Visuomenė

Vaikų namų vasara Kartingai, baidarės, laipynių parkai, kelių savaičių stovyklos prie ežerų ar pajūryje, o kai kam ir visa vasara Italijoje bei Prancūzijoje. Tokiu ritmu atostogas leidžia vaikų globos namų auklėtiniai. Panašios pramogos retai džiugina statistinės Lietuvos šeimos vaikus. Tačiau ar linksmybės atstoja tėvų meilę?

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 30 (1261) • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Profi lis

Skandalas veja skandalą 48 metų verslininkas Tadas Karosas garsėja ne tik naujų verslų kūrimu, bet ir spalvinga biografi ja. Likimo ironija – kadaise prokuratūros tardytoju dirbęs vyras pats atsidūrė teisėsaugos akiratyje ir pasėdėjo areštinėje.

10–11 psl.

Mada

Sėkmės bateliai

Jie tokie ryškūs, kad nepastebėti neįmanoma. Ypač ant raudonos Londono žaidynių stadiono dangos. Vieni mano, kad jie neša sėkmę, kiti –kad tai paskutinis mados klyksmas. Sporto – ir ne tik – pasaulį užvaldė spalvingų sportinių batelių manija.

17 psl.

Sveikata

Diagnozė: mirtinai storas

Rolandas Onusaitis neseniai balansavo ant gyvenimo ir mirties ribos, todėl pasiryžo skrandžio mažinimo operacijai. Dabar jis džiaugiasi jau galintis pargriuvęs atsikelti ir miegoti ne sėdomis.

18–19 psl.

„Reuters“ nuotr.

„Va

lšči

au

s“

laik

raš

čio

nu

otr

.

8–9 psl.

Taurus smūgisOlimpinį medalį boksininkas Evaldas Petrauskas turi. Kokios prabos, sužinosime šiandien arba poryt. Jei pusfi nalyje jis sukluptų, pasidabintų bronza, jei iškovotų pergalę – kautųsi dėl aukso. O tam dvidešimtmetis vaikinas iš Traksėdžių pasiruošęs.

3–5 psl.AlAlA dodonananan AAleleleksksksėjėjė ūnūnieieienėnė, , JJJululiuius s ss BlBliūiūdždžiuius s

Vienoje svarbiausių

savo gyvenimo

kovų E.Petrauskas

smūgiais apipylė

Europos vicečempioną

D.Valentino.

A.Pliadžio/Fotodiena nuotr.

Pa

gy

nė

s v

aik

ų g

lob

os

na

mų

nu

otr

.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Savaitės siurprizai –

A.Kazakevičius ir E.Petrauskas

2 | Olimpiada

Kas iš Lietuvos atletų labiausiai nuvylė olimpiadoje?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

„F &

L“

pro

du

ctio

n

Lažybų tarpininkai imtynininką A.Kazakevičių nugrūdo į paskutinę vietą, sporto funkcionieriai daugiausia tikėjosi vietos ketvirtfi nalyje, o boksininkui E.Petrauskui iš viso nekėlė jokių tikslų. Gal ir gerai. Nieko nereikalauja – nėra ką ir prarasti. O gal šiuos du galiūnus viename kitoje olimpiadoje reikėtų išleisti į krepšinio aikštelę?

Olimpinius medalius Lietuvai neša tie, iš kurių niekas nieko nelaukė.

15min.lt apklausa

Krepšinio

rinktinė

65 proc.(17414)

Diskininkas

V.Alekna

10 proc. (2669)

Treko dviratininkė

S.Krupeckaitė

14 proc. (3836)

Šuolininkas į aukštį

R.Stanys

4 proc. (1049)

Sportu

nesidomiu

6 proc.

(1730)

Neverkit pas kapąLietuvos krepšinio bažnyčios tikintieji iki paskuti-nės akimirkos tikėjo stebuklu. Kardinolas Kęstutis ir 12 jo vyskupų norėjo tą stebuklą sukurti. Nepavy-ko. Lietuvos krepšinio bažnyčia patyrė antrą skau-dų smūgį per dvejus metus. Pernai – prieš Make-doniją Europos čempionate. Dabar – olimpiadoje, pralaimėjusi svarbiausią teologinį disputą Rusijai.

Kardinolui Kemzūrai ir dvylikai svarbiausių mūsų tikėjimo vyskupų nepavyko įrodyti to, kas neįma-noma: kad olimpinius medalius galima laimėti ir be vidurio puolėjo. Ir dar su įžaidėjais, kurių kiek-vienas padaro beveik po dešimt klaidų.

Tragedija? Neverkit pas kapą. Būtų kvaila aiškin-ti, kad kardinolas ne tas maldas, ne tas giesmes ar ne tuos vyskupus parinko svarbiausiam mūsų ket-verių metų bažnytiniam susirinkimui.

Lietuva laimėjo tiek, kiek dar yra verta. Perlipusi Rusiją, Lietuva būtų iššokusi aukščiau bambos. Jei ką, tai po kelerių metų penktąją vietą Europoje ir olimpiadą Lietuva greičiausiai matys kaip savo ausis.

Su kuo mes norėjom pasiekti olimpiados pjedes-talą? Kas mus tempė svarbiausiose rungtynėse su Rusija? R.Kaukėnas ir D.Songaila. Net dalies saviš-kių nurašyti vyrai. Įpusėję ketvirtą dešimtį. Kaip ir Š.Jasikevičius. Geriausi jų metai – praeityje. Jau vien už tai, kad jie atvyko į rinktinę, verti paminklo.

Tie, kurie nori kardinolo skalpo, ras daug, jų ma-nymu, argumentų. Kad žaidė be J.Valančiūno. Kad keitimus darė ne pagal žaidimą, o pagal kažkokį iš vakaro pasirašytą planą. Kad nepaėmė to ar ano?

O ką dar galima buvo paimti? Vienintelis kandi-datas į vyskupus – D.Motiejūnas. Tačiau kuri Baž-nyčia be schizmatikų? O daugiau? Kas kitąmet pa-keis išėjusius, o po metų kitų – S.Jasaitį, P.Jankūną, J.Mačiulį? Taps įžaidėju, kuris varžovams neatiduos po dešimt kamuolių per rungtynes?

Iš tų, kurie gimė po 1986 metų, rinktinėje tik J.Valančiūnas. Plius D.Motiejūnas. Ketverių metų praraja prieš ir tokia pat po. O juk tai dar ne demo-grafi nė duobė, galima sakyti, gimstamumo pakili-mo metai. Duobė prasideda po 1993-ųjų. Mažiau vaikų – mažiau žaidėjų. Mažiau žaidėjų – mažiau krepšinio vyskupų.

Niekas to nenori matyti, bet Lietuvos krepši-nio bažnyčios pasaulinės klasės teologų mokyk-los šaltiniai išseko. Svaigome dėl Europos jauni-mo aukso, bet kiek iš tų dvidešimtmečių vaikinų realiai galės žaisti tokiu lygiu, kaip kažkada tai darė Š.Jasikevičius, S.Štombergas, R.Šiškauskas, A.Macijauskas? Kur mūsų nauji vyskupai metikai? Klausimas be atsakymo.

Galima būtų sakyti – nieko tokio, nes krepšinis – tik žaidimas. Blogai tai, kad Lietuvos krepšinio baž-nyčia buvo vienintelis dalykas, kuris šiame pasau-lyje mus skyrė iš kitų. Kurį laiką dar važiuosime iš inercijos, kurį laiką Lietuvos krepšinio bažnyčia dar turės kunigų ir maldininkų. Tik surinkti 12 pasau-liui galinčių mesti iššūkį vyskupų bus vis sunkiau.

Su bet kuriuo žmogumi galima ginčytis iki nukri-timo – su demografi jos ir emigracijos skaičiais ir vai-kų „sportavimu“ prie kompiuterio nepasiginčysi.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Lietuva šįkart laimėjo tiek, kiek dar yra verta. Perlipusi Rusiją, Lietuva būtų iššokusi aukščiau bambos.

Apklausoje dalyvavo 26698 žmonės

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Aldona Aleksėjūnienė, Julius Bliūdžiusredakcija@15min.lt

Traksėdžiai, 2 km į šiaurę nuo Šilutės nutolęs miestelis, turintis maždaug 1200 gyventojų, iki šiol labiausiai garsėjo savo durpynu. Bet nuo šiol Traksėdžiai bus pristatomi kaip vieta, kurioje gimė boksininkas Evaldas Petrauskas – Londono olimpinių žaidynių prizininkas. O gal – ir čempionas.

„O varge, koks Evaldas, antrasis iš trijų mūsų su vyru sūnų, buvo neramus nauja-gimis, buvau išsekusi nuo bemiegių naktų, o mažas dar buvo ir pirmagimis Arvydas. Bet nuovargio našta tik kūdikystėje ir buvo sunki. Kai sūnūs paaugo, jie tapo viso, ką geriausio gali patirti motina ir tėvas, neiš-senkančiu šaltiniu“, – taip praėjus parai po sėkmingos kovos ringe apie sūnų „15min“ kalbėjo jo motina Svetlana.

Evaldo tėvai Svetlana ir Algis Petrauskai sūnaus kovas olimpiniame Londone stebi namuose per televiziją. Kartu – ir jauniau-sias sūnus Lukas. Po pergalės, užtikrinusios Evaldui olimpinį medalį, šeimyna nesiglė-besčiavo, tik tėtis šovė į balkoną su ciga-rete dantyse, o netrukus iš ten visa vyriš-ko balso jėga nuaidėjo: „Mes laimėjom!..“

„Algiui reikia emocijas išlieti, o aš joms valios negaliu duoti. Vis kaip sargybinis prie televizijų transliacijų budžiu – kad tik ko nors nepraleisčiau svarbaus, kas mano vaikui gali atsitikti“, – susijaudinusi kalbė-jo Evaldo mama Svetlana.

„Laukite medalio“ Sūnaus norą boksuotis šeima visuomet pa-laikė. „Labai dėl to džiaugiuosi. Vaikystėje būdavo, kad pats nenorėdavau į treniruotes eiti, bet tėvas neleisdavo to daryti. Visuo-met, kai reikėjo, pats nuveždavo, norėjo, kad treniruočiausi“, – pasakojo Evaldas.

Laukti ilgai nereikėjo – toks atkaklumas davė vaisių, nors Evaldui – dar tik 20 metų.

„Aš pats labai tikiuosi gero rezultato. Bent pora kovų turiu laimėti. Būtų fantas-tiška iškovoti medalį. Nieko nėra neįmano-mo. Jei įdedi daug pastangų, gali laimėti“, –prieš išvykdamas į olimpines žaidynes in-terviu „15min“ sakė E.Petrauskas.

O per palydėtuves Šilutėje miestelėnams pažadėjo dar drąsiau: „Jei laimėsiu pirmą-ją kovą, laukite medalio.“

Lietuva sulaukė. Tiesa, kokios spalvos medalis atiteks šilutiškiui, paaiškės penk-tadienį arba sekmadienį. Svorio kategori-jos iki 60 kg ketvirtfi nalyje E.Petrauskas įveikė Europos vicečempioną italą Dome-nico Valentino ir pusfi nalyje susikaus su Soonchulu Hanu iš Pietų Korėjos. Mūsų boksininkas, kurio ūgis 164 cm, už varžovą ne tik 15 cm žemesnis, bet ir septyneriais metais jaunesnis.

Pralaimėjimo atveju lietuviui atitektų bronza, įveikus korėjietį – sekmadienį tektų kautis didžiajame fi nale dėl aukso.

Talentą patikrino darbasEvaldo bokso kelias prasidėjo regbio aikš-tėje. Vyresnysis brolis Arvydas jį pakvietė ateiti pažaisti regbį, kurį, kaip ir futbolą, ypač mėgo jaunieji Šilutės boksininkai, vadovaujami trenerio Vinco Murausko. Po žaidimo treneris iš karto pasiūlė pir-madienį ateiti į bokso treniruotę. Evaldui tada buvo vos septyneri.

Iš kitų Evaldas išsiskyrė jau pirmoje tre-niruotėje. „Pirmuosius bokso pagrindus gavau dar anksčiau – iš tėčio draugo, bu-vusio boksininko, kuris mane gal jau nuo ketverių penkerių mokė stovėsenos, smū-gių. Kai pradėjau lankyti užsiėmimus, už naujokus jau buvau visa galva pranašes-nis“, – pasakojo E.Petrauskas.

Į V.Murauską duriama pirštu, kai kal-bama apie žmogų, pirmąjį įžvelgusį E.Petrausko talentą ir išpranašavusį šilu-tiškiui olimpinę sėkmę. Pats treneris tik šypteli ir pripažįsta, kad net ir E.Petrausko

talentą turėjo patikrinti laikas. Ir, žinoma, – darbas.

„Negaliu pasakyti, jog iškart įžvelgiau Evaldo talentą. Mušant maišą vaikas gali atrodyti labai greitas, gali išryškėti ir kitos teigiamos savybės, bet kai reikia kontak-te su priešininku dirbti – viskas būna ki-taip. Evaldas nuo pat pradžių buvo labai darbštus, o bokse viskas ateina per darbą. Žmogus turi būti „fanatas“. Toks Evaldas ir buvo“, – pasakojo V.Murauskas.

Nuolat kovėsi su vyresniais Būdamas 12-os metų Lietuvoje savo am-žiaus ir svorio kategorijose Evaldas jau neturėjo lygių. Neretai įvairiose respubli-kinėse ir tarptautinėse varžybose jis da-lyvaudavo vyresnio amžiaus boksininkų kovose, ir jam puikiai sekėsi.

Pirmąjį ryškų įrašą šalies bokso istori-joje Evaldas paliko būdamas vos 16 metų.

Olimpiada | 3

Mažasis karys iš Traksėdžių

2009 m.

Europos jaunimo čempionatas Ščecine – 1 vieta;

2010 m.

Pasaulio jaunimo čempionatas Baku – 2 vieta;

2010 m.

Pirmosios jaunimo olimpinės žaidynės Singapūre – 1 vieta;

2012 m.

Olimpinės žaidynės Londone – mažiausiai 3 vieta.

E.Petrausko karjera

Nukelta į 4 psl. >>>

E.Petrauskas –

kiekvieno trenerio

svajonė. Ringe jis

atiduoda viską. Ir vykdo

visus nurodymus.

„Reuters“ nuotr.

E.Petrauskas:

„Aukštesni varžovai manęs gal neįvertina ir ... apsirinka.“

Su pirmuoju treneriu V.Murausku.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.4 | Olimpiada

Tuomet jis tapo Lietuvos suaugusiųjų bokso čempionu. Iki jo tokiam jaunam boksininkui to niekada nebuvo pavy-kę padaryti.

S.Petrauskienė prisipažino patikė-jusi sūnaus galimybe užkopti į olimpi-nes aukštumas jau tada, kai dauguma jo bendraamžių dar tik mušė dinde-rį gatvėse ar prakaitavo prie žaidimo automatų.

„Evaldui buvo dvylika ar trylika metų, kai jis pelnė Lietuvos, po to Eu-ropos bronzos, sidabro ir aukso meda-lius. Jo būdas ir charakteris neleidžia jam abejoti pačiu savimi, savo pasirink-to kelio teisingumu ir sėkme, o mes, jo šeima, tik visokeriopai jį palaikome“, –kalbėjo S.Petrauskienė.

Trūko pralaimėjimų patirtiesIki ateidamas į suaugusiųjų sportą, rin-ge E.Petrauskas kovėsi 200 kartų. Pra-laimėjo vos 20 kovų. „Visą laiką sten-giuosi nugalėti. Nemoku pralaimėti, labai išgyvenu nesėkmes, naktimis ne-užmiegu. Pralaimėjimuose man trūksta patirties. Buvo periodas, kai per trejus metus nepralaimėjau nė vienos kovos. Neįsivaizduoju, kaip dabar jausčiausi, ištikus nesėkmei“, – maždaug prieš me-tus, stovėdamas ant suaugusiųjų sporto slenksčio, kalbėjo E.Petrauskas.

Kaip paaiškėjo, boksininkas jaudino-si be reikalo – pergalių skonio jis nepa-miršo ir suaugusiųjų ringe.

Nedidukas, 164 cm ūgio, Evaldas jau priprato kovoti su gerokai už save aukš-tesniais varžovais. Kaip pats sako, tose keliuose šimtuose kovų buvo tik kelio-lika varžovų, kurie buvo jo ūgio. Galbūt nedidelis ūgis ir yra pergalių užtaisas? „Galima ir taip sakyti. Aukštesni varžo-vai manęs gal neįvertina ir ... apsi-rinka“, – šyptelėjo E.Petrauskas.

Augino žmogų, tik po to – čempioną Kai E.Petrauskas, būdamas 15 metų, persikėlė į Vilnių, jį Lietu-vos olimpiniame sporto centre ėmė treniruoti Vladimi-ras Bajevas. Tačiau ne mažiau svarbus žmo-gus boksininko spor-tiniame kelyje yra ir V.Murauskas, pir-masis E.Petrausko treneris.

„Geležinių nervų žmogus, labai stip-rus fi ziškai ir psicho-logiškai, beprotiškai

Badmintonas

Akvilė Stapušaitytė 33–46 (46) 17–32Gimnastika

Rokas Guščinas 17 (69) 20–32Laura Švilpaitė 50 (60) 42–56Boksas

Egidijus Kavaliauskas 9–16 (28) 3–8Evaldas Petrauskas 1–3 (28) 5–17Buriavimas

Juozas Bernotas 12 (38) 15–20Rokas Milevičius 42 (49) 22–30Gintarė Scheidt 6 (41) 1–8Dviračiai (plentas)

Gediminas Bagdonas 59 (144) 10–20Ramūnas Navardauskas 21 (37) 15–20Dviračiai (trekas / keirinas)

Simona Krupeckaitė 7 (18) 1–6Dviračiai (trekas / sprintas)

Simona Krupeckaitė 5 (18) 1–6Dziudo

Karolis Bauža 9–16 (30) 7–12Marius Paškevičius 9–16 (32) 5–8Imtynės

Aleksandras Kazakevičius 3 (19) 5–10Edgaras Venckaitis 7 (19) 5–10Irklavimas

Mindaugas Griškonis 8 (33) 4–8Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris 6 (13) 7–13Donata Vištartaitė 8 (28) 7–13Krepšinis

Vyrų rinktinė 5–8 (12) 3–6Lengvoji atletika

Virgilijus Alekna 4 (41) 1–6Rasa Drazdauskaitė 27 (118) 9–16Lina Grinčikaitė 17 (33) 9–16Indrė Jakubaitytė 18 (41) 16–20Diana Lobačevskė 28 (118) 12–24Povilas Mykolaitis 26 (42) 10–14Airinė Palšytė 1–12 (35) 12–18Rytis Sakalauskas 31 (74) 9–16Zinaida Sendriūtė 9 (35) 6–12Austra Skujytė 5 (38) 4–8Eglė Staišiūnaitė 34 (43) 20–24Raivydas Stanys 27 (35) 12–16Sonata Tamošaitytė 34 (48) 16–20Plaukimas

Vytautas Janušaitis 13 (36) 9–14Rūta Meilutytė 1 (46) 4–8Mindaugas Sadauskas 28 (56) 16–20Giedrius Titenis 8 (44) 4–8Šaudymas

Daina Gudzinevičiūtė 14 (22) 4–8* 1 – Vieta (viso dalyvių), 2 – Planuota vieta

Rusijoje, Ivanovo srityje, gimusi ir au-

gusi Svetlana ir Šilutės rajono Usėnų

seniūnijoje gimęs ir augęs Algis Pe-

trauskas susipažino, susituokė ir iki

Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo

gyveno Rusijoje. 1989 m. ten gimė

pirmagimis Arvydas, o į laisve alsuo-

jančią savo tėvynę Lietuvą Algis šeimą

parsivežė netrukus po Kovo 11-osios

akto paskelbimo.

1992 m. kovo 19 d. jiems gimė antras

sūnus – Evaldas. Įdomus sutapimas:

olimpinė čempionė plaukikė Rūta Mei-

lutytė taip pat yra gimusi kovo 19

d., tik penkeriais metais vėliau.

„Kai aplankau Ivanovą, jokios

traukos atgal nejaučiu. Čia, Trak-

sėdžiuose, mano šeima, čia ir

yra mano pasaulio centras. Nei

gimtinė, nei tėvynė, tiesiog šios

Žemės vieta, kur viskas man

aišku ir patikima“, – kalbėjo

E.Petrausko mama.

Gabus boksininkas

buvo ir vyriausias Pe-

trauskų sūnų Arvydas,

bet dėl geresnio gy-

venimo jis metė bok-

są ir emigravo į Airiją.

Dabar perspektyviu

bokso sportininku yra laikomas ir

jauniausias sūnus – 13-metis Lukas.

Jis 2008, 2011 ir 2012 m. yra tapęs

savo amžiaus grupės Lietuvos bokso

čempionu.

Brolį Arvydą Evaldas vadina savo ge-

riausiu draugu. Iki lemtingojo vakaro,

kai jis užsitikrino bronzos medalį, Ar-

vydas buvo šalia. Olimpinių žaidynių

metu jis įsikūrė Londone, su Evaldu

leido visą jo laisvą laiką, padėjo atsi-

palaiduoti nuo įtampos. Visas kovas

stebėjo salėje ir visokeriopai jaunėlį

palaikė.

Beje, pats Evaldas taip pat jau turi at-

žalą – dukrą. „Gustei jau metai ir ketu-

ri mėnesiai. Su dukros motina Dovile

planavome susituokti, bet nepavyko

ir dabar nelabai bendraujame. Ji šiuo

metu gyvena Airijoje.

Kadangi sportuoju ir negaliu dažnai

jų aplankyti, kilo konfl iktas. Tačiau su

dukra bendrauju internetu arba kar-

tais aplankau. Visi sako, kad ji labai pa-

naši į mane. Visas savo pergales skiriu

dukrai. Labai jos pasiilgstu. Planavau

po olimpiados nuomotis ar pirkti butą

Vilniuje ir gyventi su dukros mama,

bet dabar planai pasikeitę, teks skrai-

dyti į Airiją“, – pasakojo jaunasis tėvas.

Olimpiečių pasiekimai

Šeimos šaknys – Rusijoje, šakos – Airijoje

>>> Atkelta iš 3 psl.

Ketvirtfi nalyje teisėjas

nebuvo palankus

E.Petrauskui, bet tai

nesutrukdė įveikti

Europos vicečempioną

D.Valentino.

„Reuters“ nuotr.

1* 2

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d. Olimpiada | 5

darbštus. Jis visuomet žinojo, ko siekė. Nepraleido nė vienos treniruotės“, – taip E.Petrauską apibūdino V.Murauskas, ku-ris pats vyko į Londoną stebėti auklėtinio kovų. Bet ne kaip trenerių štabo narys – Evaldo pasirodymą V.Murauskas stebėjo iš salės, o į Londoną nuvyko už savo pinigus.

Pasak V.Murausko, Evaldas – kiekvie-no trenerio svajonė. „Jis – valdomas žmo-gus, o tai yra labai svarbu. Ringe Evaldas atiduoda viską, ką sugeba. Ir vykdo visus nurodymus“, – kalbėjo Šilutės bokso ta-lentų kalvis.

Nuo 1971 m., kai grįžęs iš armijos V.Murauskas Šilutėje pradėjo organizuo-ti bokso užsiėmimus, šiame krašte buvo išugdyta daugiau nei 160 Lietuvos bokso čempionų.

V.Murauskas pripažino, kad prikalbinti vaikus sportuoti darosi vis sunkiau: „Ne tik Šilutėje, visoje respublikoje ši problema juntama. Ypatingai individualiose sporto šakose. Jaunimas dabar ieško lengviausių kelių. Į žaidimus, kur galima pasislėpti už kito nugaros, dar eina, o į individualias sporto šakas – nenori. Imtynėse, bokse, štangos kilnojime, kur kiekvienas atsako

už save, kur reikia įdėti daug pastangų ir darbo, vaikų vis mažėja. Čia reikia pasiau-kojimo. Reikia aukoti ir laisvalaikį, ir pra-mogas, kurios jaunimui dabar yra didžiau-sias prioritetas. Boksas – tai sporto šaka, kur ne tik nuvargsti, bet ir smūgių pralei-di, ir fi zinį skausmą patiri. Tie, kurie šilt-namio sąlygomis auga, tai patyrę iškart meta treniruotes.“

„Visuomet pabrėžiame, kad mūsų tiks-las nėra paruošti čempioną, mūsų tikslas –

paruošti žmogų. Gabesni, aišku, siekia ir aukštesnių tikslų, tačiau mes pirmiausia norime, kad boksas jaunuoliui padėtų tapti tikru žmogumi“, – pridūrė patyręs treneris.

Šilutės sporto mokyklos vadovas Aiva-ras Lileikis, apibūdindamas Evaldą, tik pa-tvirtino trenerio žodžius: „Žavi šio jau-no žmogaus asmeninės savybės – jis labai mandagus ir kuklus, mėgstamas draugų ir kitų jį supančių žmonių. Labai stiprus pa-triotiškumo jausmas – lyg galingo jo vidinio užtaiso varomoji jėga. Evaldas visada pa-brėžia, kad yra iš Šilutės, o atstovaudamas Lietuvai, iškovojęs pergalę, savo rankose labai pagarbiai ir su didele atsakomybe lai-ko Lietuvos trispalvę.“

Idealas – Mike‘as Tysonas Šią savaitę bendraudama telefonu su Eval-du, motina iš sūnaus sužinojo apie pirmąjį gautą pasiūlymą tapti profesionaliu bok-sininku. „Nesutiko, nes savo gyvenimo perspektyvą jis sieja su trenerio darbu, sieks aukštojo mokslo diplomo“, – džiau-gėsi S.Petrauskienė.

Tiesa, pats Evaldas neslepia, kad jo bokso idealas yra Mike‘as Tysonas, profesionalaus

bokso legenda. Lietuvoje E.Petrauskas ly-giuojasi į Egidijų Kavaliauską, kitą olimpi-nės rinktinės narį, bet jis Londone pralai-mėjo jau pirmąją kovą.

E.Petrauskas pripažino gyvenime dažnai susiduriantis su klaidingais visuomenes stereotipais: „Vieni galvoja, kad boksinin-kai yra kvailiai, kiti – kad mes perkeliame savo veiksmus į kasdienybę. Nei tai, nei tai nėra tiesa. Šilutėje man niekada neteko pa-kelti rankos, Vilniuje buvo užpuolę ketu-riese, tuomet jau sumušė ir su lazda. Pats į konfl iktus nesiveliu. Nė vienas tikras spor-tininkas į gatvės muštynes nesivels, geriau jau pasišalins ar išskirs besimušančius.“

Daugelį vaisių ir daržovių žiemai gali-ma paruošti ne vienu būdu – marinuoti, rauginti, sūdyti, šaldyti. Svarbiausia, kad visais šiais būdais ruošdami atsargas žie-mai laikytumėtės recepto bei kruopščiai paruoštumėte ir pačius produktus, ir rei-kalingus indus. Tada daržo gėrybės išsi-laikys tikrai ilgai.

Patikimiausias konservavimo būdas yra konservavimas karščiu. Taip ruošiant daržo gėrybes, jos dedamos į sandariai uždaromus stiklainius, kurie kaitinami vandenyje arba ga-ruose, kol sunaikinami mikroorganizmai. Taip

galima konservuoti visų rūšių uogas ir vaisius, daržoves, grybus. Vaisiai ir kai kurių rūšių dar-žovės turi nemažai organinių rūgščių ir nors bakterijos tokioje terpėje negali vystytis, ta-čiau gerai vystosi pelėsiai bei mielės, kurios gadina produktus. Būtent kaitinant pelėsiai ir mielės žūva greičiau, negu kitų rūšių mikro-organizmai. Jiems sunaikinti pakanka 100, kai kuriems ir 75°C temperatūros. Todėl rūgščias uogas ir vaisius, tokioje temperatūroje iškaitin-tus sandariai uždarytuose induose, net nepri-dedant jokių priedų, išskyrus medžiagas, ku-rių reikia skoniui pagerinti, galima sėkmingai išlaikyti visą žiemą.

Dar vienas populiarus konservavimo bū-das – sūdymas. Taip ruošiami kopūstai, agur-kai, pomidorai, rūgštynės, špinatai, salierų, pe-tražolių lapai, krapai, burokėlių kotai, priesko-nių džiovinių mišiniai, grybai, kai kurios uogos ir vaisiai. Svarbu, kad druskos tirpalas, kuriuo užpilami produktai, būtų ne silpnesnis kaip 5 proc., nes tokioje koncentracijoje nesidaugi-na mikroorganizmai.

Gėrybių šaldymas: sveika ir patogu

Konservavimas: paprasta, jei laikotės taisyklių

Rugpūtį bei rugsėjį mėgaujamės bene di-džiausia daržovių ir vaisių gausa. Tai pui-kus metas ne tik kasdien skanauti vis naujus patiekalus, bet ir pasiruošti daržo gėrybių žiemai. Daržoves bei vaisius at-sargoms galite ruošti pačiais įvairiausiais būdais, tačiau pastaruoju metu itin išpo-puliarėjo daržo gėrybių šaldymas – nie-ko nuostabaus, nes jis turi daugybę pri-valumų.

Populiarėja daržovių šaldymasLietuvės šeimininkės jau nuo senų laikų

sugebėdavo pasiruošti daržo gėrybių žiemai – ne viena šeima iki šiol konservuoja ar verda uogienes pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus. Mūsų dienomis tradicija pasiruoš-ti atsargų niekur nedingo – net nepaisant to, kad daugeliu šviežių daržovių galime mėgau-tis visus metus. Tačiau pastaraisiais metais, kai šaldytuvai su talpiomis šaldymo kameromis ar atskiri šaldikliai dažnuose namuose nebėra jokia prabanga, itin išpopuliarėjo gėrybių šal-dymas – apie tai liudija ir tam reikalingų prie-monių pardavimai.

Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse aktyviai perkami šaldymui reikalingi specialūs maišeliai, plastikinės dėžutės, kuriuose sėkmin-gai šaldomos uogos, smulkintos daržovės, žalu-mynai – juos vėliau galima berti tiesiai į sriubą ar troškinį. Vien šaldymui skirtų indelių preky-bos tinklo parduotuvėse galima įsigyti net ke-liasdešimties rūšių, pagal kiekvieno poreikius –

jie skiriasi savo dydžiu, kainomis, naudojimo il-gaamžiškumu (galima rinktis vienkartinius ar daugkartinio naudojimo).

Ši vasara džiugina uogų gausa, tad skai-čiuojama, jog šaldymui reikalingų priemo-nių parduodama kone dvigubai dau-giau, nei per tą patį laikotarpį pernai. Ypač populiarūs mažos talpos šaldy-mo indeliai bei maišeliai.

Paprasta šaldymo abėcėlėTai, kad daržovių, žalumynų bei

uogų šaldymas toks populiarus, neke-

lia nuostabos – tai labai paprastas, patogus bei pats sveikiausias daržo bei miško gėrybių konservavimo būdas. Tiesa, prieš jo imantis verta žinoti kelias pagrindines taisykles. Visų

pirma, prieš šaldant bet ko-kius vaisius, uogas ar daržo-ves jas reikia gerai nuplauti ir apdžiovinti pabėrus ant popierinių rankšluosčių ar lengvai juos nusausinti. Jei nutarėte šaldyti stambes-nius vaisius, verčiau juos su-smulkinkite, o itin sultingus

apibarstykite cukrumi. Uogas taip pat galite šaldyti ne tik subėrę jas į maišelius, tačiau ir sutrynę į tyrę (galima – su trupučiu cukraus) bei supylę į vienkartinius šaldymo indelius. Vė-liau, atšildę tokią tyrę, galėsite naudoti ją kaip padažą prie įvairių kepinių, naudoti kisieliams virti ir pan.

Jei šaldysite kietesnes daržoves – morkas, šparagines pupeles, žirnelius ir pan. - prieš šal-dant jas verta blanširuoti - tai yra pirmiausia nupilti verdančiu vandeniu, tada perlieti šaltu ir tada apdžiovinus šaldyti. Bet kokias gamtos gėrybes patikimiau užšaldysite, jei pirmiau pa-skleisite ant lėkštės ir įdėję į šaldiklį užšaldysi-te, o tada subersite į tam skirtą indelį ar mai-šelį ir padėsite ilgalaikiam saugojimui.

Gajūs ir tradiciniai būdaiŽinoma, nepaisant modernių vėjų mū-

sų virtuvėje, niekur neišnyko ir tradicija mari-nuoti, rauginti daržoves, virti uogienes. Apie tai liudija tam reikalingų priemonių, indų bei cukraus pardavimas. Pavyzdžiui, pastarąją, pa-lyginus su įprastais mėnesiais, vasarą parduo-dama apie 40-50 proc. daugiau.

Pirkėjai aktyviai perka konservavimui skir-tas prekes, tad parduotuvėse kone visą laiką tai vienoms, tai kitoms prekėms taikomos žen-klios nuolaidos. Šį savaitgalį dar galite suskub-ti prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse įsi-gyti įvairių dydžių stiklainių su 30 proc. nuolai-da. Jų yra pačių įvairiausių dydžių – nuo 250 ml iki 4 l talpos.

emo-

ns

Patarimai

Vasaros ekspertas

Už

sk

. Nr.

30

59

72

V.Murauskas:

„Geležinių nervų žmogus, labai stiprus fi ziškai ir psichologiškai, beprotiškai darbštus.“

Su mama Svetlana. Asmeninio arch. nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.6 | Olimpiada

Knygos eros pabaiga

--

-

-

-

-

--

-

-

--

Rugpjūčio 16 diena, ketvirtadienis

18-19 val. „Klasika Miesto sode“ (Laisvės al. 93). „Muzikinės istorijos kitaip...“. Koncertuos „KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO“: Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Čepinskienė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė).

20 val. „Romuvos pasažas“ (Laisvės al. 54). „Garbanotas bosistas“ (rokas/bliuzas/rokenrolas). U

žs

k. N

r. 3

05

97

5

Asta Žukaitė, Aurimas Tamulionisredakcija@15min.lt

Pirmoji džiaugsmo kelią iš Londono į Lietuvą nutiesė Rūta Meilutytė. Antrojo medalio laukėme šešias dienas ir jis sužibo taip pat mažai kam girdėto sportininko – 26 metų graikų-romėnų imtynininko Aleksandro Kazakevičiaus – rankose. Lietuvos graikų-romėnų imtynių atsto-vai tęsia bronzinę tradiciją – Pekino olimpiadoje trečią vietą iškovojo Mindaugas Mizgaitis, Londo-ne – niekada nepasiduodantis A.Kazakevičius. Trumpiniu Sa-nia – taip Aleksandrą vadina imtynių bendruomenė.

Pranašingas pažadas Tik artimiausi A.Kazakevičiui žmo-nės tikėjo, kad kadaise jo duotas pa-žadas Londone virs realybe. Į pirmą-ją graikų-romėnų imtynių treniruotę A.Kazakevičius atėjo būdamas 12 metų ir iš karto pareiškė laiko čia veltui nešvaistysiantis.

„Tik pradėjęs treniruotis Aleksandras patikino, kad jo tikslas – olimpinis me-dalis“, – po imtynininko triumfo prisi-minė Lietuvos imtynių federacijos vi-ceprezidentas Giedrius Dambrauskas.

Prognozuota paskutinė vietaPrieš Londono olimpiadą A.Kazake-vičius net nebuvo laikomas tarp preten-dentų laimėti medalį. Net ir Lietuvos sporto vadovai iš jo daugiausia tikėjo-si vietos ketvirtfi nalyje ir iškėlė tikslą užimti 5–10 vietą. Lažybų tarpininkai lietuvį apskritai nurašė, prognozuoda-mi jam paskutinę vietą.

„Pasižiūrėjome lažybų kontorų pa-siūlymus ir pamatėme, kad mano šan-sai vertinami blogiausiai. Su treneriu dar pajuokavome, kad reikia viską ap-versti aukštyn kojomis, tada viskas bus teisingiau“, – šypsojosi A.Kazakevičius.

Kad bronzos medalis Londone nebu-vo atsitiktinumas, įrodo lietuvio įveiktų varžovų sąrašas ir faktas, jog jis pralai-mėjo tik būsimajam olimpiniam čempi-

onui rusui Romanui Vlasovui.

Nugalėtojo mentalitetas„Sania visada ir visur nori

būti pirmas. Jis nieka-da nepasiduoda ir

yra velniškai

užsispyręs. Net žaisdamas futbolą ar kitus žaidimus jis trokš-ta nugalėti. Jis įsitiki-nęs, kad yra geriausias. To-kios savybės ir lėmė jo sėkmę olimpinėse žaidynėse“, – apie koman-dos draugą pasakojo vienas garsiausių

Lietuvos imty-nininkų Mindau-

gas Ežerskis. A.Kazakevičius

pasiekė savo. Olimpi-nio medalio jis laukė 14 metų sunkiai ir atkakliai dirbdamas, išliedamas to-nas prakaito.

„Šis medalis įprasmina visą mano sportinį kelią. Tai, ką padariau, paro-do, kad ne veltui dirbau, atiduodavau visas savo jėgas“, – jau su medaliu ran-kose kalbėjo A.Kazakevičius.

Jo nesustabdė niekas – net stipriai su-žeista akis ir skausmas. Smūgį į antakį, kuris netruko pritvinkti kraujo, Lietu-vos imtynininkas gavo jau per pirmąją kovą olimpiadoje.

„Šiandien buvo mano diena ir aš tą padariau. Pasirodo, viena akimi irgi neblogai matau“, – po mūšio dėl olim-piados bronzos juokavo Londono žai-dynių prizininkas.

Didžiuojasi būdamas lietuviuVis dėlto kai kas A.Kazakevičių nuliū-dino. „Lietuvoje visada yra piktų žmo-nių. Aleksandrą pasiekė kalbos, kad jis - ne lietuvis, kad jo šaknys ne lietu-viškos. Taip, Aleksandro tėvai kilę iš Ukrainos ir Baltarusijos, bet jis gimė ir augo Lietuvoje. Sania didžiuojasi būda-mas lietuviu“, – kalbėjo M.Ežerskis.

Šiems šunsnukiams reikėjo matyti, kaip Aleksandras po per-galingos dvikovos dėl bronzos paima Lietu-vos trispalvę, išeina ant kilimo ir tūkstan-čių žiūrovų Londone bei milijonų pasauly-je akivaizdoje švelniai pabučiuoja valstybinę

Lietuvos vėliavą. O, kad visi biologiniai lietuviai taip rodytų meilę tėvynei Lie-tuvai, kaip Aleksandras Kazakevičius. Ir Lietuva klestėtų, ir medalių Londone būtų keliskart daugiau.

Mokytis graikų-romėnų imtynių A.Kazakevičius pradėjo pas Remigi-jų Gustą, o šiuo metu klauso trenerių Grigorijaus Kazovskio ir Ruslano Var-tanovo nurodymų.

Treniruočių salėse skamba rusų kal-ba, nes, anot M.Ežerskio, sportinin-kai gerbia savo trenerius ir kalba jų kalba.

„Visi jaunuoliai, atvykę dirbti pas mus, privalo išmokti rusų kalbą. Bet rusiškai bendraujame tik per treni-ruotes, tarpusavyje – visada tik lietu-viškai“, – tikino pasaulio ir Europos vicečempionas.

„Imtynių bendruomenė yra tarsi di-delė šeima, kurioje vienas kitu labai pa-sitikime ir vienas dėl kito esame pasi-ryžę bet kam. Sania – labai geros sielos, patikimas žmogus. Mes visi juo labai didžiuojamės“, –A.Kazakevičiui kom-plimentų negailėjo M.Ežerskis.

Velniškai užsispyręs SaniaLondono olimpiados graikų-romėnų imtynių bronzos medalininko Aleksandro Kazakevičiaus portretas

Nedaug trūko, kad A.Kazakevičius Londono olimpiadą būtų stebėjęs per televi-

zorių. Į žaidynes lietuvis pateko paskutiniu bandymu – laimėjęs šių metų gegužę

Suomijoje surengtą atranką. Čia geležiniuose imtynininko gniaužtuose užduso

tokie grėsmingi varžovai, kaip slovėnas Jure Kuharas, turkmėnas Dairanas Jaily-

movas, ukrainietis Dmytro Pyškovas ir lenkas Edgaras Babajanas.

Iki šio atrankos turnyro A.Kazakevičius vietos Londone nesėkmingai siekė net

keturiais bandymais. Pasaulio čempionate jis iškrito jau šešioliktfi nalyje, o ar-

čiausiai olimpiados buvo atsidūręs atrankoje Kinijoje, kai pateko į pusfi nalį ir pra-

laimėjo tik lemiamas imtynes mažajame fi nale.

Olimpinę dvasią A.Kazakevičius pirmą kartą pajuto ne Londone. Lietuvis

prestižiškiausiose sporto varžybose debiutavo 2008-aisiais Pekine.

Tuomet 22-ejų imtynininkas rungėsi aštuoniais kilogramais

lengvesnėje svorio kategorijoje – iki 66 kg, tačiau žaidynėse

neužtruko. A.Kazakevičius pralaimėjo pirmąją savo kovą,

o galutinėje rikiuotėje liko 15-oje vietoje.

Duobėtas kelias į Londoną

A.Kazakevičiaus

nesustabdė

niekas –

net stipriai

sužeista

akis ir

skausmas.

R.D

ačk

au

s/

Fo

tod

ien

a n

uo

tr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Rinkėjas kaltas dėl viskoVis dažniau girdime samprotavimų, kad Seimas blogas, o jo nariai netikę. Dar dažniau kalbame, kad visi, kurie bando balotiruotis į Seimą, nesupranta, ko jie nori ir ką jiems ten reikės dirbti.

Vadiname aukščiausiąją Lietuvos politinę val-džią menka ir savanaudiška. Taip ir matau, kaip rinkėjas, racionaliai pasvėręs visus atliktus politi-kų darbus, išmintingai konstatuoja politinę Seimo negalią. Bet argi taip būna?

Piliečio atėjimas ar neatėjimas į Seimą ir kitus politinius postus priklauso nuo jam atiduotų balsų skaičiaus. Todėl kandidatai, nori to ar ne, priversti agituoti potencialius rinkėjus už save ir deklaruoti savo galimus veiksmus, jei jie laimėtų.

Rinkėjas, kuris pripratęs prie okupacijos metais vyravusios nuostatos, kad lįsti į valdžios reika-lus pavojinga, nesusimąsto apie valdžioje esančių žmonių veiksmus bei sprendimus. Tačiau vėliau skausmingai reaguoja tuomet, kai jie būna blogi.

Nors jau išaugo nauja rinkėjų karta, kuri nematė anos okupantų valdžios ir neturi baimių bei atsar-gumo instinkto, tačiau ir okupacijos metais užau-gintas, ir jaunas rinkėjas lieka abejingas politikai bei jos kokybei.

Daugybė žmonių linkę tik su alaus buteliu ran-koje žiūrėti televiziją, kurioje vyksta dar vieni tušti šokių, dainų ar niekų darymo šou.

Dėl tokio atsainumo ir neatsakingumo rinkėjas balsuoja ne tiek už savo sąmoningai pasirinktą par-tiją ar politiką, o, kaip ir televizijos ekrane balsuo-damas už niekus tauzijančius šoumenus, renkasi pagal tuo metu užklupusią nuotaiką.

Partijos yra visuomenės interesų atstovės, bet jei visuomenei reikia tik duonos ir linksmybių, jei visuomenė vis mažiau susimąsto apie save, tai ir Seimas bus toks, kaip visuomenė – nesusimąstantis.

Todėl neverta smerkti Seimo ir jo narių (jie mūsų atspindys), jei patys tik norime laimėti milijoną lo-terijoje ir nieko nedaryti bendram labui. Mes pri-pratinti parazituoti kitų sąskaita. Ir dar blogiau – visuomenė atprato mąstyti apie save.

Sakote, kad galvojate ir apie save, ir apie niekuo jums nepadedančią valdžią?

Nesutinku – galvodamas žmogus atranda kitus kelius savo interesams realizuoti, o kai žmogus kas-dien galvoja tik apie tai, koks jis yra nelaimingas ir kokia bloga valdžia, skriaudžianti jį tokį varg-šą, tada jis negalvoja, o tiesiog garsiai aimanuoja ir nieko nedaro.

Ir štai ateina rinkimų diena. Prisiaimanavęs ir jau-čiantis savo kosminę skriaudą pilietis gauna šansą atkeršyti tokiai blogai, jam niekuo nepadėjusiai valdžiai, ir renka kitus, ne geresnius, tik jam labiau pataikavusius politikus.

Tada ir išrenkame rėksnius ir tuščiažodžiautojus, kurie greiti pasinaudoti valdžios gėrybėmis, vilioti žaliaakes ar paprasčiausiai tyliai naudotis proga ir gauti savo padidintą algą nepratarus nė žodžio iš Seimo tribūnos.

Arba renkame keršytojus už mūsų ar kitų skaus-mą, kurie atėję į Seimą visiems duos garo. Ateina ir ištirpsta nevykėlių masėje, nes patys tokie nevy-kėliai yra. Todėl neverta smerkti politikų, neverta iš jų šaipytis, reikia nors vieną kartą susimąstyti (o tai sunkus ir skausmingas darbas) ir tada nerink-sime juokintojų ar gąsdintojų.

Komentarasras

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

Ir okupacijos metais užaugintas, ir jaunas rinkėjas lieka abejingas politikai ir jos kokybei.

8 | Visuomenė

Kartingai, baidarės, laipynių parkai, kelių savaičių stovyklos prie ežerų ar pajūryje, o kai kam ir visa vasara Italijoje bei Prancūzijoje. Tokiu ritmu atostogas leidžia vaikų globos namų auklėtiniai.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Tapo įprasta, kad vaikų namų globo-tiniai daugiausia visuomenės ir verslo bendruomenės dėmesio sulaukia prieš didžiąsias metų šventes, ypač Kalėdas. Tuo metu rengiamos labdaros akcijos, aukoti raginantys televizijos projektai, gerumo aukcionai. Vaikų globos na-muose su dovanomis apsilanko ir pri-vatūs asmenys – dosniai nusiteikusios šeimos ar kilniam tikslui susibūrusios bičiulių kompanijos.

Sulaukti materialių dovanų visada smagu, tačiau vaikams, augantiems be tėvų rūpesčio, labiau nei daiktų reikia šilumos ir bendravimo.

Savaitraštis „15min“ domisi, kaip 4054 Lietuvos vaikai, augantys glo-bos namuose ir globą teikiančiose įs-taigose, leidžia vasarą. Ar žiemą suak-tyvėjęs žmonių gerumas neištirpsta kartu su saule ir atostogų sezonu? Ar užtenka tėvų išsižadėtiems vaikams poilsio, pramogų ir vasariškų įspūdžių?

Visas birželis – prie jūros „Turiu pasakyti taip: esame nedideli vaikų namai ir paramą labai jaučiame. Štai ir šiandien du mūsų vaikai karinėje stovykloje, o pati su kitais globotiniais esu prie ežero“, – pasakojo Kauno ra-jono savivaldybės Pagynės vaikų glo-bos namų direktorė Virginija Violeta Nutautienė.

Jos vadovaujamuose globos namuose auga 40 vaikų nuo 3 iki 18 metų.

Moteris pripažino, kad auklėtinių laisvalaikis labai priklauso nuo globos namų administracijos iniciatyvos, as-meninių ryšių ir įdirbio: „Visada sten-giesi, kad tavo vaikus pamatytų ir pa-dėtų.“ V.V.Nutautienė vaikų namams vadovauja 17 metų.

Birželį 25-ias dienas jos globotiniai praleido gintariniame pajūryje. Ten bendrovė „Kauno komprojektas“ vai-kams suteikė savo poilsio bazę.

„Globos namuose palikome tik vieną

budintį darbuotoją ir išsikraustėme prie jūros – ačiū įmonės kolektyvui ir di-rektoriui Antanui Veselkai“, – gera-dario pavardės neužmiršo paminėti V.V.Nutautienė.

Pragyvenimui stovykloje ir trans-portui buvo panaudoti pinigai iš „Išsi-pildymo akcijos“ metu suaukotų lėšų. „Samdant autobusą mums vien kelionė atsieina apie 3 tūkst. Lt. Laimei, bend-rovės „Kautra“ administracija pritaikė nuolaidą“, – pasidžiaugė pašnekovė.

Globos namuose gyvenančių vaikų pramogos nesibaigs ir rugpjūtį – vers-lininkų kvietimu jie nemokamai links-minsis nuotykių parke „Tarzanija“. Be to, vaikų dar laukia „Trako stovykla“ Kaltinėnuose.

„Leisti auklėtinių į dideles stovyklas, kur susirenka įvairių globos namų vai-kai, nenoriu, nes grįžta su labai jau di-delėmis patirtimis“, – neslėpė Pagynės vaikų globos namų direktorė.

Pas giminaičius – tik vienas kitas Vaikų laisvalaikis vasarą – globos namų vadovų reikalas. Specialių lėšų poil-siui iš biudžeto neskiriama. Visi suka-si, kaip išmano.

„Gyvename nedėkingoje vietoje: nei ežero, nei kito vandens telkinio savo apylinkėse neturime“, – apgailestavo Panevėžio rajono vaikų globos namų direktorė Jūratė Pagojienė.

Šiuo metu jos auklėtiniai vasaroja stovykloje prie Virvytės upės – Ma-žeikių ir Akmenės rajonų ribose. Vai-kai čia išbuvo visą liepą, o rugpjūčio antrojoje pusėje – išvyka prie jūros. Pi-nigų kelionei pavyko gauti, savivaldy-bei pateikus projektą.

„Turime rėmėjų, kurie vienai kitai pramogai pasikviečia. Tiesa, jų dau-giau mokslo metais nei vasarą, bet va-žiuojame ir į koncertus, ir į baseiną. Yra stovyklų, skirtų vaikų talentams ugdyti, bet jos kainuoja brangiau – ga-lėtume išleisti vos kelis vaikus. Turime 42 vietų autobusą, todėl vadovaujamės nuostata, kad jei keliaujam, tai visi“, – pasakojo J.Pagojienė.

Jos vadovaujamoje globos įstaigoje gyvena 62 vaikai. Tik dešimtadalis iš jų vasaras leidžia pas senelius ar kitus artimuosius.

Ir verslininkai atostogauja Tas pačias tendencijas stebi ir Šiaulių vaikų globos namų socialinio darbo or-ganizatorius Kostas Rušinskas. Tačiau jis užtikrino, kad į įsimintinas keliones būtinai paima ir pas giminaičius vasa-rojančius auklėtinius.

„Per vieną privatų fondą Palango-je esame suradę ir už minimalią kainą nuomojamės patalpas, todėl birželį ma-žiausiai dešimt dienų praleidžiame prie jūros. Be to, kasdien vykstame į dienos stovyklas, juk turime gražių vietovių aplink Šiaulius, pavyzdžiui, Kurtuvė-nų regioninį parką. Esame įsitraukę į policijos prevencijos programas, todėl dalyvaujame tinklinio, krepšinio var-žybose. Rugpjūtį vaikai savaitę gyvens etnografi niame Dargaičių kaime“, – var-dijo K.Rušinskas.

Vadovo pastebėjimu, daugiau pasiū-lymų iš verslininkų sulaukiama pava-sarį ar rudenį.

Tada vaikai aplanko ir Lietuvos jūrų muziejų, ir privačius mini zoologijos sodus: „Vasarą sulaukiame mažiau dė-mesio ir verčiamės patys. Matyt, atos-togauja ir verslininkai – jiems ne tas galvoje“.

Vaikų namų globotinių vasara

Pramogų netrūksta,

55-ių vaikų poilsis atsieis apie 15 tūkst. Lt.

Maudynės Švenčiaus ežere. Kelionė pajūriu.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Širdagraužis dėl cukraus vatosTrakų rajono Lentvario vaikų globos namų direktorė Vilma Ramanauskienė tikino de-danti visas pastangas, kad užtikrintų visaver-tį auklėtinių poilsį: „Pernai nelabai pavyko, o šiemet viskas puiku. Didžioji dalis mūsų vaikų ilsisi Lietuvos vaikų fondo stovyk-loje Palangoje, po to stovyklaus Šventojoje.“

Stovyklų programoje – žaidimai, varžy-bos, naktiniai žygiai. „Turime ir krepšinio aikštelę, prieš kelias dienas piešėme ant akmenų. Džiaugiamės, kad galėjome iš-vykti prie jūros, kad vaikai nelieka ant as-falto“, – sakė moteris.

Širdį jai skauda tik dėl to, kad vaikai ne-gali pasilepinti gatvėje kepamais vafl iais su šokoladu ar cukraus vata: „Buhalteriš-kai pateisinti šių išlaidų nėra kaip, o vaikų kišenpinigių gardėsiams nepakanka. Tos pinigų sumos – juokingos.“

Kvietimu išbandyti jėgas pramogų parke „Tarzanija“ Lentvario vaikų globos namai

nepasinaudojo – Alytus per toli. Užtat links-minosi Anupriškėse įsikūrusiame poilsio ir pramogų parke „TonyResort“. Vieną kartą nemokamai, antrą – su nuolaida.

„Nuolaidą gavome ir Aukštadvario kartodrome“, – su pasididžiavimu ištarė V.Ramanauskienė, vadovaujanti globos namas, kuriuose gyvena 57 vaikai.

Pavasarį – į Egiptą ar Turkiją Vaikų laisvalaikį globos namai organizuoja ne iš savivaldybės ar kurios nors ministeri-jos papildomai skirtų, o iš rėmėjų, 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio surinktų lėšų. Šiek tiek sutaupoma ir iš tikslinių valsty-bės dotacijų.

Didesnio rėmėjų dėmesio globos namai sulaukia prieš Kalėdas, tačiau dažniausiai tai – vienadienė parama. Todėl labai verti-nami nuolatiniai partneriai.

„Jau ne vienus metus draugaujame su „L‘Oréal“. Bendrovė kiekvienam vaikui paruošia gimtadienio dovaną, birželio pra-džioje surengėme pikniką. Vienas privatus asmuo su mumis – jau ketvirti metai. Jis nori padovanoti vaikams įspūdžių, todėl kasmet pavasarį 20 vaikų nuskraidina į Egiptą ar Turkiją. Įdegę jie būna dar iki va-saros“, – šyptelėjo V.Ramanauskienė ir pri-siminė, kad šiemet auklėtiniai vasarojo dar ir stovykloje „Merkurijus“, Prienų rajone.

„Mūsų vaikai irgi nesėdi mieste. Prie jū-ros nebuvome, bet ilsėjomės jau trijose stovyklose. Be to, plaukėme baidarėmis. Duok, Dieve, visiems tiek keliauti“, – gyrėsi Vilniaus 1-ųjų vaikų globos namų, kuriuo-se gyvena 60 auklėtinių, direktorė Danutė Putrimienė.

„Mes irgi su kolegomis kalbėjome, kad vidutinės lietuvių šeimos vaikai vasarą tik-rai negauna tiek pramogų, kiek mūsiškiai. Bet ar tai atstoja motinos ir tėvo meilę?“ – retoriškai klausė V.Ramanauskienė.

Namie – nebent per lietų„Šiemet labai daug keliaujame po Lietuvą: lankėmės Vilniuje, Molėtuose, rytoj važiuo-sime į Nidą. Be to, jau dalyvavome trijose stovyklose: „Rūgpienių kaime“, Plateliuo-se ir Skuodo rajone. Viešėjome Šaltojo karo muziejuje, jodinėjome žirgais“, – neatsi-kvėpdama vardijo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė Regina Milašienė.

Vienadienių išvykų prie jūros, karjerų ar ežerų, dviračių žygių į Smiltynę ji net ne-skaičiuoja: „Nėra dienos, kad visi būtume

namuose, nebent labai lietinga.“55-ių vaikų vasaros poilsis, R.Milašienės

skaičiavimais, atsieis apie 15 tūkst. Lt. Tik maža šios sumos dalis skiriama iš globos namų biudžeto, visa kita – rėmėjų indėlis.

Italų ir prancūzų šeimų nariaiAlytaus valstybinių vaikų globos namų di-rektorius Romutis Žebuolis be užuolankų konstatavo: „visai gerai sukamės.“ Ir prabilo skaičių kalba: iš 150 įstaigoje gyvenančių vaikų 35 vasarą leidžia Italijoje ir Prancūzi-joje. Namo jie grįš tik rugsėjo 2-ąją.

„Tai – mūsų globos namų projektas su užsienio visuomeninėmis organizacijomis. Pagrindinis tikslas – ugdyti gyvenimo šei-moje įgūdžius. Vaikai pamato, kaip žmonės

gyvena, kokia jų buitis, kultūra, praplečia akiratį, pailsi, kai kurie gauna medicininę priežiūrą“, – pasakojo 26 metus įstaigai va-dovaujantis R.Žebuolis.

Prancūzų šeimose jo auklėtiniai pirmą kartą apsigyveno 1995 m. vasarą. Projektas su italais pradėtas prieš penkerius metus.

Vasaros stovykloms Alytaus valstybi-niai vaikų globos namai šiemet skirs net 73 tūkst. Lt. „Tai labai daug, – pasigyrė di-rektorius. – Kiekviena savivaldybė moka pinigus už vaikus, tiesiog reikia juos ra-cionaliai panaudoti. Kas gali būti geriau už vasaros poilsį!“

Kiekvienas įstaigos globotinis 21 vasaros dieną praleis pajūryje. Be trijų stovyklų prie jūros, viena suplanuota Vievyje ir dar trys „Merkurijuje“, netoli Prienų.

„Aišku, kad turime rėmėjų. Šiemet 16 vaikų 10 dienų ilsėjosi Burokaraistyje prie Varėnos“, – sakė R.Žebuolis.

Prieš pusmetį patvirtinta nauja leidimų globotiniams svečiuotis pas fi zinius as-menis tvarka, anot jo, turi ir privalumų, ir trūkumų. „Anksčiau leidimus išduodavo-me patys ir sėdėdavome kaip ant adatų: iš kur žinoti, ar gali pasitikėti tuo žmogumi, juk visko būna... Dabar reikia pasirašyti sutartis: procesas ilgesnis, bet, jei žmogus tikrai nori rūpintis vaiku, tai jam nebus kliūtis“, – įsitikinęs R.Žebuolis.

Visuomenė | 9

nebent – cukraus vatosV.Ramanauskienė:

„Vienas privatus asmuo kasmet pavasarį 20 vaikų nuskraidina į Egiptą ar Turkiją. Įdegę jie būna dar iki vasaros.“

• Lietuvoje vaikų globos namuose ir

globą teikiančiose įstaigose gyvena

4054 vaikai.

• Laikinoji globa suteikta 1306

vaikams, o nuolatinė – 3116 vaikų.

Didžiausią dalį vaikų sudaro 10–14

metų amžiaus grupė – 1506 vaikai,

o mažiausia yra 4–6 metų grupė –

382 vaikai.

• Kūdikių skaičius iki 3 metų yra 425;

7–9 metų vaikai – 565; 15–17 metų –

1129; 18 ir vyresnių – 578.

• Lietuvoje iš viso yra 103 vaikų glo-

bos įstaigos: 55 savivaldybių vaikų

globos namai, 12 savivaldybių vaikų

globos grupių, 7 valstybiniai vaikų

globos namai, 20 nevalstybinių vai-

kų globos namų, 4 socialinės globos

namai vaikams su negalia, 5 kūdikių

globos namai.

• 2011 m. pradžioje 26 savivaldybėse

veikė 47 šeimynos ir jos globojo

371 pamestinuką. 2010 m.

pradžioje šeimynose buvo

globojami 303 vaikai.

Daugiau nei 100 globos įstaigų

„Ralio varžybos“. Smėlio pilių statyba. Pačių pagamintas maistas – skaniausias.

Pagynės vaikų globos namų nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.10 | Profi lis

Užsk. Nr. 305971

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

48 metų verslininkas T.Karosas garsėja ne tik naujų verslų kūrimu, bet ir spalvinga biografi ja. Likimo ironija – kadaise prokuratūros tardytoju dirbęs vyras pats atsidūrė teisėsaugos akiratyje.

Rugpjūčio 2-ąją Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai sulaikė „Čili Holdings“ vadovą ir jo vadovaujamos bendrovės fi nansininką už tai, kad jie neva siūlė bankroto administratoriui 30 tūkst. Lt kyšį ir per kelis kartus šiuos pinigus perdavė už pastarojo neteisėtą veikimą sulaikytųjų asmenų bendrovių naudai.

Pareigūnai neskelbė bankrutuojančios bendrovės pavadinimo.

Po gynybos – puolimas Po paros T.Karosas paleistas už 50 tūkst. Lt užstatą. Verslininkas iš šio įvykio pada-rė dramą – vos išėjęs iš areštinės pradėjo žurnalistams skųstis baisiomis areštinės

sąlygomis: baisu, nešvaru, neremontuota, geriamas vanduo – tik iš čiaupo.

T.Karosas gynėsi, kad yra nekaltas. Neva nusikaltimą įvykdė ir 30 tūkst. Lt iš kažkur gavo bei bankroto administratoriui davė jo įmonės darbuotojas. Apie tai patyręs verslo ryklys neva nieko nežinojo.

Netrukus T.Karosas perėjo į puolimą. Duodamas interviu „Verslo žinioms“, jis pareiškė, kad jo sulaikymas buvo provoka-cija, suklaidinusi STT pareigūnus. Įvardyti galimus šio įvykio kaltininkus verslininkas ketino „pasibaigus visai šitai nesąmonei“ ir perspėjo, kad „Lietuvoje jau veikia legalus organizuotas nusikalstamas įmonių bank-roto administravimo „verslas“.

Tačiau atsakyti į savaitraščio „15min“ klausimus T.Karosas kelias dienas nerado laiko, nors per savo koordinatorę Eveliną Gliosaitę vis žadėjo tai padaryti. Pastaroji kartojo, kad vadovas – susirinkime arba iš-vykęs. Toks užsiėmęs, kad pokalbiui neturi net penkių minučių.

Tas pats T.Karosas prieš ketverius metus buvo viešai pareiškęs, kad už kyšininkavi-mą įkliūna tie, kurie duoda per mažai: „Ko-rupcija išaugo, įgavo mastą – tarybiniais ir postsovietiniais laikais už tradicinį butelį arba kitokį kyšelį išmeta už durų arba pri-duoda kaip kyšininką. Visi matote, kas da-rosi ir koks mastas. Baisu.“

Banditą tramdė kėdeT.Karosas prieš 48 metus gimė Vilniuje. Mi-rus tėvui jį su broliu augino mama gydyto-ja. Vyras baigė Teisės fakultetą ir po studijų Vilniaus prokuratūroje įsidarbino tardytoju. Jo kompetencija buvo sunkūs nusikaltimai: nužudymai, išžaginimai, policininkų pada-ryti nusikaltimai ir kyšiai.

Įsimintiniausiu darbo prokuratūroje įvy-kiu jis „Verslo žinioms“ 2008-aisiais yra

pavadinęs banditų tramdymą ir tai trakta-vo kaip vyriškumo mokyklą.

„Teisme teisiami rimti to meto banditai, – pasakojo T.Karosas. – Aš palaikau valstybinį kaltinimą. Vienu metu plėšikai, atsisegę ant-rankius, iššoko iš to gardo ir bando bėgti iš teismo salės. Viskas vyksta žaibiškai ir kaip prasidėjo staiga, taip ir baigiasi – stoviu su kėdės atramos nuolaužomis rankose, o pag-rindinis plėšikas guli išjungtas. Visi, taip pat

Davė per mažai? Tado Karoso gyvenimo kelias – nuo kėde banditą teisme sutramdžiusio tardytojo iki skandalisto ir areštanto

Vos išėjęs iš areštinės

T.Karosas pradėjo

skųstis baisiomis jos

sąlygomis.

J.Kalinsko. nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d. Profi lis | 11

ir aš, švelniai nustebę.“ Po daugiau nei pen-kerių metų T.Karosui atsibodo toks darbas, todėl nusprendė pasinerti į verslo pasaulį. Jam tuomet buvo 28-eri.

Naujų verslų steigėjasSavo pastarųjų dvidešimties metų darbą T.Karosas yra apibūdinęs kaip „naujų vers-lų steigimą“. Jam teko dalyvauti steigiant maisto, ūkinių prekių parduotuves, orga-nizuojant tų kategorijų prekių importą. Jis yra dirbęs ir saugos versle – įsteigęs UAB „Gelvora“, kurią vėliau sėkmingai pardavė žinomai saugos tarnybai „Falck Security“.

1994 m. T.Karosas įkūrė didžiausią Balti-jos šalyse restoranų tinklą „Čili Holdings“.

Bet ir tuo neapsiribojo: prieš vienuoli-ka metų įsteigė bendrovę „LTk Capital“, valdančią „Čili Holdings“, el. parduotuves „Pigu.lt“, „220.lv“, „Amazingsales.com“, didmeninę kosmetikos ir parfumerijos pre-kybos įmonę „Kruzas Nordic Cosmetics Dis-tribution“, SPA centrų ir masažo salonų tink-lą „East Island“.

Negražios turto ir akcijų dalybosT.Karosas kartu su verslininku Dariumi Mockumi bei trečiuoju akcininku praėju-sio šimtmečio pabaigoje valdė bendrovę „Minvista“. Jai priklausė „Sarma“, viešbutis ir restoranas Palangoje „Šachmatinė“, par-duotuvė „Vilniaus ridikas“, „Mineraliniai vandenys“, „Trojina“ ir t.t. Anot T.Karoso pareiškimų, formalioji bendro turto valdy-mo pusė buvo patikėta D.Mockui. 2000-ai-siais, atėjus laikui dalytis turtą, paaiškėjo, kad už tai atsakingas D.Mockus. T.Karosui neva atiteko tai, ko nereikėjo D.Mockui.

Turto ir akcijų dalybų karas truko aštuonis mėnesius. Visos T.Karoso „Minvistos“ akci-jos – 29,5 proc. – perėjo D.Mockui. Mainais T.Karosui atiteko „Sarmos“ kontrolinis akci-jų paketas, „Šachmatinė“, „Vilniaus ridikas“ ir keletas kitų nekilnojamojo turto objektų.

Paslaptinga bendražygio mirtisT.Karosas su D.Mockumi tais pačiais me-tais buvo įsivėlę ir į kitą skandalą – neti-kėtai mirė kartu su jais dirbęs verslininkas Arvydas Grigas.

2000 m. sausio 20-osios rytą A.Grigas atsi-kėlęs nuėjo į vonią praustis ir krito negyvas. Pareigūnai puolė tirti mįslingas jo mirties aplinkybes. Po mėnesio buvo gautos eks-pertų išvados: A.Grigas mirė dėl apsinuo-dijimo etilenglikoliu. Tai – pagrindinė au-tomobilių aušinimo skysčio dalis. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra iškėlė bau-džiamąją bylą dėl įtariamo apnuodijimo.

Minėti verslininkai buvo apklausti.Galiausiai buvo nuspręsta ekshumuo-

ti A.Grigo palaikus ir nunuodijimo versija buvo paneigta. Išvada: verslininkas mirė sava mirtimi. Tačiau tuo patikėjo ne visi.

Baustas ir muštas Viena didžiausių pasaulio komunikacijos bendrovių „Weber Shandwick“ ištyrė, kad beveik du trečdalius įmonės rinkos vertės lemia vadovo reputacija ir net pusė bend-ros įmonės reputacijos priklauso nuo va-dovo reputacijos. Gera reputacija – ilgas procesas, kuriamas visą gyvenimą, tačiau lengvai sugadinamas. O T.Karosą didesni ar mažesni skandalai lydi nuolat.

Šių metų pavasarį T.Karosas papiktino kaimynus, ant Vilniaus Žirgo gatvėje esan-čio daugiaaukščio namo stogo savavališkai įsirengęs baseiną. Kad kaimynai nesiskųs-

tų, verslininkas pasiūlė ant to paties sto-go jiems įrengti prabangią oranžeriją. Bet skundai vis tiek nesibaigė.

Praėjusių metų pavasarį sostinės Antakal-nio gatvėje verslininkas įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, o su-stabdytas policijos nesutiko leisti patikrin-ti blaivumo. Jam buvo uždrausta pustrečių metų vairuoti, taip pat buvo paskirta 2 500 Lt bauda. Verslininkas bandė įrodyti savo nekaltumą, teigė, kad automobilį vairavo jo draugė, tačiau pastaroji neatvyko nė į vieną teismo posėdį, todėl apeliacinis T.Karoso skundas buvo atmestas.

2006-ųjų birželio naktį verslininkas buvo žiauriai sumuštas šalia jam priklausan-čio viešbučio ir restorano „Šachmatinė“. T.Karosas pateko į Klaipėdos miesto ligo-ninės reanimaciją.

Gyvenimo moterys T.Karosas garsus ir draugystėmis su mo-terimis. Verslininkas buvo sukūręs šeimą, užaugino du vaikus. Vėliau devynerius me-tus artimai bendravo su žinoma rinkodaros specialiste, buvusia TV laidų vedėja Jūrate Bitinaite. 2009 m. vasarą, per 30-ąjį moters

gimtadienį, Niujorke verslininkas jai pasipir-šo, tačiau jau 2010 m. pavasarį artimi ryšiai su J.Bitinaite nutrūko.

Po jos T.Karosas rado dvidešimčia metų jaunesnę draugę, dabartinę sužadėtinę, In-drę Kuklytę. Šių metų gegužės 3-ąją pora ne-teko sūnaus, gimusio vos prieš tris savaites.

Vaikui buvo diagnozuota širdies yda. T.Karosas tai pavadino vienu sunkiausių išbandymų savo gyvenime.

Vos spėjusį išeiti iš areštinės T.Karosą

pasiekė dar viena nemaloni žinia –

rugpjūčio 7-ąją Klaipėdos valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos spren-

dimu buvo laikinai sustabdyta restora-

no „Čili kaimas“ Klaipėdos „Akropolyje“

veikla.

Patikrinimo metu restorano bare lakstė

tarakonai, tvyrojo nešvara.

„Čili“ išplatintame pranešime buvo

teigiama, kad tai pirmas toks atvejis

bendrovės istorijoje. Praėjusį trečiadie-

nį restorano veikla buvo atnaujinta.

Dar viena bėda – tarakonai

Rugpjūčio 8 d., trečiadienį, T.Karosas

suspendavo savo veiklą visose įmonėse,

kuriose jis ėjo pareigas ar buvo jų valdy-

bose, tarp jų – ir „Čili Holdings“.

„Bet kokie teiginiai ir interpretacijos, ku-

riose teigiama, jog minimuose įvykiuo-

se veikiau kaip „Čili Holdings“ valdybos

pirmininkas, yra neteisingi ir neatitin-

ka tikrovės, – išplatintame pranešime

teigė T.Karosas. – Kaip pilietis ir mokes-

čių mokėtojas, turiu teisę žinoti – ar tai

buvo nesusipratimas, ar kažkieno sąmo-

ninga veikla ir suplanuota provokacija.

Noriu patikinti, jog dėsim visas pastan-

gas tam, kad kuo greičiau būtų išaiškin-

ta tiesa.“

Suspendavo veiklą

Savo pastarųjų dvidešimties metų darbą T.Karosas yra apibūdinęs kaip „naujų verslų steigimą“.

Verslo ir vakarėlių liūtui

T.Karosui – kaltinimai

kyšio davimu.

„15min“ arch. nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.12 | Savaitės interviu

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Simbolinis žingsnis kilnaus tikslo link – Klaipėdos gimtadienio dieną, rugpjūčio 1-ąją, pašventintas per karą nuo žemės paviršiaus nušluotos evangelikų liuteronų Šv.Jono bažnyčios kertinis akmuo. Kada nuo simbolių bus pereita prie statybų?

Šiuo metu buvusią Šv. Jono bažnyčios vie-tą, Turgaus gatvėje, žymi gyvatvorė. Toje vietoje, kur dabar siūbuoja eglės, anks-čiau buvo altorius. Stendas primena klai-pėdiečiams, kaip atrodė senoji bažnyčia, netoliese užkasta kapsulė su laišku atei-ties kartoms.

– Kada Turgaus gatvėje pagaliau užvirs statybos? – savaitraštis „15min“ paklausė bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovo Jurgio Aušros ir Klaipėdos evan-gelikų liuteronų bendruomenės kunigo Reinholdo Moro.

– J.Aušra (J.A.): Džiaukimės tuo, ką pa-darėme. Kertinis akmuo – tai įamžinimas, prisiminimas apie tai, kas čia buvo ir kas

bus. Turime leidimą statyti bažnyčią, bokš-tui bus rengiamas atskiras projektas, dėl jo statybų rengiama atskira sutartis. Šie du objektai tarsi atskirti.

Bokšte ketinama įrengti apžvalgos aikš-telę, liftą, galbūt čia galėtų būti turizmo in-formacijos centras. Dar sudėtinga pasakyti, kokio jis būtų aukščio. Senosios bažnyčios bokštas buvo aukščiausias statinys mieste ir siekė 75 metrus. Atstatomos bažnyčios bokštas būtų artimas klaipėdietiškam ar-chitektūros stiliui.

– Kunigas R.Moras (kun. R.M.): Pavel-dosaugininkai nepritarė vilnietės archi-tektės Elenos Nijolės Bučkutės pateiktam bokšto projektui. Teigta, kad jis neprimena senojo, yra ne klaipėdietiško stiliaus. To-dėl nuspręsta atskirti bažnyčios ir bokšto statybas.

– Daug metų kalbėta apie būtinybę at-statyti šią bažnyčią. Vokietijoje gyvenantys žmonės buvo pasirengę tas statybas fi nan-suoti. Kodėl viskas įstrigo?

– J. A.: Gal tokių klausimų šiandien ne-beužduokime. Yra kaip yra. Jei pradėsime žiūrėti, kas ko nepadarė, tai jau bus kirši-nimas. Galvokime apie tai, kas dar tik bus.

– Istoriniai dokumentai rodo, kad 1925 metais 94 proc. Klaipėdos gyventojų buvo evangelikai liuteronai. Kiek šiuo metu jūsų bažnyčioje yra parapijiečių?

– Kun. R.M.: Sunku suskaičiuoti, mat yra vieni aktyvūs, kiti – ne. Iki karo evangelikai mieste dominavo, veikė penkios ar šešios bažnyčios, kitų bendruomenių – vos po vieną. Dabar priešingai. Parapijai priklau-so kiek daugiau nei 300 narių.

– Kertinio akmens pašventinimo ceremo-

nijoje dalyvavo ir vadinamieji memelende-riai – žmonės, kadaise gyvenę Klaipėdoje, bet turėję palikti šį kraštą. Vienų tėvai čia tuokėsi, kiti patys čia buvo krikštijami. Ar jie prisideda prie bažnyčios atstatymo?

– Kun. R.M.: Kol kas dar sunku pasa-kyti – pamatysime ateityje, ar paramos sulauksime.

– Klaipėdoje turime skaudžių pavyzdžių – katalikų Šv. Juozapo Darbininko ir Šv. Ka-zimiero bažnyčias. Jų gigantiškos statybos užsitęsė ir vis nebaigiamos.

– Kun. R.M.: Mes ir parapijiečiams esame pasakę, kad nestatysime tol, kol nebus pi-nigų, kad išvengtume tokio likimo. Taip pasakėme ir savivaldybei. Jeigu čia būtų ne senamiestis, o atokesnė vieta – niekas tokios bažnyčios neprojektuotų.

Bažnyčia yra ta vieta, kur susirenkama pabendrauti, pabūti, o ne didžiulis aukštas bokštas ir masyvūs pastatai, kuriuos reikia išlaikyti, šildyti. Bendruomenei tai visai nereikalinga. Kadangi statome istorinėje miesto vietoje, todėl procesas ir užsitęsė, nes kiekvieną detalę reikia derinti – pastatas tai per žemas, tai per aukštas. Senamiestyje

yra daugiau reikalavimų, taisyklių.– J.A.: Klaipėdiečiai tikriausiai irgi nėra su-

interesuoti, kad miesto centras būtų užver-tas ir čia vyktų amžiaus statybos, kranai ir bokštai stovėtų. Sieksime, kad ši bažnyčia, kaip ir Nidos bei Juodkrantės, būtų atvira žmonėms, čia vyktų koncertai, renginiai. Tai tarsi atminimo bažnyčia – to, kas buvo ir to, kas bus.

– Bažnyčia per karą buvo nušluota nuo žemės. Ar yra išlikę kokių materialių ver-tybių iš jos?

– Kun. R.M.: Mes jų neturime. Gali būti, kad jos kur nors užsienyje. Bet nemanau, kad paveikslai galėjo išlikti po gaisro. Karei-viai rado bažnyčią sudegusią, tačiau Kris-taus skulptūra išliko sveika. Nežinia, kur ji pateko.

Manau, kad ir bažnytiniai indai galėjo iš-likti. Galbūt baigdami bažnyčios statybas kreipsimės į žmones. Gal atsitiks taip, kaip Gargžduose, kur atstačius bažnyčią atsira-do žmogus, ilgus metus senuosius varpus saugojęs po šiaudais.

– Ar ir senoji bažnyčia buvo statoma mies-tiečių lėšomis? O gal prisidėjo tuometinė valdžia?

– Kun. R.M.: Tik miestiečių. Tai buvo jų bažnyčia, jie čia lankėsi. Bažnyčia buvo sta-toma turtingų žmonių. Dabar turtingi žmo-nės mieliau remia dailiausių užpakaliukų konkursus.

O tuomet buvo statomos bažnyčios. Tur-tingam žmogui tai buvo prestižo reikalas.

– J.A.: Ketiname kreiptis ir į Vyriausy-bę. Taip, kaip grąžinamas žydų turtas, at-statomos katalikų bažnyčios, manome, ir liuteronai turi teisę pretenduoti į paramą. Sieksime, kad Vyriausybė taip pat remtų ir mažąsias bendruomenes.

Klaipėda – tai Lietuvos vartai į pasaulį. Tad puoškime, dabinkime tuos vartus, kelkime dvasingumą ir čia.

Evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovas Jurgis Aušra:

„Amžiaus statybų nebus“

Pinigines aukas (įvairia valiuta) galima

siųsti pavedimu į Klaipėdos evangeli-

kų liuteronų parapijos sąskaitą (ko-

das Nr. 191827719): LT747044 0600

0651 1152, SEB bankas, SWIFT CBVIL-

T2X, pažymint, kad auka –Šv. Jono

bažnyčiai atstatyti.

Kaip paremti statybas

Kertinį bažnyčios akmenį

šventino kunigas R.Moras.

A.Kripaitės nuotr.

J.Aušra:

„Jei pradėsime žiūrėti, kas ko nepadarė, tai jau bus kiršinimas. Galvokime apie tai, kas dar tik bus.“

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Jie tokie ryškūs, kad nepastebėti neįmanoma. Ypač ant raudonos Londono žaidynių stadiono dangos. Vieni mano, kad jie neša sėkmę, kiti – kad tai paskutinis mados klyksmas. Sporto – ir ne tik – pasaulį užvaldė spalvingų sportinių batelių manija.

Citrininė, žalia, geltona, salotinė – kokių tik apibūdinimų nesulaukia ši spalva. Vie-niems ji rėžia akį ir asocijuojasi su prastu – turginiu, kičiniu – skoniu, kitiems tai atrodo puikus būdas išsiskirti. Kaip bebūtų, dau-guma Londono olimpiniame stadione susi-grūmusių atletų avi būtent tokius batelius.

U.Boltas renkasi baltą spalvą „V.Aleknos tik batų padai buvo ryškūs, už-tat jis ir nelaimėjo medalio“, – šypsoda-masi konstatavo viena kolegė. Tuo tarpu jo varžovai – aukso medalį pelnęs vokietis Robertas Hartingas ir bronzą iš V.Aleknos nugvelbęs estas Gerdas Kanteris – avėjo iš tolo šviečiančius ryškius batelius. Lietu-vė sprinterė Laura Grinčikaitė Londono olimpiadoje bėgimo takeliu taip pat skrie-jo su salotinės spalvos bateliais, tačiau liko septyniolikta.

Greičiausias planetos vyras Usainas Bol-tas fi nišą pirmasis kirto avėdamas baltus batelius. Iš paskos su salotinės spalvos bateliais lėkę Ryanas Bailey ir Churandy Martina pasidalijo penkta šešta vietomis. Taigi sportinė sėkmė nuo batelių spalvos

nepriklauso. Ką tuomet reiškia ši ryški spal-va ir kodėl ji taip išpopuliarėjo?

Švyti ant raudonos dangosAnt šviesiai žalios spalvos batelių, kuriuos avi Londono olimpiadoje dalyvaujantys atletai, dažniausiai yra garsus prekių ženk-las „Nike“.

Nustatyta, kad iš vaivorykštės spalvų spektro žmogaus akis labiausiai pastebi ža-lią ir geltoną. Taigi „Nike“ išleido „Volt“ va-dinamus kedus, kurie ant raudonos stadio-no dangos gerai matomi ir tai prekių ženklui daro didelę reklamą. Net jeigu tokius ba-telius avi dauguma sportininkų, ši spalva vis tiek itin pastebima.

Iš kitos pusės, ryški avalynė leidžia ge-riau pastebėti sportininkų daromas klai-das. Pavyzdžiui, ar atletas neužmynė ant kokios linijos arba kada ją pasiekė.

Į visa tai galima žvelgti ir per spalvų reikšmių prizmę: žalia simbolizuoja jau-nystę, sveikatą, atsinaujinimą, gyvastį, vil-tį, laisvę. Tai, ko reikia geram sportininkui.

Priderino prie medalių juosteliųBatų dizainerė Rūta Rimšelienė pasakojo, kad garsiai kompanijai išleidus naują spor-tinių batelių liniją, paprastai siekiama ją

išskirti ne tik patobulintomis ar naujomis techninėmis savybėmis, bet ir neįprasta spalva.

„Šių metų mados tendencija – švelni obuolio spalva, kuri yra ir olimpinių žai-dynių išskirtinumas. Beje, ši spalva labai dera su violetine, o olimpinių medalių juos-telės, kiek domėjausi, neatsitiktinai būtent violetinės,“ – pasakojo dizainerė.

Pati dizainerė labiausiai susižavėjo ne šviesiai žaliais, bet JAV krepšinio rinkti-nės bateliais, ant kurių buvo pavaizduota vėliava ir sparnai.

Veržiasi į kasdienę madąNe tik lengvaatlečiai, bet ir krepšininkai, futbolininkai pastaruoju metu pamėgę ryš-kiaspalvius batelius. Kai kurie renkasi gel-toną, raudoną, žalią, mėlyną spalvas arba apsiauna skirtingos spalvos batais.

Tokia spalvų gama iš sporto aikštelės po truputį persikelia ir į gatves – žmonės bando spėti kartu su pasauliu, kurio matomiausi

atstovai – garsūs sportininkai. R.Rimšelienė tikino, kad sportinės avalynės dizaineriai dažnai pateikia drąsias, netikėtas vizijas, tik ne visos jos būna įgyvendinamos.

„Jie siūlo įvairiausių naujų galimų idėjų: sportinius batus, atrodančius kaip trakto-riai, drakonai, su lemputėmis ir su kitokiais netikėtais atributais. Tačiau iš jau įgyven-dintų idėjų pastebėjau, kad vyrų sportinės avalynės madoje įsigalėjo daug spalvų, pa-vyzdžiui, labai populiarus oranžinės ir mė-lynos derinys. Teko matyti ir fuksijos (švie-siai rožinės) spalvos vyriškų kedų. Arba su žvaigždutėmis. O žali ar geltoni sportiniai bateliai labiausiai išpopuliarėjo pastaruo-ju metu. Populiarūs ir neryškūs bateliai – balti, pilki, bet jų padai būna oranžiniai, raudoni“, – pasakojo dizainerė.

Populiauriausia sportinės avalynės ir aprangos spalva Lietuvoje, be abejonės, –žalia.

„Ji asocijuojasi su mūsų identitetu, su mūsų tauta“, – šypsojosi batų kūrėja.

Ryškūs batai dera prie medalių? R.Rimšelienė:

„Beje, salotinė spalva labai dera su violetine, o olimpinių medalių juostelės, kiek domėjausi, neatsitiktinai būtent violetinės.“

Kuo ryškesni batai, tuo

greitesnis bėgikas?

U.Boltas (dešinėje)

taip nepasakytų.

„Reuters“ nuotr.

Disko metikas

V.Alekna taip pat

pakluso madai,

tiesa, ryškūs buvo

tik jo sportinių

batų padai.

„Reuters“ nuotr.

Mada | 1715min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Rolandas Onusaitis pretenduoja į storiausio lietuvio titulą. Neseniai jis balansavo ant gyvenimo ir mirties ribos, todėl pasiryžo skrandžio mažinimo operacijai. Vyras dabar džiaugiasi jau galintis nusikirpti kojų nagus, pargriuvęs atsikelti ir miegoti ne sėdomis.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Praėjusį rudenį Šakių rajono, Vaiguviškių kaimo, gyventojas svėrė 301 kg. Prof. Gin-tautas Brimas jam tiesiai šviesiai pasakė: nenumetęs svorio mirsi. Lietuvos vyrų gy-venimo trukmė – 74–75 metai, o tokių stam-bių – perpus trumpesnė. Rolandui tuo metu buvo 38-eri.

Sulieknėti savo jėgomis vyras nebeįsten-gė, pinigų operacijai neturėjo, todėl krei-pėsi į televiziją ir geri žmonės jam paau-kojo kelis tūkstančius litų. Spalio 18-ąją ant Rolando skrandžio buvo užmautas jo tūrį mažinantis žiedas ir vyro gyvenimas pasikeitė.

„Sveikata dabar – puiki“ Rolandas teigia, kad jo sveikata dabar, pa-lyginti su praėjusiu rudeniu, – puiki: „Nuo žemės ir centą galiu pakelti, ir tabletę nukri-tusią, ir kojų nagus nusikarpau, ir užpakalį

pats nusiplaunu. Papai nukrito žemyn kaip se-nos tešmenės bobos, pilvas žemyn slys-ta, šikšnosparnių sparneliai atsiradę jau, pagurklis kaip stumbro.“

Dar pernai Rolan-das miegodavo sė-dėdamas. Labiau-siai bijodavo

paslysti ir parkristi - be pagalbos pats neatsikeldavo. Dabar vyras džiaugiasi savo pasiekimais: „Dukra buvo išplovusi

grindis, ėjau basas, kaip slydau ant linoleumo, kaip dėjausi

ant pilvo visu svoriu. Subė-go visa šeimyna, o aš pats

atsistojau.“Vyras sveriasi kar-

tą per mėnesį pas pa-žįstamą ūkininką, nes

svarstyklių, atlai-kančių tokį svorį, neturi. Kad lieknėja, jis supranta ne tik iš svarstyklių rodmenų, bet ir iš laisvėjančių

drabužių.

Atsikratė 40 kilogramų Po operacijos buvo prognozuota, kad per metus R.Onusaitis numes 100–120 kg, ta-čiau per devynis mėnesius vyras palengvė-jo tik 40 kg. „Pasirodo, nėra taip paprasta, kaip atrodo“, – atsiduso sunkiasvoris.

Kad svoris kristų sparčiau, skrandžio žiedą reikia kas kelis mėnesius paveržti –taip dar labiau sumažinamas skrandžio tūris. Rolandui žiedas buvo paveržtas jau tris kartus.

„Per 39-erius metus tas antsvoris jau tik-rai pripjovė“, – prisipažįsta vyras. Per savo keturiasdešimtąjį jubiliejų jis norėtų sverti bent jau 200 kg, o vėliau – 150 kg, t.y. perpus mažiau, nei svėrė prieš operaciją.

Stambus nuo gimimoIki skrandžio mažinimo operacijos R.Onusaitis ne kartą dėl nutukimo gulėjo ligoninėje, laikėsi įvairių dietų. Jo tukimo priežasties gydytojai pradėjo ieškoti, kai Rolandas dar buvo šešerių metų: „Seniau gi niekas dietų netaikydavo. Pasako: ne-valgyk mėsos, bulvių, burokų, duonos. Tai ką valgyti?“

Kodėl jis pradėjo taip tukti, iki šiol ne-aišku. Motina pasakojo, kad jau gimdy-mo namuose naujagimis niekaip nepasi-sotindavo. Sulaukęs aštuonerių Rolandas svėrė 70 kg.

18 | Sveikata

Diagnozė: mirtinai storas Sunkiasvorio iš Vaiguviškių R.Onusaičio pasiekimai – atsistoja pats, miega atsigulęs

301 kg svėręs

R.Onusaitis per

devynis mėnesius

palengvėjo

40-čia kg.

„Valsčiaus“

laikraščio nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d. Sveikata | 19

Prie spartaus tukimo prisidėjo ir užklu-pusi dramblialigė. Dėl šios ligos Rolandas tapo nejudrus, nes nuolat skaudėdavo iš-tinusias kojas, jis negalėdavo paeiti. Svoris augo tiesiog valandomis.

Pusryčiams – 5 šaukštai bulviųRolandui tuo metu atrodė, kad valgo ne-daug, tačiau po operacijos pamatė, kad to, ką suvalgydavo vienu prisėdimu, dabar už-tenka visai dienai.

Vyras valgo viską, ką ir jo šeima, tik nebe iš 1,5 litro dubens, o iš normalių indų. Pa-vyzdžiui, pusryčiams žmona Kristina iš-virė šviežių bulvių su krapais ir grietine. Rolandas šio patiekalo suvalgė 4 ar 5 šaukš-tus ir užsigėrė puodeliu pieno – tiek jam dabar tetelpa.

Maistą vyras stengiasi gerai sukramtyti, o valgydamas neužsiima jokia kita veikla, pavyzdžiui, TV žiūrėjimu ar laikraščio skai-tymu. Rolandas supranta: norint numesti svorio, reikia keisti įpročius – mažiau val-gyti ir daugiau judėti.

Svajoja važinėti dviračiuSunkiasvoris planuoja nusipirkti geras pa-dangas, pasigaminti tvirtus ratus ir bandyti važiuoti dviračiu. Dar jis ketina atsivežti iš netoliese gyvenančios sesers treniruoklį –bėgimo takelį, ir, kai tik turės laisvą minu-tę, stoti ant jo. Ne bėgti, tik žingsniuoti.

Stambus vyras žino, kad jam reikia kuo daugiau judėti, todėl stengiasi iš pasku-tiniųjų, tačiau nuo didelio svorio nuolat skauda kojas, strėnas. „Paeini – pastovi. Arba nors porai minučių turi prisėsti. Pa-sėdi, tada vėl gali vaikščioti 5–10 minu-čių.“, – apie dabartines fi zines galimybes pasakoja Rolandas.

Dar viena džiugi naujiena – Rolando ket-veriais metais jaunesnė žmona laukiasi. Spalį Kristina turėtų pagimdyti dukterį. Onusaičiai jau turi aštuoniolikmetę Rūtą, šešiolikmetį Deividą, keturiolikmetę Liną ir dešimtmetį Saulių.

„Fiziniu aktyvumu visų svorio problemų

išspręsti neįmanoma – būtina

sutvarkyti ir maisto racioną.

Ne vien tik fi zinio aktyvumo stoka, bet

jo ir netinkamo maitinimosi junginys są-

lygoja daugelio ligų atsiradimą, o tos li-

gos gali būti mirtinos. Viena dažniausiai

pasitaikančių ligų – nutukimas.

2010-aisiais atliktas „Suaugusių

Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas“

atskleidė, kad Lietuvoje nuo 1994 iki

2010 m. antsvorio paplitimas tarp vyrų

padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc.,

o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc.

Tuo metu tarp moterų situacija

nepasikeitė: 2010 m. antsvoris

nustatytas pusei, o nutukimas –

penktadaliui moterų.“

Labiau tunka vyrai

Daiva Pipiraitė, gydytoja-dietologė

R.Onusaičio atvejis – kraštutinis. Tačiau

net ir mažesnė fi zinio aktyvumo stoka gali

turėti rimtų pasekmių sveikatai ir gyveni-

mo kokybei.

Medicinos žurnalas „Lancaster“ paskel-

bė naujausio tyrimo duomenis, kad kas-

met dėl nejudrumo sukeltų ligų pasaulyje

miršta 5,3 mln. žmonių – tiek pat, kiek nuo

rūkymo.

Anot 33 mokslininkų iš viso pasaulio, atli-

kusių šį tyrimą, į nejudrumo problemą jau

reikėtų žvelgti kaip į pandemiją, mat kas

trečias suaugęs žmogus juda nepakan-

kamai. Ypač tai būdinga išsivysčiusioms

šalims. Drabužius ir indus už mus išplau-

na buitinė technika, į darbą važiuojame

automobiliais, lipame ne laiptais, o kylame

liftu, taigi atsisakome net kasdienės fi zi-

nės veiklos.

Nustatyta, kad fi zinis pasyvumas 45 proc.

didina riziką susirgti širdies vainikinės ar-

terijos ligomis, galvos smegenų insultu –

60 proc., pirmine arterine hipertenzija –

30 proc., kaulų osteoporoze – 59 proc.

Taip pat didesnė tikimybė susirgti cukriniu

diabetu ir tam tikrų lokalizacijų vėžiu.

Tyrėjai rekomenduoja suaugusiam žmo-

gui per savaitę mankštintis bent 150 mi-

nučių (t.y. 2,5 valandos). Nebūtina bėgio-

ti ar sportuoti sporto klube. Kaip mankšta

įvardijamas greitas pasivaikščiojimas, va-

žiavimas dviračiu, fi zinis darbas sode.

Nejudrumo žala prilygsta rūkymui

„Valsčiaus“ laikraščio nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

„Kokia mūsų strategija? Kol kas – tiesiog kurti laidas. Ir tikėtis, kad bū-sime pastebėti“, – sako NKTV vedė-jas ir redaktorius Ernestas Janušas.

Studentiška iniciatyvaPrieš keletą mėnesių lietuviškoje „YouTube“ erdvėje startavo kiek kitokio pobūdžio žiniatinklio tele-

vizijos projektas – mokslo populia-rinimo laida „Mokslo sriuba“. Kas savaitę pasirodančioje laidoje

paprastai yra pateikiama mokslinė in-formacija, pasakojama apie vykdomus

reikšmingus mokslinius tyrimus, prista-tomi svarbiausi tam tikrų mokslo šakų, daugiausia fi zikos, pasiekimai.

Pelno nesiekiančios iniciatyvos auto-riai yra studentai, kurie tikisi savo idė-

jinį darbą fi nansuoti privačių ar vi-suomeninių rėmėjų lėšomis.

Kitaip nei NKTV, „Moks-lo sriubos“ kūry-binė grupė

nusprendė bent kol kas atsisakyti komerci-nės reklamos, kadangi galimos pajamos iš jos nepadengtų projekto išlaidų. Nenuosta-bu, mat laidos įrašus vidutiniškai peržiūri apie 5 tūkst. internautų.

„Faktas tas, kad daugelis mūsų televi-zijų jau rodo savo turinį internetu, tačiau peržiūrų skaičius ir atitinkamai pini-gai iš internetinės reklamos bei iš reklamos per televiziją ski-riasi kaip diena ir naktis“, –pastebi laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas ir re-daktorius Ignas Kančys.

Ugnius Babinskasredakcija@15min.lt

Informacinių technologijų pažanga skatina susimąstyti ne tik apie popierinės spaudos, bet ir apie tradicinės televizijos ateitį. Vizijų yra įvairių, tačiau aišku viena – televizija neįsivaizduojama be interneto.Šiuo metu vyksta du procesai, jungiantys eterį ir virtualią erdvę, – internetas kelia-si į televiziją, o televizija – į internetą. Ta-čiau internetas nėra skirtas tik TV kana-luose transliuotų laidų sklaidai. Čia yra ir išskirtinio turinio, kurio visuma gali tapti visaverte alternatyva tradicinei televizijai.

Vietoje televizoriaus – „YouTube“Viena didžiausių vaizdo įrašų dalijimosi tarnybų „YouTube“ skiria milžiniškas lė-šas populiariems šiame portale veikian-

tiems kanalams. Svetainė pernai investavo 300 mln. JAV dolerių į originalaus turinio kūrimą.

Unikalus turinys, kuriamas tik inter-neto naršytojams, Vakaruose dažniausiai įvardijamas žiniatinklio televizijos (angl. web TV) terminu.

Kuo jis skiriasi nuo televizijos turinio? Pirmiausia, įvairių siauros tematikos ka-nalų gausa. Nors kabelinė televizija žiūro-vams siūlo kelionių, muzikos, dokumenti-kos bei kitus specializuotus kanalus, tačiau tikriausiai nė vienas kabelinės TV varto-tojas nėra matęs kanalo, skirto vien gru-ziniškai virtuvei.

Taip pat žiniatinklio televizijai kuria-mas turinys pasižymi didesne žan-rų gausa, įvairesne stilistika.

„Televizijoje esi su-varžytas taisyklių, trukmių, rei-kalavimų.

Kuriant išskirtinai internetui laisvės yra gerokai daugiau“, – tikina laisvai samdo-mas prodiuseris ir režisierius Tadas Vid-mantas, internautams žinomas dėl didelį populiarumą pelniusių trumpametražių fi lmų.

Lietuvoje – pirmieji žingsniaiVakaruose žiniatinklio televizija suvo-kiama kaip besivystanti TV pramonės šaka, turinti nemažai perspektyvų. Tačiau Lietuvoje ji žengia tik pir-muosius žingsnius.

Internete galima rasti tiek mėgėjų, tiek profesionalių re-žisierių bei žurnalistų kūry-bos. Štai pernai iš tradici-nės TV eterio į internetą persikėlė informacinių technologijų laida NKTV. Jos kūrybinė grupė tokį sprendimą priėmė dėl lėšų trūkumo, kadangi tradicinėje televizijoje transliuota laida nesulau-kė vadovybės reikalaujamo populiarumo.

„YouTube“ portale kas sa-vaitę pasirodančius NKTV lai-dos įrašus vidutiniškai peržiūri apie 22 tūkst. žmonių, tačiau toks populia-rumas nėra pakankamas norint iš savo kūrybos užsidirbti – internetinė laida kol kas nėra pelninga.

„YouTube“ platformoje galima rasti ir

kitą kanalą, kuris siekia televiziją per-

kelti į internetą. Tai – Penki.tv, kuriame

galima rasti dienos, savaitės naujienų

laidas, įvairių teminių reportažų. Tačiau,

pasirodo, šiame kanale tėra viešinamas

atrinktas to paties pavadinimo skaitme-

ninės IP televizijos kanalo turinys.

Penki.tv valdanti bendrovė kol kas šio

internetinio kanalo nevysto kaip atski-

ro projekto, jam nėra keliami komerci-

niai tikslai.

„Kanalui niekada nebuvo ir nebus kelia-

mi tikslai užsidirbti iš reklamos“, – pa-

brėžia „Penkių kontinentų komunikaci-

jos centro“ atstovas Borisas Binevičius.

Internetinis Penki.tv šiuo atžvilgiu tėra

suvokiamas kaip papildoma informaci-

jos sklaidos priemonė bei įrankis, skati-

nantis pasidomėti bendrovės teikiamo-

mis paslaugomis.

IT kodas | 21

Alternatyva tradicinei televizijai

T.Vidmantas:

„Televizijoje esi suvaržytas taisyklių, trukmių, reikalavimų. Kuriant išskirtinai internetui laisvės yra gerokai daugiau.“

Tiesioginis eteris – išlikimo garantas

Žiniatinklio

televizijos

privalumas –

unikalus turinys.

123rf nuotr.

Už

sk

. Nr.

30

60

04

VILNIAUS PULSAS

Gariūnų gatvės bei tilto rekonstrukcijos ir Pilaitės prospekto aplinkkelių darbai bus baigti iki rugsėjo

Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius, Mies-to ūkio ir transporto departamento specialistai apžiūrėjo baigiamą rekonstruoti Gariūnų tiltą, Gariūnų gatvę ir įrengiamus Pilaitės prospek-to laikinus apvažiavimus.

„Rugsėjo pradžioje Vilniuje padidės transporto srautai, todėl labai svarbu, kad šie infrastruktūros objektai būtų laiku sutvarkyti ir eismas jais atnau-jintas. Darbai vykdomi pagal planą ir jau rugpjūčio 19 dieną numatytas Gariūnų tilto bandymas, eis-mas Gariūnų gatve ir tiltu bus atidarytas jau rugsė-jo 1 dieną, Pilaitės prospekto apvažiavimais abiem kryptimis – nuo rugpjūčio 23 dienos. Svarbiausia, kad Gariūnų tilto ir Gariūnų gatvės rekonstrukci-jos darbai įvykdyti metais greičiau, nei buvo pla-nuota“, – sakė Vilniaus vicemeras R.Adomavičius.

Gariūnų tilto rekonstrukcija buvo pradėta 2011 metų birželį, nes šio miesto tilto būklė buvo pras-čiausia. Todėl atliktas kapitalinis tilto remontas – jis sutvirtintas, visos metalinės konstrukcijos pa-dengtos antikorozinėmis dangomis, atnaujinta hi-droizoliacija, visiškai pakeista tilto danga, sumon-tuoti nauji turėklai, pastatyti apšvietimo stulpai,

kurių anksčiau visai nebuvo. Viso projekto vertė – 10,2 mln. Lt, kuriuos skyrė Lietuvos automobi-lių kelių direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Gariūnų gatvės rekonstrukcija buvo pradė-ta 2011 lapkričio mėnesį – atnaujinta gatvės va-žiuojamosios dalies danga, įrengtas lietaus nuote-kų tinklas, gatvės bortai, dangos pagrindai dvira-čių takams, sutvarkytas gatvės apšvietimas ir at-likti kiti darbai. Šio projekto darbų vertė siekia 34 mln. Lt, kuriuos skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Taip pat rugpjūčio pabaigoje bus paleistas eis-mas abiem kryptimis laikinais Pilaitės prospekto apvažiavimais. Pilaitės prospekto rekonstrukci-ja yra vienas iš Vakarinio aplinkkelio II etapo dar-bų, kurių vertė – 169 mln. Lt. Iš jų 141 mln. Lt yra Europos Sąjungos, 12,5 mln. Lt – valstybės, o 15,5 mln. Lt – Vilniaus miesto savivaldybės lėšos.

Vakarinis aplinkkelis tiesiamas Lazdynų, Karo-liniškių ir Pilaitės mikrorajonuose Ukmergės plen-to link. Per antrąjį etapą bus nutiesta atkarpa nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo g. Statybų metu bus nu-tiesta 2,84 km naujo kelio, pastatytos dviejų ly-gių sankryžos ir du viadukai.

Vilniaus miestas pirmasis Europoje miesto sve-čiams pasiūlė galimybę naudotis planšetiniais kompiuteriais bei juose integruota GooGPS pro-gramine įranga ir moderniu būdu pažinti mies-tą. Tokią paslaugą jau teikia Vilniaus turizmo informaciniai centrai.

Kompiuteriuose integruotas miesto žemėlapis ir pėsčiųjų navigacija, sukurianti kelionės maršru-tus. Prietaise yra mobilusis internetas, todėl turis-tas gali nemokamai tikrinti savo elektroninį paštą, naudotis socialiniais tinklais, sužinoti apie Vilniaus mieste vykstančius renginius, bendrauti „Skype“

programa, išsikviesti taksi ar tiesiog pažaisti kom-piuterinį žaidimą, paskaityti knygą.

Prietaiso nuomos kaina – 35 Lt/parai, nuomo-jant imamas užstatas, su savimi reikia turėti as-mens dokumentą. Planšetiniai kompiuteriai nuo-mojami ir daugelyje Vilniaus viešbučių.

Vilniaus turizmo informacijos centruose galima išsinuomoti planšetinį kompiuterį

J.KALINSKO NUOTR.

Užsk. Nr. 303385

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.24 | Skelbimai

VILNIUS

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d. Skelbimai | 25

KAUNAS NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.26 | Laisvalaikis

Avinai kitą savaitę neturėtų rodyti ne-reikalingos iniciatyvos. Gali atsitikti taip, kad darbas, kurio imsitės savo noru, bus pernelyg sunkus.

Jaučiams rekomenduojama neperver-tinti savo jėgų. Jei kitą savaitę seni bičiu-liai jums pasiūlys dalyvauti nedideliame projekte, neignoruokite šio pasiūlymo.

Dvyniai gali padidinti savo pajamas. Bet pirmausia užbaikite tai, ką turėjote pada-ryti dar prieš kelis mėnesius. Nuotaiką gali sugadinti konfl iktas su bendradarbiais.

Vėžiai gali tikėtis sėkmės verslo srityje, tik reikia taikyti išmėgintus metodus. Im-kitės tik tų darbų, kuriuos gerai išmanote. Kitaip galite atsidurti keblioje padėtyje.

Liūtams atsivers naujos galimybės, jei-gu jie teisingai supras gautą informaciją. Tikriausiai palypėsite karjeros laiptais, atsiras šansas įgyti naujų įgūdžių.

Mergelės kitą savaitę daugelyje sričių lengvai pasieks tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Dabar tinkamas laikas pa-demonstruoti savo sugebėjimus.

Svarstyklės atskleis naujus savo suge-bėjimus, kurie padės pasiekti teigiamų rezultatų įvairiose srityse. Tikėtina, kad dėl to ne kartą atsidursite dėmesio centre.

Skorpionai neturėtų pasiduoti trumpa-laikiam pykčiui ir priimti skubotų spren-dimų. Jeigu neturite atsakymų į vieną ar kitą klausimą, kol kas viską atidėkite.

Šauliai kitą savaitę daug pasieks su ap-linkinių pagalba. Jūsų autoritetas sparčiai didėja, gerėja santykiai su bendradarbiais. Dienos palankios profesinei veiklai.

Ožiaragiai kitą savaitę turėtų adekva-čiai vertinti savo jėgas. Neskubėkite pri-imti pasiūlymų. Santykiuose su mylimais žmonėmis galimos konfl iktinės situacijos.

Vandeniai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kur dingsta pinigai, ir pasimokyti juos skaičiuoti. Naujų pajamų šaltinių kol kas nesitikėkite, tad pirkite tik tai, kas būtina.

Žuvys turi susilaikyti nuo kišimosi į bet kokius aplinkinių reikalus. Jokiu būdu ne-siimkite svetimo darbo, nes jei kas nors bus ne taip, pylos gausite jūs.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Ozokeritas. Np.

Emalis. Raiteliai.

Nota. Krosnilanda.

Pikadoras.

Auditas.

Tarakonas. Roka.

Gana. LSD. Upėn.

Soste. Adato.

Asa. Saturnas.

Pražydo. Burtai.

Po. Masalas.

Ambasados.

Sąspara. Saidra.

Pm. Zenitas. Ram.

Nomokanonas.

Kataras. „Žas“.

Elada. Ylą. Šri.

Oklendas. „Iskros“.

Osp. Randas.

Arosa. Dabar. Osas.

Statuma. Ina. Turb.

Natiurmortas.

ELDO. NASA. Klaiku.

Aiai. Intarpas. Dd.

Anada. Ės. Por.

Piasina. Osa.

Pažymėtuose langeliuose:

BALTI ŽIEDLAPIAI.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d. Laisvalaikis | 27

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį daug kur palis, vietomis smarkiai, kai kur griaudės perkūnija,

vyraus vėsoki orai – apie 18 laipsnių šilumos. Šeštadienį ir sekmadienį

numatomi gerokai sausesni orai, temperatūra kils iki 21 šilumos.

Kitos savaitės pradžioje išsilaikys panašūs orai.

08-11 d.

11 / 19 11 / 20 12 / 20 9 / 20

08-12 d.

8 / 20 9 / 21 11 / 20 8 / 21

08-11 d.

10 / 19 10 / 19 11 / 20 11 / 20

08-12 d.

8 / 20 8 / 20 9 / 21 9 / 21

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

18

18

18

18

Kaunas

18

Alytus

18

Klaipėda

19

VėjasŠiaurės rytų

2–4 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 36

Berlynas 19

Londonas 27

Madridas 41

Maskva 24

Minskas 21

Oslas 18

Paryžius 26

Praha 21

Ryga 18

Roma 34

Stokholmas 19

Talinas 16

Varšuva 1918Marijampolė

Ši li i

Ut

il i

Ant ežero kranto gulėjo neblaivus devyngalvis slibinas ir nerišliai dainavo sutartinę.

Kanibalų vakarėlis:– Suk iešmą lėčiau, juk turi apskrusti.– Šiandien vakarienei ruošiu lietuvį, jei suku lėčiau – malkas vagia.

– Ar tavo šuo mėgsta vaikus?– Taip, bet šunų maistą labiau.

Anekdotai

Sunkus

Lengvas

Sudoku

Londono vasaros olimpinių

žaidynių uždarymas

Olimpiados uždarymo ceremonija vadinsis „Britų

muzikos simfonija“. Ji ne tik pagerbs visus olimpia-

dos dalyvius, bet ir patvirtins faktą, kad stipriausia

Didžiosios Britanijos eksporto prekė yra muzika. Su

Londono simfoniniu orkestru pasirodys garsiausi

britų atlikėjai, aikštėje – 4100 vaidinimo dalyvių.

Uždarymo ceremoniją režisavo garsus choreogra-

fas Kimas Gavinas.

Istorinis veiksmo fi lmas

„Gladiatorius“

Penkiais „Oskarais“ apdovanota juosta apie Romos

imperijos generolą Maksimusą. Būdamas jaunas

jis pelnė Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus

palankumą ir buvo paskirtas jo įpėdiniu. Impera-

toriui staiga mirus Maksimusas pateko į vergiją ir

tapo gladiatoriumi. Išgarsėjęs arenoje pagaliau

sulaukė progos vykti į Romą atkeršyti. Filme vai-

dina R.Crowe, J.Phoenixas, C.Nielsen, O.Reedas.

LRT TV

LNK

Rugpjūčio 12 d., 23 val.

Rugpjūčio 15 d., 21 val.

AFP nuotr.

Kadras iš fi lmo

„Scanpix“ nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Užsieniečių taip mėgstamas atostogas palapinėje ar namelyje ant ratų po truputį atranda ir lietuviai. Šią vasarą buvo tokių dienų, kai pajūrio kempingai nebesutalpino visų norinčiųjų čia apsistoti.

„Nepasakyčiau, kad kempinguose apsistoja neturtingiausi. Tikrai ne. O jei dar atsiga-bena namelį ant ratų, tai galime numanyti, kiek už jį sumokėjo“, – pastebėjimais dali-nosi Klaipėdos Kultūros ir turizmo infor-macijos centro vadovė Romena Savickienė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kempingus

renkasi tie, kurie nori būti arčiau gamtos ar keliauja su augintiniais, o šie viešbučiuose dažniausiai būna nepageidaujami.

Neliko vietos net palapinei Giruliuose, už 8 km nuo Klaipėdos centro, esantis „Pajūrio kempingas“ išsidėstęs 2,8

ha teritorijoje. Jame – 50 vietų palapinėms ir 15 – nameliams ant ratų. Prieš kelerius metus įrengtame kempinge – visi pato-gumai: tualetai, dušai, virtuvė su valgo-muoju, skalbykla, pirtis, žaidimų aikštelės.

Netrukus čia ketinama pastatyti 12 ke-turviečių namelių, kad poilsiautojai turėtų kur apsistoti ir pilant lietui ar šaltuoju metų laiku. Pastačius namelius kempingas sieks keturių žvaigždučių statuso.

Bet ir be šių žvaigždučių kempin-go šeimininkai klientų stygiumi ne-siskundžia. Ypač daug jų sulaukta liepos mėnesį, kai buvo įsitvirtinę karšti orai.

„Nidos kempingas“ taip pat buvo sausakimšas. Dauguma čia apsisto-jančiųjų – užsieniečiai. Ypač daug vokiečių.

„Karštaisiais savaitgaliais žmonių buvo tiek daug, kad nebeliko vietos, kur pa-sistatyti palapinę, – pasakojo Nidos kultū-ros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Neringa Gecevičiūtė ir pasiguodė, kad centro darbuotojams teko išklausyti nemažai priekaištų. – Žmonės piktinosi, kad tokį kelia sukorė, o apsistoti nėra kur.“

Poilsiautojai – kultūringesni R.Savickienė pastebėjo, kad kempingų klientai po truputį tampa kultūringesni –vakarais jau sutinka pritildyti muziką, vis rečiau švenčia iki paryčių, girtauja: „Dabar jau nieko nebereikia auklėti. Visi supranta – taisyklės yra taisyklės. Žmonės pramoko gerbti kitų teisę į poilsį.“

Jei anksčiau poilsiautojai pirmiausia klausdavo, kur kempinge yra geriamo van-dens ir ar yra valgomasis, tai dabar daž-niausiai teiraujamasi, ar įdiegtas bevielis interneto ryšys. „Vakare „Pajūrio kempin-go“ salytėje susirenka daugybė poilsiautojų su kompiuteriais. Be jų poilsis jau nebeįsi-vaizduojamas“, – pastebėjo R.Savickienė.

Nemirsetoje kvepia statybomisKitąmet Lietuvos pajūryje rasti laisvą vie-tą nakvynei bus kiek lengviau. Palangos teritorijoje, Nemirsetoje, poilsiautojams

duris turėtų atverti nauja stovyklavietė. Kaip informavo kurorto savivaldybė, jau parengtas techninis kempingo projektas. Pirmam projekto etapui, kuris bus įgyven-dinamas Europos Sąjungos lėšomis, gautas 4 mln. Lt fi nansavimas. Už šiuos pinigus bus sutvarkyta visa infrastruktūra – pa-klotos komunikacijos, įrengti sanitariniai mazgai, aptverta teritorija, sutvarkytas įva-žiavimas. Darbus norima pradėti rudenį.

Kempingo teritorija bus suskirstyta į tris dalis: kemperių, palapinių ir poilsio name-lių aikšteles. Numatytos ir aktyvaus poilsio zonos: krepšinio, futbolo, teniso aikštelės.

Iš viso ketinama pastatyti 12 namelių, įrengti 58 vietas nameliams ant ratų, 59 vietas – palapinėms.

28 | Vasara

Pajūrio kempingai: vietų nėra

Kitą vasarą Lietuvos pajūryje rasti laisvą vietą nakvynei bus kiek lengviau – Nemirsetoje atsiras naujas modernus kempingas su nameliais.

• „Pajūrio kempinge“ apsistoti

suaugusiam žmogui kainuoja 15 Lt,

vaikui – 7 Lt, vieta palapinei – 15 Lt,

nameliui ant ratų – 30 Lt.

• „Nidos kempinge“ viena para

suaugusiam kainuoja 22 Lt, vaikui –

11 Lt, vieta palapinei – 17–28 Lt,

automobiliui – 17 Lt, nameliui

ant ratų – 61 Lt.

Bene labiausiai Europoje giriami Suomi-

jos kempingai. Ne tik dėl palyginus ne-

didelių kainų, bet ir dėl savotiško įren-

gimo. Kiekviename šios Šiaurės šalies

kempinge pristatyta nedidelių rąstinių

namelių, atskirame

pastate įrengta erdvi

virtuvė su šaldytu-

vais, prikrauta ben-

dro naudojimo indų

ir stalo įrankių – imk

ir naudokis, tik palik

švarius.

Jei oras žvarbus, tie

kas apsistojo palapi-

nėse, gali rasti sausą ir

šiltą pastogę dideliuose valgomuosiuo-

se, kuriuose paprastai stovi keli stalai.

Dar vienas ypatumas – didelės lauko

pavėsinės su ugniakurais ir grilio grote-

lėmis. Šalia būtinai būna prikrauta sau-

sų malkų. Suomijos kempingai taip pat

neįsivaizduojami be pirties. Tačiau už

naudojimąsi ja reikia papildomai susi-

mokėti. Žiūrint koks kempingas – nuo

5 iki 15 eurų (17–52 Lt) už valandą.

Kainos Imk ir naudokis

„Pajūrio kempinge“

poilsiautojai jau

išmoko gerbti vienas

kito ramybę.

A.Kripaitės nuotr.

Užsk. Nr. 305969