24
ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA” 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420) Šiandien LŽ 3 p. Ministerijose besikuriantys nauji paskirti Vyriausybės nariai savo komandas formuoja iš buvusių kolegų ir partijų bendražygių 3 p. Naujoji valdžia ėmėsi pirmtakų sprendimų revi- zavimo, o buvę valdantieji teigia, kad šitaip siekiama revanšo 6 p. Žurnalas “Time” Metų žmogumi paskelbė neseniai antrai kadencijai per- rinktą JAV prezidentą B.Obamą - jau antrą kartą 8 p. Visus metus Klaipėdos uostą lydėjo baltarusiškų krovinių problema ir trikdė suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas 13 p. Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazi- ja lieka ištikima misijai, kurią prisiėmė prieš šešis dešimtmečius 17 p. Europoje kiokušin karatė čempionė M.Čiuplytė pripažinta geriausia Lietuvos neolimpinių sporto šakų sportininke Orai ŠIANDIEN Bus debesuota, snigs. Tempera- tūra dieną 7-10 laipsnių šalčio. Išsamiau 23 p. Kelios darbo dienos tarp švenčių - prastas sprendimas daugeliui gamybos įmonių, tačiau kai kurioms maisto pramonės įmonėms ir paslaugų bendrovėms - ne poilsis galvoje. Pramonininkai yra apskaičiavę, kad viena nedarbo diena Lietuvos ekonomikai atsieina apie 100 mln. li- tų. Bet šiemet dvi kalėdinės savaitės dienos - trečiadienis ir ketvirtadienis - taip pat paskutinė šių metų diena - pirmadienis, oficialiai yra darbo die- nos, tad nemažai įmonių ir įstaigų leis žmonėms pailsėti, o šias darbo die- nas ketina kompensuoti kitu laiku. Tiesa, “išjungti konvejerio” negalės nei pieno ar kitų maisto produktų ga- mybos, nei draudimo paslaugų bend- rovės. Bet kitų gamintojų ritmą stab- do įprastas atostogų metas Vakarų Europoje ir Rytų rinkose. Tad ir Lie- tuvoje vienų įmonių darbuotojai atos- togaus, kiti - tvarkys techniką, popie- rius, susumuos metų rezultatus. Išsamiau 9 p. ŠVENČIŲ RITMAS Tarpušventyje - ir darbas, ir atostogos UŽSIENIS Drama už namo sienų Kai kalbama apie Sendi Huko trage- diją, minimos 26 aukos: 20 mokyk- loje nušautų vaikų ir 6 darbuotojos. Tarsi pamirštama, kad pirmoji nuo 20 metų Adamo Lanzos kulkos na- muose krito jo motina Nancy Lan- za. Visą šį laiką policija ieško šiur- paus nusikaltimo motyvų, tačiau tyrėjai nerado jokių laiškų ar dieno- raščių, kurie galėtų juos paaiškinti. Kodėl taip pasielgė dvidešimtmetis, kodėl jo motina namuose laikė tiek daug ginklų? Pasirodo, Niutauno šaulio motina pastaruosius mėne- sius keliavo po pasaulį desperatiškai ieškodama naujų namų. JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ Tikriesiems krepšinio aistruoliams jau seniai rūpi, kaip Slovėnija rengiasi Europos vyrų krepšinio čempionatui - “EuroBasket 2013”. Jis vyks rugsėjo 4-22 dienomis. Kaip Balkanų regiono šalis pasitiks užsienio turistus: ką pasiūlys, kuo nustebins? Apie tai mūsų skaitytojams mielai papasakojo puikiai šio krašto pulsą jaučianti Lietuvos ambasadorė Slovėnijoje Izolda Bričkovskienė. Kai tarėmės dėl interviu, diplo- matė iškart sutiko pasikalbėti, tik paprašė susisiekti su ja po kelių dienų. Mat sužinojusi pokalbio te- mą I.Bričkovskienė nutarė anks- čiau, nei planavo, nuvykti į Jeseni- cę, susitikti su meru ir kuo daugiau sužinoti apie miestelį, kuriam teko didžiulė garbė ir nelengvas išban- dymas surengti “EuroBasket 2013” B grupės varžybas. Mums tai svar- bu pirmiausia dėl to, kad čia žais mūsų rinktinė. Išsamiau 14, 15 p. www.lzinios.lt Telšių vyskupas: “Kalėdos - ne žiemos šventė” Krepšinio vėliava kyla Balkanuose Šįmet jauniausiu pasaulyje vyskupu tapęs 39 metų Genadijus (brolis pranciškonas Linas) Vodopjanovas primena, kad Kalėdos pirmiausia yra Jėzaus gimtadienis, Jis ir Jo meilė yra pati didžiausia dovana mums, todėl tikroji Kalėdų dvasia neatsiejama nuo meilės vienų kitiems. Apie tai, kodėl Kalėdos nėra žiemos šventė, - LŽ pokalbis su Telšių vyskupu augziliaru, broliu Linu OFM. “Pajūrio naujienų” nuotrauka Išsamiau 2 p. Per burtų traukimo ceremoniją B grupė iš karto pavadinta Balkanų-Baltijos grupe. / Erlendo Bartulio nuotrauka Išsamiau 6 p. Lietuvos žinios Kaina 1,99 Lt

2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Telšių vyskupas: "Kalė dos - ne žiemos šventė"

Citation preview

Page 1: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA” 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Šiandien LŽ

3p. Ministerijose besikuriantysnauji paskirti Vyriausybės

nariai savo komandas formuojaiš buvusių kolegų ir partijųbendražygių

3p. Naujoji valdžia ėmėsipirmtakų sprendimų revi-

zavimo, o buvę valdantieji teigia,kad šitaip siekiama revanšo

6p. Žurnalas “Time”Metų žmogumi paskelbė

neseniai antrai kadencijai per-rinktą JAV prezidentą B.Obamą -jau antrą kartą

8p. Visus metus Klaipėdosuostą lydėjo baltarusiškų

krovinių problema ir trikdė suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas

13p. HiutenfeldoVasario 16-osios gimnazi-

ja lieka ištikima misijai, kuriąprisiėmė prieš šešis dešimtmečius

17p. Europoje kiokušin karatėčempionė M.Čiuplytė

pripažinta geriausia Lietuvosneolimpinių sporto šakų sportininke

OraiŠIANDIENBus debesuota, snigs. Tempera-tūra dieną 7-10 laipsnių šalčio.

Išsamiau•23 p.

Kelios darbo dienos tarp švenčių - prastas sprendimasdaugeliui gamybos įmonių, tačiau kai kurioms maisto pramonės įmonėms ir paslaugų bendrovėms - ne poilsis galvoje.

Pramonininkai yra apskaičiavę,kad viena nedarbo diena Lietuvosekonomikai atsieina apie 100 mln. li-tų. Bet šiemet dvi kalėdinės savaitėsdienos - trečiadienis ir ketvirtadienis -taip pat paskutinė šių metų diena -pirmadienis, oficialiai yra darbo die-

nos, tad nemažai įmonių ir įstaigų leisžmonėms pailsėti, o šias darbo die-nas ketina kompensuoti kitu laiku.Tiesa, “išjungti konvejerio” negalėsnei pieno ar kitų maisto produktų ga-mybos, nei draudimo paslaugų bend-rovės. Bet kitų gamintojų ritmą stab-

do įprastas atostogų metas VakarųEuropoje ir Rytų rinkose. Tad ir Lie-tuvoje vienų įmonių darbuotojai atos-togaus, kiti - tvarkys techniką, popie-rius, susumuos metų rezultatus.

Išsamiau•9 p.

ŠVENČIŲ RITMAS Tarpušventyje - ir darbas, ir atostogos

UŽSIENIS

Drama už namo sienų

Kai kalbama apie Sendi Huko trage-diją, minimos 26 aukos: 20 mokyk-loje nušautų vaikų ir 6 darbuotojos.Tarsi pamirštama, kad pirmoji nuo20 metų Adamo Lanzos kulkos na-muose krito jo motina Nancy Lan-za. Visą šį laiką policija ieško šiur-paus nusikaltimo motyvų, tačiautyrėjai nerado jokių laiškų ar dieno-raščių, kurie galėtų juos paaiškinti.Kodėl taip pasielgė dvidešimtmetis,kodėl jo motina namuose laikė tiekdaug ginklų? Pasirodo, Niutaunošaulio motina pastaruosius mėne-sius keliavo po pasaulį desperatiškaiieškodama naujų namų.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Tikriesiems krepšinio aistruoliams jau seniai rūpi, kaip Slovėnija rengiasi Europos vyrų krepšinio čempionatui - “EuroBasket 2013”. Jis vyks rugsėjo 4-22 dienomis.

Kaip Balkanų regiono šalis pasitiksužsienio turistus: ką pasiūlys, kuonustebins? Apie tai mūsų skaitytojamsmielai papasakojo puikiai šio kraštopulsą jaučianti Lietuvos ambasadorėSlovėnijoje Izolda Bričkovskienė.

Kai tarėmės dėl interviu, diplo-matė iškart sutiko pasikalbėti, tikpaprašė susisiekti su ja po keliųdienų. Mat sužinojusi pokalbio te-mą I.Bričkovskienė nutarė anks-čiau, nei planavo, nuvykti į Jeseni-cę, susitikti su meru ir kuo daugiausužinoti apie miestelį, kuriam tekodidžiulė garbė ir nelengvas išban-dymas surengti “EuroBasket 2013”B grupės varžybas. Mums tai svar-bu pirmiausia dėl to, kad čia žaismūsų rinktinė.

Išsamiau•14, 15 p.

www.lzinios.ltTelšių vyskupas: “Kalėdos - ne žiemos šventė”

Krepšiniovėliava kyla Balkanuose

Šįmet jauniausiu pasaulyje vyskupu tapęs 39 metų Genadijus (brolis pranciškonas Linas) Vodopjanovas primena, kad Kalėdospirmiausia yra Jėzaus gimtadienis, Jis ir Jo meilė yra pati didžiausia dovana mums, todėl tikroji Kalėdų dvasia neatsiejama nuomeilės vienų kitiems. Apie tai, kodėl Kalėdos nėra žiemos šventė, - LŽ pokalbis su Telšių vyskupu augziliaru, broliu Linu OFM.“Pajūrio naujienų” nuotrauka Išsamiau•2 p.

Per burtų traukimo ceremoniją B grupė iš karto pavadinta Balkanų-Baltijos grupe. / Erlendo Bartulio nuotrauka Išsamiau•6 p.

Lietuvos žiniosKaina

1,99 Lt

Page 2: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

DAIVA BARONIENĖ

Nuo šeimų atskirtiems smur-tautojams vietas viešbutyje,sveikatingumo centre ir bend-rabutyje parengusi Ukmergėsrajono merija apie tai policijosnesugebėjo informuoti visusmetus. Todėl parengtos vietosbuvo tuščios.

Pernai gruodžio 15-ąją Lietuvojeįsigaliojus Apsaugos nuo smurto arti-moje aplinkoje įstatymui, kuriuo rem-damasi policija smurtautoją gali at-skirti nuo aukos, susirūpinta, kurglausis iš namų išguiti dažnai kumš-čius į darbą paleidžiantys asmenys.Tuomet Ukmergės rajono savivaldy-bės rūpesčiu artimiesiems nusikaltu-siems žmonėms buvo rasta vietų Uk-mergės viešbutyje, sveikatingumocentre bei vieno bendrabučio pusrū-syje. Tačiau ir šiems metams baigian-tis nė viena lova, savivaldybės parū-pinta smurtautojams, nepasinaudota,mat apie parengtas vietas visus metusvaldininkai nesusiprato informuotipolicijos.

Laikė paslaptyjePretenduojančių į vietas viešbuty-

je, sveikatingumo centre ir bendra-butyje Ukmergėje tikrai netrūko. Nuoto laiko, kai įsigaliojo Apsaugos nuosmurto artimoje aplinkoje įstatymas,t. y. per metus, Ukmergės rajono po-licija užfiksavo 127 smurto artimojeaplinkoje atvejus: 109 smurtautojaiparašė pasižadėjimą, kad nebesiartinsprie aukos, 15 prieš artimąjį kėlusių-jų ranką įstatymo nustatyta tvarka bu-vo priversti išsikelti iš namų, kuriuo-se gyveno su auka. Dėl visų šių smurtoatvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyri-mai, tačiau ne visiems smurtautojamsskirtos bausmės. Net trečdaliui aukųsmurtautojų pagailo ir šios išprašė po-licijos, kad leistų su jais susitaikyti.

Ukmergės rajono policijos virši-ninkas Rolandas Kiškis LŽ teigė,kad policijai buvo nemažai vargo,kai kelis smurtautojus įstatymonustatyta tvarka atskyrus nuo na-mie gyventi likusių artimųjų šie pa-reiškė neturintys kur prisiglausti.“Tuomet mums teko vykdyti socia-linę funkciją, ieškoti jų giminių, pa-žįstamų, skambinti šiems ir prašy-ti, kad priglaustų smurtautojus”, -

sakė viršininkas R.Kiškis. Jis pabrėžė,kad tik dabar, praėjus lygiai metamsnuo Apsaugos nuo smurto artimojeaplinkoje įstatymo įsigaliojimo, pa-reigūnai nelauktai išgirdo, kad sa-vivaldybė turi parengusi pastogęsmurtautojams.

Kaltina pareigūnus Ukmergės rajono mero pavaduoto-

jas Regimantas Baravykas LŽ patvirti-no, kad merija nuo pat Apsaugos nuosmurto artimoje aplinkoje įstatymoįsigaliojimo pradžios labai aktyviaiėmė ieškoti, kur apgyvendinti smur-tautojus. Anot jo, nuo namiškių at-skirtiems smurtautojams rasta vietų irmiesto viešbutyje, ir sveikatingumocentre. Taip pat už 15 500 litų, skirtųiš savivaldybės biudžeto, Ukmergėsneįgaliųjų bendrabučio pusrūsyjeįrengti trys kambariai su šešiomis sta-cionariomis ir dviem pristatomomislovomis. Nuo namiškių atskirti smur-tautojai galėjo naudotis virtuve, du-šais, sanitariniu mazgu.

“Manau, kad policijai pačiai ne-labai rūpėjo smurtautojų apgyven-dinimas. Jei tikrai būtų rūpėjęs, pa-reigūnai būtų kreipęsi į mus ir

sužinoję apie smurtautojams gyven-ti parengtas vietas”, - sakė R.Bara-vykas. Ukmergės nestacionarių so-cialinių paslaugų centro direktorėSigita Bakanauskienė teigė, jog ne-turintys kur gyventi nuo šeimų at-skirti smurtautojai turėtų kreiptis įjos vadovaujamą centrą, kurio ini-ciatyva bus sukviesta Ukmergės ra-

jono savivaldybės socialinio būstoskirstymo komisija ir pastogės ne-turinčiajam bus įteiktas raktas nuolaikinojo būsto. Tačiau Ukmergėsrajono policijos viršininkui R.Kiš-kiui tokia problemos sprendimo ei-ga neatrodo racionali. “Ar komisi-ja bus kviečiama ir savaitgaliais?” -klausė policijos viršininkas. •

2012 12 20Lietuvos žinios2 Dienos temos

DENISAS NIKITENKA

Jauniausias ne tik Lietuvoje, betir pasaulyje vyskupas, 39 metųGenadijus (brolis pranciškonasLinas) Vodopjanovas pripažįsta,kad žmonės pamiršta tikrąją šv.Kalėdų reikšmę.

Šįmet Telšių vyskupu augziliarutapęs brolis Linas primena, kad Ka-lėdos pirmiausia yra Jėzaus gimta-dienis, Jis ir Jo meilė yra pati di-džiausia dovana mums, todėl tikrojiKalėdų dvasia neatsiejama nuomeilės vienų kitiems.

Apie tai, kodėl Kalėdos nėra žie-mos šventė, kas yra Kalėdų stebuklasir ko turėtume palinkėti vienišiems,artimųjų netekusiems žmonėms, -LŽ pokalbis su Telšių vyskupu bro-liu Linu OFM.

Vaikystė - Dievo užausy- Broli Linai, kuo bus Jums ypatin-

gos šios Kalėdos?- Savo tarnystėje pirmą kartą Kris-

taus gimimo šventę išgyvensiu kaipvyskupas. Dabar lankome dekana-tus, susitinkame su kunigais, Kūčiųdieną aplankysime kai kuriuos sene-lių namus, susitiksime su Palangosvarguoliais. Kokio ypatingo išskirti-numo liturgijoje man, kaip vyskupui,nebus. Kaip kunigo laukia šventųjųMišių laikymas. Šv. Mišias kartu suordinaru Kalėdų naktį turėčiau lai-kyti Klaipėdoje, Švč. Mergelės Mari-jos Taikos Karalienės bažnyčioje.

- Kokios buvo Jūsų vaikystės Ka-lėdos?

- Nida, kur gyvenau vaikystėje, il-gus metus neturėjo savo bažnyčios.Parapijos nebuvo iki 1989 metų: ne-vyko jokio religinio gyvenimo, sek-madienio mišių. Važiuodavome įKlaipėdą arba pas gimines į Jurbar-ką. Būtent keliones į šį miestą ir pa-menu, nes ten būdavo prakartėlė,Betliejus. Tuomet man darydavo įs-pūdį apsilankymas ten, Kūčių nak-ties personažų apžiūra: avių bandos,gyvuliai, žmonės, kurių žvilgsniaibūdavo nukreipti į tą didelį dirbtinįBetliejų su dekoracijomis.

Atgavus bažnyčią Nidoje imtosaukoti šventosios Mišios sekmadie-niais - tai buvo ypatingas įvykis vi-sam miesteliui.

Ne žiemos šventė - Daug žmonių Kalėdų laukimą su-

vokia kaip begalinį rūpestį dėl dova-nų, įvairių akcijų ir nuolaidų parduo-tuvėse vaikymąsi. Kaip išsaugotiKalėdų esmę, šventinę dvasią?

- Švęsdami šv. Kalėdas ir šv. Velykaspirmiausia turime kalbėti apie asmenį- Jėzų Kristų. Negalima sakyti, kad Ka-lėdos - žiemos sezono šventė. Svarbusuvokti, kad Kalėdos - tai pirmiausiaasmens, Jėzaus Kristaus šventė. Tai -Dievo žodžio įsikūnijimas. Dievo sū-nus tampa žmogumi konkrečiu laiku,konkrečią dieną ir konkrečioje Žemėsvietoje. Būtent tą dieną Jis atėjo į žmo-nijos istoriją, tad mes per Kalėdas šven-čiame Jį, Jo atėjimą, gimimo dieną. Taisvarbiausia Kalėdų ašis.

- Kalėdos tampa nebe religine, opasaulietine švente?

- Kiekvienas žmogus nori švęsti:jaustis saugus, smagus, gauti dovanų...Tačiau krikščioniui, tikinčiam į JėzųKristų, pats Kristus yra didžiausia ka-lėdinė dovana. Ją priimti nebūtina tikper Kalėdas, nes Kristaus priėmimasyra viso gyvenimo dovana. BaigiasiKalėdų laikas, bet šventė nesibaigia...Kalėdos krikščionio širdyje turi tęs-

tis, mat einama Velykų - aukščiausio-jo slėpinio, Kristaus prisikėlimo - link.Krikščioniui Kalėdos - ir vėl patirti tąDievo slėpinį. Jei neįsileisime Dievo,Kristaus, labai greitai tas šventimas iš-nyks, išgaruos, pasimirš...

Nepasiduokime pagundoms- Ką patartumėte tiems žmo-

nėms, kurie Kalėdas suvokia kaip

būtinybę gausiai dovanoti, pirkti,vartoti, pasižymėti neretai ir dirbti-niu rūpesčiu dėl artimųjų?

- Verslas Kalėdas labai suprimityvina.Aišku, verslininkai nori kuo daugiauuždirbti, o žmogus pasiduoda pirkimuinė neklausdamas savęs, ar jam reikiavieno ar kito daikto. Linkėčiau nežiūrė-ti į dovanų didumą ar brangumą. Do-

vana yra didelė tik tada, kai joje yra mei-lės. Dievas dovanoja mums save, taip irmes turime dovanoti save kitiems. Irnegalima užmiršti dovanoti meilės, ši-lumos. Ypač tam, kuris vargsta.

- Lietuva išgyvena emigracijos,šeimų skyrybų laikotarpį, deja, ne-gerėja ir nuo kito ar savo rankosmirusiųjų statistika. Kaip padrąsin-tumėte tuos, kurie per Kalėdas liks

vienui vieni arba šalia nebus bran-giausių žmonių?

- Gyvename iššūkių pasaulyje, kaireikia daryti nelengvus sprendimus.Vis dėlto susikoncentruoti vien į pro-blemas nevertėtų. Geriau surasti si-tuacijas, kur Dievas labiausiai lydėjo,kokiais gyvenimo momentais Jis bu-vo kartu. Rasime, kad ten, kur būda-vo juodžiausia, kai būdavo sunkiau-sia, arčiausiai jūsų būdavo Dievas.

Prisiminkime Evangelijos pagal Jo-ną žodžius: “Pasaulyje buvo tamsa.Ir į tą tamsą atėjo šviesa. Atėjo iš Dan-gaus šviesa. Ir jinai apšvietė žmoniją.”Tad labai svarbu priimti tą Dievošviesą į savo gyvenimus, į savo širdis.Tad noriu padrąsinti - atsiverkite, at-verkite savo tamsą Dievo atėjimui.

Stebuklai yra mumyse- Kiek, Jūsų nuomone, žmonės

dar tiki stebuklais? - Šiandien taip pat vyksta stebuk-

lai... Stebuklas įvyksta tuomet, kai ga-lime kažkuo pasidalyti, žodžiu pa-guosti. Stebuklas, kai susitaiko dužmonės, kai jie atleidžia vienas kitam.Didesnių stebuklų nė nereikia. Pakel-kime galvas, pažvelkime aukščiau.Trečios advento savaitės sekmadienioMišiose mes sakome: “Štai Viešpatsjau arti! Jis ateina! Jis - čia pat! Pakel-kite galvas!” Tai laikas, kai tas stebuk-las - čia pat. Juk kiekvienas Dievo duo-tas gyvenimas yra stebuklas.

- Ką galėtumėte palinkėti Kalėdųir Naujųjų metų proga mūsų tautai,išsibarsčiusiai po pasaulį?

- Evangelijoje pagal Luką yra pa-sakyta: “Išgirdę angelų žinią apieMesijo gimimą, piemenys vienas ki-tą ragino: bėkite į Betliejų.” Šie pie-menų lūpomis šventą naktį ištarti žo-džiai šiandien mums tarsi iš naujoatveria duris į Kalėdų šventimą. Jiegeriausiai apibūdina, ką reiškia švęs-ti Kalėdas. Tai - kvietimas išsiruoštiį nuolatinę, visą gyvenimą trunkan-čią kelionę, aktyviai įsitraukiant įbendruomenės, Bažnyčios gyveni-mą. To ir norėčiau palinkėti. Kadkrikščioniškas gyvenimas būtų ke-lionė. Kitais, 2013-aisiais Viešpatiesmetais linkiu, kad jie būtų pilni tikė-jimo, meilės ir vilties. •

Telšių vyskupas: “Kalėdos - ne žiemos šventė”

Smurtautojai viešbučiu nepasinaudojo

Dievo sūnus tampa žmogumi konkrečiu laiku,konkrečią dieną ir konkrečioje Žemės vietoje.

Tai - Dievo žodžio įsikūnijimas.

Telšių vyskupas, brolis Linas primena, kad būtent gruodžio 24-ąją Kristus atėjo į žmonijos istoriją, tad švenčiame jo atėjimą, o ne žiemos šventę. / “Pajūrio naujienų” nuotrauka

Ukmergės rajono merija nuo aukų atskirtiems smurtautojams parengėlaikinus būstus. / LŽ archyvo nuotrauka

Page 3: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Dienos temos 32012 12 20Lietuvos žinios

TOMAS BAŠAROVAS

Ministerijose besikuriantysnaujai paskirti Vyriausybės nariai jau formuoja savo ko-mandas pasitelkdami buvusiuskolegas ir ilgamečius partijųbendražygius.

Ne visi ministrai kol kas noriai kal-ba apie savo politinio (asmeninio) pa-sitikėjimo tarnautojų komandas. Vie-nur jos dar nebaigtos formuoti, osiūlomi asmenys viešai neatskleidžia-mi, mat viceministrų praeitį vis darakylai narsto specialiosios tarnybos.Vis dėlto kai kuriose ministerijose šiepagalbininkai darbą jau pradėjo.

Turės daugiau viceministrųPreliminarią savo pagalbininkų ko-

mandą jau turi suformavęs aplinkosministras “tvarkietis” Valentinas Ma-zuronis. Skirtingai nei jo pirmtakas,V.Mazuronis vietoj dviejų pasirinkotris viceministrus ir tik vieną patarė-ją. “Išlaikysime tokį pat politinio pa-sitikėjimo tarnautojų etatų skaičių”, -LŽ teigė ministras.

Į viceministrų postus V.Mazuronispasirinko savo partijos kolegas - bu-vusį Seimo narį Almantą Petkų irŠiaulių vicemerę Daivą Matonienę,trečiasis viceministro postas atitekssocialdemokratui, buvusiam Gedimi-no Kirkilo padėjėjui Seime Linui Jo-

nauskui. Savo patarėja V.Mazuronisįdarbino buvusią padėjėją Seime - Eg-lę Lukošienę. “Tai bus stipri jaunų,ambicingų ir kompetentingų žmoniųkomanda”, - tikino V.Mazuronis.

Pasiliko senbuvius Sveikatos apsaugos ministras so-

cialdemokratas Vytenis Povilas And-riukaitis, kaip ir ankstesnis ministras,

savo komandoje išlaikys tris vicemi-nistrų postus ir keturis ministro pata-rėjų etatus. Kaip vieną galimų kandi-datų į viceministrus jis mini buvusįXIV Vyriausybės sveikatos ministrąGediminą Černiauską, o dėl kitųdviejų viceministrų esą dar nėra ap-sispręsta. Savo atstovą į viceministrusdeleguos ir Darbo partija.

V.P.Andriukaitis savo patarėjomis

pasirinko buvusias viceministres -Norą Ribokienę ir Janiną Kumpienę.“Pasilikau dalį buvusios komandos,nes daug darbų reikia tęsti”, - LŽ aiš-kino V.P.Andriukaitis. Patarėja jis taippat įdarbino ir savo padėjėją Seime -Ingą Preikšienę. Ketvirtas patarėjaskol kas dar neparinktas.

Trijų patarėjų komandą jau subūrėir vidaus reikalų ministras “tvarkie-tis” Dailis Alfonsas Barakauskas. Jampatarinės daugiau kaip tris dešimtme-čius vidaus reikalų sistemoje dirbantipartijos kolegė Liucija Borusevičienė.Ministro patarėjais jau įdarbinti IngaRumševičienė ir Ervinas Raistenskis.

Komandos formuoti neskubaŪkio ministrė socialdemokratė Bi-

rutė Vėsaitė kandidatų į viceministrusneatskleidžia, kol specialiosios tarny-bos narsto jų biografijas. Savo ko-mandoje kol kas ministrė įdarbinotik patarėją - buvusią parlamentaręViliją Vertelienę. Kitų patarėjų B.Vė-saitė tikino ieškosianti, kai bus pa-skirti viceministrai.

Susisiekimo ministras socialde-mokratas Rimantas Sinkevičius į savokomandą jau pasirinko du vicemi-nistrus - buvusį Kauno oro uosto ge-neralinį direktorių Arijandą Šliupą irkoalicijos partnerių, Lietuvos lenkųrinkimų akcijos deleguotą atstovą -buvusį Vilniaus rajono savivaldybėsadministracijos direktoriaus pavaduo-toją Vladislavą Kondratovičių. Trečio-

jo viceministro kandidatūra, ministroteigimu, kol kas nepasirinkta.

Krašto apsaugai vadovaujantis so-cialdemokratas Juozas Olekas tikino,kad “vidinių struktūrų kurti nesku-ba”, todėl jo komanda dar nesufor-muota. Tačiau ministras atskleidė,kad vieną iš viceministrų postų užimsjo partijos bičiulis Antanas Valys, pa-staruoju metu ėjęs Socialdemokratųpartijos atsakingojo sekretoriaus pa-reigas. Komandos dar neturi surikia-vęs ir teisingumo ministras socialde-mokratas Juozas Bernatonis. Kol kasjis įdarbinęs tik vieną patarėją - EglęBagdžiūnaitę.

Personalijų neišduodaKitose ministerijose komandos dar

tik formuojamos. Užsienio reikalų mi-nisterijos atstovai patikino, kad mi-nistro kabinetą tikimasi suburti iki Ka-lėdų. Nei patarėjų, nei viceministrų darkol kas neturi ir žemės ūkio ministras“darbietis” Vigilijus Jukna. “Šiuo metuaktualiausias biudžeto svarstymas”, -LŽ teigė Žemės ūkio ministerijos Vie-šųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Reke-vičius, paklaustas apie planuojamą mi-nistro komandos sudėtį.

“Tikiuosi, kad savaitės pabaigoje da-lį komandos jau turėsiu”, - LŽ tikinosocialinės apsaugos ir darbo ministrė“darbietė” Algimanta Pabedinskienė.Tačiau nei viceministrų, nei patarėjų,kol jų kandidatūros nebus oficialiaipatvirtintos, ji įvardyti nepanoro.•

RAIMONDA RAMELIENĖ

Naujoji valdžia ėmėsi pirmtakųsprendimų revizavimo. Buvęvaldantieji teigia, kad šitaip siekiama revanšo.

Buvęs krašto apsaugos vicemi-nistras konservatorius MykolasJuozapavičius į Niujorką patarinė-ti gynybos klausimais nebevažiuos. Vy-riausybė vakar pritarė krašto apsau-gos ministro socialdemokrato JuozoOleko teikimui panaikinti prieš pu-santro mėnesio įsteigtą gynybos pata-rėjo pareigybę nuolatinėje Lietuvosmisijoje Jungtinėse Tautose (JT). Kiekdaugiau nei metus Krašto apsaugosministerijoje (KAM) viceministru dir-busį 33 metų M.Juozapavičių pasku-tinėmis besibaigiančios kadencijosdienomis į šias naujas įsteigtas parei-gas skyrė tuometinė krašto apsaugosministrė Rasa Juknevičienė. Tokio pa-reigūno išlaikymas valstybės biudžetui

per metus būtų atsiėjęs beveik pusęmilijono litų.

Taupys lėšas“Krašto apsaugai trūksta lėšų, todėl

naujų pareigybių kol kas apsisprendė-me nesteigti. Gynybos patarėjas Jung-tinėse Tautose mums nėra prioriteti-nė pozicija, todėl jos atsisakysime”, -LŽ sakė J.Olekas. Pasak ministro,M.Juozapavičiaus kadencija Niujor-ke būtų prasidėjusi sausio pabaigoje,kol kas jis dirba KAM patarėju. Ar bu-vusiam viceministrui bus pasiūlytasdarbas krašto apsaugos sistemoje,J.Olekas sakė dar negalįs pasakyti. “Pa-žiūrėsime, kol kas prie vidaus struktū-rų keitimo dar nepriėjome”, - teigė jis.Su M.Juozapavičiumi ministras tiki-no pasikalbėjęs “labai žmoniškai”, pa-aiškinęs situaciją.

“Man atrodo, kad kerštas ir pyktisyra blogi patarėjai”, - vakarykštį Vy-riausybės sprendimą lakoniškai pa-komentavo R.Juknevičienė. LŽ eks-ministrė yra sakiusi, kad diskusijos

dėl naujo gynybos patarėjo etato stei-gimo vyko daugiau nei metus. Už jobūtinumą, argumentuodama Lietu-vos pirmininkavimu Europos Sąjun-gai (ES), ypač agitavo Užsienio reika-lų ministerija (URM). “Atėjo laikas, irbendromis jėgomis parengėme nuta-rimą, kurį Vyriausybė priėmė. Tai il-gų diskusijų finalas. Gaila, kad jis su-tapo su rinkimų laikotarpiu”, - tuometapgailestavo R.Juknevičienė.

Eksministras apgailestavoDėl sprendimo atsisakyti gynybos

patarėjo etato JT buvęs užsienio rei-kalų ministras konservatorius Aud-ronius Ažubalis teigė galįs tik apgailes-tauti. Pasak jo, ES tik šešios valstybės,tarp jų ir Lietuva, neturėjo tokios pa-reigybės. “Ji svarbi todėl, kad didžiau-sias pasaulio taikdariškų operacijųinstitutas yra JT. Sutikite, bus šiek tiekkeistoka, kad Lietuva, kaip ES pirmi-ninkaujanti valstybė, neturės ten savobalso ir įdirbio”, - LŽ sakė A.Ažuba-lis. Eksministras stebėjosi, kad Lietu-

vos kandidatavimą į JT Saugumo Ta-rybą kaip prioritetą savo programojeįsirašiusi naujoji valdžia elgiasi visiš-kai priešingai. “Jei kaip nereikalingasatšaukiamas gynybos patarėjas, kokiovelnio kandidatuoti į Saugumo Tary-bą”, - stebėjosi A.Ažubalis. Jo teigi-mu, tarptautinėse institucijose tokiežingsniai įdėmiai sekami, analizuoja-mi ir daromos išvados.

“Manau, kad sprendimas priimtasvadovaujantis daugiau emocijomis.Matyti šioks toks revanšizmas”, - pa-žymėjo A.Ažubalis.

Naujasis užsienio reikalų ministrasLinas Linkevičius vakar sakė ma-nąs, kad ateityje, pagerėjus valsty-bės finansinei situacijai, prie klausi-mo dėl tokios pareigybės steigimoreikėtų grįžti.•

ATMETĖ N.VENCKIENĖSSKUNDĄLietuvos apeliacinis teismas va-kar atmetė Seimo narės buvusiosteisėjos Neringos Venckienėsskundą, kuriuo ji siekė prisiteisti2 mln. litų iš valstybės už esą pa-tirtą žalą paviešinus su ja susiju-sią informaciją. Apeliacinės ins-tancijos teismas nusprendėpalikti N.Venckienei nepalankųVilniaus apygardos teismosprendimą. N.Venckienė teismuiskundėsi dėl jos pačios rašytųnepagarbiai ir įžeidžiamai įvar-dytų laikmenų pavadinimų pa-viešinimo.

ĮŽVELGIA INTERESŲKONFLIKTĄSeimo Etikos ir procedūrų komi-sija nagrinės klausimą, ar Seimopirmininkas “darbietis” VydasGedvilas nesupainiojo interesųpirmininkaudamas posėdžiuisvarstant klausimą dėl trijų Dar-bo partijos (DP) atstovų teisinėsneliečiamybės. Už tai, kad SeimoEtikos ir procedūrų komisija im-tųsi šio klausimo, balsavo septyniSeimo nariai, prieš buvo penki.Išvadų rengėjais paskirti “darbie-tis” Mečislovas Zasčiurinskas irkonservatorius Stasys Šedbaras.Etikos sargų išaiškinti, ar vado-

vaudamas posėdžiui svarstantklausimą dėl DP lyderio ViktoroUspaskicho, jo pavaduotojo Vy-tauto Gapšio bei Vitalijos Vonžu-taitės, V.Gedvilas neįsipainiojo įinteresų konfliktą, paprašė opozi-cinės Liberalų sąjūdžio frakcijosatstovai.

TURĖS MOKĖTI BAUDĄ

Vilniaus apygardos teismas vakaratmetė už Generalinės prokura-tūros prokuroro Justo Lauciausįžeidimą ir grasinimus jam nu-teistos Eglės Kusaitės apeliacinįskundą. Teismas paliko galioti

paskirtą 7,8 tūkst. litų baudą.Mergina baudą turės sumokėtiper dvejus metus. Po Vilniausapygardos teismo nutartiesnuosprendis įsiteisėjo, tačiauE.Kusaitės artimieji teismo salėjepareiškė, kad ji nuteista už pačiosneišsiųstą žinutę, piktinosi teis-mu ir reikalavo salėje įteikti nu-tartį, nes ji bus skundžiamaAukščiausiajam Teismui. Nuteis-tosios palaikytojai tikino, kad busskundžiamasi ir Europos Žmo-gaus Teisių Teismui Strasbūre.Klaipėdietę E.Kusaitę už grasini-mus prokurorui vasario 20 dienąnuteisė Vilniaus miesto 1-asisapylinkės teismas.

SESIJA BUS PRATĘSTA

Seimo rudens sesiją siūloma pratęstiiki sausio 17 dienos. Pratęsus sesijąLaisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją,būtų rengiamas minėjimas, o sausio15 ir 17 dienomis vyktų eiliniai ple-nariniai posėdžiai. Sesija gali būtipratęsiama, nes Seimas nespėsapsvarstyti visų naujosios Vyriausy-bės teikiamų skubių projektų, taippat reikia priimti nutarimus dėl Lie-tuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjųpaskyrimo. Konstitucija numato, kadeilinė rudens sesija prasideda rugsėjo10 ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

BNS, LŽ

Trumpai

Ministrai į pagalbą ima savus

Bilietą į Niujorką teks grąžinti

Vakar J.Olekas teigė dar negalintis pasakyti, ar buvusiam viceministruibus pasiūlytas darbas krašto apsaugos sistemoje. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Savo komandą jau subūręs aplinkos ministras V.Mazuronis pabrėžia, kadtai - stiprūs ir ambicingi žmonės. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Page 4: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

2012 12 20Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Nauja Vyriausybė nuo pat pir-mųjų žingsnių sulaukė daug kriti-kos. Natūralu, kad garsiausiai ir ašt-riausias pastabas reiškia ką tikiškeptos opozicijos stipriausia par-tija Tėvynės sąjunga-Lietuvoskrikščionys demokratai (TS-LKD).Tačiau arogantiška poza, kai kriti-kuojami ne konkretūs Vyriausybėsveiksmai, o jos deklaruojami tiks-lai ar net tam tikros asmenybės, ga-li atsisukti prieš pačią opoziciją.

Kuo pasižymi veiksmingos politi-nės institucijos, taigi, ir veiksmingaVyriausybė? Politikos mokslų klasi-kas Robertas Davidas Putnamas yranurodęs savybes, dėl kurių pagrįstu-mo ginčytis būtų sunku: gebėjimasatliepti piliečių interesus ir efektyvusribotų lėšų panaudojimas, siekianttuos interesus tenkinti. Taigi, objek-tyviai žvelgiant, kritikuoti Vyriausy-bę derėtų arba dėl nejautrumo šaliesgyventojams, arba dėl negebėjimotinkamai naudotis valstybės ištekliais.

Apie šios Vyriausybės darbus arjų efektyvumą diskutuoti sunku,nes jie dar nepradėti įgyvendinti.Be to, galima kelti klausimą, ar jiapskritai galės dirbti būdama tokiospartinės sudėties: partnerių elgesysbalsuojant Seime rodo, kad koali-cija yra ganėtinai trapi. Šiuo metuįmanoma kalbėti tik apie tai, kokius

tikslus kelia ši Vyriausybė: kiek jierealūs (ar įmanoma juos įgyvendin-ti laikantis atsakingos išlaidų poli-tikos) ir atliepia piliečių interesus.

Tokių nuostatų, kurios mažai kąbendra turi su atsakinga ir efektyviapolitika, koaliciją sudarančių par-tijų rinkimų programose buvo gau-su. Vieni iliustratyviausių pavyz-džių - “Tvarkos ir teisingumo”siūlytas valstybės įsipareigojimassukurti darbo vietą kiekvienam (taiiš tikrųjų reikštų komunizmo atkū-rimą) ir Darbo partijos siūlymaskelti minimalų atlyginimą iki 1509litų. Tačiau politologai ir ekonomis-tai atkreipia dėmesį, kad dabartinisVyriausybės programos dokumen-tas yra gerokai patobulintas. Norsjis ir abstraktus, populistinių teziųjame nėra daug, o keliamų tikslųakcentai sudėti neblogai.

Ką reiškia toks ekspertų vertinimas(mažiausiai - nevienareikšmiškas) ga-nėtinai aštriai valdančiąją koalicijąkritikuojančiai TS-LKD, kuriai netužkliūva darbo grupių formavimoprincipas? Nesigilindami į Vyriausy-bės programos punktų įgyvendinimosubtilybes (tuo labiau ekonominesteorijas ir išsamius finansinius duo-menis), rinkėjai mato paprastą vaiz-dą: TS-LKD prieštarauja tikslams,kuriuos nori įgyvendinti Algirdo But-kevičiaus kabinetas. O šie tikslai dau-gumai rinkėjų yra itin opūs - nedar-

bo lygio mažinimas, atlyginimų di-dinimas, gyvenamųjų namų renova-cija, emigracijos pažabojimas.

TS-LKD savo arogantiška kritikalipa ant to paties grėblio, prie kuriovisus ketverius metus rymojo XVVyriausybė. Ji buvo biudžeto lėšųvaldymo požiūriu efektyvi (kiek lei-džia krizės kontekstas), tačiau so-cialiai nejautri ir net nebandantistengtis pasirodyti jautresnė. Taigi,bent jau deklaruojanti galinti atliep-ti daugumos piliečių interesus. Lie-tuvos dešinieji pabrėžia, kad krizėbuvo suvaldyta, Lietuva išvengėGraikijos likimo, ekonominis kon-kurencingumas pagerėjo, eksportas

atsigavo. Tačiau tai svarbu tik daliaielektorato, nesudarančiai daugu-mos: tiems žmonėms, kurie iš vals-tybės nesitiki labai didelės pagalbos,tik svarbiausių funkcijų atlikimo irnesikišimo į privačią iniciatyvą.

Tačiau didžioji dalis rinkėjų to-kių laimėjimų nemato. Jiems svar-biausia turėti bent kokį nors darbąir tai, kiek lieka pinigų maistui, su-mokėjus mokesčius. Energetinės

nepriklausomybės siekis ar biudže-to balansas šiems rinkėjams yra sujų materialine gerove mažai kąbendra turinčios abstrakcijos (o da-liai skamba kaip įžeidimas, palygin-ti su vargana būtimi). Toks elekto-ratas iš valstybės tikisi gerokaidaugiau, nei jiems bet kada norėjožadėti konservatoriai, o šią funkci-ją mielu noru perima kitos, kairio-siomis apsimetančios politinės jė-gos (Darbo partija - ryškiausiasdabarties pavyzdys). Tai - Lietuva,kurią TS-LKD, sprendžiant iš šiospartijos pozicijos rinkimų rezulta-tų ir naujosios Vyriausybės siekiųatžvilgiu, tiesiog užmiršo.

Geografinis tokios Lietuvos pa-vyzdys - Naujosios Akmenės rajo-nas, kuriame, Darbo biržos duome-nimis, registruoto nedarbo lygis 2011metais vis dar siekė 15,1 proc. (52-asrajonas pagal šį rodiklį Lietuvoje).Joniškio (kur situacija kiek geresnė:13 proc. nedarbas, 38-a pozicija Lie-tuvoje) ir Naujosios Akmenės rajo-nus apimančioje rinkimų apygardo-je net ir 2008 metais konservatoriai

sugebėjo sukrapštyti tik 11,91 proc.balsų (2012 metais - 7,51 proc.).

Žinoma, tokia Lietuva egzistuojane tik geografiniu (didmiesčiai irprovincija), bet ir individo lygmeniu.Pavyzdžiui, 2008 metais po rinkimųatliktos apklausos (užsakovas - VUTSPMI, atlikėjas - “Vilmorus”) res-pondentas X yra iš Vilniaus, tačiau jošeimoje vienam žmogui per mėnesįtenka vos 250 litų. Šis respondentaspritaria progresiniams mokesčiams,apie TS-LKD nuomonės neturi(klausiant, kiek partija patinka), obalsavo už Naująją sąjungą. Tai bal-sas, kuris galėjo atitekti TS-LKD.

Knygoje “Posovietinės Lietuvospolitinė anatomija” politikos moks-lų daktarė Ainė Ramonaitė teigė,kad lietuviškąją dešinę (tuos, kurielinkę balsuoti už liberalus ir kon-servatorius) sudaro apie 30 proc.rinkėjų. Nesunku susivokti, kad šie30 proc. rinkimų nelaimi: net ir poaštuonerių metų opozicijoje, 2008metais formuojant Vyriausybę kon-servatoriams prireikė ne tik libera-lų, bet ir Tautos prisikėlimo partijosmandatų. Jeigu šią padėtį konser-vatoriai nori taisyti ir sugrįžti į val-džią po ketverių metų, pats laikasprigesinti aroganciją ir pradėti bentjau deklaracijų lygmeniu dirbti taiLietuvai, kurios norus atspindi kai-riųjų partijų ir naujosios Vyriausy-bės programos.•

Dešinieji renkasi kelią į pralaimėjimą

Arogantiška poza, kai kritikuojami ne konkretūsVyriausybės veiksmai, o jos deklaruojami

tikslai ar net tam tikros asmenybės, gali atsisukti prieš pačią opoziciją.

Kitų balsaiKOKS MAISTASMAISTINGESNIS?

Paprastai manoma, kad per kulina-rinius šou siūlomi receptai yra daugnaudingesni negu paruoštas mais-tas, kurį galima įsigyti bet kuriameprekybos centre. Ar tai tiesa, domė-josi “The Daily Mail”: “Specialistų,įskaitant Niukaslo universitetomokslininkus, nuomone, tokievirtuvės šefai kaip, pavyzdžiui, Ja-mie Oliveris turėtų perspėti žmo-nes dėl didelio savo patiekalų ka-loringumo. Ekspertai išanalizavokelių populiariausių kulinariniųšou vedėjų - Hugh Fearnley, Ni-gellos Lawson, J.Oliverio ir Lor-raine Pascale - knygas. Specialistaiatrinko 100 receptų, o paskui su-

lygino jų kalorijų skaičių su pa-ruoštų pietų patiekalų, parduoda-mų dideliuose prekybos centruo-se, kalorijų skaičiumi. Paaiškėjo,kad virtuvės šefų valgiai ne tokienaudingi, nes juose yra daugiausočiųjų riebalų, baltymų ir mažiauląstelienos. Garsių virėjų patieka-lai turi vidutiniškai 2530 kalorijų,o porcija paruoštų pietų - 2067.Tiesa, abiem atvejais maistas ne-atitiko Pasaulio sveikatos organi-zacijos rekomendacijų. Profeso-rius Martinas Whitaskomentuoja: “Gali būti, kad ro-dant šou reikėtų pateikti papildo-mos informacijos apie siūlomųpatiekalų maistingumą, pavyz-džiui, pranešti apie tai ekranokampe. Tai tinka ir kalbant apiereceptų knygas.” Tačiau kulinari-nių laidų vedėjai tikina, esą jų val-giai ne tokie pavojingi, kad reikėtųkokių nors perspėjimų.”

GALIME GYVENTI 150 METŲNaujienų portalas Finmarket.ruanalizuoja, kokių tyrimų turėtų im-tis medicinos ir biologijos mokslųspecialistai, kad pailgintų žmonijosamžių: “Prinstono universitetobioetikos profesorius Peteris Sin-geris mano, jog mokslininkams

reikėtų susitelkti ne į mirtinų ligųnaikinimą, o stengtis kiek galimalabiau pailginti jaunatvišką žmo-gaus būseną, atitolinti senatviniusorganizmo procesus. Išsprendusšį klausimą žmogus galėtų gyventiapie 150 metų. Besivystančiose ša-lyse daug gyvybių pražudo malia-rija, tačiau išsivysčiusiose valsty-bėse tai neaktualu. Todėl ir tyrimųfondai koncentruojasi į visai kitasproblemas. Žymus britų geronto-logas Aubrey de Grey, SENS fon-do pirmininkas, tvirtina, kad nėraprasmės kovoti su ligomis, kurioslydi senstantį organizmą, jei ne-kovojama apskritai su senėjimoprocesu. Fondas SENS kaip tik iružsiima senatvės atitolinimo gali-mybių tyrimais. Jo pavadinimasšifruojamas maždaug taip - neiš-vengiamos senatvės atitolinimoinžinerinių galimybių strategija.Pasak A.de Grey, nėra prasmėsstengtis įveikti mirtiną ligą, jeiguvėliau vėl iškyla grėsmė pasigautikitą tokią ligą. Mokslininkai tei-gia, jog reikia kovoti ne su vėžiu, osu senatve. Išsivysčiusiose šalyse90 proc. mirčių lemia pati senatvė.Todėl norint pailginti žmogausgyvenimo trukmę reikia “gydyti”vadinamąjį organizmo susidėvėji-mą. A.de Grey įsitikinęs - net irmaži laimėjimai šioje srityje galipastebimai pagerinti gyvenimo

kokybę. Mokslininko teorijojeįdomiausia yra ne amžino gyveni-mo idėja, o galimybė pailginti jau-nystę ir fizinę sveikatą, kontro-liuoti senatvės procesus. Kitavertus, susiduriame su etinėmisproblemomis. Tyrėjai kelia klausi-mus, ar galime būti tokie egoistaiir siekti tokio ilgaamžiškumo, arnebus taip, kad vieniems bus ge-rai, o kitiems - nelabai? Dabar iš-sivysčiusiuose kraštuose žmonėsgyvena vidutiniškai 30 metų ilgiaunei skurdžiose šalyse. Jei bus ras-tas būdas sulėtinti senatvę, pasau-lis pasikeis dar labiau. Kova su jatik paryškins nelygybės ribas. Beto, gali smarkiai padaugėti žemėsgyventojų, o tai reiškia, kad dau-

gumoje šalių gyvenimo sąlygos tu-rės pablogėti. Mokslininkai svars-to, ar sugebėsime įveikti šiuosbarjerus. Pasak jų, tai priklausysnuo mūsų tikėjimo techniniu irekonominiu progresu. A.de Greyįsitikinęs, kad rado problemųsprendimo būdą. “Iš pradžių se-natvės atitolinimas bus brangus,tačiau vėliau, kaip ir įvairių kitųinovacijų atveju, atpigs, - tvirtinogerontologas. - Be to, jei ir toliaubus plėtojama ekonomika, tech-nologijos, žmonės taps turtinges-ni, vadinasi, vis daugiau gyventojųsluoksnių senatvės atitolinimasbus įkandamas finansiškai.”

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)

M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. [email protected]

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Lietuviai svetur” remiaSpaudos, radijo ir tele-vizijos rėmimo fondas.Šiandien - 1,13,14,15 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Page 5: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Lietuva ir Europa 52012 12 20Lietuvos žinios

Prieš šešiasdešimt metų EuroposSąjungos (ES) idėja gimė žmo-nėms, išgyvenusiems Antrąjįpasaulinį karą Vakarų fronte.Šiuo metu Europos politikojevis labiau girdimas ir Rytų Europos valstybių balsas. Josnori svariau prisidėti prieBendrijos politikos formavimo.

Garsiausiai savo tikslus ir siekiusįvardija Lenkija, kuri praėjus penkias-dešimčiai metų po kruvino karo paga-liau išsivadavo iš komunizmo gniauž-tų. Ji kartu su kitomis už geležinėsuždangos buvusiomis Rytų Europosvalstybėmis pateikė paraišką įstoti į Eu-ropos Sąjungą. Didžioji Britanija taisutiko entuziastingai. Konservatoriųministrai pirmininkai Margaret That-cher ir Johnas Majoras vylėsi, kad nau-jai prisidėjusios valstybės padės susilp-ninti augančias Briuselio galias ir neleisES institucijoms atimti dalies valstybiųsuvereniteto. Tai yra Rytų Europosvalstybės taps britų sąjungininkėmis.

“M.Thatcher tikėjo, kad žmonės,išsivadavę iš Sovietinės imperijos irVaršuvos pakto sutarties organizaci-jos, nenorės stiprios centrinės insti-tucijos, nesvarbu, kad ji bus Briuse-lyje, o ne Maskvoje, - sakė buvęsDidžiosios Britanijos ambasadoriusES lordas Johnas Kerras. - M.That-cher tikėjo, kad naujosios valstybėstransformuos ES į konfederaciją irneleis susikurti federacijai. Britųpremjerė manė, kad ES taps laisvų,nepriklausomybe besididžiuojančiųvalstybių Europa, tačiau ji klydo.

Briuselio galios išaugo, o naujos vals-tybės svariai prie to prisidėjo.”

Tačiau nors daugeliui britų ES at-rodo nedemokratiška, suverenitetąvaržanti biurokratinė mašina, RytųEuropos valstybėms - ES yra išlais-vintoja. Saugi Bendrijoje jaučiasi di-džiausia iš naujai įstojusių valstybiųLenkija, nes ji, kaip ir kitos Rytų Eu-ropos valstybės, jau nebijo agresyviųkaimynų intervencijos.

Nuo priešiškumo prie bendradarbiavimo

Tačiau Lenkijos žvilgsnis pirmiau-sia krypsta ne į Didžiąją Britaniją, o įkaimynę Vokietiją. Vakarų Lenkijoje

esantis Vroclavo miestas iš naujo at-randa Europą. Į jį plūsta vokiečių inves-ticijos, tačiau istorinė praeitis Vroclavematoma ir šiandien. Nuo miesto cent-re esančių namų lupasi dažai, stūksokomunistinį laikotarpį menantys dau-giabučiai. Parduotuvių iškabos parašy-tos ne tik lenkiškai, bet ir vokiškai. Iki1945 metų Vroclave gyveno tik saujelėlenkų, nes miestas priklausė Vokietijaiir vadinosi Breslau. Vokietijai pralai-mėjus karą 500 tūkst. miesto gyvento-jų buvo iškeldinti į Rytų Vokietiją. Jųnamuose apsigyveno lenkai, atvykę išSovietų Sąjungos okupuotų teritorijų.

Tačiau dabartinės vokiečių inves-ticijos Vroclave rodo, kad šalys pa-

miršo senas skriaudas, o laisva Euro-pa sutaikė senus priešus.

Svorio centras keliasi į RytusKeičiasi ir pati ES. Iš pradžių Euro-

pos politiką formavo Vakarų Vokietijair Prancūzija, o šiuo metu vis garsiauskamba Lenkijos, raginančios Vokieti-ją imtis lyderės vaidmens ES, balsas.

“Kai Lenkijos vyriausybė nori ap-tarti kokią nors problemą, ji kreipiasine į Paryžių, o į Berlyną. Todėl vokie-čiai dabar turėtų imtis to, ką jau buvopamiršę, t. y. lyderystės”, - sakė buvu-sio Vokietijos kanclerio HelmutoKohlio užsienio politikos patarėjasJoachimas Bitterlichas.

Prieš metus Lenkijos užsienio rei-kalų ministras Radoslawas Sikorskisviešėjo Berlyne. Jis paragino Vokieti-ją formuoti drausmingesnę ir labiaucentralizuotą Europą. “Dabartinėseuro zonos krizė kilo dėl to, kad ne-buvo laikomasi sutarčių. Valstybės pa-žeidinėjo taisykles, nes jų laikymasispriklausė tik nuo jų geros valios. KadES veiktų, mums reikia griežtesniųtaisyklių ir kad niekas jų nepažeidi-nėtų, didžiausioji valstybė turi imtistėvo vaidmens”, - aiškino R.Sikors-kis. Palaikydama Vokietiją Lenkijamąsto ir apie savo įtakos stiprinimą,todėl aktyviai nori prisidėti kone prievisų ES problemų sprendimo. Tačiaubritai iš naujųjų Rytų Europos partne-rių tikėjosi ne griežtesnių taisyklių irne to, už ką agituoja lenkai. DidžiojiBritanija nori bendros Europos, ku-rioje valstybių suvereniteto nevaržytųBriuselio biurokratai.

Didžiajai Britanijai nereikėjo na-rystės ES demokratijai užtikrinti irapsisaugoti nuo senų priešų. Ji siekėekonominės naudos dėl atsivėrusiosbendrosios rinkos ir prekybos apri-bojimų panaikinimo.

Tačiau Europos integracijos svar-biausias tikslas buvo taika, leidžiantiEuropos valstybėms pabėgti nuo skau-džios istorijos ir žvelgti ne į praeitį, o įateitį. Taika ir tuo, kad buvusios komu-nistinės valstybės pasuko demokrati-jos keliu, džiaugiasi ir Vokietija. RytųEuropos valstybės pasisako už stipriąBendriją, o Didžioji Britanija yra pri-versta taikstytis su naujomis realijomis.Matydama, kad lieka neišgirsta, ji netlinkusi trauktis iš Europos Sąjungos.•

Lenkija ragina Vokietiją imtis lyderio vaidmens

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconipareiškė, kad Italija gali būtipriversta palikti euro zoną, jeigu Europos centriniam bankui (ECB) nebus suteiktadaugiau galių užtikrinant mažesnes skolinimosi išlaidas.

S.Berlusconi, kuris šį mėnesį pa-skelbė, kad bus Laisvės žmonių par-tijos (PDL) vedliu kitų metų vasariomėnesį įvyksiančiuose parlamentorinkimuose, nacionaliniam RAI ka-nalui sakė, kad ECB turėtų tapti “pa-skutinės vilties kreditoriumi eurozonos šalims”. “Jeigu Vokietija ne-sutinka, kad ECB privalo būti tikrucentriniu banku ir jeigu palūkanųnormos nenukris, mes būsime pri-versti palikti euro zoną ir grįžti priesavo senosios valiutos liros, kadan-

gi norėtume išlikti konkurencingi”, -sakė S.Berlusconi.

76 metų žiniasklaidos magnatas pa-našią nuomonę pareiškė ir anksčiau.Jis kalbėjo apie Italijos ir net Vokietijosgalimybes palikti euro zoną. Šiuo me-tu buvęs Italijos premjeras dalyvaujarinkimų kampanijoje ir aktyviai dis-kutuoja televizijoje apie Italiją kamuo-jančias ekonomikos problemas. S.Ber-lusconi tikisi, kad sėkminga rinkimųkampanija leis PDL partijai pralenkticentro kairės Demokratų partiją, ku-riai vasario mėnesio parlamento rin-kimuose prognozuojama 30 proc. rin-kėjų balsų. Šiuo metu S.BerlusconiLaisvės žmonių partija nuo Demokra-tų atsilieka 14 procentų.

S.Berlusconi ilgus metus buvo Ita-lijos premjeru, tačiau praėjusių me-tų lapkritį buvo priverstas pasitrauk-ti dėl sunkios ekonominės situacijosšalyje ir euro zonos skolų krizės.•

S.Berlusconi planuoja atsisakyti euro

Nuo šios savaitės Estijoje prasidėjo Kalėdų susitaikymas.Jo pradžią Jegevoje paskelbėEvangelikų liuteronų bažnyčiosgalva arkivyskupas AndresasPoderis.

Ta proga Jegevos miesto centre bu-vo surengta iškilminga ceremonija.Per ją Estijos arkivyskupas paraginovisus šalies gyventojus pagalvoti apiesusitaikymą, “kuris įveikia teritorijasir laiką, pripildo visus vidinių verty-bių, moralinės atsakomybės ir die-viškos meilės”. “Galvokime vienasapie kitą taip, kaip apie mus galvojaDievas”, - sakė A.Poderis.

Arkivyskupas priminė, kad praei-nantys metai Estijai nebuvo lengvi, ša-lyje buvo jaučiama socialinė įtampa,netrūko ekonominių sunkumų, todėlžmonėms reikia “taikos ir ramybės”.“Paaštrėjo nepasitikėjimo krizė, kuri

aptemdo mūsų žmonių ateitį. Nepa-sitikėjimas graužia ir daugelį mūsų šei-mų bei namų. Geriausias sprendimasįveikti nepasitikėjimą - susitaikyti iratleisti. Šis kelias atveda ir į Kalėdų su-sitaikymą, kuris yra daug gilesnis irsvarbesnis nei paprastas susitaikymas,nes į jį įeina suvokimas, kad niekas ne-bus pamirštas ir niekas nepražus”, -kalbėjo A.Poderis.

Tradicija skelbti Kalėdų susitaiky-

mą į Estiją atkeliavo iš Suomijos, kurtaip daroma jau daugiau kaip 400metų. Taip pranešama, kad ateinaKalėdos. Iki šventinio periodo pa-baigos sausio 6 dieną draudžiami vi-sokie barniai bei konfliktai, be to, ne-galima skriausti ne tik žmonių, betir gyvūnų, nes niekas neturi aptem-dyti didžios ir gražios šventės.

Tokia tradicija atsirado dar vidu-ramžiais, kai Bažnyčia stengėsi bentjau prieš svarbiausią krikščionimsšventę sutaikyti besivaidijančius feo-dalus ir įveikti gyventojų tarpusavionesantaiką. Suomijoje apie Kalėdųsusitaikymą skelbiama Turku mies-to, kuris iki 1812 metų buvo šaliessostinė, centrinėje aikštėje. Jame yrair svarbiausia šalies religinė švento-vė - Katedra, kurioje vyksta ir iškil-mingos Kalėdų pamaldos.

Svarbiausia šios ceremonijos da-lis - 1600 metais parašyto Kalėdų su-sitaikymo traktato skaitymas. Norspats dokumentas sudegė per 1827metais kilusį didžiulį gaisrą, visą jotekstą pavyko atkurti.

Gruodžio 24 dieną apie Kalėdųsusitaikymą dar paskelbs ir Estijosbei Suomijos prezidentai.•news.err.ee, “BBC”, “Reuters”, LŽ

Estijoje - Kalėdų susitaikymas

Taline prieš Kalėdas populiarus kalėdinis turgus. / LŽ archyvo nuotrauka

S.Berlusconi nori didesnių galių Europos centriniam bankui. LaPresse/Scanpix nuotrauka

R.Sikorskis ragina Vokietiją imtis “tėvo” vaidmens Europoje, tikėdamasis, kad ir Lenkija taps įtakinga.AFP/Scanpix nuotrauka

Dėl Lietuvos politinių kalinių sąjungos prezidiumo ir tarybos ilgamečio nario, vieno iš Lietuvos politinių kalinių

sąjungos įkūrėjų, nenuilstančio kovotojo, politinio kalinio AUGUSTINO ŠVENČIONIO

mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Lietuvos politinių kalinių sąjunga

Page 6: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

2012 12 20Lietuvos žinios6 Pasaulis

VALERIJUS ŽOVTENKA

Nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvoje

Sėkmingai veikianti Ukrainos irLietuvos tarpvyriausybinė preky-binio ir ekonominio bei mokslinioir techninio bendradarbiavimokomisija tapo svarbia dviejų šalių santykių plėtros dalimi.

Ukrainos ir Lietuvos prekybiniai irekonominiai santykiai turi savo istori-ją, kuri akivaizdžiai demonstruoja jųsėkmę ir pozityvią dinamiką. Jau pa-skutiniame praėjusio amžiaus dešimt-metyje prekybos apyvarta tarp abiejųšalių išaugo nuo 200-300 mln. iki 600-700 mln. dolerių, o 2008 metais buvopasiektas net savotiškas rekordas, nesprekybos apyvarta sudarė 1 mlrd. 250mln. dolerių. Ir nors 2009 metais perfinansų ir ūkio krizę prekybos apim-tis sumažėjo per pusę, 2010-aisiais vėl

pastebėtas prekybinių santykių suak-tyvėjimas ir prekybos atsigavimas.Pernai prekių apyvarta vėl perkopė 1mlrd. dolerių, todėl prognozuojame,kad susumavus šių metų rezultatusUkrainos ir Lietuvos prekybos apim-tis gerokai viršys milijardą.

Plėtojant mūsų šalių prekybinius irekonominius ryšius svarbus vaidmuotenka Ukrainos ir Lietuvos tarpvy-riausybinei prekybinio ir ekonominiobei mokslinio ir techninio bendradar-biavimo komisijai. Ekonominio bend-radarbiavimo prioritetai rodo, kadsvarbiausios Komisijos darbo kryptystebėra prekybinis ir ekonominis beiinvesticinis bendradarbiavimas, bend-radarbiavimas transporto ir energeti-kos srityse, daug dėmesio skiriama iraktualiems mokslo bei švietimo, tech-nologijų ir inovacijų, pramonės, ag-ropramoninio komplekso, standarti-zacijos, metrologijos, vartotojų teisiųgynimo, socialinės ir sveikatos apsau-gos klausimams, taip pat regioniniobendradarbiavimo plėtrai.

Gruodžio 4, 5 dienomis Kijeve bu-vo surengtas jau keturioliktas tarpvy-riausybinės komisijos posėdis. Jameatvirai ir naudingai diskutuota apie to-lesnio bendradarbiavimo plėtrą, pro-tokole užfiksuoti pasiekti susitarimai.Iš dalies buvo susitarta skatinti abipu-sės prekybos ir paslaugų masto augi-mą, padėti gerinti ryšius tarp abiejųvalstybių verslo struktūrų, teikiantjoms praktinės pagalbos įgyvendintiverslo projektus, rengiant verslo foru-mus, konferencijas bei parodas.

Komisija pabrėžė, kad būtina plėtotiir investicinį bendradarbiavimą. Abiemšalims įdėjus daug pastangų šį balandįbuvo pasirašytas Ukrainos ir Lietuvosvalstybinių investicinių agentūrų savi-

tarpio supratimo memorandumas. Ti-kimės, kad jo įgyvendinimas sustiprinsinvesticinį bendradarbiavimą.

Kijeve buvo pažymėta, kad Ukrai-noje sėkmingai dirba tokie Lietuvosinvestuotojai kaip bendrovės “BT In-vest”, Vakarų medienos grupė, “Han-ner”, “Arvi”, “Kalvis” ir kitos. Šiuometu svarstoma, kaip pritraukti į Uk-rainos rinką Lietuvos žemės ūkio pro-dukcijos bei medienos perdirbėjus,naudojančius šiuolaikines europinestechnologijas ir turinčius darbo patir-ties Europos Sąjungos (ES) rinkoje.

Komisijoje nepagailėta laiko apta-riant pagreitį įgaunančio ir turinčiodidžiulį potencialą mišriojo traukinio“Vikingas” efektyvumą. Siekiant pa-didinti krovinių vežimą kryptimi Bal-tijos jūra-Juodoji jūra ir dar toliau - iki

Viduržemio jūros regiono, stengia-masi į šį projektą įtraukti ir Turkiją.Tad šiais metais buvo surengta nema-žai susitikimų, konferencijų ir trauki-nio “Vikingas” prezentacijų Odesoje,Batumyje bei Stambule. Teigiamaiįvertintas ir “Vikingas” tinklalapis in-ternete. Pasaulio intelektinės nuosa-vybės organizacija, kuriai priklauso185 valstybės, jau patvirtino, kad iki2021 metų bus užregistruotas “Vi-kingo” prekės ženklas, paliekant gali-mybę jį pratęsti dar 10 metų. Intensy-viai plintant internetui, šio tinklalapio

funkcionavimas turėtų svariai prisidė-ti prie efektyvaus traukinio darbo.

Remiantis sėkmingu projekto “Vi-kingo” įgyvendinimu ir Ukrainos eu-rointegracinės politikos bei Asociaci-jos sutarties su ES pasirašymokontekste gyvai buvo diskutuota irapie transeuropinį transporto korido-rių tarp Baltijos ir Juodosios jūrų.

Ukrainai svarbu, kad Lietuva daly-vautų tiesiant Eurazijos naftos trans-porto koridorių, ir kad jis būtų įt-rauktas į ES Rytų partnerystėsprogramą. Suprasdama šio projektosvarbą mūsų valstybėms energijos išdiversifikuotų šaltinių tiekimo kon-tekste, Ukraina palaikė Lietuvą, kaiši nusprendė dalyvauti darbo grupė-je, turinčioje suderinti šio projektonuostatų įgyvendinimą.

Abi šalys patvirtino, kad yra suinte-resuotos ir Ukrainos elektros energijostiekimo į Lietuvą projekto įgyvendini-mu. Šiuo metu vyksta abipusės konsul-tacijos tariantis dėl kainos, taip pat tri-šalės konsultacijos dėl elektros energijosperdavimo per Baltarusijos teritoriją.

Posėdžio dalyviai susitarė ir dėlbendradarbiavimo stiprinimo bran-duolinio saugumo srityje, išsakydamibendrą poziciją, kad atominės energe-tikos projektai, įtraukiant į juos ir tre-čiąsias šalis, turi atitikti tarptautiniusstandartus ir būti įgyvendinami griež-

tai laikantis tarptautinių susitarimųreikalavimų.

Susitarta ir dėl tolesnio tarpregio-ninio prekybinio ir ekonominio bend-radarbiavimo skatinimo, iš dalies tampanaudojant tarpregioninio bendra-darbiavimo tarp sričių, apygardų ir at-skirų Ukrainos bei Lietuvos miestųpasirašytose sutartyse numatytas ga-limybes ir mechanizmus. Ukraina ti-kisi, kad Lietuva užims aktyvesnę po-ziciją siekiant greičiau perrašytisutartis tarp Ukrainos sričių ir Lietu-vos Respublikos apskričių, kurios ta-po negaliojančios po administracinėsreformos Lietuvoje.

Atsižvelgiant į tai, kad labai svarburemiantis Ukrainos ir ES asociacijossutartimi pasirašyti susitarimą dėl lais-vosios prekybos tarp Ukrainos ir ES,buvo pažymėta, jog eurointegracijossrityje labai naudingas Ukrainos ir Lie-tuvos bendradarbiavimas. 2013 metųantrą pusmetį, kai Lietuva pirminin-kaus Bendrijai, svarbiausiu renginiutaps ES ir Rytų partnerystės šalių vir-šūnių susitikimas, per kurį ketinamapasirašyti ir Asociacijos sutartį.

Reziumuojant galima daryti išvadą,kad Kijeve įvykęs Komisijos posėdisbuvo produktyvus ir naudingas stip-rinant Ukrainos ir Lietuvos prekybi-nius, ekonominius bei mokslinius irtechninius santykius. Dėl jo koordi-nacinio vaidmens abiem pusėms pa-vyksta laiku išspręsti visus aktualiusbendradarbiavimo klausimus irpriimti kompetentingus sprendimusdėl tolesnės jo plėtros. Manau, kad irateityje Komisija pasitarnaus naudin-go Ukrainos ir Lietuvos ekonominiobendradarbiavimo, paremto abiejųvalstybių strateginės sąveikos pragma-tiniu turiniu, plėtrai. •

Bendradarbiavimas padeda išspręsti problemas

B.Obama - dukartMetų žmogusŽurnalas “Time” paskelbė neseniai perrinktą JAV prezi-dentą Baracką Obamą Metųžmogumi, ir ši garbė jam sutei-kiama jau antrą kartą.

Autoritetingas Amerikos naujienųžurnalas pažymėjo, kad JAV išgyvenamilžiniškus kultūros ir demografijospokyčius, o B.Obama laikomas šiųtransformacijų simboliu, kartais - ir va-romąja jėga. Žurnalas rašo, kad B.Oba-ma buvo pirmasis JAV prezidentas poFranklino Delano Roosevelto, laimė-jęs daugiau nei 50 proc. balsų per dve-jus rinkimus iš eilės, ir pirmasis šaliesvadovas po 1940 metų, perrinktas ant-rai kadencijai nepaisant didesnio nei7,5 proc. nedarbo. “Time” paskelbėB.Obamą Metų žmogumi ir 2008 me-tais, kai jis tapo pirmuoju juodaodžiuAmerikos prezidentu. •

“Time” viršelį puošia Metų žmogusB.Obama.

Sendi Huko mokyklos Niutau-ne užpuoliko motina mėginosurasti naujus namus savo psichiškai nesveikam sūnui ir bijojo, kad “laikas senka”. Tai atskleidžia “The Daily Mail”.

Kai kalbama apie Sendi Huko trage-diją, minimos 26 aukos: 20 mokyklojenušautų mažų vaikų ir 6 mokyklos dar-buotojos. Tarsi pamirštama, kad pir-moji nuo 20 metų Adamo Lanzos kul-kos namuose krito jo motina NancyLanza. Visą šį laiką policija ieško šiur-paus nusikaltimo motyvų, tačiau tyrė-jai nerado jokių laiškų ar dienoraščių,kurie galėtų juos paaiškinti. Kodėl taippasielgė dvidešimtmetis, kodėl jo moti-na namuose laikė tiek daug ginklų?

Pasirodo, Niutauno šaulio motinapastaruosius mėnesius keliavo po pa-saulį desperatiškai ieškodama naujųnamų. Nancy brolienė Marsha Lan-za papasakojo, kad Adamo motinaapkeliavo 9 miestus trijose šalyse. Jinorėjo sumažinti išlaidas ir garantuo-ti Adamui “stabilų gyvenimą” - su-rasti vietą, kur jis galėtų eiti į koledžą,ir apsigyventi kur nors netoliese.

Marsha teigia žinojusi, kad Nancyturėjo problemų dėl Adamo, bet yraįsitikinusi, kad jokio sūnaus keliamopavojaus motina niekada nejautė,antraip būtų ieškojusi pagalbos.

Išsėtine skleroze sirgusios Nancyvyresnysis sūnus 24 metų Ryanas jaudvejus metus nebendravo su Ada-mu, maždaug tiek pat laiko ryšio sujuo nepalaikė ir tėvas Peteris Lanza.Jis ir Nancy išsiskyrė 2009 metais.“General Electric” viceprezidentasP.Lanza uždirba 445 tūkst. dolerių permetus ir sutiko mokėti 240 tūkst. do-

lerių alimentų už autizmu sergančiosūnaus gydymą.

Visą savo gyvenimą Adamas praleido1,4 mln. dolerių vertės dideliame gra-žiame name Niutaune, kur ir nušovėmotiną, kai ši dar nebuvo atsikėlusi išlovos, paskui patraukė žudyti vaikų įmokyklą. Aplinkinių žodžiais, Nancy“dievino ginklus”, ji ir išmokė Asperge-rio sindromu sergantį Adamą šaudyti.

Labai mažai kas buvo žinoma apiešį jaunuolį, kuris nebuvo užsiregistra-vęs “Facebook”, nepaliko jokių pėd-sakų internete ir po žudynių buvo va-dinamas nematomu.

Adamą prisiminė Niutauno kirpė-jos: paauglystėje jis maždaug kas pu-santro mėnesio ateidavo apsikirpti, betniekada nieko nekalbėdavo ir į niekąnežiūrėdavo, jį visada atlydėdavo mo-

tina. Jis viską darydavo tik mamos lie-piamas. Prieš kelerius metus A.Lanzaliovėsi vaikščiojęs į tą saloną, ir jo dar-buotojos manė, kad jis kur nors išsik-raustė. Buvę klasės draugai anksčiauapie A.Lanzą kalbėjo kaip apie protin-gą, bet užsisklendusį mokinį, o vienasbuvęs vidurinės patarėjas vadino jį ne-rimaujančiu ir droviu. Motina ieško-jo Adamui koledžo, kur jis būtų galė-jęs studijuoti inžineriją.

Šalį, dar neatsigavusią po žudyniųNiutaune, apskriejo žinia apie vie-nuolikmetį berniuką, kuris vakarinė-je Jutos valstijoje atsinešė į mokykląšaunamąjį ginklą. Berniukas teigė taipadaręs, kad galėtų apsiginti, jeigu pa-sikartotų kas nors panašaus, kas įvy-ko Niutaune.

Po šių daugiausia aukų pareikala-vusių šaudynių Jungtinėse Valstijosedauguma Niutauno vaikų grįžo į mo-kyklas, tik Sendi Huko mokykla darnedirba, nes ji laikoma nusikaltimovieta, kurioje atliekamas tyrimas.

Nuo pirmadienio Niutaune pra-dėti laidoti nušauti vaikai ir mokyklosdarbuotojos, aukų laidotuvės tęsis vi-są šią savaitę. Nancy ir Adamo kūnusteismo medicinos ekspertai dar tiria.

Po Niutauno šaudynių JAV atsi-naujino debatai dėl ginklų įstatymų,o žmonės visoje šalyje dar intensyviaupuolė ginkluotis.

Kalbant apie ginklus, JAV yra išskir-tinė šalis - joje 100 žmonių tenka 89ginklai ir tai yra aukščiausias reitingaspasaulyje. Tačiau kadaise, kai BillasClintonas pasiūlė uždrausti koviniusginklus, demokratams tai kainavo 100vietų Kongrese. •“The Daily Mail”, AP, LŽ

Drama už namo sienų

Niutauno drama prasidėjo šiame prabangiame name, kur N.Lanza gyvenosu Aspergerio sindromą kenčiančiu sūnumi Adamu. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Ukraina tikisi, kad Lietuva užims aktyvesnę poziciją siekiant greičiau perrašyti sutartis tarp

Ukrainos sričių ir Lietuvos Respublikosapskričių, kurios tapo negaliojančios po

administracinės reformos Lietuvoje.

Page 7: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

VG-3668

Page 8: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

2012 12 20Lietuvos žinios8 Verslas

VIDA BORTELIENĖ

Tarptautinė prekyba nepavaldivienos šalies politikai, todėltransporto sistemos vadovųkaitos uosto verslininkai nesu-reikšmina, tačiau patirtis rodo,kad investicijų sparta labiausiaipriklauso nuo vietos valdininkų.

Baltijos valstybių uostai Talinas, Ry-ga, Ventspilis ir Klaipėda smarkiai kon-kuruoja dėl tranzitinių krovinių, o taipaskata įdėmiai sekti logistikos poky-čius ir reaguoti į verslo užduotis. Kaipsekėsi jas įgyvendinti 2012 metais?

Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrųuosto direkcijos (KVJUD) vadovasparlamentaras Eugenijus Gentvilasapžvelgdamas šių metų svarbiausiusįvykius išskiria kelis jų bruožus.

Baltarusijos gaida“Visus metus uostą lydėjo baltarusiš-

kų krovinių problema. Metų pradžio-je, kompanijai “Belkalij” nepasirašiussutarčių su pirkėjais, buvo sutrikimų,vėliau, antrąjį pusmetį, prasidėjo įvai-rūs gąsdinimai. Jie trunka iki šiol ir ne-suteikia stabilumo. Netgi buvo atsiradępasiūlymų: neinvestuokime uoste į ter-minalus, kurie skirti baltarusiškiemskroviniams, stabdykime pradėtas sta-tybas”, - prisiminė E.Gentvilas. Bet jissako apie tokį variantą nė nediskutavęs.

Kitas, jo požiūriu, svarbus uostoveiklos parametras - bendrovės “Klai-pėdos nafta” reikalai. “Pirmas daly-kas - vykęs “Orlen Lietuva” gamyklosremontas sukėlė krovos srauto truk-džius. Antras - atsisakyta tiesioginioprodukcijos tiekimo iš Baltarusijos irpasirašyta sutartis su įmone “Litas-co”. Prasidėjo kalbos, kad baltarusiai

neva gali sureaguoti savo kompanijųgynimo pretekstu ir panašiai.

Ir, žinoma, suskystintų gamtinių du-jų (SGD) terminalo projektas. Man dėlto net prasidėjo nerviniai traukuliai,kurių kiti žmonės gal nė nematė”, -da-bar jau linksmai apie patirtą įtampąkalbėjo E.Gentvilas.

Pasak buvusio uosto vadovo, uostodirekcijos derybos su “Klaipėdos naf-ta” dėl SGD terminalo infrastruktū-

ros vyko sunkiai. Esą jeigu nebūtų pa-rodyta atkaklumo, faktiškai visi uostopinigai būtų nekeliavę dujų termina-lo statybai. “Negalime paaukoti šaliestransporto interesų dėl energetiniosaugumo. Ar naftininkų samdytiemsekspertams rūpi Lietuvos transportotranzito sistema? Aišku - ne. Be to, jienelabai profesionaliai dirba”, - su prie-

kaištu kalbėjo E.Gentvilas apie įvy-kius, dėl kurių tekę sulaukti net piktųvaldžios atstovų skambučių.

“Istoriniai” stulpai Sunkūs dalykai, pasak E.Gentvilo,

susipynė su gerais darbais. “Kad ir tasu “Klaipėdos nafta” pasirašyta sutar-tis, žadanti naują krovinį uostui - ji ge-ra. Jeigu apsiribosime keliomis dešim-timis milijonų litų uosto investicijų, be

to, Vyriausybės nutarimu pavykskompensuoti išlaidas, galima įžvelgtipliusus”, - aiškino parlamentaras.

Iš smulkesnių dalykų, E.Gentviloakimis, įsidėmėtinas šiemet išspręs-tas deviacinio įrenginio klausimas,nagrinėtas 6 metus. “Tas stulpas bu-vo privatizuotas prieš 10 metų, šiomisdienomis jau sueitų senatis. Mums

pavyko jį iškelti iš akvatorijos kovomėnesį. Atrodo, menka problema -stulpas. Bet jį reikėjo iškelti ne tik dėlSGD terminalo - apskritai dėl uostoateities”, - pažymėjo E.Gentvilas.

Jo požiūriu, KVJUD pavyko šiemetsu savivaldybe suderinti uosto teritori-jų plėtros planus, atmetamus ilgą laiką.Bet labiausiai buvusį uosto vadovą džiu-gina sėkme vainikuotas uosto kanalogilinimo ir platinimo konkursas, į kurįpritraukta daug dalyvių ir kurį laimėjoolandų kompanija “Van Oord Dred-ging and Marine Contractors BV”.

“Daugelis pernai abejojo, ar pavyks.Pavyko! “Van Oord” sparčiai gilina,matyti darbų pabaiga. Šiais ir ateinan-čiais metais mes tikrai padidinsimeuosto konkurencingumą. O gilinamaMalkų įlanka - seniai subrandintasprojektas, tik niekas anksčiau to nesiė-mė. Aišku, smulkių nesėkmių yra, betjos neužgožia pagrindinių dalykų”, -džiaugėsi besibaigiančių metų investi-cijomis buvęs uosto vadovas.•

“Ar naftininkų samdytiems ekspertams rūpiLietuvos transporto tranzito sistema? Aišku - ne.”

Uosto pyragas - su rūpesčių įdaru

LUKAS VAIČIULIS

Ekonomikos nuosmukis, biudže-to deficitas, skolos - vienodosproblemos, skausmingai parklupdžiusios Airiją ir Italiją.Dešimtmečius ėjusios skirtingaisekonomikos keliais šios valstybės2009-2011 metais trumpamsusitiko kryžkelėje.

Italija aštuntajame dešimtmetyjepradėjo sparčiai didinti mokesčiųnaštą ir tai darė bene dvidešimt me-tų. Per tą laikotarpį jos ūkio augi-mo tempai sumažėjo dukart.

Airija nuo 1988 metų ėmėsi prie-šingos politikos mažinti mokesčius irpasiekė kelis dešimtmečius trukusįspartų ekonomikos augimą. 2012 me-tų duomenys rodo, kad Airija sparčiaibrenda iš problemų ir kratosi narystėsPIIGS šalių “klube” (grupuojant šalispagal jų ekonomikos būklę buvo su-galvotas terminas “Brics” - Brazilija,Rusija, Indija ir Kinija, o dabar atsira-do kur kas užgaulesnis “Pigs” - angl.“kiaulės”, kuris netrukus gali būti pa-keistas į “Piigs”, jeigu prie šių valstybiųbus priskirta ir Italija - aut).

Tuo metu Italija toliau, geriausiuatveju, stagnuoja - turi didelę mokes-čių naštą ir nerodo augimo.

Per sunku net skandinavamsPraplėskime imtį ir pažiūrėkime,

kaip mokesčiai ir BVP augimas perpusę pastarojo amžiaus atrodėOECD (Ekonominio bendradarbia-vimo ir plėtros organizacija) bloke,kuriam priklauso 34 ekonomiškai iš-

sivysčiusios valstybės. Duomenys at-spindi tą pačią tendenciją: kuo di-desnė mokesčių našta, tuo mažesniekonomikos augimo tempai. Kadpastebėti dėsningumai nėra atsitikti-niai, pripažįsta ir akademikai. 2011metais Švedijos nevyriausybinė or-

ganizacija “Industrinės ekonomikostyrimų centras” pateikė reikšmin-giausių mokslo darbų santrauką šiatema. Absoliuti dauguma autoritetųsutaria, kad mokesčiai neigiamai vei-kia BVP augimą.

Studijose 10 proc. punktų mokesčių

padidinimas siejamas su 0,5-1,0 proc.punktų mažesniu metiniu BVP augi-mo tempu. Taigi po dešimties metųvalstybės, visą šį laikotarpį taikiusios 35proc. mokesčių naštą, sukuriama me-tinė produkcija būtų net iki šeštadaliomažesnė nei tada, jeigu būtų buvusi su-kurta taikant 20 proc. mokesčių naštą.

Nagrinėjant mokesčių temą, visadaįdomu pažvelgti į didelių mokesčių “eks-pertus” skandinavus. Švedai 2013 metaisplanuoja mažinti pelno mokesčio tarifąsiekdami ekonomikos skatinimo. Da-nai savo ruožtu pastaruosius trejus me-tus vykdo mokesčių mažinimo refor-mas. Štai 2013 metams planuojama 14mlrd. kronų (6,5 mlrd. litų) sumažėjusimokesčių našta dirbantiems asmenims.

Skolų pinklėseBe abejo, mokesčiai yra tik vienas

iš daugybės veiksnių, kurie daro įta-ką ekonomikos augimui. Airija, prieštapdama Keltų tigru, devintajamedešimtmetyje buvo gana neturtinga

valstybė, turėjusi rezervų sparčiai au-ginti ekonomiką.

Italijos augimą nagrinėjamu laiko-tarpiu stabdė buvusi valstybės skola. Ki-ta vertus, privačios skolos augimastrumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu spar-tina ūkio plėtros tempus, ilguoju - jei-gu investuojama į vertę kuriančiasverslo rūšis, o ne į brangstantį nekil-nojamąjį turtą, kaip nutiko Baltijosšalyse, iš dalies ir Airijoje. Visi šieveiksniai svarbūs, bet mokesčių augi-mo tempo svarbos jie nesumenkina.

Ko iš istorijos apie mokesčius irūkio augimą gali pasimokyti Lietuva?Norėdama pasivyti turtingąsias šalis,valstybė negali per daug prisiskolinti,kad vėliau nereikėtų didinti mokesčiųtoms skoloms grąžinti. Teiginys trivia-lus, bet ne visi supranta loginę seką -deficitas, skola, didesni mokesčiai, ne-auganti ekonomika - štai ir liekameten, kur esame, ar net smunkame. Pa-vyzdžiui, kaip metų metus stagnuo-jantys vengrai, kaip graikų skola.

Nuo nepriklausomybės atkūrimoLietuva nė karto - nei blogiausiais, neigeriausiais laikais - nesugebėjo turėtibiudžeto be deficito; vis atsirasdavo,kam skirti daugiau pinigų. Todėl atsi-radus disbalansui tarp valstybės paja-mų ir išlaidų, mokesčius teks didinti.

Tačiau gera žinia yra ta, kad Lietu-vos skola šiuo metu siekia tik apie 40proc. BVP. Tad jeigu turėtume valiospernelyg neišlaidauti, dar galėtumeišvengti bent jau mokesčių didinimo.

Kaip jau minėta, vos per dešimt-metį valstybės pasirinkta mokesčiųpolitika gali pakreipti ekonomikąskirtingais augimo keliais - su tuo tu-rėtų sutikti ir airis, ir italas.•

10 proc. punktų mo-kesčių padidinimas

siejamas su 0,5-1,0 proc.punktų mažesniu

metiniu BVP augimotempu.

Sunki našta neleidžia kopti į kalną

Beveik pusketvirtų metų uosto vadovo duoną krimtęs Seimo narys E.Gentvilas pripažįsta, kad ji buvo rupi.Vidos Bortelienės nuotrauka

Pagal vakar priimtus naujosVyriausybės nutarimus kitąmet gali būti mažesniselektros brangimas.

Jau nustatyta elektros energijos kai-na vartotojams kitąmet turėtų būti ma-žesnė 1-1,5 cento. Taip teigia Kainųkomisijos pirmininkė Diana Korsakai-tė. Galutinis sprendimas turėtų būtipriimtas gruodžio 31-ąją, tuomet tari-fas įsigaliotų nuo sausio 1-osios. Ener-getikos ministras Jaroslavas Neverovi-čius sakė, kad Vyriausybė atsisakogaminti rezervinę elektros energiją išbrangių gamtinių dujų. Vyriausybėtrečiadienį nutarė sumažinti Lietuvoselektrinei nustatytą gamybos kvotą ki-tiems metams nuo 1,53 iki 0,9 teravat-valandės. Dėl to maždaug 100 mln. li-tų bus sumažintas viešuosius interesusatitinkančių paslaugų (VIAP) mokes-čio kitų metų biudžetas. Tai leistų jaupatvirtintą elektros kainą sumažinti 1-1,5 cento. Pasak J.Neverovičiaus, sie-kiant užtikrinti energetinį saugumąminimali Lietuvos elektrinės gamyboskvota gali būti 0,66 teravatvalandės. Beto, Vyriausybė ketina atsisakyti reika-lavimo remtinos elektros gaminto-jams, iš kurių didžiausia yra “Lietuvosenergijos” valdoma Lietuvos elektri-nė, ne mažiau kaip 25 proc. naudoja-mų gamtinių dujų įsigyti per Klaipė-doje statomą suskystintų gamtiniųdujų terminalą. Ketinama atsisakytinuostatos, kad ne mažiau kaip 50proc. remtinos elektros kiekio būtųpagaminama gamintojus pasirenkantkonkurso būdu. VIAP lėšų surinki-mą ketinama pavesti elektros tinklooperatoriui, o ne balansavimo ir ne-priklausomiems elektros tiekėjams,kaip liepos mėnesį numatė ankstesnėVyriausybė. Jeigu VIAP lėšų surinki-mo tvarkos pakeitimai nuo 2013 me-tų pradžios būtų įsigalioję, tikėtina,kad VIAP mokesčio lėšų surinkimasbūtų patikėtas Rusijos kapitalo “In-ter RAO Lietuva”, Latvijos “ElektrumLietuva” bei Estijos “Enefit”. Matankstesnė Vyriausybė nutarė, kadVIAP elektros sektoriuje mokesčiosurinkimas turi būti patikėtas priva-čioms įmonėms. Skaičiuota, kad Lie-tuvoje yra 28 įmonės, kurios galėtųsurinkti VIAP mokestį, iš jų 9 nevyk-do veiklos, o didžiosios dalies įstatiniskapitalas nesiekia 1 mln. litų. Di-džiausia iš jų yra “Inter RAO Lietu-va”. Ši Vyriausybė grąžina situaciją įbuvusią padėtį. Dabar VIAP mokes-čio lėšas iš vartotojų surenka perdavi-mo ir skirstomųjų tinklų operatorėsbendrovės “Litgrid” bei LESTO. Šiųmetų elektros VIAP mokesčio biu-džetas yra 724 mln. litų.•LŽ, BNS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6076 -0,5829%

1 Australijos doleris 2,7451 -0,6339%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0427 -0,9367%

1 Kanados doleris 2,6455 -0,7484%

1 Šveicarijos frankas 2,8592 +0,0804%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1858 -0,5471%

10 Čekijos kronų 1,3722 +0,1749%

10 Danijos kronų 4,6286 +0,0173%

1 DB svaras sterlingų 4,2435 -0,1414%

100 Vengrijos forintų 1,2017 +0,8155%

100 Islandijos kronų 2,0750 -0,0819%

100 Japonijos jenų 3,0906 -1,1001%

100 Kazachstano tengių 1,7307 -0,5258%

1 Latvijos latas 4,9592 -0,0060%

10 Moldovos lėjų 2,1497 -0,6885%

10 Norvegijos kronų 4,6651 -0,2079%

10 Lenkijos zlotų 8,4817 +0,3714%

100 Rusijos rublių 8,4806 +0,2948%

10 Švedijos kronų 3,9517 +0,2606%

1 Turkijos naujoji lira 1,4645 -0,4438%

10 Ukrainos grivinų 3,2190 -0,5747%

2012 12 20, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Elektra brangsmažiau

Page 9: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Verslas 92012 12 20Lietuvos žinios

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kelios darbo dienos tarp švenčių -prastas sprendimas daugeliuigamybos įmonių, tačiau kai kurioms maisto pramonėsįmonėms ir paslaugų bendro-vėms - ne poilsis galvoje.

Šiemet dvi kalėdinės savaitės die-nos - trečiadienis ir ketvirtadienis,taip pat paskutinė šių metų diena -pirmadienis oficialiai yra darbo die-nos. Tačiau nemažai įmonių ir netgivalstybės įstaigų neįžvelgia šių darbodienų naudos ir leis žmonėms ilgiaupailsėti, o šias darbo dienas ketinakompensuoti kitu laiku.

Dienos kaip dienos“Statybininkai savo darbą metų pa-

baigoje organizuoja įvairiai, priklauso-mai nuo to, kas turi kokių įsipareigo-jimų, - LŽ sakė statybos UAB “Eika”ir Lietuvos pramonininkų konfedera-cijos vadovas Robertas Dargis. - Jeigureikia objektą užbaigti iki metų pa-baigos, nėra nė kalbos apie poilsį. To-kiu atveju gali būti dirbama ir švenčiųdienomis. Rodos, pernai viena bend-rovė buvo įsipareigojusi iki šv. KalėdųPrisikėlimo bažnyčioje sumontuotiliftą, tai dirbo ir per Kūčias - iki patKalėdų ryto.”

Pasak jo, statybininkų darbui di-džiulę įtaką daro oro sąlygos. Antaiper Kūčias žadama per 20 laipsniųšalčio. Tokiu oru jokie išorės statybosdarbai, išskyrus vidaus apdailą, ne-įmanomi.

R.Dargio nuomone, netgi jei oraidarbui palankūs, bet niekur skubėtinereikia, nėra prasmės dirbti dvi die-nas savaitės viduryje ir dieną savaitėspradžioje žinant, kad rytoj vėl šventės.“Vienos ar pusantros dienos darbin-gumas tikrai yra abejotinas, todėl mū-sų žmonės tas kelias dienas tarp šven-čių ilsėsis”, - sakė pramonininkųlyderis, bet priminė, kad esama ne-mažai įmonių, kuriose vyksta srau-tinis darbas, konvejeriu. Tokiu atve-ju - ar šventė, ar diena, ar naktis,darbas nesustoja, antraip sustabdžius“konvejerį”, jei neįvyks katastrofa (pa-vyzdžiui, sustabdžius elektrinę), tainuostolių tikrai bus. Pramonininkaianksčiau yra apskaičiavę, kad vienanedarbo diena Lietuvos ekonomikaiatsieina apie 100 mln. litų. Pati UAB“Eika” tarpušventį nedirbs. “Mūsųkompanijoje žiūrima, kaip padaryti,

kad žmonėms būtų patogiau”, - teigėbendrovės vadovas.

“Konvejerių” bendrovių verpetebesisukanti AB “Pieno žvaigždės”darbo nestabdys. “Visi keturi filialaidirbs kaip įprasta - ir per šventes, irdarbo dienomis, nes gamyba nesusto-ja ir yra daug užsakymų. Bendrovėsadministracija švenčių dienų turės,bet tarp švenčių dirbs kaip įprasta”, -LŽ pasakojo “Pieno žvaigždžių” ats-tovė spaudai Virginija Žygienė.

AB “Lietuvos draudimas” Komu-nikacijos skyriaus vadovė Ingrida Žal-tauskaitė tai patvirtino: “Visi draudi-mo bendrovės skyriai dirbs kaipįprasta, išskyrus Kalėdas. Tačiau Ža-lų reguliavimo skyrius dirbs ir sausio29-ąją, šeštadienį, nes tikimasi, kadbus daugiau pranešimų apie įvykius.”

Nei prasmės, nei naudosVežimėlių neįgaliesiems gaminto-

jos ir metalo apdirbimo AB “Puntu-kas” generalinio direktoriaus Vytau-to Zimnicko nuomone, ir šventės, irlaikotarpis tarp švenčių turėtų būtidarbingas metas paslaugų - preky-bos, visuomeninio maitinimo, turiz-mo ir panašioms - bendrovėms.

“Puntuke” nuo prieškalėdinio šeš-tadienio iki sausio 2 dienos bus tylu.“Mums tai galimybė “išsijungti” ilges-niam laikui iš darbo režimo, todėl mesnusprendėme dirbti šeštadienį, o pas-kui pusantros savaitės ilsėtis, - aiškino

V.Zimnickas. - Visi metų darbai atlik-ti, užsakymai įvykdyti. Be to, VakarųEuropoje laikotarpis tarp Kalėdų irNaujųjų metų yra įprastas atostogųmetas, tuo metu yra sustoję visi kon-taktai. Rytų rinkoje - irgi. Ten nuo sau-sio 1-osios švenčiama ir atostogauja-ma dvi savaites.” Kaip žinoma, Rusijoje

Kalėdos ir Naujieji metai švenčiami podu kartus: pagal katalikiškąjį Grigaliausir stačiatikių pripažįstamą Julijaus ka-lendorių, tarp kurių nurodomų datųyra savaitės skirtumas.

Pasak V.Zimnicko, buvo nuspręs-ta leisti žmonėms ilgiau pailsėti, juo-lab kad tos kelios dienos, anot jo, tik-rai nebūtų produktyvios, tik išmuštųiš ritmo. “Žmonės ir po Kalėdų šven-tės ateina ne visi pailsėję, o paskutinėšių metų darbo diena, kaip ir prieškiekvieną nedarbo dieną, būtų darvalanda trumpesnė”, - sakė jis.

“Jau nėra ką dirbti, nes į užsienįniekas nieko neveža, o ateiti į darbąvieną dieną ir kitą dieną ruoštis šven-tei nėra prasmės, juolab kad antradiena trumpesnė. Darbo našumo ga-myboje tokiu laikotarpiu nėra”, -konstatavo ir Šiauliuose įsikūrusiosLietuvos ir Švedijos UAB “Comco”,priklausančios AB Neaustinių me-džiagų fabriko grupei, direktoriauspavaduotoja Nomeda Petrovaitė.

Metas apsikuoptiKai kurios bendrovės laikotarpiu

tarp švenčių gamybą stabdo, tačiaudarbo randa administracijos per-sonalui ir kai kuriems padaliniams,kuriems sunkiau dirbti, kai vykstagamyba. Kasybos bendrovė “Dolo-mitas” - viena jų. “Mūsų darbas se-zoninis, nes technologiškai mūsųprodukcija yra gaminama naudo-jant vandenį. Jam užšąlant gamybastoja. Tačiau dirba pagaminto pro-dukto pardavimo padaliniai”, - pa-

sakojo Pakruojo rajone veikiančiosbendrovės vadovas ir Lietuvos kar-jerų asociacijos vadovas AntanasBartulis. Pasak jo, bus darbo gata-vos produkcijos pardavimo padali-niui, nes “dar sukiojasi klientai”,remontininkai tvarkys techniką.Tarp švenčių bus patogus laikas ir

“sutvarkyti popierius”, susumuotimetų rezultatus.

Panašius planus dėlioja ir “Comco”.“Nusprendėme, kad oficialiomis dar-bo dienomis daugiau paplušės tik žmo-nės, kurie rašo metų ataskaitas ir atlie-ka inventorizaciją. Pastariesiems tai busgera proga atlikti savo darbą, kai ce-chuose nieko nėra ir nereikės trikdytigamybos”, - sakė N.Petrovaitė.

Įstatymo nereikiaAtrodytų, tokia sumaištis prašyte

prašytųsi įstatymo, kuriuo laikotarpistarp Kalėdų ir Naujųjų metų švenčiųbūtų pripažįstamas oficialiomis atosto-gomis. Apie tokį pasiūlymą prieš porąmetų buvo prabilta ir Seime, tačiaubendrovių vadovai neskuba jam pri-tarti. “Jeigu tos dienos būtų perkeltoskaip anksčiau, prisitaikytume, išdėlio-tume savo darbo grafikus kitaip. Daugsąsajų turime ir su savivaldybe, kurio-je gal ne visi specialistai tomis dienomisdirbs. Tenka derintis prie kiekvienossituacijos”, - LŽ kalbėjo A.Bartulis.

V.Zimnicko nuomone, tarpušven-tį įteisinus įstatymu, nuostolių patir-tų kai kurios įmonės: reikėtų darbuo-tojams mokėti už darbą švenčiųdienomis. Be to, ne visada Kalėdosšvenčiamos savaitės pradžioje.

A.Bartulio nuomone, grįžimas prieankstesnės laisvadienių perkėlimotradicijos ganėtinai dažnai kirstųsi suDarbo kodeksu. Mat perkėlus darbodieną į kitą savaitgalį, darbo savaitėstrukmė viršytų 40 valandų. Todėl ir“Dolomitas” nusprendė gruodžio 31dieną apskritai nedirbti, niekur šiosdienos neperkelti, už šią dieną nemo-kėti ir atlyginimo.

V.Zimnicko nuomone, būtų ge-riausia tvarką palikti tokią, kokia yra:įmonės turėtų pačios priimti spren-dimą pagal savus poreikius, tokiustarpušvenčius kaip šiemetis reko-menduoti poilsiui. Kiekviena įmonėar įstaiga pati turėtų nuspręsti ir kaipprarastas darbo dienas kompensuo-ti. Pavyzdžiui, jo žiniomis, kai kuriųvalstybinių įstaigų darbuotojai gruo-džio 27, 28 ir 31 dienomis nedirbs ei-linių metinių atostogų sąskaita.•

Ministrų kabinetas trečiadienįposėdyje pritarė minimaliosmėnesio algos (MMA) didinimuiiki 1000 litų nuo sausio mėnesio.

Kartu Vyriausybė padidino ir mi-nimalų valandinį atlygį (MVA) - nuo5,15 lito iki 6,06 lito. Anot Socialinėsapsaugos ir darbo ministerijos, padi-dinus minimalų darbo užmokestį, pa-didėtų mažiausią darbo užmokestįgaunančių darbuotojų pajamos, didė-tų vidaus vartojimas, mažėtų pinigi-nės socialinės paramos gavėjų skaičiusir valstybės lėšų dalis, panaudojamasocialinėms pašalpoms bei šildymokompensacijoms mokėti. “MMA pa-didinimas iki 1 tūkst. litų (17,65 proc.)paliestų apie 200 tūkst. darbuotojų,tarp jų - apie 50 tūkst. biudžetinių įs-taigų darbuotojų, vidutinės socialinėspašalpos dydis sumažėtų apie 5,6 lito,per metus būtų sutaupyta apie 15,2mln. litų, kartu su administravimo iš-

laidomis iš viso būtų sutaupyta 15,8mln. litų”, - teigiama ministerijos raš-te. Be to, tikimasi, kad būtų legalizuo-ta dalis nelegalaus darbo užmokes-čio, didėtų įmokos į “Sodros” irSveikatos draudimo fondus. Kitavertus, kaip nurodoma, padidinusMMA iki 1000 litų dalis įmonių dar-buotojų gali būti atleisti arba gali bū-ti trumpinamas jų darbo laikas, tadšių darbuotojų darbo užmokestis ne-didėtų. Trišalė taryba antradienį pri-tarė naujosios Vyriausybės pasiūly-mui padidinti MMA, tačiau tik susąlyga, kad bus sudaryta darbo gru-pė, kuri teiktų siūlymus dėl to vers-lo, kuris tiek didinti MMA neturi ga-limybių. Skaičiuojama, jog MMApakelti reikės 160 mln. litų iš valsty-bės ir savivaldybių biudžetų. Valsty-bės tarnautojams algų kitąmet didin-ti neplanuojama.•LŽ, BNS

Tarpušvenčiu - ir darbas, ir atostogos

MMA padidino iki 1000

Pramonininkai anksčiau yra apskaičiavę, kad viena ne darbo diena Lietuvos

ekonomikai atsieina apie 100 mln. litų.

Mieli kolegos ir partneriai,

dòkojame uÏ nuo‰ird˜ bendradarbiavimà ir pasitikòjimà.

Linkime, kad ateinantys metai Jums bt˜ krybingi,

dosns brandÏi˜ darb˜, pilni Ïmogi‰kos ‰ilumos.

Linksm˜ ‰v.Kalòd˜ ir laiming˜ Nauj˜j˜ Met˜!

“Elektrobalt” kolektyvas

IL-8509VG-3668

R.Dargis: “Netgi jei orai darbui palankūs, bet niekur skubėti nereikia, nėra prasmės dirbti dvi dienas savaitės viduryje ir dieną savaitės pradžioje žinant, kad rytoj vėl šventės.” / LŽ archyvo nuotrauka

Page 10: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Apie tai, kokie šie ženklai irkaip jie siejasi su kalbomisapie pasaulio pabaigą, prie“Lietuvos žinių” apskritojostalo susirinko pakalbėti ku-

nigas Ričardas Doveika, filosofė, religi-jotyrininkė dr. Aušra Pažėraitė, ekono-mistas prof. Jonas Čičinskasir politikosapžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Pasaulio pabaiga ir jo Išgelbėtojas

A.Medalinskas. Ar galima būtųdžiaugtis, jeigu gruodžio 21-ąją arbakada nors vėliau į Žemę rėžtųsi didžiu-lis dangaus kūnas ir ateitų pasaulio pa-baiga? Bažnyčia kalba apie džiaugsmin-gą antrojo Kristaus atėjimo laukimą,bet žmogus, ekrane ne kartą matęs įvai-rių katastrofų vaizdų, gali ir nesupras-ti tokio džiaugsmo priežasčių.

R.Doveika. Pastarasis laikotarpisbuvo desperatiškai perkrautas įvairiau-sių požiūrių, vertinimų ir išsigelbėji-mo galimybių pasiūlos. Todėl ne vie-nam nebuvo net laiko apmąstyti, kasvyksta. Rusijoje pardavinėjami pasau-lio pabaigos paketai, kuriuose yra vir-vė, peilis, degtinės butelis ir skardinėšprotų. Kitur žmonės susirinks priekalvų, kurios yra įsivaizduojamos kaiptos vietos, kur ateiviai gali juos išgelbė-ti. Meksika skaičiuoja pajamas iš pa-saulio pabaigos turizmo. Vieni šį reiš-kinį sukomercina, kiti mistifikuoja,tretiems iki kaulų smegenų įsismelkiabaimė. Mes, kunigai, gauname baimėspersmelktų žmonių laiškų, kuriuosenetgi klausiama: gal geriau išeiti pa-čiam, kad nereikėtų tų baisumų kęsti.Klausimas labai rimtas, tad į jį reikiarimtai atsakyti.

A.Medalinskas. Koks būtų Jūsųatsakymas?

R.Doveika. Krikščionys kalba neapie pasaulio pabaigą. Mūsų tikėjimoesmė yra žmogaus gyvenimas - prisi-kėlimas iš numirusiųjų ir amžinasisgyvenimas (gyvybė). Mirtis, kaip irskausmas, kančia, yra priešinga šiaiprigimčiai, todėl žmogus natūraliai bi-jo ir kelia klausimą, kaip to išvengti.Žmonėms taip pat rūpi, ar šių sukrė-timų akivaizdoje jie krinta į prarają,ar šioje baigtyje yra tęstinumo pradžia.Krikščionybė Bažnyčią supranta kaiptikinčiųjų bendruomenę, kuri tikiKristumi ir jo ištartais žodžiais: “Ne-paliksiu Jūsų našlaičiais, sugrįšiu pasJus.” Krikščionys yra laukimo Bažny-čia, nes kiekvienas tikras krikščionislaukia antrojo Kristaus atėjimo.

A.Medalinskas. Bet savo Išgelbė-tojo laukia ne tik krikščionys. Judė-jai - taip pat. Ar yra daugiau pasau-lio kultūrų, kurios irgi per pasauliopabaigą laukia Išgelbėtojo?

A.Pažėraitė. Skirtingai nei krikš-čionys, judėjai laukia pirmojo Mesi-jo pasirodymo. Aplinkybės, kuriomisjis gali ateiti, surašomos įvairiai. To-dėl, kai tik judėjus ištinka sukrėtimai,imama intensyviau laukti, kad netru-kus pasirodys Mesijas. Atsirasdavo irdaug netikrų mesijų. Žmonės gyvenoviltimi, kad atėjus Mesijui viskas pa-sikeis į gera. Tačiau kada jis turi atei-ti, neaišku. Pavyzdžiui, galima rastiir tokių judėjų aiškinimų, kad jis ateistada, kai bus užmiršta Tora.

A.Medalinskas. Kai pasaulis nu-sigręš nuo tradicinių vertybių? Žy-dams tai Tora, krikščionims - Šventa-sis Raštas. Europai - krikščionybė

kaip kultūros pagrindas. Nusigręži-mas nuo tradicinio požiūrio į žmogų,į šeimą Europoje vyksta ir dabar.

A.Pažėraitė. O dalis judėjų manė,kad Mesijas ateis, kai visi žydai tobu-lai laikysis šabo. Judaizmui būdingassuvokimas, kad šis pasaulis - tai kri-zės pasaulis. Įvairios religijos laiką su-vokia cikliškai. Indų kultūroje pasau-liai egzistuoja kalpomis, ir kai baigiasivienas pasaulis, prasideda kitas. Cik-linis laiko suvokimas, kai aukso am-žių keičia prastesnis, o šį - dar pras-tesnis, kuris užbaigia ciklą ir privedaprie vieno periodo pabaigos, po ku-rio prasideda naujas kaip nauja pra-džia, primena metų kaitą. Kitas va-riantas - zoroastrizmas, kur randametrilypę pasaulio istorijos sampratą,Dievas (Ahura Mazda) sukūrė pa-saulį tobulą, bet šėtonas (AngraMainju) jį sugadino, tad dabar egzis-tuoja mišrus pasaulis, kur gėris ir blo-gis kovoja tarpusavyje, o šiam pasau-liui baigiantis turi ateiti Gelbėtojas,kuris atkurs tobulą pasaulį.

R.Doveika. Ir krikščionybė žvel-

gia ne į pasaulio pabaigą, o į laikobaigtį. Kiekvienas laikas turi pradžiąir baigtį. Jam pasibaigus, krikščioniųpožiūriu, ir įvyksta antrasis Kristausatėjimas, suteikiantis galimybę žmo-gui šitoje baigtyje turėti tęstinumoateitį su Dievu. Tai išvaduoja žmogųiš negatyvių patirčių. Iš viso šito die-viškas gailestingumas išima žmogųsavo delnais ir priglaudžia prie savęs.

Ar būtini sukrėtimai, kad pasaulis pasikeistų?

A.Medalinskas. Bet ar “sugedęs”pasaulis turi būti pakeistas vien su-krėtimais? Juo labiau ne tik sukrėti-mais, kylančiais dėl žmogaus veiklos,bet ir atneštais iš kitur?

R.Doveika.Ne potvyniai ar kiti ka-tastrofos ženklai yra tie, kurie pakeis,užgoš ar užims Kristaus sugrįžimą.Šventajame Rašte prirašyta daugybėįvairiausių apokaliptinių scenarijų: nuopersekiojimų Kristaus vardan iki ka-tastrofų gamtoje ar visatoje. Ten yra sa-koma: “Visatos galybės bus sukrėstos.”Vadinasi, visas materialus esamumas

patirs tam tikrų sukrėtimų, o tai neiš-vengiamai paveiks žmogaus fizinę jau-seną. Tie ženklai gali pažadinti žmogųtarsi šoko būklė. Ir Šventajame Raštesakoma: “Visiems šiems reiškiniamsprasidėjus, neišsigąskite. Pakelkite gal-vas. Jūsų išsivadavimas arti.” Kasdienžmogaus gyvenime vyksta didesnių armažesnių kataklizmų. Jų akivaizdoje

išlikti žmogumi gali tik žinodamas, kadDievas yra teisus, o jeigu žinai, kad di-džiųjų kataklizmų akivaizdoje jis darartėja prie tavęs, tad galima suprasti, kąreiškia džiaugsmas net ir baisiausiemssukrėtimams prasidėjus.

A.Pažėraitė. XIX amžius yra nau-jos, naujam pasauliui skirtos bahajųreligijos pradžia. Ji užsimezgė žemė-se, kurios buvo laikomos Persija irOsmanų imperija, o jos pradininkas

Baha Ullach buvo kilęs iš Persijos. Jis,tikima, yra tas, kurio kaip Mesijolaukta įvairiose religijose. XIX am-žiaus viduryje apokaliptinis laukimasbuvo labai suintensyvėjęs, ypač JAV.Daugelyje tų religijų, kuriose laukia-ma Mesijo, jo pasirodymą turi lydė-ti sukrėtimai, kaip senojo pasauliogriūtis. Ir tokių sukrėtimų, apie ku-riuos kalba krikščionys, zoroastrai,judėjai, žmonijos istorijoje jau buvo.Bahajų įsitikinimu, tai, kas vyko nuoXIX amžiaus antros pusės, galimalaikyti naujojo pasaulio gimimu.

A.Medalinskas. Tautų pavasaris,pagimdęs tautinės valstybės idėją?

A.Pažėraitė. Tautiškumas daž-niau buvo karų ir nesantaikų prie-žastis. Greičiau tai socialinio teisin-gumo, visuotinės žmonių (ir lyčių)lygybės, pasaulinės taikos vertybės.O “pasaulio pabaiga” jau buvo. XXamžiuje buvo revoliucijų, du pasau-liniai karai, holokaustas. Buvo kul-tūrų, kuriose kalbama tik apie buvu-sius sukrėtimus. Pavyzdžiui, šumerų- apie įvykusį tvaną. O katastrofos

2012 12 20Lietuvos žinios10 Diskusija

Virsmo ženklai

Ar pabaiga yra ir nauja pradžia

Eglutės nebuvimasšiandien Briuselyje

daug ką rodo.

Dabar, kai daugelis - juokais ar rimtai - laukia, kas iš tikrųjų atsitiks pasaulyje po gruodžio21-osios, negalima nepastebėti ženklų, kurie neturi nieko bendra su kalbomis apie galimąŽemės susidūrimą su mirtį nešančiu dangaus kūnu.

Šv. Kalėdų laukimas Vilniuje. / Ritos Stankevičiūtės ir Romo Jurgaičio nuotraukos

Page 11: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

kaip pasaulio atkūrimo laukimą ga-lima atsekti jau iki Persijos imperijoslaikų, nors vėliau, ypač AleksandroMakedoniečio užkariavimų laikais,jis pasireiškė stipriausiai.

A.Medalinskas. Kol šios bangosnesustabdė graikai.

A.Pažėraitė. Šiuo laikotarpiu ėmėformuotis naujos religijos, kuriomsbuvo būdingas vadinamasis apokalip-tinis laukimas: judaizmas, krikščiony-bė, zoroastrizmas. Su jomis keitėsi se-noji pasaulio tvarka, kuri iki tol buvolaikoma amžina ir stabilia, nes buvoįsivaizduojama, kad žemiškoji tvarkaatitinka dangiškąją. Tačiau šis pasau-lis griuvo. Tada, o ypač pasibaigusAleksandro Makedoniečio valdymolaikotarpiui, ėmė sklisti apokaliptinėsnuotaikos. Judėjoje gimė katastrofinėsidėjos.

J.Čičinskas. Rusijoje irgi vienasžmogus užfiksavo katastrofą. Vladi-miras Putinas sakė, kad Sovietų Są-jungos griuvimas yra didžiausia geo-politinė katastrofa.

A.Medalinskas. Mums tai buvokelias į laisvę. Bet Antrasis pasauliniskaras tikrai buvo žmonijos katastro-fa, kartu ir takoskyra tarp pasaulio,apimto gilios ekonominės krizės, irekonomikos pakilimo po karo. Arekonomikai taip pat reikia dideliųsukrėtimų?

J.Čičinskas. Ir ekonomikai galiojaciklai. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Feo-dalizmo pabaiga, industrinė revoliuci-ja XIX amžiaus antrojoje pusėje, ge-ležinkeliai, automobiliai, lėktuvai, odar prieš tai burlaivius pakeitę garlai-viai. Visa tai truko iki Didžiosios kri-zės 1929-1933 metais. Ši krizė buvo tociklo pagyvėjimo ir smukimo pasek-mė, o plačiau žiūrint, visuomenės rai-dos požiūriu, per krizę atsirado nau-ja ekonominė paradigma, nes visiškaisugriuvo laisvosios rinkos modelis.Bankams atsidūrus ties žlugimo riba,kyla pagunda neleisti jiems žlugti, ogeriau imti spausdinti daugiau pini-gų, siekiant užkimšti gerkles tiems, ku-rie panikuoja ir atsiiminėja indėlius.Tada galvota, kad viską galima atitai-syti. Reikia tik Centrinio banko efek-tyvios veiklos. O JAV prezidentasFranklinas D. Rooseveltas pasiūlė irkitą būdą kovoti su krize: nedarbodraudimą, pajamų perskirstymą, įekonomiką įvedė gerovės valstybėselementus. Suprasta, kad laisvoji rin-ka negali nei garantuoti silpnųjų glo-bos, nei pažaboti turto vaikymosi.

A.Medalinskas. To paties, kurisir dabar tapo viena iš ekonomikoskrizės priežasčių.

J.Čičinskas. Ir ekonomikoje pertam tikrą laiką susikaupia daug pro-blemų, kurias išsprendžia krizė. Ma-nau, kad dabartinės krizės nuotaikosir išprovokavo tą didesnį domėjimą-si majų kalendoriumi ir jų skelbiamapasaulio pabaiga.

A.Medalinskas. Antrasis pasauli-nis karas buvo tam tikra vieno ekono-minio pasaulio pabaiga ir kito pradžia.Svaro sterlingo dominavimą keitė do-leris, o uždarą valstybių ekonomiką -globali ekonomika, veikianti pagal Bre-ton Vudo (JAV) dėsnius. Ir visa tai įvy-ko, kai Europa buvo dar griuvėsiai.

J.Čičinskas. Visą tarpukario lai-kotarpį po krizės lydėjo atskirų vals-tybių pastangos kažkaip išsigelbėti,dažniausiai saugojant savo ekono-miką, keliant muitus užsienio pre-kėms. Kadangi taip elgėsi visi, visi irėmė smukti į dar didesnį dugną. Tai-gi, ekonomika iki pat karo pradžiostaip ir neatsigavo.

A.Medalinskas. Bet trijų valsty-bių ekonomika kilo gana sparčiai.Dvi jų - Vokietija ir Sovietų Sąjunga- buvo totalitarinės ir tik viena - JAV- demokratinė.

J.Čičinskas. Totalitarinės valstybėsturėjo galimybę maksimaliai koncent-ruoti visus išteklius. Ir už darbą galėjomokėti tiek, kiek norėjo, naudodamosir priverstinį darbą. Taip panaudoda-

mos savo išteklius jos galėjo pasiektilabai daug. Būtent dėl to šios valstybėssparčiausiai industrializavosi. O kai in-dividualus valstybių ekonominis gel-bėjimasis daugeliui nepadėjo, buvo su-kurta 1944 metų Breton Vudo sistema,kaip priemonė pasukti kitu, glaudesnioekonominio bendradarbiavimo keliu.Kadangi JAV ekonomika dominavo,ši sistema buvo paremta dolerio domi-navimu. JAV turėjo didžiules finansi-nes atsargas ir dolerio stabilumu, pa-tikimumu niekas neabejojo. Bet šisistema subyrėjo 1971 metais.

A.Medalinskas. Vadinasi, įžangaį Breton Vudo galimą pasaulio pa-baigą buvo net prieš 40 metų. Tai įvy-ko po Artimųjų Rytų konflikto ir naf-tos kainų šuolio?

J.Čičinskas. Ir tai buvo fiksuoto va-liutos kurso pabaiga. JAV parodė, kadnesugeba dolerio iškeisti į auksą, nesjos aukso atsargos stipriai seko. Ame-rika steigė pasaulyje karines bazes, rė-mė įvairius režimus ir tai labai brangiaikainavo. Galų gale paaiškėjo, kad do-lerių pasaulyje yra triskart daugiau, irJAV nebegali jų iškeisti į auksą. Todėldoleris tapo nebe toks patikimas, ko-kiu buvo laikomas anksčiau. Hegemo-no išnykimas vėl paaštrino ciklišku-mą, nors pokario metais teigta, kad tieciklai labai sušvelnėjo.

A.Medalinskas. Kodėl jie paaštrė-jo taip, kad net primena šio pasaulioekonominę griūtį?

J.Čičinskas. Tai yra globalizacijospasekmė. Kiekviena nacionalinė eko-nomika, net ir didžiųjų valstybių, jaunebėra savarankiška kaip ekonomi-ka. Ji dabar yra susipynusi su kitųvalstybių ekonomikomis. O ir taisyk-lių laikomasi ne taip griežtai. Dabarkovojant su krizės pasekmėmis mėgi-nama sukurti papildomų taisyklių.Pavyzdžiui, dėl fiskalinės drausmėslaikymosi, nes, nors ir buvo įvestabendra valiuta, nebuvo taisyklių, ku-rios to priverstų laikytis. Panašiai vis-kas atrodė ir pasaulio mastu.

Ženklai, rodantys šių dienų pasaulio virsmą

A.Medalinskas. Padidėjusį vals-tybių skolinimąsi galima laikyti vie-nu svarbiausių impulsų, privedusiųprie šių dienų pasaulinės ekonomi-kos krizės?

J.Čičinskas. Taip, nesubalansuo-tumas pajamų ir įsipareigojimų tiektarp valstybių, tiek atskirų individųlabai išaugo ir tai pastūmėjo į krizę.Ateityje tokio disbalanso visiems rei-kėtų vengti. Dabar tas išsibalansavi-mas vyksta pasaulio mastu. Jis palie-čia ne tik Graikiją, bet ir visą EuroposSąjungą (ES). Jeigu Graikija būtų ne-pajėgi grąžinti savo skolų, susvyruo-tų ekonomika ir Ispanijoje bei Itali-

joje, o paskui tai nuvilnytų per visąES ir paliestų net tokias ekonomiškaipajėgias valstybes kaip Vokietija. Ta-da jau būtų labai liūdna.

A.Medalinskas. O gal bankai ir vėlėmė nebekontroliuoti apetito?

J.Čičinskas. Bankininkai yra vers-lo žmonės. Jie matė galimybių užsi-dirbti, bet jų niekas nestabdė. Po ka-ro daugelyje valstybių buvo įvestaviršutinė palūkanų riba, bet to vėliaubuvo atsisakyta.

A.Medalinskas. Ir tarpukario lai-kais tokios ribos nebuvo?

J.Čičinskas. Ne, nebuvo. A.Medalinskas. Tai gal į dideles

finansines ir moralines problemas įk-limpusią Vakarų bankininkystę keisislamiškoji, o dolerio dominavimą pa-saulyje - Kinijos juanis?

J.Čičinskas. Nežinoma, ar silpnė-jantį dolerį keis juanis, ar ši valiutataps hegemonu palaikant tarptauti-

nius ekonominius santykius. Be to,jau siūloma rimtų bankų sistemospokyčių ir pačiuose Vakaruose. Pa-vyzdžiui, yra siūlymas, kad bankaisurinktus pinigus galėtų naudoti tiktiesiogiai kredituodami verslą.

A.Medalinskas. Islamiška bangakartu su kintančia Europos demogra-fine sudėtimi veržiasi ir į Senąjį žemy-ną. Europoje jau galima pamatyti sta-tomą mečetę, tačiau dažniau girdimeapie bažnyčių uždarymą, nes pritrūks-ta tikinčiųjų. Ateina senosios krikščio-niškosios Europos pabaiga? Dar ikiskelbiamos pasaulio pabaigos dienos?

R.Doveika. Žmonijos istorijojesavo baigtį patyrė senieji majai, grai-kai, romėnai, įvairios imperijos, ku-rios buvo vadinamos pasaulio cent-rais. Tų kultūrų atstovams, imperijųgyventojams tai buvo net baisiau neipasaulio pabaiga. Šiandien ir ekono-mistai pripažįsta, kad svarbiu žmo-nių santykių elementu tampa gro-buoniškumas. Juk kažkas tą idėjąpakiša žmogui kaip pagundą - sko-linkis, prasiskolink, o už to slypi tiknoras valdyti. Noras pakeisti naująjąpasaulio tvarką. Ir amerikietiškosioskultūros modelis turi prieiti tam tik-rą galą. Tai neišvengiama.

A.Medalinskas. Ką turite omeny-je? Kokakolos ekonomiką, o artėjantšv. Kalėdoms ir aktyviai brukamąSanta Klauso ekonomiką, kuri ir su-sijusi su kokakolos reklama?

R.Doveika. Taip, ir tų nenatūraliaiiškreiptų šypsenų ekonomiką, kurinatūraliai primena savo baigtį. Ti-kiuosi, kada nors liepto galą prieis irtas nenatūralus Kalėdų šurmulys, kaisvarbiausia yra prekės ir dovanos, one žmogus. Ir pats žmogus pamatė,kad jis tapo preke. Kataklizminė mąs-tysena ypač būdinga individui, kurisnori žūtbūt išlikti čia ir dabar. Krikš-čionybė užsimena ne tik apie mate-rialųjį, bet ir apie dvasinį žmogauspasaulį, ir jo išėjimas anapus, neištir-pimas, neatsisakymas savasties yrasvarbiau už visas tas kataklizmas.

A.Medalinskas. Ir Bažnyčiai pasta-ruoju metu vienas didžiausių iššūkiųbuvo materialus pasaulis su aukščiau-siuoju Dievu - pinigu. Visai kaip Pran-ciškaus Asyžiečio laikais. Pasaulio su-komercinimas krizės dienomis patiriadidžiulį smūgį. Bet ar nepatiria smūgioir krikščioniška bažnyčia Europoje,

kuri sparčiai praranda savo kažkadaturėtas labai tvirtas pozicijas?

R.Doveika. Bet tai pasireiškė jautada, kai svarstant Europos Konsti-tucijos projektą siūlyta atsisakytikrikščionybės kaip Europos pagrin-do. Siūlyta atsisakyti istorinės tiesos,o kai ją atmeti ir gyvenimą kuri antiliuzinio melo, tie pamatai susvyruo-ja. Raginama atsisakyti tiesos dėl,kaip šiandien sakoma, politinio ko-rektiškumo. Aš bažnyčios sampratąbūčiau linkęs išimti vien tik iš hie-rarchinės struktūros supratimo irdaugiau žvelgti į ją kaip į tikinčiųjųbendruomenę. Tai negali būti tik pa-statas ar hierarchai. Katalikų bažny-čia gyvena tam tikru istorijos laiku irjos realijos beldžiasi ir į krikščioniųgyvenimą. Krikščionys ima paskolasir neretai, deja, turime pripažinti, tiepatys krikščionys reketuoja kitąkrikščionį. Mus supančio pasauliorealybė turi galimybę įsismelkti ir įtikinčio žmogaus gyvenimą. Tadažmogus natūraliai pasiduoda pagun-dai pasirinkti tą gyvenimo būdą, ku-ris jam yra patogesnis. Kita vertus,krizės sąlygomis matome naują ten-denciją, kad krikščionių bendruo-menė Europoje auga ne skaičiumi, okokybe. Ne krikščionių gausa, o ko-kybė yra ta šviesa ir ta druska, kurisuteikia vertės šiandieniam gyveni-mui. Vokietijoje veikia tobulas kata-likų bendruomenės modelis: krikš-čioniškos asociacijos, mokyklos,labdaros organizacijos.

J.Čičinskas. Nes yra įvestas vi-siems privalomas mokestis.

R.Doveika. Tačiau tobulai vei-kiančioje sistemoje gali nepastebėti,kai tikėjimo nebeliks. Šiandien reikiakalbėti apie egzistencinį tapatumą.Bet ir keliaujanti per istoriją Bažny-čia turi tokių vilties ženklų patirties.Pradedant nuo šv. Pranciškaus XI-XII a. iki motinos Teresės XX a., otarp jų buvo Šviečiamasis amžius, kaibuvo naikinama Bažnyčia, bet kaipatsakas į tai radosi vienuolynų, kūrė-si raštija, kultūra ir ligoninės. Ateity-je europietis arba sugrįš prie praktinioateistiškumo, t. y. pripažins dievybę,apeigas, bažnyčios pastatus, bet pa-sakys, kad aš galiu labai laimingai gy-venti ir be viso šito, arba bus mistikas,kuris matydamas šiandienį visa kotrapumą pasidarys išvadas. O tas mū-sų pasaulio trapumas šiuo metu pa-sireiškia daug smarkiau nei praeity-je. Net ir klimato temperatūra, kurinuo ledynmečio iki šių dienų, t. y. per18 tūkst. metų, pakilo tik keliais laips-niais, per pastaruosius 200 metų išau-go penkiskart daugiau. Ir tokių ka-

taklizmų yra daug. Būtina apie visatai gerai pamąstyti.

Naujas gimimasA.Medalinskas. Pasireiškia dar ir

žmogiškojo pasaulio, mums diegtųtradicinių vertybių trapumas. Mums,pavyzdžiui, iš įvairių Europos kraštųvis dažniau sako: “Jūs turite priimtinormas, leidžiančias gėjų santuokas,nes tai jau yra tikra europinė vertybė.Tik tokiu atveju Jūs galėsite būti tikrieuropiečiai.” Atrodo, kad tradicinėseuropinės vertybės, atėjusios per lite-ratūra, meną, įvairių Europos tautųkultūrą, yra nebesvarbios. O Briuse-lyje, ES sostinėje, nebelieka vietos irKalėdų eglei.

R.Doveika. Pagarba ir gebėjimasdžiaugtis šalia esančiu žmogumi yravienas dalykas. Tai yra mūsų visų sie-kiamybė. Kiekvieno žmogaus žvilgsnisį pasaulį turi būti saugomas, o dialo-gas tarp skirtingų žmonių skatinamas.Bet kodėl šio santykio ir dialogo aki-vaizdoje turiu atsisakyti tapatumo to,kas esu? Dėl ko atsisakyti? Šiandien,kai Europa atsisako savo pamatinėstiesos, natūralu ir tai, kad Kalėdų Se-nelį keičia Kalėdų dvasia, kaip SenelisŠaltis sovietiniais laikais kartu su Snie-guole pakeitė Kalėdų Senelį.

Europa siekia ekonominės vieny-bės ir formuoja pasaulio pilietį, tačiauneturintį savo veido, žemės, Tėvynės,kultūros, kalbos, etoso, tradicijų, pa-galiau ir pasakų. Ir eglutės nebuvimasBriuselyje daug ką rodo. Kalėdų eglu-tė - vilties ženklas. Jeigu dėl skelbiamopolitinio korektiškumo ir toleranci-jos jai neatsiranda vietos ES sostinė-je, visokie ketinimai susikurti ekono-minę gerovę taps neišvengiamųkataklizmų ir įvairių griūčių virtine.

A.Pažėraitė. Kalėdų eglutė - nese-na Europos tradicija. Ir atsirado ji nekaip katalikų, bet protestų tradicijaVokietijoje XVI amžiuje. Iš pradžiųeglutės stovėjo tik turtingesniųjų na-muose, amatininkų gildijose. Po pa-saulį ji paplito įvairiais būdais, dažnaikaip kunigaikščių rūmų puošmena.Prancūzijoje eglutė pasirodė tik 1840metais Orleano kunigaikščių rūmuo-se. Į Šiaurės Ameriką keliavo per ka-rinius garnizonus, Didžiąją Britanijąpasiekė karalienės Viktorijos laikais,dėl princo Alberto, kuris buvo kilęs išVokietijos. O Vatikane ši eglutė pirmąkartą buvo pastatyta tik 1982 metais.

R.Doveika. Ir vis dėlto šiandientoks tolerantiškumo suvokimas, neten sudėlioti skirtingų kultūrų santy-kių akcentai gali privesti žmogų prievisiško abejingumo, o abejingumas,matyt, yra pati didžiausia tragedija,kuri ir lemia tą krizinę viršūnę, nestampa nebeaišku, kur dar yra kita ri-ba po abejingumo.

A.Medalinskas. O gal po tokioabejingumo gali ateiti ir neabejin-gumas? Nes, kai lazda yra perlen-kiama įvairiose srityse, ji duoda vi-siškai priešingą efektą.

R.Doveika. Tada mums reikia to-kių sukrėtimų. Ne tik ekonominių,bet ir dvasinių, kad galėtume kitaippažvelgti į mus supantį pasaulį. Kadatsitiestume, pakeltume galvą, at-merktume akis ir apsispręstume. Irtai būtų naujų darbų pradžia.

A.Medalinskas. Ir visi kartu ga-lėtume pralaužti tą abejingumo sie-ną. O kiekviena pabaiga, matyt, ga-li būti ir ko nors naujo pradžia.

A.Pažėraitė. Nauja nežinomybėgąsdina, bet kalbėdami apie pomirti-nį sielos buvimą ir lygindami su tuo,kai siela dar yra kūne, bahajai, pavyz-džiui, naudoja embriono metaforą.Embrionui motinos įsčios ir yra visasjo pasaulis. Jis nežino, kad dar egzis-tuoja didžiulis pasaulis už įsčių ribų.Ir, kai įvyksta gimimas, jis tam emb-rionui gali atrodyti kaip mirtis, nesjis yra išplėšiamas iš motinos įsčių.Bet tai yra naujas gimimas. •Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

Diskusija 112012 12 20Lietuvos žinios

R.Doveika:“Krikščionybė

žvelgia ne į pasaulio

pabaigą,o į laiko baigtį.”

Krikščionybė yra laukimo religija, nes kiekvienas tikras krikščionis laukia antrojo

Kristaus atėjimo.

A.Medalinskas:“Kiekviena

pabaiga gali būti ir ko

nors naujo pradžia.”

A.Pažėraitė:“Skirtingai

nei krikščionys,judėjai

laukia pirmojoMesijo

pasirodymo.”

J.Čičinskas: “Ir ekonomiko-

je per tam tikrą laiką

susikaupiadaug proble-

mų, kuriasišsprendžia

krizė.”

Page 12: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

2012 12 20Lietuvos žinios12 Kultūra ir menas

AUDRIUS MUSTEIKIS

Naujieji - būtinai su JohannuStraussu. 2012-uosius Lietuvosnacionalinis operos ir baletoteatras (LNOBT) pasitiko valsųkaraliaus baletu “Žydrasis Dunojus”, palydės - operete“Šikšnosparnis”.

Nemažai žiūrovų gerai prisime-na ankstesnį “Šikšnosparnį” - ne-trumpai teatro repertuare išbuvusiąrežisierės Vlados Mikštaitės ir diri-gento Jono Aleksos versiją (1980),įrašytą ir ne sykį rodytą Lietuvos te-levizijos. Lengvabūdį advokatą Ai-zenštainą dainavo Eduardas Kania-va, padoriąją jo žmoną Rozalindą -Danguolė Juodikaitytė, koketę kam-barinę Adelę - Romutė Tumuliaus-kaitė, puotos šeimininką kunigaikš-tį Orlovskį - Vitalija Šiškaitė.

“Dabar kai kas bus kitaip, - žadaLNOBT debiutuojantis režisieriusGediminas Šeduikis, iki šiol dirbęsrežisieriaus asistentu, bendradar-biavęs su Dalia Ibelhauptaite, porąspektaklių pastatęs Kauno muziki-niame teatre. - Ankstesniam spek-takliui naudota vadinamoji rusiško-ji redakcija, kur šiek tiek pakraipytadraminė linija ir kalbamieji tekstai.O Aizenštaino partiją J.Straussas pa-rašė tenorui, ne baritonui.”

“Mūsų scena didelė ir pretenzin-ga, kelianti įvairių iššūkių, - kalbė-jo režisierius, - bet ji teikia ir dau-gybę techninių galimybių, todėlstengiamės kaip galima labiau jo-mis pasinaudoti. Pavyzdžiui, paly-

ginti mažai naudojamu scenos ra-tu. Paslapčių neišduosiu, tegu būnastaigmenos žiūrovams, bet mūsų“Šikšnosparnis” - labai gyvas, o kaikurie sprendimai netikėti.”

Scenografas - dailininkas iš Ru-munijos Andu Dumitrescu, jau dir-bęs su G.Šeduikiu Kaune. Kostiu-mų dailininkė - Agnė Kuzmickaitė.Jos versija - šiuolaikiškas žvilgsnis įXIX amžių, stilizacija. Choreogra-

fiją kuria Aušrinė Stundytė, šokiųscenos irgi žada netikėtumų. Be ki-ta ko, šoks “Polėkis” ir solistai, ku-rių pavardės dar neatskleidžiamos.

Pasak dirigento Martyno Staš-

kaus, tai naujos kartos “Šikšnospar-nis”, naujos kartos požiūris. O mu-zikinės staigmenos laukia antroveiksmo koncerte. Kiekvieną kartąžiūrovus nustebins koks nors siurp-

rizas: gal į pokylį užsukęs JeronimasMilius, gal Donatas Montvydas, ogal pats maestro Virgilijus Noreika.

Numatytos net trys atlikėjų su-dėtys. Rozalindą kurianti ReginaŠilinskaitė dėkinga “Šikšnospar-niui” už tai, kad pateko į LNOBT.Kažkada ji, Kauno muzikinio teat-ro solistė, išgelbėjo vilniečių spek-taklį ir atkreipė į save dėmesį (tadaji dainavo Adelę). “Mačiau prima-donas D.Juodikaitytę, Sofiją Jonai-tytę - Rozalindas, - prisimena R.Ši-linskaitė, - tokias rimtas ir solidžias,kad atrodė, jog tai be galo sunkusvaidmuo. Dėl to dabar truputį bai-minausi. Ir iš tiesų nelengva. Esudėkinga režisieriui už tai, kaip jistraktuoja Rozalindos čardašą - taine linksminantis intarpas, bet dra-matiškiausias operetės momentas.”

Iki gruodžio 31-osios, premjerosvakaro, dar pusantros savaitės. Solis-tas Audrius Rubežius (Aizenštainas)tvirtina, kad juodasis pasirengimodarbas jau atliktas, laukia išėjimas įscenos erdvę ir susitikimas su labaipuošniais, ryškiais kostiumais. KitasAizenštainas - jaunas dainininkasJonas Sakalauskas (spektaklio kūrė-jai nusprendė, kad bus dvi versijos -tenoro ir baritono).

Pirmą kartą operetėje pasirodyslatvė Gunta Davidčuka (Adelė). Jiprisipažino truputį baiminusis tiekdainuoti lietuviškai, tiek opereteibūdingų atlikimo štampų. “Bet re-žisierius ieško psichologiškai logiš-ko sprendimo ir pavyksta gana na-tūraliai”, - sakė dainininkė.

Kiti artimiausi “Šikšnosparnio”spektakliai - sausio 3,4,5 dienomis.•

Tikrojo “Šikšnosparnio” staigmenos

MINDAUGAS KLUSAS

Trečią kartą rengiamas festivalis“Kalėdos Chodkevičių rūmuose”tampa polistilistinis, klausytojusvilioja platesne menine raiška.Gruodžio 26-30 dienomis aristokratiškoje aplinkoje pasirodys ne tik žymiausi klasi-kinės muzikos atlikėjai, bet irmuzikinio spektaklio veikėjai.

Klasicizmo stiliaus rūmuose skam-bės ir tos epochos etalonu laikoma Jo-sepho Haydno (1732-1809) muzika.Vienas produktyviausių Lietuvos kla-sikinės muzikos ansamblių “Kaska-dos” klausytojams atliks kompozito-riaus fortepijoninį trio Es-dur XV-36.“Vėlyvuoju kūrybos tarpsniu parašy-tas trio yra labai šventiškas, pilnas ne-tikėtų harmoninių posūkių, žėrinčiaivirtuoziškas. J.Haydno kūriniai šiaminstrumentų sąstatui konkuruoja sugeriausiais Wolfgango AmadeusoMozarto opusais fortepijonui”, - LŽteigė “Kaskadų” fortepijoninio triosolistė smuikininkė Rusnė Mataitytė.

Ansamblio muzikantai festivalio“Kalėdos Chodkevičių rūmuose”klausytojams atliks ir kitų epochųkūrinių. Skambės žymiausi ir mėgs-tamiausi Felixo Mendelssohno, Ser-gejaus Prokofjevo, Aramo Chačatu-riano, Igorio Stravinskio ir AstoroPiazzollos kūrinių aranžuotės. “Nori-me, kad ateinančius metus mūsų klau-sytojai pasitiktų lydimi puikios klasi-kinės muzikos”, - sakė R.Mataitytė.

Metai su HaydnuAnsamblio nariai - pianistė Aldo-

na Šikšniūtė, smuikininkė R.Mataity-

tė ir violončelininkas Edmundas Ku-likauskas 2012 metus pradėjo rimtuiššūkiu - atlikti visus J.Haydno forte-pijoninius trio, kurių klasicizmo kom-pozitorius parašė net 45. Lietuvoje to-kios užduoties dar niekas nėra atlikęs.Šiuos metus “Kaskados” palydės pa-griežęs dešimtį tokių trio. Ambicingoprojekto pabaigos kol kas nematyti.“Darbo turėsime iki soties - kokiemstrejiems metams”, - juokėsi R.Matai-tytė. Ji pasakojo, kad J.Haydno lai-kais kompozitoriai nedykaduoniavo.Tūlas tarnavo dvare, tad kiekvienąsavaitgalį turėjo parašyti po vieną arnet kelis naujus opusus. “Manau, for-tepijoniniam trio kuriama muzikaJ.Haydnui buvo nebloga kūrybinė la-boratorija: mažesnės apimties kame-rinėje muzikoje jis išmėgindavo nau-joves, kurias vėliau pritaikydavosimfonijose”, - teigė muzikė.

Pavadinimą pasiskolinoFortepijoninis trio “Kaskados”

koncertuoja nuo 1997 metų. Iki tolbene dvidešimt metų trio nariai sky-rė asmeniniam tobulėjimui: baigęVilniaus Mikalojaus KonstantinoČiurlionio vidurinę meno mokyk-lą, visi trys mokėsi Maskvos PiotroČaikovskio konservatorijoje. R.Ma-taitytė ir A.Šikšniūtė joje baigė as-pirantūrą. Grįžę į Lietuvą muzikan-tai žavėjo soliniais pasirodymais,papildė kamerinius ansamblius.

“Į trio susibūrėme gana vėlai, ta-čiau jau subrendę kaip solistai. Visa-pusiškai pasirengėme, susipažino-me su visa stilistine muzikos įvairoveir pasiilgome ansamblinio muzikavi-mo”, - prisiminė R.Mataitytė. Pava-dinimą trejetas pasiskolino iš kom-pozitoriaus Osvaldo Balakausko

kūrinio fortepijonui ir orkestrui“Kaskados”. “Jis atitinka mūsų an-samblio temperamentą, dvasią, sie-kį ieškoti naujovių. Be to, esame at-likę daug O.Balakausko kūrinių,įrašėme jo kamerinės muzikosplokštelę. Kompozitoriaus išradin-gumas kuriant pavadinimus tiesiogneįtikimas”, - teigė R.Mataitytė.

Festivalio programaFestivalis “Kalėdos Chodkevičių

rūmuose” prasidės gruodžio 26

dieną. Eglė Tulevičiūtė (aktorė),Natalija Katilienė (vokalas), EglėPerkumaitė (fortepijonas), LaimaŠulskutė (fleita) ir Vita Šiugždinie-nė (violončelė) parodys spektaklį-muzikinę improvizaciją “Sudegin-ti negalima pasigailėti. JoanosArkietės manifestas”.

Gruodžio 27 dieną Petras Geniu-šas (fortepijonas) ir Liudas Mockū-nas (saksofonas) atliks M.K.Čiurlio-nio kūriniais paremtą polistilistinękompoziciją “Jūra miške”. Gruo-

džio 28 dieną muzikuos smuiki-ninko Dainiaus Puodžiuko ir pianis-to Aido Puodžiuko duetas. Gruodžio29 dieną koncertuos fortepijoninistrio “Kaskados”. Gruodžio 30 dienąper programą “Muzikos horizontai”koncertuos jaunieji NacionalinėsM.K.Čiurlionio menų mokyklos ta-lentai: Paulina Jankovskytė, KamilėZaveckaitė, Lina Balčiūnaitė, Do-mantas Karalius, Konradas Levickis,Greta Petkevičiūtė ir Augustas Go-centas.•

Kalėdiniai posūkiai su “Kaskadomis”

Kiekvieną kartą žiūrovus nustebins siurprizas:gal į pokylį užsukęs J.Milius, gal D.Montvydas,

o gal pats maestro V.Noreika.

“Kaskados” 2012 metus pradėjo rimtu iššūkiu - atlikti visus J.Haydno fortepijoninius trio, kurių kompozitoriusparašė 45. / “Kaskadų” archyvo nuotrauka

Režisierius G.Šeduikis (kairėje) LNOBT scenoje debiutuoja operete. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Page 13: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

AUDRIUS MAKAUSKAS

Vasario 16-osios gimnazijailgą laiką buvo vienassvarbiausių Lietuvos va-davimo centrų ir gyvybin-giausias lietuviškos kultū-

ros židinys Vakarų pasaulyje. Dabarmokykla tampa lietuvių ir vokiečiųkultūrų susitikimo vieta. O ją baigęsjaunimas noriai grįžta į Lietuvą.

Dievo paukščių kūrinysMartynas Lipšys jau beveik pusme-

tį dirba vienoje didžiausių Lietuvojeveikiančių biotechnologijų įmonių.“Jei ne mokykla, kurioje mokiausi,nežinau, ar dabar gyvenčiau Lietuvo-je”, - sako M.Lipšys. Mokykla, apiekurią kalba Martynas - VokietijosHiutenfeldo miestelyje įsikūrusi Vasa-rio 16-osios gimnazija.

Po Antrojo pasaulinio karo Vokie-tijoje veikė platus lietuviškų mokyk-lų tinklas: 1948 metais jų buvo net158, iš jų 26 - gimnazijos. Jas steigėdipukai - nuo sovietų į Vokietiją pa-bėgę “displaced persons” (liet. per-keltieji asmenys), jie mėgdavo vadin-tis tiesiog “Dievo paukštėmis”.

Dipukai tikėdavosi, kad lietuviš-kas mokyklas baigę jų vaikai grįš įTėvynę ir prisidės prie valstybės at-kūrimo darbų po kruvinų nacių irsovietų okupacijų.

Bet viltis, kad Lietuva greitai atgauslaisvę, pamažu blėso, ir dešimtys tūks-tančių lietuvių patraukė ne atgal į Lie-tuvą, o už Atlanto - į JAV ir Kanadą.Tirpstant lietuvių skaičiui, Vokietijo-je nuspręsta palikti tik vieną lietuviš-ką mokyklą. 1951 metais ji įkurta Dyp-holco miestelio kareivinėse, o po dvejųmetų perkelta į Renhofo pilį, stovinčiąnetoli Frankfurto įsikūrusiame Hiu-tenfeldo miestelyje. Į Vasario 16-osiosvardu pavadintą mokyklą netrukuspradėjo plūsti mokytis lietuviai vaikaine tik iš visos Vokietijos, bet ir iš abie-jų Amerikų bei Australijos.

Į TėvynęBėgant metams gimnazija augo.

Kilo nauji mokyklos ir bendrabučiųpastatai, sutvarkytas aplink Renhofopilį nusidriekęs parkas. Bet gimna-zijos misija nepakito.

1954-1955 mokslo metų mokyklosmetraštyje rašoma, kad joje “ugdomosinteligentinės pajėgos ne tik lietuviškaikultūrai bei lietuvybei stiprinti laisva-jame pasaulyje, bet ir papildyti prare-tintoms būsimos nepriklausomos Lie-tuvos elito gretoms”.

Šiai misijai gimnazija liko ištikimair dabar. “Ar buvo sunku adaptuotisVilniuje? Tikrai ne. Čia gi gyvena pu-sė mano draugų”, - pasakoja M.Lip-šys, pirmus 35 savo gyvenimo metuspraleidęs Vokietijoje. Martynas gimėišeivių iš Lietuvos šeimoje, nuo penk-tos klasės mokėsi Vasario 16-osiosgimnazijoje. Ją baigęs studijavo bio-logiją Heidelbergo universitete, vė-liau įstojo į doktorantūrą Tiubingene.Netrukus šio miesto universitete jisketina ginti daktaro disertaciją.

M.Lipšys pasakoja, kad kol jis tęsėmokslus Vokietijoje, į Lietuvą sugrįžoar kaip jis - į tėvų kraštą persikėlė be-veik visi jo kartos gimnazistai. Dabardaugelis jų čia dirba įvairiose įmonė-se ar yra sukūrę savo verslą.

Kiti gimnazistai įsitraukė į lietuvių

bendruomenių veiklą visame pasau-lyje. “Mūsų mokykloje mokėsi da-bartiniai Vokietijos ir Argentinos lie-tuvių bendruomenių pirmininkai,daugelis kitų aktyvių bendruomeniųveikėjų”, - teigia gimnazijos direkto-rė Bronė Narkevičienė.

Sekmadieniais ilgai nemiegaKokia yra paslaptis mokyklos, geban-

čios išugdyti savo mokiniams įsiparei-gojimą Lietuvai tuo metu, kai daugelistautiečių palieka kraštą - kas norėdamiužtikrinti orų savo šeimos gyvenimą, okas iš noro pasijusti pasaulio piliečiais?“Gimnazijoje puikiai derinami du da-lykai: patriotiškumas ir kūrybišku-mas”, - tvirtina M.Lipšys. Mokyklojepuoselėjamos lietuviškos tautinės tradi-cijos, minimos šventės, o sekmadieniorytais bendrabutyje gyvenantiems moks-leiviams nėra ko svajoti apie ilgesnį mie-gą - mokyklos aikštėje visi išsirikiuojaLietuvos vėliavos pakėlimui, gieda vals-tybės himną, paskui pilies koplyčioje au-kojamos lietuviškos Mišios.

Tuo tarpu moksleivių kūrybiškumasturi puikią erdvę skleistis čia veikian-čiuose orkestruose, šokių kolektyvuo-se, chore, nuolat besikuriančiose rokogrupėse. Vienoje jų - “Bunch of Pro-blems” kartu su gimnazijos draugaisVytu Lemkiu ir Viktoru Diawara grojoir M.Lipšys. Jis pasakoja prisimenan-tis, kaip Viktoras, sugalvojęs padarytivienam draugui gimtadienio dovaną,įrašė pirmą dainą su Viliumi Alesiumi.Dar po keleto metų šiuodu vaikinai suErica Jennings įkūrė grupę “Skamp” irLietuvoje tapo žvaigždėmis.

Martynas pripažįsta, kad muzika- ne vienintelė sritis, į kurią krypstamoksleivių energija ir išradingumas.“Bendrabutyje gyvenantys gimnazis-tai nuolat prasimano pokštų. Vieną

kartą keli draugai sugalvojo pavogtibendrabučio visraktį. Jį turint, žino-ma, atsiveria ir durys į mergaičiųbendrabutį”, - pasakoja M.Lipšys.Vis dėlto išsigandę, kad gali būti pa-gauti, vaikinai visraktį po kurio laikoišmetė į šiukšlių konteinerį.

“Tada vienintelį kartą gyvenime

mačiau tikrai piktą tuometinį gimna-zijos direktorių Andrių Šmitą”, - pa-sakoja M.Lipšys. Anot Martyno, tą-syk nevykęs pokštas vaikinams atsiėjopo 40 valandų lapų grėbimo. Būtent

darbas parke gimnazijoje yra tradi-cinis būdas išpirkti savo kaltę po di-desnių ar mažesnių nusižengimų.

Gimnazijoje apsilankantys svečiaidažnai stebisi, kad didžiulis mokyk-lą supantis parkas visuomet pavyz-dingai sutvarkytas. Svečiai stebisi, ogimnazistai tik šypsosi.

Mažoji ambasadaA.Šmitas, dirbęs mokyklos direk-

toriumi nuo 1982-ųjų iki pat mirties2008-aisiais, buvo tikras jos idealųįsikūnijimas.

Savo pavyzdžiu jis visą mokyklosbendruomenę lenkė į visuomeniškumąir tautiškumą. Buvę gimnazijos moki-niai prisimena, kad jo dviratis prie mo-kyklos kasdien stovėdavo iki dešimtosvalandos vakaro, kol direktorius baigęsvisus darbus patraukdavo namo.

Jo ir daugelio kitų gimnazijojedirbusių žmonių pastangomis mo-kykla atliko ypatingą vaidmenį, kaiLietuvai teko kovoti dėl nepriklau-somybės. “Vasario 16-osios gimna-zija yra ne šiaip eilinė mokykla.Daug kas Lietuvoje nežino, kas jo-je vyko apie 1990-uosius”, - pasako-ja M.Lipšys.

Mokyklos mokytojai ir mokslei-viai rengdavo protesto akcijas, susi-tikinėdavo su visos Europos politi-kais. Gimnazijoje kone kas savaitę, okarščiausiais Lietuvos kovos momen-tais ir kasdien, lankydavosi Vokietijoslaikraščių ir televizijos kanalų kores-pondentai. Būtent gimnazijos nuo-pelnas, kad vokiečiai tiksliai žino-davo, kas vyksta nedideliame krašteprie Baltijos.

Bet Lietuvai savo kovą laimėjusVasario 16-osios gimnazijai kilo nau-jas iššūkis. Mokykla, kuri buvo vie-nas svarbiausių politinių Lietuvosvadavimo centrų ir kultūrinių lietu-vybės židinių pasaulyje, turėjo užsi-brėžti naujus tikslus.

Gimnazija iš lietuviškos salelės Vaka-rų pasaulyje tapo lietuvių ir vokiečiųsusitikimo vieta. Iš 197 joje besimokan-čių moksleivių pusė yra lietuviai. Dau-gumos jų tėvai gyvena Vokietijoje, kitų- Lietuvoje, JAV, Argentinoje.

Tuo tarpu kita pusė moksleivių da-bar - vokietukai. “Mūsų gimnazijojetradicijų persmelkta Lietuvos kultū-ra susiduria su modernia vokiškąja.Kasdien bendraudami ir kartu mo-kydamiesi šioje mokykloje išmoksta-me pagarbiai žvelgti į kitas tautas”, -pasakoja dešimtoje klasėje besimo-kantis Tillis Walteris.

“Gimnazija - gyvas tiltas tarp Lie-tuvos ir Vokietijos, mažoji Lietuvosambasada, kurioje ugdomi ne tik lie-tuviai vaikai, saugantys savo tautinįtapatumą, bet ir būsimi Lietuvosdraugai vokiečiai, - sako direktorėB.Narkevičienė. - Ta draugystė - ne-įkainojamas turtas, kurio reikšmę tiekLietuvai, tiek Vokietijai būtų sunkupervertinti.”•

Kultūra ir menas 132012 12 20Lietuvos žinios

Gyvas tiltas tarp Lietuvos ir Vokietijos

Gimnazija iš lietuviškos salelės Vakarų pasaulyje tapo lietuvių ir vokiečių

susitikimo vieta.

Kol Lietuva vis spartesniais žingsniais išsivaikšto, Vokietijoje veikia mokykla, gebanti sugrąžinti Vakaruose gyvenančių lietuvių vaikus į Tėvynę. Hiutenfeldo Vasario 16-osiosgimnazija lieka ištikima misijai, kurią prisiėmė dar prieš šešis dešimtmečius.

Lietuviai svetur

1951 metais įkurta gimnazija po dvejų metų perkelta į Renhofo pilį netoli Frankfurto. / Marytės Šmitienės nuotraukos

Moksleivių kūrybiškumas skleidžiasi čia veikiančiame šokių kolektyve.

Anot gimnazijos direktorės B.Narkevičienės, gimnazijoje mokosi vaikai, saugantys savo tautinį tapatumą.

Vokietijoje gimęs M.Lipšys sako, kad pritapti Lietuvojenebuvo sunku. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Page 14: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

2012 12 20Lietuvos žinios14 Sporto tribūna

Atkelta iš • 1 p.

Į Jesenicę Lietuvos ambasadorėnuvyko, bet su meru nesusitiko. Jissirgo. Vis dėlto diplomatės vizitas bu-vo sėkmingas. Apie žmonių nuotai-kas, atliekamus darbus, čempionatošeimininkų tikslus bei svajones I.Brič-kovskienė šnekėjosi su miestelio vice-mere Vera Pintar ir dar keliais “Eu-roBasket 2013” virtuvėje plušančiaisspecialistais.

Pokalbį su ambasadore IzoldaBričkovskiene pradėjome nuo prieškelias dienas “Lietuvos žinių” išpro-vokuoto jos vizito į Jesenicę.

B grupės sostinė- Ką tik viešėjote “EuroBasket

2013” B grupės sostinėje. Ką ten iš-vydote, ką sužinojote?

- Pirmą kartą viešėjau Jesenicėje.Miestelis įsikūręs Alpių apsuptojevietovėje, 500 m virš jūros lygio. Nuošalies sostinės Liublianos - 64 km.Ten yra 20 tūkst. gyventojų kartu suvisais aplinkiniais miesteliais. Tai di-džiausias Slovėnijos metalurgijoscentras. Kažkada metalurgijos ga-mykloje dirbo apie 6 tūkst. žmonių,dabar - tik tūkstantis.

Miestelis labai patenkintas, kad joarenoje žais būtent šios komandos -Makedonija, Juodkalnija, Serbija,Bosnija ir Hercegovina, Lietuva, Lat-vija. Jesenicėje ir jos apylinkėse gyve-na 38 proc. kitų tautų atstovų, iš jųdidžiausią procentą sudaro bosniai irserbai. Taigi tikimasi, jog krepšinioaistruolių netrūks ir susidomėjimasvaržybomis bus didelis.

Jesenicės vicemerė V.Pintar lankė-si Lietuvoje, kai mes rengėmės 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatui.Labai gyrė mūsų šalį. Ji žino ir su-pranta, koks svarbus krepšinis Lietu-vai, ir tikisi, kad mūsų sirgalių į Slo-vėniją atvyks gausus būrys.

- Ar vicemerė nujaučia, už ką sirgsJesenicėje gyvenantys slovėnai?

- V.Pintar nedrįso to prognozuo-ti. Pasak jos, svarbiausia, kad grupė-je rungtyniaus stiprios komandos,vadinasi, bus gražus žaidimas. Vice-merė tikisi, kad tai uždegs miestojaunimą ir paskatins jį prisimintikažkada čia buvusią labai populiariąsporto šaką.

- Gal sužinojote, kodėl būtent Je-senicei buvo suteikta teisė rengti“EuroBasket 2013” grupės varžybas?

- Miestelis pats pasisiūlė rengtičempionatą, ir pasiūlymas buvo pri-imtas. Pagrindinė priežastis ta, jogkažkada krepšinis buvo labai popu-

liarus Jesenicėje, bet vėliau pamažujį išstūmė ledo ritulys. Miesto valdžiatikisi, kad čempionatas padės atgai-vinti primirštas krepšinio tradicijas.Taip pat tikisi, kad padidės turistųsrautas, kad ne tik miesto biudžetasbus papildytas, bet ir plačiai pasklisJesenicės vardas.

Šio miestelio savivaldybės atstovaidžiaugiasi suteikta galimybe organi-zuoti Europos krepšinio čempiona-tą ir viliasi, kad visus pasirengimodarbus bei organizacinius klausimuspavyks išspręsti laiku.

Arena kalno papėdėje- Mūsų patirtis parodė, kad gražūs

norai ne visada išsipildo numatytądieną. 2011 metais net keliuose Lie-tuvos miestuose specialiai “EuroBas-ket 2011” statomų naujų arenų bai-gimo terminai ne kartą būdavokeičiami dėl užtrukusių statybų. ArJesenicė spės laiku parengti “Podme-žaklo” areną? Ką miesto vadovaiJums papasakojo apie šį objektą?

- Manau, turėtų spėti. Nauji rūmainestatomi. Pertvarkoma “Podmežak-lo” sporto arena, kuri iki šiol buvoskirta ledo rituliui. 1966 ir 1998 metais

šiuose sporto rūmuose vyko pasaulioledo ritulio pirmenybės. Pertvarkomane tik pati arena, bet ir didžiulis logis-tinis kompleksas: drabužinės, skalbyk-los, džiovyklos. Rengiama atskira tri-būna žurnalistams.

Miesto arenai atnaujinti iš Euro-pos Sąjungos (ES) fondų skirta 3,5

mln. eurų. Visa statybų vertė siekiaapie 6 mln. eurų. Areną žadama pa-ruošti iki kitų metų birželio. Darbusvykdo trys Slovėnijos kompanijos.Arenoje po atnaujinimo tilps iki 5400žiūrovų. Iki šiol buvo 5900 vietų, betiš jų tik 2500 sėdimų.

- Kokį vaizdą išvydote aplink re-konstruojamą areną?

- Vaizdas įspūdingas. Arena pasta-tyta labai gražaus kalno papėdėje. Ša-lia teka Savos, didžiausios upės Slo-vėnijoje, atšaka.

Jesenicė - be viešbučių- Ar Jesenicėje yra pakankamai

viešbučių?- Jesenicėje nėra viešbučių. Kaž-

kada buvęs vienintelis irgi uždarytas.Taip atsitiko dėl to, kad šalia yra daugkurortinių ir istorinių vietovių, ku-riose daugybė viešbučių ir poilsio na-mų. Netoliese, apie 23 km, yra vienasžinomiausių Slovėnijos slidinėjimokurortų Kranska Gora. Jame ir busapgyvendintos B grupės komandos.Ten galėtų apsistoti ir dalis krepšinioaistruolių. Tai pasakiško grožio mies-telis Alpėse, 880 m virš jūros lygio.

Slovėnai teigia, jog toks aukštis žai-dėjams, netgi iš lygumų Lietuvos, įta-kos neturės. Bet man ausis užgulė.

- O kur pastogės reikės ieškoti ki-tiems krepšinio aistruoliams?

- Kiti galėtų apsistoti labiausiai lan-komame Slovėnijos kurorte Blede,apie 16 km nuo Jesenicės. Tai mūsųTrakus primenantis miestelis su di-deliu ežeru, jo viduryje yra sala su vie-nuolynu, o pakrantėje ant aukštosuolos stovi pilis. Šis kurortas - Slovė-nijos irklavimo centras.

Taip pat bus galimybė apsistoti pri-vačiuose apartamentuose. Netoli Ble-do yra didelis penkių žvaigždučių kem-pingas. Palapinių miesteliui vietos, deja,nėra, nes vietovė labai kalnuota.

Sporto gerbėjai vykstant “EuroBas-ket 2013” galėtų apsigyventi ir Liublia-noje. Iki Jesenicės netoli, kelionė trun-ka apie 45 minutes. Keliai Slovėnijojelabai geri. Pasak organizatorių, iš visųcentrų, kur apsistos krepšinio aistruo-liai, bus organizuotas transportas.

Jesenicės vicemerės V.Pintar nuo-mone, mūsų sirgaliams geriausia būtųpas juos vykti organizuotai per di-džiausią Slovėnijoje turizmo agentūrą

“EuroBasket 2013” vėliava

Slovėnijoje Lietuvos rinktinė turės progą revanšuotis makedonams už apmaudų pralaimėjimą “EuroBasket 2011” ketvirtfinalyje. / Erlendo Bartulio nuotrauka

“Slovėnai teigia, kadtoks aukštis

žaidėjams, netgi iš lygumų Lietuvos,

įtakos neturės. Betman ausis užgulė.”

Lietuviai svetur

I.Bričkovskienė: “Slovėnai krepšinį įvardija kaip vieną populiariausiųsporto šakų, tačiau čia jis neturi išskirtinio statuso kaip Lietuvoje.”Asmeninio archyvo nuotrauka

Su ambasadore I.Bričkovskiene (šešta iš dešinės) susitikę Slovėnijoje studijuojantys mūsų tautiečiai užsiminė,kad norėtų talkinti ambasadai, kai Lietuva pirmininkaus ES tarybai. Ir, žinoma, jie nekantraudami laukia Europoskrepšinio čempionato. / Asmeninio archyvo nuotraukos

Page 15: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Sporto tribūna 152012 12 20Lietuvos žinios

pamažu kyla Balkanuose

“Palma”. Ji rengė ir slovėnų kelionę įLietuvą per 2011 metų Europos čem-pionatą.

- Įdomu, ar jau lankėsi Jesenicėjedelegacijos tų šalių, kurių komandosžais B grupės turnyre?

- Pasak vicemerės, kol kas nebu-vo atvykusi nė viena delegacija. Ikišiol sulaukta tik keleto skambučiųdėl galimybės atvykti apsidairyti,pasikalbėti. Jesenicės valdžia labaisuinteresuota tokiais susitikimais, jipati bando kviestis krepšinio fede-racijų atstovus, kad sužinotų jųnuomonę, išgirstų pageidavimus.Šio Slovėnijos miestelio gyventojailabai džiaugiasi ir didžiuojasi, kadpas juos vyks čempionatas, labailaukia šios šventės.

Išskirtinės iškilmės- Ar Slovėnijoje jau jaučiamos ar-

tėjančio čempionato nuotaikos?- “EuroBasket 2013” suvenyrais dar

neprekiaujama. Reklamos irgi nėra.- Neabejoju, kad dalyvavote “Eu-

roBasket 2013” burtų traukimo ce-remonijoje Liublianoje. Kaip patiko?

- Patiko. Burtų traukimas vykoPostoinos urve, tai - didžiausia lan-koma karstinė ola, išgraužta Pivkaupės. Ji veikia nuo 1819 metų. Urvoilgis 21 km, iš jų 5 km rodomi turis-tams, tai vienas lankomiausių turis-tinių objektų Slovėnijoje. Ten yra 140metų veikiantis geležinkelis. Burtųtraukimą stebėjo 650 žiūrovų 115metrų gylyje. Renginys išties įspū-dingas. Visus dalyvius iki vietos - di-delės natūraliai susiformavusios sa-lės - atvežė traukinuku. Salėje buvoįrengtos tribūnos, krepšinio aikšte-lė. Įvyko parodomosios rungtynės,

žaidė Slovėnijos rinktinės nariai. Taibuvo pirmas požeminis krepšinioturnyras istorijoje. Burtus traukėkrepšinio legendos, tarp jų - ir lietu-viams puikiai pažįstamas Ukrainosatstovas Aleksandras Volkovas.

Mūsų B grupė iš karto buvo pa-krikštyta Balkanų-Baltijos grupe. Perburtų traukimo iškilmes pristatytasčempionato himnas ir “EuroBasket2013” simbolis Lipko (liepos medis- aut.). Liepa yra nacionalinis Slovė-nijos medis. Surengtas ir šventiniskoncertas. Burtų traukimą tiesiogiaitransliavo televizija. Truputėlį buvobaugu dėl aparatūros, nes nuo oloslubų gana stipriai lašėjo vanduo. Vi-sos kameros buvo apvyniotos.

Kalnų ir miškų šalis- Koks sportas šioje Balkanų šalyje

yra svarbiausias ir kokią vietą ten už-ima krepšinis?

- Slovėnai krepšinį įvardija kaipvieną populiariausių sporto šakų, ta-čiau čia jis neturi išskirtinio statusokaip Lietuvoje.

Slovėnijoje itin populiarios žie-mos sporto šakos - slidinėjimas irledo ritulys.

- Kaip Jums patinka Slovėnija?- Slovėnija nepaprastai graži ša-

lis. Ypač gamta. Ypač kalnai. Jų vir-šūnėse daugybė pilių. Viską vaini-kuoja Trglav - trigalvė viršukalnė(2864 m), ji puikuojasi ir Slovėnijosvėliavoje. Slovėnai labai saugo gam-tą, labai ja didžiuojasi. Ši šalis - tre-čia Europoje pagal miškingumą.Čia pagrindinis poilsiavimo būdas- pasivaikščiojimas kalnuose. Irmūsų krepšinio aistruoliai galės taiišbandyti. Visai nebūtina kopti į vir-šukalnes, yra nemažai vaikščiojimotrasų kalnų miškuose. Paplitęs irkalnų dviračių sportas - irgi įreng-

ta daug trasų. Mat dviratis yra pa-grindinė slovėnų transporto prie-monė. Čia puikios miesto dviračiųsistemos.

- Slovėnijoje reziduojate nuo šiųmetų rudens, tikriausiai jau spėjoteapsilankyti ne viename mieste. Kurįitin rekomenduotumėte pamatytimūsų tautiečiams, vyksiantiems į Eu-ropos čempionatą?

- Lietuvos krepšinio aistruolius ga-lėtų sudominti miestas Celė, per kurįėjo gintaro kelias. Tiesa, nuo Jesenicėsšis miestas apie 150 km, iš Liublianos- 78 km. Mieste daug romėnų paliki-mo, išlikusi I a. romėnų laikų kelio at-karpa ir miesto dalis - miestas pomiestu. Ant šio miesto po miestu sto-vi Celės grafų rūmai, kur gyveno Onaiš Celės, Lenkijos karalienė ir Lietu-vos didžioji kunigaikštienė, antrojiVladislovo Jogailos žmona.

- Anksčiau Lietuvos ambasadorės

misiją atlikote Airijoje. Ten lietuviųbendruomenė bene viena gausiau-sių Europoje. O ar daug mūsų tėvy-nainių gyvena Slovėnijoje?

- Čia yra apie 10 nuolatos gyve-nančių lietuvių ir apie 100 studentų,kurie dažniausiai į Slovėnijos aukš-tąsias mokyklas atvyksta pagalERASMUS programą pusmečiui.Tačiau vis dažniau jauni žmonės vė-

liau sugrįžta tęsti studijų į Liublia-nos, Mariboro (antras pagal dydįmiestas) ar Koperio universitetus.Traukia itin geros studijų sąlygos.Daugiausia studijuoja socialiniusmokslus. Planuojame kitais metaiskeletą bendrų renginių. Labai mie-las ir iniciatyvus jaunimas. Jis norė-tų aktyviai prisidėti ir talkinti amba-sadai Lietuvai pirmininkaujant ESTarybai. Ir, žinoma, nekantriai lau-kia 2013 metų Europos krepšiniočempionato. •

Renovuojamos “Podmežaklo” sporto arenos fone: (iš kairės) atnaujinimo darbų projekto vadovė Petra Dečman, Jesenicės “EuroBasket 2013” organi-zacinio komiteto vadovas Silvo Poljanšekas, miestelio vicemerė V.Pintar, Lietuvos ambasadorė Slovėnijoje I.Bričkovskienė, miestelio vicemeras MihaReboljis, Jesenicės sporto instituto direktorius Zoranas Kramaras, miesto savivaldybės darbuotojas.

“EUROBASKET 2013” GRUPĖSA grupė. Liubliana: Prancūzija, Didžioji Bri-tanija, Vokietija, Ukraina, Belgija, IzraelisB grupė. Jesenicė: Makedonija, LIETUVA,Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija,SerbijaC grupė. Celė: Ispanija, Slovėnija, Kroatija,Lenkija, Gruzija, ČekijaD grupė. Koperis: Rusija, Graikija, Italija,Suomija, Turkija, Švedija

B grupės varžybų tvarkaraštisRugsėjo 4 d. Serbija - LietuvaRugsėjo 5 d. Lietuva - MakedonijaRugsėjo 6 d. Latvija - LietuvaRugsėjo 8 d. Lietuva - JuodkalnijaRugsėjo 9 d. Lietuva - Bosnija ir Hercegovina

“Čia yra apie 10 nuolatos gyvenančių lietuvių irapie 100 studentų, kurie dažniausiai į

Slovėnijos aukštąsias mokyklas atvyksta pagalERASMUS programą pusmečiui.”

“Podmežaklo” arena Jesenicėje - labai gražaus kalno papėdėje. “EuroBasket 2013” simbolis Lipko. / LŽ archyvo nuotrauka

Page 16: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

2012 12 20Lietuvos žinios16 Sporto tribūna

VILMANTAS REMEIKA

Žalgiriečiai pateko į E grupę,kur turės kovoti su ispanųMadrido “Real” ir Malagos“Unicaja”, rusų MaskvosCSKA, graikų Atėnų “Pa-

nathinaikos”, turkų Stambulo “Ana-dolu Efes” bei dviem Vokietijos klu-bais - Berlyno “Alba” ir Bambergo“Brose Baskets”.

Be “Žalgirio”, šešioliktuke bus dau-giau lietuviškų motyvų. E grupėje akisį akį susitiks buvę žalgiriečiai Jonas Ma-čiulis (“Panathinaikos”) ir MartynasPocius (“Real”), o F grupėje susikirsŠarūno Jasikevičiaus (“Barcelona”) irMartyno Gecevičiaus (Pirėjo “Olym-piakos”) keliai. Pirmojo varžybų etaponepavyko įveikti tik vienam lietuviui -treneriui Kęstučiui Kemzūrai su Len-kijos klubu Gdynės “Asseco Prokom”.

Lyginant dviejų Lietuvos klubųpasirodymą šį sezoną Eurolygoje jautapo įprasta vartoti posakį “Kaip die-na ir naktis”. Per 10 rungtynių “Žal-giris” iškovojo 8 pergales, o Vilniaus“Lietuvos rytas” - vos 2. LŽ aiškino-si, kaip toli šiemet gali žygiuoti “Žal-giris” ir ko iki išsvajoto šešioliktukopritrūko “Lietuvos rytui”.

Problemų virtinėReguliariajame sezone vos dviem

pergalėmis, be “Lietuvos ryto”, džiau-gėsi tik trys klubai - “Asseco Pro-kom”, Zagrebo “Cedevita” ir Belgra-do “Partizan”. Vis dėlto pergaliųvilniečių sąskaitoje galėjo būti dau-giau. Lietuvos vicečempionai net 6kartus iš 8 pralaimėjo vienženkliu taš-kų skirtumu. Du sykius varžovamsnusileista 1, kartą - 2 taškų skirtumu.

Garsus krepšinio treneris RimantasEndrijaitis dažnai gyvai stebėjo “Lietu-vos ryto” rungtynes, tad apie antrosiosLietuvos komandos žaidimą turi savonuomonę: “Pagrindinė šios ekiposproblema - gero įžaidėjo, turinčio pa-tirties, trūkumas. Tai buvo “Lietuvosryto” silpnybė. Labiausiai nusivyliauJaniu Blūmu. Galbūt jis labiau atakuo-jantis gynėjas, tačiau galėjo daugiauprisidėti organizuojant atakas. Geraiatrodė tik Renaldas Seibutis ir Neman-ja Nedovičius, kuris ateityje galėtų žais-ti NBA. Mindaugas Katelynas šį sezo-ną labai nestabilus, kažkur “nusėdo”Steponas Babrauskas, savęs neatran-da Artūras Jomantas. Problemų buvodaug.”

“Lietuvos rytas” gindavosi neblogai -į savo krepšį vidutiniškai praleisdavo 72,4taško. Tai - neabejotinas gera gynyba gar-sėjusio krepšininko, dabar šią komandątreniruojančio Dariaus Maskoliūnonuopelnas. Tačiau vilniečių puolimas -“bedantis”. “Lietuvos rytas” buvo pras-čiausiai atakuojanti Eurolygos koman-da ir pelnydavo po 67 taškus.

“Gynyboje jie dirbo neblogai. Ta-čiau ginantis ypatingo talento nerei-kia. Pritaikius efektingą gynybos siste-mą gintis gali net medžiai, - vaizdingaipalygino R.Endrijaitis. - Tačiau puo-lime jau reikia įgūdžių ir talento. O tovilniečiai paprasčiausiai neturėjo.”

Giria trenerių duetą“Reguliariojo sezono finišas nutei-

kė linksmiau. “Lietuvos ryto” sudėtisnebuvo labai pajėgi, bet su ja koman-da galėjo išsikapstyti iš grupės”, - pri-dūrė specialistas.

Jis teigiamai įvertino “Lietuvos ry-to” vadovų sprendimą sezono pra-džioje atleisti Aleksandrą Džikičių irvietoj jo paskirti D.Maskoliūną. Nau-dos davė ir Dainius Adomaitis, pri-sidėjęs prie trenerių štabo. Po to ko-manda puolime ėmė žaisti agresyviau,daugiau dalytis kamuoliu.

“Manau, D.Maskoliūnas drauge suD.Adomaičiu dirbo gerai. Matau, kadauga nauji geri treneriai. Abu tvarkositinkamai, turi kūrybiškumo gyslelę. Taine tie treneriai, kurie tik stovi pasipuo-

šę kostiumu, - vertino R.Endrijaitis. -Vilniaus komandai akivaizdžiai pritrū-ko sėkmės paskutinėse dvejose rung-tynėse ir psichologinio stabilumo.”

J.Plazos rankaKalbai pasisukus apie “Žalgirio”

pasirodymą, pašnekovo nuotaikakaipmat pasitaiso. 8 pergalės per 10turų yra geriausias “Žalgirio” sezonostartas nuo auksinio Eurolygos 1998-1999 metų sezono.

Lietuvos čempionų ekipos žaidimejuntama tvirta trenerio iš Ispanijos Joa-no Plazos ranka. Vos tapęs kauniečiųstrategu jis akcentavo, kad svarbiausiayra pakeisti žaidėjų mentalitetą. Ir pa-

keitė. Laimėti 4 iš 5 rungtynių išvyko-je “Žalgiriui” nebuvo pavykę net 1998-1999 metais. O labiausiai specialistaižavisi ispano sustyguota gynyba.

“Pirmą kartą Lietuvoje matau tre-nerį, kuris privertė sunkiai dirbti ko-mandą gynyboje nuo sezono pra-džios. Kartais labai sunku priverstisunkiai dirbti aukšto lygio žaidėją,pasiekusį skambių pergalių ir turintįsolidžią sąskaitą banke. Juk tai - dide-lis fizinis krūvis, ypač kojoms. TačiauJ.Plaza iš karto rado bendrą kalbą su

auklėtiniais ir privertė gintis visus beišimties, - teigė R.Endrijaitis. - Vi-siems aišku, kad apsigynus lengviaupulti. O “Žalgiryje” visuomet buvokam įmesti. Marko Popovičius pui-kus snaiperis. Darjušas ir KšištofasLavrinovičiai gali įmesti ir iš toli, irpo krepšiu sumaištį sukelti. Todėlkauniečių žaidimas kol kas gražus.”

Po įspūdingų rungtynių serijosspecialistai “Žalgiriui” jau dabar ža-da vietą Eurolygos finalo ketverte. Ta-čiau R.Endrijaitis siūlo neskubėti išanksto įsirašyti pergalių: “TOP 16etapas kaip niekada ilgas, laukia net14 rungtynių. Svarbu, kad komandosnekankintų traumos, žaidėjų orga-

nizmas atlaikytų krūvį ir sugebėtų iš-laikyti esamą žaidimo lygį. Jei taipbus, ketvertas tikrai pasiekiamas.”

J.Plaza antroje sezono dalyje turėsnepanaudotų kozirių - po traumossveikstantį ir vasarį galbūt į aikštę grį-šiantį Robertą Javtoką. Sezono pra-džioje jam buvo atlikta lūžusios pė-dos operacija. 32 metų 210 cm viduriopuolėjas neabejotinai sustiprintų“Žalgirio” gynybą. Tačiau sunku spė-lioti, kaip po ilgos pertraukos jam pa-vyks įsilieti į komandos mechanizmą.

“Nereikia pamiršti, kad R.Javtokasjau yra turėjęs sunkių traumų po ava-rijos. Tuomet sveikdamas jis parodėdidžiules valios pastangas ir energiją.Dabar jam vėl rimtas išbandymas.Stengiantis grįžti į rikiuotę, teks dide-lis fizinis krūvis. Neaišku, kaip surea-guos organizmas. Tokie procesai kar-tais būna sudėtingi”, - nerimavoR.Endrijaitis.

Prašo pinigųTOP 16 etapo kovų belaukiančius

“Žalgirio” gerbėjus antradienio va-karą pribloškė charizmatiškojo klubosavininko Vladimiro Romanovo vie-šas kreipimasis. Jis išplatino praneši-mą, kuriame prašo visų “Žalgirio”gerbėjų paremti komandą.

“Visi tik deklaruoja meilę “Žalgi-riui” ir žada paramą, bet niekas nepa-deda. Todėl matau galimybę spręsti fi-nansų problemas tik taip: kiekvienas“Žalgirio” gerbėjas galėtų investuotine mažiau kaip po 100 litų. Priešingu

atveju reikės pardavinėti žaidėjus ir at-sisakyti rimtai kovoti dėl aukštos vie-tos”, - grasino V.Romanovas ir pri-mygtinai ragino pervesti bent pošimtinę į specialią klubo sąskaitą. Ke-lis litus aukoti galima ir siunčianttrumpąsias žinutes.

Įdomu, kad tokius metodus V.Ro-manovas naudojo lapkritį, kai finan-sinėje duobėje atsidūrė jo valdomasŠkotijos futbolo klubas Edinburgo“Hearts”. Buvo paskelbta apie kritinę“Hearts” padėtį ir gresiantį bankrotą.Tuomet futbolą dievinantys škotai su-reagavo žaibiškai ir vos per keturiassavaites “Hearts” parėmė įspūdinga800 tūkst. svarų (3,4 mln. litų) suma.

Neaišku, ar panašus triukas Lietu-voje sulauks tokio didelio pasisekimo.Tačiau krepšinio aistruoliai interneteiš karto ėmė reikšti nepasitenkinimą.Jie piktinasi, kad po 16 tūkst. žiūrovųkiekvienose rungtynėse sutraukiančioklubo šeimininkas nesugeba išlaikytikomandos ir norėtų žinoti, kaip vyk-doma “Žalgirio” finansinė politika.Jiems taip pat knieti išsiaiškinti, kurnukeliautų jų aukos - žaidėjų algoms arį klubo savininko valdomą banką ga-limiems nuostoliams padengti.

Krepšiniu besižavintis R.Endrijai-tis į tokį “Žalgirio” savininko žingsnįsureagavo diplomatiškai: “Lietuva yralaisva, demokratiška šalis, kurioje visigali reikšti savo nuomonę ir kalbėti,kas jiems atrodo geriausia. Juk neuž-drausi. O žmonės į šį pareiškimą rea-guos pagal savo suvokimą.” •

ULEB Eurolyga

Lietuvos klubai pasuko skirtingomis kryptimisPasikeitęs Eurolygos varžybų formatas šį sezoną krepšinio gerbėjams dovanoja daugiaurungtynių. Iš karto po šv. Kalėdų startuoja TOP 16 varžybų etapas, truksiantis net iki balandžio mėnesio. Jame kovos ir Kauno “Žalgiris”.

LIETUVIAI EUROLYGOJE Žaidėjas / komanda rungt. min. 2 3 1 a.k. r.p. per. kld. tšk.

Jonas Mačiulis “Panathinaikos” 10 25:21 57 32 65 4,5 1,3 0,7 1,2 9,7

Martynas Pocius“Real” 9 11:27 46 20 100 1,0 0,3 0,2 0,3 2,9

Šarūnas Jasikevičius“Barcelona” 10 8:52 64 17 100 0,6 1,5 0,2 1,4 2,7

Martynas Gecevičius“Olympiakos” 6 6:23 - 33 - 0,8 0,2 - 0.3 1,5

Paaiškinimai - min. - žaistų minučių vidurkis, 2, 3, 1 - dvitaškių, tritaškių ir baudų pataikymas procentais, a.k. - atkovoti kamuoliai, r.p. - rezultatyvūs perdavimai,per. - perimti kamuoliai, kld. - klaidos, tšk. - pelnytų taškų vidurkis.

R.Endrijaitis: “Kartais labai sunku priversti sunkiai dirbti aukšto lygio žaidėją,

pasiekusį skambių pergalių ir turintį solidžiąsąskaitą banke.”

“ŽALGIRIO” TVARKARAŠTISGruodžio 28 d. išvykoje “Panathinaikos”Sausio 4 d. namie “Unicaja”Sausio 11 d. išvykoje “Real”Sausio 17 d. namie CSKASausio 25 d. išvykoje “Anadolu Efes”Sausio 31 d. namie “Alba”Vasario 15 d. išvykoje “Brose Baskets”Vasario 21 d. namie “Panathinaikos”Kovo 1 d. išvykoje “Unicaja”Kovo 7 d. namie “Real”Kovo 15 d. išvykoje CSKAKovo 22 d. namie “Anadolu Efes”Kovo 28 d. išvykoje “Alba”Balandžio 4 d. namie “Brose Baskets”

Vilniuje dar neatsiskleidęs J.Blūmas (kairėje) su “Lietuvos rytu” baigė pasirodymą Eurolygoje, o “Žalgirio” dartik laukia svarbiausi sezono iššūkiai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Page 17: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Sporto tribūna 172012 12 20Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Ilgi šviesūs garbanoti plaukai,nepriekaištinga apranga. TaipMargarita Čiuplytė atrodo per iškilmingas pagerbimo ceremo-nijas. Ir tampa neatpažįstama,kai vilkėdama baltu kimono ant tatamio skina pergales prieš visas varžoves.

28 metų marijampolietei M.Čiup-lytei nepakaktų visų rankos pirštųskaičiuojant laimėtus medalius pa-saulio ir Europos kiokušin karatėčempionatuose. Senojo žemyno pir-menybėse pralaimėjimo ji nepatyrėnuo 2009-ųjų. Šiemet sportininkėdar sykį patvirtino, kad Europoje jainėra kas veikti - auksą nuskynė ab-soliučioje svorio kategorijoje.

Sava ji jaučiasi ir pasaulio čempio-natuose - 2009 metais tapusi stip-riausia planetoje svorio kategorijojeper 65 kg, pernai Japonijoje Mar-garita tik finale pralaimėjo kas ketve-rius metus vykstančioje karatistųolimpiadoje (be svorio kategorijų).

Asmeninį gyvenimą dėl sporto au-kojanti karatistė nekantriai laukia2013-ųjų, kai savo žiūrovų akivaiz-doje, Vilniuje, vėl galės siekti plane-tos pirmenybių tauriausio metalo ap-dovanojimo.

Kokie 2012-ieji buvo MargaritaiČiuplytei, šią savaitę paskelbtai ge-riausia šalies neolimpinių sporto ša-kų sportininke? “Lietuvos žinios” suviena stipriausių planetos karatisčiųkalbėjosi ne tik apie sportą.

Graži ir be dietų- Greičiausia baseine - Rūta Meilu-

tytė. O jūs, galima drąsiai teigti, stip-riausia Lietuvoje?

- Kaip ir taip (šypsosi). Ir ne tikLietuvoje.

- Moteriai tai komplimentas?- Kaip sportininkei - komplimentas.

Jei kaip moteriai pasakytų, kad esu gra-ži - tai taip pat komplimentas, bet jeipamalonintų žodžiu “stipri”, nežinau...

- Atrodote nuostabiai. Gal laikotėsypatingų dietų?

- Kad ir kokia moteris būtų lieknair graži, ji visada norės sverti bent po-

rą kilogramų mažiau. Savęs nevaržauvirtuvėje. Tik stengiuosi valgyti svei-kesnį maistą arba tai, kas suteikia ener-gijos sportuoti. Bet paskanauju ir sal-dumynų. Nekankinu savęs dietomis -džiaugiuosi ir mėgaujuosi maistu.

- Kaip galite apibūdinti savo 2012-uosius?

- Metai sėkmingi, rezultatai - pui-kūs. Tuo ir džiaugiuosi. Ir tikiuosi,kad 2013-ieji bus ne prastesni.

Karatė dar neįgriso- Kitąmet pagrindinės jūsų varžy-

bos - Lietuvoje vyksiantis pasauliokiokiušin karatė čempionatas pagalsvorio kategorijas. Ar esate pamąsčiu-si, kad po šių pirmenybių galbūt ir at-sisveikinsite su sportininkės karjera?

- Kitąmet dar neketinu trauktis išsporto. Bet kartais savęs klausiu - ka-da ateina laikas baigti sportinę kar-jerą. Kol kas viduje nejaučiu, kad jaugana, nebenoriu, pavargau. Nema-žai sportininkų karjerą baigia dėltraumų. Manęs jos nekamuoja. Tadlaukiu, kol suvoksiu, kad jau tėjo lai-kas atsisveikinti su sportu.

- Vadinasi, karatė jums ir toliau tei-kia malonumą?

- Taip. Nes sportas dabar ir yra vi-sas mano gyvenimas: ir pati sportuo-ju, ir treniruoju vaikus, paauglius,moteris, savaitgaliais - varžybos taivaikams, tai man.

Su vyrais nesiblaškė- Ir kaip visur spėjate? Bet dėl

sporto, neabejojame, nukenčia as-meninis gyvenimas.

- Turite mintyje vyrą, šeimą? Esu

įsitikinusi, jog tinkamą vyrą galimasutikti kad ir kur būtumei - parduo-tuvėje, autobuse. Nemanau, kad kąnors praleidau savo gyvenime. Kaiptik laimėjau laiko, nesiblaškydama

su vienu ar kitu vyru. Sportas manogyvenimą išgrynino, save išreiškiaukaip asmenybę, susidėliojau vertybesir jau žinau, ko noriu, koks turi būtimano vyras, kokia šeima.

- Galėtumėte būti gera žmona irmama net ir sportuodama?

- Gyvenime yra tam tikri etapai.Kai viena sritis tampa svarbesnė, ki-tus darbus atidedi. Viską galima su-derinti. Juk esu ne vienintelė profe-sionali sportininkė moteris. Tai įrodoir Lietuvos moterys sportininkės,tarp jų ir olimpinė čempionė, pui-kiai suderinusios sportą su šeima.

- Ar jūsų širdį yra sudrebinusi mei-lė iš pirmo žvilgsnio?

- Yra taip buvę (šypsosi).

Rusams užkliuvo plaukai- Turite nesuskaičiuojamą galybę

titulų. Kokio jūsų kolekcijoje trūksta,kad galėtume išdidžiai tarti - pasie-kiau viską, ko ir norėjau?

- Mūsų sporte svarbiausios varžy-bos - pasaulio čempionatai. Esu lai-mėjusi visus titulus, išskyrus plane-tos pirmenybes be svorio kategorijų.Jei įgyvendinčiau šią svajonę, galė-čiau toliau sportuoti tik savo malo-numui.

- Dviratininkė Simona Krupeckai-tė už didelį greitį praminta Reakty-vine Simona, plaukikė R.Meilutytėjau gavo Auksinės žuvelės ir Undi-nėlės pravardes. O jūs irgi turitepravardę?

- Rusai kitados mane pavadinoSnieguole, nes aš, blondinė, laimė-jau pasaulio čempionatą (šypsosi).

Darbas policijoje - ne jai- Karatė sportu užsiimate apie 13

metų. Jei ne karatė, kas šiuo metubūtumėte?

- Neįsivaizduoju. Galbūt plauk-čiau, bet nemanau, kad tai vyktų eli-to varžybose. Gal būčiau policijospareigūnė... Sunku įsivaizduoti. Nesvisada tikiu, kad esu ten, kur ir turė-čiau būti.

- Porą metų dirbote Policijos de-partamente. Kodėl nelikote?

- Nelabai patiko. Nors darbas bu-vo tinkamas - buvau atsakinga užmokymus, taktinius veiksmus ir ko-vinę savigyną. Tačiau nepatiko poli-cijos sistema. Slėgdavo valstybės tar-nautojo profesija. Man patinkalaisvė, nepriklausomybė.

- Ko sau palinkėtumėte 2013-aisiais?- Kad ir kokie jie būtų, noriu pa-

linkėti sau ramybės, neišsimušti iš vė-žių, nesiblaškyti, žinoti ko noriu irto tikslingai siekti. Jei aš jaučiuosi lai-minga, manau, kad laimę galiu da-lyti ir kitiems.•

Šiemet Europos čempionate Lenkijoje M.Čiuplytė (kairėje) įveikė kitąLietuvos rinktinės narę Ingą Mikštaitę. / Kyokushin.lt nuotrauka

Snieguolė mėgaujasi karatė ir gyvenimu

LIKO TIK LIETUVĖS

Lietuvos moterų krepšinio lygos(LMKL) lyderė Vilniaus “Kibirkš-ties-VIČI-IKI” komanda atsisvei-kino su amerikiete Sakellie Da-niels. Su įžaidėjos pozicijojerungtyniavusia krepšininke sutar-tis nutraukta abipusiu susitarimu.S.Daniels Vilniaus komandoje žai-dė pusantro sezono ir iškovojoLMKL bei Lietuvos krepšinio fe-deracijos taurės sidabro medalius.Praėjusį sezoną gynėja buvo apdo-vanota kaip daugiausia kamuoliųperėmusi ir daugiausia rezultaty-vių perdavimų atlikusi čempiona-to žaidėja. Prieš dvi savaites “Ki-birkštis-VIČI-IKI” atsisveikino irsu kita užsieniete Celeste Trahan-Davis. Komandoje liko vien lietu-vės krepšininkės.

E.PETRAUSKUI - SIDABRAS

Europos bokso olimpinių vilčių (19-22 metų) čempionate Kaliningrade(Rusija) vicečempiono titulu tenki-nosi Evaldas Petrauskas. 2012 metųLondono vasaros olimpinių žaidy-nių bronzos medalininkas svoriokategorijoje iki 64 kg antradienį fi-nale 8:13 pralaimėjo nugalėtoju ta-pusiam turnyro šeimininkui AvakuiUzlianui. Kitas mūsų šalies atstovasEdgaras Skurdelis (60 kg) šiame tur-nyre iškovojo bronzos medalį.

SUTARTIS SU J.RUDDU

Lietuvos tautinis olimpinis komite-tas ir Lietuvos plaukimo federacijapasirašė sutartį su plaukimo trene-riu Jonathanu Ruddu. Iki 2016 metų

rugsėjo 30 dienos galiosiančioje su-tartyje numatyti trenerio įsiparei-gojimai treniruoti Plimute besimo-kančią Rūtą Meilutytę bei kitusLietuvos plaukimo jaunimo irsuaugusiųjų rinktinių narius, užtik-rinant jiems tinkamas gyvenimo,mokymosi, maitinimosi sąlygas irsveikatos priežiūros paslaugas Pli-mute. Treneris sutartimi taip patįsipareigojo užtikrinti, kad jo treni-ruojami sportininkai laikytųsiOlimpinės chartijos, Tarptautinioolimpinio komiteto Etikos kodek-so, Pasaulio antidopingo kodeksoir kitų susijusių teisės aktų.

PRIENAI LINKSMINASI

Devintą pergalę iš eilės BEKO-Lie-tuvos krepšinio lygos čempionate

iškovojo lyderė “Prienų” komanda,namie 103:63 (26:8, 35:24, 19:14,23:17) nepasigailėjusi Vilniaus “Sa-kalų”. Po 16 taškų prie pergalės pri-sidėjo Siimas-Sanderis Vene ir Ar-minas Urbutis. Iš svečiųsėkmingiausiai rungtyniavo Edvi-nas Šeškus (11 tšk.). Per kitas dvi-kovas Panevėžio “Lietkabelis” savoaikštelėje 116:102 (32:27, 26:20,27:31, 31:24) įveikė Utenos “Juven-tus” krepšininkus, o Klaipėdos“Neptūnas” savo arenoje 89:72(26:18, 16:14, 22:16, 25:24) nugalėjoPasvalio “Pieno žvaigždes”. Pasta-rojoje ekipoje prieš šią dvikovą įvy-ko nemažai permainų. Pasvalio klu-bo vadovai atsisveikino su trimisžaidėjais ir įregistravo naujoką.“Pieno žvaigždžių” vadovybė nut-raukė sutartis su 197 cm ūgio Edga-ru Ulanovu, 202 cm ūgio puolėju

Luku Brazdauskiu ir 183 cm ūgiogynėju Bookeriu Woodfoxu. Pasta-rąjį legionierių iš JAV pakeis 188 cmūgio gynėjas Šarūnas Vasiliauskas.

Trumpai

LKL LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)

1. Prienai 9 0 100

2. Žalgiris 4 0 100

3. Lietuvos rytas 3 1 75

4. Neptūnas 6 3 67

5. Šiauliai 5 3 63

6. Lietkabelis 5 4 56

7. Nevėžis 5 4 56

8. Juventus 4 5 44

9. Pieno žvaigždės 3 6 33

10. LSU-Baltai 2 6 25

11. Sakalai 2 7 22

12. Palanga 0 9 0

M.Čiuplytė: “Rusai kitados mane pavadino

Snieguole, nes aš,blondinė, laimėjau

pasaulio čempionatą.”

M.Čiuplytė šią savaitę paskelbta geriausia šalies neolimpinių sporto šakų sportininke. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Page 18: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)
Page 19: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Renginiai 192012 12 20Lietuvos žinios

VILNIUSPROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA

Nuo gruodžio 20 d. Juozo Budraičio fotografijų paroda “Mano kinas. 1970-1990”LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA2012 12 19-2013 01 14 d. Reginos DonbrauskiatėsPlotnikovos ir Klaipėdos “Gubojos” dailės studijoeauklėtinių tapybos darbų paroda “Aš ir tu kuriamekartu”LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKADailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “HomoSum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki 2013 01 30 d.GALERIJA “ARKA”2012 12 18-2013 01 12 d. Vytauto Žirgulio tapybos paroda “Nebūtos istorijos”2012 12 15-2013 01 12 d. Tapybos paroda “Mėnulio slėnis”BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS2012 12 18-2013 03 05 d. Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras1905-1943”GALERIJA “VARTAI”12 13-29 d. Paroda “Viražai”. Joje pristatoma menininkų Žilvino Kempino, Svajonės ir PauliausStanikų, Evaldo Janso, Patricijos Jurkšaitytės, Ugniaus Gelgudos, Andriaus Zakarausko, Eglės ir Godos Budvytyčių bei Ievos Misevičiūtės kūrybaLIETUVOS AIDO GALERIJA12 11-29 d. Vytauto Kauno tapybos paroda “Šviesos skliautai”TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX”2012 12 11-2013 01 05 d. Dovilės Gudačiauskaitėsparoda “Dream Yours Dream”GALERIJA “MENO NIŠA”2012 12 10-2013 01 04 d. Tarptautinė konkursinėmetalo meno ir juvelyrikos paroda “Gražiai gyventineuždrausi”

GALERIJA “AKADEMIJA”2012 12 18-2013 01 05 d. Lino Giedrimo medžiodrožinių ir pastelių paroda “Vilties žvaigždė”2012 12 17-2013 01 05 d. Jono Vaitekūno tapybosir piešinių parodaDEIMANTŲ MUZIEJUS2012 12 06-2013 01 06 d. Ryto Jurgelio tapybosparoda “Baltas kelias”LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS PARODŲ SALĖ2012 12 06-2013 01 02 d. Tapytojo Ričardo Bartkevičiaus paroda “Paprasta kaip 2x2”ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS2012 12 14-2013 01 20 d. Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977”Nuo 11 30 d. Paroda “Panorama 14. Rinktiniai darbai iš LE FRESNOY meno centro metinės parodos”Nuo 11 30 d. Bosnijos ir Hercogovinos menininkėsŠejlos Kameric personalinė parodaLIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSNuo 11 22 d. Primityviosios tapybos parodaNuo 12 06 d. Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų parodaPristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos

Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninėskultūros ekspozicija”TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”2012 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijosVILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki 2013 02 17 d.PAMĖNKALNIO GALERIJA09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienėsparoda “Dailininkų portretai”

KAUNASKAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA2012 12 18-2013 01 21 d. Kauno fotoklubo nariųfotografijos darbų parodaNACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUS2012 12 15-2013 05 05 d. Paroda “Tautų arenoje.Paryžius 1937”M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA2012 12 07-2013 01 13 d. Norvego Giorano Oldiko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos”

GALERIJA “KAUNO LANGAS”

Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”. Veiks iki 2013 01 10 d.11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės ir Česlovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai”PAVEIKSLŲ GALERIJA11 30-12 30 d. Paroda “Ieškoti moters”, skirta dailininkių Marcės Katiliūtės (1912-1937), Černės Percikovičiūtės (1912-1941/42), MarijosRačkauskaitės-Cvirkienės (1912-2004) ir Domicelės Tarabildaitės-Tarabildienės (1912-1985) 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui

KLAIPĖDAHERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS2012 12 13-2013 01 17 d. Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai”KLAIPĖDOS GALERIJA12 06-2013 01 12 d. Tarptautinio meno projekto“Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio tema pristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkųPRANO DOMŠAIČIO GALERIJA2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę”KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija”KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės

(Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai”11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienėsriešinių parodaKLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA2012 12 15-2013 01 17 d. LFS Klaipėdos skyriausnarių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”

ŠIAULIAIDVIRAČIŲ MUZIEJUS04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas -nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYSDAILĖS GALERIJA2012 12 20-2013 01 13 d. Romualdo Petrausko,Gedimino Pranckevičiaus ir Nojaus Petrausko kūrybos parodaPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS2012 12 06-2013 01 15 d. Tautodailininkės, muziejininkės Alfredos Petrulienės tapybos darbųparoda “Į Kalėdų šviesą”Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki 2013 07 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

PALANGAPALANGOS GINTARO MUZIEJUS05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga”Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

ANYKŠČIAISAKRALINIO MENO CENTRAS11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejausfondo)

DUSETOSDUSETŲ DAILĖS GALERIJA

2012 12 18-2013 01 26 d. Dusetų meno mokyklosdailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda

VILNIUSVILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI20 d. 16 val. Kamerinėje salėje. Prof. Algirdo Budrioir doc. Juliaus Černiaus klarneto klasės studentųkoncertas21 ir 22 d. 19 val. Teatralizuotas koncertas “Arijos iš dušo”22 d. 16 val. Kamerinėje salėje. Doc. Rimanto Valančiaus trombono klasės studentų koncertasŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA

20 d. 18 ir 20.30 val. Koncertas “Meilės trikampis”.Dalyvauja Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita),Kostas Smoriginas (vokalas) ir Olegas Ditkovskis(vokalas, gitara)21 d. 19 val. Koncertuoja Rusnė Mataitytė (smui-kas), Vytautas Sriubikis (fleita), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas KatkusLIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA20 d. 18 val. Koncertas “Šv. Kalėdų belaukiant”. Dalyvauja LMTA Koncertmeisterio katedros studentai21 d. 16 val. LMTA chorų koncertas “Senuosius metus palydint”22 d. 17 val. Juozo Karoso salėje. Prof. ValentinoGelgoto fleitos klasės studentų koncertas23 d. 18 val. Juoso Karoso salėje. “Infinity-2”. Dalyvauja rinktinis LMTA studentų ir NacionalinėsM.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleivių styginiųoktetas: Deimantė Merkevičiūtė (smuikas), Konra-das Levickis (smuikas), Ūla Klebanovaitė (smuikas),Eglė Kaunietytė (smuikas), Silvija Čiuladytė (altas),Monika Kiknadzė (altas), Kotryna Šiugždinytė (vio-lončelė), Marius Sakavičius (violončelė). DirigentasJaunius ŠakalysŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA23 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Dalyvaujaberniukų ir jaunuolių mišrus choras “Ąžuoliukas”,

vargonuoja Renata Marcinkutė Lesieur. DirigentasVytautas MiškinisŪKIO BANKO TEATRO ARENA21 d. 19 val. Miuziklas “Velnio nuotaka”22 d. 15 ir 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas su programa “Cirke tik merginos”

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA20 d. 18 val. Koncertas “Meilės dainos”KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMOBAŽNYČIA23 d. 12 val. Koncertuoja solistas Tomas Ladiga ir pianistė Beata VingraitėŽALGIRIO ARENA20 d. 19 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta22 d. 12 val. Kalėdinė pasaka “Trys paršiukai pusnyse”

KLAIPĖDAŠVYTURIO ARENA22 d. 20 val. Koncertuoja Mantas ir Kauno miestosimfoninis orkestras

ŠIAULIAIKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”21 d. 18 val. Didysis kalėdinis koncertas22 d. 18 val. Koncertuoja Vitalija Katunskytė23 d. 18 val. E.Seiliaus ir K.Zmailaitės koncertas“Mūsų miesto Kalėdos”ŠIAULIŲ ARENA20 d. 20 val. Koncertuoja Mantas ir Kauno miestosimfoninis orkestras23 d. 19 val. “Liepsnojantis Kalėdų ledas”

DRUSKININKAIKLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA”21 d. 20 val. Koncertuoja vokalistas Valdas Meškerys bei gitaristas Saulius Vilpišauskas22 d. 21 val. Koncertuoja dainininkė Edita Suchockytė23 d. 20 val. Grupės “Road Band” muzikanto Aleksandro Belkino koncertas

BIRŽAIBIRŽŲ PILIES SALĖ20 d. 18 val. Koncertuoja “Musica Humana”, Raminta Vaicekauskaitė (sopranas) ir MindaugasZimkus (tenoras). Dirigentas Algirdas Vizgirda

TELŠIAITELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS20 d. 19 val. Koncertuoja Čiurlionio kvartetas ir Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis“Color Jazz”

Parodos

Koncertai

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

20 d. 19 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta Žalgirio arenoje.

R.Jurgelio tapybos paroda “Baltas kelias” Deimantų muziejuje.

Page 20: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

BUTAI

PARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje,Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė).Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame au-tomobilių sėdynių užvalkalus. Taisome,keičiame suplyšusius salonų, sėdynių ap-mušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

STATYBOS PASLAUGOS

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandensminkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauganuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymokatiluose, boileriuose, šilumokaičiuose,skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

48 metų moteris - pagalbinės darbininkėsdarbo. Vilnius, tel. 8 604 20 172.

42 metų vyras - apdailos darbų pagalbiniodarbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkinekomercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

SIŪLO MOKYTIS

Populiariosios muzikos studija “Kvarta” kviečia mokytis: groti klasikine, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

PRANEŠIMAI

Bankroto administratorius šaukia TomoKumiščo IĮ kreditorių susirinkimą, kurisvyks 2012 12 31 d. 12.00 val. adresu:A.Jakšto g. 12, Vilnius, 3 aukštas, tel. 8 673 37 373. Užs. R-715

2012 11 26 Kauno apygardos teismonutartimi UAB “Arėjus”, įm. kodas30255173, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2012 12 07. Bankroto administratorius UAB “Bank-roto procesas”, tel. 8 645 52 006. Visos sutartys, sudarytos iki 2012 12 07,nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavi-mai priimami iki 2013 01 16 adresu:Bebrų g. 4, Vilnius. Terminas UAB “Arėjus” vadovui perduoti visusįmonės dokumentus ir turtą nustatytasiki 2012 12 17. Užs. R-716

2012 12 20Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

reklama@lzinios . l t

Tel.: 249 2165.

R E K L A M A

www.lzinios.lt SKELBIMAS DĖL POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITOS

UAB “Riešės baldai”, Vilniaus r. savivaldybė, Užugriovio k., Užugriovio g. 6, tel. +370 67358 300, +370 686 74 579, el. p.: [email protected] planuoja ūkinę veiklą “Baldų ga-myba ir sandėliavimas” savo buveinės adresu.

Baldų gamybos ceche bus gaminami nestandartiniai korpusiniai baldai, be pirmi-nio medienos apdirbimo. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą (Atas-kaita) parengė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, adresas:Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, telefonas (8 5) 270 9229, faksas (8 5) 210 4848, el. paštas: [email protected].

Su ataskaita per 10 darbo dienų nuo 2012 12 20, galima susipažinti Riešės seniūnijospatalpose, adresu: Molėtų g. 16, Didžiosios Riešės k. LT-14260, seniūnijos darbo me-tu (I-IV 8.00 val.-17.00 val., V 8.00 val.-15.45 val. pietų pertrauka 12.00 val.-12.45 val.).

Visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimas įvyks 2013 m. sausio 9 d. Riešėsseniūnijos patalpose adresu Molėtų g. 16, Didžiosios Riešės k., Vilnius r. 9.30 val.

Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo pasiūlymus ataskaitosklausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruo-tu laišku adresu: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, arba faksu (8 5) 210 4848. Užs. R-703

INFORMACIJA APIE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO VERTINIMO

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras,Vokiečių g. 10, LT-68137 Marijampolė, tel. (8 343) 54 204.Atsakingos institucijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 12 10Nr. (PAVNS)-X3-984 priimta išvada - UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras pla-nuojamai veiklai “Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas ir pajėgumų didinimas” Ringovė-lės/Uosinės kaime, Marijampolės seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje - poveikio aplinkai ver-tinimas neprivalomas.Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti UAB Marijampolės apskritiesatliekų tvarkymo centre adresu: Vokiečių g. 10, Marijampolė, darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.Teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą bei išsamiau su atrankos išvadair atrankos dokumentais susipažinti galima 10 darbo dienų nuo šio skelbimo Marijampolės regioniniame aplinkos apsaugos departamente adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, Marijampolė, tel. (8 343) 97 800. Užs. R-713

Visi norime gyventi švarioje žemėje ir gerti tyrą vandenį.

Lietuvos geologijos tarnyba kaupia duomenis apie poten-cialius taršos židinius. Šiuo metu registruota apie 13 000 tar-šios pramonės objektų, naftos produktų išpylimų vietų, bu-vusių karinių bazių, pesticidų sandėlių ir kt. Didžiausi taršosžidiniai yra tiriami ir tvarkomi, o užteršta žemė valoma.

Nors kai kurie Lietuvos miestų rajonai, ypač buvę pramoni-niai labai užteršti sunkiaisiais metalais, kaip rodo Lietuvos ir Eu-ropos geocheminių atlasų duomenys, Lietuvos dirvožemis irpodirvis, palyginti su Vakarų Europos šalimis, yra mažiau už-terštas sunkiaisiais metalais. Šis faktas turėtų būti kuo plačiaupanaudotas Lietuvos ekologiniam įvaizdžiui formuoti, ekolo-ginei žemdirbystei plėtoti ir turizmo patrauklumui didinti.

Nuo žemės švaros priklauso ir vandens kokybėLietuva - vienintelė Europos šalis, kurioje centralizuotai van-

dentiekiui naudojamas tik požeminis vanduo. Išžvalgyti ištek-liai siekia apie 2 mln. kub. m per parą - tokį požeminio vandenskiekį galima siurbti per parą ir jis žemės gelmėse natūraliai busatkurtas. Pastaraisiais metais požeminio vandens Lietuvoje su-naudojama tik apie 400 tūkst. kub. m per parą. Požeminio van-dens išteklių užteks ir ateityje. Bendras prognozuojamas pa-ros geriamojo vandens poreikis 2025 metais sudarys 564 997kub. m/d ir tai bus tik 26 proc. dabartinių išžvalgytų išteklių.

Dideli požeminio vandens ištekliai sudaro labai palankiasprielaidas ekonomikos plėtrai, investicijoms ir kartu įpareigo-ja rūpintis požeminio vandens kokybe, diegti taršos preven-cijos priemones.

VšĮ Gamtos paveldo fondas kartu su Lietuvos geologijostarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Ugdymo plėtotės centruprie Švietimo ir mokslo ministerijos 2011-2012 metais įgy-vendina projektą “Už švarią žemę ir tyrą vandenį”.

Projekto tikslas - skatinti vandens išteklių bei aplinkos ko-kybės išsaugojimą informuojant ir šviečiant visuomenę. Pro-jekto dalyviai skatinami būti aktyviais piliečiais, jiems pataria-ma, kaip elgtis taršos atvejais.

Projekto metu sukurta internetinė svetainė www.svarize-me.lt, čia surašomi visi jo rezultatai.

Leidiniai, kuriuos galima atsisiųsti: “Vandens ištekliai ir ko-kybė”, “Taršos židiniai - tvarkymo būtinybė”; “Dirvožemis - bū-tiniausia sąlyga kauptis švariam vandeniui”; “Už žemės ir van-dens švarą”. Leidiniai išplatinti visoms mokykloms.

Organizuoti 5 seminarai didžiuosiuose Lietuvos miestuose.Juose dalyvavo savivaldybių ekologai, pedagogai. Seminarųmedžiaga (pranešimai) paviešinta projekto tinklalapyje.

Elektroninė švietimo priemonė apie vandenį, dirvožemį iraplinkosaugą, pritaikyta 8-10 klasių mokiniams, kaip papildo-ma ugdymo medžiaga, geografijos, chemijos, biologijos, pilie-tiškumo pamokoms ir užklasinei veiklai.

Organizuojamos pilietinio sąmoningumo ugdymo akcijos“Už švarią žemę ir tyrą vandenį!”, kuriose dalyvaujantys moks-leiviai galės tinklalapyje pateikti sukurtus projektus.

Aplinkos švara ir vandens kokybės išsaugojimas - visų ir kiek-vieno rūpestis!

VšĮ Gamtos paveldo fondo informacijaUžs. LM-3660

PROJEKTAS “UŽ ŠVARIĄ ŽEMĘ IR TYRĄ VANDENĮ”,NR. VP3-1.4-AM-09-K-01-004IŠ DALIES FINANSUOJAMAS EUROPOS SĄJUNGOSREGIONINIO PLĖTROS FONDO LĖŠOMIS

Švarios žemės ir tyro vandens svarba

PRANEŠIMAS APIE BYLOS NAGRINĖJIMO

VIETĄ IR LAIKĄ2013 m. sausio 14 d. 13.10 val. Šiaulių

apygardos teisme (Dvaro g. 83, Šiauliai) žodinio proceso tvarka bus nagrinėjama

civilinė byla Nr. B2-33-357/2012 dėl bankrutavusios

AB “Mažeikių elektrotechnika” pabaigos.

Administratorius. Užs. LM-3673

VIEŠAS PRANEŠIMAS APIE ESMINĮ ĮVYKĮ

Vadovaujantis LR individualių įmonių įstatymu ir LR Civilinio kodekso 2.104 str. neribotoscivilinės atsakomybės juridinis asmuo Rimos Gudaitienės įmonė, k. 177079627, įregistruo-ta Lumpėnų k., Pagėgių sav., pertvarkoma į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenįUždarają akcinę bendrovę “Alnoja”.

Po pertvarkymo ir įregistravimo Juridinių asmenų rejestre, UAB “ALNOJA” perima visas pert-varkytos Rimos Gudaitienės įmonės juridinio asmens teises, pareigas bei kreditorinius ir de-bitorinius įsiskolinimus.

Susipažinti su pertvarkymo projektu ir pareikšti pretenzijas, susijusias su įmonės pertvarky-mu, galima nuo viešo pranešimo dienos iki 2013 m. sausio mėn. 15 d. adresu: Rimos Gudai-tienės įmonė, Lumpėnų k., Pagėgių sav., arba tel. 8 656 31 299.

Savininkė Rima Gudaitienė Užs. LM-3685

Page 21: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)
Page 22: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

2012 12 20Lietuvos žinios22 TV programos

KETVIRTADIENIS 20 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 2013 metų valstybės biudže-

to ir savivaldybių biudžetųfinansinių rodiklių patvirti-nimo įstatymo projektopriėmimas. Tiesioginėtransliacija iš LR Seimo.

12.00 “Laba diena, Lietuva”. 12.10 Seimo rezoliucijos “Dėl suti-

kimo Seimo narius Vikto-rą Uspaskichą, VitalijąVonžutaitę, Vytautą Gapšįpatraukti baudžiamojonatsakomybėn, suimti arkitaip suvaržyti jų laisvę”projektų teikimas, svarsty-mas, priėmimas. Tiesiogi-nė transliacija iš LR Seimo

13.30 “Laba diena, Lietuva”. 14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 Viena byla dviem” N-718.15 Šiandien18.50 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Rojus Lietuvoj”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Eurovizijos” dainų konkurso

nacionalinė atranka. Finalas22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Eurovizijos” dainų

konkurso nacionalinėatranka. Finalas

0.00 Vakaro žinios0.15 “Rojus Lietuvoj” (k.)0.45 “Stilius”. Veidai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”

6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Valanda su Rūta” (k.)12.10 “Karamelinės

naujienos” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Nuotykių f. “Vertikali

riba” N-71.05 “Agentai” N-72.00 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė

transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “X faktorius”13.40 “Šeimos reikalai”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Baili voverytė”15.10 “Ančiukas Donaldas

ir draugai”15.40 “Simpsonai”

16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Nuodėmių dešimtukas”20.00 “Patys pačiausi”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Kobra 11”23.00 “Ieškotojas”0.00 “Tikrasis teisingumas”1.00 “Anarchijos vaikai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Lietuvos žinių”

tyrimas” (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Kinijos džiunglėse” (k.) N-7

11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7

12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7

13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7

14.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Karštas vakaras” N-720.00 Žinios20.25 “Muzikinė kaukė”22.25 Trileris “Įsibrovimas” N-140.05 Amerikietiškos

imtynės N-141.05 “Brydės” (k.)1.35 “Statybų TV” (k.)2.05-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40“Kidas Padlis” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30“Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Fran-cisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudonuotykiai” 12.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Mei-lės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30“Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00“Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00“Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo polici-ja” N-7 21.00 Detektyvas “Anika - nusikaltimųreporterė”. 1 s. N-14 22.50 “Begėdis” 23.50 “Gynė-jai” N-7 0.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūros ra-tas”. Sustojęs gyvenimas (k.) 9.00 “Labas rytas,Lietuva” (k.) 11.30 “Kine kaip kine” 11.55 “Lietuviųkino aukso fondas”. Melodrama “Anglų valsas” N-713.05 “Mokyklos langas” (k.) 13.25 “Muzikos pasau-lio žvaigždės”. Operinės muzikos perlai (k.) 13.55Laida apie Stasį Vainiūną 14.35 “Amžininkai”. Išsiver-žę iš SSRS 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.00Tapytojo Kosto Dereškevičiaus 75-mečiui. Parodosatidarymas. Tiesioginė transliacija iš VDA Dizainoinovacijų centro ekspozicijų salės “Titanikas” 17.45Kompozitoriaus Osvaldo Balakausko 75-mečiui.“Kultūra”. Kompozitorius Osvalas Balakauskas 18.00“Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademi-ja” 18.40 Skulptoriaus Vlado Vildžiūno 80-mečiui.“Galerija” 19.15 Skulptoriaus Vlado Vildžiūno 80-mečiui. “Kultūra”. Skulptorius ir fotografas VladasVildžiūnas 19.30 “Kodėl egzistuoja skurdas?”. 4 d.“Mokytis, mokytis” 20.25 “Nepažintas pasaulis”. Bal-tijos jūros piratai 20.50 “Posūkiai su ViktoruGerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. “Laikinai”22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietu-vių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius.“Partizanės” 0.00 Panorama (k.) 0.45 Jono Meko fil-mų retrospektyva. “Tautos gimimas” (k.)

TV69.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys”10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba”

12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00“Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Te-leparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilųgaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pa-galba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSINiujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezi-dentai” 21.30 Siaubo trileris “Smaguspasivažinėjimas 2. Mirtis kelyje” 23.20 “6 kadrai”0.00 “CSI Niujorkas” 0.50 “Pagrindinis įkaltis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Mūsų miškai”10.55 Dok. f. “Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi” N-712.00 “Lietuvos diena” 13.00 TV parduotuvė 13.15VTB jungtinė lyga. Krasnojarsko “Jenisej” (Rusija) -Kauno “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 15.15 “Griūknegyvas!” N-7 15.45 Dok. f. “Paskutinė Geringo pa-slaptis” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “PaskutinėGeringo paslaptis” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20“Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T.”N-7 19.45 Dok. f. “2012-ieji. Apokalipsė” N-7 21.00“Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “SuperL.T.” N-7 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai”N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-710.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Likimodovana” 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Pavojin-gi Ostino Styvenso nuotykiai” 13.45 “Kritinė riba”N-7 14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00 Drama“Gimęs lenktyniauti” 16.45 “Vaiduokliškos istori-jos” 17.15 “Advokatė Lovinski” 18.15 “Mūsųaugintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokimegeriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Ko-manda Č” N-7 21.15 “Misija: išteisinti!” N-7 22.15“Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas”N-7 23.00 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-70.00 “Pražūtingas auksas” N-7

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Šalutinis efektas” N-7 9.00 Drama “Kalė-dų namelis” 11.00 Komedija “Muzikinės kovos” 13.00

Trileris “Pietietiškos istorijos” N-7 15.20 Komedija“Žvėrelių maištas” 17.00 Komedija “Kur tas Fredas?”19.00 Drama “Mielas draugas” N-7 21.00 Komedija“Romo dienoraštis” N-7 23.00 Drama “Mes iškeliauja-me!” N-7 1.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 RusijosFederacijos Prezidento Vladimiro Putino spaudoskonferemcija. Tiesioginė transliacija 13.00 Kitos nau-jienos 13.20 “Moterų gydytojas” 14.05 “Nelygiavertėsantuoka” 15.00 Mados nuosprendis 16.00 Vakaronaujienos 16.55 “Jūrmala 2011” 17.35 Susituokime18.50 Tegul kalba 20.10 Laikas. Lietuvos “Laikas”21.35 “Atspindys” 22.50 Kas? Kur? Kada? Metų fina-las 0.50 Lietuvos “Laikas” (lietuvių kalba) 1.00“Vakarinis Urgantas” 1.35 Vakaro naujienos 1.50Žvaigždėlaivis 2.05 Vaid. f. “Nekviestas draugas”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Ži-nios 9.40 Žinios. Maskva 10.00 Rusijos FederacijosPrezidento Vladimiro Putino spaudos konferencija.Tiesioginė transliacija 13.00 “Faraonų cilindrai. Pa-skutinė paslaptis” 13.55 “Kilmingų mergeliųinstitutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios15.15 Žinios. Maskva 15.40 Visa Rusija 15.50 “Mel-žėja iš Chacapetovkos” 17.40 Žinios. Maskva 18.00Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Giulčatai”21.05 “Tyrėjo Nikitino byla” 21.55 “Muza ir gene-rolas” 22.50 “Operatyvininkai” 23.45 Žinios+ 0.00Vaid. f. “Brangus mano žmogus” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.00 “Trans World Sport” žurnalas 12.00 Futbo-las. UEFA Čempionų lygos apžvalga 12.30 Futbolas.Čempionų lygos taurė. Tiesioginė transliacija13.15 “Premier League World” žurnalas 13.45 Fut-bolas. Vokietijos taurė. “Wolfsburg” - “Bayer” 15.35Futbolas. Vokietijos taurė. “Borussia” - “Hannover”17.25 Ledo ritulys. KHL. CSKA - “Ak Bars”. Tiesiogi-nė transliacija 20.00 Ledo ritulys. KHL. Rygos“Dinamo” - “Barys” 22.00 Futbolas. Vokietijos tau-rė. “Augsburg” - “Bayern” 23.50 Ledo ritulys. KHL.CSKA - “Ak Bars”

Kinas TeatrasVILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Širdžių ėdikas” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.30 val.“Virš įstatymo” - 17.30, 20.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 16, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13, 17, 21 val.“Optimisto istorija” - 10.45, 13.30, 15.45, 18.30,21.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 19.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.40, 14.45,17.15 val.“Legendos susivienija” - 13.10, 15.15 val.“Džiunglės” - 12.15, 14.30, 16.45 val.“Debesų žemėlapis” - 17.30, 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 18 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 15, 20.30 val.“Monstrų viešbutis” - 11.15 val.“Šrekas. Ilgai ir laimingai” - 12.30 val.“Loraksas” - 10 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val.“Virš įstatymo” - 15.15, 18, 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10,16.20, 20.20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15, 15, 19 val.“Optimisto istorija” - 13.45, 16.15, 21.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.40 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 12.20 val.“Legendos susivienija” - 13.15, 15.40, 17.40, 19.45,22 val.“Karališkas romanas” - 17.45, 20.45 val.“Džiunglės” (3D) - 11.30, 21.50 val.“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.40, 21 val.“Frankenvynis” (3D) - 14.45 val.“Apgaulinga aistra” - 15.20, 21.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30, 20.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 12, 18 val.“Ledynmetis 3” - 11 val.“Mikė Pūkuotukas” - 11.15 val.“Karališka drąsa” - 13.30 val.“Madagaskaras 3” - 13.45 val.SKALVIJA“Jasminum” - 17 val.“Tikras Garsas Valstybės Atgimimo 1989-1993” -19 val.PASAKA“Širdžių ėdikas” - 19.15, 21 val.“Optimisto istorija” - 17 val.“Septyni psichopatai” - 21.30 val.“Laukiniai” - 21.15 val.“Meilė yra viskas, ko reikia” - 16 val.“Pragaras rojuje” - 15 val.“Virtuvė sielai” - 15.30 val.

OZO KINO SALĖ“Prie jūros” - 16 val.

“Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val.MULTIKINO“Širdžių ėdikas” - 18.45, 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 15,18.30, 22 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 10, 13.15, 16.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11, 13.15, 18, 21.30 val.“Optimisto istorija” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.45, 12.45, 15, 17 val.“Legendos susivienija” - 10, 12, 14, 16 val.“Džiunglės” (3D) - 19 val.“Debesų žemėlapis” - 18 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 16.30 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.30, 14.30 val.

KAUNASCINAMON“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.10 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.25, 14.45, 18.10,21.35 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.35 val.“Širdžių ėdikas” - 13.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.40, 14.55 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.“Debesų žemėlapis” - 15.15, 21.20 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.30, 21 val.“Monstrų viešbutis” - 11.15, 15.30 val.FORUM CINEMAS“Širdžių ėdikas” - 16.30, 18.45, 21.30 val.“Virš įstatymo” - 14.15, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.15, 16, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 10.15, 13.45,17.30, 21.15 val.“Optimisto istorija” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.30, 21 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 19.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.“Legendos susivienija” - 13.30, 16.15, 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 11, 17.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val.“Kung Fu Panda 2” - 13 val.“Ratai 2” - 10.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Širdžių ėdikas” - 16.45, 19, 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.“Optimisto istorija” - 20.45 val.

“Pragaras rojuje” - 11.15, 15.45, 20.30 val.“Septyni psichopatai” - 20.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 14.45 val.“Legendos susivienija” - 16.15, 18.15 val.“Džiunglės” - 13.45, 18.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15 val.“Alvinas ir burundukai 3” - 10.30 val.“Alisa Stebuklų šalyje” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Septyni psichopatai” - 18 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20 d. 12, 16 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.15, 14, 17.30, 21 val.“Optimisto istorija” - 13.15, 16.15, 18.40, 21.15 val.“30 širdies dūžių” - 20.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20 val.“Legendos susivienija” - 15.45, 18.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.15, 20.45 val.“Monstrų viešbutis” - 12.45 val.“Alvinas ir burundukai 3” - 11 val.“Loraksas” - 13.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Legendos susivienija” - 10, 11.40, 13.20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15, 18, 21 val.I SALĖ“Karališka drąsa” - 10, 11.40 val.“Pragaras rojuje” - 13.20, 19.15 val.“Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 15.20,21.15 val.

“Apgaulinga aistra” - 17.15 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 17.30, 21 val.“30 širdies dūžių” - 20.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 17 val.“Legendos susivienija” - 15.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 13.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30 val.“Alvinas ir burundukai 3” - 10.30 val.

“Ratai 2” - 13 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS20 d. 18.30 val. “Spragtukas”21 d. 18.30 val. Kamerinėje salėje. Kalėdų muzikoskoncertasNACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Helverio naktis”21 ir 22 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”22 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas”22 d. 16 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europosširdies”23 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”JAUNIMO TEATRAS20 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo”21 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas”22 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų”23 d. 12 val. Ronja plėšiko duktė”Salė 9922 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”23 d. 18 val. “Jis ir Ji”RUSŲ DRAMOS TEATRAS20 d. 18 val. “Iliuzijos”21 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus”22 d. 11 val. “Rusiška eglutė”22 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”23 d. 12 val. “Morozko”23 d. 18 val. “Prakeikta meilė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS20 d. 18.30 val. “Damos vizitas”21 d. 18.30 val. “Madagaskaras”

22 d. 18.30 val. “Trys seserys”23 d. 12 ir 15 val. “Mama katinas”KEISTUOLIŲ TEATRAS20 ir 22 d. 12 val.; 21 d. 15 val. “Grybų karas ir taika”20 d. 16 val. “Nepaprasto orkestro koncertas”MENŲ SPAUSTUVĖ20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba”20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”.“Pamišėlio užrašai”21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)”22 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai”22 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Avinėlio kelionė”22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”“DOMINO” TEATRAS23 d. 19 val. “Langas į parlamentą”RAGANIUKĖS TEATRAS22 ir 23 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS20 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Vasarvidžio nakties sapnas”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS20 ir 22 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida”20 ir 22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”21 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis”21 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. VDU kamerinio orkestro koncertas “Kalėdinis tango”23 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė”23 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS20 d. 12 val. “Mažoji burtų fleita”22 d. 18 val. “Šikšnosparnis”23 d. 18 val. “Madam Pompadur”KAUNO KAMERINIS TEATRAS20, 21, 22 d. 10 ir 12 val.; 23 d. 12 ir 14 val. “Kaip atpažinti raganą?”20, 21, 22 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS21 d. 10, 16, 18 val. “Kreivos daiktų istorijos”23 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su NaujausiaisMetais, Ana!)KAUNO LĖLIŲ TEATRAS22 d. 11 ir 13 val.; 23 d. 11 val. Mažojoje scenoje.“Naujametė pasaka”22 ir 23 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė”KAUNO TEATRO KLUBAS20 d. 21 val. Akustinis Dariaus Žvirblio (Atika) koncertas21 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”23 d. 14 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS22 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų”23 d. 13 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI20 d. 11 val. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”20 d. 18 val. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”21 d. 11 val.; 22 d. 12 val. Cirkas “Dzūkija”. Kalėdinėcirko programa23 d. 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas. Nauja programa “Cirke tik merginos”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS22 ir 23 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS22 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS22 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS22 ir 23 d. 12 val. “Meduolių trobelė”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS21 d. 18 val. Koncertas “Neužmirštamos akordeono melodijos”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”23 d. 14 val. “Sidabrinės nakties pasaka”

Page 23: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Orai ir horoskopai 232012 12 20Lietuvos žinios

SAULĖteka 8:40leidžiasi 15:54dienos ilgumas 7:14

MĖNULISPirmąją priešpilniodieną Mėnulis teka 11:55, leidžiasi 00:09

ŠIANDIEN: bus debesuota, snigs. Temperatūra dieną 7-10 laipsniųšalčio.

RYTOJ: debesuota, snigs. Temperatūra naktį 14-15 laipsnių šalčio, dieną 9-13 laipsnių šalčio.

355-oji metų diena. Gruodžio dvidešimtoji, ketvirtadienis,ketvirtoji 52-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metųlieka 11 dienų.

Geros dienos! LŽ

Senoliai sakydavo: Elgetą pripenėsi, bet krepšio nepridėsi.

Vardadienį šiandien švenčia: Dominykas, Daugardas, Daugardė, Gražvilė, Teofilija; rytoj: Girenė, Honoratas, Norgaudas, Tomas.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+17

-7

-9 -13

-8 -12

-10

-8 -13

-10 -13

-13

-10

Lisabona

+19Malaga

+9Madridas

+20Alžyras

+17Tunisas

+9

Atėnai+17

Larnaka

+8Stambulas

+18Barselona

+14Bordo

+8Dublinas

+12Paryžius

+9Londonas

+14 Nica

+12Roma

+10Dubrovnikas

+2Sofija

-7Bukareštas

Varna

-18Maskva

-9 Helsinkis

-13Kijevas

+1Berlynas

-4

Kopenhaga-1

Stokholmas

-7

Oslas

+4Amsterdamas

+4Miunchenas

+1Praha

-8Vilnius

-13Talinas

-7Ryga

-15

Minskas

-17Sankt Peterburgas

Bratislava

-8Varšuva

+1Viena

+4Budapeštas

Jaunatis I 12

PriešpilnisXII 20

Pilnatis XII 28

Delčia I 04

Page 24: 2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

2012 12 20Lietuvos žinios24 Margumynai

Viena arčiausiai Saulės esančiųžvaigždžių - Banginio Tau - galiturėti į Žemę panašią planetą.

Tik už 12 šviesmečių nuo Saulėssistemos esanti žvaigždė turi penkiasplanetas. Kai kurios iš jų nuo Bangi-nio Tau skrieja tokiu atstumu, kad jo-se gali egzistuoti gyvybei palankios są-lygos. Banginio Tau planetas atradoastronomai iš Australijos, Didžiosios

Britanijos, Čilės ir JAV. Jie panaudo-jo naują metodą ir, išanalizavę Bangi-nio Tau skleidžiamą šviesą, nustatė,kad ši žvaigždė tikrai turi planetų sis-temą.

“Šis atradimas įrodo, kad beveikkiekviena žvaigždė turi planetų ir ga-laktikoje turi būti daugybė gyvybeitinkamų Žemės dydžio planetų”, -aiškino planetų ieškotojas StevenasS. Vogtas. - Dabar pradedame su-prasti, kad gamtoje egzistuoja daug

žvaigždžių sistemų, kurios turi daugplanetų, apskriejančių žvaigždę grei-čiau nei per šimtą dienų. Tai nepa-našu į mūsų Saulės sistemą.”

Mokslininkas taip pat norėtų at-rasti Žemės tipo planetą, kuri būtųne vien panašios masės kaip mūsiš-kė, bet ir skrietų vadinamojoje gyvy-bės zonoje. Gyvybės zona apibrėžia-mas atstumas nuo žvaigždės, kaiplanetos paviršiuje būtų nei per šal-ta, nei per karšta, taip pat galėtų eg-zistuoti skystas vanduo - vienas išsvarbiausių mums pažįstamos gyvy-bės elementų.

Spalio mėnesį Europos astrono-mai paskelbė atradę planetą, kuriosmasė panaši į Žemės. Ji skriejo ap-link Kentauro Alfą B, esančią tik už4,3 šviesmečio nuo Saulės. Tačiau at-rastoji planeta nėra “antroji Žemė”,nes ji skrieja ne gyvybės zonoje, o la-bai arti savo žvaigždės. Šioje plane-toje skystas vanduo negalėtų egzis-tuoti dėl didelės kaitros.

Nuo 1995 metų astronomai atradoapie 800 egzoplanetų - planetų, skrie-jančių aplink kitas žvaigždes. Tačiaudaugumoje jų negalėtų egzistuoti įžemiškąją panaši gyvybė, nes jos yradujinės milžinės arba “superžemės”- didelės planetos, skriejančios labaiarti savo žvaigždžių. •AFP-BNS, Wenn-BNS, LŽ

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Vienintelio Lietuvoje zoologijossodo herpetologė Alma Pikūnienė teigia, kad jei 2013-ieji - Juodosios vandensgyvatės metai - bus tokie, kokieiš tiesų yra šie ropliai, gyvensi-me išmintingiau ir geriau.

Daugelį metų pavojingais laikomusgyvūnus stebinti specialistė įsitikinusi,kad blogai apie gyvates atsiliepia tie,kas su jomis nėra susidūrę. A.Pikūnie-nė neabejoja, kad gyvatės žmones puo-la tik norėdamos apsiginti. Patekusiosį dvikojų aplinką jos dažniausiai būnasutrikusios, nes kažkas sugriovė jų na-mus. Na, o sutikus gyvatę miške reikė-tų elgtis kaip svečiuose. Patartina ją ste-bėti ir ramiai atatupstomis trauktis.

A.Pikūnienė sakė, kad Kauno zoolo-gijos sode gyvena trijų rūšių 13 suaugu-sių gyvačių. Dar 11 yra šįmet išsiritusiosatžalos. Visos gyvatės nenuodingos. Tuotarpu Lietuvoje aptinkama tik viena gy-

vačių rūšis - paprastoji angis - yra nuo-dinga ir susidūrimo su ja reikėtų vengti.

Nors gyvačių yra įvairiausių, visas jasįmanoma prisijaukinti. A.Pikūnienėpasakojo, jog ropliai pripranta prie jįdažnai imančių rankų ir geba atpažin-ti šeimininką. “Gyvatės neatsiliepia tikšaukiamos vardu”, - sakė A.Pikūnienė.

Tačiau visos zoologijos sode esan-čios gyvatės turi vardus, kuriuos gau-na priklausomai nuo charakterio arišvaizdos. Taškelis, Šypsenėlė, Skry-bėlaitė, Bėglys - tai tik dalis gyvačių,globojamų A.Pikūnienės.

“Bėglys iš terariumo buvo pabėgęskokius keturis kartus. Bet vis jį suras-davome”, - juokėsi herpetologė.

A.Pikūnienė mano, kad kinai me-tus pavadindami gyvūnų vardais norė-jo suteikti jiems bendrų bruožų ir tamtikrą prasmę. “Gyvatės moka išlaukti,jos kantrios, išmintingos, neeikvojaenergijos ten, kur nereikia”, - taip apiesavo numylėtines kalbėjo herpetolo-gė. Ji pridūrė, kad tokie turėtų būti irpo Gyvatės ženklu gimę žmonės. “Ne-reikia manyti, kad šie daugeliui žmo-

nių mažai pažįstami ropliai agresyvūsir pikti. Jie tokie būna tik įsiutinti”, -tvirtino A.Pikūnienė, patarianti Gyva-tės metais gimusius žmones, kaip ir gy-vūnus, mėginti prisijaukinti gerumu.

Herpetologė sakė negalinti atsiste-bėti gyvačių elegancija ir meile. Po-ravimosi metu patinas subtiliai asis-tuoja patelei. Gyvatės susiveja į kasą,kaišiodamos liežuvėlius tarsi bučiuo-jasi. “Nieko panašaus nesu mačiusistebėdama kitas gyvūnų rūšis”, - tei-gė herpetologė.

Artėjant tam tikro gyvio metams, vi-suomet didėja žmonių noras juos au-ginti namie. Užpernai buvo perkamitriušiai, praėjusių metų pabaigoje - šiųmetų simbolį Drakoną primenančiosiguanos. Šiemet didėja gyvačių porei-kis. Kauno zoologijos sode 11 išsiritu-sių jauniklių bus parduota maždaug po150 litų. Tik, įspėjo A.Pikūnienė, no-rintieji šiuos roplius auginti namie tu-rėtų būti sukaupę žinių bei pasiruošęinvesticijoms. “Jei iš pradžių atsakin-gai pasirengiama, gyvatę auginti namienesunku”, - tikino pašnekovė. •

Gyvatę reikia prisijaukintiDanų pasauliečių poros, trokštančios tiktai civilinės santuokos, netrukus galės mainyti žiedus bažnyčioje, apsirengusios pagal savo pagei-davimus ir skambant pačiųpasirinktai muzikai.

“Civilinės santuokos registravimastrunka maždaug šešias minutes, irviskas. Nelabai romantiška”, - sakėErikas Frodelundas, kuriam priklau-so buvusi bažnyčia saloje įsikūrusia-me Lohalso kaimelyje. “Čia jie galėsrengti ceremonijas tarp visų bažny-čios atributų, tačiau be religinio turi-nio”, - pridūrė E.Frodelundas.

Bažnyčioje, kuri prieš metus buvonupirkta iš evangelikų liuteronų bend-ruomenės, yra išlikę Kristaus skulptū-ra, krikštykla, originalus altorius sukryžiais, originalūs klauptai ir žvaki-dės. Tačiau pagal pirkimo sutartį baž-nyčios pastatą draudžiama naudoti re-liginiais tikslais. “Kai parapijiečiainorėjo parduoti pastatą, vienas vietosstatytojas norėjo paversti jį būstu. Betaš pamaniau, jog būtų gėda, nes tai -ypatingas pastatas mūsų bendruome-nėje”, - sakė E.Frodelundas.

Danas mano, kad neiškils proble-mų, registruojant civilines santuokaspastate, kuris atrodo kaip įprasta baž-nyčia. “Statula yra statula, ar ji būtųbažnyčioje, ar lauke, aikštėje. Pažvel-kite į Romą. Tai paprasčiausiai mūsųdaniško paveldo simboliai, - aiškinoE.Frodelundas. - Vadinu tai kultūrinebažnyčia. Žmonės gali spręsti, kokiosnorėtų santuokos ceremonijos. Jie ga-li prijungti prie sistemos naudodamie-si savo “iPhone” ir paleisti savo mėgs-tamą muziką. Bažnyčioje galima gertinetgi šampaną. Galbūt žmonės norisusituokti vilkėdami narų kostiumus,su plaukmenimis ir visa kita, nes su-sipažino per nardymo atostogas.”

Langelando sala, kurioje yra 13tūkst. gyventojų, traukia turistus.“Pas mus į Langelandą tuoktis jau at-vyksta daug vokiečių. Manau, kad ci-vilinė santuoka bažnyčioje pritrauksdar daugiau žmonių iš Vokietijos,Danijos ir kitų šalių”, - sakė jis. NorsE.Frodelundas pagal kontraktą ne-gali atskleisti, kiek sumokėjo už baž-nyčios pastatą, jis sako, kad jai at-naujinti išleido 40 tūkst. eurų.“Neketinu iš to uždirbti, bet jei galė-čiau sumokėti už šildymą ir elektrą,būtų puiku”, - pridūrė danas. •

Civilinė santuoka bažnyčioje

Mokslininkai atranda naujas planetas

Holivudo žvaigždė Angelina Jolie planuoja antrąkart tapti režisiere. Ji kurs meninį filmą apieLouisą Zamperini - buvusį olimpi-nį atletą, išgyvenusį nelaisvę per Antrąjį pasaulinį karą.

Oskaro laureatė režisierės karjerąpradėjo kurdama pernai išleistą fil-mą “Kraujo ir medaus žemėje”. Ja-me pasakojama serbo kario ir bos-nės meilės istorija per XX amžiaus10-ajame dešimtmetyje vykusiusBalkanų karus. Filmas sulaukė gerųkritikų atsiliepimų.

Būsimasis filmas “Nepalaužtas”bus kuriamas pagal rašytojos LaurosHillenbrand biografinę knygą apieL.Zamperini. Šis amerikietis ilgųjųdistancijų bėgikas dalyvavo 1936 me-tais vykusiose Berlyno olimpinėsežaidynėse ir atkreipė Vokietijos na-cių lyderio Adolfo Hitlerio dėmesį.Prasidėjus Antrajam pasauliniam ka-rui L.Zamperini užsirašė į JAV armi-jos oro pajėgas, tačiau jo lėktuvui su-dužus Ramiajame vandenyne buvęsbėgikas pateko į japonų nelaisvę. Jo-je L.Zamperini išbuvo iki karo pabai-gos ir patyrė žiaurių kankinimų.

A.Jolie teigė perskaičiusi nuosta-bią L.Hillenbrand knygą ir buvusitaip sujaudinta didvyriškos L.Zam-perini istorijos, kad iškart pradėjo

kovoti dėl galimybės sukurti filmą.“L.Zamperini yra tikras didvyris, itinhumaniškas, tikintis ir narsus žmo-gus. Jaučiuosi labai pagerbta, kad tu-riu galimybę papasakoti jo įkvepian-čią istoriją”, - sakė aktorė. •

A.Jolie kurs naują filmą

A.Jolie sujaudino L.Zamperini didvyriška istorija.

Bažnyčioje danai galės klausytis savo mėgstamos muzikos.

Galaktikoje gali egzistuoti milijonai į Žemę panašių planetų.

A.Pikūnienė sako, kad gyvatės gali būti meilios. / Kristinos Kučinskaitės, Getty Images/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos