ų Są ų Danijos buriuotojų sąjungos matavimo taisykli ų

Danijos Handikapas 2004 Lietuvos Buriuotojų Sąjungos oficialus dokumentas, 2004 m.

LIETUVOS BURIUOTOJŲ SĄJUNGA S.Žukausko 27-25, Vilnius, tel./faks 8-5-278846, e.p. [email protected] , www.lbs.lt TECHNINĖ KOMISIJA www.5ci.lt/lbstk

1. Lietuvos Buriuotojų Sąjungos (LBS) tarybos 2004m kovo mėn. 30d. nutarimu

atnaujinta Nacionalinių Danijos buriuotojų sąjungos matavimo taisyklių 2004 metų versija (DH 2004) priimta naudojimui nuo 2004 metų navigacijos sezono pradžios.

2. LBS naudojasi DH 2004 remdamasi 2000.12.19 dienos sutarties su Danijos Buriavimo Sąjunga (DBS) nuostatomis, pagal kurias LBS turi teisę išduoti oficialius tarptautinius DH jachtų matavimo liudijimus.

3. DH 2004 taisyklės yra taikomos visose oficialiose šalies lygio kreiserinio buriavimo varžybose.

4. DH 2004 papildymai ir pakeitimai yra skelbiami LBS tinklapyje www.lbs.lt DANSK HANDICAP Dansk Sejlunions nationale måleregel Version 2004 DANSK SEJLUNION Parengė LBS techninė komisija Vertė iš danų kalbos Loreta Vaicekauskienė Koregavo Stanislovas Butkevičius Vilnius 2004

Galioja nuo 2004.03.30. Viso puslapių - 32.

mailto:[email protected]

http://www.lbs.lt/

http://www.5ci.lt/lbstk

http://www.lbs.lt/


LIETUVOS BURIUOTOJŲ SĄJUNGA

DANIJOS HANDIKAPAS Nacionalinės Danijos buriuotojų sąjungos matavimo taisyklės

2004 m. versija

Taikomos nuo 2004 m. kovo 30d.

Vilnius 2004 m.

Galioja nuo 2004.03.30. Puslapis Nr.2, viso puslapių 32.


DANIJOS HANDIKAPAS _____________________________________________________________________________

Turinys

1. Įvadas .................................................................................................................................... 5 1.1. Istorija............................................................................................................................ 5 1.2. Pataisos.......................................................................................................................... 6 1.3. Tikslai............................................................................................................................ 6 1.4. Jūrmylės įveikimo laikai ............................................................................................... 6 1.5. Atsakomybė................................................................................................................... 6 1.6. Taisyklių interpretavimas.............................................................................................. 6 1.7. Saugumas ...................................................................................................................... 7

1.7.1. Atsakomybė........................................................................................................... 7 1.7.2. Saugumas .............................................................................................................. 7

2. Konvencijos........................................................................................................................... 7 2.1. Skaičiavimo taisyklės.................................................................................................... 7 2.2. Santrumpos.................................................................................................................... 8 2.3. Matavimo vienetai......................................................................................................... 9

3. Bendrieji reikalavimai ........................................................................................................... 9 3.1. Varžybų tvarka ............................................................................................................ 10 3.2. Stovumo vertinimas, SV ............................................................................................. 10 3.3. Korpuso platinimas ..................................................................................................... 11 3.4. Leidžiamos medžiagos ir konstrukcijos ...................................................................... 12

3.4.1. Leidžiamos medžiagos ........................................................................................ 12 3.4.2. Leidžiami konstrukciniai metodai....................................................................... 12 3.4.3. Išankstinis sertifikavimas .................................................................................... 12

4. Matavimas ir skaičiavimai .................................................................................................. 13 4.1. Korpuso matavimas..................................................................................................... 13

4.1.1. Matuojamasis ilgis, L .......................................................................................... 13 4.1.2. Vaterlinijos plotis .................................................................................................... 14 4.1.3. Didžiausia korpuso apimtis po vandeniu, G............................................................ 15 4.1.4. Borto aukštis ties laivo nosimi ir laivagaliu, STF ir AF...................................... 16

4.2. Burių ir takelažo matavimas........................................................................................ 16 4.2.1. Bendras burių plotas, S........................................................................................ 16 4.2.2. Groto plotas, SSA................................................................................................ 16 4.2.3. Stakselių plotai, FA1, FA2, FA3............................................................................. 17 4.2.4. Simetriško ir asimetriško spinakerio plotas, SA ................................................. 19 4.2.5. Burių žymėjimas ................................................................................................. 21 4.2.6. Takelažų tipai, bermudinis takelažas .................................................................. 21 4.2.7. Stiebo koeficientas, MF....................................................................................... 22

4.3. Sraigto tipas, PF .......................................................................................................... 22 4.4. Kojų diržai, HF............................................................................................................ 23 4.5. Falškilis ....................................................................................................................... 23

4.5.1. Falškilio svoris, K ............................................................................................... 23 4.5.2. Falškilio styga, KC.............................................................................................. 24 4.5.3. Falškilio koeficientas, KF ................................................................................... 24

4.6. Vandentalpa, D............................................................................................................ 24 4.7. Matavimo sąlygos ....................................................................................................... 25

5. Matavimo procedūra ........................................................................................................... 26



5.5. Matavimo procedūra ................................................................................................... 26 5.6. Matuotojai ................................................................................................................... 26

5.6.1. Matuotojo įrankiai ............................................................................................... 26 5.6.2. Matuotojo užduotis ir apribojimai....................................................................... 26

5.7. Matavimo liudijimas ir matavimo duomenų standartizavimas ................................... 27 5.7.1. DH matavimo liudijimas/klasės liudijimas ......................................................... 27 5.7.2. DH matavimo liudijimo išdavimas ..................................................................... 27 5.7.3. Vieno tipo klasės ................................................................................................. 28 5.7.4. Standartinės klasės .............................................................................................. 28 5.7.5. Standartinis korpusas - DS .................................................................................. 28 5.7.6. Kitos jachtos (be standarto)................................................................................. 29 5.7.7. Pakeitimai po matavimo...................................................................................... 29 5.7.8. Matavimo liudijimo kontrolė .............................................................................. 30 5.7.9. Matavimo liudijimas, pasikeitus savininkui ar klubui ........................................ 30

6. Buriavimo varžybos ............................................................................................................ 30 6.1. Jūrmylės įveikimo laiko parinkimas ........................................................................... 30 6.2. Jachtų grupavimas ....................................................................................................... 31 6.3. Rezultatų skaičiavimas................................................................................................ 31 6.4. Starto su atvirkštiniu handikapu apskaičiavimas ........................................................ 31



DANIJOS HANDIKAPAS _____________________________________________________________________________

1. Įvadas

1.1. Istorija Šios Danijos handikapo matavimo taisyklės (DH) yra daugelio metų patirties rezultatas, siekiantis net XIX a. pabaigą. Čia minėtinos:

• Kopenhagos taisyklės 1893 • Nacionalinės ilgio taisyklės (NL) 1913 • Šiaurės šalių ilgio taisyklės (NL) 1927 • Skandikapo taisyklės (SC) 1973 • Danijos handikapas (DH) 1984

DH – tai matavimo taisyklės, pagal kurias apskaičiuojamas jachtos handikapas, t. y. greitis, kurį ta jachta, tikimasi, galėtų pasiekti. Greitis arba jūrmylės įveikimo laikas pateikiamas sekundėmis/jūrmylėmis. Burinių jachtų varžybų rezultatai apskaičiuojami pagal principą ”distancijos įveikimo laikas”. Šiandieninis DH remiasi VPP (Velocity Prediction Programme) skaičiavimais. VPP programa – tai išsami programa, numatanti burinių jachtų greitį, esant įvairioms buriavimo, vėjo stiprumo ir kurso kombinacijoms. Matavimo taisyklės, kurios remiasi VPP skaičiavimais, daug kur laikomos tikslesnėmis ir remiasi visai kitokiomis, gerokai sudėtingesnėmis matematinėmis formulėmis nei ankstesnės matavimo taisyklės. Iki 2000 m. galiojusios taisyklės iš esmės tebuvo bandymas priartinti matematinius skaičiavimus prie iš patirties žinomo plaukimo laiko. VPP grindžiamais modeliais galima apskaičiuoti jūrmylių laikus, kuriuos laivas turi galimybę pasiekti, kai buriuojama visais atžvilgiais optimaliai (kas neįmanoma esant skirtingam valdymui, kampui, vėjui ir pan.). Šios DH versijos skaičiavimuose numatomos tokios aplinkybės:

• Aerodinaminis modelis, atsižvelgiantis į ištiesinančią ir verčiančią naudojamų burių galią plaukiant skirtingais kursais ir taip pat poreikį išskleisti ar suskleisti bures esant 6m/s vėjo stiprumui. Be to, atsižvelgiama į tai, kaip vėjo greitis priklauso nuo stiebo aukščio, vėjo pasipriešinimo takelažui ir korpusui bei – jei reikia – į naudojimąsi kraštiniu stiebu;

• Hidrodinaminis modelis, atsižvelgiantis į įprastinių pasipriešinimo elementų pasipriešinimą, priklausantį nuo įvairių korpuso, falškilio, vairo, sraigto tipų, bei į dėl įgulos svorio padidėjusį pasipriešinimą;

• Stovumas, t. y. jachtos sugebėjimas išlaikyti bures prie įvairaus reikiamo kurso, esant 6m/s vėjo stiprumui. Be to, atsižvelgiama į efektą, pasiekiamą optimaliai išdėsčius įgulą ir, jei reikia, naudojantis kojų diržais ir korpuso pelekais bei takelažo svoriu ir vandens balastu.

Be DH taisyklių, galima naudotis svetainėje www.websejler.dk pateikta informacija – neatsiejama šių taisyklių dalimi. Čia galima rasti jūrmylių laikų pokyčius, taikant skirtingų matavimų duomenis. DH yra ilgamečio Technikos departamento (TU) darbo rezultatas.


http://www.websejler.dk/


1.2.Pataisos Rengiant atnaujintą 2004 m. versiją, daugiausia dėmesio skirta šiems bendriesiems dalykams:

• pateikti jūrmylių laikus su spinakeriu ir be jo; • geriau sumodeliuoti jachtų su spinakeriu ir be jo pajėgumo santykį; • geriau sumodeliuoti jachtų su foku ir Genujos stakseliu pajėgumo santykį; • patikslinti vandens pasipriešinimą korpusui, falškiliui ir vairui; • leisti forštagą števenyje arba bušprite, kurį galima nuimti, nuleidus priekinę burę; • netaikyti ”baudos” už naudojimąsi asimetrišku spinakeriu vietoj simetriško

spinakerio; • leisti naudoti vandens balastą ir kraštinį stiebą; • leisti be ”baudos” naudoti anglies pluoštą korpusui, deniui, įrangai, falškiliui; • netaikyti politinės ”baudos” už anglies pluošto stiebo naudojimą (MF ir toliau

koreguoja jachtos su anglies pluošto stiebu išsitiesimo momentą); • pagerinti įgulos momento skaičiavimą; • įskaičiuoti vėjo pasipriešinimą takelažui ir korpusui.

1.3.Tikslai

DH tikslai yra: • siekti kuo platesnio pritaikymo buriavime; • sudaryti galimybes lenktyniauti skirtingų dydžių ir tipų jachtoms; • būti taikomam tiek mažų klubų varžybose, tiek didelėse regatose.

1.4.Jūrmylės įveikimo laikai DH taisyklės remiasi skaičiavimais, grindžiamais palyginti nedaug jachtos matmenų, skirtingų kursų greičiais, pučiant 6 m/s stiprumo vėjui. Greičiai skirstomi į tokius skirtingus jūrmylių laikus:

TA Bendrasis jūrmylės įveikimo laikas (angl. Time Allowance) TANS Tas pats kaip TA, bet be spinakerio (angl. Time Allowance Non-Spinnaker) TAUD Laviruotės ir pilno kurso trasa (angl. Time Allowance Up-Down) TANSUD

Tas pats kaip TAUD, bet be spinakerio (angl. Time Allowance Non-Spinnaker Up-Down)

Jūrmylių laikai pateikiami DH matavimo liudijime. Laikai vieno tipo klasės jachtoms su klasės sertifikatu pateikiami www.websejler.dk. Taip pat žr. skyrių 6.1.

1.5.Atsakomybė Danijos buriuotojų sąjunga (DS) ir klubai neprisiima jokios finansinės atsakomybės, išduodami matavimo liudijimą ar klasės sertifikatą. Taip pat neprisiimama atsakomybės už galimas DS, TU ar matuotojo klaidas ar netikslumus.

1.6.Taisyklių interpretavimas Iškilus klausimui, kaip interpretuoti DH taisykles, ar norint pasitikslinti matavimo metodų detales, reikėtų kreiptis į DS vyr. matuotoją, kuris perduos klausimą TU tolesniam svarstymui ir sprendimui. Tokio pobūdžio sprendimai ir galimos padarytos išimtys vertinamos kaip taisyklių priedas. Jos bus įtrauktos į naująjį DH taisyklių variantą.




1.7.Saugumas

1.7.1. Atsakomybė Pagal galiojantį įstatymą, atsakomybė už jachtos ir joje esančių asmenų saugumą tenka savininkui/kapitonui. Jis turi pasirūpinti, kad jachta būtų tinkama plaukti ir aprūpinta reikiamomis apsaugos priemonėmis, kokias numato nutarimai dėl buriavimo, klasės taisyklės bei šios taisyklės: ISAF’s Equipment Rules of Sailing (ERS) ir ISAF’s Racing Rules of Sailing (RRS).

1.7.2. Saugumas Varžybų rengėjai, atsižvelgdami į varžybų pobūdį ir distancijos ilgį, nusprendžia, ar reikalingi papildomi saugumo reikalavimai.

2. Konvencijos

2.1. Skaičiavimo taisyklės DH formulės skaičiuojamos šia eilės tvarka: 1. Atliekamos visos eksponentinės funkcijos (kėlimas laipsniu); 2. Atliekami daugybos ir dalybos veiksmai; 3. Atliekami sudėties ir atimties veiksmai; 4. Šie veiksmai atliekami kiekvienuose skliaustuose, pradedant vidiniais. 5. Galiausiai atliekamas apvalinimas. Skaičiai pateikiami su dešimtainiu kableliu, pvz. 2,56, 2,0, 0,75. Naudojami šie simboliai:

* dauginama pvz., 2*4 = 8 / dalijama pvz., 6/3 = 2 + sudedama pvz., 4 + 4 = 8 – atimama pvz., 3 – 1 = 2 ^ keliama laipsniu pvz., 2 ^ 2 = 4 (2 antruoju laipsniu)

pvz., 16 ^ 0,5 = 4 (kvadratinė šaknis iš 16) pvz., 27 ^ (1/3) = 3 (kubinė šaknis iš 27)

SUM suma pvz., SUM [ (1-3)^2, (2-3)^2, (3-3)^2, (4-3)^2, (5-3)^2 ]=10 A>=B reiškia, kad A yra daugiau arba lygu B

A>B reiškia, kad A yra daugiau už B

A<B reiškia, kad A yra mažiau už B A<=B reiškia, kad A yra mažiau arba lygu B INT(A) yra skaičiaus A sveikoji dalis pvz., jei A = 6,123, tai INT(6,123) = 6

pvz., jei A = 6,573, tai INT(6,573) = 6 Formulių sprendimo pavyzdžiai: Jei A = (5 + (8/2 ^ 2 – 2/(3 + 1))) * 2 tai A = (5 + (8/4 – 2/4)) * 2 tai A = (5 + 2 – 0,5) * 2 tai A = 6,5 * 2 tai A = 13



2.2. Santrumpos Paaiškinimų išskyrimas pajuodintu kursyvu rodo, kad apibrėžimas yra pateikitas ISAF’o Equipment Rules of Sailing (ERS)

Santrumpos Matavimo vnt. Paaiškinimas Skyr. AF m borto aukštis achteryje 4.1.4. B m vaterlinijos plotis ties Bmax 4.1.2. Bmax m didžiausias korpuso plotis 4.1.2. CL nm varžybų trasos ilgis 6.3. ir 6.4. CT s pataisytas laikas 6.3. D t vandentalpa, svoris 4.6. Dcorr t patikslinta vandentalpa 3.2. DH – Danijos Handikapas – Di t individuali vandentalpa 4.6. Dm t vidutinė vandentalpa 4.6. DS – Danijos buriuotojų sąjunga – d % Dcorr išreikštas procentais 3.2. E m didžiausias groto giko ilgis (ERS F.12.1) 4.2.2. ET s plaukimo laikas (tikras laikas) 6.3. ERS – ISAF Equipment Rules of Sailing – FA1 m² 1 stakselio plotas, maks. stakselis 4.2.3. FA2 m² 2 stakselio plotas, 1 ir 3 vidurkis 4.2.3. FA3 m² 3 stakselio plotas, priekinis trikampis 4.2.3. FBSB m dešiniojo borto aukštis ties Gmax 4.1.3. FBBB m kairiojo borto aukštis ties Gmax 4.1.3. FSP m priedas už forštago profilį 4.2.3. G m didžiausia korpuso apimtis po vandeniu 4.1.3. Gmax m didžiausia korpuso apimtis nuo denio linijos 4.1.3. HB m falinės lentelės plotis (grotas), (ERS G.7.8.)) 4.2.2. HF – kojų diržų koeficientas 4.4. IMS – International Measurement System 5.3.6. ISP m spinakerio tvirtinimo aukštis virš denio linijos 4.2.4. ISAF – International Sailing Federation – J m Didžiausias atstumas nuo stiebo iki forštago (ERS F.3.1.) 4.2.3. JR m didžiausias leistinas stakselio išgaubimo plotis 4.2.3. K t falškilio svoris 4.5.1. KC m falškilio styga 4.5.2. KF – falškilio koeficientas 4.5.3. Kcorr t falškilio svoris, patikslintas D/3 4.5.1. L m skaičiuojamas laivo ilgis 4.1.1. LOA m didžiausias laivo ilgis (ERS D.3.1.) 4.1.1. LP m statmuo nuo stakselio šot.kampo iki priekinės kraštinės (ERS G.7.11) 4.2.3. LYS – Leading Yard Stick – MF – stiebo medžiagos koeficientas 4.2.7. MGM m pusė groto pločio (ERS G.7.5.) 4.2.2. MGU m trys ketvirčiai groto pločio (ERS G.7.6.) 4.2.2. n vnt. matuojamų jachtų skaičius 4.6. OA m achterio pakyla 4.1.1. OF m števenio pakyla 4.1.1. P m didžiausias groto aukštis ant stiebo 4.2.2. PF – sraigto tipas 4.3. RRS – ISAF Racing Rules of Sailing – S m² burių plotas 4.2.1. SA m² spinakerio plotas 4.2.4. SBmax m atstumas nuo števenio iki Bmax pjūvio 4.1.2. SF m apatinės kraštinės ilgis (simetriškas spinakeris) (ERS G.7.1.) 4.2.4. SFA m apatinės kraštinės ilgis (asimetriškas spinakeris) (ERS G.7.1.) 4.2.4.



SFB m apskaičiuota apatinė kraštinė (spinakeriai) 4.2.4. SGmax m atstumas nuo števenio iki Gmax pjūvio 4.1.3. SL m šoninės kraštinės ilgis (simetriškas spinakeris) (ERS G.7.2.) 4.2.4. SLB m apskaičiuotas šoninės kraštinės ilgis (spinakeriai) 4.2.4. SLE m užpakalinės kraštinės ilgis (asimetriškas spinakeris) (ERS G.7.2.) 4.2.4. SLU m priešakinės kraštinės ilgis (asimetriškas spinakeris) (ERS G.7.3.) 4.2.4. SMW m didžiausias plotis (simetriškas spinakeris) 4.2.4. SMWA m didžiausias plotis (asimetriškas spinakeris) 4.2.4. SMWB m apskaičiuotas didžiausias plotis (spinakeriai) 4.2.4. SPL m spinakergiko ilgis 4.2.4. SPLB m apskaičiuotas spinakergiko ilgis 4.2.4. SSA m² groto plotas 4.2.2. STF m borto aukštis ties laivo nosies 4.1.4. SV – skaičiuojamasis stovumas 3.2. TAA s/JM konkrečiai jachtai parinktas jūrmylės įveikimo laikas 6.3. TA s/JM bendrasis jūrmylės įveikimo laikas (Time Allowance) 1.4., 6.1. TANS s/JM bendrasis jūrmylės įveikimo laikas be spinakerio 1.4., 6.1. TANSUD s/JM laviruotės ir pilno kurso trasos jūrmylės įveikimo laikas be spinakerio 1.4., 6.1. TAUD s/JM laviruotės ir pilno kurso trasos jūrmylės įveikimo laikas 1.4., 6.1. TAS s/JM palyginimui naudojamos jachtos jūrmylės įveikimo laikas 6.3. Tmax m maksimalus priešakinės kraštinės ilgis, stakselis (ERS G.7.3.) 4.2.3. TPS m didžiausias atstumas nuo stiebo iki bušprito 4.2.4. TU – Technikos departamentas, Danijos buriuotojų sąjunga – UDFSB m dešiniojo borto korpuso praplatėjimas ties Bmax 4.1.2. UDFBB m kairiojo borto korpuso praplatėjimas ties Bmax 4.1.2. UDHBmax m Denio praplatinimas ties Bmax 4.1.2. UDHmax m Maksimalus denio praplatinimas 4.1.2. VCG m Vertical Centre of Gravity (vertikalus falškilio svorio centras) 4.5.3. VMG s/JM Velocity Made Good (greitis ženklo kryptimi) 6.1. W kg apskaičiuotas stovumo bandymo svoris, 90° svyrio testas 3.2. Wmin kg Min. stovumo bandymo svoris, 90° svyrio testas 3.2.

2.3. Matavimo vienetai

• Ilgis matuojamas metrais (m) šimtosios tikslumu. • Distancijos ilgis matuojamas jūrmylėmis (1JM = 1852m) šimtosios tikslumu. • Vandentalpa matuojama tonomis (1t = 1000 kg) šimtosios tikslumu. • Svoris matuojamas kilogramais (kg) sveikais skaičiais. • Plotas matuojamas kvadratiniais metrais (m²) šimtosios tikslumu. • Tūris matuojamas kubiniais metrais (m3) šimtosios tikslumu. • Laikas matuojamas sekundėmis (s) sveikais skaičiais arba valandomis. • Jūrmylės įveikimo laikas matuojamas sekundėmis per jūrmylę (s/JM) dešimtosios

tikslumu. • Greitis matuojamas mazgais (mazgas) (1 mazgas = 1JM/h = 1852 m/h = 1,852

km/h).

3. Bendrieji reikalavimai DH taisyklės galioja kaip klasės taisyklės visoms jachtoms, kurios dalyvauja regatose ar DH jachtoms skirtose varžybose, plg. punktą (c) pagal RRS apibrėžimą “Taisyklės”.



3.1. Varžybų tvarka

1. Pagal DH taisykles matuojamos tik vienakorpusinės jachtos, kurių visas ilgis, LOA, yra mažiausia 5,50 m, o daugiausia 25,00 m bei minimali vandentalpa, D, yra 0,30 t. Jei minėtųjų apribojimų nesilaikoma, jachtą, prieš jai išduodant DH matavimo liudijimą, turi sertifikuoti TU.

2. Vietoj klasės taisyklių, skirtų nacionalinėms arba tarptautinėms vieno tipo ar standartinėms klasėms, galioja DH taisyklės, kai vyksta varžybos pagal DH, tačiau kartu taikomi tokie reikalavimai šių klasių jachtoms:

a. jachtoms, priklausančioms nacionalinėms arba tarptautinėms vieno tipo klasėms bei nacionalinėms standartinėms klasėms, galioja klasės taisyklės tais atvejais, kai jachta varžosi pagal DH taisykles pagal standartinį jūrmylės įveikimo laiką, kuris apskaičiuotas būtent tai klasei;

b. kojų diržai naudojami, jei tai leidžiama jachtos klasės taisyklėse ir pagal tai skaičiuojamas jūrmylės įveikimo laikas, plg. sk. 4.4. Tik tokiais atvejais per DH varžybas jachtoje gali būti kojų diržai;

c. Jei jachtos klasės taisyklės keičia RRS 50.4, nustatant stakselio plotą reikia taikyti sk. 4.2.3. nurodytus reikalavimus;

3. Jachtos gali turėti tiek simetrišką, tiek nesimetrišką spinakerį; 4. Jūrmylės įveikimo laikas simetriškam spinakeriui apskaičiuojamas tarsi jis būtų

keliamas vien su spinakergiku (SPL); 5. Jūrmylės įveikimo laikas asimetriškam spinakeriui apskaičiuojamas tarsi jis būtų

keliamas pakaitom arba nuo halsinio kampo ties števeniu ar bušpritu (priekinis TPS galas), arba su spinakergiku (SPL).

6. Jachtos, išmatuotos su spinakeriu, gali pakelti dvi priekines bures kartu, jei spinakeris nepakeltas. Viena priekinė burė turi būti pastatyta antvėjyje su spinakergiku (SPL).

7. Jachtos, išmatuotos be spinakerio, gali kelti priekinę burę neriboto ilgio giku.

8. Jachtoje esančių burių skaičius neribojamas, tačiau galima turėti daugiausia du spinakerius (pvz., vieną simetrišką ir vieną nesimetrišką).

9. Varžybų metu neleidžiama reguliuoti stovinčio takelažo, t. y. forštago ir vantų.

3.2.Stovumo vertinimas, SV

Formulė 1: SV = (LOA*Bmax*S ^ 0.5) / D SV apvalinama iki dviejų ženklų po kablelio. Jeigu SV < = 70, jachtos stovumo paprastai daugiau nebereikia vertinti. Jeigu SV > 70, jachtos stovumą reikia vertinti 2 formulę.



Formulė 2: d = 100 / ISP / Dcorr*[((0,5*(FBSB+FBBB) + 1/3*(G^2–B^2)^0,5)*K)–(0.25*(FBSB+FBBB)*D)] d apvalinama iki vieno ženklo po kablelio. Dcorr = [(SV / 70)^(1/3)]*D Dcorr apvalinama iki dviejų ženklų po kablelio. Jei Dcorr < D, Dcorr prilyginamas D. ISP negali būti mažesnis negu 0.75 * P antroje formulėje. Jeigu jachta neturi spinakerio falo, ISP imamas lygus 0.75 * P. Jei d >= 4,0 %, jachtai paprastai užtenka stovumo varžytis DH varžybose. Jei d < 4,0 %, jachta negali būti matuojama pagal DH taisykles. Jachtą galima pertvarkyti ir matuoti dar kartą, žiūrint, ar ji dabar atitinka 2 formulės reikalavimus. Dar viena išeitis – jachtos krenavimas. Testuojama jachta palenkiama 90°, prie jos viršutinio ISP galo pritvirtinamas svoris W ir ji turi išsitiesti (žr. 1 brėž.). Testo metu ISP negali būti mažesnis už 0,75 * P. Wmin = 35 * Dcorr (Wmin suapvalinamas iki sveiko skaičiaus ir įrašomas į laivo matavimo liudijimą).

3.3.Korpuso platinimas

Korpuso platinimas (korpuso pelekai) yra leidžiamas; jis skiriamas pagal šiuos matmenis: 1. Korpuso platinimas apibrėžiamas horizontaliame denio paviršiuje kaip planšyro išgaubimas: tai reiškia, kad planšyras turi s-išlinkimą plane (žr. 2 brėž.); 2. Tačiau jei planšyras plane yra lygus ir neturi s-išlinkimą, pakeitimų gali būti vertikaliuose jachtos pjūviuose, jei tik yra išlinkimų ir planšyras yra numontuotas nuo bortų Bmax/6 atstumu nuo denio linijos (žr. 3 brėž.). Korpuso platinimas apibrėžiamas kaip ta jachtos dalis, kuri per bortus peržengia žemiau nurodytas ribas:



1. Ribinis taškas nustatomas išvedant ant vertikalaus borto paviršiaus liestinę ties lietimosi tašku su išlinkimais ir prailginant ją iki susikirtimo su deniu. Nuo šio susikirtimo taško denyje bortuose išmatuojamas 0,02*Bmax atstumas, taip nustatant ribinį tašką (žr. 4A, 4B, 4C brėž.);

2. Jei lietimosi taškas ties išlinkimais yra ant borto aukščiau nei lietimosi taškas tarp korpuso didžiausio pločio ir statmenos liestinės, nustatyti susikirtimo su deniu vietą naudojama statmena liestinė (žr. 4D brėž. ir sk. 4.1.2.).

3.4.Leidžiamos medžiagos ir konstrukcijos

Jokia jachta negali turėti ar gauti matavimo liudijimo nei dalyvauti DH varžybose, jei jai pagaminti naudotos kitos nei žemiau nurodytos medžiagos ir konstrukcijos.

3.4.1. Leidžiamos medžiagos

• Medis, natūralus pluoštas, armuotas betonas ir nesutvirtintas plastikas; • Lydyta geležis, plienas, švinas, varis ir jų lydiniai, taip pat bronza, žalvaris,

monelmetalas ir aliuminis, pagal standartą 5000 ir 6000; • Plastikas, sustiprintas pluoštu iš kiekvienos iš šių medžiagų: stiklo, poliestero,

poliamido (nailono), polietileno, aramido (Kevlar) ir natūralaus pluošto. Itin stipri anglis gali būti naudojama, nekoreguojant jūrmylės įveikimo laiko, šiose detalėse:

• Vairas, vairo baleris, rumpelis, kolonėlė, šturvalas ir vairakočiai; • Burių kėlimo įranga, burių šliaužikliai ir priedai burėms (pvz., raksai,

slankiojantys užtvirtinimai, žiedai ir kt.); • Groto gikas, spinakergikai, “jockey” gikai, denio ir rangauto tvirtinimo detalės,

išskyrus gervių konstrukciją, velenus ir bėgius; • Korpusas, denis, įranga, falškilis.

Itin stipri anglis gali būti naudojama, koreguojant jūrmylės įveikimo laiką, šiose detalėse: • Stiebas (ir integruota išlieta struktūra, pvz., zalingui tvirtinti), zalingas, štagai. Dar

žr. sk. 4.2.7.

3.4.2. Leidžiami konstrukciniai metodai Jei korpusui ir deniui naudojama daugiasluoksnė struktūra, kaip pagrindinė medžiaga turi būti naudojamas tik medis arba putų plastmasė. Tačiau jachtose su didesniu nei 17 metrų LOA korpuso ir denio struktūroje pagrindine medžiaga turi būti naudojamas korėtas aramidus popierius (honeycomb). Įrangai visose jachtose turi būti naudojama mediena, putų plastmasė arba įvairios nemetalinės honeycomb rūšys. Tai stovinčio takelažo daliai, kurios negalima reguliuoti varžybų metu, galima naudoti tik plienines vielas ir plieninius lynus (štagus). Žr. sk. 3.1., punktą 9.

3.4.3. Išankstinis sertifikavimas Norint išvengti, kad jachta, kurią norima pamatuoti DH, bus nepatvirtinta TU, konstruktoriams ir savininkams, planuojantiems naujas konstrukcijas, rekomenduojama



pateikti brėžinius su reikiama informacija apie medžiagas ir konstrukcijas bei paskaičiavimais, TU ir paprašyti jos atsiliepimo. Jei jachta neatitinka visų 3 skyriuje ”Bendrieji reikalavimai” pateiktų kriterijų, ją turi įvertinti TU. Visais iškylančiais klausimais kreipiamasi į DS vyr. matuotoją. Taip pat žr. sk. 1.6.

4. Matavimas ir skaičiavimai

4.1. Korpuso matavimas Matavimai vandenyje OF, OA, UDFSB, UDFBB, FBSB, FBBB, STF ir AF, aprašyti sk. 4.1.1. – 4.1.4., atliekami jachtoje esant teisingam svorio paskirstymui, kaip parodyta sk. 4.7.

4.1.1. Matuojamasis ilgis, L L = LOA – OF – OA LOA (ERS D.3.1.) yra visas korpuso ilgis, su bulbkyliu, bet be vairo, pritvirtinto užpakalinėje dalyje, išsikišančių števenio aptaisų, pulpito ar bušprito. OF ir OA yra priekinės ir užpakalinės pakylos ilgiai.

Matuojama nuo svambalų, kabančių pačiuose LOA galuose ties števeniu ir užpakalinėje dalyje pagal centrinę korpuso plokštumą (lateralinė plokštuma). OF ir OA matuojami aukštyje 0.03 * (B + G) virš vandens paviršiaus (žr. 5 brėž.). Matuojant užpakalinės pakylos ilgį, naudojama paslanki kartelė. Statmena kartelės liniuotė nustatoma reikiamame aukštyje, t. y. 0,03 * (B + G). Po to kartelė stumiama taip, kad liniuotės viršutinė dalis liestų statmenąją centrinę (diametralinę) korpuso plokštumą ir būtų galima užfiksuoti užpakalinės pakylos ilgį, ten, kur



statmenas svambalas susiliečia su kartele (žr. 6 brėž.).

Jei korpusas tame aukštyje, kur fiksuojamas ilgis priekyje ir užpakalyje, turi tašką, esantį prieš arba už įprastinio galutinio taško, tas taškas laikomas galutiniu matuojamo ilgio tašku (žr. 7A ir 7B brėž.).

Vairas į matuojamą ilgį neįskaičiuojamas. Ties vandenskrodžiu, arba skegu, OA matuojama nuo apatinio arba galinio jo krašto.

4.1.2. Vaterlinijos plotis B = Bmax – UDFSB – UDFBB Bmax yra didžiausias korpuso plotis, įskaičiuojant, jei reikia, falšbortą, bet neskaičiuojant korpuso praplatinimo (žr. sk. 3.3.). Bmax matuojamas statmena linija korpuso plokštumai (žr. 8 brėž.). SBmax yra atstumas tarp Bmax vietos (pjūvio) iki števenio; jis matuojamas pagal korpuso diametralinę plokštumą. UDFSB ir UDFBB yra laivo korpuso praplatėjimas dešiniajame ir kairiajame bortuose. Matuojama horizontaliai nuo svambalo, kabančio ties kraštutiniais Bmax taškais, ir stačiu kampu centrinėje (diametralinėje) plokštumoje iki korpuso šonų palei tikrąją vaterliniją ties Bmax vieta (Sbmax) (žr. 8 brėž.). Pamatuoto vaterlinijos pločio, B, apskaičiavimai matavimo pozicijoje koreguojami tam, kad būtų atsižvelgta į stiprų spaudimą, atsirandantį dėl įgulos svorio.



Korpuso praplatinimas ties deniu (korpuso pelekai) yra leistinas. Jei jachtos korpusas yra praplatintas (žr. sk. 3.3.), matuojama UDHBmax ir UDHmax. UDHBmax yra didžiausias korpuso praplatinimo ties kairiuoju arba dešiniuoju bortu dydis palei Bmax vietą (SBmax). Čia matuojamas horizontalus atstumas nuo kraštutinio korpuso praplatinimo taško iki denio ribinio taško (žr. sk. 3.3.) ir stačiu kampu statmenoje korpuso centrinėje (diametralinėje) plokštumoje (žr. 9A ir 9B brėž.). UDHBmax yra didžiausias korpuso praplatinimo ties kairiuoju arba dešiniuoju bortu dydis kurioje nors korpuso platinimo vietoje, išmatuotas kaip horizontalus atstumas nuo kraštutinio korpuso praplatinimo taško iki denio ribinio taško (žr. sk. 3.3.) ir stačiu kampu statmenoje korpuso centrinėje (diametralinėje) plokštumoje (žr. 9A ir 9B brėž.).

4.1.3. Didžiausia korpuso apimtis po vandeniu, G

G = Gmax – FBSB – FBBB Gmax yra korpuso didžiausia apimtis, matuota nuo vienos borto linijos iki kitos per falškilį, jei reikia, įtraukiant ir pelekinį falškilį, bet, jei reikia, neskaičiuojant korpuso praplatinimų, ir pamatuota statmenai (pjūvyje Gmax) laivo diametralinei plokštumai (žr. 10 ir 11A-G brėž.). Pelekiniai falškiliai ir švertai yra leidžiami. Tiek matuojant, tiek varžybų metu, švertas

turi būti nuleistas iki pat galo. SGmax yra atstumas tarp Gmax vietos (pjūvio) iki števenio, matuojant diametralinėje jachtos plokštumoje. FBSB ir FBBB yra dešinio ir kairiojo bortų aukštis, pamatuotas vertikaliai nuo denio linijos iki vandens paviršiaus ties Gmax vieta (SGmax) (žr. 10 ir 11A-G brėž.).



4.1.4. Borto aukštis ties laivo nosimi ir laivagaliu, STF ir AF

STF matuojamas vertikaliai nuo borto linijos ties laivo nosimi iki vandens paviršiaus, matuojant per jachtos centrą (žr. 12 brėž.). AF yra laivagalio aukštis, matuojamas nuo taško ties kraštutiniu galutiniu LOA galu iki vandens paviršiaus, matuojant per jachtos centrą (žr. 12 brėž.). STF ir AF matavimai yra skirti parodyti, kad jachta paruošta matavimui.

4.2.Burių ir takelažo matavimas Burės turi būti matuojamos pagal ISAF Equipment Rules of Sailing (ERS), nebent šiose taisyklėse būtų nurodyti kiti reikalavimai. Kai šiose taisyklėse vartojama sąvoka yra apibrėžta arba matas pateiktas ERS, jie išryškinami pajuodintu kursyvu.

4.2.1. Bendras burių plotas, S (S naudojamas SV apskaičiavimui) S = SSA + FA2 + [(SA – (SSA + FA2)) / 2] Jei [(SA – (SSA + FA2)) / 2] < 0, tai [(SA – (SSA + FA2)) / 2] prilyginamas 0 (nuliui). Atskirų burių plotas apskaičiuojamas taip, kaip parodyta žemiau.

4.2.2. Groto plotas, SSA SSA = 0,125 * P * (2 * E + 3 * MGM + 2 * MGU + HB) P matuojamas kaip groto priešakinės kraštinės ilgio ant stiebo apribojimas. P yra atstumas, matuojamas nuo aukščiausio taško palei stiebo užpakalinę pusę, kur vedamas groto falinio kampo taškas (ERS G.4.2.), iki giko viršutinės kraštinės, kai gikas žemiausioje galimoje padėtyje. Aukščiausiu tašku turi būti imamas groto viršutinis taškas arba bent viršutinės



apribojimo žymos (ERS F.5.5. ir F.6.2.) apatinis kraštas. Žemiausias giko taškas matuojamas stačiu kampu nuo giko iki stiebo, tiesia linija pratęsiant viršutinę giko kraštinę ties stiebu, įskaičiuojant, jei yra, pritvirtintus bėgelius ar apkaustus, kurie turi būti tame pačiame aukštyje kaip viršutinis apatinės apribojimo žymos (ERS F.5.4. ir F.6.1.) kraštas (žr. 13 brėž.).

Atstumas E (ERS F.12.1.) yra groto giko ilgis, kai gikas nuo stiebo yra stačiu kampu, matuojant palei giko viršų nuo stiebo užpakalinio krašto, įskaičiuojant, jei yra, , pritvirtintus bėgelius ar apkaustus, (žr. 14 brėž.), arba tiesia linija pratęsiant stiebo centrinės (diametralinės) linijos lygiagretę – iki paties užpakalinio taško, iki kurio yra įmanoma nutiesti groto šotinio kampo tašką (ERS G.4.1.), arba bent jau iki paties priekinio išorinės apribojimo žymos (ERS F.11.1.) krašto (žr. 13 brėž.). MGM yra pusė groto pločio (ERS G.7.5.). MGU yra trys ketvirčiai groto pločio (ERS G.7.6.). HB yra groto falinės lentelės plotis (ERS G.7.8.). Leidžiama naudoti sukamąjį stiebą (pelekinį stiebą), kai koreguojamas groto plotas. Kai naudojamas sukamasis stiebas, E, MGM, MGU ir HB turi būti suteikiamas didžiausias stiebo profilio plotis. Didžiausias stiebo profilio plotis turi būti įrašomas į matavimo liudijimą kartu pateikiant informaciją, kad E, MGM, MGU ir HB yra atitinkamai pakoreguoti.

4.2.3. Stakselių plotai, FA1, FA2, FA3 FA1 = 0,5 * Tmax * (LP + FSP) FA2 = 0,25 * Tmax * (J + LP + (2 * FSP)) ,FA3 = 0,5 * Tmax * (J + FSP) Atskirti stakselius nuo spinakerių naudojamas RRS 50.4. Tmax yra didžiausias stakselio priekinės kraštinės ilgis (ERS G.7.3.). Jeigu stakselio falinio kampo plotis (ERS G.7.8.) yra didesnis negu 0.02 * J, falinio kampo tašku (ERS G.4.2.) matuojant Tmax turi būti imamas pratęstų priekinės (ERS G.2.3.) ir užpakalinės kraštinių (ERS G.2.2.) susikirtimas (žr. 15A ir 15B brėž.).



LP yra didžiausias statmuo priekinei kraštinei (ERS G.7.11.), išmatuotas stakseliui. Jei LP < J, apskaičiuojant FA2 ir FA3, J reikia pakeisti į LP. RRS 50.4 galioja visiems stakseliams, išskyrus tarptautinio arba nacionalinio vieno tipo bei standartinės klasės jachtas, kai jų klasės taisyklės (RRS 86.1) leidžia didesnius stakselio pločius. Tokiais atvejais visos minėtųjų klasių jachtos turi turėti didžiausią leidžiamą stakselio išgaubimo plotį, JR (pvz., 0,12 m), pridedamą prie LP prieš apskaičiuojant jūrmylės įveikimo laiką. JR, stakselio išgaubimas, kai jis yra leidžiamas (žr. sk. 3.1.2. c),

matuojamas kaip didžiausias išsikišantis gaubto plotis palyginti su ketvirčiu pločio (ERS G.7.4.), puse pločio (ERS G.7.5.) ar trimis ketvirčiais pločio (ERS G.7.6.), apibrėžinat tai RRS 50.4 (žr. 16 brėž.). Klasės didžiausias leidžiamas išgaubimo plotis, JR, turi būti matavimo liudijime. J (ERS F.3.1.) yra priekinio trikampio atstumas, pamatuotas horizontaliai nuo stiebo priekinės pusės ties žemiausiu jo tašku virš denio arba juto iki susikirtimo taško tarp denio ar bušprito ir pratęstos centro linijos ant priekinio bures nešančio forštago (žr. 17 brėž.). Forštagas gali būti arba pritvirtintas prie jachtos, arba įmontuotas į stakselio priekinę pusę, taip, kad jį su bure galima išmontuoti.



FSP yra du kartus padidinta didžiausia forštago profilio skersinio pjūvio dimensija (headfoil) arba vyniojamojo forštago profilis, pamatuotas stačiu kampu profilio ilgio kryptimi (žr. 18 brėž.).

4.2.4. Simetriško ir asimetriško spinakerio plotas, SA SA = 0.06 * [2 * SLB + ((SFB + SMWB) / 2)] ^ 2 + [SLB * (SPLB – J)] RRS 50.4 yra naudojamas atskirti stakselį nuo spinakerio. Simetriškas spinakeris turi būti simetriškas maždaug ties apatinės kraštinės vidurio tašku (ERS G.7.10.). Simetriški spinakeriai matuojant turi būti perlenkti palei apatinės kraštinės vidurį (ERS G.7.10.) su šoninėmis kraštinėmis (ERS G.2.2.) viena virš kitos. Asimetriški spinakeriai matuojami išskleisti. Spinakeris turi būti matuojamas kaip asimetriškas tada, kai vienos jo šoninės kraštinės ilgis yra didesnis arba lygus 1,05 padauginus iš antrosios šoninės kraštinės ilgio, t.y. SLU > = 1,05 * SLE (žr. 19 brėž.). SLB imamas didžiausias iš SL arba



(0.6 * SLU + 0,4 * SLE) arba (0.96 * ISP). SL yra didžiausias šoninės kraštinės ilgis (ERS G.7.2.), matuojant simetrišką spinakerį. SLU yra didžiausias priekinės kraštinės ilgis (ERS G.7.3.), matuojant nesimetrišką spinakerį (žr. 19 brėž.). SLE yra didžiausias užpakalinės kraštinės ilgis (ERS G.7.2.), matuojant nesimetrišką spinakerį (žr. 19 brėž.). SFB imamas didžiausias iš SF arba SFA. SMWB imamas didžiausias iš SMW arba SMWA. SPLB imamas didžiausias iš SPL arba TPS. SPL ir TPS neturi būti mažesni už J. ISP yra spinakerio falo aukštis. ISP matuojamas nuo spinakerio falo apatinės pusės, laikomas horizontaliai stiebui, iki denio linijos priešais stiebą (žr. 20 brėž. ir 11A-G brėž. sk. 4.1.3.). Spinakerio falo ir falinio kampo tvirtinimo taškas turi būti ne toliau nuo stiebo priekinės pusės kaip per didžiausią stiebo skersinio pjūvio dimensiją. SF yra didžiausias apatinės kraštinės ilgis (ERS G.7.1.), matuojant simetrišką spinakerį. Matuojant spinakeris turi būti perlenktas palei apatinės kraštinės vidurį (ERS G.7.10.), todėl matuojama nuo sudėtų šotinio kampo taškų (ERS G.4.1.) stačiu kampu nuo apatinės kraštinės vidurio (ERS G.7.10.) (½ SF). Nepamirškite, kad šį matmenį reikia padauginti iš dviejų, norint gauti SF. SFA yra didžiausias apatinės kraštinės ilgis (ERS G.7.1.), matuojant asimetrišką spinakerį. Matuojant asimetrišką spinakerį, SFA matuojamas kaip atstumas tarp šotinio kampo taško (ERS G.4.1.) ir halsinio kampo taško (ERS G.4.3.) (žr. 19 brėž.). SMW yra didžiausias simetriško spinakerio plotis. SMW matuojamas arba ties apatine kraštine (ERS G.2.1.), arba skersai per patį spinakerį tarp šoninių kraštinių taškų (ERS G.2.2.), esančių tuo pačiu atstumu nuo falinio kampo taško (ERS G.4.2.). Simetriškas spinakeris matuojant turi būti perlenktas palei apatinės kraštinės vidurį (ERS G.7.10.), todėl matuojama nuo sudėtų šoninių kraštinių taškų (ERS G.2.2.) stačiu kampu nuo apatinės kraštinės vidurio (ERS G.7.10.) (½ SMW). Nepamirškite, kad šį matmenį reikia padauginti iš dviejų, norint gauti SMW.



SMWA yra didžiausias asimetriško spinakerio plotis. SMWA matuojamas kaip trumpiausias atstumas tarp užpakalinės kraštinės (ERS G.2.2.) ir priekinės kraštinės (ERS G.2.3.) taško, toje vietoje, kur burė (ERS G.1.1.) yra plačiausia (žr. 19 brėž.). SPL yra spinakergiko ilgis, kai spinakergikas yra pritvirtintas prie stiebo ir pasuktas skersai jachtos stačiu kampu. Matuojama nuo stiebo centro linijos iki tolimiausio giko galo; gikas naudojamas statant spinakerį (žr. 21 brėž.). Matuojant jachtą be spinakerio, SPL nereikia matuoti/registruoti. TPS yra atstumas nuo priekinės stiebo pusės ties jo žemiausiu tašku virš denio arba juto iki priekinio asimetriško spinakerio halsinio kampo pritvirtinimo taško arba iki tolimiausio priekinio bušprito galo arba jo tolimiausios apribojimo žymos (ERS F.16.1. ir F. 17.2.), matuojant, kai jis yra ištiestas visu ilgiu.

4.2.5. Burių žymėjimas Naujos ar senos burės, kurios matuojamos pirmą kartą, arba burės, kurios buvo iš esmės pakeistos, turi būti matuojamos oficialaus matuotojo (ERS C.4.3.), kuris turi uždėti DS sertifikato ženklą (ERS C.5.4.) (burių sagą) ant burės halsinio kampo (ERS C.3.3.) (spinakeriuose – ant falinio kampo (ERS C.3.2.); greta sagos jis turi uždėti parašą ir datą aiškiu raštu ir oro sąlygoms atspariu rašikliu. Burė, gavusi oficialų sertifikato ženklą (ERS C.5.4.) iš kitos nacionalinės tarnybos, priklausančios ISAF, taip pat atitinka šių taisyklių reikalavimus. Burės, pamatuotos anksčiau nei 1990 m., gali būti užantspaudotos oficialiu “Scandikap” antspaudu arba antspaudu ”DS Autoriseret Måler” bei turėti aiškiu raštu ir atspariu rašikliu uždėtą matuotojo parašą ir datą. Visos jachtose esančios burės regatos metu turi turėti aukščiau minėtą DS sertifikato ženklą (ERS C.5.4.).

4.2.6. Takelažų tipai, bermudinis takelažas DH nurodo tik bermudinio takelažo tipo jachtų burių matavimo ir ploto paskaičiavimo metodus. Kiti takelažų tipai, žinoma, taip pat gali būti matuojami DH. Šiuo klausimu kreiptis į vyriausiąjį DS matuotoją.



4.2.7. Stiebo koeficientas, MF

MF turi šias reikšmes:

• Stiebas iš aliuminio, plieno ir medžio: jūrmylės įveikimo laikas nekoreguojamas. • Stiebas iš plastiko, sustiprinto anglies pluoštu: jūrmylės įveikimo laikas keičiamas

dėl sumažėjusio stiebo svorio.

Jei groto gikas, spinakergikas ar “jocky” gikas yra iš anglies pluošto, jūrmylės įveikimo laikas nekoreguojamas.

4.3. Sraigto tipas, PF 1. Be sraigto Laisvas sraigtas su atramine kolonėle arba skegu (žr. 22A, 22B, 22 C brėž.): 2. Laisvas sudedamas sraigtas su 2-3 mentėmis 3. Laisvas pasukamas sraigtas su 2-3 mentėmis 4. Laisvas pastovus sraigtas su 2 mentėmis 5. Laisvas pastovus sraigtas su 3-4 mentėmis Sraigtas išpjovoje, aplink falškilis arba vairas (žr. 22D brėž.): 6. Nelaisvas sudedamas sraigtas su 2-3 mentėmis 7. Nelaisvas pasukamas sraigtas su 2-3 mentėmis 8. Nelaisvas pastovus sraigtas su 2 mentėmis 9. Nelaisvas pastovus sraigtas su 3-4 mentėmis Sraigto tipas, skirtingas nei ”Be sraigto”, gali būti įtraukiamas į jūrmylės įveikimo laiką tik tada, jei galima įrodyti, kad sraigtas ramiame vandenyje ir be vėjo gali varyti jachtą vandeniu mažiausiai tokiu greičiu: mažiausias greitis = 2*L^ 0,5 [mazgai].



Plaukimo laikas sekundėmis [s]

Bandymo ruožas [m] 50 75 100 125 150 175 200 225 Min. greitis [mazgai] 3,00 32,4 48,6 64,8 81,0 97,2 113,4 129,6 145,8 3,25 29,9 44,9 59,8 74,8 89,7 104,7 119,6 134,6 3,50 27,8 41,7 55,5 69,4 83,3 97,2 111,0 125,0 3,75 25,9 38,9 51,8 64,8 77,8 90,7 103,7 116,6 4,00 24,3 36,5 48,6 60,7 72,9 85,0 97,2 109,3 4,25 22,9 34,3 45,7 57,2 68,6 80,0 91,5 103,0 4,50 21,6 32,4 43,2 54,0 64,8 75,6 86,4 97,2 4,75 20,5 30,7 40,9 51,2 61,4 71,6 81,9 92,1 5,00 19,4 29,2 38,9 48,6 58,3 68,0 77,8 87,5 5,25 18,5 27,8 37,0 46,3 55,5 64,8 74,0 83,3 5,50 17,7 26,5 35,3 44,2 53,0 61,8 70,7 79,5 5,75 16,9 25,4 33,8 42,3 50,7 59,2 67,6 76,1 6,00 16,2 24,3 32,4 40,5 48,6 56,7 64,8 72,9

4.4. Kojų diržai, HF Kojų diržai leidžiami, jei jie yra pamatuoti ir įskaičiuoti į jūrmylės įveikimo laiką matavimo liudijime. Visoms klasės jachtoms, priklausančioms tarptautinėms arba nacionalinėms vieno tipo ar standartinėms klasėms (pvz., 606, H-Båd, Soling, X 79, Yngling), jūrmylės įveikimo laikai skaičiuojami su kojų diržais, jei šie nėra uždrausti pagal jų klasės taisykles (žr. sk. 3.1. 2b ir RRS 49.1. bei RRS 86.1 (c). Taigi minėtų klasių jachtose gali būti naudojami kojų diržai, leidžiantys perkelti įgulos svorį per jachtos kraštą. Visos kitos jachtos, kurios nėra klasės jachtos, matuojamos su kojų diržais kiekviena atskirai. Kai kurių tipų jachtos, kurios yra pamatuotos su kojų diržais, plaukia greičiau aštriais kursais; apskaičiuojant jų jūrmylės įveikimo laiką, į tai atsižvelgiama.

4.5.Falškilis

4.5.1. Falškilio svoris, K

K yra bendras išorinio ir vidinio balastų svoris. Jokios medžiagos, iš kurios yra padarytas išorinis ar vidinis balastas, lyginamasis svoris neturi viršyti švino lyginamojo svorio (11,35 t/m³). Visos falškiliui naudojamos medžiagos, kurių lyginamasis svoris didesnis už 1,6 t/m³, yra įskaičiuojamos į falškilio svorį. Bet kokia jachtos įrangos ar jachtos dalis, kuri yra neįprasto dydžio, skaičiaus ar svorio palyginti su jachtos dydžiu, esanti žemiau tikrosios vaterlinijos, turi būti įskaičiuojama į



falškilio svorį (pvz., inkaras, grindelės, falškilio plokštė, akumuliatorius, degalų talpos, variklis). Jei K yra mažesnis nei D/3, K pakeičiamas į Kcorr, kuris imamas kaip D/3 ir naudojamas apskaičiuojant jūrmylės įveikimo laiką.

4.5.2. Falškilio styga, KC Falškilio styga, KC, yra falškilio ilgis išilgai jachtos, matuojamas kaip atstumas nuo matavimo taškų, esančių priekiniame ir užpakaliniame falškilio krašte. Matavimo taškai imami 1/3 falškilio aukščio dalyje, skaičiuojant nuo apatinio falškilio krašto (žr. 23A, 23B, 23C, 23D, 23E, 23F, 23G brėž.). Matavimo taškai, esantys priekiniame ir užpakaliniame falškilio krašte, imami matuojant išilgai tų kraštų ir pažymint žymėmis, rodančiomis žemiausią 1/3 krašto ilgio, skaičiuojant nuo falškilio apatinio krašto iki korpuso dugno jachtos centrinėje (diametralinėje) plokštumoje.

Neišmatuotai falškilio stygai skaičiuojant jūrmylės įveikimo laikus suteikiama vertė, atitinkanti siaurą

pelekinį falškilį.

4.5.3. Falškilio koeficientas, KF

Falškilio koeficientas, KF, yra vertikalaus falškilio svorio centro (VCG) paskirstymas į kategorijas. KF turi šias reikšmes:

• Normalus svorio centras, falškilis, žiūrint iš priekio, yra panašaus storio nuo viršaus iki apačios (žr. 24 A brėž.)

• Žemas svorio centras, falškilis, kuris, žiūrint iš priekio, pamažu praplatėja apatinėje dalyje (žr. 24 B brėž.)

• Bulbas, falškilis, apačioje tyrintis bulbą arba “torpedą” (žr. 24 C brėž.)

• Nenurodytas falškilio koeficientas, skaičiuojamas kaip bulbos falškilis (žr. 24 C brėž.)

4.6. Vandentalpa, D

D yra visa pasverta įrengtos ir paruoštos varžyboms jachtos vandentalpa (svoris), matuojant pagal 4.7. sk. reikalavimus. Jachtos vandentalpa turi būti pasverta daugiau nei 2% tikslumu.



Jachtų su standartiniu korpusu vandentalpa nustatoma sveriant. Pasvėrus mažiausiai 5 to paties tipo jachtas, galima nustatyti standartinę DS vandentalpą pagal šią formulę: D = Dm - [SUM (Di – Dm)^2 / n]^0,5

• D = standartinė vandentalpa, naudojama skaičiuojant DH jūrmylės įveikimo laikus • Dm = vidutinė vandentalpa, apskaičiuota pagal pasvertas jachtas • Di = kiekvienos atskirai pasvertos jachtos vandentalpa • n = pasvertų jachtų skaičius

Matuojant standartinę vandentalpą, DS apskaičiuoja ir standartinį korpusą (žr. www.websejler.dk) pagal atitinkamas rekomendacijas. 1. Jei pasverta jachtos vandentalpa 10% arba daugiau viršija standartinę, savininkui

pageidaujant, jachtą galima išbraukti iš korpuso standarto; 2. Jei pasverta jachtos vandentalpa 2% arba daugiau yra mažesnė už standartinę, jachta

turi būti išbraukta iš korpuso standarto. Jei jachta išbraukiama iš korpuso standarto, ji turi būti pasverta ir jos korpusas turi būti išmatuotas atskirai. Leidžiama naudoti kilnojamą vandens balastą. Vandens balasto svoris [kg] vienoje jachtos pusėje turi būti pamatuotas ir įrašytas į matavimo liudijimą. Vandens balasto svoris neįskaičiuojamas į jachtos vandentalpą, nes laikoma, kad vandens balastas ištuštinamas plaukiant pasvirusia jachta. Todėl jachta turi būti matuojama ir jos vandentalpa sveriama su tuščiomis balasto talpomis. O štai skaičiuojant bendrą jachtos išsitiesimo momentą, vandens balastas įskaičiuojamas. Nuo vandens balasto priklausantis išsitiesimo momentas įskaičiuojamas kaip priedas prie įgulos poveikio išsitiesimui, skaičiuojant fiktyvų atsvėrimo momento padidėjimą turimam įgulos svoriui (fiktyvus atsvėrimo momento padidėjimas užfiksuojamas UDHBmax ir UDHmax, žr. 4.1.2. sk.).

4.7. Matavimo sąlygos Rekomenduojama, kad matuotojas iš anksto nusiųstų jachtos savininkui žemiau pateiktos atmintinės kopiją, kad šis galėtų paruošti jachtą matavimui. Atmintinė Matavimo sąlygos matuojant vandenyje ir sveriant: 1. Visos jachtos talpos turi būti tuščios, tačiau kuro bake gali būti iki 10 l degalų; 2. Jachtoje neturi būti pakabinamo variklio; 3. Jachtoje neturi būti nepritvirtinto inventoriaus (miegmaišių, atsarginių burių,

gelbėjimo plaustų, laivelio, aprangos, maisto ar kitų produktų, kambuzo inventoriaus, patalynės, valgomojo stalo ir pan.);

4. Jachtoje gali būti tik vienas burių komplektas (t. y. vienas grotas, vienas fokas, viena genuja (jei yra) ir vienas spinakeris (simetriškas ar asimetriškas);

5. Visa kita būtina įranga pagal RRS 51 turi būti jachtoje (t. y. liukų ir angų durelės, trapai, grindelės, rangautas, krancai, inkaras su lynu ir grandine, šotai, falai, švartavimosi lynai ir t.t.).




6. Visas būtinas kilnojamas inventorius, minimas 4 ir 5 punktuose, turi būti sudėtas kajutėje ant grindelių ne daugiau kaip 1,5 m atstumu nuo stiebo į achterį.

7. Stiebas turi būti atlenktas normaliai leistinai atgal; jis negali būti palenktas į priekį nuo savo vertikalės.

8. Visas stovintis takelažas turi būti įtemptas. 9. Visas judantis takelažas turi būti atleistas. 10. Gikas turi būti įtvirtintas pačioje žemiausioje padėtyje centre, stačiu kampu nuo stiebo

(žr. 4.2.2. sk.) ir nejudantis. 11. Spinakergikas (-ai) turi būti įprastoje saugojimo padėtyje. 12. Švertas turi būti visiškai nuleistas ir įtvirtintas (taip pat ir per varžybas). 13. Matavimo vandenyje metu jachtoje neturi būti žmonių. 14. Visa daug sverianti įranga (pvz., vidinis balastas, akumuliatorius ir pan.) turi būti

gerai pritvirtinta (priveržta ir pan.) bei pažymėta laivo matavimo liudijime, nurodant svorį ir atstumą nuo števenio.

5. Matavimo procedūra

5.5. Matavimo procedūra Matavimo procedūra yra tokia, kokia nustatyta TU ir pateikta DH taisyklėse.

5.6. Matuotojai Atskiri DS priklausantys jachtklubai patys išsirenka klubo matuotojus ir atsako už jų darbą. Matuotojai turi laikytis 5.2.2. sk. išvardytų apribojimų. Klubų matuotojai, prieš gaudami teisę matuoti jachtas, skirtas DH, turi išklausyti DS matavimo kursą ir gauti DS pažymėjimą.

5.6.1. Matuotojo įrankiai Matuotojas turėtų turėti šiuos įrankius:

• Bent 15 m ilgio plieninę matavimo ruletę; • Bent 2 m ilgio ruletę arba sulankstomą liniuotę; • Mažiausiai 2 smailius svambalus su lynu; • Švininį svambalą, kuris, matuojant Gmax, kabinamas po jachta, ties matavimo

ruletės viduriu; • Lipnios juostos (nebūtinai); • Traukiamą kartelę; • 18 mm ø skylamušį, plaktuką, kaladėlių ir indą su šiltu vandeniu, naudojamus

ženklinant visas bures DS burių sagomis; • Kartelę arba bėgelius pločiui ir pan. matuoti (galima naudoti spinakergiką)

5.6.2. Matuotojo užduotis ir apribojimai

Matuotojo užduotis:

• Matuotojo užduotis yra atlikti matavimus kuo tiksliau ir kartu su kitais duomenimis užregistruoti juos matavimo schemoje, kad DS išmatuotai jachtai galėtų išduoti matavimo liudijimą;



• Matuotojas turi garantuoti DS (ir visoms pamatuotoms jachtoms), kad matavimai buvo atlikti laikantis taisyklių, t.y. kaip įmanoma vienodi ir teisingi;

• Matuotojas neturi teikti jachtos savininkui konsultacijų ir taip išlikti nešališkas. Matuotojas negali matuoti:

• Jachtų, kurias jis pats projektavo ar statė arba kaip nors prisidėjo jachtą konstruojant ar keičiant;

• Jachtų, pastatytų tose laivų statyklose, kuriose jis dirba ar turi verslo interesų; • Jachtų, kurių jis yra savininkas, bendrasavininkis ar turi kitų interesų, pvz., yra

įgulos narys. Aukščiau išvardintais atvejais klubas gali pasiūlyti savo matuotoją kitam klubui, susitaręs su jo valdyba.

5.7. Matavimo liudijimas ir matavimo duomenų standartizavimas

5.7.1. DH matavimo liudijimas/klasės liudijimas Matavimo liudijimas/klasės liudijimas yra oficialus dokumentas, kurio originalas arba kopija turi būti jachtoje. Pareikalavus matavimo liudijimas/klasės liudijimas turi būti pateiktas. Matavimo liudijimas/klasės liudijimas visada išduodamas tik laivo savininkui ir galioja iki jame nurodytos datos. Prireikus DS gali nutraukti jo galiojimą šiam nepasibaigus ir išduoti naują. Išskyrus IMS matavimo liudijimą, jachta gali turėti tik vieną galiojantį DH matavimo liudijimą/klasės liudijimą vienu metu. Atlikęs matavimus, matuotojas išsiunčia matavimo rezultatus DS: tai gali būti arba užpildytas matavimo protokolas, arba elektroninis dokumentas, siunčiamas per www.websejler.dk. Už DS išduodamą matavimo liudijimą/klasės liudijimą mokamas nustatytas mokestis. Liudijimas atsiunčiamas savininkui tiesiogiai. DS saugoma jo kopija. Gavę naują matavimo liudijimą savininkas, galima kartu su matuotoju, turi patikrinti ar jachta atitinka liudijime nurodytus duomenis. Jei kas ne taip, savininko pareiga yra pranešti apie tai DS. Savininkas yra atsakingas už tai, kad visa informacija ir duomenys apie jachtą atitiktų matavimo liudijimą/klasės liudijimą.

5.7.2. DH matavimo liudijimo išdavimas Norint gauti DH matavimo liudijimą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1. Jachta turi turėti normalią konstrukciją ir atitikti 3.0 sk. nurodytus reikalavimus bei apskritai atitikti DH taisykles; 2. Jachtos savininkas turi būti DS pripažįstamo jachtklubo narys; 3. Jachtos savininkas gali išmatuoti jachtą tik tame klube, kuriam jis priklauso; 4. Vienintelė 3 punkto išimtis (taip pat žr. 5.2.2. sk.) yra tie atvejai, kai klubas neturi savo matuotojo ir matavimus jam atlieka kito klubo matuotojas. Tokiais atvejais jachtklubas turi pranešti savo nariams apie susitarimą su kitu klubu ir nurodyti, kur kreiptis; 5. Atliekant matavimus, turi būti pateiktos visos jachtai priklausančios varžybų burės, kad būtų galima jas sužymėti DS burių sagomis (žr. 4.2.5. sk. ir DS nurodymą RRS 78, Varžybų taisyklės). Jei burės pagal DS burių matavimo autorizavimo tvarką yra išmatuotos burių specialisto, ant jų turi būti šio specialisto įsegtos burių sagos;



6. Varžybose naudojamas tik paskutinis DS išduotas DH matavimo liudijimas/klasės liudijimas. Tai galima patikrinti www.websejler.dk.

5.7.3. Vieno tipo klasės Tarptautinės, skandinavų ir nacionalinės vieno tipo klasės gauna ne matavimo liudijimą, o klasės pažymėjimą su standartiniais jūrmylės įveikimo laikais. Standartiniai jūrmylės įveikimo laikai galioja su ta sąlyga, kad jachta turi galiojantį klasės pažymėjimą ir apskritai atitinka klasės taisykles, kurios naudojamos apskaičiuojant standartinius jūrmylės įveikimo laikus. Jūrmylės įveikimo laikai ir standartiniai matavimo duomenys pateikiami www.websejler.dk. Vieno tipo jachta gali gauti DH matavimo liudijimą, jei ji pakeičiama taip, kad nebeatitinka klasei keliamų reikalavimų. Tokiu atveju reikiami matavimo duomenys pateikiami matavimo liudijime. Jei jachtos korpusas nepakeistas, jūrmylės įveikimo laikai apskaičiuojami remiantis standartiniais vieno tipo klasės korpuso matmenimis su standartine vandentalpa, standartiniu falškilio svoriu bei reikiamais burių ir takelažo matmenimis.

5.7.4. Standartinės klasės Sertifikuotai standartinei klasei išduodamas matavimo liudijimas su standartiniais jūrmylės įveikimo laikais, pateikiamais DH matavimo liudijime kiekvienai atskirai tos klasės jachtai. Standartinis jūrmylės įveikimo laikas galioja su ta sąlyga, kad laivas atitinka klasei keliamus reikalavimus. DH matavimo liudijimas išduodamas remiantis remiantis standartiniais klasės korpuso matmenimis su standartine vandentalpa, standartiniu falškilio svoriu bei klasei leidžiamais maksimaliais burių ir takelažo matmenimis. Jūrmylės įveikimo laikai ir standartiniai matavimo duomenys pateikiami www.websejler.dk. Matuotojas turi išmatuoti bures ir takelažą bei virš vandens esančius bortus FBSB, FBBB, STF ir AF, plg. standartinį to tipo jachtos korpusą. Matavimo rezultatai bei kiti duomenys perduodami DS, kad būtų išduotas matavimo liudijimas. Žr. 5.3.1. sk. Tik tais atvejais, kai jachta neatitinka standartinės klasės reikalavimų, išduodamas DH matavimo liudijimas kaip ”Kitoms jachtoms”, žr. 5.3.6. sk. Matavimo liudijime nurodoma, jei jachtos klasės statusas buvo pakeistas. Jei jachtos korpusas nėra pakeistas, jūrmylės įveikimo laikai apskaičiuojami remiantis standartiniais vieno tipo klasės korpuso matmenimis su standartine vandentalpa, standartiniu falškilio svoriu bei reikiamais burių ir takelažo matmenimis.

5.7.5. Standartinis korpusas - DS Serijinių tipų jachtoms skirtų taisyklių ”Standartinis korpusas – DS” tikslas – sulyginti skirtingų to paties tipo jachtų korpuso gamybos metu atsirandančius nukrypimus, skirtingų matuotojų korpuso matavimo rezultatų skirtumus bei įvairų svorio pasiskirstymą.






Naudojant taisykles ”Standartinis korpusas – DS”, reikia pamiršti taisyklingą korpuso matavimą. Kai šios taisyklės naudojamos serijinių tipų jachtoms, tai, kaip matyti iš 4.6., leidžia daugiau vandentalpos variantų. Todėl, pvz., galima pritvirtinti krancus, atskirai nematuojant korpuso. Tačiau kai primontuojamas specialus falškilis ar sraigtas, atskirai matuoti korpusą privaloma. Standartinio korpuso jachtoms suteikiamas DH matavimo liudijimas. TU gali nustatyti standartinius korpuso (ir vandenyje) bei vandentalpos (žr. 4.6.) ir falškilio svorio matmenis serijinių tipų jachtoms, kai to jachtos tipo yra pamatuota ir pasverta bent 5 jachtos. Serijinių jachtų jūrmylės įveikimo laikai apskaičiuojami remiantis jachtos tipo standartiniais korpuso ir reikiamais burių bei takelažo matmenimis. Jūrmylės įveikimo laikai ir standartiniai matavimo duomenys pateikiami www.websejler.dk. Matuotojas turi išmatuoti bures ir takelažą bei virš vandens esančius bortus FBSB, FBBB, STF ir AF, plg. standartinį to tipo jachtos korpusą. Matavimo rezultatai bei kiti duomenys perduodami DS, kad būtų išduotas matavimo liudijimas. Žr. 5.3.1. sk. Tais atvejais, kai jachta neatitinka standartinių korpuso matmenų, ji visa turi būti pamatuota ir pasverta. Žr. 5.3.6., ”Kitos jachtos”. Nustatant ir patvirtinant standartinius korpuso matavimo matmenis su stadartine vandentalpa ir falškilio svoriu, galutinį sprendimą priima TU.

5.7.6. Kitos jachtos (be standarto) Prieš išduodant DH matavimo liudijimą, kitos jachtos matuojamos ir sveriamos visos. Matuotojas turi išmatuoti bures ir takelažą bei atlikti visus korpuso matavimus, taip pat ir pasverti jachtą. Matavimo rezultatai bei kiti duomenys perduodami DS, kad būtų išduotas matavimo liudijimas (žr. 5.3.1. sk.), tačiau žinotina, kad: apskaičiuojant jūrmylės įveikimo laiką, galima naudotis šiais IMS laivo matavimo liudijimo duomenimis: LOA, Bmax, SBmax, D (DSPM), P, E, MGM, MGU, ISP, SL, SMW, SLU, SLE, LP (LPG), FSP, J, SPL ir TPS. Taigi reikia pamatuoti Gmax, SGmax, FBSB, FBBB, UDFSB, UDFBB, UDHBmax, UDHmax, OF, OA, STF, AF, K, KC, KF, Tmax, SF, SFA ir SMWA. Jūrmylės įveikimo laikai ir matavimo duomenys pateikiami www.websejler.dk.

5.7.7. Pakeitimai po matavimo Pakeitimai, dėl kurių pasikeistų matavimo duomenys, reiškia, kad būtina gauti naują matavimo liudijimą. Įsigijus naujas bures, jas turi pamatuoti ir pažymėti DS burių saga DS sertifikuotas matuotojas arba burių specialistas. Galimus matavimo liudijimo pakeitimus atlieka DS. Nauji matavimo duomenys siunčiami DS, kuri paskaičiuoja mokestį už naujo matavimo liudijimo išdavimą. Neleidžiama keisti diferento didinant, mažinant ar perkeliant balastą arba įrangą.





5.7.8. Matavimo liudijimo kontrolė

Jachtos matavimo liudijimas bet kada gali būti patikrintas ir esant reikalui pakeistas, kad atitiktų kontrolinio matavimo duomenis.

5.7.9. Matavimo liudijimas, pasikeitus savininkui ar klubui Matavimo liudijime turi būti naujojo savininko pavardė ar naujasis klubas, tik tada jis vėl bus laikomas galiojančiu. Apie pasikeitimą turi būti pranešta DS, kad ji užregistruotų naująjį savininką ar klubą matavimo liudijime. Išduodant liudijimą naujajam savininkui, imamas mokestis.

6. Buriavimo varžybos

6.1. Jūrmylės įveikimo laiko parinkimas

Jūrmylės įveikimo laikai, pateikiami matavimo liudijime dešimtųjų sekundės dalių tikslumu, rodo jachtos greitį, pučiant 6 m/s stiprumo vėjui tokių tipų trasose:

TA bendrasis jūrmylės įveikimo laikas su maždaug 38% aštraus beidevindo, 10% pilno beidevindo, 10% halfvindo, 28% bakštago, 14% fordevindo.

TANS tas pats kaip ir TA, bet be spinakerio. TAUD aštraus beidevindo ir fordevindo trasa su 50% aštraus beidevindo ir 50 % fordevindo. TANSUD tas pats kaip ir TAUD, bet be spinakerio.

Jūrmylės įveikimo laikai apibūdinami pagal trasos ilgio procentinį padalijimą tarp aštraus beidevindo, pilno beidevindo, halfvindo ir bakštago, kur distancijos atkarpomis laikomos tiesios linijos tarp trasos ženklų. Laviruotės ir pilno kurso procentinis padalijimas atitinkamų tipų trasose apskaičiuojamas kaip VMG, kas yra optimalus plaukiamas kursas ir greitis, reiškiamas kaip greitis (jūrmylės įveikimo laikas) tiesiu kursu iki kito trasos ženklo. Taigi laviruotės kurso priedas įskaičiuojamas į jūrmylės įveikimo laiką. Jūrmylės įveikimo laikus prieš varžybas parenka varžybų komitetas, atsižvelgdamas į skirtingų kursų pasiskirstymą varžybų trasoje. Kai jachtos varžosi toje pačioje trasoje , t.y. yra tas pats kursas ir distancija, reikia parinkti tą patį jūrmylės įveikimo laiko tipą visoms jachtoms. Tai reiškia, kad nebūtų teisinga, pvz., kai kurioms jachtoms naudoti TA, o kai kurioms TAUD toje pačioje trasoje. Kita vertus, toje pačioje trasoje galima parinkti TA ir TANS. Tas pats pasakytina apie atitinkamus jūrmylių laikus – su ir be spinakerio – trasose TAUD ir TANSUD. Pagal RRS 62.1 (a), negalima pateikti prašymų kompensacijai dėl varžybų komiteto parinkto jūrmylės įveikimo laiko.



6.2. Jachtų grupavimas Kadangi parenkant jūrmylės įveikimo laiką neatsižvelgiama į vėjo stiprumą, būtina pabrėžti, kad teisingų varžybų būtina sąlyga – jachtų padalijimas į grupes. Skirstant jachtas į grupes reikia atsižvelgti į santykines jachtos greičio ypatybes ir skirstyti, pvz., pagal jachtų savybes plaukti sunkiomis ir lengvomis oro sąlygomis, taip pat atsižvelgti į jachtos dydį ir jachtos jūrmylės greitį. Nereikėtų skirti į tą pačią grupę jachtų su spinakeriu ir be jo. Galima, žinoma, taikyti ir kitus metodus, grindžiamus patirtimi ir žiniomis apie jachtas ir įgulas. Šio padalijimo tikslas – paskirti tokias grupes, kurios buriuotojams būtų teisingiausios, kad varžybos jiems suteiktų kuo daugiau džiaugsmo. Standartiniai jūrmylės įveikimo laikai klasės jachtoms su matavimo liudijimais taikomi tik tada, kai plaukiama ne klasės varžybose. Atkreiptinas dėmesys, kad sugrupavus jachtas varžyboms, reikia nesugadinti visko, skaičiuojant absoliutų rezultatą, pagal kurį visos jachtos vėl atsidurtų bendroje grupėje! Absoliutus rezultatas prasmingas tik tais atvejais, kai vėjas buvo 6m/s. Visų kitų stiprumų vėjui šansai laimėti skirtingų grupių jachtoms yra nevienodi.

6.3. Rezultatų skaičiavimas DH varžybų rezultatai skaičiuojami remiantis “distancijoje sugaišto laiko” metodu: CT = ET + [(TAS – TAA) * CL]

• CT yra pakoreguotas laikas (corrected time), suapvalintas iki sveikų sekundžių; • ET yra kiekvienos jachtos distancijoje sugaištas laikas (elapsed time), nurodytas

sveikomis sekundėmis; • TAS yra vienos pasirinkto trasos tipo jachtos, pagal kurią turi būti skaičiuojama,

jūrmylės įveikimo laikas. Tai turi būti lėčiausia varžybų jachta, jachta su didžiausiu jūrmylės įveikimo laiku. Tokia jachta gali būti ir fiktyvi, pvz., TAS =1000 s/JM;

• TAA yra kiekvienos jachtos jūrmylės įveikimo laikas pasirinkto tipo trasoje; • CL yra trasos ilgis jūrmylėmis [JM].

Laimi mažiausią CT turinti jachta.

6.4. Starto su atvirkštiniu handikapu apskaičiavimas Sąvoka “atvirkštinis handikapas” reiškia, kad mažiausios ir lėčiausios jachtos startuoja pirmos, o didžiausios ir greičiausios – paskutinės. Jachtų starto laikai apskaičiuojami pagal jų jūrmylės įveikimo laikus tarsi visos jachtos – jei jos plauktų vienodai “gerai” – turėtų finišuoti tuo pačiu laiku. Atvirkštinio handikapo privalumas yra tas, kad ypač įdomus ir intensyvus tampa paskutinis varžybų etapas, nes finišuojančios jachtos suskirstomos pagal tai, kada jos finišuoja. Taip varžybos beveik prilyginamos klasės jachtų varžyboms. Be to, šis



startavimo būdas leidžia sumažinti įtampą, kylančią įprastinio starto metu, kai jachtos būna arti viena kitos. Atvirkštinis handikapas paskaičiuojamas pagal tokią formulę: RESPIT= (TAS – TAA) * CL (rezultatas suapvalinamas iki sveikų sekundžių)

• TAS yra mažiausios ir lėčiausios varžybų jachtos jūrmylės įveikimo laikas (didžiausias jūrmylės įveikimo laikas) [s/JM];

• TAA (pvz., TA) yra konkrečios reikiamos jachtos jūrmylės įveikimo laikas; • CL yra trasos ilgis jūrmylėmis [JM].

Pavyzdys (30 jūrmylių): Apskaičiavimas Atvirkštinis handikapas Startavimo laikas (val.)

(1000 – 1000) * 30 = 0 sek. 0 val. 00 min. 00 sek. 10.00 (pirmoji startuojanti jachta)

(1000 – 800) * 30 = 6000 sek. 1 val. 40 min. 00 sek. 11.40 (antroji startuojanti jachta)

(1000 – 500) * 30 = 15000 sek. 4 val. 10 min. 00 sek. 14.10 (trečioji startuojanti jachta)

Nepamirškite suapvalinti atvirkštinio handikapo iki sveikų sekundžių. Handikapas iš sekundžių perskaičiuojamas į valandas, minutes ir sekundes padalijant sekundes iš 3600 sek. Tada gaunamos valandos su dešimtainiu kableliu. Pavyzdys: 3856 sek./3600 sek. = 1,071111111 val. = 1 val. + likusi 0,071111111 val. dalis 0,071111111 val. * 60 min. = 4,266666667 min. = 4 min. + likusi 0,266666667 min. dalis 0,266666667 * 60 sek. = 16 sek. + likusi 0,00 sek. dalis Taigi 3856 sek. = 1 val. 4 min. 16 sek. Su kai kuriomis skaičiavimo mašinelėmis tokie skaičiavimai atliekami daug paprasčiau.


Documents

ų Są ų Danijos buriuotojų sąjungos matavimo taisykli ų