Švietimo ir mokslo viceministro V.Bacio pranešimas

Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija


Švietimo politikos prioritetai: vidurinio ugdymo atnaujinimo tikslai, palankios mokymosi aplinkos kūrimas ir ES SF

projektų indėlis

Vaidas BacysŠvietimo ir mokslo viceministras

2



Švietimo politikos kontekstas

• Strategija „Europa 2020“ – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ES strategija

• Strategija „Lietuva 2030“ (rengiama)

• Valstybinė švietimo strategija

• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2011)

3



ES 2020 strategijos pagrindiniai siekiai

Rodikliai ES 2020 siekiai

Investicijų į MTEP (mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą) didinimas, % BVP

3 proc.

Įgijusių tik pagrindinį išsilavinimą ir toliau nebesimokančių mažinimo rodiklis, % 18-24 m. grupėje

10 proc.

Turinčių aukštąjį arba jam prilygstamą išsilavinimą didinimo rodiklis, % 30-34 m. grupėje

40 proc.

4



Lietuva aplenkė ES būklę 15 metų į priekį(dar 2005 m. pasiekėme ES tik 2020 metams numatytą lygį)

18-24 m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3) išsilavinimo ir nesimoko, dalis, %

13,4

11,410,5

8,1 8,27,4 7,4

8,7 8,1

16,514,9

99

10

14,414,915,115,515,816,116,617,017,217,6

0

4

8

12

16

20

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 ... 2020

Lietuvos būklė Lietuvos siekių gairės ES (27) vidurkis ES siekių gairės

Šaltinis: EUROSTAT2010 m. Lietuvos duomenys: Statistikos departamentas

5



Kaime jaunimas labiau linkęs nutraukti mokytis18-24 m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3)

išsilavinimo ir nesimoko, dalis (%) pagal gyvenamąją vietovę

11,3 10,38,6 8,2

6,94,8 4,3 5 5,8 5,3

3,7

0

5

10

15

20

25

30

35

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Miestas 29,226,9

25,2

19,1 18,415,3 16,1

1210,5

14,8 15,7

0

5

10

15

20

25

30

35

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Kaimas

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

6



9,1 8,6

5,6 5,8 5,1 4,75,7

11,41112,8

13,413,713,814,514,915,215,5

13 12,9 12,5

0

5

10

15

20

25

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Lietuva ES 27 vidurkis

15,413,6

12,410,7 10,5 9,6 10

11,5

1920

19,6 19,2 19,1 18,7 18,4 17,8 17,6 17,1 16,9 16,3

0

5

10

15

20

25

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Lietuva ES 27 vidurkis

Šaltinis: EUROSTAT

Vaikinai labiau linkę anksti nustoti mokytis18-24 m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3)

išsilavinimo ir nesimoko, dalis (%) pagal lytį

Merginos Vaikinai

7



Numatomos ilgalaikės priemonės (1)

• plėtoti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą ir paslaugų įvairovę (ikimokyklinio ugdymo krepšelis, naujų grupių formavimas)

• mažinti ugdymo skirtumus tarp miesto ir kaimo, berniukų ir mergaičių, įvairių ugdymosi poreikių turinčių asmenų (investicijos į ugdymo aplinką, mokytojų kompetenciją, mokinių pažangos vertinimo standartizuotas priemones)

8



Numatomos ilgalaikės priemonės (2)

• gerinti socialiai jautrių grupių, neįgaliųjų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymo ir švietimo pagalbos infrastruktūrą ir įvairovę (mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų didinimas, ugdymo turinio pritaikymas įvairių poreikių asmenims, vadovėlių, aplinkos pritaikymas, projektai tautinėms mažumoms);

• didinti ugdymo/mokymo programų lankstumą ir sudaryti alternatyvias galimybes kitaip įgyti pagrindinį ir/ar vidurinį išsilavinimą (modulinis ir produktyvus mokymas, brandos darbas, nuotolinio mokymo galimybių plėtra ir kt.)

9



Numatomos ilgalaikės priemonės (3)• gerinti profesinio mokymo įstaigų praktinio profesinio

mokymo infrastruktūrą (sektoriniai praktinio mokymo centrai, 2010 m. jau pradėti vykdyti 8 projektai, patvirtintas dar 34 centrų sąrašas)

• ugdyti mokinių karjeros valdymo kompetencijas (bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose vykdyti ugdymo karjerai programas, teikti papildančias informavimo, konsultavimo, veiklinimo ir kt. paslaugas)

• skatinti jaunuolius tęsti mokslą profesinio mokymo įstaigose ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją (papildomi stojamieji balai baigusiems tos pačios srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba metų stažu, baigiamojo kvalifikacijos egzamino pripažinimas ir kt.

10



Būtinybė atnaujinti vidurinio ugdymo turinį

• Užtikrinti atnaujintų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų (2008 m.) tęstinumą

• Dabarties visuomenės lūkesčiai – išsilavinusi, savo tautinį tapatumą suvokianti, permainų pasaulyje gebanti kurti pilietiška asmenybė

• Ugdymo proceso kaitos pagrindas – mokėjimas mokytis

i

11



Kaip atnaujintas vidurinio ugdymo turinys

• Patikslintas programų turinys, siekiant išvengti perteklinių žinių ir pasikartojimų

• Turinys papildytas naujomis aktualiomis žiniomis ir naujais pasirenkamaisiais kursais

• Turinys orientuojamas į kompetencijų ugdymą

• Bendrosios kompetencijos papildytos kultūrine kompetencija – perimti kultūrines tradicijas, tapti aktyviu kultūros procesų dalyviu

• Didėja pasirinkimo įvairovė – galimybė ugdyti individualius gebėjimus ir siekti mokymosi sėkmės

12



Svarbiausi programų pokyčiai ugdymo srityse (1)

• Parengta viena bendra lietuvių kalbos ir literatūros programa visoms vidurinį išsilavinimą teikiančioms mokykloms:

– ugdoma mokinių tapatybė ir savivertė

– suteikiami bendrieji humanitarinės kultūros pagrindai

– daugiau dėmesio kalbos vartojimo praktikai – viešojo kalbėjimo ir teksto rašymo gebėjimams

– nurodomi konkretūs privalomos literatūros kūriniai. Naujas pasirenkamas programos aspektas – epochą reprezentuojančios asmenybės

• Tautinių mažumų mokykloms parengtas papildomas lietuvių kalbos modulis – kalbos vartojimo gebėjimams stiprinti (+1,5 val. per savaitę)

• Parengta nauja gestų lietuvių kalbos programa

13




• Istorijos programa – analizuojantis žvilgsnis gilesniam istorijos pažinimui:

– daugiau dėmesio Lietuvos istorijos pažinimui (pokario partizaninių kovų, holokausto, atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijai)

– akcentuojamas darbas su istoriniais šaltiniais, jų analize ir interpretavimu

– atsisakoma detalaus senosios civilizacijos kurso kartojimo, kuris lieka pagrindinėje mokykloje

14




• Gamtos mokslai: įtrauktos naujausios gamtos mokslų aktualijos (pvz., biotechnologijos), daugiau svorio praktiniams tiriamiesiems darbams, diegiamos naujos mokymo priemonės

• Geografija: geografinės informacijos skaitymas keičiamas principu „pasirink ir taikyk“ – savarankiškai analizei, tyrinėjimams ir atradimams

15



Svarbiausi programų pokyčiai (4)

• Matematika: vietoj rutininių procedūrų skatinama naudotis naujomis informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis. Gilesniam matematikos problemų nagrinėjimui skirtas pasirenkamasis logikos kursas

• Informacinės technologijos: atskleidžiamas praktinis IT naudingumas, sudaromos sąlygos rinktis ugdymo turinį pagal galimybes ir poreikius. Naujas saugaus bendravimo socialiniuose tinkluose kursas

16



Svarbiausi programų pokyčiai (5)• Užsienio kalbos: parengtos trijų lygių pasiekimų programos (A2, B1, B2) atitinka Europos Tarybos nustatytus kalbos mokėjimo lygius

• Menai: daugiau galimybių realizuoti meninius interesus, pvz.: filmų kūrimas, fotografija, grafinis dizainas, kompiuterinės muzikos technologijos ir kt.

• Dorinis ugdymas: vietoj vienos katalikų tikybos programos parengti trys nauji pasirenkamieji moduliai, taip parengta nauja žydų-judėjų tikybos programa. Atnaujintos ir kitų konfesijų tikybos programos. Etikoje galima rinktis vieną iš trijų naujų modulių: profesinės etikos, šeimos etikos, etikos ir kino

17




• Technologijos: vietoj 17 siaurų specializuotų programų parengta viena technologijų bendroji programa. Ją sudaro 6 lanksčios technologijų kryptys, atitinkančios analogiškas Lietuvos ūkio šakas (pvz.: tekstilė ir apranga; taikomasis menas, amatai ir dizainas; turizmas ir kt.)

• Kūno kultūra: atsisakyta visiems vienodų normatyvų, ypatingų fizinių pastangų reikalaujančių pratimų. Pereinama prie tikslingo ir kūrybingo mankštinimosi suvokiant sveikatos saugojimo ir stiprinimo bei judėjimo naudą

18



Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo suartinimo prielaidos

• Profesinio mokymo programų modulių įtraukimas į vidurinio ugdymo programą ir jų užskaitymas mokiniui tęsiant mokymąsi pagal atitinkamą profesinio mokymo programą

• Technologijų bendrojo ugdymo dalyko programų derinimas su konkrečia profesinio mokymo programa ir technologijų programos įgyvendinimas panaudojant profesinio mokymo bazę

• Apie profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo suartinimą vidurinio ugdymo lygmeniu parengta švietimo politikos analizė (2010, Nr.2) paskelbta:

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Sv_problemos_analize2(42).pdf

19



Ugdymo turinio samprata naujojoje Švietimo įstatymo redakcijoje (1)

4 straipsnis.• Ugdymo turinį sudaro tai:

ko mokoma ir mokomasi

kaip mokoma ir mokomasi

kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai

kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos

20



Ugdymo turinio samprata naujojoje Švietimo įstatymo redakcijoje (2)

• Ugdymo turinys kuriamas Švietimo įstatyme apibrėžtiems švietimo tikslams įgyvendinti

• Konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į:

◊ atitinkamos grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo tikslus

◊ besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius ◊ vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes ◊ mokinių turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus

21



Ugdymo turinio atnaujinimas – visų lygmenų bendras tikslas, siekiant

kokybės

Siekdami užtikrinti sėkmingą atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimą, turime suderinti procesus visais švietimo lygmenimis

22



Švietimo lygmenys, įgyvendinantys ugdymo turinio procesą

Ugdymo turinio procesas

Švietimo ir mokslo

ministerija

Savivaldybė(steigėjas)

Mokyklos bendruomenė

Mokytojas

23



Mūsų siekiai – kurti lyderystei palankią aplinką:

– tobulinti kiekvieną mokyklą ir visą švietimo sistemą;– lyderystė vardan sėkmingo mokymosi;– būtini pokyčiai visuose švietimo lygmenyse, siekiant

daryti įtaką geresniam mokinių mokymuisi klasėje/pamokoje;

– tvirtinti pagarba, pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią ir aiškią atsakomybės ir atsakomybės sistemą

24



Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini pokyčiai:

• Nacionaliniame lygmenyje Dalinimosi ir partnerystės tinklų sukūrimas; Fiksuojami pozityvūs pavyzdžiai; Susitariama dėl „geros“ mokyklos, siekiamo

mokymosi, mokymo bei vadovavimo; Keičiamas teisinis reglamentavimas: plėtojamas

mokyklų savarankiškumas, numatomas ir apmokamas laikas, skirtas mokytojo iniciatyvai, bendradarbiavimo ryšių kūrimui (etatinis apmokėjimas, darbo nuoma)

25



Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini pokyčiai (2)

• Savivaldybės lygmenyje Laikas, skirtas dalijimuisi, vertinamos

mokyklos ir asmenys, besidalijantys patirtimi

Skatinamos ir pripažįstamos mokyklos ir asmenys, besidalijantys idėjomis

Savivaldybėse – tribūna mokykloms spręsti bendras problemas, ugdyti bendradarbiavimo, o ne konkurencijos kultūrą

26




• Mokyklos lygmenyje

Pripažinimas ir teisė būti aktyviems formaliems ir neformaliems lyderiams; formalieji lyderiai, turintys aukštą kvalifikaciją, turi laiko mentorystei, konsultavimui ir kt.

Neformalūs lyderiai jaučia palaikymą ir postūmį link formalios lyderystės, taip lyderiai užauginami iš vidaus

Mokyklos turi realią ilgalaikę strategiją, plėtojama mokyklų savivalda, skatinamos bendruomenės iniciatyvos

27




• Individo lygmenyje Vertybinės nuostatos, turimos ir plėtojamos kompetencijos, pasiryžimas ir motyvacija prisiimti atsakomybę ir veikti

Daugiau informacijos apie projektą “Lyderių laikas” galite rasti:

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/

28



Švietimo įstatymo nuostatos: mokyklų tinklo pertvarka

Bendrojo ugdymo mokyklų tipai:• pradinė • progimnazija • pagrindinė• vidurinė (iki 2015-09-01) • gimnazijaVienuoliktųjų klasių sudarymas vidurinėse, gimnazijose:• mieste, savivaldybės centre – ne mažiau kaip trys 11-osios klasės

(jose mokosi ne mažiau kaip 75 mok.)• jei gyvenvietėje, mieste ar savivaldybės centre yra tik viena mokykla,

mokykloje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, pasienio ruože esančioje – ne mažiau kaip 15 mok., Rytų Lietuvoje – ne mažiau kaip 12 mok. (gimnazijoje – 15 mok.)

29




Bendrojo lavinimo mokyklų tipai:1) Pradinė

2) Pagrindinė

3) Vidurinė

Bendrojo ugdymo mokyklų tipai:1) Pradinė mokykla

2) Pagrindinė

3) Progimnazija

4) Gimnazija

5) Vidurinė mokykla

30




• 5-8 klasių ir 1-8 klasių pagrindinė mokykla

• Vidurinė mokykla

Progimnazija nuo 2011 07 01

Gimnazija, pagrindinė mokykla arba progimnazija iki 2015 09 01 (Pagal ŠĮ, LRV nustatytus kriterijus ir savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą)

31



Atskiru atveju gimnazija turi 5–12 kl. arba 1–12 kl. (pagal Švietimo įstatymą)

• mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų

• arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraščio mokyklai

• pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla• nevalstybinė mokykla• mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi

poreikių• mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą (SUKP), kuriai

reikalingas ugdymo nuoseklumas, ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus (SPUK – Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruota, kartu su bendrojo ugdymo programa vykdoma muzikos, dailės, menų, sporto ar kita programa. Skirta specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų turintiems mokiniams)

32



Švietimo įstatymo nuostatos• Tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos

– nevalstybinės (pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą). Teisinė forma – viešoji įstaiga.

• Katalikų Bažnyčia, steigdama mokyklą, turi gauti raštišką kompetentingos Katalikų Bažnyčios vadovybės leidimą (Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (Žin., 2000, Nr. 67-2024))

33



Švietimo įstatymo nuostatos

• Regioninės mokyklos:– Regioninių specialiųjų mokyklų sąrašą tvirtins

ministras (turės atitikti regioninės mokyklos kriterijų)

• Menų mokyklos ir konservatorijos:– Bus įvertintas esamas tinklas, sprendžiama dėl

kai kurių reorganizavimo, tada – perduodamos savivaldybėms regioninių mokyklų statusu

34



ES SF projektai – pagalba įgyvendinant strateginius švietimo tikslus ir ugdymo turinio

atnaujinimo prioritetus

• ES projektų “pridedamoji vertė” Novatoriškumas (naujų idėjų išbandymas ir diegimas)

• Kompleksiškumas • Partnerystė – nacionalinių institucijų, mokyklų,

mokytojų, ekspertų, privačių organizacijų bendradarbiavimas

• Gerosios patirties sklaida ir praktinės veiklos pavyzdžiai

Business

Švietimo ir mokslo viceministro V.Bacio pranešimas