Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 9 (1240) • 2012 m. kovo 16 d.

Vizionieriai

Skrydis lazerio spindulyje

Saugus lėktuvo pakilimas ir tūpimas. Tuo pastaruosius kelerius metus rūpinasi Laura Savičienė. Prisijungusi prie italų inicijuoto projekto ji tyrinėja, kaip išnaudoti lazerio savybes lėktuvams oro uosto zonoje stebėti.

8 psl.

Sportas

Gaujai reikia naujo vado

Šeštadienį Lietuvos futbolo federacijos konferencija išrinks naująjį LFF prezidentą. Vertinant užkulisių informaciją, tikėtina, jog Liutauras Varanavičius negaus dovanos 42-ojo gimtadienio proga.

14–15 psl.

Sveikata

Trečioji lytis „Berniukas ar mergaitė?“ – sulig pirmu naujagimio klyksmu teiraujasi tėvai. Kartais šis klausimas sutrikdo net daug mačiusius medikus. Ką atsakyti, jei kūdikis turi abiejų lyčių bruožų? O pasaulį kasmet išvysta tūkstančiai tokių vaikų.

16 psl.

Visagino atominę elektrinę drauge statys Lietuva, Latvija ir Estija. O kas atlygins žalą, jei nutiks

nelaimė? Iki šiol Lietuva sėkmingai žaidė likimu: nesaugia laikyta Ignalinos atominė elektrinė

veikė neapdrausta nė litu.4–5 psl. Jurgita Lapienytė

A.Kubiliaus vyriausybė ant

Lietuvos pečių krauna didžiulę

fi nansinę naštą.Vyriausybės, 123rf.com nuotr.

„15min“ montažas

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Ko siekė prezidentė D.Grybauskaitė, atsisakiusi atleisti vidaus reikalų ministrą R.Palaitį?

15min.lt apklausa

Valstybės valdovė nepasirašė premjero A.Kubiliaus teikimo atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą

R.Palaitį. Už prezidentės sijono pasislėpęs R.Palaitis narsiai atsisako pats atsistatydinti.

A.Kubilius po daugybės pasitarimų pagaliau pasijuto pažemintas ir R.Palaitį į Vyriausybę

delegavusiems liberalcentristams iškėlė ultimatumą: arba ministras iki kovo 22 d. atsistatydina, arba Permainų koalicijos galiojimo laikas baigėsi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vienu mostu padarė tai, ko beveik ketverius metus nesugebėjo padaryti visos opozicinės partijos.

Valstybės valdteikimo at

R.PalaitR.Pal

A.Kpa

d

ia vienu

Nedalyvausiu koalicijos partnerių

apsistumdymuose prieš rinkimus!

padaryti visosopozicinės partijos.

partneriųapsistumdymuose

prieš rinkimus!

2 | Politika

Prezidentės šachas A.KubiliuiVietoj premjero šacho ir planuoto mato R.Palaičiui trim ėjimais – D.Grybauskaitės šachas A.Kubiliui. Tai-gi panašu, kad koją persišovė ne D.Grybauskaitė, o A.Kubilius. Ar galėjo būti kitaip? Ar galėjo konserva-toriai, žinodami D.Grybauskaitės būdą, tikėtis, kad ji aukos R.Palaitį?

Būtų prezidentas V.Adamkus, R.Palaičio jau nebe-būtų. Bet Lietuvą valdo D.Grybauskaitė. O jei ji pasa-kė, kad „Palaitis čia nė prie ko“, tai visi turėjo supras-ti, „kas yra prie ko“. Konservatoriai nesuprato. Ir gavo prezidentės smūgį iš alkūnės.

Vis dėlto iššūkis prezidentei buvo rimtas. Ji pirmą-kart per savo kadenciją ėjo prieš daugumą, taigi prieš savo reitingą. Vadinasi, reitingai jai dar nėra viskas? Antra, nepardavė R.Palaičio, nors jai taip būtų buvę naudinga. Kas nulėmė tokį prezidentės apsisprendimą?

Krepšinyje būna ir taip, kad komanda, pirmajame kėlinyje išsiveržusi į priekį 20 taškų, pralaimi. Pana-šiai atsitiko ir konservatoriams. Jie žaibiškai mobili-zavo Antikorupcijos komisiją, kuri primėtė tritaškių į prezidentės krepšį. Bet tai buvo tik pirmasis kėlinys.

Bet gal būtent tai ir nulėmė konservatorių pralai-mėjimą. D.Grybauskaitė gal ir būtų sutikusi aukoti R.Palaitį, jei jo klausimą būtų svarsčiusi kita Seimo ko-misija, pavyzdžiui, sudaryta iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių, be to, svarsčiusi solidžiai, o ne taip, kaip antrasis Oušeno aštuntukas (su vagimis taip atvirai savęs dar niekas Seime nelygino), kai net klausimų prezidentei nesugebėjo padoriai suformu-luoti. Ar galėjo D.Grybauskaitė leisti sau prakišti parti-ją tokiems personažams kaip L.Kernagis ir N.Puteikis? D.Grybauskaitė apskritai nežino, ką reiškia pasiduoti.

Kas toliau? Prezidentės ir konservatorių meilė, vi-sai kaip F.Beigbederio romane, trukusi trejus metus, pasibaigė. D.Grybauskaitė įsigijo mirtiną priešą. Kaip ir konservatoriai. Tačiau bent kol kas konservatoriai mėtosi kaip vaikai. I.Degutienės pirmalaikių rinkimų idėją išpeikė ne tik V.Landsbergis. Surinkti tam būtinus 85 balsus Seime – misija neįmanoma. Tiek atsakingų žmonių joks Seimas jau seniai neturėjo.

Kad ir kaip kritiškai būtų vertinami prezidentės veiks-mai, premjeras, dirbdamas toliau su R.Palaičiu, atro-do apgailėtinai. A.Kubilius praleido progą pats įteikti atsistatydinimo pareiškimą. Tai būtų buvęs dėmesio vertas atsakomasis šachas prezidentei. Konservatoriai taip padarė 1999-ųjų pavasarį, kai G.Vagnorius įteikė V.Adamkui atsistatydinimo pareiškimą, o konservato-riai atsisakė formuoti naują Vyriausybę.

A.Kubilius to nepadarė, o ant nulinkusio karklo, kaip sakoma, visos ožkos daro. Kas bus, jei konserva-toriai pralaimės dar ir interpeliaciją R.Palaičiui? Matas A.Kubiliui. Į tokį premjerą galima nebekreipti dėmesio.

Nors dabar jis ir jo partija jaučiasi laimėję viešųjų ryšių kovą FNTT melodramoje (beje, pagrįstai), kaip atrodys konservatoriai su tokiu lyderiu prie rinkimų slenksčio? Žodžiu, norėjo kaip geriau, o išėjo kaip vi-sada: Vyriausybė ir Seimo dauguma likusias 200 dienų vaidins, kad dirba, o visas konservatorių politinis garas eis švilpukui. Melodrama tęsiasi, veiksmų skaičius n+k.Energetikos projektai? Seimo stalčiuose vietos daug.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Jei ji pasakė, kad „Palaitis nė prie ko“, tai visi turėjo suprasti, „kas yra prie ko“. Konservatoriai nesuprato.

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Savaitės žmogus

Taikioji prezidentė

„F & L“ production

Bandė apginti principingą ministrą

nuo premjero A.Kubiliaus persekiojimo

(1735) 15 proc.

Pademonstravo, kas yra tikrasis

valstybės šeimininkas (5947) 51 proc.

Norėjo sukelti sumaištį

valdančiojoje koalicijoje ir ją sugriauti

(1204) 10 proc.

Prezidentė turėjo kitų tikslų

(2870) 24 proc. Apklausoje dalyvavo 11757 žmonės

15min • 2012 m. kovo 16 d. Savaitės interviu | 3

TIRAŽAS – 88 000. ISSN 1822-5330.

Platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

nuolatinių skaitytojų per dieną„TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. ruduo

280 000

„15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

„Yra tūkstančiai gerai dirbančių pedagogų. O šįkart gal buvo atkreiptas dėmesys į provincijos mokytoją“, – kuklinasi Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Laima Skabickienė.

Trečiadienį jai kartu su dar keturiais ge-riausiais 2011 m. mokytojais Vyriausybės rūmuose įteikta premija, laureato ženklas ir diplomas.

Savaitraštis „15min“ domisi, kodėl L.Skabickienės mokiniai egzaminus laiko šimtukais, kur mokytoja ketina išleisti gau-tą premiją ir ar po apdovanojimo nesulaukė pavyduolių atakos.

– Už kokius nuopelnus gavote Metų moky-tojo premiją?

– Tai pats sunkiausias klausimas. Už peda-goginį, visuomeninį, kultūrinį darbą. Tai –tarsi mokytojo kasdienybė, kuri pavadin-ta žodžiu „nuopelnai“. Bet jie nėra tokie ir garsūs.

– Jūs kuklinatės. Juk per metus tik keli mo-kytojai gauna tokias premijas, nors pedagogų šalyje – tūkstančiai.

– Taip, aš tai laikau didele garbe. Labai sunku pačiam kalbėti apie savo nuopelnus. Galbūt visi labiau pastebi tai, kad mokyto-jas neužsidaro tik mokykloje.

Turiu omenyje savo kultūrinę veiklą Ma-žeikių krašte, Žemaitijos regione. Tenka pasirodyti ir respublikoje – konkursuose, olimpiadose.

– Kaip reagavote, sužinojusi apie premiją?– Aš, žinoma, nustebau. Apie tai tikrai

negalvodavau, džiaugdavausi kitais, kurie pelno tokius įvertinimus. Esu gyvenimo pa-mokyta nelaukti atpildo. Ir niekada nesitikiu jokio įvertinimo. Žinoma, malonu, bet kad siekčiau šito, tai tikrai ne. Kai taip gyveni, atkrenta labai daug įtampos, nereikalingų problemų. Negalvoji, ką už tai gausi. Na, šį kartą likimas apsistojo ties manimi. No-rėčiau palinkėti savo kolegoms pilnatvės, optimizmo, nenusiminti, jeigu neįvertina. Jei kas pažadėta, tai ir išsipildo mums apie tai nežinant.

– Ar aplinkiniai džiaugėsi jūsų sėkme, o gal atsirado pavyduolių?

– Atkreipiau dėmesį į mokyklos kolek-tyvo šilumą. Mane kolektyvas ir pasiūlė į kandidates premijai gauti. Labai malonu sulaukti buvusių mokinių laiškų – tai pats didžiausias įvertinimas. Na, o užkulisiuose tikriausiai visko būna.

– Ar spėjote apgalvoti, kur investuosite gau-tus pinigus?

– Tikrai negalvojau – apie pinigus man ne-sisuka mintys. Reikės, aišku, palabdariauti (juokiasi). Kokį tūkstantį paaukoti švietimui.

– Kokia jūsų pedagoginė patirtis?– 30 metų. 15 metų dirbau Mažeikių rajo-

ne, Laižuvos pagrindinėje mokykloje, tada parvykau su šeima gyventi į Mažeikius ir dirbau Ventos vidurinėje. O nuo 1996 m. – M.Račkausko gimnazijoje.

– O kokios jūsų interesų sritys? – Mano dalyko branduolys – literatūra,

kalba. Tačiau neįmanoma įsisprausti tik į tai. Interesų sritys – etninė kultūra, istori-ja, muzika. Be šių dalykų aš negalėčiau eiti į pamokas.

– Dėl istorijos kaip ir aišku, tačiau kodėl pamokose naudojate muziką?

– Tarkime, vaikai analizuoja liaudies dai-nas. Kaip jas galima analizuoti jų nepadai-navus? Aš pati užvedu dainą, ir tuo galiu už-krėsti vaikus. Mano kabinete stovi pianinas. Su dešimtokais narpliojame H.Radausko kūrybą. Žinau, kad tarp jų yra bardų. „Eik, rašyk, kurk“, – raginu. Ir jie kuria.

– Turite savitą vertinimo sistemą. Kokia ji? – Man labai svarbu stebėti mokinio daro-

mą pažangą. Nesu novatorė, nors apie tai

kalbama mūsų atnaujintose programose ir apskritai akcentuojama pedagogikoje. Vai-kas turi daryti išvadas, iš padarytų klaidų mokytis, todėl svarbus formuojamasis ver-tinimas. Jį sudaro daug dalių: visi darbai, atsiskaitymai. Ne paslaptis, kad turime vi-sokių mokinių – ir motyvuotų, ir nemoty-vuotų, todėl reikia turėti laiko juos auginti. Pažymys – jau paskui.

– Jūsų mokiniai egzaminus laiko labai ge-rai. Kai kurie – šimtukais. Ar tai jūsų nuopel-nas, o gal į geras gimnazijas patenka patys sti-priausi, puikiai išmokyti buvusių mokytojų?

– Neatmetu, kad turime gabių, talentingų vaikų, bet daug yra ir tokių, kurie mokyto-jo išauginti. Kad kažkas išaugtų iš sėklelės, reikia juodo darbo. Labai džiaugiuosi, kad galiu padėti jiems augti. Pavyzdžiui, nuo vieno kontrolinio darbo iki kito mokinys parašo kelis bandomuosius rašinius. Pažy-mio nerašau – parodau problemines vietas. Iš to pasimokęs, mokinys jau rašo kontroli-nį darbą, po to – laiko valstybinį egzaminą.

Visada prisiminsiu vienos merginos įspūdį, parsineštą iš egzamino: „Mokytoja, kaip man patiko rašyti!“ Paskui žiūrim – ji šim-tuką gavo! O prieš tai buvo visko – ir nusivy-limų, ir nevilties. Čia sudėtingas procesas. Svarbu būti šalia, kai tavęs reikia, ir negai-lėti savo laiko.

– Ar kada susimąstėte, ką veiktumėte, jei nebūtumėte mokytoja?

– Mąsčiau. Ne paslaptis, kad kiekvieno žmogaus gyvenime būna abejonių. Bet nie-kur savęs neradau – nei žurnalistikoje, nei redaktoriaus darbą dirbdama. Pasirodo, mo-kykloje vieta!

Metų mokytoja L.Skabickienė

Pamokyta nelaukti atpildo

Apie pinigus man nesisuka mintys. Reikės, aišku, palabdariauti. Kokį tūkstantį paaukoti švietimui.

• Metų mokytojo premiją Švietimo ir

mokslo ministerija įsteigė 1998 m.

Nuo to laiko ja įvertinti 77 pedagogai.

Premijos dydis – 15 600 Lt.

• Premiją skiria ir jų skaičių nustato

švietimo ir mokslo ministras.

Kandidatus teikia mokyklų vadovų ir

mokytojų asociacijos, švietimo įstaigų

steigėjai, ministerija.

• Be L.Skabickienės 2011 m. Metų

mokytojo vardą pelnė dar keturi

pedagogai: Vilniaus jėzuitų gimnazijos

muzikos mokytojas, choro meno

vadovas ir dirigentas Leonidas Abaris,

Zarasų rajono Dusetų meno mokyklos

dailės mokytojas ekspertas Romualdas

Pučekas, Kauno Jono Jablonskio

gimnazijos anglų kalbos mokytoja

ekspertė Audronė Venslovienė bei

Kauno jėzuitų gimnazijos etikos

mokytojas metodininkas Darius

Klibavičius.

Apie premiją „Kantrybės,

optimizmo,

lankstumo“, –

ko reikia geram

pedagogui

vardija 30 metų

mokytojaujanti

L.Skabickienė.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. kovo 16 d.4 | Tyrimas

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

Jokia įmonė negali įsipareigoti atomi-nės elektrinės katastrofos atveju išmo-kėti dešimtis milijardų litų nuostoliams padengti, todėl jėgainės draudžiamos minimaliomis sumomis, o nelaimės atveju visa fi nansinė našta krenta ant valstybės pečių.

„Branduolinio incidento atveju visi reikalavimai turi būti pareikšti atomi-nės elektrinės operatoriui. (..) Aukos yra atleistos nuo žalos įrodymo“, – skel-bia Pasaulio branduolinės energetikos asociacija, kurios narė yra ir valstybės įmonė „Visagino atominė elektrinė“.

Įsipareigojimai minimalūsLietuvos įsipareigojimai draudžiant branduolinį objektą yra numatyti dar 1963 metų Vienos konvencijoje. Ją ra-tifi kavusios šalys (Europoje – Bulgarija, Čekija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Ru-munija, Slovakija, Ukraina) atominei jėgainei privalo pirkti draudimo polisą. Minimali 1963 metais numatyta suma, skaičiuojama atsižvelgiant į dabartinę aukso kainą, siekė maždaug 240 mln. JAV dolerių (apie 630 mln. Lt).

1997 metais priimtas Vienos konven-cijos protokolas (įsigaliojęs 2003 me-tais) minimalią draudimo sumą gero-kai padidino – dabar Vienos konvenciją ratifi kavusioms šalims minimali bran-duolinio objekto draudimo suma sie-kia 360 mln. eurų (apie 1,24 mlrd. Lt).

Visagino atominės elektrinės (VAE) akcininkai – Lietuva, Latvija, Estija bei Japonijos korporacija „Hitachi“ – patys spręs, kokia suma draustis. Uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (UADBB) „Rinkos spektras“ direkto-rius Tomas Laurinaitis tikisi, kad priva-taus verslo dalyvavimas VAE statybose lems, jog draudimo suma bus didesnė nei numatytas minimalus limitas.

„Operatoriai, įrangos tiekėjai turėtų atsižvelgti į realų žalos dydį. Reikia tu-rėti omenyje, kad šiuo atveju atominė elektrinė statoma pakankamai apgy-vendintoje teritorijoje ir poveikis galė-tų būti didelis ne tik siauram regionui,

bet ir ištisoms valstybėms. Privatus ka-pitalas žiūri į tai atsakingai – jie suvo-kia, kad viena tokia avarija gali verslą sužlugdyti per vieną naktį“, – „15min“ sakė T.Laurinaitis.

Jei pasirinkta draudimo suma viršytų minimumą, per visą branduolinės jė-gainės eksploatavimo laikotarpį sumo-kėtų draudimo įmokų suma tikriausiai būtų didesnė už minimalią draudimo sumą (1,24 mlrd. Lt).

Tuo atveju, jei branduolinio inci-dento padaryta žala viršytų draudimo sumą, likusius nuostolius privalėtų pa-dengti valstybė.

Branduolinių jėgainių draudimo su-mos yra sąlyginai mažos. T.Laurinaičio teigimu, pavyzdžiui, lėktuvo „Boeing“ privalomasis draudimas viršija Vie-nos konvencijoje numatytą bran-duolinės jėgainės draudimą ir siekia apie 1,3 mlrd. Lt. Kol negaliojo Vienos

konvencijos protokolas, lėktuvo drau-dimas atominės elektrinės draudimo minimumą viršijo du kartus.

Atsakingos šalys netaupoLietuvos energetikos konsultantų aso-ciacijos direktoriaus Martyno Nage-vičiaus teigimu, didele suma drausti branduolinės jėgainės iš principo yra neįmanoma.

„Sąlyginai maža atsakomybės riba yra nustatyta todėl, kad, esant didelei draudimo įmokai, atominė energetika būtų nekonkurencinga. Todėl valstybė subsidijuoja atominę elektrinę. Fuku-šimos nelaimės atveju žala siekė apie 210 mlrd. Lt. Jokiai valstybei sukaupti tokią sumą pinigų nėra įmanoma“, – „15min“ sakė M.Nagevičius.

Visgi, T.Laurinaičio teigimu, atsa-kingi ir rizikas suvokiantys verslinin-kai branduolinius objektus draudžia didelėmis sumomis.

„Daugelis Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos branduolinių elektrinių yra apsidraudę 3,9–5,2 mlrd. Lt, tai yra, jos įvertino tą riziką. Tokius įrenginius sta-to ir eksploatuoja tas, kas turi pinigų, tai pagalvoja ir apie tai, jei, neduok Dieve, jų įrenginyje atsitiks avarija, ir kokią įtaką tai turi jų verslui“, – sakė T.Laurinaitis. Aukštai atsakomybės kar-telę yra užkėlusios Paryžiaus ir Briu-selio konvencijas ratifi kavusios vals-tybės. Jų minimali atsakomybė siekia 5 mlrd. Lt. Abi konvencijas yra ratifi ka-vusios Belgija, Danija, Suomija, Pran-cūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Mokėtų viena LietuvaLietuvoje veikiančios draudimo bend-rovės yra per mažos, kad galėtų prisi-imti atsakomybę už branduolinio reak-toriaus draudimą. Be to, tokio objekto rizikos įvertinimui reikia labai specifi -nių žinių. Pasaulyje atomines elektri-nes draudžiančių įmonių ar jų susivie-nijimų yra labai nedaug.

Valstybės įmonė „Visagino atominė elektrinė“ savaitraščiui „15min“ nuro-dė, kad branduolinės elektrinės opera-torius įsigyti polisą galėtų iš šiuo metu Europoje veikiančių draudimo bendro-vių –„Nuclear Risk Insurers Limited“, „Lloyd‘s Nuclear Syndicate“ ir kt.

Branduolinės elektrinės operatorius taip pat galėtų prisijungti prie asocia-cijų EMANI (European Mutual Associ-ation for the Nuclear Industry) ir ELI-NI (European Liability Insurance for Nuclear Industry). Minėtų pastarųjų

Naujos atominės elektrinės draudimas bus tik simbolinis

Atominė rizika:

FNTT istorijos „viščiukai“Po vidaus reikalų ministro R.Palaičio sprendimo at-leisti iš pareigų FNTT vadovus prabėgo jau mėnuo, tačiau galutinis taškas šioje istorijoje dar anaiptol nepadėtas. Po to, kai V.Gailius ir jo pavaduotojas kreipėsi į teismą, laukti to galutinio taško, turint gal-voje Lietuvos teismų užimtumą, gali tekti dar ilgai.

Be to, niekam tas galutinis taškas tada nebus įdo-mus – juk šimtus tūkstančių siekiančios kompen-sacijos už priverstines pravaikštas, jei tokios būtų priteistos, bus sumokėtos iš valstybės biudžeto, o didžioji dalis Lietuvos visuomenės, kaip žinoma, į valstybės biudžetą vis dar žiūri kaip į sovietinio kolchozo bulvių lauką.

Tad nelaukiant, kol tame bulvių lauke kas nors naktį nukas vieną kitą vagą, galima pabandyti su-skaičiuoti „viščiukus“, kurie išsirito iš visos šios istorijos.

Apie pirmalaikių rinkimų galimybę, galimą in-terpeliaciją R.Palaičiui Seime, mažumos koaliciją ir kitas „trintis“ bei „pasistumdymus“ nekalbėkime. Tai – šalutiniai šios istorijos rezultatai, kurie yra ne-reikšmingi, nes iš esmės nieko nekeičia.

Svarbiausias ir reikšmingiausias pastarojo mė-nesio rezultatas – tai sutrikdyta FNTT veikla. Pri-simenant, jog ši institucija pastaruoju metu veikė aktyviai, galima neabejoti, jog ne vienas ir ne du asmenys, matydami tokį rezultatą, šiandien ploja katučių. Ar plojimai buvo iš anksto užsakyti, gali-me tik spėlioti.

Kitas, ne mažiau svarbus FNTT vadovų atleidi-mo istorijos rezultatas yra lemiamo VSD vaidmens formuojant Lietuvos valstybės politiką patvirtini-mas. Akivaizdu, kad, nepaisant vyriausybių, prem-jerų, prezidentų, paties VSD vadovų kaitos, nepai-sant buvusių parlamentinių tyrimų, VSD išsaugojo savo vadovaujamą vaidmenį valstybėje. Panašiai kaip Komunistų partija iki Kovo 11-osios. Kaip pa-sakys, taip ir bus.

FNTT vadovų atleidimas atskleidė (o gal reikėtų sakyti – patvirtino) ir kitą nelabai malonią tiesą: vi-sišką Generalinės prokuratūros (o gal reikėtų sakyti –jos vadovo D.Valio) neįgalumą ir jos priklausomy-bę nuo politikų (o gal reikėtų sakyti – prezidentės).

Nusikalstamas delsimas tirti informacijos apie bū-simą „Snoro“ nacionalizavimą nutekinimą, tiesiogi-nių funkcijų perdavimas VSD, lyg beraščio surašyti kliedesiai, kad nutekėjusi informacija nebuvo nusi-kaltimas ir tik pagal D.Grybauskaitės komandą pra-dėtas ikiteisminis tyrimas – vien šių faktų pakaktų, kad Seime pirmiausia būtų svarstomas nepasitikėji-mas ne R.Palaičiu, o generaliniu prokuroru D.Valiu. Bet tikriausiai nebus, nes bestuburiai šiandienėje Lietuvoje, atrodo, yra labiausiai vertinama rūšis.

Kita vertus, bestuburiams įvertinti reikia tinkamos aplinkos. Ir šioje vietoje dera paminėti prezidentę, kuri FNTT vadovų atleidimo istorijoje parodė iki šiol nematytą veidą. Jau žinojome, kad prezidentė yra pakankamai kategoriška, ryžtinga ir reikli kitiems, bet nauja buvo tai, kad D.Grybauskaitė nenori pri-siimti atsakomybės ir yra linkusi sprendimus daryti kitų rankomis. Ne nauja Lietuvai, bet šiek tiek ne-tikėta kalbant apie prezidentę buvo sužinoti, kad „telefoninė“ teisė išlieka viena pagrindinių Lietu-vos valdymo formų.

Blogiausia, kad tai tikriausiai dar ne visi FNTT is-torijos „viščiukai“. Ir nors nesinori laukti, kol išsi-perės likusieji, tikriausiai dar sulauksime.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Bestuburiai šiandienėje Lietuvoje, atrodo, yra labiausiai vertinama rūšis.

Daugiau nei 17 milijardų litų kainuosiančią Visagino atominę elektrinę drauge statys Lietuva, Latvija ir Estija. O kas atlygins žalą, jei nutiks nelaimė? Simbolinis branduolinės atominės jėgainės draudimas kainuos mažiausiai milijardą litų. Tiesa, iki šiol Lietuva sėkmingai žaidė likimu: nesaugia laikyta Ignalinos atominė elektrinė iki uždarymo veikė neapdrausta nė litu.

G.Čiurinskas:

„Tokios katastrofos, kaip cunamis Japonijoje ar rugsėjo 11-oji JAV, turi įtakos beveik visoms draudimo rūšims.“

15min • 2012 m. kovo 16 d. Tyrimas | 5Dėl nesaugių reaktorių

uždaryta Ignalinos

atominė elektrinė veikė

neapdrausta.

V.Voskoboinikovo nuotr.

kas bus, jei sprogs?

asociacijų nariai – atominių elektrinių val-dytojai ar savininkai – yra sukaupę savus resursus (nuo 345 mln. iki 1,7 mlrd. Lt) savo narių žaloms, nuostoliams atlyginti.

Už branduolinės jėgainės draudimą yra atsakingas jos operatorius, šiuo atveju – „Visagino atominė elektrinė“.

„Tai yra Lietuvoje veikiantis subjektas ir elektrinė šiuo atveju yra draudžiama ne kaip politinis susivienijimas, o draudžiama kaip įmonė“, – kalbėjo T.Laurinaitis.

Branduolinio incidento atveju už pa-darinių likvidavimą Lietuvoje atsakytų

„Visagino atominė elektrinė“ ir valstybė. Tuo metu mūsų strateginiai partneriai fi -nansinės pagalbos mums suteikti nepriva-lėtų. „Manau, kad Latvija, Estija ir Lenki-ja pirmiausia rūpintųsi avarijos padarinių likvidavimu pas save, kalbant apie Lietu-vą, tai čia jau būtų tų valstybių geranoriš-kumas“, – pastebėjo draudimo brokeris.

Lietuva, „Visagino atominės elektrinės“ atstovų teigimu, draudiką pasirinks „rem-damasi savo pirkimų procedūromis“.

Branduolinė jėgainė draudžiama nuo pat jos statymo pradžios, draudimas atskiroms

veiklos rūšims išlieka ir po elektrinės už-darymo. Draudimo įmokos suma kinta priklausomai nuo branduolinio inciden-to rizikos.

Draudimo brokerio „Colemont“, asoci-juoto „Lloyds of London“ nario, draudžian-čio atomines elektrines JAV, Kanadoje ir Europoje, direktorius Giedrius Čiurinskas atominės elektrinės draudimą suskirstė į kelis etapus.

Pirmoji draudimo fazė – nuo statybos iki branduolinio kuro atvežimo. Čia privalomas trečiųjų asmenų sveikatos ir turto, statybų, įrenginių transportavimo, galimo vėlavimo draudimas.

Antroji fazė – branduolinio kuro atveži-mas, montavimas ir testavimas. Draudžia-mas branduolinio kuro transportavimas, saugojimas.

Trečioji fazė – AE atidarymas ir veikimas. Draudžiama nuo branduolinių incidentų poveikio žmonėms ir aplinkai, taip pat nu-matoma verslo nutrūkimo rizika.

Ignalinos AE nebuvo apdrausta Prieš dvejus metus uždarytos Ignalinos ato-minės elektrinės (IAE) vadovybė ir ankstes-nės Lietuvos vyriausybės, matyt, vylėsi, kad jokių branduolinių incidentų joje nebus, mat jėgainė nebuvo apdrausta. Maždaug prieš dešimtmetį buvo skelbtas konkursas IAE draudimui. Tačiau vienintelio kandida-to įkainiai pasirodė tokie aukšti, kad juos būtų reikėję įtraukti į elektros tarifą, todėl nuspręsta apsieiti be draudimo nuo bran-duolinių incidentų.

„Man keista, kaip pati valstybė, valstybi-nės įmonės turi tokį matymą, – valstybės laisvę pačiai nustatyti atsakomybės dydį komentavo T.Laurinaitis. – Jei Lietuva yra

ratifi kavusi atitinkamas konvencijas, Lie-tuva turi jų laikytis ir klausimo, apsimoka, ar ne, čia nėra.“

Be draudimo nieko nebusJei Lietuva iš tiesų pastatys naują atominę elektrinę, šįkart nuo draudimo nepavyks išsisukti. Branduolinės energijos įstaty-mas numato, kad branduolinės energeti-kos objektą eksploatuojanti organizacija Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo apdrausti jos valdomą objektą ar ki-taip užtikrinti lėšas, reikalingas branduoli-nei žalai atlyginti.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) rengia Licencijų ir lei-dimų išdavimo taisyklių projektą, kuria-me bus numatyta, kad pareiškėjas turės pateikti dokumentus, įrodančius, kad jos valdomas objektas yra apdraustas ar yra kitaip užtikrintos lėšos, reikalingos bran-duolinei žalai atlyginti.

M.Nagevičius:

„Fukušimos nelaimės atveju žala siekė apie 210 mlrd. Lt. Jokiai valstybei sukaupti tokią sumą nėra įmanoma.“

Vasario viduryje Vyriausybė pagaliau tru-

putėlį praskleidė VAE fi nansavimo šydą ir

pareiškė – jėgainės gaminamos elektros

savikaina sieks vos 7–10 ct/kWh skaičiuo-

jant litais, o rinkoje ją realizuoti pavyktų už

17–25 ct/kWh.

Taip pat teigta, kad VAE statyboms

reikalingas paskolas su pa-

lūkanomis grąžinsime jau iki

2038-ųjų.

Paskolų mokėjimas esą nepa-

darys jokios įtakos vartotojo

mokamai kainai už elektrą,

tiesiog akcininkai kurį laiką

dirbs be pelno. Planuojama,

kad VAE statybos kainuos apie

17 mlrd. litų.

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko

atstovas žiniasklaidai Kęstutis Jauniškis

„15min“ tikino, kad, apskaičiuojant VAE

elektros kainas, skaičiuotos ir palūkanos

už paskolas, ir būsimos draudimo įmokos.

Ekspertai tokių skaičių rimtai nevertina.

Energetikos ekonomikos asociacijos pir-

mininkas profesorius Jurgis Vilemas juo-

kiasi, kad energetikos ministras tikriau-

siai supainiojo lietuviškus centus su euro

centais.

Anot J.Vilemo, tokia elektros

energijos savikaina įmanoma tik

tuo atveju, jei atominę elektrinę

mums kas nors padovanotų kar-

tu su visu jai reikalingu kuru.

Lietuvos banko valdybos pirmi-

ninko pavaduotojas Raimondas Kuodis

politikų žadamą naujos atominės elekt-

rinės elektros savikainą laiko nesusipra-

timu. Anot jo, elektros savikaina 7–10 ct/

kWh galėtų siekti tik 2040 metais, kai jau

būsime padengę kapitalo sąnaudas.

Viskas įskaičiuota

15min • 2012 m. kovo 16 d.6 | Verslas

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Dėl interviu su A.Zabuliu susitarėme dar vasario pabaigoje, kuomet vieno-je spaudos konferencijoje „Omnitel“ akcininkų – kompanijos „TeliaSone-ra“ – vadovai išreiškė susirūpinimą si-tuacija Baltijos šalyse, ypač išskirdami Lietuvą. Kitaip sakant, leido suprasti, kad iš visų grupės įmonių sunkiausiai sekasi „Omnitel“.

Tikras antausis kompanijai, kuri „tri-jų milijonų“ šalyje turi beveik 2 mln. klientų, o praėjusių metų apyvarta siekė 555 mln. Lt. Tačiau šis skaičius gražus tik nematant perspektyvos: auksiniais 2008-aisiais bendrovės pajamos buvo 977 mln. Lt ir nuo tada nuolat mažėjo.

Beveik valandą trukusio pokalbio metu „Omnitel“ prezidentas pasakojo apie bendrovės fi nansus, artimiausius uždavinius ir planus, mobiliojo inter-neto ir telekomunikacijų rinkos ateitį.

– „TeliaSonera“ vadovai kritiškai at-siliepė apie savo įmonių rezultatus Bal-tijos regione. Labiausiai skeptiškai kal-bėta apie „Omnitel“. Kodėl būtent jūs buvote išskirti?

– Bene didžiausias skirtumas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių yra tas, kad su-manumo tendencija Skandinavijos ša-lyse atėjo žymiai anksčiau. Šiaurės šalių didžiausiuose miestuose – Kopenha-goje, Stokholme, Helsinkyje, Osle iš-manieji telefonai dirba labai stipriai. Drįsčiau teigti, kad 50 proc. Stokholmo gyventojų vaikšto su išmaniaisiais te-lefonais, labai aktyviai naudojasi įvai-riomis programėlėmis, mobiliaisiais duomenimis. Žmonės yra įdarbinę telefonus.

Baltijos šalių rinkoje stipriai spaudė-me „išmanizacijos“ bangą. Tendencijos yra pakankamai džiugios, tarkime, per-nai apie 60 proc. „Omnitel“ parduotų telefonų buvo išmanieji. Bet Lietuvo-je išmaniųjų telefonų įdarbinimas yra menkas, nes gal dar ne visi mato naudą turėti populiariausias aplikacijas telefo-ne ar planšetiniame kompiuteryje. Tie-siog reikia laiko, kad žmonės priprastų, įgustų. Baltijos šalys ir konkrečiai Lie-tuva laikosi prasčiau ir dėl to, kad re-

cesijos metu bendrojo vidaus produkto kritimas buvo didžiulis, kone 25 proc.Lietuvoje krizė prasidėjo maždaug 9 mėnesiais vėliau nei Latvijoje ir Esti-joje. Lietuviai, įėję į krizę vėliau, joje ir pabuvo keliais mėnesiais ilgiau.

Trečias skirtumas tas, kad visgi Lie-tuvoje mažiausios kainos percepcija yra žymiai didesnė nei Latvijoje ir Estijoje, jau nekalbu apie Skandinavijos šalis. Nes jei pažiūrėsime į visas reklamas, į labai agresyvų mažiausios kainos pir-šimą, žmonės kainodarą vertina labai stipriai ir kitąkart gal net per stipriai. Mūsų noras – kad mobilieji sprendimai būtų naudojami palengvinti gyvenimą, padidinti verslo efektyvumą. Tam, tur-

būt, taip pat dar reikia laiko.

– Kokia jūsų verslo sritis sunk-mečiu smuko labiausiai?

– Labiausiai mažėjo pajamos iš balso telefonijos ir SMS. SMS keičiami el. žinutėmis, tokia yra tendencija ir nuo jos niekur nepabėgsi.

Kalbant apie balso te-lefoniją, Lietuvoje tarp-tinklinio sujungimo tari-

fai per metus mažėjo 20–40 proc. Tai reiškia, kad per me-tus gavome apie 5–10 proc.

mažiau pajamų. Aišku, akcininkai su-pranta, dėl ko tai yra, bet bendrame pa-veiksle tie nukritimai yra pakankamai žymūs ir rėžia akį. Visgi manau, kad tas tarptinklinio sujungimo tarifų su-mažinimas buvo teisingas, dėl to, kad jie tikrai buvo pernelyg dideli.

Pasižiūrėjus į kitas šalis aiškiai ma-tomas išmaniųjų telefonų pardavimo augimas, taip pat auga mobiliųjų duo-menų perdavimas. 2011 metais, paly-ginti su 2010-aisiais, „Omnitel“ iš mo-biliųjų duomenų perdavimo uždirbo 32 proc. daugiau, bet žiūrint į sąskai-tos dalį, kurią sudaro balsas, ir tą dalį, kurią sudaro duomenys, tas augimas nebuvo toks, kad galėtų kompensuoti balso pajamų kritimą.

Didelę įtaką turėjo ir investicijos į tink-lą. Mes į 3G mobiliojo interneto tinklo infrastruktūrą iš viso jau investavome apie 440 mln. Lt, pernai investicijos siekė apie 118 mln. Lt.

– Ar kainų pokyčiai turėjo kokios nors įtakos vartojimui?

– Žmonės įprato prie paketinės kai-nodaros. Tai yra, jie gauna tam tikrą paketą skambučių, SMS žinučių į vi-sus tinklus, tad nereikia per daug rū-pintis, kur skambino, nes jie žino, kiek bendrai gali prakalbėti už tam tikrą fi k-suotą kainą.

Per visą krizės laikotarpį vartojimas nesumažėjo, jis išliko toks pat ar net pa-didėjo. Bet dėl krentančios minutės kai-nos operatoriai surenka mažiau pajamų.

– Kur pernai buvo investuojama daugiausia?

Mes pakankamai nemažai investa-vome į tinklą – tiek į 3G, tiek į 4G. Taip pat lėšas nukreipėme į vartotojų edu-kaciją – nepiršome išmaniųjų telefonų ir neakcentavome kainos.

Visų trijų operatorių siūlomos kai-nos realiai yra tokios pačios, tik mes nenorime nusipiginti, plačiąja šio žodžio prasme.

Mes daugiau akcentuojame tam tikrą vertę, kurią žmogus galėtų gauti nau-dodamasis išmaniuoju telefonu. Aišku, stebuklų nebūna iškart, bet mes tikime, kad „išmanizacija“ atvažiuos į Lietuvą ir negrįš į pradinę būseną.

Kažkuria prasme mes investuoja-me ir už visą industriją. Pažiūrėkime į mūsų jau kelintą kartą organizuojamą „AppCamp“ – juk ten sukurtos prog-ramėlės nėra „Omnitel“ nuosavybė. Jomis gali naudotis bet kurio operato-riaus klientai.

„Omnitel“ prezidentas A.Zabulis:

„Lietuviai turi Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ prezidentui, 50 metų Antanui Zabuliui, šį pavasarį nėra kada ilsėtis. Kompanijos akcininkai spaudžia auginti mažėjančias pajamas ir pelną. A.Zabulis mano, kad tai įmanoma, bet būtina investuoti ne tik į įrangą, bet ir į klientus.

Didžiausias šių

metų A.Zabulio

rūpestis – stabilizuoti

bendrąsias pajamas.

BFL nuotr.

• 2011 m. „Omnitel“ uždirbo

555 mln. Lt – 46 mln. Lt mažiau

nei 2010 m.

• 2011 m. „Omnitel“ investavo

118 mln. Lt – 108 proc. daugiau

nei 2010 m. Daugiausia „Omnitel“

investavo į mobiliojo interneto

verslą bei išmaniojo turinio bei

programėlių rinkos ugdymą.

• „Omnitel“ EBITDA marža

2011 metais sudarė 28 proc.

(2010 metais – 33 proc.).

Skaičiai

Lietuva turi bene pačią moderniausią infrastruktūrą, bet mobilieji duomenys daugiausia yra naudojami parsisiųsti fi lmų.

Mirtis – ne pabaigaVienas pamokslininkas yra užrašęs istoriją, kaip Niu-jorko bankas, nutaręs pasveikinti savo konkurentus, įsikūrusius naujame pastate, išsiuntė gėlių puokštę. Tuokart gėlių parduotuvės darbuotojai kiek apsiriko ir su puokšte išsiuntė užrašą: „Su giliausia užuojau-ta.“ Po to jie turėjo kaip reikiant atsiprašinėti užsa-kovų už neapdairumą. Bet tai ne viskas. Jie pašiur-po supratę, kad į laidotuvių namus išsiuntė gėles su užuojauta mirusiojo artimiesiems: „Sveikiname persikėlus į naujas patalpas!“

Nežinia, kas tokie buvo antrosios puokštės gavėjai, bet, jei jie buvo krikščionys, neturėjo supykti, nors ir per klaidą, gavę žinutę su užrašyta tiesa, kad mirtis yra persikraustymas, o ne pabaiga.

Paulius rašo pirmajai Europos parapijai Filipų mies-te, kuri gimė jo skelbimo dėka ir į kurią, dar tebebū-damas įkalintas romėnų valdžios, tikisi vėl atvykti po išlaisvinimo. Pauliaus byla ėjo į pabaigą ir jis ti-kėjosi, kad šioji bus išspręsta jo naudai.

Tačiau galėjo visaip nutikti, kaip vėliau ir atsitiko, kai Paulius po kito kalinimo Romoje buvo nukirs-dintas. Šioje situacijoje gimė žodžiai, nusakantys kiekvieno krikščionio galingą viltį ir nuostatą: „Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas“. Ir Paulius paaiškina: „Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti, tai nebežinau, ką pasirinkti. Mane traukia ir viena, ir antra, nors verčiau man mirti ir būti su Kristumi, nes tai daug geriau“ (Fil 1,22-23).

Kristuje visa yra sutaikyta – ir gyvenimas, ir mirtis. Tiesą sakant, nėra kelių, bet vienas gyvenimas, ku-ris niekuomet nesibaigs, o krikščioniui ateitis reiškia gyvenimą be nuodėmės, kuri mus atskyrė nuo Die-vo, ir be jos vaisių, nepaliaujamai kankinančių žmo-gų ir visą kūriniją. Ateitis bus perkeista dabartis, kai širdis, čia tikėjimu žvelgusi į Viešpatį, galės regėti Jį ir ilsėtis Jo artume.

Paulius nesako, kad jis skubąs išeiti, bet norėtų, nors ir spaudžiamas vargų, pasilikti, kad galėtų pasi-tarnauti kitiems, paskelbdamas, parodydamas Vieš-patį. Tai ir mūsų pašaukimas – neskubėti išeiti, bet su meile priimti šį gyvenimą kaip Dievo dovaną, o kiekvieną dieną – kaip galimybę sekti Viešpačiu, pa-sitarnaujant žmonėms. Tokia nuostata neturi nieko bendra su savižudybėn linkusio žmogaus būsena, nes pastarasis gyvenime mato tik tamsą, pragarą, o mirtyje – išeitį. Paulius tiek gyvenime, tiek mirtyje matė mylintį Kristų. Nors šis gyvenimas bei pasaulis mus dažniau pririša prie savęs taip stipriai, kad mes nenorime ir bijome jį prarasti, net nemąstydami apie tai, kas mūsų laukia.

Kaip suderinti meilę žemiškam gyvenimui ir am-žinybės troškimą?

Senoviniame norvegiškame katekizme parašyta, kad Dievas Tėvas pašaukia mus iš dangiškų rūmų ir pasiunčia gyventi į Jo koloniją, salą, vadinama Žeme. Po to, kai Dievas papasakoja, kas laukia toje saloje, Jis baigia tokiais žodžiais: „Didžiausias pavojus yra tame, kad tu gali pamilti salą taip, kad nesirūpinsi sugrįžimu į Karalystę. Mylėk salą todėl, kad Ji yra mano nuosavybė, bet ne todėl, kad ji tavo namai. Tavo namai yra rūmuose drauge su manimi.“

Gavėnios laike, ypač prisimindami Kristaus kan-čią, mes dėkojame ir džiaugiamės, kad Jo kančios dovanojo mums gyvenimą, o mirtis niekuomet ne-beturės pergalės virš mūsų, bet Dievas mums vieš-patauja dabar ir per amžius.

Komentarass

Mindaugas Sabutisredakcija@15min.lt

Kaip suderinti meilę žemiškam gyvenimui ir amžinybės troškimą?

15min • 2012 m. kovo 16 d. Verslas | 7

įdarbinti telefonus“– Kokią užduotį šįmet jums kelia akcininkai? – Lygiai prieš metus sakiau, kad būtų idea-

lu, jei per 2011-uosius nukristume tik tiek, kiek mus pakoregavo tarptinklinio sujun-gimo tarifai.

Nukritome šiek tiek daugiau, nes balso pajamos krito greičiau nei manėme.

Šių metų planas – turėti visiškai stabili-zuotas bendrąsias pajamas. Be abejo, tam tikros korekcijos balso telefonijos pajamose gali įvykti ir nuo to niekur nepabėgsi, bet jos turėtų būti atitinkamai kompensuotos mobiliųjų duomenų pajamomis.

– Kaip tikitės padidinti pajamas iš mobi-liųjų duomenų?

– Nemažai žmonių nori įsigyti išmanųjį telefoną, bet dar negalvoja apie duomenų naudojimą.

Mūsų tikslas yra, kad išmanieji telefo-nai būtų naudojami ne tik skambinti, bet turėtų ir tam tikrą duomenų paketą, kurį vartotojas suprastų kaip papildomą vertę ir galėtų naudoti įvairioms aplikacijoms, sprendimams, kurie leidžia daug dalykų tvarkyti paprasčiau.

Šiuo metu vienas klientas vidutiniškai per mėnesį persiunčia apie 250–300 megabaitų. Bet, kaip rodo tendencijos, dar keleri me-tai ir šis skaičius gali perkopti 1 gigabaitą.

– Kokie pirmieji 4G rezultatai? Ar atsiper-ka investicijos, ar turite vartotojų, ar žmo-nės domisi?

– Vartotojų skaičius kol kas nėra didelis, bet domėjimasis tikrai yra. Galiu pateikti pavyzdį – daugiau nei prieš metus 4G buvo paleistas Švedijoje, tai tie patys akcininkai anksčiau klausdavo, kiek yra vartotojų, o dabar apie vartotojų skaičių nebekalba, nes tai yra žymiai toliau, nei klientų skaičiavi-mas, nuvažiavęs procesas.

Mes dar tik esame pradėję šį procesą, vi-same tinkle diegiame technologijas.

Domėjimasis yra didžiulis, bet reikia tin-kamų telefonų, modemų, kurie veiktų tuo-se dažniuose, kuriuos mes šiandien turime.

„Omnitel“ siekia, kad klientai

ne tik įsigytų išmaniuosius

telefonus, bet ir naudotų

juos pagal paskirtį – ne tik

skambintų ir rašytų SMS.

BFL nuotr.

1,99 Tiek vartotojų „Omnitel“ turėjo 2011 m. pabaigoje.

Skaičius

mln.

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Koks lėktuvas geriausias pasaulyje? Išgirdus tokį protų mūšio vertą klausimą, galvoje kaipmat ima suktis mintis apie kokį nors „Boeing“. Nieko panašaus, atsakytų aviatoriai. Nepaisant tobuliausių techninių charak-teristikų, geriausias lėktuvas vis dėlto tas, kurio pakilimų ir nusileidimų skaičius sutampa.

Būtent saugiu lėktuvų kilimu ir tūpimu pastaruosius kelerius metus rūpinasi Vil-niaus universiteto Matematikos ir informa-tikos fakulteto doktorantė Laura Savičienė. Prisijungusi prie italų inicijuoto projekto ji tyrinėjo, kaip išnaudoti lazerio savybes lėk-tuvams oro uosto zonoje stebėti.

„Lazeriniai radarai – lidarai – aviacijoje naudojami iš lėktuvų stebėti žemės pavir-šių, tačiau iš žemės stebėti lėktuvus iki šiol dar nebuvo bandyta. Projekto metu ir sten-gėmės išsiaiškinti, ar tai įmanoma ir kokios naudos būtų galima pasiekti“, – pagrindinį projekto tikslą suformulavo L.Savičienė.

Skrydžio sėkmės trapumas Statistika rodo, kad aviakatastrofos daž-niausiai įvyksta lėktuvams kylant arba lei-džiantis. Tiriant avarijų priežastis specialis-tams neretai tenka konstatuoti, kad nelaimė įvyko dėl apmaudžios žmogaus – piloto ar skrydžio vadovo – klaidos.

„Žmogus įpranta pasikliauti technika, kompiuterinėmis sistemomis, todėl, deja, pasitaiko, kad kažkas kažką pražiūrėjo, ne-patikrino, užmiršo... Avarijų, susijusių su skrydžių valdymu, priežasčių išvados pap-rastai įvardija dvi pagrindines problemas: pirma, pilotai netiksliai laikėsi skrydžio va-dovo nurodymų. Antra – dėl duomenų sto-kos skrydžio vadovas nepakankamai gerai įvertino situaciją“, – aiškino L.Savičienė.

Prieš imdamasi mokslinių tyrinėjimų, iš pradžių ji narstė aviacijos taisykles, aiš-kinosi, ką vienas ar kitas simbolis reiškia, susipažino su terminologija.

„Tiesą sakant, suvokus, kaip iš tikrų-jų viskas veikia, dar labiau pradėjau bijo-ti skraidyti: supratau, kad tai labai trapu. Saugumas užtikrinamas tik milžiniškomis pastangomis – užtenka menkiausios klai-delės, kad kelio atgal nebebūtų“, – atsidu-so 30 metų doktorantė.

Perspektyva: 2D pakeis 4DNors šiuolaikinė aviacija smarkiai automa-tizuota, svarbiausios funkcijos vis dar pa-tikėtos žmogui. Ypač didelė atsakomybė tenka eismą oro uosto zonoje reguliuojan-tiems skrydžių vadovams. Būtent jie nu-rodo, kokia kryptimi turi skristi ir kokiu kampu leistis lėktuvas.

Skrydžių vadovai oro uoste stebi radaro siunčiamus duomenis, specialiame žemė-lapyje mato, kurioje vietoje yra lėktuvai, kaip jie skrenda. Dabartinės vizualizacijos pateikiamos 2D erdvėje: matomas skrydžių žemėlapis su specialiais simboliais, žymin-čiais, kas dedasi oro uosto zonoje.

Tačiau, pereinant prie Europos bendros oro erdvės, tokio skrydžių valdymo nebe-pakaks.

„Numatomas keturių dimensijų (4D) tra-jektorijomis grindžiamas skrydžių valdy-mas, kai skrydžio planas nusakomas kaip

taškų seka trijų dimensijų (3D) erdvėje, kiekvienam taškui nurodant laiką, kada lėktuvas turi būti tame taške. Įvedus 4D trajektorijas, lėktuvams bus taikomi žy-miai smulkesni apribojimai nei dabartinėse skrydžių taisyklėse“, – ateities perspekty-vas brėžė L.Savičienė.

Šiuo atveju ir turėtų padėti lidaras, apie lėktuvo poziciją galintis pateikti žymiai tiks-lesnius duomenis nei tradiciniai radarai.

Neleis nukrypti nuo normos Prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto stovi didelis, kad negąsdintų žmonių, kupolu uždengtas įrenginys. Tai – radaras: antena,

siunčianti radijo bangas ir priimanti grįž-tantį signalą.

Mokslininkai siūlo oro uostuose ant spe-cialios aplink savo ašį besisukančios plat-formos sukonstruoti kelias dešimtis lazerių. Jie šaudytų spindulius ir skenuotų dangų, nustatydami lėktuvų koordinates.

„Lazeris nustatytų lėktuvo buvimo vie-tą tam tikroje koordinačių sistemoje. Ši in-formacija automatiškai nukeliautų į kom-piuterinę programą, kurioje iš anksto būtų nustatyti tam tikri aviacijoje taikomi apri-bojimai. Programinė įranga, gavusi lėktuvo koordinates, preciziškai tiksliai tikrintų, ar jis nenukrypsta nuo tų apribojimų. Jei iš-einama už normos ribų, kyla rizika. Skry-džio vadovo žemėlapyje užsidega lemputė ir atkreipia dėmesį, kad kažkas negerai“, – pasakojo L.Savičienė.

Skeptikai ir novatoriaiPagal dabartines aviacijos taisykles, skry-džių vadovams visiškai pakanka radarų teikiamos informacijos. Tokių tikslių duo-menų, kokius galima išgauti su lazeriais, prižiūrint lėktuvų eismą oro uosto zono-je, nereikia.

„Tačiau kas bus, kai oro erdvė taps dar intensyvesnė ir labiau užpildyta? Jau dabar būtina galvoti apie įrankius, kaip tą srautą suvaldyti. Ar būtent mūsų siūlomas būdas evoliucionuos į ką nors konkretaus, neaiš-ku. Pasaulyje šiuo klausimu dirbama įvai-riomis kryptimis, galbūt kam nors pavyks pasiūlyti dar efektyvesnių priemonių“, – svarstė L.Savičienė.

2011 metų vasarą projekto darbo grupė stebėjo skrydžio vadovų darbą valdymo bokštuose Vilniaus, Kauno ir Šiaulių oro uostuose bei Vilniaus skrydžių mokymo centre.

Mokslininkų tyrinėjimus skrydžių vado-vai sutiko įvairiai: vieni neslėpė skepticiz-mo, kiti domėjosi kaip didžiausiu mokslo atradimu.

„Daliai buvo įdomu, kaip visa tai veikia, dalis sakė, kad jiems tai – visai nebūtina perteklinė informacija. Nieko keista, nes šalies oro uostai palyginti nedideli, skrydžių kiekis – nesunkiai suvaldomas. Šiaulių oro uostas neturi net savo radaro, todėl galvo-ti apie lazerį atrodo neaktualu“, – kalbėjo Vilniaus universiteto doktorantė.

8 | Vizionieriai

Saugus skrydis – lazerio spindulyje

L.Savičienė:

„Tiesą sakant, suvokus, kaip iš tikrųjų viskas veikia, dar labiau pradėjau bijoti skraidyti: supratau, kad tai labai trapu.“

„Lazerinio atpažinimo ir matomumo tech-

nologija naujos kartos oro transporto val-

dymo paradigmose“ – toks ofi cialus italų

inicijuoto, tarptautinės partnerių koman-

dos įgyvendinto projekto pavadinimas. Be

Vilniaus universiteto, projekte dalyvavo

Romos universitetas, rusų lazerių specia-

listai, Anglijos elektronikos inžinierių kom-

panija, Italijos oro navigacijos įmonė, Nea-

polio oro uostas ir kt. Lietuviai įgyvendino

tik vieną iš projekto dalių.

„Myliu savo fakultetą, norėjau dirbti kate-

droje, pradėjau dėstyti ir kolegos pasiūlė

prisijungti prie projekto. Sako, tema ak-

tuali, gal nori parašyti disertaciją? Pasiro-

dė įdomu, todėl ir įsitraukiau. Matau tame

prasmę ir numanomą naudą: tai ne kokia

nors teorija ar aukštoji matematika, o kai

kas apčiuopiamo, praktiško“, – šypsojosi

L.Savičienė.

Rinktis matematiką kaip gyvenimo kelią jai

buvo tarsi savaime suprantama: „Tėvelis

programuotojas, duomenų bazių specia-

listas, visą gyvenimą dirbo IT srityje. Mama

kadaise dirbo Matematikos ir kibernetikos

institute, šiek tiek programavo, bet vieną

dieną išėjo dirbti į leidyklą matematinių lei-

dinių redaktore.“

Tai daugiau nei matematika

L.Savičienės darbo

prasmė – neleisti, kad

įvyktų lemtinga klaida.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Verslumas: įgimtas ar išmoktas?

Per pasaulį besiritant JAV milijardierių dosniai fi -nansuojamų „start-up“ verslų bangai, jos vilnys pa-siekia ir Lietuvą. Čia irgi yra daug iniciatyvų, ku-rios įvairių įstaigų ir projektų pavidalu, dažniausiai pateptos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos pinigais, ieško vietinių verslo perliukų. Visos tos ini-ciatyvos turi pavadinimą – verslumo skatinimas. Vie-name tokių verslumą skatinančių renginių išgirdau susimąstyti privertusį klausimą: verslumas įgimtas ar išmokstamas?

Klausimas aukso vertės, o atsakymą viso pasaulio vyriausybės jau pasirinko: verslumo išmokstama. Dėl to jos dosniai fi nansuoja minėtas verslumo ska-tinimo programas, nes visai teisingai suvokia, kad verslus pilietis – tikras aukso kiaušinis šaliai. Jis pats kuria darbo vietas, vietoj to, kad jas užimtų, moka mokesčius, jam nereikia socialinės paramos. Taigi bet kuris iniciatyvus žmogus, norintis užsiimti sa-varankiška veikla, gali gauti įvairios paramos savo troškimui įgyvendinti: pigesnę (bet mažytę) pasko-lą, nemokamų teisinių patarimų ar verslo paskaitų, palankesnių banko pavedimo mokesčių ir t.t.

Visi šie valstybiniai pinigai, pridėti prie privačių in-vestuotojų, kurie meta milijonus (Lietuvoje) ir mili-jardus (JAV) į naujų, dažniausiai technologinių, vers-lų vystymą, sukuria fenomeną, žinomą kaip „supply push“ – verslininkai ir verslai atsiranda ne dėl to, kad yra paklausa jų produktams („demand pull“), bet dėl to, kad yra pinigų, kuriuos kažkas turi paimti, pasiū-la. Dėl to išveši trys nelabai vykę pretendentų į pini-gus tipai: a) svajotojai, kurie puikiai piešia vizijas, bet neturi jokių savybių jas įgyvendinti; b) „koderiai“ –t.y. programuotojai, turintys labai svarbų įgūdį plė-toti technologinius verslus, bet dažnai neapdovano-

ti nei vizija, nei bendravimo realiame pasaulyje įgū-džiais; c) ostapai (benderiai), savo apsukrumo dėka besigviešiantys paimti lengvai pasiekiamą gėrį, nors neturi nei idėjų, nei specifi nių įgūdžių daryti verslą. Dėl šitų trijų tipų atstovų gausos neišvengiamai kren-ta naujų verslų ir verslininkų kokybė.

Todėl, kai atėjo mano eilė atsakyti į klausimą „įgim-ta ar išmokstama“, atsakiau neteisingai – turint ome-ny, kad renginys buvo vienas iš TŲ – valstybės fi nan-suojamų verslumą skatinančių iniciatyvų. Manau, kad verslumas yra įgimtas. Pirmus daigelius savo biografi joje galite aptikti anksti: jei pirmuosius dien-pinigius iš tėvų ne gavote, o išsiderėjote. Jei ne tik pridavėte stiklo tarą už pinigus, bet ir kruopščiai ap-galvojote, iš kur gauti brangesnės ir daugiau. Jei esate pardavę arba mainę trokštamus daiktus su draugais mokykloje. Jei organizavote vakarėlius, išvykas, pla-navote jų išlaidas ir rinkote pinigus joms padengti. Jei apie studijas galvojote kaip apie prekę, kuri turi savo kainą ir savo numanomą naudą.

Tokios asmeninės savybės rodo įgimtą verslumą. Tokie žmonės, jei ir neturi savo verslo, anksčiau ar vėliau jame atsidurs. Ar valdiški pinigai gali paska-tinti tokį procesą? Valdžia mano, kad taip. Aš manau, kad ne. Bet kokiu atveju, laimi visi: tie „verslumo pinigai“ vis tiek įsilieja į šalies ekonomiką (net jei su ostapų pagalba), pakeliui gal ir vieną kitą darbuotoją paversdami save išlaikančiu amatininku, o apsigimę verslininkai, negavę ar neprašę valdžios paramos, sie-kė ir sieks savo tikslų įgyvendinimo, tapdami darb-daviais ir pelningais valdžiai mokesčių mokėtojais.

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Kai atėjo mano eilė atsakyti į klausimą „įgimta ar išmokstama“, atsakiau neteisingai – manau, kad verslumas yra įgimtas.

10 | Pasaulis

Į pilietinio karo apimtą Siriją taikos tarpininkai važiuoja vienas po kito, bet niekas nesugeba sustabdyti kraujo upės. Užsienio šalims niežti nagus pradėti karinę intervenciją, tačiau bandymas konfl iktą numalšinti jėga gali tik pabloginti padėtį, rašo amerikiečių žurnalas „Time“.Buvęs Jungtinių Tautų generalinis sek-retorius Kofi Annanas, kuriam skirta užduotis rasti išeitį iš jau metus Siriją apėmusios krizės, grįžo iš Damasko tik su aptakiomis optimizmo frazėmis.

„Pirmiausia reikia sustabdyti žudy-mus, kančias ir smurtą bei duoti laiko politiniam sprendimui“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad Sirijos prezidentas Basharas Assadas turįs imtis pokyčių ir reformų. „Aš paraginau prezidentą prisiminti afrikietišką patarlę, sakan-čią, kad neįmanoma pakreipti vėjo, tad reikia pakreipti burę.“

Diplomatai bejėgiaiBet B.Assadas nemano, jog afrikiečių išmintis tinka Artimiesiems Rytams. Sirijos kariuomenė po keturias dienas trukusio įnirtingo šturmo užėmė suki-lėlių kontroliuojamą Idlibą. Tarptauti-nė bendruomenė baiminasi, kad šiame

mieste bus pakartotos praėjusį mėne-sį Homse vykusios skerdynės, kurių metu šimtai žmonių žuvo, tūkstančiai liko be namų, o bombardavimai dalį miesto sulygino su žeme. Tarptautinė reakcija į daugiau nei 7,5 tūkst. gyvy-bių nusinešusį išpuolį buvo persmelk-ta nevilties, pykčio ir paralyžiaus.

„Kiek dar turės mirti? – JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitete klausė senatorius Johnas McCainas. – Dar 10 tūkstančių, 20 tūkstančių?“ J.McCaino tvirtinimai, kad JAV privalo įsikišti į Si-rijos sukilimo eigą, antrino panašioms Arabų Lygos rezoliucijoms, tačiau kol kas niekas dar neįsivaizduoja, kokia forma reikėtų įsikišti.

Amerikiečių generolai jau žaidžia su strategijomis, tačiau karinis Sirijos krizės sprendimas gali virsti antruoju Iraku ar Libija.

Vis dėlto diplomatinių alternatyvų taip pat nėra daug. Valdžios derybos su opozicija įstrigo dar nė kaip reikiant neįsibėgėjusios.

B.Assadas pareiškė neišvesiantis savo karių iš sukilusių miestų, kol „ginkluoti teroristai“ – taip jis vadina prieš režimą nusiteikusius aktyvistus –nepasitrauks iš šalies.

Režimo priešininkai tvirtina nesu-tiksiantys su jokiu sprendimu, kuris leistų B.Assadui ir jo ratui likti valdžio-je. B.Assadas kol kas jaučia Rusijos ir Kinijos, kurių vadovai iki šiol atsisa-kė pasmerkti Sirijos režimą, paramą, todėl sunkiai tikėtina, kad jis valdžios atsisakys savo noru.

Kuo ilgiau užtruks sutarimo paieš-kos, įspėja Andrew Tableris iš Va-šingtono instituto, tuo bus blogiau:

„Įvairios regiono jėgos ims tiekti gink-lus savo remiamoms grupuotėms. Vis-kas virs karu per tarpininkus – Iranas ir Rusija rems režimą, o Turkija, Kata-ras ir Vakarai stos į opozicijos pusę.“

„Žmonės kalba, kad dabar kištis ne-galime, kad ten pernelyg didelė ne-tvarka. Bet kas ten vyks po metų? – svarsto A.Tableris. – Bet kokiu atveju, prognozės niūrios. Mūsų laukia didelė audra, galinti įsiurbti visą regioną.“

Alternatyvų trūkumas privertė kai kurias šalis – tokias kaip Saudo Arabija ir Kataras – imtis, jų manymu, mažiau-siai blogos išeities: apginkluoti sukilė-lius. Ar taip pavyks sustabdyti kraujo praliejimą? Vargu, sako daugybę metų Sirijoje gyvenantis ir ją studijuojantis akademikas Edas Husainas iš Užsienio ryšių tarybos.

Jo manymu, karinė parama be pa-žangos diplomatiniame lygmenyje tik padidins aukų skaičių, o ginkluo-tos kovos, tikėtina, išplis ir už Sirijos sienų. „Jei opozicija apsiginkluos, tai paskatins įtampą, kuri gali iš Sirijos persimesti į Libaną bei Iraką, o tada į Persijos įlankos grupuotes. Vaizdelis bus kruvinas ir bjaurus.“

Opozicija ne ką geresnė?Tad kokios galimos alternatyvos? Pirmiausia, mano E.Husainas, reikia pripažinti, kad Laisvoji Sirijos armi-ja, sudaryta iš režimo priešininkų ir dezertyravusių kareivių, taip pat iš dalies atsakinga už smurtą.

Sutelkus visą dėmesį į režimo smur-tą prieš civilius ir ignoruojant Lais-vosios Sirijos armijos nusikaltimus, derėtis dėl krizės sprendimo bus tik sunkiau. Garsaus Sirijos boksinin-ko nužudymas, dėl kurio valstybinė naujienų agentūra apkaltino opoziciją, Alepo mieste – tik naujausia iš daugy-bės miestą sukrėtusių didelio atgarsio žmogžudysčių. Opozicijos nariai prisi-ėmė atsakomybę už dalį, bet ne visus, išpuolius ir tvirtina, kad aukos buvu-sios režimo rėmėjai. Tiesa, kiti opozi-cijos nariai tikina, kad žmogžudystes užsakė valdžia, vykdydama propagan-dinę kampaniją. „Turime būti teisingi, –sako E.Husainas. – Opozicija imasi provokacijų, grobia kareivius, žudo

Sirija: kruvina

Sirijos prezidentas

B.Assadas neišgirdo

K.Annano prašymų

liautis žudyti.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. kovo 16 d. Pasaulis | 11

regiono audra

verslininkus, o civilius naudoja kaip sky-dą. Negali stoti į kovą su tironišku režimu ir tikėtis, kad pasekmės nebus baisios. Juos apginkluodami tik pabloginsime padėtį.“

Sirijos opozicija jau sulaukia kritikos iš savo pačios gretų. Trečiadienį apie atsis-tatydinimą iš pagrindinės opozicijos orga-nizacijos, Sirijos nacionalinės tarybos, pa-reiškė du iškilūs šalies disidentai, Kamalas

al Labwani ir Heithamas al Maleh, nepaten-kinti autoritarinio judėjimo tendencijomis. K. al Labwani palygino opozicijos lyderį su B.Assado valdančiąja partija „Baath“.

Sirijos aktyvistų – ypač tų, kurie prieš metus pradėjo taikų protesto judėjimą, –nuomonės išsiskiria. „Aš tikiu taikinga kova, – sako Beirute gyvenantis aktyvis-tas Wissamas Tarifas, padėjęs išplatinti

fi lmuotą medžiagą apie režimo nusikal-timus. – Ji gali užtrukti ilgiau, bet istorija mus įvertins kaip teisiuosius.“ „Žinoma, aš negyvenu Homse. Ką galvoju matyda-mas vaizdo įrašus, kaip kankinami vyrai ir bombarduojamos šeimos? Na, taip, šie žmonės turi galėti apsiginti“, – sutinka jis, traukdamas cigaretės dūmą.

W.Tarifas mano, kad esama ir vidurio kelio. Ginklai turi būti tiekiami su tam tik-romis sąlygomis ir tik tada, kai egzistuoja civilinė valdžia, galinti kontroliuoti padėtį. Kadangi Sirijos vyriausybėje ir kariuome-nėje dominuoja alavitai, B.Assado mažu-mos sektos nariai, bijoma, kad bus sunku sustabdyti opozicijos, kurią daugiausia sudaro sunitai, kerštavimą.

„Apginkluodami Laisvąją Sirijos armi-ją galime pakartoti Ruandos scenarijų, – sako W.Tarifas. – Jie gali imti žudyti visus alavitus, o tada turėtų įsikišti tarptautinė bendruomenė ir ginti juos nuo armijos. Būtų ironiška situacija.“

B.Assado Achilo kulnasTiek aktyvistai, tiek stebėtojai sutinka, kad geriausios atomazgos galima tikėtis, jei įvyktų tam tikras vidinis perversmas – jei alavitai ir kiti režimo rėmėjai nusisuktų nuo B.Assado.

Jau esama požymių, kad jų vienybė aižė-ja. Druzų mažumos sekta jau atsiribojo nuo režimo, kaip ir nemažai krikščionių dvasi-ninkų bei lyderių, kurie tradiciškai buvo

režimo pusėje. Nors Sirijoje daugumą su-darantys sunitai atsisuko prieš B.Assadą, tačiau kai kurie jų religiniai lyderiai to ne-padarė. Kaip ir įtakingi verslininkai, pri-klausantys įvairioms grupuotėms.

„B.Assadui politiškai nieko nekainuoja krikščionių, druzų ar net alavitų išdavystė, –sako A.Tableris. – Daug daugiau reikštų, jei jam pasipriešintų iškilūs krikščionių, alavitų ar sunitų verslininkai. Tokia jėga būtų galingesnė net už apginkluotą opo-ziciją, nes šiaip ar taip, jo armija visada turės daugiau kulkų.“

A.Tablerio teigimu, didžiausia opozi-cijos rėmėjų – nuo aktyvistų iki užsienio vyriausybių – silpnybė yra jų nesugebė-jimas savo pusėn patraukti svarbiausių režimo rėmėjų ir priversti juos atsisukti prieš B.Assadą.

Sirijos nacionalinė taryba, viena iš opo-ziciją vienijančių organizacijų, tikisi arti-miausiu metu imtis šios užduoties. „Mums išties reikia pasistengti efektyviau dirbti su mažumų grupėmis, – sutinka tarybos narys Moazas al-Sibaai iš Saudo Arabijos. –Turime juos patikinti, kad naujoji Sirija bus ir jiems patiems geresnė valstybė.“

Parengė Justinas Šuliokas

Gražūs Sirijos

miestai sparčiai

virsta negyvenamais

griuvėsiais.

AFP nuotr.

Amerikiečių generolai jau žaidžia su strategijomis, tačiau karinis Sirijos krizės sprendimas gali virsti antruoju Iraku ar Libija.

Už

sk

. Nr.

30

41

99

15min • 2012 m. kovo 16 d.12 | Sportas

Andrius Vaitkevičius a.vaitkevicius@15min.lt

Ką turėjo galvoje M.Kallenas, supratau, kai jau žinodamas, į kurias Europos futbolo čempionato rungtynes turiu bilietus, pra-dėjau ieškoti nakvynės visai savo šeimai Lvove ir Kijeve. Vienam ar dviem į „Euro 2012“ atvykusiems futbolo aistruoliams gerai paieškojus dar būtų įmanoma už pro-tu suvokiamą kainą čia pernakvoti. Tačiau penkių žmonių šeimai?

Čempionato metu Ukraina tikisi sulauk-ti iki milijono turistų. Natūralu, kad vieš-bučių, kempingų ar apartamentų savinin-kai tomis dienomis norės užsidirbti. Buvau pasiruošęs tam, kad nakvynė gali kainuoti brangiau nei kitu metų laiku. Tačiau kainos tiesiog pribloškė.

Esame kasmet po Europą automobiliu ke-liaujanti šeima, tad išbandėme visokiausias nakvynės formas ir kainas. Nakvodavome ir pigiausiuose kempinguose, ir vidutinio

brangumo privačiuose apartamentuose, ir brangesniuose viešbučiuose. Tačiau to-kių nakvynės kainų, kurias nustatė godūs Ukrainos verslininkai, Europoje mums dar neteko matyti.

Lvovas: kas brangiau?Nakvynės paiešką pradėjau nuo Lvovo, kur planavome praleisti dvi ar tris dienas ir ne tik pažiūrėti futbolą, bet ir susipažinti su miestu.

Paprastai keliaujant po Europą pigiausia nakvoti būna kempinguose. Tačiau Ukraino-je kempingų nėra daug. Paaiškėjo, kad net ir tuose, kurie yra, pernakvoti nepavyks. Gre-ta Lvovo esantis kempingas mums pasiūlė apsigyventi dviem naktims jau pastatytose palapinėse už 436 JAV dolerius (reikėtų nuo-moti dvivietę palapinę už 162 JAV dolerius ir keturvietę palapinę už 274 JAV dolerius).

Tas pats kempingas dar siūlo lovą bendro-je 32 lovų patalpoje. Kaina vienam žmogui – 87 JAV doleriai (mums penkiems šis pasiūly-mas kainuotų tuos pačius 436 JAV dolerius).

Ačiū, ne. Nusprendžiau ieškoti toliau.UEFA savo tinklalapyje reklamuoja part-

nerius, per kuriuos čempionato metu galima užsisakyti nakvynę. Bet iš trijų tinklalapių nė vienas nieko doro nesugebėjo pasiūlyti

konkrečioms datoms. Teko kreiptis į vieną populiariausių pasaulyje viešbučių rezer-vavimo tinklalapių booking.com.

Tinklalapį administruojanti Nyderlan-dų bendrovė skelbia, kad jie savo klien-tams stengiasi pasiūlyti mažiausią kainą. Booking.com sistema pranešė, kad Lvove „surasti 67 viešbučiai ir du pasiūlymai pa-sirinktai datai“. Vienas – už 2 tūkst. 93 JAV dolerius, kitas (pasak bejausmės elektro-ninės sistemos, „labai geras“) – už 3 tūkst. 128 JAV dolerius.

Kadangi nemanau, jog du ar trys tūks-tančiai JAV dolerių už dvi naktis penkiems žmonėms yra ta kaina, kurią verta mokėti, nusprendžiau to paties booking.com papra-šyti, kad surastų visus įmanomus nakvynės variantus 100 km spinduliu aplink Lvovą. Rezultatai nenudžiugino. 511 JAV dolerių už dvi naktis mano šeimai irgi yra šiek tiek per daug.

„Google“ padėjo išsiaiškinti, kad pasta-ruoju metu Ukrainoje vis labiau populiarėja apartamentų nuoma. Tiesa, apartamentais čia vadinami ir paprasčiausi butai. Žvelgiant į internete skelbiamas jų nuomos parai kai-nas pasirodė, kad būtent tai ir gali būti išeitis pigesnės nakvynės ieškantiems žmonėms. Tereikia kreiptis į butus nuomojančias bend-roves (jų pasiūlymai šiek tiek brangesni) ar tiesiai į butų šeimininkus.

Buvau naivus. „Sveiki. Mes esame penkių žmonių šeima iš Lietuvos. Ieškome nakvy-nės Lvove. Kokios yra buto nuomos sąlygos? Ar jūsų nurodyta kaina 350 grivinų (apie 112 litų) parai yra reali mūsų pasirinktai datai?“ –paklausiau dviejų kambarių buto Lvovo se-namiestyje savininkės Inos. Netrukus gavau atsakymą: „Europos futbolo čempionato metu buto kaina – 250 eurų parai. Minima-lus nuomos laikas – 4 paros. Pusę sumos reikia sumokėti iš anksto.“

Ačiū už pasiūlymą, ieškosiu toliau.„Birželio kaina – 400 eurų. Minimalus

nuomos laikas – 5 paros“, – maloniai infor-mavo kito buto, dabar kainuojančio 380 grivinų (apie 122 litus) savininkas Andrejus.

Buto Lvovo centre savininkė Olga, prie kurios kontaktų internete kažkodėl ekspo-nuojama jauno tvarkingai apsikirpusio, ta-čiau nesiskutusio vyriškio nuotrauka, savo

300 grivinų (apie 96 litus) dabar kainuojan-čius apartamentus sutiko išnuomoti už 300 eurų parai. Atsisakiau, pasiūlė kitą butą už 240 eurų parai.

Po ilgų paieškų galiausiai pavyko susirasti viešbutį, sutikusį mūsų penkių asmenų šei-mą dviem naktims priimti už 254 JAV dole-rius. Prižadėjo dar ir pusryčių duoti. Tiesa, atstumas nuo viešbučio iki Lvovo stadiono –šiek tiek per 100 km. Lvovo lankytinų vie-tų apžiūrą atidėjome geresniems laikams.

Skurdas skatina godumąIeškant nakvynės Lvove net kilo minčių nak-voti Lenkijoje. Nenuostabu, kad gyveni-mą Lenkijoje „Euro 2012“ metu pasirinko ir beveik visos čempionate dalyvausian-čios komandos. Tik trys (Ukrainos, Švedi-jos ir Prancūzijos) iš šešiolikos komandų gyvens Ukrainoje.

Kad dėl didelių nakvynės kainų Ukraina gali likti be planuotų turistų, perspėja ne tik UEFA. Ukrainos vicepremjeras ir infrast-ruktūros ministras Borisas Kolesnikovas

primena, kad nuo gegužės 15-osios Ukraina dviem mėnesiams skelbia „atviro dangaus“ iniciatyvą. Tai reiškia, kad visos pasaulio oro bendrovės į Ukrainą galės skraidyti be jokių apribojimų.

Šia Ukrainos iniciatyva jau susidomėjo pigių skrydžių kompanijos. Ukrainoje net buvo apskaičiuota, kad atskristi į futbo-lo rungtynes Vakarų Europos futbolo aist-ruoliui ir tą patį vakarą grįžti namo pigių skrydžių kompanijos lėktuvu gali užtekti ir 200 JAV dolerių. Nakvynę už tokią sumą, ypač Kijeve, susirasti būtų tikrai sudėtinga.

Daugybė futbolo aistruolių gali pasirinkti ir daug pigesnius Lenkijos viešbučius. Ne-atmetama, kad europiečiai tiesiog naudosis maršrutu: oro uostas (stotis)-stadionas-oro uostas (stotis).

„Skurdas skatina godumą. Kažkada mes viešbučius dešimčiai metų atleidome nuo mokesčių ir tikėjomės jų lojalumo. Ir štai dabar kaip mums jie atsakė. Tačiau vyriau-sybė ras būdų sumažinti jų apetitą“, – gra-sino B.Kolesnikovas.

Ofi cialus UEFA kelionių operatorius „TUI Travel“ kiek daugiau nei prieš savaitę kai kuriuose Charkovo viešbučiuose atsisa-kė rezervuoti kambarius savo klientams. Apie tai informavęs Ukrainos tinklalapis ukraine2012.gov.ua išvardijo bene trylika viešbučių, su kuriais buvo nutrauktos su-tartys. Toks kelionių operatoriaus sprendi-mas paveikė ir viešbučių kainas. Charkove jos iškart krito.

Didelės nakvynės kainos leido užsidirbti sukčiams. Vokietijos transliuotojas „Deuts-che Welle“ pranešė, kad Charkove sukčiai buvo pradėję pigiai pardavinėti vietas ne-egzistuojančiuose kempinguose. Ukrainie-čiai skaičiuoja, kad per „Euro 2012“ nakvynė Ukrainoje kainuos tiek pat, kiek ir Londone per šįmet įvyksiančias olimpines žaidynes.

Likus šimtui dienų iki Europos futbolo čempionato „Euro 2012“ pradžios, aukštas UEFA valdininkas Martinas Kallenas jau nebevyniojo žodžių į vatą: „Dabar didžiausia problema – svečių apgyvendinimas. Ypač Ukrainoje. Kainos labai didelės. Tai net gadina turnyrą rengiančios šalies įvaizdį. Jūs liksite visai be svečių, jei nesumažinsite kainų.“

Nakvynė „Euro 2012“:

Ukrainą užvaldė godulys

Net buvau pradėjęs žaisti žaidimą, kurįpavadinau „Surask brangesnį viešbutį“. Kaip manote, kokia buvo godumo riba, kurią man pavyko aptikti? 18 tūkst. JAV dolerių už tris paras.

UEFA atstovas

M.Kallenas įspėjo

ukrainiečius, jog jie

liks be svečių, jei

nesumažins kainų.

„Reuters“ nuotr.

„Pigiausi“ nakvynės pasiūlymai atima žadą

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Skirsis tik paslaugų kokybė – Londone ji bus pasaulinio lygio, Ukrainoje – ukrainietiška.

Kijevas: rekordinė kainaKaip ir Lvove, Kijeve planavome praleisti kelias dienas. Iš karto turiu pasakyti, kad po kelias savaites užtrukusių paieškų tie-siog džiaugiuosi susiradęs įperkamą nakvy-nę dviem naktims. Visi internete skelbiami ar pažįstamų porinami pasakojimai apie šio miesto grožį, nuostabią architektūrą bei ma-lonius ar svetingus Ukrainos sostinės gy-ventojus, manęs nebejaudina. Miestas liks neapžiūrėtas.

Nakvynės paieškas Kijeve irgi pradėjau nuo kempingų. Nors čia jų daugiau nei Lvo-ve, kainos taip pat nenudžiugino, tad vėl kreipiausi į booking.com.

Už tris naktis vienas viešbutis paprašė 1 tūkst. 974 JAV dolerių, kitas – 2 tūkst. 182 JAV dolerių, trečias – 2 tūkst. 151 JAV do-lerio, ketvirtas – 3 tūkst. 588 JAV dolerių, o penktas – 3 tūkst. 738 JAV dolerių. Net bu-vau pradėjęs žaisti žaidimą, kurį pavadinau „Surask brangesnį viešbutį“. Kaip manote, kokia buvo godumo riba, kurią man pavy-ko aptikti?

Neatspėsite. Kai pamačiau mano šeimai trims naktims skirtą pasiūlymą už 15 tūkst. JAV dolerių, pagalvojau, kad kažkam esu panašus į pinigais aptekusį tingų kapita-listą, nežinantį, „ką čia kuo brangiau nu-sipirkus“. Tačiau kompiuterio monitoriuje sužibus pasiūlymui už beveik 18 tūkst., su-pratau, kad kažkas Ukrainoje kartais tiesiog ieško kvailių.

Priimtiną nakvynės Kijeve variantą radau naršydamas viename iš trijų UEFA partnerių, padedančių apgyvendinti futbolo aistruo-lius, puslapių. Du kambariai (vienas trivietis, kitas dvivietis) studentų bendrabutyje trims naktims man buvo pasiūlyti už 238 eurus.

Vonia ir tualetu tektų dalintis su kitame kambaryje gyvenančiais žmonėmis, pus-ryčiai į kainą neįeina, tačiau tai vis tiek ge-resnis variantas nei už lovą aštuonių vietų kambaryje „pigiuose“ svečių namuose nak-čiai mokėti po 40–80 eurų.

Užpildžiau registracijos anketą, o kai rei-kėjo sumokėti, paaiškėjo, kad sistema, per kurią turėtų vykti atsiskaitymas, yra „užlū-žusi“. Kelias dienas dar tikrinau, gal kas nors teikėsi šią sistemą sutvarkyti. Vėliau pagal-vojau, kad, matyt, ji rūpi tik man vienam.

Bendravimas su Kijevo butų savininkais buvo panašus į bendravimą su Lvovo aparta-mentų šeimininkais. Į butų nuomos tinkla-lapį buvau įdėjęs skelbimą, kuriame paskel-biau ieškantis nakvynės už „protingą kainą“ (iki 150 JAV dolerių parai). Nesulaukiau nė

vieno pasiūlymo. O ir tie butų savininkai, į kuriuos kreipiausi, nepradžiugino.

„Pirma. Buto nuoma „Euro 2012“ metu sieks 400–500 eurų parai. Antra. Tam laiko-tarpiui mes kol kas rezervacijų nepriimame. Su pagarba, sėkmės ieškant ir gero savait-galio“, – informavo 550 grivinų (apie 176 li-tus) parai kainuojančio buto savininkė Zoja.

„Žinoma, kad galite šį butą išsinuomoti. Birželį jis kainuos nuo 200 JAV dolerių parai. Patys suprantat – juk „Euro 2012“. Praneškite apie savo sprendimą! Su geriausiais linkė-jimais – Larisa“, – parašė 300 grivinų (apie 96 litus) parai kainuojančio buto savininkė.

Galiausiai vienos bendrovės, nuomojan-čios ir tarpininkaujančios nuomojant bu-tus tinklalapyje aptikau butą, kainuojantį 134 JAV dolerius už parą. Nors vieta mieste

man pasirodė ne itin puiki, tačiau kaina tiko.Internete buvo skelbiama, kad butą ap-

tarnaujantys žmonės (tai yra tie, su kuriais reiktų bendrauti tiesiogiai atvykus į vietą) nebendrauja angliškai, jie kalba tik rusiškai. Tai manęs neišgąsdino. Dar pagalvojau, kad dėl to ir kaina tokia išsiskirianti iš kitų, kad šio buto nesitikima įsiūlyti vakariečiams, nesuprantantiems rusų kalbos.

Užpildžiau rezervacijos anketą, prane-šiau, kad norėčiau butą išsinuomoti trims paroms, viską nusiunčiau bendrovei, gavau patvirtinimą, kad viskas gerai, per 24 val. belieka sumokėti rezervacijos mokestį už vieną naktį. Laiku nesumokėjus, rezerva-cija bus panaikinta.

Gerai, kad tokiais atvejais esu linkęs ke-liskart peržiūrėti atsiųstus dokumentus (ir visiems patariu taip elgtis). Man atsiųstą sąs-kaitą apmokėjimui uždarydavau ir vėl ati-darydavau. Skaičiavau ir šiaip, ir taip. Kaip skaičiavo ukrainiečiai, aš nežinau. Tačiau 134 JAV dolerius dauginant iš trijų, jiems galutinė buto nuomos kaina išėjo 1 030 JAV dolerių. Kadangi man tą pačią sumą daugi-nant iš trijų vis išeidavo 402 JAV doleriai, atsiųstos sąskaitos aš taip ir neapmokėjau.

Po poros dienų prie to paties buto jau švie-tė nauja kaina – 343 JAV doleriai parai.

Nakvynę Kijeve vėliau aš vis dėlto susi-radau. Vieno kambario butas miesto centre vos už penkių su puse kilometrų nuo stadio-no, kuriame vyks Europos futbolo čempio-natas, penkių asmenų šeimai kainuos 330 JAV dolerių už dvi naktis.

Tiesą sakant, jau manau, kad jei kas nors pasibaigus futbolo čempionatui man vėl pa-siūlytų tiesiog šiaip keliauti į Ukrainą, atsi-sakyčiau. Gal po apsilankymo šioje šalyje mano nuomonė ir pasikeis. Tačiau kol kas burbu, kad godūs verslininkai iš tiesų daro meškos paslaugą visai savo šaliai.

Ukraina maloniai

kviečia futbolo turistus

atvykti, bet nutyli, kiek

jiems tai gali kainuoti.

AFP nuotr.

2011 metais Lietuvoje vykusio Europos

vyrų krepšinio čempionato dalyviai bei

aistruoliai taip pat buvo šokiruoti lietuvių

pasiūlytų kainų už nakvynę.

Ypač išsiskyrė Panevėžio verslininkai. Ke-

turvietis kambarys viešbutyje parai kaina-

vo beveik 700 Lt – keturis kartus brangiau

nei įprastai.

Specialiai čempionatui Panevėžyje įkurtas

palapinių miestelis irgi stebino ne komfor-

tu. Jis buvo, ko gero, pats brangiausias Eu-

ropoje palapinių miestelis. Už šešias nak-

tis keturviečiame palapinės tipo namelyje

krepšinio aistruoliams teko sumokėti

2 250 Lt, o šešios naktys paprastoje dvi-

vietėje palapinėje kainavo 720 Lt.

Panašiai savo paslaugas – iki keturių kartų

brangiau nei įprastai – siūlė ir Vilniaus bei

Kauno viešbučiai.

Godumas verslininkams atsirūgo –

nerealias kainas pasiūlę viešbučiai ir pa-

lapinių miesteliai nesulaukė tiek klientų,

kiek tikėjosi.

Tiesa, butų nuomotojai iš aistruolių neke-

tino uždirbti nepadoriai daug. Už nakvynę

iš asmens buvo prašoma 20–30 eurų, to-

dėl į Lietuvą iš svetur atvykę krepšinio ais-

truoliai mieliau apsistodavo butuose,

o ne viešbučiuose.

Lietuviai irgi bandė pasipelnyti

Sportas | 13

Ukrainos

vicepremjeras

B.Kolesnikovas

pagrasino

godiems

viešbučių

savininkams

sankcijomis.

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Kylanti krepšinio žvaigždė

Tramplinas – per rinktinęKai 24-erių šilutiškis Deividas Dulkys buvo JAV studentų krepšinio lygos pirmakursis, metais vyresnis Martynas Pocius žaidė paskutinį sezoną Duke‘o universiteto komandoje. Po ilgos pertraukos žaidėjai vėl pasimatys, tik ne anapus Atlanto, o Lietuvoje, naciona-linės krepšinio rinktinės stovykloje.

Kvietimo prisijungti prie Lietuvos rinkti-nės sulaukė ir D.Dulkys, ir Ispanijoje, Madri-do „Real“, žaidžiantis M.Pocius. Deividas –pirmą, o Martynas – trečią kartą. Abu žai-dėjai yra atakuojantys gynėjai, todėl jiems gali tekti konkuruoti dėl vietos rinktinės dvyliktuke. Vienas prieš kitą šie du krepši-ninkai yra žaidę NCAA lygoje, kai M.Pocius vilkėjo Duke‘o, o D.Dulkys – Floridos uni-versitetų marškinėlius.

Jie susipažino aikštelėje ir nuo to laiko bendravo internetu. M.Pocius matė pir-muosius šilutiškio žingsnius NCAA, o šį sezoną keletą kartų stebėjo „Seminoles“ komandoje žibančio D.Dulkio pasirodymą.

„Karts nuo karto susirašome su Deividu, šį sezoną aš mačiau dvejas ar trejas jo rung-tynes. Pamenu jį dar pirmakursį. Deividas nuo pat pradžių sėkmingai įsiliejo į koman-dą, o per tuos metus padarė didelę pažan-gą. Jam tinka NCAA sistema, be to, juo pa-sitiki komanda ir treneris“, – apie D.Dulkį „15min“ pasakojo M.Pocius.

Pirmadienį 24-ąjį gimtadienį šventęs D.Dulkys labiausiai prisidėjo prie „Semi-noles“ triumfo ACC konferencijoje. Bū-tent lietuvio, finale pelniusio 16 taškų, baudų metimai likus paskutinėmis mačo

sekundėmis, įtvirtino istorinę Floridos ko-mandos pergalę.

Į save dėmesį šį sezoną atkreipęs D.Dulkys jau sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje. Į šią valstybę šilutiškis išvyko net nebaigęs vidurinės – jis mokėsi vienuoliktoje klasėje. Į JAV išvyk-ti jam padėjo treneris ir agentas Steponas Kairys. Įdomu, kad, šio krepšinio specialis-to nuomone, po kelerių metų D.Dulkys gali būti panašus būtent į M.Pocių.

„Kiek žinau, Deividas yra labai motyvuo-tas vaikinas, myli krepšinį, mėgsta sunkiai dirbti. D.Dulkio motyvaciją ir norą pridėjus prie to, ką jis jau turi šiandien, manau, per kelerius metus jis taps panašus į Martyną Po-cių“, – „BasketNews“ radijui sakė S.Kairys.

Ar šie žodžiai taps realybe, parodys tik lai-kas, tačiau, M.Pociaus nuomone, D.Dulkys turi viską, kad žaisdamas krepšinį galėtų tikėtis šviesios ateities.

„Deividas yra labai geras žaidėjas. Jis žai-džia antruoju numeriu, bet yra ir labai tvirto kūno sudėjimo. Jis atletiškas, šoklus, turi labai gerą metimą ir atlieka puikų darbą gynyboje. Šis vaikinukas turi labai daug gerų savybių“, – komplimentų šilutiškiui negailėjo M.Pocius.

Šį pavasarį D.Dulkys baigs vieną karjeros etapą ir pradės kitą. Bet vasarą jo dar lauks Lietuvos krepšinio rinktinės stovykla, kuri gali tapti tramplinu į tolimesnę karjeros stotelę. Bent jau tuo įsitikinęs M.Pocius.

„Aš net neabejoju, kad Deivido priori-tetas bus rinktinė. Kad ir kur kitą sezoną bežaistų Deividas, pasirodymas Lietuvos rinktinėje jam bus labai reikalingas ir nau-dingas“, – įsitikinęs M.Pocius.

D.Dulkys dar nė karto neatstovavo Lietu-vai, bet vilties apsivilkti žalią aprangą nie-kada neprarado. „Nuo tos dienos, kai pra-dėjau žaisti krepšinį, mano svajonė buvo žaisti už Lietuvą“, – Amerikos žiniasklaidai neslėpė D.Dulkys.

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

L.Varanavičius turėtų užleisti postą vienam iš savo ligšiolinių bendražygių – federacijos generaliniam sekretoriui 62 metų Juliui Kve-darui arba viceprezidentui 56 metų Gintau-tui Babravičiui.

„Futbolo šeimoje nebėra vienybės. Muš-tynių išvengiama, bet akivaizdu, kad šeima miega skirtingose lovose“, – padėtį vaizdin-gai įvertino G.Babravičius.

Privati teritorijaPrašalaičiai nepageidaujami. Vadą LFF rink-sis iš saviškių, nors pakovoti dėl valdžios buvo ir kitų norinčiųjų. Arminas Narbeko-vas, kuriam legendinis vardas ir nemenkas autoritetas būtų galėję leisti surinkti balsų, jei ir nepakankamų pergalei, tai bent jau-kiančių rinkimų dėlionę, viena diena pavė-lavo pateikti paraišką. Garsaus futbolininko skundai, esą informaciją dėl konferencijos datos LFF pateikė sąmoningai pavėluotai, federacijoje sutikti abejingai.

Kalbėta, kad Vilniaus „Prelegentų“ klubas norėjo teikti politiko ir psichologo Raimun-do Aleknos kandidatūrą, bet „Prelegentų“ vadovas Linas Zareckas šią informaciją pa-

neigė: „Nežinau, iš kur tai ištraukta. Apie R.Alekną niekada nesame kalbėję. Mes ak-tyviai dalyvavome Vilniaus apskrities fut-bolo vadovo rinkimuose, ir mums kol kas to pakanka.“

Tad prezidento postas liks susiskaldžiu-sioje federacijos šeimoje. Kam jis atiteks? J.Kvedarui, jei jis iš tikrųjų posto nori. Jei tik vaidina norįs, prezidentu turėtų tapti tas kandidatas, kurį parems didžiulę įtaką turintis generalinis sekretorius.

L.Varanavičiaus ir J.Kvedaro pastarojo meto santykiai – toli gražu ne idealūs. „Jis apie futbolą galvoja vienaip, aš – kitaip. Tai nėra blogai, bet matau, kad einame ne į tą pusę“, – nukirto J.Kvedaras.

„Esu taikdarys. Prezidento ir generalinio sekretoriaus santykiai įtempti, todėl siūlau

alternatyvą“, – savo motyvus konkuruoti dėl posto išdėstė G.Babravičius.

Viršus negirdi apačiosJ.Kvedaro teigimu, atotrūkis tarp LFF va-dovybės ir regionų – pernelyg didelis. „Tu-rime kalbėti ne su didžiaisiais, kurie ateina į renginius juostelių karpyti. Darbą įprastai atlieka mažieji, todėl jais ir privalome rū-pintis“, – svarstė generalinis sekretorius.

L.Varanavičius taip pat pripažįsta, kad fe-deracijai nelengva dirbti su regionų atsto-vais, bet turi tam paaiškinimą: „Sunkiausia yra pakeisti futbolo žmonių mentalitetą. Visą laiką skatiname iniciatyvą, bet išju-dinti daugumą jų yra labai sunku.“

G.Babravičius, tapęs prezidentu, siektų, kad regionai įgytų daugiau galių – buvusio Vilniaus vicemero nuomone, LFF vykdo-masis komitetas turėtų būti išplėstas nuo 11 iki 16 asmenų, naujas vietas skiriant bū-tent periferijos atstovams.

L.Varanavičius norėtų fi nansinės gero-vės apskričių federacijoms. LFF prezidento nuomone, regionai galėtų užsidirbti įdiegus futbolo apskaitos sistemą, kurią lietuviams sutiko padovanoti Vokietijos futbolo sąjunga ir kuri patiems vokiečiams kainavo 40 mln. eurų. Esą apskritims ją įvaldžius, regionai galėtų savarankiškai ir futbolininkus pri-traukti bei registruoti, ir mokesčius rinkti.

J.Kvedaras šiuolaikinio mokslo pasieki-mus vertina ne taip pagarbiai kaip jo konku-rentai. „Nesakau, kad kompiuteris yra nerei-kalingas, – vartydamas statistikos lentelių ir grafi kų pluoštą kalba LFF generalinis sekre-torius. – Atsiunčia man įvairių popierių. Bet aš tuo netikiu – su žmonėmis dirbti reikia.“

Svarbiausia – savas kiemasPagrindiniai dalykai, kuriuos J.Kvedaras ateityje yra linkęs skatinti – didesnė pa-garba veteranams ir sirgaliams, grįžimas prie panašaus į sovietmečiu veikusio inter-natų modelio, kuriant futbolo akademijas miestuose: „Vokietijoje irgi panaši schema veikia. Kažkada Kaunui užteko dviejų fut-bolo ir vieno bokso trenerio – abi sporto šakos klestėjo. Ir šiais laikais turėtų pana-šiai būti, tik reikia rasti tinkamus žmones, entuziastus.“

LFF generalinio sekretoriaus nuomone, įtaką futbolo populiarėjimui galėtų daryti net vaikų, leidžiančių atžalas į treniruotes, tėvai: „Kaip Lenkijoje, kur prie savivaldybių piketuojama, o merai negali neatsižvelgti į rinkėjų nuomonę.“

J.Kvedaras – vienintelis iš trijų kandidatų, atvirai sakantis, kad LFF komanda jo per-galės atveju gerokai keistųsi. G.Babravičius šiuo atveju gerokai nuosaikesnis. „Didelių permainų nereikia, – svarstė LFF vicepre-zidentas. – Reikia geresnio lobistinio dar-bo, futbolo įvaizdžio gerinimo. Manau, kad,

Naują Lietuvos

Sausio viduryje D.Dulkys buvo pripažin-

tas geriausiu savaitės „ACC“ konferenci-

jos žaidėju. „ACC“ konferencija laikoma

viena stipriausių visoje NCAA, o lietu-

viui toks pripažinimas yra pirmasis per

jo karjerą.

D.Dulkys sužibėjo rungtynėse prieš gar-

sųjį Šiaurės Karolinos universiteto „Tar

Heels“ klubą, kai pelnė 32 tšk. (4/5 dvi-

taškių, 8/10 tritaškių, 0/1 baudos), at-

kovojo 1 ir perėmė 4 kamuolius, atliko 4

rezultatyvius perdavimus, 3 sykius pa-

žeidė taisykles bei kartą suklydo.

Karjeros rungtynės

Julius KVEDARASGimė 1949 m. spalio 10 d. Kaune. Lietu-

vos futbolo federacijos generalinis sek-

retorius. 1967–1984 m. – profesionalus

futbolininkas, žaidė Vilniaus „Žalgiryje“

(1971 m.), Klaipėdos „Atlante“ (1972-

1976 m.), 1994–1996 m. treniravo Kau-

no „Inkarą-Grifą“, 2000 m. – Lietuvos

rinktinę.

Kas yra kas?

J.Kvedaras:

„Atsiunčia man įvairių popierių. Bet aš tuo netikiu – su žmonėmis dirbti reikia.“

Jis atletiškas, šoklus, turi labai gerą metimą ir atlieka puikų darbą gynyboje.

Gaujai reikia naujo vado. Atrodo, kad tokia situacija subrendo lietuviško futbolo pasaulyje. Šeštadienį Lietuvos futbolo federacijos konferencija išrinks naująjį LFF prezidentą ir, vertinant užkulisių informaciją, tikėtina, jog Liutauras Varanavičius negaus dovanos 42-ojo gimtadienio proga.

14 | Sportas

D.Dulkys

braunasi

į Lietuvos

krepšinio

žvaigždžių

gretas.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. kovo 16 d. Sportas | 15

futbolo bosą išrinks J.Kvedaras

sukaupęs didelę patirtį įvairiose gyvenimo srityse, šiuos darbus galiu atlikti geriausiai. Juolab kad L.Varanavičiaus ir J.Kvedaro tan-demas per 12 metų nepasinaudojo proga išspręsti problemas. Jaučiama stagnacija, ir ji niekur nedings, jei prezidentas ir gene-ralinis sekretorius, kaip Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas Rusijos politikos viršūnėje, pasikeis pareigomis.“

Apie tai, kad vadovauti LFF gali geriau už konkurentus, kalba ir L.Varanavičius,

pridurdamas, jog futbolas jam – darbas iš meilės sportui, kuris suteikė progą pažinti milžiniškos futbolo industrijos užkulisius, leido užmegzti įdomių pažinčių ir net drau-giškų ryšių su tokiomis garsenybėmis kaip UEFA prezidentas Michelis Platini.

J.Kvedaras ir G.Babravičius nelinkę su-reikšminti įtakos, kurią L.Varanavičius įgijo tarptautinėse futbolo struktūrose. Abiem jiems svarbiau tai, kas vyksta sa-vame kieme.

„Gerai sutariu su Vokietijos futbolo sąjun-gos, kuriai UEFA ir FIFA reikalingi tik tam, kad galima būtų gauti Europos ar pasaulio čempionatą, vadovais, bendrauju su Ispa-nijos futbolo federacijos prezidentu, – pa-sakojo J.Kvedaras. – Bet UEFA – tai lygiava. Jei duoda 40 aikščių dangų, duoda visiems. Koks nors San Marinas klausia: o kur mums jas dėti? Visa jų šalis – vieno kalno šlaitas.“

„Pažįstu ir aš daugelį futbolą valdančių žmonių. Bet Europoje madų mes nediktuo-sime. Ten vis tiek reikės prisitaikyti ir steng-tis priimti teisingus politinius sprendimus. Todėl mano prioritetas būtų futbolo vidaus politika“, – panašiai kalbėjo ir G.Babravičius.

J.Kvedaro nuomone, užsienyje galima pa-bandyti užsidirbti naudojantis asmeniniais ryšiais: „Su šalies rinktinių direktoriumi Ro-bertu Tautkumi buvome Vokietijoje, kalbė-jome su galimais investuotojais, kurie gal-būt mums skirs po kelis šimtus tūkstančių eurų per metus. Tai – nemažai. Koks vokie-čių interesas? Vienas jų dirba agentu, todėl jam įdomi rinka, kitiems daug nereikia –kelių pakvietimų į VIP ložę per rinktinės

rungtynes. Jie tiesiog mėgsta futbolą, to-dėl tokie pakvietimai jiems – didelė garbė.“

Favoritas – sekretoriusJei rinkimus laimės L.Varanavičius arba G.Babravičius, didelių permainų šalies futbolo politikoje, matyt, nebus. Futbo-lo plėtros iki 2020 metų strategija – ne tik dabartinio prezidento, bet viceprezidento, vadovavusio darbo grupei, kūrinys. Todėl nukrypimų nuo pagrindinio kurso laukti

nederėtų. „Svarbiausias tęstinis darbas – stadionų ir aikščių statyba“, – strateginį tiks-lą įvardijo daugiausia permainų žadantis J.Kvedaras.

G.Babravičiaus nuomone, infrastruktūra lieka viena skaudžiausių Lietuvos futbolo bėdų, nes išskyrus porą teigiamų pavyzdžių –darbus, kurie nuveikti Marijampolėje ar Gargžduose – girtis nėra kuo. Paklaustas, koks yra LFF indėlis statant ar rekonstruo-jant arenas Marijampolėje ir Gargžduose, G.Babravičius šyptelėjo: „Sakykime, fede-racija netrukdė.“

Šeštadienį konferencija išrinks LFF prezi-dentą, vadovausiantį ketverius metus. Kal-bant su tais, kurie balsuos, susidaro įspūdis, kad J.Kvedaras – aiškus favoritas. „Generali-nis sekretorius turėtų dirbti, o prezidentas –formuoti politiką. Dabar mūsų situacija to-kia, kad LFF valdžios viršūnėje turime du politikus. Lietuvai to per daug, užtektų vie-no J.Kvedaro“, – teigė vieno A lygos klubo atstovas.

L.Varanavičius, paklaustas apie konkuren-tus, pastebėjo, kad G.Babravičius pakalbėti ir pakeliauti mėgsta labiau nei dirbti, o „dėl Juliaus – savi niuansai“.

G.Babravičius, pergalės atveju žadantis kitus savo interesus nustumti į šalį ir atsi-dėti futbolui, į klausimą, už ką balsuotų, jei nekeltų kandidatūros, atsakė: „Aš keliu kandidatūrą.“

„Nė už vieną“, – išgirdęs tą patį klausimą po pauzės papurtė galvą J.Kvedaras. Jei šis jo teiginys yra nuoširdus, kiti du kandidatai išgirdo grėsmingą žinią.

Liutauras VARANAVIČIUS Gimė 1970 m. kovo 17 d. Kaune. Nuo

1997 iki 2000 m. „Ūkio banko“ valdy-

bos pirmininkas, nuo 2000 m. Lietuvos

futbolo federacijos prezidentas, buvęs

UEFA Vykdomojo komiteto narys.

Kas yra kas?

Gintautas BABRAVIČIUS Gimė 1955 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdoje.

Lietuvos futbolo federacijos viceprezi-

dentas. 2000–2004 m. – Seimo narys,

buvęs Liberalų ir centro sąjungos pirmi-

ninkas, buvęs Vilniaus vicemeras.

Kas yra kas?

Buvęs profesionalus futbolininkas J.Kvedaras yra trumpai,

bet nesėkmingai treniravęs ir Lietuvos rinktinę. BFL nuotr.

G.Babravičius į futbolą pasuko nuvargintas nesibaigiančių

pralaimėjimų politikoje. „15min“ archyvo nuotr.

Futbolo federacijos prezidento titulas L.Varanavičiui

nepadėjo išmokti spardyti kamuolio. „15min“ archyvo nuotr.

15min • 2012 m. kovo 16 d.16 | Sveikata

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

„Berniukas ar mergaitė?“ –su lig pirmu naujagimio klyksmu teiraujasi tėvai. Kartais šis klausimas sutrikdo net daug mačiusius medikus. Ką atsakyti, jei kūdikis turi abiejų lyčių bruožų?

Pasaulį kasmet išvysta tūkstančiai vaikų, neturinčių aiškios lyties. Vien Vokietijoje per metus gimsta nuo 80 iki 120 intersek-sualių kūdikių.

Lietuvos statistika ne tokia gąsdinanti. 2008 m., kai gimstamumas buvo pasiekęs aukštumas, šalyje gimė dešimt vaikų, tu-rinčių ir vienos, ir kitos lyties bruožų. Pra-ėjusių metų duomenų Higienos institutas dar nesusistemino, tačiau 2010-ųjų statis-tika rodo, kad tuomet gimė penki intersek-sualūs kūdikiai.

„Tai – naujagimių statistika. Tačiau kar-tais lyties raidos sutrikimai išryškėja vė-liau. Jei į vieną krūvą sudėtume viską, net tokius sutrikimus kaip šlaplės atsivėrimo defektai, galėtume sakyti, kad problemų dėl lyties turi 1 iš 2000 žmonių. Tai gana daug“, – „15min“ sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytojas genetikas prof. Algirdas Utkus.

Įvairūs sutrikimai Interseksualumas – tam tikra anomalija, ta-čiau tai dar nereiškia, kad kūdikis – nesvei-kas. Visi kiti jo organai gali kuo puikiausiai funkcionuoti.

Lyties sutrikimas gali būti įvairių lygme-nų: genetinis, gonadinis, anatominis ir kt. Pirmu atveju žmogus gali turėti moterišką chromosomų rinkinį, tačiau jo fenotipas – išorė – panašesnė į vyro. Arba atvirkščiai. Gonadinis lygmuo – kai lytinės liaukos ne-pakankamai išsivysčiusios. Nutinka ir taip, kad žmogus turi ir sėklides, ir kiaušides.

Vertinant anatomiškai, pagal išorinius lyties organus, irgi gali būti neatitikimų. Kūdikis gali turėti vyro arba moters geni-talijas – arba abiejų mišinį.

„Tai reiškia, kad išoriniai lyties organai gali būti moteriški, o vidinės jų struktūros –

vyriškos. Pavyzdžiui, centre konsultavome vieną porą, negalėjusią susilaukti vaikų. Ieškojome genetinių priežasčių, lemiančių nevaisingumą. Atlikus sutuoktinių chromo-somų tyrimą paaiškėjo, kad abu partneriai –vyras ir moteris – turi vienodą chromosomų rinkinį: vyrišką 46,XY. Išoriniai moters ly-ties organai – moteriški, tik nėra viršutinės makšties dalies. O viduje – nei gimdos, nei kiaušintakių. Senais laikais, matyt, niekas netyrė, tai taip ir liko“, – svarstė A.Utkus.

Galutinis sprendimas – tėvų Kokią lytį parinkti kūdikiui, tėvai turi apsi-spręsti iki kol jam sueis pusantrų metukų. Konsultacijos su medikais – būtinos. Nors chirurgiškai suformuoti moters lytį kur kas paprasčiau, reikia atsižvelgti ne tik į išori-nius lyties organus, bet ir į vidinius.

„Dar vienas atvejis iš realaus gyvenimo: gimė kūdikis, išoriniai lyties organai kėlė tam tikrų abejonių. Buvo ištirtos chromo-somos – nustatytas normalus vyriškas ti-pas. Žinodami tą faktą, tėvai pasirinko vaiką auginti kaip berniuką. Tačiau, kaip parodė vėliau atlikti nuodugnesni tyrimai, viduje nebuvo nei sėklidžių, nei kiaušintakių ir gimdos – tik trumpa akla makštis. Vaikas augintas kaip berniukas, nors neturėjo nor-malios vidinės lyties organų struktūros –nei moteriškos, nei vyriškos“, – pasakojo profesorius.

Genetiniams ir medicininiams tyri-mams žengiant į priekį, pavojus suklysti kyla vis rečiau. Lyties problemos nesibai-gia chirurginiu gydymu. Neišvengiamas – ir hormoninis.

Genetines ligas visuomenė vis dar linku-si slėpti – net nuo pačių artimiausių žmo-nių. Lyties raidos problemos paprastai lieka siaurame šeimos rate.

„Tėvams tai – didžiulis stresas. Jei apie ly-ties defektus sužinoma jau brandžiame am-žiuje, be psichologo konsultacijų neapsiei-nama. Sužinoti, kad išoriškai esi vienoks, o viduje kitoks, baisus smūgis. Su tuo susitai-kyti reikia laiko. Tačiau praktika byloja, kad su viskuo susitaikoma“, – kalbėjo A.Utkus.

Bijo dar didesnės izoliacijosDvilytėje visuomenėje interseksualumas kelia rūpesčių ne tik tėvams ar medikams, bet ir valdžios institucijoms. Pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinė etikos taryba rim-tai svarsto, ar nereikėtų aiškios lyties ne-turintiems žmonėms suteikti atskirą teisinį

statusą. Konsultuojantis su medikais, tei-sininkais, sociologijos ekspertais ir tais pa-čiais interseksualais, prabilta net apie tre-čiąją lytį.

„Gamtoje pavyzdžių toli ieškoti nereikia: sliekas – klasikinis hermofroditas. Antiki-niuose meno kūriniuose, ypač skulptūroje, buvo vaizduojami žmonės, turintys abiejų

lyčių požymių. Literatūroje netgi rašyta, kad dvilytis individas yra pranašesnis už vienalytį. Taigi diskutuoti galima gana pla-čiai. Tačiau pagal visuomenės sąrangą dvi lytys galų gale imtos laikyti norma. Mano manymu, negali būti dar vienos neaiškios lyties: užtenka, kad ir tos dvi sunkiai su-sišneka“, – pastebėjo gydytojas genetikas.

ORGANIZMUI VALYTI UNIKALI JONŲ TERAPIJA

Nuodas, vardu toksinai Ne veltui šis Japonijos mokslininkų išrastas

metodas yra sukutas pagal Nobelio premijos apdovanotus atradimus. Šiandien daugelio šalių specialistai vieningai sutaria, jog organiz-mo tarša, ypač toksinai, mūsų kūną priverčia kentėti nuo įvairių ligų, negalavimų. Tai yra ir pagrindinė priešlaikio senėjimo priežastis. Toksinai, kurie dar vadinami šlakais, daugiau-sia įsisavinami per maistą, prisotintą įvairių menkaverčių papildų, užterštą pesticidais. Šių sveikatai kenksmingų medžiagį kiekį nulemia ir nevisavertė medžiagų apykaita, žalingi įpro-čiai, sunkieji metalai, kiti teršalai, į organizmą patenkantys per kvėpavimo takus. Sveikos gyvensenos principų nesilaikantis, užterštoje aplinkoje gyvenantis bei reguliariai organizmo nevalantis žmogus gali būti sukaupęs net iki 5 kg tokių nuodų. O tai šiandien yra įprastos są-lygos daugeliui žmonių.

Ištirpdo 3-5 kg svorio Apie didelį organizmo užterštumą signalizuoja

tokie simptomai kaip chroniškas nuovargis, susil-pnėjęs imunitetas, padidėjęs nervingumas, jau-trumas, išsipūtęs pilvas, prastas burnos kvapas,

spuogai, užsikimšusios odos poros, pigmentinės dėmės. Neretai toksinams galime būti „dėkingi“ ir už nemigą, suprastėjusią atmintį, šalančias galūnes, nuotaikų kaitą, alergines organizmo re-akcijas bei kitus negalavimus. Be to, toksinai nai-kina kolageną, todėl oda ilgainiui netenka elas-tingumo, joje gausėja gilių raukšlių. Organizmo valymas, arba detoksikacija, jonų terapijos būdu yra viena efektyviausių priemonių, padedančių atsikratyti toksinų, išsaugoti natūralų grožį, už-kirsti kelia ligoms bei priešlaikiam senėjimui ir, kas ypač aktualu dailiosios lyties atstovėms, nu-mesti svorio. Po procedūros žmogaus kūnas gali palengvėti nuo 3 iki 5 kg.

Laikrodis sukasi atgal Anglų mokslininkai įrodė, kad visą procedūrų

kursą atlikęs vyras pajaunėja dvejais metais. Tad organizmo valymas turėtų tapti įprasta mūsų gyvensenos dalimi. Valymo kursus įprastai re-komenduojama kartoti kas dvi savaites, tačiau jei organizmas labiau nusilpęs, prireiks daugiau procedūrų. Visas šis procesas yra sertifikuotas, o jonų terapija neturi jokio pašalinio poveikio. Naujasis „Detoxas“ aparatas skirtas visiems šei-mos nariams.

Oficialus atstovas Lietuvoje „Detoxas“ įsigiju-siems aparatą suteikia galimybę pasikonsultuoti su sveikatos specialiste – ji atvyks ir pademonst-ruos visas aparato galimybes būtent Jūsų sveika-tos problemoms spręsti.

Platesnė informacija 8 615 11 888 arba www.detoxas.lt

Vienas populiariausių bei veiksmingiausių organizmo valymo būdų jau prieinamas ir Lietuvos gyventojams. Japonų sukurtą „Detoxas“ aparatą, kurio veikimo principas remiasi unikalia jonų terapija, spėjo įvertinti išrankiausios garsenybės.

www.detoxas.lt - oficialus atstovas Lietuvai. Sveikas organizmo valymas.

Nei moteris, nei vyras – trečioji lytis

A.Utkus:

„Gamtoje pavyzdžių toli ieškoti nereikia: sliekas – klasikinis hermofroditas.“

Iki šeštos vystymosi savaitės, nesvarbu,

kokį chromosomų rinkinį – vyrišką ar mote-

rišką – turi, embrionai yra vienos lyties –

visi ambiseksualūs.

Tai reiškia, kad tiek išorinių, tiek vidinių

vaisiaus lyties organų pirmtakai yra visiš-

kai vienodi. Bazinė žmogaus lytis yra mo-

teriška. Vėliau pasukama arba moteriškos,

arba vyriškos lyties formavimosi kryptimi.

Nuo šeštos savaitės pradeda formuotis vy-

riška lytis, jei kiaušialąstė buvo apvaisinta

spermatozoidu, kuris turi Y chromosomą.

Jei kiaušialąstė apvaisinta spermatozoidu,

kuris turi X chromosomą, iki dvyliktos sa-

vaitės lyties raida išgyvena ramybės stadi-

ją – lyg nieko nevyktų. Po to pradeda vys-

tytis moteriška lytis.

Gimus žmogaus lytinė raida nesustoja, ji

tęsiasi brendimo metu. Tai vyksta bręs-

tant vyriškoms ir moteriškoms liaukoms –

kiaušidėms, sėklidėms.

Kaip formuojasi Pasaulį kasmet

išvysta tūkstančiai

vaikų, neturinčių

aiškios lyties.

123rf nuotr.

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Jeigu jūsų namo sienas yra pamėgę terliotojai, nuo gegužės vidurio galite turėti rimtų nemalonumų. Vilniaus savivaldybė užsimojo terlionių nenušveitusiems namų šeimininkams skirti baudas iki 2 tūkst. Lt.

Nelegalūs miestą darkantys grafi čiai Vilniu-je tapo neįveikiama problema. Nors karas terliotojams buvo skelbtas ne kartą ir ne du, už rankos sučiuptas vos vienas kitas, o buvusio miesto tarybos nario Algio Rama-nausko-Greitai triukšmingai paskelbtos „so-lomono“ gaudynės apskritai baigėsi fi asko.

Dabar situaciją sugalvota pakeisti bau-džiant niekuo dėtus namų savininkus, ki-taip sakant, aukas paversti kaltininkais.

Įspūdingos sumos Pernai Vilniaus policija sulaukė 76 praneši-mų apie turto sugadinimą apipaišant grafi -čiais pastatų fasadus, į komisariatus buvo pristatyti 29 asmenys, pradėta 15 ikiteis-minių tyrimų.

Sumos, išleidžiamos terlionių valymui nuo pastatų ar uždažymui – įspūdingos. Kasmet Vilniaus savivaldybė tam skiria iki 0,5 mln. Lt, dar apie 100 tūkst. Lt išleidžia-ma sostinės tiltams, viadukams, požemi-nėms perėjoms.

Jeigu tenka nuvalyti dažais apipiltą pa-minklą, savivaldybė papildomai išleidžia po 24 Lt už kv.m. Sutartis su tokius darbus vykdančia bendrove baigiasi gegužės 18-ąją.

Po to visa atsakomybė bus užkrauta pas-tatų savininkams arba naudotojams. Jie patys privalės nuvalyti arba uždažyti ne-legalius grafi čius. Tokia nuostata yra mies-to tarybos patvirtintose Statinių tinkamos priežiūros taisyklėse. Savivaldybė prižiūrės

tik jai priskirtus pastatus ir tuos, kurie ne-turi šeimininkų.

Žada aklai nebausti Vis dėlto savivaldybės atstovai žada, kad nepuls aklai bausti pastatų nenusivaliusių žmonių. Pirmiausia bus paraginta susitvar-kyti, įspėta ir tik tada išrašyta bauda.

„Juk daugiabučio sienas gali apipaišyti tame pačiame name gyvenantys vaikai. Tai

gal jie bus suinteresuoti nebeterlioti, jeigu jų tėvams teks sumokėti ir už nuvalymą, ir baudą. Mes žiūrime ir iš šitos pusės, galbūt tai bus savotiška prevencija“, – aiškino Vil-niaus savivaldybės Pastatų administravimo poskyrio vedėja Gražina Žiemininkienė.

Tačiau ar tokiu būdu pavyks mieste iš-naikinti terliones, vis dėlto abejojama. „Ir dabar susidaro įspūdis, kad grafi tininkai pamėgę tas pačias vietas, o kai jos nuva-lomos, jie „padėkoja“ už nuvalymą ir vėl paišo ten pat. Todėl kartu turėtų vykti ir prevencinis darbas, numatytos vietos le-galiam piešimui, konkursai, taip paišytojų energiją kreipiant ten, kur tai galima daryti legaliai“, – kalbėjo G.Žiemininkienė.

Šiuo metu sostinėje yra numatytos sep-tynios vietos, kur grafi čius galima piešti le-galiai. Tai požeminės automobilių aikštelės, perėjos, Neries prieplauka tarp Karaliaus Mindaugo ir Žirmūnų tiltų (iš Olimpiečių gatvės pusės).

Tačiau norint piešti čia legaliai, reikia gauti savivaldybės leidimą.

Aukos pavirto kaltininkais Pirmoji – Klaipėda

Uostamiestis pirmasis paskelbė, kad dėl iš-

tepliotų sienų bus baudžiami pastatų šei-

mininkai. Tačiau baudos jie išvengs, jei pa-

stebėję terliones, iš karto praneš policijai.

Vos apie tai paskelbus, klaipėdiečiai sukru-

to – policija gavo kur kas daugiau praneši-

mų apie grafi čius. Reidus, kurių metu bus

fi ksuojami pastatai, apipaišyti grafi čiais,

ketinama pradėti balandį.

Vilnių darkančios

terlionės – neįveikiama

problema.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. kovo 16 d.18 | Vilnius

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

NAUJI BUTAIIeškodama būsto pirmiausia pradėjau nuo naujos statybos butų.

Ne butas, o apartamentaiPirmiausia nusižiūrėjau Žvėryno rajone par-duodamą butą naujame name šalia trolei-busų žiedo. Po apžiūros, kai jau atrodo, kad buto planas, namas ir vaizdai pro langus tenkintų, paaiškėja smulkmena: nors skel-bime nurodyta, jog tai – butas, ir NT agentas būstą vadina butu, jis įformintas kaip apar-tamentai. Tai reiškia, kad bus taikomas NT mokestis. Nenorite mokėti? „Ne bėda, – sako agentas. – Maždaug už 8000 litų galite pa-keisti būsto paskirtį iš apartamentų į butą.“

Paskaičiuokime: 217 000 litų už 43 kv. m, butą su daline apdaila, 25 000 už požemi-nę automobilio stovėjimo aikštelę ir 8 000 litų už būsto paskirties keitimą. O kur dar apdaila, baldai, buitinė technika? Susidaro apvali 350 000 litų sumelė plius palūkanos, jei imi paskolą iš banko. O ir derėtis agen-tas nelinkęs.

Apžiūra tamsoje Tas pats agentas, pasirodo, man aprodys ir Naujamiestyje bei Senamiestyje nusižiūrė-tus naujos statybos namus. Pastarąjį susi-tariame apžiūrėti vakare.

Lauke tamsu. Nors daugiabutis beveik priduotas, o žmonės įsirenginėja būstus, šviesos net laiptinėje nėra. Prožektoriaus – irgi. Apie tai agentas „nepagalvojo“. Taigi 2 kambarių 45,6 kv. m buto apžiūra (tiksliau –apčiuopa) vyksta be šviesos. Tamsu, nors į akį durk, o agentas ir duria. Pirštu į lubas. Ir paslaptingai šypsosi: „Šis butas turi vie-ną išskirtinumą...“ „Gal galite bent mobi-liuoju pašviesti, nieko nematau“, – papra-šau. Paaiškėja, kad stoviu palėpiniame lofte. O kaip pavadinti patalpas, kurių lubos – pen-kių metrų aukštyje, išskyrus žemesnę sieną

ties miegamojo langu? Jeigu yra antonimas klaustrofobijai, tokia liga ten gresia susirgti: siauri, nedideli kambariai ir penkių metrų aukštis – nelabai suderinami su jaukumu ir vidine ramybe, kurių tikiesi iš namų.

Skaičiuojame: šildymas, apdaila kainuo-tų kone dvigubai daugiau nei paprastame bute, butas su akcija kainuoja 203 000 litų, antžeminė aikštelė automobiliui – 12 000. Dar prieš dvi dienas ji kainavo 2000 litų pi-giau, tačiau „žmonės, turintys po du auto-mobilius, susivokė, jog tikrai neturės kur jų pastatyti, todėl suskubo pirkti, o tai pakė-lė kainą“, – kuo ramiausiai paaiškina agen-tas. Skelbime kaina buvo sena, apie lubas –nė žodžio.

SENI BUTAINusprendžiu apžiūrėti senos statybos bu-tus. Matau, kad dalis jų dar nuo vasaros ne-parduota. Įdomu tai, kad kai kurie butai

tinklalapiuose turi po kelis skelbimus. Vie-name skelbime nurodyta, kad tas pats bu-tas yra Senamiestyje, kitame – kad centre, trečiame – kad Naujamiestyje. Antakalnis virsta Užupiu, o Stoties rajonas – „prestiži-niu ir saugiu mikrorajonu“.

Belangė virtuvėNusižiūriu M.K.Čiurlionio gatvėje 2 kam-barių 45,5 kv. m butą su baldais už 235 000 litų. Sakoma, kad tas, kuris vėluoja 15 mi-nučių, tavęs negerbia. NT agentė vėluoja 50 minučių. Viliuosi, kad laukiu ne veltui.

Telefonu kalbėdama pasiteiravau, ar yra kas nors, ką turėčiau žinoti prieš atvažiuo-dama. „Na, nieko, tik namas – buvęs Vilniaus universiteto bendrabutis. Butas rekonstruo-tas, jame nebuvo virtuvės, o dabar ji įreng-ta.“ Skelbime to nebuvo paminėta, bet bent žinau, kur einu.

Paaiškėja, kad ne visai. Buvusio bendra-bučio laiptinė – verta „grieko“: senoviniai platūs jos laiptai riestais turėklais primena rūmus. Tačiau įėjusi į butą patenku tiesiai į virtuvę. Be langų. Koridoriaus irgi nėra. Vi-sos buto patalpos asimetriškos – lyg kreivų

veidrodžių karalystėje, keisčiausių formų. Vonia labai ilga ir siaura, kreivomis sieno-mis. Remontas esą darytas neseniai, bet butui reikia kapitalinio. Lubos vietomis su-skilinėjusios, nors stogas, NT agentės teigi-mu, naujas.

Kaip jie taip sugeba nufotografuoti, kad trūkumų nebūtų matyti?

Kam tie baldai!?Pėdinu į A.Vivulskio gatvėje sename name esantį suremontuotą butą, kainuojantį 230 000 litų.

Butas nuotraukose – su naujais baldais: gražia minkšta lova, odine sofa, sekcijo-mis ir viskuo kitu, bet už nurodytą kainą parduodamas be jokių baldų (na, nebent kokios spintelės šeimininkams išlupti ne-pavyktų). Virtuvėje remontas vis tik neda-rytas. Apdairiu rakursu fotografuota... Kai pasipiktinu, kad skelbime nepaminėta, jog baldai neparduodami, o nuotraukose jie yra, šeimininkė skėsčioja rankomis: mums patiems baldų reikės. Sutiktų nuleisti buto kainą tik 10 000 litų. Apsisuku ant kulno ir trenkiu durimis – už tiek net baldai neišeis.

Perku butą

Išbandymas nervamsAtsiėmėte iš „Snoro“ atgautą indėlį ir nusprendėte investuoti –įsigyti nekilnojamojo turto? O gal esate ta jauna pora iš reklamos, kuriai pabodo leisti vakarus ant nepatenkintų draugų odinės sofos, užuot ėjus namo pas uošvius? Tuomet kviečiu į virtualią ekskursiją po sostinėje parduodamus butus.

I.G

elū

no

nu

otr

.

Pasirodo, šiame name

parduodami ne butai,

o apartamentai, už kuriuos

reikia mokėti nekilnojamojo

turto mokestį.

Per kelis mėnesius peržiūrėjau apie 20

butų. Žmonės skelbimuose „pamiršda-

vo“ paminėti, kad vanduo ir namai šil-

domi katilu; kad ką tik renovuoto namo

stogas – kiauras, todėl bute gali prilyti;

nurodydavo, kad butui priklauso du arai

žemės, o paaiškėdavo, kad tik pusė, ir to

atitverti negali, nes kaimynai pro tą že-

mės gabaliuką eina; vamzdžio didumo

skyles sienoje slėpdavo užuuolaidomis.

Patarčiau prieš perkant butą aplankyti

name jau gyvenančius kaimynus. Net ir

didžiausias miknius, gražiai paprašytas,

papasakos apie daugiabučio privalu-

mus ir trūkumus. Tada ir paaiškėja, kad

sąskaitos už šildymą gruodžio mėnesį

siekia ne 100, o 240 litų, vėjas pučia pro

„trijų stiklo paketų“ langus, ir garso izo-

liacija nėra tokia puiki.

Patarimai perkantiems

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Kovo 16 d., penktadienis

18 val. – Vilniaus mokytojų namaiDainuojamosios poezijos vakaras. Dalyvaus Tomas Pupinis, Tadas Miliauskas, Darius Paplauskas, savo eilėraščius skaitys poetas Ernestas Noreika. Koncertą ves Tomas Taškauskas.Bilietai – 5 Lt.

18.30 val. – Vilniaus teatras „Lėlė“ PREMJERA. Gintaro Varno režisuotas spektaklis „Teiresijo krūtys“. Jame pasakojama tragikomiška istorija apie žmonos paliktą vyrą, kuriam tenka pakeisti lytį ir gimdyti vaikus. Bilietai – 40 Lt.

19 val. – Lietuvos nacionalinis dramos teatras PREMJERA. Spektaklis „Akmuo“. Trys pagrindinės jo herojės – trijų skirtingų kartų atstovės. Jų istorijos vystosi tame pačiame Dresdeno miesto name. Režisierius – Agnius Jankevičius. Vaidina: Vaiva Mainelytė, Nelė Savičenko, Paulius Tamolė ir kt. Bilietai – nuo 40 Lt.

19 val. – menų fabrikas „Loftas“ Pirmą kartą Lietuvoje – Trubadūrai-pankai iš Prancūzijos. Tai aštuoni vyrukai iš Bordo, pasivadinę „Leo klyksmai“ („Les Hurlements D‘Léo“), grojantys gitaromis, akordeonais, saksofonais ir daugybe kitų instrumentų. Bilietai – nuo 39 Lt.

20 val. – restoranas „Neringa“ Daiva Naujikienė, Viktoras Malinauskas ir Valdemaras Frankonis pristatys naują trijų

dalių programą, kurioje skambės lietuvių, rusų ir pasaulio populiarios melodijos.Bilietai – 15 Lt.

Kovo 17 d., šeštadienis

18.30 val. – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Dainuos Violeta Urmana, Anita Rachvelishvili (Gruzija), Alfredo Nigro (Italija), Riccardo Zanellato (Italija). Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Bilietai – 100–450 Lt.

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pasirodys dirigentas Cyrilas Diederichas iš Prancūzijos. Taip pat muzikuos Lietuvos jaunosios kartos pianistė Evelina Puzaitė. Bilietai – 20, 30, 50 Lt.

19 val. – Menų spaustuvė „Cezario grupės“ spektaklis „Drąsi šalis“. Bilietai – 40 Lt.

19 val. – klubas „New York“ Grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ 25-asis gimtadienis. Kartu į sceną žengs kolektyvo „Poliarizuoti stiklai“ siela Šarūnas Mačiulis ir Vytautas Labutis. Bilietai – 28–38 Lt.

22 val. – menų fabrikas „Loftas“ Bus švenčiama Airijos nacionalinė šventė – Šv. Patriko diena.

Kovo 18 d., sekmadienis

12 val. – Nacionalinė fi lharmonija Teatralizuotas koncertas visai šeimai „Gražuolė ir Pabaisa“. Dalyvaus Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“, solistai Eglė Strumskytė (sopranas), Bruno Bieri (hangas, virštoninis vokalas), Saulius Petreikis (pučiamieji) ir „Lėlės“ teatro aktoriai. Bilietai – 10, 15, 20 Lt.

16 val. – Taikomosios dailės muziejus Koncertuos trio „FortVio“: Ingrida

Rupaitė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas). Bilietai – 20 Lt.

18 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Koncertuos M.A.M.A. apdovanojimuose „Metų elektroninės muzikos atlikėjų“ nominacijoje geriausiais pripažinti Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Leonas Somovas. Mušamaisais gros Marijus Aleksa, bosine gitara pritars Domas Aleksa. Bilietai – 53–103 Lt.

Kovo 20 d., antradienis

18 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Koncertuos 30 metų koncertuojanti Latvijos postfolko grupė „Iļģi“. Per paskutinius trejus metus grupė išleido tris albumus, koncertavo JAV, grojo Latvijos ir Europos festivaliuose. Tarptautinį pripažinimą grupei pelnė 2006 m. albumas „Ne vienai dienai“ Bilietai – 45–63 Lt.

28 | Renginiai Vilniuje

„Iļģi“ Kovo 20 d.Violeta Urmana Kovo 17 d.„Akmuo“ Kovo 16 d.

Užsk. Nr. 304340

15min • 2012 m. kovo 16 d. Kaunas | 17

Mūšis dėl meno įstaigų

Menininkai protestavo

prieš kultūros

naikinimą Kaune.

E.Ovčarenko nuotr.

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Karštos ir ilgos diskusijos nereiškia didesnio aiškumo. Ketvirtadienį Kauno tarybos posėdyje dvi valandas skambėjusios politikų, valdininkų, menininkų kalbos dėl miesto kultūros įstaigų sujungimo įnešė tik dar daugiau painiavos.

Esant tokiai situacijai, politikai žengė tur-būt patį išmintingiausią žingsnį – nuspren-dė atidėti sprendimo priėmimą dėl Kauno mažojo teatro prijungimo prie Kauno kino studijos. Klausimas dėl Kauno šokio teatro „Aura“ sujungimo su Kauno pantomimos ir plastikos teatru buvo išbrauktas iš darbo-tvarkės dar posėdžio pradžioje. Kitas tary-bos posėdis vyks balandžio 5 d.

Taip pat planuojama sujungti tris iš ketu-rių miesto biudžetinių koncertinių įstaigų: Kauno bigbendą, Kauno pučiamųjų instru-mentų orkestrą „Ąžuolynas“ ir Kauno mu-zikos ansamblį „Ainiai“.

Intrigos teatro vidujeValdantieji tikina, kad optimizavus miesto kultūros įstaigų valdymą, būtų taupomos lėšos, jų veikla taptų efektyvesnė. Tačiau jokių konkrečių fi nansinių skaičiavimų, ko-kią naudą miestui atneštų toks optimizavi-mas, nėra.

Kyla įtarimų, kad sujungimų iniciatoriai turi kitų priežasčių ir tikslų. Vienas jų – Kau-no mažajame teatre jau penkerius metus tę-siasi nesutarimai tarp šio teatro direktoriaus, aktoriaus Audriaus Baniūno ir meno vado-vo, režisieriaus Vytauto Balsio. V.Balsys ir Mažojo teatro aktorius Ramūnas Šimukaus-kas yra įsitikinę, kad teatro prijungimas prie Kauno kino studijos panaikintų dvivaldys-tę. Tačiau A.Baniūnas ir kiti Kauno teatra-lai kategoriškai pasisako prieš susijungimą.

Opozicija neatmeta galimybės, kad tea-trus norima sujungti, siekiant miesto cent-re atlaisvinti vertingus pastatus.

Protestavo prieš sujungimąMenui neabejingi kauniečiai ketvirtadie-nį, vykstant tarybos posėdžiui, savo nepri-tarimą teatrų sujungimui išsakė surengę išradingą protesto akciją, pavadintą fi lmo „Kaip savivaldybės napoleonai per kultūrą kėlėsi“ kūrimu. Taip pasišaipyta iš dosniai savivaldybės remiamos vasarą vyksiančios Napoleono kariuomenės persikėlimo per Nemuną ties Kaunu inscenizacijos. Jai iš

miesto biudžeto numatytas net ketvirtis milijono litų.

Prieš savivaldybės pastatą buvo teatra-liškai patiestas kilimą primenantis didelis popieriaus lapas, su užrašu „Kultūra“. Per jį per kelias minutes, simboliškai sutrypdami „kultūrą“, pražygiavo keli šimtai kauniečių, susiskirsčiusių į devynių žmonių grupeles, o visam paradui vadovavo aktorius ir reži-sierius Andrius Žiurauskas.

Trumpą „fl ashmobą“ vainikavo visų ak-cijos dalyvių susikabinimas už rankų, reiš-kiantis, kad „jei reikia, mes galime suvienyti savo jėgas ir pakovoti už save“.

„Mes visi suprantame, kad miestui rei-kia taupyti. Tačiau kodėl su mumis nesi-

kalbama? Jie sukuria įvairiausias kultūros ir meno tarybas, kaltina mus neaktyvumu (A.Žiurauskas yra Kauno miesto Kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotojas – red. past.), kad neturime savo pozicijos, bet kaip mes galime ją turėti, jei tik iš žiniasklaidos sužinome naujienas, kurios mus konkrečiai liečia?“ – sakė A.Žiurauskas.

Rinks centus sumokėti baudąA.Žiurauskas patikino, kad ši žaisminga, tačiau visai ne džiaugsminga protesto ak-cija – pirmoji, tačiau tikrai ne paskutinė, jei miesto politikai neatsisakys idėjos sujung-ti Kauno kultūros įstaigas. Netrukus spon-taniškai gimė ir antrosios akcijos idėja. Po

renginio prie A.Žiurausko priėjo policijos pareigūnė, surašiusi šaukimą atvykti į poli-cijos nuovadą pasiaiškinti dėl renginio. Jam gresia administracinė nuobauda.

Aktyvus visuomenininkas architektas Audrys Karalius baudai pinigus surinkti pa-siūlė A.Žiurauskui aukojant po kelis centus.

Mechaniniam miesto kultūros įstaigų sujungimui nepritaria ir kultūros minist-ras Arūnas Gelūnas. Jis trečiadienį laišku kreipėsi į Kauno merą, atkreipdamas dė-mesį į tai, kad savivaldybės planuojama kultūros įstaigų pertvarka ne tik nesutelkia kultūros žmonių spręsti iškylančias prob-lemas, bet ir akivaizdžiai neduotų planuo-jamų rezultatų.

„Viena iš versijų, kodėl iš tiesų atliekami

pakeitimai kultūros srityje, yra ne noras

taupyti, o siekis į privatizuojamųjų objek-

tų sąrašą įtraukti dar vieną vertingą Kauno

pastatą.

M.Daukšos gatvės 34-ajame name yra įsi-

kūrusios trys įstaigos – „Kauno mažasis

teatras“, „Kauno plastikos ir pantomimos

teatras“ bei Kauno miesto savivaldybės

Kultūros skyrius. Beje, pastarasis, vykdant

reorganizaciją, taip pat yra jungiamas su

kitu savivaldybės skyriumi, kuruojančiu

turizmą.

Jei visos trys įstaigos bus sujungtos su ki-

tomis organizacijomis ar skyriais, laisvas

liks trijų aukštų pastatas, esantis Sena-

miestyje. Kuo gi jis nepatrauklus parduoti,

kai Kaune jau mažai liko ką parduoti?“

Tikslas – vertingos patalpos?

Rytis Šatkauskas, Kauno tarybos narys, Darbo partijos frakcijos atstovas

Suabejota „Romuvoje“ įsikūrusios Kauno kino studijos veiklos skaidrumu.

15min • 2012 m. kovo 16 d. Kaunas | 27

Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Nuolat brangstantys degalai veikliam kauniečiui pamėtėjo verslo idėją, kaip atpiginti kelionę automobiliu. Vairuotojui, sutikusiam ant savo mašinos užsiklijuoti reklaminį lipduką, siūlomas viliojantis atlygis – nemokami degalai arba įvairios dovanos.„Visuomet, degalinėje žiūrėdamas į savo automobilį, pagalvodavau: „Pilu į tave brangų benziną, o tu man nieko neuždir-bi“. Matant, kiek daug miesto gatvėmis va-žinėja mašinų, vėliau kilo idėja išnaudoti jas kaip mobilų reklaminį plotą“, – apie verslo idėjos užuomazgą pasakojo Tomas Gaudinskas, sukūręs tinklalapį Uzsidirbu.lt.

Nauja reklamos forma sudomino nema-žai verslininkų, o galimybė įdarbinti au-tomobilį – vairuotojus. Šiuo metu miesto gatvėmis jau važinėja kelios dešimtys auto-mobilių su ant galinio bamperio užklijuotu, maždaug transporto priemonės registraci-jos numerio dydžio lipduku.

Dviratį išrado antrąkartVerslus kaunietis prisipažino antrą kartą išradęs dviratį, nes tokia reklamos forma ne naujiena ne tik pasaulyje, bet ir Lietu-

voje. Kai kurios komercinės radijo stotys prieš gerą dešimtmetį siūlydavo už prizus užsiklijuoti lipdukus ant automobilio. Prieš kelis metus panašią idėją bandė įgyvendinti keli vilniečiai, tačiau jų verslo modelis ne-buvo sėkmingas.

„Pirmas žingsnis jau žengtas – norėjau pasitikrinti, ar vairuotojai norėtų įdarbin-ti savo automobilį. Sukūriau internetinę svetainę ir per dvi savaites pasiūlymu su-sidomėjo šimtai gyventojų. Vyksta ak-tyvios derybos ir su įmonėmis“, – tikino T.Gaudinskas.

Jo žiniomis, tokia reklamos forma ypač populiari Kanadoje, Australijoje: „Vairuoto-jai netgi moka narystės mokestį, kad galėtų užsiklijuoti ką nors reklamuojantį lipduką ir taip užsidirbti.“

T.Gaudinskas pripažino, kad norint tokį jaunatvišką verslą sėkmingai įsukti, reikia ne fi nansinių investicijų, o laiko, energijos ir nuoseklumo. „Kol kas viską darau pats – susitikimai su verslininkais, vairuotojais, lipdukų maketai, tinklalapio kūrimas“, – vardijo vaikinas.

Už taškus – degalai arba prizai„Įdarbink savo automobilį“ sistema pap-rasta – už vieną dieną vairuotojas gauna 10 taškų. Už 300 taškų per mėnesį jis gali gauti 5 litrus degalų (tikslus jų kiekis pri-klauso nuo degalų tipo ir tuometinių kai-nų). Galima rinktis ne degalus, o automo-bilio plovimą, bilietą į kiną, apsilankymą kavinėje ar kitą dovaną. Už atvestą draugą –papildomi 100 taškų. Kuo daugiau taškų

surenkama, tuo didesnis pasirinkimas: žur-nalo prenumerata, boulingas, masažas, vyno degustacija.

Įdarbindamas automobilį, vairuotojas turi pateikti duomenis, kiek kilometrų per mėnesį nuvažiuoja, paprašytas, turi atsiųsti nuotrauką, patvirtinančią, kad lipdukas vis

dar priklijuotas ant automobilio. Minima-lus lipduko vežiojimo terminas – mėnuo, tačiau dauguma vairuotojų jį norėtų vežioti ilgiau – bent tris mėnesius.

Pastebimesnė už tradicinę?Kodėl pasiūlymas įdomus vairuotojui – aišku: tereikia užsiklijuoti lipduką ir gau-si atlygį. O kuo tai patrauklu reklamos užsakovams?„Tai – pigiausia reklama. Už-sakovui lipdukas ant vieno automobilio mėnesiui kainuoja 40 Lt. Mašinos važinė-ja po įvairias miesto gatves, todėl jas mato labai daug žmonių. Sustoję eismo srau-te, vairuotojai dažniausiai žiūri į priešais esantį automobilį, todėl lipdukus mes ir klijuojame ant bamperių ar bagažinių“, –aiškino Tomas.

Jo teigimu, reklama ant automobilio yra labiau pastebima nei tradicinė – reklami-niai stendai, plakatai, skrajutės, reklama spaudoje ar radijuje. Mat žmonės labiau atkreipia dėmesį į naujesnes, neįprastas reklamos formas.

Kaunietis įdarbino automobilius

Norint tokį jaunatvišką verslą sėkmingai įsukti, reikia ne fi nansinių investicijų, o laiko, energijos ir nuoseklumo.

T.Gaudinsko iniciatyva

miesto gatvėmis jau rieda

kelios dešimtys automobilių

su reklaminiais lipdukais.

Asmeninio archyvo nuotr.

40 Tiek užsakovui kainuoja lipdukas ant vieno automobilio mėnesiui.

Skaičius

Lt

15min • 2012 m. kovo 16 d.28 | Renginiai Kaune

Kovo 16 d., penktadienis

18 val. – Kultūros ir sporto rūmai „Girstutis“Andriaus Mamontovo albumo „Elektroninis Dievas“ pristatymo koncertas.

18 val. – Kauno valstybinė fi lharmonijaKoncertų ciklas „Diriguoja jaunieji“. Pirmą kartą Kauno simfoninis orkestras paklus Mirgos Gražinytės batutai. Solistė – LMTA ir Londono Karališkosios konservatorijos absolventė pianistė Indrė Petrauskaitė. Orkestras atliks Liudvigo van Beethoveno kūrinius. Bilietai – 10–20 Lt.

19 val. – Istorijos ryšių muziejusGrupės „Saulės broliai“ koncertas. Muzikantai klausytojams pristatys naująjį grupės narį Vytą Bikų ir naujas dainas.Bilietai – 20–25 Lt.

22 val. – loftas „Gargaras“Grupės „G&G Sindikatas“ koncertas. Bilietai – 10 Lt.

Kovo 17 d., šeštadienis

14 val. – Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra

Kristinos Čyžiūtės fotografi jų ir pasakojimų ciklo „Kauno miesto herojai“ pristatymas. Autorė siūlo pažvelgti į nematomą didvyriškumo ir kasdienybės pusę, kurioje visos prasmės kuriamos tarpžmogiškųjų santykių erdvėje.

15 val. – Kauno kultūros centras „Tautos namai“Liaudiškos muzikos šventė „Kaziuk, pagrok man valsų“. Šioje šventėje dalyvauja: Kauno folkloro ansamblis „Žaisa“, liaudiška kapela „Laumena“, šokių kolektyvas „Suktinis“, muzikantas su pjūklu, Palemono vidurinės mokyklos folkloro ansamblis „Bitula“, Italijos folkloro grupė „Agilla e Trasimeno“, Lenkijos dūdmaišininkų ansamblis „CKiS Leszno“, Latvijos kapela „Auce“.Įėjimas – nemokamas.

18 val. – „Teatro klubas“ (Kauno architektų namai)Projektas „Astor Piazzolla Project“ originaliai atliks argentinietiškojo tango meistro A.Piazzollos kūrinius.Bilietai – 35–45 Lt.

22 val. – klubas „Džem‘Pub“Grupės „jama&W“ koncertas.

Kovo 18 d., sekmadienis

12 val. – Kauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva“ renginys. Žodžio valandoje – aktorė Aušra Keliuotytė. Veiks Mindaugo Kavaliausko fotografi jos darbų paroda.Įėjimas – nemokamas.

Kovo 21 d., trečiadienis

18 val. – Kauno valstybinė fi lharmonijaLietuvos universiteto Kaune 90-mečiui skirtas VDU Muzikos akademijos dėstytojų koncertas. Dalyvauja: Rita Novikaitė (mecosopranas), Vladimiras Prudnikovas (bosas), Raimondas Butvila (smuikas), Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Andrius Bernotaitis (klarnetas), Sergėjus Okruško (fortepijonas). Programoje – I.Pleyelo, J.Brahmso, S.Rachmaninovo ir kitų kompozitorių kūriniai. Koncerto vedėja – Rita Bieliauskaitė.Bilietai – 10–20 Lt.

19 val. – laisvalaikio namai „Nautilus“Koncertų ciklo „Kalbanti muzika“ svečias – bardas, aktorius, režisierius Gediminas Storpirštis. Jam talkins Saulius Petreikis (pučiamieji) ir

Vytautas Mikeliūnas (smuikas).Bilietai – 15–30 Lt.

Kovo 22 d., ketvirtadienis

22 val. – klubas „Embassy“Konkursas „Mis ir misteris Kauno kolegija 2012“. Dėl titulo susigrums septynios gražiausios kolegijos merginos ir septyni šauniausi kolegijos vaikinai.Bilietai –10–15 Lt.

Kovo 23 d., penktadienis

21 val. – klubas „Punto pizza“Grupės „Arbata“ koncertas.Bilietai – 10 Lt.

Kovo 24 d., šeštadienis

19 val. – Kauno valstybinė fi lharmonijaManto ir Kauno bigbendo projektas „Frank Sinatra show“. Šį kartą drauge su Mantu F.Sinatros dainas atliks trimitininkas Valerijus Ramoška, saksofonininkas Rimantas Brazaitis. Bilietai – 50–80 Lt.

21 val. – baras „Underground Pub“Grupių „Awakening Sun“ ir „Memorial Faces“ koncertas.Bilietai – 6 Lt.

Mantas Jankavičius Kovo 24 d.Gediminas Storpirštis Kovo 21 d.„Suktinis“ Kovo 17 d.Mirga Gražinytė Kovo 16 d.

Nors dar liko daugiau nei mėnuo, Kaunas jau ruošiasi svarbiausiam metų džia-zo įvykiui Lietuvoje – festivaliui „Kaunas Jazz“.

22-ą kartą balandžio 26–29 d. Kaune ir balandžio 30 d. Vilniuje vyksiantis festivalis ir to-

liau stebins klausytojus įspūdinga programa bei renginiais.

Didelio žiūrovų susidomėjimo kasmet sulaukiantis renginys šiemet pasiryžo užkariau-

ti naujas erdves. Pirmą kartą Lietuvos džiazo istorijoje baigiamasis festivalio koncertas

vyks didžiausioje šalyje, 15 tūkst. žiūrovų talpinančioje, „Žalgirio“ arenoje.

Miesto Rotušėje startuosiančio „Kaunas Jazz 2012“ koncertai vėliau persikels į Kauno fi l-

harmoniją, „Combo“ klubą, „Žalgirio“ areną bei Nacionalinę fi lharmoniją Vilniuje. Tačiau,

kaip ir kasmet, festivalio metu džiazo garsais pulsuos visas miestas – koncertai vyks Vie-

nybės aikštėje, Karo muziejaus sodelyje, Kauno sinagogoje, Vytauto Didžiojo bažnyčioje.

„Kaunas Jazz 2012“ festivalyje dalyvaus atlikėjai iš Lietuvos, Austrijos, Suomijos, JAV,

Lenkijos, Prancūzijos, Izraelio. Baigiamasis, didžiausias Lietuvos istorijoje džiazo muzi-

kos koncertas įvyks balandžio 29 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje, kurioje koncertuos, žurnalo

„People“ teigimu, magiško balso savininkė Lizza Wright su grupe (JAV). Žiūrovų pageida-

vimu, antrą kartą mūsų šalyje koncertuos saksofonininkas Davidas Sánchezas su grupe

(JAV).

Į „Žalgirio“ areną įžengs džiazas

Didžiausia šių metų festivalio žvaigždė – magiško balso savininkė L.Wright.

Organizatorių nuotr.

Pasiilgę vasaros kauniečiai šį penktadienį Ryšių istorijos muziejuje galės pasi-šildyti grupės „Saulės broliai“ pasirodyme.

Ne kartą Kaune koncertavęs kolektyvas klausytojus ne tik džiugins jau žinomais kūri-

niais, bet ir pristatys naująjį grupės narį – klavišininką Vytą Bikų, o taip pat žada nustebin-

ti naujomis dainomis ir dar negirdėtu skambesiu.

„Saulės broliai“ groja muziką, patinkančią tiek instrumentinės, tiek vokalinės muzikos

gerbėjams, – nuo švelnių baladžių bei „world“ muzikos motyvų, pasitelkiant armėnišką

duduką ir įvairias fl eitas, iki ugningų keltiškų melodijų bei žaismingų dainų. Ši muzikinė

įvairovė atsirado ne šiaip sau – grupę sudaro penki labai skirtingi, tačiau kartu puikiai de-

rantys muzikantai: Saulius bei Donatas Petreikiai, Tadas Dešukas, Audrius Pazniokas bei

Vytis Vainilaitis.

Saulius turi sukaupęs unikalią instrumentų kolekciją iš viso pasaulio ir pats muzikuoja

įvairiausiais pučiamaisiais instrumentais. Jo dėka grupė groja airiškas bei škotiškas melo-

dijas, pateikia tolimaisiais Rytais dvelkiančią muziką.

Saksofono mokslus kremtantis Donatas – pagrindinis grupės vokalistas, gitaristas ir dai-

nų kūrėjas. Tado smuiko improvizacijos įneša temperamento ir energijos, kurią dar labiau

sustiprina būgnininkas bei perkusininkas Vytis ir akordeono meistras Audrius.

Žada nustebinti negirdėtu skambesiu

„Saulės broliai“ pristatys naujas dainas ir naują grupės narį.

15min • 2012 m. kovo 16 d. Virtuvė | 29

Puslapį pristatosavaitraštis moterims

Vytinimas yra vienas iš seniausių žuvų kon-servavimo būdų. Vytinamos įvairios žuvys: kuojos, karšiai, plakiai, stintos, menkės, plekšnės ir t.t. Neprarasdamos savo maisti-nių savybių jos gali išsilaikyti iki 3 mėnesių.

Patyrę kulinarai ir žvejai džiovinti pap-rastai renkasi vidutinio dydžio arba smul-kias žuveles.

Dvi stovyklos Vytintos žuvies mėgėjai yra pasidaliję į dvi stovyklas. Vieni džiovina žuvis su viduriais, kiti jas išskrodžia. Patyrę vytintojai tvirtina, kad su viduriais vytinta žuvis yra skanesnė, ji išlaiko tikrą žuvies skonį.

Kiti žuvies vidurius pašalina, o tarp pil-vo sienelių įstato degtukus. Tokiais atvejais nereikia žuvies perdžiovinti, nes ji tampa kieta, smarkiai sumažėja jos masė.

Žvejai sutaria, kad žiemą ar ankstyvą pa-vasarį pagauta žuvis geriausiai tinka vytini-mui. Tik reikia vengti ją sušaldyti minusi-nėje temperatūroje ir kabinti ten, kur gera oro cirkuliacija.

Džioviname patys Pamėginkite ir jūs susidžiovinti vieną kitą delno dydžio žuvelę, pavyzdžiui, iš žvejo ūkininkų turgelyje pirktų kuojų, karšių, žiobrių ar kt.

Pirmiausia išvalykite šviežių žuvelių vi-durius, tada į kiekvienos pilvą priberkite rupios druskos. Pilvais į viršų išdėliokite jas plačiame dubenyje, ant viršaus užber-kite dar storą sluoksnį druskos. Uždenkite švaria marle ir paslėkite kokiu nors sunkiu daiktu. Laikykite 4–7 dienas (atsižvelgiant į žuvų dydį).

Iš po druskos „patalų“ ištrauktas žuvis iš-dėliokite dubenyje, prieš tai ant dugno įtai-sę groteles. Užpilkite ne šiltesniu nei 12 °Ctemperatūros vandeniu ir kelias valandas palaikykite šaltoje vietoje.

Išgriebus iš vandens, gerai nuvarvinkite, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, maž-daug 8–10 cm atstumu viena nuo kitos gal-vomis žemyn suverkite ant stipraus siūlo ir pakabinkite džiūti sausoje, gerai vėdinamo-je, tiesioginių saulės spindulių nepasiekia-moje vietoje. Po savaitės ar dviejų, atsižvel-giant į žuvų dydį, lupkite nuo jų traškančią odelę ir mėgaukitės nauju skoniu.

Žvejai sutaria, kad žiemą ar ankstyvą pavasarį pagauta žuvis geriausiai tinka vytinimui.

• Žuvims sūdyti tinka tik rupi druska. Jos

patartina berti ne tik į žuvų pilvus, bet

ir į žiaunas.

• Stambias žuvis galima vytinti

supjaustytas stambesniais gabalais.

Šiuo atveju svarbu pjaustant

nepažeisti plonos plėvelės, kuri dengia

ant žuvų pilvų esantį riebalų sluoksnį.

• Riebias žuvis prieš vytinimą galima

mirkyti druskos tirpale. Jo koncentracija

turi būti tokia, kad į jį įmesta šviežia

bulvė neskęstų.

Verta žinoti

Vytintos žuvys – gana populiarus užkandis daugybėje pasaulio šalių. Jos paprastai tiekiamos prie alaus ar sauso baltojo vyno. Vytintos žuvys itin maistingos, todėl jų siūloma į valgiaraštį įtraukti tiems, kurių organizmui stinga fosforo, kalcio, ir, žinoma, omega-3 riebiųjų rūgščių.

Vytinta žuvis ypač

populiari Kinijoje.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. kovo 16 d.30 | Kultūra

Bėgam, motin, stogas dega!

Siužetas ir kontekstas Įvaizdis (ypač vidurinėje mokykloje) yra viskas ir tapti populiariu būtina bet kokia kaina? Jeigu su tuo sutinkate, suprasite, kodėl drovus paauglys Tomas (akt. T.Mannas) iš geros šeimos sutiko savo namuose suorganizuoti gimtadienio vakarėlį keliems šimtams žmonių, pasibaigusį katastrofi škai.

Paklausęs savo bičiulio Kostos (akt. O.Cooperis) įtikinėjimų, kad, jeigu švęsti, tai švęsti, jis praktiškai sudarė sandėrį su velniu. Mainai už populiarumą mo-kykloje – nusiaubtas visas rajonas. Savo akimis pa-matysite, kaip banali idėja virsta kūnu. Dideliu kūnu, o gal tiksliau būtų pasakyti – apanglėjusiais palaikais. Belieka vienintelė intriga – koks bus atpildas?

IšvadosPažiūrėjus šio fi lmo reklaminį vaizdo klipą gali pa-sirodyti, kad sugrįžo kosminė pabaisa, pradėjusi griauti Niujorką fi lme „Operacija „Monstras“. Vaiz-dai apokaliptiniai, o ir nufi lmuota panašiu reportaži-niu stiliumi, judančia kamera. Filme paaiškėja kur kas rūstesnė tiesa – tai žmonių darbas. Ką ten žmonių –paauglių ir vieno pakvaišusio narkotikų prekeivio su liepsnosvaidžiu.

Vyrukai, pagimdę „Pagirias Las Vege“, naudojasi ta pačia formule, pasiūlę suaugusių auditorijai (S raidė!) fi lmą apie tai, kaip alkoholis, narkotikai ir muzikos rit-mai įsiūbuoja vakarėlio laivą ir jis pavirsta „Titaniku“.

„Projektas X“ priklauso sparčiai populiarėjančiam nemoralaus kino porūšiui. Svarbu suprasti, jog tai tik pramoga, neribotų fantazijų išsipildymas, kaip, pavyzdžiui, kompiuterinis tra-ta-ta žaidimas, pade-dantis atsipalaiduoti virtualiame pasaulyje. Bandy-ti pakartoti tai, ką daro fi lmų „Greiti ir įsiutę“ arba „Projektas X“ personažai tikrovėje neverta, nes čia egzistuoja fi zikos dėsniai ir baudžiamasis kodeksas. Neabejoju, dauguma žiūrovų tą supranta.

Kai kas tvirtina, jog prievarta ir sadistinės scenos kino arba kompiuterio ekrane padeda žmonėms iš-sikrauti ir taip numaldyti įgimtą arba susikaupusią agresiją. Galbūt. Šis fi lmas, reikia pripažinti, sužadi-na norą gerai pasiausti, nes muzika „veža“, o baseine besipliuškenančios merginos „karštos“.

Pasižiūrėję galbūt pasinaudosite viena kita idėja savo gimtadienio vakarėliui ir suprasite, kokių klai-dų vengti. Pavyzdžiui, pasisamdykite tvirtesnius ap-sauginius. Ir grąžinkite nykštuką savininkui, jeigu jis primygtinai to reikalauja.

Komentarass

Rolandas Maskoliūnas r.maskoliunas@15min.lt

„Projektas X“ („Project X“)

JAV, 2012 m., 90 min.

Rež. Nima Nourizadeh.

Vaidina: Thomas Mannas,

Oliveris Cooperis,

Jonathanas Brownas.

Įvertinimas

Audrė Domeikaitėa.domeikaite@15min.lt

Į Tarptautinį kino festivalį „Kino pavasaris“ atvykstantis Lietuvai artimas 46-erių britas Dexteris Fletcheris šįkart žiūrovams prisistatys ne kaip patyręs aktorius, o kaip naujai iškeptas režisierius. Savo režisūrinį debiutą – šeimyninę dramą „Pašėlęs Bilas“ („Wild Bill) – jis dedikavo savo tėvui, kuris nespėjo su-laukti fi lmo premjeros. „Tiesiog ban-džiau sukurti fi lmą, kurį pats norėčiau žiūrėti. Neturėjau didelių lūkesčių ir stengiausi negalvoti, kaip žiūrovai jį įvertins, tačiau jaučiuosi laimingas, kad žmonėms patinka ši istorija ir jos hero-jai“, – „15min“ sakė D.Fletcheris.

– Kas paskatino jus, garsų aktorių, sėsti į režisieriaus kėdę?

– Vaidinu jau 40 metų ir tiesiog pa-jutau, kad atėjo laikas išbandyti save naujoje srityje.

Gimė fi lmo idėja ir ryžausi tapti re-žisieriumi – šiame darbe man patiko absoliučiai viskas.

Bet vaidyba visada liks mano pirmąja meile, o režisūra yra nauja ir labai jaudi-nanti patirtis, suteikianti didelės ener-gijos. Labai tikiuosi, kad ateityje ga-lėsiu užsiimti ir viena, ir kita veikla.

– Kiek patarimais padėjo jūsų žmona Dalia Ibelhauptaitė? Juk da-bar namuose gyvena jau du režisieriai.

– Dalia visada mane palaiko ir pade-da bet kokiuose darbuose – ar tai būtų vaidmuo, ar režisieriaus darbas. Tačiau namuose mes esame tiesiog vyras ir žmona, turintys pakankamai skirtin-gas veiklas.

– Kas įkvėpė jus būtent tokiai istorijai, kurią parodote fi lme?

Režisūrinis debiutas,

Parodos pažiba – Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Iš Singapūre praėjusį savaitgalį vyku-sios tarptautinės baldų parodos „IFF Singapore 2012“ lietuviai grįžta išdi-džiai pakeltomis galvomis – dizainerio Jono Jurgaičio sukurtas fotelis „Ops!“ tapo tikra parodos pažiba. Tarptautinę komisiją sužavėjo lako-niškos baldo formos, funkcionalu-mas, žaismingumas. Savo susižavė-jimą ji išreiškė fotelį pripažindama geriausiu eksponatu svetainės baldų kategorijoje.

Pirmą kartą šioje parodoje prista-tytame jungtiniame Lietuvos dizaino įmonių stende buvo eksponuojama ir daugiau meno kūriniais virtusių bal-dų. Pavyzdžiui, sofa „Alien“ – pagun-dai prisėsti ant jos negalėjo atsispirti niekas.

Pelnas skaičiuojamas milijardaisŠi paroda nėra pati didžiausia Azi-jos regione, tačiau ji vadina-ma profesionaliausia,

pristatanti naujus, modernius, inova-tyvius baldus bei interjero sprendimus.

Per kelias dienas ji sutraukė daugiau nei 17 tūkst. lankytojų. Skaičiuojama, kad jau stenduose paprastai parduo-dama produkcijos už 270 mln. JAV do-lerių, o po renginio per metus sudaro-ma sandorių už 2,5 mlrd. JAV dolerių.

80 proc. šios parodos dalyvių – iš Azijos (Kinijos, Honkongo, Indonezi-jos, Taivano, Tailando, Vietnamo, Singapūro) ir tik 20 proc. –iš kitų pasaulio šalių. Lie-tuva kartu su Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokie-tija, Italija, Nyderlandais, Ispanija ir Jungtine Kara-lyste reprezentavo Europą.

Buvome populiarūs Ingrida Šulcienė, „Versli Lietuva“ atstovė ryšiams

su visuomene, džiūgavo, kad lietuvių debiutas parodoje buvo tikrai vykęs: „Mūsų stendas buvo labai populiarus, visiems lankytojams pasirodėme įdo-mūs kaip mažai žinoma nedidelė šalis ir kaip įdomių išskirtinių baldų kūrėjai. Kai kurios įmonės jau turi verslo ryšių su Azijos kraštais ir toliau juos plečia, o tos, kurios jų neturėjo, po parodos grį-žo ne tik su „vizitinėmis kortelėmis“, bet ir su konkrečiais bendradarbia-vimo planais.“

Dizainerio

J.Jurgaičio

supamasis

fotelis

„Ops!“ pripažintas

geriausiu eksponatu

svetainės

baldų

kategorijoje.

Ryškios spalvos, lenktos formos, netikėti sprendimai – taip egzotiškai atrodo lietuviški baldai. Nors pavadinti baldais juos būtų sunku. Greičiau – tai meno kūriniai.

15min • 2012 m. kovo 16 d. Kultūra | 31

Gyvenimo kelyje pabaigaKai kurių rašytojų knygos tampa visos kartos ma-nifestu. Jackas Kerouacas – būtent toks autorius. Jo knygos visuomet buvo vertinamos visų pirma kaip ryški bytnikų kartos pasaulėjautos išraiška. Dar dau-giau – jis ne tik išsakė savo kartos idealus, bet ir pats juos kūrė. Tačiau jeigu jo garsiąją knygą „Kelyje“ ga-lėtume laikyti bytnikų idėjų simboliu, „Big Suras“ yra pavargusio, nusivylusio, ankstesnėmis iliuzijomis nebetikinčio žmogaus nuopuolis. Tai – romantiško-jo gyvenimo kelyje pabaiga.

J.Kerouaco knygos gal-būt ir nebūtų laikomos ypatingu literatūriniu pa-likimu, jeigu ne sugebė-jimas taikliai perteikti to laiko dvasią. Knyga „Ke-lyje“ buvo kritikuojama dėl monotonijos, prasto literatūrinio stiliaus, ta-čiau jos herojai įkūnijo bytnikų siekius ir laisvą gyvenimo būdą. Gyveni-mas valkataujant, nuolat apsvaigus, nepriklausant nuo nieko, ieškant gyve-nimo prasmės ir katego-riškai atmetant visuome-nės normas bei taisykles.

Tačiau ar tai galėjo tęs-tis amžinai? Bent jau J.Kerouaco iliuzijų žlugimas už-fi ksuotas šioje 1962 m. pasirodžiusioje knygoje „Big Suras“, kurią dabar lietuvių kalba išleido leidykla „Baltos lankos“. Kaip ir „Kelyje“, „Dharmos valka-tos“, ši knyga yra autoriaus tuometinės būklės ats-pindys – nuoširdu nuo pirmo iki paskutinio žodžio.

Šioje knygoje J.Kerouacas, kadaise žavusis bytnikų kartos šauklys, rodomas kaip jau išgarsėjęs rašytojas, tačiau praradęs ryšį su anksčiau į priekį jį vedusio-mis idėjomis. Jis skendi depresijoje, nuolatiniame alkoholiniame kvaitulyje, stumiančiame jį į haliu-cinacijas, košmariškas vizijas.

Norėdamas susivokti savyje, herojus blaškosi tarp gamtos ir miesto. Tačiau pasislėpti nuo savęs negali niekur. Tiesa, retkarčiais gamta, jos cikliškas grožis nuramina herojų, tačiau daugiausia – baugina, ir nuo-latos tenka stengtis galutinai neišprotėti.

Grįžus į miestą – ne ką lengviau. Amerika jau nebe ta, kurią per savo iliuzinius akinius matė „Kelyje“ laikų herojai. O ir patys herojai neatpažįstamai pa-sikeitę. Laisvės idėjos likusios kažkur sąmonės gilu-moje, jas pakeitė cinizmas, nuovargis ir desperacija. Iki šiol buvo gyventa nepaisant ribų, tačiau peržen-gus jas, susivokta, kad viduje liko juoda skylė. Kurią užverti herojus bando ieškodamas religinės tapaty-bės, svarstydamas apie mirtį ir egzistenciją. Paguo-dos herojus randa vis mažiau – „pasaulis rodo jam liežuvį“, jis „regi, kad žemė juda, bet neranda jokios ypatingos prasmės, kurią būtų galima suteikti šiam judėjimui“ (98 p.).

Nesakyčiau, kad šią knygą skaityti lengva, nors lite-ratūros kritikai vieningai tikina, kad tai – stipriausias J.Kerouaco romanas. Jo nuotaika, atmosfera – slogi, visiškai neprimenanti to knygos „Kelyje“ džiaugs-mingo pojūčio, kad viskas dar priešakyje. Todėl ir skaityti siūlyčiau pirma kitas J.Kerouaco knygas ir tik paskui šią. Tai būtų logiškas bytnikų idėjų užgi-mimo ir mirties vaizdinys.

Tiesa, „Big Suras“ baigiamas optimistine gaida. Galima susidaryti įspūdį, kad J.Kerouacas dar tikėjo, kad viskas gali būti gerai. „Viskas vis tiek išeis į gera, ir bus taip amžina, ir taip pat švytės auksu, ir nebėra reikalo dar ko nors sakyti“. Tačiau tiesa ta, kad nie-kas nebebuvo gerai. Daugiau J.Kerouacas nebeparašė nė vieno romano, o 1969 m. mirė nuo alkoholizmo sukeltos ligos. „Big Suras“ buvo jo, o galbūt ir visos bytnikų kartos, pabaigos pradžia.

Nauja knyga

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

– Norėjau papasakoti istoriją apie vyrą, kuris yra dar vaikas, ir apie vai-ką, kuris jau yra vyras. Turėdamas šią idėją, netikėtai perskaičiau žinutę, kaip moteris išvyko atostogauti, palikusi du savo vaikus vienus namuose. Šios min-tys tiko viena kitai ir taip viskas susi-dėliojo į vieną istoriją, kurią surašiau į fi lmo scenarijų.

– Tikriausiai daug kas iš jūsų ma-žiausiai tikėjosi sulaukti šeimyninės dramos. Sukurti vaidmenys leido spėti, kad jūsų režisūrinis debiutas bus komedija ar bent jau fi lmas apie nusikaltėlius.

– Aš numaniau, ko žmonės iš ma-nęs tikisi ir nusprendžiau tų lūkes-čių nepateisinti. Norėjau susukti kino juostą, kuri būtų brandesnė ir

kur kas atsakingesnė nei vien krimi-nalinė komedija. Manau, kad visos

šeimos gali tapti laimingos, jei šeimos nariai vienas kitą pasistengtų suprasti. Mano įsitikinimu, abipusį supratimą lemia kalbėjimasis ir bendravimas.

Taigi mano fi lmas yra apie šeimas, ku-rios mokosi bendrauti ir augti kartu.

– Filmą dedikavote savo pernai ana-pilin iškeliavusiam tėčiui. Kiek ši kino juosta asmeniška?

– Mano tėtis mirė visai prieš pat fi lmo montavimo pabaigą – jis taip ir nepa-matė galutinio rezultato. Tačiau spėjau parodyti darbinę fi lmo versiją, kuri jam patiko – po peržiūros tėtis man pasa-kė keletą pačių nuostabiausių dalykų. Filmo scenarijų, kuriame daug dėme-sio skiriama tėvo ir sūnų santykiams bei jų problemoms, įkvėpė ir asmeni-nė patirtis. Aš myliu savo tėtį ir man pasirodė tinkama pasakyti tai viešai fi lmo, kuris kalba apie tėvo ir sūnaus santykius, pabaigoje.

– Kokią pagrindinę mintį norite per-duoti žiūrovams savo fi lmu?

– Noriu pasakyti, kad niekada nėra vėlu pasikeisti, bandyti ir padaryti ką nors gero žmogui, kurį jautiesi nuvylęs praeityje. Viltis visada gyva.

skirtas tėvui

Po aštuonerių metų, praleistų ka-

lėjime, Pašėlęs Bilas grįžta namo į

Rytų Londoną. Čia jis sužino, kad jį

paliko sugyventinė, o du paaugliai

sūnūs Dynas ir Džimis patys turi

pasirūpinti pragyvenimu. Tačiau

sugrįžta Bilo praeitis, ir vyras vėl pa-

sineria į alkoholio ir narkotikų liūną.

Kad galėtų dirbti, sūnus Dynas su-

meluoja savo amžių. Tik jis gali grą-

žinti tėvą į vėžes. Ar nepražudys Bilo

jo praeitis, ar jis sugebės prisiimti

tėvo vaidmenį? Nors ir klysdamas,

Bilas bando būti tėvu, tačiau kai jau-

nėlis sūnus įsipainioja į jo buvusią

nusikaltėlių grupuotę, vyras privalo

sūnums įrodyti, ko yra vertas.

Filmo siužetas

lietuvių fotelis Ryškios, romantiškos,

o gal minimalistinės?

Lietuviai pristatė

skirtingą kėdžių viziją.

Parodos lankytojai

išbandė neįprastą

sofą „Alien“.

Jungtinis Lietuvos dizaino

įmonių stendas Singapūre

sulaukė didelio populiarumo.

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Gastroenterologą Dmitrijų Naumovą ir on-kologą Jurijų Šulgą vesti brangiai kainuojan-čių seminarų į Lietuvą pakvietė žmogaus pažinimo centras „Vaiska“, nes šie medikai esą propaguoja unikalią metodiką.

B.Bolotovo mokiniaiD.Naumovas dirba Vinicoje, J.Šulga – Ki-jeve, turi savo kabinetą. Abu nepriklauso valdiškoms struktūroms. Teigiama, kad J.Šulga yra išbandęs daug vaistažolių ir jomis sėkmingai gydo onkologinius susirgimus, o D.Naumovas gali pasigirti gerais rezulta-tais gydydamas kolitą, gastritą, pankreati-tą, cholecistitą.

Šiuos gydytojus sieja Ukrainos netradi-cinės medicinos stebukladariu vadinamas Borisas Bolotovas, pagal kurio metodus abu dirba jau 20 metų. Jie kartu organizuoja stovyklas, į kurias atvykę pacientai gauna iš vaistažolių pagamintos giros ir maitinasi pagal rekomendacijas. B.Bolotovo sukurta reabilitacijos ir gydymo praktika yra alter-natyva šiuolaikiniam požiūriui į ligas ir jų gydymą. B.Bolotovas remiasi anatomijos, fi ziologijos ir biochemijos žiniomis, o jo gy-dymo esmė – šarmų ir rūgščių pusiausvy-ros palaikymas.

Nori išgelbėti lietuvius„Mes atvykome čia, kad išgirstų žmonės: ir paprasti, ir specialistai. Norime išgelbėti jus nuo paklydimų medicinos srityje, gali-me papildyti jūsų mažos tautos sveikatos resursus. Mūsų veiklos įrodymas – pacien-tai, kurie po sunkių ligų gyvena jau 10–15 metų“, – tikina gydytojai.

Onkologas J.Šulga susirūpinęs, kad, ne-paisant visų technologijų, visuomenė svei-katos srityje mažai pasiekė. „Daug ligų ne tik negydomos, bet nežinoma jų kilmė ir nesidrovima apie tai kalbėti net medici-nos vadovėliuose. Šiuo metu yra protrūkis ligų, ypač onkologinių, – teigia onkologas. –Remdamiesi praktika, mes galime paaiš-kinti ligos kilmę. Į mus kreipiasi gydyto-jai, nes visiškai nesupranta, kas vyksta su žmogumi. Jūsų universitete nemokė, kokių mechanizmų yra žmogaus organizme. Gy-dytojai turi trafaretines žinias ir už jų ribų nebesugeba paaiškinti.“

J.Šulga pažymi, kad B.Bolotovo mokykla neapima pakankamo žmonių skaičiaus, kad ją būtų galima vadinti mokykla. Tai – dar ne medicina, o tik požiūris. „Kai bus priimtas požiūris, bus galima kalbėti ir apie Bolotovo mediciną, mokyklą. Gydytojų sąmonėje rei-kia pasėti alternatyvaus mąstymo sėklą“, –sako onkologas.

Nepagydomų ligų nėra„Turime ligonių, kurie pakilo iš patalo po tokių diagnozių, apie kurias šiuolai-kiniams gydytojams baisu net kal-bėti“, – tęsia J.Šulga. Jam pritaria D.Naumovas: „Nepagydomų ligų nėra. Esu sufor-mulavęs 25 svei-kimo kriterijus,

kuriais testuojame ligonį. Pavyzdžiui, matome paciento akių obuolius, pa-tinusius akių vokus, blyškumą. Ką tai reiškia? Jei akių obuoliai žydri –trūksta druskos, jeigu vokai užkritę – tai nebūtinai uždegimas, ir pan. Mūsų medi-cina gydo viską.“

J.Šulga atskleidžia pagrindinę bėdą, esą trukdančią žmonėms pasveikti: jie labai greitai nori atsikratyti ligos simptomų. „Ligą reikia gydyti tiek mėnesių, kiek jai metų, – tikina onkologas. – B.Bolotovo koncepcija –tai ne greitoji pagalba. Tai totalus siste-mos šalinimas. Jeigu žmogus susirgo prieš metus, mes jį galime per mėnesį išgydyti. Priklausomai nuo ligos ir nuo ligonio. Di-džiausia problema, kad žmonės nori išgyti per dvi tris dienas. Jie nori panaikinti ligos simptomus, bet nenori pasveikti iš tikrųjų, nes jiems niekas nepaaiškino, kas yra svei-kata. B.Bolotovo požiūris neįkainojamas ir svarbus tuo, kad jo metodai leidžia apskri-tai nesusirgti sunkiomis ligomis.“

„Mes sutrumpiname virusinių ligų truk-mę nuo 2–3 savaičių iki 2–3 dienų, – nesiku-klina D.Naumovas. – Pakeitę rūgštį, atpa-žįstame virusą, ir viskas susitvarko. Pvz., labai paprastai gydau gripą. Žmonės geria parūgštintą vandenį su citrina ir greitai pa-sveiksta.“ Tačiau visos metodikos gastro-enterologas apdairiai neatskleidžia.

J.Šulga irgi turi kuo pasigirti. „Pavyz-džiui, limfos sistemos susirgimas leuke-mija: mes nemanome, kad tai onkologi-nis susirgimas. Leukemija – ne onkologinė liga. Gydome be panikos, kai tie leukocitai auga“, – teigia jis, bet irgi neatskleidžia, kaip išgydo leukemiją. J.Šulga nustebina, kad jam lengvai paklūsta ir kitos sunkios li-gos: „Gimdos kaklelio vėžiu sergančių net nesiunčiu operuoti. Turiu daug pacienčių, kurios išsigydė be chirurginio įsikišimo. Puikiai gydyti galima prostatos ir kitus mo-teriškus bei vyriškus onkologinius susir-gimus. Reprodukcinėje sistemoje ląstelės atsinaujina, o tai nesunku paveikti. Visos

ligos, išskyrus kasos ligas, yra gerai gydo-mos. Organai vienas su kitu labai susiję. Jeigu gydai, reikia gydyti viską iš karto.“

Tikina esantys sveikuoliaiGydytojų sveikata – jų gyvenimo būdo vi-zitinė kortelė, todėl pasidomiu, kada patys sirgo. J.Šulga pradeda prunkšti: „Man še-šiasdešimt vieneri, neturiu medicinos kor-telės, nors ją turėjau iki trisdešimties. Pas-tarąjį kartą blogai pasijutau prieš savaitę. Nusprendžiau pačiuožinėti su vaikais nuo kalniuko. Čiuožiau ant kojų, koja pateko po kažkieno celofanu, ir padariau špagatą. Užsigavau kelį, bet šiandien jau neskauda.“

D.Naumovas prisimena ne tokį smagų va-saros įvykį: „Kolegos tėvas sirgo bronchitu, buvome aplankyti, o, žinote, seni žmonės yra viruso nešiotojai. Mane užkrėtė, labai sunkus bronchitas buvo. Pasiėmiau inha-liatorių, penkias minutes pakvėpavau, pa-kosėjau, ir viskas praėjo.“

„Kiek pažįstu B.Bolotovą, tai jis nesir-go niekuo, – susimąsto J.Šulga. – Jam aš-tuoniasdešimt vieneri, gyvena remdama-sis savo metodais. Mes jaučiamės geriau, nei mums yra metų.“

Svarbiausia – išmokti valgytiKą daryti, kad būtume sveiki ir gyvybingi? D.Naumovas krenkšteli ir šypte-li: „Pirmiausia reikia suprasti, kas vyksta organiz-me, kaip jis

veikia, į ką pavirsta produktai, kuriuos vartojame. 90 procentų skrandžio sulčių virškina ne maistą, o senas ląsteles ir kt. Jeigu tas procesas užblokuojamas, paspar-tėja žmogaus senėjimo procesas. Žmogus bus sveikas, jei bus sveikas jo skrandis. Rei-kia pašalinti tuos produktus, kurie trikdo skrandžio veiklą. Mes skrandžio rūgštį ne panaikiname, o atkuriame, ir visas orga-nizmas atjaunėja. Jeigu teisingai nesimai-tinama, neįmanoma žmogaus išgydyti.“

36 | Gyvenimas

350 litų. Tiek sumokėję sveikatos stokojantys lietuviai iš dviejų Ukrainos gydytojų išgirdo, kad puikios savijautos pagrindas yra tinkamas maistas – rauginti produktai, barščiai ir lašiniai. Ką apie tai mano Lietuvos gydytojai?

Ligas nugali raugas.

350Tokia buvo dviejų dienų trukmės seminarų kaina.

Skaičius

litų

Rimantas Mažionis, žmogaus pažinimo centro „Vaiska“ direktorius

„Šiuos gydytojus pakvietėme vesti se-

minarų, nes jų propaguojamas gyve-

nimo būdas, pirmiausia – mityba, labai

tinka mums, nes jie kalba apie tai, ką val-

gė mūsų protėviai. Anksčiau šaldytuvų

nebuvo, žmonės buvo priversti valgy-

ti raugintus produktus, o, pasirodo, tai

atitinka ir mūsų organizmo poreikius.

Gydytojų siūlomas giras gydymui ir pro-

fi laktikai iš vaistažolių gali pasidaryti

kiekvienas, nes jos auga mūsų pievose,

miškuose. Imponavo ir puikūs gydytojų

pasiekti rezultatai sveikatinant žmones.

Rusijoje jie labai populiarūs, dalyvauja

tarptautiniuose forumuose Maskvoje,

Sankt Peterburge, o Lietuvoje nebuvo

buvę.“

Lietuviams labai tinka

15min • 2012 m. kovo 16 d.

D.Naumovą išgarsino publikacija apie tai, kad žmones reikia ne gydyti, o išmo-kyti teisingai maitintis. „Matau, jūs turite šiokių tokių problemų, kurias per porą sa-vaičių galėtume pašalinti“, – sako skran-džio ir žarnyno ligų specialistas ir pabrė-žia, kad pasaulyje apskritai mažai sveikų žmonių.

Sakoma, kad visos ligos – nuo nervų. Ta-čiau abu medikai kaip ligų priežastį įvar-dija prastą mitybą. J.Šulga prisimena XX amžiaus pirmą pusę, kai buvo gydomi tik turtingieji. Ne todėl, kad gydytojai pra-turtėtų. Tiesiog turtingieji dažniau sir-go ir įvairesnėmis ligomis. Prastuomenė tokiomis ligomis nesirgo, nes varguoliai daug dirbo, nepersivalgydavo.

„Šiuolaikinė visuomenė tapo tuo pa-cientu, apie kurį kadaise svajojo gydyto-jai. Kodėl taip nutiko? Svarbu, kaip gy-veno mūsų protėviai, iš kurių daug ką paveldėjome. Produktai, kuriuos jie val-gė šimtmečius, apšlifavo organizmą, ir mes priversti tęsti tą“, – pabrėžia gydy-

tojas onkologas. Anot jo, mūsų organizmas, paveldėtas

iš protėvių, neprisi-taikęs valgyti to, ką

dabar valgome.

Raugintos daržovės ir lašiniaiTai ką gi mums valgyti? Atsakymas nuste-bina. Gydytojai nė žodžiu neužsimena apie šviežias daržoves, vaisius, riešutus, žuvį, liesą mėsą ir pieno produktus, kaip esame įpratę girdėti.

Gastroenterologas D.Naumovas, kuris yra ir kulinaras, kelis kartus pamini na-cionalinį patiekalą – ukrainietiškus barš-čius. Pabrėžia, kad jie turi būti gaminami iš raugintų, ne iš šviežių, burokų. Onkolo-gas J.Šulga jam pritaria: „ Raugintų agurkų sriuba, rauginti kopūstai, burokėliai – vis-kas turi būti rauginta.“

D.Naumovas kalba apie maisto kultūrą, kuri leido ukrainiečiams išgyventi net per didžiausius nepriteklius. Duona, raugin-ti burokėliai, lašiniai – štai ką jie valgė se-novėje. „Užaugau kaime, namie būdavo raugintų burokėlių, įsipildavome sodos ir

gerdavome tą nuopilą. Duona buvo pap-rasta, juoda, kepama su raugu. Su pienu, su druska ją valgydavome. Nebūdavo jokių vėžių, moterys gimdydavo po dešimt vaikų, juos savo pienu maitindavo.“

„Kaip gali būti, kad purve, gyvendami su gyvuliais, žmonės neturėjo jokių infekcinių susirgimų? – užduoda klausimą J.Šulga. – Ukrainoje vidutinė gyvenimo trukmė buvo nuo 80 iki 100 metų. Aš gyvenau kaime, senelis buvo miškininkas, tai iki šešiolikos basom kojom lakstydavau, ir jokių infek-cijų nebūdavo. Žmonės nesirgo, nes kitaip maitinosi.“

„Rusai pašiepia ukrainiečius vadindami juos chocholais ir juokiasi iš mūsų lašinių, o mes šiandien juokaudami su Dmitrijumi klausėme: ar pasiėmėme į kelionę lašinių? –kvatoja onkologas. – Lašiniai labai nau-dingi, iš jų organizmas gauna lipidų. Su mėsa daug problemų: cholesterolis, šlapi-mo rūgštis. O lašiniai yra tas produktas, iš

kurio gaminamas gliukozaminas, reikalin-gas organizmo raiščių, sausgyslių, sąnarių ir kaulų regeneracijos procesams. Ir skran-džiui, ir kasai – viskam.“

Stereotipai kenkia sveikataiJ.Šulga primena susiformavusius stereoti-pus, kurie yra kenksmingi: „Sakoma, kad druskos vartoti negalima, nes ji kaupiasi organizme. Atsiverskite biochemijos va-dovėlį ir pažiūrėkite, kad organizme su-sikaupia tik tos druskos, kurios susidaro neutralizacijos procese. Natriui ir chlorui tai neturi reikšmės. Problema ne ta, kad or-ganizme yra natrio, o kodėl jis ten kaupiasi ir nepasišalina.“

Onkologas pateikia dar vieną esą netei-singą stereotipą: „Yra susiformavusi nuo-monė, kad augaliniai riebalai – sveika, tad visuomenė per daug jų pradėjo vartoti. Au-galiniai riebalai keičia limfos sistemą. 83 procentai žmogaus organizme turi būti gy-vulinių, ir tik 17 procentų – augalinių rieba-lų. Su riešutais, saulėgrąžomis, alyvuogė-mis, vaisiais gauname pusę to, ko reikia. O per daug augalinių riebalų užkemša krau-jagysles. Jeigu juos kaitinsi – irgi blogai. Pažiūrėkite, kas dedasi viešojo maitinimo įstaigose ir ką mamos daro su savo vaikais.

Negali būti sveika visuomenė, jeigu kai-tintame augaliniame aliejuje gami-

namas maistas. Ieškoti vitamino A ir vitamino E tokiame alie-

juje tai tas pats, kas ieškant vieno lito sudeginti

šimtą litų.“

Gyvenimas | 37

Tikrai?D.Naumovas (kairėje)

ir J.Šulga tikina, kad

žmones reikia ne

gydyti, o išmokyti

maitintis.

I.Gelūno nuotr.Rūta Petereit, gydytoja dietologė

„Gydytojai teisūs dėl to, kad augalinių

riebalų mes pakankamai gauname su

alyvuogių aliejumi, alyvuogėmis, avoka-

dais, tačiau žmonėms kaip tik reikia ma-

žiau gyvūninės kilmės riebalų (sočiųjų

riebalų rūgščių) nei augalinės.

Pagal lietuvių mitybą tik 10 procentų tu-

rėtų būti sočiųjų riebalų rūgščių. Sutinku,

kad duona turi būti natūraliu pagrindu

rauginta, tačiau kad reikia valgyti tik rau-

gintas daržoves – tikrai ne. Nebent žiemą

raugintos ir marinuotos daržovės yra pa-

grindas. Jeigu sveikas žmogus, jam tiks ir

raugintos, bet vyresnio amžiaus žmogui

pasimaitinus vien raugintomis daržovė-

mis išprovokuojamas padidintas skran-

džio rūgštingumas.

Kalbant apie lašinius, mūsų protėviai bū-

davo fi ziškai aktyvūs, išeikvodavo daug

energijos ir jiems tų lašinių reikėdavo, o

dabartinio sveiko žmogaus fi zinis akty-

vumas yra perpus mažesnis. Lašinius ga-

lima saikingai valgyti, bet tikrai ne kiek-

vieną dieną.“

Tinka ne kiekvienam

Juozas Ruolia, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fi toterapeutas

„Teko susipažinti su B.Bolotovo metodais,

tačiau laikas parodė, kad, stimuliuojant

vien imuninę sistemą sauga nuo naviko

menka arba jos nėra. B.Bolotovo ar kitų

autorių vienarūšė – tik per maistą – pagal-

ba nepasiteisino.

Gaila, kad atvažiuoja įvairūs autoriai, ir

mes, niekas iš Onkologijos institute dir-

bančių žmonių, to nežinome. Vargu ar jie

neatvežė kokių preparatų.

Tegu savigydai gyduoliai platina, dirba,

bet tegu nekiša pirštų prie onkologinių

ligonių. Jauni žmonės nesigydo, prisiper-

ka terbas žolinių preparatų, o paskui jau

būna vėlu – nebegalima jų operuoti. Pir-

miausia tegu onkologas įvertina, jeigu

galima – pirminį židinį operaciniu būdu

pašalina, chemoterapeutas organiz-

me išgaudo ir spinduline terapija išdžio-

vina naviką, ir tik tada vaistažolės eina.

B.Bolotovo metodas – mityba – yra tik vie-

nas iš aštuonių faktorių, kurių žmogus,

norėdamas, kad navikas nepasikartotų,

privalo laikytis keletą metų.“

Tokios pagalbos neužteks

Skaistė Tulytė, VU ligoninės Santariškių klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja

„Teiginys, kad gimdos kaklelio vėžį gali-

ma išgydyti be chirurginio įsikišimo yra

visiškas absurdas. Ši liga gydoma įpras-

tais gydymo metodais: chemoterapija,

spinduline terapija, operacija, bet tikrai

negalima jos išgydyti žoliniais prepara-

tais ar maistu.“

Absurdiškas teiginys

15min • 2012 m. kovo 16 d.38 | Skelbimai

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Jauno programuotojo pažadais patikėję dviejų interneto svetainių savininkai skaudžiai nudegė: vienas neteko „Facebook“ grupės su daugiau nei 50 tūkst. gerbėjų, kitas – pusės tūkstančio litų. Tačiau apgavystėmis kaltinamas vaikinas tai vadina šmeižtu.

Paini istorija prasidėjo dar pernai, kuomet svetainės Intymu.com atstovas Andrius (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.), paklausęs pažįstamų rekomendacijų, virtu-aliai susipažino su jaunu programuotoju iš Zarasų Jevgenijumi Trimailovu. Šis, be kitų darbų, taip pat užsiėmė „Facebook“ rekla-ma: kūrė profi lius, juos reklamavo ir įvai-riais būdais rinko gerbėjus.

Žmogus atrodė patikimas Andrius pasakojo anuomet užsisakęs tokios „reklamos“, o kai jo grupė surinko per 50 tūkst. gerbėjų, paslaugų atsisakė.

Tačiau neseniai jau pats J.Trimailovas su Andriumi susisiekė ir pasiteiravo, ar gali pasinaudoti jo „Facebook“ grupe – įkelti reklamos ir pan. „Kadangi su juo anksčiau turėjau reikalų, atrodė, kad žmogus patiki-mas, tad sutarėme, kad pasinaudoti leisiu. Mainais už tai jis pažadėjo surinkti 5 tūkst. naujų gerbėjų“, – sakė Intymu.com atstovas.

Jis priskyrė J.Trimailovą vienu iš „Face-book“ grupės administratorių.

Išspyrė savininkąPraėjus maždaug mėnesiui su Andriumi su-sisiekė nepažįstamas žmogus ir pasiteiravo,

kodėl jis negali administruoti minėtos „Fa-cebook“ paskyros. „Iš pradžių nesusigau-džiau, apie ką šnekama. Jis paaiškino, kad mano profi lį nusipirko iš J.Trimailovo. Pa-bandžiau prisijungti pats – nebegaliu. Va-kare dar galėjau, ryte – nebe. Paaiškėjo, kad jis (J.Trimailovas – aut. past.) išmetė visus administratorius“, – pasakojo Andrius.

Nuo kovo 7-osios, kai neteko prieigos prie „Facebook“ profi lio, Andrius su jaunuoju programuotoju susisiekti nebegalėjo – į te-lefono skambučius jis neatsiliepė, neatra-šė nei į el. laiškus, nei į „Skype“ žinutes.

Nuostolius Andrius vertina maždaug 2 tūkst. Lt – tiek jam kainavo pritraukti „Fa-cebook“ grupės gerbėjus. Tačiau kadangi jokia sutartis dėl „Facebook“ grupės pas-kolinimo nebuvo sudaryta, Andriui nusviro rankos – imtis kokių nors teisinių priemo-nių nėra pagrindo.

Pateikė viliojantį pasiūlymąKitas nukentėjusysis šioje istorijoje – lem-tingą dieną su Andriumi susisiekęs svetai-nės Prigavau.lt savininkas Karolis Gradic-kas. Jis pasakojo anksčiau iš J.Trimailovo pirkęs vieną „Facebook“ grupę, todėl šiuo žmogumi pasitikėjo.

„Kovo 6 d. ryte gavau jo viliojantį pasiū-lymą per „Skype“. Jis teigė išvažiuojantis uždarbiauti į užsienį, todėl nusprendęs pi-giai parduoti visas savo turimas „Facebook“grupes. Kadangi juo pasitikėjau, perve-džiau pinigus ir laukiau, kada jis priskirs mane prie tų grupių administratorių“, – teigė K.Gradickas.

J.Trimailovas jam žadėjo už 500 Lt mo-kestį perleisti maždaug 10 „Facebook“ gru-pių, turinčių po 10 tūkst. gerbėjų, ir dvi grupes, turinčias po maždaug 100 tūkst. gerbėjų.

Deja, pervedus pinigus jaunasis progra-muotojas dingo kaip į vandenį, taip ir ne-perleidęs žadėtųjų profi lių.

Nori įspėti kitus Pastebėjęs, kad vienas žadėtųjų „Facebook“profi lių buvo pavadintas „Intymu.com“, K.Gradickas susisiekė su šios svetainės at-stovu Andriumi. Išsiaiškinęs situaciją jis suprato, kad buvo apgautas.

„Norime informuoti žmones, kad ne-pasitikėtų šiuo asmeniu ir jo siūlomomis paslaugomis. Taip pat manau, kad dėl jo veiklos galėjo nukentėti ir daugiau žmo-nių“, – sakė pašnekovas.

Išties, internete yra ne vienas skundas, kuriame J.Trimailovas vadinamas apgavi-ku, kaltinamas sukčiavimu. Skundų auto-riai įvardija panašias veikas – nesuteiktos paslaugos, pardavinėjami svetimi interne-to puslapiai, „Facebook“ profi liai, gerbėjų puslapiai ir kt.

Kaltinimus vadina pasakomisPats J.Trimailovas teigia, kad pažįsta jį kalti-nančius žmones, nes teikė jiems „Facebook“

reklamos paslaugas. Kodėl buvę klientai jį užsipuolė, vaikinas negalėjo pasakyti. Anot jo, metami kaltinimai yra laužti iš piršto, o tai darantys žmonės bando jį „pakišti“.

„Jei asmuo prarado puslapį, jis negali kal-tinti kitų, neturėdamas pagrįstų įrodymų. Šiais laikais puslapius žmonės praranda jiems patiems nežinant, jie gali neapsau-goti savo „Facebook“ paskyros. Tai teko patirti ir mums patiems. Bet jei dabar kiekvienas sugalvos pakenkti žmonėms, IT organizacijoms be tam tikrų įrodymų, kas vyktų Lietuvoje? – klausė kompaniją „ET studio“ įkūręs vaikinas. – Kai kalbama apie tokias sumas, kaip 500 Lt, yra sudaro-mos sutartys. Žmogus negali mokėti tokios sumos bet kam. Ir jei mes taip darytumėm, jau seniai būtume bankrutavę.“

Jis pridūrė pastebėjęs, kad internete plinta jo nuotraukos su šmeižiančiais aprašymais, kuriuose pateikiami įvairūs kaltinimai. Šiuo metu užsienyje esantis vai-kinas žada grįžęs į Lietuvą „to nepalikti“.

„Trečius metus dirbame šioje srityje, teikdami tiek programavimo paslaugas, tiek įvairių sričių reklamas. Dabar kažkokie du žmogeliai, kurie liko nukentėję, bando suversti kaltę žmonėms, su kuriais dirbo. (...) Ir tikrai, jei toliau tas žmogus taip elg-sis, mes rankų sudėję nesėdėsime“, – teigė J.Trimailovas.

IT kodas | 39

Kadangi jokia sutartis dėl „Facebook“ grupės paskolinimo nebuvo sudaryta, Andriui nusviro rankos – imtis kokių nors teisinių priemonių nėra pagrindo.

J.Trimailovo valdomose „Facebook“ pasky-

rose straipsnio rašymo metu buvo įkelta

nemažai apgaulingų nuorodų, kurios pa-

žeidžia socialinio tinklo taisykles. Paspau-

dę nuorodą vartotojai nukreipiami į išorinį

puslapį, kuriame prašoma paspausti kelis

skaičius, po kuriais yra paslėptos nuoro-

dos. Juos spaudydami žmonės patys to ne-

žinodami tampa reklamuojamų svetainių

ar profi lių gerbėjais.

Sausio pabaigoje „Facebook“ ir Vašing-

tono valstijos prokurorai padavė į teismą

kompaniją „Adscend Media“, kuri pelnėsi

pasinaudodama tokia schema. Ji apkaltin-

ta vartotojų klaidinimu, apgaulinga ir ne-

sąžininga komercine veikla elektroninėje

erdvėje.

Pažeidžia taisykles

Virtualioje erdvėje

taip pat galima sutikti

sukčių, tad aklai

pasikliauti jų pažadais

nederėtų.

Reuters nuotr.

Nei pinigų, nei „Facebook“ grupės

Virtuali afera

15min • 2012 m. kovo 16 d.40 | Gazas.lt

1 Australijos GP

2012-03-18 08:00 Albert Parkas, Melburnas

5,303 km Ratų sk. – 58

11 Vengrijos GP

2012-07-29 15:00Hungaroringas, Budapeštas

4,381 km Ratų sk. – 70

2 Malaizijos GP

2012-03-25 11:00Sepangas, Kuala Lumpūras

5,543 km Ratų sk. – 56

12 Belgijos GP

2012-09-02 15:00

Spa-Francorchamps

7,004 km Ratų sk. – 44

3 Kinijos GP

2012-04-15 10:00Šanchajus

5,451 km Ratų sk. – 56

13 Italijos GP

2012-09-09 15:00Monza

5,793 km Ratų sk. – 53

4 Bahreino GP

2012-04-22 15:00Sakhiras

5,412 km Ratų sk. – 57

14 Singapūro GP

2012-09-23 15:00Singapūras

5,073 km Ratų sk. – 61

5 Ispanijos GP

2012-05-13 15:00Katalonija, Barselona

4,655 km Ratų sk. – 66

15 Japonijos GP

2012-10-07 09:00Suzuka

5,807 km Ratų sk. – 53

F-1:Andrius Baranauskasandrius.baranauskas@f-1.lt

Į pirmųjų sezono lenktynių startą Melburne, Australijoje, stos net 6 pasaulio čempio-nai – tiek „Formulė-1“ neregėjo jau ilgai, o galbūt ir visą savo gyvavimo istoriją. Tai turėtų būti ilgiausias visų laikų sezonas, kurio pradžia, prognozuojama, bus pažymė-ta ne tik iš pirmo žvilgsnio pribloškiančiais, ančiasnapius primenančiais bolidais, bet ir beprecedente konkurencija.

20 etapų – tikrai daugiausiai istorijoje. Jei-gu, aišku, tiek jų ir įvyks. Daugiausia abe-jonių dėl pilietinių neramumų kelia ket-virtasis etapas Bahreine.

Kaip ir kasmet, prieš prasidedant čempio-natui bandoma atspėti, kas gi šiemet bus lyderiai? Saugiausias statymas – du praė-jusius sezonus laimėjusi „Red Bull Racing“ komanda, kurios lyderis čempionas Sebas-tianas Vettelis. Tiesa, bandymų rezultatai rodo, kad ši komanda šiemet veikiausiai sulauks rimto pasipriešinimo.

Pagrindine „Red Bull“ varžove dauge-lio yra laikoma „McLaren“, kuriai ši žiema

Jensonas Buttonas Lewisas Hamiltonas

McLaren Mercedes FO108Z

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Didžioji Britanija

1980-01-19

20812

Didžioji Britanija

1985-01-07

90 17

Michaelis Schumacheris Nico Rosbergas

Mercedes Mercedes FO108Z

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Vokietija

1969-01-03

28691

Vokietija

1985-06-27

1080

Sebastianas Vettelis Markas Webberis

Red Bull Renault RS27

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Vokietija

1987-07-03

8121

Australija

1976-08-27

176

7

Fernando Alonso Felipe Massa

Ferrari Ferrari 056

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Ispanija

1981-07-29

17627

Brazilija

1981-04-25

15211

Paulas di Resta Nico Hulkenbergas

Force India Mercedes FO108Z

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Didžioji Britanija

1986-04-16

190

Vokietija

1987-08-19

190

Kimi Raikkonenas Romainas Grosjeanas

Lotus Renault RS27

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Suomija

1979-10-17

15518

Prancūzija

1986-04-17

70

MP4-27

W03

VJM05

BOLIDAS

BOLIDAS

BOLIDAS

Sekmadienį paaiškės,

kas ko vertas šį sezoną.

AFP/Scanpix nuotr.

4

8

12

2

6

10

3

7

11

1

5

9

RB8

F2012

E20

BOLIDAS

BOLIDAS

BOLIDAS

15min • 2012 m. kovo 16 d. Gazas.lt | 41

6 Monako GP

2012-05-27 15:00

Monte Karlas

3,340 km Ratų sk. – 78

16 Pietų Korėjos GP

2012-10-14 09:00Yeongamas

5,615 km Ratų sk. – 55

7 Kanados GP

2012-06-10 21:00Monrealis

4,361 km Ratų sk. – 70

17 Indijos GP

2012-10-28 11:30Naujasis Delis

5,125 km Ratų sk. – 60

8 Europos GP

2012-06-24 15:00Valensija (Ispanija)

5,419 km Ratų sk. – 57

18 Abu Dabio GP

2012-11-04 15:00Yas Marina (JAE)

5,554 km Ratų sk. – 55

9 Didžiosios Britanijos GP

2012-07-08 15:00Silverstonas

5,891 km Ratų sk. – 52

19 JAV GP

2012-11-18 21:00Ostinas

5,516 km Ratų sk. – 56

10 Vokietijos GP

2012-07-22 15:00Hockenheimas

4,574 km Ratų sk. – 67

20 Brazilijos GP

2012-11-25 18:00Interlagosas, San Paulas

4,309 km Ratų sk. – 71

šiemet busstaigmenųpraėjo daug ramiau nei pernai. Šiemet bri-tams neteko staiga iš naujo kurti išmeti-mo sistemos.

Legendiniai „Ferrari“ iš pradžių turėjo daug ambicijų, bet kai po pirmųjų bandymų teko neplanuotai keisti išmetimo sistemą, italai kaip reikiant pritilo, o vėliau ir atvirai pripažino, kad sezono pradžioje teks ken-tėti sukandus dantis.

Galbūt paskutinį sezoną „Formulėje-1“ važiuojančio Michaelio Schumacherio atstovaujama „Mercedes“ gali nustebinti. Pirmąsias grupines treniruotes praleidusi komanda vėliau demonstravo pavydėtiną patikimumą ir puikų greitį.

Tačiau didžiausiu siurprizu šiemet gali tapti per žiemą vardą iš „Renault“ į „Lo-tus“ pakeitusi komanda, prisikvietusi suo-mį Kimi Raikkoneną. 2007 m. „Formulės-1“ čempionas nuo pirmųjų ratų treniruotėse pradėjo važiuoti puikiu tempu, o ekipa, atrodo, sukūrė tikrai pajėgų bolidą. Gali būti, kad jai tik ir trūko patyrusio ir bebai-mio piloto.

Danielis Ricciardo Jeanas–Ericas Vergne

Toro Rosso Ferrari 056 STR7

VARIKLIS BOLIDAS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Australija

1989-07-01

110

Prancūzija

1990-04-25

Kamui Kobayashi Sergio Perezas

Sauber Ferrari 056

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Japonija

1986-09-13

400

Meksika

1989-12-26

170

Heikki Kovalainenas Vitalijus Petrovas

Caterham Renault RS27

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Suomija

1981-10-19

891

Rusija

1984-09-08

380

Timo Glockas Charlesas Picas

Marussia Cosworth CA2012

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Vokietija

1982-03-18

720

Prancūzija

1990-02-15

Pedro de la Rosa Narainas Karthikeyanas

HRT Cosworth CA2012

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Ispanija

1971-02-24

850

Indija

1977-01-14

270

Pastoras Maldonado Bruno Senna

Williams Renault RS27

VARIKLIS

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Šalis

Gimė

Lenktynės

Pergalės

Venesuela

1985-03-09

190

Brazilija

1983-10-15

260

Informaciją

parengė

17

21

25

15

19

23

16

20

24

14

18

22

yLenktyn

gPergalNAUJOKAS

yy

gPergalNAUJOKAS

C31

BOLIDAS

CT01

MR01

BOLIDAS

BOLIDAS

FW34

F112

BOLIDAS

BOLIDAS

15min • 2012 m. kovo 16 d.42 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Pastabi. Melisa. Alantas. Mudu. Vertini. Oseras. Palaidinė. Spraga. Patek.

Grašis. Ruonis. Drava. Ardas. Gauna. Ekiu. Estai. Gal. Šersi. Geltė. Apaus.

Taro. Soja. Ruja. Mėtai. Taksa. Nosis.

Varna. Griežė. Lyra. Tava. Avesta. Palei. Šakiai. Bardai. Tinti. Saugot. Tina.

Anė. Delsk. Imsi. Prastos. Austėja. Bluosto. Spengia. Smerkia. Pro. Aura.

Sugaus. Daga. Nauji. Gausa. Valsas.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: DAILININKAS

Avinams kita savaitė žada tiek teigia-mų, tiek neigiamų dalykų. Kad neigiamas poveikis būtų sumažintas iki minimumo, atsisakykite įpročio diktuoti savo valią.

Jaučiams, kurie ieško darbo, astrolo-gas žada viliojantį pasiūlymą. Savaitės pabaigoje jus gerai nuteiks susitikimas su senais bičiuliais.

Dvynių pastangos darbe pagaliau duos rezultatų, bet negaiškite laiko menknie-kiams. Jūsų atkaklumas leis sėkmingai sutvarkyti visus reikalus.

Vėžių, pirmiausia – vienišų šio Zodiako ženklo atstovų, kitą savaitę laukia pažin-tis, galinti tapti audringo romano pradžia. Bet nepulkite į meilės verpetą stačia galva.

Liūtai gaus pasiūlymą prisidėti prie daug žadančio projekto įgyvendinimo. Jūs taip pat galėsite įgyvendinti savo senus su-manymus, susijusius su šeima ir namais.

Mergelės kitą savaitę daug laiko skirs kasdieniams reikalams. Savaitgalį būtų geriausia praleisti su giminėmis ir arti-mais žmonėmis, skirti jį namų tvarkymui.

Svarstyklės suvokia, kad reikia tobulė-ti, lavintis. Kovokite su savo kompleksais, ydomis ir žalingais įpročiais, kurie jums trukdo. Nesidrovėkite prašyti patarimų.

Skorpionams bus suteikta galimybė pa-demonstruoti savo kūrybinį potencialą. Tai, ką darėte iki šiol, pakeis savo pras-mę, senos idėjos pasitrauks į antrą planą.

Šauliai kitą savaitę užsitikrins visišką savitarpio supratimą santykiuose su arti-mais žmonėmis. Draugai, artimieji ir my-limas žmogus jus tikrai parems.

Ožiaragių laukia labai sėkminga savaitė, jei tik jie nebus įtraukti į abejotinų suma-nymų realizavimą. Ateinančiomis dieno-mis galite palypėti karjeros laiptais.

Vandenis kitą savaitę atkakliai sieks už-sibrėžtų tikslų. Drąsiai priimkite savaran-kiškus sprendimus. Atsisakykite projekto, kurio niekaip nepavyksta įgyvendinti.

Žuvys netikėtai gaus naudos iš, atrody-tų, beviltiško projekto. Visą ateinančią savaitę būsite labai aktyvūs. Svarbiausia –nukreipti energiją reikiama vaga.

Horoskopai Kryžiažodis

Jis buvo toks storas, kad nulaužė genealoginio medžio šaką.

Guli senas suvalkietis mirties patale, šalia jo lovos - visa šeima. Visi nuliūdę, atėjo atsisveikinti su seneliu. Staiga senolis prabyla drebančiu balsu:

– Ar mano žmona čia?– Čia, mielasis, čia! – atsako žmona.– Ar mano vaikai čia?– Taip, tėveli, mes šalia tavęs! –

atsako nuliūdę vaikai.– O mano anūkai čia?– Taip, seneli, mes visi čia! – O tai kokio velnio šviesa virtuvėje

palikta?

Anekdotai sudoku

7 9 8 1

2 7 3 6

5 1 9

9 6 8 5 4

8 2 1 7

4 1 5 8 2

3 8 9

7 1 8 3

3 4 2 7

1 3 7

6 5 8

1 3 6

2 3

5 8 4 9

6 2

9 4 8

1 6 9

7 3 5

1 2

1 4 7 3

5 4

3 9

4 6 5

8 2

1 9

2 8 6 4

8 9

Lengvas Vidutinis Sunkus

03-17 d.

1 / 11 1 / 12 3 / 6 2 / 9

03-18 d.

3 / 12 3 / 13 4 / 9 2 / 10

03-17 d.

1 / 9 1 / 9 1 / 12 1 / 12

03-18 d.

2 / 10 2 / 10 3 / 13 3 / 13

Šiandien Interaktyvus orų žemėlapis:

www.15min/orai w

Vilnius

Kaunas

Alytus

Panevėžys

Utena

Šiauliai

Klaipėda

7

7

7

7

7

7

5

VėjasVakarų

4-8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

Klaipėda

Ši li i

Pane ėž s

Utena

Vilnius

Alytus

7K

Lietuvoje Penktadienį visoje Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais,

temperatūra kils iki 7 laipsnių šilumos. Naktį į šeštadienį daug

kur tvyros rūkas, bus 1–3 laipsniai šilumos. Šeštadienį kritulių

nenumatoma,  sušils iki 6–12, sekmadienį – iki 9–13 laipsnių šilumos.

Orai