Verslas

Atominis Lietuvos fokusas

4–5 psl.

„666“ – savotiška Lietuvos krepšinio sirgalių vado Tomo Balaišio-Sėklos vizitinė kortelė. Su juo į olimpinę atranką Venesueloje vyks 66-ių aistruolių grupė. Jie keliaus ten, kur tikimybė susidurti su mirtinu pavojumi itin didelė.

Sportas

Pavojingiausia vieta sirgti

14–15 psl.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 4 (1235) • 2012 m. vasario 10 d.

Gazas.lt

Varginančios paieškosAr sunku Lietuvoje įsigyti gerą naudotą automobilį? Atrodytų – juokų darbas. Bet kai reikia konkretaus modelio už konkrečią sumą, paaiškėja, kad rinktis beveik nėra iš ko.

Visagino atominė elektrinė premjero A.Kubiliaus vizijose kala paskutinę vinį į Rusijos energetikos imperijos karstą. VAE projekto akyse neregėjusiems gyventojams tai gali pasirodyti kaip fokusas. Juk kelis milijardus litų iš kiaurų kišenių ištrauktų tik magas.

40–41 psl.

Kas yra žaliavalgystė? Mitas, vaistas nuo visų ligų, mada ar sveiko gyvenimo būdas, kurį verta išbandyti kiekvienam? „15min“ žurnalistė pabandė savu kailiu patirti: ar gali paprastas žmogus imti ir tapti žaliavalgiu? Ir kiek tai kainuoja? Dvasiškai, fi ziškai ir fi nansiškai. 8–10 psl.

Septynios dienos kančios

Žaliavalgiai gyvi

tuo, kas kitiems

žmonėms yra

tik priedas prie

patiekalų. J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. vasario 10 d.2 | Politika

Antausis A.Kubiliaus nekompetencijaiKonstitucinis teismas skėlė dar vieną antausį A.Ku-biliui. Ne tik ir ne tiek premjero nekompetencijai, kiek bukam užsispyrimui lipti ant grėblio. To paties, kuris 2000-aisiais R.Paksui įtaisė guzą už norą nu-savinti dirbančių žmonių pensijas tik todėl, kad šie nesėdi užpečky su sausu valdišku daviniu, o bando kurti šalies bendrąjį vidaus produktą.

Pirmadienį Konstitucinis Teismas priminė, kad jei jau valdžia nusavina piliečių turtą, vogti galima tik vienodai iš visų: įstatymai, kuriais 2009-ųjų pabai-goje pensijos dirbantiems sumažintos daugiau nei nedirbantiems, prieštarauja Konstitucijai. Kodėl kon-servatoriai bukai pakartojo liberalų ir socialliberalų klaidą, kurios padarinys – 269 mln. Lt valstybės sko-la? Nebuvo kitos išeities?

Jie taip ir teisinasi. Demagogija. Dirbančių pensinin-kų didesnis apšvarinimas nei išgelbėjo, nei apskritai gali išgelbėti „Sodrą“, kuri kas ketvirtą litą išmoka iš skolintų pinigų. Tai kodėl A.Kubilius lipo ant mato-moje vietoje numesto grėblio?

Paradoksas, bet partija, kuri savinasi garbingą kon-servatorių vardą, nemyli tų, kurie nestovi su ištiesta ranka. Mūsų kon-servatoriai, beveik kaip komunistai, nevirškina laisvų žmonių, todėl san-tykiuose su jais tai-ko kairiųjų nuosta-tą: „Atimti!“

Sovietai atimda-vo iš kaimiečio pa-pildomą stirtą šie-no ir antrą karvę, konservatoriai iš dirbančių pensininkų atėmė dides-nį gabalą pensijos. Į dirbantį senjorą valdžia bedė pirš-tu kaip į buožę. Darbas paniekintas. Šią konservatorių priklausomybės ligą priminė ir gruodį sukelta naujų mokesčių įvedimo isterija, kurios varomoji jėga – troš-kimas atimti iš tų, kurie daugiau dirba.

Daugelis jau pamiršo, kaip ciniškai prieš trejus me-tus A.Kubilius naudojo pensijų klausimą naktiniam mokesčių perversmui teisinti. 2008-ųjų gruodį jis rėžė, kad vienintelė alternatyva PVM ir visų kūrėjų honorarų apdėjimui „Sodros“ mokesčiais – pensijų mažinimas. „Mes nemažinsime pensijų“, lyg užsuk-tas kartojo premjeras. Jei jo paklausdavo apie TVF, užvirdavo: „Negalima iš TVF skolintis, nes TVF lieps nurėžti pensijas.“ Taip bylojo iki prezidento rinkimų. Paskui nutilo ir nurėžė pensijas net be skolinto TVF kirvio. Žodžiu, banaliai visus apmovė.

Tačiau kažką vis tiek reikia daryti? Paskutinįsyk „Sodra“ galą su galu suvedė tik 2007 metais. Taip žen-giant, fondo skola jau po 8 metų sieks 10 proc. BVP, 2050 metais – 45, o 2057 metais – 60 procentų. Tai reiš-kia, kad žmonės, gimę po 1990-ųjų, pensijų negaus.

Švedų premjeras F.Reinfeldtas sako, kad švedai turės dirbti iki 75 metų ir gal keisti darbą po 50-ties, kitaip dosnios pensijų sistemos šalis neišlaikys, nes tauta sensta: „Kairieji mano, jog kai dirbti tampa per sun-ku, reikia išeiti į ankstyvą pensiją, bet aš manau, kad kai dirbti tampa per sunku, reikės imtis kažko kita.“

Jei tai jau skausminga Švedijoje, į kurią žmonės bėga, ar ne dar labiau tai tinka Lietuvai, iš kurios jauni-mas bėga divizijomis? Lietuvoje žmonių per 80 metų skaičius pirmąjį XXI a. dešimtmetį išaugo 85 proc., 50–79 metų – penktadaliu.

Valdžia turėtų ne atiminėti iš dirbančių pensininkų kaulą, o melstis, kad tik tie senjorai dirbtų, ir kuo il-giau. Nes dirbti čia greit apskritai nebebus kam.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Mūsų konser-vatoriai, be-veik kaip komu-nistai, nevirškina laisvų žmonių.

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

FNTT ir ministro karasVidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis viešai pareiškė

nepasitikėjimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT)

vadovu Vitaliju Gailiumi ir jo pavaduotoju Vytautu Giržadu. Minist-

ras įtaria, kad V.Giržadas galėjo nutekinti informaciją apie būsimą

banko „Snoras“ uždarymą. V.Giržadas atsisakė trauktis, o V.Gailius

nesiųs teikimo ministrui atleisti savo pavaduotoją ir neatsistaty-

dins. Premjeras Andrius Kubilius kol kas nesikiša – lauks tyrimo, ar

V.Giržadas gali dirbti su slapta informacija, išvadų.

Savaitės žmogus

Kaimynas A.Zuokas:

R.Palaitis V.Gailius

„F & L“ production

Pirmadienį Vilniaus meras Artūras Zuokas viešai pareikalavo, kad bendrovė „Vilniaus energija“ nutrauktų du mėnesius vykdytą reklaminę kampaniją, nes ji

sulaukia daug neigiamų vertinimų. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat kreipsis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kad ši užtikrintų, jog

reklamos kampanijai išleistos lėšos tikrai nebus įskaičiuotos į kainą klientams. „Vilniaus energija“ kol kas merui nieko ofi cialiai neatsakė.

„Na, ką, kaimyne, nebegaliu daugiau žiūrėti, nustok čia reklamuotis!

TA DALIS SU 15 PROC.

NUO KIEKVIENO RADIATORIAUS

NEKINTA JAU DAUG METŲ

15min • 2012 m. vasario 10 d.

Violeta Bagdanavičiūtėredakcija@15min.lt

Investicijų ir turto valdymo bendrovė „Finasta“ –vienintelis viešai parduodamas Lietuvos bankas, bet Baltijos šalyse tokių yra daugiau. Kas ir dėl ko gali rinktis Lietuvą? Latvijoje parduodami du bankai – „Citadele“ ir „General Electric“ priklausantis „GE Mo-ney Bank“. Estijoje kalbama, kad investuo-tojo ieško graikiško kapitalo „Marfi n Pank Eesti“. Lietuvoje po „Snoro“ žlugimo par-davimui buvo išstatytos šio banko valdy-tos „Finastos“ investicinei grupei priklau-sančios įmonės.

Tai – bankas „Finasta“, turto valdymo įmonė „Finasta Asset Management“ ir įmo-nių fi nansų paslaugas teikianti AB „Finasta Corporate Finance“. Jos veikia Lietuvoje ir Latvijoje. Rasti naują šeimininką šiam tur-tui skatina ir tai, kad „Finasta“ pati prarado pinigų „Snore“, todėl, jei ji laiku nebus par-duota, fi nansine injekcija teks pasirūpinti „Snoro“ bankroto administratoriui.

Baugina kreditoriaiBankai, kaip turtas, šiuo metu nėra patrauk-lūs investuotojams, o vien Baltijos šalyse, kaip rodo minimi pavyzdžiai, rinktis yra iš ko. Todėl aplinkybę, kad susidomėjimą „Finasta“, pasak „Snoro“ bankroto admi-nistratoriaus Neilo Cooperio, pareiškė dau-giau nei 10 investuotojų, galima būtų laikyti tam tikru įvertinimu. Juolab kad Latvijoje „Citadele“ pardavimas, šaltinių teigimu, buvo nukeltas maždaug dvejiems metams.

Kita vertus, investuotojams pateikti ne-įpareigojančius pasiūlymus dėl banko „Fi-nasta“ įsigijimo nieko nekainavo. Jie tik turėjo pasirašyti konfi dencialumo įsiparei-gojimą. Tad kiek šiame būryje yra tikrų pir-kėjų, o kiek jų dalyvauja tik dėl to, kad jiems įdomu gauti informacijos apie „Finastą“?

Pavyzdžiui, spėjama, kad tarp tikrų ban-ko pirkėjų gali būti Rusijos bankas „Otkry-tie“, kuris sėkmingai dalyvavo „GE Money Bank“ pirkime, tačiau dar neturi Latvijos centrinio banko leidimo įsigyti jį.

„Rimtiems Vakarų investuotojams „Fi-nasta“ nebus įdomi, nes Lietuvos bankų rin-ka yra brandi, maža, čia dominuoja stiprūs

skandinaviški bankai. Manau, kad šis ban-kas yra labiausiai įdomus pirkėjams iš Rytų, kurie norėtų gauti vartus į ES rinką“, – apie galimus „Finastos“ pirkėjus kalba fi nansų maklerių įmonės „Orion Securities“ vado-vas Alius Jakubėlis.

Tarp potencialių „Finastos“ pirkėjų mi-nima ir „Orion Securities“ savininkė inves-ticijų bendrovė „Scaent Baltic“. Viena iš jos veiklos sričių yra fi nansai. „Scaent Bal-tic“ tinklalapyje skelbiama, kad „ateityje numatyta ambicinga fi nansų sektoriaus plėtra siekiant stiprinti šią kryptį. Pagrin-diniai tikslai, skatinantys investuoti ir plė-toti fi nansų sektorių, – fi nansinių paslaugų plėtra siekiant tobulinti investicinę banki-ninkystę besiformuojančioje Lietuvos fi -nansų rinkoje ir už jos ribų.“

„Orion“ grupės veikla iš esmės panaši į „Finastos“ grupės veiklą, tik „Finasta“ dar turi banko licenciją ir galimybę priimti in-dėlius. Tačiau „Orion Securities“ kalbas, kad ji siekia „Scaent Baltic“ nupirkti „Fi-nastą“, daužo į šipulius. „Bankas „Finasta“ šiuo metu mūsų akcininkų nedomina“, –užtikrina A.Jakubėlis. Tai patvirtina ir pati „Scaent Baltic“: „Mūsų įmonių grupė nesi-domi „Finastos“ įsigijimu.“

Vienas iš nepatrauklių šio pardavimo niuansų, pasak „Orion Securities“ vado-vo, yra „galimai sudėtingas įsigijimo pro-cesas dėl potencialių banko „Snoras“ kre-ditorių ginčų.“

Derybų įrankisKiti fi nansų rinkos dalyviai taip pat pripa-žįsta, kad normalius pirkėjus atbaido tai, kad banko pardavimą vėliau gali skųsti kre-ditoriai, o tokiu atveju gali tekti įsivelti į il-gus teisinius ginčus. Nepatrauklu yra ir tai, kad „Finastos“ grupėje didelę sąnaudų dalį sudaro darbuotojų atlyginimai. O jeigu dar-buotojų skaičių mažinsi, vienu metu teks jiems sumokėti keletą milijonų litų pašalpų.

Kita vertus, šią padėtį galima išnaudoti de-rantis dėl palankių įsigijimo sąlygų. Teisinin-kai būsimą „Finastos“ pirkėją juokais vadina kaubojumi ir tvirtina, kad „yra mechaniz-mas suvaldyti riziką, jeigu šis sandoris vė-liau būtų apskųstas kreditorių“. Pavyzdžiui, sandorio užbaigimą galima sieti su teismo

patvirtinimu, taip pat pirkėjas gali išside-rėti, kad už „Finastą“ bus mokama tik per tam tikrą laiką. Skaičiuojama, kad šiuo metu už fi nansų sektoriaus įmonę gali būti siūlo-ma pusė jos balansinės vertės. Tačiau „Fi-nastos“ atveju neatmetama galimybė, kad pirkėjas gali mokėti tik tiek, kiek yra verta banko licencija. Pavyzdžiui, iki 345 mln. Lt.

Tuo tarpu 2009 metais „Snoras“ šį banką iš „Invaldos“ pirko už 13,25 mln. eurų (apie 45,7 mln. Lt).

Tarp besidominčių banku gali būti ir pati „Finastos“ vadovų komanda su dabartiniu vadovu Andriumi Barščiu. Apie tai paklaus-ta „Finasta“ atsako, kad „šiame etape apie tai neteikia jokių komentarų“.

Verslas | 3

Slapta eilė prie „Finastos“

A.Jakubėlis:

„Rimtiems Vakarų investuotojams „Finasta“ nebus įdomi, nes Lietuvos bankų rinka yra brandi, maža, čia dominuoja stiprūs skandinaviški bankai.“

TIRAŽAS – 88 000. ISSN 1822-2749.

Platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

nuolatinių skaitytojų per dieną„TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. ruduo

280 000

„15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

V.Antonovas (kairėje) ir R.Baranauskas (dešinėje) slepiasi

Londone. A.Barštys laukia naujų savininkų. BFL nuotr.

15min • 2012 m. vasario 10 d.

Konstitucinio Teismo politika„Pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota.“ „Ekonomikos, fi nansų krizės naštą to-lygiai ir proporcingai turėtų dalytis visa visuomenė.“

„Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo prin-cipas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vyk-dymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcin-gas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos.“

Tai – citatos iš vasario 6 dienos Konstitucinio Teis-mo (KT) nutarimo, kuriuo buvo konstatuota, kad, ki-lus ekonominei krizei, pensijas mažinti buvo galima, tačiau tik laikinai ir jas vėliau kompensuojant.

Nutarime taip pat buvo išaiškinta, kad pensijos dir-bantiems pensininkams negalėjo būti mažinamos daugiau nei nedirbantiems, prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos įstatymo nuostatos, apribojančios maksimalų valstybinės pensijos dydį.

KT tokį savo nutarimą argumentavo teise, kurios pagrindą sudaro ankstesni KT nutarimai, paties teis-mo vadinami konstitucine doktrina.

Skrupulingai laikantis įstatymo raidės, tikriausiai taip ir yra, tačiau, žiūrint kiek plačiau, pastarasis KT nutarimas dėl pensijų mažinimo yra jau nebe teisė, o politika, galinti lemti tolesnę valstybės raidą. Mano subjektyvia nuomone, ta politika veda į pražūtį.

Taip yra todėl, kad KT peržengia savo kompetenci-jos ribas ir imasi jam nepriklausančių funkcijų, tai yra, bando nustatyti socialinę ir ekonominę politiką, spręsti reformų būtinumą ir jų savalaikiškumą, apibrėžti vals-tybės įsipareigojimų atskiram visuomenės nariui dydį ir būtinumą. Jau minėjau, kad savo nutarime KT daro išvadą, kad Lietuvos valstybė „yra socialiai orientuo-ta“ ir kad „krizės naštą tolygiai ir proporcingai turėtų dalytis visa visuomenė“. Ten pat yra pabrėžiama, kad skirtingoms asmenų grupėms „gali būti taikomas di-ferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų“.

Skamba gražiai. Tačiau tik iki to momento, kol per-skaitai, kad „valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, fi nansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, fi nansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybi-nių pensijų dydžių proporcijos.“ Taip pat – kad „tokiu teisiniu reguliavimu siekta ne pertvarkyti (reformuoti) pensinio aprūpinimo sistemą, o inter alia sumažinus pensijas riboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės biudžeto defi cito didėjimą.“

Pastarąją išvadą KT daro remdamasis tuo faktu, kad valstybinių pensijų maksimalus dydis buvo sumažin-tas tuo pat metu kaip ir senatvės pensijos. Suprask – jei kartu, tai dėl tos pačios priežasties.

Tačiau gal priežastis buvo kita? Gal tos proporcijos, nustatytos iki „itin sunkios ekonominės, fi nansinės padėties susidarymo valstybėje“ buvo neteisingos ir neatitiko teisingumo, solidarumo ir proporcingu-mo principų, kuriuos savo nutarime akcentuoja KT?

Teismas to net nebando aiškintis. Jis tiesiog kons-tatuoja, kad sprendimas nemažinti 650 Lt siekiančias pensijas atitinka Konstituciją, o maždaug 3000 Lt pen-sijų mažinimas Konstitucijai prieštarauja.

Mano supratimu, nei su teise, nei su socialiai orien-tuota valstybe tai neturi nieko bendro. Tačiau tarp valstybinių pensijų gavėjų yra ir teisėjai.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Pastarasis KT nutarimas dėl pensijų mažinimo yra jau nebe teisė, o politika, galinti lemti tolesnę valstybės raidą.

4 | Verslas

Visagino atominė elektrinė premjero Andriaus Kubiliaus gražiausiose vizijose kala paskutinę vinį į Rusijos energetikos imperijos karstą. VAE projekto akyse neregėjusiems ir jo kainos nežinantiems gyventojams tai gali pasirodyti kaip fokusas.

Jei Lietuva nori tapti energetiškai ne-priklausoma nuo Rusijos, viena svar-biausių investicijų, premjero ir jo ben-dražygių teigimu, yra naujoji Visagino atominė elektrinė (VAE). Ji Lietuvai ga-lėtų kainuoti nuo 3,5 iki 6 mlrd. Lt (skai-čiuojant, kad VAE kaina sieks 10,3–17,5 mlrd. Lt, o Lietuvai pagal įstatymus tu-rėtų priklausyti 34 proc. VAE akcijų, li-kusią dalį fi nansuos strateginis partneris „Hitachi“ bei regioniniai partneriai – Latvija, Estija ir galbūt Lenkija).

Akivaizdu, kad kelių atliekamų mili-jardų Lietuva neturi. Kur jų galima rasti?

Valstybės išpardavimasLietuvos ambicija turėti AE neturint

tam savo lėšų neabejotinai vers skolin-tis. Tiesa, VAE projekto ekonomiškumui ir atsiperkamumui įrodyti vien valdan-čiųjų garbės žodžio nepakaks.

„SEB Enskilda Lietuva“ vadovo Žy-ginto Mačėno teigimu, valdžiai teks ge-rokai pasukti galvą, kaip gauti projek-tui reikalingus milijardus, kurių šalis dabar neturi.

„Netgi butą perkant šimtu procentų niekas nebeskolina. Baigėsi tie laikai, – savaitraščiui „15min“ sakė Ž.Mačėnas. – Investiciniai projektai yra kombinaci-ja skolintų ir nuosavų pinigų. Valsty-bei reikia įdėti arba kažkokį turtą, arba pinigus, arba kombinaciją. Sakykime, valstybė turi pinigų kur nors biudžete, kuriuos turi įdėti. Bet pinigų valstybė, mano galva, neturi.“

Dalį VAE statyboms reikalingų lėšų Lietuva galėtų gauti pardavusi kurią nors valstybės energetikos įmonę ar bent jau dalį jos, pasilikdama kontrolinį

akcijų paketą. „Jeigu kažką nori pirkti, bet neturi pinigų, reikia žiūrėti, ar turi ką nors parduoti, kad tų pinigų gautum. Privatizacija, valstybinių įmonių dali-nis ar visiškas pardavimas galėtų būti išeitis“, – mano Ž.Mačėnas.

Anksčiau „SEB Enskilda Lietuva“ va-dovas yra užsiminęs apie galimybę par-duoti Lietuvos elektros skirstomųjų tin-klų operatorių LESTO.

Tik nežinia, ar Vyriausybė ryžtųsi par-duoti visą energetikos įmonę. O par-duodant tik dalį akcijų biudžetas pasi-pildytų nežymiai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas pernai skaičiavo, kad Lietuva, pardavusi iki 30 proc. LESTO, „Lietuvos energijos“, „Klaipėdos naf-tos“ ir „Litgrid“ akcijų, gautų tik apie 600 mln. Lt.

Belsimės į bankų durisFinansų analitikai abejoja, kad elekt-

rinei statyti reikalingas lėšas Lietuva galėtų pasiskolinti rinkose.

„Aš, turbūt, kaip ir visi kiti, nesu ma-tęs atominės elektrinės verslo plano. Jis tikriausiai laikomas po devyniais už-raktais. Bet kuriuo atveju – ar kažkas pirktų obligacijas, ar šiaip skolintų, – tai

norėtų matyti, kad tie pinigai sugrįš“, – kalbėjo Ž.Mačėnas.

Banko „Nordea“ vyriausiojo ekono-misto Žygimanto Maurico teigimu, sko-lintis rinkose būtų nelogiška, nes skoli-nimasis kainuotų gerokai brangiau nei prašant bankų ar kitų fi nansų institu-cijų pagalbos.

„Lietuva, nors ir turi tokį patį kredito reitingą kaip ir kuri nors Vakarų valsty-

bė, skolindamasi moka brangiau. Mu-mis mažiau pasitiki, nes turi apie mus mažiau informacijos. Nepatikimumas sumažėtų, jei skolintumėmės iš tų, ku-rie gali gerai susipažinti su projektu. Tai galėtų būti tiek Japonijos fi nansinės institucijos, tiek Lietuvos“, – „15min“ sakė Ž.Mauricas.

VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus atremia, kad galimybių nebran-giai pasiskolinti yra. Anot jo, Japonijos ir JAV kompanijos dalyvavimas projekte suteikia Lietuvai galimybę naudotis šių valstybių remiamomis programomis.

„Turint strateginiu investuotoju ir kartu technologijos tiekėju tokią kor-poraciją kaip „Hitachi“ ir „Hitachi GE Nuclear Energy“ yra galimybės naudotis didžiųjų valstybių remiamomis kredito

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

Atominis fokusasLietuva trauks milijardus iš kiaurų kišenių

Naujosios atominės elektrinės

projektas sparčiai stumiamas į

priekį, nors į pagrindinį klausimą –

kur gauti pinigų – atsakymo nėra.

VAE vizualizacija

Aukštos kokybės (armuotasis) betonas 420 tūkst. kubinių metrų

Plienas 70 tūkst. tonų

Elektros laidai 2,5 tūkst. km

Vamzdžiai 210 km

Sklendės Nuo 36 tūkst. vienetų

Siurbliai 870 vienetų

Valdymo, stebėjimo ir technologinių

apsaugų impulsiniai vamzdeliai226 km

Darbininkai aikštelėje Nuo 5 tūkst.

Žmogaus darbo valandos Nuo 10 mln.

VAE statybų poreikiai

Šaltinis: vae.lt

Ž.Mačėnas:„Aš, turbūt, kaip ir visi kiti, nesu matęs atominės elektrinės verslo plano. Jis tikriausiai laikomas po devyniais užraktais.“

Verslas | 515min • 2012 m. vasario 10 d. Trumpai

Uždarome lėtai ir brangiaiIgnalinos atominės elektrinės uždarymo procese Lie-tuva vėluoja atlikti nemažai projektų, o užbaigiant darbus susiduriama su reikšmingu fi nansavimo trū-kumu, trečiadienį paskelbė Europos audito rūmai.Ataskaitos duomenimis, 2011 m. pateikta sąmata Ignalinos AE, palyginti su pradine, išaugo nuo 2,02 mlrd. iki 2,93 mlrd. eurų. Ignalinos AE uždarymo darbams trūksta 1,48 mlrd. eurų. Europos Komisija pareiškė, kad ES įvykdė savo įsipareigojimus.

Pigesnių dujų nepažadėjo

Antradienį su premjeru Andriumi Kubiliumi dvi va-landas kalbėjęsis Rusijos dujų giganto „Gazprom ex-port“ generalinis direktorius Aleksandras Medvede-vas teigė, kad bendrovė pasirengusi tęsti pokalbius su Lietuvos valdžia, tačiau pigesnių dujų mūsų ša-liai nepažadėjo. Mažiau už dujas mokės tik bendro-vė „Achema“. A.Medvedevas A.Kubiliui pranešė, kad mažiau už dujas mokės tik bendrovė „Achema“, kuriai tarpi-ninkavo premjeras. Vyriausybės vadovas po susi-tikimo vylėsi, kad „Gazprom“ sumažins dujų kainą ir Lietuvai. Premjeras su „Gazprom expert“ atstovu kalbėjosi ir apie veiklų dujų sektoriuje atskyrimą. Anot A.Medvedevo, buvo sutarta, kad bendrovė Vy-riausybei pateiks klausimų sąrašą.

BFL nuotr.

1,14 mlrd. Lttiek bendro pelno 2011 m. uždirbo Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų skyriai, bet jų paskolų portfelis susitraukė apie 0,3 proc.

Skaičius

Komentaras

Rizikingas verslasJurgis Vilemas,

Energetikos ekonomikos

asociacijos vadovas

„Mūsų mažos valstybės vieninte-

lė išeitis yra pastatyti elektrinę už

skolintus pinigus. Niekur nebuvo

pasaulyje, kad trys valstybės ir dar

vienas partneris iš kitos valstybės

statytų atominę elektrinę. Kaip į tai

reaguos bankai?

Europoje elektrinės šiuo metu sta-

tomos tik Suomijoje ir Prancūzijoje.

Prancūzijos energetinė kompanija

yra didžiulė valstybės kompanija. Jai

net savo balanse nesudėtinga rasti

lėšų vieno bloko statybai. O suomiai

stato visai kitu principu – užsakovas

yra didieji energijos vartotojai, susi-

metę į kooperatyvą, kuris sau stato

elektrinę, kad po to iš jos pasiimtų

elektros tiek, kiek reikės.

Daugiau niekur – nei Amerikoje, nei

Anglijoje – tokių statybų, kur kom-

panijos yra nedidelės, niekas nepra-

deda, nes bankai nelabai noriai sko-

lina pinigus. Bankai žiūri į tai kaip į

labai rizikingą verslą ir bijo skolinti.

VAE generalinis

direktorius

R.Vaitkus tikina

žinąs, kur gauti

pinigų.

BFL nuotr.

agentūromis – „Japan Bank of Interna-tional Cooperation“, „Nippon Export and Investment Insurance“, „Export-Import Bank of the United States“, – „15min“ sakė R.Vaitkus ir pabrėžė, kad tokios eksporto kredito agentūros turi galimybes fi nansuoti didelio masto pro-jektus itin ilgam laikui ir dažnai palan-kesnėmis sąlygomis nei komerciniai bankai.

Kokią dalį statyboms reikalingos su-mos Lietuva turės įnešti skolindamasi, dar nėra aišku.

„Šiandien kalbėti apie konkrečias fi -nansavimo sąlygas yra dar anksti. Bet mes vertinimus, be abejo, darome, ir visokius modelius nagrinėjame. Mūsų įmonių grupė yra fi nansiškai pajėgi pa-dengti dalį fi nansavimo ir mes, kiek įma-noma, naudosimės ir savo lėšomis“, – kalbėjo VAE direktorius.

Pagrindinės sąlygos strateginiam in-vestuotojui ir Lietuvos įsipareigojimai paaiškės tuomet, kai koncesijos sutartis bus atiduota Seimui. Tai turėtų įvykti per pavasario sesiją. Ž.Mačėno teigimu, tikriausiai Lietuvai reikalingus milijar-dus skolins ne viena fi nansų institucija, o jų sindikatas (įmonių grupė).

„Apie tai, kad skolintų Lietuvos ko-mercinis bankas, pamirškite. Spren-dimai dėl kelių dešimčių ar šimtų mi-lijonų litų paskolų yra priimami jau ne Vilniuje. Lietuvoje veikiantys Skandi-navijos bankai yra pajėgūs skolinti, bet tokio tipo projektams labai retai skolina

vienas bankas. Gal tie patys japonai ir savo banką atsives“, – svarstė „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas.

Jis tikisi, kad projekto rengėjai su-gebės įtikinti skolintojus, kad VAE iš tikrųjų yra ekonomine logika pagrįs-tas projektas.

Brangins elektrą?Kokia bus naujos VAE gaminamos

elektros kaina, ko gero, galima bus pasa-kyti tik tada, kai naujoji atominė elektri-nė pradės veikti. Nepaisant to, atominės elektrinės projekto šalininkai jau dabar prognozuojama, kad 2020-aisiais, kai elektrinė jau stovės, elektra galėtų kai-nuoti apie 18 ct/kWh ir mažiau.

Bet ekspertai įsitikinę: jeigu elektra ir bus pigesnė, tai tik ateities kartoms. Tuo metu energetinės nepriklausomy-bės aušros belaukiantiems vartotojams elektra gali ir pabrangti. Ž.Maurico teigi-mu, pinigų VAE statyboms galima būtų gauti padidinus elektros tarifą.

„Tai galbūt optimaliausias variantas. Nors tai galbūt nėra socialiai teisinga – kodėl dabartiniai elektros vartoto-jai turėtų mokėti už elektrinę, kuria ateityje gal ir nesinaudos“, – kalbėjo ekonomistas.

Kelią VAE statyboms surinkti pinigų iš didesnių elektros energijos tarifų atvėrė parlamento priimtos ir prezidentės pa-sirašytos Elektros energetikos įstatymo pataisos, leidžiančios neberiboti ener-getikos įmonių pelnų.

Anonsas

Kitame puslapyje skaitykite –

Kam elektrą parduos V.Poderys?

15min • 2012 m. vasario 10 d.6 | Savaitės interviu

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

„Litgrid“ generalinio direktoriaus Virgilijaus Poderio panteone Dievas vienas – Visagino atominė elektrinė (VAE). Ji jau greitai maitins elektros alksiančią Europą. Ir jokių „jeigu“.

Elektros energijos perdavimo sistemos ope-ratoriaus „Litgrid“ vadovas V.Poderys Lie-tuvai pranašauja klestėjimą. 2020 metais Lietuva bus sujungta su Vakarų Europos elektros sistema, atsinaujinanti energetika bus brangi, todėl nepopuliari. Lietuva turės veikiančią atominę elektrinę, kurios gami-namą elektros energiją, kad ir kokia brangi ji būtų, mielai pirks visa Europa, kuri mažai beturės savo elektros.

– Kaip sekasi tiesti elektros tiltus į Euro-pą? – „15min“ paklausė V.Poderio.

– Vien tik iš Lietuvos yra statomos kelios jungtys. Su Švedija statome „NordBalt“, su Lenkija – „LitPol Link“. Abu projektus planuojame užbaigti 2015 metų antrojoje pusėje.

Kalbant apie tiltą į Švediją, tai dabar gami-name kabelį (kompanija ABB), yra atrinkti rangovai Klaipėdos pastotės statybai (ABB), srovės keitiklio statybai (įmonės „Empower“ ir „Tetas“). Telpame ir į laiką, ir į biudžetą. Jeigu ir toliau taip gerai seksis, tai viskas bus gerai su Švedijos tiltu.

Kalbant apie elektros oro liniją su Lenki-ja, visi planavimo darbai yra baigti. Dabar perkame servitutus (teisė į svetimą nekilno-jamąjį daiktą arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, – red.) į privačią žemę. Jau turime maždaug 80 proc. servitu-tų. Vyksta ir rangovų konkursai. Taigi taip pat telpame į laiką ir biudžetą.

– Kokia šių jungčių kaina? – „NordBalt“ jungties projekto vertė –

1,9 mlrd. Lt. Projektui patvirtinta Europos Sąjungos parama siekia 452 mln. Lt, o liku-sią dalį lygiomis dalimis fi nansuos Lietu-vos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnat“.

„LitPol Link“ projekto vertė yra apie 1,28 mlrd. Lt. Vertinama, kad Lenkijos pusei jungtis kainuos apie 600 mln. Lt, Lietuvai – apie 680 mln. Lt.

– Kam reikalingos šios jungtys?– Mes į savo ūkį visada žiūrime trimis po-

romis akių. Iš pradžių norime turėti saugią ir patikimą sistemą. Ji tuo saugesnė ir pati-kimesnė, kuo daugiau jungčių turime. Kuo daugiau turi kaimynų, tuo daugiau turi į ką kreiptis, į ką išstumti elektros perteklių.

Kitas požiūris – projekcinis. Europoje, ypač Skandinavijoje, einama tikros rinkos sukūri-mo, liberalizavimo keliu. Elektra, kaip ir bet kuria kita preke ar paslauga, galima laisvai prekiauti. Šios jungtys leis prekiauti elektra su Švedija, Lenkija, o per „Estlink“ galėsime prekiauti ir su Suomija. Tai užtikrins stabi-lesnes elektros kainas.

Trečias požiūris – sinchronizavimo arba sistemų sujungimo projektas. Elektra, jos srautai turi būti valdomi. Dabar Lietuvoje tai vyksta pagal rusišką sistemą, mes esa-me tos sistemos dalis. Jeigu norime tapti

vakarietiškos sistemos dalimi sistemos val-dymo prasme, turime sukurti infrastruktū-rą. Tam reikalingos šios elektros jungtys.

– Ar pastačius jungtis su Lenkija ir Švedija mes jau būsime sujungti su Vakarais ir ma-žiau priklausomi nuo Rusijos?

– Patikimumo prasme šių statomų jungčių jau pakaktų. Jos sujungtų mus labai gerai, bet sistemos valdymo arba sinchronizacijos prasme mums reikėtų dar vienos linijos į Va-karų Europą. Šiuo metu vyksta diskusijos. Tai, be abejo, turėtų būti oro linija, matyt, kad per Lenkiją.

– Iš kur, pasistatę šias jungtis, galėtume im-portuoti elektrą?

– Jūsų klausimą reikėtų perfrazuoti – į kurią pusę elektra tekės? Taip, kaip mes mato-me, 2020 metais, o gal ir anksčiau (2016–2017 metais), Vokietija, Lenkija bus didesnių kai-nų zona. Tad tikriausiai iš mūsų elektra tekės į šias valstybes.

Viena priežasčių, kodėl taip matome, yra 2016 metais įsigaliosiantys aplinkosaugos reikalavimai elektros gamintojams. Len-kija per 90 proc. savo energijos gamina iš anglies. 2016 metais jie susidurs su šia problema, ir, ko gero, dalį elektros genera-torių turės uždaryti.

Lenkijos zona turėtų tapti defi citine ir tuomet elektra turėtų tekėti iš Baltijos ša-lių į Lenkiją.

– Tačiau naujoji VAE dar nestovės, iš kur mes galėsime dar ir eksportuoti elektrą? Iš Rusijos?

– Tai gal klauskite tiesiai šviesiai. Kam yra statomos tos jungtys ir kas jomis naudosis? Be abejo, kad mes – Baltijos šalių regionas.

Elektros rinka regione yra skandinaviš-ko modelio. Prekiaujant tarp šalių elektra, skandinaviška sistema veikia taip: jeigu nori pasiųsti elektrą iš Rusijos arba Baltarusijos į Vakarus, negali jos tiesiog pasiųsti tranzi-tu. Turi parduoti elektrą tarpinėje stotelėje, tarkime, Lietuvos biržoje.

Eksportuotojas iš trečios šalies negalės iš karto siųsti elektros į Vakarus, tai komerciš-kai yra neįmanoma. Rusija negalės parduo-ti Vakarams elektros už vakarietišką kainą.

– Kaip tos jungtys paveiks elektros kainą namų ūkiams?

– Vakarų Europa – Lenkija, Vokietija – turė-tų būti aukštų kainų zonos. Ir jeigu mes su-siliesime su aukštų kainų zona, tai mes ten galėsime siųsti elektrą, jeigu susiliesime su mažų kainų zona, tai galėsime iš ten pirkti elektrą ir mūsų kainos mažės.

Bet kokia bus kaina, negaliu pasakyti, nes bijau, kad nepataikysiu. Aišku, tai taip pat priklauso ir nuo to, ar turėsime savo gene-raciją. Labai tikime, kad Visagino atominė elektrinė bus pastatyta.

– Kokia bus elektros kaina pastačius VAE?– Elektros kainos labai priklauso nuo

anglies dioksido kainų, nuo taršos leidimų kainų. Bet pagal bazinį scenarijų yra pro-gnozuojama, kad rinkoje kainų maksimumą užduos dujiniai generatoriai. O atominių ge-neratorių pagaminama energija yra šiek tiek pigesnė nei dujinių generatorių.

– Bet mums reikės skolintis VAE statybai, mokėti palūkanas ir pan., tad ar VAE paga-minamos energijos kaina bus konkurencinga? Be to, gal iki 2020 metų jau atpigs ir saulės bei vėjo energetika?

– Apie 2020 metus, mūsų nuomone, vėjo energetika nebus pigi. Nesu apskritai matęs tokio pasakymo, kad vėjo energetika gali būti konkurencinga, kad ji gali gyventi be palaikymo.

Esame įsitikinę, kad VAE turės didelę rin-ką, nes regionas bus defi citinis. Visos regione

planuojamos statyti jėgainės sutilps į pla-nuojamą elektros poreikį.

Tą patį deklaruoja ir mūsų konkurentai, statantys atomines. Be abejo, jie sutilps, jei turės elektros jungtis.

– Kokiomis prielaidomis grindžiate teiginį, kad VAE tikrai reikalinga regionui ir jos ga-minama elektra bus paklausi?

– Didieji projektai nedaromi tylomis. Žino-me, kas ką statys. Ir iš to, ką žinome, spren-džiame, kad atominė tilps rinkoje ir elektros kaina bus konkurencinga. Čia, be abejo, yra prognozės.

Kokia yra tiksli VAE projekto ekonomika, aš negaliu pasakyti – tame projekte nedir-bu. Tie baziniai duomenys yra specialioje spaudoje.

Literatūroje pilna tų skaičių. Suomiai, pa-vyzdžiui, vysto atominę energetiką ir ne-mato priežasties, kodėl neturėtų to daryti.

– Mūsų priklausomybė nuo Rusijos pasi-reiškia ir tuo, kad tik ši valstybė gali suteikti mums reikalingą momentinį galios rezervą. Ar, turint jungtis su Lenkija ir Švedija ir pa-sistačius VAE, rezervą užtikrinti galės kitos valstybės?

– Sistemą yra planuojama strategiškai vys-tyti atsižvelgiant į tai, kad turėsime VAE ir turėsime sinchronizuotis arba pereiti dirbti į Vakarų bendrą sistemą. Viena iš tų mįslių, į kurią turime atsakyti kaip sistemos opera-torius, – į kur patrauksime momentinį ga-lios rezervą.

Jeigu staiga nenumatytai užgęsta atomi-nė, o taip kartais atsitinka, iš kur gausime elektros.

Dalį momentinio rezervo gali garantuoti Baltijos šalys. Kita dalis – per nuolatinės sro-vės jungtis su kitomis šalimis. Ir trečia jung-tis – per oro linijas iš Vakarų Europos. Svarbu tik turėti pakankamai jungčių. Skaičiavimai rodo, kad tai yra įmanoma.

– Tai ar mums užtektų jungčių su Lenkija ir Švedija?

– Taip, reikia tik įgyvendinti jungčių pro-jektus. Kai kurias jungtis dar reikia išplėsti iki 2020 metų.

Už atominę elektrinę svarbesnės jungtys

V.Poderio pranašystės

Sistemos valdymo arba sinchronizacijos prasme mums reikėtų dar vienos linijos į Vakarų Europą.

V.Poderio teigimu,

Lietuvoje gaminama

elektra bus reikalinga

visai Europai. I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. vasario 10 d. Vizionieriai | 7

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Savo rankomis susikonstruoti saulės jėgainę nesudėtinga. Tačiau tą įrodęs 21 metų Klemensas Mečėjus dabar suka galvą: o ką su savo kūriniu daryti? Mat Lietuvoje tokiems auksarankiams dar sunku prasiskinti kelią. Gegužės mėnesį Seimo priimtas Atsinauji-nančių išteklių energetikos įstatymas vai-kinui pasufl eravo verslo idėją. Jis sumanė įdarbinti saulę ir iš jos išgautą elektros ener-giją pardavinėti bendrovei „Lesto“. Juolab kad ir supirkimo kaina patraukli – 1,63 Lt už kilovatvalandę (kWh), jei saulės jėgainės galia neviršija 100 kilovatų (kW).

Visagalis internetas Kad nereikėtų didelių investicijų, saulės jėgainę K.Mečėjus su vienmečiu bičiuliu Domantu nusprendė pasigaminti savo jėgo-mis. Ir patys nustebo, jog tai pasirodė visai lengva užduotis.

„Internetas tiesiog sprogsta nuo informa-cijos. Suveskite žodžius „saulės elementų modulių gamyba“ ir rasite viską: aprašus, nuotraukas, netgi kaip pasigaminti saulės modulį iš sulūžusių plokštelių“, – aiškino Edinburgo (Škotija) universitete matematiką ir verslą bei tuo pat metu Vilniaus universi-tete teisę studijuojantis K.Mečėjus.

Laikas vaikinų nespaudė, todėl jie nesku-bėdami naršė po interneto parduotuves –rinkosi pigesnes detales. Laidus užsisakė Honkonge, pagrindines saulės modulių de-tales – Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai ką rado Lietuvoje, Anglijoje. O grįžę iš Škotijos, kur studijuoja, vasaros atostogų į Lietuvą visa tai „sulipdė“ į vieną darinį.

Sutaupė dvigubai Taip per kelis mėnesius ant K.Mečėjaus tėvų namo Vilniuje stogo atsirado 1 kW galios jė-gainė, sudėliota iš 15 saulės elementų modu-lių. Kiekvienas jų – vos 2 cm storio ir sveria apie 4 kg. Bendras jėgainės plotas – 7,5 kv.m.

Klemensas skaičiuoja, kad tokio galin-gumo jėgainė per dieną gali pagaminti apie

5–6 kWh. „Bet tai labai apytiksliai skaičia-vimai, mat daug kas priklauso nuo to, sau-lėta diena ar ne“, – įspėjo vaikinas.

Savo saulės jėgainės gamybai jis išleido 4 tūkst. Lt. „Perpus mažiau nei būčiau pir-kęs iš saulės elementų technologijų srityje besispecializuojančių bendrovių“, – tikino K.Mečėjus.

Verta parduotiTik pradėjęs jėgainės statybas, vaikinas jau žinojo, kad savo reikmėms saulės energijos jis nenaudos.

„Norint tokiu būdu pagamintą elektrą be problemų naudoti buityje, būtina įsigy-ti akumuliatorių, netgi visą jų sistemą, kad būtų galima kaupti pagamintą elektrą. O tai kainuoja antra tiek, kiek išleidau jėgai-nei sukonstruoti. Be to, šiems galingiems

akumuliatoriams patalpose reikia skirti daug vietos, o jei ir nusipirkčiau, su savo automo-biliu nepavežčiau – tokie jie sunkūs, – šypte-lėjo K.Mečėjus. – O be šių akumuliatorių gali tik lempas spiginti – nei šaldytuvas, nei skal-bimo mašina, kiti buities prietaisai neveiks.“

Išsiaiškinęs, kad labiau apsimoka gaminti ne sau, o parduoti, K.Mečėjus dar prieš pus-metį pradėjo rūpintis dokumentais, jog būtų galima prisijungti prie „Lesto“ skirstomųjų tinklų. Ir iki šiol trypčioja vietoje.

Įstrigo Energetikos ministerijoje„Jei nori pardavinėti savo pagamintą elek-tros energiją, būtina gauti palaiminimą iš kelių institucijų. Pirmiausia su „Lesto“ su-tari dėl išankstinių techninių prisijungimo sąlygų. Po to keliauji į Energetikos ministe-riją – čia pristatai dokumentus dėl gamybos pajėgumo plėtimo, pateiki jėgainės projek-tą. Trečias žingsnis – viską suderini su vie-tine savivaldybe, ketvirtas – grįžti į „Lesto“ pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties“, – biurokratines vingrybes paprastai išdėstė K.Mečėjus. Toliau nei iki Energetikos mi-nisterijos vaikinas kol kas nenukeliavo. Koją jam pakišo tai, kad saulės jėgainę jis supro-jektavo ir sumontavo pats, o tai gali daryti tik licenciją turintis specialistas.

„Nėra ko pykti – tai suprantama. Juk tai, ką aš pastačiau, vis dėlto yra elektrinė, nors ir mažos galios. Ir ji privalo atitikti saugu-mo reikalavimus, – pripažino K.Mečėjus. – Saulės energijos gamyba Lietuva – palyginti naujas dalykas, todėl natūralu, kad iš karto negali visko numatyti. Taip pat natūralu, kad apie tokius kaip mes nepagalvota. Kita vertus, o kodėl turėjo kažkas pagalvoti, jei-gu mes galbūt esame vieni pirmųjų?“

Bendrovėms neįdomus Ko negali padaryti vienas žmogus, gali pa-daryti šioje srityje besispecializuojanti ben-drovė. Tačiau kol kas K.Mečėjui nesiseka rasti specialisto, kuris sutiktų paruošti jo jėgainės projektą.

„Atsimušu tarsi į sieną. Bėda ta, kad man reikia tik projekto rengimo paslaugų. Bend-

rovės daugiausia dirba su stambiais klien-tais, jos tiek žmonių neturi, kad spėtų ap-tarnauti tokias mažas jėgaines kaip mano. Jiems per maža grąža, – nesėkmingų paieš-kų patirtimi dalijosi vaikinas. – Sakykime, kad ši jėgainė tebuvo bandymas pasižiūrėti, kaip gi visa tai veikia Lietuvoje. Ir, tiesą sa-kant, neverta puoselėti didelių vilčių – kal-no pinigų iš saulės energijos neužsidirbsi.“

Eksperimentai su saule

K.Mečėjaus sukonstruotas

saulės elementų modulis –

vos 2 cm storio ir sveria

apie 4 kg. J.Kalinsko ir asmeninio

archyvo nuotr.

Ernestas Naprys, „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene

Šiuo metu yra 23 saulės elektrinės, ku-

rios „Lesto“ skirstomiesiems tinklams

parduoda elektros energiją. 9 elektri-

nes yra įrengę fi ziniai asmenys, vykdan-

tys individualią veiklą, ir ūkininkai, kitas

elektrines įrengė juridiniai asmenys.

2011 m. saulės elektrinės iš viso paga-

mino ir į tinklą patiekė 75 tūkst. kWh

elektros energijos.

Saulės elektrinėms, kurių galia siekia iki

30 kW, taikoma supaprastinta jungimo

tvarka. Veikiančių tokių elektrinių šiuo

metu yra 18.

Susidomėjimas saulės energetika pas-

taruoju metu yra didžiulis. Per pusmetį

išduota 398 išankstinių sąlygų vienetai

prašymus pateikusiems klientams. Jei

visi projektai būtų įgyvendinti, generuo-

jama galia siektų 22,5 MW.

Dr. Edmundas Žilinskas,UAB „Saulės energija“ direktorius:

Jeigu susikonstruoji saulės jėgainę ir

naudoji ją tik savo reikmėms – jokių

bėdų. Bet jei nori elektrą parduoti, tenka

praeiti visas biurokratines procedūras.

Nori nenori jėgainės projektą turi pa-

rengti. Bet, aišku, niekas nesuinteresuo-

tas vien tik tokį darbą atlikti. Aš iš karto

skaičiuoju, kad nieko iš to neuždirbsiu.

Parengti kažkokios nežinomos įrangos

projektą ir dar būti atsakingam, kad ji ge-

rai veiks... Labai rizikinga. Šiaip projek-

tuotojui nėra didelio skirtumo, ar saulės

jėgainė yra 100, ar 50, ar 1 kW. Projek-

to parengimo kaina beveik ta pati – apie

3–4 tūkst. Lt.

Šiais metais jau turime daugybę užsaky-

mų, daugiausia nedidelėms jėgainėms –

iki 30 kW galios. Įsirengti tokią kainuoja

iki 200 tūkst. Lt.

23 elektrinės „Labai rizikinga“

Saulės energija, patenkantiį žemės paviršių:Kauno apskrityje 1007

Vokietijoje 950–1250 Čekijoje 1000–1100 Anglijoje 750–1100

Kiek Lietuvoje saulės (kWh/kv.m per metus)

Kauno apskrityje 1007

Čekijoje 1000–1100

Koją K.Mečėjui pakišo tai, kad saulės jėgainę jis suprojektavo ir sumontavo pats, o tai gali daryti tik licenciją turintis specialistas.

Ša

ltin

is: U

AB

„A

rgin

ta“

15min • 2012 m. vasario 10 d.15min • 2012 m. vasario 10 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

„O Dieve, aš išeisiu iš namų!“ – pakraupusi tarė kambario draugė, kai papasakojau, jog tapsiu žaliavalge. Nei ji, nei aš tada dar nežinojome, kad skųstis dėl mėgstamo maisto trūkumo papras-čiausiai neturėsiu jėgų. Esu tradicinė miestietė: normalaus kūno sudėjimo, dirbanti protinį darbą ir sportuojanti. Kasdien išgeriu du litrus vandens. Saikingai valgau mėsą, pieno produktus ir duonos gaminius. Beveik nevartoju druskos, kepto, marinuoto ar rūkyto maisto. Tačiau nevengiu saldu-mynų ir latės kavos. Jei ne tai, galėčiau teigti, kad maitinuosi pakankamai svei-kai. Bet man dar būtų toli iki žaliavalgių, kurie nevalgo jokio termiškai apdoroto maisto. Jų racione – vanduo, aliejus, sė-klos, grūdai, riešutai, daržovės, švieži ir džiovinti vaisiai, medus.

Viešojoje erdvėje teigiama, kad tapus žaliavalgiu sustiprėja imunitetas ir iš-tvermė, įgyjama daug energijos, pra-šviesėja protas.

Nusprendžiau savu kailiu per savai-tę išsiaiškinti: ar gali paprastas žmogus imti ir tapti žaliavalgiu? Ypač atšalus orams, kai norisi sotaus ir šilto maisto. Ir kiek tai kainuoja? Dvasiškai, fi ziškai ir fi nansiškai.

Katino dienos baigtosRuoštis pradedu išvakarėse, sausio 24-ąją. Neturiu jokių atsargų iš kaimo, rū-sio ar šaldiklio, todėl užsuku į prekybos

centrą, daržovių ir vaisių skyrių. Imu porą bananų, obuolį, kriaušę, broko-lį, ilgavaisį agurką ir morkų. Pakeliui prigriebiu negazuoto mineralinio van-dens. Taip pat – po saują džiovintų sly-vų, migdolų ir žemės riešutų.

Pakeliui į namus užsuku pas šeimos gydytoją. Noriu sužinoti, ar mano skrandis, kurį pastaruoju metu skauda, atlaikys tokią dozę gyvo maisto. „Gau-site daug vitaminų, kurių pagrindinis šaltinis – daržovės. Gal tai išeis į nau-dą“, – įtartinai šypsosi medikė ir liepia viską ragauti atsargiai.

Namie į maišą sukraunu virtuvės spintelės turinį – šokoladus, dribsnius, latės ir kapučino kapsules – ir pasle-piu, kad pagundų nekiltų. Draugė ste-bi mane ir suvokia, kad nejuokavau.

1 PIRMA DIENA. Kinas su saulėgrąžomisAr pamenate iš vaikystės ža-lių slyvų skonį? Jei slyvos – iš kaimynų sodo, jos dar gardes-nės! O ar pamenate kaip po

to būdavo bloga? Pilvą raižo, skrandis dega. Būtent taip jaučiuosi paragavusi iš vakaro vandenyje užmerktų žemės riešutų. Žaliavalgių forume perskaičiau, kad vandenyje išmirkyti žemės riešutai tampa saldūs. Bet jų skonis dabar – kaip šlapio žirnio. Tik baigiant kramtyti pa-sijunta šioks toks saldumas, tačiau ne-brinkytas riešutas būtų buvęs saldesnis.

Atėjusi į darbą suvalgau bananą, nes tie septyni riešutai alkio nenumalšino. Kolegos siūlo spurgų, aplietų ryškias-palviu glajumi. Visi valgo ir dejuoja iš malonumo, o aš atsisakau ir stengiuo-si nežiūrėti į tuos dangiškus migdolus.

Pietums iš avokado, agurko, brinkin-tų riešutų ir ekologiškų džiovintų slyvų pasiruošiu salotų. Šįkart skonis trupu-tį geresnis nei vaizdas. Suvokiu, kad

kalorijų gavau nemažai, tačiau vis tiek noriu valgyti. Pabrukusi uodegą einu toliau dirbti.

Po darbo iškulniuoju į parduotuvę, nes ruošiuosi į kino teatrą. Paprastai, žiūrėdama fi lmą, ką nors kramsnoju, todėl ir dabar nusprendžiu kažko nusi-pirkti. Ištyrinėjus džiovintų vaisių aruo-dus (ir etiketes) paaiškėja, kad beveik visuose yra konservantų, o pusėje – dar ir cukraus. Negerai. Nusiminusi į maišelį įpilu saują saulėgrąžų branduolių, nes riešutų šiandien jau valgiau, o piktnau-džiauti riebalais nepatariama.

Filmo žiūrėjimas kino teatre praranda pusę žavesio, kai negali sukirsti porci-jos šiltų spragėsių ar išgerti limonado. Kinas su saulėgrąžų branduoliais – ne kinas. Grįžusi namo užkandu morkų ir razinų. Ką reikės valgyti rytoj – nežinau.

2 ANTRA DIENA. Atrodau kaip nėščiaĮprastai per dieną suvar-todavau 1700–1800 kcal. Tapusi žaliavalge nuspren-džiau suvartoti 1400–1500

kcal – būtent toks kalorijų kiekis pata-riamas norint išlikti sveikiems ir ilgai gyventi. Mano organizmas tai suvokia kaip bado streiką ir į smegenis pradeda siųsti signalus. Krečia drebulys, skau-da galvą.

Iš vakaro šaltame vandenyje buvau užmerkusi perlinių kruopų. Ryte jos buvo išbrinkusios. Nesu valgiusi paša-ro gyvuliams, tačiau iš kvapo ir skonio labai panašu į tai. Griebiu saują razinų ir porą džiovintų slyvų, taip pat išmirkytų įvairių sėklų ir viską išmaišau. Skonis būtų geras, jei ne tos kruopos.

Po kelių valandų, praleistų šaldytu-ve, mano paruoštas pašaras praranda prekinę išvaizdą ir skonį. Pakramtau ir dedu atgal – bloga net pažiūrėti. Geriau

Eksperimentas: kaip aš tapau žaliavalge, kritau veidu į purvą ir patyriau katarsį

Savaitė maitinantis

tik šiais produktais

tapo tikra kančia. Autorės nuotr.

8 | Tyrimas

Stingdanti speigo aritmetika Gamtos stichijų kainą ekonomistai paprastai ma-tuoja gyvybėmis ir pinigais. Nei cunamis, nei žemės drebėjimas praėjusį savaitgalį Lietuvos nenusiaubė. Ekstremaliosios padėties sirenos taip pat negaudė. Kita vertus, stingdančio speigo nuostoliai buvo ir mirtinos aukos, ir sproginėję šilumos vamzdžiai, ir sutrikusi ūkio apsukų veikla.

Amerikietis vadybininkas Semas tikriausiai suk-tų galvą, kaip čia pasipelnius iš to speigo, ir tuoj suskubtų išsiuntinėti žinutes klientams apie, pa-vyzdžiui, nemokamą prekių pristatymą į namus. O štai tos pačios profesijos lietuvį Joną slegia kiek kitokios mintys.

Kažkiek guodžia jį naujienos apie tai, kad „šaldy-tuvo efekto“ nepavyko išvengti net tautos išrinktie-siems. Gaila ir speigo nusineštų tautiečių gyvybių. Bet labiausiai Jonui nerimą kelia niūrūs skaičiai apie didėsiančias asmenines išlaidas.

Iš esmės Jonas gyvenimu nesiskundžia. Turi dar-nią šeimą, du vaikus. Netgi 55 kv.m butą Vilniaus centre paveldėjo iš senelių be jokių paskolų naštos. Tiesa, senos statybos. Mėnesio uždarbis yra dides-nis nei šalies statistinis vidurkis ir siekia 2500 Lt iki mokesčių (1942 Lt „į rankas“).

Dyzelino automobiliui tenka įsigyti apie 90 litrų per mėnesį. Kadangi naudojasi elektrine virykle ir šildosi vandenį boileriu, elektros suvartoja santyki-nai daugiau nei kaimynai – apie 600 kWh. Pastarą-jį kartą sąskaita už centrinį šildymą kiek išgąsdino ir siekė 374 Lt. Iš viso išlaidos degalams, elektrai ir šildymui atsiriekia daugiau nei pusę į Jono kišenę įbyrančio mėnesio uždarbio.

Negali sakyti, kad Jonas ne toks išradingas kaip Semas. Automobilį jis užsivedė net per didįjį speigą, nes jį laikė prekybos centro požeminiame garaže. Er-zina Joną tik tai, kad automobilis žiemą „ryja“ daug daugiau dega-lų. Dar uošvie-nę, sustingusią nuo šalčio, rei-kėjo parsivežti iš kaimo.

Jonas apskai-čiavo, kad dy-zelino šį mėnesį jam teks įsipilti kokiais 10 litrų daugiau. Elek-tros suvartoji-mas išaugs apie 30 kWh, nes šildytuvas jau kuris laikas pleškina ir dieną, ir naktį. Nuotaika subjuro dar labiau, kai pažvelgęs į praėjusių metų sąskai-tas, pamatė, kad šilumos butui prireiks mažiausiai 0,4 MWh daugiau.

Įvertinęs per mėnesį apie 7 ct padidėjusią dyze-lino kainą, taip pat pakilusius elektros bei šilumos tarifus, Jonas apskaičiavo, kad speigas pareikalaus papildomai mažiausiai 200 Lt.

Atrodytų, ne tiek ir daug, bet pats laikas žmoną nuteikinėti sąskaitų šokui – vien už šildymą teks mokėti daugiau nei 500 Lt. Susimokėjus dar ir už elektrą bei degalus, iš Jono mėnesinio atlyginimo teliks apie 700 Lt arba 175 Lt vienam šeimos nariui (neskaičiuojant uošvienės).

Per naktį Jonas Semo verslumu neužsikrės. Namo bendrijos kurti taip pat nekyla rankos. Kas jai vado-vaus? Kad ir sukrapštytų lėšų namo renovacijai, ka-žin ar ji dar sumažintų sąskaitas. Tikėtis, kad kainos vartotojams mažės, nes valdžia galų gale pamirš po-pulizmą ir iš esmės reformuos energetikos ūkį, Jo-nas apskritai nemato prasmės. Belieka veržtis ir taip jau veržiantį diržą, pasiguosti kaimynui ir palinkė-ti sau bei kitiems gyventi saikingai. Saikas – viena iš vertybių, o Lietuva – ne Jakutskas. Speigas jau atslūgo. Iškentėjus Sartų lenktynes, likusi žiema – tikras malonumas.

Komentaras

Algė Budrytėredakcija@15min.lt

Jonas apskaičiavo, kad speigas pareikalaus papildomai mažiausiai 200 Lt.

Septynios dienos agonijos

15min • 2012 m. vasario 10 d.

jau pietums sukirsiu obuolių – jie skanūs ir gardžiai kvepia.

Mano pilvas antrą dieną – it Knysliuko balionėlis: apvalus ir didelis. Atrodo, bes-tum adata, ir pokštelėtų. Bandau masa-žuoti, glostyti, net maigyti – veltui. Sutri-ko virškinimas.

Vakare per „Moterys meluoja geriau“ Kos-tia su meiluže raito dešrainius. Putli pie-niška dešrelė, gausiai aplaistyta kečupu, virsta iš bandelės patalų, o padažas varva per smakrą. Norisi mėsos. Duonos. Ar bent kramtomosios gumos – kažko.

3TREČIA DIENA. Energija senkaVakarais sportuoti, privalgius žalių kruopų, nėra nei noro, nei sveikatos, todėl ryte sukertu ba-naną ir žygiuoju į sporto klubą.

Po dešimties minučių treniruoklio mynimo norisi kapituliuoti – blogai jaučiuosi. Kur ta žadėtoji energija? Suimu save į rankas ir minu dar 40 minučių.

Atėjus į darbą galva svaigsta šiek tiek ma-žiau, bet vis dar silpna. Aplink mane nuolat kas nors ką nors kramsnoja. Pastebiu, jog uoslė taip paaštrėjo, kad erzina bet koks maisto, kurį draudžiama valgyti, kvapas. Norisi užsikimšti nosį arba nekvėpuoti. Ne-žinau, ar taip smegenys bando mane apsau-goti nuo svarstymo, kad ir aš to maisto no-rėčiau, ar jau užuodžiu „sintetiką“.

Pietums prisipjaustau daržovių, tačiau svajoju, kaip suleidžiu dantis į sūrį, kram-tau pasimėgaudama, o tąsi sūrio gija velia-si tarp dantų.

Grįžtu namo. Kambario draugė nebė-ga, nes išoriškai tampu ramesnė ir lėtesnė, nesiskundžiu.

4 KETVIRTA DIENA. Keisti sapnaiŠiąnakt sapnavau, kad po lau-kus gainioju karvę. Nežinau, ko iš jos norėjau – pieno ar jau-tienos, aišku viena: jaučiuosi

alkana net pasąmonėje. Nusprendžiu para-gauti prieš kelias dienas išmirkytų razinų.

Skonis – kaip šlapio cukraus gabalo, tik konsistencija kita. Ne veltui teigiama, kad kilograme vynuogių yra 40 šaukštelių cuk- raus. Įsivaizduokite, kiek jo yra džiovintose vynuogėse. Netrukus susuka pilvą.

Neturiu laiko ir įgūdžių gaminti žalių cuki-nijų makaronus, vynuogių piurė ar gyvą mor-kų ir migdolų pyragą. O ir žaliavalgių reko-menduojami maišytuvai, skirti riešutams ar sėkloms trinti, kainuoja šimtus. Maistas dabar

man atlieka tik gyvybės palaikymo funkciją, o apie valgymo malonumą baigiu pamiršti. Vasarą savaitei užsidaryčiau sode ir kirsčiau uogas ir daržoves, o ką daryti žiemą?

Aerobikos treniruotėje jaučiuosi silp-nai. Matyt, ta stebuklinga energija taip ir nepasirodys.

5 PENKTA DIENA. Fiasko kavinėjeNebesijaučiu tokia alkana, gal-va beveik nebesvaigsta. Tik ry-tais nekoks skonis burnoje, o liežuvis smarkiai apsinešęs.

Užtat pietums sugalvoju salotų: smulkiai supjaustau avokadą, brokolį, morką, pa-barstau daigintais kviečiais ir meduje mir-kytomis sėklomis, šliūkšteliu alyvuogių aliejaus. Skonis neblogas.

Su drauge prisimename, kad sostinėje yra restoranas, skirtas žaliavalgiams, todėl su-tariame vakare, po mano treniruotės, ten nueiti. Dar tik šešta valanda vakaro, bet pa-bučiuojame duris – restoranas ką tik užsi-

darė. Lauke 15 laipsnių šalčio. Aš jau 6 va-landas nevalgiusi, namai toli, todėl sakau: einam bet kur! Išstudijavus kelių kavinių meniu paaiškėja liūdna tiesa: nėra nė vieno patiekalo, kurį galėčiau valgyti. Sunku rasti salotų, kuriose nebūtų sūrio, mėsos, žuvies ar skrudinto batono gabaliukų.

Padavėjas siūlo imti graikiškas, palikti jose tik šviežias daržoves, bet mokėti visą kainą. Užsisakau stiklinę šviežiai spaustų morkų ir obuolių sulčių ir lėtai geriu. Drau-gė atsiprašo, kad užsisakė trintos moliūgų sriubos ir kapučino, nes mato mano liūdnas ir alkanas akis.

6 ŠEŠTA DIENA. Peršalau?Nubundu skaudančia gerkle, temperatūra – 37. Tai vis per tą šaltį – tiek lauke, tiek na-mie. Žaliavalgiai vaistų nege-

ria ir pastilių nuo gerklės skausmo nečiul-pia, todėl įsimetu žolelių į puodelį, užpilu šiltu, ne karštu (nes „gamtoje nėra verdančio

vandens“), vandeniu, įdedu medaus ir įsivaiz-duoju, kad tai plikyta arbata. Ir taip tris kartus.

Žaliavalgystė gali išstumti žmogų iš so-cialinio gyvenimo. Nebelieka pašnekesių prie vyno taurės, gimtadienių ir kitų šven-čių, nes žmonės nesupranta tokios mitybos. Dėl to kai kurie žaliavalgiai ir atsiriboja nuo pasaulio, persikelia gyventi į vienkiemius. Kaip tyčia tėtis kviečia į kavinę. Iš solidaru-mo abiem užsako šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Septyni litai. Beveik du kilogramai apelsinų būtų išėję! Užtat grįžusi namo at-randu saldumyną – pusė paros mirkytą saują migdolų valgau su medumi.

Pažįstama mergina „feisbuke“ guodžia-si, kad pirmą dieną laikosi grikių dietos: „Įsivaizduoji, visą savaitę vien grikius rei-kia valgyti!“ Na, jos grikiai bent jau virti...

7SEPTINTA DIENA. Gyvenu laukimuJau tapo įprasta, kad virtuvėje it kareivėliai išrikiuoti stovi puo-deliai su vandeniu. Juose mir-kau džiovintus vaisius, riešutus,

sėklas ir kruopas. Taip maistas suminkštėja, išsipučia, jį lengviau kramtyti ir virškinti. O nuo džiovintų vaisių ir riešutų likusį skystį geriu kaip sirupą.

Meluočiau sakydama, kad nelaukiu ryto-jaus, kai galėsiu valgyti, ką noriu. Ypač sun-ku parduotuvėje, nes akys godžiai dairosi į tokią gausą produktų. Panašiai gal jaučiasi varguoliai, kurie visa tai mato, nori, bet ne-turi už ką nusipirkti.

Desertui nusiperku šaldytų vyšnių. Uo-goms atitirpus, lieka nemažai skysčio, kurį atskiedžiu vandeniu ir geriu kaip vyšnių sultis. Taip norisi skanaus, kad medų vos ne šaukštais kabinu. Burnoje pasidaro saldu.

KatarsisNubundu paryčiais ir nebegaliu užmigti: pla-nuoju, ką šiandien ragausiu. Atsikėlus laimi pusrytainiai. Pirmi kąsniai – nuostabūs. Ta-čiau netrukus pajuntu cukrų, traškantį tarp dantų. Kaip anksčiau nepastebėjau, kad jie tokie saldūs? Per saldūs. Iš įpročio suvalgau visus, o po to dar ilgai jaučiu nemalonų sko-nį burnoje. Net išsivalius dantis.

Nusiperku kavos su plakta pieno puta ir miško uogų sirupu. Užsimerkiu, įkišu šiau-delį ir... Ar matėte animacinį fi lmą „La Troš-kinys“? Griežtasis kritikas Antonas Ego pa-ragauja naminio troškinio, kuris gurmaną nukelia į maloniausius vaikystės prisimini-mus – prie virtuvės stalo pas mamą. Skamba didinga muzika, ir žiūrovas kartu su veikė-ju patiria katarsį. Man šį išgyvenimą ką tik

suteikė kava. Akyse prašviesėja, širdis nusi-rita į kulnus, grįžta gyvenimo džiaugsmas, ir tikrai – kaip ant sparnų – skrendu su puo-deliu į darbą. Tai kas, kad vėliau troškina ir, kaip senais laikais, skauda skrandį.

Per pietus pamaloninu gomurį ir suvalgau karštos moliūgų sriubos, o likusią dienos dalį nusprendžiu nebeeksperimentuoti, kad or-ganizmas vėl nepatirtų streso.

Palengvėjęs kūnas ir piniginėPer septynias eksperimento dienas nume-čiau 2,5 kilogramo, paplokštėjo pilvas, šiek tiek pagražėjo oda, rečiau skauda skrandį. Proto skaidrumas išliko toks pats. Užtat pra-radau dalį energijos ir gyvenimo džiaugsmo, sutriko mėnesinių ciklas, naktimis per daž-nai keliuosi šlapintis.

Negazuotam mineraliniam vandeniui ir maistui pastarąją savaitę išleidau net 107 Lt.

Mano racione buvo: džiovintų slyvų ir abrikosų, razinų, žemės ir graikinių riešutų, migdolų, obuolių, bananų, apelsinų, man-darinų, kriaušių, vynuogių, šaldytų vyšnių, saulėgrąžų branduolių, sezamų ir moliūgų sėklų, medaus, daigintų rugių, morkų, bro-kolių, avokadų, agurkų, perlinių kruopų ir šviežiai spaustų sulčių.

Galėčiau ir toliau žaliavalgiauti, tačiau jau-čiu, kad tai ne mano kelias. Pieno produktų ir virto bei troškinto maisto neketinu atsi-sakyti. Kaip ir saldumynų ar kavos. Geriau jau nenugyvensiu to šimto metų, bet būsiu laimingesnė ir mažiau apribota. Be to, jei aplinkiniai tiek netemptų, kas man, šimta-metei, žvakeles ant torto padėtų užpūsti?

Manoma, kad žaliavalgystės – gyvo

maisto – idėja siekia du tūkstantmečius.

Tą liudija prie Negyvosios jūros rasti raštai.

Šiuo metu ji labai paplitusi Amerikoje.

Žaliavalgystė tai toks mitybos būdas, kai

žmogus nevalgo kepto, virto, troškinto ar

kitaip termiškai apdoroto maisto. Žmonės,

propaguojantys šį mitybos būdą, maistą

kaitina ne aukštesnėje nei 43 laipsnių

Celsijaus temperatūroje arba visiškai

jo termiškai neapdoroja. Taip maiste

išsaugomi vitaminai, nesunaikinami

enzimai ir veikliosios medžiagos.

JAV gyvojo maisto pradininku laikomas

lietuvių kilmės mokslininkas Viktoras Kulvinskas. Jis šią mitybos teoriją atrado

dar 1967 metais, susirgęs sunkia liga ir

nusprendęs gydytis neapdorotu maistu.

V. Kulvinskas praėjusių metų lapkritį

viešėjo Lietuvoje ir ragino žmones keisti

mitybos įpročius.

Iš kur atsiradožaliavalgystė?

Skaitykite, kaip žaliavalgystę

vertina jos šalininkai, priešininkai

bei gydytojai

Tęsinys kitame puslapyje

>>>

L.Karalius įsitikinęs,

kad žaliavalgystė

padeda įveikti daug

ligų ir problemų. I.Gelūno nuotr. (fotografuota

restorane „Raw Raw“)

„Fre

sh

-ne

two

rk“

nu

otr

.

Ypač sunku parduotuvėje, nes akys godžiai dairosi į tokią gausą produktų.

Tyrimas | 9

15min • 2012 m. vasario 10 d.10 | Tyrimas

Kas yra žaliavalgystė? Mitas, įsikalbėjimas, mada ar tyrimais bei pavyzdžiais patikrintas sveiko gyvenimo būdas, kurį verta išbandyti kiekvienam. Apie tai – žaliavalgystės šalininkų, priešininkų bei gydytojų nuomonės.

Kasdieniam gyvenimui netinka

Darius Ražauskas, buvęs žaliavalgis, ekologas

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės tam ryž-

tasi, – noras pataisyti sveikatą, pasijusti psichologiškai

geriau, nes yra paplitęs mitas, kad žaliavalgystė gali iš-

spręsti visas šias problemas. Daroma pagrindinė klaida,

kai ji paverčiama gyvenimo būdu.

Tai kaip vaistai, bet jeigu mes vaistus vartojame kas-

dien, mano nuomone, nėra gerai. Žaliavalgystė skirta

pasigydyti savaitę, mėnesį, pusmetį, bet tai nėra mūsų

prigimtinė savybė. Tokia mityba ne visoms žmonių

konstitucijoms tinka. Žaliavalgiaujant pakyla psichinis

jautrumas, todėl labai svarbu, kad suptų gera aplinka.

Galima tai daryti sanatorijoje, kurorte ar gamtoje. Jeigu

būsi blogos nuotaikos, įsitempęs, chemiškai išsivalysi,

bet psichiniai sutrikimai (persivalgymas ir pan.) atneš

gerokai daugiau žalos. Į žaliavalgystę žiūriu labiau kaip į

valymosi, atsigaivinimo būdą. Supratau, kad mano kas-

dieniam gyvenimui tai netinka.

Nebereikia vaistų

Olga Dzindzeleta, žalio maisto restorano „Raw Raw“ vadovė

Su sveikata didelių problemų neturėjau, tad žymių po-

kyčių tapus žaliavalge nebuvo, bet pastebėjau, kad ne-

liko nuovargio – net po intensyvios dienos. Ir ištvermė

visai kitokia. Dabar išleidžiu daug mažiau maistui. Be

to, jeigu pradedi taip gyventi, visai nereikia pinigų vais-

tams, gydytojams. Viską sudėjus, žaliavalgių gyveni-

mas žymiai pigesnis. Per ketverius žaliavalgystės me-

tus vieną kartą sirgau, tai nevalgiau beveik tris dienas

nieko, tik gėriau vandens, ir viskas, jokių vaistų.

Žiemą žaliavalgiai valgo gyvą maistą – jis gyvas iki 45 0C.

Jeigu labai norisi, galima gyvą sriubą truputį pašildyti. Aš

pati valgau beveik tą patį, ką vasarą: obuolius, bananus,

melionus. Prieš porą metų, kai buvo labai šalta žiema, su

vyru gerdavome arbatą su pienu. Po to natūraliai atsisa-

kėme. Jeigu anūkui verdu košytę ir paragauju šaukštą,

kad nebūtų karšta, manau, nieko bloga, bet sau nedarau

ir nevalgau termiškai apdoroto maisto – nėra noro.

Įrodymų nėra

Daiva Pipiraitė, dietologė:

„Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, kaip jam valgyti.

Ar žalią, ar termiškai apdorotą maistą – taip pat. Ar tai

duos kokią naudą sveikatai, ar veiks žalingai – neaišku.

Svoris krenta tada, kai sumažinamas kalorijų vartojimas,

dėl to ir darosi šalta, mažėja kraujospūdis – svaigsta gal-

va. Keista tik tai, kad žmonės stengiasi siaurinti savo

racioną, riboti pasirinkimą. Juk kuo platesnis maisto pro-

duktų spektras, tuo naudingiau sveikatai.

Visko po truputį – puiku. Yra žaliavalgystėje ir fanatiz-

mo, ir motyvacijos, susijusios su savirealizacija, bet jeigu

žmogus taip elgdamasis jaučiasi sveikesnis ir svarbiau-

sia – laimingesnis, tai kodėl gi ne? Nereikėtų pamiršti,

kad labai didelę įtaką žmogui turi tinkamas svoris, žalin-

gų įpročių nebuvimas, fi zinis aktyvumas ir gera psichi-

nė sveikata. Subjektyvus žmogaus pojūtis – jaučiuosi

geriau, gerai ar puikiai – nėra įrodymas, kad tai naudinga

sveikatai. Pakankamai sunku tyrimais patvirtinti maitini-

mosi poveikį, reikia ilgalaikių, išsamių tyrimų.

Reikia didelės valios

Linas Karalius, verslininkas, vegetaras

Keletą kartų po kelis mėnesius laikiausi šitos dietos, po

to grįždavau prie įprastos vegetariškos. Aš įsitikinęs, kad

tai yra mityba, galinti padėti įveikti daug ligų, problemų,

tik reikia labai didelės valios, kad galėtum prie to pereiti.

Gali užtrukti iki pusantrų metų, kol organizmas persio-

rientuoja ir išmoksta gaminti tam tikrus fermentus. Jei-

gu maitiniesi tik termiškai neapdorotu maistu, daugiau

valgai žalių produktų, gauni visko, ko reikia organizmui,

sutaupai daug energijos. Kodėl sakome, kad karvės pie-

nas ar sūris yra kalcio ir baltymų šaltinis? Iš kur karvė turi

kalcio? Dėl to, kad visą dieną žolę valgo. Čia tas pats, kaip

ir su badavimu: kai žmogus pradeda badauti, organiz-

mas, pritrūkęs maistinių medžiagų, ima ląstelės pavir-

šių, o joje kaip tik yra toksinų, kurių nemažai gauname

maitindamiesi įprastai ar kavą gerdami. Dėl to sukasi

galva, gali net migrena būti. Geriausia tokią dietą pradė-

ti badavimu – 3–5 dienas. Per tą laiką organizmas apsi-

valo, ir lengviau pakeisti mitybos įpročius.

15min • 2012 m. vasario 10 d.

Lina Balsytėl.balsyte@15min.lt

„Kalbasi du draugai. – Girdėjau, vakar smar-kiai sumušei savo žmoną. Kietą ranką turi. –Baik jau, prieš moterį ranka nekyla. Paėmiau lazdą.“ „Ką pasakytum moteriai su dviem mėlynėm po akimis? – Nieko, jai jau ir taip buvo du kartus pasakyta.“

Lietuvoje apstu anekdotų apie smurtą šeimose. Bet nebejuokinga tampa sužino-jus, kad smurto mūsų šalyje – ne mažiau nei anekdotuose. Jo paplitimą psichoterapeutas Olegas Lapinas sieja su lietuvių patriarchališ-kumu. „Lietuvis gali turėti aukštąjį išsilavi-nimą, tačiau šventai tikėti, kad vaiką reikia auklėti diržu, – „15min“ sakė psichologas. –Prancūzas, ispanas ar amerikietis abejoja to-kiu auklėjimo metodu, nes iš protėvių pavel-dėjo suvokimą, kad net ir mažos asmenybės turi teises ir laisves.“

Požiūrį į smurtą perėmėme iš XIX a. pabai-goje gyvenusių protėvių. „Mūsų proseneliai tikėjo, kad pamokyti – tai suteikti žmogui fi -zinį skausmą. Jie tikėjo, kad skausmas gydo ir padeda. Jie tikėjo, kad jei žmogus nenorės, kad jam skaudėtų, jis taip nesielgs, – aiškino O.Lapinas. – Tai buvo savotiška dresūra.“

Tačiau tai, kas tiko XIX a. pabaigai, XXI a. yra atgyvenusi pažiūra. „Dabartinis lietuvio vaikas nepradeda keistis, dabartinis vyras nenustoja sukęs į kairę, dabartinė žmona netampa šilkine todėl, kad prieš juos pake-liama ranka, – aiškino psichoterapeutas. –Tai nebeveikiantys mechanizmai, tačiau lie-tuviai jais vis dar naudojasi, kai iškyla klau-simas, kaip reikėtų elgtis.“

Nežino alternatyvųLietuvoje nėra liberalumo, asmens laisvės tradicijų, kurios Danijoje, Didžiojoje Brita-nijoje ir kitose išsivysčiusiose Vakarų šalyse įsitvirtino XVI a. Šiose valstybėse individo laisvė suvokiama kaip viena kertinių verty-bių, ji įtvirtinta šių šalių patarimuose, posa-kiuose ir anekdotuose.

„Nerasite amerikietiško anekdoto, ku-riame pasakojama, kaip vyras „pamoko“ žmoną. Išgirdę tokį anekdotą amerikiečiai nesupras, kas čia juokingo. Jie veikiau pasi-teiraus, kodėl žmona nesikreipia į teismą, –aiškino O.Lapinas. – Lietuviai, išgirdę apie su kočėlu rankose stovinčią žmoną, juokia-si. Jie atpažįsta. Savaime suprantama: kaip ji nestovės su kočėlu, jei jis girtas sugrįžo namo? Prancūzas, ispanas tokio anekdoto

nesupras. Rusas, lietuvis, latvis, baltarusis, ukrainietis, moldavas – supras.“

Lietuviai taip įpratę smurtu spręsti prob-lemas, kad dažnai nemato kitų sprendimo būdų. „Žmonos elgesiu nepatenkintas vy-ras, skųsdamasis savo draugui, sakys: „Tai ką, man ją dabar primušti?“ Jo galvoje tik dvi alternatyvos – arba žmoną mušti, arba toleruoti jos elgesį. Kiti variantai, kaip antai, pasikalbėti su žmona, tarsi neegzistuoja“, – kalbėjo psichoterapeutas.

Per mažai pastangųDidžiulis smurto mastas lietuvių šeimose ne-reiškia, kad mūsų kultūra kažkuo išskirtinė blogąja prasme, įsitikinusi Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskai-tė. Tai veikiau rodo, kad Lietuvoje moteris vis dar nėra laikoma tokia pat visaverte vi-suomenės nare kaip vyras.

„Jei gyvename kultūroje, kur sakoma, kad vyras kuria pasaulį, o moters prieder-mė – jame prisitaikyti, natūralu, kad turi-me tokį požiūrį į smurtą, – „15min“ sakė M.Jankauskaitė. – Lietuvoje mažai kas buvo daroma, kad šio požiūrio neliktų. Mes smurtą vis dar suvokiame kaip būdą valdyti.“

Tai gilias šaknis turintis požiūris. Antai krikščioniškoje tradicijoje mokoma, kad Ieva buvo sukurta iš Adomo šonkaulio ir kaip mo-teris turinti paklusti vyrui. Aristotelis rašė, kad moteris yra gamtos klaida, o vyras – gy-vybės, kultūros kūrėjas.

Kad smurtas susijęs ne su kultūra, bet su įsitikinimu, jog vyras turi teisę valdyti mo-terį, rodo Švedijos pavyzdys. „Švedijos am-basadorė Lietuvoje sakė, kad ir jos šalyje prieš 40 metų buvo tikima: „Muša – myli“, –pasakojo M.Jankauskaitė. – Tačiau dabar švedai taip nebekalba.“

Agresyvi vyriškumo samprataNe mažiau svarbus smurto skatinimo ele-mentas – įtvirtinta agresyvi vyriškumo samprata. „Gali atrodyti, kad vyro paveiks-las Lietuvoje romantizuotas. Tačiau išties jame – daug agresijos ir smurto, – aiškino M.Jankauskaitė. – Šalyje įtvirtintas vyro-gy-nėjo paveikslas. Bet nuo ko jis gina moterį? Ar ne nuo to paties vyro? Ir apskritai, kodėl moterį kažkas turi ginti? Privalome turėti tokią saugią visuomenę, kad nesvarbu, ar šalia moters yra riteris ant žirgo, ar jo nėra, ji jaučiasi saugi.“

M.Jankauskaitės nuomone, tokia vy-riškumo samprata natūralizuoja agresiją,

smurtą ir moters priklausymą nuo vyro. Tačiau vyrai nuo smurto kenčia labiau nei moterys. Jie patys yra tiek smurtautojai, tiek aukos.

„Labai nenorėčiau, kad smurtavimas prieš moteris taptų mūsų nacionalinio identiteto dalimi. Tačiau jei nesiimsime rimtai spręs-ti šios problemos, taip ir nutiks“, – įspėjo M.Jankauskaitė.

Visuomenė | 11

Esame mušeikų tauta.

Nė vienos kitos Europos Sąjungos valstybės šeimose nėra taip smurtaujama kaip Lietuvoje. Kodėl? Kodėl smurtas mūsų visuomenėje priimamas kaip norma, o ne nusikaltimas?

Kodėl?„Šeimoje kilęs konfl iktas dažniausiai būna

abipusis. Jei vienas pyksta, pradeda pykti

ir kitas. Tarkime, vyras nusikalto – parėjo

namo girtas. Žmona pradeda ant jo šauk-

ti ir, nežinodamas kaip ją nutildyti, trenkia

savo moteriai. Tai primityvi ir dažnai pasi-

taikanti situacija. Kas dėl jos kaltas? Lyg

ir vyras. Jis žengė pirmąjį ir trečiąjį žings-

nius, kurie buvo neteisingi. T.y. sugrįžo

namo girtas ir, norėdamas nutildyti rėkian-

čią žmoną, jai sudavė. Žmona žengė vieną

neteisingą žingsnį – šaukė ant sugrįžusio

girto vyro.

Mano studentė atliko tyrimus, atskleidu-

sius, kad Vakarų šalyse vyrai ir moterys

smurtauja vienodai. Be to, fi zinis ir psicho-

loginis smurtas pasiskirstę vienodai, ski-

riasi tik jų kokybė. Vyrų fi zinis smurtas ko-

kybiškesnis, moterų – psichologinis.

Tai reiškia, kad vyro fi zinio smurto pasek-

mės akivaizdžios, o moterų naudojamą fi -

zinį ar psichologinį smurtą sunku įrodyti.

Moterys taip pat yra labiau linkusios pasi-

pasakoti apie patiriamą smurtą. Vyrai apie

patirtą smurtą nedrįsta kalbėti dėl visuo-

menėje įsitvirtinusio požiūrio: „Ką, tu su

savo boba nesusitvarkai?“

Smurtauja ir moterys

Arūnas Kuras, Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro vadovas, psichologas

4 445 iškvietimai dėl smurto šeimoje, 1

474 pradėti ikiteisminiai tyrimai. 1 288

moterys, 188 vyrai, 143 vaikai, nukentė-

ję nuo smurto artimoje aplinkoje.

Tai šalies policijos įstaigų turima infor-

macija, užfi ksuota nuo gruodžio vidu-

rio, kai įsigaliojo naujasis Apsaugos nuo

smurto artimoje aplinkoje įstatymas, iki

sausio 29 d.

Per tūkstantį ikiteisminių tyrimų

Smurto šeimoje tradicija Lietuvoje

tęsiasi nuo senovės. BFL nuotr.

15min • 2012 m. vasario 10 d.

Kai artėja pasaulio pabaigaNors Lietuva ne JAV ir čia nėra populiarūs išlikimo po pasaulinių apokalipsių vadovėliai, ekologinės bendruomenės ar prabangių bunkerių verslas, ta-čiau pasaulio pabaigos 2012-aisiais psichozės atgar-siai girdisi ir mūsų viešojoje erdvėje.

Su Dievu tiesioginį „čatą“ turintis Povilas iš Mer-kinės tikina, kad tarp jam žinomų maisto atsargas „sūdnai dienai“ kaupiančių ir permainoms besiruo-šiančių žmonių yra garsių ir gerbiamų asmenybių, netgi Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signa-tarų. Socialiniuose tinkluose pasirodo pranešimų, kad vienas ar kitas baimės apimtas žmogus rausia bunkerį, kuriame slėpsis lemtingą dieną. Jautres-ni paaugliai grimzta į apatiją – neverta stengtis, vis tiek viskas išnyks.

Tokia jau ši visuomenė, kad seniai žuvusios civi-lizacijos kalendorius jai atrodo daug svarbesnis nei Biblija. Šventasis Raštas byloja ne tiek apie pasau-lio pabaigą, kiek apie jo perkeitimą laikų pabaigoje, „naują žemę ir naują dangų“, kuriame viešpataus ne žmogiškas, o dieviškas teisingumas.

Ši samprata nekelia isterijos dėl ateities, nes vaiz-duoja ją tobulesnę nei dabartis, o primindama Pasku-tiniojo teismo perspektyvą neleidžia gyventi sudėjus rankas. Jėzus Kristus daugiasluoksniais palyginimais skelbė žinią apie kitokį pasaulį, kaip ir esančią bei būsimą tikrovę.

Tad krikščionybė, žvelgdama į Prisikėlusįjį, žino, kad jau įvyko lūžis žmonijos raidoje, įvyko senojo pasaulio pabaiga. Taip nebegyvenama tik ateities perspektyva, bet nurodoma į dabartinį laiką, kuria-me pažadas jau tapo dabartimi Kristuje. Būtent ši dabartis ir yra viltis, kurioje glūdi žmonijos ateitis.

Bet šalyje, kurioje nėra biblinės kultūros, kurioje Biblija guli lentynose, padengta storu dulkių sluoks-niu, ją išmanančiųjų balsas negirdimas. Vietoj jų viso-kie astrologai, tarologai, būrėjos ir kitokie šarlatanai blizgiuose žurnaluose ar televizijos pokalbių laido-se postringauja apie pasaulio pabaigos galimybes.

Prieš penkerius metus įsigaliojo Visuomenės infor-mavimo įstatymo pataisos, kurios skelbė, kad viešo-sios informacijos rengėjai „neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai, chiromantai, ekstrasensai, bioener-getikai gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų“, tačiau neteko girdėti, jog jos būtų konkre-čiai pritaikytos.

Tačiau sunku surasti laikraštį, kuriame nebūtų ho-roskopų. Juos galime išgirsti net nacionalinio trans-liuotojo eteryje. Jų skaitymas ir analizavimas tapo kone lietuvių religija. Blogiausia, kad tuo yra „užsi-krėtę“ net vaikai ir paaugliai, kurie šią informaciją priima nekritiškai, o jų atmintis „užfi ksuoja“ dvylika „naudingų“ žvaigždynų, bet ne plika akimi pastebi-mus kitus šešis tūkstančius.

Lengvatikis pilietis yra pažeidžiama grandis. Juo lengva ir paprasta manipuliuoti, įteigti, ką tik nori. Kuo skiriasi horoskopų „prognozės“ nuo „programų“ 11-111-1111 dienų ar „norim į durnių laivą“? Įpratęs perkelti atsakomybę kitiems, vis ieškantis „gelbė-tojų“, įbaugintas pasaulio pabaigomis žmogelis per rinkimus balsuos ir už tuos, kurie jam žada valgiais nukrautą skraidantį kilimą.

„Jei žinočiau, kad rytoj pasaulio pabaiga, vis tiek šiandien sodinčiau medį“, – sakė M.Lutheris. Jei toks realizmas taptų norma, ši šalis žaliuotų viso-mis prasmėmis.

Komentaras

Tomas Viluckasredakcija@15min.lt

Krikščionybė, žvelgdama į Prisikėlusįjį, žino, kad jau įvyko lūžis žmonijos raidoje, įvyko senojo pasaulio pabaiga.

12 | Pasaulis

Amerikiečių politologas Francisas Fukuyama išgarsėjo prieš du dešimtmečius, bandydamas išpranašauti, kad žlugus komunizmui atėjo istorijos pabaiga. Neatspėjo, bet į jo žodžius daug kas įsiklausė. Dabar jis įspėja, kad Kinijos invazija į Vakarus kelia labai didelį pavojų.

Su mokslininku kalbasi žurnalo „Spiegel“ žurnalistai.

– Profesoriau, jus labiausiai išgarsino

straipsnis „Istorijos pabaiga“ (1989 m.), kuriame tvirtinote, kad po Sovietų Są-jungos žlugimo liberali demokratija triumfavo kaip vienintelis modelis, ku-riuo gali sekti pasaulis. Dabar teigiate, kad kapitalizmo ydos bei globalizacija kelia grėsmę demokratijos modeliui. Kaip paaiškintumėte tokį posūkį?

– Kapitalizmas šiuo atveju nėra tinka-mas žodis, nes kapitalizmui nėra realios alternatyvos. Tai, apie ką kalbame, yra ūkio augimas ir modernios ekonomikos visuomenių plėtra. Įvairūs veiksniai ima stabdyti jų plėtrą JAV. Dideli technolo-giniai pokyčiai išstūmė nekvalifi kuotą darbo jėgą ir dėl to Vakarų demokra-tijose daugybė žmonių neteko darbo.

Mes neapgalvotai priėmėme tam tikrą globalizacijos versiją, kuri tvirtina, jog privalome kuo greičiau pereiti į poin-dustrinį, pogamybinį pasaulį. Būtent to-dėl tokios šalys kaip JAV ar Didžioji Bri-tanija stengėsi persitvarkyti ir tapti į pas-laugas orientuotomis ekonomikomis.

Taip darydami pamiršome, jog tikra-sis socializmas JAV niekada neprigijo būtent dėl to, kad moderni ekonomi-ka kūrė vidurinės klasės visuomenes. Šie žmonės dirbo tose pramonės šako-se, kurių mūsų šalys atsisakė ir perkėlė į tokias vietas kaip Kinija.

Kodėl kairieji nesukyla?– Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse

pajamų netolygumas didesnis nei bet kada anksčiau. Kokį poveikį tai daro mūsų visuomenėms?

– Demokratijai tai nėra gerai. Jei pajamos pasiskirsto palyginti toly-giai ir tarp turtingųjų bei vargšų nėra pernelyg gilaus atotrūkio, vyrauja bendruomeniškumas.

Demokratijoje su silpnesne viduri-ne klase matome daugiau populizmo, daugiau vidinių konfl iktų, nesugebama tvarkingai išspręsti paskirstymo klau-simų. Šiuo metu JAV kaip tik ir regime populizmo sugrįžimą. Jis turėtų ateiti iš kairės, tačiau realiai daugiausia jo gau-name iš dešinės. Arbatėlės judėjimo na-riai, paklausti apie savo požiūrį į valdžią, kalba nepaprastai aistringai. Jie neken-čia valdžios. Jie jaučiasi išduoti elito.

– Vis dėlto amerikiečiai ima daug atvi-riau diskutuoti apie socialinės nelygybės problemą.

– Pamažu jie ima suvokti problemą. Pastaruoju metu suaktyvėjęs visuome-nės dėmesys nelygybei ir „Okupuokime Volstrytą“ judėjimas pranašauja poky-čius ta kryptimi. Problema ta, kad JAV sunku sutelkti žmones vien klasiniu pagrindu.

– Šią fi nansų krizę dažnai lygina su Di-džiąja depresija. Kodėl, kaip anuomet, kairieji nesukyla prieš turtuolius?

– Ir aš jaučiuosi sutrikęs. Kur dingo kairiųjų sukilimas? Ši krizė prasidėjo Volstryte. Ji kilo iš tam tikro amerikie-tiško fi nansų liberalizacijos modelio. Ji nepaprastai skaudžiai palietė paprastus žmones, o turtingiausia visuomenės da-lis – fi nansų sektorius – netgi pasipelnė ir dėl vyriausybės paramos krizę išgyveno

labai neblogai. Galima būtų tikėtis, kad tai paskatins kairiojo populizmo, kokį matėme ketvirtajame dešimtmetyje, iškilimą. Tam tikrą kairiųjų „Arbatėlę“.

– Ar judėjimas „Okupuokime Volstry-tą“ galėtų užpildyti vakuumą kairėje?

– Aš nevertinu šio judėjimo rimtai, nes jo socialinė bazė labai siaura. Ją su-daro tie patys vaikiai, kurie protesta-vo prieš Pasaulio prekybos organizaci-ją 1999-aisiais Sietle – antikapitalistai.

Pagrindinė sociologinė Amerikos kai-riųjų problema yra ta, kad visa darbinin-kų klasė ir vidurinio sluoksnio žemes-nė grandis, kuri Europoje yra patikimi socialdemokratų rėmėjai, čia, priešin-gai, linkę balsuoti už respublikonus arba juos yra lengva pervilioti į respublikonų stovyklą. Kol Volstryto okupuotojams nepavyks rasti ryšio su šia demografi ne grupe, JAV nematysime plačią paramą turinčio kairiojo judėjimo.

Tiesą sakant, manau, kad iš amerikie-čių perspektyvos labai įdomiai turėtų atrodyti vokiečių modelis, nes Vokietija vis dar yra antroji pasaulio eksportuoto-ja, bet, palyginti su JAV, jai pavyko daug geriau apsaugoti savo pramonę ir dar-bininkų klasę. Kas nors JAV turi sufor-muluoti strategiją, sakančią, kad mūsų tikslas nėra maksimizuoti visumines pajamas. Mūsų tikslas – apsaugoti vi-durinę klasę bendradarbiaujant su pa-sauliu ir globalizacija, tačiau taip, kad ji tarnautų kuo daugiau žmonių. Kol kas tai nepavyko nė vienam demokratui.

– Ar Amerikos kairiesiems verta pa-simokyti iš buvusio Vokietijos kanclerio socialdemokrato Gerhardo Schröderio „Darbotvarkės 2010“ – prieštaringai su-tikto darbo ir socialinės apsaugos refor-mų paketo, sugriovusio klasikinį social-demokratiškąjį modelį?

Galingųjų klube keičiasi jėgų santykis

Vidurinės klasės

F.Fukuyama:„Ir aš jaučiuosi sutrikęs. Kur dingo kairiųjų sukilimas? Ši krizė prasidėjo Volstryte.“

15min • 2012 m. vasario 10 d.

– Vokietijos socialdemokratai padidino darbo rinkos lankstumą ir vokiečių gerovės valstybę padarė draugiškesne kapitalistinei konkurencijai. Senoji programa – vis daugiau socialinės apsaugos – Vokietijoje nebegalio-ja, ir tai yra gerai. Iš dalies ES problema ta, kad panašios reformos neįvykdytos Prancū-zijoje ir Italijoje.

Kinų invazija– Ar viduriniosios klasės apsauga reikštų

naują protekcionizmo formą?– Mes neturėjome leisti Kinijai deindus-

trializuoti didelės pasaulio dalies. Kinams pavyko atsverti vieną Vakarų valstybę kita ir iš esmės pavogti jų technologiją. Jiems pavyko, nes vakariečiai įsikalę tokią trumpa-regišką mintį: „Galbūt ateityje kinai mane ir padarys vargšu, bet jei aš dabar neuždirbsiu pinigų, uždirbs kažkas kitas. Todėl bendra-darbiausiu su jais, net jei jie mane ir apiplėš.“ Šitokia mąstysena labai trumparegiška. Su Kinija turėjome elgtis griežčiau.

– Ar dar galima atitaisyti klaidas?– Dabar per vėlu, bent jau JAV. Visas svar-

biausias pramonės šakas jau atidavėme Kinijai.

– Ar fi nansų rinkoms turint tokią milžinišką galią politinis vadovavimas dar įmanomas?

– Politinio vadovavimo problema kyla ne tik iš rinkų spaudimo.

Demokratinį procesą užvaldo gerai orga-nizuotos grupuotės, neatspindinčios visos visuomenės poreikių.

Tokia yra pagrindinė Graikijos problema. Vaistininkai, gydytojai, valstybės tarnautojai ir kitos socialinės grupės susitelkė į uždaras korporacijas, kurios kontroliuoja kainas, bet vengia mokesčių. Jie užsidirba turtus, o tau-tai gresia nacionalinis bankrotas.

– Dabar Graikijai reformuoti kviečiami nie-kieno neišrinkti technokratai iš šalies. Ką tai gali reikšti demokratijai?

– Jei reikėtų lažintis, sakyčiau, kad Graiki-ja paliks euro zoną, nes visuomenė išorinę intervenciją traktuos kaip nedemokratinį politikos primetimą. Graikai tiesiog nieka-da nesielgs kaip vokiečiai, tiesa?

– Ar Europa, beviltiškai besistengianti gel-bėti eurą, gali būti demokratiška?

– Visas Europos projektas nuo pat pradžių didžia dalimi buvo elito pastangų vaisius. Kad įsitikintume, prisiminkime, jog kaskart, kai kurios nors šalies referendumas balsuo-davo prieš tolesnių ES sutarčių pasirašymą, ES elitas pareikšdavo: „Na, tiesiog šįkart jūs suklydote. Balsuosime tol, kol atliksite tai tinkamai“. Beveik kiekviena Europos šalis dabar turi populistinę dešiniųjų partiją. Jos nusiteikusios prieš ES, prieš imigraciją ir jas visas iškėlė ta pati priežastis – nuojauta, kad Europos elitas nesprendžia paprastų žmo-nių problemų.

Tuo tarpu autoritarinės sistemos, atrodo, vis labiau populiarėja. Pavyzdžiui, Vokieti-jos verslininkai, pakeliavę po komunistinę Kiniją, susižavi jos sistema. Jie entuziastin-gai krykštauja, kaip greitai ten gali būti pri-imami svarbūs sprendimai. Tą patį girdžiu ir iš Amerikos verslininkų.

Bet manau, kad Kinija niekada nebus mo-delis pasauliui. Mūsų dabartinė vakarietiška sistema išties turi fundamentalių gedimų, tačiau ir Kinijos sistema neveiks. Tai labai nesąžininga ir amorali sistema.

Parengė Justinas Šuliokas

Pasaulis | 13

Didžiausia Azijos ekonomika Kinija šiemet gali tapti didžiausia Europos eksporto rinka, pralenkdama Jungtines Valstijas.

Šie ES diplomato Markuso Edererio komen-tarai nuskambėjo po to, kai Kinijos premje-ras Wen Jiabao nurodė, kad jo šalis svarsto galimybes padėti skolų krizės prislėgtai euro zonai, prisidėdama prie fi nansinio gelbėji-mo fondų ir kad stabili Europa labai svar-bi Pekinui.

Tampa vis svarbesnė„Esama ženklų, kad 2012 metais Kinija gali tapti didžiausia Europos eksporto rinka“, – sakė Pekine M.Edereris. Anot jo, Europos eksportas didėja sparčiau negu Europos importas iš Kinijos.

ES jau seniai yra didžiausia rinka Kinijoje pagamintoms prekėms, tačiau Pekinas vis daugiau dėmesio skiria priklausomybės nuo

eksporto maži-nimui ir vidinės paklau-

sos didinimui, o tai gali nulemti importo didėjimą.

Kol kas Kinijos ekonomika, pernai paau-gusi 9,2 proc., o 2010 metais – 10,4 proc., te-bėra priklausoma nuo eksporto, todėl Peki-nas su didėjančiu nerimu stebi, kaip vystosi skolų krizė Europoje, galinti paveikti Kinijos ekonomikos augimą.

Praeitą savaitę Kinijos premjeras Wen Jiabao sakė, kad šią krizę, per kurią buvo pabloginti daugelio ES šalių kreditavimo reitingai, o Graikija atsidūrė prie bankroto slenksčio, būtina „skubiai“ spręsti, taip pat paragino kitas šalis prisidėti prie šio proceso.

Po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel W.Jiabao nurodė, kad jo šalis „tiria ir vertina galimybes“ labiau prisidėti spren-džiant Senojo žemyno skolų problemą. „Pa-dėdami stabilizuoti Europos rinką iš tiesų padedame sau“, – pastebėjo jis.

Investicijos gąsdinaTiesa, W.Jiabao pridūrė, kad Azijos milžinė neturi nei galimybių, nei ketinimų „nusi-pirkti Europą“.

Tuo tarpu Europoje didėja susirūpinimas, kad pastaruoju metu stebimas Kinijos bend-rovių ir vyriausybės palaikomų fondų in-vesticijų pagausėjimas suteiks Pekinui per didelę įtaką braškančioms Senojo žemyno ekonomikoms.

Naujausiu žingsniu tapo Kinijos valsty-binių elektros tinklų sutikimas sumokėti 387 mln. eurų (1,34 mlrd. Lt) už 25 proc. skolų prislėgtos Portugalijos nacionalinių elektros tinklų akcijų.

Europos lyderiai ragino Kiniją, sukaupu-sią didžiausius pasaulyje užsienio valiutos rezervus, investuoti į prasiskolinusių šalių fi nansinio gelbėjimo fondą. Kinija iki šiol neprisiėmė jokių konkrečių įsipareigojimų suteikti fi nansinę pagalbą.

Amerika jau sukrutoPerrinkimo siekiantis JAV prezidentas Ba-rackas Obama savo metinėje kalboje pasiūlė iš esmės perorientuoti šalies ekonomiką ir

atgaivinti jos gamybos po-tencialą, kurį pasiglem-žė kitos šalys, pirmiau-

sia – Kinija.B.Obama pareiškė,

kad Jungtinės Valstijos turi galimybę atsikovo-

ti gamybos pajėgumus varžovų, įskaitant Kini-ją, ir vėl sugrąžinti gerą vardą prekės ženklui„Made in USA“.

Prezidentas siūlo nau-jas priemones, padė-

siančias sustiprinti gamybos poten-cialą Jungtinėse Valstijose ir atimti paramą iš tų, kurie perkelia darbo vietas iš Ameri-kos į užsienį.

Tarp šių priemonių – mokesčių lengva-tos daugiau investuojantiems ir kurian-tiems darbo vietas šalies viduje, parama gamybos sektorių stiprinančiam švietimui ir mokslui, taip pat sustiprinta apsauga nuo subsidijuojamų importo prekių ir piratinės produkcijos.

Prezidentas pažymėjo, jog daugelis šių priemonių turi tapti atsvara Kinijos potencialui.

„Dar gerokai anksčiau prieš ištinkant re-cesijai darbo vietos ir gamyba pradėjo pali-kinėti mūsų krantus, – pažymėjo jis. – Mes negalime susigrąžinti kiekvienos darbo vie-tos, palikusios mūsų krantus. Tačiau da-bar tampa brangiau daryti verslą tokiose vietose kaip Kinija. Tuo tarpu Amerika yra produktyvesnė.“

Parengta pagal BNS inf.

Kinų pinigai nekvepia pabaiga

„Okupuok Volstrytą“

judėjimas nesukėlė

Amerikoje revoliucijos. „Reuters“ nuotr.

14 | Sportas

Lietuviškas futbolo pasjansasLietuvos futbolo federacijos prezidentas. Vicepre-zidentas. Generalinis direktorius. Trys kandidatai, kurie artimiausioje ateityje, po kovą įvyksiančių rin-kimų, gali imti vadovauti federacijai – LFF. Visų jų – L.Varanavičiaus, G.Babravičiaus ir J.Kvedaro – kan-didatūras iškėlė LFF subjektai.

Pirmasis įspūdis – jokios opozicijos neliko. Juo-lab kad ir kandidatų registravimas vyko labai tyliai. Triuškinantis smūgis futbolo disidentams suduotas suspendavus Vilniaus apskrities futbolo federacijos ir jos lyderio R.Vaigino veiklą, todėl dabar viskas tar-si ir paprasta kaip dukart du: kovo 17-ąją, rinkimų ir 42-ojo L.Varanavičiaus gimtadienio dieną, G.Babravičius ir J.Kvedaras šventės proga savo kan-didatūras atsiims, ir viskas bus po senovei.

Tik ar tikrai bus taip? Knaisiodamasis skalbinių dėžėje vardu Lietuvos futbolas, pradedi tuo abejoti.

Pirmas dalykas, badantis akis, yra L.Varanavičiaus nervingumas. „Jei opozicija – bėgiojanti žurnalistika, aš nelaikau jos opozicija“. „Nelabai suprantu, apie ką mes šnekame. Kas tai – Seimo ar Lietuvos pre-zidento rinkimai? Kodėl dėl šios datos turėtų būti informuojami žurnalistai, politikai, Seimo nariai?“. „Šurmulys kilo dėl to, kad informacija skleidžiama neįsigilinus į situaciją“.

Visa tai – L.Varanavičiaus teiginiai. Jei rinkimų re-zultatai būtų sutartiniai, panašūs laužai dabartinio prezidento uodegigalyje liepsnoti neturėtų. Bet jie liepsnoja, o G.Babravičius tvirtina einąs valdyti fut-bolo sąmoningai, žinodamas, ką pasiūlyti.

Atsakymai į L.Varanavičiaus retoriką turėtų būti tokie. Pirma: bėgiojanti žurnalistika – visada opozi-cija. Darinys, vertas bent jau ne mažesnės pagarbos už federaciją, negalinčią apsispręsti, koks jos metų biudžetas – 7 ar 22 mln. Lt. Opozicija, kuri negali tie-siogiai pakenkti tarptautinių futbolo struktūrų fi nan-

siškai maitinamai LFF, bet pajėgi bent jau durti pirštu į aplinkybes, leidžiančias įtarti, kad L.Varanavičius tampa panašus į savo buvusį mokytoją V.Romanovą.

Antra – jei visuomenė nori žinoti, reikia jai leis-ti disponuoti informacija. Aišku, galima ir neleisti. Bet tada nereikia stebėtis, kai ištikimiausia Lietuvos futbolo gerbėjų armija per šalies rinktinės rungtynes ima skanduoti: „Jei Liutauras (praleistas žodis), tai paplok“ (ir tribūna ploja). Praleistą žodį sudaro 10 raidžių, pirma – „p“, trečia – „d“, aštunta – „t“. Jei nebuvote Kaune per rungtynes su čekais ir negirdė-jote, galite bandyti atspėti.

Trečia – atsitiktiniai žmonės gal ir neįsigilino, bet tie, kurie gyvena futbolu, puikiai žino, apie ką kal-bama. Vienoje barikadų pusėje – L.Varanavičius. Ki-toje – neįtikėtina, bet, atrodo, tikrai G.Babravičius, drąsiai teigiantis, kad „Liutauras turbūt nebebus prezidentas“. Ir, kortų žaidimų terminologija, džo-keris – J.Kvedaras. Žmogus, kuris kažin ar susivilios privilegija tapti LFF prezidentu, bet panaudos visą įtaką tam, kad šias pareigas gautų jam parankesnis kandidatas.

Kita vertus, faktas yra ir tai, kad daugumos A ly-gos klubų vadovai dievagojasi nieko nežiną apie vi-dinę trintį federacijos viršūnėse. Farsas? Gal. Karas? Atsakymas tas pats – gal. Bet karas būtų įdomiau už farsą. Bent jau turėtume viltį, kad mušdamiesi tar-pusavyje futbolo valdininkai pabandys ką nors nu-veikti žaidimo labui.

Komentaras

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

15min • 2012 m. vasario 10 d.

Žais nemokamaiSunkią traumą išsigydęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Jonas Mačiulis grįžo į aikštelę. Puolėjas jau pirmajame mače pelnė 16 taš-kų ir padėjo Kauno „Baltų“ ekipai BBL Elito divizione 89:78 nugalėti Talino „Kalev“.„Tai susitarimas be jokių įsipareigojimų. Negalėčiau to pavadinti sutartimi, nes žai-siu už dyką“, – sakė J.Mačiulis, kuris bet kada galės išvykti į kitą klubą.

66 krepšinio aistruoliai šturmuos Venesuelos sostinę

Žiauri vieta sirgtiAsta Žukaitėa.zukaite@15min.lt

Magiškas velnio ženklas „666“ – savotiška Lietuvos krepšinio sirgalių vado Tomo Balaišio-Sėklos vizitinė kortelė. Su juo į olimpinę atranką Venesueloje vyks 66-ių aistruolių grupė iš Lietuvos.

Skaičiai tik sutapimas, bet šie krepšinio sirgaliai keliaus ten, kur tikimybė susi-durti su mirtinu pavojumi itin didelė.

Venesueloje pergalių, kurios gali nu-tiesti kelią į Londono olimpines žaidy-nes, mūsų krepšininkams padės siekti tie, kurių ištikimybė stipresnė už bai-mę. Būrio Lietuvos krepšinio sirgalių neatbaidys net ir patys pavojingiausi pasaulio miestai. Vieną tokių teks ap-lankyti liepos pradžioje. 2012-ųjų olim-pinį krepšinio atrankos turnyrą patikė-ta surengti už 9000 km nuo Lietuvos esančiai Venesuelos sostinei Karakasui.

T.Balaišis-Sėkla neslepia, kad nieka-da nesirinktų turistinio maršruto į Ve-nesuelą. Tai viena tų valstybių, kuriose turistams patariama imtis ypatingų sau-gos priemonių. Arba apskritai aplenkti šį kraštą. Bet palaikyti savo krepšinio rinktinę – visai kas kita.

Skrydžiai užsakyti, viešbučiai – ne 66-ių aistruolių grupė jau užsisakė skry-džius iš Frankfurto į Karakasą. Planuo-jama, kad šios kelionės išlaidos turėtų siekti apie 4 tūkst. Lt vienam žmogui.

„Sulaukėme pagalbos iš Karakase gy-venančių lietuvių, todėl didesnių kliū-čių organizuoti kelionę nebuvo. Tokioje neprognozuojamoje šalyje kaip Vene-suela be pagalbos būtų buvę gerokai sunkiau“, – tvirtino T.Balaišis-Sėkla.

Vis dėlto visų problemų Lietuvos krepšinio aistruoliams išspręsti kol kas nepavyko. Jie ramūs dėl skrydžių, ta-čiau viešbučių susirasti dar nepavyko.

„Po burtų traukimo ceremonijos ga-vome žinių, kad vietiniai viešbučiai

ėmė kelti kainas. Neabejoju, kad tas burbulas netrukus atslūgs, nes niekas ten dešimtimis tūkstančių neplūs. Krepšinis Pietų Amerikoje nėra labai populiarus, tad išskyrus tas rungtynes, kuriose žais Venesuela, ažiotažo tikėtis neverta. Bus pavienių žiūrov, ir tiek“, –įsitikinęs Sėkla.

Jam nepavyko sužinoti, kokie vieš-bučiai yra įsikūrę arčiausiai arenos. „Kiek žinau, prie arenos apskritai jo-kių viešbučių nėra, bet laiko susirasti, kur gyventi, dar turėsime“, – sakė dau-gelį metų su rinktine kartu keliaujantis ilgabarzdis aistruolis. Aistruoliai gali jaustis ramūs tik dėl bilietų į krepšinio rungtynes. Tuo pažadėjo pasirūpinti Lietuvos krepšinio federacija.

Saugumo problema perdėta?Didžiausią nerimą Karakase lietuviai

turėtų jausti dėl saugumo. Tai, žino-ma, skirtingų nuomonių tema, tačiau T.Balaišis-Sėkla įdėmiai klausė patari-mų ir nežada jų ignoruoti.

„Mano fi losofi ja tokia – nereikia lįsti, kur nereikia, o plyta ant galvos užkristi gali ir einant gatve. Dėl Karakaso mus perspėjo. Pistoletas į pakaušį, ir koks butas ar namas apšvarinamas. Mes jo-kio turto neturėsime ir stengsimės ne-išsiskirti – jokių žiedų ar auskarų, jokių prabangių telefonų ar kompiuterių. Po vieną, po du gatvėmis nevaikščiosime. Esu girdėjęs, kad yra tokių vietų Kara-kase, kur net policija bijo važiuoti“, – mintimis dalijosi Sėkla.

Nerijus Žukas, verslininkas, daug metų dirbantis Venesueloje

Karakasas išties labai pavojingas miestas. Pirmasis patarimas – palikti namuose

puikybę ir niekada nerodyti viešai, kad esi turtingas. Kiek daug turistų ten vyko

iškėlę Napoleono galvas, o grįžo susirietę į kamuoliuką. Vienas iš mano bičiu-

lių pateko į dviejų gaujų susišaudymą ir, nors pats nenukentėjo, išvydo kraupius

vaizdus. Prie mano akių vidury baltos dienos banke buvo nušauti du žmonės.

Karakase privalote būti akyli ir nė nesitikėti, kad galėsite parodyti vietiniams, iš

kur kojos dygsta. Išvysti peilį ar pistoletą galima dėl pačių keisčiausių priežasčių.

Sirgaliai turi žinoti, kad vietiniai nesivelia į muštynes, o „kas yra kas“ paaiškina

kur kas grėsmingesnėmis priemonėmis. Žinoma, krepšinio arenoje ir jos prieigo-

se saugumas bus padidintas.

Patarčiau atidžiai rinktis taksi automobilius ir nesusidėti su tamsiaodžiais tak-

sistais. Yra buvę daugybė atvejų, kai nuveža į mišką, nušauna ir atima visus pini-

gus. Tokia realybė.

Dar vienas patarimas – nesikeisti valiutos gatvėje ar iš tų, kurie prieis ir įkyriai

siūlys gerą kursą. Tą reikėtų daryti tik specialiose valiutų keityklose. Ir, žinoma,

nesinešioti didelės pinigų sumos. Apskritai pasistenkite neparodyti, ką bran-

gaus turite ir kiek turite. Venesuelos žmonės yra labai mandagūs, kultūringi, iš-

auklėti. Ten ypač gerbiama šeima, seni žmonės, vaikai.

Negali žinoti: liksi gyvas, ar ne

Aistruoliai žino, kaip

pasieks Karakaso

krepšinio areną, bet

kur gyvens – dar

neįsivaizduoja.

Scanpix nuotr. 

Vienoje barikadų pusėje – L.Varanavičius. Kitoje – neįtikėtina, bet, atrodo, tikrai G.Babravičius.

Trys kandidataiNuo 2000-ųjų Lietuvos futbolui vadovau-jantis ir dar vienos kadencijos siekiantis Liutauras Varanavičius Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimuose varžysis su savo pavaldiniais – LFF gene-raliniu direktoriumi Juliumi Kvedaru ir LFF viceprezidentu Gintautu Babravičiu-mi. Prezidentą kovo 17 dieną Kaune rinks 80 LFF konferencijos delegatų.

15min • 2012 m. vasario 10 d. Sportas | 15

Pavėluotas medalisSunkiaatletis Aurimas Didžbalis didžiausią karjeros laimėjimą – Europos čempionato bronzos medalį – laimėjo prabėgus dešim-čiai mėnesių po varžybų. Tarptautinė sun-kiosios atletikos federacija, spėjama dėl draudžiamų preparatų vartojimo, diskvalifi -kavo armėną Gevoriką Poghosjaną ir atėmė iš jo 2011-ųjų Europos čempionato bronzos medalį. Jis atiteko lietuviui.

Trenkė durimisAnglijos nacionalinės futbolo rinktinės strategas Fabio Capello atsistatydino. Ne dėl prastų rezultatų, o protestuodamas prieš Anglijos futbolo asociaciją (FA), at-ėmusią rinktinės kapitono raištį iš Johno Terry. Realiausiu pretendentu įvardija-mas nuo kalėjimo išsisukęs ir mokesčių vengimu kaltintas „Tottenham“ treneris Harry Redknappas.

Pasak T.Balaišio-Sėklos, bus ir vietinių lietuvių, kurie atvyks palaikyti Lietuvos rinktinės. „Yra ten lietuvių, ne tūkstančiai, bet grupelė žmonių, kuri tikrai padės pa-laikyti mūsiškius“, – tikisi krepšinio aist-ruolių vadas.

Rizikingas avansasŠi vasara Lietuvos krepšinio gerbėjams gali būti išskirtinė tuo, kad rinktinė dalyvaus net dviejuose krepšinio turnyruose. Lon-dono olimpinės žaidynės jau ne už kalnų, tačiau kol nesibaigs olimpinė krepšinio at-ranka, tol neaišku, ar mūsų krepšininkai varžysis olimpiadoje. Vis dėlto keliones planuojantys krepšinio aistruoliai laukti negali ir turi spręsti dilemą – rizikuoti leis-ti pinigus, ar ne.

„Kas be ko, planuojame ir Londoną. Turi-me sulaukę puikaus pasiūlymo, kur gyventi. Tiesa, tam reikia mokėti avansą. Apsispręsti turime iki kovo pabaigos. Manau, mes rizi-kuosime ir aplenksime laiką, nes visi tiki-me, kad Lietuvos rinktinė laimės kelialapį į Londoną. Geriau dabar sumokėti tuos kelis šimtus, nei vėliau tūkstančiais permokėti“, –planais dalijosi Sėkla.

Dėl skrydžių T.Balaišis-Sėkla nesuka gal-vos: jeigu lėktuvo bilietų kainos bus nežmo-niškos, aistruoliai Londoną pasieks automo-biliais arba autobusu. Anot Sėklos, nėra ko nerimauti ir dėl bilietų į krepšinio turnyrą: „Rinktinės vadovas Antanas Guoga pažadė-jo padėti, tad neabejoju, jog padės.“

Kiek ištikimiausiems krepšinio gerbėjams teks patuštinti pinigines, jeigu teks vykti ne tik į Venesuelą, bet ir į Londoną? „Jeigu vis-kas susidėlios taip, kaip mes planuojame, tai tos dvi kelionės tikrai nebus brangesnės nei, tarkime, į Kiniją ar Japoniją. Bus labai įdomu nuvažiuoti į Venesuelą, nors mes vi-sada norime, kad Lietuvos rinktinė žaistų kuo arčiau namų ir kuo daugiau sirgalių ją palaikytų“, – teigė T.Balaišis-Sėkla.

Asta Žukaitė, žurnalistė:

Venesueloje ir Karakase viešėjau prieš daugiau nei penkerius

metus. Tuomet maniau, kad į šią šalį daugiau nebegrįšiu. Dėl

paprastos priežasties – pasaulis didelis ir jame yra begalė vietų,

kurias savo akimis norėčiau išvysti.

Karakasas – didelių kontrastų miestas. Jo priemiesčiuose kara-

liauja skurdas, kalnų papėdėse stūkso milijonai mažyčių betoni-

nių lūšnelių – nuo horizonto iki horizonto besitęsiančios gyvena-

mųjų namų džiunglės. Kai sutemsta, šlaitai pavirsta įspūdingo

grožio spindinčių žiburių panorama.

Nuo vietinės mokyklos, kurioje buvome apsistoję, stogo stebėjome turguje šurmuliuo-

jančius žmones, prekeivius, vienoje vietoje pardavinėjančius vaisius, apatinį trikotažą ar

net automobilių dalis. Į parduotuves, ar vos už keliasdešimties metrų esančią interneto

kavinę vieniems eiti leista nebuvo. Tokios buvo trumpos viešnagės taisyklės ir privalėjo-

me jų laikytis. Tiesa, net ir su palyda sutemus žingsniuoti apleistomis Venesuelos gatvė-

mis buvo nejauku – negalėjai suprasti, ar ant betoninės žemės susirangiusių jaunuolių

žvilgsniai tebuvo tik smalsumas.

Ištaigingi viešbučiai, modernūs pastatai, tvarkinga aplinka. Lašelis prabangios vakarie-

tiškos erdvės milijoniniame mieste. Tokį įspūdį paliko Karakaso centras. Bet net ir ten iš-

imčių nebuvo – visur lydėjo ginkluoti policijos pareigūnai. Veikiausiai tik gyvendamas Ka-

rakase galėtum įvertinti tikrąjį saugumo pavojų. Net ir dabar, prabėgus nemažai laiko nuo

tos kelionės, jaučiu savotiškus šiurpuliukus ir esu įsitikinusi, kad bent jau iki šiol buvau

pavojingiausioje planetos vietoje.

Pavojaus jausmas

• Atrankos turnyre liepos 2–8 dienomis

Karakase dalyvaus 12 šalių rinktinės:

Lietuvos, Makedonijos, Graikijos, Ru-

sijos, Dominikos Respublikos, Puerto

Riko, Venesuelos, Jordanijos, Korė-

jos, Angolos, Nigerijos ir Naujosios

Zelandijos.

• Lietuva pateko į vieną grupę kartu su

Venesuela ir Nigerija.

• Pirmąsias rungtynes liepos 3 d. Lietu-

va žais su Nigerija.

• Ketvirtfi nalyje pirmąją vietą A grupė-

je užėmusi komanda kovos su antrąja

B grupės ekipa, o antroji A grupės eki-

pa varžysis su B grupės nugalėtoja.

• A1 ir B2 poros laimėtoja pusfi naly-

je kausis su C1 ir D2 poroje nugalėju-

sia ekipa, o antrame pusfi nalyje B1 ir

A2 poros laimėtoja susitiks su D1 ir C2

poroje nugalėjusia komanda.

• Ekipoms liepos 2–4 d. grupėse sužai-

dus po kartą su kiekviena varžove dvi

stipriausios kiekvieno pogrupio ko-

mandos iškops į ketvirtfi nalį, kuris po

laisvos dienos vyks liepos 6 d.

• Tiesioginius bilietus į Londono olim-

pines žaidynes pelnys liepos 7 d. vyk-

siančiuose pusfi naliuose laimėjusios

ekipos. Trečiojo kelialapio savininkė

paaiškės liepos 8 d., po rungtynių dėl

trečiosios vietos, o fi nalo mačas ren-

giamas nebus.

• Londono olimpinės žaidynės vyks

liepos 28 – rugpjūčio 12 dienomis,

vietas jose jau užsitikrino JAV, Ispani-

ja, Prancūzija, Argentina, Brazilija ir

Australija.

Trys kelialapiai

T.Balaišis-Sėkla

(viduryje) su savo

armija paskui

rinktinę važiuos

ir į Karakasą, ir į

Londoną.

BFL nuotr.

Globėjas ir demonai Siužetas ir kontekstas Sensta net geležinės ištvermės politikės. Tokios, kaip Didžiosios Britanijos premjere 11,5 metų išbuvusi Margaret Thatcher (akt. M.Streep).

Tačiau klystumėte manydami, kad ji ramiai leidžia dienas. Gyvenimas buvo toks įtemptas ir audringas, kad Margaret be paliovos prisimena esminius savo gy-venimo bei karjeros posūkius. Ir nepaliauja bendrauti su mirusiu sutuok-tiniu Deniu (akt. J.Broadbentas).

Jis, kaip koks glo-bėjas ar geroji namų dvasia svarbiomis akimirkomis ne-pagaili savo žmo-nai juodu humoru atmieštų patarimų ar komentarų.

Be šio virtua-laus partnerio kie-tajai moteriškei būtų nelengva su-sidoroti su praeities demonais.

Gal ir tiesa, kad padarytos klaidos arba abejonės dėl kai kurių sprendi-mų gyvenimo pa-baigoje ima grauž-ti itin stipriai.

Išvados Tai klasikinė biografi nė drama, skirta prisiminti ne-eilinės moters gyvenimą. Tokių daugiau ar mažiau pavykusių istorijų („Karalienė“, „Koko prieš Šanel“, „Jaunoji Viktorija“ ir t.t.) pastaraisiais metais kine netrūksta. Kūrėjams jau sunku mus kuo nors nu-stebinti. Nebent originaliu asmenybės parinkimu.

Filmo „Geležinė ledi“ režisierė, gan laisvai keliau-dama laike, labiau akcentuoja M.Thatcher esminius karjeros posūkius, jos santykius su politikoje domi-nuojančiais vyrais, ryžtingus sprendimus, sulauku-sius didžiulių visuomenės protestų ir partijos kolegų nepasitenkinimo. Tokius, kaip karas su Argentina dėl Folklendų salų. Arba mokesčių politika.

Yra čia ir šeimyninio gyvenimo epizodų, bet ne-daug. Todėl, nepaisant kaip visada puikios M.Streep vaidybos, istorija atrodo gan deklaratyvi, pernelyg ofi ciali, tarsi skirta ministrės pirmininkės pasieki-mų įamžinimui.

Kaip bebūtų keista, galbūt dėl to kalta pati M.Thatcher. Jos gyvenimas, sprendžiant iš biogra-fi jos ir fi lmo, buvo sėkmės istorija. Ji greitai ir ne-dvejodama (tėvo įtaka) pasirinko savo gyvenimo kelią, taip pat sėkmingai ištekėjo, susilaukė dviejų vaikų, ilgai vadovavo šaliai ir partijai, draugavo su R.Reaganu bei kitais pasaulio įtakingiausiais pasau-lio politikais. Net sprogimas Braitone jos pagailėjo.

Trumpai tariant, globėjas čia nukonkuruoja demo-nus. O žiūrovus ar žmones apskritai labiau veikia is-torijos apie negailestingai likimo talžomus herojus. Tokius, pavyzdžiui, kaip dainininkė Edith Piaf („Edit Piaf. Mano rožinis gyvenimas“).

Vaidybą galima vertinti aukščiausiais balais, bet scenarijaus ir filmo autoriams kiek pritrūko meistriškumo.

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnasredakcija@15min.lt

„Geležinė ledi“ („The Iron Lady“)

Didžioji Britanija ir Prancūzija,

2011 m., 105 min.

Rež. Phyllida Lloyd.

Vaidina: Meryl Streep,

Jimas Broadbentas,

Alexandra Roach.

Įvertinimas

Mindaugas Nastaravičius m.nastaravicius@15min.lt

Nacionaliniame dramos teatre Oskaro Koršunovo pastatytam Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymui“ didžioji žiūrovų dalis ploja atsistojusi. Tiesa, yra iš išeinančių po pirmo veiksmo. Unikaliu teatro įvykiu šį spektaklį įvardija ir kritikai. Tiesa, yra ir labai tuo abejojančių.

Nusprendėme nekalbinti nei spektaklio kūrėjų, nei teatro kritikų ir beveik pen-kias valandas trunkantį, ženklu „N-18“ pažymėtą spektaklį pasižiūrėti kartu su trimis žiūrovais.

Virginija Pranckietytė Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje ketvirtus metus dirba lietuvių kalbos mokytoja. Priėjus prie jos po pirmo veiksmo, jauna moteris ištarė tik tiek: „Man labai pa-tinka.“ Vėliau, spektakliui pasibaigus, ji dar kartą pakartos tuos pačius žodžius, tačiau suskubs pridurti dar kelis, „Išva-rymo“ kontekste – esminius: „Ir aš esu dirbusi Anglijoje.“

Šioje šalyje praleisti vieneri metai, au-tentiška emigrantės patirtis suteikė jai galimybę palyginti socialinę ir meninę tikrovę. „Ten viskas vyksta beveik taip pat, kaip ir „Išvaryme“. Kartu su Egle (aktorė Monika Vaičiulytė) man norėjo-si juoktis, verkti, apkabinti ją ir guosti, kartais stipriai papurtyti ir išrėkti: „Su-grįžk“ , – tikino mokytoja.

„Esi nebereikalingas“Emigrantai sėdi „autobusiuke“ ir va-žiuoja į „Jungtines Karalystes“, Van-dalo (aktorius Marius Repšys) žodžiais tariant, tikrinti, „ar teisingai, bliat, su-jungtos“. Kodėl Virginija nepasiliko

Anglijoje? „Nes nenorėjau važiuoti tuo „autobusiuku“, kuris pajudėjo iš Lietu-vos ir kurio kryptis iš esmės yra neaiški. O patikėti, kad svetimame krašte kažką atrasiu – negalėjau, nemokėjau, nenorė-jau“, – savo patirtini dalijosi pašnekovė.

Paprašyta nusakyti pagrindinę spek-taklio temą, Virginija prakalbo apie žmogaus nebetikėjimą Tėvyne. „Ma-nau, kad spektaklio kūrėjai žiūrovui norėjo atskleisti tą didžiulę gėlą dėl su-laužytų likimų. Gėlą dėl visų tų, kurie išvaryti. Dauguma išvyksta tik trum-pam: padirbėsiu, užsidirbsiu, grįšiu. O kas tada? Tada supranti – esi nebe-reikalingas. Ar gali būti baisiau?“ – po spektaklio paklausė žiūrovė.

Tačiau filosofė Jūratė Baranova mano, kad skaudi akistata su aplinka ir pačiu savimi žmogų lydi nuolat. „Pje-sę galima matyti kaip socialinę dramą: kaip ekonominio nepritekliaus iš savo šalies išstumtų likimus svetimoje šaly-je. Žvelgiant psichologiniu aspektu, tai galėtų būti spektaklis apie psichologinį neadekvatumą, infantilumą, nesugebė-jimą adekvačiai suvokti savo vietos pa-saulyje ir pasaulio savyje. Tačiau šiame spektaklyje yra ir gilesnis egzistencinis „užtaisas“. Tai spektaklis apie vienatvę, kaip pamatinį egzistencinį žmogaus

likimą. Kol gyveni sau įprastoje terpė-je, dažniausiai esi aklas šiai likimo di-mensijai. Pavyksta apgauti vienatvę, ją prijaukinti“, – dėstė Lietuvos edu-kologijos universiteto Filosofi jos kate-dros profesorė.

Ji atsiremia į fi losofo Martino Heideg-gerio mintį „žmogus miršta vienas“, kartu pripažindama, kad žmogus ir gy-vena vienas, nors ir visomis išgalėmis mėgina įsitverti, gyventi su kitais. „Emi-gracija tik išryškina žmogaus vienišu-mą, nes jam reikia iš naujo pasiteisinti pasauliui, kad jis apskritai turi teisę eg-zistuoti, ir sulaukti šio pasaulio malo-ningo pritarimo. Jis turi būti įvertintas esąs „žmogumi“. Paradoksas tas, kad niekas už jį negali atsakyti į klausimą, kas gi toks jis yra. Pagrindinis spektak-lio veikėjas Benas (aktorius Ainis Stor-pirštis) desperatiškai ieško atsakymo per visą ilgą spektaklio veiksmą, bet taip ir neranda“, – pabrėžė fi losofi jos profesorė.

Žmogus – šuoTarp spektaklio žiūrovų – ir istorikas Tomas Baranauskas, priminęs, kad emi-gracijai buvo skirtas ir pirmasis lietu-viškas spektaklis – 1899 m. Palangoje parodyta Keturakio „Amerika pirtyje“.

Virginija Pranckietytė Tomas Baranauskas

15min • 2012 m. vasario 10 d.16 | Kultūra

„Išvarymas“:

I.Gelūno nuotr.

Praradimo istorijos Vokiečių kūrėjas Winfriedas George‘as Sebaldas (1944–2001) daugelio laikytas vienu iškiliausių pra-ėjusio amžiaus rašytojų ir pretendentu į Nobelio li-teratūros premiją. Jo kūrinys „Išeiviai“ gavo daugy-bę literatūros premijų, tačiau Lietuvoje šios knygos pasirodymas nesulaukė tokio dėmesio, kokio, mano manymu, jis nusipelnė. O šios knygos gelmė ir uni-kalus rašymo stilius leidžia vadinti „Išeivius“ vienu iš tų amžinųjų literatūros grynuolių.

Laikas, atmintis, praradimas ir asmens tapatybės paieškos yra pagrindinės šios knygos temos. Papa-sakotos melancholišku, kone meditaciniu tempu.

Knygoje – keturi skyriai, keturios savo gimtąją žemę (Vokietiją ir kaimą Lietuvoje) palikusių išeivių istori-jos. Taip pat – ir penktasis herojus, pats pasakotojas, kuris susitinka su šiais žmonėmis, renka prisimini-mus apie juos, be to, šių emigrantų istorijoje bando

atrasti ir save patį (pats W.G.Sebaldas, palikęs gimtinę, gyveno Di-džiojoje Britanijoje).

Nors visų herojų (chi-rurgo, mokytojo, patar-nautojo, dailininko) is-torijos skirtingos, jas vienija viena tema –kaip gyvenamosios vie-tos pakeitimas, atsisky-rimas nuo šaknų pavei-kia žmogų. Visi herojai stengiasi kabintis į da-bartį, kurti gyvenimą svetimoje šalyje, tačiau praeitis jų nepaleidžia, jie blaškosi, ieškodami savo tapatybės, daž-niausiai rasdami tik liū-

desį, rezignaciją ir galiausiai pasiduoda. Bandymai atsikariauti praeitį ir save tokį, koks buvai anksčiau, neišvengiamai priversti žlugti. Tai – tamsios, liūdnos istorijos apie paieškas, vienatvę ir galiausiai leidimą tiesiog nebebūti. Dvi iš šių išeivių istorijos baigiasi savižudybėmis.

Knygos stilius balansuoja ties istorinės dokumen-tikos ir fi kcijos riba. Dažnai sunku suvokti, kur pra-sideda autoriaus įsivaizduojamas pasaulis, o kur remiamasi konkrečiais surinktais faktais. Ypatingą atmosferą sukuria ir knygoje esančios nespalvotos nuotraukos, kurios yra tarsi raktas į praeitį, tikro-viškumo liudijimas.

Unikalus siurrealistinis autoriaus pasakojimo bū-das sugeba panardinti į artimą sapnui būseną. Nors knygos pradžioje ilgi aprašymai, detalių vardijimas atrodo netgi varginantys ir užgriūnantys pernelyg di-deliu svoriu, vėliau tai taip įtraukia, jog suvoki, kad net ne istorijos, ne herojų likimai šioje knygoje yra svarbiausi, o po jais besislepianti universali gelmė.

Šis pasakojimas – tarsi lėtais vaizdais prisodrinti Andrėjaus Tarkovskio fi lmai. Tik W.G.Sebaldas tapo ne vaizdais, jo pasakojimo įtaigumas remiasi didžiu-le meile žodžiui ir tamsia poezija.

Manau, kad „Išeiviai“ yra iš tų knygų, kurias reikia perskaityti ne vieną kartą. Joje užkoduotos prasmės gali būti suvokiamos tik praėjus kuriam laikui, o kai kurie simboliai turi kur kas didesnę reikšmę. Nesa-kyčiau, kad tai – labai lengvas skaitymas. Tačiau ši knyga gilinasi į labai svarbius tapatybės praradimo klausimus. Ypač šiuo metu.

Knyga

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

„Nepasakyčiau, kad „Išvarymas“ tęsia Keturakio tradiciją. Greičiau pati tema Lietuvai yra jau tradiciškai aktuali ir skaudi“, – aiškino istorikas.

Dėmesį jis atkreipia į važiuojančius „autobusiuku“ – scenoje nematome to, ką paprastai įsivaizduojame kalbė-dami apie emigraciją kaip „protų nu-tekėjimą“, veiklių, energingų žmonių netektį.

„Matome paprastus žmones, netgi nevykėlius. Paskui dar sužinome, kad vienas iš jų, Edis, buvo fi zikas (aktorius Martynas Nedzinskas), bet ta aplinky-bė jo likimui didesnės reikšmės netu-ri: savo emigracinę karjerą jis prade-da prie šiukšlių konteinerio, o visišką

pasitenkinimą savimi ir savo likimu pa-siekia gavęs turtuolių sumedžiotų ančių surinkėjo darbą – šuns darbą, kaip tie-siai pasakoma spektaklyje. Tai, beje, –sėkmingiausiai susiklosčiusio likimo pavyzdys. Ta proga pagrindinio veikė-jo užduotas klausimas „koks tavo sta-tusas?“, ko gero, yra vienas svarbiau-sių klausimų, į kurį spektaklio kūrėjai nori atsakyti. Pagrindinis veikėjas turėjo kitiems nebūdingą ambiciją – pasiekti daugiau, nei įmanoma – tapti žmogumi. Tačiau įgyti žmogaus statuso jam taip ir nepavyko“, – įspūdžiais po spektaklio dalijosi T.Baranauskas.

Kaip vieną įdomiausių idėjų įvardijęs spektaklio kūrėjų pastangą parodyti, kad „per sieną negalima įvežti vertės“, istorikas suabejojo scenoje bandoma nagrinėti žmogaus tapatybės skirtumų problematika. Benas aiškina Vandalui, kad Kristus „kapojasi“ su Čingischanu, „kapojasi mumis“.

„Kam nors gali pasirodyti svarbūs pagrindinio herojaus samprotavimai apie rytų europiečiuose tūnantį Čin-gischaną ir vakariečius valdantį Kristų, tačiau man toks „tapatybės nagrinėji-mas“ įspūdžio nedaro. Tai gan lėkštas požiūris, maždaug atspindintis blogiau-sius vakarų europiečių stereotipus. Ta-čiau jis gali visai tikti tam išsilavinimo lygiui, kuriam atstovauja pagrindinis veikėjas Benas“, – samprotavo istorikas.

Mažo žmogaus tragedija Sekdama rašytojo Fiodoro Dostojevs-kio įvaizdžiais, J.Baranova pastebi, kad „Išvarymas“ – apie pažemintuosius ir nuskriaustuosius. Filosofės manymu, scenoje metamas iššūkis surambėju-siam egocentrizmui – įpročiui pasaulį matyti ir aiškinti remiantis tik savimi.

„Įvyksta beveik nesusitinkančių dviejų socialinių sluoksnių prasilen-kimas. Šio spektaklio veikėjų prototi-pai nevaikšto į teatrus, o dažnas žiūro-vas, išgirdęs gyvenime besikeikiančius ir prasto skonio žargonu kalbančius pakeleivius, neretai iš tiesų nelaiko jų

„žmonėmis“. Spektaklio kūrėjai skatina peržengti šį barjerą: užjausti paprastą nevykėlį, kuris irgi kenčia ir yra gyvas žmogus. Kurį laiką žaisdami žargono korta, jie juokina žiūrovą. Bet galiau-siai pamatai, kad tai, kas vyksta sceno-je, nėra komedija ir net ne drama. Tai mažo žmogaus tragedija. Kai Benas, ieškodamas draugo, suranda tik skardi-nę su jo pelenais, laikomą „kažkur prie miltų“, jis pravirksta. Tai aukščiausias spektaklio emocinis taškas“, – akcen-tuoja fi losofė.

Išskirdama spektaklio metu Sauliaus Prūsaičio ir jo grupės gyvai atliekamą muziką, jaunų aktorių plastiką, ener-giją ir meistriškumą, J.Baranova turėjo pastabų dėl spektaklio trukmės.

„Antrą ir trečią dalį buvo galima trumpinti, jungti į vieną ir aiškiau už-akcentuoti fi nalą. Jis išskysta. Šios dvi pernelyg užsitęsusios dalys nebepri-lygsta pirmosios dalies energijai ir įtai-gumui. Tačiau, nepaisant to, nuobodu nebuvo“, – apibendrino žiūrovė.

Vulgarumas ir keiksmažodžiai Istorikas T.Baranauskas atsisakytų vie-nos kitos vulgaresnės scenos ir suma-žintų keiksmažodžių srautą. O keikiasi beveik visi: nuo „kurva, kaip sprandą nuspaudei“, iki „kokio, bliat, bybio?“

„Aš galiu suprasti motyvus – tarkim taip vaizduojama neiškreipta realybė. Tačiau teatras – ne realybės šou. Šiame spektaklyje tiek sąlyginio ir simbolinio vaizdavimo, kad tas keiksmažodžių pri-sodrintas žargonas lieka vos ne vienin-telė tiksli kopija iš tam tikrų socialinių sluoksnių gyvenimo. Tačiau simboliai ir realybės modifi kavimas mene turi to-kią prasmę, kad padeda kūrėjui pasakyti tai, ką jis nori. Šiuo atveju kalbinio „na-tūralizmo“ atsisakymas irgi būtų padė-jęs išgryninti spektaklio idėją. Ji tikrai neblogai sumanyta, bet scenoje tiesiog vyksta kova tarp noro tą idėją kuo įtai-giau atskleisti ir keiksmažodžių srauto, kuris toms pastangoms trukdo“, – po „Išvarymo“ teigė istorikas. Jūratė Baranova

Kultūra | 17

J.Baranova:

„Galiausiai pamatai, kad tai, kas vyksta scenoje, nėra komedija ir net ne drama. Tai mažo žmogaus tragedija.“

„Išvarymas“ yra

sukurtas remiantis

emigrantų – lietuvių ir

kitų rytų europiečių –

pasakojimais. Kritikų

jis vadinamas ne tik

spektakliu, bet ir

ryškiu pastarojo meto

teatro įvykiu. T.Lukšio/BFL nuotr.

ilga kelionė iš savęs

15min • 2012 m. vasario 10 d.18 | Sveikata

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Jogą Lietuvoje praktikuoja tūkstančiai žmonių, šventai tikėdami, kad tai – sveikatos ir ilgaamžiškumo garantas. Tačiau vis garsiau kalbama apie jogos žalą: nuo raiščių patempimo iki insulto. Šį mėnesį JAV knygynų lentynas pasieks „The New York Times“ žurnalisto Williamo J.Broado knyga „The Science of Yoga: The Risks and the Rewards“ („Jogos mokslas:pavojai ir nauda“ – liet.). Jau dabar ji kaiti-na aistras ne tik užatlantėje, bet ir visame pasaulyje.

Susižeidžia kas dešimtasKnygoje kone pirmą kartą taip atvirai kal-bama apie jogos žalą. W.J.Broadas patei-kia konkrečių pavyzdžių, kai žmonėms, bandantiems atlikti žemyn žiūrinčio šuns pozą, plyšta Achilo sausgyslės, o darant ki-tus sudėtingus judesius lūžta šonkauliai. Net jogos mokytojai knygoje prisipažįsta nebegalintys pajudinti klubų, o dėl nuga-ros skausmų jogos subtilybių mokantys gulomis.

Tokie pasakojimai jogą praktikuojan-tiems, bet su skaudžiomis pratimų pasek- mėmis dar nesusidūrusiems žmonės gali skambėti neįtikinamai. Tačiau medikai pa-tvirtina Lietuvoje turintys pakankamai daug pacientų, blogai pasijutusių būtent po jo-gos užsiėmimų.

„Pradėkime nuo to, kad nenoriu nei teig-ti, nei neigti, kad joga yra gerai ar blogai. Tačiau statistika maždaug tokia: iš šimto žmonių, kurie kreipiasi į mūsų kliniką, 10–15 pacientų apsilanko būtent po žalingo jogos pratimų – asanų – atlikimo“, – pasakojo su

jogos fi losofi ja ir technika susipažinęs ki-neziterapeutas Linas Valentukevičius. Jis neslėpė, kad jo paslaugų kartais prireikia net ir patiems jogos mokytojams.

Ironiška jogų šypsena Prieš kelerius metus L.Valentukevičius lan-kėsi Indijoje. Per pusmetį trukusią viešna-gę medikas konsultavosi su ne vienu žymiu jogos specialistu ir mokytoju, pats bandė perprasti jogos fi losofi ją ir asanų technikas. Pokalbiai ne kartą virto karštomis disku-sijomis. Jogai ironiškai šypsojosi, išgirdę, kad Lietuvoje yra, pavyzdžiui, vaikų joga ar joga, gydanti stuburą.

„Indijoje joga neskirs-toma į rūšis. Joga – tai gy-venimo būdas. Asanos – specialios padėtys – padeda pasiekti tam tikrą būklę. Joga neatsiejama nuo taisyklingo kvėpavimo ir meditacijos“, –aiškino L.Valentukevičius.

Tuo tarpu Lietuvoje – tai tiesiog mados reikalas. Į jogos treniruotes dažnai žvel-giama kaip į eilinį sportą. Tikrų jogų, besi-vadovaujančių jogos fi losofi ja, medituo-jančių ir kruopščiai prisižiūrinčių mitybą, vos vienas kitas.

„Indijoje vyrauja nuomonė, kad šiaurie-tiškesniame klimate gyvenantys žmonės

prieš jogą privalo atlikti specialią pra-mankštą, apšildančią visus sąnarius. Tik po to jau galima atlikti kai kurias asanas, įtempiant raiščius, raumenis, stuburą. Be apšilimo traumos iš esmės neišvengiamos. Tačiau jūs man pasakykite, kas tam ski-ria dėmesio ir laiko?“ – retoriškai klausė L.Valentukevičius.

Peržengia galimybių ribąMedikai pastebi, kad sąnarių ligos Lietu-voje vis jaunėja. Jei prieš penkerius metus dėl to į gydytojus kreipdavosi daugiausia 40–50 metų pacientai, dabar amžiaus vi-durkis siekia vos 30 metų.

„Tarp pacientų turiu ir jogos trenerių, ins-truktorių. Jie irgi skundžiasi įvairiu skaus-

mu ir sąnarių ligomis. Jiems skauda, ta-čiau reikia dirbti. Laimei, pastaraisiais metais jogos praktikoje pažengta į prie-kį: atsirado frazė – „jei skauda, nedary-

kite“. Bet ne visi mokiniai klauso. Jie stebi vieni kitus ir stengiasi pasivyti, dažniausiai viršyda-mi savo galimybių ribas. Įsi-vaizduokite: jogos grupėje yra

dvidešimt įvairaus amžiaus žmonių su skirtingais nega-

lavimais. Tačiau teoriškai iš visų reikalaujama to

paties rezultato – tai ir blogiausia“, – svarstė

L.Valentukevičius.

Medikai patvirtina Lietuvoje turintys pakankamai daug pacientų, blogai pasijutusių būtent po jogos užsiėmimų.

Jokios kontrolės

Žmogus jau toks – tikisi stebuklo. Vieniems tai sveikata, gerai apmokamas darbas, harmoningi santykiai. O kiti laukia savo valios stebuklo: „O, kad nepalūžčiau...“ Kad išgerta taurelė nesuvi-liotų kitai, trečiai, ketvirtai... Kad tik nenusilptų dvasia, o „alkoholio maratonas“ neužsitęstų“.

Deja, daugelis įpratusių vartoti alkoholį žino, kaip sunku nebegerti paragavus taurelę. Dažniausiai valios stebuklas neįvyksta, geriama iki „pergalingo galo“, ir...

Kaip laiku sustoti ir kontroliuoti alkoholio potraukį? Jei rytą plyšta galva, sunku prisiminti, kaip „gera“ buvo

vakar, bendradarbiai „patraukia per dantį“ ar pašlijo santy-kiai su artimaisiais, jeigu kankina fizinis, moralinis diskom-fortas, tai - ženklas, kad laiku nesustojote ir alkoholio padau-ginote. Jei taip atsitiko ne pirmą kartą ir vėl kivirčijotės su mylimais žmonėmis, kad laiku nesustojote, jei kaskart sau prisiekdavote, kad tai daugiau nepasikartos, bet...Tuomet laikas imtis priemonių. Išeitis yra. Tai efektyviausia potrau-kį alkoholiui slopinanti metodika, 25 kadras – videoterapija. Pasak specialistų, ši metodika daug pranašesnė už kitas, nes nepagrįsta baimės principu, neturi žalojančio poveikio fizinei ir psichologinei sveikatai. Jos taikymui nėra kontraindikacijų, o svarbiausią – poveikis ilgalaikis. Žmogus, praėjęs šį gydymo kursą, atsisako vartoti alkoholį arba išmoksta gerti saikingai. Ta nuostata išlieka daugeliui metų. Štai mano artimo draugo V.P. istorija:

„... Esu verslininkas, dažnai tenka susitikti su verslo par-tneriais, spręsti derybų klausimus. Tai neįmanoma be tau-relės. Tačiau viena taurelė po kitos įtraukė į ilgalaikių išger-tuvių liūną. Žemė slydo iš po kojų: nesėkmės darbe, pašlijo santykiai su kolegomis, griuvo šeima, vairuodamas neblaivus padariau avariją. Šie skausmingi įvykiai leido suprasti, kad mano santykis su alkoholiu nėra sveikas. Kreipiausi pagal-bos į „Miramedą“. Profesionalų komanda padėjo – atlikau psichoterapijos ir videoterapijos kursą. Ir štai jau penkerius metus alkoholį vartoju saikingai – ne daugiau dviejų taurelių

per šventes, nes daugiau nesinori. Turiu laimingą šeimą, susi-tvarkė darbo reikalai, neturiu problemų kelyje...“.

Tokių istorijų yra ne viena. Jos rodo problemos mąstą ir puikų gydymo rezultatą.

Metas veikti!Jei jaučiate ar įtariate, kad turite panašią problemą,

spręskite ją šiandien. Atsisakykite žalingo potraukio vartoti alkoholį arba išmokite vartoti jį saikingai. Tai įveikęs, pra-džiuginsite ir save, atstatydamas fizinę bei psichinę savo sveikatą, ir dovanosite laimę artimiesiems, išsaugosite har-moningus santykius, išvengsite problemų darbe bei keliuose.

Neatidėliokite problemos sprendimo. Juk norite sutikti didžiausias metų šventes laimingų artimujų apsuptyje ir įvei-kęs problemą! Skirmantas Gaulė

IŠMOKAU GERTI SAIKINGAI

Vilniuje, Savanorių pr. 11A. Tel. (5) 212 55 66 arba (8 676) 0 77 74.

Kaune, Vytauto pr. 23. Tel. (8 37) 333 557 arba 8 606 91120.

Klaipėdoje, Minijos g. 2, I korp. Tel. (8 46) 315 111 arba (8 606) 91183.www.mirameda.lt

IKI VASARIO 29 D. VIDEOTERAPIJOS SEANSAI

3 UŽ 2 KAINĄ!

Siekdami Jums individualiai tinkamiausio gydymo efekto, mūsų psichologai ir specialistai atliks: • kognityvinį psichologinių procesų,

emocijų ir elgesio įvertinimą, • psichofiziologinių sąsajų tyrimą,

demografinius sveikatos tyrimus; • pritaikys klinikinį interviu (apklausą),

objektyvius ir projekcinius metodus asmens • patyrimui įvertinti, taikys kitus mokslinių

tyrimų metodus; • pritaikys konkrečiai Jums tinkamus būdus

stresui valdyti, relaksacijos terapiją; • suteiks žinių apie normalaus ir patofiziologinio

psichikos procesų vyksmą; • taikys įvairius psichologinius priklausomybių

ir ligų įveikimo būdus ir kt.

Vis garsiau kalbama apie jogos žalą

Sveikatos paieškos virsta skausmu

Kineziterapeutas

L.Valentukevičius

įspėja, kad

netinkamai

atliekami jogos

pratimai gali

pakenkti stuburui.

I.Gelūno nuotr.

Jogos ar kitas intensyvias treniruotes lan-kantys žmonės į gydytojus dažniausiai kreipiasi po patirtos traumos. Medikai re-komenduoja elgtis atvirkščiai – pirmiausia apsilankyti kineziterapeutų kabinete ir iš-siaiškinti savo organizmo silpnąsias ir stip-riąsias puses.

Anot L.Valentukevičiaus, Amerikoje gerą sveikatos draudimą turintys gyvento-jai negali savarankiškai užsirašyti į kokį nors sporto klubą – pirmiausia reikia gauti draudimo kompanijos leidimą. Tam būtina apsilankyti pas specialistus, išsitirti. Tada sprendžiama, kas pacientui tinka, kas – ne.

„Tai vadinama prevencija. O Lietuvoje kiek-vienas sporto klubų ar jogos centrų lan-kytojas yra atsakingas pats už save. Jogos niekas nereglamentuoja, nėra licencijos šiai veiklai – nėra ir kontrolės. Kiek girdė-jau iš pacientų, didžioji dalis jogos moki-nių statomi ant galvos. Tokiu būdu neretai traumuojamas kaklas: pasitaiko kaklo lū-žių, daugybinių raiščių patempimų, kartais stuburo facetinių sąnarių lūžių atvejų. Tuo tarpu žmonės, kurie medituoja ir nedaro specifi nių jogos asanų, dažniausiai nesi-skundžia judesio sutrikimais ar skausmu“, –pastebėjo L.Valentukevičius.

Mažiausiai 5000 vaikų Vilniuje trokšta žaisti futbolą, bet neturi kur, nes sostinės valdžia biudžete pritrūko pinigų mokyklų stadionams renovuoti. Šiemet ketinama tik užbaigti pradėtus darbus Viršuliškių ir Fabijoniškių mokyklų stadionuose.

Naujiems projektams kol kas nesuplanuo-tas nė litas, tačiau jei pinigų iš nežinia kur atsirastų – pirmasis eilėje stovi ben-dro „Senvagės“ gimnazijos ir Vilniaus li-cėjaus stadiono projektas. Jam jau šiemet tikėtasi miesto biudžete surasti milijoną

litų. Tačiau drąsi vizija taip ir liko vizija – miesto valdininkai nusprendė, kad kiau-rame sostinės biudžete pinigų tam nėra.

Dovanos dirbtinę dangąSportą savivaldybėje kuruojantis Vil-

niaus vicemeras Jaroslavas Kaminskis norėtų, kad prie „Senvagės“ gimnazijos stadiono atnaujinimo, be savivaldybės, prisidėtų ir dar kas nors.

„Tik šios savaitės pradžioje gavau Lie-tuvos futbolo federacijos (LFF) raštą su prašymu pastatyti stadioną. Jie net ne-užsimena apie galimybę prisidėti prie šių statybų, tik ragina savivaldybę pasirūpin-ti jaunimo užimtumu ir pastatyti stadi-oną prie „Senvagės“ mokyklos“, – teigė vicemeras.

LFF šios savaitės pradžioje Vilniaus sa-vivaldybei atsiuntė federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus pasirašytą raštą, kuriuo LFF „rekomenduoja ir prašo skirti lėšų „Senvagės“ gimnazijos lauko stadio-no renovacijai“. Taip pat pažymima, kad ši gimnazija glaudžiai bendradarbiauja su vaikų futbolo akademija „Žalgirietis“, ku-rioje treniruojasi apie 300 vaikų.

„2013 metais „Senvagės“ gimnazijoje planuojamas sportinių klasių kūrimas. No-rint įgyvendinti numatytus tikslus, būtina turėti sporto objektus, kuriuose būtų gali-ma treniruotis ir ruošti aukšto meistrišku-mo žaidėjus bei suteikti galimybę visiems norintiems žaisti futbolą“, – rašoma LFF rekomendacijoje Vilniaus merui.

Sporto reikalus Vilniaus savivaldybėje prižiūrintis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas „15min“ sakė, kad LFF yra pažadėjusi pa-dovanoti dirbtinę futbolo aikštės dangą vienam stadionui, kai bus įrengtas jo pag-rindas. Tiesa, už jos klojimą teks sumokė-ti savivaldybei, taip pat reikalaujama, kad aikštė būtų ne mažesnė nei 105 metrų ilgio ir 68 metrų pločio.

Pažadas „Senvagės“ gimnazijaiŠių metų sostinės biudžete 2,8 mln. Lt ski-

riama „Tauro“ sporto mokyklos priestatui, kuriame įsikurs antroji salė, apie 1 mln. Lt – Fabijoniškių mokyklos stadionui. Pernai šiam stadionui jau skirta apie 0,5 mln. Lt. Taip pat turėtų būti baigti darbai Viršuliš-kių mokyklos stadione. Šis projektas įgy-vendinamas Švietimo ir mokslo ministe-rijos (skyrė 900 tūkst. Lt) bei savivaldybės (apie 300 tūkst. Lt) lėšomis.

Tačiau R.Vaiginas, ne kartą žadėjęs, kad šiemet bus fi nansuojamas ir „Senvagės“

gimnazijos stadiono projektas, nepraran-da vilties rasti pinigų.

Tam esą pirmiausia reikia atlikti „namų darbus“ – baigti tvarkyti sklypo, kuriame yra stadionas, dokumentaciją. Tai padaryti Miesto plėtros departamentas ir kitos insti-tucijos buvo įpareigotos pernai metų lapkri-čio viduryje. Anot R.Vaigino, dokumentus reikėtų baigti tvarkyti per žiemą, o pavasa-rį bus galima pradėti stadiono renovaciją.

„Senvagės“ gimnazijos stadionui, vi-liuosi, dar šiemet surasime pinigų. Biu-džete numatytos investicinės lėšos, tad gali būti, kad kažko kituose objektuose

nesutvarkysime ir pinigų liks. Bet pirmiau-sia turime atlikti „namų darbus“ – sutvar-kyti dokumentaciją, gauti statybų leidi-mus, parengti projektą, kad galėtume tą stadioną įrenginėti. Kai tai padarysime, tada ieškosime fi nansavimo variantų“, – teigė R.Vaiginas.

Išnuomos privačiai įmoneiDar vieną mokyklos stadioną sutvarky-

ti savivaldybei pažadėjo privati bendrovė. Vilniaus savivaldybės taryba žengė pirmą žingsnį, ketindama leisti privačiai bendro-vei išsinuomoti Linkmenų gatvėje esantį V.Sirokomlės vidurinės mokyklos stadioną.

Anot R.Vaigino, futbolo klubas „Tuka-nas“ ketina investuoti apie 2–3 mln. Lt. „Mūsų matymu, tai geriausias ir optima-liausias variantas – savivaldybei nereikia investuoti savo lėšų, kurių mes neturime. O privatūs investuotojai sutvarko stadioną, kuriuo mokykla naudosis, tarkime, nuo 8 iki 15 val., o vėliau stadionas bus naudo-jamas komerciniams tikslams“, – partne-rystės principus aiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Stadionas bus išnuomotas, kai šiam projektui pritars miesto taryba. Stadioną Linkmenų gatvėje pradėti tvarkyti tikimasi jau pavasarį, kol kas koreguojama sutartis. R.Vaigino teigimu, yra dar keletas poten-cialių investuotojų, kurie tokiu pačiu būdu norėtų išsinuomoti ir sutvarkyti kurios nors kitos mokyklos stadioną. Verslininkams siūloma išsirinkti mokyklą ir pirmiausia sutarti su jos vadovybe.

Vilnius | 1915min • 2012 m. vasario 10 d.

Ritas Vaiginas:

„Senvagės“ gimnazijos stadionui, viliuosi, dar šiemet surasime pinigų.“

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Savivaldybės vadovai pastaruoju metu,

it susitarę, drąsiai žada statyti naujus sta-

dionus. Darbo partijos atstovas, sostinės

vicemeras Jonas Pinskus pareiškė, kad

naujas futbolo stadionas galėtų atsirasti

virš sostinės geležinkelio stoties, kurią sa-

vivaldybė drauge su „Lietuvos geležinke-

liais“ planuoja uždengti didžiule perdanga.

Administracijos direktoriaus pavaduoto-

jas, taip pat Darbo partijos narys R.Vaiginas

prižadėjo dar daugiau. Anot jo, savivaldy-

bė gal jau kitąmet du futbolo aikštynus

įrengs parkelyje šalia Nacionalinio stadio-

no „griaučių“. Vieno jų kaina gali siekti 1,5–

2,5 mln. Lt.

Be to, vakar R.Vaigino vadovaujama vi-

suomeninė Vilniaus apskrities futbolo fe-

deracija (VAFF), kurios veiklą suspendavo

Lietuvos futbolo federacija, pranešė, kad

su sostinės savivaldybe ruošia grandiozi-

nį projektą „Žaisk futbolą šalia namų“. Esą

per kelerius metus ketinama dešimtyje

Vilniaus seniūnijų sutvarkyti mokyklų fut-

bolo aikšteles. Tiesa, jokio konkretaus pa-

siūlymo kol kas VAFF nepateikia. Kalbama

tik apie aikštę prie Fabijoniškių mokyklos,

kurią ketinama užbaigti dar šiemet. Tačiau

šis projektas vykdomas Vilniaus savival-

dybės lėšomis.

Futbolo stadionai – nauja mada

Stadionus stato liežuviu

Jau šiemet apie naują

stadioną svajojusi

„Senvagės“ gimnazija

gavo ne fi nansavimą,

o tik valdininkų pažadus.

J.Kalinsko nuotr.

V.Sirokomlės

mokyklos

stadioną

renovuos

privatus klubas.

20 | Vilnius 15min • 2012 m. vasario 10 d.

Vieša paslaptis: taksi šešėlyjeIki šios savaitės taksi įmonių šturmo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tylėjo net aštuonerius metus. Matyt, nuoširdžiai tikėjosi, kad taksi vežėjai geranoriškai pasiduos įkalbinėjimams mokėti visus mokesčius valstybei. Tačiau VMI viltys taikiai išvesti taksi verslą iš šešėlio nepasiteisino – pasitelkus policiją ir prokurorus teko šturmuoti beveik pusę Vilniuje įsikūrusių taksi įmonių.

Aštuonerių metų senumo istorija VMI taksi verslu domėjosi nuo senų laikų. Sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovas Romualdas Bieliauskas atsimena, kad pirmą kartą mokesčių inspektoriai taksi įmonių vadovus laikytis įstatymų paragino dar prieš aštuonerius metus.

„Tada VMI išsikvietė mus, taksi įmonių vadovus, ir pasakė: įdarbinkite vairuotojus visu etatu, mokėkite mokesčius ir viskas bus gerai. Bet po to situacija pasikeitė, atsirado įmonės, kurios neįdarbino vairuotojų. Tos normalios, mokesčius mokėjusios įmonės

bankrutavo arba turėjo prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų“, – prisiminė R.Bieliauskas.

Tada dauguma Vilniaus įmonių įvedė „pla-nų“ sistemą – nustatė, kad kiekvienas vairuo-tojas į įmonės sąskaitą per dieną įneštų tam tikrą sumą pinigų. Ši suma skirtingose įmo-nėse labai skyrėsi. Vienos jų šiuos planus nu-statė juokingai mažus. Todėl vairuotojai ofi -cialiai būdavo įdarbinami 0,2–0,5 etato ir per

mėnesį ofi cialiai uždirbdavo vos 200–400 Lt. Tuo tarpu kitos, įdarbinančios taksi vai-

ruotojus visu etatu, per dieną, „planinių“ lėšų prašė įnešti 150–200 Lt.

„Seniai sakiau, kad norint, jog taksistas būtų įdarbintas visu etatu ir gautų norma-lų atlyginimą, turi būti surenkama tam tikra suma pinigų. Taksistas turi atnešti įmonei maždaug nuo 3000 iki 4000 Lt pajamų per mėnesį, tačiau su tokiais paslaugų tarifais ir su dabartine degalų kaina, tai yra beveik nerealu“, – tikino R.Bieliauskas.

Krėtė nuolatTaksi vežėjų asociacijos vadovas tikino, kad neskaidri taksi įmonių veikla niekam nebu-vo naujiena, todėl nenuostabu, kad išaušo diena, kai taksi verslas pradėtas purtyti su trenksmu.

„O kam čia naujiena? Manau, kad nuo taksisto iki Vyriausybės – čia niekam nebu-vo naujiena. Jei tai būtų buvusi naujiena, nebūtų atsitikę to, kas atsitiko“, – įsitikinęs R.Bieliauskas.

Kad taksi įmones nuolat lankė įvairūs ins-pektoriai, patvirtino ir įtarimų neskaidria veikla bei mokesčių slėpimu šią savaitę su-laukęs „Standart taksi“ (buvusi „Martono taksi“) vadovas Ričardas Kriukovas.

„Nebuvo tokių metų, kad kažkas kažkur netikrintų. Kuri nors valstybės institucija tuo nuolat užsiimdavo: tai Darbo inspekcija, tai VMI, tai ekonominė policija. Tačiau niekada nebuvo tokių patikrų kaip šįkart – gyvena-mosiose vietose iki šiol nebūdavo kratų, tik įmonėse“, – „15min“ tvirtino R.Kriukovas.

VMI nori likti draugiška Nuolat stebėjusi taksi verslą tikina ir VMI. Inspekcijos viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, iki kratų ir suėmimų at-vedusio projekto „Keleivių vežimas ir taksi“ imtasi, kai kelerius metus iš eilės įmonėse vis pasikartodavo tie patys pažeidimai. Vien po 2008–2011 m. atliktų patikrinimų VMI Vilniaus taksi įmones įpareigojo sumokė-ti beveik milijoną litų nuslėptų mokesčių.

A.Klerauskas tikino, kad VMI taksi vežė-jus paskutinį kartą gražiuoju mokėti mo-kesčius prašė dar pernai.

Tačiau dabar iškrėtusi taksi įmonių biu-rus, jų vadovų namus bei automobilius, VMI toliau tikina, kad nekeičia savo darbo spe-cifi kos – pirmenybę teikia geranoriškiems pokalbiams su verslininkais, o baus tik tuos, kurie piktybiškai ignoruoja patarimus.

„Tik tuomet, jei verslas neklauso VMI patarimų, raginimų, pastabų, o kartais ir pagrūmojimo, imamasi griežčiausių kont-rolės priemonių, pasitelkiant teisėsaugos institucijas“, – tikino A.Klerauskas.

Liepa Želnienė l.zelniene@15min.lt

Giria VMI

Gintas Umbrasas, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vadovas:

„Visuomenė norėtų, kad visi veiksmai būtų daromi staigiau,

greičiau, bet dabartinę VMI masinę akciją reikėtų sveikinti. Nors

ji iš vienos pusės yra pakankamai propagandinė – demonstruo-

jama, kad mūsų struktūros turi dantis, bet tikriausiai duos ir re-

zultatų, jei teismams pakaks duomenų įrodyti kaltes.

Jei VMI ir kitos struktūros taip ryžtingai veiks ir ateityje, tai,

matyt, tos mintys apie milijardą, ištrauktą iš šešėlinės ekono-

mikos, po truputį gali tapti realybe. VMI profesionalumą rodo

ir tai, kad dabar VMI gerai pasirengia operacijoms. Nebėra taip, kad sudorojama viena pa-

vyzdinė įmonė ir parodoma kaip grasinimas kitoms. Dabar iškart imamasi masinių akcijų,

todėl išvengiama tokių atvejų, kai konkurentai skambučiu į VMI gali susidoroti su pusiau

sąžiningais konkurentais.

Tokią paslaugų sferą, kaip taksi, kur yra daug grynųjų pinigų, nėra kasos aparatų, sure-

guliuoti yra sunku.

Aš nenustebčiau, kad net įvedus kasos aparatus automobiliuose, ne kas antras ir ne kas

trečias, o gal tik vienas iš penkių ar dešimties keleivių tuos kvitus paimtų. Tai yra mūsų bėda –

jei įmanoma, esame linkę mokesčių valstybei nemokėti, o paskui sąžiningai iš tos pačios

valstybės reikalauti pensijų ir socialinių garantijų.“

R.Bieliauskas:

„O kam čia naujiena? Manau, kad nuo taksisto iki Vyriausybės – čia niekam nebuvo naujiena.“

Taksistai trečiadienį

surengė protesto

akciją. Tiesa, ji

nebuvo tokia gausi,

kaip tikėtasi.

T.Lukšio/BFL nuotr.

15min • 2012 m. vasario 10 d.26 | Renginiai

Vasario 10 d., penktadienis

17 val. – Rašytojų klubas Poeto, literatūros kritiko, publicisto Valdemaro Kukulo poezijos knygų „Saulėlydis mano giesmė“ ir „Antausis sienai“ pristatymas. Įėjimas nemokamas.

19 val. – klubas „New York“ Monospektaklis „Vietų nėra“.Bilietai – 38 Lt.

22 val. – Menų fabrikas „Loftas“ Startuoja naujų vakarėlių ciklas „Plan B“, kurio pirmuoju svečiu taps hip hopo ir modernaus svingo vėliavnešys DJ Kormac kartu su „Kormac’s Big Band“. Bilietai – nuo 28 Lt.

Vasario 11 d., šeštadienis

13 val. – Vilniaus arkikatedra bazilika Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į teminę ekskursiją „Širdies motyvas“ Vilniaus katedros požemiuose ir Bažnytinio paveldo muziejuje. Bilietai – 7, 15 Lt.

18 val. – Šv. Jonų bažnyčiaJubiliejinis koncertas, skirtas vargonų klasės atkūrimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 50-mečiui.Bilietai – 10, 15 Lt.

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Kamerinės muzikos koncertas. Koncertuos ansamblis „Musica humana“ ir valstybinis choras „Vilnius“. Bilietai – 20, 30, 40 Lt.

Vasario 12 d., sekmadienis

12 val. – Nacionalinė fi lharmonija Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir dirigento Modesto Pitrėno programa „Svečiuose – animacinių fi lmų herojai“ sulaukė tęsinio – naujos virtinės animacinių fi lmų, kuriuos palydės E.Elgaro, P.Dukas ir P.Čaikovskio muzika.Bilietai – 10, 15, 20 Lt.

13 val. – klubas „New York“ Teatralizuota šventė tėvams ir vaikams „Mes – pasaulis“. Bilietai – 10 Lt.

14 val. – Vilniaus arkikatedra bazilikaSakralinės muzikos valanda. Įėjimas nemokamas.

15 val. – Užutrakio dvaro sodybaKoncertas „Meilės svajos“. Atlikėjai: Judita Leitaitė (mecosopranas), Robertas Beinaris (obojus), Birutė Asevičiūtė (fortepijonas). Bilietai – 25 Lt.

16 val. – Taikomosios dailės muziejusAnsamblio „Vilniaus arsenalas“ koncertas „Tegyvuoja meilė“. Kartu koncertuos dainininkai Joana Gedmintaitė (sopranas) ir Ignas Misiūra (baritonas). Bilietai – nuo 33 Lt.

Vasario 14 d., antradienis

18 val. – Vilniaus kamerinis teatrasGyvo garso miuziklas „Kuprelis“ pagal Igno Šeiniaus romaną. Režisierius Raimundas Banionis. Vaidina: Vaidas Baumila, Ingrida Žiliūtė ir kt. Bilietai – 38–65 Lt.

19 val. – Vilniaus RotušėKoncertas „Muzikinis žiemos meilės sodas“. Meilės dienos renginys alsuos prancūziška dvasia – skambės romantiški šansonai, muzika iš kino fi lmų, Paryžiaus tango.Įėjimas nemokamas.

21 val. – klubas „Tamsta“ Koncertuos grupė „Lemon Joy“ ir jos lyderis Igoris Kofas. Bilietai – 25 Lt.

21 val. – klubas „New York“Muzikinė-lyrinė komedija „Meilė be akcento“. Bilietai – 33–48 Lt.

21 val. – „Nesė“ pramogų bankas Šv. Valentino dieną kviečia švęsti grupė „Biplan“. Nuolatiniai įvairių festivalių dalyviai, taip pat daugelio lietuviškų apdovanojimų nugalėtojai grįžta su nauju singlu – „Plius/Minus (Viskas bus gerai)“. Bilietai – 23–53 Lt.

Vasario 16 d., ketvirtadienis

18.45 val. – Nacionalinė fi lharmonija Iškilmingas koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Jį tiesiogiai transliuos Lietuvos radijas ir televizija. Bilietai – 10, 20, 30, 40 Lt.

19 val. – Menų fabrikas „Loftas“ Režisierės Giedrės Žickytės fi lmas „Kaip Mes Žaidėme Revoliuciją“ ir specialus vasario 16-osios „Roko maršo“ koncertas.Bilietai – 28–33 Lt.

19 val. – „Siemens“ arenaDainiaus Kazlausko režisuoto spektaklio „Karo dievas“, kuriame vaidmenis kuria aktoriai Giedrius Savickas, Darius Gumauskas, Aurelija Tamulytė, Viktorija Kuodytė, premjera. Spektaklis pastatytas pagal prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos pjesę „Le Dieu du Carnage“ (liet. „Skerdynių dievas“). Bilietai – 43–53 Lt.

20 val. – klubas „New York“ Proginis koncertas „Auszra 16“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 94-osioms metinėms. Koncertuos folkloro ir roko muzikos kolektyvai „Skylė“, „Atalyja“, „Gyvata“ ir „Ugniavijas“. Bilietai – 10 Lt.

„Plan B“ Vasario 10 d.

„Lemon Joy“ Vasario 14 d.

Dainius Kazlauskas Vasario 16 d. „Atalyja“ Vasario 16 d.Judita Leitaitė Vasario 12 d.

Audrė Domeikaitėa.domeikaite@15min.lt

Valstybinis jaunimo teatras penktadienį, vasario 10 d., ir šeštadienį, vasario 11 d., 18 val., žiūrovus kviečia į spektaklio „Širdis Vilniuje“ premjerą pagal rašytojo bei fi losofo Arvydo Juozaičio pjesę.

Dviejų diktatorių susitikimas

Režisierius Jonas Vaitkus įsitikinęs, kad spektaklis privers žiūrovus prisiminti is-toriją ir pamąstyti, kas slypi už heroizmo. Tačiau šio spektaklio Lenkijoje rodyti jis nedrįstų.

Pjesės centre – dvi istorinės asmenybės, Lietuvai skaudžiai pažįstami diktatoriai Juzefas Pilsudskis ir Feliksas Dzeržinskis. Nors realybėje jie nebuvo susitikę, tačiau A.Juozaičio kūrinyje, Vilniuje laidojant J.Pilsudskio širdį, šie revoliucionieriai mis-tiškai susitinka.

„Idėja parašyti pjesę man gimė lankantis Varšuvoje, kai pamačiau J.Pilsudskio adora-ciją, kuri jam dabar Lenkijoje suteikiama be jokių kritikos galimybių. Jis praktiškai ka-nonizuotas į politikos šventuosius, o mums jis yra lyg šašas ant Lietuvos kūno. Mūsų šalyje jo paminklo būti negali, o Lenkijo-je jie visur, – apie idėjos pradžią pasakojo pjesės autorius. – F.Dzeržinskis nemažiau mums svetimas nei J.Pilsudskis – jie abu buvo diktatoriai, kuriems, vedamiems di-džiosios idėjos, nerūpėjo tūkstančių žmo-nių gyvybės. Aptikau, kad jie abu 1900 m. sėdėjo Varšuvos citadelėje, todėl jų susiti-kimas teoriškai galėjo įvykti.“

A.Juozaitis savo pjesę pasiūlė režisieriui J.Vaitkui, kurį šis istorinės tematikos kūri-nys sudomino.

„Man įdomu tai, kad pjesėje aprašomi istoriniai personažai, kurie realiai nebuvo susidūrę, bet turi didelę istorinę, socialinę, politinę, moralinę reikšmę kiekvienai tau-tai. Spektaklis suteikia galimybę permąsty-ti, kas yra didvyris, diktatūra, kas slypi už heroizmo, – tada pamatai, kad dieviškos išminties kuo toliau, tuo mažiau pas mus yra, – apgailestavo J.Vaitkus. – Į Lenkiją su šiuo spektakliu nevažiuočiau – norint jį pri-imti, reikia tolerancijos. Svarbu užkabinti tą geluonį Lietuvoje, kad mūsų žiūrovai pa-sidomėtų netolima istorija, kuri primiršta, užglaistyta, bet vis dar – šalia.“

Spektaklį „Širdis Vilniuje“ kartu su J.Vaitkumi režisavo jo mokinys, režisierius Albertas Vidžiūnas. Pagrindinius vaidme-nis sukūrė Gediminas Storpirštis ir Alek-sas Kazanavičius, taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Vytautas Taukinaitis ir kt.

Pagrindinius vaidmenis spektaklyje sukūrė

G.Storpirštis ir A.Kazanavičius. Teatro nuotr.

15min • 2012 m. vasario 10 d. Virtuvė | 27

Tikriausiai ne kartą girdėjote raginant: jei norite būti sveiki, rinkitės Viduržemio jūros virtuvę, kurioje karaliauja saulėje prinokusios daržovės, sodraus skonio sūriai, daugybė aliejaus rūšių ir kvapūs prieskoniai.Viduržemio jūros virtuve dažniausiai vadinama kulinarinė tradicija, paplitusi Pietų Europos šalyse: Ispanijoje, Itali-joje, Albanijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Kipre, Maltoje, dalyje Portugalijos, Pie-tų Prancūzijoje. Neretai šiai kulinarinei tradicijai priskiriamos ir kai kurios Azi-jos bei Afrikos šalys. Taigi skirtingai nuo kitų virtuvių, Viduržemio jūros vir-tuvė nėra kurios nors vienos etni-nės grupės ar kultūros produktas.

Šį kartą apžvelgsime europinę šios virtuvės dalį. Teigiama, kad ji kilusi iš antikos virtuvės, kurios tra-dicijos susiformavo senovės Grai-kijoje ir Romoje. Jau tada patiekalai gamin-ti iš daugybės mums puikiai žinomų daržo-vių ir sūrių, atsirado vyno kultūra, buvo ke-pama kvietinė duona, be kurios italų ir pran-cūzų virtuvės šiandien neįsivaizduojamos.

Alyvuogių aliejus Viduržemio jūros virtuvė bū-tent dėl alyvuogių aliejaus ka-daise tapo sveiko ir visaverčio mais-to sinonimu. Alyvuogėse gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, vitami-nų E, A, D, taip pat cholesterolio kiekį kraujyje reguliuojančių mononesočiųjų riebalų rūgščių ir polifenolių, kurie yra labai stiprūs antioksidantai. Tiesa, dėl savo gana intensyvaus specifi nio kvapo alyvuogių aliejus dažniausiai naudoja-mas nedideliais kiekiais salotoms ar ki-tiems patiekalams gardinti, bet ne virti ar kepti. Alyvuogių aliejus, pagamintas skirtinguose regionuose, skiriasi savo skoninėmis savybėmis. Pavyzdžiui, is-paniškas alyvuogių aliejus yra vaisių ir migdolų skonio, itališkas – sodriai ža-lias ir gana aitrus, o graikiškas – žalsvas, stiprus ir kvapus.

Patarimas: natūralų alyvuogių aliejų lengva atpažinti. Tereikia pastatyti indą kelioms valandoms į šaldytuvą. Gerą

produktą išduos susidariusios baltos, į dribsnius panašios nuosėdos, kurios kambario temperatūroje ištirpsta.

Alyvuogės Pasaulyje auginama apie 40 įvairiausių alyvuogių rūšių. Alyvuogių skonis ir dydis skiriasi pagal regioną, kuriame jos augo, oro sąlygas, geografi nę padė-tį, net dirvožemio, kuriame alyvmedis auga, sudėtį ir derliaus nuėmimo laiką. Smulkesnės alyvuogės tiks salotoms, padažams gardinti, vidutinio dydžio – picų ir makaronų patiekalams, o pačios stambiausios dažniausiai derinamos su sūriu ir vynu. Švelnesnio skonio sultin-gesnės juodosios alyvuogės labiau tin-ka prie mėsos, aitresnio skonio žalio-sios – prie šaltų žuvų patiekalų.

Patarimas: marinuotų alyvuogių ga-lima pasigaminti patiems. 250 g mėgs-

tamų alyvuogių sumeskite į sandariai užsukamą indą ir užpilkite mari-natu, kurį pasigaminsite sumaišę šaukštą medaus ir citrinos sulčių, 2

šaukštus aliejaus, šaukštą džiovin-tų raudonėlių, 2 česnakų skilteles, nutarkuotą pusės citrinos žievelę,

šiek tiek smulkintos aitrio-sios paprikos ankšties ir šaukštelį Viduržemio jū-ros prieskonių.

Duona Labiausiai paplitęs ja-

vas Viduržemio jū-ros virtuvėje yra kvietys. Iš kvie-čių kepama ne tik ypatingo skonio duona, bet ir ga-

minami lakštiniai, lazanija. Minkšta ir traški pran-

cūziška fougasse, graikiška pita, itališka duona pane, ciabatta, focaccia tiekiama su salotomis, sriubomis, kaip užkandis su įvairiais užtepais. Beje, yra daugiau nei 24 itališkos duonos rūšys, tad ne veltui italai vadinami duonos kepimo virtuozais, o Italijoje apie mielą žmogų sakoma „buono come il pane“ – „geras kaip duona“.

Patarimas: jeigu turite kantrybės ir noro, galite išsikepti pailgos formos prancūziškos duonos baguette arba tradicinės itališkos duonos ciabatta. Daugybę receptų rasite internete, tik atminkite, kad duoną būtina kepti iš aukščiausios rūšies miltų.

Jūrų gėrybės Ispanija visame pasaulyje garsėja mi-dijų eksportu. Taigi nieko keista, kad

Viduržemio jūros virtuvė neįsivaizduo-jama be žuvies ir daugybės patiekalų su jūrų gėrybėmis – krevetėmis, kalmarais, midijomis, langustais, krabais, omarais. Lengvai virškinamos ir nekaloringos, jos aprūpina organizmą baltyminėmis aminorūgštimis, B grupės vitaminais ir vertingais mikroelementais (jodu, sele-nu, cinku, kaliu, natriu, fosforu ir t.t.).

Patarimas: kai kurias jūrų gėrybes, pavyzdžiui, austres, midijas, galite val-gyti vienas su šlakeliu citrinos sulčių. Taip pat galite jas ruošti karštas su įvai-riais padažais arba gaminti nacionali-nius patiekalus, tokius kaip ispaniška paelja ar itališkas rizotas.

Feta Šio skanėsto gimtine laikoma Graikija, nors kiekviena šalis turi savus fetos ga-mybos būdus. Feta (gr. Φέτα – „griežinys, riekė, gabalas“) – baltas, sūrus, rūgšto-kas, itin intensyvaus skonio sūris, bran-dintas bent tris mėnesius. Jo riebumas –apie 30–60 proc. Tradicinio fetos sūrio masėje yra netaisyklingos akutės. Sū-ryme feta brandinama apie tris mėne-sius ir salotoms suteikia ypatingą skonį.

Patarimas: fetos sūris tinka ne tik gar-siosioms graikiškoms salotoms gamin-ti. Puikus užkandis – orkaitėje keptos, fetos sūriu įdarytos ir vytinto kumpio juostelėmis apsuktos fi gos.

Balzaminis actas Šis italų išradimas itin vertinamas dėl išskirtinio skonio. Tikrą balzaminį actą pagal griežtai nusistovėjusį gamybos procesą turi teisę gaminti tik du Italijos regionai – Modena ir Emilijos Redžas. Ilgai gamintas, griežtai patikrintas ir iš-pilstytas į dizainerių kurtus buteliukus su kokybės patvirtinimo ženklu DOP actas nemažai kainuoja ir parduodamas specializuotose gurmanų parduotuvėse. Jeigu dairotės pigesnio produkto, preky-bos centruose ieškokite aceto balsamico – masiniam vartotojui skirto, kur kas greičiau ir paprasčiau pa-gaminto produkto iš vynuogių sulčių ir gero vyno acto mišinio.

Patarimas: balzaminio acto padažo, kuriuo gardinami patys įvairiausi valgiai ir produktai, galite pasigaminti ir patys. Nedideliame puodelyje nuolat maišy-dami pakaitinkite 2 dalis paprasto bal-zaminio acto ir vieną dalį medaus. Kai padažas sutirštės, nukelkite nuo ugnies, atvėsinkite ir laikykite šaldytuve.

Pietų Europos skonis

Puslapį pristatosavaitraštis moterims

15min • 2012 m. vasario 10 d.28 | Gyvenimas

Kurie Valentino raumenys „kiečiausi“Nors gyvename vadinamojoje Marijos žemėje, o kai kas net Šiaurės Atėnuose, meilę ir kitas gyvenimo dovanas esame pratę matuoti žemiškais matais: len-telėmis, centimetrais, pinigais, dydžiais ar net nuo-laidų akcijomis artėjant Valentino dienai.

Iš esmės mūsų visuomenės fi losofi ja, net ir mei-lėje, yra vartotojiška, o dar tiksliau – dviguba. „Kiek vaikinų lietė tavo liemenėlę“, – dažnai klausia vienos populiarios radijo pasimatymų laidos vedėjas pašne-kovių. Reta mergina atsako, kad „tik vienas“. Nejauku kažkaip. Nes tikras vyras, tikras Valentinas, lietuviš-koje sąmonėje – tai bobų čempionas. Kietas ir patyręs.

Tikra svajonių mergina – „šeškės“ tipo. Amžinai jauna, ilgakojė, didžiakrūtė, bet jau pagyvenusi su aktoriumi, krepšininku, muzikos prodiuseriu. Ne-nuobodi. Juk pastebėjote, kad tuštumą sunkiai pasle-pia net ir hobiai, tarkime burleskos praktikos. Reikia kažko daugiau.

Mūsų supratimą apie meilę ir visas jos formas iš-kreipia brukami vartotojiški stereotipai „greitai ir patogiai“. Skauda galvą? Išgerk vieną tabletę, ir pra-eis. Išvešėjo prostata – kelios tabletės, ir ji sumažės. O dar geriau, kaip dažnai prasitaria medikai – „turėti sekso“. Daug sekso – tolygu „jokių problemų“ arba „sėkmė garantuota“.

Tūkstantmečius egzistuojanti kinų taoistų tradicija ar indų tatristinė fi losofi ja kalba apie „kitą mėnulio pusę“. Pagrindas – vyro ir moters energija. Lygiatei-siškumas. Tobulėjimas.

Tokiame kontekste visiškai nelieka vietos greitam seksui vardan iškrovos. Taoistai vakarietiškus „grei-tukus“ lygina su obuoliu, kurį valgome įvyniotą į po-lietileno plėvelę. Kitaip tariant, nepasirengę ir nesu-prasdami, ką iš tikrųjų darome.

Štai koks subtilus rytietiškas meilės patarimas. „Nedėkite morkų ir žirnių į vandenį, kol jis neužvi-rė“, – sako Mantak Chia, seksologijos tao meistras. Vakariečiai sakytų atvirkščiai: „pavaryk“. Rytų fi lo-sofi jos esmė – pasiruošti meilei, suprasti, kas vyks-ta, būti pakankamai protingam, kad galėtum valdy-ti energinius srautus. Ir tik tuomet vyriškos „jang“ ir moteriškos „jin“ susijungimas turi prasmę abiem pusėms. Priešingu atveju gali ir supykinti. Kaip nuo greito maisto.

Taigi nieko blogo, jei vyras puoselėja savo „jang“ pradą – visus įmanomus raumenis. Bet tuo negalima apsiriboti, jei norime ilgai ir laimingai gyventi meilė-je. Vyriškąjį ir moteriškąjį pradą turi abi lytys, tik ne-vienodai pasireiškiantį. Todėl, siekiant laimės ir har-monijos, Valentinams reikėtų dėmesio skirti ir „jang“, ir „jin“. Nes daugeliui moterų reikia ne santykių su grubiu macho, skaičiuojančio „pergales“. Iš vyro la-biausiai laukiama dėmesio, švelnumo, rūpinimosi ir subtilumo, kurio neatsveria jokie kiti „dydžiai“.

Komentaras

Žilvinas Pekarskas z.pekarskas@15min.lt

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Šv. Valentino dieną Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždės vertina skirtingai. Vieniems tai pramoga, antriems – proga pažaisti ir apiberti mylimąjį maloniais niekučiais, tretiems – karštas darbymetis.

Netrūksta ir tokių, kuriems iš JAV Lietu-vą pasiekusi meilės šventė tiesiog nie-ko nereiškia. Ne vien todėl, kad būtų neskoninga dėl rėksmingai raudonos spalvos, nudažančios prekybos centrų lentynas, o dėl to, kad taip ir netapo sava, neįaugo į kraują.

Kuo daugiau, tuo geriau „Klauskite jaunimo – tų, kurie Šv. Va-lentino dieną pasitiko paauglystėje. Jiems ji galbūt ką nors reiškia. Man – ne. Tačiau priešiškumo šiai šventei irgi ne-jaučiu, nes tada jau reikėtų kalbėti apie visą amerikietišką kultūrą: Heloviną ir t.t. Laikausi nuostatos, kad kiekvienas

turi teisę rinktis: tiems, kam smagu ir linksma, tegul sau švenčia į sveikatą. Kuo daugiau švenčių, tuo geriau!“ – optimistiškai kalbėjo scenoje vyrų ir moterų santykius narpliojantis akto-rius Vaidotas Martinaitis.

Klaipėdietė dainininkė Eva taip pat mano, kad progų švęsti neturime tiek daug, jog nevertėtų į kalendorių įtraukti dar vienos – tebūnie, kad ir pompastiš-kos, nestokojančios kičo ir beskonybės.

„Visos tos širdelės ant kiekvieno kampo... Lazdos perlenkimas akivaiz-dus, bet tokiu būdu parduotuvės suka verslą. Bet aš esu įsitikinusi, kad šią meilės šventę galima paminėti ir neiš-leidžiant pinigų“, – neabejojo raudon-plaukė vokalistė.

„Iš to tiesiog išaugama“ Šv. Valentino dienai ji iš anksto nesi-ruošia ir paklaikusi po parduotuves ne-laksto. „Mums tai – viso labo dar viena galimybė apgobti brangų žmogų dėme-siu, jaukiai praleisti laiką, pasakyti ką nors gražaus, suteikti malonumo. Tai ne dovanų, bet jausmų šventė“, – api-bendrino dainininkė Eva.

Du sūnus auginanti Eva Šv. Valentino dieną džiaugiasi matydama širdelėmis nusėtus berniukų veidus. „Grįžta apkli-juoti nuo galvos iki kojų: skruostai, kup-rinės, drabužiai. Žinau, kad mokykloje

tądien veikia specialus paštas, kuriuo galima anonimiškai nusiųsti laišką ir kokiai nors simpatijai parašyti keletą žodžių – gražu“, – jaunosios kartos žai-dimus romantika atskleidė Eva.

Nepaisant to, ji abejoja, ar Šv. Valen-tino diena sūnums liks svarbi ir jiems subrendus. Kažin, ar tai taps tradicija.

„Turbūt gyvenime atsiras svarbesnių dalykų – iš to tiesiog išaugama. Jei ne, tai meilės dienos minėjimas bent jau įgis kitokių formų“, – prognozavo Eva.

Vienišių vakaras kineEvos mintis tarsi patvirtino dainininkės Irūnos Puzaraitės pamąstymai. „Atsi-menu, vaikystėje tirpdavau iš laimės, gavusi tą menkutį širdelės formos lip-duką. Visos tos širdelės gražu ir šian-dien – tai meilės simbolika. Tačiau to-kios euforijos, kaip kadaise, nepatiriu. Tai liko saldus vaikystės prisiminimas. Juk ir gimtadienių užaugę taip nesu-reikšminame, kaip būdami vaikai“, – palygino I.Puzaraitė.

Kad pajustum Šv. Valentino dvasią, pirmiausia reikia turėti, ką mylėti, ir su kuo tą dieną švęsti. Irūna prisipa-žįsta tokio žmogaus dar nesuradusi: „Tačiau žiūrėdama į įsimylėjėlius liū-desio nejaučiu. Pavyzdžiui, vasario 14-ąją sesuo su draugėmis eis į kiną –bus vienišų mergaičių vakarėlis. Be to,

Meilės diena:

Kad pajustum

Šv. Valentino dvasią,

pirmiausia reikia

turėti, ką mylėti, ir su

kuo tą dieną švęsti.

BFL nuotr.

neretai Šv. Valentino diena mums būna ei-linis darbymetis.“

Kaunietis muzikos atlikėjas ir prodiuseris Linas Adomaitis lenkia galvą prieš legendo-mis apipintą Šv. Valentiną. „Matyt, ne veltui

žmogus darbavosi, kad jį paskelbė šventuo-ju. Žinoma, šiame komercijos amžiuje Šv. Valentinas sėkmingai parduodamas kartu su Kalėdų Seniais, Mozarto šokoladukais ar buities reikmenimis. Klausiate, ar tai blogai?

Priklauso nuo požiūrio“, – mintimis dalijo-si muzikantas. Jis neabejoja, kad pasauly-je gausu žmonių, dievinančių meilės dieną, nes būtent ji sujungė likimus su antrąja puse. Apstu ir tokių, kurie nekenčia Šv. Valentino

dėl pop atspalvio ir teigia – mylėti reikia kas-dien. „Manęs asmeniškai tas blizgesys irgi nešildo, bet nuoširdžiai džiaugiuosi dėl tų laimingųjų, kurie Šv. Valentino dėka pasi-dalijo širdis pusiau“, – kalbėjo L.Adomaitis.

kičas ir tikri jausmai

„Klauskite jaunimo – tų, kurie

Šv. Valentino dieną pasitiko

paauglystėje. Jiems ji galbūt ką

nors reiškia. Man – ne.“

„Mums tai – viso labo dar viena

galimybė apgobti brangų žmogų

dėmesiu, jaukiai praleisti laiką,

pasakyti ką nors gražaus.“

„Atsimenu, vaikystėje tirpdavau iš

laimės, gavusi tą menkutį širdelės

formos lipduką. Tokios euforijos,

kaip kadaise, nepatiriu.“

„Manęs asmeniškai tas blizgesys

nešildo, bet džiaugiuosi dėl tų

laimingųjų, kurie Šv. Valentino

dėka pasidalijo širdis pusiau.“

V.Martinaitis: Eva: I.Puzaraitė: L.Adomaitis:

38 | IT kodas 15min • 2012 m. vasario 10 d.

ACTA: nuo anarchijos prie diktatūrosŽodžio ir kūrybos laisve susirūpinę internautai ga-landa ginklus kovai su intelektinės nuosavybės teisių gynėjais, kurie pasaulinį kompiuterių tinklą vadina milžiniška grėsme.

Iki šiol parodomaisiais veiksmais apsiribojusi in-terneto bendruomenė dabar žengia į gatves. Nau-jasis jų keiksmažodis – ACTA. Šios keturios raidės yra tarptautinės sutarties dėl kovos su klastotėmis santrumpa. Šį šeštadienį visoje Europoje, o taip pat Lietuvoje, numatomos protesto akcijos, nukreiptos prieš šią sutartį.

Sunku patikėti, kaip greitai interneto bendruo-menė susivienijo šiam sukilimui. Net Lietuvoje, kur protesto akcijas organizuoja tik valdžios užkampyje likę politiniai judėjimai ar lito kito negavusios profe-sinės sąjungos. O dar labiau stebina jaunimo aktyvu-mas, pranokstantis net galo su galu nesuduriančių senolių susibūrimus ir pagraudenimus, kad „prie ruso buvo geriau“.

Nors šįkart grėsmė – ne rusas, diktatūros tvaiką užuosti nesunku. Jis sklinda būtent iš tos „nedide-lės“ sutarties dalies, kurioje kalbama apie internetą.

ACTA ne tik numato griežtas bausmes už autorių teisių pažeidimus internete, bet ir praktiškai panai-kina nekaltumo prezumpciją. Mat sutartyje numato-ma, kad interneto paslaugų tiekėjai privalės atskleisti galimai autorių teises pažeidusių asmenų duomenis. Taigi jei dabar tokia informacija suteikiama tik gavus teismo leidimą, tai ateityje to veikiausiai nebereikės.

Sutarties šalininkai pabrėžia, kad kiekviena prie-monė įvardijama kaip galima, o ne privaloma. Tačiau sunku patikėti, kad ilgai nuo visuomenės slėpta, bet tarptautinėse bei nacionalinėse institucijose pasira-šyta sutartis liks dūlėti stalčiuose. Apie šią sutartį iki pasirašymo nebuvo girdėjęs net Lietuvos teisingumo ministras, o Europos Parlamento pranešėjas ACTA klausimu Kaderis Arifas atsistatydino pareikšdamas, kad buvo liudininku „dar niekada anksčiau nematy-tų manevrų“, kurie buvo atlikti ruošiant šią sutartį.

Naivu tikėtis, kad Everesto viršukalnę pamatęs al-pinistas apsisuks jos nepasiekęs. Sutarties šalininkai kelionę jau įpusėjo ir apsisukti neketina.

Intelektinę nuosavybę siekianti apsaugoti kūry-bos industrija dabartinę situaciją internete prilygi-na anarchijai – neva visi viską kopijuoja ir dalinasi (jų žodžiais – vagia), o tvarkos įvesti neturima prie-monių. Tai pažaboti galima tik tarptautinėmis su-tartimis, mat internetas yra visuotinė erdvė ir vie-nos šalies pastangos nueis perniek, jei kitoje galios nuosaikesni įstatymai.

ACTA sutartimi ir siekiama suvienodinti skirtingose šalyse galiojančias procedūras bei baudžiamuosius teisės aktus, susijusius su intelektinės nuosavybės apsauga. Daugumoje ES valstybių, o taip pat Lietu-voje, praktiškai yra pasiekti „minimalūs“ sutartyje numatyti reikalavimai – juos būtų galima nebent griežtinti. Kur kas prastesnė situacija šiuo požiūriu yra Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje. Tačiau šios šalys sutarties dar nepasirašė. Ir naivu tikėtis, kad jos bus linkusios rizikuoti.

Dar didesnė problema, kad sutartyje numatomos priemonės kelia grėsmę žmogaus teisėms, tokioms kaip žodžio laisvė ir privatumas. Kyla natūralus klau-simas, kas yra svarbiau – žmogaus teisės ar keliolikos milžiniškų korporacijų interesai?

Komentaras

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Apie šią sutartį iki pasirašymo nebuvo girdėjęs net Lietuvos teisingumo ministras.

s

4G jau praeitis – pasitikite 5GDar visai neseniai ketvirtosios kartos (4G) mobiliojo ryšio technologijų galimybės atrodė neišsemiamos. Pasirodo, tai, ką šiuo metu siūlo mobilieji operatoriai, yra tik tarpinė pakopa į tikrąjį 4G.

O gal dešimtis kartų didesnę interneto spartą siūlančias technologijas galima pakrikštyti 5G vardu?

Mobiliojo ryšio standartus aprašanti ir tvirtinanti Tarptautinė telekomuni-kacijų sąjunga (TTS) pagaliau sutarė dėl to, ką galima vadinti „kitos kartos“ mo-biliojo ryšio technologija. „IMT-Advan-ced“ standarto apraše nurodoma, kad ateities mobiliojo ryšio technologijos leis pasiekti minimalią 100 megabitų per sekundę (Mbps) naršymo spartą net judant, o maksimali sparta idealiomis sąlygomis bus dešimt kartų didesnė.

Kol kas tokią interneto spartą net „laidu“ gali pasiūlyti tik retas interne-to paslaugų tiekėjas. Todėl bent kol kas perdėm optimistiškai skamba sampro-tavimai, kad „oru“ visa tai gausime jau po poros metų.

Ar mes jau turime 4G?Reikia pastebėti, kad TTS neturi vie-nareikšmio atsakymo, kas yra 4G. Ap-siribojama paaiškinimu, kad šiuo ter-minu galima apibūdinti LTE, „WiMAX“ bei kitas išplėtotas 3G technologijas, kurios mobiliojo interneto pajėgumus pagerina iš esmės.

Kitaip sakant, terminu 4G nėra api-brėžiamas kuris nors standartas – jis

veikiau skirtas rinkodarai. Panašiai kaip terminas „išmanusis telefonas“: pa-grindinis jo skiriamasis bruožas yra ga-limybė diegti programas, tačiau griežta riba, koks tai įrenginys, nenustatyta.

Tam pačiam 4G priskiriamos ir nese-niai patvirtintos „LTE-Advanced“ bei „WirelessMAN-Advanced“ („WiMAX 2“) technologijos.

Jei šiuo metu 4G internetą reklamuo-jantys mobilieji operatoriai siūlo, ge-riausiu atveju, iki 100 Mbps spartą esant idealioms sąlygoms, tai šios technolo-gijos turės užtikrinti dešimtis kartų di-desnį greitį. Be to, jos suteiks daugiau prisijungimo kanalų vienai stočiai, už-tikrins greitesnį persijungimą judant tarp stočių. Taigi naršymas internete, vaizdo įrašų transliacijos ir duomenų persiuntimas mobiliuoju ryšiu bus toks kokybiškas, kaip šiuo metu namuose naudojamas šviesolaidinis internetas.

Prognozuojama, kad eiliniam mir-tingajam visa tai bus prieinama, ge-riausiu atveju, po dvejų metų ar dar vėliau (lietuviams reikėtų pridėti dar bent metus).

Technologijų apžvalgininkai spėlioja, kad praėjus tiek laiko magiška 4G galia bus išsekusi, todėl mobilieji operato-riai paslaugą reklamuos jau 5G vardu.

Žvilgčioja į ateitįLietuvos mobiliojo ryšio operatoriai, skelbiantys, kad šiuo metu teikia 4G ryšį, teigia jau galvojantys apie ateitį, to-dėl diegia sistemas, kurios bus suderina-mos su naujausiomis technologijomis.

„Laikas parodys, ar minima „LTE-Advanced“ bus pradėta vadinti 5G. Tačiau svarbiausia ne pavadinimas, o vartotojo potyriai ir gaunama nauda“, – sakė „Omnitel“ viceprezidentas tech-nologijoms Rolandas Ryliškis.

„Omnitel“ Lietuvoje diegiamas 4G tinklas yra suderinamas su „LTE-Advan-ced“ technologija, tad šiam standar-tui tapus realybe kompanija svarstys jo

diegimo galimybę, atsižvelgdama tiek į „TeliaSonera“ grupės patirtį, tiek į si-tuaciją Lietuvos rinkoje.

„WiMAX“ keliu pasukęs Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) taip pat teigia esąs pasirengęs tinklo modernizavimui.

„Jau dabar 4G internetą „Mezon“ daug žmonių renkasi ne kaip papildomą mobilųjį internetą, o kaip savo vienin-telį internetą, naudojamą ir namuose. Didėjant mobiliojo interneto galimy-bėms, žmonės dar aktyviau atsisakinės laidinių sprendimų, nes mobilumas yra labai patogus. Ateitis priklauso mobi-liosioms technologijoms. Kaip daugu-ma atsisakėme laidinių telefonų, taip atsisakysime ir laidinio interneto“, – prognozavo LRTC „WiMAX“ projekto vadovas Mindaugas Kuprys.

Naudojant „WiMAX“ technologiją

dar prieš pusantrų metų bandymų

metu buvo pasiekta 330 Mbps

duomenų perdavimo sparta.

Todėl LRTC tiki jos ateitimi ir

neišsemiamomis galimybėmis.

Tiesa, kokias galimybes bus galima

pasiūlyti žmonėms, priklauso ne tik

nuo naudojamų technologijų, bet ir

nuo turimo dažnių spektro.

„Tam, kad mobiliojo interneto

naudotojams realiai būtų galima

pasiūlyti ypač dideles greitaveikas,

reikia turėti labai didelius dažnių

išteklius. Tai aktualu diegiant

bet kurią ryšio technologiją. Be

to, tai brangu“, – sakė M.Kuprys.

Anot jo, šiuo metu Lietuvoje nė

vienas operatorius neturi tokių

dažnių išteklių, kurių užtektų

mobiliojo interneto naudotojams

realiai užtikrinti „IMT-Advanced“

deklaruojamas greitaveikas.

Brangus malonumas

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

M.Kuprys prognozuoja, kad

ateityje žmonės „laidinį“

internetą keis mobiliuoju.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. sausio 27 d. Skelbimai | 39

Įmonė „Meyer & John“ darbui Šiauliuose iki 2013 metų rudens ieško vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo specialistų:

(pageidautina brigadomis)

Darbų vadovams ir mechanizmų operatoriams privalomi kvalifikaciją patvirtinantys pažymėjimai. Įmonėje stabiliai mokami atlyginimai bei užtikrinamos visos socialinės garantijos.

Telefonas pasiteiravimui: el. paštas – projektai@meyer-john.lt

15min • 2012 m. vasario 10 d.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Mano tikslas: dyzelinis visureigis „Merce-des-Benz ML“ už 20–25 tūkst. Lt. Kokių 9–11 metų senumo. Užmečiau akį į skelbimus in-ternete. Atrodo, kad su realybe neprasilen-kiu – troškimai visai pagrįsti.

Tačiau sulig kiekvienu apžiūrėtu auto-mobiliu nuotaika vis labiau bjuro. Pasirodo, buvau per didelė optimistė. Be to, po porą mėnesių trukusių paieškų sužinojau, kad šiais laikais parduodamas naudotas auto-mobilis „labai geras ir pigus“ ne todėl, kad garbaus amžiaus žmogus juo tik į bažnyčią važinėjo, o todėl, kad pardavėjas dažniausiai emigruoja iš Lietuvos, arba tai daro sūnus (dukra), kuriam mašina priklausė.

Tiesiog puikus gebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo aktualijų.

Kauno turgus nuvylėAutomobilio paieškas su šią sritį išmanančiu bičiuliu Algiu nutarėme pradėti nuo Kauno automobilių turgaus. Algis tikino, kad jo bro-lis prieš porą savaičių ten buvo ir matė galy-bę „Mercedes“ markės automobilių. Todėl išsirinkti nebus sudėtinga.

Mūsų nuostabai, tą vėlyvo rudens šešta-dienį Kaune karaliavo „Renault“ ir „Opel“. Ir, be abejo, „Audi“. O kur „Mercedes“? Ra-dome tik kelis. Tačiau tie, kurie buvo geres-nės būklės, varomi benzinu. O man reikėjo automobilio dyzeliniu varikliu.

Po poros savaičių vėl apsilankėme Kaune. Vizitas neprailgo. Kone per valandą apsuko-me ratą ir apžiūrėjome beveik tuos pačius „Opel“ ir „Renault“. „Mercedes“ – nė kvapo.

Gal važiuoti į Utenos turgų? Algis nu-mojo ranka. Jis ten neseniai buvo ir matė kone tuos pačius nebrangius automobilius, kaip ir pavasarį. „Mercedes“ Utenos, matyt, nepasiekia.

Blaškytis po Lietuvą nevertaNutariau nesiblaškyti po Lietuvos turgus ir atsiverčiau naudotų automobilių pardavė-jų skelbimus internete. Pirmas įspūdis – ki-tuose miestuose, ne Vilniuje, parduodami automobiliai yra geresnės būklės ir pigesni.

Tačiau šįkart apsiribojau tik Vilniumi, nes jau turėjau karčios patirties. Prieš metus iš Vilniaus lėkiau apžiūrėti parduodamų au-tomobilių į Panevėžį ir Šiaulius. Nors par-davėjai telefonu tikino, kad mašinos – kone idealios būklės, tačiau nuvykus į Šiaulius net plika akimi buvo matyti, kad parduodamas automobilis buvo patyręs didžiulę avariją, o kėbulas suremontuotas labai nemokšiškai.

Panevėžyje išvydome mašiną su variklio defektu ir neveikiančiais amortizatoriais. „Idealių“ automobilių pardavėjai tik šyp-sojosi ir stebėjosi, kad nepavyko „išdurti“ kvailų vilniečių.

O man teliko skaičiuoti, kiek be reikalo sugaišau laiko ir išleidau pinigų degalams, nuvažiavusi per 400 kilometrų.

Pirkėjo patirtisKurį laiką panaršiusi internete padariau kelias išvadas. Pirmiausia skelbimai, kurie

„kaba“ ilgiau nei savaitę, – nieko verti, nes geros būklės automobiliai už „protingą“ kai-ną parduodami labai greitai.

Antra, jeigu 10 metų visureigis yra regist-ruotas Lietuvoje, dažniausiai jis yra „sudrož-tas“. Todėl ir parduodamas.

Trečia, jeigu automobilio pardavėjas su parduodama transporto priemone neno-ri atvažiuoti iki tavo nurodyto serviso, kur galėtum įvertinti mašiną, vadinasi, ji turi didelių problemų.

Tiesa, tai tik mano išvados, kurios nebū-tinai yra teisingos.

Termostato – nė kvapoPirmojo skelbimuose padoriai atrodančio „Mercedes ML“ apžiūra – Tarandėje. Mašinos savininkas nenorėjo važiuoti į Algio servisą kitame Vilniaus gale, nes automobilis ne-draustas ir kažkodėl be valstybinių numerių. Bet patikino, kad labai geras. Susigundėme.

Kol Tarandėje su mašinos savininku kal-bėjausi apie orą ir talpią mašinos bagažinę, Algis užmetė akį į saloną, žvilgtelėjo po va-riklio dangčiu ir po poros minučių reziuma-vo: „Judam iš čia“.

„Nori sužinoti, kodėl pardavėjas niekur ne-norėjo vykti iš Tarandės? – važiuojant namo paklausė Algis. – Todėl, kad mašina be ter-mostato. Vadinasi, po kokių 20 kilometrų variklis ims kaisti.

Be to, šis „Mercedes“ buvo labai nemyli-mas: tepalai per visur kliokia, kažkas daryta su laidais, viskas kaip pakliuvo sujungta.“

O kodėl jis to nepasakė „labai geros“ ma-šinos pardavėjui?

„O kam? Juk jie niekada nepripažįsta trū-kumų, puola akis draskyti ir tik nuotaiką tau sugadina. Su akivaizdžiai prastų automobi-lių pardavėjais ginčytis beprasmiška“, – pa-aiškino Algis.

Važiuoklę sutaisyti sudėtingaDėl kito „Mercedes“ važiavome į Trakų plen-tą. Buvau pastebėjusi, kad šis automobilis anksčiau buvo parduodamas su vienu lie-tuvišku registracijos numeriu, po mėnesio atsirado kitas. Pardavėjas telefonu patikino,

kad mašina puiki, jis ją įsigijo tik prieš mė-nesį, bet staiga sumanė emigruoti.

Nelabai tuo tikėjau, bet sugundė patraukli kaina. Bandant šį „Mercedes“ įjungiau kon-dicionierių. Neveikia. „Ai, tiesiog į jį freono pamiršau įpilti“, – paaiškino ant galinės sė-dynės įsitaisęs pardavėjas.

„Ar automobilis buvo patyręs didelę ava-riją?“ – pasiteiravo Algis. „Neeee, – išpūtė akis pardavėjas, – visiškai sveikas.“

Su juo, aišku, atsisveikinome. Paaiškė-jo, kad kondicionierius apskritai išluptas, o važiuojant automobilį smarkiai traukia į kairę. Pardavėjas tikino, kad užteks atlik-ti ratų suvedimą ir mašina puikiai važiuos, tačiau Algis įvertino, kad po galingo smūgio mašinos geometrija taip smarkiai pažeista, kad jos atstatyti įprastomis priemonėmis tiesiog neįmanoma.

„Lietuvoje beveik visi parduodami nau-doti automobiliai yra patyrę avarijas. Tik vieni suremontuoti profesionaliai, o kiti – atbulomis rankomis. Štai ir visas skirtumas tarp naudotų mašinų“, – paaiškino Algis.

„Pamiršo“, jog degė Trečias bandymas: tamsiai mėlynas Lietu-voje registruotas „Mercedes“. „Kodėl par-duodate?“ – telefonu pasiteiravau pardavėjo. „Čia sūnaus „Mercedes“. Jis išvažiuoja stu-dijuoti į Daniją, todėl šis automobilis nebe-reikalingas“, – paaiškino vyriškis.

Greitai susitarėme dėl mašinos apžiūros ir po kelių valandų ji jau buvo Algio servise. Viskas atrodė lyg ir neblogai. „O kas čia?“ – atkreipė bičiulis dėmesį į matinio atspalvio dėmę ant variklio dangčio. „Nežinau, gal sau-lė išblukino“, – truktelėjo pečiais pardavėjas.

Apskritai, jis laikėsi su preke nesusijusio pardavėjo taktikos: į visus klausimus atsa-kinėjo, kad nieko nežino, nes čia sūnaus automobilis.

Blogų įtarimų kilo, kai pamėginome pa-matuoti automatinės greičių dėžės alyvos lygį. Nelenda matuoklė! Kyšt galvą po ma-šina: ogi ji degusi. Dalis laidų apsilydę, izo-liacinis sluoksnis nuvarvėjęs, vienoje vietoje laidai į gniužulą bet kaip susukti. Ir alyvos lygio matuoklė į greičių dėžę nelindo, nes anga nuo karščio deformavosi. „Štai iš kur ta matinio atspalvio dėmė ant variklio dang-čio – nuo ugnies“, – sumojo Algis.

Aišku, „Mercedes“ pardavėjas apie gaisrą „nieko nežinojo“, nes juk tai sūnaus mašina.

Vedžiojo už nosiesSupratusi, kad man nelemta greitai įsigy-ti svajonių „Mercedes ML“, ėmiau dairytis

40 | Gazas.lt

„Mercedes-Benz ML“ visureigio paieška

prasidėjo nuo Kauno automobilių

turgaus, bet ten teko nusivilti.

Pigus ir geras?

Lietuvoje beveik visi parduodami naudoti automobiliai yra patyrę avarijas. Tik vieni suremontuoti profesionaliai, o kiti – atbulomis rankomis.

Ar sunku Lietuvoje įsigyti gerą naudotą automobilį? Atrodytų – juokų darbas. Tiek turguose, tiek internete jų siūloma tūkstančiai. Bet kai tau reikia konkretaus modelio už konkrečią sumą, nustembi: kur dingo normalūs naudoti automobiliai?

Automobilis skelbime

geras tol, kol nepaskambini

jo pardavėjui.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2012 m. vasario 10 d.

į „Mitsubishi Pajero“. Įdomiausia, kad nė vieno taip ir neapžiūrėjau. Nes tie, kurie iš tikrųjų traukia akį, kainuoja per 30 tūkst. Lt, o 5–8 tūkst. Lt pigesnių ir man pagal kainą priimtinų „Mitsubishi“ pardavėjai kažkodėl buvo nesukalbami. „Tikriausiai tie automo-biliai remontuojami ir jiems niekaip nepa-vyksta pašalinti gedimo“, – iškėlė įtikinamą versiją Algis.

Dar vieną pardavėją atsitiktinai pričiupau sukčiaujant. Dėl parduodamo „Mitsubishi“ paskambinau į vieną automobiliais prekiau-jančią bendrovę. „Ši mašina dabar Lenkijoje, Lietuvoje bus po dviejų dienų“, – patikino pardavėjas.

Po pusvalandžio man kilo vienas klausi-mas ir paskambinau dar kartą. Ragelį pakėlė kitas įmonės darbuotojas. Pasiteiravau dėl to paties „Mitsubishi“. „Žinau, jis dabar pas mus servise“, – paaiškino. „Ne Lenkijoje?“ –nustebau. „Ne, tvarkome Lietuvoje. Labai smarkiai dūmija, ieškome priežasties. Po poros dienų sutaisysime“, – viską išklojo vyriškis.

Nebeskambinau. Nesmagu, kai esi ap-gaudinėjama jau nuo pirmos bendravimo akimirkos.

Graibstomi „Nissan X-Trail“O vienas pardavėjas labai neturėjo lai-ko. Tuo metu jau buvau nusileidusi iki

„Nissan X-Trail“ visureigio lygio. Į servisą atvarytą mašiną apžiūrėjome, išbandėme. Tikrai nebloga. Tačiau pagal metus kiek per brangi.

Pardavėjas susiraukęs, į derybas nesi-leidžia: „Yra čia kam nupirkti mašiną ir be jūsų. Ir apskritai, neturiu aš čia su jumis laiko plepėti“. Šoko į „X-Trail“ ir nurūko.

„Blefuoja, – šypsojosi Algis. – Tu jam po savaitės paskambink ir pasiūlyk mažesnę kainą“. Tačiau šįkart Algis klydo. „Nissan“ iš skelbimų dingo jau tos pačios dienos va-kare. Vadinasi, tikrai turėjo kam parduoti ir be mūsų.

Apskritai, nustebau, kad „Nissan X-Trail“ tiesiog graibstomi. Ryte atsiranda skelbimas, o po pietų mašina jau parduota.

Galų gale vienas pardavėjas patikino: „Iš Prancūzijos vežami du „Nissan X-Trail“. Kai jie bus Lietuvoje – paskambinsiu.“

Padėkojau už rūpestį, bet nepatikėjau, kad paskambins. Pasirodo, klydau.

Po kelių dienų paskambino. „Nissan X-Trail“ apžiūrėjome, išbandėme, kainą su-derėjome, pinigus sumokėjau.

Ir pajutau, lyg nuo širdies būtų akmuo nu-siritęs. Praėjo keli mėnesiai, bet per tą laiką nekilo net menkiausias noras pasidairyti po automobilių pardavimo svetaines. Nes žinau: automobilis skelbime gražus ir geras tol, kol nepaskambini jo pardavėjui.

Gazas.lt | 41

Ieškokite kito!

15min • 2012 m. vasario 10 d.42 | Laisvalaikis

Avinai kitą savaitę nesunkiai sureguliuos bet kokią, net ir kebliausią, situaciją dar-be. Jūsų karjera gali pasiekti naują lygį – gausite pasiūlymą, kurio bus sunku atsi-sakyti. Nors jūs kopiate karjeros laiptais, tai kol kas neturės įtakos jūsų fi nansams.

Jaučiai kitą savaitę neturėtų kurti gran-diozinių planų. Jums dabar būtų geriau-sia visiškai atitrūkti nuo problemų ir pa-sistengti atgauti pastarosiomis dienomis prarastas jėgas ir energiją. Netrukus vėl galėsite veržtis į priekį.

Dvyniai pradeda naują svarbų etapą, jie galės realizuoti visus savo sumanymus, iš-spręsti bet kokius uždavinius. Jūsų laukia labai įdomūs dalykinio pobūdžio pasiūly-mai. Bet rinkitės atidžiai, kad nepražiop-sotumėte to, kas reikšminga.

Vėžių laukia naujos pažintys, kurios pa-darys esminį poveikį jų pasaulėžiūrai. As-meniniame gyvenime prasideda aktyvaus bendravimo laikotarpis. Vienišiai tikriau-siai sutiks savo antrąją pusę. Svarbiausia – atskirti rimtus jausmus nuo trumpalaikių.

Liūtams prasideda naujas laikotarpis, labai palankus karjerai. Turėsite galimy-bę pakelti savo profesinį lygį. Tikėtina, kad čia jums padės artimi bičiuliai arba pažįstami. Su jų pagalba galėsite išspręsti daugelį savo uždavinių.

Mergelės kitą savaitę galės ne tik reng-ti planus visiems šiems metams, bet ir laipsniškai pradėti juos realizuoti. Apgal-vokite jums svarbius projektus, aptarkite juos su aplinkiniais ir, jei tai įmanoma, su tais, nuo kurių priklauso jų realizavimas.

Svarstyklės pajus didžiulį energijos ir gyvybinių jėgų antplūdį, apims noras tapti lyderiu. Jūsų laukia viešas nuopelnų pri-pažinimas. Kopkite karjeros laiptais. Čia jums pranašaujami dideli laimėjimai. Jūs lengvai išspręsite visus klausimus.

Skorpionai kitą savaitę neturėtų pasi-duoti aplinkinių įtakai, kadangi tai gali neigiamai atsiliepti numatytų planų reali-zavimui. Venkite bet kokios kolektyvinės veiklos ir visas savo problemas spręskite savarankiškai.

Šauliai pasieks neblogų rezultatų viso-se srityse, tik reikės tam tikrų pastangų. Jūsų laukia pripažinimas ir pagarba tiek kolektyve, tiek valdžios kabinete. Tokia situacija jums suteiks pasitikėjimo savo jėgomis.

Ožiaragiams darbas teiks moralinį pa-sitenkinimą ir netgi džiaugsmą. Esate dė-mesio centre, todėl jūsų nepalieka gera nuotaika ir optimizmas, kurie padeda spręsti visus uždavinius. Poilsio dienas pasistenkite praleisti su šeimos nariais.

Vandeniai atskleis bjauriausius savo charakterio bruožus, kadangi darbe vis-kas klosis ne taip, kaip jūs norite. Žinoma, artimi žmonės priims jus ir blogai nusi-teikusius, bet pagalvokite, kodėl jie turi kentėti dėl jūsų problemų?

Žuvims kita savaitė suteiks puikią gali-mybę pagerinti padėtį visose gyvenimo srityse. Originalios idėjos ir sprendimai, ateisiantys į galvą artimiausiomis dieno-mis, verti dėmesio, kadangi jų realizavi-mas prisidės prie teigiamų pokyčių.

Horoskopai Kryžiažodis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

kiečius. Kmynas. Driu. Lira. Kabo. Meka. Obolas. Obas. Nė. Vladas. Dribt.

Veidas. Abaka. Sukarnas. Plukės. Garnys. Haitis. Raugas. Saujas.

Inkas. Kanzas. Po. Andai. Skalsės. Bet. Kas. Amrita. Išara.

idenas. Rink. Erkė. Uganda. Čia. Kaukas. Niu. Vargai. Vernas.

Skolinys. Sm. „Badas“. Kr. Klodas. Kai. Milas. Hansa. Nas. Pauzė.

Dalijasi. Skorbutas. Abiakis. Ba. Babkės. Per. Klostas. Jota.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: KELIAMASIS KRANAS

15min • 2012 m. vasario 10 d. Laisvalaikis | 43

– Brangusis, kaip tu mane nustebinsi Valentino dienos proga??

– Negrįšiu namo. Naktį suskamba telefonas: – Pagrobėm jūsų uošvę.– Tai puiku vyrai, ačiū! – Jei negausim išpirkos – paleisim.

– Sveiki, čia „Vilniaus vandenys“?– Tikrai taip.– Sakykite, kodėl mano bute iš

krano bėga vanduo?– O kas ten turėtų bėgti?– Na, pažvelgus į sąskaitą, bent jau

„Jack Daniels“!

– Tėti, kodėl tu vedei mamą?Vyras atsisuka į žmoną ir sako:– Matai, net vaikas stebisi!

Biologijos pamoka. Mokytoja sako:– Petriuk, kai pasakoju apie

beždžiones, žiūrėk ne pro langą, o į mane.

– Daktare, man su kojomis blogai...– Su kojomis gerai. Blogai – be kojų.

Kitas!

Pertraukti kalbančią moterį leidžiama tik kritiniais atvejais ir tik su žodžiais: „nupirksiu“, „taip, aš kvailys“, „myliu“ ir „gaisras!“

– Tai jūs teigiate, kad kaltinamasis bandė išmušti jums akį?

– Ne, jis bandė ją įkalti kuo giliau.

Kalbasi du bičiuliai:– Daktaras žadėjo, kad per dvi

savaites pastatys mane ant kojų.– Na, ir?– Nemelavo – turėjau parduoti

automobilį, kad apmokėčiau gydymo išlaidas.

Anekdotai sudoku

5 1 7 8 9 2

7 3 8 6

1 2 5

7 3 6 4

9 1

4 9 2 3

6 8 7

5 9 2 3

4 8 2 5 7 6

8 6 3

6 4 5

9 4 8 7

5 8 3

2 7

1 8 9

8 9 2 6

5 6 4

6 1 5

6 1

8 4 2 3

5 2

5 3 8

8 7

2 5 6

3 7

2 6 8 7

1 4

Lengvas

Vidutinis

Sunkus

15min • 2012 m. vasario 10 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Jaukus dviaukštis buvęs pieno cechas ant ežero kranto. Ant stalo garuoja arbata su medumi, vazoje pūpso šokolado gabaliukai, ant grindų guli drobiniai kakavos pupelių maišai. Kuo kvepia Lietuvoje gaminamas tikras juodasis šokoladas? Šokoladas, saldumas – meilės sinonimai. Tai žino ir 28-erių Domantas Užpalis, Gied-raičiuose (Molėtų r.) gaminantis šokoladą „Chocolate Naive“. Tačiau laiko vaikinui užtenka tik vienai aistrai. Ne šokolado pa-vidalo aistroms dar teks palaukti.

Žmogus orkestrasŠokolado fabrike Giedraičiuose nuo ryto iki vakaro zuja Domantas, jo kolega Da-rius Laurinavičius ir padėjėja Kristinutė su dukra Sabina. Nors jos nebealpėja nuo šokolado aromato ir skonio, D.Užpalis su pasimėgavimu laižo medų nuo šaukštelio ir užsikanda šokoladu – dar neatsivalgė.

Paprašytas prisistatyti, šokolado gamin-tojas vardija fi zines savo savybes: mėlyna-kis, neaukštas. Surimtėjęs sako, kad hobio ir talentų neturi: jo gyvenimo būdas –šokoladas. Paklaustas, kaip įvardytų savo pareigas, nusišypso: „Šokolado dizaine-ris, alchemikas, „Chocolate Naive“ idėjinis vadas, gamintojas, valytojas, buhalteris, „piarščikas“. Mes dar mažiukai, daug da-lykų reikia daryti pačiam.“

Domanto gyvenimą būtų galima suskirs-tyti į dvi dalis: prieš ir po. Prieš šešerius metus Vilniuje dirbo fi nansininku IT kom-panijoje, pakeitė daug specialybių. Galiau-siai išvažiavo mokytis į Londoną, kur bai-gė miesto planavimo magistro studijas. 2008-aisiais grįžo į Lietuvą. Prasidėjo kri-zė, ir Domantas pasijuto niekam nereika-lingas, ieškojo darbo, bandė užsiimti ne-mėgstama veikla: „Supratau, kad niekas manimi nepasirūpins, balandėliai neįskris į burną; kad reikia daryti pačiam. Visada buvau susijęs su maistu (kaip valgytojas), tad pradėjau dirbti su natūraliais ūkininkų produktais. Taip susipažinau su Dariumi – jis buvo mano pienininkas. Pradėjome pre-kiauti pieno produktais. Tai buvo pirmasis žingsnis į savarankiškumą, tačiau dirbome tik dėl pinigų.“

Energijos, kaip ir platų akiratį, Doman-tas turėjo, tad, apgalvojęs viską nuo A iki Z, „užfi ksavo“ šokoladą. Gavo ES paramą. Ir užsisakė toną kakavos pupelių. „Atvažia-vo į Šiaurės miestelį „fūra“ su pupelėmis. Įspūdingas vaizdas. Neturėjau nė vienos mašinos, net neįsivaizdavau, ką su jomis daryti. Reikėjo suktis. Makabriškomis aplin-kybėmis gimė įmonė ir vieta, pavasarį at-sikraustėme čia, į kaimą. Pradėjome nuo ledų, nes buvo sezonas. Atkeliavo pirmos mašinos, įrengimai. Viskas buvo abstraktu, netikėta ir nelabai aišku. Galiausiai rudenį atsirado šokoladas.“

Nuo pupelės iki plytelėsŠiame fabrike šokoladas gaminamas nuo pupelės iki plytelės (angl. bean to bar). Pupelės paskrudi-namos, išlukštenamos, atrenka-mos šiukšlės. Tada išrūšiuojamos ir sumalamos. Malimas trunka ilgiausiai – tris dienas. Masė pa-liekama subręsti nerūdijančio plie-no skardinėse. Tada susmulkinama ir

ištirpdoma. Kitas etapas – temperavimas. Jis užtikrina šokolado blizgesį, lūžimą, for-mą. Temperuotas šokoladas supakuojamas.

Viskas trunka savaitę. Įdėjus labai daug pastangų, užtektų keturių dienų.

„Gaminant greičiau šiek tiek nukentėtų kokybė, bet tik gurmanas tai atskirtų“, –šypsosi šokolado gamintojas, savęs dar ne-laikantis tikru gurmanu.

Domantas strykteli nuo kėdės ir surengia degustaciją. Iš pradžių duoda paragauti ži-nomo juodojo lietuviško šokolado, o vėliau –savojo, penkiskart brangesnio. Skonis iš tiesų kitoks. Švelnesnis. Jaučiasi daugiau kakavos, mažiau cukraus.

Kodėl jis tiek kainuoja, klausiu. D.Užpalis nesikuklina: „Natūralu, kad gamintojas, įdėdamas tiek pastangų, naudodamas tiek brangių ingredientų, tikisi už produktą gau-ti atitinkamą kainą. Mūsų produktų savi-kaina – dvigubai aukštesnė nei šimto gra-mų šokolado pardavimo kaina prekybos tinkluose, nekalbant apie jo pagaminimo kainą. Nereikia būti labai subtiliam, sko-nio skirtumas akivaizdus. Atskirti tiesiog gerą šokoladą nuo tiesiog blogo nėra taip sudėtinga.“

Konkurentai – tik užsienyje Lietuvoje konkurentų D.Užpalis neturi, to-dėl orientuojasi į užsienio rinką. Vasario 14-ąją vyks į Londoną – rodyti naujų produktų pavyzdžių. „Dabar jaučiuosi drąsiai, esu pa-tenkintas būsimu produktu, – sako šokolado gamintojas. – Mūsų rinka ne čia, o ten. Ten reikia dirbti, reikia laiko, konkurencija di-delė. Tikslas, kurį norime pasiekti, realus –20 tonų kakavos pupelių per metus. Dar metų nėra, kai veikiame, bet faktas, kad tos savo tonos pupelių nebeturime – sunaudo-

jome. Dabar tik geriname kokybę ir nesiplečiame. Nesinori dar

ištraukti rankų iš šokolado.“Paklaustas, kelioms plytelėms uždirba per

mėnesį ir ar to už-tenka pragyvenimui, Domantas išsisuka: „Mano asmeninės iš-

laidos nedidelės: tua-letinis popierius, dantų

pasta. Maistas kaimiš-kas. Visas uždarbis grįžta į šokoladą. Asme-ninio gyvenimo dabar nėra. Nėra kada. Rei-kia susikoncentruoti, nešvaistyti energijos.“

44 | Reportažas

Tikras šokoladas iš Giedraičių

15 Tiek kainuoja 80 gramų juodojo šokolado plytelė.

Skaičius

LtŠokolado alchemiku save

vadinantis D.Užpalis

gamina šokoladą nuo

pupelės iki plytelės.

D.Daškevičiūtės nuotr.

Smaližių

svajonė –

iš krano

tekantis

šokoladas.

Figos, išmirkytos

likeryje ir padengtos

„Naive“ šokoladu.

Jau antrą kartą Lietuvoje įsimylėjėliai ga-lės išmėginti savo jėgas neįprastose bu-čiavimosi varžybose „Ilgiausias Lietuvos bučinys su Listerine 2012“. Šį kartą re-kordo bus siekiama itin simbolišką die-ną – vasario 14-ąją, Šv. Valentino dieną.

Pernai konkurse „Ilgiausias Lietuvos bu-činys su Listerine 2011“ triumfavo vilnie-čiai – devyniolikmečiai studentai Karolis Zaleckas ir Ieva Pranskevičiūtė. Vilniečiai bučiavosi lygiai 18 valandų.

„Svarbiausia, kad buvo pasiektas Lietu-vos ilgiausio bučinio rekordas. Džiugino ir dalyvių atkaklumas bei drąsa. Taip pat pa-vyko patrauklia forma atkreipti renginio dalyvių ir žiūrovų dėmesį į burnos higie-nos svarbą“, – teigia renginį inicijavusio,

antiseptinio burnos skalavimo skysčio „Lis-terine“ atstovė Jekaterina Burneikienė.

Ilgiausio bučinio rekordą organizuojantis antiseptinis burnos skalavimo skystis „Lis-terine“ yra vienas populiariausių burnos skalavimo skysčių JAV, Didžiojoje Britani-joje, Australijoje ir kitose pasaulio šalyse. Produkto šūkis – „žudyti bakterijas, suke-liančias blogą burnos kvapą“.

„Ilgiausio bučinio su „Listerine 2012“ konkursas vasario 14 d. (antradienį) įvyks prekybos centre „Panorama“.

Renginio pradžia – 17:00.

Šv. Valentino dieną Vilniuje bus siekiama pagerinti 18 valandų bučiavimosi rekordą

ia 17:00.