Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 15 (1246) • 2012 m. balandžio 27 d.

Politika

Atominė migla Vyriausybė už uždarų durų jau svarsto naujos Visagino atominės elektrinės verslo planą, nors iki šiol nėra atsakymų į pagrindinius klausimus – kas dalyvaus projekte, kas jį fi nansuos ir kiek kainuos pagaminta elektra.

4-5 psl.

Visuomenė

Bedarbiai nenori darbo

7744 – tiek bedarbių per pirmus du šių metų mėnesius buvo išvyta iš darbo biržos, nes atsisakė jiems siūlomų darbų. Savaitraštis „15min“ aiškinasi, kodėl darbo neturintys žmonės nenori dirbti.

7 psl.

Priedas

„15 valandų“ su A.Šliogeriu

Didžiausiu Lietuvos fi losofu laikomas A.Šliogeris laukia nesulaukia tos dienos, kai net biurokratiniuose dokumentuose nebebus vadinamas fi losofu. Kas jį taip stumia nuo fi losofi jos?

29-32 psl.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Ledo ritulys alaus bokale

Lietuvos ledo rituliui – paskutinioji: prezidentas čempionate girdo rinktinę, o federaciją smaugia 5 mln. litų skolos.

2, 12–13 psl.Plačiau:

P.Nausėda atskleidė: sportininkai prieš

varžybas geria. Ir nieko čia blogo.

M.Vidzbelio/BFL nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.2 | Politika

Lietuvos ledo ritulio rinktinė pasaulio čempionate ne kovojo, o linksminosi baruose ir viešbutyje. Kas už tai turi atsakyti?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

88000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės gimtadienis –

P.Nausėdos 27-eri

15min.lt apklausa

Komandos draugus alaus gerti kvietęs

federacijos prezidentas P.Nausėda

privalo atsistatydinti 2895 (34 proc.).

Žaidėjų nesuvaldęs treneris S.Bori-

sovas turi pasitraukti 571 (7 proc.).

Tokią rinktinę reikia išvaikyti, nes daro

gėdą Lietuvai 1967 (23 proc.).

Nieko nereikia bausti, nes Lietuvos

ledo ritulio rinktinė blaivi geriau

nežaistų 3004 (36 proc.). Apklausoje dalyvavo 8439 žmonės

Vilniaus pokerisNespėjo Vyriausybė paskelbti, jog minimali alga didinama iki 850 litų, kai Seimo konservatoriai su-rengė aukcioną: 900 litų, ir ne mažiau! 850 litų – vienas, 900 litų – du. Kas daugiau? „Tūkstantis!“ –pasigirsta guvus balsas iš praskolinto Vilniaus savi-valdybės dangoraižio.

Taip, žinoma, tai „Taip“ bosas A.Zuokas, pamir-šęs, kad teisiasi su valstybe dėl milijardo, šaukia didesnę sumą: „Laikas Vyriausybei ne tik atimti, bet ir kažką duoti Lietuvos žmonėms“. Iš tikrųjų – koks Vilniaus pokeris be Vilniaus mero?

Net buvusiems liberalų vadams beviltiška aiškin-ti, kad jokia Vyriausybė niekam nieko negali duoti. Vis dėlto, o gal tikrai laikas didinti minimalią algą?

Lietuvoje ji – mažiausia Baltijos šalyse. Kita ver-tus, ne vienoje ES valstybėje, kurioje žmonės gy-vena daug turtingiau, nėra tokio daikto kaip mini-mali alga. Bet šiaip argumentų prieš minimalios algos didinimą nedaug. Laisvosios rinkos institu-to rypavimas, kad provincijoje dėl to bankrutuos smulkieji verslai, – ir nuvalkiotas, ir silpnas. Jei jau verslas mirs dėl 100 Lt priedo porai pardavėjų, tai tas verslas ir taip vieną dieną užsilenks.

Bet prieš didinant minimalią algą reikėtų žino-ti, ar mūsų ekonomika gali sau tai leisti jau dabar? Vienintelė minimalios algos aukcione nepanoru-si dalyvauti fi nansų ministrė I.Šimonytė sako, jog nelabai: „800 litų minimali alga buvo įvesta 2008 metais, o tuomet vidutinis darbo užmokestis buvo toks, kokio mes dar net dabar nesame pasiekę.“

Bingo. Tik kas jos klausys. Jau tapo gražia tradici-ja, kad minimali alga didinama prieš Seimo rinkimus.

Bet iš esmės tai mažai ką keičia. Per ketverius metus kainos išauga daugiau nei kompensuoja tas priedas. Valdžia prisiduria prie „Sodros“ pajamų, pa-sigiria tautai, kad kažką „davė“, ir iki kitų rinkimų.

Valstybės ekonominį pajėgumą, pragyvenimo lygį rodo ne minimali, o vidutinė alga. Kuri Lietu-voje jau net 37 proc. atsilieka nuo Estijos. Skirtu-mas – apie 200 eurų! Bet vidutinei algai padidinti neužtenka Vyriausybės dekreto. Reikia protingos ekonominės politikos. Defi citas. Kuris auga.

Lietuva, palyginti su Estija, yra visiškai prasisko-linusi valstybė. Estijos skola, palyginti su bendruo-ju vidaus produktu, siekia tik 6 proc. (mažiausia ES), Lietuvos – 38,5 proc. Mūsų skola artėja prie 50 mlrd. litų. Ir tai tik pradžia. Trečiadienį Vyriau-sybė svarstė Nacionalinę energetinės nepriklauso-mybės strategiją, kuriai reikia 27 mlrd. litų.

Iš kur imsim? Iš Vakarų bankų. Kiek sieks valsty-bės skola, kai jau pasieksim energetinę nepriklau-somybę – 70, 80 ar 100 milijardų? Kaip tą skolą ati-duos besitraukianti ir senstanti Lietuva? Regis, tai niekam nerūpi. Kodėl? Filosofas A.Šliogeris atsako taip: „Kas antras tuščias piniginis vienetas pagimdo vagį, banditą, simuliantą arba biurokratą, trumpai tariant, parazitą, kurį domina tik vienas projektas –rasti būdą, kaip mažiausiomis sąnaudomis pasi-naudoti tuščiais pinigais.“

Smetoninė Lietuva ne tik nepaliko skolų – dar ir mums kelios tonos aukso liko. Vartosi karste tau-piausias mūsų visų laikų premjeras J.Tūbelis.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Valstybės ekonominį pajėgumą, pragyvenimo lygį rodo ne minimali, o vidutinė alga.

Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda balandžio 19-ąją pirmasis išdrįso viešai padaryti tai, kas iki šiol buvo daroma visiškai slaptai.

P.Nausėda savo 27-ojo gimtadienio proga pasaulio čempionate dalyvavusią Lietuvos ledo ritulio rinktinę nusivedė į barą gerti alaus. Sako, vyrai gėrė daug geriau nei žaidė:

jų nepajėgė sutramdyti nei treneris, nei čempionato organizatoriai, nei policija.

„F & L“ production

n • 2012 m. babaalalalandndndžiž o 27 d.

34 proc.

7 proc.23

proc.

36 proc.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.4 | Politika

Diskusijos dėl MMA: liūdna ir gėdaLabai gerbiu fi nansų ministrę I.Šimonytę. Mano nuomone, taip išmanančio savo darbą, sugeban-čio prisiimti už jį atsakomybę ir atsispirti populiz-mo pagundoms valstybės pareigūno šiame poste Lietuva per 22 metus neturėjo. Na, gal išskyrus 2001–2004 metus, kai fi nansų ministre dirbo da-bartinė prezidentė.

Nepaisant to, šiandien, klausantis, ką I.Šimonytė kalba apie minimalios mėnesio algos didinimą, man šiek tiek liūdna ir gal net kiek gėda. Liūdna, nes I.Šimonytės argumentuose skaičiai ir aritmeti-nė logika yra svarbesnė už žmogaus orumą, o gėda todėl, kad fi nansų ministrė yra Vyriausybės narė. Mano – Lietuvos Respublikos piliečio – Vyriausybės.

Pagrindiniai I.Šimonytės argumentai prieš mini-malios algos didinimą 100, o ne 50 litų yra tokie: vi-dutinis darbo užmokestis dar nepasiekė 2008 metų lygio, kai minimali mėnesio alga buvo padidinta iki 800 litų. Tad padidinus pastarąją iki 900 litų, santykis tarp minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio būtų geresnis nei buvo prieš ketverius metus. Be to, pasak ministrės, būtina atsižvelgti į tai, kad minimali mėnesio alga mokama nekvali-fi kuočiausiai darbo jėgai ir didinant ją 100 litų vie-šajame sektoriuje atsirastų žmonių, kurie yra baigę aukštąjį mokslą, dirba kvalifi kuotą darbą ir gauna beveik tą pačią algą kaip ir nekvalifi kuoti žmonės. Na, ir paskutinis argumentas – minimalios algos didinimas pareikalautų papildomų biudžeto lėšų.

Pirmąjį fi nansų ministrės argumentą nuginčyti, atrodo, sunku. Bet pabandyti galima, nes mecha-niškai lygindama 2008 ir 2012 metus, ministrė neat-sižvelgia į pastarųjų ketverių metų pokyčius. O tie pokyčiai yra tokie, kad jei vidutinis atlyginimas tiek 2008-aisiais, tiek 2012-aisiais garantavo minimalių normalaus žmogaus poreikių tenkinimą, tai mini-malaus atlyginimo reali vertė per ketverius metus pasikeitė iš esmės. Kas jau kas, o I.Šimonytė su-pranta, kad 670 litų „į rankas“ dabar, atsižvelgiant į pastarųjų ketverių metų maisto, komunalinių ir transporto paslaugų kainų dinamiką, yra tikrai ne ta suma, kuri leistų išgyventi.

Lietuvoje gaunančių tuos 670 litų yra daugiau nei 215 tūkstančių. Statistikos, kiek iš jų gauna kokią nors valstybės paramą, nėra, bet žinoma, kad įvai-rias socialines išmokas gauna kiek daugiau nei 220 tūkstančių. Nedrįsčiau teigti, kad šios dvi kategori-jos tapačios, tačiau bandyčiau spėti, kad mažiausiai pusė iš 215 tūkstančių yra ir tarp 220 tūkstančių.

Finansų ministrė tikriausiai žino, ar mano spėji-mas yra teisingas, tačiau net jei kiek apsirinku, tre-čiasis argumentas – dėl minimalios algos didinimo poveikio viešiesiems fi nansams – ima kelti abejo-nių. Koks skirtumas: ar mokėti didesnį atlyginimą iš valstybės, ar pašalpas iš „Sodros“ biudžeto? Abiejų biudžetų defi citai juk fi nansuojami tomis pačiomis valstybės vardu gaunamomis paskolomis.

Lieka dar antrasis ministrės argumentas – apie skirtumus tarp „nekvalifi kuotų“ ir „kvalifi kuotų“. Tai yra ta vieta, dėl kurios man gėda. Nes normalioje valstybėje valytoja, slaugė ar kiemsargis, sąžiningai dirbdami, turėtų gauti algą, kuri leistų jiems išgy-venti be valstybės paramos. Nepriklausomai nuo to, kiek „kvalifi kuotų“ nevykėlių pasirinko darbą viešajame sektoriuje.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Koks skirtumas: ar mokėti didesnį atlyginimą iš valstybės, ar pašalpas iš „Sodros“ biudžeto?

Portale 15min.lt kovą apsilankė 835 tūkst. realių lankytojų – tai 9 tūkst. dau-giau nei vasario mėnesį. Portalo mo-bilioji versija m.15min.lt kovo mėnesį

turėjo beveik 124 tūkst. realių lankyto-jų – palyginti su kitų naujienų portalų mobiliosiomis versijomis, m.15min.lt lankytojų skaičius per kovą ūgtelėjo

labiausiai. 15min.lt lankytojai kovo mė-nesį skaitė naujienas ir žiūrėjo galerijas vidutiniškai 2 val. ir 35 min. Populia-riausių naujienų portalų lyderiu kovo mėnesį išliko rinkos senbuvis Delfi .lt.

2008 m. rugpjūtį startavęs naujienų portalas 15min.lt iškart ėmė itin sparčiai kilti tarp skaitomiausių inter-neto svetainių. 2010 m. kovą jis pakilo į 9-ą vietą, balandį atsidūrė tarp 7-ių

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Būsima elektros kaina, milijardinių in-vesticijų šaltiniai, net projekto daly-viai – neatsakytų klausimų sąrašas nėra trumpas. Tik pastaruoju metu, Vyriau-sybei ir „Hitachi“ parafavus koncesijos (teisės teikti tam tikras viešąsias pas-laugas) sutarties projektą, kyla dau-giau diskusijų viešojoje erdvėje. Tiesa, garsiau vis dar skamba politikų ginčai, o ne specialistų argumentai. „15min“ tęsia straipsnių ciklą apie įvairius šio projekto aspektus.

Galimybės nestatyti nesvarstė„Istorinis VAE koncesijos parafavimas –tai kelias į pigiausią elektrą, pigesnę negu vėjo jėgainių, biokuro ar dujų deginimu gaunama elektra“, – kovo 30-ąją, kai Vyriausybės ir „Hitachi“ at-stovai padėjo parašus ant sutarties pro-jekto, savo „Twitter“ paskyroje parašė premjeras Andrius Kubilius. Jis džiau-gėsi, kad atveriamos durys didžiausiai visų laikų investicijai Lietuvoje, kuri turėtų užtikrinti šalies energetikos sau-gumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos.

Viltys suprantamos. Uždarę Ignalinos atominę elektrinę (IAE), tapome labiau-siai Europos Sąjungoje priklausomi nuo importuojamos elektros energijos. Per-kame 65 proc. elektros energijos ir 80 proc. žaliavos. Pagal pasaulinius stan-dartus, šalis nėra saugi, jei importuoja

daugiau nei 10–15 proc. resursų. Už elektros energiją ir dujas, reikalingas jai gaminti, kasmet išleidžiame bent po 2 mlrd. Lt, – trečdalį planuojamų Lietu-vos investicijų į naują jėgainę.

Valdžia tikina, kad visuomenė jos sie-kius palaiko. Vartant spalvingą įmonės lankstinuką į akis lenda vienas už kitą

didesni skaičiai ir tvirtinimas, kad „vi-suomenė remia branduolinės energeti-kos plėtrą“. 58 proc. visuomenės mano, kad branduolinė energetika naudinga šaliai, 68 proc. studentų tikisi, kad VAE įdarbins daug kvalifi kuotų specialis-tų, 63 proc. verslininkų ir vadybinin-kų įžvelgia VAE naudą verslui, 88 proc. Visagino gyventojų remia VAE statybą, 60 proc. mokslininkų mano, jog Japo-nijos koncerno „Hitachi“ dalyvavimas užtikrins, kad projektas bus baigtas lai-ku, 66 proc. aplinkinių rajonų (Visagi-no, Ignalinos, Zarasų) remia atominės statybą. Skaičiai nurašyti iš pernykštės „Spinter“ apklausos, tik nenurodyta, kieno užsakymu ji buvo atlikta.

Rengiantis VAE statybai atlikta 30 pa-ruošiamųjų projektų, daugiausia – įvai-rios analizės (poveikio aplinkai, radiaci-nio poveikio, seisminė geologinė, siūlo-mų statybų aikštelių, infrastruktūros). Tačiau, anot aplinkosaugos bendrijos „Atgaja“ atstovo Lino Vainiaus, pritrū-ko svarbiausių tyrimų, pavyzdžiui, ne-buvo analizuojamas vadinamasis nuli-nis variantas (jei AE nebūtų statoma). Jis taip pat išgirdo, kad radioaktyvių atliekų tvarkymas nėra projekto dalis –to bus imtasi po poros dešimtmečių.

Milijardas be galutinio sutarimoVyriausybėje jau pradėti svarstyti su VAE statyba greta nebeveikiančios IAE susiję dokumentai. Ministrų ka-binetui teks apsispręsti dėl koncesijos

15min.lt – antras naujienų Bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ duomenimis, kovo mėnesį naujienų portalas 15min.lt įsitvirtino antroje populiariausių Lietuvos interneto svetainių sąrašo vietoje.

Atominės pamatai: Naujos Visagino

atominės elektrinės (VAE) projektas, nors ir sunkiai,

bet juda į priekį. Vyriausybė už

uždarų durų jau svarsto VAE verslo planą, nors iki šiol

nėra atsakymų į pagrindinius

klausimus.

„Hitachi, Ltd.“ viceprezidentas

Masaharu Hanyu (kairėje)

dėkingas Lietuvos premjerui

A.Kubiliui už užsakymą.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Bulgarija, kaip ir Lietuva, uždariu-

si sovietmečiu pastatytą atominę

elektrinę, taip pat ruošėsi statyti

naują atominę jėgainę. Tačiau bul-

garai, vadovaudamiesi ekonomi-

niais skaičiavimais, prieš kelias sa-

vaites atsisakė savo planų.

Premjero Boiko Borisovo žodžiais,

šalis negali fi nansuoti su Rusija

vykdomo projekto ir ateities kar-

toms užkrauti paskolų apmokėjimo

naštos. Banko HSBC skaičiavimu,

galutinė projekto kaina gali išaugti

daugiau nei dukart – nuo 4 mlrd. iki

mažiausiai 10 mlrd. eurų.

Bulgarai nerizikuos

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

sutarties, verslo plano, Finansų ministeri-jos išvados dėl sutarties ir fi nansinės pro-jekto rizikos, įvairių įstatymų projektų. Jei Seimas palaimins koncesijos sutartį, ją pla-nuojama pasirašyti iki birželio 28 dienos. Po to laukia apie 30 mėnesių truksiantys ir maždaug 283 mln. eurų (980 mln. Lt) kai-nuosiantys projektavimo darbai.

Vėliau būtų skelbiamas naujos AE sta-tybos rangovo konkursas. Tik pasirašius sutartį su juo bei projekto šalims sutarus dėl fi nansinių įsipareigojimų, būtų pasi-rašomas galutinis investuotojų įsiparei-gojimas – ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d.

Iki tol procesas gali būti nutrauktas, jei kuri nors iš pagrindinių šalių atsisakytų da-lyvauti ar atsitiktų kitas nenumatytas atve-jis. Mums tektų iš „Hitachi“ ir kitų projekto partnerių išpirkti jų investicijas.

L.Vainius stebisi tokia veiksmų seka – galutinis sprendimas dėl VAE bus priimtas tik 2015-aisiais, kai jau bus investuota kone milijardas litų į parengiamuosius darbus (kelius ir pan.).

Dabartiniais skaičiavimais, VAE kainuos apie 17 mlrd. Lt, o galutinė kaina paaiškės tik įsteigus bendrą įmonę, taigi po trejų metų. Mūsų šalis pasiryžusi projektui skir-ti 5–6 mlrd. Lt, kuriuos teks skolintis. Vals-tybės skola jau artėja prie 50 mlrd. Lt, tad šie skaičiai atrodo įspūdingai. VAE atstovai ramina, kad šios išlaidos netaps valstybės skola, mat daugiau nei pusę sumos keti-nama skolintis, pavyzdžiui, iš Japonijos ar JAV bankų, o likusią dalį planuojama fi -nansuoti iš uždirbtų lėšų. Energetikos mi-nisterija skaičiuoja, kad paskolų metinės palūkanos sieks 5–8 proc., grąžinant jas per 18 metų. Garantijų dėl galimų gauti pa-skolų kol kas nėra. Verslo plane numatyta, jog gali būti pritraukta ir privačių įmonių ar gyventojų lėšų.

Kiek vis dėlto kainuos elektra?Kol kas neaiškus visuomenei bene svarbiau-sias skaičius – kiek teks mokėti už elektrą, kol vyks amžiaus statybos ir kai naujoji jė-gainė pradės veikti.

Pagal Lietuvos derybinę poziciją, ji turėtų siekti 17–25 ct/kWh (7–10 ct būtų gamybos sąnaudos, likusios dalies reikėtų paskoloms grąžinti), ilgainiui ji turėtų mažėti. Dujomis kūrenamo naujo Elektrėnų elektrinės blo-ko pagamintos elektros kaina – maždaug 35 ct/kWh, vėjo jėgainių nustatytas supirkimo tarifas – 28–37 ct/kWh, o biomasės elektri-nių – 37–50 ct/kWh.

Tačiau viešojoje erdvėje skamba nemažai skepsio. Antai Lietuvos energetikos kon-sultantų asociacijos direktorius Martynas

Nagevičius tvirtina, kad naujos jėgainės gaminama elektros energija bus nekonku-rencinga ir turės būti dotuojama. Jis siū-lo atsižvelgti į tai, kad VAE bus statoma už skolintas lėšas, kurias teks grąžinti ir dar mokėti palūkanas, taip pat reikia tu-rėti galvoje nuosavo kapitalo sąnaudas, reaktorių galios išnaudojimo koefi cien-tą, galimą statybos brangimą ir gamybos sąnaudų augimą, lėšas atliekų kapavietei įrengti. M.Nagevičius prognozuoja, kad VAE pagamintos elektros vidutinė rinkos kaina iš pradžių turėtų siekti 35–40 ct/kWh. Pernai paskelbtomis Danijos energetikos agentūros „Nordpool“ rinkos prognozėmis,

elektros kaina 2025-aisiais turėtų siekti 18 ct/kWh. VAE išorinių reikalų direktorius Si-gitas Baltuška stebisi diskusijomis dėl bū-simos elektros kainos: „Debatai žiniasklai-doje nėra korektiški, nekorektiška kalbėti apie elektros kainą, kuri bus po 10 metų. Kainą nulemia rinka.“

Energetikos ministras Arvydas Sekmo-kas anksčiau yra optimistiškai pareiškęs, kad VAE gaminama elektros energija bus pigesnė, nei dabar parduodama rinkoje. Ta-čiau „Hitachi-GE Nuclear Energy“ valdybos pirmininkas Shozo Saito neskubėjo dalyti tokių pažadų: nors atominė energetika yra konkurencinga, jai įtakos turi daug sąlygų.

portalas Lietuvojelankomiausių svetainių šalyje. Tų pačių metų liepą jis pakilo dar laipteliu į viršų – iki 6-osios vietos, o nuo 2010 rugsėjo 15min.ltįkopė į lankomiausių interneto naujienų svetainių Lietuvoje penketuką. Šių metų vasario mėnesį jis buvo trečioje skaitomiausių portalų vietoje, o kovą pak-ilo į antrąją.

Kitos tyrimų bendrovės, TNS LT, tyri-mai rodo, jog puikiai sekasi ir savaitraščiui

„15min“ – šiuo metu jis yra skaitomiau-sias vilniečių bei kauniečių ir antras pagal populiarumą Klaipėdos laikraštis. Naciona-liniu mastu savaitraštis „15min“ yra trečias pagal populiarumą.

Naujienų portalą 15min.lt valdanti UAB „15 min“, kaip ir UAB „15 minučių“, leidžianti savaitraštį „15 min“, priklauso vienam didžiausių Europoje žiniasklaidos koncernų „Schibsted ASA“.

iš spėlionių ir prognozių

S.Baltuška:

„Nekorektiška kalbėti apie elektros kainą, kuri bus po 10 metų. Kainą nulemia rinka.“

Vyriausybė tikina, kad

atomo priešininkai

neatspindi didžiosios

visuomenės dalies

nuomonės.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Jėgainė turėtų būti pastatyta iki 2020–2022-ųjų. Jos eksploatavimas planuojamas 60

metų, vėliau mažiausiai 10 metų užtruks uždarymas. VAE atstovų teigimu, per savo veik-

los laiką jėgainė duos papildomos naudos visiems mokesčių mokėtojams, į biudžetą mo-

kėdama mokesčius ir 400 mln. Lt dividendų (tiesa, tik atidavus paskolas už statybas –

apie 2039 m.). Prognozuojamos įplaukos į biudžetą – 5 mlrd. Lt. Skaičiuojant dabartinė-

mis kainomis, VAE esą sukurs maždaug 30 mlrd. Lt bendrojo vidaus produkto.

Tiesa,VAE vadovas Rimantas Vaitkus dar prieš pusmetį pripažino: jėgainė dirbs nepel-

ningai. Pagaminta elektra savininkams bus atiduota už savikainą pagal iš anksto sutar-

tas proporcijas, o šie galės ją naudoti patys arba parduoti.

Anot S.Baltuškos, projektas atneš mažiausiai 11 mlrd. Lt tiesioginių užsienio investicijų.

Premjeras A.Kubilius tikina, kad vien statybos metu vietos verslas gali tikėtis per

4 mlrd. Lt užsakymų darbams, medžiagoms ir įrangai. Tuo metu regione esą būtų

sukurta iki 6 tūkst. darbo vietų.

Milžiniška nauda?

15min • 2012 m. balandžio 27 d.6 | Visuomenė

Jos didenybė Kasos OperacijaMilisekundė, kaip supratau viešnagės Niujorke metu, yra laiko tarpas nuo tada, kai praeivis įkiša galvą į bet kurią užeigą, iki tada, kai tos užeigos personalas jam pasiūlo paslaugą ar prekę. „Stale-lį dviems?!“ – žiebia į mane bandomasis šūvis vos tik pravėrus bet kurios Niujorko užeigos duris. Bet kurios! Picerijos, šokoladinės, „hamburgerinės“ ar prabangaus restorano!

„Kuo galėčiau padėti?“ – ant slenksčio pasitin-ka ir drabužių pardavėjai. Tai – išgyvenimo įgū-džiai čionykštėje aptarnavimo sferoje! Niujorke, kur daug kas yra „pasaulio bamba“, toks pat yra ir mažmeninis sektorius, ir aptarnavimo sritis. Nors atrodo, kad turtingame dangoraižių, pinigų ir žmonių prikištame mieste bepigu aptarnauti be perstojo plūstančius klientus, iš tikrųjų kon-kurencija čia irgi aukščiausio lygio, distancija iki kliento piniginės trumpa, o prizas – jos didenybė Kasos Operacija! Ji yra esmių esmė – iš čia prasi-deda darbuotojo alga (ir premija) mėnesio pabai-goje, savininko gebėjimas sumokėti nuomą už patalpas ir įmonės akcijų kaina biržoje („Apple“ sugebėjo parduoti man Ipad‘ą per 3 minutes ir 8 sekundes!). Kasos Operacijos svarbą supranta ir greito kinų maisto užeigos savininkas, tiesdamas paragauti saldžiarūgščio viščiuko praeinantiems „taikiniams“, ir marmuru tviskantis brangiausias pasaulio „univermagas“ „Bloomingdales“, siūlan-tis 10 proc. nuolaidas užsieniečiams.

Kitas dalykas – amžinoji mažmenos malda „klien-tas visada teisus“. Čia kasdien jauti, kad tai nėra tik tuščias posakis. Neslėpsiu – dėl didžiulių apsukų dažniausiai nukenčia asmeniškumas, ir paprastai jautiesi taip, kaip yra – vienas iš milijono klientų. Bet ir tas vienas, jei tik pasiskųs, visada be jokių ginčų ar kalbų bus pamalonintas iš naujo padary-ta kava, iš naujo iškeptu omletu ar papildytu už-tepu prie legendinių Niujorko „baronkų“ (bagels).

Ir tuomet yra Lietuva. Maža mūsų šalis su nyks-tančiais 3 milijonais, ir jų lėtai augančia perkamą-ja galia. Amžina verslininkų (neišskiriu ir savęs) nuoskauda dėl mažos rinkos. Nereikliais algoms darbuotojais ir nereikliais aptarnavimui klientais. Lyg užburtame rate sukasi nepatenkinti pardavėjai (nes maža alga) ir nesužavėti, bet nesiskundžian-tys klientai – jų irgi maža alga, dėl to jie supranta, kodėl ne itin uolūs pardavėjai. Prie viso to pridė-kime mūsų lėtą ir nuolankų baltišką mentalitetą ir vis dar gajų supratimą, kad siekti pelno (= Kasos Operacijos) yra kažkas žemo ir morališkai neįkve-piančio. Gauname tokią tipišką Lietuvos mažmenos vaizdelių mozaiką, kurioje – ir nežinantis, ką tiks-liai parduoda, bandelių kepėjas, ir klaidą pripažinti bijanti picerijos padavėja, ir smerkiamai vertinan-ti prabangios drabužių parduotuvės konsultantė.

Ko galime pasimokyti aptarnavimo ir pardavimo srityje iš vis dar lyderiaujančios pasaulyje JAV? Ne-paisant jų žmonių genomo pranašumo (tai juk ša-lis, kurios gyventojų daugumą sudaro nuotykių ir galimybių ieškotojai ar jų palikuonys!), kurį sunku būtų įgyti ar nukopijuoti, labiausiai norėtųsi, kad mūsų mažmeninio sektoriaus dalyviai suvoktų ryšį tarp savo (dažnai dar neegzistuojančio) „kuo galėčiau padėti?“ ir savo galimybės gauti didesnę algą arba pelną. Labai laukiu laiko, kai tas suvoki-mas užtruks niujorkietišką milisekundę.

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Amžinoji mažmenos malda „klientas visada teisus“. Čia kasdien jauti, kad tai nėra tik tuščias posakis.

Sentimentus Vilniui malšina pigios cigaretės Lvove

Lenkų turistų upės senka? Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Turistai iš Lenkijos ima pamiršti kelius į Lietuvą, tvirtina abiejose šalyse dirbantys verslininkai. Statistika rodo ką kita – turizmo centrus lankančių kaimynų vis daugėja. Tačiau lenkų turistai ne tokie laukiami, kaip rusų ar baltarusių.

Prieš kelias dienas Lenkijos savaitraš-tis „Przeglad“ pranešė, kad lenkų turis-tų susidomėjimas Lietuva sumažėjo. Tai esą galėjo nulemti ir pastaraisiais metais įtempti abiejų valstybių santy-kiai dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties: švietimo, pavardžių rašybos, dvikalbių gatvių lentelių, ne-kilnojamojo turto grąžinimo.

Ilgąjį savaitgalį Lietuva nedomina Turizmo biuro „Bezkresy“ vadovas Wal-demaras Laweckis savaitraščiui teigė, kad šiemet nebejaučiamas lenkų noras gegužės pradžioje apsilankyti Lietuvoje.

Gegužės 1-ąją kaimynai švenčia Dar-bo dieną, o gegužės 3-iąją – Abiejų Tau-tų Respublikos Konstitucijos, priimtos 1791 m., dieną. Abi šventės yra ne darbo dienos. Lenkai mėgsta tarp jų pasiimti keletą dienų atostogų ir pratęsti poilsį iki savaitės, kartu pasinaudoti proga apsilankyti kaimyninėse šalyse.

Bet šiemet, anot W.Laweckio, susi-domėjimas ekskursijomis į Lietuvą per artėjantį ilgąjį savaitgalį išblėso. „Prieš metus išsiunčiau keturis pilnus auto-busus, o dabar nebus nė vieno“, – BNS citavo jo skundą savaitraščiui.

Skaičiai rodo augimą„15min“ pašnekovai, turintys galimybę vienaip ar kitaip stebėti lenkų turistų srautą ir jų įspūdžius, dalijosi įvairio-mis įžvalgomis. Vieni įsitikinę, kad jų srautas slūgsta ar bent jau išlieka tokio paties lygio, nors bendras turistų skai-čius po truputį didėja, kiti, priešingai, tikino, kad svečių susidomėjimas Lietu-va nemąžta. Tiesa, kalbintieji pripažino, kad kol kas anksti daryti išvadas, – tik-rąją situaciją parodys gegužės pradžia.

Vilniaus turizmo informacijos centro statistika minėto W.Laweckio žodžius paneigia. Per pirmus tris šių metų mė-nesius jo padaliniuose apsilankė 835 tu-ristai iš Lenkijos. Pernai jų suskaičiuo-ta 634, užpernai – 491. Kitaip tariant, 2011-aisiais lenkų keliautojų padaugėjo 41 proc., šiemet – 24 proc. Tiesa, bend-ras į sostinės turizmo informacijos cent-rus užsukusių turistų skaičius ūgtelė-jo dar labiau (atitinkamai 46 proc. ir 35 proc.). „Realią situaciją parodys artėjan-tis ilgasis savaitgalis“, – teigė Vilniaus turizmo informacijos centro direktorė Jolanta Beniulienė.

Ji abejojo, ar politika turistams turi didelės įtakos. Lietuva lenkams yra pi-ligriminio turizmo vieta. Kita vertus, tai gali reikšti, kad žmonėms svarbu čia at-važiuoti bent kartą, o grįžti, priešingai

nei į Turkijos kurortus, Paryžių ar pa-našias vietas, nebūtina.

Agentūros „Visit Lithuania“ atvyksta-mojo turizmo vadovas Justinas Bortke-vičius taip pat nepastebi lenkų turistų sumažėjimo. Vien artimiausiu metu ke-tina atvykti kelios grupės. Tiesa, jis užsi-minė, kad jei anksčiau gegužės pradžioje viešbučių kambariai būdavo užimti šim-tu procentų, šiemet dar yra laisvų vietų.

Veržiasi į Lvovą Verslininkas Vytenis Urba, dažnai da-lyvaujantis mugėse Lenkijoje, girdi, kad vis daugiau lenkų keliauja į Lvovą Ukrainoje. Juos vilioja ne tik sutvarky-tas miestas, bet ir žemos cigarečių, al-koholio, maisto produktų kainos, taip pat – sentimentai.

Nostalgija lenkus vilioja ir į Vilnių, kartu jie aplanko Trakus, pajūrį, Kryžių kalną, bet kitais privalumais mūsų šalis pasigirti negali.

Apsipirkti pas mus neapsimoka, pigių viešbučių trūksta. Galbūt todėl tarp šių turistų dominuoja vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas Lietuvą dažniausiai aplenkia.

Lenkas – taupus turistas Visi „15min“ pašnekovai pažymėjo, kad lenkų turistams svarbu pernelyg neišlai-dauti, juolab kad ir jie jau pajuto krizės padarinius. „Lenkijos turistas – taupus turistas, nelabai išlaidaujantis suveny-rams, suplanuojantis kuklesnį kelionės biudžetą“, – sakė J.Beniulienė.

Jai pritarė ir J.Bortkevičius: „Jų kai-nų politika – kuo daugiau gauti už dyką. Derybiniai įgūdžiai tokie, kad – nega-liu sakyti, jog nureketuoja, bet kainą pasidaro.“

Kaziuko mugę organizuojantis V.Urba pasakojo, kad į šį renginį lenkai ir šiemet traukė pilnais autobusais. Tomis dieno-mis vietos nakvynės namuose ir nebran-giuose viešbučiuose buvo išgraibstytos.

„Nuolat dalyvaujame mugėse, litera-tūros nuvežame, reklamuojame Vilnių, kiek tik galime. Lenkijoje mus mielai priima, bet jiems prisišaukti kažkokio kabliuko reikia. Reklamą platinti, pigų poilsį siūlyti – gal kaimo turizmą akcen-tuoti, bet tai jų irgi nelabai domina. Bū-tina jaunimą traukti. Veteranai tuoj išeis iš rikiuotės, ir viskas“, – įspėjo V.Urba.

Lazdijų rajono gyventoja Albina Rama-

nauskienė, lydinti turistus kaip gidė,

nenorėjo sutikti, kad lenkų keliauto-

jų mažėja. „Ir lenkai, ir vokiečiai plūs-

ta. Dažnai važiuojame į Lenkiją apsi-

pirkti ir matome pilnus dviaukščius

autobusus. Lenkai važiuoja į Druski-

ninkus, kurie iš lenkų ir rusų gyvena“, –

„15min“ pasakojo ji.

Šiuos žodžius patvirtino Druskininkų

meras Ričardas Malinauskas, nors ir

pripažino, kad žmonių iš Lenkijos srau-

tas kiek nuslūgo. Tačiau restoranuo-

se jiems iki šiol ruošiamos specialios

programos su lenkiškais akcentais –

maistu, muzika, šokiais.

„Kad viešbučiai ir gydyklos pilni, ne-

sakyčiau, nes svečių dar tikrai nėra

per daug. Jų sulaukiame iš įvairių

valstybių. Ir iš Lenkijos daug, nors yra

šioks toks mažėjimas. Gal iš dalies

taip yra dėl pastarųjų metų politikos?

Mūsų kompanijos, grįžusios iš turiz-

mo parodos Lenkijoje, pasakojo, kad

ne vienas žmogus, priėjęs prie sten-

do ir pamatęs Druskininkų ar Lietuvos

pavadinimą, klausė: tai kodėl nemylite

mūsų?“ – pasakojo R.Malinauskas.

Anot jo, lenkų turistai išties neatneša

daug pajamų. Iš Rusijos ir Baltarusijos

ne tik atvyksta turtingesni žmonės,

bet ir jų nuolat daugėja.

Be to, šie poilsiautojai – solidesni, at-

sivežantys šeimas, tad kelia mažiau

problemų. O iš Lenkijos atvažiavę

jaunuoliai ne visada būna geranoriš-

kai nusiteikę ir kartais, mero žodžiais,

„mėgsta zbitkų pakrėsti“.

Rusai ir baltarusiai atveža daugiau pinigų

J.Bortkevičius:

„Lenkų turistų kainų politika – kuo daugiau gauti už dyką.“

Vilnius vyresnio amžiaus

lenkams yra piligriminio

turizmo vieta. Bet Lenkijos

jaunimo toks turizmas nevilioja.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 27 d. Visuomenė | 7

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Žmogus, užsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje bedarbiu ir negavęs darbo, atitin-kančio profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, turi teisę į nedarbo socialinio drau-dimo išmoką. O be pateisinamų priežasčių atsisakęs jam siūlomo darbo ar apskritai ne-atvykęs į darbo pokalbį, praranda išmoką.

Ofi cialūs bedarbiai, bandydami išsaugo-ti išmokas, bet išvengti darbo, dažniausiai spekuliuoja savo sveikata ir netinkamumu pasiūlytam darbui.

„Jei asmuo mano, kad siūlomas darbas arba darbo krūvis jam per sudėtingas, tačiau darbo biržos specialistai negali šių aplin-kybių tinkamai įvertinti, jis turi pristatyti kompetentingų institucijų išduotas pažy-mas apie jam tinkamą darbą“, – teigia Inga Balnanosienė, Kauno teritorinės darbo bir-žos Darbo išteklių skyriaus vedėja.

Simuliuoja tūkstančiaiŠiaulių teritorinės darbo biržos Darbo iš-teklių skyriaus vedėja Karolina Kleinotai-tė-Gorodničenko pastebi, kad dažniausiai bedarbiai atsisako darbo dėl sveikatos prob-lemų, kurios net nėra įrodomos neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Taip pat skundžiamasi, kad nėra kam prižiūrėti vaikų. Bedarbių neretai netenkina ir darbo užmokestis, mat jie gauna didesnę socialinę

pašalpą, kompensaciją už šildymą. Kai kurie dirba padienius darbus, turi savo žemės, gy-vulių, kiti gauna atlyginimus „vokeliuose“.

Išskirtinių profesijų, kurių bedarbiai veng-tų, nėra. Kai kuriems tiesiog trūksta moty-vacijos dirbti. Vien per pirmus du šių metų mėnesius siūlomo darbo ar dalyvauti akty-vios darbo rinkos politikos priemonėse atsi-sakė, todėl buvo išregistruoti 7744 bedarbiai.

Kaip išvengti darbo?Zita Naruševičienė, Marijampolės teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja,

iš savo darbuotojų ne kartą girdėjo, kaip be-darbiai teisinasi, esą jie netinka darbui. Vie-ni pas darbdavį nueina išgėrę arba pagirioti. Kartais ateina su mažu vaiku ir pareiškia, kad dirbti tai norėtų, bet vaikas dažnai serga. Kiti vos atėję klausia: „Kiek duosit algos?“ Treti, gavę rekomendaciją įsidarbinti, staiga suser-ga ir pasiima nedarbingumo pažymėjimus.

Viena moteris darbo pokalbyje rėžė: „Nie-ko nemoku. Tik parašyta (gyvenimo aprašy-me, – aut. past.) buvo, kad dirbau sekretore, bet iš tikro tai nieko man panašaus dirbti nereikėjo. O be to, aš nelabai moku dirbti kompiuteriu.“ „Sekretorė“ net pasistengė trijuose žodžiuose padaryti 10 klaidų.

Kristina Jablonskienė, UAB „Topo techni-ka“ Klaipėdos skyriaus personalo vadovė, teigia, kad pasitaiko, kai žmogus atsiunčia CV, atvyksta į pokalbį, tačiau iš karto tampa akivaizdu, kad darbas jo nedomina. „Pokal-bio pabaigoje paprastai žmogus pasisako, kad siuntė CV ir atvyko tik todėl, kad reikės atsiskaityti darbo biržoje – kaip jis savaran-kiškai ieškojo darbo, į kiek ir kokių pokalbių nuėjo“, – pasakoja darbdavė.

UAB „Top Clean“ per darbo biržą ieško darbuotojų Vilniuje. Personalo vadybininkė Gitana Masiliauskienė pastebi: „Būna, kad žmonės ateina siųsti darbo biržos tik „atsižy-mėti“ ir nelabai nori darbo, be to, matyti, kad turi nelegalų darbą ar kitas pajamas. Dažnai siūlome darbą 0,5 etato, nes tokia mūsų dar-bo specifi ka, tad daugeliui bedarbių neapsi-moka dirbti. O tie, kurie gauna kompensaciją už šildymą, net už visą etatą neina dirbti.“

Stengėsi pasirodyti kvailesnėGreta iš Panevėžio prieš trejus metus baigė dabartinį Lietuvos edukologijos

universitetą ir užsiregistravo darbo biržo-je. Mergina pabrėžė, kad labai nenori dirbti mokykloje, tačiau buvo siunčiama į pokal-bius dėl mokytojos darbo. Kad jo negautų, Greta stengėsi atrodyti kvailesnė, nei yra, neslėpė, kad nelabai myli vaikus, kalbėjo atsainiai, tiksliau, į klausimus apskritai be-veik neatsakinėjo.

Vilniečiui Artūrui, dabar dirbančiam ge-rai mokamą darbą, irgi kadaise teko už-siregistruoti darbo biržoje, kad išvengtų privalomo socialinio draudimo mokesčio – 72 Lt/mėn. „Darbo biržoje yra nerašyta tai-syklė – reikia sakyti, kad neturi pakankamos darbo patirties ar pan., nes rėžti, jog tavęs netenkina siūlomas atlyginimas, negali – bedarbis kad ir veltui, pagal jų supratimą, gali dirbti“, – atvirauja jaunas vyras.

Bedarbiai nenori darbo

Bedarbis austras, nenorėdamas būti pripažintas tinkamu dirbti, nusipjovė koją. Lietuviai tokioms baisybėms dar nesiryžta, bet išsisukti nuo darbo irgi moka.

„Žmogus dažnai užima aukos poziciją:

aš pats nieko negaliu, nieko nesugebu,

man nepavyksta. Taip asmuo nusiima

atsakomybę už savo gyvenimą – jūs ma-

nimi rūpinkitės, man duokite darbą, su-

teikite geras sąlygas.“

2012 m. kovo 29 d. šalies teritorinėse

darbo biržose buvo užregistruota

244 tūkst. bedarbių. Jie sudarė

11,8 proc. šalies darbingo amžiaus

gyventojų. Palyginti su praėjusių metų

kovu, registruotų bedarbių sumažėjo

62,3 tūkst., tačiau, palyginti su

2011 metų rudeniu, šalyje padaugėjo

30 tūkst. registruotų bedarbių.

Bijo keisti gyvenimą

Bedarbių armija

Marius Daugelavičius, psichologas

7744Tiek bedarbių per pirmus du šių metų mėnesius atsisakė siūlomo darbo.

Skaičius

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Paklauskite tikro alytiškio, iš kur jis kilęs, ir išgirsite: iš AlYtaus, o ne AlytaUs, nors šiaip dzūkai kirčiuoja labai taisyklingai. Alytiškiai ne tik kalba, bet ir gyvena savaip.

Sovietmečiu pramonės miestu buvusi Dzū-kijos sostinė išmoko apsieiti ir be didžių-jų gamyklų.

Kaip Alytus gyveno vakar, ant kieno pe-čių miestas laikosi šiandien ir kaip jis at-rodys rytoj, aiškinasi savaitraštis „15min“.

Mažai uždirbo, daug vogėSovietinės valdžios sprendimu Dzūkijos sostinė buvo tapusi pramonės centru. Ir garsėjo verslumu. Prieš daugiau nei du dešimtmečius miestas klestėjo. Kadangi nebuvo jokios konkurencijos, svarbiausia buvo visko prigaminti, o po to – partempti namo. Gamyklų darbininkai tempė ir patys pardavinėjo savo gaminius aplinkiniams. Vogdamas ne vienas taip prasigyveno, kad statėsi namus.

Vidutinio amžiaus alytiškė pasakoja, kaip ji dirbo dabar jau neveikiančiame Mėsos kombinate: „Moterys apsivilkda-vo nėščiųjų sukneles, vyrai – plačius dra-bužius, ir į darbą visi važiuodavo autobusu sėdėdami. Po darbo dešromis apsivynioję kūnus jau važiuodavo stovėdami – auto-busas pilnutėlis, ir nė vieno žmogaus sė-dinčio. Visi žinojo, kodėl niekas nesėdi, ir juokdavosi iš to.“

Pensininkas Antanas, dirbęs „Snaigėje“, su malonumu prisimena laikus, „kai dir-bo šaldytuvuose“. „Vieną šaldytuvą par-duodi kaip planą, o du dalimis pasidarai sau“, – mindžikuodamas prie savo namų pasakoja vyras.

Rinkos ekonomika greitai viską pakei-tė. Daug didžiųjų Alytaus įmonių apskri-tai bankrutavo. Nebeliko beveik visko, dėl ko Alytus ir buvo pastatytas. Bet alytiškiai išmoko gyventi ir be pramonės, kuri išlaikė kone kiekvieną šeimą.

Dabar Alytus – šeštas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, kuriame gyvena apie 64 000 žmonių.

Kas gera – greitai užmirštama„1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją stovėjau Balti-jos kelyje, veikiau Sąjūdyje, nuo pirmos ka-dencijos esu savivaldybės tarybos narys, –pasakoja Alytaus meras Feliksas Džiau-tas. – Tai štai: mūsų taryba tuomet išleido tokią knygelę „Kaip aš įsivaizduoju Alytų po dešimties metų“. Ko mes ten neprira-šėme! Žmonės šypsosi, visi turi gerus dar-bus, daug kultūros įstaigų, parkų, alėjų – žodžiu, klestintis miestas.“

Anot mero, po dvidešimties metų kai kas

ir pildosi: „Sporto bazių ir kultūros įstaigų tinklas geras, viešosios erdvės tvarkomos. Ir aplinka kaip pasikeitė – seniau neturė-jome tokių prekybos centrų. Pavyzdžiui, kai Alytuje „Media“ parduotuvę atidarė, važiavo giminės iš Prienų kaip į muziejų pasižiūrėti. Arba kai pirmaisiais Neprik-lausomybės metais atvyko pirmosios už-sieniečių delegacijos, stebėjomės, ką jie pasakojo, ypač apie švietimo ir socialinę sritį. Dabar daugumą tų paslaugų mes pa-tys teikiame.

Apie tai, jog blogai gyvena, labiausiai rė-kia tie, kurie buvo ta medvilne ar dešromis apsikaišioję. Jeigu žmogus sako, kad jam buvo geriau sovietmečiu, gal taip ir buvo, bet prisiminkime, kaip stovėdavome eilėje prie kokių dešrelių, o apelsiną gaudavome išvis kartą per metus. To nebereikia laukti. Tik kas gera – greitai užmirštama.“

Išgyvenęs verslas atsigauna„Alytus daugeliui vis dar siejasi su pramo-ne, verslu, problemomis, su kuriomis su-sidūrė didžioji pramonė, bet, kita vertus, Alytus – tai ir rašytojai Anzelmas Matutis, Jurgis Kunčinas, tai miestas, pernai pel-nęs sportiškiausio Lietuvoje miesto var-dą, – apie savo miestą kalba F.Džiautas. –Laisvosios rinkos instituto tyrimas skel-bia, kad Alytus pernai užėmė trečią vietą pagal socialinius rodiklius dėl gyvenimo kokybės. Gavome nominaciją ir už jauni-mo pilietiškumo ugdymą. Tačiau žmogus, čia gyvenantis, mato daugiau problemų nei gerų dalykų.“

Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Aldona Dalia Matukienė sako, kad miesto įmonės gyvena įvairiai: „Tie, kurie turi parduotuvių, po truputį atsigau-na po nuosmukio. Jie suprato žaidimo su didžiaisiais prekybos tinklais taisykles. Yra nemažai kuriančių naujas verslo įmones, tam padeda verslo krepšelių sistema, kre-dito unijų teikiamos lengvatinės paskolos. Mieste sutvarkytos pramoninės zonos, Ke-pyklos gatvėje prekybos miestelis susibū-rė į kooperacinę sistemą ir sprendžia tam tikros verslo grupės klausimus, viena kita

gamybinė įmonė imasi renovacijos ir kuria naujus produktus. Įmonės po truputį ple-čiasi ar bent optimizavo savo veiklą. Pama-žu atsigauna statybų sektorius.“

„Alytui kaip kraujas reikalingos investi-cijos, todėl jis ir pristatomas kaip pramoni-nis. Miestas vystėsi kaip pramonės, tačiau šioje vietoje dėčiau daugtaškį – pramonės nebeliko, liko tik verslas“, – teigia Alytaus vicemeras Dobilas Kurtinaitis. Jo manymu, tos įmonės, kurios išgyveno Rusijos fi nan-sų krizę ir dabartinę, galėtų ištverti bet ką.

Vicemeras iš visų išskiria mašinų gamyk-lą „Astrą“, gaminančią metalines talpas alui, vynui, atominei elektrinei ir šilumos tinklams. Talpos eksportuojamos į Čekiją, Belgiją, Prancūziją, Italiją, Ukrainą. Šią ga-myklą mini ir A.D.Matukienė.

Bendrovė „Traidenis“ gamina statines kanalizacijai ir nuotekoms. Išliko ir šaldytu-vų gamintoja „Snaigė“, turinti apie 600 dar-buotojų. „Negalima pamiršti ir „Alitos“, –

8 | Miestai

ALYTUS pramonės

Alytus yra Pietų Lietuvos ekonominis,

politinis ir kultūrinis centras.

Gyvenvietėje žmonės pradėjo kurtis dar

pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo.

Miesto vardas rašytiniuose šaltiniuo-

se pirmąkart paminėtas 1377 metais,

taigi Alytus šiemet švenčia 635-ąjį

gimtadienį.

Alytus yra suskirstytas į pirmąjį ir antrą-

jį Alytų.

Alytaus miesto savivaldybėje dabar gy-

vena 64 118 gyventojų.

2010 m. Alytus gavo Europos Tarybos

garbės ženklą, 2006 m. – Garbės vėlia-

vą, 2005 m. – Europos diplomą.

Alytus

D.Kurtinaitis:

„Miestas vystėsi kaip pramonės, tačiau šioje vietoje dėčiau daugtaš-kį – pramonės nebeliko, liko tik verslas.“

Nuo Alytaus piliakalnio

atsiveria nuostabūs vaizdai.

T.Urbelionio (BFL) nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

vardija D.Kurtinaitis. – Parduotuvės alkoho-lio skyriuje ko tik nematome: vynų, bren-džių – iš kur tik nori. Ir toks laivelis kaip „Alita“ tokioj jūroj vis dar plaukia. Ji stip-riai susitraukusi, bet išsilaikė.“

Anot Alytaus mero F.Džiauto, miesto ekonomiką labiausiai palaiko medienos apdirbimas, baldų gamyba, statybos bend-rovės ir siuvimo pramonė. Dauguma ga-minių eksportuojama. Neblogai verčiasi automobilių, jų remonto įmonės.

Mieste iš viso – apie 1050 verslo įmonių, daugiau nei 3000 alytiškių dirba su verslo liudijimais. Esminį poveikį miesto ūkiui daro smulkusis ir vidutinis verslas.

Nedarbas – vienas didžiausių Vis dėlto ir Alytuje opiausia problema – ne-darbas. Jis vienas didžiausių šalyje – 15,5 procento. Darbo neturi 9255 žmonės: 5946 alytiškiai ir 3309 rajono gyventojai. Laisvų darbo vietų – tik 108. Bedarbių, kaip ir vi-soje Lietuvoje, skaičius nuo rudens auga.

Didžiausias smūgis miestui buvo Medvil-nės kombinato, kuriame dirbo apie 6000

miestiečių, bankrotas. Ten dirbo po žmogų iš kiekvienos miesto šeimos, sako meras. Būtent tiek žmonių Alytuje dabar neturi darbo. Meras pabrėžia, kad savivaldybė nekuria darbo vietų, tik stengiasi sudary-ti sąlygas joms atsirasti.

„Atsiradęs ryšys tarp savivaldos ir vers-lo yra labai stiprus, – teigia Alytaus kraš-to verslininkų asociacijos prezidentė A.D.Matukienė. – Kartą per mėnesį aso-cijuotos struktūros ir verslininkai organi-zuoja verslo pusryčius su meru, vicemeru, administracijos direktore, atskirų skyrių vedėjais, jų metu aptariame svarbius mums reikalus. Nemanau, kad taip yra daugelyje šalies miestų.“

Jaunimas bėga į užsienįKitas miesto skaudulys – emigracija. 2010 metais iš Alytaus masiškai emigravo žmo-nės, ypač jauni. Dauguma – į Jungtinę Ka-ralystę ir Airiją, nemažai – į Norvegiją ir Vokietiją. Nuo 2007 iki 2011 metų savo išvy-kimą į užsienį deklaravo net 4501 alytiškis.

„Manau, kad jaunimas, pabuvęs užsie-nyje, įgauna daugiau verslumo ir drąsos, nes kurti verslą ne visi drįsta. Suprantu, yra rizikos, bankų baimės“, – bando iš emigra-cijos naudos įžvelgti miesto meras. Tačiau F.Džiautas pripažįsta: iš tiesų emigracijos procesas paliktas savieigai ir giminių bei artimųjų ratui, nors ši problema turėtų būti svarbi ir valstybei.

Žalias ir perspektyvus„Nors, regis, patirties turiu, bet nebuvo to-kios sunkios situacijos, tiek daug išbandy-mų: baigiasi europiniai projektai, o proble-mų krūva – štai kad ir Rotušės aikštė akis bado, rangovas po bylinėjimosi vis tiek tapo rangovu, bankrutavo ir dabar paskelbtas naujas konkursas, reikia palaukti mėne-sį du, ir tik tada prasidės darbai. Dabar su statybų kompanijomis tiek problemų yra, jog mintyse meldiesi, kad kas nors ateitų, padarytų ir pabaigtų. Kitas probleminis projektas – aplinkinių teritorijų sutvarky-mas. Žmonės klausia: kada sutvarkysite? Koncentruojame jėgas, bet biurokratiniai

varžtai trukdo“, – apie likusias miesto prob-lemas pasakoja F.Džiautas.

Tačiau Alytaus meras randa ir kuo pasi-džiaugti – po dvidešimties metų statybų pagaliau atidarytas Tūkstantmečio tiltas, praplėsta miesto arterija vadinama Naujoji gatvė, tvarkomos kitos gatvės.

F.Džiautas didžiuojasi miesto Kraštoty-ros muziejumi, piliakalniu, parodų salėmis, kultūros renginiais, atnaujintomis aikštė-mis, skverais, istoriškai ir ideologiškai pa-sikeitusiu miestu.

Tačiau vicemeras D.Kurtinaitis – ne toks optimistas. „Šiandien nelabai yra kuo pa-sigirti, tačiau Alytų atvykėliui pateikčiau visos Dzūkijos kontekste. Dievo duotos gamtos atžvilgiu mes – gražiausias regio-nas Lietuvoje, su mumis gali konkuruoti tik Molėtai, Ignalina. Ateityje Alytus turėtų

siekti žalio miesto statuso ir mėginti piešti save šalia Druskininkų ir Birštono. Svečiui parodyčiau miesto parką, pradėtą kurti dar A.Smetonos laikais. Istorine kilme jis turi savito šarmo ir vasarą žmonių ten su-tiksi daug.“

Kaip miestas atrodys po 10 metų? Aly-taus savivaldybė yra nusibrėžusi tokią vi-ziją: siekiama, kad pagrindinė investicijų dalis ateitų į neasfaltuotas gatves, kurių Alytuje – net 58 km.

Ketinama sutvarkyti Žaliąją gatvę ir at-gaivinti buvusią masinio susibūrimo vietą –Dainų slėnį: baigiamas projektuoti pėsčių-jų tiltas per Nemuną, kuriama rekreacinė zona; planuojama pritaikyti Nemuną tu-rizmui ir laivybai, padaryti funkcionalią jo prieplauką, gilinti upės vagą; parkams ketinama suteikti gyvybės.

Miestai | 9

miestas be pramonėsAlytų pastaraisiais metais labiausiai garsino

du statybų magnatai – Česlovas Daugėlas ir

Algirdas Stasiukynas. Jų bendrovės „Kortas“

ir „Skirnuva“ varžėsi ne tik mieste, bet ir vi-

soje Lietuvoje.

Č.Daugėla 1993–2007 m. buvo statybų

kompanijos „Kortas“ direktorius. 2007 m.

jis buvo išrinktas Alytaus meru ir garsė-

jo kaip turtingiausias Lietuvos meras. Jo

bendrovė užsakymų stoka nesiskundė ir

per metus pasiekdavo dešimčių milijonų

litų apyvartą. 2010 m. Č.Daugėlai buvo

pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tar-

nyba, savivaldybės turto pasisavinimu ir

dokumentų klastojimu. Verslininkas buvo

sulaikytas ir suimtas, neteko mero pos-

to. STT kilo įtarimų dėl Alytaus stadiono

rekonstrukcijos. Dabar Č.Daugėla ir dar

trylika kaltinamųjų laisvėje laukia teismo

sprendimo. Tarp įtariamųjų – ir dabartinis

vicemeras D.Kurtinaitis.

A.Stasiukynas buvo statybų bendrovės

„Skirnuva“ generalinis direktorius. Jis buvo

laikomas vienu turtingiausių Alytaus vers-

lininkų. 2010 m. bendrovė „Skirnuva“ buvo

pasiekusi beveik 81 mln. litų apyvartą. Nors

verslas klestėjo, A.Stasiukynas 2011 m.

vasario 28 d. šovė sau į galvą. Medi-

kams nepavyko jo išgelbėti. Manoma, kad

A.Stasiukynas pakėlė ranką prieš save ban-

dydamas išgelbėti savo beveik prieš dvi-

dešimt metų įkurtą bendrovę, nes buvo

įtariamas grobstęs PVM. Mirus bendrovės

vadovui, byla buvo nutraukta.

Statybų magnatai

F.Džiautas:

„Apie tai, jog blogai gyvena, labiausiai rėkia tie, kurie buvo ta medvilne ar dešromis apsikaišioję.“

Miesto parkas pradėtas kurti

dar A.Smetonos laikais.

T.Urbelionio (BFL) nuotr.

Č.D

au

gė

la

E.O

vča

ren

ko

nu

otr

.

A.S

tasi

uk

yn

as

„S

kir

nu

vo

s“

nu

otr

.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.10 | Savaitės interviu

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Karas Afganistane persirito į antrą dešimtmetį, tačiau šviesos tunelio gale nematyti. Vakarai, užsibrėžę išvesti savo pajėgas per artimiausius trejus metus, atvirai abejoja, ar vietos kariuomenė ir policija sugebės užtikrinti saugumą.

Konfl ikte daugėja civilių aukų, o užsienio kariai dažnai žūsta nuo savo kolegų ar auk-lėtinių afganų rankų. Ne be savo kaltės, nes užsienio kariai ne tik padeda afganams gyventi, bet ir kursto smurtą degindami Koraną, žudydami civilius ar kapodami nukautų priešų pirštus.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Afganistane Vygaudas Ušackas, interviu „15min“ kalbėdamas apie pažangą, pripa-žįsta, jog net po 2014-ųjų, pasitraukus tarp-tautinėms pajėgoms, šaliai dar mažiausiai dešimtmetį reikės paramos ir pagalbos.

– Pastarieji metai Afganistane buvo ypač kruvini. Kaip tai vertinate?

– Jau dešimt metų, kai tarptautinė bend-ruomenė yra Afganistane. Per tą laiką pasiekta daug pažangos. Kad ir elektros tiekimas didžiuosiuose miestuose. Prieš Kalėdas buvau nuskridęs į Čagčaraną pa-sveikinti Lietuvos karius. Eini gatve – įreng-tos saulės baterijos. 8,5 mln. vaikų lan-ko mokyklą, iš jų 2,5 mln. yra mergaitės, pagrindinės sveikatos apsaugos paslau-gos tapo prieinamos 65 proc. afganų, nors vos prieš dešimt metų jomis naudojosi tik 6 proc. Afganistano saugumo pajėgų dydis rugsėjį pasieks 350 tūkst. karių ir policinin-kų. Jų sugebėjimai tampa vis profesiona-lesni. Tai yra akivaizdi pažanga.

Antra vertus, ekonominė, saugumo si-tuacija išlieka gana sudėtinga. Ypač sau-gumo. Ji gali būti nulemta to, kad vyksta paraleliniai procesai, vedantys susitaikymo link: derybos, užsimezgę kontaktai su da-limi Talibano vadovų. Galima manyti, jog politiniai išpuoliai susiję su tuo, kad dalis Talibano prieštarauja procesui, kuris ves-tų į taiką ir susitaikymą.

– Donorai Afganistanui skiria galybę pi-nigų, o pora amerikiečių savo neapdairiais veiksmais trapią pažangą nubloškia mažiau-siai kelis žingsnius atgal. Ar matote pras-mę stengtis?

– Matau. Mūsų tikslas yra sukurti ne vals-tybę, bet valstybės pamatus, ant kurių jie patys galėtų toliau statyti savo namą.

Afganistane nebūsime amžinai, bet bū-sime ilgą laiką ir po 2014 metų, ką nutarė 85 valstybių atstovai. Šalyje veikia ir Jung-tinės Tautos, ir NATO, ir ES, buvo sukurta didžiausia istorijoje karinė koalicija. Visi turime bendrą siekį – kad ta valstybė daugiau netap-tų tarptautinio teroriz-mo šaltiniu. Todėl ša-liai paramos reikės ir po 2014 metų, ką daryti bendrai įsipareigojome, nustatydami va-dinamuosius de-šimt transfor-macijos metų iki 2024-ųjų.

– Viešojoje erdvėje pilna kalbų apie derybas su talibais. Ar apskritai kon-kretesni pokalbiai bent prasidėjo?

– Bet kokios rimtos derybos tarp konf-liktuojančių pusių prasideda kontaktais, kurie užmezgami ne viešai. Pirmieji kon-taktai padaryti, pasiektas sutarimas dėl Talibano ofi so Katare. Bet dar toli iki konk-rečių derybų ir konkrečių rezultatų, nors dialogas jau užmegztas.

– Prasidėjo naujas kovų sezonas, kurį su-kilėliai paprastai pradeda po persų naujų-jų metų – kovo 21-osios. Ko galima tikėtis šiais metais?

– Nenorėčiau spėlioti. Pastarieji me-tai rodo, jog atvirų karinių kovų mažėja, palyginti su politinio lygio nužudymais,

išpuoliais politiniame lygmenyje. Kita ver-tus, tarptautinės ir afganų pajėgos toliau tęsia spaudimą nenorinčioms susitaikyti Talibano grupuotėms.

– O kaip su kova viešojoje erdvėje? Taliba-nas aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluo-se ir žiniasklaidoje, nuolat platina pareiški-mus. Ar amerikiečiams pavyko pasiekti savo tikslą „win hearts and minds“ („užkariauti širdis ir protus“)?

– Paprasti žmonės su giliu atokvėpiu sutiko žinias iš Bonos konferencijos, visų

pirma – kad tarptautinė bendruomenė nepaliks Afganistano vieno po 2014-ųjų. Dauguma afganų labiausiai susirūpinę, kad nepasikartotų 1989 metų situacija, kai išėjus sovietų kariuomenei paramą nutraukė ir Vakarai. Jaučiamas susirūpi-nimas, kad 2014-aisiais Vakarai neatsuktų nugaros ir nenutrauktų paramos valsty-bei, kuriai ji bus reikalinga dar mažiausiai dešimt metų. Dabar Afganistano vyriau-sybei svarbu sustiprinti įsipareigojimus ir parodyti, kad ji atsakingai žiūri į kovą su korupcija, valdymo gerinimą, ruošiasi laisviems, kaip įmanoma demokratiškes-niems rinkimams.

– Palyginti su Talibano laikais, Afganis-tane daug kas iš tiesų yra pasikeitę į gerąją pusę – daugėja asfaltuotų gatvių, mokyk-lų ir ligoninių, sostinė pilna automobilių, moterys įsidrąsina ne tik vaikščioti apsi-rengusios vakarietiškais drabužiais, bet ir plaukus kartais pridengia simboliškai. Bet net Kabule saugumo situacija blogėja kone kasdien.

– Vakarų žiniasklaida pakankamai neįver-tino vieno fakto. Po absurdiško ir gėdingo žingsnio, kurį padarė Amerikos kariai, su-deginę Koraną, kilo didžiulis nepasiten-kinimas ir smurto banga. Padėtį kontro-liavo Afganistano saugumo pajėgos. Ne ISAF, ne NATO, o patys afganai užtikrino tvarką šalyje.

– Politikai, diplomatai, analitikai vienas per kitą siūlo savus receptus, kaip užbaig-ti tris dešimtmečius besitęsiantį karą: kuo skubiau išvesti užsienio pajėgas, likti ilgiau nei planuojami 2014 metai, skirti tarptauti-nį autoritetą turintį derybininką, siūlo galo ieškoti Pakistane, net skelti Afganistaną į puštūnų ir kitų tautų dominuojamas teri-torijas. Kokią išeitį matote jūs?

– Turime vertinti realistiškai – išvedus karines pajėgas, Afganistanas ir po 2014 metų išliks viena skurdžiausių valstybių.

Ekonominis atsigavimas neįvyksta per vienerius, penkerius ar dešimt metų, tik-riausiai tam prireiks visos kartos. Saugu-mas ir toliau bus iššūkis, bet kontrolę ir vadovavimą karinėms operacijoms perims Afganistano saugumo pajėgos – kariuome-nė ir policija.

Manau, kad po 2014-ųjų bus labiau api-brėžti taikos susitarimo kontūrai. Norėčiau, kad susitarimas būtų pasirašytas, tačiau esu realistas. Turint omenyje, jog Taliba-no judėjimas nėra vienalytis, sudarytas iš keleto grupuočių, ir prisimenant, kaip tai-kos susitarimai buvo pasiekti kitose šalyse, akivaizdu, kad tai bus procesas, o ne vie-nadienis atvejis.

ES ambasadorius V.Ušackas neslepia, kad taikos procesas bus ilgas

Afganistanas: pamatai ar griuvėsiai?V.Ušackas įspėja, kad

Afganistano ekonomika

neatsigaus per keletą

metų.

Nuotr. iš asmeninio albumo

„Mūsų tikslas yra sukurti

ne valstybę, bet valstybės pamatus, ant kurių jie patys galėtų toliau

statyti savo namą.“

ekį – kad tanetap-

oriz-ša-

ės

vėjeerybaskritai kon-

„My

n

sna

Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad per

penkerius metus kariniai veiksmai nusi-

nešė 11 864 niekuo dėtų žmonių gyvy-

bes. Vien pernai žuvo mažiausiai 3021,

užpernai – 2790 2412 civilių. Keturi iš

dešimties afganų susiduria su ekonomi-

niais sunkumais – tiek žmonių per dieną

turi išgyventi už dolerį ar dar mažiau.

Afganistano realybė

mą.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

Dabar kairysis F.Hollande’as, norėdamas laimėti ir gegužės 6 dieną vyksiančiame antrajame ture, turi patraukti kraštutinių dešiniųjų kandidatės Marine Le Pen šali-ninkus, rašo žurnalas „Der Spiegel“.

Po žiovulį kėlusios rinkimų kampanijos, pirmieji rezultatai pateikė siurprizų.

Trys siurprizaiPirmasis siurprizas pats mažiausias. So-cialistas F.Hollande’as pralenkė dabarti-nį centro-dešinės prezidentą N.Sarkozy. Už F.Hollande’ą balsavo 28,6 proc. rin-kėjų arba pusantro procento daugiau nei N.Sarkozy, kuris gavo 27,2 proc. balsų. Tai-gi F.Hollande’as į antrąjį turą žengia turė-damas nemažą persvarą ir, jei tikėtume apklausų duomenimis, turėtų jį laimėti.

Antrasis siurprizas – pats didžiausias ir la-biausiai šokiravęs. Dešiniųjų radikalų kandi-datė Marine Le Pen, gavusi neįtikėtinai daug balsų (17,9 proc.), užėmė trečią vietą. Jos pasi-rodymas pranoko visas prognozes, kurios jai

žadėjo daug kuklesnius rezultatus, ir ji net-gi pagerino savo tėvo Jeano Marie Le Peno rekordą 2002-ųjų rinkimuose, kai jis, gavęs 17 proc. balsų, išėjo į antrąjį turą, priversda-mas nemažai prancūzų pašiurpti iš siaubo.

M.Le Pen kartu su kairiuoju populistu (ko-munistu) Jeanu Lucu Mélenchonu gavo dau-giau balsų nei bet kuris iš pagrindinių kandida-tų. Tai parodo, kokie nusivylę yra prancūzai.

Trečiasis siurprizas – stebinančiai didelis balsuoti atėjusiųjų skaičius. Prie balsadėžių praėjusį sekmadienį atėjo daugiau nei 80 proc. Prancūzijos rinkėjų. Tai antras rezultatas nuo 1981 m. ir tik šiek tiek mažesnis nei rekordi-nis dalyvavimas praėjusiuose rinkimuose 2007-aisiais. Rezultatai parodė, kad vis dėlto prancūzus šie rinkimai netgi labai jaudina. Jie yra pikti – dėl politikos, dėl šalies būklės ir dėl dabartinio prezidento N.Sarkozy.

N.Sarkozy referendumasŠie rinkimai buvo referendumas dėl pasitikė-jimo prezidentu N.Sarkozy. Nemažai prancū-zų jį kaltina dėl to, kad gyvena prasčiau nei 2007 metais, bei mano, kad jis sumenkino prezidento instituciją.

Kaip ir buvo tikėtasi, prezidento rezultatai pirmajame ture prasti – N.Sarkozy tapo pir-muoju Penktosios Respublikos prezidentu, kuris nebuvo perrinktas antrai kadencijai pir-majame ture. Daugelis prancūzų jam jaučia kone fi zinį pasišlykštėjimą.

Tiesa, rinkimų kampanijos metu N.Sarkozy bandė priversti prancūzus pamiršti prastus jo prezidentavimo rezultatus bei, tiesą sakant, net faktą, kad būtent jis pastaruosius penke-rius metus valdė šalį. Jo kampanija atrodė pa-drika, jis nuolat žarstė naujus pažadus, kurie neretai vieni kitiems prieštaravo.

Kuo garsiau N.Sarkozy kalbėjo, tuo mažiau prancūzai jo klausėsi. Ir kuo ilgiau tai tęsėsi, tuo labiau jis pats slinko į dešinę, ėmęs bur-noti prieš Halal mėsą, islamistus ir Šengeno sutartį. Jis akivaizdžiai bandė persivilioti rin-kėjus iš M.Le Pen Nacionalinio fronto. Bet jam ir tai nepavyko.

Vis dėlto galima tikėtis, kad N.Sarkozy pa-sistengs prisivilioti M.Le Pen šalininkus ir dar labiau pasislinks į dešinę. Pirmajame ture

dešiniųjų stovykla, kurią sudarė N.Sarkozy, M.Le Pen ir centristas François Byrou, surinko daugumą balsų. Tačiau nors dauguma M.Le Pen rinkėjų tikriausiai balsuos už N.Sarkozy, vargu ar ji pati ragins juos taip daryti, todėl nemažai šios politikės gerbėjų gali perbėgti pas F.Hollande’ą. N.Sarkozy gali būti sunku persivilioti ir kitų dešiniųjų rėmėjus – jam jaučiama prancūzų antipatija tokia gili, kad juntama net jo paties stovykloje.

Pats N.Sarkozy savo viltį deda į televizinius debatus su F.Hollande’u – tokie susirėmimai akis į akį yra prezidento stiprioji vieta. Kalba-ma, kad jis yra sakęs, jog privers F.Hollande’ą „susprogti“.

„Normalus žmogus“F.Hollande’o rinkimų kampanija – kukli ar net nuobodoka – pasiteisino. Jis nesi-leido įtraukiamas į dvikovą su N.Sarkozy.

Jis tiesiog keliavo po šalį, bendravo su rin-kėjais ir susikūrė rimto, pragmatiško ir už-jaučiančio politiko įvaizdį. Jis nusprendė įkūnyti N.Sarkozy priešingybę, save pava-dindamas „normaliu žmogumi“.

Vis dėlto F.Hollande’as niekada nepri-vertė žmonių širdžių greičiau plakti ir tai visada buvo silpnoji jo vieta. Buvo baimi-namasi, kad apklausos nepasiteisins, nes žmonės paprasčiausiai patingės eiti prie balsadėžių ir atiduoti balsus už tokį nuo-bodų kandidatą.

Tačiau socialistas F.Hollande’as įrodė, kad tokie būgštavimai – be pagrindo. Jis įveikė kairiųjų baimę pralaimėti, kuri juos kamavo nuo 2002-ųjų, kai jų kandidatas Lionelis Jospinas nepateko į antrąjį turą, ir 2007-ųjų, kai Ségolène Royal pralaimė-jo N.Sarkozy, nors apklausos jai pranaša-vo pergalę.

Vis dėlto antrasis turas tikriausiai bus laimėtas daug mažesniu skirtumu nei prognozuojama. Kad persvarą paverstų pergale, F.Hollande’ui reikalingi neturtingi M.Le Pen rėmėjai.

Daugelis tokių rinkėjų svyruoja tarp nacionalistės M.Le Pen, komunisto J.L.Mélenchono ir socialisto F.Hollande’o. Būtent juos turės įtikinti F.Hollande’as, jei gegužės 6 dieną nori būti išrinktas Prancū-zijos prezidentu.

Parengė Justinas Šuliokas

Pasaulis | 11

Prancūzijos dilema: nekenčiamas prezidentas ar nuobodus jo įpėdinis

Prancūziški kalneliaiPrancūzus šie rinkimai netgi labai jaudina. Jie yra pikti – dėl politikos, dėl šalies būklės ir dėl dabartinio prezidento N.Sarkozy.

N.Sarkozy nepalieka

abejingų, bet vis

daugiau prancūzų jo

tiesiog nekenčia.

AFP nuotr.

F.Hollande‘o

silpnoji vieta –

nuobodumas.

SIPA nuotr.

Socialistas François Hollande‘as įveikė dabartinį Prancūzijos lyderį Nicolas Sarkozy pirmajame prezidento rinkimų ture. Rezultatai rodo, kaip prancūzai nepatenkinti savo šalies būkle ir kaip pyksta ant N.Sarkozy.

1. François Hollande‘as

(Prancūzijos socialistų partija):

28,6 proc.

2. Nicolas Sarkozy

(Sąjunga už liaudies judėjimą):

27,2 proc.

3. Marine Le Pen

(Nacionalinis frontas):

17,9 proc.

4. Jeanas-Lucas Mélenchonas

(Kairysis frontas):

11,1 proc.

5. François Bayrou

(Demokratinis judėjimas):

9,1 proc.

6. Eva Joly

(Žalieji):

2,3 proc.

Pirmojo turo rezultatai

15min • 2012 m. balandžio 27 d.12 | Sportas

2007 m. kovas. Sunkiaatletis Ra-mūnas Vyšniauskas (nuotr.)at-

skleidė, kad buvo laikai, kai jis var-

tojo alkoholį ir naktimis ūždavo su

draugais. Kartą grįžęs iš varžybų

JAV, jis siautėjo sostinės „Pramogų

banke“ esančiame kazino. Prie rule-

tės gerokai „įšilęs“ atletas susikivirčijo ir

susistumdė su stambiu plikai galvą nusisku-

tusiu vyru. Po to, kai apsauga R.Vyšniauską

išvarė į lauką, vyrai santykius toliau aiškinosi

kumščiais.

2007 m. rugpjūtis. Lietuvos krepšinio rink-

tinės lyderis Linas Kleiza su komandos

draugais Dariumi Songaila bei

Šarūnu Jasikevičiumi lėbavo

naktiniame klube, o vėliau links-

mybes su merginomis pratęsė

gatvėje. Paryčiais Sekso pravardę

turintis L.Kleiza nusišlapino vidury

Vilniaus – skvere priešais Prancūzi-

jos ambasadą. Už prasižengimą žaidė-

jui buvo skirta 150 Lt bauda.

2002 m. Pergalę su „Lietuvos ryto“ eki-

pa Šiaurės Europos krepšinio čempionate

(NEBL) šventęs Simas Jasaitis, važiuo-

damas iš naktinio klubo „Muzikinis anga-

ras“, svetimu limuzinu „Audi A8“ įsirėžė į

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Lietuvišką ledo ritulį įsiūbavo toks skanda-las, kokio, ko gero, iki šiol dar nėra buvę: ledo ritulininkams gali tekti net savo val-džią perrinkti.

Neneigė šventęs gimtadienįŠurmulį sukėlė šalies rinktinės treneris Ser-gejus Borisovas, kuris, vos grįžęs iš Kryni-cos, pareiškė, kad nemaža komandos dalis per čempionatą Lenkijoje, užuot rengusis rungtynėms, naktimis girtavo, o linksmy-bių įkvėpėjas buvo Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentas P.Nausėda. „Pagrindinis organizatorius buvo Petras, Lietuvos ledo ritulio federacijos preziden-tas, kuris turėtų būti pavyzdys visiems. Jo galvoje buvo tik diskotekos, barai, stripti-zo klubai ir kaip išgerti alaus“, – iš peties rėžė Lietuvos komandą treniruojantis bal-tarusis. Pasak jo, įsilinksminusius lietuvius teko tramdyti net policijai.

LLRF vadovas neneigė, kad alkoholio buvo: „Galiu drąsiai pasakyti, kad buvau bare savo gimtadienio proga. Žaidžiu de-šimt metų rinktinėje ir kasmet ši proga su-tampa, todėl džiaugiuosi galėdamas pa-kviesti rinktinės vyrus išgerti alaus prieš laisvą dieną ir nematau problemos. Tre-neris taip pat būna kviečiamas. Nebegy-vename sovietiniame režime, kur žmonės bijo. Ar geriau gerti alų pasislėpus, kaip palikuonys tų laikų mėgsta?“

Išvada – atviros išgertuvės svarbiausių šalies ledo ritulio turnyrų metu turėtų būti vertinamos kaip demokratijos pergalė prieš totalitarizmą? „Ir tokia reklama yra reklama ledo rituliui“, – nelinksmai šyptelėjo LLRF generalinis sekretorius Valdas Škadauskas.

Federacijos tarybos pirmininkas Marty-nas Šlikas nebuvo linkęs paversti situacijos pokštu: „Ledo rituliui padaryta žala. Turi-me sėsti ir aiškintis, kas ją padarė.“

Traukiasi tarybos nariaiKitą savaitę vyksiančiuose LLRF tarybos susirinkimuose bus kalbama ne tik apie

alkoholio žalą sportininko organizmui ir sporto įvaizdžiui. Taryba spręs ir savo pa-čios ateitį, nes vienas svarbiausių šalies ledo ritulio valdymo mechanizmų skyla į šipulius.

Įsiplieskus skandalui, trys iš devynių ta-rybos narių – Mindaugas Marcinkevičius, Remigijus Valickas ir Tomas Budrauskas – paskelbė pasitraukiantys. Netrukus apie ryžtą pasielgti taip pat pareiškė Valenti-nas Gvergždis: „Jei liks P.Nausėda, pasi-trauksiu aš.“

Neofi cialiai kalbama, kad atskilėliai ta-ryboje ne vienu klausimu buvo opozicija P.Nausėdai ir jo komandai.

Įtakingas verslininkas M.Marcinkevičius su bendraminčiais tarybai siūlė kitaip spręsti fi nansines LLRF bėdas: iš pradžių kėlė idėją kurti rėmimo fondą, vėliau, kai M.Šliko pastangomis per porą metų skola nuo 7 mln. Lt sumažėjo iki maždaug 5 mln., tai yra, didžioji jos dalis vis dar liko, – siūlė skelbti federacijos bankrotą.

Pagal LLRF įstatus, keturiems tarybos nariams pasitraukus, jie bus pakeisti ki-tais žmonėmis.

Bet jeigu prie šios grupės prisidės dar bent vienas tarybos narys, bus skelbiami nauji rinkimai.

„Pirmiausia turime išsiaiškinti jų pa-sitraukimo priežastis, išklausyti jų argu-

mentų, tik tada priimti sprendimus“, – svarstė M.Šlikas.

M.Marcinkevičius, paklaustas apie pasi-traukimo priežastis, atsakė: „Mūsų spau-dos pranešime viskas pasakyta – išeiname dėl netoleruotinos situacijos.“

Į pastabą, kad „netoleruotina situa-cija“ – ne itin konkreti formuluotė, M.Marcinkevičius atsakė: „Dabar jūs ban-dote mane tempti už liežuvio. Nesu iš tų, kurie mėgsta lipti ant statinės, todėl nuo komentarų susilaikysiu.“

Nuo komentarų susilaikė ir Krynicoje su komanda buvęs V.Škadauskas: „Esa-me sutarę, kad savo poziciją išplatinsime penktadienį, o iki tol nusprendėme viešai nekalbėti.“

M.Šliko nuomone, V.Škadausko ir kitų rinktinės vadovų požiūris bus ypač svar-bus, nes jie Lenkijoje viską matė iš šalies, todėl gali objektyviai vertinti ir žaidėjų, ir trenerio elgesį.

„Neteisinu žaidėjų, jei jie elgėsi taip, kaip sako treneris, bet ir jo paties pozicija dar prieš čempionatą man pasirodė keistoka. Jis pats pareiškė norą kalbėti su taryba, bet šnekėjo sovietiniais šūkiais, – prisiminė LLRF tarybos pirmininkas. – Buvo jaučia-ma, kad išankstinis trenerio nusistatymas –negatyvus. Aišku, galima kalbėti apie tai, kaip yra Baltarusijoje, bet mūsų situacija nuo to nepasikeis.“

Laikas apsikuoptiBaltarusijos prezidentas turi ir pačiūžas, ir ne vieną ledo ritulio lazdą, todėl supran-tama, kad Aliaksandro Lukašenkos valdo-moje šalyje požiūris į žaidimą ant ledo –atitinkamas. Lietuvos vadovė viso labo turi tik juodą kovos menų diržą, premjeras va-žinėja dviračiu, tad jų simpatijas ledo ritu-lininkams užkariauti sunku.

O Kūno kultūros ir sporto departamen-to vadovas Klemensas Rimšelis jau prieš šį

Lietuvos sportininkų

Ledo ritulys alaus Alaus bokalai, kuriuos savo 27-ojo gimtadienio proga Lenkijos mieste Krynicoje pakilnojo Lietuvos ledo ritulio vadovas ir šalies rinktinės gynėjas Petras Nausėda, skaudžiai smogė sporto šakai.

Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė pir-

mojo diviziono pasaulio čempionate fi -

nišavo penktojoje B grupės vietoje.

Priešpaskutiniai likę mūsiškiai ir kitąmet

varžysis pirmojo diviziono B grupėje.

Žemyn – į antrojo diviziono A grupę – iš-

krito be taškų Lenkijoje likę Australijos

ledo ritulininkai. Būtent prieš austra-

lus vienintelę pergalę čempionate per

penkis mačus pasiekė ir lietuviai (3 tšk.),

varžovus nugalėję 3:2. Kitiems varžo-

vams – lenkams, korėjiečiams, olan-

dams ir rumunams lietuviai pralaimėjo.

Kuklūs rezultatai

P.Nausėdai atrodo normalu

čempionate komandos

draugus girdyti alumi.

M.Vidzbelio/BFL nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

prabangaus viešbučio tvorą. Krep-

šininkas važiavo su draugu Mantu

Česnauskiu. Viešai skelbta, kad

S.Jasaitis vairavo girtas.

2000 m. Krepšinio treneris

Rimas Kurtinaitis per savo 40

metų jubiliejų pusnuogis, apsijuosęs

tik pledu, vienomis kojinėmis bėgiojo po

Klaipėdą.

1999 m. Europos krepšinio čempionate Lie-

tuvos rinktinė suklupo ketvirtfi nalyje prieš

Ispaniją, nors buvo vadinama akivaizdžia

favorite. Puse lūpų kalbėta, kad laisvą die-

ną prieš ketvirtfi nalį daugelis Lietuvos

rinktinės narių, tarp jų ir Arvydas

Sabonis, su savo antromis pusė-

mis linksminosi Paryžiuje. Ko-

manda liko be medalių.

1993 m. Europos krepšinio čem-

pionate Vokietijoje Lietuva net ne-

įveikė atrankos ir sužaidė vos dvejas

rungtynes. Buvo kalbama, kad pagrindi-

nis mūsų šalies komandos vidurio puolėjas

Gintaras Einikis (nuotr.) naktimis ūždavo

naktiniuose baruose. „Vyrai, ką jūs čia vei-

kiat“, – Vilniaus oro uoste krepšininkų iro-

niškai klausė Arvydas Sabonis, kuris gydėsi

traumą, bet buvo pasiryžęs padėti Lietuvos

rinktinei nuo atkrintamųjų. Neprireikė.

nuklydimai

bokale

pasaulio čempionatą trankė kumščiu į stalą kalbėdamasis su LLRF vadais apie fi nan-sus – nedaug trūko, kad komanda nebūtų gavusi pinigų kelionei į Lenkiją.

Ledo ritulio užkulisiuose teko girdėti net ir tokią nuomonę – gal būtų buvę net ge-riau, jei komanda būtų likusi namuose. Tokiu atveju iš pirmojo diviziono B gru-pės ji būtų nuleista viena pakopa žemyn – į menkiausio pajėgumo – antrąjį – divizioną. Taip, būtų prarasti vieneri metai, bet jauni komandos žaidėjai per tuos metus ūgtelėtų, ir, svarbiausia, dabar niekas nekalbėtų apie P.Nausėdą ir jo gimtadienio linksmybes.

LLRF prezidentas atsidūrė kryžkelėje. Jam lieka arba trauktis, kad padėtis tary-boje stabilizuotųsi, arba kariauti iki pabai-gos. Taip, kaip remiamas patyrusių rink-tinės žaidėjų, jis kariauja su S.Borisovu, kuris buvo apkaltintas ir bandymu agen-tauti, ir mėginimais supriešinti komandą bei įvesti joje rusiškos „diedovščinos“ prin-cipus, ir begaliniu beprasmių susirinkimų organizavimu.

Žaidėjai tikino, kad tik tuose susirinki-muose bei per rungtynes trenerį Lenkijo-je jie ir matė. Esą S.Borisovas ten gyveno sau, komanda – sau.

„Mes išklausysime ir S.Borisovą, jei jis dar norės mums ką nors pasakyti“, – tvir-tino M.Šlikas.

Ar treneris norės tai daryti – neaišku. Ar liks rinktinėje – taip pat. Dabar baltarusis yra tas, kuris išnešė šiukšles iš trobos. Lie-tuvos ledo ritulio vadovams lieka bandyti kuo tyliau apsikuopti savame kieme.

V.Škadauskas:

„Ir tokia reklama yra reklama ledo rituliui.“

S.Borisovas atskleidė, kodėl

lietuviai čempionate beveik

viską pralaimėjo.

Lietuvos ledo ritulio federacijos nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

Naujasis „iPad“ – jau ir LietuvojeŠiandien Lietuvoje prasideda prekyba „Apple“ nau-

juoju planšetiniu kompiuteriu „iPad“. Itin aukštos

raiškos „Retina“ ekraną turinti planšetė, palaikanti

„Wi-Fi“ interneto ryšį ir turinti 16 gigabaitų vidinės

atminties, mūsų šalyje kainuos nuo 1679 Lt. Norin-

tiems naudotis ne tik „Wi-Fi“, bet ir 3G interneto ry-

šiu, teks sumokėti nuo 2089 Lt.

Ofi cialūs įrenginio prekybos taškai yra „iDeal“, „Avi-

tela“, „Elektromarkt“, „Euronics“, „Sohos“, „Topo

centras“ ir iShop.lt.

Pagrindinė šio planšetinio kompiuterio naujovė – itin kokybiškas 2048 x 1536 taškų raiš-

kos ekranas. Jame taip pat įdiegtas galingesnis vaizdo procesorius, didesnė baterija bei

kokybiškesnė 5 mln. taškų vaizdo kamera su automatinio fokusavimo funkcija. Naujoji

planšetės versija yra šiek tiek storesnė (9,4 mm) už „iPad 2“ (8,8 mm).

Naujasis „iPad“ palaiko ir itin spartų 4G LTE interneto ryšį, tačiau juo lietuviai pasinaudoti

negalės, kadangi jis pritaikytas JAV, o ne Europos standartams.

Startavo virtuali saugykla „Google Drive“Paieškos milžinė „Google“ pagaliau pristatė savo

virtualią saugyklą „Google Drive“ (liet. „Google“ dis-kas) ir leidžia kiekvienam internautui nemokamai

gauti 5 gigabaitus (GB) vietos failams saugoti.

„Google Drive“ buvo sukurta „Google Docs“ pagrin-

du. Jos išvaizda liko panaši, tik buvo praplėstos gali-

mybės. Nuo šiol galima saugoti ne tik dokumentus,

bet ir kito pobūdžio bylas: nuotraukas, muziką, vaiz-

do įrašus ir kt.

Saugykla gali sinchronizuoti informaciją su mobiliaisiais įrenginiais („Android“ ar „iOS“)

ir kompiuteriu. Taigi kompiuteryje įkėlus naują bylą (ar pakeitus jau esamą dokumentą)

ji automatiškai taps prieinama ir mobiliajame telefone ar planšetėje. Įkeliamo failo dydis

yra beveik neribotas. Sumokėjus 30 JAV dolerių per metus „Google Drive“ talpa išplečia-

ma iki 25 GB, o už 60 JAV dolerių suteikiama 100 GB vietos. Aktyvuoti paslaugą galima

adresu Drive.google.com.

14 | IT kodas

Jei pametėte mobilųjį telefoną, didžiausia tikimybė, kad tai nutiko vėlai vakare kavinėje. Tokią išvadą padarė kompanija „Lookout“, išnagrinėjusi milijonus telefonų dingimo atvejų. Bendrovė sukūrė aplikaciją „iPhone“ ir „Android“ telefonams, leidžiančią nus-tatyti jų buvimo vietą, jei įrenginys buvo pamestas. Klientui pasinaudojus telefono paieškos funkcija, „Lookout“ anonimiškai įrašydavo jo buvimo vietą.

Aplikaciją turi daugiau nei 15 mln. žmonių, o ši funkcija pernai buvo aktyvuo-ta per 9 mln. kartų (neskaitant atvejų, kai ja per trumpą laiką buvo pasinaudota kelis kartus). Taigi galima daryti prielaidą, kad pasaulyje telefonas pametamas mažiausiai kas 3,5 sekundės.

Apibendrinus duomenis paaiškėjo, kad dažniausiai telefonai pametami tarp 21 val. ir 2 val. Populiariausios jų netekimo vietos –kavinės, barai, biurai ir restoranai. Tiesa, kadangi telefono pametimo vieta laikoma

arčiausiai esanti įstaiga, taksi automobiliai nepateko į populiariausiųjų dešimtuką.

Dažniausiai telefonus pameta Didžiosios Britanijos Mančesterio miesto gyventojai. JAV daugiausia telefonų dingo Filadelfi jos, Sietlo, Oklendo, Long Byčo ir Niuarko miestuose.

Per dieną pasaulyje vidutiniškai pame-tama telefonų, kurių vertė siekia 7 mln. JAV dolerių (18,3 mln. Lt), o per Naujuosius metus šis skaičius būna dvigubai dides-nis. Prognozuojama, kad 2012 m. pamestų telefonų bendra vertė gali siekti per 30 mlrd. JAV dolerių.

Telefonai dažniausiai pametami:

kavinėje;

biure;

restorane;

daugiabutyje;

parduotuvėje;

degalinėje;

vaistinėje;

parke.

Populiariausios vietos

Kur dingsta telefonai

Prie Niagaros

krioklių kasdien

pametami

4 telefonai.

„Scanpix“ nuotr.

„Re

ute

rs“

nu

otr

.„R

eu

ters

“ n

uo

tr.

15min • 2012 m. balandžio 27 d. Vilnius | 15

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Dailidžių gatvėje du automobiliai vargiai prasilenkia. Paklausti, kas bus, kai užvirs statybos, o vėliau apsigyvens kelios de-šimtys naujakurių, vietiniai gyventojai tik kraipo galvas – kai dalyvavo detaliojo pla-no projekto svarstyme, atsakymo į šį klau-simą jie neišgirdo.

Kažkas prikišo ranką?„Buvo pasakyta, kad žemė ant kalno, kur da-bar stovi tik keli metaliniai garažai, yra grą-žinama, atsirado savininkai, todėl ten tikrai

bus statoma. Nepatinka mums tai. Be kaž-kieno iš valdžios vyrų rankų prikišimo nie-ko nebūna, bet kas tai padarė šiuo atveju –nežinau“, – kalbėjo viename iš Dailidžių gatvės daugiabučių gyvenantis Mindaugas.

Vyras pasakojo kartu su kaimynais pasira-šęs, kad statybos čia nevyktų: „Juk matote, kokia ta gatvelė, tai kaip čia reikės visiems pravažiuoti? Aš pats inžinierius-statybinin-kas ir stebiuosi sprendimu tokioje vietoje statyti daugiabutį.“

Šioje gatvelėje, tik kitoje jos pusėje nei stovi daugiabučiai, individualiame name gyvena ir buvęs Vilniaus vicemeras, da-bartinis aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas, pastaruoju metu nuolat minimas nekokybiškos Gedimino prospekto reno-vacijos istorijoje. Daugiabutis išdygs visai šalia aplinkos viceministro namo.

Ginasi niekam leidimų nedavęsVilniaus savivaldybės duomenimis, Mies-to plėtros departamentui organizuoti te-ritorijos Dailidžių gatvėje detaliojo plano rengimą nurodyta 2010-ųjų rugsėjo 21-ąją savivaldybės administracijos direktoriaus

įsakymu. Tuomet šias pareigas ėjo social-demokratas Vytautas Milėnas. S.Šriūbėnas priklausė tai pačiai valdančiajai daugumai, dirbo mero pavaduotoju ir kuravo miesto plėtros klausimus.

Tačiau S.Šriūbėnas kategoriškai neigia turėjęs kokios nors įtakos sprendimui leisti planuoti daugiabutį Dailidžių gatvėje. Jis tikino, kad net nežino, jog čia kažkas kaž-ką suplanavo statyti.

„Ne, aš tikrai nestatau, ne mano leidimu tai daroma. Klauskite Miesto plėtros depar-tamente, šitų veiklų aš nežinau. Būdamas vicemeru tokių leidimų neišdavinėjau, ne mano kompetencija“, – griežtai nukirto S.Šriūbėnas.

Ir dar pasitikslino, kurioje vietoje staty-bos numatomos. „Ta gatvė trijų metrų ir taip čia pravažiuoti negalima“, – atsiduso.

Keturi namai po dešimt butųAnot savivaldybės Miesto plėtros depar-tamento direktoriaus pavaduotojo Aureli-jaus Stapulionio, detaliojo plano rengimo tikslas – suplanuoti sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, nustatyti te-ritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

„Ši teritorija patenka į intensyvaus už-statymo gyvenamąsias teritorijas. Deta-liuoju planu planuojamoje apie 0,67 ha teritorijoje numatoma išnagrinėti galimy-bes statyti keturis ne daugiau kaip 3 aukštų daugiabučius (iki 10 butų) gyvenamuosius namus“, – teigė A.Stapulionis.

Savo pasiūlymus ir pretenzijas gyvento-jams jis siūlė teikti detaliojo plano rengė-jams – bendrovei „Renova“. „Teritorijos prie Dailidžių gatvės detalusis planas dar nėra derintas savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje, taigi ir nėra patvirtintas. Todėl savivaldybė leidimų statyti neišduos, kol miesto taryboje nebus patvirtintas detalusis planas“, – gyventojus ramino A.Stapulionis.

Vilniaus Dailidžių gatvės gyventojai su nerimu žvalgosi į šalia jų namų esantį kalną. Čia netrukus gali iškilti keli daugiabučiai. Vos per namą nuo buvusio sostinės vicemero, dabartinio aplinkos viceministro Stanislovo Šriūbėno, tvoros.

S.Šriūbėnas:

„Būdamas vicemeru tokių leidimų neišdavinėjau, ne mano kompetencija.“

Užsk. Nr. 304843

Prie S.Šriūbėno namo kvepia statybomis

Ant kalno prie Dailidžių

gatvelės turėtų išsitekti

keturi daugiabučiai.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.16 | Vilnius

Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Viena labiausiai lankomų Vilniaus vietų – Pūčkorių atodanga – šiuo metu prieinama tik darbininkams. Kol jie čia darbuojasi, atodangą lankyti draudžiama. Darbus žadama pabaigti iki rudens.

Valstybės saugomas gamtos paminklas Pūč-koriuose yra viena įspūdingiausių Lietuvos atodangų, kurią suformavo sraunūs Vilnios upės vandenys. Tačiau pastaraisiais metais ja grožėtis trukdė apibyrėję šlaitai.

Lietus ir vėjas ardo Pūčkorių atodan-gos viršutinę dalį, kuri yra labai stati ir po medžių šaknimis turi naujų griovų užuo-mazgų. Vidurinėje šlaito dalyje matomus griovelius nuolat platina bei gilina sniego tirpsmo ir lietaus vandenų srovės. Apatinė dalis baigia užaugti medžiais ir krūmais, nes Vilnios vanduo jau nepajėgia išplau-ti vis didėjančios nuobirų sankaupos. Ga-vus Europos Sąjungos fondų fi nansavimą

dabar atodanga tvarkoma. Anot Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direkto-rės Vidos Petiukonienės, sutartis dėl dar-bų buvo pasirašyta dar prieš Naujuosius, o vos atšilus orams ir atitirpus įšalui pra-dėta intensyviai darbuotis. Šiuo metu te-ritorijoje jau matosi paženklinta būsimoji trasa neįgaliesiems.

„Tai viena iš projekto sudėtinių dalių. Tam, kad trasa būtų tinkama važiuoti ne-įgaliesiems su vežimėliais, ji bus vingiuota kaip serpantinas. Nors tiesiai tai tėra ke-liasdešimt metrų, bet takas vingiuos aplin-kui, kad būtų atitinkamo laipsnio įkalnė, į kurią gali įvažiuoti neįgalieji“, – aiškino V.Petiukonienė.

Visi darbai koncentruojasi atodangos vir-šuje, apačioje tik šiukšlės surinktos, pa-taisyti sutvirtinimai. „Karstytis atodan-ga tikrai nebus galima“, – užtikrino parko direktorė.

Teritorija bus pritaikyta dideliam lanky-tojų srautui – suprojektuotos ir bus įreng-tos lankytojų srautus reguliuojančios tera-sos, laiptai, aikštelės su pavėsinėmis. Anot V.Petiukonienės, šiais metais darbininkai nespės sutvarkyti tik automobilių stovėji-mo aikštelės šalia S.Batoro gatvės. Šiems darbams kol kas trūksta ir lėšų, tad tai bus perkelta į kitus metus.

Tvarkys iki rudens

Pūčkorių

atodangoje triūsia

darbininkai.

I.Gelūno nuotr.

Užsk. Nr. 304872

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

Balandžio 27 d., penktadienis

17 val. – Rašytojų klubas Vakaras, skirtas rašytojo Albino Žukausko 100-osioms gimimo metinėms. Įėjimas – laisvas.

18 val. – Teatro, muzikos ir kino muziejus Pirmoji vaizduojamosios dailės festivalio „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose 2012“ paroda, kurios metu bus pristatomi menininkės Danielos Caciagli (Italija) tapybos darbai.

18.30 val. – Pramogų arena Teatralizuotas pasirodymas su teatro ir cirko elementais „Ugninė Afrika“. Bilietai – 72–135 Lt.

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Koncertų ciklas „Pasaulinės žvaigždės Lietuvoje“. Koncertuos vienas garsiausių pasaulio smuikininkų Pierre‘as Amoyalis ir pianistas Jean-Marcas Luisada. Bilietai – 33–203 Lt.

19 val. – Kongresų rūmai Simfoninės muzikos koncertas su dainininke Lilija Gubaidulina.Bilietai – 20–70 Lt.

Balandžio 28 d., šeštadienis

10 val. – Neries regioninis parkas Turizmo sezono atidarymo ir plukių žydėjimo šventė – renginys „Velo Neris“. Šventės pradžia – 10 val. Lankytojų centro ekspozicijoje (Vilniaus g. 3, Dūkštos). Vėliau renginys persikels į Dūkštų ąžuolyną, kur – Giedriaus Arbačiausko atliekamos dainos bei Dalios Teišerskytės skaitoma poezija. Vidurdienį gidas pakvies į 4 km pėsčiųjų žygį po Bradeliškių ir Buivydų piliakalnius. 13 val. iš Bražuolės stovyklavietės prasidės dviračių žygis kairiojo Neries kranto turizmo trasa. Stovyklavietėje veiks dviračių nuomos punktas. Trasų ilgis – 23 km arba 8 km.

12 val. – Menų spaustuvė Muzikinis etnologinis spektaklis šeimai „Gandro dovana“. Bilietai – 15 Lt.

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Koncertuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Austrijai atstovaujančio serbų kilmės dirigento Aleksandaro Markovičiaus, ir smuikininkė Rūta Lipinaitytė. Programoje – rusų ir armėnų kompozitorių kūriniai. Bilietai – 20, 30, 50 Lt.

19 val. – klubas „Propaganda club“ (V.Mykolaičio-Putino g. 5) Trumpų fi lmų festivalis „Future Shorts“. Laukia trys valandos trumpametražių fi lmų iš viso pasaulio.

Balandžio 29 d., sekmadienis

12 val. – Nacionalinė fi lharmonija PREMJERA. Teatralizuotas koncertas pagal Violetos Palčinskaitės knygą „Muzika Troliui“.Bilietai – 10, 15, 20 Lt.

19 val. – Menų spaustuvė Audiovizualinis sumanymas „Balsas yra gausmas“ – tai elektroninio gausmo (drone) ir trijų dimensijų projektavimo nustatytose ribose (3D mapping) junginys, kurį pristatys du menininkai – kompozitorius Mykolas Natalevičius ir videomenininkas Rimas Sakalauskas.Įėjimas – laisvas.

Balandžio 30 d., pirmadienis

17 val. – Rašytojų klubas Sigito Birgelio eilėraščių knygos „Septintas nakty“ pristatymas. Įėjimas – laisvas.

18 val. – Lietuvos teatro sąjunga (Teatro g. 8) Aktoriaus Romualdo Ramanausko literatūrinis vakaras. Įėjimas – laisvas.

Gegužės 1 d., antradienis

18 val. – Rusų dramos teatras Sankt Peterburgo teatro gastrolės. Bus rodomas režisieriaus Andžejaus Bubenio spektaklis „Vodeviliai“, sukurtas pagal Antono Čechovo kūrinius „Lokys“, „Piršlybos“, „Apie tabako žalą“, „Jubiliejus“. Bilietai – 20–60 Lt.

Renginiai Vilniuje | 25

Šiuolaikinio šokio gerbėjams Gegužės 2–9 d. jau šešioliktą kartą pakvies Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.

Bus pristatyta ne tik gausi užsienio kū-rėjų programa, bet ir septyni lietuviški spektakliai.

Festivalį gegužės 2 d. Lietuvos nacio-naliniame dramos teatre (LNDT) atidarys norvegų kompanijos „zero visibility corp.“ ir choreografės Inos Christel Johannessen šokio spektaklis „(ne)įmanoma“, šiurkščiai ir kartu poetiškai atskleisiantis nuoširdžių santykių kūrimo problemas.

Vokiečių šokio trupė „Public in priva-te“ gegužės 5 d. Menų spaustuvėje paro-dys spektaklį „Allege“. Žiūrovai išvys, kad šiuolaikinio šokio spektaklyje nebūtinai turi būti šokama. Lietuviams jau pažįsta-ma vokiečių trupė „Silke Z./resistdance“gegužės 7 d. LNDT parodys spektaklį „Swe-ded – gyvenimas tarsi kopija“, kuriam įkvė-pimo sėmėsi iš mėgėjų kuriamų klasikinių Holivudo fi lmų perdirbinių. Festivalį užda-rys kompanijos „Cia toula limnaios“ spek-taklis „Every single day“.

Įdomus potyris ir reginys žiūrovų lauks gegužės 4 d. LNDT – čia bus pristatyta Lie-tuvos valstybinio choro „Vilnius“ ir Jeka-terinburgo šokio teatro bendras spektaklis „Svadebka“ pagal I.Stravinskio muziką.

Premjeras festivaliui ruošia ir Lietuvos choreografai – Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė, choreografė Birutė Letukaitė stato spektaklį „Jūra“ pagal M.K.Čiurlionio mu-ziką. Jauna choreografė Austėja Vilkaitytė festivalio žiūrovams pateiks savo būsimo spektaklio „Lietuva brangi“, pagal Maironio eilėraštį ir Juozo Naujalio muziką, eskizą.

„Naujasis Baltijos šokis“ šiemet vyks ne tik Menų spaustuvėje ar LNDT, bet ir at-ras naujas netradicines vietas, pavyzdžiui, prekybos centrą „Europa“ ar Šiuolaikinio meno centro sieną.

Buivydų piliakalnis Balandžio 28 d. Pierre‘as Amoyalis Balandžio 27 d.

15min • 2012 m. balandžio 27 d. Renginiai Kaune | 15

Balandžio 27 d., penktadienis

18 val. – Kauno menininkų namaiTrečiasis Tarptautinis obojininkų festivalis. Obojininko Roberto Beinario rečitalis.Bilietai – 15 Lt.

18 val. – Kauno kamerinis teatrasPREMJERA. Vienos dalies absurdo komedija „Plikagalvė dainininkė“. Režisierius – Stanislovas Rubinovas.Bilietai – 30 Lt.

21 val. – Vienybės aikštėFestivalis „Kaunas Jazz 2012“. Koncertuos „Jazzway“ ir „Keymono“.Renginys nemokamas.

22 val. – loftas „Gargaras“Hiphopo grupės „Despotin Fam“ gyvo garso koncertas.Bilietai – 10–15 Lt.

Balandžio 28 d., šeštadienis

16 val. – Vienybės aikštėFestivalis „Kaunas Jazz“. Koncertuos Arina su grupe.Renginys nemokamas.

17 val. – Kauno sporto halėMagiškas šou „Ugninė Afrika“. Teatralizuotas pasirodymas su teatro ir cirko elementais.Bilietai – 23–129 Lt.

18 val.– Kauno kamerinis teatrasVienos dalies absurdo komedija „Plikagalvė dainininkė“. Bilietai – 30 Lt.

21 val. – Vienybės aikštėFestivalis „Kaunas Jazz“. Koncertuos grupės „The Northern Governors“ (Suomija), „Saulės kliošas“.Renginys nemokamas.

Balandžio 29 d., sekmadienis

13 val. – Šv. Mykolo Arkangelo Kauno įgulos bažnyčia (Soboras)Trečiasis tarptautinis vargonų muzikos festivalis „Jubilate Deo“.

15 val. – Vienybės aikštėFestivalis „Kaunas Jazz“. Koncertuos vokalinė grupė „Kivi“.Renginys nemokamas.

19 val. – „Žalgirio“ arenaFestivalio „Kaunas Jazz“ baigiamasis koncertas su Lizz Wright ir grupe (JAV).Bilietai – 56–96 Lt.

Gegužės 3 d., ketvirtadienis

20 val. – Teatro klubas („Kauno architektų namai“)Marko Palubenkos albumo „no fun in 101“ pristatymas.

Gegužės 4 d., penktadienis

19 val. – Kauno valstybinė fi lharmonijaDžiazo dainininkės Annos Maria Flechero (JAV) koncertas. Kartu pasirodys bliuzo dainininkė Yolanda Bush ir muzikantų grupė.Bilietai – 43–93 Lt.

21 val. – loftas „Gargaras“Alternative/indie/rock/britpop muzikos gerbėjų judėjimo „Liverpool party“ penkių gimtadienio fi esta. Gros grupės „The Colours of Bubbles“, „Deeper Upper“, „The Defl ux“ ir kt..Bilietai – 15 Lt.

Gegužės 5 d., šeštadienis

10 val. – Kauno sporto halė47-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora 2012“ . Bilietai – 20–30 Lt.

„The Northern Governors“ Balandžio 28 d. „Gintarinė pora“ Gegužės 5–6 d. Anna Maria Flechero Gegužės 4 d.„Plikagalvė dainininkė“ Balandžio 27 d.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Kauno gatves nusėjusiose duobėse automobilius šiais metais apgadino mažiausiai 150 vairuotojų. Tiek skundų sulaukė policija. Tikėtina, kad nelaimėlių yra daug daugiau, mat Kaune galioja taisyklė – įvažiavai į duobę, mokėk baudą.

Miesto rakštimi vadinamoms duobėms užlopyti kasmet skiriami milijonai, tačiau rezultatų ne tik kad nėra, bet padėtis gat-vėse nuolat blogėja.

Savivaldybė, kuri yra miesto gatvių savi-ninkė ir turi jomis rūpintis, aiškina gaunanti per mažai pinigų jų tvarkymui.

Šiemet duobių lopymui skiriama apie 2 mln. Lt, o apskritai gatvių tvarkymo dar-bams iš Lietuvos automobilių kelių direk-cijos Kaunas gaus beveik 9,9 mln. Lt (per-nai – 12 mln. Lt).

Valdininkai pripažįsta, kad lopymas – tik trumpalaikį poveikį turintis brangus sprendimas, nes po stipresnio lietaus ar temperatūrų pokyčių duobės vėl atsiveria. Paskaičiuota, kad iš pagrindų atnaujinti Kauno gatves reikėtų apie 0,5 mlrd. Lt. Kol kas tokia suma atrodo iš fantastikos srities.

Darbų kokybė – baisi Gyventojai piktinasi, kad, užuot nuolat skundęsi pinigų trūkumu, valdininkai ge-riau prižiūrėtų atliktų darbų kokybę. Že-maičių gatvės 29-ojo namo bendrijos pir-mininkas Aleksandras Gurskas rodo į šalia J.Jablonskio gimnazijos esančioje sankry-žoje vėl atsivėrusią didelę duobę, kuri da-bar užpilta žvyru.

„Praėjusį rudenį ši vieta buvo kapita-liškai sutvarkyta, tačiau vėl susmego. Po žiemą įvykusios vandentiekio avarijos, ši vieta buvo perkasta ir vėliau vėl sutvarky-ta, tačiau, praėjus vos keliems mėnesiams, vėl atsivėrė didelė pavojinga duobė. Pini-gai kaip į vandenį“, – piktinosi A.Gurskas.

„Priimi priekaištus iš visų, išleidi krūvą pinigų duobių užlopymui, bet vis tiek nieko gero nepavyksta. Tai kova su vėjo malūnais. Mes gauname kelis milijonus litų, kuriuos reikia išdalyti visų miestų gatvių priežiūrai, todėl kiek turime pinigų, už tiek ir atlieka-me gatvių remonto darbų“, – „15min“ yra aiškinęs Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Tačiau Kauno savivaldybės sutartyse su gatvės remonto darbus atliekančiomis bendrovėmis yra nurodyta, jog darbams galioja 12 mėnesių garantinis laikotarpis. Tačiau savivaldybė šiemet nėra pateikusi nė vieno reikalavimo įmonėms pakartoti 2011 m. nekokybiškai atliktus gatvės re-monto darbus.

Pats kaltasNei pinigų trūkumas, nei duobių remonto virtuvė nedomina kasdien miesto gatvė-se automobilius laužančių vairuotojų. Mat negana to, kad duobėje prakerta padangas, sulaužo ratlankius, jiems dar gresia baudos

už eismo taisyklių nesilaikymą – vairuoto-jas esą neįvertino važiavimo sąlygų.

„Jei eismo sąlygos geros, neprilyta, tuo-met tai gali būti traktuojama kaip saugaus eismo sąlygų nesilaikymas ir vairuotojas gali būti baudžiamas bauda iki 200 Lt. Jei dėl įvairių aplinkybių, oro sąlygų vairuoto-jas negalėjo matyti duobės, tuomet įvykis tiesiog užfi ksuojamas ir viskas“, – aiškino Kelių policijos valdybos Tarnybos organiza-vimo skyriaus viršininkas Tautvydas Pučius.

16 | Kaunas

Lietuvos duobių sostinė

„Siekiant, jog automobiliui padaryta žala

būtų atlyginta, vairuotojas pirmiausiai pri-

valo įrodyti, jog ji atsirado ne dėl jo kaltės.

Todėl rekomenduojama išsikviesti polici-

ją, kuri užregistruotų įvykį, įvertintų eis-

mo įvykio aplinkybes bei išsiaiškintų, kas

yra žalos kaltininkas. Savivaldybė patirtus

nuostolius padengia tik tuomet, jei pripa-

žįstama, kad vairuotojas negalėjo paste-

bėti ir apvažiuoti duobės arba nebuvo

įspėjamųjų ženklų, pavyzdžiui, gairelės ar

„Nelygus kelias“.

Priešingu atveju, vairuotojas yra ne tik

traukiamas administracinėn atsakomybėn

už veikos, įtvirtintos LR ATPK 127 str. 2 d.,

padarymą, susimokant baudą, bet ir jam

nėra atlyginami patirti nuostoliai. Tokiu

atveju asmeniui patartina kreiptis į teismą

dėl pareigūno priimto nutarimo panaiki-

nimo, tačiau retas vairuotojas tam ryžtasi

dėl sudėtingų teisminių procedūrų.

Šiuo metu formuojama teisminė praktika,

kad asmeniui įrodžius, jog, pavyzdžiui, jis

buvo priverstas įvažiuoti į duobę, norėda-

mas išvengti susidūrimo su iš priekio atva-

žiuojančia transporto priemone, teismas

tokio asmens atžvilgiu administracinę bylą

nutraukia. Tai leidžia ateityje reikalauti ža-

los atlyginimo iš savivaldybės.“

Teks įrodinėti

Justas Jankauskas, advokatas

E.Ovčarenko nuotr.

Keturių mėnesių kaunietė Rusnė – vienas iš tų kūdikių, kuriam diagnozuota alergija maistui. „Dukrytei alergija prasidėjo labai anksti – apie antrą mėnesį. Maitinu savo pienu, pradžioje viskas buvo gerai, bet paskui pastebėjau, kad man pavalgius kai kurių produktų, dukrai beria skruostus ir smakrą“, – pasakoja mažylės mama Raimonda. Produktų, kurie vadinami didžiausiais alergenais – šokolado, riešutų, pieno – jauna moteris nevalgo nuo kūdikio gimimo: „Žinojau, kad tai alergenai, tad nutariau neerzinti likimo.“ Gydytoja pediatrė jai patarė fi ksuoti visus valgomus produktus ir stebėti, nuo ko Rusnę beria. Tokia užduotis gana sudėtinga, mat moters racioną sudaro įvairūs produktai.

„Išsiaiškinau, kad tikrai beria nuo kiaušinių. Nors juos vartojau tik kaip plakinį kepant mėsą ir į blynus. Taip pat – nuo vištienos, grybų, kviečių (o tai reiškia – makaronų, duonos, kuskuso, manų kruopų ir pan.). Bandau atsi-sakyti visų šių produktų arba valgyti itin mažai“, – nep-ageidaujamais tapusius produktus vardija Raimonda. Gydytojai gastroenterologei rekomendavus hipoalerginę dietą, jai teko pakeisti ir kai kuriuos prieskonius, nes mažąją Rusnę beria net nuo pipirų.

Moteris džiaugiasi, kad atsisakius kai kurių produktų situacija pagerėjo. Nors bėrimų kartais dar pasitaiko, jie ne tokie baisūs kaip anksčiau.

Ji guodžiasi ir gydytojų nuomone, kad šalia mamos pieno dukrai pradėjus duoti kieto maisto alergija turėtų praeiti. Dabar, anot jaunos mamos, svarbu laikytis dietos, kad mažosios alergija kuriam nors produktui neįsisenėtų.

Raimondos nuomone, lenteles su alergizuojančių produktų sąrašu mamoms galėtų dalyti dar gimdy-mo namuose – taip būtų išvengta daugelio problemų. „Juokingiausia, kad gydytojai dažniausiai tik išryškėjus problemai pasako, ką galima, o ko negalima valgyti“, – sako Raimonda.

Išsivysčiusių šalių bėda Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydyto-

ja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė pirmiausia akcentuoja, kad alergiją neteisinga vadinti liga. „Tai neįprasta imuninės sistemos reakcija į nekenksmingą mūsų organizmui aplinkos faktorių. Susidūrusi su šiuo fak-toriumi alergiško žmogaus imuninė sistema jį priima kaip grėsmę ir puola“, – aiškina gydytoja. Organizme išsiskiria įvairios cheminės medžiagos ir sukelia bėrimą, niežulį, dusulį ar slogą. Alergija gali būti bronchinės astmos, dermatito, lėtinės slogos priežastis.

Paklausta, ar tikrai pastaruoju metu alerginių susirgimų, ypač tarp vaikų, daugėja, gydytoja L.Malinauskienė šypteli: „Tikriausiai ne tiek daugėja, kiek dažniau apie tai kalb-ama.“ Gydytoja akcentuoja, kad šiuolaikiniai tėvai pernelyg įsibaiminę, kartais netgi persistengia kurdami vaikui sterilią aplinką, didelį poveikį daro ir reklama. „Pažiūrėkime, kaime, kur aplinka ne tokia sterili, vaikams alerginiai susirgimai išsivysto rečiau“, – sako specialistė. Įvairios alergijos – turtingų, gerai išsivysčiusių šalių problema, nes žmonės valgo ilgai išliekančius maisto produktus, geria antibiotikus, turinčius įtakos ir imuninės sistemos veiklai.

Dermatitą painioja su alergijaDaug susirūpinimo kelianti alergija maistui, gydytojos

teigimu, kartais tėvų taip vadinama neteisingai. „Dažnai kūdikiams pasireiškia atopinis dermatitas, kuris ne visuo-met sukeliamas maisto alergijos“, – sako L.Malinauskienė.

Jei vaikas serga atopiniu dermatitu, galbūt tai paveldėjo iš mamos, rečiau tėčio, netgi iš senelių. Atopinį dermatitą turinčio kūdikio odelė labai plona, sausa, reikalauja ypatin-gos priežiūros. Bloga žinia yra ta, kad atopiniu dermatitu sergantys kūdikiai vėliau dažniau rizikuoja susirgti tokiomis alerginėmis ligomis kaip astma ar šienligė.

Alergija maistui vaikai, kaip ir Rusnė, dažnai suserga kūdikystėje. Ji pasireiškia labai įvairiai – nuo bėrimo, pil-vo skausmų iki viduriavimo ir vėmimo. Pastebėjus aler-gijos požymių reikia kreiptis į gydytoją – jis padės nus-tatyti priežastis ir paskirs gydymą. Esant alergijai maistui, geriausia susekti ir iš raciono pašalinti alergeną.

Kūdikius maitinančios mamos dažnai vengia valgyti didžiaisiais alergenais laikomų produktų – riešutų, kiaušinių, pieno, šokolado ir panašiai, net jei nėra jiems alergiškos. Gy-dytoja L.Malinauskienė pataria iš anksto pernelyg jautriai į viską nereaguoti ir pamažu, stebint vaiko reakcijas, valgyti mėgstamą maistą saikingomis porcijomis.

Be to, kaip pastebi alergologė, skirtingose šalyse didžiaisiais alergenais laikomi skirtingi produktai: „Tarkime, pas mus cit-rusiniai vaisiai vadinami alergenais, o kur nors Ispanijoje niekas į tai nekreipia dėmesio“, – sako L.Malinauskienė.

Ji pabrėžia, kad netgi nustačius, jog vaikas alergiškas maistui, nėra vienodos mamoms taikomos dietos, kiek-vienas atvejis individualus.

Alergenus galima prisipratinti Alergijos priežastimi gali tapti ir namuose augantys gyvūnai.

Alergines reakcijas – ašarojimą, slogą, astmos priepuolį

– sukelia gyvūnų oda, seilėse ar šlapime esantys baltymai. Tiesa, naujausi Italijos mokslininkų tyrimai parodė, kad vaikai, gimę namuose, kuriuose yra keletas kačių, mažiau rizikuoja būti alergiški šiems gyvūnams. Šiam teiginiui iliustruoti gy-dytoja L.Malinauskienė kaip pavyzdį vėl pateikia kaimą – juk ten vaikai ir gimsta, ir gyvena šalia gyvūnų.

Tačiau jei atsitiko taip, kad vaikas alergiškas namuose esančiam augintiniui ir situacija su laiku nesitaiso, kad ir kaip skaudu būtų, su gyvūnu greičiausiai teks atsisveikinti.

Artėjantis pavasaris kelia nerimą šienlige sergančių vaikų tėvams. Didžiausiais alergenais iš augalų pavasarį laikomi beržai, alksniai, žydintys lazdynai.

Nors pavasaris bei žydėjimas baigsis ir alergija dings, tačiau alergologė pataria tėvams ateiti su vaikais pas aler-gologus ir atlikti tyrimus, nes alergija žiedadulkėms gali būti susijusi ir su kitomis alergijomis (pavyzdžiui, namų dulkių erkėms arba vaisiams bei daržovėms) ir gali būti efektyviai gydoma ne vien tik vaistais, bet ir specifi ne imunoterapija.

Vaikų, kaip ir suaugusiųjų, alerginės reakcijos pačios įvairiausios – reaguojama į šaltį, kuomet nepridengtos vaiko kūno vietos parausta, patinsta, atsiranda niežtinčių dėmių.

Retais atvejais gali pasitaikyti ir alergija saulei, vandeniui ar vabzdžių įgėlimams. Tėvams, įtariantiems, kad jų vaikas alergiškas, gydytoja pataria kreiptis į specialistą – jis padės nustatyti priežastis, parinks tinkamiausią gydymą.

Gydytoja sako, kad dabar pasaulyje, kaip vienas iš alergijos gydymo būdų, vis plačiau taikomas pratinimas prie alergenų –specifi nė imunoterapija. Be to, vis atsiranda saugesnių ir efektyvesnių medikamentų.

Sveikata

Alergiškiems žmonėms nereikia aiškinti, kokia tai nemaloni gyvenimo palydovė. Dar sudėtingiau auginantiems alergiškus vaikus – juk taip sunku juos nuo visko apsaugoti. Tačiau specialistai ramina, kad viską – net alergiją – galima kontroliuoti.

Alergiška odelė

Viena dažniausių vaikų alergijos maistui formų – atopinis der-matitas. Tai alerginis odos uždegimas, kuriam būdingas niežėjimas ir bėrimai įvairiose kūno vietose. Dažniausiai suserga 2–4 mėnesių mažyliai, o vėliau jiems gali pasireikšti dar ir bronchinė astma, alerginė sloga. Naujagimiams pirmiausia pažeidžiama veido odelė, ypač skruostų ir kaktos oda, o didesniems, jau ropojan-tiems kūdikiams – kelių, alkūnių odelė. Kadangi maži vaikai nuo-lat trina niežtinčias vietas (pavyzdžiui, veiduką į pagalvę ar net lovelės kraštą), jie tampa neramūs, blogai miega.

Pastaraisiais metais alerginiu odos uždegimu sergančių vaikų skaičius išaugo dvigubai, o tai paskatino įvairiausi kremai, piene-liai ir kitos kosmetikos priemonės, kuriuose gausu alergizuojančių medžiagų. Liga paūmėja dėl gausesnio prakaitavimo, infekcijų, taip pat dėl maisto produktų. Tad vaiką būtina saugoti nuo ne-tinkamo maisto, rengti ne sintetiniais ar vilnoniais, o medvilniniais rūbeliais ir naudoti tik švelnias kosmetikos priemones, kuriose nėra kvapiųjų medžiagų ir dažiklių

NEMALONI, BET SUGYVENAMA

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Sūpuodama septynių mėnesių dukrą Urtę Kretingoje gyvenanti Renata vis dar negali patikėti stebuklu. Pastoti buvo sunku – kūdikio laukimas truko ilgiau nei penkerius metus. Kai tradicinė medicina negelbėjo, padėjo homeopatija.

Už vyro Nerijaus Renata J. (pavardė redak-cijai žinoma – red. past.) ištekėjo 24-erių. Po trejų metų Renata pajuto, kad jau yra pasirengusi motinystei, bet pastoti vis ne-sisekė. „Ilgai nedelsiau. Po trijų mėnesių suskubau ieškoti pagalbos – kreipiausi į gydytoją“, – pasakojo moteris.

Optimizmas greitai išblėsoMedikai netruko nustatyti, kad jaunai mo-teriai nevyksta ovuliacija. „Man paaiškino, kad nemokamų paslaugų nevaisingumui gydyti nėra. Patarė kreiptis į privačias pas-laugas teikiančias specializuotas klinikas“, –įvykių eigą atkūrė Renata.

Vienos Klaipėdoje įsikūrusios vaisin-gumo klinikos slenkstį ji mynė pustrečių metų. Iš pradžių Renatai buvo atlikti hor-moniniai tyrimai. Rezultatai teikė vilčių –rodikliai tik šiek tiek nukrypę nuo nor-mos: „Gydytojai nuramino. Sakė, kad su manimi problemų nekils, greitai „susi-tvarkysime“. Šios kalbos įkvėpė ir teikė optimizmo.“

Tikėtasi, kad nevaisingumo bėdas iš-spręs vaistai ovuliacijai skatinti. „Kas-kart rezultatai buvo geri: folikulų užaug-davo daug – trys ar net keturi. Medikai

sudarydavo grafi ką, kada lytinis aktas turėtų būti sėkmingas, tačiau mums vis nesisekė. Gydytojai netgi įtarė, kad gal-būt specialiai ką nors darau ne taip, kad nepastočiau – medicininių problemų jie nematė“, – kalbėjo Renata.

Problema – ne medicininėGydymo laikotarpiu Renatai buvo penkis kartus atlikta inseminacija – specialiai pa-ruoštos vyro spermos sušvirkštimas tie-siai į gimdą ovuliacijos metu. Kiekviena

procedūra šeimos piniginę paplonindavo daugiau nei 500 Lt, nekalbant apie nepi-giai kainavusius vaistus, ampules ir t.t.

„Vienu metu viską, ką uždirbdavau, ati-duodavau klinikai, o mano alga anuomet siekė daugiau nei 2 tūkst. Lt per mėnesį. Visas išlaidas turiu užsirašiusi, tačiau nie-kada neišdrįsau suskaičiuoti“, – prisipa-žino Renata.

Kai niekas nepadėjo, šiaudu, kurio stvė-rėsi nevaisingumo ligų specialistai, tapo laparoskopija – minimaliai invazinė chirur-gija. „Po jos išgirdau verdiktą: „Viskas su tavimi gerai, ieškok kitokių problemų“, –pasakojo dabar jau 33 metų moteris.

Rankos pačios parašė laiškąKai tradicinė medicina pasirodė esanti be-jėgė, Renata prisiminė kitą gydymo būdą –homeopatiją. Pastaroji, kitaip nei klasiki-nė medicina, atkreipia dėmesį į organiz-mo gebėjimą savo jėgomis pašalinti ligos simptomus. Dėl to visas organizmas įtrau-kiamas į kovą su liga.

Pasidalijus rūpesčiais su kolege, vieną dieną pašto dėžutėje Renata rado elektro-ninę nuorodą į straipsnį, kuriame pasakota apie gydytojo homeopato Antano Januš-kevičiaus darbo rezultatus. Girdi, viena negalėjusi susilaukti vaikų maskvietė, su daktaru bendradarbiavusi metus, pastojo ir pagimdė dukrytę. „Internete radau šio gydytojo elektroninio pašto adresą – ran-kos pačios parašė jam laišką“, – prisimi-nė Renata.

Pašlijusi hormonų pusiausvyraPirmo vizito metu A.Januškevičius nustatė, kad problema, trukdanti susilaukti vaikų, slypi Renatoje. Priežastis – viso organizmo disbalansas. Gydytojas buvo konkretus – atsistačius organizmo harmonijai, šeimą aplankys ir gandrai.

„Jau po pusmečio pajutau, kad savijauta pagerėjo. Iki tol atrodydavo, kad galėčiau miegoti kiaurą parą. Buvau apatiška, nuo-lat pavargusi. Pagėrus homeopatinius žir-niukus kelis mėnesius pajutau, kad tonusas pasikeitė, atsirado energijos. Tai mane „už-vežė“ – tarsi žinojau, kad šįkart suveiks“, –įspūdžiais dalijosi Renata.

Gydytojas homeopatas jai skyrė vaistus ne nuo nevaisingumo, bet nuo virškinimo problemų.

„Jis paaiškino, kad organizmas pats turi susitvarkyti su savo negalavimais. Home-opatiniai vaistai priverčia jį tai padaryti“, – sakė moteris. Praėjus šiek tiek daugiau nei dvejiems metams Renata pasijuto nėščia: „Beje, vaisingumo klinikoje man primyg-tinai siūlė atlikti dirbtinį apvaisinimą, bet mane tartum kažkas stabdė“.

Nors Renata tiki, kad susilaukti pirmagi-mės jai padėjo būtent homeopatija, tradi-cinės medicinos iš savo gyvenimo ji neiš-braukia. „Tikrai netapau homeopatijos fanatike. Jei susirgčiau rimčiau, pirmiau-sia kreipčiausi į homeopatą, tačiau nesu-laukusi pagerėjimo, eičiau pas kitą gydy-toją“, – tikino Renata.

28 | Sveikata

Penkeri metai pastangųSusilaukti kūdikio padėjo netradicinė medicina

Vienu metu viską, ką uždirbdavau, atiduodavau klinikai, o mano alga anuomet siekė daugiau nei 2 tūkst. Lt per mėnesį.

Nora Ribokienė, sveikatos apsaugos viceministrė

„Lietuvoje homeopatija yra reglamen-

tuota – reikia būti gydytoju ir turėti me-

dicinos praktikos licenciją verstis bet

kuria medicinos praktikos veikla. Taip

pat reikia baigti specializuotus Homeo-

patijos kursus Kauno (LSMU) ar Vilniaus

universitetuose. Toks pažymėjimas

suteikia teisę gydytojui savo medici-

nos praktikoje taikyti homeopatinius

metodus. Taigi tai pripažintas gydymo

metodas, kuriuo gali naudotis pacientai.

Tiek tradicinė, tiek netradicinė medici-

na žmogui naudinga tiek, kiek pasiekia

norimą rezultatą.“

Svarbiausia – rezultatas

Vaisingumo

klinikose atlikti

tyrimai nerodė,

kad Renata

negalėtų pastoti.

AFP nuotr.

Nr. 9 2012 m. balandis

SPECIALUS SAVAITRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KULTŪROS

MINISTERIJA

„Po kelių mėnesių baigsiu savo

pedagoginį darbą. Pagaliau išeisiu į laisvę,

žinoma, kiek ji įmanoma šitame pasaulyje. Viešumoje

vis labiau jaučiuosi nereikalingas ir svetimas, todėl, kiek

įmanydamas, nuo jos bėgu. Atėjo senatvė, todėl trokštu

vieno labai paprasto dalyko – ramybės.“

Arvydas Šliogeris

2012

SPESAV„1

LEIDINIO

PARTNERIAI

„Pp

Zitos Šliogerienės nuotr.

APIE ATSITIKTINUMĄ Arvydas Šliogeris gyvena vokiečių fi losofo Immanuelio Kanto vardu pavadintoje alėjoje. Tai atsitiktinumas. Prie daugiabučio laiptinės radau numestą skrajutę, kurioje reklamuojami akiniai ir akių lęšiai. Šūkis: „Tu gali pamatyti viską.“ Tai irgi atsitiktinumas.

APIE PRADŽIĄ Pokalbio pradžioje fi losofas kelis kartus pakartojo, kad jis nėra fi losofas. Ir jo žodžiuose nebuvo jokios pozos.

APIE NUOSTABĄ Tačiau „visi žino“, kad Arvydas Šliogeris – fi losofas. Todėl pirmiausia prašau jo paaiškinti, kas šiandien jam yra fi losofi ja: „Žodis „fi losofi ja“ yra visiškai sukompromituotas. Ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose. Filosofi jos, bent jau kaip aš ją suprantu, dabarties pasaulyje nebėra. Ir Vakaruose, ir Lietuvoje vyrauja antrarūšės kompiliacijos, referatai, didžiųjų mąstytojų tekstų komentarai, trumpai tariant, maitvanagių puota prie mirusios fi losofi jos lavono. Šis apgailėtinas darbas iškilmingai vadinamas „mokslu“, tačiau daug tiksliau jį apibūdina graikai žodžiu „sofi stika“. Šitokį kalbos lavonų draskymą ir pjaustymą galima būtų pavadinti net teologija, nes šis žodis irgi išreiškia tik mirusios kalbos komentarus. Galbūt tai galima vadinti taikomąja fi lologija, o geriausiu atveju – fi losofi jos istorija. Dabarties pasaulyje, valdomame technologinio teroro, autentiškos fi losofi jos, kaip bekalbio pasaulio apmąstymo, apskritai nebėra. Pakartosiu: kas liko, tėra, pasak Georgo Hegelio, „įnirtingas kirminų krutėjimas mirusios kalbos palaikuose“.

APIE OPONENTUS Arvydas Šliogeris sako dabar jau žinantis, kad tai, ką per keturiasdešimt darbo metų jis pabandė papasakoti, turi mažai

ką bendra su tuo, kas pačiais geriausiais laikais ir Vakarų Europoje, ir Graikijoje buvo vadinama fi losofi ja: „Atsiriboju nuo Vakarų pseudofi losofi jos, nes ten fi losofi jos niekada ir nebuvo. Tūkstantį metų fi losofi ja buvo sukergta su teologija, paversta jos tarnaite. Man tai yra du visiškai nesuderinami dalykai. Maža to, nuo XVI amžiaus fi losofi ja tampa mokslo tarnaite. O juk nėra didesnių oponentų kaip fi losofi ja ir mokslas. Filosofi ja ir mokslas – visiškai skirtingų žvilgsnių į pasaulį išraiška. Technomokslas naikina daiktus, fi losofi ja, priešingai, stengiasi juos globoti ir saugoti. Pakanka „keisti pasaulį“. Atėjo laikas jį apsaugoti nuo technologinio teroro.“

APIE PASITIKĖJIMĄ Keletą metų lankiau šio fi losofo paskaitas. Atsiverčiu konspektus. Cituosiu taip, kaip užsirašiau: „2009 11 06. Šliogeris kalba apie pasitikėjimą savo žvilgsniu. Sako, kad fi losofas turi įsižiūrėti į daiktus ir savo kalba jų nesunaikinti. Kas yra bekalbis daiktas? Šliogeris: tai yra ir kikilis, ir akmuo, ir medis, ir saulė. Sunaikinti reiškia sužmoginti. Šliogeriui gaila, kad mieste apkarpomos tujos ir iš jų padaromi visokie kūgiai, kryžiai ar kubai.“

APIE FILOTOPIJĄ Jau pirmoje fi losofo knygoje randame žodį „fi lotopija“. Arvydas Šliogeris paaiškina, kas tai yra: „Jaunystėje fi lotopiją suvokiau kaip bandymą apmąstyti, kas yra lietuviškas kaimas. Apmąstyti –pamačius. Žodis „matytojas“ yra tolygus žodžiui „fi lotopas“. Ir dabar, kai mano kelias baigiasi, šis žodis vėl tampa centriniu. Žmogus kaip baigtinė būtybė yra pririštas prie to, ką seniai esu pavadinęs „vietove šiapus juslinio horizonto“. Buvimas konkrečioje vietoje, o ne visur ir niekur, prisirišimas prie vietos yra ne atsitiktinė, o esminė žmogaus savybė. Kai žmogus tą užmiršo, atsirado atominės bombos, elektroninės patrankos, buvo užnuodyta ir baigiama sunaikinti visa mūsų gimtoji planeta. Stovime ant prarajos krašto.“

„Ir jeigu dabar, artėjant gyvenimo saulėlydžiui, man reikėtų rinktis, rinktis esmingai, rinktis taip, kad nuo to pasirinkimo priklausytų gyvybė ar mirtis, aš pasirinkčiau ne Aristotelio „Kategorijas“, o savo senelio skiedryną Alksniupiuose ir kulbę, ant kurios vaikystėje kapodavau žabus.“Tai citata iš Arvydo Šliogerio kalbos, pasakytos įteikiant jam 1992 metų Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Dabar, praėjus dviem dešimtmečiams, fi losofi jos profesorius apžiūri tą kulbę, surenka žabus ir ištaria: „Parašęs penkiolika knygų, galiu pasakyti, kad jos visos yra apie Alksniupius – mano vaikystės kaimą.“A.Šliogeris gimė 1944-ųjų rugsėjo 12 dieną Panevėžyje, mokytojų šeimoje. Tėvas dėstė lotynų, vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografi ją. Šeima gyveno sodyboje miesto pakrašty, turėjo nedidelį ūkį, augino gyvulius. „Tame ūkelyje daug dirbdavau. Prisimenu, buvo tokia mokytojų ganykla. Ganydavau karves, melždavau mūsiškę. Tie patys darbai iš vaikystės persikėlė ir į jaunystę. Prisimenu mėšlavežius Alksniupiuose... Būdavo tarsi pramoga. Mėšlo ir šieno kvapai, prisipažinsiu, man yra patys nuostabiausi pasaulyje. Bet, pabrėžiu – tikro šieno ir tikro mėšlo, nesugadinto visokių chemikalų. Tas kvapas man ir dabar sapnuojasi“, – nusišypsojo pašnekovas. Jo minimi Alksniupiai – kaimas Radviliškio rajone. Ten, pas sene-lius, – vaikystės ir jaunystės vasaros, pavasariai. Ten arba iš ten – visa tai, kas sutelpa į kelis sakinius iš 1997-aisiais išleistos knygos „Niekio vardai“ įžangos: „Nuo pat vaikystės buvau, esu ir iki mirties būsiu saulės, debesų, žemės, ugnies, vandens ir medžių garbintojas. Tai vienintelės mano dievybės, ir visos mano knygos tėra tik malda joms, toli gražu ne tokia nuolanki kaip man norėtųsi. Visa kita tėra Kalbos šmėklos ir pelenai. Taigi atvirai išpažįstu savo „pagonybę“ ir nenoriu būti kitoks.“Aukso medaliu baigęs mokyklą, 1962-aisiais A.Šliogeris įstojo į Kauno politechnikos institutą, pasirinko tuo metu populiarią chemiko specialybę. Baigė, tačiau dar studijuodamas suprato, kad chemija, kaip ir visi kiti gamtos mokslai, jam yra svetima. „Beveik atsitiktinai ėmiau studijuoti fi losofų tekstus“, – prisimena A.Šliogeris, po chemijos įstojęs į aspirantūrą Vilniaus universiteto Filosofi jos fakultete. 1970-aisiais jis pradėjo dirbti Filosofi jos katedroje, o nuo 2003-iųjų jai vadovauti. Šias pareigas eina iki šiol.A.Šliogeris – ne tik keliolikos fi losofi jos ir eseistikos knygų, fotografi jos albumo bei daugybės straipsnių autorius. Jis yra išvertęs Georgo Hegelio, Martino Heideggerio, Arthuro Schopenhauerio ir kitų žymių fi losofų veikalų. Už darbų ciklą „Negatyvumo problema fi losofi joje (1996–2009)“ užpernai jam paskirta Lietuvos mokslo premija.Kodėl fi losofas nenori būti vadinamas fi losofu? Ką reiškia „bekalbis žvilgsnis“ į pasaulį? Kaip paaiškinti paradoksą, kad kalba naikina tai, apie ką kalbama?

Mindaugas Nastaravičius

Iš knygos „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“, 1985

„Žmogus kaip daiktiškoji būtybė įmestas arba nublokštas į šio pasaulio imanenciją, jis „pririštas“ prie faktiškosios situacijos, prie daiktiškumo konsteliacijų, kurių jis negali savavališkai pakeisti, perkurti pagal savo galimybių modelį, todėl yra priverstas jas pasyviai priimti. Jo galimybės yra visada ribotos, o tas ribas nubrėžia objektyvios aplinkybės ir faktiškasis daiktiškumas.“

Iš knygos „Būtis ir pasaulis“, pirmas leidimas – 1990, antras – 2006

„Kuo mažiau kalbos, tuo daugiau fi loso-fi jos – tokią maksimą kelrode žvaigžde pasirenka būties žvejai ir fi lotopijos ieškotojai. Lyg tas kūdikis, apgraibom ieškantis paprasčiausių žodžių ir pirmapradės kalbos, fi losofas privalo sugrįžti į sakymo paprastumą, kuris yra beveik tyla arba siauras ruoželis, skiriantis tylėjimą iki kalbos nuo tylėjimo po kalbos.“

Iš knygos „Sietuvos“, 1992

„Jeigu iš tikrųjų įsižiūrime į tikrą meno kūrinį ir jį iš tikrųjų regime, jis kiekvienąkart mus pastato prieš absoliučią paslaptį, kurios vardas –

nepaslėpta paslaptis kaip giliojo paviršiaus ir paviršutiniškos gelmės švytėjimas. Ir tik šio švytėjimo atšvaitas mirtingojo akyse pažadina tą keistą atvirumą daikto būčiai, kurią graikai vadino nuostaba.“

Iš knygos „Post scriptum“, 1992

„Banaliausių daiktų gelmėje snūduriuoja susigūžusi prasmė. Tie daiktai – lyg kokonas, iš kurio gali išsiristi nepaprasto grožio plaštakė. Bet mes praeiname pro juos lyg neregiai; mūsų žvilgsnis nuslysta jų paviršiumi ir smenga į tuštumą. Retai sustojame ir įsižiūrime. Dažniausiai nugali inercija ir tingumas. Mums neužtenka valios ir ryžto praregėti, sulaužyti banalybės paviršių ir bent akimirkai atsidurti „kitoje saloje“.

Iš knygos „Konservatoriaus išpažintys“, 1995

„Tikras žmogaus pasaulis yra ne toks, kuriame daug vartojama, o toks, kuriame daug kuriama. Tokiame pasaulyje šalia žmogaus deramą vietą užima ir daiktai. Nesislėpdami žmogaus šešėlyje, jie atvirai rodo savo paslaptingą ir keistą buvimą, kuris visai skiriasi nuo žmogaus buvimo. Toks daikto būties keistumas bei paslaptingumas ir gali būti pavadintas grožiu.“

Iš knygos „Transcendencijos tyla“, pirmas leidimas – 1996, antras – 2011

„Kodėl žmogus gali būti neaiškus sau pačiam? Kodėl kyla klausimas? Kas lemia tai, kad žmogus yra klausianti būtybė? Tai lemia žmogaus egzistencinė situacija: žmogus yra baigtinė būtybė, suvokianti savo baigtinumą. Žmogus žino, kad jis yra mirtingas, vadinasi, suvokia savo baigtį laike. Be to, jis žino, kad yra ribotas, vadinasi, suvokia savo baigtinumą erdvėje.“

Z.Šlio

gerie

nės n

uotr.

APIE ŽODŽIUS Arvydas Šliogeris kalba apie tai, kad žodžių negalima sukurti. Jie ateina patys, ir ateina iš bekalbės matančios patirties: „Pamatai ir supranti, kad pamatyto daikto nebegali nusakyti tūkstantmečių konformizmo iškastruotais žodžiais. Žodžiai nusidėvi, o patirtis – visada nauja. Patirčiai įvardyti reikia nenuvalkiotų žodžių. Tam, ką bandau papasakoti, žodis „fi losofi ja“ nebetinka. Todėl ir nesu fi losofas. Ir kodėl aš turėčiau save vadinti fi losofu, jeigu fi losofais vadinami, pavyzdžiui, tokie personažai kaip Tomas Akvinietis, Dalia Marija Stančienė, Aurelijus Augustinas, Ludwigas Wittgensteinas, Andrius Bielskis ar Edmundas Husserlis – grynų gryniausi teologai ir mirusios kalbos vergai? Trumpai tariant: kadangi keltogermaniškoji Europa iškreipė fi losofi jos graikiškąją esmę ir pavertė ją teologijos arba mokslo tarnaite, mano žvilgsniui į pačius daiktus reikalingas kitas žodis. Tas žodis ir yra „fi lotopija“.

APIE BIUROKRATIJĄ Ir priduria: „Į žodį „fi losofas“ reaguoju neigiamai, nes nelaikau savęs fi losofu nei dalykine, nei socialine to žodžio prasme. Nebent –biurokratine, nes dirbu Filosofi jos fakultete. Bet profesoriauti man beliko tik trys mėnesiai, po kurių net ir biurokratine prasme nebebūsiu fi losofas.“ Nėra paprasta kalbant apie Arvydą Šliogerį atsisakyti žodžio „fi losofas“, todėl jį vartosiu toliau.

APIE BLAIVŲ ŽVILGSNĮVisa fi losofo vaikystė buvo apsupta humanitarinės atmosferos. Abu tėvai – mokytojai. Arvydas Šliogeris tvirtina, kad labai anksti, dar vaikystėje, pajutęs atostūmį nuo gamtos mokslų: „Nemėgau nei chemijos, kurią studijavau, nei matematikos, kuri man buvo kažkoks košmaras. Mėgstamiausias dalykas buvo ir liko istorija. Pavadinkime tai hobiu. Bet tikrai nesigailiu baigęs chemiją. Tai buvo ir intelektualinė, ir gyvenimiška patirtis, nes teko dirbti gamykloje. Galbūt ir tai, kad studijavau gamtos mokslus, padėjo man išsaugoti šaltakraujišką, blaivų žvilgsnį į pasaulį. O fi losofi joje esu grynas savamokslis.“

APIE TYLĄ Filotopas turėtų tylėti. Filosofas – netyli. Jis pasakoja. Apie ką?: „Jis bando papasakoti apie tai, ką pamatė bekalbio patyrimo akimirką. Jeigu likimas mane pasmerkia vieną ar du kartus pamatyti daiktą bekalbiu žvilgsniu, tai ir yra tikrasis patyrimas, nes per jį atsiveria bekalbio daikto paslaptis, kurios tiksliausias vardas – „Grožis“. Kalba ateina tik po to. Pats daiktas tave tarsi verčia papasakoti, ką pamatei. Todėl mano išeities taškas, suformuluotas per paskutinius metus, yra visiškai priešingas ir teologiniam „Aš tikiu“, ir technologiniam „Aš mąstau“. Mano išeities ir pabaigos vietą išreiškia žodžiai „Aš matau“. „Kalbu, vadinasi, egzistuoju“ – šitaip taria kitas teologas Rene Descartes‘as, kalbą fi losofi joje padarantis absoliutu ir kalbantis tik apie kalbą, o tai yra teologinės tradicijos tęsinys. Apskritai, pasakysiu, kad technomokslas tėra tik krikščionybės erezija, teologijos variantas, tik kur kas galingesnis už Biblijos pasakas.“

APIE SUPRATIMĄ Arvydo Šliogerio mąstymo ir matymo principas yra „labai paprastas“ –žiūrėti į bekalbius daiktus bekalbiu žvilgsniu, todėl jis susirado pagalbininką – fotoaparatą: „Žingsnelis į fotografi ją nebuvo atsitiktinis. Juk fotoaparatas nėra kalbos mašina, kaip kad esu aš. Jo padedamas, aš galėjau geriau įsižiūrėti tylinčius nežmogiškuosius daiktus. Ir tik po to apie tą pamatymą papasakoju. Jeigu tai būčiau žinojęs kai man buvo 25-eri, nebūčiau stojęs į fi losofi jos aspirantūrą. Būčiau tylėjęs. Duonelę kažkaip užsidirbčiau ir tylėčiau. Dabar jau per vėlu, nes tiek esu prikalbėjęs ir prirašęs, kad net gėda. Štai, ką tik baigiau penkioliktą knygą. Inercijos padarinys.“

APIE TIKROVĘ2009-aisiais pasirodė Arvydo Šliogerio nuotraukų albumas „Melancholijos archipelagai“. Bičiulis fi losofi jos studentas pasiūlė keliais sakiniais aprašyti šią knygą internetiniame fi losofi jos populiarinimo puslapyje. Štai ką tuomet rašiau: „Žodžių ir vaizdų erdvėje fi losofas mėgina parodyti, kad fotoaparatu galima gėrėtis bekalbiu daiktu, išlaisvintu nuo kalbos drabužių. Dvikamienis beržas, rūke skendinti pieva, skaidrus upės vanduo – gamtos, šioje knygoje dažniausiai bundančios, tikrovė, kai kartais sunku įžiūrėti, kur Dangus, o kur Žemė.“

APIE LIETUVIŠKĄ KAIMĄ Arvydas Šliogeris: „Nuo pat mano pirmosios knygos mano sieloje vyravo principas „Aš matau“. Dar vaikystėje mane pasiglemžė lietuviškas kaimas, kurio dabar jau nebėra. O anuomet mūsų kaime dar vyravo natūralus ūkis ir beveik nesugadinta nuostabi gamta. O po to kaip iš patrankos buvau iššautas į Vilnių, didmiestį, sukėlusį man tikrą šoką ar net siaubą. Man jis buvo visiškai svetimas ir atrodė kaip grėsmingas metafi zinis priešas – savotiškas akmeninių dinozaurų kapinynas. Toks pat svetimas jis man liko ir dabar, nors čia gyvenu keturiasdešimt metų. Kontrastas tarp babytės Alksniupių ir šito didmiesčio buvo toks didelis, kad pirmoji mano, kaip fi losofi jos aspiranto, savarankiška mintis buvo

tokia: „Papasakok, ką pamatei senajame Lietuvos kaime, papasakok apie visiškai unikalų žmogiškos būklės fenomeną, kuris su šėtoniška aistra Vakarų Europoje naikinamas jau du tūkstančius metų kaip „pagonybės“ lizdas ir „neteisingos“ gyvybės lopšys.“

APIE PATIRTĮ Vaikystės ir jaunystės patirčių Arvydas Šliogeris negali sulyginti su niekuo kitu: „Esu žmogus, neapkenčiantis rašymo proceso, bet apie šią patirtį vis tiek nusprendžiau papasakoti. Man rašomasis stalas – kankinimo staklės. Visada rašydavau prisiversdamas. Nežiūrint to, parašiau penkiolika knygų... Galiu pakartoti, kad visų tų knygų pamatinis orientyras – mano vaikystės ir jaunystės kaimai: Alksniupiai, Valiliškiai, Žiūrai, Puvočiai, Kašėtos ir dar keletas.“

APIE EKRANĄ Ekranas yra pavojingiausias žmogaus priešas. Šią mintį fi losofas yra ištaręs nekart. Ekranas atplėšia žmogų nuo tiesioginio susitikimo su tikroviškųjų daiktų artuma ir bloškia į haliucinacijų sritį: „Dabartinio žmogaus centrinė duotis – Ekranas. Kažkas paisto, kad pasaulyje nebėra ideologijų. Tokios galingos ideologijos, kuri pumpuojama per Ekraną, niekada nebuvo. Ji galingesnė už visas religijas ir visas tradicines ideologijas kartu sudėjus. Ekranas yra globalinio mulkinimo, teroro ir nešvankybės vieta. Maža to: esu įsitikinęs, kad būtent Ekranas yra patikimiausias ir efektyviausias žmonijos savižudybės instrumentas. Bėgu nuo jo. Studentams per paskaitas sakau, kad Ekranas – Šėtono mašina. Ir bėda ta, kad aš visai nejuokauju. Antropologinė katastrofa, kuri vyksta jau dabar, pirmiausia yra Ekrano padarinys. Antroje vietoje –atominės bombos, aplinkos užteršimas, besaikė, tiesiog beprotiška, gamyba ir visos kitos Globalinės Mašinos „grožybės“. Tačiau visų pirma –mūsų sielų naikinimas, kurį atlieka šita „šėtono mašina“. Apie tai, kas darosi lietuviškame Ekrane, net nenoriu kalbėti, nes imsiu keiktis. Jeigu žmogus turi bent kiek taurumo, padorumo, savigarbos, išdidumo, galiausiai, skonio, Ekraną jis tiesiog privalo niekinti. O jeigu visuomenė yra tamsi ir valdoma Ekrano haliucinacijų, ką padarysi. Tepražūnie!“

Iš knygos „Niekio vardai“, 1997

„Didžiausia katastrofa įvyksta tada, kai Dievą perkeli iš žemės į dangų – tai Dievo nukryžiavimas. Tada gali ramia sąžine žudyti žemę ir jos padarus. Galiausiai nužudai pasaulio sielą. Juk tikroji sielos tėvynė yra žemė. Be jos Tu daugiau nieko neturi. Žemė yra dievų namai; žemė – vieninteliai Tavo namai. Nužudęs žemę, tu tampi benamis ir bevaisis. Nebežudyk žemės ir jos sielos. Ir pašalink Dangų!“

Iš knygos „Alfa ir omega“, 1999

„Daiktą ir pasaulį išvysti mirtingo dievo akimis – tai pats radikaliausias, kokį tik galima įsivaizduoti, mirtingojo egzistencijos lūžis. Juk mirtingasis, juk būtybė, vadinama žmogumi, labiausiai nutolusi nuo dievybės: labiau negu laumžirgis, labiau negu akmuo, labiau negu šuo, vanagas arba plaštakė.“

Iš knygos „Niekis ir esmas“, 2005

„Mitai, pasakos, sapnai, kosmologijos, teogonijos – visa tai nuolat atsinaujinančios atkaklios pastangos savo esamąjį būvį susieti su Pradžia. Pastangoje sugrįžti į Pradžią glūdi kažkas graudaus, kažkas liūdna ir melancholiška, tarsi žmogaus buvimas šioje žemėje būtų persmelktas pamatinės stokos, neturėjimo, tuštumos ir nenumaldomo ilgesio būti tuo, kas nesi, ir nebūti tuo, kas esi.“

Iš knygos „Filosofi jos likimas“ (kartu su fi losofu Algiu Mickūnu), 2008

„Iš principo neįmanoma jokia religinė fi losofi ja ar jokia mitinė fi losofi ja, ir šį principinį religijos ir fi losofi jos, o sykiu mito ir fi losofi jos nesuderinamumą kartą ir visiems laikams parodė graikų fi losofi ja, todėl prie šio klausimo nereikėtų net grįžti, jei mes bent iš tolo suprastume fi losofi jos esmę.“

Iš fotografi jų albumo „Melancholijos archipelagai“, 2009

„Mano susitikimuose su pasauliu ir jame tarpstančiais nežmogiškais daiktais vyraudavo ir vyrauja rega. Matyti ir būti man yra viena ir tas pat. Pasaulis ir jo daiktų intensyvumas pirmiausia man yra regimas. Esu abejingas garsams, skoniams, lytėjimo pojūčiams ar net

kvapams. Akys man būdavo ir lieka absoliuto pasirodymo vieta, ir juo labiau artėja senatvė, juo aitriau pasaulio grožis įsirėžia akių tinklainėje.“

Iš knygos „Bulvės metafi zika“, 2010

„Kas yra fi losofi ja ir kas yra mąstymas, neįmanoma žinoti būnant kažkur šalia fi losofi jos ir šalia mąstymo. Objektyvus „tyrinėjimas“ čia nieko nepadės. Kas yra tapyba, žino tik tapytojas, kas yra meilė – mylintysis, kas yra žemė – žemdirbys. Tas pat ir su fi losofi ja bei mąstymu. Kas yra mąstymas, žino tik tas, kuris mąsto, ir mąsto pats, be erudicijos ir „metodo“ ramentų.“

„Plat

ono o

la“. A

.Šliog

erio n

uotr.

„Elija

Kapit

olina

“. A.

Šliog

erio n

uotr.

APIE ZVONKES Toliau vartau paskaitų konspektus. Štai dar vienas išrašas. Neredaguoju. „2009 09 24. Šliogeris sako, kad jam labai gaila, jog toks gražus žodis kaip „žvaigždė“ yra klijuojamas ant visokių zvonkių, rūtų, bunkių ar valinskienių pasturgalių. Ir priduria: „Pasirodo, kad tie ekraniniai pasturgaliai kažkam yra labai gražūs.“ Jis siūlo nesitikėti, kad kada nors žodis „žvaigždė“ bus sugrąžintas į savo tikrąją vietą – žvaigždėtos nakties dangų.“

APIE KALBĄ Apie kalbą turbūt ir buvo daugiausia kalbėta: „Kalba yra naikinimo instrumentas. Bent jau Žemės planetoje galingesnio naikinimo instrumento niekas neturi. Tigro dantys ar dramblio iltys yra vieni juokai lyginant su kalba – žmogaus dantimis, kuriais jis mala į mirties miltus visą planetą. Ir šiuo požiūriu fi lotopui reikėtų tylėti, nes kalbėdamas jis įsijungia į milžinišką nihilistų armiją, monstriškais kalbos dantimis baigiančia sukramtyti visą Žemės rutulį. Bet kalbančiai būtybei tylėti neįmanoma. Tai būtų veidmainiavimas, maivymasis ir poza. Filotopas privalo atrasti švelnią, minimaliai naikinančią kalbą, tačiau netgi jos per daug.“

APIE AKIS IR AKINIUS Arvydas Šliogeris sako pasitikintis savo akimis. Žiūrėdamas jis gali pasakyti, ar kas nors gražu, ar bjauru, ar gėris, ar piktybė, ar tikras dalykas, ar banalybė: „Man nereikia jokių metodų, teorijų, metodologijų, fenomenologijų ar hermeneutikų – sveiką protą išsaugojusiam žmogui užtenka paprasčiausio žvilgsnio. Tokių dalykų knygose neišskaitysi. Žinoma, protingų žmonių pasakojimai sustiprina mano regėjimą. Juk kalba yra akiniai. Tik nelygu, kokie akiniai. Dažniausiai tie akiniai iškreipia daiktų atvertį. Bet yra ir tokių žmonių kaip Williamas Faulkneris, Herakleitas, Sokratas, Jeanas Baudrillard‘as ar Bronius Radzevičius – jų „akiniai“ man padeda matyti geriau. Pirmiausia matyti, o tik po to mąstyti – toks mano imperatyvas. Tik taip gali atskirti balta nuo juodo, grožį nuo bjaurasties, tiesą nuo melo, gėrį nuo piktybės, gyvybę nuo mirties.“

APIE KONTRASTĄ Arvydas Šliogeris sako esantis kontrasto žmogus. Jam egzistuoja tik balta ir juoda: „Nemėgstu prieblandos, niuansų, bailio pastangų nuglaistyti aštrius kampus, surasti vadinamąjį kompromisą, „sutaikyti priešybes“. Tai, galbūt, politiko arba verslininko, bet ne fi lotopo dorybės. Esu nesutaikomų priešybių žmogus, labai kategoriškas personažas. Man jau per vėlu mėginti šito atsikratyti. Taip jau yra. Tai mano likimas, o priešintis likimui gali tik kvailys.“

APIE GALVOJIMĄ 2011-ųjų rugsėjo 20 dieną Arvydas Šliogeris Lietuvos mokslų akademijoje skaitė paskaitą „Apie lietuvišką galvojimą“. Paskaitą jis pradėjo taip: „Suprantu, kad mano kalbėjimas kartais pavadinamas kategorišku. Bet tokį apibūdinimą priimu kaip komplimentą, nes fi losofi nis kalbėjimas prasideda ten, kur atsiranda žodžiai, vadinami kategorijomis.“ Paskaitoje jis pasakė ir štai tokį trumpą sakinį: „Matyti reikia akimis, o ne galva.“

Literatūrologė prof. habil. dr.

Viktorija DAUJOTYTĖ„Su Arvydu Šliogeriu nuolat bendravome vadinamojoje Vilniaus universiteto „profesorių skaitykloje“. Sėdėjome nugaromis prie gretimų stalų. Jis tuo metu vertė G.Hegelį taip mokydamasis vokiečių kalbos, kas man kėlė didžiulę nuostabą. Mokytis kalbos – verčiant G.Hegelį... Šiek tiek pataisydavau jo tekstus, tačiau labai greitai pajutau, kad Arvydas yra žmogus, kuriame kalba teka kaip slapta gysla. Neilgai trukus vis labiau ėmiau stebėtis jo kalba ir mėgti jo mąstymą. Kad Arvydas yra prigimtinis ir nepaprastai kūrybingas kalbos žmogus, supratau perskaičiusi jo knygą „Būtis ir pasaulis“ (1990). Ji priklausytų prie knygų „į stalčių“. Kai kartais pasakoma, kad tokių knygų mes neturėjome, galiu atsakyti, kad bent vieną tikrai turėjome. Ši knyga buvo perrašyta rašomąja mašinėle keturiais egzemplioriais. Vieną jų tebeturiu. Viešumą ši knyga pasiekė tik pačioje Atgimimo pradžioje, nes anksčiau ji negalėjo būti išspausdinta. Šiame veikale pagaunamas aukščiausias kalbos būvis, kai sąmonė pulsuoja kalbos galimybių ritmu. Arvydo fi losofi joje atsiveria giliausias daikto ir žodžio santykis, jo prieštara. Daiktas yra bekalbis. Žmogus yra kalbantis. Ir net apie tai, kad daiktas yra bekalbis, žmogus gali pasakyti tik kalba. Lygiai taip pat apie tylą prabylama kalbos būdu. Kuo kalba varganesnė, griozdiškesnė, neturinti ritminio pulsavimo galimybės, tuo labiau ji ardo tą tylą ir naikina pasaulį. Žmogus turi labai ilgai bristi per kalbos brūzgynus, kad galų gale išvystų properšą ir sugebėtų pasakyti, kad jis išbrido į tą tylos zoną.“

Filosofas doc. dr.

Naglis KARDELIS „Be abejo, Arvydas Šliogeris – pats originaliausias ir iškiliausias Lietuvos fi losofas. Ir tai sakydamas, omeny turiu ne tik dabartinius fi losofus, bet ir tuos, kurie mūsų šalyje yra kūrę anksčiau. Šis fi losofas turi labai aiškiai suformuotą pasaulio stebėsenos tipą, kuris A.Šliogerį verčia vadinti kažkuo daugiau nei fi losofu. Jis pats save dažnai įvardija kaip matytoją, kaip regėtoją. Filosofas paprastai dirba kalbos stichijoje, išminties ieško ne tik išorinėje tikrovėje, daiktuose, bet ir pačioje kalboje, sąvokose. A.Šliogerio fi losofavimo ar matymo būdą reikėtų apibūdinti taip – pasaulį jis regi kaip paslaptį, tačiau jam nebūdingas primityvus ar sentimentalus misticizmas, vergavimas kalbai ir sąvokoms. Šio fi losofo pasaulio matymo būdas išskirtinis tuo, kad į pasaulį jis žiūri „po kalbos“. Kalbą galime suvokti kaip kopėčias, kurios yra numetamos, kai fi losofas įgyja labai skaidrų regėjimo žvilgsnį, leidžiantį tikrovę ne tiek mąstyti, kiek matyti. A.Šliogeris atsisako išankstinio „žinojimo“, glūdinčio ir pačioje kalboje, bet kartu jis turi kažką tvirto ir tikro, kas ištinka po „žinojimo“ – pasaulio matymą po mąstymo. Čia galime pasitelkti muzikos analogiją – tylą po muzikos. Tyla gali būti ir prieš muziką, tačiau ji yra spengianti, nieko nesakanti, o A.Šliogerio „tyla“ – po gražiausios kalbos muzikos. Ši tyla pranoksta ir garsų, ir melodijos, ir harmonijos stichiją. Tokią pasaulio patyrimo formą, ateinančią „po fi losofi jos“, Lietuvoje turi tik A.Šliogeris, įveikęs sunkią kelionę per žodžius, per kalbą, perėjęs šiuos kalnus ir pasiekęs gryną, posąvokinį regėjimą.“

„Šlio

gerio

Bibl

ija“.

A.Šli

ogeri

o nuo

tr.

APIE SIGITĄ GEDĄ Vienas lemtingiausių jo gyvenimo žmonių – šviesaus atminimo poetas Sigitas Geda: „Sigitą galiu vadinti savo draugu. Mūsų draugystė, švelniai tariant, buvo kebloka. Nei Sigitas, nei aš nebuvome tie personažai, kuriems galima lipdyti angelo sparnelius, o kai du tokie, velnių priėdę, susitinka, dažnai žyra kibirkštys. Nežiūrint to, jį laikau genialiausiu mūsų poetu. Sigitas buvo kaip ugnikalnis, iš kurio veržėsi neįtikėtino grožio kalbos lava. Kalba jam buvo tokia pat natūrali kaip upeliui čiurlenimas, kaip paukščiui giesmė, kaip gėlei – žydėjimas. Žinoma, jis yra prirašęs ir niekalų. Bet tai – normalu. Pavyzdžiui, Goethe's kalbinės kūrybos devyniasdešimt procentų irgi yra niekalai. Bet kartu Sigitas yra parašęs unikalių dalykų ir būtent jie yra svarbiausi. Geriausi jo eilėraščiai (pavyzdžiui, „Septynių vasarų giesmės“) – lietuvių poezijos viršūnė.“

APIE MEILĖS LAUKĄ 1985-aisiais pasirodo Sigito Gedos eilėraščių ir poemų knyga „Mamutų tėvynė“. Joje – „Eilėraštis Arvydui“. Jo pradžia: „Arvydai, meilės laukas – tai aš, / trejų metų gulintis prie Teiraus ežero / ant šlapių senos drobės marškinių...“ Filosofas pasakoja, kad su Sigitu Geda daug diskutuodavo apie tą „meilės lauką“ – apie prisirišimą prie savo tiesioginės gamtiškosios aplinkos, taigi vėl prie to paties lietuviško kaimo, kaip tėviškės. Apie poeto-fi lotopo likimą. „Prisimenu, Sigitas sakydavo, kad jeigu statytų savo bažnyčią, ji būtų ant kalnelio prie Teiraus ežero. Net neabejoju, kad galvoje jis turėjo konkretų kalnelį, ant kurio sėdėdavo ar žaisdavo vaikystėje.“

APIE BRONIŲ RADZEVIČIŲ Kita esminė fi gūra – šviesaus atminimo rašytojas Bronius Radzevičius: „Su juo nebuvau pažįstamas, bet nutiko toks beveik mistinis dalykas –pasirodo, savo romaną „Priešaušrio vieškeliai“ jis rašė tais pačiais metais, kai aš irgi rašiau savo slaptąją knygą „Būtis ir pasaulis“, kurios pagrindinės temos lygiai tos pačios kaip ir B.Radzevičiaus romano. Jis parašęs nusižudė, aš – ne. Kam labiau pasisekė, nežinau. Jo „Priešaušrio vieškeliai“ – absoliutus unikumas mūsų literatūroje. Tai viena iš nedaugelio lietuviškų knygų, dėl kurių jaučiu pagarbą mūsų kultūrai, lietuviškam žvilgsniui į pasaulį. Ši knyga man padėjo suprasti, kad toks žvilgsnis egzistuoja. Šią knygą esu perskaitęs daug kartų, net nebeprisimenu, kiek. Skaitau, o skaitydamas matau savo „pagoniškąjį“ Lietuvos gamtovaizdį ir matau jį irgi „pagoniškai“, pirmapradiškai, bekalbiu mylinčiu žvilgsniu.“

APIE ATSILAIKYMĄ Svarsčiau, ar šią citatą palikti: „Esu išgyvenęs dvi žiaurias duobes. Mane kankino depresija. Neslėpsiu, kad buvau ant savižudybės ribos. Vieną duobę patyriau okupantų teroro metu. Kitą – jau dabartinėje Lietuvoje. Tačiau kažkaip atsilaikiau, nors tas ideologinis-technologinis teroras, įgavęs naujas formas, ore tvyro ir dabar.“ Šią citatą palikau.

APIE FILOTOPO TRAGEDIJĄ Arvydo Šliogerio klausiu, kaip kitaip, jei ne kalba, papasakoti apie bekalbę tikrovę? Kokiu būdu papasakoti apie medį ir arklį?: „Tai ir būtų fi lotopo tragedija. Juk kalbant labai tiksliai, papasakoti apie tai, ką aš pamačiau bekalbiu žvilgsniu, – neįmanoma. Tarp kalbos ir bekalbių daiktų žiojėja praraja. Čia aš visada prisimenu vieną iš nedaugelio savo mokytojų, kuriam lieku ištikimas ir dabar – graikų fi losofą Herakleitą. Vienas jo fragmentas skamba taip: „viena, vienui viena, išmintinga, ir nori, ir nenori vadintis Dzeuso vardu“. Tai – galinga mintis: bekalbiškumas pats verčia kalbančią būtybę perkelti jį į tai, kas yra jo priešybė, – į kalbą. Tai absoliutus paradoksas, kurio negaliu nei paaiškinti, nei įveikti.“

APIE PAGUODĄ Filosofas dar kartą pakartoja, kad jeigu jam dabar būtų 25-eri ir jis turėtų dabartinę patirtį – tylėtų: „Bet kadangi tiek metų kalbu, tai galiu priimti kaip savotišką savo egzistencinį pralaimėjimą: kalbėjau apie tai, apie ką reikėjo tylėti. Galėčiau pasakyti ir sentimentaliau: kalbėti apie Šventenybę – nedera. Jos akivaizdoje reikia tylėti. Nesvarbu, ar ta Šventenybė yra Saulė, ar medis, ar upelis, ar žolynai. Aš apgavau save ir prišnekėjau į valias. Todėl galiu pasakyti, kad pralaimėjau. Bet tai – nieko nepaprasto. Visi mes pralaimime. Nugalėtojų šiame pasaulyje nėra ir būti negali. Tačiau yra vienas labai svarbus dalykas – ar dėl to, kad tu pralaimėjai, kas nors kitas nukentėjo?“ Arvydas Šliogeris galvoja, kad dėl jo vadinamojo pralaimėjimo nenukentėjo niekas, išskyrus jį patį. Tas jį ir guodžia.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

Ekologinės kosmetikos parduotuvės įkūrėja Živilė Širvienė pritaria minčiai, kad nereikėtų tepti ant odos to, ko negalėtumėte suvalgyti, ir sklaido mitus apie ekologiją ir natūralumą.

– Ar tikrai ekologinės ir natūralios prie-monės – geresnės? Juk už tų, įprastųjų, stovi technologijų ir pramonės išradimai.

– Mėgstu lyginti maistą ir kosmetiką. Juk pastaroji yra maistas odai. Tik skai-tant etiketes galima atsirinkti daugiau ar mažiau natūralios sudėties produktą, de-damą į burną.

Ta pati taisyklė galioja ir kosmetikai: įvai-rūs priedai leidžia išgauti aromatą ir spal-vą, putojimą, priemonės su jais lengviau tepamos, geriau įsigeria, ilgiau galioja. Ta-čiau kai pradedi galvoti, kaip kremas, ku-riame nėra braškių ir arbūzų, gali kvepėti braškėmis ir arbūzais? Arba kodėl alavijo produktai vaizduojami žali, jei šio augalo sultys yra skaidrios? Atsakymas ateina sa-vaime ir jis anaiptol nėra „technologijų ir pramonės“ pusėje.

– Ekologinės kosmetikos lentyną šiandien galima rasti ir prekybos centruose.

– Lietuvoje bet kurią odos priežiūros prie-monę, kurios sudėtyje yra bent vienas na-tūralus komponentas, teisėtai leidžiama vadinti natūralia. Tad prekybininkams itin paprasta siūlyti prastos sudėties „natūra-lius“ produktus.

– Kaip tada pasirinkti? Pirkti tik interne-tu? Gamintis pačiai? Jeigu nusipirkti kre-mą tampa tokiu mokslu, tai didelė tikimy-bė, kad krepšelyje atsidurs tas, kuris geriau išreklamuotas...

– Kriterijus paprastas. Visiškai natūrali kosmetika susideda tik iš to, ką duoda gam-ta: džiovintos augalų dalys, jų aliejai, eks-traktai, vanduo, kiti augalinės kilmės kom-ponentai. Joje gali būti mineralų, vitaminų, bičių produktų ir pan., tačiau svarbiau-sia tai, kad produkto etiketėje išvardytos

sudedamosios dalys lengvai atpažįstamos. Jų nereikia šifruoti ar laužyti galvos dėl cheminės formulės – gali nežinoti produk-to etiketėje nurodyto konkretaus augalo, bet, kad tai yra augalas, supranti vos pa-žvelgus į užrašą.

– Jei jau kosmetika tokia natūrali, kaip ji ilgai išsilaiko nesugedusi?

– Cukrus, simondsijų aliejus, vitaminas E, kai kurių augalų ekstraktai – puikiausi natūralūs konservantai. Prisiminkite, kiek nesugenda namuose virta uogienė?

– Kokias odos priežiūros priemones nau-dojate pati?

– Mano kosmetikos krepšelis yra gan pa-prastas, bet labai didelis. Ten visuomet galima rasti kokosų aliejaus, rankomis iš-sukto taukmedžių riešutų sviesto, gasulo molio. Labai mėgstu rožių produktus – ryte

veidą apsipurškiu rožių vandeniu, tepu ro-žių aliejumi, o bet kokią kaukę praturtinu maltais rožių žiedlapiais.

– Ar rastumėt argumentų prieš ekologi-nę kosmetiką? Pavyzdžiui, didelė kaina, o galbūt erzina perdėtas atsidavimas idėjai?

– Dėl perdėto atsidavimo idėjai – kiek-vienas kraštutinumas yra blogis. Brangu? Sakyčiau, atvirkščiai – neretai viena prie-monė, pavyzdžiui, taukmedžių sviestas ar kokosų aliejus, tinka ne tik kūdikių, bet ir suaugusiųjų, ne tik kūno, bet ir veido, lūpų odos priežiūrai, plaukams, strijų profi lak-tikai, slogai gydyti ar net maisto gamybai.

Grožis | 33

Puslapį pristato žurnalas moterims

Ko reikia, kad plaukai visada atrodytų sveiki, gražūs, stilingai nukirpti ir kad jų išvaizda neprastėtų metams bėgant? Gera nuovoka ir mados tendencijų žinojimas praverstų.

Karštos tendencijosŽiemai baigiantis po pasaulį pasklido di-delis būrys plaukų stilistų, kurie į savo šalis parvežė naujausios informacijos apie karštus pavasario ir vasaros sezono akcentus. Tarptautinės kirpėjų asociacijos „Haute Coiff ure Française“ nariai ir kan-didatai Prancūzijoje, Luvro konferencijų

salėje stebėjo grandiozinį teatralizuotą šou. Jo būta tokio įspūdingo, kad, pasak „Expert“ salono vadovės Renatos Navic-kės, kai kas net ašarų nesulaikė. Kadangi visa, kas ten buvo demonstruojama, yra tai, ką tikrai norėtų žinoti neabejingos ma-dai moterys, paprašėme Renatos išvardyti pagrindinius dalykus.

2012-ųjų pavasarį ir vasarą:

• Tebėra aktualios griežtos (bobo) kirpimo

linijos, tačiau jas turėtų sušvelninti ir

paįvairinti laisvai krintančios sruogos,

sluoksniai.

• Plaukai turėtų būti džiovinami

natūraliai, šiek tiek paryškinant

apimtį ir sukuriant vietomis laužytas,

vietomis banguotas linijas.

• Išlieka ilgų plaukų derinys su

kirpčiais, kurie turėtų atrodyti

gerokai ataugę ir išsidraikę.

• Plaukus reikėtų dažyti natūraliomis

žemės spalvomis, vengti

ekstravagantiškų.

• Madingos itin romantiškos garbanos

ir trispalviškumas, kuris pastebimas

tik stovint arti žmogaus.

Su protuPasak Renatos, 10 proc. moterų – jokių per-mainų nenorinčios konservatorės, 10 proc. nuolat trokšta ko nors nauja, 80 proc. užima tarpinę padėtį. Tačiau visoms, be išimties, tenka susitaikyti su tuo, kad metams bė-gant vyksta veido, kaklo, plaukų pokyčių. Protinga būtų į tai laiku reaguoti.

Madingos šukuosenos

Įspūdžiai iš Paryžiaus

Kosmetika – tik iš gamtosLietuvoje bet kurią odos priežiūros priemonę, kurios sudėtyje yra bent vienas natūralus komponentas, teisėtai leidžiama vadinti natūralia.

• Moters plaukai pradeda plonėti nuo

trisdešimt metų. Dažymas trimis

atspalviais, griežtesnės kirpimo linijos

sukuria puresnių plaukų įspūdį.

• Apimtį galima didinti specialiomis

purumo suteikiančiomis priemonėmis,

tačiau reikia žinoti, kad jos sausina

plaukus. Kitaip veikia produktai nuo

senėjimo (anti-aging linija): jie ir

apimties suteikia, ir padrėkina, kitaip

pastiprina plaukus.

• Brandesnėms moterims tinka ir

šviesios, ir tamsios spalvos, tačiau

reikėtų vengti šaltų, ypač žilų,

atspalvių. Eksperimentas parodė, kad

moters, kuri buvo fotografuojama

po sidabriniu skėčiu, nuotraukose

raukšlių veide matėsi dvigubai

daugiau.

• Kuo vyresnė moteris, tuo kritiškiau

ji turėtų vertinti savo plaukų ilgį.

Kadangi metams bėgant jie plonėja,

reikėtų apsiriboti ne ilgesniais nei iki

pečių plaukais ir tai su sąlyga, kad jie

tebėra tvirti ir stori.

Naudingi patarimai

R.Navickės nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

Indijoje senukams vietos dar yra

Siužetas ir kontekstas Keli Anglijoje gyvenantys pensininkai (pradedant namų šeimininke ir baigiant aukščiausio teismo teisėju) perskaito reklamą apie Indijoje įsikūrusį viešbutį, skirtą darbo ir poilsio veteranams. „Kodėl gi nevertėtų praleisti savo gyvenimo saulėlydžio ten, kur nereikia mokėti už šildymą?“ – pagalvoja jie ir darniu, bet margu būreliu atkeliauja į Džaipūrą.

Viešbutis, kuriam vadovauja iškalbus, bet ne itin organizuotas jaunuolis, vardu Sonis (akt. D.Pat-telis), nėra toks puikus, kaip nurodyta reklamoje, bet trauktis nėra kur. Senjorai įsikuria ir kiekvie-nas imasi įgyvendinti savo svajones, keisti gyve-nimo stilių ar būdą. Jiems bus lemta patirti daug išbandymų ir nuotykių.

Tai iš esmės paveiks netgi Sonio gyvenimo trajektoriją. Indijoje, ko gero, iš tiesų yra vietos senukams.

Išvados Tai nėra koks nors neapsakomai originalus, tačiau labai nuoširdus, skatinantis susimąstyti ir apskri-tai tonizuojantis fi lmas.

Istorijos esmė labai paprasta bei teisinga, moralas akivaizdus: mes patys esame savo laimės kalviai, kuriems dažnai pritrūksta drąsos. Tačiau už ryž-tą imtis sprendimų gyvenimas atlygina įvairiomis gėrybėmis. Tik būtina jausti, ko nori, reikia nuo-širdumo ir svarbiausia – nemeluoti pačiam sau.

Filme, kaip taikliai pastebi vienas herojus, api-būdindamas savo pojūčius, yra daug spalvų, švie-sos, žmonių šypsenų ir optimizmo. Autoriai subūrė puikių aktorių grupę, kurie aiškiai mėgaujasi šiuo projektu. Kiekvienas iš jų – asmenybė, tad net ir banaloki dialogai arba tradicinės scenos suskam-ba ypatingai.

Filmą – kelių persipinančių mikroistorijų, mik-rodramų rinkinį – verta pažiūrėti ne tik senyvo amžiaus žmonėms, dejuojantiems dėl įvairių ne-priteklių, bet ir tiems, kuriems tiesiog patinka ang-liškas humoras, rašytojo R.Kiplingo aforizmai bei kitos malonios gyvenimo smulkmenos ir kultūri-niai nesusipratimai.

Po seanso ne vienam kils noras pafi losofuoti apie gyvenimo prasmę, praleistas ar laukiančias progas bei gyvenimo išbandymus. Gal net gims mintis pakeisti gyvenamąją vietą?

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

34 | Kultūra

„Geriausias egzotiškas Marigoldo viešbutis“ („The Best Exotic Marigold Hotel“)

Didžioji Britanija, 2011 m., 120 min.

Rež. Johnas Maddenas.

Vaidina: Devas Pattelis,

Maggie Smith,

Billas Nighy.

Įvertinimas

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Jauni. Talentingi. Jau įvertinti. Aktoriams Ainiui Storpirščiui ir Mariui Repšiui šis teatro sezonas kaip niekada dosnus – ir vaidmenų, ir publikos aplodismentų, ir palankių recenzijų. Auksinių scenos kryžių – irgi. Kiekvienas gavo po vieną. A.Storpirštis apdovanotas kaip jaunasis menininkas, M.Repšys paskelbtas ge-riausiu antrojo plano aktoriumi.

Režisieriaus Oskaro Koršunovo spek-taklis „Išvarymas“ iškėlė jaunuosius aktorius į šlovės olimpą. Galėtų pasi-pūsti, susirgti žvaigždžių liga, tačiau tokių požymių – nė kvapo. A.Storpirštis ir M.Repšys išlieka paprasti, labai žmo-giški ir žemiški. Jie vis dar pankuoja, kalba, kas ant liežuvio, neapsimetinė-ja, kuo nėra.

Interviu vieta – minkštasuolis Na-cionalinio dramos teatro fojė, priešais fontanėlį. Aktoriai bičiuliškai sudrimba fotelyje, pusiau gulomis – jų manymu, būtent taip patogiausia megzti pokal-bį apie teatrą.

– Karštas sezonas pasitaikė, berniukai?– M.Repšys (M.R.): Vienas geriausių

mano gyvenime. Ne, ką aš čia kalbu – pats geriausias.

– A.Storpirštis (A.S.): Nežmoniškai ilgas sezonas, be jokių atostogų – tik-ras maratonas. Aišku, džiugu, kad į jį įsiterpė Auksinių scenos kryžių apdo-vanojimai. Labai malonu.

– Vyresnės kartos aktoriai jau pripa-žinti, o jaunimas, kaip ir bet kurioje ki-toje profesijoje – dar tik grumiasi dėl vie-tos po saule. Ar kada nors pagalvojote: kada, po šimts pypkių, ateis mūsų laikas?

– A.S.: Kiekvienas artistas laukia savo vaidmenų, nes visi tiki, kad gali. O gali-mybės ateina su laiku. Retas kuris savo pirmą vaidmenį atlieka kaip pagrindinį. Reikia suaugti, išlaukti.

– Tai dabar jūsų aukso amžius?– M.R.: Čia tik pradžia, aukso amžius

dar tik bus.– A.S.: Dar bus visko.– M.R.: Tai aišku, kad bus visko. Daug

kas priklauso nuo mūsų, bet daug kas – ir ne mūsų rankose. Ką gali žinoti, kas bus rytoj.

– Bet atrodo, kad stengiatės būti savo likimo kalviais. Juk atsiimdamas Auksinį scenos kryžių mokei: „Kai aktorius sako, kad nori vaidinti šį vaidmenį, gerbiami režisieriai, – duokite jam tą vaidmenį!“

– M.R.: Klausiausi, kaip Marius Ivaš-kevičius skaito pjesę, ir supratau: arba vaidinsiu Vandalą, arba iš viso nevai-dinsiu. Mačiau, kaip galėčiau įkūnyti šį personažą, pro akis plaukė vaizdai, kaip elgčiausi, ką daryčiau. Užaugau ir iki šiol gyvenu Krasnūchoje, turiu tam tikros gyvenimiškos patirties, todėl įsi-vaizdavau, kas per pilietis tas Vandalas,

kaip jis mąsto. Yra vaidmenų, kai su-pranti: aš viską apie tai žinau. O būna, kad skaitai skaitai ir nieko nesupranti. Tada reikia daug kalbėtis, įsivaizduo-ti, ieškoti.

– Spektaklyje net kelios ilgos scenos, kai vaidinate tik dviese. Žiūrėjau ir spė-liojau, kiek ten improvizacijos? Kartais atrodo, kad jūs provokuojate vienas kitą, kuriate čia ir dabar.

– M.R.: Buvome daug visokių ne-sąmonių prigalvoję. Dabar pagrindi-nė mudviejų scena pamažu aprimsta, nusistovi. Ką nors naujo kol kas sunku išrasti.

– A.S.: Bet kartais iššauna! Daug kas priklauso nuo to, kaip tau tą dieną sekasi – juk mes su Mariumi jau sep-tynerius metus kartu vaidiname. Kai scenos partnerį pažįsti ir kaip gerą draugą, nelieka nepasitikėjimo, baimės – tik azartas. Iš tikrųjų labai skiriasi mūsų sugalvoti bajeriai nuo M.Ivaškevičiaus parašyto teksto. Lite-ratūra skamba kitaip nei buitinis kalbėjimas. Todėl mums ėmus improvizuoti, frazės suskamba ki-taip – tai fonetika. M.Ivaškevičius turi savo braižą, o mes savo kalbėjimo ma-niera ne visada jį atitikdavome.

– M.R.: Iš pradžių M.Ivaškevičius net labai pyko. Norėjo, kad tiksliai atkar-totume jo tekstą: žodis į žodį, keiks-mažodis į keiksmažodį. Bet po pirmos

antros premjeros jau ir jis šypsojosi – ir jam ėmė patikti.

– Ilgai repetuodavote dviese?– M.R.: Susitikome su Ainiu du kartus.

Pirmą kartą pražvengėme ir išsiskirstė-me. Antrąkart susitikę irgi nelabai su-sikaupėme. O trečiąkart jau reikėjo ro-dyti Oskarui.

– A.S.: Parodėme ir jam tiko. – M.R.: Repetuoti pjesę su Oskaru

buvo nereali patirtis. Jokių analizių Koršas nevedė. Ateini į repeticiją nu-siteikęs, kad dabar susėsim, skaitysim, gilinsimės į charakterius. O jis: Svei-ki, einam į sceną. Aš, aaa, mmm, tuoj persirengsiu. Vaidini su ta pjese, nosį sukišęs į tekstą, kur daugybė rusiškų keiksmažodžių. Vaikštai kažkur, jau-tiesi blogai, gal net netiki tuo, ką darai. Tarsi per prievartą darai darai darai ir kažkokiu būdu viskas atsistoja į savo vietas. Ima ir suveikia.

– Viena vertus atrodo, Dieve, koks gi ten tekstas... Tačiau pasižiūri – pjesė iš šimto puslapių. Yra ko pasimokyti.

– A.S.: Nuo žmogaus smegeninės pri-klauso. Žinau aktorių, kurie tekstą per-rašinėja, nes tik taip įsimena. Aš nieko nedarau – man tiesiog įstringa: dainų tekstai, pjesių. Užtat su datomis visiška tragedija: neatsimenu net gimtadienių. Balta duobė.

A.Storpirštis:

„Daugumos kūrybinių procesų metu esu nusivaręs iki tokio lygio, kad sakiau –nieko aš nesugebu, niekam netinku.“

Draugai gyvenime,

15min • 2012 m. balandžio 27 d. Kultūra | 35

– M.R.: Man tai lengva, nors negaliu saky-ti – mokausi. Žinau, kad rytoj reikės teksto, vakare sėdu ir skaitau.

– Marijus Mikutavičius dainos „Blemba, juk aš tave myliu“ pabaigoje sako, kad tiek kartų pakartojus žodį myliu darosi bloga. Ar su keiksmažodžiais tas pats? O gal jie įsiga-lėjo jūsų leksikone?

– A.S.: Na, tas keiksmažodinis žargonas lieka galvoje – tada ir gyvenime, žiūrėk, pramuša...

– Jūsų aktorių kurso mokytojas režisierius Gintaras Varnas viename pokalbyje užsiminė labai nusivylęs aktoriais, kai prieš spektaklį

užėjęs į grimo kambarį išgirdo baisią keiks-mažodžių laviną. Ar jis turėjo minty jus?

– M.R.: Mus. Bet tada įvyko nesusiprati-mas. Mes į spektaklį ėjome po „Išvarymo“ repeticijos ir nebuvome atsiriboję nuo Van-dalo ir Beno vaidmenų. Vėliau G.Varnas viską suprato.

– Kiek jums svarbi jo nuomonė?– M.R.: Labai svarbi!– A.S.: Juk jis mūsų mokytojas! Jo palaiky-

mas ir sveikinimai labai svarbūs. Keturi jo studentai šiemet buvo apdovanoti (geriau-sia antrojo plano dramos aktore tapo Elzė Gudavičiūtė. Metų teatro reiškiniu – teatro judėjimas „No Theatre“ ir Vidas Bareikis – red. past.) Tebūnie ne už tuos vaidmenis, kuriuos atlikome kartu su mokytoju, tačiau tai nė kiek nesumenkina jo indėlio į tai, kad

mes to pasiekėme. Pagrindus, ant kurių au-gome kaip artistai, mums pastatė G.Varnas. Šis kursas ir tai, kad keturi auklėtiniai iškart po magistro buvo apdovanoti, yra didžiulė G.Varno pergalė.

– M.R.: Mmm, jooo... pritariu. Nors jis turi savotiškumų.

– A.S.: Tai visi mes jų turime.– M.R.: Na, bet jis daugiau... Tačiau tai

nekeičia fakto, kad jis yra maestro – savo darbo meistras. Esame išrinktieji, kad tu-rėjome progą mokytis iš jo. Kad su juo bai-gėme studijas.

– A.S.: Yra tokių mokytojų, kurie palieka kursus, nes patys yra apsikrovę darbais. G.Varnas mūsų nė karto nepaliko. Ir beveik visuose spektakliuose, kur jis dirbo, daly-vaudavome ir mes. Jis mus tiesiog įmesda-vo į sceną. Mane į profesionalią sceną įstū-mė pirmą studijų savaitę. Įsivaizduokite, ką reiškia aktorinio studentui visą studijų laikotarpį turėti praktiką, matyti, kaip dir-ba profai, būti šalia jų. Tai – fantastika. Tai tavo, kaip aktoriaus, brendimą pagreitina nežinia kiek kartų.

– Ar jau turite savo ritualų, kuriuos atlie-kate prieš lipdami į sceną?

– M.R.: Visada prieš spektaklį pasimeldžia-me. O tada jau – kaip Dievas duos.

– Fizinis pasirengimas?– A.S.: Pradėjau vėl sportuoti.– M.R.: Aš sportavau kovos menus, akro-

batiką. Galima sakyti, tai ir nuvedė mane į teatrą. Kartą treneris pakvietė į Nacionalinio operos ir baleto teatro operą „Skrajojantis Olandas“. Mane užkabino repeticijos: laipio-jome ant lynų, kopėčiomis. Nusprendžiau, kad noriu būti aktorius. Metus praleidau studentiškame teatre, po to nusprendžiau stoti į aktorinį – kardinaliai pakeičiau gyve-nimą. Grįžtant prie klausimo, aktoriui gal net svarbiau psichologinis pasirengimas. Kartais būna, kad pats save baisiai trypi...

– A.S.: Daugumos kūrybinių procesų metu esu nusivaręs iki tokio lygio, kad sakiau – nieko aš nesugebu, niekam netinku. Viskas, ką darau, absoliutus briedas.

– Kaip reabilituojiesi?– A.S.: Pailsiu. Tiesiog išsimiegu.

– Ką jums, kaip žmonėms, davė vaidme-nys „Išvaryme“?

– M.R.: Aš žengiau žingsnį į priekį. Kartelė pakilo aukščiau. Įgijau patirties ir tą bagažą reikia išnaudoti.

– Nebaisu užstrigti ties Vandalu – vaidinti tik banditus?

– M.R.: Taip ir yra. Dabar fi lmuojuosi – banditą vaidinu. Skambino iš kitur. Sako, reikia bandito. Sakau – eik į vieną vie-tą, užteks man tų banditų. Arba siūlai ką nors kitą, arba viso gero. Nenoriu užsidė-ti štampo.

– A.S.: Kai sukuri ryškų vaidmenį, labai sunku jo atsikratyti, ypač, jei tame vaidme-nyje tave pamato daug žmonių. Po to imiesi ko nors kito, bet tavęs nenori priimti.

– M.R.: Noriu iššūkio. Noriu pabandyti ką nors priešingo.

– A.S.: Minkšto, švelnaus.– M.R.: Kiškutį gal kokį Velykinį. Siūlė iš

televizijos...– A.S.: Kiškį? Dieve, na, ką jūs siūlot to-

kiems artistams?! Rimtai? Kiškį Repšiui vaidinti?!

– M.R.: Sakiau, sutikčiau, jei mokėtumėt, kiek pasakysiu (juokiasi).

– Norėtumėte priklausyti kurio nors vieno teatro trupei, būti etatiniais?

– A.S.: Kol kas priskiriu save tik prie „No Theatre“ veiklos, o valstybiniam teatrui ne-norėčiau priklausyti. Bent kol kas.

– M.R.: O aš matau tame ir privalumų, ir trūkumų.

Viena vertus, galėtum negalvoti apie pajamas. Iš kitos pusės atsiranda sustaba-rėjimas, prievarta. Vaidinimo džiaugsmo nebelieka.

– A.S.: Priklausydamas trupei, net neno-rėdamas vaidinti Vandalo, negalėtum at-sakyti. Turėtum vaidinti vandalus visur. Pasakys, kad šuniuką vaidinsi – ir vaidinsi. O tuo metu gal tau Nekrošius siūlo vaidinti ką nors toookio.

– Pavyzdžiui, Hamletą? Ar šis vaidmuo vis dar yra kiekvieno aktoriaus siekiamybė? O gal mados keičiasi?

– M.R.: Aš norėčiau suvaidinti Ostapą Benderį.

– A.S.: Būdamas kokių 45 metų suaugęs vyras norėčiau suvaidinti Krikštatėvį. Būtų labai įdomu. Ir tą patį Hamletą. Mariau, negi atsisakytum Hamletą vaidinti?

– M.R.: Aišku, kad ne.– A.S.: Nežinau, ar tai yra siekiamybė, bet

tokio vaidmens niekada neatsisakytum. Norisi pamėginti pasakyti „Būti ar nebūti“. Įdomu, kaip tu tai ištarsi?

M.Repšys:

„Dabar fi lmuojuosi –banditą vaidinu. Skambino iš kitur. Sako, reikia bandito. Sakau – eik į vieną vietą, užteks man tų banditų.“

partneriai scenoje

Į šlovės olimpą kylantys

aktoriai A.Storpirštis (kairėje)

ir M.Repšys vis dar pankuoja,

kalba, kas ant liežuvio,

neapsimetinėja, kuo nėra.

I.Gelūno nuotr.

A.Storpirštis – 26 metų aktorius, meni-

ninkas, muzikantas, gru-

pės „Suicide DJ“ narys;

judėjimo „No Theatre“

narys. Aktoriaus Gedimi-

no Storpirščio sūnus.

M.Repšys – rugsėjo 1-ąją gimęs 27

metų aktorius, judėjimo

„No Theatre“ narys. Ve-

dęs: žmona Vaida. Turi 8

mėnesių dukrą Gretą.

Dosjė

15min • 2012 m. balandžio 27 d.36 | Skelbimai

15min • 2012 m. balandžio 27 d. Gazas.lt | 37

1. SPORTUI: „Ducati 1199 Panigale“

Nors vos prieš savaitę „Audi“ galų gale nu-pirko italų „Ducati“, tai nereiškia, kad šie puikūs motociklai taps blogesni ar piges-ni. Praėjusių metų pabaigoje pristatytas ir šiemet prekyboje pasirodęs „1199 Pignale“, sukurtas dar be vokiečių nurodymų.

„Ducati“ visada gamino išskirtinius ir greitus motociklus. Šis – ne išimtis. „Pani-gale“ motociklas sveria 164 kg ir išvysto net 195 AG, tad galios ir svorio santykis – 1,19 –beveik kaip „Formulės-1“ bolide. Gaminto-jai teigia, kad šiuo požiūriu tai pats galin-giausias masiškai gaminamas motociklas.

Specialistai sako, kad šis „Ducati“ modelis yra gerokai ergonomiškesnis ir šiuo atžvilgiu labiau primena japoniškus konkurentus. Deja, pedalai jame neregu-liuojami, tad patogiai įsitaisyti galės toli gražu ne kiekvienas.

Italai tikina, kad panaudojo visą „Moto GP“ ir „Superbike“ lenktynėse sukauptą patirtį ir sukūrė geriausią visų laikų „Duca-ti“ motociklą.

2. GATVĖMS: „Aprilia Tuono V4R APRC“

Tai vadinamųjų „gatvių kovotojų“ (angl. – „streetfi ghter“) atstovas. Gamintojai graž-byliauja, kad šis modelis – tai lenktyninių motociklų galia, perteikta kasdieniam var-totojui priimtinoje formoje.

„Tuono“ itališkai reiškia griaustinį.V formos keturių cilindrų variklis išvysto

167 AG – daugiau negu pakankamai. Variklis sukurtas „Superbike“ čempionate naudoja-mo pagrindu. Su tokiu varikliu 2010 metais Maxas Biaggis laimėjo nemažai pergalių. Žinoma, variklis pritaikytas kasdieniam važiavimui – jis ne toks galingas, be to, at-laikys kur kas ilgiau nei tas, kuris naudo-jamas lenktynėse.

3. KELIONĖMS: „Star Raider SCL“

Tai prabangioms kelionėms skirtas moto-ciklas. „Star Motorcycles“ – motociklų puo-šybos kompanija, užsiimanti tik „Yamaha“ markės gaminiais, ši įmonė yra japonų kon-cerno dalis. Tai lyg AMG tarp „mercede-sų“ arba M padalinys BMW kompanijoje.

Šis motociklas – tai gerokai perdirbtas kelioninių „čioperių“ fl agmanas „Yamaha“ modelių gamoje.

Kuo jis ypatingas? Tokių motociklų bus pagaminti tik 500 vnt., jų prekyba prasidėjo tik vasarį, bet didžioji dauguma jau parduoti.

Motociklas pasižymi išskirtine spalvų gama, kitokiais lengvo lydinio ratais, kitokia išmetimo sistema, naujomis, pra-bangesne oda apsiūtomis sėdynėmis. Visi troseliai ir vamzdeliai pakeisti chromuotais, chromuota net diržo apsauga, o ant moto-ciklo niekur nerasite „Yamaha“ užrašo –

tai lyg kito gamintojo produktas. Kiekvie-nas egzempliorius ant degalų bako turi savo identifi kacijos numerį.

4. BEKELEI: „Honda CFR250L“

Šiuo motociklu prekiauti bus pradėta ge-gužės viduryje Japonijoje, o Europą jis tu-rėtų pasiekti vasarą. Pirmą kartą publikai motociklas parodytas praėjusį rudenį To-kijo parodoje.

Motociklų kroso entuziastai gana ilgai laukė šio modelio – jo pirmtakas gamina-mas jau penkerius metus.

Motociklas aprūpintas mikroproceso-riaus valdomu degalų įpurškimu, todėl,

kaip pabrėžia gamintojai, jis bus gerokai ekonomiškesnis ir ekologiškesnis už savo pirmtaką. Gamintojai teigia, kad su pilnu baku degalų jis galėtų nuvažiuoti daugiau kaip 300 km, o tai tokio tipo motociklui yra labai didelis atstumas.

Motociklas bus gaminamas Tailande esančiame „Honda“ motociklų fabrike.

2012-ųjų motociklų madosAtšilus orams iš garažų į gatves išrieda ir dviratės transporto priemonės. Skaitytojus supažindiname su naujausiais įvairių klasių ir rūšių motociklų modeliais.

Darbinis tūris: 1198 kub. cm

Maksimali galia: 195 AG/143 kW 1

Sukimo momentas: 132 Nm 2

Pavaros: 6Ratų bazė: 1437 mm

Svoris: 164 kg

Sėdynės aukštis: 825 mm

Kaina: apie 70 000 Lt

1 - esant 10750 aps./min.2 - esant 9000 aps./min.

Variklis: 2 V formos cilindrų

Darbinis tūris: 1854 kub. cm

Pavaros: 5Ratų bazė: 1801 mm

Svoris: 331,1 kg

Sėdynės aukštis: 696 mm

Bako talpa: 15,9 l

Degalų sąnaudos: 5,6 l/100 km

Kaina: apie 52 000 Lt

Darbinis tūris: 999,6 kub. cm

Maksimali galia: 167,3 AG 1

Sukimo momentas: 111,5 Nm 2

Pavaros: 6Ratų bazė: 1445 mm

Svoris: 183 kg

Sėdynės aukštis: 835 mm

Degalų bako talpa: 17 l

Kaina: apie 49 000 Lt

1 - esant 11500 aps./min.2 - esant 9500 aps./min.

Techniniai duomenys:

Techniniai duomenys:

Techniniai duomenys:

Darbinis tūris: 249 kub. cm

Maksimali galia: 23 AG 1

Sukimo momentas: 22 Nm 2

Pavaros: 6;

Ratų bazė: 1445 mm;

Svoris: 143 kg;

Sėdynės aukštis: 875 mm;

Degalų sąnaudos: 2,26 l/ 100 km 3

Degalų bako talpa: 7,7 l

Kaina: apie 10 000 Lt

1 - esant 8500 aps./min.2 - esant 7000 aps./min.3 - važiuojant pastoviu 60 km/val. greičiu.

Techniniai duomenys:

1

3

2

4

15min • 2012 m. balandžio 27 d.38 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Pašaras. Romanas. Pasimatymas. Ten. Dalelės. Sabalena. Avarija.

Kapai. Lasas. Sakalai. It. Vys. Po. Kasi. Rima. Alsino. Ps. Pipiras. Raina.

Va. Samanota. Ei. Gana. Takas. Tanus. Gal. Viso. Isokas. Rasa.

Padalyvis. Asavas. Pati. Šilas. Rimas. Kamera. Irako. Ralis. Mana.

Atėj. Kasosi. Sysas. Aparato. Oras. Kola. Ak. Osaka. Siena. Baltinius.

Kanapa. Na. Laiko. Katei. Vaga. Sen. Ispanas. Naktis. Ala.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: RAŠTAS

Avinai kitos savaitės viduryje gali gauti paskolą, kurios ilgai laukė. Kaip ir anks-čiau, santykiai su mylimu žmogumi bus džiaugsmo šaltinis.

Jaučiai turėtų tiksliai apibrėžti savo tiks-lus. Suplanuokite savo veiksmus kitą sa-vaitę ir griežtai laikykitės šio plano. Netru-kus jums gali iškilti didelė dilema.

Dvyniai ryšis įgyvendinti naujas idėjas ir sumanymus. Tai gali būti rizikinga, bet jeigu neabejojate savo veiksmų teisingu-mu, drąsiai imkitės darbo.

Vėžiai gali būti paskirti į naują darbą ir paaukštinti. Jūs turėsite suburti komandą. Atskirai nė vienas jos narys nebus proto bokštas, bet visi drauge taps tvirta atrama.

Liūtai pačioje savaitės pradžioje pasira-šys naudingą verslo sutartį, kuri netru-kus turėtų duoti gražaus pelno ir padėti išspręsti fi nansines problemas.

Mergelės sėkmingai realizuos ilgalaikį verslo projektą ir visą savaitę bus puikiai nusiteikusios. Neturės priežasčių liūdėti ir kūrybinių profesijų Mergelės.

Svarstyklės turės apsišarvuoti kantry-be ir gerai apsvarstyti iš pirmo žvilgsnio naudingus dalykinius pasiūlymus – jie gali tapti spąstais jums ir jūsų pinigams.

Skorpionų laukia sėkminga savaitė. Jums seksis visur, ypač verslo srityje. Valstybės tarnautojai gaus didesnę algą ir bus paskirti į aukštą postą.

Šauliai turės progą sustiprinti savo pa-dėtį darbe ir įsitvirtinti verslo srityje. Dau-giau dėmesio skirkite šeimyniniams ir as-meniniams reikalams.

Ožiaragiai kitą savaitę pradės realizuoti pelningą projektą. Įsimylėjėliai turės pro-gą gerai pažinti vienas kitą. Romantiškoje aplinkoje jie galės mėgautis savo jausmais.

Vandeniai įgyvendins ilgalaikį verslo projektą. Jūsų laukia pelnyta sėkmė ir geras atlygis. Sportininkų laukia perga-lės tarptautinėse arenose.

Žuvys pajus didžiulį energijos antplūdį. Jūsų fi nansinės perspektyvos labai geros, galite pasižymėti darbe. Turite puikių šan-sų išplėsti verslą.

Horoskopai Kryžiažodis

– Tavo žmona, matyt, labai supyko, kad bare gėrėme iki trečios ryto?– Ne, nelabai. Tuos dantis vis tiek reikėjo rauti.

Mielieji keleiviai, sveikiname jus mūsų lėktuve. Už jūsų komfortą ir saugumą skrydžio metu lėktuvo kapitonas kelia savo pirmąjį tostą.

– Atleiskite, o pro jus ką tik neprabėgo avinų banda?– O tu turbūt atsilikai?

Anekdotai

Sunkus

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Lietuvoje ŠiandienSinoptikai prognozuoja ramius, saulėtus ir vasariškai šiltus orus. Penktadienį

bus apie 22, pajūryje –17 laipsnių šilumos. Šeštadienį daug kur šils iki 24

laipsnių, tik prie jūros bus vėsiau. Sekmadienį bus 20–26 laipsniai šilumos.

Kitos savaitės pradžioje lietaus neprognozuojama, šils iki 26 laipsnių.

04-28 d.

9 / 24 9 / 24 11 / 17 10 / 22

04-29 d.

11 / 26 12 / 26 12 / 20 11 / 24

04-28 d.

9 / 22 9 / 22 9 / 24 9 / 24

04-29 d.

11 / 24 11 / 24 12 / 26 12 / 26

Vilnius

Kaunas

Alytus

Panevėžys

Utena

Šiauliai

Klaipėda

22

22

22

22

22

22

17

VėjasPietų

4-10 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 25

Berlynas 22

Londonas 15

Madridas 19

Maskva 21

Minskas 19

Oslas 12

Paryžius 15

Praha 23

Ryga 19

Roma 26

Stokholmas 14

Talinas 16

Varšuva 22

Vil i

Kaunas

U

Alytus

22

P ėž

Vidutinis Lengvas

sudo

ku

Š

Kl i ėd

15min • 2012 m. balandžio 27 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Daug fi zinio darbo, stipri širdis ir žiūrėjimas į viską ramiai, be streso – tokia yra Petro Žiūko ilgaamžiškumo paslaptis. 105-erių sulaukęs vyras, nors girdi prastokai, tačiau yra šviesaus proto ir savarankiškas.

Kupiškio rajonas, Maksvyčių kaimas. Baltą mūrinį namą gaubia tujos, krūmai ir obelys. Melsvais žiedais vėjyje mojuoja gėlės, ant nupjauto medžio supasi tamsiai nudažy-tas medinis ratas. Kieme už vielinės tvo-ros vaikštinėja kelios juodos vištos ir bal-tas gaidys. Tylą perskrodžia šuns lojimas ir bruzdesys. Namas ir kiemas tvarkingi, prižiūrėti – net neįtartum, kad čia gyvena itin garbaus amžiaus žmonės.

Triskart pabeldžiu į duris. Jas atidaro mažulytė močiutė – 86-erių Anelė, ilgaam-žio Petro žmona. Moteris nedrąsiai kvie-čia vidun.

Sveikas, tik svaigsta galva„Gerai atrodo pagal savo metus“, – pagal-voju, išvydusi svetainėje sėdintį ir rankoje lazdą laikantį Petrą. Staiga suvokiu, kad ne-žinau, kaip apskritai atrodo tokio amžiaus sulaukę žmonės – šimtamečių paprasčiau-siai neteko sutikti. Pasipuošęs rusvai žals-vos spalvos kroksais, mėlynais languotais marškiniais ir plačiomis tamsiomis kelnė-mis senukas šypteli pro lūpų kampučius ir skleidžia vidinę ramybę.

Prie svečių ir dėmesio jis jau beveik ap-siprato – balandžio 15-ąją 105-ąjį gimta-dienį atšventęs senolis buvo aplankytas ir pasveikintas tiek Kupiškio rajono savival-dybės mero Jono Jaručio, tiek laikinosios Noriūnų seniūnės Irenos Barčienės, tiek Panevėžio apskrities žurnalistų.

Kaip jaučiatės, klausiu. „Kad jau nebe-kokia sveikata. Sveikas tarytum, bet galva sukasi“, – pakankamai guviai atsako vyras. Petras prastai girdi, dėl to kalbėti su juo rei-kia garsiai. Žmona Anelė juokiasi, kad jos vyras dėl galvos svaigimo pas gydytojus neina, tik vaistų išgeria, – nes nėra jokios ligos. Tiesiog senatvė.

Ką Petras veikia per dienas? „Miegu, kū ti daugiau veiksi“, – aukštaitiška tarme šypsodamasis atsako senolis. Vyras dabar prasčiau mato, todėl nebegali skaityti laik-raščių, nebent tas vietas, kur didelėmis raidėmis parašyta. Kartais pažiūri televi-zorių. Taip ir bėga dienos.

Į viską žvelgia ramiaiPetras Žiūkas gimė septynių vaikų šeimoje 1907 m. Vyras pergyveno abu pasaulinius karus, krizes, okupaciją, tačiau išliko šal-tų nervų. „Jis visą laiką toks. Tokie stip-rūs žmogaus nervai, – paprastai paaiškina Anelė ir priduria: – Ir širdis jo labai stipri. Kai kažkada buvo pas daktarą Kupišky, tas pasakė: tavo širdis – kaip arklio!“

Žiūkai susituokė prieš 60 metų, susi-laukė dviejų dukrų – Dalės ir Jolitos. Vie-na gyvena Kupiškyje, kita – Utenoje. Jos dažnai aplanko tėvus. Kaip ir keturi Petro bei Anelės anūkai bei du proanūkiai. Štai ir mano apsilankymo išvakarėse viena dukra buvo su šeimyna, padėjo tėvams apsitvar-kyti namus, kiemą.

Vasaromis iš Utenos pas Žiūkus atva-žiuoja žentas Vitolis, nušienauja žolę. Iki savo šimtmečio tą darė pats Petras,tačiau dabar jau sunkiau judėti. Kartais Žiūkus aplanko ir kaimynai, tik jų tarp gy-vųjų lieka vis mažiau. „Aplinkiniai namai –tušti“, – atsidūsta A.Žiūkienė.

Domiuosi, kaip taip nutiko, kad Anelė – tokia jauna žmona. Jaunesnė už vyrą net 19 metų. Močiutė patenkinta šypsosi: „Kodėl gi jauna. Tais laikais toks amžiaus skirtu-mas – nieko baisaus.“

Abu Žiūkai dirbo kolūkyje. Anelė – fermo-je, prie veršių, o Petras kurį laiką – vežiku: veždavo pašarus gyvuliams. Vėliau dirbo laukuose. Daug fi zinio darbo, lydimo ge-ros nuotaikos, matyt, ir suformavo stiprią sveikatą. „Matyt, lemta tiek išgyventi“, – sako sutuoktiniai.

40 | Reportažas

Ilgaamžiškumo paslaptis – šalti nervai

Maksvyčių kaimeŽiūkų namo kiemas – vienas labiausiai išpuoselėtų.

P.Žiūkui tiek metų, kad jis galėtų preten-

duoti tapti seniausiu Lietuvoje žmogumi.

Tačiau tikslių duomenų, kiek metų yra vy-

riausiam mūsų šalies žmogui ir kas jis toks,

nėra. Vytautas Navaitis (nuotr.), agen-

tūros „Factum“ vadovas,

teigia, kad registruo-

dama ilgaamžiškumo

rekordą agentūra

nenori vadovautis

vien pasu. Reikėtų

duomenų iš baž-

nytinių knygų apie

žmogaus gimimą.

Tačiau seniau daž-

nai būdavo tokių

atvejų, kad gimus vai-

kui jam suteikdavo tėvo

vardą. Taigi vienodu vardu ir

pavarde šeimoje būdavo du asmenys, tad

net radus bažnyčioje įrašą kyla klausimas,

ar jis priklauso būtent tam asmeniui. Rei-

kia šeimos duomenų: kas tėvai, kiek šei-

moje vaikų buvo, kelintas tas vaikas.

„Galų gale, buvo daug karų ir kitų nelaimių,

ir susidarė įvairių gyvenimiškų situaci-

jų, kad žmonėms buvo paranku arba save

pajauninti, arba pasendinti“, – problemas,

trukdančias atrasti ilgaamžį rekordininką,

dėstė V.Navaitis.

Lietuva neturi vyriausio žmogaus

105-erių Petras

ir 86-erių Anelė

Žiūkai patys savimi

pasirūpina.

D.Daškevičiūtės nuotr.

ovas,

o-

o

ai-

ėvo