24
SAULIUS RAMOŠKA Ketverius metus Ukrainos krepšinio lygį padėjęs kelti Algimantas Pavilonis šią šalį prisimena kaip kontrastų ir neatrastų galimybių kraštą. Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas, buvęs vyrų krepši- nio rinktinės rėmimo fondo vadovas, buvęs 2011 metų Europos vyrų krepši- nio čempionato Lietuvoje pasirengimo programos koordinatorius A.Pavilonis prieš ketverius metus sulaukė skambu- čio. Ukrainos krepšinio federacijos (UBF) prezidentas Aleksandras Volko- vas patyrusio specialisto paprašė padė- ti įkurti profesionalią krepšinio lygą. Mat iki tol šalies pirmenybes rengė fe- deracija. 59 metų A.Pavilonis mielai priėmė šį pasiūlymą, mintyse nutaręs Ukrainoje praleisti gal tik porą sezonų. Nepastebi- mai prabėgo ketveri metai. Galėjo dirb- ti ir ilgiau, bet nutarė vadovautis auksi- niu posakiu: geras svečias per ilgai neužsisėdi. Išsamiau 17 p. Nepatekusieji į valdžią ketina pade- monstruoti aukštesnį politinės veiklos pilotažą. Kitą savaitę Seime patvirtinus naujosios Vyriausybės programą į val- dančiųjų laivą nepatekusios parlamen- to frakcijos ketina formaliai pasiskelbti dirbsiančios opozicijoje. Valdžios užri- byje likusiųjų bloką nusiteikusios lipdy- ti dvi “nuo scenos nulipančios” jėgos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų są- jūdis. Konsultacijos dėl galimo bendra- darbiavimo jau vyksta. Nei konserva- toriai, nei liberalai savo kompanijoje prisipažino neįsivaizduojantys kitos prie valdančiųjų nepritapusios jėgos - “Drą- sos kelio”. 33 narius turinti TS-LKD frakcija pagal Seimo statutą opozicijos lyderį gali skirti ir viena. Išsamiau 2 p. Orai ŠIANDIEN Debesuota, daug kur snyguriuos. Temperatūra dieną apie 1 laipsnį šalčio. Išsamiau 23 p. UŽSIENIS Tūkstančiai protestuotojų apgulė nau- jojo prezidento Mohammedo Mursi rūmus Kaire - jie neketina pasiduoti ir jau privertė trauktis policiją, tačiau nuožmi kova dėl valdžios Egipte nesi- baigė. Mūšis prie Egipto prezidento rūmų buvo trumpas, bet intensyvus. Grėsmingai riaušių policijai nepavyko išvaikyti tūkstančių protestuotojų, tarp kurių yra stebėtinai daug moterų, ir netrukus prezidento rūmai buvo apsupti iš visų pusių suplūdusių mi- nių. Opozicijos šalininkai dar kartą pademonstravo savo jėgą ir nepritari- mą M.Mursi veiksmams. Jie sakė, kad tai “paskutinis įspėjimas” prezidentui. Smuikininkas Vilhelmas Čepinskis pripažįsta: dabartis jo suburto orkestro nelepina. Kolektyvas mažiau pastebimas Lietuvos muzikos gyvenime, susibėga tik pavienių pasirodymų. Netekęs Klaipėdos miesto finansinės paramos, 13 stygininkų sambūris tapo LDK valdovų rūmų orkestru “Camerata Palatina Vilnensis”. Tačiau tai tik simbolinė globa - nei lėšų, nei prityrusio vadybininko orkestras neturi. Erlendo Bartulio nuotrauka Išsamiau 12 p. Išsamiau 6 p. Ketverius metus stipriausios Ukrainos komandos prizus atsiimdavo iš A.Pavilonio (viduryje) rankų. Superleague.ua nuotrauka www.lzinios.lt Vilhelmas Čepinskis gaivina savo orkestrą Aiškus ir nesuprantamas krepšinis Revoliucija prie diktatoriaus durų Opozicinį bloką lipdantys konservatoriai ir liberalai įsitikinę, kad jų laukiantys iššūkiai yra kur kas rimtesni nei tie, kurie teko anos kadencijos opozicionieriams. ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA” 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408) Lietuvos žinios Kaina 1,99 Lt PASIRENGIMAS Opozicijos jungtuvės jau suderėtos Šiandien LŽ 2 p. Tarp kūjo ir priekalo atsidūręs paskirtasis premje- ras A.Butkevičius nusiteikęs darbą pradėti ir su ne visa komanda 3 p. Vakar nuo ryto muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai ėmėsi savo kolegų, Medininkų kelio posto pareigūnų, įtariamų kyšininkavimu, sulaikymo 7 p. Pražūtingas taifūnas nušlavė miestelius ir plantacijas Filipinuose, žuvo arba be namų liko šimtai žmonių 8 p. Norint išvengti nusivylimo kalėdinėmis dovanomis patariama jas dovanoti su pirkimo kvitais, kad būtų lengva grąžinti 13 p. Vakar Vilniuje pagerbta Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė A.Treija, pelniusi prestižinę Kalbos premiją 18 p. Lygindamas dabartinę savo veiklą su tarnyste didžiajam sportui I.Averbuchas pripažįsta, kad anksčiau nejuto kūrybos džiaugsmo

2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Vilhelmas Čepinskis gaivina savo orkestrą

Citation preview

Page 1: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

SAULIUS RAMOŠKA

Ketverius metus Ukrainos krepšinio lygį padėjęs kelti Algimantas Pavilonis šią šalį prisimena kaip kontrastų ir neatrastų galimybių kraštą.

Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos(LKF) prezidentas, buvęs vyrų krepši-nio rinktinės rėmimo fondo vadovas,buvęs 2011 metų Europos vyrų krepši-nio čempionato Lietuvoje pasirengimoprogramos koordinatorius A.Pavilonisprieš ketverius metus sulaukė skambu-čio. Ukrainos krepšinio federacijos(UBF) prezidentas Aleksandras Volko-vas patyrusio specialisto paprašė padė-ti įkurti profesionalią krepšinio lygą.Mat iki tol šalies pirmenybes rengė fe-deracija.

59 metų A.Pavilonis mielai priėmė šįpasiūlymą, mintyse nutaręs Ukrainojepraleisti gal tik porą sezonų. Nepastebi-mai prabėgo ketveri metai. Galėjo dirb-ti ir ilgiau, bet nutarė vadovautis auksi-niu posakiu: geras svečias per ilgaineužsisėdi.

Išsamiau•17 p.

Nepatekusieji į valdžią ketina pade-monstruoti aukštesnį politinės veiklospilotažą. Kitą savaitę Seime patvirtinusnaujosios Vyriausybės programą į val-dančiųjų laivą nepatekusios parlamen-to frakcijos ketina formaliai pasiskelbtidirbsiančios opozicijoje. Valdžios užri-

byje likusiųjų bloką nusiteikusios lipdy-ti dvi “nuo scenos nulipančios” jėgos -Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionysdemokratai (TS-LKD) ir Liberalų są-jūdis. Konsultacijos dėl galimo bendra-darbiavimo jau vyksta. Nei konserva-toriai, nei liberalai savo kompanijoje

prisipažino neįsivaizduojantys kitos prievaldančiųjų nepritapusios jėgos - “Drą-sos kelio”. 33 narius turinti TS-LKDfrakcija pagal Seimo statutą opozicijoslyderį gali skirti ir viena.

Išsamiau•2 p.

OraiŠIANDIENDebesuota, daug kur snyguriuos. Temperatūra dienąapie 1 laipsnį šalčio.

Išsamiau•23 p.

UŽSIENIS

Tūkstančiai protestuotojų apgulė nau-jojo prezidento Mohammedo Mursirūmus Kaire - jie neketina pasiduoti irjau privertė trauktis policiją, tačiaunuožmi kova dėl valdžios Egipte nesi-baigė. Mūšis prie Egipto prezidentorūmų buvo trumpas, bet intensyvus.Grėsmingai riaušių policijai nepavykoišvaikyti tūkstančių protestuotojų,tarp kurių yra stebėtinai daug moterų,ir netrukus prezidento rūmai buvoapsupti iš visų pusių suplūdusių mi-nių. Opozicijos šalininkai dar kartąpademonstravo savo jėgą ir nepritari-mą M.Mursi veiksmams. Jie sakė, kadtai “paskutinis įspėjimas” prezidentui.

Smuikininkas Vilhelmas Čepinskis pripažįsta: dabartis jo suburto orkestro nelepina. Kolektyvas mažiau pastebimas Lietuvos muzikosgyvenime, susibėga tik pavienių pasirodymų. Netekęs Klaipėdos miesto finansinės paramos, 13 stygininkų sambūris tapo LDK valdovų rūmų orkestru “Camerata Palatina Vilnensis”. Tačiau tai tik simbolinė globa - nei lėšų, nei prityrusio vadybininko orkestras neturi.Erlendo Bartulio nuotrauka Išsamiau•12 p.

Išsamiau• 6 p.Ketverius metus stipriausios Ukrainos komandos prizus atsiimdavo iš A.Pavilonio (viduryje) rankų.Superleague.ua nuotrauka

www.lzinios.ltVilhelmas Čepinskis gaivina savo orkestrą

Aiškus ir nesuprantamas krepšinis Revoliucija priediktatoriaus durų

Opozicinį bloką lipdantys konservatoriai ir liberalai įsitikinę, kad jų laukiantys iššūkiai yra kur kas rimtesninei tie, kurie teko anos kadencijos opozicionieriams.

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA” 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Lietuvos žiniosKaina

1,99 Lt

PASIRENGIMAS Opozicijos jungtuvės jau suderėtos

Šiandien LŽ

2p. Tarp kūjo ir priekaloatsidūręs paskirtasis premje-

ras A.Butkevičius nusiteikęs darbąpradėti ir su ne visa komanda

3p. Vakar nuo ryto muitinėskriminalinės tarnybos

pareigūnai ėmėsi savo kolegų, Medininkų kelio posto pareigūnų,įtariamų kyšininkavimu, sulaikymo

7p. Pražūtingas taifūnas nušlavėmiestelius ir plantacijas

Filipinuose, žuvo arba be namų liko šimtai žmonių

8p. Norint išvengti nusivylimokalėdinėmis dovanomis

patariama jas dovanoti su pirkimo kvitais, kad būtų lengva grąžinti

13p. Vakar Vilniuje pagerbtaRygos lietuvių vidurinės

mokyklos direktorė A.Treija,pelniusi prestižinę Kalbos premiją

18p. Lygindamas dabartinęsavo veiklą su tarnyste

didžiajam sportui I.Averbuchaspripažįsta, kad anksčiau nejutokūrybos džiaugsmo

Page 2: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Išbrokavusi kelis kandidatus įministrus, prezidentė Dalia Gry-bauskaitė pareiškė “kokią norsVyriausybę” paskirsianti. Tarpkūjo ir priekalo - šalies vadovėsir Darbo partijos - atsidūręs paskirtasis premjeras AlgirdasButkevičius nusiteikęs pradėtidarbą su ne visa komanda.

Spaudžiant terminui, iki kadaA.Butkevičius turi pristatyti Seimuisuformuotą Vyriausybę, aiškėja, kadji gali pradėti dirbti ir be dviejų mi-nistrų. Prezidentės “kvalifikaciniųreikalavimų” neatitiko dvi Darbopartijos atstovės - į švietimo ir moks-lo bei socialinės apsaugos ir darboministres pasiūlytos Virginija Baltrai-tienė ir Loreta Graužinienė. JaiD.Grybauskaitė jų netvirtintų, o Dar-bo partija užsispirtų naujų kandida-tų nesiūlyti, A.Butkevičius būtų pri-verstas prašyti patvirtinti ne visossudėties Vyriausybę.

Prezidentės reikalavimaiVakar D.Grybauskaitė pakartojo

iš A.Butkevičiaus nesulaukusi su-derinto kandidatų į ministrus sąra-šo. Ji priminė, kad naują Vyriausy-bę turi patvirtinti per 15 dienų nuopremjero paskyrimo, ir ketinanti taipadaryti. “Kokią nors Vyriausybętikrai tvirtinsiu”, - teigė ji.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad ver-tindama ministrų postų siekiančiuspolitikus atsižvelgė ne į jų priklausymąpartijoms, o atitikimą tam tikriemskriterijams. “Man Darbo partijos kan-didatai tinka, jeigu jie atitinka, kaip irvisi kitų partijų kandidatai, kvalifika-cinius reikalavimus”, - pažymėjo ji.

Pretendentams į ministrus pre-zidentė kelia tris svarbiausius rei-kalavimus. “Žinoti sritį, kuriai no-risi ministrauti, žinoti vadinamąjąeuropinę dienotvarkę, nes Lietuvaireikės pirmininkauti, tos srities die-notvarkę, taip pat gebėti susikalbė-ti viena iš europinių darbo kalbų.Visų, nepriklausomai nuo partinėspriklausomybės, kurie neatitiks šiųpagrindinių trijų kriterijų, neskirsiuministrauti”, - tvirtino D.Grybaus-kaitė. Prezidentė, be kita ko, para-gino kandidatus į ministrus būtikritiškesnius ir pagalvoti, ar kitųmetų antrąjį pusmetį jie sugebės va-dovauti norimai sričiai Europos Są-jungos (ES) mastu. “Jei ministrai

gebės kritiškiau į save pasižiūrėti,manau, konfliktų ir problemų ne-turėtų kilti”, - įsitikinusi D.Gry-bauskaitė.

A.Butkevičiaus nuomonė geraPaskirtasis premjeras A.Butkevi-

čius vakar teigė, jog D.Grybauskaitėžino visus kandidatus į ministrus.Pagaliau jis patvirtino, kad Darbopartija į kultūros ministrus deleguo-ja parlamentarą, buvusį ūkio mi-nistrą Kęstutį Daukšį. Šiuo metu,anot A.Butkevičiaus, vyksta kandi-datūrų derinimas. Jis gali trukti ikipenktadienio.

Pasak A.Butkevičiaus, šalies vado-vei nepriimtinos L.Graužinienės irV.Baltraitienės kandidatūros. “Pa-reikštas pageidavimas, kad būtų pa-siūlytos kitos kandidatūros į dviejųministrų postus - socialinės apsau-gos ir darbo bei švietimo ir mokslo.

Pagrindinis motyvas - kompetenci-jos stoka pirmininkavimo ES laiko-tarpiu”, - aiškino jis.

Pats A.Butkevičius yra gerosnuomonės apie L.Graužinienę irV.Baltraitienę. Anot jo, abi “darbie-tės” patyrusios politikės ir joms už-tektų kompetencijos vadovauti mi-nisterijoms.

Tikslas - patvirtinta VyriausybėKlausiamas, ar keis prezidentei ne-

įtikusias kandidates, A.Butkevičiuspažymėjo, kad tai Darbo partijosprerogatyva. Savo nuožiūra jis tikinopretendentų vadovauti Socialinės ap-saugos ir darbo bei Švietimo ir moks-lo ministerijoms nesiūlysiantis, nesšios žinybos pagal koalicinę sutartįpriklauso “darbiečiams”. Išrinktasispremjeras taip pat pažymėjo, kad šiuoklausimu skubėti neverta, nes darvyksta pokalbiai.

Jei Darbo partija nutars savo kan-didatų į ministrus nekeisti, A.But-kevičiaus nuomone, naujoji Vyriau-sybė galės būti patvirtinta be dviejųministrų. “Mano tikslas - kad Vy-riausybė būtų patvirtinta. Bet galiatsitikti ir taip, jog ji bus patvirtin-ta be dviejų ministrų”, - spėjo jis.

Tačiau toks įvykių scenarijus netin-ka Darbo partijos pirmininkui Vikto-rui Uspaskichui. Vakar jis sakė tikin-tis, kad pavyks rasti kompromisą.

Ribotos galimybėsPolitologo Algio Krupavičiaus

manymu, paskirti ne visą Vyriau-sybę būtų ne pats geriausias spren-dimas. Nors tokio precedento jaubūta. Jis pabrėžė, kad pagal Kons-tituciją prezidentas premjero teiki-mu skiria ir atleidžia ministrus. To-

dėl, pasak politologo, šalies vadovogalimybės diskutuoti dėl kandidatųį ministrus yra ribotos. “Preziden-tas turi sutikti su Seimo daugumoskandidatu į premjero postą. Lygiaitaip pat daugeliu atvejų jis sutinkasu kandidatais, siūlomais į ministrųpostus”, - sakė A.Krupavičius. Po-litologas, vertindamas D.Grybaus-kaitės ministrams keliamus reika-lavimus, pažymėjo, kad lietuviųkalba taip pat yra oficiali ES kalba.“Reikalavimas mokėti kitas ES kal-bas niekur nėra įstatymiškai apib-rėžtas. Tai politiškai pagrįstas no-ras”, - kalbėjo jis.

Pasak A.Krupavičiaus, paradoksa-lu, kad švietimo ir socialinių reikalųsrityse, kurioms vadovauti siūlomosprezidentei neįtinkančios “darbie-tės”, ES neturi bendros politikos.“Apie ES darbotvarkę šiose srityse ga-lime kalbėti labai aptakiai. Čia svar-biausia - nacionalinė politika”, - aiš-kino jis.

Reikalavime kandidatams išma-nyti sritį, kuriai nori vadovauti,A.Krupavičius taip pat įžvelgia šio-kį tokį nenuoseklumą. Pavyzdžiui,prezidentei neužkliuvęs kandidatasį teisingumo ministrus Juozas Ber-natonis pastaruoju metu dirbo dip-lomatinėje tarnyboje, o ne srityje,kuriai yra siūlomas vadovauti.•

2012 12 06Lietuvos žinios2 Dienos temos

RAIMONDA RAMELIENĖ

Opozicinį bloką lipdantys kon-servatoriai ir liberalai įsitikinę,kad jų laukiantys iššūkiai yrakur kas rimtesni nei tie, kurie teko anos kadencijosopozicionieriams. Nepate-kusieji į valdžią ketina pade-monstruoti aukštesnį politinės veiklos pilotažą.

Kitą savaitę Seime patvirtinus naujo-sios Vyriausybės programą į valdan-čiųjų laivą nepatekusios parlamentofrakcijos ketina formaliai pasiskelbtidirbsiančios opozicijoje. Valdžios užri-byje likusiųjų bloką nusiteikusios lip-dyti dvi “nuo scenos nulipančios” jėgos- Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščio-nys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų

sąjūdis (LS). Konsultacijos dėl galimobendradarbiavimo jau vyksta. Ir kon-servatoriai, ir liberalai prisipažino sa-vo kompanijoje neįsivaizduojantys ki-tos prie valdančiųjų nepritapusios jėgos- “Drąsos kelio” (DK).

33 narius turinti TS-LKD frakci-ja pagal Seimo statutą opozicijos ly-derį gali skirti ir viena - tam pakan-ka turimų balsų. Neabejojama, kadjuo taps TS-LKD lyderis laikinasispremjeras Andrius Kubilius, kuriamšeštadienį sukaks 56-eri.

Trečio nenoriTS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis

Razma patvirtino, kad dėl bendro dar-bo opozicijoje konservatoriai nusiteikętartis tik su LS. Dėl DK tokių minčių ne-kyla, nes jau pirmieji politiniai balsavi-mai parodė, kad šią frakciją, anot seniū-no, “sudėtinga būtų laikyti opozicine”.

“Mums nelabai būtų priimtinakonkretesnė partnerystė su DK frak-cija”, - turėdamas galvoje, kad nema-žai “drąsuolių” parėmė naujojopremjero kandidatūrą, sakė J.Razma.Šis balsavimas sukėlė abejonių ir LSfrakcijos seniūnui Eligijui Masiuliui.“Su DK neturime jokių kontaktų, darneaišku, kokiu keliu apskritai pasuksši frakcija”, - svarstė jis. E.Masiulio tei-gimu, dėl bendros veiklos vyksta “tamtikros” konsultacijos su TS-LKD. Pa-sak liberalo, pasiskelbus opozicija,greičiausiai bus pasirinkta viena išdviejų formų - arba susitarta dėl frak-cijų koalicijos, arba pasirašytas bend-radarbiavimo susitarimas.

Bus sunkiauJ.Razmos nuomone, buvusi opozi-

cija veikė “nelabai politiškai aktyviai”.Skirdama daug dėmesio formaliems

veiksmas nesugebėjo pateikti rimtospolitinės alternatyvos. “Jie tiesiog gyve-no lengvai, matydami, kad krizės, sukuria mums reikėjo tvarkytis, pasek-mės veikia jų naudai. Mes tokios pa-lankios situacijos neturime. Visuome-nės dėmesio galėsime nusipelnytirodydami aukštesnę politinės veikloskokybę, sudomindami reikšmingomisidėjomis. Mums tenkantys iššūkiai tik-rai sudėtingesni”, - pabrėžė J.Razma.E.Masiulio teigimu, buvusi opozicijabuvo marga ir nevieninga, jos bendra-darbiavimas buvo grindžiamas viešai-siais ryšiais.

DK frakcijos seniūnės pavaduoto-ja Aurelija Stancikienė teigė, kadbendradarbiavimas su kitomis frak-cijomis bus labai paprastas. Jei nuo-monės kokiu nors klausimu sutaps,palaikymas bus, jei ne - tai ne. Opo-zicijos lyderio skyrimas DK nerūpi,

nes bet kokiu atveju frakcija negališiam procesui daryti jokios įtakos.

Prilygsta Seimo vicepirmininkuiPagal Seimo statutą opozicinės

frakcijos (arba jų koalicijos), turin-čios daugiau kaip pusę Seimo mažu-mai priklausančių narių, seniūnas(arba koalicijos vadovas) yra vadina-mas Seimo opozicijos lyderiu. Opo-zicijos lyderis pagal savo statusą iš es-mės prilygsta Seimo pirmininkopavaduotojui. Jis yra Seimo valdybosnarys, gauna tokį pat atlyginimą kaipir parlamento vicepirmininkai, opo-zicijos lyderiui priklauso tarnybinisautomobilis, daugiau padėjėjų ir pa-tarėjų nei paprastiems Seimo na-riams. Be to, opozicijos lyderis nau-dojasi tam tikromis procedūrinėmisprivilegijomis Seimo plenariniuoseposėdžiuose. •

Opozicijos jungtuvės jau suderėtos

Prie starto linijos - šlubčiojanti VyriausybėVyriausybės skyrimo procedūraKonstitucija numato, kad prem-jerą Seimo pritarimu skiria ir at-leidžia prezidentas. D.Grybaus-kaitė dekretą dėl A.Butkevičiausskyrimo ministru pirmininkupasirašė lapkričio 26 dieną. Ministrus premjero teikimu ski-ria ir atleidžia prezidentas.A.Butkevičius tikisi, kad naujosVyriausybės sudėtį pavyks sude-rinti su D.Grybauskaite iki penk-tadienio. Ministras pirmininkas ne vėliaukaip per 15 dienų nuo jo pasky-

rimo turi pristatyti Seimui savosudarytą ir prezidento patvirtin-tą Vyriausybę bei pateikti svars-tyti jos programą. Galutinis ter-minas, iki kada A.Butkevičiusturi tai padaryti, yra ateinantisantradienis, gruodžio 11 diena. Nauja Vyriausybė gauna įgalioji-mus veikti, kai Seimas posėdyjedalyvaujančių parlamentarų bal-sų dauguma pritaria jos progra-mai. Pradėdami eiti savo parei-gas premjeras ir ministrai Seimeprisiekia būti ištikimi LietuvosRespublikai, laikytis Konstituci-jos ir įstatymų.

Precedentas buvoNe visa Vyriausybė kartą jau bu-vo patvirtinta. 1998 metais nau-jai išrinktas prezidentas ValdasAdamkus, nepritardamas į švie-timo ir mokslo ministrus pasiū-lyto krikdemo Zigmo Zinkevi-čiaus kandidatūrai, GediminoVagnoriaus kabinetą patvirtinobe šios ministerijos vadovo. Toks

sprendimas sukėlė įtampą tarptuometės valdančiosios koalici-jos partnerių - krikščionių de-mokratų ir konservatorių. Nau-jasis švietimo ir moksloministras, kuriuo tapo konserva-torius Kornelijus Platelis, buvopaskirtas tik praėjus keliems mė-nesiams nuo Vyriausybės sufor-mavimo.

Pagaliau A.Butkevičiuspatvirtino, kad Darbo

partija į kultūros ministrus deleguoja

parlamentarą, buvusį ūkio ministrą

K.Daukšį.

Anot A.Butkevičiaus, šiuo metu vykstantis ministrų kandidatūrų derini-mas gali trukti iki penktadienio. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Page 3: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Dienos temos 32012 12 06Lietuvos žinios

VALDAS KVEDARAS

Vakar nuo ankstaus ryto muitinėskriminalinės tarnybos pareigūnaiėmėsi savo kolegų, Medininkųkelio posto pareigūnų, sulaiky-mo. Jie įtariami korupcine veikla -kyšininkavimu.

Iki popietės sulaikyti 29 eiliniaimuitininkai, dar keli - po pietų. Taidaugiau kaip trečdalis poste dir-bančių muitininkų. Neatmetamatikimybė, kad įtariamųjų gali būtiir daugiau.

Kaip teigė Muitinės departamen-to generalinis direktorius Antanas Ši-pavičius, ikiteisminis tyrimas dėl ne-teisėtos pavaldinių veikos vykdytasketuris mėnesius. Per tą laiką surin-kta pakankamai faktų ir duomenųįtariamųjų kaltei įrodyti. “Išnaudo-jus visus prevencijos ir kontrolės bū-dus - rotaciją, švietimą, bet negavuslaukiamų rezultatų, buvo nuspręstaimtis kraštutinių, baudžiamojo per-sekiojimo, priemonių”, - aiškinoMuitinės departamento direktorius.A.Šipavičius neslėpė, kad muitinėsvadovybė žinojo, kuo darbo metunuolat užsiima jo pavaldiniai.

LŽ paklaustas, ar toks atviravimasnereiškia, jog muitinės vadovai pa-prasčiausiai toleravo korupciją, A.Ši-pavičius patikino, kad “negavus rei-kiamos pirminės informacijos apievykdomas veikas nebuvo galimybiųimtis baudžiamojo persekiojimo”.Departamento direktorius tvirtinonematantis šioje istorijoje savo atsa-komybės ir neabejojantis dėl savokompetencijos. Tačiau prisipažinonenustebęs, kad trečdalis Medinin-kų kelio posto pareigūnų prisidur-davo gyvenimui iš kyšių.

Vakar vieni muitininkai buvo su-laikyti iškart pasibaigus naktineipamainai, kiti - vos atėję į darbą,treti - poilsiaujantys namie. Jie su-daro trečdalį visų Medininkų kelioposte dirbančių muitininkų. Sulai-kytieji, anot muitinės pareigūnų, išvilkikų vairuotojų rinkdavo netei-

sėtas 20-40 litų dydžio rinkliavas, ojei tikrindami krovinį užfiksuoda-vo pažeidimą, reikalaudavo papil-domo mokesčio. Šio kyšio dydispriklausydavo nuo pažeidimo po-būdžio. Pinigus muitininkamsvairuotojai paprastai paduodavokartu su kelionės ir krovinio doku-mentais.

“Medininkų kelio postas buvo ge-rai žinomas ne tik kaimynams bal-tarusiams, bet ir ukrainiečiams, kitųRytų valstybių piliečiams, norintiemspatekti į Lietuvą. Įdėsi į pasą dešimtlitų - įvažiuosi be jokių problemų”, -LŽ sakė Vilniaus apygardos vyriau-siasis prokuroras Ramutis Jancevi-čius, kurio pavaldiniai vadovaujašiam ikiteisminiam tyrimui. Nusta-tyta, kad per šešias valandas trun-kančią pamainą muitininkai netei-sėtai susirinkdavo vidutiniškai potūkstantį litų. Ar šiuos pinigus pasi-dalydavo visi pamainoje dirbantyspareigūnai, ar dalis jų būdavo per-duodama aukštesnio rango pareigū-nams, galbūt net į Muitinės departa-mentą, pasak A.Šipavičiaus, turėtųpaaiškėti atliekant tyrimą. Muitinin-kų vadovas taip pat žadėjo kreiptis įValstybinę mokesčių inspekciją, kadši ištirtų, ar įtariamieji galėjo pratur-tėti neteisėtai, t. y. imdami kyšius.

Ikiteisminis tyrimas dėl muiti-ninkų neteisėtos veikos pradėtaspagal du Baudžiamojo kodeksostraipsnius. Pagal vieną jų įtaria-miesiems gresia bauda arba areštas,pagal kitą, įrodžius kyšininkavimądideliu mastu, - laisvės atėmimasiki septynerių metų. Kokių kardo-mųjų priemonių ketinama imtis įta-riamųjų atžvilgiu, bus aišku šian-dien. Šis ikiteisminis tyrimas yrabene didžiausias pagal savo apimtįir įtariamųjų gausą Lietuvos muiti-nės istorijoje.

Dėl sulaikytų Vilniaus teritorinėsmuitinės Medininkų posto pareigū-nų sutrikęs pasienio posto darbasvakar vakarą pamažu grįžo į įprastąritmą. Tačiau ir pavakarę jo pralai-dumas buvo dar maždaug trečdaliumažesnis negu įprasta. •

Neapsikentė savų kyšininkų

DAIVA BARONIENĖ

Pigesnio išgyvenimo ieškoda-mas, todėl sodo namelyjeįsikūręs, tvarkingas panevėžie-tis pasijuto apgautas. Mat jobūstas tėra vasarnamis, todėlžmogus nuo šiol nebegauskompensacijos už malkas.

Iš 317 litų invalidumo pensijos ir 33litų prie jos skiriamo priedo gyvenan-tis 70-metis panevėžietis Vaclovas Sa-vickas, ieškodamas galimybių išgy-venti, prieš kelerius metus persikraustėį Panevėžio pašonėje esančią sodųbendriją. Iš pradžių tokiu sprendimuvyriškis džiaugėsi, nes gyventi sode pa-sirodė nepalyginti pigiau nei daugia-butyje. Tačiau džiaugsmas išblėso, kainuėjęs paduoti kompensacijos už mal-kas prašymo vyriškis sužinojo, kad šį-met jos nebegaus.

Atsisakė teikti paramą“Išdūrė vidury dienos”, - nerinkda-

mas žodžių piktinosi panevėžietis. Joteigimu, valdžios atsisakymas mokėtiuž šildymą tokiems kaip jis tereiškianorą “greičiau juos visus pribaigti”.“Nesu koks veltėdis, bet esu invalidas,ieškantis būdų išgyventi. Todėl vienasmano sąmoningų sprendimų buvo iš-sikelti gyventi į sodą. Vyliausi, kad jisyra teisingas, nes čia gyventi lengviaunei daugiabutyje. Tačiau dabar paaiš-kėjo, kad iš manęs atimama paskutinėduonos kriaukšlė”, - graudinosi vyriš-kis. Jis tvirtino, kad gaudamas mažąpensiją, bet gyvendamas bute neabejo-tinai gautų nemažą kompensaciją užšildymą. Tokia pat kompensacija jampriklausytų ir apsigyvenus solidžiamename. Tačiau dabar, teturėdamas dvi-dešimties kvadratinių metrų sodo na-melį, kurį pats susitvarkė, apšiltino irpritaikė gyventi žiemą, tapo nevertasvalstybės paramos.

V.Savickas teigė, kad pastaraisiaismetais malkoms gaudavo 700 litų dy-džio kompensaciją, t. y. maždaug dvijo invalidumo pensijas drauge su visais

priedais. “Man tai yra nežmoniškai di-deli pinigai”, - prisipažino vyriškis. Šį-met už malkas jis taip pat sumokėjo 700litų. Tačiau kuro pirkimo sąskaitą fak-tūrą nunešęs į Panevėžio rajono savi-valdybės administracijos Socialinės pa-ramos skyrių sužinojo, kad nuo šiųmetų jokios kompensacijos nebegaus.“Valdininkai mojavo popieriais, aiški-no, kad mano sodo namelis nevertasbūti šildomas. Tam, kad gaučiau kom-pensaciją, turiu statydintis namą kaipreikiant”, - baisėjosi vyriškis. Jis tvirti-no, kad dabar, išleidęs dviejų mėnesiųpajamas, turės badauti. “Tegu kas norspabando mėnesį išgyventi iš 350 litų, iškurių dar reikia susitaupyti kurui”, -sakė panevėžietis.

Sodo namelių šildymas nekompensuojamas

Panevėžio rajono savivaldybės So-cialinės paramos skyriaus socialiniųišmokų specialistė Virginija Burmo-nienė LŽ patikino, kad ne tik V.Savic-kui, bet ir daugybei kitų įpykusių so-dų bendrijų gyventojų privalantiteisintis, jog nuo šių metų jiems tik-rai nebepriklauso kompensacijos užkietąjį kurą. Anot valdininkės, iki šiolįprastą ilgametę kompensacijų skyri-

mo tvarką pakoregavo šiemet Socia-linės apsaugos ir darbo ministerijos(SADM) specialistų parengtas ir iš-leistas Socialinės piniginės paramosįstatymo metodinis išaiškinimas. Ja-me tvirtinama, kad sodo nameliai nė-ra gyvenamosios paskirties, o tik se-zoniniai būstai.

V.Burmonienė sakė suskaičiavusi,kad V.Savickui pagal jo gaunamas pa-jamas būtų priklausiusi 640 litų kom-pensacija už įsigytą kietąjį kurą. “Ta-čiau vyriškis šių pinigų negaus, kolneperstatys sodo namelio, kad jis būtųtinkamas gyventi, ir kol to nepatvirtinsRegistrų centras”, - teigė specialistė. Ta-čiau, jos žiniomis, pastatų paskirtieskeitimas kainuoja ne vieną tūkstantį li-tų, tad ji puikiai suprantanti, kad V.Sa-vickas vargu ar kada nors besulauksvalstybės paramos savo turimam na-mukui šildyti. “Tokia tvarka”, - pabrė-žė Panevėžio merijos valdininkė.

SADM atstovė Lina Burbaitė LŽ pat-virtino, kad tikrai nuo 2012-ųjų būstošildymo kompensacijos teikiamos tik “užasmenims gyventi tinkamus būstus”. Ka-dangi, ministerijos manymu, sodo na-meliai bei vasarnamiai skirti poilsiui irlaisvalaikiui, už jų šildymą kompensaci-jos nebebus mokamos. •

Sodų gyventojai atsidūrė užribyje

V.Savickas jau gailisi padaręs klaidą, kad taupydamas pinigus tapo sodonamelio gyventoju. / Daivos Baronienės nuotrauka

TOMAS BAŠAROVAS

Seimo narys, buvęs Finansiniųnusikaltimų tyrimo tarnybos(FNTT) vadovas Vitalijus Gailius vakar šventė pergalę. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT)konstatavo, kad jis iš pareigųbuvo atleistas neteisėtai.

Buvęs FNTT vadovas V.Gailius,kaip ir jo pavaduotojas Vytautas Gir-žadas, pareigų neteko šių metų pra-džioje. Abu pareigūnai tuomečio vi-daus reikalų ministro RaimundoPalaičio įsakymą apskundė teismui.V.Giržadas palankų VAAT teisėjų ko-legijos sprendimą, įpareigojantį grą-žinti jį į darbą, išklausė dar šį rugsėjį.Temidės sargai vakar pripažino, jogir V.Gailius atleistas neteisėtai. Parla-mentaras sakė sieksiąs, kad jam pa-darytą žalą atlygintų pats buvęs vidausreikalų ministras R.Palaitis.

Priteisė 134 tūkst. litųV.Gailiui taip pat panaikintas

draudimas dirbti ar susipažinti suįslaptinta informacija. Teisėjų kole-gija pažymėjo, kad V.Gailius pagalLiberalų sąjūdžio sąrašą išrinktas įSeimą, todėl negali būti grąžintas į

FNTT vadovo pareigas, nes neati-tinka tokiam pareigūnui keliamųreikalavimų ir įstatymuose nustaty-tų apribojimų.

V.Gailiui teismas priteisė 25 tūkst.litų kompensaciją neturtinei žalai at-lyginti, nors jis už patirtą neturtinę ža-lą prašė 500 tūkst. litų. BuvusiamFNTT vadovui taip pat priteista 42tūkst. litų išeitinė kompensacija, 67tūkst. litų už priverstinę pravaikštą irpo 333 litus vidutinio darbo dienos

užmokesčio už priverstinės pravaikš-tos laiką nuo gruodžio 6-osios iki teis-mo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Sieks žalos atlyginimo V.Gailius LŽ teigė, jog jį tenkina

VAAT teisėjų kolegijos nutartis: “Vi-są laiką gerbiau ir gerbiu teismosprendimus.” Tačiau buvęs FNTTvadovas tikino sieksiąs, kad jam pri-teistus pinigus atlygintų neteisėtąsprendimą priėmęs tuometis vidaus

reikalų ministras R.Palaitis ir kiti as-menys, kurie “tyčia padarė veiksmusvedami galimos politinės korupcijosinteresų”. “Viešai kreipiuosi į vidausreikalų ministrą, kad įsiteisėjus teis-mo sprendimui ta žala būtų išieško-ta iš asmenų, dėl kurių tyčinės kaltėsbuvo padaryta žala valstybei, man irmano šeimai. Jeigu Vidaus reikalųministerija to nepadarys ir nesieks iš-ieškoti žalos iš R.Palaičio, kreipsiuo-si į prokuratūrą, kad ji gintų viešąjįinteresą”, - LŽ tvirtino V.Gailius.

Paklaustas, ar norėtų grįžti į anks-tesnę darbovietę, jis sakė šiuo metugyventojų interesams atstovaujantisSeime. “Neapgaudinėsiu žmonių”, -pabrėžė Seimo narys. V.Gailius par-lamentaro mandatą iškovojo vien-mandatėje Pakruojo-Joniškio rinki-mų apygardoje. Seime jis išrinktasvadovauti Antikorupcijos komisijai.

Savo klaidos nematoV.Gailių ir jo pavaduotoją V.Gir-

žadą iš FNTT atleidęs tuometis vi-daus reikalų ministras liberalcentris-tas R.Palaitis ir toliau atkakliai tikina,kad tuomet klaidos nepadarė.

Tuo metu liberalcentristų vedlysAlgis Čaplikas, kuris kilus FNTTskandalui aktyviai gynė savo partijoskolegą, pripažįsta, kad klaidų tiektuometis vidaus reikalų ministras,

tiek pati partija neišvengė. LŽ pri-mena, jog postų neteko ne tik FNTTvadovai, vėliau ir pats ministrasR.Palaitis, sulaukęs konservatoriųkritikos, turėjo trauktis iš pareigų.“Ši istorija mums labai brangiai kai-navo. Politiškai brangiai kainavo irpartijai, ir R.Palaičiui”, - kalbėjoA.Čaplikas.

Teismo sprendimas nestebinaDarbą baigiančios Vyriausybės va-

dovas Andrius Kubilius vakar teigė,jog šis teismo sprendimas parodė,kad negalima svarbių institucijų, to-kių kaip FNTT, vadovų skyrimo iratleidimo klausimų patikėti vienamministrui. “Vienas ministras gali klys-ti, tai ir teismas parodė, - sakė laiki-nasis premjeras ir pridūrė nenuste-bęs dėl tokio teismo sprendimo: -Visą laiką nuosekliai laikiausi tos pa-čios nuostatos, kad jo (V.Gailiaus -aut.) atleidimas iš pareigų - ministroR.Palaičio sprendimas - buvo klaida,ir raginau ją ištaisyti.”

Laikinai vidaus reikalų ministropareigas einantis Artūras Melianasteismo sprendimo vakar nekomenta-vo. “Dabar tikrai negalėčiau vertintisprendimo, nes reikia su juo dar su-sipažinti”, - pažymėjo A.Melianas.Teismo sprendimą, jo teigimu, pla-nuojama skųsti. •

Atleistą FNTT vadovą apgynė teismas

Vakar V.Gailius sakė sieksiąs, kad jam padarytą žalą atlygintų pats R.Palaitis.Romo Jurgaičio nuotrauka

Page 4: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

2012 12 06Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Šiandien pasaulis žiūri į Lietuvą,tikriau sakant - stebi mus, nes po pu-sės metų pirmininkausime EuroposSąjungos (ES) Tarybai. Faktiškai pra-diniai pirmininkavimo darbai jau at-liekami - dabar padėsime Airijai.

Pirmininkavimas pirmiausia reiš-kia ieškojimą sutarimo tarp ES šaliųnarių opiais politinės ir ekonominėsraidos klausimais. Atrodytų, toksdarbas daugiau techninis ir nepalie-kantis erdvės lyderystei. Bet kiekvie-nas kompromisas - o tokiu būdupriimami sprendimai ES - gali rem-tis arba žemiausiu sutarimo lygme-niu, arba aukščiausiai galimu sutari-mo lygmeniu.

Iš tiesų, nuo pirmininkaujančiosšalies atstovo gebėjimo pateikti nau-

jas idėjas iš dalies priklauso sprendi-mų aprėptis ir terminai.

Vienas Lietuvos pranašumų yra tai,kad esame sukaupę didelę reformų pa-tirtį ir galime jų rezultatus pritaikytiįgyvendinant įvairių sričių pertvarką.

Sakykime, pagalba besivystančiomsšalims, kuri sudaro nemažą ES biudže-to dalį. Efektyvesnis demokratinės pa-žangos ir žmogaus teisių užtikrinimoprocesas padėtų efektyviau panaudo-ti ir ES biudžeto vystymosi programas.Iš buvusio posovietinio bloko šalių pa-tirties žinome, kad istorinės atminties,geografinės padėties, kultūrinių ir so-cialinių įgūdžių skirtumai nulemia irskirtingą pajamų lygį bei teisinės siste-mos ir institucijų darbo kokybę. Todėlsvarbu turėti aiškią sistemą, kaip besi-vystančioms šalims perimti geriausiąinstitucijų ir ekonomikos valdymo pa-tirtį ir ja pasinaudoti.

Galima nurodyti du būdus, jau iš-bandytus realiame gyvenime ir galin-čius padėti sukurti tokią sistemą, - taivadinamasis prisijungimo modelis(ES pavyzdžiu) ir vadinamasis sąži-ningų taisyklių (olimpinių žaidyniųpavyzdžiu) modelis.

Prisijungimo modelis numato regio-ninių institucijų stiprinimą (branduo-lys) ir dalyvaujančių šalių narių daliessavo funkcijų perdavimą toms institu-cijoms, kartu įgyvendinant sutartus tei-sinius ir kitus reikalavimus. Šis modelisleidžia šalims palengva artėti prie bran-

duolio, diegiant tam tikrus nustatytusstandartus (aquis communitaire), kaipdarė Lietuva siekdama tapti ES nare.

Regioniniai centrai bendradarbiau-dami pasauliniu mastu galėtų efekty-viau ir sparčiau spręsti pasaulinio val-dymo problemas.

Sąžiningų taisyklių modelis bend-resnio pobūdžio, nes yra viena ins-titucija, kuri pasaulio mastu nusta-to taisykles (panašiai kaip Olimpiniskomitetas), o atitinkamos naciona-linės institucijos teikia pasiūlymusir įgyvendina sutartą politiką. Šios

sistemos uždavinys yra sukurti arbapanaudoti jau sukurtą kompleksątaisyklių, sudarančių prielaidas są-žiningai konkurencijai pasaulio rin-koje, kartu teikiant pagalbą toms ša-lims, kurioms ji reikalinga.

Žinoma, abiejų pasiūlymų įgyven-dinimas priklausytų nuo daugeliopasaulio valstybių geros valios ir no-ro pasiekti realias permainas, reikė-tų pertvarkyti ir į suderintą sistemąsuvienyti jau dabar veikiančias tarp-tautines pasaulines organizacijas.

Politinių ir organizacinių rūpesčiųbūtų labai daug, bet tai sukurtų prie-laidas stabilumui ir taikai pasaulyje.

Kai kartais klausiama, už ką ES pa-skirta Nobelio taikos premija, atsa-kymas būtų akivaizdus - už tai, kadsugebėta visus tokius iššūkius įveiktiir susitarti įgyvendinant grandiozinįtaikos Europoje projektą.•

Sėkmės formulė žinoma

Kiekvienas kompromisas - o tokiu būdu priimami sprendimai ES - gali remtis arba

žemiausiu sutarimo lygmeniu, arba aukščiausiai galimu sutarimo lygmeniu.

PRANCŪZAI GERIAMAŽIAU VYNO

Kaip rašo britų naujienų tinklalapis Te-legraph.co.uk, prancūzai kasmet išgeriavis mažiau vyno: “Prancūzai mažinavyno gėrimo rekordus ir keičia savogastronomijos ypatumus - prie pietųstalo jie dažniau renkasi putojančiusgėrimus arba vaisių sultis. 2010-aisiaisreguliariai vyną gėrė 17 proc. šaliesgyventojų, nors pieš penkerius metusšis rodiklis siekė 21 procentą. Gerokaimažėja ir išgeriamo vyno kiekis, pa-vyzdžiui, 1965-aisiais vyresnis nei 15metų prancūzas per metus išgerdavo160 litrų vyno, 2010 metais vyno iš-gerta 57 litrai. Šį tyrimą atlikusios“FranceAgriMer” organizacijos ats-tovų teigimu, vyno gėrimo įpročiuspakeitė nuo 2008 metų prasidėjusiekonomikos krizė, susijusi su brangiųproduktų vartojimo sumažėjimu.Taip pat visuomenėje esą įsivyraujanuostatos, kad vynas, kaip ir apskritaivisas alkoholis, yra žmogaus sveikatąžalojantis produktas. “Matyti tam tik-ras vartojimo įpročių pokytis: puto-jantys gėrimai ir vaisių sultys užimavyno vietą ant prancūzų stalo”, - tvir-tino viena iš šios studijos tyrėjų Caro-line Plot. Jos teigimu, alkoholis, oypač vynas, dažniau geriamas savait-galiais arba per šventes.”

Kitų balsai

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)

M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)

K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. [email protected]

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Lietuviai svetur” remiaSpaudos, radijo ir tele-vizijos rėmimo fondas.Šiandien - 1, 13, 17 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Šias eilutes paskatino parašyti ne-maloni Lietuvos dendrologų bend-ruomenei publikacija keliuose laik-raščiuose. Joje, mano įsitikinimu,neobjektyviai ir vienpusiškai komen-tuojama visiems šalies dendrologamsskaudi situacija, susiklosčiusi plačiaipagarsėjusiame Skinderiškio dendro-parke (Kėdainių r.), kurį padedantvalstybei ilgus metus kūrė ir puoselė-jo žinomas gamtos mylėtojas, pripa-žintas dendrologas Kęstutis Kaltenis.Skaudina ir žeidžia ne tik tendencin-gas padėties vertinimas, bet ir tai, kadpublikacijų autoriai, juo labiau ko-mentatoriai, akivaizdžiai nesupranta,apie ką kalba ir kur slypi esmė...

Kad nekiltų abejonių, noriu pasa-kyti: nesu šioje srityje naujokas - 27metus dirbau Kauno botanikos sode,24 metus vadovavau Botanikos sodoDendrologijos skyriui, bene 12 metųdaugiau ar mažiau koordinavau 1991-aisiais įkurtos Lietuvos dendrologųdraugijos veiklą... Taigi puikiai pažįs-tu visus šalies dendrologus, žinau jųproblemas, džiaugsmus ir nesėkmes.Gerai pažįstu ir Kėdainių miškinin-kus, kurie jau daug metų tvarko ir pri-žiūri šį gamtosaugos objektą, svarbųne tik jų rajonui, bet ir visai Lietuvai.Dėl to man situacija yra dar jautresnėir skausmingesnė...

Tačiau kad viskas taptų bent šiek tiekaiškiau, grįžkime prie, atrodytų, ele-mentarių dalykų. Kas yra dendropar-kas, arba, kaip dažnai dar vadinami pa-našūs objektai, arboretumas? Tai retųsumedėjusių, paprastai svetimžemių,augalų kolekcija, supažindinanti lan-kytojus su dekoratyvinių medžių ir krū-mų rūšių, veislių įvairove, jų auginimosąlygomis ir panaudojimo želdynuosegalimybėmis. Tam tikru požiūriu tai lygbotanikos sodas, kuriame daugiausia

dėmesio skiriama tik sumedėjusiemsaugalams - medžiams, krūmams, lia-noms. Ir nereikėtų arboretumų painio-ti (kaip iš nežinojimo daro daugumapateikusiųjų komentarus) su papras-tais parkais, o juo labiau - su botani-niais ir kitais draustiniais. Pastarųjų pa-skirtis - saugoti natūralią gamtą aratskirus jos komponentus. Tuo metubotanikos sodai ir arboretumai (dend-rologiniai parkai) supažindina mus suaugalų pasaulio įvairove, deramai ir es-tetiniu požiūriu patraukliai pristato jąvisuomenei, atlieka platų švietėjišką

darbą. Taigi botaniniuose ar kitos pa-skirties draustiniuose saugoma natū-rali gamta ir jos biologinė įvairovė, obotanikos soduose ir arboretumuosekaupiamos augalų kolekcijos. Kad josbūtų deramai pristatytos visuomenei,reikalinga išpuoselėta, puikiai tvarko-ma ir prižiūrima aplinka, lankytojų po-reikiams ir patogumui pritaikyti inf-rastruktūros elementai - takai, poilsiovietos, automobilių aikštelės, lauko ka-vinės, vakarinis apšvietimas ir t. t. Jei-gu viso to nėra galimybės įrengti, to-kių objektų kūrimas praranda betkokią prasmę. Todėl K.Kaltenio pasip-riešinimas ir nenoras jo įkurtamedendroparke įrengti būtiniausius inf-rastruktūros elementus (takus, rodyk-les, poilsio vietas...) bei papuošti parkoaplinką tautodailininkų sukurtomisskulptūromis atrodo tiesiog nesupran-tamas. Kadangi gerai pažįstu K.Kalte-nį, neabejoju, kad Skinderiškio dend-rologinį parką jis kūrė tikrai ne sau, ir

ne vien tenkindamas savo aistrą deko-ratyviniams medžiams bei krūmams,bet mąstydamas apie Kėdainių kraštoir visos Lietuvos žmones, kurie čia lan-kosi ir, be abejo, lankysis ateityje, no-rėdami pasidžiaugti labai didele retųmedžių, krūmų įvairove, dar soviet-mečiu čia įrengtais puikiais tvenki-niais, o gal paprasčiausiai norėdamipabūti su šeima, papietauti malonio-je aplinkoje...

Štai tam ir reikalingi takai, automo-bilių aikštelė, patogios poilsio vietos irpagaliau - tualetai. Tai svarbu, juo la-

biau jog Skinderiškio dendroparkokūrimo darbai visą laiką buvo vienaipar kitaip remiami valstybės. Valstybi-nės jurisdikcijos gamtosaugos objek-to statusą jis turi ir dabar. Šiandiendendroparko priežiūros ir tvarkymodarbus finansuoja Kėdainių urėdija,ir tai jai, beje, kasmet kainuoja ne tūks-tantį ir ne du. Taigi, atrodytų, reikėtųtik džiaugtis, kad šiems darbams urė-dijos iniciatyva buvo gauta EuroposSąjungos struktūrinių fondų paramosir kad dendrologinis parkas jau kitaismetais pasitiks lankytojus gerokai at-jaunėjęs ir pagražėjęs. Tačiau niekasto tarsi nepastebi, arba paprasčiausiainenori pastebėti. O štai kritikos ir pur-vo tiek Kėdainių miškininkams, tiekurėdijai nepašykštėta (beje, Lietuvojetai tampa lyg taisykle). Skaudu, kai taidaroma net deramai neįsigilinus į si-tuaciją, nesuprantant problemos es-mės, tik paprasčiausiai ieškant popu-liarumo ar saviraiškos galimybių.

Būtent tiems dienraščio skaityto-jams norėtųsi priminti, kad panašiųdendrologinių parkų Lietuvoje yra irdaugiau: tai augalų įvairove Skinderiš-kio dendroparkui nenusileidžiantisŽemės ūkio universiteto profesoriausStasio Juknevičiaus įkurtas Beržoto ar-boretumas (Panevėžio r., Krekenavossen.), Antano Čiapo Naujosios Akme-nės botanikos sodelis, ilgamečio Lietu-vos dendrologų draugijos nario ir ša-lyje žinomo tautodailininko AdolfoKišono kuriamas bei puoselėjamasDegaičių dendroparkas (Telšių r.),“Dzūkijos” arboretumas (Alytaus r.)ir kiti. Deja, retas iš arboretumų kūrė-jų gali pasigirti valstybės dėmesiu irparama, nors jos tikrai neatsisakytų.Patikėkite, kurti, tvarkyti ir tinkamaiprižiūrėti šiuos objektus, juo labiau lai-kyti juos atvirus visuomenei, labai ne-lengva, o kartais... ir neįmanoma. Sa-kau tai iš skaudžios asmeninėspatirties, nes pats tvarkau ir prižiūriu“Dzūkijos” arboretumą, - jei ne gera-noriška Alytaus rajono savivaldybėsparama, vargu ar tai pavyktų.

Todėl norėčiau palinkėti tiek Kė-dainių urėdijos darbuotojams, tiekK.Kalteniui, kurį mes, visi Lietuvosdendrologai, mylime ir gerbiame, su-vienyti savo siekius, pastangas ir toliaupuoselėti (juk arboretumo kūrimas -nesibaigiantis procesas) Skinderiškiodendrologinį parką, kad jis būtų ne tikturtingas augalų, bet ir mielas, pat-rauklus, patogus lankytojams. Manau,kaip tik tokį Skinderiškio dendropar-ką įsivaizduoja dauguma šalies dend-rologų, toks jis reikalingas visiems Lie-tuvos žmonėms.•Pagarbiai dr. LAIMUTISJANUŠKEVIČIUS, KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas

Neskubėkime smerktiRedakcijos paštas

Retas iš arboretumų kūrėjų gali pasigirti valstybės dėmesiu ir parama, nors jos

tikrai neatsisakytų.

Page 5: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Lietuva ir Europa 52012 12 06Lietuvos žinios

Lenkija suinteresuota glaudžiau bendradarbiauti su Latvija, pirmiausia energetikos srityje.

Apie tai duodamas interviu Latvi-jos naujienų agentūrai LETA kalbė-jo Lenkijos ambasadorius LatvijojeJerzy Marekas Nowakowskis. Jismano, kad energetinio bendradar-biavimo perspektyvos plačios. Josgalėtų prasidėti tuo, kad Latvijosbendrovės įsigytų gamtinių dujų ter-minalo Svinouiscyje akcijų, o lenkaipasinaudotų latvių patyrimu eksp-loatuojant požemines dujų saugyk-las. Savo ruožtu Lenkijos bendrovėsgalėtų pakonsultuoti latvius, kaip iš-gauti naftą iš Baltijos jūros.

J.M.Nowakowskis sako tikįs, kadviena didžiausių Lenkijos kompa-nijų Vidurio Europoje “Orlen” ne-trukus ateis ir į Latviją, kaip ir gam-tinių dujų sistemų operatorė “GazSystem”. “Orlen” yra suinteresuo-ta plėsti bendradarbiavimą su Lat-vija pasinaudodama ir Latvijosuostais. Ambasadorius neslepia,kad labai džiaugtųsi, jei “Orlen”

atidarytų Latvijoje ir savo degali-nių tinklą, bet tai pirmiausia prik-lauso nuo to, ar Lenkija sulauks ge-ro pasiūlymo iš Latvijos.

Lenkai suinteresuoti plėsti bend-radarbiavimą su Latvija visose sri-tyse - nuo mechaninės inžinerijosiki turizmo ir keitimosi žemės ūkioprodukcija. Nors Latvijos ir Lenki-jos ekonominis bendradarbiavimasgana glaudus ir turi tendenciją plės-tis (šiuo metu jo apimtis daugiaukaip 1 mlrd. eurų), lenkai norėtų,kad prekybiniai abiejų valstybių ry-šiai būtų dar geresni ir stabilesni,abiejų šalių bendrovės glaudžiaubendradarbiautų tarpusavyje, dau-giau investuotų, o Lenkijos bendro-vės Latvijoje būtų labiau matomos.

Lenkijos ambasadorius Latvijo-je pabrėžė, kad Latvijoje gerai iš-plėtota medžio apdirbimo pramo-nė, o lenkai plačiai žinomi kaipbaldų gamintojai. Bendradarbiavi-mas žemės ūkio srityje taip pat tu-ri geras perspektyvas, nes abi šalysgamina puikių maisto produktų.

Per pirmus šešis šių metų mėne-sius Lenkijos eksportas į Latviją su-darė 513 mln. latų, Latvijos ekspor-tas į Lenkiją - tik 126 mln. eurų.Palyginti su 2011 metų pirmu pus-mečiu, Latvijos ir Lenkijos prekybaišaugo 10 procentų. Tai atveria pui-kias ateities perspektyvas ir lenkai ti-kisi, kad jų prekybiniai ryšiai su Lat-vija bus ypač geri. •LETA, BBC, BNS, LŽ

“Orlen” ateis ir į Latviją

Italijos politinėje padangėjedarbymetis. Partijos ruošiasi kitą pavasarį vyksiantiems parlamento rinkimams. Nese-niai įvykę Demokratų partijoslyderio rinkimai staigmenų nepateikė. Partijos vedliu vėltapo Pieras Luigi Bersani.

Naujai perrinktas Demokratų parti-jos lyderis P.L.Bersani nėra gražuolis,gražbylys ir šmaikštuolis. Tai plikas įseptintąją dešimtį įkopęs politikas pro-fesionalas, kalbantis lėtai, bet aiškiai irnuosekliai. P.L.Bersani - cigarą rūkan-tis buvęs komunistas, kurio veido išraiš-ka dažnai primena praeities politikus.Nors senamadiškos išvaizdos ir manie-rų, jis yra realiausias kandidatas į Italijospremjero postą po pavasario rinkimų.P.L.Bersani sutiko vadovauti Demok-ratų partijai, kuri šiuo metu pirmaujaItalijos gyventojų apklausose.

Partijos lyderio rinkimuose iššūkįP.L.Bersani metė visiškai kitokia as-menybė. 37 metų Florencijos merasMatteo Renzi, prisistatantis kaip nau-josios kartos atstovas, tikisi išstumtibuvusį komunistą iš partijos lyderioposto. Per partijos suvažiavimą jis kal-bėjo, kad partijai turi vadovauti nau-jos kartos politikai, o ne pagyvenę bu-vę vedliai, kurie smukdė Italijądešimtmetis po dešimtmečio.

Senos kartos politikas P.L.Bersanipripažino, kad jis ir ankstesni lyde-riai kartais nuvildavo rinkėjus, betargumentavo, kad patirtis - geriau-sias vaistas įveikti šiuo metu Italijąkamuojančią krizę. Jis kalbėjo tiesiai,įtikinamai ir lengvai laimėjo partijospirmininko rinkimus. “Mes privalo-me laimėti, bet negalime laimėti betkokia kaina. Negalime laimėti sek-dami pasakas. Mes turime eiti kitukeliu. Tai nebus lengva, tačiau būti-

na. Negalime neigti, kad susiduria-me su pačia baisiausia krize po ka-ro”, - sakė P.L.Bersani.

Buvusio komunisto pergalė Demokra-tų partijos lyderio rinkimuose nebuvo at-sitiktinumas. Prieš rinkimus P.L.Bersaninuveikė didelį darbą. Pirma, jis sugebėjoįrodyti partijos nariams, kad yra tinka-miausias kandidatas vadovauti partijai.Antra, parodė, jog sugebės derėtis su ma-žesnėmis centro kairiosiomis partijomisparlamente, kad pavyktų suformuotipatvarią centro kairės koaliciją.

“P.L.Bersani turi būti labai atsargus, -aiškino profesorius Jamesas Walsto-nas, dėstantis Italijos politiką RomosAmerikos universitete. - Daugumacentro kairiųjų partijų rėmėjų supran-ta, kad partijos vėl gali nesuformuoti

koalicijos. Taip jau buvo ne kartą. De-mokratų partijoje nesutaria modernis-tai ir tradicionalistai. Be to, jos nariaipasidaliję į dešiniuosius ir kairiuosius.M.Renzi laikomas centristu, o P.L.Ber-sani labiau kairysis.”

Chaosas dešinėjeTačiau Demokratų partijoje nėra to-

kio chaoso kaip Italijos dešiniosiosepartijose. Buvęs ministras pirmininkasSilvio Berlusconi ištisus mėnesius dve-joja, ar vesti į rinkimus Laisvės žmoniųpartiją. Jo neapsisprendimas gali bran-giai kainuoti dešiniesiems, o partijaigresia skilimas, ir jeigu taip atsitiks, de-šinieji į rinkimus žengs nukraujavę.

Italijos politinėje arenoje S.Berlus-coni vaidmuo jau gerokai sumenkęs.

Prieš metus jis buvo priverstas palik-ti Italijos premjero postą dėl smar-kiai pablogėjusios šalies ekonomi-kos. Be to, S.Berlusconi nuolat lydiskandalai, jis turi problemų su teisė-sauga. Laisvės žmonių partija taippat ne šventa - jos skyriai provinci-jose įsivėlę į finansinius skandalus.

Politologas J.Walstonas tiki, kadbuvęs ministras pirmininkas galų ga-le nuspręs imtis lyderio vaidmensLaisvės žmonių partijoje. “Tai poli-tikas, kuris atsisako pasiduoti. Jis no-ri valdžios partijoje ir tikrai figūruostarp lyderių”, - sakė J.Walstonas.

Penkių žvaigždučių judėjimasŠiuo metu S.Berlusconi partija nu-

stumta į šoną. Visuomenės apklausose

ji užima tiktai trečiąją vietą ir net nusi-leidžia komiko Beppe Grillo vadovau-jamam piliečių Penkių žvaigždučių ju-dėjimui. Šis judėjimas nėra tradicinėpartija. Jis gimė ir iškilo internete. Pen-kių žvaigždučių judėjimą remia val-džios korupcija nusivylę rinkėjai. Jeigupiliečių judėjimas išsilaikys antrojojevietoje ir po rinkimų, tikėtina, kad taibus didžiausias opozicijos blokas.

Italijos politinėje padangėje figū-ruoja ir dabartinis šalies premjerasMario Monti, bet niekas rimtai nema-no, kad jis išlaikys savo pareigas ir porinkimų. Be to, pats M.Monti sako,kad norėtų pasitraukti, kai kitą pava-sarį baigsis jo kadencija. Tačiau jei ita-lai norėtų, M.Monti gali apsispręstilikti vyriausybės vadovu.•

Italijos partijos rengiasi rinkimams

P.L.Bersani nėra gražuolis, gražbylys ir šmaikštuolis. Jis yra plikas į septintąją dešimtįįkopęs politikas profesionalas, kalbantis lėtai,

bet aiškiai ir nuosekliai.

Senosios kartos politikas P.L.Bersani džiaugiasi išsaugojęs Demokratųpartijos lyderio postą. / Milestone/AFP/ Scanpix nuotraukos

Bendrovė “Orlen” suinteresuotaplėsti bendradarbiavimą su Latvija.

Graikija pripažinta labiausiaikorumpuota Europos Sąjungos valstybe.

Apie tai paskelbė nevyriausybinėorganizacija “Transparency Interna-tional”. Ji pabrėžė, kad krizę išgyve-nančios šalys nesugeba susidoroti sukyšininkavimu.

Pagal metinį Korupcijos suvokimoindeksą Graikija užima 94 vietą tarp176 valstybių. Per metus korupcijašioje valstybėje smarkiai išaugo, norsvaldžia ir stengėsi ją išgyvendinti. Pa-dėtis skolų prislėgtoje Graikijoje nepagerėjo, o pablogėjo, nes dar praė-jusiais metais ji buvo 80 vietoje.

Prastai atrodo ir kita sunkumų pa-tirianti euro zonos narė Italija. Šių metų

sąraše ji nusmuko į 72 vietą, nors ne kągeresnę užėmė ir pernai - 69-ąją.

“Transparency International” di-rektorė Vokietijoje Edda Mueller su-rengusi spaudos konferenciją pažymė-jo, kad kova su korupcija yra labaisusijusi su ekonominiu šalies stabilu-mu, todėl “kovoti su korupcija yra netik moralinė būtinybė, nes ši kova tie-siogiai lemia šalies ekonominę ir poli-tinę stiprybę”.

“Transparency International” su-darydama korupcijos indeksą valsty-bes vertina balais nuo 0 (kaip labai ko-rumpuota) iki 100 (kaip labai “švari”).Šiais metais tiesiog pavyzdinėmis ša-limis pripažintos Danija, Suomija irNaujoji Zelandija, gavusios daugiaunei 90 balų. Šios valstybės įvertintos

už puikią prieigą prie informaciniųsistemų, jų pareigūnai pagirti už pa-vyzdingą elgesį.

Sąrašo gale - vadinamosios žlugu-sios valstybės - Somalis, Šiaurės Korė-ja ir Afganistanas, jos surinko vos po8 balus. Nors pastaruoju metu Afga-nistanas skelbiasi kovojantis su įsišak-nijusia korupcija, to nepakako sulauk-ti geresnio įvertinimo.

Jungtinės Valstijos sąraše užėmė 19vietą, iškart po Japonijos ir DidžiosiosBritanijos, kurios pasidalijo 17 pozici-ją. Kinija, turėdama 39 balus, liko 80-a. Vokietija, surinkusi 79 balus, yra 13-a. Ji aplenkė Prancūziją, surinkusią 71balą ir užėmusią 22 vietą. Vos 28 balaisįvertinta Rusija yra beveik gale ir už-ima 133 vietą. •

Didžiausia korupcija - Graikijoje

Skolų prislėgti graikai pasidarė dar labiau korumpuoti.

Page 6: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

VILJAMA SUDIKIENĖ

Tūkstančiai protestuotojų laiko apgulę naujojo prezidentoMohammedo Mursi rūmus Kaire - jie neketina pasiduoti ir jau privertė trauktis policiją, pasistatėpalapines ir pergalingai šventė,nors nuožmi kova dėl valdžiosEgipte toli gražu nesibaigė.

Mūšis prie Egipto prezidento rūmųbuvo trumpas, bet intensyvus. Antra-dienio vakarą ten staiga pasklido gaižusašarinių dujųkvapas. Tai sukėlė panikątūkstančiams protestuotojų, tarp kuriųyra stebėtinai daug moterų, ir jie pasi-leido bėgti nuo grėsmingos riaušių po-licijos, ginkluotos skydais ir lazdomis.“Matote! - sukliko viena moteris. - Mur-si puola savo žmones lygiai taip pat kaipMubarakas.”

Situacija keitėsi žaibiškai. De-monstrantai, kurių daugelis buvo sukaukėmis, pasitiko policiją barikado-mis, o prezidento rūmų prabangiameHeliopolio rajone link iš visų pusių pra-dėjo plūsti opozicijos šalininkai. Šiuožygiu jie dar kartą pademonstravo sa-vo jėgą ir nepritarimą pastarųjų dienųM.Mursi veiksmams: prezidentas pri-skyrė sau iš esmės neribotas galias irplanuoja už dviejų savaičių surengtibalsavimą dėl naujos Konstitucijos -dokumento, turinčio labai stiprų reli-ginį atspalvį.

Masėms artinantis policija atsitrau-kė ir pasislėpė už aukštų sienų, juo-siančių milžinišką pastatų kompleksą.Pats M.Mursi, bent jau taip pranešėvalstybinė televizija, paliko prezidentū-rą pro užpakalines duris ir buvo nu-vežtas namo. Minios šventė preziden-to pabėgimą.

Protestuotojų atstovai sakė, kad šidemonstracija buvo “paskutinis įspėji-mas”. “Žmonės nori, kad režimas kris-tų”, - skandavo demonstrantai, atkarto-dami šūkį, kuris skambėjo ir pernai persukilimą, kai iš posto buvo išverstas pre-zidentas Hosni Mubarakas.

Vakar M.Mursi grįžo į darbą, norsprezidentūros vartai buvo apgulti. Jisturėjo progą dar kartą įsitikinti, kad su-siskaldžiusi opozicija, sudaryta iš re-voliucionierių, politikų ir vis didėjan-čio skaičiaus teisėjų bei žurnalistų,neketina lengvai pasiduoti. Reikia ti-kėtis, kad visas ateinančias dienas ikigruodžio 15-osios referendumo dėlKonstitucijos, kuriai paskubomis pri-tarė M.Mursi sąjungininkai islamisti-niame parlamente, smurtiniai susirė-mimai nesiliaus.

Lapkričio 22-osios dekretu M.Mur-si apsisaugojo nuo juridinio jo spren-dimų įvertinimo. Lyderis pareiškė, kadtaip elgiasi siekdamas neleisti teismamsatmesti naujosios Konstitucijos, o poreferendumo pažadėjo atšaukti prieš-taringą dekretą.

Opozicija reikalauja, kad prezidentasatšauktų ir dekretą, ir referendumą, betturi labai mažai galimybių tai sustabdy-ti. M.Mursi, susidūręs su didžiausia kri-ze per šešis mėnesius darbo preziden-to poste, kol kas nerodo jokių ženklų,

kad pasiduos spaudimui. Jis tikisi, jog“Musulmonų brolija” ir jo sąjunginin-kai islamistai laimės referendumą ir vė-lesnius parlamento rinkimus.

Naująjį pagrindinį įstatymą kritikuo-ja liberalai, kairieji, krikščionys. Jie sa-ko, kad Konstitucija negina mažumų irmoterų. Šią savaitę neišėjo kai kurieEgipto laikraščiai arba pasirodė su bal-tais puslapiais protestuodami prieš žo-džio laisvės garantijų stoką naujojojeKonstitucijoje. Referendumą boikotuosdalis teisėjų.

Birželį į valdžią atėjęs M.Mursi teigiasavo sprendimais siekiantis greičiau už-baigti neramų pereinamąjį laikotarpįpo pernai vykusio sukilimo. Oponentai

kaltina prezidentą renkantis tą patį au-tokratijos kelią, dėl kurio galiausiai bu-vo nuverstas H.Mubarakas. Jie baimi-nasi, kad laimėjęs referendumąM.Mursi susikvies į vyriausybę ir vals-tybės aparatą sau ištikimus žmones.

Šis spėjimas panašus į tiesą, nes pre-zidento atstovas jau pareiškė, kad pat-virtinus Konstituciją prezidentas panai-kins viceprezidento postą - lygiai tą patįbuvo padaręs jo pirmtakas H.Mubara-kas. Tada M.Mursi savo rankose turėsdar daugiau valdžios, nei turi dabar.

Priešprieša Egipte dar niekada ne-buvo tokia stipri ir niekas nedrįstaprognozuoti, kaip viskas pasisuks arti-miausiu laiku. •

2012 12 06Lietuvos žinios6 Pasaulis

Slaptą informaciją apie terorizmą,kuri prieinama tik valstybių vadovams, pavogė aukštųjų technologijų specialistas, dirbęsŠveicarijos žvalgybos tarnybojeNDB. Šveicarijos valdžia jau įspėjo Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų šaliųžvalgybininkus, kad pavogtiduomenys gali būti panaudotijiems sukompromituoti.

Techninis darbuotojas, įtariamasduomenų pasisavinimu, buvo suimtasdar šią vasarą, nes jo elgesys ėmė keltiįtarimų. Po kurio laiko šis žmogus, ku-rio pavardė iki šiol neatskleista, buvoišleistas iš kalėjimo iki teismo, o šiuometu Šveicarijos generalinė prokura-tūra atlieka kriminalinį tyrimą. Taip patbandoma išsiaiškinti, ar šis informati-kas jau spėjo parduoti pavogtus duo-menis užsienio tarnyboms arba komer-ciniams pirkėjams.

Beveik 8 metus duomenų vagis dir-bo Šveicarijos saugumo tarnybojeNDB, kuri priklauso šalies Gynybosministerijai. Jis prieidavo beveik prievisos informacijos, nes buvo “labai ta-lentingas” darbuotojas, laikomas pa-kankamai subrendusiu, kad galėtųnaudotis “administracine teise”, su-teikiančia galimybę prieiti prie visų

tarnybos tinklų, įskaitant ir saugančiųpačią slapčiausią informaciją. Mano-ma, šis Šveicarijos žvalgybos tarnybosdarbuotojas nusikalstamai pradėjoelgtis todėl, kad darbe pasijuto igno-ruojamas, o jo patarimai, kaip turiveikti duomenų sistema, nesulaukėįvertinimo.

Šveicarijos prokurorai išsiaiškino, kadlikus mėnesiui iki suėmimo duomenųvagis ėmė įtartinai elgtis. Tai pastebėjoir tiesioginiai jo viršininkai, ir NDB sau-gumo darbuotojai. Jau šių metų pra-džioje jis būdavo toks susierzinęs, kadkartais net neateidavo į darbą. Vis dėltoNDB nieko neįtarė, kol didžiausias Švei-carijos bankas UBS pranešė, kad bando-ma prisijungti prie naujai sunumeruo-tų banko sąskaitų. Pradėtas tyrimas irnuvedė prie žvalgybos tarnybos techni-nio darbuotojo.

Iš karto po informatiko suėmimoŠveicarijos tyrėjai paėmė įrenginius, iškurių buvo perrašoma informacija, nesyra manančiųjų, kad vagis dar neturė-jo progos slapta įrašytų duomenų par-duoti. Tačiau ne visi tyrėjai nusiteikę taipoptimistiškai. Kai kurių nuomone, duo-menys galėjo būti perduoti dar iki infor-matiko suėmimo, būtent todėl Šveica-rijos žvalgybininkai jautė pareigą įspėtisavo partnerius kitose šalyse, kad galibūti mėginama juos sukompromituoti,nes pavogta informacija galėjo atsidur-

ti užsienio valstybėse. Tačiau neaišku,kaip į šią žinią reagavo pirmiausia įspė-tos Jungtinių Valstijų centrinė žvalgy-bos valdyba (CŽV) ir britų žvalgybostarnyba, žinoma kaip MI6.

Šveicarijos spauda skelbia, jog tyrė-jai mano, kad duomenų vagis nuteki-no milijonus puslapių slaptos informa-cijos iš Šveicarijos žvalgybos tarnybosserverių, įrašinėdamas ją į nešiojamuskietuosius diskus, kuriuos paskui leng-vai išsinešdavo iš pastato. Blogiausia,kad tiek CŽV, tiek MI6 dalijosi infor-macija apie terorizmą su Šveicarijosžvalgybos tarnybomis.

Ši slaptos informacijos vagystė - di-delė dėmė Šveicarijos reputacijai, nesiki šiol tiek šios šalies vyriausybė, tiekfinansinės institucijos garsėjo nepap-rastu diskretiškumu ir neatskleisda-vo turimos informacijos net grasinantįvairiomis sankcijomis. Todėl tyrimąpradėjusi Šveicarijos valdžia jau ap-kaltino kai kurių Europos šalių vyriau-sybių pareigūnus naudojant krimina-linius metodus slaptai informacijaigauti. Pirmiausia tai susiję su diskų,kuriuose įrašyti duomenys apie ban-dančiuosius nuslėpti mokesčius ir lai-kančiuosius pinigus tradiciškai už-tikrinančiuose savo klientų duomenųslaptumą Šveicarijos bankuose, pirki-mu. Šią informaciją į diskus įrašė, opaskui už milijonus eurų kitų šalių

vyriausybėms pardavė nesąžiningibankų darbuotojai.

Europos saugumo tarnybos teigia,kad įvykis Šveicarijoje kelia rimtų klau-simų dėl slaptos informacijos saugoji-mo procedūrų Šveicarijos žvalgybostarnyboje NDB. Tai palyginti nauja ins-titucija, kuri perėmė funkcijas iš savopirmtakių, atskirai veikusių užsienioir vidaus žvalgybos tarnybų. Dabar-tinėje NDB struktūroje numatyta,kad ji turi būti atsakinga ir už savodarbuotojų, taip pat techninio perso-nalo, patikimumą. Tačiau šiai orga-

nizacijai pačiai sudėtinga tai ištirti.Šiuo metu nepriklausomą tyrimą

dėl žvalgybos duomenų vagystės at-lieka ir Šveicarijos parlamento komi-tetas. Jis tikisi darbą baigti iki kitų me-tų pavasario, nes mano, kad pati NDBnėra pakankamai pajėgi. Be to, Šveica-rijos žvalgybininkai neturi teisės pa-tys apieškoti patalpų ir klausytis tele-fono pokalbių, nors tokias priemonesplačiai naudoja kitų valstybių žvalgy-bos tarnybos.•Reuters, LŽ

Šnipai savinasi informaciją

Sunku užtikrinti informacijos slaptumą, kai ji tapo prieinama techniniams darbuotojams. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Revoliucija prie diktatoriaus durų

Priešprieša Egipte dar niekada nebuvo tokia stipri irniekas nedrįsta prognozuoti, kaip viskas pasisuks.

Protestuotojai nesiskirsto nuo prezidento rūmų Kaire. / AFP/Scanpix nuotrauka

Page 7: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Pasaulis 72012 12 06Lietuvos žinios

Taifūnas nušlavė miestelius ir plantacijasŠimtai filipiniečių žuvo arba likobe namų praūžus pražūtingamuraganui, kuris sukėlė potvynius ir nuošliaužas.

Niokojančios audros, smogusiosFilipinų pietinei daliai, aukų skaičiusvakar priartėjo prie 300. Šimtai žmo-nių laikomi dingusiais per potvyniusir nuošliaužas. Gelbėtojai dirba nu-niokotuose rajonuose, o taifūnassiaubdamas viską slenka toliau.

Pietiniame kalnų mieste Naujaja-me Batane žuvo 142 žmonės, 241dingo, kai uraganas Bopha sukėlė ke-lias žemės nuošliaužas ir žaibiškuspotvynius. Dar 81 gyventojas žuvogretimoje Rytų Davao provincijoje.

Gelbėtojai, kuriems talkina kariaiir pagalbos agentūros, nusigavo įdaugumą nukentėjusių rajonų, betsunkiai gali pasiekti kai kurias ato-kias bendruomenes. Kol jie ten nu-vyks, aukų skaičius gali dar padidėti,nes daug žmonių laikomi dingusiais.

Taifūnas Bopha, kurio vėjo greitisbuvo 120 km/h, o gūsiais - 150 km/h,vakar turėjo pasiekti Pietų Kinijosjūrą.

Pietų Filipinuose Bopha nunioko-jo 70 proc. dirbamos žemės. Labiau-siai nukentėjo rytinio Mindanao ra-jono pietinės pakrantės miestai,kaimai ir ūkiai. Vienoje gyvenvietėjenuo kalnų šlaitų pliaupiančio van-dens ir purvo srautai apsėmė mokyk-lą bei bendruomenės salę, kuriose

buvo įrengti evakuacijos centrai. Žu-vo mažiausiai 43 gyventojai. Yra daugdingusiųjų ir sužeistųjų, įskaitant ka-rius, kurie buvo pasiųsti į pagalbą.Kaip sakė vietos gubernatorius, tiežmonės manė esantys saugūs ir neži-nojo, kad juos užgrius srautai van-dens. Kelią užblokavo nuolaužos, ta-

čiau kariškiai tikėjosi pasiekti vietovęsraigtasparniais. Ten kuo greičiau rei-kia maišų palaikams išgabenti, mais-to, vandens, drabužių ir kitų būtinųdaiktų. Žuvusiųjų kūnai palikti gulė-ti atviroje vietoje, tad rajono valdžianenori, kad pasklistų ligos.

Daugybė kelių, vedančių į mieste-

lius, neišvažiuojami dėl nuvirtusiųmedžių ir sugriautų tiltų. Vienamemiestelyje taifūnas apgadino 95 proc.pastatų. Ten daugiau kaip 20 žmo-nių paskendo arba buvo prispaustivirstančių medžių, namų ir skriejan-čių nuolaužų. “Vėjas buvo toks stip-rus, kad galėjo pakelti nuo žemės ar-mijos sunkvežimį su visais kariais”, -kalbėjo liudytojai.

Gelbėtojams nusiaubtame rajonepavyko ištraukti iš purvo dešimtisžmonių, dabar daugelis jų gydomievakuacijos centruose ir ligoninėse.Televizijos reportažuose buvo paro-dyti kruvini išgelbėtieji, storu purvosluoksniu aplipusiais veidais.

Centrinėje ir pietinėje Filipinų da-lyje nutrauktas susisiekimas keltais irlėktuvais, uždarytos mokyklos, kitosįstaigos, daug kur nėra elektros. Že-mės ūkio ir infrastruktūros nuostoliaiKompostelos Slėnio provincijoje su-darys mažiausiai 4 mlrd. pesų (98mln. dolerių), nes Bopha sunaikino70-80 proc. plantacijų, kuriose eks-portui auginami bananai. Didžiu-liuose plotuose uraganas paliko vienišlaužytus bananmedžius.

Bopha atlėkė į Filipinus po metų,kai taifūnas Washi tame pačiame ra-jone pasiglemžė 1300 gyvybių. Tąkartpatvinusios upės sukėlė potvynius iržemių nuošliaužas, po jomis buvopalaidoti ištisi kaimai. Filipinus kas-met aptalžo apie 20 uraganų, dažnasjų pareikalauja aukų ir palieka su-griovimus.•BBC, AFP, AP, LŽ

“Vėjas buvo toks stiprus, kad galėjo pakelti nuo žemės

armijos sunkvežimįsu visais kariais.”

Gyventojai braido po savo namų nuolaužas purve. / AFP/Scanpix nuotrauka

Page 8: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Tyrimai rodo, kad šiemet KalėdųSenelis bus dosnesnis, todėltiems, kurie nori išvengti nusivy-limo dovanomis, patariama jasteikti su pirkimo kvitais. Mat lie-tuviai planuoja pirkti ne tai, kotikisi rasti po eglute jų artimieji.

“Swedbank” užsakymu lapkričio17-25 dienomis atliktas tyrimas pa-rodė, kad šiemet lietuviai ir dova-noms, ir vaišių stalui išleis daugiaupinigų negu pernai.

Skirs 300 litųTik ketvirtadalis namų ūkių dova-

noms išleis iki 100 litų (pernai tokiųbuvo 35 proc.). Daugėja šeimų, ku-rios dovanoms planuoja skirti dau-giau kaip 300 litų. Pernai tokių buvo8 proc., o šiemet - 11 procentų. Di-džiausia dalis gyventojų (28 proc.)dovanoms nepagailės 200 litų.

Ne tik po eglute, bet ir ant šventi-nio stalo šiemet bus gausiau gėrybių,nes daugiau žmonių negu pernai val-giams ir gėrimams išleis per 300 litų.2011-aisiais tiek pinigų maistui skyrė13 proc. namų ūkių, o šiais metais - 20procentų. Vis dėlto didžiausia dalistautiečių (apie 30 proc.) už valgius irgėrimus ketina mokėti iki 200 litų,penktadalis gyventojų - iki 300 litų, okitas penktadalis - iki 100 litų.

“Šiek tiek plačiau praverti piniginesšventiniu laikotarpiu žmones galėjopaskatinti sumažėjęs nedarbo lygis.Išleisti daugiau linkę ir pensininkai,nes šiemet jie sulaukė vidutiniškai de-šimtadaliu didesnių pensijų”, - ko-

mentavo “Swedbank” Asmeninių fi-nansų instituto Lietuvoje vadovė Ode-ta Bložienė.

Pagal kalėdinių išlaidų vidurkį lie-tuviai gerokai atsilieka nuo europie-čių. Vakarų Europoje jis siekia 590eurų. Kūčių ir Kalėdų maistui beidovanoms lietuvių šeima išleidžia tikapie 100 eurų, iš jų didesnę dalį -maisto produktams.

Nepamirškite kvitoO.Bložienė pabrėžė, kad apie 30

proc. europiečių lieka nepatenkintiKalėdų Senelio dovanomis, todėl no-rėtų jas grąžinti pardavėjams. “Lietu-voje nepopuliaru teikti dovanas su kvi-tu. Tačiau tai, kad trečdalis gyventojųnorėtų jas grąžinti, rodo, jog vertėtųnesidrovėti į dovanų krepšelį įmesti irkvitą. Tada žmogus nesijaustų nusivy-lęs, o žvelgiant ekonomiškai - patyręsnuostolį. Pavyzdžiui, vyras, gavęsmegztinį su raštais, kurie jam nepatin-ka, šį drabužį užkiš kur nors spintoje.Tokios dovanos vertė tam žmogui buslygi 1 litui, o 99 litus jis laikys praradi-mu”, - pasakojo O.Bložienė.

“Swedbank” nustatė, kad planuo-jamų pirkti dovanų sąrašas nesutam-pa su geidžiamiausiųjų penketuku.Pasirodo, lietuviai yra gana pragma-tiški, ypač jaunimas ir vyrai, - jie sva-joja apie pinigines dovanas. “Kaiprodo tyrimas, kuo žmogus jaunes-nis, tuo labiau jis trokšta gauti grynų-jų pinigų arba dovanų čekį. To patiesnorėtų ir dauguma vyrų. Moterųdaugeliu atvejų taip pat nenuviltųdovanų čekis, tačiau jas pradžiugin-tų ne tik pinigai, bet ir šilta rankųdarbo dovana”, - sakė O.Bložienė.

Apklausus lietuvius, ką jie ketina

dovanoti per Kalėdas, paaiškėjo, kaddaugiausia bus perkančiųjų kosmeti-ką ir parfumeriją, nors šios prekės sva-jojamų gauti dovanų sąraše užima tikketvirtąją vietą. Net 21 proc. dovanųbus valgomos, tačiau jų laukia tik 6proc. lietuvių.

Pats vertingiausias - dovanų čekis.Apie jį svajoja didžioji dalis gyvento-jų - 15 proc., o apie grynuosius voke-lyje - 13 procentų.

Tyrimas taip pat parodė, kad trysketvirtadaliai tautiečių nemąsto apiedovanas iš anksto, pradeda jas pirk-ti tik gruodžio mėnesį. O.Bložienėmano, jog tai nėra gera tendencijaasmeninių finansų planavimo po-žiūriu, ir pataria dovanas planuotigerokai anksčiau.

Šiai nuomonei tik iš dalies pritariaLŽ skaitytoja Aleksandra. Ji ganaanksti perka tik tėvams tradiciškai do-vanojamus bilietus į šventinius kon-certus, o visas kitas dovanas - gruodį.“Žinodama, kad tėvai vertina galimy-bę išeiti į teatrą ar koncertą, stengiuo-si dar rugsėjį nupirkti jiems maždaug100 litų vertės bilietus kiekvienam. Odraugams, vaikams dovanų ieškaugruodį, kai prasideda kalėdinės mu-gės ir nuolaidos”, - nepritarė specialis-tės rekomendacijoms Aleksandra.•

2012 12 06Lietuvos žinios8 Verslas

O.Bložienė pabrėžė, kad šiemet lie-tuviai ir dovanoms, ir vaišių staluiišleis daugiau pinigų negu pernai. LŽ archyvo nuotrauka

ARVYDAS JOCKUS

Sparčiai augantis ir antrąja Rusijos sostine tampantisSankt Peterburgas - itin garduskąsnis Lietuvos sveikatinimopaslaugų teikėjams.

Vakar Druskininkų sveikatinimokomplekse “Grand SPA Lietuva”Sankt Peterburgo savivaldybės ad-ministracijos, gydymo įstaigų vado-vų, medicinos pramonės ir konsul-tantų kompanijų atstovų delegacijasusipažino su užsieniečių gydymo irpoilsio Lietuvoje galimybėmis.

Per seminarą “Sankt Peterburgoir Lietuvos bendradarbiavimo pers-pektyvos sveikatos apsaugos srityje:sanatorinis, kurortinis gydymas,reabilitacija, medicininis turizmas”medicinos paslaugas pristatė Drus-kininkų, Birštono ir kitų miestų sa-vivaldos administracijų bei gydymoįstaigų atstovai. Seminarą organi-zavo Sankt Peterburgo vyriausybėsUžsienio reikalų komitetas, Sankt

Peterburgo prekybos ir pramonėsrūmai bei Sankt Peterburgo infor-macinio verslo centras Vilniuje.

Išaugo nauja kartaKaip LŽ sakė delegacijos vadovas,

Sankt Peterburgo prekybos ir pramo-nės rūmų Medicininės pramonės ko-miteto pirmininkas Viktoras Vorogu-

šinas, šiandien Sankt Peterburgo gy-ventojai ilsėtis ir gydytis mieliau vyks-ta į Baltarusiją. “Lietuva turėtų išana-lizuoti, kodėl peterburgiečiai šiuometu pirmenybę teikia Baltarusijai. Jū-

sų krašte teikiamų paslaugų kokybė,manau, nenusileidžia baltarusių. Kli-mato sąlygos Lietuvoje ir Baltarusijo-je tokios pačios. Vienintelis trukdys -susisiekimas. Į Baltarusiją atvykti itinlengva. O norint pasiekti Druskinin-kus, pirmiausia reikia važiuoti į Vil-nių. Kelionė traukiniu iš Sankt Peter-burgo į Vilnių labai varginanti, iš

esmės bemiegė dėl pasienio ir muiti-nės kontrolės. Vyresnio amžiaus žmo-nėms ar šeimai su mažais vaikais tainėra labai patogu. Lietuvai reikėtų pa-galvoti, kaip pagerinti susisiekimą”, -kalbėjo delegacijos vadovas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad patysbaltarusiai dažnai vyksta ilsėtis ne įTurkiją ar Ispaniją, o į Lietuvą. “Manregis, ir Rusijos gyventojų domėji-masis Druskininkais tik didės”, - sa-kė V.Vorogušinas.

Rusijoje, anot pašnekovo, gyvenadaug žmonių, kurie su nostalgija pri-simena Lietuvą. Vienas tokių esąs irjis pats, sovietmečiu ne kartą lankę-sis su šeima Druskininkuose. “Ta-čiau per dvidešimt metų išaugo nau-ja karta. Ji Lietuvą ir kitas Baltijosšalis turi atrasti iš naujo”, - pabrėžėdelegacijos vadovas.

Sankt Peterburgas, pasak V.Voro-gušino, labai perspektyvi rinka Lie-tuvai. Mieste gyvena apie 5,5 mln.gyventojų, dar 2 milijonai - Sankt Pe-terburgo srityje. Be to, pro Sankt Pe-terburgą - Rusijos šiaurės vakarųcentrą - kasdien pravažiuoja maž-daug milijonas žmonių. Miestassparčiai plečiasi ir tikrąja šio žodžioprasme tampa antra Rusijos sostine.Į Sankt Peterburgą iš Maskvos kraus-tosi vis daugiau valstybinių federali-nių įstaigų ir verslo įmonių.

Nenusileidžia Vakarų kurortams

Sveikatos ir poilsio centro “GrandSPA Lietuva” generalinis direktoriusVladimiras Ščiupakovas teigė, jogšiame komplekse kasdien svečiuoja-si keletas klientų iš Sankt Peterbur-

go. Neseniai iš garsaus Čekijos Kar-lovi Varų kurorto grįžęs vadovas sa-kė, kad Druskininkuose medicininisžmonių aptarnavimas ir gyvenimosąlygos daugeliu požiūrių geresnėsnegu Čekijoje. “Šią vasarą ne vienasmūsų klientas buvo “perbėgėlis” išKarlovi Varų. Galbūt čekai užmigoant laurų, manė, kad visada turėslankytojų, o mes - alkani, stengiamėssuteikti geriausias sąlygas”, - tikinoV.Ščiupakovas.

Druskininkus Sankt Peterburgo de-legacijai gyrė ir Borisas Šencis, Rusijosambasados Lietuvoje prekybos atašė.Savo tautiečius jis tikino, kad Lietuvosmedicinos technologijos nenusileidžiavakarietiškoms, o kainos kelis kartusmažesnės. “Galiu užtikrinti - Druski-ninkai tokie modernūs, kad nenusilei-džia Vakarų kurortams. Be to, čia trykš-ta puikus mineralinis vanduo. Jįgerdamas ne vienas jau išsigydė skran-džio opą”, - tvirtino B.Šencis.

Privačių medicinos klinikų aso-ciacijos ir Medicinos turizmo aso-ciacijos prezidentas Laimutis Paške-vičius pažymėjo, kad Lietuvosmedicinos įstaigose naudojamosnaujausios technologijos, diegiamieuropietiški kokybės standartai. Tuometu kainos, palyginti su kitomis Va-karų valstybėmis, kur kokybė pana-ši, skiriasi 5-10 kartų. Tai esą lemia,kad kasmet medicinos turistų skai-čius didėja maždaug 30 procentų.

Praėjusiais metais Lietuvoje lan-kėsi 1,8 mln. užsienio turistų, šiemettikimasi sulaukti 2 mln. svečių. Vienšiais metais jų skaičius padidėjo 12proc., tuo metu Europoje - 3-4 pro-centais. Daugiausia į Lietuvą atvyks-ta baltarusių. Turistai iš Rusijos pa-gal gausumą yra antri. •

Peterburgo medikų žvalgytuvės Druskininkuose

PENKIOS LABIAUSIAI LAUKIA-MOS KALĖDINĖS DOVANOS,

PROC. APKLAUSTŲJŲDovanų čekis 15Grynieji pinigai 13Knyga 11Kosmetika, parfumerija 9Rankų darbo dovana 9

DOVANOMS IR SVEIKINIMAMSKETINAMA IŠLEISTI SUMA, PROC.Dovanos vertė, litaisIki 100 25101-200 28201-300 16301-400 11401-500 6501-1000 31001 ir daugiau 1Nieko neišleis 9

Šaltinis: “Swedbank”

Geriausia dovana - su pirkimo kvitu

“Išaugo nauja karta, kuri Lietuvą ir kitas Baltijos šalis turi atrasti iš naujo”, - kalbėjo

delegacijos vadovas.

V.Vorogušinas (stovi) mano, kad ir Rusijos gyventojų domėjimasis Druskininkais tik didės. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Perskirstyselektros kvotąLietuvai siekiant mažesnių elektros kainų, dalis remtinoskvotinės elektros energijos bus įsigyjama konkursuose.

Anksčiau planuota, kad 50 proc. vi-sos sunaudojamos energijos Lietuva tu-rėtų pasigaminti pati, o nuo 2014 iki2020 metų ši dalis kasmet būtų nuosek-liai didinama. Tačiau vėliau šio reikala-vimo nutarta atsisakyti. Liko reikalavi-mas, kad gaminantieji per viešuosiusinteresus atitinkančių paslaugų fondąremiamą elektrą bent pusę kuro turėtųpirkti iš suskystintų gamtinių dujų ter-minalo Klaipėdoje. Tokiam Energeti-kos ministerijos pasiūlymui trečiadienįpritarė Vyriausybė.

“Kuris generatorius gali pasiūlyti pi-giau. Jeigu ir tie patys Elektrėnai (Lie-tuvos elektrinė - red.) pasiūlys pigiau -iš jų ir nupirksime. Iš to vartotojas išlošir nebus sumažintas sistemos saugu-mas”, - Vyriausybės posėdyje sakė ener-getikos viceministras Kęstutis Žilėnas.

Energetikos ministerijos Energijosgamybos skyriaus vedėjas Egidijus Pur-lys Vyriausybės posėdyje teigė, kad pu-sę Lietuvos elektrinei skirtos kvotos ga-lėtų gauti termofikacinės elektrinės.“Lietuvos energijos” valdomai Lietu-vos elektrinei 2013 metais skirta 1,53mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektrosgamybos kvota. Ją 2014 metais numa-toma padalyti į dvi dalis - 0,7 mlrd.kWh - Lietuvos elektrinei, kuriai toksgamybos kiekis yra būtinas jėgainėsfunkcionavimui užtikrinti, o į 0,8 mlrd.kWh kvotą galės pretenduoti visi elekt-ros gamintojai, kurie bus atrenkamikonkurso būdu.

LŽ, BNS

Page 9: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

VIDA BORTELIENĖ

Uostamiesčio verslo atstovailabiausiai pasigenda tiesioginiooro skrydžių reiso iš Palangos įHamburgą, tačiau jie pritaria ir viso krašto gyventojų norui patogiau susisiekti su JungtinėjeKaralystėje gyvenančiais tautiečiais.

Susisiekimo ministerijos ir Palan-gos oro uosto vadovybės daugkarti-niai siūlymai pajūrio savivaldybėmsfinansiškai prisidėti, kad atsirastųnaujas skrydžių maršrutas, sulaukėatgarsio. Šiemet vasarą įsteigta asocia-cija “Klaipėdos regionas”, kurią su-daro 7 savivaldybių atstovai, vienbal-siai sutarė skirti lėšų, kad kraštas būtųgeriau pasiekiamas. Atsižvelgiant įspecialistų analizuotą numatomą ke-leivių srautų pasiskirstymą, priorite-tu pasirinkta Londono kryptis.

Deryboms su Vengrijos mažųkainų bendrove “WizzAir” nepasi-sekus, numatyta galimybė svarstytikitas kryptis su tradicinėmis orobendrovėmis. Asociacijos nuomo-nei dar turi pritarti savivaldybių ta-rybos. Bet kuo ilgiau politikai dels,tuo labiau mažės galimybių naujamPalangos reisui patekti į oro bend-rovių šiuo metu sudaromus 2013metų maršrutų tvarkaraščius.

Savivaldybės paremsKlaipėdos miesto taryba lapkričio

29 dieną pritarė asociacijos “Klaipė-dos regionas” projektui didinti Klai-pėdos regiono pasiekiamumą ir įga-liojo savivaldybės administracijosdirektorę numatyti lėšų 2013-2015 me-tų strateginio veiklos plano Smulkausir vidutinio verslo plėtros programoje.Tuos, kurie abejojo, ar svarstant 2013metų skylėtą biudžetą toks ryžtas neiš-blės, klausė - o kur išnyko verslo aso-ciacijų pažadas prisidėti, kolegos ra-mino sakydami, kad reikia leistiAnglijoje dirbantiems Vakarų Lietu-vos gyventojų vaikams pigiau parskris-ti į tėviškę bent per šventes.

Palangos oro uostas 2010-2013 me-tais dalyvauja Europos Sąjungos inici-juotame Pietų Baltijos bendradarbiavi-mo per sieną programos projekte“Visuotinis Pietų Baltijos pasiekiamu-mas”. Viename iš projekto etapų Vo-kietijos įmonė “MKmetric” atliko rin-kos potencialo analizę ir rekomendavonaujas skrydžių kryptis. Dvi pagrindi-nės - Jungtinė Karalystė (Londonas) irVokietija (Hamburgas). Pasak Klaipė-dos savivaldybės atstovės Dalios Ples-kovienės, projekto tikslas buvo ne konk-rečiai Londono kryptis, o pigių skrydžiųbendrovė. Ją “pririšus” prie Palangos,esą būtų galima derėtis ir dėl kitų marš-rutų. Nors neabejojama, kad tai keltųkonkurenciją Kauno oro uostui. Dabarjuo dažniausiai klaipėdiečiai naudoja-si skrydžiams į Jungtinę Karalystę.

Preliminariai 400 tūkst. litų vertina-mo rinkodaros projekto uostamiesčiuitenkanti dalis sudaro 135 tūkst. litų,Palangos savivaldybei, kuri tikisi dau-giausia naudos iš atskrendančių turis-

tų, - 150 tūkst. litų. Trūkstamą dalį pa-siskirsto Šilutė, Kretinga, Gargždai,Skuodas ir Neringa pagal gyventojųskaičių. Neringos investicija kraštoreklamai būtų mažiausia - nesiektų nė2 tūkst. litų. Šių savivaldybių atstovai nekartą yra teigę, kad gyventojams svar-biau už Hamburgą - Londono kryptis.

Palangos savivaldybė naujų oroskrydžių rėmimo idėją palaiko jau se-niai, tik nepritaria, kad oro uostas bū-tų vadinamas Klaipėdos-Palangos.Tačiau uostamiesčio politikai mano,kad toks požiūris - provincialumo ap-raiška, nes jau dabar užsienyje visurpristatomas bendras Klaipėdos ir Pa-langos oro uostas.

Nauda versluiPalangos oro uosto vadovė Jolanta

Jucevičiūtė savivaldybių atstovams nekartą kalbėjo, kad skrydžiai Palanga-Londonas galėtų vykti 2 kartus per sa-vaitę 180 vietų orlaiviu. Palangos orouostas prie naujos krypties taip pat sva-riai prisidėtų teikdamas keleivio rink-

liavos nuolaidą ir imdamas 3,5 eurovietoj nuolatinėms kryptims taikomo18 eurų mokesčio. Tačiau garantijų,kad jau 2013 metų pavasarį atsiras nau-ja kryptis, turima mažai. Be savivaldy-bių tarybų sprendimų, J.Jucevičiūtėsteigimu, Palanga negali pasakyti galu-tinio žodžio ir gauti patvirtinimo, kadpasiūlymas priimtas.

Oro transporto bendrovės, neturė-damos paskatinimo, ne visada yra pa-siryžusios rizikuoti ir atidaryti naujusmaršrutus iš nežinomų oro uostų. Josteikia pirmenybę išmėgintiems, gero-je geografinėje vietoje esantiems dide-liems, greitą susisiekimą garantuojan-tiems oro uostams, kuriuose jaunusistovėję vartotojų įpročiai. O nau-jos ateinančio sezono kryptys pasiren-kamos iki lapkričio vidurio.

“Paprastai bent vieną lėktuvą orobendrovės laiko rezerve iki paskuti-nės minutės, kovo mėnesio, ir atsiren-ka geriausią kryptį iš kelių variantų.Mes esame tame sąraše, tačiau neži-nome, ar yra už mus didesnių ir nau-dingesnių oro uostų. Gali būti ir taip,kad Palangą pasirinks, bet tik 2014metais”, - LŽ aiškino J.Jucevičiūtė.

Finansinė naujo maršruto paskatagali būti skiriama papildomoms išlai-doms, kurios susidaro pradedant veik-lą, padengti. Savivaldybių skirtos lėšos

būtų naudojamos Vakarų Lietuvosreklamai: oro linijų elektroniniuose arspausdintuose skrydžių žurnaluose, in-terneto svetainėse, naujienlaiškiuose,ant elektroninių bilietų, lankstinukų,sėdynių atlošų. Jei reisas taptų pelnin-gas, paramos būtų atsisakoma, o savi-valdybių pinigai būtų skiriami kitammaršrutui pritraukti.

Bendrovės “Ernst&Young Baltic”parengta analizė rodo, kad daugiausiatiesioginės finansinės naudos iš naujųkeleivių srautų gaudami mokestinių

pajamų turėtų valstybės ir savivaldy-bių biudžetai bei fondai. Aiškinama,kad vietos ekonomikai teigiamas fi-nansinis efektas labiausiai pasireikštųper didesnes vietos verslo pajamas, pri-dėtinę vertę, pelną bei surenkamą di-desnę gyventojų pajamų mokesčio da-lį į vietos savivaldybių biudžetus.

Todėl manoma, kad ekonomiškaigali būti naudinga skatinti geresnį Va-karų Lietuvos regionų pasiekiamu-mą oro transportu tuo atveju, jei yratikslingai užtikrinama, kad lėktuvaibent 10 proc. bus užpildyti nauju at-vykstančių keleivių srautu.

Projekto iniciatoriai, remdamiesistatistika, teigia, kad į Palangą at-skrendantis vienas užsienio turistasper 6 poilsio dienas išleidžia 1700 li-tų. Nors nesitikima, kad Londonoreisu atvykstančiųjų būtų daug, prak-tika rodo, kad emigrantai, atskridę įLietuvą, naudojasi įvairiomis paslau-gomis ir palieka tėviškėje gal net dau-giau. Prognozuojama, kad dėl naujoreiso Palangos oro uosto keleivių pa-daugėtų 37 tūkstančiais.•

Verslas 92012 12 06Lietuvos žinios

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6325 -0,3457%

1 Australijos doleris 2,7577 -0,1704%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0790 -0,5781%

1 Kanados doleris 2,6557 -0,0377%

1 Šveicarijos frankas 2,8437 -0,3974%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2294 -0,3239%

10 Čekijos kronų 1,3671 +0,0878%

10 Danijos kronų 4,6283 +0,0022%

1 DB svaras sterlingų 4,2404 -0,2995%

100 Vengrijos forintų 1,2210 -0,0082%

100 Islandijos kronų 2,1118 -0,0284%

100 Japonijos jenų 3,2008 -0,7186%

100 Kazachstano tengių 1,7500 -0,2800%

1 Latvijos latas 4,9581 -0,0343%

10 Moldovos lėjų 2,1427 +0,0980%

10 Norvegijos kronų 4,6905 -0,0448%

10 Lenkijos zlotų 8,3666 +0,1004%

100 Rusijos rublių 8,5411 +0,1382%

10 Švedijos kronų 3,9880 -0,1153%

1 Turkijos naujoji lira 1,4757 -0,2236%

10 Ukrainos grivinų 3,2199 -0,2981%

2012 12 06, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Nori skrydžio iš Palangos į LondonąFAKTAIPalangos oro uosto linijų ir skrydžių kryptysšiuo metu yra šios: SAS - Kopenhaga;“AirBaltic” - Ryga; “Norwegian Air Shuttle” -Oslas; “RusLine” - Maskva (vasarą).2010 metais Palangos oro uostas aptar-navo 102 528 keleivius, 2011 metais -111 133, 2012 metais planuojama ap-tarnauti per 123 tūkst. keleivių.

Iki aviaciją ištikusios finansų krizės ne kartą buvo bandoma atidaryti naujų maršrutų iš Palangos, o šiuo metupasiryžusiųjų rizikuoti beveik nelikę. / Vidos Bortelienės nuotrauka

Į Palangą atskrendantisvienas užsienio turistas

per 6 poilsio dienas išleidžia 1700 litų.

Page 10: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

2012 12 06Lietuvos žinios10 Diskusija

Kam naudingas politinis cirkas

Tie, kurie krečia šį cirką, matyt, su-pranta, ką daro. Tačiau ar suprantamemes, Lietuvos žmonės, kas čia vyksta?

Apie tai, kokios gali būti šio susidū-rimo pasekmės, prie “Lietuvos žinių”apskritojo stalo susirinko pakalbėti Ne-priklausomybės Akto signataras filoso-fas prof. Bronius Genzelis, politikosapžvalgininkai Artūras Račas, TomasČyvas ir Alvydas Medalinskas.

Kova prieš kriminalinę koaliciją

A.Medalinskas.Prezidentė D.Gry-bauskaitė aiškiai pasakė, kad Darbopartijos (DP) atstovų nenori matytivaldžioje, nes šios partijos lyderiai sė-di teisiamųjų suole. Ar teisi yra prezi-dentė laikydamasi tokios pozicijos?

B.Genzelis. Problema atsirado nedabar. Praėjusią Seimo kadenciją, kaikonservatoriai ir liberalai formavoVyriausybę, o prie jų prisidėjo ArūnasValinskas ir Artūras Zuokas, prezi-dentė neprieštaravo, kad koalicija bū-tų sudaroma su tomis partijomis.

T.Čyvas. Tokia yra koalicijų kultū-ra Lietuvoje - eiti su bet kuo. Tačiaupirmą kartą turime situaciją, kai šaliesvadovė demonstruoja atvirą priešiš-kumą koalicijai, dar šiai nepradėjusdirbti. Be to, Konstituciniam Teismuidar tik ruošiantis nagrinėti galimų pa-žeidimų klausimą, buvo leidžiama su-prasti, ko iš šio teismo tikimasi.

A.Medalinskas.DP yra viena iš rin-kimų laimėtojų. Tiesa, tie rinkimai gal-būt buvo neskaidrūs. Tačiau jeigu jų re-zultatai pripažinti, rinkimai yra teisėti.O dabar, po rinkimų, DP sakoma: “Jū-sų partija sėdi teisiamųjų suole, tad siū-lykite tik nepartinius kandidatus.” Artokia prezidentės nuostata teisinga?

T.Čyvas. Panašaus D.Grybauskai-tės elgesio būta ir anksčiau. Tik nepartijų atžvilgiu. Kad ir kaip kas norsvertintų A.Valinską ir jo galimybesbūti Seimo pirmininku, tačiau jokieįstatymai nesuteikia prezidentei tei-sės sakyti, kad tas ar anas Seimo pir-mininku negali būti. Net Amerikoje,kur prezidentas turi dideles galias, jisnegali nurodyti, kas turi būti Kong-reso pirmininkas. Jeigu prezidentėpasakytų, ko tikisi iš šios būsimos koa-licijos, kokie darbai turėtų būti daro-mi, viskas būtų gerai.

A.Račas. Bandau įsivaizduoti Va-karų valstybę, kur prezidentas ar ka-ralienė, rinkimus laimėjus konserva-toriams, pareikštų: “O aš noriu, kadVyriausybę formuotų leiboristai.”

T.Čyvas. Panašiai elgėsi ir prezi-dentas Valdas Adamkus, kai po2000-jų Seimo rinkimų buvo for-muojama Vyriausybė iš Naujosiospolitikos bloko, nors rinkimus lai-mėjo socialdemokratai.

A.Medalinskas. Tačiau tada buvokita šalis be socialdemokratų, ji galė-jo sudaryti daugumą, o dabar tokiosjėgos be socialdemokratų nėra. Ir jei-gu jie nesutinka atsisakyti koalicijossu DP, kita valdančioji koalicija ne-gali atsirasti.

A.Račas. Prezidentė sako, kad ji su-dėlios kitą koaliciją. Bet kaip ją galimasudėlioti, jeigu nėra iš ko? Yra ir Kons-titucinio Teismo sprendimas, kuris pa-aiškina galimą valstybės vadovo vaid-menį. Man kartais atrodo, kadprezidentė vis labiau ima krypti nuo

Konstitucijos. Juk turėtų būti kitaip:yra paskirtasis premjeras, kuris ir ren-kasi komandą. Ir jeigu jis mano, kadkuris nors siūlomas kandidatas busgeras ministras, tai turi būti jo spren-dimas. Jis prisiima ir atsakomybę.

Ką išdarinėja Seimo daugumaA.Medalinskas. Išsakėte prezi-

dentės veiksmų kritikos. Tačiau kaipvertinate tokį neatsakingą mėtymąsikandidatų į ministrus pavardėmis,kaip daro koalicija?

A.Račas. O ar baigiančios darbąVyriausybės ministrai visi buvo tin-kamai parinkti kandidatai? Pavyz-džiui, aplinkos ministras GediminasKazlauskas arba vidaus reikalų mi-nistras Raimundas Palaitis? Tarp to-kių paminėčiau ir Remigijų Šimašių,kurį, tiesa, ne vienas gerbia. Tokių mi-nistrų buvusioje Vyriausybėje buvone vienas, bet tai kažkodėl nekėlė tiekaistrų. Visi suprato, kad reikia laiky-tis principo: jeigu partija laimėjo rin-kimuose tam tikrą mandatų skaičių, jigali formuoti Vyriausybę, prisiimda-ma atsakomybę už tam tikras veiklossritis ir pavesdama savo partijos na-riams būti ministrais.

A.Medalinskas. Ar partija, ypačbuvusi opozicijoje, gali leisti suprastižmonėms, kas bus kandidatai į mi-nistrus, paskelbdama šių asmenų pa-vardes kaip šešėlinį kabinetą?

T.Čyvas. Konservatoriai prieš 2008metų rinkimus buvo pateikę savo še-šėlinį kabinetą, kandidatų į ministrussąrašą, bet iš jo tik keletas asmenų ta-po ministrais.

B.Genzelis. Ir Lietuvos demokra-tinė darbo partija, laimėjusi rinkimus,

nepasiūlė į premjerus asmenų, apiekuriuos visi kalbėjo. Vietoj KazimieroAntanavičiaus ar Juliaus Veselkos ne-tikėtai visiems pasiūlytas nežinomasverslininkas Adolfas Šleževičius. Jisbuvo kažkieno draugas ar statytinis.

A.Medalinskas. Dėl premjero arūkio ministro kėdės, aišku, susikertadaug interesų. Tačiau kodėl dabar taipneatsakingai elgiamasi su kandidataisį kai kurių ministerijų vadovus?

B.Genzelis. Liūdna buvo matyti,kaip ši Seimo dauguma elgėsi su kan-didatais į kultūros ministrus. Valsty-bingumą galima prarasti, galima jį iratgauti. Bet praradusi savastį ir savokultūrą nė viena tauta iš mirusiųjų ne-prisikėlė. Net tarpukario Lietuvojepagrindinis dėmesys buvo skiriamaskultūrai. Buvo suvokiama, kas yratautos savastis.

O dabar Viktoras Uspaskichas į to-kias pareigas siūlo žmogų, kuris sako,kad jam nesvarbu, kas yra lietuviųtauta ir valstybė.

A.Račas. O gal V.Uspaskichas,kaip dabar sakoma, “trolina”, teikda-mas tokius kandidatus į kultūros mi-nistrus, nes vadovaujasi požiūriu“kaip šauksi, taip ir atsišauks”. Prezi-dentė susigalvojo savo pageidavimų,tad ir V.Uspaskichas sako: “Norite ne-partinių kandidatų, imkite.” Imkitevieną nepartinį, antrą, trečią... Ir gal-būt tai yra žaidimas, kad po kelių štaitokių nepartinių kandidatų pasiūlysvieną partinį, kuris bus geras. Ir kaipprezidentė galės tokį kandidatą at-mesti? Todėl, kad jis iš Darbo partijos?

B.Genzelis. Jeigu jis, kaip jūs sa-kote, tik “trolina”, - dar pusė bėdos.Bet man atrodo, kad jis žaidžia daug

bjauresnius žaidimus - kuo Lietuvaiblogiau, tuo jam geriau.

Kolegiškas pokalbis ar iškvietimas “ant kilimo”

A.Medalinskas. Ar Lietuvoje bu-vo atvejų, kai prezidentas kvietė kiek-vieną ministrą “ant kilimo”, o tadasprendė, ar skirti jį į šias pareigas?

B.Genzelis. Viešai apie tai nebu-vo kalbama.

T.Čyvas. Viešojoje erdvėje nebuvoinformacijos, kaip anos kadencijos Sei-mo dauguma, vadovaujama konser-vatorių, derino ministrų kandidatūrassu prezidente. Tada niekas nesakė, arministrų kandidatūros buvo perduo-damos elektroniniu paštu ar kaip ki-taip. Bet klausimas yra kitas: kas dabartą informaciją nutekina ir kas kam no-ri iškrėsti, liaudiškai sakant, kiaulystę.

A.Račas.V.Adamkus taip pat kalbė-josi su kandidatais į ministrus prieš juosskirdamas. Prezidentas pagal Konstitu-ciją yra dalis vykdomosios valdžios kar-tu su Vyriausybe. Prezidentas tvirtinaVyriausybę. Būdą, kaip elgtis prieš ski-riant, valstybės vadovas gali pasirinktikokį tik nori. Jis gali surinkti visą galimąinformaciją apie kandidatus, o gali ir sujais dar pasikalbėti, nes tai bus žmonės,su kuriais teks dirbti. Dekretai yra pasi-rašomi dėl kiekvieno ministro. O prezi-dentė, kaip vykdomosios valdžios da-lis, irgi atsakinga už savo paskirtosVyriausybės darbą. Tam tikru požiūriu

prezidentę galima vertinti kaip darbda-vį: premjeras Vyriausybę sudaro, o pre-zidentė ją tvirtina. Man priimant kąnors į darbą įdomu pasikalbėti su tuožmogumi. Juk aš vėliau turėsiu prisiim-ti atsakomybę už jo darbą.

A.Medalinskas. Ar tinkamai el-giasi prezidentė, kai per susitikimą supretendentais į ministrus tikrina ir jųanglų kalbos žinias?

B.Genzelis. Tai nėra blogai. Tačiautai, kad parezidentė šį faktą pavieši-no, netelpa į valstybės vadovo elgesiosu ministrais padorumo normas.

A.Račas. Nė vienas neginčijame,kad mokėti anglų ir kitas užsienio kal-bas yra labai svarbu. Jeigu žmogus jųnemoka, kaip jis gali tobulėti, gautipapildomos informacijos. Tačiau, beto, ką pasakė prof. B.Genzelis, dar ro-dyti visam pasauliui, kad negalimerasti žmogaus, kuris mokėtų anglųkalbą ir būtų tinkamas ministras,mums, kaip valstybei, garbės nedaro.

A.Medalinskas. Kai kurie įtakingiSeimo daugumos politikai sako: jeiguprezidentė taip aktyviai dalyvauja su-darant Vyriausybę, tegu ji ir prisiimaatsakomybę už jos darbą. Ar jie teisūs?

T.Čyvas. Atstatydinęs GediminąVagnorių, prezidentas V.Adamkus ra-do tarp tų pačių konservatorių Vilniausmerą Rolandą Paksą ir jį pasiūlė įpremjerus. Tada Vytautas Landsbergispasakė: “Čia bus prezidento premjerasir prezidento Vyriausybė.”

Prezidentas gali surinkti visą informaciją apiekandidatus, gali su jais pasikalbėti, nes tai bus

žmonės, su kuriais teks dirbti.

Tai, kas vyksta Lietuvoje tarp naujosios Seimo daugumos ir prezidentūros, galime įvardyti kaippolitinį cirką. Į viešąją erdvę mėtomos netikėčiausios ministrų kandidatūros, prezidentė DaliaGrybauskaitė pareiškia, kad Darbo partijos atstovų į valdžią nepraleis, nors ši partija yra viena išrinkimų laimėtojų. Ryškėja įtampos židinys ir tarp Seimo daugumos bei prokurorų.

Politinė priešprieša

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Page 11: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

A.Medalinskas. Tačiau ar tai bu-vo prezidento Vyriausybė?

A.Račas. Ne. Galutinė atsakomy-bė už Vyriausybės suformavimą ir ta-da buvo, ir dabar yra Seimo. Parla-mento dauguma tvirtins Vyriausybėsprogramą ir prisiims visą atsakomybęuž jos darbą. Premjeras - taip pat. Da-bar, kad ir kaip kas norėtų, atsakomy-bę už Vyriausybės darbą teks prisiim-ti premjerui Algirdui Butkevičiui.

Gal bandoma sudaryti “energetinę koaliciją”?

A.Medalinskas. Prezidentė savometinėje kalboje prieš šiuos Seimorinkimus sakė, kad norėtų matyti koa-liciją, kuri tęstų pradėtus strateginius,t. y. energetinius, projektus. Tai gal šikoalicija bus daužoma tol, kol susi-formuos tokia, kuri palaikys prezi-dentės ir buvusios valdančiosios koa-licijos energetinę viziją?

A.Račas. Yra tokia galimybė. Du-jų terminalo projektas yra labiau “įsi-važiavęs”, o kiek buvo pasistūmėjęsne kalbomis, bet darbais Visaginoatominės elektrinės (VAE) projektas,sunku pasakyti. Čia yra ir kitų valsty-bių interesų. Nebūkime naivūs. Yrair Rusijos, ir koncerno “Hitachi” in-teresai. Po Fukušimos tragedijos vie-nas “Hitachi” vadovų pareiškė, kadjų ateitis gali būti siejama tik su sėk-minga eksporto politika, ir pridūrė,kad tokią politiką remia Japonijos vy-riausybė. “Hitachi” eina kartu su JAV.Vadinasi, tai yra ir JAV vyriausybėsinteresai. Kalbame apie rimtą, ilgalai-kę investiciją. Kitas dalykas, kaip taibuvo pateikta ir kas buvo padaryta.

A.Medalinskas. Taip, valdžiusiejiLietuvą turėtų prisiimti atsakomybęuž tai, kad taip ir nesugebėjo paaiš-kinti, kuo šis projektas gali būti nau-dingas Lietuvai, kiek mums kainuoselektros energija. Yra dar ir regionovalstybių interesai: kitų dviejų Baltijosšalių, Lenkijos.

B.Genzelis. Bet įdomiausia, kad irtų valstybių politikai iš mūsiškių ne-galėjo sužinoti, kiek šis projektas kai-nuos ir kiek kainuos elektros energi-ja. Jiems buvo pasakyta, kad tai yrakonfidenciali informacija.

A.Račas. Vis dėlto, nors tos infor-macijos galbūt ir trūko, visos anksčiauminėtos valstybės per šį projektą turisavo interesų Lietuvoje. Todėl A.But-kevičiaus ir kitų koalicijos partneriųdeklaravimas, kad VAE projekto ne-

bus, verčia šias valstybes sunerimti.Supraskime, jos irgi nori užsitikrintisavo energetinę ateitį.

A.Medalinskas. Tai gal preziden-tė turi omenyje visų pirma koalicijospožiūrį į energetiką?

Seimo dauguma ir prokuratūraA.Medalinskas. Seimo dauguma,

V.Uspaskichas ir jo šalininkai, surė-mė ietis ne tik su prezidentūra, bet irsu prokurorais. Generalinė prokura-tūra reikalauja atimti iš trijų DP frak-cijos narių teisinę neliečiamybę, o vie-nas iš prokurorų paragino Seimąnušalinti nuo pareigų generalinį pro-kurorą. Kas tai per žaidimas?

B.Genzelis. Vienintelis, kuris at-kreipė dėmesį į prokurorų elgesį suSeimu, buvo Rimvydas Valatka. Jukkai Generalinė prokuratūra kreipėsi įSeimą dėl teisinės neliečiamybės pa-naikinimo V.Uspaskichui ir dviem jopartijos nariams, ne generalinis pro-kuroras perskaitė tą teikimą, o jo pa-vaduotojas Darius Raulušaitis. Ir Sei-mas pasielgė kaip avinų banda: niekonesakė, kad toks asmuo neturėjo da-ryti šio teikimo. Generalinės prokura-tūros vadovų požiūris taip pat stebi-na. Ar jie nežino įstatymų?

A.Račas. Svarbiausia yra V.Uspas-kicho ir kitų dviejų jo frakcijos nariųSeime teisinė neliečiamybė. Tie kitidalykai tik kuria aplinką šiam pagrin-diniam klausimui. Beje, manyčiau,kad susiduriant su Seimu yra kalta irprokuratūra.

Svarbiausias faktas yra tas, kad šiųDP narių neliečiamybė jau buvo pa-naikinta. V.Uspaskicho - net du kar-tus. Dar kartą kelti klausimą, ar ją atim-ti, mano supratimu, yra tik žaidimas.Kita problema, kad tai rodo mūsų po-žiūrį į teismus. Visuomenės ir politikųpožiūrį. Seimo nariai, keliantys klausi-mus dėl politizuotų teismų, patys dek-laruoja, kad turime didžiulę galbūt jųpačių sukurtą problemą. Tad pradėki-me ją spręsti, ir čia yra reikalinga pre-zidentės D.Grybauskaitės pagalba. Nesjeigu teismai politizuoti, atsakomybėvisų pirma yra prezidentės. Ji ateidamaį valdžią žadėjo sutvarkyti teismų sis-temą, kad ši būtų skaidresnė.

A.Medalinskas. Kas būtų, jeiguSeimas nuspręstų nepanaikinti V.Us-paskicho ir kitų jo frakcijos narių tei-sinės neliečiamybės?

A.Račas. Visiškas fiasko. Tada bet

kurioje byloje bet kuris pilietis, net pa-gautas už rankos, galėtų sakyti, kadbyla jam sufabrikuota.

A.Medalinskas. O kas laimėtų, jei-gu ta teisinė neliečiamybė nebūtųatimta?

A.Račas. Prezidentė D.Grybaus-kaitė, nes tai būtų totali Seimo dau-gumos kompromitacija ir ji galėtų pa-sakyti: ar aš jums nesakiau...

B.Genzelis.Sutinku, kad prokuratū-ra politizuota. Tačiau nemanau, kadpolitizuoti ir teismai. Aišku, ten yra vis-ko, tačiau visa sistema nėra politizuota.Seimo narys teisme gali gintis tik tuo-met, kai netenka teisinės neliečiamybės.Gerų pavyzdžių jau yra. Politikai, ku-rie buvo kaltinami piktnaudžiavimu va-dinamojoje “Rubikono” byloje, patyspadėjo savo mandatus, kad galėtų gin-tis teisme. Taip dabar galėtų padaryti irV.Uspaskichas. Visi trys turėtų padėtisavo mandatus, nekompromituoti neiSeimo, nei savo partijos. Jeigu jie yra tei-sūs, kaip patys aiškina, teisme tikrai ga-lės apsiginti. Pagaliau juk ir teismas yraviešas. Tada pamatysime, kas kaltas. Tikteisme gali paaiškėti, ar byla buvo poli-tizuota prokuratūros. O jeigu jų teisinėneliečiamybė nebus panaikinta, turėsi-me priešingą rezultatą.

A.Račas. Jeigu jie patys padėtų sa-vo mandatus, tikrai būtų geriausia irjiems, ir Lietuvai. Nesibaigs DP bylossvarstymas tik pirmąja teismo instan-cija. Ji gali persikelti ir į KonstitucinįTeismą. O iki to laiko bus dar apelia-cijos, kasacijos. Byla gali būti svarsto-ma dar apie pusantrų metų. Tie, ku-

rie mano, kad ši byla gali būti greitaibaigta, labai klysta.

B.Genzelis. Jeigu šie trys asmenysgalvoja apie savo partiją, Lietuvą, te-gul padeda savo mandatus. Kitaip po-litinis gyvenimas nebus stabilus. Jukšiuos politikus daugiau kaip metus ly-dės nuolatiniai teismai. Tačiau jeigujie žaidžia kitokį, galbūt net kitos vals-tybės, žaidimą arba jaučiasi kalti,mandatų nepadės.

T.Čyvas. Nesuprantu, kodėl kalti-namasis šioje byloje Vytautas Gapšysbūtinai turėjo tapti Seimo vicepirmi-ninku.

A.Račas. Tai yra jėgos demonstra-vimas.

Kam tai naudinga?A.Medalinskas. Kam naudingas

tas jėgos demonstravimas? Kas galibūti laimėtojas šioje istorijoje, kur tiekdaug statoma ant kortos?

A.Račas. Galiu pasakyti, kas buspralaimėtojas.

A.Medalinskas. Ar parlamentasgali pralaimėti kaip aukščiausia val-džios institucija? Prezidentė toje ko-voje irgi barsto savo reitingus. Ar galibūti, kad šioje priešpriešoje naikinamipasitikėjimo aukščiausiomis valstybėsinstitucijomis ir valstybe likučiai?

A.Račas. Parlamentas jau ir taipyra pralaimėjęs, nebeaišku, kur daržemiau galima kristi. Tikiuosi, kadsveiko proto užteks ir visuomenėje, irpolitikams. Jie turėtų suprasti, kokiasvarbi yra parlamentinė valstybė.

A.Medalinskas. Ar Seimo daugu-mai arba bent DP tai gali būti nau-

dinga? Ar jie tikisi laimėti, prieš tai vis-ką pastatę ant kortos?

A.Račas. Manau, kad ne. Visi lau-kia, kaip bus sprendžiamas klausimasdėl imuniteto panaikinimo. Jeigu užjo slepiesi, tai netiesiogiai rodo, kadpripažįsti, jog esi kaltas.

T.Čyvas. Toks pat likimas ištiko ir“Drąsos kelią”, kai Neringa Venckienėpasislėpė už nedarbingumo pažymėji-mo ir vaikščiojo pasivyniojusi koją.

B.Genzelis. Man kartais kylašventvagiška mintis, kad ir V.Uspaski-chas, ir prezidentė turi tą patį šeimi-ninką. Ir tam šeimininkui svarbu, kadčia būtų keliamas chaosas. Tada būtųįrodyta visiems, jog Lietuva negali bū-ti savarankiška valstybė.

T.Čyvas. Pradedu manyti, kad šio-je suirutėje esama ir geopolitinių in-teresų. Galime tik pasidžiaugti, kadEuropoje vis dar veikia kolektyviniosaugumo sistema. Tačiau jeigu ji im-tų griūti ar pradėtų byrėti, su tokiu sa-vo įvaizdžiu pasaulyje neatsidurtumegeresnėje padėtyje nei 1940 metais.

B.Genzelis. O tas įvaizdis vis blo-gesnis ir blogesnis. Jeigu DP nuteis-tų, būtų eskaluojama mintis, kad taipolitinis susidorojimas. Vykstantšiam skandalui, pasidomiu ir tuo, kasapie mus rašoma kitose valstybėse.Rytų spaudoje vis dažniau keliamamintis, kad dabartinis Lietuvos irLatvijos politinis gyvenimas įrodo,jog šios šalys esą negali būti savaran-kiškos, nepriklausomos. Apie Estijątaip nerašoma. •’Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

Diskusija 112012 12 06Lietuvos žinios

Visi trys “darbiečiai” dabar turėtų padėti savo mandatus ir nekompromituoti nei Seimo,

nei savo partijos.

A.Račas:“V.Adamkus

taip pat kalbėjosi sukandidatais

į ministrusprieš juos

skirdamas.”

B.Genzelis:“Praradusi

savastį ir savokultūrą nė

viena tauta išmirusiųjų

neprisikėlė.”

T.Čyvas: “Nesuprantu,

kodėl kaltinamasis

šioje byloje V. Gapšys

būtinai turėjo tapti

Seimo vicepir-mininku.”

A.Medalinskas:“Ar gali būti,

kad šiojepriešpriešoje

naikinami pasitikėjimo

valstybe likučiai?”

Page 12: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

2012 12 06Lietuvos žinios12 Kultūra ir menas

MINDAUGAS KLUSAS

Smuikininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)Muzikos akademijos docentas Vilhelmas Čepinskis pripažįsta:dabartis jo suburto orkestro ne-lepina. Tačiau muzikas tiki, kadpo koncertų gruodį kolektyvassulauks naujų ir šviesių metų.

Gruodžio 30 dieną VDU koncertųsalėje ir paskutinį 2012-ųjų vakarąLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės(LDK) valdovų rūmuose orkestras“Camerata Palatina Vilnensis” atliksprogramą “Kalėdos baroko ritmu”.

V.Čepinskio (g. 1977) vadovauja-mas orkestras susibūrė 2004 metais.2005-aisiais Klaipėdos miestas priė-mė jį į savo globą. Už tai kolektyvas,pasivadinęs “Camerata Klaipėda”, įsi-pareigojo garsinti uostamiesčio var-dą. Surengęs per du šimtus koncertųLietuvoje ir užsienyje, išleidęs kom-paktinių plokštelių, muzikavęs sudaugeliu žymiausių scenos meistrų,13 stygininkų sambūris 2011-ųjų lie-pą patyrė dar vieną virsmą - tapoLDK valdovų rūmų orkestru “Came-rata Palatina Vilnensis”. “Valdovai”jį remia tik simboliškai, leidžia vadin-tis šiuo vardu. Tad pastaraisiais metaiskolektyvas mažiau pastebimas Lietu-vos muzikos gyvenime, susibėga tikpavienių pasirodymų. Tačiau kalbė-damasis su “Lietuvos žinių” žurna-listu pirmasis orkestro smuikas V.Če-pinskis nestokoja optimizmo.

Kad “Camerata” gyvuotų- Ką griešite per kalėdinius kon-

certus?- Džiaugiuosi, kad pavyko juos

suorganizuoti. Nuo 2004-ųjų tokiuspasirodymus rengdavome kasmet.Tačiau pasibaigus sutarčiai su Klai-pėdos miestu jau trejus metus gyvuo-jame be paramos. Koncertuojameretai, dažniausiai kviečia į vieną arkitą festivalį. O išsilaikyti patiems -beveik neįmanoma. Anksčiau per se-

zoną surengdavome 30-40 pasirody-mų. Kolegos, orkestrantai vis klau-sia, ar atsigaus “Camerata”. Sten-giuosi, kad atsigautų. Lieka tikėtis,jog klausytojai mūsų pasiilgo. Jiemsparengėme įdomią, įvairią progra-mą. Skambės barokiniai ArcangeloCorelli, Antonio Vivaldi, Pietro Lo-catelli kūriniai, taip pat mano rašytosaranžuotės, romansai. Sergejus Kri-nicinas gitara skambins Roland’oDyenso “Tango en Skai”, FranciscoTarregos pjesę Niccolo Paganini“Venecijos karnavalo” tema. Kalėdųkoncertą Valdovų rūmuose atliksi-me pirmąkart. O koncertas Kaunetaps atnaujintos VDU Didžiosios sa-lės inauguracija.

- Renkatės tik iš idėjos, gerų prisi-minimų ir jausmų vienas kitam skli-dini?

- Žinote, taip ir yra. Labai tuo di-džiuojuosi. Turėdamas pinigų galinusipirkti ar pasisamdyti bet ką. Ta-čiau to ryšio nenupirksi. Pats svar-biausias dalykas - ryšys su kolegomis,muzikantais, kuriančiais muziką čiair dabar... Juk ne veltui lietuvių ir už-sienio kritikai rašydavo: “Camerata”išeina į sceną ir jauti nepaaiškinamąspindesį.

- Ar tikitės pokyčių į gera?- Pradėjęs orkestrinę veiklą turė-

davau talkininkų, tačiau didžiausiasdarbo krūvis vis tiek tekdavo man.Rūpindavausi ir afišomis, ir finan-sais, nes samdyti vadybininkų pro-fesionalų nebūdavo už ką. O dararanžuočių rašymas, repeticijos, gro-jimas... Tai mane gerokai išvargino.

Jei pavyktų suburti žmones... Yrabesidominčių, pasiryžusių padėti, ki-tąmet susėsime ir pasižiūrėsime, kasgali pavykti. Idėjų nestokoju, norė-čiau, kad “Camerata” gyvuotų.

Visiems į naudą- Kodėl kolektyvo atsisakė Klaipė-

da? Valdininkams nereikėjo ar kon-kurencija su Klaipėdos kameriniu or-kestru lėmė, biudžetinės eilutėsnepasidalijote?

- Nemanau, kad ko nors nepasi-

dalijome. Žinoma, kai 2005-aisiaistapome “Camerata Klaipėda”, pokelių dienų spaudoje sulaukiau vie-tinių muzikantų atsako. Nuogąstau-ta, jog ateisiu visko ardyti. Trintisdar kurį laiką buvo juntama, ko-mentarai nesiliovė. O publika musmėgo, iš anksto išpirkdavo bilietus.Klaipėdos nenuvylėme, atstovavo-me jai aukščiausiu lygiu. Tačiau už-ėjo krizė.

- Krizė ar valdžių kaita?- Krizė, manyčiau. Jei ne finansi-

nės bėdos, sutartis su orkestru būtųpratęsta. Mūsų atėjimas galų gale vi-siems davė naudos. Klaipėdos kame-rinis pasitempė, daugiau dėmesiopradėjo skirti profesionalumui ug-dyti. Vėliau jo meistriškumą ėmėsmarkiai kelti ten nuvykęs violonče-

lininkas Mindaugas Bačkus - nuos-tabus, patyręs muzikas. Manau, “Ca-meratos” buvimas tapo geru stimuluvietiniams muzikantams. Tik neži-nau, ar jie nori tai pripažinti.

Dek ir kurk- O solinės karjeros, regis, atsisa-

kėte?- Prasidėjęs su “baby camerata” (juo-

kiasi), solinę karjerą gerokai pristab-džiau. Tiesiog nebespėdavau, atsisaky-davau pasiūlymų. Tačiau nesigailiu. Podvidešimtiessolinio muzikavimo metųnorėjosi ko nors naujo. Žinojau, ko irkaip tai siekiama. Subūręs gražų kolek-tyvą, ilgainiui įsitikinau - viską dariauteisingai. O jei būtume turėję stipresnįfinansavimą, išmanių vadybininkų, bū-tume nužengę gerokai toliau. Yra kaipyra. Gyvuojame, grojame, grosime. Irne blogiau nei praeityje. O gal ir geriau.“Cameratą” visą gyvenimą prisiminsiukaip didžiulį įvykį. Vargus ir sveikatosbėdas dėl pervargimo - viską atsveria suja siejami malonūs prisiminimai.

- Išties, pavyzdžių, kai solistaipasuka didesnių muzikavimo for-

mų, orkestro kūrimo ar dirigavimolink, apstu.

- Šiek tiek skiriuosi nuo instru-mentininkų, kurie pasuka į dirigavi-mą. Manau, dirigento profesija - ge-bėjimas įsigilinti, vesti orkestrą rankair žvilgsniu - viena sunkiausių. Ma-no tėtis Stanislovas Čepinskis - diri-gentas. Nuo vaikystės stebėjau, ko-kios atsakomybės reikalauja šisdarbas, kaip rimtai į jį reikia žvelgti.Todėl jokio “Cameratos” koncertonesu dirigavęs. Tai lėmė kelios prie-žastys. Visų pirma, kai dirigentas at-sistoja prieš nedidelį kolektyvą, manatrodo, jis tik trukdo, nes tuomet or-kestras atsikrato atsakomybės. O kaimuzikuoji be dirigento, orkestrantaivisai kitaip klausosi, seka tave, girdivienas kitą. Atsiranda vienodas alsa-

vimas. Antra, orkestras puikiausiaiseka paskui pirmąjį smuiką. Tik su-lėtini frazę, ir jis tarsi pakimba oredrauge su tavimi...

Žinoma, esu dirigavęs kameri-niams orkestrams. Ir, ačiū Dievui,sugebėjau perteikti tai, ką noriu pa-sakyti, jie skambėjo taip, kaip gir-džiu muziką. Svarbiausia orkestran-tus uždegti. Juk tai profesionalai, jiegali groti visai be dirigento. Tačiaujei tai talentingas dirigentas, tikrasmenininkas, jis orkestro muziką su-geba pakylėti į kitą lygmenį. Užde-ga ir kuria meną.

- Tad rinkotės muzikavimą su or-kestru.

- Įdomus pats procesas. Taip, kaipmane jaučia “Camerata”, joks kitasorkestras nepajus. Nes būtinas susig-rojimas, tikėjimas, jutimas. Puikuspavyzdys - smuiko karalius JaschaHeifetzas. Kai išmirė jo amžininkaidirigentai, jis nekart koncertavo susimfoniniu orkestru be dirigento. Su-dėtingiausius kūrinius. Griežė lais-vai, o didžiausias orkestras juo sekė,klausė. Nes mato asmenybę.

Barokas savaip- Jūsų kolektyvui dabar tenka ke-

liomis ankstesnėmis muzikos epo-chomis praplėsti savo repertuarą. Arnepristigs “Camerata Palatina Vilnensis” išmonės ir žinių?

- Ačiū už šį klausimą. Dabar pa-saulyje daug ansamblių ir atlikėjų,kurių specializacija - senoji muzika.Tačiau visa tai tėra tik mūsų vaizduo-tės kūrinys. Negyvenome prieš trisšimtmečius, nesuvokiame tų žmoniųmąstymo, bendravimo ypatybių, ne-jaučiame aplinkos. Jau vien dėl toprasilenkiame su tiesa, teigdami, esąžinome, kaip atlikti senovinę muzi-ką. Nežinome.

Labai mėgstu klausytis gerų se-novinės muzikos atlikėjų. Gerbiujuos. Šie žmonės užmiršta visas ki-tas muzikos epochas ir gilinasi į vie-ną sritį. Po ilgamečių studijų jie bu-riasi į bendraminčių kolektyvus iratlieka muziką, kuri galėjo skambė-ti prieš kelis šimtmečius. Tačiaukaip ji iš tiesų anais laikais skambė-jo - tėra tik viena iš daugybės prie-laidų. Tad kai šiuolaikinis muzikas,pastudijavęs pas kokį nors senovi-nės muzikos meistrą, ima manyti,jog jis yra baroko specialistas, išpradžių man tai spaudžia šypseną,vėliau - kelia pyktį. Nes tikro baro-kinio skambesio šiuolaikiniaisinstrumentais neišgausi. Ir net ne-reikia mėginti.

Mano vizija, kurios įkvėpti atra-dome savitą braižą - būtent baroki-nė muzika. Joje girdžiu tiek daug,taip aiškiai ir ryškiai... Senosios mu-zikos žinovai iš Italijos, išgirdę mū-sų įrašus, teiravosi: “Ar barokinė mu-zika - jūsų specializacija? Ar grojatebarokiniais instrumentais?” - “Ne, -sakiau. - Paprastais fabrikiniais.” Ta-čiau baroko muzikai ieškau kitų raiš-kos priemonių, garso išgavimo bū-dų. Ir kai orkestras baroką gali grotibaroko stiliumi, klasicizmą - klasi-cizmo, o romantiką - romantikos,manau, yra gerai. Galiu sakyti drą-siai: baroką grojame savaip, taip, kaipjį girdime. •

Baroko ritmais gaivinamas orkestras

V.Čepinskis (dešinėje) ir jo vadovaujamas kolektyvas kadaise optimistiškai pradėjo muzikavimo tarpsnį. / Vilhelmo Čepinskio archyvo nuotrauka

Jei ne finansinės bėdos, sutartis su orkestru, manau, būtų pratęsta.

Kryžkelė

Page 13: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

AUDRIUS MUSTEIKIS

Čia puikiausiai įgyven-dinta baltų vienybės idė-ja, apie kurią nemažai irkartais tuščiai šnekama.Mokyklos kūrėja, direk-

torė Aldona Treija visą savo energi-ją nukreipė į veiklą. Už nuopelnusjai šiemet paskirta Kalbos premija.Apdovanojimas įteiktas vakar Lie-tuvos nacionalinėje filharmonijojeper Seimo Lituanistikos tradicijų irpaveldo įprasminimo komisijos su-rengtą Kalbos vakarą.

Lietuvė - latvių “nacionalistė”“Nueitas ilgas kelias”, - sako direk-

torė ir mintimis nusikelia į Atgimimopriešaušrį, kai su bendraminčiaissvarstė galimybę atkurti lietuvių mo-kyklą (tokia Rygoje veikė prieš karą).Tada ji direktoriavo miesto 85-ojoje vi-durinėje - mišrioje, latvių ir rusų - mo-kykloje. 1700 mokinių, 150 mokytojų.Pasitarimai visada vykdavo rusiškai,kadangi rusai latviškai nemokėjo ir ne-ketino mokytis. Direktorės iniciatyvaskirtingų kalbų moksleivių srautai bu-vo atskirti - rusai iškelti į kitą, netolie-se pastatytą mokyklą. “Bet vyko tokiakova! - prisimena A.Treija. - Ir ašarane viena dėl to nubraukta.” Tada ji su-laukė daugybės vizitų, tarp jų Latvijoskomunistų partijos Centro komitetoveikėjų. Teko įteikti netgi atsistatydini-mo pareiškimą, bet tada sukilo Rygosir visos Latvijos švietimo darbuotojai.Kova buvo laimėta, bet į A.Treijos bu-to langus lėkė akmenys, rusiški laik-raščiai ją, lietuvę, koneveikė kaip “lat-vių buržuazinę nacionalistę”.

Keli šimtai laiškų, išsiuntinėtų lie-tuviškoms ir mišrioms šeimoms, pa-skleidė informaciją apie norimą kur-ti naują mokyklėlę. Atsiliepė dešimttėvų - tiek jų tada patikėjo šia idėja.Mokslus pirmoje lietuviškoje klasėje1991 metais pradėjo devyni mokinu-kai. Tai buvo “mokykla mokykloje” -po geru 85-osios vidurinės sparnu.1995 metais mokyklėlė tapo pagrindi-ne mokykla. A.Treija į Latviją pasik-vietė kelias pedagoges - kraštietes,gargždiškes, kurios dirba ir dabar.Šiandien iš 45 mokytojų 20 lietuvių, očia dirbantys latviai moka lietuviškai.

Po devynerių metų, 2000-aisiais, ir-gi po kovų, Rygos lietuvių vidurinė ga-vo atskiras patalpas buvusiame vaikųdarželyje. Nei suolo, nei kėdės, iš pra-džių dėl nesutvarkyto stogo moki-niams (tada jų buvo 51) viršutiniuoseaukštuose per pamokas tekdavo ir su

skėčiais sėdėti. “Atėjome tik su knygo-mis ir ėmėmės aktyviai kurti. Turėjobūti aukšto lygio kabinetinė sistema, -pasakoja direktorė. - Viskas turėjo bū-ti aukšto lygio. Kreipėmės į Lietuvą,Tautinių mažumų ir išeivijos departa-mentą, o sulaukę paramos pradėjomerenovuoti vieną korpusą. Dabar su-tvarkyti, išpuoselėti abudu korpusai.Čia įdėta labai daug abiejų valstybių -Lietuvos ir Latvijos - pinigų.”

Gražiausia Rygoje“Šviesu, šilta ir jauku”, - sako direk-

torė apie mokyklą, kurtą su meile, iš-manymu ir talentu. Ji pasakoja, kaipvaikai tausoja baldus, kurie tarnaujajau seniai, bet atrodo kaip nauji. Kiek-vienas iš beveik 400 moksleivių rūbi-nėje turi atskirą spintelę. Dėvimos dai-lios uniformos, vienokios kasdien,kitokios šventėms. Mokykla pripažin-ta geriausiai tvarkančia aplinką visojeRygoje. Yra žaidimų miestelis, įreng-tas šiauliškių meistrų. Viena iš dešim-ties Europos Sąjungos Latvijos mo-kykloms dovanotų futbolo aikščių.Vasarą pražysta rožės, rudenį - jurgi-nai, gal 450 gumbų. “Vaikai juos pri-

žiūri ir tvarko aplinką patys”, - tikinadirektorė. Tiesa, padėti pasirūpintižiemos sodo (toks čia irgi yra) augalaisateina Latvijos universiteto botanikossodo darbuotoja. Švenčiamos Lietu-vos valstybinės šventės, puoselėjamostautinės tradicijos, lankosi meninin-kai ir pedagogai iš Lietuvos. Gausu po-

pamokinės veiklos. Mokymo rezulta-tais irgi galima girtis: pavyzdžiui, šiosmokyklos moksleivė Jana Požėlaitėlaimėjo pirmąją vietą nacionalinėjelatvių kalbos olimpiadoje. Kiti nela-bai seniai užėmė prizines vietas Vil-niuje vykusioje tarptautinėje anglųkalbos olimpiadoje.

“Tikrųjų” lietuvių moksleivių dabarapie 60. Apskritai jų šiek tiek sumažė-jo, nes krizė neigiamai paveikė kai ku-rių tėvelių verslą. Iš mišrių šeimų - apie100 vaikų, o dauguma likusiųjų įrodi-nėja, kad jų giminėse lietuviškų šaknų

kažkada būta. Yra vaikų, kurių seneliailietuviai Latvijoje atsidūrė dėl totalita-rinio režimo represijų.

“Nesvarbu tautybė, - sako A.Trei-ja, - mes visi mokame ir latviškai, irlietuviškai. O tarp savęs jie kalba kaipnori. Mokykloje dar dėstomos anglų,vokiečių, rusų kalbos. Mokslas vyks-

ta valstybine kalba. Lietuvių kalbosmokoma nuo pirmos klasės, vyres-nėse klasėse - ir Lietuvos istorijos,geografijos, etnokultūros (lietuviųkalba). Kai kurie mokyklos absolven-tai stoja į Lietuvos universitetus.”

Dar reikia aktų salėsLatvijoje Aldona Gedvilaitė-Treija

gyvena nuo 1961-ųjų. Ištekėjo už lat-vio Andrejo, su kuriuo susipažino Ry-goje, Mežaparke, per studentų dainųšventę. Ji - Vilniaus pedagoginio ins-tituto trečiakursė lituanistė, jis - Ry-

gos politechnikos instituto inžinerijosstudentas. “Andrejis taip įsikibo ma-no rankos, kad nenorėjo paleisti, - pri-simena Aldona. - Čia irgi yra ką papa-sakoti. Po to jis atvažiuodavo į Vilnių.Atidarome po paskaitos auditorijosduris ir draugės man praneša: “Tavolatvis atvažiavo, žiūrėk ten, žalia ke-pure.” Mano tėvas iškėlė jam sąlygą iš-mokti lietuviškai. Išmoko puikiai, olietuviškų dainų žodžius žino geriauuž pačius lietuvius. Todėl sūnui išrin-kome Dainiaus vardą.”

A.Treija neslepia, kad Andrejo tė-vai iš pradžių priešinosi šiai santuo-kai, bet po vestuvių šaltuko nebeliko.Iš pradžių Aldonai buvo sunku. Vyrodarbovietė, Politechnikos institutas,leido jaunai šeimai apsigyventi vasar-vietėje Majuoruose. “Kalbos nemo-ku, nei darbo, nei draugų, - prisime-na A.Treija. - Būdavo, sėdžiu prie jūrosarba stotyje ir verkiu.” Latviškai išmo-ko padėdama tvarkyti tuo metu reng-to Apolonijos Buojatės ir Valterio Su-batnieko “Lietuvių-latvių žodyno”rankraščius. Paskui įsidarbino Rygos21-ojoje rusiškoje vidurinėje mokyk-loje, dar vėliau perėjo į minėtą 85-ąją.

Didumą energijos ir užsispyrimoA.Treija skyrė darbui. “Jeigu ko norsnoriu, tai ir pasieksiu, - tvirtina ji. - Nė-ra buvę, kad nepasiekčiau, ko esu už-sibrėžusi. Mūsų mokykloje dar turi at-sirasti aktų salė. Ir atsiras - nuostabiaigraži. Projektą už dyką padarė mūsųbuvę mokiniai. Dabar reikia milijonolatų. Norėjau jau išeiti iš darbo, jau irmano anūkai suaugę, bet dar kokiusmetus pabūsiu, kad iškovočiau salę!”

Rygos lietuvių vidurinę mokyklągalima vadinti ir Lietuvių namais Ry-goje. Čia renkasi bent kelios Latvijoslietuvių organizacijos, meno kolek-tyvai. Lietuva ir Latvija yra įvertinu-si A.Treijos darbus ir nuostatas gar-bingais valstybiniais apdovanojimais,bet žinia apie Kalbos premiją ją labainustebino ir sujaudino.•

Kultūra ir menas 132012 12 06Lietuvos žinios

Aldona Treija: ir Lietuvai, ir Latvijai

Už nuopelnus jai šiemet paskirta Kalbos premija, o apdovanojimas įteiktas

vakar Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje lankėsi visi Lietuvos prezidentai. Taip pat visi Latvijosprezidentai. 1991 metais įsteigta ugdymo įstaiga, pradėjusi nuo devynių mokinukų, šiandien laikoma prestižine, o norintys į ją pakliūti moksleiviai turi rikuotis į eilę.

Laureatė

Veiklioji direktorė A.Treija ir jos gyvenimo bendražygis - vyras Andrejis. / Rygos lietuvių vidurinės mokyklos nuotraukos

Latvijos, o gal ir Lietuvos ateitis. Viena gražiausiai tvarkomų mokyklų ne tik Rygoje.

Page 14: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

ŽYDRĖ JANKUTĖ

Kodėl detektyvinės knygosvisame pasaulyje turi mili-jonus gerbėjų ir kaip josvertinamos Lietuvoje? Kasmus taip traukia į jų ku-

riamą pasaulį? Ir kodėl detektyvų ne-reikėtų skubėti “nurašyti” į nerimtųskaitinių sąrašus? Apie tai kalbamėssu rašytojais, literatūros žinovais beipsichologijos specialistais.

Pasak vienos didžiausių Lietuvo-je leidyklos “Alma littera” direktorėsDanguolės Viliūnienės, detektyvaitarp mūsų krašto skaitytojų išliekapopuliarūs jau ne vieną dešimtmetį.Leidykla per pastaruosius dvejusmetus išleido 41 detektyvinę knygą.Bendras jų tiražas perkopė net 114tūkst. egzempliorių. Šiemet šio žan-ro mėgėjams leidykla pasiūlys 21naują detektyvą.

Kodėl norim detektyvų Specialistai tvirtina - detektyvų

populiarumas jau iš anksto užkuo-duotas mūsų galvose. Vilniaus psi-choterapijos ir psichoanalizės cent-ro psichologės Daivos Balčiūnienėsteigimu, tokias knygas skaityti žmo-nės mėgsta todėl, kad jose gėris daž-niausiai laimi, blogosios jėgos būnaišaiškinamos, nubaustos. Taigi pa-tikime, kad teisingumas pasaulyjeegzistuoja.

“Detektyvų skaitytojais neretaitampa žmonės, kurie siekia sociali-nio teisingumo ir situacijos kontro-lės. Kita skaitytojų kategorija noristipresnių arba tiesiog kitokių pojū-čių nei patiria gyvenime. Detektyvustaip pat renkasi mėgstantieji vadina-mąją proto mankštą - spręsti loginesmįsles”, - sakė psichologė.

Skaitydami knygas paprastai susita-patiname su jų herojais. O, anot psi-chologės, gilindamiesi į detektyvą, tu-rime galimybę susitapatinti su tuo artais protingaisiais, kurie geba išnarp-lioti sudėtingiausias mįsles. “Tai ten-kina ir mūsų poreikį būti galingiems,protingiems, paaiškinti mirties prie-žastis ir šitaip ją tarsi padaryti ne to-kią baisią”, - teigė D.Balčiūnienė.

Beje, šalia aiškaus siužeto, pasiskirs-tymo į geruosius ir bloguosius veikė-jus, įtampos, kylančių kliūčių ir ne-aiškumų, labai svarbus detektyvoatributas yra mirtis. “Mirtis, seksas,pinigai - tai ta trijulė, kuri mus jau-dina labiausiai”, - dar vieną detek-tyvų populiarumo paslaptį atskleidėspecialistė.

Seklė mėgėja Pasak leidyklos “Alma littera” va-

dovės D.Viliūnienės, Lietuvos skaity-tojai mėgsta ne tik klasikinį detekty-vą. Iš detektyvinių istorijų jie dažnaitikisi ne tik mįslės ir jos įminimo,įtampos, bet ir dramos, romantikos.“Lygindami tikrųjų detektyvų popu-liarumą su užsienio šalimis, pastebė-sime, kad Lietuvoje jis yra gerokaimažesnis. Mūsų skaitytojai labiaumėgsta detektyvus-trilerius, kuriuosesusipina žmonių santykiai, kartais irromantiški jausmai, nusikaltimai beijų tyrimas. Itin populiarūs SandrosBrown, Mary Higgins Clark, Rosa-mund Lupton, Kathleen McGowankūriniai”, - sakė D.Viliūnienė.

Įdomu tai, kad mūsų šalyje popu-

liarūs moterų parašyti detektyvai.Štai, tarkim, viena žymiausių rusųdetektyvų rašytojų Darija Doncovaturi ištikimų gerbėjų būrį ir Lietuvo-je. Jos knygos priskiriamos ironiškųdetektyvų serijai. Bylas jose tiria sek-lė mėgėja Daša Vasiljeva, o humoroir kuriozinių situacijų - netrūksta.D.Doncova pasižymi nepaprastuproduktyvumu - per mėnesį parašopo knygą. Pasak jos, paėmus gerądetektyvą į rankas, nesinori jo pa-leisti iki paskutinio puslapio. O įdo-miam šio žanro kūriniui būtinasstiprus siužetas bei aiškūs personažaiir, D.Doncovos teigimu, detektyvasturi būti tiesiog detektyvas, o ne filo-sofinis traktatas.

Leidyklos “Alma littera” vadovėD.Viliūnienė tikisi, kad skaitytojuspatrauks ir neseniai knygynuose pa-sirodę “vyriški” detektyvai. Tai vo-kiečių rašytojo ir žurnalisto Sebas-tiano Fitzeko knygos “Terapija” bei“Skeveldra”.

Tobuliausias poilsio būdas Žymus lietuvių eseistas ir menoty-

rininkas Ernestas Parulskis prisipa-žino dažnai sklaidantis detektyvųpuslapius. Jis teigė, kad į klausimą,kas yra geras detektyvas, kiekvienasskaitytojas atsako sau pats. O jamšio žanro knygos - tobuliausia poil-sio forma.

E.Parulskis citavo interneto por-tale Thebookseller.com skelbtą tyri-

mą. Šis atskleidė, ką dažniausiaiskaito JAV ir Europos verslo lyde-riai. Kad ir kaip būtų keista, tai nekitų iškilių verslo veikėjų biografijosar verslo teorijos knygos. Apie 40proc. jų skaitomų knygų sudaro de-tektyvai, apie 20 proc. - nuotykių li-teratūra.

Rašytojas mano, kad detektyvaišiuolaikiniam žmogui padeda ko-voti su stresu ir įtampa. “O ką dau-giau skaityti, kai aplinkui yra įtemp-

ta aplinka? Detektyvai - puiki išeitis”,- teigė E.Parulskis. Jis pridūrė, kadLietuvos leidyklos nuolat seka pa-saulinių detektyvų bestselerių pė-domis, todėl geriausi šio žanro kū-riniai prieinami ir lietuvių kalba.Tad mūsų skaitytojai šiuo požiūriumenkai skiriasi nuo Didžiosios Bri-tanijos ar, tarkim, Švedijos gyvento-jų. Beje, būtent pastarųjų dviejųvalstybių autorių detektyvus E.Pa-rulskis yra labiausiai pamėgęs irnuolat seka.

“Detektyvo stiprumo, įdomumoreceptas labai paprastas: tvirtas siuže-tas, sodrios detalės, paveiki aplinka.Fantazija, detalės ir intriga. Šios tryssudedamosios dalys sudaro gerą de-tektyvą. Ir švedai, ir britai moka taipadaryti”, - tikino E.Parulskis.

Ir tinginiams, ir intelektualams Anksčiau aktyviai rašęs detektyvi-

nius romanus Juozas Šikšnelis teigė,kad net tarp rašytojų populiari nuo-monė, jog detektyvai yra skirti men-kesnio intelekto skaitytojams. “Tai -mitas. Jeigu detektyvas geras, jis iryra gera literatūra. Tačiau dalis mū-sų visuomenės vis dar mano, kad ap-rašyti nusikaltimą yra vos ne vienasir tas pats, kaip jį padaryti”, - pabrė-žė J.Šikšnelis.

Jo manymu, skaitytojus detektyvaitaip traukia todėl, kad juose dažnaiieškoma teisingumo, kuris ne visadaatrandamas gyvenime.

“Detektyve teisybė dažnai nugaliir tai žmogui pažadina viltį, kad ši tik-rovės iliuzija truks ir toliau”, - teigėrašytojas.

Beje, J.Šikšnelio išsakytą mintį,kad detektyvą linkstama nurašyti įrimtos literatūros užribį, patvirtinair tai, kad šio žanro knygų Lietuvo-je nenagrinėja net literatūros stu-dentai. Apklausti Vilniaus universi-teto (VU) lietuvių, prancūzų, rusųfilologijos katedrų atstovai teigė, kadtam trūksta laiko programose, de-tektyvas paminimas nebent parali-teratūros kurse.

VU Filologijos fakulteto Anglų

filologijos katedros lektorė dr.Rūta Šlapkauskaitė prisipažinoesanti užkietėjusi detektyvo ger-bėja, užaugusi su Edgaro AllanoPoe, Arthuro Conon Doyle’io,Agathos Christie knygomis. Ji tei-gia, kad išmintingi šiuolaikiniailiteratūrologai retai laikosi ne-lankstaus skirstymo į pramoginiusir rimtus literatūros žanrus.

Anot R.Šlapkauskaitės, teksto ko-kybę lemia ne tiek žanras, kiek patspasakojimas. “Intelektualus rašyto-jas moka pasitelkti žanrą ne tik tam,kad užmintų detektyvinę mįslę, betir apeliuotų į skaitytojo savimonę,kultūrinį akiratį, skaitymo įgū-džius”, - teigė lektorė.

Ji pabrėžė, kad detektyvo žanrasatskleidžia ir kultūrinį pasaulėvaizdį,kalba apie istorines ir socialines ap-linkybes. Pavyzdžiui, pasakojimaiapie Šerloką Holmsą subtiliai bylojair apie XIX amžiaus anglų visuome-nės papročius bei prietarus, lyčiųsantykius, mokslinei pažangai teikia-mą reikšmę.

“Detektyvo žanras tuo ir įdomus,kad leidžia mėgautis ir pritingintiemsmąstyti, ir skaitytojams intelektua-lams”, - apie tai, kodėl tokios knygosranda kelią pas pačius įvairiausiusžmones, samprotavo R.Šlapkauskai-tė. Tad tikriausiai nieko keisto, kadneretai, kraudamiesi bagažą atosto-goms, tarp kitų daiktų įsimetame irgerą detektyvą.•

2012 12 06Lietuvos žinios14 Kultūra ir menas

Detektyvai - savita terapija šiandienos žmogui

“Fantazija, detalės ir intriga. Šios trys sudedamosios dalys sudaro gerą detektyvą.”

Pamenate jausmą, kaip ryte ryjate knygą, kad galų gale išsiaiškintumėte, kas įvykdė kraupiąžmogžudystę? Tuomet klaidžiais nusikaltimų keliais jus lydėjo Šerlokas Holmsas, ErkiulisPuaro, Daša Vasiljeva ar kitas personažas.

Knygos

Leidyklos “Alma littera” direktorės D.Viliūnienės teigimu, detektyvai tarp mūsų krašto skaitytojų išlieka populiarūs jau ne vieną dešimtmetį. Romo Jurgaičio nuotrauka

Page 15: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Pramogos 152012 12 06Lietuvos žinios

VIKTORIJA SINICAITĖ

Mūsų krašte jau lankęsis - kartą, kai Lietuva dar priklausėSovietų Sąjungai, ir kitą priešketverius metus - avangardo,elektronikos ir šiaip visų galųmeistras Jimis Tenoras sugrįžtair rytoj, gruodžio 7 dieną, pasirodys sostinės menų fabrike “Loftas”.

Multitalentu ir žmogumi orkestruvadinamas Jimis yra ne tik scenosžmogus. Jis fotografuoja, filmuojatrumpametražius filmus, yra sukū-ręs muzikinių instrumentų ir drabu-žių liniją. Pats Jimis - išskirtinė as-menybė, apie kurią galima sukti jauir pilnametražį filmą.

Iš Suomijos kilęs J.Tenoras pasku-tinį praėjusio amžiaus dešimtmetįpraleido tarp Barselonos, Niujorko,Berlyno ir Londono. Taigi avangar-das jam nesvetimas, kaip ir įvairiųmuzikos žanrų eksperimentai.

Aštraus proto ir liežuvio J.Tenoras puikiai atitinka ekscent-

riško menininko apibrėžimą: madin-

gas, nenuspėjamas, aštraus proto irliežuvio menininkas. Šiek tiek išvaiz-da primenantis Andy Warholą, Jimisrytoj pasirodys žmogaus orkestroamplua. Ekscentriškiausi šio muzi-kanto sumanymai į jo pasirodymusvilioja net ir labai daug ko mačiusiusžiūrovus.

Jo muzika atliekama techniškai,bet su rimta doze juodojo humoro ir,žinoma, šlakeliu tautinio romantiz-mo. Didžiojoje Britanijoje J.Tenorokūryba - labai madinga ir aukštinamanenuilstančių “trendų” sekėjų. Lie-tuvoje J.Tenoras atliks savo firminįžmogaus orkestro pasirodymą, ap-sikrovęs keliomis eilėmis sunkiai įvar-dijamų ir muzikantams įprastųinstrumentų.

Patinka ramus gyvenimasJimis keliauja iš miesto į miestą, į

didžiausius megapolius, todėl turė-tų būti pripratęs prie gyvenimo “antlagaminų”. “Tiesą pasakius, visur,kur gyvenau, mano namai buvo už-miesčiuose. Be to, aš daug laiko lei-džiu namie. Dabar išvis norėčiau iš-sikelti į savo namą vidury niekur,tačiau žmona su tuo nesutiktų”, -yra prisipažinęs J.Tenoras.

Šiuo metu muzikantas gyvena Hel-sinkyje. Jis mano, kad Helsinkis yraoptimalaus dydžio miestas, nes čianėra didelių automobilių spūsčių.“Tai didmiesčiuose šiais laikais rete-nybė. Helsinkio didžiausias trūkumasyra pragyvenimo lygis - gyventi labaibrangu. Be to, tokiu metų laiku Hel-sinkyje per tamsu”, - dėstė Jimis.

Kalbėdamas apie šiuolaikinę kul-tūrą, pašnekovas mano, kad jai trūks-ta paslapties. “Tarkim, aš labiausiaipasigendu juostinių nuotraukų. Gai-la, nes kiekvienas kadras iš juostos -lyg paveikslas ir savyje turi tikrai kurkas daugiau paslapties nei daugelisskaitmeninės fotografijos pavyzdžių”,- kalbėjo menininkas.

Lietuviškos virtuvės mėgėjasLabiausiai J.Tenorą įkvepia tai,

kad jis turi galimybę paragauti įvai-riausių pasaulio virtuvių patiekalų.Kadangi jis turi progą keliauti po vi-są pasaulį, išbandyti neįtikėčiausiųgardėsių nesudėtinga. “Praėjusią sa-vaitę Japonijoje mane nusivedė įspecialų marinuotų daržovių resto-raną. Dievinu marinuotus agurkė-lius. Beje, man labai patinka ir lie-tuviška virtuvė”, - neslėpė Jimis.

Menininkas yra išbandęs daug įvai-rių sričių, netgi vedęs televizijos laidą,tačiau dabar apsistojo prie muzikos irstengiasi šios krypties laikytis. “Bet nevisada tai pavyksta. Neseniai atidariaudidelę nuotraukų parodą. Mėgstu fo-tografuoti suvaidintas situacijas, o fo-tografuoju tik su plačia juosta(13x18cm)”, - prisipažino J.Tenoras.

Jis juokavo, kad moteriai šalia jo turė-tų būti lengva ir saugu, nes jam visurpuikiai sekasi.

“Pastaruoju metu man sekasi kur-ti tik muziką. Kai kurias duris tie-siog privalau uždaryti, kad mažiaublaškyčiausi. Beje, man patinka ga-minti, tik nelabai sekasi...” - juoka-vo Jimis.•

VIKTORIJA SINICAITĖ

Gerais epitetais minimas hip-hopo duetas “Dee&Kamy”nevengia staigmenų savo ger-bėjams ir šį kartą pristato naująsinglą “The Real One”.

Naujausias lietuvaičių muzikinisdarbas buvo įrašytas kartu su garsiuAmerikos reperiu J-Ro, grupės “ThaAlkaholiks” nariu. Metus brandintasmuzikinis produktas jau iškeliauja į ra-dijo stotis ir papildys grupės koncertųrepertuarą. Vaikinų teigimu, daina“The Real One” atsirado spontaniš-kai: dėl pražiopsoto skrydžio ameri-kietis turėjo likti dar vieną dieną Vil-niuje ir atsirado proga kartu kurti.

Pakako naktiesKamy (Tautmilas Čeida) ir Dee (Val-

das Kazakevičius) pasiūlė atlikėjui įra-šyti bendrą kūrinį, o J-Ro iškart sutiko.

“Tą pačią naktį visi susibūrėmesavo studijoje ir rašėme tekstus, Deerinko atitinkamus garsus ir lipdėbendrą muzikinę aranžuotę. Apieketvirtą valandą ryto puolėme įraši-nėti vokalinių partijų. Vos nepavėla-vome nuvežti J-Ro į oro uostą”, - pri-siminė Kamy.

Visiško atsidavimo vedami dainospamatus muzikantai sudėliojo vos pervieną naktį. Pats J-Ro buvo labai pa-tenkintas mūsų šalimi ir galimybe su-kurti bendrą kūrinį su “Dee&Kamy”.

“Dažniausiai įspūdžius iš buvu-sių renginių prisimename nuotrau-komis ar vaizdo medžiaga. Džiu-giausia, jog Lietuvos atveju potyriaibuvo kitokie, ir prisiminimus apieLietuvą puoselėju bendru kūriniu.Čia įdėta meilės ir atsidavimo, todėldalelė šio krašto visada liks su mani-mi”, - teigė amerikietis J-Ro.

Užpildys tuštumąLos Andželo atlikėjas, kurio tikra-

sis vardas Jamesas Robinsonas, 2011metų rudenį svečiavosi vilniečių or-ganizuotame renginyje “Senoji mo-kykla 4”. Per šį muzikinį festivalį sce-na dalijosi taip pat ir “Dee&Kamy”,

todėl to paties muzikos stiliaus atli-kėjai puikiai sutarė ir tapo bičiuliais.

Tai dar vienas solidus žingsnisbūsimo “Dee&Kamy” albumo link.Daina “The Real One” dvelkia sou-lo ir džiazo elementais, pagardin-tais hiphopo lyrika. “Džiaugiamėsturėję puikią progą padirbėti su to-kio aukšto lygio hiphopo meistru iršį kūrinį pristatyti būsimame “Fil-ling The Gap” (“Užpildyti tuštu-mą”) albume”, - LŽ sakė Valdas.Lietuvaičiai šiuo metu intensyviaidirba prie naujojo albumo, o vienąbūsimą “perliuką” pristato jau da-bar. Šią dainą bus galima išgirsti lie-tuviško hiphopo rinkinyje “Ultima-tumas 5”, kuris taip pat netrukuspasirodys.

LŽ teiraujantis, kokią tuštumą vai-kinai bando užpildyti savo albumu,

Dee aiškino, esą tai muzikinė tuštu-ma. “Ji tvyro jau nemažai metų ir ku-ria klaidingą mūsų subkultūros pa-veikslą”, - kalbėjo vaikinas.

Emocijų puokštėKamy LŽ sakė, kad dueto kuriamo-

je muzikoje klausytojas galėtų rastipykčio, nepasitenkinimo, gyvenimofilosofijos, pamokymų. “Nuo pat re-po egzistavimo pradžios jis buvo laiko-mas protestuojančia muzika, kuria

buvo siekiama kuo vaizdingiau ir in-formatyviau perteikti tam tikrą pro-

blemą. Taip pat repas puikiai tinka no-rint išreikšti džiaugsmą, kuris mus,varganus gatvių reperius, kartais irgiaplanko”, - prisipažino Tautmilas.

Dee tvirtino, kad jų muzika yra vai-kinų saviraiškos forma, ir ji priklausonuo daugelio veiksnių, kurie juos lydikasdienybėje ir veikia jų kūrybą.

“Kreipėmės į kiekvieną asmeniš-kai ir stengėmės, kad tai būtų su-prantama ir artima tiems, kurių šir-dys plaka tuo pačiu ritmu, nes supras

tik tie, kurie norės suprasti. Sklei-džiame žinią, kurią kiekvienas asme-niškai nusprendžia, kaip priimti”, -aiškino Valdas.

Atsidavę repui Vienas svarbiausių dueto muzikos

tikslų - skatinti pokyčius. “Sakyčiau,tai yra vienas svarbiausių aspektų,kad ir ką kurtum. Nesvarbu, ar tubūsi stalius, ar dailininkas, vis tiekstengsiesi savo darbais paveikti žmo-gų emociškai”, - dėstė Kamy.

“Asmeniškai prie repo kultūrosmudu prisidedame širdimi, siela ir,žinoma, kūryba. Esame atsidavę šiaikultūrai ir tikime, kad ji gyvuos tol,kol gyvuos tokie kaip mes”, - tvirti-no vaikinai. •

Daina atsirado dėl pražiopsoto skrydžio

“Prie repo kultūros mudu prisidedame širdimi,siela ir kūryba. Esame atsidavę jai.”

J.Tenorui tiesiog nepadoriai sekasi

Pastaruoju metu J.Tenoras atsidėjo vien muzikai, nes nori mažiau blaškytis.Organizatorių nuotrauka

Kamy (T.Čeida, dešinėje) ir Dee (V.Kazakevičius) pasiūlė amerikiečių atlikėjui J-Ro įrašyti bendrą kūrinį, o šis iškart sutiko. / Studijos OKTO nuotrauka

Page 16: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

SAULIUS RAMOŠKA

2011 metų vasarą atgaivinta irsu trenksmu Nacionalinėje krep-šinio lygoje (NKL) debiutavusilegendinė sostinės ekipa Vilniaus “Statyba” neketina nuleisti aukštai iškeltos kartelės.

Praėjusį sezoną NKL čempiona-to reguliariajame sezone tik devin-tąją vietą užėmusi Gintauto Regi-nos treniruojama “Statyba” vėliaunužygiavo iki finalo, kuriame po at-kaklios kovos pralaimėjo Kauno“LKKA-Atletui”.

“Praėjusio sezono rezultatai labaidžiugina. Debiutuodami NKL pasie-kėme viršūnę - finalą, taip pradžiugin-dami “Statybos” aistruolius ir sykiunustebindami kai kuriuos krepšinioskeptikus. Todėl dabar vėl esame pasi-rengę siekti aukščiausio rezultato”, - LŽsakė “Statybos” prezidentas AlgirdasNavickas.

1964 metais įkurtas Lietuvos krep-šinio klubas “Statyba” egzistavo iki1997 metų. A.Navickas nesigaili beveikprieš pusantrų metų su bendraminčiaisnutaręs atgaivinti Vilnių garsinusią ko-mandą.

“Jei per kiekvienas namų rungtynesmūsų nedidelė salė būtų tuščia, tadaspaustų širdį, - sakė klubo vadovas. -Mūsų tikslas - garsinti Vilniaus krepši-nį, garbingai tęsti “Statybos” komandosistoriją. Jos dalis yra ir mūsų aistruoliai,nuoširdžiai skanduojantys “Sta-ty-ba”.Būdami dar tokie maži duoklę krepši-niui ir miestui jau atiduodame, tai mo-tyvuoja ir toliau dirbti negailint jėgų.”

Viena jauniausių lygojeNKL istorijoje nėra daug pavyzdžių,

kad per debiutinį sezoną ekipa taip su-sitelktų ir pasiektų finalą. Tačiau di-džiausias laimėjimas, anot prezidento,buvo tai, kad tik 2001-2012 metų sezo-no išvakarėse sukomplektuotoje ko-mandoje vėliau įsivyravo nepaprastaigera atmosfera. Tai ir padėjo nuskinti si-dabro medalius. Todėl prieš šį sezonąklubo vadovai stengėsi išlaikyti tuos pa-čius trenerius ir žaidėjų branduolį.

Dabar “Statyba” - viena jauniausiųlygoje, pagal krepšininkų amžių į priekįpraleidžianti tik Kauno “Žalgirį”. Todėlbrandaus žaidimo jaunimas negali de-monstruoti. Vyriausiasis treneris G.Re-gina taip pat puikiai suvokia, kad tokioamžiaus krepšininkai negali rungtyniau-ti stabiliai.

Sezoną vilniečiai pradėjo 7 pergalė-mis bei 1 pralaimėjimu ir iš karto įsitvir-tino lentelės viršuje. Tačiau per kitas 8rungtynes laimėjo tik 4 kartus ir dabaržengia trečiojoje pozicijoje. Tvirtu lyde-riu tapo antrus metus “Statyboje” rung-tyniaujantis 21 metų 199 cm ūgio puo-lėjas Darius Tarvydas. Vidutiniškai perrungtynes rinkdamas 18,1 taško rezul-tatyviausių čempionato žaidėjų rikiuo-tėje D.Tarvydas užima ketvirtąją vietą.

“Dabartinė komanda - jauna, ambi-cinga, joje nuostabus mikroklimatas”, -taip ekipą apibūdino A.Navickas.

Patys turi pasiekti LKLPaklaustas apie užmojus patekti į eli-

tą - Lietuvos krepšinio lygą (LKL), “Sta-tybos” prezidentas patikino, jog tai ir yravienas iš tikslų, tačiau tai jaunimas turipadaryti savo jėgomis.

Šį sezoną kelias į LKL lengvesnis.NKL čempionui jau nebereikėsžaisti su silpniausia LKL komanda,tad jei NKL nugalėtojas atitiks LKLkeliamus reikalavimus, jis savaimepateks į elitą.

“Be abejo, jei pateksime į LKL, šioje

salėje (“Impulso” sporto salė - aut.) žais-ti nebegalėtume, - tikino A.Navickas. -Jau esame apsvarstę įvairius variantus,bet dar nenorime visko atskleisti. Be to,ir komanda dar nepasiekusi tokio lygio,kad galėtų rungtyniauti LKL. Nema-nau, kad būtų teisinga į LKL mėsmalęgrūstis turint vien jaunimą. Bet vienasmūsų tikslų - kad jaunimas pats išsiko-votų vietą LKL.”

Klubo prezidentas pripažįsta, jog da-bartinės sudėties komanda negalėtųžaisti LKL - norint deramai kovoti suLKL ekipomis, būtinai reikėtų stiprintisudėtį.

Iš ritmo išmušė traumosApie “Statybos” žaidėjus ir jų pers-

pektyvą LŽ kalbėjosi su komandos vy-riausiuoju treneriu Gintautu Regina.

- Ar komanda labai pasikeitė, palygin-ti su praėjusiu sidabriniu sezonu?

- Praėjęs sezonas buvo banguotas. Tikfinišo tiesioji buvo labai gera. Šį sezonąpradėjome kur kas geriau nei pernai. Tairodo, kad jauni žaidėjai pamažu žengiaį priekį. Šiemet komanda kiek atjaunė-jo. Joje nebežaidžia daugiau patirties tu-rintys Mindaugas Budzinauskas, Auri-mas Stakėnas, Remigijus Sugintas. Jųvietas užėmė jaunesni krepšininkai - aš-tuoniolikmetis Alvydas Žarskus, dvide-šimtmetis Tautvydas Žioba, 21 metų Ka-rolis Brusokas.

- Kas pastaruoju metu nutiko? Čem-pionatą pradėjote labai įspūdingai - spalįiš aštuonerių rungtynių pralaimėjote tiksykį, lapkritį - jau keturis kartus.

- Sezono pradžioje daug rungtyniųžaidėme su ekipomis, kurios, kaip dabarmatome, yra turnyro lentelės apačioje.Paskui teko vis stipresni varžovai, todėlpergalių sumažėjo. Tačiau mūsų ko-mandos žaidimo kokybė suprastėjo dėltraumų. Dėl to nukenčia treniruotės, josbūna nevisavertės. Traumas patyrė Ta-das Rinkūnas, Giedrius Marčiukaitis,

ką tik jas išsigydė Martynas Paliukėnas,Lukas Kazlauskas, K.Brusokas.

- Tačiau dėl to neketinate sidabrineiLKL komandai nuleisti kartelės?

- Būtų nelogiška siekti žemesnių tiks-lų. Komanda jauna, ji turi tobulėti, žais-ti vis geriau. Toks mūsų tikslas. Svarbiau-sia, kad per lemiamą etapą visi žaidėjaibūtų sveiki.

Klubai skriaudos nepamiršo- Šis čempionatas įdomesnis?- Šiemet visos komandos panašaus

pajėgumo. Tos, kurios iškovojo mažiaupergalių, nėra ryškios autsaiderės. Be to,klubai dar stiprins pajėgas, todėl kovosbus dar įdomesnės ir atkaklesnės. Šį se-zoną nėra ir aiškaus lyderių klubo, pir-maujančios ekipos žengia greta. Čem-pionatas įdomus, nes ir jo lygis gerokaiaukštesnis.

- Kokiais žodžiais apibūdintumėte sa-vo komandą?

- Mūsų ekipa jauna, krepšininkai fi-ziškai gerai pasirengę, todėl stengiamėsrungtyniauti greitai, kad žaidėjai, esantsparčiam tempui, išmoktų priimti tin-

kamus sprendimus, laiku perduotų ka-muolį. Komandos, kurios gerai ginasi irpropaguoja greitą žaidimą, turi ateitį.

- Po praėjusio sezono visos komandosį “Statybą” pradėjo kitaip žiūrėti? Juk da-bar įveikti “Statybą” yra prestižas?

- Nuo pat pirmų rungtynių tai pajuto-me. Kiekviena komanda nori įrodytiesanti ne prastesnė. Be to, yra ekipų, ku-rios nepamiršo praėjusio sezono skriau-dos, kai atkrintamosiose varžybose jas nu-galėjome. Dabar jos siekia revanšo. Vykstasveika konkurencija, o tai labai gerai.

Apie žvaigždes- Kaip manote, ar tarp jūsų auklėtinių

yra būsimų žvaigždžių?- Turime žaidėjų, kurie yra atstovavę

savo amžiaus rinktinėms. Kaip jie toliautobulės, viskas priklausys nuo jų pačių.Manau, vienas kitas žaidėjas ateityje ga-li tapti didelio meistriškumo krepšinin-ku. Gal tik ne taip greitai kaip Jonas Va-lančiūnas.

- Turbūt smagiai sekate, kaip sekasiNBA čempionate debiutuojančiam jūsųauklėtiniui J.Valančiūnui?

- Be abejo, domiuosi. Aišku, sunkurasti laisvo laiko, bet kiek leidžia galimy-bės, pasižiūriu. Labai smagu matyti irgirdėti, kad treneris juo pasitiki, ir Jonasgauna pakankamai laiko pasirungti aikš-telėje su NBA žvaigždėmis. Kartais jispateisina trenerio viltis, kartais sužaidžiaprasčiau, bet jam tai yra neįkainojamapatirtis.•

2012 12 06Lietuvos žinios16 Sporto tribūna

Iš arčiau

Legendinė “Statyba” pamažu atgimsta

NKL LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, taškai)

1. Mažeikiai 12 4 28

2. Zanavykas 11 5 27

3. Statyba 11 5 27

4. Dzūkija 11 5 27

5. Olimpas 11 5 27

6. Meresta 10 6 26

7. Sūduva-Mantinga 10 6 26

8. Žalgiris-2 10 6 26

9. Triobet 9 7 25

10. Š.Marčiulionio KA-Twomenas 9 7 25

11. Ežerūnas-Karys 7 9 23

12. Delikatesas 7 9 23

13. Perlas-MRU 7 9 23

14. Jazz-Diremta 5 11 21

15. Nafta-Universitetas 4 12 20

16. Šilutė 4 12 20

17. Radviliškis-Juodeliai 4 12 20

18. Gargždai-Bremena 2 14 18

“Statybos” vyriausiasis treneris G.Regina (nuotrauka dešinėje) įsitikinęs - jo auklėtiniai patys kuria savo ateitį.Erlendo Bartulio nuotraukos

A.Navickas: “Vienas “Statybos” tikslų - kad

jaunimas pats išsikovotųvietą LKL.”

Page 17: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Sporto tribūna 172012 12 06Lietuvos žinios

Atkelta iš • 1 p.

Iššūkiai, su kuriais krepšinio specia-listas susidūrė Ukrainoje, buvo neleng-vi, bet susidorojo. Į Kijevą A.Pavilonisatvyko 2008-ųjų rugpjūtį, o jau po mė-nesio komandos skilo į dvi stovyklas.Spalį startavo dviejų Ukrainos vyrųkrepšinio lygų pirmenybės - FBU globo-jama Superlyga ir įkurta nauja alterna-tyvi Ukrainos krepšinio lyga.

“Pirmus metus dirbau federacijosvykdomų Superlygos varžybų direkto-riumi, o kito sezono išvakarėse koman-dos susivienijo, sukūrėme vieną lygą irji egzistavo savarankiškai. Per ketveriusmetus Ukrainoje savo darbą padariau.Gerai ar blogai - ne man spręsti”, - LŽsakė legendinės Vilniaus “Statybos”krepšininkas Algimantas Pavilonis, at-virai atskleisdamas savo darbo ypatu-mus.

Žmonių perauklėti nesistengė- Superlyga toliau sėkmingai gyvuoja,

joje varžosi 14 komandų. Vadinasi, dar-bą atlikote be priekaištų?

- Superlygos viduje vis dar yra pro-blemų, kunkuliuoja diskusijos. Dauge-lis klubų vadovų įpratę, kad jų žodžiaibūtų vykdomi. Tačiau tokių klubų su to-kiais vadovais Ukrainoje ne vienas, eki-pų vizijos nesutampa, dėl to ir nesibai-gia ginčai.

- Vykote dirbti į kitą valstybę, kurioskitas mentalitetas. Ką radote ir ką pali-kote?

- Ukrainoje valstybinis sportas yrafutbolas. Lėšas sportui valstybė skirstosavo nuožiūra. Dabar jų daug gauna le-do ritulys, nes vienas valstybės aukštorango veikėjų yra ledo ritulio klubo va-dovas. Krepšinis iš valdžios nieko ne-gaudavo. Bet pamažu visi pamatė, kasta Superlyga, įvairūs jos renginiai. Pa-vyzdžiui, Žvaigždžių diena sutraukdavovis daugiau žiūrovų ir rėmėjų.

Ukrainoje trūksta darbuotojų, kuriesuprastų, kad ką nors reikia daryti pa-čiam ir pačiam prisiimti atsakomybę.Vidurinioji, vadybinė, grandis labai kra-tosi atsakomybės. Ir dažnai pas vadovuseina derinti sprendimų dėl smulkme-nų. O jei nėra nurodymo ką nors pada-ryti, jie ir nedaro.

Tikra klampynė - teisinė bazė ir mo-kesčiai. Valstybės tarnautojai įstatymusgali interpretuoti taip, kaip jiems nau-dinga. Užtat labai sunku veikti sportosrityje.

Šiemet Ukrainoje vyko Europos fut-bolo čempionatas. Pastatyti stadionai,sutvarkyti viešbučiai, puikus organi-zavimas. Pasirodo, galima gerai viskąpadaryti. Bet ne visiems valstybės tar-nautojams žaidimo taisyklės aiškios, osportas jiems - tai jau “terra incognita”.

Nebuvau mesijas ir nesistengiau pe-rauklėti žmonių. Juk kiekviena valstybėturi savo papročius, o ir ukrainiečių tem-peramentas kitoks.

Reikės naujų arenų- Taip sutapo, kad jums populiarinant

krepšinį Ukrainoje ši valstybė gavo teisęsurengti “EuroBasket 2015”.

- Tai buvo Ukrainos krepšinio fede-racijos prezidento A.Volkovo, dabar iš-rinkto į Radą, iniciatyva. Per Europosfutbolo čempionatą buvo patobulintainfrastruktūra, vadinasi, suremontuo-tus kelius, atnaujintus viešbučius gali-ma panaudoti ir krepšiniui. Viena pa-grindinių problemų, kuri, neabejoju,bus išspręsta, - naujų arenų statyba. Sa-lių trūksta tragiškai. Mariupolyje, Juž-ne galima žaisti, bet salės mažos - galisusėsti 2-3 tūkst. žiūrovų. Kijeve ir Do-necke arenos didesnės, bet senos. Beto, krepšininkai sale turi dalytis su kitųsporto šakų atstovais, todėl tenka tai-kytis prie kitų. Šešios pastatytos arenos,

neabejoju, pakeltų Ukrainos krepšiniolygį, daugiau žiūrovų galėtų stebėtirungtynes, visiškai kitos galimybės at-sivertų rinkodarai.

Yra žmonių, suprantančių visą situa-ciją. Tikiuosi, artėjantis Europos krepši-nio čempionatas padės pakeisti padėtį.Nes iki šiol įstatymuose yra punktas: jeiUkrainos krepšinio rinktinės narys pa-sirašo sutartį su klubu, ją turi patvirtintiSporto ir jaunimo reikalų departamentas.

Keitė požiūrį į teisėjus- Po pirmųjų darbo metų guodėtės,

kad Superlygos klubų vadovai labai ne-pasitikėjo teisėjais.

- Taip. Ir viso to šaknys nuo SSRS lai-kų, kai pasigirsdavo istorijų apie par-duodamas ar perkamas rungtynes. Ne-pasitikėjimas teisėjais buvo stiprus. Betžaidimo taisyklės, kurias mes patvirti-nome, gerokai pakėlė teisėjų meistriš-kumą. O iš pradžių po kiekvieno pra-laimėjimo man skambindavo kone visųklubų prezidentai. Paskui skambučiųsumažėjo. Aišku, ne visi teisėjai Romual-do Brazausko lygio, pridarydavo klai-dų. Bet šališkumo problemą mes iš-sprendėme, o tada beliko gerinti kokybę.Apie tai galima daug kalbėti.

Kai mums pavyko įgyvendinti savoidėją - supirkus visą reikalingą įrangą,nutiesus kabelius ir pasamdžius komen-tatorius įdiegti interneto televiziją, tai pa-dėjo atidžiau stebėti teisėjų darbą. Vie-

šumas priverčia dirbti objektyviau.Ukraina bene vienintelė pasaulyje

valstybė, kuri finansiškai baudžia teisė-jus už blogą darbą. Jie uždirba daugiaunei Lietuvos arbitrai, bet už savo pinigusturi vykti į varžybas, gyventi viešbutyje.O Ukrainoje atstumai dideli ir važiuotireikia ne vienai dienai - porai ar dau-giau. Tiesa, finansinės sankcijos taiko-mos nedažnai, nes yra ir švelnesniųbausmių, pavyzdžiui, nušalinimas nuovaržybų tam tikram laikui. Bauda ski-riama, jei teisėjas pridaro šiurkščių klai-dų ir jos nulemia rungtynių baigtį.

Metus uždelsė- Būdamas drausmės komisijos vado-

vas daug darbo turėjote?- Mano kvietimu, varžybų komisaro

prašymu ar po klubo raštiško skundo

susirinkdavome svarstyti ginčytinų mo-mentų. Nebuvo taip, kad klubai nesus-todami reikalaudavo nagrinėti vieną arkitą įvykį, mat už kiekvieną prašymą tek-davo sumokėti.

Komisija susirinkdavo, o sprendimą,remdamasis jos narių išvadomis, priim-davau aš. Visa atsakomybė tekdavo man,bet man kiek lengviau nei kitiems ko-misijos nariams, nes aš užsienietis (juo-kiasi).

- Taip turėjote įgyti daug priešų.- Priešai tie, kurie pralaimi. Toks gy-

venimas. Peržiūrėjome šimtus įrašų, oper sezoną posėdžiaudavome apie dvi-dešimt kartų. Kartais skundų ir nebūda-vo, bet mums atrodydavo, kad blogaiteisėjauta, todėl patys analizuodavomerungtynes.

- Juk galėjote ir toliau darbuotis Ukrainoje - dauguma klubų prašė jūsųpasilikti.

- Ne dauguma, o tam tikra grupė ko-mandų. Darbas daug laiko surydavo, ošeima buvo likusi namie, sakė, užteks

man jau ten viešėti. Be to, norėjosi grįž-ti į tėvynę. Darbas Ukrainoje turėjo sa-vų pranašumų, bet, kaip sakoma, gerassvečias per ilgai neužsisėdi. Gal metusper ilgai ten buvau.

Žino, kada įpilti- Ką naujo atradote tiek laiko pra-

leidęs svečioje šalyje?- Dideles galimybes. Ne tik sporte,

bet ir ekonomikoje, politikoje. Jaunekalbu apie juodžemį beribiuoselaukuose, net pavydas ima. Hitleristą juodžemį į Vokietiją vežė vago-nais, o aš prie savo sodybos negaliujo rasti...

Ukrainoje nuostabi gamta. Žve-jams ten tikras rojus. Draugas duo-davo pavartyti žvejams skirtą žur-nalą - trūksta žodžių, kokių žuvųten galima pagauti.

Įdomūs žmonės, papročiai. Uk-rainiečiai - ne gruzinai, bet be tos-tų užstalėje neapsieina. Tačiau į tau-rę negalima pilti gėrimo, jei žmogusją laiko rankoje. Pilti galima, kai tau-rė pastatyta ant stalo.

Negaliu nepaminėti ukrainietiškųbarščių, o jų rūšių - galybė. Nepakar-tojami ir lašiniai. Aišku, ukrainiečiųvirtuvė kaloringa, bet įdomi.

Tiesa, yra skirtumas tarp Rytų irVakarų Ukrainos. Rytų Ukraina,ypač mažesni miestai, primena bu-vusią Tarybų Sąjungą. O atvyksti įLvovą - jautiesi, tarsi būtumei Kro-kuvoje. Sunku atskirti.

Iš vadovo - į vadovus- Grįžęs į Lietuvą be darbo ilgai

nesėdėjote - tapote VTB Vieningo-sios lygos Teisėjų departamento va-dovu.

- Vieningoji lyga - rimtas turny-ras, labai stiprus sportiniu ir finan-siniu aspektu. To daugeliui turnyrųtrūksta. Esu teisėjų skyriaus vadas.Mano funkcijos - suformuoti teisė-jų korpusą, juos paskirstyti varžy-boms. Tai nėra paprasta, nes teisė-jai iš įvairių šalių, jų reitingaiskirtingi, o kiekvienoje valstybėjekrepšinio lygis vis kitoks.

Kad galėtume paprasčiau įvertin-ti teisėjus, pradėjęs dirbti įvedžiauprievolę - rungtynių komisarai, per-žiūrėję vaizdo įrašą, privalės įver-tinti teisėjų darbą. Kad paskui būtųgalima išsiaiškinti - pagrįstai ar ne ar-bitrai apkaltinti.•

Lietuviai svetur

Aiškus ir nesuprantamas Ukrainos krepšinis

2008 metų rudenį A.Pavilonį į Ukrainą pakvietė šios šalies Krepšinio federacijos prezidentas A.Volkovas (dešinėje). / bcbudivelnik.com nuotraukos

Žaidėjui garbė, kai toks autoritetas spaudžia jam ranką.superleague.ua nuotrauka

Ukraina bene vienintelė pasaulyje valstybė, kuri finansiškai baudžia teisėjus už blogą darbą.

A.Pavilonis jau atliko savo misiją Ukrainoje.

Page 18: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

2012 12 06Lietuvos žinios18 Sporto tribūna

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Daugkartiniai Rusijos ledošokių čempionai I.Aver-buchas ir Irina Lobačiovaiškovojo auksą Europos irpasaulio čempionatuose,

Solt Leik Sityje tapo olimpiniais vice-čempionais, o įspūdingą karjerą baigė2003-iaisiais, būdami pačiame šlovėszenite. Tada ir prasidėjo gražiausiasI.Averbucho gyvenimo etapas.

Neseniai didžiųjų Lietuvos mies-tų žiūrovai išvydo jo sukurtą ledo šo-kių spektaklį “Mažos didelio miestoistorijos” iš Rusijos meno meistrųfestivalio “Kalėdiniai vakarai” ciklo.Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje publi-ka atsistojusi dėkojo žvaigždžių ko-mandai už elitinį meną.

Po spektaklio sostinės “Pramogųarenoje” Ilja Averbuchas užkulisiuo-se atsakė į “Lietuvos žinių” klausimus.

Tariasi su savimi- Kaip pavyko suburti tokį ryškų

olimpinių ir pasaulio čempionųžvaigždyną? Gal Rusijoje iki šiol drau-gystė labiau vertinama nei pinigai?

- Su kai kuriais šio šou dalyviaisanksčiau konkuruodavome per varžy-bas. Dabar mūsų komandos santykiaiyra puikūs, nors iš pradžių ji į manoidėjas žvelgė gana atsargiai. Tačiau kaiįsitikino, kad mano pasiūlyti televizijosprojektai ir ledo šou yra aukščiausioskokybės, nusiramino. Tai mus sutelkė.

Iš pradžių parengėme čempionųšou divertismentą. Pamažu čiuožėjusįtikinau, kad reikia eiti pirmyn. Taipatsirado muzikinis spektaklis “Ma-žos didelio miesto istorijos”, kuriamevisi matomi, visi vieni kitiems pade-da. Ir man tai labai svarbu.

- Pamačiau fantastišką reginį. Esatejo idėjos autorius, režisierius, choreog-rafas, vadybininkas. Ne per sunku?

- Nelengva. Tačiau turiu komandą,kuri padeda įgyvendinti visus suma-nymus. Beje, vienam viską planuotiyra paprasčiau. Kai aš - režisierius irchoreografas - sugalvoju įdomų pro-jektą, tuoj pat atsisuku į save - vady-bininką - ir klausiu, ar sugebėsiu įgy-vendinti šį sumanymą. Atsakau, kaddėl to pasiryžęs išleisti visus pinigus.Abiem atvejais esu suinteresuotas as-muo, todėl ir demonstruojame tokiągerą kokybę.

- Tai jau panašu į veikiantį ledoteatrą, o ne į atskirą projektą.

- Tai, ką dabar pasakėte, ir bandauvisiems pranešti. Šio projekto misija- parodyti, jog gali būti kuriamas irledo spektaklis. Tai mano svajonė,kurios siekiu šiame gyvenime. Labainoriu, kad atsirastų stacionarus le-do teatras. Lietuvoje mums teko šok-ti puikiose ledo arenose, čia žiūrovaigana arti. Ir vis dėlto norėčiau, kadvisi žiūrovai sėdėtų priešais scenąkaip tikrame teatre. Nes iš priekio iriš šono labai skirtingai matyti.

“Mažas didelio miesto istorijas”šiemet olimpiniame Londone rodė-me 14 kartų. Vietos kritikai jas labaigerai įvertino. Mūsų dailiojo čiuoži-mo meistrų plejada išties auksinė. Irtai labai svarbu. Tikiuosi, netrukusmūsų vizitinė kortelė bus kaip ir gar-siojo Kanados “Cirque du Soleil”.

Ilgas procesas- Kiek laiko kūrėte šią programą?- Ilgiausiai trunka sukurti scenari-

jų ir muziką. Mums labai pasisekė -turime jauną talentingą kompozito-rių Romaną Ignatjevą. Bene pusęmetų drauge su juo stengėmės, kadmuzikos ritmas ir nuotaikos derėtųtarpusavyje. Choreografiją sukūriaugana greitai, nes puikiai viską įsivaiz-davau. O ir šokėjai profesionalai ne-mažai įdomių dalykų pasiūlydavo.Visas spektaklio kūrimo procesastruko beveik aštuonis mėnesius.

- O būdamas čiuožėjas kiek laikorengdavote naują programą?

- Anksčiau būdavo kitokios taisyk-lės, o ir programa visai kitaip būdavovertinama. Dabar ji “surenkama” pertris keturias dienas. Mes ją kurdavo-me beveik visą vasarą. Tačiau man bū-davo per ankšta tuose sporto rėmuo-se, nes ištisus metus tekdavo šokti vistą patį. Gal dėl to dabar esu čia ir da-rau tai, kas man labai patinka.

- Tikėjausi ir Jus išvysti šokantįspektaklyje, tačiau ant ledo pasiro-dėte tik jam pasibaigus...

- Jei kas nors suserga, tuomet pakei-čiu, nes vis dar čiuožiu. Kai kuriuoseprojektuose tai ir darau. Tačiau šiamespektaklyje nedalyvauju sąmoningai.

Pirmiausia dėl to, kad užkulisiuose yralabai daug darbo. Antra - nenorėčiau,kad susidarytų įspūdis, jog Ilja Aver-buchas sukūrė spektaklį sau. Manau,režisieriaus vieta už kadro.

Meilė brangesnė- Trylika metų praleidote didžiaja-

me sporte. Ar pasitraukti buvo labaiskausminga?

- Mudu su Irina pavargome nuosporto, paskutiniai metai buvo labaisunkūs. Pasiekėme beveik viską. Trū-ko tik pergalės olimpinėse žaidynėse.Kitos olimpiados būtų tekę laukti darketverius metus. Įvertinę jėgas abusupratome, kad geriau laiku baigti.Per tuos ketverius metus spėjau daugnuveikti ir nė kiek nesigailiu, kad bū-tent tada pasitraukiau iš sporto.

- Trejus metus šokote su MarinaAnisina, dukart su ja tapote pasauliojaunimo čempionais. Kai netikėtai sto-jote į porą su savo mylimąja I.Lobačio-va, daugelį šokiravo toks Jūsų poelgis.Nutraukęs sėkmingai įsibėgėjusią kar-jerą viską pradėjote nuo pradžių. Nie-kada nesigailėjote taip pasielgęs?

- Iš tiesų su Marina būdavome la-bai gera pora. Tačiau niekada nesigai-lėjau dėl to, ką padariau. Juk tai buvojaunystė. Būdamas tokio amžiaus neviską sugebi tinkamai įvertinti. Dabargal kitaip elgčiausi. Šios temos su Iri-na niekada negvildendavome. Vėliaumūsų ir Marinos keliai ne kartą susi-kirto. O Solt Leik Sičio olimpiadoje jisu Gwendaliu Peizerat aplenkė musvienu balu ir laimėjo auksą.

- Tai buvo saldus Marinos kerštas? - Nemanau. Kiekvienas darėme,

ką sugebame. Tai, kad su Irina tuo-met nelaimėjome, ir paskatino maneimtis to, ką darau šiuo metu. Dabarirgi siekiu olimpinių aukštumų.

Žiūrovams būdavo įdomiau- Jūsų ir Irinos bei Marinos ir Gwenda-

lio duetai labai skirtingi. Pastarąjį apibū-dinčiau taip: greitas, žavus, atletiškas.

- Taip, Marina nuolat keldavoGwendalį.

- Jūsų pora buvo elegantiška, plas-tiška, preciziška. Kas lemia stilių?

- Kiekvienas sportininkas turi sa-vo braižą, kiekviena mokykla - savi-

tą stilių. O prancūzų mokykla išsi-skirdavo gera doze moderno.

- Kaip prisimenate Solt Leik Sičioolimpiadą?

- Buvo penkios poros, kurių kiek-viena galėjo būti ir pirma, ir penkta:Marina su Gwendaliu, mudu su Irina,italai Fusar Poli ir Margaglio, Lietuvosduetas Margarita Drobiazko ir Povi-las Vanagas bei kanadiečiai Shae LynnBourne ir Victoras Kraatzas. Kalbė-damas apie Solt Leik Sičio olimpiado-je užimtą antrąją vietą visada pabrėžiu,kad galėjome likti ir penkti, bet galė-jome būti ir pirmi. Tokia konkuren-cija vertė tobulėti. Dabar kova vykstatik tarp dviejų porų - Tessos Virtue irScotto Moiro iš Kanados bei MerylDavis ir Charlie White’o iš JAV. Visoskitos toli nuo jų. Mūsų laikais, manau,žiūrovams būdavo įdomiau.

Jokios nostalgijos - Tuomet būdavo daugiau džiaugs-

mo ar nuoskaudų?- Mano, sportininko, gyvenimas

buvo tarsi ilgas sapnas. Galiu pati-kinti, kad nejaučiu jokios šio laiko-tarpio nostalgijos.

Šis etapas suteikė man galimybę ei-ti toliau. Kodėl nenoriu jo prisimin-ti? Gal dėl to, kad būdavo daugiaunegatyvių dalykų, susijusių su nesėk-mėmis, nervine įtampa, nuolatiniuspaudimu. Neigiamus dalykus visistengiamės ištrinti iš atminties.

- Jus su Irina treniruodavo garsūsledo šokių meistrai Natalija Liničiukir Genadijus Karponosovas. Keturižmonės - keturi charakteriai. Būdavosunku dirbti?

- Su Irina esame viena iš nedau-gelio porų, kurios visų titulų pasie-kė su tais pačiais treneriais. Apie Na-taliją ir Genadijų galiu pasakyti tikgerų žodžių. Juos labai gerbiu ir esulabai dėkingas. Žinoma, visko patir-ta. Tačiau buvome jau daugiau neimokiniai ir mokytojai - buvome kaipšeima. Todėl su Irina likome ištiki-mi žmonėms, kurie mumis patikėjoir atvedė į sporto aukštumas.

- Ar tais laikais būdavo įmanomadraugystė tarp konkuruojančių porų?

- Sporte jos nebūdavo. Mes su Po-vilu Vanagu labai draugaudavome, kaipirmus trejus metus treniruodavomėsvienoje grupėje. Pamenu, stovyklau-jant Vilniuje Povilas mane nusivedė įmitingą - Lietuvoje buvo prasidėjęs at-gimimas. Vėliau mūsų keliai išsiskyrė.O dabar vėl jau dešimt metų draugedirbame. Povilas su Margarita yra ma-no komandoje, mūsų santykiai pui-kūs. Tiesa, jie nedalyvauja šiame spek-taklyje, nes turi savo projektą.

Aukso vidurio beieškant- Kokios dabar ledo šokių tenden-

cijos? Kas Jums patinka, kas ne?- Vertinimo kriterijų aukso vidurys

dar nerastas. Manau, būtina rasti tin-kamą būtinų privalomosios progra-mos elementų kiekį. Šiuo metu jų yraper daug, dėl to ir programa neretai“pasiklysta” - nebelieka vietos kūrybai.Dabar, kaip jau sakiau, programa pa-rengiama per kelias dienas. Svarbiau-sias darbas - pakeisti muziką, visa kitalabai paprasta. Tai liūdina. Tokiomissąlygomis aukštąjį pilotažą sugeba de-monstruoti tik dvi mano jau minėtosporos. Anksčiau būdavo daugiau erd-vės kūrybai.

O patinka tai, kad dabar teisėjainebe visagaliai kaip mūsų laikais.

- Ar sutinkate, kad Rusijos ledo šo-kiai išgyvena krizę?

- Manau, kad jie jau brenda iš kri-zės. Atsirado kelios perspektyviosporos, tarp jų - Jekaterina Bobrova irDmitrijus Solovjovas. Tačiau iki So-čio olimpiados vargu ar jiems pavyksaplenkti pasaulio lyderius.

Atskirai, bet kartu- 2007-aisiais Jūsų ir Irinos šeima

iširo po 12 bendro gyvenimo metų.Tai dėl didžiojo sporto?

- Tai daugiau lėmė pats gyvenimas.Pamažu viskas kaupėsi, kol pagaliau abunutarėme, kad geriausia bus išsiskirti.Tačiau mūsų santykiai puikūs. Irina da-lyvauja visuose mano projektuose.

- Jūsų sūnus Martinas gal irgi eistėvelių pėdomis?

- Jam jau aštuoneri. Sportininku jistikrai netaps. Martinas lanko brangųkoledžą Maskvoje - labai gerai mo-kosi. Svarbiausia - suteikti jam kuogeresnį išsilavinimą. Su Martinu daž-nai būname kartu, daug keliaujame.

- Jūsų gyvenimas - ant ratų. Kuržiūrovai sutinka šilčiausiai?

- Man labiausiai patinka Rusijospublika. Tikrai nesitikėjome, kadLietuvoje būsime taip fantastiškai su-tikti. Vykdami pas jus manėme, kadį mūsų spektaklį ateis santūrūs šalto-ki žmonės. Buvome priblokšti, kaipnuoširdžiai ir kartu inteligentiškai jiereiškė susižavėjimą. •

I.Averbuchui sporto karjera - tarsi blogas sapnas

Man būdavo per ankšta tuose sporto rėmuose,nes ištisus metus tekdavo šokti vis tą patį.

Taip I.Averbuchas dėkoja jį sužavėjusiai Lietuvos publikai. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Ledo šokiai

Lygindamas dabartinę savo veiklą su 13 metų trukusia tarnyste didžiajam sportui Ilja Averbuchaspripažįsta, jog anksčiau neturėjo galimybės pajusti palaimingo kūrybos džiaugsmo. Dabar jis pats kuria ledo šokių šedevrus ir pamažu skinasi kelią į didžiąsias pasaulio arenas.

I.Averbuchas ir I.Lobačiova draugepasiekė svaiginamų aukštumų.LŽ archyvo nuotraukos

Šokdama su G.Peizerat buvusi Iljosporininkė M.Anisina nuolat stebin-davo žiūrovus akrobatiniais triukais.

Page 19: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Sporto tribūna 192012 12 06Lietuvos žinios

VILMANTAS REMEIKA

UEFA Čempionų lygoje sužais-tos paskutinės rungtynės A, B, C ir D grupėse. Jose aštunt-finalio dalyviai buvo žinomi išanksto, tad klubai paskutinėserungtynėse išsiaiškino galutinesvietas ir išsidalijo kelialapius į žemesnio rango turnyrą - Europos lygą.

Vietas Europos lygoje anksčiau už-sitikrino Kijevo “Dinamo” ir Pirėjo“Olympiakos”, o užvakar prie jų pri-sidėjo Sankt Peterburgo “Zenit” irAmsterdamo “Ajax”.

Vietoj pergalių - antirekordasD grupė patvirtino sunkiausiai pro-

gnozuojamos statusą, o galutinę ko-mandų rikiuotę iš anksto numatytivargu ar kas sugebėjo. Paskutinėje gru-pės vietoje liko vieną solidžiausių biu-džetų Europoje turintis “ManchesterCity” klubas, per 6 turus surinkęs vos3 taškus. “Man City” tapo pirmuojuAnglijos klubu, Čempionų lygoje neiš-kovojusiu pergalių ir surinkusiu ma-žiausiai taškų. Ankstesnis anglų anti-rekordas - 4 taškai - nuo 1995 metųpriklausė “Blackburn Rovers”.

Paskutiniame ture “Man City” kri-to Dortmunde - 0:1 pralaimėjo Vo-kietijos čempionų klubui “Borussia”.Nors abiejų klubų biudžetai, pasakvokiečių šaltinių, skiriasi daugiau neidu kartus (“Man City” - 498 mln. eu-rų, “Borussia” - 230 mln.), jaunaDortmundo komanda įrodė, kad nevien milžiniški pinigai lemia perga-les. Surinkusi net 14 taškų iš 18 gali-mų, “Borussia” už nugaros paliko netgalingąjį Madrido “Real”, disponuo-jantį 600 mln. eurų biudžetu.

Šioje kompanijoje kukliausiai atro-dęs “Ajax” (86 mln. eurų) grupėje li-ko trečias ir tęs pasirodymą Europoslygoje. Olandams tai ypač svarbu, nesšio sezono Europos lygos finalas ge-gužę bus surengtas Amsterdame.

“Turėtume didžiuotis tokiu jaunoskomandos pasiekimu. Mums atsive-ria galimybė nukeliauti iki finalo sa-vame stadione, tai būtų puiki dovanagerbėjams”, - sakė “Ajax” trenerisFrankas de Boeras.

Nesantaikos žaibaiEuropos lygoje nuo šiol kovos ir

“Zenit”, 2008 metais laimėjęs šį tur-nyrą. Tai Rusijos čempionams garan-tavo netikėta pergalė 1:0 Italijoje prieš“Milan” komandą.

“Zenit” aplenkė Briuselio “Ander-lecht”, paskutines rungtynes baigusįlygiosiomis 2:2 su C grupės nugalė-toja “Malaga”. Atrankos turnyre Pa-nevėžio “Ekraną” mindęs (5:0 ir 6:0)“Anderlecht” klubas grupės etape bu-vo supančiotas. Per 6 susitikimus Bel-gijos čempionai įmušė tik 4 kartus, oper pirmuosius 3 turus apskritai ne-galėjo “atrakinti” varžovų vartų.

Nors “Zenit” paskutinę minutę įšoko

į Europos lygos traukinį, Rusijoje vakarbuvo aptarinėjama ne pergalė Milane, okomandos trenerio iš Italijos LucianoSpalletti konfliktas su puolėju Hulku.

26 metų brazilas yra brangiausias le-gionierius Rusijos futbolo lygos istori-joje. Rugsėjį “Zenit” už Hulką portu-galų klubui “Porto” sumokėjo 60 mln.eurų. Tačiau jau sausį brazilo ir rusųkeliai gali išsiskirti.

L.Spalletti rūstybę Hulkas užsitrau-kė dvikovos Milane pabaigoje. 80 mi-nutę treneris jį pakeitė KonstantinuZyrianovu. Tuo nepatenkintas brazilastreneriui nepadavė rankos, vėliauemocingai diskutavo su klubo darbuo-tojais. Italas į tai atsakė tik pagrūmoda-mas pirštu.

Hulkas nenurimo ir savo pyktįliejo po rungtynių dalydamas inter-viu žiniasklaidai.

“Jei situacija su treneriu nebus iš-spręsta, aš paliksiu “Zenit” jau sau-

sį per atsivėrusį transferų langą”, -antipatiją strategui reiškė Hulkas.

L.Spalletti kalbėjo ramiau: “Hul-kas gali šnekėti ką nori, bet jei aš nu-tariau jį pakeisti, vadinasi, nesu pa-tenkintas jo žaidimu. Nė vienažvaigždė nesidžiaugia keičiama. Hul-kas klysta manydamas, jog žais 90 mi-nučių kiekvieną kartą. Jis žada palik-ti komandą? Tai jo pasirinkimas. O ašneketinu niekur išvykti.”

Žiūrovai nusisukoPamažu Europą gniaužiantys žie-

mos čiuptuvai palietė ir Čempionųlygą. A grupės rungtynėse Kroatijo-je antradienį susitiko du “Dinamo”klubai - Zagrebo ir Kijevo. Sužaidusvos dešimt minučių susitikimas bu-vo nutrauktas. Nors Zagrebe tai pa-prastai įvyksta dėl aršių vietos ko-mandos gerbėjų “BBB” išpuolių, šįkartą žodį tarė motina gamta. Rung-

tynių pradžioje ėmė taip snigti, kadžaisti tapo nebeįmanoma, ir teisėjasiš Bulgarijos Stanislavas Todorovasbuvo priverstas sustabdyti dvikovą.Ji pratęsta po dešimties minučių.

Šeimininkai šiose rungtynėse atsi-liko nuo svečių, bet tiksint paskuti-nėms dvikovos minutėms jiems pavy-ko išlyginti rezultatą po IvanoKrstanovičiaus realizuoto 11 m bau-dinio ir išvengti visiškos gėdos. Iki tolZagrebo klubas “Dinamo” buvo pra-laimėjęs visus penkis susitikimusbendru santykiu 0:13. Per Čempionųlygos istoriją 15 klubų baigdavo gru-pės varžybas nesurinkę nė taško, ta-čiau vieninteliam Haifos “Maccabi”2009 metais per 6 turus nepavykopelnyti ir nė vieno įvarčio.

Zagrebo klubas yra Čempionų ly-gos autsaideris ne tik pagal rezultatus,bet ir pagal žiūrovų lankomumą. TrisKroatijos čempionų A grupės susitiki-mus erdviame 38 tūkst. vietų “Maksi-mir” stadione vidutiniškai stebėdavovos po 5891 žiūrovą. Palyginimui -bendras lankomumo vidurkis Čem-pionų lygoje šį sezoną yra 40 683.

Kodėl kroatai nėjo palaikyti “Dina-mo”, konkretaus atsakymo nėra. Vie-na priežasčių nurodoma smarkiaišoktelėjusi bilietų kaina. Atrankos ko-vose buvo užpildoma bent pusė“Maksimir”, tačiau pigiausi bilietai įrungtynes tuo metu kainavo vos nuo5 litų. Patekus į grupės varžybas, kai-nos pakilo keliolika kartų - bilietai įrungtynes jau kainavo nuo 90 litų.

Tačiau ir tokios kainos yra palygin-ti žemos Europos mastu. Bilietai į“Manchester United” namų rungty-nes kainuoja 128-213 litų, į “Barce-lonos” - 159-386, į Miuncheno “Bay-ern” - 138-370 litų. •

Milijonai neša ir galvos skausmą

STATISTIKAA GRUPĖParyžiaus PSG - “Porto” 2:1 (1:1).Paryžius, 45 512 žiūrovų. Teisėjas - CraigasThomsonas (Škotija). Įvarčiai - Thiago Silva(29), Ezequielis Lavezzi (61); Jacksonas Mar-tinezas (33).Zagrebo “Dinamo” - Kijevo “Dinamo” 1:1(0:1).Zagrebas, 3 663 žiūrovai. Teisėjas - Stanisla-vas Todorovas (Bulgarija). Įvarčiai - IvanasKrstanovičius (90+5 iš 11 m); Andrijus Jar-molenko (45).

1. PSG 5 0 1 14:3 15

2. Porto 4 1 1 10:4 13

3. Dinamo K. 1 2 3 6:10 5

4. Dinamo Z. 0 1 5 1:14 1

B GRUPĖPirėjo “Olympiakos” - Londono “Arsenal”2:1 (0:1).Pirėjas, 28 128 žiūrovai. Teisėjas - AlbertoUndiano (Ispanija). Įvarčiai - Giannis Mania-tis (64), Kostas Mitroglou (73); Tomašas Ro-sicky (38 min.).“Montpellier” - Gelzenkircheno “Schalke”1:1 (0:0).Monpeljė, 23 142 žiūrovai. Teisėjas - AntonioLahozas (Ispanija). Įvarčiai - Emanuelis Herre-ra (59); Benediktas Hoewedesas (56).

1. Schalke 3 3 0 10:6 12

2. Arsenal 3 1 2 10:8 10

3. Olympiakos 3 0 3 9:9 9

4. Montpellier 0 2 4 6:12 2

C GRUPĖ“Milan” - Sankt Peterburgo “Zenit” 0:1(0:1).Milanas, 29 508 žiūrovai. Teisėjas - TonyChapronas (Prancūzija). Įvartis - Danny (35).“Malaga” - Briuselio “Anderlecht” 2:2(1:0).Malaga, 21 769 žiūrovai. Teisėjas - DenizasAytekinas (Vokietija). Įvarčiai - Duda (45 ir61 min.); Milanas Jovanovičius (50), Dieu-donne Mbokani (89).

1. Malaga 3 3 0 12:5 12

2. Milan 2 2 2 7:6 8

3. Zenit 2 1 3 6:9 7

4. Anderlecht 1 2 3 4:9 5

D GRUPĖDortmundo “Borussia” - “Manchester Ci-ty” 1:0 (0:0).Dortmundas, 65 289 žiūrovai. Teisėjas - Mi-loradas Mažičius (Serbija). Įvartis - JulianasSchieberis (57).Madrido “Real” - Amsterdamo “Ajax” 4:1(2:0).Madridas, 57 245 žiūrovai. Teisėjas - PavelasKralovecas (Čekija). Įvarčiai - Cristiano Ro-naldo (13), Jose Callejonas (28 ir 88.), Kaka(49); Derkas Boerrigteris (59).

1. Borussia 4 2 0 11:5 14

2. Real 3 2 1 15:9 11

3. Ajax 1 1 4 8:16 4

4. Man City 0 3 3 7:11 3

Zagrebo (tamsi apranga) ir Kijevo “Dinamo” žaidėjams teko rungtyniauti ypatingomis sąlygomis. Pixsell/AFP/ Scanpix nuotraukos

Tarp “Zenit” trenerio L.Spalletti (dešinėje) ir puolėjo Hulko perbėgo juoda katė.

“PRIENAMS” RIESTA

Trečiadienį Izraelyje pralaimėję svar-bias Europos taurės turnyro rungtynes“Prienų” krepšininkai sukomplikavosavo galimybes patekti į kitą etapą. Pir-majame rate namie prieniškiai Jeruza-lės “Hapoel Migdal” (Izraelis) koman-dą nugalėjo 13 taškų skirtumu, o vakarsvečiuose Lietuvos komanda tokiu patskirtumu turėjo pripažinti varžovųpranašumą - 79:92 (21:25, 18:26,17:21, 23:20). Virginijaus Šeškaus tre-niruojami “Prienai” galėjo pralaimėtimažesniu skirtumu, tačiau per pasku-tinę ataką Gediminas Orelikas prara-do kamuolį, o Courtney Fellso nuo tri-jų taškų linijos paleistas kamuolysaidint sirenai perskrodė tinkelį. Šiometimo autorius iš nugalėtojų buvorezultatyviausias, pelnęs 25 taškus.Amerikietis pataikė net 10 dvitaškių iš11. “Prienų” ekipoje geriausiai sekėsiSiimui Sanderiui Vene - 18 taškų (tri-taškiai 4/7) ir Artūrui Milakniui - 14taškų. Pastarasis pataikė 4 tritaškius iš5, bet tai padarė dar iki ilgosios pert-raukos. Per kitas A grupės rungtynesKijevo “Budivelnik” (Ukraina) namie72:62 (18:15, 25:9, 15:18, 14:20) įveikėNimburko ČEZ (Čekija) krepšinin-kus. Nugalėtojų ekipoje rungtyniau-jantys krepšininkai iš Lietuvos pelnė16 taškų: Michailas Anisimovas - 9,Dainius Šalenga - 6. Po penkių Euro-pos taurės turnyro turų ČEZ ir “Budi-velnik” turi po 3 pergales ir 2 pralai-mėjimus, “Prienų” ir “HapoelMigdal” sąskaitose - 2 pergalės ir 3 ne-sėkmės. Tad per paskutinio turo rung-tynes, vyksiančias gruodžio 12 dienąKaune, Lietuvos čempionato bronzosmedalininkams reikės atlikti neįmano-mą misiją - ukrainiečius nugalėti bentjau 28 taškais ir laukti kitų grupėsrungtynių baigties.

STREIKO ATSISAKĖ

Dėl nemokamų atlyginimų pagrasinęnevykti į Klaipėdą žaisti Lietuvos krep-šinio lygos (LKL) rungtynių Vilniaus“Sakalų” žaidėjai atsisakė šių ketinimų.Paskutinę akimirką vilniečiai nutarėneboikotuoti LKL mačų ir vakar uos-tamiestyje surėmė ginklus su “Neptū-nu”. Sėkmė trečiadienį lydėjo šeimi-ninkus. “Neptūno” krepšininkai bedidesnio vargo 106:80 (31:18, 33:20,18:17, 24:25) nugalėjo “Sakalų” ekipą,kuriai tai buvo šešta nesėkmė. 26 taškusnugalėtojams pelnė Laurynas Mika-lauskas, 22 - Martynas Mažeika, 19 -Deividas Gailius, 13 - Evaldas Dainys.Iš vilniečių išsiskyrė Aivaras Kiaušas(19 tšk.), Justas Sinica ir Evaldas Baniu-lis (po 12 tšk.). Panevėžio “Lietkabelio”krepšininkai namie 89:71 (30:15, 19:14,26:18, 14:24) nugalėjo Kauno “LSU-Baltų” ekipą ir iškovojo kevirtą pergalę.19 taškų prie jos prisidėjo MindaugasKupšas (11 atkovotų kamuolių), po 12- Darius Griškėnas ir Karolis Babkaus-kas. Kauno komandoje geriausiai sekė-si Žygimantui Skučui (22 tšk.).

LKL LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)

1. Prienai 7 0 100

2. Žalgiris 4 0 100

3. Lietuvos rytas 3 1 75

4. Neptūnas 5 3 63

5. Šiauliai 4 3 57

6. Juventus 4 3 57

7. Lietkabelis 4 3 57

8. Nevėžis 4 4 50

9. Pieno žvaigždės 3 4 43

10. LSU-Baltai 2 5 29

11. Sakalai 1 6 14

12. Palanga 0 9 0

Trumpai

Page 20: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

BUTAI

NUOMOJA

Dirbančiai porai (be tarpininkų) 2 kambariųbutą Vilniuje, Senamiestyje, K.Vanagėlio g.(38,5 kv. m, butas suremontuotas, yra bal-dai, buitinė technika, plastikiniai langai,seifinės durys, automobilio parkavimas kie-me, kaina - 800 Lt/mėn). Tel. 8 672 52 168.

PARDUODA

1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje, Prū-sų g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 kmnuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha že-mės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai,šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli par-duotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, at-siskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014,8 676 34 662.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant nau-ją, su transportavimo defektais arba naudotąbuitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nemokamai gydau depresiją, nutukimą, iš-aiškinu šeimos nesutarimus, padedužmonėms patiems atspėti savo ateitį, kon-sultuoju vaikų auklėjimo klausimais. Adresaspasiteirauti: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo,Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja,atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pa-darytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

STATYBOS PASLAUGOS

Atlieku įvairius apdailos darbus. Vilnius, tel. 8 604 86 624.

Kvalifikuotas statybininkas dažo, kloja lami-nuotas grindis, apšiltina kambario sienas.Darbų garantija 25 metai. Vilnius, tel. 8 672 05 701.

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkaiir gamtai buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kal-kių nuosėdų susidarymo katiluose,boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir in-dų plovimo mašinose. Montavimas,garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

48 metų moteris ieško pagalbinės darbinin-kės darbo. Vilnius, tel. 8 604 20 172.

42 metų vyras ieško apdailos darbų pagalbi-nio darbininko ar apsaugos darbuotojodarbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkine ko-mercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

SIŪLO DARBĄ

Reikalingi mūrininkai, betonuotojai, staliaibei kiti pagalbiniai statybos darbininkai dirb-ti Palangoje. Apgyvendiname. Tel. 8 686 97 865.

PRANEŠIMAIUž aukščiausią pasiūlytą kainą, ne mažesnęnei 8124,00 Lt, parduodamos bankrutavu-sios įmonės atsargos - įvairūs vamzdžiųlaikikliai, tvirtinimo detalės, PVC alkūnės,akmens vata, termoizoliacinės medžiagos,kt. Taip pat parduodamas kitas turtas - biuro baldai, mobilūs oro kondicionieriai(2 vnt.), kt. Turto apžiūra - iš anksto susita-rus. Pasiūlymai priimami iki 2013 01 07 el. paštu: [email protected] arba faksu (8 5) 272 1159. Daugiau infor-macijos tel. 8 620 10 208. Užs. LM-3605

Parduodamas bankrutavusios UAB “Fasadų renovacija” turtas. Telefonas pasiteirauti (8 5) 263 0622. Infor-macija ir sąrašai: www.bap.lt. Užs. LM-3604

Likviduojama UAB “BALESTRA”, kodas 302603391, buveinė - Vilniaus m.sav., Vilniaus m., Geležinkelio g. 3-14A,duomenų tvarkytojas - VĮ Registrų centras. Užs. LM-3607

2012 12 06Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

2012 04 18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB “Naujoji Vilputa”, į. k. 300543230,iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2012 11 29.

Bankroto administratorius UAB “Bankroto lyderiai”, tel. 8 678 81 730.

Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 01 08 adresu: Kęstučio g. 47, Vilnius.

Terminas UAB “Naujoji Vilputa” vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nus-tatytas iki 2012 12 10. Užs. R-685

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

UAB “Vigesta” (įm. k. 166779286, Naukių g. 16, Mažeikiai, LT-89126 Mažeikių r. sav., tel. 8 687 49 652, faks. (8 443) 50 300, el. p.: [email protected])

vadovaujantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkiofondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones,prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemėsūkio ministro įsakymu 2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-150 (aktuali redakcija),

SKELBIA KONKURSĄ

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: vakuuminis kuteris.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2012 m. gruodžio 21 d. 10.00 val.

Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą tiekėjams -Darius Matiukas, tel. 8 687 49 652. Užs. LM-3596

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsaky-mu Nr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Euro-pos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų progra-mos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jųpakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto įgyvendinimui

UAB “Vėjo greitis” SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ.Pirkimo objektas: ratinis eskavatorius su papildoma komplektacija:

kaušu ir lankščia strėle (su hidraulikos pagalba keičiamu kampu).

Vokų su konkursine dokumentacija atplėšimo data: 2012 m. gruodžio 21 d. 10 val. 00 min.

UAB “Vėjo greitis”Pramonės g. 7, Stanaičių k., Garliavos sen., LT-53285 Kauno r.Tel. +370 697 49 444, el. paštas: [email protected]. Užs. LM-3598

INFORMACIJA apie dešimties (10) saulės elektrinių statybos Jautakių kaime, Mažeikių rajone, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Užsakovai:

2. Veiklos pavadinimas - dešimties (10) saulės elektrinių statyba.3. Veiklos vieta - Mažeikių r. sav., Tirkšlių sen., Jautakių k. (kad. Nr. 6160/0010:8 Tirkšlių k. v.).4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada - poveikioaplinkai vertinimas neprivalomas.5. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima Gamyklos g. 30, Mažeikiuo-se, 8-17 val. per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo, mob. tel. 8 687 48 513, tel./faks. (8 443) 66 605.6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai,tel. (8 41) 52 41 43) ir Donatui Gusčiui (Gamyklos g. 30, Mažeikiai, tel. 8 687 48 513).7. Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti per 10 darbo dienų nuošio skelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir Gamyklos g. 30, Mažeikiai, (rengėjas Donatas Gustys, tel. 8 687 48 513). Užs. LM-3600

UAB “Gonitas”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; UAB “Splitmus”, Naftininkų g. 16-3, Mažeikiai;UAB “Stakoda”, Gamyklos g. 31-4, Mažeikiai; UAB “Saugi energija”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; UAB “Monokristalas”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai;

UAB “Tyli energija”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; UAB “Sava energija”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai;UAB “Sava sodyba”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; UAB “Domusinvest”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; Donatas Gustys, Varduvos g. 21, Mažeikiai.

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame

spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones irtikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie

tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Page 21: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)
Page 22: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30,18.15, 21 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.30, 19 val.

“Frankenvynis” (3D) - 11.30, 15.30 val.“Džiunglės” - 12, 14.45, 17, 19.30, 21.40 val.“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.“Septyni psichopatai” - 21.15 val.“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.15, 20.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 16.15, 19.15,21.50 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 13,17.45 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 21.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.15, 17.30,20.30 val.“Monstrų viešbutis” - 12.30, 14.30, 16.45 val.“Pragaras rojuje” - 18.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Legendos susivienija” (3D) - 11, 13.10, 16, 18.30,20.10 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.15,21.30 val.

“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 15.15,17.30 val.“Karališkas romanas” - 17.50, 20.40 val.“Džiunglės” (3D) - 21.45 val.“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.45, 18.15, 21 val.“Frankenvynis” (3D) - 13.20, 17.40 val.“Apgaulinga aistra” - 11.30, 13.50, 16.15, 18.45,21.15 val.“Septyni psichopatai” - 13.30, 16.15, 18.45, 21.15 val.“30 širdies dūžių” - 15.50, 18, 20.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.10, 15.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 14.45, 18.10, 21.30 val.“Monstrų viešbutis” - 13.40, 15.40 val.“Pragaras rojuje” - 22 val.SKALVIJA“Tabu” - 16.50 val.“Vienos meilės kronika” - 19 val.“Draugės” - 21.10 val.PASAKA“Pabandom iš naujo” - 15 val.“Caraitis Ivanas ir vilkas pilkas” - 16 val.“Septyni psichopatai” - 21 val.“Jie parduoda net lietų” - 17.30 val.“Dviračiais per Altajų” - 18 val.“Meilė yra viskas” - 20.30 val.“Kūdikiai” - 15.30 val.“Pokalbiai rimtomis temomis” - 16.45 val.“Kazino apiplėšimas” - 19 val.OZO KINO SALĖ“Tuštybių mugė” - 18 val.“Lope de Vega: palaidūnas ir gundytojas” - 16 val.MULTIKINO“Legendos susivienija” (3D) - 11.15, 13.15, 15.30,17.45, 19.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.45,19 val.“Džiunglės” (3D) - 11.15, 13.15, 15.15, 17.30,19.45, 22 val.“Džiunglės” - 16.45, 21.30 val.“Debesų žemėlapis” - 18.15, 20, 21.15 val.“Frankenvynis” (3D) - 14.15, 16.45, 19, 21.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30, 12.30,14.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10, 12, 17 val.

“Septyni psichopatai” - 22 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15, 16.45, 19, 21.45 val.“007 operacija “Skyfall” - 19.15, 21.30 val.“Monstrų viešbutis” - 10.45, 13 val.

KAUNASCINAMON“Legendos susivienija” (3D) - 13, 15.15, 17.30, 19.45 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30,20.45 val.“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.45, 18.10, 21.35 val.“Tėvas” - 16.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 18, 20.30 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11 val.“007 operacija “Skyfall” - 19, 22 val.“Grėsmingas” - 22.10 val.“Monstrų viešbutis” - 12.15, 14.15, 17 val.FORUM CINEMAS“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30,18.15, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 11.30, 14, 16.15 val.“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.“30 širdies dūžių” - 18.30, 20.30 val.“Frankenvynis” (3D) - 10.45, 15.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.30, 21 val.“Apgaulinga aistra” - 14.30, 19.15 val.“Septyni psichopatai” - 16.45, 21.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.15, 13, 17.45 val.“007 operacija “Skyfall” - 11.45, 14.45, 18, 21.30 val.“Monstrų viešbutis” - 12.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15,18, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.“Džiunglės” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.

“Frankenvynis” (3D) - 13.15, 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 14.30, 17.45, 21 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 21.30 val.

“Vėžliukio Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 15.45 val.“007 operacija “Skyfall” - 21.15 val.“Monstrų viešbutis” - 12.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Legendos susivienija” - 13.45, 16.15, 19, 21.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 18 val.“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.“Pragaras rojuje” - 16, 18.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.30, 13, 15.45, 18.45,21.30 val.“Frankenvynis” (3D) - 15.30 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 21 val.“Debesų žemėlapis” - 14, 17.15, 20.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val.“Legendos susivienija” - 10, 11.45, 13.30, 15.15,17, 18.45 val.I SALĖ“Karališka drąsa” - 10, 11.45 val.“Į Romą su meile” - 15.20 val.“Pabandom iš naujo” - 17.15 val.

“Kazino apiplėšimas” - 13.30, 19.10 val.“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Legendos susivienija” - 13.45, 15.45 val.“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 18 val.“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.“Frankenvynis” (3D) - 15.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.“Debesų žemėlapis” - 17.45, 21 val.

2012 12 06Lietuvos žinios22 TV programos

KETVIRTADIENIS 6 D.

LRT televizija.6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Kokią Vyriausybę tvirtins

LR Prezidentė DaliaGrybauskaitė?”. Specialilaida (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.Tiesioginė laida

12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida

12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.50 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Rojus Lietuvoj”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”. Nacionaliniai

debatai. Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”. Naciona-

liniai debatai. Tiesiogi-nės laidos tęsinys

23.25 Vakaro žinios23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)0.10 “Stilius”. Veidai (k.)0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Valanda su Rūta” (k.)12.10 “Karamelinės naujienos” N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Visa menanti” N-723.35 “Agentai” N-70.30 “V. Vizitas” N-71.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “X faktorius”12.40 “Motina ir sūnus”13.10 “Nuodėmių dešimtukas”13.40 “Juodoji skylė”14.10 “Drakonų medžiotojai”

14.40 “Skunk Fu”15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Nuodėmių dešimtukas”20.00 “Patys pačiausi”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Kobra 11”23.00 “Kaulai”0.00 “Amerikietiška siaubo istorija”1.00 “Lėlių namai”1.50 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Lietuvos žinių tyrimas” N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą. Ramio-

jo vandenyno sala” N-711.00 “Raudonas dangus” (k.) N-712.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Karštas vakaras” N-720.00 Žinios20.25 “Ne gyvenimas, o pasa-

ka!” 2 d.22.25 “Londono bulvaras” N-140.30 “Liejyklos gatvė” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmeno nuoty-kiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermenonuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai”10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “NaujiejiRobino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00“Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00“Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30“Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžioji sprogimo teo-rija” N-7 17.30 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas”N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželopolicija” N-7 21.00 Detektyvas “Donos Leon detektyvai.Ramiai užmigę” 22.50 “Begėdis” 23.50 “Gynėjai” N-70.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūros ra-tas”. Apie skudučius (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.)11.30 “Kine kaip kine” 11.55 “Lietuvių kino aukso fon-das”. Drama “Mainai” N-7 13.25 “Mokyklos langas” (k.)13.50 “Muzikos pasaulio žvaigždės” (k.) 14.25 “Amži-ninkai”. Ideologijos eksportas 15.15 “Laba diena,Lietuva” (k.) 17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.00Dok. f. “Visos mintys iš vienos galvos” 18.30 “Grynasgyvenimas” 19.15 “Kodėl egzistuoja skurdas?”. 2 d.“Park Aveniu” 20.10 Laida apie LNOBT spektaklį. Ž.Of-fenbacho “Hofmano istorijos” 20.50 “Posūkiai suViktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”.“Mano tėvas” N-7 21.50 “Prisiminkime”. “Armonikos”ansamblis 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. EdmundasZubavičius. “Gyvenimas mirties rate” 0.00 Panorama(k.) 0.45 Jono Meko filmų retrospektyva. “PastebėjimaiDžeromui”. “Zefiro Torna, arba scenos iš Jurgio Mačiū-no gyvenimo”. “Prisiminimai iš Vokietijos” (k.)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys”10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00

“Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Reziden-tai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “Robinzo-nas Kruzas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai”20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30Drama “Įvartis 2. Svajonės išsipildymas” 23.50 “CSIkriminalistai” 0.40 “Ledo kelias” 1.30 “Krokodilų gau-dytojo dienoraštis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Šiandienkimba” 10.55 Dok. f. “M.Gorbačiovas. Žmogus, pa-keitęs pasaulį” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00“Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Ne-galiu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai”N-7 15.45 Dok. f. “Kaip bitlai sudrebino Kremlių” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip bitlai sudrebinoKremlių” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuvatiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T.” N-7 19.45Dok. f. “Kas nužudė Staliną?” N-7 21.00 “Reporteris”21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-723.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-71.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai lai-kai” 9.00 Trileris “Nauja pradžia” N-7 11.00 Komedija“Labas ir sudie!” N-7 13.00 Trileris “Šalutinis efektas”N-7 15.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 17.25 Drama“Geresnis gyvenimas” N-7 19.00 Komedija “Poniutėkaime” 21.00 Drama “Babelis” N-7 23.20 Komedija“Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 1.00 Trileris “Oda,kurioje gyvenu” N-14

Viasat Sport Baltic 11.15 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 11.45 Le-do ritulys. KHL. “Metallurg” - Rygos “Dinamo” 13.45Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Shakhtar” - “Juventus”15.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” -

“Benfica” 17.25 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga17.55 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Besiktas”. Tiesiogi-nė transliacija 20.10 “Futbol Mundial” žurnalas 20.40“Trans World Sport” žurnalas 21.40 Krepšinis. Euroly-ga. “Partizan” - “Barcelona”. Tiesioginė transliacija23.40 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Besiktas” 1.30 “Pre-mier League World” žurnalas

Eurosport9.30 Didžiosios Britanijos biliardo čempionatas11.15 Biatlono pasaulio taurė 12.00 Laida apie te-nisą 12.30 Visos sporto šakos 13.30 DidžiosiosBritanijos biliardo čempionatas. Ketvirtfinaliai19.00 Laida apie tenisą 20.00 Didžiosios Britanijosbiliardo čempionatas. Ketvirtfinaliai 0.00 Sportinispokeris 1.05 Didžiosios Britanijos biliardo čempio-natas. Ketvirtfinaliai

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30Kaip tai pagaminta? 21.00 R.Gryno žvejybos ypatu-mai 22.00 Upių pabaisos 23.00 Tikri žvejai 0.00Gelbėjimo misija 1.00 Prasta situacija

National Geographic9.00 Ryto programa 10.00 Nuo mažų iki didžiausių11.00 Šuns istorija 12.00 Išgyventi pasaulio pabaigą13.00 Tunų žvejyba 14.00 Grizlių išlikimas 15.00Žmonių medžioklė 16.00 Išgyventi pasaulio pabaigą17.00 Draudimai. Kūnas 18.00 Pasaulio pabaiga19.00 Šuns istorija 20.00 Ateiviai Europoje 21.00Mistika. Ateiviai 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Ateiviai Eu-ropoje 0.00 Mistika. Ateiviai 1.00 Nakties programa

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS6 d. 18.30 val. “Vienos kraujas”7 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”8 d. 18.30 val. “Meilės eliksyras”9 d. 12 ir 17 val. “Spragtukas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS6 d. 18 val. Didžiojoje salėje. “Hamletas”7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai”7 d. 19 val. Studijoje. “Svirplių kalva”7 d. 21 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2”8 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Unė”8 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Stepančikovo dvaras”8 d. 19 val. Studijoje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra”9 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Pelenė”9 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos”9 d. 16 val. Studijoje. “Namisėda”JAUNIMO TEATRAS

6 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”7 d. 18 val. “Širdis Vilniuje”8 d. 18 val. “Kapinių klubas”9 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis”Salė 998 d. 12 val. “Paika pelytė”9 d. 12 val. “Pingvinai ir kiaušinis”RUSŲ DRAMOS TEATRAS6 d. 18 val. “Nr. 13 (Out if Order)”7 d. 18 val. “Juokdarys Balakirevas”8 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė”8 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)”9 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”9 d. 18 val. “Vėjas tuopų viršūnėse”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS6 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”7 d. 18.30 val. “Freken Julija”8 d. 18.30 val. “Gražiausi meilės romansai”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė8 d. 12 val. “Grybų karas”9 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis”Mažoji salė8 d. 14 val. “Coliukė”9 d. 14 val. “Baltos pasakos”KEISTUOLIŲ TEATRAS8 d. 15 val. “Grybų karas ir taika”MENŲ SPAUSTUVĖ6 ir 7 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Opelijos”7 ir 9 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Nėra laiko”

8 d. 15 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Dansema”.“Kampavoris”8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Tavo akys matė mane”9 d. 13 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas”9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario gru-pė”. “Arabiška naktis”“DOMINO” TEATRAS7 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”8 d. 19 val. “Bučiuoju, Oskaras”9 d. 13 val. “Daktaras”

RAGANIUKĖS TEATRAS8 ir 9 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS7 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS6 ir 8 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”7 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”8 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Teatras “Utopia”. “Publika”9 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida”9 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire”9 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Pramoginis floristikos renginys “Įkvėpimo naktis”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS6 d. 18 val. “Čigonų baronas”7 d. 18 val. “Naktis Venecijoje”8 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė”9 d. 12 val. “Voro vestuvės”9 d. 18 val. “Karmen”KAUNO KAMERINIS TEATRAS7 d. 18 val. “Judas Iskarijotas”KAUNO MAŽASIS TEATRAS6 d. 19 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujaisiais Metais, Ana!)7 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”8 d. 18 val. “Katytė P”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS8 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę”9 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė”KAUNO TEATRO KLUBAS7 d. 19 val. Vytauto V.Landsbergio dainų ir poezijos vakaras8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Katedra”8 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”

9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų”9 d. 13 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI6 ir 8 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno”9 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Karalaitė nori žaisti”9 d. 18 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Miranda”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS8 ir 9 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ6 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS7 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Už durų”9 d. 12 val. “Berniukai šoka breiką”9 d. 18 val. “Labai paprasta istorija”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS8 d. 17 val. “Jazminas”9 d. 12 val. “Pifo nuotykiai”9 d. 18 val. “Beprotiškas savaitgalis”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS9 d. 12 val. “Trys lokiai”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18 val. “Svajonių sala”

Page 23: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Orai ir horoskopai 232012 12 06Lietuvos žinios

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+14

+1

-1 -3

-1 -3

-1

-1 -4

-1 -3

-3

0

Lisabona

+17Malaga

+8Madridas

+16

Alžyras

+14Tunisas

+13

Atėnai+18

Larnaka

+10Stambulas

+14Barselona

+8Bordo

+4Dublinas

+4Paryžius

+6Londonas

+10 Nica

+9Roma

+9Dubrovnikas

+2Sofija

+4Bukareštas

Varna

-3Maskva

-2 Helsinkis

+1Kijevas

-1Berlynas

-3

Kopenhaga-1

Stokholmas

-8

Oslas

+5Amsterdamas

0Miunchenas

-1Praha

-1Vilnius

-4Talinas

-2Ryga

-1

Minskas

-4Sankt Peterburgas

Bratislava

-1Varšuva

+1Viena

+3Budapeštas

SAULĖteka 8:26leidžiasi 15:54dienos ilgumas 7:28

MĖNULISPirmąjądelčiosdieną Mėnulis teka -,leidžiasi 12:15

Delčia Jaunatis Priešpilnis PilnatisXII 06 XII 13 XII 20 I 04

ŠIANDIEN: debesuota, daug kur snyguriuos. Temperatūra dienąapie 1 laipsnį šalčio.RYTOJ: debesuota, vietomis pasnigs, pajūryje numatoma šlapdriba.Temperatūra naktį kai kur nukris iki 8 laipsnių šalčio, dienąbus 1-2 laipsniais šalčio, pajūryje apie 23 laipsnius šilumos.

Senoliai sakydavo: Geresnė tyla nekaip bet kokia byla.

341-oji metų diena. Gruodžio šeštoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 50-osios metųsavaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 25 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Bilmantas, Miglė, Mikalojus, Norvydė; rytoj: Ambraziejus Daugardas,

Daugardė, Tautė.

Geros dienos! LŽ

Page 24: 2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

JAV Sandanso nepriklausomo kino festivalyje bus pristatytaspirmasis filmas apie bendrovės“Apple” ir jos vizijos kūrėją Steve’ą Jobsą.

Filmo “jOBS” režisierius Joshua Mi-chaelas Sternas stengėsi parodyti 30svarbiausių S.Jobso gyvenimo metų.Juosta, kuriai scenarijų parašė Mat-tas Whiteley, apibūdinama kaip “at-

viras ir įkvepiantis žmogaus, kitaipžvelgiančio į gyvenimą, portretas”.Joje pasakojamas S.Jobso gyvenimokelias, kuris prasideda nerūpestinguhipiškuoju etapu, o baigiasi, kaiS.Jobsas tampa “Apple” įkūrėju irgarsiu verslininku.

Pasak filmo prodiuserių, “jOBS”uždarys Sandanso nepriklausomokino festivalį. Kino šventė vyks nuosausio 17 iki 27 dienos Park Sityje,Solt Leik Sityje, Ogdene ir Sandan-

se, Jutos valstijoje. Pagrindinį S.Job-so vaidmenį filme atlieka 34 metųaktorius Ashtonas Kutcheris. Kinojuostoje taip pat vaidina DermontasMulroney, Joshas Gadas, LukasHaasas, J.K.Simmonsas ir MatthewModine.

Kita Holivudo kompanija “SonyPictures Studios” taip pat kuria filmąapie S.Jobsą. Jis remiasi 2011 metaisWalterio Isaacsono parašyta “App-le” įkūrėjo biografija.•

2012 12 06Lietuvos žinios24 Margumynai

RITA KRUŠINSKAITĖ

Dzūkijos miškuose nuo žūties išgelbėta stirna savo geradarei atsidėkoja draugyste.

Stirnos ir moters draugystė prasidėjovasaros pradžioje, kai Alytaus rajonoDruskininkų kaimo gyventoja Ona Stra-vinskienė sumanė miške pasidairyti pir-mųjų uogų. “Radau ją, mažutę, visiškaiišsekusią, be jėgų”, - pasakojo moteris.Matydama miško nimfą tokią nusilpu-sią, dzūkė negalėjo palikti jos likimovaliai ir ramiai paržingsniuoti namo.

Taip stirnaitė apsigyveno O.Stravins-kienės namuose. Moteris kaip išgalė-dama rūpinosi savo globotine, stengė-si, kad ji kuo greičiau sutvirtėtų irsugrįžtų į mišką. Dzūkė nelaiko kar-vės, todėl pieno mažajai stirnaitei va-žiuodavo pirkti į Ryliškių kaimą, esan-tį už trijų kilometrų nuo sodybos.Nemažai vargo ji turėjo, kol rado tin-

kamą žinduką ir augintinė, gavusiBimbos vardą, pradėjo gerti pieną išbuteliuko.

Dienos bėgo ir Bimba iš paliegusiosstirnaitės virto tikra gražuole. Ji taipprisirišo prie savo gelbėtojos, kad taponeatskiriama O.Stravinskienės draugeir palydove. Stirna sekioja paskui tarsišuo. Jei moteris eina į mišką grybauti,Bimba seka iš paskos, jei susiruošia įkapinaites aplankyti artimųjų kapų -eina kartu. Stirna palydi moterį ir į sto-telę, net bando vytis autobusą, kuriuovažiuoja jos draugė. Nežinia, ar Bim-ba ilgai bėgtų paskui autobusą, papras-tai nuo tolimesnės kelionės ją sulaikošunų lojimas. Sugrįžusi namo dzūkėvisada randa prie durų jos ištikimailaukiančią draugę.

Pašaukta vardu stirna vikriai atbėgaprie šeimininkės, meiliai prisiglaudžia,palaižo veidą. Tačiau svetimų žmoniųBimba vengia, tuomet ji atsargiai arti-nasi net prie O.Stravinskienės. Norsmiško gyvūno ir moters draugystė la-

bai artima, O.Stravinskienė net nak-čiai neuždaro Bimbos į tvartą. “Kurnakvoja, nežinau. Juk tai laukinis pa-daras”, - sakė ji.

Kur stirna praleidžia naktį - neaiš-ku, bet dieną visada sugrįžta į O.Stra-vinskienės sodybą ir ramiai vaikštinė-ja tarp naminių žąsų, vištų, niekadaneužmiršta užsukti ir į lauko virtuvę,nes čia kasdien randa jai padėto mais-to - grūdų, morkų, kopūstų, bulvių.“Bimba noriai ėda viską. Tiesa, iš par-duotuvės parvežtų morkų ragauti atsi-sakė. Tik pauostė ir nusisuko”, - apieglobotinės išrankumą maistui pasako-jo O.Stravinskienė.

Kad Bimba netaptų medžiotojų lai-mikiu, moteris jai ant kaklo užrišo rau-doną kaspinėlį. Tai reiškia, jog šis gy-vūnas yra globojamas. Ar nebus gaila,jei vieną dieną stirna išnyks miškotankmėje? O.Stravinskienė patikino,kad niekada neketino paversti Bimbosnaminiu gyvūnu, nors labai pamilostirnaitę, kuriai išgelbėjo gyvybę. •

Pasaulis neteko dviejų pasaulio rekordininkių.

Eidama 116 metus mirė seniausiaplanetos gyventoja amerikietė Bes-se Cooper, o Kinijoje anapilin išėjoaukščiausia pasaulio moteris YaoDefen.

B.Cooper mirė Džordžijos valstijosMonro mieste, esančiame į rytus nuoAtlantos. “Senolės gyvenimas buvo ilgasir geras. Ji užgeso labai ramiai”, - sakė jossūnus Sidney.

B.Cooper gimė 1896 metų rugpjūčio26 dieną Tenesio valstijoje. Kartą pa-klausta, kokia yra jos ilgaamžiškumo

paslaptis, amerikietė atsakė, kad “rūpi-nasi savo reikalais ir nevalgo niekam ti-kusio maisto”. 1924 metais ji ištekėjo užsavo vyro Lutherio, su juo susilaukė ke-turių vaikų. Minėdama 114 gimtadienįB.Cooper turėjo 12 anūkų ir daugiaunei 12 proanūkių.

Tuo tarpu 2 metrų 33 centimetrųaukščiausios planetos gyventojos YaoDefen mirties priežastis nežinoma. Ki-nės, kuri laikoma trečia pagal ūgį kadanors gyvenusia moterimi, gigantizmą lė-mė auglys hipofizėje. 2 metrų ūgį ji vir-šijo dar būdama penkiolikos metų.•BNS, LŽ

Holivudo ženklas Los Andželesuspindo visu grožiu. Jis buvo atnaujintas prieš savo 90 metųjubiliejų, kuris bus minimas kitąmet.

Tai buvo didžiausi ženklo atnauji-nimo darbai per 35 metus. Pastaruo-sius du mėnesius šiam Los Andželosimboliui, esančiam ant pietinio Likalno šlaito Holivud Hilse, buvo su-naudota maždaug 1360 litrų skaisčiaibaltų dažų. Du mėnesius darbinin-kai, naudodamiesi langų valymo sti-liaus platformomis, valė 15 metrųaukščio geležines raides, padengė jasgruntu ir nudažė. Ženklo renovavi-mo darbai kainavo maždaug 175tūkst. dolerių. 140 tūkst. už ženklo at-naujinimą sumokėjo dažus tiekusikompanija “Sherwin-Williams”.

“Tai mūsų Laisvės statula, mūsųAukso vartai, tai - Holivudo ženklas,reiškiantis viltį. Niekur pasaulyje to-kio ženklo nėra”, - sakė Holivuduiatstovaujantis Los Andželo miestotarybos narys Tomas LaBonge’as.

Vienas dažytojų Victoras Galindo sa-kė, jog didžiuojasi, kad dirbo prie visamepasaulyje garsaus objekto. “Daugeliuimūsų garbė dirbti prie Holivudo ženk-lo, nes daugelis Los Andželo mieste au-go. Mes matydavome šį ženklą iš toli, odabar esame taip arti”, - teigė V.Galindo.

“Darbas vyko greičiau nei tikėtasi.Sunkiausia buvo atnaujinti pirmąją“H” raidę, tačiau vėliau viskas klojosikaip iš pypkės”, - pridūrė 37 metų da-žytojas.

Pasižiūrėti garsiojo užrašo, kurisgerai matomas beveik visame LosAndžele, atvažiuoja milijonai turistų,tačiau prie paties ženklo smalsuo-liams neleidžia prieiti tvoros, įspėja-mieji užrašai ir saugumo kameros.Dažytojai ir į ženklo atnaujinimošventę pakviesti žurnalistai prie už-rašo leidosi stačiu šlaitu iš už jo prorakinamus vartus. Naujokai ėjo įsiki-bę į virvę.

Nuo ženklo žvelgdamas žemyn 40metų prižiūrėtojas Patrickas Joyce’aspasakojo: “Kelis kartus per mėnesįžmonės užlipa čia. Tai - įstatymopažeidimas. Policija juos gali areš-tuoti. Daugiausia jie rašinėja antženklo arba tiesiog nori nusifotog-rafuoti. Tačiau kartkartėmis kasnors užlipęs čia vartoja alkoholį arnarkotikus. Buvo užlipę ir išprotė-jusių žmonių, kurie kūreno lauže-lius.”

Pirmasis užrašas ant pietinio Likalno šlaito atsirado 1923 metais. Taibuvo nekilnojamojo turto bendro-vės “Hollywoodland” reklama. XXamžiaus penktajame dešimtmetyjeketurios paskutinės raidės buvo pa-šalintos. Užrašas, kuris yra vienamėgstamiausių “Angelų miesto” at-rakcijų, XX amžiaus aštuntajamedešimtmetyje jau buvo restauruotas- tada devyni aukotojai, kurie “įsi-vaikino” po vieną raidę, skyrė jam27 777 dolerius.

Holivudo ženklas susijęs ir su tragiš-kais įvykiais. 1932 metais britų aktorėPeg Entwistle nusižudė nušokusi nuojo raidės “H”.•

Užsiaugino draugę

O.Stravinskienė su drauge iš miško. / Danieliaus Jakubavičiaus nuotrauka

“Apple” įkūrėjas S.Jobsas pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. / PA Wire/Scanpix nuotrauka

Atnaujintas Holivudo ženklas

Holivudo ženklas - turistų ir nutrūktgalvių traukos objektas. / AFP/Scanpix nuotraukos

Ilgaamžė Besse Cooper nevalgė niekam tikusio maisto. Jos sūnus Sidneymano, kad tai jo motinos ilgaamžiškumo priežastis.

Mirė pasaulio rekordininkės Pirmasis filmas apie Steve’ą Jobsą