ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „ISTORIJA” 2012 gruodžio 21 d. / Penktadienis / Nr. 293 (13 421)

Šiandien LŽ

2p. Vis daugiau tikinčiųjųatlikti išpažintį pageidauja

ne klausyklose

3p. Seimui pademonstravussolidarumą vakar uždegta

žalia šviesa kitų metų valstybėsbiudžeto projektui

6p. Pietų Korėjos prezidentorinkimuose nugalėjo kon-

servatorių kandidatė P.G.Hye

15p. 27 laipsnių speigasir varginanti 5 tūkst. km

kelionė neišmušė iš ritmo Kauno “Žalgirio” krepšininkų

OraiŠIANDIENBus debesuota, snigs. Tempe-ratūra dieną 8-14 laipsnių šalčio.

Išsamiau•23 p.

Nerašyta taisyklė šimtą dienųnekritikuoti naujosios valdžiosšiam ministrų kabinetui kolkas nebuvo taikoma.

Demokratinėse šalyse kelis dešimt-mečius gyvuoja tradicija nekritikuoti

darbą pradėjusios Vyriausybės, į pos-tą įžengusių valstybės vadovų. Jiemspaprastai suteikiama šimtas atokvė-pio dienų. Tačiau į Algirdo Butkevi-čiaus ministrų kabinetą kritikos strė-lės lėkė jau ne kartą. Opozicija, norsir palaiko “100 dienų” taisyklę, tei-

gia neužsimerksianti, matydama aki-vaizdžias negeroves. A.Butkevičiusdžiaugtųsi, jeigu naujosios valdžiosatžvilgiu būtų elgiamasi taip, kaip ki-tose demokratinėse šalyse. Premjeraspažymi, kad kritikos lavina jo vado-vaujamą ministrų kabinetą užplūdo

vos pradėjus jį formuoti. “Porą savai-čių visuomenės dėmesį nukreipė negerosios idėjos, bet pats formavimoprocesas, nors tuo metudirbo koalici-nės darbo grupės”, - tvirtino jis.

Išsamiau•2 p.

BE ATOKVĖPIO Trys mėnesiai ramybės Vyriausybei negresia

UŽSIENIS

Po pasaulio pabaigos

Atsižvelgdamas į masinę psichozę,kad šiandien, gruodžio 21-ąją,įvyks pasaulio pabaiga, įtakingasbritų savaitraštis “The Econo-mist” šiai temai skyrė paskutinįnumerį, siūlydamas visiems joslaukiantiesiems keliauti į pragarą,kur bus galima sutikti daugybę ži-nomų žmonių, pirmiausia, politi-kų. Visi atvykusieji gaus iki raudo-numo įkaitintas grandines, galėsgėrėtis besilinksminančiomis chi-meromis, paskraidyti ant demononugaros, pakvėpuoti siera. Tenlaukiami pinigų mėgėjai, ypač“Lehman Brothers” bankininkai.

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Nors mobilusis internetas pinga, lietuviai jį dar retai naudoja skambučiams iš mobiliųjų telefonų ir į juos. Tačiau ši užsienyje populiarimada neaplenks ir Lietuvos,nes netrukus gali būti skelbia-mas naujų radijo dažnių, kurie leis atpiginti mobilųjį internetą, konkursas.

Nemažai lietuvių ne tik šventiniulaikotarpiu vakarais ar kitu sutartulaiku rymo prie kompiuterių įsijun-gę programą “Skype” ir laukia arti-mųjų, emigravusių į tolimas šalis,skambučių. Retas drįsta ir leidžiasau skambinti tiesiai iš mobiliojotelefono - tarptautinis ryšys dauge-liui per brangus.

LŽ skaitytoja Ligita pasakojo pa-žįstanti Lietuvoje gyvenantį užsie-nietį, kuris su artimaisiais, likusiaisužjūriuose, valandų valandas ple-pa mobiliuoju telefonu, regis, visainetaupydamas pinigų.

Išsamiau•8 p.

www.lzinios.ltSeimas pakluso griežtam Temidės balsui

Skambučiai kryps į mobilųjį internetą

Nei prognozuota pasaulio pabaiga, nei artėjančios Kalėdos vakar nepadarė įtakos parlamentarų valiai balsuojant dėl trijų “darbiečių” teisinio imuniteto. Viktoro Uspaskicho surengtas 45 minučių monospektaklis buvo įspūdingas, tačiau jo finalas ovacijų nesulaukė. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Išsamiau•3 p.

Retas drįsta ir leidžia sau skambinti tiesiai iš mobiliojo telefono - tarptautinis ryšys daugeliui per brangus.Oresto Gurevičiaus nuotrauka Išsamiau•6 p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

Lietuvos žiniosKaina

1,99 Lt

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Nerašyta taisyklė šimtą dienųnekritikuoti naujos valdžiosšiam ministrų kabinetui kol kas nebuvo taikoma. Opozicijosteigimu, bent laikinai sudėtiginklų iki šiol neleido akis ba-dantys valdančiųjų slystelėjimai.

Demokratinėse šalyse kelis dešimt-mečius gyvuoja tradicija nekritikuotidarbą pradėjusios Vyriausybės, į postąįžengusių valstybės vadovų. Jiems pa-prastai suteikiama šimtas atokvėpio die-nų. Tačiau į Algirdo Butkevičiaus mi-nistrų kabinetą kritikos strėlės lėkė jaune kartą. Opozicija, nors ir palaiko “100dienų” taisyklę, sako neužsimerksianti,matydama akivaizdžias negeroves.

Kritikos lavinaA.Butkevičius džiaugtųsi, jei nau-

josios valdžios atžvilgiu būtų elgia-masi taip, kaip kitose demokratinėsešalyse. “Norėtųsi, kad opozicija tęs-tų nerašytą tradiciją bei leistų Vyriau-sybei apšilti kojas, pradėti dirbti, irnekritikuotų jos 100 dienų. Ši tarp-tautinė praktika - politinės kultūrosdalis”, - LŽ sakė premjeras.

A.Butkevičius pažymėjo, kad kriti-kos lavina jo vadovaujamą ministrų ka-binetą užplūdo vos pradėjus jį formuo-ti. “Porą savaičių visuomenės dėmesįprikaustė ne gerosios idėjos ar progra-miniai dalykai, bet pats formavimo pro-cesas. Tuo metu lygiagrečiai dirbo koa-licinės darbo grupės, tad sugebėjomepasirengti rimtam ir atsakingam dar-bui, - tvirtino jis. - Pirmieji žingsniaižengti - vykdome prieš rinkimus duo-tus įsipareigojimus, tad po keleto mė-nesių jau bus matyti ir pirmi rezultatai.”

Priekaištų dar nenusipelnėAplinkos ministras “tvarkietis” Va-

lentinas Mazuronis įsitikinęs, kad opo-nentai nė nemanė duoti atokvėpiodirbti pradėjusiai valdžiai. “Juk dar ne-paskyrus Vyriausybės pradėjo kriti-kuoti, ką jau kalbėti apie 100 dienų. Kądarysi, toks jau opozicijos mentalite-tas. Atlaikysime”, - tikino jis.

V.Mazuronis mano, kad kritikosnaujoji valdžia kol kas nenusipelnė.Esą gal ir būta šiokių tokių sunku-mų, nesusikalbėjimo, tačiau viskasišspręsta. Pasak aplinkos ministro,sunkumų dėl ankstyvos kritikos Vy-riausybė nepatiria ir dėl to neišgyve-na. “Žinome, ką esame prižadėję da-ryti, ir einame tuo keliu”, - sakė jis.

Sveikatos apsaugos ministro social-demokrato Vytenio Povilo Andriukai-čio teigimu, ar laikomasi taisyklės pir-mąsias šimtą dienų nekritikuoti naujosvaldžios, priklauso nuo šalies politikoskultūros. “Rašyta ar nerašyta taisyklė,viskas priklauso nuo politinės konjunk-tūros, darbotvarkės ir daugelio kitų da-lykų. Manau, kad tam tikros politinės

kultūros taisyklės turėtų būti praktikuo-jamos. Tačiau kaip galima priversti jųlaikytis, jeigu šalyje politinės kultūroslygis nėra aukštas?” - klausė jis.

Kritikuoja vieni kitusSeimo opozicijos lyderio Andriaus

Kubiliaus teigimu, vadinamoji 100 die-nų tradicija demokratinėse valstybėsepirmiausia susijusi su tuo, kad po rinki-mų visuomenė nebūna pasiruošusi įsik-lausyti į opozicijos kritines pastabasnaujos Vyriausybės atžvilgiu. “Mes,skirtingai nei kairioji opozicija 2008 me-tų pabaigoje, esame konstruktyvūs. Tairodo ir balsavimas dėl 2013 metų vals-

tybės biudžeto. Visuomenėje daug kri-tikos sulaukė naujos koalicijos ir Vy-riausybės neskaidrus formavimas. Kri-tiška visuomenės nuomonė visiškainepriklauso nuo parlamentinės opozi-cijos nuostatų”, - LŽ sakė A.Kubilius.

Opozicinės Seimo Liberalų sąjū-džio frakcijos seniūnas Eligijus Ma-siulis mano, kad per pastarąjį laiko-

tarpį jau būta nemažai momentų, kaivaldantieji nusipelnė kritikos. Jis pažy-mėjo, kad priekaištus vieni kitiemsžarsto ir patys koalicijos atstovai.

Pasak E.Masiulio, Vyriausybei rei-kia leisti pradėti dirbti. Esą liberalaibe reikalo nesikabinės prie naujos val-džios. “Aktyviai organizuoti interpe-liacijas ar imtis kitokių veiksmų ne-praėjus 100 dienų būtų nekorektiška.Politinės kultūros ir tradicijų laiky-mosi dėlei opozicija turėtų leisti Vy-riausybei išryškinti veiklos kontūrus.Tačiau dėl akivaizdžių klaidų ar blo-gų sprendimų neliktume nuošalyje irnetylėtume”, - pabrėžė jis.

Būtinas ramybės periodas Politologo Algio Krupavičiaus tei-

gimu, demokratinėse šalyse bent jaukeliasdešimt metų įprasta, kad poli-tiniai oponentai, žiniasklaida pirmą-sias 100 dienų nekritikuoja naujosvaldžios.

Toks ramybės laikotarpis neseniaisusibūrusioms parlamentinėms dau-gumoms, vyriausybėms suteikiamassiekiant, kad jos tinkamai pasirengtųdarbams: nusistatytų prioritetus, nu-matytų veiksmų planą, suformuotųkomandas ir pradėtų veikti. “Papras-tai pradiniuose etapuose daroma klai-dų, atsiranda įtampos. Būtent dėl šiospriežasties ir taikoma taisyklė 100 die-nų nekritikuoti naujos valdžios”, - aiš-kino A.Krupavičius.

Jis pažymėjo, kad mūsų šalyje toligražu ne visada laikomasi šio princi-po. Pavyzdžiui, po Seimo rinkimų2008 metais naujajai Vyriausybei ne-suteiktas kelių mėnesių ramybės pe-riodas. Dabartiniams valdantiesiemsirgi nepavyko išvengti kritikos, opo-zicija žėrė priekaištus visoms koali-cijai priklausančioms centro kairėspartijoms. “Dabar kritika tarsi šiektiek slopsta. Galbūt 100 dienų nekri-tikavimo moratoriumas įsigalės”, -svarstė A.Krupavičius.•

2012 12 21Lietuvos žinios2 Dienos temos

Trys mėnesiai ramybės Vyriausybei negresia

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Vis daugiau tikinčiųjų atlikti išpažintį - pasidalyti savo paslaptimis ir taip palengvintidvasios kančias - pageidauja ne klausyklose, o bendraudamiakis į akį su kunigu.

Artėjant pagrindinėms metų šven-tėms katalikų tikėjimą išpažįstantysžmonės plūsta į bažnyčias išpažintinuodėmių, mat Atgailos ir susitaiky-mo sakramentas katalikų tikėjime yravienas pagrindinių. Nors žmonėsBažnyčios raginami išpažintį atliktikuo dažniau, nemaža dalis tikinčiųjųją atlieka du kartus per metus - prieššv. Kalėdas ir šv. Velykas, bažnyčioseįrengtose klausyklose. Artėjant di-džiosioms metų šventėms tikintieji ra-ginami išpažinties neatidėti paskuti-nei akimirkai, kai prie klausyklųnusidriekia nemenkos žmonių eilės.

Tačiau kunigas Algirdas Toliatas

LŽ pasakojo, kad vis dažniau į baž-nyčią kreipiasi asmenys, norintys iš-pažintį atlikti ne klausykloje, o ku-rioje nors kitoje vietoje. Pavyzdžiui,zakristijoje. “Turime ir pokalbiamsskirtas erdves, kuriose dažniausiai irišklausome išpažintis”, - sakė kunigasA.Toliatas. Jo teigimu, pasitaiko atve-jų, kai žmogus prašo pasikalbėti ne-utralioje teritorijoje - kieme, parke,namuose. Pastaroji erdvė dažniausiaitampa klausykla tada, kai tikintysisserga ar guli mirties patale.

Įprotį nuodėmes išpažinti ne klau-sykloje, pasak kunigo, vis labiau popu-liarina žmonės, ne vienus metus gyve-nę užsienyje. Jie, susipažinę su kitokiatvarka, tą patį nori patirti ir grįžę į tė-vynę. Pasak kunigo A.Toliato, nors iš-pažintis skiriasi nuo dvasinio pokal-bio, pašnekesio akis į akį su kuniguneretai pageidauja tie, kas nori ne tikišsakyti savo nuodėmes, bet ir sulauk-ti patarimo įvairiais gyvenimo klausi-mais. Esą taip vienu metu bandomasuderinti du katalikams svarbius daly-

kus. “Daugumai žmonių vis dar sunkuatsiverti, kai jie mato pašnekovą. Tuo-met renkamasi tradicinė išpažintisklausykloje”, - kalbėjo kunigas A.Tolia-tas ir pridūrė, kad visuomenė vis dėl-to tampa vis atviresnė ir nori bendrau-ti su dvasiniais ganytojais.

Jis taip pat pastebėjo, kad mada teig-ti, neva nuodėmes gali išpažinti ir kiek-vienas pats sau, po truputį blėsta, o ti-kintieji vis labiau supranta Sakramentoreikšmingumą. Kunigo A.Toliato tei-gimu, nesvarbu, kur žmogus ryžtasikalbėti apie jį slegiančius dalykus. Es-mė - išklausyti ir saugoti jo paslaptį.

Kauno arkivyskupijos kurijos atsto-vas spaudai Darius Chmieliauskas LŽpatvirtino, kad Bažnyčia pasisako užišpažintį ne tik klausykloje. “Tai ne-prieštarauja katalikų tikėjimui. Juk Sak-ramentas yra teikiamas ir namuose, irligoninėse”, - sakė pašnekovas. Jo tei-gimu, išpažintį saisto tik ją išklausančiokunigo įsipareigojimas neatskleisti to,ką išgirdo, ir nesvarbu, kurioje vietoježmogus atvėrė paslaptis.•

Populiarėja išpažintys netradicinėje erdvėje

A.Butkevičius pažymėjo, kad kritikos lavina jo vadovaujamą ministrų kabinetą užplūdo

vos pradėjus jį formuoti.

Nuodėmes išpažinti klausykloje pageidauja ne visi. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Į Algirdo Butkevičiaus (pirmas iš dešinės) ministrų kabinetą kritikos strėlės lėkė jau ne kartą. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Dienos temos 32012 12 21Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Valdantiesiems ir opozicijai pademonstravus solidarumąvakar buvo uždegta žalia šviesakitų metų valstybės biudžetoprojektui, kurį parengė darAndriaus Kubiliaus Vyriausybė.

Nežymiai pakoreguotam svar-biausiam šalies finansiniam doku-mentui parlamentarai pritarė ab-soliučia balsų dauguma. Net 103Seimo nariams pasakius “už”, vosdviem paprieštaravus ir 28 susilai-kius, kitų metų biudžetas buvopatvirtintas. Skirtingai nei svarsty-mo metu, finansiniam planui šįkartpritarė ir valdančiųjų Darbo parti-jos, partijos “Tvarka ir teisingu-mas” bei Lietuvos lenkų rinkimųakcijos atstovai. Biudžetą taip patpalaikė beveik visi Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demok-ratų ir Socialdemokratų partijosatstovai. Tarp susilaikiusiųjų buvovisa Liberalų sąjūdžio frakcija, taippat keletas “drąsiečių” ir Mišriosfrakcijos narių.

Net ir apsikeisdami kandžiomisreplikomis dėl tokio Seimo sprendi-mo džiūgavo tiek valdantieji, tiekopozicinių jėgų atstovai. Tuo metuekonomistai pastebi, kad ir toliau dir-žus laikysime suveržtus, viešųjų finan-sų skylė trauksis labai nežymiai.

Keistos tik dvi eilutėsBeveik pusantro šimto įvairiausių

parlamentarų siūlymų keisti biudže-to eilutes sulaukusi Finansų minis-terija ir Vyriausybė palaimino voskeletą jų. Į kitus siūlymus, kuriųbendra vertė viršijo 350 mln. litų,naujasis finansų ministras RimantasŠadžius buvo priverstas atsakytibaksnodamas pirštu į Fiskalinėsdrausmės įstatymą ir žadėdamas

daugumą jų perduoti už tą sritį atsa-kingoms ministerijoms.

Paskutinę minutę tautos išrinktiejipalaimino tik socialdemokratų Algir-do Syso ir Antano Nesteckio siūlymus.Antrasis prašė didinti asignavimusMinistro pirmininko tarnybai 355tūkst. litų Teisingumo ministerijos lė-šų sąskaita. Padidintas šios tarnybosdarbo užmokesčio fondas leis sukur-ti bent 4 papildomas darbo vietas tei-

sininkams, atsakingiems už teisės ak-tų rengimą. Seimo vicepirmininkassulaukė palaikymo dėl siūlymo vals-tybinio telefono ryšio srities darbuo-tojams padidinti atlyginimą. Taip 1,31mln. litų išaugo asignavimai Valstybėssaugumo departamentui - turtui įsi-gyti numatytų lėšų sąskaita.

Likome duobėjePagrindinis kitų metų biudžeto ar-

chitektas XV Vyriausybės vadovasA.Kubilius dėkojo parlamentaramsuž pasitikėjimą šiuo projektu, kurionaujoji Vyriausybė “dar nespėjo per-nelyg sugadinti”. Finansų ministrasR.Šadžius jam antrino pažymėda-mas, kad Lietuva dar neišsikapstė išduobės, į kurią įkrito 2008 metais.

Premjeras Algirdas Butkevičius dė-kojo ankstesnės kadencijos Vyriau-sybei už paruoštą svarbų Lietuvaiprojektą, tačiau nepamiršo padėkotiir naujajai už skirtą laiką “šiek tiek jįperžiūrėti ir pakoreguoti”. “Dėl so-tumo reikės pakentėti. Ir dėl mini-malios mėnesinės algos, kuri buvopadidinta, negalima džiaugtis, kadyra gyvenimo stiprus pagerėjimas”, -konstatavo Vyriausybės vadovas.

Tad po nedidelių naujosios Vy-riausybės atliktų korekcijų planuoja-ma, kad kitų metų valstybės biudže-te prognozuojamos pajamos suEuropos Sąjungos (ES) ir kitos para-mos lėšomis sumažėjo 400 tūkst. litųir turėtų siekti 25,7 mlrd. litų. Taip

pat išaugo ir prognozuojamos išlai-dos, jos ūgtelėjo 42,4 mln. - iki 26,4mlrd. litų. Šiemet 3 proc. bendrojovidaus produkto (BVP) siekęs viešų-jų finansų deficitas kitąmet neturėtųviršyti 2,5 proc. BVP.

Įspūdžio nepaliekaEkonomistas Nerijus Mačiulis pa-

stebi, kad naujajai valdančiajai daugu-mai taip ir nesiėmus kardinalių kitųmetų valstybės iždo projekcijos, pa-rengtos atsižvelgiant į Fiskalinės draus-mės įstatymą, permainų, išlaidos pa-augo labai kukliai, o biudžeto deficitasišliko gana didelis. “Vienintelis pastebė-jimas, kad išlaidos didėja tik ten, kurjos negali nedidėti. Tai yra augančiosskolos administravimo išlaidos ir įmo-kos į ES biudžetą. Tiesa, šiek tiek dau-giau atseikėta krašto apsaugai ir kultū-rai. Dešimtadaliu padidėjo ir valstybėsinvesticijų programai skiriamos lėšos, otai gana geras ženklas galvojant apie il-galaikę ekonomikos augimo perspekty-vą”, - LŽ svarstė ekspertas.

Pasak jo, diržai ir kitąmet išliks su-veržti, tačiau jau tokiame lygyje, “kadkelnės nekristų žemyn ir galėtumelaisvai kvėpuoti”. “2004-2008 metaisdiržas kabojo spintoje. Negalėčiaupasakyti, kad pastaraisiais metais jisbuvo labai smarkiai užveržtas. Mesir toliau išleidžiame daugiau, nei su-renkame pajamų, ir vis dar tik ban-dome gyventi pagal galimybes”, -dėstė N.Mačiulis.•

Valstybės kišenė sotaus gyvenimo dar nežada

RAIMONDA RAMELIENĖ

Nei prognozuota pasaulio pabaiga,nei artėjančios Kalėdos vakarnepadarė įtakos parlamentarųvaliai balsuojant dėl trijų “dar-biečių” teisinio imuniteto. Jieturės grįžti į teisiamųjų suolą.

Vilniaus apygardos teismas sausįgalės toliau nagrinėti vadinamąją Dar-bo partijos (DP) juodosios buhalteri-jos bylą. Tenkindamas Generalinėsprokuratūros prašymą, DP frakcijosnarius Viktorą Uspaskichą, VytautąGapšį ir Vitaliją Vonžutaitę Seimas va-kar nusprendė atiduoti į teisėtvarkosrankas. Pritariančiųjų, kad šie parla-mentarai galėtų būti patraukti bau-džiamojon atsakomybėn ar kitaip su-varžyta jų laisvė, pakako su kaupu. DPlyderis V.Uspaskichas “paaukotas” 86balsais (prieš - 29, susilaikė - 15),V.Vonžutaitė taip pat 86 (32 ir 9),V.Gapšys - 82 (35 ir 7). Kad Seimo na-rio imunitetas būtų panaikintas, už taiprivalo balsuoti daugiau kaip pusė vi-sų Seimo narių - ne mažiau kaip 71.Lygiai prieš ketverius metus V.Uspas-kichas ir V.Gapšys jau buvo praradęimunitetą dėl šios bylos. “Tegu akme-nį meta tas, kas pats nėra nusidėjęs”, -ši biblinė sentencija vakar buvo tapu-si pagrindiniu “darbiečių” gynybosargumentu. Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė vakar pareiškė, kad Seimas,leidęs teisti V.Uspaskichą ir dar du jopartijos narius, apgynė savo ir visosvalstybės garbę bei orumą.

Meldžiasi už oponentusSvarbiausias dienos herojus neabe-

jotinai buvo V.Uspaskichas. Seimo tri-būnoje jis suvaidino įspūdingą 45 mi-nučių trukmės monospektaklį. DPlyderis buvo šmaikštus, ironiškas ir netsarkastiškas. Jis apeliavo į salėje sėdin-čiųjų sąžinę, graudino ir gėdijo, vers-

damas prisiminti savo pačių nuodė-mes. Stengdamasis įtikinti, kad juodo-sios buhalterijos byla visiškai politinė,V.Uspaskichas prisiminė šešerių metųsenumo ir kiek naujesnius įvykius -kratą DP būstinėje, kelionę į Maskvą,sulaikymą grįžus, teismo procesą ir ki-tus. Jis citavo Seimo Nacionalinio sau-gumo ir gynybos komiteto atlikto Vals-tybės saugumo departamento veiklostyrimo liudijimus, buvusių prezidentųAlgirdo Brazausko ir Valdo Adamkauskalbas bei knygas, nutekintus “Wi-kiLeaks” dokumentus. “Siekėte visi,kad Darbo partijos vadovo neprileistųprie posto - pasiekėte. Kad stiprūs mū-sų žmonės būtų be postų - pasiekėte.Ko jums reikia dar - kraujo pagerti?Jums ką, veną atidaryti ir duoti pa-

čiulpti? Galiu tą padaryti”, - “vampy-rinių” motyvų nevengė DP lyderis.V.Uspaskichas tikino tuoj pat pasiren-gęs padengti pateiktą ieškinį - 3,8 mln.litų ar net dvigubai tiek, kad tik ramy-bėje būtų palikti “dirbtinai klampina-mi vaikai” - V.Gapšys ir V.Vonžutaitė.“Imkit mane”, - kilniaširdiškai raginoDP vadovas. Jis prisipažino esąs tikin-tis, todėl maldose prašąs palaiminti irsavo oponentus.

Gynė vedlįAktyviausiai diskusijose dėl savo

lyderio ateities dalyvavo “darbiečiai”ir konservatoriai, kitų frakcijų atsto-vai beveik nesikišo, numesdavo tikpo vieną kitą repliką. Konservatoriaistengėsi apibrėžti V.Uspaskicho pa-

sirodymo žanrą. Vieni tai įvardijokaip tragediją, kitiems priminė ko-mediją, treti įžvelgė farso ir šou ele-mentų. Kęstutis Masiulis teigė tribū-noje matąs “bailų žmogų”, kuris triskartus dėl tos pačios bylos gaišinoSeimą ir Europos Parlamentą. “Pa-mačius bylą, plaukai šiaušiasi”, -konstatavo konservatorius, raginda-mas balsuoti už DP lyderio imunite-to panaikinimą. Tuo metu DP atsto-vė Dangutė Mikutienė pareiškė, kad

jei jų vedlys neteks teisinės neliečia-mybės, visa frakcija taip pat jos atsi-sakys. “Nevaizduokit čia Pilėnų”, -replikavo K.Masiulis.

V.Uspaskichą ginti ėmėsi “Tvarkosir teisingumo” frakcijos seniūnas Pet-ras Gražulis. Jis tikino, kad daugely-je partijų yra juodosios buhalterijos.Ir jis pats, priklausydamas tuometeiKrikščionių demokratų partijai, pri-sipažino nelegaliai iš Vokietijos at-veždavęs nedeklaruotų pinigų.

“Mes gal buvome gudresni užV.Uspaskichą. Jo kaltė, kad vedėbuhalteriją, o mes nevedėme, pasi-dalijome pinigus ir nėra jokių po-pieriukų”, - teigė “tvarkietis. Jis ra-gina dėl V.Uspaskicho imunitetobalsuoti slaptai, tačiau Seimas tamnepritarė.

Už V.Uspaskicho neliečiamybėspanaikinimą vieningai balsavo social-demokratai, konservatoriai, liberalai,po tris “mišrūnus” bei “Drąsos kelio”atstovus. Prieš buvo DP, “Tvarkos irteisingumo” partijos ir Lietuvos len-kų rinkimų akcijos frakcijos.

Koalicijos neardysV.Vonžutaitės kalba buvo lakoniš-

ka. “Darbietės” ašaros sugraudino da-lį moteriškosios bei vyriškosios audi-torijos, tačiau galutinio rezultatonepakeitė. V.Gapšys kalbėjo ilgiau.“Esu jaunas žmogus ir atlaikysiu visusiššūkius”, - kelis kartus pakartojo jis.

Nors partneriai socialdemokrataibalsavo už DP lyderio teisinės nelie-čiamybės panaikinimą, šis vakar tiki-no, kad koalicijos gyvavimui įtakostai neturės. “Visą laiką sakiau, kadimuniteto, Vyriausybės, darbo vals-tybei niekada nesieju ir nesiesiu. Aiš-ku, buvo vilčių ir norų, kad koalici-jos partneriai palaikytų, bet jie turisavų minčių, gal kada nors jos išaiš-kės”, - po balsavimo žurnalistams sa-kė politikas. Pasak jo, socialdemok-ratų elgesys - jų sąžinės reikalas.•

Darbo partijos lyderiai pakeliui į teismą

V.Uspaskichas tvirtino esąs krikščionis ir meldžiąsis už savo oponentus. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Premjeras A.Butkevičius dėkojo ankstesnės kadencijos Vyriausybei už paruoštą svarbų Lietuvai projektą, tačiau nepamiršo padėkoti ir naujajai.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Prezidentė pareiškė,kad Seimas apgynė savoir visos valstybės garbę

bei orumą.

2012 12 21Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

ANTANAS KULAKAUSKAS

Dar nežinia, kaip susiklostys nese-niai suformuotos XVI Vyriausybės to-lesnis likimas, tačiau neabejotina, kaddarbą ji pradeda ketindama sukti Lie-tuvos ekonominės ir socialinės politi-kos vairą į kairę, vadinamosios social-demokratinės gerovės valstybės link.Vieniems tokios kalbos kelia nerimą,kitiems - viltį. Pirmieji įtakingesni, oantrųjų - daugiau. Tad neatsitiktinai,per ne itin sklandų koalicinės Vyriau-sybės formavimo laikotarpį avansupadidėjo socialdemokratų ir ypač jųdabartinio lyderio Algirdo Butkevi-čiaus populiarumas.

Tačiau, atrodo, nei dauguma poli-tikų, save laikančių kairiaisiais, neidauguma kairiųjų politikai simpati-zuojančios visuomenės dorai nė ne-suvokia, ką reikštų ir kiek galimas po-litinis posūkis į kairę.

Deja, gerovės valstybės kūrimas vie-noje šalyje, ypač tokioje kaip Lietuva,tuo metu, kai tarptautinėmis taisyklė-mis nustatytas laisvas kapitalo ir ma-žiau laisvas darbo jėgos judėjimas pervalstybių sienas, iš esmės neįmano-mas. Tai galėtų būti įmanoma Euro-pos Sąjungoje (ES), bet iki šiol socia-linės politikos reikalai, kaip žinoma,yra palikti pačių ES valstybių kompe-tencijai. Kai kuriose pasaulinio kapi-

talizmo branduoliui priklausančiosešalyse kadaise sukurta ir įtvirtinta va-dinamoji socialinė, arba gerovės, vals-tybė (pvz., Vokietijoje ji įtvirtinta šaliesKonstitucijoje) dar tebėra, bet dėl mi-nėtų priežasčių vis mažiau veiksni.

Apskritai reikia turėti galvoje tai, kadkol pasaulio ekonomikos ir civilizacijosplėtra bus grindžiama ekonominioneoliberalizmo ideologijos mitais (de-ja, jais daug kas tiki, taip pat ir Lietuvo-je), tol socialinės gerovės valstybė, o sy-kiu ir socialinė gerovė daugumaižmonių bus tolstantis miražas. Ekono-minio neoliberalizmo ekspertų perša-mos socialinės politikos reformos reiš-kia ne visuotinės gerovės valstybėsmodelio reformavimą, kaip viešai kal-bama, o jo demontavimą ir pritaikymą“ubagų gerovei”. Žinoma, ta proga“ubagų gerovės” sistemos kūrimas pa-verčiamas dar viena nauja finansinioverslo niša ar rūšimi, beje, negarantuo-jančia net “ubagiškos” gerovės “uba-gams” - juk toks verslas rizikingas. Ostipresnieji ir apsukresnieji savo gero-vę visais laikais užsitikrindavo patys.

Vis dėlto nors ekonominio neoli-beralizmo doktrina dominuoja šiuo-laikiniame pasaulyje, visiškos ir ga-lutinės pergalės ji nepasiekė, o gal irnepasieks. Net šios doktrinos šalinin-kai, bent jau išmintingesnieji, negalibūti tikri, kad tai nebūtų Pyro perga-lė. Kad ir demagoginiais sumetimais,

“laisvosios” rinkos, kaip visagalio so-cialinių problemų sprendimo instru-mento, liaupsinimą lydi rūpestis (šiuoatveju nesvarbu, tikras ar apsimesti-nis) dėl konkurencinės demokrati-jos, pilietinės visuomenės, žmogausteisių ir kitų panašių dalykų.

Beje, Baracko Obamos pergalė JAVprezidento rinkimuose, balotiruojan-tis ir pirmai, ir ypač antrai kadencijai,tik patvirtina faktą, kad globaliu mas-tu dominuojanti ekonominio neoli-

beralizmo politika darosi nepriimtinanet didesnei daliai JAV visuomenės,nors būtent ši politika ir užtikrina(bent kol kas) JAV dominuojantį vaid-menį pasaulyje. Tačiau savo ruožtu irB.Obamos prezidentavimas nereiš-kia, kad neoliberalizmo doktrina pra-randa savo dominuojamą vaidmenį.Jos galia yra ne tik nelabai švarūs pa-saulio galingųjų “superklasės” susita-rimai ir pasitarimai, bet ir vartojimokultui pasidavusi masinė visuomenė.

Norint, kad Lietuva nevirstų tik te-ritorija, vertinama iš globalaus versloplėtros perspektyvų, o liktų ir istoriškai

susiformavusios kultūrinės bendruo-menės (tautos), tebepuoselėjančios sa-vo savitumą, tėvyne, kurioje ne tik mie-la apsilankyti, bet ir gera gyventi beikurti šios bendruomenės nariams, čiaverkiant reikia koreguoti socialinės-ekonominės politikos plačiąja prasmekursą, nes iki šiol jis buvo orientuotastik į stipriųjų interesus. Bemaž pagalvisus santykinius, socialinės gerovėsmatavimo kriterijus esame ES uode-goje. Iliuzija manyti, kad, nekeičiant

socialinės politikos didesnio socialinioteisingumo ir socialinės nelygybės ma-žinimo kryptimi, galima sustabdytiLietuvos išsivaikščiojimo procesą, ku-ris jau senokai pagal jo santykinį mas-tą neturi sau lygių visoje ES. Kvailystėarba demagogija tvirtinti, kad dabarsvarbiausia pritraukti investicijas, o jaspritraukti lengviausia konkuruojantpalyginti kvalifikuotos ir išsilavinusiosdarbo jėgos pigumu. Neva investicijospakels krašto ekonomikos lygį, o jaupaskui kils ir socialinė gerovė. Tačiauiš tikrųjų tai tik krašto žmonių sociali-nės gerovės užstatymas investuotojų

pelno labui. Labai maža tikimybė, kadtoks “užstatas” būtų kada nors atgau-tas. Tiesą sakant, kvalifikuotos darbojėgos Lietuvoje jau dabar trūksta. Matdidelė dalis tautiečių nustojo tikėti to-kiu valdžios politikos išmintingumu irsąžiningumu.

Taigi iš tikro reikalingas posūkis į kai-rę, bet jis negali būti staigus ir greitas,nes priešingu atveju Lietuvoje gali ne-likti nė to, kas dar joje yra gyvybinga.

Šiomis aplinkybėmis ne mažiausvarbu stiprinti demokratiją bei savi-valdą. Kai kalbu apie demokratijosstiprinimą, turiu galvoje demokrati-jos principų taikymą formuojant vie-šąją politiką, bent jau tada, kai priima-mi sprendimai yra principiniopobūdžio ir, šiaip ar taip, daro paste-bimą įtaką platesnių visuomenėssluoksnių gyvenimui. Deja, visuome-nės įtraukimo į politikos formavimąpožiūriu Lietuva per pastaruosius 20metų aiškiai regresavo. Pavyzdžiui,Lietuvos mokslo taryba nepriklauso-mybės pradžioje buvo daugiausia pa-čios mokslininkų bendruomenės ren-kama, o dabar ji skiriama politinėsvaldžios. Panašiai ruošiamasi formuo-ti ir Lietuvos kultūros tarybą.

O demokratija, savivalda ir sociali-nė gerovė yra vienas kitą veikiantys irpapildantys dalykai, galintys užtikrin-ti visuomenės socialinį ir politinį gy-vybingumą.•

Apie posūkio į kairę galimybes

Iš tikro reikalingas posūkis į kairę, bet jis negali būti staigus ir greitas, nes priešingu

atveju Lietuvoje gali nelikti nė to, kas dar joje yra gyvybinga.

KODĖL SUNKU KELTIS RYTE?Naujienų portalas Dailymail.co.uk rašoapie mokslininkų atliktą tyrimą apiebritų rytinio kėlimosi įpročius: “Pa-busti ryte po nakties miego - įpras-tas dalykas. Tačiau statistiniam bri-tui šis pabudimo procesas užtrunkailgiau nei pusvalandį. Taip išsiaiški-no miego specialistai. Tik 17 proc.apklausoje dalyvavusių ŪkanotojoAlbiono gyventojų prisipažino esan-tys rytiniai paukšteliai, visiems ki-tiems pabusti ir pradėti naują dieną

užtrunka 36 minutes. Atlikto tyrimoduomenimis, pažadinti čirškiančiožadintuvo britai dar 14 minučiųsnaudžia, o galutinai prabusti jiemsprireikia pusvalandžio. Du iš trijųapklausos dalyvių teigė, kad snaustinorisi mažiau, jeigu žadintuvas neįkyriai čirškia, o čiulba paukščiųbalsais. Net 73 proc. respondentų ti-kino, kad pažadinti paukščių čiul-besio ar gaidžio giedojimo garsų pa-bunda geresnės nuotaikos. Dutrečdaliai (66 proc.) britų prisipaži-no rytais nejaučiantys gyvenimodžiaugsmo, o 60 proc. apklaustųjų

tvirtino tamsiais žiemos mėnesiaismiegantys ilgiau nei vasarą. Tačiautik ketvirtadalis tirtųjų prisipažinojaučiantys sezoninius miego svyravi-mus, nes ilgiausiai naktimis miegatik gruodį, prieš šurmulingą Kalėdųmetą. Dar 15 proc. britų gruodžiomėnesį darbe dažniau prašo laisvosdienos, kurią panaudoja poilsiui.Devas Banerjee iš Miego klinikossakė: “Pirmas garsas, kurį išgirstameryte, labiausiai veikia žmogaus nuo-taiką visą dieną. Todėl dažnas išmūsų, pažadintas telefono skambu-čio, kompiuterio pypsėjimo ar gar-siai čirškiančio žadintuvo, dienąjaučiasi prislėgtas.” Pasirodo, ge-riausi žadinimo garsai yra: paukščiųčiulbėjimas, gaidžio giedojimas,bangų mūša, vėjo švilpimas, pianinogarsai, simfoninio orkestro muzika,bažnyčios varpų gausmas.”

BAISIAUSIAS PASAULIO TILTASTaip Šveicarijoje pramintas naujaspakabinamas tiltas, pranešė CBS News:“Norintieji pajusti, kas yra baimė,turi pereiti nauju pakabinamu tiltuŠveicarijoje, kuris jau vadinamas“baisiausiu pasaulio tiltu”. Šis nuoTitlio kalno einantis pėsčiųjų tiltasnutiestas daugiau kaip 3 tūkst.metrų aukštyje ir tai yra aukščiau-siai įrengtas tiltas Europoje. Jis nu-

tiestas daug aukščiau už kitą popu-liarų Šveicarijoje Trifto tiltą, kuriskabo vos 100 metrų aukštyje. NuoTitlio tilto atsiveria nuostabusŠveicarijos Alpių vaizdas, o esantgeram orui galima įžiūrėti net Itali-ją. Tačiau atidarant tiltą prasidėjopūga ir beveik nieko nebuvo maty-ti, užtat aštrių pojūčių mėgėjai pa-juto tikrą pasitenkinimą. Titliopėsčiųjų tiltas buvo nutiestas vosper 5 mėnesius. Jis yra metro plo-

čio ir 100 metrų ilgio. Tačiau tiltastoks patvarus, kad gali išlaikyti net500 tonų sniego pučiant stipriamvėjui, kurio greitis tokiame aukšty-je gali siekti 200 kilometrų per va-landą. Jeigu ant tilto bus prineštasniego, jis bus nuvalytas. Nors Tit-lio tiltas skiriamas vasaros turis-tams, jo populiarumas milžiniškasjau dabar.”

LŽ

Kitų balsai

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)

M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Lietuviai svetur” remiaSpaudos, radijo ir tele-vizijos rėmimo fondas.Šiandien - 18, 19 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Lietuva ir Europa 52012 12 21Lietuvos žinios

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Amerikos ginkluotosios pajėgospradėjo Europoje esančių termobranduolinių bombų B61modernizavimo programą. Tuo-met ir paaiškėjo, kad šiuo metuNATO bazėse Senajame žemyneyra beveik 200 tokių bombų.

Termobranduolinių bombų yra8 NATO karinėse bazėse šešioseEuropos valstybėse, daugiausia jųžemyno šiaurės rytinėje dalyje. Pa-sibaigus šaltajam karui iš keturiųbazių prie rytinės Viduržemio jū-ros dalies jos išgabentos, o daugiau-sia bombų B61 palikta trijose bazė-se Vokietijoje.

Šiuo metu Vokietijoje, Belgijoje,Nyderlanduose, Italijoje ir Turkijojesaugoma beveik 180 termobranduo-linių bombų. Jos buvo sukurtos ir pa-gamintos Los Alamoso nacionalinė-je laboratorijoje Naujosios Meksikosvalstijoje. 320 kilogramų sveriančiosbombos yra pritaikytos išmesti koneiš visų karinių lėktuvų. Jų sprogsta-moji galia reguliuojama, tad jei pasi-renkamas maksimumas, B61 yra 20kartų stipresnė nei 1945 metais antHirosimos numesta bomba.

Šios bombos liko Europoje pasi-baigus šaltajam karui kaip baugini-mo priemonė. Daugybė šalių jaslaiko garantija, kad kilus kariniamkonfliktui Senajame žemyne ameri-

kiečiai ateis į pagalbą. Tačiau kaikurios NATO priklausančios šalys,tarp jų ir Lenkija, pasisako už tai,kad šios bombos iš Europos būtųišgabentos. Anksčiau to norėjo irVokietija, tačiau šiuo metu gynybosministras Guido Westerwelle nelin-kęs kalbėti šia tema, nors amerikie-čiai neslepia, kad pirmiausia jie no-

ri palaikyti ryšius su vokiečiais. Amerikiečiai siekia pratęsti Euro-

poje dislokuotų bombų gyvenimą,tad jas patikrinus bus pridėta bom-boms daugiau galios bei kontrolės

elementų. Kariškiai pageidauja, kadjos būtų atsparios ir ugniai, nes tuo-met būtų saugesnės. Modernizuotibombas ketinama per dvejus metus,tai kainuos 4-10 mlrd. dolerių.

“Senos detalės reiškia, kad šiosbombos yra ne tokios saugios. Perpastaruosius 60 metų neįvyko jokiaatsitiktinė branduolinio ginklo deto-nacija. Mes esame gyvybiškai suinte-resuoti, kad taip būtų ir ateityje”, -pabrėžė anksčiau už šias bombas at-sakingas amerikiečių karininkasJohnas Noonanas, kuris šiuo metuyra JAV Kongreso Gynybos komite-to narys.

Bombos bus atnaujintos Naujo-sios Meksikos valstijos didžiausia-me mieste Albukerkyje, ten inžinie-rių komanda jas išardys dalimis,patikrins, ar jos nepažeistos, o jeireikės, bus pagamintos reikalingosdetalės. NATO sutiko, kad į Europąsugrąžintos bombos būtų patobu-lintos ir kad jas galėtų skraidinti ra-darų neužfiksuojami lėktuvai. Ma-noma, kad tai pavyks padaryti iki šiodešimtmečio pabaigos.

Šių metų lapkričio 27 dieną buvopasirašyta sutartis su bendrove “Boe-ing”, jos vertė 170 mln. dolerių.Bendrovė įsipareigojo perprojektuo-ti lėktuvų užpakalinę dalį taip, kad iš-mestos bombos tiksliai pataikytų į tai-kinį. Kol kas jos nukrinta daugmažtaikinio apylinkėse, nes naudojamasjų kritimo apsaugos mechanizmas, onetikslumas kompensuojamas dides-ne poveikio jėga. Perprojektavus lėk-tuvų uodegas bombas bus galimanukreipti į tikslą pasitelkiant GPS.

Iki 2018 metų visos modernizuotosbombos B61 turi sugrįžti į Europą.•

Europa sėdi ant pasenusių bombų

Kalėdiniai medeliai - pelningasverslas, ir jis išstumia natūralųmišką. Dėl to susirūpinę aktyvistai ir politikai.

Vokietijos aplinkosaugininkaisukilo dėl to, kad vis didesni miškųplotai paverčiami kalėdinių eglučiųmedelynais, nes šie kur kas pelnin-gesni negu paprastas miškas. Kaikurių žemių vietos valdžia ėmėsipažaboti šią tendenciją, bet jau su-laukė kaltinimų, kad “kerta šimt-mečių tradiciją”.

“Šioje vietoje buvo miškas, - sakoaplinkosaugos aktyvistas MatthiasasScheidtas ir rodo kelias styrančių di-desnių medelių grupes. - Dabar ne-berasi ilgesnio nei 5 km ruožo, ku-ris nebūtų monokultūrinis.”

Tai vyksta ne tik Vokietijoje, betir Brazilijoje ar Indonezijoje - tenviską praryja cukranendrių arbapalmių, iš kurių spaudžiamas alie-jus, plantacijos.

Nuo 2007 metų sausio, kai Eu-ropą nusiaubė uraganas Kirilas, su-naikinęs apie 40 mln. medžių, dau-gelyje Vokietijos vietų tradicinismiškas nebeauginamas. Pavyzdžiui,Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėjedaugelis miškininkų užsodino plo-tus spygliuočiais. Jie suarė dirvą,užtvėrė tvoras ir nupurškė medžiustrąšomis bei pesticidais.

“Tai, kas daroma, neturi niekobendra su mišku, - piktinasi Raine-ris Priggenas iš Žaliųjų partijos re-gioniniame Šiaurės Reino ir Vest-falijos parlamente. - Tai gryniausiažemės ūkio pramonė.”

Centro kairiųjų vyriausybė, suda-ryta iš socialdemokratų ir žaliųjų, no-ri sustabdyti tokios veiklos plitimą irjau rengia atitinkamą įstatymą, tačiauišmintingai nusprendė palaukti, kolpraeis šv. Kalėdos, kad niekam nesu-gadintų šventinės nuotaikos.

Kalėdiniai medeliai daugiausiaauginami laukuose, kurie tinka-mi ir grūdinėms kultūroms. Ta-čiau ši pramonė vis labiau veržia-si į miško plotus. 2006 metaisŠiaurės Reino ir Vestfalijos žemė-je 1890 ha miško plotų buvo nau-dojama vien tik eglutėms auginti.Praūžus Kirilui, šių ūkių plotaipadvigubėjo. Pernai beveik ket-virtadalis visų eglučių ūkių užėmėmiško plotus. Tam yra rimta prie-žastis: vienas hektaras eglučiųduoda nepalyginamai daugiau pel-no nei vienas hektaras tradiciniomiško. Apskaičiuota, kad pelnas išhektaro eglučių siekia 6 tūkst. eu-rų per metus, o iš miško medžių -tik 200 eurų.

Stambiuose eglučių ūkiuose priemedelių jau prikabintos dideliųprekybos centrų etiketės keliomiskalbomis, kur pateikiama pirkėjuipatraukli informacija. Kilmės ša-

lis - Danija, taip pat yra nuoroda -“tausojanti miškininkystė”. Tai ro-do, kad sodinukai atsivežti išSkandinavijos, ir šis teiginys yrateisingas. Tačiau kritikams įtarimąkelia nuoroda į “tausojančią miš-kininkystę”, nes jie baiminasi, kadpesticidai daro žalą kitiems auga-lams ir ardo miško paklotę. Trą-šos bei pesticidai gali užteršti irgruntinius vandenis. Vieno kenks-mingo pesticido glifosato pėdsa-kų rasta šešiuose iš 30 vandensgręžinių miškuose, kai 2012 me-tais Aplinkos ministerija ten ėmėmėginius.

Šiaurės Reino ir Vestfalijos val-džia nori apriboti kalėdinių eglučiųūkių plėtrą, kaip tai jau padarė kitosketurios Vokietijos žemės. Ateityjenorint sodinti eglutes miško plotuo-se reikės specialaus leidimo.

Opozicijos deputatai iš verslui la-bai palankios Laisvos demokratinėspartijos teigia, kad valdžia nori “iš-kirsti šimtmečius gyvuojančią Kalė-dų eglučių tradiciją”. Tačiau valdan-čioji koalicija nusiteikusi ryžtingai -jau sausį keis įstatymą, kad pakeiti-mai įsigaliotų dar prieš naują eglu-čių sodinimo laikotarpį.•

Eglučių ūkiai naikina miškusNe viską lemia ekonomika ir nevien nuo jos priklauso žmoniųemocijos. Tačiau ar tikrai lietu-viai - iš prigimties pesimistai?

Naujas tarptautinis tyrimas pa-rodė, kad lietuviai yra aštunti tarpnelaimingiausių tautų pasaulyje. Užlietuvius mažiau teigiamų emocijųrodo tik Singapūro, Armėnijos, Ira-ko, Gruzijos, Jemeno, Serbijos irBaltarusijos gyventojai.

Lietuvos sociologai teigia, kadšios apklausos sureikšminti nerei-kėtų, nes kiti tyrimai leidžia teigti,jog lietuvių pasitenkinimas gyveni-mu nuosekliai didėja, ir pagal šį ro-diklį Lietuva lenkia krizės sukrėstasPietų Europos šalis.

Bendrovės “Gallup” tyrimas apė-mė 148 valstybes, kuriose gyvento-jams buvo pateikti tokie klausimai:ar vakar jautėtės gerai pailsėję? Arvakar su jumis buvo elgiamasi pa-garbiai? Ar vakar daug šypsojotėsarba juokėtės? Ar vakar ką nors mo-kėtės arba darėte įdomaus? Ar daugtokių jausmų patyrėte vakar?

Lietuvoje teigiamai į visus klausi-mus apie savijautą atsakė 54 proc. ap-klaustųjų, Baltarusijoje - 53 procen-tai. Kitų šalių kaimynių gyventojaipatyrė kiek daugiau teigiamų emoci-jų - Rusijoje šis rodiklis siekė 59 proc.,Latvijoje - 61 proc., Estijoje - 67proc., Lenkijoje - 69 procentus.

Daugiausia teigiamų emocijų yraLotynų Amerikoje - į dešimtuką pate-ko 8 regiono valstybės. Pirmoji vietaatiteko Panamai ir Paragvajui, kur tei-giamų emocijų dieną prieš apklausąsakė patyrę 85 proc. apklaustųjų. Po jųrikiuojasi Salvadoras, Venesuela (po84 proc.), Trinidadas ir Tobagas, Tai-landas (po 83 proc.), Gvatemala, Fili-pinai (po 82 proc.), Ekvadoras ir Kos-ta Rika (po 81 proc.).

Šie duomenys akivaizdžiai paro-do, kad tradiciniai ekonominiai

duomenys nėra tiesiogiai susiję sugyventojų emocijomis. GyventojaiPanamoje, kuri yra 90 vietoje pa-saulyje pagal bendrąjį vidaus pro-duktą (BVP) vienam gyventojui, pa-tenka tarp tų, kurie sako dažniausiaipatiriantys teigiamų emocijų. Gy-ventojai Singapūre, kuris užimapenktą vietą pasaulyje pagal BVPvienam gyventojui, rečiausiai teigiapatiriantys teigiamų emocijų.

Visuomenės nuomonės ir rinkostyrimų centro “Vilmorus” direkto-riaus Vlado Gaidžio teigimu, nau-jausiais Eurobarometro duomeni-mis, šiuo metu patenkintųjų savogyvenimu Lietuvoje yra 62 proc. - taivienas aukščiausių rodiklių po ne-priklausomybės atkūrimo. Pagal jįLietuva beveik dvigubai lenkia tokiasšalis kaip Graikija ar Portugalija, kaikurias Rytų Europos šalis, Italiją.

V.Gaidys nesutinka su hipoteze,kad lietuvių tauta dėl istorinių ap-linkybių apskritai yra pesimistė:“Būčiau linkęs neigti stereotipą,kad lietuviai pesimistai iš prigim-ties. Pasitenkinimo rodikliai nuo-sekliai kyla.”•“Der Spiegel”, BNS, LŽ

Lietuviai - tarp nelaimingųjų

“Tai, kas daroma, neturi nieko bendra

su mišku. Tai gryniausiažemės ūkio pramonė.”

Bombos B61 išardomos ir patikrinamos. / AFP/Scanpix ir LŽ archyvo nuotraukos

Parduoti paruoštos eglutės Šiaurės Vokietijoje.

Šios bombos liko Europoje pasibaigus Šaltajam karui kaip bauginimo priemonė.

Lietuviai yra aštunti tarp nelaimin-giausių tautų pasaulyje.

2012 12 21Lietuvos žinios6 Pasaulis

SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Pirmą kartą Pietų Korėjos prezidento rinkimus laimėjomoteris. Istorinę pergalę iško-vojo buvusio šalies autokratoduktė, konservatorių kandida-tė Park Geun Hye.

Suskaičiavus daugiau kaip 99,3proc. balsų paaiškėjo, kad už ParkGeun Hye balsavo 51,6 proc., o už li-beralų kandidatą Moon Jae Iną - 48proc. rinkėjų. Net 76 proc. šalies gy-ventojų atėjo balsuoti. “Šiuose rin-kimuose nugalėjote jūs, Pietų Korė-jos žmonės. Tai visų, kurie noriatgaivinti šalies ekonomiką, perga-lė”, - džiaugėsi išrinktoji prezidentėper šventę Seulo centre.

Park Geun Hye skelbė “ekonomi-nės demokratizacijos”, t. y. socialiniųskirtumų, kuriuos lėmė spartus ekono-mikos augimas, mažinimo programą.Ji žadėjo kurti naujas darbo vietas, taippat - didinti išlaidas socialinei rūpybai.Park Geun Hye buvo daug atsargesnėuž pagrindinį savo varžovą Moon JaeIną, kai kalbėdavo apie šalyje domi-nuojančių milžiniškų, šeimų vadovau-jamų konglomeratų pažabojimą.

Naujoji prezidentė ketina kiek pa-keisti požiūrį į Šiaurės Korėją - jisieks didesnio bendravimo, bet ne-vengs ir “stiprių atgrasinimo prie-

monių”. Park Geun Hye užsiminė irapie galimybę susitikti su jaunuojuŠiaurės Korėjos lyderiu Kim JongUnu, kuris į valdžią atėjo prieš me-tus. Ji taip pat norėtų atnaujinti hu-manitarinę pagalbą Pchenjanui, ku-rią sustabdė dabartinis prezidentasLee Myung Bakas.

Tai, kad Park Geun Hye išrinktaprezidente, yra savotiška jos tėvo ParkChung Hee reabilitacija, praėjus dau-giau kaip trims dešimtmečiams, kai jisbuvo nužudytas. Iki šiol šis autokrataslaikomas viena labiausiai visuomenęskaldančių figūrų. Park Chung Heežavimasi už tai, kad jis ištraukė šalį išskurdo, ir baisimasi tuo, kaip negailes-

tingai jis susidorodavo su savo politi-niais oponentais per 18 kariškių val-dymo metų. 1979 metais Park ChungHee nušovė jo žvalgybos vadovas. Pie-tų Korėjos diktatoriaus žmoną, išrink-tosios prezidentės motiną, penkeriaismetais anksčiau nužudė Šiaurės Ko-rėją palaikantis užpuolikas, taikyda-masis į jos tėvą. Per rinkimų kampani-ją dukra viešai pripažino tėvo režimonusikaltimus ir atsiprašė aukų šeimų.

Rinkėjams galėjo patikti ir tai, kadPark Geun Hye niekada nebuvo ište-kėjusi ir neturi vaikų, nes jie jau pa-vargo nuo prezidentų šeimos nariųkorupcijos skandalų. Park Geun Hyeinauguracija įvyks vasario 25 dieną.

Lietuvoje šeštus metus gyvenantiLietuvos ir Korėjos asociacijos vado-vė Si Yeon Park džiaugiasi Pietų Ko-rėjos prezidento rinkimų rezultatais,nes pati balsavo už Park Geun Hye.Ji sako, kad naujoji Pietų Korėjosprezidentė sąžiningai tarnaus savošaliai ir jos žmonėms, nes nėra ko-rumpuota politikė, kaip dauguma joskolegų, o pergalę pasiekė nuoširdu-mu bei sunkiu darbu.

“Naujosios prezidentės išrinkimasatneš teigiamų pokyčių. Šalyje turė-tų pagerėti ekonominė padėtis, pa-prasti žmonės sulaukti daugiau so-cialinių garantijų”, - sakė Si YeonPark. Lietuvos-Korėjos asociacijosvadovė tikisi, kad abi šalys ir toliaubendradarbiaus. Didelių pokyčiųLietuvos ir Pietų Korėjos santykiuo-se greičiausiai nebus, nes šalis skiriadidelis atstumas. •

Sąžininga, nuoširdi, darbšti, nekorumpuota

Atsižvelgdamas į masinę psichozę, kad šiandien, gruo-džio 21-ąją, įvyks pasauliopabaiga, įtakingas britų savait-raštis “The Economist” šiaitemai skyrė paskutinį numerį.

Žurnalas pasaulio pabaigos temaparengė viršelį, pagrindinį straips-nį, taip pat išspausdino linksmą “Va-dovą” po pragarą, parašytą reklami-nių turistinių lankstinukų stiliumi.

“The Economist” viršelį puošiakarikatūra su pateksiančiais į Šėto-no valdas politikais. Į ugnies upę dai-lininkas negailestingai sumetė pasau-lio lyderius. Verdančioje smalojerangosi Irano prezidentas Mahmou-das Ahmadinejadas, Sirijos lyderisBasharas al Assadas, pernai nužudy-tas Libijos diktatorius Muammarasal Gaddafi ir Rusijos prezidentasVladimiras Putinas. Šalia jo dar antkranto stovi naujasis Šiaurės Korė-jos vadovas Kim Jong Unas.

Netoliese ant plytinio tilto, nuokurio geležinkeliu išvežami savo ei-lės laukiantys nusidėjėliai, laukda-ma ant bėgių liūdna sėdi Vokietijoskanclerė Angela Merkel, pasidėjusišalia rankinuką. Po tiltu motorinevaltimi į pagalbą V.Putinui skubaJAV prezidentas Barackas Obama, oviską, kas vyksta, įdėmiai stebi patsŠėtonas, laikydamas rankoje žurna-lą “The Economist”.

Pragaras kinta Savaitraštyje galima pasiskaityti,

kaip laikui bėgant keitėsi žmonijossupratimas apie pragarą, kuris vi-suomet laikytas baisiausiu ir absur-diškiausiu žmonijos sąmonės vaiz-diniu. Šiuo metu daugeliui Vakarųgyventojų pragaras - tik iš Viduram-žių atėjęs vaizdinys, nes dabar netVatikanas pragaru vadina vietą, ku-rioje nėra Dievo meilės, o ne erdvę,kur siautėja velniai su šakėmis, kve-

pia siera, verda derva ir aidi nusidė-jėlių šauksmai.

Musulmonai mano, kad į pragarąpateks ne tik nedorai gyvenusieji, betir netikėjusieji Dievo, jeigu jiems ne-atleis Alachas. Pragaras Korane apra-šytas taip, kaip apie jį pasakojo pra-našas Mahometas. Islamo pragareyra 19 rūsčių angelų sargų, kuriemsvadovauja angelas Malikas. Pranašasmusulmonams pranešė, kad rojus irpragaras jau sukurti, tačiau į juosžmonės pateks tik po Paskutinio teis-mo dienos. Jame nusidėjėlių laukiakankinimas ugnimi ir aitrūs pragaromedžio Zakumo vaisiai.

Krikščionys mano, kad kas pateksį pragarą, nuspręs Dievas Paskutinioteismo dieną. Pragare kankinsis ne tiknusidėjėlių sielos, bet ir atgimę jų kū-nai, nes savo pamokymuose Kristusnurodė, kad didžiausių kančių skais-tykloje sulauks tie, kurie žinojo Die-vo įsakymus, tačiau jų nesilaikė, taip

pat tie, kurie nesugebėjo atleisti savoartimiesiems, nes pačią didžiausiąkančią kels neramios sąžinės balsas.

Savo garsiajame kūrinyje “Die-viškoji komedija” Dante Alighieriišvardijo, kad Šėtono karalystėje yra9 ratai - kuo žemiau žmogus atsi-duria, tuo baisesnių nuodėmių jisyra padaręs būdamas gyvas.

“The Economist” rašo, kad da-bartiniai Biblijos tyrinėtojai teigia,kad nei Jėzus, nei apaštalai apiepragarą tiesiogiai nekalba. Jie varto-

ja tik žodžius, kurie išversti iš seno-sios graikų kalbos reiškia “teismas”ir “bausmė”, be to, ją reikia atliktitik tam tikrą laiką, o ne amžinai. Oapaštalas Paulius net žada, kad Die-vas galų gale pasigailės visų.

Keliaukite į pragarąĮ paskutinį numerį britų savaitraš-

tis taip pat įdėjo linksmą “Vadovą”po pragarą, raginantį apsilankyti šia-me “kurorte”. Rekomendacijų pa-teikia ir “Pragaro turizmo taryba”,pasinaudojusi Dante “Dieviškąja ko-medija” ir anglų poeto Johno Milto-no poema “Prarastasis rojus”. Tadjeigu ieškote smagios ir lengvos ke-lionės, pragaras kaip tik jums.

Atvykus rekomenduojama būti-nai pasigėrėti (nes niekur kitur toneišvysite) bedugnėmis prarajomis,aukštais kalnais ir ugnies upėmis,nes šis vaizdas per šimtmečius įk-vėpė ne vieną menininką. Verta dė-mesio ir pragaro sostinė, kurios pa-vadinimą nurodė J.Miltonas - taipandemoniumas. Lankstinuko su-darytojai primena, kad šį “ekskliu-zyvinį kurortą” jau aplankė daugy-bė įžymybių, nes atvykusieji visurgali pamatyti pažįstamų veidų.

“The Economist” nepamiršta ir tų,kurie turi daug antsvorio, arba yrapraradę sportinę formą. Pragare jiemsparengtos maksimaliai efektyvios tre-niruotės nereikalingiems kilogra-mams numesti. Tad pragaras - idealivieta kelionių mėgėjams, be to, nerei-kia imti drabužių, nes taip elgiasi tikveidmainiai. Be to, pagal susiklosčiu-sią tradiciją kiekvienam atvykusiajamįteikiamos iki raudonumo įkaitintosmetalinės grandinės.

Pragare laikas tarsi sustojęs, užtatjame po kojomis galite pajusti smėlį,pasigėrėti besilinksminančiomis chi-meromis, paskraidyti ant demononugaros, pakvėpuoti siera. Be to, iš-sipildys dažno noras, kad atostogostaip greit nesibaigtų - šį kartą taip tik-

rai bus. Tad jeigu norite pasidžiaug-ti visais šiais malonumais, “Vadovas”pataria nuolat daryti daug nuodėmiųir jokiu būdu neatgailauti. Ypač lau-kiami mėgstantieji pinigus, dar ge-riau, jeigu dirbote banke “LehmanBrothers”. Tik išvykdami neimkitemonetų ir kredito kortelių, jeigu ne-norite, kad jos būtų išlydytos ir supil-tos jums į gerklę.

Turistiniame vadove išvardytos irpragaro įžymybės. Pirmiausia, taiPragaro vartai, ant kurių puikuojasiužrašas “Palikite viltį visi čia įeinan-

tieji”. Verta aplankyti Šėtono rūmus,kur pamatysite patį pragaro valdo-vą. Lankytojams taip pat rekomen-duojama papietauti restorane “ChezTantalus” (“Pas Tantalą”), nes, kaipžinoma, požemio karalystėje Tanta-las kenčia iš bado ir troškulio. Panar-dintas iki kaklo į vandenį, jis negaliatsigerti, o matydamas augančiusskanius vaisius - jų pasiekti.

Viso šito reziumė: ragaras - jūsųpirmas ir paskutinis “kurortas”. •“The Economist”, LŽ

Po pasaulio pabaigos bus kelionė į pragarą

Rinkėjams galėjo patikti ir tai, kad Park GeunHye niekada nebuvo ištekėjusi ir neturi vaikų,

nes jie jau pavargo nuo prezidentų šeimos nariųkorupcijos skandalų.

Didžiausių kančių sulauks tie, kurie

nesugebėjo atleisti savo artimiesiems,

nes pačią didžiausiąkančią kels neramios

sąžinės balsas.

Naujoji Pietų Korėjos prezidentė Park Geun Hye nori atgaivinti šaliesekonomiką ir didinti išlaidas socialinei rūpybai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Savaitraščio “The Economist” viršelis, skirtas pasaulio pabaigai.

2012 12 21Lietuvos žinios8 Verslas

Trumpai

KAINOS MAŽĖS

Nuo 2013 metų balandžio Lietu-voje mažės didmeninės skambu-čių užbaigimo kainos bendrovės“Teo LT” fiksuotojo telefono ryšiotinkle ir bendrovių “Bitė Lietuva”,“Omnitel” ir “Tele2” mobiliojoryšio tinkluose. Kaip pranešėRRT, nuo 2013-ųjų pradžios ikikovo 31 dienos skambučių užbai-gimo kainos negalės būti didina-mos, o nuo balandžio 1 dienos su-mažės vidutiniškai 36 proc. - iki3,6 cento už minutę (be PVM)mobiliojo ryšio tinkluose ir iki2,11 cento už minutę (be PVM)fiksuotojo ryšio tinkluose. Šioskainos galios tol, kol RRT nusta-tys skambučių užbaigimo atitin-kamuose tinkluose kainas vado-vaudamasi Europos Komisijosrekomendacijoje nurodyta sąnau-dų apskaitos metodika. Šiuo metuviršutinė didmeninės skambučioužbaigimo kainos riba viešuosiuo-se judriojo telefono ryšio tinkluo-se yra 5,6 cento už minutę (bePVM), o viešuosiuose fiksuotojotelefono ryšio tinkluose - 3,28cento už minutę (be PVM).

RENOVUOS GATVIŲ APŠVIETIMĄVilniaus valdžios skelbtame mies-to gatvių apšvietimo tinklų reno-vacijos ir naudojimo konkurse da-lyvauja 5 tarptautinės bendrovės.Vilniaus savivaldybė pranešė, jogtai yra “gerai žinomos” kompani-jos, kurios yra atlikusios ne vienądidelį gatvių apšvietimo renovaci-jos projektą. Konkurso laimėtojasatnaujintų ir 19 metų valdytų beiprižiūrėtų miesto apšvietimo tink-lus. Projektas bus įgyvendinamasviešosios ir privačios partnerystėsbūdu. Per pirmuosius 4 metus in-vestuotojas turėtų už 97,5 mln.(be PVM) renovuoti apšvietimotinklus, 50 proc. investicijų apmo-kant iš Klimato kaitos programos,o likusią dalį - investuotojo nuo-savomis ar skolintomis lėšomis.Vėliau savivaldybė 19 metų mokė-tų vidutiniškai 16,5 mln. litų (suPVM, nuo 13,5 mln. litų 2013metais iki 20,5 mln. litų 2031 me-tais) per metus už tinklų priežiū-ros paslaugas. Bendra didžiausiaprojekto vertė per visą jo laikotar-pį siektų 312,6 mln. litų (suPVM). Iš viso Vilniuje yra 42tūkst. šviestuvų.

LŽ, BNS

Atkelta iš•1 p.

Į jos klausimą, ar ne per brangutaip ilgai šnekėtis tarptautiniu mo-biliuoju ryšiu, jis atsakė kalbantisnemokamai. Mat savo išmaniajametelefone yra įsidiegęs skaipą ir per jįbendrauja kiek tik nori, nes užskambučius nemoka - naudojasi tikmobiliojo interneto paslauga. Ta-čiau skambinti tokiu būdu negali-ma naudojant paprastą mobilųjį te-lefoną, kuriame nėra galimybėsįdiegti minėtą programą - jame nė-ra reikiamos operacinės sistemos.

Lietuvoje telefoninių pokalbiųper internetą mada nepaplitusi - la-bai retai lietuviai skambina mobi-liuoju telefonu per skaipą, nes irskambinti, ir atsiliepti reikia išma-niųjų telefonų, o šie nepigūs.

Mada ateisUAB “Microsoft Baltic” techno-

logijų ekspertas Tautvydas DagysLŽ sakė, kad skaipo naudojimasmobiliuosiuose įrenginiuose pasau-lyje plinta labai sparčiai, nes ši pro-grama gali veikti bet kokio tipo iš-maniajame telefone, staliniame,nešiojamajame ar planšetiniamekompiuteryje. “Bendravimas perskaipą tarsi išsilieja tarp įvairiausiųįrenginių naudotojų”, - palygino jis.

Paklaustas, kaip dažnai jo bendro-vės specialistai naudoja internetą mo-biliuosiuose telefonuose, T.Dagys at-sakė, kad kitokių, pavyzdžiui, staliniųtelefonų, bendrovės biure net nėra.

“Skaipu naudojamės išoriniam ry-šiui palaikyti, t. y. bendraudami suklientais ir partneriais. Vidinei ko-munikacijai naudojame programą“Linc”, kuri leidžia dalyvauti konfe-renciniame pokalbyje su kolegomisiš viso pasaulio, pavyzdžiui, įstrigustransporto spūstyje”, - aiškino jis.

Nuolat mažina kainasMobiliojo ryšio kompanijos “Te-

le2” korporacinės komunikacijosdirektorius Baltijos šalims AndriusBaranauskas LŽ sakė, kad šiemetbesinaudojančiųjų internetu mobi-liajame telefone dvigubai padaugė-jo, nes bendrovės politika - siūlytimažiausias mobiliojo interneto kai-nas. “Šiemet jas mažinome ne kar-tą. Pavyzdžiui, dabar vyksta akcija,kuri išankstinio mokėjimo paslau-gos klientams suteikia 6 tūkst. SMSžinučių į visus tinklus ir 1 gigabai-tą duomenų vien už tai, kad papil-do savo sąskaitą 7 litais. Taigi mo-bilųjį internetą klientas iš esmėsgauna dovanų”, - sakė jis.

Paklaustas, ar “Tele2” žino, koksskaipo naudojimo išmaniuosiuosetelefonuose paplitimas, A.Bara-nauskas sakė, kad šio klausimobendrovė neanalizavo. Tačiau jispastebėjo, kad daugelis vartotojųtokiomis programomis naudojasine mobiliuoju telefonu, o fiksuotuinternetu kompiuteryje, o šios pa-slaugos “Tele2” neteikia.

UAB “Bitė Lietuva” generalinis di-rektorius Chrisas Robbinsas LŽ sa-kė, kad nuo metų pradžios naujai be-sinaudojančių mobiliuoju internetuklientų skaičius išaugo tris kartus.“Viena priežasčių - mūsų įsteigta “Bi-tės” išmaniųjų mokykla, kurioje kiek-vienas norintis gali išmokti naudotisišmaniaisiais aparatais. Žmones labaidomina, kaip įsidiegti elektroninį paš-tą, tikrinti socialinius tinklus, naudo-tis automobilių statymo programėlė-mis ir taip toliau”, - vardijo jis.

Pasak C.Robbinso, šiais metais,atsižvelgdama į klientų poreikius irrekomendacijas, jo vadovaujamabendrovė pakeitė mokėjimo už in-

ternetą pobūdį. Tai lėmė, kad suma-žėjo ir mobiliojo interneto kaina.“Matome, kad mūsų klientams vislabiau ir dažniau reikia internetomobiliajame telefone. Klientai įsi-gydami telefonus vis dažniau ren-kasi išmaniuosius įrenginius, o taireiškia, kad jiems vis dažniau reikiair interneto. Programėlės “Skype”naudotojų daugėja, bet kol kas ne-sikeičia pasirenkančiųjų skambu-čius ir SMS skaičius. Manome, kadkol kas tai yra papildoma bendravi-mo forma”, - sakė UAB “Bitė Lie-tuva” vadovas Ch.Robbinsas.

“Omnitel” ryšių su visuomenevadovė Daiva Selickaitė pasakojo,kad atsižvelgdama į klientų porei-kius bendrovė šiais metais pasiūlėpatrauklesnes mobiliojo internetokainas. Be to, už tą pačią kainą“Omnitel” klientai dabar turi dau-

giau galimybių - jie gali naudotis netik 3G, bet ir 4G LTE ryšiu, tačiau4G ryšį palaikančių mobiliųjų tele-fonų Lietuvoje dar nėra.

“Daugelis mobiliojo internetokompiuteryje vartotojų įsigyja mo-demą, palaikantį visas technologi-jas, o šis mobilųjį tinklą - 4G ar 3G -pasirenka automatiškai”, - pasako-jo ji. D.Selickaitė teigė, jog besibai-giančių metų tendencijos rodo, kadšiemet maždaug trečdaliu daugiauklientų įsigijo mobiliojo internetotelefone planus. Jos manymu, taipirmiausia susiję su dažnesniu iš-maniųjų programėlių naudojimu.

“Omnitel” įgyvendina išmaniza-cijos programą: klientai gali vienupaspaudimu bendrovės salonuosearba namuose išmaniajame telefo-ne įsidiegti savo poreikiams pritai-kytus nemokamus išmaniųjų pro-gramėlių rinkinius. Atskirai skaipoir kitų programų įtakos skambu-čiams analizės bendrovė neatliko,tačiau jos GSM tarptautinių skam-bučių srautas per pastaruosius dve-jus metus taip pat didėjo.

Bus naujų dažniųGruodžio 17 dieną “Tele2” Olan-

dijoje aukcione laimėjo teisę nau-

dotis 800 Mhz dažnių ruožu. Taileis bendrovei kurti 4G ryšio tink-lą pagal LTE technologiją ir pasiū-lyti spartesnį mobilųjį internetą užmažesnę kainą Olandijos vartoto-jams. Panašus konkursas turėtųvykti ir Lietuvoje.

Ryšių reguliavimo tarnybos Ra-dijo ryšio departamento direktoriusMindaugas Žilinskas teigė, kad darneaišku, kada nauji dažniai galėsbūti naudojami 4 kartos (LTE) jud-riajam radijo ryšiui. “Iki 2015 me-tų pabaigos šį dažnių spektrą yraužėmusi Latvijos televizija. Kitąmetplanuojame tarptautines derybas sulatviais dėl spektro atlaisvinimo.Panaši problema egzistuoja ir Esti-joje”, - aiškino jis.

2012 metų rugsėjo 24 dieną Ryšiųreguliavimo tarnyba paskelbė Radi-jo ryšio plėtros 790-862 MHz radi-jo dažnių juostoje plano projektąviešosioms konsultacijoms. Jau vie-šai aptartas šis plėtros planas. “Tiki-mės, kad 2013 metų vasarį galėsimepateikti rinkai naują plėtros planoversiją. Po viešų konsultacijų ir ap-tarimų bus priimti sprendimai dėl800 MHz dažnių juostos panaudo-jimo”, - sakė M.Žilinskas.

A.Baranauskas LŽ aiškino, kadpapildomas dažnių ruožas reiškiageresnę ryšio kokybę - galimybętuos pačius duomenis persiųsti pla-tesniu spektru. “Ryšys bus greitesnisir kokybiškesnis. Mobiliojo interne-to kainą nustatys konkurencija mo-biliojo ryšio rinkoje, kuri yra vienadidžiausių ir efektyviausių vartoto-jo požiūriu. Anksčiau buvo siūlytanaujus radijo dažnius paskirstytinelygiai: vienam operatoriui suteik-ti 15 Mhz ruožą, o kitiems trims -po 5 Mhz dažnių. Tas, kuris gautų15 Mhz ruožą, taptų privilegijuotas,nes naudojantieji 5 Mhz negalėtųužtikrinti analogiškos mobiliojo ry-šio kokybės. Mes siūlome trimsoperatoriams paskirstyti po vieno-das - 10 Mhz dažnių - juostas, nesbūtent tokie ruožai leidžia užtikrin-ti didelę duomenų perdavimo grei-taveiką. Tuomet konkurencija tarpoperatorių ir sumažins mobiliojointerneto kainas”, - dėstė “Tele2”atstovas.•

“Šiemet maždaugtrečdaliu daugiau

klientų įsigijo mobiliojo interneto

telefone planus.”

Skambučiai kryps į mobilųjį internetą

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6127 +0,1952%

1 Australijos doleris 2,7412 -0,1423%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0558 +0,4287%

1 Kanados doleris 2,6438 -0,0643%

1 Šveicarijos frankas 2,8590 -0,0070%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1941 +0,1979%

10 Čekijos kronų 1,3720 -0,0146%

10 Danijos kronų 4,6282 -0,0086%

1 DB svaras sterlingų 4,2456 +0,0495%

100 Vengrijos forintų 1,2046 +0,2407%

100 Islandijos kronų 2,0769 +0,0915%

100 Japonijos jenų 3,1116 +0,6749%

100 Kazachstano tengių 1,7366 +0,3397%

1 Latvijos latas 4,9577 -0,0303%

10 Moldovos lėjų 2,1539 +0,1950%

10 Norvegijos kronų 4,6847 +0,4184%

10 Lenkijos zlotų 8,4748 -0,0814%

100 Rusijos rublių 8,4917 +0,1307%

10 Švedijos kronų 3,9859 +0,8580%

1 Turkijos naujoji lira 1,4645 0,0000%

10 Ukrainos grivinų 3,2252 +0,1922%

2012 12 21, LB

UAB “Bitė Lietuva” generalinis direktorius Ch.Robbinsas LŽ sakė, kad nuo metų pradžios naujai besinaudojančių mobiliuoju internetu klientų skaičius išaugo tris kartus. / LŽ archyvo nuotrauka

Mobiliuoju telefonu per skaipą ir skambinti, ir atsiliepti reikia išmaniųjų telefonų, o šie nepigūs. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Verslas 92012 12 21Lietuvos žinios

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Gruodžio viduryje pasibaigusnekilnojamojo turto (NT), kuriovertė didesnė kaip milijonas litų,mokesčio mokėtojų deklaracijųpateikimo laikotarpiui paaiškėjo,kad šis mokestis ne visiškaipelnytai yra pramintas turtin-gųjų mokesčiu.

Butą sostinės centre įkeitęs LŽ skai-tytojas Arūnas gavo paskolą kitam bu-tui pirkti, o senąjį ketino parduoti irgautomis lėšomis grąžinti paskolą. Ta-čiau buto vertė krito ir jis nusprendėpalūkėti, kol rinka atsigaus. Tačiau su-laukė didelio NT mokesčio. Susuma-vus Arūno šeimos valdomų butų - se-nojo ir nusipirktojo paėmus paskolą,garažo ir nedidelės paveldėtos sody-bos kaime rinkos vertes, paaiškėjo, kadjo valdomo NT vertė viršija 1 mln. li-tų, tad teks sumokėti beveik 3 tūkst.litų nekilnojamojo turto mokesčio. Taiiš esmės prilygsta trims ketvirtada-liams šio namų ūkio mėnesio pajamų.

Tokių brangaus turto valdytojų,matyt, yra ne vienas, pavyzdžiui, kaiprastos kokybės senas jų būstas yra pa-statytas ant brangiai įvertinto žemėssklypo. Tačiau kaip LŽ teigė Valstybi-nės mokesčių inspekcijos (VMI) Ko-munikacijos skyriaus vadovas DariusButa, yra ir tokių pavyzdžių, kai ne-kilnojamojo turto mokestį iš tikrųjųgalima pavadinti turtingųjų mokesčiu.“Didžiausia deklaruota NT mokesčiosuma - 40 tūkst. litų”, - informavo jis.

Šešeriopai mažiauPasak D.Butos, pirminiais duome-

nimis, iki gruodžio 15 dienos buvopateikta apie 1100 nekilnojamojo tur-to deklaracijų. Tik jas apibendrinuspaaiškės, kiek deklaracijų yra patei-kusios šeimos, o kiek - atskiri asme-nys. “Tai yra svarbu vertinant dekla-racijas pateikusiųjų ir nepateikusiųjų

santykį, nes iš viso potencialių nekil-nojamojo turto mokesčio mokėtojų,VMI žiniomis, yra apie 2800, tačiautarp jų yra apie 1600 šeimų”, - sakėD.Buta ir pranešė, kad iki gruodžio20 dienos jau buvo sumokėta 3 mln.litų nekilnojamojo turto mokesčio.

Nekilnojamojo turto mokesčio įs-tatymo pataisos įsigaliojo šių metųsausį. Pagal jas buvo nustatytas meti-nis 1 proc. namų valdos rinkos vertėsmokestis fiziniams asmenims, val-dantiems, įstatymų leidėjų nuomone,brangų nekilnojamąjį turtą. Priimantįstatymą, buvo tikimasi papildomai įbiudžetą gauti 17 mln. litų per metus,arba beveik šešeriopai daugiau, negušiemet sumokėta.

Registrų centras, kuris valdo infor-maciją apie nekilnojamojo turto rin-kos vertę, mokestines vertes ir to tur-to savininkus, duomenis pateikiamokesčių administratoriui - VMI. Oduomenis apie gyventojų giminystėsryšius inspekcijai pateikia Gyventojųregistro tarnyba. Taip mokesčių ad-ministratorius nustato, kiek yra šei-mų, valdančių brangesnį nei 1 mln. li-

tų vertės turtą, ir joms išsiunčia pri-minimus apie prievolę sumokėti ne-kilnojamojo turto mokestį.

Pritarta kas penktamŠiemet iki kovo pabaigos nekilnoja-

mojo turto valdytojai galėjo teikti ar-gumentuotas pretenzijas dėl turto ver-tės nustatymo. Pasak Registrų centroatstovo Aido Petrošiaus, iš viso buvogauta per 300 pretenzijų, iš kurių 120pateikė fiziniai asmenys dėl 126 ob-jektų vertės nustatymo. Tai mažiau ne-gu ankstesniais metais. “Registrų cent-ras priėmė 22 teigiamus sprendimus,arba beveik dėl penktadalio pateiku-siųjų pretenzijas fizinių asmenų, o 104pateiktos turto vertinimo ataskaitosbuvo atmestos. Tai absoliuti priešin-gybė juridinių asmenų pretenzijoms- keturi penktadaliai šių buvo pripa-žintos pakankamai argumentuoto-mis”, - LŽ sakė A.Petrošius.

Pasak Registrų centro atstovo, fizi-nių asmenų problema yra ta, kad Re-gistrų centrui nėra žinoma, kokia jųvaldomo nekilnojamojo turto dalisyra naudojama komercijai.•

Ne visą mokestinį turtą valdo turčiaiPOTENCIALIŲ MOKĖTOJŲTURTAS 2012 M. GRUODĮApskritis Bendra nustatyto mokė-

tino turto vertė, mln. litų

Vilnius 1 mlrd. 492 mln.

Kaunas 199 mln.

Klaipėda 467 mln.

Panevėžys 32 mln.

Šiauliai 52 mln.

Alytus 14,7 mln.

Marijampolė 22,9 mln.

Telšiai 19 mln.

Utena 23,8 mln.

Tauragė 6,3Šaltinis: VMI

Gerbiami šalies žmonės, verslo kolegos ir bendradarbiai!Uostamiestis mūsų valstybei svarbus kaip ekonominės gerovės garantas ir prekybos vartai į pasaulį. Tokią jo reikšmę verslas stengia-

si pateisinti aukštais jūros pramonės rezultatais. Siekiame, kad jų naudą justų kiekvienas pajūrio gyventojas: žvelgdamas į modernėjan-tį Klaipėdos miesto veidą, vertindamas laisvalaikio pramogas, meninį švenčių lygį ar matuodamas šeimos pirkinių krepšelį. Tėvų pa-garba gimtajam kraštui dažnai lemia augančios kartos karjeros perspektyvą ir gyvenimo kelio kryptį. Teikdami praktinę paramą moksluiturime tikslą, kad Klaipėda visad būtų aukštos kultūros universitetinis miestas, kad profesinio rengimo įstaigos nepristigtų absolventų,savo energija ir žiniomis užtikrinančių mūsų šalies ekonominį gyvybingumą.

Baigiantis metams dėkingumo žodžiu norisi paminėti visus transportininkus: krovinių vežėjus, ekspeditorius, laivų operatorius iragentus, geležinkelininkus, Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kolektyvus. Ačiū Jums visiems užsklandų logistikos ir krovos procesų organizavimą, už dalykiškumą ir supratingumą.

Pagarbą reiškiame trąšų gamintojams, grūdų eksportuotojams ir šalies žemdirbiams, užauginusiems rekordinį kviečių derlių, kuriodalis per mūsų kompaniją iškeliauja į tarptautines rinkas.

Už sutarimą ir pasitikėjimą nuoširdžiai dėkojame užsienio krovinių siuntėjams ir ambasadų darbuotojams, atliekantiems didžiulį in-formacinį darbą populiarinant Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją KLASCO savo šalyse.

Šv. Kalėdų džiaugsmo ir šventinių ugnelių spindesio linkime kiekvieniems namams, kiekvienai šeimai! Tegul 2013 metai verslui už-tikrina finansinį stabilumą, kad galėtume šauniai darbuotis, stiprinti ir gražinti Klaipėdos miestą!

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO kolektyvo vardu Generalinis direktorius Audrius Pauža

V-2020

112012 12 21Lietuvos žinios

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Kalbėti apie medikus visuometnorisi išskirtiniais žodžiais. Šią profesiją renkasi ypatingižmonės, pasiryžę sutikti gimstantį,padėti patekusiam į nelaimę, ištiktam ligos ir palydėti paliekantįšį pasaulį. Jie yra davę priesaikąkasdien, kas valandą prisiimti atsakomybę už žmogaus sveikatą ir gyvybę.

“Jūs esate nuostabūs! Operatyvūs,dėmesingi, pozityviai nuteikiantys,visada pasirengę padėti, o kas svar-biausia - novatoriški, lankstūs ir be-sišypsantys. Tokį personalą surinkti,išlaikyti ir motyvuoti yra didis me-nas! Ačiū Jums visiems ir kiekvienamatskirai: slaugytojoms - rūpestin-goms, gydytojoms - išklausančiomsir suprantančioms, mieloms slaugu-tėms ir kruopščioms valytojoms.”Mažojo Fausto, gydyto Vilniausmiesto klinikinėje ligoninėje, tėvų pa-dėka - tarsi šios ligoninės charakteris-tika, prie kurios po gerą žodį galėtųpridurti daugelis pacientų ir jų arti-mųjų. Antakalnio ligoninės - kaip jivadinama ne tik Vilniuje, bet ir viso-je Lietuvoje, išskirtinumas - atidus irhumaniškas požiūris į pacientą.

Praeinantys metai šiai ligoninei -permainų laikas. Keitėsi pavadini-mas, tebesikeičia struktūra.

Prieš metus ligoninės direktoriu-mi patvirtintas gydytojas angiochi-rurgas, buvęs ligoninės direktoriauspavaduotojas Henrikas Ulevičius.

- Kokie Jums ir ligoninei buvopraeinantys metai?

- Metai buvo sunkūs. Kol visa li-goninė buvo tik Antakalnio g. 57, vi-si buvome susigyvenę lyg viena šei-ma. Daugelis žmonių čia dirba metųmetais. Jeigu kas ir išvažiuodavo, taipadėti, profesionalumu ir išmintimisustiprinti kitą ligoninę. Tarkime,kraujagyslių chirurgai tapo skyrių ve-dėjais Klaipėdos miesto ir Jūrininkųligoninėse, nemažai mūsiškių gydyto-jų dirba Vilniaus greitosios pagalbosuniversitetinėje ligoninėje, tai - tarsimūsų ligoninės dovana naujai susi-kūrusioms ligoninėms.

2012 metai garsėja restruktūrizacija.Prijungta Sapiegos ligoninė. Su milži-niškom skolom, su užsitęsusia ir žmo-nes išvarginusia finansine ir organiza-cine netvarka. Atidavėme beveik 4 mln.litų skolų, kiek sugebėjome, sutvarkė-me negeroves, kaip įmanydami rami-nome žmones. Dabar jie patenkinti, nesgali ramiai dirbti, laiku gauna atlygini-mą. Tuos pinigus, kuriais išmokėjomeSapiegos ligoninės skolas, galėjome pa-naudoti savo ligoninės remontui, apa-ratūrai atnaujinti, bet yra kaip yra.

Tačiau šiandien ir mums, ir Sapiegosligoninei vėl perversmas ir vėl naujasnerimas - Vilniaus miesto taryba pritarėsprendimui nuo 2013 m. sausio 1 d.Vil-niaus miesto klinikinės ligoninėsteikiamas palaikomojo gydymo ir slau-gos paslaugas perduoti Vilniaus uni-

versitetinei slaugos ir ilgalaikio gydymoligoninei, vadinamajai Tyzenhauzųligoninei, ir jos pavadinimą pakeisti įŠv.Roko - visų sergančiųjų globėjo -vardo ligoninę.

Dar vienas restruktūrizacijos mo-mentas - Vilniaus universitetinė An-takalnio ligoninė tapo mūsų ligoni-nės filialu. Dar prieš tai buvobandoma ją išnuomoti, permainų irnetikrumo laikotarpis užsitęsė, todėlir ten žmonės susierzinę, nepatikliaižiūri ir į mus. O mes norime, kad vis-kas kuo greičiau nusistovėtų, kadmedikai galėtų ramiai dirbti. Medi-cinoje tai ypač svarbu, juk dirbamesu ligoniais, gydytojas jiems turi teik-ti ramybę ir pasitikėjimą. O jeigu jispats turi rūpesčių?.. Antakalnio filia-le yra neurologijos, nefrologijos, he-modializės, dienos chirurgijos, vaikųalergologijos skyriai. Ligoniams pato-gios mažos palatos, gražiai sutvarky-ta aplinka. Planuojame sutvarkytistruktūrą, kad nesidubliuotų kai ku-rie skyriai. Ketiname savo ligoninėjepalikti intervencinę kardiologiją, o fi-liale sustiprinti terapinį, reabilitacinįprofilį. Susijungę galime plėsti nefro-logijos ir hemodializės paslaugas, ku-rių reikia vis daugiau. Reikėtų stiprin-ti pulmonologijos skyrių, nessergančiųjų plaučių ligomis daugėja,o Vilniuje yra tik vienas skyrius San-tariškių ligoninėje. Ir mūsų ligoninė-je, ir filiale yra už Europos Sąjungos(ES) lėšas įrengti modernūs dienoschirurgijos skyriai. Tokių paslaugųreikia vis daugiau. Neretai tenka bū-

ti Vokietijoje, ten dienos chirurgijospaslaugos labai paplitusios. Žmonėstaupo laiką ir yra patenkinti, kad dėlmenkos problemos nereikia ilgai gu-lėti ligoninėje. Taigi, nuolat mąstome,kaip geriau išnaudoti ir patalpas, iraparatūrą, ir - svarbiausia - išsaugotikvalifikuotą personalą.

Į ligoninę žmonės patenka ne tikdėl ligos, skausmo, bet ir lydimi dide-lio streso. Beje, neretas, “kaip tikraslietuvis”, pirma dar būna ilgai kentė-jęs tikėdamasis, kad praeis... Gydyto-jams tenka dėti daug pastangų gelbs-tint žmones iš mirties nagų. Tačiau arvisi tai supranta? Pastaruoju metu vy-rauja absurdiška nuomonė, jog netgikeliomis ligomis sergantys senučiu-kai miršta ne dėl to, kad tai neišven-giama, o dėl... gydytojų kaltės.

Kiekvienas žmogus ne tik turi teisęgauti geriausią gydymą susirgęs, bet irpareigą rūpintis savo sveikata. Deja,daugeliui kol kas atrodo, jog tai - gy-dytojų pareiga. Žmogus turėtų suvok-ti, kad aktyvus, sveikas gyvenimo bū-das, profilaktinis sveikatos tikrinimas- ne medikų išmonė ar užgaida, o bū-tinybė jo sveikatai ir gerovei. Kuo messkiriamės nuo vakariečių? Jie, vos su-

negalavę, kreipiasi į gydytojus. Mūsųžmonės kenčia, kol jau nebepaeina,kartais jiems nebegali padėti netgi mo-derniausi gydymo būdai. Beje, ligoni-nei skaičiuojant finansus tenka nuolatbalansuoti tarp moderniausių tech-nologijų, kurios yra brangesnės, bettampa norma, ir tarp žmonių pageida-vimų gydytis naujausiomis priemonė-mis ir vaistais. Tarkime, kojų venų, he-morojaus, kai kurias nefrologinesoperacijas galima atlikti ir įprastiniaispjūviais, ir lazeriu, tačiau tuo atveju li-goniui už operaciją reikia primokėti.Įstatymais priemokos leistos, tačiaukai kada modernios technologijostampa norma, ir mums tenka skai-čiuoti, kad pacientui suteiktume ge-riausią paslaugą ir nepatirtume dide-lių nuostolių.

Mano nuomone, ateina laikas vi-siems skaičiuoti, kiek kainuoja ligų irtraumų gydymas, ir skirti daugiau dė-mesio aplinkos sveikatinimui, trau-mų profilaktikai. Paradoksalu, tačiaubuityje įvyksta labai daug nelaimių,kurių padariniai - operacijos, ilgi lo-vadieniai ir netgi neįgalumas. Taigi,rimtai pasvarstę, turime didžiulių re-zervų. Jei žmogus savo organizmu rū-pintųsi bent jau taip, kaip automobi-liu, tai leistų sutaupyti lėšų ir pagerintigyvenimo kokybę.

O dėl gydytojų kalčių ir klaidų... De-ja, nesame dievai ir nė vienas nėra ap-saugotas nuo klaidų arba nesėkmių.Kartais vienintelis netikslus judesysskalpeliu gali turėti nelengvų pasek-mių. Be to, per daugelį metų moksli-

ninkai apskaičiavo, kad yra neišvengia-mas tam tikrų komplikacijų procentas.Tarkime, JAV angiochirurgai vienu me-tu, norėdami apsisaugoti nuo pjūviųsupūliavimo, tirdavo visus galimus in-fekcijos šaltinius: nosiaryklę, dantis irt. t., tačiau komplikacijų išvengti vistiek nepavykdavo. Taigi, čia norisi pri-siminti labai įdomią neseniai girdėtąmintį: “Gydytojo užduotis - linksmin-ti pacientą, kol jį gydo gamta.” Sveiks-ta pats žmogus, gydytojui reikia tik pri-dėti ranką, kad tas procesas vyktųgreičiau ir sėkmingiau.

- Kur glūdi Jūsų kolektyvo stiprybė?- Mūsų stiprybė - dėmesys pacien-

tui. Jis ligoninėje turi jausti visapusiš-ką dėmesį ir rūpestį. Paslaugos ko-kybė, deja, labai nedaug priklausonuo technologinio aprūpinimo arbapatalpų grožio... Svarbiausia - kom-petentingas gydytojas, kuris laiku irvietoje pasirūpintų sergančiu žmo-gumi, svarbiausia, kad ligonis gydy-mo įstaigoje jaustųsi saugus. Manliūdnai atrodo, kai išpuoštoje ligoni-nėje pacientai jaučiasi nejaukiai irnesulaukia reikiamos pagalbos.

Naujos technologijos prasmingostiek, kiek jos padeda žmogui ir page-rina jo gyvenimo kokybę. Dažniauverta pamąstyti, ar tikrai didžiulėoperacija padės, pratęs žmogaus gy-venimą, ar geriau likusias dienas jispraleistų be tos operacijos teikiamostreso ir skausmo.

Mūsų stiprybė - tai pagarba ilgame-čiams darbuotojams, turintiems dide-lę darbo patirtį - visų mūsų Mokyto-jams. Jų autoritetas, erudicija, svarūspatarimai ir konsultacijos reikšmingine tik ligoniams, bet ir gydytojams, lei-džia mums visiems pasijusti vieningoskomandos nariais. Tas vertybes sten-giamės perteikti ir jauniems gydyto-jams rezidentams, iš kurių geriausiejitampa mūsų kolegomis.

- Kas vienija žmones į komandą?- Manau, kad būtinybė jausti kole-

gos palaikymą, nenorėjimas pasiliktivienam su bėda. Mes nuolat kalbame,jog gydytojas niekada neturi bijoti pa-

sikviesti į talką kolegos. Jeigu yra pro-blema, kvieskite kad ir mane. Žmo-gaus, kuris turi patologinį išdidumą,mano, kad viską gali padaryti pats, me-dicinoje reikia vengti. Ypač chirurgijo-je, nes ten neretai pasitaiko ekstrema-lių situacijų. Raginu gydytojus nebijotitartis su kitų specialybių kolegomis,skubėti vienas kitam į pagalbą, kai tikprireikia. Jeigu įvyksta nelaimė, neslėp-ti, o viską išsiaiškinti iki galo. Niekasneturi bijoti kreiptis į kolegą. Nelai-mių, komplikacijų skaičius yra užprog-ramuotas, todėl jų išvengti neįmano-ma. Svarbiausia - net ir sunkiausiojesituacijoje išlikti žmogumi.

- Kokie darbai laukia ateinančiaismetais?

- Planuojame tobulinti inkstų ak-menligės gydymo technologijas, įsigy-ti naujos aparatūros, pradėti interven-cinį širdies kraujagyslių gydymą.Tikimės atnaujinti operacines, kuriasjau reikia modernizuoti. Nuo kovo 1dienos į Santariškių ligoninę persikelsAkušerijos ir ginekologijos klinika, bū-tina viską sutvarkyti taip, kad ir pas musdarbas nesutriktų. Kaip sakiau, tai - ne-be pirmas kartas, kai mus palieka dalispuikių gydytojų. Tačiau, mūsų nuomo-ne, svarbu, kad su jais persikeltų ir mū-sų ligoninės humaniškumo, dėmesin-gumo pacientams, atsakomybės dvasia.

- Ko norėtumėte palinkėti kole-goms, pacientams?

- Pacientams ir kolegoms gydyto-jams, visiems ligoninės darbuoto-jams linkiu geros sveikatos, susiklau-symo bei laimės šeimose, nes nuo tolabai priklauso ir jų darbo sėkmė.

Žmonėms “neramiuose” ligoni-nės taškuose linkiu ramybės ir pasi-tikėjimo. Kai kada labai svarbu iš-laukti, tikintis geriausio rezultato.

Tikimės, kad naujoji valdžia gerbspagrindines socialdemokratijos ver-tybes ir rūpinsis tuo, kas svarbu vi-siems žmonėms - sveikatos apsau-ga, švietimu, socialine gerove. Kadateinantys metai mums bus geri irturėsime idėjų bei jėgų įgyvendintisumanymus. •

Su meile ir pagarba sergančiam žmogui

Būkime sveikiAteinančių metų pradžią kiekvienas sutiksime skirtingai: vieniems bus dosniai atseikėta laiko tarp draugų irartimųjų prie židinio su taure vyno, o kitų rankose metų virsmo minutę galbūt sukrykš nauja gyvybė arba jųakys iš po medicininės kaukės skaičiuos sunkaus ligonio širdies dūžius...

H.Ulevičius: “Pacientams ir kolegoms gydytojams,visiems ligoninės darbuotojams linkiu gerossveikatos, susiklausymo bei laimės šeimose,

nes nuo to labai priklauso ir jų darbo sėkmė. ”

Medikai rankų sudėję nesėdi ir laisvalaikiu. Kalėdinės parodos ekspozicijoje.Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

2012 12 21Lietuvos žinios12

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

“Nė nepastebime, kaip pralekia die-na, - sako Centro poliklinikos vadovasdr. Kęstutis Štaras. - Atrodo, tik valan-dėlę stabtelėjome pasidžiaugti įvykdy-tu projektu - jau laukia kitas, o trečioidėja tiesiog tvyro ore ir ragina pasku-bėti. Tenka atlikti labai daug įvairiųdarbų ir kasdien tenka gerai pamąsty-ti, kaip paskirstyti jėgas bei išteklius,kad įgyvendintume geriausius suma-nymus.” Novatoriškų idėjų - apstu.Centro poliklinikoje klesti jau prieš ge-rą dešimtmetį išlaisvinta kūrybos dva-sia ir niekada netrūksta nei sumany-mų, nei noro juos įgyvendinti.

Dešimtmetis - tik nedidelis žmo-gaus gyvenimo tarpsnis. O poliklini-kai, turinčiai per 134 tūkst. pacientų,tai prasmingas didelių pokyčių irbrandos laikotarpis.

Stiprių asmenybių komandaVilniečiai prisimena, kad prieš de-

šimtmetį nusprendus sujungti septy-nias poliklinikas į vieną centrą buvodaug aštrių diskusijų, netgi protestų.“Tokios, kokią dabar turime, Centropoliklinikos pradžia yra momentas,kai nusprendėme, kad kursime mo-dernų Diagnostikos centrą, kur įdieg-ta naujausia aparatūra ir komunika-cijos priemonės, o filialuose paliksimepirminės sveikatos priežiūros lygme-nį - šeimos gydytojus, vidaus ligų gy-dytojus, psichiatrus ir pan.” - teigiadr. K.Štaras.

Laikas nebuvo labai palankus...Rusijos krizė, mažiausios iš visų Vil-niaus poliklinikų antrinio lygio svei-katos priežiūros paslaugų kvotos, nu-šiurusios, remontuotinos patalpos,didelės ne tik šildymo, bet ir valdymoišlaidos, skolos, tad taisyti tokią padė-tį, kuri neatitiko nei darbuotojų, neipacientų lūkesčių, buvo būtina. Rei-kėjo ne tik tikėjimo, bet ir nemažaipastangų - įveikti išorinį pasiprieši-nimą, įtikinti filialų darbuotojus, kadneįgyvendinę pokyčių tiesiog neturi-me perspektyvos pacientams teiktitikrai kokybiškų paslaugų, pritrauk-ti investicijų. Nustatyti svarbiausiprioritetai, tarp kurių - europinio ly-gio laboratorijos ir elektroninės svei-katos projekto diegimas, tai padėjoišvaduoti gydytojus nuo begalinio po-pierinių formų pildymo, taip pat irpoliklinikos valdymo sistemos mo-dernizavimas. “Svarbiausia - pavykosuburti puikią komandą. Žmonės -tikras aukso fondas, - tvirtina direk-torius. - Poliklinika, neturinti specia-listų - gydytojų, slaugytojų, valytojų- kad ir kokia graži ji būtų, tiesiog ne-tektų savo vertės. Mūsų poliklinikosdarbuotojai - profesionalai, jie ger-bia savo darbo vietą, noriai kelia kva-lifikaciją, maloniai bendrauja su pa-cientais. Naujų idėjų, kokias darpaslaugas teikti, kyla ne tik vadovams,bet ir padalinių darbuotojams, nesnuolat atsižvelgiama į pacientų po-reikius. Viską stengiamės numatytikeletą metų į priekį.”

Pradžioje nebuvo lengva, tačiaudarbuotojai mumis pasitikėjo ir suti-ko palaukti geresnių laikų bei dides-nių atlyginimų. Kai žmonės pamatė,kaip keičiasi poliklinikos darbo sąly-gos, paslaugų kokybė ir žmonių ap-tarnavimo kultūra, kai pajuto, kad visdaugiau vilniečių nori tapti Centropoliklinikos pacientais, pokyčių nau-dą pripažino net ir jais abejojusieji.

Poliklinikoje diegiamos moderniostechnologijos, perkama naujausia diag-nostikos aparatūra. Kas iš to, kad šian-dien kokį nors prietaisą pavyks įsigytipigiau, jis ir veiks trumpiau, ir neatitiksaukštų kokybės reikalavimų. Net ir taipšeimininkiškai tvarkantis, dar ne visuo-met pavyksta išvengti įvairaus lygio pa-sipriešinimo, dažniausiai - iš išorės.“Taip gyventi įdomiau, - tvirtina di-rektorius ir vėl grįžta prie minties apiežmones. - Mano įsitikinimu, geriausiatai, kad poliklinikoje išaugo didelis bū-rys puikių specialistų, kūrybingų as-menybių. Dauguma komandos nariųgalėtų šauniai dirbti ne tik savo pozi-cijose, bet ir kai kuriose kitose, galėtųbūti ir puikūs vadovai.”

Kūrybingumas padeda siekti kokybės

Kas stiprias asmenybes suburia įkomandą? Direktoriaus pavaduoto-jos Audronės Juodaitės-Račkauskie-nės nuomone, visus suvienija bend-ro tikslo siekimas. “Žmonės visadadžiaugiasi, kad turi galimybę atskleis-ti savo gebėjimus ir siekius, išreikštisave, - sako ji. - Juo labiau kad kiek-vienas gali ateiti pas direktorių pasi-dalyti savo mintimis ar sumanymais,nes žino, kad bus išklausytas ir įver-tintas. O direktorius yra tas variklis,kuris geba matyti perspektyvą, nusta-tyti prioritetus ir nebijo rizikuoti, su-daro sąlygas žmonėms atsiskleisti.Tokie dalykai kiekvienam leidžia pa-sijusti komandos, siekiančios bendrotikslo, dalimi. Mano nuomone, svar-biausias vadovo bruožas - gebėjimasišklausyti žmones ir įžvelgti geriau-sias jų savybes, tada tampa akivaiz-du, kurioje srityje kiekvienas geriau-siai gali pritaikyti savo gebėjimus.”

“Esame įpratę, kad poliklinikoje vi-sada diegiamos naujovės ir jos visadasveikintinos. Kiekviename padaliny-je nuolat mąstoma, kaip pateisinti pa-cientų lūkesčius. Taip atsirado e. re-

gistratūra, densitometrijos (kaulų tan-kio matavimo) prietaisas, diabetinėspėdos kabinetas, dietologo konsulta-cijos. Smagiausia, kad per susirinki-mus darbuotojai klausia, kada pradė-sime teikti vieną ar kitą naująpaslaugą, kada turėsime elektroninįreceptą. Visų galvos prikimštos idėjųir noro kuo greičiau jas įgyvendinti, -sako Centro poliklinikos direktoriauspatarėja Sandra Šileikaitė. - Kai ini-ciatyva kyla iš pačių darbuotojų, ad-ministracijai lieka tik ieškoti galimy-bių tas idėjas įgyvendinti. Kai kadanet juokaujame, kad niekam neįdo-mu, kiek laiko užtrunka pirkti, derin-ti, gauti leidimus. Svarbu, kad dar-buotojai džiaugiasi naujovėmis, dėl

kurių gali pacientams teikti kokybiš-kas paslaugas. Tarkime, į poliklinikąkreipiasi vis daugiau užsieniečių. Ne-mažai darbuotojų pageidavo tobulin-ti užsienio kalbos įgūdžius. Admi-nistracija nusprendė, kad poliklinikojedirbs užsienio kalbos specialistas, ku-ris padės šią spragą užlopyti.”

“Darbuotojai mąsto, ką daryti, kadpacientams būtų kuo geriau, - sakoKlinikinės laboratorijos vedėja LaimaSkrickienė. - Direktorius užsuko tąmechanizmą, ir jis veikia, nes yra varo-mas gerų paskatų. Darbuotojai yramotyvuojami stengtis ir jaustis polik-linikos komandos nariais. Tarkime,vyko kompetencijos vertinimas. Daugkas jaudinosi, manė, kad tai gali nu-lemti, ar liksi savo darbo vietoje, ar ne.Tačiau nusiramino pamatę, kad taibuvo individualūs pokalbiai su kiek-vienu specialistu apie tai, ką jis norė-tų keisti savo darbo vietoje, ko siekti,mokytis ir pan. Kompetencijos verti-nimas kaip tik sustiprino daugelio po-zicijas ir padidino tarpusavio pasitikė-jimą. Kai žmogus yra geranoriškas,geba matyti ir jausti esantįjį šalia, vie-nokių ar kitokių žinių trūkumą ne-sunku užpildyti. Svarbiausia - žmo-

giškosios vertybės.”Centro poliklinikoje gali pajusti

darbuotojų pasitempimą, energingąveiklos ritmą, bet ne nervingą skubė-jimą, tarpusavio pagarbą ir supratimą,bet ne įtampą dėl bekompromisės hie-rarchijos. “Rengdamasi šventiniamdarbuotojų susitikimui perverčiaupraėjusių metų sveikinimus. Ne vie-nas darbuotojas sakė: “Čia juk mūsųnamai.” Prisiminiau, važiavome iškonferencijos. Klausiu: “Kur važiuo-sime?” Laima Skrickienė sako: “Va-žiuokim namo.” - “Į kieno namus?”-“Taigi namo - į polikliniką.” Einu įdarbą su džiaugsmu, nes malonu iržmones sutikti, ir darbus dirbti. Mesir tarpusavyje kalbame, kad kuriamegėrį. Atvyko užsieniečių, juos reikėjosutikti gal jau po vidurnakčio. Juokia-mės: jeigu budinčio gydytojo tarnybapoliklinikoje dirba visą naktį, tai nie-ko nuostabaus, kad ir mums tenka.Man patinka ta šilta atmosfera, kaižmonės nejaučia nepagrįsto nerimo.Tuomet daugybę darbų galima nu-veikti nejaučiant bereikalingos įtam-pos. Pagal ES projektus įvairiuosemokymuose dalyvavo apie 800 polik-linikos darbuotojų. Vienų kursų me-tu mūsų darbuotojų komandos atski-rose sekcijose pateikė savo įstaigosviziją. Kai susumavome rezultatus,paaiškėjo, jog tai - mūsų poliklinikosvizija. Planuojama, kad ateinančiaismetais pradės veikti Slaugos ir palia-tyviosios pagalbos stacionaras. Kal-bame apie tai su vadovais, specialis-tais, kitais darbuotojais. Vairuotojasklausia: “O ką darysime su automobi-liais? Juk reikės ir nevaikštantį, lovo-je gulintį žmogų atsivežti. Kai yrabendraminčių komanda, kurioje visivienas kitą papildo, tikrai galima kal-nus nuversti.”

Poliklinikos skambučių centras Kompetencijos vertinimo metu

daug dėmesio buvo skiriama registra-tūros darbuotojoms, nes registratūraperorganizuojama į skambučių cent-rą. Registratorės pačios pirmosios su-tinka pacientus, kurių pasitaiko viso-kių - ne tik mandagių, bet ir nekantrių,netgi priekabių, suirzusių dėl to, kadreikia keletą minučių palaukti, blogainusiteikusių, nes skauda, neturi kampasiguosti, o gal namie nesulaukia už-

uojautos ir supratimo. Diagnostikoscentro registratūros vyresnioji admi-nistratorė Rita Kepenytė teigia, kad re-gistratūroje dirbančioms slaugytojomsreikia ne tik puikaus poliklinikosstruktūros ir veiklos išmanymo, grei-tos orientacijos, bet ir gero psicholo-ginio pasirengimo, bendravimo įgū-džių. Skambučių centras - didelispalengvinimas reguliuojant pacientų,kurių šioje poliklinikoje yra per 134tūkst., srautą. “Tai labai patogu pa-cientams. Pakanka paskambinti į po-liklinikos skambučių centrą, ir jie busnusiųsti į tinkamą filialą, pas šeimosgydytoją, odontologą, ginekologą arkitą reikalingą specialistą. Registrato-rėmis moterys dirba ilgus metus, ta-čiau kai kada net ir prityrusioms dar-buotojoms po sunkaus pokalbioprireikia ne tik poilsio, bet ir relaksa-cijos, - sako S.Šileikaitė. - Sprendėme,kaip galėtume panaudoti poliklinikosgalimybes. Nutarėme, kad ir mūsų dar-buotojoms labai praverstų psichiatri-jos dienos stacionaro psichologės pa-galba ir patarimai. Dabar visosnorinčios darbuotojos gali dalyvautispecialioje programoje - paskaitose irmeno terapijos - šokio, muzikos, dailėsužsiėmimuose, kurių metu išmoksta-ma bendrauti su konfliktiškais pacien-tais, geriau valdyti emocijas, atsipalai-duoti po sunkios darbo dienos.”

R.Kepenytė, viena jauniausių šiocentro darbuotojų, tvirtina esanti pa-tenkinta darbu Centro poliklinikoje:“Džiaugiuosi, kad čia dirbu ir kad ne-teko nusivilti tais pažadais, kuriuosgirdėjau ateidama į darbą. Čia tikraigeri ir malonūs žmonės, puikus bend-ravimas ir gražios šventės, kai norisieiti į darbą ir daryti viską, kad ir pa-čiai, ir aplinkiniams būtų gera.”

Elektroninės mažiausiųjų sveikatos istorijos

Centro poliklinikoje įdiegta ne tikišankstinės registracijos, pacientų srau-to valdymo modeliai, skaitmeniniųvaizdų saugojimo sistema. Svarbi nau-jovė šiais metais - struktūruota vaikoraidos elektroninė sveikatos istorija,kuri netolimoje ateityje visiškai pakeispopierinę vaiko sveikatos raidos istori-ją. Jau dabar poliklinikoje yra per 1000mažiausiųjų pacientų sveikatos istori-jų, jų nuolat daugėja. “Elektroninėje

Centro poliklinika: novatoriškumas,

Poliklinikos dešimtmečio proga susirinko visi Lukiškių filialo darbuotojai.

Žmogus laimingas tada, kai rytais su džiaugsmu skuba į darbą, o vakare - namo, žinodamas, kadmatyt, geriausiai atspindi daugelio mūsų lūkesčius - darbe įgyvendinti kūrybines ambicijas ir būti

Dr. K.Štaras: “Šv. Kalėdų proga visiems linkiu pakantumo, supratingumo, atlaidumo.

Geros sveikatos, nes tai - svarbiausias dalykasgyvenime. Tegul susiklausymas ir pozityvumas

padeda mums kasdien judėti į priekį.”

Būkime sveiki

2012 12 21Lietuvos žinios 13Būkime sveiki

pozityvumas ir susiklausymas

vaiko sveikatos istorijoje suvedamakonkreti informacija, kuri leidžia susi-daryti tikrai išsamų ir objektyvų vaizdąapie kūdikio raidą, - pasakoja infor-macinių technologijų specialistas To-mas Vedlūga. - Labai svarbu, kad ta is-torija bus prieinama ne tik gydytojams,bet ir vaikų tėvams, besidomintiems sa-vo atžalos raida, esant reikalui - kon-sultuojantis su kitais specialistais. Ji busprieinama ne tik Lietuvoje, bet ir už-sienyje. Ateityje bus galima nuotoli-niu būdu užsisakyti įvairių paslaugų,pažymų ir pan.” Tokios elektroninėssveikatos istorijos bus kuriamos ir vy-resniems vaikams, vėliau tokią gali-mybę įgis ir suaugę poliklinikos pa-cientai. Informacinės sistemos teikialabai didelių galimybių ne tik medi-kams, besirūpinantiems mažųjų pa-cientų sveikatos priežiūra, bet irmokslininkams. Šias Centro poliklini-kos teikiamas galimybes pasirengę iš-naudoti Vilniaus universiteto Medici-nos fakulteto mokslininkai antropologai,vadovaujami prof. Janinos Tutkuvienės,tiriantys vaikų augimo tendencijas. Ap-doroję ir apibendrinę duomenis, kuriebus sukaupti Centro poliklinikos duo-menų bazėje, mokslininkai juos panau-dos atnaujindami Lietuvos vaikų augi-mo standartus.

Informacinės sistemos tobulinimaslieka vienu svarbiausių Centro polik-linikos prioritetų. Antrinės asmenssveikatos priežiūros administratorė gy-dytoja kardiologė Daiva Pentiokinienėsako, jog elektroninė paciento sveika-tos istorija tampa būtinybe ir dėl to,kad gydytojas nebegali aprėpti tokiosgausos informacijos apie įvairių ligųgydymo modulius, metodiką bei vais-tus, kurių atsiranda vis daugiau. Ta-čiau tą informaciją geba sudėti ir apdo-roti kompiuterinė sistema. “Mūsųpoliklinikoje, kaip reikalaujama Euro-pos Sąjungos šalyse, planuojama įdieg-ti vaistų suderinamumo programą.Elektroninėje paciento kortelėje businformacija apie skiriamus vaistus ir jųsuderinamumą. Tai ypač svarbu gy-dant pacientus, sergančius keletu lėti-nių ligų”, - sako gydytoja, savo žinio-mis ir praktiniais įgūdžiais noriaibesidalijanti su jaunaisiais gydytojaisrezidentais ir kolegijų studentais, at-liekančiais poliklinikoje praktiką. Pa-sak D.Pentiokinienės, visuomenėjevyksta spartūs pokyčiai, gydytojai pri-valo juos stebėti ir spėti prie jų taikytis.“Rinkdamiesi mediciną, rinkomėsnuolatinio mokymosi ir tobulėjimo ke-lią. Kitaip negalėtume padėti savo pa-cientams, kurie kreipiasi ištikti ligos irskausmo”, - sako gydytoja ir palankiaiatsiliepia apie jaunus, smalsius irdarbščius žmones. Gydytoja džiaugia-si, kad dirbdama su jais atnaujina irsavo teorines žinias, nes reikia ne tikišsamiai paaiškinti kiekvieną veiksmąpacientą apžiūrint, bet ir atsakyti į dau-gelį klausimų. “Gaila tik, kad kai kurieLietuvoje parengti ir išmokyti gydyto-jai apsisprendžia išvykti. Tai didelinuostoliai mums visiems”, - apgailes-tauja pašnekovė.

Išsaugoti sveikatą ir... paslaptįYra dalykų, apie kuriuos nesinori

kalbėti net su namiškiais. Marija A.sakosi jau ilgą laiką turėjusi ginekolo-ginių problemų, bet per įtemptus dar-bus nebuvo laiko pasirūpinti sveika-ta. “Reikėjo nesudėtingos operacijos,tačiau patekti į ligoninę sunku dėl ei-lių ir didelio mano pačios užimtumo.

Centro poliklinikos Dienos terapijosir chirurgijos skyriuje malonių medi-kų prižiūrima savo problemą susit-varkiau per pusdienį. Esu labai dė-kinga ir manau, kad šiuo metu, kai visdaugiau skubančių ir lekiančių žmo-nių, tokios medikų paslaugos labaiperspektyvios”, - pasakoja moteris.

Pacientai negaili gerų žodžių jauketvirtus metus veikiančiam Dienosterapijos ir chirurgijos skyriui, kuriopagrindinės iniciatorės - skyriaus ve-dėja, vidaus ligų gydytoja Ramunė Jo-nynienė ir skyriaus vyresnioji slaugy-toja Irena Čeponienė. Diagnostikoscentro Dienos epizodo skyriuje - mo-derni operacinė, tvarstomasis, proce-dūrų kabinetas, gydytojų konsultaci-jų kabinetas, palatos. Įranga atitinkaaukščiausius Europos reikalavimus.Iki šiol kildavo nemenkų problemųdėl nesudėtingų chirurginių operaci-jų, atliekamų taikant vietinę nejaut-rą, tarkime, įaugusio nago rezekcijos,odos ir poodinių folikulinių cistų ša-linimo bei kt. Nors nesudėtingos, šiosoperacijos turi būti atliekamos profe-sionalių chirurgų sterilioje operaci-nėje. Ne tik minėtas, bet ir kitas nedi-deles oftalmologines, ausų, nosies,gerklės, ginekologines operacijasCentro poliklinikoje atlieka prityrętretinio lygio ligoninėse dirbantys chi-rurgai, o slaugytojos net ir po opera-cijos pasirūpina paciento komfortu.

Pastaraisiais metais įdiegta naujovė -momentinio skausmo malšinimas,kurį atlieka gydytoja anesteziologė-reanimatologė D.Radavičienė. Tai di-delė pagalba žmonėms, ilgą laiką ken-čiantiems nuo stuburo nervų šakneliųuždegimo (vadinamojo radikulito).Kai nebepadeda jokie vaistai, tepalai,gali pagelbėti vaistai nuo uždegimo ar-ba nuo skausmo, gydytojo anestezio-logo leidžiami į stuburo kanalą. Pana-šios injekcijos taikomos ir nuo peties

rezginio skausmų. Kita naujovė - tai-kant nejautrą atliekamos kolonosko-pijos ir endoskopijos procedūros.Ypač plečiama pagalba moterims. Gy-dytoja akušerė ginekologė Daiva Bart-kevičienė atlieka ne tik genetinius ty-rimus, bet ir rentgenologiniuskiaušidžių praeinamumo funkcijos ty-rimus, kartu su gydytoja RaimondaVenskutoniene konsultuoja šeimas,negalinčias susilaukti vaikų, jas tiria,gydo, atlieka inseminacijas. Tai - aukš-čiausio profesionalumo lygio reika-laujančios procedūros, kurios teikiaypatingo džiaugsmo ir pasididžiavi-mo. Net keista, kad tiek daug girdimekalbant apie vaisingumo klinikas, otiek nedaug - apie tokią svarbią pagal-bą šeimoms, teikiamą šiame skyriuje.“Poliklinikos dešimtmečio proga turi-me jau dešimt kūdikių, kurie gimė čiagydytoms šeimoms. Dar keturios mo-terys laukiasi, - džiaugiasi gyd. R.Vens-kutonienė. - Malonu, kad ir tos šei-mos, kurias nusiuntėme į vaisingumoklinikas, grįžta pas mus laukdamosvaikelio ar jam gimus.”

I.Čeponienė sako, kad jau metasskyriui plėstis: “Esame numatę, kadskirtingų profilių operacijoms reikėtųatskirų zonų, - teigia ji. Tai - netolimosperspektyvos rūpesčiai, kurie reikalau-ja iš mūsų visų nemažų pastangų. Rei-kia išmanyti naujausias technologijas,aparatūrą, kurią norėsime įsigyti. Tai -geriausias kelias mokytis ir tobulėti.Džiaugiamės, kad randasi idėjų ir jo-mis galime drąsiai dalytis su vadovais.O galimybių joms įgyvendinti mūsųpoliklinikoje visuomet atsiranda.”

Šeimos gydytojas: daugiau dėmesio pacientui

Prieš kurį laiką į Centro poliklinikąpas gydytoją Gražiną Katilienę atvykoBaltijos televizijos “Sveikatos kodo” fil-mavimo grupė. Ilgametė poliklinikospacientė Danguolė Zimdliauskienėnorėjo padėkoti ilgametei gydytojaiG.Katilienei, slaugytojai RaimondaiMotiejūnaitei ir kitiems specialistamsuž kompetenciją, o svarbiausia - nuo-širdumą rūpinantis jos pačios ir šei-mos narių sveikata. “Ne kartą iš gydy-tojos sulaukiau patarimų ir pagalbos,kurie man atstodavo mamos patari-mus”, - sakė pacientė Danguolė.

Endokrinologė, vidaus ligų gydytojaG.Katilienė šioje poliklinikoje dirba nuo1968-ųjų. Tada čia buvo Vilniaus stu-dentų poliklinika, kurios medikų prie-žiūron patekdavo į sostinę iš visos Lie-tuvos studijuoti atvykęs jaunimas.Gydytoja G.Katilienė ilgus metus negai-

lėjo dėmesio ir gerumo daugeliui iš ma-mos globos ištrūkusių, dar nespėjusiųapsiplunksnuoti jaunų žmonių, dide-liame mieste pradėjusių savarankišku-mo paieškas. Ne vieną teko ne tik guos-ti, bet ir elementarios higienos pamokyti.

Kaip pasikeitė poliklinika per tuosdešimtmečius? “Kaip ir visas mūsųgyvenimas, - neslepia gydytoja R.Ka-tilienė. - Anksčiau galėdavome atlik-ti vos keletą tyrimų, beveik visas ligastekdavo gydyti “iš akies”, iš patirties irnuojautos. Kai prieš 20 metų pirmą-kart nuvykau į JAV, pamačiau, kokiedideli skirtumai tarp jų ir mūsų me-dicinos, kaip viskas kompiuterizuo-ta, ir kiek daug tai prisideda prie gy-dymo kokybės. Dabar ir mes galimenaudotis modernia diagnostikos apa-ratūra, laboratoriniais tyrimais, gali-mybėmis tobulintis. Reikia tik pačiamneprarasti noro mokytis ir keistis.”Gydytoja pasigenda aktyvesnio pačiųpacientų noro naudotis profilaktiniųtyrimų galimybėmis, domėtis savosveikata, ją saugoti. Pasak jos, nerei-kia manyti, kad organizmo rezervaiyra beribiai, o visas problemas gali iš-spręsti vaistai. “Sveikatą reikia saugo-ti, nepamiršti, kad net 80 proc. ji prik-lauso nuo paties žmogaus, nuo to,kaip sugebama analizuoti savo pojū-čius ir elgesį, priimti tinkamus spren-dimus. Kai matau, kad žmogus, ser-gantis II tipo diabetu, visai nesirūpinajo kontrole, o sulaukęs sunkių komp-likacijų kaltina gydytojus, darosi liūd-na ir skaudu”, - atvirauja gydytoja. Jilinki savo pacientams bei kolegomssveikatos ir dvasios stiprybės.

“Pas mus įprasta, kad verslo įmonėslabai rūpinasi savo klientais, nes nuo jųpriklauso įmonės sėkmė ir pelnas, - sa-ko Naujamiesčio pirminio asmens svei-katos priežiūros centro vedėja, šeimosgydytoja Daiva Berškienė. - Tačiau visdaugiau ir valstybinių arba viešųjų įmo-nių gerina savo paslaugų kokybę. Mannuoširdžiai patiko, kai per kvalifikacijostobulinimo kursus vienas pranešėjasCentro polikliniką pateikė kaip teigiamąpavyzdį. Jis tapo mūsų poliklinikos pa-cientu ir sakosi buvęs labai nustebintas,kai po šeimos gydytojo konsultacijospasikvietusi slaugytoja pasiūlė užre-gistruoti pasikonsultuoti su visais rei-kalingais specialistais jam patogiu lai-ku. Verslininkas buvo sužavėtas: kaiptaupomas paciento laikas ir kokia pui-ki aptarnavimo kokybė! Mūsų polikli-nikos pacientams tai - jokia naujiena,tai įprastinė darbo tvarka, įgyvendintadėl informacinės sistemos. Gydytojasgali daugiau dėmesio skirti pacientui,

taupomas laikas, gerėja santykių koky-bė. Centro poliklinikoje po vienu stoguyra puikios diagnostikos galimybės mo-derniausiomis priemonėmis, antriniolygio specialistai, todėl šeimos gydytojasturi galimybę nusiųsti pas tokį specialis-tą, kuris geriausiai gali įsigilinti į konk-retaus paciento sveikatos problemas. ”

Patiems silpniausiemsVisuomenė sensta. Ne vien pas mus.

Taip yra visoje Europoje. Senas, sergan-tis ir nebeišeinantis iš namų žmogus kaikada gali būti toks vienišas, kad tiesiogi-ne prasme nėra kam vandens ar šaukš-to sriubos paduoti, žodžio ištarti. Cent-ro poliklinikos medikai tokių pacientųnepalieka be dėmesio. Jiems prižiūrėtinamuose įkurtas atskiras poliklinikospadalinys - Slaugos, paliatyviosios medi-cinos ir socialinių paslaugų klinika. Jo-je dirba paliatyviosios pagalbos gydyto-jas, kvalifikuotos slaugytojos, socialinisdarbuotojas ir slaugytojų padėjėjai. Šiosklinikos vedėja Renata Kudukytė - Gas-perė pasakoja, kad šiuo metu slaugyto-jos namuose prižiūri apie 500 vilniečių,kuriems nustatytas specialusis slaugosporeikis, ir daugiau nei 1000 pacientų,kurie dėl sveikatos būklės negali sava-rankiškai atvykti į gydymo įstaigą. Palia-tyviosios pagalbos komanda (gydyto-jas, slaugytoja ir socialinis darbuotojas)namuose paslaugas teikia daugiau kaip100 paliatyvių, nepagydomomis, pro-gresuojančiomis ligomis sergančių pa-cientų. “Mes stengiamės teikti pagalbąvisiems poliklinikos pacientams, ku-riems ji reikalinga, ir planuojame tokiaspaslaugas plėsti, - pasakoja ji. - Slaugosnamai skirti nepagydomomis ligomissergantiems ligoniams, kuriems jokiegydymo metodai nebegali padėti, ir rei-kia tik išmanančių, nuoširdžių slaugy-tojų, socialinių darbuotojų pagalbos pa-skutinėmis jų gyvenimo dienomis.”Direktorius dr. K.Štaras džiaugiasi, kadtai vienas veiklos prioritetų. “Visamepasaulyje tokie slaugos namai egzistuo-ja, artimiausiais metais bus ir mūsų po-liklinikoje. Nors ir šį kartą tenka “lauž-ti ledus”, pradedant teisinės bazėskorekcijomis, negalime pamiršti pačiųsilpniausiųjų. Juk visuomenės ir kiek-vieno iš mūsų žmogiškumas matuoja-mas pagal tai, kaip rūpinamės nebega-linčiais savimi pasirūpinti žmonėmis, -sako direktorius. - Ypač norėtųsi geres-nio slaugos ir socialinės pagalbos teisi-nio reglamentavimo. Sunkiai sergančiųpacientų medicininei priežiūrai nau-dojame iš kitų paslaugų gautas lėšas, ta-čiau tai darome nuoširdžiai, iš huma-nistinių paskatų.”•

jo laukia supratingi artimieji ir namų židinio šiluma. Yra daug laimės formulių, tačiau ši, laimingam šeimoje.

Centro poliklinikos direktoriui K.Štarui užnuopelnus medicinai

įteiktas vienas garbingiausių sostinės

apdovanojimų - Šv. Kristoforo statulėlė.Nuoširdžiai sveikiname!

Antrinės asmens sveikatos priežiūros vyriausioji slaugos administratorė A.Žalienė, klinikinės laboratorijos vedėja L.Skrickienė ir antrinės asmens sveikatos priežiūros administratorė gydytoja kardiologė D.Pentiokinienė.

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Gydytojo Svajūno Barakausko2000 metais įsteigta pirmoji Lietuvoje privati medicininių tyrimų laboratorija “Medicinapractica” greitai sulaukė gydytojųir pacientų pasitikėjimo.

Laboratorija ne tik sukūrė vienąmoderniausių medicininių tyrimųsistemų Baltijos šalyse, bet ir paska-tino daugybę žmonių profilaktiškaipasirūpinti savo sveikata.

Moderniausios medicininių tyri-mų technologijos, atvirumas ir nova-toriškumas, nuolat plečiamas tyrimų“meniu”, pacientams atidūs specia-listai ir dažnos profilaktinių tyrimųakcijos - tokia trumpa atestuotų me-dicininių tyrimų laboratorijų tinklo“Medicina practica” charakteristika.

Aukščiausio patikimumo tyrimai

Dabar laboratorija “Medicinapractica” turi 16 padalinių visoje Lie-tuvoje. Čia atliekama apie 200 skirtin-gų tyrimų: bendrųjų klinikinių, vė-žio, alergijos, skydliaukės hormonų,inkstų, kepenų fermentų, lytiškaiplintančių ligų, citologinių, šlapimo irkt. Parengta apie 30 profilaktinių ty-rimų programų.

Garantuoti aukščiausią tyrimųpatikimumą laboratorijai “Medici-na practica” padeda ir glaudusbendradarbiavimas su viena gar-siausių pasaulyje sveikatos priežiū-ros srityje įmonių “Roche”. Ne tikmodernūs analizatoriai, bet ir nau-jausios tyrimų metodikos laborato-rijoje įdiegiamos beveik vienu metukaip ir Vakarų Europoje. Tai polik-linikų ir šeimos klinikų gydytojamsleidžia tiksliau diagnozuoti ligas, osvarbiausia - kuo anksčiau perspė-ti apie dar tik gresiantį negalavimą.

“Ligos diagnozės tikslumas 70-90proc. priklauso nuo tyrimų rezulta-tų. Laboratorijos darbas viešai nepas-tebimas, tačiau kiekvieną dieną čiavyksta maži stebuklai: iššifruojamekraujo lašo informaciją ir pateikiamegydytojams skaičius, iš kurių spren-džiama apie žmogaus organizmobūklę. Šiandien laboratorijos “Medi-cina practica” tyrimai atliekami nau-dojant tokias technologijas, kuriomsvaldyti reikalingi labai kvalifikuoti dar-buotojai. Mūsų laboratorija stengiasi,kad Lietuvos žmonės galėtų naudotistais pačiais naujausiais medicinosmokslo ir technikos laimėjimais kaip irišsivysčiusių valstybių piliečiai. Kuo ge-riau mūsų visuomenė suvoks profilak-tinių tyrimų svarbą, tuo daugiau galė-sime išsaugoti gyvybių, kuriasprarandame dėl per vėlai pastebėtossunkios ligos”, - sakė laboratorijos“Medicina practica” vadovas gydy-tojas S.Barakauskas, kuris šiandiensutiko pasidalyti mintimis, neretai lie-kančiomis kitų mūsų pokalbių apieprofilaktinius tyrimus paraštėse.

Gydytojams per sunkus visagalių vaidmuo

Mane visada domino sveikatosprofilaktika - t. y. visuma priemonių,leidžiančių žmogui nesirgti, suma-žinti ligų riziką ir kuo ilgiau išlaiky-ti gerą savijautą.

Vykstant sveikatos reformai, kiek-vienas ministras mėgino kurti savosistemą. Kai kurie dalykai buvo sėk-mingai nukopijuoti, o kai kurie, norsir geri, - nepagrįstai užmiršti ir netai-komi. Sutelktas dėmesys į gydymąnaujausiais medikamentais ir mo-dernių technologijų taikymą, tačiauiš esmės tai tik daugiau ar mažiau

sėkmingos sunkių ligos pasekmių ša-linimo priemonės. Taip didėjo gydy-tojų atsakomybė, jie visuomenėje įgi-jo dabartinį beveik visagalių įvaizdį.

Niekas neklausia, kaip žmogus gy-veno, ar bent kiek rūpinosi savo svei-kata, ar laiku kreipėsi į gydymo įstai-gas, tačiau jeigu jis išeina anapilin,kaltinamas tik gydytojas - kad “neviską padarė gelbėdamas pacientą”.Tuo metu tiesa yra kitokia - kai ligaįsisenėjusi, gydytojas, vaistai ir mo-dernios technologijos gali tik paleng-vinti žmogaus sveikatos būklę, o kaito padaryti nebeįmanoma, padėtioriai sutikti tai, kas neišvengiama...

Kodėl nuomonė, kad medikai yravisagaliai, taip įsišaknijo? Gydytojai -iš prigimties labai atsakingi žmonės -ėmėsi pernelyg sunkios naštos ir ini-ciatyvos, norėjo tapti daugiau galin-čiais, nei jiems duota.

Atsakomybės pirmos ėmėsi moterys

Sveikatos profilaktika padalija at-sakomybę tarp gydytojo ir paciento.Ir tik pats žmogus gali pasirūpinti sa-vo sveikata, kartais net prisiversti taipadaryti. Jeigu kalbėtume techniniaisterminais - niekas neabejoja, kad au-tomobiliui būtina techninė apžiūra,priešingu atveju savininkui gresiabaudos. Vadinasi, tik taip daugelįžmonių galima priversti rūpintis sa-vo technikos priemone. O sveikata?

Jeigu žmogui pasiūlai pasitikrintivieną ar kitą organizmo funkciją vostik pajutus pirmuosius simptomus,šis atkerta, kad tai - tik jo asmeninis

reikalas. Be abejo, jis pats yra savokūno valdovas. Tačiau ištikus bėdaipacientas kreipiasi į gydytojus ir pra-deda kaltinti juos bei visą gydymoįstaigą, kad “nesugeba pagydyti”.Kalti visi, išskyrus jį patį.

Nors teigiama, kad sveikata -brangiausias turtas, daugelis žmo-nių jos nebrangina, o susirgę mėgi-na nusimesti atsakomybę, nenoripripažinti, kad gyveno netinkamai.O juk šiuo atveju žmogus yra bau-džiamas gerokai skaudžiau nei užautomobilio nepriežiūrą.

Galime pasidžiaugti, kad tokią pa-dėtį ėmėsi keisti moterys, kurios išprigimties imlesnės viskam, kas su-siję su šeimos sveikata. Jos pirmiau-sia pradėjo labiau savimi rūpintis,atkreipė dėmesį į profilaktinius tyri-mus. Laboratorijos “Medicina prac-tica” veiklos pradžioje profilaktiniųsveikatos tikrinimų metu pacientųsantykis buvo toks: 10 moterų ir 1vyras. Per dešimtmetį tas santykisgerokai pasikeitė. Šiuo metu ateina10 moterų ir 4 vyrai. Žinoma, Lietu-vos vyrai galėtų būti dar drąsesni.

Lietuviai vyrai gyvena benetrumpiausiai Europoje. Tai rodo,kad mūsų gyvenimo kokybė gerokaiatsilieka nuo kitų europiečių. O jukmums trūksta ne tik saulės, bet iresame linkę į savigraužą, nuolat iš-gyvename kaltės, nepasitenkinimo,nevisavertiškumo jausmus, kurieanaiptol neprideda sveikatos. Manatrodo, kad šeimose ir mokykloseturėtų būti mokoma atsipalaiduoti,nepasiduoti stresui, nereaguoti į

nepagrįstus mokytojų, vyresniųjųar darbdavių reikalavimus.

Stresą ir tempą privalomestabdyti

Stresas ir vis greitėjantis gyveni-mo tempas - didžiausios mūsų svei-katos rykštės. Atlikti tyrimai rodo,kad dėl streso kai kurie kraujo tyri-mo rezultatai gali kisti nuo 30 iki 50procentų. Tam įtakos turi ir fiziniskrūvis. Todėl vykdydami profilakti-nių tyrimų programas perspėjamežmones, kad jie ateitų pasirengę -ne paskubom atlėkę, o pailsėję.

Man kelia abejonių kai kurių pri-vačių medicinos centrų pažadainuodugniai patikrinti sveikatą pervieną dieną. Realiai tai atrodo taip:atsiėmei pluoštą paskubom pada-rytų tyrimų rezultatų, o kiek jie at-spindi tikrąją sveikatos būklę ir kąsu jais daryti, neaišku...

Daugelis pacientų ateina jau sirg-dami, o nustatyti ligos diagnozę - kū-ryba, reikalaujanti aukščiausios šei-mos gydytojo kompetencijos, patirtiesir išminties. Juk jam reikia apibend-rinti ne tik tyrimų rezultatus, bet ir vi-są informaciją apie žmogų, jo šeimosanamnezę, galbūt paveldėtą polinkįsirgti tam tikromis ligomis, t. y. dau-gybę informacijos, kurios žmogus sa-vyje sukaupė per ilgus metus.

Jeigu ir toliau gyvensime taip, kaipdabar, tikėdami, jog keletas tablečiųgali įveikti ligą, įgytą per daugelį me-tų netausojant savo sveikatos, be sai-ko eikvojant energijos išteklius, ta-da, deja, nepadės jokie skundai:“Gydytojas manęs neišgydė...”

Keistis pačiam, keisti pasaulįSparti technologijų raida mums

suteikė daug galimybių išplėsti medi-cininių tyrimų spektrą ir užtikrintijų tikslumą. Galime efektyviau ištir-ti ligas, įvertinti gydymo kokybę, tin-kamai parinkti vaistus, o svarbiausia- pastebėti dar tik artėjančią ligą.

Mes dar turime kur tobulinti tyri-mus ir kelti savo kvalifikaciją. Tačiaumūsų laboratorija siekia, kad viskas,ką darome, skatintų žmogų suvoktiesmę: sveikatą pirmiausia lemia jopaties mintys, noras ir pastangos bū-ti sveikam. Tai - paties žmogaus pa-sirinkimas ir atsakomybė, kurios nie-kam negalima primesti. O mes irgydytojai praplečiame tas galimybes,ištirdami įvairių organizmo sistemųveiklą, kad būtų daugiau aiškumo irobjektyvumo.

Džiaugiuosi, kad mūsų pastan-gos kuo geriau ir kokybiškiau atlik-ti visus tyrimus, nuoširdžiai bend-rauti su pacientais, nuolat siektižinių ir tobulėti duoda žmonių ver-tinamus rezultatus. Linkiu kole-

goms ir jų šeimoms būti sveikiemsir toliau puoselėti gražiausias bend-ravimo vertybes.

Pradėkime nuo Naujųjų metų...Lietuvoje vykdoma keletas profi-

laktinių tyrimų programų: valstybėskiria lėšų moterų krūties, gimdoskaklelio vėžio, vyrų prostatos tyri-mams. Tačiau panaudojama tik da-lis tų programų lėšų. Mūsų krašte kolkas žmonės skeptiškai žiūri į tai, kasteikiama nemokamai, ir nesusimąs-to, jog tai - visų mokesčių mokėtojųpinigai, jie mano, kad turi teisę rink-tis - rūpintis savo sveikata ar ne.

Ką tokiu atveju daro norvegai?Medicinos įstaigos du kartus pakvie-čia savo pacientą atlikti profilaktiniųtyrimų, o trečią kartą informuojadarbdavį, kad jeigu jo darbuotojasdėl savo nerūpestingumo susirgs,mokėti už gydymą teks iš savo kiše-nės. Tai suveikia. Jeigu sąmoningu-mą galima ugdyti tik tokiu būdu, ga-lime imti pavyzdį iš norvegų.

Mes džiaugiamės, kad vykdydamiprostatos vėžio prevenciją mobilialaboratorija pasiekiame vis daugiauLietuvos vyrų atokiuose rajonuose.Vien šiais metais tokių išvykų metuaptikome apie 1000 prostatos vėžioatvejų. Kaimo vyrai išdrąsėja, jiekalba apie prostatos problemas, vie-nas kitą ragina nedelsiant tikrintis.

Malonu pajusti ilgamečio švieti-mo, pokalbių ir susitikimų rezulta-tus. Kartą praeidamas nugirdau, kaipkieme susirinkusios močiutės aptari-nėjo savo cholesterolio tyrimus. Rei-kia pripažinti, gana profesionaliai,jos žinojo, kuo skiriasi mažo ir dide-lio tankio cholesterolis. Tiesą sakant,nustebino reakcija į draugę, kuri pri-sipažino nepasidariusi tyrimų: “Tainėra ko su tavim kalbėti...” Tai mote-rys, kurios susimąsto, kaip saugoti netik savo sveikatą, bet paragina ir ki-tus tai daryti.

Manau, kad metų sandūra - puikiproga kiekvienam žmogui sustoti irskirti dėmesio sau, keisti požiūrį į sa-ve, savo sveikatą ir gyvenimą. Kol ne-sugebėsime atsikratyti tingumo, ne-noro kurti ir imtis atsakomybės užsavo gyvenimą bei Lietuvos ateitį, koldaugeliui jaunų tvirtų žmonių buspriimtina nuolanki tarnystė kam norskitam, o dažniausiai - užsieniečiuidarbdaviui, tol kils skausmingų abe-jonių dėl tautos ateities ir išlikimo.

Didžiuojuosi, kad dirbu su nuos-tabiu kolektyvu, kuris kiekvienądieną nuoširdžiai atlieka ligų diag-nostikos ir prevencijos darbą, ne-skaičiuodamas valandų, energijos,dėl kiekvieno paciento patirtų išgy-venimų. Esu dėkingas visiems mū-sų įmonės darbuotojams. Tik šiųnuostabių savo darbui atsidavusiųžmonių dėka “Medicina practica”šiandien yra geriausia medicininiustyrimus atliekanti laboratorija. •

2012 12 21Lietuvos žinios14 Būkime sveiki

VILNIUJE Antakalnio g. 72 tel. (8 5) 234 0972

KAUNE Baltų pr. 7 tel. (8 37) 30 16 05

KLAIPĖDOJE Šilutės pl. 38 tel. (8 46) 23 00 48

ŠIAULIUOSE Tilžės g. 139 tel. (8 41) 42 16 70

PANEVĖŽYJE Nemuno g. 75 tel. (8 45) 50 06 15

MAŽEIKIUOSE Vilniaus g. 2 tel. (8 443) 35 063

TAURAGĖJE Jūros g. 5 tel. (8 446) 62 263NAUJOJOJE Respublikos g. 32, AKMENĖJE tel. (8 425) 51 620;

ZARASUOSE Vilniaus g. 1B, tel.(8 385) 54 487;

IGNALINOJE Ligoninės g. 13A tel. (8 386) 74 234

Iš anksto registruotis nereikia

Metų sandūroje - kitoks požiūris į gyvenimą

Gyd. S.Barakauskas: “Didžiuojuosi, kad dirbu su nuostabiais ir nuoširdžiais žmonėmis.” / MP archyvo nuotraukos

Gyd. S.Barakauskas: Laboratorija “Medicina practica” stengiasi, kad Lietuvos žmonės

galėtų naudotis pačiais naujausiais medicinos mokslo ir technikos laimėjimais

kaip ir išsivysčiusių valstybių piliečiai.

Sportas 152012 12 21Lietuvos žinios

SULAUKS GRIEŽTOSBAUSMĖSŠią savaitę tapo aišku, kokios baus-mės sulauks prieš Londono olim-piadą dopingo kontrolieriams įkliu-vęs ir dėl to žaidynes praleidęssunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Jošlapimo mėginyje, paimtame praė-jusį pavasarį Turkijoje per Europossunkiosios atletikos čempionatą,rasta medžiagų, kurios viršija leisti-ną normą. 21 metų klaipėdietis busdiskvalifikuotas dvejiems metams.Bausmės laikas turėtų būti pradėtasskaičiuoti nuo liepos 6 dienos, todėlgrįžti į varžybas buvęs pasaulio irEuropos jaunimo čempionas galės2014 metų viduryje.

INTELEKTUALIVICEČEMPIONĖKinijos sostinėje baigėsi pasaulio in-telektinių sporto šakų žaidynių ša-chmatų varžybos. Jose ViktorijaČmilytė iškovojo sidabro medalį.Planetos vicečempione ji (ELO koe-ficientas 2462) antrus metus iš eilėstapo moterų šachmatų turnyre, ku-riame žaidžiama “aklomis” - nežiū-rint į lentą. Iškovojusi keturias per-gales ir tris partijas baigusilygiosiomis, V.Čmilytė surinko 5,5taško iš 7 galimų ir tik pustaškiu at-siliko nuo pasaulio čempione tapu-sios kinės Hou Yifan (2606), kurilaimėjo šešis mačus ir pralaimėjosusitikimą lietuvei. “Savo pasirody-mą turnyre ir jo rezultatus vertinupuikiai: nenusileidau nė vienai prie-šininkei ir laimėjau partiją prieš pa-saulio čempionę”, - sakė V.Čmilytė.Bronzos medalį pelnė Anna Za-tonskich (2504) iš JAV. V.Čmilytėžaidynėse taip pat išmėgino jėgasdar dviejuose šešiolikos dalyvių tur-nyruose: “žaibo” turnyre lietuvė su-rinko 8 taškus iš 15 galimų ir užėmėpenktąją vietą, o žaidžiant “greitai-siais” šachmatais su 2,5 taško iš 15galimų liko dvylikta.

KETVIRTA IŠ EILĖSPERGALĖKetvirtą pergalę iš eilės ŠiaurėsAmerikos nacionalinės krepšinioasociacijos (NBA) čempionate iš-kovojo ir į vienuoliktąją vietą Rytųkonferencijoje pakilo Toronto“Raptors” (8 pergalės ir 19 pralai-mėjimų) su dviem lietuviais. Tre-čiadienį namie Toronto komanda97:91 (27:30, 22:26, 24:22, 24:20)nugalėjo Detroito “Pistons” (7/21)krepšininkus, kuriems tai buvo jaušeštas pralaimėjimas iš eilės. Startopenkete rungtyniaujantis Jonas Va-lančiūnas per 26 su puse minutėspelnė 12 taškų ir atkovojo 5 ka-muolius, o nuo atsarginių suoleliorungtynes pradėjęs Linas Kleizapelnė 5 taškus.

“BALTICAI” NESISEKA

Dvyliktą nesėkmę per 26 Žemyninėsjaunimo ledo ritulio lygos (MHL) Bgrupės rungtynes patyrė šeštąją vietąŠiaurės Vakarų divizione užimantisVilniaus klubas “HC Baltica” (43tšk.). Vilniečiai svečiuose 2:4 (1:0,0:1, 1:3) pralaimėjo Tverės “Tveriči”(33 tšk.) jauniesiems ledo ritulinin-kams. Po įvartį į šeimininkų vartusįmušė Borisas Reižekas (05:26) ir Ai-mas Fiščevas (58:34). Pirmas rungty-nes Tverėje vilniečiai pralaimėjo 3:5(0:2, 3:2, 0:1).

LŽ

Trumpai

27 laipsnių speigas, varginanti 5 tūkst. kilometrų kelionė ir 6 valandų laiko juostos skirtu-mas neišmušė iš ritmo Kauno “Žalgirio” krepšininkų.

Jie vakar svečiuose net 35 taškųskirtumu - 99:64 (27:19, 25:19,20:17, 27:9) nugalėjo Krasnojarsko“Jenisej” komandą ir pergalingaibaigė VTB Jungtinės lygos B gru-pės pirmąjį varžybų ratą.

Su Rusijos klubu žalgiriečiai daugvargo neturėjo. Apylygė kova vykotik pirmą kėlinį. Vėliau “Žalgiris”negrįžtamai pabėgo nuo varžovų.Svečiai įspūdingai sužaidė ketvirtąrungtynių kėlinį, jį laimėjo 18 taškųpersvara (27:9).

Krasnojarske be susirgusio Ri-manto Kaukėno ir traumuoto Dar-jušo Lavrinovičiaus žaidęs “Žalgi-ris” labai taikliai metė dvitaškius (28iš 46, 61 proc.) ir tritaškius (8 iš 15,53 proc.) bei neturėjo lygių kovoje

dėl atšokusių kamuolių - 40 prieš 16.“Atvirai pasakius, ne itin džiau-

giamės laimėję tokiu dideliu taškųskirtumu. Labai rimtai rengėmėsšioms rungtynėms. Žinojome, kad“Jenisej” būna pavojingi net atsilik-dami dideliu skirtumu, - po pergalėssakė “Žalgirio” treneris Joanas Pla-za. - Džiaugiuosi komandos parody-

tu charakteriu, nes turėjome proble-mų su sudėtimi. Tačiau laikomėsprincipo - jokių pasiteisinimų. Ne-paisant ilgos kelionės, laiko skirtu-mo, privalome žaisti gerai.”

19 taškų nugalėtojams pelnė MarioDelašas, po 15 Vytenis Lipkevičius irMarko Popovičius, 12 TremmellasDardenas, 10 Mindaugas Kuzmins-

kas, 9 Jeffas Foote’as, 7 Oliveris La-fayette’as, po 4 Kšištofas Lavrinovičiusir Paulius Jankūnas, po 2 IbrahimasJaaberas ir Adas Juškevičius.

“Jenisej” ekipoje rezultatyviau-siai žaidė Zabianas Dowdellas,Andrejus Komarovskis (po 13 tšk.),Elmedinas Kikanovičius ir IgorisSmyginas (po 9 tšk.).

Per pirmąjį B grupės ratą “Žalgi-ris” iškovojo 8 pergales ir pirmaujagrupėje. Tiek pat turi ir MaskvosCSKA, tačiau “Žalgiris” laimėjo tar-pusavio rungtynes (76:66).•LŽ

TURNYRO LENTELĖ(rungtynės, pergalės, pralaimėjimai)

1. Žalgiris 9 8 1

2. CSKA 9 8 1

3. Lokomotiv-Kuban 9 6 3

4. VEF 9 6 3

5. Triumf 9 4 5

6. Nižnyj Novgorod 9 4 5

7. ČEZ 9 4 5

8. Jenisej 9 4 5

9. Neptūnas 9 1 8

10. Minsk 9 1 8

Iš tolimos išvykos - su pergale

VILMANTAS REMEIKA

UEFA Čempionų lygos burtaifutbolo gerbėjams pateikėpuikią šventinę dovaną, kurią bus galima išpakuoti ir mėgautis vasario mėnesį.

Vakar UEFA būstinėje Nione(Šveicarija) ištraukti Čempionų lygosaštuntfinalio burtai žemyno klubussuskirstė į poras. Madrido “Real”prieš “Manchester United”, “Milan”prieš “Barceloną”, Londono “Arse-nal” prieš Miuncheno “Bayern” - to-kios rungtynės bus gardus desertasfutbolo gurmanams.

C.Ronaldo sugrįžimasAistruoliai vieningi: “Real” ir “Man

United” akistata papuoštų net finalą,o čia - tik aštuntfinalis. Du futbolobanginiai Čempionų lygoje paskutinįkartą akis į akį susitiko 2002-2003 me-tų sezono ketvirtfinalyje ir tie mūšiaiprisimenami iki šiol. Namie “Real”laimėjo 3:1. Mančesteryje komandos

mušėsi iš paskutiniųjų. “Man United”iškovojo dramatišką pergalę 4:3, ta-čiau kelią į pusfinalį privalėjo užleistivaržovams.

Šių klubų rungtynės taps ir intri-guojančia dviejų garsių strategų dviko-va. 49-erių Jose Mourinho (“Real”)mėgins pergudrauti 70 metų SerąAlexą Fergusoną (“Man United”). Ikišiol J.Mourinho tai sekėsi neblogai -per 14 tarpusavio akistatų vadovau-damas “Porto”, Londono “Chelsea”ir Milano “Inter” klubams A.Fergu-sonui jis pralaimėjo tik 2 kartus.

2004 metų pavasarį Mančesteriostadione J.Mourinho šokinėjo iš lai-mės lyg vaikas, kai jo treniruota “Por-to” komanda aštuntfinalyje eliminavoA.Fergusono auklėtinius.

Dar viena didžiulė intriga - vienogeriausių pasaulio futbolininkų Cris-tiano Ronaldo grįžimas į Mančeste-rį. Nuo 2003 metų “United” spalvasgynęs portugalas 2009-ųjų vasarą per-sikėlė į Madridą už įspūdingą 94 mln.eurų išpirkos sumą.

“C.Ronaldo tai bus išskirtinės rung-tynės. Cristiano yra ypatingas žaidėjas

ir tikimės, kad jis sugebės susikauptikovodamas prieš buvusią komandą, -kalbėjo legendinis “Real” futbolinin-kas, dabar šio klubo direktorius Emi-lio Butragueno. - Manau, aistruoliai dėltokių burtų taip pat yra labai laimingi.”

Sąmokslo teorijaSąmokslas ar neįtikimas sutapi-

mas? Didžiosios Britanijos sportotelevizija “Sky Sports” vakar sukė-lė skandalą. “Sky Sports” televizijapakartojo savo neva išvakarėse su-kurtą siužetą iš Niono. Jame pateik-tas reportažas iš burtų traukimo ce-remonijos generalinės repeticijos.

Neįtikima, tačiau ir repeticijoje, irrealiame burtų traukime, pasak televi-zijos, komandos buvo suporuotos ly-giai tokia pačia tvarka. Skiriasi tik po-rų išsidėstymo eiliškumas. “Sky Sports”ėmė kelti versiją, kad UEFA burtų trau-kimo ceremonija galėjo būti iš ankstosurežisuotas spektaklis, jau žinant, kaipbus suskirstytos komandos.

Pati UEFA į britų įtarinėjimus ne-reagavo ir iki vakaro jokio pareiškimoneišplatino. Keliamos dvi tokios są-

mokslo teorijos versijos. Arba tikraitai buvo neįtikimas sutapimas, arba“Sky Sports” meistriškai sumontavomontažą ir surengė provokaciją.

Europos lygaNione vakar taip pat paaiškėjo ir

antrojo pagal rangą žemyne klubinioturnyro UEFA Europos lygos atkrin-tamųjų varžybų poros. 32 klubai bu-vo suskirstyti į šešioliktfinalio poras.

Rusijos klubui Kazanės “Rubin”, ku-riam atstovauja lietuvis vartininkas Gied-rius Arlauskis, teko bene rimčiausias iš-bandymas. “Rubin” vasarį stos į kovą sudabartiniu Europos lygos taurės savinin-ku ispanų Madrido “Atletico”.

Italijos klubas Romos “Lazio” su Ma-riumi Stankevičiumi varžysis su vokiečiųklubu Menchengladbacho “Borussia”.

Sėkmės atveju “Rubin” aštuntfina-lyje lauktų Valensijos “Levante” (Is-panija) arba Pirėjo “Olympiakos”(Graikija), o “Lazio” - “Stuttgart” (Vo-kietija) arba “Genk” (Belgija).

Europos lygos finalas gegužės 15dieną vyks Amsterdame, Čempionųlygos - gegužės 25 dieną Londone. •

Burtai - dovana aistruoliamsČEMPIONŲ LYGAAŠTUNTFINALISVasario 12 ir kovo 6 d.Glazgo “Celtic” - Turino “Juventus”“Valencia” - Paryžiaus PSGVasario 13 ir kovo 5 d.Donecko “Šachtar” - Dortmundo“Borussia”Madrido “Real” - “Manchester United”Vasario 19 ir kovo 13 d.“Porto” - “Malaga”Londono “Arsenal” - Miuncheno “Bayern”Vasario 20 ir kovo 12 d.Stambulo “Galatasaray” - Gelzenkircheno“Schalke”“Milan” - “Barcelona”EUROPOS LYGAŠEŠIOLIKTFINALISVasario 14 ir 21 d.Barysavo BATE - Stambulo “Fenerbahce”Milano “Inter” - Klužo CFRValensijos “Levante” - Pirėjo “Olympiakos”Sankt Peterburgo “Zenit” - “Liverpool”Kijevo “Dinamo” - Bordo “Girondins”Lėverkuzeno “Bayer” - Lisabonos“Benfica”“Newcastle United” - Charkovo “Metalist”“Stuttgart” - “Genk”Madrido “Atletico” - Kazanės “Rubin”Amsterdamo “Ajax” - Bukarešto “Steaua”“Basel” - Dnepropetrovsko “Dnipro”Machačkalos “Anži” - “Hannover”Prahos “Sparta” - Londono “Chelsea”Menchengladbacho “Borussia” - Romos “Lazio”Londono “Tottenham” - Liono “Olympique”“Napoli” - Plzeo “Viktoria”Brangiausias “Chelsea” pirkinys F.Torresas (viduryje) vis dažniau muša įvarčius. / AFP/Scanpix nuotrauka

Trenerio J.Plazos moto - jokių pasiteisinimų. / Vtb-league.com nuotrauka

2012 12 21Lietuvos žinios16 Istorija

ARAS LUKŠAS

Jonas Vailokaitis gimė 1886 metųbirželio 25 dieną Šakių apskri-ties Sintautų valsčiaus Pikžirniųkaime, gausioje ir pasiturinčiojeSuvalkijos ūkininkų Motiejaus ir

Petronėlės Vailokaičių šeimoje. Čiaaugo penki sūnūs ir trys dukros.Dauguma jų liko ūkininkauti, tik dusūnūs - ekonomistas Jonas ir kuni-gas Juozas - tapo NepriklausomosLietuvos kūrėjais. Kas žino, galbūttuo pačiu keliu būtų ėjęs ir Kaunoadvokatu tapęs brolis Pranas, tačiaudar 1921 metais jį pasiglemžė anks-tyva mirtis. Taigi šiandien tik Jonas irJuozas Vailokaičiai prisimenami kaipneatskiriami vienas nuo kito Tėvy-nės darbininkai.

1908 metais baigęs ekonomikosstudijas Peterburgo prekybos ir pra-monės institute, po dvejų metųJ.Vailokaitis įsidarbino buhalteriuMarijampolėje veikiančioje Lietu-vių krikščionių draugijoje “Žagrė”.Ši 1907 metais įkurta draugija buvopirmasis apsišvietusių Suvalkijosūkininkų ir kunigų sukurtas koope-ratyvas. Pradžioje jis užsiėmė pre-kyba, mažesnėmis kainomis parda-vinėdavo ūkininkams trąšas. Vėliau,patvirtinus naujus įstatus, draugijadaugiau dėmesio ėmė skirti ūkinin-kavimo kultūrai: steigė žemės ūkiomašinų ir padargų nuomos punk-tus, rengė ūkininkavimo kursus,samdė ūkininkus konsultavusį ag-ronomą. Draugija planavo steigti iržemės ūkio mokyklą, tačiau šiamsumanymui sutrukdė prasidėjęsPirmasis pasaulinis karas.

Jono brolis Juozas 1910 metų sep-tintame žurnalo “Šaltinis” numeryjeapie pirmuosius lietuviškus koopera-tyvus rašė neslėpdamas džiaugsmo:“Mintys, šviesios, linksmos, vaikščio-ja po galvą... džiaugiasi širdis. Dustipriausiu suvalkiečių lietuvių šulu -“Žiburys” ir “Žagrė” - stovi stipriai,gyvena ir auga.”

1912 metais abu broliai drauge sukunigu Jonu Totoraičiu Kaune įkū-rė J.Vailokaičio vadovaujamą preky-bos bendriją, kurios svarbiausiastikslas buvo sukaupti kiek įmanomadaugiau kapitalo. Bendrija skelbėsiperkanti ir parduodanti dvarus, tar-pininkaujanti ūkininkams perkantžemę, išsimokėtinai perleidžiantdvarus lietuviams. Draugija planavopriiminėti indėlius, mokant už juosiki 5 proc. palūkanų, teikti paskolas.Taigi iš prekybos bendrijos ji pama-žu virto banko užuomazga. Deja,Kaune bendrijai ilgai veikti nebuvolemta. Prasidėjus karui, 1915 metųvasarą jai teko persikelti į Panevėžį,o vėliau - į Vilnių.

Kita vertus, karas draugijos veiklaine tik nepakenkė, bet ir davė tam tik-ros naudos - tiekdama rusų kariuo-menei prekes draugija netgi išplėtėsavo veiklą. O Lietuvą užėmus vo-kiečių kariuomenei, J.Vailokaitis irjo partneriai tiekdavo jai javus. Drau-gija veikė iki 1920 metų vasaros, kaijos turtą ir įsipareigojimus perėmėJ.Vailokaičio įsteigtas Ūkio bankas.

Nuosaikus politikasBaigiantis karui J.Vailokaitis, kaip

ir daugelis to meto lietuvių inteligen-tų, negalėjo likti nuošalyje nuo ne-priklausomos Lietuvos kūrimo, tadgal ir ne iš didelio polinkio, bet pa-reigos vedamas pasuko į politiką.1917 metais jis buvo išrinktas ne-priklausomybę paskelbusios Lietu-vos Tarybos nariu.

Beje, J.Vailokaičio išrinkimo įLietuvos Tarybą aplinkybės ganaįdomios. 1917 metų rugsėjo 18-ąjąprasidėjusios Lietuvių konferenci-jos išvakarėse jo pavardės kandida-tų sąraše net nebuvo. Rugsėjo 21-osios posėdyje ruošiantis rinktiTarybą jis buvo įrašytas 20-as. Ta-čiau slaptame balsavime gavęs 125balsus, jis pakilo į 19 vietą, kuri už-tikrino jam Tarybos nario statusą.Įdomu tai, kad pačioje konferenci-

joje J.Vailokaitis apskritai nekalbė-jo. Jo biografas Vladas Terleckasmano, kad į Tarybą J.Vailokaitis bu-vo išrinktas todėl, kad turėjo aukš-tąjį ekonominį išsilavinimą, o tokiųžmonių atsikuriančiai Lietuvai la-bai reikėjo.

Turbūt verta pažymėti ir tai, kadJ.Vailokaitis buvo vienas jauniausių(31 metų) Tarybos narių. Jaunesniuž jį buvo tik 25 metų Kazys Bizaus-kas ir 29 metų Jokūbas Šernas.

Kaip Tarybos narys J.Vailokaitisdirbo įvairiose komisijose, iš jų galvertėtų išskirti jo vadovaujamą Am-nestijos komisiją. Dar prieš skelbiantnepriklausomybę, 1918 metų sausio29 dieną, J.Vailokaičio komisijasvarstė, kokių priemonių imtis nu-teistųjų ir kitų įkalintųjų atžvilgiu.Komisijoje buvo svarstyta skelbti vi-

sišką amnestiją politiniams kali-niams, paleisti iš nelaisvės Rusijoskariuomenėje tarnavusius Lietuvosvyrus, likviduoti darbo batalionus,paleisti jų karius namo, gražintiprievarta išvežtuosius į Vokietijądarbų.

Kita vertus, J.Vailokaičio, kaip Ta-rybos nario, biografijoje būta mo-mentų, nedarančių jam garbės. Ta-čiau prisiminkime, kad tai buvo ne jovieno paklydimas. 1917 metų gruo-džio 10 dieną okupacinė Vokietijosvaldžia išplėšė Tarybos pareiškimą,kad Lietuva nepriklausomybę at-kurs tik susisaisčiusi amžinais ry-šiais su Berlynu. Tarp 15 liūdnai pa-garsėjusio akto signatarų buvo irJ.Vailokaitis.

Ar pasirašydami tokio turinio do-kumentą J.Vailokaitis ir jo bendražy-giai suprato, kad dabar vietoj išsva-jotos nepriklausomybės labiau

tikėtina sulaukti oficialiai įteisintosaneksijos? Be abejo, suprato, bet arbūta kitokio pasirinkimo? “Žvilg-terėję į šią formuluotę “sub speciaeaeternitatis” (iš amžinybės perspek-tyvos - aut.) mes gal negalėtumenustebti tuo atoveiksmiu militarinėsgalios veiksmui. Bet tuomet mes darneįsivaizdavome XX amžiaus rafi-nuotumo”, - taip vėliau šią situacijąprisiminė signataras Petras Klimasir pridūrė, kad “tuo metu vokiečiųaneksionistai paleido gerkles saviš-kai interpretuoti tą dokumentą ir ta-rytum triumfavo”.

Kita vertus, 1918 metų sausio 26dieną balsuojant už minėtą Neprik-lausomybės aktą su įsipareigojimaisVokietijai, J.Vailokaitis susilaikė irtapo vienu iš iniciatorių po balsavi-mo kilusiai Tarybos krizei įveikti.

Atskirai verta paminėti ir J.Vailo-kaičio požiūrį į 1918 metų liepos 11dieną Tarybos pirmininko AntanoSmetonos pateiktą pasiūlymą skelb-ti Lietuvą konstitucine monarchijabei kviesti Lietuvos karaliumi Viur-tenbergo hercogą Wilhelmą vonUrachą. Signataras ir tuomet liko iš-tikimas savo principui laikytis nuo-saikios vidurio pozicijos. “Aš pats -už monarchą. Bet šiandien, kol ne-žinia, kas bus iš pačios Tarybos, mesneturime teisės kviestis monarchą.O jei tuo žingsniu užtraukiame antLietuvos amžiną vargą?” - klausėJ.Vailokaitis.

Kaip žinoma, vėliau, pasikeituspolitinei situacijai, monarchijosklausimas atkrito savaime, o po po-ros metų išrinktas Steigiamasis Sei-mas paskelbė Lietuvą Respublika.

Kita vertus, tose srityse, kuriasjis išmanė geriausiai, J.Vailokaitis

būdavo labai aktyvus ir nevengda-vo reikšti bei ginti savo pozicijos.Valstybės Taryboje jis rengė pro-jektus, turinčius kuo greičiau su-teikti nepriklausomai Lietuvai eko-nominį savarankiškumą. Būtent josiūlymu buvo išleisti valstybinėspaskolos lakštai, o pats siūlymo au-torius jų įsigijo beveik už pusę mi-lijono markių.

Baigiantis 1918-iesiems ir bolše-vikų kariuomenei artėjant prie Vil-niaus, Lietuvos Valstybės Tarybosnariai 1919 metų sausio 2-ąją pa-skutiniu vokiečių traukiniu pasit-raukė į Kauną. Tačiau ar tarp jųbuvo J.Vailokaitis? Jau minėtasV.Terleckas tokią versiją beveik ka-tegoriškai atmeta, mat J.Vailokaičiožmonos nekrologe rašoma, kad šei-ma persikėlė į Kauną tik po to, kaiVilnių užėmė Lenkijos kariuomenė,kitaip sakant, ne anksčiau kaip ba-landžio 19 dieną.

Kaune J.Vailokaitis kartu su bro-liu Juozu buvo išrinktas ir į Steigia-mąjį Seimą.

Jau pirmuose Seimo posėdžiuoseJonas Vailokaitis siūlė kurti “mūrinęLietuvą”, sudaryti naujakuriams są-lygas statyti mūrines sodybas. Tai tu-rėjo išgelbėti Lietuvos miškus. Pagal1920 metų sutartį su Sovietų Rusijaši turėjo perleisti Lietuvai 100 tūkst.ha miško, bet šis įsipareigojimas li-ko netesėtas. Vėliau pamatysime, ko-kį šios problemos sprendimą tuo-met rado J.Vailokaitis.

Būtent ūkiniai reikalai, matyt, irprivertė J.Vailokaitį 1922 metų ba-landį pasitraukti iš Seimo. Tiesa, jisdar buvo pakviestas į finansų mi-nistro Jono Vileišio sudarytą finansųkomisiją, koordinuojančią finansiniųįstaigų veiklą, tačiau nei pirmojoje,nei vėlesnėse vyriausybėse ministroportfelis jam taip ir nebuvo pasiūly-tas. Tačiau gabiam ekonomistui to,matyt, ir nereikėjo - jis buvo užsiė-męs kur kas artimesniais širdžiai da-lykais nei politika.

Praėjusį sekmadienį sukako 68 metai, kai mirė žymus Lietuvos ekonomistas, pramonininkas, bankininkas, Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vailokaitis.

Ekonominės laisvės kūrėjasSkaidrios sielos, humaniška asmenybė

Vienas didžiausių J.Vailokaičio gyvenimo rūpesčių buvo dar 1919 metų pradžioje su

broliu Juozu įsteigtas Ūkio bankas.

J.Vailokaitis buvo vienas jauniausių (31 metų) Tarybos narių. J.Vailokaitis automobilyje prie namų. / LŽ archyvo nuotraukos

Lietuviško banko steigėjasVienas didžiausių J.Vailokaičio gy-

venimo rūpesčių buvo dar 1919 me-tų pradžioje su broliu Juozu įsteig-tas Ūkio bankas. Jo skyriai greitaidygo beveik visose apskrityse, bankasatidarė korespondentines sąskaitasAnglijos, Amerikos, Šveicarijos, Bel-gijos ir kitų šalių bankuose.

Lietuviško banko veikla buvo gy-vybiškai svarbi jaunai Lietuvos valsty-bei. Lito tėvu vadinamas profesoriusVladas Jurgutis knygoje “Bankai”apie tuometę situaciją rašo: “Rusaidėjo visas pastangas, kad mūsų kraš-to turtai ir žmonių santaupos būtųnaudojamos pačios Rusijos geroveikurti. Tais sumetimais buvo sunkina-mas viso smulkiojo kredito įstaigų kū-rimas, įvairiais būdais trukdomas jųveikimas ir pagaliau jų sąjunga visaineleidžiama. Valdžia norėjo, kad mū-sų sodiečių bei miestiečių santauposplauktų per valstybės taupomąsias ka-sas į Rusijos iždą, kurio ypatinga glo-ba naudojosi ne Lietuvos žemės šei-mininkai ir jos tikrieji gyventojai, betpati tikroji Rusija.”

Ne mažiau svarbu ir tai, jog J.Vai-lokaitis padarė labai daug, kad būtųįsteigtas Lietuvos bankas. Brolių Vai-lokaičių valdomas Ūkio bankas už12,5 tūkst. JAV dolerių įsigijo 2500Lietuvos banko akcijų, be to, patsJ.Vailokaitis iš savo lėšų nusipirkodar 100 valstybės banko vertybiniųpopierių. Taip broliai Vailokaičiai beijų valdomos įmonės įmokėjo į Lietu-vos banką 28 tūkst. JAV dolerių irtaip padėdami jam sukaupti reikia-mą kapitalą bei užsienio valiutos at-sargas. Atsižvelgiant į tuometiniusLietuvos įstatymus, tai buvo ne vers-lo investicija, o tikrų tikriausia labda-ra - Lietuvos banko akcininkai ne-galėjo gauti daugiau nei 8 proc.metinių dividendų, nors kitokios in-vesticijos duodavo nepalyginti dides-nes pajamas.

Vis dėlto tokia brolių Vailokaičiųveikla žavėjo toli gražu ne visus. Ūkiobankas sulaukė tiek kritikos, kiek nėviena kita finansinė institucija. Komu-nistai vadino J.Vailokaitį pikčiausiudarbo žmonių priešu ir siurbėle, kem-šančiu į savo kišenes valstybės turtą.Keisčiausia, kad komunistų retorikanedaug kuo skirdavosi nuo liaudinin-kų, socialdemokratų ir net dalies tau-tininkų (pirmiausia Augustino Volde-maro šalininkų) metamų kaltinimų.

Iš tiesų Ūkio bankas pigiai skolin-davosi iš Lietuvos banko, o vėliau šiaslėšas daug brangiau perskolindavo ki-tiems. Tačiau siaučiant infliacijai ly-giai taip pat elgdavosi ir kiti bankai -pirkdavo įmones, pastatus, žemę, kadapsaugotų savo kapitalą nuo nuver-tėjimo ir nesužlugtų patys bei nesuž-lugdytų savo indėlininkų.

Tačiau visos kritikos strėlės kažko-dėl skriedavo tik į brolius Vailokai-čius. Biografas V.Terleckas tokią si-tuaciją aiškina tuo, kad kreditorinkoje dominavo kitataučiai, kuriųpaslaugomis naudojosi ne lietuviųkilmės verslininkai. Šie bankai dau-giausia rėmė prekybą, infliacijos są-lygomis duodavusią didesnį pelną neipramonė, kurią rėmė J.Vailokaitis irjo vadovaujamas bankas.

Taigi norėdami sunaikinti Ūkiobanką konkurentai nesibodėdavojokių priemonių, iš kurių efektyviau-sia - kelti paniką tarp indėlininkų.Šios pastangos davė vaisių. 1925 me-tais iš banko buvo atsiimta kone pu-sė gyventojų indėlių. Tokia riba turė-jo sukelti banko griūtį, tačiau Ūkiobankas šį smūgį atlaikė.

V.Terleckas spėja, kad stiprų lie-tuvišką banką mėgino sužlugdyti netik vietos konkurentai, bet ir nedrau-giškų valstybių specialiosios tarny-bos. Būsimas marionetinis sovietųLietuvos “prezidentas” Justas Palec-kis 1968 metais išleistoje knygoje“Žingsniai smėly” prisiminė: “Geraiinformuotas žurnalistas Žoferis pa-

sakojo, kad artimiausiu metu Seimevėl bus sensacingų naujienų apie (...)finansų ministro P.Karvelio opera-cijas J.Vailokaičiui remti.” Sugretinęšį tekstą su istoriko Zenono Butkausminimu faktu, kad J.Paleckis jau tuo-met palaikė artimus ryšius su SSRSpasiuntinybe Kaune, galime susida-ryti gana aiškų įspūdį, kieno ausyskyšo už visų šių insinuacijų.

Įdomu ir tai, kad skirtingi šalti-niai įvairiai vertina J.Vailokaičio po-žiūrį į litą - buvo teigiama, kad bū-tent J.Vailokaičiui teko kaltė dėlpavėluoto nacionalinės valiutos įve-

dimo. Tačiau atrodo, kad savų pini-gų nenorėjo ne J.Vailokaitis, o visųspalvų ir pakraipų politikai matyda-mi, kaip greitai nuvertėja pirmiejiLatvijos, Estijos ir Lenkijos pinigai.Profesorius Vladas Jurgutis apie1933 metus vienoje savo paskaitųapie šią situaciją yra užsiminęs taip:“Mums buvo sunku ir tuo, kad ne-turėjome teoriškai pasiruošusiųžmonių. Nė vienas rusuose neturė-jo vadovaujamos vietos.”

Tuo tarpu J.Vailokaitis jau 1921metų pavasarį ragino Steigiamąjį Sei-mą įvesti savo valiutą, bet niekas ne-skubėjo į jo žodžius įsiklausyti. Tadkodėl dėl pavėluoto lito įvedimo bu-vo kaltinami broliai Vailokaičiai?V.Terleckas spėja, jog taip buvo to-dėl, kad jie “buvo didžiausi valstybėsramsčiai, o kartu kliūtis Maskvos irjos liokajų užmačioms sukelti var-guomenės neapykantos proveržį irpavergti Lietuvą”.

Kita vertus, egzistuoja nuomonė,kad būtent J.Vailokaitis išgelbėjo litąnuo žlugimo. Daugelis svetimtaučiųlitu nepasitikėjo ir toliau naudojomarkes. Tuomet broliai Vailokaičiaipaskelbė keičią litus į markes ir JAVdolerius. Iš pradžių už litą jie mokė-davo po 150, vėliau - po 175 markes.Žmonės ėmė reikalauti iš darbdaviųatlyginimo litais, o šie turėdavo eiti įtą patį Ūkio banką, keisti markes į li-tus ir už tą patį litą jau mokėdavo po200 markių. Litas kasdien stiprėjo, omarkės praktiškai išnyko iš apyvar-tos. Kartu stiprėjo ir nepriklausomosLietuvos valstybės ekonomika.

PramonininkasGabus bankininkas ir finansinin-

kas J.Vailokaitis į Lietuvos istoriją įėjoir kaip žymus pramonininkas. Ir nevien kaip praktikas, bet ir lietuviškospramonės organizatorius. Jo veikląPrekybos ir pramonės rūmuose su-nku pervertinti, sprendžiant jau vieniš to, kad šios organizacijos nariu jisbuvo renkamas nuo pat jos įsteigimo1925 metais iki jos likvidavimo, prasi-dėjus sovietinei okupacijai.

Prekybos ir pramonės rūmuoseJ.Vailokaitis kuruodavo įvairias sri-tis - prekybos sutarčių ir muitų, mo-kesčių, susisiekimo. 1934 metų ru-denį jis buvo išrinktas į bankųkomisiją, kuri turėjo spręsti opiau-sius Lietuvos ekonomikai iškylančiusklausimus: kaip atsilaikyti prieš Vo-kietijos taikomas ekonomines sank-cijas: prekybos nutraukimą ir lietu-viškų prekių tranzito per Vokietijosteritoriją ribojimą.

Dar po metų J.Vailokaitis pareiš-kė iš pirmo žvilgsnio eretišką mintį:krizės metu bankai turi skolinti pi-nigus pramonės įmonėms, neatsi-žvelgdami į jų kreditingumo reitin-gus, nes priešingu atveju jiemsnebeliks ką kredituoti, o žlungan-čios įmonės nusitemps paskui save įduobę ir pačius bankus.

Kaip minėta, J.Vailokaitis neapsi-ribodavo vien organizaciniu darbu -jis ir pats aktyviai kurdavo lietuviškas

įmones. Drauge su broliu įsigijęsŠančiuose žlungantį metalo gaminiųfabriką jis reorganizavo jį į “Metalo”bendrovę, kuri ėmė gaminti ketaus,aliuminio, vario, bronzos ir kitų me-talų liejinius, žemės ūkio mašinas irjų dalis, grandines, vinis, vielą.

O dabar pats laikas prisiminti “mū-rinės Lietuvos” idėją, kuri taip ir nesu-laukė palaikymo Steigiamajame Sei-me. Todėl 1923 metais J.Vailokaitisiniciatyvos ėmėsi pats. 1923 metais jissu broliu įsteigė akcinę bendrovę “Pa-lemonas”, gaminančią plytas ir čerpes.Prie Palemono geležinkelio stoties bu-

vo pastatytas plytų fabrikas. Tokios patįmonės ėmė dygti Garliavoje, Gelgau-diškyje, Kybartuose, Kuršėnuose, Pa-nevėžyje ir kitose vietovėse

J.Vailokaitis ragino plėtoti tokiągamybą, kuriai nereikia importiniųžaliavų, pirmiausia - maisto pramo-nę. 1923 metais J.Vailokaitis su bro-liu ir grupe partnerių įkūrė bendro-vę “Maistas”.

Įmonės įstatuose buvo įrašyti tokietikslai: “steigti šaldytuvus, skerdyk-las, konservų, dešrų ir kitus fabrikus;steigti savo dirbinių krautuves ir san-dėlius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;eksportuoti gyvulių, paukščių mėsąir jos gaminius, gyvulių bei paukščiųūkio produktus; kelti Lietuvoje gy-vulių bei paukščių ūkį ir gerinti gy-vulių bei paukščių veislę steigiant pa-vyzdinius ūkius”. Netrukus prieGarliavos bendrovė nusipirko 40 ha

žemės, pastatė skerdyklas, šaldytu-vus, mėsos fabriką, įsteigė pavyzdinįpaukščių ūkį. Būtent “Maisto” bend-rovės nuopelnas, kad Lietuva įsiver-žė į pasaulinę rinką kaip mėsos gami-nių tiekėja.

Apie 15 proc. savo įmonių pelnoJ.Vailokaitis skirdavo labdarai, ypačstudentų stipendijoms. 1925 metais“Artojo kalendorius” rašė: “Vien1924 metais Ūkio bankas yra išdali-jęs apie pusantro šimto tūkstančio li-tų, šelpdamas aukštuosius moksluseinančius studentus.”

Be teisės į TėvynęSuprantama, kad stiprus banki-

ninkas ir pramonininkas lemtingais1940 metais turėjo tapti vienu pir-mųjų sovietinių okupantų taikinių.Apie tai jau pirmosiomis okupacijosdienomis jį įspėjo brolis Juozas ir pa-tarė J.Vailokaičiui kiek įmanomagreičiau trauktis į Vakarus. Pats Juo-zas, beje, nutarė likti Lietuvoje tvir-tindamas, kad nėra niekuo nusikal-tęs nei Tėvynei, nei atėjūnams.Tačiau šie manė kitaip. Trumpai pa-dirbęs mokytoju Juozas 1941 metųbirželio 14 dieną buvo suimtas ir supirmąja tremtinių banga išvežtas įAltajaus kraštą. Į Lietuvą jam buvoleista grįžti 1944 metų pabaigoje.Kalbama, kad tai įvyko dėl asmeni-nių Juozo pažinčių su J.Paleckiu, ku-riam jis buvo daug padėjęs.

Okupantai nacionalizavo visasVailokaičių įmones, turtą, butą, opo poros savaičių atėmė ir paskuti-nį paliktą kambarį. Vailokaičių na-me netruko įsikurti okupantams tal-kinantys Kostas Korsakas, PetrasCvirka ir kiti.

J.Vailokaitis į Vokietiją pasitraukė

1940 metų liepos 3 dieną. Ten jo jaulaukė kiek anksčiau išvykusi žmonaAleksandra su dviem jaunesniaisiaisvaikais. Kurį laiką J.Vailokaitis gyve-no Berlyne, ten aktyviai dalyvauda-vo lietuvių emigrantų veikloje ir ta-po vienu iš Lietuvių aktyvistų fronto(LAF) įkūrėjų. Vėliau, kaip spėjamadėl ligos, jis persikėlė į Vidurio Vo-kietijos Blankenburgo miestą.

Prasidėjus SSRS ir Vokietijos ka-rui, J.Vailokaitis veržėsi grįžti į Tėvy-nę, tačiau nacių valdžia jam leidočia apsilankyti tik labai trumpam.“Galbūt naciai baiminosi galimosignataro poveikio lietuvių pogrin-džiui, nepageidavo, jog pamatytų,kad jo name gyvena, o Paežeriųdvare poilsiauja Lietuvos srities ge-neralinis komisaras Adrianas vonRentelnas”, - spėliojo J.Vailokaičiobiografas V.Terleckas. Belieka pri-durti, kad 1944 metų vasarą trauk-damiesi nuo artėjančių sovietų vo-kiečiai susprogdino Kaune stovintįJ.Vailokaičio namą.

Karo pabaigos J.Vailokaitis taip irnesulaukė. Jis mirė 1944 metų gruo-džio 16 dieną ir buvo palaidotasBlankenburge. Paskutinės jo valiosįvykdymo - sugrįžti į Lietuvą ir at-gulti šalia savo brolio Juozo Paštu-vos kapinaitėse velioniui teko lauktidaugiau nei šešis dešimtmečius. Antjo kapo nėra iškalbingos epitafijos,tačiau ją galėtų atstoti gerai signata-rą pažinojusio ekonomisto PetroKarvelio žodžiai: “Daug kam atsidū-rus sunkioje padėtyje draugiškai da-lijosi kuo turėdamas. Daugelis, ku-rie ligi tol Joną Vailokaitį tepažinojokaip žymų finansininką, tada turėjoprogą pažinti jį kaip skaidrios sielos,giliai humanišką asmenybę.” •

Istorija 172012 12 21Lietuvos žinios

Suprantama, kad stiprus bankininkas ir pramo-nininkas lemtingais 1940 metais turėjo taptivienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių.

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

2012 12 21Lietuvos žinios18 Kelionės ir turizmas

Aplink pasaulį

Meksikoje netyčia tapo nelegalais

EVELINA SAVICKAITĖ, KAROLIS KAZLAUSKIS

Iškeliaujant iš JAV ne vienasantakius pakeldavo išgirdęs,kur mūsų toliai drieksis.“Meksika? Žeme?” - dažnaspašnekovas gūžčiojo pečiais,

tarsi būtume pasmerkę save pražū-čiai. Retas kuris ryžtasi važiuoti au-tobusu, o kur jau ten pėsčiomis persieną. Dar JAV pasienyje vairuotojailaužė galvas, kaip saugiau mums tennukeliauti.

Kirtome sieną ryte, tad kelias ne-buvo labai baugus. Nueva Laredomiestelis pasirodė toks kaip visi.Nors naktimis čia, sako, gali būti tik-ras pragaras, kuriame it kipšai siau-čia narkomafijos atstovai, o jų išpuo-lių nesustabdo nė kyšiais maitinamapolicija.

Pragaro etapą įveikėme sėkmin-gai, tad pradėjome saugesnę kelio-nę per Meksiką. Jau Monterėjausstotyje nemokamą autobusą mumsorganizavo vietos policija, kaip vė-liau paaiškėjo, pasitelkusi “Carito”organizaciją. Beveik pusę Meksikosįveikėme netikėtai greitai. Išlydėda-

mi policininkai pavaišino pietumis,ir tai buvo pirmasis ragautas mek-sikietiškas patiekalas.

Nenumindžiota turistųKeliavome rytine šalies dalimi,

Meksikos įlankos pakrante, dar ne-numindžiota turistų. Aikštės pilnosvietos vaikų, gainiojančių balan-džius, ir senolių, o miesto ežerėlis -krokodilų. Gyvenimas virė miestuo-se, kaip ir kitose valstybėse. Tik gy-ventojai kone nuolat atsiprašinėjodėl nesaugumo savo šalyje. Ir patysjautėsi kiek įbauginti. Neretas vai-ruotojas kone dėjosi bebaimiu did-vyriu sustodamas mus paimti, esą ki-ti bijotų tai daryti.

Gaminti maistą mums įprastu bū-du verdant savadarbėje orkaitėje ne-apsimokėjo, nes valgyti pigiai galinusipirkti gatvėse: takų (papločių supabarstyta mėsa ir daržovėmis) ar ta-

malių (bananų lapuose virtų kuku-rūzų kukulių su vištiena), net jūrosgėrybių kokteilis tekainuoja po dudolerius. O dar gausybė ananasų,apelsinų, bananų. Maistas Meksiko-je tarsi persikėlė ir į Gvatemalą - tentaip pat vaišinomės tomis pačiomistakomis ar tamaliais.

Šventyklos ir majų kultūra Actekai, olmekai, majai - tai jau

buvusios Centrinės Amerikos civi-lizacijos. Actekai neturėjo rašytinėskultūros, tačiau paliko daug žodinėsistorijos ir mitų. Olmekai, darę įta-ką majų raštui, ir galiausiai garsiejimajai, kurių civilizacija klestėjo ikimaždaug XII amžiaus. Ir nusidrie-

kė nuo pietinės Meksikos iki šiauri-nio Hondūro. Dvi majų šventyklas,pasislėpusias džiunglėse, aplankė-me ir mes. Palenkės piramidės Čia-paso valstijoje ir Tikalio šventyklų

kompleksas Gvatemaloje - paslap-tingi, sugriautų, džiunglėmis apau-gusių, atrastų ir atkastų piramidžiųmiestai. Abu vienu ar kitu metu bu-vo majų kultūros centrai. Kodėl iš-nyko majai, turėję tokią kultūrą, me-ną, astronomiją ir matematiką, liekaklausimas. Kai kurie mokslininkaiteigia, esą kaltos civilizacijos, matgamta nebeišgalėjo aptarnauti gau-sių miestų. Kiti spėlioja apie paslap-tingas ir neatrastas ligas, tarpusaviokarus. Viena aišku, majai buvo netokie ir ramūs, kaip anksčiau moks-lininkų manyta, tik mokslu ir menuužsiėmusi civilizacija. Jie daug ka-riavo, ėmė vieni kitus į nelaisvę, au-kojo žmones dėl vaisingumo. Tačiaujų ištobulintas raštas kelia nuostabą.

Tiek Palenkėje, tiek Tikalyje, artė-jant garsiajai majų ciklo pabaigai,bus gausu renginių, čia suplūs tūks-tančiai žmonių. Nieko nuostabaus,juk apie tai jau kurį laiką kalbama.Iššifravus ypatingąją datą, žyminčiąpenkių tūkstančių metų, 13 baktu-no, pabaigą, žmonės pradėjo tai sie-ti su pasaulio pabaiga, o tuo pažai-dė spauda ir filmų industrija. Apiejokius gamtos kataklizmus, susidū-

rimus su kitomis planetomis ar ypa-tingus nušvitimus tuose įrašuose ne-įmanoma rasti.

Pasiūlė įvažiuoti iš naujoMeksikoje patyrėme nenumatytą

bėdą. Įvažiuodami į šalį žemynu, ne-pastebėjome jokių postų, kad galė-tume pranešti apie savo atvykimą.Tiesa, vėliau keliautojų forumuosepastebėjome, kad tokių žmonių, ku-riuos ištiko toks nemalonumas, tik-rai ne vienas. Bandėme spręsti savonelegalumo situaciją. Pasiūlius tą pa-čią išeitį ir Lietuvos užsienio reikalųministerijai, drožėme į Verakrusomigracijos tarnybą, o ten tik gūžčio-jo pečiais ir patvirtino jau mums ži-nomą nuosprendį: “Esate nelegalai.”Kaip tik dėl to čia ir esame. “Važiuo-kite į Gvatemalą ir įvažiuokite iš nau-jo”, - siūlė. Į Meksiką jau nebenori-me, norime tik iškeliauti. Vis tiekreikia keliauti į Gvatemalą. Lieka tikši išeitis. Pakeliui kaskart vis gausėjopolicijos postų, mat čia sustiprintospajėgos ieškoti narkotikų. Mumskaskart širdis stojo. Pasai visai “švie-ži”, ką tik JAV naujai gaminti, matsenuosiuose jau buvo telikę vos keli

Galite įsivaizduoti, kaip turėjome jaustis paduodami tuščią pasą ir sakydami, kad

keliaujame aplink pasaulį!

Turistų nepaliestas krioklys. Sančičos upė Gvatemaloje. Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlauskio nuotraukos

Santa Anos katedroje Salvadore. Tikalio šventykla Gvatemaloje.

Beveik prieš metus, sausio 3 dieną, pradėję kelionę autostopu Lietuvoje, jau įveikę Azijos,Australijos ir Šiaurės Amerikos žemynus, traukėme tolyn į pietus. Pasiekėme Centrinę Ameriką, perkeliavome Meksiką, Gvatemalą ir Salvadorą. Kol kas nežinome, kur sutiksime Kalėdas.

Meksikoje, kaip ir visoje Centrinėje Amerikoje, gausu visureigių su kareiviais, kurie saugoviešąją tvarką.

Kelionės ir turizmas 192012 12 21Lietuvos žinios

puslapiai vizoms. Galite įsivaizduo-ti, kaip turėjome jaustis paduodamituščią pasą ir sakydami, kad keliau-jame aplink pasaulį!

Meksikos ir Gvatemalos pasienyjepareigūnai irgi gūžčiojo pečiais, ne-žinojo, ką su mumis daryti. Galiau-siai susimokėjome po 25 doleriusbaudelę, mat kadaise vienai poreleiirgi taip “jau nutikę”, ir laimingi, neslegalūs, keliavome į Gvatemalą. Nuopietinės Meksikos driekėsi džiunglė-mis, atogrąžų miškais nusagstyti kal-nai, prasidėjo vulkanai, kur ne kur ty-vuliavo ežerai. Tokia jau Gvatemala.

Biblija ir puodelis kavosKaip ir Meksikoje, Gvatemaloje

pirmiausiai pradėjome saugios vie-tos miegoti paieškas. Prašėmės leis-ti palapinę statyti šalia degalinių.Čia ir saugiau, ir tualetai švarūs,kartais yra net dušas. Dar įsigudri-nome paprašyti policijos pagalbos,tai pareigūnai net savo būstinėskambarį užleido. O viena moteriš-kaitė leido į nebaigtą statyti namą,kuriame nakvoti įsikūrėme it kara-liai. Dovanų gavome Bibliją, o ryte- po puodelį kavos.

Gvatemalos gamta gniaužia kva-pą. Jos prieglobstyje - atogrąžų miš-kuose, šlapome ir džiaugėmės saule,maudėmės prie šniokščiančių kriok-lių ir apsilankėme viename renginy-je, vadinamajame Rainbow (angl.vaivorykštės) susirinkime. Ši bend-ruomenė, gyvenanti taikos ir meilėsidėjomis, kasmet įvairiuose žemy-nuose renkasi nuo Vudstoko laikų.Patys gamina valgyti, jų dainos dau-giausia susijusios su svarbiausiais da-lykais - žeme, ugnimi, vandeniu iroru. Narystė čia neegzistuoja, o visisusirinkusieji draugiškai sutaria, ma-loniai priėmė ir mus, atrodytų, it iškito pasaulio nusileidusius.

Netikėta pažintis Salvadore Sostinėje San Salvadore vieną va-

karą nesulaukę atsakymo iš nemoka-mos nakvynės internetu puslapio, jausutemus braidėme po miesto centrą.Bažnyčios užrakintos, kokių nors at-virų kiemų nematyti. Teiravomės po-licininkų, gal jie žinantys saugią vie-telę. Ir bandėme įsivaizduoti, kaip įtokį klausimą reaguotų Europos armūsų tėvynės policininkai. Tikriau-siai išgirstume, kad tai mūsų pačiųproblema. Čia policininkai savo pi-kapu nuvežė iki rakinamo stadiono,kuriame pasitiko sargas. Paporino-me jam apie Lietuvą, žmogus nu-džiugo dėl tokios netikėtos pažinties.Išsimiegojome ramiai ir saugiai.

Kitą rytą važiavome į Santa Aną,stebėjome žmonių veidus. Jie mieli,besišypsantys. Atrodo, visi pamiršę

dar visai neseną pilietinį karą. Kaip tikdėl to ši šalis dar vis nesulaukia turis-tų antplūdžio, nors gali pasigirti vul-kanų grandine, nuostabia gamta ir vir-tuve, ne prastesne nei Gvatemalos.

Gerasis Ernestas apsiverkėSu salvadoriečiu Ernestu, priė-

musiu į savo namus, žiūrėjome dufilmus, kurie atskleidė kitokią, neidilišką, kaip iš pat pradžių galėjopasirodyti, Salvadoro realybę. Darprieš kelis dešimtmečius šią šalį krė-tė pilietinis karas, deja, pakurstytas- tradiciškai - didžiųjų valstybių.Oficialią armiją apmokydavo ir vi-sokeriopai rėmė JAV, pabūgusi ko-munistinio baubo. O štai kairieji su-kilėliai - gerilos - už laisvę kovojosavaip, įkvėpti Kubos. Kentėjo, beabejo, paprasti žmonės. Į karą buvoimami ne tik jaunuoliai, bet ir vai-kai. Tai labai vaizdžiai atskleidė re-žisieriaus Luiso Mandokio filmas“Nekalti balsai” (“Voces inocen-tes”), grįstas tikra istorija. Filmądrauge žiūrėjo ir Ernestas, o juostospabaigoje apsiašarojo. Matyt, čiakiekviena šeima savaip buvo palies-ta žiaurios karo istorijos.

Ar situacija pakito? Nors karasbaigėsi 1990 metais, tačiau iš svajo-nių šalies Amerikos šis kraštas gavoir kitokio palikimo. Nors spalvingos,švarios gatvės ir besišypsantys žmo-nės patrauklu, tačiau ne vieno di-džiojo miesto rajonuose vis dar siau-tėja grupuotės, vadinamos maromis.Jos kilusios iš nelegalių LotynųAmerikos imigrantų Los Andželedar 1980 metais ir pasklido po Cent-rinę Ameriką, kai JAV prezidentasBillas Clintonas deportavo jų narius

į šias šalis. BBC skelbia, kad 2006metais grupuočių narių gatvėse bu-vo apie 10 tūkst., kai Salvadore gy-ventojų tėra apie 6 milijonus.

Atpažįsta iš tatuiruočiųGrupuotės - didžiausios jų “Ma-

ra 18” ir “Mara Salvatrucha-13” -turi vienintelį tikslą - naikinti vienikitus ir savo kūnus marginti tatui-ruotėmis. Iš jų pažinsi, kad žmoguspriklauso gangsteriams. Ernestaspasakojo, kad dėl policijos reidųgrupuočių nariai vengia tatuiruo-tis. Žvitriais žvilgsniais nužvelgda-vome, ar sustojusieji vairuotojai

neturėjo kokių nors, net ir men-kiausių tatuiruočių. Kita vertus,Ernestas tikino, kad grupuotėsdaugiausia naikina priešininkus, oužsieniečiams gali būti ir visai drau-giški. Vis dėlto dokumentinis filmas“La Vida Loca” (isp. išprotėjęs gy-venimas) labai įtaigiai parodė tokiųgrupuočių gyvenimą: režisieriusChristianas Poveda buvo nušautasSalvodoro gatvėje. Liūdna, tačiauvis dar tokia Salvodoro kasdienybė.

Mūsų kasdienybė tapo vis karštes-nė, nes orai kaip pašėlę kaito, nors tė-vynėje jau gausiai prisnigo. Salvado-re žmonės irgi rengiasi Kalėdoms, betkai nėra sniego, dekoratyvinės plas-tiko eglutės atrodo liūdnai. Artimie-ji teiraujasi, kur sutiksime Kalėdas.Mes dar nežinome. Dabar atvažia-vome į Nikaragvą, o toliau keliausimeį Kostą Riką ir Panamą, tačiau toles-ni, kol kas nepatirti ir nežinomi nuo-tykiai - kitą kartą. •

Įsigudrinome paprašyti policijos pagalbos, tai pareigūnai net savo būstinės

kambarį užleido.

LT komanda Evelina ir Karolis prie Užrašų šventyklos Palenkėje. Meksika.

Meksikos gatvėse maistas pigus ir skanus.

Mūsų nedidelė gudrybė - miegoti greta degalinių.

Palenkės piramidžių kompleksas.

Lyg šapeliai Meksikos upėje.

Geriausia važiuoti pikapais: čia ir vėsiau, ir viską matai. Gvatemala.

BUTAI

PARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Nauji-ninkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Betarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI

PERKAMišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, at-siskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PASLAUGOSKalėdų senelio paslaugos. Tel. 8 671 97 597.

Kaminkrėtys valo kaminus. Tel. 8 600 58 833.

Didžėjaus ir renginių vedėjo paslaugos.www.tavodj.lt, Tel. 8 671 97 597.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

IEŠKO DARBO

48 metų moteris - pagalbinės darbininkėsdarbo. Vilnius, tel. 8 604 20 172.

42 metų vyras - apdailos darbų pagalbiniodarbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkine ko-mercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvame auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisome,keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmu-šalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuoja,atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pa-darytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

2012 12 21Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1032 Data: 2012 12 19AUKSO PUODAS - 10 507 685 LtDIDYSIS PRIZAS - 2 701 729 Lt

10 16 31 42 45 46Auksinis skaiãius 19Papildomi skaiãiai 11 39

Lietuvoje laimòti prizai:5 + papildomas sk. 122 754 Lt (0 priz.)5 skaiãiai 5 806 Lt (8 priz.)4 skaiãiai 163 Lt (390 priz.)3 skaiãiai 12 Lt (6887 priz.)2 + papildomas sk. 6 Lt (9145 priz.)DÏokeris - bil. Nr. 070 404 701(191 619 Lt)

Prognozò:Aukso puode - 12 mln. LtDidysis prizas - 2,5 mln. LtDÏokeris - 200 000 Lt

Îaidimas JñGA 2TiraÏo Nr. 3978 Data: 2012 12 19DIDYSIS PRIZAS - 210 981 Lt

03 12 15 19 21 26 + 206 skaiãiai - 210 981 Lt5+1 skaiãius - 2422 Lt5 skaiãiai - 313 Lt4+1 skaiãius - 48 Lt4 skaiãiai - 13 Lt3+1 skaiãius - 5 Lt3 skaiãiai - 3 Lt2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5346 Data: 2012 12 19GALITE LAIMñTI 200 000 Lt!

02 03 06 09 12 13 21 22 23 2730 31 38 40 42 48 49 50 54 55

Lietuvoje yra keli šimtai įstaigų, tei-kiančių neformaliojo suaugusiųjų švieti-mo paslaugas, tačiau iki šiol nebuvo prie-monės, kuria būtų galima jas įvertinti arpalyginti siekiant geriausio rezultato. Ko-kybės užtikrinimo sistemos atsiradimasskatina geriau suprasti savo pareigas iratsakomybę, nes jos yra aiškiai apibrėž-tos. Organizacijos, įsivertinusios pagalatitinkamą kokybės standartą, užtikrinasavo teikiamų paslaugų kokybę, o tai ge-rina jų įvaizdį ir padidina paslaugų var-totojų skaičių, nes klientui įrodomas ser-tifikuotas, t.†y. pripažintas, patikimumas.Paslaugų sertifikavimas suteikia organi-zacijai konkurencinį pranašumą prieš ki-tas organizacijas. Švietimo paslaugų ko-kybės vertinimo sistemos sėkmingaiveikia Didžiojoje Britanijoje, Norvegijojeir kitose šalyse.

2010-2012 m. įgyvendinant Ugdymoplėtotės centro projektą “Suaugusiųjųšvietimo sistemos plėtra suteikiant be-simokantiems asmenims bendrąsiaskompetencijas” sukurtas neformaliojo

suaugusiųjų švietimo sistemos kokybėsužtikrinimo aprašo projektas. Lietuvosandragogų ir suaugusiųjų švietėjų dar-bo grupės parengtas aprašas gali būtipalyginamas su kokybės standartais, tai-komais įvairiose gamybos ar aptarnavi-mo srityse. Kartu su aprašu parengtametodinė priemonė, padedanti įvertin-ti neformaliojo švietimo paslaugų koky-bę - tai speciali savęs vertinimo anketa.

“Kasmet įvairių organizacijų rengia-muose mokymuose dalyvauja keli šimtaitūkstančių suaugusiųjų, už tai mokama irsavo, ir valstybės, ES lėšomis. Neretai ky-la klausimas, ar mokymų rengėjai patiki-mi, ar geba užtikrinti mokymų kokybę irpan. Kita vertus, dažnai kreipiasi pačiosorganizacijos, norėdamos sužinoti, ar yravalstybės institucijų taikomų akreditavi-mo ir sertifikavimo sistemų, kurios galė-tų padėti patvirtinti organizacijos patiki-mumą ir veiklos kokybę. Atsižvelgiant įšiuos poreikius sumanyta kurti savano-riškumo principu pagrįstą kokybės siste-mą, kuri būtų naudinga ir asmenims, ir

institucijoms”, - sako Švietimo ir moksloministerijos Akademinio mobilumo irtęstinio ugdymo skyriaus vedėjo pava-duotojas Ričardas Totoraitis.

“Šis neformaliojo suaugusiųjų švieti-mo sistemos kokybės užtikrinimo apra-šas skatintų nuolatinį neformalaus suau-gusiųjų švietimo teikėjų paslaugųkokybės į(si)vertinimo procesą, organi-zacijoms sudarytų sąlygas tobulinti irstebėti savo veiklą, o suaugusiems as-menims - galimybę gauti kokybiškasšvietimo paslaugas. Ilguoju laikotarpiuaprašas skatins plėsti suaugusiųjų švieti-mo paslaugas ir persvarstyti suaugusių-jų švietimo finansavimą, siekiant įtrauk-ti į mokymąsi kuo daugiau suaugusiųasmenų. Įsivertinimo aprašas ir klausi-mynas padės nuolat vertinti ateitiessuaugusiųjų švietimo paslaugų, vienosiš svarbiausių ir labiausiai paplitusių mo-kymosi formų, kokybę, o tai skatins netik asmeninio, bet ir visuomeninio gy-venimo pokyčius”, - mano viena iš mo-delio rengėjų dr. Živilė Navikienė.

Projekte numatytas šio aprašo ban-domojo diegimo etapas. Po jo neforma-liojo suaugusiųjų švietimo kokybės už-tikrinimo aprašą numatyta tobulinti irteikti tvirtinti Švietimo ir mokslo minis-terijai.

Projektas “Suaugusiųjų švietimo sis-temos plėtra suteikiant besimokantiemsasmenims bendrąsias kompetencijas”apima kelių tipų veiklą. Tai suaugusiųjųmokymai, suaugusiųjų švietimo institu-cijų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos to-bulinamas, inovatyvaus suaugusiųjųšvietimo turinio diegimas, informavimo,neformaliojo švietimo paslaugų prieina-mumo galimybių didinimas.

Šis projektas - viena iš didžiausių pa-starojo meto iniciatyvų, skirtų sistemineineformaliojo suaugusiųjų švietimo plėt-rai. Projektu įgyvendinami pagrindiniai2008 m. Mokymosi visą gyvenimą užtik-rinimo strategijos prioritetai. Jis remia-mas Europos socialinio fondo lėšomis. Daugiau informacijos www.suaugusiujusvietimas.lt VG-3679

Suaugusiųjų švietime daugiau kokybės

INFORMACIJAapie priimtą sprendimą dėl Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos, įrengiant kogeneracinę elektrinę,

naudojančią biokurą, leistinumo poveikio aplinkai požiūriuPlanuojamos ūkinės veiklos užsakovas - AB “Kauno energija”, Raudondvario pl. 84, LT-47179 Kaunas, tel. (8 37) 30 56 50, faks. (8 37) 30 56 22.

Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programos rengėjas - UAB “AF-Consult”, Lvovo g. 25, 09320 Vilnius, tel. (8 5- 210 7210, faks. (8 5) 210 7211.

Planuojama ūkinė veikla - Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią biokurą.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Kauno miestas, Petrašiūnų seniūnija, Jėgainės g. 12 LT-52489.

Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas - planuojama esamos Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią medienos biokurą. Rekonstruotoje elekt-rinėje kogeneracijos būdu bus gaminama “žalioji” elektros energija ir šiluma. Pagaminta elektros energija bus tiekiama į skirstomuosius ir/ar perdavimo tinklus bei naudojama savoms reik-mėms, o šiluma tiekiama į šilumos tinklus. Modernizavus Petrašiūnų elektrinę, joje bus rekonstruotas esamas katilas ir įrengta medienos biokuro deginimo pakura. Katilinės modernizavimuibus panaudojama dalis esamo katilo elementų bei esama kuro iškrovimui ir transportavimui reikalinga infrastruktūra. Planuojamos jėgainės nominalus bendras galingumas 60 MW - 44 MWšilumos ir 16 MW elektros. Per metus planuojama pagaminti apie 428,3 GWh šiluminės energijos, įvertinant kondensaciniame ekonomaizeryje gaunamą šilumos energiją, ir apie 116,1 GWhelektros energijos, kurios gamybai kasmet būtų sunaudojama apie 257 500 t. medienos biokuro. Elektrinėje bus naudojamos technologijos atitinkančios GPGB reikalavimus. Kaip pagrindi-nis kuras jėgainėje bus naudojamas medienos biokuras, kuris bus transportuojamas esamu geležinkeliu. Deginimo metu susidarę dūmai bus išvalomi iki LR įstatymų reglamentuojamų nor-mų, išmetimai neviršys didžiausių leistinų normų. Jėgainėje susidariusių emisijų bei neigiamo poveikio mažinimui bus taikomos įvairios taršos mažinimo priemonės. Deginimo procesų me-tu susidarę pelenai ir šlakas bus išvežami šalinti sąvartyne arba esant galimybei panaudojami kelių tiesimui ar kitose srityse, lakieji pelenai bus perduodami sertifikuotiems pavojingų atliekųtvarkytojams, komunalinės atliekos bus perduodamos atitinkamus leidimus turinčioms atliekų tvarkymo įmonėms. PŪV eksploatacijos metu vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui bus nau-dojama esama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema. Buities reikmėms bus naudojamas vanduo tiekiamas iš UAB “Kauno vandenys” vandentiekio, gamybos reikmėms bus naudoja-mas Nemuno vanduo. Techninis vanduo naudojamas demineralizuoto katilo maitinimo vandens paruošimui bei termofikacinio vandens sistemos papildymui.

Priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmes likviduoti, aprašymas - deginimo metu išsiskyrusių emisijų ir šalutinių produktųneutralizavimui numatomos naudoti šios priemonės ir technologijos: elektrostatinis filtras, kondensacinis ekonomaizeris, ciklonas, naudojamas recirkuliacijos metodas; dėl mobilių taršosšaltinių, numatomos naudoti šios priemonės: kuro transportavimas vykdomas uždaro tipo vagonuose ar vilkikuose, naudojamas techniškai tvarkingas transportas, transportuojant biokurąautotransportu darbo dienomis, darbo valandomis ne piko metu; triukšmo prevencinės priemonės: triukšmingos įrangos izoliavimas triukšmą absorbuojančiomis medžiagomis, duslintuvaiįsiurbimo ir išleidimo kanaluose, vibraciją mažinančių priemonių ir lanksčių sujungimų naudojimas, jėgainėje veikiantys įrenginiai bus su triukšmo slopintuvais bei apsauga nuo triukšmo; taippat numatomas paviršinių nuotekų valymo įrenginių įrengimas.

Pateiktos poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados - visi PAV subjektai poveikio aplinkai ataskaitai ir planuojamai veiklai pasirinktoje vietoje pritarė.

Visuomenės informavimas ir dalyvavimas. Apie parengtą PAV programą skelbimai 2012 kovo 9 dieną buvo patalpinti Kauno miesto savivaldybės ir Petrašiūnų seniūnijos skelbimų lentose,taip pat publikuoti respublikiniame dienraštyje “Lietuvos žinios” ir dienraštyje “Kauno diena” bei registruotais laiškais išsiųsti pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams.PAV programos viešinimo metu buvo gauti 8 suinteresuotos visuomenės pasiūlymai, visi pasiūlymai užregistruoti ir įvertinti.

Apie parengtą PAV ataskaitą ir viešą visuomenės susipažinimą su PAV ataskaita skelbimai 2012 m. gegužės 31 d. buvo patalpinti Kauno miesto savivaldybės ir Petrašiūnų seniūnijos skelbimųlentose, taip pat publikuoti respublikiniame dienraštyje “Lietuvos žinios” ir dienraštyje “Kauno diena” bei registruotais laiškais išsiųsti pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenėsatstovams. Viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita įvyko 2012 m. birželio 14 d. Petrašiūnų elektrinės patalpose, Jėgainės g. 12, Kaunas. Tačiau atsižvelgiant į vykusio visuomenėssusirinkimo dalyvių nuomonę, buvo priimtas sprendimas nukelti viešą visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita.

Pakartotini skelbimai apie parengtą PAV ataskaitą ir viešą visuomenės susipažinimą su PAV ataskaita 2012 m. birželio 18 d. buvo patalpinti Kauno miesto savivaldybės ir Petrašiūnų seniūni-jos skelbimų lentose, taip pat publikuoti respublikiniame dienraštyje “Lietuvos žinios” ir dienraštyje “Kauno diena” bei registruotais laiškais išsiųsti pasiūlymus pateikusiems suinteresuotosvisuomenės atstovams.

Viešas supažindinimas su PAV ataskaita įvyko 2012 m. liepos 2 d. Kauno Petrašiūnų vidurinės mokyklos salėje adresu M.Gimbutienės g. 9, Kaunas. Visi iki viešo susitikimo ir jo metu gauti vi-suomenės pasiūlymai buvo išnagrinėti ir pateikti atsakymai juos teikusiems visuomenės atstovams. Po viešo susitikimo visuomenės pasiūlymų nebuvo gauta.

Atsakingos institucijos sprendimo pobūdis. Planuojama ūkinė veikla - Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią biokurą Jėgainės g. 12, Kaune, pa-gal pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą yra leistina (LR AM Kauno RAAD 2012 12 17 raštas Nr. 36/(PAV)-D2-2886).

Kur ir kada galima susipažinti su išsamesne informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje - pageidaujantys išsamiau susipažintisu informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje gali kreiptis į LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, faks. (8 37) 32 08 54, el. paštas: kauno.raad@krd.am.lt. Užs. LM-3682

Klasifikuoti skelbimai 212012 12 21Lietuvos žinios

PRANEŠIMAS

apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitąPlanuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB “Psenergija”, adresas: Draugystės g. 1, Pakirkš-nio k., Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610,faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Pasodėlės k. 3, Krekenavos sen., Panevėžio r.Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB “Psenergija” nuomojame 2 ha ploto skly-pe planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir vietinių ūkininkų tiekiamos kukurūzų ma-sės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elekt-ros energijos gamybai.Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g.369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt ir Krekenavosseniūnijoje, Birutės g. 6, Krekenava.Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks2013 sausio 14 d. 13.00 val. Panevėžio r. Krekenavos seniūnijos kultūros centre, Birutės g. 1, Krekenava.Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos orga-nizatoriui. Užs. R-717

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitąPlanuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB “Senergita”, Draugystės g. 1, Pakirkšnio k., Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kiškonių k., Tytuvėnų ap. sen., Kelmės r.Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB “Senergita” 2 ha ploto sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir vietinių ūkininkųtiekiamos kukurūzų masės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (85) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt ir Tytuvėnų ap. seniūnijoje, J.Basanavičiaus g. 2, Tytuvėnai.Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. sausio 15 d. 13 val. Tytuvėnų kultūros cent-ro patalpose, Šiluvos g. 1, Tytuvėnai.Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organizatoriui. Užs. R-718

PRANEŠIMASapie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB “Lenergija”, Draugystės g. 1, Pakirkšnio k., Radvi-liškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610,faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Sirvydų k., Lekėčių sen., Šakių r.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB “Lenergija” 2 ha ploto sklype planuoja vyk-dyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir vietinių ūkininkų tiekiamos kukurūzų masės siloso. Biodujosbus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g.369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt ir Lekėčių se-niūnijoje, Kauno g. 15C, Lekėčiai.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks2013 m. sausio 11 d. 13 val. Lekėčių kultūros namų patalpose, Draugystės g. 13, Lekėčiuose, Šakių r.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organi-zatoriui. Užs. R-719

Mielieji,

Îiemos ‰armoj sustokim pagalvoti,Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa...Ir kaip surasti tà graÏiausià Ïod∞Artòjanãiai Ïmogaus ir Ïemòs ‰ventei.Tegu ‰v. Kalòdos pripildo Js˜ namus bei ‰irdistylaus dÏiaugsmo, santarvòs ir meilòs.Naujieji tebna kupini ∞kvòpimo, kilni˜ ∞dòj˜, ryÏto ir prasming˜ darb˜.

Linksm˜ ‰v. Kalòd˜, laiming˜ Nauj˜j˜ met˜.

V‰Ø “Kretingos maistas” kolektyvo vardu Jus sveikinageneralinis direktorius

Irmantas Norkus

Vilniaus kolegija viešo konkurso būdu išnuomoja negyvenamąsias patalpas

Elektronikos ir informatikos fakultete, esančiame J.Jasinskio g. 15, Vilnius, pastate 1C3p, plane pažymėtos 1-78 (bendras patalpų plotas - 52,74 kv. m)

komercinei ūkinei veiklai organizuoti dvejiems metams.

Pradinis nuompinigių dydis 10,00 Lt už kv. m, papildomai mokant už komunalines paslaugas.

Dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, kuris yra lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniamnuompinigių dydžiui. Vilniaus kolegijos rekvizitai: įmonės kodas 111965131, sąskaitaLT767044060001472160, AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Prašymai kartu su banko išduotais kvitais dalyvauti konkurse priimami penkiolika kalendo-rinių dienų nuo paskelbimo datos.

Prašymus siųsti Vilniaus kolegijos ilgalaikio materialaus turto nuomos konkurso komisi-jos narei Gintarei Stankūnaitei, J.Jasinskio g. 15, 113 kab., Vilnius.

Informacija tel. (8 5) 219 1602.

Komisijos posėdis vyks 2013 01 07, 10.00 val. J.Jasinskio g. 15, Vilniuje, 215 kab. Užs. LM-3674

Gydau depresiją, patariu kaip nuo jos apsisau-goti, kaip pačiam atspėti savo ateitį, padeduišspręsti šeimos nesutarimus, vaikų auklėjimoklausimus. Rasa Norkutė, iki pareikalavimo,Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda

STATYBOS PASLAUGOS

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkaiir gamtai buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kal-kių nuosėdų susidarymo katiluose,boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir in-dų plovimo mašinose. Montavimas,garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PRANEŠIMAI

Likviduojama R.Skrebutėnienės įmonė, ko-das 124849422, buveinė - Vilniaus m. sav.,Vilniaus m., Žirmūnų g. 80-50, duomenųtvarkytojas - VĮ Registrų centras. Užs. LM-9085

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tar-nybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniausrajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4208, pasirašytu 2012 gruodžio18 d., yra patvirtintas Andriaus Žemaičio irNeringos Žemaitienės 0,9436 ha ploto že-mės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastroNr. 4117/0100:507, esančio Užugriovio k.,Didžiosios Riešės k. v., Vilniaus r., kaimoplėtros žemėtvarkos projektas ūkininko so-dybos vietai parinkti. Užs. LM-3676

Parduodamas BUAB “Kruonio hidroakumu-liacinės elektrinės statyba” priklausantisilgalaikis turtas. Pasiūlymai renkami UAB “Admivita”, Jogailos g. 7, Vilnius. Daugiauinformacijos UAB “Admivita”, Jogailos g. 7,Vilnius, tel. 8 686 88 884. Užs. LM-3681

2012 12 21Lietuvos žinios22 TV programos

PENKTADIENIS 21 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-711.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 Šiandien (su vertimu

į gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”.

Per pertrauką - 22.00 Loterija “Perlas”23.15 “Kine kaip kine”23.45 Istorinė drama

“Mėnulio pilnaties metas” N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Mažieji Tomas

ir Džeris”7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 “Radži ieško

žmonos” (k.)13.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras,

Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 Komedija

“Kaukazo belaisvė, arba nauji Šuriko nuotykiai”

21.05 “Farai” N-1422.05 Veiksmo trileris

“Ypatinga užduotis” N-14

0.00 Trileris “Korumpuotasis” N-14

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija

8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės”

9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Išsipildymo akcija 2012”.

Paramos koncertas14.40 “Baili voverytė”15.10 “Ančiukas Donaldas

ir draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios

19.20 Komedija “Vienas namuose 2. PasiklydęsNiujorke”

21.45 Komedija “Džonsonųatostogos”

23.40 Siaubo drama “Motinos diena”

1.45 Veiksmo f. “Atkeršyti bet kokia kaina”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Prajuokink mane” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Raudonas

dangus” (k.) N-712.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 Dok. f. “Pasaulio

pabaiga: kas mūsų laukia?” N-7

17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 Dok. f. “Pasaulio

pabaiga pagal Majų kalendorių” N-7

19.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 Savaitės kriminalai N-721.00 “Pasaulio pabaigos

belaukiant”. Pramoginė laida N-7

23.00 Trileris “Pasaulio pabaiga” N-14

1.00 Nuotykių drama “Apokalipto” S

3.35-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Ki-das Padlis” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30“Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Franciskoraganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuoty-kiai” 12.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilėsmiestas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kovaZ” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00“Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00“Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detekty-vas “Inspektorius Džordžas Džentlis. Šiaurietiškassodas” N-14 22.50 Komedija “Pasitikėk draugais” N-14 0.30 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokiųdešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Kon-certas (k.) 13.30 Skulptoriaus Vlado Vildžiūno80-mečiui. “Galerija” (k.) 14.15 “Grynas gyvenimas”15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva”(k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis18.15 “Keliaukim!” 18.45 Klaipėdos muzikinio teat-ro spektaklis. Z.Liepinio opera “Paryžiaus katedra”20.45 “Arti toli” 21.20 Aktoriaus Vladimiro Jefre-movo 70-osioms gimimo metinėms. “Tai manoduona”. Aktoriaus V.Jefremovo kūrybinis portretas22.15 Tapytojo Kosto Dereškevičiaus 75-mečiui.Parodos atidarymas (k.) 23.00 Džiazo vakaras. XVIItarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. Dai-niaus Pulausko grupė 23.50 “Prisiminkime”.V.Telksnio dainos (k.) 0.00 Panorama (k.) 0.45 Bar-dų festivalis Kulautuvoje “Akacijų alėja”. 1 laida

TV69.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Ameri-kos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112.Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojodienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Re-zidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas”16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00“112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkal-tis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turivaikų” 21.00 “Herojai” 22.00 “Lyga” 23.00 “Vartai”

23.55 “Žvaigždžių vartai. Visata” 0.50 “CSI Niujor-kas” 1.40 “Ledo kelias” 2.30 “Lyga”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto repor-teris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti”10.55 Dok. f. “Paskutinė Geringo paslaptis” N-7 12.00“Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TVparduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “2012-ieji.Apokalipsė” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “2012-ieji.Apokalipsė” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “PašėlęTV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pagrindinis įta-riamasis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 “Mis Visata2012”. Grožio konkursas. Transliacija iš Las Vegaso23.50 Dok. f. “Kaip kyla uraganai” N-7 0.50 “Teritorija”

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “AdvokatėLovinski” 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karame-lė” 12.15 Drama “Nekaltųjų balsai” N-7 14.15“Ieškokime geriausio!” 14.30 Komedija “Apvogtivagį” N-7 16.15 “Fotografijos istorija arba istorijafotografijoje: sovietmečio fotografija” 16.45 “Kul-tūra+” (k.) 17.15 “Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas”(k.) 18.45 “Misija: išteisinti!” N-7 19.45 “Ieškokimegeriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspū-dingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “DonKichotas. Niekada nepasiduok!” 22.30 “BalticumTV” žinios 22.45 Drama “Amerikietis” N-14

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 9.00 Komedija“Kur tas Fredas?” 11.00 Komedija “Nepageidaujamigenai” 13.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 15.20Drama “Broliai” N-7 17.00 Komedija “Rizikinga er-zinti diedukus” N-7 19.00 Trileris “Tamsos pakraštys”N-7 21.00 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 23.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 1.00Trileris “Kvepalai. Vieno žudiko istorija” N-14

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Nau-jienos 10.25 “Moterų gydytojas” 12.00 Kitos

naujienos 12.25 Kontrolinis pirkimas 13.00 Naujie-nos 13.20 Laikas pietauti! 14.00 “Igoris Ugolnikovas.Teiksitės juokauti?” 14.55 Mados nuosprendis16.00 Vakaro naujienos 17.00 Suprasti. Atleisti17.35 Lauk manęs 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas.Lietuvos “Laikas” 21.20 Stebuklų laukas 22.30 Ko-medija “Olimpinis kaimas” 0.25 “Vakarinis Urgantas”1.10 Suprasti. Atleisti 2.05 Komedija “Šalin komerci-ją meilės fronte, arba abipusės paslaugos”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Ži-nios 9.30 Apie tai, kas svarbiausia 10.10“Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55“Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Spor-tas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50“Melžėja iš Chacapetovkos” 17.40 Žinios. Maskva18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 Šventi-nis koncertas 21.05 Vaid. f. “Ką sako širdis” 23.00Vaid. f. “Ketvirtoji grupė” 1.10 Juoko kambarys2.05 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.05 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 11.35Ledo ritulys. KHL. “Atlant” - “Metallurg” 13.35 Ledoritulys. KHL. CSKA - “Ak Bars” 15.35 Krepšinis. Euro-lyga. “Caja Laboral” - “Žalgiris” 17.25 Ledo ritulys.KHL. “Atlant” - “Traktor”. Tiesioginė transliacija20.00 Krepšinis. Eurolyga. “Olympiacos” - “Žalgiris”21.50 Ledo ritulys. KHL. “Atlant” - “Traktor” 23.50Rankinis. Europos moterų čempionato finalas

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai paga-minta? 12.40 Didžiosios statybos. Prancūzija 13.35Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovė-jai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30Kaip tai pagaminta? 21.00 Astronauto N.Amstrongoatminimui 22.00 Nutrūktgalviai 0.00 Nusikaltimųtyrimai 1.00 Specialiosios paskirties dalinys

Kinas TeatrasVILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Zambezija” - 10.30, 15.15 val.“Zambezija” (3D) - 12.45, 18.30 val.“Didieji lūkesčiai” - 16.15, 19, 21.40 val.“Širdžių ėdikas” - 11.30, 13.45, 18.45, 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.45,15.45, 19.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45 val.“Optimisto istorija” - 11.15, 14, 16.45, 19.30, 21.50 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 15.30, 18, 21.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15 val.“Legendos susivienija” - 11, 13, 15, 17, 19.15 val.“Džiunglės” - 12.15, 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 14.30, 20.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 21.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Zambezija” - 11.20, 17 val.“Zambezija” (3D) - 13.15, 19.10, 21.20 val.“Didieji lūkesčiai” - 12, 14.40, 18.15, 21 val.“Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val.“Virš įstatymo” - 15, 20.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10,16.20, 20.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.40, 15.30, 19.30 val.“Optimisto istorija” - 18.20, 21 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 11, 18.45, 21.45 val.“Legendos susivienija” - 12.15, 14.20, 16.30, 18.30 val.“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 11.20 val.“Karališkas romanas” - 17.30 val.“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17, 20.30 val.“Apgaulinga aistra” - 20.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.50, 18.40 val.

“007 operacija “Skyfall” - 15.40, 21.20 val.SKALVIJA“Angelų dalis” - 16 val.PASAKA“Širdžių ėdikas” - 17 val.“Magiškas Paryžius 3” - 19 val.“Veidas už balso” - Virgilijus Kęstutis Noreika - 21 val.“Laukiniai” - 18 val.“Septyni psichopatai” - 21.30 val.“Kai Kalėdų senelis nukrito į žemę” - 17.30 val.“Optimisto istorija” - 19.30 val.OZO KINO SALĖ“Virtuvė sielai” - 16 val.“Viskas, ką myliu” - 18 val.MULTIKINO“Širdžių ėdikas” - 16.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.45, 17, 19.10 val.“Zambezija” - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11, 14.30,18, 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 19.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13, 16.30, 20 val.

“Optimisto istorija” - 14, 18.45, 21.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 16, 19, 20.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 11, 13 val.

“Legendos susivienija” - 10, 12 val.“Džiunglės” (3D) - 17.15 val.“Debesų žemėlapis” - 21.15 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 15.15 val.

KAUNASCINAMON“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 20.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.20, 14.45, 18.10,21.35 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 18 val.“Pi gyvenimas” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Zambezija” (3D) - 13.30 val.“Zambezija” - 11, 13, 16.40 val.“Optimisto istorija” - 18.35 val.“Širdžių ėdikas” - 19.45, 22 val.“Legendos susivienija” (3D) - 11.15 val.“Legendos susivienija” - 12.15, 14.30, 17.30 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15 val.FORUM CINEMAS“Zambezija” - 10.30, 15.15 val.“Zambezija” (3D) - 12.45, 13.20, 18.30 val.“Didieji lūkesčiai” - 17.45, 20.45, 23.20 val.“Optimisto istorija - 10.45, 13.15, 16, 19, 21.45 val.“Širdžių ėdikas” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 20.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.45,15.45, 19.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 15.30, 18, 21.30,23.45 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15 val.“Legendos susivienija” - 11.30, 14, 16.15, 18.15 val.“Džiunglės” (3D) - 23.59 val.

“Debesų žemėlapis” - 20.15, 23.30 val.“Virš įstatymo” - 23.10 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Zambezija” - 10.30, 15.45 val.“Zambezija” (3D) - 12, 13 val.

“Širdžių ėdikas” - 11.45, 14.30, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.15, 14, 17.30, 21 val.

“Pragaras rojuje” - 11.15, 16.30, 21.15 val.“Septyni psichopatai” - 20.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 14.15, 17.15, 18.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 11.30, 13.30, 16, 18 val.“Džiunglės” - 13.45, 19 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Zambezija” (3D) - 10.15, 15 val.“Zambezija” - 12.30 val.“Septyni psichopatai” - 18.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.45,21.15 val.“30 širdies dūžių” - 20.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 17.30, 20.45 val.“Pi gyvenimas” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.“Legendos susivienija” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 16, 21 val.

“Monstrų viešbutis” - 11, 13.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Legendos susivienija” - 10 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.50 val.“Zambezija” - 11.40, 13.10, 14.45 val.“Pi gyvenimas” - 16.20, 18.35 val.I SALĖ“Karališka drąsa” - 10, 11.40 val.“Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 15.25,21.20 val.

“Apgaulinga aistra” - 17.20 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.20, 19.15 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Zambezija” (3D) - 10.45, 15.30 val.“Zambezija” - 13 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.“30 širdies dūžių” - 20.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 21.15 val.“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.30,18.30 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS21 ir 26 d. 18.30 val. Kamerinėje salėje. Kalėdų muzikos koncertasNACIONALINIS DRAMOS TEATRAS21 ir 22 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”22 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas”22 d. 16 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europosširdies”23 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”

23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”JAUNIMO TEATRAS21 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas”22 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų”23 d. 12 val. Ronja plėšiko duktė”Salė 9922 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”23 d. 18 val. “Jis ir Ji”RUSŲ DRAMOS TEATRAS21 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus”22 d. 11 val. “Rusiška eglutė”22 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”23 d. 12 val. “Morozko”23 d. 18 val. “Prakeikta meilė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS21 d. 18.30 val. “Madagaskaras”

22 d. 18.30 val. “Trys seserys”23 d. 12 ir 15 val. “Mama katinas”KEISTUOLIŲ TEATRAS21 d. 15 val.; 22 d. 12 val. “Grybų karas ir taika”MENŲ SPAUSTUVĖ21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)”22 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai”22 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Avinėlio kelionė”22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”“DOMINO” TEATRAS23 d. 19 val.; 26 d. 15 ir 19 val. “Langas į parlamentą”RAGANIUKĖS TEATRAS22 ir 23 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS21 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis”21 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. VDU kamerinio orkestro koncertas “Kalėdinis tango”22 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida”22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”23 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė”

23 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”25 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Koncertas “Geriausios Pūko dainos 2012”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS22 d. 18 val. “Šikšnosparnis”23 d. 18 val. “Madam Pompadur”26 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS21, 22 d. 10 ir 12 val.; 23 ir 26 d. 12 ir 14 val. “Kaip atpažinti raganą?”21, 22 ir 26 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS21 d. 10, 16, 18 val.; 26 d. 14, 16, 18 val. “Kreivosdaiktų istorijos”23 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su NaujausiaisMetais, Ana!)KAUNO LĖLIŲ TEATRAS22 d. 11 ir 13 val.; 23 d. 11 val.; 26 d. 13 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka”22, 23 ir 26 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė”KAUNO TEATRO KLUBAS21 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”26 d. 18 val. Debiutinio Vido Bareikio albumo “Panda” pristatymasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”23 d. 14 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS

22 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų”23 d. 13 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI21 d. 11 val.; 22 d. 12 val. Cirkas “Dzūkija”. Kalėdinėcirko programa23 d. 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas. Nauja programa “Cirke tik merginos”26 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Baltoji pasaka”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS22 ir 23 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS22 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”26 d. 12 val. “Kalėdų senelių akademija”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS22 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS22 ir 23 d. 12 val. “Meduolių trobelė”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS21 d. 18 val. Koncertas “Neužmirštamos akordeono melodijos”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”23 d. 14 val. “Sidabrinės nakties pasaka”

Orai ir horoskopai 232012 12 21Lietuvos žinios

SAULĖteka 8:40leidžiasi 15:54dienos ilgumas 7:14

MĖNULISAntrąją priešpilniodieną Mėnulis teka 12:14, leidžiasi 01:21

ŠIANDIEN: bus debesuota, snigs. Temperatūra dieną 8-14 laipsniųšalčio.

RYTOJ: debesuota, snigs. Temperatūra naktį 13-16 laipsnių šalčio, dieną 11-13 laipsnių šalčio.

356-oji metų diena. Gruodžio dvidešimt pirmoji, penktadienis, penktoji 52-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 10 dienų.

Geros dienos! LŽ

Senoliai sakydavo: Kokia galva, toks ir protas.

Vardadienį šiandien švenčia: Girenė, Honoratas, Norgaudas, Tomas; rytoj: Dovilė, Gedvilas, Ksavera, Rimbertas.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+17

-8

-13 -13

-12 -14

-14

-12 -16

-13 -16

-14

-10

Lisabona

+16Malaga

+12Madridas

+18Alžyras

+18Tunisas

+10

Atėnai+15

Larnaka

+1Stambulas

+17Barselona

+11Bordo

+7Dublinas

+8Paryžius

+8Londonas

+17 Nica

+9Roma

+12Dubrovnikas

+2Sofija

-6Bukareštas

Varna

-14Maskva

-9 Helsinkis

-10Kijevas

-3Berlynas

-4

Kopenhaga0

Stokholmas

-4

Oslas

+6Amsterdamas

+6Miunchenas

-1Praha

-12Vilnius

-12Talinas

-10Ryga

-13

Minskas

-15Sankt Peterburgas

Bratislava

-11Varšuva

+1Viena

+2Budapeštas

Jaunatis I 12

PriešpilnisXII 20

Pilnatis XII 28

Delčia I 04

2012 12 21Lietuvos žinios24 Margumynai

DAIVA BARONIENĖ

Norintieji pajusti Kalėdų stebuklą artėjant didžiosiomsmetų šventėms traukiaį Rokiškio krašto muziejų. Čia dvaro kluone eksponuojamavienintelė Lietuvoje prakartėliųkolekcija.

Rokiškio muziejus - vienintelisLietuvoje, sukaupęs šimto prakartė-lių kolekciją, kuria pasigėrėti į šįkraštą važiuoja ne tik tautiečiai, betir daugybė užjūrio svečių. Susido-mėjusiųjų prakartėlėmis ekskursi-jos važiuoja jau dabar, šv. Kalėdųišvakarėse, ir nesibaimina net gau-siai iškritusio sniego.

Muziejaus direktorės pavaduo-toja Marytė Mieliauskienė teigia,kad prieš tūkstantmetį atsiradusiątradiciją įrengti Jėzaus gimimą tvar-telyje simbolizuojančią prakartėlę,arba Betliejų, rokiškėnai puoselėjajau penkiolika metų. Per tą laiką vy-ko trylika konkursų, kuriuose var-žėsi prakartėlių kūrėjai. Nemažaiprakartėlių muziejus iš menininkųnusipirko, daug jų gavo dovanų, taddabar gali puikuotis unikalia kolek-cija. Kito tokio prakartėlių rinkinioLietuvoje nėra.

Rengti prakartėlių parodas rokiš-kėnams pasiūlė italų dailininkas,verslininkas ir mecenatas AngeloFrosi, anksčiau dirbęs šiame mies-te. Jam paraginus, prakartėles ėmėkurti ir į muziejaus rengiamus kon-kursus vežti įvairūs žmonės - irgarsūs tautodailininkai, ir darželi-nukai, ir šeimos, ir kaimų bendruo-menės. Vieni stengėsi atkurti Pales-

tinos aplinką, kiti Jėzaus gimimovietą perkeldavo į lietuvišką etnog-rafinę trobą. Yra prakartėlių, drož-tų iš medžio, kaltų iš geležies, rištųiš pakulų, lipdytų iš molio, sukur-tų naudojant aplikacijas ant popie-riaus ar net sukomponuotų išdžiovintų augalų. Pats A.Frosi pa-dirbino prakartėlę iš Rokiškyje ga-minamo fermentinio sūrio “Goja” -

penkių kilogramų sūrio galvoje jisišgremžė Betliejų, o iš kazeino nu-lipdė figūrėles.

Atvykstantiems gausiems lanky-tojams Rokiškio muziejaus darbuo-tojai pasakoja, kad prakartėlių atsi-radimas siejamas su šv. PranciškausAsyžiečio vardu. 1223 metais jis pa-siryžo Kalėdas švęsti ypatingai. Pa-sikvietęs amatininką Giovanni Vel-

litą iš Grečio miesto, paprašė joįrengti miške prie vienuolyno urvą,ten pastatyti prakartėlę, pridėti šie-no, atvesti jautį ir asilą, žodžiu, vis-ką parengti taip, kaip turėjo būtitvarte prie Betliejaus užeigos Jėzuigimstant. Išgirdę apie tokį nepap-rastą reginį, žmonės ėmė plūsti iš vi-sos apylinkės nešini degančiomisžvakėmis.

Tąsyk prakartėle buvo pasinau-dota kaip altoriumi ir šalia jos auko-tos šv. Mišios. Dar po šešiasdešim-ties metų italų skulptorius Arnolfodi Cambio iš marmuro iškalė pir-mąją mūsų dienas pasiekusią pra-kartėlę. XV amžiuje prakartėles im-ta masiškai gaminti Neapolyje, iškur jos ir paplito po visą Europą.Lietuvoje prakartėlių įrengimo tra-dicija, anot M.Mieliauskienės, pri-gijo kartu su krikščionybe.•

Prakartėlėse - Dievo gimimo stebuklas

Dviejų dramblių pasigailėtapradėjus kampaniją internete ir kreipusis užtarimo į patį Prancūzijos prezidentą.

Tuberkulioze sergančios dramb-lių patelės Baby ir Nepal, kaip buvonuspręsta, kelia grėsmę ne tik kitiemsLiono zoologijos sodo gyvūnams,bet ir lankytojams, nes liga labai už-krečiama. Miesto pareigūnams nu-rodžius iki gruodžio 20 dienos gyvū-nus užmigdyti, zoologijos sodui“Parc de la Tete d’Or” juos padova-nojęs cirko savininkas Gilbert’asEdelsteinas pradėjo dramblių gelbė-jimo kampaniją internete. Jis net pa-rašė laišką prezidentui Francois Ho-

llande’ui ir prašė “aukščiausiųjų pa-reigūnų įsikišimo”. Peticiją už Azi-jos dramblių išgelbėjimą pasirašė 11tūkst. internautų. Šios pastangos, re-gis, davė rezultatų. Vietos valdžia nu-rodė atidėti ankstesnio savo potvar-kio vykdymą. Kiek 40 metų drambliųpatelės dar gyvens, neaišku.

Pasak G.Edelsteino, zoologijossodui dovanoti drambliai buvo vi-siškai sveiki, todėl tuberkulioze ga-lėjo užsikrėsti tik nuo kitų gyvūnų.“Noriu, kad jie būtų išgydyti ir grą-žinti man”, - sakė jis.

Paprastai drambliai gyvena 60-70 metų.•AFP, BNS, LŽ

Kalėdų malonė drambliams

Amerikietė Olivia Culpo įveikėgražuoles iš viso pasaulio ir buvo karūnuota 2012 metų“Mis Visata”.

Džiaugsmu švytinčią dvidešimt-metę O.Culpo karūnavo praėjusiųmetų “Mis Visata” Leila Lopes išAngolos. Tai pirmas kartas nuo1997-ųjų, kai šį grožio konkursą lai-mi amerikietė.

Pirmosios vicemis titulas atite-ko filipinietei Janine Tugonon.“Mis Venesuela” Irene Sofia EsserQuintero liko trečia, ketvirta -

“Mis Australija” Renae Ayris,penkta - brazilė Gabriela Markus.“Draugiškiausia mis” konkursodalyvės išrinko gvatemalietę Lau-rą Godoy.

Gražiausios pasaulio moterskonkursas, kurį remia JAV televizi-ja NBC ir Amerikos nekilnojamo-jo turto magnatas Donaldas Trum-pas, šiemet surengtas Las Vegase,varžėsi 89 dalyvės trijuose konkur-suose: maudymosi kostiumėlių, va-karinių suknių ir interviu. Tai buvojau 61-asis konkursas. Pernai jis vy-ko San Paule, Brazilijoje.•

Zoologijos sode esantys drambliai Baby ir Nepal serga, bet ankstesnis savininkas jau išgelbėjo šiems gyvūnams gyvybę ir siekia juos išgydyti bei atsiimti. / AFP/Scanpix nuotrauka

O.Culpo negalėjo sutramdyti džiaugsmo proveržių priimdama sveikinimus. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Tai Pasvalio mažųjų keramikų darbas. / Daivos Baronienės nuotraukos

Michailo Jankovskio sukurta prakartėlė.

Dovydo Teresiaus padaryta prakartėlė.

Išrinkta gražiausia pasaulio moteris

SV-11032