Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas

Viešojo sektoriaus efektyvumo konferencija, 2012-09-27

Įstaigos leidžia ne savo, o mokesčių mokėtojų pinigus, todėl būtina užtikrinti, kad nepiktnaudžiautų

Įstaigos pinigus leidžia ne šiaip sau, o siekdamos naudos visuomenei, todėl būtina matuoti naudą

Skaidrumo prielaidaEfektyvumo prielaida

Todėl, kad nemokame pamatuoti efektyvumo :(

ROI =T – OE

IReturn On Investment

Throughput Operating Expenses

Investment

= – Investuoto

kapitalo grąža

valstybės gautos pajamos

Biudžetinio sektoriaus veiklos kaštai

Išlaidos viešiesiems pirkimams

Kiek laiko (pinigų) išeikvojo įstaiga, dirbdama su pigiu, bet nekompetentingu tiekėju?

Ar tiekėjas įvykdė visus duotus pažadus įstaigai?

Ar apskritai reikėjo pirkti tai, ką įstaiga pirko?

Kam verslininkui investuoti į savo įmonės procesų gerinimą (efektyvumą), jei įmonės

konkurencinį pranašumą sudaro ryšiai, pažintys su politikais ir

pareigūnais?

• 2011 m. viešiesiems pirkimams išleista ~12,7 mlrd. Lt

• Turime ~6.700 perkančiųjų organizacijų

• Neefektyvaus lėšų panaudojimo pasekmės:

• Iššvaistomi mokesčių mokėtojų pinigai

• Iškreipiama konkurencija vidaus rinkoje

• Mažėja bendras šalies konkurencingumas

Jei viešųjų pirkimų efektyvumą padidintume 10%, finansinis efektas siektų 1.000.000.000 Lt !!!

Verta pasistengti?

...visų pirma būtina susitarti dėl problemos

• CVP IS veikia tik su MS Internet Explorer

• Vartotojo sąsaja labai nepatogi

• Būtino funkcionalumo trūkumas

• Duomenų pateikimas ir atvaizdavimas yra labai "nedraugiškas”.

• Filtrai neveikia tinkamai ir yra nepatogūs.

• Dažnai stringa CVP IS sistema.

“Pagrindinė problema, apsunkinanti abi puses yra tai, kad jei žmonės nori MANĘS, nes žino, ką aš darau ir kaip darau - jie vistiek yra verčiami norėt dar dviejų kitų, kurių jie iš tikrųjų visai nenori... Paradoksas, kurį geriausiai iliustruoja vienas atvejis, kurio buvau liudininkė: Panevėžio muzikiniame teatre nuolat gastroliuoja įvairūs atlikėjai. Skambina kartą žmonės iš kažkokios įstaigos, klausia, kada vėl gastroliuos K.Smoryginas, nes labai nori į jo koncertą. Administratorė kviečia, tariasi, skambina – ir paaiškėja, kad reikia konkurso tam koncertui, nes tai paslaugos pirkimas... Konkurso tarp 3-jų Smoryginų, aš įsivaizduoju? Ar kas pigiau padainuos? Aš negalėjau tuo patikėti, priverčiau administratorę paskambinti į kultūros ministeriją ir paklausti, ar tikrai tokie absurdiški reikalavimai miesto kultūros įstaigai. Pasirodo, visi supranta, kad tai nesąmonė, bet taip - reikalavimai būtent tokie.”

“Mes pastebėjome, jog didžiausia galimybė vykdyti neskaidrius pirkimus – šiuo metu naudojami pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijai. Paliekant 30 – 40 proc. svorį pasiūlymo kainai, pateikiami ekonominio naudingumo kriterijai, kurie nėra jokiais būdais nei išmatuojami, nei apskaičiuojami nei patikrinami.Pvz., įdedamas toks kriterijus „ Pasiūlymo atitikimas pirkėjo lūkesčiams“, o tų lūkesčių dažniausiai nežino net pats pirkėjas ( O gal žino, gal tai „otkatas“?). Arba „ Mokymo proceso organizavimo profesionalumas, tikslumas ir t.t. ir t.t.“O vertintojai – ekspertai – to paties pirkėjo įmonės darbuotojai, dažnai net neturintys kompetencijos vertinamų mokymų ar mokymo programų srityje. Viename pirkime, kuriame dalyvavome, vadybos, finansų apskaitos srities mokymo programas ir jų vykdymo procedūrų tinkamumą vertino ekspertai – ligoninės medicinos seserys, kurios, „vertindamos“ mūsų konkurentų mokymo programas „Įvertino“ aukščiausiais balais mokymo programą, kuri net nebuvo įdėta – tiekėjas tiesiog užmiršo ją įdėti, tačiau tai netrukdė visiems trims „ekspertams“ parašyti puikias išvadas apie šios mokymo programos kokybę ir pasirašyti.”

Perkančioji organizacija prašo:

„Maitinimo šaltinis: Vidinis, galingumas ne didesnis 240W (+- 5%), PFC. Maitinimo šaltinio efektyvumas turi būti ne mažiau 90 procentų esant pusei apkrovos“

Mūsų prašymas pagrįsti:

Maitinimo šaltinio galingumas ir efektyvumas neapsprendžia kompiuterio darbo našumo ar energijos suvartojimo, Perkančiosios organizacijos įvardintas „ne didesnis nei 240W (+-5%)“ maitinimo šaltinio galingumas ir 90 proc. efektyvumas yra perteklinė ir potencialiai diskriminacinė charakteristika, būdinga tam tikram gamintojui, todėl perkančiosios organizacijos buvo paprašyta argumentuotai pagrįsti specifinių reikalavimų būtinumą.

Perkančios organizacijos atsakymas:

„Perkančioji organizacija siekia įsigyti naujos kartos, energiją tausojančius kompiuterius su efektyviais maitinimo šaltiniais, todėl reikalavimai yra pagrįsti ir nebus keičiami.

“Turime dalį pirkimų atlikti tiekėju pasirinkę socialines įmones. Tai jos labai piktnaudžiauja tuo statusu: jos ne pačios gamina, o perparduoda kitur pagamintus gaminius. Jei reikės, galiu pateikti konkrečius pavyzdžius.Be to, šios įmonės laiko labai aukštas kainas.”

“Esame specifinė vaikų ugdymo įstaiga, kurioje dirba žmonės, neturintys teisinio ar ekonominio išsilavinimo, todėl mums labai sudėtinga sekti nesibaigiančius dokumentų pakeitimus, o ir dokumentus VPT išleidžia labai sudėtingu stiliumi. Esu tvirtai įsitikinusi, kad viešieji pirkimai tarnauja ne vartotojui, o verslui, kuris moka kuo puikiausiai apeiti visus VPĮ reikalavimus.”

“Mes esame maža įstaiga, turime kelis administracijos darbuotojus, labai ribotą biudžetą. Mūsų perkamos prekės kaina labai retai viršija 1000 Lt. Kadangi pinigų turime labai mažai, mes ir taip ieškome pačių optimaliausių variantų, kitaip negalėtume pastatyti spektaklio.Tačiau esame priversti gaišti laiką visiems popieriukams užpildyti, vykdyti apklausas ir t.t.. Gadiname popierių, apkrauname darbuotojus, kurių turime labai mažai, o efektas lygus nuliui arba minusinis, nes įvertinus sugaištą darbo laiką, sugadintą popierių (kiek medžių galėtume išsaugoti), spausdintuvo eksploataciją, gali būti, kad išleidžiame daugiau, negu sutaupome. Daug biurokratino darbo vardan abejotino efekto.”

“Perkančioji organizacija, privalo skelbti du kartus tą pačią informaciją apie vykdomus (įvykdytus) viešuosius pirkimus - Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (pildydama nustatytos formos skelbimus ir ataskaitas) ir leidinio "Valstybės žinios" priede "Informaciniai pranešimai", kas reikalauja nemažai žmogiškųjų ir finansinių išteklių.”

“kokiu tikslu reikia pateikti teistumo, skolų pažymas iš VMI/sodros ir dar būtinai ne senesnes nei 30 dienų ir gaišti laiką? Koks tikslas valstybei reikalauti iš privataus asmens pateikti pažymą iš valstybės? Dabar daug portalų kaip www.cr.lt, kur bet kas gali pažiūrėti įmonės skolą Sodrai, o pati valstybė negali. Tai absurdas.”

Mes praradome 200 000 lt viešąjį pirkimą antrai įmonei, kuri pasiūlė 20% didesnę kainą dėl to, kad MŪSŲ PAČIŲ gaminamo gaminio sertifikatą, išduotą užsienio institucijos (nes Lietuvoje niekas neturi teisės išduoti), pateikėme anglų kalba. Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad vertimai turi būti notariškai patvirtinti. Blogiausia tai, kad pagal įstatymą mus atmetė net nepaprašę to vertimo. Valstybė prarado 40 000 lt dėl netobulo įstatymo.

Ar tikslas yra nupirkti kuo pigiau ar duoti darbo notarams ir juristams?

Sutinku, kad suklydome, bet kodėl negalima paprašyti papildomos informacijos?

~400 pasiūlymų per savaitę:

Ką keisti?

Į ką pakeisti?

Kad šiandieninis Viešųjų pirkimų įstatymas užkerta kelią efektyviems pirkimams?

Reikalavimai naujai redakcijai:

- Turi sumažinti biurokratinę naštą perkančiosioms organizacijoms

- Įstatymas turi būti suprantamas, aiškus ne vien teisininkams

- Turi skatinti taupyti, o ne švaistyti lėšas

- eliminuoti tokį reglamentavimą, kuris ne tik nepadeda, bet ir skatina imituoti jo laikymąsi

- atsisakyti taisyklių, kurios realybėje neveikia

- Skatinti kuo daugiau tipinių prekių/paslaugų pirkti centralizuotai

www.vpt.lt www.cvpp.lt https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt