ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „ISTORIJA” 2012 lapkričio 30 d. / Penktadienis / Nr. 275 (13 403)

Šiandien LŽ

3p. Įspūdingus skardžius Palangos paplūdimyje

“sukūrė” nuo sovietmečio jūrojelikęs reliktas

9p. Atsigaunant ekonomikaiprie gamtinių dujų skirsty-

mo sistemos prisijungia daugiaunaujų smulkių vartotojų

13p. Kauno “Žalgirio” šiandien laukia principinė

kova su Pirėjo “Olympiakos”

16p. Aplink pasaulį keliaujantys du lietuviai

jau aplankė Aliaską ir Kanadą

OraiŠIANDIENBus debesuota, lis,kai kur kris šlapdriba.Temperatūra dienąnuo 0 iki 6 laipsniųšilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios Kaina

1,99 Lt

Tik nedaugelis iš daugiau kaippusantro tūkstančio vietos politikų savivaldybių tarybosesutinka dirbti visuomeniniaispagrindais. Kitiems tokia mintisnekyla, taip pat netrūksta norinčiųjų gauti didesnį atlygį.

Teisę atsisakyti atlygio vietospolitikams suteikė spalį Seimopriimta Vietos savivaldos įstaty-mo pataisa. Pagal ją savivaldybiųtarybų nariams, išskyrus merą irjo pavaduotojus, už darbo laikąatliekant pareigas mokamas atly-

gis. Tarybos nariai turi teisę jo at-sisakyti pateikdami atitinkamąprašymą. Šios kadencijos Vilniausmiesto taryboje dirba 51 politi-kas. Bent penkis jų būtų galimavadinti milijonieriais. Tačiau nėvienas iš jų nesuskubo atsisakyti

tarybos nariui priklausančios iš-mokos. Iš 41 Kauno miesto tary-bos nario pinigų iš laikinosiossostinės savivaldybės biudžeto at-sisakė tik du.

Išsamiau•11 p.

POLITIKŲ PINIGINĖ Darbas taryboje iš idėjos - retenybė

UŽSIENIS

Krizė smogėuniversitetams

Per visą Europą nusirito studentųprotestai prieš finansavimo mažini-mą aukštajam mokslui. Taupytipriverstos šalys ieško būdų, kaipaukštąjį mokslą padaryti efektyves-nį. Lėšų universitetams mažinimo,reorganizacijos ir mokslo brangini-mo banga nusirito per visą Europąir sukėlė studentų protestus. Skolųkrizę išgyvenančios valstybės nebe-gali išlaikyti prieinamos aukštojomokslo sistemos ir turi mąstyti,kaip suderinti didėjančias išlaidassu biudžeto suvaržymais. Krizė jaupaveikė ir atskiro studento gyveni-mą. Nors finansavimas priklausonuo konkrečios šalies biudžeto,baiminamasi, kad visoje Europoješvietimui bus skiriama mažiau lėšų.

Išsamiau•5 p.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Daugėjant asmenų, Darbo parti-jos (DP) nesėkmingai bandomųpristatyti kaip galimus kandida-tus į kultūros ministro postą,paaiškėjo, kad “darbiečiai” taptipretendentu kalbino operos dai-nininką Vladimirą Prudnikovą.Kultūros ministerijos vairą savorankose jau laikęs garsusis bosasšįkart tarė kategorišką “ne”.

Paskirtojo premjero Algirdo But-kevičiaus kantrybė senka - jei koalici-jos partneriai “darbiečiai” toliau ne-siūlys tinkamų kandidatų į kultūrosministrus, socialdemokratai pagrasi-no šį postą siūlyti savo kandidatui.

Renginių organizatorius TadasRimdžius, aktorius Juozas Gaižaus-kas, žurnalistas ir etiketo specialistasGiedrius Drukteinis - trys iki šiol ži-nomi DP parinkti pretendentai. Nėvienas jų netiko naujajam premje-rui socialdemokratui A.Butkevičiui,todėl prezidentūros kandidatų pa-vardės, išskyrus pastarąją, nepasiekė.

Išsamiau•2 p.

www.lzinios.ltPaskirtasis premjeras imsis reformos

Ministro kėdė V.Prudnikovo nebetraukia

Būsimo ministrų kabineto vadovas Algirdas Butkevičius jau svarsto pertvarką Ministro pirmininko tarnyboje. Jis ketina atsisakytipirmtako Andriaus Kubiliaus iniciatyva sukurtos šios institucijos struktūros ir grįžti prie Vyriausybės kanceliarijos modelio.Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos Išsamiau•2 p.

Rytoj su dienra‰ãiu“Lietuvos Ïinios”

LŽ gidas

+ TV programos

Operos solistas V.Prudnikovas pažymėjo neketinantis grįžti į politiką.

PASIPRAŠĖ ATLEIDŽIAMAS

Prezidentė Dalia GrybauskaitėSeimui teikia dekretą dėl LietuvosAukščiausiojo Teismo (AT) teisėjoEgidijaus Baranausko atleidimo.Kaip minima prezidentės dekrete,teisėją iš AT siūloma atleisti jo pa-ties prašymu. AT teisėjus skiria iratleidžia Seimas prezidento teiki-mu. Socialinių mokslų daktarasE.Baranauskas į AT teisėjus buvopaskirtas 2009 metais. Iki tolE.Baranauskas nebuvo ėjęs teisėjopareigų. Anksčiau jis dirbo advo-katu, vadovavo Mykolo Romeriouniversiteto Teisės fakulteto Vers-lo teisės katedrai.

NUTRAUKĖ SUTARTĮ

TV3 vakar pranešė nutraukusi su-tartį su programų rengėja Rūta Ja-nutiene. Kalbama, kad išsiskyrėR.Janutienės ir televizijos požiūris įdarbo kokybę. TV3 teigia, kad perpastaruosius kelerius metus R.Ja-nutienės sukurtos programos įvai-rių žurnalistų savireguliacijos, vals-tybės institucijų ir teismų daugiaunei penkis kartus buvo pripažintospažeidžiančiomis įstatymus ar eti-kos normas. Praėjusią savaitę TV3eteryje nepasirodė anonsuota R.Ja-nutienės rengiamos “Paskutinėsinstancijos” laida apie prezidentęDalią Grybauskaitę.

IŠLYDĖTAS ANAPILIN

Vakar Seimo narys Julius Veselka iš-lydėtas į amžinojo poilsio vietą - Sie-sikų kapines Ukmergės rajone. Perlaidotuvių ceremoniją Seimo pirmi-ninkas Vydas Gedvilas sakė, kadLietuvai trūks velionio J.Veselkos pa-tarimų, išminties ir taikliai pasakytožodžio. 69 metų “Tvarkos ir teisin-gumo” partijos narys J.Veselka mirėpirmadienį atvykęs į Žinių radijolaidą. Spalio mėnesį politikas buvoišrinktas į Seimą penktai kadenci-jai. Jį buvo numatyta skirti SeimoEkonomikos komiteto pirmininku.

BNS, LŽ

2012 11 30Lietuvos žinios2 Dienos temos

Trumpai

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Būsimo ministrų kabineto vadovas Algirdas Butkevičiusjau svarsto pertvarką Ministropirmininko tarnyboje (MPT).Jis ketina atsisakyti pirmtakoAndriaus Kubiliaus iniciatyvasukurtos šios institucijos struk-tūros ir grįžti prie Vyriausybėskanceliarijos modelio.

Tapęs visateisiu ministru pirminin-ku socialdemokratų lyderis A.Butke-vičius planuoja reformuoti prieš tre-jus su puse metų vietoj Vyriausybėskanceliarijos A.Kubiliaus komandossukurtą MPT. Jis norėtų, kad mi-nistrų kabinetą aptarnaujanti insti-tucija susigrąžintų ankstesnes pozi-cijas derinant Vyriausybės parengtusteisės aktų projektus.

Opozicijos atstovai mano, jog to-kia pertvarka gali būti maskuojamassiekis įdarbinti “savus” žmones.

A.Butkevičius jau mąsto ir apie sa-vo, kaip premjero, patarėjų koman-dą. Tačiau kokie žmonės dirbs jo ar-timiausiais pagalbininkais, kol kasneatskleidžia.

Nori kokybėsPaskirtajam premjerui nepriimti-

na, kad po pertvarkos 2009 metų vi-duryje MPT nebeliko Teisės depar-tamento ir kai kurių skyrių, kuriebuvo atsakingi už ryšius su ministe-rijomis, derino jų parengtus teisėsaktų projektus. A.Butkevičiaus tei-gimu, anksčiau Vyriausybės kance-liarija buvo tarsi paskutinis filtrasderinant įvairius projektus. “Tada

nutarimai ir įstatymų projektai bū-davo kokybiškesni”, - LŽ sakė jis.

Tačiau Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratųfrakcijos seniūno Jurgio Razmostokie motyvai neįtikina. Esą norintpagerinti Vyriausybės teikiamų įs-tatymų projektų kokybę, pakaktųsustiprinti MPT teisininkų korpu-są. “Po A.Kubiliaus inicijuotos re-formos didesnė teisinė atsakomybėbuvo perkelta Teisingumo ministe-rijai. Jeigu ji deramai nesusitvarkėsu šiomis funkcijomis, tai nereiškia,

kad pats MPT modelis yra blogas”, -aiškino konservatorius.

J.Razmai atrodo, kad per reformątiesiog norima keisti darbuotojus, įdar-binti “savus”, politiškai parinktus žmo-nes. Jis tikino, jog ankstesne pertvarkasiekta išryškinti strateginio planavimosvarbą, atsisakyti kanceliarijos struktū-ros, dubliuojančios ministerijų veiklą.“Šioje reformoje mačiau prasmę. Pojos A.Kubilius neatsivedė naujų žmo-nių, neišmėtė senųjų darbuotojų. Jie vi-si liko dirbti toliau, tik gavo prasminges-nes funkcijas”, - sakė J.Razma.

Numatęs galimą kanclerįNaujajai Vyriausybei pradėjus dirb-

ti, A.Butkevičiaus teigimu, MPT ne-bus puolama keisti darbuotojų. Anotpaskirtojo premjero, pirmiausia busžiūrima į tarnautojų kompetenciją.“Niekas su žmonėmis nesielgs kaipsu daiktais, kuriuos galima paimti irišmesti. Jeigu darbuotojas sąžiningaiatlieka funkcijas, jo kompetencija lei-džia eiti pareigas, jis tikrai bus reika-lingas”, - pabrėžė A.Butkevičius.

Paskirtasis premjeras jau svarstogalimas ministro pirmininko kancle-

rio kandidatūras. Savo favorito pa-vardės jis neatskleidžia, tačiau teigia,jog tai asmuo, puikiai išmanantis mi-nisterijų darbo specifiką, taip pat ge-rai pažįstantis Europos Sąjungos(ES) institucijų koridorius, turintiskontaktų Europos Komisijoje. “Taine naujokas, o patyręs žmogus”, -tvirtino būsimas Vyriausybės rūmųšeimininkas.

Dairosi patarėjųA.Butkevičius pradėjo žvalgytis

ir patarėjų. “Kol nepatvirtinta nau-ja Vyriausybė, kalbėti apie koman-dos formavimą nenorėčiau”, - pa-žymėjo jis.

Paskirtasis premjeras žada, kad joartimiausių pagalbininkų korpusasnebus didesnis negu A.Kubiliaus. Lai-kinojo premjero sekretoriate darbuo-jasi dvi specialistės, jam taip pat talki-na dvi sekretorės, 10 patarėjų, dupadėjėjai ir atstovė spaudai.

A.Butkevičius ketina įdarbinti pa-tarėjus vidaus ir užsienio politikos,ekonomikos, švietimo, socialiniais,teisėtvarkos, energetikos ir žemėsūkio klausimais. Be to, jis norėtų tu-rėti patarėjus jaunimo, sporto ir nevy-riausybinių organizacijų reikalams.

A.Butkevičius užsiminė, kad ko-mandos narių dairysis ne vien arti-miausioje aplinkoje ir Lietuvos so-cialdemokratų partijoje. “Žiūrėsimeplačiau. Neįvardydamas pavardėsgaliu pasakyti, kad mano patarėjasenergetikos klausimais tikriausiaibus jaunas žmogus, ES energetikosdirektyvas skaitantis angliškai, kvie-čiamas į Briuselį pirmininkauti įvai-rioms komisijoms”, - pasakojo pa-skirtasis premjeras. •

Paskirtasis premjeras imsis reformos

Paskirtasis premjeras A.Butkevičius prisipažino turįs favoritą į kanclerius, bet kol kas nenorintis jo įvardyti.Gedimino Savickio (ELTA) ir Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotraukos

Atkelta iš • 1 p.

Tačiau ir ši, kaip vėliau paaiškėjo,tebuvo “juodraštinio varianto” įrašas.“Nebejuokinga, darosi pikta”, - klau-siamas, ar Vyriausybės formavimasjam nepradeda priminti farso, vakarprisipažino A.Butkevičius.

Kalbino eksministrąLŽ išsiaiškino, kad užimti kultūros

ministro postą buvo kalbinamas irkartą šioje kėdėje sėdėjęs žinomasoperos dainininkas, muzikos peda-gogas V.Prudnikovas.

“Tokių kalbų buvo, bet aš kate-goriškai pasakiau “ne”, - vakar LŽprisipažino profesorius. Jis sakėturįs kitokių planų. Šiuo metuV.Prudnikovas dėsto studentams,

pats dainuoja, todėl grįžti į politikąneketina.

Jo nuomone, ieškant kandidato įkultūros ministrus partinė priklauso-mybė neturėtų būti svarbiausias krite-rijus. “Ministras pirmiausia turi būtirimtas profesionalas, išmanantis va-dybą, ekonomikos klausimus, žino-ma, ir savo sritį. O partija - jau antrasklausimas”, - įsitikinęs profesorius.

2004 metais į Seimą jis buvo išrink-tas su DP vėliava. Kultūros ministropareigas 2004-2006 metais ėjo XIIIVyriausybėje. V.Prudnikovui vado-vauti kultūrai nebuvo paprasta. Mi-nistras buvo patekęs į viešųjų ir priva-čių interesų konfliktą, jam grėsėinterpeliacija, nepasitikėjimą juo irtuomečiu sveikatos apsaugos ministruŽilvinu Padaiga tada buvo pareiškęsprezidentas Valdas Adamkus. Visos

kančios baigėsi 2006-ųjų pavasarį su-byrėjus valdančiajai daugumai.

Paklaustas, ar tebepriklauso DP,V.Prudnikovas aiškiai neatsakė: “Ašesu narys, bet kol kas mano veiklapristabdyta.”

Tiktų ambasadorėKaip LŽ jau rašė, žinomi meno ir

kultūros veikėjai, neapsikentę keistųkandidato į kultūros ministrus paieš-kų, atviru laišku kreipėsi į aukščiau-sius šalies vadovus. Menininkai ir kul-tūros įstaigų vadovai politikų paprašėkultūros ministru skirti profesionalią irpatikimą asmenybę. DP pirmininkuiViktorui Uspaskichui jie pasiūlė savokandidatų sąrašą. LŽ duomenimis, įsąrašą, be kitų asmenų, yra įtrauktosLietuvos nacionalinės filharmonijosdirektorė Rūta Prusevičienė, buvusi

Lietuvos ambasadorė prie UNESCOIna Marčiulionytė, Lietuvos verslo pa-ramos agentūros vadovė Diana Vilytė,Klaipėdos miesto savivaldybės admi-nistracijos Ugdymo ir kultūros depar-tamento direktorė, buvusi kultūros vi-ceministrė Nijolė Laužikienė.

Paskirtasis premjeras A.Butkevičiusvakar prisipažino, kad iš minėto sąra-šo jam būtų itin priimtina šiuo metuUžsienio reikalų ministerijoje amba-sadore ypatingiems pavedimams dir-bančios I.Marčiulionytės kandidatū-ra. “Abiem rankom būčiau už ją”, -sakė A.Butkevičius.

Pagalbos nereikiaTuo metu DP lyderis V.Uspaski-

chas vakar pareiškė, kad partija patisugeba parinkti kandidatus į mi-nistrus, nors ir užsiminė, kad “dar-

biečiai” esą mielai keistų Kultūros mi-nisteriją į Ūkio.

“Mums pagalbos nereikia”, - sakėjis, paklaustas, ar A.Butkevičiaus pa-minėta I.Marčiulionytės pavardė nė-ra pagalba DP renkantis pretendentą.Kartu “darbiečių” vadovas patvirtino,kad ambasadorės kandidatūra kaipviena galimų svarstoma jau seniai.V.Uspaskichas vakar neatsakė, ar par-tija siūlys kitą kandidatą į kultūros mi-nistro postą, paskirtajam premjeruiviešai patvirtinus, kad G.Drukteiniokandidatūrą vertina neigiamai.

Pati I.Marčiulionytė vakar tikinonesulaukusi jokio pasiūlymo vado-vauti Kultūros ministerijai. Ji atsisa-kė pasakyti, ar vadovautų šalies kul-tūrai, jei gautų tokį pasiūlymą.Ambasadorė teigė nekomentuojantito, ko niekas neklausia. •

Ministro kėdė V.Prudnikovo nebetraukia

Velionis J.Veselka vakar išlydėtas į Siesikų kapines.

Dienos temos 32012 11 30Lietuvos žinios

DENISAS NIKITENKA

Gelbėjant nykstančius Palangospaplūdimius nuo 2004 metų jau išleista daugiau 30 mln. litųjiems papildyti smėliu, tačiau šis triūsas kaskart vis nueina niekais. Šįkart dėl to kalta netiek pati jūra, o joje tūnantis sovietinis reliktas.

Šį rudenį kurorto paplūdimyjestūkso fiordus primenantys apie 2metrų aukščio skardžiai. Jie tik di-dėja ir toliau naikina poilsiautojųtaip mėgstamus smėlėtus plotus.

Aiškinantis šio proceso priežastismokslininkų žvilgsniai nukrypo į se-ną jūros dugnu iš kranto nutiestąvamzdį. Skardžiai formuojasi dėlkranto liniją graužiančių povande-ninių srovių. Jos atsimuša į nebenau-dojamą vamzdį ir atlieka savo juodądarbą, užuot tekėjusios toliau paleikrantą. Ateinantį pavasarį sovietinįreliktą bus bandoma pašalinti.

Pasmerktas ruožasŠiuo metu Palangos paplūdimius

galima padalyti į dvi dalis: nuo Bi-rutės parko iki tilto ir nuo jo iki Rą-žės žiočių.

Pirmasis ruožas - kone pavyzdi-nis pliažas: platus, krantai be jokiųišgraužų. Vietomis paplūdimys yranet apie 100 metrų pločio, tad aki-vaizdu, kad šiais metais į jį supiltassmėlis niekur nedingo.

Tačiau už Palangos tilto einantgelbėtojų stoties link vaizdas pasi-keičia kardinaliai - apie 300 metrųilgio kranto virtę stačiais smėlioskardžiais, paplūdimys susiaurėjęs

iki keliasdešimties metrų pločio. Jū-ra negailestingai skalauja smėlį irpasiglemžia vis didesnę jo dalį.

Dar rugpjūtį buvo aišku, kad nuopavasario, kai buvo išpilta tūkstan-čiai kubinių metrų smėlio, Baltijajau nuplovė apie 30 tūkst. kubiniųmetrų jo už milijoną litų. Nuo 2010metų abiejose tilto pusėse paplūdi-miai “suvalgė” apie 17 mln. litų.

“Iki 2014-2015 metų paplūdimiaismėliu nebebus papildomai “maitina-mi”, nes bus pasibaigęs Europos Są-jungos fondų finansavimo periodas,krantotvarkos programai skiriamų pi-nigų galima tikėtis anksčiausiai tik podvejų metų”, - LŽ sakė Aplinkos mi-nisterijos Gamtos apsaugos departa-mento direktorius Laimutis Budrys.

Šalins vamzdįMokslininkai aiškina, kad tilto

dešinėje esanti paplūdimio dalisnyksta dėl ties ta vieta prie krantąsusiformuojančių srovių ir po tiltuesančios akmeninės bunos.

“Ši buna saugo tilto pamatus, tačiauji neleidžia srovėms judėti, tad jos atsi-muša ir cirkuliuoja grauždamos kran-tus, kol išsikvepia”, - teigė L.Budrys.

Tačiau pirmą kartą prabilta ir apiedar vieną galimą kranto ardymo “kal-tininką” - minėtą vamzdį. “Jis labaisenas ir nebenaudojamas, šis vamz-dis buvo skirtas jūros vandeniuipumpuoti į “Jūratės” baseiną. Spėju,kad dėl jo jūros srovės ir graužiakrantus. Aš nesu mokslininkas”, - LŽsakė UAB “Palangos komunalinisūkis” vadovas Konstantinas Skierus.

Jo spėjimus žino ir L.Budrys.“Tiesos tokiuose pamąstymuoseyra, nes bet koks įrenginys turi įta-kos srovių judėjimui. Manau, pa-

vasarį tikrai bus pasirūpinta, kadtas vamzdis būtų pašalintas, minis-terija turėtų rasti tam lėšų, galbūtprisidės ir merija”, - sakė jis.

K.Skierus, remdamasis patirtimi,tikino, kad kelių metrų aukščio skar-džiai prie tilto išsilaikys iki pavasa-rio, o jūra kasdien pasiglemš vis dau-giau smėlio, vis labiau siaurinspaplūdimį. “Įdomiausia, kad kitojetilto pusėje šiemet pirmą kartą paplū-dimiai ne siaurėja, o platėja! Mes pa-tys atlikome matavimus, stebėjome.Peršasi išvada, kad toks procesas vyks-ta dėl ardomų krantų”, - svarstė jis.

Betonuoti nesiruošiaNors per beveik dešimtmetį į di-

džiausio krašto kurorto paplūdi-mius jau sukišta per 30 mln. litų,mokslininkai tvirtina, kad pinigaitikrai nebuvo panaudoti veltui.

“Galėjome pasielgti kaip lenkai arrusai - užbetonuoti krantus, statyti ban-golaužius, bet tada ant betono ar ak-menų sėdėtume kaip kirai ir grožėtu-mėmės jūra, užuot vaikščioję gražiusmėlėtu paplūdimiu. Lenkai dabar mo-ka dvigubai - jie ardo tuos betoniniuskrantų irimą stabdančius hidrotechni-nius įrenginius. Pirma - jie atrodo ne-

estetiškai, antra - kenkia rekreacijai, nessustabdžius sroves paplūdimių vanduolabai greitai tampa dumblinas, imadvokti”, - paaiškino L.Budrys.

Jo tikinimu, 3 mln., per metus skiria-mi mūsų paplūdimiams tvarkyti, yralabai nedidelė suma. Pavyzdžiui, Dani-joje kasmet skiriama 40 mln. eurų. “Su-praskime viena - niekur tas nuplautassmėlis nedings, pavasarį jis vėl grįš į pa-plūdimius. Dabar krantai atrodo gąsdi-nančiai, tačiau atsiminkime, kad šiaismetais iki 2,8 metro aukščio padidėjoir kopagūbriai, tad ir skardžiai aukštes-ni”, - aiškino L.Budrys.•

TITAS KLIŠAUSKAS

Buvęs krepšininkas, dabar žinomas televizijos prodiuserisRolandas Skaisgirys šiomis dienomis itin dažnai lankosi Seime. Tarp socialdemokratųbesisukiojantis serialų kūrėjasnelinkęs atskleisti, kas jį taip gena į tautos atstovybę.

Parlamento rūmuose pastaruojumetu vis pasirodantis R.Skaisgirysneretai matomas sukantis į patalpas,kuriose įsikūrusi Socialdemokratųpartijos frakcija. Praėjusią savaitęprodiuseris akylai stebėjo, kaip įpremjerus buvo teikiamas socialde-mokratų lyderis Algirdas Butkevi-čius. LŽ pradėjus domėtis, kodėlR.Skaisgirys taip dažnai mina Seimorūmų slenkstį, nei jis pats, nei parla-mentarai nebuvo linkę atvirauti. Tiktvirtino, kad juos sieja bičiulystė.

“O ką, čia uždrausta zona, žmo-nėms negalima lankytis?” - LŽ at-kirto R.Skaisgirys, paklaustas apiedažnas viešnages Seime. Televizijosprodiuseris aiškino, kad domisi po-litiniais įvykiais, parlamente ren-giamais posėdžiais. “Turiu čia daugpažįstamų žmonių”, - pridūrė jis.Be kita ko, R.Skaisgirys tikino Sei-me stebintis savo žurnalistų darbą.

Paskirtasis premjeras, socialde-mokratų lyderis A.Butkevičius neslė-pė matęs Seime R.Skaisgirį, tačiau tei-gė, kad jų frakcijos ir prodiuserionesieja jokie darbo santykiai. “Jokiųryšių ir projektų su partija iš jo nesa-me sulaukę”, - LŽ sakė A.Butkevičius.

“Seniai jis pas mus lankosi. O kas čiatokio?” - išgirdęs LŽ klausimą sukluso

įtakingas socialdemokratas JuozasBernatonis. Parlamentaro žodžiais,R.Skaisgirys su politikais palaiko drau-giškus santykius. “Jis turi draugų, kar-tu ir futbolą su kai kuriais Seimo na-riais žaidžia. Aš irgi seniai jį pažįstu, kaidar krepšinį žaidė”, -aiškino J.Bernato-nis. Parlamentaras tvirtino asmeniškaineturintis jokių bendradarbiavimo pla-nų su R.Skaisgiriu, o apie kitų frakcijoskolegų ryšius su prodiuseriu nieko ne-žinantis. “Žiūrėkite, pas ką jis ateina, irtų klauskite”, - patarė J.Bernatonis.

R.Skaisgirys dar pirmadienį buvopastebėtas besilankantis Seimo vice-pirmininko socialdemokrato Gedi-mino Kirkilo kabinete, tačiau šis LŽneigė, jog bendravo su prodiuseriu.“Tikrai jokių projektų (su R.Skais-giriu - aut.) neplanuoju”, - tikinoparlamentaras.•

Skardžius paplūdimiuose “sukūrė” vamzdis

Spėjama, kad vienas krantų ardymo “kaltininkų” yra šis vamzdis, kuris neleidžia srovėms judėti tolyn. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Prodiuseris - dažnas svečias Seime

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nuo kitų metų pradžios įsigalio-sianti nauja socialinės globosįstaigų licencijavimo tvarka galitapti paskutine vinimi į vaikųglobos šeimynos karstą - retakuri jų išgali atitikti reikalavi-mus dėl patalpų.

Šeimynos ruošiasi protesto akci-joms, nes nuogąstauja, kad, neįvyk-džiusios didelių reikalavimų, bus išre-gistruojamos, o jų globojami vaikai -atiduodami į valdiškus namus. Tokialemtis gali ištikti kone visas 47 šeimy-nas, kurios globoja 370 vaikų. Valdi-ninkai tikina, kad ši baimė - nepagrįs-ta, nes jau rengiami teisės aktai,padėsiantys išvengti nemalonumų.

Naujos normosBene labiausiai šeimynos nepaten-

kintos joms keliamais reikalavimaisdėl patalpų. Nuo 2010 metų įsigalio-jo naujos higienos normos, kuriaspatvirtino tuometis sveikatos apsau-gos ministras Algis Čaplikas. Reika-laujama, kad šeimynų patalpos turibūti izoliuotos nuo tų patalpų, iš ku-rių kyla triukšmas, dulkės, sklindakvapai. Šeimynų patalpose privalobūti vestibiulis su drabužine, bendra-sis kambarys, miegamieji-vaikų indi-vidualios veiklos kambariai, globėjųkambarys, vonios ir tualeto patalpos,skalbimo, džiovinimo ir lyginimo pa-talpa, virtuvė. Vienam vaikui turi bū-ti skiriama ne mažiau kaip 14 kvadra-tinių metrų naudingojo ploto.

Dideli reikalavimai yra taikomi irvaikų miegamiesiems. Viename jų ga-

li būti įrengiamos ne daugiau kaip ke-turios vietos, skiriant ne mažiau kaipšešis kvadratinius metrus kiekvienai.Mergaitėms ir berniukams nuo 7 me-tų turi būti įrengti atskiri miegamie-ji. Draudžiama naudoti dviaukšteslovas vaikams iki 10 metų, miega-muosiuose turėti kompiuterių.

Pagal naująsias higienos normasviena vonia ir vienas tualetas įrengia-mas ne daugiau kaip šešiems vaikams,atskirai berniukams ir mergaitėms.

Vadina absurduŠakių rajone devynių vaikų šeimyną

globojanti Ilona Leleivienė LŽ teigė,kad minėti reikalavimai, jei jų bus pai-soma išduodant licencijas, privers ją at-sisakyti globėjiškos veiklos. “Mūsų na-me yra tik vienas tualetas, kitas - lauke.Tad vien tai neatitinka dabartinių nor-mų. Jau nekalbant apie reikalaujamasdvigubas kriaukles virtuvėje ir prausyk-loje”, - sakė šeimynos mama. Ją stebi-na ir siekis globojamus vaikus apsaugo-ti nuo kvapų. I.Leleivienė klausė, kaiptai padaryti, jei, pavyzdžiui, su paaug-lėmis globotinėmis ji nori namie išsi-kepti pyragą. “Iš vaikystės daugelis pri-simename, kaip namai kvepėdavoverdama koše, kepama duona ar pyra-gais. Negalima iš namų daryti valdiš-kos įstaigos”, - įsitikinusi moteris.

Jos nuomone, šeimynų kontrolėyra reikalinga, bet galbūt nederėtųtaip sureikšminti buities sąlygų.

Žada protestuotiI.Leleivienė pabrėžė, kad pertvar-

kyti turimą namą, kuris buvo statytasgyventi šeimai, būtų nepakeliama fi-nansinė našta. Ne tik jos šeimynai, betir dar keturioms Šakių rajono šeimy-

noms. Visos jos pastatų rekonstrukci-ją turėtų atlikti tik savo lėšomis.

Kad šeimynos nepajėgtų pritaikytiturimų patalpų pagal naujus reikala-vimus ir taip užsitikrinti tolesnę savoveiklą, tvirtino ir dešimčiai Žemaiti-jos šeimynų atstovaujantis šiaulietisVladas Gumuliauskas. “Nežinau nėvienos šeimynos, kuri galėtų sau leis-ti rekonstruoti turimus pastatus. Ga-lime tik įtarti, jog tokiais reikalavimaissiekiama vieno - kad Lietuvoje ap-skritai nebeliktų šeimynų, o visi vaikaiaugtų tik vaikų globos įstaigose”, - kal-bėjo Žemaičių krašto šeimynų aso-ciacijai vadovaujantis šiaulietis.

Anot jo, Žemaitijos šeimynosrengiasi važiuoti į Vilnių ir protes-to akcijomis išreikšti savo nepasi-tenkinimą valdininkų užmačiomis.

Laukia ministro įsakymoLietuvos šeimynų asociacijos va-

dovė Rita Ilgūnienė LŽ teigė, jogšios asociacijos atstovai jau ne kartąbuvo susitikę su Socialinės apsaugosir darbo ministerijos (SADM) val-dininkais ir tarėsi, kad šeimynomsnebūtų taikomi tokie griežti reika-lavimai. “Sutarta, kad bus pakeistiteisės aktai. Mūsų asociacijai prik-lausančios šeimynos buvo apie taiinformuotos”, - sakė ji.

SADM Socialinių paslaugų sky-riaus vyriausioji specialistė AldonaŠlajutė LŽ tikino, kad šiuo metu jauyra parengti socialinės globos nor-mų pakeitimų projektai. Pagal juosšeimynoms nereikėtų turėti higienospasų. “Normas savo įsakymu tvirti-na bei keičia socialinės apsaugos irdarbo ministras. Laukiame, kol jistai padarys”, - sakė A.Šlajutė.•

Šeimynos jaučiasi nereikalingos

Prodiuseris R.Skaisgirys LŽ tikinoSeime stebintis posėdžius.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

POVILAS SIGITAS KRIVICKAS

Vėl nyrame į žiemą. Dar vis ilgėjatamsa. Daugumai ją dažnai praskaid-rina televizorius. Jo reikšmė ir pa-klausa ypač pasimatė televizijai pe-reinant į skaitmeninę. Per vienąspalio naktį ekranai užgeso šešta-daliui spoksotojų. Tai nevirto na-cionaline tragedija tik todėl, kad jaubuvo prasisukęs antrasis Seimo rin-kimų ratas. Tiesa, kalbančios gal-vos iš žydrųjų ekranų neišnyko. Josdabar narsto kaulelius kandidatamsį būsimąją Vyriausybę. Kai pabos-ta politikuojantys veidai, galima pa-sižiūrėti šokančių kojų.

Tarp jų pateko net Panevėžio mo-terų pataisos namų vadovo siautulin-gu ritmu mirgančios blauzdos. Į po-puliarų šokių projektą dalyvautipakviestas aukštas teisėsaugos parei-gūnas prisistatė kaip rūstus ir arogan-tiškas nusikaltusių damų įkalinimoįstaigos prievaizdas. Skirtingai negulinksmutis jo kolega iš XIX šimtme-čio, amžinai įkaušęs Johanno Straus-so operetės “Šikšnosparnis” herojus.Panevėžietis su tariama nuteistąja (ištiesų - su profesionalia šokėja) elgia-si įžeidžiai, rodydamas savo neribo-tą valdžią ir galią.

Įsijautęs į naują vaidmenį, įkalini-mo įstaigos direktorius atvirai teigė,kad už grotų sėdinčios globotinės jįpalaikys ir balsuos mobiliaisiais te-lefonais (nors nuteistosioms turėtiryšio priemones ir jomis naudotisyra neleidžiama). Kad būtų stipriau,dar pridėjo, jog globotines kartais ir

pakankina (nors tokį elgesį draudžiamūsų šalies įstatymai). Šito nebeat-laikė net paties nueinančio nuo val-džios teisingumo ministro kantrybė.Jis Panevėžio moterų pataisos namųšefui įsūdė tarnybinę nuobaudą užvalstybės tarnautojų etikos taisykliųpažeidimą ir už netinkamą elgesį beipareigūno vardo diskreditavimą.Taigi, nebus perdedama sakant, kadPanevėžio pataisos namų vadovuiEdvardui Norvaišai smarkiai atsirū-go televizinių šokių pomėgis. Taippat, be abejonės, atvėso jo simpatijospačiai televizijai, kaip visuomenėsgyvenimo reiškiniui, į kurį norisi pa-sižiūrėti platesniu požiūriu.

Nuo 1928 metų liepos 2-osios, kaiAmerikoje pirmą kartą reguliariaipradėta transliuoti televizijos progra-ma, šis išradimas tapo galingiausiapramogų, politikos, reklamos prie-mone. Ji per aštuonetą dešimtmečiųapraizgė visą pasaulį ir savo vartoto-jus per akis bei ausis kiaurą parą lan-ko šimtais kanalų. Taip pat Jungtinė-se Valstijose pirmąkart televizijapasitelkta atviriems debatams perprezidento rinkimų kampaniją.

1960-ųjų rugsėjį ir spalį JohnasF.Kennedy susitiko su respublikonųkandidatu į prezidentus RicharduNixonu ir diskutavo televizijos žiū-rovų akivaizdoje. R.Nixonas, kuris da-lyvavo debatuose sužeista koja, atrodėįsitempęs ir suvaržytas. J.F.Kennedybuvo atsipalaidavęs, todėl didžiulė te-levizijos auditorija nulėmė, kad jis lai-mėjo. Po tų debatų televizija tapo vissvarbesnė nacionalinėje politikoje.Taip atsitiko ir kituose šią madą pe-rėmusiuose kraštuose. Tarp jų - irLietuvoje. Tik pas mus dažniau “fe-chtuojamasi” ne argumentais, o kan-džiomis asmeninėmis užuominomisarba ir atvirais įžeidinėjimais.

Panašų “stilių” netrunka perimti irkomercinių telekanalų pramoginėslaidos, visokie lėkštybių žarstymo,žmonų vienam žvaigždūnui ieškoji-mo ar kojų kilnojimo “projektai”. Ne-retai jie dar pamarginami riebesniaisžodeliais iš nešvankiosios tautosakos.To neapsikentę tūli anoniminiai in-terneto komentatoriai rėžia be užuo-lankų: “Nėra Lietuvoje normalios TV.Komercinės konkuruoja tarpusavyjeir už tai plėšia dideles “babkes”. Apielaidų kokybę neverta net kalbėti - ly-

gis toks žemas, kad laiko gaila. Noritarp “elito” papulti, pirmyn į šokius!Visur dalyvauja tas pats “elitas” irdraugų draugai. ATSIBODO.”

Į postmodernizmo “nuobodulioestetikos” viršūnes galima drąsiai įra-šyti televizijos reklamą. Visų be išim-ties kanalų - ir visuomeninio, ir ko-mercinių. Pastaruosiuose tiesiogsiautėja “optinis teroras”, kai laidų arfilmų reklaminiai intarpai nutįsta de-šimtimis minučių. Srūva besaikės pa-gyros daiktams, malonumams, kuriųdaugeliui žiūrovų niekada neprireiks.Tačiau ar kada susimąstome, kodėlta pati reklama mirga ir mirga? Pasi-rodo, kad nuolat kartojama informa-cija smegenims ima rodytis ypačsvarbi ir “įsirašo” ne tik į sąmonę, betir į pasąmonę. Taip žmonės tiesiogtampa reklamos vergais.

Reklamose stengiamasi parodyti,kad vieną ar kitą daiktą turintisžmogus yra pranašesnis, sėkminges-nis už to neturinčiuosius. Priversti-

nai kartotinis reklamos žiūrėjimasverčia norėti daiktų, kurie iš tiesųmums nereikalingi. Statistinis žiū-rovas vidutiniškai per parą televizi-jai skiria keturias valandas, vadina-si, reklamai - 40 minučių arba beveikvieną akademinę valandą. Per savai-tę susidaro apie penkių šešių nor-malių valandų, arba sutrumpintas,darbo penktadienis. Tiek laiko gali-ma panaudoti gerokai prasmingiau -tiesiog pasivaikščioti gryname ore.

Kaip apsiginti nuo TV reklamos?

Vieną būdą pasiūlė pati televizija,tiksliau - 1965 metais Niujorke įkur-tas JAV kabelinės televizijos tinklasHBO (Home Box Office - Namų dė-žės įstaiga). 2011 metų duomenimis,HBO programa prieinama 28,2 mln.vartotojų Jungtinėse Valstijose. Pagalšį rodiklį HBO yra antras JAV po“Encore” kanalo. HBO transliacijostaip pat vyksta 151 pasaulio šalyje.HBO programą sudaro: naujausi fil-mai, įvairaus pobūdžio TV serialai,dokumentika, bokso varžybos ir kt.1986 metais HBO pradėjo transliuo-ti užšifruotu signalu, taip leidžianttik “saviems” klientams matyti pro-gramas. Svarbiausias HBO tinkloprivalumas - jokios įkyrios rekla-mos! Už tai ir imamas papildomasmokestis, o jį noriai moka kone ket-virtadalis suaugusių amerikiečių.

Kita galimybė - automatiškai įsira-šyti ir pagreitintai “susimontuoti” pa-geidaujamus filmus, laidas ir paskui,nesinervinant dėl reklaminių šiukš-

lių, ramiai tuos įrašus peržiūrėti. TV reklamos šalininkai (kanalų sa-

vininkai, prodiuseriai, darbuotojai)mojuoja pagrindiniu argumentu: bereklamos jie neišgyventų ir nepateik-tų tos produkcijos, kuri žiūrovamspatinkanti ir pageidaujama. Tai pa-našu į situaciją su rūkymu: nors jis irkenkia, bet rūkalų gaminama vis dau-giau. Tamstų reikalas pasirinkti - rū-kyti ar ne. Televizijos fizinė (akims,ausims, nejudriam stuburui) ir mora-linė (ypač vaikų psichikai) žala yraakivaizdi, tačiau nuo to žinojimo šisverslas nė kiek nemažėja, priešingai -nuolat plečiasi.

Galima reklamos “neprifarširuo-tų” įrašų rasti internete. Tiesa, apietelevizijos ir interneto sinergiją (są-veiką) ir šio reiškinio naudą arbažalą jau irgi nemažai kalbama.

Na ir kas? Kiekvieną minutę priešžydruosius ekranus arba monitoriuskūpso milijonai žmonių ir niekur nuoto nepabėgsime.

Prisimenu, jau tolimais jaunimui1970 metais per “Nemuno” žurnaloredkolegijos posėdį mūsų literatūrosklasikas Juozas Grušas pasakė: “Te-levizija - kramtomoji guma akims.”O tada Lietuvoje tebuvo du jos ka-nalai - Vilniaus ir Maskvos. Tiesa, vi-sai be reklamos, bet su bukagalviškakompartine propaganda. Beje, tekogirdėti, kad Islandijoje ketvirtadie-niais televizija nedirba, ir tai leidogerokai pagerinti tos šalies demog-rafinę situaciją.

Nuspaudžiu pultelį, ir sužimbaLRT programa “Kultūra”. Šviesausatminimo genialusis maestro Rai-mundas Katilius (1947-2000) vėlgroja Maxo Brucho koncertą smui-kui ir orkestrui. Kaip gyvas, kaip da-bar. Ir už tai esu dėkingas mūsų na-cionaliniam transliuotojui. •

2012 11 30Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

Kitų balsai

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Ar skani kramtomoji guma... akims?

ORIGINALUS ŠILTNAMIS

Kaip rašo Inhabitat.com, netoliMaskvos stūkso prabangus Pirogovokurortas, kuriame galima rasti visusmetus daržoves auginantį šiltnamį:“Visi kurorto pastatai yra mediniaiir visi kartu sudaro bendrą kompo-ziciją. Architektai visus pastatuskūrė kaip vienos sistemos dalis, o neatskirus objektus. Šiltnamio paslap-tis - originalus sprendimas. Joviduje iš tikro yra kiek mažesnis ki-tas statinys (kaip mūsų ekonomistoGitano Nausėdos sodyboje pavilny-je). Tarp išorinės ir vidinės sienossusidaro oro tarpas, kuriame “įkali-nama” šiluma. Be to, šiltnamiuipanaudotas aukštos kokybės grū-dintas stiklas. Teigiama, kad jošilumos sulaikymo savybės daug ge-resnės nei bet kokio kito. Tvirtasstiklas taip pat padeda atlaikyti irkonstrukcijos svorį. Nors statinysnėra didelis, jis atsiėjo gana bran-giai. Reikėjo užtikrinti, kad visakonstrukcija būtų sandari, bet kartu

turėtų ir vėdinimo bei šildymo siste-mas. Po žeme eina šildymo linijos.Visi komplekso pastatai šildomi išvienos katilinės (kūrenama dujo-mis) ir juos skiria nedideli atstumai.Naujos šilumos perdavimo trasos

užtikrina, kad šilumos praradimasbūtų minimalus. Rezultatas - šiltna-myje galima auginti daržoves ištisusmetus. Žiemą, kai augalams trūkstasaulės, naudojamos šiltą šviesą sklei-džiančios lempos. Be abejo, tokio

šiltnamio negalėtume vadinti tvariu.Savininkas - turtingas žmogus ir ne-matė reikalo taupyti, bet jei šilumabūtų gaunama iš atsinaujinančiųšaltinių (komposto, biokuro), tuo-met statiniui būtų galima suteiktižaliąjį sertifikatą.”

STALINAS - ETINĖPROBLEMA Prancūzų dienraščiui “Le Figaro” interviu davė Rusijos premjerasDmitrijus Medvedevas: “Nė kiekneabejoju, kad Stalino valdymolaikais daugybė žmonių buvo nu-žudyta ir represuota. Tačiaunostalgija dėl mirusių diktatoriųyra plačiai paplitusi žmonijos klai-da”, - sakė D.Medvedevas. Irpridūrė, kad Stalino kapo perkėli-mas galėtų išprovokuoti daliesvisuomenės, kuri vis dar tiki socia-lizmo pranašumu, neramumus.“Jei sumanytume perkelti Staliną,

reikėtų pagalvoti ir apie kitusKremliuje palaidotus asmenis, pra-dedant Leninu. Negalima sakyti:“Tas yra blogas, palaidokime jį kurnors kitur, o šitas ne toks blogas,todėl palikime ten, kur guli dabar.”Tai labai sudėtinga etinė proble-ma”, - aiškino D.Medvedevas.”

LŽ

Statistinis žiūrovas vidutiniškai per parą televizijai skiria keturias valandas,

vadinasi, reklamai - 40 minučių arba beveikvieną akademinę valandą.

Lietuva ir Europa 52012 11 30Lietuvos žinios

Kuriamas tarptautinis verslo ir mokslo partnerystòs tinklasVerslo ir mokslo partnerystò yra viena esmini˜ ‰alies paÏangos ir konkurencingumo augimo sàlyg˜, todòl svarbu ne tik

uÏtikrinti dialogà tarp verslo ir mokslo institucij˜, bet mokslininkus ir verslininkus paskatinti orientuotis ∞ uÏsienio rinkas. Lie-tuvos informacini˜ ir ry‰i˜ technologij˜ sektorius yra vienas i‰ paÏangiausi˜ ir didÏiausià potencialà turinãi˜ ‰alies sektori˜,todòl btina stiprinti ‰io sektoriaus ∞moni˜ lygiaverãio konkurencingumo galimybes, bendradarbiavimà su mokslu.

Asociacija “Nacionalinis programinòs ∞rangos ir paslaug˜ klasteris„ ∞gyvendina dvejus metus truksiant∞ projektà “Nacio-nalinòs programinòs ∞rangos ir paslaug˜ technologij˜ platformos stiprinimas„, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimàtarp verslo ir mokslo atstov˜ informacini˜ ir ry‰i˜ technologij˜ sektoriuje, skatinti paslaug˜ eksportà ∞ uÏsienio rinkas, ug-dyti tyròj˜ kompetencijas.

“Susiduriame su Lietuvos informacini˜ technologij˜ integravimosi ∞ pasaulin´ rinkà problemomis, kai ∞monòs yra nepasi-rengusios eksportuoti savo kuriam˜ produkt˜, joms trksta patirties. Taip pat yra jauãiamas stiprus mokslo, verslo ir kit˜uÏsienio valstybi˜ organizacij˜ partnerystòs trkumas. Sòkmingi projekto rezultatai sudarys galimybes ∞vertinti Lietuvos ∞mo-ni˜ bei mokslo ir tyrim˜ institucij˜ tarptautinòs integracijos galimybes, parengti integracijos didinimo planà bei sustiprintiprograminòs ∞rangos ir paslaug˜ sektoriaus konkurencingumà„ - teigia projekto vadovas.

Siekdamas sustiprinti integracijà ∞ tarptautines rinkas ir sudaryti galimybes vykdyti bendrus tarptautinius mokslini˜ tyri-m˜ ir eksperimentinòs plòtros projektus, Nacionalinis programinòs ∞rangos ir paslaug˜ klasteris buria informacini˜ ir ry‰i˜technologij˜ partnerystòs tinklà, kurio veikloje dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir kit˜ ‰ali˜ organizacijos. Planuojama aktyviaibendradarbiauti ir keistis patirtimi su Vokietijos, Turkijos, Ispanijos, Norvegijos verslo ir mokslo organizacijomis.

Siekiant uÏtikrinti efektyvià tematinio tinko veiklà, bus nuolat palaikomas verslo ir mokslo dialogas, ugdomos tyròj˜ kompe-tencijos, uÏmezgami ry‰iai su potencialiais naujais klasterio nariais. Verslo ir mokslo organizacij˜ atstovams bus sudarytos gali-mybòs dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose, specializuotuose mokymuose, verslo ir mokslo susitikimuose.

Øgyvendinant projektà bus sukurtas ∞moni˜ eksporto gebòjim˜ gerinimo modelis, kuris sudarys galimybes efektyviai pla-nuoti eksporto veiklas. Daugumos informacini˜ technologij˜ sektoriaus ∞moni˜ veikla orientuota ∞ vidaus rinkà, todòl pla-nuojama parengti ir ∞gyvendinti Lietuvos programinòs ∞rangos ir informacini˜ technologij˜ paslaug˜ segmento eksportoskatinimo strategijà. Taip pat bus sukurta verslo - mokslo projekt˜ duomen˜ bazò, kuri sudarys galimybes stiprinti verslo irmokslo dialogà bei paskatins ∞gyvendinti bendras iniciatyvas. ·iomis bei kitomis projekto ∞gyvendinimo metu sukurtomispriemonòmis be apribojim˜ galòs naudotis visos ‰alies informacini˜ ir ry‰i˜ technologij˜ sektoriaus ∞monòs.

Tikimasi, kad Lietuvos verslo ir mokslo organizacij˜ bendradarbiavimas su kit˜ ‰ali˜ organizacijomis, leis sustiprinti silpnà-sias informacini˜ ir ry‰i˜ technologij˜ sektoriaus puses, perimti geràjà uÏsienio ‰ali˜ patirt∞, uÏmegzti ilgalaikius kontaktus,∞gyvendnti bendras iniciatyvas ir uÏtikrinti ilgalaik∞ konkurencingumà bei Ïinomumà ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Projektà “Nacionalinòs programinòs ∞rangos ir paslaug˜ technologij˜ platformos stiprinimas„ dalinai finansuoja Europos socialinio fondoagentra (projekto kodas Nr. Vp1-3.1-·MM-05-K-02-010

UÏs. R-673

Per visą Europą nusirito studentų protestai prieš finan-savimo mažinimą aukštajammokslui. Taupyti priverstos šalys ieško būdų, kaip padarytiaukštąjį mokslą efektyvesnį.

Šv. Patriko koledžas rengia moky-tojus jau daugiau kaip 135 metus, opastaruosius du dešimtmečius veikėkaip autonominė Dublino universi-teto įstaiga. Rudenį koledžas gavolaišką, kuriuo pranešama, kad jis busintegruotas į universitetą. Tai bus pa-daryta pagal vyriausybės planą, ku-riuo siekiama taip pertvarkyti Airijosaukštųjų mokyklų sistemą, kad kuodaugiau žmonių būtų geriau išlavin-ti išleidžiant kuo mažiau pinigų.

Panaši lėšų mažinimo, reorgani-zacijos ir mokslo branginimo ban-ga nusirito per visą Europą ir sukė-lė studentų protestus. Skolų krizęišgyvenančios šalys nebegali išlai-kyti labai plačios ir prieinamosaukštojo mokslo sistemos, tad turiką nors daryti, kad suderintų šiasišlaidas su biudžeto suvaržymais.

“Daug studentų protestuoja dėlto, kaip krizė veikia tiek vyriausybėspolitiką, tiek atskiro studento gyve-nimą”, - sakė Europos studentų są-jungos atstovė Taina Moisander.

Šį mėnesį Airijos studentų sąjun-gos pirmininkas buvo areštuotas, kaiatsisakė užimti vietą lankytojų gale-rijoje per debatus dėl aukštojo moks-lo kainų parlamento žemuosiuoserūmuose. Londone studentai pro-testavo prieš viršūnių susitikimąBriuselyje, kur Europos lyderiai mė-gino suderinti septynerių metų Eu-ropos Sąjungos (ES) biudžetą. Bai-

minamasi, kad švietimo finansavi-mas bus sumažintas.

Vienos mažino, kitos didinoIš tikrųjų aukštojo mokslo siste-

mos įvairiose Europos šalyse ski-riasi. Finansavimas labai priklausonuo konkrečios šalies biudžeto, okrizė taip pat skirtingai paveikėvalstybes.

Airija yra viena iš 11 Europos ša-lių drauge su didžiulių ekonominiųsunkumų patiriančiomis Graikija,Islandija, Italija, Portugalija ir Ispa-nija, kuriose aukštojo mokslo finan-savimas per krizę sumažėjo daugiaukaip 10 proc. (Europos universitetųasociacijos duomenys). Tas pats tyri-mas gana netikėtai nustatė, kad 9

valstybės, tarp jų Prancūzija, Vokie-tija ir Šveicarija, padidino švietimofinansavimą. Jį arba padidino, arbaišlaikė tokį patį ir Skandinavija.

Biudžeto apkarpymai labiausiai pa-lietė Didžiąją Britaniją, ten mokslastiek vietos, tiek ES studentams pa-brango nuo 9 tūkst. iki 14 350 svarųper metus, ir britų universitetai tapobrangiausi Europoje bei treti bran-giausi pasaulyje po Jungtinių Valstijųir Pietų Korėjos universitetų. Tokiusduomenis skelbia Ekonominio bend-radarbiavimo ir plėtros organizacija.

Mokslo pabrangimas yra tik vie-

na problema. Akademikams kelianerimą, kad finansavimas bus su-telktas tik į tam tikrus tyrimus, o netokie apčiuopiami aspektai kaip ge-ri dėstytojai nebebus prioritetas.

Verčia jungtisŽodis “efektyvumas” yra naujas

Airijos aukštojo mokslo, kuris 90proc. yra valstybinis, sistemoje. Vals-tybiniuose universitetuose studijuojaapie 160 tūkst. studentų. Nuo rugsė-jo vyriausybė ėmėsi koledžų prijungi-mo prie universitetų, o netrukus ke-tinama paskelbti naujas gaires, kaip

nuo kitų metų visos aukštojo moksloįstaigos, įskaitant 7 Airijos universi-tetus, galėtų bendradarbiauti arba su-sijungti. Mokslo įstaigų liks mažiau,mažesnės iš jų bus sujungiamos, taipbus skatinama specializuotis. “Pada-ryti daugiau turint mažiau!” - toks da-bar yra švietimo sistemos devizas.

Airija susiduria su dviguba proble-ma: sumažėjusio nacionalinio biudže-to ir padidėjusio studentų skaičiaus.Mat tie, kurie gimė per dešimtojo de-šimtmečio suklestėjimą, jau užaugo irrengiasi studijuoti. Vyriausybė pro-gnozuoja, kad per dešimtmetį studen-tų skaičius pasieks 250 tūkstančių.

Vokietija, turinti 2,2 mln. studen-tų, yra viena šalių, padidinusiųaukštesniojo ir aukštojo mokslo fi-nansavimą. Universitetai gauna di-džiąją dalį pinigų iš Vokietijos 16žemių, o tyrimai gali būti finan-suojami ir tiesiogiai federalinės vy-riausybės. Šioji skiria pinigų tyri-mų projektams, mokslo įstaigomsir kai kuriems universitetams, at-sižvelgdama į jų potenciją. Studen-tų Vokietijoje ir toliau daugėja, betmokytojų rengimo finansavimaspatiria stagnaciją.

Italija ėmėsi vienų griežčiausių tau-pymo priemonių ir didžiausių apkar-pymų. Aukštojo mokslo sistema nete-ko 14 proc. finansavimo, o žinovaiteigia, kad viskas karpoma aklai - nuotyrimų iki profesorių algų.

Šalys taip pat susigriebė, kad darb-daviams reikia rengti jų reikalavimusatitinkančią darbo jėgą - tai bendraviso aukštojo mokslo tendencija. Ai-rija siekia sukurti tokį mokymą, ku-ris nuvestų tiesiai į darbo vietą, netjeigu šioji būtų ir ne Airijoje, o kurnors kitur pasaulyje. •

Krizė Europoje smogė universitetams

“Padaryti daugiau turint mažiau!” - toks dabaryra švietimo sistemos devizas.

“Universitetas gatvėje” - taip vadinosi studentų protestas vienoje Madrido aikštėje prieš finansavimo sumažinimą.AFP/Scanpix nuotraukos

Kosovas džiūgauja, o Serbijapiktinasi dėl tribunolo išteisintų trijų albanų.

Jungtinių Tautų karo nusikaltimųJugoslavijoje teismas išteisino buvusįKosovo premjerą Ramushą Haradi-najų ir du jo padėjėjus dėl kaltinimųžmogžudystėmis bei kankinimais perkarą už šios albanų srities, kurią Serbi-ja laiko neatskiriama savo dalimi, ne-priklausomybę. “Teisėjai pripažįsta jusnekaltais dėl visų kaltinimų”, - paskel-bė Hagoje įsikūrusio teismo teisėjasBakone’as Justice’as Moloto ir nurodėpaleisti atsakovus. 44 metų R.Haradi-najus ir 41 metų Idrizas Balajus buvopakartotinai teisiami dėl šešių kaltini-mų, susijusių su serbų ir kitų ne alba-nų tautybės žmonių žudymu bei kan-kinimu per 1998-1999 metų karą.Trečiam kaltinamajam, 42 metų LahiBrahimajui, buvo pateikti keturi kalti-nimai dėl vaidmens per albanų parti-zanų kovas su tuomečio Serbijos pre-

zidento Slobodano Miloševičiaus pa-jėgomis. Teismo proceso tiesioginėtransliacija rodyta didžiuliame ekraneKosovo sostinėje Prištinoje, kur R.Ha-radinajus laikomas didvyriu. Visus trisvyrus prokurorai kaltino žudžius irkankinus serbus bei įtariamus kolabo-rantus, veikusius prieš Kosovo išvada-vimo armiją, ir reikalavo jiems mažiau-siai 20 metų kalėjimo. Tačiau teisėjainustatė, jog kaltinamieji nedalyvavojokiame “bendrame nusikalstamamesumanyme”, kad “išvalytų” iš to rajo-no etninius serbus, o kai kurių liudy-tojų parodymus įvertino kaip nepati-kimus. Vienas jų, pasak teisėjo, galėjopasakoti tai, ką buvo girdėjęs iš kitų,ne pats patyręs.

Reaguodama į teismo sprendimąSerbija pareiškė, kad jis “įteisina ma-fijos valdymą Kosove, o svarbiausia -tylėjimo įstatymą, kuris tebegyvuo-ja ir yra stipresnis už bet kokį nusi-kaltimą”. •“The New York Times”, AFP, BNS, LŽ

Tribunolas išteisino

R.Haradinajaus šalininkai prie tribunolo Hagoje laikė savo didvyrio portretą.

2012 11 30Lietuvos žinios6 Pasaulis

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Niujorko teisėsaugos pareigūnaipranešė apie istorinę dieną JAVdidmiesčio istorijoje. Pirmą kartą Didžiojo obuolio miesteniekas nebuvo nušautas, papjautas, išprievartautas, apiplėštas ar sumuštas.

Šios savaitės pirmadienis vadina-mas unikalia diena Niujorke, nes did-miestyje, turinčiame labai turtingąkriminalinę istoriją, pirmą kartą ne-padaryta sunkių nusikaltimų. Mies-to policijos komisaro pavaduotojasPaulas Brownas šia proga net surengėspaudos konferenciją ir paskelbė spe-cialų pranešimą. “Tą dieną mūsų dar-buotojai neužfiksavo nė vienos žmog-žudystės, nė vieno išprievartavimo irapiplėšimo, nė vieno atvejo, kad bū-tų panaudotas peilis. Taip atsitiko pir-mą kartą Niujorko policijos istorijo-je”, - kalbėjo pareigūnas. Pirmadienįjis pavadino “labai gera savaitės pra-džia”. Deja, ramybė Niujorke trukoneilgai. Jau antradienio rytą Bruklinebuvo nušautas 27 metų vyras.

Kad didmiestyje, turinčiame 8 mln.gyventojų, tokios dienos labai retos,pabrėžė ir teisėsaugos ekspertas TomasRepetto, parašęs knygą “Amerikos po-licija: 1949-2012 metai”. Niujorko po-licijos departamento parengtas pro-gramas T.Repetto vadino “pasakiškaisėkmingomis stabdant nusikalstamu-mą”. Ekspertas šį laimėjimą pirmiau-sia aiškino tuo, kad Niujorko policijaėmė skirti nepaprastai daug dėmesionusikaltimų prevencijai, taip pat nusi-kaltimams, per kuriuos naudojamasšaunamasis ginklas.

Vienu metu Niujorkas net buvo va-dinamas pavojingiausiu pasaulio mies-tu. Tačiau nusikalstamumas ėmė spar-čiai mažėti jo meru išrinkus RudyGiuliani. Mero parengta programa,gavusi pavadinimą “Nė vieno išdau-žyto lango”, pasirodė esanti nepapras-tai veiksminga, todėl pradėta taikyti irkituose pasaulio miestuose. Per aštuo-nerius R.Giuliani vadovavimo Niujor-kui metus nusikalstamumas čia suma-žėjo 57 procentais.

R.Giuliani pradėtus darbus tęsia irdabartinis Niujorko meras Michae-

las Bloombergas, vadinantis nusikal-tėlius didžiausia miesto gėda. Jis pasi-rūpino, kad su bendrove “Microsoft”būtų pasirašyta sutartis ir Niujorkopolicininkai gautų naujausią kompiu-terinę įrangą informacijai apie nusi-kaltimus kaupti bei registruoti. Šiįranga taip pat apdoroja stebėjimo ka-merų perduodamą informaciją, todėlji labai praverčia įgyvendinant nusi-kaltimų prevencijos programą.

Niujorko policininkai surengė irlabai efektyvią akciją “Stop andFrisk” (“Sustabdyk ir apieškok”),per kurią pavyko konfiskuoti labaidaug nelegalių ginklų. Tiesa, joskritikai aiškino, esą tąkart nuo pa-reigūnų nepelnytai nukentėjo dau-gybė gatvėse sustabdytų juodaodžiųir ispanakalbių amerikiečių. Tačiaupo šios akcijos Niujorko laikraščiairašė, kad dabar nusikaltėliai jau ge-rai pagalvoja, ar verta neštis šauna-mąjį ginklą į gatvę.

Nors nusikaltimų kreivė Niujorketai kyla, tai vėl leidžiasi, bendra ten-dencija džiugina. Šiuo metu tiek po-licijos pareigūnai, tiek teisėsaugosekspertai kalba tik apie spartų nusi-kaltimų mažėjimą, o 2012-ųjų statis-tika teikia ypač daug vilčių. Mat už-fiksuotas mažiausias jų skaičius perpastaruosius 50 metų, t. y. nuo 1960-ųjų, kai tokie duomenys pradėtikaupti. Šiemet, palyginti su praėju-siais metais, žmogžudysčių sumažėjonet 23 procentais: pernai buvo nužu-dyti 472, o šiais metais - tik 366 žmo-nės. Skaičiai išties įspūdingi, ypač jeipalygintume juos su 1990 metais, kaiNiujorke suklestėjus nusikalstamu-mui gyvybės neteko net 2245 asme-nys. Šiandien padėtis Niujorke yradaug geresnė negu Čikagoje, kuriojegyvena 2,7 mln. žmonių. Tame did-miestyje šiemet jau užregistruoti 462nužudymai, o vos 1,5 mln. gyvento-jų turinčioje Filadelfijoje - 301.

Tačiau Niujorke, sumažėjus sun-kių nusikaltimų, ėmė gausėti smul-kių. Šiais metais 9 proc. daugiauužfiksuota mobiliųjų telefonų irplanšetinių kompiuterių vagysčių,todėl bendras nusikaltimų skaičiusmieste padidėjo 3 procentais. Visdėlto Niujorko policininkai neketi-na pasiduoti. Jau kuriama progra-ma tokioms vagystėms, pirmiausia -miesto metro, stabdyti.•

Niujorko diena be sunkių nusikaltimų

Niujorko policininkai - tikri tvarkos sergėtojai. / AFP/Scanpix nuotraukos

PALESTINA SIEKIAVALSTYBINGUMOPalestiniečių lyderis Mahmudas Ab-basas atvyko į Jungtinių Tautų (JT)Generalinę Asamblėją. Joje Palesti-nos vadovas prašė JT suteikti Pales-tinai “neprisijungusios valstybės ste-bėtojos” statusą ir išdėstėpalestiniečių derybų su Izraeliu są-lygas. M.Abbasas tikisi, kad JT rezo-liucijos, pagal kurią buvo padalytajų teritorija, 65-osios metinės taps“istorine” gaire palestiniečių pa-stangoms įkurti nepriklausomą vals-tybę. Ištikima Izraelio sąjungininkėJAV kovojo prieš šias palestiniečiųambicijas. Ji mano, kad balsavimasJT niekaip nepagerins perspektyvųatnaujinti taikos derybas tarp Izrae-lio ir Palestinos, siekiant užbaigtikelis dešimtmečius trunkantį konf-liktą. JAV valstybės sekretorės pava-duotojas Williamas Burnsas ir Va-šingtono pasiuntinys ArtimiesiemsRytams Davidas Hale’as susitiko suM.Abbasu jo viešbutyje, tačiau ne-sugebėjo įtikinti palestiniečių lyde-rio atšaukti pasiūlytą rezoliuciją ar-ba padaryti joje pakeitimų.

EGIPTE PRIIMAMA KONSTITUCIJA

Naująją Egipto Konstituciją rašantikomisija, kurią boikotuoja liberalaiir krikščionys, balsavo dėl šalies pa-grindinio įstatymo projekto, kaiEgipte sustiprėjo protestai dėl pre-zidento Mohamedo Mursi sprendi-mo prisiimti labai dideles galias.Pats M.Mursi, tikėdamasis išsklai-dyti didėjantį pyktį visuomenėje,tvirtino, kad jis atsisakys prieštarin-gai vertinamų naujų įgaliojimų, kaitik įsigalios naujoji Konstitucija.Dabartinis Egipto prezidentas taippat atmetė kritikų pastabas, esą jissiekia užsitikrinti absoliučią valdžią,ir sakė, kad protestai Kairo gatvėseyra teigiamas ženklas, rodantis, jogEgiptas po autoritarinio prezidentoHosni Mubarako nuvertimo tikraieina demokratijos keliu.

ALŽYRE PRASIDĖJO RINKIMAIAlžyre prasidėjo vietos ir provinci-jų valdžios rinkimai. Šiuose rinki-muose Alžyro gyventojai rinko de-putatus į 1541 rajono tarybą ir 48provincijų tarybas, kurie dirbs pen-kerius metus. Nors rinkimuosekandidatuoja dešimčių partijų ats-tovai, tarybų galios yra suvaržytos,nes dalį pareigūnų skiria centrinėvyriausybė. Nacionalinis išsivada-vimo frontas, kuris 1962 metais iš-kovojo Alžyrui nepriklausomybęnuo Prancūzijos ir laimėjo gegužęvykusius rinkimus, šįkart vėl pro-gnozuoja sau sėkmę. Tuo metuopozicijos partijos jau pareiškėnuogąstaujančios dėl galimų klas-tojimų. Naftos turtingoje ŠiaurėsAfrikos šalyje rinkimai rengiamipastaruosius du dešimtmečius, ta-čiau tikroji valdžia priklauso prezi-dentui ir įtakingiems generolams.

Trumpai

Italijos pietuose siautėjusi stichi-ja smogė didžiulį smūgį šaliesekonomikai, kuri ir taip pateko įnepavydėtiną padėtį. Atūžęstornadas sunaikino Tarantomieste esančią didžiausią Europoje plieno gamyklą.

Į šį Pietų Italijos miestą viską savokelyje šluojantis viesulas atūžė nuojūros kartu su žaibais. Žaibas trenkėį vieną gamyklos kaminą, o šis griū-damas pataikė į liejimo cechą. Dar-bininkai tuoj pat buvo evakuoti, o vi-sos gatvės aplink gamyklą uždarytos.Bokšto nuolaužos pažeidė ir elekt-ros linijas, todėl buvo nutrūkęs elekt-ros tiekimas į kitus miestus.

Stiprus vėjas nunešė į jūrą ir staty-binį kraną, kuriame buvo keli darbi-ninkai. Tris iš jų pavyko išgelbėti, oketvirto tebeieško narai. Nuo stichi-jos nukentėjo 38 žmonės, kai kurieiš jų iki šiol tebėra ligoninėje.

Atūžęs tornadas tiesiog nusiaubė šįnedidelį miestą. Stichijai aprimus Ta-ranto gyventojai pamatė gatvėse vie-nas ant kito suverstus automobilius,

nuolaužomis užverstus kelius, išrautusmedžius ir nuplėštus namų stogus.

Tornadas sudavė paskutinį smūgįir pagrindinei miesto įmonei - plie-no gamyklai “Ilva”. Ši didžiausia Eu-ropoje plieno gamykla buvo atsidū-rusi prie bankroto slenksčio ir Italijosvyriausybė ilgai svarstė, ką su ja da-ryti ne tik dėl nuostolingo darbo, betir kilusio ekologinio skandalo. Vietosgyventojai teigė, kad gamyklos į at-

mosferą išmetami teršalai sukelia vė-žį, nes šiame regione užregistruoja-ma susirgimo šia liga atvejų daugiaunei kur nors kitur Italijoje. Dėl to jaubuvo sulaikyti 6 gamyklos darbuoto-jai ir ją valdančios bendrovės “RivaGroup” tarybos pirmininkas. Jiemspateikti kaltinimai papirkinėjus val-dininkus, kad būtų galima nuslėptiaplinkos teršimą.

Tačiau gamyklos “Ilva” uždary-

mas būtų buvęs didžiulis smūgisItalijos pramonei. Pirmiausia dėl to,kad įmonės, kurioms reikia plieno,turėtų jį importuoti. Tai neišven-giamai pakeltų plieno kainą, todėl irkai kurioms kitoms įmonėms kiltųbankroto grėsmė. Antra, likvidavusgamyklą darbo būtų netekę 20tūkst. žmonių, tai būtų milžiniškassmūgis krizės apimtai Italijai.

Tornado išvakarėse Italijos aplin-kosaugos ministras dar žadėjo, kadgamykla bus gelbėjama, nors savaitėspradžioje darbas jau buvo nutrauk-tas keliuose cechuose. Lapkričio 27dieną darbininkai užėmė vadovų ka-binetus, o Genujoje esančio “Ilvos”padalinio darbininkai blokavo ap-linkinius kelius. Metalurgų profsą-jungos vadovas Maurizio Laudinisakė, kad darbininkai reikalauja da-linės nacionalizacijos (ši įmonė bu-vo privatizuota 1995 metais), kad bū-tų galima išsaugoti darbo vietas irspręsti taršos problemas. Tačiau le-miamą sprendimą “Ilvos” gyvavimoistorijoje padarė atūžęs tornadas.•Reuters, “Sky News”, LŽ

Krizę pagilino tornadas

Po tornado iš gamyklos kaminų vis dar rūko dūmai. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Per labai efektyvią akciją “Stop and Frisk”

(“Sustabdyk ir apieškok”)

policininkams pavykokonfiskuoti labai daug

nelegalių ginklų.Egipto prezidentas M.Mursi ketinaatsisakyti dalies savo galių.

Verslas 72012 11 30Lietuvos žinios

Tauragės regiono sąvartynai baigė gyvenimąGINTARAS MIKŠIŪNAS

Prieš dešimtmetį Lietuva pagalEuropos Sąjungos (ES) reikalavi-mus pradėjo įgyvendintimilžinišką projektą - uždaryti visus miestų ir rajonų savivaldybiųžinioje esančius senus, higienosnormų nebeatitinkančius dideliusir nedidelius sąvartynus.

Atliekų tvarkymo sistemos reor-ganizavimas, įsteigiant 10 regioniniųatliekų tvarkymo centrų, didžia da-limi buvo įgyvendinamas naudojan-tis ES struktūrinių fondų parama.

2010 metų rudenį pradėti tvarkytiketurių Tauragės regiono savivaldy-bių - Jurbarko, Pagėgių, Šilalės ir Tau-ragės - senieji sąvartynai bei šiukšly-nai. Dauguma jų veikė aplinkosaugospožiūriu netinkamose vietose, teršėaplinką. Projekto įgyvendinimo lai-kotarpiu Tauragės, Jurbarko, Šilalėsrajonų ir Pagėgių savivaldybėse buvotvarkoma per 50 atliekoms atsikraty-ti skirtų teritorijų.

Remiantis Tauragės regiono atliekųtvarkymo centro informacija, projek-to išlaidų suma siekia daugiau kaip 15mln. litų. ES Sanglaudos fondo lėšossudaro 12,8 mln. litų (85 proc. su-mos), valstybės biudžeto lėšos - 2,2mln. litų (15 proc.). Keturioms Tau-ragės regiono savivaldybėms šiukšly-nų ir sąvartynų uždarymas nieko ne-kainavo.

Projekto “Tauragės regiono senųsąvartynų ir šiukšlynų uždarymas”

darbai prasidėjo 2010-ųjų rugsėjo27 dieną. Pirmiausia buvo panai-kintas Tauragės miesto Ližių sąvar-tynas, veikęs kone 40 metų. Paskuidarbai virė kituose didžiuosiuoseTauragės regiono savivaldybių sąvar-tynuose, kurie per daugelį eksploa-tavimo metų buvo išaugę iki 10 met-rų aukščio smarvę skleidžiančiųkalvų. Čia veisėsi didelės kolonijospaukščių, gyveno benamiai.

Pirmiausia buvo nukasti sąvarty-nų šlaitai ir suformuoti uždari atlie-kų kaupai. Keli šimtai tūkstančiųkubinių metrų atliekų, atvežtų iš ki-tų šiukšlynų, paskleistos pusės met-ro storio sluoksniu. Sąvartynai pa-dengti specialiais nepralaidžiaismišraus ir augalinio grunto sluoks-niais bei skalda. Atliekų kaupuose

pakloti geosintetinio molio įklotai,kurie apsaugo aplinką nuo teršalų,todėl senieji sąvartynai nebebus tar-šos židiniai. Taip pat įrengtos sąvar-tynų dujų kenksmingumo šalinimosistemos, žole apsėtos jų teritorijos.Visas sutvarkytų sklypų plotas siekiadaugiau kaip 72 hektarus. Skelbia-ma, kad uždarius sąvartynus aplin-kosaugininkai dar penkerius metusstebės, kaip juose kinta vandens irdirvožemio tarša.

Darbai atlikti laikuDarbus vykdžiusi bendrovė “Lit-

Con” pranešė, jog galutinai baigėdvejus metus trukusį Tauragės, Jur-barko, Šilalės rajonų ir Pagėgių sa-vivaldybėse įgyvendintą gamtosau-gos projektą. Visi penki regione

esantys - Smukučių, Skirsnemunės,Šidagių, Paneročio ir Plaušvarių -seni komunalinių atliekų sąvarty-nai uždaryti. Rekultivuoti 53 ma-žesni šiukšlynai.

“Džiaugiamės, kad mūsų įmonėsėkmingai baigė reikšmingus sąvar-tynų tvarkymo darbus Tauragės,Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savival-dybėse”, - pabrėžė generalinės dar-bų rangovės UAB “LitCon” direk-torius Linas Piliponis. Pasak jo,nesutvarkyti sąvartynai daro nei-giamą poveikį gamtai ir žmoniųsveikatai. “Tai ne tik dvokas, šiukš-lių kalnai, bet ir neigiamos ekologi-nės pasekmės: nuodingosios me-džiagos, teršalai patenka į orą irvandenį. Esame patenkinti, kad už-daryti sąvartynai ir šiukšlynai pa-

gerins kraštovaizdį bei ekologinępadėtį Tauragės regione”, - kalbėjoįmonės vadovas.

Kalva tiks slidinėtiKauno regiono aplinkos apsau-

gos departamento Jurbarko rajonoagentūros vedėjas Audriaus Šašyspasidžiaugė, kad visi numatyti dar-bai jau atlikti. Jo teigimu, vien Jur-barko rajone buvo 16 šiukšlynų.Dabar jie visiškai sutvarkyti. Jur-barko didysis sąvartynas kelis de-šimtmečius veikė Smukučių kaime.Šiandien čia stūkso graži kalva, antjos pasnigus galės rinktis žiemossporto šakų mėgėjai.

“Vietos gyventojai taip pat paten-kinti, nes nebeliko nei smarvės, neitriukšmo. Svarbiausia, kad gamtostaršos rizika gerokai sumažėjo”, -pažymėjo aplinkosaugininkas.

Pasak A.Šašio, miesteliuose ir kai-muose veikusių nedidelių sąvartynųatliekos buvo saugiai pašalintos ir iš-vežtos į dvi vietas. Dabar ten sufor-muoti kaupai, įrengtas drenažas ir pa-sodinta žolė. Šiandien visos rajonesurenkamos atliekos gabenamos tik įvieną šiuolaikiškai įrengtą Tauragėsregiono sąvartyną, kuris veikia Leikiš-kių kaime. Jo veikla rūpinasi Tauragėsregiono atliekų tvarkymo centras.

Jurbarko aplinkosaugininkai pa-tenkinti projekto rangovės, bendro-vės “LitCon” atliktų darbų kokybe irterminais. A.Šašys įsitikinęs, kad nau-ja atliekų tvarkymo sistema tiek gam-tai, tiek žmonėms yra daug geresnė,nes viskas daroma civilizuotai. •

Sutvarkyti Tauragės regiono sąvartynai jau nebekelia grėsmės aplinkai. / “LitCon” nuotrauka

2012 11 30Lietuvos žinios8 Verslas

Nesaugūs - vidutinio amžiaus gyventojaiARVYDAS JOCKUS

Finansiškai nesaugūs jaučiasi 60 proc. šalies gyventojų, o moterų, kurios finansų požiūriujaučiasi saugiai, yra trečdaliumažiau negu vyrų.

Tai rodo “Swedbank” atliktas Lie-tuvos gyventojų finansinio saugumotyrimas. Šiuo atveju bankas finansinįsaugumą sieja su finansavimo šaltiniaisnetekus šeimos nario - gyvenimo part-nerio, praradus jam darbingumą ar at-sitikus kitai nelaimei. Didesnį moterųfinansinį nesaugumą, ekspertų nuo-mone, galėtų iš dalies paaiškinti faktas,kad Lietuvoje miršta net 44 proc. dar-bingų vyrų. Pavyzdžiui, Švedijoje šisrodiklis tesiekia 18 procentų. Be to, Lie-tuvoje gerokai menkiau negu Vakarųšalyse išplėtota valstybės socialinė pa-rama žmonėms, netekusiems daliesdarbingumo ar visiškai jį praradusiems.

Tyrimo duomenimis, nesaugiau-siai jaučiasi vidutinio amžiaus (36-45 metų), vidurinį ar aukštesnį išsila-vinimą turintys, mažiau pajamų

gaunantys ir nedideliuose mieste-liuose gyvenantys asmenys. Finan-siškai saugūs jaučiasi 45,8 proc. vyrųir 33,8 proc. moterų. Abiejų lyčių ats-tovai finansinį saugumą pirmiausia

sieja su finansine gerove, santaupo-mis ir turima nuosavybe, kurią būtųgalima parduoti nelaimės atveju.

Tačiau nesaugumo jausmą gali su-stiprinti lyginimas su partneriu: jeigu

šis uždirba daugiau, nesaugumo jaus-mas sustiprėja 32,4 proc. apklaustų-jų. Kita vertus, 40 proc. žmonių visainesikalba su partneriu apie piniginiusreikalus arba nėra iki galo atviri.

Tyrimas atskleidė įdomų reiškinį:Lietuvos moterų finansinio nesaugu-mo jausmo nesustiprina nė vienas išobjektyvių veiksnių, kurie vyrams lei-džia pasijusti labiau visaverčiams irsaugiems. Taigi moterims nepadedajaustis finansiškai saugesnėms nei jau-nesnis ar vyresnis amžius, nei geras iš-silavinimas, nei didesnės pajamos, nei“tinkamas” vaikų skaičius, nei “geres-nė” gyvenamoji vieta. Saugiausi, tyri-mo duomenimis, yra jauni ir prieš-pensinio amžiaus vyrai. O moterys,kad ir kokio amžiaus būtų, vis tiek jau-čiasi nesaugios. Kuo didesnės vyrųmėnesio pajamos, tuo stipresnis jųsaugumo jausmas. Tuo metu moterys,net ir gaudamos tokį patį atlyginimą -daugiau kaip 1,5 tūkst. litų per mėne-sį, sako esančios daug nesaugesnės ne-gu vyrai. Be to, stipriosios lyties atsto-vai jaučiasi finansiškai saugesnišeimoje, kurioje yra daugiau vaikų.Moterys - priešingai. Jų finansinio ne-saugumo jausmas proporcingai augadidėjant vaikų skaičiui. Saugiausi yravyrai, gyvenantys kaime ir didmies-čiuose, o šiose vietovėse gyvenančiosmoterys jaučiasi nesaugiausios.•

“Swedbank” atliktas gyventojų nuomonės tyrimas finansinį saugumą sieja su finansavimo šaltiniais netekusšeimos nario, praradus darbingumą ar atsitikus kitai nelaimei. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

“Verslo angelai” padėjo sukurti nuosavą verslą

DARIUS MIKELIS

Ne vienas skubantis žmogus darbo dieną tiesiog neturi laikodorai pavalgyti, todėl tenkinasigreitai ką nors užkąsdamas. Jau daugiau kaip metus Vilniujeveikia du ne tik greitojo, bet irsveikesnio maisto restoranai“TakeWay”, atidaryti padedantrizikos kapitalo fondui “Verslo angelai”.

Suteikia ir žinių“Restoranus atidariusi bendrovė

“Sveikatingumo projektai” - jaunaįmonė, tad joks bankas, ypač pasta-rųjų metų sąlygomis, nenorėjo fi-nansuoti jos veiklos be solidaus už-stato - nekilnojamojo turto. Deja,bendrovė tokio užstato neturėjo. To-dėl buvo nuspręsta ieškoti kitokiobūdo, kai finansuojama gera idėja irgaunama gera investicijų grąža. Bū-tent tai ir daro rizikos kapitalo fon-dai”, - pasakojo UAB “Sveikatingu-mo projektai” vadovas EimantasNavikauskas. Jis pabrėžė, jog taip pat

svarbu, kad rizikos kapitalo atstovaipadeda ne tik pinigais, bet ir savo ži-niomis, kaip suvaldyti verslą.

Sutartį su “Verslo angelais” įmo-nė pasirašė 2011 metų gegužės 10dieną, o jau rudenį buvo atidarytipirmieji du restoranai “TakeWay”.

Numatyta pradinė investicijų suma -700 tūkst. litų - įdėta etapais. “Šian-dien investicijos siekia 1,380 mln. litų,ir tai maksimali suma, kurią gali in-vestuoti fondas pagal savo numatytąstrategiją”, - sakė E.Navikauskas.

Įkalbėti investuoti buvo nesunku

Įdėtos lėšos panaudotos tikslingai:reikalingai technologinei įrangai įsi-gyti, patalpoms įrengti ir jų pradiniamnuomos įnašui sumokėti, baldamspirkti, apyvartinėms lėšoms. Didžiau-sia nauda - galimybė sparčiai plėstiverslą. Turint užtektinai lėšų galima

per gana trumpą laiką įrengti preky-bos vietą, pradėti dirbti ir gauti paja-mų tolesnei įmonės veiklai plėtoti.

Verslininko teigimu, įkalbėti “Vers-lo angelus” investuoti į jo idėją buvonelabai sudėtinga. “Norint pritrauk-ti rizikos kapitalo fondų ar “Verslo

angelų” investicijų reikia ne tik turė-ti gerą idėją, bet ir žinoti, kaip ji veiks.Mes jau buvome išbandę keletą grei-tojo maisto užeigų variantų, todėl taimums padėjo įtikinti investuotojus.Tačiau investuotojas investuotojui ne-lygus: vienas tai daro vadovaudama-sis emocijomis, kitas - racionaliu iš-skaičiavimu”, - dėstė “Sveikatingumoprojektų” vadovas.

Padeda greičiau plėstisE.Navikauskas neabejoja, kad bū-

tų radęs būdų, kaip įkurti restoranųtinklą. Tačiau tai būtų ilgiau užtrukę,be to, jie kažin ar būtų turėję sąlygų

greitai plėstis. “Tokią Europos Są-jungos (ES) iniciatyvą, kai pinigai in-vestuojami į įmonės kapitalą, vertinulabai teigiamai, nes daugeliu atvejų -tai tikslingai ir naudingai panaudo-tos lėšos”, - įsitikinęs verslininkas.

2010 metais įsteigtas “Verslo ange-lų fondas I” kartu su “verslo angelais”(privačiais investuotojais) investuojaį smulkiojo ir vidutinio verslo įmones(iki 1,38 mln. litų į vieną bendrovę).“Verslo angelų fondas I” kartu su“verslo angelu” investuoja lygiomis

dalimis, t. y. po 50 proc. bendros in-vesticijų sumos.

Fondas ir “verslo angelas” dalija-si su įmone, į kurią investavo, su-kauptomis žiniomis ir patirtimi, pa-deda jai tobulinti verslo valdymoįgūdžius ir sėkmingai veikti ilgalai-kėje perspektyvoje.

Šiai priemonei skirta 27,6 mln. litųES struktūrinės paramos lėšų. Daugiauinformacijos apie fondą ir jo veiklą ga-lima rasti “Verslo angelų” fondo tink-lalapyje www.mesinvest.lt. V-3271

“Verslo angelų fondas I” patikėjo naujo verslo idėja ir padėjo įgyvendinti “TakeWay” restoranų plėtros projektą.“TakeWay” nuotraukos

Svarbu ir tai, kad rizikos kapitalo atstovai padeda ne tik pinigais, bet ir savo žiniomis,

kaip suvaldyti verslą.

“TakeWay” - tik viena įmonių, kurioms plėtoti veiklą padėjo “Verslo angelai”.

Verslas 92012 11 30Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6633 -0,3229%

1 Australijos doleris 2,7855 -0,3195%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1077 -0,5599%

1 Kanados doleris 2,6846 -0,1341%

1 Šveicarijos frankas 2,8677 -0,0105%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2760 -0,3438%

10 Čekijos kronų 1,3672 +0,2194%

10 Danijos kronų 4,6283 -0,0281%

1 DB svaras sterlingų 4,2667 -0,2461%

100 Vengrijos forintų 1,2299 +0,0163%

100 Islandijos kronų 2,1182 +0,0897%

100 Japonijos jenų 3,2410 -0,6911%

100 Kazachstano tengių 1,7720 -0,2596%

1 Latvijos latas 4,9586 +0,0101%

10 Moldovos lėjų 2,1469 -0,3261%

10 Norvegijos kronų 4,7035 +0,3040%

10 Lenkijos zlotų 8,4241 +0,2149%

100 Rusijos rublių 8,5959 +0,0640%

10 Švedijos kronų 4,0094 +0,5263%

1 Turkijos naujoji lira 1,4891 -0,0201%

10 Ukrainos grivinų 3,2598 -0,3098%

2012 11 30, LB

ARVYDAS JOCKUS

Atsigaunant ekonomikai priegamtinių dujų skirstymo siste-mos prisijungia daugiau naujųsmulkių vartotojų. Tačiaubrangstant dujoms nuo praėjusių metų pradžios prie dujotiekių neprisijungė nė vienastambi krašto pramonės įmonė,šilumos ar elektros jėgainė.

Per tris šių metų ketvirčius prieAB “Lietuvos dujos” skirstymo du-jotiekių jau prisijungė ir pradėjovartoti gamtines dujas apie 1,5 tūkst.naujų buitinių ir nebuitinių vartoto-jų. Daugeliui naujų vartotojų vamz-dynai dabar baigiami tiesti ir jie busprijungti prie dujotiekio paskutinįmetų ketvirtį. Tai beveik 300 varto-tojų daugiau nei pernai, kai per tąpatį laikotarpį prie dujų tinklo pri-sijungė apie 1,2 tūkst. buitinių ir ne-buitinių vartotojų. Tokius duome-nis “Lietuvos žinioms” pateikė AB“Lietuvos dujos”.

Šiemet nutiestas ir ilgesnis vamz-dynas - įrengtos dujų skirstymo sis-temos bendras ilgis siekia 40,2 kilo-metro. Pernai per tą patį laikotarpįnutiesta 34,6 kilometro.

“Atsigaunant ekonomikai maty-ti tolygus prisijungiančių vartotojųskaičiaus didėjimas”, - LŽ sakė AB“Lietuvos dujos” atstovė spaudaiSigita Petrikonytė-Jurkūnienė. Josteigimu, per pastaruosius dvejusmetus prie dujų skirstymo tinklokasmet prisijungia ir pradeda var-toti dujas vidutiniškai apie 2,2 tūkst.buitinių ir nebuitinių vartotojų.

Tačiau šiemet prie dujų sistemosneprisijungė nė vienas stambus var-totojas. “Mums stambūs vartotojaiyra tie, kurie per metus planuojasuvartoti per 1 mln. kubinių metrųdujų. Tokių nei pernai, nei šiemetper devynis mėnesius prie sistemosnebuvo prijungta”, - patikslinoS.Petrikonytė-Jurkūnienė.

Iš viso prie AB “Lietuvos dujos”dujų skirstymo sistemos yra prisi-jungę daugiau kaip 555 tūkst. var-totojų, iš jų nebuitinių - daugiaukaip 6 tūkstančiai.

Prisijungimas kainuos pigiau Augant vartotojų skaičiui mažė-

ja jų prisijungimo prie dujotiekiųįkainiai. Kainų komisija patvirtinomažesnius AB “Lietuvos dujos”

naujų buitinių vartotojų prijungi-mo prie gamtinių dujų sistemos pa-slaugų įkainius. Jie galios nuo 2013metų sausio 1 dienos. Gyventojamsprijungimo įmoka susideda iš dvie-jų dalių: fiksuotos sumos (už pro-jektavimo darbus, įvado ir apskai-tos prietaisų įrengimą) ir kintamossumos (už kiekvieną nutiestą vamz-džio metrą iki dujotiekio).

Prisijungimo prie dujotiekio įkai-niai pinga pagrindinei buitinių var-totojų grupei, į kurią patenka gy-

ventojai, šildantys dujomis namus.Naujiems klientams, suvartojan-tiems daugiau kaip 500 kubiniųmetrų dujų per metus, fiksuotaįmokos dalis mažėja 27 proc. - nuo1249,05 iki 915,54 lito be PVM.Kintama dalis už nutiestą dujųvamzdžio metrą truputį didėja -nuo 50,26 iki 57,05 lito be PVM.

Buitiniams vartotojams, suvarto-jantiems iki 500 kubinių metrų dujųper metus, prisijungimas prie tinklųkainuos tiek pat, kiek ir šiemet. Fik-

suotas prijungimo įkainis sieks3323,19 lito, o įkainis už nutiestą du-jotiekio metrą - 142,16 lito be PVM.

Skaičiuojant prijungimo įkainįnaujiems buitiniams vartotojams,dujas naudosiantiems daugiabu-čiuose namuose, apskaičiuotas pri-jungimo įkainis padalijamas iš ga-limo prijungti naujų vartotojų, t. ybutų, skaičiaus (dujų vamzdžio įva-do į atskirą laiptinę), įskaitant ir jauprijungtus naujus vartotojus. “Už

prijungimą šie vartotojai turi sumo-kėti jungdamiesi prie dujų sistemosar daugiabučio namo vartotojų sis-temos, nepriklausomai nuo prijun-gimo momento”, - LŽ aiškino AB“Lietuvos dujos” atstovė spaudai.

Pasak Kainų komisijos, šias pri-jungimo prie dujotiekių įmokas pa-prastai sumoka bendrovės, statan-čios daugiabučius namus.

Nebuitiniams vartotojams pri-jungimo įmoka apskaičiuojamakiekvienam vartotojui individualiaipagal Kainų komisijos 2008 metaispatvirtintą metodiką.

Skirstymo paslaugas teikiančiosUAB “Intergas” ir UAB “Druskinin-kų dujos” į Kainų komisiją dėl nau-jų įkainių nesikreipė. Tad jų prijun-gimo įkainiai kitąmet nesikeis. Šiosbendrovės, regis, nesitiki pritrauktidaugiau naujų klientų. Kainų komi-

sijos duomenimis, per šių metų pir-mąjį pusmetį prie UAB “Intergas”prisijungė 2, prie UAB “Druskinin-kų dujos” - 1 naujas vartotojas.

Naujų klientų mažokaAntra pagal dydį šalies gamtinių

dujų tiekimo įmonė “Dujotekana”,daugiausia dujas parduodanti stam-biems dujų vartotojams, šiemet ne-įgijo naujų klientų, kurie būtų nau-jai prisijungę prie dujotiekių. Tačiau“Dujotekana” kitais metais tikisi pa-sirašyti sutartis dėl dujų tiekimo su 1-2 naujais stambiais vartotojais. Su ke-liais naujais klientais dujų tiekimoįmonė sutartis pasirašė ir pernai.

UAB “Dujotekana” prezidentasVladimiras Orechovas mano, kaddujų skirstymo tinklo plėtra yra pa-tenkinama ir naujų klientų pritrauk-ti netrukdo. Jis teigė neprisimenąs,jog per praėjusius kelerius metus bū-tų buvę problemų su “Lietuvos du-jomis”, kad dėl laiku iki paskirsty-mo stotelės nenutiesto dujotiekiobendrovė su klientu būtų negalėju-si pasirašyti tiekimo sutarties. “Mesdujas parduodame “prie sienos” irkonkuruojame tik kaina su kitaisgamtinių dujų bei kitų kuro rūšiųtiekėjais. Jeigu mūsų kaina bus ne-konkurencinga, turėsime problemųir prarasime klientą. O prisijungimuprie dujų sistemos rūpinasi patysvartotojai”, - aiškino V.Orechovas.

Išskaidys veikląIšrinktasis premjeras Algirdas But-

kevičius yra pareiškęs, kad naujojiVyriausybė tęs Lietuvos dujų ūkiopertvarką pagal Europos Sąjungostrečiojo energetikos paketo reikala-vimus. Lietuva pasirinko griežčiau-sią Trečiojo energetikos paketo įgy-vendinimo būdą - vamzdynus nuodujų tiekėjo atskirs nuosavybės teise.

Pagal suderintą veiksmų planą“Lietuvos dujos” turi ne vėliau kaipiki 2013 metų liepos 31 dienos atskir-ti dujų perdavimo veiklą, o iki 2014metų spalio 31 dienos - atskirti irskirstymo veiklą. Paskui magistrali-niai dujotiekiai atiteks nuo “Lietu-vos dujų” atskiriamai naujai įmonei.“Lietuvos dujoms” liks tiekimo veik-la, o skirstymo veiklą ir skirstymovamzdynus perims nauja steigiama“Lietuvos dujų” antrinė įmonė.•

Dujos tebevilioja smulkiusvartotojus

SKUNDAS EK

Lietuvos dujų asociacija (LDA)apskundė Lietuvą Europos Komi-sijai (EK) dėl esą neteisėtos valsty-bės pagalbos skyrimo ir kitų kon-kurenciją iškraipančių suskystintųgamtinių dujų terminalo (SGD)įstatymo nuostatų. Didieji šaliesdujų importuotojai nepritaria va-dinamajai 25 proc. taisyklei irtam, kad dalį terminalo statybossąnaudų per perdavimo tarifą tu-rės padengti daugiausia dujų su-vartojančios įmonės. Kaip prane-šė asociacija, skundas EKpateiktas ketvirtadienį. Anot aso-ciacijos atstovų, SGD įstatymasnepagrįstai ir neproporcingai ri-boja gamtinių dujų vartotojų irtiekėjų laisves. “Atlikta analizė ro-do, kad SGD įstatymas ir jį įgy-vendinantys teisės aktai priešta-rauja ES teisei, įskaitant, betneapsiribojant sutarties dėl ES

veikimo nuostatomis dėl valstybėspagalbos skyrimo bei vidaus rin-kos veikimo, trečiąjį energetikospaketą sudarantiems teisės aktamsdujų srityje, numatantiems laisvęvisiems vartotojams laisvai pasi-rinkti tiekėjus, o visiems tiekėjams -laisvai aprūpinti vartotojus”, - ra-šoma asociacijos pranešime spau-dai. Pasak jo, reikėtų atsisakytiSGD įstatyme numatytos prievo-lės didžiosioms dujų įmonėms išterminalo pirkti 25 proc. dujų, nesdabar įstatyme įtvirtinta tokianuostata sukuria išskirtines sąly-gas vienam rinkos dalyviui - ter-minalo operatoriui - ir ribojakonkurenciją. Be to, anot asocia-cijos, SGD terminalas tenkins tikdalį Lietuvos dujų poreikio, ta-čiau, jei įstatymas nebus pakeistas,terminalo sąnaudas privalės deng-ti visi Lietuvos vartotojai. Asocia-cijai priklauso bendrovės “Lietu-vos dujos”, “Dujotekana”,

“Haupas” ir “SG dujos”. Planuo-jama, kad SGD terminalas pradėsveikti 2014 metų pabaigoje. Pir-maisiais metais tikimasi perpum-puoti apie 1 mlrd. kub. m dujų.Planuojama, kad jo pajėgumasateityje būtų 2-3 mlrd. kub. m permetus. Lietuva suvartoja apie 3mlrd. kubų dujų per metus.

SKOLINA BANKAI

Keturi didžiausi Skandinavijosbankai Norvegijos bendrovei“Hoegh LNG” skolina 250 mln.JAV dolerių (667,975 mln. litų)suskystintų gamtinių dujų (SGD)terminalui Klaipėdoje skirto lai-vo-saugyklos statybai. Tai numa-tančią sutartį “Hoegh LNG” pasi-rašė su bankais “DNB Bank”,“Nordea Bank Norge”, “Skandi-naviska Enskilda Banken” ir“Swedbank”. Šią informaciją per

Oslo vertybinių popierių biržąpranešė “Hoegh LNG”. Anot“Hoegh LNG”, 75 proc. paskolosgarantuos Pietų Korėjos ir Norve-gijos eksporto kredito agentūros.

MAŽIAU PELNO

Elektros gamybos įmonių grupė“Lietuvos energija” per devynisšių metų mėnesius uždirbo 36,097mln. litų neaudituoto konsoliduo-to grynojo pelno - 16,3 proc. ma-žiau nei 2011 metų sausį-rugsėjį,kai grupės pelnas siekė 43,121mln. litų. Grupės konsoliduotospardavimo pajamos šiemet, paly-ginti su devyniais 2011-ųjų mėne-siais, padidėjo 4,1 proc., iki 1,079mlrd. litų. Tai teigiama “Lietuvosenergijos” trijų šių metų ketvirčiųveiklos ataskaitoje.

LŽ, BNS

SKAIČIAI IR FAKTAI

Šiuo metu gamtinių dujų skirs-tymo licencijas turi 6 įmonės: AB“Lietuvos dujos”, AB agrofirma“Josvainiai”, UAB “Intergas”, AB“Achema”, UAB “Fortum Heat Lie-tuva” ir UAB “Druskininkų dujos”.

Per pirmąjį metų pusmetį di-džiausią skirstymo rinkos dalį - 97proc. - užėmė AB “Lietuvos dujos”.

Skirstymo veiklos pajamos šiųmetų pirmąjį pusmetį sudarė 101mln. litų: 33,23 mln. litų iš buitiniųvartotojų ir 67,77 mln. litų iš ne-buitinių vartotojų.

Lietuvos dujų perdavimo rinkojeveikia vienintelė įmonė - AB “Lietu-vos dujos”. Jos licencijuojamosveiklos teritorija apima visas 10Lietuvos apskričių.

Šaltinis: Kainų komisija, LŽ

Šiemet prie skirstymo dujotiekių jau prisijungė ir pradėjo vartoti gamtines dujas apie 1,5 tūkst. naujų buitinių ir nebuitinių vartotojų.LŽ archyvo nuotrauka

Trumpai

Šiemet prie dujų sistemos neprisijungė nė vienas stambus vartotojas.

2012 11 30Lietuvos žinios10 Kriminalinės paraštės

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

“Pripažintas kaltu dėl nužudymobe priežasties ir sunkaus sveika-tos sutrikdymo, bet nesuimtas?” -paskelbus nuosprendį 18-mečiuiUgniui Barauskui suglumo kai kurie teisininkai, išvydę jį išeinantį iš teismo salės.

Kauno apygardos teismas paskel-bė verdiktą dėl tragedijos, įvykusiosper 2010-ųjų Jonines Kapčiamies-tyje (Lazdijų r.), kai buvo mirtinaisužalotas vos 20 metų perkopęs vie-tinis numylėtinis Martynas Jančiu-lis ir sunkiai sutrikdyta jo bend-raamžio Renato V. sveikata. Kaltudėl M.Jančiulio nužudymo ir Re-nato V. sunkaus sužalojimo pripa-žintas Vilkaviškio “Aušros” gimna-zijos gimnazistas U.Barauskas. Jistą lemtingą dieną viešėjo minėtoDzūkijos miestelio apylinkėse esan-čioje giminaičių sodyboje.

Prokuroras buvo siūlęs skirti U.Ba-rauskui beveik maksimalią nepilna-mečiui nusikaltėliui devynerių metų iršešių mėnesių laisvės atėmimo baus-mę. Tačiau teisėjų kolegija nusprendė,kad nepakanka įrodymų, jog U.Ba-rauskas norėjo nužudyti. Vis dėltoteismas konstatavo, kad jis buvo abe-jingas savo poelgio pasekmėms, norsturėjo jas numatyti. U.Barauską tyrępsichiatrai tai įvardijo kitaip: “Įvykiometu kaltinamasis nebuvo afekto bū-senos. Jis buvo girtas.”

Vaikai - suaugusiųjų veidrodisLikus keliems mėnesiams iki tra-

gedijos U.Barauskui buvo suėję vos16 metų, tačiau tą vakarą jis gėrė alųsu degtine. Tarp paauglio sugėrovųbuvo ir jo tėvo pusbrolio - žinomoKauno urologo - 15-metis sūnus Ka-rolis K. Jam taip pat buvo pateikti įta-rimai dėl nužudymo, nes pirmasispradėjo švaistytis peiliu. Tačiau vė-liau byla jam nutraukta. U.Barauskomotina - Vilkaviškio rajono Barti-ninkų Jono Basanavičiaus vidurinėsmokyklos pedagogė - taip pat įtikinė-

jo teismą, kad tai padarė ne jos vien-turtis, nors irgi tada buvo nusitvėręspeilį. Tačiau esą tik todėl, kad gynėchuliganų užpultą tėvą. Savąją trage-dijos versiją pedagogė pradėjo nuopasakojimo apie “inteligentiškos jųgiminės” susibūrimą senelių sody-boje. Kartu atsivežtos atžalos tą vaka-rą buvo išleistos pasižmonėti į mies-telį. Apie vidurnaktį savo tėvuipaskambino Karolis K. Jis teigė, kadjuos puola vietiniai. Nuo vaišių sta-lo pakilę tėvai šoko į mašinas ir nu-rūko ginti savo atžalų.

Pagal Aušros Barauskienės pa-teiktą versiją, pakeliui jie sutikogrįžtančius vaikus. Trūko tik sūnauspusbrolio, kuris, prasidėjus konf-liktui, nežinia kur dingo. Todėl įKapčiamiestį atvykę suaugusiejipuolė klausinėti vietos jaunuolių,ar šie nematė pražuvėlio. Netrukusbuvo užpulti patys. Labiausiai nuošio būrio neblaivių agresyviai nusi-teikusių jaunuolių kliuvo motersvyrui. Visa tai vyko klykiančių vai-kų akyse. Kilus sąmyšiui, A.Baraus-kienė ir jos sūnus pasimetė. Kai pokurio laiko motina jam paskambi-no, Ugnius teigė laimingai grįžęs įsodybą nežinia kieno paskolintudviračiu. Tąnakt buvo sužeistas irjis. Sūnui taip pat pataikyta peiliuvisai netoli šlaunies arterijos.

Tačiau A.Barauskienės pasakoji-mą paneigė ne tik liudytojai, bet irteismo medicinos specialistai. Šie“beveik pusvalandį daužytam beitampytam” jos vyrui konstatavo tiknežymų sveikatos sutrikdymą. Jamkreipusis į policiją, dėl viešosiostvarkos pažeidimo buvo nuteisti dubroliai iš Kapčiamiesčio apylinkių.Vienas - metams ir trims mėne-siams, bausmės vykdymą atidedant.Kitas - laisvės apribojimu vieniemsmetams. Jie prisipažino nesusivaldędėl atvykėlių elgesio ir nuosprendžioneskundė.

Tėvas pradėjo, sūnus baigėTeisme parodymus davę nuken-

tėjusiųjų liudytojai apie tos naktiesįvykius pasakojo kitaip. Vienas jųteigė po vidurnakčio, kai leido lai-ką su draugais vidiniame Kapčia-miesčio centre esančios kavinėskieme, išgirdęs triukšmą. Nubėgęsį šalį, pamatė du automobilius -“Toyota” ir “VW Passat”. Iš jų išli-pę žmonės klausė: “Kas čia skriau-džia mūsų vaikus?!” O vienas iš“nuskriaustųjų”, kaip paaiškėjo vė-liau, Karolis K., visai nedrausmina-mas, švaistėsi peiliu ir taip pat šau-kė: “Kas čia prie manęs lindo?!”Vienas iš vėliau nuteistų brolių su-sikibo su U.Barausko tėvu.

Kas buvo toliau, pasakojo nuken-tėjusiuoju pripažintas Renatas V. Jistuo metu buvo išėjęs į lauką parūky-ti. Pasigirdus šūksniams “Peilis! Pei-lis!”, jaunuolis pamatė, kaip trys jokraštiečiai laiko šaltąjį ginklą turintįpaauglį (Karolį K.). Pribėgęs prie joRenatas V. peilį atėmė ir nusviedė to-lėliau - į kiemą. Ir netrukus pajuto,kaip jam už peties sugriebė U.Ba-rausko tėvas. Spėjęs jį nublokšti, Re-natas V. netrukus pajuto du smūgiuspeiliu į mentį, o vėliau - į kairįjį šo-ną. Atsisukęs pamatė, kad jį užpuo-lė Mariaus Barausko, nuo kurio šiaiptaip pavyko apsiginti, sūnus.

Netrukus buvo rastas ir peiliu su-žalotas M.Jančiulis. Jis taip pat tą-dien vakarojo bare ir išėjo į namuskelios minutės prieš Renatui V. išsi-rengiant parūkyti. Anot ekspertų,M.Jančiuliui smogta į šlaunis beiblauzdas mažiausiai penkis kartus.Jis taip pat buvo užpultas iš nugaros.Išgelbėti šio Kauno kolegijos pirma-kursio, kuriam po dviejų savaičiųbūtų suėję 22-eji, gyvybės nepavy-ko. Jis nukraujavo, pažeidus arteri-ją. M.Jančiulis, kaip ir U.Barauskas,buvo perspektyvus krepšininkas ir,artimųjų teigimu, niekada nesivel-davo į jokias muštynes.

Siūlydamas bausmę U.Barauskui,prokuroras Darius Jakutis prašė

teismo įvertinti ir jo tėvo M.Baraus-ko veiksmus - iškelti šiam bylą dėlviešosios tvarkos pažeidimo.

Patys muša, patys rėkiaAnot D.Jakučio, konfliktą su

Kapčiamiesčio jaunimu, kurio mal-šinti skubėjo U.Barausko tėvai, su-kėlė patys atvykėliai. Jie girtavo priemiestelio mokyklos, viešai de-monstravo nežinia kokiais tikslaispasiimtus peilius, vėliau šlapinositiesiog gatvėje bei trypė gėles, todėlir sulaukė priešiškos vietinių reak-cijos. Tačiau muštynės prasidėjo tikatvykus išsišokėlių tėvams.

U.Barausko advokatas LaimonasJudickas įtikinėjo, kad nukentėjusie-ji ir jų draugai nepaliko jo ginama-jam kitos išeities, todėl “kas buvo poranka, tuo vaikas ir pasinaudojo”. Jisprašė pripažinti teisiamojo veiksmuskaip būtinąją ginti ir bylą nutraukti.A.Barauskienė nesibodėjo versti kal-tės metais jaunesniam savo vientur-čio pusbroliui. Neva M.Jančiulį ga-lėjo nužudyti Karolis K., kuris taippat turėjo peilį. Nors ekspertai irkonstatavo, kad kraujo žymių ant šio15-mečio peilio, vėliau rasto vienonamo kieme, neaptikta. Peilio, ku-riuo tąnakt puikavosi teisiamasis,rasti nepavyko.

Dar ne pabaigaUž M.Jančiulio nužudymą U.Ba-

rauskui skirta septynerių metų lais-vės atėmimo bausmė. Už R.Valentossužalojimą - ketveri metai nelaisvės.Bausmes subendrinus, galutinėbausmė - aštuoneri metai pataisosnamuose. Tačiau kada tai įvyks ir ariš viso įvyks, neaišku, nes nuospren-dį per 20 dienų galima apskųsti.

Iš U.Barausko jau priteistos ne-mažos pinigų sumos: 100 tūkst. li-tų moralinis atlygis nužudytojobroliui (jų tėvą nuo išgyvenimų iš-tiko insultas), 25 tūkst. litų - perplauką panašaus likimo išvengu-siam Renatui V., daugiau kaip 5tūkst. litų - Ligonių kasai už šio gy-dymą, apie 1 tūkst. litų - “Sodrai”už jo nedarbingumo pašalpas.•

Žudikui “advokatavo” ir jaunas amžius

Prokuroro prašymo patraukti baudžiamojon atsakomybėnir nuteistojo tėvą M.Barauską Kauno apygardos teismasneišgirdo.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Trys prokurorai ir vienas advo-katas. Toks Specialiųjų tyrimųtarnybos (STT) agentų naujosakcijos, sukrėtusios Kauno teisininkų stovyklą, laimikis.

Kilusi panika susijusi su dviemdalykais. Pirma, dėl objektyvumoKauno teisėsaugininkus leista sektine STT Kauno valdybos pareigū-nams, o jų kolegoms iš Šiaulių. Ant-ra, kalbama, kad pastarųjų operaty-vinė įranga veikė Kauno apygardosprokuratūros Kauno apylinkės vy-riausiojo prokuroro pavaduotojoJuozo Bagdonavičiaus tarnybiniamekabinete ne vieną mėnesį. Per tą lai-ką pavyko užfiksuoti kelis galimuspiktnaudžiavimo tarnyba ir kyšinin-kavimo atvejus, dėl kurių pateiktiįtarimai ne tik kabineto šeimininkui,bet ir dviem jo pavaldiniams - VidaiViduolienei ir Aliui Juodviršiui. Taippat - advokatui Ričardui Lilui. Šiam -dėl papirkimo.

Pirminiais duomenimis, už tai,kad tarpininkaujant J.Bagdonavi-čiui R.Lilui buvo neteisėtai leistasusipažinti su vieno ikiteisminio ty-rimo, kuriam vadovavo V.Viduolie-

nė, medžiaga, šiai atsilyginta bute-liu brendžio. Tiesa, jo kaina nevir-šija 130 litų, todėl V.Viduolieneiinkriminuojamas kyšininkavimastėra baudžiamasis nusižengimas.

J.Bagdonavičiui ir A.Juodviršiuipareikšti įtarimai dėl piktnaudžia-vimo tarnyba. Pirminiais duomeni-mis, užfiksuota, kaip jie tariasi dėlvieno A.Juodviršio žinioje esančioikiteisminio tyrimo, susijusio suJ.Bagdonavičiaus artimiesiems prik-lausančia žeme.

Vakar visi trys minėti prokuroraitebebuvo savo darbo vietose, į kuriassugrįžo po apsilankymo trečiadienįSTT Kauno valdyboje. Jai Šiauliųapygardos prokuratūros Organizuo-tų nusikaltimų ir korupcijos tyrimoskyriaus prokuroras Andrejus Mir-

nyj, kuruojantis STT Šiaulių valdy-bos atliekamą ikiteisminį tyrimą, bu-vo pavedęs pareikšti tik įtarimus. Mi-nėtą ikiteisminį tyrimą, susipažinęssu jam pateikta operatyvine informa-cija, prieš porą savaičių pradėjo ge-neralinis prokuroras Darius Valys.Vakar po pietų A.Mirnyj LŽ teigė,kad jau kreipėsi į teismą dėl dviejųįtariamųjų (J.Bagdonavičiaus ir V.Vi-duolienės) nušalinimo nuo pareigų.Teismo sprendimo tikimasi arti-miausiu metu. Kadangi A.Juodvir-šiui įtarimas pareikštas tik vakar, dėljo nušalinimo nuo pareigų turėtų bū-ti kreiptasi šiandien.

Vakar ginamiesiems teismų nag-rinėjamose bylose tebeatstovavo iradvokatas R.Lilas. Advokatų tary-bos pirmininko pavaduotoja Liud-vika Meškauskaitė LŽ teigė, kad darnepriimtas sprendimas dėl jo iš-braukimo iš advokatų sąrašų. LŽduomenimis, R.Lilas dar nėra pa-rašęs ir pasiaiškinimo. Be to, darytikratą jo kontoroje galima tik daly-vaujant Advokatų tarybos atstovui -kad nebūtų pakenkta su pradėtu iki-teisminiu tyrimu nesusijusių R.Liloklientų interesams. O taip galėtų at-sitikti, jeigu į teisėsaugininkų ran-kas patektų jų advokatui patikėtaprivati informacija.•

STT Šiaulių valdybos laimikis KauneNaktį į ketvirtadienį ugnis pasi-glemžė Kaišiadorių rajone, priegreitkelio Vilnius-Kaunas, įsikū-rusį restoraną “Bajorkiemis”.

Bendrasis pagalbos centras gavopranešimą, kad dega Karčiupio kaimeesantis restoranas, gavo iškart po vi-durnakčio. Į įvykio vietą buvo išsiųs-tos Kauno ugniagesių pajėgos, medi-kai, policija. Priešgaisrinės apsaugos irgelbėjimo departamentas informavo,

kad apie 1 val. 40 min. gaisras buvolokalizuotas, apie 3 val. 30 min. jį pa-vyko užgesinti. Ugnis spėjo pasiglemž-ti pagrindinio komplekso medinį pa-statą. Jis visiškai sudegė. Pirminiaisduomenimis, žmonės nenukentėjo.Gaisrą gesino gausios Kauno ir Kai-šiadorių ugniagesių pajėgos, įvykiovietoje dirbo daugiau kaip dešimt ug-niagesių automobilių.•LŽ

“Bajorkiemis” supleškėjo

Restoraną “Bajorkiemis” liepsnos per kelias valandas tiesiog surijo.DELFI (Rafaelio Achmedovo) ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

U.Barauskas paliktas laisvėje iki nuosprendžio įsiteisėjimo. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Tyrimas 112012 11 30Lietuvos žinios

KAZYS KAZAKEVIČIUS, KRISTINA KUČINSKAITĖ, DENISAS NIKITENKA

Teisę atsisakyti atlygio vietospolitikams suteikė spalį Sei-mo priimta Vietos savival-dos įstatymo pataisa. Pagalją savivaldybių tarybų na-

riams, išskyrus merą ir jo pavaduoto-jus, už darbo laiką atliekant pareigasmokamas atlygis. Jis apskaičiuojamaspagal skelbiamą vidutinio mėnesiniodarbo užmokesčio dydį atsižvelgiantį faktiškai dirbtą laiką. Tarybos nariaituri teisę atsisakyti jiems priklausan-čių pinigų, pateikę prašymą dėl pa-reigų atlikimo neatlygintinai.

Taip pat kiekvienam vietos poli-tikui kas mėnesį padengiamos irnustatyto dydžio išlaidos transpor-to, ryšio bei kitokioms paslaugoms,reikalingoms atlikti tarybos nariodarbą. Kanceliarinėmis vadinamųišmokų dydį nusistato kiekvienos sa-vivaldybės taryba. Vienose savival-dybėse tarybos nariai šių išmokų ap-skritai negauna, o kitur jos viršija irtūkstantį litų.

“Kur juos dėti?”Šios kadencijos Vilniaus miesto ta-

ryboje dirba 51 politikas. Bent pen-kis jų būtų galima vadinti milijonie-riais. Tačiau nė vienas jų nesuskuboatsisakyti tarybos nariams priklau-sančių išmokų.

Iš 41 Kauno miesto tarybos nariopinigų iš laikinosios sostinės savival-dybės biudžeto atsisakė tik du - “Vie-ningo Kauno” atstovai, verslininkaiIrena Matijošaitienė ir Visvaldas Ma-tijošaitis. 1200 litų siekiančias išmo-kas jie anksčiau atsiimdavo ir vėl grą-žindavo į savivaldybės biudžetą. KaiSeimas priėmė minėtą Vietos savival-dos įstatymo pataisą, ši kauniečių po-ra raštu atsisakė tarybos nariamspriklausančių pinigų už posėdžius.

I.Matijošaitienė tikino tokį spren-dimą priėmusi kartu su vyru, nes sa-kė “nežinanti, kur tuos pinigus dėti”.Į miesto tarybos posėdžius politikėvažiuoja savo automobiliu, o pinigųpieštukams ir rašikliams nestokojan-ti. “Tad kur dėti tuos 1200 litų? Tie,kurie sako, kad pinigus išleidžia su-sitikimams su rinkėjais, tik dumiaakis”, - LŽ teigė I.Matijošaitienė.

Kauno meras Andrius Kupčins-kas LŽ pasakojo girdėjęs ne vieną ta-rybos narį kalbant, esą jis atsisakysmokamų pinigų arba bent susima-žins išmokas, tačiau nė vienas tokiųkalbėtojų to nepadarė.

Alytaus miesto savivaldybėje ne-gauta nė vieno prašymo nemokėti ta-rybos nario išmokos. Du tarybos na-

riai - “tvarkiečiai” Gintaras Šurkus irJonas Balčius - yra paprašę pervesti10-50 proc. jiems už posėdžius mo-kamų pinigų į vienos viešosios įstaigosfondą, skirtą stipendijoms. Net vie-nas turtingiausių Dzūkijos sostinėspolitikų, turto už 3 mln. litų deklara-vęs tarybos narys “darbietis” ValiusMicevičius išmokų nėra atsisakęs.

Prisiduria pragyvenimuiKlaipėdos miesto taryboje atlygį už

posėdžių lankymą ima vos trys poli-tikai, kiti 29 tenkinasi algomis, kuriasgauna iš tiesioginių savo darboviečių.

Uostamiesčio merijos Viešųjų ry-šių skyrius informavo, kad vidutiniš-kai mėnesio atlygis tarybos nariams

šiais metais siekė apie 122 litus. Vienas Klaipėdos miesto tarybos

narių, imančių šį atlygį, pensinio am-žiaus konservatorius Vytautas Lupei-ka tikino, jog gaunami pinigai ištieslabai menki. “Imu aš tą algą, nes no-riu prisidurti prie pensijos. Vieną mė-nesį gavau 200 litų, kitus - 140, 130,70, o rugpjūtį tik 13 litų. Tarybos, jos

komitetų ir komisijų posėdžių sekre-torės labai kruopščiai viską skaičiuo-ja, žymi valandas. Kaip man sakė, va-landos darbas įvertinamas apie 13litų”, - pasakojo politikas.

LŽ duomenimis, pinigus už daly-vavimą uostamiesčio savivaldybės ta-rybos posėdžiuose gauna ir Rusų są-jungos narys Viačeslavas Titovas beikonservatorius Jonas Milierius.

Iš 31 uostamiesčio tarybos nariotik verslininkas socialdemokratas Ri-mantas Cibauskas yra atsisakęs va-dinamųjų kanceliarinių išmokų, sie-kiančių 700 litų. Už šias išmokasvietos politikai turi atsiskaityti.

Dirba ne dėl pinigųIš 25 Vilkaviškio rajono savival-

dybės tarybos narių trys - Lina Kru-žinauskienė, Valdas Kamaitis ir Gin-tautas Plečkaitis - neima atlygio neiuž dirbtą laiką posėdžiaujant, nei va-dinamųjų kanceliarinių išmokų.

“Į tarybą ėjau ne tam, kad užsidirb-čiau pinigų”, - LŽ teigė G.Plečkaitis.Anot verslininko, pinigų už posė-džiuose sugaištą laiką ar išlaidas tele-fonui, degalams bei kompiuteriui jisnegaudavo nei per ankstesnę kaden-ciją, nei dabar. “Norėjau atsisakyti irvadinamųjų komandiruotpinigių, kaikartu su meru vykome į Rusijos Ka-liningrado sritį. Tačiau negaliu to pa-daryti, nes tai nenumatyta įstatymuo-se”, - sakė G.Plečkaitis. Pasak jo,darbas savivaldybės taryboje yra kiek-vieno į ją išrinkto asmens pareiga iratsakomybė rinkėjams. G.Plečkaičioįsitikinimu, siekiantieji patekti į savi-valdybės tarybą turėtų suvokti, kad išto tikrai neprasigyvens.

Solidarizuojasi su tarnautojais

Iš 25 Ukmergės rajono savival-dybės tarybos narių atlygio už lai-ką atliekant pareigas yra atsisakę du

politikai - konservatorius AndriusKalesnikas ir “darbietė” Angelė Jo-kubynienė.

LŽ kalbintas A.Kalesnikas teigė,kad žengti tokį žingsnį jį privertė itinsudėtinga finansinė rajono savival-dybės padėtis. “Tai savotiška manosolidarumo su merijos darbuotojaisišraiška”, - tvirtino jis. Politikas tiki-no, kad taip jis palaiko administraci-jos darbuotojus, verčiamus nemoka-mai atostogauti. Taupydama lėšaspenktadieniais nedirba beveik visaUkmergės rajono savivaldybės admi-nistracija. “Turiu nuolatinį darbą irkitą pajamų šaltinį, o merijos tarnau-tojai to neturi. Tikiuosi, kad į tai busatsižvelgta ir formuojant kitų metųbiudžetą bus skirta pakankamai lėšųsavivaldybės administracijos darbuo-tojų atlyginimams”, - sakė A.Kales-nikas. Jis priminė, kad ir išmokos ta-rybos nariams už posėdžius nėradidelės - vos 100 ar 200 litų.

Be sąžinės graužimoTačiau dauguma savivaldybių po-

litikų tikina nematantys jokios prie-žasties atsisakyti atlygio už tarybojedirbtas valandas ar jiems priklausan-čių kanceliarinių išmokų.

Toli gražu ne pats skurdžiausiasVilkaviškio rajono tarybos narys so-cialdemokratas Kazys Kiaulakis LŽteigė, kad iš savivaldybės admi-nistracijos per mėnesį gaunami 200-300 litų - nedideli pinigai, kurie ne-turi įtakos savivaldybės biudžetui.“Kartais kur kas daugiau išlaidauja-ma, nei sumokama mums, tarybosnariams”, - tvirtino jis. Politikas ti-kino, kad kol kas atsisakyti išmokųjam net mintis nekilo. Mat tai esąsvien simbolinis atlygis už atliekamądarbą, kuris galėtų būti įvertintasgerokai daugiau. “Pinigus pasiimube jokios sąžinės graužaties”, - tei-gė pašnekovas. K.Kiaulakis pareiš-kė, kad pinigų atsisakantys tarybosnariai esą tik politikuoja.

Nenumatęs atsisakyti nei kance-liarinių išmokų, nei atlygio už dar-bą Marijampolės savivaldybės tary-boje yra “tvarkietis” RolandasJonikaitis. Jis teigė, kad už dalyvavi-mą posėdžiuose gautus pinigus esąpanaudoja “informuodamas visuo-menę apie aktualijas ir problemasbei jų sprendimo būdus”, o ne pra-gyvenimui ar kokioms nors kito-kioms reikmėms.

“Tad tikrai nemanau, kad tokiųišmokų nereikia. Juk taryboje žmo-nės dirba, jie posėdžiams skiria ne-mažai laiko. Tuo metu jie juk nega-li dirbti savo tiesioginio darbo, taduž savivaldybėje sugaištą laiką jiemsturi būti atlyginama”, - įsitikinęsR.Jonikaitis.

Tūkstantį litų viršijančios išmokoskanceliarinėms reikmėms neketi-na atsisakyti Kauno miesto merasA.Kupčinskas, iš savivaldybės biu-džeto dar gaunantis ir mero atlygini-mą. Konservatorius tikina, kad į ren-ginius savaitgaliais jam važiuotitenka savo mašina. Tad didžiąją kan-celiarinių išlaidų dalį jis skiria auto-mobilio degalams.

LŽ jau rašė, kad Kauno meruianksčiau būdavo mokama ir už kon-certų ar kai kurių kitų renginių (pa-vyzdžiui, pramoginės televizijos lai-dos filmavimą) lankymą. •

Darbas taryboje iš idėjos - retenybėPolitikų piniginė

“Kur dėti tuos 1200 litų? Tie, kurie sako, kad pinigus išleidžia susitikimams su rinkėjais, tik

dumia akis”, - LŽ teigė I.Matijošaitienė.

Tik nedaugelis iš daugiau kaip pusantro tūkstančio vietos politikų savivaldybių tarybose sutinka dirbti visuomeniniais pagrindais. Kitiems tokia mintis nekyla, taip pat netrūksta norinčiųjų gauti didesnį atlygį.

Laikinosios sostinės taryboje dirbantiems verslininkams V. ir I.Matijošaičiams atlygio už dalyvavimą posėdžiuosenereikia. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Kauno meras A.Kupčinskas sugebėjo gauti pinigų net užapsilankymą šv. Mišiose ar pramoginiuose renginiuose.

Marijampolės tarybos narys R.Jonikaitis teigė, kadgautas sumas panaudoja “informuodamas visuo-menę apie aktualijas ir problemas bei jų sprendi-mo būdus”. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Europos taurės turnyro A grupės pirmojoje vietojebūdami “Prienų” krepšininkaiantro rato varžybas pradėjo pralaimėjimu ir smuktelėjo įtrečiąją poziciją.

Pirmą ratą Virginijaus Šeškausauklėtiniai baigė namie dvikova suNimburko ČEZ (Čekija), antrąjį pra-dėjo rungtynėmis su ta pačia ekipaišvykoje. Abejos rungtynės buvo kaipdiena ir naktis. Kauno sporto halėjeprieniškiai čekus nugalėjo 18 taškųskirtumu (84:66), tačiau Nimburkoklubas savo žiūrovų akivaizdoje re-vanšavosi dar solidžiau - 90:66.

Taip pat, tik atvirkščiaiPraėjusią savaitę “Prienai” gero-

kai taikliau atakavo čekų krepšį,daugiau atkovojo kamuolių ir ma-žiau klydo. Atsakomąjį smūgį trečia-dienį čekai sudavė tokiais pat gink-lais: laimėjo kovą dėl kamuolio (35ir 22), darė mažiau klaidų (9 ir 19).Čekijoje situacija apsivertė: ČEZdaugiau sykių pataikė, laimėjo kovąpo krepšiu (35 prieš 22) ir daug re-čiau klydo (9 ir 19), taikliau mėtė išvidutinio nuotolio (30/45 ir 18/31).

Tą po pralaimėjimo pripažino irLietuvos ekipos vyriausiasis trene-ris V.Šeškus: “Šios rungtynės buvolabai panašios į tas, kurias žaidėmeKaune, tačiau atvirkščios.”

Pasak prieniškių stratego, žaidėjaipalūžo, kai Čekijos čempionai atit-rūko 10 taškų. Tai įvyko po ilgosiospertraukos, kai V.Šeškaus auklėti-niams daugiau nei 2 minutes nepa-vyko pelnyti taškų. Per tą laiką ČEZ

įgijo dviženklį taškų skirtumą (54:42)ir išlaikė iniciatyvą iki pabaigos.

“Pasimokėme iš praėjusių tarpusa-vio rungtynių. Visą savaitę apie jas gal-vojome ir padarėme daug išvadų”, -puikiai atliktais namų darbais džiau-gėsi ČEZ treneris Ronenas Ginzbur-gas. Sykiu jis atkreipė dėmesį į Lietu-vos čempionato bronzos medalininkųypatumą: “Prienų” komanda pajėgine vardais ar pinigais, bet lietuviškukrepšiniu ir vietos žaidėjais.”

Lauks autsaiderisTrečią pergalę iškovojusi ČEZ pa-

kilo į pirmąją vietą, prieniškiai atsi-dūrė trečiojoje. Po keturių turų “Prie-nai” turi 2 pergales ir 2 pralaimėjimus.Namie laimėtos abejos rungtynės, iš-vykoje patirtos dvi triuškinamos ne-sėkmės (Kijeve “Budivelnik” ekipaipralaimėta 27 taškų skirtumu). Lie-tuvos klubą aplenkė ir “Budivelnik”komanda, kurioje rungtyniauja Dai-

nius Šalenga ir Michailas Anisimo-vas. Ukrainos atstovai trečiadienį na-mie 84:77 įveikė Jeruzalės “HapoelMidgal” (Izraelis) penketuką ir taippat iškovojo antrą pergalę. 14 minu-čių žaisdamas D.Šalenga pelnė 6, o23,5 min. rungtyniavusio M.Anisi-movo sąskaitoje 4 taškai.

Kitą trečiadienį “Prienai” išvyko-je varžysis su grupės autsaidere “Ha-poel Migdal” ekipa, kurią namieįveikė 85:72. O ČEZ krepšininkai šįsekmadienį Kaune žais su “Žalgi-riu” Vieningosios lygos rungtynes.

Situacija komplikuojasiTrečiadienį Europos taurės turny-

re nesisekė ne tik “Prienams”, bet irkitoms ekipoms, turinčioms mūsų ša-lies atstovų. Pirmą nesėkmę E grupė-je patyrė ir lyderio poziciją praradoKrasnodaro klubas “Lokomotiv-Ku-ban” (Rusija), svečiuose 52:76 pra-laimėjęs trečią pergalę iškovojusiai

Stambulo “Galatasaray” (Turkija) ko-mandai. Simas Jasaitis pralaimėju-siems pelnė 7 taškus, Mantas Kalnie-tis nebuvo registruotas į rungtynes.

Kovodama dėl kelialapio į antrąvaržybų etapą savo situaciją komp-likavo “Doneck” (Ukraina) ekipa suDariumi Songaila (14 tšk.). Svečiuo-se 67:77 pralaimėdami pirmą perga-lę iškovojusiam E grupės autsaide-riui Sopoto klubui “Trefl” (Lenkija),ukrainiečiai patyrė trečią nesėkmę.

Tokia pat lemtis ištiko RamūnoButauto treniruojamą Rygos VEFsu Antanu Kavaliausku (6 tšk.) irDonatu Zavacku (10 tšk.). Per Cgrupės rungtynes Rygos krepšinin-kai varžovų aikštėje 77:82 neatsilai-kė prieš ketvirtą pergalę iškovojusiąLiubercų ekipą “Triumf” (Rusija).

Tuo metu Mariupolio “Azovmaš”(Ukraina) su Simonu Serapinu (15tšk.) trečiadienį prarado bet kokiasgalimybes patekti į kitą varžybų eta-pą. Mariupolio ekipa namie po pra-tęsimo 88:95 pralaimėjo Bandirmos“Banvit” (Turkija) krepšininkams,tai buvo jau ketvirta jų nesėkmė.•

Sportas 132012 11 30Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Jau šį vakarą Kauno “Žalgirio”krepšininkai gali užsitikrinti pirmąją vietą Eurolygos turnyroC grupėje.

Kad to pasiektų, kauniečiams bū-tina šiandien namie nugalėti tituląginančią Pirėjo komandą “Olym-piakos” (Graikija) ir dar - kadStambulo “Anadolu Efes” (Turki-ja) krepšininkai svečiuose pralai-mėtų Zagrebo “Cedevitai” (Kroa-tija). Pastaroji dvikova vyko vakarvakare.

Atkuto po antausioGraikijos čempionai, kurių greto-

se epizodiškai pasirodo MartynasGecevičius (per 3 rungtynes jis žaidėvos 12 minučių), sezoną pradėjo per-gale ir dviem pralaimėjimais. Ypačskaudi buvo antroji nesėkmė, kai sa-vo žiūrovų akivaizdoje GeorgiosoBartzoko auklėtiniai 61:79 neatsilai-kė prieš Lietuvos čempionus. Šis an-tausis tarsi pažadino graikų klubą.Atsitokėję “Olympiakos” krepšinin-kai iškovojo keturias iš eilės pergales,pakilo į antrąją vietą turnyro lentelė-je ir yra pasirengę išstumti “Žalgirį”iš C grupės lyderių pozicijos.

Joano Plazos auklėtiniams šian-dien reikės žūtbūt sutramdyti pir-muoju smuiku Pirėjo klube grie-žiantį Vassilį Spanoulį. Gynėjaspelno vidutiniškai 16 taškų, tritaš-kius meta 43 proc. taiklumu, atlie-ka net 6,3 rezultatyvaus perdavimo,išprovokuoja tiek pat varžovų pra-

žangų. Pastarieji du rodikliai - ge-riausi Eurolygoje.

Darbo netrūks ir “Žalgirio” aukš-taūgiams, nes “Olympiakos” žaidė-jai geriausiai Eurolygoje kovoja dėlkamuolio (vid. 37,6). Savo ruožtusvečiai taip pat turės pasukti galvą,kaip apsisaugoti nuo žalgiriečių ata-kų ir pralaužti jų gynybą: “Žalgiris”yra rezultatyviausia Eurolygos ko-manda (vid. 86,1 taško), o pagal pra-leistus taškus užima trečiąją vietą.

Namie turi būti stiprūsJau praėjusią savaitę kelialapį į

TOP 16 etapą užsitikrinusio “Žalgi-rio” (6 pergalės ir 1 pralaimėjimas)strategas ispanas J.Plaza neabejoja,jog auklėtiniai neatsipalaiduos irdar kartą nukaus stipriausią Graiki-jos klubą. Šį sykį - savo arenoje.

“Dėl TOP 16 mes jau ramūs, ta-čiau norime toliau gerinti savo žaidi-mą, - rungtynių išvakarėse kalbėjo“Žalgirio” vyriausiasis treneris. - Pir-majame rate įrodėme galintys žaistisu Eurolygos čempionu. Dabar žai-sime namie. Išvykoje galime porąsykpralaimėti, tačiau, jei norime patek-ti tarp aštuonių geriausiųjų, savo are-noje privalome būti labai stiprūs.”

“Žalgirio” gynėjas Rimantas Kau-kėnas įsitikinęs, kad jau turimas ke-lialapis į kitą etapą komandos neuž-migdys. “Labai didelis skirtumastarp pirmosios, antrosios ar trečio-sios vietų grupėje. Norime užimtikuo geresnę poziciją lentelėje, kadkitame etape tektų parankesni var-žovai”, - sakė krepšininkas.

J.Plaza pasiguodė, kad jau kurį lai-ką dėl traumų ir ligų į treniruotes ne-

susirenka visa sudėtis. Darjušas Lav-rinovičius prieš praėjusios savaitėsrungtynes su “Caja Laboral” nesitre-niravo, jo brolis Kšištofas praleidopastarųjų trijų dienų treniruotes.Tremmelis Dardenas sirgo ir nežai-dė su Vilniaus “Lietuvos rytu”.

“Galime pasigirti pakankamaigera gynyba ir rezultatyviausiu žai-dimu Eurolygoje, bet šiuo metuesame toli nuo savo geriausio žaidi-mo. Manau, geriausią formą įgysi-me vasarį ar kovą”, - svarstė “Žal-girio” treneris.•

Kaunepralaimėti draudžiama

Po skaudaus pralaimėjimo “Žalgiriui” savo arenoje Eurolygos čempionas“Olympiakos” šiandien Kaune bandys atsigriebti. / Olympiacosbc.org nuotrauka

Po pertraukos prieniškių treneris V.Šeškus žaidėjams pagyrų nežarstė. Erlendo Bartulio nuotrauka

Čekų namų darbai pribloškė “Prienus”STATISTIKANimburko ČEZ - “Prienai” 90:66 (14:18,32:24, 24:14, 20:10). ČEZ: P.Benda irV.Hrubanas po 20 tšk., M.Pavkovičius (3-5/6) 15, R.Rančikas 11 (9 atk. kam.),D.Naymickas 10; “Prienai”: A.Urbutis (2-5/5) ir S.S.Vene po 13, Ž.Janavičius 12 (2-6/7, 5 kld.), A.Labuckas ir G.Orelikas po 8,G.Kadžiulis 7, A.Milaknis 3, P.Ivanauskas 2.

LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis)

1. ČEZ 3 1 333:297

2. Budivelnik 2 2 313:306

3. Prienai 2 2 292:312

4. Hapoel Midgal 1 3 299:322

VĖL NESĖKMĖ

Penktą nesėkmę iš eilės 2013 metųpasaulio moterų rankinio čempiona-to Europos zonos trečiosios grupėsketurių ekipų atrankos turnyre paty-rė Lietuvos rinktinė. Jau anksčiau vil-tis patekti į atkrintamąsias varžybaspraradusios šios grupės autsaiderėsLietuvos rankininkės užvakar vakareKaune 26:47 (12:22) pralaimėjo ant-rojoje vietoje esančiai Baltarusijoskomandai (8 tšk.). Rezultatyviausialietuvių gretose buvo 6 įvarčius pel-niusi Diana Šatkauskaitė. Paskutinesatrankos turnyro rungtynes Lietuvosrinktinė žais šeštadienį išvykoje suItalijos ekipa, kuriai pirmojo ratodvikovą Panevėžyje pralaimėjo 27:29.Italės (2 tšk.) trečiadienį išvykoje12:39 (7:18) pralaimėjo penktąją per-galę iš eilės iškovojusioms grupės ly-derėms Lenkijos rankininkėms (10taškų). Į atkrintamąsias 2013 metųpasaulio moterų rankinio čempiona-to atrankos varžybas pateks tik gru-pės nugalėtojos. Planetos pirmenybėsvyks kitų metų gruodžio 7-22 dieno-mis Serbijoje.

“RAPTORS” LIETUVIAI

Šiaurės Amerikos Nacionalinėskrepšinio asociacijos (NBA) regulia-riojo sezono rungtynėse šeštą nesėk-mę iš eilės patyrė priešpaskutinę vietąpenkiolikos komandų Rytų konfe-rencijoje užimantis Toronto klubas“Raptors” (3 pergalės/13 pralaimėji-mų) su dviem lietuviais. Trečiadienįsvečiuose “Raptors” ekipa 82:103(27:24, 20:24, 14:33, 21:22) neatsilai-kė prieš Vakarų konferencijos ir ab-soliučius NBA lyderius Memfio“Grizzlies” krepšininkus (11/2). Pir-mą kartą šį sezoną starto penketežaisdamas Linas Kleiza per 25 minu-tes pelnė 11 taškų, 3 kartus po krep-šiais atkovojo kamuolį. Jonas Valan-čiūnas per 28 minutes surinko 2taškus, gynyboje sugriebė 2 kamuo-lius, atliko 2 rezultatyvius perdavi-mus, blokavo 3 varžovų metimus.

PRETENDENTŲ GALERIJA

Tarptautinė futbolo federacijų aso-ciacija (FIFA) paskelbė tris preten-dentus į geriausiam pasaulio futboli-ninkui skirtą apdovanojimą -Auksinį kamuolį. Šio prizo siekia ar-gentinietis Lionelis Messi ir ispanasAndresas Iniesta iš klubo “Barcelo-na” bei Madrido “Real” žvaigždėportugalas Cristiano Ronaldo. 25-erių L.Messi geriausio pasauliofutbolininko titulą pelnė pastaruo-sius trejus metus iš eilės. Beje, jamkaip rezultatyviausiam Europos na-cionalinių čempionatų futbolininkuišiemet jau įteiktas Auksinis batelis.27-erių C.Ronaldo Auksinį kamuolįgavo 2008 metais, o 28 metų A.Inies-ta šiemet pripažintas geriausiu Euro-pos čempionato futbolininku. Ge-riausiu treneriu pretenduoja taptiMadrido “Real” strategas portugalasJose Mourinho, praėjusių metų prizolaimėtojas, šiuo metu jokiame klubenedirbantis ispanas Josepas Guar-diola ir Ispanijos rinktinės trenerisispanas Vicente del Bosque. Į geriau-sios futbolininkės titulą pretenduojabrazilė Marta ir dvi amerikietės -Alex Morgan ir Abby Wambach.Brazilijos žvaigždė šiuo trofėjumidžiaugėsi pastaruosius penkeriusmetus. A.Wambach buvo nominuotair pernai, o A.Morgan pirmą kartąpateko tarp trijų geriausiųjų.Laurea-tai bus paskelbti 2013 metų sausio 7dieną Ciuriche (Šveicarija).

BNS, LŽ

Trumpai

2012 11 30Lietuvos žinios14 Istorija

ARAS LUKŠAS

Šiandien, minėdami Mažo-sios Lietuvos dieną, prisi-minkime 1918 metų lapk-ričio 30 dieną paskelbtąTilžės aktą, kuriuo Rytp-

rūsių lietuviai išreiškė siekį susi-jungti su nepriklausomybę paskel-busia Lietuva.

Apie Tilžės aktą šiandien žinomenedaug. Žinome, kad Tilžės aktastikrai buvo pasirašytas, žinome kasbuvo jo signatarai, žinome ir tai, kadšio dokumento atspindžių galimarasti ir Lietuvos Steigiamojo Seimorinkimų įstatyme, ir to paties Seimopriimtoje šalies Konstitucijoje.

Kita vertus, kone vienintelis šalti-nis, XX amžiaus 4-ajame dešimtme-tyje pateikęs išsamių žinių apie Til-žės akto priėmimo sąlygas beiaplinkybes, yra jo signataras - JonasVanagaitis. Tuo tarpu ankstesniuo-se istorikų darbuose ir amžininkųprisiminimuose užuominų į Tilžėsaktą nerasi nė su žiburiu. Apie jį ne-užsimenama nei Adolfo Šapokos re-daguotoje “Lietuvos istorijoje”, neiišsamiai Prūsų Lietuvos tautinės ta-rybos (PLTT) veiklą nagrinėjusioRudolfo Valsonoko 1923 metais iš-leistoje knygoje, nei įžymiojo Vilhel-mo Storostos-Vydūno darbuose.Maža to, šio akto nemini ir 1918 me-tais Klaipėdoje bei Tilžėje leisti lie-tuviški laikraščiai, informavę visuo-menę apie lapkričio 30 dieną vykusįPLTT posėdį, kuriame šis doku-mentas ir buvo priimtas. Nė vienoseilutės apie aktą nerasime ir to me-to Lietuvos spaudoje.

Atmetus samprotavimus, kad to-kio dokumento nebuvo, belieka ma-nyti, kad arba prisiminimų ir knygųautoriai apie jį nieko nežinojo, arbatiesiog neteikė jam reikšmės.

Nors ir kaip būtų, nė vienos šiųversijų negalima nei patvirtinti, neipaneigti. Tad šiandien pakalbėkimeapie tai, kokiame istoriniame fonegimė šis dokumentas, kaip buvo mė-ginama jį įgyvendinti ir kodėl tai pa-vyko tik iš dalies.

Imperijų griuvėsiuoseApie Mažosios Lietuvos nepriklau-

somybę nuo Prūsijos ir jos prisijungi-mą prie kitų etninių lietuvių teritori-jų pirmą kartą viešai prabilta 1914metų vasarą, prasidėjus Pirmajam pa-sauliniam karui. Greičiausiai tokį pa-reiškimą paskatino Rusijos vyriausio-jo kariuomenės vado NikolajausNikolajevičiaus jaunesniojo manifes-tas, kuriame žadėta suteikti autono-miją Lenkijai. Lietuvių politiniai vei-kėjai netruko tuo pasinaudoti -pareikšdami besąlygišką paramą Ru-sijos imperijai jie tikėjosi analogiškosprendimo ir Lietuvos atžvilgiu.

Tą vasarą būsimi Lietuvos Tary-bos nariai Jonas Basanavičius, Do-natas Malinauskas ir Stasys Šilingasparengė pareiškimą, kuris vėliau pa-vadintas Gintarine deklaracija. JojeRusijos valdžiai siūloma remtis vi-sų, net mažiausių tautų parama irlinkima priglausti po imperijos spar-nu visas lietuvių gyvenamas teritori-jas, įskaitant ir Mažąją Lietuvą. Norsformaliai deklaracija dar nebuvo

priimta (ji patvirtinta rugpjūčio 17dieną vykusiame lietuvių draugijų irspaudos susirinkime), esmines josnuostatas dar rugpjūčio 8 dienosValstybės Dūmos posėdyje išdėstėDūmos deputatas Martynas Yčas, ovėliau visas dokumentas buvo įteik-tas imperatoriui Nikolajui II.

Kaip matome, tuo metu Lietuvosateitį lietuvių veikėjai statė tik ant ru-siškos kortos. Tačiau karui baigian-tis situacija radikaliai pasikeitė, ir įs-tatymus teko keisti. Rusijoje įvykobolševikų perversmas, Vokietijospralaimėjimas jau buvo akivaizdus.Europos veidas neatpažįstamai kei-tėsi - vietoj keturių galingų imperijųėmė kurtis tautinės valstybės. Ne iš-imtis buvo ir Lietuva, kuri 1918 me-tų vasario 16-ąją paskelbė nepriklau-somybę, o lapkričio pradžioje sudarėLaikinąją Vyriausybę, pradėjusiąpraktinį valstybės atkūrimo darbą.

Mažosios Lietuvos klausimą tekospręsti iš naujo, ypač po to, kai ko-

vo 23-iąją Vokietijos imperatoriusir Prūsijos karalius Vilhelmas II pri-pažino Lietuvos nepriklausomybę.Likus dešimčiai dienų iki šio įvykioAmerikos lietuvių seimas priėmėnutarimą dėl Mažosios ir Didžio-sios Lietuvos susijungimo, kuris ge-gužės 5 dieną buvo įteiktas JAV pre-zidentui Woodrow Wilsonui.

Vėlų rudenį Tilžės spauda paskel-bė žinią, neva W.Wilsonas pažadė-

jęs Amerikos lietuvių delegacijai pa-sirūpinti, kad Mažoji Lietuva iki patKaraliaučiaus būtų įtraukta į atku-riamą Lietuvos valstybę. Tuo metuVokietijos monarchija jau buvo galu-tinai žlugusi, imperatorius atsisakęssosto, o į valdžią Reichstage atėję kai-rieji. Politinės suirutės apimta valsty-bė daugeliui Mažosios Lietuvos lie-tuvių jau nebeatrodė saugi priebėga,o čia dar Laikinoji Vyriausybė pa-

siūlė mažalietuvių veikėjams jungtisprie kuriamos Lietuvos valstybės.

Lietuvos Vyriausybei verkiant rei-kėjo pačių mažalietuvių apsisprendi-mo, mat tuo metu dar mažai kas abe-jojo W.Wilsono deklaruotu tautųapsisprendimo principu, kuriuo re-miantis ir turėjo būti nustatomos po-kario Europos valstybių sienos. Šiamapsisprendimui pareikšti reikėjo or-ganizacijos, galinčios ir norinčios kal-bėti Mažosios Lietuvos gyventojųvardu.

Praėjus vos trims dienoms nuoKompjeno paliaubų, Klaipėdos laik-raštis “Lietuviška Ceitunga” kreipė-si į lietuvininkus tokiais žodžiais:“Rodos, negali būti jokios abejonės,kad mes, lietuviai, priklausome prieLietuvos. Niekas neprivalo dabar bi-joti išreikšti aiškiai, kad jis nori bū-ti Lietuvos pilietis.”

Po dviejų dienų, lapkričio 16-ąją,kelios dešimtys mažalietuvių veikėjųTilžėje įkūrė politinę organizaciją -PLTT. Štai čia neginčijami faktai už-leidžia vietą versijoms. Viena jų teigia,kad beveik visų Mažosios Lietuvosapskričių atstovus sukvietė dar 1885metais įkurtos “Birutės” draugijosnariai Erdmonas Simonaitis, JonasVanagaitis, Martynas Jankus ir kiti.Delegatai demokratiškai išrinko Ta-rybą, į kurią, be minėtų veikėjų, įėjoPrūsijos landtago narys kunigas prof.Vilius Gaigalaitis, kunigas MikelisReidys, rašytojas ir filosofas Vydū-nas, Viktoras Gailius, Adomas Bra-kas, Kristupas Lekšas ir kiti žymūslietuvininkų veikėjai. Kitoje versijojesakoma, kad tarybos apskritai niekasnerinko, o visą jos veiklą koordinavo“pildomasis skyrius”, kurio nariaibuvo V.Gailius, E.Simonaitis ir J.Va-nagaitis.

Šiaip ar taip, po dviejų savaičių,lapkričio 30 dieną, Tilžės spaustu-vininko Enzio Jagomasto namuosesusirinkusi Taryba paskelbė istori-nį Tilžės aktą.

Lietuvininkų valia ar Vilniaus intriga?

Tą pačią dieną Tilžėje 100 tūkst.egzempliorių tiražu išplatintas atsi-šaukimas į krašto gyventojus “Lietuv-ninkai! Pabuskit!” “Ar mes dabar ty-lėsim, snausim ir miegosim? Antai:finai valni, čekai valni, lenkai valni,vengrai valni, ukrainai valni, slovė-nai valni, ar tikt mes prūsiški lietuvi-ninkai vieni toliau gėdėsimės savo lie-tuvystės ir lįsime toliaus po vokiečiųdangalu, kurie jau 500 metų mūsųbrangią kalbą spaudžia ir naikina. (...)Dabar parėjo adyna svietui apsakyti,kad tad mes dar gyvi, kad mes su Di-džiąja Lietuva esame vienos motinė-lės vaikai”, - sakoma atsišaukime.

Atsišaukimo paskelbimas kelianemažai klausimų. Kaip vos pradė-jusi veikti Taryba, neturinti nei fi-nansinių, nei administracinių ištek-lių, sugebėjo išleisti jį net 100 tūkst.egzempliorių tiražu? PrisimenantVasario 16-osios aktą, kurį išspaus-dinti “Lietuvos aide” sutrukdė tuometu Vilniuje dar šeimininkavę vo-kiečiai, tokia mažalietuvių sėkmė at-rodo neįtikima. Kad paaiškintumešio atsišaukimo atsiradimą, atkreip-kime dėmesį į kai kuriuos faktus.

Apsisprendimo teisė

Tilžės aktas: faktai ir versijosTilžės aktas vertinamas ne tik nevienareikšmiškai, bet kartais ir visiškai priešingai. Požiūriųspektras platus: vieni jį lygina su Vasario 16-osios aktu ir teigia, kad be jo šiandien neturėtumeKlaipėdos, o kiti tvirtina, jog dokumentas visiškai neatspindėjo daugumos lietuvininkų siekių.

Tilžės akto signataras J.Vanagaitis (sėdi pirmas dešinėje) su Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetonariais ir bendradarbiais. Sėdi iš kairės: Vilius Šaulinskis, Jurgis Lėbartas, komiteto pirmininkas M.Jankus, stoviiš kairės: Steponas Darius, Aivas Ivaškevičius, A.Marcinkevičius, Juozas Pronckus. 1923 m. sausio 19 d.LŽ archyvo ir LCVA nuotraukos

Rusijos Dūmos deputatas M.Yčas.

Plakatas su Tilžės akto tekstu ir signatarų parašais. 1936 m.

Europos veidas neatpažįstamai keitėsi -

vietoj keturių galingųimperijų ėmė kurtis

tautinės valstybės. Ne išimtis buvo

ir Lietuva.

Istorija 152012 11 30Lietuvos žinios

Likus keturioms dienoms iki Til-žės akto priėmimo, PLTT pirmi-ninkas V.Gaigalaitis lankėsi Vilniu-je ir dalyvavo Lietuvos ValstybėsTarybos posėdyje. Kas tuomet tenbuvo svarstoma - istorija nutyli. Ta-čiau mes žinome, kad Valstybės Ta-rybos pirmininko pavaduotojasS.Šilingas šiame posėdyje ištarė to-kius žodžius: “Toji siena, kuri ski-ria dabar Mažąją Lietuvą nuo Di-džiosios, bus panaikinta.”

Antra, su Valstybės Tarybos nariaisglaudų ryšį palaikė ir E.Simonaitis,nuo 1918 metais gyvenęs Vilniuje irtarnavęs vokiečių kariuomenėje. Sos-tinėje jis išbuvo iki pat lapkričio ir at-vyko į Tilžę tik steigiant PLTT. Beje,nei V.Gaigalaitis, (kuris, prisiminki-me, iki lapkričio buvo Prūsijos land-tago Žemųjų rūmų narys), nei E.Si-monaitis Tilžės akto nepasirašė. Išviso to galima daryti prielaidą, kadTaryba buvo organizuojama ne Tižė-je, o Vilniuje, o Lietuvos ValstybėsTaryba jos veiklą rėmė ir finansiškai,bet jokiu būdu nenorėjo, kad ši para-ma būtų vieša.

Atsišaukimas įsiutino vokiečius.Dienraštis “Tilsiter Allgemeine Zei-tung” išvadino lietuvių siekius bep-rotiškais ir niekšiškais, o Tarybosnarys Jokūbas Stikliorius iš vienovokiečių valdininko sužinojo, kadpiliečiai reikalauja suimti PLTT na-rius už valstybės išdavimą. Matyt,pareigūnas buvo nusiteikęs gerano-riškai, tad jis tik patarė Tarybos na-riams kuo greičiau dingti iš Tilžės.

Kita vertus, tas pats “Tilsiter All-gemeine Zeitung” miesto burmistroir vietos evangelikų liuteronų baž-nyčios vadovo lūpomis tvirtino, jogMažosios Lietuvos gyventojai visainenori atsiskirti nuo Vokietijos irprisijungti prie kur kas žemesnėskultūros Lietuvos. Dienraštis taippat ragino gyventojus rengti protes-to mitingus ir taip išreikšti norą lik-ti Vokietijos sudėtyje.

Kas buvo teisus ir kas melavo šia-me informaciniame kare? Yra fak-tų, iš kurių galima daryti išvadą,kad teisios (arba ne) buvo abi pusės.Galbūt Vilniuje iš tiesų manyta, kadPLTT - vienintelė lietuvininkų inte-resų reiškėja, tad 1919 metais Pary-žiaus taikos konferencijoje jos dek-laracija remtasi kaip jų politinioapsisprendimo įrodymu.

Kita vertus, ir 1918 metais, ir vė-liau labai didelė lietuvininkų dalisVokietiją laikė sava valstybe. Vos pa-sklidus gandams, kad didelė Rytp-rūsių dalis bus prijungta prie Lietu-vos, lapkričio 13 dieną Klaipėdojeįvyko du visuomenės susirinkimaiir priėmė rezoliucijas, pasisakančiasprieš prijungimą. Tarybos narysJurgis Strekys Tilžės akto pasirašy-mo išvakarėse rašė, kad 90 proc.klaipėdiečių nori likti Vokietijos su-dėtyje, pasak jo, “dėl vok. (iečių)agitacijos ir prastų pasilaikymų Lie-tuvoje”. Neatmetant ir tokių neloja-lumo priežasčių vis dėlto reikia pa-žymėt, kad 1923 metais prisijungusiKlaipėdos kraštą Lietuva per visątarpukarį nesulaukė itin didelės vie-tos gyventojų paramos.

Tarp Scilės ir CharibdėsĮgyvendinti Tilžės deklaraciją

praktikoje buvo sunki, o gal net ne-įmanoma misija. Tiek santarvinin-kai, tiek Lietuvos kaimynai kiek iš-galėdami tempė antklodę į save, kolpo ilgų diplomatinių viražų klausi-mą Lietuvai teko spręsti jėga.

Tačiau kol kas kova už Mažąją Lie-tuvą dar vyko diplomatiniame fron-te. 1919 metų kovo 24 dieną Versaliotaikos konferencijoje Augustino Vol-demaro vadovaujama Lietuvos dele-gacija įteikė Prancūzijos ministruipirmininkui Georges’ui Clemenceaumemorandumą, kuriuo prašoma pri-pažinti Mažąją Lietuvą Lietuvos Res-publikai. Tai buvo pirmasis doku-

mentas šia tema, o iš viso iki gegužėsmėnesio jų būta bent šeši.

Vis dėlto A.Voldemaro delegacijanebuvo pirmoji, kuri pateikė pasiūly-mą atskirti Klaipėdos kraštą nuo Vo-kietijos. Anksčiau už lietuvius Versa-lio konferencijoje tai padarė lenkai.1926 metais Lietuvos delegacijos na-rys, o vėliau - vienas pagrindiniųKlaipėdos sukilimo organizatorių Er-nestas Galvanauskas prisimins, kadtaip lenkai tikėjosi “paimti tą kraštądrauge su visa Lietuva savo suvere-nėn žinion vienoj ar kitoj formoje,šiokiu ar kitokiu keliu”.

Šių tikslų Lenkija nė neketinoslėpti. 1919 metų sausio 29 dieną vy-kusiame Versalio konferencijos po-sėdyje Lenkijos atstovas RomanasDmowskis rėžė penkių valandų kal-bą, kurios pagrindinė žinia buvo to-kia: Rytprūsiai ir visos žemės, kuriųgyventojai kalba lenkiškai ar lietu-viškai, turėtų būti prijungtos prieLenkijos, o teritorijos, kuriose do-minuoja vokiečių kalba, sujungtos įatskirą valstybę. “O dėl Lietuvos, taiatsižvelgiant į tai, kad yra silpna, jinegalės gyvuoti savarankiškai. Tadtikras ryšys su Lenkija turėtų ją ap-saugoti”, - tvirtino R.Dmowskis.

Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrody-ti, kad toks pasiūlymas santarvinin-kams turėjo patikti, nes jis leido su-daryti Rytuose placdarmą kovoti sukomunizmo plitimu iš Rusijos. Ta-čiau iš tikrųjų santarvininkai, turė-dami sunkiai tarpusavyje suderina-mus tikslus, neskubėjo paremtiLenkijos pozicijos. JAV prezidentasW.Wilsonas, nenorėdamas erzintimilijoninės Amerikos lietuvių bend-ruomenės, į disputus nesikišo - jampakako ankstesnio pareiškimo, kadVašingtonas remiąs lietuvių siekius.Tuo tarpu Londonas ir Paryžiustiek lietuviams, tiek lenkams taposavotiška Scile ir Charibde, tarpkurių išlaviruoti, sprendžiant Klai-pėdos krašto likimą, buvo beveikneįmanoma.

Prancūzijos supratimu, Lietuvosir Lenkijos unija taptų neįveikiamaklūtimi galimam Vokietijos suartė-jimui su bolševikine Rusija. Kitavertus, pasaulinės revoliucijos tiki-mybę Paryžius vertino skeptiškaimanydamas, kad bolševikai ilgaineišsilaikys, o jau tuomet ir Lietuva,ir Lenkija sugrįš į buvusios Rusijosimperijos sudėtį. Beje, to paties, ma-

tyt, tikėjosi ir Vašingtonas. Galbūttodėl W.Wilsonas netrukus pamiršosavo pažadą siekti, kad visa MažojiLietuva iki pat Karaliaučiaus būtųpriskirta Lietuvos Respublikai. Galdėl šių vilčių, žlugusių tik 1922-ai-siais, bolševikams Rusijoje laimėjuspilietinį karą, Vašingtonas taip ilgaidelsė pripažinti Lietuvą de jure ir pa-darė tai šešiais mėnesiais vėliau neijo Antantės sąjungininkės.

Tuo tarpu Londonas Versalyjepiestu stojo ne tik prieš Mažosios Lie-tuvos klausimo sprendimą Lietuvosnaudai, bet ir prieš bendrą lenkų irlietuvių valstybę jau vien todėl, kadnenorėjo silpninti ir taip jau nukrau-javusios Vokietijos. Anglija aiškiainuogąstavo, kad jei viskas vyks pagalParyžiaus scenarijų, Vidurio Euro-poje smarkiai sustiprės jos amžinoskonkurentės Prancūzijos įtaka.

Viskas baigėsi tuo, kad Santarvėsbloko sudaryta Ambasadorių konfe-rencija priėmė blogiausią iš visų ga-limų sprendimų. Klaipėdos kraštąbuvo pavesta administruoti Prancū-zijai. Tuo sprendimu buvo nepaten-kinti tiek krašto lietuviai, tiek vokie-čiai, tiek ir pagaliau pati Vokietija.

1920 metų vasario 12 dieną išKlaipėdos krašto traukiantis pasku-tiniams vokiečių daliniams, į uostąįplaukė Anglijos ir Prancūzijos tor-

pediniai kateriai. Kitą dieną mies-to gatvėmis jau žygiavo prancūzųalpių šauliai, o vasario 14-ąją čia at-vyko ir generolas Domenique’asOdry, Antantės sąjungininkų pa-skirtas vyriausiuoju komisaru Klai-pėdos kraštui. Vasario 15 dienąokupacinės administracijos vado-vas paskelbė pirmąjį atsišaukimą,kuriame pranešama, kad visi ryšiai,ligi šiol sieję Klaipėdos kraštą suVokietija, nutraukti, ir kad genero-las D.Odry, kaip Santarvės atstovas,perima visą šios teritorijos valdymąį savo rankas. Dar po dešimties die-nų Ambasadorių konferencijossprendimu Prancūzija paskiriamaKlaipėdos krašto atstove užsienyje.

PLTT nebelieka nieko kita, kaiptik imtis demaršo: vasario 21-ąją jipriima rezoliuciją, reikalaujančiąnedelsiant prijungti Klaipėdoskraštą prie Lietuvos, kurią, daly-vaujant Anglijos, Prancūzijos, JAVir kitų šalių diplomatams, Klaipė-dos lietuvių delegacija perskaito ko-vo 20 dieną Kaune surengtame iš-kilmingame Lietuvos ValstybėsTarybos posėdyje.

Nuo derybų iki sukilimoTai, kad D.Odry kategoriškai atsi-

sakė pripažinti lietuvininkų Tary-bos teisę palaikyti oficialius santy-kius tarp krašto ir Lietuvos, tikpadidino įtampą tarp prancūzų ad-ministracijos ir Lietuvos Vyriausy-bės, ieškojusios naujų būdų privers-ti santarvininkus derėtis dėl tolesniokrašto likimo. Kaunas griebėsi eko-nominio spaudimo. Lietuvos Vy-riausybė ne tik smarkiai padidinomuitus už medienos tranzitą per sa-vo teritoriją, bet ir pagrasino apskri-tai nutraukti bet kokį šios svarbiosžaliavos išvežimą ir įvežimą.

Tuo tarpu Prancūzija ilgokai ne-bepajėgė suformuluoti aiškios pozi-cijos. Atrodo, kad Paryžius, prara-dęs viltį rasti geriausią sprendimovariantą, tiesiog ieško išeities, kuriatrodytų kaip mažiausia blogybė.Atiduoti Klaipėdą Lietuvai? Tačiaukur garantijos, kad vokiškai kalban-tys krašto gyventojai vėl nepradėsdairytis į Berlyną? Paskelbti Klai-pėdą laisvuoju uostu? Bet tuomet joadministracija galės tiesiog prisi-jungti prie Vokietijos muitų sąjun-gos, o tai reikštų ekonominį, vėliau -ir politinį krašto susiliejimą su nu-galėta, bet vėl keliančia galvą impe-rija. Bet kuriuo atveju nukentėtų netik Prancūzijos, bet ir jos globoja-

mos Lenkijos interesai. Ir tik galu-tinai išblėsus vilčiai, kad Kaunas irVaršuva ras kompromisą dėl dvie-jų šalių konfederaciją numačiusioHymanso projekto, Paryžius ga-liausiai apsisprendė: Klaipėda ir joskraštas turėtų tapti Prancūzijos pri-žiūrimu autonominiu regionu. Ne-trukus pasiūlomas ir konkretus lais-vojo Klaipėdos miesto sukūrimoplanas: patį prancūzų protektoratąvaldo Paryžiaus paskirtas komisa-ras, o uosto bei krašto geležinkeliųreikalais rūpinasi iš lietuvių, lenkųir prancūzų sudaryta taryba.

Tai buvo rimta Paryžiaus klaida,kuri paspartino visos šios istorijosatomazgą. Susidūrusi su Tautų Są-jungos abejingumu, Lenkijai anek-savus želigovskininkų užgrobtą Vil-niaus kraštą, Lietuvos valdžia irvisuomenė nuogąstavo, kad didžio-sios valstybės per daug nesuks saugalvos ir dėl Lietuvai nepalankausKlaipėdos klausimo sprendimo.Žvelgiant iš Kauno atrodė, kad Ver-salio sutartimi Lietuvai pripažintouosto praradimas yra visiškai realus.

1922 metų gruodį Kauną pasiekėžinios, kad Klaipėdos krašto likimąsąjungininkai ketina galutinai iš-spręsti kitų metų sausio 10 dieną.Dėl to, koks sprendimas bus priim-tas, abejonių nekilo - Versalio su-tartimi Lietuvai pripažintas uostasmažiausiai penkiolikai metų busperduotas prancūzų globon. TaigiKaune galutinai apsisprendžiamaKlaipėdos mazgą išnarplioti vienukirčiu. Tą pačią dieną skelbiamas at-sišaukimas į krašto gyventojus lie-tuvius. Jis praneša, kad Klaipėdojesudarytas Vyriausiasis MažosiosLietuvos gelbėjimo komitetas, ku-rio tikslas - pasiekti, kad Klaipėdoskraštas būtų prijungtas prie Lietu-vos. Taip prasidėjo pasirengimasoperacijai, kuri įėjo į istoriją Klai-pėdos sukilimo vardu.

Kadangi tiek apie vadinamąjį“prancūzmetį”, tiek apie jį užbai-gusį sukilimą išsamiai rašėme jauanksčiau, šįkart tik prisiminkime,kad 1923 metų sausio 15 dieną, ne-sutikdami rimtesnio pasipriešini-mo, į Klaipėdos kraštą įžengė regu-liariosios Lietuvos kariuomenėsdaliniai. Tos pačios dienos vidudie-nį buvo paskelbtos paliaubos, okiek daugiau nei po mėnesio, vasa-rio 16-ąją, Lietuvos ir Antantės su-sitarimu Klaipėdos kraštas buvoperduotas Lietuvai.

Viena šios istorijos versijų sako,kad lemiamą reikšmę Klaipėdos su-kilimui ir šio krašto prijungimuiprie Lietuvos turėjo būtent 1918metais paskelbtas Tilžės aktas. Skep-tikų teigimu, Tilžės aktu deklaruo-tą krašto lietuvių orientaciją į suar-tėjimą su Lietuvos valstybe sunkokasuderinti su jų rezervuota laikysenaLietuvos atžvilgiu tarpukario me-tais. Tad gal šis dokumentas sureikš-minamas be reikalo? Gal Tilžės ak-tas buvo tik spontaniškas saujelėslietuvių patriotizmo proveržis, ap-link siaučiant politinei suirutei, opati Prūsų Lietuvos tautinė taryba -tik įrankis įgyvendinti Lietuvos sie-kius turėti savo uostą?

Galbūt ir taip. Nors ir skirtingaivertinamas, Tilžės aktas tebėra ak-tualus ir šiandien. Visų pirma - kaipDidžiosios ir Mažosios Lietuvos ry-šio simbolis. Jis tapo ir savotiškuskydu, kai 1990-aisiais Lietuvai at-kūrus nepriklausomybę į Klaipėdąir jos kraštą iš karto ėmė kėsintis išSSRS Aukščiausiosios Tarybos tri-būnos žaibais svaidęsi sovietų poli-tikai ir generolai. Pagaliau Tilžėsaktas ir šiandien primena mums,kad Mažoji Lietuva - tai ne vienKlaipėda, Pagėgiai ar Šilutė, bet iranapus Nemuno plytinti žemė, ku-rios miestų, miestelių ir kaimų lie-tuviškus vardus saugo tik lietuvių irlietuvininkų atmintis.•

Mažosios Lietuvos likimą sprendusi “Didžioji ketveriukė” (iš kairės): Didžiosios Britanijos ministras pirmininkasDavidas Lloydas George’as, Italijos premjeras Vittorio Emanuele Orlando, Prancūzijos vyriausybės vadovasG.Clemenceau ir JAV prezidentas W.Wilsonas per konferenciją Versalyje.

Prancūzų kariai Klaipėdoje prie Prefektūros. 1923 m. vasario 18 d.

Tilžės aktas tebėra aktualus ir šiandien. Visų pirma - kaip Didžiosios ir Mažosios

Lietuvos ryšio simbolis.

2012 11 30Lietuvos žinios16 Kelionės ir turizmas

EVELINA SAVICKAITĖ,KAROLIS KAZLAUSKAS

Savaitę be civilizacijos gy-venę Aliaskos laukiniuosekraštuose, iš Užpoliarėstraukėme žemyn per Ka-nadą iki Čikagos, kurioje

prisiimtą iššūkį sunkinome. Plau-kėme Fokso, Ilinojaus ir Misisipėsupėmis: penkias savaites per vėjus irsaulę, ir įveikę apie 700 kilometrų,toliau traukėme iki Meksikos... Šia-me straipsnyje - nuotykiai iš JAV irKanados.

Aliaska pribloškėHavajuose užtrukome vos penkias

dienas ten ieškodami savo kampo,mat mūsų kelionė - ne turistiniais ta-kais, ir kiekvienoje šalyje norėjomeko nors savito. Dažniausiai stengė-mės būti tarp paprastų žmonių, dėlto kelyje sutikome labai nedaug tu-ristų. Taigi ir Havajuose, nuėję į tu-rizmo informacijos biurą, iškartklausėme, kuri salos dalis nepopu-liari tarp amerikiečių ar europiečių.Kelias dienas pailsėję džiunglėse irprie vandenyno, nujausdami, kadAliaska bus didelis iššūkis, nekant-raudami atskridome į ją. Aliaska pa-liko tokį stiprų įspūdį, kad kitos gam-tos grožybės, net ir džiunglės,negalėtų šitaip nustebinti. Iš kur tasžavesys, net sunku pasakyti. Juk tai-ga - tai kiek pavargusios mėlynosioseglės, tarsi negavusios dorai paval-gyti ir todėl atrodo nustekentos. Matžemės sluoksnis, kuriame auga me-džiai, nestoras, o po juo - amžinasisįšalas. Į tai reikia atsižvelgti statantnamus arba tiesiant kelius. Jei šį vir-šutinį sluoksnį pernelyg atidengsi ar-ba jis atšils, tarkim, dėl namo šildy-mo, kelias arba namas gali įgriūti.Tačiau kalnai ir upės, žmogaus ne-paliestas kraštovaizdis tiesiog kaustėžvilgsnį. Aliaska sužavėjo tuo, kadmylių mylias važiuodamas žmonių,namų, gyvulių čia neišvysi. Kita ver-tus, tai lyg ir pateisinama - beveikpusmetį čia trunka žiema, tad jei ne-si žiemos sporto mėgėjas, tektų labaidaug laiko praleisti namie prie tele-vizoriaus ar knygos.

Į Aliaską atkeliavome baigiantisvasarai, rugpjūčio viduryje, kai me-džiai jau spalvingi, o tundros kem-synuose sukritę ant minkštų sama-nų vis dar galėjome saujomis valgytisultingas mėlynes.

Susitikimas su grizliaisTundra ir taiga keliavome septy-

nias dienas, visai nebendraudami sucivilizuotu pasauliu. Denalio nacio-naliniame parke į tą pačią teritoriją

įleidžiama labai nedaug žmonių, tadviešnagės dienomis jų sutikti neįma-noma. Čia nėra takų, todėl kelią, kureiti, teko pagal žemėlapį rasti pa-tiems. Jis buvo visoks: per kemsynus,pelkes, vos įveikiamus krūmynus, iš-

sekusios upės dugnu, brastas, dantisgeliančias upes, kalnus ir perėjas.

Tolumoje išvydome briedį, kuriočia reikėjo saugotis labiau nei grizlioar vilko, mat jei šis milžinas supyks-ta, sutrypia iki paskutinio atodūsio.Vilkai staugė naktimis, tačiau jų ne-bijojome. Išvysti vilką yra labiau pri-vilegija nei tikimybė. O štai su griz-

lių šeimyna teko susidurti akis į akį.Visą kelią ėjome šūkčiodami, kadneišgąsdintume žvėrių ir duotumejiems pakankamai laiko pasislėpti.Vis dėlto šįkart grizlio patelė sudviem smalsiais lokiukais, matyt, ne-

spėjo pabėgti, tad staiga maždaug 20metrų atstumas pasidarė ankštokas.Ji artinosi mūsų link, mes labai lėtaiatatupsti traukėmės. Jokiu būdu ne-bėgome, tai būtų savižudybė. Iškėlė-me rankas į viršų ir rėkėme. Grizlėdar kiek paėjusi nusisuko ir nukiūti-no šalin. Lokiukai, vis dar ropšda-miesi ant mamos ir vienas kito, smal-savo, kas čia per žvėrys tie dvikojai.Buvome sėkmės vaikai, mat papras-tai grizlė su vaikais būna agresyvi.

Važiuodami parko autobusu atgalį civilizaciją, jautėmės lyg iš kito pa-saulio. Kai kurie ten sėdintieji perlangus stiebėsi nufotografuoti briedį,tykiai skabantį žolę. Mums tai buvoit zoologijos sodas, nes saugumojausmas nutolina nuo gamtos ir ver-čia manyti: “Aš čia, tu ten.” Kai esi la-bai arti žvėrių ir gamtos, ją kur kas la-biau vertini.

Lašiša tirpo burnojeAliaskoje vienos šeimos buvome pa-

kviesti valgyti raudonosios lašišos (ak,tos autostopo pažintys!). Maistas tirpoburnoje, o vietos žmonės pasakojo žve-jybos ar medžioklės nuotykius. “Tran-zavome” ir už poliarinio rato, kurKoldfute klausėmės moters istorijos. Jigyvena Užpoliarės ritmu visą savo gy-venimą. Vaikus moko nuotoliniu bū-du, per trumpą vasarą vos spėja pasi-rengti žiemai: rinkti uogas, medžioti.Užjausti jos nereikia - dažnam nesu-prantamą gyvenimo būdą ekstrema-liomis sąlygomis ji pasirinko pati ir to-kia patirtis jos šeimai yra svarbiausia.

Aliaskoje patyrėme dar vieną ne-tikėtą dovaną - susistabdytas žmo-gus pasiūlė nemokamai paskraidin-ti virš taigos, miškų, upių, kalnų irkrioklių. O gavę dar ir patys pilotuo-ti, krykštavome lyg vaikai.

Indėno laimės paieškos Kanados šiaurės - Jukono ir Britų

Kolumbijos - gamta stebino ne kąmažiau nei Aliaska. Tik miškai čiavešlesni, upės sraunios, gausybė eže-rų. Važiuoji nosį prispaudęs prie lan-go, o pakelėse ganosi juodosios meš-kos ar grizliai, žolę skabo bizonųkaimenė.

Nuo pat kelionės po Aliaską pa-baigos mus į savo mašiną priėmėKeithas. Su juo keliausime keletą die-nų kelis tūkstančius kilometrų. Prievisureigio jis pritaisęs ilgą priekabą,kuria vežioja motociklus po visasJAV. Tačiau jo automobilis pradedadusti. Vyriškis bando rasti priežastį,kartais tenka važiuoti vos po dešimtkilometrų per valandą, o į kalną irišvis užgęsta. Galiausiai Keithas nuė-mė motociklo benzino baką, sujun-gė su varikliu ir toliau judėjome be

Beveik prieš metus, sausio 3 dieną, pradėję kelionę autostopu Lietuvoje, per ArtimuosiusRytus, Šilko keliu pasiekėme Kiniją, važiavome Pietryčių Azijos šalimis. Iš Indonezijos skridome į Australiją, čia viešėjome ir dirbome porą mėnesių, o dabar tęsiame išvyką per Havajus į Šiaurės Amerikos žemyną.

Penkių savaičių odisėja JAV upėmisAplink pasaulį

Kanada. Gamtos grožis užburia.

Dažniausiai stengėmės būti tarp paprastųžmonių, dėl to kelyje sutikome labai

nedaug turistų.

Karpis įšoko į mūsų valtį, tad vakare buvo karštos žuvies. Evelina irkluoja į San Luisą.

problemų. Su juo lankėmės ir Liar-do karštuosiuose šaltiniuose, kurievirdami trykšta tiesiog iš žemės. Sė-di beveik visą dieną šiltame vandeny-je, o aplink augalai it džiunglėse, matšiluma sukuria kitokią augaliją, pa-prastai nebūdingą Kanadai.

Išsiskyrėme su Keithu, nes mūsųmaršrutai skyrėsi. Sutikome indėną,kuris papasakojo savo gyvenimo isto-riją. Buvęs ir turtingas, ir populiarustarp moterų, įjunkęs į alkoholį ir nar-kotikus, net dukart sėdėjęs kalėjime,jis tol nerado ieškotos laimės, kol ga-liausiai neatsigręžė į savo religiją. Pra-dėjęs lankytis specialiose indėnų pir-tyse, šnekėdamasis su vyresniaisiais,

galiausiai atsikratė praeities ir susitai-kęs su savimi pajuto ramybę. Jis dabarsuvokė, kad čia ir yra tikroji laimė.

O Saskačevane, kur prerijos tokioslygios, kad kaip vietiniai juokauja,gali išvysti prieš tris dienas pabėgusįšunį, mums sustojo kanadiečių šei-ma, automobiliu ant užpakalinės sė-dynės vežanti kambarinę nudažytaisnagais kiaulę. Kanadiečiai po dienosrengėsi važiuoti Čikagos link, tadmes tą dieną pasilikome jų fermojetarp jakų, ožių, karvių ir šunų. Drau-ge su jais per kelias dienas nukeliavo-me 2,6 tūkst. kilometrų.

Misisipės nuotykiaiČikagoje mus mielai priėmė Ame-

rikos lietuviai. Jie klausėsi mudviejų

keliavimo istorijos, aprodė Čikagą,valgydino lietuviškais patiekalais, ga-lop vieni keliautojai - Diana ir Žilvi-nas, patys dviračiais įveikę kelią nuoČikagos iki piečiausio Argentinostaško, pasiūlė savo kanoją. Ja ir kelia-vome penkias savaites Fokso, Ilino-jaus ir Misisipės upėmis, įveikėme700 kilometrų.

Nors atrodė, kas gi gali nutikti kas-dien pliuškenant irklus vandenyje,nuotykių ir gražios ar sunkios patir-ties netrūko. Kol plauki saulėtą dienąramiu vandeniu, kol srovė, kaip Mi-sisipėje, neša palankiai, tol gali kaipponas sėdėti kanojoje. Ir smagiai irk-luoti mąstydamas ir šnekėdamasis

apie pasaulį. Kur kas sunkiau, kai pa-kyla vėjas, ir tu negali pajudėti nė išvietos. O Misisipėje dar ir bangos to-kios, jog atrodo esi ne upėje, o van-denyne. Vos nesitrenkę į kazino lai-vą, plaukėme į krantą.

Vagį sugavo patysTą patį vakarą policininkas mūsų

ne tik neišvarė iš nedidelio parko,bet ir išklausė “senoviškai keliaujan-čiųjų” istoriją ir atidavė savo nakti-piečius. Viename miestelyje, kur Ili-nojus įteka į Misisipę, savivaldybėsdarbuotojas atvėrė maisto bankoaruodus, o meras paspaudė rankąlinkėdamas sėkmės.

Viename privačiame kempinge, įkurį buvome pakviesti, atsitiko ir šis

tas nemalonaus. Kol vaikštinėjomepo prancūzišką miestelį, du jauni va-giliai išdraskė mūsų kuprines, paėmėpačius brangiausius daiktus ir ketinopasprukti. Laimė, spėjome grįžti lai-ku. Sučiupome juos ir atidavėme še-rifo globai, o patys adėme, plovėme,atkasinėjome sudarkytus daiktus. Iš-silaižę žaizdas plaukėme toliau.

Buvo ir audringų naktų, kai lūžopalapinė, kai teko keltis ir ją tvarky-ti. Tačiau turėjome labai daug saulė-tos patirties, stebėdami erelius, ger-ves, pelikanus, girdėdami kojotųkauksmą naktimis. Misisipės patirtis -viena svarbiausių mūsų kelionėje.

Tas pats geradaris Keithas, dar iššiaurinės Kanados laikų, atvažiavęsvisą kelią nuo Mičigano, mus paėmėiš Niu Madrido ir nuvežė iki pat sie-nos, o kanoją atidavė savininkamsČikagoje. Su juo keliavome perMemfį, Naująjį Orleaną ir Hjustonąiki pat Teksaso - Meksikos sienos.Memfyje kiek nusivylę Greislando,Elvio Presley, rezidencijos tuštybėsmuge (gal per anksti grįžome į tokiącivilizaciją?), mieliau klausėmės džia-zo europietiškame Naujajame Orlea-ne. Teksase aplankėme Renesansofestivalį, kur labai įdomu buvo stebė-ti, kaip amerikiečiai įsivaizduoja tolaikotarpio Europą. Paskui pasiekia-me pasienio miestelį Laredą. Štai čiamūsų baimė buvo gerokai pakursty-ta, mat pavojingos istorijos apie apip-lėšimus, pagrobimus ir bedvasiusnarkotikų prekeivius smarkiai glumi-no. Tad kokie nuotykiai laukė Mek-sikoje ar kitose Centrinės Amerikosšalyse, į kurias dar buvome tik pake-liui, papasakosime kitą kartą. •

Kelionės ir turizmas 172012 11 30Lietuvos žinios

Aliaska paliko tokį stiprų įspūdį, kad kitos gamtos grožybės negalėtų šitaip nustebinti.

Su degalų baku ant Keitho automobilio.

Aliaskos radinys - elnio ragai. / Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlausko nuotraukos

SU MOKSLO METŲ PRADŽIA STARTUOJA „LABAS EKO“ PAMOKOS APIE GAMTĄ

Švietimo apie aplinką projektas „Labas EKO“ kviečia mokinius naujus mokslo metuspradėti kartu interaktyviose ir teatralizuotose pamokose, kuriose bus skatinama globoti

gamtą, kurti švaresnę ir geresnę gyvenimo kokybę aplinkai palankiu gyvenimo būdu.

„Šiandien vis labiau suprantama aplinkai palankaus gyvenimo būdo, skatinančio atsakin-gą vartojimą, svarba. Todėl esminiu šiuolaikinio švietimo tikslu turi būti jaunimo aplinko-sauginis ugdymas, kuris padėtų kurti darnesnę visuomenę“, - teigia projekto partnerioLietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė bei Lietuvosdemokratiškumo ugdymo kolegijos valdybos narė Angelė Kaušylienė.Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriausmetodininkė Stasė Mameniškienė teigia, jog aplinkai palankus gyvenimo būdas nėra tikmada. Šiandien jis tampa būtinybe.„Augant žmonių populiacijai bei didėjant vartojimui, vis labiau eikvojami gamtiniai ištek-liai bei daromas įvairus neigiamas poveikis aplinkai: didėja buitinių ir kitokių atliekų skai-čius, suvartojamos energijos kiekis, transporto ir pramonės veikla sukelia oro taršą, kurikenkia sveikatai, aplinkai bei didina šiltnamio efektą“, - nuomone apie aplinkai palankausgyvenimo svarbą dalijasi S.Mameniškienė.Ji teigia, jog norėdami išlaikyti pusiausvyrą su gamta, turime pradėti nuo savęs: naudotijos išteklius ne sparčiau, nei jie geba atsinaujinti, rinktis viešąjį transportą ar ekologiškusdegalus, pirkti vietinius, ekologinėmis etiketėmis pažymėtus produktus, saugoti aplinkąnuo taršos, rūšiuoti atliekas, naudoti perdirbtus daiktus.Aplinkos ministerijos duomenimis, šiandien aplinkai palankų gyvenimo būdą renkasi ir rū-šiuoja atliekas vos dešimtadalis šalies gyventojų. Statistika rodo, jog vidutinis Europos są-jungos pilietis kasmet išmeta daugiau nei 500 kilogramų atliekų. Šiems skaičiams augant,darnių vartotojų įgūdžių lavinimas yra būtinas.Rinktis aplinkai palankų gyvenimo būdą skatina švietimo apie aplinką projektas „LabasEKO“, inicijuotas palankų gyvenimo būdą propaguojančios „Incity“ bei iš dalies finansuo-jamas Europos regioninės plėtros fondo. Užs. R-630

Pelikanai Misisipėje.

Per rudenėjančias Aliaskos Denalio parko kalvas.

Renesanso šventė Hjustone.

2012 11 30Lietuvos žinios18 Šou ir pramogos

NIJOLĖ STORYK

Šis ledo šou yra iš Rusijos me-no meistrų festivalio “Kalė-diniai vakarai” ciklo. Po pa-sirodymo pilnoje “Žalgirio”arenoje miuziklo sumanyto-

jas, dailiojo čiuožimo meistras IljaAverbuchas apgailestavo, kad reikiaatsisveikinti su tokia nepaprastai šiltapublika. Atsisveikinant jam išsprūdokeletas lietuviškų mandagumo frazių.

Susirinkę žmonės atsistoję plojoledo žvaigždėms, daugkartiniamspasaulio ir Europos čempionams,olimpiadų nugalėtojams AleksejuiJagudinui, Tatjanai Navkai, Roma-nui Kostomarovui, Oksanai Dom-ninai, Maksimui Marininui, kitiemsčiuožėjams, tarp kurių buvo ir še-šiametė vilnietė čiuožėja Jogailė.Miuzikle ji atliko mažos mergaitėsvaidmenį.

Bene dvidešimt minučių žiūrovainenorėjo atsisveikinti su ledo elitomeistrais, jiems dovanojo gėlių ir netsuvenyrų. Kai kurie žiūrovai, sėdintyspirmosiose eilėse, stengdavosi palies-ti čiuožimo meistrus, kai šie prisiar-tindavo prie pat jų, tarsi mėgindamiįsitikinti, kad tai tikrai buvo ne pasa-ka, o realybė, panaši į pačią gražiau-sią legendą. Išeidami iš arenos kai ku-rie žiūrovai dalydamiesi įspūdžiaissakė esą išties laimingi, kad galėjo netik iš televizijos ekranų, bet ir savo aki-mis pamatyti garsius ledo meistrus.

Atidavė santaupasKiekviena istorija turi ne tik pabai-

gą, bet ir pradžią. Ką gali žinoti, arvėl nepasikartos tas pas, kaip buvoprieš dvejus metus. Miuziklas tik ki-tokiu pavadinimu “Didelio miesto ži-buriai” pirmą kartą buvo parodytasRusijoje 2010 metais. Vėliau reginįpamatė Davoso, Londono, daugeliokitų pasaulio miestų žiūrovai. Atgi-męs ir atsinaujinęs šou “Mažos dide-lio miesto istorijos” vėl sužavėjo pub-liką. Prieš gastroles trijuose Lietuvosmiestuose - Klaipėdoje, Vilniuje irKaune beveik 60 žmonių trupė pasi-rodė Sankt Peterburge ir Londone.

Šio originalaus projekto nesiėmėrengti nė viena garsi pasaulio šouagentūra. Savo lėšomis tai padaręsI.Averbuchas tam skyrė beveik vi-sas savo santaupas - apie 3 mln. do-lerių. Idėjos autoriui pavyko ant le-do suburti 12 olimpinių ir pasauliočempionų. Kiti faktai taip pat stul-binami - per dvi pasirodymo valan-das atlikėjai persirengia kaskart gra-žesniais kostiumais: jų sukurta 360.

Miuziklo veiksmas vyko dviejosescenose - pagrindinė buvo ledo are-na, o ant pakylos gyvai dainavo dai-nininkai, grojo muzikantai ir pasi-rodė šokėjai. Buvo ir cirko artistų.Ledo šou dekoracijos ir šviesų įran-ga svėrė apie 7 tonas. Siužeto auto-rius - Aleksejus Šneideris, kompo-zitorius - Romanas Ignatjevas.

Tobulas meistriškumasMiuziklas neturi miesto vardo.

Mažos istorijos kartojasi, jos labaipanašios. Pagrindinę heroję Madle-ną vaidino žavioji T.Navka. Turinoolimpinė čempionė taps 2014 metųSočio olimpiados ambasadore. Kaipir kiekviena mergina, Madlena ieš-ko meilės ir nori būti laiminga. Bet

tai nėra tik meilės istorijos pasako-jimas. Miuzikle daug siužetinių li-nijų, kurias susieja Pasakotojas an-gelas (Aleksejus Tichonovas).

Didelis miestas turi gangsterių gau-ją. Jos lyderis (olimpinis ir pasauliočempionas A.Jagudinas) siekia gražiosmerginos rankos. Tačiau gangsterioplanus sugriauna paprastas vaikinaskeistuolis Maksimilianas (olimpinisčempionas R.Kostomarovas).

Toks miuziklo siužetas, kurio ašis -garsūs čiuožėjai, publikai rodantys to-bulą meistriškumą, tarsi tai būtų ypačsvarbios varžybos: daug sudėtingųšuolių, sukinių ore, įmantrių judesiųkompozicijų.

Čempionės skrydis oreČempionė T.Navka, visada mo-

kanti nustebinti publiką, net žadąatėmė, kai pakibo ore, viena rankalaikydamasi lyno, ir, kaip reikalavo

romantiškas miuziklo siužetas, at-liko oro akrobatės judesius. Kadčiuožėja gali po keletą kartų suktisant ledo, nieko keisto, bet kad darsugeba tokius triukus ore, jai pačiaibuvo staigmena.

Miuziklo pabaigoje lyg iš kiaurodangaus pradėjo gausiai lyti. ToksI.Averbucho sumanymas. Lietus -kaip simbolis, kuris nuplauna visa,kas mūsų gyvenime nutiko blogo.“Šis miuziklas - kaip ženklas, kadturime gyventi gražiai ir taikiai. Ikipasimatymo, Lietuva”, - atsisveiki-no projekto autorius, lydimas gar-sios ledo trupės ir kitų atlikėjų.•

Ledo miesto mažų istorijų pabaiga

Idėjos autoriui pavykoant ledo suburti

dvylika olimpinių irpasaulio čempionų.

Paskutinis šokis: ratu sukasi garsus ledo trejetukas - I.Averbuchas (centre),T.Navka ir R.Kostomarovas. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Miuziklo pabaigoje prapliupo lietus - toks buvo prodiuserio I.Averbucho sumanymas. Atspindžiai ant ledo lyg veidrodis perteikė džiugią akimirką.

Madleną (T.Navka) ir keistuolį Maksimilianą (R.Kostomarovas) palaiminasėdintis Pasakotojas angelas (A.Tichonovas).

Įspūdingas T.Navkos skrydis.

Kaip ir visos fantastinės pasakos turi pabaigą, taip nuostabiai Kauno “Žalgirio” arenoje baigėsi vienas prabangiausių Rusijos dailiojo čiuožimo žvaigždžių ledo šou miuziklo “Mažos didelio miesto istorijos” turnė po Lietuvą.

Svečiai

Renginiai 192012 11 30Lietuvos žinios

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSNuo 11 22 d. Primityviosios tapybos parodaRADVILŲ RŪMAIEkspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiaiRadvilos”Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje“Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” išAleksandro Vasiljevo kolekcijosNACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA

Gintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė”VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki 2013 02 17 d.VILNIAUS ROTUŠĖ11 07-30 d. Rolanos Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?”PAMĖNKALNIO GALERIJA09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienėsparoda “Dailininkų portretai”VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai”LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir RespublikinėsVilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psi-chiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokįmatau”GALERIJA “VARTAI”

11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas”

11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumossimuliakrai”11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape”VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖSGALERIJA “ARTIFEX”11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinėparoda “Raštas”VDA EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS”11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga”VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ GALERIJA“KORIDORIUS”11 14-30 d. Vilniaus teritorinių kasų ir Vilniaus vai-kų ir jaunimo meno galerijos organizuota paroda-konkursas sveikos gyvensenos tema “Gyventi svei-kai moko vaikai”ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose”VILNIAUS VERSLO UOSTAS10 21-12 15 d. Paroda “Dar kartą istorija”LIETUVOS AIDO GALERIJA11 27-12 08 d. Deimos Katinaitės tapybos paroda“Achromatiniai eksperimentai”A.MICKEVIČIAUS VIEŠOJI BIBLIOTEKA11 26-12 15 d. Iliustratorės Agnės Indrės kūrybosparoda “A.Indre. Dvi knygos”JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS

Nuo 11 27 d. Paroda “Visa tai ne sapnas: AdolfoMeko gyvenimas ir kūryba”VDA GALERJA “AKADEMIJA”Nuo 11 29 d. Daliaus Regelskio paroda “New York. One Way”

KAUNASM.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda“Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas”11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų”FLUXUS MINISTERIJA11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda“China. 1/5”

KERAMIKOS MUZIEJUS11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės SigitosGrabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas”11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia”A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUS

11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai”RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS11 16-12 11 d. Medos Norbutaitės tapybos darbųparodaKAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 22-12 16 d. Agnės Jonkutės tapybos ir fotografijos paroda “Neregimųjų atvaizdai”GALERIJA “KAUNO LANGAS”11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės irČeslovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai”VDU GALERIJA “101”11 29-12 14 d. Ispanijos menininko Antoni Miroparoda “Gades by Antoni Miro”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIOCENTRAS “HERKUS”11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda“Mainai”PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę”KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRASNuo 11 23 d. Menininko iš Vokietijos BenjaminoRenter paroda “Lietuviškieji portretai”

02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija”KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai”

11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienėsriešinių parodaKLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

ŠIAULIAIDVIRAČIŲ MUZIEJUS04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas - nesaugiame pasaulyje”ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA11 22-12 15 d. Vidmanto Zarėkos paroda “Potekstės”11 22-12 15 d. Lauros Guokės paroda “Sunaikinta visata”11 22-12 15 d. Martos Ivanovos paroda “Kūnas - mūšio laukas”11 22-12 15 d. Emilės Pociūtės fotografijų paroda “Balta”

11 22-12 15 d. Projekto “Jaunojo tapytojo prizas2012” nugalėtojų paroda

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki 2013 07 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUS11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnie-nės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fo-toakcija “Mūsų”

PALANGADRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007)paroda “Bet amžiai bėga...”

ANYKŠČIAISAKRALINIO MENO CENTRAS

11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietu-vos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Na-cionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

Koncertai

Parodos

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA12 01 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Daly-vauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras,Kauno valstybinis choras, solistai: Lidia Kovalenko(smuikas, Rusija), Asta Krikščiūnaitė (sopranas),Liudas Norvaišas (bosas). Dirigentas Juozas Do-markasTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS12 02 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas “Trysdidieji B”. Dalyvauja Miglė Serapinaitė (smuikas),Vaida Kirvelytė (fortepijonas)VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI11 30 ir 12 02 d. 19 val.; 12 01 d. 14 val. Čaikovskioopera “Oneginas”VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI11 30 d. 18 val. Muzikos klubas “Vienišas vilkas”.Dalyvauja kaimo kapela “Gintarinė bitelė”, “Dino-zaurai”, “Bliuzoholikai”, Valerijus Šerelis ir ŠarūnasMačiulis su miesto folkloro grupe “Vilkai”ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA11 30 d. 19 val. Koncertuoja Jonas Sakalauskas irgrupė12 01 d. 18 val. Koncertuoja Kayhan ir Ali BahramiFard (Iranas)12 02 d. 18.30 val. Koncertuoja choras “Bel Canto”,Lina Dambrauskaitė (sopranas) Jurgis Brūzga (vo-kalas), Artūras Anusauskas (fortepijonas, sintezato-rius) Jonas Lengvinas (mušamieji, perkusija), ViktorPalej (obojus), Laimis Matas (bosinė gitara)LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA11 30 d. 19 val. Koncertuoja Konstantinas Papada-kis (fortepijonas, Graikija)FORUM PALACE12 01 d. 14 val. Tarptautinis gatvės šokių turnyras“Urban Dance Africa 2012”SIEMENS ARENA

12 01, 02 d. Nuo 10 val. 12-asis Tarptautinis sporti-nių šokių festivalis “Lithuanian Open 2012”

TRAKAITRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ

12 02 d. 16 val. Koncertas “Dainų bangose”. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, solistas Stein Skjervold (baritonas, Norvegija)

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA11 30 d. 18 val. Orkestro muzikos koncertas. Daly-vauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras,Kauno valstybinis choras, solistai: Lidia Kovalenko(smuikas, Rusija), Asta Krikščiūnaitė (sopranas),Liudas Norvaišas (bosas). Dirigentas Juozas Do-markas12 01 d. 17 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Min-daugas Zimkus (tenoras), Indrė Baikštytė (fortepi-jonas)12 02 d. 17 val. Tango klasika. Dalyvauja Šv. Kristo-foro kamerinis orkestras, solistas Bjarke Mogensen(akordeonas, Danija). Dirigentas Donatas Katkus

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖSBIBLIOTEKA12 01 d. 15 val. Adventinis koncertas “Kalėdos suMocartu”. Dalyvauja Giedrė Zeicaitė (sopranas),Artūras Kozlovskis (bosas), styginių kvartetas: Ri-mantė Agintaitė (smuikas), Sandra Dirgėlaitė(smuikas), Edvinas Kaziukaitis (altas), Tomas Mika-lauskas (violončelė)

ŠIAULIAIKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”11 30 d. 18 val. Mušamųjų instrumentų ansamblio“Ritmas kitaip” 5 metų gimtadienio jubiliejus12 01 d. 18 val. Akustinis Ievos Narkutės su grupekoncertas

PANEVĖŽYSCIDO ARENA

12 02 d. 19 val. Vilgilijaus Noreikos koncertas “Ačiūuž meilę”

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

BUTAI

PARDUODA

1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje,Prūsų g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 679 97 265.

NUOMOJA

Dirbančiai porai (be tarpininkų) 2 kambarių butą Vilniuje, Senamiestyje,K.Vanagėlio g. (38,5 kv. m, butas sure-montuotas, yra baldai, buitinė technika,plastikiniai langai, seifinės durys, automobilio parkavimas kieme, kaina - 800 Lt/mėn). Tel. 8 672 52 168.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Sodą SB “Dobilas” apie 10 km nuo Alytaus(yra 6,5 a žemės, namelis, kaina - 40 000 Lt).Alytus, tel. 8 676 06 108.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 kmnuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 hažemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pasta-tai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliparduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

TRANSPORTO PRIEMONĖS

PARDUODA

“Opel Ascona” (1985 m., atlikta techninėapžiūra, yra draudimas, techniškai sutvar-kytas, kaina - 1100 Lt). Alytus, tel. 8 676 06 108.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame au-tomobilių sėdynių užvalkalus. Taisome,keičiame suplyšusius salonų, sėdynių ap-mušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BALDAI, INTERJERAS

PERKA

Sofą-lovą. Vilnius, tel. 8 602 45 457.

PASLAUGOS

UAB “Kraustymo komanda” - profesio-nalios kraustymo paslaugos įmonėms irgyventojams. ŽIEMOS AKCIJA! 15 proc.nuolaida! Tel. 8 618 77 600,www.kraustymokomanda.lt. Užs. R-512

Kaminkrėčio paslaugos Kaune ir Kauno ra-jone. Tel. 8 600 58 833.

Didžėjaus ir renginio vedėjo paslaugos vi-soms progoms. Tel. +370 671 97 597,www.tavodj.lt

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nemokamai gydau nuo depresijos, nutu-kimo, pavydo. Padedu pačiam žmoguiatspėti savo ateitį. Adresas pasiteirauti:Rasa Norkutė, iki pareikalvimo, Centrinispaštas, LT-92129 Klaipėda.

IEŠKO DARBO

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkinekomercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

SIŪLO DARBĄ

Naujai atidaromai vaistinei Vilniuje reikalinga kvalifikuotų, energingų, kūry-bingų farmacininkų komanda. Teirautis tel. 8 623 70 819. Užs. LM-9079

LEIDINIAI

PARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunk-vežimių eksploatacijos bei remontožinynus, specializuoto remonto literatūrąautoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža.Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

PRANEŠIMAI

UAB “AutoRental Baltic”, kodas:300902797, adresas: Vilniaus m. sav.,Vilniaus m., J.Savickio g. 4, keičia pava-dinimą į UAB “PRESTAS”. Užs. LM-3572

L.Ruželienės įmonė (kodas 148333147,buveinė - Panevėžio m., Gėlainių g. 79,registras - VĮ Registrų centro Panevėžiofilialas) pertvarkoma į MB “IVITO”. Tel. pasiteiramuti 8 685 68 967. Užs. R-679

Parduodamas BUAB “Print.lt” priklau-santis kilnojamasis turtas už kainą, nemažesnę nei 30 proc. nuo įsigijimo kai-nos. Pasiūlymai renkami 1 mėn.Informacija tel. 8 614 44 810. Užs. R-678

2012 11 30Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios”

prenumeratos kainos ∞monòms

12 mònesi˜499 Lt

6 mònesi˜250 Lt

3 mònesi˜135 Lt

1 mònesio45 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios”

prenumeratos kainos gyventojams

12 mònesi˜319 Lt

6 mònesi˜160 Lt

3 mònesi˜80 Lt

1 mònesio27 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios” be pirmadieni˜ prenumeratos kainos ∞monòms

12 mònesi˜399 Lt

6 mònesi˜216 Lt

3 mònesi˜108 Lt

1 mònesio 36 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios” be pirmadieni˜ prenumeratos kainos gyventojams

12 mònesi˜ 247 Lt6 mònesi˜ 124 Lt3 mònesi˜ 62 Lt

1 mònesio 21 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios”

vienos dienos prenumerata

(bet kuri savaitòs diena)

12 mònesi˜84 Lt

6 mònesi˜

42 Lt

3 mònesi˜

21 Lt

1 mònesio

8 Lt

Pranešimas visuomenei apie pakartotiną viešą supažindinimą su planuojamos ūkinėsveiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) patikslinta ataskaita

Veiklos organizatorius: LITGRID AB, A.Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 278 2786,faksas (8 5) 272 3986.

PAV dokumentų rengėjas: Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo ins-titutas (KU BPATPI), H.Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, tel. (8 46) 39 88 48, faks. (8 46) 39 88 45.

Specialiojo plano rengėjas: UAB “Archstudija”, Konstitucijos pr. 9-41, LT-09308 Vilnius, tel. (8 5) 210 1297. Kontaktinis asmuo žemės sklypų klausimais Arūnas Bujauskas, tel. (8 5) 262 0984,el. paštas: arunas.bujauskas@vzf.lt.

Veiklos pavadinimas: 330 kV elektros perdavimo oro linijos Kruonio HAE - Alytus statyba.

Veiklos vieta: Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijoje, Prienų rajono Jiezno seniūnijoje ir Alytaus ra-jono Butrimonių, Punios ir Alytaus seniūnijose.

PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV ataskaitą: Valstybinė saugomų teritori-jų tarnyba, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Prienų rajono savivaldybės administra-cija, Alytaus rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinispadalinys, Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys, Kauno visuomenės sveika-tos centras, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdy-ba, Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu:Aplinkos apsaugos agentūra.

Su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita bei jos pakeitimais galima susipažinti nuo š. m. gruo-džio 3 d iki gruodžio 14 d. (imtinai) nurodytų institucijų darbo valandomis: Kruonio seniūnijo-je, adresu: Vilniaus g. 13, Kruonio mstl., Kaišiadorių r. sav.; Jiezno seniūnijoje, adresu: J.Basanavi-čiaus g. 1, Jieznas, Prienų r. sav.; Punios seniūnijoje, adresu: Kauno g. 3, Punios k., Alytaus r. sav.;Alytaus seniūnijoje, adresu: Užubalio g. 3, Miklusėnų k., Alytaus r. sav.; KU BPATPI, adresu: H.Mantog. 84, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, 202 kab., 242 kab. bei KU BPATPI internetiniame pus-lapyje adresu: www.bpatpi.ku.lt.

Vieši susirinkimai vyks:

Seniūnija Pristatymo vieta ir adresas Data Laikas

Kruonio sen. Kruonio seniūnija, Vilniaus g. 13, Kruonio mstl., Kaišiadorių r. sav. 2012 gruodžio 20 d. 14.00 val.

Jiezno sen. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras, J.Basanavičiaus g. 20, Jieznas, Prienų r. sav. 2012 gruodžio 20 d. 17.00 val.

Punios ir Punios seniūnija, Kauno g. 3, Punios k., Butrimonių sen. Alytaus r. sav. 2012 gruodžio 21 d. 13.00 val.

Alytaus sen. Alytaus seniūnija, Užubalio g. 3, Miklusėnų k., Alytaus r. sav. 2012 gruodžio 21 d. 16.00 val.

Pasiūlymus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos klausimais iki viešų susirinkimų galima teikti raštu (paštu, faksu, el. paštu) KU BPATPI, adresu: H.Manto g. 84, LT-92294 Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, 202 kab., 242 kab., tel.: (8 46) 39 88 56, (8 46) 39 88 48, faks. (8 46) 39 88 45,el. paštas: rosita@corpi.ku.lt.

Pasiūlymų kopijos gali būti pateiktos pagal kompetenciją poveikio aplinkai vertinimo subjektamsir atsakingai institucijai. Užs. R-672

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1029 Data: 2012 11 28AUKSO PUODAS - 5 687 255 LtDIDYSIS PRIZAS - 2 581 398 Lt

02 15 26 29 43 48Auksinis skaiãius 45Papildomi skaiãiai 09 20

Lietuvoje laimòti prizai5 + papildomas sk 79 409 Lt (1priz.)5 skaiãiai 6 374 Lt (7 priz.)4 skaiãiai 174 Lt (351 priz.)3 skaiãiai 12 Lt (6701 priz.)2 + papildomas sk. 6 Lt (9294 priz.)DÏokeris - bil. Nr. 040 287 874(184 059 Lt)

Prognozò:Aukso puode - 7 mln. LtDidysis prizas - 2,5 mln. LtDÏokeris - 200 000 Lt

Îaidimas JñGA 2TiraÏo Nr. 3960 Data: 2012 11 28DIDYSIS PRIZAS - 210 121 Lt

11 14 20 26 28 30 + 296 skaiãiai - 210 121 Lt5+1 skaiãius - 1539 Lt5 skaiãiai - 1014 Lt4+1 skaiãius - 104 Lt4 skaiãiai - 13 Lt3+1 skaiãius - 5 Lt3 skaiãiai - 3 Lt2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5328 Data: 2012 11 28GALITE LAIMñTI 200 000 Lt!02 04 05 06 08 13 14 23 26 2730 37 39 40 41 48 49 52 57 60

UAB “Baltic Composites”Vykdydama projektą “Kompozicinių gaminių gamyba” (Nr. 3VK-KV-11-1-008257-PR001)

pagal priemonę “Parama verslo kūrimui ir plėtrai”

SKELBIA KONKURSĄĮRANGAI ĮSIGYTI

Pirkimo objektas: WPC ekstruderis ir atliekų smulkintuvasPageidaujantys gauti pirkimo sąlygas kreipkitės į Mantą Žibutį, UAB “Baltic Composites” direktorių, tel. +370 616 30 712, el. paštu: m.zibutis@gmail.com.

Vokai atplėšiami 2012 m. gruodžio mėn. 14 d. 14.00 val. (Lietuvos Respublikos laiku).

Vokų atplėšimo vieta: UAB “Baltic Composites”, Elektrėnų g. 14, Pastrėvio k., Pastrėvio sen.,21332 Elektrėnų sav. Užs. RS-3571

Informacija apie parengtą Druskininkų sav. Gervinio sapropelio telkinio naudojimopoveikio aplinkai vertinimo programą

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Ecolotus”, įm. k. 302556290, Čebatorių k., LT-30180Ceikinių sen., Ignalinos r. sav., tel. 8 605 84 607.2. Planuojamos ūkinės veiklos programos rengėjas: UAB “J. Jonyno ecofirma”, įm. k. 221328810, Anta-kalnio g. 42-42, Vilnius LT-10304, tel. 8 686 31 513, tel./faks. (8 5) 243 7734; e. p: ecofirma@ecofirma.lt.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Druskininkų sav. Gervinio sapropelio telkinio naudojimas.4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Alytaus apsk., Druskininkų sav., Leipalingio sen., Černiauskų k.,Gervinio ež.5. PAV subjektai: Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Alytaus visuomenės sveikatos centroDruskininkų skyrius, Druskininkų savivaldybė, Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys; atsakinga institucija - Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.6. Su planuojamos ūkinės veiklos PAV programa galima susipažinti: UAB “J. Jonyno ecofirma”,Antakalnio g. 42-42, Vilnius, darbo metu (8-17 val.) per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo.7. Pasiūlymai teikiami: PAV dokumentų rengėjui - UAB “J. Jonyno ecofirma”, Antakalnio g. 42-42,Vilnius, tel./faks. (8 5) 243 7734, el. paštas: ecofirma@ecofirma.lt, kontaktinis asmuo - Valdas Stan-kevičius, tel. 8 618 62 270; pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetencijąPAV subjektams ir atsakingai institucijai.Atsakinga institucija: Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kauno g. 69, LT-62107Alytus, tel. (8 315) 56 746, faks. (8 315) 56 732, el. p.: alytus@ard.am.lt.PAV subjektai:• Druskininkų savivaldybės administracija, Vilniaus alėja 18, LT-66119 Druskininkai, tel. (8 313) 55 355,faks. (8 313) 55 376, el. p.: info@druskininkai.lt;• Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyrius, V.Krėvės g. 8, LT-66126 Druskininkai,tel./faks. (8 313) 60 307, el. p.: druskininkai@alytus.vvspt.lt;• Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, M.K.Čiurlionio g. 29, LT-66164 Druskininkai, tel. (8 313) 59 050, faks. (8 313) 59 053;• Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys, Birutės g. 3A, LT-62151 Alytus, tel. (8 315) 25 954, el. p.: alytus@heritage.lt. Užs. LM-3556

Informacija apie parengtą Alytaus r. sav. Bogušiškių II žvyro ir smėlio telkinio naujų plotų poveikio aplinkai vertinimo programą

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Alkesta”, įm. kodas 249672710, Naujoji g. 118,LT-62175 Alytus, Lietuva; tel. +370 315 77 755; faks. +370 315 77 265, el. p. info@alkesta.lt.2. Planuojamos ūkinės veiklos programos rengėjas: UAB “J. Jonyno ecofirma”, įm. k. 221328810, Anta-kalnio g. 42-42, Vilnius LT-10304, tel. 8 686 31 513, tel./faks. (8 5) 243 7734, el. p.: ecofirma@ecofirma.lt.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Alytaus r. sav., Bogušiškių II žvyro ir smėlio telkinionaujų plotų naudojimas.4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Alytaus r. sav., Daugų sen., Šiukščiakalnio k.5. PAV subjektai: Alytaus apsk. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Alytaus visuomenės sveikatos cent-ras, Alytaus raj. savivaldybė, Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys; atsakin-ga institucija - Aplinkos apsaugos agentūra.6. Su planuojamos ūkinės veiklos PAV programa galima susipažinti: UAB “J. Jonyno ecofirma”,Antakalnio g. 42-42, Vilnius, darbo metu (8-17 val.) ir UAB “Alkesta”, Naujoji g. 118, LT-62175 Aly-tus, darbo metu (7-16 val.), per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo.7. Pasiūlymai teikiami: PAV užsakovui - UAB “Alkesta”, Naujoji g. 118, LT-62175 Alytus, kontaktinisasmuo - Irmantas Karalevičius, tel. +370 686 49 337, arba PAV dokumentų rengėjui - UAB “J. Jony-no ecofirma”, Antakalnio g. 42-42, Vilnius, tel./faks. (8 5) 243 7734, el. p.: ecofirma@ecofirma.lt, kon-taktinis asmuo - Valdas Stankevičius, tel. 8 618 62 270; pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateik-tos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.Atsakinga institucija: Aplinkos apsaugos agentūra, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008, faks. 8 706 62 000, el. p.: aaa@aaa.am.ltPAV subjektai:• Alytaus r. savivaldybės administracija, Pulko g. 21, LT-62133 Alytus, tel. (8 315) 55 530, faks. (8 315) 74 716, el. p.: sekretore@arsa.lt;• Alytaus visuomenės sveikatos centras, Savanorių g. 4, LT-62142 Alytus, tel. (8 315) 51 182, faksas (8 315) 51 193, el. p.: info@alytausvsc.sam.lt;• Alytaus apsk. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Suvalkų g. 34, LT-62121 Alytus, faksas (8 315) 55 953,el. p.: alytus.pgv@vpgt.lt.• Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys, Birutės g. 3A, LT-62151 Alytus, tel. (8 315) 25 954, el. p.: alytus@heritage.lt. Užs. LM-3557

UAB Aldmantas (Kiparisų g. 13, Didžioji Riešė, Vilniaus r. LT-14261, tel. 8 699 92 573, el. p.: aldmantas@gmail.com)

VYKDO PROJEKTĄ “Naujos kartos spaustuvės įrengimas ir plėtra” ir

SKELBIA KONKURSĄ

popieriaus lapavimo įrenginiui įsigyti.

Vokai su pasiūlymais priimami adresu: Kiparisų g. 13, Didžioji Riešė, Vilniaus rajonas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra įvyks 2012 12 14 d. 11 val. 00 min., adresu:Kiparisų g. 13, Didžioji Riešė, Vilniaus rajonas.

Šis pirkimas atliekamas pagal projektą, kuris iš dalies finansuojamas Europos žemės ūkio fon-do kaimo plėtrai lėšomis. Užs. LM-3563

Klasifikuoti skelbimai 212012 11 30Lietuvos žinios

KAIP APSISAUGOTI NUO INFARKTO IR INSULTO,

I·VENGTI BESAIKIO VAISTˆ VARTOJIMO IR

ATKURTI NORMALIÑ KRAUJOTAKÑ

Kraujotakos ligos - pagrindinė mirtingumo priežastis. Sergame, nes mažiau judame, neteisingai mai-tinamės, patiriame stresus, ligas paveldime. Vaistų pasirinkimas yra didžiulis, tačiau nauda laikina,o šalutinis neigiamas poveikis ilgalaikis. Apsisaugoti nuo insulto, infarkto ir daugelio kitų ligų gali-ma ir natūraliu būdu, kvėpavimo treniruočių su treniruokliu “Samozdrav” pagalba atkuriant normaliąkraujotaką. Treniruotės esmė - kvėpavimas atmosferos oro ir žmogaus iškvėpto oro mišiniu, kuriameanglies dvideginio koncentracija daugelį kartų didesnė, negu kvėpuojant paprastai. Kasdien treniruo-jantis 30-60 min., per keletą mėnesių C02 koncentracija padidėja arba tampa normali, todėl atsinau-jina kraujagyslių tonusas, normalizuojasi kraujo spaudimas, širdies apkrova, taigi pašalinama pagrin-dinė hipertonijos ir išeminės širdies ligos priežastis. Šis treniruoklis padeda apsisaugoti ne tik nuoinsulto ir infarkto, bet išvengti, ar įveikti ir daugelį kitų lėtinių ligų: bronchinę astmą, aritmiją, svaigi-mą, koordinacijos, virškinimo sutrikimus, nutukimą, aterosklerozę, osteochondrozę, artrozę, odos iš-bėrimus, nemigą, nuolatinį nuovargį, ankstyvą senėjimą ir kt.

Nustatyta, kad per daug intensyvus C02 pašalinimas iš organizmo yra žalingas - nervų sistema per-vargsta, sutrinka medžiagų apykaita, sumažėja imunitetas, kaupiasi druskos, didėja arba krinta svoris,be to, kai C02 netenkama per daug, atsiranda kraujagyslių spazmai, jų susiaurėjimas ir kiti, kurie suke-lia deguonies badą, kraujotakos pablogėjimą, hipertoniją. Spazmai padidina infarkto, insulto riziką.Gauti C02 iš išorės neįmanoma, nes jo atmosferoje beveik nėra, taigi treniruotės su šiuo treniruokliu -puiki išeitis. Kai C02 kiekis vėl pasiekia normalų lygį, visi išvardinti neigiami faktoriai išnyksta, žmoguiišsivysto ypatingas atsparumas, sveikatos potencialas, sukuriantis sąlygas ilgaamžiškumui pasiekti.

UAB “COSMICUS SALUS”,Sužinoti daugiau ir užsisakyti galima tel. (8 5) 230 5808, +370 606 89 669. Treniruoklių galima įsigyti:Vilniuje: “Vingio” vaist. (Savanorių pr. 11), “Medininkų” vaist. (Aušros vartų g. 27), “Laptopas” (Viršuliškių 75 A); Kaune: bendrovėse “RIVA”(Putvinskio g. 49), “Ecohit” (Kovo 11-osios g. 130, priešais PC “SAVAS” (parduotuvė), tel. 8 642 11840), vaist. “Urticae” (Neries kr. 8); Šiauliuose medtechnikos pard. (Dvaro g. 74); Klaipėdoje medtechnikos pard. (Galinio pylimo g. 5.); Alytuje firmoje “Lauveka” (Suvalkų g. 1);Marijampolėje “Vaistų skrynelė” vaist. (Jaunimo g. 2); Vilkaviškyje Švarcos vaist., (Maironio g. 5). www.salus.lt. info@salus.lt. Užs. R-670

UAB “PLAST TRADE” (įm. k. 302689006, Klaipėdos r. sav., Priekulės II k., Dvaro g. 48, tel. +370 677 97 256, el. p.: plasttradelt@gmail.com)

vadovaujantis “Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondokaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis”, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministroįsakymu 2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-150, aktualia redakcija, skelbia konkursą.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: tarpusavyje suderinama suslėgto oro sistema, auto-matinis įrenginys atliekų perdirbimui, presformų komplektas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2012 m. gruodžio 18 d. 16.00 val.

Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą tiekėjams - Algirdas Skulskis, tel. +370 611 30 026.

Ltd “PLAST TRADE” (company code: 302689006, Klaipėda district municipality, Priekulės II village, Dvaro st. 48, ph. +370 677 97 256, e-mail: plasttradelt@gmail.com)

according to Project’s executor, candidate for the support from the European Agricultural Fund forRural Development by the Lithuanian Rural Development Programme 2007-2013, goods, servicesor works contracts rules approved by an order of Lithuanian Minister of Agriculture April 5, 2007,No. 3D-150-to-date version, announces a contest.

The overall description of the object: mutually compatible compressed air system, auto recycling facility, mold kit.

Tender opening date: December 18, 2012 at 4:30 p.m.

Person responsible for providing information to suppliers - Algirdas Skulskis +370 611 30026. Užs. R-675

UAB “ARTEX DEKOR” (įm. k. 302689159, Klaipėdos r. sav., Priekulės II k., Dvaro g. 38, tel. +370 677 97 616, el. p.: artexdekor@gmail.com)

vadovaujantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kai-mo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugųar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-150, aktualia redakcija, skelbia konkursą.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: tarpusavyje suderinama figūrinio pjaustymo įranga,ašinio pjaustymo įranga, dekoratyvinio sluoksnio dengimo įranga.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2012 m. gruodžio 18 d. 16.30 val.

Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą tiekėjams - Algirdas Skulskis, tel. +370 611 30 026.

Ltd “ARTEX DEKOR” (company code: 302689159, Klaipeda district municipality, Priekules II village, Dvaro st. 38, ph. +370 677 97616, e-mail: artexdekor@gmail.com)

according to Project’s executor, candidate for the support from the European Agricultural Fund forRural Development by the Lithuanian Rural Development Programme 2007-2013, goods, servicesor works contracts rules approved by an order of Lithuanian Minister of Agriculture April 5, 2007,No. 3D-150-to-date version, announces a contest.

The overall description of the object: mutually compatible moulding cutting machine, axialcutting machine, decorative film coating machine.

Tender opening date: December 18, 2012 at 4:30 p.m.

Person responsible for providing information to suppliers - Algirdas Skulskis +370 611 30026. Užs. R-676

Jonavos rajono savivaldybė informuoja, remiantis specialiojo plano sprendinių įgyven-dinimo pasekmių aplinkai reikšmingumo analizės rezultatais bei subjektų išvadomis pla-navimo organizatoriaus sprendimas - Jonavos miesto didžiųjų prekybos, paslaugų įmoniųir pramogų centrų išdėstymo specialiojo plano pakeitimo strateginis pasekmių aplinkai ver-tinimas nebus atliekamas.

Su specialiojo plano SPAV atrankos medžiaga, subjektų išvadomis, specialiojo plano koncep-cija galima susipažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanisti-kos skyriuje (428 kab.), Žeimių g. 13, Jonava, tel. (8 349) 53 821, el. paštas: jolanta@jonava.ltir plano rengėją UAB “JAS”, Kęstučio g. 46A-1, Kaunas, tel. (8 37) 32 03 96, el. paštas lukas@jas.lt.Susipažinti su dokumentais ir teikti pasiūlymus galima 20 darbo dienų po skelbimo pavieši-nimo nurodytais adresais. Užs. R-677

INFORMACIJA APIE ŪKINĖS VEIKLOS - SAULĖS JĖGAINIŲ STATYBA PAEŽERĖS KAIME,MAŽEIKIŲ RAJONE - IŠVADA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Translandija”, UAB “Translandijos transportas”, UAB “Dubgiris”. Ūkinės veiklos vieta: Mažeikių r. sav., Sedos sen., Paežerės k., Dvaro g. 16. Kadastrinisadresas: 6170/0002:6 Užežerės k. v., unikalus Nr. 6170-0002-0006, plotas: 12,2100 ha.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: trijų saulės jėgainių statyba Paežerės kaime, Mažei-kių rajone.

3. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 11 17 atrankos išvada: Nr. (4) SR-S-2359 (7.1) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

4. Dėl išsamesnės informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą galima kreiptis 20 darbo dienųnuo šio skelbimo pasirodymo į veiklos organizatorius: UAB “Vėjo technologijų projektai”, Gamyk-los g. 34, Mažeikiuose, tel. +370 620 76 046, el. p.: info@vtpenergija.lt.

5. Pasiūlymus dėl atrankos išvadų persvarstymo galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio skel-bimo pasirodymo: M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, el. p.: srd@srd.am.lt, tel. Nr. (8 41) 52 41 43.

6. Susipažinti su visa atrankos medžiaga ir išvada galima 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pa-sirodymo: UAB “Vėjo technologijų projektai”, Gamyklos g. 34, Mažeikiuose, tel. +370 620 76 046,vtp.solar@gmail.com. Užs. LM-3564

2012 m. gruodžio 12 d. (trečiadienį) 18 val.

Balsių pagrindinėje mokykloje, aktų salės patalpose, Bubilo g. 8, kviečiamas

“Meno, mokslo, kultūros ir švietimo darbuotojų individualių gyvenamųjų namų staty-bos” bendrijos Nr. 68 narių visuotinis ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas.

Darbotvarkė: bendrijos metinė veiklos ir finansinė ataskaita už 2012 m. bei darbų planas2013 m.; revizijos komisijos metinė ataskaita; pasisakymai ir jų svarstymas; gatvių apšvieti-mo projektas ir darbai; kiti klausimai; bendrijos valdybos rinkimai. Užs. LM-3565

INFORMACIJA APIE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS - 1500 kWSUMINĖS GALIOS SAULĖS FOTOELEKTRINIŲ MODULIŲ ELEKTRINĖS ĮRENGIMO TELŠIŲ

RAJONE, DEGAIČIŲ SEN., PATAUSALĖS K. - POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB “Saulės elektrinė”, Beržų g. 9, Ryškėnų k., Tel-šių r., tel. 8 698 73 035.

2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas - V.Katarskio projektavimo stu-dija “Katedra”, Turgaus a. 14, LT-87122 Telšiai, tel. (8 444) 75 522.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Elektros energijos gamyba, naudojant alter-natyvius saulės energijos išteklius.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - žemės sklypas, (kadastrinis Nr. 7855/0001:165 Pa-tausalės k. v.), Patausalės k., Telšių r. sav. Planuojamos ūkinės veiklos vieta nepatenka į vals-tybinių parkų, valstybinių draustinių, rezervatų, “Natura 2000” teritorijų ribas.

5. Atsakingos institucijos - Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplin-kos apsaugos departamento - 2012 m. lapkričio 28 d. priimta atrankos išvada Nr. (4)SR-S-2474(7.1): Poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

6. Teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (teikimo terminas - 20 d. d.nuo šio skelbimo išspausdinimo dienos) bei išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir at-rankos dokumentais (terminas - 10 d. d. nuo šio skelbimo išspausdinimo dienos) galima:Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamen-tui, M.K.Čiurlionio g. 3, tel. (8 41) 59 64 16, faks. (8 41) 50 37 05, el. p.: srd@srd.am.lt ir PAVrengėju: V.Katarskio projektavimo studija “Katedra”, Turgaus a. 14, LT-87122 Telšiai, tel. (8 444) 75 522, el. p.: viktoras.katarskis@gmail.com. Užs. LM-3566

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstrukcijos atrankos išvadą

dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Vilniaus apskritis, Ukmergės rajonas, Siesikų seniūni-ja ir Deltuvos seniūnija. Kauno apskritis, Jonavos rajonas, Šilų seniūnija.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2012 10 18 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-3349:planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmer-gė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d.nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8-17 val., V 8-15.45 val.).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimoAplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d.nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius,tel. 8 706 62 024) ir UAB “Kelprojektas” Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugosskyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-3567 INFORMACIJA APIE PRADEDAMA RENGTI

DETALŲJĮ PLANĄPradedamas rengti vietovės lygmens žemės skly-pų kad. Nr. 0101/0167:1095, 0101/0167:1603,Nr. 0101/0167:1093 Platiniškių k., Pilaitės sen.,Vilniaus m., detalusis planas.Planavimo tikslai: pakeisti žemės tikslinę pa-skirtį pagal bendrojo plano sprendinius, pada-linti sklypus, nustatyti planuojamos teritorijosnaudojimo ir tvarkymo rėžimą (pagal VilniausVerbų etnokultūros kraštovaizdžio draustiniospec. planą).Planavimo darbų programa: parengiamasis,rengimo, vertinimo ir baigiamasis etapai.Planuojami žemės sklypų būdai ir pobūdžiai:kiti žemės ūkio paskirties sklypai, mažaaukščiųgyvenamųjų namų statybos, susisiekimo ir in-žinerinių tinklų koridoriai. Numatoma vienbu-čių gyvenamųjų namų statyba.Planavimo organizatoriai: Evaldas Matiukas(tel. 8 684 03 888, Gilužio g. 8-51, Vilnius), Hel-mutas Lisinas, Irena Lisinienė (Taikos g. 36-46,Vilnius), Genoefa Masalska, Piotr Masalski(Kriaučiūnų g. 69, Vilnius).Plano rengėjas: Vytaras Vidžiūnas, tel. 8 61818 650, el. p.: vytaras.vidziunas@gmail.com, Trimitų g. 6-33, Vilnius.Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų pla-navimo organizatoriaus teisių ir pareigų per-davimo 2011 08 10 sutartis Nr. 041973.Informacija teikiama pas plano rengėją nuoš.m. gruodžio 6 d.Detaliojo plano rengimo, svarstymo, derini-mo ir tvirtinimo tvarka: bendra.Planavimo terminas - 2012-2013 m. Užs. LM-3569

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

reklama@lzinios . l t

Tel.: 249 2166, 249 2173, 249 2165.

R E K L A M A

2012 11 30Lietuvos žinios22 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30,18.15, 21 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.30, 19 val.

“Frankenvynis” (3D) - 11.30, 15.30 val.“Džiunglės” - 12, 14.45, 17, 19.30, 21.40 val.“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.“Septyni psichopatai” - 21.15 val.“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.15, 20.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 16.15, 19.15,21.50 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 13,17.45 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 21.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.15, 17.30,20.30 val.“Monstrų viešbutis” - 12.30, 14.30, 16.45 val.“Pragaras rojuje” - 18.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Legendos susivienija” (3D) - 11, 13.10, 16, 18.30, 20.10 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 15.15,17.30, 19.45 val.“Karališkas romanas” - 17.50, 20.40 val.“Džiunglės” (3D) - 21.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.45, 18.15, 21 val.“Frankenvynis” (3D) - 13.20, 17.40 val.“Apgaulinga aistra” - 11.30, 13.50, 16.15, 18.45,21.15 val.“Septyni psichopatai” - 13.30, 16.15, 18.45, 21.15 val.“30 širdies dūžių” - 13.50, 15.50, 18, 20.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.10, 15.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 14.45, 18.10, 21.30 val.“Monstrų viešbutis” - 13.40, 15.40 val.“Pragaras rojuje” - 22 val.SKALVIJA“Meilė yra viskas, ko reikia” - 19.10 val.“Tabu” - 17 val.“Išsiskyrimas” - 21.20 val.PASAKA“Pabandom iš naujo” - 21.15 val.“Pusbroliai” - 17 val.“Sviestas” - 20 val.“360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu” - 19 val.“Laiko kilpa” - 22 val.“Kazino apiplėšimas” - 21.30 val.OZO KINO SALĖ“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 16 val.“Aš aptarnavau Anglijos karalių” - 18 val.

MULTIKINO“Legendos susivienija” (3D) - 11.15, 13.15, 15.30,17.45, 19.30 val.“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.45,19 val.“Džiunglės” (3D) - 11.15, 13.15, 15.15, 17.30,19.45, 22 val.“Džiunglės” - 16.45, 21.30 val.“Debesų žemėlapis” - 15, 18.15, 20, 21.15 val.“Frankenvynis” (3D) - 14.15, 16.45, 19, 21.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30, 12.30,14.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10, 12, 17 val.“Septyni psichopatai” - 22 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15, 16.45, 19, 21.45 val.“007 operacija “Skyfall” - 19.15, 21.30 val.“Monstrų viešbutis” - 10.45, 13 val.

KAUNASCINAMON“Legendos susivienija” (3D) - 13, 15.15, 17.30,19.45 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30,20.45 val.“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.45, 18.10, 21.35 val.“Tėvas” - 16.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 18, 20.30 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11 val.“007 operacija “Skyfall” - 19, 22 val.

“Grėsmingas” - 22.10 val.“Monstrų viešbutis” - 12.15, 14.15 val.FORUM CINEMAS“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30,18.15, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 11.30, 14, 16.15 val.“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.“30 širdies dūžių” - 18.30, 20.30 val.“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.30, 21 val.“Apgaulinga aistra” - 14.30, 19.15 val.

“Septyni psichopatai” - 16.45, 21.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 16, 18.45,21.15 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.15, 17.45 val.“007 operacija “Skyfall” - 11.45, 14.45, 18, 21.30 val.“Monstrų viešbutis” - 12.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15,18, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.“Džiunglės” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.“Frankenvynis” (3D) - 13.15, 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 16, 18.30,21.30 val.“Vėžliukio Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 15.45 val.“007 operacija “Skyfall” - 21.15 val.“Monstrų viešbutis” - 12.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Legendos susivienija” - 13.45, 16.15, 19, 21.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 18 val.“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.“Pragaras rojuje” - 16, 18.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.30 val.“Frankenvynis” (3D) - 15.30 val.“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 21 val.“Debesų žemėlapis” - 14, 17.15, 20.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.15 val.“Monstrų viešbutis” - 13.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val.“Legendos susivienija” - 10, 11.45, 13.30, 15.15, 17, 18.45 val.I SALĖ“Karališka drąsa” - 10, 11.45 val.“Į Romą su meile” - 15.20 val.“Pabandom iš naujo” - 17.15 val.“Kazino apiplėšimas” - 13.30, 19.10 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Legendos susivienija” - 13.45, 15.45 val.“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 18 val.“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.“Frankenvynis” (3D) - 15.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.“Debesų žemėlapis” - 17.45, 21 val.

PENKTADIENIS 30 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Knygų Kalėdos”. Eglutės

įžiebimo šventė Prezi-dentūroje (k.)

10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-711.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 Šiandien (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!” 23.15 “Kine kaip kine”23.45 Drama “Mainai” N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 “Radži ieško žmonos” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris,

Teksaso reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 Komedija

“Dvylika kėdžių”22.45 “Farai” N-1423.45 Veiksmo f.

“Blyksnis” N-141.50 Veiksmo trileris

“Slenkstis” N-14

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė

transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Šok su manimi”14.40 “Skunk Fu”15.10 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios

19.20 Nuotykių komedija “Naktis muziejuje”

21.40 Veiksmo f.“Geležinis žmogus”

0.05 Komedija “Van Vailderis.Pirmi metai koledže”

2.00 “Kaulai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Prajuokink mane” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Raudonas

dangus” (k.) N-712.00 “Ekstrasensai detektyvai”

(k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 Savaitės kriminalai N-721.00 Istorinė drama “1612-ieji.

Tamsūs laikai” N-723.50 “Amerikietiškos imtynės”

N-140.50 Baltijos galiūnų čempiona-

tas Birštone (k.)1.50 “Liejyklos gatvė” (k.) N-72.50-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

11 30 d. 18.30 val.; 12 02 d. 12 ir 17 val. “Spragtukas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

11 30 ir 12 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”12 02 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasis teatras. “Revizorius”JAUNIMO TEATRAS

11 30 d. 18 val. “Ledi Makbet”12 01 d. 18 val. “Dėdė Vania”RUSŲ DRAMOS TEATRAS11 30 d. 18 val. “Lošėjai”12 01 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė”12 01 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS12 01 d. 18.30 val. “Madagaskaras”12 02 d. 12 val. “Mama Katinas”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė11 30 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”12 01 d. 12 val. “Trys paršiukai”12 02 d. 12 val. “Princesė ir kiauliaganys”Mažoji salė12 01 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis”12 02 d. 14 val. “Liunės nuotykiai”KEISTUOLIŲ TEATRAS

11 30 d. 19 val. “Pinokio kronikos”12 01 d. 12 val. “Mykolas žvejas”12 01 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”12 02 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias”

MENŲ SPAUSTUVĖ11 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Nėra laiko”12 01 d. 13 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezariogrupė”. “Superagentas 000”12 01 ir 02 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Vėjų motė”“DOMINO” TEATRAS11 30 d. 19 val.; 12 01 d. 16 ir 19 val. “Sex guru”RAGANIUKĖS TEATRAS12 01 d. 12 val. “Skraidantys meškučiai”12 02 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS

11 30 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Shopping and Fucking”12 01 ir 02 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS

12 01 d. 19 val. Rūtos salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko. Kavolių kabaretas”12 02 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida”12 02 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS11 30, 12 01 ir 02 d. 18 val. “Zygfrido Vernerio kabaretas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS11 30 d. 18 val. “Penki vakarai”KAUNO MAŽASIS TEATRAS11 30 d. 19 val. “Sesuo”KAUNO TEATRO KLUBAS11 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS12 02 d. 18 val. “Domino” teatras. “Bučiuoju, Oskaras”KINO TEATRAS “ROMUVA”

12 01 d. 19 val. Užupio dramos teatras. “Špilkos”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS11 30 ir 12 01 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS11 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbavyrai?”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS11 30 d. 18 val. Jazminas”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmenonuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Su-permeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džekonutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-711.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00“Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00“Meilės miestas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30“Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiu-kai” 17.00 “Didžioji sprogimo teorija” N-7 17.30“Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00“Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalti-mo motyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Tagartas XXI.Grupė” N-7 22.35 Istorinė drama “JFK: DžonasF.Kenedis. Šūviai Dalase” N-14

LRT kultūra8.00 “Nuotykiai elfų šalyje” 8.30 “Kaimo akademi-ja” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvosšokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”.Koncertas (k.) 13.30 “Kūrybos metas”. RežisierėRamunė Kudzmanaitė (k.) 14.00 “Grynas gyveni-mas” 14.45 “Durys atsidaro” 15.15 “Laba diena,Lietuva” (k.) 17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus są-siuvinis 18.00 “Keliaukim!” 18.30 Maironio 150-ųjų gimimo metinių iškilmingas vakaras-minėjimasKauno valstybiniame dramos teatre 20.05 Bro-niaus Kutavičiaus 80-mečio vakaras Lietuvos kom-pozitorių sąjungoje 20.50 “Arti toli” 21.25 “Kapi-tonų mūšis” 22.00 “Idiotas” N-7 22.50 Džiazovakaras. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Biršto-nas 2012”. LMTA vokalinis ansamblis “Singas” irprojektas “Labai baisios stygos” 0.00 Panorama(k.) 0.45 Tarptautinis dainuojamosios poezijos fes-tivalis “Tai - aš”. 2 laida

TV69.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Ameri-kos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Ro-binzonas Kruzas” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs irturi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduo-tuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Vampyrų žudikė”

17.00 “Robinzonas Kruzas” 18.00 “Aferistas”19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų”21.00 “Herojai” 22.00 “Krintantis dangus” 23.00“Vartai” 0.00 Eurolygos rungtynės. Kauno “Žalgiris”- Pirėjo “Olympiacos”. Vaizdo įrašas 1.40 “CSI kri-minalistai” 2.30 “Ledo kelias”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkimeaugti” 10.55 Dok. f. “Leninas. Mitai ir tikrovė”. 2 d.N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Elio-tas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-715.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45Dok. f. “Kas nužudė J.F.Kennedy?” N-7 16.00 Žinios16.10 Dok. f. “Kas nužudė J.F.Kennedy?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-718.00 Žinios 18.45 “Pagrindinis įtariamasis” N-721.00 “Reporteris” 21.40 “Lotynų Amerikos muzi-kos Grammy apdovanojimai 2012” 0.00 “RossasKempas. Gaujos” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Poniutė kaime” 9.00 Animac. f.“Vėžliuko Semio nuotykiai” 11.00 Drama “1612:Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 13.25 Veiksmo f.“Miražas” N-7 15.00 Komedija “Vyrai, kurie spok-so į ožkas” N-7 17.00 Komedija “Labas ir sudie!”N-7 19.00 Trileris “Šalutinis efektas” N-7 21.00 Tri-leris “Tamsos pakraštys” N-7 23.00 Trileris “Įkalin-ta pragare” N-14 1.00 Melodrama “Paskutinis bu-činys” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Ką mes valgome?” 9.45 “Advokatė Lo-vinski” 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė”12.15 Drama “Mergaitė ir lapė” 14.00 Drama “Tai-kus karys” N-7 16.15 “Fotografijos istorija arba is-torija fotografijoje: Vilnius ir jo fotografai” 16.45“Kultūra+” (k.) 17.15 “Joe Zee mados pamokos”18.15 “Reidas” (k.) 18.45 “Misija: išteisinti!” N-719.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV”

žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas”20.45 “Gyvenimas be vyrų” N-7 22.20 “BalticumTV” žinios 22.35 Drama “Pranašas” N-14

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Ži-nios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėto-jų dalis. 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergeliųinstitutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Balandė” 17.40 Ži-nios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris19.20 M.Galkino koncertas 21.40 Vaid. f. “Duonosdiena” 23.25 Vaid. f. “Aš laiminga” 1.15 “Operaty-vininkai” 2.05 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.05 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga12.05 Krepšinis. Eurolyga. “Partizan” - “Lietuvosrytas” 13.55 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - “Ba-rys”. Tiesioginė transliacija 16.25 “Futbol Mun-dial” žurnalas 16.55 Ledo ritulys. “Lokomotiv” -“Salavat Yulaev”. Tiesioginė transliacija 19.30 Fut-bolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 19.55 Krep-šinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Olympiacos”. Tiesiogi-nė transliacija 21.55 Krepšinis. Eurolyga. “Real” -“Fenerbahce Ulker” 23.45 Ledo ritulys. “Lokomo-tiv” - “Salavat Yulaev” 1.45 Futbolas. UEFA Čem-pionų lygos apžvalga

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų grio-vėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas lai-mikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Rask mane,jei gali 22.00 Nutrūktgalviai 23.00 Kaip mes išra-dome pasaulį 0.00 Kodėl? 1.00 Nieko asmeniško

Orai ir horoskopai 232012 11 30Lietuvos žinios

SAULĖteka 8:17leidžiasi 15:58dienos ilgumas7:41

MĖNULIStrečiąją pilnaties dieną Mėnulis teka 17:37,leidžiasi 9:35

ŠIANDIEN: bus debesuota, lis, kai kur kris šlapdriba. Temperatūra dieną nuo 0 iki 6 laipsnių šilumos.

RYTOJ: debesuota, kris šlapdriba arba snigs. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnio šalčio iki 0, dieną nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos.

Senoliai sakydavo: Širdis - ne avelė: šieno nepaduosi.

PilnatisXI 28

335-oji metų diena. Lapkričio trisdešimtoji, penktadienis, penktoji 49-osiosmetų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 31 diena.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Andriejus, Andrius, Saugardas, Vytartė; rytoj: Algmina, Butigeidas, Eligijus, Natalija.

+12Lisabona

+12Malaga

+6Madridas

+14Alžyras

+16Tunisas

+20

Atėnai+18

Larnaka

+18Stambulas

+13Barselona

+8Bordo

+5Dublinas

+4Paryžius

+4Londonas

+10 Nica

+12Roma

+15Dubrovnikas

+10Sofija

+12Bukareštas

Varna

+5

Maskva

-2 Helsinkis

+12Kijevas

+2Berlynas

-2

Kopenhaga+1

Stokholmas

-4

Oslas

+6Amsterdamas

0Miunchenas

+1Praha

+6Vilnius

-5Talinas

+2Ryga

+7

Minskas

-6Sankt Peterburgas

Bratislava

+4Varšuva

+3Viena

+5Budapeštas

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

0

0 -1

+4 +3

+4

+6 +5

+5 +4

+1

-1

Delčia XII 06

JaunatisXII 13

PriešpilnisXII 20

2012 11 30Lietuvos žinios24 Margumynai

Mugės kuria šventę

Nuo 3 mlrd. iki 5 mlrd. eurųkasmet išleidžiama Vokietijostradicinėse Kalėdų mugėse,kurios atsirado dar viduram-žiais. Atidėjus verslą į šalį, tailaikas, kai reikia džiaugtis sukaršto vyno taure rankoje!

Vokietija jau pradeda atrodyti ka-lėdiškai. Nuo pirmadienio visoje ša-lyje viena po kitos atsidaro kalėdinėsmugės, kurios ir tampa švenčių cent-ru. Jose parduodami kalnai saldu-mynų ir milijonai litrų glintveino.

Tuose kraštuose, kur buvo kalba-ma vokiškai, tradicinės mugės sie-kia XIII amžių. Šiomis dienomisapie 2500 mugių kasmet sukuria iki180 tūkst. darbo vietų advento laiko-tarpiu - keturias savaites iki Kalėdų.Sunku tiksliai suskaičiuoti, kiek pel-no duoda ši kalėdinio turgaus pra-monė, bet analitikai mano, kad nuo3 mlrd. iki 5 mlrd. eurų kasmet.

Kalėdų tradicijos ir vaišės iš tiesųyra didžiulis verslas Vokietijoje. Rin-kos tyrimų institutas “Nielsen” prane-šė, kad per 2010-2011 metų žiemossezoną vien šokoladui “Weihna-

chstmann” ir Kalėdų Senelio figū-rėlėms buvo išleista daugiau kaip94 mln. eurų.

Garsiausi turgūs Vokietijoje vei-kia Niurnberge ir Dresdene. Tačiaupo visą šalį išsibarsčiusios kalėdinėsmugės kiekviena turi ką pasiūlyti: artai būtų Berlyno aukšto lygio “Gen-darmenmarkt”, Kelno viduramžiš-kos tematikos mugė, “erotinė” mugėsuaugusiesiems Hamburgo garsia-jame Sankt Pauli malonumų rajone,ar sostinės turgus, siūlantis didžiu-les nuolaidas ir orientuotas į ilgalai-kius bedarbius. •

Kembridžas šiltai pasitiko savo kunigaikščius, bet populiarioji pora - princas Williamas ir jo žmona Kate -patyrė netiesioginį spaudimąsusilaukti vaikų.

Kai princas Williamas ir Kate lan-kėsi Kembridže, savo kunigaikštys-tės centre, viena jauna moteris įtei-kė porai kūdikio drabužėlių - rankųdarbo šliaužtinukus. 27 metų Sa-mantha Hill pati pasiuvo juos, opriekyje išsiuvinėjo: “Mažasis tėčioantrasis pilotas.” Tai užuomina įWilliamo, Karališkųjų oro pajėgųpaieškos ir gelbėjimo sraigtasparniopiloto, darbą. “Princas yra sraigtas-parnio pilotas, todėl jo kūdikis ma-nys, kad tėvelis yra šaunus”, - sakėS.Hill.

30 metų Williamas, antras po tė-vo sosto paveldėtojas, yra minėjęs,jog norėtų dviejų vaikų. Nuo to lai-ko visa šalis spėlioja, kada Kate pa-dovanos jam pirmąjį kūdikį.

2011 metų balandį susituokusipora turi Kembridžo kunigaikščiųtitulą, bet šiame Rytų Anglijos uni-versitetiniame mieste lankėsi pirmą

kartą. Williamas ir Kate atvyko įKembridžą traukiniu, o paskui au-tomobiliu važiavo per miestą. Juossveikino minios žmonių.

Catherine vilkėjo “MaxMaros”suknelę ir smėlio spalvos apsiaus-tą. Be to, puikavosi savo naująja šu-kuosena, kurią pirmą kartą pade-monstravo prieš kelias dienas Lon-done, - ilgomis tamsiomis sruogo-mis ir kirpčiukais. Pora aplankėprestižinį Kembridžo universitetą,mokyklą ir benamių prieglaudą, betten vienas gyventojas italas pabučia-vo Catherine ranką ir privertė ją nu-rausti. Kunigaikščiai taip pat atidarėnaują ligoninę netoliese esančiamePiterboro mieste.

Gerą humoro jausmą turintis Willia-mas universiteto senate kalbėjo, kaddidžiuojasi savo ir sutuoktinės ryšiusu Kembridžu: “Per mylią nuo mūsųbuvo atrasta gravitacija ir DNR.” Jisprisiminė, kaip su broliu čia lankėsiprieš penkerius metus ir kad “tai bu-vo didžiausias Harry priartėjimas prieuniversiteto”.

28 metų Harry baigęs mokykląįstojo į armiją, tapo sraigtasparnio“Apache” pilotu ir šiuo metu tar-nauja Afganistane. •

Dovana su užuomina

Paryžius gali dar kartą pažaliuoti iš pavydo, nes jis nebėra geriausios pasaulyjevirtuvės centras - šią šlovę išprancūzų paveržė japonai.

Jau šeštus metus iš eilės dėl mais-to pamišusios Japonijos sostinė gau-na aukščiausią “Michelin” vadovo,laikomo puikaus maisto biblija, lei-dėjų įvertinimą. Tokijuje yra dau-giausia trimis “Michelin” žvaigždu-tėmis pažymėtų restoranų, nors jųpernai ir sumažėjo nuo 16 iki 14.

“Japonijos gurmanų virtuvė tapo dar

kūrybiškesnė, dar labiau įkvepianti ir iš-radingesnė, - pareiškė “Michelin” vado-vų tarptautinis direktorius Michaelis El-lisas. - Kokybė ir įgūdžiai, kuriuosdemonstruoja Kanto regiono (aplinkTokiją) šefai, kasmet vis geresni ir patvir-tina Japonijos padėtį tarp pirmaujančiųpasaulio šalių, kai kalbame apie maistą.”

Senas maisto tradicijas turinčiojeJaponijoje “Michelin” apdovanojimailabai vertinami. “Michelin” vadovo2013 metų leidime minimi restoranaiTokijuje, kaimynėje Jokohamoje ir pa-krantės Šonano rajone. Yra ir atskirasvadovas Vakarų Japonijai - regionuiaplink senąją sostinę Kiotą.

Visi, išskyrus du, aukščiausią įver-tinimą pelnę restoranai Tokijuje ruo-šia japonišką maistą. Vieno šių resto-ranų specializacija - pūsliažuviųpatiekalai, kuriais galima nusinuody-ti, jeigu jie netinkamai paruošti. Šie-met “Michelin” žvaigždutes gavo išviso 242 Tokijo restoranai - pradedanteuropietiška bei japoniška “aukštąja”virtuve ir baigiant vietelėmis, kuriossiūlo kuklesnį maistą, tokį kaip kep-tas ungurys, grikių miltų makaronaiir aliejuje virta mėsa bei daržovės antiešmelių. •Reuters, “SpiegelOnline”, BNS, LŽ

Gurmanų sostinė - Tokijas

Loterija sukėlė tikrą pamišimąAmerikoje, kai “Aukso puodas”įspūdingai papilnėjo. Jį laimėjodu laimingieji.

JAV loterijos “Powerball” pagrin-dinį prizą - 550 mln. dolerių - pasi-dalys du žmonės. Dar 8,9 mln. žai-dėjų išlošė mažesnes pinigų sumas.

“Aukso puodas” buvo antras pa-gal dydį per visą JAV loterijų istori-ją, o tikimybė jį laimėti - viena iš 175milijonų. “Powerball” patvirtino,kad buvo parduoti du laimingi bilie-

tai: vienas Arizonoje, kitas - Misūry-je. Išriedėję “auksiniai” skaičiai bu-vo 5, 16, 22, 23, 29 ir “Powerball”skaičius 6. Jei laimėtojai nutars at-siimti prizą grynaisiais, suma suma-žės iki 379,8 mln. dolerių. Per 16ankstesnių žaidimų pagrindinio lai-mėtojo neatsirado, todėl “Auksopuodas” labai padidėjo, o tai paska-tino neregėtą loterijos bilietų pirki-mą. Visose JAV per minutę buvoparduodama 130 tūkst. bilietų. Toks“Aukso puodas” suviliojo ir tuosžmones, kurie retai lošia ar apskritainelošia šioje loterijoje. •

Pusę milijardo pasidalys dviese

Visą šią savaitę Berlyne šurmuliuoja kalėdinė mugė “Gendarmenmarkt”. / Reuters/PC/AFP/ Scanpix nuotraukos

Williamas ir Kate sveikino Kembridžo žmones iš rotušės balkono.

Tokijas jau senokai pralenkė Paryžių “Michelin” žvaigždutes pelniusiais restoranais, o garsiausias šio miesto pa-tiekalas yra sušiai.

Šis skaičius ekrane - daugiau kaip pusė milijardo dolerių - magiškai paveikė pirkėjus.