Šiandien LŽ

2p. Žinia apie dviejų Seimoopozicinių jėgų -

konservatorių ir liberalų - jungtuves pasirodė perdėta, nes Liberalų sąjūdis nusprendėdirbti savarankiškai

3p. Naujasis teisingumoministras J.Bernatonis

ketina mėginti keisti piliečių požiūrį į teisingumą

3p. Už frazę “pinigų nėra”pašieptas ir apie ekonomikos

nuosmukį sąmoningai tylėjęs2007-2008 metų finansų ministras R.Šadžius sugrįžta

6p. D.Straussas-Kahnassudarė finansinį

susitarimą su Niujorko viešbučio kambarine, kuri jį kaltino lytine prievarta

9p. Laivybos kelias į Klaipėdosuostą visuomet laisvas nuo

ledų, nors kitus Baltijos pakrantėsuostus jau vaduoja ledlaužiai

13p. Lietuviai sieks medalioStambule prasidedančia-

me pasaulio plaukimo čempionatetrumpajame baseine (25 m)

OraiŠIANDIENDebesuota, vietomis snyguriuos.Temperatūra dieną 4-5 laipsniai šalčio.

Išsamiau•23 p.

Etnologė dr. Asta Venskienė bene pirmoji Lietuvoje pradėjotyrinėti žmogaus grožio samp-ratą lietuvių pasaulėjautoje irjau du dešimtmečius domisi,kas ir kodėl buvo gražu tradicinėje kultūroje.

Tradicinėje lietuvių bendruome-nėje, pasak Vytauto Didžiojo univer-siteto lektorės dr. A.Venskienės, darmažą vaiką perspėdavo negrandytipuodo, nes jo vaikas bus juodas. Pana-šumo magija grįstas tikėjimas, kad antkailinių pradėtas kūdikis gims garba-

notas. Viena dr. A.Venskienės tyrimosričių - šeimos ir bendruomenės vaid-muo kuriant vadinamąjį idealų kūną.Pavyzdžiui, buvo tam tikrų tikėjimų.Patys dar vaikai, tačiau jau persergsti-mi, kad susilauks strazdanotų palikuo-nių, jei muš kregždes, ardys jų lizdus.

“Vaiko išvaizdos lėmimas prasidedajau nuo pirmosios nakties, nuo kūdi-kio pradėjimo”, - pasakojo tyrinėtoja.Nėštumo laikotarpiu vaiko išvaizdoslėmimas ypač suaktyvėdavo.

Išsamiau•10, 11 p.

TRADICIJOS Ir protėviai norėjo būti gražūs

UŽSIENIS

Netobulas G.Soroso pasaulis

G.Sorosas nedaro paslapties iš to,koks darbas jam labiausiai patin-ka. Ne turtų krovimas, nors tamskiria daug laiko, ir ne atviros vi-suomenės rėmimas, nors tam ne-pagailėjo 8 mlrd. dolerių. Labiau-siai jam patinka siūlyti svarbiasidėjas, nes pagaliau po ilgamečiųpastangų jis pripažintas intelek-tualu, mat ekonomikos suirutėprivertė įsiklausyti į jo įžvalgas.Prasidėjus finansų krizei pagarbaG.Sorosui kaip mąstytojui ėmėaugti, todėl jis noriai dalyvaujaviešosios politikos debatuose.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Apdraudęs automobilį draudi-mo ir brokerių kompanijųklientas ne visuomet gali būtitikras, kad patekęs į avariją gauskokybišką paslaugą ar netgidraudimo išmoką. Klientaimaustomi manipuliuojant įdraudimo sutartis įrašytomisgudriomis formuluotėmis.

Anot neseniai veiklą pradėjusiosRespublikinės draudėjų asociacijos(RDA) steigėjo Eugenijaus Maciulevi-čiaus, į gudriai draudikų paspęstus ža-bangus įkliūva ne tik savo automobi-lius savanoriškuoju kasko draudimudraudžiantys vairuotojai, bet ir trans-porto priemonių valdytojų civilinėsatsakomybės privalomojo draudimo(TPVCAPD) sistemos dalyviai. “Jųatžvilgiu nesąžiningas draudikų elge-sys vertintinas itin neigiamai. Žmonėsnegali nesidrausti, nes gresia didelėsbaudos. Tačiau jiems įbrukama sutar-tis, kuri draudėjui gali reikšti dideliusnuostolius”, - kalbėjo LŽ pašnekovas.

Išsamiau•15 p.

www.lzinios.ltPažadų gausa oponentų neužliūliavo

Pigus draudimastampa spąstais

Savo veiklos planą Seimui pristačiusi naujoji Vyriausybė Lietuvą žada pasukti gerovės valstybės keliu. Tačiau tokia centro kairės ministrųkabineto vizija įtikino ne visus - ekspertai dokumente įžvelgia prieštaravimų. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka Išsamiau•2 p.

Judrioje vietoje pastatytas automobilis padidina riziką, kad avarijos atveju nukentėjęs jo šeimininkas neteksteisės į draudimo išmoką. / Romo Jurgaičio nuotrauka Išsamiau•7 p.

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „TRASA” 2012 gruodžio 12 d. / Trečiadienis / Nr. 285 (13 413)

Lietuvos žiniosKaina

1,99 Lt

2012 12 12Lietuvos žinios2 Dienos temos

RAIMONDA RAMELIENĖ, ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Savo veiklos planą Seimui prista-čiusi naujoji Vyriausybė Lietuvąžada pasukti gerovės valstybėskeliu. Tačiau tokia centro kairėsministrų kabineto vizija įtikinone visus. Ekspertai dokumenteįžvelgia prieštaravimų.

Naujoji Vyriausybė savo darbųprogramoje negaili dosnių pažadų,kurių svarbiausias - stengtis, kadLietuvos žmonės jaustųsi orūs, sau-gūs ir laimingi. Opozicijos atstovųnuomone, programos nuostatos -skambių deklaracijų rinkinys.

Akmenys į nueinančiųjų daržąVyriausybės programoje - 20 da-

lių. Joje išdėstytos pagrindinės mi-nistrų kabineto vertybės, apžvelgia-ma paveldima padėtis, nurodomospagrindinės 2012-2016 metų veikloskryptys ir neatidėliotini prioritetai.

Programoje pažymima, kad darbąVyriausybė pradės nelengvomis ap-linkybėmis. Ankstesnės valdžiossprendimai esą prislėgė Lietuvą. Nu-rodoma, kad šiųmetis Lietuvos ga-mybos mastas yra 5 proc. mažesnisnei 2008 metais, prekybos - mažes-nis nei 2006-aisiais, o statybos darbų- nesiekia 2005 metų lygio. “Beato-dairiškas skolinimasis nedarant tin-kamų investicijų prislėgė Lietuvosateities kartas. Valstybės skola dabarsiekia 46 mlrd. litų, nuo buvusios 17mlrd. litų skolos 2008 metais”, - tei-giama dokumente.

Naujasis ministrų kabinetas nu-rodo 7 pagrindines veiklos kryptis.Žadama, kad ekonomikos augimąužtikrins naujų darbo vietų kūri-mas, pramonės plėtra, visavertįžmonių gyvenimą - produktyvusdarbas, o negalintiems dirbti padėssocialinio solidarumo principais pa-remta socialinė apsauga. Atsigau-nant ekonomikai naujoji Vyriausy-bė ketina didinti socialinės srities,sveikatos apsaugos, paramos šeimai,švietimo ir mokslo, kultūros finan-savimą, reformuoti mokesčių siste-mą, modernizuoti gyvenimą kaime,valstybės valdymo ir vietos savival-dos sistemą orientuoti į visuomenėsporeikių tenkinimą.

Žada didesnes pensijasVyriausybė išsikėlė 11 neatidė-

liotinų prioritetų. Tarp jų: užimtu-mo didinimas, nedarbo, skurdo,socialinės atskirties mažinimas,verslo sąlygų gerinimas, šalies ūkiofinansinio tvarumo užtikrinimas,kontrabandos bei šešėlinio verslo

pažabojimas, kova su korupcija, pa-sirengimas įsivesti eurą, efektyvusEuropos Sąjungos (ES) paramos lė-šų naudojimas konkurencingumuididinti. Atsigavus ekonomikai ža-damas laipsniškas pensijų ir kitų so-cialinių išmokų didinimas.

Taip pat nurodoma, kad bussprendžiamos energetikos proble-mos. Bus tęsiami ir užbaigti elektrosperdavimo jungčių su Švedija irLenkija tiesimo darbai, pradėtos du-jų terminalo statybos. Bus peržiūri-ma Nacionalinės energetikos strate-gija, kurioje įvertinamos ir atominėsenergetikos perspektyvos.

Norima pertvarkyti švietimo iraukštojo mokslo politiką - atsisaky-ti mokinio ir studijų krepšelių, nus-tatyti visuotinę metinę studijų įmo-ką. Užsienio politikos srityje žadamastiprinti partnerystę su ES šalimis,“perkrauti” santykius su Rusija, su-teikti naują postūmį bendradarbiau-ti su Lenkija.

Būtina taisyti klaidasPristatydamas XVI Vyriausy-

bės programos prioritetus, kryp-tis bei nuostatas A.Butkevičius va-kar Seimo tribūnoje užtrukomaždaug pusvalandį. Dar pusant-ros valandos paskirtasis premje-ras ir ministrai atsakinėjo į Seimonarių klausimus. O jų būta apie pus-šimtį - nuo patriotizmo iki žvyrke-lių asfaltavimo. “Dabar kaip nieka-

da svarbu mums visiems suvokti,kad tik kompetentinga, valdymopatirties turinti Vyriausybė galiefektyviai kovoti tiek su sunkme-čio iškeltais iššūkiais, tiek ir su bū-tinybe kuo skubiau taisyti padary-tas klaidas”, - iš tribūnos kalbėjoA.Butkevičius. Pasak jo, naujojiVyriausybės programa padės išgy-venti sunkumus. “Ji pateikia kitąalternatyvą patvirtintai Lietuvoskonvergencijos programai, numa-

tančiai gerokai lėtesnį nei kitų ESšalių ekonomikos augimą”, - pa-brėžė A.Butkevičius.

Įžvelgė ir pozityvumoPristatyta programa opozicijai

pasirodė esanti dviprasmiška, ne-konkreti ir deklaratyvi. LiberaleiDaliai Kuodytei ji priminė baronoMiunhauzeno žygdarbių sąrašą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų frakcijos seniū-no Jurgio Razmos nuomone, tai -abstraktus gražių, visiems priimti-nų siekių rinkinys. “Tačiau labiau-siai akcentuotų rinkimų pažadų čianėra - nei minimalios 1500 litų al-gos, nei tikrų progresinių mokesčių,nei nulinio nedarbo”, - pabrėžėkonservatorius. Be to, atsirado

“jautrių dalykų”, apie kuriuos anks-čiau nekalbėta. Pavyzdžiui, ketini-mai socialinio draudimo mokesčiuapmokestinti ne tik darbo pajamas.Rūpestį, pasak J.Razmos, kelia irskuboti pažadai leisti dvikalbius už-rašus vietovėse, kur gyvena tautiniųmažumų atstovai, taip pat asmensdokumentuose.

Pasak Liberalų sąjūdžio (LS)frakcijos seniūno Eligijaus Masiu-lio, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad

Vyriausybės programa - gerų norųir ketinimų kratinys. “Susidaro įs-pūdis, kad koaliciją sudarančiospartijos tiesiog sumetė įvairias sa-vo programines nuostatas, kuriosnelabai tarpusavyje dera”, - LŽ sa-kė liberalas. Pavyzdžiui, pamažusiūloma didinti valstybės viešąsiasišlaidas, atlyginimus, tačiau kartudaryti PVM išimtis, taikyti kitasmokesčių lengvatas. LS taip patnepriimtinos švietimo ir sveikatosapsaugos sričių nuostatos. “Mesmatome privačių medicinos įstai-gų diskriminaciją. Kyla klausimas,ar tai neprieštarauja Konstituci-jai”, - pabrėžė frakcijos seniūnas.Iš pozityvių programos nuostatųE.Masiulis paminėjo šeimos poli-tikos klausimus.

Tikisi atsakingų sprendimųPolitologui Ramūnui Vilpišaus-

kui užkliuvo Vyriausybės progra-moje pateikiama paveldimos padė-ties apžvalga, skambanti kaipkaltinimai nueinančiam ministrųkabinetui. “Ne vienas iš tų pastebė-jimų yra nevisiškai objektyvus, ne-susijęs su ankstesnės Vyriausybėssprendimais. Tai rodo nesugebėji-mą arba nenorą atsirinkti tikrusfaktus, matyti realią padėtį”, - aiš-kino ekspertas.

R.Vilpišauskas pažymi, kad Vy-riausybės programoje deklaruotadaug gražių ketinimų, bet neaišku,kaip jie bus įgyvendinti. “Kalbantapie priemones, kurios susijusios suviešaisiais finansais, yra daug atski-rų idėjų, galinčių padidinti biudžetoišlaidas. Todėl neaišku, kaip tai derėssu taip pat ne kartą deklaruotu įsi-pareigojimu išlaikyti finansų draus-mę, orientuotis į Mastrichto kriteri-jus. Nebent galima pajuokauti, kadketinama toliau didinti skolinimąsi,nes dar yra erdvės iki Mastrichto kri-terijaus - 60 proc. BVP dydžio sko-los”, - sakė politologas.

R.Vilpišauskas tikisi, kad priešimdamasi sprendimų Vyriausybėišanalizuos padėtį ir atsakingai pa-svers, ar verta juos priimti. Antraipdidėjant biudžeto išlaidoms galimegrįžti į padėtį, kuri buvo 2008 me-tų pabaigoje.

Mato prieštaravimųFinansų analitikė Violeta Klyvie-

nė pažymi, kad Vyriausybės pro-gramoje pateikiami bendro pobū-džio prioritetai. Kai kurie jų yrateisingi ir reikalingi. Pavyzdžiui,daugiabučių renovacijos skatinimasturėtų teigiamą poveikį šalies eko-nomikai augti, padidintų energeti-nę nepriklausomybę.

Dalyje siūlymų, kaip pagerinti irsubalansuoti mokestinę sistemą,V.Klyvienė įžvelgia prieštaravimų.Esą sugrąžinus pridėtinės vertėsmokesčio (PVM) lengvatas socia-linių tikslų nebus pasiekta. “Neat-sižegnojama tikslo laikytis fiskali-nės drausmės, tarp prioritetųnumatyta fiskalinė konsolidacija, oPVM lengvatos paprastai turi vie-ną poveikį biudžetui - pajamų su-mažėjimą. Kaip jos būtų kompen-suojamos, didelis klausimas”, -pažymėjo analitikė.

Diskusija dėl progresinių mokes-čių, V.Klyvienės vertinimu, gali su-kelti nemenką sumaištį. Tai būtųneigiamas signalas užsienio inves-tuotojams. Racionaliais ji vadinanaujosios Vyriausybės planus iš-nagrinėti galimybę įvesti bendrąnekilnojamojo turto mokestį.•

Pažadų gausa oponentų neužliūliavo

Atsigavus ekonomikai žadamas laipsniškaspensijų ir kitų socialinių išmokų didinimas.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Žinia apie dviejų Seimo opozicinių jėgų - konservatoriųir liberalų - jungtuves pasirodėperdėta. Saugodamas liberaliz-mo idėjų grynumą, Liberalųsąjūdis (LS) nusprendė dirbti savarankiškai.

Rytoj, Seime patvirtinus Vyriausy-bės programą, valdančiajai koalicijainepriklausančios parlamento frakci-jos tradiciškai turėtų paskelbti apie sa-vo ketinimus dirbti opozicijoje. Tikė-tasi, kad dvi buvusios valdžios partijosTėvynės sąjunga-Lietuvos krikščio-nys demokratai (TS-LKD) ir LS su-

kurs opozicinį savo parlamento frak-cijų bloką. Tačiau taip nenutiko.

“Mes nesureikšminame formalu-mų. Ten, kur mūsų ir konservatoriųnuostatos panašios, bendradarbiau-sime. Kita vertus, LS - savarankiškapartija, turinti savo kelią”, - moty-vuodamas liberalų sprendimą LŽ sa-kė partijos lyderis ir frakcijos seniū-nas Eligijus Masiulis. Pasak jo,liberalai nemano, kad dabar reikėtųforsuoti susitarimus dėl bendrosveiklos. Juolab kad TS-LKD turi Sta-tuto garantuotą galimybę vieni pa-skirti opozicijos lyderį. “Kaip busateityje, matysime”, - sakė LS lyderis.

E.Masiulio teigimu, tiek LS taryba,tiek frakcija sutarė, kad šiandien atsto-

vauti liberaliajai ideologijai Seime turisavarankiška frakcija. “Kadangi mūsųir konservatorių nuostatos skiriasi, ma-nome, kad koalicinis frakcijų susijun-gimas gali trukdyti atstovauti mūsų idė-joms”, - sakė E.Masiulis. Jo teigimu, LSnusiteikęs parengti alternatyvią Vyriau-sybės programą, taip pat savarankiškaisudaryti šešėlinį ministrų kabinetą.

Pasak TS-LKD frakcijos seniūnoJurgio Razmos, dėl koalicijos ir bend-ro darbo su LS konservatoriai jau ap-sisprendė: “Mes deklaravome savo po-zityvų nusistatymą ir tokiam žingsniuiesame atviri.” Jis prisipažino, kad pri-tartų opozicijos frakcijų koalicijos su-būrimui, sudarant galimybę opozici-jos lyderiu pabūti ir LS atstovams.

“Mažesniems dalyviams apsispręstidėl tokių klausimų būna sudėtingiau,visada atsiranda baimė, kad didesnisnarys gali labiau dominuoti”, - situa-ciją vertino J.Razma. Jo nuomone, jeidabar nepavyktų sutelkti opoziciniųjėgų, tai padaryti būtų galima vėliau.Tiek konservatoriai, tiek liberalai anks-čiau prisipažino savo kompanijoje ne-įsivaizduojantys kitos prie valdančių-jų nepritapusios jėgos - “Drąsos kelio”.

33 narius turinti TS-LKD frakci-ja pagal Seimo statutą opozicijos ly-derį gali skirti ir viena - tam pakan-ka turimų balsų. Neabejojama, kadjuo taps TS-LKD lyderis laikinasispremjeras Andrius Kubilius. LS frak-cija turi 10 narių. •

A.Butkevičiui prireikė maždaug pusvalandžio pristatyti Vyriausybės programą. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Opozicija smuikų nesuderino

E.Masiulio teigimu, koalicinis frak-cijų susijungimas gali trukdyti atstovauti liberalioms idėjoms. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Dienos temos 32012 12 12Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Už nuolat kartotą frazę “pinigųnėra” pašieptas, apie ekono-mikos nuosmukį sąmoningainutylėjęs 2007-2008 metų Finansų ministerijos vadovasRimantas Šadžius grįžta.

Kaip teigiama naujosios Vyriau-sybės programoje, grįžta kurti “ge-rovės valstybės”.

Tačiau sprendimas prieštaringaivertinamam politikui dar sykį įteiktifinansų ministro portfelį ne visiemsatrodo racionalus.

Pats R.Šadžius LŽ tvirtino, kad jogalva užimta įvairiausiais klausimais,o darbotvarkė - ypač įtempta. “Prio-ritetinių darbų, kuriuos teks atlikti da-vus priesaiką, daugybė, tad bent dabarnieko išskirti negaliu. Patikėkite, la-bai karštos dienos”, - skubėdamaskalbėjo paskirtasis finansų ministras.Tačiau bendražygiai, šalies ekonomi-ką po kaulelį narstantys ekspertai irjo pirmtakai pastebėjimų apie šį poli-tiką turi kur kas daugiau.

“Antrasis” Šadžius gali būti geresnis

Drauge su R.Šadžiumi prieš devy-nerius metus Socialinės apsaugos irdarbo ministerijai vadovavusi jo par-tijos bičiulė, europarlamentarė Vili-ja Blinkevičiūtė, paprašyta naująjįministrą prisiminti kaip kolegą, pa-žėrė aibę jo gerųjų savybių. “Jis iš-skirtinių gabumų žmogus, labaidarbštus, atsakingas, kartais net per-

nelyg pedantiškas. Man ypač įsimi-nė, kad tuomet, kai buvo paskirtasviceministru, R.Šadžius nebuvo dir-bęs socialinėje srityje, tačiau dėl sa-vo gabumų labai greit ją įsisavino”, -LŽ dėstė buvusi ministrė. V.Blinke-vičiūtė pridūrė, kad dėl sukauptospatirties ir minėtų savybių jis būsiąstikrai geras finansų ministras.

R.Šadžiaus veiklą finansiniame sek-toriuje prisiminęs ekonomistas Gita-nas Nausėda įsitikinęs, kad paskirtasisfinansų ministras neišvengiamai bus ly-ginamas su savo pirmtake, Tėvynės są-jungos-Lietuvos krikščionių demokra-tų deleguota Ingrida Šimonyte. “Irneišvengiamai tam tikrais aspektais bustraktuojamas mažiau palankiai. Turiuomenyje buvusios ministrės kietumąfinansinės politikos klausimais ir gebė-jimą atsispirti interesų grupių įtakai. OR.Šadžių prisimename kaip žmogų,kuris ne visiškai adekvačiai vertino2008 metais susiklosčiusią ekonominęsituaciją”, - prisiminė ekspertas.

Vis dėlto jis paragino praeities klai-dų bent kol kas neakcentuoti ir tikė-tis, kad tam tikros išvados jau padary-

tos ir klaidos nebebus kartojamos.“Tai finansų srityje patyręs žmogus.Būdamas ministru jis turėjo galimybęsusipažinti su įvairiais teisės aktais irdalyvauti sprendimų priėmimo pro-cese. Labai norisi tikėti, kad ŠadžiusNr. 2 bus pranašesnis už Šadžių Nr.1”, - vylėsi ekonomistas.

Sunkiausia pasakyti “ne”XV Vyriausybės finansų ministrė

I.Šimonytė LŽ sutiko įvardyti iššū-kius, su kuriais teks susidurti jos pos-tą perimsiančiam politikui. Pasakjos, penktus metus gyvename ypa-tingomis ekonominėmis sąlygomis,“kai tikra yra tik tai, kad nieko apib-rėžto nėra”. “Tokios sąlygos nuolatpateikia netikėtumų - tiek negatyvių,tiek ir pozityvių. Kadangi vidinį dis-balansą didžiąja dalimi per 2009-2012 metus pavyko suvaldyti, ūkioplėtros rizika iš esmės persikėlė užLietuvos sienų - daug kas priklausysnuo išorės aplinkos. Yra vilčių, kad jipasitaisys 2013-aisiais, tačiau ir rizi-ka išlieka didelė”, - pabrėžė buvusiFinansų ministerijos vadovė.

Anot jos, svarbiausia būsimai Vy-riausybei ir valdančiajai daugumai bū-ti ypač atidžiai ir aktyviai reaguoti į vi-sus galimus pokyčius bei netikėtumus,užuot tikėjusis, kad rūpesčiai “išsiva-dės” savaime. “Bet kuriam finansųministrui tenka susitaikyti su tuo, kadjo statusas Vyriausybėje yra “išskirti-nis” neigiama prasme. Būtent jamdažniausiai tenka pasakyti “ne” tiemsdalykams, kurie kitiems atrodo labaigeri. Net turėdamas didelę širdį mi-nistras privalo išlaikyti ir racionalųprotą”, - pastebi I.Šimonytė.

LPK tikisi kontaktųLietuvos pramonininkų konfede-

racijos (LPK) viceprezidentas Gedi-minas Rainys, prisimindamas praė-jusios kadencijos Vyriausybėsdarbą, pažymėjo, kad susikalbėjimasir nuolatinis bendravimas yra labaisvarbūs. Šiuos bruožus R.Šadžius,kaip ministras, pademonstravo jau

anksčiau. “Per šią kadenciją kai ku-rių ministerijų pavyzdys parodė, kadkontaktas su verslu, užsienio part-neriais ir energetikos srityje buvonulinis, o gal ir minusinis. Tad labailauksime tvirto finansų ministro stu-buro, nes įvairių projektų ir objektųprašymų ši Vyriausybė sulauks daug,tad išlaidavimo pavojus didžiulis”, -LŽ sakė jis.

Pasak G.Rainio, pramonininkų ats-tovai pirmiausia pasirengę teikti siūly-mus mokesčių politikos srityje. “Nori-me atkreipti dėmesį į tai, kas gali būtisupaprastinta, ypač investicijų skatini-mo srityje. Tikimės, kad būsime išgirs-ti”, - teigė vienas LPK vadovų. •

R.Šadžiaus biografijaRimantas Šadžius gimė 1960 metais Vil-niuje, 1978-aisiais aukso medaliu baigė Vil-niaus 23-iąją vidurinę mokyklą, vėliau - supagyrimu Maskvos M.Lomonosovo valsty-binio universiteto Chemijos fakultetą.Iki 1999-ųjų dirbo Vilniaus universiteto (VU)Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedroje.2002 metais baigė neakivaizdines ma-gistrantūros studijas VU Teisės fakultete. Šiuometu siekia teisės mokslų daktaro vardo.1989 metais įstojo į Lietuvos komunistų

partiją, 1990 metais tapo LDDP nariu,dabar - Socialdemokratų partijos narys.Nuo 2003-iųjų dirbo socialinės apsaugosir darbo viceministru, vėliau sveikatos ap-saugos viceministru. 2007-2008 metais -finansų ministras, 2009-aisiais dirbomokslo leidybos paslaugų įmonėje, dės-tė Lietuvos edukologijos universitete.Vedęs. Žmona Dalia Šadžiuvienė - Vals-tybės tarnybos departamento Tarny-bos priežiūros skyriaus patarėja. Turi duvaikus - dukrą Kristiną ir sūnų Almantą.

XVI Vyriausybė

RAIMONDA RAMELIENĖ

Naujasis teisingumo ministrasJuozas Bernatonis ketina mėginti keisti piliečių požiūrį į teisingumą.

59 metų įtakingo socialdemokratoJuozo Benatonio darbinė biografijaglaudžiai susijusi su jo partine veikla.Nuo komunistų iki socialdemokratųvirsmą išgyvenusi partija buvo tastramplinas, nuo kurio atsispyręs J.Ber-natonis pasiekė tam tikrų savo karjerosaukštumų. Komjaunimo ir partinisfunkcionierius, Seimo narys, parla-mento vicepirmininkas, prezidento beipremjero patarėjas, ambasadorius. So-cialdemokratų partijos (LSDP) pilkuo-ju kardinolu pramintas J.Bernatonisgarsėjo derybininko sugebėjimais, mo-kėjimu regzti ir palaikyti intrigą bei su-dėlioti taškus. Puikiai išsilavinusio ir,kas ne mažiau svarbu, aiškiai logiškaikalbančio politiko veikla visuomet bū-davo vertinama nevienareikšmiškai.LSDP patriarcho prezidento AlgirdoMykolo Brazausko komandai priklau-sęs J.Bernatonis net iš savųjų sulaukda-vo priekaištų dėl perdėtos arogancijos,noro viską daryti savaip. “Aš visuometturiu savo poziciją”, - kartą yra sakęsJ.Bernatonis.

“Juoda” dėmėItin daug dėmesio J.Bernatonis su-

laukė 2003-iųjų pavasarį, kilus vadi-namajam sekimo skandalui. Vieną ba-landžio rytą tuometis vidaus reikalųministras J.Bernatonis pranešė stulbi-namą žinią: kai kurie policijos parei-gūnai neteisėtai rinko informaciją apiepolicijos, Vidaus reikalų ministerijos,

o gal net šalies vadovus. Pasak jo, yražinių, kad šie neteisėti veiksmai būda-vo atliekami su tuometinio policijosgeneralinio komisaro Vytauto Griga-ravičiaus žinia. Su komisaru ministrasbuvo susikibęs ne kartą, kaltino jį truk-dant vykdyti policijos reformą. Ministropaviešinta istorija neturėjo laimingospabaigos. Subliūškus V.Grigaravičiuimestiems kaltinimams, J.Bernatonis,pripažindamas savo klaidas, tuome-tiniam premjerui A.M.Brazauskuiįteikė atsistatydinimo pareiškimą.

“Manau, kad ministras buvo suklai-dintas”, - dešimtmečio senumo skan-dalą apibūdino šiuo metu privačiuverslu užsiimantis V.Grigaravičius. Jisteigė su J.Bernatoniu bendravęs šiambūnant ambasadoriumi Estijoje, drau-ge teko dalyvauti keliuose renginiuose.“Jokių nuoskaudų ar piktumų tikrainėra”, - patikino ekskomisaras. Prisi-

mindamas bendrą darbą V.Grigaravi-čius tuometį ministrą apibūdino kaipkompetentingą teisininką. “Jei požiū-riai skirdavosi, jį būdavo galima įtikin-ti argumentais”, - teigė pašnekovas.

Strategijų kūrėjasDešimtmečio senumo skandalą

prisimindamas daugiau kaip 30 me-tų J.Bernatonį pažįstantis Seimo vi-cepirmininkas Gediminas Kirkilastvirtino, kad tuomet jo bičiulis tie-siog nespėjo laiku visuomenei paaiš-kinti savo sprendimų. Viešoji nuo-

monė susiformavo greičiau, nei su-gebėta pateikti komentarus. “Kaipmatyti iš šios dienos perspektyvų,ministras nebuvo toks neteisus”, -sakė G.Kirkilas. Jis mano, kad antrąkartą tapęs ministru J.Bernatonis su-gebės įvertinti viešųjų ryšių svarbą.Partijos bičiulį G. Kirkilas apibūdinokaip labai intelektualų, nuosekliaitikslo siekiantį žmogų, sukūrusį ne-mažai partijos strategijos bei takti-kos programų. “LDDP įkūrimas -viena Juozo idėjų. Jis būdavo vienastų, kuris skatindavo reformas pačio-je partijoje. Žinoma, reformatoriaineretai sulaukia kritikos ir įgyja prie-šų”, - pabrėžė G.Kirkilas. Pašneko-vas prisipažino, kad tai, jog bičiulispaliko diplomatinę tarnybą, jo visiš-kai nenustebino. Pasak socialde-mokrato, vidaus politikos aktualijosJ.Bernatonį visada labiau traukdavonei “ramus ambasadoriavimas”.

Rašo atsiminimusPats J.Bernatonis prisipažino, kad

į Lietuvą pirmiausia grįžo dėl to, kad

norėjo pamėginti gimtajame krašterealizuoti diplomatinėje tarnybojeįgytą patyrimą. “Žiūrint iš šalies si-tuacija Lietuvoje nėra tokia kaip ki-tose Europos Sąjungos valstybėse”, -teigė jis.

Paprašytas įvardyti bent kelias savopraeities klaidas ar sprendimus, ku-riuos būtų gėda prisiminti, J.Bernato-nis teigė visas nuodėmes paliksiąs atsi-minimams, kuriuos rašyti jau pradėjęs.“Vienaip kai kuriuos dalykus vertinituomet, kai jie nutinka, kitaip - iš lai-ko perspektyvos”, - pridūrė politikas.

Būsimų darbų naujasis ministrasvardyti neskubėjo, nes šie esą išguldy-ti Vyriausybės programoje.

“Manau, kad reikia užtikrinti pra-dėtų reformų ir naujų sumanymų tęs-tinumą. Tačiau dar svarbiau, kad pa-sikeistų žmonių požiūris į teisingumą.Reikėtų siekti, kad teisėsaugos ir teisin-gumo institucijos daugiau bendrautųsu visuomene, aiškintų savo sprendi-mus”, - pripažino J.Bernatonis. Tačiaujis sutiko, kad pasitikėjimas įgyjamasne taip jau greitai. •

Partijos reformatorius iššūkių nebijo

Itin daug dėmesio jis sulaukė kilus

vadinamajam sekimoskandalui.

J.Bernatonio biografijaJ.Bernatonis gimė 1953 metais Kaune.Yra baigęs Kauno politechnikos insti-tutą, chemikas technologas. 1987-1990 metais baigė Prahos aukštosiospolitikos mokyklos aspirantūrą. Savobiografijoje jis nurodo esąs filosofijosmokslų daktaras, Vilniaus universiteto(VU) teisės magistras, Teisės fakultetoKonstitucinės ir administracinės teisėsdėstytojas. J.Bernatonis yra buvęs tris kadencijasSeimo nariu, 1993-1996 metais buvoSeimo pirmininko pavaduotoju, 1997-1998 metais - tuometinio prezidentoA.M.Brazausko patarėju, jo referentu.

2001-2003 metais buvo vidaus reikalųministras. 2005-2006 metais buvopremjero A.M.Brazausko patarėju vi-daus politikos klausimais, vėliau - prem-jero G.Kirkilo vyriausiasis patarėjas.2006-2012 metais ėjo Lietuvos am-basadoriaus Estijoje pareigas. Šiųmetų liepą prezidentės D.Grybaus-kaitės dekretu J.Bernatonis buvo pa-skirtas ambasadoriumi Armėnijoje,tačiau rugpjūčio pabaigoje preziden-tei atšaukus dekretą kandidatavo įSeimą su LSDP ir buvo išrinktas.J.Bernatonio žmona ekonomistė,dukra - studentė.

R.Šadžius labiausiai pliekiamas už tai, kad neadekvačiai vertino 2008-ųjų ekonominę padėtį. / Gedimino Savicko (ELTA) nuotrauka

J.Bernatonio veikla visuomet būdavo vertinama nevienareikšmiškai.Romo Jurgaičio nuotrauka

“Labai norisi tikėti,kad Šadžius Nr. 2

bus pranašesnis už Šadžių Nr. 1.”

Antrasis R.Šadžiaus dublis

2012 12 12Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

JONAS ČIČINSKAS

2008 metais į Europą atūžusi finan-sų krizė parbloškė statybų sektorių iružčiaupė bankų kreditus. Rezultatas -2009 metais parklupdyta visos Euro-pos Sąjungos (ES) ekonomika (gamy-ba smuko 4,2 proc.). Nusilpus ekono-mikai nepaprastą įtampą patyrėdaugumos ES valstybių viešasis sek-torius. Jis liko su smarkiai sumažėju-siomis įplaukomis, bet padidėjusiaisįsipareigojimais. 2010 metais visu apo-kaliptišku baisumu išryškėjo euro zo-nos valstybių viešųjų finansų krizė irpačios Ekonominės ir pinigų sąjun-gos (EPS) irimo grėsmė.

2010 ir 2011 metais unija jau pasi-rodė pažvalėjusi - ES bendrasis vi-daus produktas (BVP) padidėjo ati-tinkamai 2,1 ir 1,6 procento. Tačiaujau pirmoje 2012 metų pusėje pa-dangė ėmė niauktis. Naujausios(taigi, ir tikriausios) Europos Ko-misijos (EK) prognozės skelbia, kadšiais metais ES ekonomika vėl susit-rauks - BVP smuks 0,3 procento.

Panašiai, nors kartais ir nekaitalio-dama matematinio ženklo, siūbuoja irpaskirų ES šalių narių ekonomika.Nieko nuostabaus - visų jų tarpusaviosusisaistymas yra didžiausias pasauly-

je; joks kitas ekonominis aljansas, netRusijos ir Baltarusijos “sąjunginėvalstybė”, nėra tiek supynęs į vienanacionalinių ekonomikų.

Todėl nenuostabu, kad ES institu-cijos bei jos “lokomotyvas” - Vokieti-jos ir Prancūzijos tandemas - ėmėsiiniciatyvos didinti tvarką toje milži-niškoje ekonomiškai sulydytoje struk-tūroje, valdysenos požiūriu tebelie-kančioje 27 skiaučių dariniu.

Iš pradžių, 2011 metų sausį, pasiro-do sprendimas įkurti Europos siste-minės rizikos valdybą ir dar tris finan-sų institucijų veiklos visos priežiūrostarnybas (bankininkystei, draudimoir profesinių pensijų fondams bei ver-tybiniams popieriams ir kapitalo rin-koms). Netrukus prasideda pirma-sis “Europos semestras” - kasmetinėES šalių narių makroekonominių ro-diklių peržiūra, įvertinimas ir reko-mendavimas koreguoti nukrypimusnuo tvaraus augimo nacionalinėsereformų programose. Taip pat sausįEK paskelbia metines plėtros apžval-gas, birželį Europos Vadovų Taryba(EVT) patvirtina rekomendacijas ESšalims, pagrįstas EK pasiūlymais ko-reguoti šalių ekonominę politiką taip,kad nedidėtų įtampa jų biudžetuose.Liepos mėnesį pasirašoma sutartis dėlEuropos stabilumo mechanizmo -

akivaizdaus Europos valiutų fondo(EVF - analogiško TVF) prototipo.Rugsėjį galutinai patvirtinamas vadi-namasis “šešių dokumentų paketas”- teisinės priemonės, kuriomis su-griežtinamos Stabilumo ir augimo pa-

kto vykdymo sąlygos bei sankcijos.Gruodį EVT pritaria priemonėms,stiprinančioms ekonominę sąjungą -tos priemonės netrukus sugula į Su-tartį dėl stabilumo, koordinavimo irvaldysenos EPS. Ji įsigalios 2013 me-tų pradžioje.

Šie beveik visuotinio pritarimo su-laukę lyg ir techniniai antrinių teisėsaktų koregavimai (kartais - ir teisiškaineįpareigojantys pasižadėjimai) 2012metais jau įvardijami konceptualiau.

Fiskalinės drausmės stiprinimasturi vesti fiskalinės sąjungos link.Bankų priežiūros unifikavimas ircentralizavimas Europos centriniobanko rankose turi eiti iki bankinin-

kystės sąjungos sukūrimo. Jos turipapildyti jau egzistuojančią pinigųsąjungą bei seniau suformuotasbendrąją (vidaus) rinką, bendrąjąužsienio prekybos politiką ir bendrą-ją žemės ūkio politiką.

Lapkričio pabaigoje EK pagaliaupaskelbia ir “vainikuojantį” dokumen-tą - “gilios ir tikros ekonominės ir pi-nigų sąjungos projektą”.

Trimis etapais, kiek ilgiau nei perpenketą metų, EPS turi nueiti keliąiki galo, t. y. iki visiškos bankininkys-tės sąjungos, griežtos nacionaliniųbiudžetų kontrolės, autonomiško eu-ro zonos biudžeto, įstengiančio pa-remti ekonominį šoką patiriančiasEPS nares, obligacijų emisijos visoseuro zonos vardu. Fiskalinės draus-mės reikalavimų nesilaikymas turitapti ES Teisingumo Teismo sprendi-mų dalyku.

Euro zona, kaip teigia EK, turi pa-

jėgti integruotis greičiau ir tvirčiaunei visa ES. Suprantama, juk euroerdvės šalis ES sutartys jau dabar įpa-reigoja laikytis didesnės drausmės irnumato griežtesnes sankcijas. Taigibūtent šis būrys turi tempti ES šalisnares pirmyn, tvirtos EPS suforma-vimo link. Juk kuo didesnė ekono-minė integracija, tuo palyginti leng-viau įveikti tos ar kitos šalies narėspatiriamus sunkumus. Ir, žinoma,tuo lengviau pasiekiama ims atrody-ti politinė valstybių integracija.

Ir štai čia iškyla klausimas. Ar rea-li tolesnės ES ekonominės integra-cijos vizija, kai lyderio vaidmuo ten-ka šalių grupei, kurioje susitelkėdidžiules viešųjų finansų ir ekono-mikos konkurencingumo problemaspatiriančios valstybės? Tas lyderiųbūrys tiek praskiestas nedrausmin-gos fiskalinės politikos ir atitinkamųpapročių entuziastais, kad veikiaujau euro zona išvis subyrės ar tapsmažiau integruota ir galop menkiauišsivysčiusia Europos dalimi, paly-ginti su tolyn žengsiančia Šiaurės Eu-ropa, nei bus visos Europos vieniji-mosi lyderė.

Arba tas būrys primes visai ES tie-siog kazarminę drausmę ir galioscentralizaciją valdžios sektoriaus fi-nansuose.•

Viena politika ar viena drausmė?

Lyderių būrys tiek praskiestas nedrausmingos fiskalinės politikos ir

atitinkamų papročių entuziastais, kad veikiau jau euro zona išvis subyrės nei bus

visos Europos vienijimosi lyderė.

DAUGIAUSIA VYNOIŠGERIAMA VATIKANEApie tai praneša Lenkijos transliuo-tojas “Radio Zet”: “Kaip rodo nau-jausi duomenys, šiuo metu dau-giausia vyno, skaičiuojant vienamgyventojui, išgeriama Vatikane perreligines apeigas. Prancūzija, pra-leisdama į priekį Okeanijai prik-lausančią Norfolko salą, užima są-raše tik trečiąją vietą. Po jųrikiuojasi Liuksemburgas, Andorair Italija. Visose šiose valstybėsevienam gyventojui tenka 50 litrųvyno per metus, arba 1 butelis per5 dienas. Šiek tiek mažiau - po 40

litrų - vyno per metus išgeria por-tugalas, slovėnas, Folklando Salųgyventojas ir kroatas. Europojemažiausiai vyno suvartoja lenkai -vienas žmogus vos 2 butelius permetus. Už lenkus daugiau jo išge-ria net tokių musulmoniškų šaliųkaip Albanija ar Bosnija ir Herco-govina piliečiai. Vyno nelabaimėgsta ir buvusių Sovietų Sąjun-gos respublikų gyventojai, pavyz-džiui, rusas jo išgeria tik 7,5 litroper metus. Beje, vyną gaminančio-je Moldovoje vienam žmogui ten-ka dar mažiau šio gėrimo - vos 3,4litro. Tose valstybėse įsitvirtinusidegtinės gėrimo kultūra.”

PRANCŪZIJA NEMOKĖSROMAMS PAŠALPŲPrancūzijos dienraštis “Le Figaro”rašo: “Vidaus reikalų ministerijosvadovas Manuelis Vallsas prane-šė, kad vyriausybė nutarė nebes-kirti pašalpų romams, grąžina-miems į Rumuniją. Iki šiolkiekvienas į šią šalį išsiunčiamasčigonas, turintis nepilnametį vai-ką, gaudavo 300-400 eurų, tačiau,kaip paaiškėjo, romai tuos pini-gus panaudoja tam, kad galėtųvėl sugrįžti į Prancūziją, nors jieskiriami gyvenimui tėvynėje pa-lengvinti. Prancūzijos vyriausy-bės programa jau pasinaudojobeveik 10 tūkst. romų, kai kuriejų net po kelis kartus. M.Vallsaspatvirtino, kad ateityje to nebus

daroma, nes prancūzai nebegalimėtyti pinigų į balą. “Sausainiųdaugiau nebebus, liks tik bota-gas”, - pabrėžė ministras. Jis pa-tikino, kad dar prezidento Nico-las Sarkozy pradėtas masinisnelegalių romų stovyklų likvida-vimas bus tęsiamas, o sulaikytičigonai grąžinami į Rumuniją.Tačiau Europos Sąjunga (ES) ne-linkusi tam pritarti. “Viena ver-tus, pripažįstame, jog viešosiostvarkos ir gyventojų saugumo už-tikrinimas savo teritorijoje yrapačių ES narių reikalas. Kita ver-tus, tikimės, kad visos valstybėslaikysis bendrų susitarimų dėllaisvo piliečių judėjimo, nediskri-minavimo ir ES vertybių, vienakurių - gerbti nacionalinių mažu-mų teises. Savaime suprantama,niekas negali būti išsiųstas iš ša-lies vien dėl to, kad jis - romas”, -pareiškė ES teisingumo komisarėViviane Reding.”

BANKROTO TURIZMAS

Britų dienraštis “The Guardian” pra-neša, kad airiai kraustosi į JungtinęKaralystę bankrutuoti: “Verslininkuipaskelbti bankrotą Airijoje beveiknerealu - visiško skolų nurašymoreikia laukti 12 metų, todėl žmonėsmasiškai važiuoja į Didžiąją Brita-niją. Norint “patogiai bankrutuo-ti” tereikia pagyventi JungtinėjeKaralystėje pusę metų ir įrodyti,kad tavo “pagrindinis veiklos cent-ras” yra šioje šalyje. Pagal EuroposSąjungos taisykles, norintysis pa-

skelbti bankrotą gali tai padarytibet kurioje Bendrijos valstybėjenarėje. Taigi į Londoną ar Man-česterį persikėlęs airis turi galimy-bę atsikratyti skolų per 12 mėne-sių. Bankroto turizmas paplitęsvisuose Airijos visuomenės sluoks-niuose. Bankroto nepopuliarumąAirijoje rodo ir statistiniai duome-nys. Praėjusiais metais DidžiojojeBritanijoje bankrutavo 79 tūkst.žmonių, o Airijoje tokią procedūrąatliko tik 29 asmenys.”

LŽ

Kitų balsai

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Lietuva ir Europa 52012 12 12Lietuvos žinios

Maltos laukia rinkimai žlugus centro kairiųjų vyriausybei, kuri prarado daugumą negavusi ritarimo kitų metų biudžetui.

Ministras pirmininkas Lawren-ce’as Gonzi prarado parlamenteturėtą vieno balso daugumą depu-tatams nesutariant dėl vyriausybėssiūlomo 2013 metų biudžeto ir vie-nam jo valdančiosios Nacionalistųpartijos deputatui balsavus prieš.Taip jis protestavo prieš numato-mą transporto reformą - vyriausy-bė nusprendė perduoti valdytiMaltos autobusų tarnybą Vokieti-jos operatoriui.

Premjeras paskelbė, kad parla-mentas bus paleistas sausio 7 dieną,o kovo 9-ąją turės vykti rinkimai.Pagal išsilavinimą teisininkasL.Gonzi vadovavo Maltos vyriau-sybei nuo 2004-ųjų, o Nacionalis-tų partija apskritai valdė Maltą nuo1987 metų tik su viena pertrauka1996-1998-aisiais, kai valdžioje bu-vo leiboristai.

L.Gonzi perėmė valdžią prieš patmažytei Viduržemio jūros salai įs-tojant į Europos Sąjungą. Po ket-verių metų jo partija vėl laimėjorinkimus vos pusės procento pers-vara - mažiausia per visą 40 metųMaltos istoriją.

419 tūkst. gyventojų turinti Maltaįgijo nepriklausomybę nuo Didžio-sios Britanijos 1964 metais.•

Griuvo Maltosvyriausybė

Nuo sausio 1-osios pirmininka-vimą Europos Sąjungai (ES)perima Airija - šalis, kurią eurozonoje pirmąją teko gelbėtinuo bankroto ir kuri vis dargrumiasi su ekonomikos krize.

Praėjus lygiai 40 metų, kai įstojo įES, skolų krizę išgyvenanti Airijanuo sausio perima pirmininkavimą27 valstybių blokui - kaip tik tuo me-tu teks peržiūrėti beveik 70 įstatymų2013-2020 metų ES biudžetui pat-virtinti. Diskutuojama apie maž-daug trilijono eurų biudžetą septy-nerių metų laikotarpiui, o šalimspasiekus kokį nors sutarimą biudže-to programoms reikės teisinio pa-grindo. Taigi Airijos laukia intensy-vus ir sudėtingas pirmininkavimas.

Airija įstojo į ES 1973 metų sau-sio 1 dieną. 2010-aisiais ji pirmoji išeuro zonos narių paprašė pagalbos- 85 mlrd. eurų. Šiuos metus kadai-se Keltų tigru vadinta Airija baigianaujais suvaržymais ir mokesčių di-dinimu. Tai jau šeštas kartas, kai vy-riausybė kelia mokesčius ir mažinaišlaidas. Jai reikia sutaupyti dar 3,5mlrd. eurų. Šįkart įvedamas naujasturto mokestis, o išlaidos, tenkan-čios sveikatos apsaugai ir socialineigerovei, vėl nurėžiamos. Vyriausy-bė privalo tai daryti, nes įsipareigo-jo ES ir Tarptautiniam valiutos fon-dui už suteiktą pagalbą.

Visus pastaruosius metus Airijabraška labai sunkiai, tačiau yra giria-ma už tai, ką pasiekė. Ekonomikoskrizė trunka jau penktus metus, bet

šioje valstybėje, kitaip nei Graikijoje,nekyla smurtinių protestų prieš vy-riausybę, airiai nerengia tokių streikų,kokie vienas paskui kitą ritasi per visą

Graikiją. Airijos premjeras Enda Ken-ny pelnė “atsigavimo berniuko” repu-taciją, jo nuotrauka pasirodė žurnalo“Time” naujausio numerio viršelyje.

Paklausti, kodėl Airija išliko ga-na rami ekonominės audros laiko-tarpiu, šalies piliečiai aiškina nesan-tys tokie rėksmingi kaip graikai, beto, nors ir pyksta, stengiasi ką norsdaryti. Airiai nelieja savo įtūžio gat-vėse, bet mėgina grįžti prie darbo.Kai kurie sako, kad airių tauta - la-

bai optimistiška, gyvenime ieškantitik teigiamų dalykų.

Šis optimizmas gali pasitvirtinti,nes kalbama, kad šviesa tunelio galejau matyti. Kaip nurodo analitikai,Airija atgavo rinkų pasitikėjimą ir tu-ri geras galimybes atsigauti. Šiuo me-tu šalis siekia išgyventi be antro pa-galbos paketo, nors švelnesnių sąlygųvyriausybė kol kas nežada. •BBC, “EUobserver”, LŽ

Pirmininkavimas velkant skolų kuprą

Airiai nelieja savo įtūžio gatvėse,

bet mėgina grįžti prie darbo.

Premjero E.Kenny vyriausybė dar kartą verčia airius veržtis diržus. / AFP/Scanpix nuotrauka

ELENA KIŠKYTĖ

Siekiant, jog daugiabutis po atnaujinimo taptų šiltesnis, jaukesnis ir ekonomiškesnis,svarbu, kad visi renovavimo darbai būtų atlikti kokybiškai. Toneįmanoma pasiekti be kompe-tentingai parengto techninioprojekto ir kvalifikuoto darbųpriežiūros specialisto pagalbos.

Daugiabučių namų gyventojaidažnai ir patys mato savo senstelė-jusių būstų problemas, tačiau tikpatyręs techninės priežiūros spe-cialistas kvalifikuotai patars, ką irkaip atnaujinti bei tvarkyti, kad bū-tų pasiektas didžiausias ekonomi-nis efektas. Tad su tokiu specialistureiktų tartis dar prieš rengiant in-vesticijų ir techninį projektus.

Pastebėtas brokasRenovacijos sėkmė labai priklau-

so nuo darbų kokybės, todėl svarbušį reikalą patikėti kontroliuoti ge-

bančiam specialistui. Nuolat kont-roliuodamas konkursą laimėjusiosįmonės statybininkus kvalifikuotasir patyręs techninis prižiūrėtojas su-gebės iš statybininkų išreikalauti,kad darbai būtų atlikti kokybiškai.Be to, be techninės priežiūros vado-vo dabar jau nė negalima vykdytirangos darbų.

Kaip pasakojo vieno Varėnos ra-jone, Naujuosiuose Valkininkuose,

renovuoto namo administratorė re-novacijai Regina Baltikauskienė, jiepraktiškai įsitikino, kiek būtų buvębroko, jei ne namo renovaciją prižiū-rėjęs techninės priežiūros vadovas.

“Iš daugybės pasiūlymų rinko-mės žmogų, turintį patirties būtentdaugiabučių renovavimo srityje, at-kreipėme dėmesį, kad jo objektaibūtų jau priduoti, - pasakojo ji. -Toks specialistas būtinas. Atliekantrenovaciją juk yra daug paslėptųdarbų, kurių vėliau gyventojai galiir nepastebėti, o nekokybiškai at-likti jie turės įtakos kokybei.

Pavyzdžiui, mūsų name dirbęs

techninės priežiūros vadovas paste-bėjo, kad langai buvo įstatomi krei-vai, blogai tvirtinamos palangės,nelygios sienos. Visą jo pastebėtąbroką statybininkai paskui ištaisė.Mūsų pasirinktas techninės prie-žiūros vadovas buvo vilnietis, tadatvykdavo du kartus per savaitę. Jodarbu esame patenkinti, tačiau bū-tų dar geriau, jei toks specialistasgalėtų kasdien prižiūrėti darbus.”

Tik specialistas suprasNet ir nuolat stebėdami savo reno-

vuojamą daugiabutį, gyventojai tikraine visada supras, ar tai daroma pagal

techninius reikalavimus, pavyzdžiui,ar tinkamai tvirtinamos šiltinimo me-džiagos, ar reikiamu tinko sluoksniuaptinkuojamos sienos. Kaip pasako-jo klaipėdietis statybininkas inžinie-rius Vytautas Rimkus, namas mažiau

išleis šilumos, jei visi renovavimo dar-bai bus atlikti kokybiškai.

“Pavyzdžiui, apšiltintas sienas tin-kuoti reikia ne 1 mm, o 5 mm storiosluoksniu, tačiau kartais pasitaiko,kad sienas statybininkai mėgina tin-kuoti per plonai. Tada efektas nebustoks, kokio tikimasi, - pasakojoV.Rimkus. - Norėdami laimėti kon-kursą statybininkai pasiūlo pačią že-miausią kainą, paskui ir stengiasidirbti naudodami pačias pigiausiasmedžiagas, kurios, deja, ne visadabūna labai kokybiškos. Tik nuolatprižiūrint statybininkų darbus gali-ma tikėtis kokybės. O nuo tos koky-bės priklausys renovacijos efektas irmažesnės sąskaitos.”

Namo gyventojų interesams ats-tovaujantis techninis prižiūrėtojasjau pačioje darbų pradžioje gali su-taupyti nemažai namo gyventojųpinigų. Su specialisto pagalba planereikia kruopščiai išvardyti visus bū-tinus namo atnaujinimo darbus -

taip neliks galimybės būsimiemsrangovams manipuliuoti sprago-mis, apeiti kai kuriuos darbus, ku-rie būtini, bet plane nepaminėti,nebus galimybių parinkti netinka-mas medžiagas.

Nuo praėjusių metų statybos dar-bų kokybę papildomai kontroliuojaBūsto ir urbanistinės plėtros agen-tūroje įsteigto Kokybės kontrolėsskyriaus specialistai. Jie ne tik kont-roliuoja bendrijas, bet ir tikrina at-liekamų darbų kokybę vietoje. Ti-riamas kiekvienas nusiskundimas.

Nauji reikalavimai įpareigoja irtechninės priežiūros specialistusdirbti atsakingai. Nuo šių metųrugsėjo 1 dienos techninei priežiū-rai įsigaliojo privalomas draudimaskiekvienam objektui. Jeigu techni-nis prižiūrėtojas atmestinai kont-roliuos statybininkus ir bus nusta-tyta, kad pastatas dėl jo kaltėsnekokybiškai modernizuotas, tokiuatveju daugiabučio gyventojai gausdraudimo išmokas.

Daugiau informacijos apie daugiabučių namų atnaujinimą -

www.atnaujinkbusta.lt arbanemokama telefono linija

8 800 20 012.

Namo gyventojų interesams atstovaujantis techninis prižiūrėtojas jaupačioje darbų pradžioje gali sutaupyti nemažai namo gyventojų pinigų.Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros nuotrauka

Užs

. LM

-311

0

Be specialisto priežiūros sunku tikėtis kokybės

“Techninės priežiūros vadovas pastebėjo, kadlangai buvo įstatomi kreivai, blogai tvirtinamos

palangės, nelygios sienos. Visą jo pastebėtą broką statybininkai paskui ištaisė.”

Jei techninis prižiūrėtojas atmestinai kontroliuosstatybininkus ir bus nustatyta, kad pastatas dėl jokaltės nekokybiškai modernizuotas, tokiu atvejudaugiabučio gyventojai gaus draudimo išmokas.

2012 12 12Lietuvos žinios6 Pasaulis

Buvęs Tarptautinio valiutosfondo (TVF) vadovas Domi-nique’as Straussas-Kahnassudarė finansinį susitarimą suNiujorko viešbučio kambarine,kuri jį kaltino lytine prievarta.

63 metų D.Strausso-Kahno ir 33-ejų beraštės migrantės iš GvinėjosNafissatou Diallo susitarimo detalėsneskelbiamos. Tačiau buvusio TVFvadovo advokatai neigia prancūzųdienraščio “Le Monde” pranešimą,kad N.Diallo bus sumokėti 6 mln.dolerių. Vis dėlto buvęs JAV proku-roras Matthew Galluzzo tvirtino, jogtokia suma tikėtina - anksčiau jisprognozavo, kad N.Diallo gali gautimaždaug 5 mln. dolerių.

Susitarimas tarp D.Strausso-Kah-no ir N.Diallo buvo pasiektas Niu-jorke vykusiame teismo posėdyje.Pats D.Straussas-Kahnas jame ne-dalyvavo. Jam atstovavo advokatai.Nukentėjusioji N.Diallo, kuri yranašlė ir turi paauglę dukrą, dau-giau kaip metus vengė viešumos,tačiau teismo posėdyje, kuriampirmininkavo teisėjas DouglasasMcKeonas, pasirodė. Pasibaigusteismui ji sakė: “Dėkoju visiems,kurie mane remia. Dėkoju Dievui irtegu Dievas visus jus laimina.”N.Diallo taip pat išsprendė teisinesproblemas su bulvariniu laikraščiu“The New York Post”, kuris kilusskandalui dėl D.Strausso-Kahnoelgesio parašė, kad kambarinė -prostitutė.

Šis D.Strausso-Kahno ir N.Dia-llo susitarimas gali baigti buvusioTVF vadovo ir Niujorko viešbučiokambarinės teismų ginčą. Tačiaugruodžio 19 dieną D.Strausso-Kah-no dar laukia sunki diena. Prancū-zas sužinos, ar tėvynėje vyks tyri-mas dėl jam pateiktų kaltinimųsąvadavimu. Šie kaltinimai grįsti įta-rimais, kad jis padėdavo organizuo-ti turtingiems vyrams sekso vakarė-lius su prostitutėmis.

Niujorke, vėliau ir Prancūzijojekilę sekso skandalai visiškai sužlug-dė D.Strausso-Kahno karjerą. Iki jųjis buvo laikomas žmogumi, galin-čiu laimėti Prancūzijos prezidentorinkimus. •AFP-BNS, LŽ

D.Straussas-Kahnas susitarė su kambarine

Susitarimas su kambarine neišsprendė visų D.Strausso-Kahno teisiniųbėdų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Sveikatingumo metai skatins gyventi sveikiauGINTARĖ AUKŠTUTYTĖ

Galime būti sveikesni ir gyventiilgiau. Tereikia sveikai maitintis,nuolat mankštintis ir atsisakytižalingų įpročių. Tai pagrindinė žinia, kurią skelbs 2013-ieji -Sveikatingumo metai.

Sveikatos formulė yra paprasta. Arbūsime sveiki, lemia mūsų gyvense-na (50 proc.), aplinka, kurioje gyve-name (20 proc.), paveldimumas (20proc.) ir sveikatos apsaugos sistema(10 proc.). Deja, dauguma Lietuvosgyventojų per mažai dėmesio skiriasvarbiausiam sveikatos siekiui - svei-kai gyvensenai.

Norint paskatinti žmones sveikaigyventi, saugoti sveikatą ir ją stip-rinti, kovoti su lėtinėmis neinfekci-nėmis ligomis, 2013-ieji ir buvo pa-skelbti Sveikatingumo metais.

Sveikatos problemas lemia gyvensena

Sveikatos apsaugos ministerijos(SAM) Visuomenės sveikatos de-partamento direktoriaus AudriausŠčeponavičiaus teigimu, 2013 me-tus nuspręsta paskelbti Sveikatin-gumo metais siekiant dar kartą at-kreipti visuomenės dėmesį, kadsveikata - didžiausias turtas, ir pa-skatinti žmones ja labiau rūpintis.

Pernai buvo atliktas Sveikatosprogramos vertinimas, kuris paro-dė, kaip keitėsi gyventojų sveikatanuo 1998 metų. Pasak A.Ščepona-vičiaus, pasidžiaugti yra kuo. Mūsųšalyje ilgėja vidutinė gyvenimo truk-mė. Nors ir toliau atsiliekame nuoEuropos Sąjungos (ES) vidurkio, da-bar ji siekia 73,45 metų. Taip pat ma-žėja kūdikių mirtingumas.

Tačiau daug kas ir liūdina. Pavyz-džiui, sergamumas širdies ir krauja-gyslių ligomis, tuberkulioze išliekadidelis. SAM Visuomenės sveikatosdepartamento Mitybos ir fizinio ak-tyvumo skyriaus vedėjas AlmantasKranauskas pažymi, kad mūsų ša-lies gyventojų mirtingumas nuo šir-dies ir kraujagyslių ligų sudaro dau-giau nei pusę, o nuo vėžio - apie 20proc. visų mirties atvejų. “Tai rodo,

kad svarbiausios sveikatos proble-mos yra susijusios su nesveika gy-vensena”, - pabrėžia jis.

Nesveikai maitinamės, per mažai judame

Tyrimai rodo, kad beveik pusėmūsų šalies gyventojų turi antsvo-rio arba yra nutukę. Lietuvių mity-ba, pasak A.Kranausko, yra labaiprasta. “Ji dažniausiai yra tradici-nė - vartojama daug riebalų, cuk-

raus, druskos. Gausiai valgomi šieproduktai labai kenkia sveikatai”, -aiškina specialistas.

Neseniai SAM užsakymu atliktaapklausa parodė, kad gyventojų fi-zinis aktyvumas yra labai mažas.Net 75 proc. žmonių laisvalaikiunesimankština ir nesportuoja. Sė-dėdami (darbe, taip pat ir laisvalai-kiu) gyventojai kasdien praleidžiavidutiniškai apie 5 valandas. Neri-

mą kelia ir tai, kad 15-25 metų jau-nimas sėdi beveik valandą ilgiau nei26-60 metų žmonės. Nuolatinis fi-zinis aktyvumas galėtų daugeliuipadėti išvengti širdies ir kraujagys-lių ligų, nutukimo, diabeto, kai ku-rių vėžio rūšių, depresijos.

Sveikatai kenkia ir įvairūs žalingiįpročiai - alkoholio ir narkotikų var-tojimas, rūkymas. Deja, ir šioje sri-tyje situacija yra ne pati geriausia.“Pastaruosius dvejus metus alkoho-lio vartojimas vis didėja. Dabar vie-nam Lietuvos gyventojui per metustenka 12 litrų grynojo alkoholio.Džiaugiamės, kad šiek tiek mažėjarūkančių vyrų. Tačiau moterys, norstai ir nelabai pastebima, rūko visdaugiau”, - aiškina A.Ščeponavičius.

Ugdys tinkamą mokinių požiūrįVyriausybės patvirtintame Sveika-

tingumo metų visuomenės sveikatosstiprinimo priemonių plane numa-tytos 26 priemonės. Jas įgyvendins netik valstybės institucijos - ministeri-jos, Narkotikų, tabako ir alkoholiokontrolės departamentas, Valstybėsturizmo departamentas, savivaldy-bės, bet ir Lietuvos sveikuolių sąjun-

ga, Nacionalinis radijas ir televizija,paramos fondas “Jaunimo linija”.

Anot A.Ščeponavičiaus, numaty-tomis įgyvendinti priemonėmis pir-miausia bus siekiama formuoti tin-kamą mokinių ir jaunimo požiūrį įsveikatą bei sveiką gyvenseną, ge-rinti visuomenės raštingumą svei-kos gyvensenos srityje, skatinti fi-zinį aktyvumą, taip pat stiprintinevyriausybinių organizacijų irverslo bendruomenių bendradar-biavimą sveikatinimo veikloje.

Kiekvieni metai - sveikatosMinint Sveikatingumo metus, viso-

je šalyje planuojama daug įvairių ren-ginių. Per moksleivių atostogas bus or-ganizuojamos sveikatingumo ugdymostovyklos, surengtas nacionalinis ren-ginys “Sveikatą stiprinančių mokyklųbanga per Lietuvą”, skirtas Lietuvosįsiliejimo į Europos sveikatą stiprinan-čių mokyklų tinklą 20-osioms meti-nėms paminėti, bendrojo ugdymomokyklose vyks mitybos pagrindųmokymo renginių ciklas “Išskirtinėskokybės vaisiai ir daržovės iš ūkinin-kų daržo ant mokinių pietų stalo”.

Gyventi sveikiau skatins planuoja-mos išleisti atmintinės, skirtos pirmi-nės sveikatos priežiūros įstaigų lanky-tojams, sveikos gyvensenos, ligų irtraumų prevencijos, aplinkos veiks-nių poveikio sveikatai temomis. Bussukurta interneto svetainė “Sveikosgyvensenos pagrindai”, kurioje keti-nama skelbti mokslo tyrimais pagrįs-tą informaciją apie sveiką gyvenseną,per nacionalinį radiją bus transliuo-jamos laidos, skirtos sveikatingumuiskatinti. Daugiau judėti gyventojusragins vyksiančios bėgimo varžybos,dviračių dienos, vasaros ir žiemossporto žaidynės, Lietuvos sveikuoliųsąjungos sveikatos stovyklos.

A.Ščeponavičius tikisi, kad Svei-katingumo metų renginiai padės pa-keisti visuomenės požiūrį į sveikatąir paskatins gyventojus rinktis svei-ką gyvenimo būdą. “Kiekvieni me-tai turi būti sveikatos metai, o kiek-viena diena - sveikatos diena. Sveikaigyventi būtina nuolat. Tikimės, kadSveikatingumo metai tai primins irpaskatins visus gyventi sveikiau”, -viliasi A.Ščeponavičius. V-2231

Vidutinis kalorijų eikvojimas per 1 minutę:

Fizinis aktyvumas – geriausias vaistas nuo įvairių ligų! / LŽ archyvo nuotraukos

A.Kranauskas: “Nuolatinis fizinisaktyvumas galėtų daugeliui padėtiišvengti širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, diabeto, kai kuriųvėžio rūšių, depresijos.”

A.Ščeponavičius: “2013-uosiusnuspręsta paskelbti Sveikatingumometais siekiant dar kartą atkreiptivisuomenės dėmesį į tai, kad svei-kata - didžiausias turtas, ir paska-tinti žmones labiau ja rūpintis.”

BĖGIMAS Į KALNĄ

9 kcal

TENISAS

7 kcal

FUTBOLAS

7 kcal

AEROBIKA

6 kcal

VAŽIAVIMAS DVIRAČIU

6 kcal

BĖGIMAS

6 kcal

SODO DARBAI

5 kcal

ŠOKIAI

4 kcal

ĖJIMAS

3 kcal

LANGŲVALYMAS

2 kcal

LYGINIMAS

1 kcal

Milijardierius investuotojas ir filantropas nori suprasti, kąreiškia gyventi pasaulyje, kuriovisiškai suprasti neįmanoma.

George’as Sorosas mėgsta cituotiįtakingą Rygoje gimusį intelektualą irfilosofą Isaiahą Berliną, skirstantį pa-saulį į lapes ir dygliuočius. Viešojojeerdvėje G.Sorosas - plačių pažiūrų la-pinas: jo, kaip didžiausios rizikos fon-dų valdytojo, sėkmė pagrįsta gebėjimukasdien lošti biržoje. Jis taip pat lapinasfilantropas, kuris prisidengdamas pla-čiu “atviros visuomenės” skėčiu remiadešimtis iniciatyvų daugelyje valstybių.

Bet G.Sorosas intelektualas - į sa-ve susitelkęs dygliuotis. Jau daugiaunei pusę šimtmečio jis svarsto, reiškiair rutulioja vieną svarbią mintį, ku-rią apibūdina taip: “netobulo supra-timo reikšmė kaip varomoji jėga ar-ba lemiamas istorijos veiksnys”.

Daugybę metų paties G.Soroso šioskoncepcijos aiškinimas neretai glu-mindavo, nors jo finansinis meistriš-kumas ir filantropiniai laimėjimai kė-lė kone visuotinį susižavėjimą. PačiamG.Sorosui jo svarbiausia idėja ir dau-guma viešųjų iniciatyvų atrodo arti-mai susijusios, nes jo intelektas garan-tuoja sėkmę kone visose srityse. Dabarjis gali džiaugtis, nes po ilgamečių pa-stangų būti pripažintam ekonomikossuirutė privertė įsiklausyti į šio in-telektualo įžvalgas.

Teoriją taiko sau Neseniai duodamas interviu žurna-

lui “Foreign Policy” finansininkas pa-reiškė, kad dabartinis laikas įtikimaiparodo, kaip netobulas supratimas le-mia blogus rezultatus. “Turėjome 25didžiausio pakilimo metus, kartais pa-įvairinamus finansų krizių. Kaskartvaldžios institucijos įsikišdavo stiprin-damos pasitikėjimą ekonomika ir jossvertų sistemą, kol išlaikyti jas vienodolygio pasidarė neįmanoma. Atėjo 2008metų krachas, kai finansų sistema žlu-go ir reikėjo palaikyti jos gyvybę, pakei-čiant suverenų patikimumą finansiniupatikimumu, kuriuo pasitikėti jau bu-vo neįmanoma”, - sako jis. Šį pakili-mų ir bankrotų ciklą G.Sorosas laikogeriausiu savo teorijos iliustravimu, ro-dančiu, kaip ydingos idėjos formuojaįvykius: “Viskas nutiko dėl klaidingosdogmos, kad finansų rinkos linkusiosišlaikyti pusiausvyrą.”

Žinoma, pati didžioji G.Soroso idė-ja kiek prieštaringa - jis aistringai tiki,kad visos mūsų žinios apie pasaulį ne-tobulos, be to, yra tikras, jog niekadair niekuo negalima būti įsitikinus.

Realiame gyvenime savo netobulų ži-nių teoriją G.Sorosas pirmiausia negai-lestingai taiko sau. Jo verslo partneriaikalba, kad finansininko investicinis ge-nialumas nėra kažkoks pranašiškas su-gebėjimas visuomet sudarinėti tinka-mus sandorius. Jo koziris - gebėjimasžinoti, kada jis neteisus, ir sumažintinuostolius, taip pat žinoti, kada yra tei-sus, ir padvigubinti pelną.

Didžiausias malonumas G.Sorosui -įžvelgti savo paties klaidas. “1997 me-tais maniau, kad pasaulinis kapitaliz-mas neišsilaikys, bet žiū - jis gyvavodar vienuolika metų!” - rašo finansųgenijus. Jis mano įžvelgęs kintamumądar paauglystėje, kai naciai įsiveržė įVengriją. Tuomet 13-metis George’aspatogiai gyveno savo pasiturinčioješeimoje Budapešte. Jo šeimai pavykoišlikti, o paauglys suprato, kad būti-na reaguoti į revoliucinius pokyčius:“Mano šeima visada gyveno nera-miais laikais, todėl suvokiau, kaipvaldyti šias išjudintas iš pusiausvy-ros situacijas.”

Krizė pelnė pripažinimąIštisus dešimtmečius G.Sorosas

gynė savo idėjas, nors suprato, kadjos laikomos tik klestinčio biržos lo-šėjo mėgavimusi savimi. Prasidėjusfinansų krizei pagarba G.Sorosuikaip mąstytojui ėmė augti. Žinoma,jis neapsiriboja abstrakčia filosofijossritimi, be to, geriausiai yra žinomasdėl savo drąsių liberalių politinių pa-

žiūrų. G.Sorosui labai patinka daly-vauti viešosios politikos debatuose,ypač jei pajunta, kad gali pritaikytisavo netobulo žinojimo koncepcijąarba kai kyla pavojus atviros visuo-menės vertybėms.

Naujausias milijardieriaus rūpes-tis - Europos Sąjunga (ES). Šioje sri-tyje jis įsimintinai gynė nusistovėju-sioms pažiūroms prieštaraujančiąidėją, kad Vokietija privalo “vadovau-ti arba pasitraukti”. Taip trumpai ga-

lima nusakyti G.Soroso teiginį, kadVokietija turi arba užsikrauti ant pe-čių ES vadovavimo naštą, teikti finan-sinę paramą silpnesnėms narėms irpritarti infliacijai, kurios reikia šių ša-lių ekonomikai, arba pasitraukti iš eu-ro zonos ir leisti kapstytis bankrutuo-jančioms šalims pačioms.

Iki šiol Vokietija taip ir nepasirin-ko nė vieno iš šių kursų, bet G.Soro-so siūlymas patraukė tiek Europoselito, tiek Europos visuomenės dė-mesį ir padarė reikšmingą įtaką kilu-sioms diskusijoms.

Patarimai KinijaiNetrukus G.Sorosas vėl gali patek-

ti į pirmuosius laikraščių puslapiusdėl savo minčių apie Kiniją. Tiek pa-ti Kinija, tiek pasaulio investuotojaipripažįsta, kad svarbiausias šaliesekonominis ir politinis iššūkis - perė-jimas nuo eksportu pagrįstos ekono-mikos prie ekonomikos, skatinančiosir vidaus vartojimą. Finansininkas įsi-tikinęs, kad šis perėjimas nebus tokslengvas kaip tikėtasi.

“Kinija ilgai pelnėsi iš globaliza-cijos, šiuo metu ji priėjo liepto ga-lą pritaikiusi eksportu ir investicijo-mis pagrįstą plėtros modelį”, -tvirtina G.Sorosas. Jo komentaraiapie antrą pagal dydį pasaulio eko-nomiką gerokai šiurkštesni neiVolstrito išminčių. “Vartojimas su-daro tik trečdalį bendrojo vidausprodukto, todėl tai reikia keisti. Betbus sunku. Nusileidimas bus kie-tas. Norint padidinti vartojimą, rei-kia didinti šeimų pajamas. Bet lė-tėjant ekonomikai didėja nedarbas

ir išsigandę žmonės stengiasi darlabiau taupyti. Todėl mažėja visostrys sudedamosios dalys - ekspor-tas, investicijos ir vartojimas”, - aiš-kina G.Sorosas.

Vienas iš G.Soroso mąstymo pra-našumų - gebėjimas greitai įvertinti,kas laimėtų tokio scenarijaus atveju.Jo patarimai labai praverčia ir dide-lės rizikos fondą valdančiam žmogui.Taip mąsto ir Rytų Europa. Dar Vla-dimiras Leninas tvirtino, kad pagrin-dinis kiekvienos politinės darbotvar-kės klausimas - “Kas ką”, panašiaikaip “Kas ką kam daro”.

Šią koncepciją G.Sorosas pritaiko irKinijos politinei ekonomikai: “Puikustriukas, padėjęs palaikyti ekonomikosaugimą, buvo valiutos nuvertinimas.Tai suveikė taip pat kaip Kinijos dar-bo jėgai taikomi mokesčiai. Kadangižmonės nesijautė apmokestinti, eko-nomika augo sparčiai, net jei darbojėgai atitenkanti dalis buvo netinka-ma. Spartaus augimo laikotarpiu visibuvo patenkinti.”

Iš to laimėjo Komunistų partijos eli-tas, jos nariai turėjo asmeninės naudosir matė ekonomikos kilimą. Bet šiospolitinės varomosios ūkio jėgos nebe-veikia ekonomikai ėmus lėtėti, nes“žmonių noras pritarti diktatoriškamrežimui smarkiai sumažėjo”. TodėlG.Sorosas pranašauja, kad netrukuskils konfliktas ir krizė. “Svarbus klau-simas Kinijai ir pasauliui - ar padėtįbus stengiamasi įveikti stiprinant de-mokratiją, ar represijas. Labai viliuo-si, kad bus pasukta demokratijos ir tei-singesnės socialinės sistemos link, kurvaldytojams tenka mažesnė dalis. Betvaldančioji klasė retai savo noru atsi-sako privilegijų, todėl viskas turėsbaigtis socialiniu konfliktu ir ekono-mikos krize”, - teigia jis.

G.Sorosas Kinijai pranašauja per-mainas - aplinką, kurioje jis jausis ne-varžomas kaip aktyvistas ir mąstytojas.Jis patogiai subalansuoja savo lapinoviešąjį gyvenimą ir savo dygliuočio in-telektą, teigdamas, kad “būtina veiktisuteikiant peno supratimui”.

G.Sorosas nedaro paslapties iš to,koks darbas jam patinka labiausiai. Neturtų krovimas, nors tam skiria dauglaiko, ir ne atviros visuomenės rėmi-mas, nors tam nepagailėjo 8 mlrd. do-lerių. Labiausiai jam patinka siūlytisvarbias idėjas. “Mano mintys užval-dytos pastangų suprasti keblią padėtį,į kurią patenka žmogus gimdamas pa-saulyje, kurį visiškai suprasti esame ne-pajėgūs”, - sako G.Sorosas.•Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

Pasaulis 72012 12 12Lietuvos žinios

Netobulas George’o Soroso pasaulis

G.Sorosas pagaliau sulaukė pripažinimo ir kaip mąstytojas. / Reuters/Scanpix nuotraukos

G.Sorosas nedaro paslapties iš to, koks darbas jam patinka labiausiai. Ne turtų

krovimas, nors tam skiria daug laiko, ir ne atviros visuomenės rėmimas, nors tam

nepagailėjo 8 mlrd. dolerių. Labiausiai jam patinka siūlyti svarbias idėjas.

Sunkią netekties valandą dėl mylimo vyro mirties nuoširdžiai užjaučiame

fondo valdybos narę JANINĄ ŠIMKUVIENĘ ir artimuosius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas

SOCIALINĖS POLITIKOS FAKULTETE

Mediacijos katedroje - vieno lektoriaus.Psichologijos institute - vieno profesoriaus, vieno docento, trijų lektorių.Sociologijos katedroje - vieno docento, vieno lektoriaus.Socialinio darbo katedroje - vieno profesoriaus. VJ-2661

SKELBIMO APIE VIEŠĄKONKURSĄ PAGRINDINĖMSPAREIGOMS VISU ETATU, išspausdinto “Lietuvos žinių” 2012 m. gruodžio 7 d. Nr. 281 (13409)

P A T I K S L I N I M A S

Didžiausias Europos bankasLondone, registruotas HSBC, sutiko sumokėti 1,9 mlrd. dolerių baudą už pinigų plovimą Jungtinėse Valstijose ir jų pervedimą Iranui, kuriamtaikomos tarptautinės sankcijos.

Tai rekordinė bauda pasaulio isto-rijoje. Pranešama, kad 1,25 mlrd.dolerių bus tiesiog nurašyta iš ban-ko HSBC sąskaitų, o 655 mln. dole-rių sudarys civilinė bauda, nes ban-kas pažeidė Bankų slaptumo irBendradarbiavimo su priešu aktus.Tačiau kartu paskelbta, kad bankasateityje nebus persekiojamas, jeiįvykdys atitinkamas sąlygas, t. y. su-stiprins tarptautinę pinigų plovimo

kontrolę. Pats Londone įsikūręsbankas teigia, kad bendradarbiaujasu tyrėjais, tačiau kuo tai pasireiškia,neatskleidžiama.

Dėl banko HSBC veiklos tyrimąatlikęs JAV Senato komitetas paskel-bė, kad 2007 ir 2008 metais bankas

iš savo filialo Meksikoje nusiuntė įJungtines Valstijas 8 mln. doleriųgrynaisiais. Tyrėjai įsitikinę, kad šiepinigai galėjo būti gauti tik iš preky-bos narkotikais. Senato komitetastaip pat nustatė, kad bankas ne tikplovė prekiautojų narkotikais pini-gus, bet ir finansavo teroristus, per-vedinėdamas pinigus į Iraną, kuriamtaikomos tarptautinės sankcijos, taippat į Saudo Arabiją ir Bangladešą, iškur jie galėjo pasiekti “Al-Qaedą” irkitas teroristų grupuotes.

Tyrimą atlikę JAV senatoriai at-kreipė dėmesį, kad nors JAV įsta-tymai leidžia atskleisti tokius nu-sikalstamus veiksmus, draudžiaimtis atitinkamų priemonių priešpažeidėjus.•“The Guardian”, LŽ

Bankui skirta rekordinė bauda

Bankas HSBC sutiko sumokėti milžinišką baudą.

2012 12 12Lietuvos žinios8 Verslas

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Nuo sausio 1-osios Lietuvojeturėtų įsigalioti Alkoholiokontrolės įstatymo pataisos,kuriomis siekiama mažinti al-koholio suvartojimą ribojantjo prieinamumą. Aludarių po-žiūris į rinkos apribojimusišsiskyrė.

Kaip jau rašė LŽ, bus draudžiamamažmeninės prekybos vietose par-duoti stipresnį nei 7,5 proc. alų, sid-rą, alaus mišinius su nealkoholiniaisgėrimais, alkoholinius kokteilius,taip pat šiuos gėrimus (neatsižvel-giant į stiprumą) parduoti išpilstytusį didesnę negu vieno litro tarą.

Ar tikrai šie draudimai įsigalios,kol kas nėra aišku. Europos Komisi-ja (EK) dėl šio įstatymo yra pareišku-si pretenzijas Lietuvai, nes manoma,kad įstatymas pažeidžia pagrindinęEuropos Sąjungos (ES) veikimo su-tartį ir sudaro kliūtis laisvam prekiųjudėjimui Bendrijoje. Draudimai lai-kytini techniniu reglamentu, kurisprieš jį priimant turėjo būti suderin-tas su ES institucijomis. Tačiau šisformalumas nebuvo atliktas.

Patys aludariai susidariusią situa-ciją vertina labai skirtingai. Didiejigamintojai vertina naująjį įstatymąkaip valstybės pastangas apsaugotivisuomenės dorovę ir žmonių svei-katą, o mažieji jame įžvelgia kovą susmulkiuoju verslu ir kaltina valstybėsinstitucijas neveiklumu.

Kas patirs daugiau nuostolių? Mažųjų aludarių asociacijos pirmi-

ninkė Lina Šileikienė įsitikinusi, kadpriimant Alkoholio kontrolės įstatymopataisas nebuvo atlikti jokie tyrimai,pagrindžiantys teiginius, jog taros ir al-koholio kiekio ribojimas turės įtakosvisuomenės sveikatai. Jos nuomone,alkoholio tara nėra veiksnys, kuris nu-lemia pasirinkimą, ar vartoti alkoholį,ar ne. Ji teigia, kad smulkiuosius vers-lininkus esą diskriminuojantys draudi-mai, preliminariais skaičiavimais, ma-žiesiems aludariams atneš 3,5 mln. litųnuostolių. Be to, naujieji ribojimai esąsudaro nesąžiningas konkurencinessąlygas, todėl būtina pakeisti verslądiskriminuojančias Alkoholio kontro-lės įstatymo nuostatas dar šiais metais.Be to, mažieji gamintojai tvirtina, kadnaujais prekybos alumi ribojimais ne-va suinteresuoti didieji rinkos dalyviai.

Jau investavo į pertvarkąTuo metu Lietuvos aludarių gil-

dijos vadovas Saulius Galadauskas

tikina, jog daugiausia nuostolių dėlnaujojo įstatymo turėtų patirti kaiptik didieji gamintojai. Trys di-džiausi Aludarių gildijos nariaialaus “bambalių” rinkoje užima 77proc., o sidro ir alkoholinių kok-teilių - dar daugiau. Tačiau jie pa-sisako už taros dydžio ribojimus.“Iš kur tokios kalbos, jog tai - di-džiųjų gamintojų sąmokslas priešmažuosius? Tai yra absurdas”, - sa-kė S.Galadauskas.

Aludarių gildijos vadovas teigia,kad didžiosios alaus pramonės įmo-nės jau yra pasiruošusios įgyvendin-ti naująją tvarką. Į gamybos linijųpertvarkymą jos šiuo metu yra inves-tavusios apie 5 mln. litų. “Įstatymopataisų atšaukimas ar įsigaliojimonukėlimas net ir pusmečiui mumsyra nepriimtinas, nes tai sudarys ne-lygią konkurencinę aplinką rinkojeir tos įmonės, kurios jau investavo mi-lijonus į persitvarkymą, patirs dar pa-pildomai daugiau nei 2 mln. litųnuostolių. Toks blaškymasis labai pa-kenktų visos verslo aplinkos stabilu-mui ir mažintų verslo pasitikėjimąvaldžios sprendimais, - tikino S.Ga-ladauskas. - Mes Aludarių gildijojepriėjome prie išvados, kad įstatymasyra išmintingas. Anksčiau pasisaky-davome prieš įvairaus pobūdžio ri-bojimus, tačiau reikia suprasti, kadkai kurie jų neišvengiami, nes Lie-

tuvoje klesti stipraus “bambalinio”alaus problema.”

Europa nesuvokia girtavimo mastelio

S.Galadausko įsitikinimu, EK visiškainesuvokia piktnaudžiavimo alkoholiuLietuvoje masto, kurį kaip tik esą ir ska-tina stiprus alus plastikiniuose buteliuo-se, vadinamuose “bambaliais”. KitoseEuropos šalyse stipraus alaus dviejų lit-rų “bambaliuose”, galima sakyti, nėra,

arba tokia tara rinkoje sudaro visiškainereikšmingą dalį. Mūsų šalyje į tokiątarą išpilstyta 46 proc. alaus.

“Kalbant apie stiprų alų yra darįdomiau. Realiai tik Belgijoje egzis-tuoja stiprus alus, tačiau toks pro-duktas sudaro tik nedidelį bendropardavimo kiekį. Mūsų šalyje alus,stipresnis nei 7,5 proc., sudaro 26proc. rinkos. Pati didžiausia stiprausalaus tara Belgijoje yra pusės litropuodelis arba skardinė. Lietuvojestipraus alaus - nuo 7,5 iki 8 proc. -beveik 88 proc. parduodama 2 litrųplastikinėje taroje ir, žinoma, jis yra

pats pigiausias”, - dėstė Aludarių gil-dijos vadovas.

Jis įsitikinęs, kad gaminant tokį alųtaupoma viskas: pradedant žaliavo-mis, baigiant sąžine. “Žiūrint į kaimo“girdyklose” parduodamo alaus kai-nas, darosi tikrai kraupu, nes bokalastokio alaus kainuoja 1,50-2 litus. Rin-ka visiškai iškreipta ir aš, Aludarių gil-dijos vadovas ir socialiai atsakingospramonės atstovas, bei visi pagrindi-niai gildijos nariai vieningai sakome,

kad būtina mažinti tokio alaus var-tojimą. Juk stiprus alus yra specialiaisukurtas kaip alkoholio šaltinis gir-tauti. Jeigu valdžia nusprendė jį ri-boti, manome, kad toks sprendimasyra išmintingas. Mūsų pramonei jisnaudingas, nes tokiu būdu valdžiapadeda sumažinti kaltinimų laviną,kuri tenka mūsų pramonei dėl girta-vimo skatinimo, - tęsė S.Galadaus-kas. - Mūsų analitikai apskaičiavo,kad dėl tokių ribojimų prekyba alu-mi turėtų sumažėti 8 procentais. Ta-čiau šią dalį prarasime žalingo varto-jimo sąskaita.”

Seimas bandys ieškoti išeities

Laikinasis žemės ūkio ministrasKazimieras Starkevičius, priklausan-tis naujojo Seimo opozicijai, įsitiki-nęs, kad stiprus alus neturėtų būtipilstomas į 2 litrų talpos plastikiniusbutelius. “Važinėdamas po Lietuvoskaimus pats matau, kokia yra padė-tis. Pats populiariausias gėrimas yratas “bambalinis” alus. Todėl, žinoda-mi bendrą alkoholio suvartojimo si-tuaciją Lietuvoje, negalime vien tikvaikytis pelno, būtina atsižvelgti į mū-sų šalies realybę. Balsavau už šį įsta-tymą ir manau, kad jis turėtų įsiga-lioti nuo sausio 1 dienos, taip, kaip irnumatyta”, - įsitikinęs K.Starkevičius.

Tiesa, Ūkio ministerija jau prane-šė parengusi projektą, siūlantį numa-tytus apribojimus atšaukti ir įvestibendrą draudimą dėl taros dydžio irstipresniam nei 7,5 proc. alui, alausmišiniui ir sidrui.

Naujojo Seimo daugumos atsto-vė, Sveikatos reikalų komiteto pirmi-ninkė “darbietė” Dangutė Mikutie-nė sakė, kad jau šiandien komitetasimsis susidariusios padėties dėl Al-koholio kontrolės įstatymo pataisųtyrimo. Pasak politikės, prieš prii-mant vienokį ar kitokį sprendimą,kaip elgtis toliau, pirmiausia ketina-ma susipažinti su visų suinteresuotųšalių argumentais. •

PREKĖS IR PASLAUGOS PIGOVartojimo prekės ir paslaugos praė-jusį mėnesį atpigo visose trijose Bal-tijos valstybėse. Nacionalinių statis-tikos žinybų duomenimis, Lietuvosvartotojų kainų indeksas lapkritįnukrito 0,2 proc., Latvijos - 0,1proc., Estijos - 0,3 procento. Di-džiausia metų (12 mėnesių) infliacijaišliko Estijoje, mažiausia - Latvijoje.Vartojimo prekės ir paslaugos praė-jusį mėnesį Lietuvoje buvo 2,8 proc.,Latvijoje - 1,6 proc., Estijoje - 3,6proc. brangesnės nei pernai lapkritį.Vidutinė metinė infliacija, apskai-čiuota pagal su kitomis Europos Są-jungos šalimis suderintą vartotojųkainų indeksą (SVKI), Lietuvojelapkričio mėnesį siekė 3,2 procento.

TURISTŲ INDĖLIS

Konferencijų turizmas į Vilnių per-nai pritraukė 465 mln. litų papildo-mų pajamų. Tai rodo viešosios įstai-gos Vilniaus turizmo informacijoscentro ir konferencijų biuro atliktastyrimas. Biuro direktorė Jolanta Be-niulienė teigia, jog tarptautinių kon-ferencijų įtaka miesto ekonomikai irbiudžetui yra akivaizdi. “Analizė ro-do, kad 50 tūkst. jų dalyvių pernaiVilniui paliko 155 mln. litų. Daromeprielaidą, kad informacija surinktatik apie trečdalį Vilniuje vykusiųrenginių, todėl tikėtina, kad 2011metais konferencijų turizmas į Vil-nių iš viso pritraukė 465 mln. litų”, -pranešime spaudai teigė J.Beniulie-nė. Anot jos, apie 60 proc. tarptauti-nio turizmo renginių pernai sosti-

nėje buvo asociacijų bei mokslo įs-taigų konferencijos, likusi dalis -privačių įmonių renginiai. Pirmųjųvidutinė apyvarta buvo 122 tūkst. li-tų, antrųjų - 73,5 tūkst. litų. Duo-menų analizė rodo, kad tarptautiniųkonferencijų dalyviai per dieną vi-dutiniškai išleidžia apie 900 litų -tris kartus daugiau nei laisvalaikioturistai. Vilniuje jie dažniausiai pra-leidžia tris su puse paros ir išleidžiadaugiau nei 3 tūkst. litų. Vidutiniš-kai tarptautiniuose renginiuose da-lyvauja apie 200 žmonių.

UŽDIRBA IR IŠSIUNČIA

Eurostato duomenimis, Lietuvojegyvenančių iš užsienio atvykusiųdarbuotojų perlaidos į savo šalis per-

nai, palyginti su 2010 metais, išaugo1,9 karto - iki 659 mln. litų (191 mln.eurų). 297 mln. litų iš jų buvo siųsta įEuropos Sąjungos šalis, 366 mln. litų- į ne Bendrijos šalis. Tai antradienįpaskelbė Europos Sąjungos statisti-kos agentūra. Estijoje gyvenantys irdirbantys iš užsienio atvykę darbuo-tojai iš šios šalies 2011 metais išsiun-tė 3 mln. eurų (10 mln. litų). Latvijosduomenys tyrime nurodyti kaipkonfidencialūs. Daugiausia perlaidųužsieniečiai darbuotojai pernai iš-siuntė iš Prancūzijos (10 mlrd. eu-rų), iš Italijos (7,4 mlrd. eurų) ir Is-panijos (7,3 mlrd. eurų). Eurostatastyrime vertino tik daugiau nei metusšalyje gyvenančių darbuotojų iš už-sienio pervedimus.

LŽ, BNS

Trumpai 1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6682 -0,3448%

1 Australijos doleris 2,7967 -0,3647%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1098 +0,0032%

1 Kanados doleris 2,7045 -0,2477%

1 Šveicarijos frankas 2,8532 -0,2383%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2693 -0,6746%

10 Čekijos kronų 1,3664 -0,3074%

10 Danijos kronų 4,6291 +0,0065%

1 DB svaras sterlingų 4,2886 -0,0373%

100 Vengrijos forintų 1,2194 +0,1476%

100 Islandijos kronų 2,1066 -0,1899%

100 Japonijos jenų 3,2387 -0,3643%

100 Kazachstano tengių 1,7746 -0,4846%

1 Latvijos latas 4,9609 +0,0726%

10 Moldovos lėjų 2,1781 -0,1974%

10 Norvegijos kronų 4,7021 -0,1170%

10 Lenkijos zlotų 8,4119 +0,5278%

100 Rusijos rublių 8,6756 +0,1314%

10 Švedijos kronų 3,9873 -0,2859%

1 Turkijos naujoji lira 1,4906 -0,3757%

10 Ukrainos grivinų 3,2850 +0,1644%

2012 12 12, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Aludariai rinką mato skirtingai

“Žinodami bendrą alkoholio suvartojimo situaciją Lietuvoje, negalime vien tik

vaikytis pelno, būtina atsižvelgti į mūsų šalies realybę.”

Didieji aludariai vertina alaus pardavimo ribojimus kaip valstybės pastangas apsaugoti visuomenės dorovę ir žmonių sveikatą, o mažieji įžvelgia kovą su smulkiuoju verslu. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Verslas 92012 12 12Lietuvos žinios

Valstybinė mokesčių inspekcija(VMI) primena, kad nuo 2013 metų sausio 1-osios šalyje įsigalios Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) pakeitimai ir papildymai. Naujovės paliestiek gyventojus, tiek bendroves.

Žmonės jau kitais metais priva-lės deklaruoti tam tikrus didelėsvertės neregistruotus sandorius.“Užmaršiems” mokesčių mokėto-jams administratorius pats turėsteisę suformuoti mokestinę prievo-lę. Komercinę veiklą vykdantiems,bet sukčiaujantiems mokesčių mo-kėtojams VMI galės uždrausti at-siskaityti grynaisiais, o nesumokė-tus mokesčius administratoriusturės teisę išieškoti jau kitą dienąpo nurodyto sumokėjimo termino.VMI taip pat primena, kad nuo šiųmetų paprasčiau sudaryti mokes-tinės paskolos sutartis.

Mokestinei paskolai gauti -mažiau dokumentų

Dauguma MAĮ pakeitimų įsigalioskitų metų sausio 1 dieną, tačiau pa-lengvinimas mokesčių mokėtojamssudaryti mokestinės paskolos sutar-tis galioja nuo metų vidurio, t. y. bir-želio 30 dienos. VMI primena, jogatsisakyta reikalavimo visais atve-jais, kai mokesčių mokėtojas krei-piasi dėl mokestinės nepriemokosatidėjimo (išdėstymo), pateikti do-kumentus, pagrindžiančius, kad jisturi realių galimybių atsiskaityti perprašomą suteikti mokestinės ne-priemokos atidėjimo laikotarpį(MAĮ 88 str.).

Pagal papildytą MAĮ, mokesčiųmokėtojas gali būti atleidžiamas netik nuo baudų ir delspinigių, bet irnuo skaičiuojamų (apskaičiuotų),bet nesumokėtų (neišieškotų) pa-lūkanų, padidintų palūkanų, palū-kanų delspinigių ar jų dalies už su-teiktą mokestinę paskolą. Tamtaikomi tie patys pagrindai, kaip iratleidimui nuo delspinigių.

Informacija apie sudarytus sandorius

Jau kitais metais kai kurie gyven-tojai turės informuoti mokesčių ad-ministratorių apie tam tikrus suda-rytus sandorius. Prievolė praneštimokesčių administratoriui apie su-darytus sandorius atsiranda tuomet(MAĮ - 42 1 str.), kai:

- gyventojas pagal sudarytus san-dorius gauna lėšų (įskaitant pasis-kolintas) iš nuolatinių Lietuvos gy-ventojų arba užsienio fizinių arjuridinių asmenų;

- gyventojo per vienus kalendori-nius metus grynaisiais pinigais gau-ta suma pagal vieną sandorį arbapagal keletą su tuo pačiu asmeniusudarytų sandorių viršija penkias-dešimt tūkstančių litų;

- sandoriai nėra notarinės formos;- gyventojo pagal sandorius gau-

tos pajamos nedeklaruotos kitų mo-kesčių įstatymų nustatyta tvarka.

Atkreipiame dėmesį, kad infor-maciją reikia pateikti tik tuo atveju,jei atsiskaitymai vyko grynaisiais pi-nigais. Informacija mokesčių admi-nistratoriui turi būti pranešamaapie 2012-aisiais ir vėlesniais me-tais sudarytus sandorius, užpildantir pateikiant Nuolatinio Lietuvosgyventojo pranešimo apie sudary-tus sandorius formą PRC907.

Gyventojai pranešimus mokesčiųadministratoriui turės pateikti ikikalendorinių metų, einančių poataskaitinio laikotarpio, gegužės 1dienos, t. y. pranešimai už 2012 me-tus turės būti pateikti iki 2013-ųjųgegužės 1 dienos.

Jeigu gyventojas laiku nepateiksteisingos informacijos apie sudary-tus sandorius, ateityje jis tokiaissandoriais negalės pagrįsti turto įsi-gijimo ir pajamų gavimo šaltinio.

Laiku nepateikus deklaracijosmokestinę prievolę suformuosmokesčių administratorius

Siekiant užtikrinti nedeklaruotosmokestinės prievolės vykdymą, su-mažinti tokios prievolės nustatymoir išieškojimo išlaidas, MAĮ papil-dytas 104 straipsniu, kuris suteikiateisę mokesčių administratoriui pa-čiam suformuoti mokestinę prievo-lę mokesčių mokėtojui, jeigu šisnustatyta tvarka laiku nepateikiamokesčio deklaracijos. Mokestinėprievolė mokesčių administrato-riaus sprendimu bus nustatoma pa-gal paskutinės prieš tai buvusio mo-kestinio laikotarpio mokesčiųmokėtojo pateiktos deklaracijos,kurioje mokesčių mokėtojas dekla-ravo mokėtiną mokesčio sumą,duomenis.

Jeigu prieš tai buvusio mokesti-nio laikotarpio mokesčių mokėtojopateiktoje mokesčio deklaracijojenebuvo nurodyta mokėtina mokes-čio suma, mokestinė prievolė busnustatoma pagal kitą vėliausiai pa-teiktą to mokesčio deklaraciją, ku-rioje mokesčių mokėtojas deklara-vo mokėtiną mokesčio sumą.

Būtina pažymėti, kad asmenims,net ir suformavus mokestinę prievo-lę mokesčių administratoriaus spren-dimu, išlieka pareiga apskaičiuoti mo-kestį ir pateikti mokesčio deklaraciją.Pateikus deklaraciją mokesčių admi-nistratoriaus nustatyta mokestinėprievolė bus tikslinama pagal mokes-čių mokėtojo pateiktos mokesčio dek-laracijos duomenis.

Mokesčių administratoriaus spren-dimu suformuota mokestinė prievo-lė gali būti išieškoma bendra MAĮnustatyta tvarka.

Negalės atsiskaitytigrynaisiais pinigais

Siekiant užtikrinti mokestinėsprievolės vykdymą (MAĮ papildy-tas nauju 1042 straipsniu), mokes-čių administratoriui suteikiama tei-sė nurodyti mokesčių mokėtojuiatsiskaityti (išmokėti arba gauti pi-nigus) tik negrynaisiais pinigais.

Toks nurodymas gali būti duoda-mas nustačius, kad:

- mokesčių mokėtojas arba jo (ju-ridinio asmens) vadovas ar įgaliotasasmuo, veikdamas to juridinio as-mens naudai arba interesais, buvopripažintas kaltu arba jam paskirtaadministracinė nuobauda dėl apgau-lingo ar aplaidaus apskaitos tvarky-mo, nusikalstamu būdu įgytų pinigųar turto legalizavimo ir (ar) jo realiza-vimo, nelegalaus darbo, darbo užmo-kesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo,buhalterinės piniginių lėšų ir mate-rialinių vertybių apskaitos taisykliųpažeidimo, neteisingų duomenų apiepajamas, pelną ar turtą pateikimo irteistumas neišnykęs, nepanaikintasarba nuo tos dienos, kai baigiasi ad-ministracinės nuobaudos vykdymas,nėra praėję daugiau kaip metai;

- per patikrinimą, mokestinį tyri-mą, taip pat pavedimo dėl specialistoišvados teikimo vykdymo metu nus-tatoma mokesčių įstatymų pažeidimųir yra pagrįsta rizika, kad mokesčiųmokėtojas, atsiskaitydamas grynai-siais pinigais, gali slėpti pajamas ar ki-taip vengti mokėti mokesčius.

Pažymėtina, jog minėtas nurodymasgali būti duodamas tik dėl atsiskaity-mų su juridiniais asmenimis ir ūkinękomercinę veiklą vykdančiais fiziniaisasmenimis. Atsiskaitymų apribojimaimokesčių mokėtojui gali būti taikomiiki vienų metų, jie taip pat gali būti pa-naikinti nesibaigus nustatytam termi-nui, jei išnyksta aplinkybės, dėl kuriųtoks nurodymas buvo duotas.

Jeigu mokesčių mokėtojas dėlobjektyvių priežasčių negalės vyk-dyti nurodymo, jis nedelsdamas,t. y. ne vėliau kaip kitą darbo dieną,kai paaiškėja tokios aplinkybės, pri-valės raštu apie tai informuoti mo-kesčių administratorių ir nurodytikonkrečius atsiskaitymo grynaisiaispinigais atvejus bei aplinkybes.

Sutrumpintas mokestinės nepriemokos (skolos) išieškojimo laikas

Siekiant paskatinti mokesčių mo-kėtojus laiku vykdyti mokestines prie-voles, sutrumpintas mokestinės ne-priemokos išieškojimas - paankstintamokesčių administratoriaus teisės iš-ieškoti mokestinę nepriemoką atsira-dimo data. Teisė išieškoti mokestinęnepriemoką (MAĮ 105 str. 2 d.) sutei-kiama kitą dieną, kai baigiasi ragini-me geruoju sumokėti mokestį ir sujuo susijusias sumas nurodytas termi-nas, o jei raginimas nesiunčiamas -kitą dieną po mokesčio sumokėjimotermino pabaigos. RT-3322

Nuo 2013-ųjų mokesčių administravimo naujovės - ir gyventojams, ir bendrovėms

VIDA BORTELIENĖ

Šią savaitę neįprastai ankstipradėjo plaukti pranešimaiapie žiemos sezono laivybosapribojimus Baltijos jūroje.Klaipėdai joks pavojus negresia.

Žiema parodė savo nagučius nuopat pirmos kalendorinės dienos, to-dėl pranešimai apie ledlaužių darbąuostuose pasirodė neįprastai anksti,net nesulaukus Kalėdų. Baltijos jū-ros ledų tarnybos informacijos por-tale (Bsis-ice.de) gruodžio 10 dienąpirmą žinią apie ledu kaustomą Suo-mijos įlanką pateikė Sankt Peterbur-gas. Apie Botnijos įlankos salyno le-dėjančias pakrantes ir užšąlančiusežerus jau skelbia Suomijos hidro-logijos tarnybos. Švedija taip patpranešė apie sunkėjančias laivybossąlygas tarp salų.

Suomijos uostuose laužyti leduspradėjo 4 ledlaužiai, Rusijos SanktPeterburgo ir Vyborgo uostuose kolkas dirba 2 tokie specializuoti laivai,ruošiama daugiau.

Sankt Peterburgas iš anksto paskelbė,kad ledo klasei nepriskirtiems laivamsnuo gruodžio 24 dienos plaukioti beledlaužių palydos bus draudžiama. Le-do klasės laivams bus leidžiama plauk-

ti savarankiškai su atskiru leidimu arbataip pat lydimiems ledlaužių.

Toks pasirengimas žiemos naviga-cijai rodo Rusijos uostų administra-cijos (“Rosmorport”) išmoktas pamo-kas. Žiemos atakos užklupti Suomijosįlankos uostai 2011 metų sausį pajutoBaltijos atšiaurumo kainą, nes laivų irkrovinių savininkai patyrė didžiuliųmaterialinių nuostolių. Tačiau tai bu-vo naudinga neužšalusiems uostamskonkurentams, tarp jų ir Klaipėdai.

Tąkart sausio pabaigoje skubiai iš-kviestas iš Murmansko atominis led-laužis “Vaigač” dirbo 51 parą iki kovovidurio ir Suomijos įlankoje iš ledų iš-

vadavo 260 laivų. Situacija Suomių įlan-koje buvo vertinama kaip ypač sunki.

Arkties vandenyne dirbančių galingųatominių ledlaužių Baltijos jūroje prirei-kė ir šiemet vasarį, žiemai baigiantis. IšMurmansko iškviestas pats naujausias,dviejų reaktorių ledlaužis “50 let Pobe-dy”. Po smarkios vyriausybinės kritikoslavinos praėjusio žiemos sezono naviga-cijai “Rosmorport” ėmė ruoštis iš anksto,o federalinė valdžia parengė investicijų iki2020 metų programą naujų ledlaužių sta-tybai. Jie būtų skirti Suomijos įlankos uos-tams - vaduoti iš žiemos gniaužtų.

Pernykštė žiema buvo pridariusi ei-bių Juodosios jūros Ukrainos ir Rusi-

jos uostams. Ledų košėje kelias savai-tes buvo užstrigę dešimtys laivų. Balti-jos valstybių uostai tokių staigmenų pa-tiria retai, o įprastiems navigaciniamssunkumams tinkamai pasirengia.

Talino uostą iš ledų ledlaužiai vaduo-ja kasmet, ten veikia uosto administra-cijai priklausanti ledlaužių tarnyba.

Rygos įlanka storiau ar ploniau taippat dažniausiai kiekvieną žiemą užšą-la, įplaukos kanalą ten laisvina galin-gi buksyrai. Praėjusį pirmadienį pra-nešta, kad Latvijos pakrantės jau

dengiasi ledu. Geografinė jūros užša-limo riba prasideda ties Ventspiliu.

Laivybos kelias į Klaipėdos uostąvisuomet laisvas nuo ledų, o pačia-me uoste šalčio sukaustytų įlankėliųar iš marių išneštus ledus sulaužo pa-prasti vilkikai.

Klaipėdos uosto priežiūros tarny-bos viršininkas Vaclovas NarmontasLŽ teigė, kad prireikus akvatorijojelaužyti ledus šiemet, kaip ir pernai,bus naudojamas Vakarų laivų ga-myklos vilkikas “Perkūnas”. “Pagalpernykštę sutartį numatyti pinigėliailedams laužyti nesibaigė, jų pakaks iršiemet. Kol kas laužyti ledų dar ne-prireikė”, - sakė uosto pareigūnas.

Pasak Lietuvos hidrometeorologi-jos tarnybos Jūrinių prognozių sky-riaus vedėjo Liongino Pakščio, arti-miausiu metu situacija pačiame uostedėl ledų nebus pavojinga laivybai.“Manau, kad Klaipėdos uostui pro-blemų dėl ledų neturėtų kilti. Šiuometu ledai formuojasi Kuršių mario-se, bet jie išnešami į jūrą ir laivybainetrukdo. Laivybos sąlygos pasikeitėpo Klaipėdos uosto vartų rekonstruk-cijos. Kol buvo trumpesni molai irpūsdavo šiaurės vakarų vėjas, jis le-dus sunešdavo ties uosto vartais. Kaispusteldavo šaltukas iki 15 laipsnių,šie ledai sušaldavo, laivyba nutrūkda-vo porai trejetui parų. Po molų re-konstrukcijos vartai susiaurėjo ir yranukreipti į vakarus-pietvakarius. Kaipapučia vėjas, ledų į vartus jau nepri-neša, laivybos sąlygos pagerėjo”, - sa-kė L.Pakštys.•

Baltijos pakrantes kausto šaltukas

Prieš dešimtmetį atlikta Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcija užtvėrė ledams kelią iš jūros, o akvatorijai užšalti neleidžia vilkikai. / Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos uostuijoks pavojus negresia.

MILDA KNIEŽAITĖ

Vytauto Didžiojo universi-teto (VDU) Kultūrų stu-dijų ir etnologijos kated-ros lektorė A.Venskienėbene pirmoji Lietuvoje

pradėjo tyrinėti žmogaus grožiosampratą lietuvių pasaulėjautoje irjau du dešimtmečius domisi, kas irkodėl buvo gražu tradicinėje kultū-roje, ką ir kaip mėginta keisti, kokiebuvo gražinimosi būdai.

Iš nuotrupų ir fragmentųTyrinėtoja prisiminė, kad daug kas

iš anksto pranašavo nesėkmę, kaidaktaro disertacijai pasirinko temą,susijusią su lietuvių moterų išvaizdair gražinimusi. Sakė, kad nebus įma-noma rasti medžiagos, nes bent jauakademinėje visuomenėje vyravonuostata, jog lietuvės nei gražinosi,nei naudojo kokią nors kosmetiką,nei joms rūpėjo tokie dalykai. Iš pra-džių darbas ir buvo susijęs labiau sukaimo moterų apranga, tačiau klau-sinėjant žmones vis dažniau iškilda-vo moterų grožio, gražinimosi klau-simai. 2000 metais A.Venskienėapgynė disertaciją tema “Moteriškosgalvos įvaizdis XIX a.pabaigos - XXa. pirmosios pusės lietuvių pasaulė-

jautoje”. Apsiribota galvos įvaizdžiu,nes būtent galvai, veidui, plaukamspagal lietuvių tradiciją buvo skiriamadaugiausia dėmesio. Tačiau tyrinėtine tik materialūs dalykai, pavyzdžiui,kaip moterys šukavosi, pynėsi ar kir-posi plaukus, kuo trynė ar tepė vei-dus. Mokslininkei buvo svarbus ir su-vokimas, kodėl reikia vienaip arkitaip gražintis, kodėl atsiranda tamtikras įvaizdis, kodėl gražūs vienokidalykai, o kitoki - negražu.

Tyrinėtoja pripažino, kad ren-kant medžiagą paskutinį praėjusioamžiaus dešimtmetį žmonės labaidaug ką jau buvo pamiršę. Tarkim,moteris pasakoja, kad jos mama arsenelė dar virė tam tikrus tepalus irjais tepėsi, tačiau pati jau nežino,kokie tie tepalai buvo ir kam skirti.Medžiaga labai fragmentiška irnutrupėjusi, o archyvuose tokiųduomenų irgi labai nedaug, nes jųtiesiog niekas nerinko.

Pavyzdžiui, prof. Angelė Vyš-niauskaitė yra rinkusi medžiagąapie tepalus. Toks buvo bendras an-ketos pavadinimas ir šalia batų te-palo, mašininės alyvos atsirasdavomoteriškas kremas kaip koks norstepalas veidui.

“Be abejo, moterys darė įvairiustepalus, gražinosi, prausėsi įvairių

žolių nuovirais, tačiau pavyko užra-šyti nedaug tokių receptų, kurie bū-tų išsamūs, visos sudėties arba auga-lai būtų gerai atpažįstami, - pasakojotyrinėtoja. - Žmogus pamini, saky-sim, geltonai žydinčias, kur nors

smėlyne augančias gėles, tačiau da-bar tame kalnelyje, kur mama jasraudavo, stovi namai ir negalima netpamatyti, kaip jos atrodė. Sunkuidentifikuoti augalus ir botaniniu po-žiūriu, nes žmonės žino tik liaudiš-kus jų pavadinimus. Tas pat augalasskirtingų pateikėjų skirtingai vadi-namas. Mėginau nešiotis herbariu-mus, tačiau vis tiek buvo sudėtingaatpažinti.”

Medžiaga rinkta važinėjant be-veik po visą Lietuvą, tačiau po vie-nų dvejų metų jau buvo matyti, kadduomenys kartojasi ir labai mažaiko nors naujo atsiranda. Regioni-niai skirtumai XX amžiaus antrojepusėje jau paprasčiausiai nunykę,nebepastebimi. Kitas dalykas, kaippabrėžė etnologė, - grįžtamasis ry-šys iš žiniasklaidos. Žmonės galipateikti receptus, kuriuos skaitė in-

ternete ar spaudoje. Nors jie ir va-dinami liaudiška kosmetika, kuriosliaudies, - nelabai aišku, nes į su-dėtį įeina, pavyzdžiui, graikiniairiešutai ar alyvuogių aliejus, tikrainebūdingi lietuviškai tradicijai.

“Vyksta kultūriniai mainai, - juo-kėsi tyrinėtoja, - todėl reikia atsargiairinkti medžiagą, stengtis išklausti, arreceptas žinomas iš mamos, paveldė-tas iš senelės, ar kur nors perskaity-tas. Jau dabar ir mamos receptai nė-ra kriterijus, jei informacija pateiktaiš XX amžiaus antros pusės ar vidu-rio, nes taip pat labai dažnai ji galibūti atėjusi per žiniasklaidą.”

Panašumo magijaViena dr. A.Venskienės tyrimo sri-

čių - šeimos ir bendruomenės vaid-muo kuriant vadinamąjį idealų kūną.Pavyzdžiui, buvo tam tikrų tikėjimų,kurie draudė mažiems vaikams gran-dyti puodus, valgyti iš jų, nes tada jųvaikai bus juodi, tamsaus gymio. Pa-tys dar vaikai, tačiau jau persergstimi,kad susilauks strazdanotų palikuo-nių, jei muš kregždes, ardys jų lizdus.

“Vaiko išvaizdos lėmimas praside-da jau nuo pirmosios nakties, nuokūdikio pradėjimo, - pasakojo tyri-nėtoja. - Sakykime, nori, kad vaikasbūtų garbanotas, reikia jį pradėti antvirkščių ar kailinių. Jei pradėsi antšiaudų - vaiko plaukai bus tiesūs. Taijau similinė, panašumo, magija. Pa-našus lemia panašų.”

Nėštumo laikotarpiu vaiko iš-vaizdos lėmimas ypač suaktyvėda-vo. Buvo įvairių draudimų ir pers-pėjimų, susijusių su nėščiosioselgesiu, ko negalima ir ką reikia da-ryti, kad vaikas būtų gražus. Tarki-me, moteriai prisakoma nežiūrėti įnegražius daiktus ar žmones. Net įsavo vyrą, jei jis yra nelabai išvaiz-dus. Arba - į veidrodį, jei pati mo-teris nelabai graži. Reikia žiūrėti tikį gražius žmones ir daiktus. Pavyz-džiui, Dzūkijoje prisikabindavogražių paveikslų, išpuošdavo aplin-ką, kad nėščioji matytų grožį, ir jisturėjo persiduoti palikuonims. Sa-koma, jei nėščioji labai atidžiai pa-sižiūrės į gražų žmogų, tada ir vai-kutis gims toks pat gražus.

Apsaugant ir panaikinant“Šiandienos supratimu, jau su etika

susijęs, sakykime, perspėjimas nesis-tebėti iš luošų žmonių, neužgaulioti jų,

2012 12 12Lietuvos žinios10 Mokslas ir mokslininkai

Grožio tradicijos

Tradicinėje lietuvių bendruomenėje, pasak etnologės dr. Astos Venskienės, dar mažą vaikąperspėdavo negrandyti puodo, nes jo vaikas bus juodas. Panašumo magija grįstas tikėjimas,kad ant kailinių pradėtas kūdikis gims garbanotas. O tokie posakiai “Kaip iš pieno plaukęs” ar, atvirkščiai, “Tikras nekepėlis” susiję su konkrečiomis pastangomis siekti tobulumo.

Ir protėviai norėjo būti gražūs

“Vaiko išvaizdos lėmimas prasideda nuo pirmosios nakties, nuo kūdikio pradėjimo.”

Etnologė dr.A.Venskienė bene pirmoji Lietuvoje pradėjo tyrinėti žmogaus grožio sampratą tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje. / Erlendo Bartulio nuotrauka

nes kūdikis irgi gali toks gimti. Nėščia-jai negalima mušti gyvūnėlių, kad iršuns, nuodėguliu, pašluoste ar rykšte,nes vaikas gali gimti su labai plaukuotu,negražiu apgamu, - vardijo etnografė. -Turbūt ir dabar nėščiai moteriai reko-menduotume saugotis išgąsčio, kadnenutiktų ko nors blogo vaikeliui. Sa-koma, kad nėščiai moteriai išsigandus,ypač gaisro, negalima liesti savo kūno,nes kur palies, toje vietoje raudoną dė-mę turės gimęs kūdikis.”

Svarbu buvo laikytis ir darbo draus-mės. Tarkime, nėščiajai buvo negalimanieko dirbti per šventes. Jei nesilaiko todraudimo, dirba kokius nors darbus, vai-kas gimsta su tam tikromis dėmėmis. Ap-linkiniai mato tuos ženklus ir iš jų žino,kokius nusižengimus moteris padarė.

Etnografinėje literatūroje, pasak dr.A.Venskienės, užfiksuota nedaug bū-dų, kaip panaikinti nėščios moters el-gesio nulemtus padarinius ant kūdi-kio kūno ar jų išvengti . Pavyzdžiui,siūloma nėščiosios pilvą trinti balan-džio krauju, kad ant vaiko kūno nelik-tų žymių. Arba stengiamasi tuos pa-darinius išnaikinti ką tik gimuskūdikiui. Sakykime, dėmės ir apgamaitrinti virkštele. Jos, suprantamos kaipžmogaus kūno dalis, užkasimo vietataip pat buvo reikšminga žmogaus gro-žiui. Jei ta vieta šviesi, ir žmogus busšviesus, šviesaus veido.

Dar pataisomas“Ne tik lietuvių, bet ir daugelyje kitųkultūrų ką tik gimęs vaikas buvo lai-komas dar pataisomu, ne visai už-baigtu, - kalbėjo mokslininkė. - Ar te-ko girdėti tokį pasakymą: “Tikrasnekepėlis”?! Vadinasi, jam ko norstrūksta, gal ne visiškai aiškaus proto.Slavų tradicijoje, pavyzdžiui, buvonet labai konkretus to “kepimo” pa-protys. Vaiką, kuris gimdavo su tamtikrais fiziniais trūkumais, įvyniodavoį antklodę ir ant ližės kišdavo į įkaitu-sią, ką tik iškūrentą krosnį. Kaip ir at-likdavo to vaiko “iškepimo”, “užbai-gimo” apeigą. Procedūra trukdavotrumpai ir nebuvo pavojinga vaikui,kaip mums dabar galėtų atrodyti.Esu radusi užuominų, kad tokia apei-ga, susijusi su vaiko “užbaigimu”, jo“patobulinimu”, buvo ir Lietuvoje.Posakiai dažnai atsiranda iš labaikonkretaus veiksmo.”

Vaiko “tobulinimo” veiksmai daž-niausiai buvo atliekami iki krikšto.Sakoma, kai jau “užkrikštyta”, nebe-galima arba labai sunku ką nors pa-keisti, nes per krikštą vaikas priima-mas į bendruomenę. Jis tampalygiateisiu bendruomenės nariu, ki-taip tariant, lygiateisiu žmogumi.

Kokių nors kardinalių mėginimų“patobulinti” žmogų, tyrinėtojos duo-menimis, Lietuvoje bent XIX amžiujeir XX amžiaus pirmoje pusėje nebuvoimamasi. Pavyzdžiui, gražu buvo ap-vali galvutė ir labai norėta, stengtasi,kad vaikas tokia galvute gimtų. Net įsi-vaizduota, kad pirminė galvos forma ištikrųjų yra apvali, sakyta, kad ji pasida-ro pailga per gimdymą. Pribuvėja ap-spausdavo gimusio kūdikio galvutę

rankomis, kad ji įgautų apvalią formą,bet tas veiksmas buvo labiau simbolinis.

Dėl gražumo“Žmogaus grožiui didelės reikš-

mės turėjo pirmasis kūdikio maudy-mas. Žinome pasakymus: “Kaip išpieno plaukęs”, “Kaip piene maudy-tas”. Jie taip pat tiesioginė nuoroda,kad mažus, ką tik gimusius vaikusdažnai maudydavo piene arba į van-denį įpildavo bent kiek pieno, kadkūnas būtų gražus, baltas, - pasako-jo etnologė. - Suaugusios moterystaip pat prausdavosi pienu, kad vei-das būtų gražus. Tokia ne tik lietuviųtradicija. Daugelyje kultūrų taip bu-vo daroma. Pienas žinomas kaip ba-linanti priemonė.”

Vaiko nujunkimo momentas taippat buvo labai svarbus žmogaus gro-žiui, dažniausiai odos spalvai, josbaltumui, skruostų raudonumui.Mergaitėms iki brandos dar buvoreikšminga menstruacijų pradžia. Ta-da taip pat stengtasi nulemti veidoodos spalvą. Pavyzdžiui, tėvai pliaukš-teli mergaitei per veidą ir pasako: “Būkgraži, raudona, žydėk kaip rožė!” arpanašią formulę gražumui, skruostųraudonumui nulemti.

Grožio etalonas buvo šviesi, švari, bestrazdanų oda. Ne daugiau kaip du ap-gamai ant veido. Tą, kurio nebuvo vai-kui gimus, galima naikinti, tačiau pri-gimtinio - ne. Draudimas susijęs sutikėjimu, kad žmogus turi būti toks, ko-

kį Dievas davė, tačiau ir apgamų naiki-nimo priemonės buvo labiau simboli-nės. Juos trindavo virkštele, vestuviniužiedu, geriausia tokiu, kuriuo kelioskartos tuokėsi. Pavyzdžiui, trijų kartųžiedas turėjo jau maginių galių ir juobuvo net gydoma.

Apgamus taip pat trindavo žemė-mis nuo bažnyčios slenksčio ar numi-rėlio pirštu. Vėliau greičiausiai ir dėlpačių patyrimo, ir dėl pradėjusių sklis-ti medicinos žinių įsitvirtino suprati-mas, kad apgamų nevalia naikinti, nesžmogus gali mirti.

“Gražu buvo mėlynos akys. Dabaržinome, kad jų spalva nulemta genetiš-kai, tačiau anksčiau ją stengdavosi pa-keisti, - sakė tyrinėtoja. - Tarkime, pirmąkartą maudant kūdikį į akytes įlašinda-vo muilo, kad “gymį nuėstų”, kitaip ta-riant, kad akys būtų mėlynesnės.”

Grožis reikalauja aukųKiekviena visuomenė turi savo gro-

žio standartus, kurie kinta priklauso-mai nuo istorinio laikotarpio. Lietuviš-ki standartai dar buvo susiję su tautybe.Tikra lietuvaitė pirmiausia - žydraakėir šviesiaplaukė, nors vyras buvo gra-žesnis tamsių plaukų. Tiesa, šviesūs mo-

terų plaukai, kaip patikslino tyrinėtoja,buvo gražu beveik visoje Europoje irnet italės, pavyzdžiui, šviesino savoplaukus, atsisėdusios prieš saulę ir išsi-tepusios juos ožkų pienu. Antakiai irblakstienos vis dėlto buvo gražu tam-sūs. Jų dažymas bent miesto kultūrojeLietuvoje plačiau paplito apie XX am-žiaus pradžią ar net vidurį.

“Maždaug tarpukariu, kai į mies-to kultūrą atėjo Europos mados, o sukino filmais - ir mados iš Holivudo,galbūt ir dėl romansų apie aistringasjuodaakes įtakos, pasidarė gražu tam-

sios akys. Moterys, norėdamos turė-ti tokias akis, stengdavosi išplėsti jųvyzdžius lašindamos, pavyzdžiui, at-ropino. Nesvarbu, kad bemaž niekonematai, tačiau gražu, o grožis reika-lauja aukų”, - juokėsi mokslininkė.

Dr. A.Venskienė, kaip ir latvių ar es-tų tyrinėtojai, pastebėjo, kad Baltijoskraštų moterys visais laikais vartojokosmetiką kukliau, santūriau negu, sa-kykime, slavės. Lietuvių liaudies dai-nose bernelis nuotakai dažniausiai do-vanoja skarelę ar vainikėlį, o rusų -“černila i belila” (liet. juodi ir balti da-žai) vadinamos kosmetikos. Jos varto-jimo tradicija slavų kraštuose gana se-

na. Per šventes slavų merginos visasmatomas kūno vietas - veidą, kaklą,rankas, išsitepdavo tam tikrais baltaismilteliais. Siekta to paties - kūno bal-tumo, tačiau tyrinėtoja neužfiksavo,kad taip būtų dariusios lietuvės. Josprausdavosi rasa, pienu, tepėsi įvairio-mis rūgštimis, kad būtų balta oda.Pudros mada atsirado tik XX amžiausantrajame-trečiajame dešimtmetyje,tačiau ir tada dažniausiai naudojo nefabrikinę pudrą, o miltus arba belem-nito akmens miltelius. Belemnitas (ka-daise išnykusių moliuskų kriauklių lie-kanos), vadinamas dar kaukaspeniu,laumės pirštu, perkūno kulka ar kitaisvardais, buvo taip pat vartojamas žaiz-doms gydyti. Tradicinėje lietuvių vi-suomenėje grožis pirmiausia buvo su-sijęs su sveikata. Pavyzdžiui, jei veidasspuoguotas, jį reikia ne gražinti, o gy-dyti. Lietuvės moterys liaudiškomiskosmetikos priemonėmis prausdavo-si, tepdavosi, trindavosi ir niekada ne-būtų pasakiusios, kad dažėsi. Taip gra-žinamasi tik fabrikine kosmetika, o jostik parausvindavo kuo nors skruostus,patamsindavo antakius kokiu nuodė-guliu ar suodžiais. Pakramtydavo lū-pas, kad būtų raudonos, - paprasčiau-sias, greičiausias būdas pasigražinti.

“Išklausinėti moteris, ką vartojo, kądarydavo dėl grožio, buvo labai sunku,- prisiminė etnologė. - Tradicinėje lie-tuvių visuomenėje buvo akcentuojamasprigimtinis grožis ir smerkiamas papil-domas pasigražinimas, todėl merginos,moterys stengdavosi tai daryti paslapčia,kartais net geriausioms draugėms ne-prasitardavo. Pasigražinimas turėjo at-rodyti taip natūraliai, kad niekas nė ne-suprastų. Jei įtars, kad esi pasidažiusi,tarkime, skruostus, juoksis iš tavęs.”

Dar XX amžiaus pradžioje ir net poAntrojo pasaulinio karo bernai labai daž-nai tikrindavo, ar merga natūraliai gra-ži, ar išsidažiusi. Atsinešdavo vandenskibirą ir nuprausdavo. Žiemą ištrindavoveidą sniegu. Arba užsirūkydavo ir pūs-davo dūmus - jei mergina išsipudravu-si, prastos kokybės pudra nuo dūmųkeisdavo spalvą. Išsidažiusios merginoslabai dažnai buvo gretinamos su laisvoelgesio moterimis, todėl bernai jautėsineįpareigoti mandagiau elgtis.

Dar XX amžiaus pirmoje pusėje,ypač nepasiturinčių valstiečių šeimo-se, pirktinis, skaniai kvepiantis mui-las dažnai buvo vartojamas kaip par-fumerijos priemonė. Juo prausdavosiper šventes, o kasdien - namie gamin-tu muilu. Patys darydavo ir kvepalus,dažniausiai su spiritu. Prisirinkdavoaugalų, skleidžiančių malonų kvapą,pavyzdžiui, jazmino žiedų, užpildavodegtine, o butelį užkasdavo žemėje.Sakoma, kuo ilgiau laikai tamsioje vie-toje, tuo stipresnis aromatas. Tarp dra-bužių taip pat padėdavo stipriai kve-piančių augalų: laukinių našlaičių,jazminų, erškėtrožių, rūtų. Net ikiAntrojo pasaulinio karo kaime išlikotradicija einant į bažnyčią ar į svečiusrankose neštis gėlių puokštelę arbamoterys įsikišdavo gėlę į plaukus, vy-rai - į švarko kišenėlę. Ir dėl kvapo, irdėl grožio. •

Mokslas ir mokslininkai 112012 12 12Lietuvos žinios

Išsidažiusios merginos buvo gretinamos su laisvo elgesio moterimis, todėl bernai

nesistengė mandagiau elgtis.

Žalojančios patirtys• Prancūzijoje XVIII - XIX amžiuje tėvaiformuodavo norimą vaiko galvos for-mą mediniais tvarsčiais: uždėdavo len-tutes, prispausdavo, tvirtai surišdavo.Turėdavo atitinkamai suaugti kaulai, to-dėl kaukolės formavimas užtrukdavo.Labai dažnai būdavo pakenkiama irsmegenims, jų raidai, todėl nemažaižmonių tapdavo silpnapročiai. Paskuti-nis kaukolės deformavimo faktas, anotprancūzų tyrinėtojų, užfiksuotas darXX amžiuje, 1905 metais. • Kinijoje beveik tūkstantmetį gyvavovadinamųjų lotoso pėdų tradicija.1911 metais ji buvo oficialiai uždraus-ta, tačiau masinė vadinamųjų lotosobatelių gamyba baigta tik 1998 me-tais. Mažos kojos laikytos moters gro-

žio simboliu ir pėdoms neleista augtipradedant nuo šeštų mergaitės gyve-nimo metų ar net anksčiau. Moterysbūdavo taip sužalojamos, kad negalė-davo savarankiškai paeiti. Vis dėltomotinos labai krimtosi, kai buvo už-drausta mažinti mergaičių pėdas: duk-rų niekas neims į žmonas, nes jų kojosbus didelės ir negražios.• Baroko ir rokoko epochų aukštuo-menės korsetai taip pat deformuodavomoters kūną. Mergaitės nuo mažensvilkėdavo juos ir liemuo, nuolat suverž-tas, pasidarydavo labai laibas. Visi orga-nai pakildavo šiek tiek aukščiau, ypačpasikeisdavo plaučių padėtis, jų tūris, irmoterys iš tikrųjų - ne tik kostiuminiuo-se filmuose ar istoriniuose romanuose- alpdavo dėl deguonies trūkumo.

Iš liaudiškų grožio receptų• Nuo strazdanų, dėmių, raukšlių,taip pat švelnina odą - 1 kg liepos žie-dų sudėti į 2 l vandens ir leisti 24 val.mirkti šiltoje vietoje. Išmirkytus žie-dus kartu su tuo pat vandeniu už-dengtame katile virti pusantros va-landos. Tada žiedus nuspausti, į skystįįdėti 400 g medaus ir virinti pusę va-landos.• Norint, kad išnyktų spuogai, reikiadegtine užpilti gyvatę, palaikyti ir vė-liau gerti tą užpilą.• Norint, kad nebūtų strazdanų arbajos išnyktų, reikia pirmą kartą pama-čius kregždę aptrinti veidą duonosguriniais (trupiniais), kepure. Kad ne-būtų strazdanų, reikia gerti išvirintąkregždės gūžtą.

Tikintis, kad strazdanos išnyks, pa-šviesės, praustasi sidabražolių, ugnia-žolių, rūtų, narcizų šaknų nuovirais.• Norėdamos panaikinti veido įdegį,kad oda būtų balta, moterys praus-davosi kiaulpienių pūkais, burokų ra-salu, vandeniu, kuriame kepdamosduoną vilgė rankas, arba aptepdavoveidą duonos tešla. Kartais įdegimąmėgindavo panaikinti aptepdamosveidą šviežiu karvės mėšlu.• Odai balinti ir skruostams raudo-ninti naudotos baltašaknių (toks au-galas) šaknys.• Norint turėti skaistų veidą, reikiapraustis rasa. Geriausia - ryto, kolsaulė dar netekėjusi, Joninių rasa. Vo-kietės prausėsi gegužės mėnesio ra-sa, tikėdamosi neturėti strazdanų.

Taip pat reikia praustis sniegu. Ge-riausia - pirmu iškritusiu arba kovomėnesio sniegu.• Skruostus raudonino badžiagėmis.Jas išdžiovindavo, pirštais susmulkin-davo ir tais milteliais trindavo skruos-tus. Badžiagė - tai upinė ar ežerinėdurlė (lot. Ephydatia fluviatilis irSpongilla lacustris). Šiuos bestubu-rius gyvūnus kaip skaistalus naudojoir Rusijos kaimo moterys.* Suskirdusios, šašuotos lūpos gydytostrinant ar pridedant prie jų gyvą varlę.Ją reikėjo palaikyti penkias minutes irtada numesti žemėn.* Norint, kad plaukai blizgėtų, juosreikia plauti sula. Kad plaukai būtųvešlūs, juos tepdavo ežio taukais arbaplaudavo jo kailio nuoviru.

Lietuvių moterys gražinosi tepdamos veidus pačių pasidarytais tepalais, prausėsi įvairių žolių nuovirais. Liberto Klimkos nuotrauka

2012 12 12Lietuvos žinios12 Sportas

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Pagalbininkus pasirinkęs na-cionalinės vyrų krepšiniorinktinės vyriausiasis trenerisJonas Kazlauskas prisipažino,jog pagrindinis galvos skaus-mas - žaidėjai.

Antradienį Kaune surengtoje spau-dos konferencijoje J.Kazlauskas pri-statė trenerių štabą, su kuriuo jis pa-siryžęs dirbti iki Rio de Žaneiroolimpinių žaidynių pabaigos.

Rinktinės strategas asistentais pasi-rinko Vilniaus “Lietuvos ryto” vyriau-siąjį trenerį Darių Maskoliūną ir Kaza-nės “Uniks” ekipoje asistentu dirbantį

Gintarą Krapiką. Nacionalinės ko-mandos treneris skautas bus BenasMatkevičius (Maskvos CSKA), fiziniorengimo treneris - Sigitas Kavaliauskas(Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban”).

“Šiais vyrais pasitikiu, matau, kaipjie tobulėja, kokį darbą gali atlikti”, -naująja komanda džiaugėsi J.Kaz-lauskas.

Medikais žaidėjai nesiskundėB.Matkevičius skauto poste pakei-

tė Mantą Šernių ir Donaldą Kairį,S.Kavaliauskas - Evaldą Kandratavi-čių. Pastarasis likti rinktinėje negalė-jo dėl darbo CSKA komandoje - Eu-ropos čempionatas vyks rugsėjį, kaiCSKA jau ruošis naujam sezonui.

D.Maskoliūnas ir G.Krapikas pa-

keitė Robertą Kuncaitį ir ValdemarąChomičių, kurie talkino buvusiamtreneriui Kęstučiui Kemzūrai.

“Lietuvos rytui” vadovaujantisD.Maskoliūnas Lietuvos rinktinėjedirbs pirmą kartą. G.Krapikas patir-ties rinktinėje įgijo 2002-2006 me-tais, kai padėjo vyriausiajam trene-riui Antanui Sireikai. Iš ką tiksuformuoto trenerių štabo J.Kazlaus-kui iki šiol neteko dirbti tik su S.Ka-valiausku. “Žinau, kokią mokyklą Si-gitas išėjęs, be to, atsiliepimai apie jįtik geri”, - teigė J.Kazlauskas.

Pasak trenerio, kad nesupultų vi-si darbai iš karto, skautui jau duotosužduotys pamažu analizuoti varžo-vų žaidimą.

Europos vyrų krepšinio čempio-

natas, kuris bus pirmosios J.Kazlaus-ko oficialios varžybos sugrįžus į rink-tinę, vyks rugsėjo 4-22 dienomis Slo-vėnijoje.

Kitas rinktinės personalas - gydyto-jai, masažuotojai, pasak vyriausiojotrenerio, išlieka Lietuvos krepšiniofederacijos (LKF) prerogatyva. “Kal-bėjau su rinktinės žaidėjais - jie netu-rėjo priekaištų gydytojams. Jei šis dar-bas atliekamas gerai, aš irgi neturiunieko prieš”, - kalbėjo J.Kazlauskas.

Toronte susitiks su lietuviaisJ.Kazlauskas prisipažino jau kal-

bėjęsis su keliais rinktinės žaidėjais,be to, jis akylai stebi kandidatus. Tie-sa, su žaidėjais kalbėti dar anksti - se-zonas tik įpusėjo. Tačiau J.Kazlaus-kas jau sudarė rinktinės kandidatųsąrašą, preliminarų pasirengimo -kontrolinių rungtynių, stovyklų - gra-fiką. Planuojama, kad rinktinė pasi-rengimą tradiciškai pradės Druski-ninkuose, vėliau persikels į Kauną irVilnių.

“Galvos skausmas - rinktinės žai-dėjai, - neslėpė J.Kazlauskas. - Pa-grindinis įžaidėjas Mantas Kalnietis- traumuotas, už Atlanto esantis Do-natas Motiejūnas visai nežaidžia, Li-nas Kleiza tai žaidžia, tai gydosi, ne-tyla įvairios kalbos apie viduriopuolėją Joną Valančiūną.”

Kad liktų kuo mažiau klaustukų,šią savaitę J.Kazlauskas, LKF prezi-dentas Arvydas Sabonis ir LKF vyk-domasis direktorius Paulius Motie-jūnas išvyks į Kanadą, ten susitiks suNBA rungtyniaujančiais Lietuvosžaidėjais, pasikalbės, pasižiūrės, kaipjie atrodo aikštelėje. Trijų asmenųdelegacija turės galimybę stebėti dve-jas rungtynes Toronte, kur vietos“Raptors” susitiks su Dalaso “Ma-vericks” (14 d.) ir Hiustono “Roc-kets” (16 dieną).•

J.Kazlauskas braižo rinktinės kontūrusTrumpaiRINKTINĖS TURITRENERIUS

Vakar Kaune per Lietuvos krepšiniofederacijos vykdomojo komiteto po-sėdį patvirtinti 2013 metais tarptauti-niuose turnyruose dalyvausiančiųLietuvos rinktinių treneriai. 20-me-čių vaikinų komandai vadovaus To-mas Pačėsas, 19-mečių - Tomas Ma-siulis, 18-mečių - Saulius Štombergas,16-mečių komandos vairas siūlomasKaziui Maksvyčiui. 20-mečių mergi-nų rinktinę toliau treniruos DaliusUbartas, 18-mečių ir 19-mečių - Di-liara Velišajeva, 16-mečių ekipą - Ta-das Stankevičius.

PASIŪLYTI KANDIDATAI

Lietuvos krepšinio federacija (LKF)kasmet turi galimybę siūlyti kandida-tus į FIBA krepšinio šlovės muziejų.Vykdomasis komitetas vakarnusprendė tarptautinei organizacijaipasiūlyti LKF garbės prezidento Vla-do Garasto ir Stanislovo Stonkauskandidatūras. FIBA šlovės muziejuišiuo metu priklauso LKF prezidentasArvydas Sabonis, o tarp kandidatųjau anksčiau įtraukti Šarūnas Mar-čiulionis ir Modestas Paulauskas.

REGATA ISPANIJOJE

Ispanijos saloje Gran Kanarijoje bai-gėsi XVI olimpinė Kanarų buriavi-mo savaitė. Per penkias dienas podevynių plaukimų trys Lietuvos ats-tovai pelnė medalius. “Laser Radial”jachtų klasėje Mantvydas Černiaus-kas (56 baudos tšk.) iškovojo sidabrą,Vėjas Pajarskas (66 baudos tšk.) -bronzą, o nugalėjo regatos šeiminin-kas Francisco Gonzalezas (34 bau-dos taškai). Olimpinėje “Laser Stan-dard” jachtų klasėje dvidešimtmetisKarolis Janulionis (27 baudos tšk.),aplenkęs 12 pajėgių buriuotojų iš Is-panijos bei Skandinavijos šalių, iško-vojo bronzos medalį, o devyniolik-metis Martis Pajarskas (48 baudostšk.) užėmė penktąją vietą. Nugalėjošeimininkas Joaquinas Blanco (20baudos tšk.), antras liko portugalasRui Silveira (22 baudos taškai). Ispa-nijoje surengtoje regatoje sėkmingaipasirodė ne tik Kauno buriuotojai,bet ir šio miesto buriuotojos. “LaserRadial” moterų įskaitoje jaunoji Vik-torija Andrulytė (63 baudos tšk.) už-ėmė ketvirtąją vietą, o Milda Eiduke-vičiūtė (171 baudos tšk.) buvodešimta. Šioje klasėje triumfavo danėAnne Marie Rindom (34 baudostšk.), aplenkusi suomę Moniką Mik-kolą (50 baudos tšk.) bei norvegę Ti-ril Blu (52 baudos taškai). Beje, šiossporto šakos atstovai turi naują vado-vą. Dvylika metų Lietuvos buriuotojųsąjungai vadovavęs verslininkas Ro-bertas Dargis pasitraukė iš einamųpareigų. Jo pareigas perėmė kitasverslininkas Naglis Nasvytis.

LŽ

Lietuvos krepšinio federacijossurengtuose 2012 metų krepšininkų rinkimuose antrusmetus iš eilės geriausiu mūsųkrašte pripažintas Jonas Valančiūnas. Antrą kartą šį pri-zą pelnė ir Metų krepšininke tapusi Sandra Linkevičienė.

Viena Lietuvos rinktinės lyderiųS.Linkevičienė geriausia krepšinin-ke buvo išrinkta 2010-aisiais, oNBA lygos Toronto “Raptors” vi-durio puolėjas J.Valančiūnas išlikogeriausiojo soste. Rinkimuose savonuomonę pareiškė beveik 23 tūkst.krepšinio gerbėjų.

Sėkmingi metaiS.Linkevičienė 2012-uosius pra-

dėjo vienoje pajėgiausių Europoskomandų Jekaterinburgo UGMK.30-metė krepšininkė su ja tapo Ru-sijos čempione, laimėjo Rusijostaurę ir pateko į Eurolygos finaloaštuoneto turnyrą. Vasarą Sandrasvariai prisidėjo prie Lietuvos rink-tinės sėkmės 2013 metų Europosčempionato atrankos turnyre. Gy-nėja vidutiniškai pelnė 14,3 taško,atkovojo 5,3 kamuolio ir atliko 2,3rezultatyvaus perdavimo.

“Šiais metais turėjau progą išban-dyti jėgas vienoje stipriausių Euro-pos komandų, kovojome dėl aukš-čiausių vietų Eurolygoje. Tai buvoįdomi ir naudinga patirtis. Su Lie-tuvos rinktine sėkmingai įveikėmeEuropos čempionato atrankos var-

žybų etapą, todėl manau, kad 2012-uosius tikrai galiu vadinti sėkmin-gais metais”, - sakė S.Linkevičienė.

Geriausios krepšininkės rinki-muose ji surinko 4798 balsus irkonkurentes paliko toli už nugaros.Antrojoje vietoje likusi Rima Va-lentienė gavo 2180 balsų, trečiąjąvietą užėmusi Aušra Bimbaitė -2053. Ketvirtąją vietą užėmė Gin-tarė Petronytė (1810), penktąją -Lina Pikčiutė (509). Į dešimtukądar pateko Kamilė Nacickaitė

(485), Eglė Šulčiūtė (482), MarinaSolopova (386), Gabrielė Gutkaus-kaitė (351) ir Kristina Alminaitė(306).

Maloni staigmenaGeriausio krepšininko rinki-

muose J.Valančiūno persvara prieškonkurentus buvo dar didesnė.Aukštaūgis surinko 7245 balsus irdaugiau nei trigubai aplenkė Renal-dą Seibutį (2266) ir Liną Kleizą(2146). Toliau išsirikiavo Donatas

Motiejūnas (1400), Paulius Jankū-nas (1081), Rimantas Kaukėnas(1045), Martynas Pocius (1019),Darjušas Lavrinovičius (997), Kšiš-tofas Lavrinovičius (914) ir Man-tas Kalnietis (845).

J.Valančiūnas 2012-ųjų pirmąjąpusę rungtyniavo Vilniaus “Lietuvosryte”. Lietuvos krepšinio lygoje vi-durio puolėjas praėjusį sezoną vidu-tiniškai pelnė 14,2 taško ir atkovojo4,8 kamuolio. Londono olimpinėsežaidynėse 20-metis krepšininkas na-cionalinei komandai rinko po 4,2taško ir 4 atkovotus kamuolius.

Rudenį uteniškis debiutavo NBAir kol kas visus mačus pradėjo“Raptors” starto penkete. Elitinėjelygoje per 21 rungtynes lietuvis vi-dutiniškai pelno 8,2 taško ir atkovo-ja 5,3 kamuolio.

“Norėčiau padėkoti visiems, kasuž mane balsavo, - antruoju tituludžiaugėsi J.Valančiūnas. - Esu už At-lanto, todėl rinkimų eiga labai nesi-domėjau, tik girdėjau, kad jie vyks-ta. Sužinojęs, kad aistruoliai išrinkomane, nustebau ir apsidžiaugiau.Man šis titulas reiškia labai daug.”

Geriausių Lietuvos metų krepši-ninkų rinkimai surengti penktąkartą. 2008-aisiais geriausiu buvoišrinktas Ramūnas Šiškauskas (vy-ko bendri moterų ir vyrų rinkimai),2009-aisiais nugalėjo G.Petronytėir L.Kleiza, 2010-aisiais S.Linkevi-čienė ir L.Kleiza, 2011-aisiais -R.Valentienė ir J.Valančiūnas. •LŽ

Išrinktieji titulus jau prisijaukinoNaujasis LBS prezidentas N.Nasvytis.LBS nuotrauka

J.Kazlauskas (nuotrauka kairėje) rinktinės trenerių štabą subūrė iš buvusių žalgiriečių: (iš kairės) D.Maskoliūno,G.Krapiko ir S.Kavaliausko. / Erlendo Bartulio ir LŽ archyvo nuotraukos

Geriausiais išrinkti Lietuvos rinktinės lyderė S.Linkevičienė ir jauniausiasnacionalinės vyrų krepšinio komandos žaidėjas J.Valančiūnas. Romo Jurgaičio ir Erlendo Bartulio nuotraukos

Sportas 132012 12 12Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Išvykose labai prastai rungtyniavusių “Prienų” krepšininkų galimybės patekti į antrąjį Europos taurės turnyro etapą yra minimalios.

Prieš šiandien vyksiantį paskuti-nį Europos taurės turnyro regulia-riojo sezono turą situacija A grupė-je tokia: į LAST 16 etapą dar galipatekti ir paskutinėje, ketvirtojoje,vietoje esanti “Prienų” komanda.

Prieš trečiadienio rungtynes Ki-jevo “Budivelnik” (Ukraina) irNimburko ČEZ (Čekija) turi po trispergales ir užima pirmas dvi vietasgrupėje. Norėdama pakilti į antrą-ją vietą (ji garantuotų vietą kitameetape) “Prienų” ekipa šį vakarąKauno sporto halėje ne tik turi nu-galėti “Budivelnik” didesniu nei 27taškų skirtumu (Kijeve pralaimėjo57:84), bet ir tikėtis ČEZ pergalėsprieš Jeruzalės “Hapoel Migdal”(Izraelis). “Prienų” ir “Budivelnik”rungtynės prasidės 21.30 val.

“Ką čia beskaičiuosi, reikia žaisti.Variantai sunkūs, - be nuotaikos va-kar su LŽ kalbėjo prieniškių vyriau-siasis treneris Virginijus Šeškus. -Nepagalvojome, kad pralaimėjimasKijeve dideliu skirtumu gali būti tokssvarbus. Juk žaidžiant su “Budivel-nik” po dviejų kėlinių rezultatas bu-vo lygus (32:32), tačiau pabaigą pa-leidome iš rankų. Patys kalti.”

Didžiausias skirtumas, kokiu “Bu-divelnik” šį sezoną yra pralaimėjęs -19 taškų. Tai įvyko per Ukrainos Su-perlygos rungtynes žaidžiant su pir-mąją vietą užimančia Zaporožės ko-manda “Ferro-ZNTU”. Prieniškiaivaržovus turi nugalėti 28 taškais.

“Reikia sužaisti fantastiškai, kadukrainiečius įveiktume 28 taškais.Bus labai sunku”, - apie šio vakaro

rungtynes kalbėjo “Prienų” treneris.Paklaustas, ar be pralaimėjimų

Lietuvos krepšinio lygos (8 pergalės)ir Baltijos lygos (9) čempionatuosežengiantys “Prienai” šį sezoną jauyra sužaidę fantastiškai, V.Šeškus iš-skyrė pastarąją LKL dvikovą su Ute-nos “Juventus”. Utenoje prieniškiaišeimininkus įveikė 88:72. Lygi kovavyko tik šešias minutes (13:13). Vė-liau geras 20 minučių svečiai tapogrėsmingais monstrais - jie draskėpriešų gynybą ir atkarpą laimėjo net60:30. “Tas rungtynes žaidėme gerai.Vyrai mobilizavosi, matėsi, kad žai-džia tikra komanda”, - savaitgaliorungtynes prisiminė V.Šeškus.

Kalbėdamas apie Europos taurėsvaržybas treneris sakė, kad jo ekipo-je trūksta lyderio, sunkiais momen-tais galinčio gelbėti ekipą. “Mūsųžaidėjai nėra individualiai stiprūs,mūsų jėga - komandinis žaidimas. -Tiesa, per kelerias pastarąsias rung-tynes, ypač Europos taurės turnyre,ryškėja vidurio puolėjų problema.Varžovai jau žino, kad gintis nuo jųgalingų aukštaūgių mūsų centramspadės kiti krepšininkai, taip atsirasspragos gynyboje”, - problemas var-dijo Lietuvos čempionato bronzosmedalininkų treneris.

Ar ČEZ pajėgi įveikti žydų ko-mandą ir taip suteikti lietuviams vil-tį? “Čekai be problemų turėtų laimė-ti, - įsitikinęs V.Šeškus. - Pirmajamerate Jeruzalėje ČEZ laimėjo įtikina-mai (86:69 - red.), net neabejoju, kadnamie irgi turėtų laimėti.”•

VILMANTAS REMEIKA

Šiandien Turkijos miesteStambule prasideda penkiasdienas truksiantis pasaulioplaukimo čempionatas trumpajame baseine (25 m).

Šios pirmenybės nuo 1993-iųjųrengiamos kas dvejus metus. Šis pa-saulio čempionatas bus 11-asis. Gar-siausi plaukikai varžysis Stambulo“Sinan Erden” arenoje įrengtamebaseine. Erdvioje arenoje, kuriojetelpa per 20 tūkst. žiūrovų, 2010-ai-siais Lietuvos krepšinio rinktinė iš-kovojo pasaulio čempionato bron-zos medalius.

Stambule varžysis šeši Lietuvosplaukikai: olimpinė čempionė 15-me-tė Rūta Meilutytė, 22-ejų RamintaDvariškytė, 17-metis Danas Rapšys,20-metis Vaidotas Blažys, 22-ejų Min-daugas Sadauskas ir 23-ejų GiedriusTitenis.

“Šis čempionatas mums labaisvarbus kaip pasirengimas pasauliočempionatui 50 metrų baseine, jis2013 metų vasarą vyks Barselonoje.Be to, tai puiki proga mūsų jauniemsplaukikams priprasti prie aukščiau-sio lygio tarptautinių varžybų. Aiš-ku, tikimės, kad mūsų lyderiai plaukssavo rungčių finaluose, o kiti page-rins asmeninius rezultatus”, - sakėLietuvos plaukimo federacijos pre-zidentas Tomas Kučinskas.

Žinoma, didžiausi lūkesčiai sieja-mi su R.Meilutyte. Londono olim-piados atradimu tapusi Rūta Stam-bule varžysis net penkiose rungtyse -50 ir 100 m krūtine, 50 ir 100 m lais-vuoju stiliumi bei 100 m komplek-siniu būdu.

T.Kučinskas teigė, jog Rūtai ne-keliamas tikslas žūtbūt aplenkti vi-sas varžoves: “Svarbiausias R.Mei-lutytės startas laukia kitais metaisBarselonoje. Bet medalio iš jos ti-kimės ir Stambule.”

Beje, Lietuvos plaukikai pasau-

lio čempionatuose trumpuoju takumedalių dar nėra iškovoję.

Kitiems sportininkams Turkijo-je keliami kuklesni tikslai.

“M.Sadauskas neseniai JAV pade-monstravo gerus rezultatus plauk-damas laisvuoju stiliumi ir peteliš-ke, todėl tikimės, kad jis su G.Titeniupateks bent į pusfinalius. Jaunasistalentas D.Rapšys vis dar tobulėja,didžiausias viltis su juo siejame Riode Žaneiro olimpiadoje”, - aiškinoT.Kučinskas.

Šiandien, pirmąją čempionato die-ną, startuos penki mūsų plaukikai. Išryto atrankos varžybose R.Meilutytėir R.Dvariškytė plauks 50 m krūtine,G.Titenis ir V.Blažys - 100 m krūti-ne, o D.Rapšys sieks prasimušti į 100m plaukimo nugara pusfinalį.

Po pasaulio čempionato Lietu-vos plaukikai rungsis šalies pirme-nybėse, kurios vyks gruodžio 20-22dienomis Anykščiuose. Kovoti dėlLietuvos čempionės titulo žada irR.Meilutytė.•

V.Šeškus: “Patys kalti”

Sieks pirmojo medalio

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

A GRUPĖS LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis)

1. ČEZ 3 2 395:369

2. Budivelnik 3 2 385:368

3. Hapoel Midgal 2 3 391:401

4. Prienai 2 3 371:404

PASAULIO ČEMPIONATO TVARKARAŠTISlaikas rungtis Lietuvos dalyviai

rekordasGruodžio 12 d., trečiadienis10.32 50 m krūtine, moterys 29,96 sek. R.Meilutytė, R.Dvariškytė10.47 100 m nugara, vyrai 51,63 sek. D.Rapšys11.19 100 m krūtine, vyrai 58,03 sek. G.Titenis, V.Blažys19.00 Pusfinaliai ir finalaiGruodžio 13 d., ketvirtadienis10.00 100 m laisvasis stilius, moterys 54,30 sek. R.Meilutytė11.09 50 m laisvasis stilius, vyrai 21,52 sek. M.Sadauskas11.37 100 m kompleksinis stilius, moterys 1:00,65 sek. R.Meilutytė19.00 Pusfinaliai ir finalaiGruodžio 14 d., penktadienis10.00 50 m nugara, vyrai 23,85 sek. M.Sadauskas, D.Rapšys10.32 50 m peteliške, vyrai 23,45 sek. M.Sadauskas10.54 100 m krūtine, moterys 1:05,02 sek. R.Meilutytė, R.Dvariškytė12.43 200 m krūtine, vyrai 2:07,65 sek. G.Titenis19.00 Pusfinaliai ir finalaiGruodžio 15 d., šeštadienis10.13 100 m laisvasis stilius, vyrai 47,54 sek. M.Sadauskas, D.Rapšys11.04 100 m kompleksinis stilius, vyrai 52,35 sek. M.Sadauskas11.23 50 m laisvasis stilius, moterys 24,97 sek. R.Meilutytė12.03 50 m krūtine, vyrai 27,39 sek. G.Titenis, V.Blažys19.00 Pusfinaliai ir finalaiGruodžio 16 d., sekmadienis10.00 200 m nugara, vyrai 1:55,28 sek. D.Rapšys10.14 200 m krūtine, moterys 2:27,54 sek. R.Dvariškytė19.00 Pusfinaliai ir finalai

Pasaulio čempionate R.Meilutytė pasiryžusi naujiems iššūkiams. AFP/Scanpix nuotrauka

2012 12 12Lietuvos žinios14 Trasa

ILONA STAŠKUTĖ

Klaipėdiečio Augustino Jankevi-čiaus “Ford Model A” skaičiuojajau devintąją dešimtį. Labiau karietą nei mašiną primenantismodelis nėra tik muziejinis eksponatas - juo šeimininkas leidžiasi ir į ilgas keliones.

Šis modelis nėra itin retas, priešin-gai, kadaise pirmąjį serijinės gamy-bos modelį “Ford Model T” pakeitęs“Model A” buvo gana populiarusJAV. Tačiau pašnekovo automobilisstebina ne savo unikalumu, o nepap-rastai puikia būkle. Vienas pirmųjųmasinės gamybos modelių ne tik įs-pūdingai atrodo, bet ir puikiai va-žiuoja. Šeimininkas juo rieda ne vienį šventinius pasirodymus - šįmet netdalyvavo ralio varžybose.

Rinkosi pagal ratusA.Jankevičiaus automobilis paga-

mintas 1930 metų balandžio mėne-sį ir yra beveik dvigubai senesnis už47 metų šeimininką. Tokią tiksliąpagaminimo datą pašnekovas žinotodėl, kad šis modelis kiekvieną mė-nesį buvo leidžiamas su skirtingosspalvos salono apdaila - lietuvio au-tomobilyje ji pilka su rudu atspalviu.

Turėti senovinį automobilį A.Jan-kevičius svajojo nuo vaikystės. Jis LŽpasakojo, kad prieš daugelį metų sutėvu restauravo seną pobedą, vėliau išpašaukimo baigė transporto studijas,o nuo automobilių nenutolsta ir dar-be. Įsigyti “Model A” vyras pasirin-ko dėl labai neįprastos priežasties -šis modelis turėjo ratus su stipinais.“Tuo pat metu buvo naudojami irmediniai ratai, bet medinių pabijo-jau - vis dėlto tai yra medis, girdėjau,kokių problemų dėl to turi kolegos.Vėliau medinius ratus labai greitaipakeitė lieti, kokius matome ir dabar.Norėjau kai ko įdomesnio”, - aiškinopašnekovas.

Registruotas ir tinkamas naudotiŠis automobilis buvo iš garsiosios

pirmosios pasaulyje automobilių ga-mybos linijos. Iki tol visi automobi-liai būdavo individualiai surenkamirankomis po vieną, bet Henry Fordassugalvojo, kaip juos gaminti pigiau irgreičiau. Pirmiausia ant konvejeriobūdavo gaminamas “Model T”, o kaijis morališkai paseno, buvo pakeistastobulesniu “Model A”. Per ketveriusmetus jų buvo pagaminta daugiau nei

4,8 mln. vienetų, todėl ir šiais laikaisjų važiuojančių dar galima išvysti. Ka-dangi šių automobilių išleista tiekdaug, jiems net šiuo metu vis dar ga-minamos detalės pagal ano laikotar-pio parametrus, todėl entuziastai galipalyginti lengvai ir nebrangiai prižiū-rėti savo “senolius”.

A.Jankevičius surizikavo mašinąnusipirkti jos nė neapžiūrėjęs, peraukcioną iš JAV, ir pirkinys pasirodėsėkmingas - automobilis atkeliavogana neblogos būklės. Po maždaugdu mėnesius trukusio nedidelio re-monto šeimininkas jau galėjo juo iš-važiuoti į renginius. Originali, ne-modifikuota transporto priemonėne tik gali važiuoti, bet ir yra vienaseniausių Lietuvoje eksploatuojamųmašinų. Automobilis, kaip ir dera,registruotas “Regitroje” ir turi galio-jančią techninės apžiūros kortelę.

Elektronikos nėraSenovinis “Ford Model A” vis dar

varomas originalaus restauruoto 2,8litro darbo tūrio variklio, kuris 100kilometrų suvartoja beveik 30 litrųbenzino. A.Jankevičius patvirtinogalėjęs į mašiną įmontuoti naujesnį,taupesnį variklį, bet nenorėjęs ga-dinti automobilio autentiškumo.

Itin sename automobilyje yra iršių laikų transporto priemonėsenaudojamų sistemų, kurios tuometbūdavo didžiulė naujiena, tačiaudaugybę elementų automobiliųpramonė jau seniausiai pamiršusi.

Mašinos karkasas pagamintas išmedžio ir apkaltas skarda, o stogas -iš storos medžiagos, panašios į der-matiną. Varantieji ratai - užpakali-niai, o stabdžiai mechaniniai.

“Model A” buvo išleistas su visomisnaujausiomis to meto sistemomis -priekiniais žibintais, veidrodėliais, va-lytuvais ir didžiausia naujiena - san-kabos, stabdžių ir akceleratoriaus pe-dalais, bet automobilyje nebuvo kaikurių dabar savaime suprantamų da-lykų, tokių kaip posūkių žibintai arsaugos diržai. “Yra visi prietaisai, rei-kalingi automobilyje, bet jie kiek kito-kios konstrukcijos. Temperatūros da-viklis įmontuotas lauke, ant varikliodangčio, yra tepalo daviklis, mechani-nis degalų lygio daviklis, spidomet-

ras, tachometras, reguliuojamos sėdy-nės, vakuumu įjungiami valytuvai”, -vardijo A.Jankevičius.

Fordų nemėgoSenovinių mašinų entuziastas

kasdien važinėja visiškai kitokiu au-tomobiliu - visureigiu “MercedesML”. “Aš visą gyvenimą nekenčiaufordų ir šiaip niekuomet nepirkčiaufordo, bet taip išėjo. Įvertinęs visus“už” ir “prieš” išsirinkau turimąmodelį”, - iš likimo posūkių juokė-si pašnekovas.

Kai ėmė žiūrinėti skelbimus, jis jaužinojo, kokio modelio nori. Patiku-sią transporto priemonę A.Jankevi-čius rado po pusmečio paieškos -jam buvo svarbiausia rasti keturdu-rę versiją su metaliniais stipinų ra-tais, nors rasti dažnesnį dvejų durųmodelį būtų buvę paprasčiau. Beieš-kodamas automobilio pašnekovaspasidomėjo ir to meto rinka. Jis iš-siaiškino, kad naujas toks automo-bilis kainavo 475 dolerius (dabarti-niais pinigais - apie 100 tūkst. litų),bet tais laikais žmonės skaičiuodavokiekvieną centą net pirkdami maši-ną. “Šio automobilio kėbulo gamin-tojas bankrutavo, nes jo gaminamaskėbulas buvo trimis doleriais bran-gesnis nei kitų gamintojų”, - tvirtino

vyriškis. Pasak A.Jankevičiaus, ma-šina buvo kuriama galvojant apietuometinį vairuotoją - visos detalėslengvai pasiekiamos ir paprastai pa-keičiamos ar remontuojamos.

Pašnekovas atskleidė, kad savogaražą papildė dar vienu senoviniuamerikietišku automobiliu, bet jisdar tik pradedamas restauruoti. Visdėlto A.Jankevičius tikino, kad ne-užsikrėtė senovinių automobiliųkaupimu, tai bus jo antrasis ir pa-skutinis istorinis modelis.

Išdrįso startuoti varžyboseSenoviniu automobiliu klaipėdie-

tis išrieda ne tik šiaip pasivažinėti.Rudenį jis savarankiškai atvažiavo įVilnių, kur tada vyko klasikinių au-tomobilių konkursas, ir net dalyvavoklasikinių automobilių ralyje. Maši-ną A.Jankevičius vairavo pats, o štur-manu pasirinko buvusį Lietuvos au-tokroso čempioną Arvydą Vaišę.“Maršrutas driekėsi 150 kilometrųKlaipėdos, Palangos ir Šventosiosapylinkėse, prie Platelių ežero. Va-žiavome per laukus, miškus, visokiuskemsynus ir užėmėme trečiąją vie-tą”, - stebino jis ir patikino ketinan-tis kitąmet vėl startuoti varžybose.

A.Jankevičius pripažino, kad kiek-vieną sykį išriedėjęs istoriniu automo-biliu į gatvę sulaukia nemažai dėme-sio, bet tai ne visuomet malonu. “Šiaislaikais žmonės (lietuviai, Estijoje ne-mačiau, kad šitaip būtų) nesaugo ma-šinų. Sakome žmonėms, kad vis dėltotai retas daiktas, brangus, bet jie vis tiekjį gadina, lipa ant automobilio. Gailadėl tokio nesupratingumo”, - dėstė jis.

Nepaisant to, entuziastui malonuvisuomenėje skatinti susidomėjimąistorinėmis transporto priemonė-mis. Įsigijęs senovinį automobilį vy-ras praplėtė ir savo pažinčių ratą,susipažino su daugiau senų mode-lių savininkų ir kartu su bendra-minčiais Klaipėdoje atgaivino se-novinių automobilių judėjimą.Kartu su bendruomenės nariaisA.Jankevičius dalyvavo Jūros šven-tėje, organizavo “Autoregatą” ir jauplanuoja kitų metų renginius.•

Puikiai išlaikytas “Ford Model A” ne tik demonstruojamas parodose, bet ir įveikia varžybų trasą.

Devintąją dešimtį skaičiuojantis automobilisregistruotas “Regitroje” ir turi galiojančią

techninės apžiūros kortelę.

Lietuvio garaže - riedanti istorijaVAŽIUOJANČIŲ - VIENETAILietuvių kolekcijose galima rasti įvairiųsenovinių automobilių, tačiau važiuo-jančių yra labai nedaug. Techninės ap-žiūros (TA) įmonių asociacijos “Tran-seksta” duomenimis, mūsų šalyje tėraaštuoni dar riedantys originalūs auto-mobiliai, pagaminti iki 1935 metų. TA ekspertas Ramūnas Vėlavičius pa-tvirtino, kad istorinių mašinų apžiūrosatliekamos šiek tiek kitaip negu šiuo-laikinių. “Tikrinamas istorinių transpor-to priemonių gamintojo įrengtų siste-mų veikimas, tačiau efektyvumasnematuojamas. Pavyzdžiui, žiūrima, arstabdo stabdžiai, ar nestringa ratai. Jeinumatyti žibintai, priekinis langas, jie irturi būti. Neleistini perdarymai negali-mi”, - prieš ketverius metus išleistą su-sisiekimo ministro įsakymą aiškinoR.Vėlavičius. Tokios TA lengvatos taikomos iki 1960metų pagamintiems ir naujesniems,Valstybinės kelių transporto inspekci-jos istoriniais pripažintiems automobi-liams. Į istorinės mašinos vardą galipretenduoti originalūs 30 metų ir se-nesni modeliai, kurių gamyba nutrauk-ta prieš 15 ar daugiau metų.

SENIAUSIOS LIETUVOJE TRANS-PORTO PRIEMONĖS, TURINČIOSGALIOJANČIĄ TA KORTELĘ:1923 m. “BSA E De Luxe” (motociklas)1925 m. “Ford T”1929 m. “Citroen AC4”1929 m. “Oldsmobile F30”1929 m. “Hupmobile A”1930 m. “Ford Model A” (2 vnt.)1935 m. “Mercedes Benz 200”

A.Jankevičius rinkosi mašiną pagallabai neįprastą kriterijų - ratus.Asmeninio albumo nuotraukos

BATERIJAS GAMINS KINAI

Bankrutuojančią automobilinių li-čio jonų baterijų gamintoją “A123Systems” ketina pirkti korporacija“Wanxiang America”. Patvirtintasandorio vertė - 256,6 mln. JAV do-lerių (apie 682,5 mln. litų). Susitari-mas pasiektas po JAV bankrotų teis-mo surengto aukciono. “Wanxiang”planuoja įsigyti A123 automobiliųtechnologijų, tinklo ir komercijospadalinius, įskaitant visas įmonės technologijas, produktus ir sutartisMičigane, Masačusetse ir Misūryje,katodų miltelių gamybos liniją Kini-joje bei akcijų dalį Šanchajaus auto-mobilių baterijų gamykloje. A123“Ann Arbor” padalinys, dirbantis suJAV kariniais užsakymais, už 2,25mln. JAV dolerių atiteks energetikosbendrovei “Navitas Systems”. Šįmetnetikėtai apie bankrotą paskelbusi“A123 Systems” buvo laikoma vienageriausių automobilinių baterijų ga-mintojų. Jos baterijos naudojamossportiniame “Fisker Karma”,“Chevrolet Spark”, o 2009 metaisįmonė kūrė “Kers” sistemą “McLaren” “Formulės-1” ekipai.“Wanxiang America” JAV, Čikagoje,įsikūrusi nuo 1994 metų ir turi dau-giau nei 3 tūkst. darbuotojų. Jos pa-grindinė korporacija “WanxiangGroup” yra didžiausia Kinijoje au-tomobilių dalių gamintoja ir viena didžiausių nevalstybinių įmonių.

VAIRUOTOJUS PRILYGINSŽMOGŽUDŽIAMSRusijos Dūmoje svarstomas įstaty-mo projektas, kurį priėmus tragiš-kas avarijas sukėlę girti vairuotojaiuž grotų sėstų taip pat ilgam, kaip iržmogžudžiai, nuteisti už tyčinesžmogžudystes. Anot projekto, vai-ruotojas gali būti pasiųstas už grotųnuo 2 iki 10 metų tuo atveju, jei josukeltoje avarijoje žuvo vienas žmo-gus. Jeigu eismo įvykis nusinešė dviir daugiau gyvybių, avarijos kalti-ninkui grėstų įkalinimas nuo 5 iki15 metų. Maža to, atlikęs bausmę irgrįžęs namo vairuotojas dar trejusmetus neturėtų teisės sėsti prie au-tomobilio vairo. Projektą rengę Dū-mos nariai teigia, kad kraštutiniųpriemonių privertė griebtis situacijaRusijos keliuose. Šalies kaimynėsdeputatai girtiems vairuotojams ka-rą skelbia po didelį atgarsį visuome-nėje sukėlusių avarijų, kuriose dėlgirtų vairuotojų kaltės žūdavo iškartpo kelis ar net keliolika žmonių.Deputatus griežtai elgtis verčia irnuo alkoholio apsvaigusių vairuo-tojų sukeltos avarijos, kuriose žuvogarsūs Rusijos žmonės. Viena pa-starųjų girtų vairuotojų aukų tapogarsi teatro ir kino aktorė MarinaGolub. Anksčiau girtiems vairuoto-jams siūlyta iki 1 mln. rublių (maž-daug 100 tūkst. litų) padidinti bau-das ir skirti priverstinį gydymą.Tačiau vėliau prieita prie išvados,kad tokių baudų masiškai girtau-jančioje Rusijoje gali neužtekti.

LŽ, Just-auto.com, Autonews.ru

“A123 Systems” buvo laikoma viena sėkmingiausių automobiliniųbaterijų gamintojų, bet šį pavasarįnetikėtai paskelbė apie bankrotą.

Trumpai

Trasa 152012 12 12Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

E.Maciulevičius sakė, kad pelėkau-tus savo klientams draudimo bend-rovės, ir ypač - joms atstovaujantysdraudimo brokeriai, pradėjo spęstituomet, kai automobilių draudimopolisai atpigo, o klientams priviliotipradėta siūlyti įvairiausių nuolaidų.

“Žmonės nori gauti gerą produktą,tačiau kartu siekia, kad jis būtų ir pi-gus. Antra vertus, mažinti draudimoliudijimų kainas verčia žiauri konku-rencija. Stengdamiesi apsisaugoti nuonuostolių draudimo bendrovių agen-tai tyčia blogina draudėjams draudi-mo sąlygas”, - dėstė nuomonę RDAsteigėjas.

Pasak jo, automobilius draudžian-tiems žmonėms išvengti spąstų leng-va - užtenka atidžiai perskaityti drau-dimo sutartyje surašytas sąlygas irderėtis. “Draudikai gudrybes slepia poapgaulingomis formuluotėmis, kuriasneatidus žmogus paprasčiausiai pra-leidžia”, - tvirtino E.Maciulevičius.

Kita vertus, pasak RDA steigėjo,draudėjui labai praverstų žinoti ir ko-kios tai gudrybės, nes dauguma vairuo-tojų neturi teisinio išsilavinimo, o be jodraudikų klastą gana sunku pastebėti.

Vietoj gatvės - miestas RDA steigėjo teigimu, draudikų no-

ras numušti TPVCAPD liudijimų kai-nas ir neprarasti klientų kartais per-žengia sveiko proto ribas. “Antaidraudimo taisyklėse reikalaujama, kadpasirašydamas sutartį klientas privaloapie save pateikti tikslią informaciją,kitaip avarija gali būti pripažinta ne-draudžiamuoju įvykiu, o nukentėju-siajam atsisakyta atlyginti padarytą ža-lą. Atkreipsiu dėmesį, kad draudimoliudijimo kaina Vilniuje ir provincijo-je gali skirtis net iki 30 procentų. To-dėl draudžiant vilnietį retsykiais są-moningai parašoma, kad jis gyvena,tarkime, ne sostinės Ukmergės gatvė-je, o Ukmergės mieste. Tuomet polisokaina nukrinta iškart trečdaliu. Drau-dėjas į tokią klaidą dažniausiai nė ne-atkreipia dėmesio, nes jis lieka paten-kintas maža draudimo kaina”, -pasakojo E.Maciulevičius.

RDA steigėjas sakė, kad toks drau-dimo liudijimas niekam neužkliūvatol, kol neatsitinka eismo įvykis. “Nu-kentėjusysis, kurio draudimo liudijimeužrašyti netikslūs duomenys, galbūtfinansiškai smarkiai ir nenukentės, neskalčiausias šiuo atveju yra draudikas.Tačiau bus sugaišta daug brangaus lai-ko ir paaukota nervų aiškinantis. Juk

atsitinka, kad eismo įvykio kaltininkodraudimo bendrovė pretenziją pareiš-kia ir niekuo dėtam vairuotojui klaus-dama, kodėl jis neteisingai nurodė sa-vo gyvenamąją vietą? Tada vykstatyrimas ir atliekamos kitos procedū-ros, kurios vairuotojui gali būti labainemalonios. Todėl geriau jau pareika-lauti, kad asmens duomenys būtų įra-šyti tiksliai”, - tikino pašnekovas.

Tiesa, A.Maciulevičius atkreipė dė-mesį, kad “tokiomis nusikaltimu kve-piančiomis manipuliacijomis užsiimane draudimo bendrovės, o jų atstovai”.

Būtina derėtisDraudimo ekspertas atskleidė ir dar

vieną ganėtinai plačiai draudikų nau-dojamą gudrybę, kuri šiuokart vairuo-tojui gali smarkiai kirsti per kišenę.“Įsigyjant draudimo liudijimą vairuo-tojui leidžiama pasirinkti - ar pirkti pi-

gesnį draudimą, kuriame nurodyta,jog po avarijos remontuojant mašinąbus nuskaitytas ir detalių nusidėvėji-mas, ar brangesnį, kuriame tokios iš-lygos nėra. Dažniausiai vairuotojas,aišku, renkasi tą draudimą, kuris kai-nuoja mažiau. Tokiu atveju pralaimė-jimas beveik garantuotas. Kai nepa-taisomai sugadinta detalė keičiama įnaują, draudikas apskaičiuoja ir nu-sidėvėjimą. Jo dydis labai priklausonuo to, kokio senumo yra viena ar kitatransporto priemonė. Taigi nusipirkęspigesnį draudimo liudijimą automo-bilio savininkas nusidėvėjimo skirtu-mą privalės padengti pats - jis gali siek-ti net iki 20 proc. detalės vertės. Jeigudetalė yra brangi, teks ne juokais pa-ploninti piniginę. O jeigu tokių deta-lių teks keisti daug? Maža to, dažnasvairuotojas nesupranta - kodėl už kei-čiamą apdrausto automobilio detalę

jis dar turėtų ir primokėti? Tačiau patsdraudėjas kaltas - juk su draudimobendrove sulygo tokias, o ne kitokiassąlygas”, - pasakojo A.Maciulevičius.

RDA steigėjo teigimu, draudikai ži-no tiek gudrybių, kaip manipuliuotiklientais, jog visų jų iš karto ir neišvar-dysi. Tačiau, kaip mokė pašnekovas,įtarę bent menkiausią manipuliacijąklientai su draudikais privalo derėtis.“Nenoriu, kad man būtų taikomafranšizė. Nenoriu, kad po avarijos bū-tų skaičiuojamas detalių nusidėvėji-mas. Noriu, kad būtų palikta teisė manpačiam pasirinkti servisą galimam re-montui, nes gavęs draudimo išmokągrynaisiais galbūt dar sutaupysiu su-derėjęs mažesnę nei išmokos dydis kai-ną”, - kaip galimą vieną iš derybosmodelių siūlė LŽ pašnekovas.

Vargas dėl “didelio neatsargumo”

Įdomu, kad draudėjų interesus gi-nančios asociacijos teiginiams pritariair patys draudikai. Sakykim, draudimokompanijos “If P&C” Insurance AS”filialo Lietuvoje Rinkodaros departa-mento vadovės Orijanos Mašalės nuo-mone, pigumo vaikymasis draudėjamsgali pridaryti daugybę problemų.

“Pirkdami pigius draudimo liudi-jimus klientai iš tikrųjų turėtų labaidaug dėmesio skirti smulkmenoms.Tarkime, kai kurios bendrovės į su-tarties sąlygas mėgsta įrašyti sąvoką

“didelis neatsargumas”. Ir neatlygi-na nuostolių, kai vairuotojas priešeismo įvykį ar jo metu neatsargiai pa-sielgė”, - pasakojo draudimo kom-panijos atstovė.

O.Mašalė pateikė ir pavyzdį. Anotjos, šiandien dauguma vairuotojų važi-nėja 10 km/h didesniu nei leistinas grei-čiu, nes Kelių eismo taisyklės nenuma-to realios piniginės baudos už tokįpažeidimą. “Tačiau draudikai tokį grei-čio viršijimą klientui, kurio draudimosutartyje įrašyti žodžiai “didelis neat-sargumas”, gali traktuoti taip, kaipjiems naudingiau, ir neatlyginti žalos.

Neretas ir toks atvejis, kai draudikaiatsisako atlyginti žalą judrioje gatvėje,kur draudžiama sustoti, pastatyto au-tomobilio savininkui. “Gali būti trak-tuojama, kad vairuotojas neatsargiaielgėsi palikdamas savo transporto prie-monę ten, kur jos neleidžiama statyti,todėl už jo mašinai padarytą žalą yraatsakingas pats. Jeigu kalbėsime apiekasko draudimą - draudikai siūlo labaiskirtingus paketus, todėl irgi reikėtųpasidomėti - o ką gi tu nusiperki už su-mokėtus pinigus? Pavyzdžiui, draudi-mo rinkoje populiarėja toks “Mini kas-ko”. Taip, jo kaina yra mažiausia. Galiįsigyti kasko draudimą ir už 200 litųper mėnesį. Bet nuostoliai bus atlygin-ti tik tuo atveju, jei mašina pavagiama,sudega arba užgriuvus stichinei nelai-mei automobilis visiškai suniokojamas.Vairuotojai į tokius niuansus dažnaineįsigilina. Tačiau stichijos užgriūvaretai, o ką daryti, jei eismo įvykio me-tu sumaitojamas, tarkime, brangiosapynaujės mašinos sparnas arba du-relės?” - retoriškai klausė pašnekovė.

Prievaizdai negelbėsDraudimo rinkos priežiūrą vykdan-

čio Lietuvos banko nuomone, vairuo-tojai patys kalti, jei prieš padėdami pa-rašą ant sutarties neįsiskaito į jojesurašytas sąlygas. “Sutartis skaityti rei-kia, nes po jos tekstu padėtas parašasreiškia susipažinimą su sutarties sąly-gomis ir sutikimą jų laikytis”, - dienraš-čiui LŽ tvirtino Darius Andriukaitis,Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarny-bos Finansinių paslaugų ir rinkų prie-žiūros departamento Vartotojų apsau-gos ir švietimo skyriaus viršininkas.

Kartu jis tikino, kad vairuotojų nu-siskundimų dėl to, jog draudikų bu-vo smulkmeniškai apgauti, draudimorinkos prievaizdai dar nėra gavę. “Beabejo, kiekvienam asmeniui yra su-teikta teisė savo tiesą pasitikrinti teis-me ar dėl ginčo nagrinėjimo kreipian-tis į LB”, - sakė banko atstovas.•

Pigus draudimas lyg sūris pelėkautuose

ILONA STAŠKUTĖ

Konkursas “Metų automobilis2013” baigėsi septintos kartos “Volkswagen Golf” pergale. Be to, Vokietijos gamintojų modeliams atiteko ir daugiau apdovanojimų.

Lietuvoje itin populiaraus mode-lio naujausiai versijai dešimties žur-nalistų vertinimo komisija skyrėdaugiausia balų - 67. “Golf 7” išrink-tas ir “Jaunimo metų automobiliu”.

Antrąją vietą užėmė 56 balus su-rinkęs kitas populiarus vokiškas mo-delis - naujos kartos “BMW 320i”.Šis automobilis dar tituluotas “Mo-terų aistros objektu”.

Trečias per šiuos rinkimus liko taippat vokišku prekės ženklu pažymėtas“Opel Mokka”, gavęs 36 balus. Kom-

paktiškas, visais ratais varomas auto-mobilis pripažintas ir naujos, tik per-nai konkurse atsiradusios “Miesto vi-sureigio” nominacijos laimėtoju.

Iš tikrųjų galiūnų “Metų visurei-gio” titulą pelnė naujos kartos ja-poniškas pikapas “Isuzu D-Max”.Jis įveikė kitą labai panašų modelį“Ford Ranger”.

Žinomas lenktynininkas StasysBrundza, prieš aštuonerius metus įs-teigęs “Saugiausio automobilio” no-minaciją, išrinko “Volvo V40”. Jamesumontuota ne tik gausybė vairuoto-ją ir keleivius saugančių sistemų, betir pirmoji oro pagalvė pėstiesiems. Šismodelis rimtai pretendavo ir į “Tau-tos automobilio” titulą, bet automo-bilių mėgėjai šiek tiek daugiau balsųskyrė prabangiam universalui “AudiA6 Allroad”. Jis buvo įvertintas ir kaipgeriausias verslo klasės automobilis.

Geriausio dizaino prizas atiteko

prancūziškam “Citroen DS5”, išsis-kyrusiam itin futuristiniu stiliumi.O sportiškiausio automobilio apdo-vanojimas skirtas “dvynukams” -“Subaru BRZ” ir “Toyota GT86”.

Dešimties komisijos narių nuo-monė šiemet nedaug skyrėsi ne tikdėl favoritų, bet ir dėl kitų keturiųautomobilių iš finalinio septynetu-ko. Ketvirtąją vietą per rinkimuspelnė “KIA cee’d” (25 balai), penk-tąją užėmė “Volvo V40” (24 balai),šeštąją - “Subaru BRZ”/”ToyotaGT-86” (22 balai), o septintąją -“Renault Clio” (18 balų).

Baigiantis metams Lietuvos žur-nalistų autoklubas “Metų vairo”prizą tradiciškai skiria tam šalies au-tomobilių sporto atstovui, kuris la-biausiai garsino Lietuvą užsieniotrasose. Po ilgų diskusijų “Metų vai-ras” antrus metus iš eilės atitekokartų meistrui Simui Juodviršiui.•

Daugiausia apdovanojimų - vokiškiems modeliams

Žurnalistai, išbandę 38 konkursui pateiktus automobilius, daugiausiabalsų atidavė septintos kartos “VW Golf”. / Organizatorių nuotrauka

“Draudikai greitį viršijusiam klientui,

kurio sutartyje įrašyti žodžiai “didelis

neatsargumas”, gali irneatlyginti žalos.”

Autoservisai neretai už automobilio, patekusio į avariją, remontą išrašosąskaitas ne tik draudimo kompanijoms, bet ir neatidžiai draudimo sutartis pasirašiusiems vairuotojams. / LŽ archyvo nuotraukos

E.Maciulevičius teigia, kad pigiudraudimu neretai pridengiamosnekokybiškos paslaugos.

2012 12 12Lietuvos žinios16 Trasa

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Nors pastaruoju metu Baltarusi-jos piliečiai mūsų šalyje perkavos vieną kitą naują automobilį,anksčiau įsigytos mašinos verčiareguliariai atvažiuoti į Lietuvą.Tuo patenkinti ir prekybos centrai - kol atliekamas garantinis automobilių remontas, baltarusiai šluojamūsų parduotuves.

Renaldas Gineika, itališkų auto-mobilių atstovės Lietuvoje UAB“Autobrava” generalinis direkto-rius, LŽ sakė, kad ir pernai baltaru-siai noriai pirkdavo naujus automo-bilius Lietuvoje.

Į prekybos centrus - iš autoservisų

“Pastebime, kad šiemet perkama ma-žiau, nes nuo metų pradžios Baltarusi-joje pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)apmokestinami jau ne tik juridinių, betir fizinių asmenų iš užsienio įvežamiautomobiliai”, - sakė verslininkas.

Tačiau Lietuvoje įsigiję naujas ma-šinas baltarusiai reguliariai - maždaugkas 3-4 mėnesius - važiuoja į mūsų ša-lį atlikti garantinio remonto, kiti - tie-siog pasiremontuoti savo plieniniųžirgų. “Patys kaimynai pripažįsta, kadpas mus autoservisuose aptarnavimokokybė daug aukštesnė nei tėvynėje,o kainos daug mažesnės. Baltarusijo-je autoservisų paslaugas labai brangi-na detalių muitai, kurie nėra taikomidažniausiai iš kitų Europos Sąjungosšalių detales importuojančiai Lietu-vai. Maža to, baltarusiams suremon-tuotais automobiliais grįžtant atgal įtėvynę pasienyje grąžinamas už re-montą sumokėtas PVM, nes ši pa-slauga įskaitoma kaip eksporto pre-kė”, - skaičiavo R.Gineika.

Jis sakė, kad garantiniais auto-mobiliais į Lietuvos autoservisus at-vykstantys baltarusiai smarkiai pa-didina prekybos ir pramogų centrųapyvartą. “Jei nebūtų baltarusių,žlugtų labai daug mūsų parduotu-vių. Nemažas kaimynų srautas plūs-

ta ir garantinėmis mašinomis - au-tomobilius palieka autoservisuose,o patys eina apsipirkti, pramogau-ti”, - kalbėjo “Autobravos” vadovas.

Nepasitiki Rusijoje rinktais automobiliais

Jo žodžius patvirtino prekybos irpramogų centro “Ozas” atstovas Kęs-tutis Isakas. Lietuvių verslininkamspriklausantis verslo centras steigia fi-

lialą Baltarusijoje, todėl K.Isakui ten-ka dažnai važinėti į kaimyninę šalį iratgal. Priešingai nei R.Gineika, “Ozo”atstovas tikino, jog baltarusiai ir toliauLietuvoje bei Lenkijoje mielai perkanaujas mašinas. “Dėl muito mokesčiųgretimoje valstybėje trečdaliu bran-gesnės ne tik senos, bet ir naujos ma-šinos, todėl baltarusiams geriau apsi-pirkti svetur”, - tvirtino pašnekovas.

Anot jo, pastaruoju metu į Balta-

rusiją plūsta pasaulinio garso prekėsženklus turintys automobiliai iš Ru-sijos. “Rusijoje pristatė gamyklų vo-kiečiai, japonai, korėjiečiai. Tačiaunusprendę įsigyti naują mašiną bal-tarusiai vis tiek mieliau renkasi Lie-

tuvą, nes nepasitiki rusų automobi-lių surinkimo kokybe. Kaimynai yramielai laukiami ir mūsų pramogųbei prekybos centruose, nes daž-niausiai į Lietuvą atvyksta pasiturin-tys verslininkai”, - teigė K.Isakas.•

Lietuvoje įsigiję naujas mašinas baltarusiai reguliariai - maždaug kas 3-4 mėnesius -

važiuoja į mūsų šalį atlikti garantinio remonto.

Baltarusius su Lietuva susiejo automobiliai

Baltarusiai į žvalgytuves mūsų šalies naujų automobilių rinkoje mielai užsuka ir kalėdiniu laikotarpiu. / Romo Jurgaičio nuotrauka

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Dalyvaudama Europos Komisi-jos programose mūsų valstybė,talkinant Lietuvos intermodali-nio transporto technologineiplatformai (LITTP), Vakarų ir Rytų transporto koridoriausasociacijai (East-West TransportCorridor - EWTCA), kartu suSkandinavijos šalių partneriaistikisi jau 2050 metais atsiriekti10 proc. iš beveik dviejų trilijonų litų vertės pyrago, kuriuo vertinamas kroviniųsrautas tarp Rytų ir Vakarų.

Tačiau iki prognozuojamo rodik-lio - dar labai toli, o jam pasiekti bū-tina ir Lietuvos valdžios parama. Taiteigia LITTP administratoriaus Vil-niaus Gedimino technikos universite-to Intermodalinio transporto ir logis-tikos kompetencijos centro (ITLKC)vadovas dr. Algirdas Šakalys. 37 part-nerius iš 13 šalių - nuo Kinijos ikiPrancūzijos - vienijančioje EWTCA,anot mokslininko, Lietuva, kaip vie-na šios asociacijos iniciatorių, turistiprias pozicijas jos valdymo struk-

tūrose. “Vis dėlto plečiantis asociaci-jos narystės tinklui bus labai sunkujas išlaikyti. Iki šiol EWTCA veikloje,jos renginiuose aktyviai dalyvavo Lie-tuvos užsienio reikalų ir Susisiekimoministerijos. Manau, jog ir toliau tiekLietuvos valdžios, tiek verslo struktū-ros turėtų siekti, kad Klaipėdos jūrųuostas, bendrovė “Lietuvos geležin-keliai”, Lietuvos ekspeditoriai būtųvieni svarbiausių žaidėjų plėtojant Ry-tų-Vakarų transporto koridorių pie-tiniame Baltijos jūros regione, nesvien iniciatoriams susidoroti sunku -konkurentų yra labai daug”, - dien-raščiui LŽ aiškino A.Šakalys.

Pasak jo, ITLKC kartu su partne-riais iš Europos Sąjungos (ES) valsty-bių įgyvendina du ES 7-os bendrosiosprogramos projektus BESTFACT ir“eMAR”. Pirmo projekto svarbiau-sias tikslas - išanalizuoti gerąją ES ša-lių patirtį plėtojant intermodalinįtransportą (skirtingų transporto rūšiųefektyvią sąveiką), apibendrinti ją iratrinkti tuos gerosios patirties pavyz-džius, kurie galėtų būti panaudoti pla-tesniu mastu, taip pat ir plėtojant Ry-tų-Vakarų transporto koridorių.

Baigiant projektą 2015 metais Vil-niuje planuojama surengti Europosintermodalinio transporto konfe-

renciją. Per ją transporto verslo irmokslo atstovams bus pristatyti pa-siekti rezultatai ir svarbiausios re-komendacijos.

Tos pačios programos “eMAR”projekto svarbiausi tikslai ir užda-viniai - parengti siūlymus, kaipefektyviai formuoti uostų bendruo-

menę, atsisakyti popierizmo palai-kant tarpusavio ryšius, plačiau tai-kyti informacines technologijas,kaip tobulinti jūrų transporto są-veiką su sausumos transportu.

“Projekto vykdytojų rekomendaci-jos turėtų būti naudingos EuroposKomisijai rengiant teisinius ir strate-

ginius dokumentus jūrų transportosektoriuje. Tikiuosi, šis projektas su-domins ir Klaipėdos jūrų uosto bend-ruomenę - sieksime aktyviai su jabendradarbiauti. ITLKC taip pat da-lyvauja geros kaimynystės INTER-REG programos “RailBaltica Corri-dor Growth” projekte. Svarbiausiasjo tikslas - identifikuoti pagrindiniustransporto ir logistikos žaidėjus, kuriegali būti potencialiai suinteresuoti ge-ležinkelio projekto plėtra, kroviniųbei keleivių vežimu. Kartu identifi-kuojami transporto ir logistikos cent-rai, galintys aprūpinti kroviniais šiągeležinkelio liniją. Norėčiau pabrėž-ti, kad “eMAR” nėra “Rail Balticos”geležinkelio infrastruktūros projek-tas, jis sietinas su racionaliu šios gele-žinkelio infrastruktūros eksploatavi-mu”, - kalbėjo A.Šakalys.

Mokslininkas tvirtino, jog EWTCAsekretoriatas šiuo metu dirba ir dar ge-rą pusmetį dirbs visuomeniniais pa-grindais. Ir vėliau jis bus finansuoja-mas ne iš Lietuvos, o iš narystėsasociacijoje ir kitų lėšų. “LITTP - sėk-mingai veikianti struktūra. Ir ji, skir-tingai negu kitos 20, kurių daugelis jauseniai nustojo gyvavusios, yra vienin-telė, nesulaukusi iš valstybės nė lito pa-ramos”, - pažymėjo A.Šakalys.•

Koridoriui reikia trigubos partnerystės

Lietuva tikisi, kad ir šalies geležinkeliai kiekvienais metais bus vis labiauapkraunami iš Europos į Aziją ir atgal gabenamais kroviniais. LŽ archyvo nuotrauka

IŠVEŽAMA UŽ MILIJONĄLietuvos statistikos departamento (SD) duomenimis, 2012 metais per pirmus dešimt mė-nesių į Baltarusiją buvo reeksportuota automobilių, kurių bendra vertė 460 195 litai. Ikitol penkerius metus reeksporto apimtis buvo didesnė - 2007 metais nuo sausio iki spaliobuvo reeksportuota 491 842 litų vertės mašinų, tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu - 556 351,6 lito, 2009 metais (1-10 mėn.) - 472 013,8 lito, 2010 metais (1-10 mėn.) - 659 071,3 lito, 2011 metais (1-10 mėn.) - 1 356 034,9 lito vertės automobilių. SD nepateikia duomenų, kiek iš to kiekio sudarė naujų automobilių vertė. Portalas Versli-lietuva.lt nurodo, kad, pavyzdžiui, 2010 metais į Baltarusiją iš Lietuvos buvo išvežta apie 4 proc. naujų mašinų. Tai sudarė nuo kelių šimtų iki maždaug 1,5 tūkst. automobilių.

Trasa 172012 12 12Lietuvos žinios

Pusnys paralyžiavo eismąILONA STAŠKUTĖ

Savaitės pradžioje gausiai iškritęs sniegas miestuose sukaustė eismą. Slidžiose gat-vėse susidarė spūstys ir įvykobemaž dvigubai daugiau avarijųnei įprastomis dienomis.

Magistralinius kelius prižiūrinčiosbendrovės direktoriaus pavaduotojasMindaugas Rinkevičius patvirtino,kad svarbiausios šalies magistralėsnuvalytos ir pabarstytos. “Jose snie-go gali būti tik sningant, o baigussnigti keliai pagal normatyvus nuva-lomi. Judėjimas vyksta, ir kol kasrimtų katastrofų nebuvo”, - sakė jis.

Miestuose padaugėjo avarijųMiestuose vairuotojams buvo sun-

kiau. Vilniaus gatves prižiūrinčiosbendrovės “Grinda” direktorius Algi-mantas Vilūnas neneigė, kad pirmadie-nį valant gatves buvo šiek tiek sunkumų,bet tikino, jog antradienį su sniegu bu-vo susidorota idealiai. Tiesa, sociali-niuose tinkluose ir bendraminčių foru-muose vairuotojai dalijosi priešingomisnuomonėmis, tačiau pašnekovas pati-kino, kad per septynerius metus bend-rovė nė karto nebuvo pažeidusi sutar-tyje su miesto savivaldybe nurodytųkokybės ir terminų sąlygų.

Kasmet pasikartojančią situaciją,kai žiema vairuotojus ir vėl “užkluponetikėtai”, bemat pastebėjo draudi-

mo bendrovės. “Lietuvos draudimas”pranešė, kad pirmadienio rytą užre-gistravo ketvirtadaliu daugiau eismoįvykių nei įprastą pirmadienį, o “Er-go Lietuva” sulaukė net dvigubai dau-giau pranešimų. Šios bendrovės Žalų

administravimo skyriaus vadovas Ne-rijus Giedraitis tvirtino, jog praneši-mų apie eismo įvykius sulaukiama išvisos Lietuvos, o dažniausia avarijosmieste priežastis ta, kad atsitrenkia-ma į priešais važiuojantį automobilį.

Įspėjo dėl atlyginimoDraudimo ekspertas pažymėjo,

kad praėjusią savaitę, kai eismo sąly-gos taip pat buvo sudėtingos, pasitai-kė atvejų, kad eismo įvykio kaltinin-kas dar nebuvo pasikeitęs vasarinių

padangų į žiemines. “Remiantis Ke-lių eismo taisyklėmis, toks automo-bilis laikomas techniškai nesutvarky-tu. Jeigu nustatoma, jog avarija kilobūtent dėl to, kad vairuotojas nebu-vo pasirūpinęs tinkamomis padan-gomis, draudimo įstatymas numatogalimybę iš techniškai nesutvarkytuautomobiliu važiavusio ir eismo įvy-kį sukėlusio vairuotojo išsireikalautinukentėjusiam vairuotojui išmokėtądraudimo išmoką, o kasko draudime -atsisakyti mokėti draudimo išmoką”, -teigė N.Giedraitis.

Ir jis, ir bendrovės “Lietuvos drau-dimas” Žalų centro vadovas Ginta-ras Dambrauskas patvirtino, kad vi-dutinis nuostolių dydis siekia apie2,5 tūkst. litų. Avarijos mieste kiek“pigesnės”, bet nelaimės užmiesčiokeliuose neretai baigiasi ne tik auto-mobilių sumaitojimu, bet ir žmoniųsužalojimu.

“Lietuvos draudimo” duomeni-mis, vidutinė miestuose įvykusiosavarijos žala siekia apie 2000 litų.Dažniausiai jos įvyksta dėl nesėk-mingo manevravimo, stabdymosankryžose. Avarijai įvykus užmies-tyje, draudikai skaičiuoja kur kasdidesnes žalas - jos gali siekti 10tūkst. litų, nes įvyksta skaudesnėsnelaimės - dideliu greičiu lekiantysautomobiliai nuslysta nuo kelio irapsiverčia, susiduria su priešprie-šiais važiuojančiu automobiliu, at-sitrenkia į kelio atitvarus ar pake-lės medžius. •

Gatvių prižiūrėtojai neskubėjo valyti gausiai iškritusio sniego, todėl sostinėje susidarė didelės spūstys. Romo Jurgaičio nuotrauka

2012 12 12Lietuvos žinios18 Kriminalinės paraštės

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Ieškodami Merkinės vagi-liautojų Varėnos policijos kriminalistai išsiaiškino, kas jųpanosėje, komisariato arešti-nėje, aprūpina sulaikytuosiuskontrabandiniais rūkalais. Dėl to prieš teismą stojo buvęs jos vadovas.

Kauno apygardos teismas susidū-rė su dilema, kuo tikėti: ne kartą teis-tais asmenimis, galbūt suvedusiaissąskaitas su principingu pareigūnu,ar jo kolegomis, šio pareigūno sąs-kaita sprendusiais savas problemasir paskui inicijavusiais tarnybinį pa-tikrinimą, po kurio atpirkimo ožiutapęs kolega atleistas iš tarnybos dėlpareigūno vardo pažeminimo. Tokiabuvusio Varėnos policijos areštinėslaikinojo vadovo Artūro Balkaus,kaltinamo piktnaudžiavimu tarnybabei dokumento klastojimu, bylos,kurią šią savaitę atvertė minėtas teis-mas, esmė.

“Sudegino” savi29-erių A.Balkus, prisistatęs teis-

mui jau kaip UAB “Dzūkijos šilas”darbininkas, savo kaltės nepripažįs-ta. Nors teigiama, kad tarnybinio pa-tikrinimo, kurį atliko Alytaus apskri-ties vyriausiojo policijos komisariatoImuniteto poskyrio pareigūnai, išva-dų, tapusių pagrindu atleisti jį iš tar-nybos policijoje dėl pareigūno vardopažeminimo, neapskundė.

A.Balkų gina vos prieš metus ad-vokato mantiją užsivilkęs UgniusČižiūnas. Prieš tai jis porą metų va-dovavo Policijos departamento Vi-daus tyrimų valdybai, kuri šiuometu reorganizuota į Imunitetovaldybą. U.Čižiūnas LŽ tikino, kadgriežtai laikosi principo neginti as-menų, kaltinamų padarius nusikal-timus dar tuo metu, kai jis dirbopolicijoje.

Į A.Balkui pareikštą kaltinimą su-gulę įvykiai yra šiemetiniai, kovo 28-osios. Pirmajame teismo posėdyjeparodymus davė ir trys buvę kolegos.

Vienas jų tuo metu taip pat laikinaivadovavo to paties Varėnos policijoskomisariato Kriminalinės policijosskyriui. Dabar jis - jau šio padaliniovadovas. Būtent šis kriminalistas ini-cijavo A.Balkaus atžvilgiu pradėtątarnybinį patikrinimą, kuris tapo pa-grindu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iškalbingas dialogasVarėnos kriminalinės policijos

vadovas teisme pasakojo, kad, suži-nojęs apie Merkinės gyventojo Ar-tūro Ž. sulaikymą dėl smurto šei-moje, jo padedamas bandė įminti irminėtame miestelyje nesiliaujančiųvagysčių paslaptį. Pasikvietęs sulai-kytąjį į tarnybinį kabinetą, jis lygtarp kitko paklausęs, o kaip svečiuisekasi areštinėje? Artūras Ž. atsa-kęs, kad gerai. Ir ėmęs girtis, kadareštinės viršininkas net nupirkęsjam kontrabandinių cigarečių. Ka-bineto šeimininkui suklusus, svečiasir daugiau papasakojo. Esą už minė-tus penkis šešis pakelius kontraban-dinių cigarečių jis su geradariu at-siskaitęs iš pinigų, paimtų per jokratą. “Ir jums nesukėlė jokių abe-jonių tokie sulaikytojo, galėjusio

taip suvedinėti sąskaitas su princi-pingu pareigūnu, parodymai?” -klausė liudytojo teisėjas Jurgis Kiš-kis, kuris ne kartą buvo susidūręs supanašiais spektakliais kitose bylose.“Aš iškviečiau komisariato viršinin-ką, kuriam taip pat abejonių nekilo, -atsakė liudytojas ir pridūrė: - Be to,mes tas aplinkybes tikslinome - pra-dėjome tyrimą. Manau, kad tokiedalykai netoleruotini.”

Liudytojai išsilakstėVarėnos policijos vadovas nepasi-

rodė pirmajame teismo posėdyje dėlligos. Į jį neatvyko ir du kartu su Ar-tūru Ž. toje pačioje Varėnos areštinėskameroje laikyti asmenys. Vienas jų,remiantis kaltinamuoju aktu, buvęssu Artūru Ž. vienoje kameroje tada,kai A.Balkus atnešė jo užsiprašytascigaretes, bandė išsisukti pareiški-mu. Jame nurodė, kad tuo metu, kaibuvo numatytas posėdis, iš Varėnosį Kauną nėra jokio autobuso. Be to,esąs bedarbis ir neturįs pinigų bilie-tui. Tačiau teismas nusprendė pra-šyti policijos, kad ši padėtų minėtamliudytojui atvykti į kitą posėdį.

Pats Artūras Ž., kaip teigiama pra-

nešime apie jam neįteiktą šaukimą,šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje.

Pirmajame posėdyje parodymusdavė tik tris kartus teistas liudytojas,buvęs su Artūru Ž. vienoje kamero-je jau po jo suėmimo. Šis liudytojaspatvirtino tai, ką sakė ikiteisminio ty-rimo metu, - kad kameros kaimynassakęs, jog cigaretes jam nupirko pri-žiūrėtojas vardu Artūras. Esą iš sulai-kymo metu jo turėtų pinigų.

Atnešė pamirštas cigaretes?A.Balkui pareikštame kaltinime tei-

giama, kad jis, “šių metų kovo 28-ąjąvesdamas Artūrą Ž. į laikino sulaiky-mo kamerą, pastarajam paprašius ci-garečių, susitarė jų parduoti, o kaip at-lygį pasiimti pinigus, paimtus iš ArtūroŽ. per kratą. Ne anksčiau kaip po po-ros valandų jam į kamerą A.Balkuspristatė po du pakelius cigarečių“Fest”, “Premier” ir “Minsk” su balta-rusiškomis banderolėmis, taip pat esąsuklastojo Artūro Ž. asmens kratosprotokolą - vietoj pas sulaikytąjį rastų84,77 lito nurodydamas tik 54,77”.

A.Balkus teismą tikino cigarečiųArtūrui Ž. nepirkęs ir jo sulaikymoprotokolo neklastojęs. Neva eidamas

po kratos į kamerą šis sulaikytasis pa-miršęs paties atsineštas cigaretes antstalo patalpoje, kurioje vyko jo ap-žiūra. O jis esą jas radęs ir nunešęsužuomaršai į kamerą. Kad rūkan-tiems sulaikytiesiems nedraudžiamaturėti areštinėje net ir kelis blokus ci-garečių, patvirtino ir buvęs A.Bal-kaus pavaldinys, dalyvavęs su juo Ar-tūro Ž. kratoje. Tiesa, netrukus jispatikslino, kad kontrabandinės ci-garetės areštinėje draudžiamos.

Kas ką pergudrausTuo metu pačiam A.Balkui teisme

netikėtai grįžo atmintis. Ankstesniųjo apklausų protokoluose nemini-ma, kad jis nešė Artūrui Ž. į kamerąjo pamirštas cigaretes. A.Balkų gi-nantis U.Čižiūnas, anksčiau palaimi-nęs ne vieną panašią į teismą iškelia-vusią bylą, taip pat bandė sumenkintiikiteisminio tyrimo metu surinktusduomenis. Varėnos kriminalistų vir-šininko, kurio iniciatyva atsirado šibyla, jis klausė: “Kaip yra skatinamiasmenys, teikiantys pareigūnams in-formaciją?” Į tai minėtas liudytojasjam atkirto, kad galėtų į tokius klau-simus atsakyti tik asmeniui, turin-čiam leidimą dirbti su slapta infor-macija. Tačiau kad buvo pirma laikopaleistas iš suėmimo po to, kai davėparodymus, padėjusius pasodinti įteisiamųjų suolą A.Balkų, teisme pa-liudijo kol kas vienintelis jame ap-klaustas buvęs Artūro Ž. kameroskaimynas.

Tuo tarpu A.Balkaus nenaudaibyloja kratos jo namuose ir darbovietoje rezultatai. Namie buvo ras-ta nemažai kontrabandinių rūkalų.Tačiau, anot A.Balkaus, jie yražmonos, o ši juos pirko turguje. Pa-staroji, naudodamasi teise neduotiparodymų bylose, iškeltose artimie-siems, taip ir padarė. Nerūkančio,kaip pats prisipažino, A.Balkausdarbo vietoje taip pat rastas toks patpakelis cigarečių. Tačiau ir šiuo at-veju jis linkęs tikinti, kad tai vienosulaikytojo, tuo metu buvusio iš-vežto į teismą, turtas. O jis buvo su-tikęs tik jį pasaugoti. •

Areštinės meniu - kontrabandinės cigaretės

Vilniaus apygardos teismas atme-tė avariją sukėlusio ir iš jos pabėgusiobuvusio Seimo nario Vinco Babiliausskundą dėl paskirtos nuobaudos.Apygardos teismas nusprendė, kadapylinkės teismo skirta 3,5 tūkst. litųbauda ir ketveriems metams atimtateisė vairuoti yra tinkama nuobaudair ją keisti nėra jokio pagrindo. Vil-niaus apygardos teismo nutartis - ga-lutinė ir neskundžiama.

V.Babiliaus apeliacinis skundasnagrinėtas praėjusią savaitę, šalimsnedalyvaujant.

V.Babilius teismui pateiktameskunde teigė, neva apylinkės teis-mas neįrodė, kad jis pasišalino išįvykio vietos, be to, netyrė jo pateik-tų įrodymų dėl sveikatos būklės tądieną, nekvietė medikų į posėdį.V.Babiliaus manymu, tik medikaigalėjo įvertinti jo sveikatos būklę.Anot buvusio parlamentaro, teis-mas nepagrįstai rėmėsi liudytojųparodymais, o visos abejonės turė-jo būti traktuojamos jo naudai.

Atmesdamas V.Babiliaus skundąVilniaus apygardos teismas pabrėžė,kad nėra jokio pagrindo tenkintiskundą, paskirta vidutinė nuobauda,ji tinkamai individualizuota. Baudosdydis skirtas atsižvelgiant į tai, kadnėra lengvinančių aplinkybių. V.Ba-

biliui nuobauda skirta už tris pažei-dimus - transporto priemonių vai-ravimo tvarkos pažeidimą, taip patKelių eismo taisyklių pažeidimą, nu-lėmusį kitiems asmenims priklausan-čių transporto priemonių apgadini-mą, bei pasitraukimą iš įvykio vietos.Parlamentaras neatvyko į teismą, kaibuvo skelbiama nuobauda, jis taip

pat nedalyvavo nė viename teismoposėdyje. Liberalcentristas V.Babi-lius pavasarį sukėlė avariją, per kuriąatsitrenkė į kitą automobilį ir jį nepa-taisomai sugadino, apgadino šviesofo-rą ir pasišalino įvykio vietos.

V.Babilius ne pirmą kartą teisia-mas dėl Kelių eismo taisyklių pa-žeidimo. 2010 metų vasarą jis virši-

jo greitį ir už tai buvo nubaustas 1,5tūkst. litų bauda bei trims mėne-siams neteko teisės vairuoti.

Šiemet V.Babilius dalyvavo rinki-muose į Seimą su Liberalų ir centrosąjunga, tačiau vėl tapti parlamen-taru jam nepavyko. •BNS, LŽ

Piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamą A.Balkų (iš dešinės) gina ne vieną panašią bylą, patekusią į teismą anksčiaupalaiminęs U.Čižiūnas. / Erlendo Bartulio nuotrauka

V.Babilius pripažino, kad kovo 19-ąją vairavo automobilį, bet neigė, jog buvo neblaivus. / LŽ archyvo nuotraukos

Pasieniečio žūtisŠakių rajone pirmadienio vakarą

susidūrus trims automobiliams žuvoviena šių mašinų važiavęs pasienietis.Nelaimė įvyko ne tarnybos metu.Eismo įvykis užregistruotas apie19.30 val. kelio Pilviškiai - Šakiai -Jurbarkas 46-ame kilometre, Valen-čiūnų kaimo teritorijoje. Apie tai pra-nešė Marijampolės apskrities vyriau-siasis policijos komisariatas.

Nuosavą automobilį “VW Passat”vairuojantis Valstybės sienos apsaugostarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinėsSargybų skyriaus pasienietis 24 metųT.G., kaip įtariama, išvažiavo į priešp-riešinio eismo juostą ir susidūrė su au-tomobiliu “Audi 80”, vairuojamu 25metų L.P. Pasak Policijos departa-mento, į susidūrusius automobiliusdar atsitrenkė “VW Golf”, vairuoja-mas 22 metų M.Š.

“VW Passat” vairuotojas nuo pa-tirtų sužalojimų pakeliui į ligoninęmirė. Šioje avarijoje taip pat sužalotiautomobilio “Audi 80” vairuotojas irkartu važiavusi 24 metų Ž.M. Abu dėlįvairių kūno sužalojimų paguldyti įligoninę. Vairuotojui L.P. nustatytasunki galvos smegenų trauma, kau-kolės skliauto ir pamato lūžis, kairio-jo šlaunikaulio skeveldrinis lūžis, gal-vos ir dešinio kelio srities muštosžaizdos, jis paguldytas į reanimaciją.“VW Golf” vairavęs M.Š. nukentėjomažiausiai. •

V.Babilius nevairuos ketverius metus

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Parduodamas BUAB “Dolosita ir partneriai”priklausantis žemės sklypas, Pelėdų take 27, SB “Dainava”, Kaune (Un. Nr. 1901-0141-0088). Komerciniaipasiūlymai priimami iki 2013 01 31. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis tel. 8 618 56 155. Užs. R-700

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PASLAUGOS

Renginių vedimas, didžėjaus paslaugos.Garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt,tel. 8 671 97 597.

Kaminkrėtys valo kaminus. Dirba ir savait-galiais. Tel. 8 600 58 833.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

Nemokamai gydau depresiją, patariu kaipapsisaugoti nuo jos, taip pat pačiam atspėti savo ateitį, padedu išspręsti nesutarimus šeimoje, konsultuoju vaikųauklėjimo klausimais. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame au-tomobilių sėdynių užvalkalus. Taisome,keičiame suplyšusius salonų, sėdynių ap-mušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

STATYBOS PASLAUGOS

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplin-kai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų,kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boi-leriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indųplovimo mašinose. Montavimas, garantija.Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras ieško apdailos darbų pagal-binio darbininko ar apsaugos darbuotojodarbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkine ko-mercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

PRANEŠIMAI

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪMVilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 11 20įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1881 patvir-tintas žemės sklypų (SB “Avalyninkas” Nr. 145, kad Nr. 0101/0075:82, Gurių so-dų 26-oji - 14, ir kad Nr. 0101/0075:3315,Vilniaus m.) formavimo ir pertvarkymoprojektas (sklypų sujungimas). Užs. LM-9082

VšĮ “Gamta.LT” (302653939) savininkosprendimu keičia pavadinimą į VšĮ “Juri-dical Promotion”. Užs. LM-3634

Parduodami BUAB “Varalda” debitoriniaiįsiskolinimai. Dėl išsamesnės informacijoskreiptis telefonu (8 5) 272 8038. Užs. R-699

UAB “Baltijos ekonominio ir finansinioverslo korporacija”, į. k. 234996820, kurios buveinė adresu: Pušų g. 14-9, Vilnius, registro tvarkytojas VĮ Registrųcentras Vilniaus sk., praneša apie pava-dinimo pakeitimą į UAB “Treasury ofinvestments”. Su pertvarkomos įmonėsdokumentais galima susipažinti adresu:Trakų g. 16-20, Vilnius, tel. 8 696 91 734. Užs. LM-9083

2012 12 12Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Informacija apie Gyvių grunto karjero eksploatacijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo mi-nisterijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faks. (8 5) 232 9609, el. p.: lakd@lakd.lt.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Gyvių grunto karjero eksploatacija.Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Gyvių k., Veiverių sen., Prienų r., Kauno apsk.Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada (2012 12 06 raš-tas Nr. (5)-V2-140) - planuojamai Gyvių grunto karjero eksploatacijai Gyvių k. Prienų r. nepriva-loma atlikti poveikio aplinkai vertinimo.Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB “Kelprojektas”,I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 22 31 86, el. p.: info@kelprojektas.lt.Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais bei teikti pasiūlymus dėl atrankos iš-vados persvarstymo galima teikti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kauno g. 69,LT-62107 Alytus, tel. (8 315) 56 746, faks. (8 315) 56 732, el. p.: alytus@ard.am.lt per 20 darbodienų nuo šio skelbimo dienos. Užs. R-696

LAIKRA·âIO “LIETUVOS ÎINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAâIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

reklama@lzinios . l t

Tel.: 249 2166, 249 2173, 249 2165.

Faksas:278 4104,275 3131.

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURUOSE:VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802. MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRñNAI Sod˜ g. 13-3 (8 528) 39 200GARGÎDAI Kvietini˜ g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONI·KIS Statybinink˜ g. 2A-41 (8 426) 60 569KAI·IADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMñ Statybinink˜ g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutòs g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KUR·ñNAI J.Basanaviãiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Sein˜ g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENñ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS K´stuãio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGñ T.VaiÏganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILI·KIS S.Dariaus ir S.Giròno g. 30 (8 422) 53 451RADVILI·KIS S.Dariaus ir S.Giròno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKI·KIS Nepriklausomybòs a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207·AKIAI J.Basanaviãiaus g. 67 8 612 97 522·IAULIAI Trak˜ g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11·IAULIAI P.Vi‰inskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53·ILALñ Îemaitòs g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)·VENâIONYS Aduti‰kio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

R E K L A M A

Nemokamas telefonas 8 800 77 888

Informacija apie Grigaliūnų grunto karjero eksploatacijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo mi-nisterijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faks. (8 5) 232 9609, el. p.: lakd@lakd.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Grigaliūnų grunto karjero eksploatacija.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Grigaliūnų ir Samanynės k., Veiverių sen., Prienų r., Kauno apsk.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada (2012 12 06 raš-tas Nr. (5)-V2-139) - planuojamai Grigaliūnų grunto karjero eksploatacijai Grigaliūnų ir Samany-nės k. Prienų r. neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB “Kelprojektas”,I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 22 31 86, el. p.: info@kelprojektas.lt.

Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais bei teikti pasiūlymus dėl atrankos iš-vados persvarstymo galima teikti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kauno g. 69,LT-62107 Alytus, tel. (8 315) 56 746, faks. (8 315) 56 732, el. p.: alytus@ard.am.lt per 20 darbodienų nuo šio skelbimo dienos. Užs. R-697

Informacija apie tekstilės gaminių fabriko J.Janonio g. 66, Panevėžyje, statybos ir eksploatacijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės užsakovas: UAB “Devold”, Paliūniškio g. 15, 35114 Panevėžys, tel. (8 45) 42 43 94, faks. (8 45) 50 16 15.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: tekstilės gaminių fabriko statyba ir eksploatacija.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: J.Janonio g. 66, Panevėžio m., Panevėžio apskr.

Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai:2012 12 05 raštu Nr. (5)-V3-1888 LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamen-tas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 10 darbo dienų nuo šios in-formacijos paskelbimo dienos galima galima: UAB “Devold”, Paliūniškio g. 15, 35114 Panevėžys, tel. (8 45) 42 43 94, faks. (8 45) 50 16 15.

Pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informa-cijos paskelbimo dienos galima: LR LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departa-mente, Žvaigždžių g. 7, 37109 Panevėžys, tel. (8 45) 58 14 01, faks. (8 45) 58 14 41.

Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios in-formacijos paskelbimo dienos galima: LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos depar-tamente, Žvaigždžių g. 7, 37109 Panevėžys, tel. (8 45) 58 14 01, faks. (8 45) 58 14 41, UAB “Sweco Lietuva”, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 6573, faks. (8 5) 261 7507,el. p.: ausra.juneviciute@sweco.lt. Užs. R-698

Informacija apie poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovai: M.Semaška, V.Semaškaitė, R.Semaškienė, Uk-mergės g. 21, LT-92308 Klaipėda, tel. 8 698 41 201.2. PŪV pavadinimas: saulės jėgainių statyba.3. PŪV vieta: žemės sklypas Valučių k., Veiviržėnų sen., Klaipėdos rajone, kad. Nr. 5508/0001:0016.4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 12 11 raštu Nr. (4)-LV4-3896 priė-mė atrankos išvadą, kad M.Semaškos, V.Semaškaitės, R. Semaškienės planuojamai ūkinei veiklaipoveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.5. Išsamiau su informacija apie PŪV galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pa-skelbimo UAB “Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val., tel. (8 46) 43 0463, kont. asmuo N.Nemirovienė.6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimoKlaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., tel. (8 46) 46 64 62, kont. asmuo - M.Vaišvila.7. Su PŪV poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susi-pažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, 8-17 val. ir UAB “Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119,Klaipėda, 9.00-16.00 val. Užs. LM-3633

2012 12 12Lietuvos žinios22 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Širdžių ėdikas” - 10.45, 13, 15.15, 18.15, 21 val.“Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.45 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.“Džiunglės” - 12, 14.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.“Debesų žemėlapis” - 17.30, 20.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.45, 18.45, 21.20 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30, 12.45,15.30 val.“Monstrų viešbutis” - 13.30 val.“Pragaras rojuje” - 20.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Širdžių ėdikas” - 11.20, 13.45, 16.15, 21.55 val.“Virš įstatymo” - 11.30, 15, 18.15, 21 val.“Legendos susivienija” (3D) - 11.10, 13.30, 16.10 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.15,21.30 val.“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 14.05, 18.40 val.“Karališkas romanas” - 15.20, 18.30, 21.35 val.“Džiunglės” (3D) - 18.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.30, 17.45, 21 val.“Frankenvynis” (3D) - 15.45 val.“Apgaulinga aistra” - 16.20, 20.45 val.“Septyni psichopatai” - 18.10 val.“30 širdies dūžių” - 15.50, 20.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11, 13.20 val.“007 operacija “Skyfall” - 15, 18.20, 21.15 val.SKALVIJA“Užtemimas” - 21 val.“Moters identifikacija” - 18.40 val.“Tabu” - 16.40 val.PASAKA“Meilė yra viskas, ko reikia” - 20.30 val.“Septyni psichopatai” - 21 val.“Kazino apiplėšimas” - 19 val.“Sviestas” - 21.15 val.“Sniego karalienė” - 17 val.Kino vakarai su Izolda - 19 val.OZO KINO SALĖ“Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val.“Coco prieš Chanel” - 16 val.MULTIKINO“Širdžių ėdikas” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45, 19.30 val.“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.

“Džiunglės” (3D) - 13.15, 15.15, 17.30, 19.30, 21.45 val.“Džiunglės” - 21.15 val.“Debesų žemėlapis” - 18.30, 20 val.“Frankenvynis” (3D) - 10.45, 12.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10, 12, 14.15, 16.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 15, 17.15 val.“Septyni psichopatai” - 22 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13, 18.45, 21.15 val.“007 operacija “Skyfall” - 15.30, 21.30 val.“Monstrų viešbutis” (3D) - 11 val.“Monstrų viešbutis” - 10.45 val.

KAUNASCINAMON“Širdžių ėdikas” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.“Debesų žemėlapis” - 11.15, 14.45, 18.10, 21.35 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.30, 18, 20.30 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 15, 17.15 val.“007 operacija “Skyfall” - 7-11 d. 21.45 val.; 12 d.20.45 val.“Monstrų viešbutis” - 11.30, 13.30, 16.15 val.

“Monstrų viešbutis” (3D) - 12.45 val.“Pagirios Tailande” - 18.30 val.“Šokis hip-hopo ritmu. Revoliucija (3D) - 19.30 val.“Džokas” - 12, 14.15 val.“Vyrai juodais drabužiais” - 21.45 val.FORUM CINEMAS“Širdžių ėdikas” - 11.15, 13.45, 16, 17.45, 20.30 val.“Virš įstatymo” - 13, 15.30, 18.15, 21 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15, 17 val.“Legendos susivienija” - 11.30, 13.30, 15.45. 18 val.“Džiunglės” (3D) - 14.45, 19.15, 21.30 val.

“30 širdies dūžių” - 20, 22 val.“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val.“Apgaulinga aistra” - 16.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14, 18.45, 21.15 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 12.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 18.30, 21.45 val.“Monstrų viešbutis” - 10.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Širdžių ėdikas” - 11.30, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18.15 val.“Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 14.30 val.“Džiunglės” - 16.30, 18.30, 20.30 val.“Džiunglės” (3D) - 15.30, 22 val.“Debesų žemėlapis” - 12, 18, 20.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.15, 16, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Širdžių ėdikas” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.“Virš įstatymo” - 19.15, 22 val.

“Septyni psichopatai” - 15.15, 18.15, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 13.15, 15.45, 18 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val.“Džiunglės” (3D) - 17 val.“Pragaras rojuje” - 20.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.“Monstrų viešbutis” - 12.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Legendos susivienija” - 11.40, 13.20, 15, 16.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val.“Širdžių ėdikas” - 18.45, 20.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val.I SALĖ“Karališka drąsa” - 10, 11.45 val.“Į Romą su meile” - 15.20 val.“Pabandom iš naujo” - 17.15 val.“Kazino apiplėšimas” - 13.30, 19.10 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Širdžių ėdikas” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Virš įstatymo” - 20.45 val.“Legendos susivienija” - 13.45, 18.10 val.“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 15.20 val.“Džiunglės” (3D) - 17.50 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.40, 20.30 val.

TREČIADIENIS 12 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-711.00 “LRT aktualijų studija”. 12.00 “Laba diena, Lietuva”. 12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”. 13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)19.00 Pasaulio plaukimo čempio-

natas trumpajame (25 m)baseine. Pusfinaliai. Finalai.(Pastaba: gali dalyvautiR.Meilutytė, G.Titenis).Tiesioginė transliacija

20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 Labdaros akcija “Ištiesk

gerumui ranką”22.00 Loterija “Perlas”22.05 Labdaros akcija “Ištiesk

gerumui ranką”23.25 Vakaro žinios23.40 “Popietė su Algimantu

Čekuoliu” (k.)0.10 “Stilius”. Jausmai (k.)0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Specialioji Los Andželo

policija” (k.) N-711.40 “Nikita” (k.) n-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Diagnozė: Seimas”20.55 “Karamelinės

naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva”22.35 Kriminalinė drama “Su-

mokėti viską” N-70.45 “Įstatymas ir tvarka” N-71.40 “V. Vizitas” N-7

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė

transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Beatos virtuvė”12.00 “Ką manai?”13.00 “Akistata”13.40 “Šeimos reikalai”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Skunk Fu”15.10 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”

17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Akistata”20.00 “Motina ir sūnus”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Niujorkas”0.05 “Amerikietiška siaubo istorija”1.05 “Anarchijos vaikai”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Prajuokink mane” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Raudonas

dangus” (k.) N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 Lietuvos turizmo dvide-

šimtmečio apdovanoji-mai. Iškilmingas kon-certas. Tiesioginėtransliacija

22.55 “Mentai” N-723.55 “Jūrų velniai” (k.) N-70.55 “Laukinis” (k.) N-71.55-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS12 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė”13 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”14 d. 18.30 val. “Vienos kraujas”15 d. 12 val. “Buratinas”

15 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenėspriešas”13 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Akmuo”13 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni bat-raiščiai”14 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Nusiaubta šalis”14 d. 19 val. Studijoje. “Poetė”15 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji”15 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatrekoncertuoja “Tree Stones”15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Juodoji našlė”JAUNIMO TEATRAS12 d. 18 val. “Pagalvinis”13 d. 18 val. “Ivona, Burgundo kunigaikštytė”14 d. 18 val. “Bestija žydrom akim”15 ir 16 d. 17 val. “Kovos klubas”RUSŲ DRAMOS TEATRAS15 ir 16 d. 12 val. “Undinėlė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS12 d. 18.30 val. “Meilužis”13 d. 18.30 val. “Trys seserys”15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”16 d. 11 val. “Brangusis atrakcionų parko dėdė”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė15 d. “Batuotas katinas”KEISTUOLIŲ TEATRAS12, 13, 14, 15 d. 12 vasl. “Grybų karas ir taika”MENŲ SPAUSTUVĖ12 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatro judėjimas “No Theatre”. “No concert”14 ir 15 d. 18 val. Studijoje II. Teatras “Atomico” (Ispanija). Ištraukos iš trijų spektaklių “Nužudysiutave švelniai”, “Nuvalkiotas”, “A.M.”14 d. 19 val. Juodojoje salėje. Koncertas “Kurak”14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Išėjimo nėra”15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario gru-pė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”“DOMINO” TEATRAS12 ir 13 d. 19 val. “Striptizo ereliai”14 d. 19 val. “Sex guru”

15 d. 19 val. “Apie ką kalbą vyrai?”

RAGANIUKĖS TEATRAS15 ir 16 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS12 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”12 d. 18 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Tetos”12 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasisteatras. “Trys seserys”13 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”14 ir 15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”15 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas”16 d. 15 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina”16 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Markizė de Sad”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS12 d. 18 val. “Dulkių spindesys”13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur”15 d. 18 val. “Linksmoji našlė”KAUNO KAMERINIS TEATRAS13 d. 12 val.; 14 d. 10 ir 12 val.; 15 ir 16 d. 12 ir 14val. “Kaip atpažinti raganą?”13, 14, 15, 16 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS15 d. 18 val. “Katytė P”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS15 ir 16 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka”15 ir 16 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė”KAUNO TEATRO KLUBAS13 d. 19 val. “Brendžio trims!”14 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”15 d. 19 val. Vyrų vokalinės grupės “Quorum” koncertasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS12 d. 18 val. “Velnio nuotaka”

13 d. 17.30 ir 19.30 val. Oskaro Koršunovo teatras.“Dugne”14 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas”15 d. 18 val. Všį “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS15 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo”16 d. 12 val. “Verpalų pasakos”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI12 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno”14 d. 19 val. Pantomimos teatras “A”. “Jaunystė,branda, senatvė, mirtis”15 d. 13 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė Pukuotukas”15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Paleistuvis”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS16 d. 15 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS15 d. 11 val. Vilniaus mažasis teatras. “Brangusis atrakcionų parko dėdė”BENDRUOMENIŲ RŪMAI12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai”8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermenonuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-710.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00“Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdiesbalsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Mei-lės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30“Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi nety-čiukai” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deiman-tas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “SpecialiojiLos Andželo policija” N-7 21.00 Kriminalinė dra-ma “Nuopuolis” N-14 23.30 “Skaičiai” N-7 0.30“Pabėgimas” N-7 1.30 “Naujieji Robino Hudonuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batu-tos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Po-sūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 13.30 “Muzikospasaulio žvaigždės”. III tarptautinis J.S.Bacho mu-zikos festivalis. J.S.Bachas ir barokiniai šokiai. 2 d.(k.) 14.10 “Laiko portretai” (k.) 15.00 “Tapatybėslabirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Et-nokultūros ratas”. Smuikas Lietuvoje 18.40 “Pini-gų karta” 19.25 “Emigrantai” (k.) 20.00 Jono Me-ko filmų retrospektyva. “Tarp 1964-8”. “Šitojerojaus pusėje” 21.30 Europos taurės krepšinioturnyro rungtynės. “Prienai” - Kijevo “Budivelnik”(Ukraina). Tiesioginė transliacija 23.15 Drama“Popiežė Joana” N-14 1.40 Panorama (k.)

TV69.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00“Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00“Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Re-zidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išliki-mas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis”17.00 “Robinzonas Kruzas” 18.00 “Aferistas”19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vai-

kų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Nuotykių komedija“Trise plauste. Gamtos šauksmas” 23.20 Europospokerio turas 0.25 “6 kadrai” 0.55 “CSI kriminalis-tai” 1.50 “Išvaduotojas”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Rytoreporteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Na-mų daktaras” 10.55 Dok. f. “K-19. Nepagražintaversija” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padū-kėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Nega-liu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai”N-7 15.45 Dok. f. “SOS Beringo jūroje” N-7 16.00Žinios 16.10 Dok. f. “SOS Beringo jūroje” tęsinysN-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Čin-gischanas” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietu-va tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Re-porteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00“Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Animac. f. “Vėžliuko Semio nuotykiai” 9.00Melodrama “Gatvės šokiai” 11.00 Komedija “Po-niutė kaime” 13.00 Komedija “Tarnybinis romanas.Dabartiniai laikai” 15.00 Komedija “Vyrai, kuriespokso į ožkas” N-7 17.00 Drama “Popiežė Joana”N-7 19.25 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 21.00Drama “Nemirtingieji” N-7 23.00 Komedija “Gam-tos keistenybės” N-14 1.00 Melodrama “Paskutinisbučinys” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV”žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Užte-mimas: prisiminti pavojinga” N-7 10.45 “Kultū-ra+” (k.) 11.15 “Kritinė riba” N-7 12.15 “Vienišųseselių klubas” N-7 12.45 “Joe Zee mados pamo-kos” 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai”14.45 Drama “Pradingęs deimantas” N-7 16.45“Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Se-nas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pir-mūnai!” 18.45 “Pražūtingas auksas” N-7 19.45

“Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” ži-nios 20.15 “Advokatė Lovinski” 21.15 “Karamelė”22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano už-rašai” (k.) 22.45 “Likimo dovana” 23.45 “Misija:išteisinti!” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Ži-nios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kassvarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00“X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas”14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos” 17.40Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginiseteris 19.20 “Kaimo gydytojas” 21.05 “Tyrėjo Ni-kitino byla” 22.05 Kova dėl druskos 23.00 “Ope-ratyvininkai” 23.55 Žinios+ 0.10 “Miestelis” 0.40Vaid. f. “Ieškau žmogaus” 2.25 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.00 Rankinis. Europos moterų čempionatas15.30 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga16.30 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Fulham” -“Newcastle” 18.20 “Sunderland” - “Reading”20.10 Krepšinis. Eurolyga. “Emporio Armani” -“Žalgiris” 22.00 Krepšinis. Eurolyga. “Panathinai-kos” - “Fenerbahce Ulker” 23.50 Ledo ritulys. KHL.Minsko “Dinamo” - Rygos “Dinamo”

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiš-kas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos13.35 Vaikinai iš Niujorko 14.30 Automobiliųpardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta?21.00 Išgyvenimo pamokos 22.00 Privalau išgy-venti 23.00 Svetimkūniai 0.00 Antžmogiai 1.00Tiesa ir melas

Orai ir horoskopai 232012 12 12Lietuvos žinios

SAULĖteka 8:33leidžiasi 15:52dienos ilgumas 7:19

MĖNULISSeptintąją delčios dienąMėnulis teka7:11, leidžiasi15:14

ŠIANDIEN: debesuota, vietomis snyguriuos. Temperatūra dieną 4-5 laipsniai šalčio.RYTOJ: daug kur pasnigs, pustys. Naktį šaltukas spustels iki 12 laipsnių, dieną temperatūra 6-7 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

DelčiaXII 06

Senoliai sakydavo: Aš tiek tavęs bijau, kiek pernykščio sniego.

Jaunatis XII 13

PriešpilnisXII 20

PilnatisXII 28

347-oji metų diena. Gruodžio dvyliktoji, trečiadienis, trečioji 51-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metųlieka 19 dienų.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Dagmara, Gilmintė, Vaigedė; rytoj: Eiviltė, Kastautas, Kastytis, Liucija, Otilija.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+13

-4

-5 -8

-5 -9

-5

-5 -10

-5 -10

-10

-7

Lisabona

+14Malaga

+5Madridas

+16Alžyras

+14Tunisas

+13

Atėnai+15

Larnaka

+9Stambulas

+11Barselona

+5Bordo

+6Dublinas

0Paryžius

+4Londonas

+8 Nica

+7Roma

+6Dubrovnikas

-2Sofija

-2Bukareštas

Varna

-6Maskva

-2 Helsinkis

0Kijevas

-6Berlynas

-2

Kopenhaga-3

Stokholmas

-5

Oslas

+4Amsterdamas

-3Miunchenas

-5Praha

-5Vilnius

-5Talinas

-4Ryga

-4

Minskas

-2Sankt Peterburgas

Bratislava

-4Varšuva

-4Viena

-1Budapeštas

Buvusi “The Spice Girls” narė Geri Halliwell, patyrusi virtinę nesėkmingų draugysčių,svajoja apie romantiškus santykius, kuriuos vainikuotųpasakiška pabaiga - laimingasantuoka.

40 metų britų žvaigždė pareiškėneprarandanti vilties rasti tikrąjąmeilę ir ištekėti. “Manau, manęslaukia laiminga pabaiga it pasako-je, aš to laukiu”, - sakė dainininkė,nė karto netekėjusi ir auginantidukterį Bluebell, kurios susilaukėpo trumpalaikių santykių su britųscenaristu Sacha Gervasi. Anksčiauji buvo poruojama su popmuzikosžvaigžde Robbie Williamsu ir komi-ku Russelu Brandu. Nors pernainutrūko ir trejų metų draugystė sumylimuoju britų aristokratu HenryBeckwithu, G.Halliwell žvelgia įateitį optimistiškai. Tačiau daininin-kė teigia, kad galutinį atsakymą busgalima sužinoti tik tuomet, kai su-lauks devyniasdešimties.

Apie savo šešiametę dukrą Gerisako, kad mergaitė jau yra tokio am-žiaus, kai gali suprasti “The SpiceGirls” muziką. Ji ateis į “The SpiceGirls” naujo miuziklo “Viva Fore-ver!” premjerą ir, pasak daininin-kės, galės susidaryti vaizdą, ką vei-kia mama, kai būna su “The SpiceGirls”. G.Halliwell taip pat planuo-ja dukrai parodyti filmą apie grupę,jo Bluebell dar niekada nematė, nesmama nenorėjo vaikui akcentuoti“The Spice Girls” reikalų.•Newsru.com, WENN, “The Daily Mirror”, LŽ

DENISAS NIKITENKA

Gali atrodyti, kad gintaro Lietuvoje galima rasti tik šiltuojumetų laiku, tai tarsi neatsiejamasvasaros akcentas, tačiau ir žiemą Jūratės ašaros puošiasnieguotas pajūrio pakrantes.

Klaipėdiečių šeima džiaugėsi praė-jusį savaitgalį Smiltynėje per valandąpririnkusi visą stiklinę įvairiaspalviogintaro.

“Pajūris labai gražus žiemą, jis ki-toks, paslaptingesnis, tylus, tačiau ne-nuobodus. Vaikščiodami Smiltynėjeprie pietinio molo išvydome garsiai rė-kiančių kirų būrį, o kur triukšmauja ki-rai - ten ir maistas. Paukščiai rausėsi išjūros išmestose šiukšlėse, dumbliuose,kurių buvo labai daug - keliolikos met-rų 20 centimetrų storio ruožas. Tosešiukšlėse radome gausybę gintaro gaba-liukų”, - džiaugėsi klaipėdietė Elija.

Palangos gintaro muziejaus muzieji-ninkė Regina Makauskienė LŽ teigė,jog rasti gintaro gyslą žiemą nėra daž-nas reiškinys, tačiau ir ne sensacija. “Di-džiausią savo gyvenime gintaro gabalą- smiliaus dydžio - radau Palangoje tiesBirutės parku būtent žiemą. Atšalus jū-ros vanduo pasidaro klampesnis, tirš-tesnis, todėl jo paviršiuje lengviau išsi-laiko gintaro gabaliukai. Prilipę priejūros šiukšlių, dumblių jie išmetami įkrantą. Žiemą pajūryje tikrai yra kąveikti. Štai ir gintaro galima prisirinkti.Vasarą pilna žmonių, o po snieguotąpakrantę mažai kas vaikšto, tad ir rastiJūratės ašarų didesnė tikimybė”, - sakėR.Makauskienė ir pabrėžė, kad laikasgriauti stereotipą, jog gintaro randama

tik vasarą - lietuviško aukso sezonasprasideda rudenį su audromis.

Gintaro gaudymo jūroje ekskursi-jas pajūryje ne vienus metus vedantisgidas Igoris Osnačius sakė, kad tiki-mybė žiemą jūros šiukšlėse aptikti di-delių gintaro gabalų labai maža.“Stambų gintarą lengviau pagauti jū-roje su graibštais, tinklais. Tai, kad

gruodžio viduryje pajūris nusėtas gin-taro, nėra dažnas reiškinys, tiems klai-pėdiečiams labai pasisekė. Šiukšliųjuostose prie pat vandens, išplautųdumblių krūvose galima rasti smul-kių gintariukų. Nors jie ir maži, ta-čiau koks malonumas patiems rinktimūsų lietuviškąjį auksą. Aš tai vadinugintaro terapija”, - pasakojo gidas.

I.Osnačius sakė, kad šie metai bu-vo šykštūs audrų, todėl ir gintaro pa-jūryje pavyko rasti nedaug. “Klystatie, kurie mano, kad gintaro ieškotireikia vaikštant smėlėtu pajūriu. Ma-

žai tikėtina, kad jo rasite, o štai gau-dant vandenyje ar pasirausus jūrosšiukšlėse tikimybė parsinešti saulėjespindinčių akmenėlių labai didelė”,- teigė jis.•

Gali būti, kad mokesčiai turtuo-liams išvijo iš Prancūzijos kinožvaigždę Gerard’ą Depardieu.

Garsus prancūzų kino aktoriusG.Depardieu savo gyvenamąją vie-tą užregistravo Nešino kaime Belgi-jos provincijoje prie pat Prancūzi-jos sienos. Tai patvirtino vietosmeras Danielis Senesaelis, o Pran-cūzijos televizija parodė ir nuotrau-ką, kurioje G.Depardieu jau spėjonusifotografuoti su kaimo gyvento-jais. Pasak mero, aktoriui patinkavietos gamta, maistas ir žmonės. Jisdabar įsilies į maždaug 2800 ten gy-venančių prancūzų, tarp kurių yrair Mulliez šeimos, valdančios tokiusstambius prekybos tinklus kaip“Auchan”, nariai, būrį. Kol kas ne-aišku, ar nekilnojamojo turto šia-

me kaime įsigijęs aktorius prašysBelgijos pilietybės.

“Manau, jam patinka atmosferaBelgijoje, mūsų identitetas, kaimiš-ka aplinka”, - sakė prancūzų radijuiD.Senesaelis.

Sklandė gandų, kad ankstesnioPrancūzijos prezidento Nicolas Sar-kozy šalininkas G.Depardieu paliekasavo šalį dėl socialistų, kurie atėjo įvaldžią žadėdami apmokestinti stam-bųjį kapitalą. Aktoriui artimi šalti-niai paneigė, kad jis bėga iš Prancū-zijos norėdamas išvengti drakoniškųmokesčių. Tačiau tiesa yra ta, kadBelgijos piliečiai nemoka turto mo-kesčio, kuris Prancūzijoje įvestas as-menims, turintiems daugiau nei 1,3mln. eurų metinių pajamų; neapmo-kestintas ir belgų kapitalas, gautaspardavus akcijas.

Prezidento Francois Hollande’ovadovaujama Prancūzijos socialistų

vyriausybė supykdė daugelį turtin-giausių šalies gyventojų dėl 2013 me-tų biudžeto, nes numatė turtuoliamstaikyti 75 proc. mokestį. Belgijoje jisneviršija 50 procentų.

Šis persikraustymas vargu ar page-rins Obelikso vaidmeniu prancūzųfilmuose apie Obeliksą ir Asteriksąišgarsėjusio aktoriaus įvaizdį. Įvairūsincidentai pastaruoju metu itin suga-dino G.Depardieu reputaciją. Visaineseniai Paryžiuje jis pargriuvo va-žiuodamas motociklu, o policija nus-tatė, kad aktorius buvo smarkiai įkau-šęs. Vasarą vienas vairuotojas pateikėieškinį G.Depardieu dėl užpuolimoper susidūrimą gatvėje. Aktorius taippat visus pašiurpino, kai pradėjo šla-pintis lėktuvo salone keleiviams ma-tant, nes stiuardesė neleido jam pasi-naudoti tualetu.

G.Depardieu nuo seno garsėja po-mėgiu gerai pavalgyti ir išgerti.•

2012 12 12Lietuvos žinios24 Margumynai

SV-11032

Pajūryje - kalėdinis gintaras

Laukia laimingos pabaigos

G.Depardieu tikisi, kad Belgijoje jam seksis geriau. Nešine jau atsirado užrašas, rodantis, kur ieškoti aktoriaus.

Žiemą pajūryje netrūksta staigmenų: tokiose jūros šiukšlėse randama gausybė gintaro. / Deniso Nikitenkos nuotraukos

G.Depardieu kraustosi į Belgiją

G.Halliwell koncertavo per 2012metų Londono olimpinių žaidyniųuždarymą. / AFP/PA/Scanpix nuotraukos