vizioNOMIKA. Vizija. Martynas Nagevičius

1

Lietuvos energetikos ūkio vizija 2030

Du scenarijai

Martynas Nagevičius

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius

[email protected] +370 650 37654

mailto:[email protected]



Lietuvos energetikos ūkio vizija

I scenarijus

2030 metai

2Lietuvos energetikos ūkio vizija 2030. Du scenarijai

I scenarijus. 2030 metai (1)

Jau 5 metai, kai veikia nauja Visagino AE

LITGRID ir LESTO geromis sąlygomis parduotosužsienio investuotojams, finansuojant VAE statybą

Lietuvos elektros energetikos statistika:

– 67% suvartojamos elektros gaminama VAE (8 TWh/ 12 TWh)

– 30% suvartojamos elektros gaminama g.dujomis kūrenamose šiluminėse elektrinėse - rezervinėje LE, TE-s, pramoninės elektrinės (3,6 TWh/12 TWh)

– 33% suvartojamos elektros gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje (4 TWh / 12 TWh) – Siekiama vykdyti ES keliamus reikalavimus

22% pagaminamos elektros yra eksportuojama (2.6 TWh/12 TWh)

8% pagaminamos elektros yra prarandama nuostoliams (1 TWh/12 TWh)


Pasiekta elektros energetikos nepriklausomybė !!!!


Elektros perdavimo tinklai sujungti su Skandinavijos ir Lenkijos tinklais

Švedijos investuotojai pastatė Södra Midsjöbanken 700 MW vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, pajungtą prie NordBalt jungties

Visoje ES sparčiai auga žaliosios elektros gamyba

Lenkijoje, Vokietijos spaudimo pasekmėje atsisakius atominės energetikos vystymo programos, intensyviai vystoma Lenkijos elektrinių konversijos į biokurą ir skalūnines dujas programa

Pastatytos Baltijos AE ir Ašmenų AE. Didelis elektros pajėgumų perteklius regione – elektros kainos vartotojams 2012 metų lygyje



UAB “VAE” konkuruoja su kitais elektros tiekėjais dėl naudojimosi elektros jungtimis ir Kruonio HAE

Kruonio HAE ir elektros jungtis valdanti kompanija gauna didelį ekonominį pelną

Saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos savikaina nukrito žemiau 40 ct/kWh

Siekiant riboti saulės elektrinių savo poreikiams įrengimą – įvedamas itin aukštas fiksuotas elektros aprūpinimo rezervo mokestis vartotojams, mažinant mokestį už perduotą ir paskirstytą elektros kiekį

Mažėja vartotojų motyvacija investuoti į energijos vartojimo efektyvumo priemones, kyla problemų vykdant energijos efektyvumo didinimo įsipareigojimus ES



ES iškelti itin ambicingi atsinaujinančios energetikos plėtros tikslai

Atsinaujinančios energetikos plėtros galimybės Lietuvoje ribotos:

– Žemos elektros rinkos kainos

– Vykdomi administraciniai apribojimai, siekiant užtikrinti galimybes eksploatuoti VAE kiek galima rečiau ją stabdant dėl “žalios” elektros gamybos pikų

Lietuva veda derybas su kitomis ES šalimis narėmis dėl statistinių perdavimų pirkimo



Lietuvoje susidaro didelis elektros galingumų perteklius žiemos metu

– Žiemos metu vyrauja aukštesnės kainos Skandinavijoje, bet žemesnės šioje Baltijos pusėje

– Elektros energijos perdavimas Nordbalt jungtimi žiemą komplikuotas dėl veikiančio Södra Midsjöbanken vėjų parko

Visagino AE akcininkas – UAB “VAE” dėl žemų elektros energijos kainų rinkoje patiria komercinius nuostolius ir patiria palūkanų ir paskolų mokėjimo problemas

UAB “VAE” dėl žemų kredito reitingų kyla problemos skolinantis , gauna paskolas iš Valstybės biudžeto skoloms refinansuoti

Auga valstybės skola/biudžeto deficitas



Kelis kartus buvo kilusi panika dėl incidentų Ašmenų AE.

– Baltarusijos pareigūnai neatskleidžia incidentų detalių, nuolat matuojamas radiacijos lygis Neries vandenyje ir ore, tačiau radiacijos padidėjimas nefiksuojamas

Po dar vieno rimto incidento Kinijos AE, Vokietijos ir kitų ES šalių iškeliama iniciatyva atsisakyti atominės energetikos Europos Sąjungoje

Šiuos planus palaiko netgi tos ES šalys, kuriose elektra gaminama atominėse elektrinėse

- Vidutinis ES veikiančių atominių elektrinių amžius viršijo 40 metų, o kai kuriose šalyse – 50 metų

ES planams oponuoja Lietuva, Suomija, Rumunija, Slovakija. Prasideda derybos dėl kompensacinio mechanizmo taikymo šalims, kurios priverstos uždaryti nesenai pastatytas atomines elektrines ir nesukaupusios lėšų elektrinių uždarymui


I scenarijus. 2030 metai (Apibendrinimas)

I scenarijus – žemų elektros kainų ir didelių biudžeto problemų bei dar didesnių santykių su ES problemų scenarijus su branduolinės baimės prieskoniu


Lietuvos energetikos ūkio vizija

II scenarijus

2030 metai


II scenarijus. 2030 metai (1)

VAE projekto buvo atsisakyta

Energetikos ūkio pirmu prioritetu buvo pasirinkta atsinaujinanti energetika

– Nustatytas tikslas iki 2050 metų pilnai pereiti prie atsinaujinančios energetikos vartojimo, pasirinktos prioritetinės kryptys

Baltarusiją ir Rusiją pavyko įtikinti atsisakyti atominių elektrinių statybų Ašmenoje ir Nemane

– ES pritarė Lietuvos iniciatyvai riboti elektros importą iš trečiose šalyse esančių atominių elektrinių, kurios statomos, pažeidžiant JT konvencijas ir (arba) be gretimų ES narių pritarimo

– Baltijos šalys, Lenkija, Baltarusija ir Rusija sutarė paskelbti regioną nebranduoliniu

– Taikomi ES direktyvų lankstieji mechanizmai, ES šalys narės ir jų įmonės investuoja į biokuro kogeneracines elektrines Baltarusijoje bei vėjo jėgaines Kaliningrado srityje. Pasirašoma žalios elektros laisvo apsikeitimo sutartis



Lietuvos elektros energetikos statistika:

– 20% suvartojamos elektros gaminama g.dujomis kūrenamose šiluminėse elektrinėse elektrinės (2 TWh/10 TWh)

– 60% suvartojamos elektros gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje (6 TWh / 10 TWh) – Viršijami ES keliami reikalavimai

26% suvartojamos elektros yra importuojama (2.6 TWh/10 TWh)

6% pagaminamos ir importuotos elektros yra prarandama nuostoliams (0,6 TWh/10 TWh)



Sparčiai vystoma decentralizuota “žalios” elektros gamyba.

– Intensyviai diegiamos saulės jėgainės vartotojų savo elektros poreikiams

– 150.000 elektrinių akcinininkų Lietuvoje

Aktyviai bendradarbiaujama su Norvegijos energetikos sistema, akumuliuojant “žalios” elektros energijos perteklių pikinės gamybos laikotarpiu

Kruonio HAE veikia išimtinai “žalios” elektros akumuliavimui

Valstybei priklausančios LITGRID ir LESTO baigė diegti išmaniųjų tinklų koncepciją

Elektros energijos kainos galutiniams vartotojams yra 15-20% aukštesnė, nei 2012 metais ir pasižymi dideliu svyravimu

– Iš Lietuvos pasitraukia daug energijos vartojanti pramonė



Kaip į regioną, aktyviai vystantį atsinaujinančią energetiką ir pasižymintįaukšta darbuotojų kvalifikacija, perkeliama “žaliųjų” technologijų kūrimo ir gamybos veikla.

– Susikūrė mokslo ir verslo bendradarbiavimo klasteriai, kurie kuria efektyvesnes “žaliąsias” technologijas, energijos akumuliavimo įrenginius, energiją taupančias technologijas

– Visaginas tampa miestu, kuriame dėl sudarytų palankių sąlygų kuriasi tarptautinių kompanijų pažangiausių energetikos technologijų gamybos centrai

– Lietuvoje sukurtos technologijos ir šių technologijų diegimo paslaugos tampa svarbia Valstybės eksporto dalimi, šioje ekonomikos srityje dirba virš 50 000 specialistų

Dar apie 50 000 naujų darbo vietų sukurta biokuro tiekimo grandinėje, įrangą aptarnaujančiose įmonėse, logistikos srityje ir pan.

Lietuva susikuria pažangios valstybės įvaizdį


II scenarijus. 2030 metai (Apibendrinimas)

II scenarijus – aukštesnių svyruojančių elektros kainų, ūkio pertvarkymo į aukštų technologijų ekonomiką ir pažangios Lietuvos įvaizdžio sukūrimo scenarijus


Scenarijus renkamės mes patys

Ačiū už dėmesį !

Martynas Nagevičius8 650 37654

[email protected]

16 Lietuvos energetikos ūkio vizija 2030. Du scenarijai

Business

vizioNOMIKA. Vizija. Martynas Nagevičius