24
ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA” 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390) Šiandien LŽ 2 p. Paskutinę kadencijos dieną Seimo nariai taisė išvakarėse padarytas klaidas, riejosi ir taikėsi, sakė graudžias atsisveikinimo kalbas 7 p. Kinijos valdančioji Komunistų partija vakar baigė savo lemiamą suvažiavimą, kurio uždavinys buvo išrinkti naujus šalies lyderius 9 p. Interneto kavinių sostinėje dar gyvuoja dvi, bet ir tų pačių gali nebelikti - jas užgožė mobiliosios informacinės technologijos 10 p. Politologai diskutuoja, kas iš tiesų laimėjo Seimo rinkimus ir kas patyrė didžiausią nesėkmę 13 p. R.Tumino Maskvoje režisuotas spektaklis “Dėdė Vania” pribloškė Londono publiką 14 p. Juos vienijo suvokimas, kad gražiausi metai pralėks šiapus geležinės uždangos, bet jie neliūdėjo, nes turėjo krepšinį su sparnais Orai ŠIANDIEN Debesuota su pragiedruliais, pajūryje gali palyti. Temperatūra dieną 5-9 laipsniai šilumos. Išsamiau 23 p. Lietuvos žinios Kaina 1 ,99 Lt Vyriausybės palaimintas reikalavimas grąžinti į valstybės biudžetą nepanaudotas mokinio krepšelio lėšas savival- dybėms gali tapti akmeniu po kaklu. Baiminamasi pritrūksiant pinigų pedagogų atlyginimams. Šalies savivaldybės į valstybės biu- džetą turėtų grąžinti kiek daugiau nei 22 mln. litų. Marijampolės savi- valdybės, kuriai teks grąžinti dau- giau kaip pusę milijono litų nepa- naudotų mokinio krepšelio lėšų, meras Vidmantas Brazys pažymėjo, kad tai labiausiai kirs per nedidelių mokyklų, kuriose labiausiai suma- žėjo mokinių, kišenę. “Gimnazijo- se mokinių nemažėja. Jų mažėja pa- grindinėse mokyklose, kurios yra kaimo vietovėse. Tačiau klases išlai- kyti reikia”, - sakė V.Brazys. Anot jo, palikus nepanaudotas lėšas savival- dybėms ir leidus jas perskirstyti ki- toms švietimo sistemos reikmėms būtų galima padengti nors nedidelę dalį švietimo įstaigų skolų. Išsamiau 3 p. PRARADIMAI Savivaldybės stumiamos į naują finansinę duobę SAULIUS RAMOŠKA Nuo spalio 15-osios Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentės pareigas einančią Dainą Gudzinevičiūtę jau pirmą mėnesį užgriuvo darbų lavina: su oficialiais vizitais lankėsi Latvijoje ir Azerbaidžane, pradėjo žygius, kad nebūtų mažinamas šalies sporto biudžetas. Pirmadienį į LTOK būstinę su- kvietusi žurnalistus D.Gudzinevi- čiūtė papasakojo apie nuveiktus darbus, pabrėždama kylančias grės- mes Lietuvos sporto biudžetui. Praėjusią savaitę LTOK su dar dviem organizacijomis - Lietuvos sporto federacijų sąjunga ir asocia- cija “Sportas visiems” - kreipėsi į šalies vadovus, prašydami nema- žinti Kūno kultūros ir sporto de- partamento (KKSD) finansavimo. Tokį pat kreipimąsi pasirašė nema- žai Londono olimpiečių, iškilių sportininkų ir trenerių. Išsamiau 16 p. Kaimynų bazės smogia į paširdžius Kreivas kelias sukliudė atominei jėgainei Išsamiau 6 p. Žydrūno Plytniko vadovaujama Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi bendrovės Visagino atominės elektrinės šiemet vykdytus viešuosius pirkimus, nustatė, kad ji neteisėtai įsigijo paslaugų už beveik 30 mln. litų. Jei buvo eita tokiu keliu, nebestebina, kodėl referendume piliečiai nepatikėjo atominio projekto nauda. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka Išsamiau 3 p. www.lzinios.lt Apie savo darbą D.Gudzinevičiūtė papasakojo sukvietusi žurnalistus pusryčių. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka UŽSIENIS Protestų diena Europoje Gana taupyti, laikas pradėti skatinimą! Tokia buvo profesinių sąjungų, 23-ose Europos valsty- bėse surengusių protestus ir streikus, žinia vyriausybėms. Vakar didžiojoje Europos Sąjungos dalyje vyko virtinė protestų ir strei- kų prieš didėjantį nedarbą bei tau- pymo priemones. Šių akcijų organi- zatoriai ragino nacionalinius lyderius atsisakyti taupymo ir imtis augimo skatinimo. “Taupymas yra visiška aklavietė”, - savo pareiškime paskelbė Europos profesinių sąjun- gų konfederacija. Streikai nusirito per Ispaniją, Graikiją, Portugaliją, Italiją, protestai buvo rengiami Bel- gijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose Rytų Europos valstybėse. Daugelyje Europos oro uostų teko atidėti skrydžius, nevažinėjo traukiniai. Is- panai ir portugalai pradėjo eitynes dar išvakarėse, o vakar Madride vy- ko protestuotojų susirėmimai su riaušių policija.

2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Kreivas kelias sukliudė atominei jėgainei

Citation preview

Page 1: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA” 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

Šiandien LŽ

2p. Paskutinę kadencijos dienąSeimo nariai taisė

išvakarėse padarytas klaidas, riejosi ir taikėsi, sakė graudžiasatsisveikinimo kalbas

7p. Kinijos valdančiojiKomunistų partija vakar

baigė savo lemiamą suvažiavimą,kurio uždavinys buvo išrinktinaujus šalies lyderius

9p. Interneto kavinių sostinėjedar gyvuoja dvi, bet ir tų

pačių gali nebelikti - jas užgožėmobiliosios informacinės technologijos

10p. Politologai diskutuoja,kas iš tiesų laimėjo

Seimo rinkimus ir kas patyrė didžiausią nesėkmę

13p. R.Tumino Maskvojerežisuotas spektaklis

“Dėdė Vania” pribloškė Londono publiką

14p. Juos vienijo suvokimas,kad gražiausi metai

pralėks šiapus geležinės uždangos, bet jie neliūdėjo, nes turėjo krepšinį su sparnais

OraiŠIANDIENDebesuota su pragiedruliais, pajūryje gali palyti.Temperatūra dieną 5-9 laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios Kaina

1,99Lt

Vyriausybės palaimintas reikalavimas grąžinti į valstybėsbiudžetą nepanaudotas mokinio krepšelio lėšas savival-dybėms gali tapti akmeniu pokaklu. Baiminamasi pritrūksiantpinigų pedagogų atlyginimams.

Šalies savivaldybės į valstybės biu-džetą turėtų grąžinti kiek daugiaunei 22 mln. litų. Marijampolės savi-valdybės, kuriai teks grąžinti dau-giau kaip pusę milijono litų nepa-naudotų mokinio krepšelio lėšų,meras Vidmantas Brazys pažymėjo,

kad tai labiausiai kirs per nedideliųmokyklų, kuriose labiausiai suma-žėjo mokinių, kišenę. “Gimnazijo-se mokinių nemažėja. Jų mažėja pa-grindinėse mokyklose, kurios yrakaimo vietovėse. Tačiau klases išlai-kyti reikia”, - sakė V.Brazys. Anot jo,

palikus nepanaudotas lėšas savival-dybėms ir leidus jas perskirstyti ki-toms švietimo sistemos reikmėmsbūtų galima padengti nors nedidelędalį švietimo įstaigų skolų.

Išsamiau•3 p.

PRARADIMAI Savivaldybės stumiamos į naują finansinę duobę

SAULIUS RAMOŠKA

Nuo spalio 15-osios Lietuvostautinio olimpinio komiteto(LTOK) prezidentės pareigas einančią Dainą Gudzinevičiūtęjau pirmą mėnesį užgriuvo darbų lavina: su oficialiais vizitais lankėsi Latvijoje ir Azerbaidžane, pradėjo žygius,kad nebūtų mažinamas šaliessporto biudžetas.

Pirmadienį į LTOK būstinę su-kvietusi žurnalistus D.Gudzinevi-čiūtė papasakojo apie nuveiktusdarbus, pabrėždama kylančias grės-mes Lietuvos sporto biudžetui.

Praėjusią savaitę LTOK su dardviem organizacijomis - Lietuvossporto federacijų sąjunga ir asocia-cija “Sportas visiems” - kreipėsi įšalies vadovus, prašydami nema-žinti Kūno kultūros ir sporto de-partamento (KKSD) finansavimo.Tokį pat kreipimąsi pasirašė nema-žai Londono olimpiečių, iškiliųsportininkų ir trenerių.

Išsamiau•16 p.

Kaimynų bazės smogia į paširdžius

Kreivas kelias sukliudė atominei jėgainei

Išsamiau•6 p.

Žydrūno Plytniko vadovaujama Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi bendrovės Visagino atominės elektrinės šiemet vykdytusviešuosius pirkimus, nustatė, kad ji neteisėtai įsigijo paslaugų už beveik 30 mln. litų. Jei buvo eita tokiu keliu, nebestebina, kodėl referendume piliečiai nepatikėjo atominio projekto nauda. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka Išsamiau•3 p.

www.lzinios.lt

Apie savo darbą D.Gudzinevičiūtė papasakojo sukvietusi žurnalistus pusryčių. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

UŽSIENIS

Protestų dienaEuropojeGana taupyti, laikas pradėti skatinimą! Tokia buvo profesiniųsąjungų, 23-ose Europos valsty-bėse surengusių protestus irstreikus, žinia vyriausybėms.

Vakar didžiojoje Europos Sąjungosdalyje vyko virtinė protestų ir strei-kų prieš didėjantį nedarbą bei tau-pymo priemones. Šių akcijų organi-zatoriai ragino nacionaliniuslyderius atsisakyti taupymo ir imtisaugimo skatinimo. “Taupymas yravisiška aklavietė”, - savo pareiškimepaskelbė Europos profesinių sąjun-gų konfederacija. Streikai nusiritoper Ispaniją, Graikiją, Portugaliją,Italiją, protestai buvo rengiami Bel-gijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje,Jungtinėje Karalystėje ir kai kurioseRytų Europos valstybėse. DaugelyjeEuropos oro uostų teko atidėtiskrydžius, nevažinėjo traukiniai. Is-panai ir portugalai pradėjo eitynesdar išvakarėse, o vakar Madride vy-ko protestuotojų susirėmimai suriaušių policija.

Page 2: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

RAIMONDA RAMELIENĖ

Per paskutinį kadencijos posėdį Seimo nariai taisė išvakarėsepadarytas klaidas, riejosi ir taikėsi, sakė graudžias atsisvei-kinimo kalbas, deklamavo eiles ir braukė ašaras.

Paskutinis išeinančio parlamentoplenarinis posėdis nebuvo toks iškil-mingai ramus, kaip planuota iš anks-to. Nuo ryto Seimas plušėjo išsijuosęs,nes politikams teko baigti kelis svar-bius darbus. Daugiausia emocijų su-kėlė išvakarėse priimtas sprendimas,kuriuo, kitaip nei rekomendavo Kons-titucinis Teismas (KT), nebuvo patiks-lintas galutinis Darbo partijos (DP)rinkimų sąrašas. Pernakt atsitokėjęparlamentarai vakar šią klaidą ištaisė.

109 iš 139 Seimo narių popietę ple-narinių posėdžių salėje sugiedojęhimną patraukė į parlamento rū-muose esantį restoraną. Taurės vynojuos pakvietė Seimo valdyba.

Pakeitė nuomonę“Darbiečiai” sutuoktiniai Živilė ir

Jonas Pinskai bei Jolanta GaudutienėSeimo nariais vis dėlto nebus. Juos pa-keis kiti pagal DP sąrašą išrinkti poli-tikai Vilija Filipovičienė, GediminasJakavonis ir Larisa Dmitrijeva. Už to-kį nutarimą vakar balsavo 77 Seimonariai, prieš buvo 11, susilaikė 10 par-lamentarų. Naują projektą įregistra-vo socialdemokratai, kurie antradienįnepritarė KT rekomenduotai “darbie-

čių” sąrašo pertvarkai. Tačiau konser-vatoriai, paprašę valandos pertraukos,projektą, vadovaujant Teisės ir teisėt-varkos komiteto pirmininkui StasiuiŠedbarui, gerokai patobulino. Tai su-kėlė nemenką šurmulį ir papildomųkalbų pliūpsnį. Jį suvaldyti pavyko tiktvirta ranka posėdžiui vadovaujančiaiSeimo pirmininkei Irenai Degutienei.“Labai gaila, kad paskutinę dieną su-kūrėte tiek istorijų ir tiek problemų”, -malšindama aistras apgailestavo ji.

Kur kas ramiau parlamentarai pri-

tarė kitam pagal KT išvadas pareng-tam projektui. Rinkimų rezultataivienmandatėje Biržų-Kupiškio apy-gardoje buvo pripažinti negaliojan-čiais, laimėjęs Seimo narys - neišrink-tu. Vyriausioji rinkimų komisija buvopatvirtinusi, kad šioje apygardoje nu-galėjo socialdemokratas AleksandrasZeltinis. Tačiau KT konstatavo, kaddėl pažeidimų nugalėtojas čia buvonustatytas netinkamai. Antras šiojeapygardoje buvo “darbietis” RitasVaiginas.

Dėkojo vieni kitiemsVakar rytą Seimo nariai savo

darbo vietose plenarinių posėdžiųsalėje rado po simbolinę dovanė-lę - gražiai išleistos Konstitucijosegzempliorių su I.Degutienės de-dikacija. Po pietų prasidėjo tikro-ji atsisveikinimo ceremonija. Seimofrakcijų atstovai savo kalbose prisi-minė svarbiausius ketverių metų ka-dencijos momentus, nuveiktus dar-bus, už bendradarbiavimą dėkojovieni kitiems, linkėjo sveikatos ir iš-tvermės, kad ir kur dirbtų. Seimą pa-liekantieji drąsinosi būtinai grįšią irvylėsi, kad jų darbai bus tęsiami.“Mes išeiname, kad sugrįžtume”, -Julijaus Cezario žodžius citavo įnaująjį Seimą nepatekusios Libera-lų ir centro sąjungos atstovas Vytau-tas Bogušis. “Visiems mums kūnotvirtybės, kad išliktų dvasios stipry-bė”, - linkėjo Socialdemokratų frak-cijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Ypač šiltai iš Seimo buvo išlydė-ti du politikos senbuviai - social-demokratas Česlovas Juršėnas irkonservatorius Česlovas Stankevi-čius. Parlamentinį darbą ir kolegasjiems primins dovanotos vardinėsjuostos.

“Mieli bičiuliai, ypač kairieji,kurie poryt turėtumėte tapti nau-jąja Lietuvos valdžia, veikite atsa-kingai ir apdairiai, nesuklupkite,kaip atsitiko vakar, būkite vertigarbingo tautos atstovo vardo”, -sakė Č.Juršėnas, primindamas gė-dingą antradienio balsavimą dėlKT išvadų.

Gyrė I.DegutienęDaug gerų žodžių vakar sulauku-

si I.Degutienė net susigraudino. Uždarbštumą, diplomatiškumą, tole-ranciją, supratimą, išmintį ir daugy-bę kitų dalykų jai dėkojo tiek pasku-tines valandas skaičiuojančioskoalicijos, tiek opozicijos, tampan-čios valdančiąja dauguma, atstovai.“Turėjome išskirtinę Seimo pirmi-ninkę. Seimo vadovo kartelę ji iškė-lė į aukštumas”, - teikdamas I.Degu-tienei gėlių puokštę sakė opozicijoslyderis Vytautas Gapšys. Simbolinęžvaigždę Seimo vadovei padovanojojos partijos lyderis premjeras And-rius Kubilius. “Dirbkime prisimin-dami, kad Seime yra politiniai sąjun-gininkai ir politiniai priešininkai, betjokiu būdu ne priešai. O svarbiausianebūti Lietuvos priešu”, - visiemspalinkėjo Seimo pirmininkė.

A.Kubilius savo kalboje dėkojo irvaldančiajai koalicijai, ir Vyriausy-bei stipriai oponavusiai opozicijai.“Ačiū opozicijai ir už tai, kad sugebė-jote akivaizdžiai įrodyti, jog Seimasgali būti ne tik problemų sprendimovieta, bet ir vienos iš didžiausių per 22nepriklausomybės metus sukurtųproblemų gimdymo vieta. Turiuomenyje opozicijos lengvabūdiškąiniciatyvą rengti referendumą, kuriorezultatais, kaip žinote, šuo metu la-biausiai džiaugiasi mūsų rytų kaimy-nai”, - įgėlė premjeras.

Rytoj vidurdienį į pirmąjį posėdįrinksis naujasis parlamentas, ir nuotos akimirkos nutrūks dabartinių Sei-mo narių įgaliojimai.•

2012 11 15Lietuvos žinios2 Dienos temos

TEKTŲ NUTRAUKTI BYLĄ

Darbo partijos lyderis Viktoras Us-paskichas rytoj, davęs Seimo nariopriesaiką, įgis tai, ko yra netekęs, -teisinę neliečiamybę. Kartu su V.Us-paskichu imunitetą įgis dar du juo-dosios buhalterijos bylos kaltina-mieji - Vytautas Gapšys ir VitalijaVonžutaitė. Jeigu naujasis Seimasnepatenkins prokurorų prašymopanaikinti šių politikų teisinę nelie-čiamybę, jų atžvilgiu baudžiamosiosbylos bus nutrauktos. Taip DELFIteigė juodosios buhalterijos bylą ku-ruojantis Generalinės prokuratūrosOrganizuotų nusikaltimų ir korup-

cijos tyrimo departamento prokuro-ras Saulius Verseckas.

KITOKIA NUOMONĖ

Atskirąją nuomonę dėl KonstitucinioTeismo (KT) išvados pareiškęs teisė-jas Egidijus Šileikis mano, kad Vy-riausioji rinkimų komisija (VRK),nustatydama Seimo rinkimų rezulta-tus, elgėsi teisingai, o pats KT neturė-jo galimybės nustatyti šiurkščių įsta-tymų pažeidimų. Teisėjo nuomone,paskelbta KT išvada, jog Darbo par-tijos kandidatų eilė patvirtinta netei-sėtai, “pernelyg grindžiama prielai-

domis”, o tai yra “kontroversiška tei-sinės valstybės principo požiūriu”.“VRK pagal turimos informacijospobūdį galėjo tik numatyti (spėti!)galimo teisės pažeidimo padariniųmastą (blogiausią variantą!). Būtenttai ši komisija padarė, ir nepažeidėrinkimų įstatymo minėtu aspektu”, -rašoma vakar paskelbtoje atskirojojenuomonėje.

DELEGAVO Į LRT TARYBĄSeimas vakar priėmė nutarimą, ku-riuo į Lietuvos nacionalinio radijo

ir televizijos (LRT) tarybą delegavodabartinį parlamento vicepirmi-ninką socialdemokratą ČeslovąJuršėną. Už Č.Juršėno paskyrimąnumatantį nutarimą balsavo 89parlamentarai, 2 jam nepritarė, 8susilaikė. Naujasis LRT tarybosnarys kalbėdamas po balsavimo iš-skyrė LRT finansavimo problemą.Č.Juršėnas, kuris Seimo rinkimuo-se nedalyvavo, LRT taryboje pa-keis į naują Seimą pagal Darbopartijos sąrašą išrinktą AudronęPitrėnienę. Č.Juršėno kandidatūrąį LRT tarybą pateikė Seimo opozi-cija. Č.Juršėnas pagal išsilavinimąyra žurnalistas.

NUŠALINO NUO PAREIGŲ

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teis-mas vakar patenkino prokuroroprašymą ir nuo pareigų pusei metųnušalino šešis korupcija įtariamusMigracijos departamento pareigū-nus, kurie galėjo pelnytis iš leidimųužsieniečiams gyventi Lietuvoje.Dalis įtariamųjų naktį į trečiadienįpraleido areštinėje. Vakar vyko įta-riamųjų apklausos ir akistatos. Vi-siems paskirti arba bus paskirti rašy-tiniai pasižadėjimai neišvykti,uždraudžiant bendrauti tarpusavyje.

BNS, LŽ

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Vakar prie centro kairės koalicijos nusprendė šlietis ketvirta politinė jėga - Lietuvoslenkų rinkimų akcija (LLRA).Taip naująją valdžią formuojan-čios partijos Seime užsitikrinodaugiau kaip tris penktadaliusbalsų.

Nauja koalicija baigta dėlioti. Priejau anksčiau dirbti drauge sutaru-sių socialdemokratų, “darbiečių” irpartijos “Tvarka ir teisingumas”prisidėjo kelias savaites kalbintaLLRA.

Sukirtus rankomis dėl bendradar-biavimo, nauja valdančioji koalicijaSeime turės konstitucinę daugumą -vienys 85 parlamentarus. Jų gali darpagausėti, nes keli naujojo Seimo na-riai svarsto galimybę dirbti parlamen-

to Lietuvos socialdemokratų partijos(LSDP) frakcijoje.

Tenkinsis viena ministerijaGalutinai sutarti dėl LLRA dalyva-

vimo centro kairės politinių partijųkoalicijoje pavyko po antro derybiniosusitikimo. LLRA pirmininko Valde-maro Tomaševskio teigimu, jungimą-si prie naujos valdančiosios daugumosdar turės palaiminti partijos taryba.

LLRA nusileido būsimiems koa-licijos partneriams ir sutiko vado-vauti vienai ministerijai. “Mūsų sąly-gos bus truputį prastesnės”, - vakarsakė V.Tomaševskis, nors anksčiaubuvo kalbėjęs, kad prie naujosiosdaugumos prisidėtų tokiomis pat są-lygomis kaip ir “tvarkiečiai”, pagalkoalicinę sutartį vadovausiantysdviem ministerijoms.

V.Tomaševskis neatskleidė, kokioministro portfelio LLRA norėtų. Pa-sak LSDP pirmininko Algirdo Butke-

vičiaus, LLRA galėtų vadovauti Ener-getikos ministerijai. Pagal dabartinękoalicijos sutartį, ši ministerija pati-kėta “darbiečiams”. Darbo partijos(DP) lyderis Viktoras Uspaskichas sa-kė, kad “darbiečiai” sutiktų atiduotivieną ministeriją, tačiau kurią, dar esąneaišku. Jis pabrėžė, jog sprendimaienergetikos srityje reikalaus politiniosutarimo ir derinimo su prezidenteDalia Grybauskaite.

Į vadovus - buvęs krepšinio treneris

“Darbiečiai” į vieną svarbiausiųpostų valstybėje - Seimo pirmininko- ketina siūlyti parlamentarą VydąGedvilą. Jis tvirtino, kad partijos ko-legų raginimą pretenduoti į parla-mento vadovus priėmė, nes yra tampasirengęs. “Kuris kareivis nenoribūti generolu? Savo gyvenime turė-jau pasiūlymą tapti pirmininku. At-sisakiau, nes buvau tam nepasiruo-

šęs. Šiandien esu pasirengęs”, - vakarkalbėjo V.Gedvilas.

53-ejų politikas Seime dirbs trečiąkadenciją. 1981 metais jis baigė Lie-tuvos valstybinį kūno kultūros insti-tutą, 1999-aisiais apsigynė biomedi-cinos mokslų daktaro disertaciją.Nuo 1988 iki 2004 metų V.Gedvilastreniravo Kūno kultūros instituto, ovėliau - Kūno kultūros akademijosvyrų ir moterų krepšinio komandas.1996-2002 metais jis dirbo Lietuvosmoterų krepšinio rinktinės vyriau-siuoju treneriu.

A.Butkevičius teigiamai įvertinoV.Gedvilo kandidatūrą. Jo nuomone,“darbietis” yra sukaupęs nemažai pa-tirties, todėl turėtų išbandyti save ei-damas aukštesnes pareigas.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” pre-zidiumas vakar vakarą patvirtino, kad“tvarkiečiams” numatytą vieno Seimovicepirmininko postą norima patikėtiKęstui Komskiui. Į Aplinkos ministeri-

jos vadovus “tvarkiečiai” siūlys Valen-tiną Mazuronį, vidaus reikalų ministruteiks Remigijų Žemaitaitį.

Grįžta į SeimąPo ilgų spekuliacijų paaiškėjo, kad

V.Uspaskichas dirbs Seime. Vakar Vy-riausiajai rinkimų komisijai jis įteikėpareiškimą, kuriuo atsisakė EuroposParlamento (EP) nario mandato. “Tu-riu būti su komanda, kuo daugiaumaksimaliai įgyvendinti Darbo partijosprogramą”, - aiškino V.Uspaskichas.

Neoficialiai teigiama, jog DP juo-dosios buhalterijos byloje kaltina-muoju pripažintas politikas greičiau-siai taps “darbiečių” frakcijos Seimeseniūnu. V.Uspaskichą Briuselyje pa-keis jo patarėja iki šiol dirbusi JustinaVitkauskaitė.

Kur - Seime ar EP - dirbs V.Toma-ševskis, turėtų paaiškėti šiandien. Ku-rio mandato jam reikės atsisakyti, spręsLLRA taryba.•

Naujoji koalicija pasididino politinį svorį

Išeinantis Seimas užvėrė duris

Trumpai

Teikdamas I.Degutienei gėlių puokštę, opozicijos lyderis V.Gapšys pabrėžė,kad ji Seimo vadovo kartelę iškėlė į aukštumas. / Olgos Posaškovos nuotrauka

Page 3: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

Dienos temos 32012 11 15Lietuvos žinios

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Vyriausybės palaimintas reikalavimas grąžinti į valstybėsbiudžetą nepanaudotas mokiniokrepšelio lėšas kai kurioms savi-valdybėms gali tapti akmeniu pokaklu. Baiminamasi, kad pritrūkspinigų pedagogų atlyginimams.

Nedidelės apie 120 moksleivių tu-rinčios Šakių rajono Paluobių pagrin-dinės mokyklos direktorius AlgirdasBuragas LŽ teigė kol kas negalintistiksliai pasakyti, kiek nepanaudotųmokinio krepšelio lėšų teks grąžinti įvalstybės biudžetą, tačiau jis pabrėžė,kad tai bus labai skausminga. “Baimi-namės, kad kitą mėnesį darbo užmo-kesčio fonde galime pritrūkti pinigųatlyginimams”, - sakė jis.

Norėtų dengti skolasPanašių nuogąstavimų išreiškė Ša-

kių rajono savivaldybės administraci-jos direktorius Juozas Puodžiukaitis.Anot jo, šakiečiai į valstybės biudžetąprivalės grąžinti 559 tūkst. litų, norspinigų mokykloms išlaikyti trūksta.“Esame apskaičiavę, kad atidavę rei-kalaujamą sumą savivaldybės biudže-te švietimo reikmėms turėsime rastidaugiau kaip 300 tūkst. litų. Jų nėra,nes šiemet ir taip vos galą su galu su-duriame”, - tikino J.Puodžiukaitis.

Marijampolės savivaldybės, kuriai į

valstybės biudžetą taip pat teks grąžin-ti daugiau kaip pusę milijono litų ne-panaudotų mokinio krepšelio lėšų,meras Vidmantas Brazys pažymėjo,kad toks Švietimo ir mokslo ministeri-jos (ŠMM) siekis labiausiai kerta pernedidelių mokyklų, kuriose labiausiaisumažėjo mokinių, kišenę.

“Gimnazijose mokinių nemažėja.Mažėja pagrindinėse mokyklose, ku-rios yra kaimiškosiose vietovėse. Tenpadėtis sunkiausia. Klases išlaikyti rei-kia, nors mokinių ir sumažėjo. Betniekas apie tai negalvoja”, - sakėV.Brazys.

Anot jo, palikus nepanaudotas lėšassavivaldybėms ir leidus jas perskirsty-ti kitoms švietimo sistemos reikmėmsbūtų galima padengti nors nedidelędalį švietimo įstaigų skolų. Marijam-polės švietimo įstaigos vien už pastatųšildymą šilumos tiekėjams jau yra sko-lingos milijoną litų.

Netenka milijonųLietuvos savivaldybių asociacijos

(LSA) patarėjas švietimo ir kultūrosklausimais Jonas Mickus LŽ teigė, kadvisos šalies savivaldybės į valstybės biu-džetą turėtų grąžinti kiek daugiau nei22 mln. litų. Anot J.Mickaus, panaši si-tuacija buvo susiklosčiusi ir pernai, ta-čiau tąkart pavyko susitarti, kad savi-valdybėms būtų palikta pinigų bent jaupedagogų išeitinėms kompensacijoms,kurias buvo būtina išmokėti vykdantVyriausybės patvirtintą švietimo įstai-

gų tinklo optimizavimą. Šiemet, savi-valdybių skaičiavimais, išeitinėms kom-pensacijoms reikėtų apie 15 mln. litų.

“Papildomų lėšų reikia ne tik kom-pensacijoms, bet ir nuo rugsėjo ŠMMsprendimu padidintiems mokytojųpadėjėjų, auklėtojų atlyginimams. Mattam joks papildomas finansavimasnebuvo numatytas”, - tvirtino LSApatarėjas.

Papildomo finansavimo nebuvonumatyta ir įgyvendinant dar vienąsprendimą - reikalavimą nuo lapkri-čio mėnesio visuose moksleivius ve-žiojančiuose mokykliniuose autobu-suose, nesvarbu, už kokias lėšas jiepirkti, įrengti keturis oranžinės spal-

vos šviesos švyturėlius. Toks Vyriausy-bės nutarimo įgyvendinimas savival-dybėms kainuoja apie 1 mln. litų, matšvyturėlius reikia įrengti ant 776 auto-mobilių.

Kyla į kovąJ.Mickaus nuomone, siekiant pers-

kirstyti mokinio krepšelio lėšas visiš-kai neatsižvelgiama į realią situacijąmokyklose, o vadovaujamasi tik arit-metiniu skaičiavimu. “Jei klasėje su-mažėja mokinių dviem ar trim, klasėsnėra iškomplektuojamos, pamokos ve-damos toliau. Bet mokyklai dėl to pi-nigų mažėja”, - sakė LSA patarėjas.

Analogiškus pastebėjimus pasitari-

me, kuriame buvo svarstomas 2012metų valstybės biudžeto ir savivaldy-bių biudžetų finansinių rodiklių pat-virtinimo įstatymo pakeitimo projek-tas, išsakė ir LSA direktorė RomaŽakaitienė.

Šiame projekte siūloma dėl suma-žėjusio vaikų skaičiaus nepanaudotųmokinio krepšelio specialiųjų tiksliniųdotacijų dalį - 22,096 mln. litų - paim-ti iš savivaldybių ir sumokėti valstybėsvaldymo institucijų kreditinius įsisko-linimus bei finansuoti kitus, su ugdy-mo procesu nesusijusius poreikius.

LSA siūlo numatyti galimybę šias lė-šas, įvykdžius ugdymo planą, ketvirta-me ketvirtyje naudoti kitoms švietimoreikmėms finansuoti, pirmiausia - sko-loms dengti. “Nepanaudotų mokiniokrepšelio lėšų paėmimas turės labaiskaudžių pasekmių visam ugdymoprocesui. Mokyklų administracijos buspriverstos mažinti atlyginimus peda-gogams ar net atleisti kai kuriuos jų”, -teigė LSA direktorė.

LSA siekiui, LŽ duomenimis, yralinkęs pritarti Seimo Švietimo, moks-lo ir kultūros komitetas, tam iš daliespritaria ŠMM. Tačiau su LSA katego-riškai nesutinka Finansų ministerija.Jos atstovas - Viešųjų ryšių skyriaus ve-dėjas Vytautas Lenkutis - paaiškinti,kodėl taip elgiamasi, vakar atsisakė.Mat, anot jo, netrukus šį klausimą tu-rėtų svarstyti Vyriausybė. “Mūsų ko-mentarai bus po Vyriausybės sprendi-mo”, - sakė V.Lenkutis.•

Savivaldybės stumiamos į naują finansinę duobę

JURGA TVASKIENĖ

Žydrūno Plytniko vadovaujamaViešųjų pirkimų tarnyba (VPT), išnagrinėjusi bendrovės Visaginoatominės elektrinės (VAE) šiemetvykdytus viešuosius pirkimus,nustatė, kad ji neteisėtai įsigijopaslaugų už beveik 30 mln. litų.Jei buvo eita tokiu keliu, nebestebina, kodėl referendumepiliečiai nepatikėjo atominio projekto nauda.

VAE, pasirinkusi neskelbiamų dery-bų būdą (pirkimą be konkurso, tarian-tis su vieninteliu paslaugos teikėju), su-darė 20,7 mln. litų vertės sutartį dėlpapildomų teisinių paslaugų su tarptau-tine advokatų kontora “Herbert Smith”,dar už 8 mln. litų pirko verslo konsulta-vimo ir finansinio patarėjo paslaugas išDidžiosios Britanijos investicijų banko“N M Rothschild & Sons Limited”.

Taip pat be konkurso, teisinantis“ypatingomis aplinkybėmis”, su viešų-jų ryšių agentūra BVRG buvo sudaryta1,2 mln. litų vertės integruotos komuni-kacijos ir žiniasklaidos planavimo pa-slaugos pirkimo sutartis - artėjant refe-rendumui agituota už jėgainės statybą.

“Neskelbiamų derybų būdu vykdy-dama šiuos pirkimus VAE pažeidėskaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskri-minavimo principus, neužtikrino tie-kėjų konkurencijos, (...) todėl sutartisturėtų nutraukti”, - konstatuojamaVPT parengtose išvadose.

Balsavimas prilygintas stichijaiŠį pavasarį net dviem etapais vykdy-

tą žiniasklaidos planavimo paslaugųpirkimą VAE iki šiol tvirtina buvusi pri-versta atlikti dėl atsiradusio “nenuma-tyto įvykio” - Vyriausiosios rinkimų ko-misijos (VRK) balandžio pradžiojepatvirtintos iniciatyvos rinkti parašusdėl patariamojo referendumo, spren-

džiant apie naujosios elektrinės projek-to reikalingumą. Kaip nurodoma VPTpateiktame VAE aiškinamajame rašte,dėl šios aplinkybės tapo būtina “sku-biai aktyvinti viešųjų ryšių ir integruo-tos komunikacijos veiksmus ir kuo ak-tyviau informuoti visuomenę bei Seimonarius apie vykdomą naujos VAE pro-jektą labiausiai prieinamais informavi-mo kanalais”.

Tą pačią dieną, kai VRK leido rinktiparašus dėl referendumo, VAE pasiren-gė ir vos po kelių dienų iš agentūrosBVRG nupirko informavimo paslaugųuž 300 tūkst. litų. Vos po mėnesio, mo-tyvuodama tuo, jog “viešojoje erdvėjeformuojasi nuomonė, kad trūksta argu-mentų dėl šio projekto reikalingumo”,VAE sudarė dar vieną sutartį su BVRG- tik šį kartą už 1,2 mln. litų. Ir šįsyk bu-vo nurodyta, kad pirkimas vykdomasdėl įvykių, “kurių perkančioji organiza-cija negalėjo iš anksto numatyti”.

Lietuvos teisės aktai nurodo, kad ne-skelbiamas derybas perkančios valsty-

bės valdomos įmonės tai gali daryti tikišskirtiniais atvejais. Be to, remiantis Eu-ropos Komisijos parengtu vadovu dėltaisyklių, taikomų sudarant viešųjų pir-kimų sutartis, nenumatytais įvykiaisįvardijami tik tokie atsitikimai, kurie ne-apsakomai viršija įprastines ekonomi-nio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyz-džiui, žemės drebėjimai ar potvyniai.

Reikalaus atsakomybės“VAE pateikiami argumentai būtų

juokingi, tačiau juokas neima žinant,kad kalbama apie švaistomus valstybėspinigus. Juk neskelbiamoms derybomsbūtų pakakę ir šimto tūkstančių - tamlaikotarpiui, kol bus organizuojamaskonkursas. Šiuo atveju matyti akivaiz-dus VAE administratorių noras kuo

greičiau mesti milijonus viešinimui irtaip formuoti visuomenės nuomonę,nekreipiant dėmesio į viešąjį interesą irnediskutuojant dėl tų lėšų efektyvauspanaudojimo”, - apie šią situaciją kal-bėjo į premjero postą pretenduojantisLietuvos socialdemokratų partijos ly-deris Algirdas Butkevičius. Jis pridūrė,kad susipažinus su VPT išvadomis buskeliamas kaltų asmenų teisinės atsako-mybės klausimas.

Bendrovė VAE, jos viešųjų ryšiųvadovės Giedrės Krinicinos teigi-mu, VPT išvadų dėl vertinamų pir-kimų dar nėra gavusi. “Šiuo metunesiimtume komentuoti, koks būtųar galėtų būti VAE sprendimas, ta-čiau norėtume atkreipti dėmesį,kad VAE atsižvelgtų į VPT pateik-

tas išvadas ir atsakingai vykdytų ob-jektyvias rekomendacijas, jei tokiosbūtų pateiktos”, - nurodoma LŽ pa-teiktame VAE atsakyme.

Baudė saviAgentūros BVRG, kuri bendradar-

biauti su VAE pradėjo dar pernai, vado-vas Jonas Blinstrubas LŽ tvirtino VPTišvadų negalįs vertinti. “Elgiausi taip,kaip buvo numatyta. VAE teikėme in-tegruotas komunikacijos paslaugas:rengėme informaciją žiniasklaidai, in-formacines kampanijas, įvairius rengi-nius tikslinėms auditorijoms apie VAEprojekto aspektus”, - vardijo viešųjų ry-šių specialistas. J.Blinstrubas tikino ne-galįs detaliau nurodyti, kokius darbusVAE užsakymu atliko jo bendrovė, nes“nelabai kuruoja tą dalyką”.

Už susitarimą su VAE, sukėlusį ne-menkų abejonių, J.Blinstrubui jau tekoatsakyti. Jo veiklą svarstė Ryšių su vi-suomene agentūrų asociacijos Garbėsteismas, kurio narys, beje, yra ir šis vers-lininkas. Kolegos BVRG vadovui pa-reiškė įspėjimą.

“Mes suprantame, kad yra daugybėatvejų, kai asociacijos nariai ne patyssukuria neskaidrias aplinkybes. Jei vals-tybės institucijos, VPT nepadės kurtiskaidrios konkursų aplinkos, vieni ne-turėsime užtektinai kontrolės įrankių.Deja, kartais susidaro įspūdis, kad vals-tybės institucijoms į asociacijos siūly-mus - tik nusispjauti”, - LŽ aiškino aso-ciacijos pirmininkas Linas Kontrimas.

Jo žodžiais, pastarąjį kartą asociaci-ja savo narėms rekomendavo apsvars-tyti, ar šios turėtų dalyvauti naujausia-me VAE projekte - liepos mėnesįpaskelbtame dar viename konkursedėl viešinimo paslaugų teikimo, mat josąlygos buvo įvertintos kaip diskrimi-nacinės. Asociacija, kviesdama rengtiskaidrų viešojo pirkimo konkursą,kreipėsi ir į VAE, Energetikos ministe-riją, ir į VPT, bet jokios reakcijos sakonesulaukusi.•

Savivaldybių atstovų teigimu, dėl lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą labiausiai nukentėtų kaimų mokyklos. / LŽ archyvo nuotraukos

Kreivas kelias sukliudė atominei jėgainei

Spalio 14-ąją vykusiame referendume naujosiosatominės elektrinės statybai nepritarė daugiau

kaip 62 proc. balsavusių piliečių.

Siekdamas įtikinti žmones naujosios atominės elektrinės nauda, po Lietuvą keliavo ir mobilusis VAE infocentras.

Page 4: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

2012 11 15Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Vos ant drebančių kojų bepasto-vinčiai lietuviškai demokratijai, jei ti-kėsime kai kurių politikų aimanomis,gresia naujas pavojus: gali būti sunai-kinta ar panaikinta tokio pono U.partija.

Neseniai išklausiau galimam par-tijos uždraudimui skirtą radijo laidą,kurioje ponia G. aistringai gynė par-tijos lyderį. Dažniausiai kartojamasjos argumentas buvo vaikiškai pri-mityvus: visi pažeidinėja įstatymus,visi perka rinkėjų balsus, o užkliū-vam tik mes vieni. Nedemokratiška!

Galima tik pavydėti ponui U. par-tijos kolegės ištikimybės, kuri, atlai-kiusi ne vieną išbandymą, ko gero, jaunusipelno būti perkvalifikuota į fana-tizmą. O su fanatikais, žinia, ginčytissunku, nes jie girdi vien savo “vidinįbalsą”, kuris paprastai sutampa sudvasinio arba partinio lyderio balsu.

Juk esmė ne tai, kad tik pono U.partija ir jos vadovas nepaiso įsta-tymų, o tai, jog vyksta dėsningas,nuo individo valios nepriklausantiskiekybės virsmas į kokybę, kai pa-vieniai įstatymų pažeidinėjimo at-vejai (galbūt) tampa partijos gyve-nimo ir egzistavimo būdu. Nieko

stebėtina, jei valstybė ar jos institu-cija naujos kokybės padariniamslikviduoti imasi kitokių priemoniųnei paprastas pagrūmojimas pirš-teliu - kuo iki šių rinkimų papras-tai apsiribodavo Vyriausioji rinki-mų komisija (VRK), išgirdusi apieRinkimų įstatymo pažeidimus.

Žinoma, galima ir reikia diskutuo-ti, ar visi prezidentės, Vyriausybės,teismų sprendimai atitinka demokra-tijos principus, bet tokios diskusijosbus vaisingos tik tada, jei galbūt nede-mokratiškų sprendimų kritikai patysišmanys tai, apie ką kalba. Labai abe-joju, ar ponas U. ką nors išmano apiedemokratiją. Sprendžiu ne iš gandų,o iš asmeninio patyrimo.

Po pirmojo rinkimų turo, papik-tinta gausių įstatymo pažeidinėji-mų, nešvarių technologijų, vienorajono spaudoje paskelbiau straips-nį “Kas mes: lietuviai ar dešros val-gytojai?” Jis sulaukė netikėtai ašt-rios skaitytojų reakcijos.

Pirmiausia įsižeidė tie, kurie apsi-žiūrėjo (perskaitę straipsnį?) prik-lausantys dešrų valgytojų sluoksniui.Bet juk į nieką pirštu nerodžiau, juktoks buvo laisvas ir demokratiškaspačių rinkėjų pasirinkimas - būtidešros valgytojais. Tad ant ko pyks-tama? Ant veidrodžio?

Dar labiau supyko ponas U. Jeitikėsime mane pasiekusia informa-cija, jam buvo pranešta, kad viena-me rajone jo partijos nariai savival-dybės taryboje sudaro koaliciją sufrakcija, kuriai priklauso ir autorėstraipsnio, kuriame paminėta jošviesybės pavardė. “Šviesybė”, kal-bama, išsikvietė partijos kolegas antkilimėlio ir davė šiems velnių, jognesugeba sutvarkyti savo koalicijosatstovų, leidžia jiems rašinėti viską,kas šauna į galvą.

O man buvo šovę į galvą tamestraipsnyje paskelbti, kad mane ste-bina visiškas mūsų teisinės sistemosir ypač Rinkimų įstatymo lepšišku-mas. Juk kai tik į politinę areną įžen-gė Darbo partija, įvairūs to įstatymopažeidinėjimai ėmė ristis lyg lavinanuo kalno. O VRK jau kelerius rin-kimus iš eilės, sužinojusi apie pažei-dimus, tik bejėgiškai skėsčiojo ran-komis. Ar tikrai teisiškai taip jauneįmanoma užfiksuoti pažeidimo ir

pašalinti nuo rinkimų takelio prasi-žengusios partijos ir jos kandidatotoje apygardoje, kurioje pažeidimasužfiksuotas? Tik nesakykite, kad de-mokratija tolygi teisinei silpnapro-tystei ar nihilizmui, todėl teisingu-mas ir tvarka neįmanomi. Jei irneįmanomi, tai tik Lietuvoje, kurmetų metus armija tyrėjų ir prokuro-rų niekaip negali išsiaiškinti, pažei-dė ar nepažeidė ponas U. partinės-fi-nansinės drausmės, ir nepajėgiasuformuluoti atitinkamų išvadų.

Ponas U. tame tekste, matyt, busįžiūrėjęs kokį nors išpuolį prieš jo as-menį ir, manipuliuodamas koalicinebendryste, nutaręs prižnybti man lie-žuvį. Pati tame tekste matau priekaiš-tus VRK ir mūsų teisinei sistemai,kuri daug metų nepajėgia nustatyti,kaltas ar ne ponas U. Galiu tik pasi-džiaugti, kad Konstitucinis TeismasVRK veiklą įvertino dar griežčiau. Ojei taip, galiu tikėtis, jog ir kitos ma-no įžvalgos neprasilenkia su tiesa.

Logiškai mąstant, jei ponas U. ne-kaltas, jo orumą turėtų žeisti bylosvilkinimas, todėl galėtų tik džiaugtis,kad kas nors nori jam padėti ir ragi-na prokurorus bei tyrėjus suktis vik-riau. Bet veltui ieškotume logikos topono žodžiuose ir veiksmuose tiekdėl jam iškeltos bylos (ką reiškia vien

pono U. atsisakymas duoti parody-mus juodosios buhalterijos byloje, jeine norą vilkinti bylą iki... pasauliopabaigos!?), tiek dėl mano straipsnio.Mat to paties laikraščio tame pačia-me numeryje, kuriame paskelbtasstraipsnis, buvo išspausdintas ir po-no U. kreipimasis į rajone jam sim-patizuojančius rinkėjus, kad šie iš-duotų rajono valdančiosios frakcijosinteresus ir per antrąjį rinkimų turąbalsuotų ne už jos, o už opozicijoskandidatą! Tos partijos, su kuria bū-simame Seime pono U. partija keti-na sudaryti valdančiąją koaliciją.

Kas tai, jei ne šiurkštus kišimasisį rajone susiklosčiusį politinių jėgųbalansą - nurodymas konfrontuotisu koalicija, į kurią įeina pono U.partijos nariai? Argi tai nepažeidžiademokratijos principų?

Galėčiau atsakyti, bet nenoriuužgauti savo kolegų iš rajono tary-bos, nes visai neblogai sutariamedarbuodamiesi rajono žmonių la-bui pagal išgales ir išteklius. Todėltik trumpai reziumuosiu: mano gal-va, demokratijos mūsų politiniamegyvenime tikrai nėra tiek, kiek rei-kėtų, kad visuomenė jaustųsi gerai.Tačiau jos būtų kur kas daugiau,jeigu politiniame gyvenime būtųmažiau paties pono U.•

Demokratija pagal poną U.

Logiškai mąstant, jei ponas U. nekaltas,

jo orumą turėtų žeistibylos vilkinimas.

Kitų balsai

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. [email protected]

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Prezidentė išsakė savo požiūrį į“kaltinamųjų suole sėdinčią” Darbopartiją. Galima pritarti jos nuomoneiarba nepritarti, bet reikia pripažinti,kad toks prezidentės požiūris turi pa-grindo. Prieš kurį laiką buvo kilęsskandalas dėl šios partijos pirmininkoViktoro Uspaskicho Maskvos aukšto-sios mokyklos baigimo diplomo. Jisyra įtariamasis baudžiamojoje bylojedėl milijoninių finansinių machinaci-jų. O dabar V.Uspaskicho vadovauja-mos partijos atstovai pagarsėjo kali-nių ir kitų rinkėjų balsų pirkimu. Armums nebūtų gėda, jei Lietuvai atsto-vautų tokios reputacijos žmogus?

V.Uspaskichas ir jo šalininkaimėgsta dangstytis nekaltumo pre-zumpcija. Suprantama, nekaltumoprezumpcijos laikomasi sprendžiantklausimą, sodinti V.Uspaskichą į ka-lėjimą ar nesodinti. Bet Vakarų pa-saulyje skiriant žmogų į aukštą vals-tybės postą vien to, kad jis darnenuteistas, per maža. Yra keliamiaukštesni reikalavimai, tokie, kaipkandidato padorumas, reputacija.

Tapęs ministru pirmininku arSeimo pirmininku žmogus atsto-vaus ne sau, o valstybei. Todėl taituri būti gerbiama asmenybė, ke-lianti pagarbą ir jos atstovaujamaiLietuvai, o ne skandalingos repu-tacijos asmuo, kompromituojantisvalstybę, kuriai atstovauja.

Šį mėnesį žiniasklaidoje agresy-viai ir net peržengiant etikos ribas

puolama prezidentė. RemiamasiKonstitucija, kuri teisę išrinkti mi-nistrą pirmininką suteikia Seimui.Prezidentė, esą pažeisdama Konsti-tuciją, gviešiasi teisę tai daryti pati.

Regis, tokiu atveju būtų logiškapacituoti Konstituciją. Tačiau to ne-daroma ir suprantama kodėl. MatKonstitucijoje iš tiesų teigiama prie-šingai. Joje įtvirtinta, kad “Respub-likos Prezidentas Seimo pritarimuskiria Ministrą Pirmininką” ir kad“Seimas pritaria ar nepritaria Res-publikos Prezidento teikiamai Mi-nistro Pirmininko kandidatūrai”.

Žinoma, Konstitucija suteikiaSeimui teisę nesutikti su preziden-to siūloma ministro pirmininkokandidatūra. Tačiau negalima ne-matyti ir prezidento teisės neskirtiministru pirmininku, jo nuomone,tam netinkamo asmens. Jei prezi-dentei V.Uspaskicho kandidatūranepriimtina, ji turi teisę jos nesiū-lyti, nes nėra jokio teisės akto, ver-čiančio prezidentę elgtis kitaip.

Tas pats pasakytina ir apie mi-nistrų skyrimą. Konstitucija numa-to, kad “Prezidentas Ministro Pir-mininko teikimu skiria ir atleidžia

ministrus”. Taigi prezidentė galėsatmesti bet kurio siūlomo ministrokandidatūrą, jei ši, jos manymu,bus nepriimtina.

Toks Konstitucijos požiūris į pre-zidento ir Seimo teises skiriant mi-nistrą pirmininką bei kitus ministrusyra gerai apgalvotas ir pagrįstas vals-tybės interesais. Konstitucijoje nu-matytas dvigubas mechanizmas,saugantis aukštų pareigūnų postusnuo netinkamų žmonių. Skiriantministrą pirmininką ar kitus mi-nistrus teisė apsaugoti valstybę nuogalimos klaidos suteikta tiek prezi-

dentui, tiek Seimui. Vienai šaliai su-daryta galimybė rekomenduoti tinka-mą kandidatūrą, bet jei suklystama,antra šalis gali ištaisyti klaidą netvir-tindama pasiūlytos netinkamos kan-didatūros.

Skandalas dėl diplomo, baudžia-moji byla, bandymas patekti į Seimąperkant žmonių balsus - pakanka-mos priežastys neleisti tapti prem-jeru ar ministru tokių polinkių tu-rintiems asmenims. Galime tikspėlioti, kokios dar informacijosapie kandidatus į ministrus prezi-dentei pateikė ar pateiks specialio-

sios tarnybos, nes Konstitucija su-teikia teisę tokius duomenis įvertin-ti pačiai prezidentei, neinformuo-jant apie juos nei visuomenės, neižiniasklaidos atstovų. Tad žiniasklai-da turėtų gerbti tiek Konstituciją,tiek prezidentės teises ir nebrukti jaikonkrečių ministro pirmininko arkitų ministrų kandidatūrų.

Darbo partijos agitatoriai įrodi-nėja, kad trukdant V.Uspaskichuieiti svarbias pareigas ar kitiems šiospartijos nariams tapti ministraisbūtų ignoruojama rinkėjų valia. Sutokiomis mintimis sutikti negalima,nes Darbo partija pati apgavo savorinkėjus. Ji pasirūpino, kad daugu-ma balsavusiųjų už Darbo partijąnegirdėtų V.Uspaskicho diplomoistorijos. Tas, kuriam dėl šio žmo-gaus milijonų įtakos žiniasklaidai irvisai mūsų valstybei dar kyla abe-jonių, tepasidomi kadaise išdrįsu-sio kritikuoti Darbo partijos vedlį,“Jangilos” istoriją iškėlusio žurna-listo Vytauto Matulevičiaus ir V.Us-paskichui pasipriešinusios DaliosBudrevičienės likimu.

Žiniasklaidos tiesioginė paskirtis,net pilietinė pareiga - suteikti žmo-nėms trūkstamos informacijos,šviesti visuomenę. Tad ypač apmau-du, kai kas nors iš žurnalistų, gavęsgalimybę kalbėti Tautai, pasinaudo-ja ja dezinformacijai skleisti.•RIMVYDAS ŽILIUKAS

V.Uspaskicho garbintojai mulkina visuomenę

Skiriant ministrą pirmininką ar kitus ministrusteisė apsaugoti valstybę nuo galimos klaidos

yra suteikta tiek prezidentui, tiek Seimui.

Redakcijos paštasTINKAMA MITYBA -ANTIDEPRESANTAS?

Kaip praneša “ABC News”, Australi-jos mokslininkai iš Dikino universite-to pradėjo pirmąjį pasaulyje klinikinįbandymą, siekdami nustatyti tinka-mos mitybos poveikį depresijossimptomams. “Šiame tyrime turėtųdalyvauti 200 savanorių iš Melbur-no ir Džilongo. Profesorė FeliceJacka sako, kad bus mėginama iš-siaiškinti, ar Viduržemio jūros die-ta ir raudona mėsa gali palengvintidepresijos simptomus. “Mitybosraciono kokybė, iš visko spren-džiant, iš tikrųjų susijusi su depre-sija ir nerimu. Tačiau kol kas ne vi-sai aišku, ar geresnė mityba galipadėti žmogui, jau kenčiančiamnuo psichikos sutrikimų. Manoma,kad Viduržemio jūros dieta itinnaudinga, nes čia daug daržovių,vaisių, grūdų, žuvies ir augaliniųproduktų. Tačiau tyrimai rodo, kadlabai svarbi gali būti ir raudonamėsa”, - pasakojo F.Jacka. Tačiauprofesorė pažymi, kad subalansuo-ta mityba vargu ar galės pakeistipirminį depresijos gydymą.”

Page 5: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)
Page 6: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

2012 11 15Lietuvos žinios6 Pasaulis

Gana taupyti, laikas pradėtiskatinimą! Tokia buvo profesi-nių sąjungų, surengusių 23-oseEuropos šalyse protestus irstreikus, žinia vyriausybėms.

Vakar visoje Europos Sąjungoje(ES) vyko virtinė protestų ir streikųprieš didėjantį nedarbą ir taupymopriemones. Šių akcijų organizatoriairagino nacionalinius lyderius atsi-sakyti taupymo ir imtis augimo ska-tinimo. “Taupymas yra visiška akla-vietė, todėl jo turi būti atsisakyta”, -savo pareiškime paskelbė Europosprofesinių sąjungų konfederacija.

Streikai nusirito per Ispaniją, Grai-kiją, Portugaliją, Italiją, žmonės pro-testavo Belgijoje, Vokietijoje, Pran-cūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kaikuriose Rytų Europos valstybėse.

Sutriko transportasDaugelyje Europos oro uostų teko

atidėti skrydžius, todėl keleiviams bu-vo rekomenduojama pasitikrinti tvar-karaščius. Oro transportas labiausiaisutriko Ispanijoje ir Portugalijoje. Is-panijoje atidėta 600 reisų, daugiau-sia kompanijos “Iberia”, Portugali-joje - 45 proc. TAP skrydžių.

Tarp Belgijos ir Vokietijos visiš-kai nevažinėjo greitieji traukiniai“Thalys”, iškilo nesklandumų Bel-giją su Nyderlandais ir Prancūzijajungiančiose geležinkelio linijose.“Thalys” pažadėjo iš anksto bilie-tus įsigijusiems keleiviams juos pa-keisti arba grąžinti pinigus.

Belgijoje protestavo kelių skirtin-gų paslaugų sektorių darbuotojai,o Ispanijoje, Portugalijoje ir Pran-cūzijoje vyko visuotiniai streikai.

“Ne!” šantažui ir meluiIspanai ir portugalai pradėjo eity-

nes dar antradienio vakarą. Ispani-joje nedarbas jau viršija 25 proc. iryra didžiausias Europoje. PremjerasMariano Rajoy vis atidėlioja prašytipagalbos, nes mainais už ją teks darlabiau karpyti biudžetą. Pernai para-mos paprašiusi Portugalija taupo kel-dama mokesčius ir mažindama algas,pensijas bei socialines išmokas.

Antrame pagal dydį Ispanijosmieste Barselonoje iš gatvių buvopašalinta šimtai šiukšliadėžių, kadprotestuotojai jų nepadegtų. TačiauMadride muštynių nepavyko iš-vengti. Sostinėje policija areštavo32 žmones. Sustojus gamyklomselektros suvartojimas Ispanijojekrito 11 procentų.

“Mes streikuojame, kad sustabdy-tume šią savižudišką politiką”, - sakėIspanijos didžiausios darbo federaci-jos - Visuotinės darbininkų sąjungos(UGT) - vadovas Candido Mendezas.

Aistros Ispanijoje užvirė dar karš-čiau, kai praėjusią savaitę pro langąiššoko ir užsimušė moteris, kurią kre-ditoriai mėgino iškeldinti iš namų.Ispanai pyksta ir nesupranta, kodėlkrizės kaltininkai bankai yra gelbėja-mi mokesčių mokėtojų pinigais, o pa-prasti žmonės verčiami kentėti.

Lisabonoje taip pat nuo pat rytosustojo viešasis transportas, neveikė

metro, nedirbo mokyklos ir daugelisįstaigų. Gatvėse buvo gana tylu, betpolitinis pasipriešinimas taupymuitvenkiasi, o tai gali nuversti nuo bė-gių priemones, kurių siekia ministraspirmininkas Pedro Passosas Coelho.Protestai jau privertė jo centro deši-niųjų vyriausybę atsisakyti ketinimųlabiau apmokestinti darbuotojus.Užtat buvo pakelti kiti mokesčiai.

Šią savaitę Vokietijos kanclerėAngela Merkel gyrė Portugalijospremjero politiką, vadino ją pavyz-džiu kitiems. Pietų Europoje kanc-lerė nepopuliari, nes yra didžiausiataupymo priemonių šalininkė, nuo-lat spaudžianti ta linkme visą ES.Tiesa, pietinių šalių gyventojai ne-

linkę prisiminti kitko - kad daugiau-sia pagalbos teikia būtent Vokietija.

“Streikuoju, nes tie, kurie dirba,šantažuojami aukotis vis labiau irlabiau, kad sumažėtų valstybės sko-la, o tai yra didžiulis melas”, - rėžė43 metų Danielis Santosas de Jesu-sas, dėstantis architektūrą Lisabo-nos technikos universitete.

Toliau netenka darbo5 mln. ispanų, arba 22 proc. darbo

jėgos, yra profesinių sąjungų nariai.Portugalijoje profesinėms sąjungomspriklauso maždaug ketvirtadalis iš 5,5mln. darbo jėgos.

Ispanijos ekonomika, ketvirta pagaldydį euro zonoje, šiemet smuks 1,5

proc. - po ketverių metų, kai sprogodešimtmetį trukęs statybų burbulas,palikęs po visą šalį išsibarsčiusius ap-leistus oro uostus, kelius ir dau-giaaukščius. Portugalijos ekonomika,manoma, trauksis 3 procentais.

Kiekvieną savaitę Ispanija praran-da vis naujų darbo vietų. Oro lini-jos “Iberia” ką tik paskelbė, kad at-leis 4500 darbuotojų. Prestižinis “ElPais” laikraštis neseniai išvarė į gat-vę beveik ketvirtadalį savo žmonių.

Italijoje protestai buvo šiek tiekmažesnio masto, tačiau transportodarbuotojai taip pat prisidėjo prieketurių valandų visuotinio streiko,tad vienu laiku sustojo traukiniai irkeltai. Eitynes surengė studentai irmokytojai.

Prieš kelias dienas Graikijoje nu-vilnijo milžiniškos demonstracijos,o dabar profesinės sąjungos su-kvietė žmones į trijų valandų strei-ką. Atėnų policija laukė maždaug10 tūkst. demonstrantų - palygintinedaug, turint galvoje pastarojometo protestų Graikijoje mastą.

Šalies vyriausybė, vykdydama ESir Tarptautinio valiutos fondo (TVF)nurodymus, jau penktą kartą suma-žino algas ir pensijas, ėmėsi darboįstatymų reformos. Iš esmės Graiki-ja jau yra bankrutavusi valstybė.Naujausia ES ir TVF 31,5 mlrd. eu-rų pagalba Atėnams bus suteikta,bet niekas nebetiki, kad šalis kadanors galės grąžinti skolą, kuri jausiekia 200 proc. jos bendrojo vidausprodukto.

Apžvalgininkai teigia, jog strei-kai Prancūzijoje, kurios ekonomikavisiškai stagnuoja, o problemų kau-piasi vis daugiau, nėra nukreiptiprieš socialistų vyriausybę, nes šikaip tik žadėjo prancūzams taupy-mo politiką keisti ekonomikos ska-tinimu; profesinės sąjungos tiesiogsukvietė žmones dėl solidarumo suvisa protestuojančia Europa.

Tarptautiniai skolintojai ir kaikurie ekonomistai mano, jog mo-kesčių kėlimo ir išlaidų mažinimoprogramos būtinos, kad viešieji fi-nansai pasveiktų po daugybės me-tų pereikvojimo.•

Maskvoje visi norintieji negalėjopatekti į knygyną, kur MichailasGorbačiovas pristatė savo naująknygą “Vienas su savimi”. Joje buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas papasakojo apiepadarytas didžiausias klaidas,meilę žmonai Raisai ir nepagai-lėjo kritikos Borisui Jelcinui.

Žmonės plūdo į vieną Maskvosknygyną, kad gautų M.Gorbačiovoautografą, o gerai nusiteikęs buvęspolitikas žadėjo tol pasirašinėtiknygas, kol visi norintieji autogra-fo pavargs. 81 metų buvęs SovietųSąjungos vadovas pabrėžė, kad ra-šys ir toliau, bei juokaudamas pa-sakė: “Kviečiu draugus į savo 90-ąjįgimtadienį. Tai įžūlu, ar ne?”

Knygyną užplūdusiems maskvie-čiams M.Gorbačiovas prisipažino,kad pastarieji metai jam buvo ne-lengvi. “Per praėjusius penkeriusmetus man atliktos keturios opera-cijos. Aš labai sirgau. Pastaruosiuspusantrų metų beveik neišėjau iš li-goninės ir beveik iš naujo mokiau-si vaikščioti”, - sakė jis.

M.Gorbačiovas paaiškino, jog kny-gą, kurią paskui pavadino “Vienas su

savimi”, ėmėsi rašyti 1999 metais, iškarto po savo žmonos Raisos mirties,tačiau ją kelis kartus perrašė. R.Gor-bačiova, labai išgyvenusi dėl to, kad josvyras ir jo “perestroika” buvo smarkiaikritikuojami, norėjo pati parašyti kny-gą. Po žmonos mirties M.Gorbačio-vas tarp jos popierių rado knygos pla-ną ir nusprendė pats popieriuje išlietiasmeninius išgyvenimus.

Knygos įvade M.Gorbačiovaskalba apie po žmonos mirties už-plūdusią vienatvę ir apėmusį kaltėsjausmą, kad nepajėgė jos išgelbėti,nes paskutinio praėjusio amžiausdešimtmečio politiniai įvykiai Ru-sijoje palaužė Raisos sveikatą. Per1991-ųjų pučą R.Gorbačiova paty-rė mikroinsultą, po kurio jos svei-kata vis blogėjo.

“Knyga labai asmeniška”, - sakė irknygos pristatyme dalyvavęs laikraš-čio “Novaja Gazeta” vyriausiasis re-daktorius, padėjęs M.Gorbačiovui jąparašyti. Jis pabrėžė, kad šis Vakaruo-se garbintas, o Rusijoje labiau neken-čiamas politikas knygoje atskleidė sa-vo žmogiškąją pusę, pasakojo apiesavo šeimą, Stalino režimo aukomistapusius senelius, savo vaikystę karometais. M.Gorbačiovas aprašė ir kar-

jerą komunistų partijoje, išdėstė, kaipjo galvoje susiformavo demokratijos ir“glasnost” idėjos. “Esu įsitikinęs, kaddemokratinės reformos, prasidėjusios1985-ųjų vasarą, istoriniu požiūriubuvo teisingos”, - tebėra įsitikinęs“perestroikos” autorius, tik apgailes-tauja, kad jo idėjos nebuvo iki galoįgyvendintos. “Vis dar apgailestauju,kad man nepavyko į gerą uostą nuk-reipti laivo, prie kurio vairo stovėjau.Mes laiku nereformavome SovietųSąjungos. Nepavertėme komunistųpartijos šiuolaikine demokratiška par-tija. Tai buvo didžiausios klaidos”, - ra-šo M.Gorbačiovas.

Knygoje jis negaili kritikos pirma-jam Rusijos prezidentui B.Jelcinui,kad šis po “perestroikos” įteisino“asmeninės ir šeimos valdžios reži-mą”, pradėjo neapgalvotą privatiza-ciją, paskatinusią socialinę nelygy-bę, ypač smerkdamas už Čečėnijoskarą ir 1993 metais duotą įsakymąužimti Rusijos parlamentą. M.Gor-bačiovas kaltina ir tuometį elitą,diskreditavusį tokias sąvokas kaip“demokratija” ir “reformos”, beikritikuoja Vakarų politikus, palai-kiusius B.Jelcino politikos kursą. Di-džiausiu “perestroikos” laimėjimu

M.Gorbačiovas laiko pilietinės vi-suomenės atsiradimą. “Kelio atgalnebėra. Jauni žmonės daugiau nesi-taikstys su senuoju gyvenimu”, - sa-kė jis ir per knygos pristatymą.

Po žiemą prasidėjusių pilietiniųprotestų buvęs SSSR prezidentas ra-gino Vladimirą Putiną nekelti savokandidatūros per prezidento rinki-mus ir pasitraukti iš politikos. Tačiaupristatydamas knygą jis jau tiesiogiainebekritikavo dabartinės politinės sis-temos, nors ir nesusilaikė nepacitavęs

jam V.Putino taikytų žodžių, kad“verčiau palaikytų liežuvį už dantų”.

Demokratiškai nusiteikę rusaikritikuoja M.Gorbačiovą dėl to, kadleido naudoti smurtą malšinantžmonių nepasitenkinimą ir karinėsjėgos panaudojimą Tbilisyje, Vil-niuje ir Baku 1991 metais. Į tai savomemuaruose buvęs politikas atsa-ko, kad šie tragiški įvykiai “buvo pa-naudoti politiniams tikslams”.•Welt.de, BBC, Reuters, LŽ

Protestų diena Europoje

Madride kilus susirėmimams policija areštavo kai kuriuos protestuotojus. / AFP/Scanpix ir Reuters/Scanpix nuotraukos

Ispanai pyksta ir nesupranta, kodėl krizės kaltininkai bankai gelbėjami mokesčių mokėtojų

pinigais, o paprasti žmonės verčiami kentėti.

M.Gorbačiovas džiaugdamasis jam rodomu dėmesiu noriai pasirašinėjoknygas.

M.Gorbačiovas pakvietė į gimtadienį

Page 7: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

Pasaulis 72012 11 15Lietuvos žinios

Ekonominės reformos, kuriųėmėsi partija, lėmė, kad Kinijosekonomika tapo antra didžiau-sia pasaulyje. Tačiau šalis turi1,3 mlrd. gyventojų ir apimamilžinišką plotą, tad naujųjų ly-derių laukia rimtos problemos.

Komunistų partija, vadovaujantiKinijai nuo 1949 metų, vakar baigėsavo lemiamą suvažiavimą, kuris pa-tvirtino naujojo vadovaujamo komi-teto sudėtį ir atvėrė kelią viceprezi-dentui Xi Jinpingui perimti šaliesvairą per istorinį valdžios perdavimą.

Pagrindinė savaitę trukusio suva-žiavimo, rengiamo kas penkeriusmetus, užduotis - išrinkti naujus ša-lies lyderius, kurie vadovaus Kinijaisusiduriant su dideliais ekonomikosiššūkiais ir didėjančia piliečių kriti-ka. Tikimasi, kad Xi Jinpingas atei-nančiam dešimtmečiui bus išrinktasšalies vadovu, dabartinio prezidentoHu Jintao įpėdiniu, nes jis suvažiavi-mo delegatų buvo perrinktas į parti-jos Centrinį komitetą, kurį sudaroapie 200 narių. Į šį komitetą paskir-tas ir vicepremjeras Li Keqiangas,kuris veikiausiai taps naujuoju Kini-jos premjeru ir pakeis dabartinįpremjerą Weną Jiabao. Xi Jinpingasgalutinai perims valdžią kovą, kai Ki-nijos parlamentas, tvirtinantis par-tijos sprendimus, oficialiai paskelbsjį šalies prezidentu. Manoma, kadabu asmenys šiuos postus turės dvikadencijas po penkerius metus.

Naujieji lyderiai perims šalies vai-rą permainingais laikais, kai milži-niška Kinijos ekonomika išgyvenasulėtėjimą, o tai silpnina partinėsvaldžios legitimumą labiausiai le-miantį veiksnį - pažadą nuolat ge-rinti 1,3 mlrd. šalies žmonių (Kini-ja - daugiausia gyventojų pasaulyjeturinti valstybė) gyvenimą. Kinijojedažni nedidelio masto neramumai,paprastai išprovokuojami visuome-nės pasipiktinimo dėl korupcijos,valdininkų piktnaudžiavimo, pasi-taiko pykčio protrūkių tarp milijonųžmonių, kuriuos aplenkia naujasisklestėjimas. Suintensyvėjo prieš Pe-kino valdžią nukreipti tibetiečiųprotestai: pastarąją savaitę susidegi-no keli tibetiečiai. Pekinas yra sukū-ręs didelį cenzūros aparatą, kurisstengiasi, nors ne visada sėkmingai,užgniaužti nepasitenkinimo valdžiaapraiškas socialiniuose tinkluose,

turinčiuose šimtus milijonų varto-tojų. Vykstant suvažiavimui parei-gūnai sutelkė Pekino centre didelessaugumo pajėgas ir skyrė namųareštą šimtams aktyvistų.

Naujoji vadovybė bus atidžiaistebima, kokia ekonomine ir politi-ne kryptimi pasuks Kinija. Tačiaujos darbotvarkėje neišvengiamai tu-rės dominuoti tam tikri klausimai.

Naujas modelisKinijos ekonominė sėkmė ištrau-

kė iš skurdo 500 mln. žmonių, ta-čiau modelį, kuris gerai veikė Kini-jai pradėjus kapstytis iš duobės,reikia keisti. Ir Kinijos, ir Vakarųanalitikai nurodo, kad dabar reikiasuteikti daugiau svorio vartotojams,o ne investicijoms, kurių daugumaateina iš vyriausybės ir yra švaistū-niškos. Valstybinės įmonės turi at-siverti konkurencijai. Užuot išlai-kiusi šias milžines, vyriausybėturėtų labiau remti smulkias ir vi-dutines kompanijas, nes jos ateity-je garantuos darbo vietų kūrimą.

Kritikai sako, kad vienpartinė vals-tybė pernelyg veikiama interesų gru-pių, politinių tikslų ir korupcijos, kadimtųsi reikalingų permainų. Jie du-ria pirštu į Kinijos valstybinį sekto-rių, kuris sukuria tik pusę bendrojo

vidaus produkto (BVP), bet jam ten-ka daugiau kaip 70 proc. bankų pa-skolų su dirbtinai mažomis palūka-nomis. Kai kurie žinovai sako, kadvalstybinės įmonės tik plėsis, nes Ki-nijos politiniai vadovai trokšta, kadjos konkuruotų su JAV ir kitomis ša-limis, tad jas privalu stiprinti.

NelygybėPajamos miestuose augo daug

greičiau nei kaimuose, pakrantėstoli pralenkė skurdžius regionus ša-lies glūdumoje. Kinijos socialiniųmokslų akademijos duomenimis,atotrūkis tarp pajamų miestuose irkaimuose padidėjo 68 proc. nuo1985-ųjų ir yra vienas didžiausiųAzijoje. Tai gali įžiebti socialiniusneramumus. Valdžia vykdo skurdomažinimo programas, plečia svei-katos ir švietimo paslaugas, bet kri-tikai sako, kad to nepakanka, ir nu-rodo, jog Kinija išleidžia tik 6 proc.

BVP socialinei gerovei - maždaugpusę to, ką skiria kitos panašausplėtros lygio šalys.

AplinkosaugaKinijos augimas, kurį galima pa-

lyginti su sprogimu, sukūrė vienassudėtingiausių pasaulyje gamtosau-gos problemų. Kinija yra didžiausiapasaulyje teršėja šiltnamio dujomis,bet ir toliau anglys bus jos pagrin-dinis energijos šaltinis. Nauja įgy-ta gerovė nuo 2003 metų keturgubaipadidino automobilių skaičių ke-liuose. Jau 20 Kinijos miestų pa-kliūva į 30 labiausiai užterštų pa-saulio miestų sąrašą. Valdžia imasigamtosaugos projektų, nuo 2005-ųjų padvigubino vėjo jėgainių pa-jėgumą, ėmė taikyti teisinius ir ki-tus reguliatorius, bet vietos lygiušios pastangos liko gana fragmen-tiškos. Kinijoje 480 mln. žmonių visdar neturi sanitarinių patogumų, obeveik 120 mln. gyvena be vandens.

Lūkesčių didėjimas Kinai tapo turtingesni ir labiau iš-

silavinę, o tai drastiškai pakeitė jų lū-kesčius. Jiems nebepakanka, kadnaujoji lyderių karta vadovautų eko-nomikai, kuri kuria darbo vietas irgerovę. Kinijos gyventojai nori geres-

nių paslaugų ir daugiau laisvių. Kas-met šalies universitetus baigia dau-giau kaip 6 mln. žmonių - šešiskartdaugiau negu 1998-aisiais. Daugiaukaip 500 mln. žmonių naudojasi in-ternetu, išmanieji telefonai aktyvinavisuomenę ir kartais protestus. Norskinai tapo turtingesni, bet nebūtinailabiau patenkinti. Daugelis mato, kadkiti gyvena dar geriau.

DemografijaKinijoje gimstamumas - vienas

mažiausių pasaulyje, daugiausia dėlvieno vaiko politikos, apribojančiosmiestiečių šeimas iki vieno vaiko.Rezultatas - Kinijoje nuolat mažė-ja jaunų žmonių, kurie apmokėtųpensijas ir sveikatos apsaugą visgausėjančiai vyresnių gyventojų ar-mijai. Netrukus Kinija turės dau-giau senjorų nei Europos Sąjunga.Vieno vaiko politika sukūrė tam tik-rų anomalijų. Kai kurie tėvai noritik berniukų, todėl jau dabar 120berniukų gimimų tenka tik 100mergaičių. 2020 metais Kinijoje bus24 mln. viengungių vyrų, kuriemsnebus potencialių partnerių mote-rų. Akademikai ragina atsisakytivieno vaiko politikos, bet partijosviršūnėse apie tai nekalbama, nesbijoma gyventojų sprogimo.•

Naujų Kinijos lyderių laukia dideli iššūkiai

Kinijoje 480 mln. žmonių vis dar neturi

sanitarinių patogumų,o beveik 120 mln.

gyvena be vandens.

Austrijos mokslininkai pasiūlėCERN laboratorijoje veikiantį didįjį hadronų kolaiderį naudotikaip patį tiksliausią pasauliolaikrodį, nes jis pajėgus užfiksuoti 1 joktosekundę, t. y. nanosekundės milijar-dosios dalies milijonąją dalį.

Mokslui tai būtų labai didelisžingsnis į priekį, nes kol kas moksli-ninkai negali pasigirti galintys super-tiksliai išmatuoti laiką - jie gali užfik-suoti tik nanosekundės milijardąjądalį, o to nepakanka norint ištyrinė-ti Visatos pirmapradės medžiagosbūklę. “Turint gerokai tikslesnį se-kundmatį, toks uždavinys taptų įma-nomas”, - mano du jauni Vienos tech-nikos universiteto mokslininkaiAndreasas Ippas ir Peteris Somkuti.Jie yra tikri, kad Europos branduoli-nių tyrimų taryba, žinoma kaipCERN, jau 2018 metais galės naudo-tis tokiu supertiksliu prietaisu.

A.Ippas ir P.Somkuti jau sumo-deliavo sunkiųjų jonų susidūrimąkolaideryje skaitmeniniu formatu,nes esamos sąlygos leidžia susidary-ti kvarko-gliuono plazmai. Mano-ma, kad būtent į tokią būseną pate-ko visata po Didžiojo sprogimo, kaitemperatūra buvo tokia aukšta, kadtirpo net protonai ir neutronai. Jųsudedamosios dalys - kvarkai irgliuonai - gali judėti savarankiškai,nepriklausomai vieni nuo kitų. To-kia kvarko-gliuono plazma egzis-tuoja vos kelias joktosekundes. Su-kūrus tokią plazmą kolaideryje,apie ją galima surinkti daug vertin-gos informacijos. Didžiajame had-ronų kolaideryje abu mokslininkaijau atliko eksperimentą, kurį pava-dino ALICE. Jie pailiustravo, kaipšvino jonai įsibėgėja iki šviesos grei-čio ir susidaro pirmapradė materija,kuri egzistuoja vos kelias joktose-kundes, t. y. nanosekundės milijar-dosios dalies milijonąją dalį, ir ku-

rios kol kas jokia šiuolaikinė įran-ga nesugeba išmatuoti. Šiuo metumokslas pajėgus fiksuoti tik atose-kundes, t. y. nanosekundės milijar-dąsias dalis.

Proveržio tikimasi 1918 metais, kaiCERN laboratorijoje bus įrengtasnaujas greitintuvas, vadinamas “for-vardkalorimetriu”. Jis labai paleng-vins mokslininkams darbą, nes galėsužfiksuoti paslaptingąją joktosekun-

dę. Kad kolaideris pajėgus tai pada-ryti, A.Ippas ir P.Somkuti iliustravopasitelkę Browno-Twisso efektą. “Taigali būti sunku, bet visiškai įmano-ma”, - įsitikinęs A.Ippas, nes tuometbus galima tyrinėti tokius reiškinius,kurie kol kas visiškai nežinomi šiuo-laikiniam mokslui.

Mokslininkus džiugina ir tai, kadpats tiksliausias pasaulio laikrodisnieko nekainuos, nes jis veiksCERN laboratorijoje esančiamehadronų kolaideryje, kuris jauįrengtas ir veikia.•“TU Wien”, BBC, LŽ

Kinai tapo turtingesni, bet nebūtinai labiau patenkinti - žmonių lūkesčiai nepaprastai išaugo.Reuters/Scanpix, AFP/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Xi Jinpingas - labiausiai tikėtinasKinijos vadovas ateinantį dešimtmetį.

Kolaideris taps tiksliausiulaikrodžiu

P.Somkuti ir A.Ippas tikisi mokslo perversmo.

Taip susidaro kvarko-gliuono plazma.

Page 8: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

2012 11 15Lietuvos žinios8 Verslas

Biologiškai skaidžios atliekos, arba maisto ruošimo - vaisių,daržovių, mėsos, žuvies ir pan. -likučiai bei žaliosios atliekos -nupjauta žolė, lapai, medžių šakos, išvartos, laikomos seniausia atliekų rūšimi.

Joms priskiriamas ir užterštas ar-ba netinkamai perdirbtas popieriusir kartonas, skystos ir kietos maistoproduktų atliekos, kurios lieka pra-moninėje gamyboje, taip pat dumb-las. Labai svarbu, kad biologiškaiskaidžios atliekos būtų tinkamai tvar-komos - tai yra nepatektų tiesiai į są-vartynus. Kodėl? Mat ten patekusiosjos pradeda irti. Jei vykstant irimoprocesui nedalyvauja deguonis, išsis-kiria metano, kitokių dujų bei lakių-jų organinių junginių, kurie turi įta-kos klimato atšilimui, neigiamaiveikia aplinką. Kaip to išvengti?

Plačiau apie būtinybę iš bendro at-liekų srauto išskirti biologiškai skai-džias atliekas, kaip tai daryti teisingaiir kas jau padaryta, pasakoja Aplin-kos ministerijos atliekų departamen-to direktorė Vilma Karosienė beiEuropos Sąjungos (ES) paramos ad-ministravimo departamento direkto-rius Inesis Kiškis.

- Ar žmonės Lietuvoje daug šiukšlina?V.Karosienė:- Per metus vienam

žmogui tenka apie 400 kilogramųįvairių atliekų. Iš jų apie pusė yrabiologiškai skaidžios. Tenka paste-bėti, jog per pastarąjį dešimtmetį at-liekų kiekis, tenkantis vienam žmo-gui, gerokai išaugo. Didžiausią įtakątam turi pramonės plėtra - daugėjapakuočių, dauguma jų yra labaitrumpaamžės, vienkartinės, pavyz-džiui, pirkėjų patogumui pramoni-niu būdu supakuojami keli dešrosgabaliukai, kelios duonos riekės irpan. Visos šios pakuotės tikrąja tožodžio prasme didina atliekų kie-kį. Jeigu kalbėsime apie biologiškaiskaidžias atliekas, jų, palyginti sukitomis Vakarų valstybėmis, Lietu-voje nėra ypač daug. Tai susiję sugyvenimo lygiu šalyje. Lietuviai pa-garbiai elgiasi su maistu: dažniauperka tiek, kiek suvartoja, mažiauišmeta. Vakaruose šiuo požiūriu si-tuacija kitokia.

- Vis dėlto, remiantis ES direkty-vomis, pagal Valstybinį strateginįatliekų tvarkymo planą yra įvardytitikslūs skaičiai, koks maksimalussusidariusių komunalinių biologiš-kai skaidžių atliekų kiekis gali būtipašalintas sąvartyne?

V.Karosienė:- Nuo 2013 metų jųį sąvartynus turėtų patekti ne dau-giau kaip 50 proc. 2000 metais paša-linto komunalinių biologiškai skai-džių atliekų kiekio, t. y. ne daugiaukaip 362 600 tonų. Iki 2020 metų šiskiekis turėtų dar labiau sumažėti -biologiškai skaidžių atliekų turėtųpatekti ne daugiau kaip 35 proc.2000 metų kiekio, t. y. ne daugiaukaip 180 000 tonų. Dar vėliau pagalLietuvos ir ES reikalavimus biolo-giškai skaidžios atliekos visiškai ne-turi būti šalinamos sąvartynuose.

- Kaip sekasi siekti šio tikslo? Kokiaisbūdais yra mažinamas biologiškai skai-džių atliekų kiekis sąvartynuose?

I.Kiškis:- ES nustatytų rodikliųkol kas nepasiekiame, tačiau situa-cija po truputį gerėja. Nuo 2000 me-tų uždaryti visi aplinkosaugos reika-lavimų neatitikę sąvartynai, pastatyta11 naujų. Taip pat yra remiamas di-delių gabaritų atliekų surinkimo irkompostavimo aikštelių įrengimas.Į pirmąsias aikšteles nemokamai ga-lima atvežti senus baldus, kitus nebe-naudojamus stambius namų apyvo-

kos daiktus ir atliekas, į antrąsias -visas žaliąsias sodo bei daržo atlie-kas. Savivaldybių duomenimis, šiuometu Lietuvoje veikia 62 stambiaga-baritės ir 21 kompostavimo aikštelė.Tiek vienų, tiek kitų aikštelių vis daryra nepakankamai, reikėtų daugiau.

Situacija, susijusi su virtuvės at-liekomis, dar kitokia. Individualiųnamų gyventojams Lietuvoje vei-kiantys regioniniai atliekų tvarkymocentrai (iš viso tokių centrų yra 10)nemokamai dalija specialius kontei-nerius - dėžes biologiškai skai-džioms atliekoms kompostuoti. Tuotarpu daugiabučių namų gyvento-jams tinkamai tvarkyti virtuvės at-liekas vis dar sudėtinga, mat nėra su-daryta tinkamų galimybių. Mažiausunkumų šiuo klausimu patiria pra-monės (konservų, cukraus, alkoho-lio ir pan.) bei kavinių ir restoranųsektorius - jie skystas ir kietas mais-to atliekas privalo apdoroti patys arpristatyti tiems, kurie tuo užsiima.

V.Karosienė:- Siekiant sumažin-ti biologiškai skaidžių atliekų kiekį,kuris patenka į sąvartyną, savival-dybės skatinamos jungtis, veikti re-gioniniu principu. Kodėl? Nes ne-ekologiška, neekonomiška ir netginelogiška kiekvienoje savivaldybėjeįrengti sąvartyną ar plėtoti atliekųtvarkymo infrastruktūrą taikant vie-nokias ar kitokias technologijas.

- Kalbant apie atliekų tvarkymotechnologijas - atliekų apdorojimobūdų yra daugybė. Kaip pasirinkti?

I.Kiškis:- Mūsų sprendimas - me-chaninis biologinis atliekų apdoroji-mas. Ši sistema patogi tuo, kad ją ga-lima įdiegti tiek sąvartyne, tiek kitojevietoje. Į sistemą patenka visos atlie-kos, jas išrūšiuoja aukštosios techno-logijos. Ką galima perdirbti - atiduo-dama perdirbti, tuo metu perdirbtinetinkamos, bet gerai degančios at-liekos panaudojamos energijos ga-mybai. Biologiškai skaidžios atliekosyra anaerobiškai supūdomos arbakompostuojamos. Pirmuoju atvejususidaro minėtos metano dujos, ku-rias galima panaudoti energijos ga-mybai, antruoju - kompostas. Norstoks kompostas ir nėra pačios aukš-čiausios kokybės (iš karto neišrūšiuo-tos atliekos būna “užterštos”), jis pui-kiai tinkamas naudoti keliams tiesti,pakelėms atnaujinti.

- Ar ši mechaninio biologinio ap-dorojimo sistema Lietuvoje jau die-giama?

I.Kiškis:- Mechaninio biologinioatliekų apdorojimo sistemas turėtųįkurti 9 regioniniai atliekų tvarkymocentrai. Kol kas vartojama tariamo-ji nuosaka, mat projektai ne visuoseregionuose taip sklandžiai įgyvendi-nami, kaip norėtųsi, kaip tikėtasi.Kai kurie centrai rizikuoja netekti fi-nansavimo, jei artimiausiu metuneišspręs problemų, susijusių su vie-šaisiais pirkimais. Projektams įgy-vendinti numatyta 450 mln. litų. Lė-šos skirtos iš Sanglaudos fondo.Projektai vykdomi pagal 2007-2013metų Sanglaudos skatinimo veiksmųprogramos priemonę “Atliekų tvar-kymo sistemos sukūrimas”.

- Kalbant apie atliekų tvarkymą,Lietuva dažnai vertinama ne iš pa-čios palankiausios pusės. Kodėl?

V.Karosienė:- Mes tikrai nesamepirmūnai, tačiau per pastarąjį de-šimtmetį padarėme didžiulę pažan-gą: uždaryti aplinkosaugos reikala-vimų neatitikę sąvartynai, įrengta 11naujų, žmonės pradėjo rūšiuotišiukšles, įgyvendintas ir šiuo metuįgyvendinamas ne vienas šviečiama-sis projektas apie atliekų rūšiavimą.Vertinant laimėjimus, nereikėtų pa-miršti vieno labai svarbaus dalyko -

mes tik 10 metų kuriame sistemą, oskandinavai, vokiečiai tai daro jau30 ir daugiau metų. Jų visai kitokiapatirtis. Reikia, kad pasikeistų bentviena žmonių karta, tada galima tikė-tis dar akivaizdesnių rezultatų.

Tinkamam atliekų tvarkymui ne-paprastai daug įtakos turi ir žmoniųmentalitetas. Lietuvoje gana silpnasbendruomeniškumo jausmas. Ką tu-riu omenyje? Na, žmogus gali idealiaisusitvarkyti savo kiemą, tačiau kasbus už tvoros, daugumai nelabai irsvarbu. O taip būti neturėtų. Lietuviaiatliekas rūšiuoti nori, stengiasi tai da-ryti, bet tikrai ne visi dar žino, kaip taidaryti. Norint gero rezultato, labaisvarbu žmogui suteikti visas reikalin-gas priemones, informaciją, be to, in-formacija neturi kaitaliotis. Kalbantapie motyvuojantį grįžtamąjį ryšį,vieniems pakanka tiesiog žinojimo,kad jis viską padarė gerai. Kitus la-biau motyvuoja finansinė paskata -pavyzdžiui, už išrūšiuotas atliekas su-mažėjusi sąskaita. Tretiems geriau-sia motyvacija - bauda.

- Šiuo metu rengiamas Valstybinisstrateginis atliekų tvarkymo planas2014-2020 metų laikotarpiui. Kokiebūtų pagrindiniai jo akcentai?

V.Karosienė:- Iki šiol daugiausiabuvo kalbėta apie atliekų tvarkymąkaip darbą su pasekmėmis. Ateityjedėmesio bus skiriama daugiau pre-vencijai - inicijuosime ir įgyvendin-sime įvairius projektus, kurių tikslasbus žmones skatinti mažinti atliekųkiekį, atliekas perdirbti ar panaudo-ti antrą kartą. Dirbama bus ne tik sugyventojais, bet ir su gamybos sekto-riumi. Pramoninės atliekos - tai kitalabai svarbi sritis, nes jų nepaprastaidaug, per metus susidaro iki 4 mln.tonų. Vienas iš prevencinių sprendi-mų gamyboje - beatliekių technolo-gijų diegimas. Užs. V-3253

Kaip Lietuvoje tvarkomos biologiškai skaidžios atliekos?

Taip atrodo individualių namų gyventojams nemokamai dalijami specialūskonteineriai biologiškai skaidžioms atliekoms kompostuoti. Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro archyvo nuotrauka

VIDA BORTELIENĖ

Į Seimą išrinktas Klaipėdos uosto vadovas apsisprendė nelaukti naujo susisiekimo ministro sprendimo dėl galimybės tęsti darbą - jis renkasi Seimo nario mandatą.

Vakar liberalas Eugenijus Gentvi-las tai pranešė per spaudos konferen-ciją. “Formuojama kreiva Vyriausy-bė man nepriimtina, chaosas neleistųrezultatyviai dirbti įdomų darbą. Ne-tenku atramos, turiu išeiti”, - savo po-žiūrį spaudos konferencijoje dėstėpolitikas. Vakar E.Gentvilas pateikėsusisiekimo ministrui Eligijui Masiu-liui prašymą atleisti jį “šalių susitari-mu” nuo lapkričio 15 dienos, išmo-kant išeitinę kompensaciją už 5mėnesius - maždaug 50 tūkst. litų.

Laikinai vadovauti uostui jis sa-kė pasiūlęs ministrui infrastruktū-ros direktorės Romos Mušeckienėskandidatūrą.

Nuo 2009 metų rugpjūčio uostui va-

dovavęs E.Gentvilas Liberalų sąjūdžiosąraše po Seimo rinkimų yra trečias. Jissakė žinantis, ką norėtų veikti Seime, -kaip opozicijos atstovas galėtų vadovau-ti Audito komitetui arba dirbti Savival-dybių reikalų komitete, nes į Ekonomi-kos komiteto narius esą pretenduojapartijos pirmininkas E.Masiulis.

Užgyveno priešųDirbti Klaipėdos valstybinio jūrų

uosto direkcijos (KVJUD) generali-niu direktoriumi E.Gentvilas pradėjoanksčiau laiko atsisakęs Europos Par-lamento nario mandato.

Vakar E.Gentvilas prisipažinotuomet nesitikėjęs, kad dirbdamasuoste įgis tiek priešų ir privirs košėsdėl panaikintų korupcinių rangosdarbų konkursų bei vagysčių mecha-nizmų. “Jie man niekada neatleis”, -apie savo oponentus kalbėjo iš pos-to pasitraukiantis uosto vadovas.Vardydamas savo veiklos pliusus kaipdidžiausią nuopelną jis išskyrė ketu-rių uosto krantinių statybų viešųjų pir-kimų konkursus, kurių bendra pradi-nė darbų kaina siekė 330 mln. litų.

Užtikrinus sąlygų skaidrumą ir pri-traukus būrį dalyvių, kaskart nuo 6 iki10 statybos kompanijų, kainas pavykonumušti iki 226 mln. litų.

Drastišką KVJUD kadrų reformą,kai buvo atleista 50 žmonių, E.Gent-vilas taip pat priskiria prie pozityviųdalykų. Pasak jo, visi įmonės rodikliaipagerėjo.

Uosto verslo atstovai E.Gentvilo va-dovavimą KVJUD vertina neviena-reikšmiškai. Vieni giria už konkursųskaidrumą, vienodą požiūrį į visas kom-panijas, kiti jo darbo metodus peikia.Ypač kritinių atgarsių sulaukė teisiniųsantykių su uosto naudotojais reforma.Iš pradžių verslininkams, o paskui pa-čiai KVJUD delsiant pasirašyti investi-cijų dydį apibrėžiančias sutartis, suma-nymas liko neįgyvendintas. Po dvejusmetus trukusio derinimo, nuolatiniųgrasinimų stabdyti kai kuriuos projek-tus ir emocinės trinties nepasirašyti do-kumentai iki šiol guli stalčiuose.

Prognozuoja permainasUosto vadovas be entuziazmo ko-

mentavo Vyriausybės sprendimą leisti

KVJUD sumokėti už 2011 metus 50proc. dividendų (34 mln. litų), vėles-niais metais - 25 procentus. “Blogai.Daug darbų nebus pradėta. Uostas vi-sada gyveno be valstybės dotacijų. Teksskolintis 250 mln. litų dėl suskystintųgamtinių dujų (SGD) terminalo ir eina-mųjų projektų”, - aiškino E.Gentvilas.

Politikas piešė pilką uosto ateitį. Jissvarstė, kad Baltarusijos krovinių išlai-kymo perspektyva bus labai skausmin-gas Klaipėdai dalykas, jeigu neveiksekonominė logika. Be to, E.Gentvilomanymu, jei Energetikos ministerija

atitektų Darbo partijai, per bendrovę“Klaipėdos nafta” uoste esą galėtų at-sirasti Rusijos interesų, gal net būtųtrukdoma statyti SGD terminalą. “Bal-tijos šalių uostai, išskyrus Klaipėdą, jau-čia Rusijos įtaką. Todėl per mus einatik 13 proc. rusiškų krovinių. Klaipėdanėra užsitikrinusi rusiškų kroviniųsrauto. Galimi du variantai: arba ir šiekroviniai iškeliaus į Ust Lugą, arba Ru-sijos kapitalo atsiras uosto įmonėse, pa-didės rusiškų krovinių srautas. Tačiauprasidės politinis spaudimas”, - svars-tė E.Gentvilas.•

Uostą stebės iš Seimo

E.Gentvilas Klaipėdos uosto direkcijai vadovavo nuo 2009 metų rugpjūčio.Vidos Bortelienės nuotrauka

Page 9: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

Verslas 92012 11 15Lietuvos žinios

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Mobiliosios informacinės technologijos, į visišką pašalįnustūmusios dar prieš keletąmetų klestėjusį interneto kavinių verslą, nesugeba aprėpti kai kurių kavinėse teikiamų smulkių, tačiau dažnai reikalingų paslaugų.

Daugelis JAV interneto kavinių vi-sam laikui užveria duris, neatlaikiu-sios mobiliojo ir bevielio ryšio tech-nologijų spaudimo. “Gal šiemscentrams jau metas į istorijos šiukš-liadėžę?” - spėlioja informacijosagentūra BBC. Pasak agentūros, per-žiūrėti verslo planą buvo priversta irgarsioji interneto kavinė “Internetogaražas”, veikusi Niujorko Bruklinorajone. Jos savininkai persiorienta-vo į interneto paslaugų teikimą.

Skaitmeniniame pasaulyje jauapstu mobiliųjų kompiuterių, išma-niųjų telefonų. Ekspertai progno-zuoja, kad tai, kas vyksta Niujorke,netrukus gali nutikti ir daugelyje ki-tų šalių.

Ameriką lenkiameJAV ekspertai, įsivaizduodami niū-

rias interneto kavinių perspektyvas,matyt, negalėjo numanyti, kad jų mi-nima tendencija jau kelinti metai nes-tebina mažutės Lietuvos informaci-nių technologijų rinkos. Dar priešdešimtmetį kilęs interneto kaviniųbumas jau visiškai subliūškęs.

Internetiniame verslo įmonių ka-taloge interneto kavinių paslaugą nu-rodo 126 subjektai. Dauguma jų -Vilniuje, tačiau trys ketvirtadaliai vi-sų įmonių ir įstaigų, įregistravusių šiąveiklą, - viešosios bibliotekos.

Sostinėje, LŽ duomenimis, beli-kusios tik dvi interneto kavinės,neką daugiau ir Kaune, viena kita,matyt, dar dūsauja kituose dides-niuose miestuose, tačiau susisiektisu jomis telefonu labai sudėtinga -TEO LT atsakiklis įkyriai kartoja:“Tokio numerio nėra.”

“Lietuva pagal interneto spartos irplėtros rodiklius yra tarp pasauliniųlyderių, dauguma gyventojų turi as-meninius kompiuterius, naudojasiišmaniaisiais mobiliaisiais telefonais.Jiems interneto kavinės prireikia tikretkarčiais”, - pripažįsta tokią kavinędar išlaikiusios Kauno UAB “Res ve-ra” vadybininkas Vincas Šniolis. Jonuomone, dabar išgyventi vien iš in-terneto kavinės verslo vargiai ar įma-noma. Todėl ir šiai bendrovei inter-neto kavinė likusi veikiau tik kaipreprezentacijos priemonė, kurios in-dėlis į įmonės kasą nėra didelis. Pa-grindines pajamas bendrovė gaunateikdama maketavimo ir kitas infor-macinių technologijų paslaugas beiremontuodama kompiuterius.

“Vilniuje belikome dviese - mes ir ne-didelė interneto kavinukė “Akropolio”

prekybos ir pramogų komplekse”, - pri-sipažino UAB “Ninel”, pačiame sosti-nės centre valdančios interneto kavinę,vadovė Ninel Stundžienė.

Uždaryti kavinės ji neketina, juo-lab kad šis verslas, jos nuomone, jei-gu išradingai tvarkomas, dar gali gy-vuoti. “Konkurencijos nėra, bet imtistokio verslo jau neverta. Tačiau ne-apsimoka ir uždaryti, nes per dauginvestuota, kad taip imtum ir numes-tum. Visame pasaulyje ši paslaugadar reikalinga, nors jau nebėra tokiųeilių, kaip buvo prieš dešimtmetį”, -sakė verslininkė.

Nuo vaiko iki senelioPasak N.Stundžienės, interneto

kavinę lanko įvairaus amžiaus ir in-teresų žmonės: vaikai sėda prie kom-piuterinių žaidimų, ilgiau pasėdi žur-nalistai, kurie namie neturi tinkamųsąlygų dirbti, vyresnio amžiaus žmo-nės apmoka sąskaitas ar per skaipąbendrauja su emigravusiais ar kitamemieste gyvenančiais vaikais ir anū-kais. Per egzaminų sesijas lankosi irstudentai.

“Vyresnio amžiaus žmonės daž-nai nemoka naudotis internetu, įsi-jungti skaipo. Mūsų darbuotojaijiems padeda, paskui šie lankytojaijau ir patys išmoksta. Taigi, esameir savotiška pradžios mokyklėlė”, -tvirtino savininkė.

V.Šniolis LŽ prasitarė, kad kartaisinterneto kavinėje apsilanko ir tokiųžmonių, kurie naudojasi internetunamie, bet čia, viešoje erdvėje, jie už-sitikrina privatumą. Mat internetopaslaugų vartotoją, esantį namie, ga-lima atsekti pagal IP adresą, o kavinė-je šis adresas yra bendras visiems, ku-rie naudojasi tuo pačiu kompiuteriu.

“Manau, žmonės, ypač jaunimas,pas mus ateina pabendrauti. Būna,kad susiskirsto komandomis ir run-

giasi virtualioje erdvėje. O namiežmogutis gal turi ir auksines sąlygas,bet sėdi vienas kaip paukščiukas nar-velyje”, - teigė N.Stundžienė. Josnuomone, mobilusis internetas la-biau tinka prireikus skubios informa-cijos, o kavinėje galima ir ilgiau pabū-ti, pabendrauti.

SpragaInterneto plėtra gana sumaniai

ėmusios naudotis kai kurios paslau-gų bendrovės kartais nesupranta,kad pateikdamos geresnių pasiūly-mų pridaro ir papildomų rūpesčių.Antai užsisakyti bilietą į teatrą arba

skrydį lėktuvu galima ir internetu,bet ir teatre, ir oro uoste reikalau-jama parodyti bilieto atitikmenį, iš-spausdintą spausdintuvu.

Kol veikė gausybė interneto ka-vinių, kur buvo galima naudotisspausdintuvu, dėl to galvos niekamneskaudėjo. Dabar, kai namie nėraspausdintuvo (jį turėti ne visada ap-simoka arba prietaisas techniškainetvarkingas), tenka gerokai pasuk-ti galvą, kas galėtų padėti.

Savaitgalį LŽ sutiko besiblaškan-tį svečią iš Olandijos, veltui ieškan-tį, kas galėtų išspausdinti internetuužsakytą lėktuvo bilietą. Savaitgalįspausdinimo ir kopijavimo įmonėsnedirba, todėl žmogus pasinaudo-jo patarimu važiuoti į didesnį pre-kybos centrą, kurio informacijosskyriuje už tam tikrą mokestį gali-ma gauti tokią paslaugą.

N.Stundžienė LŽ teigė, kad joskavinėje tokių svečių netrūksta. Jiesumoka 1 litą už 12 minučių naudo-jimosi internetu paslaugą ir kelias 50centų monetas už spausdinimą. “Iš-sispausdinti bilietą viešbutyje, jeigu

pavyksta prieiti prie kompiuterio,mano žiniomis, kainuoja apie 10 li-tų”, - sakė “Taško” savininkė.

Kauno oro uoste nelaimėliui, pa-miršusiam lėktuvo bilietą namie arbaneradusiam, kur jį išsispausdinti, ten-ka labiau pakrapštyti kišenę. Šio orouosto direktoriaus asistentė KristinaČernaitė LŽ informavo, jog keleivis,jeigu iš anksto užsiregistravęs skry-džiui, gali paprašyti, kad bilietas bū-tų išspausdintas bilietų kasoje, bet užtai imamas aptarnavimo mokestis.

“Manau, kada nors bus galimaapsieiti ir be popierinio bilieto, už-teks ir informacijos mobiliajame te-lefone - juk ryšio operatoriai apietokią galimą paslaugą vis užsime-na”, - svarstė ji.

Tarptautiniame Vilniaus oro uos-te, pasak atstovės spaudai SandrosŠiaulienės, tokie atvejai yra numa-tyti. Čia interneto ir spausdinimopaslaugas teikia UAB “Netas” - są-lygos tokios pat kaip ir interneto ka-vinėse. Be to, čia, kaip ir Kauno orouoste, išspausdinti bilietą privaloskrydžių bendrovės.

Lietuvos nacionaliniame dramosteatre, jeigu atsineštas bilietas perblankus arba terminalas neatpažįs-ta pažeisto atpažinimo kodo, gali-ma likti ir it musę kandus.•

Neliks interneto kavinių

Vieną paskutinių sostinės interneto kavinių dar gelbsti savininkų pastangos kurti jaukią atmosferą ir vieta judrioje gatvėje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

“Interneto paslaugų vartotoją, esantį namie, galima atsekti pagal IP adresą, o kavinėje šis

adresas yra bendras visiems.”

ELEKTRA BRANGS 5-7 CENTUSKainų komisijos specialistai patik-rino elektros skirstymo bendrovės“Lesto” pateiktus skaičiavimus irsiūlo pritarti, kad elektra buiti-niams vartotojams kitąmet brangtų5-7 centais, atsižvelgiant į suvarto-jamos elektros kiekį ir planus. Vi-dutiniškai elektra brangs 5,7 cento,arba 12,8 proc., - labiausiai dėl iš-augusio viešuosius interesus atitin-kančių paslaugų mokesčio. Galuti-

nį sprendimą Kainų komisija keti-na priimti ir paskelbti kitą trečia-dienį. Jei sprendimas bus priimtas,labiausiai elektros kaina kils varto-tojams, kurie naudojasi dviejų lai-ko zonų skaitikliais ir turi elektri-nes virykles.

PRAMONĖ AUGO

Lietuvos pramonės gamybos meti-nis augimas rugsėjį išliko vienas di-džiausių Europos Sąjungoje (ES).

Vienas didžiausių metinių augimųtarp 27 Bendrijos šalių Lietuvojefiksuojamas trečią mėnesį iš eilės.Rugsėjį, palyginti su tuo pačiu2011-ųjų mėnesiu, Lietuvos pra-monės augimas siekė 8 procentus.Didesnis metinis augimas rugpjūtįužfiksuotas tik Slovakijoje (13proc.) ir Estijoje (8,3 proc.). Tairodo paskelbti preliminarūs ESstatistikos tarnybos Eurostatoduomenys. Latvijoje rugsėjį užfik-suotas 3,1 proc. metinis pramonėsaugimas. Tuo tarpu visos Europos

pramonė smuko: ES šalių produk-cija apskritai sumažėjo 2,7 pro-cento. Per mėnesį - rugsėjį, paly-ginti su rugpjūčiu - Lietuvospramonė smuktelėjo 1,7 proc., ta-čiau tai buvo kiek mažesnis kriti-mas nei bendras ES smukimas,kuris siekė 2,3 procento. Latvijojepramonės produkcija per mėnesįsmuko 2,8 proc., o Estijoje trečiąmėnesį iš eilės fiksuotas augimas -šįkart 2 procentų.

LŽ, BNS

Trumpai

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,7115 -0,3872%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1639 -0,6226%

1 Šveicarijos frankas 2,8673 +0,0140%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3557 -0,3604%

10 Čekijos kronų 1,3566 -0,2285%

10 Danijos kronų 4,6299 -0,0238%

1 DB svaras sterlingų 4,3094 -0,2738%

100 Japonijos jenų 3,3934 -1,1640%

100 Kazachstano tengių 1,8016 -0,1832%

1 Latvijos latas 4,9611 -0,0101%

10 Moldovos lėjų 2,2000 -0,4273%

10 Norvegijos kronų 4,7111 -0,3715%

10 Lenkijos zlotų 8,2762 +0,0918%

100 Rusijos rublių 8,5573 -0,2886%

10 Švedijos kronų 4,0018 -0,3948%

1 Turkijos naujoji lira 1,5055 -0,1661%

10 Ukrainos grivinų 3,2956 -0,9073%

2012 11 15, LB

Page 10: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

2012 11 15Lietuvos žinios10 Diskusija

Apie tai prie “Lietuvos žinių”apskritojo stalo susirinkopakalbėti Lietuvos politolo-gų asociacijos prezidentė,Lietuvos karo akademijos

prof. dr. Jūratė Novagrockienė, Kau-no technologijos universiteto Politikosir viešojo administravimo instituto di-rektorius prof. dr. Algis Krupavičius,Vytauto Didžiojo universiteto Politi-kos ir diplomatijos fakulteto dekanasprof. dr. Šarūnas Liekis, Mykolo Ro-merio universiteto prof. dr. AndriusBielskis, Vilniaus universiteto Tarp-tautinių santykių ir politikos mokslųinstituto (TSPMI) doc. dr. Ainė Ra-monaitė ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Socialdemokratai ar Darbo partija?

A.Medalinskas. Po kiekvienų rinki-mų beveik visų į Seimą patekusių par-tijų atstovai skelbia savo pergalę. Kuriospartijos pažanga per šiuos rinkimus yradidžiausia? Kas juos laimėjo - social-demokratai, turintys daugiausia vietųSeime, ar Darbo partija (DP), nugalė-jusi pirmajame rinkimų ture, bet ant-rajame pralaimėjusi?

A.Krupavičius. Nugalėtojų ar bentjau norinčiųjų jais būti yra daug, nesturime daugiapartinę sistemą, kai yrastiprios kelios partijos, tokios kaip Lie-tuvos socialdemokratų partija (LSDP),Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionysdemokratai (TS-LKD), DP. Prie stip-rių būtų galima priskirti partiją “Tvar-ka ir teisingumas” (TT).

A.Medalinskas. O liberalus?A.Krupavičius. Liberalų sąjūdį

(LS) - taip pat. Esant tokiai partinei sis-temai kiekviena iš įtakingesnių partijųgali sakyti, kad jų balsų dalis yra nema-ža. O mes turime vertinti konkrečiaikiekvieną partiją, lyginti su praėjusiaisrinkimais. Šiuose rinkimuose daugia-mandatėje apygardoje daugiausia bal-sų surinko DP. Jos balsų dalis yra gero-kai didesnė už tą, kurią ji turėjo po 2008metų Seimo rinkimų. Todėl tam tikrupožiūriu DP šiuos rinkimus laimėjo.Bet sudėjus vienmandačių ir daugia-mandatės apygardos rezultatus dau-giausia vietų gavo socialdemokratai.Tad pagal mandatų skaičių nugalėtojayra LSDP, taip pat ir palyginti su 2008metų rinkimų rezultatais.

A.Ramonaitė. Galima lyginti ne tiksu ankstesnių rinkimų rezultatais, bet irsu lūkesčiais. Ir vienu, ir kitu požiūriušiuos rinkimus laimėjo socialdemok-ratai. Nežinau, kodėl kartais vis dar kal-bama apie DP pergalę šiuose rinki-muose.

A.Medalinskas. Matyt, dėl to, kadši partija laimėjo rinkimus daugiaman-datėje apygardoje. Kaip paaiškintumė-te fenomeną, kad DP gavo daug balsųpagal partijos sąrašą, bet pralaimėjorinkimus vienmandatėse apygardose.Ar ji turi mažiau stiprių asmenybių neisocialdemokratai ir konservatoriai, arlėmė kiti veiksniai? Pavyzdžiui, žmo-nių nuotaikos, kai paaiškėjo, kad DPatstovai pirko rinkėjų balsus. Šios nuo-taikos buvo naudingos ir konservato-riams, ir socialdemokratams.

A.Bielskis. Manau, kad DP vien-mandatėse apygardose turėjo silpnes-nius kandidatus.

A.Ramonaitė. Ir lūkesčiai dėl DPbuvo gerokai didesni pirmajame ture,bet po antrojo “darbiečių” rezultatai

pasirodė esantys prastesni. Matyt, DPorganizacinė struktūra nėra tokia ge-ra, kokios partija norėtų. Nors “dar-biečiai” daug investuoja į narystę,struktūros tobulinimą, kartais net vei-kia verslo metodais, to nepakanka.

A.Bielskis. Balsavimas pirmajamerinkimų ture yra svarbus tada, kai, ko-mercine kalba tariant, rodomas parti-jos “brendas”. Tada visų pirma balsuo-jama už partijas, jų idėjas, įvaizdį.Vienmandačių apygardų kandidatamsbuvimas populiarios partijos sąraše su-daro galimybę patekti į antrąjį rinkimųturą. Neabejoju, kad per pirmąjį turąbuvo nemažas rinkėjų papirkinėjimo

mastas. Tai galėjo lemti, nors nelabaireikšmingai, ir tokį DP pasirodymą pir-majame ture. Paskui kilo konservatoriųir kitų dešiniųjų reakcija dėl balsų pir-kimo, kuri jiems buvo naudinga.

A.Medalinskas. O socialdemokra-tams ji nebuvo naudinga? Juk dalis DPbalsų galėjo pereiti LSDP. Socialde-mokratams būtent antrasis turas sutei-kė dominuojamą padėtį būsimoje koa-licijoje.

A.Bielskis. Tame procese, kurisprasidėjo po pirmojo turo, buvo po-litinio žaidimo elementų, bet nema-nau, kad LSDP tai naudinga, nesrandasi komplikacijų formuojantVyriausybę.

A.Medalinskas. Nors kilo labainuoširdus žmonių, įskaitant ir jaunus,protestas dėl nesąžiningų, neteisingųrinkimų.

A.Bielskis. Bet ir konservatoriai ge-rai suvokė, kad jų varžovės yra DP ir

LSDP. Jeigu vieni ar kiti susilpnėtų,konservatoriams tai būtų naudinga. Betviso to pasekmė - laimėjo ne jie, o so-cialdemokratai, kurie turėtų formuotiVyriausybę.

Š.Liekis. Kad ir ką sakytumėte, sa-votiška šių rinkimų laimėtoja yra DP.Tai - pamoka socialdemokratams, kadesant opozicijoje reikia turėti bent kiekefektyviau veikiantį šešėlinį ministrų ka-binetą ir normaliai dirbti. Požiūris, kadbuvimas opozicijoje bet kuriuo atvejupadės ateiti į valdžią, juos ir pavedė.

J.Novagrockienė. Bet, kita vertus,DP smarkiai nukentėjo. Nors dėl ge-ro rezultato panaudojo daug išteklių ir

nepagailėjo populizmo dozės, DP ne-gavo realios valdžios ir įtakingų postųbūsimoje valdžioje. Šis DP tikslas ga-li būti nepasiektas. Todėl DP nėra tik-roji rinkimų laimėtoja, o dabar pra-laimi Vyriausybės formavimo procesątapdama tarsi autsaidere. Bet tai yratam tikras dalies visuomenės, kuri su-sirūpinusi teisėtumo ir teisingumo as-pektais politikoje, laimėjimas. Tam tik-rą vaidmenį atliko ir prezidentėsįsikišimas.

A.Bielskis. Laimėtoja tampa poli-tinė jėga, kuri laimi daugiausia manda-tų, t. y. ta, kuri pasiūlo savo atstovo kan-didatūrą į premjerus. Jei AlgirdasButkevičius taps ministru pirmininkuir siūlys ministrus, kurie bus paskirtiprezidentės, o Seimas palaimins LSDPsuformuotą koalicinę Vyriausybę irpritars jos programai, tuomet galėsi-me tvirtai pasakyti, kad rinkimus lai-mėjo LSDP.

KonservatoriaiA.Medalinskas. Kaip vertinate kon-

servatorių rezultatus šiuose rinki-muose?

A.Krupavičius. TS-LKD, kaip val-dančioji krizės laikotarpiu partija, pa-sirodė tikrai gerai. Bet paprastai taip iratsitinka: valdančiosios koalicijos par-tija, kuri yra didžiausia, įtakingiausia,per rinkimus ir praranda mažiausiaibalsų. Konservatoriams mobilizuotielektoratą padėjo ir referendumas dėlVisagino atominės elektrinės. Bet peršiuos rinkimus TS-LKD dalis, palygin-ti su ankstesniais rinkimais, sumažėjo.

Š.Liekis. Per šiuos rinkimus kai kasnaudojosi ir antilenkišku sentimentu,kad mobilizuotų konservatyvų elek-toratą, bet, manau, gavo pamoką, jogtaip toli nenuvažiuosi. Rinkimai pa-rodė, kad antilenkiška retorika galimobilizuoti tik konservatorių elekto-rato mažumą.

A.Medalinskas. Antirusiška retori-ka jiems perspektyvesnė mobilizuotielektoratą?

Š.Liekis. Taip. Bet ir ši retorika kas-met yra vis mažiau paveiki.

J.Novagrockienė. Konservatoriamsišsilaikyti per rinkimus padėjo ir tai,kad Lietuvoje yra daug žmonių, ku-riems vis dar svarbios vertybės. Balsa-vusieji už konservatorius nepaisė, kadjų pačių socialinė ekonominė padėtislabai bloga.

A.Medalinskas. Požiūris į ekono-minius klausimus jų rinkėjams yra lygir antrinis?

A.Ramonaitė. Tai apskritai būdin-ga Lietuvos rinkėjams, ir tai mane ste-bina. Tuo naudojosi ir rinkimus laimė-jusios partijos. Net aukštąjį išsilavinimąturintys žmonės neretai nesusimąsto,kad partija negalės tesėti savo pažadų,jeigu žada mažesnius mokesčius irdrauge kalba apie geresnę socialinę ap-

saugą. Dar daugiau - didesnes pajamasgaunantys žmonės pasisako už progre-sinius mokesčius, nors jiems tai būtųnenaudinga. Žmonių galvose nėra eko-nominio mąstymo. Todėl partijoms netneapsimoka savo programose išdėsty-ti loginę seką, be populizmo. Jeigu ko-kia nors partija propaguoja labiau so-cialinę, socialdemokratinę politiką,galvodama, kad už ją balsuos blogiaugyvenantys žmonės, tai tokios partijosatstovai klysta. Žmonės Lietuvoje daž-nai balsuoja remdamiesi intuicija.

A.Krupavičius. Manau, kad nega-lima taip supaprastintai kalbėti. Pažvel-kime į partijų elektoratą. Ir prieš rinki-mus, ir po jų atliekamose apklausosematyti, kad ne tokie turtingi, socialiailabiau pažeidžiami rinkėjai balsuos užkairės orientacijos partijas, o labiau ap-saugoti, turtingesni - už dešiniuosius.

Š.Liekis. Ne tik kairėje, bet ir deši-nėje yra kairiųjų kategorijomis mąstan-čių politikų. Ir konservatorių elektora-tas neretai yra labai tradicionalistinis,kairysis.

A.Medalinskas. Ar prezidentė pa-dėjo konservatoriams, prieš pirmąjįrinkimų turą pasikvietusi Vyriausybępadėkoti jai už gerai atliktą darbą?

A.Krupavičius. Nemanau, kad pa-dėjo, bet ji pasielgė nelabai demokra-tiškai.

A.Medalinskas. Ar LS perėmė bentdalį konservatorių balsų?

A.Krupavičius. Manau, kad ne. Jei-gu palygintume balsų skaičių, kurį libe-ralios partijos gavo per 2008 metų rin-kimus, jis būtų labai panašus į tą, kurįLS gavo per šiuos rinkimus. Kitos dviliberalios partijos buvo šių rinkimų pra-laimėtojos.

A.Bielskis. Nei liberalai, nei konser-vatoriai šių rinkimų nelaimėjo. Pasta-rųjų mandatų skaičius sumažėjo. BetLS šiuose rinkimuose pasirodė gerai.

Valdžios dėlionė

Pergalės laurai ir nesėkmės kartėlisRytoj prasidės naujojo Seimo pirmoji sesija. Dabar, kai rinkimai daugiamandatėje apygardoje pripažinti teisėtais, galima įvertinti į parlamentą patekusių partijų laimėjimus ir nesėkmes, pasvarstyti, kokia bus Seimo dauguma ir Vyriausybė.

Per kiekvienus rinkimus Lietuvoje atsirandaviena nauja partija, kurią lydi sėkmė, bet šių

rinkimų žinia naujokams yra neigiama.

Rinkimų naktį pradėta formuoti naujoji koalicija vis ryžtingiau skinasi kelią į valdžią. / Martyno Ambrazo (ELTA), Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Page 11: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

LiberalaiA.Medalinskas. Dabar ir pakalbė-

kime apie LS.A.Krupavičius. Jis po šių rinkimų

atsidūrė įdomioje padėtyje dėl vienospriežasties. Lietuvoje yra trys libera-lios politinės organizacijos. Be LS, daryra Liberalų ir centro sąjunga (LiCS)ir Artūro Zuoko vadovaujama “Sąjun-ga TAIP”. Abi jos patyrė visišką fiaskotiek vienmandatėse apygardose, tiekdaugiamandatėje, todėl, palyginti sušių partijų pasirodymu, LS rezultataiyra nemaža sėkmė.

J.Novagrockienė. LS laimėjo, nesišlaikė grynumą. O liberalcentristaipralaimėjo, nes prisijungė Tautos pri-sikėlimo partijos atstovus.

A.Medalinskas. Nemanote, kad li-beralcentristus pribaigė Finansiniųnusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT)skandalas? Ir tas žmonių protestas, ku-rio smaigalyje atsidūrė įtakingi šiospartijos nariai?

A.Krupavičius. Aš taip pat manau,kad lėmė FNTT skandalas ir kritikaRaimundui Palaičiui.

A.Ramonaitė. LS, būdamas val-dančiosios koalicijos partneriu, surin-ko daugiau balsų ir gavo daugiau vie-tų Seime nei per ankstesnius rinkimus.Tai yra LS laimėjimas, kuris tikrai bu-vo pasiektas kitų liberalių partijų sąs-kaita. Kaip partija LS laimėjo.

A.Bielskis. Aš taip pat manau, kadLS pasirodymą reikia laikyti sėkme,nes liberalų mandatų skaičius Seimeišaugo. Tai lėmė ir Eligijaus Masiuliopasirodymas televizijos debatuose.

A.Krupavičius. Bet per šiuos rinki-mus liberalų elektoratas beveik nepa-didėjo. Naujų rinkėjų jie neturi. To-dėl iš dalies, nepaisant liberalųdžiūgavimo, jie švenčia Pyro pergalę.Nėra tikrumo, kad per kitus rinkimusLS bus ta partija, kuri surinks visų li-beralių rinkėjų balsus. Kituose rinki-muose gali atsigauti kuri nors iš dabarpralaimėjusių liberalių partijų ir josvėl konkuruotų dėl tų pačių balsų. Pa-vyzdžiui, A.Zuokas nuspręs, kad rin-kimuose svarbu ne tik dalyvauti (kaipbuvo šįkart), bet ir laimėti. Jei libera-lios partijos susijungtų, jos galėtų pre-tenduoti į bent 10-15 proc. liberaliųrinkėjų balsų.

J.Novagrockienė. Manau, kad irper šiuos rinkimus LS galėjo surinktigerokai daugiau balsų, bet prieš patrinkimus šiai partijai švietimo ir moks-lo ministras Gintaras Steponavičiuspakenkė dėl savo politikos, ypač - dėlstojimo į aukštąsias mokyklas tvarkospakeitimo, kuris sukėlė didelės daliesmokytojų, mokinių, jų tėvų nepasiten-kinimą.

A.Medalinskas. Todėl liberalai ne-berodė G.Steponavičiaus televizijoslaidose?

J.Novagrockienė. Matyt. Nežinau,ir kas A.Zuokui pakišo mintį dėl Vil-niečio kortelės įvedimo prieš rinki-mus. Manau, kad ši mintis gerokai at-siliepė šios partijos rezultatams bentjau Vilniuje. Bet reikia pripažinti, kaddabar A.Zuokas jau nebe tas, koks bu-vo anksčiau. Būdamas meras jis niekonebedaro. Vienintelis dalykas, kuris joelgesyje išliko - tai ciniškai, atviraidirbti sau ir grupėms, kurios stovi užjo, ir to neslėpti po kita veikla.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijaA.Medalinskas. Kas lėmė, kad ir

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai(LLRA) pavyko peržengti 5 proc. bar-jerą? Būta informacijos apie galimuspažeidimus vienmandatėse apygardo-se Pietryčių Lietuvoje, bet tai nieko ne-sudomino. Atmetus šį faktą, ar galimatvirtinti, kad peržengti 5 proc. barjerąLLRA padėjo rusų politikų įtrauki-mas į savo rinkimų sąrašą?

A.Ramonaitė. Jie perėmė tam tik-rą rusų elektorato dalį. Kokią, kitasklausimas, bet jiems to užteko. LLRAvisada trūkdavo mažiau nei procen-to, kad peržengtų 5 proc. barjerą. Są-junga su rusais pasiteisino net mažiau

nei per Europos Parlamento rinki-mus, bet to užteko, kad galėtų per-žengti 5 proc. barjerą rinkimuose įSeimą.

J.Novagrockienė. LLRA atstovau-ja lenkų mažumai, bet net ir rusai, bal-savę per šiuos rinkimus už LLRA, sa-kė tikintys, kad LLRA gal ką norspadarys ir jiems, kaip darė lenkams.

Š.Liekis. Per šiuos rinkimus užLLRA balsavo ir nemažai lietuvių.

A.Medalinskas. Kaip šį fenomenąpaaiškinsite? Lietuviai nusivylė lietu-viais politikais?

Š.Liekis. Lenkai per šiuos rinkimusturėjo ir palyginti stiprių kandidatų,kuriuos palaikė net lietuviai. Ir nau-juose Vilniaus rajonuose taip pat bu-vo matyti, kad lenkus palaikė ne tiklenkai. LLRA tai buvo strateginis bal-savimas. Peržengti 5 proc. barjerą, tu-rėti frakciją Seime ir dalyvauti koalici-joje. LLRA retorika prieš rinkimusmobilizavo didžiąją dalį lenkų rinkė-jų. Ir ne tik jų. Rusų politikų įtrauki-mas į sąrašą LLRA buvo tikrai nau-dingas, bet abejoju, kad jis buvonaudingas patiems rusams. Rusų po-litikų kontingentas geriau galėtų pa-tekti į Seimą su DP.

A.Ramonaitė. Regis, lenkų ir rusųelektoratas Lietuvoje yra ideologiškailabai skirtingas. Lenkai yra konserva-tyvūs, katalikiški, o rusai - liberalesni.Kita vertus, ši dimensija ne visada vei-kia. Kai atlikome tyrimą apie geokul-tūrines nuostatas, kai kas labai stebė-josi, nors man tai atrodė akivaizdu,kad išsiskiria lietuvių nuotaikos Rusi-jos, Baltarusijos, bendrai buvusios So-vietų Sąjungos atžvilgiu ir lenkų beirusų.

A.Medalinskas. Lietuvos lenkų irrusų nuostatos šiuo požiūriu sutampa?Žvelgiant į orientacijas kitų valstybiųatžvilgiu, lenkams mielesnė Rusija, one Lenkija?

A.Ramonaitė. Lenkų ir rusų nuos-tatos šiuo klausimu Lietuvoje visiškaisutampa. Ir tada mano kolegos stebė-josi, kaip tai gali būti - juk lenkai turė-tų būti antirusiški, bet Lietuvos len-kai, kaip ir Lietuvos rusai, daugpalankiau žiūri į Rusiją.

A.Medalinskas. Ir tai dar vienapriežastis, kodėl jie surado bendrą kal-bą per LLRA?

A.Ramonaitė. Taip. Nemanau,kad tam bendrumui lemiamos įtakosturi požiūris į ekonomikos klausimus.Partijų komunikacijoje gal ir taip, betiki paprastų žmonių, rinkėjų ta komu-nikacija neateina. Todėl LLRA suradosavo vietą kairiajame spektre. Taip patir pagal požiūrį į Rusiją ir savo neigia-mą santykį į antisovietiškumą.

Š.Liekis. Tačiau yra fundamen-talių skirtumų tarp lenkų ir rusų rin-kėjų, o lietuvių ir lenkų rinkėjų po-

zicijos dažnai būna artimesnės ki-tais klausimais. Bet jeigu pažiūrėtu-me, kas balsavo už LLRA, paaiškė-tų, kad didesnė dalis rusų balsavo užsocialdemokratus ir DP, o ne užLLRA.

A.Bielskis. Pati LLRA pasirodėkaip stipri politinė partija. Ji efektyviaidirbo su savo drausmingais rinkėjais,kuriuos sugeba mobilizuoti, ir kaip or-ganizacija dar labiau stiprėja.

Kas pralaimėjo?A.Medalinskas. Kuri iš patekusių

į Seimą partijų pralaimėjo rinkimus?A.Krupavičius. Per kiekvienus rin-

kimus Lietuvoje atsiranda viena nau-ja partija, kurią lydi sėkmė, bet šių rin-kimų žinia naujokams yra neigiama.“Drąsos kelias” (DK) vos peržengė 5proc. barjerą, o vienmandatėse apy-gardose nė vienas jų kandidatas ne-buvo išrinktas į Seimą. Apie kitas nau-jas partijas net nekalbu. Tai akivaizdusjų pralaimėjimas.

A.Ramonaitė. Tai yra sukeltų lū-kesčių pasekmė. Neringos Venckie-nės ir kai kurių kitų DK aktyvistų. To-dėl gali atrodyti, kad jie pralaimėjo,bet iš tikrųjų jie neturėjo nieko ir įsi-veržė į Seimą su 7 mandatais. Ar taigalima laikyti pralaimėjimu?

A.Krupavičius. Jeigu palygintume,kiek DK buvo nušviestas žiniasklai-doje per pusmetį iki rinkimų, pama-tytume, kad nė viena partija tokio ži-niasklaidos dėmesio neturėjo. DK joturėjo pakankamai, bet nesugebėjo iš-naudoti. Todėl bent jau viešosios erd-vės požiūriu DK tikrai nepradėjo nuonulio, kartais tos galimybės buvo tie-siog fantastiškos. Apie DK buvo kalba-ma nuo ryto iki vakaro. Turint tiek dė-mesio informacinėje erdvėje, DKpasirodymą vertinu tik kaip pralaimė-jimą. Tiek palyginti su Naujosios są-jungos pasirodymu 2000 metais, tieksu DP pasirodymu 2004 metais, netsu Arūno Valinsko partijos sėkme2008 metų rinkimuose. Jis taip pat įšo-ko į rinkimų traukinį paskutinę aki-mirką, bet surinko 15 proc. rinkėjųbalsų.

A.Ramonaitė. Yra vienas esminisskirtumas. Visos minėtos partijos, ku-rios į politinę rinką atėjo kaip naujos,orientavosi į kairiuosius rinkėjus.Tuos, kurie yra šiek tiek prosovietiniai.Šį kartą nauja partija atėjo iš dešinės,bet dešiniojo elektorato taip papras-tai nepaimsi. Jį tvirtai savo rankose lai-ko konservatoriai.

J.Novagrockienė. Bet DK nėra jo-kia partija. Tai kažkas panašaus į judė-jimą. Nei šis, nei tas. Ir vienintelė DKperspektyva - kaip nors greičiau ra-miai numirti. Pralaimėjo rinkimus irTT, nors “tvarkiečiai” dalyvauja Seimodaugumos formavime. TT rezultataigalėjo būti daug geresni ir “tvarkie-čiai” tuo tikėjo. Dabar jie yra mažiejipartneriai ir vargu ar kada nors galėsbūti didžiaisiais.

A.Bielskis. Aš išskirčiau Valstiečiųir žaliųjų sąjungos pralaimėjimą. Irman dėl to labai gaila. Būtų buvę kurkas geriau, jei “valstiečiai”, o ne DKbūtų tą barjerą peržengę.

Ar tai centro kairės pergalė?A.Medalinskas. Kodėl sakoma,

kad laimėjo centro kairė? Socialde-mokratai yra laikomi kairiaisiais, norsjų ekonominėje politikoje galima įž-velgti dešinę politiką, naudingą stam-biam kapitalui. LSDP gretose - ne vie-nas turtingas asmuo. Oligarchasvadovauja DP, kuri, nepaisant kairio-sios partijos pavadinimo, yra liberalųšeimoje. TT ir LLRA politinė orienta-cija yra miglota. Ar kalbas apie centrokairės pergalę lemia socialdemokratųbuvimas koalicijos ašimi? Bet ar irLSDP yra kairioji partija?

A.Bielskis. Ir taip, ir ne. Patinkamums ar ne, socialdemokratai yraideologiškai ir idėjiškai kairioji parti-ja. Tai sako ir 150 metų trunkanti Eu-ropos socialdemokratijos istorija, norspačios partijos kartais imasi žingsnių,nutolinančių nuo socialdemokratųidėjos. Bet pati socialdemokratijos ar-ba demokratinio socializmo idėja vistiek saisto. Partijoje gali išryškėti nesu-tapimų tarp darbų ir europinės idė-jos. Opozicija gali gimti net ir labiau-siai nutolusioje nuo idėjinių vertybiųpartijoje ir raginti sugrįžti prie pama-tinių vertybių. Šie idėjiniai ištekliai lei-džia ir pačią partiją kritikuoti viduje,o ypač milijonierius, kurie labiau ats-tovauja savo kapitalui ir interesams neiidėjai.

A.Ramonaitė. Kairės ir dešinės pa-siskirstymą Lietuvoje geriausiai su-pranta ne partijos ir ne politologai, opatys rinkėjai savo intuicija. Kai pa-bandai pažiūrėti, kaip susisluoksniuo-ja žmonių mąstymas pagal vertybinęorientaciją, įsitikini, kad vyraujantitendencija yra mišinys tarp požiūrio įekonomiką ir į sovietmetį, į modernu-mą bei tradicionališkumą. Tada vie-noje pusėje yra tie, kurie vis dar pa-

lankiai žiūri į Rusiją ir turi nostalgiš-ką požiūrį į sovietmetį, nori, kad vis-kas būtų nemokama, ir dar yra tradi-cionalistinių pažiūrų, o visi kiti, kurietaip negalvoja, atsiduria dešinėje pu-sėje. Partijos išsidėsto pagal tuos rin-kėjų prioritetus labai aiškiai.

A.Krupavičius. Šis suskirstymas išLietuvos politikos lauko pasitrauks susenąja karta. Yra dar socialinis kon-servatizmas ir socialinis liberalizmas.Taip pat tie, kurie už socialinę rinkosekonomiką yra kairiajame sparne, irtie, kurie už laisvąją rinką dešiniaja-me. Bet tapatybių grynumą Lietuvospolitikoje rasti nelengva.

J.Novagrockienė. Neužmirškimeir partijų skirstymo pagal tai, į kokiusrinkėjų sluoksnius jos pačios orien-tuojasi. Kairiosios partijos, - prie jųpriskirčiau ir lenkus, labiau orientuo-jasi į neturtingus arba neprisitaikiu-sius rinkėjus. Tada šių partijų politikųkalbos dažnai kvepia populizmu, nesjie sako rinkėjams tai, ką šie nori gir-dėti, nors, matyt, patys žino, kad jųpažadai kertasi su realybe. O LS irkonservatoriai bent jau viešai neak-centuoja, kad jie yra už vargšus, su-nkiai dirbančius žmones. Todėl ir so-cialinė politika dominuoja kairiajameflange.

A.Medalinskas. O liberalcent-ristai labai savotiškai atsisuko į dir-bančius žmonės. Savo rinkimųbukletuose ministrai, aukšto rangopartijos politikai nusifotografavopersirengę įvairių profesijų atstovųdrabužiais. Taip minutei tapę sta-tybininkais, ugniagesiais, gydyto-jais, mokytojais, jie skelbė, kad su-pranta dirbantį žmogų.

A.Bielskis. Lietuvoje politologinė-se ir viešosiose diskusijose dar yra par-tijų skirstymas į tradicines ir populis-tines. DP iki šiol liko populistinėpartija ta senąja prasme, kaip ją sufor-mavo TSPMI aplinkos kai kurie poli-tologai. O TT yra beveik fašistuojantiir turi radikalios dešinės partijos bruo-žų. Populistiniu keliu dabar žengiaDK, kaip anksčiau tai darė A.Valins-ko projektas. Šios partijos kiekvienasavaip yra populistinės, bet atspindi irtam tikrą visuomenės poreikį, kurisper jas yra artikuliuojamas.

A.Medalinskas. Kuriam politi-niam spektrui priklauso LLRA?

Š.Liekis. LLRA socialinė-ekono-minė politika yra labiau kairioji. Ne-tolimoje ateityje LLRA turi perspekty-vų tapti vidutinio stiprumo Lietuvosregionine partija. Didėja ir LLRA po-lietniškumas, o programoje ji pasisa-ko už didesnę valstybės įtaką ekono-mikai. Tai labiau būdinga kairiosiomspartijoms.

A.Medalinskas. Kodėl lenkų ma-žumos partija yra kairės orientacijos?

Š.Liekis. LLRA atstovauja žemes-niam viduriniam sluoksniui iš skur-džių Lietuvos rajonų, kuris nori dau-giau socialinės pagalbos, nemokamossveikatos priežiūros ir pan.

A.Bielskis. Lenkai yra tautinės ma-žumos partija, kuri turi tam tikrą labaistiprią kultūrinę tapatybę. Jie labaikonservatyvūs, nes yra katalikai. Gi-na savo tapatybę, todėl jiems kultūrair švietimas labai svarbūs. Pagal eko-nomines nuostatas jie yra centro kai-rė, bet tas ekonominis aspektas jiemsne toks svarbus. Jų tapatybė yra na-cionalistinė, todėl net galėčiau juospriskirti dešinei politinei orientacijai.Katalikų bažnyčios, tradicinės šeimossvarba juos taip pat stumia į dešinę po-litinio spektro pusę.

A.Medalinskas. Tai štai kokia pai-niava su LLRA orientacija politiniamespektre. Kaip jame išdėstytumėte kitasSeime esančias partijas?

A.Ramonaitė. Labiausiai nutolusiį kairę yra TT ir DP, toliau - socialde-mokratai. Po jų - LS. Už juos dešiniau,kad ir kaip būtų keista, yra TS-LKD.Bet rinkėjai mano kitaip. •Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

Diskusija 112012 11 15Lietuvos žinios

A.Bielskis:“LS pasirodymą

reikia laikyti sėk-me, nes liberalų

mandatų skai-čius Seime išau-

go. Tai lėmė irE.Masiulio

pasirodymas debatuose.”

A.Krupavičius:“Jei liberaliospartijos susi-

jungtų, jos galė-tų pretenduoti į

bent 10-15 proc.liberalių rinkėjų

balsų.”

J.Novagrockienė:“DK nėra jokia

partija. Tai kaž-kas panašaus į

judėjimą. Nei šis,nei tas. Ir vienin-telė DK perspek-

tyva - kaip norsgreičiau ramiai

numirti.“

Š.Liekis:“Ne tik kairėje,bet ir dešinėje

yra kairiųjų kate-gorijomis mąs-tančių politikų.

Ir konservatoriųelektoratas ne-

retai yra labaitradicionalisti-

nis, kairysis.”

A.Ramonaitė:“Jeigu kokia nors

partija propaguo-ja labiau socialinę

politiką, many-dama, kad už jąbalsuos blogiau

gyvenantys žmo-nės, tai klysta.”

A.Medalinskas:“Kilo labai nuo-širdus žmonių,įskaitant ir jau-nus, protestas

dėl nesąžiningų,neteisingų

rinkimų.”

Konservatoriams išsilaikyti per rinkimus padėjo ir tai, kad Lietuvoje yra daug žmonių,

kuriems vis dar svarbios vertybės.

Page 12: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

MINDAUGAS KLUSAS

Gina Viliūnė parašė istorinį de-tektyvą “Karūna be karaliaus”.Kol Vytauto karūnos paslaptisneįminta, laki vaizduotė kuriasavas - įtempto siužeto - versijas.

Užvakar, kai “Lietuvos žinių” žur-nalistas kalbėjosi su romano autore,knyga buvo ką tik atkeliavusi iš spaus-tuvės į “Tyto albos” leidyklą. Kvepėjospaustuvės dažais, kaip tokiais atvejaissakoma. O pats kūrinys, įvardytas se-nojo Vilniaus trileriu, kvepia intrigo-mis, stebina istorijos išmanymu, kal-bos grožiu ir iškart pastveria skaitytoją.Knygoje debiutuoja ir autorės vyres-nioji dukra Girstautė, nupiešusi Vil-niaus žemėlapį.

G.Viliūnei (Ščefanavičiūtei-Viliūnie-nei) Vilniaus ir Lietuvos istorija - lais-valaikio aistra. Net į mūsų pašnekesį jiatėjo iš Bažnytinio meno muziejaus,kuriame bus eksponuojama restauruo-ta Lukiškių Dievo Motinos ikona - se-niausias molbertinės tapybos kūrinysLietuvoje. Pokalbio pabaigoje paaiškės,kad į muziejų G.Viliūnę ginė ir mintysapie naują detektyvinį romaną.

Lyg žaisdama- Ar sunku suregzti detektyvą? - klau-

sėme G.Viliūnės.- Buvo labai smagu. Dabarties veiks-

mo linija romane prasideda 2005 me-tais. Maždaug tuo laiku ir pradėjau jįrašyti. Niekas manęs neskubino, rašiausau. Lyg žaisdama. Tad ir knygos išlei-dimas man - mielas atsitiktinumas.

- Žaidimas žaidimu, bet romano int-riga, vidinės kūrinio taisyklės apmąsty-tos kaip reikiant.

- Perskaičiau Dano Browno “DaVinčio kodą” ir pamaniau, jog norė-čiau tokios knygos apie Vilnių. Negimiesto istorijoje maža paslapčių, iš ku-rių galima sumazgyti pasakojimą?Daug ką teko perrašyti: atrandi naująfaktą, pamatai, kad detalės nebesisieja,kuri naujai.

- Tad išankstinio plano neturėjai?- Ne. Vedė mintis apie Vytauto Di-

džiojo karūną, taip mūsų geidžiamą.Prisiminkime Adolfo Šapokos laiką, tar-pukario Lietuvą - koks susidomėjimasbuvo karūnos tema! Tad vieną dieną ir

paklausiau savęs: “Kas būtų, jeigu..?”Mane labai domina istorinės asmeny-bės, tiksliau, asmenybės, kūrusios istori-ją. Giliniesi į jų likimus, randi galimybiųvaizduotėje juos susieti. Mūsų istorijaidar stinga gyvumo, asmenybių portre-tų. Nežinome, kaip jie atrodė, kokiomischarakterio savybėmis pasižymėjo.

- O trijų antspaudų galvosūkis, kurįsprendžia pagrindinė romano veikėjaAlgė ir istorijos entuziastas Žygis - pra-manyta?

- O, taip. “Atradau” tris kanclerius -Albertą Goštautą, Radvilą Juodąjį irLeoną Sapiegą, kurie savo gyvenimąbaigė liūdnai. Reikėjo grandies, kurijuos susietų.

- Ar daug biografijos detalių Algės, ki-tų veikėjų paveiksluose?

- Nė vienas neturi realaus atitik-mens, vadinamojo originalo. Tačiauįspūdžių semiamės iš aplinkos. Juksunku sukurti personažą, kuris į niekąnebūtų panašus. Aš panašesnė į Žygį.Pasakysiu, kas sunkiausia: sukurti nei-

giamą veikėją. Nes nuo blogų žmoniųbėgame, stengiamės su jais neturėt jo-kių reikalų.

Kur gėris įveikia blogį- Kada pradėjai domėtis istorija?- Esu savamokslė, todėl galiu sau at-

leisti klaidas. (Juokiasi.) 2004 metaisbaigiau gidų kursus. Tačiau gide dirbumažai, labiau mėgstu kurti maršrutus.Turiu kitą darbą, nuo kurio lieka ne-mažai laiko. Jį ir praleidžiu rašydama.Anuomet Vilniaus pedagoginiame ins-titute studijavau etiką ir psichologiją.Domino istorija, tačiau pasirinkau neją, o vaikystės svajonę.

- Mėgsti detektyvines knygas?- Man patinka ir D.Brownas, ir Um-

berto Eco, nors tai skirtingos vertės li-

teratūra. Pamenu, “Da Vinčio kodą”gavau prieš Naujuosius. Turėjome kaž-kur eiti jų švęsti, o aš skaičiau ir sakiau:“Eikit be manęs, lieku namie.” Velniš-kai mėgstu detektyvus. Labiausiai -angliškus, klasikinius. Griežtų taisyk-lių, kur gėris visada nugali blogį.

- Neišduokime, kas nugali tavajame.Blogio jėgai atstovauja toks antikvarasKonstantinas. Gal teko susidurti su an-tikvarinių vertybių, senovės relikvijųprekyba?

- Neteko, tačiau toks reiškinys, ma-nau, egzistuoja. Žmonės turi vertingųdaiktų, nors nežino jų tikrosios vertės.Atsiranda gera terpė visokiems kons-tantinams.

Bajoriška teisė- Su fotografu Raimondu Urbakavi-

čiumi esate išleidę albumą “Vilniausšventovės”.

- Iš esmės jas rašiau lygiagrečiai suromanu. Albumui surinkti faktai, bib-liografiniai šaltiniai buvo ypač naudin-

gi. Neįkainojama vertybe tapo šviesausatminimo Antano Rimvydo Čaplins-ko tyrinėjimai.

- Ščefanavičių pavardė ir bajoriška gi-minė tarsi patvirtina tavo teises į tokįromaną.

- Mėginau leidyklai siūlyti mergau-tinę pavardę, tačiau sakė: “Ne, ne, ne.”(Juokiasi.) Kai redaktorė primygtinaimanęs prašė įvardyti, kokia kalba pa-rašyti bajorystės dokumentai, sakiau,kad labai gerai žinau, nes juos turiu.(Juokiasi.)

- Ar bus romano tęsinys?- Bus. Jaudinausi dėl pirmosios

knygos ir supratau, jog geriausiais bū-das jį įveikti - nukreipti mintis kitur.Sumaniau parašyti antrą romano da-lį apie šventus Dievo Motinos paveiks-lus. Jų Vilniuje turime nemažai - be-ne aštuonis. Kiekvienas su savomisistorijomis, stebuklais, ritualais. Galirašyti apie stačiatikius, unitus, katali-kus. Labai įdomu.•

ŽYDRĖ JANKUTĖ

Šį vakarą, lapkričio 15-ąją, sostinės “Menų spaustuvės” žiūrovai regės meilės ir muzikossintezę gatvės šokio spektaklyje“Feel-Link”.

Du jauni šokėjai Airida Gudaitė irLaurynas Žakevičius leidosi į avantiū-rą - pasiūlė “Menų spaustuvei” susietigatvės šokius ir profesionalią teatro sce-ną. Atrodo, avantiūra pasisekė. Spek-taklio kūrėjai buvo ne tik nominuoti“Auksinių scenos kryžių” apdovano-jimams, bet ir sėkmingai pristatė savodarbą prestižinėse Europos scenose.Šokėjai džiaugiasi, kad yra vertinamikaip tikri profesionalai. Tačiau, pasakAiridos, atstovauti Lietuvai ir jos šiuo-laikiniam šokiui - didelė atsakomybė.“Tai pirmas mūsų teatrinis kūrinys, pir-mas išgrynintas gatvės šokio spektaklisteatro erdvėje”, - įvertinti darbą kvietėLaurynas.

Spektaklio pavadinimas - anglų kal-bos žodžio “feeling” (jausmas) transfor-

macija į naujadarą “Feel-Link”. Jisapibrėžia scenos kūrinio tematiką: jaus-mų apčiuopiamumą išlaisvėjusioje pa-tirties, vertybių ir pasirinkimo kultūroje.

Spalio pabaigoje “Feel-Link” šokė-jai A.Gudaitė ir L.Žakevičius tapo Vo-kietijos ARTE televizijos reportažo apie

Vilnių pagrindiniais herojais. Žurna-listai filmavo įvairias miesto vietas, su-sitiko ir su kitais Vilniaus menininkais.Tačiau siužeto pagrindiniai veikėjai bu-vo Airida ir Laurynas. Jie turėjo papa-sakoti apie miestą, kuriame gyvena. Te-levizijos komanda filmavo šokėjų

spektaklio “Feel-Link” repeticiją.A.Gudaitei bendravimas su vokiečiųžurnalistais paliko didžiulį įspūdį. “Ke-turias dienas su ARTE kūrėjais keliavo-me po miestą, lankėme menininkus,šokome gatvėse, skveruose. Mudviemsu Laurynu tai buvo puiki asmeninė

patirtis”, - sakė ji. Lietuvos sostinėje nu-filmuota medžiaga šiuo metu montuo-jama ir virs 15 minučių trukmės siuže-tu, kuris bus rodomas šį šeštadienį,lapkričio 17 dieną. Paskui dar savaitę jįbus galima rasti ARTE televizijos inter-netinėje svetainėje.•

2012 11 15Lietuvos žinios12 Kultūra ir menas

Tarp istorijos klodų ieškoti Vilniaus kodo

G.Viliūnė jau sumanė antrą romano dalį parašyti apie šventus Dievo Motinos paveikslus. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

1430 metais į Vilnių nešinas ryšuliu, ku-riame - karūna, atskuba pasiuntinys. Ta-čiau per vėlai - Vytautas Didysis miršta irkarūna jo galvos nebevainikuoja. 2005metais jaunai reklamos specialistei AlgeiGustaitei atitenka senelio palikimas ir lo-tyniškas raštas apie keistą praeities pa-slaptį. Užsispyrusi sužinoti savo giminėsistoriją, ji pati pasiryžta įminti mįslę. Ta-čiau palikimo gviešiasi ir įtakingas antik-varas Konstantinas. Siekdamas panaikintiprakeiksmą karūnos taip pat laukia nū-dienos pagonybės išpažinėjas krivis Anta-nas. Autorė vedžioja skaitytoją po Vil-niaus šventoves, gatveles, miesto istorijąir gyvai pasakoja apie klaidžius mistinėsrelikvijos kelius nuo pat XV amžiaus.

Spektaklis auga kartu su kūrėjais

Spektaklio kūrėjai sėkmingai pristatė savo darbą prestižinėse Europos scenose. / Organizatorių nuotrauka

Niekas manęs neskubino, rašiau sau.

Lyg žaisdama.

Page 13: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

Kultūra ir menas 132012 11 15Lietuvos žinios

DAIVA ŠABASEVIČIENĖSpecialiai LŽ iš Londono

Sunkiai susitaikėme su tuo,kad pastaruoju metu reži-sierius Rimas Tuminasdaugiau kuria MaskvosJevgenijaus Vachtangovo

teatre nei Lietuvoje. Tačiau lapkri-tį Londono Noelio Cowardo teatreparodyta šešių A.Čechovo “DėdėsVanios” spektaklių serija patvirtino,kad didžiuosius teatro korifėjustraukia ne tik kūrybiniai seansai -kamerinės repeticijos, pokalbiai suaktoriais, bet ir dar neatrastas, ne-pažintas žiūrovas, kurio netikėtareakcija tampa impulsu naujiemsatradimams. Paradoksalu, bet trysMaskvoje dirbantys lietuvių teatromenininkai - R.Tuminas, FaustasLatėnas ir Adomas Jacovskis - bū-tent per ten sugrįžo į Europą, gerą-ja prasme sudrebindami Londonopubliką.

Penkios žvaigždutėsVest Ende, garsėjančiame teatrų

gausa (per 10-15 minučių galimapravažiuoti 45 teatrus), rodytasR.Tumino spektaklis jau po pirmosdienos pagrindiniuose Anglijossostinės laikraščiuose buvo įvertin-tas penkiomis žvaigždutėmis. Tainustebino ir pačius anglus, nes įp-rastai išlepinta kritika gastrolie-riams skiria 2-4 žvaigždutes. Mūsųkrašte ši sistema neegzistuoja, betlondoniečiams tai ypač svarbu.

Judriame Londono rajone 1903metais pastatytame teatre telpa 928žiūrovai. Nuo 2005-ųjų teatras prik-lauso “Delfont-Mackintosh Ltd” gru-pei, valdančiai septynis Londonoteatrus. Šiame rajone sėkmingas ko-mercines gastroles gali suorganizuo-ti tik ypatingą patirtį turintys vadybi-ninkai. Ukrainietė Oksana Nemčukprieš dvejus metus į Londoną atvežėMaskvos “Sovremennik” teatrą irsėkmingai pradėjo “Rusų sezonusVest Ende”. Gerai išmanydama teat-ro procesus, šį kartą ji pasirinko R.Tu-miną - kaip vieną įdomiausių rusųklasikos interpretatorių.

Istorinis kvapasGastrolės buvo organizuojamos

porą metų - dar pernai dailininkuiA.Jacovskiui buvo pristatytos pagrin-dinės aikštelės. Nors pasirinkta sce-na yra siauresnė, ne tokia gili kaipJ.Vachtangovo ar Lietuvos naciona-linio dramos teatro, kur prieš porąmetų taip pat buvo suvaidintas šisspektaklis, jos istorinis “kvapas” ne-abejotinai turi įtakos vaidinant šiąpjesę. Noelio Cowardo teatras turisavo “Dėdės Vanios” istoriją. Ją ypačpuošia Ralpho Richardsono 1945metų pastatymas, kur daktarą Astro-vą suvaidino Laurence’as Olivier, čiapasirodė daugybė žinomų teatro as-menybių - Johnas Gielgudas, Kateri-na Hepburn, balerina Margot Fon-teyn ir kiti. Jų vaidmenys įamžintikoridoriuose ir fojė eksponuojamo-se istorinėse nuotraukose. Netrukusšioje scenoje vaidins šiuolaikinio teat-ro ir kino garsenybės - elegantiškojiJudi Dench, Haris Poteris - DanielisRadcliffe’as, Jude’as Law ir kiti.

Lietuviai skandavo “Lietuva!”R.Tumino “Uncle Vanya” sulaukė

ypač daug dėmesio. Žiūrovai šaukė“bravo!”, o lietuviai po pirmojospektaklio it olimpiadoje skandavo“Lietuva!” Londonas - ypač margasmiestas, tad sunku pasakyti, kokiųžiūrovų apsilankė daugiausia. Vie-ną dieną publika labiau reagavo įspektaklio turinį, kitą dieną - į cha-rizmatiškąjį aktorių Sergejų Mako-veckį, kurį daugelis atpažino iš kinovaidmenų. Po spektaklių aktoriųlaukdavo gerbėjai, prašydami autog-rafų, norėdami drauge nusifotogra-fuoti, siūlydami pavaišinti kavinėse.Paskutinę dieną rusų milijardieriusRomanas Abramovičius vienai gar-bingiausių šios trupės aktorių -devyniasdešimt šešerių Galinai Ko-novalovai atsiuntė didžiulę gėliųpuokštę. Pasirodo, Londono “Chel-sea” futbolo klubo savininkas žino,kada ir dėl ko reikia atverti ne tikKremliaus, bet ir teatro duris.

R.Tumino kūryba Didžiojoje Bri-tanijoje žinoma nuo 1998-ųjų, kaiVilniaus mažojo teatro “Vyšnių so-das” Braitone buvo suvaidintas šim-tą kartą. O lapkričio 6 dieną Londo-ne šimtą kartą buvo vaidinamas“Dėdė Vania”. Šia proga visas spek-taklio personalas (į Londoną atvyko35 žmonių grupė, nors vaidina tik

10 aktorių) buvo pakviestas į karališ-ką banketą. Kitomis dienomis jųlaukė ekskursijos, dieninių spektak-lių lankymas, o paskutinio spektak-lio šventė surengta sausakimšame500 vietų itališkos virtuvės prestiži-niame restorane “Novikov”.

Ketina nuvežti Vilniaus mažąjįŠios J.Vachtangovo teatro gastro-

lės - ne tik XX amžiaus pradžios Ser-gejaus Diagilevo “Rusų sezonų” tę-sinys. Tai tikras R.Tumino sezonasLondone. Prie Bakingamo rūmų antžirgo sėdi Ričardas I Liūtaširdis, la-

bai panašus į R.Tuminą: rūstokas,griežtas, valdingas. Kaip ir RičardasI, XII amžiuje tuo pat metu valdęs Ai-riją ir Kiprą, šiandien R.Tuminas tuopat metu valdo ir J.Vachtangovo, irVilniaus mažąjį teatrą. Po spektakliojis visiems garsiai pasakoja apie Vil-niaus mažąjį teatrą ir ketina jį būtinaiatvežti į Londoną. Džiaugdamasis sa-vo sėkme, jis kolegiškai prisimena irkitus lietuvių režisierius, kurie, anotR.Tumino, taip pat galėtų ir turėtųkuo sužavėti anglų publiką.

Noelio Cowardo teatre griežta tvar-ka: tuščių vietų nėra, žiūrovai salę supora balkonų ir šoninėmis ložėmisužima per 5-10 minučių. Paskutinęminutę salės gale įsitaiso du greito-sios medicinos pagalbos medikai.“Zuikiai” iš salės iškrapštomi: juosbudriai kontroliuoja salės prižiūrėto-jai ilgomis prijuostėmis (per pertrau-ką jie pardavinėja gėrimus). Veiksmągalima stebėti tik iš vadinamosios ga-liorkos ir tik stačiomis. Jeigu huma-niškesni prižiūrėtojai apsimeta nepas-tebintys, kad porai minučių prisėdaiant kokio istorinio laiptelio, tai netru-kus būtinai iš kažkur prisistato pa-grindinis apsaugininkas ir negailes-tingai tave vėl pastato ant kojų.

Įminta spektaklio mįslėR.Tuminas išsaugojo kiekvieną

A.Čechovo žodį, o žiūrovai mokėjojį išgirsti ir pamatyti. Dėl to ir buvoįminta šio spektaklio mįslė, dėl to irminimalistinės asociatyvios A.Ja-covskio dekoracijos bei kostiumaibuvo pastebėti jau pirmą dieną, dėlto negailėta pagyrų “nežemiškai, betstipriai slaviškai” (teatro kritikasLuke’as Neima), “jaudinančiai, ne-užmirštamai ir liūdnai” F.Latėnomuzikai, kuri spektakliui suteikė“choreografinę, beveik baletinę ko-kybę” (Kate Mason, “Vania be vir-dulio”). Seras Cameronas Mackin-toshas, Noelio Cowardo ir kitų šešiųteatrų savininkas, populiariausiųmiuziklų (“Katės”, “Operos fanto-mas”, “Oliveris” ir kt.) prodiuseris,puoselėja muzikinių spektaklių kul-tūrą, bet buvo sužavėtas “Dėdės Va-nios” muzikinės dramaturgijos.

Nors R.Tuminas pakliuvo į komer-santų rankas, jo teatrinės kultūrosniekas niekada neįveiks: jis laikosi se-nosios rusų teatro tradicijos, kuri nu-silenkia ir autoriui, ir aktoriui, ir reži-sieriui. Spektaklių meninė kokybėsunaikino komercinį kvapą. R.Tumi-nas taikliai nutiesė tiltą tarp A.Čecho-vo ir XXI amžiaus - šiuo tiltu daugelisišvažiavo iš savosios tėvynės, jiems likotik nostalgija ir “trupiniai”, kuriais pa-simėgauti įmanoma tik atėjus į tokiusspektaklius kaip “Dėdė Vania”. Todėlpo spektaklio žmonių ašarose spindė-jo ne sentimentai, o katarsis, todėl irdaugelyje iškart pasirodžiusių recenzi-jų nemaža nuoširdaus jaudulio. Auto-ritetingas “Guardian” kritikas Michae-las Billingtonas spektaklį įvertino ne tikaukščiausiais balais, bet ir sugretino suką tik Londono “Vaudeville” teatre pa-rodytu “Dėde Vania”. ŽiūrėdamasR.Tumino spektaklį jis prisiminė irVsevolodą Mejerholdą, ir Konstanti-ną Stanislavskį, spektaklį pavadino “ne-pamirštamai drąsiu, ekspresionistiniu”ir “žėrinčiu lyg gyvsidabris”.•

Londone R.Tuminas sužėrėjo lyg gyvsidabris

R.Tuminas per repeticiją Noelio Cowardo teatro scenoje.Daivos Šabasevičienės nuotrauka

J.Vachtangovo teatro spektaklis “Dėdė Vania” Londone lapkričio 6 dieną buvo suvaidintas šimtą kartą. F.Latėnas, A.Jacovskis ir R.Tuminas - iš kairės. / J.Vachtangovo teatro archyvo nuotrauka

Per Maskvą - į Europą

Lapkričio 5-10 dienomis Londono Noelio Cowardo teatre buvo parodyti šeši Maskvos J.Vachtangovo teatro spektakliai “Dėdė Vania” pagal Antoną Čechovą. Paradoksalu, bet trys Maskvoje dirbantys lietuvių teatro menininkai būtent per ten sugrįžo į Europą: jie pačia tikriausia šio žodžio prasme sudrebino Londono publiką.

R.Tuminas laikosi senosios rusų teatro

tradicijos, kuri nusilenkia ir

autoriui, ir aktoriui, ir režisieriui.

Page 14: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

2012 11 15Lietuvos žinios14 Sporto tribūna

KRISTINA KUČINSKAITĖ,JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Tie sparnai juos neša perdešimtmečius vis greičiau.Laiko, deja, nesustabdysi. Ta-čiau iki šiol trunkanti Kauno“Žalgirio” ir Maskvos CSKA

krepšininkų draugystė nė kiek nevėsta.Jauniems žmonėms tai yra didžiulėmįslė. Kaip tai paaiškinti jiems, gimu-siems jau laisvoje visuomenėje? Papras-čiausias būdas - kalbėti pavyzdžiais.

Kai tandemas iširoArvydas Sabonis į “Žalgirį” atėjo

1981 metais. Po dvejų metų CSKA pri-siviliojo Kijevo komandos “Strojitel”gretose rungtyniaujantį VladimirąTkačenką. Du milžinai (abu - 220 cmūgio) netrukus susidraugavo. Mat jienuolat buvo kviečiami į SSRS rinktinę,kuri su šiuo tandemu pirmą kartą isto-rijoje sugebėjo nugalėti galinguosiusamerikiečius. Tai buvo 1982 metaisKolumbijoje, kai pasaulio čempiona-to finale SSRS rinktinė 95:94 triumfa-vo prieš JAV. Antrą sykį Sovietų Sąjun-gos krepšininkai amerikiečius įveikė1988-ųjų Seulo olimpiados pusfinaly-je (82:76), tačiau V.Tkačenkos jau ne-buvo šalia A.Sabonio.

Kai prieš gerą dešimtmetį viena šiorašinio autorių kalbėdamasi su A.Sabo-niu užsiminė apie jo karjeros vingius,legendinis krepšininkas savo kelią api-būdino trumpai ir aiškiai: “Mano spor-

to karjera prasidėjo su V.Tkačenka, kaigulėjau ant žemės. O baigiu karjerą suShaquille’u O’Nealu - ir vėl guliu antžemės.”

Septyneriais metais už V.Tkačenkąjaunesniam A.Saboniui pavyko išplauk-ti į plačiuosius vandenis. Iširus SSRS jisišvyko žaisti į Ispaniją, vėliau sėkmin-gai tęsė karjerą NBA, Portlando ko-mandoje “Trail Blazers”. Ir už AtlantoSabas pritapo - ten jį mėgo, vertino jo iš-skirtinumą.

V.Tkačenkai, deja, nepavyko pratęs-ti karjeros svetur. Tiesa, politinė suiru-tė šalyje nesutrukdė jam išvykti į Ispa-niją, tačiau dėl didžiulių nugaros ir

kelių skausmų jis ištvėrė tik sezoną(1988/1989). Taip apmaudžiai baigėsiiškilaus SSRS rinktinės centro karjera.

Apie didžiulių krūvių paliekamus gi-lius randus A.Sabonis užsiminė jau mi-nėtame interviu: “Ilgai sportavęs svei-katos neturėsi. Tikrai. Kai man bus perketuriasdešimt, gal viskas pradės lįsti įpaviršių. Vis dėlto krūviai yra per dide-li, tai nėra normalu...” Tuomet Arvydasviską žinojo apie V.Tkačenkos ir kitųbičiulių sveikatos problemas. O ir patsjau kentė kojų skausmus. Dabar, 48-ojogimtadienio išvakarėse, jis galėtų labai

daug papasakoti apie liūdną savo patir-tį. Bet ar verta? Medicina tobulėja. Okrepšinis vis dar ant bangos.

Statusas keitėsi, vertybės išlikoLaikai pasikeitė, ir nieko nebestebi-

na, kad taip skirtingai pasisuko dvie-jų krepšinio genijų likimai. Užsienioklubuose puikiai padirbėjęs A.Sabo-nis tapo milijonieriumi, turi savo vers-lą, savo krepšinio mokyklą, rūpinasigimtuoju “Žalgiriu”, vadovauja Lie-tuvos krepšinio federacijai. V.Tkačen-ka turtų taip ir nesusikrovė, bet džiau-giasi turįs nuolatinį darbą, tiesa, visainesusijusį su krepšiniu. Nors baigęs

karjerą labai norėjo treniruoti (arbakonsultuoti) CSKA vidurio puolėjus,klubo vadovai nepatikėjo jam tokiųpareigų.

Ryškiausių XX amžiaus Europoskrepšinio milžinų dabartinis statusasskiriasi kaip diena ir naktis, tačiaužmogiškasis faktorius abiem tebėra di-džiausia vertybė. Tarp jų niekada ne-buvo iškilusi abejingumo siena. Ne tikjie - kone kiekvienas buvęs žalgirietisar buvęs armietis (taip vadinamiCSKA krepšininkai) žino, kas yra tik-roji draugystė.

Iš ilgesio visa tai“Aš ir pats nežinau, kaip iki šiol vis-

kas taip tęsiasi. Kažkaip savaime.Draugų ratas dar išsiplėtė, nes dabarjau visi su žmonomis, kai kurie ir susavo draugais atvyksta. Kai iširo Są-junga, visi išsiskirstėme po pasaulį. Ta-čiau ateina laikas - ir vėl sulekiame įkrūvą. Pabūname. Prisimename. Pasi-juokiame, - mintimis su LŽ žurnalis-te dalijosi A.Sabonis. - Įdomu viskąprisiminti. Tiek daug patirta. O vienasjuk visko neprisiminsi. Norėtųsi, kadtokie susitikimai vyktų kasmet. Kai jaupajuntame, kad vieni kitų pasiilgome,paskelbiame kokią nors datą, sukaktį,kartais net dirbtinę, kad tik būtų pro-ga vėl pasimatyti.”

A.Sabonis yra labai gražiai apibūdi-nęs sporto esmę. “Tai - nuo mažens ly-dintis noras laimėti. Visą laiką to ir sie-ki. Nori tik laimėti, laimėti ir laimėti.Pavyzdžiui, turnyras trunka savaitę, kar-tais ilgiau. Bet kai laimi, pergale džiau-giesi dieną, na, gal dvi. Tačiau tų jausmųžodžiais perteikti neįmanoma. Būna to-kių džiaugsmo akimirkų, kai vienu mo-mentu velniai žino kas pasidaro - tie-siog kažkur išeini. Dėl to verta sportuoti.Ne visi gali tai patirti. Kortomis laimė-jęs to tikrai nepatirsi”, - aiškino jis.

Galime tik spėlioti, ką dažniausiaiprisimena senjorai per tradicinius su-sitikimus. Tiek daug visko būta. Ir vi-sa patirtis labai brangi. Ji tarsi geri kli-jai legendinius krepšininkus sulipdėamžiams.

Kas gali, tas padedaYra dalykų, apie kuriuos per legendų

sąskrydžius vengiama kalbėti. Gerumasir padorumas neaptarinėjami. Tačiaube šių vertybių nebūtų ir šios krepšinin-kų kompanijos.

Kai skausmų kamuojamas V.Tka-čenka Rusijoje pasijuto niekam neberei-kalingas, jis nuo visų užsisklendė ir tie-siog egzistavo. Vienu metu Vladimirošeimos finansinė būklė buvo kritinė, omilžino dvasinė būsena visai pakrikusi.Tuomet jo žmona Nelia išdrįso kreiptisį A.Sabonį, kad šis padėtų jos vyrui įsi-gyti... šiltą striukę. Mat už lango siautė-jo tikra rusiška žiema, o V.Tkačenkosdydžio drabužių net Maskvoje buvo ne-įmanoma gauti. Ši problema V.Tkačen-ką namie įkalino. A.Sabonis žaibiškaireagavo į bičiulio žmonos prašymą irparūpino Vladimirui net kelias šiltasstriukes. Ir įspūdingo dydžio batus. Taine labdara. Tokia yra jų draugystė. Kasgali, tas ir padeda.

Kai SSRS rinktinės puolėjo Valeri-jaus Tichonenkos sūnelis Vania susirgosunkia liga, operacijai reikėjo labai so-lidžios sumos. Ją gavo iš A.Sabonio.

Ryšys niekur nedingstaKrepšinio legendų kompanija šį

rudenį susibėgo Kaune. Aikštelėje vėlišvydome A.Sabonį šalia V.Tkačen-kos. Tiesa, pastarojo misija ant parke-to buvo labai trumpa - su bičiuliu sto-jo prie ginčo kamuolio ir, jo skrydįnukreipęs savo nuožiūra, Vladimiras

Sovietmečiu krepšinis buvo kitoks. Su didžiulėmis ambicijomis - nacionalinėmis ir politinėmis. Su siela ir su polėkiu - aikštelėje kaip niekur kitur žaidėjai jautėsi laisvi ir orūs. Juos vienijo suvokimas,kad gražiausi metai pralėks šiapus geležinės uždangos. Bet neliūdėjo, nes turėjo krepšinį. Nei blogesnį, nei geresnį. Tiesiog kitokį - su sparnais.

V.Tkačenka: “Viskas praeina. O svarbiausi dalykai išlieka - žiūrovų dėmesys, prisiminimai.

Lietuva man visada kelia nostalgiją.”

Krepšinio milžinų žemiški

Sovietmečiu gimusi 220 cm ūgio ąžuolų V.Tkačenkos ir A.Sabonio draugystė nevėsta. / Cskabasket.com nuotrauka

Krepšinio legendos

Page 15: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

atsisėdo ir toliau visas rungtynes ste-bėjo jau iš šalies.

O dabar siūlome dar neatvėsusį LŽpokalbį su geruoju milžinu VladimiruTkačenka.

- CSKA ir “Žalgirio” veteranų susitiki-mai Jums svarbūs?

- Man tai proga susitikti su senaisdraugais, pasilepinti krepšinio pers-melktoje atmosferoje. Net gyvendamiMaskvoje mes, buvę CSKA žaidėjai, da-bar retai matomės. O juk susitikus vi-suomet yra apie ką pakalbėti. Šis ir anks-tesni susitikimai Lietuvoje mums yrasvarbūs, nes tarpusavio ryšys niekur ne-dingsta. Be abejonės, džiaugiuosi gali-mybe pamatyti ir įdomias rungtynes,kurios vyko po veteranų dvikovos. Da-bartinis “Žalgiris” ir CSKA, žaidžiantysVTB Vieningojoje lygoje, taip pat pajė-gūs. Šias komandas sirgaliai sutinka pa-našiai kaip mūsų laikais.

- Dabartinė CSKA komanda juk kito-kia nei prieš kelis dešimtmečius?

- Viskas keičiasi. Pasikeitė ir ji. Mesžaidėme be legionierių. Krepšinis bu-

vo kitoks. Dabar kai kas yra geriau, kaikas - blogiau. Komandose žaidžia ne-mažai amerikiečių, europiečių. Net ly-ginti sunku. Tiesiog atėjo nauji laikai -kitaip buriamos komandos. Nesakau,kad dabartinis krepšinis blogas. Tiesiogjis kitoks.

- O save įsivaizduojate žaidžiantį šiuo-laikinį krepšinį?

- Jei būčiau jaunas ir stiprus, ma-nau, šiuolaikiniam krepšiniui taip patgalėčiau būti naudingas: gynyboje pa-sigrumti, po krepšiu pakovoti. Sugebė-čiau truputį padėti komandai.

Mažas kraštas prieš raudonąją armiją

- Gynyboje buvote sunkiai pajudina-mas. Kuriuos žalgiriečius būdavo sudė-tingiausia dengti?

- Na, mano darbas buvo tik sulaiky-ti Arvydą Sabonį. Su visais kitais būda-vo įmanoma žaisti.

- Per Kijevo “Budivelnik”, vėliau -CSKA dvikovas su “Žalgiriu” buvote var-žovai su A.Saboniu. Kokį prisimenate

Arvydą, kai jis, būdamas tik šešiolikos,debiutavo SSRS čempionate?

- Arvydas - pasaulinio lygio talentas.Kai buvo jaunesnis, su juo dar galėda-vai pakovoti. O kai jis suaugo, būdavolabai sunku prieš jį žaisti. Reikėdavo ne-paprastų jėgų. Su Arvydu varžovai bu-vome tik aikštelėje, o už jos ribų sutar-davome, draugaudavome. Tris kartusCSKA įveikė “Žalgirį” ir tris kartus bu-vo atvirkščiai. Tuo metu Sovietų Sąjun-ga gyveno krepšiniu. Tuo metu vyko netik sportinė kova tarp “Žalgirio” irCSKA. Prieš tris keturis dešimtmečiusšių komandų dvikovos turėdavo ir po-litinį atspalvį. (Šypsosi.) Mažas krepši-nio kraštas aikštelėje kovojo prieš rau-donąją armiją. Galėjai pamanyti, kadžaidime pilna agresijos. Ir žiūrovai tar-si demonstravo neapykantą CSKA.

Bet vėliau daug sykių lankydamiesiVilniuje ir Kaune supratome, kad žmo-nės atskiria sportą nuo neigiamų išgy-venimų. Kaip mus šiltai sutikdavo!

Viskas praeina. O svarbiausi daly-kai išlieka - žiūrovų dėmesys, šiluma,

prisiminimai. Lietuva man visada ke-lia nostalgiją.

Jokių neigiamų emocijų- Dažnai prisimenate auksinius krep-

šinio laikus?- Žinoma. Mūsų visi vaikinai juos

prisimena. O ką dar prisiminti? (Juo-kiasi.) Įspūdingiausios buvo tarp-tautinės varžybos ir susitikimai su“Žalgiriu”. Nėra pavienių svarbių pri-siminimų. Na, gal dvikovos su ameri-kiečiais, laimėtas pasaulio čempiona-tas. Daug buvo ir pozityvių, ir negatyviųdalykų. Bet tai normalu. Toks sporti-ninko gyvenimas.

- Kokie buvo dviejų SSRS rinktinėscentrų - Jūsų ir Arvydo - santykiai?

- Pamenu net tokį momentą, kai tre-neris Aleksandras Gomelskis mus abuleisdavo į aikštelę vienu metu. Tadarengdamiesi 1984 metų Los Andželoolimpinėms žaidynėms visus “rovėmesu šaknimis”. Gaila, kad dėl politiniųmotyvų mums neteko dalyvauti olim-piadoje už Atlanto.

O mano santykiai su Sabu buvo ge-ri. Kai buvo jaunesnis, jis mane pa-keisdavo aikštelėje. Kai suaugo, aš jįkeičiau. Kartais, kaip jau minėjau,penkete žaidėme kartu. Visi buvosuaugę protingi žmonės ir puikiaisuprato, kad klubas yra klubas, orinktinė - tai rintinė. Gal kitų san-tykiai su lietuviais buvo šiurkštes-ni, bet aš niekuomet nejaučiau nei-

giamų emocijų. Mes visada geraisutarėme.

Gerbia už išmanymą- Kalbama, kad už aikštelės ribų

buvote ir tebesate taikus, kaip retašvelnus žmogus. Musės nenuskriaus-tumėte.

- Mano charakteris truputį minkš-tokas. Na, bet labai ačiū, jei lietuviųtauta apie mane taip galvoja. Aš ger-biu lietuvius už jų meilę krepšiniui.Svarbu dar ir tai, kad jie serga užmėgstamą sporto šaką ne šiaip sau -jie supranta visus niuansus, moka tai-sykles. Rėkia ir švilpia irgi ne šiaipsau, o dėl to, kad yra priežastis. Taikelia pagarbą.

- Baigęs karjerą turėjote dideliųproblemų dėl nugaros ir kelio. Ar visdar kankina skausmai? Tikriausiai taiyra didžiojo krepšinio paveldas?

- Jau dvidešimt metų praėjo, kaibaigiau krepšininko karjerą. Kaižaidžiau, skaudėjo ir nugarą, ir ke-lį. Paskauda ir dabar. Žinau, kad ki-tiems būna dar blogiau, todėl mannevertėtų skųstis. Man operacijosjokios nedarė. Būna - suima nuga-rą, bet vėliau viskas praeina. Gyven-ti įmanoma.

Iki šiol aukštesnis už visus- Daugybę metų buvote profesio-

nalus krepšininkas. O dabar esate ga-na toli nuo krepšinio.

- Kartais prisimeni ir nustembi -nejaugi iš tikrųjų? Praeina laikas,viskas pasimiršta. Žiūri į nuotrau-kas ir galvoji - nejaugi SSRS rinkti-nėje žaidžiau net penkiolika metų?Prisiminimus žadina ne tik nuot-raukos. Tai daro ir praeiviai. Jie pa-

šnekina, atsisuka. Juk mano ūgis iš-skirtinis. Pastaraisiais metais atsit-raukiau nuo krepšinio. Kartais tikCSKA kovas pažiūriu. Man jos įdo-mios. Sunku pamiršti, kad buvaukrepšininkas, nes aš ir dabar aukš-tesnis už visus!

- Turite du jau suaugusius sūnus -vyresnysis Olegas krepšinį žaidė ikiketuriolikos. Jaunesnysis Igoris pasi-rinko krepšininko karjerą. Papasako-kite apie vaikus, apie žmoną.

- Igoris gerai žaidė. Bet turėjo sunku-mų dėl kelio. Kad ir kiek gydėsi, nie-kas nepadėjo. Jis labai aukštai šokinė-jo, buvo laimėjęs daug tarptautiniųkonkursų. Gaila, bet karjerą tekonutraukti. Dabar jis 26-erių, dirbaKrepšinio federacijoje Maskvoje.Džiaugiuosi, kad nenuėjo dirbti įkokią nors įmonę, bet vienaip ar ki-taip sieja savo ateitį su krepšiniu.Olegas gyvena Amerikoje, jis ten įsi-kūrė. Mano žmona Nelia - namie,su manimi.

Kad visi būtų sveiki- Neseniai buvo Jūsų gimtadienis.

Kaip šventėte?- Rugsėjo 20 dieną man sukako

55-eri. Kai šventi 35-ą gimtadienį, darnorisi linksmintis. Kai sulauki 55-erių,viskas kitaip. Kai toks amžius, gimta-dieniai nebesvarbūs. Pasveikino šeima,draugai, kolegos. Namie pasėdėjomepatys artimiausi - žmona, sūnus, jodraugė. Dovanų nesureikšminu. Svar-biau yra dėmesys. Nudžiuginti gali netsmulkmena.

- Ko dar trokštate gyvenime?- Kad vaikai būtų laimingi ir kad

mylimi žmonės nesirgtų. Tokios taimano žemiškos svajonės...•

Sporto tribūna 152012 11 15Lietuvos žinios

V.Tkačenka: “Dovanų nesureikšminu. Svarbiauyra dėmesys. Nudžiuginti gali net smulkmena.”

džiaugsmai

V.Tkačenkos tikslas aikštelėje buvo sulaikyti A.Sabonį. / LŽ archyvo nuotrauka

Atsitraukusiam nuo krepšinio didžiajam Vladimirui viešnagės Kaune - smagiausia šventė. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Page 16: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

2012 11 15Lietuvos žinios16 Sporto tribūna

VILMANTAS REMEIKA

Kauno “Žalgirio” krepšininkaijau šį vakarą gali užsitikrinti vie-tą Eurolygos TOP 16 varžybose,o Vilniaus “Lietuvos ryto” darlaukia sunkus varginantis kelias.

Vos 1 pergalę per 5 turus iškovojęs“Lietuvos rytas” šį vakarą 19.30 val.namie stos į kovą su Maskvos CSKAklubu. Visas penkias dvikovas laimė-jęs “Žalgiris” 21.30 val. mūsų laikuKroatijoje susitiks su Zagrebo “Ce-devita”. Pergalė žalgiriečiams plačiaiatvertų duris į TOP 16 varžybas.

Varžovai progresuoja“Žalgirio” treneris Joanas Plaza

sezono pradžioje ne kartą sakė, kad,norint užsitikrinti bilietą į TOP 16pirmajame varžybų etape reikia 6pergalių. Mažai kas tikėjo, kad šiamtikslui pasiekti Lietuvos čempionamsgali pakakti vos šešerių rungtynių.

Pirmąją akistatą su “Cedevita”Kaune “Žalgiris” laimėjo 90:62. Vė-liau “Cedevita” įrodė, kad nesiren-gia būti beviltiška autsaidere. Priešdvi savaites Zagrebo ekipa išvyko-je tik 77:79 pralaimėjo Eurolygosčempionams Pirėjo “Olympiakos”,o praėjusiame ture iškovojo pirmąpergalę, namie 76:69 įveikdami Vi-torijos “Caja Laboral”.

J.Plaza nemano, kad Zagrebelaukia lengvas pasivaikščiojimas:“Tai bus sunki kova dėl daugeliopriežasčių. Norėdama išlikti Euro-lygoje “Cedevita” stengsis laimėtinamų rungtynes. Po pirmosios mū-sų tarpusavio dvikovos varžovai perpenkias savaites gerokai patobulėjo,ir aš laukiu sunkaus išbandymo.”

Zagrebo komanda prieš keliassavaites pasipildė naujoku - 27 me-tų 201 cm gynėju Marko Tomasu.Pergalingose rungtynėse su “Caja

Laboral” jis žaidė 16 minučių irpelnė 6 taškus.

Vilioja žiūrovus“Žalgiris” sezoną pradėjo įspū-

dinga 11 pergalių serija, bet nenu-galimų kauniečių mitą sekmadienįsunaikino Rygos klubas VEF, VTBlygoje triumfuodamas 77:72.

“Nemanau, kad nesėkmė Rygojepaveiks mūsų komandą. Pergalių se-rijos visada baigiasi, ir ši diena turė-jo ateiti. Galbūt net geriau, kad tainutiko ne Eurolygoje. Turime iš topasimokyti ir žengti dar vieną žings-

nį į priekį”, - svarstė puolėjas Darju-šas Lavrinovičius, užimantis 10 vietątarp daugiausia metimų (102) bloka-vusių žaidėjų Eurolygos istorijoje.

“Žalgiris”, Tel Avivo “Maccabi” ir“Barcelona” Eurolygoje dar nepaty-rė nesėkmės. J.Plaza įsitikinęs, kadeiti pergalių keliu bus vis sunkiau:“Netikėtumo faktorius mūsų naudainebeveiks, nes visi varžovai nuo šiol“Žalgirį” vertins labai rimtai. Jei žai-dėjai nori tęsti seriją, turi suprasti,kad žaisime ne su autsaideriu, o supajėgiu varžovu. Susikoncentravęšimtu procentų, galime jau šią savai-

tę užsitikrinti vietą kitame etape.”“Žalgirio” komandai šį vakarą ga-

li tekti susidurti su triukšmingais“Cedevitos” aistruoliais. Zagreboklubo vadovai nori, kad mūšyje suviena geriausių Eurolygos komandųjuos palaikytų pilna “Dom Sporto-va” arena, kurioje telpa apie 9 tūkst.žiūrovų. Todėl bilietai į rungtynesZagrebe kainuoja tik 30 kroatiškųkunų - maždaug 14 litų.

“Kai ateina daugiau žiūrovų, žai-dėjai jaučiasi geriau, - sakė “Cedevi-tos” treneris Božidaras Maljkovičius. -Žaisime su galinga komanda. “Žalgi-

ris” pranašesnis pagal visus kompo-nentus, jie turi labai lygią sudėtį.”

Tikisi geriausioKur kas sudėtingesnė situacija “Lie-

tuvos ryto” stovykloje. Šį vakarą šaliesvicečempionai galynėsis su CSKA. Darviena nesėkmė stipriai sumenkintų vil-niečių galimybes patekti į TOP 16.

“Lietuvos ryto” treneris DariusMaskoliūnas žada nustebinti varžo-vus, į aikštę mesdamas Eurolygojedar nežaidusius Simą Buterlevičių,Eimantą Bendžių, Dovydą Rediką.Tiesa, dėl ligos vilniečių gretose ga-lime neišvysti latvio Janio Blūmo.

CSKA į Vilnių atvyko nestokoda-mi sportinio pykčio. Praėjusiameture jie namie 60:81 pralaimėjo klu-bui “Barcelona”.

Pirmosiose komandų tarpusaviorungtynėse dar Aleksandro Džiki-čiaus treniruojamas “Lietuvos rytas”vos nepateikė sensacijos Maskvoje,ten pralaimėjo tik po atkaklios ko-vos - 73:75.

“Žinome, ko tikėtis Vilniuje. Šei-mininkai mėgsta mesti iš toli ir grei-tai atakuoti. Todėl gynyba bus labaisvarbus veiksnys”, - sakė CSKA tre-neris Ettore Messina.

Puolime vilniečiai privalės ieškotineatrastų resursų. “Lietuvos rytas”kol kas yra nerezultatyviausia Euro-lygos komanda, per rungtynes pel-nanti tik 67,2 taško (CSKA - 74,4).

“Puolime mums trūksta draus-mės. Atakuodami dažnai praranda-me budrumą, atsipalaiduojame irimame žaisti individualiai”, - prisi-pažino vilniečių puolėjas Mindau-gas Katelynas.

“Žinome CSKA stipriąsias vietas.Darysime viską, kad sugriautumejų gražų žaidimą ir primestume sa-vąjį. “Žalgiris” šį sezoną namie jauįveikė CSKA. Galbūt mums pavykspakartoti ką nors panašaus”, - vylė-si D.Maskoliūnas.•

“Žalgirio” tikslas - čia pat

Pergalė Zagrebe šį vakarą “Žalgiriui” atvertų duris į TOP 16 turnyrą. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Atkelta iš•1 p.

Šalies prezidentei, Vyriausybei irSeimui adresuotame laiške prašomapalaikyti iniciatyvą padidinti nuo 1iki 3 proc. Kūno kultūros ir sportorėmimo fondui tenkančią akcizopajamų, gautų už alkoholinius gė-rimus ir apdorotą tabaką, dalį.

“Tokiu būdu neseniai buvo pa-didintas kultūros finansavimas.Norime, kad ir su sportu būtų pa-sielgta taip pat, - sakė D.Gudzine-vičiūtė. - Taip pat prašome nema-žinti KKSD finansavimo, nekarpytilėšų sporto renginiams, federaci-joms, klubams, centrams.”

Pasak Sidnėjaus olimpinės čem-pionės D.Gudzinevičiūtės, Vyriau-sybės programoje žadėta kūno kul-tūros ir sporto plėtrą pripažintivalstybės prioritetu, deja, finansinėrealybė kitokia - 2010 metais Vy-riausybė departamentui skyrė 98mln. litų, 2012-aisiais - 84,5 mln.,o kitiems metams planuojama tik78,9 mln.

“Jei tam būtų pritarta, tiesiogiaikūno kultūros ir sporto plėtrai ski-riamos lėšos sumažėtų daugiau neiperpus: nuo 28 iki 13,8 mln. litų, -teigė LTOK vadovė. - Lietuvosolimpinio sporto centro, kuris ren-gia profesionalius sportininkus, fi-nansavimas sumažėtų beveik 40proc. - nuo 13,3 iki 8,5 mln. Paly-ginkime: Kultūros ministerijos biu-džetas siekia beveik 270 mln., o mi-

nisterijai pavaldžių įstaigų - darapie 170 mln.”

LTOK prezidentei tokie veiksmainesuvokiami: birželį Seimas 2013metus paskelbė Sveikatingumo me-tais, bet jau po pusmečio tam pačiamSeimui teikiamas svarstyti biudžetoprojektas, kuriame mažinamas spor-to ir kūno kultūros finansavimas.“Kaip galima planuoti mažesnį biu-džetą sportui, nuo kurio tiesiogiaipriklauso šalies žmonių sveikata?” -klausė D.Gudzinevičiūtė. Juolab ša-lies prezidentė Dalia Grybauskaitė,sveikindama Londono olimpiadosprizininkus, pasakė, kad ateities per-galėms būtina ne tik paspartintisporto bazių statybą, bet ir padidin-ti finansavimą.

“Viliuosi, kad politikai įsiklausys įsportininkų prašymą ir ras galimybiųnemažinti KKSD biudžeto”, - gerapabaiga tikėjo naujoji LTOK vadovė.

Latvijoje 6, Lietuvoje - 0Žurnalistams D.Gudzinevičiūtė

papasakojo apie pirmą oficialią ke-lionę į Rygą, kur ją sužavėjo sportocentrai. Drauge su LTOK viceprezi-dentu Arvydu Juozaičiu ji vyko susi-pažinti su Latvijos olimpiniu komite-tu (LOK), pažiūrėti, ko galima iškaimynų pasimokyti, papasakoti, kąLietuva daro kitaip.

Neseniai naujai kadencijai iš-rinktas LOK prezidentas AlduonisVrublevskis svečiams pirmiausiaaprodė miesto pasididžiavimą - Ry-

goje pastatytą vieną moderniausiųolimpinių sporto centrų.

“Tokių Latvijoje yra šeši, o Vents-pilyje, sakoma, netgi geresnis už Ry-gos. Sunku įsivaizduoti, kas yra geres-nis ir gražesnis, nes tai, ką pamatėme

Rygoje, mums sukėlė didžiulį pavy-dą”, - neslėpė LTOK vadovė.

Pasak jos, tai didžiulis centras, ku-riame kasdien apsilanko 3000 žmo-nių. Jis pritaikytas visuomenės reik-mėms ir sportininkams. Ten galitreniruotis krepšinio, lengvosios at-letikos, šiuolaikinės penkiakovės irdaugelio kitų sporto šakų atstovai.Prie centro yra baseinas, jame plau-kiojant matyti miesto panorama.

Sporto centrą Rygoje LOK pastatėsavo lėšomis, paimtą kreditą bankuimoka valstybė. “O mes Lietuvoje nie-kaip nesulaukiame panašaus centro -Druskininkuose jo pabaigos dar ne-matyti, - D.Gudzinevičiūtė neturėjokuo pasidžiaugti. - Jei iki Rio de Ža-neiro olimpiados Druskininkų cent-ras atvertų duris, būtų nuostabu.”

Mezgė ryšius su kaimynaisAntroji LTOK vadovų kelionė - į

Azerbaidžaną, šios šalies nacionali-nis olimpinis komitetas šventė dvi-dešimtmetį. Azerbaidžano preziden-tas Ilhamas Alijevas yra ir olimpiniokomiteto vadovas, todėl sostinėje Ba-ku vykdomos milžiniškos statybos,įskaitant ir sporto arenas, nuostabosnekėlė. Azerbaidžane sportui - daugdėmesio, kiekvienoje olimpiadoje jųsportininkai pelno dviem trim me-daliais daugiau nei anksčiau. ŠiemetLondone azerbaidžaniečiai iškovojo10 apdovanojimų (2 aukso, 2 sidab-ro, 6 bronzos, 30 vieta), Rio de Ža-neire planuoja 12-13 medalių.

D.Gudzinevičiūtė Baku viešėjokartu su LTOK užsienio ryšių di-rektore Vaida Masalskyte. Ten jossusipažino su kitų valstybių olimpi-nių komitetų atstovais, bet pir-miausia siekė užmegzti ryšius suartimiausiais kaimynais - Baltaru-sija ir Lenkija. “Šiose valstybėse yradaug sporto bazių, mūsų sportinin-kai, ypač dvikovės sporto šakų ats-tovai, šiose šalyse gali rasti treni-ruočių partnerių”, - kaimynusvertino LTOK galva.

Apsilankyti, susipažinti su olim-pine veikla D.Gudzinevičiūtę pa-kvietė Lenkijos, Baltarusijos, Rusi-jos olimpinių komitetų vadovai.Gavo kvietimą ir iš Kazanės, ten ki-tais metais vyks universiada.

Stipendijos ateities žvaigždėmsPasipasakojusi apie intensyvų

darbo mėnesį D.Gudzinevičiūtėpranešė gerų naujienų: “Gavomeseptynias Tarptautinio olimpiniokomiteto “Olimpinio solidarumo”stipendijas (po 1500 JAV dolerių)žiemos sporto šakų atstovams, kurierengiasi Sočio olimpiadai. LTOK tu-ri privatų rėmėją, kuris gamina sau-lės modulius, taip investuodamas įateitį, į švarią energiją. Šis rėmėjaspasiruošęs investuoti į jaunimą -skirs penkias stipendijas po 400 li-tų sportininkams, kurie dalyvaus2014 metų jaunimo olimpinėse žai-dynėse. Kam jos atiteks, paaiškės ar-timiausiu metu.•

Kaimynų bazės smogia į paširdžius

LTOK vadovė viliasi, kad politikainesumažins šalies sporto biudžeto.Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Page 17: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

Moterų FIBA Europos taurėsturnyre debiutuojanti Vilniaus“Kibirkšties-VIČI-IKI” komandasusikomplikavo galimybes prasimušti į varžybų aštuntfinalį.

Vakar vilnietės savo aikštelėje pra-laimėjo Ružomberoko MBK koman-dai iš Slovakijos - 62:70 (20:12, 13:24,19:15, 10:19) ir trijų komandų H gru-pės turnyre nukrito į trečią vietą, nespirmose rungtynėse slovakes įveikėmažesniu skirtumu (59:54).

Į kitą etapą pateks dvi komandos.Todėl vilnietėms būtina svečiuoseįveikti grupės lyderę “Antakya” (Tur-kija) komandą, kuriai namie pralai-mėjo net 66:93 ir tikėtis, kad turkiųnenugalės MBK.

Vakarykštės rungtynės “Kibirkš-ties-VIČI-IKI” komandai prasidė-jo sėkmingai. Antrame po legionie-rės Celestes Trahan metimo skirtumaspasiekė dviženklę ribą (24:14), bet ta-da Vilniaus komanda sustojo. Po ke-lių minučių spurto MBK persvėrė re-zultatą - 26:29. Viešnios nuo šioepizodo dominavo aikštėje, tačiau vil-nietės prieš ketvirtą kėlinį dar suge-bėjo persverti rezultatą - 52:51. Deja,klaidos ir netikslūs metimai neleidokovoti dėl pergalės - 62:70.

“Kibirkšties-VIČI-IKI” komandaiVita Kuktienė pelnė 14 taškų, Tertri-

na Daniels 12, Lina Pikčiūtė 10, Kris-tina Vengrytė 8, Greta Šniokaitė 7,Mantė Kvedaravičiūtė 5.•

Sporto tribūna 172012 11 15Lietuvos žinios

“Kibirkštis” prigeso

Rusijoje, Chanty Mansijskomieste vykstančiame pasauliomoterų šachmatų čempionatelietuvė Viktorija Čmilytė pirmąją šešioliktfinalio partiją sužaidė lygiosiomis.

Septintu numeriu skirstytos lietuvės(ELO koeficientas 2524) varžovė še-šioliktfinalyje yra kinė Huang Qian(Nr. 26, ELO 2465). Jau po septynio-likos ėjimų vakar šioje dvikovoje buvoužfiksuotas rezultatas 0,5:0,5. Antrąjąpartiją šachmatininkės sužais šiandien.Lietuvė žais baltosiomis figūromis.

V.Čmilytės ir Huang Qian dviko-vos nugalėtoja aštuntfinalyje susitik-tų su ukrainiečių kilmės amerikietėsIrinos Krush ir švedės Pios Cramlingporos laimėtoja. Pirmą šešioliktfina-lio partiją tarp šių šachmatininkiųlaimėjo P.Cramling.

Tai jau septintasis pasaulio mote-rų čempionatas V.Čmilytei. Ji iš pa-saulio pirmenybių medalį yra parsi-vežusi vieną kartą - 2006 m. taip patRusijoje vykusiose pirmenybėse iš-kovojo bronzą.

Planetos čempionato, kurį pradėjo64 šachmatininkės, prizų fondą su-daro 450 tūkst. JAV dolerių, o nuga-lėtojai atiteks 60 tūks. dolerių čekis.Čempionatas Chanty Mansijske truksiki gruodžio 3 dienos.•

VILMANTAS REMEIKA

Prie nesėkmių įprantanti Lie-tuvos futbolo rinktinė 2012metų sezoną baigė dar vienupralaimėjimu.

Vakar Jerevane lietuviai susitikosu Armėnijos rinktine ir pralaimėjojai net 2:4. Džiuginti gali nebent tai,kad pavyko atrakinti varžovų vartus.Abu įvarčius pelnė A lygos rezulta-tyviausias žaidėjas Artūras Rimke-vičius. Tačiau žaidimas gynybojevertė griebtis už galvos.

Įvarčių lietusLietuvos rinktinės treneris Csa-

ba Laszlo šiose rungtynėse išban-

dė net tris debiutantus - AurimąVilkaitį, Fiodorą Černychą ir Ka-rolį Chveduką. Jiems tai buvokrikštas nacionalinėje rinktinėje.

Rungtynės prasidėjo iškilmėmis.Sužaidus vos kelias minutes aidintgriausmingoms ovacijoms buvo pa-keistas legendinis armėnų futboli-ninkas Sargisas Hovsepianas. 40metų žaidėjas savo šalies rinktineiatstovavo 132 kartus ir vakar jis ofi-cialiai baigė ilgą savo karjerą.

Netrukus tribūnos vėl turėjo progądžiūgauti. 7 minutę Lietuvos koman-dos gynėjai sulindo prie savų vartų,atlaisvindami baudos aikštelės priei-gas. Tuo puikiai pasinaudojo EdgarasManucharianas, tolimu techniškusmūgiu pergudravęs vartininką Gied-rių Arlauskį.

Pirmo kėlinio pabaigoje lietu-viams pavyko perimti iniciatyvą irsurengti kelias atakas. Tačiau ant-roji susitikimo dalis mūsiškiamsprasidėjo siaubingai. 50 minutę pošiurkščios teisėjo klaidos šeiminin-kai pelnė antrą įvartį. Akivaizdžio-je nuošalėje buvęs Karlenas Mkrt-chianas nuo skersinio atšokusįkamuolį nukreipė į vartus, o arbit-rai to nepastebėjo. Dar po penkiųminučių varžovų šokis su kamuoliulietuvių baudos aikštelėje baigėsiHenricho Mchitariano įvarčiu.

65 minutę Artūrui Rimkevičiuiefektingu smūgiu pavyko sušvelnin-ti skirtumą. Varžovai į tai atsakė smū-giu į skersinį, o netrukus vienas priešvartininką atsidūręs Aras Ozbilizaspelnė ketvirtą komandos įvartį - 4:1.

83 minutę lietuviai dar uždirbo 11 mbaudinį, kurį realizavo A.Rimkevi-čius, nukreipdamas kamuolį į vartusnuo skersinio.

Kaltino teisėjąVengro C.Laszlo treniruojama

Lietuvos rinktinė šiemet stebuklųnerodė. Komanda sužaidė 6 drau-giškas ir 4 oficialias rungtynes, išjų laimėjo 1, lygiosiomis sužaidė 3ir pralaimėjo 6. Vienintelė pergalėužfiksuota spalį prieš Lichtenštei-no komandą (2:0).

Po eilinės nesėkmės Jerevanevengras suskubo apkaltinti teisėją:“Armėnijos komanda yra ir taip ge-ra, kad jai padėtų teisėjas. Jis sukly-do įskaitydamas antrą įvartį, nesK.Mkrtchianas buvo akivaizdžiojenuošalėje, 10 metrų atitrūkęs nuomūsų gynėjo. Jei ne tai, rungtynėsturėjo baigtis rezultatu 2:2. Tai bū-tų sąžiningiausia.”

C.Laszlo guodėsi, kad jo ko-mandai pavyko pelnyti gražiau-sią įvartį rungtynėse: “Armėnaimano, kad tai buvo A.Ozbilizosmūgis, bet man gražiausias bu-vo A.Rimkevičiaus realizuotasbaudinys. Nuo tokio neįmanomaapsiginti.”•

Išvykoje nusilenkė armėnams

E.Česnauskiui (kairėje) su M.Stankevičiumi vakar Jerevane teko skaudžiai nusivilti. / Vaidoto Januškos (LFF) nuotrauka

STATISTIKAArmėnija - Lietuva 4:2 (1:0). Jerevano

Respublikinis stadionas, 11 000 žiūrovų.

Įvarčiai - Edgaras Manucharianas (7),

Karlenas Mkrtchianas (50), Henrichas

Mchitarianas (55), Arasas Ozbilizas (71);

Artūras Rimkevičius (66, 83 iš 11 m).

Lietuvos rinktinės sudėtis: G.Arlauskis,

V.Andriuškevičius, A.Vilkaitis, M.Stankevi-

čius, S.Mikoliūnas; E.Česnauskis, M.Panka,

L.Pilibaitis, K.Chvedukas, F.Černych; D.Ma-

tulevičius. Po keitimo žaidė: E.Šetkus, T.Ki-

janskas, G.Freidgeimas, V.Borovskij, V.Luk-

ša, T.Eliošius, A.Rimkevičius.

“Prienų” krepšininkai šį sezonąiki vakar dienos dar nežinojopralaimėjimo skonio, tačiautrečiadienį buvo sutriuškinti Europos taurės varžybose.

A grupės antrojo turo rungtynė-se Virginijaus Šeškaus treniruoja-ma komanda Ukrainoje neatsilai-kė prieš Kijevo “Budivelnik” - 57:84(22:16, 10:16, 10:23, 15:29), kuriotrenerio Ainaro Bagatskio asisten-tu dirba lietuvis Paulius Juodis.

Daugiau nei du kėlinius aikštėje vy-ravo lygi kova, tačiau Kijevo ekipa nu-tolo po dviejų galingų spurtų. Pirma-sis 15:4 trečiame ketvirtyje leido jiemsatitrūkti 55:42. Antrasis spurtas ketvir-tame ketvirtyje 19:2 galutinai pribaigėPrienų komandą - 74:46. Po jo svečiaineatsigavo.

“Budivelnik” legionieriai iš Lietuvosvakar buvo pastebimi. Michailas Anisi-movas per 21 minutę pelnė 10 taškų iratkovojo 7 kamuolius. 23 minutes rung-tyniavęs Dainius Šalenga surinko 8 taš-kus ir atkovojo 4 kamuolius. Rezultaty-viausiai nugalėtojų gretose žaidė GeorgeTsintsadze ir Leo Lyonsas (po 16 tšk.)bei Malcolmas Delaney (13 tšk.).

“Prienams” taškus surinko: Artū-ras Valeika (15), Gintaras Kadžiulis(12), Gediminas Orelikas (10), Siim-Sanderis Vene (6), Arminas Urbutis(6), Artūras Milaknis (5), Žygiman-tas Janavičius (3).

Kitas Europos taurės rungtynes“Prienai” žais ateinantį trečiadienįKaune su Nimburko CEZ iš Čekijos.CEZ vakar išvykoje pranoko Jeruza-lės “Hapoel” - 86:69.•LŽ

Kol kas - lygiosios

V.Čmilytė išsaugojo viltis patekti įpasaulio čempionato aštuntfinalį.LŽ archyvo nuotrauka

TURNYRO LENTELĖ(rungtynės, pergalės, pralaimėjimai,taškų santykis)

1. Antakya 2 2 0 163:128

2. MBK 3 1 2 194:198

3. Kibirkštis-VIČI-IKI 3 1 2 187:217

M.Kvedaravičiūtė (su kamuoliu) irkitos vilnietės vakar įstrigo slovakiųgynyboje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

TURNYRO LENTELĖ1. CEZ 2 0 177:147

2. Budivelnik 1 1 162:148

3. Prienai 1 1 142:156

4. Hapoel 0 2 141:191

A.Valeika “Prienų” gretose vakaržaidė rezultatyviausiai.Erlendo Bartulio nuotrauka

Skaudi nesėkmė

Page 18: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

Sunkiosios muzikos publikagruodžio 5 dieną Vilniaus “Forum Palace” rūmuose išvysnetikėtą reginį - čia sceną šturmuos net keturios grupės.

Vokietijos “thrash” metalo veteranai“Kreator”, JAV “death” metalo legendos“Morbid Angel”, techniškojo “death”metalo atlikėjai “Nile” ir “thrash” meta-lą grojantys “Fueled by Fire”.

Vos tik atlikėjai prasitarė apie jungti-nį koncertų turą, pagrindiniu diskusi-jų objektu tapo visų keturių komandųstilistikos įvairovė. Gerbėjai tai įvardijokaip netradicinį, bet tuo pat metu svei-kintiną žingsnį. Jau spėjusieji apsilan-kyti tikro garso koncertuose pasirody-mą lygino kone su festivaliu, kuriamegalima išvysti platų skirtingų grupiųspektrą. O štai lietuvaičiai dar liepos mė-nesį pasirodžiusią žinią priėmė retori-niu klausimu: “Ar tai tikrai įmanoma?”

Žinant kontekstą toks sujudimasnieko nestebina. 1982 metais į muzi-kos pasaulį žengę “Kreator” pirmąalbumą išspaudė po trejų metų. Vė-liau grupė išleido ne vieną muzikinįleidinį. Šiandien kolektyvas didžiuo-jasi trylika studijinių albumų, dviemEP ir daugeliu kitokio formato leidi-nių. Naujausias grupės studijinis

darbas “Phantom Antichrist” pasi-rodė šių metų birželį ir jau spėjo dau-gelyje šalių patekti tarp sunkiosiosmuzikos populiariausiųjų.

Tuo tarpu Floridos vaikinai “Mor-bid Angel” debiutinę plokštelę “Altarsof Madness” išleido 1989 metais. Pir-mas blynas toli gražu neprisvilo. Šian-dien šis albumas puikuojasi įvairių lei-dinių renkamuose geriausių visų laikų“death metal” albumų sąrašuose. Sta-tistika irgi tai patvirtina - grupė paten-ka į geriausiai perkamų tokio žanrogrupių trejetuką. Istoriniuose archy-vuose minimas ir grupės narys TreyAzagthothas - autoritetingas leidinys“Decibel Magazine” jam skyrė pirmą-ją vietą tarp geriausių visų laikų “deathmetal” gitaristų.

Grandioziniame ture šias dvi auto-ritetingas sunkiosios muzikos grupeslydi amerikiečiai - egiptologijos spe-cialistai “Nile” (mūsų publikai jau pa-žįstami iš ankstesnių vizitų Lietuvoje)ir Kalifornijos “trešeriai” “Fueled ByFire”. Šios grupės toli gražu ne naujo-kės scenoje, tad jų tik “apšildančiomis”nepavadintų net didžiausi skeptikai.

Sunkiasvoris koncertų turas po Eu-ropą startavo lapkričio 1 dieną, o jaugruodžio 5-ąją pasieks ir Lietuvą.•LŽ

2012 11 15Lietuvos žinios18 Šou ir pramogos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Galantiškasis austras ParovasStelaras kartu su grupe antrąkartą atvyksta į Lietuvą. Elekt-roninio svingo virtuozainepasipuikavo ir neatsisakė atlikėjo Viktoro Diawaros kvietimo dar kartą apsilankytisostinės menų fabrike “Loftas”.

Čia lapkričio 18 dieną, sekmadie-nį, “Parov Stelar Band” pristatys sa-vo naują programą “The Princess2012”, todėl organizatoriai per kon-certą tikisi pamatyti gausų būrį melo-manų. Tiems, kurie nelabai įsivaiz-duoja P.Stelaro populiarumo mastą,galime priminti, jog, kaip tapo įpras-ta ir plačiai taikoma net per MTVEMA 2012 apdovanojimus, norintapibūdinti atlikėjo šaunumą ir pripa-

žinimą minima, kiek kartų jo dainosperžiūrėtos “Youtube.com” svetainė-je. P.Stelaras surenka nuo 2 mln. iki11 mln. peržiūrų.

Bilietai išgraibstomi“Mėgaujuosi kiekviena diena,

džiaugiuosi kiekvienu koncertu sugrupe. Mūsų gerbėjai tikrai geriausi.Be to, 2012 metais esą bus pasauliopabaiga. Negaiškime laiko planams,gyvenkime šiandien”, - interviu Lie-tuvos publikai sakė P.Stelaras. Inteli-gentiškam garsų provokatoriui prik-lauso galybė hitų, kurie atsidūręgrupės albumuose, bei solidi singlųkolekcija. Jo kūriniai rado vietą dau-giau nei 600 muzikos kompiliacijų,reklamų ir kino filmų.

“Iškaba “Išparduota” prie įėjimo įerdvę, kurioje muzikuoja Parovas sugrupe, kabo beveik prieš kiekvienąjų koncertą, nesvarbu, kur jie vyktų:

Maskvoje, Niujorke, Atėnuose”, -LŽ teigė V.Diawara.

Tamsesnė prasmėPer metus, kai Parovas pastarąjį

kartą viešėjo Lietuvoje, įvyko svar-bių tiek jo asmeninio gyvenimo, tiek

karjeros pokyčių. Atlikėjas mėgauja-si tėvystės džiaugsmais ir išleido nau-ją albumą “The Princess”. Jo virše-lyje nupiešta simpatiška mergina.“Tai glamūro, prabangos, blizgučiųsimbolis - praktiškai visa tai, su kuožmonės sieja muzikanto profesiją.Tačiau tuo pat metu toji princesėsimbolizuoja ir kitą viso to esmę -tamsesnę. Jos publika dažniausiainemato. Kalbu apie spaudimą būti

įstrigusiam tam tikrame scenos vaid-menyje, būtinybę pateisinti klausy-tojų lūkesčius ir pan. Žmonės apiescenos artistą mano taip, kaip nori,kaip jie patys susikuria jo įvaizdį. Tuotarpu princesė tik gyvena savo bokš-te”, - aiškino Parovas.

Austras Marcusas Furenderis, visampasauliui žinomas kaip P.Stelaras, yraiš Linco, vedęs kylančią dainininkę Lil-ją Bloom, kartu jie augina penkias ka-tes. Atlikėjas yra įkūręs muzikinę kom-paniją “Etage Noir Recordings”.

Miega autobuse“Parov Stelar Band” į gastroles

vyksta specialiu autobusu, Lietuva -ne išimtis. Paklaustas, kodėl visur ke-

liauja būtent taip, Parovas sako, kadtaip patogiau, nes nesi priklausomasnuo skrydžių laiko, nereikia stovėti ei-lėse. “Autobuse turime normalias lo-vas, keliaudami puikiai išsimiegame”, -tikino P.Stelaras.

Atlikėjas neslepia, kad sau ir kūry-bai yra aukštai iškėlęs kartelę. “Jukkūrėjui svarbiausia būti vieninteliamir nepakartojamam - tik tokiu atvejugali iš tiesų kam nors būti įdomus.Vadinasi, turi daryti tai, ką jauti, o netai, kas geriau parduodama. Mūsųgerbėjų lūkesčiai visuomet labai di-deli, tad juos pateisinti tikrai neleng-va”, - prisipažino muzikantas.

Jis teigė, kad kiekviena daina yratam tikro patyrimo, jausmo, nuoty-kio, naujos pažinties atspindys. “Ap-linkui vyksta tiek daug įdomių ir ge-rų dalykų, kad visa tai tik dar labiauskatina kurti bei prodiusuoti naujasdainas”, - pabrėžė Parovas.•

“Parov Stelar Band” - pakeliui į Lietuvą

Metalo muzikos gerbėjai seniai to neregėjo

“Mūsų gerbėjų lūkesčiai visuomet labai dideli, tad juos pateisinti tikrai nelengva.”

Floridos vaikinai “Morbid Angel” patenka į geriausiai perkamų metalo grupių trejetuką. / Organizatorių nuotrauka

P.Stelaras prisipažįsta, kad mėgaujasi kiekviena diena, džiaugiasi kiekvienu koncertu su grupe. Organizatorių nuotraukos“Parov Stelar Band” pristatys savo naują programą “The Princess 2012”.

Page 19: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA15 d. 19 val. Koncertas “Nešk savo šviesą ir tikėk”.Prof. Algirdo Budrio atsisveikinimui su “Trimito” or-kestru. Dalyvauja Valstybinis pučiamųjų instrumentųorkestras “Trimitas”, Algirdas Budrys (klarnetas), Vy-tautas Giedraitis (klarnetas), Petras Vyšniauskas (sak-sofonas). Dirigentas Ugnius Vaiginis17 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. DalyvaujaLietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, VilhelmasČepinskis (smuikas), Mikhailas Bereznitskis (altas,Rusija). Dirigentas Modestas PitrėnasTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS

18 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas “Visi Josep-ho Haydno fortepijoniniai trio”. Dalyvauja trio “Kaska-dos”: Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė(smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė)VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI16 d. 18 val. Dainuojamosios poezijos svetainėsatidarymo koncertas17 d. 16 val. Romansų popietė “Ar prisimeni šiąmelodiją?”. Dalyvauja Šiaulių miesto folkloro an-samblis “Salduvė”, Vilniaus miškininkų folkloro an-samblis “Nalšia”, Vilniaus folkloro ansamblis “Jorė”ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA15 d. 18 val. Koncertuoja Giuseppe Scigliano (ban-doneonas, Italija) ir Filippo Arlia (fortepjonas, Italija)15 d. 20 val. Koncertuoja Mindaugas Bačkus (vio-lončelė), Raimondas Sviackevičius (akordeonas) irVytautas Mikeliūnas (smuikas)18 d. 16 val. Koncertuoja Pawelas Nowakas (akor-deonas, Lenkija), Tomas Siarkiewiczius (smuikas,Lenkija), Maciejus Sadowskis (bosas, Lenkija),Slawomiras Koryzno (perkusija, Lenkija)18 d. 18 val. Koncertuoja Cristiano Lui (akordeonas,bandoneonas, Italija) ir Stefano Ciotola (gitara, Italija)LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA16 d. 16 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis“Vilnius 2012”. Koncertas “Jauni - jauniems”16 d. 19 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis“Vilnius 2012”. Dalyvauja Davide Vendraminas(akordeonas, Italija), Vladimiras Zubitskis (akor-deonas, Ukraina), Natalia Zubitskaja (fortepijonas,Ukraina) ir Čiurlionio styginių kvartetas17 d. 16 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis “Vilnius2012”. Dalyvauja akordeonistų duetas “Ekspresija” (Bal-tarusija): Irina Daraganova ir Aleksejus Daraganovas17 d. 18 val. Kamerinės muzikos koncertas. Dalyvaujaprof. Juozo Rimo kamerinio ansamblio klasės studentai

17 d. 19 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis“Vilnius 2012”. Dalyvauja Klaudiuszas Baranas(akordeonas, bandonija, Lenkija)KONGRESŲ RŪMAI16 d. 18 val. Kamerinėje salėje. Koncertuoja Paul Roc-zek (smuikas, Austrija) ir Irma Kliauzaitė (fortepjo-nas). Taip pat dalyvauja LMTA absolventė Inga Gylytė(smuikas) bei LMTA studentės Ieva Sruogytė (altas),Ignė Pikalavičiūtė (violončelė)KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT16 d. 19 val. Koncertas “Totalitarizmo laikmečio mu-zika”. Dalyvauja Amiras Tebenichinas (fortepijonas) irDmitrijus Gornovskis (violončelė)FORUM PALACE17 d. 19 val. Koncertuoja grupė “BI-2”ŠV. JONŲ BAŽNYČIA17 d. 18 val. Koncertuoja vargonininkė RenataMarcinkutė-Lesieur ir dainininkė Nijolė Kniukštai-tė-Vaičiulienė (sopranas)ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA18 d. 13 val. Sakralinės muzikos ir susikaupimo valan-da. Vargonuoja Leopoldas Digrys, Jarūnė Barkauskai-tė, gieda Vilniaus kultūros centro LRT vaikų chorasVILNIAUS ROTUŠĖ18 d. 16 val. Muzikos popietė “Rimtai apie viską suprofesoriumi Donatu Katkumi”

TRAKAITRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ18 d. 16 val. Koncertas “Trakų divertismentai”. Da-lyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, solistas PetrasVyšniauskas (saksofonas)

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA15 d. 18 val. Koncertuoja Ovidijus Vyšniauskas ir grupė16 d. 18 val. Koncertas “Muzikos iš kino filmų”. Daly-vauja Kauno miesto simfoninis orkestras ir PauliusRudokas (fortepijonas). Dirigentas Jonas Janulevičius17 d. 17 val. Koncertuoja Lietuvos valstybinis simfo-ninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Lilija Gubai-dulina (sopranas), Algirdas Janutas (tenoras), TadasGirininkas (bosas). Dirigentas Gintaras RinkevičiusKAUNO ŽALGIRIO ARENA17 d. 12, 15.30 ir 19 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ17 d. 15 val. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokul-tūros centro tradicinės instrumentinės muzikos an-samblio “Senoliai” 30-mečio koncertas “Jauni esam,tai dainuokiem, kuolei mums patink...”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS15 d. 17 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Šiuolaikiniošokio vakaras-varžytuvės16 d. 18 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Liaudiškųšokių ansamblių, studijų, grupių vakaras-varžytuvės17 d. 16 val. Festivalio “Rudens mozaika” baigiama-sis koncertas18 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Dainai”KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”16 d. 18 val. Koncertuoja Rūta Ščiogolevaitė su grupe

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI15 d. 19 val. Akustinis Donato Montvydo koncertas16 d. 18 val. Vakaronė “Man nereikia vėjo...”. Grojagrupė “Trio Largo”

Renginiai 192012 11 15Lietuvos žinios

Koncertai

ParodosVILNIUSLIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSNuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis - 100 knygų”RADVILŲ RŪMAI

Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos”Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Sau-lėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” išAleksandro Vasiljevo kolekcijosNACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAGintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”.Veiks iki 12 02 d.Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė”VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki 2013 02 17 d.PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA10 17-11 17 d. Remigijaus Treigio fotografijų paroda“Uždaryta”PAMĖNKALNIO GALERIJA09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienėsparoda “Dailininkų portretai”DEIMANTŲ MUZIEJUS10 17-11 16 d. Dailininkės Natalijos Riabčuk paveikslų ant stiklo paroda “Rudens atspindžiai”LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOSPARODŲ SALĖ10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos darbų paroda “Būti savimi”ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA10 25-11 17 d. XXII Lietuvos ekslibriso paroda, skirtaMaironio metams10 24-11 17 d. Dešimtoji respublikinė medaliųtrienalės parodaVILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai”10 25-11 17 d. Vilniaus dailės akademijos grafikos ka-tedros IV kurso studentų ir Vilniaus vaikų ir jaunimodailės mokyklos mokinių paroda “O kur Maironis?”GALERIJA “MENO NIŠA”10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda“Atsiradimai”

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau”GALERIJA “AKADEMIJA”11 06-19 d. Tarptautinio jaunųjų keramikų simpoziumo “Redukcija medžiu” parodaGALERIJA “VARTAI”11 15-21 d. Richardo Shofieldo fotoprojektas “Half Life”11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas”11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumossimuliakrai”11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape”VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖSGALERIJA “ARTIFEX”11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinėparoda “Raštas”GALERIJA “KAIRĖ-DEŠINĖ”11 06-24 d. Tarptautinė ekslibriso paroda-konkursas“Kristijonui Donelaičiui - 300”VDU EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS”

11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga”VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ GALERIJA “KORIDORIUS”11 14-30 d. Vilniaus teritorinių kasų ir Vilniaus vai-kų ir jaunimo meno galerijos organizuota paroda-konkursas sveikos gyvensenos tema “Gyventi svei-kai moko vaikai”

KAUNASM.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas”11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų”NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bienalės“Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda “Sąsajos”KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJANuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijosparoda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskienėsir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija “Absoliuti lygybė”FLUXUS MINISTERIJA11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda“China. 1/5”VIENOŽINSKIO MENŲ FAKULTETO GALERIJA11 08-24 d. Stiklo menininkų Artūro Rimkevičiaus, Sigi-tos Grabliauskaitės, Valdos Verikaitės, Audronės Andru-levičienės kūrinių paroda “Keturi, įkvėpti Bornholmo”KERAMIKOS MUZIEJUS11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia”VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO DAILĖSFAKULTETAS11 12-18 d. Komiksų paroda “Dvigubas portretas”A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda“Piešiniai”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS GALERIJA11 09-28 d. Dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) tapybos parodaKLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIOCENTRAS “HERKUS”11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginėmažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai”

PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę”Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodo-je konkurse “Mano prakartėlė”KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija”09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA10 25-11 17 d. Šiaulių universiteto ir užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojų, Menų fakulteto studentų tarptautinė vizualinės kūrybos paroda,skirta Šiaulių universiteto Menų fakulteto 45-eriųmetų sukakčiai paminėtiDVIRAČIŲ MUZIEJUS04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas -nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki 2013 07 31 d.

DAILĖS GALERIJALaimutės Onos Gudaitienės tekstilės darbų paroda,skirta 70-mečiui paminėti. Veiks iki 11 25 d.11 07-25 d. Paroda “Aukštaitijos dailė 2012 / Per-petum mobile”PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUS11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bra-žėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “ManoLietuva”FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fotoakcija “Mūsų”

PALANGAPALANGOS GINTARO MUZIEJUS05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga”Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007)paroda “Bet amžiai bėga...”

Vienožinskio menų fakulteto galerijoje - stiklo menininkų A.Rimkevi-čiaus (nuotraukoje), S.Grabliauskaitės, V.Verikaitės, A.Andrulevičienėskūrinių paroda “Keturi, įkvėpti Bornholmo”.

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Page 20: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

1,98 ha žemės ūkio paskirties sklypąMaikūnų k., netoli Baldžio ežero (šaliamiško, yra elektra, kaina - 20 000 Lt).Tel. 8 698 58 354.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra4,08 ha žemės, gyvenamasis namas,ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotaskelias, netoli parduotuvė, kaina - sutar-tinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų- moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai mo-ka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvameautomobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų,sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

GYVŪNAI, GALVIJAI

PARDUODA

Auksaspalvių retriverių veislės kalytę(skiepyta, turi LKD kilmės dokumen-tus). Tel. 8 672 31 407,[email protected]

DOVANOJA

Degu gyvūnėlius (sveiki, linksmi, žaismingi). Vilnius, tel.: (8 5) 238 4837, 8 677 53 491.

PASLAUGOS

Profesionali siuvėja, turinti ilgametędarbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5)230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsul-tuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

LEIDINIAI

PARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

2012 11 15Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

ALVYDAS MOZERIS (toliau - skolininkas) informuojamas, jog pagal 2011 m. spalio 4 d.paprastąjį neprotestuotiną vekselį jis yra skolingas ILONAI VEIGEL (toliau - kreditorė) 11 146(vienuolika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt šešis) Lt, kuriuos pastarasis turėjo su-mokėti 2012 m. spalio 01 d. Minėtas vekselis buvo pateiktas apmokėti 2012 m. spalio 01d. registruotu laišku, siųstu skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei pakar-totinai ragintas sumokėti skolą 2012 m. spalio 03 d. registruotu laišku, tačiau skolininkasminėtų registruotų laiškų neatsiėmė. Skolininko darbovietė kreditorei nėra žinoma. Kre-ditorė reikalauja skolininko sumokėti 11 146 (vienuolika tūkstančių vieną šimtą keturias-dešimt šešis) Lt skolos mokėjimo vietoje. Skolos negrąžinus kreditorė po dviejų dienų nuošio skelbimo paskelbimo laikraštyje kreipsis į notaro biurą dėl vykdomojo rašto išdavimobei į antstolių kontorą dėl skolos išieškojimo ir turėtų išlaidų padengimo. Užs. LM-3507

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau - Trakųskyriaus) sudaryta Aukciono komisija, kurios pirmininkas Algis Podrezas, tel. (8 528) 55 641

skelbia aukcioną dėl leidimo naudoti Drabužaičio ežerą kaip žūklės plotą.Drabužaičio ežeras yra Drabužninkų k., Trakų r., jo kodas 10031030, plotas 26,60 ha. Pradi-nis metinio mokesčio už leidimą naudoti šį žūklės plotą dydis - 30,78 Lt. Leidimas naudotižūklės plotą bus išduotas 10 metų laikotarpiui.Aukciono dalyvio registravimo mokestis - 150 Lt. Šį mokestį būtina sumokėti iki paraiš-kos dalyvauti aukcione pateikimo momento ir prie pateikiamų dokumentų pridėti bankodokumentą, patvirtinantį, kad į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijossąskaitą Nr. LT 697300010126439769, gavėjo kodas 188704927, AB banke “Swedbank”yra pervestas aukciono dalyvio registravimo mokestis. Asmenys, nesumokėję aukciono da-lyvio registravimo mokesčio, aukcione negalės dalyvauti.Šiame aukcione pirmumo teisę turi asmenys, kurių privati žemė ribojasi su Drabužaičio eže-ru arba jo pakrantės apsaugos juosta. Tokie asmenys dalyvaus uždarame aukcione. Neįvy-kus uždarajam aukcionui, bus organizuotas aukcionas, kuriame galės dalyvauti visi fiziniaiar juridiniai asmenys.Informacija teikiama ir paraiškos dalyvauti uždarame aukcione priimamos Trakų sky-riuje, adresu: Vytauto g. 33, Trakų m., iki 2012 m. lapkričio 29 dienos. Uždaras aukcionasįvyks 2012 m. gruodžio 4 d. 13.00 val. Trakų skyriuje, Vytauto g. 33, 320 kab., Trakų m.Neužregistravus nei vieno asmens, norinčio dalyvauti uždarajame aukcione, paraiškos da-lyvauti atvirame aukcione bus priimamos nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 10 d. Šisaukcionas, aukščiau nurodytu adresu, įvyks 2012 m. gruodžio 12 d. 13.00 val. Užs. LM-3508

Lietuvos statybos inžinierių sąjunga

kviečia 2012 m. lapkričio 20 d. 12 val.

LEU antruosiuose rūmuose, Vilniuje, T.Ševčenkos g. 31, A2,

į rengiamą šiferinių stogų keitimo seminarą stogdengiams.

Informacija tel. Vilniuje: (8 5) 213 4879. Užs. LM-9076

INFORMACIJA apie planuojamo naudoti Kairių smėlio ir žvyro telkinio poveikio aplinkai vertinimo programą

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Topada”, Debreceno g. 58C-51, KlaipėdaLT-93279, tel.: (8 46) 49 27 64, 8 699 10 847, faks. (8 46) 49 27 64.2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g.18, Vilnius LT-08402, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455, el. paštas: [email protected]. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Kairių smėlio ir žvyro telkinio naudojimas.4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Klaipėdos apskritis, Klaipėdos rajonas, Priekulės se-niūnija, Kairių kaimas.5. PAV programą nagrinės: Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos apskritiespriešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kultūros paveldo departamen-to Klaipėdos teritorinis padalinys. Atsakinga institucija: Aplinkos apsaugos agentūra.6. Išsamiau susipažinti su PAV programa galima: UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vil-nius, tel. (8 5) 231 8178, ir UAB “Topada”, Debreceno g. 58C-51, Klaipėda (8.00-17.00 val.,terminas - 10 darbo dienų nuo šio skelbimo).7. Motyvuotus pasiūlymus galima teikti: PAV dokumentų rengėjui - UAB “GJ Magma”, Vaidevučiog. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, kontak. asm. G.Juozapavičius, E.Grencius, užsakovui - UAB “Topa-da”, Debreceno g. 58C-51, Klaipėda LT-93279, tel. (8 46) 49 27 64. Taip pat pasiūlymų kopijos pa-pildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai. Pasiūly-mus galima teikti per visą planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo procesą. Užs. LM-3505

AB “Achema” šiuo metu darbui Jonavoje reikalinga(-s):VYRIAUSIASIS GYDYTOJAS(-A)

Reikalavimai:• Aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas;• Panašaus darbo patirtis;• Savarankiškumas ir atsakingumas;• Vadybinio darbo patirtis;• Darbo medicinos gydytojo kvalifikacija - privalumas.

Darbo pobūdis:• Atlieka vyriausiojo gydytojo funkcijas, reikalingas kokybiškam poliklinikos darbui užtikrinti

(vadovauja GKK veiklai, teikia informaciją darbdavio administracijai, organizuoja sklandžiągydomąją ir profilaktinę poliklinikos veiklą);

• Kontroliuoja gydomąją ir profilaktinę veiklą;• Palaiko ryšį su VLK ir KTLK, sprendžiant gydomųjų kelialapių ir kompensuojamųjų vaistų

klausimą, kontroliuoja racionalų jų panaudojimą;• Organizuoja ir kontroliuoja sveikatos, pirmos pagalbos mokymą gyventojų tarpe, koncerno

įstaigose, vairuotojų mokyklose ir panašiai;• Kontroliuoja neformalaus švietimo užsiėmimus, kartą metuose organizuoja personalo

mokymą - pratybas medicinos pagalbos teikimo ekstremaliomis sąlygomis tema, panaudojant turimą medicininę aparatūrą;

• Analizuoja poliklinikos pacientų sergamumą, dispanserizaciją.

Bendrovė siūlo:• Visas socialines garantijas;• Darbą didelėje, perspektyvioje kompanijoje;• Aukštą atlyginimą, motyvuojančią skatinimo sistemą;• Mokymus, profesinio tobulėjimo galimybes.

Kontaktai, papildoma informacija: (8 349) 56 041; 8 610 23 790.Gyvenimo aprašymus siųsti elektroniniu paštu:[email protected] iki 2012 12 01. Užs. V-3407

UAB “EcoLotus” Įm. kodas: 302556290, Vilniaus biuras: Labdarių g. 2-5, 01120 VilniusTel. 8 605 84 607, el. paštas: [email protected]

Skelbiamas pilnai sukomplektuotos plaukiojančios žemsiurbės pirkimo konkursas.

Kviečiame pateikti atsiliepimus.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas įvyks 2012 m. lapkričio 29 d. 14.00 val., adresu: Labdarių g. 2-5, Vilniuje. Užs. LM-3506

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, [email protected] www.archyvusistemos.lt

V-1

0118

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

r e k l a m a @ l z i n i o s . l t Tel.: 249 2166, 249 2173, 249 2165. Faksas: 278 4104, 275 3131.

“ L I E T U V O S Î I N I ˆ ” P R E N U M E R A T A P R I I M A M I R E D A K C I J O S B I U R U O S E :VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802. MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

IEŠKO DARBO

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkinekomercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

PRANEŠIMAI

R.Pilvinio įmonė (kodas 148504153, buveinė - Kniaudiškių g. 41-21, Panevėžiom., registras - VĮ Registrų centro Panevėžio filialas) pertvarkoma į XX Galerija,MB. Tel. pasiteirauti 8 659 31 948. Užs. R-633

2012 12 10 13.00 val. šaukiamas visuotinis AB “AUŠRA”, įmonės kodas1323400119, akcininkų susirinkimas, kuris vyks bendrovės patalpose adresu:Vytauto pr. 23, Kaunas. Darbotvarkės klausimai: 1. Dėl įstatinio kapitalo didini-mo ir tiesioginių investicijų į AB “AUŠRA”. 2. Kiti einamieji klausimai. Užs. R-631

Page 21: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)
Page 22: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

2012 11 15Lietuvos žinios22 TV programos

KETVIRTADIENIS 15 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-711.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora12.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.50 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Rojus Lietuvoj”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Nacionaliniai debatai.Tiesioginė laida

22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”. Nacionali-

niai debatai. Tiesioginėslaidos tęsinys

23.25 Vakaro žinios23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)0.10 “Stilius”. Veidai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Agentas Šunytis”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Madagaskaro

pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Kviečiu šokti. Pažadinta

aistra” (k.)13.10 “iKarli”13.40 “Madagaskaro pingvinai”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Visa menanti” N-723.35 “Agentai” N-70.30 “V. Vizitas” N-71.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė

transliacija8.00 “Musivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “X faktorius”12.40 “Motina ir sūnus”13.10 “Nuodėmių dešimtukas”13.40 “Juodoji skylė”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Skunk Fu”15.10 “Ančiukas Donaldas

ir draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”

18.45 TV3 žinios19.20 “Paskutinė instancija”20.00 “Nuodėmių dešimtukas”20.30 “Patys pačiausi”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Kobra 11”23.00 “Kaulai”0.00 “Žmogžudystė”1.00 “Lėlių namai”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Kalbame ir

rodome” (k.) N-78.00 “Lietuvos žinių”

tyrimas” (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Teksasas” (k.) N-711.00 “Raudonas

dangus” (k.) N-712.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Karštas vakaras” N-720.00 Žinios20.25 Ingos ir Arūno Valinskų

sidabrinių vestuvių koncertas

22.25 Veiksmo f. “Kalnietis. Sugrįžimas” N-7

0.30 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7

1.30-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuoty-kiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05“Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džekonutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-711.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Te-resa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilėsmiestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonųkova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00“Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasauliovirtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00“Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalti-mo motyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Donos Leondetektyvai. Geri draugai” N-14 22.50 “Mano slap-tas mirtinas priešas” N-7 23.50 “Vienuoliktavalanda” N-7 0.50 “Pasitikėk manim” N-7

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūrosratas”. Raštai iš nežinios (runos) (k.) 9.00 “Labas ry-tas, Lietuva” (k.) 11.30 “Kine kaip kine” 11.55Drama “Perskeltas dangus” N-7 13.25 “Mokykloslangas” (k.) 13.50 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.Dainuoja Vladimiras Prudnikovas, akompanuojaNijolė Ralytė (k.) 14.15 “Netradicinės pamokos”(k.) 15.00 “Grafikos stebuklai”. 4 laida (k.) 15.30“Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 15.45 “Laba diena,Lietuva” (k.) 18.00 “Kaimo akademija” 18.30 “Gry-nas gyvenimas” 19.15 Donaldo Kajoko knygos“Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys” sutiktuvės Rašy-tojų klube 20.25 “Kūrybos metas”. FotografasAlfonsas Butvytis (k.) 20.50 “Posūkiai su ViktoruGerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. “Šarka2” N-7 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Diana irKornelijus Matuzevičiai. “Iš keliautojų gyvenimo”.“Nueinančios vasaros teatrai” 0.00 Panorama (k.)0.45 J.Meko kūrybos retrospektyva. “Prarasta pra-rasta prarasta” (k.)

TV69.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys”10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Afe-ristas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00

“Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Top-modeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai”20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai”21.30 Komedija “Vyras už pinigus” 23.20 “6 kad-rai” 23.50 “Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas”0.25 “CSI Niujorkas” 1.20 “Vampyrų žudikė”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Girių takais”10.55 Dok. f. “Reaganas”. 2 d. N-7 12.00 “Lietuvosdiena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduo-tuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10“Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f. “Didieji politikai.Franklinas Rooseveltas”. 1 d. N-7 16.00 Žinios16.10 Dok. f. “Didieji politikai. Franklinas Roosevel-tas”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuvatiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T.” N-719.45 Dok. f. “Blogiausia vieta būti gėjumi” N-721.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30“Super L.T.” N-7 23.30 Pasaulio krepšinio apžvalga0.05 “Reporteris” 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-710.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Dakta-rės dienoraštis” N-7 12.15 “Ką mes valgome?”12.45 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 13.45“Kritinė riba” N-7 14.45 Komedija “Boitono pa-krantės našlių klubas” N-7 16.45 “Vaiduokliškosistorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” 18.15 “Mūsųaugintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokimegeriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “JoeZee mados pamokos” 21.15 “Misija: išteisinti!” N-722.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seseliųklubas” N-7 23.00 “Pražūtingas auksas” N-7 0.00“Kenedžiai”

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Prancūziška apgaulė” 9.00 Animac.f. “Alfa ir Omega” 11.00 Komedija “Atsiklauskitevaikų!” 13.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 15.00Drama “Karalienė” 17.00 Komedija “Žmonos maiš-

tas” N-7 19.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Da-bartiniai laikai” 21.00 Melodrama “Paskutinisbučinys” N-7 23.00 Komedija “Ekstraktas” N-7 1.00Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Nau-jienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova12.00 Kitos naujienos 12.25 Laikas pietauti! 13.00Naujienos 13.15 Pirkimo valdymas 13.55 “Nelygia-vertė santuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00Vakaro naujienos 16.55 Suprasti. Atleisti 17.40 Su-situokime 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos“Laikas” 21.20 “Po priedanga” 23.35 Lietuvos “Lai-kas” (lietuvių kalba) 23.55 Vakarinis Urgantas 0.35Vakaro naujienos 0.50 Žvaigždėlaivis 1.10 “Auksospąstai” 2.45 Suprasti. Atleisti

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Ži-nios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kassvarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00“Viskas bus gerai” 13.55 “Kilmingų mergelių insti-tutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30Žinios. Maskva 15.50 “Zemstvos gydytojas” 17.40Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis ete-ris 19.20 “Ievos spalva” 21.05 “Šuniškas darbas”22.05 Dvikova 23.40 “Operatyvininkai” 0.35 Ži-nios+ 0.55 “Klimo Samgino gyvenimas” 2.25Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.05 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 11.35Golfas. PGA turo užkulisiai 12.05 “Premier LeagueWorld” žurnalas 12.35 “Trans World Sport” žurnalas13.35 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Olandija -Vokietija 15.25 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” -“Ak Bars” 17.25 Krepšinis. Eurolyga. “Chimki” - “Fe-nerbahce Ulker”. Tiesioginė transliacija 19.25Krepšinis. Eurolyga. “Lietuvos rytas” - CSKA. Tiesio-ginė transliacija 21.25 Krepšinis. Eurolyga.“Cedevita” - “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 23.25Krepšinis. Eurolyga. “Panathinaikos” - “Real”

Kinas TeatrasVILNIUSSKALVIJAAPSISPRENDIMAS (drama)15 d. 17 val.ATSIPRAŠAU, KAD SUTRUKDŽIAU (drama)15 d. 19 val.HANUSENAS (drama)15 d. 21 val.PASAKAKELYJE (komedija)15 d. 15 val.CARAITIS IVANAS IR VILKAS PILKAS (animacinis filmas)15 d. 15.30 val.JOS (dokumentinis filmas)15 d. 16 val.ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija)15 d. 17.45 val.Į ROMĄ SU MEILE (komedija)15 d. 18 val.ANIMACIJOS DIRBTUVĖS15 d. 18 val.PUSBROLIAI (komedija)15 d. 20 val.AFTERIS (drama)15 d. 20.30 val.; 12 d. 21 val.POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas)15 d. 21 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)15 d. 21.45 val.OZO KINO SALĖPASIMATYMAS (komedija)15 d. 16 val.MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ (drama)15 d. 18 val.MULTIKINO

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)15 d. 10.30, 12.30, 14.30, 15.30, 17.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas)15 d. 10, 12, 14.30, 16.45, 19 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)15 d. 17.15, 19.45, 22 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 19.30, 22 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (komedija)15 d. 10.15, 12.30, 14.40, 16.45 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)15 d. 19.45, 22 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)15 d. 17, 19.20, 21.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)15 d. 12.30, 14, 16.30, 19, 21 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)15 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)15 d. 11.15, 13.15, 15.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama)15 d. 21.15 val.DŽOKAS (3D, animacinis filmas)15 d. 10.15 val.DŽOKAS (animacinis filmas)15 d. 10, 12 val.

KAUNASFORUM CINEMAS

APGAULINGA AISTRA (trileris)15 d. 21.50 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)15 d. 13.30, 16, 18.30, 21 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 18.30, 21.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)15 d. 11.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)15 d. 10.15, 12.30, 14.45 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)15 d. 15.45, 20.30 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)15 d. 19.15 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)15 d. 11.30, 13, 14.30, 17.45, 20.45 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)15 d. 21.30 val.PRAGARAS ROJUJE (drama)15 d. 13.15, 18 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)15 d. 10.45, 14.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)15 d. 12.45, 15, 17.15 val.KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)15 d. 11 val.LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas)15 d. 11.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMASAPGAULINGA AISTRA (trileris)15 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 18.30, 21.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)15 d. 10.30, 15.15 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)15 d. 13.30, 18.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)15 d. 10.15, 12.30, 14.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 20.20, 21.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)15 d. 18.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)15 d. 13, 18 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)15 d. 14, 16, 20.40 val.LAUKINIAI (komedija)15 d. 15.45, 21 val.KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)15 d. 11.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)15 d. 15.15, 20.15 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 18.30, 21.30 val.DAINA.LT KONKURSO FINALAS (renginys)15 d. 13 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)15 d. 12.45 val.VYRAS SU GARANTIJA (komedija)15 d. 18.15 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)15 d. 10.15, 15.30 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)15 d. 16.30, 19, 21.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21.15 val.LAUKINIAI (komedija)15 d. 20.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)15 d. 14, 16.15, 18.45 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONASPABANDOM IŠ NAUJO (komedija)15 d. 15.20, 18.15, 21 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 18.30, 21.30 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)15 d. 13 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)15 d. 16 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)15 d. 14.45, 18, 21.10 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS16 ir 17 d. 18.30 val. “Figaro vedybos”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

15 ir 16 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”17 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos”17 d. 16 val. Fojė. Koncertas “Džiazo sesijos teatre:jaunųjų talentų koncertas”17 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europosširdies”JAUNIMO TEATRAS15 d. 18 val. “Gupelė”

16 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas”17 d. 18 val. “Širdis Vilniuje”Salė 9917 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS15-18 d. 19 val. Tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Mama Jazz 2012”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS15 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)”

16 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”17 d. 18.30 val. “Damos vizitas”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė14 d. 18.30 val. VšĮ “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis”17 d. 12 val. “Grybų karas”Mažoji salė17 d. 14 val. “Liunės nuotykiai”18 d. 14 val. “Baltos pasakos”KEISTUOLIŲ TEATRAS16 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai!”17 d. 19 val. “Vasarotojai”MENŲ SPAUSTUVĖ15 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel Link”15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (ne mitas)”16 d. 19 val. Juodojoje salėje. Vyčio Jankausko šokio teatras. “Budėjimai”17 ir 18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Šiuolaikinio šokio festivalis. “Bičių sąskrydis ‘4”“DOMINO” TEATRAS17 d. 19 val. “Žirklės”

RAGANIUKĖS TEATRAS17 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas”17 d. 16 val. “Bjaurusis ančiukas”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS15 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire”15 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasisteatras. “Motina (Vasa Železnova)”16 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Maironio 150-ųjųgimimo metinių minėjimas17 d. 12 val. Rūtos salėje. “Alisa Stebuklų šalyje”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS15 d. 18 val. “Dulkių spindesys”16 d. 18 val. “Čigonų baronas”17 d. 18 val. “Grafaitė Marica”KAUNO KAMERINIS TEATRAS

15 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”16 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė”17 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS15 d. 19 val. Kauno proceso teatras. “Laisvės dimensija”16 d. 18 val. “Silvija”17 d. 12 val. Alytaus miesto teatras. “Ambrozijus,Purkius ir...”17 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Tūla arba esame okupuota šalis”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS17 d. 12 val. “Jūratė ir Kastytis”KAUNO TEATRO KLUBAS15 d. 19 val. “The Ditties”16 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”17 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”18 d. 19 val. “Magdos K. istorija (arba Jasekas)”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS15 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”16 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie moteris”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS16 d. 18.30 val. “Paryžiaus katedra”17 d. 18.30 val. “Balius Savojoje”18 d. 12 val. “Verpalų pasakos”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS15 d. 18 val. “Skerdynių dievas”16 d. 18 val. “Baltaragio malūnas”17 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

15 d. 18 val. Aistės Smeilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus akustinis koncertasPANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS17 ir 18 d. 12 val. “Sprigtas”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”17 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai”

Page 23: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

Orai ir horoskopai 232012 11 15Lietuvos žinios

SAULĖteka 7:52leidžiasi 16:15dienos ilgumas 8:23

MĖNULISAntrąją jaunatiesdieną Mėnulis teka 10:40, leidžiasi 18:44

ŠIANDIEN: debesuota su pragiedruliais, pajūryje gali palyti. Temperatūra dieną 5-9 laipsniai šilumos.

RYTOJ: mažai debesuota, kritulių nenumatoma. Naktį vietomispašals, temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

320-oji metų diena. Lapkričio penkioliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 47-osiosmetų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 46 dienos.

Geros dienos! LŽ

Senoliai sakydavo: Biednam visos durys uždarytos.

Vardadienį šiandien švenčia: Albertas, Klementina, Leopoldas, Vaidilas; rytoj: Edmundas, Gertrūda, Vaišvydas.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+18

+9

+5 +2

+5 0

+5

+5 -1

+5 0

0

+7

Lisabona

+22Malaga

+17Madridas

+19Alžyras

+20Tunisas

+15

Atėnai+21

Larnaka

+19Stambulas

+19Barselona

+19Bordo

+10Dublinas

+11Paryžius

+8Londonas

+18 Nica

+17Roma

+19Dubrovnikas

+9Sofija

+7Bukareštas

Varna

+6Maskva

+7 Helsinkis

+5Kijevas

+71Berlynas

+7

Kopenhaga+10

Stokholmas

+5

Oslas

+9Amsterdamas

+9Miunchenas

+5Praha

+5Vilnius

+7Talinas

+7Ryga

+4

Minskas

+7Sankt Peterburgas

Bratislava

+6Varšuva

+8Viena

+10Budapeštas

Delčia XII 06

Jaunatis XI 14

PriešpilnisXI 20

Pilnatis XI 28

Page 24: 2012 lapkričio 15 d. / Ketvirtadienis / Nr. 262 (13 390)

2012 11 15Lietuvos žinios24 Margumynai

Šveicarijos dizaino studija “Micasa Lab” sukūrė didelę bur-bulo formos permatomą erdvę,kurioje žmogus gali jaustis kaipnuosavame kambaryje ir mėgautis patogumais.

“Cocoon1” pavadinto kambario-burbulo skersmuo - 1,8 metro. Jissveria 97 kilogramus. Kamuolioformos kambarį galima pastatytiant grindų uždaroje erdvėje, paka-binti ant medžio, jis gali plaukioti

vandenyje. Taip pat galima sujung-ti keletą kambarių-burbulų.

“Cocoon1” viduje yra minkštalova, ant kurios galima pasidėtipagalvę. Galimi ir papildomi pa-togumai: spintos su stalčiais, virtu-vėlė su kriaukle. Kambaryje-bur-bule veikia ir bevielis internetas.Lauko sąlygomis į “Cocoon1” tie-kiama elektra. Jos užtenka 40 va-landų kambariui-burbului ap-šviesti ir 30 minučių maistuigaminti. Jau šiais metais “Micasa

Lab” pradės prekiauti “Cocoon1”.Modernaus kambario kaina sieks3 tūkst. dolerių.

Pradžią tokiems naujo tipo būs-tams 2009 metais davė japonų di-zaineris J.Nagasaka. Jis kartu su ar-chitektų bendrove “SchemataArchitecture Office” suprojektavokubo formos mini kambarį, kurisgalėjo būti naudojamas tiek užda-roje patalpoje, tiek lauke. Minikambaryje buvo dušas, kriauklė,hamakas ir stalas.•

Kambarys-burbulas

Burbulo formos kambaryje gyventojai jaučiasi kaip namuose. / AFP/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Praturtėjo 169 mln. eurų

Laimingas lošėjas iš Prancūzijospasiekė naują loterijos “Euro-millions” rekordą. Jis laimėjokvapą gniaužiančius 169,8 mln.eurų, už kuriuos būtų galimanusipirkti kone keturias tonasaukso.

Vienintelis “Aukso puodo” laimė-tojas daugiau kaip 7 mln. eurų page-rino ankstesnį laimėjimo rekordą.Laimingasis milijonierius tikriausiaineliūdės, kad atsilieka nuo vienosbritų poros, kuri rugpjūtį laimėjo di-džiausią visų laikų “Euromillions”“Aukso puodą” - 190 mln. eurų.

Loterijos organizatoriai “La Fran-caise des Jeux” nenurodė, iš kuriošalies regiono yra laimėtojas, tačiauatsiėmęs “Aukso puodą” naujasismilijonierius akimirksniu užimtų221 vietą Prancūzijos turtingiausiųžmonių sąraše. Loterijos laimėtojasprizą gali atsiimti per 60 dienų.•

Nedidelio 68 kilometrus į pietus nuo Keiptauno esančiokurortinio Pietų Afrikos Res-publikos miestelio Betis Bėjausgyventojai nepatenkinti. Jų ramybę drumsčia triukšmingaibesimylintys pingvinai.

Afrikos pingvinai iš saugomos te-ritorijos atklysta į gyventojų namųkiemus. Neapsaugo ir tvora, kuriątriukšmingi paukščiai tiesiog praar-do. Atkeliavę iš saugomos teritori-jos pingvinai ieško prieglobsčiokrūmuose šalia žmonių namų, kla-joja po sodus ar tiesiog mylisi pogyventojų namų langais.

Pensininkė Barbara Wallers sa-kė, kad į PAR raudonąją knygą įra-šyti paukščiai ją tiesiog erzina.“Pingvinų plunksnos ir pūkai teršiavisą kiemą, pingvinai dvokia kaipvelniai, taip pat garsiai rėkia neuž-sičiaupdami visą naktį”, - pasakojopasipiktinusi senutė.

Kiti Betis Bėjaus gyventojai ne-patenkinti pingvinų klyksmu, betatlaidžiau žiūri į saugomus paukš-čius. “Neturiu nieko prieš pingvi-nus, tačiau tegul jie gyvena savoteritorijoje”, - pridūrė vietinis gy-ventojas.

Betis Bėjaus gyventojai norėtų,kad vietos valdžia kuo greičiau už-lopytų pingvinų išdraskytą tvorą.Tačiau kada darbai prasidės - neži-noma. Ekspertai paragino kurorto,į kurį lankytojai užklysta pasižiūrė-

ti gražuolių pingvinų, gyventojusbūti kantresnius ir nepykti antpaukščių.

Betis Bėjaus rezervate gyvenan-tys Afrikos pingvinai - didžiausia

akiniuotųjų pingvinų rūšis. Jie galiužaugti iki 70 centimetrų aukščioir sverti iki 5 kilogramų. Afrikospingvinai dar vadinami pingvinaisasilais dėl jų skleidžiamų garsų. Tai

labai reti paukščiai, kuriems dėlvertingų kiaušinių nuo XX amžiauspradžios gresia išnykimas.•“The Daily Mail”, BNS, CNN, LŽ

Turite vieną kitą atliekamą mili-joną dolerių ir trokštate gyventiJAV prezidento Baracko Obamoskaimynystėje? Jūsų noras gali iš-sipildyti, nes Čikagoje šiuo metuparduodamas tuščias sklypas šalia B.Obamos šeimos namo.

Nekilnojamojo turto bendrovė“@properties” siūlo pirkėjams uni-kalią galimybę įsigyti sklypą šaliaantrai kadencijai perrinkto JAVprezidento namo. “Susisiekėme suObamomis per prezidento kurato-rių ir Slaptąją tarnybą norėdami pa-siteirauti, ar jie norėtų įsigyti skly-pą, tačiau jie atsisakė”, - sakėnekilnojamojo turto bendrovėsagentas Anthony Rouchesas.

“@properties” agento teigimu, joklientai tikisi gauti 899 tūkst. dolerių(2,45 mln. litų) už Pietų Grinvudoalėjoje esantį kampinį sklypą, kurįjie įsigijo 2008 metų kovą už 675tūkst. dolerių. Sklypo vertę taip patdidina faktas, kad istoriniame Ken-vudo rajone Čikagos pietuose yra li-kę labai nedaug sklypų, kuriuose ga-limos statybos.

“Mes tiesiog tikriname rinką norė-dami pasižiūrėti, koks yra susidomėji-mas. Neturime tiek daug prezidentų,šalia kurių namų būtų parduodamažemė”, - teigė A.Rouchesas.

Šiuo metu tuščią dvigubą sklypąšalia B.Obamos šeimos namo pri-žiūri Slaptoji tarnyba. Ji atitvėrėsklypą nuo gatvės, kad į jį galėtų pa-tekti tik gyventojai ir jų svečiai. PatsB.Obama ir jo šeima retai lankosišiame savo name.

Dėl šio tuščio sklypo B.Obamaijau anksčiau yra kilę šiokių tokiųnepatogumų. Buvęs dabartinio JAVprezidento ir kitų iškilių Ilinojauspolitikų rinkimų kampanijų lėšųrinkėjas Tony Rezko įsigijo šį skly-pą, kai Obamos nusipirko namą2005 metais. Vėliau jis pardavėB.Obamai dalį savo žemės. Šiuometu T.Rezko atlieka laisvės atėmi-mo bausmę dėl sukčiavimo ir kyši-ninkavimo.

Kitapus gatvės nuo B.Obamosnamo esantis sklypas prieš dvejusmetus buvo parduotas už 1,4 mln.dolerių - gerokai brangiau nei vi-dutinė rinkos kaina.•

Sklypas B.Obamos kaimynystėje

JAV gyventojams atsivėrė galimybė tapti B.Obamos kaimynais.

Pingvinai erzina gyventojus

“Euromillions” loterijos laimėtojaspateks tarp turtingiausių Prancūzi-jos žmonių.

Triukšmingiems Afrikos pingvinams gresia išnykimas.