Kultūra

Aukštų vyriškų balsų pionieriaiUždainavus kontratenorams V.Gerasimovui ir A.Bagdonavičiui, publika neretai nustemba – jų neįprastai aukšti balsai tinkami atlikti ne tik vyriškus, bet ir moteriškus vaidmenis. Nors dainininkai prisipažįsta sulaukiantys skeptiškų vertinimų, abu ryžtingai siekia pralaužti ledus jų balsams tinkamam repertuarui.

18-19 psl.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.11 (1292) • 2013 m. kovo 29 d.

Bažnyčios karysVeprių miestelis turi ne tik Kristaus kančių kelią, bet ir tikrą bažnyčios karį R.P.Šaulį.

3–6 psl.Astaa Cibienė

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

.

Visuomenė

Stipresnės už visas nelaimesVilnietė R.Kovaliūnienė galėtų rašyti nepritekliaus, nedarbo, ligų, nesėkmių ir skyrybų išgyvenimo vadovėlį. Moteris laukia šventų Velykų, bet stengiasi negalvoti, kaip jas švęs. Atkakli motina savo tris dukras moko vertinti tokius mažus džiaugsmus, kaip ežeras ir ledai karštą vasaros dieną, bei padeda tiems, kurie gyvena dar blogiau.

8 psl.J.

Ka

lin

sk

o n

uo

tr.

Tyrimas

Ori senatvė alkanam nerūpi

Pasirūpinti savo ateitimi gali tik tie, kuriems dabar nereikia skaičiuoti kiekvieno cento. Todėl senatvei taupo mažai šalies gyventojų, nors papildomas investavimas yra realiausias geresnės senatvės garantas.

12-13 psl.

Sportas

LKL eksperimentaiLietuvos krepšinio lygos sezonas artėja prie fi nišo. Šiemet čempionate šiltnamio sąlygos buvo sudarytos superklubams – Kauno „Žalgiriui“ bei Vilniaus „Lietuvos rytui“. „15min“ aiškinasi, ar šis eksperimentas pasiteisino.

16 psl.

Velykos

Mažo margučio galia

Gyvybės ir atsinaujinimo simbolis –margutis – įkvepia ir menininkus, ir kolekcininkus. „Kai pamatau kokį įdomesnį margutį, net rankos nutirpsta“, – prisipažino klaipėdietė D.Dambrauskienė.

23 psl.

BF

L n

uo

tr.

A.K

rip

ait

ės

nu

otr

.

I.Gelūno nuotr.

Jis pasiryžęs sukaupti milijoną ir pasiekti pačią Vokietijos kanclerę, kad tik bažnyčios varpai skambėtų kaip anksčiau.

15min • 2013 m. kovo 29 d.2 | Politika

Ar dabar laikas Lietuvai veržtis į euro zoną?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis pavaduotojasr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėVyr. redaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Savaitės manija

Euras

15min.lt apklausa

Geriau palaukti, nes euro zoną

krečia nesibaigiančios krizės

(10286) 40 proc.

Euro iš viso nereikia, nes vėliau

galime prarasti ir nepriklausomybę

(9279) 36 proc.

Eurą reikia įsivesti kuo greičiau –

tapsime fi nansiškai saugesni

(2668) 10 proc.

Nėra skirtumo, kada įsivesti eurą,

nes litas ir taip su juo susietas

(3722) 14 proc.

Pagiringa euro iliuzijaKokia buvo jūsų pirmoji mintis, kai pirmadienio rytą išgirdote fi nansų ministro R.Šadžiaus postringavi-mus, kad, norint išvengti kelių centų nuostolių dėl litų keitimo į eurus ir atgal, reikia trūks plyš įsivesti eurą? Variantas – ministrui nelabai gerai su galva.

Po ypač audringai praleisto savaitgalio pirmadie-niais taip nutinka.

Kipre uždaryti bankai. Viena Kipro galva blaš-kosi po Maskvą, kitos – tarp Briuselio ir Nikosijos. Meldžia milijardų. O Vyriausybė, lyg medituoda-ma dzeno vienuolyne, įkuria šešias darbo grupes. Įkišti Lietuvą į zoną su euro iliuzija.

Kaip būtume pavadinę ministrą, kuris, tik įsive-dus „vagnorkes“, būtų pareiškęs, jog po poros metų grįšim į rublio zoną? Matyt, nelabai gražiai. Kaip pavadinti R.Šadžių, kuris sakė, kad „Graikijos ir Ki-pro pavyzdžiai rodo, jog ES pajėgi išspręsti fi nan-sines problemas, kurios neišjudina euro pamatų“?

Rublio zonos problemos tada, palyginti su euro zonos padėtimi dabar, nebuvo jau tokios didelės.

Kiek Estijai kainavo Graikijos krizė? Per šimtą mi-lijonų eurų. Kur lekia Vyriausybė? Nespėjusi sušelp-ti Graikijos ir Kipro, Lietuva žūtbūt nori sudeginti atliekamą milijardą ant Italijos ar Ispanijos aukuro?

Bet tada taip ir pasakykim: 17 euro zonos šalių ištiko neganda, todėl mes, būdami ne visai sveiko proto, norime su jomis pasidalyti tuo, ką turime. Aiškinti taip, kaip aiškina R.Šadžius, reiškia pūsti rožinę miglą tautai į akis. Kuo remiasi euro iliuzija?

Kad euro zona kažkada galbūt bus puiki pinigų sąjunga. Bet kol kas ji tokia nėra. Ir neatrodo, kad būtų 2015 metais. Lietuva veržiasi į rūmus, kurių fasadas dar tviska, bet pro kiaurą stogą šviečia dan-gus. Ar protinga keisti ankštą, bet tvarkingą lito tro-bą į griuvėsius, tegu ir didingų rūmų?

Euras buvo utopinis projektas. Kaip ir daug kas ES. Euro konstruktoriai, kaip ir komunizmo kūrė-jai, rėmėsi iliuzija, kad bus „iš kiekvieno pagal iš-gales, kiekvienam – pagal poreikius“.

Nors Vokietija dirba daug efektyviau nei Graikija ar Kipras, įstoję į euro zoną, graikai ir kipriečiai, ir ne tik jie, nusprendė, kad jiems nebūtina dirbti kaip vo-kiečiams, nes jie ir taip pasmerkti vis daugiau gauti.

Po metų dar nematyti, kad Vokietijos ir Graikijos produktyvumas skiriasi. Po trejų metų irgi galima to nepastebėti. Bet po dešimties ir aklam tampa aiš-ku: skirtumas – milžiniškas. Tada ateina pagirios.

Mažiau dirbančiai šaliai lieka viena išeitis – vidi-nė devalvacija. Algų ir biudžeto karpymas, masinis nedarbas. Daugiau dirbančiai valstybei – gelbėti mažiau dirbančią. Ši pasaka – be galo.

Ar tai reiškia, kad Lietuva neturi siekti atitikti Mastrichto kriterijų?

Priešingai. Privalu siekti tik 3 proc. biudžeto de-fi cito ir mažos infl iacijos. Ir nesvarbu, bus euras ar ne. Pasirengimui stoti į euro zoną – taip! Jei kartais ten nugalėtų protas. Bet žūtbūt įsivesti byrantį eurą?

Tas pats, kas skristi į Fukušimą, žinant, kad vos įėjus į viešbutį, miestą nušluos cunamis, o kokie 6 atominiai reaktoriai suskilinės kaip velykiniai kiaušiniai. Galite rasti šimtą argumentų už tokią kelionę, vis tiek visi pirštą prie smilkinio sukios.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Ar protinga keisti ankštą, bet tvarkingą lito trobą į griuvėsius, tegu ir rūmų?

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Prezidentė D.Grybauskaitė

ir premjeras A.Butkevičius

laiku išsiruošė

į euro medžioklę.

Lietuva į euro zoną tikriausiai bus priimta išskėstomis

rankomis – juk retai būna, kad kas nors veržtųsi į skęstantį

laivą, o ne bėgtų iš jo.

Rimo Valeikio pieš.

Apklausoje

dalyvavo

25955

žmonės

40PROC.

14PROC.

10PROC.

36PROC.

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Velykų rytą Vepriuose (Ukmergės raj.) varpai gaus ne iš Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčios bokšto, o iš šventoriaus, kuriame jie laikinai įkurdinti. Į bokštą varpai tilptų ir dabar, bet skambesys, sudarantis garsų gamą „Salve Regina“, nesklistų 15 km spinduliu, kaip anksčiau.

Kristaus kančių keliu garsėjančiuose Ve-priuose – aukų rinkimo vajus. 100 tūkst. litų naujiems varpams parūpinęs 71 metų Romas Petras Šaulys dabar kaupia milijo-ną bažnyčios bokšto paaukštinimui. Dėl to vepriškis pasišovė prisibelsti net iki Vo-kietijos kanclerės Angelos Merkel. Sako: ką jos protėviai per karą susprogdino, lai dabar atstato.

Eina kaip buldozeris Kai kiek daugiau nei prieš šimtą metų buvo pastatyta mūrinė Veprių bažnyčia, iškilo ir 40 m aukščio varpinė su trimis varpais. Tačiau jie skambėjo tik iki 1944-ųjų lie-pos – besitraukdamas vermachtas bokštą susprogdino. Į šipulius subyrėjo ir varpai.

„Žmonės ant kelių maldavo to nedaryti. Galų gale prašė leisti bent varpus išsikelti. Bet vokiečiai skubėjo ir nieko nepaisė. Bai-sus nežmoniškumas“, – piktinosi visuome-ninės organizacijos „SOS–Vepriuose“ direk-torius R.P.Šaulys. Po karo vepriškiai bokštą atstatė, tačiau perpus žemesnį. Toks jis liko ir iki šių dienų.

Ar miestelio žmonės tiki, kad R.P.Šaulys jų bažnyčios bokštui surinks milijoną? „Mes netikėjome ir šitais varpais, – šyptelėjo Ve-prių seniūnė Dalė Urbonienė. – Bet Romas eina kaip buldozeris.“

Pats paaukojo 30 tūkst. litųR.P.Šaulio žodžiais, jo varpų epopėja pra-sidėjo maždaug prieš trejus metus. „Susir-gau prostatos vėžiu. Atlaikiau 35 švitinimo

seansus. Mano žmona dar smarkiau susir-go. Įsisiurbė erkė, dėl to parazito ji susirgo encefalitu. Jei ne iš Vokietijos atvežti nau-jausi vaistai, tikrai būtų mirusi.

Kai pagijome, aš ir sakau: atsidėkokime Šv. Mergelei Marijai ir Dievuliui, paauko-kime pinigų. Žmona pradėjo verkti, sako, „alytnamyje“ gyvename, reikia kapitali-nio remonto, ką tu darai? Bet „alytnamis“ juk gali palaukti“, – pasakojo R.P.Šaulys.

Lenkijos liejykloje nulietas 220 kg sve-riantis pirmasis varpas bažnyčios švento-riuje buvo pašventintas 2010 metais. Auto-mechanikas R.P.Šaulys su žmona gydytoja Genovaite Gražina Šauliene iš savo kišenės tam skyrė 22 tūkst. litų. Dar 8 tūkst. litų kai-navo speciali konstrukcija varpui pakabinti.

Tais pačiai metais Vepriuose atsirado ir antras 420 kg sveriantis varpas, kainavęs 36 tūkst. litų. Pinigus paaukojo verslininko Ramūno Garbaravičiaus šeima.

Praėjusių metų lapkritį į Veprių bažnyčią atkeliavo dar du varpai, sveriantys 130 ir 90 kg. Už juos sumokėjo bendrovės „Elektro-big“ ir „Achema“. Varpus pašventino arki-vyskupas Sigitas Tamkevičius.

Iki milijono – dar labai toli „Aš niekada negailėjau pinigų. Niekada“, –nukirto R.P.Šaulys, dosniai paaukojęs ne tik naujam varpui, bet ir kitiems sakraliniams Veprių objektams: koplytstulpiui Baro kon-federacijos įvykiams atminti, paveikslui „Paskutinė vakarienė“ Kalvarijų koplytė-lėje, kryžiui su Rūpintojėliu.

Dar jis svajoja išgražinti visas Kryžiaus kelio koplytėles, kuriose paveikslai kol kas pakabinami tik per Sekmines. „Žmonai jau pasakiau, kad prisidėsime ir prie šio projek-to“, – šyptelėjo vyras.

Bet dabar didžiausias jo rūpestis – bokš-tas. O iki jo atstatymui būtino milijono –dar labai toli. „Iš tribūnos kreipiausi į Uk-mergės rajono savivaldybės tarybos na-rius. Visi užjaučia, kad neturime pinigų. Žada ieškoti, padėti. Bet tik tiek, – pasakojo R.P.Šaulys. – Per spaudą išplatinome kreipi-mąsi į politikus, verslininkus, gyventojus, katalikus, visus geros valios žmones. Ir pi-nigai po truputį pradėjo plaukti. Pavyzdžiui, vakar buvęs Seimo narys Antanas Stasiškis paaukojo tūkstantį litų.“

Vokiečiai supranta nuoskaudas Nors agitacinio darbo R.P.Šaulys ėmė-si iš peties, kol kas bažnyčios bokšto

paaukštinimo sąskaitoje sukaupta tik 8 tūkst. litų. Bet vepriškio entuziazmo tai neatšaldė. Jei pinigų nepavyks surinkti Lie-tuvoje, kreipsis į vokiečius. Reikalui prispy-rus – į pačią Vokietijos kanclerę A.Merkel.

„Su vokiečiais bendrauju jau daugybę metų. Mūsų visuomeninė organizacija

dešimt metų iš Vokietijos vežė labdarą –dėvėtus drabužius ir buitinę techniką. Bet dabar jos griežtai atsisakiau – anksčiau žmonės iš tiesų sunkiai vertėsi, o dabar jau patys daug ką gali įsigyti, – pastebėjo R.P.Šaulys. – Vokietijoje yra daug nuovo-kių žmonių, kurie supranta mūsų nuos-kaudas. Per juos bandysime pasiekti kan-clerę A.Merkel, kuri yra labai sąmoninga politikė. Būtina atstatyti tai, kas buvo. Juk prašė žmonės nesprogdinti. O dabar – va kiek rūpesčių.“

Pagunda skambinti varpais Kol bokštas dar „nepaaugo“, du mažesnie-ji varpai rymo bažnyčios viduje, du didie-ji – po atviru dangumi šventoriuje. 72-ąjį gimtadienį gegužę minėsiantis R.P.Šaulys vikriai užsiropščia ant varpą laikančios konstrukcijos, timpteli virvę ir daugiau kaip 400 kg sveriantis galiūnas įsisiūbuoja.

Jo garsas nuvilnija per visus Veprius. Ar kam nors nebuvo kilusi pagunda tais var-pais paskambinti be reikalo?

„Ne, tokio atvejo nepamenu, nors ir sa-koma, kad kaimas prasigėręs. Žmonės su-pranta, kad tie varpai – šventas dalykas“, –patikino R.P.Šaulys.

Jis pats šventoriuje stovinčiais varpais skambina kiekvieną sekmadienį: „Mane šis skambesys pakylėja iki be galo saldaus jaus-mo, o parapijiečius žadina pagalvoti, kad nė vienas nesame amžini – visi išeisime.“

Reportažas | 3

Veprių bažnyčios karysDu mažesnieji

varpai pastatyti

bažnyčios viduje.

Senieji varpai buvo surinkti po šukę ir suklijuoti. Dabar jie eksponuojami bažnyčioje.

I.G

elū

no

nu

otr

.

15min • 2013 m. kovo 29 d.4 | Reportažas

„Davatkos vieta

bažnyčioje“, –

pokštauja Veprių

seniūnė

D.Urbonienė.

I.Gelūno nuotr.

„Įdomus čia kraštas. Ne tik gamta ypatinga, bet ir žmonės. Daug inteligentų – ne taip, kaip anapus Šventosios. Gal dėl to, kad Vepriai įsikūrę meteorito išmušto kraterio viduryje?“ – svarsto miestelio seniūnė Dalė Urbonienė. Jai, suvalkietei, vepriškiai iš pradžių pasirodė keistoki. Pamaldūs, bet kartu ir šviesūs, organizuoti.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Gyventi į Veprius su vyru ji atvyko prieš 34 metus. Įsidarbino tuo metu miestelyje veikusioje Žemės ūkio mokykloje. Dabar jau uždaryta mokykla – vienas didžiausių Veprių skaudulių. Valstybės turto fondui atiduoti pastatai akyse griūna, teritorija apleista.

Dar viena miestelio bėda – Veprių ežere plaukiojančios durpingos meldais ir me-džiais apžėlusios salos. Genamos vėjo jos gali išvystyti nemenką greitį ir jeigu kas pasitaiko kelyje – gero nelauk.

„Nuo sovietų okupacijos laikų ežere buvo įbetonuota Neptūno skulptūra. Kartą ėjo sala ir ją nuvertė. Ištraukėme Neptūną ir krante pastatėme, – pasakojo seniūnė. – Bet didžiausias pavojus kyla užtvankai. Jei kokia sala ją išgriaus, mūsų ežeras iš-plauks. Pati esu kelias naktis su vyru prie užtvankos budėjusi, kad salai prisiartinus spėtumėme rankiniu būdu nuleisti kiek vandens.“

Dabar viena tokių salų grasina nušluo-ti vepriškių kruopščiai sutvarkytą paplū-dimį. Seniūnė salą plieniniu trosu pririšo prie pakrantės medžio, bet, vietinių žo-džiais, metalistai trosą nugvelbė. Tada vepriškiai salą su kartimis „prikalė“ prie ežero dugno. Keletą metų buvo ramu, kol praėjusį rudenį, po liūties sukilus van-deniui sala vėl pajudėjo ir atplaukė iki maudyklos.

„Su nerimu laukiame, kol ledas nutirps. Ką su ta sala daryti? Gal bandyti nutemp-ti malūnsparniu, nes su valtimis jau ne-pajėgsime... Duok Dieve, kad vėjas būtų palankus – gal salą į šalį nuneš“, – vylėsi D.Urbonienė.

– Vepriuose seniūnaujate jau trylika metų. Ar didelės jūsų valdos?

– Nedidukė ta mūsų seniūnija, bet gyva ir pulsuojanti. Vepriuose dabar gyvena 720 žmonių, o visoje seniūnijoje – 1238. Veprių

vidurinėje mokykloje mokosi daugiau nei 100 vaikų, 16 jų – abiturientai. Negali-me skųstis – yra dar vaikelių. Seniūnijoje turime du vaikų darželius, ambulatoriją, felčerinį punktą, paštą, dvi bibliotekas, dvejus kultūros namus, net dvi kapelas. Mintinai vienas kitą pažįstame, žinome, kur kas sujudėjo. Jei tik koks nepažįstamas atsiranda, tuoj išsiaiškiname.

– Ir labai mėgstate šventes švęsti. – Tas tai teisybė. Susibėgame trumpam, bet

dažnai: per Naujuosius metus, Kovo 11-ąją,Žemės dieną, Jonines, Liepos 6-ąją. Bet didžiausia mūsų šventė, aišku, Sekminės.

Miestelio džiaugsmas – šventės, skaudulys – plaukiojančios salos

Nukelta į 6 psl. >>>

VEPRIAI UKMERGĖS

RAJONAS

Šis koplytstulpis – vienintelis mūrinis

baroko architektūros paminklas

Ukmergės rajone.

Vepriai

720Tiek žmonių dabar gyvena Vepriuose.

Skaičius

15min • 2013 m. kovo 29 d.6 | Reportažas

Paprastas ir ypatingas PrisikėlimasVelykų dienomis bažnyčiose, skaitant Biblijos iš-traukas apie Jėzaus iš Nazareto prisikėlimą, skam-bės vienas klausimas: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?“ Tai klausimas, kuris vienaip ar ki-taip iškyla kiekvienam žmogui, susiduriančiam su krikščionių skelbiama žinia.

Daugelis vis dar ieško Jėzaus tarp mirusiųjų. Galima laikyti jį didžiu žmogumi ir kilniausiu he-rojumi, kuris nugyveno įstabų gyvenimą šioje že-mėje, bet vėliau mirė smurtine mirtimi.

Galima manyti apie Jėzų, kaip apie žmogų, kurio gyvenimas ir žodžiai verti mokslininkų dėmesio, nes paplitusi tendencija galvoti apie krikščionybę ir jos įkvėpėją kaip apie mokslinių tyrimų objektą.

Pagaliau kai kuriems Jėzus yra tobulas žmogaus pavyzdys. Beje, tobulas pavyzdys gali būti tikra nuobodybė ir nepasiekiamas idealas. Paukščiai tūks-tantmečius žmonėms buvo skrydžio pavyzdžiu, tačiau pastarieji išmoko skraidyti tik šiais laikais.

Iš Jėzaus verta mokytis, bet nepakanka tik moky-tis, nes jis – ne tik knygos herojus, net jei ši knyga – didingiausia pasaulyje. Taip, Jėzus yra išminčius, amžininkų nesuprastas maištininkas, religinis re-formatorius, bet jei viskas užsibaigė kruvina drama Jeruzalėje, tai jis lieka tik vienu iš daugelio pasau-lio iškilių asmenybių.

Prisikėlimo žinia skelbia, kad jis gyvas, kad jis yra ne praeities epinis herojus, sustingęs senovi-nėse freskose, o gyva mūsų laikų tikrovė, keičianti žmonių gyvenimus.

Sykį vienas garsiausių XX a. pr. pamokslininkų, Anglijos Bažnyčios armijos įkūrėjas, W.Carlile‘as kalbėdamas miniai Haid Parke Londone, pasakė: „Jėzus yra gyvas.“ Kažkas iš minios šūktelėjo: „O iš kur žinai, kad jis gyvas?“ W.Carlile‘as jam atsakė: „Na, aš šį rytą pusvalandį kalbėjausi su juo.“

Prisikėlimas – tai patirtis, nes pusvalandį kalbėtis galima tik su gyvuoju. Neįmanoma aprėpti milijo-nų žmonių, kurie per amžius asmeniškai patyrė, kas yra Jėzaus Kristaus Prisikėlimas.

Jėzuitų teologas A.de Mello perteikia tokį ką tik atsivertusio ir netikinčiojo dialogą: „Tai tu įtikėjai Kristų?“ „Taip.“ „Tai turi išties daug apie jį žinoti. Pasakyk, kokioje šalyje jis gimė?“ „Nežinau.“ „Ko-kio amžiaus jis mirė?“ „Nežinau.“ „Kiek pamokslų jis pasakė?“ „Nežinau.“ „Kaip žmogus, kuris pa-reiškia įtikėjęs Kristų, tu žinai tikrai ne kažin ką!“

„Tu teisus. Man gėda, kad aš tiek mažai apie jį žinau. Bet štai ką žinau tikrai: prieš trejus metus buvau girtuoklis. Prasiskolinęs. Mano šeima iro. Kas vakarą, kai grįždavau namo, žmona ir vaikai drebėdavo iš baimės. O dabar mečiau gerti; mes nebeturime skolų; mūsų namai laimingi. Visa tai man padarė Kristus. Tiek aš apie jį tikrai žinau!“

Tad Prisikėlimo istorija yra ir paprasta, ir ypa-tinga – tušti mūsų širdžių kapai.

Kai krikščionybė ieško gyvojo tarp mirusių, ji tampa tik pretenzingomis apeigomis, sausu mo-ralinių taisyklių sąvadu ar politine galia. Fenome-nalu, bet pradėdama nuo saujelės žvejų bei žydų provincijos vyrų, krikščionybė per 300 metų įsi-komponavo į tuometį helenistinį pasaulį ir apvertė aukštyn kojomis žmonijos istoriją.

Kas, jei ne Prisikėlimas, tapo šito virsmo prie-žastimi?

Komentaras

Tomas Viluckasredakcija@15min.lt

Kai krikščionybė ieško gyvojo tarp mirusių, ji tampa tik pretenzingomis apeigomis, sausu moralinių taisyklių sąvadu ar politine galia.

Jas švenčiame tris dienas, kaskart įve-dame naujų tradicijų.

Tarkime, dabar per Sekmines iškelia-me valstybines vėliavas. Kai minėjome Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų, vie-na bendrovė vepriškiams pasiūlė pigiau įsigyti vėliavų. Rodos, po 22 litus. Pas-kui sugalvojau, kad reikia tas vėliavas pašventinti.

Penktadienį, pirmąją Sekminių die-ną, įsikėlėme į automobilį kleboną ir vežėme per visą miestelį, o jis su krapy-la vėliavas šventino. Kas nespėjo iška-binti, rankose jas laikė. Siela drebėjo iš susijaudinimo: visi išėjo iš namų – vieni žegnojosi, antri klaupėsi, treti mojavo.

– Ar Kryžiaus keliu garsėjantys Vepriai traukia maldininkus?

– Visaip būna. Kartais jų sulaukiame daugiau, kartais mažiau. Kryžiaus kelią tvarkomės patys. Takelius nušienauja-me, brūzgynus kertame. Prieš Sekmi-nes visi vepriškiai savo trobas išsičius-tija ir laukia. Norime gražiai pasirodyti, o nebūti kokie apmusiję. Bet visada sakau, kad ir Bažnyčia prie to turėtų daugiau prisidėti. Mes paruošiame ter-pę, o kaip į Veprius sutraukti daugiau maldininkų, turėtų Bažnyčia galvoti.

– Keistas dalykas: dalis Kryžiaus kelio upelio – privati valda. Kaip tai nutiko?

– Tai rodo, kaip dirba mūsų žemėtvar-ka, kaip sprendžiami žemės grąžinimo klausimai. Tokio dalyko būti negalėjo. Tačiau jokių konfl iktų su tos žemės sa-vininkais nėra kilę, nors per kiekvienas Sekmines aš jų atsiprašau, kad mes ten vaikštome.

– Netoli Veprių įsikūrusi sufi jų ben-druomenė (sufi zmas – mistinė asketinė islamo srovė, – red. past.). Kaip vepriš-kiams sekasi su jais sutarti?

– Iš pradžių su sufi jais labai aršiai ko-vojome. Kaimo žmonės nužiūrėjo, kad jie nuogi laksto, su būgnais duoda, ra-tais eina. Visi mes galvojome, kad tai yra sekta. O jie mums aiškino, kad iš visų tikėjimų pasirenka, kas geriausia.

Kada nepakeitę žemės paskirties su-fi jai pasistatė naujus maldos namus, stojome piestu. Ilgai su mumis niekas nesusitvarkė. Bet teismas privertė savi-valdybę pritarti žemės paskirties keiti-mui. Dabar visi taikiai sugyvename – jo-kios sufi jų veiklos ir įtakos nejaučiame. Jie nieko iš mūsų neprašo ir mums iš jų nieko nereikia – lai sau gyvena.

>>> Atkelta iš 4 psl.

• Vepriai įsikūrę 8 km skersmens meteoritinio kraterio (astroblemos) viduryje,

Šventosios upės slėnyje. Krateris atrastas 1978 m. gręžinyje aptikus itin

aukšto slėgio paveiktų uolienų. Pagal jų amžių nustatyta, kad galingas

meteoritas šiose vietose nukrito prieš 150–160 mln. metų.

• Lietuvoje yra trys Kristaus kančių kelius įamžinusios vietovės – Žemaičių,

Vilniaus ir Veprių kalvarijos. Veprių kalvarijos (35 Kryžiaus kelio koplytėlės ir

vartai, kelio ilgis – apie 5,5 km) pastatytos 1846 m. 1963 m. Kalvarijos buvo

nugriautos, Kryžiaus keliai suarti, bet tikintieji ir toliau rinkdavosi į Veprius.

1989 m. Veprių kalvarijos parapijiečių aukomis buvo atstatytos.

• Šalia Kryžiaus kelio Vepriuose yra ir Dievo Motinos Sopulingosios stotys

arba, anot vietinių žmonių, „Marijos takeliai“. Tai – 12 paskutiniųjų Kryžiaus

kelio stočių. „Marijos takeliai“ maldininkų apeinami priešinga Kryžiaus keliui

kryptimi. Kelio ilgis – apie 2 km. Tai reta ir įdomi katalikų religinė tradicija.

• Reikšmingiausias istorinis monumentas Vepriuose yra apie 1772–1798 m.

statytas baroko stiliaus koplytstulpis, skirtas 1768 m. Baro konfederacijai.

• Vepriškiai didžiuojasi vieni pirmųjų Lietuvoje įsteigę kaimo bendruomenę.

Jai šiuo metu vadovauja Veprių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja

Aldona Medonienė. Prieš metus už 250 tūkst. litų baigti rekonstruoti

bendruomenės namai. Gyventojai čia gali už simbolinį mokestį, kuris

padengtų išlaidas elektrai ir vandeniui, rengti šventes ar gedulingus

pietus, mokytis senųjų amatų, kas namuose neturi vandens –

nusiprausti ir išsiskalbti drabužius.

Istorija

Veprių centras apie 1900 m.

Wikipedia.org nuotr.

Veprių bažnyčios bokštas – vis dar be varpų.

Dalis Kryžiaus kelio –

privati valda.

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Vilnietė Rasa Kovaliūnienė galėtų rašyti nepritekliaus, nedarbo, ligų, nesėkmių ir skyrybų išgyvenimo vadovėlį. Moteris laukia šventų Velykų, bet stengiasi negalvoti, kaip jas švęs.

Atkakli moteris savo tris dukras moko ver-tinti tokius mažus džiaugsmus, kaip ežeras ir ledai karštą vasaros dieną, ugdo likimo nemylimų vaikų kūrybiškumą ir padeda tiems, kurie gyvena dar blogiau.

Negi gali būti blogiau?„Buvome prisirinkusios įvairių produktų – beveik pasaulio pabaigai. Bet išdalinome –jei kam nors dar blogiau, pasaulio pabai-ga palauks“, – kalbėdama su savaitraščiu „15min“ ryžtingai nukirto 41-erių moteris.

Tiesa, dukros – 16-metė Dovilė ir 14-metė Laura – sykį nusistebėjo: negi gali būti blo-giau nei mums?

Jos ne tik padeda prižiūrėti pagrandukę –neseniai metukų sulaukusią Mildą Mėtą,

rinkti ir parduoti grybus bei uogas, bet ir siekia gerų rezultatų mokykloje, piešia, ku-ria grafi ką, o neseniai už aktyvų dalyvavi-mą programoje „Augu skaitydamas“ namo parsitempė knygų.

Tiesa, šiais laikais mokantis vien knygų jau nebepakanka. Paauglėms apmaudu, kad mokykloje reikalaujama daug darbų atlik-ti kompiuteriais, kurie šiuose namuose lyg užkeikti genda vienas po kito. Dovilei po pamokų keliauti į biblioteką padirbėti kom-piuteriu – tikra kankynė.

„Mokykloje yra taip: jei neturi kompiute-rio, ko mokaisi?“ – tvirtino mama.

Meilė truko trejus metusLikimas Klaipėdoje gimusios, o vėlau Akme-nėje gyvenusios R.Kovaliūnienės nelepino nuo vaikystės. Išsiskyrus tėvams, paauglė gyveno pas gimines. Vos baigusi mokyklą, persikraustė į Vilnių, kur įstojo studijuoti matematikos ir informatikos.

Kai kartu su santvarka ėmė keistis stu-dijų programos, mergina pabūgo nesuge-bėsianti mokytis, o kad nereikėtų grįžti į svetimą, nors ir giminaičių, šeimą, nuėjo dirbti į siuvyklą.

Dabar apmaudu, kad pasidavė – iki di-plomo buvo likęs vos vienas egzaminas. Kuomet susivokė, buvo per vėlu – už siu-vimą gaudavo neblogą atlyginimą, ištekė-jo, vienas po kito gimė trys vaikai. „Viskas atrodė neblogai, bet nelabai ilgai. Treji me-tai rojaus, o paskui...“ – tarytum pasitvirti-no rašytojo sugalvotas posakis, kad meilė trunka trejus metus.

Vieną pirmadienį, išėjęs į darbą, vyras nebesugrįžo – paliko šeimą nuomojamame bute ir pasirinko žmonos geriausią draugę. Skyrybos užtruko ilgiau nei laimė ir paliko karčių nuoskaudų. Sutuoktinis ilgai nesuti-ko skirtis, kai kurie dokumentai taip ir liko nesutvarkyti.

R.Kovaliūnienė liko viena su dviem mažy-lėmis ant rankų. Pirmagimį sūnų, kuriam da-bar – devyniolika, tėtis įkalbėjo likti su juo.

„Buvo penkeri šešeri metai juodo išgyve-nimo. Pinigų nebuvo, dirbau namie siuvėja, mergaitės – mažos, į darželį leisti negalėjau. Net nebuvau registruota Vilniuje. Papildo-mų pašalpų už dukras negaudavau“, – pri-simena pašnekovė.

Siuvėja ji išdirbo 16 metų – tai ceche, tai namie. Buvusiai matematikos studentei spe-cialių mokslų tam nereikėjo – tik iš pradžių siuvykloje pabuvo mokine. O kai galiausiai

nuėjo užsiregistruoti į Darbo biržą, pateko į kursus, mat neturėjo jokio pažymėjimo, įrodančio, kad moka siūti.

Į darbą atvedė dukrosTuomet R.Kovaliūnienė jau turėjo kitą dar-bą, į kurį jai duris atvėrė nebaigtos studijos.

Kadangi siūti tekdavo nuo 7 iki 16–17 val., taip pat – šeštadieniais ir naktimis, dukras užrašė į programą „Didysis draugas“, skirtą bręstantiems paaugliams, patyčias išgyve-nantiems ar bendravimo sunkumų turin-tiems vaikams.

Tuomet žinia, kad šeima sunkiai verčiasi, pasiekė Naujininkuose esančių laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ direktorę. Ji mergaites pakvietė į čia veikiantį dienos centrą. Mama joms nusekė iš paskos – ma-gėjo sužinoti, ką dukros veikia.

Matematiką išmanančios R.Kovaliūnie-nės direktorė paprašė padėti per pamokas.

Pamačiusi, kad ji sutaria su vaikais, pa-siūlė ir kitas pareigas. Moteris tapo sociali-nės darbuotojos padėjėja – baigė specialius kursus, vadovauja rankdarbių būreliui. Jai patogu, mat pusę darbų gali atlikti namie, taigi, nereikia auklės. Popiet Mildutę prižiūri sesės, o rudenį jau leis ją į darželį.

Būrelyje R.Kovaliūnienė vaikus moko kurti iš visko, ką parūpina rėmėjai – lipdyti iš modilino, klijuoti aplikacijas iš džiovintų augalų ir siūlų, kurti koliažus iš žurnalų pus-lapių, velti vilną, verti karoliukus. Įkvėpimo ieško parduotuvėse, žiūri, ką daro vaikai. Jei ko nors nemoka, panagrinėja technologiją ir pabando namie.

Meniškos sielosKaroliukais mamą, kuri iki tol megzdavo, siūdavo, siuvinėdavo ir nerdavo, užkrėtė vyresnioji dukra Dovilė. Ji iš draugių išgir-do, kad taip galima pasigaminti gražių da-lykų. Pabandė ir dukra, ir mama.

Moteris dabar kuria papuošalus ir nebran-giai pardavinėja tai šen, tai ten. „Man akme-nys kol kas neatsiperka, nes, dirbdama su vaikais, neturiu laiko jais prekiauti“, – pra-sitarė R.Kovaliūnienė, bet pomėgio nemeta.

Laura – iš prigimties dailininkė. Lentyną puošia mamai padovanotas jos portretas, aplanke – ne tik Mildutės atvaizdas, bet ir keli japoniškos stilistikos piešiniai.

Japonijos kultūra susižavėjusi mergaitė net pradėjo savarankiškai mokytis japo-nų kalbos. Savo darbus ji siunčia įvairiems konkursams ir juokiasi, kai kiti stebisi, kad piešti ji niekur nesimokė.

Ant spintos dulka gitara, kurią Dovilė per Kalėdas gavo dovanų. R.Kovaliūnienė anks-čiau grodavo ir norėtų pamokyti dukrą, bet vis pritrūksta laiko.

Mokyklai buvo per protingaVyresnioji mergaitė lanko grafi kos dirbtuves Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, bet labiausiai jai patinka dainuoti chore, ra-šyti rašinius ir skaityti.

Šnekios paauglės atrodo ne pagal amžių išsilavinusios ir subrendusios. Vaikystėje Dovilė buvo mokytojų galvos skausmas – per daug smalsi ir priskirta vunderkindams.

Tuomet ji lankė Jeruzalės vidurinę mo-kyklą ir iki šiol ją prisimena bloguoju. Už-tat Šeškinės pradinėje mokykloje per metus tapo geriausia mokine klasėje.

8 | Visuomenė

Už vos didesnį nei minimalų atlyginimą tris dukras auginanti Rasa Kovaliūnienė:

„Jei kam nors dar blogiau, pasaulio

„Šiandien reikėjo atlikti kraujo tyrimus. Jiems išleidome paskutinius 30 litų.“

R.Kovaliūnienė bei jos

dukros Dovilė (kairėje)

ir Laura gyvena nuo

vienos bėdos iki kitos,

bet nepasiduoda.

J.Kalinsko nuotr.

Per pokalbį mažoji Mildutė miegojo

ant tos pačios sofos, ant kurios

sėdėjo mama ir dvi jos sesės.

Daugiau nėra kur.

15min • 2013 m. kovo 29 d. Visuomenė | 9 Ar skaitei 15min.lt?

Naujausias žinias rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt

15min.lt/aktualuNerimas: Lietuvos pirmininkavimo

Europos Sąjungos Tarybai metu Vilniuje

gali pritrūkti vietų viešbučiuose

www.15min.lt/s319491

15min.lt/interviuKardinolas Audrys Juozas Bačkis:

„Mano širdyje dar gyvi įspūdžiai iš konklavos“

www.15min.lt/s320094

15min.lt/pinigaiKrizės apimtas Kipras tapo įkandamas ir

žemesnes pajamas gaunantiems turistams

www.15min.lt/s319824

15min.lt/aktualu„Eurovizijos“ vilkai vertina menką

Andriaus Pojavio savireklamą konkurse

www.15min.lt/s319730

pabaiga palauks“

Dovilė tikino nepaprastai mėgstanti eiti į mokyklą ir dėtis į galvą įvairias ži-nias – prie to priprato ankstesnėje mo-kykloje – todėl draugų kartais pavadi-nama moksliuke. Tik chemija nelabai sekasi, nes kažkas nukniaukė jos vado-vėlį, todėl mokosi tik iš pratybų.

Naujininkų mokyklos septintokė Lau-ra džiaugiasi, kad pagaliau mokosi ne-toli namų.

Mokyklas mergaitės dažnai keitė, nes kraustydavosi iš vieno nuomojamo buto į kitą. R.Kovaliūnienė pagyveno tikriau-siai visuose Vilniaus rajonuose, išskyrus Naująją Vilnią. Iš pradžių mergaitės iki mokyklos važiuodavo net nuo Žaliųjų ežerų, todėl keltis reikėdavo dar nepra-švitus, 5 valandą ryto.

Išsitenka viename kambaryjeNaujininkuose šeima – jau šešeri metai. Keturios sutelpa 27 kv. m ploto vieno kambario bute su virtuve. Užuolaida atitverta kambario dalis – paauglių kam-pelis. Joms mama darbe gavo nurašytą dviaukštę lovą, sukalė lentyną.

Šiapus užuolaidos įsikūrusi ne tik mama su mažąja – vietos yra ir dviem narveliams, kuriuose gyvena žiurkėnas bei šinšila. Porelę žiurkėnų Dovilė gavo dovanų, o jie kas porą trejetą savaičių susilaukdavo po 10 jauniklių. Žiurkė-niukus išdovanojo arba pardavė, nors kai kuriuos spėjo sumedžioti dar vienas namų gyventojas – katinas.

Butas mažas, o šildymo sąskaitos – lyg už du kambarius. Kadangi žiemą būna šalta, tenka įjungti ir elektrinį šildytu-vą, taigi, daug kainuoja ne tik šildymas, bet ir elektra.

Moteris devintus metus stovi eilėje socialiniam būstui gauti, bet spėja, kad sulauks po 20 metų, kai nebereikės.

Vienintelės nuolatinės jos pajamos –atlyginimas, truputį didesnis už mini-malų, ir 130 litų iš Vaikų fondo, mat bu-vęs vyras nemoka alimentų. Kompen-sacija už šildymą, pašnekovės teigimu, nepriklauso, nes butas nuomojamas.

Bene didžiausia optimistė šeimoje – Dovilė: „Bandome suktis su tuo, ką turi-me. Imame paprastus dalykus ir dažnai išeina nepaprasti.“

Tačiau kartais ir jai nusvyra rankos: „Šiandien reikėjo atlikti kraujo tyrimus. Jiems išleidome paskutinius 30 litų. Ge-riausiu atveju gal 20 litų liko, o dar pie-nas Mildutei pasibaigė…“

Kamuoja ligosLyg bėdų būtų maža, paauglystėje Do-vilei pašlijo sveikata. Jai bando nustaty-ti neįgalumą, todėl, nors yra valstybės apdrausta privalomuoju sveikatos drau-dimu, už tyrimus reikia mokėti. Kartais gydytojai pagaili – pamatę, kad laukia keli tyrimai, paauglę guldo į ligoninę ir juos atlieka nemokamai.

Pirmiausia mergaitę užpuolė gastritas ir stemplės opa, vėliau paaiškėjo, kad nefunkcionuoja pusė kepenų.

Pernai rugsėjį ji dar sugebėjo pasigau-ti hepatitą A, be to, keičiantis orams, kenčia dėl sąnarių skausmo. Vienintelis būdas jį numalšinti – išgerti ibuprofeno, kuris kenkia kepenims.

Dėl šių negalavimų Dovilė jaučia di-džiulį nuovargį, bet jau mažai kreipia į jį dėmesio. Tik kai skausmas tampa ne-bepakeliamas, susiranda tabletę. Ope-ruotis šiuo metu pavojinga, juoba kad auglys nepiktybinis. To prireiktų, jei kiltų pavojus gyvybei. Bene vienintelė išeitis jai gali būti kepenų persodinimas.

Kol kas paauglei, jau viską žinančiai apie savo sveikatą, būtina laikytis griež-tos daržovių dietos. Reikėtų ir specia-laus maisto bei papildų, bet jie yra per brangūs. Todėl R.Kovaliūnienė pridžio-vina arbatžolių ir gydo dukrą liaudiškais metodais.

Nuo skolų gelbsti miškasVasarą gamtos gėrybės tampa nemaža paspirtimi. Moteris su dukromis trau-kia uogų ir grybų, už kuriuos gautos ke-lios dešimtinės prasigyventi nepadeda, tačiau bent leidžia susikurti nedidelių

pramogų, nes šiaip net ledams centų nelieka. Surinktus grybus, mėlynes ir avietes jos parduoda Vilniuje ar veža tiesiai pažįstamiems žmonėms, kurie iš anksto pateikia užsakymus.

Kelios valandos miške į kišenę suberia 30–40 litų. Buvo laikas, kai šeima tik iš gėlių, grybų ir uogų gyveno.

Didžiausia šeimos pramoga – ežeras. Atšilus motina su dukromis važiuoja iki Žaliųjų ežerų, kur žino žmonių dar ne-nugulėtą paplūdimį. Kartais su dienos centru nemokamai nukeliauja į kiną, o vasarą savaitę praleidžia krikščioniškoje stovykloje Varėnos rajone, kur dalį išlai-dų kompensuoja rėmėjai iš JAV.

Pernai Laura gavo progą apsilankyti Lady Gagos koncerte. Mama irgi buvo –kaip vaikų vadovė. „Stebina lietuviai: oi, neturime pinigų, taip norime į vandens parką, cirką. Atvažiuoja Lady Gaga –gerai, pagyvensiu be kažko ir nueisiu… O mums pasitaiko mėnesių, kai savaitę be maisto sėdime. Mums tokios pramo-gos – svajonė“, – atviravo Dovilė.

Dar prideda, kad jos bendraklasiai yra bent kartą buvę užsienyje. Ji norėtų šie-met su choru nukeliauti į Karaliaučių, bet vargu ar pavyks – nėra pinigų pasui.

„Labai noriu į bažnyčią“Šią šeimą kamuojančių nepriteklių ir viena po kitos griūvančių bėdų tiek daug, kad net nesmagu klausti, ar ji švęs šventas Velykas.

Keista, bet artėjančios šventos Vely-kos šiai šeimai nekelia galvos skausmo. Tądien, kai kalbėjomės, R.Kovaliūnienė prasitarė net negalvojusi, kaip jas švęs.

„Kelis kiaušinius turime. Draugai kviečia pas save, bet gali būti, kad lik-sime namuose. Sekmadienį labai noriu į bažnyčią – susirenka daug žmonių, visi būname kartu iki kokių trijų popiet“, –prasitarė moteris, lankanti Malonės bap-tistų bažnyčią Jeruzalėje.

„Pasitaiko mėnesių, kai savaitę be maisto sėdime.“

Laura dailininkė

iš prigimties –

piešti ji niekur

nesimokė.

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Balandžio pradžioje antrą kadenciją Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus kėdėje pradėsiantis Audrius Siaurusevičius rengiasi dar penkerius metus sėdėti ant parako statinės.A.Siaurusevičiaus nuo noro antrą kadenci-ją vadovauti LRT neatbaidė nei nuolatinė kritika, nei lėtinis pinigų trūkumas.

Antradienį surengtuose rinkimuose A.Siaurusevičius nugalėtoju tapo tik po papildomo Lietuvos radijo ir televizijos ta-rybos balsavimo. Pirmame ture nė vienas iš septynių kandidatų nesurinko daugu-mos tarybos narių balsų. Daugiau už kitus kandidatus balsų gavę A.Siaurusevičius ir JAV pilietybę turintis signataras Virgi-nijus Pikturna susigrūmė antrame ture. Laimėjo A.Siaurusevičius, gavęs 7 balsus. Už V.Pikturną balsavo 4 tarybos nariai.

A.Siaurusevičius yra pirmasis LRT gene-ralinis direktorius, išrinktas antrajai kaden-cijai. Išlaikęs postą jis neslėpė džiaugsmo ir tikino, kad revoliucijų nebus.

Interviu savaitraščiui „15min“ A.Siauru-sevičius tvirtino, kad galima daug kalbėti apie laidų kokybę, tačiau viskas priklau-so nuo pinigų. Anot jo, LRT bėdos baigtų-si, jeigu būtų sukurtas geras nacionalinio transliuotojo fi nansavimo modelis.

– Jus perrinkus LRT vadovu imta svars-tyti, ar tam įtakos neturėjo politikai – jūs esate laikomas socialdemokratų žmogumi. Ar tai tiesa?

– Socialdemokratai man kol kas vie-tos savo rinkimų sąraše nesiūlė, bet siūlė

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš-čionys demokratai ir liberalai.

Ši, kaip aš vadinu, mitologi-ja buvo sukurta tam, kad

kai kas galėtų save pateisinti. Aš tu-riu galvoje kai kuriuos žmones, ku-rie ėjo į JAV ambasadą ir kalbėjo, kad mane reikia atleisti. (15min.lt paskel-bė „WikiLeaks“ dokumentą, kuriame cituojamas ekspremjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Virgio Valentina-vičiaus ir buvusios JAV ambasadorės Lietuvoje Anne Elizabeth Derse po-

kalbis, per kurį patarėjas sakė, kad A.Siaurusevičių reikia pakeisti, bet jis turi socialdemokratų už-nugarį, – aut. past.)

O iš tiesų aš esu Sąjūdžio žmogus, likimas taip lėmė, kad į žiniasklaidą atėjau su Sąjūdžiu ir daugelis mano darbų buvo su juo susiję.

– Sakėte, kad LRT jau dirba pelningai, tačiau pelnas ski-riamas senoms skoloms grą-

žinti. Jeigu taip seksis ir toliau, galbūt valstybės paramos naci-

onaliniam transliuotojui nebereikės? – Net kalbos apie tai negali būti. Mes esa-

me iš dalies biudžeto fi nansuojami ir tokie liksime. Nėra Europoje tokių dalykų, yra arba abonentinis mokestis, arba dotacija iš biudžeto.

–Ar nebūtų LRT geriau, jeigu būtų įvestas abonentinis mokestis?

– Finansavimo būdų yra įvairių. Tačiau noriu pabrėžti, kad visuomeniniam trans-liavimui reikia nuo valdžios nepriklausan-čio valdymo, ir tai mes turime.

Reikia ir skaidraus bei ilgalaikio fi nan-savimo, o to nėra. Visus dvidešimt metų LRT turi problemų, nes iki šiol nėra su-galvotas optimalus fi nansavimo mode-lis. Mūsų apimtys didelės, o biudžetas jų neatitinka, dėl to LRT nuolat susiduria su bėdomis. Esame prasčiausiai fi nansuo-jamas nacionalinis transliuotojas visoje Europos Sąjungoje.

– Gal galite pasakyti konkrečiai, kokio fi nansavimo reikia LRT ir ką pakeistų di-desni pinigai?

– Skaičiai gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, Estijos nacionaliniam transliuotojui per metus skiriama 30 mln. eurų (103,5 mln. Lt) ir šis fi nansavimas nėra didžiau-sias Europoje. Blogiausiais laikais, per kri-zę, LRT buvo skiriami 35 mln. Lt.

Noriu pabrėžti, kad perėjus į skaitmeną (į transliavimą skaitmeniniu būdu, – aut. past.) jau reikia galvoti apie HD kokybės įdiegimą, tai turėtų būti ateitis, nes dau-gelyje šalių tai – jau kasdienybė. Tam rei-kia naujos technikos. Jei norime būti pa-žangūs, turime būti deramai fi nansuojami.

Nuo pinigų daug kas priklauso – kokią užsienio produkciją gali sau leisti pirkti,

10 | Savaitės interviu

Iš karto po Velykų prasideda nacionalinė rūšiavimo propagavimo kampanija Lietuvos mokyklose. Mokiniai apsijungs iki šiol neregėto masto visuomeninėje iniciatyvoje. Originaliai, kūrybingai ir svarbiausiai – savarankiškai propaguos ir skleis rūšiavimo idėjas savo bendruomenėje – mokykloje, namuose, mieste. Tai darę originaliausiai bus apdovanoti.

Balandžio 2 d. prasidėsiantį konkursą sudarys 5 etapai, per ku-riuos moksleiviai savarankiškai vykdys skirtingas kūrybines užduo-tis – užduota tema fotografuos, apie rūšiavimo prasmę pasakos savo kaimynams, filmuos trumpus interviu su vietos bendruome-nės žymiais žmonėmis. Pasibaigus konkursui iš visoje Lietuvoje nufilmuotų interviu bus sukurtas unikalus video klipas, pretenduo-siantis tapti rekordiniu pagal dalyvių skaičių.

„Šio projekto esmė – sudaryti sąlygas pačiam jaunimui rodyti iniciatyvą ir savarankiškai raginti savo kaimynus, draugus ir pažįs-tamus pagaliau pradėti rūšiuoti.

Šiandieninė situacija rodo, kad vyresnės kartos žmonės ir to-liau rūšiuoja itin vangiai, jų sąmonėje dar daug įsišaknijusių stereo-tipų, todėl jaunimas – Lietuvos ateitis – yra tie žmonės, kurie gali ir nori padaryti savotišką revoliuciją Lietuvoje“, – sako konkursą iniciavusio VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo vadovė Elzė Rudienė.

Rūšiuosime, arba išnyksime„Žaliojo taško“ specialistų teigimu, šiandien Lietuvoje jau su-

darytos sąlygos rūšiuoti daugiabučių namų gyventojams didžiuo-siuose miestuose ir miesteliuose, tačiau statistika negailestinga – tik 15-25% miestų gyventojų rūšiuoja.

„Nors atliekų rūšiavimas yra viena mažiausiai pastangų reika-laujančių aplinkosauginių veiklų, net trečdalis Lietuvos gyventojų niekada nėra net bandę rūšiuoti“, - visuomenės apklausų duome-nis komentuoja „Žaliojo taško“ atstovė E. Rudienė.

Rūšiuoti labiausiai linkę jauni, 25-34 m. amžiaus žmonės, tu-rintys aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys vidutinio dydžio Lietuvos miestuose.

„Rūšiavimas – neišvengiamas. Mes tai suprantame ir žinome, Lietuvos ateitis yra mūsų – šiandienos moksleivių rankose ir mes įrodysime, kad galime pakeisti pasaulį“, - drąsiai sako konkurse dalyvauti planuojantys moksleiviai.

Konkurse „Duok žaibą! Rūšiuok“ kviečiamos dalyvauti visų Lietuvos gimnazijų, vidurinių ir pagrindinių mokyklų klasės. Dvi konkurse nugalėjusios klasės bus apdovanotos Vudžio ir Grūdo grupės DAR koncertais savo mokyklose, taip pat „Acme“ MP3 muzikos grotuvais.

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti svetainėje www.duokzaiba.lt.

Turime 6 kanalus, o fi nansavimas skiriamas dviem. Jeigu uždarytume 4 kanalus, kas būtų?

A.Siaurusevičius: „Įsijungus Lietuvos televiziją matyti, kaip ji gyvena“

A.Siaurusevičius

turi vilties, kad LRT

badmiriavimo laikai

nebegrįš.

A.Ufarfto/BFL nuotr.

BF

L n

uo

tr.

15min • 2013 m. kovo 29 d.

ar tai bus naujausi ir geriausi fi lmai, ar pa-dėvėti. Nuo to priklauso, kokios yra mūsų laidos, kaip atrodo studijos, ar gali žurnalis-tai vykti į komandiruotes. Įsijungus Lietu-vos televiziją matyti, kaip mes gyvename.

Pagrindinė mūsų veikla – laidų kūrimas, į tai ir reikia orientuotis, tam skirti lėšas. Reikia kokybiškesnės ir ambicingesnės programos.

– Ką darysite, jeigu pralaimėsite bylą prieš Lietuvos radijo ir televizijos centrą dėl 10 mln. Lt skolos? Prašysite valdžios pagalbos?

– Pirmiausia, pralaimėti mes nesiren-giame. Šiuo klausimu turėtų pasisakyti mūsų akcininkas, tai yra valstybė. Aš ma-nau, kad mūsų skola „Telecentrui“ susi-darė ne dėl mūsų, o dėl akcininko kaltės.

Mūsų fi nansavimas sumažėjo 40 proc., o „Telecentro“ įkainiai liko tie patys. Tad kokios galėjo būti išeitys? Nebent kanalų uždarymas.

Tačiau protingesnis kelias buvo išsaugoti „LRT Klasiką“, „Opus 3“, kanalą „LRT Kul-tūra“. Vyriausybė, skirdama fi nansavimą mums, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame pasakyta, kad valstybė privalo užtikrinti tinkamą fi nansavimą.

Turime 6 kanalus, o fi nansavimas skiria-mas tik dviem. Jeigu uždarytume 4 kana-lus, kas būtų? Ar galime įsivaizduoti situa-ciją, kad Lietuvoje nebus nė vienos radijo stoties, grojančios klasikinę muziką? Aš manau, kad ne.

Byloje su „Telecentru“ mes keliame klau-simą dėl jo įkainių. Galiu pasakyti, kad

pirmą kartą šią valstybės akcinę bendrovę tikrina Valstybės kontrolė. Kiek žinau, įmo-nę valdanti Susisiekimo ministerija užsakė nepriklausomą auditą. „Telecentrui“ tikrai nepakenks didesnis skaidrumas. Net jei ten ir viskas gerai, tai reikia kažkaip sužinoti.

Šioje situacijoje yra tik dvi išeitys – arba mažėja „Telecentro“ tarifai, arba didėja LRT fi nansavimas.

– Ar kalbėjote su naująja valdžia apie di-desnį fi nansavimą?

– Kalbamės nuolat. Kol kas situacija to-kia, kokia yra.

– Kalbama, kad nacionalinis transliuoto-jas turėtų daugiau tautinės produkcijos. Ar planuojate kokių nors pokyčių?

– Vienas iš tikslų – didinti savo gamy-bos laidų skaičių ir kelti jų kokybę. Tačiau viskas priklausys nuo pajamų, gaunamų iš reklamos.

Nacionalinės kultūros puoselėjimas yra viena iš mūsų pareigų. Tačiau klausimas, kas yra ta tautinė produkcija. Violetos Ur-manavičiūtės-Urmanos koncertas taip pat yra tautinė produkcija, nebūtinai turi būti birbynė.

Mes esame vienas didžiausių paveldo saugotojų Lietuvoje. Mūsų garso ir vaiz-do archyvai yra vieni unikaliausių. Galiu pasakyti pavyzdį – turime visus Gintaro Rinkevičiaus koncertų įrašus.

Mūsų dėka išliks spektakliai, kuriuos ro-dome kultūrai skirtame kanale. Įsivaizduo-kite, kad mes apie Juozo Miltinio spektak-lius sprendžiame tik iš recenzijų, nes jie nebuvo fi lmuojami, liko tik ištraukos. To nenutiks su Oskaro Koršunovo, Rimo Tu-mino, Eimunto Nekrošiaus darbais. Tai yra mūsų pareiga ir didžiulė atsakomybė prieš ateities kartas.

– Kuri Lietuvos televizijos laida, jūsų nuo-mone, ir atlieka misiją, ir turi gerus reitin-gus? Ar įmanoma suderinti šiuos dalykus?

– Tokių laidų yra daug: „Tūkstantme-čio vaikai“, „Auksinis balsas“, anksčiau – „Triumfo arka“.

Jos žiūrimos neblogai ir nepataikauja ma-siniam skoniui. Žinoma, tokių laidų galėtų būti ir daugiau.

– Ar planuojate pokyčių, susijusių su LRT darbuotojais?

– Jie vyksta nuolat. LRT – gyvas organiz-mas. Buvo reorganizacijų, buvo optimizuo-jama veikla. Gyvenimas diktuoja naujus iššūkius, į kuriuos negalima nereaguoti.

– Teko girdėti, kad kai kurie darbuotojai yra nepatenkinti jūsų sprendimu visą algą apmokestinti „Sodros“ mokesčiu, nes atly-gis sumažėjo keliais šimtais litų.

– Darbuotojai gali to atsisakyti, nepaten-kintieji tegu taip ir padaro. Bet kol kas nei vieno tokio prašymo dar negavau.

Jie gali atsisakyti etatų ir dirbti tik už honorarą, jeigu nėra suvokimo, nuo ko skaičiuojamos išmokos ligos atveju ar atostoginiai.

LRT darbuotojai uždirba, kaip aš sakau, lietuvišką vidurkį, gal šiek tiek daugiau. Atsižvelgiant į padėtį rinkoje, manau, kad mūsų algos konkurencingos.

Savaitės interviu | 11

„Grand Select“. Kaip sako „Kalnapilio“ aludaris

-

-

(juokiasi)

-

-

-

-

-

Aludaris

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.ltA.Siaurusevičiui pralaimėjęs V.Pikturna

buvo nusivylęs.

„Žinoma, buvau nusivylęs, nes turėjau labai

gerą dalykinį pokalbį su tarybos nariais ir

atrodė, kad mano pristatyta veiklos programa

ir priemonės jai įgyvendinti buvo priimtinos

tarybos nariams. Gaila, bet balsavimas parodė,

kad tarybos narių ir mano vizija dėl reformų

Lietuvos radijuje ir televizijoje skiriasi. Tad man

belieka tik palinkėti tarybai ir naujai išrinktam

vadovui sėkmės“, – BNS sakė Jungtinių Valstijų

pilietybę 2011 metais įgijęs signataras.

„Aš norėjau greta fi nansinių ūkinių reformų

pakelti į naują lygį ir programas, ypač

televizijos, kad jos galėtų konkuruoti su

kitais nacionaliniais transliuotojais, kaip

PBS Jungtinėse Amerikos Valstijose ar BBC

Jungtinėje Karalystėje“, – teigė V.Pikturna.

V.Pikturna troško permainų

BF

L n

uo

tr.

15min • 2013 m. kovo 29 d.12 | Tyrimas

Kauno miesto savivaldybė kartu su Kauno ar-

kivyskupija skelbia paramos akciją, kurios me-

tu surinktos lėšos bus skirtos Kauno Kristaus

Prisikėlimo bažnyčios sutvarkymui. Pagrindi-

nis paramos akcijos akcentas – antrą šv. Vely-

kų dieną bažnyčioje vyksiantis šventinis kon-

certas, kuris bus tiesiogiai transliuojamas per

Lietuvos televiziją. Akcijos globėjai – Kauno

miesto meras Andrius Kupčinskas ir Kauno

arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

NAUDOS ISTORINĮ GRINDINĮ

Preliminariai skaičiuojama, kad Kauno Kristaus

Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymas gali kai-

nuoti apie 2,9 mln. Lt. Projektas bus įgyvendina-

mas už ES struktūrinių fondų, Kauno miesto savi-

valdybės ir paramos akcijos metu surinktas lėšas.

Techninį aplinkos sutvarkymo projektą parengę

E. Miliūno studijos architektai iš pradžių planavo

aplink bažnyčią kloti granitinį grindinį. Rekonstruo-

jamame A. Juozapavičiaus prospekte atradus isto-

rinius akmenis, buvo nuspręsta bažnyčios prieigose

esančią aikštę išgrįsti jais. Tokiu bū-

du projekto kai-

ną pavyko su-

mažinti daugiau

nei dvigubai.

Bažnyčia stovi netradicinėje vietoje, todėl

teritorija bus tvarkoma dviem etapais. Aukš-

tutinėje erdvėje aplink bažnyčią bus įrengta

3,4 tūkst. kv.m ploto trapecijos formos aikš-

tė. Ji bus naudojama miesto reikmėms, jo-

je vyks bažnytinės apeigos. Apatiniame šlaito

lygmenyje planuojama įrengti automobilių sto-

vėjimo aikštelę.

KONCERTUOS GARSŪS ATLIKĖJAI

Antrąją šv. Velykų dieną (04 01) Kauno Kris-

taus Prisikėlimo bažnyčioje vyksiančiame pa-

ramos koncerte dalyvaus garsiausi šalies atli-

kėjai, kviesiantys visus geros valios žmones

prisijungti prie šios akcijos. Koncer-

te pasirodys Vaida Geny-

tė, Vaidas Vyšniauskas, Jeronimas Milius, Rosita

Čivilytė, Simona Radišauskaitė, Kauno bigbendas,

Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ažuoly-

nas“. Nerijaus Juškos baleto ir šokių mokyklos au-

klėtiniai koncertą papildys šokio improvizacijomis.

Šventiniame koncerte taip pat dalyvaus Bur-

gundiškasis choras, KTU akademinis choras „Jau-

nystė“, choras „Lyra“ ir Juozo Gruodžio konserva-

torijos kolektyvai. Visus šiuos chorus pirmą kartą

po bažnyčios skliautais sujungs vadovė Danguolė

Beinarytė. Bažnyčios viduje telpa apie 500 žmo-

nių, tačiau tie, kurie netilps į vidų, koncertu galės

mėgautis prie televizijos ekranų. Renginys bus tie-

siogiai transliuojamas per Lietuvos televiziją. Trans-

liacijos pradžia – pirmadienį, 21 val.

PRISIDĖTI PRIE AKCIJOS

GALIMA KELIAIS BŪDAIS

Norintieji patekti į koncertą, kvietimus gali at-

siimti Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos na-

muose. Kvietimo kaina nėra nustatyta – jį įsigijęs

žmogus pats turi nuspręsti, kiek jis nori ir gali pa-

aukoti. Prisidėti prie bažnyčios aplinkos sutvarky-

mo galima skambinant arba siunčiant trumpąsias

žinutes numeriais 1406 (5 litai) ir 1407 (10 litų).

Šie numeriai veiks dar dvi savaites po koncerto.

Norintys Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplin-

kos sutvarkymą paremti didesne suma, lėšas gali

pervesti į specialią sąskaitą: VšĮ „Prisikėlimo pro-

jektai", LT63 7290 0000 0170 0269, AB Citadele

bankas, Kauno filialas.

Prisidėkime prie tautos šventovės aplinkos sutvarkymo

1406 – 5 litai

1407 – 10 litų

„Simboliška ir džiugu, jog

Kristaus Prisikėlimo bažny-

čioje rengiamas koncertas

sutampa su gražiausia pa-

vasario švente – šv. Vely-

komis. Tikiuosi, kad kilnus

koncerto tikslas – surinkti

lėšų tautos atgimimo sim-

boliu tapusios bažnyčios aplinkai sutvarkyti –

paskatins visuomenę būti aktyviais ir jungtis

prie šios paramos akcijos“, – Kauno miesto

meras Andrius Kupčinskas.

„Ši bažnyčia unikali – ji tar-

si sako, kad mūsų tauta pri-

sikėlė laisvei ir nepriklauso-

mybei. Jau kurį laiką planuoju

išleisti dekretą, kuriuo Kau-

no Kristaus Prisikėlimo baž-

nyčia būtų paskelbta tau-

tos šventove. Tačiau prieš

tai turi būti sutvarkyta ne tik pati bažnyčia,

bet ir jos aplinka“, – Kauno arkivyskupas Si-

gitas Tamkevičius.

Preliminariai skaičiuojama, kad Kauno Kristaus

Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymas gali kai-

nuoti apie 2,9 mln. Lt. Projektas bus įgyvendina-

mas už ES struktūrinių fondų, Kauno miesto savi-

valdybės ir paramos akcijos metu surinktas lėšas.

Techninį aplinkos sutvarkymo projektą parengę

E. Miliūno studijos architektai iš pradžių planavo

aplink bažnyčią kloti granitinį grindinį. Rekonstruo-

jamame A. Juozapavičiaus prospekte atradus isto-

rinius akmenis, buvo nuspręsta bažnyčios prieigose

esančią aikštę išgrįsti jais. Tokiu bū-

du projekto kai-

ną pavyko su-

mažinti daugiau

nei dvigubai.

Bažnyčia stovi netradicinėje vietoje, todėl

teritorija bus tvarkoma dviem etapais. Aukš-

tutinėje erdvėje aplink bažnyčią bus įrengta

3,4 tūkst. kv.m ploto trapecijos formos aikš-

tė. Ji bus naudojama miesto reikmėms, jo-

je vyks bažnytinės apeigos. Apatiniame šlaito

lygmenyje planuojama įrengti automobilių sto-

vėjimo aikštelę.

KONCERTUOS GARSŪS ATLIKĖJAI

Antrąją šv. Velykų dieną (04 01) Kauno Kris-

taus Prisikėlimo bažnyčioje vyksiančiame pa-

ramos koncerte dalyvaus garsiausi šalies atli-

kėjai, kviesiantys visus geros valios žmones

prisijungti prie šios akcijos. Koncer-

te pasirodys Vaida Geny-

meras Andrius Kupčinskas.

Bažnyčios aplinka bus tvarkoma dviem etapais.

Kauno savivaldybės nuotr.

Už

sk

. Nr.

30

80

23

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

Pasirūpinti savo ateitimi gali tik tie, kuriems dabar nereikia skaičiuoti kiekvieno cento. Todėl senatvei taupo mažai šalies gyventojų, nors papildomas investavimas yra realiausias geresnės senatvės garantas.

Maždaug trečdalis lietuvių gyvena ties skurdo riba. Vadinasi, jiems sunku susi-mokėti mokesčius, nusipirkti kokybiško maisto, nupirkti knygų savo vaikams, iš-važiuoti kur nors pailsėti.

Tad kažin ar tas trečdalis Lietuvos gy-ventojų klauso įtikinėjimų, kad reikia at-sidėti papildomai pajamų savo senatvei. Jiems jau dabar, o ne kažkada ateityje, tenka skaičiuoti kiekvieną centą ir pirkti tik būtiniausius produktus bei paslaugas.

„Daugelio pajamos yra tikrai gerokai per menkos, kad jie dar galėtų dalį jų at-sidėti. Labai didelei gyventojų daliai būtų problema papildomi, netikėtai atsiradę

mokėjimai, kurie viršytų skurdo ribą (vie-nam žmogui – apie 700 Lt, – red. past.)“, – savaitraščiui „15min“ sakė ekonomistas Romas Lazutka.

Kaupti neturi koAntros pakopos pensijų fonduose kaupia apie 80 proc. dirbančiųjų. Kodėl tiek daug? Todėl, kad šioms įmokoms nereikia skir-ti papildomai pinigų – į žmonių sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose valstybė perveda dalį „Sodros“ mokesčių.

Tačiau taupyti savo pinigus gali kur kas mažiau žmonių. Trečios pakopos pensijų fonduose sukaupta suma vos perkopia 100 mln. Lt, gyvybės draudimo sutartis Lietu-voje yra pasirašę tik maždaug dešimtada-lis gyventojų.

„Žmonių galimybės ribotos. Apklausos rodo, kad žmonės nekaupia, nes neturi ko. Likusieji, kurie kaupia, neturi pakankamai pinigų, kad pasirinktų kelis taupymo bū-dus“, – „15min“ sakė Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių aso-ciacijos vadovas.

R.Lazutkos teigimu, žmonės turi teisė-tų lūkesčių, kad jais senatvėje pasirūpins valstybė. Taip yra visose išsivysčiusiose šalyse. Kai kur, kur pensijos ir darbo užmo-kesčio santykis yra didesnis nei Lietuvoje, kaupti papildomai neskubama. O papildo-mai kaupiantys gyventojai visada yra tie, kurių pajamos yra nemažos.

„Vakarų šalyse žmonės daugiau taupo, bet jie irgi neatiduoda paskutinio kąsnio –taupo tie, kurie daugiau uždirba“, – sakė R.Lazutka.

O daugiau uždirbantieji kaupti gali įvai-riais būdais.

Pinigai iki pareikalavimoVienas taupymo būdų – trečios pakopos pensijų fondas. Gyventojas, pasirašęs su-tartį ir sumokėjęs minimalų įnašą (50–100 Lt), neprivalo periodiškai pervesti pensi-jų fondui pinigų – jis gali mokėti kiek nori ir kada nori.

Valstybė tokį taupymą skatina suteikda-ma gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Tačiau, jei žmogui prireikia jo sukauptų pinigų, juos jis gali atsiimti prarasdamas tik lengvatą.

„Jūs galite atsiimti sukauptas lėšas anks-čiau, bet tuomet valstybei reikėtų grąžinti gautą naudą iš mokesčių. Jei atsiimsite iš-ėję į pensiją, tada jokių mokesčių grąžinti nereikės. Sukauptą sumą išėję į pensiją ga-lite pasiimti iškart, galite ir per kelis kartus. Įsipareigojimų nėra“, – savaitraščiui sakė Vaidotas Rūkas, „Finasta Asset Manage-ment“ fondų valdytojas. O kaupiantieji antros pakopos pensijų fonde negali, dar

Ori senatvė alkanam nerūpi„15min“ aiškinasi, kaip geriausia kaupti pinigus gyvenimo saulėlydžiui

A.Bakšinskas:

„Žmonės nekaupia, nes neturi ko. Likusieji, kurie kaupia, neturi pakankamai pinigų pasirinkti kelis taupymo būdus.“

Naujausias verslo žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/pinigai

15min • 2013 m. kovo 29 d.

neišėję į pensiją, pasinaudoti savo pinigais.Be to, jeigu gyventojas kaupia antros pa-

kopos pensijų fonde ir santaupos viršija 32 tūkst. Lt, visų pinigų atsiimti iškart nega-lima – būtina pasirašyti periodinio mokė-jimo sutartį. Taip išmokama pensija, prie-šingai nei „Sodros“, nėra apsaugota nuo infl iacijos.

Geriausia į trečios pakopos pensijų fon-dą pinigus pervedinėti periodiškai, tuomet sumažėja rizika patirti nuostolių.

„Jeigu pasiryžote kaupti periodiškai, tu-rite būti tvirtas. Negalite galvoti taip: ai, dabar nenoriu, krizė užėjo, manau, kad yra blogas metas kaupti. Reikia investuoti tada, kai visi galvoja, kad yra neverta“, –sakė V.Rūkas.

Trečioje pakopoje kol kas kaupia nedaug gyventojų, jų sukaupta suma vos viršija 100 mln. Lt. V.Rūko teigimu, trečiąją pakopą į šalį nustumia gyvybės draudimas.

Universali taupyklėGyvybės draudimo įmonės siūlo pensijos kaupimo paslaugą. Tačiau iš esmės ir kitos gyvybės draudimo formos padeda sutau-pyti senatvei.

A.Bakšinsko teigimu, populiarus yra miš-rus draudimas – periodiškai pervedi tam tikrą pinigų sumą į draudimo bendrovę

savo senatvei, tačiau gali tikėtis išmokos ir tuo atveju, jei patirsi traumą, susirgsi, suges viryklė ir pan.

Dalis gyventojų su draudimo bendrovė-mis sutaria taip, kad dalį lėšų galės pasi-imti, pavyzdžiui, kai vaikas stos į aukštąją mokyklą, o likusią – kai pats išeis į pensiją.

Žmogus gali pats nuspręsti, kada baigs kaupti.

„Mes orientuojamės, kad kaupimo pa-baiga būtų sutapatinama su priešpensiniu amžiumi. Panašiai, kaip „Sodros“ išanks-tinė pensija – tuomet, kai žmogus pereina į mažiau apmokamą darbą, baigia kaupi-mą ir gali gauti papildomų lėšų“, – sakė A.Bakšinskas.

Finansinę apsaugą per gyvybės drau-dimą užsitikrinti galima dviem būdais –draudžiant rizikas be kaupimo arba kau-piant taip, kad dalį lėšų būtų galima pa-naudoti anksčiau.

„Dažnai pasirenkamas universalesnis, mišresnis būdas“, – sakė A.Bakšinskas.

Žinoma, kad draudimo bendrovės nėra labdaros organizacijos – galimybė kaupti ir bet kuriuo metu atsiimti dalį sumos kai-nuoja papildomai.

„Todėl mes atkreipiame dėmesį: žmo-nės, peržiūrėkite kasmet savo sutartis: gal jums reikia papildomų rizikų, o gal galite ko nors atsisakyti. Vienos rizikos yra žmogui, turinčiam šeimą, kitos – kai jis jos nebetu-ri. Bet tai juk kainuoja papildomai“, – sakė A.Bakšinskas.

Skirtingos rizikosInvestuodamas į privačius pensijų fondus žmogus gali rinktis, kaip nori investuoti – konservatyviai ar agresyviai.

Taip pat galima elgtis ir bendradarbiau-jant su draudimo bendrovėmis – klientas gali rinktis tarp kaupiamojo ir investicinio draudimo. Pastaruoju atveju riziką ir at-sakomybę prisiima klientas. O pasirinkus kaupiamąjį draudimą, įmonė pasiūlo ati-tinkamas garantuotas palūkanas.

„Investiciniame draudime garantuotų palūkanų nebūna. Klientas gali uždirbti didesnį pelną, bet taip pat gali patirti ir nuostolį, – sakė Brigita Poškuvienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė. – Draudi-mo bendrovės mokesčiai administruojant tiek vienas sutartis, tiek kitas išlieka tie pa-tys, tačiau investicinio draudimo atveju, dalyvaujant investicijų valdymo bendro-vei, papildomai mokama tarpininkams.“

Žmogus, kaupdamas pensijai gyvybės

draudimo įmonėje, įmokas gali mokėti kas mėnesį ar rečiau. Jeigu žmogus netenka darbo ir negali mokėti įmokų, jis gali su-stabdyti įmokų mokėjimą iki kol gaus naują darbą arba išvis nutraukti sutartį.

„Nutraukti sutartį paprastai būna pati blogiausia išeitis, nes reikia grąžinti lėšas, gautas pasinaudojus mokesčių lengvata, sumokėti sutarties nutraukimo mokesčius,

o, svarbiausia, kad ypač sunkiu metu ne-tenki ne tik darbo, bet ir visų draudimo apsaugų, dėl ko šeima tampa dar labiau fi nansiškai pažeidžiama. Siekiant to iš-vengti, bendrovės suteikia galimybę kli-entams atsiimti dalį sukaupto kapitalo laikinai fi nansinei krizei įveikti“, – sakė B.Poškuvienė.

Ateities gėrybės„Ateities gėrybės mažiau vertinamos nei dabarties. Negi dabar 25 metų jaunuolis nepirks automobilio, o atidės tuos 5 tūks-tančius ir kaups? Tuo ir yra grindžiamos palūkanos – jos yra mokamos už tai, kad žmogus nesinaudotų savo pinigais“, – sakė R.Lazutka.

Dalis investuojančiųjų pinigus patiki ne bankams ir ne pensijų fondams, o, pavyz-džiui, perka nekilnojamąjį turtą.

„Ar tu turi būstą ir jį nuomoji, ar turi ir gyveni jame – už jį senatvėje nereikia mo-kėti, tai yra panašu ekonominiu požiūriu“, –sakė ekonomistas.

Jo teigimu, žmonės visuomet sugalvo-ja, kaip savimi pasirūpinti. „Ir sovietmečiu žmonės rūpinosi savo pensija – vagystės iš kolūkių ir buvo rūpinimasis savo asme-niniu gyvenimu“, – šyptelėjo R.Lazutka.

Tyrimas | 13

Justinai,

Už

sk

. Nr.

30

80

24

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

R.Lazutka:

„Vakarų šalyse žmonės daugiau taupo, bet jie irgi neatiduoda paskutinio kąsnio – taupo tie, kurie daugiau uždirba.“daugiau uždirba.

Kuo anksčiau pradėsi

taupyti senatvei,

tuo bus geriau. Bet

retas jaunas žmogus

išgirsta šį patarimą.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Paulius Cuberap.cubera@15min.lt

Prieš 2012–1013 metų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezoną klubų valdyba nusprendė, kad reikia keisti lygos formatą ir suteikti nuolaidų dviem stipriausioms šalies komandoms. Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubams leista su kitomis komandomis žais-ti tik po vieną kartą išvykose ir taip suma-žinti LKL grandams tenkantį didelį rungty-nių skaičių. Tačiau šis sprendimas sulaukė ir kritikos – juk taip griaunamas nacionali-nis Lietuvos čempionatas.

LKL generalinis direktorius Linas Gilys teigia, kad kito pasirinkimo lyga neturėjo, nes tai buvo klubų valdybos sprendimas.

„Žinoma, kad lygai tai tikrai nėra geras dalykas. Kauno „Žalgirio“ krepšininkai fi -ziškai negalėjo sužaisti net vieneriomis rungtynėmis daugiau. Tai yra klubų spren-dimas ir jokių svertų prieštarauti mes ne-turime“, – kalbėjo L.Gilys.

Daugiau intrigosLKL formato pakeitimo šalininkai šį sezoną turi puikų argumentą, kodėl LKL formatas ir kitą sezoną turėtų likti toks pats – varžy-bose atsirado daugiau intrigos.

Kuomet turnyro lentelė sudarome ne pa-gal pergalių skaičių, o pagal laimėtų rung-tynių procentą, kiekvienas pralaimėjimas „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ klubams tam-pa labai svarbus.

Vilniečiai reguliariajame sezone nusilei-do ne tik „Žalgiriui“, bet ir „Prienų“ krep-šininkams bei įnešė niekada neregėtos in-trigos. LKL vicečempionai kol kas užima tik ketvirtąją vietą, į priekį praleidę ne tik prieniškius, bet ir Klaipėdos „Neptūną“.

„Manau, kad LKL formatas pasiteisino. Pažiūrėkite, „Lietuvos rytas“ pralaimėjo vieną dvikovą išvykoje mūsų komandai ir jau visi kalba apie tai, kad bus perrašyta LKL istorija, kad vilniečiai gali likti ketvirti. Tai tik įnešė daugiau intrigos į čempionatą.

Žinoma, nuomonių yra daug. Šiuo metu yra komandų, kurios pasitraukė iš BBL pir-menybių ir dabar sužaidžia vos po vieną ar du mačus per mėnesį. Tuo tarpu mes rungtyniaujame kas antrą, kas trečią dieną. Toms komandoms formatas turbūt nėra la-bai geras, tačiau mes nesiskundžiame, juk galime užimti antrą vietą reguliariajame sezone“, – džiaugėsi „Prienų“ ekipos tre-neris Virginijus Šeškus.

Klaipėdos „Neptūno“ treneris Kazys Maksvytis taip pat mano, kad nuolaidos LKL grandams čempionatui suteikė dau-giau intrigos. Vis dėlto uostamiesčio krep-šininkų vedlys teigė, kad senoji sistema buvo geresnė.

„Norėčiau, kad su „Žalgiriu“ ir „Lietu-vos rytu“ reikėtų žaisti po du kartus. Vien rungtyniauti „Žalgirio“ arenoje būtų pui-ku“, – teigė K.Maksvytis.

Federacijai nepatinkaPriešingos nuomonės buvo Lietuvos krep-šinio federacijos (LKF) vykdomasis direk-torius ir Kauno „Žalgirio“ generalinis direk-torius Paulius Motiejūnas, kurio nuomone, LKL sezonas yra visiškai nepasisekęs.

„Sistema yra bloga. Niekas jos nesupran-ta, net dirbant federacijoje ir klube sunku susigaudyti, kaip viskas skaičiuojama, aš jau nebekalbu apie žiūrovus. Žiūrint iš fe-deracijos pusės, LKL lyga yra labai silpna ir mes privalome kažką daryti.

Na ir kas, kad „Lietuvos rytas“ gali likti ketvirtas, čempionatą vis tiek laimės sti-priausia komanda. Tai, kad kitos komandos laimi daugiau rungtynių žaisdamos tarpu-savyje, yra ne intriga, o nelygios teisės“, – kalbėjo P.Motiejūnas.

VTB lygos vilionės Didžiausias LKL lygos varžovas kovoje dėl stipriausių šalies komandų yra Rusijos or-ganizuojamas VTB Jungtinės lygos turny-ras, kuriame šį sezoną pirmą kartą dalyvavo net trys lietuviški klubai.

Nors Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai ir liko B grupės autsaideriai, tačiau papil-domos 18 rungtynių su stipriais priešinin-kais parodė tikrąjį komandos lygį. Dėl šio turnyro klaipėdiečiai atsisakė dalyvauti BBL pirmenybėse.

„Manau, kad VTB lyga yra antroji Euro-poje po Eurolygos, o tik po to seka Europos taurės varžybos. Dalyvavimas VTB lygoje mums tikrai išėjo į naudą, gavome patirties žaisdami su labai stipriomis komandomis ir tai tikrai išeis į naudą LKL atkrintamosio-se varžybose“, – teigė „Neptūno“ treneris K.Maksvytis.

Tuo tarpu „Prienų“ klubas šį sezoną žai-dė ne tik BBL lygoje, kur šiuo metu lau-kia finalo rungtynių, bet ir ULEB Euro-pos taurės turnyre. Vis dėlto V.Šeškus irgi

nedvejodamas Europos lygą iškeistų į VTB lygą.

„Dalyvavimas Europos lygoje yra pini-gų švaistymas. Prieš sezoną krepšinio fe-deracijos prašėme bent 20 tūkst. litų šiam turnyrui, tačiau niekas mūsų negirdėjo, net nesistengė padėti. Dabar, kai „Žalgi-rį“ ištiko fi nansinės problemos, federacija neriasi iš kailio ir ieško milijonų. Suprantu, kad „Žalgiris“ yra mūsų veidas, tačiau juk ir mes atstovaujame Lietuvai.

Jau esu sakęs, kad Europos taurę iškeis-čiau į VTB lygą. Ten ir rungtynių daugiau žaidžiama, ir fi nansinės sąlygos yra geres-nės“, – VTB lygos pliusus vardijo V.Šeškus.

Kam sunkiausia?Suskaičiavus, kiek rungtynių šiame sezo-ne žaidė LKL grandai, „Prienų“ ir „Neptū-no“ klubai ir palyginus šiuos skaičius su stipriausiomis Ispanijos, Italijos ir Graiki-jos komandomis, akivaizdu, kad ne vien Kauno „Žalgirio“ tvarkaraštis yra sunkus.

Pavyzdžiui, „Barcelona“ klubas vien Is-panijoje šį sezoną sužais 37 rungtynes ir tai neskaičiuojant ACB lygos atkrintamų-jų varžybų. O kur dar kovos Eurolygoje, kur katalonai pateko į stipriausių koman-dų aštuntuką ir žais dar mažiausiai trejas rungtynes.

Palyginę „Lietuvos ryto“ ir „Prienų“ tvarkaraščius matome, kad prieniškiai su-žais net dešimt rungtynių daugiau nei vil-niečiai, kurie buvo vieni trumpinto LKL

tvarkaraščio iniciatorių. Abiejų klubų dar laukia mačai LKL atkrintamosiose varžy-bose, o „Prienų“ – ir BBL bei LKF fi nalai.

„Taip atsitiko todėl, kad „Lietuvos rytas“ neįvykdė savo planų kituose turnyruose – galėjo būti visai kitaip. „Žalgirio“ padėtis yra kitokia, neįmanoma žaisti daugiau mačų, žaidėjai turi ir treniruotis. Dvi rungtynės per savaitę yra normalu, o trys – jau per daug. Labai padidėja traumų tikimybė. Kenčia ne tik krepšininkai, bet ir mūsų krepšinis, nes tie patys žaidėjai paskui žais rinktinėje“, – teigė P.Motiejūnas.

Pažvelgus į pastarųjų metų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ pasiekimus Eurolygoje ma-tyti, kad abu klubai gegužės mėnesį Euroly-gos turnyre dar nė karto nesivaržė. Šiemet „Lietuvos rytas“ iš turnyro iškrito dar gru-pių varžybose, „Žalgiris“ – „Top 16“ turnyre.

VTB lygoje padėtis panaši – toliau kau-nasi tik kauniečiai. Tiesa, „Žalgiriui“ gali tekti sužaisti nemažai rungtynių – ir ke-tvirtfi nalio, ir pusfi nalio, ir fi nalo serijos bus žaidžiamos iki penkių pergalių.

Tuo tarpu „Barcelona“ ekipos Eurolygos kelyje į fi nalą laukia daugiausia 7 mačai, ta-čiau nacionaliniame čempionate varžovai yra kur kas grėsmingesni.

„Negalime lyginti mūsų situacijos su Is-panija, kur reguliarusis sezonas trunka iki gegužės mėnesio. Mes tiek laiko neturime, nes LKL tvarkaraštis tuomet kirstųsi ne vien su Eurolygos, bet ir su VTB lygos tvarkaraš-čiais“, – pastebėjo L.Gilys.

16 | Sportas

LKL eksperimentai: didesnė intriga ar lygos žlugdymas?

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

L.Gilys:

„Kauno „Žalgirio“ krepšininkai fi ziškai negalėjo sužaisti net vieneriomis rungtynėmis daugiau.“

BFL nuotr.BFL nuotr.

Nac. lyga1 Nac. taurė2 Eurolyga3 VTB lyga4 Viso

Kauno „Žalgiris“ 12 0 24 18 54Vilniaus „Lietuvos rytas“ 12 0 10 18 40Madrido „Real“ 34 1 24 - 59„Barcelona“ 34 3 24 - 61Atėnų „Panathinaikos“ 22 3 24 - 49Sienos „Montepaschi“ 30 3 24 - 57Klaipėdos „Neptūnas“ 20 3 - 18 41„Prienai“ 20 5 - - 50*

1 Mačai nacionaliniuose čempionatuose skaičiuojami be atkrintamųjų varžybų

2 Mačai nacionalinėse taurėse.

3 Mačai Eurolygoje skaičiuojami iki „Top 16”etapo pabaigos.

4 Mačai VTB lygoje skaičiuojami iki reguliariojo sezono pabaigos.

* „Prienai“ sužaidė 20 varžybų BBL lygoje bei 6 varžybas Europės taurėje.

Be to, jų dar laukia BBL fi nalo varžybos. LKF taurės fi nale prieniškiai pirmą

mačą pralaimėjo, tad jų laukia dar mažiausiai vienerios rungtynės.

Komandos ir sužaistos rungtynės

Šį sezoną LKL vidutiniokai

daugiau žaidžia

tarpusavyje, nei grumiasi

su favoritais.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2013 m. kovo 29 d. Sportas | 17

Nauja asociacija su nauju vadovu, nauji rėmėjai, nauja interneto svetainė.

Jubiliejinio, 90-ojo, lietuviško futbolo sezono naujoves „SMScredit.lt A lyga“ futbolo visuomenei pristatė Vilniuje, „Crowne Plaza“ viešbutyje vykusiose iškil- mėse.

Lygos klubai, kurių vizitinės kortelės buvo žaismingai pateiktos dideliame ekrane, pasirašė naujai įkurtos Lietuvos futbolo klubų asociacijos (LFKA), kartu

su šalies Futbolo federacija rengsiančios „SMScredit.lt A lygos“ čempionatą, steigi-mo dokumentus. Naujos organizacijos pre-zidentu išrinktas Rolandas Skaisgirys.

 Čempionato rėmėjų sąrašą papildė dar vienas partneris. „SMScredit.lt A lygą“ nuo šiol rems ir „Lukšių pieninė“.

Lyga šį sezoną sirgalius pradžiugins nauja interaktyvia interneto svetaine, kurioje bus galima susipažinti su karščiausiomis Lietu-vos futbolo naujienomis, stebėti tiesiogines rungtynių transliacijas, rasti operatyvią ir išsamią statistiką, mėgautis varžybų foto- ir videoakimirkomis.

Dviejų savaičių pertrauka „SMScredit.lt A lygos“ čempionate baigėsi. Velykų savaitgalį vėl bus galima pamatyti ir šalies čempioną Panevėžio „Ekraną“, ir svarbiausią jo konkurentą Vilniaus „Žalgirį“, ir sezono pradžios atradimą Klaipėdos „Atlantą“.

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt „Atlantas“ – „Šiauliai“ Kovo 29 d. 19 val. Gargždai, miesto stadionas.

Futbolo eksperto iš Rusijos Konstantino Sarsanijos vadovaujami klaipėdiečiai kol kas neprarado nė taško, nors žaidė tik išvykose su pretendentais į medalius. Šiauliečiai, nors ir pralaimėjo tik sykį, pergalės džiaugsmo čempionate kol kas nepatyrė.

„Atlantas“ į nacionalinės komandos kontrolines rungtynes Albanijoje komandiravo du savo žaidėjus – Andrių Bartkų bei Evaldą Razulį. Uostamiesčio komandos lyderius gali kamuoti nuovargis, bet gali būti ir teigiamų emocijų dėl rinktinės trenerio Csabos Laszlo dėmesio, o E.Razulio atveju – dar ir dėl įvarčio, pasiųsto į albanų vartus.

„Šiauliai“, kaip ir dauguma lygos komandų, per pertrauką laiko veltui neleido. Tomo Kančelskio auklėtiniai sužaidė kontrolines rungtynes su Rusijos antrajame futbolo divizione rungtyniaujančio Kaliningrado „Baltika“ klubo dubleriais ir pralaimėjo 0:2.

„Banga“ – „Ekranas“ Kovo 30 d. 14 val. Gargždai, miesto stadionas.

Žaidybinės praktikos, naudodamos laisvą laiką, abi komandos sėmėsi akistatose su latvių klubais. „Ekranas“ namuose po atkaklios kovos pralaimėjo dviejų valstybių čempionų mūšį Daugpilio „Daugava“ futbolininkams, gargždiškiai drąsos ir teigiamų emocijų pasisėmė sužaisdami lygiosiomis išvykoje su „Ventspils“.

Panevėžiečiai tuo pat metu aktyviai dirbo ir prie derybų stalo – pasirašytos sutartys su gynėju iš Brazilijos Fernando de Abreu ir praėjusio sezono A lygos supersnaiperiu Artūru Rimkevičiumi. Pastarasis, susiejęs

savo ateitį su „Ekranu“ dvejiems metams, Gargžduose dar nežais – jis tik dabar baigia gydytis traumą.

„Banga“, turinti daug trumpesnį atsarginių žaidėjų suolą nei varžovai, gali džiaugtis ir tuo, kad per „SMScredit.lt A lygos“ varžybų pertrauką mikrotraumas išsilaižė visi žaidėjai.

„Sūduva“ – „Dainava“ Kovo 30 d. 19 val. Marijampolė, „Arvi“ maniežas.

Pietų Lietuvos derbyje abi komandos į kovą stos po triuškinamų pergalių praėjusiame ture: „Sūduva“ – prieš Tauragės „Taurą“, „Dainava“ – prieš „Bangą“. Praėjusio sezono bronzos laimėtojai marijampoliečiai trečiose sezono rungtynėse ne tik iškovojo pirmą pergalę, bet ir įmušė pirmus įvarčius.

Namuose „Sūduva“, suprantama, yra favoritė, bet iš dzūkų galima laukti staigmenų. Tikėtina, kad lietuviškiausia „SMScredit.lt A lygos“ komanda išbandys peržiūroje esančius legionierius – Kirgizijos rinktinėje žaidžiantį kamerūnietį Claude‘ą Maka, Soumaila Keita iš Malio ir Akilį De Freitasą iš Trinidado ir Tobago.

„Žalgiris“ – „Tauras“ Kovo 30 d. 19 val. Vilnius, LFF stadionas.

„Žalgiris“ pergalės skonį pajuto trečiojo turo rungtynėse su „Šiauliais“. Šįkart vilniečių laukia akistata su silpniausiai startavusia „SMScredit.lt A lygos“ komanda. „Taurą“ treniruojantis baltarusis Aliaksandras Brazevičius po triuškinamo pralaimėjimo „Sūduvai“ negailėjo kritikos patyrusiems komandos žaidėjams ir teigė, kad panacėja gali tapti nebent pasitikėjimas jaunimu.

„Taurui“ vicečempionų testas taps galimybe dar kartą įvertinti save ir savo galimybes.

Komanda R. P. Lg. Pr. Įv. sant. Taškai

1. „Ekranas“ 2 2 0 0 9:3 62. „Atlantas“ 2 2 0 0 3:1 63. „Kruoja“ 3 2 0 1 6:7 64. „Sūduva“ 3 1 1 1 6:2 45. „Banga“ 3 1 1 1 3:4 46. „Žalgiris“ 2 1 0 1 2:2 37. „Dainava“ 3 1 0 2 4:5 38. „Šiauliai“ 3 0 2 1 1:2 29. „Tauras“ 3 0 0 3 2:10 0

„SMScredit.lt A lyga“

Atgal į mūšį

Futbolo lygos naujovės

Lietuvos futbolo klubų asociacijos prezidentu išrinktas futbolą žaidžiantis buvęs krepšininkas R.Skaisgirys.

M.P

ocia

us n

uotr.

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Audrė Domeikaitėa.domeikaite@15min.lt

Uždainavus kontratenorams Viktorui Gerasimovui ir Algirdui Bagdonavičiui, publika neretai nustemba –jų neįprastai aukšti balsai tinkami atlikti ne tik vyriškus, bet ir moteriškus vaidmenis.

Nors dainininkai prisipažįsta sulaukian-tys skeptiškų konservatyvių vertinimų, abu ryžtingai siekia pralaužti ledus jų balsams tinkamam repertuarui ir įrodyti, kad šiame mene nereikia kabinti etikečių.

– Jūsų istorijos, kaip pradėjote dainuoti aukštais balsais, labai skirtingos – Viktoras to siekė ir apie tai svajojo nuo paauglystės, o Algirdas savo balso galimybes atrado vi-sai neseniai. Prisiminkite tą momentą, kai supratote, kad galite dainuoti neįprastai aukštu balsu.

– A.Bagdonavičius (A.B.): Klaipėdos mu-zikiniame teatre prieš trejus metus buvo

statoma opera „Popėjos karūnavimas“ ir latvių dirigentas Andris Veismanis manyje netikėtai atrado kontratenorą.

Viename ansamblyje reikėjo itin aukšto vyriško balso, aš pabandžiau, dirigentas teigiamai įvertino ir pasiūlė man dainuo-ti pagrindinį herojų Otoną – o aš preten-davau tik į nedidelį tenoro vaidmenį. Taip man teko dubliuotis su soliste Dalia Kužmarskyte.

– Koks jausmas, kai sužinote, jog galite dainuoti aukštai – visai kitaip nei iki šiol?

– A.B.: Priėmiau tai kaip galimybę išban-dyti savo jėgas. Ir šis bandymas pasiteisino – sulaukiau gana daug teigiamų atsiliepimų ir jie mane padrąsino ieškoti kitokio daina-vimo, kitokio repertuaro. Dabar nenoriu blaškytis ir siekiu tobulinti šią techniką, nes matau aiškią viziją ir šviesių perspektyvų.

– O kaip jums, Viktorai, paauglystėje kilo noras dainuoti aukštu balsu?

– V.Gerasimovas (V.G.): Ši svajonė atsi-rado net ne paauglystėje, o dar vaikys-tėje, kai formavosi pirmosios asmeny-bės užuomazgos (šypsosi). Ją paskatino lemtingas įvykis – dainavau J.Kačinsko muzikos mokyklos chore „Gintarėlis“ ir mus, berniukų chorą, pakvietė į muzi-kinį teatrą.

Tai, ką ten pamačiau ir išgirdau, man pa-darė tokį įspūdį, kad nuo to laiko aš norėjau būti tik teatre. Tada pagrindinį Andželikos vaidmenį dainavo Valerija Balsytė ir aš be galo užsinorėjau dainuoti. Pradėjau svajoti apie tokią dovaną (juokiasi).

– Kuo patraukė būtent aukštas balsas? Juk galėjote svajoti apie baritono ar teno-ro vaidmenis.

– V.G.: Nežinau... Kiek dabar bandau su-vokti, turbūt išgirdau to aukšto garso grožį, šventumą ir šviesumą. Pavyzdžiui, operoje „Faustas“ bosas tapatinamas su požemio karalyste, o Margarita, kurią aš dainavau, –arčiau dangaus, šventumo. Galbūt tai mane ir patraukė.

– Kaip aiškinate savo unikalumą, kad jūs, Viktorai, esate vienintelis sopraninas (aukš-čiausias vyriškas balsas) Lietuvoje? Ar iš-saugoti tokį balsą po mutacijos pavyksta tik išimtinais atvejais, ar kiti solistai savo noru nesirenka dainuoti tokiu balsu?

– V.G.: Kiti galbūt iš tiesų prisibijo – kiek žinau, buvo panašių balsų per stojamuosius egzaminus ir Vilniuje, ir Kaune.

Tačiau norint būti sopraninu, reikia tu-rėti daug vidinės stiprybės, kad atlaiky-tum pirmuosius akademijos išbandymus ir kliūtis.

Yra įvairiausių nuomonių ir gandų dėl tokio aukšto vyriško balso – galbūt dėl šių dalykų kai kurie žmonės nesiryžta rinktis šio kelio.

18 | Kultūra

A.Bagdonavičius

savo balso galimybes

atrado prieš trejus

metus.

J.Kalinsko nuotr.

Dainuoti aukštu balsu V.Gerasimovas

svajojo nuo vaikystės, kai pajuto aukšto

garso grožį, šventumą ir šviesumą.

Aukštų vyriškų balsų pionieriai

15min • 2013 m. kovo 29 d.

– A.B.: Ne paslaptis, kad yra netolerantiš-kų žmonių, kurie bando prikabinti mums visokių etikečių.

Tačiau mene negali būti etikečių – jei yra kokybė, vokalinė kultūra, kitų klausi-mų neturėtų kilti.

Viktoras buvo pirmas ir pramynė ke-lią, todėl man buvo lengviau – aš tik kelis kartus esu pastebėjęs šyptelėjimus, kai uždainuodavau.

Muzikantai ir muziką suprantantys žmonės vertina ne kokiu balsu dainuoji, o kaip – ar gerai valdai balsą, ar tavo tem-bras gražus.

Beje, aukštų vyriškų balsų tembras turi būti gražus – man teko girdėti kontrateno-rų, kurių klausytis buvo nemalonu.

– V.G.: Aš studijavau Anglijoje, kur šis reiškinys yra normalus, ir mano mokyto-ja, pas kuri mokė daug garsių dainininkų, prisipažino, kad ji pamėgo kontratenorus tik išgirdusi mane.

Tada supratau, kad mano balsas kažkuo išskirtinis (šypsosi).

– O Lietuvos akademinėje bendruomenėje teko sulaukti skepticizmo?

– V.G.: Man asmeniškai niekas nieko į akis nesakė, bet girdėjau gandų, kad apie tai šneka.

– A.B.: Visai neseniai vyresnis kolega iš operos teatro, neslėpdamas skeptiškos nuomonės, paklausė: „Na, kam tu čia taip dainuoji?“ Aš gerbiu tą žmogų kaip scenos vilką, bet šis konservatyvus vertinimas nėra pagrįstas.

– Galbūt neigiami vertinimai susiję su XVII–XVIII a. kastravimo tradicija, kurios žmonės niekaip negali pamiršti?

– A.B.: Tuo laiku neturtingoms šeimoms tai būdavo viena iš galimybių praturtėti vai-ko sąskaita, todėl Italijoje berniukus ma-siškai kastruodavo, kad jiems liktų aukš-tas balsas.

Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vos keliems procentams jų pavykdavo išsau-godavo gerus balsus. Tokie vyrai būdavo tiek fi ziškai, tiek psichologiškai suluošinti visam gyvenimui. Nors didelė dalis baroko repertuaro parašyta kastratų balsams, ne mažiau skirta ir kontratenorams.

Beje, IX–X a. grigališkąjį choralą dainuo-davo tik vyrai natūraliai aukštais balsais, tuomet jokios kastravimo tradicijos dar nebuvo.

– Ar turite galimybių mūsų teatrų reper-tuaruose parodyti savo balsus?

– V.G.: Apskritai repertuaras mūsų bal-sams yra nė kiek ne mažesnis nei barito-

nams ar tenorams. Tačiau Lietuvoje dar daugybė kompozitorių nėra atrasti,

tad ir galimybių pasirodyti mažai.– A.B.: Bet jei mes dirbsime, kursime, tai pramušime kelią

kitokiam repertuarui. La-bai daug vaidmenų mūsų

balsams sukurta baro-ko laikotarpiu, taip

pat ir modernia-me amžiuje.

Ypač XX a.

antroje pusėje kompozitoriai pradėjo ra-šyti kūrinius tokiems balsams. Kontrate-norinis dainavimas muzikos kūrėjams yra įdomus kaip nauja, perspektyvi sritis. Be to, bet kokius romantinius kūrinius galima atlikti tiesiog savo balso diapazone.

– Dažniausiai tai – moteriški vaidmenys?– V.G.: Absoliučiai ne. Tarkime Mozarto

„Figaro vedybose“ Pažo vaidmuo yra vy-riškas, bet jį dažnai dainuoja moterys. „Bal-tijos kamerinio operos teatro“ pristatytoje premjeroje „Faustas“ Margaritos vaidmuo buvo mano pirmas moteriškas vaidmuo per visą karjerą – iki tol dainavau tik vyriškus personažus.

– Ar sudėtinga dainuoti ir įkūnyti mote-rišką personažą?

– V.G.: Persirengti moterimi nėra sudė-tinga, juk tai – teatras.

O psichologinius personažo išgyvenimus galiu pateisinti ir iš savo patirties, nebūda-mas moterimi.

– A.B.: Tikras menas yra aukščiau lyties, rasių, religijos ir kitų stereotipų.

– Kaip Lietuvos publika sutinka ir verti-na jūsų talentą?

– A.B.: Galbūt išgirdę pirmus garsus, žiū-rovai kiek nustemba, tačiau vėliau tiesiog klausosi geros muzikos.

Šokiruoja tik pirmi garsai, nes kol kas tai yra neįprasta, tačiau jei muzikaliai pa-dainuoji – žiūrovams patinka. Jokių klau-simų nelieka.

Aš optimistiškai žiūriu į ateitį. Yra daugy-bė niekada Lietuvoje nestatytų pasaulinių baroko šedevrų – publika pamatys, kad tai labai originalu ir gražu.

– Taigi esate tokio dainavimo ledlaužiai?– V.G.: Pionieriai (juokiasi).

Kultūra | 19

Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

A.Bagdonavičius:

„Šokiruoja tik pirmi garsai, nes kol kas tai yra neįprasta, tačiau jei muzikaliai padainuoji – žiūrovams patinka. Jokių klausimų nelieka.“

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Biomedicininiuose tyrimuose dalyvaujančių nepilnamečių tapatybės duomenys įslaptinti tol, kol jie nepatenka ant vaiko teisių apsaugos tarnybų stalo. Čia ir bliūkšta skambūs konfi dencialumo principai.Ketverių metukų Majus Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų fi liale, gydomas jau septynis mėne-sius. Prieš tiek laiko berniukui diagnozuota reta liga – ūminė limfoblastinė leukemija.

„Liga labai pikta, sunkiai pasiduoda gy-dymui, vis atsinaujina ir progresuoja, mūsų laukia jau septinta chemoterapija“, – guo-dėsi Majaus mama Inga.

Lyg problemų būtų maža, vieną dieną moteris sulaukė Mažeikių rajono Vaiko tei-sių apsaugos skyriaus atstovo skambučio. „Iš pradžių nesupratau, kas vyksta – buvau

priblokšta. Galvoje iškart ėmė suktis min-tys, ką padariau ne taip? Mėnesių mėne-sius leidžiu ligoninėje su mažuoju, vyras dirba Norvegijoje, todėl septynmetį sūnų globoja Tauragėje gyvenantys krikštatė-viai. Išsigandau, kad būsiu apkaltinta vai-ko nepriežiūra“, – užklupusių minčių seką nupasakojo Inga.

Paminta teisė į privatumą?Pretenzijų mamai tarnybos darbuotoja neturėjo. Ji norėjo išsiaiškinti Majaus li-gos aplinkybes, mat Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo gavęs medikų prašymą leisti įtraukti pacientą į biomedicininį tyrimą. Majaus tėvai tam sutikimą jau buvo davę.

„Nesupratau, kodėl į mūsų šeimos rei-kalus kišasi vaiko teisių specialistai. Juk sprendimus priimame mes – tėvai. Žino-ma, mano reakcija galbūt irgi nebuvo ade-kvati, tačiau tokiomis aplinkybėmis esi emociškai labai pažeidžiamas: sunku su-sitaikyti su mintimi, kad tavo vaikas ser-ga, sunku rasti jėgų su tuo kovoti. Todėl bet kokie išorės dirgikliai labai trikdo: ko-dėl visai svetimiems žmonėms turiu pasa-koti tokius asmeniškus dalykus, dalintis informacija apie vaiko ligą ir pan. Ar taip

nepažeidžiama mūsų teisė į konfi dencia-lumą?“ – svarstė Inga.

Grįžti iš Vilniaus į Mažeikius, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams įro-dytų, jog raštišką sutikimą sūnui dalyvauti biomedicininiame tyrime tėvai yra davę, Inga neturėjo galimybės. Tokia kelionė mo-teriai – per didelė prabanga. Ji jau septynis mėnesius nesitraukia nuo sunkiai sergan-čio sūnaus lovos.

„Laimė, tarnybos atstovas sutiko, kad reikiamus dokumentus atsiųsčiau paštu. Tačiau vis tiek nesuprantu, kam reikalin-gas vaiko teisių kontrolierių įsikišimas – juk mūsų sūnus turi du jį mylinčius, rūpestin-gus tėvus. Dokumentų siuntinėjimas iš vie-no šalies galo į kitą apsunkina ir taip ne-lengvą situaciją“, – kalbėjo Majaus mama.

Tyrimuose dalyvauja mokslo labuiNuo to, dalyvauja biomedicininiame ty-rime ar ne, paciento gydymas ir priežiūra nesikeičia. Tačiau kiekvienas tokio tyrimo dalyvis, duodamas savo kraujo, gali lemti medicinos pažangą.

„Tėvų motyvai dalyvauti tyrime papras-tai būna tie patys: „Jei kada nors tai pasi-tarnaus bent vienam vaikui...“ – pasakojo Lietuvos vaikų onkohematologų draugijos tarybos narė, gydytoja hematologė Goda Vaitkevičienė.

Moksliniuose tyrimuose dalyvaujantys medikai renka kiek įmanoma detalesnę in-formaciją apie kiekvieno paciento ligą ir jos gydymo eigą: pagal laboratorinius kraujo tyrimus vertinamas chemoterapijos efek-tyvumas, poveikis organizmui ar šalutinės reakcijos. Vėliau šie duomenys analizuo-jami, atsižvelgiant į įvairius kriterijus –paciento amžių, lytį, ligos formą ir pan.

Sėkmingai tobulinami gydymo metodai lėmė tai, kad vaikų, sergančių leukemi-ja, išgijimo tikimybė per pastaruosius 40 metų padidėjo nuo nulio iki daugiau nei 80 proc.

Leidžia, bet atsakomybės kratosiNepilnametį pacientą įtraukti į biomedici-ninius tyrimus vien tėvų leidimo neužten-ka. Šalies įstatymai įpareigoja gauti leidimą iš Lietuvos bioetikos komiteto, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, paciento tėvų ir savivaldybės, kurioje pacientas gyvena, vaiko teisių apsaugos skyriaus.

„Štai šis momentas ir kelia abejonių. Biomedicininį tyrimą atliekantis medi-kas turi užtikrinti paciento konfi dencia-lumą – tyrimo dalyvių sąrašas apsaugotas keliais slaptažodžiais, kiekvienas dalyvis turi savo kodą ir pan. Tačiau siunčiant prašymą vaiko teisių apsaugos skyriui rei-kia nurodyti paciento vardą, pavardę, as-mens kodą, gyvenamąją vietą, ligos di-agnozę. Ar tokiu būdu nepažeidžiama asmens duomenų apsauga?“ – teiravosi G.Vaitkevičienė.

Be to, jai kelia abejonių vaiko teisių ap-saugos skyrių kompetencija spręsti me-dicininius klausimus: „Raštuose paste-bima, kad dėl galimų komplikacijų vaiko teisių apsaugos skyrius jokios atsakomybės

20 | Sveikata

Medikai ir pacientai – netobulo įstatymo įkaitai

Nepilnametį pacientą įtraukti į biomedicininius tyrimus vien tėvų leidimo neužtenka.

15min • 2013 m. kovo 29 d.

neprisiima. Todėl įpareigojimas gauti tar-nybos leidimą man atrodo perteklinis ir nelogiškas.“

Tėvų balsas svaresnis nei institucijosŠių metų sausį Valstybės kontrolė pristatė audito, kuriuo buvo vertinama, kaip Lietu-voje ginami vaiko interesai ir apsaugomos jo teisės, išvadas.

Jose buvo paliestas ir biomedicininių tyrimų, kuriuose dalyvauja vaikai, klausi-mas. Kontrolieriai pažymėjo, kad Biomedi-cininių tyrimų etikos įstatyme numatytas vaiko teisių apsaugos skyrių dalyvavimas leidimų biomedicininiams tyrimams iš-davimo procese yra visiškai netikslingas.

Praėjusių metų rugpjūtį išplatintame ofi -cialiame rašte „Dėl biomedicininių tyrimų nepilnamečiams“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direkto-rė Odeta Tarvydienė irgi atkreipė dėme-sį, kad vaiko teisių apsaugos skyriai nėra kompetentingi vertinti planuojamų bio-medicininių tyrimų medicininio aspekto, todėl neatsako už galimą žalą vaiko svei-katai ar grėsmę gyvybei.

„Tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už savo vaikus, todėl vaiko teisių apsau-gos skyrius turėtų patikrinti, ar šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Ši aplinkybė atskleistų, ar iš esmės tėvai gali tinkamai atstovauti vaiko interesams,“ – rašte aiškina O.Tarvydienė.

Siūlo keisti netobulą įstatymą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisininkai problemą vertina pagal įstatymo raidę: „Duomenys, susiję su sveikata (ypa-tingi asmens duomenys), gali būti teikiami valstybės institucijoms, kurioms įstatymai suteikia teisę gauti tokią informaciją.“

Be to, inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas atkreipė dėmesį, kad jo vado-vaujama institucija nėra gavusi ofi cialių skundų dėl profesinės etikos ar konfi den-cialumo principų nesilaikymo, asmens duomenis „nutekinant“ už vaiko teisių apsaugos skyrių ribų.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad visada nuosekliai laikėsi nuostatos, jog sutikimą dėl nepilnamečio biomedicininio tyrimo atlikimo turi duoti jo atstovai – tėvai, glo-bėjai (rūpintojai), įtėviai, bet ne savivaldy-bės vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ministerija dar 2009-ųjų birželį teikė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siū-lymą keisti Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą ir įtvirtinti nuostatą, kad atliekant nepilnamečio biomedicininį tyrimą vaiko teisių apsaugos skyriaus leidimas nebūtų reikalingas.

Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis atkreipė dė-mesį, kad SAM dar 2012 metais parengė Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, tačiau de-rinant jį su suinteresuotomis institucijo-mis – Teisingumo ministerija, Valstybine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarny-ba bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – nuomonės dėl jo išsiskyrė.

Vis dėlto šiandien minėtos institucijos esą jau sutaria, kad savivaldybės admi-nistracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sutikimas dėl vaiko dalyvavimo biomedici-niniuose tyrimuose yra perteklinė norma.

„Deja, yra probleminių šeimų, kuriose vaiko interesai nėra svarbiausi. Todėl lo-giškas SADM siūlymas turėti griežtesnius protokolus, kai šeima yra įtraukta į socia-linės rizikos šeimų apskaitą“, – pažymėjo V.P.Andriukaitis.

2008–2012 metais daugiau kaip 52 tūkst. vaikų dalyvavo biomedicininiuose tyri-muose, iš jų 710 – klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose.

Daiva Žaromskienė, Lietuvos vaikų, sergančių onkohematologinėmis ligomis, tėvų ir globėjų draugijos „Paguoda“ tarybos narė

„Įstatymų leidėjams reikėtų labiau

atsižvelgti į konkrečią situaciją ir

apibrėžti, kada reikalingi valdiškų

institucijų leidimai, o kada jie nebūtini.

Ką gali nuspręsti vaiko teisių apsaugos

skyrius, nežinodamas vaiko būklės ir

medikų rekomendacijų? Aišku, galbūt

yra išskirtinių atvejų, kai vaikas neturi

tėvų, ar šeima, kurioje jis auga, priskirta

socialinės rizikos grupei.

Iš moralinės pusės tėvai labai skaudžiai

išgyvena, jei informacija apie jų vaikų

ligą išplaukia iš namų ar ligoninės ribų.

Mūsų visuomenėje į ligoniukus dažniau

žiūrima neigiamai. Daugumai atrodo,

kad jei vaikas serga onkologine liga,

tai viskas, jo ateitis – tik mirtis. Tačiau

medicinos pasiekimai labai reikšmingi,

pažanga didžiulė ir labai dažnai

gydymo rezultatai būna džiuginantys.

Biomedicininiai tyrimai tarnauja būtent

šiam tikslui.“

Reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją

Vaiko teisių apsaugos skyriui

siunčiant prašymą leisti dalyvauti

tyrimuose reikia nurodyti paciento

pavardę, asmens kodą, ligos

diagnozę.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2013 m. kovo 29 d.22 | Du ratai

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Sostinės gatvėmis vienaratį minantis jaunuolis su dredais – ne šiaip nupušęs hipsteris. Tai – 25 metų diplomuotas transporto inžinierius, mokslus krimtęs ne tik Vilniuje, bet ir Prahoje.

Iš Druskininkų kilęs Martynas Suraučius – dar ir startuolis, projekto „Septynių jūrų kapitonai“ antrosios vietos nugalė-tojas, savo verslo idėjai gavęs 10 tūkst. litų paramą.

Viename populiariausių Lietuvos ku-rortų gimęs ir augęs M.Suraučius nelei-do laisvalaikio be dviračio. Jis tarnavo ir kaip pramoga, ir kaip transporto priemonė.

Nieko keista, kad ėmęs mąstyti apie savo verslą vaikinas nenutolo nuo dviračio.

„Tai – mano hobis. Ne tik važinėju, bet ir mėgstu pasikrapštyti, pasitaisau, kas sugenda: moku tai, sugebu ir išmanau“, – nesikuklindamas konstatavo į verslą koją keliantis startuolis. Kaip įrodymą ištiesė rankas, atkreipdamas dėmesį į mažumėlę pajuodusias panages.

Apie riziką: kada, jei ne dabar?M.Suraučiaus užsidegimas įtikino ir „Sep-tynių jūrų kapitonų“ komisiją. „Aš tiesiog labai tikiu idėja“, – aiškino vaikinas, šiuo metu steigiantis savo „uabą“.

Formalumai beveik sutvarkyti, o veiklą ketinama pradėti apie gegužę.

Tada Vilniuje duris turėtų atverti keli dviračių aptarnavimo centrai, kuriuose klientai gaus įvairių paslaugų: nuo ele-mentaraus prakiurusios padangos pakei-timo iki nuodugnios dviračio apžiūros ir parengimo naujam sezonui – ne tik tech-nine, bet ir estetine prasme.

M.Suraučius nori būti kuo arčiau kliento, todėl dviračių aptarnavimo taškus išdėstys centrinėje miesto dalyje. Be to, esant reika-lui, teiks mobilias paslaugas ar atvyks su-gedusio dviračio pasiimti į kliento namus.

„Tokį aptarnavimą siūlo ir dabar rinkoje veikiantys paslaugų tiekėjai. Tačiau mes siūlysime vieną papildomą paslaugą, ku-rios konkurentai neturi. Tai bus mūsų iš-skirtinumas. Tačiau kol kas negaliu plačiau apie tai kalbėti“, – intrigavo M.Suraučius.

Ar nebaisu žengti į rinką, kurioje jau yra analogiškas paslaugas teikiančių centrų?

„Oi, dar ir kaip baisu. Labai baisu. O jei nepavyks? Tačiau šiandien galiu prisiim-ti riziką – kada, jei ne dabar? Būtų sudė-tingiau, jei turėčiau šeimą – tada reikėtų

pastovumo, fi nansinio stabilumo“, – svars-tė pašnekovas.

Kruopščiai tyrė rinkąVerslą pradėti nuo Vilniaus skatina logiški ir nuoseklūs skaičiavimai – čia telkiasi di-džiausia dviratininkų bendruomenė.

M.Suraučius, savo verslo idėją grynino dešimt mėnesių, tyrė rinką, lankėsi po-tencialių konkurentų centruose, kaman-tinėjo, kaip sekasi, ar netrūksta klientų, kiek paslaugų suteikiama per dieną: „Ta-čiau nepradėjęs realios veiklos šių dalykų nesužinosi. Vienas tikina, kad turi begalę darbo, kitas išsisukinėja: „Na, būna...“ Su-pratau, kad viskas priklauso nuo meistro profesionalumo, aptarnavimo kokybės ir paslaugos prieinamumo.“

2008 metais, kai apie ekonominės krizės grėsmę buvo tik kalbama, Lietuvoje par-duota apie 90 tūkst. naujų dviračių. Sunk-mečiu rinka smarkiai susitraukė, tačiau pastaraisiais metais atsigauna: 2011-aisiais parduota 30 tūkst., 2012-aisiais – 34 tūkst.

naujų dviračių. Dėvėtų dviračių paklausa kelis kartus didesnė. „Todėl ateityje, be techninio dviračių aptarnavimo paslaugų, planuoju imtis ir naudotų dviračių restau-ravimo, aprėpiant komplektaciją ir dizai-ną“, – pasakojo M.Suraučius.

Nenori teptis rankųŠiltuoju metų sezonu kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį automobilių eismą centrinėse Vilniaus gatvėse paralyžiuoja akcija „Kritinė masė“. Jos metu dviračius mina keli tūkstančiai žmonių. Ši milžiniška kolona įrodo, kad dviračių populiarumas kasmet stiebiasi į viršų.

Ar tai ir yra potencialūs M.Suraučiaus klientai? „Dažniausiai dviratininkas, ku-ris pats yra nagingas, mėgsta prie jo pasi-krapštyti. Tačiau vis daugėja tokių žmonių, kurie nenori teptis rankų ir gaišti laiko, to-dėl verčiau ieško profesionalų pagalbos. Be to, tikrai ne kiekvienas dviratininkas turi specialius įrankius, atsarginių detalių“, – svarstė startuolis.

Jis neabejoja, kad tolygiai keičiasi požiū-ris ir į dviračio eksploataciją, kai dviratis taisomas ne tik tada, kai jis nevažiuoja, bet ir apžiūrimas profi laktiškai, techniškai pa-ruošiamas naujam sezonui.

„Pavyzdžiui, dar nedaug kas žino, kad grandinės dėvisi, todėl jas palyginti retai keičia. Tačiau, jei dviratį miname intensy-viai, grandinę reikėtų keisti kiekvieną sezo-ną, antraip ima dėvėtis ir žvaigždutės, kol vieną dieną tenka keisti visus mazgus“, –aiškino M.Suraučius.

Techniškai paruošti dviratį naujam sezo-nui, nekeičiant detalių, Vilniuje kainuoja apie 50–60 litų.

Sprendžia konkrečią problemąM.Suraučiaus verslo pradžiai reikia ma-žiausiai 60 tūkst. litų. Didžiąją dalį lėšų skirs Verslo angelų fondas ir keli kiti pri-vatūs investuotojai.

Kodėl patyrę verslininkai patikėjo iš es-mės labai paprastu ir net ne novatorišku M.Suraučiaus projektu? „Septynių jūrų ka-pitonų“ koordinatorius Ilja Malkinas aiš-kino, kad dviračių aptarnavimo centrams buvo teikiamas prioritetas, nes jie spręstų labai konkrečią problemą.

„Pastaruoju metu labai daug startuolių, kurie ieško investicijų pusiau įsivaizduo-jamai problemai ar net tokiai, kuri gali at-sirasti kada nors ateityje. Akivaizdu, kad dviračių parkas Lietuvoje auga dideliais tempais. Jų aptarnavimo poreikis yra tikrai didelis, todėl rinka dar nėra persotinta“, – įsitikinęs I.Malkinas.

Be to, jo nuomone, toli gražu ne kiekvie-nas dviratininkas nori atiduoti savo turtą į neaiškias rankas: tempti į sandėliuką, rūsį ar garažą, kuriame viskas apšepę, meistras purvinas ir nemandagus.

„Čia gi bus stengiamasi kurti patrauklų paslaugos įvaizdį. Kaip ir kitoms civilizuo-toms paslaugoms, šiai irgi turi būti sukur-tas tam tikras kokybės standartas, į kurį reikėtų lygiuotis. Jei paklausčiau, koks kokybės standartas dviračių remonto se-gmente, ką pasakytumėte? O jei to paties paklausčiau apie greitąjį maistą? Turbūt sakytumėte, kad „McDonald‘s“, nes tai yra prekės ženklas su savo verslo fi losofi ja, standartais, aptarnavimo kokybe ir pan. Sieksime pakelti kartelę ir dviračių aptar-navimo paslaugoms“, – kalbėjo I.Malkinas.

Tikslas – parduoti stiliųDviračių restauravimas – būdas sukurti pri-dėtinę paslaugų vertę. Tačiau tai esą nišinė paslauga, kurios imtis reikėtų tik pelnius klientų pasitikėjimą.

„Pradėti nuo nišinių paslaugų reiškia apsisunkinti gyvenimą, nes ne jos sukuria pinigų srautą. Todėl M.Suraučiui siūlome pradėti nuo paslaugų, kurios akivaizdžiai paklausios ir paklos tam tikrą stabilų pa-grindą. Tada bus galima eksperimentuoti su nišiniais pasiūlymais“, – svarstė I.Malkinas.

O M.Suraučius jau pasvajoja apie dar to-lesnę savo verslo perspektyvą – savo ranko-mis kurti ir pagal kliento poreikius sukom-plektuoti fi xie dviračius – vadinamuosius fi kserius.

„Vienas pagrindinių mano ateities tikslų –parduoti dviračių stilių. Tačiau tai – labai rajus, milžiniškų investicijų reikalaujantis užmojis, o investicijų grąžos perspektyvos gana miglotos, nes tokie dviračiai bran-gūs, neaišku, ar Lietuvoje susiformuotų jų paklausa. Todėl to dar reikia palaukti“, –sako M.Suraučius.

Startuolio užmojis – prasigyventi iš dviračių

Į verslą neriantis

M.Suraučius nebijo

rizikuoti, nes kol kas

neturi šeimos.

M.Dauginio nuotr.

M.Suraučius:

„Vienas pagrindinių mano ateities tikslų – parduoti dviračių stilių. Tačiau tai – labai rajus, milžiniškų investicijų reikalaujantis užmojis.“

15min • 2013 m. kovo 29 d. Velykos | 23

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Gyvybės ir atsinaujinimo simbolis – margutis – įkvepia ir menininkus, ir kolekcininkus. Pirmiesiems Velykos – kūrybos, antriesiems – medžioklės metas.

Sugebėjimu originaliais ornamentais iš-pjaustinėti kiaušinių lukštus garsėjantis Palangos menininkas Vytautas Kusas tvir-tai užsidarė duris ir išjungė telefoną. Šioms Velykoms jis dekoruoja į Lietuvos rekordų knygą patekusį žąsies kiaušinį.

Pragręš tūkstančius skylučiųImtis tokio darbo prieš šventes V.Kusas iš pradžių neplanavo – ruošėsi kelioms as-meninėms parodoms Vakarų Lietuvoje. „Tačiau gyvenimas yra nenuspėjamas. Štai atsirado šis kiaušinis ir viskas užvirė“, – pa-sakojo menininkas.

Išgirdęs apie Jevgenijos ir Mindaugo Gra-žulių ūkyje Trakų rajone padėtą rekordinio dydžio žąsies kiaušinį, sveriantį net 260 g, V.Kusas iš karto susisiekė su ūkininkais. „Jie mielai man tą kiaušinį padovanojo. Supakavo jį taip, kad net į kosmosą būtų galima siųsti ir jis nesudužtų“, – juokavo kūrėjas.

Rekordinio dydžio kiaušinio lukštas pa-sirodė kur kas trapesnis nei įprasto žąsies kiaušinio. Dičkį menininkas dekoruoja lie-tuviškais motyvais – pjaustinėja liaudies mene itin pamėgtą saulutę.

Neseniai tūkstančius skylučių jis pragrę-žė anties kiaušinio lukšte. Tačiau rezultatu nespėjo pasidžiaugti – lukštas sutrupėjo tiesiog rankose. „Net garso nebuvo... Kai sudaužiau kiaušinį, kilo ne pyktis, o azar-tas“, – prisiminė V.Kusas.

Kruopštumo reikalaujančio darbo jis imasi išsijungęs telefoną: „Ranka tarsi pri-sitaiko prie širdies plakimo. Bet jei esi ka-vos ar arbatos prisigėręs – tai nepavyksta. Net telefoną reikia išjungti, nes jei sučirkš-tų, ranka gali sudrebėti ir viską sugadinti.“

Su menininku neseniai susisiekė ūkinin-kai Deimantė ir Robertas iš Alytaus. Jie kū-rėjui ketina atsiųsti dar vieną dičkį – žąsies kiaušinį, sveriantį 245 g.

Kolekcijoje – 460 margučių„Kai pamatau kokį įdomesnį margutį, net rankos nutirpsta“, – prisipažino klaipėdietė Danguolė Dambrauskienė. Savo kolekcijoje ji turi daugiau nei 460 įvairiausių margučių.

Bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ in-žiniere dirbanti moteris aistrą kolekcio-nuoti margučius pajuto viešėdama Sankt Peterburge. Prie vieno muziejaus prisiglau-dusioje suvenyrų parduotuvėje ji pamatė

stiklinį kiaušinį. Šis taip užbūrė Danguolę, kad moteris nedvejodama jį įsigijo.

Netrukus atsirado ir antras, ir trečias... Kolekcija darėsi vis įvairesnė ir didesnė. Į D.Dambrauskienės namus atkeliavo mar-gučiai iš kaimyninių šalių, Europos platy-bių, Rusijos, Indijos ir net Afrikos šalių.

„Gėdos jausmo nebeturiu – kai tik kas iš draugų užsimena ketinantys vykti į užsie-nį, pristoju ir prašau: parvežkit, parvežkit man margučių“, – juokėsi moteris.

Jos kolekcijoje yra medinių, porceliani-nių, stiklinių, metalinių, molinių, puoštų Swarovskio kristalais, audiniais, raižiniais, kruopščiausiomis miniatiūromis. Yra ir iš-pjaustinėtų stručio kiaušinių.

Ne visada pasiseka įpirkti „Stengiuosi rinkti tik turinčius meninę ver-tę. Yra nemažai kiniškų margučių, bet man jie neįdomūs. Pastaruoju metu pastebiu, kad mūsų menininkai sukuria vis origina-lesnių kūrinių. Deja, bet dažnai negaliu sau

leisti jų įsigyti – man per brangu“, – apgai-lestavo klaipėdietė.

Ji iki šiol prisimena kelionėje po Vokie-tijos miestą Brėmeną vienoje suvenyrų krautuvėlėje matytą margutį. Ant jo buvo pavaizduotas povas, aplink kiaušinį išsklei-dęs savo spalvingą uodegą. Tačiau šio kiau-šinio moteris neįpirko.

„Visą kelią iki namų akyse regėjau tą mar-gutį. Ir dabar jį regiu“, – atsiduso kolek-cininkė.

Kitą svajonę D.Dambrauskienei padėjo įgyvendinti šeima. Moteris buvo nusižiū-rėjusi brangų porcelianinį margutį. Netru-kus jubiliejaus proga jį gavo dovanų iš šei-mos narių.

„Velykos man – margučių medžiojimo metas. Tuo metu galima tokių įdomybių rasti!“ – džiūgavo klaipėdietė, labiau mėgs-tanti rinkti, nei marginti kiaušinius. Kitų kūriniais besigrožinti moteris pati per Ve-lykas kiaušinius dažniausiai spalvina vir-dama svogūnų lukštuose.

Kūrybos ir medžioklės metas

V.Kusas beveik dvidešimt metų savo

šeimos narius vaišina marinuotais

kiaušiniais. Šiemet jis išbandys naujovę –

kiaušinius rūkys. Pirmiausia juos išvirs,

o po to specialioje rūkykloje rūkys

padėtus virš arbatžolių ir cukraus

mišinio. Į stalą V.Kusas ketina patiekti ir

kiaušinių, keptų su visais lukštais.

Rūkyti kiaušiniai

Inžinierė

D.Dambrauskienė

margučius

kolekcionuoja

beveik dvylika

metų. V.Kusas ėmėsi

išpjaustinėti

rekordinio dydžio

žąsies kiaušinį.

A.Kripaitės nuotr.

24 | Skelbimai

VILNIUS NACIONALINIAIKAUNAS

VĮ „Kauno aerouostas“ skelbia viešą konkursą vieneriems metams išnuomoti Kauno oro uosto naujajame keleivių terminale, Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r., esančias patalpas: 1) 8,63 kv.m. patalpą Nr. 1-152 (riboto patekimo zona, III a.) sandėliavimo veiklai vykdyti. Pradinė 1 kv.m. nuomos kaina 20 Lt plius PVM per mėnesį; 2) kartu: 8 kv. m. iš patalpos Nr. 1–124, 10 kv.m. iš patalpos Nr.1-125, bei 11,66 kv.m. patalpą Nr. 1-146 (riboto patekimo zona, III a.) kavinės įrengimui ir eksploatavimui. Pradinė 1 kv.m. nuomos kaina 40 Lt plius PVM per mėnesį. Abiejų konkursų dalyviai kartu su paraiška privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad konkurso dalyvis yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu: turi būti pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas dokumentas arba VĮ „Registrų centras“ nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, išduotas ne anksčiau kaip likus 30 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino. Antro (kavinės) konkurso dalyviai papildomai privalo pateikti: 1) siūlomą kavinės įrengimo koncepciją (t.y. foto nuotrauka, vizualizacija ar brėžinys, pateikiami su aprašymu); 2) dokumentus, patvirtinančius konkurso dalyvio ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį visuomeninio maitinimo srityje bei kad dalyvis turi teisę verstis viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla; 3) dokumentus, įrodančius, jog konkurso dalyvis turi bent vieną tarptautiniame oro uoste veikiantį viešojo maitinimo tašką. Abiejų konkursų laimėtojai be nuomos mokesčio taip pat privalės mokėti žemės nuomos mokestį vienąkart metuose ir mokesčius už komunalines bei kitas jam teikiamas administracines paslaugas. Antro (kavinės) konkurso laimėtojas papildomai privalės: mokėti mėnesinį 7 proc. apyvartos mokestį; raštu suderinti kavinėje parduodamų prekių/produktų asortimentą su nuomotoju, griežtai laikytis nuomotojo nurodymų dėl parduodamų (draudžiamų parduoti) prekių/produktų; pagal su nuomotoju suderintą kavinės įrengimo koncepciją ir planą įrengti kavinę ir pradėti veiklą per 30 dienų nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos.Paraiškos dalyvauti nuomos konkurse rengiamos pagal 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1524 „Dėl Valstybės materialiojo turto nuomos“ (aktuali redakcija) ir teikiamos iki 2013-03-29 09:00 val. adresu: 313 kab., VĮ „Kauno aerouostas“ administracinis pastatas, Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r. Pradinį įnašą, lygų paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM, pervesti į Nordea Bank Finland Plc a. s. LT052140030001721889, banko kodas 21400.Konkurso dalyvio, nepateikusio visų reikalaujamų dokumentų, ar pateikusio dokumentus, kurie neatitinka keliamų reikalavimų, paraiška nebus vertinama.Iki paraiškų pateikimo konkurso dalyviai privalo panaikinti įsiskolinimus VĮ „Kauno aerouostas“, jei tokių yra.Patalpų nuomos komisija, remdamasi minėto nutarimo nuostatomis, posėdžiaus 2013-04-08 10:00 val. VĮ „Kauno aerouostas“ administraciniame pastate 314 kab.Valstybės materialiojo turto nuomos sutartys su konkurso laimėtojais bus pasirašomos pagal VĮ „Kauno aerouostas“ parengtą sutarties projektą, su kuriuo galima susipažinti paskambinus telefonu (8 37) 399 363.

Keleiviams Nuo 2013 m. balandžio 2 d. keičiami troleibusų eismo tvarkaraščiai.

Skelbiame naujus KAUNO troleibusų tvarkaraščius

14N

13N

16

1511

12

7

9

8

10

1

2

3

5

13

14

1-asis MARŠRUTASGeležinkelio tiltas – Islandijos pl. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Geležinkelio tiltas4.50 5.11 5.32 5.48 6.04 6.19 6.34 6.45 6.56 7.07 7.17 7.26 7.35 7.43 7.51 7.59 8.07 8.17 8.27 8.37 8.47 8.59 9.11 9.23 9.35 9.47 9.59 10.11 10.22 10.34 10.45 10.56 11.07 11.18 11.29 11.40 11.52 12.04 12.14 12.24 12.34 12.44 12.54 13.04 13.14 13.24 13.35 13.45 13.55 14.05 14.16 14.27 14.37 14.48 14.58 15.08 15.18 15.28 15.38 15.48 15.58 16.08 16.18 16.28 16.38 16.48 16.58 17.09 17.20 17.31 17.43 17.55 18.08 18.21 18.34 18.48 19.02 19.16 19.30 19.44 19.57 20.10 20.24 20.38 20.53 21.08 21.23 21.39 21.55 22.11 22.30 22.49 23.07

Iš stotelės: Islandijos pl.4.53 5.09 5.25 5.40 5.55 6.06 6.17 6.28 6.37 6.46 6.54 7.02 7.10 7.18 7.26 7.35 7.44 7.55 8.06 8.18 8.30 8.42 8.54 9.06 9.18 9.30 9.41 9.52 10.03 10.14 10.25 10.36 10.48 10.59 11.11 11.23 11.33 11.43 11.53 12.03 12.13 12.23 12.33 12.43 12.53 13.03 13.13 13.23 13.34 13.45 13.56 14.07 14.17 14.27 14.37 14.46 14.57 15.07 15.17 15.27 15.37 15.47 15.57 16.07 16.17 16.28 16.39 16.50 17.01 17.13 17.25 17.39 17.53 18.07 18.21 18.35 18.49 19.03 19.17 19.31 19.45 20.00 20.15 20.29 20.45 21.00 21.16 21.32 21.51 22.10 22.28

2-asis MARŠRUTASIslandijos pl. – Kauno pilis (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.5.17 5.47 6.11 6.32 6.42 6.57 7.06 7.14 7.22 7.38 7.51 8.01 8.12 8.24 8.36 8.48 9.12 9.24 9.36 9.47 10.08 10.31 10.42 10.54 11.16 11.28 11.48 13.58 12.18 12.28 12.47 12.58 13.18 13.29 13.48 14.01 14.21 14.32 14.43 15.02 15.22 15.33 15.43 16.02 16.21 16.32 16.43 17.03 17.17 17.37 18.03 18.17 18.42 18.59 19.25 19.40 20.06 20.20 20.35 21.04 21.36 21.56 22.26 22.48

Iš stotelės: Kauno pilis5.39 6.09 6.33 6.54 7.04 7.21 7.31 7.39 7.47 8.03 8.15 8.25 8.36 8.48 9.00 9.12 9.36 9.48 10.00 10.11 10.32 10.55 11.06 11.18 11.40 11.52 12.12 12.22 12.42 12.52 13.11 13.22 13.42 13.53 14.12 14.25 14.45 14.56 15.07 15.26 15.46 15.57 16.07 16.26 16.45 16.56 17.07 17.27 17.41 18.01 18.27 18.41 19.06 19.23 19.47 20.02 20.28 20.42 20.57 21.26 21.58 22.18 22.48 23.10

3-asis MARŠRUTAS Draugystės g. – Kęstučio g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Draugystės g.5.05 5.27 5.51 6.13 6.27 6.40 6.53 7.05 7.17 7.29 7.41 7.52 8.05 8.18 8.45 9.05 9.31 9.47 10.03 10.19 10.35 10.50 11.04 11.30 11.43 11.57 12.11 12.38 12.51 13.04 13.18 13.32 13.59 14.12 14.25 14.37 14.58 15.11 15.24 15.46 15.58 16.10 16.22 16.35 17.01 17.18 17.33 18.03 18.34 18.52 19.27 19.47 20.16 20.35 20.54 21.25 21.45 22.06 22.36

Iš stotelės: Kęstučio g.5.11 5.36 6.00 6.25 6.42 6.59 7.13 7.26 7.39 7.51 8.02 814 8.25 8.38 8.52 9.18 9.39 10.06 10.22 10.38 10.54 11.10 11.25 11.50 12.04 12.17 12.31 12.45 13.11 13.25 13.39 13.52 14.06 14.32 14.46 14.58 15.10 15.31 15.43 15.55 16.19 16.31 16.43 16.56 17.07 17.37 17.52 18.08 18.38 19.09 19.28 20.00 20.19 20.49 21.05 21.25 21.59 22.20

5-asis MARŠRUTASPetrašiūnai – Varnių g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai5.01 5.20 5.39 5.57 6.15 6.28 6.44 6.59 7.09 7.21 7.33 7.44 7.55 8.10 8.25 8.40 8.52 9.08 9.23 9.39 9.51 10.01 10.13 10.23 10.36 10.54 11.14 11.34 11.43 11.53 12.04 12.14 12.30 12.47 13.01 13.17 13.29 13.40 13.53 14.04 14.15 14.30 14.44 14.59 15.10 15.20 15.31 15.40 15.51 16.04 16.18 16.33 16.47 17.02 17.17 17.30 17.50 18.06 18.23 18.48 19.10 19.28 19.43 20.05 20.35 21.01 21.19 21.48 22.20 22.52

Iš stotelės: Varnių g.4.55 5.17 5.46 6.06 6.29 6.42 6.54 7.03 7.14 7.32 7.48 7.59 8.08 8.23 8.33 8.43 8.55 9.09 9.19

9.29 9.45 9.57 10.13 10.27 10.39 10.51 11.03 11.14 11.28 11.42 12.02 12.21 12.31 12.45 12.56 13.07 13.19 13.35 13.51 14.08 14.18 14.28 14.41 14.54 15.07 15.18 15.30 15.47 15.59 16.14 16.24 16.34 16.48 16.59 17.12 17.25 17.38 17.51 18.05 18.18 18.39 19.00 19.20 19.38 19.56 20.15 20.34 20.51 21.21 21.47 22.13 22.39

7-asis MARŠRUTAS Partizanų g. – Kaniūkai (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g.4.54 5.21 5.54 6.06 6.18 6.28 6.40 6.52 7.02 7.14 7.25 7.42 7.57 8.13 8.30 8.45 9.08 9.22 9.37 9.48 10.02 10.18 10.34 10.47 11.07 11.17 11.36 11.48 11.59 12.19 12.37 12.51 13.06 13.18 13.34 13.49 14.03 14.18 14.33 14.45 14.56 15.08 15.21 15.33 15.48 16.02 16.14 16.35 16.50 17.05 17.21 17.34 17.56 18.11 18.34 18.55 19.11 19.38 19.59 20.21 20.41 21.18 21.41 22.11 22.40

Iš stotelės: Kaniūkai4.55 5.22 5.48 6.14 6.33 6.50 7.03 7.15 7.26 7.37 7.49 8.01 8.13 8.24 8.43 8.56 9.14 9.29 9.53 10.08 10.19 10.34 10.48 11.01 11.19 11.31 11.46 12.06 12.16 12.31 12.50 12.59 13.20 13.35 13.49 14.04 14.17 14.34 14.48 15.02 15.15 15.31 15.42 15.54 16.06 16.18 16.30 16.44 17.07 17.21 17.36 18.03 18.34 18.53 19.09 19.31 19.55 20.18 20.34 20.58 21.26 21.43 22.17 22.42

8-asis MARŠRUTAS Draugystės g. – Varnių g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Draugystės g.4.56 5.31 6.08 6.22 6.46 6.57 7.11 7.34 7.46 7.59 8.31 8.55 9.14 9.38 9.55 10.27 10.56 11.17 11.50 12.22 12.45 13.11 13.44 14.04 14.20 14.32 14.48 15.03 15.18 15.35 15.52 16.03 16.16 16.30 16.51 17.09 17.26 17.47 18.18 19.01 19.35 19.59 20.25 20.46 21.15 21.35 21.56 22.23 22.50

Iš stotelės: Varnių g.4.55 5.33 6.04 6.42 6.59 7.21 7.33 7.48 8.09 8.23 8.43 9.10 9.31 9.48 10.14 10.35 11.04 11.32 11.59 12.28 12.58 13.23 13.47 14.21 14.39 14.56 15.07 15.24 15.38 15.53 16.14 16.27 16.41 16.54 17.06 17.27 17.45 18.04 18.28 18.58 19.36 20.08 20.37 20.58 21.19 21.48 22.15

9-asis MARŠRUTAS Petrašiūnai – Klinikos (darbo dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai5.23 5.44 6.02 6.23 6.41 6.55 7.09 7.23 7.36 7.49 8.03 8.21 8.39 9.00 9.21 9.37 9.53 10.09 10.26 10.43 10.58 11.13 11.30 11.47 12.04 12.21 12.38 12.55 13.12 13.29 13.46 14.03 14.20 14.37 14.53 15.09 15.22 15.35 15.48 16.02 16.16 16.30 16.44 17.04 17.24 17.45 18.06 18.28 18.49 19.11 19.37 20.03 20.30 20.57 21.24 21.52 22.22

Iš stotelės: Klinikos5.15 5.33 5.51 6.12 6.33 6.51 7.10 7.25 7.39 7.53 8.06 8.19 18.33 8.51 9.09 9.30 9.51 10.07 10.23 10.39 10.56 11.13 11.28 11.43 12.00 12.17 12.34 12.51 13.08 13.25 13.42 13.59 14.16 14.33 14.50 15.07 15.23 15.39 15.52 16.05 16.18 16.32 16.46 17.00 17.14 17.34 17.54 18.15 18.36 18.58 19.19 19.40 20.05 20.31 20.58 21.25 21.52 22.20

10-asis MARŠRUTAS Partizanų g. – Kauno pilis (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g.5.08 5.28 5.54 6.20 6.34 6.47 6.58 7.12 7.28 7.43 7.57 8.13 8.28 8.49 9.08 9.29 9.52 10.09 10.24 10.41 10.56 11.13 11.32 11.47 12.05 12.19 12.39 12.57 13.10 13.29 13.45 14.03 14.16 14.30 14.49 15.12 15.30 15.48 16.02 16.16 16.41 17.06 17.39 18.07 18.35 18.52 19.19 19.46 20.13 20.37 21.00 21.23 21.40 22.07 PASTABA: 5.08 ir 21.40 iš Partizanų g. išvažiuojantys troleibusai važiuos iki stotelės „Kėdainių g.“

Iš stotelės: Kauno pilis5.12 5.47 5.56 6.22 6.48 7.02 7.15 7.27 7.42 7.58 8.13 8.27 8.42 8.57 9.18 9.37 9.58 20.21 10.38 10.53 11.10 11.25 11.42 12.04 12.16 12.34 12.48 13.08 13.26 13.39 13.58 14.14 14.32 14.45 14.59 15.18 15.41 15.59 16.17 16.31 16.45 17.10 17.35 18.08 18.36 19.04 19.21 19.48 20.14 20.41 21.05 21.28 21.51 22.19

Iš stotelės: Kėdainių g.5.42 22.14

11-asis MARŠRUTASIslandijos pl. – Kaniūkai (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.4.24 4.49 5.17 5.41 5.55 6.07 6.23 6.33 6.46 6.55 7.07 7.19 7.31 7.40 7.49 8.00 8.16 8.33 8.45 9.02 9.13 9.24 9.41 9.53 10.04 10.23 10.36 10.52 11.03 11.13 11.31 11.43 12.02 12.15 12.26 12.42 12.53 13.11 13.23 13.35 13.53 14.04 14.11 14.32 14.51 15.01 15.12 15.26 15.37 15.46 16.01 16.10 16.29 16.38 16.56 17.06 17.25 17.37 17.52 18.15 18.27 18.57 19.26 19.41 19.53 20.20 20.34 21.02 21.21 21.37 22.10

Iš stotelės: Kaniūkai5.11 5.33 6.01 6.27 6.44 6.58 7.08 7.21 7.31 7.42 7.55 8.06 8.19 8.28 8.38 8.48 9.04 9.24 9.34 9.47 10.03 10.13 10.26 10.43 10.55 11.13 11.25 11.37 11.52 12.03 12.22 12.34 12.46 13.03 13.14 13.30 13.43 13.56 14.12 14.23 14.42 14.53 15.10 15.21 15.36 15.48 15.58 16.13 16.23 16.33 16.47 16.59 17.15 17.27 17.44 17.57 18.10 18.22 18.46 19.01 19.17 19.44 20.10 20.25 20.39 21.06 21.21 21.49 22.10 22.28 22.58

12-asis MARŠRUTAS Petrašiūnai – Klinikos (darbo dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai5.14 5.34 5.54 6.14 6.32 6.48 7.02 7.16 7.30 7.42 7.56 8.12 8.30 8.50 9.09 9.29 9.45 10.01 10.18 10.34 10.51 11.06 11.22 11.39 11.56 12.12 12.29 12.46 13.03 13.20 13.37 13.54 14.11 14.28 14.45 15.01 15.15 15.28 15.41 15.55 16.09 16.23 16.37 16.54 17.14 17.35 17.56 18.17 18.38 18.58 19.24 19.50 20.16 20.43 21.10 21.37 22.07

Iš stotelės: Klinikos5.39 5.58 6.18 6.38 6.58 7.16 7.34 7.49 8.03 8.17 8.28 8.42 8.58 9.16 9.36 9.55 10.15 10.31 10.47 11.04 11.20 11.37 11.52 12.08 12.25 12.42 12.58 13.15 13.32 13.49 14.06 14.23 14.40 14.57 15.14 15.31 15.47 16.01 16.14 16.27 16.41 16.55 17.09 17.23 17.40 18.00 18.21 18.42 19.03 19.24 19.44 20.08 20.34 21.00 21.27 21.54 22.21

13-asis MARŠRUTAS Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.4.51 5.05 5.19 5.32 5.45 5.56 6.07 6.15 6.23 6.31 6.38 6.45 6.52 6.59 7.05 7.11 7.17 7.23 7.31 7.39 7.48 7.57 8.06 8.15 8.24 8.33 8.43 8.53 9.03 9.13 9.23 9.33 9.43 9.53 10.03 10.13 10.23 10.33 10.43 10.52 11.02 11.12 11.22 11.32 11.42 11.52 12.02 12.12 12.22 12.32 12.42 12.52 13.02 13.12 13.22 13.32 13.42 13.52 14.02 14.12 14.22 14.32 14.42 14.52 15.01 15.10 15.18 15.26 15.34 15.43 15.52 16.01 16.10 16.19 16.27 16.36 16.45 16.55 17.05 17.15 17.26 17.37 17.50 18.03 18.16 18.30 18.44 18.59 19.13 19.28 19.41 19.54 20.07 20.21 20.35 20.50 21.05 21.22 21.39 21.56 22.13 22.30

Iš stotelės: Geležinkelio st.4.47 5.13 5.32 5.46 6.00 6.13 6.26 6.37 6.48 6.56 7.04 7.13 7.21 7.29 7.37 7.44 7.50 7.56 8.02 8.08 8.16 8.24 8.32 8.41 8.50 8.59 9.08 9.17 9.27 9.37 9.47 9.57 10.07 10.17 10.27 10.37 10.47 10.57 11.07 11.17 11.27 11.36 11.46 11.56 12.06 12.16 12.26 12.36 12.46 12.56 13.06 13.16 13.26 13.36 13.46 13.56 14.06 14.16 14.26 14.36 14.46 14.56 15.06 15.16 15.26 15.36 15.45 15.54 16.02 16.10 16.18 16.27 16.36 16.45 16.54 17.03 17.11 17.20 17.29 17.39 17.49 17.59 18.10 18.21 18.34 18.47 19.00 19.14 19.28 19.42 19.55 20.09 20.22 20.35 20.48 21.02 21.16 21.31 21.46 22.03 22.20 22.37 22.54 23.11

14-asis MARŠRUTAS Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.4.58 5.12 5.26 5.38 5.50 6.02 6.11 6.19 6.27 6.34 6.41 6.48 6.55 7.02 7.08 7.14 7.20 7.27 7.35 7.44 7.53 8.02 8.11 8.20 8.29 8.38 8.48 8.58 9.08 9.18 9.28 9.38 9.48 9.58 10.08 10.18 10.28 10.38 10.48 10.57 11.07 11.17 11.27 11.37 11.47 11.57 12.07 12.17 12.27 12.37 12.47 12.57 13.07 13.17 13.27 13.37 13.47 13.57 14.07 14.17 14.27 14.37 14.47 14.57 15.06 15.14 15.22 15.30 15.39 15.48 15.56 16.05 16.14 16.23 16.32 16.41 16.50 17.00 17.10 17.21 17.32 17.43 17.56 18.09 18.23 18.37

18.52 19.07 19.22 19.35 19.48 20.01 20.15 20.29 20.43 20.58 21.13 21.30 21.47 22.04 22.21 22.38

Iš stotelės: Geležinkelio st.4.42 5.10 5.30 5.44 5.58 6.10 6.22 6.34 6.43 6.51 6.59 7.07 7.14 7.22 7.30 7.37 7.43 7.49 7.55 8.02 8.10 8.19 8.27 8.36 8.45 8.54 9.03 9.12 9.22 9.32 9.42 9.52 10.02 10.12 10.22 10.32 10.42 10.52 11.02 11.12 11.22 11.31 11.41 11.51 12.01 12.11 12.21 12.31 12.41 12.51 13.01 13.11 13.21 13.31 13.41 13.51 14.01 14.11 14.21 14.31 14.41 14.51 15.01 15.11 15.21 15.31 15.40 15.48 15.56 16.04 16.13 16.22 16.30 16.39 16.48 16.57 17.06 17.15 17.24 17.34 17.44 17.55 18.06 18.17 18.30 18.43 18.57 19.11 19.26 19.40 19.54 20.07 20.20 20.33 20.47 21.01 21.15 21.30 21.45 22.02 22.19 22.36 22.53 23.10

15-asis MARŠRUTAS Partizanų g. (Kovo 11-osios g.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g.5.22 5.45 6.08 6.22 6.36 6.48 7.00 7.12 7.24 7.35 7.46 7.57 8.11 8.25 8.39 8.55 9.10 9.25 9.41 9.57 10.13 10.29 10.45 10.58 11.11 11.24 11.37 11.51 12.05 12.19 12.32 12.45 12.59 13.12 13.26 13.40 13.53 14.06 14.20 14.31 14.42 14.53 15.04 15.16 15.28 15.40 15.52 16.04 16.16 16.29 16.42 16.57 17.12 17.27 17.42 17.57 18.12 18.27 18.45 19.03 19.22 19.41 19.56 20.11 20.27 20.43 21.02 21.21 21.40 22.01 22.22

Iš stotelės: Geležinkelio st.5.20 5.48 6.11 6.34 6.48 7.02 7.15 7.29 7.41 7.53 8.04 8.15 8.26 8.39 8.53 9.07 9.23 9.38 9.53 10.09 10.25 10.41 10.57 11.13 11.26 11.39 11.52 12.05 12.19 12.33 12.47 13.00 13.13 13.27 13.40 13.54 14.08 14.21 14.34 14.48 14.59 15.10 15.21 15.32 15.44 15.56 16.08 16.20 16.32 16.44 16.57 17.10 17.25 17.40 17.55 18.10 18.25 18.40 18.55 19.13 19.31 19.49 20.07 20.22 20.37 20.53 21.09 21.28 21.47 22.06 22.48

16-asis MARŠRUTAS Partizanų g. (Taikos pr.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g.5.11 5.34 5.57 6.15 6.29 6.42 6.54 7.06 7.18 7.29 7.40 7.51 8.04 8.18 8.32 8.47 9.02 9.17 9.33 9.49 10.05 10.21 10.37 10.51 11.05 11.18 11.31 11.44 11.58 12.12 12.26 12.39 12.52 13.05 13.19 13.33 13.47 14.00 14.13 14.25 14.36 14.47 14.58 15.10 15.22 15.34 15.46 15.58 16.10 16.22 16.36 16.50 17.04 17.19 17.34 17.49 18.04 18.19 18.37 18.55 19.13 19.31 19.48 20.03 20.19 20.35 20.53 21.11 21.29 21.50 22.11

Iš stotelės: Geležinkelio st.5.22 5.52 6.15 6.38 6.56 7.11 7.25 7.38 7.51 8.03 8.14 18.25 8.36 8.48 9.02 9.16 9.31 9.46 10.01 10.17 10.33 10.49 11.05 11.21 11.35 11.49 12.02 12.15 12.28 12.42 12.56 13.10 13.23 13.36 13.49 14.03 14.17 14.31 14.44 14.57 15.09 15.20 15.31 15.42 15.54 16.06 16.18 16.30 16.42 16.54 17.06 17.20 17.34 17.48 18.03 18.18 18.33 18.48 19.03 19.21 19.39 19.55 20.12 20.29 20.44 21.00 21.16 21.34 21.52 22.10 22.31

13N-asis MARŠRUTAS Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras

Iš stotelės: Islandijos pl.22.53 00.21 01.49 03.41

Iš stotelės: Geležinkelio st.23.42 01.10 02.38 04.30

14N-asis MARŠRUTASIslandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras

Iš stotelės: Islandijos pl.23.09 00.37 02.05 03.56

Iš stotelės: Geležinkelio st.23.41 01.09 02.37 04.28

15min • 2013 m. kovo 29 d.26 | Laisvalaikis

Avinas. Pasilikę savo mintis sau, pagalvokite apie pareigas, susijusias su šventėmis. Joms atėjus, visas problemas nustums įkvepiantis optimizmas.

Jautis. Norėdami rasti išėjimą iš keisto labirinto, atsitraukite ir pažvelkite į painias situacijas iš toliau. Neradę išeities, neskubėkite daryti skubotų ir skeptiškų išvadų.

Dvyniai. Raskite nors keletą perliukų, kuriais papuošite pavasarinę savo šventę. Ir siekite, kad noras ką nors prie savęs sulaikyti neaptemdytų šventinės padangės.

Vėžys. Rimtas požiūris į viską trukdys mėgautis velykiniais džiaugsmais. Jus išgelbėtų lengvumo jausmas, kurį šiuo metu sąmoningai turėtumėte auginti savyje.

Liūtas. Rinksitės vieną iš daugybės gėrybių arba užstrigsite spręsdami keistas problemas. Jei taip nutiktų, pamąstykite, ar neperlenkiate lazdos vaikydamiesi džiaugsmų.

Mergelė. Mažiau kalbėkite, o daugiau darykite. Šventinę nuotaiką pajusite tik tuomet, jei nekišite nosies į svetimus reikalus, nepersivalgysite, nepadauginsite svaigiųjų gėrimų.

Svarstyklės. Jums brangūs žmonės pateiks tiek malonių, tiek nesmagių staigmenų. Žvelkite į niūrius dalykus žaismingiau, o tai, kas jus neramina, aptarkite su artimaisiais.

Skorpionas. Tuščiai švaistysite laiką galvodami apie save, o ne apie kitus. Kapstydamiesi po mažus prieššventinius darbelius, nepamirškite šventės prasmės.

Šaulys. Per šventes atkreipsite į save visų dėmesį ir sulauksite nuoširdaus palaikymo iš antrosios pusės. Žinoma, jei nepadauginsite aštrių, pavydu kvepiančių prieskonių.

Ožiaragis. Nepavydėkite kitiems to, ko patys neturite. Verčiau ištarkite kuo daugiau šviesių palinkėjimų. Net ir tuo atveju, kai jausitės neišgirsti. Žinokite – jie tikrai pasieks adresatą.

Vandenis. Leiskite viskam tekėti sava eiga ir kuo mažiau kiškitės į visą procesą. Priešingu atveju atsidursite savo pačių norų ir neišsipildžiusių lūkesčių nelaisvėje.

Žuvys. Privalėsite suderinti norus su galimybėmis. Būsite įsitikinę, kad po žodžiu „galimybės“ slepiasi niūrūs dalykai. Netirštinkite spalvų, nes netrukus jos pasirodys juokingos.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Groveris. Škotai.

Padala. Žvakė.

Pm. Talis. Mara.

Lu. Ilis. Aport. Los.

Ras. Diana. Mama.

Os. Santa. Pažas.

Zn. Ponis. Kogas.

Airanas. Rasas.

Storas. Suims. Aš.

„Init“. Siesta. Ksi.

Ona. Alyva. Asamas.

Tironas. Opalas. Itin.

Avalis. Rona. Edis.

Pari. Ėras. Sonata.

„IL“. Danas. Sagainis.

SY. Pats. IV. Žmona.

Sea. Švara. Rus. Kart.

Kaita. Oka. Posmas.

Atė. Magas. Lažas.

Km. Diplomas. Asa.

Musas. Ašis.

ŽURNALISTIKA

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Užrašas ant vartų: „Atsargiai! Šuns nebijokite. Bijokite šeimininko.“

Gyvename tik vieną kartą. Dar kartą aš neištverčiau.

– Ne, jūsų klausimas manęs nesuglumino. Aš kol kas nesugalvojau, kokiu smūgiu jums atsakyti.

Jeigu komplimentuose būtų tiesos, tai būtų jau nebe komplimentai, o paprasčiausia informacija.

Mušti gulintį žmogų labai negražu, tačiau efektyvu ir saugu.

Jeigu jūs nieko nebijote, vadinasi, esate pats baisiausias.

Anekdotai Sudoku

Labdaros mugė

„Angelų vaikai – su meile Jums“

 Vilniaus mokytojų namų kiemelyje nuo 11 iki 15

val. vyks Atvelykio šventė ir tradicija jau tapusi lab-

daros mugė „Angelų vaikai – su meile Jums“. Šven-

tėje dalyvaus daugiau nei 150 vaikų iš 30 Lietuvos

specialiųjų ugdymo įstaigų. Vaikai prekiaus savo

sukurtais suvenyrais. Šventėje koncertuos tele-

vizijos projektų „Auksinis balsas“ ir „X–faktorius“

dalyviai, įvairūs mėgėjų meno kolektyvai.

Gražiausių margučių rinkimai,

ridenimo varžytuvės

Antrą Velykų dieną Vilniaus etninės kultūros cent-

ras kviečia į velykinį renginį „Dangus margučių

raštuose“, kuris nuo 11 val. prasidės V.Kudirkos

aikštėje. Su renginio dalyviais kartu linksminsis

„Kaukių akademijos“ aktorių sukurti personažai –

kiškiai, meškos, gandrai ir kiti gyvūnai, koncertuos

folkloro grupė „ByTikZyz“. V.Kudirkos aikštėje labai

laukiamos šeimos.

A.Ufarto/BFL nuotr. S.Mažeikos/BFL nuotr.

Vilnius Vilnius Balandžio 7 d. Balandžio 1 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienŠeštadienį numatomi krituliai, daugiausia sniegas, pereinantis į šlapdribą.

Naktį bus 2–7 laipsniai šalčio, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos.

Pirmąją Velykų dieną numatomi debesuoti, ramūs ir nešalti orai –

dieną temperatūra pakils virš nulio. Pirmadienį orai mažai keisis.

03-30 d.

-5 / 1 -4 / 2 -3 / 0 -4 / -1

03-31 d.

-3 / 1 -3 / 1 -2 / 1 -4 / 0

03-30 d.

-5 / 2 -5 / 2 -4 / 2 -4 / 2

03-31 d.

-3 / 1 -3 / 1 -3 / 1 -3 / 1

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

1

2

2

2

Kaunas

2

Alytus

2

Klaipėda

3

VėjasPietryčių

8–11 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 20

Berlynas 1

Londonas 9

Madridas 15

Maskva 2

Minskas 1

Oslas 3

Paryžius 8

Praha 5

Ryga 2

Roma 16

Stokholmas 2

Talinas 3

Varšuva 32Marijampolė

Laisvalaikis | 27