Sukaktis

Seniausia grupė „Studija“: pražilę jaunuoliaiMuzikalių studentų prieš 35-erius metus suburta „Studija“ tapo ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančia muzikos grupe. Tačiau scenos veteranai dar turi parako. „Mes dar jaunuoliai. Tik patyrę“, – šmaikštauja jie. 55-ąjį gimtadienį šį mėnesį paminėjo ir muzikos grupės siela S.Januška.

28 psl.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.10 (1291) • 2013 m. kovo 22 d.

Verslas

Karaliaučiaus vilionėsRusijos valdoma Karaliaučiaus sritis deklaruoja ambiciją iki 2020 metų tapti langu į Europą. Toks Karaliaučiaus valdžios nusiteikimas gali vėl paskatinti Lietuvos investuotojų aktyvumą.

6-7 psl.

Tyrimas

Skurdas iki gyvos galvos

Pensijų fondai reklamuojami kaip sočios senatvės garantas. Realesnis scenarijus – dėl papildomo kaupimo sumažėjusi „Sodros“ pensija ir dėl infl iacijos bevertėmis tapusios jūsų santaupos. „15min“ aiškinasi, kaip sukaupti pinigų senatvei.

10-12 psl.

Sportas

Broliai Maciai – aukos?

Per savaitę tapę įžymybėmis, tačiau vargu ar savo populiarumu galintys didžiuotis. Po išpuolio prieš R.Fernandezą išsiblaivę 42 metų broliai Maciai piktinasi: mušė vienas, o iki gyvos galvos diskvalifi kuoti abu.

20 psl.

Sveikata

Vaikų gydymas – pagal tėvų kišenės dydįPagal vieną kurpalių sudaryta vaistų kompensavimo tvarka Lietuvoje labiausiai skriaudžia silpniausius – retomis ligomis sergančius ligonius. Išimčių valstybė nenumato net mažiesiems pacientams – vaikams. Vienas jų – puspenktų metukų kaunietis Vytautas, sergantis fenilketonurija.

22–23 psl.

I.Gelūno nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

A.Butkevičiaus Vyriausybės ramybės laikas baigėsi.

Premjeras interviu „15min“ vardija nuveiktus darbus,

o ekspertai juos vertina.

A.Ufarto/BFL nuotr.

BFL nuotr.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2013 m. kovo 22 d.2 | Politika

Kaip vertinate pirmą šimtą Vyriausybės dienų?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis pavaduotojasr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėVyr. redaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

15min.lt apklausa

Geriau nei buvo galima tikėtis: padarė

gerų darbų, dar nieko nesugadino

(2491) 13 proc.

A.Butkevičiaus Vyriausybė pradėjo

daug geriau nei A.Kubiliaus kabinetas

(5615) 30 proc.

Vyriausybė nuvylė: kol kas tik

daug kalba, bet beveik nieko ne-

daro (5944) 32 proc.

Sunku vertinti, nes 100 dienų –

per mažai rimtiems darbams

(4660) 25 proc.

Šimto dienų blaivyklaVyriausybės šimtadienio išvakarėse vienas minist-ras atsivėrė: „Mane jau viskas šiame poste užkniso.“ Tiek daug problemų ir skylių, kurių nėra kuo užkai-šyti. Kasdien. Nuo ryto iki vakaro. Net savaitgaliais. Taip, kietos ministrų kėdės palyginti greitai išblai-vė A.Butkevičiaus Vyriausybę. Užteko šimto dienų ir nebeliko nei vasiukų, nei revoliucijų.

Ekonomistai Vyriausybę giria už tai, kad į šiukš-lių dėžę išmetė ją sudarančių partijų rinkimų pa-žadus. Nebus nei 1509, nei nemokamų pensininkų kelionių į šiltuosius kraštus, nei mokesčių reformos.

Priešingai – bus tai, ko iki šiol nebuvo. Darbų tęs-tinumo kultūra. Kitaip tariant, centro kairės Vyriau-sybė tęs visus svarbiausius buvusios dešiniųjų Vy-riausybės darbus socialinės apsaugos, energetikos bei fi nansų srityse. Priminsiu: tuos darbus, kuriuos dabartiniai valdantieji, būdami opozicijoje, maišė su žemėmis. Niekas neprieštarauja, net V.Uspaskichas premjerui neskambina iš savo ligos patalo.

Kodėl? Todėl, kad reikia dirbti. Čia ne liežuviu malti. Kai kurie ministrai net stebina. Mažiausiai šnekantis energetikos ministras J.Neverovičius savo darže jau sutaupė tiek, kiek ankstesnei Vyriausybei nepavyko ištraukti iš viso šalies ūkio šešėlio. Sau-lės energetikos bumo suvaldymas leido valstybės ižde išlaikyti bent 500 mln. litų. Dar mažiausiai 100 mln. litų neišleista sumažinus elektros ener-gijos gamybą iš brangių dujų Elektrėnuose. Dėl to mažiau nei planuota tuštėjo ir gyventojų piniginės, nes elektros kaina nekilo tiek, kiek buvo leidusi de-šiniųjų Vyriausybė.

Kiti ministrai šneka daugiau ir pavojingiau, bet tik šneka, nes juos nuramina darbo grupės, iš kurių daug kas juokiasi. Susėda ekspertai, suskaičiuoja, ir net V.P.Andriukaitis prieš skaičių vėją negali pa-pūsti. Žiūrėk, privačiai medicinai baimės įvariusi jo sveikatos apsaugos revoliucija baigsis tuo, jog lėšos bus tiesiog racionaliau skirstomos.

100 dienų Vyriausybėje buvo labai į naudą ir aplin-kos ministrui V.Mazuroniui. Iki tol visuomet gynęs tik žmonių interesus, dabar V.Mazuronis jau lei-džia sau ištarti, kad jei nepavyks sutarti su skalūnų žvalgybai besipriešinančiais žmonėmis, valstybė gali prievarta išpirkti jų sklypus. Nepaisant to, kad prieš tai pas tuos žmones lankęsis jo partijos lyderis R.Paksas žadėjo protestuotojus ginti nuo valdžios, vadinasi, ir nuo V.Mazuronio. Jeigu taip toliau, žiū-rėk, vieną dieną V.Mazuronis, gindamas visuotinę renovaciją, prabils apie būtinybę naikinti kompen-sacijas už šildymą, o amžiną savo partijos pirmi-ninką pasiųs kur nors pasigydyti nuo populizmo.

Neįtikėtina, bet per 100 dienų Vyriausybė-je šio to išmoko net lektorė iš Marijampolės. A.Pabedinskienė jau nebesišypso, kur nereikia, o į socialinės apsaugos klausimus leidžia atsakinėti savo viceministrams. Reikia manyti, ir netrukdo jiems dirbti. Žinoma, gal ir per didelė prabanga tu-rėti ministrą, kuris bent jau netrukdo savo pavaldi-niams dirbti. Bet, kita vertus, gal tai nėra blogiau nei ministras, kurio, pavyzdžiui, energetinių vizijų kaina matuojama šimtais milijonų litų.

Komentaras

Raimundas Celencevičiusr.celencevicius@15min.lt

Užteko šimto dienų ir nebeliko nei vasiukų, nei revoliucijų.

60000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Šimtadienis

Pergalė. Algirdo, Viktoro, Rolio ir Waldemaro Vyriausybė išmiegojo 100 dienų. Per sukakties fejerverkus pabudo ir, tikriausiai, jau pradės dirbti.

Savaitės sukaktis

Rim

o V

ale

ikio

pie

š.

13PROC.25

PROC.

32PROC.

Apklausoje

dalyvavo

18710

žmonių 30PROC.

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Šimtadienį mininčios Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius jau susidarė ilgą nuveiktų, pradėtų ar tik suplanuotų darbų sąrašą. Bet daugiau galvos skausmo jam kelia ne atsigaunantis šalies ūkis, o koalicijos partneriai.

„Nuomonių išsiskyrimas dar nereiškia, kad koalicija griūva“, – Vyriausybės 100 darbo dienų proga savaitraščiui „15min“ duotame interviu tikino premjeras. Anot jo, nepaisant iškart pasipylusios opozici-jos kritikos, koalicija išliko stabili ir jau sugebėjo priimti sprendimų, kurie bent iš dalies pagerino piliečių padėtį.

– Dar gruodį skundėtės, kad oponen-tai nesilaiko nerašytos taisyklės, naują Vyriausybę 100 dienų palikti ramybėje, bet guodėtės, kad kritika skatina įrodyti savo kompetenciją darbais. Nuo sausio minimali mėnesio alga (MMA) padidin-ta 150 litų. Kokiais kitais darbais galėtu-mėte pasigirti?

– Aš dėl nieko nesiskundžiu, tiesiog iš karto po rinkimų pastebėjome, kad šiai Vyriausybei nebus leista dirbti 100 die-nų. Kritika pasipylė tuoj pat, manau, to-kiu būdu buvo siekta supriešinti koali-cijos partnerius, Vyriausybę su Seimu ir prezidentūra.

Tačiau koalicija išliko stabili. Ministrų kabinetas dirba susitelkęs ir per 100 die-nų pavyko priimti tokių sprendimų, ku-rie bent iš dalies pagerino žmonių padė-tį. Padidinta MMA, tą reikėjo padaryti jau seniai. Vyriausybės analitikai parodė, kad per pirmuosius porą mėnesių neišsipildė niūriosios MMA didinimo oponentų prog-nozės – įmonės, jei ir atleido dalį darbuo-tojų, tai darė ne masiškai, be to, įtakos tu-rėjo sezoniškumas. Į darbą buvo priimta 3,5 tūkst. daugiau žmonių nei atleista.

Užvesta daugiabučių namų renovacijos programa, kuri leis sukurti naujų darbo vietų, paskatinti ekonomiką. Išskirtinį dė-mesį skyrėme energetikai. Ankstesnė Vy-riausybė dėl dujų kainos nesiderėjo, todėl mokame didžiausią kainą visoje Europo-je, o mokesčiai už šildymą viršija gyven-tojų pajamas.

Buvo suburta darbo grupė Visagino ato-minės elektrinės (VAE) projekto sąnaudų ir naudos analizei atlikti. Jos pasiūlymus po Velykų nagrinėsime strateginiame Vy-riausybės komitete, o vėliau nuspręsime, kuriuo keliu sukti Lietuvai – su atomine

elektrine ar be jos. Turime žinoti, ar tai bus ekonomiškai naudinga vartotojams.

Mums pavyko pasiekti, kad elektros kaina būtų didinama mažiau, nei buvo suplanuota ankstesnės Vyriausybės. Jau gruodžio 19-ąją priėmėme sprendimą, kad Lietuvos elektrinė dėl sumažintų elektros gamybos kvotų 2013 metais iš dujų impor-to ir transportavimo bendrovės „Lietu-vos dujos“ pirks mažiau dujų ir sutaupys 120–140 mln. litų.

Įgyvendinant ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas (perdavimo veiklą at-skirti nuo skirstymo, tiekimo ir gamybos), vasarį Finansų ministerijai patikėjimo tei-se buvo perduotos UAB Visagino atomi-nės elektrinės (VAE), kuri valdo gamintoją „Lietuvos energiją“ ir skirstytoją LESTO, akcijos. Elektros perdavimo sistemos ope-ratorės „Litgrid“, kurią irgi valdė VAE, ak-cijos perduotos Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei EPSO–G.

Finansų ministerija tapo atsakinga už ūkinę-komercinę elektros energetikos sri-tį, o Energetikos ministerija – už strategi-nių uždavinių vykdymą. Toks sprendimas rodo mūsų Vyriausybės nuostatą plėtoti rinkų konkurencingumą.

Investicijų klimatą geriname supapras-tindami ir iš esmės spartindami teritorijų planavimą, parengtas Teritorijų planavi-mo įstatymo projektas.

– Dėl artėjančio pirmininkavimo ES pa-didinote viceministrų skaičių, bet sunkiai sekėsi rasti, ką pasodinti į šias kėdas. Vy-riausybės formavimas irgi užtruko kaip niekada ilgai. Vadinasi, jūsų koalicija turi daug mandatų Seime, bet tik ne profesio-nalų, galinčių užimti politines atsakingas pareigas?

– Nė viena partija Seimo rinkimuose ne-gavo absoliučios daugumos, todėl teko sudaryti valdančiąją koaliciją. Derybose buvo susitarta, kurių partijų atstovai vado-vaus ministerijoms, aptartos viceministrų kvotos. Partijos turi teisę į viceministrus siūlyti savo kandidatus.

Politika | 3

Premjeras Algirdas Butkevičius:

„Aš dėl nieko nesiskundžiu“

Nukelta į 4 psl. >>>

„Mūsų koalicijoje kaip tik taip ir sprendžiami klausimai – nuomonių išsiskyrimas dar nereiškia, kad koalicija griūva.“

Kol kas premjerui A.Butkevičiui daugiausia

rūpesčių kyla dėl Darbo partijos lyderio

Viktoro Uspaskicho bei sveikatos apsaugos

ministro Vytenio Andriukaičio.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Daugelio viceministrų kandidatūros buvo aptariamos ir koalicijos politinė-je taryboje.

Ministrai tiesiogiai atsakingi už savo sritį, todėl buvo atsižvelgiama į jų pa-geidavimus ir reikalavimus formuojant komandas, gal todėl formavimas už-truko, tačiau kompetentingų žmonių turime pakankamai.

– Vis dėlto ypač sunkiai ministrų ir viceministrų ieškojo valdžios jau ra-gavusi Darbo partija, kurią užgulusi ir juodosios buhalterijos bylos našta. Ar sutinkate, kad „darbiečiai“ – silpnoji koalicijos grandis?

– Darbo partijos byla yra teisėsau-gos institucijų reikalas, leiskime joms dirbti, ir tai niekuo nesusiję su žmo-nių, dirbančių koalicijoje, kompeten-cija. O „darbiečiai“ tikrai nėra silpno-ji grandis.

– Susidaro įspūdis, kad jums sunkiai pavyksta suvaldyti partnerius, ypač Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Jos dele-guotas kultūros viceministras svarbiau-sia savo užduotimi paskelbė dvikalbių užrašų tautinių mažumų gyvenamo-se vietose ir nelietuviškų asmenvar-džių rašymo dokumentuose įteisini-mą. Partija pasiūlė uždrausti abortus ir mokyklose įteisinti privalomą tiky-bos mokymą.

– Kiekvienas koalicijos partneris turi teisę turėti savo nuomonę, jei nuomo-nės išsiskiria, privalo vykti dialogas.

Mūsų koalicijoje kaip tik taip ir sprendžiami klausimai – nuomonių išsiskyrimas dar nereiškia, kad koa-licija griūva.

Vadovaujamės Vyriausybės progra-ma, o sprendimus priimame diskutuo-dami su visais koalicijos partneriais.

– Kaip vertinate dviejų koalicijos par-tijų – Darbo partijos bei „Tvarkos ir tei-singumo“ – sprendimą susijungti?

– Tai yra šių dviejų partijų reikalas. Jokios grėsmės čia neįžvelgiu.

– Vėl užvirė košė su pensijų reforma. Ar reforma bus įgyvendinama ir kada būsimiems pensininkams nereikės nuo-lat sukti galvos dėl pajamų senatvėje?

– Nuo metų pradžios įsigaliojo Pen-sijų kaupimo įstatymo pataisos. Dabar žmonės, kurie iki šiol pensijai kaupė pensijų fonduose, nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio turi apsispręsti, kaip kaupti toliau.

Savaitę Socialinių reikalų ir darbo bei Finansų ministerijos skaičiavo, kiek pa-pildomai lėšų iš biudžeto reikės refor-mai, nes visi sprendimai turi būti pa-grįsti ekonomikos galimybėmis, būtent dėl to ir kilo sujudimas. Bet reforma

4 | Politika

Kokia nauda iš A.Salamakino?Lietuva atsidūrė prie keisto pasirinkimo slenksčio –tarp galimybės ateityje gauti kelias dešimtis mili-jardų litų pajamų ir kvailybės, kurią įkūnijo ilga-metis Seimo narys A.Salamakinas.

Jį pamačiau televizijos reportaže apie diskusi-jas dėl skalūnų dujų gavybos, kur jis, žinoma, pa-sisakė „prieš“.

Tai nenustebino, nes ar gali nustebinti žmogus, per patį krizės įkarštį pareiškęs, kad jam priklauso „padoresnis“ automobilis, kurio nuomai per ke-tvirtį išleisdavo 7 500 litų? Tuo metu, kai buvo at-sakingas už kitų Seimo narių moralę.

Nustebino tai, kad kolegos išleido į eterį tas A.Salamakino kvailybes, jų nekomentuodami, lyg ir leisdami suprasti, kad tai, ką jis sako, yra tiesa.

A.Salamakinas pasakė štai ką (cituoju iš atmin-ties): „Ar Lietuva gavo kokios nors naudos iš naftos išgavimo? Negavo. Todėl ir skalūnų dujų privačioms bendrovėms nereikia leisti išgauti. Tauta tegul nau-dojasi gėrybėmis, o ne privačios kompanijos.“

Būtų gražu ir beveik už širdies griebtų. Jei nebū-tų taip nemokšiška ir kvaila.

Nes teigti, kad Lietuva negavo naudos iš naftos išgavimo, arba, kaip sako A.Salamakinas, gėrybių, gali tik visiškas salamakinas.

Tuo įsitikinti net nereikia didelės išminties ar ko-kių nors specialių žinių. Pakanka ofi cialių duome-nų: vien pernai į biudžetą buvo sumokėta 35 mln. litų naftos ir dujų išteklių mokesčio.

Palyginti su visu biudžetu, žinoma, nelabai daug, bet, kita vertus, net A.Salamakinas turėtų sugebė-ti suskaičiuoti, kiek „padoresnių“ automobilių už tuos 35 mln. Lt būtų galima nupirkti salamakinams. Tiesą pasakius, tai iš esmės už tuos milijonus tie automobiliai ir yra perkami, tik A.Salamakinas ir į jį panašūs tikriausiai iki šiol to niekaip nesugeba suprasti, nes turbūt mano, kad biudžetas atsiran-da tik dėl to, kad jie už jį balsuoja.

A.Salamakinas ir į jį panašūs, Seime nusprendę siūlyti maždaug metams stabdyti skalūnų dujų žval-gybą, taip pat tikriausiai nesupranta, kad nauda iš privačių bendrovių Lietuvoje išgaunamos naftos ateina ne tik per naftos ir dujų išteklių mokestį, sumokamą tiesiai į valstybės biudžetą.

Yra dar ir pelno, pridėtinės vertės, nekilnoja-mojo turto mokesčiai, kuriuos tos privačios, naf-tą išgaunančios bendrovės moka. Be to, jose dirba Lietuvos piliečiai, gaunantys algą ir mokantys pa-jamų, „Sodros“ mokesčius ir privalomojo sveika-tos draudimo įmokas. Tų piliečių, dirbančių naftą išgaunančiose įmonėse, yra keli šimtai, o jų algos yra didesnės nei vidutinė šalies alga.

Ar tai nėra nauda Lietuvai? Ne salamakinams at-sakymas akivaizdus.

Bėda, kad sprendimus priima salamakinai. Tie sprendimai verti kelių dešimčių milijar-dų litų. Tų pačių milijardų, kurių mes arba, kaip sako A.Salamakinas, tauta gali negauti dėl kvailų sprendimų.

Bet gal mums nereikia tų dešimčių milijardų litų, nes turim A.Salamakiną?

Lieka tikėtis, kad Vyriausybė nuspręs kitaip, ne-paklausys salamakinų ir priims sprendimus, kurie bus naudingi tautai, o ne tiems, kurių svarbiausia nauda – važinėti padoresniu automobiliu.

A.Salamakinas tada galės pasiimti kastuvą ir kar-tu su kitais salamakinais eiti kasti gėrybių tautai. Gal tada iš jo bus naudos.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Teigti, kad Lietuva negavo naudos iš naftos išgavimo, gali tik visiškas salamakinas.

>>> Atkelta iš 3 psl.

Slepiasi už ekspertų

„Labiausiai pabrėžčiau šios Vyriausybės

atsargumą – visais aštresniais klausi-

mais sudaromos darbo grupės. Viena

vertus, gražu – sena europietiškos civi-

lizacijos svajonė, kad valstybę valdytų

išmanantieji, kaip sakė Platonas, fi loso-

fai. Šiuo požiūriu Vyriausybė nusipelno

pagarbos, kad neskuba kirsti, spręsti, o

atiduoda ekspertams, išklauso įvairių

nuomonių. Galbūt sprendimai yra koky-

biškesni.

Bet vis dėlto sprendžia politikai. Toks

jausmas, kad bandoma slėptis už eks-

pertų. Socialdemokratai turėjo ketverius

metus ieškoti specialistų ir aptarti įvai-

rius sprendimus.

Ekspertai gali pasakyti dvi priešingas

nuomones. Vieni sako, kad reikia atomi-

nės elektrinės, kiti – kad ji yra per didelė

našta, o galutinis žodis priklauso poli-

tikams. Laukiu, kada bus tie politiniai

sprendimai kad ir dėl mokesčių, skalūnų

dujų, renovacijos. Ateis laikas, kai reikės

spręsti, ir tuomet, bijau, nugalės politi-

kų interesai.

Politikai turi rūpintis, kaip patikti.

A.Butkevičius dabar ant bangos – jam irgi

norisi patikti rinkėjams. Jis – visai kitokia

asmenybė nei A.Kubilius. Šis yra žiaures-

nis, – lyg generolas, kuriam nelabai rūpi

eilinių kareivių buitis, būtis ir savijauta,

Vytautas Dumbliauskas, politologas

A.Butkevičius

mano, kad turi

kuo pasigirti.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. kovo 22 d. Politika | 5

Socialdemokrato A.Butkevičiaus

vadovaujama Vyriausybė įgaliojimus

dirbti gavo 2012 m. gruodžio 13 d. Ją

suformavo keturios politinės jėgos –

socialdemokratai, Darbo partija, partija

„Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos

lenkų rinkimų akcija.

Trumpai Lėto veikimo Vyriausybė

„Sveikinu Vyriausybę išgyvenus pirmą

100 dienų. „Išgyvenimas“, ko gero,

yra svarbiausias šių dienų bruožas.

Vyriausybė paveldėjo iš mūsų gerą

ekonomikos ir fi nansų situaciją, todėl

gali dirbti neskubėdama. Tai pavertė

ją „lėto veikimo Vyriausybe“. Užtenka

pažiūrėti į tuščias posėdžių darbotvarkes,

kad suprastume, jog kol kas Vyriausybė

nežino nei ką svarstyti, nei ką spręsti.

Kartais toks neskubėjimas sveikintinas,

nes padaroma mažiau populistinių klaidų,

pavyzdžiui, staiga padidinti minimalią

mėnesio algą 25 proc. Šio veiksmo

neigiamas pasekmes jau matome – lėčiau

mažėja ar visai nemažėja nedarbas.

Naujoji valdžia spėjo įrodyti, kad jai

geriausiai sekasi kovoti su pačia savimi ir

taip sukurti dramatiškai svarbios veiklos

įspūdį. Socialdemokratui A.Salamakinui

populistiškai paskelbus, kad skalūnų

dujų žvalgyba ir gavyba Lietuvoje turi

būti sustabdyta, „tvarkiečių“ aplinkos

ministras V.Mazuronis skuba nagrinėti JAV

patirtį, įdarbinama visa Mokslų akademija,

kad premjeras galėtų pasakyti, jog

A.Salamakinas neteisus.

Verta aštuoneto

„Aštuonetą, ir gana tvirtą, Vyriausybei

tikrai parašyčiau. Pirmiausia – dėl

minimalios mėnesio algos (MMA)

padidinimo iki 1000 litų. Mes seniai

akcentavome būtinybę vidutinį gyvenimo

lygį didinti iš apačios, nes reikia auginti

vidaus vartojimą, bendrą gyventojų

pasitenkinimą ir darbo rinkos patrauklumą.

Šie veiksniai priklauso ne tik nuo BVP

augimo, verslo sąlygų, bet ir nuo žmonių

pasitenkinimo. MMA pakelta gana stipriai –

mažas pajamas gaunančių dirbančiųjų

atlyginimas į rankas išaugo beveik

180 Lt. Sprendimas teisingas ir turėtų būti

nuosekliai tęsiamas ateityje, MMA turėtų

augti sparčiau nei vidutinis atlyginimas.

Reikia mokėti už realų darbą. Jei jau esame

ES nariai, orumas ir žmogaus teisės turi

būti norma. Jei žmogus tinginys, turi būti

atleistas, o jei dirba, reikia ieškoti būdų,

kad atlyginimas leistų jam patenkinti

minimalius poreikius.

Negalima sakyti, kad didesnė MMA trukdo

mažinti nedarbą. Pastaruosius 5–10 metų

sausį nedarbas beveik visada didėdavo.

Rinkoje atsiranda naujų žmonių, įmonės

prisiderina prie naujo biudžeto. Vasaris,

atvirkščiai, buvo pozityvus – gerokai

sumažėjo bedarbių, nuo sausio daugėja

laisvų darbo vietų.

Kai kurios bendrovės tikrai neturi pinigų.

Premjeras leido kreiptis dėl galimybės

atidėti atlyginimo pakėlimą, bet jis nebuvo

pakankamai principingas. Tikrai galima

leisti nedidinti atlyginimo, jei verslo įmonės

neturi pinigų, bet reikia apibrėžti sąlygas,

nes viena įmonė iš tiesų neturi lėšų, o

kita šiaip paprašys. Todėl Vyriausybei ir

negalima rašyti dešimtuko, kaip ir dėl ryžto

trūkumo.

O dėl pensijų reformos – negerai kalbėti

apie jos stabdymą. Yra tiesos, kad

gaunantieji didesnes pajamas daugiau

laimi iš kaupimo, nors, jei žmogui 50 metų

ar daugiau, niekas nesikeičia. Bet kalbama

ne apie žmogų arti pensinio amžiaus,

o apie jaunąją kartą, padėtį po 10–25

metų, kai gerokai padaugės vyresnių

žmonių. Vyriausybė priėmė saliamonišką

sprendimą.

Gerą senatvę reikia užsidirbti. Dabar

vienas dirba pagal verslo liudijimą,

kitas gano karvutes, o paskui sakome:

chebra, kur mano pensija? Taip negerai.

Žinoma, turėsite teisę reikalauti ir jums

bus sumokėta, bet kiti nukentės. Laikas

formuoti atsakingos gerovės modelį.

Einama ta kryptimi, nors gal dar ne viskas

padaryta. Reikia sugriežtinti pensijų

fondų investavimo sąlygas, kad jie labiau

tarnautų socialiniam interesui.

Verslo lūkesčiai – nemaži

„100 dienų nėra laikas, per kurį būtų priimta

naujų sprendimų ir jie įgytų galią. Vyriausybę

galime vertinti avansu, nes kol kas jaučiame

buvusių vyriausybių sprendimų pasekmes.

Padidinę minimalią mėnesio algą jie

įgyvendino savo rinkimų pažadą. Tai daugiau

reikšmės turėjo smulkioms, regionuose

dirbančioms įmonėms.

Pozityviai reikėtų vertinti, kad Vyriausybė

nedarė drastiškų mokesčių reformų, priešingai

nei ankstesnė. Tai, ypač mokesčių srityje,

leidžia tikėtis prognozuojamumo. Kalbos

apie progresinius mokesčius kelia nerimą,

bet darbo grupė turi užtektinai intelektinio

potencialo priimti subalansuotus sprendimus.

Energetikos darbo grupė skaičiuoja, kaip

įgyvendinti svarbiausius nacionalinės

energetikos strategijos siekius –

konkurencingą kainą ir nepriklausomybę. Nėra

nusiteikimo paaukoti viską ant vieno aukuro –

atominės elektrinės, žiūrima plačiau. Iškeltas

geras prioritetas – šilumos energijos kaina,

nes mes šilumai išleidžiame nepalyginamai

daugiau nei elektrai.

Kai kas dar negavo saulės šviesos, kad

galėtų greitai augti. Negirdime apie verslo

sąlygų gerinimą. Girdėjau, kad bus atgaivinta

Saulėtekio komisija – geras A.Kubiliaus

Vyriausybės kūrinys, tik neišplėtotas.

Valstybės konkurencingumui svarbiausia –

verslo aplinka, išlaisvinti žmonių kūrybiškumą.

Verslo bandantys imtis žmonės, ypač jaunoji

karta, yra nusivylę administraciniais barjerais,

tikrintojų armijomis, todėl emigruoja.

Nekalbama apie darbo santykius. Ana

Vyriausybė buvo parengusi teisingas

ir subalansuotas įstatymų pataisas, tik

jos atėjo ne visai laiku – keli mėnesiai

iki rinkimų ir Seime buvo nepriimtos. Jei

dabartinė Vyriausybė jas priimtų, valstybės

konkurencingumui padėtų gerus pamatus.

Po juodo periodo renovacijos srityje dabar

energijos kiekis bent paleisti procesą

didelis. Aplinkos ministras V.Mazuronis labai

stengiasi jį išjudinti, dėmesys iš Vyriausybės

– milžiniškas. Bijau, kad neperdegtų ir

neapsižiotų per didelio kąsnio. Renovacija

turėtų išjudėti, bet nededu daug vilčių, kad

šiemet turėsime renovuotus kelis šimtus

namų, greičiau – keliasdešimt. Jei dėmesys

neatslūgs, kitais metais matysime gerų

rezultatų.

Keistas žingsnis – sveikatos sistemos

pertvarkymai. Reikėtų lygiaverčiai įsileisti

privatų kapitalą ir žiūrėti, kas naudingiau

valstybei, kad žmonėms būtų teikiamos

kokybiškos paslaugos. Savo pinigus turėčiau

pas geriausią gydytoją nunešti, o ne kur esu

prirašytas.“

Andrius Kubilius, ekspremjeras, Seimo opozicijos lyderis

Prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Naujoji valdžia spėjo įrodyti, kad jai geriausiai sekasi kovoti su pačia savimi.

Negalima sakyti, kad didesnė MMA trukdo mažinti nedarbą.

Negirdime apie verslo sąlygų gerinimą. Nekalbama apie darbo santykius.

jis sprendžia strateginius klausimus, kaip pa-

sirodyti mūšyje. A.Kubiliui svarbiausia buvo

išlaikyti fi skalinę drausmę. A.Butkevičius rū-

pinasi kiekvienu kareiviu. Pirmtakui galima

tik pasapnuoti apie tokius reitingus kaip įpė-

dinio, nors A.Butkevičius kol kas nieko doro

nenuveikė. A.Kubilius lyg ir daugiau padarė –

sulaikė krizę, nors ir žiauria kaina, kurią mo-

kės ateities kartos. Lietuvoje nėra linksma,

o A.Butkevičius duoda stiprią viltį. Jei ji su-

žlugs, reitingai eis velniop.

nėra stabdoma. Dabar žmonių, kurie yra pasirašę sutartis su privačiais pensijų fon-dais, iš viso yra 1,07 mln.

Jei iš jų bent 50 proc. pasirinktų tęsti kaupimą privačiuose pensijų fonduose, prisidedant savo lėšomis ir gaunant pa-pildomą įmoką iš valstybės biudžeto, tai 2014 m. iš valstybės biudžeto tam reikėtų 109 mln. litų.

– O kaip dėl vangios daugiabučių renova-cijos? Ji laikoma bene didžiausia ankstesnės Vyriausybės nesėkme. Kokių receptų paspar-tinti renovaciją turite jūs?

– Dėl to, kad ketverius metus renovaci-jos programa nejudėjo iš vietos, manau, kaltas yra pasirinktas netinkamas žmo-nėms modelis.

Mes pasiūlėme naują modelį. Būsto sa-vininkams nereikia patiems prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų. Atlikus renovaciją, būtų sutaupyta šilu-mos energijos, o už investicijas sumokama bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis.

– Pernai referendume gyventojai tarė aiškų „ne“ naujai atominei elektrinei, tačiau Vi-sagino jėgainės projektas dar nepalaidotas. Ką Vyriausybė su juo darys?

– Po referendumo Seimas patvirtino rezo-liuciją, kuria iki 2013 metų gegužės 15 die-nos pasiūlė Vyriausybei įvertinti rezultatus.

Darbo grupė tikslina Nacionalinę ener-getinės nepriklausomybės strategiją, na-grinėja galimas strategines alternatyvas, taip pat įvairiais aspektais vertina VAE pro-jektą. Siekiame ekonomiškai optimalios ir vartotojams palankios apsirūpinimo elekt-ros energija ir kitais ištekliais strategijos.

Vyriausybė laikosi pozicijos, kad VAE projekto tęstinumas įmanomas, jei pro-jektas yra ekonomiškai naudingas varto-tojams ir toliau būtų vystomas su regioni-niais partneriais.

BFL nuotr.

Lietuva su nerimu turėjo stebėti

dramatišką kovą dėl pensijų sistemos

reformos, kai socialdemokratas A.Sysas ir

premjero patarėjas S.Jakeliūnas paskelbė,

kad ją reikia stabdyti, nes ji tariamai

tarnauja tik turtingiesiems. Premjeras

visą savaitę turėjo kovoti, kad Vyriausybė

paskelbtų paprasčiausią būsimų pensijų

skaičiuoklę, nes ši yra visas valdžios

indėlis į reformą. Tą patį matome premjero

kovose su V.Andriukaičio „revoliucijomis“

sveikatos apsaugoje ar R.Pakso

„referendumais“ dėl euro įvedimo.

Tik tokios kovos, matyt, premjerui

neleido suformuoti aiškesnės

Vyriausybės ekonominės vizijos: kokiems

prioritetiniams darbams ekonomikos

reikaluose Vyriausybė skirs ypatingą

dėmesį. Viename interviu A.Butkevičius

nurodė, kad Vyriausybė rūpinsis tik

renovacija, šilumos ūkio pertvarka ir

gyvulininkyste, taip spręsdama tiek

nedarbo, tiek didesnės pridėtinės vertės

gamybos problemas. Niekas nesiginčija

dėl renovacijos ar šilumos ūkio pertvarkos

svarbos, bet stebina, kad premjeras nė

puse žodžio neužsimena apie aukštąsias

technologijas, inovatyvią ekonomiką

ar investicijų pritraukimą. Nesinorėtų

tikėti, kad įsivaizduojama, jog nedarbo

problemos bus sprendžiamos visiems

tampant statybininkais ar gyvulių

augintojais.“

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Rusijos valdoma Karaliaučiaus sritis deklaruoja ambiciją iki 2020 metų tapti Rusijos vitrina ir tikru langu į Europą, o tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, iki tol ketinama padidinti 6 kartus. Toks Karaliaučiaus valdžios nusiteikimas gali vėl paskatinti Lietuvos investuotojų aktyvumą, nes dabar jų planuose dominuoja kita kryptis – Baltarusija.

Violeta Bagdanavičiūtėredakcija@15min.lt

Lietuvos tiesioginių investicijų ap-imtys Karaliaučiuje mažėja nuo 2009 metų. Kalbantis su verslininkais susi-daro įspūdis, kad ankstesnis susido-mėjimas yra gerokai apsilpęs, o inves-ticijos suka į Baltarusiją. Tai patvirtina ir naujausia statistika: 2012 metų rug-sėjo 30 dienos duomenimis, tiesiogi-nės Lietuvos investicijos Baltarusijoje siekė 251,26 mln. Lt, o Karaliaučiuje – 146,62 mln. Lt.

Todėl Karaliaučiaus valdžios kalbos apie srities plėtrą ir tiesioginių užsie-nio investicijų skatinimą gali paska-tinti lietuvius vėl atsigręžti į šią Ru-sijos sritį.

Karaliaučiaus pertvarkos ir augimo galimybės jau yra surikiuotos valsty-binėje programoje „Socialinė ir eko-nominė Kaliningrado srities plėtra iki 2020 metų“.

Apie ją prieš kelias savaites kalbėjęs Karaliaučiaus srities gubernatorius Ni-kolajus Cukanovas neslėpė, kad Kara-liaučius nori tapti Rusijos vakarietiš-ka vitrina. Be to, jis nusiteikęs siekti, kad „visi 140 mln. Rusijos piliečių ga-lėtų atvažiuoti į Rusijos Europą ir ja didžiuotis“.

Gerų norų neužtenka„Karaliaučius geranoriškai priėmė už-sienio investuotojus jau prieš 10 metų, tokia atmosfera išlikusi ir dabar, ta-čiau verslo logika diktuoja kai kuriuos sprendimus. Pavyzdžiui, dalį produk-tų gamybos iškelsime į Baltarusiją, nes gamykla Karaliaučiuje tapo per ankš-ta“, – „15min“ dėstė „Vičiūnų“ įmonių

grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.

„Vičiūnų“ grupė koją į Karaliau-čių įkėlė dar 2002 metais. Tilžėje (So-vetske), laisvojoje ekonominėje zono-je, buvo įkurta OOO „Vichiunai-RUS“. Dabar ji gamina daugiau nei 1500 pa-vadinimų produktų, kurie parduoda-mi Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir Moldovoje.

„Apskaičiavome, kad iš Baltarusijos mūsų produkcija didžiausius Rusijos miestus, Kazachstaną pasieks pusan-tros dienos greičiau nei dabar iš Kara-liaučiaus. Labai svarbu, kad taip atsiran-da galimybė produkcijai kirsti mažiau sienų“, – pasakoja V.Matijošaitis.

Baltarusijoje bendrovė jau išsinuo-mojo sklypus laisvojoje ekonominėje zonoje ir dabar planuoja statybas. Ta-čiau ir Baltarusija, ir Karaliaučiaus sritis turi vieną bendrą bruožą – ten trūksta darbo jėgos.

„Šiuo metu Lietuvos verslas aki-vaizdžiai suka vairą į Baltarusiją. Iš šio aktyvumo sprendžiu, kad ten gali-ma lengviau uždirbti ilgesnį rublį, ta-čiau mes ir toliau liekame Karaliaučiu-je“, – sako PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

PST jau prisijaukino Karaliaučių, o Baltarusijos rinka atrodo per daug pavojinga. Panevėžiečiai Karaliaučiu-je darbuojasi jau 15 metų, ten turi savo fi lialą ir antrinę įmonę „Baltlitstroij“.

Lietuviai statybininkai šiuo metu vykdo tris didelius projektus: bend-rovės „Bazovij Element Baltiki“

užsakymu rekonstruoja Karaliaučiaus miesto kino teatrą „Rossija“, kuris taps prekybos centru su kino salėmis. Šio užsakymo vertė siekia apie 76 mln. Lt.

Neseniai įmonė pradėjo ir Svetlogors-ko muzikinio teatro statybas – bendra šios sutarties vertė yra 180 mln. Lt , o Tilžėje baigiami statyti miesto valymo įrenginiai, šio projekto bendra vertė – apie 100 mln. Lt.

„Dėl prekybos centro užsakymo teko rungtis su turkais ir lenkais, bet pavy-ko įrodyti, kad mūsų siūloma kaina ir kokybė yra geriausia“, – „15min“ pasa-koja D.Gesevičius.

Praėjusių metų pirmąjį pusmetį PST grupė patyrė nuostolių, kuriems įtakos turėjo jos veikla Karaliaučiuje, tačiau „Baltlitstroij“ atliko papildomų darbų ir per trečiąjį 2012 metų ketvirtį neigia-mą rezultatą pavyko išlyginti.

Paragaukite brangiausio sūrelioMūsų šalis yra pigi. Ne tik pagal pragyvenimo lygį. Mūsų šalyje dominuoja pigaus gyvenimo fi losofi ja.

Prekybininkai didžiuojasi galėdami klykti rekla-miniuose stenduose – „Pigu!“, o mūsų piliečiai seka šį keturraidį kaip amerikietis – dolerio ženklą. Mes tikime, kad pavalgę „sriubą, karštą ir kompotą už 8 Lt“, neiškreipiame realybės. Mums atrodo, kad teisingai pasielgėme su savo skrandžiu, ir kavinė teisingai įvertino savo paslaugą, dėl to gyvuos dar daug metų ir galės mus džiuginti panašiais gas-tronominiais pasiūlymais už stebuklingą kainą.

Iš tikrųjų, nei viena, nei kita nėra tiesa. Man gal ir nekliūtų ši lietuviška piguvos manija, jei dėl jos banke būtų daugiau santaupų, bet... Pigaus gyve-nimo fi losofi ja veda tik į… pigų gyvenimą.

Nesu tikras, ar žodis „pigus“ savo prasme tautos smegenyse jau pasivijo anglišką „cheap“, kuris, be mažos kainos, dar reiškia prastą skonį, suktumą ir blogus gyvenimo pasirinkimus, bet šiuo tekstu tikrai norėčiau tokį supratimą paskatinti.

Paimkime paprastą kasdienį ir visiems įkandamą produktą. Ant mano stalo – du glaistyti sūreliai: pi-giausias ir brangiausias: 38 ct ir 1,07 Lt. Neaiškin-siu, kad jų sudėtys labai skirtingos, kad pigesniuo-se produktuose visada būna daugiau nenatūralių priedų, kad jų skonis skiriasi kaip diena ir naktis, ir kad atitinkamos tarnybos pigesniojo net neleido vadinti sūreliu, dėl to jis pavadintas sūrelio desertu.

Norėjau pabrėžti ką kita. Tiesdami ranką prie pigiausio kategorijos produkto, mes nubrėžiame savo šeimos gyvenimo liniją. Plonu lūžinėjančiu prasto grafi to pieštuku. Mes nukreipiame savo gy-venimo laivą į Piguvos upę. Mūsų natūralų elgesį – gauti reikiamus daiktus reikiamu metu – pakeičia suformuotas noras pirkti daiktus su nuolaidomis, kai to reikia prekybos centrams.

Aš girdžiu jūsų protestus – nėra pinigų! Štai jums naujiena – jų todėl ir nėra, kad niekada nekreipia-me dėmesio į jų gausinimą. Mes gi nuolaidų me-džiotojai, susikoncentravę į tai, kaip čia pigiau prasisukti. Mums tik atrodo, kad darbdavio, kri-zės ir aplinkybių kaltė, kad mažai uždirbame. Iš tikrųjų – viskas logiška.

„Mažai“ yra mūsų gyvenimo šūkis! Nuo jaunų dienų mes „jamam“ viską, kas kainuoja mažai. Todėl, kai ateiname pas pirmą darbdavį, kuris klausia, kiek norime uždirbti, pradedam muisty-tis, prakaituoti, ir, galiausiai, išlemename iš kar-to su nuolaida: pradėčiau nuo minimumo… Mi-nimumas yra MAŽAI! Mažiausiai, kiek gali būti. Štai jums pirkti pigiausią sūrelį!

Šykštus moka du kartus. Skirtingų pasaulio tautų atrasta viena ir ta pati tiesa negali klysti.

Pigus maistas smogia atgal per išlaidas sveikatai. Pigus būstas – tai kasdienis erzėjimas dėl buiti-nių nepatogumų. Pigus automobilis – trumpaam-žis, nesaugus arba brangus išlaikyti. Pigu – būna. O štai stebuklų – ne. Jei perkat pigiai, sumokate kažkuriuo kitu būdu.

Blogiausia, kad pigi gyvenimo fi losofi ja įsuka į užburtą ratą: pigu – bloga kokybė – blogas gyve-nimas – maža savivertė – maža alga – pigūs pasi-rinkimai – ir vėl viskas pigu! Įsivaizduokite savo gyvenimo epilogą: tai bent pigiai pragyvenau! Veža? Manęs irgi ne. Pradėkite nuo mažų daly-kų. Šiandien.

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Tiesdami ranką prie pigiausio kategorijos produkto, mes nubrėžiame savo šeimos gyvenimo liniją.

6 | Verslas

Karaliaučius vėl

mo

j K li či

KARALIAUČIUS

asakoja V.Mata tasa oja . at

Karaliaučiaus sritis

Investuotojus iš Lietuvos buvo išgąsdinusi šiaulietį

verslininką S.Jucių Karaliaučiuje ištikusi tragedija. S.Jucius

Karaliaučiuje buvo žinomas verslininkas, sėkmingai

plėtojo statybų verslą. Tačiau 2007 m. statybų

bendrovės „Roslitstroj“ savininkas 56 metų

S.Jucius dingo be žinios.

Buvo iškelta ir tirta daugybė versijų,

tačiau galiausiai paaiškėjo, kad S.Jucių

pražudė konfl iktas su vietos nusikaltėlių

autoritetu Ivanu Ševaljė (nuotr.), kuris

užsiėmė ir legaliu statybų verslu.

I.Ševaljė nepatiko, kad bendrovė

„Roslitstroj“ šalia jo privataus namo

pradėjo statyti daugiabutį. Susitarti nepavyko,

S.Jucius neišsigando ir grasinimų.

Tuomet I.Ševaljė pasamdė keturis žudikus,

kurie pagrobė S.Jucių ir jį nužudė. Sukapoti

verslininko palaikai rasti tik 2011 m.

rudenį. Po S.Juciaus mirties buvo

nužudytas ir jo įpėdinis Aleksandras

Semkinas. Įbauginti likę „Roslitstroj“

vadovai pardavė bendrovę vietos

verslininkams. 42 metų I.Ševaljė

nesulaukė teisingumo – 2011

m. gegužę Karaliaučiuje jis buvo

nušautas.

S.Juciaus tragedija

„15

min

“ n

uo

tr.

Karaliaučiuje

įsitvirtinę Lietuvos

verslininkai

mato šviesias

perspektyvas.

123rf.com nuotr.

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Nebeliko kluboLietuvos verslo pulsą Karaliaučiuje šian-dien yra gerokai sunkiau užčiuopti nei, pa-vyzdžiui, 2000 metais, kai ten buvo įkurtas Lietuvos verslo klubas.

Tuomet, pasak buvusio Lietuvos gene-ralinio konsulo Karaliaučiuje Evaldo Igna-tavičiaus, atrodė, kad lietuvių yra kiek-viename sektoriuje – jie tiesė kelius, statė namus, gamino dešras.

„Labai norėjome išnaudoti šį potencialą, todėl telkėme pavienius Lietuvos versli-ninkus į vieną organizaciją. Taip stiprino-me jų „svorį“, didinome galimybes kelti mums rūpimus klausimus tiek Karaliau-čiaus srities, tiek Lietuvos pareigūnams“, –prisimena E.Ignatavičius.

Vienu metu klubas vienijo maždaug 15–20 Lietuvos verslo atstovų, o jo prezi-dentu tapo dabar jau a.a. Stanislovas Ju-cius. Jo vadovaujamas verslo klubas rengė susitikimus su į Karaliaučių atvykstan-čiais Lietuvos ministrais, buvo susitikęs su tuomečiu premjeru, taip pat jau švie-saus atminimo Algirdu Brazausku, vietos muitinės ir pasienio vadovais, nes vienas aktualiausių klausimų verslininkams tada ir dabar yra sienos kirtimas.

Šio klubo nariai bendravo ir neofi cia-liai, dažniausiai susirinkę S.Juciaus biu-re, nes šis buvo nepralenkiamas kepsnių meistras.

Karaliaučiuje dirbantys verslininkai svarsto, kad Lietuvos verslo klubas galė-jo sunykti dėl objektyvių priežasčių. Lie-tuvos įmonės, kurios ten dirba sėkmingai, išsiverčia ir be jo.

Kita vertus, ir vietos valdžios struktūros turbūt nelabai suinteresuotos, kad užsie-nio verslininkai jungtųsi į organizacijas. Be to, po 2009 metų lėšų apkarpymo ir Lietuvos generalinio konsulato ištekliai menki, tad jis nebeturi galimybių akty-viai užsiimti ekonomine veikla.

Reikia sūrio ir skilandžiųDabartinis Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje Vaclavas Stankevičius tiki-na, kad S.Juciaus mirtis neturėjo esminės įtakos Lietuvos ir Karaliaučiaus srities verslo santykiams.

Lietuviai šioje Rusijos valdomoje srityje toliau dirba ir kaip eksportuotojai, ir kaip investuotojai.

Statistikos departamento 2012 metų duomenys rodo, kad lietuviai Karaliau-čiuje daugiausia yra investavę į apdirba-mąją gamybą ir statybas.

„Pastaruoju metu pastebime, kad Lie-tuvos verslininkai aktyviau ėmė dairytis nišų Karaliaučiuje, jie tiria ir galimybes investuoti. Dirbti šioje rinkoje juos skati-na ir pigesni energetiniai ištekliai – dujos, elektra, benzinas. Labai aktyvios mūsų

Verslas | 7

Kovo 19 diena – Kliento diena, to-dėl didžiausių miestų parduotuvė-se MAXIMA klientai buvo vaišinami MAXIMA tinklo konditerijos meis-trų iškeptais tortais, kurių kiekvie-nas svėrė daugiau kaip po 100 kilo-gramų. Mažiausiose tinklo parduo-tuvėse klientams buvo išdalinta dau-giau nei 6000 pakelių arbatos „Ačiū“.

Gaivių jogurto kremo tortų su vaisiais tą dieną galėjo paragauti apie 20 000 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Pa-nevėžio parduotuvių MAXIMA klien-tų. Tortams kepti buvo sunaudota 600 kiaušinių, 100 litrų grietinėlės, 50 litrų jogurto ir 50 litrų medaus, papuošimui ir įdarui – 15 kilogramų baltojo šokola-do ir 100 kilogramų mandarinų.

„Kliento diena – graži proga padė-koti klientams už tai, kad jie renkasi mū-sų tinklo parduotuves. Būtent todėl ant tortų didžiosiomis raidėmis užrašėme „AČIŪ“. Kiekvienas klientas mums iš-ties svarbus, lojalumas ir šypsena – ge-riausias mūsų darbo įvertinimas“, – sa-ko MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir ko-munikacijos departamento direktorė Inga Romanovskienė.

Lietuvoje Kliento diena minima tre-čius metus. Šventės tradicijos mūsų ša-lyje dar tik kuriamos, bet tikimasi, kad kasmet atsiras vis daugiau ją minin-čių įmonių. Šią dieną siekiama pagerbti klientus ir padėkoti už tai, kad jie yra.

MAXIMA padėka klientams – 500 kilogramų torto

kliento diena

traukia Lietuvos verslą

V.Matijošaitis:

„Karaliaučius geranoriškai priėmė užsienio investuotojus, tačiau verslo logika diktuoja kai kuriuos sprendimus.“

BF

L n

uo

tr.

sprendimmusus.“.

BF

L n

uo

tr.

statybų, kelių tiesimo bendrovės. Viena iš didžiausių investuotojų „Arvi“ statys nau-ją cukraus fabriką, savo pajėgumus ple-čia ,,Kaliningrado delikatesas“, – „15min“ pasakoja V.Stankevičius.

Jo teigimu, didžiausią paklausą Kara-liaučiaus srityje turi maisto produktai – pienas, sūris, varškė, skilandžiai, alus, todėl šio krašto gyventojai dažnai vyksta į Lietuvą apsipirkti. Mūsų prekybos cent-ruose jie randa didesnį ir įvairesnį lietu-viškų maisto prekių asortimentą, taip pat ir mažesnes kainas.

Aktyvia rinkodara Karaliaučiuje užsiima ir AB „Vilkyškių pieninė“, kuri kaimynams tiekia šviežius pieno produktus ir sūrius.

Šiuo metu bendrovės produkcija pre-kiauja vienas didžiausių prekybos tinklų –„Victoria“, tačiau lietuviškų produktų turėtų pasirodyti ir kito prekybos tink-lo parduotuvių lentynose. Jie šią maž-daug milijono vartotojų rinką pasiekia per parą.

„Mūsų tiekiama produkcija yra pre-mium klasės, modernesnėse pakuotė-se, todėl, palyginti su vietine, yra bran-gesnė“, – „15min“ informuoja „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Ginta-ras Bertašius.

Jo vadovaujama bendrovė ir toliau žada apsiriboti tik eksportu į Karaliaučių, nes ten plėtoti gamybą būtų sudėtinga dėl žaliavos trūkumo.

Lietuvos tiesioginės investicijos Karaliiaauuččiuujjee mmeettųų ppaabbaigoje, tūkst.Lt METAI 2020202007070707 2020202 08080880 202020200009099090 2020201010 20202020111111 2020020202 121212122****

Inveveeststtuou tojaai i

InInnveveststticici ijijoss 2223336666 555511111 222227777666 888883333555 1111999000 331117777 1111777888 777333444 11117779999 000055557777 111144446666 6620023666..555111111 22277666.88355 1119900.331177 117788..773344 11177777999..0005577 11446.662200 ŠŠŠŠŠŠŠalalaaaltititiinininiis:ss:s SSSStatatitistststikikosososososs ddddepepepepararaarrtatatatatatamemememem ntntnttasasasasas *** 20202220202 12112212 009 999 30303003

15min • 2013 m. kovo 22 d.10 | Tyrimas

Unikalus „Vilkmergės“ alaus butelis – išskirtinė apsauga nepasterizuotam alui

Lygiai prieš metus XVIII a. aludarystės tradicijas atgaivinusi alaus darykla alų verda tik iš aukščiausios kokybės sudėtinių dalių – šaltinio vandens, apynių ir Lietuvoje augintų miežių salyklo, o svarbiausia – alaus nepasterizuoja. Kaip ir seniau, Eliu (angl. – Ale) vadinamas alus rauginamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, 28 dienas brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose.

Vartotojai įvertino ir pagal senųjų aludarių patirtį verdamo alaus skonį, ir išskirtinę pa-kuotę – visas „Vilkmergės“ alus verdamas ne-didelėmis partijomis ir pilstomas į specialiai sukurtus, išskirtinį Ale tipo alų nuo kenks-mingo šviesos poveikio apsaugančius tamsaus stiklo butelius. Natūrali ar dirbtinė šviesa, prasiskverbianti pro butelį, alaus struktūrą gali pakeisti vos per vieną valandą.

„Ultra violetiniai spinduliai skatina alaus oksidaciją – alus įgauna rūgštumo, šlapio kar-tono prieskonį, jo aromatas tampa panašus į verdamos kopūstienės. Tobulėjant alaus recep-tūroms, tobulėjo ir jo tinkamumo vartoti laiką prailginantys būdai, tara. XII a. alų pradėta pilstyti į tamsios, bemaž juodos spalvos storo stiklo butelius – tai padėjo apsaugoti tuomet dar nepasterizuojamą alų nuo kenksmingų saulės spindulių“, – sako alaus žinovas Linas Čekanavičius.

„Vilkmergės“ alaus butelis – tamsiausias ir geriausiai nepasterizuotą alų nuo neigiamo šviesos poveikio apsaugantis lietuviško alaus butelis. Nors kelias iki aludarių norimo butelio atspalvio buvo ilgas ir sudėtingas, o procesas pa-reikalavo daug investicijų ir bandymų, šiandien galime didžiuotis – tokio tamsumo alaus butelį gaminame vieninteliai visose Baltijos šalyse, o visame Baltijos jūros regione panašaus tamsu-mo butelį rastumėte nebent Danijoje“, - sako „Kauno stiklo“ direktorius Evaldas Sauliūnas.

Šiandien „Vilkmergės“ asortimente pui-kuojasi pagal tradicines senovines lietuviškas receptūras virtas Gyvasis, Tamsusis, Kvietinis ir „Metų gaminio 2012“ aukso medalį pelnęs Šviesusis alus.

Pagal senąsias XVIII a. aludarystės tradici-jas, alaus daryklos buteliai – kvortos (0,82 l) ir pusės kvortos (0,41 l) talpos.

Pensijų fondai reklamuojami kaip sočios senatvės garantas. Tačiau toks teiginys yra pagrįstas daugybe optimistinių iliuzijų. Realesnis scenarijus – dėl papildomo kaupimo sumažėjusi „Sodros“ pensija ir dėl infliacijos bevertėmis tapusios jūsų santaupos. „15min“ aiškinasi, kaip sukaupti pinigų senatvei.

Jurgita Lapienytė, Skirmantas Malinauskasredakcija@15min.lt

Dalyvauti antros pakopos pensijų fonde ap-simoka tik tuomet, jei uždirbame labai daug – bent jau 7–8 tūkst. Lt per mėnesį. Jei jūsų atlyginimas nesiekia ir kelių tūkstančių, skirti dalį savo „Sodros“ mokesčio priva-čiam pensijų fondui neapsimoka – „Sodros“ išmokama pensija sumažės, sukauptos su-mos užteks nebent geram kompiuteriui nusipirkti, o jei gausite išmokas periodiš-kai, dėl infliacijos santaupos praras vertę.

Nors valstybė įsipareigoja kaupiančiuo-sius skatinti papildomai, ji tam pinigų ne-turi. Tai reiškia, kad papildomai būsimiems pensininkams skiriamą sumą reikės iš kaž-kur paimti, galbūt – pasiskolinti. Bet kokiu atveju, tai bus papildoma našta mokesčių mokėtojams, tai yra tiems patiems dar-buotojams, iš kurių sumokamų mokesčių gyvena dabartiniai pensininkai.

Santaupas grauš infliacijaPrivačių pensijų fondų sistema Lietuvoje veikia vos dešimtmetį. Todėl dabar į pen-siją išeinantys žmonės gauna nedideles,

dažniausiai kelis tūkstančius litų siekian-čias, vienkartines išmokas. Tuos pinigus kiekvienas leidžia kaip išmano – perka te-levizorių, kelionę, atiduoda anūkams.

Tačiau tie, kurie pinigus kaups ilgiau nei dešimt metų ir į pensiją išeis, tarkime, 2040 metais, sukaups solidesnę sumą. Jei lėšos viršys 32 tūkst. Lt, žmonės negalės pasiimti savo sukauptų pinigų. Pensininkas priva-lės pasirašyti sutartį su gyvybės draudi-mo bendrove, kuri nuspręs, kokio dydžio išmoką paskirti.

Tokiu atveju kas mėnesį arba rečiau pen-sininkas su „Sodros“ išmoka gaus ir dalį su-kauptų savo pinigų. Ir taip iki gyvos galvos.

Dr. Algirdas Bartkus, vienas tyrimo „Iš-šūkiai socialiniam draudimui: kartų, lyčių, ekonominių ir socialinių sluoksnių sąvei-ka“ autorių, pabrėžia, kad antros pakopos pensijų fonduose sukaupta suma nėra ap-saugota nuo infliacijos.

„Sodros“ pensija yra indeksuojama, tai yra palaikoma pensijos perkamoji galia. Jeigu tau paskyrė pensiją, kuri sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tai visa-da maždaug ir gali nupirkti 44 proc. prekių, kurias gali nupirkti vidutinis dirbantis as-muo. Tuo metu kaupiant antroje pakopo-je tam tikra dalimi sumažinama „Sodros“ pensija, ją atstoja arba vienkartinė išmo-ka, arba anuitetas (periodinis mokėjimas). Tas periodinis mokėjimas nėra indeksuo-jamas, tad tie pinigai praranda perkamąją galią. Tai yra už tuos pinigus nusipirksite vis mažiau ir mažiau“, – sakė dr. A.Bartkus.

Tarkime, kad dabar jūs gaunate 200 Lt išmoką iš privačių pensijų fondų. Prog-

nozuojant, kad artimiausius dešimt metų vidutinė metinė infliacija sieks apie 2,5 proc., po dešimtmečio už savo 200 litų galėsite nusipirkti tik 160 Lt vertės prekių ar paslaugų. Kuo ilgiau gyvensite – tuo ma-žesni trupiniai iš privačių pensijų fondų jums nubyrės.

Tiesa, jei draudimo įmonei, su kuria pa-sirašėte sutartį dėl pensijos mokėjimo, ge-rai sekasi, bendrovė gali su jumis pasida-linti savo pelnu.

„Jeigu draudiko rezultatai yra geresni, nei jis planavo, jis dalį pelno atideda ir pa-didina būsimą pensiją. Tad tam tikra ap-sauga nuo infliacijos yra“, – sakė draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direk-torė Rita Nogė.

A.Bartkaus teigimu, tam, kad sukaup-tumėte solidžią sumą senatvei, reikia itin kruopščiai pasirinkti pensijų fondą: „Lai-mės dalykas, kaip jums pavyks susirasti fondą. Jei rasite tokį, kurio grąža yra aukšta ir kur dirba profesionalūs investuotojai – gausite daugiau nei prarasite. Bet toks atve-jis yra mažai tikėtinas. Dauguma pensijų fondų investuoja į akcijas, o tai yra labai rizikinga. Ekonomikos augimo laikotarpiu gali duoti labai didelį prieaugį, nuosmukio – nuostolį. Dėl to, pavyzdžiui, buvo nelaimė į pensiją išeiti 2008 metais.“

Jokios apsaugosJei kaupiate antros pakopos pensijų fon-de, likus septyneriems metams iki pensi-jos jums fondo valdytojas pasiūlys rinktis konservatyvų fondą – tokį, kuris investuoja į indėlius, obligacijas, tai yra saugiai. Jums

Skurdas iki gyvos galvos

R.Nogė:

„Jeigu draudiko rezultatai yra geresni, nei jis planavo, jis dalį pelno atideda ir padidina būsimą pensiją.“

Žinia būsimiems pensininkams: nei „Sodra“, nei pensijų fondai nepadės

Dabartiniai pensininkai skundžiasi, kad skursta. Bet tiems, kurie į pensiją išeis po dešimt ar dvidešimt metų, gali būti dar blogiau.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2013 m. kovo 22 d. Tyrimas | 11

Unikalus „Vilkmergės“ alaus butelis – išskirtinė apsauga nepasterizuotam alui

Lygiai prieš metus XVIII a. aludarystės tradicijas atgaivinusi alaus darykla alų verda tik iš aukščiausios kokybės sudėtinių dalių – šaltinio vandens, apynių ir Lietuvoje augintų miežių salyklo, o svarbiausia – alaus nepasterizuoja. Kaip ir seniau, Eliu (angl. – Ale) vadinamas alus rauginamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, 28 dienas brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose.

Vartotojai įvertino ir pagal senųjų aludarių patirtį verdamo alaus skonį, ir išskirtinę pa-kuotę – visas „Vilkmergės“ alus verdamas ne-didelėmis partijomis ir pilstomas į specialiai sukurtus, išskirtinį Ale tipo alų nuo kenks-mingo šviesos poveikio apsaugančius tamsaus stiklo butelius. Natūrali ar dirbtinė šviesa, prasiskverbianti pro butelį, alaus struktūrą gali pakeisti vos per vieną valandą.

„Ultra violetiniai spinduliai skatina alaus oksidaciją – alus įgauna rūgštumo, šlapio kar-tono prieskonį, jo aromatas tampa panašus į verdamos kopūstienės. Tobulėjant alaus recep-tūroms, tobulėjo ir jo tinkamumo vartoti laiką prailginantys būdai, tara. XII a. alų pradėta pilstyti į tamsios, bemaž juodos spalvos storo stiklo butelius – tai padėjo apsaugoti tuomet dar nepasterizuojamą alų nuo kenksmingų saulės spindulių“, – sako alaus žinovas Linas Čekanavičius.

„Vilkmergės“ alaus butelis – tamsiausias ir geriausiai nepasterizuotą alų nuo neigiamo šviesos poveikio apsaugantis lietuviško alaus butelis. Nors kelias iki aludarių norimo butelio atspalvio buvo ilgas ir sudėtingas, o procesas pa-reikalavo daug investicijų ir bandymų, šiandien galime didžiuotis – tokio tamsumo alaus butelį gaminame vieninteliai visose Baltijos šalyse, o visame Baltijos jūros regione panašaus tamsu-mo butelį rastumėte nebent Danijoje“, - sako „Kauno stiklo“ direktorius Evaldas Sauliūnas.

Šiandien „Vilkmergės“ asortimente pui-kuojasi pagal tradicines senovines lietuviškas receptūras virtas Gyvasis, Tamsusis, Kvietinis ir „Metų gaminio 2012“ aukso medalį pelnęs Šviesusis alus.

Pagal senąsias XVIII a. aludarystės tradici-jas, alaus daryklos buteliai – kvortos (0,82 l) ir pusės kvortos (0,41 l) talpos.

bus pasakyta, kad reikia sumažinti riziką, kad išėjęs į pensiją gautumėte ne mažiau, nei sukaupėte.

Kai išeisite į pensiją ir būsite sukaupęs pakankamą sumą periodiniams mokė-jimams, privalėsite pasirašyti sutartį su draudimo bendrove, kuri saugos jūsų pini-gus ir jums kas mėnesį ar ketvirtį išmokės atitinkamą sumą, priklausomai nuo jūsų santaupų dydžio. Tačiau iš tiesų bendrovė jūsų pinigų nesaugos – ji investuos juos.

Sutartyje, kurią jūs būsite pasirašę, ne-bus jokio saugiklio – įmonė neįsipareigos jums grąžinti jūsų santaupų savo nesėkmės atveju. Tiesa, yra kitų, taip pat prielaido-mis grindžiamų, saugiklių.

„Draudimo įmonei, kuri saugo kapitalą, yra keliami griežti investavimo reikalavi-mai. Ji negali investuoti į labai rizikingas rūšis, tokias kaip nekilnojamasis turtas, iš-vestinės priemonės ar panašiai. Šiuos daly-kus reguliuoja ir prižiūri Lietuvos bankas.

Draudimo įmonės privalo turėti savo akci-ninkų kapitalo nenumatytiems įvykiams, rizikoms padengti. Minimalus reikalavi- mas – 3,5 mln. eurų“, – aiškino R.Nogė.

Taigi jūsų pinigai – lyg ir saugūs, tačiau garantijos nėra.

Tiek „Sodros“ sistema, tiek privatūs pen-sijų fondai yra pažeidžiami makroekono-minių, demografinių, politinių aplinky-bių. Privatūs pensijų fondai susiduria su papildomomis rizikomis – jų valdytojai gali būti apgavikai, nesąžiningi ar tiesiog nekompetentingi.

Net jei fondai valdomi kompetentingai, dėl rinkų svyravimų nauda skirtingiems as-menims gali būti labai nevienoda – du tiek pat sutaupę asmenys gali likti su skirtingo dydžio pensijomis.

Dirbti, dirbti, dirbtiLietuva turi kelias galimybes išgelbėti pen-sininkus nuo skurdo. Viena jų – panaikinti

pensijas. Jei visi dirbtų, kol dar pajėgia, iš-nyktų didelė dalis išlaikytinių. Kita išeitis – sumažinti nedarbą. Daugiau dirbančiųjų – daugiau surenkama mokesčių, mažiau pa-šalpų gavėjų.

A.Bartkaus teigimu, valdžia, užuot kas-met skyrusi lėšų papildomam kaupimui, verčiau tuos pinigus investuotų.

„Reikia susikoncentruoti į strateginius tikslus (pavyzdžiui, euro įvedimą) ir ne-siblaškyti po tokius niekniekius. Skolin-tis galima tik investicijoms. Reikia, kad smuktų nedarbas. Kuo bus mažesnis ne-darbas, tuo lengvesnės bus darbuotojų de-rybos su darbdaviais dėl didesnio darbo

užmokesčio“, – sakė mokslininkas. Privatūs pensijų fondai reklamuojami

iki galo neįvertinant ir visuomenės senė-jimo pasekmių.

Kuo mažiau dirbančiųjų, tuo mažiau pre-kių ir paslaugų yra sukuriama.

„Pinigų kiekis, kuris plūsteli per pensijų fondus į ekonomiką, yra siaubingai didelis. Rezultatas – infliacija, sumažinanti pinigų perkamąją galią. Ir pats išėjimas į pensiją gali būti problemiškas. Žmonių lėšos inves-tuotos į kažkokius vertybinius popierius. Nuosavybės popierius reikia parduoti. Bet, jeigu dirbančiųjų yra mažai, tai ir šių ver-tybinių popierių paklausa yra menka, jie iškart praranda savo vertę. Kaupimas ne-išsprendžia visuomenės senėjimo sukeltų problemų“, – įspėjo mokslininkas.

Tačiau ne visi, dalyvaujantys antros pa-kopos pensijų fonduose, skursta. Vaka-rų šalių pensininkus įprasta įsivaizduoti keliaujančius, besidžiaugiančius senatve. Pensininkai ten iš tiesų gyvena geriau. Tik ne todėl, kad dalį socialinio draudimo mo-kesčių skiria privatiems pensijų fondams. Todėl, kad kaupia papildomai iš savo pini-gų, tai yra savanoriškai.

„Lietuviškų pensijų fondų (pokomunis-tinių pensijų fondų) nereikia tapatinti su pensijų fondo nuostata industrinėse Vaka-rų valstybėse, tokiose kaip Vokietija, JAV. Tų pensijų fondų tikslas – padidinti sava-norišką kaupimą senatvei. Mūsų pensijų fondai savanoriško taupymo nesukuria. Tik sudaroma iliuzija, kad žmogus papildomai atideda senatvei, bet iš tiesų jis neatideda nė cento“, – sakė A.Bartkus.

GRAIKIJAVidutinę algą gavusio grai-ko pensija siekia 110,4 proc. buvusių pajamų. Tai lemia itin didelės lėšos, garbaus amžiaus žmonėms skiriamos iš biudžeto. Pensinio amžiaus riba – 65 metai. Privalomas darbo stažas pensijai gauti yra 15 metų. Vidutinė iš vals-tybės biudžeto mokama pensijos dalis per mėnesį siekia 6250 Lt. Graikijos išlaidos pensijoms sudaro 11,5 proc. BVP.

NYDERLANDAIVidutinę algą gavusio olan-do pensija siekia 105,5 proc. buvusių pajamų. Taip yra dėl to, kad dauguma žmonių iš pensijų fondų gauna didesnes išmokas, nei į juos sumoka. Pensinio amžiaus riba 65 metai. Vidutinė iš valstybės biudžeto mokama pensijos dalis siekia 11 tūkst. litų. Nyderlandai pensijoms skiria 5,4 proc. BVP.

DANIJAVidutinę algą gavusio dano pensija siekia 98,7 proc. bu-vusių pajamų. Pensinio amžiaus riba 65 metai, tačiau iki 2027 m. ji bus keliama iki 67 metų. Pilną pensiją gauna 40 metų darbo stažą turintys Danijos rezidentai. Minimalus sta-žas pensijai gauti – 15 metų. Pilna pensija siekia 12 300 Lt per mėnesį. Danija pensijoms skiria 5,3 proc. BVP.

Trys dosniausios pensijų sistemos Europoje

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/pinigai Nukelta į 12 psl. >>>

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Rizikos neišvengsiSEB banko šeimos fi nansų ekspertė Julita Varanauskienė teigė, kad žmogus senatve turi rūpintis visą gyvenimą.

Pasak jos, kad ir kaip kauptume tur-tą, kiekvienai jo rūšiai būdingi tam tikri dėsningumai ir pavojai. Nėra tokio būdo, kuris leistų taupyti visiškai nerizikuojant. Pinigai praranda vertę dėl infl iacijos, o investicijos gali nepasiteisinti. Net jei in-vestuojama ne į vertybinius popierius, o, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą.

„Tikrai ne kiekvienas mūras stovės per amžius. Pirkti butą sename blokiniame name ir tikėtis, kad jis taps pajamų šalti-niu išėjus į pensiją, gali būti neprotinga“, –teigė J.Varanauskienė.

Galimybę gauti papildomų pajamų se-natvėje žmogui gali suteikti ne tik papil-domas būstas, bet ir ryžtas pačiam kel-tis į mažesnį ir pigesnį butą. Dar viena mažai Lietuvoje naudojama alternatyva –gauti rentą.

„Kitose šalyse toks pasirinkimas gana populiarus. Žmogus gyvena būste, ta-čiau jis yra įkeistas rentos davėjui. Žmo-gui mirus, jo renta su procentais išskai-

čiuojama iš palikimo“, – minėjo finansų ekspertė.

Pelningesnės alternatyvosŠiuo metu vidutinė pensijų fondų grąža siekia 5 proc.

Tai procentu daugiau nei infl iacija. Fi-nansų specialistai gali pasiūlyti pelnin-gesnių investavimo formų, tačiau jos bus susijusios su didesne rizika.

Lietuvos fi nansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas sako, kad pensijų fondai šiuo metu yra pigiausias būdas investuoti, tačiau kitų pasirinki-mų netrūksta.

„Pelningesnių alternatyvų tikrai yra. Tačiau visi turi žinoti, kad pelningumas vaikšto kartu su rizika. Pasaulyje galima priskaičiuoti daugiau kaip 30 tūkst. in-vesticinių fondų. Čia pasirinkimas tikrai didelis. Dabar indėliai neduoda jokios grą-žos įvertinus infl iaciją, todėl reikia galvoti apie kitas investicijas. Galima rinktis pa-prastus investicinius fondus, investicinį gyvybės draudimą, asmeninio portfelio valdymą arba tiesiogiai investuoti į akci-jas, obligacijas, žaliavas ir net valiutas, ta-čiau tai labai rizikinga“, – teigė asociacijos vadovas.

Lygindamas vertybinių popierių pelnin-gumą M.Dubnikovas nurodė, jog akcijos per 30–40 metų laikotarpį vidutiniškai duoda 10 proc. grąžą. Trumpesniais lai-kotarpiais ta grąža būdavo ir 15 proc.

Obligacijų grąža skiriasi. Valstybių obli-gacijos dabar, panašiai kaip ir indėliai, at-neša tik simbolinę grąžą.

Bendrovių obligacijos gali generuoti apie 5 proc. grąžos. Tiek pat – ir investicijos į nekilnojamąjį turtą.

M.Dubnikovas siūlo rimtai galvoti apie kaupimo alternatyvas, tačiau privačių pen-sijų fondų neatsisakyti: „Investavimas tu-rėtų vykti lygiagrečiai pensijų fondams. Šiuo metu turime naudotis privačiais pen-sijų fondais, nes tokiu būdu žmogus pasi-ima dalį savo lėšų, kurias sumoka sociali-niam draudimui. Nelaimės atveju tos lėšos gali būti paveldimos. Kitu atveju, visos lė-šos keliauja į bendrą katilą.“

Vakarietiška pensijaDar vienas būdas garantuoti sau orią se-natvę – užsidirbti turtingos užsienio vals-tybės pensiją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos Socialinio draudimo ir kaupimo sky-riaus vedėjos Ingos Buškutės teigimu, jei asmuo yra įgijęs socialinio draudimo stažą keliose Europos Sąjungos valsty-bėse, tai išmoką turi gauti iš kiekvienos valstybės.

Daugelis paklausių profesijų specialistų iš Lietuvos į Vakarus viliojami ne tik ne-palyginamai didesne alga ir geresnėmis buitinėmis sąlygomis, bet ir galimybe už-sitikrinti senatvę.

Gydytojas patologas Raimundas Meš-kauskas „15min“ papasakojo apie tokį pa-siūlymą.

Prieš keletą metų jis gavo pasiūlymą dirbti patologu Danijoje.

„Pensijos dydis man nebuvo svarbiau-sias argumentas priimant sprendimą, nors tarpininkai, organizavę išvažiavimą, mi-nėjo apie galimybę užsidirbti „danišką“ pensiją per 15 metų“, – sakė jis.

Gydytojas pasinaudojo pasiūlymu, ta-čiau dėl asmeninių priežasčių grįžo į Lie-tuvą. „Išvažiuodamas neplanavau grįžti, tačiau teko tai padaryti. Nei man pačiam, nei Lietuvoje likusiems žmonai ir vaikams netiko tėvo kas antrą savaitę modelis“, – prisiminė R.Meškauskas.

Pasak jo, išvykę kolegos per daug ne-suka galvos dėl pensijos. O tie, su kuriais teko bendrauti, tikisi, kad ją teks leisti ne Lietuvoje.

12 | Tyrimas

>>> Atkelta iš 11 psl.

8 Tiek reikia uždirbti per mėn., kad apsimokėtų dalyvauti antros pakopos fonde.

Skaičius

tūkst. Lt

15min • 2013 m. kovo 22 d. Pasaulis | 17

Eglė Digrytė Specialiai „15min“ iš Libano

e.digryte@15min.lt

Palei Siriją besidriekiančio ir trečdalį Libano teritorijos užimančio Beqaa slėnio, kuriame pabėgėlių – jau mažiausiai 115 tūkstančių, pakelės nusagstytos palaikėmis atvykėlių palapinėmis.

Jų sienas ir stogus atstoja išlankstytos dėžės, kilimai, lentos, didžiulės brezento, audeklo bei polietileno skiautės. Ne geres-nis vaizdas ir stovykloje, iškilusioje vidu-ry lauko slėnio pietuose, kur šiaip turėtų ganytis avių kaimenė arba banguoti javai.

Seniau čia kurdavosi sezoniniai darbuo-tojai iš Sirijos. Kai konfl iktas įsisiūbavo, pas darbininkus ėmė važiuoti artimieji, beveik visi – iš Homso miesto.

Palapinėje – trys šeimosStovykloje – maždaug 70 palapinių. Nese-niai buvo daugiau, bet įsiplieskęs gaisras dešimtį sunaikino. Kai kurios palapinės turi grindis, kitos statomos tiesiai ant žemės. Malkomis kūrenami šildytuvai menkai gelbsti. Kovą, nors saulė jau gana maloniai šildo, naktimis atvėsta taip, kad praverčia ir pirštinės, o žiemą slėnyje būna šalčių.

Dviejų kambarių palapinėje glaudžiasi 14 žmonių – trijų brolių šeimos. Moterų miegamajame ant lentynų prikrauta ple-dų, priešingoje pusėje – kukli virtuvė, o už sienos – skylė žemėje ir keletas higienos reikmenų. „Dušas“, – išdidžiai paaiškina vyriausias brolis Abumajedas.

Gyvenamajame kambaryje, kuris vaka-rais virsta vyrų miegamuoju, – plastiki-nis kilimas ir pasieniais patiesti čiužiniai. Vienintelis daiktas – nedidelis televizo-rius ant lentynos – atrodo neįprastai. Bet šį technikos stebuklą – kas modernesnį, kas seną didelę dėžę mediniais šonais – turi daugelis pabėgėlių šeimų, kai kurie net prie palapinių sugebėjo pritvirtinti paly-dovines antenas. Televizija, ypač futbolo

varžybų transliacijos, čia yra bene vienin-telė pramoga.

Sirijos valdžios pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje gyvenę broliai atvažiavo prieš 8 mėnesius, kai sulaukė grasinimų. Paklaus-tas, kiek giminaičių prarado, Abumajedas atsidūsta: „Jei pasakyčiau, kad 50, turbūt nepatikėtumėte.“

Nebepakelia naštosJau kas penktas Libano gyventojas – užsie-nietis. 350 tūkstančių žmonių (daugiau nei pusė – moterys) gavo arba laukia pabėgė-lių statuso, kuris garantuoja vyriausybės, Jungtinių Tautų ir nevyriausybinių orga-nizacijų pagalbą. Dar daugiau atsikraustė pas Libane gyvenančius ar dirbančius gi-minaičius. Kas mėnesį – rekordas: gruodį priskaičiuota 25 tūkstančiai pabėgėlių, sau-sį – 70 tūkstančių, vasarį – 83 tūkstančiai.

Neofi cialiais duomenimis, atvykėlių iš Sirijos jau gali būti visas milijonas. Tokį

skaičių neseniai paskelbė ir prezidentas Michelis Suleimanas. Anot jo, „negalima užtrenkti durų nė vienam alkanam, su-žeistam, įbaugintam ar persekiojamam pabėgėliui“, tačiau maždaug 4 milijonus gyventojų turinti šalis nebegali pakelti šios naštos be tarptautinės bendruome-nės pagalbos.

Libaniečiai pripažįsta, kad dalis kaltės tenka vyriausybei. Socialinių reikalų mi-nisterijos pareigūno Ramzi Naamano įsi-tikinimu, valdžios reakcija į krizę buvo pavėluota.

Ministerijos vadovo Waelio Abu Faouro teigimu, kai kurie Vyriausybės atstovai nei-gė, kad Sirijoje kažkas vyksta, ir net siūlė uždaryti sienas – jie vylėsi, kad su sukilė-liais nuožmiai kovojantis Sirijos preziden-tas Basharas al Assadas greitai atgaus ša-lies kontrolę.

Neįtikėtinos kainosLibaniečiai iš pradžių svetingai teikė prie-globstį – pernai sausį 80 proc. pabėgėlių gy-veno pas vietos žmones. Tikėtasi, kad sirai po mėnesio kito grįš namo, bet konfl iktas nesibaigia jau dvejus metus.

Humanitarinės pagalbos organizacijos Danijos pabėgėlių tarybos (DRC) darbuo-tojo Ziado Khmeido duomenimis, rugpjū-tį libaniečių šeimose gyveno tik pusė pa-bėgėlių, dabar – vos 20 proc., daugiausia kaimuose.

Likusieji retai randa išsinuomoti kam-barį, todėl kuriasi palapinėse, garažuose, tvartuose, vištidėse, nebaigtose statybose, apleistose gamyklose. „Vis daugiau šeimų nuomoja – nustebtumėte pamatę, ką, – ir už vis didesnę kainą, – teigė ES humanitarinės

pagalbos biuro (ECHO) padalinio Libane vadovas Bruno Rotivalis. – Sutikau šeimų, kur 20 žmonių gyvena viename kambaryje ir miega pamainomis.“

Ministras teigė žinąs atvejų, kai 10–12 žmonių gyvena koridoriuje be elektros, o kas mėnesį moka po 300–400 dolerių (795–1060 litų). Pabėgėlių banga itin pa-kėlė būsto nuomos kainas, o tai itin ne-patinka ir patiems libaniečiams, nes treč-dalis jų gyvena skurdžiai ir neišgali įsigyti nuosavo būsto.

Sunkus pasirinkimas„Padėtis darosi vis grėsmingesnė – ir dėl ko-vos prie sienų, ir dėl stabilumo mūsų šaly-je, ir dėl pabėgėlių“, – tikino W.A.Faouras.

Išaugo pragyvenimo kaina, trūksta vandens, ligoninės ir įstaigos, iki šiol ap-tarnavusios libaniečius, dabar turi teik-ti paslaugas pabėgėliams, vien valstybi-nėse mokyklose atsirado 30 tūkstančių naujų moksleivių, o darbo rinkoje – de-šimtys tūkstančių darbuotojų, pranešama apie prievartą atvykėlių bendruomenėse ir ankstyvą merginų ištekinimą.

Net sukilėlius remiantiems libaniečiams pabėgėliai tapo nepakeliama našta, todėl, konfl iktui tęsiantis, teks kurti stovyklas ar bent laikinas prieglaudas.

Pabėgėlius sunkiai beišgali remti ir tarp-tautinės bei nevyriausybinės organizacijos. „Turime rinktis tarp vargšų ir didelių varg-šų“, – pripažino ECHO padalinio vadovas B.Rotivalis.

Turtingasis Libanas virsta lūšnynu 10–12 žmonių gyvena be elektros koridoriuje, už kurį kas mėnesį moka 300–400 dolerių (795–1060 litų).

Libano Respublika (Libanas) – valstybė

Artimuosiuose Rytuose, rytinėje

Viduržemio jūros pakrantėje. Ribojasi su

Sirija ir Izraeliu. Sostinė – Beirutas.

Libano teritorijoje fi nikiečiai buvo įkūrę

miestų daugiau kaip prieš 3000 metų.

Libanas

Nebaigti statyti ir nebegyvenami namai, garažai, tvartai, vištidės, palaikės palapinės – nuo karo Sirijoje pasprukusiems žmonėms prisiglausti tinka viskas. Libano vyriausybė, nusprendusi nestatyti pabėgėlių stovyklų, dabar raško savo klaidos vaisius: pusė, o gal ir visas milijonas naujakurių šią šalį verčia lūšnynu.

Libano pakelės virsta lūšnynais,

kuriuose gyvena pabėgėliai.

Autorės nuotr.

Nuo vilko – ant meškos. Taip galima apibūdinti

palestiniečių, iš Sirijos sprunkančių į Libaną,

likimą. Juos užgriuvo dvigubas prakeiksmas –

trečius metus besitęsiantis karas daugeliui

sugriovė gyvenimą ir pavertė kaimynų

pastumdėliais. Šie tebelaiko nuoskaudas,

menančias kitą – pilietinį karą.

1948 m., sukūrus Izraelio valstybę, į Libaną

pasitraukė 100 tūkst. palestiniečių. Čia

valdžioje ilgai dominavo provakarietiški

krikščionys, kuriems musulmonai oponavo.

1975 m. tarp vyriausybės pajėgų ir

palestiniečių įsiplieskė pilietinis karas,

užtrukęs iki 1990 m. Prieš penketą metų

susirėmimai su „Hezbollah“ atsinaujino, bet po

pusantrų metų buvo pasiekta taika.

Prasidėjus konfl iktui Sirijoje, sulaukta naujos

palestiniečių pabėgėlių bangos. Iš pradžių jų

buvo keli tūkstančiai, bet gruodį sustiprėjus

smurtui Damaske, jų padaugėjo dešimtkart.

UNRWA duomenimis, į šią organizaciją

pagalbos jau kreipėsi 32 tūkst. palestiniečių.

Sirai be vizos Libane gali likti iki pusmečio, bent

dienai išvažiavus iš šalies laikas pradedamas

skaičiuoti iš naujo. O palestiniečiams būtina

viza, kainuojanti 25 tūkst. lirų (apie 17 dolerių).

Vejasi seno karo nuoskaudos

Naujausias žinias

iš viso pasaulio rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/pasaulis

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Prieš 20 metų Lietuvoje šachmatais žaidė kone kiekvienas bamblys. Šiandien šį intelektualų užsiėmimą nustelbė krepšinis, baleto pamokos ir, žinoma, kompiuteriniai žaidimai.

Per nepriklausomy-bės metus Lietuva neišugdė nė vie-no jaunosios kar-tos šachmatų did- meistrio vyro. To-dėl šachmatų ben-druomenė užsi-mojo šachmatus grąžinti į mokyk-las. Tradicinių šach-matų varžybų „Seimo taurė – 2013“, skirtų Lie-tuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-iosioms meti-nėms paminėti, atidarymo ceremoni-joje Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentas Kirsanas Iliumžino-vas viešai pareiškė sieksiąs, kad šachma-tai mūsų šalyje būtų įtraukti į ugdymo programą.

Atrodo, jis nejuokavo, mat tą patį ryžtą apskritojo stalo diskusijoje FIDE preziden-tas pademonstravo Seimo pirmininkui Vy-dui Gedvilui ir švietimo viceministrui dr. Rimantui Vaitkui.

„K.Iliumžinovo pasiūlymas buvo atvi-ras ir labai aiškus – visuotinai organizuoti šachmatų būrelius mokyklose“, – pokalbio esmę nusakė viceministras.

Išlaidos – ant valstybės pečiųFIDE žada metodinę pagalbą tokios

programos sudarymui: duoti specia-lizuotos literatūros, kurią reikėtų

išversti į lietuvių kalbą. Be to, federacija prisidėtų prie ins-truktorių rengimo ir jų kva-

lifikacijos kėlimo. Tačiau apie finansavimą

FIDE nekalba. Vadovėlių ren-gimas ir leidyba, priemonių įsi-gijimas bei darbo užmokestis

šachmatų treneriams gultų ant valstybės pečių. Būtent ši aplinkybė ir atbaido nuo

skubotų sprendimų. „Nagrinėsime, kiek šis FIDE

pasiūlymas vertingas. Be abejo, mes žinome šachmatų privalu-

mus – tai matematinį mąstymą ugdantis loginis žaidimas, neatsiejamas nuo spor-tinio intereso. Neformalus moksleivių ug-dymas finansuojamas iš savivaldybių lėšų, kurios, aišku, yra limituotos. Tačiau prisi-dedant tėvams, šachmatai galbūt ir galėtų tapti visuotiniu reiškiniu mokyklose, kaip siūlo K.Iliumžinovas“, – svarstė R.Vaitkus.

Veiksmų ėmėsi ir Europos ParlamentasPrieš porą metų Armėnijos Švietimo mi-nisterijos sprendimu šachmatų pamokos tapo privalomos pradinių klasių mokslei- viams – 7–9 metų vaikams. Armėnai vylėsi,

kad taip jie parodys sektiną pavyzdį kitoms pasaulio valstybėms.

Ilgai laukti nereikėjo. Pernai Europos Parlamentas išleido rekomendacinio po-būdžio teisės aktą, šalims narėms siūlyda-mas savo švietimo sistemose įgyvendinti programą „Šachmatai mokyklose“.

Apie privalomas šachmatų pamokas mokyklose diskutuoja lenkai. Kai kuriose Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Prancū-zijos mokyklose šachmatai jau įtraukti į ugdymo programą. Jungtinėje Karalystėje tokių mokyklų – 175. Švedijoje prie progra-mos kasmet prisijungia apie 60 mokyklų. Šiuo metu daugiau nei ketvirtadalis de-šimtmečių švedų moka žaisti šachmatais.

Tuo metu Lietuvoje šachmatai praranda patrauklumą. „Neturime statistikos apie šachmatų paplitimą mokyklose, tačiau tai, kad anksčiau šachmatai buvo gero-kai populiaresni, yra faktas“, – konstata-vo R.Vaitkus.

Pomėgius formuoja televizijaBrolį ir seserį – trylikametį

Mykolą ir šešiolikametę Vaivą – žaisti šachmatais prieš dvejus metus išmo-

kė senelis. Vaikai žaidimu susidomėjo. Ne tik dėl to, kad

jis pasirodė azartiškas – įspūdį padarė ir prieš kelis dešimtmečius pagamin-

ta šachmatų lenta bei figūros: didelės, medinės, dailiai nutašytos. Kilnoti tokias – vienas malonumas.

Šachmatais vaikai tarpusavyje pražaidė kone visas vasaros atostogas. Bet dabar lenta dažniausiai dulka lentynoje: varžytis vienam su kitu nusibodo, o naujų partne-rių neatsirado. Vaivos ir Mykolo draugai prie šachmatų rymoti netrokšta – jiems šis žaidimas atrodo senamadiškas ir per lėtas. Vaikai norėtų lankyti šachmatų būrelį, bet tokių jų mokyklose nėra. Užtat krepšinio, piešimo ar šokių būrelių – apstu.

„Nieko keista: žiūrint televizorių su-sidaro įspūdis, kad šoka ir dainuoja visa Lietuva“, – atsiduso Lietuvos šachmatų

federacijos direktorius Arvydas Baltrūnas. „Be to, šachmatai ne tokie patrauklūs kaip kompiuteriniai žaidimai. Patys vaikai šach-matais susidomi retai – viskas prasideda nuo tėvų, ieškančių būdų lavinti atža-lų atmintį, matematinius gebėjimus“, – antrino tarptautinis šachmatų meistras, Lietuvos rinktinės narys 24 metų Kęstu-tis Labeckas.

Darbą gavo žydų mokyklojeŠachmatais K.Labeckas žaidžia nuo šeše-rių. Jo profesija – rusų kalbos mokytojas. Kai darbo pagal specialybę susirasti nepa-vyko, vaikiną išgelbėjo aistringas hobis – savo meistriškumą jis pasiūlė sostinės mokykloms.

K.Labecko pasiūlymu pirmiausia susido-mėjo Vilniaus Šolomo Aleichemo gimna-zija. „Pradėkime nuo humoro: kuris žydas nežaidžia šachmatais?“ – pasiteiravo gim-nazijos direktorius Miša Jakobas.

Jis patikino, kad jo vadovaujamoje ug-dymo įstaigoje šachmatais žaidžia visi, išskyrus jį patį: „Šachmatų būrelis – tėvų pageidavimas. Su Kęstučiu pasirašėme sutartį: jis turi patentą, mes jam suteikia-me patalpas.“

Tokiu pačiu principu K.Labeckas šach-matų paslapčių mokys ir Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos auklėtinius.

Į etatus įsikibę pensininkai„Viskas būtų neblogai, jei gaučiau pado-resnį atlyginimą. Tam reikia daugiau darbo valandų, vadinasi, turėčiau įsidarbinti dar keliose mokyklose, o tai nėra taip lengva“, – pasakojo K.Labeckas.

Nejaugi jo žinių ir įgūdžių nereikia Vil-niaus šachmatų ir šaškių sporto mokyklai? Tai – atskira tema. Kartų kaita švietimo sis-temoje – opus klausimas.

18 | Visuomenė

režisierius

OSKARAS KORŠUNOVAS

balandžio 9

Šachmatams Lietuvoje – šachas

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliuose žibantis aktorius Marius Repšys (T.Lukšio/BFL nuotr.) šachmatų ėjimus išmoko vaikystėje iš tėvų. Tačiau anuomet už šio žaidimo neužsikabino. Tačiau prieš trejus metus magistro darbe nagrinėdamas aktoriaus atmintį ir smegenų funkcijas, M.Repšys atsigręžė į šachmatus, ir šįkart – įklimpo.

„Pradžia buvo labai sunki. Esu maksimalistas: jei ko nors imuosi, tai iš esmės. Todėl man neužteko mėgėjiško intuityvaus žaidimo, siekiau išmokti strateguoti. Didmeistrių ėjimai man buvo absoliuti misterija. Norėjosi atskleisti tos paslapties užuolaidą“, – prisiminė aktorius.

Iš pradžių jis rėmėsi klasika – skaitė Arono Nimcovičiaus knygą „Mano sistema“.

Vėliau užsirašė į „Vilniaus fortą“ pas šachmatų meistrus Vaidą Sakalauską ir Laimoną Kudžmą. Po to lankė privačias pamokas pas didmeistrį D.Ruželę.

Pradėjęs rimtai žaisti šachmatais, M.Repšys pasijuto sutvirtėjęs ir profesinėje veikloje. „Gal nuskambės

pompastiškai, bet man pradėjo geriau sektis vaidinti. Šachmatai lavina šaltakraujiškumą, vaizduotę ir dėmesio koncentravimą. Be to, žaidimas smarkiai ugdo valią“, – šachmatų privalumus vardijo M.Repšys.

Vis dėlto jis nenorėtų, kad šachmatai mokyklose taptų privalomu dalyku: „Tai, kas privaloma ir būtina, žmo-

gaus natūrai tampa atgrasu. Tačiau kalbant apie būrelius, kuriuos būtų galima rinktis laisva va-

lia – aš tikrai už.“

Išlaisvino vaizduotę

K.Labeckas:

„Iš jaunosios kartos žaidėjų tik aš ir dar pora žmonių tapo šachmatų meistrais. Tuo viskas ir pasakyta.“

sxc.hu nuotr.

15min • 2013 m. kovo 22 d. Visuomenė | 19

Kasmet šalyje vykdomi aplinkos projektai apima dau--

-

-

-

--

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

„Ten dirba senyvo amžiaus žmonės, to-dėl mokykla nėra tokia populiari, kokia galėtų būti. Vaikams labiau norisi dirbti su jaunesniais pedagogais, o ne pensininkais. Tačiau visi etatai užimti ir vietos man ne-atsirado“, – kalbėjo K.Labeckas.

Galima sakyti, kad šachmatų meistru jis tapo savarankiškai. Šachmatų mokyklą Vil-niuje jis lankė iki 12-os metų. Vėliau nusi-spjovė: „Lankyti būrelius, kur, be tavęs, yra dar 20 vaikų ir treneris fi ziškai negali kiek-vienam skirti laiko – beprasmiška. Pradė-jau mokytis namie su kompiuteriu, įvairio-mis programomis ir visko pasiekiau pats.“

Dvi akademines valandas trunkančios in-dividualios pamokos su šachmatų meistru kaina svyruoja nuo 50 iki 100 litų.

Didmeistrių defi citasŠachmatų populiarumas smuko ne tik tarp mėgėjų. Pastebimai krito ir šachmatininkų meistriškumas, jaunosios kartos profesio-nalų pasiekimai turnyruose daug kuklesni.

„Per Nepriklausomybės metus Lietuvoje neatsirado nė vieno jauno vyro didmeis-trio. Iš jaunosios kartos žaidėjų tik aš ir dar pora žmonių tapo meistrais. Tuo viskas ir pasakyta“, – atkreipė dėmesį K.Labeckas.

Užtat vyresniosios kartos didmeistriams suskaičiuoti neužtenka vienos rankos pirš-tų: Eduardas Rozentalis, Viktoras Gavriko-vas, Aloyzas Kveinys, Vidmantas Mališaus-kas, Darius Ruželė, Šarūnas Šulskis.

Ko reikia, kad šachmatų žaidimo kultū-ra Lietuvoje įgautų ankstesnį kvėpavimą?

„Pirma, trūksta kvalifi kuotų šachmatų specialistų, kurie galėtų dėstyti vaikams. Antra, Lietuvoje yra tik keletas rimtų varžo-vų, o važiuoti treniruotis į užsienį žaidėjai neturi pinigų. Trečia, nėra suinteresuotų

žmonių, kurie padėtų šachmatams iškilti: „Seimo taurėje“ šiemet dalyvavo tik vie-nas Seimo narys. Graudu.

Manau, šachmatų populiarinimą reikė-tų pradėti nuo konkrečių pavyzdžių, žai-dimą sieti su asmenybėmis, atskleidžiant, kad šachmatai ir lyderystė yra kaip sino-nimai“, – patarė K.Labeckas, pasisakantis už privalomų šachmatų pamokų įvedimą mokyklose.

Profesionalus nuviliojo pokeris Lietuvos šachmatų federacija taip pat siūlo mokyklose rengti tokias pamokas. „Yra du variantai: privaloma disciplina arba nefor-malaus ugdymo paketas su atskiru krep-šeliu“, – kalbėjo federacijos direktorius A.Baltrūnas.

Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Plungė, Biržai, Ukmergė, Marijampolė ir Alytus – tai miestai, kuriuose šachmatų kultūra dar neišsikvėpė. Pamažu atsigauna Klaipėdos šachmatininkų bendruomenė.

„Pastaruoju metu daug kas registruoja klubus, tačiau nežinau, kur jie renkasi, nes nuosavų patalpų klubai neturi. Trenerių trūksta, nes šachmatininkai nemato pers-pektyvos užsidirbti. Treneris Šiauliuose ar Panevėžyje turbūt negauna nė 1200 litų“, –svarstė A.Baltrūnas.

Dėl to nemaža dalis šachmatų meistrų pastaraisiais metais pasuko į pokerį: „Šia-me žaidime irgi reikalinga koncentracija, skaičiavimas, loginis mąstymas, tačiau pri-zai turnyruose nepalyginamai didesni nei šachmatuose.“

Tuščia federacijos kišenėFederacija neturi išteklių fi nansiškai rem-ti nei trenerių, nei perspektyvių šachma-tų žaidėjų. Kūno kultūros ir sporto rėmi-mo fondas federacijai šiems metams skyrė 100 tūkst. litų – 22 tūkst. mažiau nei pernai.

„Šachmatai – neolimpinė sporto šaka. Be to, esame išbraukti ir iš strateginių spor-to šakų sąrašo. Todėl skiriamų lėšų vos užtenka pravesti atskirų amžiaus grupių šachmatų čempionatus, išlaikyti porą eta-tų su minimaliomis algomis direktoriui ir buhalterei. O juk dar reikia išvežti ko-mandas į užsienį“, – kalbėjo federacijos vadovas.

Lietuvos šachmatininkę, moterų did-meistrę, 2011 metų Europos moterų šach-matų čempionato nugalėtoją 29 metų Vik-toriją Čmilytę A.Baltrūnas vadina feno-menu. Aukšto lygio sportininkė pinigų neprašo – išsilaiko pati.

„Anksčiau turėjome dvi sportininkes – V.Čmilytę ir Dagnę Čiukšytę, bet pastaro-ji išvyko gyventi į Angliją, nes federacija jai neskyrė deramo dėmesio ir lėšų. Ta-čiau iš to, ką gauname iš Kūno kultūros ir sporto departamento, neišgalime išlaiky-ti ne tik profesionalų, bet net vieno kito perspektyvaus žaidėjo“, – apgailestavo A.Baltrūnas.

Lietuvoje po

truputį įsisiūbuoja

diskusijos apie

visuotinius šachmatų

būrelius mokyklose ar net

privalomas pamokas.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Užsk. Nr. 307976

15min • 2013 m. kovo 22 d.20 | SportasAr skaitei 15min.lt?

Naujausias žinias rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt

15min.lt/aktualuKo reikia konservatoriams – į devintąjį

dešimtmetį įkopusio Vytauto Landsbergio,

to paties Andriaus Kubiliaus ar naujų lyderių?

www.15min.lt/s317584

15min.lt/aktualuKilus ažiotažui dėl Druskininkų mero užimtos

valstybinės žemės, Ričardas Malinauskas

prašo laikinai leisti ja naudotis

www.15min.lt/s317876

15min.lt/sportasIš „Lietuvos ryto“ atleistas

Darius Maskoliūnas:

„Vadovybės argumentai buvo juokingi“

www.15min.lt/s318332

15min.lt/žmonėsDaiva Tamošiūnaitė-Budrė

skiriasi su Dainiumi Budriu

www.15min.lt/s316503

Modestas Krukauskasm.krukauskas@15min.lt

Per savaitę tapę įžymybėmis, tačiau vargu ar savo populiarumu galintys didžiuotis. „Kvailiai“, „Lietuvos krepšinio įvaizdžio žlugdytojai“, „aborigenai“, „tikri vyrai“, „šaunuoliai“.Šių epitetų savininkais tapę 42 metų broliai dvyniai Normundas ir Nauris Maciai sugebėjo per pusdienį vienu išsišokimu sudrebinti visą Europos krepšinį.

Broliai skundžiasiPrieš gerą mėnesį priesaiką Lietuvos Respublikai davę ir mūsų šalies piliečių pasus gavę broliai Maciai kovo 7-ąją, po Eurolygos mačo Kaune, užpuolė Ma-drido „Real“ žaidėją Rudy Fernandezą ir už šį poelgį Eurolygos drausmės ko-misijos buvo diskvalifi kuoti iki gyvos galvos – jie negalės lankytis Eurolygos turnyro rungtynėse. „Žalgiriui“ už šį incidentą skirta 25 tūkst. eurų (daugiau nei 86 tūkst. litų) bauda.

„Net žudikas, atsėdėjęs 20 metų ka-lėjime, gali ramiai sugrįžti į savo mies-tą, namus, vaikščioti tomis pačiomis gatvėmis – jam niekas, išskyrus teis-mus, nedraudžia to daryti ir neatima tos teisės. Taip išeina, mes esame blo-gesni už žudikus? Juk diskvalifi kuoti iš krepšinio visam gyvenimui“, – neslėp-damas nuoskaudos „15min“ pasakojo Normundas.

Muilo burbulas?- Kokia jūsų įvykių versija? – „15min“

paklausė Normundo Macio.- Buvo tas incidentas, tačiau ne toks,

kokį išpūtė ispanai. Pripažinkime, tai labai blogai. Aš pats iki šiol šokiruotas – viskas vyko sekundės dalį ir nieko pa-daryti negalėjau. O jau po to ispanai pasistengė padaryti šou – jų žodžiais, Nauris mušė, aš kumščiais puoliau apsaugą...

Bet to nebuvo – tuoj pat mano brolį „surietė“ policija, o po to ir mane. „Eu-rosport“ išplatintoje vaizdo medžiagoje buvo aiškiai girdima, kaip Nauris šaukia, kad „brolis nekaltas“, bet kam tai tuo metu buvo svarbu... Sakau, stovėtų pen-ki Maciai, visus juos suimtų. Ir iškart – diskvalifi kacija abiems. Nei aiškinosi, nei išklausė – jokios teisybės. Sutikčiau, kad broliui skirtų metų diskvalifi kaciją ir baudą už tą kvailystę. O dabar abiems – še tau...

- Kodėl jūs atsidūrėte prie „Real“ au-tobuso? Rengėtės tam išpuoliui?

- Niekas nieko nerengė. Pro tas duris po rungtynių išeina ir „Žalgirio“ vyrai. Mes visada jų sulaukiame, pasikalba-me, pabendraujame. Dabar ėjo ispa-nai, Nauris staiga nutarė kažką pasa-kyti R.Fernandezui, o po to – viskas lyg migloje... Jis lyg bando aiškinti žai-dėjui mojuodamas, apsauginis trau-kia jo ranką, ta ranka kepšteli krepši-ninkui, o pastarasis supranta tai kaip norą muštis.

- Eurolyga jau paskelbė, kad jus abu diskvalifi kuoja visam gyvenimui. Kovo-site dėl teisės žiūrėti krepšinį arenose?

- Kas prasidėjo po šio incidento, net apsakyti sunku. Buvome pavadinti vi-sais šlykščiausiais vardais, kiti žadėjo mane ir brolį užmušti už Lietuvos krep-šinio vardo žeminimą.

Žinoma, mes kovosime – eisime į teis-mus, bandysime, jei reikės, ir Sporto ar-bitraže įrodyti, kad aš apskritai nekaltas, o Nauris pasikarščiavo, bet nesukėlė jo-kių fi zinių traumų ispanui.

- Nemaža dalis Lietuvos žmonių ir krepšinio aistruolių smerkia tokį jūsų išsišokimą. Jie teigia, kad esate neverti Lietuvos pilietybės.

- Aš ir brolis labai apgailestaujame, kad apskritai įvyko toks incidentas. Mes labai mylime Lietuvą. Ką, mes visiški kvailiai, kad gavę Lietuvos pilietybę, kenktume savo tėvynei?

Tai emocijos... Mes tikrai nesame blo-gi ir viskas buvo ne taip, kaip piešiama, tačiau norima per mus kenkti Lietuvai, Kauno „Žalgiriui“.

Suprantu, kad dalis krepšinio aistruo-lių pasipiktinę incidentu, tačiau Mask-vos CSKA, Krasnodaro „Lokomotiv“, latvių klubai mus palaiko. Jie puikiai supranta, kad tai ispanų šou. Norėčiau, kad tai suprastų ir mus smerkiantys, nes tikros tiesos „Real“ nesako.

- Kalbama, kad neva „Žalgirio“ va-dovybė siekė, kad jums būtų skirta dis-kvalifi kacija, o už tai kauniečių ekipai Eurolyga skirtų mažesnę baudą.

- Nenoriu tuo tikėti. Juk „Žalgiris“ ne verslo įmonė, kad už pinigus parduotų juos dievinančius žmones. Man sakė, kad „Žalgiris“ rašys protestą, kovos dėl mūsų. Esame pasirengę sumokėti bet kokią baudą, tačiau teisės patekti į are-nas neatsisakysime niekada. Mes jau ketiname kurti fondą „Braliukai“, ku-ris surinktų baudos dydžio sumą. Ti-kiuosi, tai padaryti mums padės visi žalgiriečių aistruoliai.

- Kaip ketinate „išvairuoti“ iš šios skan-dalingos istorijos?

- Manau, kad geriausias būdas už-baigti šią istoriją – mums pasikalbėti su R.Fernandezu. Mano brolis pasikarščia-vo, Rudy pasakė negražių žodžių apie Lietuvą. Mes sutiktume atsiprašyti jo, jis turėtų pareikšti, kad Lietuva nėra „ko-munistai“, ir tuo incidentas turėtų būti baigtas. Mes pasirengę šiam žingsniui, tačiau ar R.Fernandezas sutiks pripa-žinti savo klaidas?

Į Kauno „Žalgirio“ klubo vadovo pos-

tą grįžo Lietuvos krepšinio federaci-

jos vykdomasis direktorius Paulius

Motiejūnas, klubui jau vadovavęs

2008–2011 m. P.Motiejūnui 2009

m. pavyko įkalbinti verslininką Vla-

dimirą Romanovą išgelbėti „Žalgirį“

nuo bankroto, o dabar jis sugrįžo su

sąlyga, kad klube V.Romanovo ne-

liks nė kvapo.

P.Motiejūnas pareiškė, kad „Žalgi-

rio“ fi nansinė būklė labai bloga. Jei

nepavyks greitai rasti investuoto-

jo, klubui gresia bankrotas. Keturis

mėnesius algų negavę žaidėjai pa-

reiškė, kad jei iki kovo pabaigos ne-

gaus atlyginimų, nustos treniruotis

ir nevyks į varžybas. Kauno miesto

savivaldybės taryba vakar „Žalgi-

riui“ skyrė 2 mln. litų. Tikimasi, kad

pinigai netrukus pasieks žaidėjų

sąskaitas. 2 mln. litų – tai vieno mė-

nesio žaidėjų algų suma.

Permainos „Žalgiryje“

„Ką, mes visiški kvailiai, kad,gavę Lietuvos pilietybę, kenktume savo tėvynei? Tai emocijos.“

Broliai Maciai: mušė vienas, nubausti abu

Nauris

(kairėje) ir

Normundas Maciai

tikina, kad Eurolyga

ir „Real“ iš musės

išpūtė dramblį.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2013 m. kovo 22 d. Sportas | 21

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Lietuvos futbolo rinktinė šiandien Slovakijoje pradeda ofi cialius 2013-uosius – Csabos Laszlo treniruojama komanda pasaulio pirmenybių atrankos rungtynėse surems ietis su aikštės šeimininkų komanda. Šįkart – be veteranų Tomo Danilevičiaus ir Mariaus Stankevičiaus, bet su jaunais Martynu Dapkumi ir Fiodoru Černychu.

Kartų kaita?Kalbėdamas apie artimiausios ateities pla-nus Cs.Laszlo neišvengia formuluotės „ko-mandos jauninimas“. Esą niekas nenurašo komandos kapitono T.Danilevičiaus, ku-ris, jei išlaikys gerą formą, vasarą turėtų būti kviečiamas žaisti su Graikija. Tačiau šįsyk šansas bus suteiktas tiems puolė-jams, kurie dabar muša įvarčius klubuose – Darvydui Šernui, Tadui Labukui, Deivydui Matulevičiui.

M.Stankevičius į Slovakiją neatvyks dėl infekcijos. Komandai jis neabejotinai būtų reikalingas, nes gynybos liniją ko-šia skersvėjai: Marius Žaliūkas traumuo-tas, Arūnas Klimavičius – diskvalifi kuotas,

Valdemaras Borovskis neturi klubo, vadi-nasi, ir nežaidžia.

Į Slovakiją išvyko debiuto nacionalinėje komandoje laukiantis 20-metis M.Dapkus, F.Černychas, po traumos atsigaunantis Mar-kus Palionis, futbolo paslapčių kažkada mo-kęsis Miuncheno „Bayern“ akademijoje, iš gęstančio futbolininko pelenų Azerbaidža-ne netikėtai ėmęs kilti Mindaugas Kalonas. Pamatysime atnaujintą rinktinę.

Kartų kaita? Turbūt vis dėlto labiau „rinktinės jauninimas“ – atsargesnis, ma-žiau revoliucinis ir dažniausiai mažiau

skausmingas procesas. Cs.Laszlo renkasi nuosaikesnį kelią ir neketina jau dabar dėl ateities pergalių aukoti šio atrankos ciklo.

Akademijos vaikaiSprendimai turbūt logiški, nes futbolo revo-liucijai Lietuva kol kas tiesiog neturi žmo-giškųjų resursų.

„Nustebau, kai pakvietė. Net jei šįkart aikštėje nepasirodysiu, rankų nenulei-siu“, – teniruočių stovykloje Austrijoje prieš akistatą su slovakais įspūdžiais dali-josi M.Dapkus. Šis jaunas tauragiškis trečius

metus futbolininko duoną uždirba Izraely-je, kur atstovauja antrojo diviziono koman-dai Aukštutinio Nazareto „Hapoel“.

Pirmoji Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) kregždė. Taip apie debiutantą bus ga-lima kalbėti, jei jis pasirodys aikštėje Slo-vakijoje. Iki šiol progą sužaisti rinktinėje iš prieš šešetą metų įkurtos NFA jauniklių yra gavęs tik Romos „Lazio“ jaunimo komandos gynėjas Aurimas Vilkaitis, pernai rungty-niavęs kontrolinėje dvikovoje su armėnais.

„Pasaulinė praktika rodo, kad mūsų dar-bo rezultatai taps pastebimi praėjus dešim-čiai metų nuo įkūrimo“, – pernai teigė NFA direktorius Raimundas Statkevičius. Lieka laukti ir tikėtis, kad dar po kelerių metų rinktinei svarbūs bus daugelis akademi-jos auklėtinių.

���������������������

���������� �� ��������� ��������� � �� ������� ��������������� ��� �� ������������� ������ ����������������������� � ������������ ������ ������������������� ����� ���� ��! ��������� � ���� ���� prie Lietuvos Respublikos VRM ir Baltarusijos Respublikos valstybinis � ������������ ���#$%#���� � ����������� ������������������ ������� ������ ���� ����������� �����������

������ ����������� ���������� �������-���������������������������������������-���������������������������������������������������������������� �����������!���������� ���������� �!�!���� ����� !�������� ��������� ���"����������������� ����������!��������!��-������ #������ ����� ������� !��������� ��������-���$�����������������$�����������!�����-

��#�����������%��������������������������������&�����������%�#��'�������#������ �&�����-(��)������ ������!���������������������!�!��-������!�������������������������������$����-������!������������!�����#�������������������������*��������� �!�������� ����� ���� ������!��������!�������)�+����!����������������!�-���������,.����������!�������������!����� -

�������������������������������������"����-��������������!��������!�������������������� ����/ 0� ��� ����� �$���������%1�� ����%��������%����������2���!������� ��������!����� ����� !�������� 344563478� �)� ���-�������������������"�������������������������-���!������%�!�������)�9����������������(���7:���)��������6�;�<7=�783�������>7�<35�?78�����@)�A�����2���!���.%������!�������������������� ;�4;5�37<������>7�?<?�<57����%@)

���������� �� ��������� � �������������������������� ��� ���� ������������

�.CD

���

����

��

;�<7=�783LITAID����� ���!��������,.����������!�������������!����� �������������������������������������"������������������!��������!�������������������� ����/0���� ������$���������%1������)

������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������)

Rinktinė ties permainų slenksčiu„SMScredit.lt A lygos“ komandų rinkti-

nės tvarkaraštis iš vėžių šįkart neišmuš.

Į Slovakiją iš nacionalinio čempionato

dalyvių išvyko tik Vilniaus „Žalgirio“ gy-

nėjas G.Freidgeimas.

Lietuvos klubai būsimoms kovoms ren-

giasi įprastu režimu. Pertrauka – tai

galimybė atgauti fi zines jėgas ir išsilai-

žyti traumas. Į stadionus „SMScredit.

lt A lyga“ grįš kovo pabaigoje – Velykų

savaitgalį.

A lygoje – ramybėPernai rudenį

rungtynės

su slovakais

Vilniuje

baigėsi

kovingomis

lygiosiomis

1:1.

BFL nuotr.

Užsk. Nr. 307986

15min • 2013 m. kovo 22 d.22 | Sveikata

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Pagal vieną kurpalių sudaryta vaistų kompensavimo tvarka Lietuvoje labiausiai skriaudžia silpniausius – retomis ligomis sergančius ligonius. Išimčių valstybė nenumato net mažiesiems pacientams – vaikams. Puspenktų metukų kaunietis Vytautas yra smalsus, aktyvus, energingas ir linksmas –visai kaip jo bendraamžiai darželyje. Ta-čiau Vytautas nėra tipiškas vaikas – kūdi-kystėje jam buvo nustatyta reta medžiagų apykaitos liga – fenilketonurija.

Tai autosominiu recesyviniu būdu pa-veldima liga, kai aminorūgštis fenilalani-nas nėra tinkamai perdirbamas organizme. Fenilalanino randama visuose baltymuo-se. Būtent jų Vytautui tenka žūtbūt veng-ti, todėl vaiko racione nėra žuvies, mė-sos, kiaušinių, sūrio, kruopų, miltinių produktų. Penkerių neturintis berniukas jau žino, ką reiškia laikytis dietos. Ir taip – visą gyvenimą.

Nelauktas skambutis Fenilalanino kiekis kraujyje nuo 1975 metų tikrinamas visiems naujagimiams. Kraujo mėginys paprastai imamas antrą ar trečią naujagimio gyvenimo parą, po maitinimo motinos pienu ar kūdikių mišiniu.

Tėvyste besidžiaugiantys tėvai dažnai net užmiršta, kad jų vaikui atliktas tyrimas, galintis diagnozuoti retą ligą. Skambučio iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariš-kių klinikų Medicininės genetikos centro sulaukia vos 1 iš 9 tūkst. naujagimių tėvai.

Kauniečiai Aurelija ir Algirdas Gurskiai atsidūrė tarp pastarųjų.

Trikdo smegenų veikląŽinia apie pagranduko ligą trenkė lyg per-kūnas iš giedro dangaus, juolab kad šeima jau augino sveiką sūnų Gediminą.

Tėvus guodė tik tai, kad ankstyva fenil-ketonurijos diagnostika ir skubiai pradėtas gydymas leidžia vaikui normaliai augti ir vystytis. Gydymą būtina pradėti nedel-siant, geriausia pirmą gyvenimo mėnesį, nes dėl didelio fenilalanino kiekio kraujy-je gali prasidėti negrįžtami nervų sistemos pažeidimai, o tai lemia vidutinio ir sunkaus laipsnio protinį atsilikimą.

„Rūpestingai paisant medikų nurody-mų, kasdien sveriant suvalgomą maistą ir apskaičiuojant suvartotų baltymų kiekį, kūdikis vystosi taip, kaip kiti tokio paties amžiaus vaikai“, – pasakojo vaikų ligų gy-dytoja Kaune dirbanti A.Gurskienė.

Gardėsius kepa namieŠiandien Vytauto valgiaraščio pagrindą sudaro vaisiai ir daržovės. Kadangi orga-nizmui reikalingų baltymų berniukas ne-gauna iš kasdienių maisto produktų, šios medžiagos trūkumą jis kompensuoja ger-damas specialų receptinį aminorūgščių mišinį „Maxamaid“ – dirbtinį baltymą be fenilalanino.

Mišinį šeima vadina tiesiog „gėrimu-ku“ – tai milteliai, maišomi su vandeniu. Vytautas „gėrimuką“ vartoja 4–5 kartus

per dieną valgio metu. Saldžiai valgyti Vy-tautas gali, tačiau vaikų taip mėgstamais saldumynais lepinasi retai ir labai saikin-gai. Tiesa, mama jam paruošia namuo-se gamintų gardėsių, kuriems naudoja ne įprastus miltus iš parduotuvės, bet pirk-tus vaistinėje.

„Vaistinėje perkame specialius miltus, makaronus, kiaušinio pakaitalą, specia-lų pienuką. Iš šių produktų patys kepame duoną, pyragus ir kitus skanumynus“, – pasakojo A.Gurskienė. Į savo vaiko ligą ji žvelgia ne tiek kaip į sveikatos sutrikimą, o labiau kaip į tam tikrą gyvenimo būdą.

Priemoka pagal pigiausią produktąSergantiems fenilketonurija skirtų miltų kaina priklauso nuo šalies, kurioje produk-tas pagamintas. 0,5 kg lenkiškų miltų kai-nuoja apie 10 litų, vokiškų – 25–28 litus.

Miltai, kiaušinio pakaitalas, kai kurie makaronai yra 100 proc. kompensuojami valstybės. Nepaisant to, priemoka 500 g makaro-nų pakuotei gali svyruoti nuo 14 iki 24 litų, priklau-somai nuo gamintojo.

„Mus vis dar stebina tai, kad prie-moka skaičiuojama pagal pigesnį pro-duktą. Tai reiškia, kad pirkdami lenkiškus miltus turime primokėti 2 litus, o vokiškus –16 litų“, – lygino pašnekovė.

Lygiai ta pati kompensavimo tvarka ga-lioja ir gydymui būtinam mišiniui be feni-lalanino, kuris papildytas tirozinu, kitomis aminorūgštimis, mineralais, vitaminais, įvairiais mikroelementais.

Šiuos mišinius rekomenduoja ir išra-šo gydytojas genetikas, dietologas arba gastroenterologas.

Lietuvoje „Maxamaid“ buvo kompen-suojamas su nedidele priemoka – pacien-tas iš savo kišenės turėjo atseikėti apie 15 litų už mišinio dėžutę.

„Kadangi Vytautui jau ketveri, jam rei-kia maždaug 8 dėžučių per mėnesį. Tačiau

jam augant reikės suvartoti ir daugiau šio mišinio“, – kalbėjo Vytauto mama.

Valstybės politika – kaip vėjas papūsPadengti priemoką už sūnui būtinus pro-duktus ir vaistus Gurskiai kol kas išgali. Tačiau jiems baisu ir prisiminti praėjusių metų rugsėjį, kai atvykus išsirašyti miši-nio ir produktų teko pakloti solidžią sumą. Šeima vien Vytauto „maistui“ tą mėnesį išleido 1100 litų: 800 litų už mišinį ir apie 300 litų už specialios paskirties produktus.

„Nuo vienų metukų Vytautas geria „Maxamaid“ aminorūgščių mišinį: šlykš-taus skonio, bjauraus kvapo, tačiau vaikas

prie jo priprato. Rugsė-jį rinkoje atsirado kur kas pigesnis analogiškas miši-

nys iš Danijos „Avo-nil“, todėl automatiškai priemoka buvo skaičiuojama pagal pigesnį produktą. Mano vaikas naujo, dar kitokio skonio, mišinio niekaip neįstengė gerti, todėl pirkau įprastą mišinį „Maxamaid“ ir turėjau padengti net 98,9 litų priemoką už vieną 500 g pakuo-tę“, – prisiminė A.Gurskienė.

Kilus fenilketonurija sergančių pacientų ir jų artimųjų nepasitenkinimui, po raštiš-ko kreipimosi į Seimą, Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitas institucijas, buvo sugrą-žinta 15 litų priemoka už vieną „Maxamaid“

Vaikų gydymas – pagal

„Žmonių, kuriems diagnozuota

fenilketonurija, net nepavadinčiau

ligoniais – jie tiesiog visą gyvenimą

laikosi dietos, paversdami tai

gyvenimo būdu.

Tėvai pagrįstai nerimauja dėl

aminorūgščių mišinio ir specialių maisto

produktų kompensavimo tvarkos.

Vaikui juk nepasakysi, kad atsirado nau-

jas pigesnis produktas, todėl nuo šiol

reikės vartoti jį. Ką gerti, turėtų apsi-

spręsti pats vaikas – pagal mišinio skonį,

įpročius, o ne tėvų piniginę. Pasaulyje

iš esmės nežinau pavyzdžio, kad paci-

entams tektų primokėti už aminorūgš-

čių mišinius. Paprastai tai yra visiškai

valstybės kompensuojama. O Lietuvo-

je aminorūgščių mišiniams taikomos

bendros kompensavimo taisyklės.

Lygiai tas pats galioja ir specialiems

maisto produktams, kuriuose mažai

baltymų – miltams, makaronams ir pan.

Valstybė kompensuoja tam tikrą visų

šių produktų kainos dalį: makaronai,

miltai, pieno milteliai „sumetami į

bendrą katilą“ ir priemoka nustatoma

pagal pigiausią produktą, nors būtų

logiškiau pirmiausia suskirstyti

produktus į atskiras grupes ir tik

tada nustatyti priemokos kiekvienam

iš jų dydį.“

Dieta – visą gyvenimą

Loreta Cimbalistienė, profesorė, gydytoja genetikė

Dėl didelio fenilalanino kiekio kraujyje gali prasidėti

negrįžtami nervų sistemos pažeidimai.

<< Fenilalaninas

Puspenktų metų Vytautas

nuo kūdikystės turi laikytis

griežtos dietos – nevalgyti

žuvies, mėsos, kiaušinių, sūrio,

kruopų, miltinių produktų.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2013 m. kovo 22 d.

mišinio dėžutę. Tačiau tai – viso labo suta-pimas, o ne valstybės pastangos – nuolaidas mišiniui kurį laiką nusprendė taikyti patys produkto gamintojai.

„Girdėjome, ši akcija truks tik iki gegužės. Neįsivaizduoju, ką reikės toliau daryti. Bėda ta, kad valstybėje nėra logiškos vaistų kom-pensavimo politikos. Pavyzdžiui, taupant valstybės lėšas, aminorūgščių mišiniams kompensacija, sulaukusiems 18 metų, buvo panaikinta, o po metų – vėl grąžinta.

Invalidumo išmoką valstybė taip pat pa-naikino, nors anksčiau medžiagų apykai-tos ligomis sergantiems žmonėms buvo nustatoma lengva negalia ir skiriama 360 litų per mėnesį. Šios išmokos užteko kom-pensuojamų vaistų priemokoms padeng-ti. Tačiau neliko nei negalios išmokos, nei vaistų kompensacijos... Apie šimtas vaikų paliekami likimo valiai, o jų sveikata kuo toliau, tuo labiau priklauso nuo tėvų at-lyginimo“, – į pokalbį įsiterpė A.Gurskis.

„Neįtikėtina tai, kad mums būtinas ami-norūgščių mišinys priskiriamas ne prie kompensuojamų vaistų sąrašo, o prie medicinos pagalbos priemonių grupės – kaip sauskelnės, tvarsčiai, marlė, įklotai ir t.t. Juk cukriniu diabetu sergantiems žmonėms skirtam insulinui priemokos nėra. Fenilketonurijos atveju aminorūgš-čių mišinys yra kaip insulinas“, – tikino A.Gurskienė.

Nuolat stebimi kraujo rodikliaiVytauto mitybą būtina labai griežtai kont-roliuoti. Ar tinkamai laikomasi mitybos režimo, parodo fenilalanino kiekio krau-jyje tyrimas.

„Visos mamos išmoksta paimti krau-jo – kas du tris mėnesius siunčiame mė-ginius į Santariškes. Kruopščiai stebime fenilalanino kiekį kraujyje ir pagal rodi-klius koreguojame mitybą“, – pasakojo A.Gurskienė.

„Tačiau svyravimus jau pastebime ir pli-ka akimi: jei fenilalanino padaugėja, vai-kas iškart tampa piktas, irzlus, hiperakty-vus, sunku susikalbėti“, – patirtimi dalijosi A.Gurskis.

Vytautas kartais slapčia sušlamščia vieną kitą saldainį, tačiau iš esmės klauso tėvų ir netinkamu maistu nepiktnaudžiauja.

Darželyje jam ruošiamas maistas tik iš specialių produktų, kuriuos perka pati A.Gurskienė.

Sveikata | 23

Prieš ketverius metus į populiariau-sių prekių viršūnę išsiveržęs „Dauman-tų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ neuž-leidžia lyderio pozicijų ir iki šiol yra pa-mėgtų ir perkamiausių prekių krepšely-je. Vartotojų pripažinimą pelnęs padažas nugalėtoju paskelbtas įvertinus vartoji-mą atspindinčius duomenis – keturių di-džiausių prekybos tinklų pardavimų re-zultatus 66 prekių kategorijose.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ren-giamame „Populiariausios prekės 2012“ kon-kurse „Daumantų“ pomidorų padažas „Tra-dicinis“ tapo nugalėtoju pomidorų pada-žų kategorijoje. Vartotojai mėgsta šį gaminį, pasitiki „Daumantų“ pagardų gamintojais ir parduotuvių lentynose mielai renkasi lietu-višką produktą.

PASITIKĖJIMĄ PELNO KOKYBIŠKI PRODUKTAI„Mums malonu, kad pirkėjai palankiai

vertina ir renkasi mūsų pomidorų padažą. Gerbdami jų pasirinkimą ir lojalumą nesi-naudojame populiariausios prekės vardu ir nedidiname šio produkto kainos“, – sako lie-tuviško kapitalo bendrovės vadovas Saulius Grinkevičius. Tačiau ne medaliai daro pada-žą skanų ir mėgstamą. „Daumantų“ pagardų gamintojai daug dėmesio skiria ne tik pro-duktų skoniui, bet ir jų kokybei bei maisto saugai. Gamintojai nuolat tobulina pagardų receptūras, kuria naujus pagardus ir daug dėmesio skiria maisto saugai. 2012 metais

bendrovė už sveikatai palankių ir ekologiš-kų produktų gamybą bei dėmesį produktų kokybei ir maisto saugai pripažinta „Inova-tyviausia įmone“ Lietuvoje.

SĖKMĘ GARANTUOJANTIS INGREDIENTAS Originalios populiariausio pomidorų pa-

dažo „Daumantų tradicinis“ receptūros kū-rėjas yra UAB „Vesiga" inovacijų ir kokybės technologas Algis Kairys. Pasak pagardų kū-

rėjo, svarbiausia gaminant pagardus paisyti geriausių padažų gaminimo tradicijų, išsau-goti kuo natūralesnį pomidorų skonį, kvapą, spalvą. Jau dvidešimtmetį naujus pagardus kuriantis technologas sako, kad reikia mylė-ti patį kūrybos ir gamybos procesą. Nes nuo produkto sugalvojimo, pirmos išvirtos parti-jos iki pelnytos pirkėjų pagarbos – ilgas ke-lias, kurį nueiti kartais užtrunka net kelerius metus. Ir nė viename etape negalima nusi-vilti. „Tikėjimas produkto sėkme – vienas iš svarbiausių ingredientų, kurio niekada nera-site ant etiketės“, – sako Algis Kairys.

PRODUKTO ĮVERTINIMAIPomidorų padažas „Tradicinis“ į rinką iš-

keliavo 2000 metais. Po trejų metų buvo ap-dovanotas konkurse „Lietuvos Metų gaminys 2003“. 2010 metais Lietuvos prekybos įmo-nių asociacijos konkurse pirmą kartą buvo paskelbtas „Populiariausia preke 2009“. To-kios pačios sėkmės pomidorų padažas su-laukia jau ketvirtus metus iš eilės. Iš viso per metus pagaminama daugiau kaip 750 tonų „Tradicinio“ pomidorų padažo. 100 gramų „Daumantų tradicinio“ padažo pagaminti su-naudojama 1,48 kg pomidorų. Per ketverius metus „Daumantų“ pagardų gamintojai pa-gamino 6 mln. 462 tūkstančius 882 indelius (500 gramų) pomidorų padažo „Tradicinis“.

Produktas eksportuojamas ir į Didžiąją Britaniją. „Daumantų“ padažas „Tradicinis" idealiai tinka įvairių patiekalų gardinimui, karštų padažų gaminimui, mėsos ir daržo-vių troškinių bei sriubų skaninimui.

VERTINA LIETUVIŠKAS PREKES„Litexpo“ konferencijų centre vykusioje

konkurso apdovanojimų ceremonijoje pa-aiškėjo, kad populiariausios maisto prekės Lietuvoje yra lietuviški maisto produktai, o pirkdami higienos prekes ir alkoholį, gy-ventojai dažniau renkasi užsienio gaminto-jų produkciją.

Iš viso populiariausių prekių krepšelyje yra 43 maisto prekės, iš kurių net 29 yra lie-tuviškos. Šiemet konkurso dalyviai iš viso bu-vo suskirstyti į 66 kategorijas, kurių nugalė-tojai išrinkti pagal tai, kiek kokių prekių bu-vo parduota 2012 metais mažmeninės pre-kybos tinkluose: „Maxima LT“, „Rimi Lietuva“, „Palink“ ir „Norfos mažmena“.

„Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ neužleidžia vietos pirkėjų krepšelyje

„Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ apdovanojimą pelnė jau

ketvirtus metus iš eilės. Nuo pripažinimo „Populiariausia preke“ iš fabriko iškeliavo  

6 mln. 462 tūkstančiai 882 indeliai vartotojų pamėgto padažo.

 „Daumantų“ pagardų kūrėjas, inovacijų ir kokybės technologas

Algis Kairys sako, kad svarbiausia mylėti tai, ką darai, ir tikėti sėkme.

tėvų kišenės dydįSusitaikyti su genetine vaiko liga, bent iš

pradžių, nėra lengva. Specialistai pastebi,

kad tėvus dažnai graužia kaltė ir pyktis,

o šios emocijos paveikia ir vaikus.

A.Gurskienė sako, kad svarbiausia –

neužsisklęsti ir nelikti vienam: „Esu

gydytoja, tačiau tol, kol nepabendravau

su šia liga sergančiais žmonėmis,

nepamačiau, kad jie sveiki ir niekuo

nesiskiria nuo bendraamžių, nepatikėjau,

kad mano vaikui viskas bus gerai.

Todėl siūlyčiau kuo greičiau jungtis

prie bendruomenių ir pasidalyti savo

rūpesčiais – iškart palengvėja.“

Gurskiai prie asociacijos „Dalia“,

vienijančios šeimas, kurių vaikai serga

fenilketonurija, prisijungė, kai Vytautui

buvo vos keturi mėnesiai.

Medicininės genetikos centro

duomenimis, nuo 1975 metų Lietuvoje

fenilketonurija diagnozuota 170

žmonėms.

Pagal ES rekomendacijas, prie retų

priskiriamos ligos, kuriomis serga ne

daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių.

Yra žinoma apie 6–8 tūkst. retų ligų,

jos paveikia maždaug 30 mln. žmonių

ES šalyse.

Gelbsti likimo broliai

15min • 2013 m. kovo 22 d.24 | Skelbimai

VILNIUS KAUNAS NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2013 m. kovo 22 d.26 | Laisvalaikis

Avinas. Atviriau ir laisviau rodysite jausmus, o įsižiebę jausmai liepsnos karštai, bet greitai ges. Nenusiminkite – prisiminimai šildys ilgai, neleisdami likti abejingiems.

Jautis. Rinkitės: ar tapti jausmų belaisviais, ar ištrūkti iš gniaužtų, kurie trukdo duoti ir imti meilę. Laimė šypsosis tiems, kas ras pusiausvyrą ir ramybę savyje.

Dvyniai. Į galvą netikėtai šovusiomis idėjomis pasinaudokite darbe ar namie, nelaukdami geresnių laikų ir nesvarstydami visų „už“ ir „prieš“. Vertinga yra viskas, kas vyksta dabar.

Vėžys. Kitiems gali tapti nuobodu ilgai šildytis prie vos rusenančio užkurto jūsų židinio. Dabar reikalingos tikros liepsnos, žadinančios aistrą mylėti ir gyventi.

Liūtas. Jausmai bus vartai į platesnius pasaulius, padedančius pažinti save. O likę prie pelenų krūvos supraskite, kad karčios patirtys bus tikra apsauga ateities pergalėse.

Mergelė. Dabar kiekviena diena jums padeda augti. „Aš“ pamažu tampa šimtus kartų svarbiau už „mes“. Tačiau privalote rasti dalykų, kurie jus vienija su kitais, o ne skiria.

Svarstyklės. Dabar jums sunku rasti tinkamą būdą rodyti jausmus ir sulaukti trokštamo atsako. Vis dėlto nesiliaukite ieškoję. Teisingą sprendimą rasite pasiklausę, ką kiti apie jus kalba.

Skorpionas. Nesvarstydami, ką apie jūsų elgesį galvoja kolegos, galite ne tik daug pasiekti, bet ir įgyti priešų. Bėda ta, kad kol kas nepavyks užglaistyti aštrių santykių kampų.

Šaulys. Išsiruošę ieškoti malonumų, jausitės lyg devintame danguje juos radę, ir lyg tikrame pragare – juos praradę. Verčiau praturtinkite aplinką savo kūrybos rezultatais.

Ožiaragis. Nersitės iš kailio, kad įtiktumėte šeimos nariams, o jie nesupras jūsų. Tik nepulkite kasti karo kirvių. Šaltas ir racionalus protas, esant tokiai situacijai, bus tikras ramstis.

Vandenis. Tiesmukumas reiškiant jausmus ir bendraujant bus jūsų priešas ir pagalbininkas. Net sudėtingose situacijose stenkitės būti su šypsena lūpose.

Žuvys. Atidžiai pasvarstykite, kiek galite, o ne kiek norite išleisti. Ieškokite būdų, padėsiančių atskleisti jūsų gebėjimus, padidinti pajamas ir sustiprinti jūsų savivertę.

Horoskopai

Kiekvienos dienos horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Bruceliozė. Apavas. Abeba. Nemo.

Maras. Smetona. Ag. Lasas. Rumunė.

Ske. Loterija. Id. Isa. Takas. Modena.

Zagrebas. Mirinas. Asamas. Makaka. Das. Raval. Sirės.

Guma. Asyro. Nos. Karosas. Sak.

Bramanizmas. Ubas. Saikin. Cera. Agraro.

Kebas. Rikės. Las. Tenas. Li. Laba.

Srokas. Ga. Azimutas. Dur. Emes. Amo. Tur.

Asas. Anonimas. Penėjo. Aras. Gama.

Adomas. Vo. Avys. Akin. Sara.

Segedas. Lok.

ANTRACITAS

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. kovo 22 d. Laisvalaikis | 27

Jeigu susipažinote su gražia mergina, nesakykite, kad jūs jos nevertas. Tegul tai jai bus staigmena.

Kauno gatvių duobės tapo atsitiktinių lytinių santykių maršrutiniame autobuse priežastimi.

Mažasis Jonukas vaikystėje neturėjo plastmasinių antyčių, todėl maudydavosi su šaldyta višta.

Poliklinikoje:– Pasiruoškite blogiausiam! – Aš mirsiu? – Ne, pirmadienį – į darbą!

Anekdotai

Vidutinis

Labai lengvas

Sudoku

Dviejų Lietuvos dailės

klasikų parodų atidarymas

18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos

dvi parodos, atskleidžiančios tapytojos Marijos

Teresės Rožanskaitės (1933–2007) ir skulptoriaus

Stanislovo Kuzmos (1947–2012) kūrybinio palikimo

sluoksnius. Parodoje „Skulptūra+5425 dienos“ –

trys intriguojantys pasakojimai apie S.Kuzmą, o

parodoje „Rentgenogramos“ eksponuojami

M.T.Rožanskaitės asambliažai, tapyba, piešiniai.

Kauno roko grupės

„Mountainside“ koncertas

Naują koncertinį sezoną „Mountainside“ pradės

klube „Džem‘Pub“ kartu su Vilniaus grupe „Spira-

lė“. Nors pastaraisiais metais „Mountainside“ ger-

bėjų nedžiugino dažnais koncertais, tuščiai laiko

ji neleido. Po kūrybinių atostogų muzikantai vėl

intensyviai repetuoja ir kuria naujas dainas. Taip

pat ruošiasi naujo albumo pristatymui, kuris tu-

rėtų įvykti iki vasaros. Koncerto pradžia – 22 val.

I.Narkutės albumo „Vienas“

pristatymo koncertas

Dešimt metų dainas kurianti Ieva Narkutė iki fi lmo

„Tadas Blinda. Pradžia“, kuriame nuskambėjo jos

kūrinys „Raudoni vakarai“, buvo žinoma tik siau-

ram dainuojamosios poezijos gerbėjų ratui. Nuo

šiol gražiausias staiga išpopuliarėjusios I.Narkutės

dainas bus galima rasti vienoje vietoje: netrukus

pasirodys debiutinis albumas „Vienas“. I.Narkutės

koncertas – 17 val. Klaipėdos koncertų salėje

Pavasario lygiadienio šventė

„Žymės“

Vilniaus etninės kultūros centras nuo 19 val. kvie-

čia burtis Šventaragio slėnyje ir uždegti pavasario

lygiadienio ugnį – „Deivės Paukštės Laimos“ pėdu-

tes. Muzikuos folkloro ansambliai, dūdmaišiais gros

Gvidas Kovėra ir Vytautas Linkevičius, būgnais ir

jūros akmenėliais improvizuos Vilniaus jaunimas,

su ugnimi šoks Vilniaus ugnies šokėjai. 20 val. –

eitynės į Kalnų parko Stalo kalną.

S.Kuzmos dirbtuvė. Organizatorių nuotr. T.Urbelionio/BFL nuotr.

A.Ufarto/BFL nuotr. R.Grizicko/BFL nuotr.

Vilnius Kaunas

Klaipėda Vilnius

Kovo 22 d. Kovo 22 d.

Kovo 23 d. Kovo 23 d.

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienis bus saulėtas, bet vėjuotas. Temperatūra – 2–7 laipsniai šalčio.

Naktį į šeštadienį vietomis gali būti iki 20, dieną – 1–6 laipsniai šalčio.

Sekmadienį šaltis kiek atlėgs, vietomis pasnigs. Kitos savaitės pradžioje

prognozuojamas kelių laipsnių šaltis ir nedidelis sniegas.

03-23 d.

-15 / -4 -13 / -3 -12 / -2 -18 / -3

03-24 d.

-12 / -5 -9 / -2 -9 / 0 -13 / -4

03-23 d.

-16 / -3 -16 / -3 -13 / -3 -13 / -3

03-24 d.

-9 / -2 -9 / -2 -9 / -2 -9 / -2

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

-5

-6

-6

-5

Kaunas

-4

Alytus

-4

Klaipėda

-3

VėjasŠiaurės rytų

7–17 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė -4Marijampolė

naa

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei

simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo

būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Orai

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Muzikalių studentų prieš 35 metus suburta „Studija“ tapo ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančia grupe. Tačiau scenos veteranai dar turi parako ir nežada sudėti instrumentų. „Mes dar jaunuoliai. Tik patyrę“, – šmaikštauja jie.

Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

1978-ieji, lapkritis. Nuo to meto, kai buvo surengtas pirmasis „Studijos“ koncertas, nutekėjo daug vandens. Keitėsi grupės vo-kalistės, bet vyrai vienas kitam liko ištiki-mi. Prie „Studijos“ senbuvių kiek vėliau prisijungė tik būgnininkas Valdas Galdikas, o Steponas Januška, Gintautas Litinskas, Raimondas Jonutis ir Virginijus Pažemec-kas kartu muzikuoja jau 35-erius metus.

Užgrūdinti, žinantys savo vertę, nesiblaš-kantys, nepastumdomi, atviri naujovėms –tokie šiandien „Studijos“ vyrai, neseniai į savo gretas įsileidę naujokę – vokalistę Editą Bodrovaitę.

Scenos veteranai neseniai pradėjo jubi-liejinių koncertų turą per Lietuvą, o lap-kričio 9-ąją Klaipėdos „Švyturio“ arenoje surengs didįjį pasirodymą.

Gražią asmeninę sukaktį – 55-ąjį gim-tadienį – šį mėnesį paminėjo ir muzi-

kos grupės siela S.Januška.

Su „15min“ skaitytojais jis dalijasi min-timis apie „Studijos“ pradžią, kolegas, šou verslą, rekordus ir nesąmonių nesąmones.

Apie pradžią „Pradžia buvo labai paprasta. Sakyčiau, standartinė. Daugelis prisimena savo stu-dentiškus metus – nevaržomas polėkis, entuziazmas, siekis viską daryti kitaip, pa-keisti pasaulį. Mes nekreipėme dėmesio į aplinką, į draudimus, darėme taip, kaip patys norėjome. Ta prasme buvome pa-lyginti laisvi.

Visi mokėmės vienoje tuometinės Lietu-vos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Estradinės muzikos katedroje. Buvome tik pirmame kurse, bet jau turė-jome daugybę idėjų. Viena jų – groti kartu. Paruošėme programą. Manėme, bent šo-kiams ji tiks – tuo metu negalvojome apie tolimą ateitį, apie perspektyvas. Norėjo-me tiesiog būti kartu ir groti. Studentiški vakarai, festivaliai buvo ta vieta, kur mes jautėmės geriausiai.

Kada atsirado „Studijos“ vardas, jau sun-ku pasakyti. Reikėtų paieškoti archyvuo-

se. Tikriausiai tai buvo 1985–1986 metai.

Yra kelios dainos, kurios va-dinamos mūsų vizi-tinėmis kortelėmis. Mes su jomis vis ta-

patinami. Tai – „Daina draugams“, „Geležinė

meilė“, „Vaikystė“, „Spin-dulys“. Lyg ir norėtume jų

per koncertus nebeatlik-ti, ką nors kita daryti,

bet nuo savo praei-ties juk nenusi-

gręši. Kokia ji yra – tokia.“

Apie kompromisus„Su grupės nariais kartu praleidžiame kur kas daugiau laiko nei su savo šeimomis. Matyt, psichologai jau turėtų tyrinėti tokį fenomeną, kaip šitiek metų žmonės suge-ba išbūti kartu.

Žinoma, pirmiausia mus vienija muzika. Svarbūs ir kiti dalykai – charakterių suderi-namumas, gebėjimas rasti kompromisus. Šiandien, galima sakyti, esame tikri kom-promiso meistrai. Manome, kad esame su-kaupę tokią patirtį, kuri leidžia į daug ką žiūrėti atlaidžiai.“

Apie vokalistes„Kol studijavome, mūsų grupę sudarė tik vyrai. Kartais į vieną kitą koncertą su mu-mis vykdavo ir vokalistės, tačiau jų nega-lima vadinti tikrosiomis grupės narėmis. Prie „Studijos“ buvo prisijungusi jau am-žinąjį atilsį Lauma Dūnienė, vėliau – Dia-na Petrošienė. Abi jos buvo puikios dai-nininkės, dalyvaudavo „Vilniaus bokštų“ konkursuose.

Pirmoji moteris, tapusi nuolatine grupės nare, buvo Irena Starošaitė, netrukus pri-sijungė ir Vilma Martišiūtė. Jos abi dainavo „Studijoje“, kol I.Starošaitė pasirinko soli-nę karjerą. Vėliau dainininkės vis keitėsi. Kurį laiką grupėje buvo Larisa Čekasina, tačiau ji išvyko gyventi į Vokietiją. Su „Stu-dija“ dainavo ir Rūta Ščiogolevaitė. Ją pa-keitė Kristina Jatautaitė, grupėje ji išbuvo

beveik šešerius metus. Neseniai su ja atsi-sveikinome ir mūsų gretas papildė Edita.“

Apie šou verslą „Dabar jau galime pasirinkti, kur mums da-lyvauti, o kur – ne. Karti patirtis tik patvir-tino, kad neverta prasidėti su žemo lygio renginiais. Buvo tokia LNK laida – Nacio-nalinė muzikos lyga. Spjaudomės iki šiol, kad ten dalyvavome, nes tokio absurdo dar nebuvome matę. Nesąmonių nesąmo-nė. Laidos režisieriai bandė sujungti nesu-derinamus dalykus ir iš to padaryti šou.

Vieną sezoną dalyvavau „Žvaigždžių du-etuose“ ir man to pakako. Gaila tų artistų, kurie, užuot dirbę pagrindinį savo darbą, pavirsta klounais.“

Apie rekordus„Studija“ – ne tik ilgiausiai gyvuojanti Lie-tuvos grupė, kurios branduolys išliko nepa-kitęs. Esame pasiekę ir dar vieną rekordą – 1997 metais Palangoje surengėme ilgiausią koncertą. „Laukinių Vakarų salūne“ kon-certavome net 17 valandų, sugrojome 219 dainų. Nė vienas žiūrovas nesugebėjo su mumis išbūti visą koncertą.

Buvome pasirengę dar ilgiau groti, ta-čiau rekordui tų 17 valandų pakako. Pama-nėme, kad jei kas pasiryš pagerinti mūsų rekordą, mes ryšimės dar vienam iššūkiui. Bet kol kas to neprireikė – rekordas vis dar nepagerintas.“

Apie linksmybes „Per tuos 35-erius metus buvo visko. Į kon-certus kartais atvažiuodavome ir batus pa-miršę, ir rūbus, ir pusę aparatūros. Būgni-ninkui yra tekę bėgti į mišką lazdelių išsi-laužti. Ne kartą per koncertus yra dingusi elektra. Tada tekdavo išsitraukti akustinę gitarą, akordeoną, būgnelius.

Iki šiol prisimename koncertą Bulgari-joje, kai visus grupės narius staiga apėmė nevaldomo juoko priepuolis. Niekaip ne-galėjome liautis, tad teko groti nusisukus nuo publikos.

Kartą Arūnas Valinskas mus pakvietė į poledinę žūklę. Pakeliui užsukome į Kauną. Čia vienas muzikantas nusipirko minkštų baldų komplektą. Susitempėme tuos bal-dus ant ežero. Sėdim foteliukuose, žvejo-jam. Daug juoko buvo.“

28 | Sukaktis

„Turime nemažai ilgaamžių grupių –

„Rondo“, „Vairas“, retkarčiais proginius

koncertus surengia „Nerija“. Tačiau

šių grupių sudėtis ne kartą keitėsi,

o „Studijoje“ – vis tie patys žmonės.

Įdomu tai, kad S.Januška daug dėmesio

skiria ir savo asmeninei karjerai, tačiau

„Studijai“ tai niekada netrukdė. Ši grupė

yra sukūrusi nemažai superhitų, kurie ir

šiandien nepraranda populiarumo –

girdime juos ir per radiją, ir per

televiziją.“

Išskirtinė grupė

Jonas Vilimas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius

BFL nuotr.

„Studija“ Scenos veteranai – patyrę jaunuoliai

As

me

nin

io a

rch

. nu

otr

.Daugiau naujienų iš

pramogų pasaulio rasite

nuskaitę šį kodą

žmonės24.lt

S.Januška vieną sezoną

dalyvavo televizijos

laidoje „Žvaigždžių

duetai“, bet daugiau

to nebenori.

„15min“ nuotr.