Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 29 (1260) • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Sportas

Apšepusi talentų kalvė

Kauno „Šilainių“ baseinas – ankštas ir apgriuvęs. Tačiau būtent čia septynerius metus treniravosi R.Meilutytė. Maža to, ten pat išugdyti dar keturi Lietuvos olimpiečiai. Baseino rekonstrukcijos projektas parengtas jau seniai, tačiau pinigų remontui vis neatsiranda.

6 psl.

IT kodas

Verslas, kuriam krizė nebaisi

„Vienas didžiausių jaunų technologinių įmonių privalumas – joms ekonominės krizės ne tokios baisios, kaip kitiems verslams. Jei idėja gera, investuotojų atsiras“, – pataria „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas.

9 psl.

Tyrimas

Sukčių žabangose „Labas, aš policijoj. Pasuk šiuo numeriu“. Daugelis jau supranta, kad tokios ir panašios į mobilųjį telefoną atskriejusios žinutės – sukčių spąstai. Tačiau vis dar atsiranda užkimbančių. „15min“ aiškinasi, kaip veikia tokie triukai.

12–13 psl.

E.O

vča

ren

ko

nu

otr

. A

.Ufa

rto

/ B

FL

nu

otr

.

Visuomenė

Sodybų tuštėjimo metasLietuva pradeda priminti Sacharą, kur retai kada sutiksi žmogų. Menkai apgyvendintų seniūnijų per keletą metų padaugėjo dukart. Provinciją graužia keli kirminai – mažas gimstamumas, nedarbas ir tinginystė. Bet netrūksta ir tokių vietovių, kur žmonės trykšta optimizmu ir puikiai tvarkosi. Tuo įsitikino tyrimą kaip tankiai gyvenama Lietuva atliekantys mokslininkai. 10–11 psl.

„Tai pirmasis“, –

į rankas paėmusi

medalį pasakė

R.Meilutytė.

AFP nuotr.

Auksinė žuvelė

Net jei Virgilijus Alekna diską nusvies 70 m, o krepšinio rinktinė šeštą kartą iš eilės pateks į olimpiados pusfi nalį – Londono žaidynes Lietuva prisimins kaip penkiolikametės plaukikės Rūtos Meilutytės triumfo areną.

4–5 psl.

JuJuJ lil us BBliiliūdūdūdū žižižižž uususss

I.G

elū

no

nu

otr

.

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.2 | Aktualijos

Ar po Rūtos Meilutytės triumfo olimpiadoje plaukimui Lietuvoje prasidės aukso amžius?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 5897redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

„F & L“ production

15min.lt apklausa

Euforija greit išblės – Lietuvoje nėra

baseinų net tam, kad vaikai išmoktų

plaukti (12022) 51 proc.

Rudenį į plaukimo treniruotes ateis

keliais vaikais daugiau, bet tik tiek

(7534) 32 proc.

Vilniuje bus pastatytas olimpinius

standartus atitinkantis baseinas,

plaukimo mokyklos sulauks

valdžios dėmesio (3016) 13 proc.

Plaukimas manęs nedomina

(1068) 5 proc.

Geriau patyręs?Kad ir kur eitumėte, jis pastos jums kelią. Perfra-zuojant smagią K.Sajos apysaką, Viktoras, kurio de-klaruota gyvenamoji vieta – ne namas, ne gatvė, o vis dar Sovietų Sąjunga, dabar ant stogo, Palangoj ir kitur. Žvelgia į mus su panieka ir šaiposi: nu, ką, labusai, džiaukitės, kad tulikuose savo portretų dar nekabinu, nes niriaikia – vis tėk už mania balsosit.

„Mes žinome kaip!“ – atitaria „darbiečių“ rinkimų šūkį partiniai lumzdeliai. Geras šūkis. Ta prasme geras, kad turi velniškai daug tęsinių.

Mes žinome, kaip tvarkyti juodąją partijos bu-halteriją! Mes žinome, kaip mokėti algas vokeliuo-se, ir tapti populiariausia partija! Mes žinome, kaip pabėgti nuo teisingumo į Maskvą, o po pusantrų metų lyg niekur nieko sugrįžti ir tapti vienu iš 12 Lietuvos europarlamentarų.

Partijų šūkiai yra geriausias humoras, kokį kada nors yra suskėlę juokus tik su valstybės biudžeto milijardais temokantys krėsti politikai. Tiksliau, šū-kiai tokie rimti, kad asociacijas mėgstančiam žmo-gui gali sukelti juoką iki žagsulio.

„Mes už dirbančius!“ – sako liberalcentristų fi ure-riuko nuotrauka. Instinktyviai imi dairytis partijos, kurios šūkis – „Mes už tinginius, valkatas ir veltė-džius!“ Nėra tokios? Tuo žavesnis liberalcentristų lozunginis idiotizmas.

„Svarbiausia – žmogus!“ – stena sauso opozicijos davinio iškankinti socialdemokratai. Teisingas šū-kis. Aksioma, kuriai nereikia įrodymo. Tikrai parti-jai šįmet rūpi ne katinų, barsukų, kiškių ar pempių, o žmonių balsai. Tai, kad žmogus yra svarbiausias, net šiukšlynų katinai jaučia.

„Sveiko proto balsas“, – prisistato Liberalų sąjū-dis. Čia jau juokas pro ašaras. Tuo metu, kai kitose šalyse į parlamentus išrenka vieną kitą beprotį, pas mus proto balsas malasi ties 5 proc. barjeru.

„Kartu pasiekėme daug. Nesustokime!“ – paskui A.Kubilių į statų J.Biliūno žiburio kalną pedalus mindami prakaituoja konservatoriai. Iki kaulų sme-genų teisingas šūkis: sustosi, opoziciniu akmeniu vėl ilgam pavirsi.

Apskritai stebėti konservatorių konvulsijas prieš rinkimus tuo metu, kai jie valdžioje – smagumėlis. Kuo daugiau jokios dalykinės patirties partinių skau-tų ir davatkų jie per ketverius metus yra prikaišioję į valstybės tarnybą, tuo smarkiau paisto apie patirtį.

Prisimenate milžnišką V.Landsbergio tapytą port-retą ant Valstybės kontrolės pastato XX a. pabaigo-je, kai konservatoriai dar keldavo savo kandidatą į prezidentus? Ką šaukė? Geriau patyręs!

Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės… Jei rimtai, tai iš visų mūsų partijų šūkių kyšo tas pats egzisten-cinis nuovargis. Tiek senųjų tradicinių, tiek vidu-riuojančių populistinių, tiek buldogą su raganosiu bandančių sukryžminti „naujabangių“ sąrašų. An-tai drąsiai besislepianti nuo teisingumo svarbiausia Lietuvos teta tebegalvoja drąsų šūkį.

Vieną rudens rytą, kai vėjai per naktį nupūtė visus lapus ir bandė nupūsti visas šakas, Pūkuotukas su Paršeliu sėdėjo Galvojimo Vietoje ir galvojo. Sugalvo-jo murmelę: „Šita saulėta vieta / Yra Pūkuotuko. /Čia galvoja šį bei tą / Vienas toks Meškiukas. / Ak, kad tave kur, tiesa, / Ir Paršelio ši vieta.“

Lietuvos partijoms labiausiai tinkanti murmelė?

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Iš visų partijų šūkių kyšo egzistencinis nuovargis.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Danijos undinėlė labiausiai mylėjo princą, o Lietuvos – savo tėvynę.

„Durnas klausimas, – tiesiai rėžia Rūta, kai kas nors ją bando remti prie sienos dėl pilietybės keitimo.– Nebūsiu aš britė, ir taškas.“

Savaitės žmogus –

R.Meilutytė

Apklausoje

dalyvavo

23640žmonės

51 proc.

32 proc.

5 proc. 13

proc.

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Pavargę herojaiAtakos pradžioje M.Kalnietis žvilgt į kairę, į dešinę, o netrukus šveičia buką tritaškį. Arba sustoja, taip ir neradęs atakos tęsinio. Galvas kraipo prieš akimirką gindamiesi sunkiai dirbę komandos draugai. Mūsų įžaidėjas yra poetas aikštėje, bet olimpiadoje išgy-vena kūrybines kančias.

Kodėl K.Kemzūra nuolat kalba apie energiją, grei-tį, agresyvumą? Ir svarbiausia – nusiteikimą? Todėl, kad dalis Lietuvos rinktinės krepšininkų norą žaisti painioja su noru norėti. Kita dalis – nori, bet ne visa-da gali. Trečia – nori, bet to nebeužtenka. Groja trys orkestrai. Ir į taktą jie pataiko retai.

18-mečių rinktinė, pirmas sezonas Eurolygoje, 19-mečių rinktinė, vyrų rinktinė, pagrindinė „Lie-tuvos ryto“ vidurio puolėjo vieta, vėl vyrų rinktinė, dvi aklimatizacijos. Esate naivūs, jei vis dar tikite, kad J.Valančiūnas mėgaujasi krepšiniu. Nesvarbu, kad vos 20-ies, bet Toronto „Raptors“ gaus išsunk-tą kempinę.

Anksčiau stabiliausias P.Jankūnas pastaraisiais metais tapo priešingybe. Vienose rungtynėse suren-ka 38 naudingumo balus, kitose – 5. Įmeta 20 taškų, vėliau nė vieno. Stabilumą ir kokybę lemia psicho-loginis nuovargis. Krepšinio persisotinusiems žai-dėjams aikštėje sunku sukaupti dėmesį ir mąstyti kūrybiškai. Trenerio žodžiais, nusiteikti.

Jei vieniems poilsio signalus siunčia protas, kitiems raudoną šviesą įžiebia pavargę kūnai. R.Kaukėnas grįžo po antrą kartą trūkusių kryžminių kelio raiš-čių. Per metus S.Jasaičiui operuota kirkšnis, ranka, meniskas, traumuota šlaunis ir kelis. Sulūžo skaus-mo iki šiol nepaisęs R.Javtokas.

Žmogus visiškai atsinaujina kas septynerius me-tus, kai organizme nebelieka nė vienos senos ląste-lės. Krepšinio narkomano noro svaigintis neatimsi net tada, kai jam bus 65-eri. Tačiau ir Š.Jasikevičiaus

kūnas nebe tas, kuris Atėnuose amerikiečiams sulei-do mirtiną nuodų dozę.

Metai smogė D.Songailos judesių bei koordinaci-jos tikslumui. Puolėjo, kaip ir Š.Jasikevičiaus, žaidi-mas vis dažniau priklauso nuo varžovų fi zinės jėgos ir meistriškumo. Veteranai nori, bet ne visada gali. Atneša tiek naudos, kiek leidžia varžovai.

Pastarieji žino, kad Lietuva neturi tikro snaiperio. Nėra antro numerio – stabilios taškų darymo mašinos iš toli. Nėra ir vidurio puolėjo, pelnančio 10 taškų ir atkovojančio 10 kamuolių.

Žodžiu, neturime nei naujo A.Macijausko, nei S.Štombergo, nei R.Šiškausko, o juos kažkada tu-rėjome vienu metu. Atėnų olimpiadoje individua-liais veiksmais po 30 taškų galėjo įmesti bet kuris iš jų, ir dar Š.Jasikevičius. O juk dar buvo D.Slanina ir D.Šalenga. Savo klubuose visi buvo lyderiai. Varžo-vai nežinojo, kurį, kada, ir svarbiausia, kaip uždeng-ti. Trūksta ir gynybos ramsčio. Tokio, koks buvo D.Nowitzkį uždengdavęs M. Žukauskas.

Londone visi varžovai žino: pakanka uždengti L.Kleizą. Vienintelį dabar tikrą lyderį. R.Seibutis, J.Mačiulis ir M.Pocius – geri žaidėjai. Bet ne žvaigždės, kaip jų pirmtakai. Komandinio tipo krepšininkai pri-klauso nuo kitų. Nuo įžaidėjų. Buksuojančių įžaidėjų.

Išskirtinio talento ir Turkijoje nebuvo. Skirtumas tik tas, kad ten varžovus šokdino vienas, darnus ir no-rintis puikiai groti orkestras. To nėra ir nebegali būti. Toks dabar Lietuvos krepšinio lygis. Nors mes vis dar norime olimpiados bronzos. Bet tik iš įpročio. Rei-kia pripažinti: šiuo metu mūsų pergalės – praeityje.

Komentaras

Martynas Pupininkasredakcija@15min.lt

Šiuo metu neturime nei naujo A.Macijausko, nei S.Štombergo, nei R.Šiškausko, o juos kažkada turėjome vienu metu.

4 | Olimpiada

Julius Bliūdžiusj.bliudzius@15min.lt

Net jei Virgilijus Alekna diską nusvies 70 m, o krepšinio rinktinė šeštą kartą iš eilės pateks į olimpiados pusfi nalį –Londono žaidynes Lietuva prisimins kaip iš Kauno kilusios ir pastaruosius dvejus metus Plimute (Anglija) besitreniruojančios Rūtos Meilutytės triumfo areną.

Penkiolikmetės plaukikės, kuri per vieną dieną iš tik draugams ir artimie-siems žinomos panelės tapo pasauli-ne žvaigžde, pasirodymą olimpiniame Londone aptarinėjo ryškiausios garse-nybės ir prestižiškiausi sporto leidiniai.

Negailėjo liaupsių „Istorinė 15-metės pergalė“, – skelbė BBC.com, pabrėždama, kad tai pirma-sis Lietuvos plaukikų olimpinis me-dalis po Nepriklausomybės atgavimo. „Moksleivė aukso medaliu šokiravo pasaulį“, – tęsė „Reuters“. „Dienos olimpietė: jai tik 15 metų, o ji jau lai-mėjo savo pirmąjį auksą“, – neatsili-ko ir CNN.

Pasakišką pergalę moterų 100 m plaukimo krūtine rungtyje iškovojusi R.Meilutytė tapo karščiausia sporto pasaulio sensacija. Lyg Jeremy Linas, apžavėjęs pasaulį praėjusio NBA sezo-no viduryje.

„Kaip viskas pasikeitė nežinomai R.Meilutytei, – apibendrino ESPN. – Būdama 15-os ji atvyko į olimpines žai-dynes su paprastais tikslais. Dalyvau-ti. Atiduoti visas jėgas. Pasilinksminti. Aukso medalis buvo tolimos ateities svajonė. Tačiau po pirmojo plaukimo viskas pasikeitė.“

Pasaulio čempionė Rebecca Soni pri-sipažino, jog sužinojusi R.Meilutytės rezultatą atrankos plaukime, nusikei-kė: „Pasakiau: „O, šū...! Dabar teks tik-rai pasistengti.“

Vis dėlto amerikietės pastangos buvo bergždžios. Nors fi nalinio plaukimo pas-kutiniuose metruose R.Soni grėsmingai prisivijo lietuvę, paskutinio grybšnio pasaulio čempionei pritrūko. Jai teko tenkintis sidabro medaliu, bronza ati-teko japonei Satomi Suzuki.

Pirmasis startas suaugusiųjų sporteNeįtikėtina, bet tai buvo apskritai pir-masis R.Meilutytės, beje, anksti vaikys-tėje netekusios motinos, kuri žuvo au-toavarijoje Kaune, startas aukščiausio lygio suaugusiųjų varžybose. Dėl am-žiaus cenzo nei Europos, nei pasaulio čempionatuose ji nebuvo dalyvavusi.

„Ji – lietuviškasis Michaelas Phelp-sas“, – R.Meilutytę su garsiuoju JAV plaukiku lygino rusų komentatoriai.

Italijos žiniasklaida plaukikei prilip-dė kitą pravardę – „Varlė karalienė“, mat Italijoje plaukimas krūtine vadi-namas varlyte.

R.Meilutytę socialiniuose tinklala-piuose pasveikino futbolo žvaigždės

Wayne‘as Rooney ir Robinas van Per-sie, „Red Hot Chilli Peppers“ vokalistas Anthony Kiedis. Lietuvę gyrė Australi-jos plaukimo legenda Ianas Thorpe‘as, kuris jau po atrankos plaukimo drą-siai pareiškė, jog niekas nesutrukdys R.Meilutytei iškovoti aukso.

Britai: kodėl ji lietuvė?Ne mažiau nuoširdžiai nei Lietuvą R.Meilutytės pergalė pradžiugino ir Plimuto miestą, Anglijoje. Būtent čia įsikūrusioje geriausioje Anglijos plau-kimo mokykloje pastaruosius dvejus metus treniruojasi lietuvė, klausanti trenerio Jonathano Ruddo nurodymų. „Mes visi čia beveik verkiame. Tai toks didis pasiekimas“, – prisipažino viena iš mokyklos trenerių Sarah Dunn.

Tai, kad naujoji olimpinė čempionė plaukimo paslapčių mokosi Didžiojoje Britanijoje, pažymėjo ir britų spauda. „15-metė moksleivė iš Plimuto stul-binančiai iškovojo auksą... Apmau-du, kad atstovavo Lietuvai“, – liejo apmaudą „Daily Mail“. „R.Meilutytė iš Plimuto laimi auksą, bet jis atiteks ne Didžiajai Britanijai“, – antrino „The Independent“.

Britų žurnalistai R.Meilutytę apipy-lė klausimais, ar ji nesutiktų pasikeisti pilietybės. Penkiolikmetė jiems išrėžė į akis: „Durnas klausimas“.

„Man tai būtų didelė negarbė. Nega-lėčiau pasikeisti pilietybės. Nežinau, kas turėtų įvykti, kad pasikeisčiau. Tik-rai niekad gyvenime to nebus. Kad ir siūlytų didelius pinigus. Manęs nie-kas nesuprastų, kaip man reikėtų grįž-ti į Lietuvą? Man ir treneris sako, jog, nepaisant to, kur treniruojuosi, turiu atstovauti savo gimtajai šaliai“, – sakė naujoji Lietuvos didvyrė.

Žaibiškai išaugęs populiarumasIšaugusį R.Meilutytės populiarumą vi-same pasaulyje puikiai atspindi ir lyg ant mielių didėjanti lietuvės gerbėjų ar-mija internete. Prieš olimpiadą lietuvė sekėjų „Twitter“ puslapyje turėjo vos kelis šimtus ir svajojo apie tūkstantį.

„Kažin, ar man pavyktų turėti 1000 pasekėjų iki Londono olimpiados pa-baigos?“ – klausė sportininkė.

Rytą po olimpinio triumfo sekėjų jau buvo daugiau nei 10 tūkst., dabar jų – beveik 17 tūkst. Dar sparčiau išaugo pačios R.Meilutytės redaguojamo „Fa-cebook“ profi lio populiarumas – nuo kelių šimtų narių prieš olimpiadą iki 46 tūkst. ketvirtadienio popietę.

„Prisipažinsiu – iki olimpiados neži-nojau, kas tokia yra R.Meilutytė, dabar

Kieta kaip titnagas

Prognozuotojai, kaip olimpiadoje

gali pasirodyti R.Meilutytė, sutarė

dėl vieno: milžiniškas perspektyvas

užgožia patirties stygius ir nežino-

mybė, kaip jaunoji plaukikė susi-

tvarkys su psichologine įtampa. Vis

dėlto įžvalgų, kad Lietuva plaukime

gali tikėtis medalio, buvo.

„R.Meilutytei vos 15 metų ir ji jau

yra viena geriausių plaukikių savo

šalyje. Ši mergina turi realų šansą

iškovoti medalį“, – likus keliems mė-

nesiams iki olimpiados rašė naujie-

nų agentūra „Reuters“.

Lietuvos plaukimo legenda, olim-

pinis čempionas, taip pat plaukęs

krūtine, Robertas Žulpa lūkesčius,

keliamus R.Meilutytei, siūlė ati-

dėti kitai olimpiadai. Jis teigė, kad,

norint sėkmingai rungtyniauti su

geriausiomis pasaulio plaukikėmis,

R.Meilutytei reikėtų subręsti, įgyti

daugiau patirties: „Sunku iš jos ti-

kėtis sėkmės per Londono olimpi-

nes žaidynes, tačiau Rio de Žaneire

(2016 m. olimpiadoje) jau gali išauš-

ti sportininkės diena.“

Jau tapusi olimpine čempione Rūta

kalbėjo panašiai: „Žinoma, visi sva-

joja apie medalį. Tik galvojau, kad

tai įvyks Rio de Žaneiro olimpiadoje.

Manau, kad Rio de Žaneire darysiu

tą patį, ką ir čia.“

Skirtingos prognozės

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d. Olimpiada | 5

Undinėlė iš Kauno R.Meilutytė paėmė aukso medalį į rankas ir pasakė: „Tai pirmasis“

ją žino visas pasaulis!“ – „Twitter“ tinkle parašė Lietuvos dviračių sporto žvaigždė Tomas Vaitkus, ir šie žodžiai geriausiai at-spindi tai, kaip žaibiškai plaukikė išgarsėjo.

Apie lietuvės triumfą buvo pradėti kurti net ir pokštai. „Mokytoja: Taigi, ką nuvei-kei per vasaros atostogas? R.Meilutytė: Ai, tapau olimpine čempione“, – nepamiršda-mi, kad R.Meilutytė yra dar tik moksleivė, šypsojosi internautai.

Pretendentė į pasaulio rekordą?Pusfi nalyje atplaukusi per 1 min. 5,21 sek. ir pasiekusi Europos rekordą, R.Meilutytė užfi ksavo ketvirtą geriausią visų laikų mo-terų 100 m plaukimo krūtine rezultatą. Pasaulio rekordas – 1 min. 4,45 sek. – nuo 2009-ųjų priklauso amerikietei Jessicai Hardy. Ar R.Meilutytė pajėgi jį pagerinti?

„Viskas įmanoma. Kažkas gerino rekor-dus anksčiau, kodėl dabar to negalėtų da-ryti Rūta? Būtų nuostabu pagerinti rekor-dą, kuris pasiektas plaukiant tuomet, kai buvo leidžiami specialūs kostiumai.

Rūta net nežino, ką reiškia plaukti su specialiu kostiumu. Ji nėra jų bandžiusi.

Jai nereikia galvoti, kad plaukimo takelyje gali padėti apranga. Ji išmokusi pasikliauti tik savo jėgomis, – sakė Londone sužibu-sios 15-metės treneris J.Ruddas ir pridū-rė: – Vienintelė R.Meilutytės galimybių riba yra ji pati.

Neįtikėtina, bet net būdama tokio jauno amžiaus ji debiutavo olimpinėse žaidynėse taip, tarsi tai būtų eilinės varžybos. Basei-ne ji neparodė jokių jaudulio ženklų. Jos taip pat nejaudino varžovių autoritetas, o tai yra didžios sportininkės bruožas.“

Skendo per pirmąją treniruotęRūta gimė 1997 m. Kaune. Kiek anksčiau nei buvo planuota. Turėjusi gimti balandžio pradžioje, Rūta pasaulį išvydo kovo 19 d.Būdama ketverių Rūta neteko motinos. Per 2001-ųjų Velykas pėsčiųjų perėjoje 34 metų moterį partrenkė ir mirtinai sužalojo automobilis. Rūta augo su dviem vyres-niais broliais, prižiūrima tėvo ir močiutės.

„Ketverius metus lankiau krepšinį, bet susilaužiau koją, todėl teko mesti. Visko buvo. Bandžiau lengvąją atletiką, šokius. Bet plaukimas visuomet buvo pirmoje vietoje. Į plaukimą atėjau dėl to, kad iš-mokčiau plaukti, nebijočiau vandens ir pagerinčiau laikyseną. Taip ir likau“, – pasakojo Rūta.

Pirmasis jos treneris Giedrius Martinio-nis iškart įžvelgė mergaitės perspektyvas. „Vieną dieną ji taps šalies rekordininke“, –penkiametės tėčiui Sauliui Meilučiui tuomet išpranašavo treneris. Šiandien R.Meilutytei priklauso penki Lietuvos suaugusiųjų rekordai ir vienas Europos.

Treneris puikiai prisimena pirmąją R.Meilutytės treniruotę: „Ji buvo pirmasis vaikas, kuris skendo per mano treniruotę.“

Olimpinėse žaidynėse sportininkę lydė-jo ne G.Martinionis. R.Meilutytė po trium-fo viešai padėkojo pirmajam treneriui ir visai Šilainių baseino bendruomenei, ku-rią pavadino savo šeima. Jaunąją Lietuvos plaukikę olimpinio aukso link nuvedė bri-tas J.Ruddas.

Plimutas – plaukikų kalvėPlimutas, į kurį beveik prieš dvejus metus su tėvu persikėlė Rūta – 250 tūkst. gyven-tojų turintis miestas pietvakarių Anglijoje. Čia veikianti plaukimo mokykla „Leander“ laikoma viena geriausių visoje Anglijoje.

Viena iš mokyklos sėkmės priežasčių –bendradarbiavimas su Plimuto kole-džu. Mokiniai turi galimybę gauti gerą

išsilavinimą ir geriausias treniruočių są-lygas. „Plimute mes dirbame kiek kitaip. Esame sukūrę savitą, kiek neįprastą treni-ruočių sistemą. Tai išlaiko jaunimo susido-mėjimą ir motyvaciją“, – teigė J.Ruddas.

Paklaustas, ar būtų R.Meilutytė tapusi olimpine čempione, jei nebūtų išvykusi į Angliją, o pasilikusi Lietuvoje, J.Ruddas išliko diplomatiškas: „Kodėl gi ne? Bet to niekada nesužinosime.“

„Nesistengiu svarstyti, kas būtų, jeigu būtų, – į tą patį klausimą atsakė pati Rūta. –Prie plaukimo krūvių Anglijoje gana grei-tai pripratau, nors čia jie žymiai didesni, ir iš pradžių sunku buvo. Bet čia mano tre-niruočių sąlygos – puikios. Tikiuosi, kad daugiau Lietuvos sportininkų gaus tokias sąlygas, nes yra tikrai talentingų žmonių“.

Paprasta ir nepasikėlusiJ.Ruddas giria auklėtinę, sakydamas, kad ji išskirtinė ne tik plaukimo takelyje: „Rūtos charakteris – sudėtingas. Ši jauna mergina brandi ne pagal metus. Turi keistą humoro jausmą. Nuolat atsiunčia tokių beprotiškų vaizdų iš „Youtube“, net stebiuosi, kaip tokių randa. Jos juokeliai man primena „Monty Python” (britiško juodojo humoro trupė, – red. past.) humorą“, – paprašytas apibūdinti auklėtinę kalbėjo J.Ruddas.

„Bet ji yra labai susikoncentravusi į tai, ką daro. Gyvena plaukimu. Ji elgiasi kitaip nei dauguma bendraamžių. Eina į vaka-rėlius, bet grįžta anksti, kad galėtų laiku atsigulti. Niekada nevalgo greito maisto.

Kai taip elgiasi penkiolikmetė, yra kažkas nepaprasto“, – pasakojo J.Ruddas.

„Visiška tiesa, kad sportuojant tenka atsisakyti daug visokiausių paprastiems paaugliams įprastų linksmybių, malonu-mų. Bet tai nereiškia, kad visai nesilinks-minu. Tie sportininkai, kurie myli tai, ką daro, irgi linksminasi, tik kiek kitaip“, – kalbėjo Rūta.

„Laisvalaikiu tiesiog esu aš. Paprasta, ne-pasikėlusi. Laiką leidžiu su draugais, eina-me į miestą pasivaikščioti. Mėgstu šokti“, – tarsi prisistatydama išrėžia penkiolikmetė.

Paklausta, kaip įsivaizduoja save po de-šimties metų, Rūta šyptelėjo: „Oi, vis dar būsiu labai jauna. Man bus dar tik 25 metai. Manau, vis dar plauksiu ir, žinoma, studi-juosiu. Tikiuosi, išliksiu savimi.“

Rūta prasitarė, kad ateityje norėtų studi-juoti kineziterapiją: „Nesu moksliukė, bet norėčiau įgyti įdomią specialybę.“

„Prisipažinsiu – iki olimpiados nežinojau, kas tokia yra R.Meilutytė, dabar ją žino visas pasaulis!“ – džiūgavo Lietuvos dviračių sporto žvaigždė T.Vaitkus.

Kiek naujų vaikų plūstels į plaukimo užsiė-

mimus rudenį? Ar šis laimėjimas išjudins

baseinų statybas šalyje? Kaip keisis žmo-

nių domėjimasis ne tik krepšiniu, bet ir ki-

tomis sporto šakomis? R.Meilutytės pasie-

kimas akimirksniu sukėlė spėliones apie

plaukimo renesansą Lietuvoje.

„Lietuva iš naujo atrado plaukimą – sporto

šaką, kurios varžybas taip įdomu stebė-

ti“, – įsitikinęs Lietuvos olimpinės rinktinės

atašė Antanas Guoga. Jis žavisi, kad Rūta

apie sporto šakos ateitį galvoja labiau nei

apie asmeninę šlovę ar pinigines premijas:

„Ji nori, kad ši pergalė prikeltų Lietuvą, at-

kreiptų visų dėmesį į plaukimą, kitas spor-

to šakas, kurios susiduria su panašiomis

problemomis. Įsivaizduokite, Rūta eina su

treneriu ir galvoja apie tokius dalykus.

Tai – fantastika. Jie negalvoja apie premi-

jas, ordinus.“

Žinoma, Rūta gaus ir premiją. Kas jau kas,

o R.Meilutytė tikrai nusipelnė to, kad Vy-

riausybė paskirtų jai olimpiniams čempio-

nams numatytą 400 tūkst. Lt premiją.

„Kai po fi nalo susėdome vakarieniauti, ji

paėmė medalį į rankas ir pasakė: „Tai pir-

masis“. Tokie žodžiai man, treneriui, puiki

žinia. Tai puiki žinia Lietuvai, bet bloga li-

kusiam plaukimo pasauliui“, – didžiuoda-

masis sakė treneris J.Ruddas. Šie žodžiai

Lietuvai, kuri jau dabar savo auksinę žuve-

lę bent jau mintyse nešioja ant rankų, su-

teikia dar daugiau vilties.

Paskatins plaukimo atgimimą?

Pusfi nalyje R.Meilutytė pasiekė

Europos rekordą – atplaukė per

1 min. 5,21 sek.

AFP nuotr.

Užsk. Nr. 305884

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.6 | Sportas

„Iš tokio baseino – penki olimpiečiai, vie-nas iš jų – auksinis. Visi juokauja, kad gal-būt jo nereikėtų renovuoti, nes dar kas „nužiūrės“, – juokėsi Kauno plaukimo mokyklos direktoriaus pavaduotojas Eri-kas Skyrius.

Kiek surimtėjęs jis pripažino: basei-nas verkiant prašosi kapitalinio remon-to. Rekonstrukcijos projektas parengtas dar prieš septynerius metus, tačiau lėšų taip ir nesulaukta. „Aišku, suprantame, kad šalyje situacija sunki, bet gal ledai pa-judės po Rūtos medalio. Kauno savival-dybės nereikalaujame padėti ir trečiam baseinui, labiau žvalgomės į valstybės investicinių projektų programas“, – kal-bėjo E.Skyrius.

Nepaisant to, kad baseinas labai pras-tos būklės, vaikų jame niekada netrūks-ta. „Šilainiai – palyginus jaunas rajonas, jame daug vaikų, o baseinas – strategiš-kai patogioje vietoje. Be to, čia geri jauni treneriai“, – populiarumo priežastis įvar-dijo E.Skyrius.

Kaunas šiuo metu neturi nė vieno vei-kiančio 50 m baseino, todėl plaukimo mė-gėjai yra išsibarstę po penkis 25 m ba-seinus. Trys iš jų – „Vilija“, „Dainava“ ir „Šilainiai“ – priklauso Kauno plaukimo mokyklai.

Geriausios būklės yra „Dainava“, mat prieš penkerius metus buvo atlikti basei-no rekonstrukcijos darbai, kainavę apie 2,5 mln. Lt. 1973 m. Vilijampolės gyve-namajame rajone iškilusio baseino „Vili-ja“ būklė irgi nebloga. Šiuo metu vyksta trečiasis baseino rekonstrukcijos etapas.

Apšepusi talentų kalvė

Iš tokio Kauno „Šilainių“

baseino – penki olimpiečiai,

vienas iš jų – auksinis.

E.Ovčarenko nuotr.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Nacionalinis plaukimo centras, kuriame ugdomi talentai, petys petin dirbantys su treneriais, medikais ir mokslininkais.

Apie tai svajoja Lietuvos plaukimo federa-cijos prezidentė, Lietuvos kūno kultūros akademijos dėstytoja Ilona Judita Zuozienė.

– Lietuvos plaukikams sužibo viltis, kad auksinis Rūtos Meilutytės startas sujudins vandenis apleistoje baseinų infrastruktūro-je. Ar ir jūs tuo tikite?

– Rūtos pasiekimas džiugina ir leis dar kartą atkreipti dėmesį į plaukimo situaciją Lietuvoje. Baseinai ypač sveikintini mažuo-se miesteliuose. Štai Šakių pavyzdys rodo, kad baseiną galima pastatyti palyginus ne-brangiai. Ir ne tik įrengti. Jį išlaiko miestas, prisidurdamas lėšų ir iš komercinės veiklos. Kai nori, viskas įmanoma.

– Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, neskaitant privačių sporto klu-bų ir sveikatingumo centrų, Lietuvoje iš viso yra apie 40 baseinų. Ar jų neužtenka?

– Pagal baseinų skaičių Lietuva 20 kar-tų atsilieka nuo senųjų Europos valstybių.

Aišku, baseinas – labai brangus sporto objektas. Kainuoja ne tik jo įrengimas, bet ir eksploatacija, nuolatinė priežiūra. Tai – kasdienės investicijos.

Jų trūkumas privedė prie to, kad daugu-mos Lietuvos baseinų infrastruktūra, šilu-mos ir vėdinimo sistemos ne tik smarkiai susidėvėjusios, bet ir morališkai pasenusios.

Užtikrinti gerą baseino priežiūrą – iššūkis miestui, didelė fi nansinė našta.

– Atrodo, Vilniui ji tiesiog nepakeliama.– Vilniuje atsisakėme vykdyti varžybas,

nes Lazdynų baseino būklė apgailėtina. Tur-būt nerastume kitos ES šalies sostinės, kuri neturėtų geros tarptautinius standartus ati-tinkančios plaukimo bazės. Jei ne 50 m ba-seinas Alytuje, situacija būtų tragiška. Jame rengiame Lietuvos čempionatus ir pagrindi-nes varžybas. Džiugina Klaipėdos pasiryži-mas statyti naują 50 m baseiną. Neseniai Vy-riausybėje turėjome susitikimą dėl baseino statybos ir fi nansavimo. Šiam objektui sie-kiama gauti nacionalinės reikšmės statusą.

– Kaunas giriasi, kad iki metų galo duris at-vers modernus 50 metrų „Girstučio“ baseinas.

– Be abejo, tai – gera žinia. Tačiau jau da-bar žinoma, kad šis baseinas turės trūkumų. Rekonstruota ir praplatinta baseino vonia atitiks standartus. Dabar labai svarbu įdieg-ti šiuolaikinę įrangą sklandžiam varžybų vykdymui – laiko fi ksavimo sistemas ir pan. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad olimpinį Londono baseiną sudaro dešimt takų, nors sportininkai plaukia aštuoniuose. „Girstuty-je“ irgi bus aštuoni. To varžyboms pakanka, tačiau akivaizdu, kad jau atsiliekame nuo pasaulinių tendencijų.

Yra ir daugiau „kabliukų“. Pavyzdžiui, jei norėtume rengti Europos jaunių plaukimo čempionatą, „Girstutyje“ trūktų vietų žiū-rovams. Ten suprojektuota 500 vietų, nors tokioms varžyboms reikėtų apie 2 tūkst. Londono baseine žiūrovams skirta net 18 tūkst. vietų. Rekonstrukcijos pradžioje buvo pastebėti kai kurie bokštelių neatitikimai, todėl kreipėmės į Kauno miesto savivaldy-bę prašydami, kad būtų atliktos korekcijos.

Elektrėnų baseinas būtų neblogas, tačiau jo plotis neatitinka standartų.

– Kiek tarptautinio lygio baseinų Lietuvai reikėtų?

– Manau, kelių – didžiuosiuose miestuose. Tačiau vien jų neužtenka. Lietuvoje būtina turėti nacionalinį plaukimo centrą, kuria-me sportininkams būtų sukurtos geriau-sios treniruočių ir gyvenimo sąlygos. Jame treniruotųsi stipriausi šalies sportininkai. Kalbu ir apie nuolatinį kontingentą vaikų, kurie gyventų ir mokytųsi šalia to centro.

– Baseinai be trenerių turbūt nedaug ko verti. Šakiai iki šiol neturi trenerio, Varė-na – irgi. Kaip prisikviesti juos į provinciją?

– Pirmiausia reikia kalbėti su miestų vado-vais, kad būtų sukurti trenerių etatai. Tačiau įkvepiančių pavyzdžių jau turime. Labai

džiaugiamės, kad maždaug prieš penke-rius metus į Ignaliną nuvažiavo dirbti buvęs plaukikas Eugenijus Rakitinas. O šiandien viena jo auklėtinė jau Lietuvos čempionė! Anykščių atvejis irgi fenomenalus. Kai buvo pastatytas baseinas, tuometinis jo direk-torius kreipėsi į Kūno kultūros akademiją, prašydamas plaukimo specialisto. Dar būda-mas studentas į Anykščius išsiruošė Žilvinas Ovsiukas. Olimpietis Giedrius Titenis yra jo auklėtinis, kurio pasiekimai labai svarbūs plaukimo populiarinimui. Juk vaikai nori būti žvaigždėmis, todėl ir seka paskui jas.

– Ar privatūs sporto klubai ir sveikatin-gumo centrai, kuriuose įkurtos vandens zo-nos, prisideda prie plaukimo populiarinimo?

– Jie labiau užsiima sveikatinimu ir tik šiek tiek vaikų mokymu plaukti. Į sportą beveik visai nesiorientuojama. Paradoksas: net Vilniaus vaikų ir jaunimo centras, kurio baseinas nuolat perpildytas, sportininkų ugdymu neužsiima.

Tačiau ten dirba geri specialistai, todėl, pamatę talentingą vaiką, siunčia į Vilniaus vandens sporto mokyklą. Plaukimo sporto vystymas lieka federacijų ir sporto mokymo įstaigų prerogatyva.

I.J.Zuozienė: „Modernūs baseinai – dar ne viskas“

„Jei ne 50 m baseinas Alytuje, situacija būtų tragiška. Jame rengiame Lietuvos čempionatus ir pagrindines varžybas.“

Po vieną 50 m baseiną yra Vilniuje, Kai-

šiadoryse, Palangoje, Alytuje ir Elektrė-

nuose. 25 m baseinai yra Anykščiuose,

Alytuje, Ignalinoje, Kaune, Klaipėdoje,

Kėdainiuose, Kelmėje, Marijampolė-

je, Mažeikiuose, Pasvalyje, Panevėžyje,

Rietave, Šalčininkuose, Širvintose, Ša-

kiuose, Šiauliuose, Telšiuose, Ukmergė-

je, Utenoje, Visagine ir Vilniuje.

Kur paplaukioti?

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Kauno „Šilainių“ baseinas – ankštas ir apgriuvęs. Tačiau būtent jame plaukti išmoko Rūta Meilutytė. Maža to, tame pačiame baseine išugdyti dar keturi Lietuvos olimpiečiai: Saulius Binevičius, Rolandas Gimbutis, Rimvydas Šalčius ir Minvydas Packevičius.

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.8 | IT kodas

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Tai – įrodymas, kad lietuviai moka ir gali kurti pasaulinio lygio technologines bendroves.

Prastų idėjų nebūnaVšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamen-to direktorius Dovydas Varkulevičius taip pat sako, kad Lietuvoje gausu jaunų, ak-tyvių, ambicingų ir talentingų žmonių, dažnai jiems trūksta tik vieno – verslo patirties: „Prastų idėjų nėra. Verslas ne-pasiseka tik dėl netinkamo idėjų įgyven-dinimo, žinių ir patyrimo stokos. Verta atkreipti dėmesį į tai, ką sako aukštumų pasiekę verslininkai, tokie, kaip Vladas Lašas, Ilja Laursas ir kiti: Lietuvoje dažnai per daug sureikšminama idėja, bet ne jos įgyvendinimas.“

Privalumas – maža rinkaDidelis Lietuvos privalumas – maža, bet pakankamai technologiškai išprususi vie-tinė rinka. Tokioje gana greitai ir už op-timalią kainą galima patikrinti, ar verslo idėja yra gera.

Nedidelėje bendruomenėje kelias iki fi -nansinės paramos trumpesnis – lengviau susisiekti ir rasti kalbą su vietiniais inves-tuotojais. Taip pat turime puikią interneto, mobiliųjų tinklų infrastruktūrą.

Tiesa, šalyje pradeda trūkti patyrusių IT specialistų, nėra kai kurių siaurų sričių ži-novų. „Tačiau profesionalai iš Airijos, Ispa-nijos ir kitų Europos valstybių jau grįžta į Lietuvą, nes čia yra mažesnė konkurencija, lengviau pradėti nuosavą verslą“, – pastebi D.Varkulevičius.

Lietuvoje gausu iniciatyvų, kurios pa-deda vadinamiesiems startuoliams vystyti savo idėjas. Viena jų – verslo akseleratorius

„StartupHighway“. Jo konkursai sulaukia šimtų dalyvių. Iš jų dalyvauti programoje pakviečiama tik mažiau nei 4 proc. Su at-rinktomis komandomis intensyviai dirba-ma tris mėnesius.

„Idėjų spektras labai platus. Kartais tai būna tik „žalios“ idėjos, ieškoma atsakymo

į klausimą, ar tikrai to dar nėra. O kartais –milijonais litų vertinami projektai. Tiesa, tokiu atveju dažniausiai ieškoma kon-taktų su konkrečiais mūsų tinklo mento-riais“, – sako „StartupHighway“ vadovas Rokas Tamošiūnas.

JAV – ne visiemsJis startuoliams patarė prašyti patarimų ir ieškoti įkvėpimo, bet aklai nesižavėti sva-jonių istorijomis. O skubantieji krautis la-gaminus į JAV, pirmiausia turėtų įvertinti, ar tai išties duos naudos.

„Silicio slėnio akseleratorių siūlau svars-tyti, kai būsima verslo rinka – JAV. Svarbu suvokti, kad tai brangus malonumas – visai komandai reikės gauti JAV vizas (ilgesnes nei trijų mėnesių), turėti nuosavų lėšų ke-lionei ir pragyvenimui, gali prireikti perkel-ti intelektinę nuosavybę į JAV registruotą įmonę“, – aiškina R.Tamošiūnas.

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.8 | IT kodas

Kada Lietuva turės milijardo vertės IT kompaniją?

Startui trūksta tik patirties

Pasaulyje populiari jaunų technologinių įmonių (angl. startup) kultūra neaplenkė ir Lietuvos. Nors dar neturime savo „Google“, „Skype“ ar „eBay“, jau dabar Lietuvos vardą informacinių technologijų (IT) srityje garsina „GetJar“, „Eskimi“, „Pixelmator“ ar „Campalyst“. Antanas Zabulis,

„Omnitel“ prezidentas

„Prieš dešimt metų Lietuvoje subren-

do idėja „Langas į ateitį“, kurios tikslas

buvo išnaudoti atsirandančias naujas

galimybes. Manau, kad dabar jau kuria-

si „Langas į ateitį 2“. Jis tikriausiai susi-

jęs su tuo, kad atsirado terpė jaunimui

atrasti save, atsirado išmanieji įren-

giniai, sparčiai vystosi komunikacijos,

daugiau apie tai kalbama, yra daugiau

pavyzdžių – tiek tokių verslų, tiek pro-

gramėlių, įvairių akseleratorių ir pan.

Susiformavo palanki terpė ir jauni en-

tuziastai bando siekti rimtų rezultatų.“

Dabar – pats metas

123rf.com nuotr.

Užsk. Nr. 305864

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

aukšto rango žmonės ateina į kompani-jas ne dėl algos. Pirmiausia – dėl perspek-tyvos. Kai kompanija maža, be algos dar

gaunama įmonės akcijų. Jei įmonei pasi-seka, iš akcijų galima daug daugiau

uždirbti, nei gaunant didžiausią atlyginimą.

Kitas dalykas – kiekvienam protingam žmogui rūpi ne

tik pinigai, bet ir norisi pa-daryti kažką, kas pakeistų pasaulį.

– Koks metas startui palankus fi nansiškai? Ar investicijoms pri-traukti turi įtakos eko-nominės krizės?

– Aš to pernelyg ne-siečiau su ekonomi-ne situacija pasauly-je. Kur kas daugiau

įtakos turi startuo-lių išėjimas į akcijų biržą. Tarkim, iki tokio „Facebook“ žingsnio, bend-ras investicinis klimatas startuo-

lių atžvilgiu buvo daug palankesnis, nes, kaip žinote,

„Facebook“ nepatei-sino investuotojų lū-

kesčių. Taigi šiuo metu prognozuojama, kad ar-

timiausius keletą metų fi -nansavimo sąlygos „startu-

p‘ams“ bus blogesnės, nei buvo anksčiau. Nesakau, kad tos sąlygos bus labai

blogos. Tiesiog iki šiol buvo geresnės.

Dar vienas pastebėjimas apie kri-zės laikotarpį: kuo kapitalui blo-giau sekėsi privačiame sektoriuje, biržose, tuo daugiau lėšų atiteko rizikos kapitalui. Didesnė rizika,

didesni ir laimėjimai.

IT kodas | 9

Kauno miesto savivaldybė į gatvių asfaltavimą ir duobių remontą investuos papildomus 3,45 mln. Lt. Didžiausi darbai vyks Nuokalnės ir Partizanų gatvėse, kur bus paklota nauja asfaltbetonio danga.

„Sutvarkytos gatvės yra vienas iš svarbiau-

sių miesto prioritetų. Džiugu, kad pavyko suras-

ti papildomų lėšų, kurios bus investuotos į gat-

vių tvarkymą“, - teigė Kauno miesto meras And-

rius Kupčinskas.

Praėjusiais metais buvo iš esmės sutvarkyta

viena Nuokalnės gatvės pusė. Dabar kelininkai im-

sis antrosios kelio pusės, kurioje bus paklota nau-

ja asfaltbetonio danga. Analogiški darbai vyks ir

Partizanų gatvėje – kelininkai iš pagrindų sutvar-

kys prasčiausios būklės gatvės atkarpą, einančią

nuo sankryžos su Kovo 11-osios g. iki 45-u nume-

riu pažymėto namo.

Likusi lėšų dalis bus skirta pavojingiausių duo-

bių tvarkymui. Didžiausi darbai vyks prastos bū-

klės Marijampolės plente, P. Kalpoko ir Ašigalio

gatvėse. Duobių remontas bus vykdomas ir kitose

miesto gatvėse. Tiek ištisinio gatvių remonto, tiek

ir duobių tvarkymo darbai bus pradėti šį mėnesį.

Darbai – visame miesteŠiuo metu baiginėjami ilgiau nei mėnesį trukę

darbai Radvilėnų pl. Šios gatvės atkarpose tarp K.

Petrausko g. ir J. Basanavičiaus al. bei tarp J. Ba-

sanavičiaus al. ir A. Baranausko g. jau baigta ties-

ti nauja asfalto danga. Šiuo metu ten vyksta šali-

gatvių tvarkymo darbai.

Tuo tarpu Panerių gatvėje kelininkai atlieka pa-

ruošiamuosius asfaltavimo darbus. Šios gatvės at-

karpoje tarp Demokratų g. ir Aukuro g. bus paklo-

ta nauja asfalto danga, sutvarkyti šaligatviai, pa-

keisti borteliai.

Intensyvūs darbai tęsiami ir A. Juozapavičiaus

pr. bei Parodos g. Planuojama, jog viešojo trans-

porto eismas Parodos g. bus atnaujintas jau rug-

sėjo pradžioje. Praėjusį mėnesį kelininkai baigė

tvarkyti J. Basanavičiaus gatvės atkarpą tarp Tai-

kos pr. ir Radvilėnų pl.

Kitos kelininkų brigados šiuo metu darbuojasi

Aušros g., K. Petrausko g. ir Šiaurės pr., kur tvar-

komos pavojingiausios duobės. Artimiausiu me-

tu duobės taip pat bus tvarkomos Tunelio g., Bir-

želio 23-iosios g. bei Radvilėnų pl. atkarpoje tarp

Zoologijos sodo ir Tunelio gatvės.

Per pirmuosius du vasaros mėnesius kelininkai

sutvarkė pavojingiausias duobes Jonavos g., Sa-

vanorių pr., Veiverių g., Raudondvario pl., K. Bar-

šausko g. ir daugelyje mažesnių miesto gatvių.

Per 2 metus – 100 mln. LtKauno miesto taryba birželį pritarė sprendi-

mui į svarbiausių Kauno miesto gatvių kapitali-

nį remontą per artimiausius 2 metus investuoti

iki 100 mln. Lt. Lėšos už šiuos darbus bus išmo-

kėtos per 10 metų. Pasak Miesto tvarkymo sky-

riaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, realūs gatvių re-

monto darbai bus pradėti jau kitąmet.

Sudarytame pagrindinių miesto gatvių, kurioms

labiausiai reikia rekonstrukcijos, sąraše yra 12 gat-

vių. Konkretų gatvių sąrašą, kurios per artimiau-

sius dvejus metus bus iš esmės suremontuotos,

atskiru sprendimu tvirtins Kauno miesto taryba.

Kauno gatvėms – papildoma 3,45 mln. Lt injekcija

„Vienas didžiausių jaunų technologinių įmonių privalumas – joms ekonominės krizės ne tokios baisios, kaip kitiems verslams. Jei idėja gera, investuotojų atsiras“, – tikina vienas sėkmingiausių pastarojo meto Europos verslininkų 36 metų Ilja Laursas.

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Nemokamų mobiliųjų programų platinimo bendrovės „GetJar“ įkūrėjas duodamas in-terviu „15min“ pažėrė patarimų, ko reikėtų griebtis sėkmingą verslą norintiems įsukti lietuviams.

– Ką patartumėte lietuviui, kuris turi gerą verslo idėją, bet neįsivaizduoja, ką dary-ti toliau?

– Per pastaruosius penkerius metus situacija jaunų technologinių įmonių srityje labai smarkiai pasikeitė. Tai tapo pripažinta verslo sritimi, palaikoma tiek valstybinio, tiek privataus kapitalo.

Bet Lietuvos problema ta, kad nėra vie-ningos sistemos – bandoma daug skirtin-gų modelių. Jei Silicio slėnyje dominuoja rizikos kapitalo modelis, tai Lietuvoje ga-lima rasti tiek Europos Sąjungos pinigais fi nansuojamų programų, tiek privačių rizi-kos kapitalo fondų, inovacijų parkų, slėnių paramos, „startup“ akseleratorių ir pan.

– Vadinasi, išeitis – gerą verslo idėją ver-čiau bandyti įgyvendinti JAV?

– Nėra vieno universalaus recepto. Mano nuomone, viskas labai priklauso nuo pa-ties projekto, dalyvių, idėjos. Tarkime, ar tai orientuota į vietinę, ar į pasaulinę rinką.

Turiu tris bendro pobūdžio rekomenda-cijas lietuviams.

Pirma, siūlau atsigręžti į tas sritis, kur Lietuva turi konkurencinį pranašumą. Ne-sigilinsiu kodėl, bet kalbama, kad mūsų bankinis sektorius yra stipriai išvystytas, mobiliosios technologijos pakankamai konkurencingos ir pan. Yra ir kitų sričių, su kuriomis pats nesu susidūręs, bet gar-siai kalbama apie biotechnologijas, lazerių

technologijas. Antra, svarbu eksperimentuo-

ti. Kurti veikiančius verslo pro-totipus Lietuvoje yra geriau, nei užsienyje, nes kaštai bus ma-žesni. Be to, išbandyti naujus produktus mažoje rinkoje yra daug paprasčiau, nei didelėje.

Trečia: jei matote, kad projek-tas yra sėkmingas, kad jis gali veikti ir kitose rinkose, naudinga būtų plėsti verslą. Silicio slėnyje yra unikali aplinka kurti stambaus masto, aukštos kokybės produk-tus. Turint įrodytą verslo modelį būtina jame atsirasti.

– Kaip rasti, į ką kreiptis, kuriais investuotojais galima pasitikėti?

– Kiekvienas verslas atlieka savo funkcijas. Tarkime, bankai fi nan-suoja statybas, bet patys nestato. Taip pat ir rizikos kapitalo inves-tuotojai – jų verslas yra investuo-ti, bet ne perimti idėją ir bandyti ją įgyvendinti savo jėgomis. Taip jau pasaulyje susiklostė, kad jie daž-niausiai fi nansuoja jaunus tech-nologinių įmonių verslus.

Yra ir kitų, specializuotų fi nan-savimo šaltinių, tarkime, „vers-lo angelai“. Tai – patyrę, sėkmingi verslininkai, kurie užsiima investi-cijomis. Mano nuomone, geriausia jaunam verslui – „angelų“ investi-cijos arba ankstyvojo etapo rizikos kapitalo fondai.

– Kaip prisivilioti profesionalius darbuotojus?

– Geras darbuotojas brangiai kai-nuoja. Bet patirtis rodo, kad dažnai

krizė šiam verslui nebaisi

Lietuvos problema yra ta, kad nėra vieningos sistemos – bandoma daug skirtingų modelių.

Milijonų verta bendrovė

„GetJar“ atsirado

studentiškame

I.Laurso kambaryje.

Asmeninio arch. nuotr.

I.Laursas:

Už

sk

. Nr.

30

59

49

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Lietuva pradeda priminti Sacharą. Retai apgyvendintų seniūnijų per keletą metų padaugėjo dukart. Provinciją graužia keli kirminai – mažas gimstamumas, nedarbas ir pašalpų išugdyta tinginystė. Bet netrūksta ir tokių vietovių, kur žmonės trykšta optimizmu.

„Norime susidaryti tuštėjančios Lietuvos vaizdą“, – savo tyrimą „15min“ pristatė So-cialinių tyrimų centro Sociologijos instituto Visuomenės geografi jos skyriaus doc. dr. Vidmantas Daugirdas ir ištiesė žemėlapį, kuriame mažiau nei pusė šalies nuspal-vinta baltai – ten gyventojų skaičius dar neverčia griebtis už galvos. Didesnė dalis rajonų pilkuoja, viena kita seniūnija – juo-da. Vadinasi, ten žmones jau beveik galima įrašyti į Raudonąją knygą.

Mintis pasidomėti kaip tankiai gyve-nama Lietuva prieš gerą dešimtmetį kilo

tuomečiam Geografi jos instituto vadovui Ričardui Baubinui ir V.Daugirdui. Pastara-sis tyrimų nemetė, tik vėliau juos vykdė la-biau dėl asmeninio susidomėjimo. Šiemet darbas tapo gerokai intensyvesnis – pasi-telkęs kolegas, V.Daugirdas ėmėsi projek-to „Lietuvos retai apgyvendintos teritori-jos ir jų gyventojai“, kurį remia Lietuvos mokslo taryba.

Ką laikyti mažai apgyventa teritorija? Anksčiau vienu iš kriterijų Europos Są-jungos (ES) paramai gauti buvo mažas gy-ventojų tankumas. Vyravo rodiklis – iki 10 gyventojų/kv.km.

Suabejoję, ar Lietuvoje yra tokių vieto-vių, mokslininkai apsistojo ties kitu skai-čiumi – 12,5 gyventojo/kv.km. Prieš šeše-rius metus seniūnijų, kur toks ir mažesnis gyventojų tankumas, buvo 71 iš 546, dabar – apie 150.

Tyrėjai nusprendė jas šias seniūnijas iš-tirti trimis pjūviais: apklausti seniūnus, šimtą ūkininkų, kurie kuria bendrąjį vi-daus produktą, ir eilinius gyventojus. Iš viso per tris liepos savaites spėta pabend-rauti su 600 atsitiktinai parinktų žmonių 45 seniūnijose.

Lietuvoje nėra blogai gyventiV.Daugirdas prisipažino su kolegomis su-sidaręs nevienareikšmį vaizdą. Jie buvo

pasiruošę išgirsti skundų ir dejonių: „Bet didžioji dalis žmonių buvo nusiteikę pozi-tyviai – į klausimą, ar patinka gyventi savo seniūnijoje, apie 90 proc. žmonių atsakė „patinka“ arba „labai patinka“. Lietuvoje išgirdus tokį atsakymą kyla įtarimų.

Gyventojai gyrė aplinką – švaru, gražu, ramu, miškai, ežerai, daugelis seniai pa-žįstami su kaimynais. Dažniau sakydavo, kad jų gyvenimas nepasikeitė. Trečdaliui atrodo, kad gyvenimas pagerės, trečdaliui –kad pablogės, kiti pokyčių nesitiki, bet tai irgi teigiamas atsakymas. Vadinasi, Lietu-voje nėra blogai gyventi.“

Linksmieji viešviliečiai Anot pašnekovo, daug kas priklauso nuo seniūno. Jei šis dejuoja, ir bendruomenė yra viskuo nepatenkinta. O jei seniūnas veiklus, gyvenimas kur kas šviesesnis. Tokį pavyzdį V.Daugirdas rado vos pradėjęs ke-lionę po šalį – Viešvilėje (Tauragės r.), kur jam pačiam ilgai teko gyventi ir mokytis.

„Gavome pozityvų smūgį. Ilgai su ko-legomis svarstėme, kodėl. Seniai pažįstu seniūną, jis turi didžiulį autoritetą, yra ra-cionalus, veiklus, bet ne karštakošis. Ben-druomenė – labai organizuota, vyksta Vieš-vilės dienos, sąskrydžiai, kitos šventės, dailės ir mezginių parodos. Gyvenimas ver-da“, – stebėjosi V.Daugirdas.

Bendruomenė pasistatė vėjo jėgainę„Gal kiek subjektyvus vertinimas, bet susidarė vaizdas, kad į gera keičiasi visa

Lietuva. Sutvarkytos sodybos, nupjauta žolė, žydi gėlės. Prieš 15 metų taip nebu-vo, – pastebėjo V.Daugirdas. – Dabar žmo-nės turi laiko, noro ir pinigų susitvarkyti. Vienas kolega sako: „Kur matei kaimietį, su dalgiu žolę prie namo pjaunantį? Visi važinėja su žoliapjovėmis.“ Kur daugiau ūkininkų, kas antroje sodyboje traktorius ar kombainas už pusę milijono, jei ne bran-gesnis, stovi. Ar blogai gyvename? Bet jei paklausi, tai sakys, kad blogai.”

Aktyvūs gyventojai sugeba ne tik tvarky-tis savo sodybose, bet ir įgyvendinti nema-žus projektus, pavyzdžiui, Smalininkuose bendruomenė pasistatė vėjo jėgainę. Ne-mažai kelių, mokyklų, kitų objektų sutvar-kyta už ES lėšas.

Anot V.Daugirdo, apleistų pastatų pilna ir dabar, bet jie kitokie – netvarkomi ne dėl apsileidimo, pinigų ar laiko stokos, o todėl, kad nebėra kam juose gyventi.

Trūksta laisvos žemės Pokalbiai su seniūnais, ūkininkais ir kitais žmonėmis tyrėjams pasufl eravo, kad pro-vinciją labiausiai kamuoja didelis nedar-bas. Pradėti verslą ar ūkininkauti neleng-va – trūksta darbininkų ir laisvos žemės.

Kelių hektarų ūkio pakanka tik šeimai prasimaitinti. Norintieji iš to gyventi ūkius didina, bet žemė, kurią jie galėtų išsinuo-moti ar įsigyti, jau pasidalinta. Ypač Lietu-vos šiaurėje, kur ūkiai rentabilūs. Juolab, kad jie gauna rimtą paspirtį – ES išmokas. Didiesiems ūkininkams jų net nelabai rei-kia, tačiau mažiukai, negaudami paramos, tikriausiai neūkininkautų.

Lietuvoje daug dirvonuojančių sklypų, ypač nederlinguose ir kalvotuose šiaurės

Statistikos departamento duomenimis,

Kaune likę 330 tūkst. gyventojų, Panevė-

žyje per du dešimtmečius jų sumažėjo nuo

126 tūkst. iki 107 tūkst., Klaipėdoje gyve-

no per 207 tūkst., dabar – 170 tūkst. žmo-

nių. Tyrėjų žemėlapyje išsiskiria ežerais

mėlynuojanti ir giriomis žaliuojanti šiaurės

rytų Lietuva – ten pilkuoja ištisi rajonai,

bet jie ir anksčiau nepasižymėjo dideliu

gyventojų tankumu.

Tamsiau nuspalvinta beveik visa Rietavo

savivaldybės teritorija, Akmenės rajonas,

atskiros seniūnijos Jurbarko ir Tauragės

rajonuose, kur driekiasi didesni miškai.

Užnemunėje – balta, bet ten mažiau miš-

kų ir ežerų, derlingos žemės. Juoda dėmė

Dzūkijoje, prie pat sienos su Baltarusija,

žymi liūdną rekordą – rečiausiai apgyven-

tą Marcinkonių seniūniją, kur tankumas

tesiekia 1,8 žmogaus/kv.km.

„Kaip Sacharos dykumoje (ten vienoje kva-dratinėje mylioje – maždaug 2,5 kv.km –gyvena vienas žmogus – aut. past.)“, –

palygina tyrimo vadovas. Mažiau nei 5

žmonės/kv.km gyvena Kazitiškio (Igna-

linos r.), Labanoro, Sarių (Švenčionių r.),

Kapčiamiesčio (Lazdijų r.) seniūnijose.

Demografi jos rykštė anksčiausiai pradė-

jo plakti rytų Lietuvą – čia daugiau ir retai

apgyventų seniūnijų, ir vyresnių žmonių,

gimsta mažiau vaikų. Žemaitijoje situaci-

ja ilgą laiką buvo nebloga, bet pastaruoju

metu prasidėjo nuosmukis. Todėl žmonės

čia, matydami staigų kontrastą, skundžia-

si garsiau, o aukštaičiai greičiausiai jau

spėjo priprasti.

Nors Lietuva, atsižvelgiant į klimatą, van-

dens išteklius, stichinių nelaimių tikimybę

ir pan., laikoma vienu geriausių kraštų gy-

venti, gyventojų tankumas nebesiekia 50

žmonių kv. kilometre.

Pasaulio mastu tai yra menkas skaičius, bū-

dingas kalnuotoms, miškingoms, gyven-

ti mažiau tinkamoms šalims. Kaimyninėje

Lenkijoje tankumas dvigubai didesnis.

Žmonių – kaip kalnuotose šalyse

Kaime gyvena beveik 500 žmonių, o autobusas vasarą važiuoja tik kartą per dieną.

10 | Visuomenė 15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Keliaudamas po

Lietuvos kaimus

V.Daugirdas

patyrė, kad ne

viskas čia taip

blogai, kaip dažnai

kalbama.

I.Gelūno nuotr.

Sodybų tuštėjimo metasKaimas tvarkosi, net gražėja, bet jame neliko nei vaikų, nei darbininkų

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

rytų rajonuose. V.Daugirdo kalbinti ūki-ninkai tikino tokios žemės neturintys. Šie sklypai greičiausiai priklauso miestiečiams, kurie jų nenori nei atiduoti žemės ūkiui, nei parduoti, nei patys dirbti ar kurtis, tik laukia galimybės parduoti užsieniečiams.

Pykdo pašalpos gavėjai Antra opi problema V.Daugirdui buvo neti-kėta: „Neįsivaizdavau, kad tvyro toks ne-pasitenkinimas. Seniūno klausi apie pa-šalpų gavėjus – iškart emocingai užsiveda. Gyventojai irgi mini juos kaip didelę bėdą, kartais net didesnę už nedarbą. Seniūnai sako: jei pašalpos gavėjui duosiu darbo, tu-rėsiu stovėti šalia, kitaip išgėręs dar kojas nusipjaus. Šis atkerta: aš pas tave gatvių ne-šluosiu už kelis šimtus litų, kaip atrodysiu prieš kaimynus? Girtam šlitinėti – nieko, o dirbti – pažeminimas.“

V.Daugirdas pasakojo apie durpyną Gau-rės seniūnijoje (Tauragės r.), į kurį pradėjo investuoti vokiečiai. Ankstesni darbuoto-jai liko, o naujų prisivilioti sunku, mat teks nugarą lenkti.

Klausiami, kaip gelbėti Lietuvos provin-ciją, dauguma žmonių siūlė kurti darbo vietas. „Jei tai apsimokėtų, darbo vietų jau būtų. Dabar ateis verslininkas, įkurs fabrikėlį – kas į jį eis dirbti? Dėl to ir ne-kuria. Ūkininkai skundžiasi – reikia sam-dyti žmonių, o negaliu surasti. Būna, kad net iš kitų savivaldybių renka“, – pasakojo mokslininkas.

Vienas Videniškių seniūnijos (Molėtų r.) darbuotojas tyrėjams taip ir pasakė: kam tos darbo vietos, jei nebėra, kam jas užimti, nebėra darbingų žmonių, tik pensininkai ir asocialūs asmenys.

Seniūnijoje – nė vieno naujagimioIr iš tiesų, kai kuriose seniūnijose du trečda-liai gyventojų yra pensinio amžiaus. Prieš keletą metų V.Daugirdas buvo radęs tik vieną seniūniją, kur per metus negimė nė vienas vaikas.

„Sunku net įsivaizduoti – juk seniūnijo-je gyveno apie pora tūkstančių žmonių“, –sena statistika stebėjosi mokslininkas. Bet dabartinė pribloškė dar labiau – tyrėjai su-skaičiavo bent 5–7 seniūnijas be naujagi-mių. O mirtys ir emigracija nesustoja.

Tai virsta uždaru ratu. Gyvenvietėse te-bestovi parduotuvės, vaistinės, mokyklos, kitos viešųjų paslaugų įstaigos. Mažėjant žmonių skaičiui jos viena po kitos užda-romos. Su medicinos punktais – tas pats. Didesniuose miesteliuose dar veikia am-bulatorijos, o į mažesnius geriausiu atveju atvažiuoja felčeris.

Eičiuose (anksčiau – Laukėsa, Gaurės se-niūnija) gyvena beveik 500 žmonių, šalia – geras kelias iš Tauragės į Jurbarką. O auto-busas Gaurėn važiuoja tik kartą per dieną –prieš pusę aštuonių ryto. Atgal nebegrįžta.

„Klausiu žmonių: ar geras susisiekimas? Atsakė teigiamai, nes turi automobilius. Tik tiems, kurie jų neturi, blogai. Kita vertus, galima paleisti dešimt autobusų, bet kas jais važiuos?“ – retoriškai klausė V.Daugirdas.

Žmonės ne tik bėga iš kaimo. Yra čia ir

naujakurių. Vienas kitas pinigų susitau-

pęs emigrantas grįžta ir perka ūkius,

stato naujus namus. Į kaimus kraustosi

ir ekologiško gyvenimo propaguotojai

arba pagyvenę žmonės, kurie nebeiš-

silaiko mieste, bet pardavę butą pinigų

turi visam kaimo namui.

Viena menininkė tyrėjams prisipažino

su džiaugsmu spartų gyvenimą Vilniuje

iškeitusi į kaimo ramybę. Tokie žmonės

dažniausiai – išsilavinę, galintys dirbti

bet kur, svarbu turėti internetą.

Prie rajonų centrų esantys kaimai virs-

ta sezoninėmis gyvenvietėmis – vasarą

čia suvažiuoja sodybas įsigiję miestie-

čiai. Salako (Zarasų r.) seniūnas juokavo:

greitai teks žiemomis užkalti visų namų

langus, o vasarą nuplėšti lentas. Tau-

ragnai (Utenos r.) jau beveik tapo Ute-

nos gyvenamuoju rajonu: čia patogu,

nes viskas šalia, keliai geri, šalia ežerai.

Tik vaikus žmonės leidžia ne į vietos, o į

Utenos mokyklas.

Atgal į kaimą

Šaukėnuose

(Kelmės r.)

pastatytas

didžiulis kultūros

centras.

Tauragnai

(Utenos r.)

virto sezonine

gyvenviete.

Visuomenė | 1115min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.12 | Tyrimas

„Labas as policijoi pasuk i sita nr“ – kažkur girdėta ar matyta frazė? Daugelis jau supranta, kad tai – telefoninių sukčių spendžiamos žabangos, tačiau vis dar atsiranda užkimbančių. „15min“ aiškinasi, kaip veikia tokie triukai.Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Būtent tokio turinio SMS gavo vienas „15min“ redakcijos darbuotojas. Nieko ne-laukusi griebiu diktofoną, kad įrašyčiau pokalbį, ir skambinu sukčiams.

Apgavikas priverčia spėliotiIš pradžių abejingu, prarūkytu balsu atsi-liepia vidutinio amžiaus vyras. Kai išgirs-ta neva išsigandusios moters balsą, tele-foną perima kitas vyras ir solidžiu balsu, su nežymiu rusišku akcentu, atraportuoja: „Centrinis VPK, tyrėjas Tomas Andriušai-tis, klausau jūsų.“

Pradedu mikčioti, kad gavau keistą ži-nutę ir nesuprantu, čia man vyras ar sūnus parašė. „Aš nežinau, čia kažkas iš jūsų ar-timųjų, matyt, parašė, nes čia tarnybinis VPK (Vyriausiojo policijos komisariato, – red. past.) numeris, kuriuo mes leidžiame sulaikytiesiems pranešti artimiesiems, kad jie yra sulaikyti“, – atsako „tyrėjas“.

Bandau iškvosti, kas iš mano artimų-jų pakliuvo į policiją, tačiau sukčius tą patį bando sužinoti iš manęs. Dažniausiai telefoniniai apgavikai artimiesiems pra-neša, kad jų vaikas arba vyras pakliuvo į avariją ar buvo sulaikytas, tačiau šis ap-gavikas nerizikuoja įvardyti mano arti-mojo, todėl tenka spėlioti pačiai. Klausiu: gal vyras?

„Tyrėjas“ paklausia tariamo mano vyro vardo ir pavardės bei gimimo datos. Mi-kliai sugalvoju, kad tai – Mantas Baranaus-kas, gimęs 1975 m. kovo 14 d. „Tyrėjas“ tuo metu klapsi klaviatūra – neva ieško tokio asmens, ir netrukus praneša: „Taip, yra pas mus sulaikytas.“

„Vyras“ susimušė Kaune„Tyrėjo“ teigimu, mano „vyras“ prie par-duotuvės susistumdė su kažkokiu žmo-gumi, sudaužė jo telefoną, ir dabar „vyrui“ bus keliama baudžiamoji byla. Jis neva su-laikytas trims valandoms, o „nukentėjusy-sis“ yra policijoje ir svarsto, ar rašyti pareiš-kimą, ar prašyti grąžinti nuostolius: 200 Lt už sudaužytą „Samsung Galaxy“ telefoną

ir 110 Lt už SIM kortelę, kurios sąskaitoje buvo tokia suma.

„Ponia, jūs dabar galite paimti „Tele2“ pa-pildymus už 110 Lt, mes atiduodam žmogui juos, paimam jūsų vyrą ir atvažiuojam iki namų, atiduosite likusius pinigus, ir nu-kentėjusysis nerašys pareiškimo“, – ragi-na „tyrėjas“.

Pasiūlau susitikti už valandos netoli „15min“ redakcijos esančioje Vytauto gat-vėje. Vilniaus nepaminiu, nes galvoju, kad sukčiai bent numano, į kokį miestą siuntė žinutę. „Tyrėjas“ sutrinka. Paklausiu, koks jų komisariato adresas. Jis sutrinka dar la-biau – Vytauto prospektas. „Kokiame čia mieste?“ – klausiu. Pasirodo, Kaune.

Garsiai nusistebiu, ką tas asilas, mano vy-ras, galėjo veikti Kaune. „Tyrėjas“ keičia tak-tiką – liepia nusipirkti kortelių papildymus, paskambinti ir padiktuoti kodus. Juos neva pasakytų „nukentėjusiajam“, o vėliau reikė-tų su juo susisiekti ir grąžinti likusius 200 Lt už sudaužytą telefoną. Sutariame, kad nu-bėgsiu pirkti kortelių ir po to paskambinsiu.

Iškart paskambinu numeriu 112 pranešti apie telefoninius sukčius. Entuziastingai pa-sakau, kad noriu su policijos pagalba juos pričiupti. Atsiliepęs vyras visiškai neužsi-krečia doros pilietės entuziazmu, perspėja, kad taip greitai nieko nebus, ir atsidusęs nu-kreipia į vieną iš policijos komisariatų. Ten esu nukreipiama į dar kitą komisariatą. En-tuziazmas priblėsta.

Per valandą nesulaukęs mano skambučio, „tyrėjas“ neapdairiai pradeda „majakinti“ į telefoną. Nereaguoju.

„Nukentėjusysis Arūnas“Pagaliau į redakciją atvyksta tikras tyrėjas ir paprotina, kaip tęsti pokalbį. Paskambinu sukčiams darkart. Prisistatau kaip Monika

Verslas –

Pokalbių įrašus galite

išklausyti portale 15min.lt

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d. Tyrimas | 13

lengvatikių medžioklė

Baranauskienė, Manto Baranausko žmona. Pasakau, jog kolegos nubėgo pirkti papil-dymų, tačiau manęs neišleidžia iš darbo važiuoti pas „vyrą“ į Kauną, todėl noriu pinigus ir kortelių papildymus perduoti „tyrėjo“ kolegoms Vilniaus komisariate.

„Ai, Vilniuje, – nusivilia „tyrėjas“. – Žino-te, kaip padarome – duokite tuos kodus ir aš tada nežinau... Už pusės valandos jūsų vyras pats su jumis susisieks ir tada jūs su nukentėjusiuoju toliau tvarkysitės.“

Nepasiduodu ir pasakau, kad tuomet ga-liu savo tariamą brolį nusiųsti į Kauną su pinigais. „Tyrėjas“ vis tiek prašo pasakyti papildymo kodus. Kai nesutinku, „tyrėjas“ leidžia man pašnekėti su „nukentėjusiuo-ju“. Viskas jau panašėja į tragikomediją.

„Nukentėjusysis“, vardu Arūnas, prabyla it nuo alkoholio apsvaigusiu balsu, su stip-riu rusišku akcentu. „Čia jūsų vyras, jis mane sūmūšė, žynuokit, sūmūšė, sudaužė mano telefonas, kortelę, ir už vyską, žynuo-kit, reikia mokėti“, – moko mane Arūnas.

Paklausiu, kada ir kur galima būtų su juo susitikti. „Jeigu jūs norite tartis, tai tariamės dabar“, – pyksta Arūnas. Pame-luoju, kad paskambinsiu, kai grįš kolegos su nupirktomis kortelėmis. Pamažu su-vokiu, kad sukčiai sėdi kalėjime, laisvėje

neturi vadinamųjų „kojų“, todėl susitikti su kažkuriuo iš jų ir neva perduoti pinigų nepavyks. Jiems reikia tik kortelių kodų.

Grasina kalėjimuPo kiek laiko paskambinu „tyrėjui“ ir pra-nešu, kad papildymus turiu ir noriu su-sitikti. Jis įspėja, kad iki darbo pabaigos nei aš, nei mano „brolis“ nespėtume at-važiuoti į Kauną. „Nukentėjusysis sako: arba aš rašau pareiškimą, arba man grą-žinat nuostolius“, – remia mane prie sie-nos „pareigūnas“. Pasidomiu, kas gresia

„vyrui“, jeigu pareiškimas bus parašytas. Atsakymas nustebina – iki metų kalėjimo. Kai nusistebiu, „tyrėjas“ drebia: tai – už chuliganizmą. Galiausiai užpykstu: „Ži-not, jeigu mano vyras buvo toks kvailas, tai tegu dabar ir sėdi.“ Su „tyrėju“ taip ne-smagiai atsisveikiname.

Pokalbis su „vyru“Sukčių nervai neišlaiko ir jie keičia takti-ką – greitai sulaukiu jų pačių skambučio. Atsiliepusi išgirstu jau trečią – asocialų, gruboką – balsą.

Paskambinusysis prisistato kaip mano „vy-ras“ Mantas.

„Kas tavo balsui atsitiko?“ – pašiurpusi klausiu. „Lūpa praskelta, visas veidas su-tinęs, susimušiau. Ar girdi mane? Čia rei-kia sutvarkyt ir mane išleis iš policijos“, –mekena.

Piktai klausiu, kaip jis atsidūrė Kaune. Žada viską paaiškinti grįžęs namo, pava-dina katinėliu ir perduoda ragelį „tyrė-jui“ – neva jam leido pašnekėti tik minutę.

„Tai ką jūs man siūlot daryt?“ – klausiu „pareigūno“. Jis nežino atsakymo, to-

dėl perduoda ragelį Arūnui. Jis klau-sia, ar atlyginsiu bent pusę žalos. Atkertu, kad tik grynais – kai pa-matysiu, kad pasirašys, jog neturi mano „vyrui“ pretenzijų. Arūnas užpykęs meta ragelį.

Galiausiai sukčiai visai praran-da budrumą ir iš neva policijos

komisariato telefono pradeda rašinėti man žinutes su klaidomis: „Pomia. Pas-

kambinkit i sita nr“, „Monika pasuk“, „Pa-suk monika mantas“ ir pan.

Į žinutes nereaguoju, o telefono pokal-bių įrašus perduodu tikriems policijoms pareigūnams. Duodu parodymus, jie su-rašo protokolą ir išvažiuoja.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis (nuotr.) teigia,

kad policijos pareigūnai žmonėms niekada neskambina. Tačiau

vienas policininkas, nepanoręs atskleisti savo tapatybės, sutiko

papasakoti, kokiais trimis atvejais policija gali skambinti žmonėms.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą policijos pareigūnai gali iškviesti

žmogų į komisariatą telefonu ir suderinti atvykimo laiką. Taip pat gali

pranešti, kad artimas žmogus sulaikytas dviem paroms ir pristatytas į areštinę.

Trečias atvejis – policija gali paskambinti ir pranešti, kad kažkas atsitiko su to žmogaus

turtu arba jo giminaitį ar šeimos narį ištiko nelaimė. Policija visada turi pranešti, į kokį

policijos komisariatą reikia atvykti.

Skambina tik trimis atvejais

Tikslios statistikos apie telefoninius

sukčiavimus Policijos departamentas

neturi. Skaičiuojama tik bendra

sukčiavimų statistika. 2011 m. tokių

atvejų užfi ksuoti 5491, arba 24,8 proc.

daugiau nei 2010 m. (4400). Šiemet

per 6 mėnesius užfi ksuoti 2602

sukčiavimai (pernai per tą patį laiko-

tarpį – 2636). Į sukčiavimo sąvoką įeina

ir telefoniniai sukčiavimai, ir sukčiavimai

internetinėje erdvėje, ir fi nansiniai

sukčiavimai įmonėse.

Sukčių statistikos neveda

Nors Lietuvos policijos atstovai

kviečia bendradarbiauti ir, kilus bent

menkiausiam įtarimui, kad gavote

telefoninių sukčių žinutę ar sulaukėte

jų skambučio, prašo apie tai pranešti

trumpuoju numeriu 112 arba 02, iš to

gali nebūti jokios naudos. Aš dėl šio

įvykio nepatyriau jokių nuostolių, todėl

buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį

tyrimą. Vienintelis dalykas, ką galėjo

padaryti policija, tai užblokuoti sukčių

išankstinio apmokėjimo paslaugų

SIM kortelę ir telefono tarptautinį

judriojo ryšio identifi katorių (IMEI),

siekiant užkirsti kelią tolimesniems

nusikaltimams.

Pranešti beprasmiška?

Praradę kantrybę sukčiai

žurnalistę užpylė žinutėmis

su klaidomis.

D.Tarasenkos nuotr.

trečią –alsą.

„Tai k„par

dės

dko

man k bi

ti

Lietuvoje sraigės dirbtinai auginti pradėtos prieš keliolika metų, tačiau šio verslo pamatai vis dar klojami. Afrikinių sraigių augintoja Kristina Baltrušaitienė tikina, kad pasaulyje šių moliuskų paklausa – milžiniška, tad visa Lietuva galėtų tuo užsiimti ir visiems užtektų darbo.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Molėtų rajone, Kazlų kaime, ūkininkas Tomas Juozapas Gintila, padedamas duk-ros K.Baltrušaitienės, jau ketverius metus puoselėja kaimo turizmo sodybą. Turizmo sezonas trumpas, todėl praėjusį sausį ūki-ninkas su dukra pasiryžo išbandyti nau-ją verslą – auginti afrikines Helix aspersa maxima sraiges.

Lietuviai jas paprastai veisia rūsiuose, tvartuose ir apleistose fermose. Bet Kaz-lų kaime sraigės žiemą ir pavasarį gyvena „apartamentuose“ – naujame mediniame name, o birželį persikelia į „vasarnamį“ – 70 m ilgio ir 4 m pločio tunelį.

Išlaidos – šimtai tūkstančių Pasak K.Baltrušaitienės, Europos Sąjun-ga kol kas neremia sraigių ūkių. Lietuvos bankai skeptiškai žiūri į šį verslą – versli-ninkais patikėjo tik Šiaulių bankas, kuris suteikė kreditą pasistatyti ir įsirengti 300 kv. m ūkinį pastatą. Kitus pinigus teko su-krapštyti patiems.

„Apyvartinių lėšų mums trūksta ir dabar, nes investicijos didelės – pradedi auginti žiemą, o sraigės užauga tiktai rudenį“, – aiškino K.Baltrušaitienė.

Vien į motininių sraigių bandą buvo in-vestuota ne viena dešimtis tūkstančių litų. Dar pašarai, darbo jėga, tunelių lauke įren-gimas – taip susidarė 100 tūkst. Lt. Į šią sumą neįskaičiuotos išlaidos ūkinio pas-tato statyboms ir įrengimui.

Dirbtinai sukurta aplinka Ūkininkas su dukra savo sraigėms turėjo sukurti specialų mikroklimatą. Jie įrengė

geoterminį šildymą, kad nuolat būtų šil-domos grindys, nes afrikinėms sraigėms ir jų kiaušinėliams inkubatoriuose reikia nuo 18 iki 25 laipsnių šilumos. Nakties metu temperatūra gali būti keliais laips-niais žemesnė.

Drėgmė patalpose turi būti ne mažesnė nei 70–80 proc., o tam reikalinga drėkini-mo sistema.

Taip pat teko statyti rekuperatorių, nes vėdinimas – be galo svarbus, kitaip

kauptųsi dujos, amoniakas, kurie būtų pra-žūtingi sraigėms. Sraigių augintojams dar teko ištirti vandenį, skirtą patalpoms drė-kinti ir sraigėms plauti. Nustatyta, kad jis netinkamas – per daug geležies, tad pri-reikė fi ltrų.

Ėda viena kitąMotininių sraigių bandą ūkininkai pirko iš keturių tiekėjų – taip siekė sumažinti riziką įsigyti sergančių gyvūnų.

Sraigės-motinos – vadinamosios repro-duktorės – deda kiaušinėlius iki penkių kartų. Vienu kartu padeda maždaug 100 kiaušinėlių. Išsiritę sraigių jaunikliai su-dedami į plastikines dėžutes ir kurį laiką ten auginami. Dėžutės atrodo it aplipusios virtomis kruopomis. Tik toms „kruopoms“ po truputį auga ūsai ir jos pradeda krutėti.

Pirmus metus sraigių ūkį puoselėjantys verslininkai netikėtai sužinojo, kad sraigės –kanibalės, todėl reikia į vieną dėžę jų per daug nepridėti. Kitaip išsiritę sraigiukai pradeda stumdytis ir ėsti vienas kitą. Kar-tais net reproduktorės suėda savo vaikus.

Nemėgsta druskos Sraigės iš ūkinio pastato balandžio pabai-goje perkeltos į šiltnamį. Ten jos gyveno iki birželio pradžios, o tada iškeliavo į specia-lius tunelius (voljerus su stogu) ir ten bus iki rugsėjo pabaigos.

Kad sraigės iš tunelio nepaspruktų, jo sienelės ir pastoliai patepami druskos pri-sodrintu klampiu skysčiu, nes sraigės, pa-jutusios sūrumą, atsitraukia.

Šiltnamiuose ir tuneliuose stovi mediniai padėklai – vadinamosios šėryklos, ant kurių sraigėms pribarstoma pašaro. Išvedžiota ir laistymo sistema, auginamos specialios kultūros: rapsai, garstyčios, aliejiniai ridi-kai, baltieji dobiliukai ir lapiniai augalai, kurie yra kaip maisto priedas.

Spalį verslininkai sraiges išdžiovins su visu kiautu. Dalį sraigių pasiliks kaip re-produktores, dalį pasiūlys kaip motininę bandą pradedantiems sraigių augintojams. Šios sraigės bus užmigdytos iki kito sezo-no pradžios. Kitos sraigės bus paruoštos pardavimui kaip pirminė žaliava ir eks-portuotos gyvos.

14 | Verslas

Sraigių ūkis Kazlų kaime

„Mums kiekvienas etapas yra naujas, vis važiuojame pas ką nors

pasižiūrėti, pasikonsultuoti, bet Lietuvoje technologijos, sraigių

auginimo būdai, investicijos skiriasi, nėra vieningos nuomonės,

kaip geriau, – patirtimi dalijosi K.Baltrušaitienė. – Šalyje didelių

augintojų praktiškai nėra ir jie iki šiol nėra radę tiesioginio išėjimo

į Europos rinką, viskas parduodama per tarpininkus lenkus. Lietu-

voje jokios sraigių rinkos nėra. Tiekti atskiriems restoranams dvi-

dešimčiai porcijų per savaitę neapsimoka.“

Kristina įsitikinusi: kad būtų galima sraiges parduoti tiesiogiai ir

už didesnę kainą, Lietuvos sraigių augintojai turi kooperuotis, nes

kiekvienas atskirai jų užaugina per mažai produkcijos. Nė vienas

užsienietis neperka, pavyzdžiui, 5 tonų. Jam reikia 20–30 tonų,

kad visam sezonui būtų apsirūpinęs.

Tarpininkai superka iš sraigių augintojų žaliavą ir veža į užsienį

perdirbėjams. Lenkų tarpininkai už 1 kg sraigių lietuviams siūlo

2–3,5 euro (apie 6,8– 11,9 Lt), tačiau parduodant tiesiogiai per-

dirbėjams galima gauti net 12 eurų (40,8 Lt).

Būtina kooperuotis

Lenkų tarpininkininkakk i iuž 1 kg sraigių lietuviams siūlo apie 6,8– 11,9 Lt, tačiau parduodant tiesiai perdirbėjams galimagauti net 40,8 Lt.

Sraigė–motina vienu kartu padeda

maždaug 100 kiaušinėlių. Iš jų išsiritę

jaunikliai atrodo lyg virtos kruopos.

D.Daškevičiūtės nuotr.

70 m ilgio ir 4 m pločio

tunelio, kuriame vasarą

gyvena sraigės, įrengimas

kainavo apie 5 tūkst. Lt.

Lietumetsra

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@gmail.com

Vasaros karštis, poilsis gamtoje, atsipalaidavimas, vienas kitas svaiginantis kokteilis – kartais tiek tereikia, kad būtų pažadinti romantiški jausmai. Ten, kur romantika, ten ir atostogų romanas. Aistringas, bet ne visada saugus. Nutrūktgalviškų vienos nakties nuotykių šiuolaikinėje visuomenėje netrūksta. Štai JAV moterų futbolo žvaigždė Hope Solo sporto žurnalo ESPN specialiam leidiniui „Body Issue“ atvirai prabilo apie didžiau-sias olimpinio kaimelio paslaptis – seksą, al-koholį ir kitas linksmybes. Olimpinį kaimelį sportininkė apibūdino kaip „studentišką sekso vakarėlį su labai geru genofondu“.

Apie spartėjantį gyvenimo ritmą bei žmo-nių polinkius dažnai keisti seksualinius partnerius vis garsiau kalba ir Lietuvos der-matovenerologai. Pastebėta, kad lytiškai plintančių infekcijų tradiciškai padaugėja antrąjį metų pusmetį.

Statistika ir realybėVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direk-torė Matilda Bylaitė neslepia, kad centras turi etatinių pacientų, kurie tikrinasi kas savaitę ar mėnesį. Tai dažniausiai jauni aktyvūs, bet seksualiniame gyvenime ne-labai atsakingi žmonės.

„Tiesa, reikėtų pastebėti, kad pastarai-siais metais pacientų su lytiškai plintan-čiomis infekcijomis mažėja. Juokaujame, kad venerinės ligos emigravo, mat ieškoti laimės svetur išvažiavo daug jaunimo“, – pasakojo M.Bylaitė.

Tačiau yra ir kita medalio pusė: labai daug žmonių nežino, kad yra užsikrėtę ko-kia nors lytiniu keliu plintančia infekcija, nes nejaučia jokių simptomų, todėl ir ne-patenka į gydytojų rankas. „Pavyzdžiui, du trečdaliai moterų nežino, kad turi chlamidi-jų“, – atkreipė dėmesį dermatovenerologė.

Ofi ciali statistika skelbia, kad chlamydia trachomatis bakterijos paplitimas Lietuvo-je siekia 7–9 proc. Tačiau realus bakterijos nešiotojų skaičius gali būti kelis ar net ke-liolika kartų didesnis.

„Priklauso, kokia statistika remsimės – ar ta, kuri skelbiama, ar ta, kurios nežino-me. Pirma, ne visi sergantieji žino apie ligą. Antra, ne visi kreipiasi į gydytojus: galbūt savarankiškai kokius nors vaistus vartoja, arbatėlių pageria. Tačiau tai, kad simpto-mai išnyko, dar nereiškia, kad žmogus pa-sveiko“, – pabrėžė „meilės gydytoju“ save vadinantis žinomas dermatovenerologas Algirdas Šumila.

Vienas nešioja, kitas negaluojaPacientai ne visada atskleidžia priežastis, dėl kurių ieško specialistų pagalbos. Vieni sako, kad tikrinasi profi laktiškai, kiti užsi-mena, kad prastai pasijuto po atsitiktinių lytinių santykių, treti prasitaria turintys įtarimų dėl partnerio neištikimybės.

„Vienas partneris gali būti užsikrėtęs, bet nejausti simptomų, todėl jo liga lieka nepastebėta ir nediagnozuota. Jis tampa ligos nešiotoju ir platintoju. Užtat jo part-neris gali tapti ligos indikatoriumi – būtent jį ima kamuoti nemalonūs pojūčiai“, – aiš-kino A.Šumila.

Kartais įsisenėjusios lytiškai plintančios ligos aptinkamos tik tada, kai žmogų ima kankinti iš pažiūros nieko bendra su jomis neturintys negalavimai.

„Vėlyvoji ligos išraiška pasireiškia kaip komplikacija. Pavyzdžiui, pacientas suser-ga sąnarių uždegimu, o gydytojas jį siunčia pasitikrinti dėl venerinių ligų – visos orga-nizmo sistemos tarpusavyje susijusios“, –įspėjo gydytojas dermatovenerologas.

Saugosi tik nuo nėštumoVenerinių ligų paplitimas smarkiai priklau-so nuo seksualinio švietimo: kiek jaunimas turi žinių ir įgūdžių saugotis. „Šiuolaikinis jaunimas geria kontraceptines tabletes ir prezervatyvų nenaudoja. Vadovaujama-si logika, kad svarbiausia nepastoti, o li-gos galbūt manęs nepalies“, – pastebėjo A.Šumila.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dar ne-suprantama, jog venerinių ligų prevencija labai svarbi: „Vien pasižiūrėjus neužtenka pasakyti, ar tai chlamidijos, gonorėja ar

paprastas uždegimas. Infekciją būtina nu-statyti laboratorijoje. O dalis tyrimų moka-mi. Tai atbaido žmones nuo tikrinimosi.“

Tuo metu daugumoje Vakarų Europos šalių pacientai ir tyrimus, ir gydymą gau-na už dyką.

Sveikata | 15

Meilės gydytojau, padėk

M.Bylaitė:

„Juokaujame, kad venerinės ligos emigravo, mat ieškoti laimės svetur išvažiavo daug jaunimo.“

• Per pirmus penkis šių metų

mėnesius Lietuvoje gonorėjos

susirgimo atvejų užregistruota

daugiau nei praėjusiais metais tuo

pačiu laikotarpiu (2012 m. – 95, 2011

m. – 87 atvejai).

• Kasmet užsikrėtusiųjų gonorėja vyrų

beveik 10 kartų daugiau nei moterų.

• Lietuvoje sergamumas sifi liu per

keletą pastarųjų metų (2009–2011

m.) nežymiai sumažėjo: nuo 9,6 iki

8,5 susirgimų 100 tūkst. gyventojų.

Tačiau, palyginus su kitomis Europos

šalimis, tai vienas aukščiausių

sergamumo rodiklių Europoje.

• Per pirmus penkis šių metų

mėnesius sifi lis nustatytas 98

asmenims, pernai per tą patį

laikotarpį – 114.

• Lietuvoje dažniausiai registruojama

lytiškai plintanti infekcija –

chlamidiozė. Per pirmus penkis 2012

m. mėnesius užregistruoti 122 nauji

chlamidinės infekcijos atvejai (pernai

per tą patį laikotarpį – 130).

Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras

Sifi lio – mažiauAtostogų romanas

aistringas, bet ne

visada saugus.

123rf nuotr.

VILNIAUS PULSAS

Keleivių kontrolė turės išsamius duomenis apie vėluojantį transportąVilniaus viešajame transporte nuo rugpjūčio 15 dienos galios naujos bilietų rūšys – 30 ir 60 minučių bilietai. Pažymėję vieną iš šių bilietų, keleiviai galės persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą iki baigsis pažymėto bilieto galiojimo trukmė. Pavyzdžiui, pažymėjus 30 minučių bilietą 8.05 val., jis galios iki 8.35 val.

Šiuo metu persėdant iš vienos transporto prie-monės į kitą kiekvieną kartą turi būti žymimas nau-jas vienkartinis bilietas.

Keleivių kontrolė, tikrindama bilietus, atsižvelgs į laiką, per kurį transportas turėjo atvykti pagal gra-

fiką. Jeigu transporto priemonė nukryptų nuo gra-fiko, maršrute užtruktų ilgiau nei planuota ir dėl to pasibaigtų bilieto galiojimo laikas, keleivis nebūtų baudžiamas. Kontrolieriai turės tikslius duomenis, kaip mieste juda viešasis transportas. Esant nuo

keleivio nepriklausančioms aplinkybėms (pavyz-džiui, eismo spūstis, dėl kurios transportas nesi-laiko grafiko) ar kilus ginčams dėl 30 ar 60 minu-čių bilieto galiojimo, bus sprendžiama kiekvienu atveju individualiai.

Kelionės trukmę galima pasitikrinti interneto svetainėje http://stops.lt/vilnius.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausi-mus apie naujuosius viešojo transporto bilietus galite rasti www.vilnius.lt/ebilietas. Vilniuje atnaujinamos

84 pasenusios vaikų žaidimo aikštelės Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos išmon-tuoja senus vaikų žaidimo aikštelių įrenginius, kurie gali sukelti pavojų jose žaidžiantiems vaikams. Vietoj jų planuojama įrengti atnau-jintas vaikų žaidimo aikšteles.

Skirtingose miesto teritorijose planuojama įrengti 84 atnaujintas vaikų žaidimo aikšteles.

Aikštelės bus tvarkomos Antakalnyje, Fabijo-niškėse, Grigiškėse, Justiniškėse, Karoliniškėse, Lazdynuose, Naujamiestyje, Naujininkuose, Nau-jojoje Vilnioje, Paneriuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Rasos seniūnijoje, Senamiestyje, Šeškinėje, Šni-piškėse, Verkiuose, Vilkpėdėje, Viršuliškėse, Žir-mūnuose, Žvėryne.

Šios aikštelės bus pritaikytos dviejų amžiaus grupių vaikams: iki 6 metų bei 6 metų ir vyresniems.

Šiuo metu sostinėje yra apie 300 tvarkingų naujo tipo vaikų žaidimų aikštelių.

Užsk. Nr. 303384

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d. Skelbimai | 17

VILNIUS

VILNIUS

KAUNASNACIONALINIAI SKELBIMAI

Š.m. liepos 5 d. savaitrasčio „15min“ šeštame puslapyje išspausdintoje partijos „Tvarka ir teisingumas“ reklamoje (užsak. Nr. 305765)

neteisingai nurodytas mokėtojo sąskaitos pavadinimas. Tikslinam, kad ši politinė reklama bus apmokėta iš partijos rinkimų sąskaitos.

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.18 | Laisvalaikis

Ožiaragiai turėtų numatyti ateities pla-nus, tačiau neužmiršti atsižvelgti į anks-tesnes klaidas. Jei reikalai klosis prastai, į pagalbą ateis ištikimas draugas.

Vandeniai kitą savaitę turi išnaudoti momentą ir išspręsti susikaupusias prob-lemas. Kol kas neplanuokite nieko naujo, ypač plataus masto projektų.

Žuvys artimiausiomis dienomis netu-rėtų priimti skubotų sprendimų. Viską gerai apgalvokite ir pažvelkite į situaciją kitu kampu. Venkite ginčų darbe.

Avinai kitą savaitę turės tvarkyti reika-lus, susijusius su asmeniniu gyvenimu. Metas tam bus palankus, todėl galutinai apsispręskite dėl žmogaus, esančio šalia.

Jaučiai kitą savaitę gali tikėtis aukštesnio visuomeninio statuso. Ypač seksis vesti dalykines derybas, rengti pristatymus. Bū-kite apdairūs su nepažįstamaisiais.

Dvyniai turės gerą progą smarkiai pa-didinti savo pajamas. Tik būkite kantrūs ir atkaklūs, neskubinkite įvykių, kad ne-nubaidytumėte sėkmės.

Vėžių kitą savaitę laukia įdomūs įvykiai. Tikėtina, kad žmogus, į kurį jau seniai nu-kreiptas jūsų žvilgsnis, pagaliau jums at-sakys tuo pačiu. Bet nepameskite galvos.

Liūtams kita savaitė užtikrins ilgai lauk-tą fi nansinį stabilumą. Tikėtina, kad jums bus grąžinta seniai pamiršta skola, o gal pavyks užsidirbti solidžią sumą.

Mergeles lydės dalykinė ir fi nansinė sėkmė. Kitą savaitę rasite patikimų part-nerių. Artimiausios dienos bus palankios naudingiems sandoriams.

Svarstyklės pajus jėgų antplūdį. Galėsi-te išspręsti visus jums iškilsiančius klausi-mus. Ryžtas ir atkaklumas padės pasiekti puikių rezultatų kopiant karjeros laiptais.

Skorpionai turėtų būti lojalesni bendra-darbiams ir nesistengti visiems primesti savo nuomonės. Mokėkite išklausyti ki-tus. Šeimoje viešpataus supratimas.

Šauliams kitą savaitę pagaliau pavyks sutvarkyti visus reikalus, susikaupusius pastaraisiais mėnesiais. Jūsų optimizmas suteiks jėgų artimiems žmonėms.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Ant. Karavelė.

Dilema. Marina.

Aldinas. Adata.

Aidas. TG. Alina.

Varinis. Jao. Ak.

Lema. To. Mm. Esu.

Pamotė. Kiltas.

Liekana. Maja.

Kristina. Tara.

Kim. Atara. Skara.

Ana. Ada. Ais. Ars.

Aulas. Asas.

Akmė. Klausė.

Jamalas. Rada.

Radikulitas.

Karan. Isa. Vita.

Petras. Sena.

Šakiai. La. Man.

SA. Salonas. Reta.

Kam. Nelaimė.

Tarė. Dina.

„Mars“. Disi. Kara.

Dinastija. Al. Las.

Ola. Ua. Mes.

Kalu. Tamarinas.

Algoms. Masė.

Pažymėtuose langeliuose:

ADVOKATAS

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d. Laisvalaikis | 19

Nori įrodyti merginai, kad tavo ketinimai yra rimti? Po pirmo pasimatymo supažindink ją su tėvais, žmona bei vaikais.

Klausimas gatvėje:– Atsiprašau, gal jūs žinote, kiek dabar valandų?– Taip.– Dėkoju.

Chuckas Norrisas bėgo aplink pasaulį. Tada jis ir atsitrenkė į savo nugarą.

Kada moterys mažiausiai šneka?

Vasarį, nes jis turi tik 28 dienas.

Jei sąžinė neleidžia eiti kairėn – pasuk tris kartus į dešinę.

Mielos merginos! Jeigu jūsų krūtinė maža, veidas nesimpatiškas, o kojos kreivos – kirskite mišką: atkeršykite gamtai!

Anekdotai

Sunkus

Lengvas

Sudoku

Kriminalinė melodrama

„Pirmoji nuodėmė“

Tai prancūzų kino grando F.Truff aut 1969-ųjų juos-

tos „Misisipės undinė“ perdirbinys, tik veiksmas iš

XX a. perkeltas į XIX a. Kubą. Turtingas gražuolis

kavos pirklys Liusas Antonijus Vargas savo antrąją

pusę Amerikoje susirado neįprastu būdu. Kubietis

pažįsta sužadėtinę iš tik laiškų. O ji – tikra gražuo-

lė. Bet grožis slepia tamsią praeitį. Filme vaidina

A.Banderasas, A.Jolie, Th.Jane‘as.

Kriminalinė drama

„Striptizas“

Tai daug triukšmo sukėlęs fi lmas – garsūs aktoriai

ir žiūrovų simpatijos, tačiau apdovanojimai, deja,

tik „Auksinės avietės“. Filmo herojė išsiskiria su

vyru vagišiumi, praranda darbą ir dėl to netenka

teisės rūpintis dukterimi. Jai belieka uždarbiauti šo-

kant naktiniame klube ir „prisijaukinti“ bei sukom-

promituoti garsų politiką. Filme vaidina D.Moore,

A.Assante, B.Reynoldsas.

TV3

LNK

Rugpjūčio 5 d., 21.15 val.

Rugpjūčio 8 d., 22.35 val.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį daug kur trumpai palis, griaudės perkūnija, kurios metu

prognozuojamas škvalas. Oras įkais iki 24–29 laipsnių. Savaitgalis bus karštas

ir saulėtas, tik šeštadienį kai kur gali trumpai su perkūnija palyti. Kitos

savaitės pradžioje karštis išsilaikys, prognozuojamos liūtys.

08-04 d.

16 / 25 15 / 26 16 / 22 15 / 26

08-05 d.

13 / 26 13 / 28 15 / 25 14 / 27

08-04 d.

16 / 26 16 / 26 15 / 26 15 / 26

08-05 d.

14 / 28 14 / 28 13 / 28 13 / 28

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

28

27

27

27

Kaunas

27

Alytus

27

Klaipėda

25

VėjasPietryčių

2–6 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 36

Berlynas 24

Londonas 22

Madridas 37

Maskva 28

Minskas 30

Oslas 18

Paryžius 25

Praha 27

Ryga 28

Roma 34

Stokholmas 22

Talinas 26

Varšuva 2927Marijampolė

Jei olimpinės

žaidynės vyktų

Lietuvoje.

ėl i w

27

27

Kaunas

Ši li i

Klaipėda Panevėžys

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Kai kapitonas Algirdas Kulbokas užsuka į Klaipėdos centrą ir žvilgteli į apsnūdusį, remonto belaukiantį laivą „Meridianas“, iš karto prisimena studentiškus metus ir pirmąją praktiką, kurią atliko tuomet dar plaukiojusiame burlaivyje.

Jurgita Andriejauskaitėredakcija@15min.lt

Kelionė „Meridianu“ būsimam kapitonui įsiminė visam gyvenimui, mat jos metu su kurso draugais pateko į uragano sūkurį ir vos nežuvo.

Be lovų ir kojinių Į Baltijos jūrą dabar jau 70 metų perkopęs patyręs jūrininkas pirmą kartą išplaukė bū-damas 20-ies. Šešios dešimtys pirmą stu-dijų kursą baigusių jaunuolių „Meridiane“ praleido penkis mėnesius.

Rugsėjį burlaivis iš tuomečio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) pasuko gimtinės link. „Maisto produktai jau ėjo į pabaigą,

drabužiai apdriskę, batai suplyšę. Kojinių nebeturėjome, tad nukirpdavome dryžuotų palaidinių rankoves ir užsimaudavome“, – juokdamasis prisimena A.Kulbokas.

Žingsnis iki katastrofos Artėjo audra. Dėl jos burlaivis stabtelėjo Suomijos įlankoje, tačiau kapitonas nu-sprendė plaukti toliau.

„Mus užklupo ne audra, o uraganas. Jis sudraskė bures. Artėjome prie Gotlando sa-los, o vakarų vėjas mus spaudė vis arčiau kranto. Pusė kadetų susirgo jūros liga, bet kažkam reikėjo surišti žemutines bures. Teko lipti man. Užlipau, žiūriu žemyn –denis sukasi tarsi švytuoklė. Matau, kaip jis tai išnyra, tai paskęsta po vandeniu“, – emocingai pasakojo vyras.

Iki katastrofos tebuvo vienas žingsnis. „Kapitonas nesitraukė nuo tiltelio, vis dė-liojo jūrlapyje taškus. Buvo likę nedaug, kad trenktumėmės į akmenis ir visi būtų žuvę“, – prisiminė A.Kulbokas. Patį jį ban-gos taip stipriai bloškė, kad nulėkė kaip rie-šutėlis. Spėjo įsikibti į pasitaikiusią kliūtį.

Iškyšulį laivo įgulai vargais negalais pa-vyko aplenkti, bet iki kranto buvo likę vos keliasdešimt metrų.

Inkarą traukė rankomis Suradę šiokią tokią užuovėją, jūrininkai nusprendė išmesti inkarą. Pamatavę jūros gylį nutarė, kad bus apie 60 m. Bet inkaras nugrimzdo dar giliau.

„Užlietas variklis neveikė. Visi iškankinti siūbavimo, darbingų jaunuolių buvo gal 20.

Pasikeisdami, rankomis metras po metro kelias valandas traukėme tą inkarą. Tuo-met išmetėme seklesnėje vietoje. Kapito-nas iš nuovargio net nebenuėjo iki kajutės –užsnūdo tiesiog vairinėje“, – žvelgdamas į „Meridianą“ tęsė pasakojimą pašnekovas.

Užgrūdino visam gyvenimui A.Kulbokas teigia per daugybę metų jūro-je išgyvenęs ir daugiau audrų, tačiau dide-liuose laivuose jos nepasirodė tokios bai-sios, kaip tuomet burlaivyje. Jo niekada nekamavo ir jūros liga. Tik vieną kartą, kai buvo prisikirtęs riebaus maisto.

„Praktika „Meridiane“ mane užgrūdino –išugdė drąsą, ištvermingumą, taip pat ir preciziškumą. Ateidavo kapitono padė-jėjas tikrinti, kaip laivą išvalėme, – per-braukdavo baltu popieriaus lapu per sieną ir parodydavo, kad dulkių liko. Vėliau pats to paties reikalavau iš jūreivių“, – šypsojo-si A.Kulbokas.

Kapitoną džiugina mintis atstatyti burlai-vį: „Lenkija, Švedija, Vokietija ir kitos šalys iki šiol išlaikė senus plaukiojančius burlai-vius. Juos buvo galima išvysti ir Klaipėdo-je regatos „The Tall Ship’s races“ metu.“

Apie patirtį „Meridiane“ kapitonas kas-kart pasakoja į Klaipėdą atvykusiems sve-čiams.

Prieš dešimtmetį su jūra atsisveikinęs A.Kulbokas dėsto Klaipėdos laivininkų mo-kykloje. Tėvo pėdomis pasekė ir sūnus – jis tapo jūrininku.

20 | Gyvenimas

Suvargęs „Meridianas“atgyja jūrų vilko atmintyje

A.Kulbokas: „Užlipau, žiūriu žemyn – denis sukasi tarsi švytuoklė. Po kojomis matau, kaip denis tai išnyra, tai paskęsta po vandeniu.“

Parengtoje galimybių studijoje anali-

zuojami trys laivo išsaugojimo variantai.

Svarstoma barkentiną kapitaliai

restauruoti, kad ji galėtų plaukioti.

Preliminari darbų vertė – 28 mln. Lt.

Antras variantas – barkentiną

restauruoti iš dalies ir perkelti į sausą

doką. Darbų vertė – 14 mln. Lt. Trečias

variantas – pastatyti barkentinos

dublikatą ir restauruoti dabartinį laivą

už 38 mln Lt. Manoma, kad arčiausiai

realybės yra antrasis variantas.

Šį rudenį planuojama laivą iškelti iš van-

dens, nes dar vienos žiemos jis neatlai-

kytų. Tam tikimasi miestiečių ir bendro-

vių fi nansinės paramos. Laivo iškėlimas

atsieis 100 tūkst. Lt. Jis mažiausiai pen-

kerius metus stovės sausumoje.

Trys planai

Iš specialios, iš Sibiro atgabentos pušies

„Meridianas“ pastatytas 1948 m. Suo-

mijoje, kartu su dar 16 panašių barken-

tinų. Po karo jos buvo statomos Rusijai.

Laivo ilgis – apie 45 m, grimzlė – 3,45 m.

Jis galėjo gabenti apie 300 t krovinį.

Apie 20 metų laivas buvo mokomuoju

burlaiviu, tačiau, žuvus keliems kursan-

tams, nuspręsta, kad praktikos stu-

dentai čia daugiau nebeatliks. 1971 m.

burlaivyje įrengtas restoranas. Danės

krantinėje įsikūręs laivas tapo neatski-

riama Klaipėdos dalimi.

Burlaivio istorija

A.Kulbokas puikiai pamena

praktiką burlaivyje, kurios metu

pateko į didžiulį uraganą.

J.Andriejauskaitės nuotr.

Suvargęs „Meridianas“atgyja jūrų vilko atmintyje