ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA” 2012 gruodžio 27 d. / Ketvirtadienis / Nr. 295 (13 423)

Šiandien LŽ

2p. Arčiau Rusijos pasienioesančių savivaldybių tary-

bos viena paskui kitą kreipiasi įaukščiausius valstybės vadovus,reikšdamos susirūpinimą dėl atominės elektrinės statybųKaliningrado srityje

2p. Savisaugos būrių atstovai,einantys į miestų ir

kaimų gatves, piktinasi vadinamidraugovininkais

7p. Prie Japonijos vairo stojonaujas premjeras -

konservatorius Sh.Abe, kartą jau vadovavęs vyriausybei

8p. Klaipėdos uostasper metus sulaukia per

7000 laivų, siejančių mūsų šalįprekybos ryšiais su 65 pasauliošalimis

10p. Olimpinių metų aidas:nueinantys 2012-ieji

kaip niekad garsino mūsų kraštąsporto arenose

17p. Skulptorius K.Musteikissu broliu etnologu Vytautu

jau dešimtmetį ledo skulptūromisstebina Lietuvą ir pasaulį

OraiŠIANDIEN

Debesuota, vietomispasnigs, kris šlapdriba.Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žiniosKaina

1,99 Lt

Nuo kitų metų pradžios keliaujančiųjų į užsienį laukia nauji išbandymai.

Dideles grynųjų sumas besive-žiojantys asmenys ne tik privalėsjas deklaruoti muitinėje, bet ir nu-

rodyti bei pateikti įrodymus, iš kurpinigus gavo ir kam juos panaudos.Tai gali tekti daryti ne tik atvyks-tantiesiems iš trečiųjų šalių ar į jasišvykstantiesiems, bet ir keliaujan-tiesiems po Europos Sąjungą. Nau-ja tvarka labiausiai nepatenkinti

smulkieji prekiautojai. Suvalkijosturgavietėse daugiausia drabužiaisprekiaujanti Janina L. LŽ prisipa-žino, kad prekių į kaimynę Lenki-ją važiuoja pasiėmusi nemažai gry-nųjų pinigų. Dar daugiau rūpesčiųgali turėti nenaujų automobilių ve-

žėjai. “Kiek man tų deklaracijų tekspildyti ir kiek įrodinėti pinigų kil-mę, jei važiuoju kas savaitę ir ker-tu ne vienos valstybės sienas?” -klausė marijampolietis Juozas Ž.

Išsamiau•2 p.

PINIGAI Keliautojams - naujos kliūtys pasienyje

UŽSIENIS

2012-ųjų moksloatradimai

Kasmet autoritetingas Amerikosmokslo pažangos asociacijos žur-nalas “Science” paskelbia didžiau-sių įvairių sričių mokslo laimėjimųsąrašą. Kam skirti pirmąją vietą,šiemet ginčų nebuvo. Pagal svarbąniekas negalėjo prilygti Higgso bo-zonui, dar vadinamam “dieviškąjadalele”, kuris buvo atrastas pasitel-kus didįjį hadronų greitintuvą.Higgso bozonas buvo paskutinistrūkstamas elementas aiškinantisvisatos sandarą. Taip pat buvo įver-tinti dar 9 atradimai genetikos, fizi-kos, kosmologijos, medicinos beinanotechnologijų srityse - visi šiemokslo laimėjimai ne tik padėjo at-skleisti daug paslapčių, bet ir leispalengvinti žmonėms gyvenimą.

Išsamiau•7 p.

VALDAS KVEDARAS

Trakų rajono merijoje - dar vienas skandalas dėl “dingusio”turto. Korupcijos prevencijoskomisijos nariai įtaria, kad prieškelerius metus paslapčia, be ta-rybos narių sutikimo galėjo būtiparduoti keli savivaldybei priklau-santys pastatai. Rajono vadovaišios istorijos aiškintis nelinkę.

Trakų rajono savivaldybės Ko-rupcijos prevencijos komisija krei-pėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą irpaprašė išsiaiškinti, kaip savivaldy-bė neteko bent septynių nekilnoja-mojo turto objektų. Atsakymo išmero Vinco Kapočiaus, kokiu būduir ar teisėtai buvo parduotas mili-joninės vertės turtas, rajono tary-bos nariai nesulaukė iki šiol.

Kaip LŽ pasakojo Trakų tarybosnarė Nijolė Romaškienė, į Korup-cijos prevencijos komisijos nariųrankas pateko savivaldybės Privati-zavimo komisijos dar 2011 metųrugpjūtį patvirtinti dokumentai.

Išsamiau•13 p.

www.lzinios.ltBritai netaiko stereotipų lietuviams

Trakų valdžia neranda dingusio turto

Įvairiausiais mitais ir klišėmis apipintas emigrantų gyvenimas Jungtinėje Karalystėje neturi būti piešiamas vien juodomis ar baltomis spalvomis. Taip tvirtina šios valstybės ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas. Jis džiaugiasi, kad sėkmingai karjeroslaiptais kylantys lietuviai saugo ir puoselėja savo tapatybę. / Romo Jurgaičio nuotraukos Išsamiau•3 p.

Trakų rajono savivaldybei priklausiusį ir nežinomomis aplinkybėmis parduotą namą miesto centre dabar siūloma įsigyti už 1,6 mln. litų.

2012 12 27Lietuvos žinios2 Dienos temos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nuo kitų metų pradžios keliau-jančiųjų į užsienį laukia naujiišbandymai - dideles grynųjųsumas besivežiojantys asmenysne tik privalės jas deklaruotimuitinėje, bet ir nurodyti beipateikti įrodymus, iš kur pini-gus gavo ir kam juos panaudos.

Tai gali tekti daryti ne tik atvyks-tantiesiems iš trečiųjų šalių ar į jasišvykstantiesiems, bet ir keliaujan-tiesiems po Europos Sąjungą (ES).

Detalesnė deklaracijaIki šiol keliautojai, turintys daugiau

kaip 10 tūkst. eurų grynaisiais ar adek-vačią pinigų sumą kita valiuta, vykdamiį trečiąsias šalis ir iš jų grįždami privalė-jo muitinėje pildyti deklaracijas. Nuo ki-tų metų pradžios keisis pati deklaracijosforma ir grynųjų pinigų turėtojai priva-lės būti pasirengę muitininkams kasospajamų orderiais ar kitais dokumentaisįrodyti, iš kur gavo didelę sumą. Dekla-racija Lietuvoje bus pildoma kuria norsiš trijų - lietuvių, anglų ar rusų - kalbų.

Visoje ES bendra deklaravimo for-ma, kurioje grynųjų pinigų turėtojasprivalės pateikti detalią informacijąapie vežamų lėšų kilmę, savininką irnumatomą panaudojimą, anot Mui-tinės departamento pareigūnų, leisefektyviau taikyti nacionalines pini-gų plovimo bei teroristų finansavi-mo prevencijos priemones.

“Iš esmės grynųjų pinigų vežimokontrolės tvarka nesikeis. Mūsų parei-gūnai jokių papildomų priemonių ne-siims, tik reikalaus, kad deklaracijosebūtų pateikti visi būtini duomenys, pa-teikiami visi reikalingi dokumentai”, -LŽ tvirtino Muitinės departamentoPažeidimų prevencijos skyriaus vyriau-siasis inspektorius Evaldas Visockas.

Jo teigimu, keliaujantieji po ES šalis

taip pat neturėtų pamiršti, kad ir jiemsgali tekti pildyti tokias pačias deklaraci-jas. Mat Lietuva pinigų gabenimo kont-rolę prie vidinės ES sienos atnaujinonuo 2011 metų liepos. Panašiai elgiasidaugiau kaip pusė Bendrijos valstybių.Tačiau užpildžius deklaraciją vienojevalstybėje dar nereiškia, kad jos nerei-kės pildyti įvažiavus į kitą valstybę. Togali pareikalauti muitinės pareigūnas.

Prekiautojai baiminasiKad nuo kitų metų teks dokumen-

tais įrodyti, iš kur gavo grynųjų pi-nigų, ir atskleisti, ką su jais ketina da-ryti, labiausiai nepatenkinti smulkiejiprekiautojai. Suvalkijos turgavietėsedaugiausia drabužiais prekiaujanti Ja-nina L. LŽ prisipažino, kad prekių įkaimynę Lenkiją važiuoja pasiėmusinemažas grynųjų pinigų sumas.

Su nemenkomis kliūtimis įrodi-nėdamos, iš kur gavo pinigų, susi-durs ir keliaujančios šeimos, jei di-desnę sumą pasiims vienas kurisnors jų narys. Dar daugiau rūpes-čių gali turėti nenaujų automobi-lių vežėjai. Prieš išvažiuodami jieiš pirkėjų surenka pinigus, gaunaduomenis, kuriame mieste ir ko-kioje pardavimo aikštelėje yra au-tomobilis.

“Kiek man tų deklaracijų tekspildyti ir kiek įrodinėti pinigų kil-mę, jei važiuoju kas savaitę ir kertune vienos valstybės sienas?” - klau-sė marijampolietis Juozas Ž.

Tik pareikalavusMuitinės departamento Pažeidi-

mų prevencijos skyriaus vyriausiasisinspektorius E.Visockas LŽ tikino,kad keliautojų į ES šalis nuogąstavi-mai nepagrįsti. Anot jo, kiek reikėspildyti deklaracijų kertant vidinesES sienas, priklausys nuo to, kaipdažnai keliaujantieji po Europą su-sidurs su muitinės mobiliųjų postųpareigūnais.

“Jei jų pasitaikys kiekvieną kar-tą kirtus valstybės sieną ir muiti-nės pareigūnas reikalaus pildytideklaraciją, tuomet deklaruotigrynuosius pinigus bus būtina”,- teigė Muitinės departamentoatstovas.

Nedeklaravusieji rizikuoja ne tikbūti nubausti administracine tvar-ka. Iš jų teismo sprendimu gali bū-ti konfiskuoti pinigai.•

Keliautojams - naujos kliūtys pasienyje

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Arčiau Rusijos pasienio esančiųsavivaldybių tarybos viena pa-skui kitą kreipiasi į aukščiausiusvalstybės vadovus, reikšdamossusirūpinimą dėl atominėselektrinės statybų Kaliningradosrityje.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei,Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui,premjerui Algirdui Butkevičiui adre-suotame naujausiame Šakių rajono ta-rybos narių laiške prašoma atsakyti įžmonėms itin aktualius klausimus: arKaliningrado atominės elektrinės pro-jektas atitinka tarptautinius branduo-linės ir radiacinės saugos standartus,ar laikomasi Jungtinių Tautų konven-cijos dėl poveikio aplinkai vertinimotarpvalstybiniame kontekste.

Anksčiau tokius pat klausimusaukščiausioms krašto valdžios insti-tucijoms jau yra pateikę Tauragės irJurbarko rajonų politikai.

Siekia viešumoVieno iš pastarojo kreipimosi ini-

ciatorių, Šakių rajono ligoninės vy-riausiojo gydytojo Algirdo Klimaičioteigimu, didžiausią susirūpinimą keliatai, kad elektrinė statoma vos už kele-to dešimčių kilometrų nuo Šakių ir kolkas neva nėra jokios informacijos apiejos saugumą, poveikį aplinkai. “Juknežinome, ar bus saugu gyventi zono-je netoli jos”, - kalbėjo A.Klimaitis.

Anot gydytojo, jam pačiam 1986metais teko darbuotis netoli sprogu-sios Černobylio elektrinės, todėl jis ge-rai žinantis, kokia grėsmę žmonėmsgali kelti atominė jėgainė. Tačiau Kali-ningrado atominėje elektrinėje bus su-montuotas naujo tipo reaktorius, apiekurį yra labai mažai informacijos.

A.Klimaitis neslėpė, kad šakie-čiams Kaliningrado srities elektrinėssaugumas yra net svarbesnis nei visaiLietuvai rūpimos Visagino jėgainės,mat vyraujantys vakarų vėjai elektri-nės teršalus neš į Šakių rajoną. Todėlgyventi ten bus galbūt pavojinga.

Šauksmas tyruoseŠakių mero pareigas einanti Rima

Rauktienė LŽ teigė, kad rajono ta-ryba prašo Lietuvos valdžią apsau-goti žmones nuo galimų pavojų irgrėsmės. “Mums kelia nerimą ir pa-čios atominės elektrinės saugumas,ir veiksmai, atliekami statybų metu.Žmonės nenori gyventi taip, kaip gy-vena Kudirkos Naumiesčio gyvento-jai. Ten nuo Kaliningrado srityje vyk-domų sprogdinimų aižėja pastatųsienos”, - kalbėjo R.Rauktienė.

Panašų kreipimąsi į prezidentę,Seimą bei Vyriausybę kiek daugiaunei prieš metus buvo parašiusi ir Tau-ragės rajono savivaldybės taryba.Tauragės meras Pranas Petrošius LŽteigė, kad taip išreikštas žmonių susi-rūpinimas, jog prie pat rajono ribos

pastačius atominę elektrinę žmonėmsteks gyventi pavojingesnėje zonoje.Tačiau tauragiškiai tvirtina jokio at-sakymo nesulaukę iki šiol. “Kol kasviskas vyksta tyliai, apie nieką mūsųneinformuojant”, - sakė P.Petrošius.

Kiek mažiau nei prieš metus susi-rūpinimą dėl gyventojų saugumo yrapareiškusi ir Jurbarko rajono savi-valdybės taryba. Tačiau jokios reak-cijos taip pat nesulaukta.

“Lietuva nuo 2009 metų 14 kartųoficialiai kreipėsi į Rusiją su prašymupateikti atsakymus į esminius klausi-mus dėl Kaliningrado atominės elekt-rinės saugos užtikrinimo (aikštelės pa-rinkimo kriterijų, seisminių aikštelėstyrimų, jėgainės aušinimo, poveikioNemuno upei, aplinkinėms teritori-joms bei gyventojams ir kt.) ir supa-žindinti Lietuvos visuomenę su šiuoprojektu. Rusijos atsakingos instituci-jos oficialių atsakymų į Lietuvos klau-simus iki šiol nepateikė”, - teigiama irLŽ atsiųstame Užsienio reiklų minis-terijos Informacijos ir viešųjų ryšių de-partamento Visuomenės informavi-mo skyriaus atsakyme.•

Žmonės sunerimo dėl saugumoDAIVA BARONIENĖ

Savisaugos būrių atstovai, ei-nantys į miestų ir kaimų gatves,piktinasi vadinami draugovi-ninkais. Esą sovietmečiupatruliuodavę budėtojai į gatves dažniau ėjo dėl jiems suteikiamų privilegijų, o dabarbudima vien iš saugesnės visuomenės idėjos.

Panevėžyje pradėjo patruliuotiseptyni savanoriai pažeidėjų gaudy-tojai ir nusikaltėlių tramdytojai. Jiemsvadovaujantis Rimantas Narkūnasteigia, kad dabuotis be užmokesčio,vien iš idėjos savanorius verčia norasgyventi saugiai ir mėginimas kiek pa-kelti policijos prestižą. Anot jo, stoko-dama pareigūnų, pinigų degalams irdaugelio kitų būtinų dalykų, policijadažnai gali imtis tirti tik jau padary-tus nusikaltimus. Savanorių siekis -nusikaltimų prevencija.

Turi įgūdžiųEntuziastai nusikaltėlių tramdytojai

kartu su Panevėžio policijos pareigū-nais pasirengę budėti tamsiuoju parosmetu. Per pirmąjį tokį budėjimą vyrailankė nusikaltimais garsėjančias mies-to vietas. “Neabejoju, kad mūsų dar-bas nebus bevaisis, tikimės panevėžie-čius nuo pažeidėjų ir nusikaltėlių bentkiek apsaugoti”, - vylėsi R.Narkūnas.

Anot jo, savanoriškai kovoti su nu-sikaltėliais panoro į pensiją išėję buvępolicijos pareigūnai, turintys šio dar-bo patirties ir norintys ja pasidalyti sujaunesniais kolegomis. Panevėžiečioteigimu, ryžtis šiai savanorystei ir jį pa-tį, ir jo kolegas paskatino apgailėtinapolicininkų padėtis, kai trūkstant lėšųnormaliai veiklai į nusikaltimo vietaspareigūnai atvyksta ne anksčiau kaippo valandos. “Ketiname kompensuo-

ti žmonių stygių, juolab kad turimeįgūdžių ir įgaliojimus kovoti su pažei-dėjais”, - sakė jis. R.Narkūnas pabrė-žė, kad savanoriai nusiteikę lankytiproblemines, nusikaltimais garsėjan-čias Panevėžio vietas, patruliuoti gat-vėse ir vykti į pažeidėjų ar nusikaltėliųnamus. Savanoris policijos rėmėjasneslėpė, kad juos jau imta lyginti susovietmečio draugovininkais. Tačiautai daryti neteisinga, mat draugovinin-kai buvo visaip premijuojami, šių die-nų savanorius eiti į gatves skatina viensaugesnės visuomenės idėja ir siekis.

Sumažėjo nusikaltimųSavanorių savisaugos būrys jau

pustrečių metų veikia Biržų rajono Pa-rovėjos seniūnijoje. Vienas šio būrioorganizatorių, vietos ūkininkas Vytau-tas Stankevičius LŽ teigė, kad draugesaugotis Parovėjos žmones įkvėpė la-bai pagausėjusios vagystės. Apvogti irbesisaugantys vagių vietos žmonės pa-kaitomis pradėjo budėti naktimis - au-tomobiliais važinėti po kaimus ir stebė-ti aplinką. Keletą vagilių ir girtuokliųjiems pavyko nutverti, tačiau svarbiau-sia, kad prasidėjus budėjimams seniū-nijoje gerokai sumažėjo nusikaltimų.

Parovėjos savisaugos būriui vado-vaujantis Rimantas Gelažnykas LŽteigė, kad jų savisaugos būryje yra 19savanorių ir dar tiek pat prijaučian-čiųjų, kurie bendriems tikslams skoli-na automobilius, degalų ar kitaip pri-sideda prie bendros idėjos. Būrio vadoteigimu, per pustrečių metų savano-rių entuziazmas tikrai neišblėso ir įnaktinius budėjimus renkamasi labaidažnai. R.Gelažnykas mano, kad pa-tiems pasirūpinti savo saugumu ir tur-tu žmones verčia susiklosčiusi padėtis,kai policija tegali užfiksuoti padarytąnusikaltimą, o nusikaltėlius surandaretai. Vyriškis neslėpė, kad vietos žmo-nės jau nebeįsivaizduoja savo mieste-lio gyvenimo be savisaugos būrio.•

Policijos rėmėjai dirba iš idėjos

Dideles pinigų sumas besivežiojantiems asmenims pasienyje teks įrodinėti, iš kur juos gavo. / LŽ archyvo nuotrauka0

A.Klimaitis inicijavo kreipimąsi į aukščiausius valstybės asmenis. Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Dienos temos 32012 12 27Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Įvairiausiais mitais ir klišėmis apipintas emigrantų gyvenimasJungtinėje Karalystėje (JK) neturibūti piešiamas vien juodomis arbaltomis spalvomis. Taip tvirtinašios valstybės ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas. Jisdžiaugiasi, kad sėkmingai karjeroslaiptais kylantys lietuviai saugo irpuoselėja savo tapatybę.

Tikru tautų katilu seniai virtusi JK ne-sikrato čia vis dar plūstančių ir vienuekonomikos augimo variklių tapusiųemigrantų iš skurdesnių šalių. Pusantrųmetų savo valstybei Lietuvoje atstovau-jantis D.Huntas pabrėžia, kad mūsų ša-lis turi didžiulį potencialą, tačiau jai visdar reikia susidoroti su progresą stab-dančiais iššūkiais. Didesnės investicijosį infrastruktūrą, verslo aplinkos gerini-mas ir sėkminga kova su didele konku-rencija - išnarpliojusi šiuos rebusus Lie-tuva gali pasivyti pirmaujančias Vidurioir Rytų Europos valstybes. Patrauklumonestokojame ir dabar, o mūsų vizitinekortele spėjo tapti jauni, veržlūs, išsilavi-nę ir ne vieną užsienio kalbąpuikiai mo-kantys darbuotojai.

Apie bendradarbiavimo perspekty-vas, ekonomikos augimo receptus,emigrantus bei jų gyvenimą JK ir šiosšalies vaidmenį formuojant naująjį Eu-ropos Sąjungos (ES) biudžetą - “Lietu-vos žinių” interviu su Davidu Huntu.

Bendradarbiavimas auga- Ateinančią vasarą bus dveji metai,

kai dirbate ir gyvenate Lietuvoje. Kokiussvarbiausius darbus per tą laiką ambasa-da ir Jūs pats spėjote nuveikti?

- Tai buvo be galo intensyvūs ir dar-bingi metai. Lietuva ir JK demonstruo-ja puikų bendradarbiavimo pavyzdį vi-sai ES. Tai gerai matyti žvelgiant į augantįabiejų šalių konkurencingumą ne tik in-formacinių technologijų rinkoje, bet irdaugelyje kitų sričių. Per šį pusantrų me-tų laikotarpį tikrai daug padarėme, kadabiejų šalių bendradarbiavimas dar la-biau stiprėtų. Vien faktas, kad per pa-staruosius aštuonis mėnesius Lietuvojelankėsi net penki JK ministrai, rodo, kadmūsų šalis Lietuvą laiko reikšminga irsvarbia partnere. Ryšiai tarp abiejų vals-tybių yra itin stiprūs, tuo galime pasi-džiaugti.

- Vis dėlto kokias sritis, kur dar esa-ma bendradarbiavimo rezervų, išskir-tumėte?

- Didžiulis potencialas ir yra dėl to,kad stiprinti bendradarbiavimą tikraidar turime kur. Pirmiausia noriu at-kreipti dėmesį į abiejų valstybių verslosektorius, kurie gali ir privalo kurti stip-resnius ryšius. Pastaruoju metu tarpusa-vio prekyba auga. Nuo šių metų sausioiki rugsėjo JK eksportas į Lietuvą išau-go 35 procentais. Dar labiau stebina tai,

kad Lietuvos eksportas į JK augo net 43procentus. Palyginti su kitomis šalimis,euro zonos krizės sąlygomis tai yra įs-pūdingas rezultatas. Tačiau galima nu-veikti dar daugiau. Apimtis gali ir turiplėstis. Spartesnis abiejų šalių ekonomi-kos augimas - rezultatas, kurį turime pa-siekti drauge. Būtent šią užduotį supran-tu kaip pagrindinę savo misiją.

Giria žmogiškuosius išteklius- Kokį įspūdį per pusantrų metų Jums

paliko mūsų valstybė?- Esate jauna, dinamiška šalis. Lietu-

voje pirmąkart apsilankęs mūsų preky-bos ministras Lordas Greenas pirmiau-

sia dėmesį atkreipė į žmogiškųjų ištekliųpotencialą - darbuotojų profesionalu-mą ir išskirtinai gabius, kelias užsieniokalbas gerai mokančius išsilavinusiusjaunus ir veržlius žmones. Tai jį sužavė-jo. O aš pats ir mano šeima Lietuvą at-randame vis iš naujo. Stengiamės kuodaugiau jos pamatyti, ir visa tai mums la-bai patinka.

- Iš Jūsų minėtos statistikos susidaroįspūdis, kad esame patraukli šalis JKverslo sektoriaus investicijoms. Ar taipyra iš tiesų?

- Turite išvystytą ir modernią aukšto-jo mokslo sistemą. Lietuvoje išsilavinimąįgiję jauni žmonės yra plataus akiračio,tampa savo srities profesionalais. Jie pui-kiai moka užsienio kalbą. Tad atstovybesčia įsteigusios Didžiosios Britanijoskompanijos jau vien dėl to turi didžiulį

pasisekimą. Jos randa profesionalių, lo-jalių darbuotojų, kurie gerai susidorojasu jiems iškeltais uždaviniais. Lietuva tu-ri konkurencingą ekonomiką, kuri praė-jusiais metais išaugo net 6 proc. - dau-giausia visoje ES. Tai dar vienas stiprusveiksnys, viliojantis mūsų šalies kompa-nijas.

- Tačiau ko dar trūksta, kad daugiaudidžiųjų Jūsų šalies kompanijų susivi-liotų galimybe plėtoti savo verslą Lie-tuvoje?

- Lietuva, kaip ir daugelis kitų vals-tybių, vis dar turi susidoroti su iššū-kiais. Jums reikia skirti daugiau dėme-sio investicijoms į infrastruktūros

plėtrą ir gerinti verslo aplinką, kad jitaptų kaip galima patrauklesnė didžių-jų šalių kompanijoms. Tačiau tikrai ne-noriu pasakyti, kad esate prastesni užkitas valstybes. Europoje konkurenci-ja dėl investicijų yra didžiulė, ir kiekvie-na šalis privalo stengtis pasirodyti ge-riau už kitas.

Neseniai kalbėjausi su JK prekybosrūmų vadovu. Abu sutarėme, kad Lie-tuva turi didžiulį potencialą. Viskas, koreikia, - sukurti verslui palankias sąly-gas. Galima paminėti “Barclays” pavyz-dį. Ši kompanija Lietuvoje turi didelį pa-sisekimą. Jos atstovybėje dirba 800žmonių. Jie - gabūs jauni informaciniųtechnologijų specialistai, kurie įrodė, kadčia galima steigti ir didžiulius paslaugųcentrus. Lietuva nedaug atsilieka nuovisas galimybes pavyzdingai išnaudo-

jančios Slovakijos. Tad turite kur tobu-lėti, ir norisi pamatyti, ką ateityje dar ga-lite nuveikti.

Išsaugo tapatybę- Pakalbėkime apie vieną didžiausių

mūsų krašto problemų, kuri glaudžiaisiejasi su JK, - emigraciją. Jūsų šalis perpastarąjį dešimtmetį tapo bene didžiau-sia lietuvių kolonija. Kokias pasekmessukėlė staiga plūstelėję emigrantai iš Ry-tų Europos?

- Terminas “kolonija” nelabai tinkaapibūdinant šį reiškinį. Kaip žinote,JK gyvena apie 230 tūkst. lietuvių. Ta-čiau šiuo atveju kalbame apie šalį, tu-rinčią 16 mln. gyventojų. Taigi galimepajuokauti, kad jums reikėtų atsiųstigerokai daugiau žmonių, kad taptumeLietuvos kolonija. Iš tiesų JK jau gyve-na nemažai sėkmingų lietuvių. Jų indė-lis gerokai prisideda prie mūsų ekono-mikos augimo. Tačiau lygiai taip patskatina Lietuvos ekonomikos augimą.Man teko bendrauti su nemažai jaunų,išsilavinusių lietuvių, kurie migruojatarp JK ir Lietuvos. Tie žmonės jau yradaug pasiekę akademiniame, verslo arkultūriniame gyvenime. Tačiau jie iš-saugojo savo tapatybę. Jie žino, kad yralietuviai, ir nuolat sugrįžta į Lietuvą.Londone gyvena tiek klestinčių lietu-vių, kad jie net įsteigė savo klubą. Kitavertus, puikiai suprantu, kad tai jumskelia didelį susirūpinimą. Tačiau turi-te suprasti, jog egzistuoja didelė tiki-mybė, kad dauguma jų sugrįš. Pažvel-kite į airių pavyzdį. Emigracijos bangosAiriją alino viena po kitos, bet kai ša-lyje pagaliau buvo sukurtos geros gyve-nimo sąlygos, emigrantai sugrįžo.Daug svetur išvykusių žmonių įgyja

naujų profesinių įgūdžių, patirties, tadgrįžę prisideda prie savo šalies ekono-mikos augimo. Viskas neturėtų būtipiešiama tik juodomis ir baltomis spal-vomis.

Laimi abi šalys- Nemažai lietuvių išvyksta ne tik užsi-

dirbti, bet ir studijuoti aukštosiose mo-kyklose. Kas iš to laimi daugiau - Lietuvaar JK?

- Manau, kad iš to laimi abi šalys. Kaikurie jų, įgiję išsilavinimą, pasilieka, ki-ti grįžta. Taigi jų teikiama nauda atiten-ka vienai arba kitai valstybei. Taip patnepamirškime ir nuolat augančio abie-jų valstybių aukštųjų mokyklų bendra-darbiavimo. Man, atsakingam už sėk-mingą tarpusavio bendradarbiavimą, taiatrodo natūralu.

- Kaip galėtumėte trumpai apibūdintibritų požiūrį į lietuvius?

- Kiekvienas žmogus - asmenybė.Niekada nesu girdėjęs, kad kas nors JKvisiems lietuviams taikytų vienokį ar ki-tokį stereotipinį apibūdinimą. Tai - di-džiulė šalis, kurioje per metų metus su-sipynė daugybė kultūrų ir gyvena įvairiųtautybių žmonės. Tai lyg didžiulis tautųkatilas. Čia atsiskleidžia viena JK verty-bių, kuria didžiuojamės: esame įvairia-lypė visuomenė, kurioje gali gyventikiekvienas.

Nori teisingo biudžeto- Dar viena tema, kur JK tenka didžiu-

lis vaidmuo, - naujasis ES biudžeto pro-jektas. Apie tai kalbate kritiškai ir siūlotejį sumažinti daugiau kaip 80 mlrd. eurų.Mums tai reikštų gerokai mažesnes do-tacijas žemės ūkiui ir struktūrinių fondųlėšas. Kodėl Jūsų šalis laikosi tokios pozi-cijos?

- Esu labai dėkingas už šį klausimą,nes turėsiu galimybę suprantamai taipaaiškinti. Viskas, ką norime pasiek-ti, tai yra biudžetas, kuris būtų visiemsteisingas. Pirminiame projekte jis 100mlrd. eurų prasilenkė su realiais Bend-rijos augimo tempais. Niekas nenori,kad staiga nustotų augti šalių ekono-mika. Mūsų principinga pozicija reiš-kia siekį, kad kuo daugiau lėšų atitek-tų tokioms kaip Lietuva šalims,kurioms paramos iš tiesų reikia. Juk irjūsų šalies vadovai nenori didesnio armažesnio biudžeto. Jūs, kaip ir mes,norite, kad biudžetas būtų teisingas.Per pastaruosius ketverius metus Lie-tuva turėjo priimti atsakingus finan-sinius sprendimus. Ekonomika spar-čiai smuko, turėjote mažinti viešojosektoriaus išlaidas, atlyginimus, pen-sijas, socialines išmokas. Tą patį buvopriversta daryti ir JK. Taigi noras dras-tiškai didinti išlaidas prasilenkia susveika logika. Lietuva vis dar turi in-vestuoti daugiau lėšų į infrastruktūrą,gerinti ekonomikos augimo veiksnius,o mes savo ruožtu norime, kad gautu-mėte kuo daugiau tam reikalingų pa-ramos lėšų.•

Britai netaiko stereotipų lietuviams

JK ambasadorius Lietuvoje D.Huntas pažymi, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad dauguma emigrantų sugrįš.Romo Jurgaičio nuotrauka

Spartesnis abiejų šalių ekonomikos augimas - rezultatas, kurį turime pasiekti drauge. Būtent

šią užduotį suprantu kaip pagrindinę savo misiją.

KONKURSAS ŽLUGO

Ūkio ministerijai nepavyko išnuo-moti Europos geografinio centro,esančio netoli Vilniaus. Ilgalaikėsnuomos konkursas neįvyko, nes ne-atsirado dalyvių. “Ūkio ministerijatęsia Europos geografinio centropriežiūrą. Ūkio ministerijos iniciaty-va Europos geografinis centras įt-rauktas į Lankytinų objektų Lietuvaipirmininkaujant Europos SąjungosTarybai sąrašą”, - teigiama ministeri-jos atsakyme. Kaip buvo skelbta ži-niasklaidoje, konkursas Europosgeografiniam centrui išnuomoti bu-

vo paskelbtas rugsėjį. Ūkio ministeri-ja ketino išnuomoti centrą dešimt-mečiui ir per mėnesį iš nuomininkoprašyti po 3 tūkst. litų.

IŠVYKO Į KOSOVĄ

Į tarptautinę operaciją Kosove antra-dienį išvyko pirmasis iš keturių Lietu-vos karių, dalyvausiančių NATO pajė-gų judėjimo kontrolės operacijose.Pasak Krašto apsaugos ministerijos,Lietuvos kariai kartu su kolegomis išBulgarijos, Čekijos ir Kroatijos tarnausdaugianacionaliniame logistiniame

vienete. Pagrindinės Lietuvos logisti-kos specialistų vykdomos užduotysbus susijusios su NATO pajėgų judėji-mo kontrolės operacijomis. 2013 me-tais kas ketvirtį į Kosovą rotacijos prin-cipu bus siunčiama po vieną Lietuvoskariuomenės judėjimo kontrolės spe-cialistą, jie kaskart bus skiriami į skir-tingas šio logistinio vieneto pozicijas.

TIKISI ES LĖŠŲ

Neseniai krašto apsaugos ministropareigas pradėjęs eiti socialdemokra-tas Juozas Olekas tikisi, kad su Aplin-

kos ministerija pavyks susitarti, jogkariuomenei reikalingiems sraigtas-parniams įsigyti būtų galima panau-doti ir Europos Sąjungos (ES) lėšas.J.Olekas pažymi, kad tai neturėtų būtipastatų renovacijai skirtos lėšos.Ankstesnės Krašto apsaugos ministe-rijos vadovybės planai paieškos ir gel-bėjimo sraigtasparniams įsigyti pa-naudoti stringančios daugiabučiųrenovavimo programos lėšas sulaukėprieštaringų vertinimų. Sraigtaspar-niams pirkti buvo numatoma skirti138 mln. litų ES lėšų.

BNS, LŽ

Trumpai

J.Olekas dėl sraigtasparnių pirkimo žada susitarti su Aplinkos ministerija. / LŽ archyvo nuotrauka

2012 12 27Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

KĘSTUTIS GIRNIUS

Turime naują Vyriausybę, bet arilgai? Ar naujoji valdančioji koalici-ja gebės įveikti ideologinius ir kitustarpusavio nesutarimus? Ar ji atlai-kys prezidentės spaudimą, mėgini-mą iš politinio gyvenimo išstumtiDarbo partiją?

Koalicijos pirmieji žingsniai ne-turėtų nuteikti optimistiškai. Sei-mui balsuojant dėl Viktoro Uspas-kicho ir dviejų kitų Darbo partijosnarių neliečiamybės panaikinimo,socdemai jam pritarė, Darbo par-tijos, partijos “Tvarka ir teisingu-mas”, Lietuvos lenkų rinkimų akci-jos (LLRA) frakcijos balsavo prieš.Akivaizdus skilimas. Būta nesuta-rimų ir dėl biudžeto, nors pavykojuos pašalinti.

Per 22 metus būta net 16 vyriau-sybių, tad vidutinė Vyriausybės veik-los trukmė - mažiau negu pusantrųmetų. Bet statistika yra apgaulinga.Vyriausybių kaitą dažniausiai lėmėsmulkūs vidaus pasistumdymai irpertvarkymai, o ne principiniai gin-čai, kurie keltų grėsmę tolesniamkoalicijos darbui. Reikia prisiminti,kad nuo 1992 metų nė karto nevykopirmalaikiai Seimo rinkimai. Tai,

kad Seimo nariai bijo jų kaip maro,suteikia koalicijoms stabilumo.

Ne tik istorinė patirtis leidžia ma-nyti, kad koalicija gali būti stabili.Socdemai, Darbo partija bei “Tvar-ka ir teisingumas” ketverius metusbendradarbiavo opozicijoje, taip pat -per rinkimų kampaniją. “Darbie-čiai” ir socdemai laikosi panašiosideologijos, vaizduojasi palaikantysdarbininkus ir nepasiturinčius žmo-nes, nors lig šiol nuosekliai gindavonomenklatūros ir verslo interesus.

Nors principinės nuostatos yrapanašios, socdemų ir “darbiečių”santykiai nėra geriausi, tarpusaviopasitikėjimo yra palyginti mažai.Kita vertus, koalicijos partneriaineturi nei vienas kito mylėti, neigerbti. Reikia tik rasti bendrą kalbąir visoms šalims priimtinus komp-romisus svarbiausiais klausimais.

Koalicijai stabilumo suteiks ribo-tos galimybės rasti kitų, tinkames-nių partnerių. Visos trys pagrindi-nės koalicijos partijos, ko gero, irlenkai, apie konservatorius manotik blogai, o be konservatorių ne-įmanoma suregzti kitos koalicijos.Darbo partija buvo vienintelė koa-licijos partnerė, palaikiusi ganadraugiškus ryšius su konservato-riais, šie net darydavo užuominųapie “darbiečių” įtraukimą į Per-mainų koaliciją. Bet konservato-riams viešai ir griežtai atsiribojusnuo “darbiečių”, glaudesnio bend-radarbiavimo galimybės išnyko.

Yra naujų, vienkartinių veiksnių,kurie kelia pavojų koalicijos stabilu-mui. Siekdama palaužti Darbo par-tiją, prezidentė Dalia Grybauskaitėyra pasiryžusi suskaldyti ir išardytikoaliciją. Anksčiau reikalavusi, kadDarbo partija nebūtų kviečiama da-lyvauti sudarant valdančiąją koali-ciją, ji dabar kalba švelniau. Inter-viu LRT D.Grybauskaitė išreiškėviltį, jog “vyriausybės, kad ir kokiosjos būtų, išliktų kuo stabilesnės”.Dievagodamasi ji aiškino, kad rei-kalavimai partijų kandidatams į mi-nistrus “buvo vienodi visiems”. Šie

aiškinimai neįtikina. Prezidentė pri-tarė visiems septyniems socdemųkandidatams į ministrus, nors benttrys iš jų kėlė rimtų abejonių. Darbopartija buvo ir liks jos taikiklyje. Betreikia pabrėžti, kad jokia politinėpartija ir jos vadovai nesulaukė tiekdaug teisėsaugos institucijų dėme-sio, nebuvo tiek įtariama dėl įstaty-mų pažeidimų, kaip Darbo partija.

Kol kas nė vienas prezidentas nėrarodęs tokio akivaizdaus priešiškumovienai politinei partijai. Kitų preziden-tų intervencijos buvo kuklesnės. 1998metais prezidentas Valdas Adamkus

stojo į atvirą dvikovą su tuomečiupremjeru Gediminu Vagnoriumi irpralaimėjo, nors G.Vagnorius dėl sa-vų sumetimų netrukus atsistatydino.Bet prezidentas konfrontavo su vienužmogumi, o ne su konservatorių par-tija. Su šia ir toliau bendradarbiavo.

Per 2000 metų rinkimus V.Adam-kus palaikė į Naujosios politikos koa-liciją susitelkusias partijas ir joms, one daugiausia balsų surinkusiemssocdemams, pasiūlė sudaryti valdan-čiąją koaliciją. Kai kurie politologaimano, kad šie veiksmai sukūrė pre-cedentą D.Grybauskaitės raginimui

sudaryti Vyriausybę be “darbiečių”.Bet yra esminis skirtumas. Naujosiospolitikos partijos laisva valia bend-ravo, turėjo daugumą Seime, tadlengvai galėjo sudaryti Vyriausybę.Socdemai nenorėjo koalicijos sukonservatoriais, D.Grybauskaitė mė-gino jiems įpiršti nenorimą jaunikį.

Teoriškai prezidentė gali kaišiotipagalius į koalicijos ratus. Teoriškaikoalicija galėtų lengvai apkarpytiprezidentei sparnus ir ją izoliuoti,panašiai kaip 1997 metais konserva-toriai pavertė prezidentą AlgirdąBrazauską pasyviu įvykių stebėtoju.

Bet tai neįvyks, nes didelį vaidmenįveikiausiai atliks kitas veiksnys. Dar-bo partijos iširimas, jos išstūmimasį paribę socdemams būtų labai nau-dingas. Socdemams reikia Darbopartijos atstovų Seime palaikymo, one pačios Darbo partijos. Kuo dau-giau “darbiečių” socdemai priviliosį savo frakciją, tuo jiems bus geriau.Socdemai tik džiaugtųsi, jei Darbopartija žlugtų, nes tai sudarytų sąly-gas į savo gretas pritraukti “darbie-čių” elektoratą, kuris kadaise bal-suodavo už A.Brazauską.

Koalicijos likimą lems “darbiečių”gebėjimas išlaikyti tarpusavio solida-rumą ir kartu su “tvarkiečiais” beilenkais parodyti socdemams, kadmėginimai silpninti Darbo partijąprivestų prie koalicijos griūties.“Tvarkiečiai”, “darbiečiai” ir lenkaisudaro vidinę opoziciją socdemų do-minavimui, bet šios opozicijos opo-zicijoje veiksmingumas yra ribotas.Svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėlbiudžeto, socdemai sulauks konser-vatorių, liberalų ir prezidentės palai-kymo, tad galės priimti sprendimusbe savo partnerių balsų. “Darbie-čiai”, “tvarkiečiai” ir lenkai turi tikvieną svertą socdemams paveikti -įtikimai grasinti palikti koaliciją. Ka-dangi pasitraukimas iš koalicijosreikštų grįžimą į politinę dykumą,grasinimai nutraukti koalicijos su-tartį bus neįtikimi ir socdemų nepa-veiks. Naujieji prezidentės bendra-žygiai gali jaustis saugūs.•

Naujieji prezidentės bendražygiai

Socdemai tik džiaugtųsi, jei Darbo partija žlugtų, nes tai sudarytų sąlygas į savo

gretas pritraukti “darbiečių” elektoratą, kuris kadaise balsuodavo už A.Brazauską.

Kitų balsai

RAMŪNAS TERLECKAS

Kai išgirdau, kad prezidentė Da-lia Grybauskaitė nusprendė asme-niškai egzaminuoti kandidatus įministrus, nustebau. Tokios proce-dūros dar nebuvau girdėjęs.

Prezidentė pareikalavo išmanytisritį, kuriai siekiama vadovauti, Eu-ropos Sąjungos (ES) dienotvarkę,nes Lietuvai kitų metų antrąjį pus-metį teks pirmininkauti 27 valstybiųblokui, taip pat gebėti susikalbėtiviena iš darbinių Bendrijos kalbų(anglų, vokiečių ar prancūzų).

Dėl srities išmanymo nekilo jokiųabejonių, tačiau dėl kitų dviejų krite-rijų, prisipažinsiu, neturėjau nuomo-nės. Juolab kad ir įvairūs apžvalginin-kai, ir visuomenė, ir patys kandidataiį ministrus tai vertino skirtingai.

Prieš kelias savaites apsilankęsBriuselyje supratau, kad prezidentėbuvo visiškai teisi, pasirinkusi būtenttokią vertinimo skalę. Net jei vieno arkito kandidato į ministrus atžvilgiu

būta subjektyvumo, nesupratimas,kas vyksta ES, buvo pakankamas pa-grindas atmesti kandidatūrą.

Viešojoje erdvėje gana klaidingaiįsivaizduojama, kokia atsakomybėir kokie darbai tenka Lietuvai sto-jus prie ES vairo.

Kaip žinia, pirmininkavimas - tokianustatyta tvarka, kai kiekviena ESvalstybė narė paeiliui po pusę metųpirmininkauja visai Tarybai, EuroposVadovų Tarybai ir pagaliau visai ES.

Pirmininkavimas Tarybai rotacijosprincipu buvo įvestas pagal EuroposBendrijų sutartis. 1993 metais įsiga-liojus Europos Sąjungos (Mastrichto)sutarčiai rotacijos tvarka buvo kiekpakoreguota ir nustatyta konkretivalstybių pirmininkavimo seka perartimiausius 12 metų.

Deja, Lietuvai tenka pats sunkiau-sias pirmininkavimo laikotarpis -2013-ųjų antroji pusė - artėjant rin-kimams į Europos Parlamentą ir rin-kimams Vokietijoje, kuri yra viena

svarbiausių ES variklių. Žinome, kadrinkimai sustabdo daugelio spren-dimų priėmimą, todėl Lietuvos dip-lomatai jau šiandien suvokia, ko-kiomis sudėtingomis sąlygomis teksvadovauti ES.

O Lietuvoje apie užgriūsiančią at-sakomybę kol kas supratimo nėradaug. Kalbama, kad esą bus daugrenginių, kad reikia pasirūpinti pa-togiu susisiekimu su Briuseliu, grei-čiau užbaigti Valdovų rūmų staty-

bos darbus, mat kitaip nebus kurgarbingų svečių priimti, verslui pa-galvoti, kokios naudos galėtų gautiiš pirmininkavimo. Turiu nuvilti ste-buklo laukiančiuosius - Vienoje prie2001 metais pasirašytos Nicos sutar-ties pridėtoje deklaracijoje numaty-ta, kad kai ES narių bus bent 18, vi-si susitikimai vyks tik Briuselyje, one pirmininkaujančioje valstybėje.Taigi apie minias ES pareigūnų, už-plūstančių Vilnių, tenka pamiršti,renginių bus daugiau, bet jie nesud-

rebins nei valstybės, nei sostinės.Didžiausias iššūkis rengiantis pir-

mininkavimui teks valstybės tarnybaiir valstybės tarnautojams, kurie turėsužtikrinti tinkamą ES Tarybos ir josdarbo organų veiklos organizavimą.Dalis Lietuvos politikų mano, kad pir-mininkavimas ES yra galimybė “su-tvarkyti” Lietuvai svarbius klausimus,tačiau realybė yra visai kitokia, objek-tyvumas ir visos ES problemų maty-mas bei jų sprendimas yra prioritetasir aksioma. Vadovavimas Sąjungai yrapareiga ir atsakomybė, su kuria mūsųvalstybė dar nėra susidūrusi.

Kiek Briuselyje teko matyti Lietu-vai atstovaujančius diplomatus ir tar-nautojus, jie paliko labai gerą įspūdį- žavėjo jų kompetencija ir pasitikė-jimas savo jėgomis, supratimas, kąreikės dirbti, ir suvokimas, kokia at-sakomybė tenka jiems ir Lietuvai.

Neabejoju, kad tarpukario diplo-matų korpusas (lozoraičiai, klimaiir kiti) didžiuotųsi naująja karta.

Norėčiau, kad tokio supratimodaugiau būtų ir Vilniuje. Nedrįstupatarti naujiesiems ministerijų va-dovams, bet jie tikrai nesuklystų, jeijau šiandien imtų rengtis pirminin-kavimui, galbūt ir anglų kalbos ži-nias vertėtų atnaujinti.•

Viešojoje erdvėje gana klaidingai įsivaizduojama, kokia atsakomybė ir kokie

darbai tenka Lietuvai stojus prie ES vairo.

Diplomatų ir politikų atsakomybės suvokimasMAŽĖJA GIRTŲVAIRUOTOJŲIrishtimes.com rašo, kad Airijoje rečiauvairuojama išgėrus: “Pastaruoju metuAirijoje net 50 proc. sumažėjo išgėru-sių vairuotojų, nei jų buvo perpraėjusius penkerius metus. 2012-ai-siais policija sustabdė 8747 išgėrusiusvairuotojus, 2007 metais šis skaičiussiekė net 19 484. Neblaivių vairuotojųsumažėjimą lėmė tai, kad per praėju-sius penkerius metus buvo sustiprintospolicijos pajėgos ir padaugėjo alkoho-lio kiekio patikros punktų. “RoadSafety Authority” tyrimų vadovas Mi-chaelas Brosnanas teigė, kad keičiasi irvairuotojų požiūris į vairavimą išgė-rus. Vis dėlto tai lieka didelėproblema, nes dauguma vairuotojųžūva keliuose būtent dėl girtumo,greičio viršijimo arba saugos diržo ne-segėjimo. Airijoje taip pat nustatyta,kad nuo praėjusio spalio iki šių metųlapkričio daugiausia vairavo neblaivūsvyrai nuo 23 iki 32 metų. Didžiausiasalkoholio kiekis kraujyje nustatytas38-47 metų vyrams. Kitas tyrimas pa-rodė, kad dažniausiai vairuodamineblaivūs ne pirmą kartą policijai įk-liūva lietuviai ir latviai (34 proc.),lenkai (25 proc.) bei airiai (21 proc.).”

LŽ

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)

M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Lietuviai svetur” remiaSpaudos, radijo ir tele-vizijos rėmimo fondas.Šiandien - 3, 17 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Lietuva ir Europa 52012 12 27Lietuvos žinios

Lenkams ieškant sotesnio gyve-nimo Vakarų Europoje, jų vietąužima imigrantai iš Azijos beiRytų ir Vakarų Europos. Svetimtaučiai keičia uždaros irkonservatyvios katalikiškos lenkų visuomenės veidą.

“Kai pirmą kartą atvykau į Lenki-ją, bijojau išeiti į gatvę, nes policijagalėjo mane sugauti. Nuolat jaučiauįtampą”, - sakė atvykėlis Qui. Nelega-laus imigranto istorija būdinga mili-jonams išeivių iš Azijos visoje Euro-poje. Tačiau Qui sėkmingai įsitvirtinoLenkijoje - šalyje, kuri dabar tapoimigrantų traukos centru.

Qui atvyko iš Vietnamo. Vietna-miečiai sudaro vieną didžiausių etni-nių mažumų Lenkijoje. Qui parda-vinėja drabužius Varšuvos turguje.Lenkijoje jis įsikūrė su šeima ir gyve-na daugiabutyje Varšuvos pakrašty-je. Qui Lenkijoje gali jaustis saugiai.Katalikiškoje valstybėje jis gyvena le-galiai, kadangi turi Lenkijos piliety-bę. Qui su savo žmona Thiem susi-pažino Varšuvoje. Juodu didžiuojasibūdami Lenkijos piliečiai. “Mūsųsūnaus vardas lenkiškas, nes gyvena-me Lenkijoje ir mylime ją”, - sakėbuvęs vietnamietis.

Besikeičianti sostinėNuvažiavę kilometrą ar du nuo isto-

rinio Varšuvos centro, galime pama-tyti demografinių pokyčių ir pačiojeLenkijos sostinėje. Bakalarskos turgu-je yra milžiniškas drabužių, elektros

prietaisų ir maisto produktų pasirinki-mas. Šiame turguje prekes pardavinė-ja Lenkijoje įsitvirtinę užsieniečiai.Jiems turgus - puiki galimybė užsidirb-ti pragyvenimui. Bakalarskos turgujesklinda įvairių tautų muzika bei vietna-miečių, bulgarų, turkų, nigeriečių, ki-nų, baltarusių ir ukrainiečių balsai. Šisturgus - įrodymas, kad Lenkijoje vy-rauja etninė įvairovė, kuri dar visai ne-seniai buvo nė neįsivaizduojama.

Per pastaruosius dvejus metus dar-bo leidimų ir pilietybės paraiškų skai-čius Lenkijoje išaugo dvigubai. Euros-tato tyrimai rodo, kad tik 0,1 proc.Lenkijos gyventojų yra gimę užsieny-

je (ES). Tai mažiausias skaičius Euro-pos Sąjungoje. Prieš Antrąjį pasaulinįkarą ketvirtadalį Lenkijos gyventojųsudarė žydai, vokiečiai ir ukrainiečiai.Iki 1947 metų beveik visi etninių ma-žumų atstovai buvo nužudyti arba iš-tremti, todėl komunistinio režimo me-tais Lenkijoje užsieniečių buvo mažai.

Tačiau valstybei įstojus į ES, užsie-niečiai ėmė sparčiai į ją plūsti. Tai

daugiausia lemia ekonomikos veiks-niai. Su Europos valstybes kamuo-jančia ekonomikos krize Lenkijatvarkosi puikiai. Ji - vienintelė iš 27ES valstybių, kuriai pavyko išvengtirecesijos per 2008-2009 krizę. Be to,Lenkija jaučia darbo jėgos trūkumą,kurį lėmė milijonų lenkų emigracija.

Migracijos politikos ekspertas Ra-falas Rogala mano, kad imigrantai

naudingi Lenkijai. “Didžiuojuosi,kad į Lenkiją plūsta imigrantai. Juossuprantame puikiai, kadangi iki šiollenkai buvo ekonominiai migran-tai”, - sakė R.Rogala. “Suprantame,kad kiekvienas žmogus - savo liki-mo kalvis. Džiaugiuosi, kad žmonėspasirinko Lenkiją, kurioje kuria sa-vo ir šalies gerovę”, - pridūrė migra-cijos politikos ekspertas.

Turtingi emigrantaiĮ Lenkiją plūsta ne tik imigrantai iš

ekonomiškai silpnesnių valstybių. Įją su šeimomis keliasi ir žmonės išturtingų Vakarų Europos šalių. Pau-las Norrisas su savo žmona Catheri-ne ir dviem vaikais į Vroclavą atvykoiš Anglijos. P.Norrisas - sparčiai au-gančios informacinių technologijųįmonės regiono vadovas. Anglo duk-relės - dešimtmetė Emilie ir aštuon-metė Louis - mėgaujasi lenkų kalbospamokomis tarptautinėje mokyklo-je ir džiaugiasi naujais draugais.P.Norriso žmona Catherine taip patpatenkinta gyvenimu Lenkijoje, ta-čiau kartais ją trikdo lenkų uždaru-mas ir konservatyvumas.

“Lenkijoje sutikau daugybę puikiųžmonių. Tačiau ne su visais pavykstaužmegzti pokalbį. Lenkai vis dar ne-siryžta bendrauti su užsieniečiais.Skaičiau Lenkijos istoriją. Ji buvo dau-gelio imperijų dalis. Todėl nesmerkiuvyresnio amžiaus žmonių uždarumoir netolerancijos užsieniečiams”, - sa-kė Catherine. Ji mano, kad Lenkijaireikalingi žmonės iš Rytų ir VakarųEuropos bei Azijos valstybių.•

Imigrantai keičia Lenkijos veidą

Varšuvoje Kalėdas sutiko ir daugybė imigrantų. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Makedonijos parlamente kiloopozicijos ir valdančiųjų mušty-nės dėl kitų metų biudžeto, olauke prie parlamento rūmųprotestuotojai iš priešininkųstovyklų svaidė vieni į kitus akmenis ir butelius.

Per susirėmimus buvo sužeisti šešižmonės, jiems prireikė trumpo gydy-mo ligoninėje, bei 11 policininkų.Tarp sužeistųjų - deputatė RadmilaŠekerinska ir valdančiosios koalicijosparlamentaras Amdis Bairamas.

Keli tūkstančiai protestuotojų su-plūdo prie parlamento, kai deputataiiš opozicinės kairiųjų partijos SDSMužsibarikadavo viduje ir taip mėginoužkirsti kelią balsavimui dėl biudžeto,kuris, pasak jų, nulems pernelyg dide-lę valstybės skolą. Partijos lyderisBrankas Crvenkovskis teigė, kad opo-zicijos deputatai atsisakys dalyvautibūsimose sesijose, nors toks žingsnisbūtų vien tik simbolinis, nes partijaturi tik 29 iš 123 vietų parlamente.“Kviečiame pilietiniam nepaklusnu-

mui. Makedonija pamatys liaudiessukilimą”, - prie parlamento savo są-jungininkams sakė B.Crvenkovskis.

Kai opozicijos deputatai išėjo išparlamento pastato, valdančioji koa-licija surengė balsavimą ir 64 dalyva-vę deputatai pritarė biudžeto projek-tui, o keturi balsavo prieš. 2013 metųbiudžete numatyta 2,7 mlrd. eurų iš-laidų ir 2,4 mlrd. eurų pajamų. Biu-džetas grindžiamas 2 proc. augimo ir3,5 proc. infliacijos prognozėmis.

Protestuotojų padaugėjo, kai šiosmažytės Balkanų valstybės valdan-čioji koalicija, kuriai vadovaujaNikola Grujevskis, patvirtino pers-varstytą biudžeto projektą. Makedo-nijos premjeras N.Grujevskis protes-tuotojams sakė: “Kritikuokite mane,aš paaiškinsiu savo sprendimus, betprašau jūsų neimti įkaitais Makedoni-jos piliečių.” Jis taip pat apkaltino B.Cr-venkovskį bandymu grįžti į valdžią“pasitelkus smurtą ir keliant pavojųvalstybei, savo partijos šalininkams irdemokratinėms institucijoms”.•AFP-BNS, BBC, LŽ

Makedonijoje susipešė parlamentarai

Makedonijos parlamente užvirė įnirtingas mūšis dėl biudžeto.

Ligonių kasos didina veiklos efektyvumą

Projektas apima penkias instituci-jos vidaus administravimo ir veiklosvaldymo sritis: strateginį planavimą,personalo valdymą, finansų valdy-mą, projektų valdymą, informacinestechnologijas. “VLK keliami uždavi-niai bei reikalavimai nuolat auga, otai lemia būtinybę tobulinti instituci-jos vidaus administravimą. Šis pro-jektas suteikė galimybę padidintiveiklos valdymo efektyvumą, užtik-rinant kokybiškesnį viešojo interesoįgyvendinimą”, - teigia projektokoordinatorius, VLK Strategijos sky-riaus vyriausiasis specialistas JuliusKvietkauskas.

Optimizuojant strateginio plana-vimo procesą, buvo parengta ilga-laikė ligonių kasų plėtros studija irsukurta informacinė sistema (IS),kuria analizuojami duomenys ir pa-teikiamos jų prognozės ateinantiems20 metų. IS apdoros duomenis, ku-rie yra būtini skaičiuojant bei verti-nant, kaip plėtosis privalomojo svei-katos draudimo sistema ateityje.Moksliškai pagrįstais metodais at-liekama duomenų analizė bus grei-tesnė bei tikslesnė.

Tobulinant personalo išteklių val-dymo sistemą, pasiektas kryptingasdarbuotojų kompetencijų ugdymas,kokybiška jų atranka, adaptacija beimotyvacija. Ilgainiui tai leis padidin-ti darbuotojų darbo našumą ir ma-žins personalo kaitą.

VLK atliktas finansų valdymo sis-temos auditas, pagal kurio rekomen-dacijas ši sistema buvo patobulinta.Finansų valdymo procesai tapo išsa-miai ir aiškiai reglamentuoti, dar-buotojams efektyviai paskirstytosfunkcijos, racionalizuotas ataskaitųsrautas ir jose pateikiami duomenys.Tai suteikia galimybę finansus val-dyti racionaliau ir efektyviau. Taippat šioje veiklos srityje buvo atliktaprivalomojo sveikatos draudimofondo biudžeto pajamų ir išlaidų il-galaikė prognozė.

Įgyvendinant projektą VLK bu-vo sukurta ir įdiegta projektų valdy-mo sistema: aprašyti projektų valdy-mo procesai, įdiegta projektųvaldymo IS, taip pat parengta 10projektų valdymo specialistų. Pro-jektų valdymo sistema sudarys sąly-

gas geriau valdyti ligonių kasose vyk-domus projektus, nustatyti ir valdy-ti projektų riziką, žmogiškuosius iš-teklius, išlaidas projektams.

VLK sukūrė ir pradėjo naudotiinformacinių technologijų (IT) ir ISpagalbos sistemą, kurios paskirtis -rinkti ir teikti informaciją apie IT irIS sutrikimus, jų šalinimo būdus irsudaryti sąlygas naudotojams kreip-tis į vieną centralizuotą pagalbos tar-nybą. Pastaroji užtikrins kokybiškasIT paslaugas, geresnį darbo našumąbei sklandesnę komunikaciją tarporganizacijos darbuotojų.

Projektas finansuojamas pagal2007-2013 m. Žmogiškųjų ištekliųplėtros veiksmų programos 4 priori-teto “Administracinių gebėjimų stip-rinimas ir viešojo administravimoefektyvumo didinimas” įgyvendini-mo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V“Viešojo administravimo subjektųsistemos tobulinimas”. Bendra pro-jekto vertė - 2 999 912 Lt. Trejų me-tų trukmės projektą užbaigti numa-tyta 2013 m. kovo 23 d.

VJ-3683

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kartu su teritorinėmis ligonių kasomis įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamąprojektą “Ligonių kasų veiklos valdymo tobulinimas”, kurio tikslas - tobulinti ligonių

kasų vidaus administravimą, pasitelkiant informacines technologijas.

“Į Lenkiją plūstančius imigrantus iš Europos irAzijos suprantame puikiai, kadangi iki šiol

patys lenkai buvo ekonominiai migrantai.”

2012 12 27Lietuvos žinios6 Pasaulis

Nukritus lėktuvui, kuris skraidino aukšto rango Kazachstano pasienio tarnybos kariškius, žuvo visi jame buvę 27 žmonės.

Kazachstano pietuose sudužus ka-riniam rusų gamybos lėktuvui neli-ko gyvo nė vieno iš 27 juo skridusiųžmonių, tarp kurių buvo ir aukštųKazachstano saugumo pareigūnų.Dviejų motorų An-72 nukrito leisda-masis Šymkento mieste, didžiausia-me pietinėje Kazachstano dalyje,maždaug už 120 km į šiaurę nuo kai-myno Uzbekistano sostinės Tašken-

to. Iš žinybinio lėktuvo nieko neliko,tik nuolaužų krūva. Juo skrido Ka-zachstano pasienio tarnybos vadovopareigas einantis pulkininkas Tur-ganbekas Stambekovas su grupe ka-rininkų, taip pat 7 įgulos nariai. Žu-vusiųjų sąraše yra ir T.Stambekovožmona Saule Stambekova. Žuvę ka-riškiai prieš tai dalyvavo Pasienio tar-nybos karinės tarybos posėdyje sos-tinėje Astanoje ir iš ten skrido.

Liudytojai pasakoja girdėję kurti-nantį sprogimą ir matę milžinišką gais-rą, katastrofos vietoje mėtėsi kariškiųkepurės ir kūnų dalys, dar ruseno ug-nis. An-72 sudužo už 20 km nuo Šym-kento labai prastu oru. Lėktuvas pradė-

jo leistis, pralėkė virš vieno aūlo, pasvi-ro ir nukrito. “Gelbėtojų neprireikė, li-ko tik fragmentai”, - sakė vietos nepap-rastųjų situacijų pareigūnai.

Katastrofos priežastis tiriama. Spė-liojama, kad tai galėjo būti apledėjimasar net kerštas, mat pulkininkas T.Stam-bekovas labai sugriežtino tvarką pasie-nyje. Jis buvo paskirtas laikinuoju Pa-sienio tarnybos vadovu birželį, kaisudegintame poste prie pietinės sienossu Kinija buvo rasti 14 negyvų pasie-niečių, ir tai privertė atsistatydintiT.Stambekovo pirmtaką.•Newsru.com, BBC, “SpiegelOnline”,AFP, LŽ

VILJAMA SUDIKIENĖ

Po Arabų pavasario, nusiritusioper Šiaurės Afriką, atėjo ne laisvė ir demokratija, o modernios pasaulietinės valstybės pasitraukimas iš viešojo gyvenimo. Kol kas neaišku, kiek toli islamo radikalaieis. Ir kiek jiems bus leista.

Daugiausia prieštaravimų, smurtuišsiliejančių į gatves, tebėra Egipte. Perreferendumą rinkėjai pritarė naujai is-lamistinei Konstitucijai - už ją balsavo60 proc., nors balsuoti atėjo vos trečda-lis iš 52 mln. Egipto rinkėjų.

Prieš pirmąjį balsavimo ratą, kurisįvyko gruodžio 15 dieną, opozicijasvarstė, ar boikotuoti referendumą, betpaskui pasirinko raginti nepritartiKonstitucijai. Kritikai sako, kad šis do-kumentas palankus islamistams ir iš-duoda revoliuciją, negina moterų teisiųar krikščionių mažumos, kuri sudaroapie 10 proc. gyventojų.

Prezidento Mohammedo Mursišalininkai, daugiausia islamistai, tei-gia, kad naujoji Konstitucija apsau-gos demokratiją ir garantuos stabi-lumą.

Paskelbus referendumo rezultatusMusulmonų brolija paakino egiptie-čius “prikelti šalį laisva vyrų, moterų,musulmonų ir krikščionių valia”. Sa-vo ruožtu JAV valstybės departamentasparagino šalis glaudžiai bendradar-biauti siekiant suderinti visus skirtu-mus, o ypač didelis vaidmuo tiesianttiltus ir didinant pasitikėjimą tenka pre-zidentui. Tačiau kaip tik jis ir buvo re-voliucijos šalininkų apkaltintas autori-tariniais sprendimais, kai pats savoįsaku prisiskyrė neribotas galias. Vėliautą įsaką atšaukė, bet galutinai neišsklai-dė būgštavimų, kad Egiptas ir vėl pa-klius į tirono rankas.

Dabar per du mėnesius Egipte turėsbūti surengti parlamento rinkimai.

Politinis susiskaldymas dėl referen-dumo dar labiau padidino gyventojųnetikrumą dėl ekonominės padėties, irjie puolė pirkti JAV dolerių. Kai kuriosvaliutos keityklos Kaire jų pritrūko.Prieš paskelbiant referendumo rezulta-tus valdžia apribojo Egipto svečiams irišvykstantiems į užsienį piliečiams kei-čiamų pinigų sumą iki 10 tūkst. dole-rių. Ekspertai sako, kad prezidentasM.Mursi labai greitai turės imtis nepo-puliarių priemonių ekonomikai gelbė-ti, ir tai gali pakenkti jo partijai per rin-kimus.

Panašus paveikslas klostosi ir kaimy-niniame Tunise, kuris pirmas ir pradė-jo Arabų pavasarį prieš beveik dvejusmetus. Šioje turistų pamėgtoje šalyjesalafitai - viena konservatyviausių ir ra-

dikaliausių politinių islamo srovių -baugina moteris, menininkus bei inte-lektualus, ir daug kas baiminasi, jog vy-riausybė patyliukais remia radikaliusislamistus ir siekia paversti jauną de-mokratiją teokratija.

Bauginimai su radikalų pagalbaKai 2011 metų vasarį prasidėjo re-

voliucija, ji pasiekė ir raudonųjų ži-bintų kvartalą sostinėje Tunise, kurmoterys ramsto sienas, tačiau yra už-siregistravusios ir moka mokesčius.Tuomet ten susirinko keli šimtai žmo-nių, vieni barzdoti, kiti džinsuoti, ta-čiau visi reikalavo moralinio tyrumo,o paskui išsitraukė ir lazdas. Tai nes-tebina. Per palydovines televizijas pa-mokslaujantys imamai iš Kataro irSaudo Arabijos nuolat kursto pyktįprieš šią ydų ydą. Arabams iš Persijosįlankos šalių šių moterų nereikia, kaivasarą jie ilsisi Tunise, nes paprastaijie atsiveža savo palydoves. Kvartalomoterys skirtos paprastiems žmo-nėms, ir taip yra nuo 1942 metų, kaiprostitucija Tunise buvo legalizuota.Kad neerzintų islamistų, raudonųjųžibintų kvartalas buvo iškeldintas ki-tur, užtvertas vartais ir pakabintas už-rašas, jog nedirba penktadieniais ir perramadaną.

Toks raidos modelis, kai į paribį trau-kiasi modernios pasulietinės visuome-nės gyvenimo aspektai, būdingas vi-soms porevoliucinėms šalims ŠiaurėsAfrikoje.

Pernai pavasarį geležiniu strypubuvo sudaužytas 67 metų Tuniso re-žisierius Nouri Bouzidas, viešai gy-nęs pasaulietinę Konstituciją, o į ki-

no teatrą įsiveržę salafitai paleidoašarines dujas ir užpuolė darbuoto-jus, mat ketinta rodyti “eretišką fil-mą” apie religiją Tunise. Policija įsi-kišo ne iškart, o kino teatras nuo tolaiko uždarytas. Vasarą “moralės bū-riai” įsiveržę į parodą suniokojo ke-liolika kūrinių. Tunise patyliukais pa-naikinta šimtai renginių, vasarosfestivalių ir roko koncertų, aktoriaisulaukia grasinimų. Visa tai vykstasu nebyliu valdančiosios islamistųpartijos “Nahda” pritarimu. Su ra-dikalų pagalba partija nori patikrin-ti, kiek toli ji gali eiti.

Įsikūręs pačiame šiauriausiame Af-rikos kyšulyje Tunisas yra labai artiEuropos. Galbūt todėl išsiugdė di-džiulį pakantumą ir toleranciją. Ta-čiau dabar ši tapatybė gali būti su-

naikinta. Vis dėlto žmonės nebebijopolicijos kaip anksčiau, o sostinė Tu-nisas vis dar yra miestas, kuriame mo-terims nereikia ypatingos drąsos nu-sidengti galvą. Kitaip nei, pavyzdžiui,Kaire, šydu apsigaubusių moterų Tu-nise mažuma. Kai kurie Tuniso kvar-talai visiškai nesiskiria nuo Marselio,atviro Prancūzijos Viduržemio jūrosuosto, kurio gyventojai nė negali įsi-vaizduoti, kad jiems kas nors nurodi-nėtų, ką vilkėti gatvėje ar paplūdimy-je vasarą.

Visa viltis - raštinga visuomenėUltrakonservatyvioms grupėms

labiausiai sekasi mečetėse. Jos kont-roliuoja daugumą mečečių Tunise,demonizuoja senuosius imamus kal-tindamos juos ištikimybe senajam re-žimui. Jie iš visur išvaromi ir sulaukiagrasinimų. Čia ir vėl talkina pinigai išPersijos įlankos bei palydovinės lėkš-tės. Šios grupės pirmiausia apeliuoja įpraktikuojančius tikinčiuosius ir ypačjaunimą.

“Nahda” neskuba atsiriboti nuo ra-dikalų. Partijos įkūrėjas Rachidas Ghan-nouchi vaizdo medžiagoje iš susitiki-mo su salafitais kalba: “Islamistai turipasklisti po šalį per savo organizacijas,visur steigti Korano mokyklas ir kvies-ti religingus imamus.” Slapta padary-tas įrašas buvo įdėtas į internetą, bet

R.Ghannouchi tikino, kad jo žodžiaiištraukti iš konteksto. Opozicija kaltina“Nahda” dviveidyste - kad viešai pa-sisako už toleranciją, bet pasitelkia jau-nus radikalus nepriklausomiems bal-sams nutildyti.

Egipto prezidento M.Mursi bandy-mas prisiskirti neribotas galias paskati-no debatus apie tikrąjį islamo režimųŠiaurės Afrikoje pobūdį. Ar Musulmo-nų brolijoms Egipte, Libijoje ir Tunisebūdingas užmaskuotas totalitarizmas,ar jos labiau primena Vokietijos Krikš-

čionių socialinę sąjungą, kuri yra radi-kali savo retorika ir vertybėmis, bet iš-kilus rimtam reikalui visuomet išliekapragmatiška?

Šioje diskusijoje kitokio vertinimosulaukia ir pirmasis Tuniso prezidentasHabibas Bourguiba: jis modernizavoTunisą, suteikė moterims lygias teisesir įvedė privalomą pradinį išsilavinimą.

Tie, kurie pasisako už pasaulietiškąTunisą, tiki, jog islamistai ilgai neišsi-laikys. Mat jie nesugeba valdyti, be to,Tunise aukštas išsilavinimo lygis. “Ma-nipuliuoti galima neraštingais žmonė-mis, bet ne mūsų tunisiečiais”, - įsitiki-nęs Beji Caidas Essebsi, pereinamosiosvyriausybės vidaus reikalų ministras,organizavęs 2011 metų spalio rinki-mus, po kurių islamistai ir tapo stip-riausia politine jėga Tunise.

Tačiau kova verda ir Tuniso uni-versitetuose. Juos irgi pasiekė islamis-tų reikalavimai leisti studentėms dė-vėti nikabą - visą kūną dengiantįdrabužį tik su išpjova akims, įsteigtimaldos kambarius bei atskirti vyrusnuo moterų.

Vieni baiminasi, kad Tunisas pavirsIrano tipo musulmoniška valstybe, ki-ti tiki gana brandžia Tuniso pilietinevisuomene. Musulmonų brolija suda-ro daugumą parlamente, bet neturiabsoliučios daugumos, kurios reikiaKonstitucijai keisti. Tai spaudžia įsta-tymų leidėjus ieškoti kompromisų ra-šant naują Tuniso Konstituciją. Jojemodernios valstybės šalininkams jaupavyko laimėti tris svarbias pergales:dėl moterų statuso, dėl prezidento tei-sių ir atmetant šariatą. Kol kas tai tei-kia vilčių. •

Po revoliucijos - šliaužiantis islamas

Sudužo kariškių lėktuvas

Sudužusio An-72 nuolaužos Pietų Kazachstane.

Protestuotojai prie kalėjimo reikalauja paleisti televizijos kanalo prodiuserį ir režisierių Sami Fehri, kuris buvo įkalintas dėl korupcijos, bet iš tikrųjų -už lėlių satyrą, nukreiptą prieš dabartinę Tuniso valdžią. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Toks raidos modelis, kai į paribį traukiasi modernios pasaulietinės visuomenės gyvenimo

aspektai, būdingas visoms porevoliucinėms šalimsŠiaurės Afrikoje.

Pasaulis 72012 12 27Lietuvos žinios

Naujasis Japonijos premjerasShinzo Abe žada griežtą politikąKinijos atžvilgiu ir didesnes išlai-das stagnuojančiai ekonomikaiskatinti. Fukušimos katastrofajo taip pat neišgąsdino - atominės energetikos plėtros Japonijoje jis nestabdys.

Premjeru jau dirbęs konservato-rius Sh.Abe Japonijos parlamentožemuosiuose rūmuose ir vėl išrink-tas vyriausybės vadovu, o vėliau tąpačią dieną pristatė ir savo kabinetą.Ministrų sąraše - dar vienas buvęsJaponijos premjeras Taro Aso. Jamatiteko finansų ministro portfelis.

Sh.Abe atėjo į valdžią žadėdamaslaikytis kietos diplomatijos ir ska-tinti ekonomikos augimą. Sh.Abe irjo Liberalų demokratų partija kar-tu su koalicijos partneriais žemuo-siuose rūmuose turi dviejų trečdaliųdaugumą. Per rinkimus šį mėnesįvaldančioji Demokratų partija pa-tyrė pralaimėjimą, o jos lyderis Yo-shihiko Noda turėjo pasitraukti. Va-kar rytą jo kabinetas atsistatydino.

Kai Demokratų partija 2009 me-tais laimėjo rinkimus, ji žadėjo pakel-ti japonų gerovę ir sutraukyti valdi-ninkų ryšius su didžiuoju verslu.Tačiau partija nesugebėjo išjudintiekonomikos, o jos atsakas į 2011 me-tų kovo 11-osios žemės drebėjimą ircunamį, kuris sukėlė avariją Fukuši-mos atominėje elektrinėje, galutinainuvylė japonus. Apžvalgininkai ma-no, kad rinkėjai nubaudė demokratusuž tai, kad jų politika neturėjo aiškaus

kurso ir prastai pasirodė likviduojantFukušimos katastrofos padarinius.

Šiuokart Sh.Abe savo rinkimųkampaniją grindė pažadu išjudintijau kelerius metus trunkantį eko-nomikos sąstingį didindamas išlai-das ir vykdydamas laisvesnę mone-

tarinę politiką. Tačiau ekonomistaiteigia, kad Sh.Abe politikoje beveiknėra nieko naujo, šią politiką jie jaupraminė “abenomika”.

Sh.Abe pareiškė, kad leis plėtotiatominę energetiką Japonijoje, norspernai ir įvyko katastrofa. Naujasis

premjeras taip pat žada laikytisgriežtos politikos teritorinio ginčosu Kinija atžvilgiu. Pastaruoju me-tu įtampa tarp Tokijo ir Pekino dėlkelių negyvenamųjų salų Rytų Ki-nijos jūroje buvo pasiekusi aukš-čiausią tašką. Šios salos turtingos

gamtos išteklių, nors jie nėra vienin-telis ginčo objektas - abiem šalimsdaug reiškia ir nacionaliniai jaus-mai. Sh.Abe kaip tik ir ragina keistipacifistinę Japonijos Konstitucijąbei puoselėti patriotinius jausmus.

Šis 58 metų karingas dešinysis po-litikas ankstesnę kadenciją premje-ro poste baigė nelabai garbingai, vi-siškai smukus jo populiarumui, norsoficiali atsistatydinimo priežastisbuvo pablogėjusi sveikata.

Sh.Abe yra jau septintas Japoni-jos premjeras per mažiau nei septy-nerius metus. Japonijos ministrupirmininku jis jau buvo 2006-2007metais. Jo senelis taip pat buvo Ja-ponijos ministras pirmininkas, o tė-vas - užsienio reikalų ministras.

Parlamento žemuosiuose rūmuo-se už Sh.Abe balsavo 328 parlamen-tarai. Jo varžovas, naujasis Demok-ratų partijos lyderis Banri Kaieda,per Fukušimos katastrofą dirbęs pra-monės ministru, gavo 57 balsus.

Kiek anksčiau trečiadienį jenoskursas nusmuko dolerio atžvilgiu.Šią permainą galėjo paskatinti spė-lionės, kad Japonijos bankas imsispriemonių ekonomikos augimuiskatinti, kaip ir žadėjo Sh.Abe.•

Prie Japonijos vairo stoja konservatorius

Sh.Abe ragina keistipacifistinę Japonijos

Konstituciją bei puoselėti patriotinius

jausmus.

Sh.Abe antrą kartą vadovaus Japonijos vyriausybei. / AFP/Scanpix nuotraukos

Nuo Higgso bozono atradimo ikiaparato “Curiosity” nusileidimoMarse ir priešistorinio žmogausgenomo nustatymo - toks svarbiausių šių metų mokslo at-radimų spektras. Šie laimėjimaine tik padėjo atskleisti daug paslapčių, bet ir leis palengvintižmonėms gyvenimą.

Kiekvienais metais autoritetingasAmerikos mokslo pažangos asocia-cijos žurnalas “Science” paskelbiapačių didžiausių įvairių sričiųmokslo laimėjimų sąrašą. Šiemetbuvo įvertinti atradimai genetikos,fizikos, kosmologijos, medicinosbei nanotechnologijų srityse. Lai-kantis tradicijos išskirtas pats svar-biausias mokslo atradimas ir dar 9,galima sakyti, lygiaverčiai žmonijospasiekimai. Jie ir pateko į svarbiau-sių žmonijos laimėjimų dešimtuką.

Kam skirti pirmąją vietą, šiemetginčų nebuvo. Pagal svarbą niekasnegalėjo prilygti Higgso bozonui, darvadinamam “dieviškąja dalele”, ku-ris buvo atrastas pasitelkus didįjįhadronų greitintuvą. Apie šį atradi-mą Šveicarijoje esančio Europosbranduolinių tyrimų centro (CERN)mokslininkai pranešė liepos 4 dieną.Higgso bozonas buvo paskutinistrūkstamas elementas aiškinantis vi-satos sandarą. Jis įrodo, kad aplinkmus yra energijos laukas, suteikian-tis masę fundamentinėms dalelėms,kurios ir yra pagrindinis visatos sta-tybos elementas. Su džiaugsmu šiąžinią sutiko ir pats britų fizikas Pete-ris Higgsas, kuriam šiuo metu 89-eri.Pagaliau buvo patvirtinta jo dar 1964metais iškelta hipotezė. “Džiaugiuosi,kad tai įvyko man dar gyvam esant”, -sakė šis mokslo genijus.

Prie didžiausių šių metų mokslolaimėjimų priskiriamas užbaigtasprojektas ENCODE (DNR elemen-tų enciklopedija), kuriame bandomaišsiaiškinti rizikos faktorius, sukelian-čius išsėtinę sklerozę ir Crohno ligą.Mokslininkai įrodė, jog žmogaus ge-netinis kodas yra labiau funkciona-lus, nei buvo manoma anksčiau. Ma-žiausiai 80 proc. genomo sudėties yrabiologiškai aktyvi.

Tarp revoliucinių šių metų atra-dimų - ir eksperimento su neutrinųdetektoriais rezultatai (Daya BayReactor Neutrino Experiment). Priešio projekto dirbo šimtai Kinijosmokslininkų, taip pat prisidėjo jųkolegos iš Prancūzijos, Pietų Korė-jos, Japonijos ir JAV. Jie tyrinėjo, kaipneutrinų štamai iš vienų virsta ki-tais. Tikimasi, jog šis eksperimentasleis išsiaiškinti, kodėl visatoje tiekdaug materijos ir tiek mažai antima-

terijos. Mokslininkai mano, kad tarpjų esantys nežinomi skirtumai galipriversti persvarstyti fizikos dėsnius.

Į mokslo laimėjimų dešimtuką pa-teko ir nanotechnologijų specialistų at-rastos vadinamosios Majoranos kvazi-dalelės. Kad egzistuoja Fermio dalelė,t. y. savo paties antidalelė, dar praėju-sio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje sa-kė Italijos fizikas Ettore Majorana. Šiaismetais Nyderlanduose dirbančiai fizi-kų ir chemikų grupei pavyko surastipatikimų įrodymų, kad tokios kvazi-dalelės iš tiesų egzistuoja. Tikimasi,jog šis atradimas ypač pagelbės kuriantkvantinius kompiuterius.

Labai svarbiu šių metų mokslo lai-mėjimu Amerikos mokslo pažangosasociacija laiko ir kosmoso agentū-ros NASA į Marsą pasiųstą aparatą“Curiosity”, kuris Geilo krateryjepradėjo dirbti rugpjūčio 6 dieną.Svarbiausias šios misijos tikslas - iš-siaiškinti, ar kada nors Marse egzis-tavo sąlygos gyviems organizmamssusidaryti. Tikimasi, kad kitas apara-tas jau galės pargabenti iš Raudono-sios planetos į Žemę grunto dalių.

Įvertinti ir amerikiečiai inžinie-riai, sukonstravę smegenų impulsaisvaldomą mechaninę ranką. Šis atra-dimas turėtų labai palengvinti gyve-nimą paralyžiuotiems pacientams.Mechaninė ranka gali atlikti trijųmatavimų judesius, o tai atveria di-džiules perspektyvas. Ranką sukūręinžinieriai pristatė visuomenei 52metų Pensilvanijos gyventoją, kuri

dėl smegenų ligos prieš 13 metų bu-vo paralyžiuota nuo kaklo. Implan-tavus moteriai į smegenis delikačiuselektrodus ji gali pati valdyti mecha-ninę ranką. Ši padeda moteriai pa-valgyti, prineša prie burnos butelįvandens ir net leidžia gurkštelėti išpuodelio kavos. Tiesa, kol kas tokiatechnologija laikoma eksperimenti-ne, be to, ji labai brangi. Tačiau Pen-silvanijos valstijoje dirbanti inžinie-rių komanda tikisi, kad jau greitaitoks aparatas taps prieinamas vi-siems, kam jis reikalingas.

Į svarbiausių mokslo laimėjimų de-šimtuką įtrauktas ir eksperimentas,

per kurį mokslininkai pasitelkę rent-geno lazerį pirmą kartą žmonijos isto-rijoje padarė baltymo molekulėsstruktūros nuotrauką. Šis atradimasturėtų labai praversti gydant retas ligas.

Į žurnale “Science” išspausdintąsąrašą pateko ir japonų mokslinin-kai, iš pelių embrioninių kamieni-nių ląstelių sugebėję išgauti kiau-šialąstę. Iš šio atradimo taip patdaug tikimasi ateityje.

Į 10 didžiausių 2012 metų moks-lo laimėjimų sąrašą pateko ir vokie-čių mokslininkai, sugebėję iššifruotiprieš 50 tūkst. metų Pietų Sibire irVidurinėje Azijoje gyvenusių dabar-tinio Homo sapiens protėvių geno-mą. Šios pirmykščių žmonių atsto-vės palaikų dalių buvo rasta Altajauskrašte esančioje Denisovo oloje. Bu-vo aptikti 5 fragmentai - po rankos irkojos piršto kaulo dalį, taip pat trysdantys. Kai Leipcige esančio MaxoPlancko evoliucinės antropologijosinstituto mokslininkai iššifravo šiosžmonių padermės genomą, paaiškė-jo, kad jis giminingas Papua Naujo-sios Gvinėjos aborigenų genomui.Kartu pavyko išsiaiškinti, jog šie žmo-nės gyveno kartu su neandartalie-čiais. Į dešimtuką pateko ir genomo“redagavimo” metodikos sukūrimas.Sukūrę TALEN (Transcription acti-vator-like effector nucleases) meto-diką mokslininkai jau gali keisti arbaaktyvinti specifinius gyvūnų genus.

Amerikos mokslo pažangos aso-ciacija prognozuoja, kad 2013 me-tai gali tapti proveržiu aiškinantis,kas įvyko po Didžiojo sprogimo irkaip susidarė visata. Taip pat tiki-masi, kad pagaliau bus ištyrinėtaspaslaptingasis ežeras, esantis 4 kilo-metrų gylyje po Arkties ledu.•“Science”, BBC, BNS, LŽ

Svarbiausi 2012-ųjų mokslo atradimai

P.Higgsas didžiajame hadronų greitintuve. Jį įrengus CERN centre pavykosurasti britų fiziko vardu pavadintą bozoną.

Didžiausias šių metų mokslo laimėjimas - “dieviškąja dalele” vadinamo Higgso

bozono atradimas. Jis padės išsiaiškinti, kas įvyko po Didžiojo sprogimo.

VIDA BORTELIENĖ

Suderinti valstybės ir privačiųkompanijų siekiai Klaipėdosuoste kuria visuomenei naudingą ekonominį rezultatą - krovinių gausa ir įvairovė jam paklojo tvirtus konkurencingumo pamatus Baltijos rinkoje.

Klaipėdos uostas pastaraisiais me-tais atsiskleidė kaip tvirtas tiltas tarpNepriklausomų Valstybių Sandrau-gos, Azijos regiono šalių ir EuroposSąjungos (ES) bei kitų rinkų, turintisšimtus milijonų prekių vartotojų. IšBaltijos šalių uostų jis yra arčiausiaiVakarų ir Šiaurės Europos bei PietųSkandinavijos uostų. Politinį patiki-mumą demonstruoja pradėti gaben-ti NATO kroviniai iš Afganistano.

Neužšąlantis Klaipėdos uostas permetus sulaukia per 7 tūkst. laivų,jungiančių mūsų šalį prekybos ry-šiais su 65 pasaulio šalimis. Pernaipasiektas krovos rekordas - 36,6 mln.tonų, šiemet nuo šios aukštumos at-siliekama nedaug - prognozuojamadaugiau kaip 35 mln. tonų apyvarta.

Ekonomistai skaičiuoja, kad uos-to veikla tiesiogiai sukuria 4,5 proc.Lietuvos bendrojo vidaus produkto.Tačiau nauda šalies įvaizdžiui ir Klai-pėdos miesto socialinei raidai varguar galėtų būti išreikšta vien skaičiais.

Daugėja darbo vietų Labiau matoma, kai uosto pinigais

tvarkomas miestas: kasmet daugiaunei 7 proc. iš veiklos uždirbtų lėšų ski-riama gatvėms tiesti ar rekonstruoti,rekreacinėms ir poilsio zonoms įreng-ti, paplūdimiams papildyti smėliu. Ta-čiau yra ir mažiau regima socialiniopoveikio pusė, kurios ekonominėraiška ne tokia akivaizdi. Tai uosto už-sakyti Lietuvos mokslo įstaigų tiria-mieji darbai, teikiantys jų darbuoto-jams tarptautinio bendradarbiavimogalimybes ir stiprinantys gamybos ry-šį su mokslu, kasmet organizuojamospažintinės ekskursijos visuomenei,skatinančios susidomėjimą jūrų pra-mone, parama Jūros šventei ir kitiemskultūriniams renginiams, atspindin-tiems uostamiesčio jūrinę dvasią.

Visi ekspertai pastebi ir pažymi, kadKlaipėdos uostas yra regiono versloakumuliatorius, antras po Vilniaus ša-lies ekonominės veiklos centras. Oapie įstaigų reitingus paklausti uosta-miesčio gyventojai Klaipėdos valstybi-nio jūrų uosto direkciją (KVJUD) ne-abejotinai iškeltų į aukščiausią poziciją.

Su uosto veikla susijusiose įmonė-se dirba daugiau nei 23 tūkst. žmo-nių, visas su jūrinėmis paslaugomissusijęs ūkio segmentas papildomaisukuria apie 185 tūkst. darbo vietų.Nors pastarasis gyventojų surašymasatskleidė, kad mieste žmonių suma-žėjo, tačiau apylinkėse išdygę nauji

privačių namų kvartalai padidinoKlaipėdos rajono naujakurių skai-čių. Uoste ir transporto įmonėse ga-lima rasti dirbančių net atokių Že-maitijos kampelių gyventojų.

Čia veikia 15 stambių krovos, laivųstatybos ir remonto bendrovių, tei-kiamos visos su jūros verslu ir krovi-nių aptarnavimu susijusios paslaugos.Dar per 800 įvairių bendrovių vykdosu Klaipėdos uostu susijusią veiklą.

Darbo vietų kiekis grįžo į ikikrizinįlygį, ir tai atskleidžia Klaipėdos mokes-čių inspekcijos duomenys. Pagal mo-kesčių surinkimą jau pernai transpor-to ir saugojimo veikla uostamiestyjepakilo į antrąją poziciją po produkcijosgamybos, prekybą nustumdama į tre-čiąją vietą. Tikėtina, kad šioje pozicijo-je šiemet ir išliks. 2011 metais jų veiklaapėmė 4,3 mlrd. litų, šios įmonės su-mokėjo beveik pusę visų Klaipėdosmokesčių. Šiemet sausio 1 dieną dir-bančių ir mokesčius mokančių fiziniųasmenų buvo 5510 daugiau nei priešmetus - iš viso 46144 asmenys.

Pagal “Sodros” Klaipėdos sky-riaus informaciją, pernai draudėjųpadaugėjo 6,2 proc., arba 1172 ūkiosubjektais, šiemet per 9 mėnesius -4,9 proc., arba 1400 ūkio subjektų,ir dabar jų Klaipėdoje yra daugiaukaip 25 tūkstančiai. Nedarbas spa-lį nesiekė 9 proc., bedarbių tarpjaunimo - mažiau nei 6 procentai.

Tokia statistika geriausiai iliustruojateiginį, kad Klaipėdai uostas - miestojėgos ir ekonominio stabilumo šaltinis.

Investicijų srautasKlaipėdos uostas sparčiai keičia tech-

ninius parametrus ir puoselėja dar am-bicingesnius plėtros planus. Išorinės įp-

laukos gylis šiuo metu siekia 15 metrų,vidinio kanalo gylis yra 13-14,5 metro.Prie šiaurinės dalies išgilintų krantiniųkompanijos gali priimti didžiatonažiuslaivus: sausakrūvius - iki 80 000 talpos(DWT), tanklaivius - iki 150 000 DWT.

Uosto direkcijos pajamos, gauna-mos iš uosto rinkliavų (per 85 proc.)ir žemės nuomos (iki 15 proc.), suda-ro daugiau nei 140 mln. litų per me-tus. Šios pajamos, taip pat ES para-mos fondų ir bankų paskolos, sudarobendrą valstybinio finansavimo dalį,kuri skiriama uosto infrastruktūrai,privažiuojamiesiems autotransportokeliams ir geležinkeliams tobulinti,uosto akvatorijai gilinti, saugumopriemonėms diegti.

2009 metais valstybė investavo 64mln., 2010 metais - 77 mln. litų. Per2011-2013 metus planuojama iš visopanaudoti 706 mln. litų. Antra tiekkiekvienais metais paslaugoms mo-dernizuoti skiria privačios bendro-vės. Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesiogi-niai ryšiai su krovinių savininkais irsiuntėjais bei konkurencingi krovosdarbų tarifai užtikrina tolygią, su-telktą ir efektyvią uosto veiklą.

2012 metų uosto pagrindinių dar-bų dešimtukas atspindi visas tris są-veikaujančias transporto sritis: lai-vybą, krovą ir sausumos transportą.

Į pirmąjį investicijų trejetą patenkauosto laivybos kanalo gilinimas ir pla-tinimas (74 mln. litų), keleivių ir kro-vinių terminalo infrastruktūra (35 mln.litų), privažiuojamieji keliai pietinėje

dalyje ir Kairių gatvės rekonstrukcija(24 mln. litų). Toliau rikiuojasi dar ke-letas krantinių įvairiose uosto dalyse,Minijos gatvės rekonstrukcijos tąsa,pradiniai suskystintų gamtinių dujų(SGD) terminalo infrastruktūros dar-bai - šis terminalas yra priskirtas vals-tybei svarbių ekonominių objektų ka-tegorijai ir turi padidinti valstybėsenergetinį saugumą.

Šiemet pradėta gilinti Malkų įlanką,nes čia sukoncentruoti vieni pagrindi-nių mišraus transportavimo kroviniųterminalų. Sparčiai didėjant kontei-nerių ir kitų krovinių rūšių srautui,siekiama priimti ir krauti didesniuslaivus bei padidinti laivybos saugumą.Dėl šios priežasties šiuo metu Malkų

įlankoje esamo 11,5 metro gylio ne-bepakanka ir šią akvatoriją numato-ma pagilinti iki 13 metrų.

Su pietinės dalies veikla susijęs ir ki-tas pradėtas įgyvendinti projektas -aikštelė užterštam gruntui saugoti. Jileis plėtoti tuos infrastruktūros pro-jektus, kuriuos stabdo aplinkosaugosreikalavimas tinkamai apdoroti ir sau-giai laikyti užterštą akvatorijos gruntą.

Prie svarbių 2012 metais Klaipė-dos uosto direkcijos įvykių priskirti-na ir kadrinė svarbiausių pareigūnųkaita - po beveik pusketvirtų metųdarbo generalinio direktoriaus pa-reigas paliko Eugenijus Gentvilas beiketvirtuoju Nepriklausomos Lietu-vos istorijoje Klaipėdos uosto kapito-nu spalį paskirtas patyręs laivybosspecialistas Adomas Alekna.

Numatomi darbingi metai Pasak uosto vadovų, modernizuo-

jant uostą 2013 metais toliau bus to-bulinamas uosto laivybos kanalas, pra-dėti SGD terminalo hidrotechniniaidarbai, bus rekonstruojamos greitą fi-nansinę grąžą teikiančios krantinės,tiesiami būtini privažiuojamieji keliai.

Numatoma, kad vasarą bus užbaigtasir atidarytas Klaipėdos keleivių ir krovi-nių terminalas. Jis bus skirtas vis didė-jančiam ro-ro, ro-pax tipų laivų srautuipriimti. Tokia veikla turės socialinį beiekonominį poveikį miestui ir valstybei,nes atsiras naujų viešbučių ir aptarnavi-mo srities statinių, daugės turizmo pa-slaugų, bus kuriamos papildomos dar-bo vietos. Modernus terminalas suteiksdaugiau patogumų keleiviams.

Per ateinančius metus taip pat pla-nuojama parengti galimybių studijądėl uosto laivybos kanalo gilinimo iki16 metrų, kuri padės įvertinti gilinimodarbų maksimalias ribas, poveikį ap-linkai ir finansinę bei ekonominę in-vesticijų grąžą. Studijos rezultatai nu-lems tolesnės uosto infrastruktūrosplėtros strategiją.

Klaipėdos uostas yra tankaus ir sudė-tingo pasaulinio transporto tinklo dalisir veiklą organizuoja pagal tarptautiniussaugumo reikalavimus. Terminaluose,uosto teritorijoje ir akvatorijoje įgyven-dinti Tarptautinio laivų ir uosto įrengi-nių apsaugos kodekso (ISPS), EuroposParlamento ir Tarybos reglamento Nr.725/2004 bei Direktyvos 2005/65/EBreikalavimai. Klaipėdos uosto kompa-nijos dirba pagal ISO 9001 ir ISO 14001standartus, o tai liudija, kad sugeba teik-ti aukšto lygio paslaugas.•Parengta bendradarbiaujant su KVJUD

2012 12 27Lietuvos žinios8 Verslas

Klaipėdos uostas - šalies ūkio veidrodis

Neužšąlantis Klaipėdos uostas per metus sulaukia per 7 tūkst. laivų, jungiančių mūsų šalį prekybos ryšiais su 65 pasaulio šalimis.

Klaipėdos uostas yra regiono verslo akumuliatorius, antras po Vilniaus šalies ekonominės veiklos centras. / LŽ archyvo nuotraukos

Uosto veikla tiesiogiai sukuria 4,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

VG-3668

2012 12 27Lietuvos žinios10 Sporto tribūna

Nueinantys 2012-ieji kaip niekad garsino mūsų kraštą sporto arenose. Londono vasaros žaidynėselietuviai trečią kartą per nepriklausomybės laikotarpį iškovojo net penkis olimpinius medalius, tačiau šiemet pelnyti trofėjai ypatingi - pirmą sykį jie sužibo visomis spalvomis.

Olimpinių metų aidas

Iš plačiojo pasaulio Džiugu, kad ir kitose prestižinėse var-

žybose iškilūs mūsų atletai ne sykį lipoant auksinės, sidabrinės bei bronzinėspakylų. Tiesa, būta ir liūdnų akimirkų,jos - taip pat mūsų sporto dalis.

BuriavimasGegužės 20 dieną Gintarė Scheidt

Boltenhagene (Vokietija) tapo pasaulioburiavimo “Laser Radial” jachtomisčempione.

Dailusis čiuožimasSausio pabaigoje Isabella Tobias ir

Deividas Stagniūnas Europos čempio-nate Šefilde ledo šokių varžybose užėmė9 vietą. Tai aukščiausia vieta, į kuriąD.Stagniūnas pakilo čiuoždamas tiek suI.Tobias, tiek su buvusia partnere Kathe-rine Copely.

Dviračių sportas• Balandį Melburne vykusiame pa-

saulio treko čempionate sidabro medalį200 m sprinto rungtyje pelnė SimonaKrupeckaitė.

• “Garmin-Barracuda” komandosdviratininkas Ramūnas Navardauskastapo pirmuoju lietuviu, apsivilkusiu di-džiųjų daugiadienių “Giro d’Italia” lenk-tynių lyderio marškinėlius. Jie Lietuvossportininkui priklausė dvi gegužės die-nas. Galutinėje rikiuotėje lietuvis užėmė137 vietą.

• Dėl įtarimų vartojus dopingą lieposviduryje durys į Londono olimpiadą už-sitrenkė plento dviračių lenktynėse Lie-tuvai atstovauti turėjusiai Rasai Leleivytei.23 metų lietuvė suspenduota dėl jos orga-nizme aptiktų draudžiamų medžiagų.

• Spalio viduryje Panevėžyje sureng-tame Europos dviračių treko čempio-nate Lietuvos rinktinė iškovojo 3 auk-so, 1 sidabro, 2 bronzos medalius irkomandų rikiuotėje užėmė antrąją vie-tą. Auksą pelnė komandines persekioji-mo lenktynes laimėjusi moterų rinkti-nė - Aušrinė Trebaitė, Vilija Sereikaitė irVaida Pikauskaitė, komandinio sprintorungtyje greičiausiai važiavo S.Krupec-kaitė ir Gintarė Gaivenytė, keirino rung-tyje triumfavo S.Krupeckaitė. Simonataip pat iškovojo bronzą asmeninėsesprinto lenktynėse. Sidabras atiteko dau-giakovės varžybose antrąją vietą užėmu-siai A.Trebaitei. Antrą bronzos medalįiškovojo daugiakovės varžybose starta-vęs Gediminas Bagdonas.

FutbolasSausio viduryje Lietuvos rinktinės

naujuoju strategu Lietuvos futbolo fede-racijos (LFF) vykdomasis komitetas pat-virtino vengrą Csabą Laszlo.

•LFF prezidento rinkimai virto farsu:federacijos viršūnėlės susitvarkė taip, kadiki sąmoningai neskelbto paraiškų teiki-mo termino opozicija nespėjo iškelti sa-vo kandidato. Tad į vadovo kėdę preten-davo trys LFF atstovai - tuometisfederacijos prezidentas Liutauras Vara-navičius, generalinis direktorius JuliusKvedaras ir viceprezidentas GintautasBabravičius. Rinkimų rytą L.Varanavi-čius su G.Babravičiumi atšaukė savo kan-didatūras, tad prezidentu be kliūčių iš-rinktas J.Kvedaras. Per 80 narių LFFkonferencija tuomet kaip įprasta balsavovienbalsiai.

• Panevėžio “Ekrano” futbolininkaipenktą kartą iš eilės ir septintą klubo is-torijoje tapo pajėgiausia Lietuvos koman-da. Lietuva dar sykį įrodė esanti šalis, ku-

rioje čempionatą baigia mažiau koman-dų, nei pradeda. 2012 metų sezono vidu-ryje iš žemėlapio dingo vos kelerius me-tus gyvavęs Vilniaus klubas REO.

Greitasis čiuožimasTrečius metus iš eilės Agnė Sereikaitė

triumfavo Europos jaunimo taurės čiuo-žimo trumpuoju taku varžybų finale, ki-taip vadinamame Senojo žemyno jauni-mo čempionatu. Septyniolikmetė lietuvėbuvo nepralenkiama 500, 1000 ir 1500m distancijose.

ImtynėsEuropos čempionate Serbijoje grai-

kų-romėnų imtynių svorio kategorijojeiki 96 kg Mindaugas Ežerskis iškovojosidabrą, Aleksandras Kazakevičius (iki74 kg) - bronzą.

• Pasaulio imtynių jaunimo čempio-nate Tailande keturias pergales laimėjo irpasaulio čempiono titulą iškovojo buvęsjoniškietis Vilius Laurinaitis (iki 96 kg).

•Lapkritį Minske surengtame pasau-lio sambo čempionate Lietuvos atstovasSergejus Grečicha (iki 62 kg) trečią kar-tą tapo pasaulio čempionu ir pakartojoanksčiau Česlovo Jezersko pasiektą re-zultatą. Šiemet Sergejus triumfavo ir Eu-ropos pirmenybėse.

IrklavimasBirželio 10 dieną Blede (Slovėnija) Eu-

ropos jaunių irklavimo čempionate Lie-tuvos merginų Mildos Valčiukaitės ir Ie-vos Adomavičiūtės porinė dvivietė

iškovojo aukso medalius ir apgynė čem-pionių titulą. Netrukus jos tapo ir pasau-lio jaunių (iki 18 metų) čempionėmis.

•Europos baidarių ir kanojų irklavimopirmenybėse Kroatijos sotinėje čempio-nų titulus sprinto rungtyjeapgynė kano-jininkai Raimundas Labuckas ir TomasGadeikis. Europos čempionais šiojerungtyje jie tapo šeštą kartą iš eilės. Bron-za tenkinosi kanojininkas Jevgenijus Šuk-linas.

•Iš Italijoje vykusio Europos čempio-nato su aukso medaliais grįžo vienvieti-ninkai Mindaugas Griškonis ir DonataVištartaitė. 26-erių Mindaugas stipriau-sias Europoje tapo jau trečią kartą, 23metų Donatai tai - pirmasis Senojo že-myno pirmenybių auksas.

KaratėEuropos kiokušin karatė suaugusių-

jų absoliučios svorio kategorijos čem-pionate Lenkijoje tarp moterų triumfa-vo daugkartinė Europos čempionėMargarita Čiuplytė, finale įveikusi IngąMikštaitę.

Karšto oro balionai21 metų marijampolietis Rokas Kos-

tiuškevičius laimėjo Marijampolėje or-ganizuotą pirmąjį pasaulio jaunimo karš-to oro balionų čempionatą.

KrepšinisGegužės 21 dieną, beveik iškart po

Rusijos čempionato finalo, kurį laimėjoMaskvos CSKA, profesionalo karjerą

baigė vienas geriausių Europos krepši-ninkų Ramūnas Šiškauskas.

• Gegužės mėnesį Kauno “Žalgi-rio” komanda Lietuvos krepšinio ly-gos finale 3:0 nugalėjo “Lietuvos ry-tą” ir keturioliktą kartą tapo LKLčempione. Šiais metais žalgiriečiai ta-po ir Baltijos krepšinio lygos čempio-nais bei Lietuvos krepšinio federacijostaurės laimėtojais.

• 1992 metais gimusių Lietuvos vaiki-nų krepšininkų rinktinė liepos mėnesįgarsiai atsisveikino su jaunimo krepšiniu.Kazio Maksvyčio treniruojami dvide-šimtmečiai Slovėnijos sostinėje Liublia-noje Europos jaunimo (iki 20 metų) čem-pionato finale 50:49 nugalėjo Prancūzijoskrepšininkus ir penktą kartą lipo antaukščiausio prizininkų pakylos laiptelio.

• Po Londono olimpiados Lietuvoskrepšinio federacija (LKF) nepratęsė su-tarties su vyrų krepšinio rinktinės vyriau-siuoju treneriu Kęstučiu Kemzūra. Į lais-vą kėdę LKF prezidento Arvydo Sabonioprašymu sėdo Jonas Kazlauskas.

Ledo ritulysĮ skandalą įsipainiojęs Petras Nausė-

da gegužės pradžioje atsistatydino iš Lie-tuvos ledo ritulio federacijos prezidentopareigų. Tačiau po trijų mėnesių jis grį-žo į savo kėdę.

Lengvoji atletikaKovo mėnesį Stambule vykusiame pa-

saulio lengvosios atletikos uždarųjų pa-

talpų čempionate Austra Skujytė penkia-kovės varžybose iškovojo bronzą.

• Suomijos sostinėje surengtame Eu-ropos lengvosios atletikos čempionatešuolininkas į aukštį Raivydas Stanys iško-vojo sidabrą, o bronzos medalį 100 mbėgimo rungtyje pelnė Lina Grinčikaitė.

•Dovilė Dzindzaletaitė pasaulio jauni-mo (iki 20 metų) čempionate Ispanijojetrišuolio rungtyje pasiekė Lietuvos rekor-dą (14,17 m) ir iškovojo sidabro medalį.

PlaukimasPasaulio čempionate Turkijoje Rūta

Meilutytė perrašė Lietuvos plaukimo is-toriją. 15-metė Lietuvos rinktinės lyderėolimpinė čempionė R.Meilutytė Turki-joje iškovojo du aukso medalius ir vienąsidabro. Sportininkė triumfavo plaukda-ma 50 m krūtine bei dvigubai ilgesniamenuotolyje (ten ji pagerino pasaulio čem-pionatų bei Europos rekordus) ir antrafinišavo 100 m kompleksinio plaukimodistancijoje.

RankinisPo dramatiškos kovos sužaidusi lygio-

siomis su šveicarais Lietuvos vyrų rink-tinė pateko į antrąjį pasaulio čempio-nato etapą. Tapę grupės nugalėtojaismūsiškiai birželį žaidė atkrintamąsias at-rankos rungtynes su Lenkijos komanda.Deja, abu susitikimus laimėjo lenkai.

Sportiniai šokiaiGegužę Klaipėdos universiteto Loty-

nų Amerikos sportinių šokių ansamblis“Žuvėdra” Vienoje tapo Europos čem-pionu (tai buvo aštuntas klaipėdiečių ti-tulas žemyno pirmenybėse), o gruodį išplanetos pirmenybių Vokietijoje grįžo susidabro medaliais.

Sunkioji atletikaBalandžio mėnesį Europos suaugu-

siųjų čempionate sidabrą iškovojusiam20-mečiam Aurimui Didžbaliui Londo-no olimpiados durys neatsivėrė - priešpat žaidynes Tarptautinė sunkiosios at-letikos federacija pranešė apie teigiamąA.Didžbalio dopingo testą. Taip Lietu-vos sunkiosios atletikos federacija nete-ko vienintelės vietos Londono olimpia-doje. Klaipėdiečiui numatyta bausmė -diskvalifikacija dvejiems metams.

Šiuolaikinė penkiakovėSausį Lietuvos tautinio olimpinio ko-

miteto generalinė asamblėja neleido Ru-sijos pilietybę gavusiai šiuolaikinės pen-kiakovės atstovei Donatai RimšaiteiLondono olimpiadoje atstovauti kitaivalstybei.

• Gegužės 26 dieną Laura Asadaus-kaitė Čendu (Kinija) tapo šiuolaikinėspenkiakovės pasaulio taurės finalo nu-galėtoja, o liepą auksą pelnė Sofijoje su-rengtose Europos pirmenybėse.

TinklinisPaplūdimio tinklinio duetas Ieva

Dumbauskaitė ir Monika PovilaitytėKipre laimėjo pasaulio jaunimo (iki 19metų) pirmenybes, o iš Senojo žemynojaunimo (iki 20 metų) čempionatoAustrijoje grįžo su bronzos medaliais.

OlimpizmasNuo 1988-ųjų Lietuvos tautiniam

olimpiniam komitetui (LTOK) vadova-vęs Artūras Poviliūnas atsisakė kelti savokandidatūrą dar vienai ketverių metų ka-dencijai, tad spalį naująja LTOK galvatapo Sidėjaus olimpiadoje triumfavusišaulė Daina Gudzinevičiūtė. LTOK ge-neralinėje asamblėjoje per prezidentorinkimus ji nedidele persvara šventė per-galę prieš Sidnėjaus ir Atėnų olimpinįčempioną disko metiką V.Alekną.

Perspektyviu laikytam sunkiaatlečiui A.Didžbaliui dėl dopingo skandalo teks gerokai pasistengti, kad susigrąžintų visuomenės pasitikėjimą. / LŽ archyvo nuotraukos

Šiemet tapusi pasaulio buriavimo čempione G.Scheidt sportininkės karjerą sustabdė dėl motinystės atostogų.

Sporto tribūna 112012 12 27Lietuvos žinios

Londono dovanosSvarbiausiu metų sporto įvykiu tapo

liepos 27 - rugpjūčio 12 dienomis vyku-sios Londono vasaros olimpinės žaidy-nės. Jos buvo sėkmingiausios nepriklau-somos Lietuvos istorijoje. Mūsų šaliessportininkai šioje olimpiadoje iškovojo 2aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius.

Didžiausia staigmena tapo akimirks-niu išgarsėjusios 15 metų plaukikės Rū-tos Meilutytės auksinis startas. Sulaikękvapą stebėjome, kaip Anglijos miestePlimute besitreniruojanti lietuvaitė olim-piniame Londono baseine atrankos irpusfinalio plaukimuose triuškino apdul-kėjusius mūsų šalies rekordus bei nuo2009 gyvavusį Europos rekordą. Rūtanemažino apsukų ir finale - distancijąįveikusi per 1 min. 5,56 sek., ji paliko vy-resnes prityrusias konkurentes už nuga-ros ir pasipuošė aukso medaliu.

Antrą aukso medalį Lietuvai iškovo-jo taip pat dailiosios lyties atstovė. Pasku-tinę olimpiados dieną nudžiugino 28metų penkiakovininkė Laura Asadaus-kaitė. Įveikdama visas varžoves ji pasie-kė ir olimpinį rekordą - šiuolaikinės pen-kiakovės varžybose Lietuvos atletėsurinko 5408 taškus.

Akimirkos iki aukso pritrūko 27-eriųkanojininkui Jevgenijui Šuklinui. 200 msprinto distanciją jis įveikė per 42,792 sek.ir vos 0,501 sek. atsiliko nuo ukrainiečioJurijaus Čebano. Tačiau glausdamas prieširdies sidabro medalį J.Šuklinas švytėjoiš laimės - jo veide nebuvo nė menkiau-sios nusivylimo žymės.

Bronzos medalius Lietuvai dova-nojo kovinių sporto šakų atstovai. Antprizininkų pakylos užlipo 26 metųimtynininkas Aleksandras Kazakevi-čius (svorio kategorija iki 74 kg) ir 20metų boksininkas Evaldas Petrauskas(iki 60 kg).

Ypatingu pasiekimu olimpinėse žai-dynėse laikoma vieta pirmajame aštun-tuke. Pagal nerašytas taisykles ši pozicijairgi vadinama prizine.

Nedaug iki olimpinio medalio prit-rūko legendiniam disko metikui 40 me-tų Virgilijui Aleknai. Jo rezultatas -63,88 m - Londone buvo ketvirtas.Penktąją vietą užėmė 33 metų septyn-kovininkė Austra Skujytė (6 599 tšk.).

Prieš dvi savaites trisdešimtmetįatšventusi treko dviratininkė SimonaKrupeckaitė šiemet olimpiadoje buvopenkta moterų sprinto 200 m rungty-je (11,234 sek.) bei septinta keirinovaržybose.

Irkluotojų duetas 20 metų RolandasMaščinskas ir 24 metų Saulius Ritter fi-nale finišavo šešti (6:17,78), o Mindau-gas Griškonis paguodos finale buvo ant-ras ir bendrojoje įskaitoje užėmėaštuntąją vietą (6:46,56). Aštunta buvoir 23 metų irkluotoja Donata Vištartai-tė (7:43,07).

Pekine sidabrą laimėjusi buriuotoja30 metų Gintarė Scheidt (“Laser Ra-dial” klasė) Londone užėmė 6 vietą.

Į olimpinio elito gretas pateko ir šiuo-laikinės penkiakovės atstovas 25-eriųJustinas Kinderis - (5732 tšk.) bei 100 mkrūtine rungties finale plaukęs 23 me-tų Giedrius Titenis (59,68 sek.). Abu už-ėmė aštuntąsias vietas.

Į aštuntuką pateko ir nacionalinė vy-rų krepšinio rinktinė. Kęstučio Kem-zūros treniruojama komanda olimpia-dos ketvirtfinalyje 74:83 pralaimėjoRusijai ir bendrojoje įskaitoje buvo kla-sifikuota 8-a. Toks krepšininkų pasiro-dymas įvertintas su nemenka nusivyli-mo doze - iš krepšininkų tikėtasi gerokaidaugiau nei dviejų pergalių per šešis su-sitikimus.

Londono olimpiadoje Lietuvos gar-bę gynė 62 sportininkai. Iškovotų me-dalių įskaitoje mūsų olimpinė rinktinėužėmė 34 vietą tarp 204 valstybių.

Aprimus olimpinėms aistroms pa-saulis jau žvelgia į ateitį. Juk artėja 2014-ųjų Sočio žiemos žaidynės, o dar podvejų metų Rio de Žaneiras pasitiks2016-ųjų vasaros olimpiadą.•LŽ

Tokia buvo penkiolikmetės R.Meilutytės akistata su pasauline šlove. / Reuters ir AFP/Scanpix nuotraukos

L.Asadauskaitė su trenksmu užbaigė Londono žaidynes - pasiekusi šiuolaikinės penkiakovėsolimpinį rekordą ji pasipuošė paskutinio Londono žaidynių medalių komplekto auksu.

200 m sprinto distancijoje J.Šuklino yrius puošė sidabriniai purslai.

Olimpinė bronza - pirmoji dvidešimtmečio E.Petrausko ir trenerio Vladimiro Bajevo didi pergalė.Graikų-romėnų imtynėse A.Kazakevičius demonstravo išskirtinę valią ir už tai buvo įvertintas olimpiniu medaliu.

2012 12 27Lietuvos žinios12 Kriminalinės paraštės

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Kad Kauno apygardos teismaspagaliau atvertė Svajūno Bukausko nusikalstamo susivie-nijimo bylą, prilygo kalėdiniamstebuklui. Ši viena didžiausiųpastarojo meto Kauno bylų buvo įstrigusi teisme aštuonismėnesius. Tačiau to kaina - praras-tas vienas iš 15-os kaltinamųjų.

Pagaliau atversti S.Bukausko pra-varde Svaika nusikalstamo susivieni-jimo bylą pavyko tik išskyrus į atski-rą laisvėje teismo verdikto laukusio irnet tris posėdžius dėl neatvykimo su-žlugdžiusio Vitalijaus Vasiukovo by-lą. Mainais į tai nuspręsta jį suimti.Po šio teisėjų kolegijos, vadovaujamosAlgirdo Jaliniausko, sprendimo bylapajudėjo iš mirties taško jau su tiekpat suimtų ir nuosprendžio laisvėjelaukiančių kaltinamųjų. Ir vienų, irkitų liko po septynis.

Atversta ir vėl užverstaTačiau tik pagarsinus kaltinamo-

jo akto santrauką (vien Baudžiamo-jo kodekso straipsnių, pagal kuriuosteisiamiesiems pareikšti kaltinimai,vardijimas truko penkias minutes),tapo aišku, kodėl vieni kaltinamiejiyra susigrūdę teismo narve, o kiti -įsimaišę tarp posėdžių salėje vos tel-pančių proceso žiūrovų. Pusė lau-kiančiųjų teismo verdikto laisvėjepripažįsta pareikštus kaltinimus. Ki-ta jų dalis siejama su mažiau Svai-kos nusikalstamam susivienijimuiinkriminuojamos nusikalstamosveikos epizodų.

Tačiau, kaip ir vos telpantieji nar-ve, esantieji laisvėje sutiko duoti teis-mui parodymus tik po visų liudytojųapklausos.

Toną tam uždavė pats šio nusikals-tamo susivienijimo vadeiva. “Kadan-gi viskas suversta ant mano pečių, no-riu išklausyti visą medžiagą, kuriagrindžiamas kaltinimas”, - su teisėjųkolegija koketavo S.Bukauskas, pa-klaustas, ar pripažįsta savo kaltę. Užnusikalstamo susivienijimo organiza-vimą jam gresia įkalinimas iki gyvosgalvos. Po S.Bukausko pareiškimo topaties panoro ir kiti šios rekordinėsbylos pagal hašišo kiekį, perimtą iš nu-sikalstamo pasaulio, kaltinamieji. Irtai vėl paralyžiavo bylos nagrinėjimądar mažiausiai trims mėnesiams. Tikkovo pabaigoje pavyko rasti bendrąlaisvą dieną trijų šią bylą nagrinėjan-čių teisėjų, prokurorės ir kaltinamuo-sius ginančių 13 advokatų (vienas gi-na du) darbotvarkėje.

Trys sėkmingos operacijosPrieš tai ši daugiau kaip 20 tomų by-

la strigo dėl nuosprendžio už grotų lau-kiančių kaltinamųjų skundų Apeliaci-niam teismui, kad vis pratęsiamas jųsuėmimas. Kai kurie jų suimti jau apieporą metų. Po to pradėjo sirgti bergž-džiai skundus rašę jų advokatai. O vie-nas jų už tai, kad leido sau neatvykti įteismo posėdį be pateisinamos priežas-ties, net buvo nubaustas pinigine bauda.

Kaip LŽ jau rašė, Svaikos ir jo paran-kinių, teisėsaugininkų duomenimis, ap-rūpindavusių hašišu Sankt Peterbur-go banditus, demaskavimas taip patužtruko. Šį apie trejus metus veikusįnusikalstamą susivienijimą Kauno po-licijos Organizuoto nusikalstamumotyrimo valdybos (ONTV) pareigūnaiteigia demaskavę po daugiau nei pusęmetų trukusio operatyvinio tyrimo.

Gavę informacijos, kad per Lietuvąį Rusiją dideliais kiekiais gabenama ka-napių derva (hašišas), narkotikų pre-kybos tarpininkų slėptuves KaunoONTV operatyvininkai turėjo surastipatys. Paaiškėjo, kad tai - dvigubas iš

Ispanijos grįžtančių lengvųjų automo-bilių (dažniausiai - BMW X5) dugnas.Į šias slėptuves išradingi kontrabandi-ninkai sugebėdavo sugrūsti apie 100kilogramų hašišo. Jį iškrapštyti teisė-saugininkams padėdavo tik specialiatechnika apsirūpinę ugniagesiai gel-bėtojai. Per tris tokias operacijas,2010-ųjų gegužę-spalį surengtas Len-kijos ir Lietuvos bei Lietuvos ir Balta-rusijos pasienyje ir viename Jonavosgaraže, pavyko iš nusikalstamo pasau-lio perimti kelis šimtus kilogramų šiosnarkotinės medžiagos. Laimikio vertėjuodojoje rinkoje - apie 3 mln. litų.

Iškalbinga prabanga Dauguma teisiamųjų nepanašūs į

milijonus varčiusius asmenis. Tačiauprieš pat liepto galą - vieną 2010-ųjųspalio naktį, per kurią buvo sulaikytadidžioji dalis S.Bukausko parankinių,Svaikos pravardę turintis vadeivamaudėsi žėrinčioje prabangoje. Lapė-se esantis S.Bukausko namas buvo vie-nas įspūdingiausių pakaunėje. Vosprieš pusmetį šios “pilies” savininkas

buvo įsigijęs ir prabangų BMW X6.Už šį pirkinį, kainavusį ketvirtį milijo-no litų, Svaika atsiskaitė grynaisiais. Jokieme jau stovėjo apynaujai visurei-giai “Volkswagen Touareg” bei BMWX3, kuriems “kompanijos” negadino“Audi TT” ir “Audi A6”.

Sulaikymo metu S.Bukauskui bu-vo apribotos teisės į daugiau kaip ke-lis milijonus litų siekiantį turtą. Kar-tu su 44-erių S.Bukausku teisiama irjo sugyventinė Daiva Prekevičienė. Jiįtariama atlikusi šioje milijonus nešu-sioje nusikalstamoje schemoje S.Bu-kausko dešiniosios rankos vaidmenį.

Teisti ir ginkluotiNors nustatytas 21 S.Bukausko nu-

sikalstamo susivienijimo narys, kar-tu su vadeiva į teisiamųjų suolą buvopasodinta 14. Likusieji nuo baudžia-mosios atsakomybės atleisti, nes su-tiko bendradarbiauti su teisėsauga.

Nustatyta, kad dalis teisiamųjų yrakartu kalėję. Pats vadeiva teistas jautris kartus. Pastarąjį - už tai, kad nu-šovė, pirminiais duomenimis, sugė-rovą. Už tai jam buvo skirta 10 metųlaisvės atėmimo bausmė. Tačiau, kaipteigiama, jau tada iš kitų kalinių savopajamomis išsiskyręs S.Bukauskas2004-aisiais buvo paleistas į laisvę be-veik ketveriais metais anksčiau. Ir taibuvo jau ne pirma lietuviškosios Te-midės jam suteikta malonė.

Per kratas S.Bukausko bei jo paran-kinių namuose aptikta ir nelegalios

ginkluotės: Makarovo pistoletas suduslintuvu, keli dujiniai pistoletai, pri-taikyti šaudyti koviniais šoviniais, ne-mažas kiekis įvairių šaudmenų, beveikkilogramas trotilo, dūminės šaškės.

Kartu su šio nusikalstamo susivie-nijimo nariais sulaikyta ir 15 jų nau-dotų automobilių. Dauguma jų - sudvigubais dugnais, kuriuose taip pataptikta narkotikų pėdsakų.

Skydas - moterysApie trečdalį Svaikos nusikalstamo

susivienijimo narių sudarė moterys.Jų funkcija buvo lydėti savo draugusį nusikalstamas keliones. Tačiau neapsaugos, o priedangos tikslais.

Dalis šių moterų nuo baudžiamo-sios atsakomybės atleistos. Bus teisia-mos tik dvi - minėta D.Prekevičienė irRozita Totulienė, stosianti prieš teis-mą kartu su savo vyru Dariumi. Pasta-rieji, priešingai nei D.Prekevičienė, sa-vo kaltę pripažįsta.

Pats S.Bukauskas narkotikų ne-veždavo. Tik skrisdavo dažniausiaisu jau minėta dvejais metais vyresnemeiluže į Ispaniją bei Rusiją tartis sutiekėjais ir užsakovais.

Teigiama, kad jiedu turėjo priėji-mą prie gana aukšto rango Sankt Pe-terburgo nusikalstamo pasaulio ats-tovų. Manoma, kad Ispanija taip patnebuvo pirmoji stotelė, iš kurios perLietuvą šiems buvo gabenamas haši-šas. Yra pagrindo įtarti, kad iš tikrų-jų ši kelionė per visą Europą prasidė-davo Maroke.

Sulaikymo metu kai kurie S.Bukaus-ko parankiniai taip pat naudojosi 60-70 tūkst. eurų vertės automobiliais beidisponavo nemažomis pinigų sumo-mis. Pagal pateiktus kaltinimus jiemsgresia laisvės atėmimas iki 15 metų.•

ĮTARTINI MILTELIAI

Jaunos moters namuose Vilniujepareigūnai aptiko, kaip įtariama,narkotikų, priemonių jiems fasuo-ti, ginklą ir šovinių. 1992 metais gi-musi Z.S., kurios name S.Dariausir S.Girėno gatvėje rasti minėtidaiktai, uždaryta į areštinę. PasakPolicijos departamento, antradienį

apie 18 val. 50 min. moters namepareigūnai rado plastikinę talpyk-lą, kurioje buvo 45 folijos lanksti-nukai su biria medžiaga (įtariama,kad tai - heroinas). Taip pat rastasmaišelis, kuriame buvo apie 5 gra-mai birios medžiagos (įtariama,kad tai - irgi heroinas), priemonėsšioms medžiagoms fasuoti, revol-veris ir 10 šovinių.

PABUDO APVOGTAS

Antradienį į Kauno apskrities vy-riausiąjį policijos komisariatą kreipė-si 1982 metais gimęs V.A. Jis pareiškė,kad tą dieną 7 val. 30 min. Kaune,V.Krėvės prospekte, daugiabučio na-mo laiptinėje, prie savo buto durų,pabudo sužalotas bei pasigedo 27tūkst. Norvegijos kronų, mobiliojoryšio telefono, automobilio “VWTouran” raktelio su pulteliu ir pinigi-nės, kurioje buvo 2 tūkst. litų bei įvai-rūs dokumentai. Vėliau V.A. pastebė-jo, kad iš namo kiemo dingęs 2004metais pagamintas sugyventinės K.V.automobilis “VW Touran”, kuriamebuvo nešiojamasis kompiuteris ir au-tomobilio diagnostikos įranga. PasakPolicijos departamento, bendras ma-terialinis nuostolis siekia 41 tūkst.

900 litų. V.A. dėl veido sumušimo gy-domas ambulatoriškai.

PASIGLEMŽĖ LIEPSNOS

Antradienio vakarą Kauno rajone kilęsgaisras nusinešė moters gyvybę. ApieKalinavos kaime degantį gyvenamąjįnamą Bendrajam pagalbos centruipranešta 19 val. 43 minutės. Pasak Po-licijos departamento, po gaisro kamba-ryje rastas apdegęs, kaip įtariama, na-mo šeimininkės - 1945 metais gimusiosV.T. - lavonas. Kaip informavo Prieš-gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo depar-tamentas, kūnas buvo rastas kambaryjeprie lovos. Koridoriuje prie durų rastassudegęs šuo. Namas buvo gelžbetoni-nis, per gaisrą išdegė kambarys, palėpė.Gaisro priežastis nustatinėjama.

ĮŽŪLI VAGYSTĖ

Bute Kėdainių rajone, Labūnavoskaime, apsilankę vagys išnešė ir su-gadino turto, kurio vertė daugiaukaip 57 tūkst. litų. Serbinų gatvėjegyvenanti V.D. vagystę pastebėjoantradienį apie 20 valandą. Į butąįsibrauta išlaužus plastikinį lango rė-mą. Iš buto pavogta 5930 litų, 207JAV doleriai, 10 turkiškų lirų, 80 zlo-tų, planšetinis kompiuteris bei spin-toje tarp lentynų pritvirtintas metali-nis seifas, kuriame buvo 35 tūkst.litų, pistoletas “Bereta-84F” ir 76 šo-viniai. Taip pat pavogti vonioje buvęįvairūs juvelyriniai auksiniai dirbi-niai - vyriškas žiedas, dvi grandinė-lės, du pakabučiai, vienas auskaras.

BNS, LŽ

Trumpai

Neįveikiama byla pajudėjo iš mirties taško

2011 m. gruodžio 29 d. laikraštyje “Lietuvosžinios” straipsnyje “Kas išgirs bejėgės mergai-tės pagalbos šauksmą?” publikuoti teiginiai:(...) ...minėti ekspolitikai (pastaba: straipsnyjeanksčiau nurodyta, kad ekspolitikas - tai A.Sa-deckas) pradėjo vos ne “žūtbūtinį” karą, gin-dami A.Ūsą, kartu ir L.Stankūnaitę, J.Furmana-vičių bei V.Naruševičienę, ir įrodinėdami, kad

jie yra D.Kedžio šmeižto aukos, kad D.Kedysvisus rengėsi nužudyti...; ... sadeckai ir pan.,įrodinėdami, kad jokių tvirkinamųjų ar sek-sualinio prievartavimo veiksmų nebuvo, jogvisa tai sugalvojo pats D.Kedys... kartu įrodi-nėja ir tai, kad jog D.Kedys nieko nežudė..., yraneatitinkantys tikrovės ir žeminantys AlvydoSadecko garbę bei orumą.

PANEIGIMAS

Laukiantieji nuosprendžio už grotų vos telpa į teismo posėdžių salės narvą, o jų vadeiva S.Bukauskas (dešinėje) linkęs dėtis paprastu savo suburtonusikalstamo susivienijimo nariu. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Hašišo partijas nusikalstamo susivienijimo nariai gabeno įsirengę dvigubą automobilio dugną. / Policijos nuotrauka

Apie trečdalį Svaikosnusikalstamo

susivienijimo narių sudarė moterys.

Tyrimas 132012 12 27Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

Vienas jų - privatizuotinų objek-tų sąrašas, kuriame išvardyti savi-valdybei nuosavybės teise priklau-santys 30 nekilnojamojo ir kitoturto objektai. Kitame dokumenteteigiama, kad iš šio sąrašo išbrau-kiami septyni objektai. Tai - kinoteatras su saugyklos pastatu, namasir kito namo pamatai, garažo bok-sai Trakuose bei keli pastatai Onuš-kio seniūnijoje. Išbraukimo pagrin-das - šie objektai jau anksčiau buvoprivatizuoti arba nurašyti.

“Kaip Privatizavimo komisija vie-name posėdyje tuos pačius objek-tus gali įvardyti savivaldybės turtuir ketina juos privatizuoti, o netru-kus pareiškia, kad juos reikia iš-braukti iš privatizuotinų objektų są-rašo, mat jų jau nebėra?” - stebėjosiN.Romaškienė. Toks nelogiškas ko-misijos sprendimas, priimtas nesire-miant jokiais rajono tarybos nutari-mais, sukėlė įtarimų dėl galimoskorupcijos. Pasak politikės, tarybosnariai per vieną pastarųjų posėdžiųprašė mero V.Kapočiaus šį galvosū-kį išspręsti, tačiau rajono vadovasvisus klausimus nuleido negirdomisir pasiskubino pasišalinti.

N.Romaškienės teigimu, neaišku-mų nebūtų kilę, jei merijoje būtųrasti dokumentai, atskleidžiantys,kaip ir kada savivaldybės turtas atsi-dūrė privačių asmenų rankose. Ta-čiau nei raštiškų, nei žodinių paaiš-kinimų politikė teigė nesulaukusi,tad Korupcijos prevencijos komisi-jai neliko nieko kita, kaip tik kreip-tis į teisėsaugos pareigūnus. “Merasjau mėnuo apsimeta negirdėjęs šiosproblemos”, - pridūrė tarybos narė.

Objektai - privačiose rankoseSavivaldybė jai priklausantį nekil-

nojamąjį turtą Trakų mieste - kinoteatrą ir du nebaigtus statyti gyvena-muosius namus Vytauto gatvėje(vienas šių objektų Privatizavimokomisijos dokumentuose įvardija-mas kaip namo pamatai - aut.) - dar2005 metais perdavė jai priklausan-čiai bendrovei “Trakų vandenys”.Ką su šiais objektais turėjo daryti nepastatų priežiūra, o vandens tieki-mu užsiimanti bendrovė, tuomečioTrakų mero Vytauto Petkevičiauspasirašytame sprendime nėra nuro-

dyta. Akivaizdu, kad netrukus šieobjektai buvo privatizuoti, anotN.Romaškienės, veikiausiai neteisė-tai, nes rajono tarybos sprendimųdėl privatizavimo neaptikta.

Dabar vienas portalų interneteskelbia, kad Trakuose, Vytauto g.77, parduodamas 2008 metų staty-bos 180 kvadratinių metrų gyvena-masis namas su beveik 5 arų sklypušalia Totoriškių ežero. Turtą par-duodantis agentas už šią namų val-dą prašo 1,6 mln. litų. Registrųcentro duomenimis, 1997 metaispradėto statyti namo baigtumas2005-aisiais, kai jis perduotas UAB“Trakų vandenys”, buvo net 72 pro-centai. Tuo metu turto vertintojaiobjektą vertino maždaug 130 tūkst.litų. Registrų centro duomenys ro-do, kad nebaigtą statyti gyvenamą-jį namą iš “Trakų vandenų” nupir-ko fizinis asmuo, kuris iš valstybės

įsigijo ir po namu esantį žemėssklypą. 2008-aisiais statinį nupirkoVilniuje registruota nekilnojamojoturto verslu užsiimanti UAB “Scan-dia”, kuri tais pačiais metais pasta-tą rekonstravo. Rekonstruoto pa-stato vertė - 212 tūkst. litų.

Trakų rajono savivaldybės Privati-zavimo komisijos namo pamataisįvardytą nekilnojamąjį turtą, gretimąnamą Vytauto g. 79, 2006 metais įsi-gijo fizinis asmuo, po metų perpirkokitas, o 2010-aisiais įsigijo ta pati“Scandia”. Registrų centro duome-nimis, šio vieno buto pastato viduti-nė rinkos kaina yra 33 tūkst. litų.

Paslaptinga atrodo ir tai, kaipUAB “Trakų vandenys” pardavėmiesto centre esantį maždaug 600kvadratinių metrų kino teatrą beigreta jo esančią nedidelę saugyklą.Registrų centro duomenimis, abuobjektus 2006 metais įsigijo fizinisasmuo, kuris po beveik mėnesiojuos perleido Kauno rajone, Ramu-čiuose, registruotai ir vežimu užsi-imančiai bendrovei “Hoptransa”.

Dėl Privatizavimo komisijos do-kumentuose įvardijamų garažoboksų - tikras detektyvas. Teigiama,kad šis anksčiau savivaldybei prik-lausęs turtas yra Gedimino g. 26,tačiau šiuo adresu įsikūręs viešbu-tis ir sveikatingumo kompleksas.“Tokie neatitikimai tik patvirtina,kad privatizuojant savivaldybeipriklausiusį turtą ne viskas buvoskaidru”, - LŽ sakė tarybos narėN.Romaškienė.

Meras domėtis nelinkęs“Per tarybos posėdį buvo pareikšta,

kad dingo (pastatai - aut.). Neban-džiau aiškintis. Nes niekas nėra din-gę. Kaip gali dingti? Kaip jūs tai įsivaiz-duojate? Kaip namai gali dingti?” - LŽkalbinamas rajono vadovas V.Kapo-čius buvo linkęs berti retorinius klau-simus ir nesileido į konkretesnes kal-bas. Jis pareiškė, kad šiuo klausimunebenori bendrauti. Ne tik su spauda,bet ir su vietos politikais. “Aš konkre-čiai dar nieko neatsakiau”, - tikino jis.

Trakų rajono savivaldybės admi-nistracijos direktoriaus pavaduoto-ja, Privatizavimo komisijos pirmi-ninkė Irena Narkevič LŽ išsidavė,kad apie minimą turtą jai žinoma.“A, tai vadinamieji “vytautukai”, -nekilnojamojo turto objektų adre-sus patikslino ji. Tačiau apie jų pri-vatizavimo peripetijas I.Narkevičnepanoro ką nors aiškinti.

“Opozicija, Korupcijos prevenci-jos komisija kelia triukšmą? Tegul ke-lia. Ką galiu padaryti? Istoriją girdė-jau, nes po tarybos posėdžio vienaPrivatizavimo komisijos narė kėlėtą klausimą. Bet dabartinė komisi-ja neprivatizavo nė vieno objekto,tad nieko bendra su kurio nors ob-jekto išnykimu neturi. Tie namaipriklausė “Trakų vandenims”, na-mai neišnyko. Tad reikėtų teirautistų politikų, kurie taryboje tada bu-vo, kas perdavė”, - kalbėjo I.Nar-kevič. Kitaip tariant, leido supras-ti, kad jos vadovaujama dabartinėPrivatizavimo komisija “čia niekuodėta”.

I.Narkevič teigimu, Korupcijosprevencijos komisija pati galėtų im-tis aiškintis minėto nekilnojamojoturto dingimo aplinkybes, užuotvertusi tai daryti savivaldybės ad-ministraciją.

Komercinė paslaptisSavivaldybei priklausančios UAB

“Trakų vandenys” direktorius SigitasRadzevičius LŽ tvirtino, kad du na-mai, kino teatras, garažų boksai jovadovaujamai bendrovei tikrai prik-lausė ir buvo parduoti. Tačiau bend-rovės direktorius tada buvo ne jis.“Kokiu būdu turtas buvo parduo-tas? Suprantama, buvo tarybos nariųsprendimas parduoti. Turtas buvosavivaldybės, jis buvo perduotas“Trakų vandenims” konkrečiai nu-rodant, ką daryti”, - aiškino S.Ra-dzevičius, tarsi valdiško turto par-davimo aplinkybės jam būtų puikiaižinomos. Paklaustas, gal šią paslap-tį jau atskleidęs ir vietos politikams,kurie suka galvas dėl esą dingusioturto, direktorius sakė to nedaręs,nes jo “niekas konkrečiai neklausė”.

Paprašytas turto pardavimo ap-linkybes atskleisti viešai, S.Radzevi-čius teigė tokios informacijos neteik-siąs. “Mes esame komercinė įmonė,kuri vykdo tam tikrą veiklą. Tad vie-šinti informacijos nematau galimy-bės”, - pareiškė jis. “Trakų vande-nų” vadovas tik akcentavo, kad “tasturtas tikrai brangiai parduotas ir lė-šos pateko į įmonės sąskaitą”.

Paprieštaravus, kad “Trakų van-denys” yra savivaldybės bendrovė,kuri pardavinėjo ne privatų turtą,S.Radzevičius suskubo patikslinti,kad tokią informaciją jis teikiantistik valstybės institucijoms, o visuo-menei nebūtina jos žinoti. “Tam tik-roms institucijoms, pavyzdžiui, mo-kesčių inspekcijai, informacija yrapateikta. Tai - komercinė paslaptis.Kai savivaldybės turtas buvo per-duotas “Trakų vandenims”, jis tapomūsų turtu, o įmonė yra komercinė.Jei manęs paprašytų savivaldybė,pateikčiau visus dokumentus. Ir pa-teiksiu. Nenoriu būti apkaltintaskomercinių paslapčių išdavimu”, -S.Radzevičius vardijo motyvus, ko-dėl negalintis viešai kalbėti apie mi-nėto turto pardavimo sandorius.

Parduoda be leidimoLŽ jau rašė, kad Trakų rajono po-

litikai iki šiol negali išsiaiškinti ir to,kodėl savivaldybei priklausantis ne-kilnojamasis turtas parduodamaspaslapčia, negavus tarybos sutikimo.Neseniai dviejuose nekilnojamojoturto portaluose internete buvo pa-sirodęs skelbimas, kad Trakų centre,greta Lukos ežero, parduodamas ke-turių aukštų 4,5 tūkst. kvadratiniųmetrų ploto buvusio internato-mo-kyklos pastatas bei prie jo esantishektaro žemės sklypas. Brokeris Al-gimantas Čepanauskas, Vilniuje įsi-kūrusios nekilnojamojo turto bend-rovės “Geseras” direktorius, siūlėpastatą su žemės sklypu pirkti už 4,4mln. litų. Tokiam sandoriui Trakųrajono taryba ne tik nebuvo davusisutikimo, bet ir pats faktas vietos po-litikams buvo staigmena.

Tąkart LŽ kalbintas meras V.Ka-počius prisipažino apie pastato par-davimą sužinojęs tik iš politikų.“Mums, savivaldybei, šis pastatasnepriklauso”, - aiškino rajono va-dovas teigdamas, kad parduodamasobjektas - Trakų šilumos tinklų tur-tas. Tačiau šios bendrovės pagrindi-nė akcininkė ir steigėja - rajono sa-vivaldybė.

Tad šįkart situacija kartojasi: tur-tas, kurio ieško politikai, priklausone savivaldybei, o jos bendrovei.Esą jei turtas ir buvo arba bus pri-vatizuotas abejotinu būdu, nei ta-rybos nariai, nei merijos klerkai ne-galės būti dėl to apkaltinti.•

Privatizavimo užkulisiai

Trakų valdžia neranda dingusio turto

“Tokie neatitikimai tik patvirtina, kad privatizuojant savivaldybei priklausiusį turtą

ne viskas buvo skaidru”, - sakė Trakų tarybosnarė N.Romaškienė.

Savivaldybei priklausiusį kino teatrą iš “Trakų vandenų” pirko fizinis asmuo ir netrukus perleido privačiai bendrovei. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Trakų rajono savivaldybės Privatizavimo komisija teigia, kad buvo pardavinėjami tik šio namo pamatai.

Trakų meras V.Kapočius vėl teigia nieko nežinantis, tačiau garantuoja,kad viskas daroma “pagal įstatymus”. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

KAROLINA REMEIKAITĖ

Oskaro Koršunovo “Katedros”pastatymas pagal Justino Marcinkevičiaus dramą jau pristatytas Lietuvos Nacionali-niame dramos teatre lapkričio29-ąją ir rodomas šį tarpušven-tį, netrukus vyks gastrolių ir įdidžiuosius Lietuvos miestus.

Nelengvas, bet teisingas žingsnis -pasidalyti “Katedra” su kitais mies-tais, tad smalsu, kaip bus priimta Vil-niaus legenda panevėžiečių, šiaulie-čių ar Klaipėdos gyventojų?Sakysime, “Katedra” itin simboliš-kai skamba sostinėje, iš kurios šaknųji ir kyla, įdomu, ar pavyks tą miestodvasią visai kūrybinei komandai per-vežti kitur? Be abejo, tai tik viena tu-rinio dalis. Apmąstant spektaklį svar-bus tampa idėjinis lygmuo, kuriameskleidžiasi interpretacija, suvokimasir atradimai.

Kai tekstas įgauna kraujoViena vertus, “Katedra” labai di-

daktiškas kūrinys - sunkūs ir ilgi mo-nologai, veriantys gana statiškąveiksmą, iškart kuria distanciją, o beidėjinio turinio visa tai tempiasi it il-gas moralas. Tai labai nepalanku sce-nai. Ypač šiuo metu, kai patrauklutai, kas tikra, kai neprasilenkiama sulaiku ir nebesibarama. Pjesė tarsi imažemiškėti, vos tekstas įgauna kraujoir lūpos taria žodžius. Pirmieji akto-rių dialogai iškart atveria laikotarpiokontekstą, šių dienų žmogaus kas-dienybės aktualijas ir skausmus.

Taip nutinka per vyskupo Masals-kio ir Ievos Teresės susitikimą. Gal-būt ilgus metus tik tekstu kaupęsisžiaurumas aktoriaus veiksmu žengiaiš eilučių. Kas jis būtų be to skaudausfizinio Ievos kūno nuvertimo ant me-dinių suolų, be drebančių, iš manijosapsėstų Vytauto Anužio-Masalskiorankų? Aktorius veikia taip, kaip jau-čia, tad gal išties brutali, drastiška, ko-ne maniakiška dabartis supa mus. Kąregime šiandieninės “Katedros” sce-noje - tai jau lyg ir nebe interpretaci-ja, o mūsų dramatiško laiko išraiška.

Tad ir patį žmogų “Katedroje” te-ko išgryninti. Ir labai stipriai. Jam rei-kėjo atsistoti priešais mus, išeiti į prie-kį, kartais pamokslauti, svarbiausia -

privalu pasirodyti tokiam, koks esąs.Laurynas (akt. Marius Repšys) nebi-jo, jis žino, kas skauda ir kodėl kalba,tad drąsiai žvelgia į visus, pasakoda-mas istoriją, kuria mano esą verta pa-sidalyti. Juk yra vilties, kad tai padėssuvirpinti nors kokią žiūrovų sieloskertelę jei ne tekstu, tai šaltai žvan-gančiomis grandinėmis...

Manau, tai sklinda ir iš režisieriausO.Koršunovo. Spektaklis lyg noras-kreipinys, kviečiantis nuo savęs nusi-pūsti dulkes ar nuodėgulius, atrastišviesos, nekurti Vilniaus tokio apde-gusio kaip scenografo Vytauto Nar-buto scenovaizdis. Šis tamsus miestopaveikslas bei Sandros Straukaitės tikelementarius tipus identifikuojantyskostiumai, it šmėkliškos visuomenės

pavyzdys be personalumo, be vidi-nės spalvos - be kūrybos, be ko ir su-siliejama į vieną masę. Mistika dvel-kianti scenografija sukūrė pagrindinęspektaklio erdvę ir nubrėžė savotiškasgaires jam plėtotis.

Užuominų junginysŠviesų efektais scenos organiškai

keitė viena kitą, o scenografijos funk-cionalumas neleido jai tapti butafori-niu fonu. Centriniai suolai išnaudo-jami kartu su veiksmo dinamika, tadiš baro persikeliama į bažnyčią, iš aikš-tės - į rūsį, iš jo - kone į karstus sugu-la ir Lauryno draugai. Kita vertus, sce-nografija čia lyg užuominų junginys:suolai - bažnyčia, aikštė; sakykla - kaip

tribūna, valdžios atspindys; “bačkos”- savotiškos baro detalės; pastoliai -statybos, o grandinės - lyg per amžiusmus kausčiusi nelaisvė. Aktorių veiks-mas, kuris įpinamas į scenografiniuselementus, šią “mozaiką” sujungia įvientisą istorijos vyksmo erdvę. Svar-bu, kad šis “užuominų junginys” ne-leidžia spektakliui įgauti aiškių stiliausribų, kaip ir kostiumai, taip ir sceni-nės detalės neatspindi jokio laikotar-pio, jokių specifinių tendencijų. Iš lai-ko ir vietos iškrintantys deriniai savo“ženkliškumu” tapo reikalingi “Ka-tedros” kūriniui įprasminti scenoječia ir dabar. Manau, tai padiktavo irkūrinys, kuriame analizuojamos am-žinosios problemos, įvykiai, jų pasek-mės, tinkančios visiems laikams, eg-

zistuojančios visada. Tad kaip vėl apietai kalbėti? Šiuo atveju pagrindiniuginklu tapo aktorius su savo natūra,asmenine atsakomybe, patirtimi irjausmu. Tokiu būdu tekstas tarsi pada-romas neveiksmingas, o spektaklis,kalbant apie scenografiją, kostiumusar vaidmenų atlikimą, įgavo nemažaiautorinio savitumo.

Kas tie “mes”Dar repeticijų pradžioje per užvi-

rusias diskusijas aktoriai Darius Meš-kauskas, Dainius Gavenonis, Vytau-tas Rumšas ir kiti dalijosi savoįžvalgomis, susijusiomis su pirminė-mis “Katedros” temomis: apie atkur-tą Lietuvą, atgautą laisvę ir pasekmes.Buvo išsakyta gražių minčių apie vi-suomenės intencijas ir apie tai, kuojos virto, kur dingo žmogus ir tikėji-mas juo. Kūrinyje randama ne viennacionalizmo, bet ir atsakomybės te-ma. Į tai “susibėga” politika, ekono-mika, teisėsauga, švietimas, kitos sri-tys, kuriančios visuomenę. O gal,tiksliau, nebekuriančios, tiesiog for-muojančios ar darančios įtaką. Tarsiliko tik taisyklės, statistika ir būdai.Repetuodamas režisierius O.Koršu-novas apmąstė šią kūrybos tendenci-ją visuomenėje: ji - netektis, ji - pra-rasta. O kai išsenka kūrybiškumas,išsenka raidos procesai, tampa seklu,tuščia, pilka. Motiejus kalba Laury-nui: “Mes esam mirę, taip, kaip šismiestas.” Ir kai pamatai prieš akis į ta-ve, žiūrovą, nukreiptą gestą, kas tie“mes”, supranti, apie ką kalbama. Va-dinasi, visa istorija, tarsi apie mus...Tad ar nebaugu nuo tokio sceninio“atspindžio”?

Skaudus skambesysAtsakomybės temą Just.Marcinke-

vičius dramoje svarsto tiek dvasiniu,tiek materialiuoju lygmeniu. Tai galėjokilti ir iš asmeninės autoriaus patirties.Vidinės kovos dėl kūrybos laisvės, idea-lų ir pasirinkimų - tai temos, vedančioskone į komplikuotoje situacijoje atsi-dūrusio menininko savianalizę. Lau-rynas tampa svarbus kaip dvasinio au-gimo pavyzdys, jis nuo tarnystės išaugoį savarankiškumą. Galbūt fiziškai pra-laimėjęs jis vis dėl to pakyla dvasiškai,už ką ir gauna Grūšią - kaip tikrą do-vaną. Tai vienas dvasinių pjesės lygme-nų. Materialusis - labiau orientuotas įkonkretesnius veiksmus ir situacijas,kaip pirkimas ir pardavimas, valdymasbei tarnystė. Spektaklyje tai vyskupoMasalskio veidas. Jam, nors ir šventi-kui, nieko nereiškė statytis rūmus, nuo-dėmingai gyventi, jis - valdžia. O savomelo pergalę prieš visus jis švenčia “ap-sėdimo” monologais iš sakyklos. Deja,lemtinga jėga čia vis dėlto yra tiesa. Taip,ji galbūt griauna ir net naikina, bet tik-tai ji veda į išsivalymą. O tas vaikelis...Lyg nauja viltis. Tik ar pavyko jai taptita nauja, viltinga karta?

Spektaklis, kaip ir drama savo kla-sikiniu statusu, nevirto į šiuolaikinę,provokatyvią akciją, o pastatymu įro-dyta, kad Just.Marcinkevičius parašėgerą dramą - idėjiškai tvirtą, struktū-riškai stiprią bei sceniškai turtingą irreikalingą teatrui. O.Koršunovas pa-demonstravo įžvalgumą ir kūrybinęnuojautą dėl teksto aktualumo bei ti-kėjimą juo. Mat nesugriovus origina-lo “Katedra” skaudžiai suskamba netšiandien ir tampa ypatingu spektak-lio kūrėjų laimėjimu.•

2012 12 27Lietuvos žinios14 Kultūra ir menas

Ką gi reiškia toji “Katedra”

“Katedra” skaudžiai suskamba net šiandien irtampa ypatingu spektaklio kūrėjų laimėjimu.

Premjera

Po 41 metų pertraukos Just. Marcinkevičiaus “Katedra” vėl teatro scenoje.

Miestiečiai pramogauja. / Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos Aklas smuikininkas (akt. Saulius Bareikis) ir Laurynas (akt. M.Repšys, dešinėje).

Kultūra ir menas 152012 12 27Lietuvos žinios

MINDAUGAS KLUSAS

Rusijos meno meistrų festi-valio “Kalėdiniai vakarai”koncerte skambėjo LeošoJanačeko, Franzo Schu-berto, Nikolajaus Medt-

nerio, Sergejaus Rachmaninovo irFelixo Mendelssohno kūriniai for-tepijonui. Prieš rečitalį “Lietuvosžinių” kalbintas maestro SauliusSondeckis prisiminė daugybę mu-zikinių susitikimų su kadaise labaijaunu, o šiemet keturiasdešimtiessulaukusiu pianistu N.Luganskiu,taip pat jo pedagoge, didžiulę šlovępelniusia pianiste Tatjana Nikola-jeva (1924-1993). “Kalbant apie Ni-kolajaus sėkmę būtina pasakyti, kaddaugiausia nuopelnų tenka šiai mo-teriai”, - tvirtino S.Sondeckis. Pa-sak jo, N.Luganskis buvo ugdomasne vunderkindu, ne plačiajai pub-likai, o didžiosios muzikos suvoki-mo dvasia. Tais laikais, kai iškiloJevgenijaus Kisino fenomenas, kaivisi garbstė šį pianistą lyg naująjįMozartą, pedagogė tik nusišypso-davo ir paslaptingai tardavo: “O ašKolią turiu. Jūs nežinote, koks taiįstabus vaikas.” Dirigentas stebėję-sis, kodėl T.Nikolajeva nepropa-guoja jaunojo N.Luganskio, kodėlneverčia jo kaskart dalyvauti kon-certuose, konkursuose. Klausdavęs:“Tatjana, kodėl jį taip saugote?” Oši atsakydavusi: “Sauliau, nesijau-dinkit, Kolia savo padarys. Nerei-kia, nereikia...” Ir štai Nikolajus vėlapsilankė Vilniuje, galėjome įver-tinti jo talentą ir pakalbinti.

“Te visad šviečia saulė”- Prisiminkite savo pirmąjį piani-

ną, vaikystę. Kada jūsų gyvenimeatsirado muzika?

- Apie tai jau daug kartų pasako-jau. Mano tėvai ne muzikai, betmuziką labai mėgsta. Tėtis - fizikas,vis dar dirba, mama - biochemikė,jau pensininkė. Namie iš kažkur at-sirado mažytis žaislinis pianinas.Tėtis juo ėmė skambinti dainelę “Tevisad šviečia saulė”. Tada man bu-vo penkeri su puse, pasakiau, kadjis vis nepataiko į natą. Tėtis labainustebo, ėmė mane tikrinti ir atra-do, kad turiu absoliučią klausą.

Man išties pasisekė dėl tėvų. Pro-tingi, inteligentiški žmonės. Beje,neturėję nė mažiausio supratimoapie profesionalų muzikos lavinimą.Jie nupirko man mažytę klavinovą, okai sulaukiau šešerių su puse - tikrąpianiną. Tai buvo milžiniškas įvykis.Netoliese gyveno toks Ipatovas, sa-vamokslis, sunkaus charakterio, betdidelio talento. Ipatovas buvo bai-gęs konservatoriją, tačiau jo muzi-kinė karjera nenusisekė. Jį galimalaikyti mano pirmuoju mokytoju,kuris davė pirmąsias fortepijono pa-mokas, o vėliau nuvedė į Maskvoscentrinę muzikos mokyklą pas pe-dagogę Tatjaną Kestner.

Neįprastas auklėtinis- Esate prasitaręs: “Nesu tipinis

sovietinės fortepijono mokyklosauklėtinis.” Ką turėjote galvoje?

- Be abejonės, visada mokiausiMaskvoje ir priklausau sovietinei for-tepijono mokyklai. Tačiau štai ką tu-rėjau omenyje: žymiausi jos atstovaitam tikru laiku - nuo 8 iki 18 metų -nuolat užsiiminėdavo su savo peda-

gogais. Tarkime, Ana Kantor suŽenia Kisinu darbavosi nuo trejųmetų, vos ne kasdien ir iki šiol ateinaį repeticijas. Man taip nebuvo, štaidėl ko nesu tipinis auklėtinis. Manomokytojos - T.Nikolajeva ir T.Kest-ner - buvo sovietinės fortepijono mo-kyklos pradininko Aleksandro Gol-denveizerio auklėtinės. T.Kestner 18metų vyresnė, tačiau abi labai geros bi-čiulės. Buvau vienas paskutinių T.Kest-ner mokinių. Jos regėjimas silpo, mo-kytoja dažnai sirgdavo. Daug ko tekomokytis pačiam. Kai ji mirė, Maskvoscentrinėje muzikos mokykloje pradir-busi daugiau kaip 50 metų, man ėjotrylikti. Tuomet tapau T.Nikolajevosmokiniu. Jos koncertinė veikla tuometu buvo milžiniška, tad susitikdavo-me tik du tris kartus per mėnesį, drau-ge muzikuodavome, klausydavomėskoncertų. Tačiau vadinamosios rim-tosios pedagogikos, kai sėdima priekiekvienos natos, nepatyriau.

- T.Nikolajeva jus globojo labai il-gai, stengėsi apsaugoti nuo su-žvaigždėjimo, “žvaigždinimo”.

- T.Nikolajeva buvo labai kukli,tikrąja to žodžio prasme tarybinisžmogus. Ji nemėgo reklamos, žvaigž-džių “darymo”. Tačiau iš tikrųjų vis-kas buvo kiek kitaip. KeturiolikosS.Rachmaninovo salėje atlikau soli-

nį koncertą. Jį įrašė radijas. Regis,įrašas pavyko ir “Melodija” nuspren-dė išleisti plokštelę. Tad štai tasplokšteles T.Nikolajeva dalijo pažįs-tamiems impresarijams Vakaruose.Daugelis susidomėjo ir iš esmės josnuopelnu po metų mano koncerti-niai maršrutai nusidriekė į Vokietiją,Olandiją, Prancūziją. Tais laikais bu-vo labai neįprasta, kad penkiolika-metis muzikantas koncertuotų Va-karų Europoje.

- T.Nikolajevos gyvenimo kelionėbaigėsi Amerikoje.

- Jos repertuaras buvo didžiulis,tačiau Vakaruose, ypač paskutiniaismetais JAV ir Kanadoje, ji išgarsėjoDmitrijaus Šostakovičiaus “Preliu-dais ir fugomis”. Atlikusi šį ciklą SanFranciske, ji išėjo iš salės ir patyrėlabai stiprų insultą. Po kelių dienų,taip ir neatgavusi sąmonės, mirė.

Lietuvoje ir su lietuviais- Kas jus sieja su Lietuva?- Mano mokytoja T.Nikolajeva la-

bai mėgo Lietuvą, daug koncertavo.Regis, šis jausmas buvo abipusis. Di-džiulė draugystė ją siejo su profeso-riumi S.Sondeckiu. Taip pat ji muzi-kavo su dirigentu Juozu Domarku.Pamenu jos koncertą Maskvoje, ku-riam dirigavo Gintaras Rinkevičius.

Pirmą sykį į Lietuvą atvykau bū-damas studentas. Kartu su pianis-tais iš T.Nikolajevos vadovaujamosfortepijono katedros. Gal 1991 ar1992 metais. Tačiau ir iki tol koncer-tavau su S.Sondeckio vadovaujamuLietuvos kameriniu orkestru (LKO).1989 metais drauge lankėmės Japo-nijoje. Įrašėme Wolfgango Amadeu-so Mozarto muzikos plokštelę.1997-aisiais Vilniuje su kitu T.Niko-lajevos mokiniu Michailu Petucho-vu surengėme koncertą mokytojosatminimui. O pirmuosius soliniuskoncertus Lietuvoje skambinau tikprieš porą metų, 2011-ųjų vasarį. Tą-kart, kaip ir dabar, mane pakvietėSlavų tradicinės muzikos mokykla irjos vadovė Irena Zacharova.

- Su S.Sondeckiu ir LKO koncerta-vote ir Šlezvigo-Holšteino muzikosfestivalyje.

- Taip. 1988 ar 1989 metais. Priefortepijonų tąkart sėdo pats Justu-sas Frantzas su savo mokiniu ir mu-du su T.Nikolajeva.

Žmogus ir jo genijus- Esate vadinamas S.Rachmani-

novo muzikos interpretuotoju.2012-ųjų pavasarį įrašėte šio kom-pozitoriaus sonatas, kompaktinėplokštelė pasirodė rugsėjį. Gal tai irpaskatino pasidalyti viena jų su lie-tuvių publika?

- Jau kartą pasidalijau, 2011-ai-siais atlikau Pirmąją sonatą. S.Rach-maninovas man itin artimas, mėgaujį nuo vaikystės. Dabar skambinu sa-vą Antrosios sonatos versiją. Yra dvikompozitoriaus redakcijos (1913 ir1931 metų - aut.). Sovietų Sąjungo-je visi grodavo antrąją, trumpąją,versiją. Ji praktiška - paprastesnė,neilga, lengviau publikos priimama.

S.Rachmaninovą persekiojo tamtikra manija, kuri nėra būdingakompozitoriams. Paprastai jie tie-siog sąla nuo savo muzikos - ir didie-ji, ir vidutiniokai. O S.Rachmanino-vas į savo kūrybą žvelgė itin jautriai,paranojiškai, vis manydavo ką norsne taip parašęs: per ilga, nuobodu,neįdomu, reikia trumpinti. Todėl vi-sos naujos kūrinių redakcijos jam iš-eidavo trumpesnės. Kita vertus, jisgyveno Amerikoje, koncertuodavopats ir, matyt, mąstė, kad publikaireikia rašyti truputį labiau prieina-mus, suvokiamus kūrinius.

- Kas atsiveria S.Rachmaninovomuzikoje ir ką ji atveria jums asme-niškai?

- Tai tikrai rusų kompozitorius,tikintis žmogus. Aišku, apie tai jispats niekada nekalbėtų, rusų tau-tos ar stačiatikybės temomis inter-viu neduotų. Jo melodika per-smelkta liaudiškų motyvų ir ypač -bažnytinės muzikos, XVII amžiausgiedojimų. O gal siekia ir dar anks-tesnius laikus, viduramžius. PiotrasČaikovskis, Nikolajus Rimskis-Korsakovas šią medžiagą naudojotam tikroms spalvoms, citatoms. OS.Rachmaninovui ji tapo pagrindi-ne muzikos kalba.

S.Rachmaninovas yra nedažnaspavyzdys menininko, kai dera žmo-gus ir jo genijus. Talentas gali būti ne-prilygstamas, o poelgiai - negražūs.S.Rachmaninovas buvo pirmasis ru-sų pianistas emigrantas, Vakaruosesulaukęs milžiniškos sėkmės (beje, irfinansinės), tačiau dalijo pinigus dau-gybei besimokančių jaunuolių. Ano-nimiškai. Manau, bendraudamas as-meniškai jis buvo uždarokas, dygus.Tačiau tai, ką nuveikė, - nuostabu.

Garbingai- Pasiekėte labai daug. Ar turite

dar kokių tikslų? Gal telieka ramiaigyventi su muzika ir džiaugtis?

- Gyvenimas teka, yra artimieji,šeima, vaikai, visokių interesų. Sa-kyti, esą daug ko pasiekiau muzi-kuodamas - ne visai tinkama for-muluotė. Toks pojūtis pražudė dauggerų muzikantų. Nemažai atlikėjų“visko” pasiekia būdami labai jauni,dvidešimties. Tokia nuostata truk-do jiems imtis naujų kūrinių ir vis-ką pradėti iš pradžių. Sėsdamas priefortepijono turi manyti, kad niekonesi pasiekęs, kad tau reikia pradė-ti nuo nulio. Mokytis naujo kūriniometams bėgant darosi vis sunkiau.Netrokštu koncertuoti kurioje norsgarsioje salėje, nesiekiu apdovano-jimų ir pripažinimo. Mano tikslasvienas - kasmet mokytis naujos pro-gramos ir atlikti ją garbingai.•

Viešnagė

N.Luganskis pradžiugino Vilniaus publikąLietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo vienas iškiliausių šio meto rusų pianistųNikolajus Luganskis. Jis ištaikė laiko atsakyti į “Lietuvos žinių” žurnalisto klausimus.

Pirmą sykį į Lietuvą pianistas atvyko būdamas studentas. / N.Luganskio asmeninio archyvo nuotraukos

Mano tikslas vienas -kasmet mokytis

naujos programos ir atlikti ją garbingai.

N.Luganskis laikomas didžiuoju S.Rachmaninovo muzikos interpretuotoju. / Vladimiro Caralunga-Moraro nuotrauka

N.Luganskio mokytoja T.Nikolajeva labai mėgo Lietuvą.

Reportažas 172012 12 27Lietuvos žinios

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Daugiau kaip dešimtme-tį ledo skulptūromisLietuvą ir pasaulį stebi-nantis skulptorius Kęs-tutis Musteikis su broliu

etnologu, archeologu Vytautu subūrėnemažai tokio laikino žiemiško grožiomėgėjų ir sekėjų. Tiesą sakant, ne visurtas jų kuriamas grožis laikinas. Kai ku-riuose kraštuose ledo skulptūrų galeri-jos įrengiamos nuolat šaldomoje patal-poje po stogu, tad kūrinius teliekaatnaujinti, kai juos nuzulina, nučiupi-nėja smalsūs lankytojai. Skulptūros galistovėti bene amžinai arba kol lankyto-jams nusibos. Ši nauja meno rūšis vis la-biau populiarėja visose šalyse. Pavyz-džiui, pernai ledo skulptūrų galerijosužsimanė net saulėtieji Karibai. Kai tennuvykusi Musteikių suburta lietuviųkomanda įrengė Šv.Tomo salai nere-gėtą objektą, jis iškart tapo lankomiau-sias iš 280 turistinių vietų. Nuo paplū-dimio turistus jis ypač traukia priešKalėdas ir Naujuosius metus. Mustei-kiai džiaugiasi, kad šie ledo rūmai virs-ta tikra kalėdine pasaka vaikams, nie-kad nemačiusiems nei tikro sniego, neiledo. “Mums dabar tenka tik kartaisten nuskristi ir atnaujinti aptirpusiasskulptūras. Juk visiems taip norisi jaspaglostyti, pačiupinėti”, - LŽ pasako-jo K.Musteikis.

Suskamba kaip muzikaLedo skulptūrų festivaliuose po at-

viru dangumi, ypač mūsų klimatokraštuose, kūriniai paprastai išsilaikovos keletą dienų. Tačiau Kęstutis dėl tonesijaudina: “Dažnai mūsų klausia, arnegaila, kai skulptūros ištirpsta. Aš sa-kau: ir muzikantai pagroja, o paskui nie-ko nebelieka.” O nedidelį Jelgavos mies-telį Latvijoje jau išgarsino, pagyvino nepirmus metus jame rengiami ledo skulp-tūrų festivaliai. Tad negalima sakyti, kadiš to ledo nieko nelieka. Beje, į Jelgavą va-sario pradžioje gausiai atvažiuoja lietuviųskulptorių, kartais jų būna daugiau ne-gu latvių.

Vasario mėnesį skulptoriai gražiausiųkūrinių iš ledo prikuria ir Plateliuose. Tadnorintiesiems pasigrožėti net ir važiuotitoli nereikia.

Kalėdinės pramogosLedo skulptūrų kūrėjai nuolatos kur

nors kviečiami, nes įvairių žiemosšvenčių organizatoriai nori savo ren-ginį pagyvinti tokiais kūriniais. “Rei-kėtų labiau išnaudoti ledo galimybes.Neseniai ėjau Katedros aikšte ir kilomintis: kodėl iš to paties sniego, kurįį pakraščius išstumdo, neįrengti ledokalniuko vaikams rogutėmis čiuožti?- klausė Vytautas. - Gyviau ir links-miau būtų. Juk žiema teikia tiek ma-lonumų. Skaičiau, kad net Antrojopasaulinio karo metais (1943) vienas

vokietis Katedros aikštėje iš ledo bu-vo sukūręs gražiausią ledo žirgųskulptūrą.”

Kasmet lietuvių komanda atnauji-na Norvegijoje, Lufuteno salose, esan-čios ledo skulptūrų galerijos kūrinius.“Toks ledo menas populiarėja ir Alta-juje, daugelyje kitų vietų. Šiaurės Japo-nijoje, kur ištisą žiemą kausto šaltis, su-kuriami didžiausi ledo miesteliai”, -tikino Vytautas.

Šaltas ir pakvaišęsPrieš dvylika metų Japonijoje dir-

bančius Musteikius pastebėjo švedai,pakvietė juos darbuotis už Poliariniorato Jukasjervio kaimelyje, kur jau tu-rėjo vieną lankomiausių šalyje turisti-nių objektų - kasmet pavasariais iš-tirpstantį ledo viešbutį. Pradėję čiadarbuotis 2001 metais, Musteikiaiviešbutyje skulptūras kuria beveikkiekvienais metais. Šiemet šiuose le-do rūmuose vieną kambarį įrengė ki-ti Lietuvos skulptoriai - Jurgita ir JonasGencevičiai.

“Kūrėme žaisdami, - sakė J.Gence-vičius. - Kambarį apstatėme penkiaislinksmais besmegeniais. Vienas - tarsimegztas, kitas - suvyniotas, trečias -spygliuotas, dar į kito vidų gali įlįstižmogus. Kambarį taip ir pavadinome

- “Cold & Crazy” (“Šaltas ir pakvai-šęs”). Nespėjau net gerai nufotogra-fuoti tų besmegenių, reikėjo skubiai išten išsikraustyti, mat nakvynę darrugpjūtį buvo užsisakęs žmogus išLondono. Ir iškart, vos baigėme dar-bus, atvyko čia.” Tokių šalčio nebijan-čių turistų Švedijoje netrūksta.

Švedų stebuklasŠis pirmasis pasaulyje ledo viešbutis

laikomas dar ir pačiu ekologiškiausiustatiniu, nes statybinės medžiagos na-tūralios, nebūna jokių atliekų. Rudenįsukurtas pastatas balandį ištirpsta. Šve-dai jį laiko vienu iš savo septynių ste-buklų.

Žiemos pradžioje, kai tik šaliaesančią Torneelveno upę sukaustostoriausias ledas, jis pjaustomas blo-kais ir renčiamas naujas viešbutis, tu-rintis maždaug 100 kambarių, taippat įrengiamas ledo baras, didžiojisalė, bažnyčia. Tada kviečiami meni-ninkai, kad įrengtų 64 tūkst. kv. mužimančias patalpas. Iš daugybėsskulptorių atsiųstų meninių idėjų at-renkami įdomiausi sumanymai. At-vykę jų autoriai bene mėnesį dirbapasiraitoję rankoves - dūzgia benzi-niniai pjūklai, kaukši gremžtukai,skalpeliai, kirviai. Maždaug gruodžio

viduryje jau plūsteli turistai. Ir taip -iki balandžio, kol švysteli pavasariosaulutė ir iš gražiausių skulptorių kū-rinių vėl lieka tik balos.

Po Šiaurės pašvaisteViešbučio idėja kilo visai atsitiktinai.

1989 metais Jukasjervio kaimelyje ja-ponų ledo menininkai surengė skulp-tūrų parodą. 1990 metų pavasarį pran-cūzas skulptorius Jannet Deridas čiapastatė ir sniego namelį iglu. Kai su-važiavo daug lankytojų ir visiems ne-beužteko vietos artimiausio miestelioviešbutyje, kai kurie pasiprašė nakvy-nės parodų salėje. Ant ledo pasiklojoelnių kailius, sulindo į miegmaišius, irnakvynė visai patiko. Nuo tada ir pra-dėta čia statyti ledo viešbutį.

Kai kieme minus 30, viduje - minus5 laipsniai šalčio. Naktį atmerkus akispro ledo skliautus žvelgti į žvaigždė-tą dangų ir dar matyti plevenančiąŠiaurės pašvaistę - neišdildomas ma-lonumas. •

Svetur

Tirpstančios lietuvių fantazijosLedo skulptoriai kiekvieną žiemą iš ledo ir sniego lipdo gražiausias savo fantazijas. Jiems visai nesvarbu, kad jų kūriniai išgyvena tik iki pavasario, o kai kur - iki pirmo atlydžio.

Ledo skulptūrų menas vis labiau

populiarėja visose pasaulio šalyse.

J.Gencevičius darbuojasi ledo viešbutyje.

J.Gencevičienė išbandė nakvynę šalia savo kūrinių.

Ramų miegą saugo Šiaurės meškos.

Kasmet Švedijoje iš Torneelveno upės ledo statomas naujas viešbutis, kurį vėliau išpuošia įvairių šalių skulptoriai.

Prieš keletą metų ledo viešbutyje Musteikių sukurtas ledo rojus. / Jurgitos ir Jono Gencevičių, Kęstučio Musteikio archyvo nuotraukos

Į vieną iš Gencevičių sukurtų besmegenių gali įlįsti žmogus.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Dažnas mūsų kaskart prieš Nau-juosius metus svarstome, kadšįsyk tikrai tinkamai susipla-nuosime ir atšvęsime kaip dera.“Lietuvos žinios” siūlo, kaip irkur galima smagiai sutikti 2013metus. Kiekvienam pagal skonį.

Jei norite sulaukti vidurnakčionaktiniame klube - siūlome sostinėsmenų fabriką “Loftas” arba gyvosmuzikos klubą “Tamsta”. Čia vyks te-miniai vakarėliai, apie kuriuos pla-čiau galite paskaityti straipsnyje, so-lidesnių pramogų mėgėjams - AsmikGrigorian koncertas, flamenko mu-zika arba garsiojo Maskvos miestobaleto “Gulbių ežeras”.

Į Paryžių...“Lofto” Naujųjų metų šventės te-

ma - “Vidurnaktis Paryžiuje”. Betkas, kas siejasi su Paryžiumi, jo isto-rija, architektūra, elegancija, virtuve,bus juntama tą vakarą. Vakarėlio sve-čiai kviečiami rengtis kostiumais, ku-rie atskleistų Paryžiaus dvasią.

Kodėl Paryžius? Organizatoriai sako,kad šis miestas - tai istorija, elegancija irstilius, architektūra, virtuvė, meilė viso-mis išraiškomis, avangardas ir hautecouture. Tą vakarą bus renkamas ge-riausio kostiumo savininkas, kuris šį kar-tą laimės kelionę į tikrąjį Paryžių.

Kokią muziką girdėsite? Tai bus“Electro Swing Live Project” su Eri-ca Jennings ir “Tabami Live Band”.Akis paganyti bus galima į šokėjus irjų kabareto programą. Vėliau plokš-teles suks DJ Spitzin ir DJ Mamania.

Į ateitį...Į kelionę laiku, muzikos ir šviesų

šventę šiemet kviečia sostinės gyvosmuzikos klubas “Tamsta”. Čia pakilialaukimo nuotaika užkrės ir persikeltiį ateitį ragins atlikėjas Saulius Prūsai-tis ir projekto “Lights” muzikantai.

“Yra toks posakis: jei nekoncer-tuoji per Naujuosius metus, tavęs iš-vis nėra. Tokia proga būdami sce-noje visi muzikantai jaučiasi pakiliai,o koncertai dažniausiai būna ypa-tingi, gausūs staigmenų. Jų netrūksir šįkart, juk tai - Naujųjų metų išva-karės”, - tikino Saulius.

Pasak solinę karjerą pradėjusiomuzikanto, grupės “Happyendless”lyderio, vakaro programa bus įvairiir skoninga.

“Stengiamės parengti tikrai puikųdainų rinkinį. Bus visko - ir linksmųkūrinių, ir šiek tiek liūdnesnių. Manau,kad atliksime ir keletą koverių. Įprastaito nedarome, bet per Naujuosius, taigalima...” - šypsojosi S.Prūsaitis.

Ir šiame sostinės klube bus reika-lavimų dėl aprangos - šviesą atspin-dintys, blizgantys aksesuarai, drabu-žiai. “Norime ir prašome, kad visivakaro svečiai atsineštų po vieną arkeletą šviečiančių daiktų. Improvi-zuokite, tai gali būti žibintuvėlis, švie-čiantis žaislas, lempa... Kuo įvairiau,tuo įdomiau. Jūsų šviesą skleidžian-tis daiktas padės patekti į ateitį. Labainorime, kad publika neliktų abejinga,nes, patikėkite, rezultatas bus labainetikėtas. Trokštame, kad žiūrovaitaptų neatsiejama mūsų šviesos šoudalimi”, - ragino S.Prūsaitis.

Į operą...Lietuvos operos žvaigždė Asmik

Grigorian kviečia į Naujametinįkoncertą Nacionalinėje dailės gale-rijoje. Skambės jos atliekamos gra-žiausios operų arijos, miuziklų me-lodijos, romantinės klasikos perlaiir popmuzikos hitai.

Anot vakaro organizatorių, ryškiir išskirtinė Asmik retai rengia soli-nius koncertus, kurie leidžia meni-ninkei atsiskleisti visapusiškiau. To-dėl paskutinę metų dieną rengiamasNaujametinis koncertas bus reta ga-limybė ir puiki proga išgirsti A.Gri-gorian ir pamatyti iš arti. Išvysti jąkiek kitokią nei visada, išgyventi pla-čią jausmų paletę ir patirti sopranoatliekamos muzikos grožį.

Naujametiniame A.Grigorian kon-certe taip pat pasirodys ir keletą popu-liarių kūrinių klausytojams dovanostemperamentingasis smuikininkasMartynas Švėgžda von Bekkeris.Fortepijono klavišus prakalbins irsu solistais muzikuos pianistas Fe-liksas Zachrevskis - nuo penkeriųmetų grojantis muzikantas mokėsidžiazo improvizacijos, o šiuo metujis yra populiaraus ansamblio “4tan-go” narys.

Į LVSO pasimatymus...Lietuvos valstybinis simfoninis or-

kestras (LVSO) nelaužo tradicijų -tarp Kalėdų ir Naujųjų kviečia klau-sytojus apsilankyti Vilniaus kongre-sų rūmuose, kur jų laukia įspūdin-gas šventinių koncertų ciklas. Bedidžiulį publikos susidomėjimą pel-

niusių projektų “Queen Symphony”,“Roko baladės” ir koncertų, kuriuo-se pasirodys garsūs operos daininin-kai, su orkestru šįmet scenoje vėl ri-kiuosis žinomi popmuzikos atlikėjai.

Šiandien, gruodžio 27-ąją, skam-bės Kosto Smorigino, “Hiperbolės”,“Foje”, Vytauto Kernagio, kitų mū-

sų šalies scenos grandų kūryba. Dai-nuos Merūnas Vitulskis, JeronimasMilius ir Rosita Čivilytė.

“Kūriniai, kuriuos atliksiu, yra la-bai gerai žinomi. Stengiuosi dainuo-ti kuo daugiau estrados, propaguotilietuvišką muziką. Pasirinkau dainas,kurios tinka mano balsui. Iš jų turbūtlabiausiai man patinka Kastyčio Ker-bedžio “Nakty”, - sakė Merūnas.

Nuo roko, klasikos ir estradosgruodžio 29-ąją bus žengta prie džia-zo. Koncerto “Visa tai džiazas” nau-jiena - pirmą sykį su LVSO šio žanrodainas atliksianti daininikė EvelinaAnusauskaitė.

Priešpaskutinę metų dieną bus at-verstas meilės dainų puslapis. Jų kar-tu atlikti į sceną grįžta šįmet Valenti-no dieną ovacijų kartu su orkestrusulaukę Evelina Sašenko ir J.Milius.Programoje - dainos iš Eltono Joh-no miuziklo “Aida”, Andre Boccelli,

Sarah Brightman, Celine Dion ir ki-tų žvaigždžių repertuaro.

Paskutinis metų vakaras orkestruibus itin intensyvus. Gruodžio 31-ąją jissu dirigentu Gintaru Rinkevičiumi su-rengs du koncertus. 17 valandą publi-ka išgirs gražiausių operos arijų, kuriasatliks Lilija Gubaidulina ir Vaidas Vyš-niauskas. 19 valandą pernai pradėtątradiciją tęs koncertas “La Bella Voce 2”- V.Bellini, C.Saint-Saenso, G.Puccini,G.Verdi ir kitų kompozitorių arijų irduetų programa, padėsianti skaičiuotipaskutines metų valandas kartu su Ie-va Prudnikovaite, Liudu Mikalausku,V.Vyšniausku ir L.Gubaidulina.

Klasikos link...Į Naujametinę flamenko fiestą ir

aistringą kelionę kviečia Šv. Kristofo-ro kamerinis orkestras, vadovaujamasmaestro Donato Katkaus, ispanų gi-taros solistas Carlosas Pinana bei per-kusininkas Miguelis Angelas Orengo.

Šv. Kotrynos bažnyčioje skambėsugningojo flamenko ir orkestro due-tas. Palydint senuosius liesis flamenkogarsai, dovanojami žaviojo gitaros vir-tuozo. Koncerte skambės C.Pinanossukurta flamenko siuita, kurioje ug-ningi ritmai, pietietiškas temperamen-tas susipina su turtingu, išraiškingu,sodriu orkestro skambesiu. Skirtingoskūrinio dalys alsuoja vis kita nuotaika- nuo romantiškų Ispanijos peizažųiki tikro flamenko šokio šėlsmo.

Šiais metais Lietuvoje pasirodysMaskvos miesto baletas su spektakliu“Gulbių ežeras”. Gruodžio mėnesįLietuvoje bus surengti keturi pasiro-dymai: 28 dieną - Marijampolėje, 29dieną - Klaipėdoje, 30 dieną - Kaune,31 dieną - Vilniuje.

Naujųjų metų išvakarėse mūsų ša-lies publiką svečiai iš Rusijos stebinsįmantriais kostiumais, scenografija irnepriekaištingu šokiu. Maskvos mies-to baleto kolektyve - daugiau nei 50narių, daugelis jų - trupės vadovo Vik-toro Smirnovo-Golovanovo žmonosprimabalerinos Liudmilos Naruba-senko mokiniai. Daugiausia šokėjų yraiš geriausių Rusijos ir Ukrainos bale-to mokyklų, o trupės tradicija kyla išrusų klasikinio baleto mokyklos.•

2012 12 27Lietuvos žinios18 Pramogos

Naujieji: kiekvienam pagal skonį

“Jei nekoncertuoji perNaujuosius metus,

tavęs išvis nėra.”

Jau vakar šventinius koncertus pradėjo Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas G.Rinkevičiaus (dešinėje), roko atlikėjai Česlovas Gabalis (iš kairės), Povilas Meškėla ir J.Milius. / Martyno Siruso ir LŽ archyvo nuotraukos

Vakarėlio “Vidurnaktis Paryžiuje” viešnia - atlikėja E.Jennigs.

Operos solistė A.Grigorian retai rengia solinius koncertus.

Renginiai 192012 12 27Lietuvos žinios

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA27 d. 12 val. Koncertuoja Tarptautinio VladimiroSpivakovo labdaros fondo stipendininkai - jauniejivirtuozai iš Rusijos: Lev Kaganer (akordeonas),Dmitrij Borodin (smuikas), Margarita Molčanova(fortepijonas)27 d. 19 val. Koncertas “Ant kosminio vandenynokranto”. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, MartynasLevickis (akordeonas)28 d. 19 val. Koncertas “Kalėdų mozaika”. Dalyvaujaansamblis “Musica Humana”, Algirdas Vizgirda (fleita),Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), MindaugasZimkus (tenoras), Robertas Beinaris (obojus), IlonaGirdžiūnaitė ir Ramunė Grakauskaitė (smuikai)29 d. 19 val. Koncertas “Aukštyn širdis”. DalyvaujaLondono bendruomenės Gospelo choras31 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis sim-foninis orkestras, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Ri-ta Novikaitė (mecosopranas). Dirigentas JuozasDomarkasTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS27 d. 16 val. Koncertuoja trio “Keturstygis”: ArūnasStatkus (altas), Nomeda Gatelienė (smuikas), VilijaGaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Aistė Bružai-tė (kanklės)31 d. 17.30 ir 20 val. Koncertuoja kamerinis ansamblis “Vilniaus arsenalas”BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS31 d. 17 ir 19 val. “Kalėdų giesmės”. DalyvaujaKauno styginių kvartetas, vargonininkas DainiusSverdiolas, solistė Laura Zigmantaitė (sopranas),kamerinis choras “Aidija” ir Nacionalinės M.K.Čiur-lionio menų mokyklos choras. Dirigentas Romual-das GražinisVILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA27 d. 18.30 val. Koncertuoja pianistas Petras Geniušas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas28 d. 18.30 val. Koncertuoja broliai Dainius ir Aidas Puodžiukai29 d. 18.30 val. Koncertuoja fortepijoninis trio“Kaskados”30 d. 18.30 val. Jaunųjų Nacionalinės M.K.Čiurlioniomenų mokyklos talentų koncertasŠV. JONŲ BAŽNYČIA31 d. 18 ir 20 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinisorkestras. Dirigentas ir solistas Sergej Krylov (smuikas, Italija)LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA31 d. 19 val. Koncertuoja Valstybinis Vilniaus kvartetas, Jurgis Karnavičius (fortepijonas), Arnoldas Gurinavičius (kontrabosas)KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT27 d. 19 val. Koncertuoja džiazo pianistas Vytis Smolskas ir dainininkė Vytautė Pupšytė29 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Subtilu-Z”30 d. 19 val. Koncertuoja Asmik Grigorian (sopranas) ir Feliksas Zakrevskis (fortepijonas)VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI27 d. 19 val. Koncertas “Aš dar dainuosiu”. Dalyvauja Jeronimas Milius, Rosita Čivilytė, Merūnas Vitulskis, Lietuvos valstybinis simfoninisorkestras. Dirigentas Ričardas Šumila28 d. 19 val. Koncertas “The Queen Simphony”.Dalyvauja Saulė Rinkevičiūtė (smuikas), Rūta Rinkevičiūtė (fortepijonas), Vita Šiugždinienė(violončelė), Kauno valstybinis choras, choras“Ąžuoliukas”, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius29 d. 19 val. Koncertas “Visa tai džiazas”. DalyvaujaEvelina Sašenko, Sasha Song, Evelina Anusauskaitė,Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigen-tas Gintaras Rinkevičius30 d. 19 val. Koncertas “Meilės dainos”. DalyvaujaJeronimas Milius, Evelina Sašenko, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius31 d. 17 val. Gražiausios operų arijos. Dalyvauja Lilija Gubaidulina (sopranas), Vaidas Vyšniauskas(tenoras), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.Dirigentas Gintaras Rikevičius31 d. 19 val. Koncertuoja Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Lilija Gubaidulina (sopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras), Laimonas Pautienius(baritonas), Lietuvos simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras RinkevičiusŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA27 d. 18 val. Koncertas “Džiaze tik merginos”. Dalyvauja svingo ansamblis “The Ditties”: VeronikaČičinskaitė-Golovanova (vokalas), Rūta Švipaitė(vokalas), Indrė Jurgelevičiūtė (vokalas), RemigijusRančys (saksofonas, melodika), Paulius Volkovas(gitara), Denis Murašov (kontrabosas)27 d. 20.30 val. Koncertas “Margos Kalėdų dainos”.Dalyvauja grupė “Marga muzika” ir Indrė Jurgelevičiūtė (vokalas, kanklės, fleita)28 d. 18 val. Koncertuoja Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita) ir ansamblis “4tango”28 d. 21 val. Koncertuoja Liudas Mikalauskas (bosas) ir styginis kvartetas “Bass Arco”29 d. 16 val. Koncertuoja Jomantė Šležaitė (sopranas) ir Paulius Rudokas (fortepijonas)29 d. 18 ir 21 val. “Flamenko fiesta”. Dalyvauja Carlosas Pinana (flamenko gitara, ispanija) ir Miquelis Angelas Orengo (perkusija, Ispanija)30 d. 16 val. “Romansų grožio pakerėta”. DalyvaujaLiuba Nazaranko (vokalas, gitara)30 d. 18.30 val. “Cafe Musicale”. Koncertuoja “Chris Ruebens Ensemble”30 d. 21 val. “Monmartro gatvelėmis”. DalyvaujaEvelina Sašenko ir akordeonininkų trio “Chill Out”31 d. 17 ir 20 val. Naujametis flamenkas. DalyvaujaCarlosas Pinana (flamenko gitara, Ispanija), MiguelisAngelas Orengo (perkusija, Ispanija), Vilniaus miestosavivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas KatkusŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA30 d. 13 val. “Senųjų metų palydos...” DalyvaujaLeopoldas Digrys, Renata Marcinkutė-Lesieur, Ramutė Kalnėnaitė, Vilniaus kultūros centro LRT Jaunimo choras. Dirigentė Regina MaleckaitėVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI27 d. 18 val. Svetainėje. Žemaičių kultūros draugijosvakaras “Vilniaus žemaičių ženklai 2012-ųjų kelyje”.Koncertuoja Petkų šeima27 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Muzikos vakaras “Pasitikim Naujuosius trankiai”. Dalyvauja tautiškos

muzikos ansamblis “Vilnija”, jaunimo tautinių šokių grupė “Sostinės kauškutis”VILNIAUS ROTUŠĖ31 d. 17 ir 21 val. Naujametinė žėrinčių miuziklų ir svajingų meilės arijų puotaŪKIO BANKO TEATRO ARENA29 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras pristato “Tango Salon”PRAMOGŲ ARENA27 d. 19 val. “Liepsnojantis Kalėdų ledas 2012”28 d. 19 val. Koncertuoja Sweet, Slade&Thomas,Anders (ex “Modern Talking”)30 d. 19.30 val. Koncertuoja Gordan Bregovic ir“Wedding&Funeral Band”31 d. 19 val. Maskvos miesto baleto spektaklis“Gulbių ežeras”SIEMENS ARENA27 d. 19 val. Maskvos Igorio Moisejevo baletas29 d. 20 val. Manto ir Kauno miesto simfoninio orkestro programa “Queen Show”21 d. 18 val. Miuziklas “Muzikos garsai”

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA27 d. 18 val. Koncertas “Šventiniai divertismentai”.Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigentasir solistas Sergejus Krylovas (smuikas, Italija)28 d. 18 val. Koncertuoja Šv. Kristoforo kamerinis

orkestras, Evelina Sašenko (vokalas) ir PauliausZdanavičiaus trio. Dirigentas Donatas Katkus19 d. 17 val. “Šventė čigonų tabore”. Dalyvauja Lietuvos romų grupė “Sare Roma”, Judita Leitaitė(mecosopranas), Paulina Daukšytė (smuikas), Rūta Mikelaitytė-Kašubienė (fortepijonas)30 d. 17 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfo-ninis orkestras, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita No-vikaitė (mecosopranas). Dirigentas Juozas Domarkas31 d. 16 val. “Naujuosius pasitinkant”. DalyvaujaKauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinischoras, Eglė Šidlauskaitė (mecosopranas), Kwonsoo Jeon (tenoras, Pietų Korėja). Dirigentas Imantas ResnisŽALGIRIO ARENA28 d. 20 val. Manto ir Kauno simfoninio orkestroprograma “Queen Show”29 d. 19 val. Koncertuoja Slade, Sweet ir ThomasAnders (ex “Modern Talking”)30 d. 19 val. Maskvos miesto baleto spektaklis“Gulbių ežeras”31 d. 19 val. Naujųjų sutikimas “Žalgirio” arenoje.Garsiausias “ABBA” šou pasaulyje “The Music ofABBA” ir Gytis Paškevičius

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ28 d. 18 val. Koncertas “Virtuoziškumo žavesys”.

Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigentas ir solistas Sergejus Krylovas (smuikas, Italija)31 d. 18 val. “Naujametis garsų fejerverkas”. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, MerūnasVitulskis (tenoras), Marija Fedotova (fleita)KLAIPĖDOS LAIKRODŽIŲ MUZIEJAUS KIEMELIS31 d. 23.30 val. Naujametis Klaipėdos karilionokoncertas. Dalyvauja Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius

ŠIAULIAIKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”27 ir 30 d. 15 val. Naisių vasaros teatras. “Pasaka apie Dievo vaikelį”29 d. 18 val. Koncertas “Baltas paukštis” Vytautui Kernagiui prisimintiŠIAULIŲ ARENA27 d. 19 val. Kalėdinis “Triumfo arkos” koncertas29 d. 18 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta. Dalyvauja “Trimitas”, Vaida Genytė, Merūnas Vitulskis, Martynas Levickis31 d. 19 val. Koncertuoja Slade, Sweet ir Thomas Anders (ex “Moderns Talking”)

PANEVĖŽYSCIDO ARENA28 d. 19 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta29 d. 20 val. Koncertuoja grupė “SEL”

DRUSKININKAIKLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA”27 d. 20 val. Koncertuoja Dalia Sakavičiūtė (altas)ir Saulius Sakavičius (klavišiniai)28 d. 20 val. Koncertuoja saksofonininkas Tomas Čiukauskas29 d. 21 val. Meksikiečių kolektyvo “Beto Vega EL GAVILAN y sus Mariachis” koncertas30 d. 20 val. Virgilijus Jutas iš grupės “Blues Makers” kviečia į bliuzo vakarą

TELŠIAITELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS27 d. 18 val. Koncertas “Švęskime kartu”. DalyvaujaJudita Leitaitė (mecosopranas), Audronė Juozauskaitė(fortepijonas), Paulina Daukšytė (smuikas)

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS29 d. 18 val. Naujametis koncertas. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigentas ir solistasSergejus Krylovas (smuikas, Italija)

ALYTUSALYTAUS KULTŪROS IR KOMUNIKACIJŲ CENTRAS29 d. 18 val. Naujametis koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas). Dirigentas Juozas Domarkas

Koncertai

SV-11028

BUTAIPARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujinin-kuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Betarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAIPERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - mokabrangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsis-kaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

IŠSINUOMOTŲMoteris (neturinti žalingų įpročių) sodybą, tin-kamą gyventi, 3 metams, Vilniaus r., Paberžėssen. Tel. 8 675 09 270.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobi-lių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiamesuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOSKalėdų senelio paslaugos. Tel. 8 671 97 597.

Kaminkrėtys valo kaminus. Tel. 8 600 58 833.

Didžėjaus ir renginių vedėjo paslaugos.www.tavodj.lt, Tel. 8 671 97 597.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinuir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikiagarantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su trans-portavimo defektais arba naudotą buitinętechniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOSGydau depresiją, patariu kaip nuo jos apsisau-goti, kaip pačiam atspėti savo ateitį, padeduišspręsti šeimos nesutarimus, vaikų auklėjimoklausimus. Rasa Norkutė, iki pareikalavimo,Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, at-lieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikataipadarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

STATYBOS PASLAUGOS40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai irgamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiaiAntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų su-sidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose,skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas,garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško ad-ministracinio darbo, susijusio su ūkinekomercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

PRANEŠIMAI

2012 12 27Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

TELELOTO lošimo Nr. 872(2012 12 23)

Lentelė -

Įstrižainės -

Eilutė -

Keturi kampai -

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau -Ins-pekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius informuoja,kad 2012 10 02 statytojai Eglei Tautavičienei buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-30-121002-00040 dėl savavališkos naujo medinio vieno aukšto su mansarda rąstinio sta-tinio, esančio Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., statybos.

Savavališkos statybos akte įrašytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus dar-bus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę iraplinką.

Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-121002-00040 nurodytų reikalavimų patikrinimasbus atliekamas 2013 01 10, 13.30 val.

2012 10 22 Inspekcija surašė reikalavimą Nr. REI-30-121022-00043 statytojai Eglei Tautavi-čienei ne vėliau kaip iki 2013 04 22 pašalinti savavališkos statybos padarinius - savo lėšomisnugriauti medinį vieno aukšto su mansarda rąstinį statinį, adresu Normantų k., Kretingalėssen., Klaipėdos r.

Pirmiau nurodyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrini-mas bus atliekamas 2013 07 11, 13.30 val. Užs. LM-3685

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Ins-pekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius informuo-ja, kad 2012 10 25 statytojui Mindaugui Plisui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-30-121025-00043 dėl savavališkai atlikto statinio, kurio unikalus Nr. 2393-0001-2067,esančio Skruzdynės g. 2, Neringoje, paprastojo remonto - medinės terasos ant sutapdintostogo įrengimo. Savavališkos statybos akte įrašytas reikalavimas nevykdyti jokių statybosdarbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsau-goti statybvietę ir aplinką.

Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-121025-00043 nurodytų reikalavimų patikrinimasbus atliekamas 2013 01 09, 14.00 val.

2012 11 26 Inspekcija surašė reikalavimą Nr. REI-121126-00048 statytojui Mindaugui Plisuine vėliau kaip iki 2013 05 27 pašalinti savavališkos statybos padarinius - savo lėšomis nug-riauti ant sutapdinto stogo įrengtą medinę terasą, adresu Skruzdynės g. 2-17, Neringoje, irsutvarkyti statybvietę.

Pirmiau nurodyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrini-mas bus atliekamas 2013 07 10, 13.00 val. Užs. LM-3686

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

r e k l a m a @ l z i n i o s . l t Tel.: 249 2166, 249 2173. Faksas: 278 4104.

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRI IMAMA REDAKCIJOS BIURE:VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161.

100 000 (3 x 33 333) Lt

8 Lt

3 Lt

2 Lt

04 07 61 68 54 71 31 14 56 7526 28 69 38 39 03 36 73 09 6362 35 16 50 48 32 12 19 08 4637 47 20 59 01

23 67 49 74 42

25 58 15 66 27

18 57 72 30 24 29

Papildomi prizai:Pretendentas į butą 1161673Mercedes-Benz A180 1264242Subaru XV 1183322 Nissan Juke 1405616Dacia Duster 0853244Hyundai i20 0147539Renault Thalia 0923091VW Jetta 0551039Kia Rio 0325846Citroen C3 1450817Ford Fiesta 1172288LED televizoriai “Orion”014*171, 012*783, 111*837035*088, 057*320, 007*013Muzikos centrai su DVD “Sony” 096*816, 034*921, 102*795Planš. kompiuteriai “Lark” (7 colių)017*990, 123*491, 110*477Kavos aparatai “Delonghi”140*643, 049*665, 098*960Skalbimo mašinos “Beko”069*326, 073*020, 065*834Šaldytuvai “Beko”060*701, 098*188, 116*075Židiniai “Dimplex Club”068*351Planš. kompiuteriai “Lark” (10 colių)037*796, 084*515, 048*592GPS navigatoriai “Manta”064*643, 054*952, 125*097Židiniai “Dimplex Cheriton”098*316, 107*109Keptuvių rinkiniai “Tefal”11**302Greitpuodžiai “Abert”05**533Cikloninės krosnelės “LR”14**980Satino patalynės komplektai13**537Fotoaparatai “Samsung”04**483Ėriuko vilnos antklodės “Verona”06**195Krištolo taurės “Longchamp”13**186Pakvietimai į TV:060*457, 128*315, 127*852.10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) - Dainys Arūnas iš Rokiškio10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) - Lina Gudaitytė iš Jonavos raj. 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) - Vidas Papirtis iš Naujosios Akmenės 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) - Danguolė Kaminskienė iš Varėnos 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) - Eugenija Kripienė iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) - Antanas Valikonis iš Panevėžio 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) - Stanislava Buivydienė iš Utenos r. Prognozė: Aukso puode bus - 1 000 000 Lt

www.olifeja.lt

2012 12 27Lietuvos žinios22 TV programos

KETVIRTADIENIS 27 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 Dok. f. “Mes už...

Lietuvą!” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien”

(su vertimu į gestų kalbą)

18.45 “Mūsų dienos - kaip šventė”. Estrados klasikos vakaras

20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 Didysis žvaigždžių

koncertas “Siemens”arenoje

22.00 Loterija “Perlas”22.05 Didžiojo žvaigždžių

koncerto “Siemens”arenoje tęsinys

23.25 Vakaro žinios23.40 Kalėdų dainų

popuri

LNK 6.15 Dienos programa6.20 Animac. f. “1001 Kiškio

Kvankos pasaka”

7.40 Animac. f. “Ragai ir kanopos”

9.10 Nuotykių komedija “Naminukai”

10.50 Nuotykių f. “Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės” N-7

14.25 Veiksmo f. “Laukiniai laukiniai vakarai” N-7

16.30 Veiksmo komedija “Didžiosios motušės namai. Obuolys nuo obels” N-7

18.45 Žinios. Kriminalai19.19 “Valanda su Rūta”21.00 Melodrama

“Šaltasis kalnas” N-7

0.05 Komedija “Sėkmės džentelmenai” (k.)

1.55 Romantinė komedija “Jis sako “Taip!” (k.) N-7

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai”7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija

8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės”

9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “X Faktorius”13.50 Animac. f.

“Heraklis”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės

prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios

19.20 “Nuodėmių dešimtukas”

20.00 “Patys pačiausi”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja

geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Kobra 11”23.00 Romantinė komedija

“Vaikinai Kalėdų kalendoriui”

0.55 Komiškas trileris “Melasvardan tiesos”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.05 Nuotykių f. “Artūras

ir dviejų pasaulių karas”

10.00 “Šuns namai” N-711.00 Drama “Žmogus,

išgelbėjęs Kalėdas”13.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas

dangus” N-716.00 “Kalbame

ir rodome” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Karštas vakaras” N-720.00 Žinios20.20 “Muzikinė kaukė”22.30 Miuziklas

“Čikaga” N-140.45 “Laukinis” (k.) N-71.45 “Brydės” (k.)2.15 “Statybų TV” (k.)2.45-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Ki-das Padlis” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30“Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Franciskoraganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuoty-kiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Kerštobučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Telepar-duotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokasjuokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson”N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andže-lo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Anika -nusikaltimų reporterė”. 2 s. N-14 22.50 “Begėdis”23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Juokas juokais” (k.) 1.20“Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 TV muzikinė pasa-ka “Geltonų plytų kelias”. 3 d. 9.00 “Labas rytas,Lietuva” (k.) 11.30 Apysaka “Andrius” 12.35 Tarptau-tinis talentų konkursas “Kaunas talent 2012” 15.05Vienas eilėraštis 15.15 “Kultūrų kryžkelė”. Menora15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.05 “Inteligentai”.Humoro laida pagal Juozo Erlicko kūrinius 19.00 Tik-ro garso konkursas “Lapės rock-in-pop 2011.2012”. 1d. 19.50 “Kodėl egzistuoja skurdas?”. 5 d. “Saulėsmamos” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu”21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. “Balkonas” 22.15 Ju-ditos Leitaitės benefisas Chodkevičių rūmuose 23.05Dok. f. “Traukinys stovi penkias minutes” 0.00 Pano-rama (k.) 0.45 Jono Meko filmų retrospektyva.“Bemiegių naktų istorijos” (k.)

TV69.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys”10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba”12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00“Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Te-leparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilųgaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pa-galba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSINiujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezi-dentai” 21.30 Veiksmo trileris “Dingti per 60sekundžių” 23.50 “6 kadrai” 0.20 “CSI Niujorkas”1.15 “Pagrindinis įkaltis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Girių takais”10.55 Dok. f. “Kaip kyla žemės drebėjimai” N-712.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas”13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f.“Kaip išsiveržia ugnikalniai” N-7 16.00 Žinios 16.10Dok. f. “Kaip išsiveržia ugnikalniai” tęsinys N-717.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00Žinios 18.30 “Super L.T” N-7 19.55 Dok. f. “Šunyskosmonautai” N-7 21.00 Žinios 21.30 Fantastinėkomedija “Nematomo žmogaus išpažintis” N-1423.35 “Super L.T”. Metų apžvalga N-7 0.50 Mados irgrožio šėlsmas “Victoria’s Secret 2012” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-710.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Likimodovana” 12.15 “Pavojingi Ostino Styvenso nuoty-kiai” 13.15 Animac. f. “Maksas ir draugai” 14.40Drama “Žiedo istorija” N-7 16.45 “Vaiduokliškos is-torijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” 18.15 “Mūsųaugintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokimegeriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Ko-manda Č” N-7 21.15 “Misija: išteisinti!” N-7 22.15“Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas”N-7 23.00 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-70.00 “Pražūtingas auksas” N-7

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Muzikinės kovos” 9.00 Animac. f.“Astro vaikis” 11.00 Komedija “Rizikinga erzinti die-dukus” N-7 13.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-715.00 Trileris “Pietietiškos istorijos” N-7 17.20 Dra-ma “Mes iškeliaujame!” N-7 19.00 Komedija “Kur tasFredas?” 21.00 Drama “Persikėlimas” N-7 23.00 Tri-leris “Uždaras ratas” N-7 1.00 Trileris “Patologija” S

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Nau-jienos 10.25 “Moterų gydytojas” 12.00 Kitosnaujienos 12.25 Kontrolinis pirkimas 13.00 Kitosnaujienos 13.20 Laikas pietauti! 14.00 “Nelygiavertė

santuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaronaujienos 16.55 Suprasti. Atleisti 17.35 Susituoki-me 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas”21.20 “Smalsioji Varvara” 23.35 Lietuvos “Laikas”(lietuvių kalba) 23.50 “Vakarinis Urgantas” 0.30 Va-karo naujienos 0.45 Žvaigždėlaivis 1.00 Vaid. f. “Išpoilsiautojų gyvenimo” 2.20 Suprasti. Atleisti

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Ži-nios 9.40 Žinios. Maskva 10.00 Rusijos FederacijosPrezidento Vladimiro Putino spaudos konferencija.Tiesioginė transliacija 13.00 “Faraonų cilindrai. Pa-skutinė paslaptis” 13.55 “Kilmingų mergeliųinstitutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios15.15 Žinios. Maskva 15.40 Visa Rusija 15.50 “Mel-žėja iš Chacapetovkos” 17.40 Žinios. Maskva 18.00Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Giulčatai”21.05 “Tyrėjo Nikitino byla” 21.55 “Muza ir gene-rolas” 22.50 “Operatyvininkai” 23.45 Žinios+ 0.00Vaid. f. “Brangus mano žmogus” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic10.35 “Trans World Sport” žurnalas. Naujametis šou11.35 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Pusfinalis 213.35 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Finalas 15.55Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 16.55 Ledoritulys. KHL. “Severstal” - Rygos “Dinamo”. Tiesioginėtransliacija 19.30 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalis. “Pa-nathinaikos” - “Maccabi” 21.40 Krepšinis. EurolygosTOP16 rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepši-nis. Eurolygos TOP16 rungtynės

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Kova dėl laimikio22.00 Upių pabaisos 23.00 Tikri žvejai 0.00 Gelbė-jimo misija 1.00 Prasta situacija

Kinas TeatrasVILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Zambezija” - 10.30, 15.15 val.“Zambezija” (3D) - 12.45, 18.30 val.“Didieji lūkesčiai” - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val.“Džekas Ryčeris” - 19 val.“Širdžių ėdikas” - 11.30, 13.45, 18.45, 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.45, 15.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45 val.“Optimisto istorija” - 11.15, 14, 16.45, 19.30, 21.50 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 15.30, 18, 21.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15 val.“Legendos susivienija” - 11, 13, 15, 17, 19.15 val.“Džiunglės” - 12.15, 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.30, 20.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 21.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Zambezija” - 11.20, 17 val.“Zambezija” (3D) - 13.30, 19.10, 21.20 val.“Didieji lūkesčiai” - 12, 14.40, 18.15, 21 val.“Džekas Ryčeris” - 19 val.“Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val.“Virš įstatymo” - 15, 20.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10,16.20, 20.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.40, 15.30 val.“Optimisto istorija” - 12.30, 15.20, 18.20, 21 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 11, 14, 15.45, 21.45 val.“Legendos susivienija” - 12.15, 14.20, 16.30, 18.30 val.“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 11.20 val.“Karališkas romanas” - 17.30 val.“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17, 20.30 val.“Apgaulinga aistra” - 20.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.50, 18.40 val.

“007 operacija “Skyfall” - 15.40, 21.20 val.SKALVIJA“Angelų dalis” - 16 val.“Kruliko kelias anapus” - 19.10 val.“Pokalbiai rimtomis temomis” - 20.40 val.“Liza, namo!” - 18 val.PASAKA“Širdžių ėdikas” - 19.15, 21 val.“Magiškas Paryžius 3” - 15, 21.30 val.“Veidas už balso” - Virgilijus Kęstutis Noreika -19.30 val.“Laukiniai” - 20.30 val.“Kai Kalėdų senelis nukrito į žemę” - 17.30 val.“Optimisto istorija” - 17 val.“Pragaras rojuje” - 18.15 val.“Aš taip pat” - 15.30 val.OZO KINO SALĖ“Coco prieš Chanel” - 16 val.“Aš aptarnavau Anglijos karalių” - 18 val.MULTIKINO“Širdžių ėdikas” - 16.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.45, 17, 19.10 val.“Zambezija” - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11, 14.30,18, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 19.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13, 16.30, 20 val.“Optimisto istorija” - 14, 18.45, 21.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 16, 19, 20.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 11, 13 val.“Legendos susivienija” - 10, 12 val.“Džiunglės” (3D) - 17.15 val.“Debesų žemėlapis” - 21.15 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 15.15 val.

KAUNASCINAMON“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 20.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.20, 14.45, 18.10,21.35 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 18 val.“Pi gyvenimas” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Zambezija” (3D) - 13.30 val.“Zambezija” - 11, 13, 16.40 val.“Optimisto istorija” - 18.35 val.“Širdžių ėdikas” - 19.45, 22 val.“Legendos susivienija” (3D) - 11.15 val.“Legendos susivienija” - 12.15, 14.30, 17.30 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15 val.FORUM CINEMAS“Zambezija” - 10.30, 15.15 val.“Zambezija” (3D) - 12.45, 13.20, 18.30 val.“Didieji lūkesčiai” - 12, 14.45, 17.45, 20.45 val.“Džekas Ryčeris” - 19 val.“Optimisto istorija - 10.45, 13.15, 16, 19, 21.45 val.“Širdžių ėdikas” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 20.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.45, 15.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 15.30, 18, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15 val.“Legendos susivienija” - 11.30, 14, 16.15, 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 20.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Zambezija” - 10.30, 15.45 val.“Zambezija” (3D) - 12, 13 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 20.15 val.“Džekas Ryčeris” - 19 val.“Širdžių ėdikas” - 11.45, 14.30, 16.45, 21.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.15, 14, 17.30, 21 val.

“Pragaras rojuje” - 11.15, 16.30, 21.15 val.“Septyni psichopatai” - 20.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 14.15, 17.15, 18.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 11.30, 13.30, 16, 18 val.“Džiunglės” - 13.45, 19 val.; 24 d. 13.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Zambezija” (3D) - 10.15, 15 val.“Zambezija” - 12.30 val.“Džekas Ryčeris” - 19 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.45, 21.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 17.30, 20.45 val.“Pi gyvenimas” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.“Legendos susivienija” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 16, 21 val.

“Monstrų viešbutis” - 11, 13.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Legendos susivienija” - 10 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.50 val.“Zambezija” - 11.40, 13.10, 14.45 val.“Pi gyvenimas” - 16.20, 18.35 val.I SALĖ“Karališka drąsa” - 10, 11.40 val.“Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 15.25, 21.20 val.“Apgaulinga aistra” - 17.20 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.20, 19.15 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Zambezija” (3D) - 10.45, 15.30 val.“Zambezija” - 13 val.“Džekas Ryčeris” - 19 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14 val.“30 širdies dūžių” - 20.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 21.15 val.“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.30,18.30 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS31 d. 19 val. “Šikšnosparnis”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS27 d. 19 d. Mažojoje salėje. “Duburys”

28, 29 ir 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”28 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”29 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Ars Major” šokio irpantomimos spektaklis. “Meilė mano gyvenimas”JAUNIMO TEATRAS27 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija”28 d. 18 val. “Ledi Makbet”29 d. 18 val. “Vargšai. Aristokratai”30 d. 18 val. “Strip Man Schow - viskas apie vyrus”31 d. 18 val. “Gupelė”Salė 9929 d. 12 val. “Angelų pasakos”30 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus”RUSŲ DRAMOS TEATRAS27, 29, 30 d. 11 val.; 28 d. 11 ir 13 val. “Rusiška eglutė”27 d. 18 val. “Paskutinis aistringas meilužis”30 d. 18 val. “Kvailių vakarienė”31 d. 18 val. “Naujieji metai žydrajame rojuje”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS27 d. 18.30 val. “Damos vizitas”29 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”30 d. 12 val. “Mama katinas”31 d. 18 val. “Madagaskaras”MENŲ SPAUSTUVĖ27 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Senelės pasaka”27 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel-link”27 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Sparnuotasis Matas”28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Paukščiai”29 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai”30 d. 19 val. Juodojoje salėje. “5 g vilties”“DOMINO” TEATRAS29 ir 31 d. 19 val. “Sex guru”30 d. 12 ir 15 val. “Meilė pagal grafiką”RAGANIUKĖS TEATRAS29 ir 30 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS27 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Hamletas”28 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS27 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi”28 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida”28 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę”29 ir 30 d. 12 val. Rūtos salėje. “Alisa stebuklų šalyje”29 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”30 d. 18 val.; 31 d. 21 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”30 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas!”31 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”31 d. 19 val. Ilgojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatrasir Naujų idėjų kamerinis orkestras. “Paukščiai”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS27 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”28 ir 29 d. 18 val. “Čigonų baronas”30 d. 18 val. “Traviata”31 d. 20 val. Koncertas “Naujametinis reviu”KAUNO KAMERINIS TEATRAS27 ir 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”29 ir 30 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”31 d. 18 val. “Plikagalvės dainininkės šou”KAUNO MAŽASIS TEATRAS27 ir 29 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujausiais Metais, Ana!)KAUNO LĖLIŲ TEATRAS29 ir 30 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametėpasaka”29 ir 30 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė”KAUNO TEATRO KLUBAS27 d. 19 val.; 31 d. 20 val. “Ką galvoja vyrai?”28 d. 19 val. “The Schwings” ir Lauros Budreckytėskoncertas30 d. 19 val. Grupės “Subtilu-Z” koncertas31 d. 18 val. “Meilė Paryžiuje”31 d. 22.30 val. “Tik dėl tavęs, mano meile”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS29 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”30 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Tango salon”31 d. 16 val. Naujametinis koncertas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS29 d. 18.30 val. Naujametinis “Operisimo”30 d. 18.30 val. “Traviata”31 d. 18.30 val. “Štrausiana”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI28 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė pūkuotukas”28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie vyrus”29 d. 18 val. Mariaus Jampolskio, Stano ir Ramūno Rudoko muzikinis šou “Čilinam”31 d. 18 val. Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulionaujametinis gyvo garso koncertas

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS29 d. 18 val. Tarptautinis Naujųjų Metų koncertas31 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS27, 28, 31 d. 18 val.; 29, 30 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”30 d. 12 val. “Anė iš Žaliastogių”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS29 ir 30 d. 12 val. “Meduolių trobelė”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS31 d. 18 val. Šventinis koncertas “Žodžiai gyvenimui”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”31 d. 18 val. “Dobilėlis penkialapis”

ŠILUTĖŠILUTĖS KULTŪROS CENTRAS

27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS27 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

JURBARKASJURBARKO KULTŪROS CENTRAS28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

Orai ir horoskopai 232012 12 27Lietuvos žinios

SAULĖteka 8:42leidžiasi 15:58dienos ilgumas 7:16

MĖNULISAštuntąją priešpilniodieną Mėnulisteka 15:31leidžiasi 7:33

ŠIANDIEN: debesuota, vietomis pasnigs, kris šlapdriba. Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šilumos.

RYTOJ:debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Naktį temperatūra 1-3 laipsniai šalčio, dieną apie 0.

Senoliai sakydavo: Ir aitvaras veltui pinigų neneša.

332-oji metų diena. Gruodžio dvidešimt septintoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 53-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 4 dienos.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Dautartas, Eglė, Gedvinė; rytoj: Daumantė, Ema, Kamilė, Vaidilutė.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+16

+3

+1 +1

+1 +1

+2

+1 +1

+2 0

0

+2

Lisabona

+13Malaga

+7Madridas

+17Alžyras

+15Tunisas

+14

Atėnai+16

Larnaka

+13Stambulas

+16Barselona

+13Bordo

+6Dublinas

+11Paryžius

+7Londonas

+14 Nica

+14Roma

+14Dubrovnikas

+5Sofija

+10Bukareštas

Varna

+2Maskva

+2 Helsinkis

+1Kijevas

+7Berlynas

0

Kopenhaga+4

StokholmasOslas

+8Amsterdamas

+10Miunchenas

+6Praha

+1Vilnius

+2Talinas

+2Ryga

-2

Minskas

+1Sankt Peterburgas

Bratislava

+3Varšuva

+4Viena

+3Budapeštas

Priešpilnis Pilnatis Delčia JaunatisXII 20 XII 28 I 04 I 12

-3

2012 12 27Lietuvos žinios24 Margumynai

Amsterdamo oro uoste areštuotas girtas britas, kuris vogta mašina kelias minutes važiavo lėktuvų tūpimo ir kilimo taku.

Keleivis, kurio pavardė neskelbia-ma, vykdamas namo Kalėdoms prievienų Schipholio oro uosto vartųpaspaudė avarinio išėjimo mygtu-ką, klupinėdamas nuėjo ant tako ir

pavogė oro uoste pagal sutartį dir-bančio žmogaus automobilį.

“Jis važinėjosi kelias minutes, ta-čiau pavojus skrydžiams nebuvo iš-kilęs. Per Kūčias daug skrydžių ne-būna. Tuo metu, kai jis pasiėmėautomobilį, neskrido joks lėktuvas.Tiriame, kur jis buvo nuvažiavęsautomobiliu”, - sakė policijos atsto-vas Dennisas Mulleris

Policija dar tiksliai nežino, kur “ke-

leivis” vyko, tačiau aišku, kad jo kelio-nės tikslas buvo Didžiojoje Britanijo-je. “Nežinome, kodėl jis pasiėmė au-tomobilį. Tokius dalykus išdarinėji,kai esi girtas”, - sakė D.Mulleris ir pri-dūrė, kad minimam vyrui prireiks“kažkiek laiko išsiblaivyti”.

Amsterdamo Schipholio oro uos-tas yra ketvirtas pagal dydį Europo-je. Jame kasdien aptarnaujama nuo120 tūkst. iki 140 tūkst. keleivių.•

Girto brito šėlionės

Neblaivus vyras nusprendė pasivažinėti Schipholio oro uosto lėktuvų taku.Užsienio spaudos, Starmax/Scanpix ir AFP/Scanpix nuotraukos

Dainininkė Jessica Simpson pir-mąją Kalėdų dieną patvirtino,kad laukiasi antrojo vaikelio.

Po ilgų spėlionių, kad popmuzi-kos ir televizijos realybės šou žvaigž-dė vėl laukiasi, J.Simpson pagaliaupaskelbė šią džiugią žinią savo pa-skyroje viename socialiniame tink-le. Ji įkėlė Havajuose atostogaujan-čios ir ant smėlio sėdinčios savoseptynių mėnesių dukrelės Maxwellnuotrauką su užrašu “Didžioji sesė”.

Mažoji Maxswell gimė šių metų

gegužę, prieš tai, kai jos mamytė su-tiko dalyvauti naujoje kovos su ant-svoriu kampanijoje “WeightWat-chers”. Tačiau neatrodo, kad“WeightWatchers” nerimautų, jogjų kampanijos ambasadorė vėl su-sigrąžins antsvorį, kurio jau buvonetekusi po pirmojo nėštumo. Jie pa-sveikino J.Simpson ir jos sužadėtinįsportininką Ericą Johnsoną šv. Kalė-dų proga ir pridūrė: “WeightWat-chers” šeima labai džiaugiasi dėl jū-sų. Kokie nuostabūs jums buvo šiemetai!”•

Jessica Simpson vėl laukiasi

JAV soulo muzikos atlikėjas Stevie Wonderis ir brazilas Gilberto Gilas dalyvavo Rio deŽaneiro Kopakabanos paplūdi-myje vykusiame nemokamamekoncerte, kurį stebėjo beveikpusė milijono žiūrovų.

“Tudo bem?” (portugališkai “Vis-kas gerai?”) - S.Wonderis sušukominiai. Auksinės spalvos kostiumuvilkintis neregys atlikėjas savo pasi-rodymą pradėjo daina “What aWonderful World”. Po to atliko vi-siems gerai žinomus kūrinius “IJust Called to Say I Love You”, “YouAre the Sunshine of My Life” ir sa-vąją velionio Michaelo Jacksonodainos “The Way You Make MeFeel” versiją.

Koncertą pradėjo ir prie viešbu-čio “Copacabana Palace” įrengtojescenoje pasirodęs G.Gilas. Jis su-

dainavo “Realce” ir “A Novidade”.“Labanaktis, Rio! Linksmų Kalė-dų! Ačiū, kad buvote”, - atsisveikin-damas sakė jis.

Koncerto organizatoriai tikėjosi,kad po atviru dangumi vykstančiąšventę stebės iki milijono žiūrovų,tačiau, remdamasi pareigūnų infor-macija, vietos žiniasklaida pranešė,kad koncertas sulaukė 450 tūkst.žiūrovų, nepabūgusių svilinančio40 laipsnių Celsijaus karščio. Šis va-karas buvo vienas karščiausių besi-baigiančiais metais.

Nemokamu kalėdiniu koncertušventės Rio de Žaneire dar nesibai-gė. Į Naujųjų metų sutikimą čia tu-rėtų atvykti 752 tūkst. turistų. Vasa-rio mėnesį vyksiantis garsusiskarnavalas turėtų į miestą privilio-ti apie 900 tūkst. turistų, kurie Riode Žaneire planuoja išleisti maž-daug 665 mln. JAV dolerių.•

Australijos Naujojo Pietų Velsovalstijos paplūdimyje šuo dingas iš britės turistės pavogėrankinę, kurioje buvo keli tūkstančiai dolerių ir juvelyri-nių dirbinių.

Liudytojai pasakojo, kad paplū-dimyje buvo keletas žmonių. Į jį iškažkur atsliūkino šuo dingas. Jisprisėlino prie nesaugomos ranki-nės ir stipriai sučiupęs ją dantimisnubėgo nežinoma kryptimi. Per in-cidentą žmonės nebuvo sužeisti, ta-čiau britų turistė prarado rankinė-je laikytus pinigus ir papuošalus.

Apie neįprastą vagystę DidžiosiosBritanijos pilietė pranešė Australi-jos policijai. Ši bandė ieškoti pavog-tos rankinės paplūdimyje, tačiaupastangos nuėjo veltui. Tai ne pir-ma šuns dingo įvykdyta vagystė.Anksčiau jis vogdavo iš turistų įvai-

rius daiktus netoli paplūdimioesančiame priekabų parke.

Dingai - laukiniai šunys, gyve-nantys Australijoje ir Azijoje. Jieminta smulkiais žinduoliais, dau-giausia triušiais. Dingai gyvena ma-

žais pulkais, kuriuose jie padedapatinui ir patelei rūpintis palikuo-nimis. Australijos šunys atžalų su-silaukia kartą per metus.•AFP-BNS, WENN-BNS, “ABC News”, BBC, LŽ

Mokslininkai ištyrė, kad seno-vės Egipto faraoną Ramzį IIInužudė sąmokslininkai, kurieperpjovė jam gerklę.

Teismo medicinos ekspertų atlik-ta garsaus Egipto faraono mumijoskompiuterinė tomograma parodė,kad Ramzio III kakle yra įpjovimožymių. Dėl šių pjautinių žaizdųRamzis III galėjo mirti. Ilgus metusistorikai ginčijosi dėl vieno garsiau-sių senovės Egipto faraono mirtiespriežasties. Tačiau dabar ši mįslė jauįminta. Ramzio III mirties paslaptįmokslininkai sužinojo tik dabar, ka-dangi ilgus šimtmečius garsausEgipto faraono mumijos kaklas bu-vo apvyniotas tvarsčiais. Šiuos tvars-čius buvo baiminamasi nuimti, ka-dangi faraono mumija galėjo suirti.

Senovės dokumentuose, ypač Tu-rino papiruse, teigiama, kad 1155metais prieš Kristų Ramzio III hare-mo nariai bandė jį nužudyti pervers-mo metu. Tačiau papiruse nerašo-ma, ar nužudymas buvo sėkmingas.Kai kurie dokumentai byloja, kadantrasis 20-osios dinastijos faraonas,valdęs senovės Egiptą Naujosios ka-ralystės laikotarpiu, sėkmingai per-

gyveno perversmą ir po jo dar trum-pai valdė šalį.

Turino papiruse rašoma apie ketu-ris bandymus nužudyti garsų seno-vės Egipto faraoną ir jo paskirtasbausmes sąmokslininkams. Į RamzįIII pasikėsino viena iš dviejų farao-no žmonų ir jos sūnus Pentaweras,kuris buvo potencialus sosto įpėdi-nis. Papiruse teigiama, kad tik vie-nintelis Pentaweras iš daugelio Ram-zio III sūnų maištavo prieš savo tėvą.Įsitraukęs į sąmokslą, jis buvo apkal-tintas pasikėsinimu nužudyti ir dėlto nubaustas mirties bausme.

Norėdami sužinoti tikslią RamzioIII mirties priežastį, Mumijų insti-tuto daktaras Albertas Zinkas ir jokolegos ištyrė Ramzio III ir jo sūnausPentawero mumijas. Tyrimas vykoEgipto muziejuje Kaire, kuriame lai-komi įtakingų senovės Egipto val-dovų palaikai. Mokslininkai atlikoRamzio III ir jo sūnaus kompiuteri-nę tomogramą ir paėmė DNR mė-ginius iš mumijų. Testo rezultataiparodė, kad Ramzio III gerklose glū-dėjo gili 7 centimetrų pločio durtinėžaizda. Taigi senovės Egipto farao-nas buvo nužudytas peiliu ir mirėnuo sąmokslininko rankos.•

J.Simpson šeimą aplankys gandrai.

Kalėdinis koncertas Brazilijoje

Pasiklausyti S.Wonderio Rio de Žaneire susirinko 450 tūkst. žiūrovų.

Įminta Ramzio III mirties paslaptis

Apiplėšė šuo

Australijoje gyvenantis šuo dingas - kleptomanas.

Ramzis III buvo nužudytas sąmokslo metu.