20
2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 (13 507) Lietuvos žinios Kaina 1,99 Lt ORAI Debesuota, visame krašte numatomi lietūs. Temperatūra dieną 7-8 laipsniai šilumos, pajūryje apie 10. 19 p. www.lzinios.lt KULTŪRA Visiems vienodas Gronholmo metodas 12 p. NAMŲ PASAULIS Langus dengia natūralūs audiniai SPORTAS Lietuvos gruzino aukso skrynia 10 p. Pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau plinta “mada” subūrus bendraminčius kurti nedideles ekologines gyvenvietes. Dvi ekologinės gyvenvietės kuriamos Kazlų Rūdos savivaldybėje - Kardokų ir Dovydų kaimuose. Pirma iš Kauno į Kardokų kaimą beveik prieš aštuonerius metus at- sikraustė Raimundo Vaičiūno šeima. Tiesa, ne iš karto, o kai susirentė čia gyvenamąjį namą iš šiaudų ir molio. Netrukus atsirado bendraminčių - kaime įsikūrė dar aštuonios iš did- miesčių atvažiavusios šeimos. Žiemą Kardokuose lieka tik trys, nes kitos dar statosi namus, kuria savo ūkius. “Visa mūsų ekologinė gyvenvietė dar tik kuriama”, - LŽ teigė R.Vai- čiūnas. Pašnekovas neslėpė, kad jo šeima nėra visiškai nutraukusi ryšių su laikinąja sostine. 4 p. Didmiesčių šurmulys keičiamas į kaimo ramybę UŽSIENIS Laikas triuškinti mokesčių rojus Mokesčių rojumi vadinamos teri- torijos yra saugus prieglobstis žmonėms, kurie nori paslėpti savo pinigus, tačiau kitos valstybės dėl to praranda milžiniškas sumas. Be to, taip pasaulyje sukuriama ne- kontroliuojama paralelinė ekono- mika. Duomenų bazės “Offshore Leaks” sąrašuose yra daugiau kaip 130 tūkst. asmenų, perkėlusių sa- vo pinigus į šalis, kuriose labai maži mokesčiai ir garantuojamas visiškas konfidencialumas. Tačiau niekas nežino, kiek pinigų laiko- ma anoniminėse bankų sąskaitose mokesčių rojais vadinamose valsty- bėse. Manoma, jog galėtų būti nuo 16 trln. iki 25 trln. eurų. 8 p. Seime grįžtama prie idėjos valstybės tarnyboje dirbančius asmenis įsprausti į Etikos kodekso rėmus. Tai būtų ketvirtas per dešimtmetį mėginimas sukurti valdininkams skirtų taisyklių modelį. 3 p. Baltarusiai kviečia Lietuvos verslą investuoti ir nepraleisti 2014 metais Minske vyksiančio pasaulio ledo ritulio čempionato projektų teikiamų galimybių 9 p. Lyderių mūšis 15 p. ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš- čionys demokratai (TS-LKD) ir Socialdemokratų partija (LSDP) jau gyvena savo lyderių rinkimų nuotaikomis. Jos atidžiai stebi viena kitos viduje vykstančias kovas. Kitos partijos abiejų politikos sun- kiasvorių ateitį linkusios sieti su tais pačiais vadovais. Valdančiojoje LSDP ir opozicinė- je TS-LKD vyksta rinkimų kampa- nijos. Kam iš keturių kandidatų - dabartiniam partijos pirmininkui Andriui Kubiliui, europarlamenta- rams Vytautui Landsbergiui, Laimai Andrikienei ar Seimo nariui Valen- tinui Stundžiui - konservatoriai pa- tikės partijos vairą, turėtų paaiškėti balandžio 23 dieną. Socialdemokratai pirmininką rinks per gegužės 4-ąją vyksiantį suvažiavi- mą. Keli LSDP skyriai jau iškėlė dabar- tinio partijos lyderio, premjero Algirdo Butkevičiaus ir krašto apsaugos mi- nistro Juozo Oleko kandidatūras. 3 p. E.Masiulis: “Nematau problemų dirbti nė su vienu iš konservatorių kandidatų į šios partijos pirmininkus.” Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Lyderių mūšis

Citation preview

Page 1: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 (13 507)

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

ORAI

Debesuota, visamekrašte numatomilietūs. Temperatūradieną 7-8 laipsniaišilumos, pajūryjeapie 10.

19p.

www.lzinios.lt

KULTŪRA

Visiems vienodasGronholmometodas 12p.

NAMŲ PASAULIS

Langus dengia natūralūsaudiniai

SPORTAS

Lietuvos gruzino aukso skrynia 10p.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau plinta “mada” subūrusbendraminčius kurti nedidelesekologines gyvenvietes. Dvi ekologinės gyvenvietės kuriamos Kazlų Rūdos savivaldybėje - Kardokų ir Dovydų kaimuose.

Pirma iš Kauno į Kardokų kaimąbeveik prieš aštuonerius metus at-sikraustė Raimundo Vaičiūno šeima.Tiesa, ne iš karto, o kai susirentė čiagyvenamąjį namą iš šiaudų ir molio.Netrukus atsirado bendraminčių -kaime įsikūrė dar aštuonios iš did-miesčių atvažiavusios šeimos. Žiemą

Kardokuose lieka tik trys, nes kitosdar statosi namus, kuria savo ūkius.

“Visa mūsų ekologinė gyvenvietėdar tik kuriama”, - LŽ teigė R.Vai-čiūnas. Pašnekovas neslėpė, kad jošeima nėra visiškai nutraukusi ryšiųsu laikinąja sostine.

4p.

Didmiesčių šurmulys keičiamas į kaimo ramybę

UŽSIENIS

Laikas triuškintimokesčių rojus

Mokesčių rojumi vadinamos teri-torijos yra saugus prieglobstisžmonėms, kurie nori paslėpti savopinigus, tačiau kitos valstybės dėlto praranda milžiniškas sumas. Beto, taip pasaulyje sukuriama ne-kontroliuojama paralelinė ekono-mika. Duomenų bazės “OffshoreLeaks” sąrašuose yra daugiau kaip130 tūkst. asmenų, perkėlusių sa-vo pinigus į šalis, kuriose labaimaži mokesčiai ir garantuojamasvisiškas konfidencialumas. Tačiauniekas nežino, kiek pinigų laiko-ma anoniminėse bankų sąskaitosemokesčių rojais vadinamose valsty-bėse. Manoma, jog galėtų būti nuo 16 trln. iki 25 trln. eurų. 8p.

Seime grįžtama prie idėjos valstybės tarnyboje dirbančiusasmenis įsprausti į Etikos kodekso rėmus. Tai būtų ketvirtas per dešimtmetį mėginimas sukurtivaldininkams skirtų taisykliųmodelį. 3p.

Baltarusiai kviečia Lietuvos versląinvestuoti ir nepraleisti 2014 metais Minske vyksiančio pasaulioledo ritulio čempionato projektų teikiamų galimybių 9p.

Lyderių mūšis15p.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš-čionys demokratai (TS-LKD) irSocialdemokratų partija (LSDP)jau gyvena savo lyderių rinkimųnuotaikomis. Jos atidžiai stebiviena kitos viduje vykstančiaskovas.

Kitos partijos abiejų politikos sun-kiasvorių ateitį linkusios sieti su taispačiais vadovais.

Valdančiojoje LSDP ir opozicinė-je TS-LKD vyksta rinkimų kampa-nijos. Kam iš keturių kandidatų -dabartiniam partijos pirmininkuiAndriui Kubiliui, europarlamenta-rams Vytautui Landsbergiui, LaimaiAndrikienei ar Seimo nariui Valen-

tinui Stundžiui - konservatoriai pa-tikės partijos vairą, turėtų paaiškėtibalandžio 23 dieną.

Socialdemokratai pirmininką rinksper gegužės 4-ąją vyksiantį suvažiavi-mą. Keli LSDP skyriai jau iškėlė dabar-tinio partijos lyderio, premjero AlgirdoButkevičiaus ir krašto apsaugos mi-nistro Juozo Oleko kandidatūras.

3p.

E.Masiulis: “Nematau problemų

dirbti nė su vienu iš konservatorių kandidatų į šios

partijos pirmininkus.”

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Page 2: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Nuostabu tik viena - kad nepai-sant skaudžių dviejų Lietuvos ko-mercinių bankų krizės iki šiol nėrapateikta pasiūlymų, ką daryti toliau,kad tokių dalykų nepasitaikytų. Po1994-1995 metų bankų ir investici-nių bendrovių bankrotų buvo įgy-vendinta ne viena priemonė, užtik-rinanti ilgalaikį Lietuvos finansųsistemos stabilumą.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalysebankų problemoms spręsti taikomibūdai visais atvejais atsiliepia ekono-mikai - jei bankai sanuojami valsty-bės lėšomis, tai tampa sunkia naštabiudžetui, jei remiami tik apdraustiindėlininkai, bankų nuostoliai tam-pa didele problema verslui.

Gero krizės sprendimo variantonėra, todėl reikia stengtis nesudary-ti galimybių jai atsirasti - neleisti su-sikaupti problemoms. Labai dažnaipo krizės stengiamasi sugriežtintipriežiūrą, bet norint rasti geriausiąsprendimą reikia pažvelgti į proble-mą iš esmės.

Europos Sąjungos (ES) bankųpriežiūros pertvarka buvo pradėtaįgyvendinti įsteigus tris pagrindinesEuropos priežiūros institucijas - ban-kų, vertybinių popierių ir draudimobei pensijų fondų. Pradėti vykdytibankų atsparumo krizei testai. Tiesa,jie buvo vykdomi didesniuose ban-kuose, bet tokie skaičiavimai turėjobūti atliekami tiek Lietuvoje, tiekKipre, turėjo būti paruošti bankų kri-zės valdymo planai. Tikriausiai jautada buvo matyti pavojaus ženklų.Kas buvo padaryta ir kokios preven-cinės priemonės buvo taikomos, kur

dingo tie planai? Ar dabar, perdavusbankų priežiūrą Europos centriniambankui (ECB), šios priežastys išnyks,ir kokius įgaliojimus turi turėti ECBpriežiūros institucija, siekiant išveng-ti skaudžių pasekmių?

Ekonomikos valdymo reforma taippat jau baigiama įgyvendinti - Euro-pos Komisijai suteikti dideli įgalioji-mai prižiūrėti ir iš anksto imtis veiks-mų, jei ES valstybės narės ekonominėpolitika kelia pavojų stabilumui. Yraspecialūs darbuotojai, analizuojantyspadėtį tam tikroje šalyje.

Kodėl ši sistema nesuveikė Kiprokrizės atveju? Kokias prevencines prie-mones buvo siekiama įgyvendinti?

Be to, ar tokia sistema neperkeliavisos atsakomybės už ekonominiussprendimus nuo šalies vadovų pečiųBriuseliui? Demokratinėje valstybė-je visos galios yra jos piliečių ranko-se, jie renka savo šalies vadovus ir šieatsako už savo veiksmus rinkėjams.Sprendimas dėl ES pagalbos planotruko labai ilgai, nors ekonominėsvaldysenos reformos tikslas buvo su-trumpinti sprendimų priėmimo pro-cesą. Todėl verta paklausti, ar pasi-rinktas ES ekonomikos valdymomodelis pakankamai geras, ir ką rei-kia pertvarkyti, kad ateityje būtų iš-vengta panašių problemų?

Bankų krizės dar kartą parodė,kad finansų pasaulis yra globalus.Daug problemų atėjo į Lietuvos ir ESfinansų sektorių su kapitalo srautaisiš Rusijos, kur finansinio sektoriausvaldymas nekelia verslo ir gyventojųpasitikėjimo. Todėl akivaizdu, kadvien tik ES bankų priežiūros ir kitųfinansų reformų įgyvendinimas ne-garantuoja patikimo finansų sekto-riaus darbo. Reikia daug dėmesioskirti ir tarptautiniam bendradarbia-vimui, susitariant ir diegiant stan-dartus, užtikrinančius finansiniosektoriaus darbo kokybę ir patiki-mumą pasauliniu mastu. •

2013 04 11Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Kada leisti užsieniečiams pirkti žemę?ZIGMANTAS BALČYTIS

Kreipiausi į Europos Komisiją (EK),kad 2014 metais būtų pratęstas draudi-mas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio irmiškų ūkio paskirties žemės Lietuvoje.

Atsižvelgiant į lėtą tiesioginių išmo-kų didėjimą Lietuvos ūkininkams, tiekekonominiu, tiek politiniu požiūriu bū-tų logiška ir po 2014 metų balandžio30 dienos palikti išimtinę galimybę tai-kyti apribojimus dėl žemės ūkio ir miš-kų ūkio paskirties žemės įsigijimo už-sieniečiams, kol tiesioginių išmokų lygisLietuvoje pasieks Europos Sąjungos(ES) vidurkį. Juk žemės ūkio perspek-tyvos Lietuvoje yra tiesiogiai susijusiossu ES parama jam. Akivaizdu, kad že-mės ūkio paskirties žemės kaina prik-lauso nuo tiesioginių išmokų už hekta-rą dydžio. Tai priežastis, kodėl Lietuvoje

žemė yra pigesnė, o užsieniečiai sten-giasi jos įsigyti, kol išmokos žemdir-biams nepasiekė ES vidurkio.

Jau dabar aišku, kad iki kitos daugia-metės finansinės perspektyvos pabai-gos - iki 2020-ųjų gruodžio - tiesiogi-nių išmokų lygis Lietuvos žemdirbiamsgali siekti tik 75 proc. ES vidurkio. Jųpriartinimas prie ES vidurkio nukelia-mas po 2020 metų.

Lietuvos žemės ūkis dėl itin dideliųtiesioginių išmokų žemdirbiams skirtu-mų, palyginti su kitoms ES valstybėmisnarėmis, tampa vis mažiau konkuren-cingas ir nacionalinėje, ir visos ES že-mės ūkio rinkoje. Jei būtų panaikintiapribojimai užsieniečiams pirkti žemę,Lietuvos žemdirbiai turėtų ne tik pras-tesnes konkurencines sąlygas nei už-sienio ūkininkai, bet ir finansiškai bū-tų nepajėgūs suformuoti didelių ūkių,ypač gyvulininkystės sektoriuje.

Nustojus galioti draudimui neišven-giamai padidėtų ir žemės ūkio paskir-ties žemės nuomos kaina. Todėl tinka-mų ir teisingų struktūrinių žemės ūkioreformų vykdymas bus neįmanomastol, kol tiesioginių išmokų lygis nepa-sieks ES vidurkio.

Šie pasiūlymai ir reikalavimai buvo

aiškiai išdėstyti Lietuvos žemdirbių su-važiavime kovo 22 dieną.

Yra ir kita problema. Žemės ūkio rū-mų pirmininko Andriejaus Stančikoteigimu, ekonomiškai silpnesnėse vals-tybėse plinta vadinamasis žemės už-grobimo modelis, kai ekonomiškaistiprių valstybių kompanijos masiškaiperka žemės ūkio paskirties žemę. Beto, užsieniečiai, supirkdami Lietuvojeįsteigtų ir jų kontroliuojamų bendro-vių akcijas, ir dabar turi galimybę įsigy-ti žemės ūkio paskirties žemės.

Lietuvos stojimo į ES sutartyje mū-sų šaliai buvo numatyta teisė septyne-rius metus nuo narystės ES dienos tai-kyti draudimą užsieniečiams pirktiLietuvoje žemės ūkio paskirties žemę irmiškus. Ši išimtis grįsta tuo, kad nesanttokio apribojimo iškiltų rimta grėsmėnacionalinės žemės ūkio paskirties že-mės rinkai.

Stojimo sutartyje taip pat numatytagalimybė pratęsti pereinamąjį laikotarpįdar trejiems metams. Lietuva pasinaudo-jo šia teise. 2011-ųjų balandžio 11 dienąEuropos Komisijos sprendimu Lietuvaipereinamasis laikotarpis pratęstas iki2014 metų balandžio 30 dienos.

2004-aisiais, kai Lietuva stojo į ES,visuose dokumentuose, susijusiuose sužemės ūkio politika, buvo numatyta,kad išmokos valstybių naujokių ūkinin-kams pasieks ES išmokų vidurkį 2013metų pabaigoje. Kadangi to neįvyko,turi būti peržiūrėtos ir nuostatos dėl že-mės pardavimo užsieniečiams.

EK, atsižvelgdama į dabartinę žemėsūkio situaciją Baltijos šalyse ir Europoje,turėtų suteikti Lietuvai ir kitoms Baltijosvalstybėms galimybę pratęsti draudimąužsieniečiams pirkti žemės ūkio paskir-ties žemę, kol jų tiesioginės išmokos žem-dirbiams bus lygios ES vidurkiui. •

Jei būtų panaikinti apribojimai

užsieniečiams pirktižemę, Lietuvos

žemdirbiai turėtųprastesnes

konkurencines sąlygas nei užsienio

ūkininkai.

Seimo tribūnaMatyti toliau savo virtuvėsSeimo narys konservatoriusKęstutis Masiulis nepritaria dabartiniam daugiabučių atnaujinimo modeliui, kai didžiausios pinigų sumos busskirtos mažiems miesteliams.

- Kodėl kritikuojate naująjį daugia-bučių namų renovacijos planą?

- Demografai atvirai sako, kad kai-mai ir miesteliai artimoje ateityje nebe-turės gyventojų, nes jaunimas išvažiuo-ja į miestus arba emigruoja. Dabartinisrenovavimo modelis lėšas kreipia į ma-žus miestelius. Vilniuje bus renovuoja-mi vos 26, Kaune - 35 daugiabučiai na-mai. Iš viso pagal neseniai patvirtintą839 namų renovacijos planą miestuo-se bus renovuojami tik 125 namai.Apie pusė visų atnaujinti planuojamųnamų yra kaimuose. Bijau, kad reno-vuoti namai provincijoje stovės tušti.

Kokia tokio sprendimo ekonominėir strateginė logika, jei greitai ten nebusgyventojų? Vienintelis atsakymas, kadtaip norima pelnyti papildomų balsųper rinkimus. O juk renovacijai skirtipinigai yra visų mokesčių mokėtojų.

- Kaip siūlytumėte elgtis su reno-vuotinais daugiabučiais mažuosemiesteliuose?

- Tie namai yra gyventojų nuosavy-bė, todėl jie patys už juos atsakingi. Jei-gu gyventojai mato perspektyvą, jie pa-tys turėtų inicijuoti pokyčius, o valstybė- prisidėti. Aplinkos ministerijos inici-juojamas centralizuotas renovavimaspirmiausia turi būti nukreiptas į pers-pektyviausias šalies teritorijas.

- Ankstesnėms vyriausybėms nepa-vyko išjudinti daugiabučių namų atnau-jinimo proceso. Kaip manote, ar dabarsiūlomas modelis pateisins lūkesčius?

- Renovacija nėra tikslas pats savai-me. Svarbu, kad ji teiktų naudą. Turimedaug blogų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Ra-seiniuose už daugiau kaip 5 mln. litųrenovuotas vaikų darželis “Saulutė”. Per

šildymo sezoną jis sutaupo po 5 tūkst.litų. Pastato renovacija atsipirks po 1000metų. Deja, vaikų darželyje sparčiai ma-žėja, ir tuoj jį reikės uždaryti.

Ekspertai, kalbantys apie aplinkosministro Valentino Mazuronio mode-lį, mato desperatišką bandymą ką norspadaryti. Tačiau ar neatsitiks kaip pa-tarlėje: “Norėjau kaip geriau, o išėjokaip visada”?

- Valdantieji planuoja, kad masinė reno-vacija paskatins naujų darbo vietų statybossektoriuje kūrimą, išjudins statybiniųmedžiagų gamybą. Ar tikite tokia vizija?

- Renovacija, kaip ir bet kuri staty-ba, labai vilioja politikus, nes duodagreitą efektą, o to reikia rinkimams.Bet baigus statybas praeina šiek tieklaiko ir darbo vietos išnyksta, gamybavėl sustoja, lieka tik mokesčiai. Tai “žu-vis”, bet ne “meškerė”.

Valstybės prioritetas turėtų būti ilgalai-kės ir tvarios ekonomikos, iš kurios vai-sių finansuotume statybas bei renovaci-ją, sukūrimas. Sutelkime dėmesį į

verslumo skatinimą, investicijų pritrau-kimą, darbo vietų kūrimą, o darbą tu-rintys ir gerai uždirbantys gyventojai ir bevalstybės pagalbos renovuos savo namus.

Politikai - ir kairieji, ir dešinieji - tu-ri kritiškai pažvelgti į realybę, o ne sva-joti apie grįžtančius statybininkus irrenovaciją, turinčią atgaivinti kaimus.

- Vyriausybės programoje numatytaperžiūrėti visą šilumos ūkį - skatintibiokuro naudojimą, šilumą gaminan-čias įmones iš privataus sektoriaus vėlgrąžinti savivaldybėms. Kaip vertinatetokius ketinimus?

- Svarbu yra rezultatas. Ar savivaldy-bės įmonės tikrai tieks pigesnę šilumągyventojams? Jeigu taip, tada esu už jųgrąžinimą į savivaldybių rankas, taippat už biokuro naudojimą ir visas ki-tas priemones. Tačiau ar tai netaps tikpasipelnymo šaltiniu korumpuotiemsvietos politikams ar verslininkams? •Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Renovuoti namai provincijoje stovės tušti

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

K.Masiulis: “Politikai turi kritiškai pažvelgti į realybę, o ne svajoti apie grįžtančius statybininkus

ir renovaciją, turinčią atgaivinti kaimus.”

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Aktualijos

R.Ramelienė (tel. 249 2206)

R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)

T.Bašarovas (tel. 249 2204)

Ekonomika

A.Jockus (tel. 249 2205)

K.Šliužas (tel. 249 2240)

L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

Užsienis

P.Krupenkaitė (tel. 249 2244)

V.Sudikienė (tel. 249 2214)

S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

Sportas

J.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. [email protected]

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Page 3: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

Dienos temos 32013 04 11Lietuvos žinios

Atkelta iš • 1 p.

Įžvelgia lyderystės krizęĮtakingas socialdemokratas Ge-

diminas Kirkilas įsitikinęs, kad TS-LKD išgyvena lyderystės krizę. Tai esąliudija ir faktas, kad vadovauti partijaisiekia buvęs jos pirmininkas V.Lands-bergis.

G.Kirkilas prognozavo, kad įnirtin-giausia rinkimų kova vyks būtent tarpV.Landsbergio ir A.Kubiliaus. “Aki-vaizdu, kad kiti du kandidatai sulauksmažiau sėkmės. Tai reiškia, kad betkuriuo atveju TS-LKD lyderis nesi-keis”, - sakė jis.

G.Kirkilo nuomone, dešiniajai par-tijai būtini pasikeitimai. Esą nei A.Ku-bilius, nei V.Landsbergis “nepakels TS-LKD aukščiau, nei ji dabar yra”. Anotsocialdemokrato, jeigu partijos vadovubus perrinktas A.Kubilius, viskas likskaip buvę - tos pačios idėjos, ta pati ko-manda. “Jeigu išrinktų V.Landsbergį,įvertinus jo garbų amžių, vargu ar par-tijoje pūs nauji vėjai. Nebent vėliau jiskam nors užleistų savo pozicijas”, -svarstė G.Kirkilas.

Rimto iššūkio premjerui nebusTS-LKD pirmininko pavaduotoja

Rasa Juknevičienė tikisi, kad vykstantirimta kova dėl partijos lyderio posto ikipabaigos bus korektiška, nesukels dide-lės įtampos. “Galiu pasidžiaugti, kadvyksta tikri, o ne butaforiniai, užkuli-siuose sutarti rinkimai”, - LŽ sakė ji.

R.Juknevičienė neslėpė, kad kovojedėl partijos pirmininko posto palaikoA.Kubilių. Nesvarbu, kuris iš keturiųkandidatų bus išrinktas TS-LKD pir-mininku, R.Juknevičienės nuomone,pagrindinė partijos kryptis liks ta pati.

Konservatorė įsitikinusi, kad LSDPpirmininku bus perrinktas A.Butkevi-čius. “Abejoju, ar kuris nors kitas poli-tikas apskritai mes iššūkį ir drįs kandi-datuoti. Socialdemokratų pirmininko

rinkimai vyksta suvažiavime, ten dau-giau šansų užkulisiuose susidėlioti tamtikras proporcijas, - mano R.Juknevi-čienė. - Jų vietoje šiandien taip pat ne-keisčiau lyderio. Natūralu, kad Vyriau-sybės vadovo vairą laikantis lyderis turiišlikti ir partijos vadovu.”

Domina užkulisiaiDarbo partijos pirmininko pavaduo-

tojas Vytautas Gapšys domisi naujie-nomis ir LSDP, ir TS-LKD frontuose.“Gerbiame jų teisę išsirinkti tokius pir-mininkus, kokių jie nori. Tačiau infor-maciją sekame, klausiame kolegų, kaipjiems sekasi, kokie yra debatai, pagrin-diniai tikslai, kaip gali keistis partijoskursas. Natūralu, kad mums tai įdo-mu”, - pasakojo jis.

Klausiamas, kokia, jo nuomone, buskova dėl TS-LKD pirmininko posto:įnirtinga ar lyderis jau akivaizdus,V.Gapšys pažymėjo, kad esama neaiš-kumo. “Jaučiu, kad yra ir tam tikrų už-kulisinių dalykų. Turbūt sprendžiamine tik pirmininko, bet ir kiti vidiniaiklausimai”, - sakė “darbietis”.

Daugiausia šansų kitus dvejus metusstovėti prie LSDP vairo, V.Gapšio many-mu, turi A.Butkevičius. “Susiklostytųkeista situacija, visuomenei tektų ilgaiaiškinti, kodėl asmuo, kuris vadovauja

Vyriausybei, vedė partiją į rinkimus, ne-buvo perrinktas”, - pabrėžė jis.

Vidaus reikalasLiberalų sąjūdžio pirmininkas Eligi-

jus Masiulis taip pat seka LSDP ir TS-LKD pirmininkų rinkimų kampanijųnaujienas. “Visada reikia domėtis, kasvyksta pas konkurentus”, - sakė jis.

E.Masiulis pažymėjo, kad partijų vi-daus reikalas, ką jos išsirinks savo ly-deriais. Jis teigė asmeniškai pažįstantisvisus TS-LKD pirmininko posto sie-

kiančius politikus, bet susilaikantis nuojų vertinimo. Esą tolesnis bendradar-biavimas, kuris buvusioje Vyriausybė-je ir ankstesnėje valdančiojoje daugu-moje buvo rezultatyvus, priklausys nuobendrų idėjų. “Jeigu jos bus - bus irbendras darbas. Nematau problemųdirbti nė su vienu iš kandidatų”, - aiš-kino liberalų vadovas.

E.Masiulio nuomone, LSDP pirmi-ninko rinkimuose staigmenų neturėtųbūti - partijos vairas toliau bus patikė-tas A.Butkevičiui. “Manau, didžiąja da-limi ir jo dėka socialdemokratai šiuometu yra populiariausia partija Lietuvo-je, įtakingiausia jėga valdančiojoje dau-gumoje”, - pabrėžė jis.

Favoritu laiko A.KubiliųPartijos “Tvarka ir teisingumas” pir-

mininkas Rolandas Paksas teigia, kadTS-LKD pirmininko rinkimuose visa-da yra daroma intriga. “Kuriamas savo-tiškas amerikietiškas spektakliukas, ku-ris pakelia partiją, ir iš šono stebėtiįdomu”, - sakė jis. R.Paksas TS-LKDlyderio rinkimų favoritu laiko A.Kubilių.“Jis nesirengia trauktis iš posto ir jame iš-silaikys. O visi kiti - kaip teatro aktoriai,turintys savo vaidmenį”, - įsitikinęs“tvarkiečių” vadovas.

R.Paksas svarsto, kad LSDP pirmi-ninkas galėtų pasikeisti tik vieninteliuatveju ir tik tolesnėje ateityje - jei A.But-kevičius taptų prezidentu. “Kitokiųprielaidų nematyčiau. Su šiuo lyderiupartija gavo daugumą balsų Seimo rin-kimuose, šiandien jis yra ministras pir-mininkas, pagal visuomenės apklausasvienas populiariausių šalies politikų.Kokia nauda LSDP bičiuliams, kaip jievadina vienas kitą, keisti lyderį? Nebentvidinės intrigos būtų tokios didelės argrupės politikų interesai tokie nesude-rinami, kad visa tai norėtų nubraukti.Tačiau socialdemokratai pasižymi prag-matine politika, nemanau, kad dabarjie keistų A.Butkevičių”, - pabrėžėR.Paksas. •

Lyderių kova intriguoja visas partijas

RAIMONDA RAMELIENĖ

Seime grįžtama prie idėjos valstybės tarnyboje dirbančiusasmenis įsprausti į Etikos kodekso rėmus. Tai būtų ketvirtas per dešimtmetį mėginimas sukurti valdininkamsskirtų taisyklių modelį.

Kilnūs siekiai nauja forma iš valdi-ninkų pareikalauti sąžiningumo, atsa-komybės, padorumo ir nesuteptos re-putacijos praėjusią Seimo kadencijątaip ir liko tik popieriuje. Specialios dar-bo grupės parengtas Tarnautojų elgesiokodeksas (TEK), reguliuojantis vieša-jame sektoriuje dirbančių asmenų elge-sio principus, praėjusių metų rugsėjįbuvo grąžintas tobulinti.

Seimo Antikorupcijos komisijos na-rė konservatorė Agnė Bilotaitė, kuri va-dovavo tai grupei, pasiryžusi reani-muoti dokumentą. Politikė viliasi, kadšis Seimas pagaliau įveiks TEK projek-tus lydintį prakeiksmą. Mat ir pareng-tas 2003 metais, ir 2006-aisiais nebuvopriimti.

A.Bilotaitė ketina kreiptis į Seimovaldybą ir siūlyti grįžti prie TEK pro-jekto. “Manau, mažumėlę patobuli-nus, pašlifavus kai kuriuos dalykus do-kumentą būtų galima teikti svarstytiSeimui ir tikėtis palaikymo”, - LŽ va-kar sakė politikė. Konservatorės nuo-mone, TEK labai reikalingas, jis gali

prisidėti prie korupcijos mažinimo, su-teikti daugiau skaidrumo viešajam sek-toriui.

Tačiau parlamentarė teigė patyru-si, kad viskas, kas susiję su moraliniųir etinių dalykų reglamentavimu, Sei-me itin sunkiai skinasi kelią. “Jokiųbaisių ar neįmanomų dalykų tikrainereikalavome. Tai, kas numatytaprojekte, padoriam valstybės tarnau-tojui, gaunančiam atlyginimą iš vals-tybės biudžeto, yra savaime supran-tamos normos”, - tvirtino ji.A.Bilotaitė priminė, kad TEK yra įra-šytas į Nacionalinę kovos su korup-cija programą, todėl Seimas atsakin-gas už šio įstatymo priėmimą. “Deja,kaip parodė analizė, daugelis progra-mos priemonių taip ir liko neįgyven-dintos. Viena kliūčių - pernelyg lėtasSeimo darbas palaikant programojenumatytas iniciatyvas”, - teigė parla-mentarė.

Grįžti prie TEK nusiteikęs ir Sei-mo Valstybės valdymo ir savivaldybiųkomitetas (VVSK), praėjusią kaden-ciją kuravęs šį klausimą. “TEK pro-jektą turime galvoje, diskutuojame,tačiau kada konkrečiai galėtume joimtis, kol kas negaliu pasakyti”, - LŽaiškino VVSK pirmininkas “darbie-tis” Valentinas Bukauskas.

Pasak jo, esama minčių plačiau pa-nagrinėti, kaip Europos Sąjungos kon-tekste atrodo mūsų šalies valdymo, ad-ministravimo sistema, taip pat valstybėstarnyba.

Daugiausia priekaištų tobulinti grą-žintas TEK projektas sulaukė dėl dvie-jų esminių dalykų. Pirmiausia, kūrė-jams buvo rekomenduota apskritaiapibrėžti etikos principus. Antra, pro-

jektą raginta suderinti su kitais galio-jančiais teisės aktais, kuriems, kaipkonstatavo teisininkai, šis neretai prieš-taravo.

Tobulinti grąžintame TEK projektesiūlyta įteisinti keletą naujovių. Pavyz-džiui, numatyti, kad valstybės tarnau-tojas, diskreditavęs valstybės tarnauto-jo ar institucijos vardą, galėtų būti tuojpat atleistas iš pareigų. Taip pat tai, kadtarnautojų elgesys būtų vertinamas netik tarnybos metu, bet ir viešajame gy-venime ne tarnybos metu, jeigu tai su-siję su institucijos ar tarnautojo vardodiskreditavimu. Kai kas tokias nuos-tatas traktavo kaip draudimą tarnauto-jams net ir po darbo išgerti taurę vyno.

Be kita ko, buvo siūloma apibrėžti,kas laikoma nepriekaištinga reputaci-

ja. Visi valstybės tarnautojai turėtų bū-ti nepriekaištingos reputacijos, tai yraneteisti už tyčinį sunkų ar labai sunkųnusikaltimą, neturėti neišnykusio arnepanaikinto teistumo, nebūti pripa-žinti nusižengusiais valstybės tarnybaiir viešiesiems interesams, neteisti dėlkorupcinio pobūdžio nusikaltimo, jieneturėtų piktnaudžiauti alkoholiu, nar-

kotinėmis, toksinėmis ar psichotropi-nėmis medžiagomis.

Tarnautojai būtų įpareigoti sakyti tie-są, vengti dviprasmybių ir išsisukinėji-mų, rodyti pagarbą, būti lojalūs ir ne-šališki, dėmesingai išklausyti asmenis,laikytis įsipareigojimų, vengti interesųkonflikto, nepriimti dovanų, pinigų,paslaugų, lengvatų.•

G.Kirkilas: “Akivaizdu, kad kiti du konservatorių kandidatai sulauks mažiau sėkmės. Tai reiškia, kad

bet kuriuo atveju TS-LKD lyderis nesikeis.”

Tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai tvirtai įsitikinę, kad socialdemokratų lyderis A.Butkevičius (dešinėje)partijos vairą išlaikys. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Iš stalčiaus trauks Etikos kodeksą

A.Bilotaitė: “Mažumėlępatobulinus,

pašlifavus kai kuriuosdalykus dokumentą

būtų galima teiktisvarstyti Seimui ir

tikėtis palaikymo.”

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Page 4: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

2013 04 11Lietuvos žinios4 Dienos temos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Pastaruoju metu Lietuvoje tarpjaunų šeimų vis labiau plinta išVakarų Europos atėjusi “mada”subūrus bendraminčius kurti ne-dideles ekologines gyvenvietes.

Dvi ekologinės gyvenvietės kuriamosnedidelėje Kazlų Rūdos savivaldybė-je - Kardokų ir Dovydų kaimuose.

Įdomi veiklaPirma iš Kauno į Kardokų kaimą

beveik prieš aštuonerius metus at-sikraustė Raimundo Vaičiūno šeima.Tiesa, ne iš karto, o kai susirentė čiagyvenamąjį namą iš šiaudų ir molio.Netrukus atsirado bendraminčių -kaime įsikūrė dar aštuonios iš did-miesčių atvažiavusios šeimos. ŽiemąKardokuose lieka tik trys, nes kitosdar statosi namus, kuria savo ūkius.

“Visa mūsų ekologinė gyvenvietėdar tik kuriama”, - LŽ teigė R.Vai-čiūnas. Pašnekovas neslėpė, kad jošeima nėra visiškai nutraukusi ryšiųsu laikinąja sostine - vyras kasdienvyksta į Kaune esančią darbovietę,vežioja vyresnius vaikus į mokyklą.Panašiai elgiasi ir kiti ekologinės gy-venvietės žmonės. “Svarstome, kadbūtų gerai, jei mūsų kaime po kuriolaiko atsirastų mokykla, nes vaikųdaugėja. Bet kaip tą idėją pavyks įgy-vendinti, kol kas sunku prognozuo-ti”, - kalbėjo R.Vaičiūnas.

Pasak jo, šeimas į Kardokų kaimąatviliojo siekis gyventi darnoje sugamta, noras valgyti pačių išaugin-tas daržoves ir vaisius. Kardokuose

įsikūrę jauni žmonės rado įdomiųužsiėmimų ir veiklos - vieni kepaduoną, augina bites, kiti ruošia ry-tietiškus patiekalus, dar kiti gaminamuilą, maišo ekologiškus dažus, gi-linasi į homeopatijos paslaptis ir ku-ria biblioteką. Visos šeimos puoselė-ja gamtinę žemdirbystę.

R.Vaičiūnas tikino, kad kaime ap-sigyvenę žmonės nesijaučia esą at-

siskyrėliai. Mat į jų trobas yra įvestaelektra, šeimos turi kompiuterius,veikia interneto ryšys.

Savyje neužsisklendžiaĮ Kardokus atsikėlus jaunoms šei-

moms atsirado ir kaimo bendruo-menė. Jos vadovė Aušra Augutė LŽsakė, kad jie stengiasi ir aplinkiniųkaimų gyventojams, ir užsukantiems

lankytojams išaiškinti, kas yra eko-logiškas gyvenimo būdas. A.Augutėsžodžiais, ekologinės gyvenvietės kas-dienybė niekuo nesiskiria nuo kitųkaimo žmonių kasdienybės - visitvarkosi namus, rūpinasi vaikais,ūkiu. “Keliai valomi, mašina galimavažiuoti kur nori. Gyvename taip,kaip ir kiti kaimiečiai”, - tvirtino ji.

Savyje neužsisklendę bendruome-nės nariai, pasak vadovės, įsitraukiavis į kitokią veiklą - rengia labdarosakcijas Kybartų vaikų globos na-mams. Praėjusių metų pabaigoje jiešiai įstaigai dovanojo drabužių, šal-diklį, kompiuterį, baldų, o šiemetvalstybės globojamus vaikus žadanusivežti į Marijampolės kino teatrą.

“Didžiausia mūsų problema, kadkol kas kaimo bendruomenė neturisavo namų, nes vasarą esame numa-tę vaikams organizuoti stovyklą,rengti paskaitas, seminarus ekologi-jos tema”, - aiškino A.Augutė.

Traukia gamtaKardokų ekologinė gyvenvietė -

ne vienintelė nedidelėje Kazlų Rū-dos savivaldybėje. Dar vienos gyven-vietės užuomazgos pastebimos neto-li Bagotosios esančiame Dovydųkaime. Ten šalia Noreikupės upeliojau trejus metus gyvena, naujas sody-bas iš šiaudų renčia ir ūkininkaujadvi jaunos šeimos. Šiame kaime yravietos įsikurti dar 5-6 šeimoms, ku-rioms artimas toks gyvenimo būdas.

“Iš didmiesčių jaunų žmonių į sa-vo kaimus tikrai niekuo nevilioja-me. Jie patys apsisprendžia čia įsi-kurti”, - tikino LŽ kalbinamas KazlųRūdos savivaldybės administracijosdirektorius Valdas Kazlas. Anot jo,svarbiausia - netrukdyti tokiemsžmonėms išduodant statybos leidi-mus, rengiant reikalingus teritorijųplanavimo ir tvarkymo dokumentus.Mat kiekviena jauna šeima dabar

kaime yra vos ne aukso vertės. Bū-tent nuo jų priklauso mokyklų, par-duotuvių ir kitų įstaigų likimas.

“Mes net uždarytų kaimo mokyk-lų neparduodame, o pertvarkome įdaugiafunkcius centrus, kad juosebet kada būtų galima įkurti mokyk-las. Tik reikia, jog kaimuose atsiras-tų vaikų”, - neslėpė V.Kazlas.

Savivaldybės administracijos di-rektoriaus nuomone, gali būti, kad įKazlų Rūdos savivaldybės teritorijąjaunas, vaikų turinčias šeimas vilio-ja tai, jog dalis kaimų yra nors ir nuo-šaliose, bet labai vaizdingose ir miš-kingose vietose.

Atsiranda ir kiturLietuvoje šiuo metu kuriamos de-

vynios ekologinės gyvenvietės - Prie-nų, Lazdijų, Trakų, Molėtų, Vilniaus,Ukmergės rajonuose. Tačiau ne viso-se jose jau pastatyti gyvenamieji na-mai, ne visur esama nuolatinių gy-

ventojų. Kai kur gyvena po vieną ardvi šeimas. “Lietuvoje kol kas maty-ti tik tokių gyvenviečių kūrimosi pra-džia”, - LŽ teigė R.Vaičiūnas.

Ekologinių gyvenviečių idėja atke-liavo į Lietuvą iš Vakarų Europos. To-kių gyvenviečių ar ištisų kaimų yraPrancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje,Europos Sąjungos šalyse. Kai kurio-se valstybėse į ekologines gyvenvietessusibūrusių bendruomenių yra net pokelias dešimtis. Jų nariai - nuo keliųdešimčių iki kelių šimtų - paprastaiapsigyvena atokiau nuo kitų kaimų irmiestelių. Didžiausia gyvenvietė, ku-rioje galės įsikurti iki tūkstančio žmo-nių, šiuo metu kuriama Italijoje.

Vakarų šalyse ekologinės gyven-vietės turi savo mokyklas, parduotu-ves, pačios rūpinasi infrastruktūra.Tiesa, ten gyvenimo būdas dažnaibūna uždaras, vyrauja pusiau natū-rinis ūkis. •

Didmiesčių šurmulys keičiamas į kaimo ramybę

R.Vaičiūnas: “Svarstome, kad būtų gerai, jei mūsų kaime po kurio laiko atsirastų mokykla,

nes vaikų daugėja.”

Kardokų kaime besikuriančias jaunas šeimas vilioja galimybė gyventi darnoje su gamta. / Aušros Augutės archyvo nuotrauka

Dėl politinio kalinio EDVARDO BUROKO mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Lietuvos politinių kalinių sąjunga

Page 5: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

Dienos temos 52013 04 11Lietuvos žinios

JURGA TVASKIENĖ

2,5 mln. litų. Tiek per metus busišleista ministrų patarėjų darbuiapmokėti. Besiplečiantis patarėjų korpusas, dirbantis šalia išaugusio viceministrų pulko, dažnai formuojamas iš valdančiųjų partijų atstovų.

“Nieko neaiškinsiu. Toks patarėjųskaičius reikalingas”, - LŽ pareiškėpartijos “Tvarka ir teisingumas” de-leguotas Vidaus reikalų ministerijos(VRM) vadovas Dailis Barakauskas.

VRM šiuo metu dirba trys vice-ministrai, trys ministerijos vyriausie-ji patarėjai (karjeros tarnautojai) irketuri D.Barakausko pasirinkti as-meninio pasitikėjimo patarėjai - išviso 10 žmonių. Jų darbui apmokėtiper mėnesį išleidžiama daugiau kaip50 tūkst. litų (šių metų I ketvirčioduomenimis). Atlyginimai, palygin-ti su praėjusių metų IV ketvirčiu,kiek mažėjo. Ankstesnio vidaus rei-kalų ministro liberalcentristo ArūnoMeliano komandą sudarė 7 žmonės.

Sveikatos apsaugos ministerijos, ku-rios vadovo socialdemokrato VytenioAndriukaičio komandoje triūsia trysviceministrai ir penki patarėjai, atsto-vai užsimena, esą tokia padėtis - neamžina. “Negaliu aptarinėti asmeni-nių žmonių planų, bet manau, kad to-kia situacija truks greičiausiai ne taipilgai”, - LŽ pareiškė V.Andriukaičiopatarėjas, buvęs jo rinkimų štabo va-dovas Darius Prialgauskas.

Viešojo valdymo eksperto Seimonario prof. Kęstučio Masiulio many-mu, politinio pasitikėjimo komandaministrui būtina, bet ji negali būtiplečiama iki begalybės. “Jei yra 3-4viceministrai, gali būti 1-2 patarėjai,bet jei komandos narių skaičius ple-čiasi vos ne iki 10-ies, tai yra labaidaug. Be to, akivaizdu, kad nemažąpatarėjų korpuso dalį sudaro mi-nistrų partijos kolegos, turintys ma-žai ką bendra su sritimi, kurioje dir-ba, ir jų kompetencija kelia abejonių.Tokiu atveju paskyrimai į aukštuspostus atrodo lyg kyšis, dovana par-tijai ar partijos kolegai, net neturintvilčių, kad jis gali deramai atlikti dar-bą”, - tvirtino jis.

Aplinka - partijos žmonės10-ies žmonių komandą subūru-

sio ministro D.Barakausko visi ketu-ri patarėjai - “tvarkiečiai”. Iš jų nevieno dešimtmečio darbo patirtį vi-daus reikalų sistemoje turi buvusiilgametė Vilniaus 3-iojo policijoskomisariato viršininkė Liucija Bo-rusevičienė, į pensiją išėjusi 2009metais, ir iki 2006-ųjų Priešgaisri-nės apsaugos ir gelbėjimo departa-mentui vadovavęs generolas KazysZulonas, pasitraukęs į pensiją tuo

pat metu, kai jo vadovaujama insti-tucija pradėjo domėtis Specialiųjųtyrimų tarnyba.

Trečia patarėja - 30-metė Inga Rum-ševičienė, pagal išsilavinimą transpor-to vadybininkė, anksčiau dirbo Seimonario padėjėja. Ketvirtasis komandosnarys Ervinas Raistenskis, buvusioD.Barakausko bendražygio, dabar so-cialdemokrato Juozo Raistenskio sū-nus, yra baigęs aplinkosaugą, dirbęssostinės merijos Aplinkos apsaugosskyriuje vyr. inspektoriumi, sukęsisversle.

Keturių patarėjų atlyginimas permėnesį, neatskaičius mokesčių, šiųmetų I ketvirtį siekė po 5102 litus.Ankstesnio ministro A.Meliano tryspatarėjai 2012 metų IV ketvirtį už-dirbo po 5286 litus.

Patarėjais tapo rėmėjaiSveikatos apsaugos ministro

V.Andriukaičio, turinčio tris vicemi-nistrus, penki patarėjai, 2012-ųjų IVketvirčio duomenimis, uždirba maž-daug po 5000 litų.

“Sutinku, kad patarėjų komandadidelė, bet reikia sutikti ir su tuo, kadjei toliau būtų išsamiai nesprendžia-mi ministerijos kompetencijai priski-riami klausimai ir taip pat neefekty-viai perskirstomi jos žinioje esantys4 mlrd. litų, sveikatos sistemai grės-tų kolapsas”, - LŽ aiškino V.Andriu-kaičio patarėjas D.Prialgauskas.

Dvi V.Andriukaičio komandojedirbančios patarėjos - nepartinė Ja-nina Kumpienė ir liberalcentristėNora Ribokienė - ankstesnės Vy-

riausybės kadencijos metu ėjo svei-katos apsaugos viceministrų parei-gas. Jos į socialdemokrato komandąbuvo pakviestos, kaip teigiama, no-rint užtikrinti darbų tęstinumą. Iš ki-tų trijų V.Andriukaičio komandosnarių su medicina susijęs tik Arvy-das Skorupskas, baigęs Kauno me-dicinos universitetą.

Ministro patarėja Inga Preikšienė,anksčiau dirbusi Seimo nario padė-jėja, šiuo metu studijuoja teisę, oanksčiau Vytauto Didžiojo universi-tete yra baigusi viešosios komunikaci-

jos studijas. Patarėjas D.Prialgauskasanksčiau dirbo projektų vadovu Lie-tuvos prekybos, pramonės ir amatųrūmų asociacijoje. Abu šie patarėjai,per pastaruosius Seimo rinkimus bu-vo aktyvūs V.Andriukaičio talkinin-kai, be to, finansiškai parėmė jo kam-paniją, skirdami po 3000 litų.

“Tai tikrai neturėjo įtakos mūsųskyrimui patarėjais. Sumos buvo pa-lyginti nedidelės. Be to, nemanau,kad pareigos yra didelė dovana”, -sakė D.Prialgauskas.

Komandos plečiasiKeturias patarėjas, tris vicemi-

nistrus ir vyriausiąjį patarėją turi So-cialinės apsaugos ir darbo ministe-rijos (SADM) vadovė Darbo partijos(DP) deleguota Algimanta Pabedins-kienė. Jos pirmtakai vertėsi su trimispatarėjais.

“Darbiečiams” komandoje ne-priklauso tik ankstesnio ministro Ri-manto Dagio atsivestas dabar vyriau-siojo patarėjo pareigas einantisZigmas Slušnys ir anksčiau teisingu-mo ministro Remigijaus Šimašiauskomandoje patarėja ryšiams su vi-suomene dirbusi Vaida Vincevičiūtė.

DP prezidiumo narė, ministrės pa-tarėja Danguolė Juozapavičienė, pa-gal išsilavinimą zooinžinierė-pedago-gė bei viešojo administravimomagistrė, dėl pareigų SADM atsisakėAlytaus vicemerės posto. Dar vienapatarėja - už melagingų parodymų da-vimą DP byloje prieš kelerius metusnuteista Giedrė Vitienė, darbą SADMderinanti su gyvenamojo nekilnoja-mojo turto ekspertės veikla, anksčiaubuvo kitos “darbietės” - Seimo narėsLoretos Graužinienės padėjėja.

Ketvirta DP atstovė A.Pabedinskie-nės komandoje - anksčiau nesėkmin-gai į Seimą ir Europos Parlamentąbandžiusi patekti Vaida Giraitytė, bu-vusi Marijampolės tarybos narė, dir-

busi savivaldybėje tarybos sekretore. Keturis patarėjus vietoj anksčiau

dirbusių dviejų turi žemės ūkio mi-nistras “darbietis” Vigilijus Jukna.Jam talkina ir trys viceministrai. TarpV.Juknos patarėjų - ir partijos kolegosSeimo nario Jono Kondroto, dirban-čio V.Juknos vadovaujamą ministe-riją kuruojančiame Kaimo reikalųkomitete, sūnus Darius Kondrotas.Keturių patarėjų prisireikė ir teisin-gumo ministrui socialdemokratuiJuozui Bernatoniui, socialdemokra-tui susisiekimo ministrui RimantuiSinkevičiui, Kultūros ministerijai va-dovaujančiam DP deleguotam Šarū-nui Biručiui. Nemaža jų dalis - mi-nistrų partijų kolegos. Trys patarėjųetatai vietoj buvusio vieno atsiradoLietuvos lenkų rinkimų akcijos dele-guoto energetikos ministro JaroslavoNeverovičiaus komandoje.

Darbus paveda viceministramsSeimo Audito komiteto narė Lo-

reta Graužinienė stebisi, kaip mi-nistrai, gavę nurodymą nedidintidarbo užmokesčio fondo, sugebaplėsti savo komandas. “Teko girdėti,kad kai kuriose ministerijose nebeli-ko padėjėjų etatų, kitur mažėjo mi-nisterijos patarėjų. Apie tai, kad bū-tų prašoma persvarstyti kurios norsministerijos biudžetą, girdėti nete-ko”, - sakė ji.

Tuo metu aplinkos ministras Va-lentinas Mazuronis, nuo dviejų ikitrijų padidinęs viceministrų skaičių,

verčiasi su viena patarėja - buvusiajo, kaip Seimo nario, padėjėja EgleLukočiene.

“Mano patarėja teisiškai įvertinamus pasiekiančius dokumentus, nespats visko nespėju. Kitais darbais kolkas apkraunu viceministrus. Esu lin-kęs geriau didinti atlyginimus dabardirbantiems ir savo sritį išmanantiemsžmonėms, nei priimti naujus, kuriebūtų įdarbinami tik tam, kad užimtųvietą. Tikrai neskubu ieškoti papildo-mai patarėjų, nes jei reikės, norėčiaukviestis žmones, išmanančius savo sri-tį”, - LŽ teigė V.Mazuronis. •

Ministrai daugina partinius patarėjus

K.Masiulis: “Kartais paskyrimai į aukštus postusatrodo lyg kyšis, dovana partijai ar partijos

kolegai, net neturint vilčių, kad jis gali deramai atlikti darbą.”

Ministrų patarėjų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (Lt)Ministerija 2012 m. Etatų skaičius 2013 m. Etatų skaičius

IV ketvirtis (2012 m. IV ketvirtį) I ketvirtis (2013 m. I ketvirtį)

Aplinkos ministerija 6231 3 4210 1

Energetikos ministerija 5178 1 nepateikė informacijos 3

Finansų ministerija 6315 1 5557 2

Krašto apsaugos ministerija 5521 3 5815 3

Kultūros ministerija 4829 2 nepateikė informacijos 3

Socialinės apsaugosir darbo ministerija 4253 3 nepateikė informacijos 4

Susisiekimo ministerija 5922 3 nepateikė informacijos 4

Sveikatos apsaugos ministerija 5058 3 4002 5

Švietimo ir mokslo ministerija 5283 4 4562 2

Teisingumo ministerija 5826 2 5125 4

Užsienio reikalų ministerija 4159 2 4238 5

Ūkio ministerija 6113 2 6307 2

Vidaus reikalų ministerija 5286 4 5102 4

Žemės ūkio ministerija 5577 1 nepateikė informacijos 4

Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovasHaroldas Brožaitis:

“Jei kalbėsime apie idealų valdymomodelį, norėtųsi geros sąveikos tarpstipraus politinio biuro - ministro, vice-ministrų ir patarėjų, kurie turi norimasįgyvendinti idėjas, vizijas, tikslus, bei pa-jėgios, kompetentingos ir politiškai ne-utralios administracijos. Stipri politinėvadovybė savaime yra geras dalykas: jeipapildomi žmonės tikrai reiškia naujasidėjas, leidžiančias tobulinti viešąjį sek-torių, tai jiems skiriamas atlyginimasmums, mokesčių mokėtojams, ateity-je atsiperka šimteriopai. Bet šiuo atve-ju atsiremiame į esminę - turinio - pro-blemą. Prie idealaus valdymo modelioLietuva artėja, bet lėtai.”

Vidaus reikalų ministras D.Barakauskas nelinkęs atskleisti, kokias problemasspręsti jam padeda 10 patarėjų ir viceministrų. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio patarėjų netrukus gali mažėti. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Page 6: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

2013 04 11Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Ekonomikos ekspertai ir politikai nuogąstauja, kad Liuksemburgas dėl pernelyg didelio bankų sektoriaus galitapti kita Europos bankų krizėsauka. Liuksemburgo vyriausybėtai neigia ir mano, jog šie nuo-gąstavimai iš piršto laužti.

Liuksemburgas - viena turtingiausiųEuropos Sąjungos (ES) valstybių. Ji pa-čiame Europos centre įsispraudusitarp Belgijos, Vokietijos ir Prancūzi-jos. Liuksemburge gyvena tik pusė mi-lijono žmonių, tačiau dauguma jų gau-na dideles pajamas. Šioje nykštukinėjeEuropos valstybėje puikiai išplėtotasbankininkystės sektorius, tačiau ban-kai ne visada garantuoja valstybės eko-nominį saugumą. Kai kurie analitikaimano, kad dėl neproporcingai dideliobankų sektoriaus Liuksemburgas - tik-sinti ES bomba. Jie remiasi liūdnai pa-garsėjusia Kipro istorija ir nuogąstau-ja, kad panašus scenarijus gresia irLiuksemburgui.

Nenori tapti KipruEuropos centrinio banko (ECB)

prezidentas Mario Draghi įspėjo, kad“nė viena ES valstybė nėra apsaugotanuo finansinių sukrėtimų”. Jis pažy-mėjo, kad šie sukrėtimai labiausiai ti-kėtini tose valstybėse, kurių bankų sek-torius yra kelis kartus didesnis nei jųekonomika. Tarp šių valstybių paten-ka ir Liuksemburgas.

ECB prezidento perspėjimai nu-stebino Liuksemburgo vyriausybę. Jinepritarė M.Draghi ir kai kurių ESpolitikų bei ekonomikos ekspertųnuomonei, kad Liuksemburgas galitapti kita bankų krizės auka. Šaliesvyriausybė ėmėsi gynybinės taktikosir teigė, kad jos bankų sektorius “mi-lijonus kartų saugesnis nei Kipro”, obet kokios griežtos šio sektoriaus re-guliavimo priemonės “pakenktų netik Liuksemburgo ekonomikai, bet irvisai euro zonai”.

“Mes nesame Kipras. Bankų sek-torius pas mus klesti ir jis tikrai sau-gus”, - sakė Liuksemburgo užsienioreikalų ministras Jeanas Asselbornas.Su juo galima sutikti. Liuksemburge

įsikūrę bankai yra vieni saugiausių Eu-ropoje, jų balansai 22 kartus aukštes-ni už klestinčią kasmetinę šalies eko-nomiką, kuri sudaro 44 mlrd. eurų(151 mlrd. litų). Valstybėje taip pat vei-kia 3800 investicinių fondų, kurie dis-ponuoja 2,5 trln. eurų (8,6 trln. litų)pajamomis. Šios pajamos 55 kartus di-desnės už šalies bendrąjį vidaus pro-duktą (BVP).

“Nematau nė vieno panašumo tarpLiuksemburgo ir Kipro, - teigė Liuk-semburgo ministras pirmininkas Jea-nas Claude’as Junckeris. - Kipras -ypatingas atvejis. Jo bankų sektoriųkamavo specifinės problemos. KitiEuropos finansiniai centrai neturi šiųproblemų.”

Neįsivaizduoja žlugimoDaugelis ekonomikos ekspertų ir

politikų net nedrįsta pagalvoti, kadLiuksemburgas galėtų tapti antruo-ju Kipru. Jo valstybės skola gana ma-

ža, todėl iškilus finansinėms proble-moms jis lengvai galėtų pasiskolintiiš bankų ir neprašyti euro zonos vals-tybių paramos.

“Negalėčiau įsivaizduoti žlungan-čio Liuksemburgo bankų sektoriaus.Tai būtų neįtikima”, - sakė Vokietijossocialdemokartų partijos narys Joa-chimas Possas. Tačiau jis pažymėjo,kad nuo finansinių problemų niekasneapsaugotas.

Nyderlandų finansų ministras Je-roenas Dijsselbloemas įspėjo šalis, tu-rinčias didelį bankininkystės sektorių,kad jos “privalo jį tinkamai prižiūrėti”.“Jei iškils bėda, per vieną dieną bankųsektoriaus neišgelbėsime. Valstybės pa-

čios turi juo rūpintis ir saugotis galimųkomplikacijų”, - sakė J.Dijsselbloemas.

Vokietijos finansų ministras Wolf-gangas Schaeuble, kurio šalies ekono-mika - didžiausia Europoje, mano,kad “verslo modelis, kuris per daugremiasi bankais, yra nepatikimas”. Jožodžiai paskatino nepasitenkinimąLiuksemburge.

“Vokietija neturi teisės nustatinėtiverslo modelius kitoms ES šalims”, - sa-kė J.Asselbornas. Jis pridūrė, kad Liuk-semburgo finansų sektorius “gerai pri-žiūrimas ir veikia kaip euro zonos vartai,kurie pritraukia investicijų ir tokiu bū-du stiprina euro zonos konkurencin-gumą”. “Tvirtumas ir kokybė mūsų ša-

lies finansų sektoriuje egzistuoja jau se-niai. Jo dydį laikyčiau pranašumu, o netrūkumu”, - teigė J.Asselbornas.

Finansų rojusLiuksemburgas įspėjimų sulaukė tik

po Kipro krizės. Iki sausio mėnesio,kol euro zonos finansų ministrų gru-pei vadovavo J.C.Junckeris, ši valstybėbuvo giriama ir liaupsinama. Tarptau-tinis valiutos fondas (TVF) pernai sa-vo ataskaitoje paskelbė, kad “Liuksem-burgo bankai sveiki, gerai kapitalizuotiir puikiai funkcionuoja”. Tvirtą funk-cionavimą užtikrina ir tai, kad dauge-lis Liuksemburge įsikūrusių bankų -patikimų užsienio bankų filialai. Taisumažina riziką, kad šalyje gali kiltibankų sektoriaus krizė.

Vis dėlto šiais metais paskelbtojeataskaitoje TVF paragino Liuksembur-gą “stiprinti finansų sektoriaus priežiū-rą ir sukurti bankų problemų sprendi-mo planus”. “Pagrindinės priežiūrosinstitucijos ir Liuksemburgo centrinisbankas turėtų prisiimti daugiau atsa-komybės”, - sakoma TVF ataskaitoje.

Per daugelį metų Liuksemburgas,kaip ir Kipras, dėl negriežto reguliavi-mo, slaptumo ir mažų mokesčių tapofinansų rojumi. Dėl to pasitaikydavopinigų plovimo atvejų. Liuksembur-gas dėl spaudimo iš savo Europos part-nerių sugriežtino įstatymus. Pinigųplovimas beveik liovėsi, tačiau kritikaiteigia, kad Liuksemburgo finansų sek-toriui vis dar trūksta skaidrumo.

“Daugelis bendrovių bando perkel-ti pelną į Liuksemburgo bankus, kadjoms nereikėtų mokėti didelių mokes-čių, - sakė Vokietijos mokesčių ins-pektorių asociacijos prezidentas To-masas Eigenthaleris, - dėl to nukenčiaVokietijos biudžetas.”

Taigi, nors daugelis ekspertų neabe-joja Liuksemburge įsikūrusių bankųpatikimumu ir skaidrumu, kirba ma-ža nerimo kibirkštėlė, kad ši viena tur-tingiausių Europos valstybių galėtųtapti kita Europos bankų krizės auka.Tačiau greičiausiai taip neįvyks irLiuksemburgas toliau išlaikys vienosturtingiausių ir finansiškai stabiliau-sių ES valstybių statusą.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Liuksemburgui pavojus negresia

Liuksemburge įsikūrę bankai - vieni patikimiausių Europoje. / APF/Scanpix nuotrauka

Liuksemburgo finansų sektorius gerai prižiūrimas ir veikia kaip euro

zonos vartai, kurie pritraukia investicijų ir stiprina konkurencingumą.

Vokiečiai, nepatenkinti, kadjiems tenka gelbėti krizės apim-tą Pietų Europą, yra įsitikinę,kad jie jau gyvena blogiau neiitalai ar ispanai. Tačiau su tokiuteiginiu nėra linkę sutikti visi šalies ekonomistai.

Pietų Vokietijoje gyvenantys švabaimėgsta sakyti: “Dirbk, dirbk ir pasista-tysi namą.” Tačiau ar iš tiesų name, ku-riame yra daug kambarių vaikams irdidelis kiemas, gyvena didžioji dalis vo-kiečių. Vokietijos centrinis bankas“Bundesbank” atliko šia tema tyrimąir paaiškėjo, kad ne. Būtent šis tyrimasleidžia vokiečiams sakyti, kad jie jau gy-vena blogiau nei pietinės Europos vals-tybės. Vokietijoje nuosavame name ar-ba bute gyvena tik 44 proc. gyventojų,o Prancūzijoje - 58 proc., Italijoje - 68proc., Ispanijoje - net 83 procentai.

“Bundesbank” atlikta studija taip patparodė, kad Vokietijoje vidutinė namokaina yra 54 tūkst. eurų. Pietų Europo-je namas kainuoja daug brangiau: Ita-lijoje - vidutiniškai 163 900 eurų, o Is-panijoje - 178 300 eurų. Tik Austrijojekainos labiau panašios į Vokietijos - na-mas vidutiniškai atsieina 76 400 eurų.

Europos pietuose didesnė ir namų ūkiovertė: Ispanijoje ji vidutiniškai sudaro285 800 eurų, Austrijoje - 265 000 eurų,o Vokietijoje - tik 195 200 eurų. Bet ardėl to galima sakyti, kad vokiečiai gyve-na prasčiau nei jų pietiniai kaimynai?

“Vokietijoje yra išplėtota gyvenamo-jo ploto nuomos rinka ir galima įsigytinamą už palyginti nedidelę kainą. Taippat pas mus puikiai veikia socialinėsapsaugos sistema, todėl sumažėjusi gy-ventojų motyvacija taupyti pinigus, kad

turėtų iš ko gyventi išėję į pensiją arbapraradę darbą. Tam tiesiog nėra dide-lės būtinybės”, - aiškina Kelne esančioEkonominių tyrimų instituto darbuo-tojas Christophas Schroederis.

Vokiečiai, teigiantys, kad gyvenaprasčiau už italus ar ispanus, neįver-tina ir to, kad jiems mokamos pensijosir yra nemokamas mokslas. Be to, Vo-kietijoje nėra sunku išsinuomoti gyve-namąjį plotą. “Po Antrojo pasauliniokaro Vokietijoje prasidėjo sparčios sta-

tybos, todėl dar ir šiandien galima išsi-nuomoti butą arba namą už protingąkainą. Be to, gyvenamojo ploto pasiūlatikrai įvairi”, - sako Nekilnojamojo tur-to asociacijos atstovas Ozguras Oneris.Pietų Europoje šeimos paprastai sten-giasi padėti savo suaugusiems vaikams,kad jie galėtų nusipirkti nuosavą butą.Tačiau tai didina riziką, kad netikėtaigali padaugėti tokių, kurie nesugebėsmokėti už paimtą paskolą, jei, pavyz-džiui, staiga neteks darbo.

Yra ir daugiau priežasčių, dėl koKelno Ekonominių tyrimų institutoekspertai linkę kritikuoti “Bundes-bank” atliktą studiją. Jų aiškinimu, stu-dijoje nebuvo atsižvelgta ir į tai, kadVokietijoje vidutinė šeima paprastaisusideda tik iš dviejų žmonių, o, pa-vyzdžiui, Ispanijoje - iš 2,7. Vadinasi,namų ūkio pajamas tenka dalyti dides-niam žmonių skaičiui.

Nereikia pamiršti ir to, kad, vaizdžiaisakant, “buvo mėginta palyginti obuo-lius ir apelsinus”, t. y. studijoje buvo lygi-nami skirtingų metų statistiniai duome-nys: Vokietijos - 2010 metų, o Ispanijos- 2008-ųjų, kai šioje valstybėje dar kles-tėjo nekilnojamojo turto burbulas, ku-ris netrukus sprogo smarkiai numuš-damas nekilnojamojo turto kainas.

Visa tai rodo, kad Vokietijai labiautinka apibūdinimas, jog tai - sociali-nės gerovės valstybė. Tačiau ar jos gy-ventojams iš tiesų nėra ko jaudintisdėl ateities, tai jau kitas klausimas. Ža-liųjų partijai priklausantis EuroposParlamento narys Svenas Giegoldassako, kad šiuo metu jo šalyje susida-riusi padėtis darosi pavojinga dėl ne-tolygaus turto pasiskirstymo. “Studi-

ja iš tiesų atskleidė, kaip netolygiai yrapasiskirstęs turtas ne tik Vokietijoje,bet ir visoje Europoje. Vokietijoje 10proc. žmonių disponuoja 60 proc. ša-lies turto. Šis faktas visiškai nesiderinasu tuo, kaip mes suprantame demok-ratinės visuomenės apibrėžimą”, - sa-ko S.Giegoldas.•“Deutsche Welle”, LŽ

Nuosavame name gyvena mažiau vokiečių nei italų ar ispanų.Workaway.inf nuotrauka

Vokietijoje 10 proc.žmonių disponuoja60 proc. šalies turto.

Vokiečiai negyvena blogiau už italus

Page 7: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

Pasaulis 72013 04 11Lietuvos žinios

KETURMETIS SU ŠAUTUVU

Naujojo Džersio miesto Toms Ri-verio policija nurodė, kad ketur-metis paėmė 22 kalibro šautuvą irpašovė savo šešiametį draugą, bu-vusį maždaug už 14 metrų. Kolkas neaišku, kodėl ginklas, kurįberniukas atsinešė iš namo, iš-šovė, kai vaikai žaidė. Kai nuai-dėjo šūvis, suaugusieji pamatė,kad šešiamečiui pataikyta į gal-vą. Šiuo metu sužeistas berniu-kas gydomas ligoninėje, jo būklė sunki. Tai buvo jau antras pana-šus incidentas tą dieną. Tenesyjetaip pat keturmetis vaikas pa-spaudė užtaisyto pistoleto gaidu-ką ir nušovė šerifo įgaliotinio,kuriam priklausė ginklas, žmo-ną. Policija mano, jog tai buvotragiškas nelaimingas atsitiki-mas. Šerifo įgaliotinio namuosepaprastai nebūdavo mažų vaikų,o jo ginklai būdavo užrakinamiprieš išeinant. Per incidentus sušaunamaisiais ginklais Jungtinė-se Valstijose kasmet žūva apie31 tūkst. žmonių, tik apie treč-dalis šių mirčių laikomos žmog-žudystėmis.

UŽDARĖ SIENĄ

Didžiausia sienos perėja tarpŠiaurės Korėjos ir Kinijos uždary-ta turistų grupėms, nors verslo ke-lionės dar leidžiamos. Kinijos pa-reigūnai pranešė, jog kelioniųagentūroms neleidžiama vežiotiten turistų grupių, nes Šiaurės Ko-rėjos vyriausybė dabar prašo už-sieniečių išvykti iš šalies. Kinijayra vienintelė didelė Šiaurės Korė-jos sąjungininkė, pagrindinė pre-kybos partnerė ir pagalbos teikėja.Dauguma verslo ryšių tarp abiejųšalių palaikoma per Dandongoperėją. Pietų Korėja vakar padi-dino pavojaus lygį šiaurinei kai-mynei rengiantis balistinės rake-tos bandymui. Jungtinių Valstijųir Pietų Korėjos šaltiniai teigia,kad bent viena balistinė raketa,galinti nuskrieti 3 tūkst. km, jauparengta paleidimui.

Margaret Thatcher iškilmingoslaidotuvės gali kainuoti DidžiajaiBritanijai iki 10 mln. svarų sterlingų, dalį išlaidų padengsvelionės baronienės šeima.

Didžiosios Britanijos parlamentaraivakar nutraukė atostogas ir susirinko įspecialią parlamento sesiją aptarti bu-vusios ministrės pirmininkės M.That-cher palikimo, vertinamo prieštarin-gai po jos mirties pirmadienį Londonoviešbutyje “Ritz”. Geležine ledi vadin-tos konservatorės mirtis atskleidė ka-tegoriškai priešingas nuomones dėl 11metų trukusio jos valdymo.

Specialiai parlamento sesijai vado-vavo dabartinis konservatorių mi-nistras pirmininkas Davidas Came-ronas, kalbėti užsirašė daugiau kaip65 parlamentarai, tam buvo skirta 7,5valandos. Velionės priešininkai žadė-jo nedalyvauti sesijoje protestuodamidėl dažnai visuomenę skaldžiusiosM.Thatcher politikos. Jie taip pat pa-brėžė, kad kai kurie parlamentarai tu-rėjo grįžti iš užsienio, todėl teks pa-dengti jų kelionės išlaidas - iki 3750svarų sterlingų asmeniui. Buvęs kon-servatorių lyderis Williamas Hague’aspriminė, jog M.Thatcher išsiderėjo

Didžiajai Britanijai iš Europos Sąjun-gos grąžinamas permokas, kuriosšiandien jau sudaro 75 mlrd. svarų.

“Todėl, manau, mes galime prisidėtiprie laidotuvių”, - baigė jis.

Į Didžiąją Britaniją toliau plūsta

pasaulio lyderių užuojautos, kurio-se giriamas M.Thatcher vaidmuonuverčiant komunizmą, o britų vy-riausybė paskelbė, kad laidotuviųceremonija vyks kitą trečiadienį (ba-landžio 17 dieną) Šv. Pauliaus ka-tedroje Londone. Spėliojama, kad įiškilmingas laidotuves (tai antras pa-gal rangą pagerbimas po valstybiniųlaidotuvių) bus pakviesti buvęs So-vietų Sąjungos lyderis MichailasGorbačiovas ir buvusi JAV pirmojiponia Nancy Reagan. Labai neįp-rasta, kad M.Thatcher laidotuvėsedalyvaus karalienė Elžbieta II ir josvyras Edinburgo kunigaikštis. To nė-ra buvę nuo Winstono Churchilliomirties 1965 metais. W.Churchilliuibuvo surengtos valstybinės laidotu-vės, iškilmingomis laidotuvėmis bu-vo pagerbtos karalienė Motina irprincesė Diana.

Laidojant M.Thatcher daugiaukaip 700 kariškių išsirikiuos proce-sijos kelyje nuo Vestminsterio iki Šv.Pauliaus katedros, žygiuos trys or-kestrai, kurių būgnai bus pridengtijuodu audeklu, iššaus Tauerio pat-rankos, karstą į Katedrą įneš pulkų,susijusių su Folklando kampanija,kariai. Po iškilmingų laidotuvių

M.Thatcher palaikai bus kremuotiper privačią ceremoniją.

Pastaruosius 10 metų M.Thatchersirgo silpnaprotyste. Ji mirė 87 metųpo virtinės insultų. Jos sūnus Mar-kas Thatcheris sakė, kad mamosmirtis yra “liūdna akimirka”, bet ji“buvo palaiminta ilgu ir produkty-viu gyvenimu”. Jis taip pat padėkojokaralienei, kad ši ateis į laidotuves, -dėl tokio gesto jo motina jaustųsi“pagerbta” ir priimtų jį “kukliai nu-sižeminusi”.

Šeimos nariai padengs dalį laido-tuvių išlaidų, bet neskelbiama ko-kią. Manoma, kad jie sumokės užtransportą, gėles ir kremavimą, o vi-sa kita, įskaitant saugumą, finan-suos vyriausybė. Nepaskelbti jokieoficialūs skaičiai, kiek tai kainuos,bet laikraščiai jau rašė, kad M.That-cher laidotuvių išlaidos gali siektiiki 10 mln. svarų sterlingų. Dau-ningstritas tai paviešins tik po cere-monijos.

Ledi Thatcher buvo DidžiosiosBritanijos ministrė pirmininkė nuo1979 iki 1990 metų laimėjusi trejusiš eilės rinkimus. •BBC, BNS, Reuters, forbes.com, LŽ

Nors pastaruoju metu garsiai kalbama apie tai, kokia Rusijojebloga demografinė padėtis, ištiesų ji daug blogesnė Baltijosvalstybėse. Be to, demografijaineturi įtakos politinė padėtis šalyje.

Prieš kelerius metus imta kalbėti, kaddemografinė padėtis Rusijoje tragiška,kad tai 70 metų trukusio komunistųvykdyto ekonominio eksperimento re-zultatas, kad autokratinė politinė siste-ma nulėmė, jog šioje valstybėje augo al-koholizmas ir nusikalstamumas. Jei tikrusai pažiūrėtų į save veidrodyje, jei tikįvertintų, kaip gyvenimą jų šalyje pa-veikė Stalinas, gulagas ir KGB, jie gy-ventų sveikiau, ilgiau ir produktyviau.Jie net turėtų daugiau vaikų, nes pasi-tikėtų savo šalies politinėmis instituci-jomis, kurios nebūtų apimtos korup-cijos ir dirbtų daug efektyviau nei šiuometu.

Daugybė analitikų tiek pačioje Ru-sijoje, tiek už jos ribų buvo linkę teigti,kad jei tik Rusijoje būtų daugiau libe-ralumo, nesunkiai būtų išspręsta ir“demografinė krizė”. Esą pakaktų,kad vyriausybė leistų gyventojamslaisviau dalyvauti visuomenės gyveni-me, pripažintų sovietų vykdytus nu-sikaltimus, ir visuomenė neabejoti-nai taptų sveikesnė bei būtų linkusiturėti daugiau palikuonių.

Teoriškai visa tai skamba gražiai -esą pakanka, kad visi žmonės būtųlygūs, kad šalį valdytų demokratiškavyriausybė, kuri garantuotų gyvento-jams jų teises, ir visa tai paskatintų gy-ventojus gimdyti daugiau vaikų. Jukšalį dekomunizavus ir atkūrus istori-nę tiesą, jos piliečiai tiesiog bus vertigeresnio gyvenimo ir šviesios ateities.

Kad tai tik iliuzija, galima įsitikintipažvelgus į kelias kaimynų valstybes,kurios anksčiau buvo Sovietų Sąjun-gos dalis. Žlugus komunizmui, skir-tingai nei Rusija, jos tapo demokrati-nėmis šalimis ir buvo priimtos įEuropos Sąjungą (ES). Tai Baltijosvalstybės - Lietuva, Latvija ir Estija.Kadangi šios valstybės komunizmąvertino kaip primestą Rusijos, jos ne-

delsdamos pasistengė pertvarkyti savopolitinę ir ekonominę struktūrą. Šian-dien šalys giriamos už tai, kad stojiškaiišgyveno ekonomikos krizę, o Latvijosatstovai nė viename forume nepralei-džia progos paskelbti, kad šiuo metuLatvijos ekonomika - sparčiausiai au-ganti Europoje.

Tačiau nė viena iš Baltijos valstybiųnegali pasigirti demografiniais laimė-jimais. Maža to, pastarąjį dešimtme-tį Rusijos gyventojų skaičius ėmėaugti ir todėl, kad ją užplūdo imig-rantai iš Vidurio Azijos valstybių, oBaltijos šalys visą tą laiką labiau bu-vo linkusios savo žmones “ekspor-tuoti” į kitas valstybes, pirmiausia įsenąsias ES nares, kur gyvenimo ly-gis aukštesnis.

Žlugus komunizmui Rusijoje, de-mografinė padėtis čia smarkiai pablo-

gėjo, nes gyventojų ėmė sparčiai mažė-ti. Tačiau 2005-uosius galima laikytilūžio metais, nuo kurių gyventojų skai-čius Rusijoje ėmė dinamiškai augti,nors politinė padėtis tik prastėjo, šalistapo ne tokia atvira ir konkurencinga,dėl to jos vieta pasaulio reitinguosesmuko vis žemyn.

Baltijos šalyse natūralus gyvento-jų prieaugis metų metais mažėjo, opasaulyje prasidėjusi ekonomikoskrizė labai neigiamai paveikė jų de-mografiją. Ir tai vyko ne dėl ekono-minių teorijų ar ideologinių nuos-tatų, tiesiog gyventojai savo elgesiuparodė, kad jų šalyse ne viskas ge-rai. Per pastaruosius kelerius metusBaltijos valstybėse gimstamumasmažėjo taip sparčiai, kad šiuo metujose vaikų gimsta 20 proc. mažiaunei Rusijoje.

Žinoma, nereikia demografinio sta-bilumo sieti su autokratija, tačiau de-mografinė padėtis yra nepaprastaisvarbi bet kurios valstybės ateičiai. Ir jivisiškai nepriklauso nuo politinių ins-titucijų ir režimo tipo. Yra šalių, kurio-se veikia demokratinės valdžios insti-tucijos, bet jose prasta demografija(Baltijos šalys), kitose - demokratinėsinstitucijos ir demografinis bumas (In-dija), dar kitose - autoritarinis režimasir normalus gimstamumas (SaudoArabija) arba autoritarinis režimas irgausus gimstamumas (Tadžikistanas).

Kalbant apie tai, kas šiuo metuvyksta Baltijos šalyse, nereikia tikėtis,kad Rusija tuo pasinaudos ir ims raš-kyti “demografinius dividendus”, jeitik joje dabartinis režimas bus pakeis-tas į liberalesnį, atviresnį ir konkuren-cingesnį.

Tai ar demokratija svarbi demogra-fijai? Žinoma. Bet, laimei ar nelaimei,ji visiškai neturi įtakos demografijai irnegali išspręsti demografinių proble-mų, kurios darosi vis aktualesnės po-komunistinėje Rytų Europoje.•

Politika nelemia demografijos

Margaret Thatcher sūnus dėkojo karalienei

Per pastaruosius kelerius metus Baltijos valstybėsegimstamumas mažėjo taip sparčiai, kad šiuo

metu jose vaikų gimsta 20 proc. mažiau nei Rusijoje.

Demografija nemaža dalimi lems šalies ateitį. / europa.eu nuotrauka

M.Thatcheris susitiko su spaudos atstovais ir jausmingai kalbėjo apie savo motiną prie jos namų Londone. / AFP/Scanpix nuotrauka

Trumpai

Page 8: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

2013 04 11Lietuvos žinios8 Pasaulis

Mokesčių rojumi vadinamos teritorijos yra saugus prieglobstisžmonėms, kurie nori paslėpti sa-vo pinigus, tačiau kitos valstybėsdėl to praranda milžiniškas sumas. Be to, taip pasaulyje sukuriama nekontroliuojamaparalelinė ekonomika.

Kas sieja buvusio Filipinų diktato-riaus dukrą su Rusijos oligarchais arbuvusiu Prancūzijos prezidento rinki-mų kampanijos vadovu? Visi jie perkė-lė savo pinigus į šalis, kuriose labai ma-ži mokesčiai ir garantuojamas visiškaskonfidencialumas. Tokių žmonių yradaugiau kaip 130 tūkst., bent jau tiekpavardžių atsidūrė duomenų bazėje“Offshore Leaks”. Tačiau niekas neži-no, kiek pinigų laikoma anoniminėsebankų sąskaitose valstybėse, kurios va-dinamos mokesčių rojumi. Nevyriau-sybinė organizacija “Tax Justice Net-work” nurodo nuo 16 trln. iki 25 trln.eurų. Tokiu būdu šių asmenų kilmėsšalys neteko šimtus milijonų siekian-čių mokesčių. Jų išvengta ir legaliai, irnelegaliai.

Pasaulinė šešėlių karalystėPastaruoju metu milijardai keliauja

į beveik neapmokestinamas sąskaitasiš sparčiai besivystančių valstybių ir tre-čiojo pasaulio šalių. Daugelis Rusijosoligarchų valdo savo kompanijas perlengvatinio apmokestinimo firmas, oturtingi Pietų Europos verslininkainaudojasi tokiomis sąskaitomis, kadapsaugotų savo turtą nuo galimo eu-ro žlugimo ir mokesčių inspektorių.

Diskretiškomis paslaugomis, kuriassiūlo šios šalys, naudojasi ne tik tie,kurie vengia mokėti mokesčius. Josesavo pajamas slepia ir išplauna nar-kotikų prekeiviai bei kiti nusikaltėliai,ten sudaromi šešėliniai susitarimai.Dėl tokios veiklos pastaraisiais dešimt-mečiais pasaulyje susidarė ištisa para-lelinė ekonomika, nepasiduodanti jo-kiai demokratinei kontrolei. Iš to laimidaug kas: bankai, teisininkai ir kompa-nijos, sumanančios gudrias schemas,kaip paslėpti pinigų nueitą kelią.

Prieš kelis dešimtmečius pasaulyjetebuvo saujelė mokesčių rojumi vadi-namų vietų, dabar tokių - apie 70. Ka-daise Didžiosios Britanijos MergeliųSalos, Belizas, Kaimanų Salos, Kiprasir Maršalo Salos tebuvo atokios ne-turtingos vietovės - kol nusprendė ne-apmokestinti iš užsienio ateinančiųpinigų ir garantuoti savininkams ano-nimiškumą per kompanijų bei fondų

struktūras. Dėl to Mergelių Salos ma-žiau nei per vieną kartą tapo viena tur-tingiausių pasaulio vietų. 1994 metaisten buvo priimti įstatymai, garantuo-jantys finansinių transakcijų slaptumą.Šiandien šiose salose, kurios formaliaipriklauso Jungtinei Karalystei ir kurio-se gyvena apie 31 tūkst. žmonių, įsikū-rę bemaž pusė milijono fondų ir kom-panijų, turinčių tik pašto dėžutėsadresą. Sukurtas sudėtingas jų valdy-mo mechanizmas, tarnaujantis turtin-gų klientų interesams.

Tam reikia padaryti galąEuropos Sąjunga (ES) su Ekono-

minio bendradarbiavimo ir plėtrosorganizacija siekia nusausinti šias fis-kalines pelkes, tačiau veiksmingustarptautinius susitarimus trukdo pa-siekti skirtingi valstybių nacionaliniaiinteresai. Ginčijamasi, kur baigiasi tei-sėta ir prasideda nesąžininga mokes-čių konkurencija. Vis dėlto ryžtas pa-žaboti piktnaudžiavimą stiprėja, bentjau JAV ir Europoje. Per savo pirmą-ją rinkimų kampaniją prezidentas Ba-rackas Obama ragino sutriuškintimokesčių rojus, kad būtų padarytasgalas mokestiniam sukčiavimui.

Skolų prislėgtos Vakarų valstybėsnebegali sau leisti netekti tokių milži-niškų pajamų. Visuomenė piktinasi,

kad nuo mokesčių pabėgę turtuoliaigali išvengti atsakomybės savo šalyje,nors atotrūkis tarp turtingųjų ir skur-džių vis didėja. Mokesčių mokėtojaitaip pat negali suprasti, kodėl euro zo-nos valstybės duoda pinigų gelbėtibankus, kurie padeda turtuoliams pa-slėpti savo pajamas nuo mokesčių ins-pektorių. Beveik visi pagrindiniai Vo-kietijos bankai turi savo padalinius ir

antrines įmones mokesčių rojumi va-dinamose šalyse. Vien Singapūre“Deutsche Bank” yra įkūręs 13 tokiųįmonių. Didžiausias Vokietijos ban-kas per savo biurą Singapūre įsteigė300 per patikėtinius veikiančių kom-panijų ir fondų egzotiškuose mokes-čių rojaus kraštuose. Per savo lengva-tinio apmokestinimo antrinių įmoniųtinklalapį “Deutsche Bank” aktyviaiverbuoja turtingus klientus ir siūlojiems, kaip pats oficialiai patvirtino,tokias paslaugas kaip kompanijų, vei-kiančių per patikėtinius, steigimas.Tiesa, su viena sąlyga - mokesčių rei-

kalai turi būti tvarkomi nenusižen-giant įstatymams.

Iš tikrųjų visų rūšių verslas linkęspasinaudoti mokesčių rojumi, kad op-timizuotų mokestinę naštą.

Per daug diskretiškumo“Offshore Leaks” duomenis ana-

lizavę įvairių šalių žurnalistai atkrei-pė dėmesį, kad dauguma į sąrašus įt-

rauktų asmenų yra iš Kinijos,Honkongo ir Taivano; kita reikšmin-ga klientų grupė - iš Rusijos ir buvu-sių sovietinių respublikų. Yra ir kelišimtai vokiečių, nors tradiciškai nuomokesčių bėgantys Vokietijos pilie-čiai renkasi tokias šalis kaip Šveicari-ja ar Lichtenšteinas, nes jos - po ran-ka, ten kalbama vokiškai. Pavyzdžiui,Lichtenšteine pinigus galima laikytiper patikėtinius valdomuose fonduo-se, o tikrųjų savininkų pavardės nie-kur nefigūruoja. Lichtenšteino politi-kai suinteresuoti, kad pinigai plauktųiš viso pasaulio, tad nuo pat pradžių

neteikia jokios teisinės pagalbos už-sienio mokesčių institucijoms. Prat-rūko didžiulis skandalas, kai nutekė-jo konfidenciali informacija. TuometVokietijoje buvo pradėti tyrimai prieššimtus asmenų, vengiančių mokėtimokesčius, tarp jų buvo gerai žino-mų verslininkų ir politikų. Staiga Li-chtenšteinas liovėsi buvęs saugia pini-gų tvirtove. Šiandien kunigaikštystėbendradarbiauja esant net menkiau-siam įtarimui dėl mokesčių vengimo.

Visa virtinė ES narių didžiuojasituo, kad gali pasiūlyti itin didelį diskre-tiškumą, kai reikalai susiję su finan-sais. Akivaizdžių mokesčių rojausbruožų turi Lamanšo sąsiauryje esan-ti Džersio sala, Austrija, Airija, Olan-dija, Liuksemburgas.

Pasak ekspertų, būtina pasiekti, kadtikrųjų lengvatinio apmokestinimokompanijų ir fondų savininkų pavar-dės būtų atskleistos viešuose registruo-se ar kad šie registrai bent jau būtųprieinami valdžios pareigūnams. Mo-kesčių inspektoriai privalo gauti infor-maciją apie sąskaitų savininkus, kaiesama įtarimų neteisėta veikla. O svar-biausia, kad nė vienas asmuo, kuris sie-kia išsisukti nuo mokesčių, nebesijaus-tų saugus niekur pasaulyje. •Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Laikas triuškinti mokesčių rojus

Po stipraus žemės drebėjimo, supurčiusio Bušehro miestą, kuriame yra Irano atominė elektrinė, šalyje paskelbtas trijų dienų gedulas.

Retai apgyvendintame Pietų Iranorajone per 6,1 balo žemės drebėjimąantradienį žuvo mažiausiai 37, sužeis-ta daugiau kaip 800 žmonių, apie 100jų paguldyti į ligonines. Dėl aukų ša-lyje paskelbtas trijų dienų gedulas.

Irano pareigūnai nenurodė, ar sti-chija nepadarė žalos regione veikian-čiai atominei elektrinei. Žemės dre-bėjimas įvyko Kakio mieste, už 96 kmį pietryčius nuo Bušehro, Persijos įlan-kos pakrantėje. Rusijai padedant Bu-šehre pastatyta pirmoji Irano atominėelektrinė. Provincijos gubernatoriustikino, kad jėgainei jokios žalos nepa-

daryta. Elektrinės vadovas Mahmou-das Jafari irgi tvirtino, jog objektas ne-nukentėjo. Jis sakė, kad elektrinė at-spari žemės drebėjimams iki 8 balų.

Jungtinių Tautų atominės energeti-kos priežiūros agentūra savo internetosvetainėje nurodė, jog Iranas pranešė,kad jėgainei jokios žalos nepadaryta irkad į aplinką radioaktyvių medžiagųnepateko. Tarptautinė atominės ener-getikos agentūra (TATENA) paskelbėnesieksianti papildomos informacijos.Tai reiškia, kad ji sutinka, jog pavojusnedidelis.

Rusijos valstybinės agentūros, at-sakingos už Bušehro projektą, vado-vas Igoris Mezeninas paaiškino, kadįvykus drebėjimui grandininės reak-cijos reaktoriuje nebuvo. “Elektrinėspersonalas toliau dirba normaliu re-žimu, radiacijos sąlygos neviršija na-tūralaus fono”, - pridūrė jis.

Labiausiai nuo drebėjimo nuken-tėjo Šonbeho rajonas, ten daugeliuigyventojų buvo nutrauktas vandensir elektros tiekimas, sugriuvo nema-žai namų. Regioną purtė pakartoti-niai smūgiai, jie nesiliovė ir vakar.

Drebėjimas buvo jaučiamas ir ki-toje Persijos įlankos pusėje: Bahrei-ne, Jungtiniuose Arabų Emyratuose,Katare. Tose valstybėse iš daugiaaukš-čių pastatų dėl atsargumo buvo eva-kuoti darbuotojai.

Iranas yra virš seisminių sprūdžių,todėl žemės drebėjimai šioje šalyjegana dažni. 2003 metais per 6,6 ba-lo drebėjimą Irano pietryčiuose žu-vo maždaug 26 tūkst. žmonių, buvovisiškai sugriautas istorinis Bamomiestas. •Spiegel.de, ITAR-TASS, BNS, LŽ

Drebėjimas purto regioną prie atominės elektrinės

Visuomenė piktinasi, kad nuo mokesčių pabėgę turtuoliai gali išvengti atsakomybės savo šalyje, nors atotrūkis tarp turtingųjų ir

skurdžių vis didėja.

Kaimanų Salos Karibuose - turistų ir mokesčių rojus. / Caymanislands.ky nuotrauka

Žemės drebėjimas smarkiai apgriovė vietoves prie Persijos įlankos uostamiesčio Bušehro. / AFP/Scanpix nuotrauka

Page 9: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

ARVYDAS JOCKUS

Baltarusiai kviečia Lietuvosverslą investuoti ir nepraleisti2014 metais Minske vyksiančiopasaulio ledo ritulio čempiona-to projektų teikiamų galimybių.

Balandžio 18-19 dienomis Klai-pėdoje vyks IX tarptautinis Lietu-vos ir Baltarusijos ekonomikos fo-rumas. Jame laukiama apie 300dalyvių - maždaug po lygiai iš abie-jų šalių ir apie 50 svečių iš Suomi-jos ir Švedijos. Devintą kartą pame-čiui vis kitoje šalyje vykstantysrenginiai jau yra tapę veiksmingukaimynių šalių ekonominio bend-radarbiavimo instrumentu. Tiki-masi, kad ir Klaipėdos forumas ska-tins intensyviau plėtoti Baltarusijosbei Lietuvos verslo ryšius.

Šių metų renginyje daugiausia dė-mesio ketinama skirti transporto irlogistikos problemoms, uosto ir ge-ležinkelių veiklai, tranzitinių krovi-nių klausimams. Taip pat bus aptar-tos agropramonės ir energetikos,investicijų ir privatizavimo, informa-cinių technologijų, verslo aplinkos,eksporto, turizmo ir kitos temos.

Vartai į pasaulįVakar Lietuvos pramonininkų

konfederacijoje (LPK) vykusiojespaudos konferencijoje, skirtoje bū-simam forumui, Baltarusijos amba-sadorius Lietuvoje Vladimiras Dra-žinas kaimynių bendradarbiavimąįvardijo kaip strateginę partnerystę.

“2006 metais prekybos apyvartatarp mūsų šalių siekė 460 mln. JAVdolerių. Pernai jau pasiekėme 2,3mlrd. JAV dolerių. Taigi beveik 5kartus padidinome prekybos apim-tį. Tai leido plėtoti ir investicijas.Pernai Lietuvos ūkio subjektai Bal-tarusijoje investavo 173 mln. JAVdolerių, iš Baltarusijos į Lietuvą at-keliavo apie 100 mln. dolerių inves-ticijų. Vyksta dviejų ekonomikų in-tegracijos procesas. Baltarusijaiypač reikšmingos ir Lietuvos teikia-mos krovinių transportavimo pa-

slaugos”, - kalbėjo ambasadorius.Lietuvos jūrų krovos kompanijų

asociacijos prezidentas Vaidotas Ši-leika pabrėžė, kad Baltarusijos įmo-nės yra strateginės Klaipėdos uostopartnerės, tad forumas bus puikiproga dar kartą pademonstruoti mo-dernaus, šiauriausio neužšąlančio irnuolat gilinamo Baltijos jūros uostogalimybes. “Tikimės, kad Klaipėdataps pagrindiniais Baltarusijos krovi-nių vartais į pasaulį”, - sakė jis. V.Ši-leikos teigimu, Baltarusijos kroviniųkiekis Klaipėdos uoste kasmet didė-ja. 2009 metais iš 27,9 mln. tonų kro-

vinių jie sudarė 6,6 mln. tonų, arba24 proc., o pernai iš 35,2 mln. tonųkrovinių baltarusiški sudarė jau dau-giau kaip 31 procentą. Jo nuomone,Klaipėdos uosto, Lietuvos geležinke-lių, muitinės ir pasienio policijos dar-nus darbas sudaro itin geras galimy-bes baltarusiškų krovinių srautuididėti. “Klaipėdos uostas yra vienasuniversaliausių bei moderniausiųtarp kaimynų ir pasirengęs krauti vi-sų rūšių krovinius. Šiuo metu jis galikrauti iki 50 mln. tonų krovinių permetus, o įgyvendinus kai kuriuos inf-

rastruktūros projektus jo pajėgumassieks iki 60 mln. tonų. Baltarusijoskroviniams uoste niekada nepritrūksvietos”, - tikino V.Šileika.

Skatina investicijas LPK Vykdomosios direkcijos ge-

neralinis direktorius GediminasRainys tikisi, kad verslas forume iš-girs naujienų apie Baltarusijos pri-vatizuojamus naujus objektus.

Lietuvos ekonominio ir prekybi-nio bendradarbiavimo su Baltaru-sijos Respublika verslo tarybos pir-mininkas Sigitas Paulauskas teigė,kad Baltarusijos valdžia siekia prit-raukti kuo daugiau užsienio inves-ticijų. Labiausiai, pasak jo, skatina-mos plyno lauko investicijos. “Aš irpats kolegas agituoju už tokias in-vesticijas. Nes Baltarusijos atstovai,pasirašydami investavimo sutartį,įsipareigoja padaryti daug darbų”, -sakė jis. Kaip pavyzdį S.Paulauskasnurodė Vakarų medienos grupėsinvesticijų projektą Mogiliave. “In-vestavome apie 90 mln. eurų, o kadatsirastų kompleksas su tūkstančiudarbo vietų, baltarusiai į infrastruk-tūrą, kelius investavo apie 12 mln.eurų”, - teigė verslininkas.

Anot S.Paulausko, Baltarusijoje in-vestuoja italai, austrai, vokiečiai, ki-nai, arabai. “Investuojama į miestųplėtrą, gyvenamąją statybą, energe-tikos ir kitus projektus. Ir mes turi-me vadovautis savo sveika lietuviš-

ka logika, o ne Briuselio rekomen-dacijomis. Jeigu laiku Baltarusijojeneįsitvirtinsime, nepasiūlysime sa-vo paslaugų, tai padarys kiti”, - kal-bėjo jis.

Kvietė į čempionatą MinskeBaltarusijos ambasadorius V.Dra-

žinas priminė, kad kitąmet Minskevyks pasaulio ledo ritulio čempiona-tas, ir kvietė Lietuvos verslą pasinau-doti šio sporto renginio galimybėmis -dalyvauti įvairiuose projektuose.“Statomi didžiuliai infrastruktūrosobjektai, viešbučiai. Jiems bus taiko-mi aukšti standartai. Todėl pirmiau-sia kviečiame prisidėti kaimynus. Beto, lietuviai turi puikią krepšiniočempionatų rengimo patirtį, ja galė-tų pasidalyti su mumis, tad kviečia-me Lietuvos verslą bendradarbiau-ti”, - sakė V.Dražinas. •

Verslas 92013 04 11Lietuvos žinios

Kaimynai susitiks verslo forume

Ambasadorius V.Dražinas (kairėje) spaudos konferencijoje tikino, kad Baltarusijai ypač reikšmingos Lietuvos teikiamos krovinių transportavimo paslaugos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6352 -0,5616%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0518 -0,0393%

1 Šveicarijos frankas 2,8304 -0,1837%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2550 -0,4066%

10 Čekijos kronų 1,3410 +0,0895%

10 Danijos kronų 4,6306 -0,0238%

1 DB svaras sterlingų 4,0412 -0,1287%

100 Japonijos jenų 2,6566 -0,7528%

100 Kazachstano tengių 1,7456 -0,5614%

1 Latvijos latas 4,9256 -0,0284%

10 Norvegijos kronų 4,6189 -0,0909%

10 Lenkijos zlotų 8,3818 +0,2792%

100 Rusijos rublių 8,4934 +0,0789%

10 Švedijos kronų 4,1256 -0,1842%

1 Turkijos naujoji lira 1,4771 -0,4604%

10 Ukrainos grivinų 3,2384 -0,4416%

2013 04 11, LB

S.Paulauskas: “Turime vadovautis savo sveikalietuviška logika, o ne Briuselio rekomendacijo-

mis. Jeigu laiku Baltarusijoje neįsitvirtinsime,nepasiūlysime savo paslaugų, tai padarys kiti.”

JONAS AUGULIS

Kovo mėnesį gamtinės dujos šilumos tiekimo įmonėms kainavo 2,3 proc. brangiau negu vasarį - 1925 Lt/tne (tona naftos ekvivalento) su transportavimo mokesčiu. Vasario mėnesį tiekėjai už importuojamas dujas mokėjo 1882 Lt/tne.

Biokuras buvo beveik tris kartuspigesnis nei gamtinės dujos. Kovomėnesį vietinis kuras šilumos tiekė-jams kainavo 650 Lt/tne su transpor-tavimo mokesčiu, vasarį - 645 Lt/tne.

“Šie skaičiai atsako į visas dvejo-nes dėl biokuro naudos šilumos ūkiuiir galutiniams šilumos vartotojams.Miestuose, kurie naudoja lietuviškąkurą, šiluma yra trečdaliu pigesnė ne-gu deginančiuose importuojamas

dujas”, - sakė Lietuvos šilumos tie-kėjų asociacijos (LŠTA) prezidentasVytautas Stasiūnas.

Šį šildymo sezoną šilumos įmonėsuž dujas mokėjo vidutiniškai 1910Lt/tne, prieš metus - 1881 Lt/tne. Vi-dutinė biokuro kaina šį šildymo sezo-ną sudarė 650 Lt/tne, t. y. buvo 100Lt/tne mažesnė negu prieš metus, kaivietinis kuras kainavo 750 Lt/tne.“Miestuose, kurie plačiai vartoja bio-kurą, vidutinė šilumos kaina šį šildy-mo sezoną buvo 1 ct/kWh mažesnėnei pernai”, - teigė V.Stasiūnas.

Žalieji miestai už šilumą mokėjovidutiniškai 21 ct/kWh. Praėjusį šil-dymo sezoną šiluma biokurą var-tojančiuose miestuose kainavo 22ct/kWh. Tarp tokių miestų yra Mo-lėtai, Ignalina, Širvintos, Utena,Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Rad-viliškis, Mažeikiai, Varėna, Šven-čionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plun-gė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga.

Valstybinės kainų ir energetikoskontrolės komisijos duomenimis,gamtines dujas vartojančiuose mies-tuose vidutinė šilumos kaina kovomėnesį sudarė apie 30 ct/kWh. Tarp

dujas deginančių miestų yra Anykš-čiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniš-kis, Šalčininkai, Kaunas, Druskinin-kai, Palanga, Vilnius, Marijampolė,Jonava, Klaipėda, Visaginas. •

Kovą gamtinės dujos vėl brango

TrumpaiNEMOKĖS ŠILDYMOKOMPENSACIJŲ

Vyriausybė ragina mažinti ar visai ne-mokėti šildymo išlaidų kompensacijųžmonėms, kuriuos valstybė remia fi-nansiškai, bet jie priešinasi daugiabu-čių renovavimui. Seimui bus siūlomakoreguoti Piniginės socialinės para-mos nepasiturintiems gyventojams įs-tatymą. “Pašalpas, socialinę paramągaus tik tie gyventojai, kuriems ji rei-kalinga. Stengsimės ilgalaikes pašalpasgaunančius žmones integruoti į darborinką. Iš tiesų norėtume suteikti dau-giau galių savivaldybėms”, - vakar perVyriausybės posėdį kalbėjo socialinėsapsaugos ir darbo ministrė AlgimantaPabedinskienė. Jos teigimu, pašalpabus mažinama, jei žmogus ilgai nesu-siras darbo. “Bet yra kita gera žinia be-darbiams, kurie įsidarbins, - pirmąjįpusmetį jiems bus mokama 50 proc.iki tol gautos pašalpos”, - sakė mi-nistrė. A.Pabedinskienė minėjo, kaddabar Lietuvoje registruota 210 tūkst.bedarbių, iš jų apie 50 tūkst. gauna pa-šalpas. Didinant savivaldybių galiassiūloma įstatymo pakeitimais suteiktijoms teisę skirti būsto šildymo kom-pensaciją žmonėms, gyvenantiemsbūste, kuris nėra deklaruotas kaip gy-venamosios patalpos, pavyzdžiui, so-do namelyje. Piniginės socialinės pa-ramos nepasiturintiems gyventojamsįstatymo pakeitimuose numatoma,kad butų savininkams, kurie kreipiasidėl kompensacijų už šildymą, būtinadalyvauti svarstant ir priimant daugia-bučio renovavimo projektą, bet atsisa-kiusiems tai daryti - mažinti kompen-saciją, o nuo kito šildymo sezono josišvis nebeteikti. Šie pakeitimai turėtųįsigalioti gegužės 1 dieną.

ATNAUJINS SOSTINĖS GATVES Lietuvai rengiantis nuo liepos pirmi-ninkauti Europos Sąjungos Tarybai,Vyriausybė trečiadienį skyrė 15,7mln. litų Vilniaus gatvėms sutvarkyti.Jos veda į vietas, kuriose vyks pirmi-ninkavimo renginiai, arba jungia ki-tas svarbias Vilniaus centro transpor-to arterijas. Pavyzdžiui, už 5,7 mln.litų bus atnaujinta Šventaragio gatvė,už 10 mln. litų - Kalvarijų, Pamėnkal-nio, J.Tumo-Vaižganto, A.Goštauto,Švitrigailos, Pilies, Geležinio Vilko,Pylimo, J.Jasinskio ir Parodų gatvės.Dar 5 mln. litų Vyriausybė skyrėKauno Panemunės tiltui rekonstruo-ti. Šiemet, kaip ir pernai, tiems dar-bams numatyta 35 mln. litų, tačiau2012-aisiais skirta tik 5,5 mln. litų.Daugiau kaip 100 mln. litų vertėsnaujas tiltas turi būti pastatytas iki2014 metų spalio. Vyriausybė per po-sėdį trečiadienį paskirstė 44,295 mln.litų šių metų Kelių fondo rezervą. Li-kę pinigai teko įvairių rajonų keliamsremontuoti ir tiltams atnaujinti.

LŽ, BNS

LIETUVOS - BALTARUSIJOSVERSLO FORUMAIMetai Miestas Numeris2013 Klaipėda IX2012 Gardinas VIII2011 Druskininkai VII2010 Gardinas ir Lyda VI2009 Vilnius V2008 Minskas IV2007 Druskininkai III2006 Salihorskas II2005 Klaipėda I

Šaltinis: LŽ

Šį šildymo sezoną šilumos įmonės už dujas mokėjo vidutiniškai 1910 Lt/tne.LŽ archyvo nuotrauka

Page 10: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

2013 04 11Lietuvos žinios10 Namų pasaulis

ILONA STAŠKUTĖ

Užuolaidos tėra vienas interjeroelementų tarp daugelio kitų,bet jų pasirinkimas gali nulemtivisų namų atmosferą. Jos būnaitin ekstravagantiškos ar inova-tyvios, tačiau lietuviai labiaulinksta prie natūralumo.

Dabar vyrauja keturios pagrindi-nės užuolaidų tendencijos. Kaip LŽpasakojo salono “Sortimenti” savi-ninkė ir dizainerė Riina Ailio, ino-vatyviausia mados kryptis dominašiuolaikiškus, technologijomis irkūryba besidominčius žmones. Jaipriskiriamos pačių naujausių tech-nologijų užuolaidos - silikoninės,puoštos šviesos diodais ar trijų di-mensijų piešiniais. Pasak pašneko-vės, tokius kūrinius renkasi žmo-nės, nebijantys naujienų, ryškiųspalvų ir norintys namie matyti kuodaugiau novatoriškų sprendimų.

Traukia gamta ir romantikaDar viena madinga užuolaidų di-

zaino kryptis - mistiškas gotikinisstilius. Jam priskiriami juodi, sun-kūs audiniai, puošiami ryškių spalvųakcentais. Tokiomis užuolaidomissiekiama paslaptingumo, senovės irmodernumo dermės. Tačiau dizai-nerė sutiko, kad Lietuvoje šios dvitendencijos nėra plačiai paplitusios.

Mūsų krašto gyventojai mieliaurenkasi vieną iš likusių dviejų kryp-čių - romantišką arba gamtinę.R.Ailio prisipažino, kad jai labiau-siai patinka romantiškas, poezija irnostalgija dvelkiantis užuolaidų sti-lius. “Pastelinės spalvos - pudros,mėtinė, nėriniai, kombinuoti audi-nių raštai kuria nostalgišką nuotai-ką. Daug metų tokios spalvos ne-buvo tarp madingųjų”, - tvirtino ji.

Dizainerei artima ir ketvirta užuo-laidų tendencija - įkvėpta gamtos irtolimų, menkai pažįstamų kraštų.“Tokių užuolaidų audiniuose at-kartojamas vandens raštas, grubitekstūra, natūralaus akmens ar me-talo spalvos. Raštų motyvai atke-liavę iš Afrikos, Kinijos, Australi-jos”, - aiškino pašnekovė. Pasak

R.Ailio, nė viena iš minėtų tenden-cijų nėra kuo nors pranašesnė, nesvisos medžiagos turi tikti prie tamtikro stiliaus interjero. “Mano dar-bas - užuolaidomis kurti nuotaiką.Jomis galima sustiprinti švelnų in-terjerą arba sušvelninti ryškų. Už-uolaidų pasirinkimas priklauso ir

nuo žmogaus charakterio”, - sakėdizainerė.

Suomių tradicijaPrieš daug metų į Lietuvą iš Suo-

mijos atvykusi moteris pastebėjo,kad mūsų tautiečiams būtinai rei-kalingos dvejopos užuolaidos - die-

ninės ir naktinės. “Dieninės lietu-viams turi būti itin plonos, o nakti-nės - tokios, kad nieko nebūtų ma-tyti. Tokia jūsų tradicija”, - pabrėžėji ir pridūrė, kad pasikabinti vienasužuolaidas žmonės ryžtasi labai re-tai. R.Ailio tėvynėje vyrauja kitokspaprotys. Suomijoje dažniausiai ka-binamos tik vienos užuolaidos. Jųaudinys turi suteikti spalvingumovisai patalpai, nes jai įrengti papras-tai gausiai naudojama balta spalva.Be to, kaip patikino dizainerė, suo-miai neprisiriša ilgam prie užuolai-dų, keičia jas bent du kartus permetus. “Kai pas mus keičiasi metųlaikas, labai keičiasi ir aplinka. Žie-

mą būna itin tamsu, o vasarą - ilgaišviesu, todėl tinkamai nuotaikai su-teikti reikia skirtingų užuolaidų”, -dėstė R.Ailio.

Salono “Užuolaidų aura” dizaine-rė Rita Žvirblytė pritarė, kad vien pa-keitus užuolaidas pasikeičia viso in-terjero nuotaika. Ji taip pat jaučiagyventojų norą atsigręžti į natūralu-mą ir istoriją. “Žmonės dažnai renka-si vintažinį, provansišką stilių, pagei-dauja užuolaidų iš lino ar medvilnės.Į madą grįžta ir tiulis - tinklelis, puoš-tas įvairiais siuvinėjimais”, - sakė di-zainerė.

Audiniai pritaikomiPrieš dešimtmetį užuolaidų iš

medvilnės ar lino žmonės beveik ne-kabino, nes saulei jautrius, glamžiusaudinius buvo išstūmęs sintetinispluoštas. Tačiau dabar, anot R.Žvirb-lytės, vyksta priešingas procesas. “Įpoliesterį žiūrima ne itin palankiai.Jį nemalonu liesti, be to, kai kuriežmonės nori natūralumo ir atsisakosintetikos dėl alergijos”, - tvirtino pa-šnekovė. Ji paneigė nuogąstavimusdėl greito natūralių audinių susidė-vėjimo. Pasak dizainerės, užuolai-doms skirti lino ar medvilnės audi-niai nėra visiškai gryni, jie turidirbtinės ar pusiau natūralios teksti-lės priemaišų ir yra specialiai apdoro-ti taip, kad tiktų kabinti ant lango.

R.Žvirblytė atkreipė dėmesį, kadnatūralumo, minimalizmo daž-niausiai ieško jauni žmonės. Tuometu vyresni klientai vis dar neat-sisako puošnesnių, klostėmis arviršlangiais papildytų užuolaidų. Ošiuolaikiniam interjerui puošnumokartais stengiamasi suteikti siuvantužuolaidas tokias ilgas, kad audi-nio apačia gultų ant grindų. “Stan-dartiniame bute tai nelabai praktiš-ka, bet didelėje patalpoje tokio ilgioužuolaidos atrodo ypač puošniai,karališkai”, - pasakojo R.Žvirblytė.

Žmonėms, kurie nenori užuolai-dų nuleisti iki pat žemės, ji reko-mendavo rinktis tokį ilgį, kad au-dinio apatinis kraštas būtų pakilęsnuo grindų per du centimetrus, oskaičiuojant, kiek reikės medžiagosvisoms užuolaidoms, patarė langoplotį dauginti iš dviejų.•

ILONA STAŠKUTĖ

Sidabriniai stalo įrankiai ir bran-giųjų metalų papuošalai neilgaiišlieka tokie blizgantys, kaip būdami nauji. Tačiau nebūtinapirkti brangių cheminių valiklių,yra daugybė veiksmingų būdųnuvalyti juvelyrinius dirbiniusnaminėmis priemonėmis.

Brangieji metalai gana lepūs dėlsavo minkštumo, o sidabrui reikiadar daugiau priežiūros, nes jis bė-gant laikui juoduoja. Tamsių apna-šų susidaro ir ant nuolat nešiojamųpapuošalų, ir ant retkarčiais ištrau-kiamų sidabrinių įrankių. Jų atsi-randa dėl to, kad sidabras lengvaireaguoja su siera ar vandenilio sul-fidu. Šias dujas labai mažais kiekiaisskleidžia žmogaus organizmas ir topakanka, kad sidabras imtų juo-duoti. Jos taip pat susidaro drėgno-se uždarose vietose, į kurias nepa-tenka deguonies ir bakterijos imaskaidyti organines medžiagas. Beje,kaip tik todėl nuolat nešiojant si-dabrinius papuošalus, žiedus ar

auskarus, po papuošalu gali netikė-tai atsirasti odos žaizdelė, net jei jisnespaudžia.

Švelnus valymas Dėl galimų reakcijų sidabrinių

daiktų nepatartina laikyti organinėskilmės dėkluose. Vietoj vilnonių,veltinio ar odos maišelių sidabruigeriau parinkti minkštų medvilnės,lino ar sintetikos atraižų. Jei sidab-riniai papuošalai ar įrankiai vis dėl-to pajuodavo, juos nuvalyti galimanet keletu būdų. Tam pakaks pa-prastų priemonių, dažniausiai esan-čių kiekvienuose namuose.

Jei nešvarumai vos matomi, juosgalima nuvalyti šiltu muiluotu van-deniu ir švelniu šepetėliu, bet įsise-nėjusių patamsėjimų taip paprastaiišnaikinti nepavyks. Greitas ir pa-prastas būdas atsikratyti pajuoda-vimo - naudoti karštą vandenį iraliuminio foliją.

Į dubenėlį, išklotą paprasta kepi-mui skirta folija, reikia įberti porąšaukštų druskos, įdėti valomusdaiktus ir užpilti karštu vandeniu.Po keleto minučių juos reikia leng-vai praskalauti, nušluostyti rankš-

luostėliu ir perlieti švariu vandeniu.Tik labai svarbu papuošalų šia-

me tirpale nelaikyti per ilgai ir ne-padauginti druskos, nes kitaipdaiktai gali prarasti blizgesį.

Taip pat sidabrą galima valyti so-dos ir vandens košele arba paprastadantų pasta, tik reikia visais atvejaispasirinkti minkštą skudurėlį arbašvelnų šepetėlį, kad dirbiniai nesu-sibraižytų. Negalima naudoti bali-nančios dantų pastos, nes papuoša-lai ir įrankiai gali prarasti blizgesį.

Auksas tepasi mažiauItin atsargiai reikia elgtis su sidab-

ru padengtais gaminiais. Spindintyspapuošalai būna padengti 999 pra-bos sidabro arba rodžio sluoksniu.Tokių daiktų paviršių būtina atidžiaisaugoti nuo pažeidimų, nes įbrėžtavieta gali imti sparčiau dėvėtis irtamsėti, o blizgios detalės tik dar la-biau išryškina defektus.

Auksą valyti paprasčiau, nes jisnejuoduoja kaip sidabras. Tačiauauksas taip pat yra minkštas meta-las ir smulkiuose įbrėžimuose artarp smulkių detalių kaupiasi ne-švarumai. Juos reikia valyti kuo

švelniau, kad neatsirastų daugiaunaujų įbrėžimų.

Auksinius papuošalus paprastaipakanka pamirkyti vonelėje su mui-luotu vandeniu. Dar veiksmingiaunaudoti gazuotą vandenį, nes burbu-liukai padeda pašalinti nešvarumus.Jei nešvarumų prisikaupė daug, pa-puošalus galima pamerkti į amonia-ko tirpalą, sumaišius vieną dalį amo-

niako su šešiomis dalimis vandens.Toks būdas tinka ir sidabriniams pa-puošalams valyti. Jis labai efektyvus.Bet šį metodą reikėtų taikyti tik kraš-tutiniais atvejais, nes amoniakas galipažeisti gaminių paviršių. Be to, itinatsargiai reikėtų valyti papuošalus suakutėmis. Jei jos įklijuotos, gaminiųnegalima mirkyti - tuomet tinka tikvalymas sudrėkintu skudurėliu.•

Blizginame brangenybes namų sąlygomis

Paprasčiausia sidabrinius papuošalus nuvalyti trumpam pamerkus įdruskos tirpalą folija išklotame dubenėlyje. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

R.Ailio: “Dieninės užuolaidos

lietuviams turi būti itinplonos, o naktinės -

tokios, kad nieko nebūtų matyti.”

Langus dengia natūralūs audiniai

Grindis siekiančios minkštos, romantiškos užuolaidos suteikia interjerui šiuolaikiškos prabangos.Bs2h.com nuotrauka

Į madą grįžta natūralių medžiagų, lininės užuolaidos, nors tokie audiniaireikalauja sudėtingesnės priežiūros. / Etsy.com nuotrauka

Page 11: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

URTĖ KATINAITĖ

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) baigė trans-europinių TEN-T kelių tinkluipriklausančio kelio E85 Vilnius-Lyda ruožo rekonstrukciją.

Pernai pradėtos 11 kilometrų at-karpos, viena kryptimi jungiančiosŠalčininkų miestą su sostine, o kita -vedančios Baltarusijos pasienio link,atnaujinimo darbų pabaigos laukėtiek vietos gyventojai, tiek krovininiųautomobilių vairuotojai. Vairuotojaijau spėjo įvertinti naujos dangos ko-kybę ir džiaugiasi pagerėjusiomis vai-ravimo sąlygomis lig tol buvusiameprovėžų išvagotame siaurame kelyje.

„Kolegos, kurie dažnai važiuojatrasa Vilnius-Lyda, giria kelininkųdarbą. Vairavimas tapo paprastesnisir saugesnis, greičiau pasiekiamas ke-lionės tikslas. Apskritai džiugu maty-ti akivaizdžius pokyčius ir intensy-vius kelių kokybės gerinimo darbusLietuvoje. Apie mūsų kelius labai ge-rai atsiliepia ir latvių, rusų, baltaru-sių, lenkų vairuotojai“, - sakė septy-nerius metus krovininių automobiliųvairuotoju Lietuvoje ir Europoje dir-bantis Almondas Kaserauskas.

Dėmesys ir dangai, ir saugos priemonėms

Pasak rekonstrukcijos darbus at-likusios suomių UAB „Lemminkai-nen Lietuva“ direktoriaus pavaduo-tojos Birutės Ulozienės, nuo 2012metų balandžio iki gruodžio mėne-sio darbai vyko intensyviai. Paklotanauja 8 metrų pločio trijų sluoksniųasfalto danga, sutvarkyta lietaus van-dens nuotekų sistema, įrengta ir re-konstruota daugiau nei 1,5 kilomet-ro ilgio pėsčiųjų takų, sutvarkytos jųnuovažos bei autobusų stotelių pe-ronai, perstatytas tiltas per Visinčiosupę 37,27 kilometre. „Be abejonės,pagrindinis kelio Vilnius-Lyda ruo-žo rekonstrukcijos tikslas - suma-žinti avaringumą, pagerinti eismosąlygas ne tik pravažiuojančiamtransportui, bet ir Šalčininkėlių,Ąžulomio, kitų aplinkinių vietoviųgyventojams ir vairuotojams. Dar-bai atlikti per palyginti trumpą laiką- 7 mėnesius, vykstant intensyviamautomobilių eismui. Vienu metu eis-mui reguliuoti 11 kilometrų ruoženaudota net šešiolika šviesoforų.

Projektą pavyko įgyvendinti laiku irkokybiškai“, - džiaugėsi B.Ulozienė.

E85 yra ne tik trumpiausias keliasvykstantiems iš Vilniaus į Lydą, jis įsi-terpia į tarptautinius „Via Baltica“ irkitus transporto koridorius. Kartu tai- tarptautinio greitkelio, nuo Klaipė-dos per Lietuvą vedančio iki Balta-rusijos sienos ir besitęsiančio šioje ša-lyje, taip pat kertančio Ukrainą,Rumuniją, Bulgariją ir pasibaigian-čio Graikijos mieste Aleksandropoly-je, dalis. Bendras greitkelio ilgis -2315 kilometrų, Lietuvos teritorijoje

jis driekiasi 349 kilometrus, tad šiskelias ypač svarbus tranzitiniamtransportui, taip pat transporto prie-monėms judėti iš Lenkijos, Kalining-rado srities, Klaipėdos, Palangos,Šiaulių miestų link.

Sutvarkytame kelio Vilnius-Lydaruože padidės transporto priemo-nių saugumas ir sutrumpės kelionėslaikas. Įrengtos iškilios saugos sale-lės, perėjos, įdiegtos greičio mažini-

mo priemonės Ragožiškių, Šalčinin-kėlių gyvenvietėse. LAKD Saugauseismo skyrius planuoja, kad po E85kelio ruožo rekonstrukcijos avarin-gumas turėtų sumažėti perpus.

Įgyvendinant daugelį panašių pro-jektų ypač daug dėmesio skiriamaefektyvioms saugos priemonėms dieg-ti. Tam neretai pasitelkiama Skandi-navijos ir kitų Europos šalių patirtis.Pasak B.Ulozienės, visuomet stengia-masi parinkti tokias priemones ir me-džiagas, kurios labiausiai tiktų Lietu-vos klimato sąlygomis.

Nepamatuotas taupymas - nuostolingas

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ direk-torius Petras Džervus teigia, kad pokelio Vilnius-Lyda ruožo nuo 30,30iki 41,50 kilometro rekonstrukcijoskelio remonto darbų nebereikės bent3-5 metus. „Anksčiau kasmet 10 ki-lometų ruožui atnaujinti prireikda-vo 20-25 tonų asfalto. Duobės, provė-žos kėlė nerimą mūsų kelininkams,

tai ypač apsunkindavo kelio priežiū-rą žiemą. Po rekonstrukcijos liks tikpalaikomieji darbai: pakelių, šlaitųšienavimas, šlavimas, autobusų sto-telių, kelio ženklų priežiūra. Tai leisdaug sutaupyti“, - ekonominę nau-dą pabrėžė VĮ „Vilniaus regiono ke-liai“ vadovas.

Žiemą kelių danga labiausiai dėvi-si. Ją veikia staigūs oro temperatūrospokyčiai, todėl kasmet keliams taisy-ti LAKD ir miestų savivaldybės pri-verstos skirti daug lėšų. „Lietuvosklimatinės ir hidrogeologinės sąly-gos yra ne pačios palankiausios dan-gų patvarumui. Nors esame linkękaltinti blogą kelininkų darbą, tikrainegaliu sutikti, kad kalti tik jie. Rei-kia ir didesnio finansavimo, nes taididžiulių investicijų reikalaujanti sri-tis. Svarbu ir laiku atlikti būtinus ke-lių remonto darbus. Mokslininkaiyra apskaičiavę, kad laiku neatlikusbūtinų darbų nuostoliai vėliau būnagerokai didesni. Kelio dangos koky-bė, lygumas priklauso nuo to, koksyra pagrindas po ja, koks gruntas irpan. Tad rekonstruojant ar remon-tuojant kelio dangą reikėtų numaty-ti lėšų grunto tyrimams ir parinki-mui, kelio pagrindams atstatyti,lietaus bei gruntinio vandens nuote-

kų sistemai įrengti. Šiuo atveju tau-pymas yra labai trumpalaikis, o ilga-laikėje perspektyvoje - ir nuostolin-gas“, - įsitikinusi B.Ulozienė.

Kokia Lietuvos kelių padėtis, pa-lyginti su kitomis Europos šalimis?Kone visą Senąjį žemyną išmaišęssunkiasvorių automobilių vairuo-tojas A.Kaserauskas sako, kad Lie-tuvos keliai neretai geresni nei kitų,turtingesnių šalių. „Kiek baisiuosiNorvegijos keliais, kurie yra ne tiklabai siauri, bet ir duobėti, prastosdangos. Lietuvoje situacija geresnė.Svarbiausia atidžiau vairuoti esantprovėžoms, kurios pavojingiausiosžiemą. Apledėjusios jos tampa irpagrindine avarijų priežastimi“, -dėstė tolimųjų reisų vairuotojas.

Ilgalaikė Lietuvos transporto siste-mos plėtros strategija nurodo, kad iki2025 metų Lietuvoje turi būti sukur-ta moderni ir tvari multimodalinėtransporto sistema, pagal techniniusrodiklius, saugumą ir paslaugų koky-bę atitinkanti senųjų ES šalių lygį.Šiuo metu Lietuvoje dar yra nemažairuožų, kurie neatitinka TEN-T ke-liams taikomų reikalavimų, tačiaunaudojantis ES parama infrastruk-tūros gerinimo projektai įgyvendi-nami gana sparčiai. Užs. Nr. V-2092

2013 04 11Lietuvos žinios ES projektai 11

Lietuvą su kaimynėmis Rytuose jungs kokybiškaskelias

Iškiliosios pėsčiųjų perėjos ir kitos įdiegtos saugaus eismo priemonės padės mažinti greitį. Avaringumą kelyje Vilnius-Lyda planuojama sumažintiperpus. / LAKD archyvo nuotraukos

Sutvarkytame kelio Vilnius-Lyda ruože padidės transporto priemonių saugumas ir

sutrumpės kelionės laikas.

Atlikus Vilniaus-Lydos 11 km ruožo rekonstrukciją, kelio remonto neprireiks bent 3-5 metus.Projekto metu rekonstruotas ir praplatintas tiltas per Visinčios upę.

Projekto „Transeuropinio tinklo kelio E85 Vilnius-Lyda rekonstrukcija“darbai kainavo 30,2 mln. litų, jų didžiąją dalį sudarė ES Sanglaudosfondo lėšos. Jis įgyvendintas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobiliųkelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

Page 12: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

2013 04 11Lietuvos žinios12 Kultūra

MINDAUGAS KLUSAS

Šį šeštadienį ir sekmadienį, balandžio 13 ir 14 dienomis, Lietuvos rusų dramos teatras(LRDT) kviečia į premjerą “Gron-holmo metodas”. Kas svarbiausianaujajame spektaklyje, jo režisie-rius Agnius Jankevičius įvardijotrumpai: “Beždžionė.”

Po šio žodžio stojo nejauki tyla. Visdėlto įpusėjus susitikimui su spektak-lio kūrėjais režisieriaus mintis paaiš-kėjo: beždžionėmis jis vadinąs visąsavo laiką ir asmenybę darbovieteiaukojančių darbuotojų rasę, nenu-maldomai gausėjančią ir Lietuvoje.

Pagal katalonų dramaturgo JordiGalcerano Ferrero pjesę kuriamospektaklio žanras... pokalbis dėldarbo. Personalo atrankos specia-listai pasitelkę Gronholmo metodą

siekia ištirti kandidatų reakciją įskirtingus emocinius dirgiklius irtaip įvertinti jų kūrybinį intelektą.

Kol nuneš ministerijąKlausiamas, ar toks metodas pa-

deda išrinkti tinkamą kandidatą, re-žisierius atsakė, jog pjesėje svarbiau-sia moralinė dilema. “Ji kyla irateinantiesiems į darbo pokalbį, irtokį metodą taikantiesiems, - kalbė-jo jis. - Pakantumas Lietuvos žmo-nėms labai būdingas. Visas įniršisišsilieja taksistų piketais ar keliomisgniūžtėmis į Seimo langus. Laukiunesulaukiu, kol nuneš kurią norsministeriją kaip Graikijoje.”

Pačia bendriausia prasme, anotA.Jankevičiaus, spektaklis kalba apiežmogaus ir pinigų santykį. “Kiek galiatiduoti savęs, paaukoti sveikatos, ner-vų, sąžinės už apibrėžtą pinigų sumą?Už aprūpintą ateitį, kuri galiausiaibaigsis”, - svarstė jis. Keturi kandida-

tai į pareigas prestižinėje įstaigoje tam-pa provokacijų, psichologinio žaidi-mo aukomis - eksperimento triušiais.“Kiekvieną skatina aistra gauti darbą,įgyti socialinį statusą. Nepatogios, gė-dingos jų biografijos detalės pagarsi-namos kitiems trims, prasideda žiau-rus manipuliacinis žaidimas”, -siužeto esmę nusakė A.Jankevičius.

Įdarbino penkis aktoriusRežisierius tvirtino, jog pats tokios

įstaigos darbdaviu negalėtų būti.“Nes nesu bailys. Tokie metodai tai-komi bijant suklysti. Ieškoma “uni-versalių karių”, asmeninio gyvenimoneturinčių darbuotojų, kuriems dar-bovietė - viskas. Ir visa jų veikla nu-kreipta į viena - pelno gausinimą”, -teigė spektaklio kūrėjas. Kad ir ką sa-kytų, režisierius vis dėlto irgi yradarbdavys. Štai jis pasirinko ir sce-noje įdarbino penkis aktorius. Gal-būt Gronholmo metodo netaikė, ta-

čiau dėl to jiems nebuvo lengviau.Mersedesos vaidmenį pasikeisdamosspektaklyje įkūnys dvi aktorės - JulijaKrutko ir ukrainietė Jevgenija Gladij.“Vaidinti nelengva dėl psichologiniųir kūrybinių priežasčių. Apsinuogin-ti visuomet sunku ir baugu”, - teigėLRDT aktorė J.Krutko. “Pjesė manlabai patiko. Ji kaip didinamasis stik-las, pro kurį gali pažvelgti į žmogausir sociumo susidūrimą. Iš pažiūrosnormaliuose, visaverčiuose žmonėse

atsiskleidžia toks siaubingas gyvuliš-kas pradas. Gailint, branginant saveitin sunku šitaip atsiverti, o po to vėlgrįžti į savo tikrąjį “aš”, - sakė J.Gla-dij. “Auksinio scenos kryžiaus” ka-valierius Valentinas Novopolskis(Karlosas) teigė, jog repeticijoms labaistigo laiko. Valentinui Krulikovskiui(Enrikė) atrodė, jog pjesė gvildena ga-na aktualią temą. “Konkurencijašiaip sveikas dalykas, tačiau svarbu,koks jos lygmuo pasiekiamas”, - pa-brėžė aktorius. Taip pat spektaklyjevaidina Vladimiras Dorondovas(Fernando Porta), o operatoriaus pa-reigos patikėtos Artūrui Aleksejevui.Scenografiją spektakliui sukūrė dai-lininkė Laura Luišaitytė. 2010 metaisLRDT A.Jankevičius pastatė tarptau-tinio pripažinimo sulaukusį spektak-lį “Prakeikta meilė”.•

Visiems vienodas Gronholmo metodas

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Nacionalinio Kauno dramosteatro aktoriai artimiausiomisdienomis scenoje turės išgyven-ti lyg vėjas siaučiančius jausmusrežisieriaus Valiaus Terteliopremjeroje “Mėnuo kaime” pagal žinomo rusų rašytojo Ivano Turgenevo kūrinį.

Žymaus rusų režisieriaus PiotroFomenkos mokinio, daugiausia ku-riančio Maskvoje V.Tertelio teigi-mu, I.Turgenevo kūryba - klasika,kuri pirmiausia buvo kurta skaity-ti. Tačiau vos atsiradęs veikalas ne-truko užkariauti teatro sceną. “Pje-sę “Mėnuo kaime” statė ir statysteatrai. Nors laikai keičiasi, tačiauliečiamos temos lieka aktualios”, -tvirtino režisierius.

Spektaklis “Mėnuo kaime” žiūro-

vus nukelia į tingią vasarą kaime.Turtingo dvarininko žmonos Nata-lijos Petrovnos nuobodulį protar-piais gali prablaškyti tik gero šeimosdraugo kompanija, ilgi pasivaikščio-jimai ir stalo žaidimai. Idilišką sąs-tingį netikėtai nutraukia mokytojau-ti atvykęs jaunas studentas. Tuometir įsiplieskia ne vieno dvaro gyven-tojo širdį kaitinantys jausmai.

“Meilė, mano požiūriu, begalinisdarbas”, - teigė V.Tertelis, žadėda-mas spektakliu įtraukti publiką įšiandienos žmogaus vertybių ap-mąstymą. Režisierius įsitikinęs, kadaistros - tai ne tik noras savintisžmogų, jo meilę, turėti turto, bet irpavydas, kerštas. “Visi šie jausmainevaldomi. Jie net ir pasibaigę pa-lieka mums ryškų pėdsaką”, - tvir-tino režisierius.

“Mėnuo kaime” - aistrų pjesė.V.Tertelis neabejoja, kad aktorių ko-manda tinkamai perteiks sumany-

mą. Spektaklyje vaidina GintarasAdomaitis, Inesa Paliulytė, IndrėPatkauskaitė, Daiva Rudokaitė, Egi-dijus Stancikas, Dainius Svobonas,Tomas Rinkūnas, Nijolė Lepeškaitė,Gintautas Bejeris, Ugnė Žirgulė,Raimonda Kimbraitė.

“Ypač džiaugiuosi jaunąja teatroaktorių pamaina, kurių jau nebega-lime vadinti pradedančiaisiais”, -pabrėžė V.Tertelis.

Statant premjerą režisieriui talki-no scenografas Arvydas Norvaišas,kostiumų dailininkė Kotryna Dau-jotaitė, kompozitorius VidmantasBartulis.

Vieno iš pagrindinių vaidmenųatlikėjų E.Stanciko nuomone, “Mė-nuo kaime” Kauno teatro scenojeatsirado tinkamu laiku, nes dabartas metas, kai tikimasi išgirsti kal-bant tiesiog apie žmogų. Tokia ais-tra, vaidinama premjeroje, juk galiužklupti bet kurį mūsų.

“Mano herojė Natalija Petrovnanesugebėjo susivaldyti. Po jos po-elgių iš šeimos liko tuščia išdegusižemė. Jei man taip atsitiktų, manau,sugebėčiau numalšinti aistrą”, -prisipažino aktorė I.Paliulytė. Ji pa-brėžė, kad spektaklis yra pavyzdys,

kaip vienu pūstelėjimu galima su-niokoti viską. Aktorius T.Rinkūnasįsitikinęs, jog šėlstančios aistros vi-sais laikais yra tokios pačios.

Spektaklis bus pristatytas balan-džio 12, 13, 18 ir 30 dienomis Di-džiojoje teatro scenoje.•

Vieną pagrindinių vaidmenų sukūrė aktorius E.Stancikas.Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Aistrų žaibai kauniečių scenoje

A.Jankevičius:“Kiek gali paaukoti savęs už aprūpintą

ateitį, kuri galiausiaibaigsis?”

Scena iš spektaklio. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Kandidatas į darbą - “Auksinio scenos kryžiaus” laureatas V.Novopolskis.

“Spektaklyje atsiveria visa “nuostabioji” žmogaus vidinio pasaulio panorama”, - sakė režisierius A.Jankevičius.

Page 13: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

Kultūra 132013 04 11Lietuvos žinios

AUDRIUS MUSTEIKISSpecialiai LŽ iš Rygos

Latvių režisieriaus VladislavoNastavševo (g. 1978) Senė yradidelė ir baisi. Nepalyginti kraupesnė nei kažkada buvo Oskaro Koršunovo nusenusi balerina. V.Nastavševas, regis,nelabai nė verždamasis išsiver-žė į Baltijos šalių jaunosioskartos teatro lyderius.

Lietuvoje statyti Daniilo Charmso“Senę” dabar būtų arba genijaus pa-raiška, arba kūrybinė savižudybė. Lat-vijos teatras charmsiškąjį matmenį darkuria. V.Nastavševui drąsos netrūksta,jis interpretuoja su užmoju. Yra pagei-daujamas įvairiuose Latvijos teatruo-se, ypač po Augusto Strindbergo “Fre-ken Julijos” Valmieroje. Su juo derasiLatvijos nacionalinės operos direkto-rius. Režisierius nesibaimindamas siū-lo jam “Jolantą” arba “Frančeską daRimini”, bet kažin, ar teatras bus toksdrąsus, nes daug visokių limitų išnau-dojo nepabūgęs Richardo Wagnerio.

Pragariška jėgaTalentas - tai drąsa, o V.Nastavševo

“Senė” pagal D.Charmso kūrybą, Lat-vijos nacionalinio (dramos) teatroNaujosios (mažosios) salės spektak-lis, - apie baimes. Siaubo ir absurdostilistika čia pasitelkta byloti apie neiš-vengiamos grėsmės nuojautą, rodytišiurpulingą katastrofos, žlugimo,susi-dorojimo, pralaimėjimo artėjimą. Taipadaryta su nepaprastu užmoju, sukaupu. Bet paantraštė (žanrinė nuoro-da) - jauki, smagi, linksma. Namų teat-ras. Sovietinių namų - komunalinio bu-to košmarą pridengia vis užsitraukiantiuždangėlė iš “nešviežių” paklodžių ir įavansceną vikriai įbėgę aktoriai užsili-pa ant taburečių ir suvaidina po trum-pą intermediją pagal D.Charmso mi-niatiūras. Tokia ritmo ir atmosferoskaita. Aktorių vaidinami namų teatrovaikai vaidina naiviai, patikliai, su vai-kišku užmoju ir persisunkę vaikiškosdeklamacijos štampais. Vaidina absur-dą, čia tas pats D.Charmsas, preliudijaį kafkiškąjį gyvenimo procesą. Sniegogniūžtės efektas juos nuridens kiekvie-ną pas savąją Senę.

Spektaklis - N-14. Pamėklė Senė at-rodo taip šiurpiai, kad teatras neplatinajos nuotraukų. Nėra tokių fotografijų.Gal demoniškosios būtybės, skleidžian-čios mistinę pragarišką jėgą, joks fotoa-paratas neįveikia? O ką, tai irgi teatras.Kai kas turi likti atitinkamame konteks-te. Nenorėkite pažvelgti į Senę. Verčiaupažvelkite į savo baimes. Kokį pavidaląjoms suteiktumėt? Vaidina jaunas ak-torius Artusas Kaiminis, nors iš pradžiųšis neeilinis vaidmuo buvo patikėtas še-šiasdešimtmetei artistei. Juodas vatinu-kas, rusiškai surišta šilta skara, ant nu-garos - išbiręs (kapinių?) žvyro žiupsnis.

Senė - pusiau lavonas ar zombis - kal-ba švogždama, gergždama, seilėdama-si, ilgainiui seilėse atsiranda kraujo.Švogždžia valdingai, galingai. Ne visosištarmės suprantamos, bet atspėjamos,nujaučiamos. Viena akis aptrauktavalktimi, kita kažkuo pasruvusi, o ap-link jas nejaukūs mėlyni ruožai. Iš ko-ne kvadratinės burnos veržiasi dirbti-niai dantys. Visų baimių ir fobijų,kankinančio nerimo, tamsiųjų egzis-tencijos pusių koncentratas. Komišką-jį įspūdį vis dėlto nustelbia kiti pojū-čiai. Kaskart prieš Senei pasirodantscenoje gęsta šviesa ir sudreba salės sie-

nos. Senė išnyra ir prislegia kaip abso-liučiai nenuspėjama stichinė nelaimė,force majeure. Kai ji dingsta, visiemspalengvėja. Čia jau V.Nastavševo gebė-jimai daryti fizinį, jutiminį, kūniškąjį,taip pat ir moralinį poveikį.

Spektaklio pabaigoje išriedėjusi iš la-gamino niekur nedingusi Senė artina-si prie žiūrovų (mažoji salė, intymusbendravimas), ir dauguma nudelbiaakis. Galutinai sudorojusi nelaimingą-jį Herojų (aktorius Arturas Krūzkuo-pas) būtybė demonstruoja triumfą. Pir-moji eilė įsitempia: ar neužtikš ant jų“nuodingų” seilių, kaip pradžioje vie-

nai jaunai damutei žiūrovei teko šlake-lis kitokio skysčio, kai aktoriai vaidino,kad apsivemia. O mielai šypsanti na-mų teatro mažoji artistė Nataša pada-vė servetėlę nusivalyti (čia - režisieriausjaunystė, charmsiška provokacija ir la-bai juokinga scena). “Ar buvo baisu?”- klausia po spektaklio vienas žiūrovaskito. “Žinok, buvo”, - atsako tas.

Baimė gyventi ir mirtiD.Charmsas patrauklus ir populia-

rus, matyt, savaip aktualus. Skaitytojųpageidavimu “Tyto alba” neseniai vėlišleido jo “Nutikimus”, papildytą laidą.Ten ir “Senė”, ir kita tiek O.Koršunovo,tiek V.Nastavševo spektakliuose nau-dojama medžiaga. V.Nastavševas pare-

dagavo autorių, pavyzdžiui, atsisakėO.Koršunovo sceniniame variante to-kios svarbios Damutės iš duonos par-duotuvės. Ir Senė nenumiršta, vis atro-poja, atšliaužia, išlenda iš pasąmonėsužkaborių. Siaubingosios Senės pavi-dalu anksčiau ar vėliau pasirodo visi trysHerojaus kaimynai, ir tai aiškintina bai-me mylėti, baime gyventi, baime mirti.Vienas iš kaimynų, apysakos Sakerdo-no Michailovičiaus analogas, kalba ne-suprantama kalba, tiksliau, estų kalbos,estiško skambesio parafrazėmis. Bet ne-

sutramdomo temperamento (jeigu norsdešimčia voltų jis būtų sumažintas, galbūtų dar įdomiau?) aktorius KasparasDumburas suvaidina taip, kad visus dia-logus suprantame. Ir buitinis, ir filoso-finis lygmuo kaip ant delno. Dievo bai-mė ir jo nebuvimo siaubas.

“Senė” visų pirma - formos deiman-tėlis. Spektaklis-sapnas su sapnais sap-ne. Spektaklis-kliedesys. Savaip sukad-ruotas siaubo spektaklis. Pajuntamevisus atmosferinius jo sluoksnius:D.Charmso gyvenamojo meto teroras;ilgai užsitęsę sovietijos absurdai; buki-nanti buitis; žmogaus sąmonės ir pa-sąmonės labirintai, mįslių mįslės, kuriasaiškinasi neišsiaiškina psichoanalizė irmenas; talento ir beprotybės akistatos.

“Senė” - ne pirmas V. Nastavševo kū-rinys, kuriam jis pats parenka muziką,sumano scenografiją ir kostiumus. Vie-na iš spektaklio dalyvių - aktorė AntaAizupė - jau vaidino jo “Freken Julijo-je”. Kristiną, kuriai režisieriaus valia galpusantros valandos teko labai nepato-gia poza prakyboti - ore, įsikibus kab-lio. Tai labai “nastavševiška”. GegužęLatvijos nacionalinio teatro “Senė” busrodoma Sankt Peterburge, Aleksand-ros teatre. O balandį Valmieroje -V.Nastavševo “Makbeto” premjera.•

Demoniškoji D.Charmso “Senė” iš Latvijos

Pamėklė Senė atrodo taip šiurpiai, kad teatras neplatina jos nuotraukų.

Latvių teatro režisierius V.Nastavševas tvirtina pastatęs spektaklį apie savo baimes. / Lindos Gybietės (satori.lv) nuotrauka

“Senės” veikėjai. Visi, išskyrus pagrindinę. / Gunaro Janaičio nuotrauka

J.MEKAS - VIENOJE Neseniai 90-ąjį gimtadienį šventęsvienas žymiausių lietuvių kilmėsfilmų kūrėjų Jonas Mekas viešiVienoje. Šia proga menininko bi-čiulio Peterio Kubelkos, kuris kar-tu su juo Niujorke steigė Kino ar-chyvų antologiją, įkurtas Austrijosfilmų muziejus balandžio 5-29dienomis parodys net 47 J.Mekofilmus. Šia didžiuosiuose Austrijosdienraščiuose ir savaitraščiuoseplačiai aprašyta ir siūloma aplan-kyti retrospektyva buvo pradėta josusitikimais su kino mėgėjais,Austrijos kino kritikų paskaitomisapie šio iškilaus menininko kūry-

bą. Išskirtinio publikos dėmesiosulaukė balandžio 6 dieną rodytasfilmas “Reminiscences of Journeyto Lithuania”. Po seanso šiojejuostoje įamžintas P.Kubelka kal-bino J.Meką. Kaip teigė kultūrosatašė Austrijoje Lina Kaiser, ba-landžio 8 dieną galerijoje “Krin-zinger projekte” atidaryta paroda,kurioje eksponuojami J.Mekovaizdo darbai, fotografijos, jo bi-čiulių portretai. Iki gegužės 5 die-nos truksiančioje parodoje lanky-tojai galės išvysti nemažai naujų,niekur nerodytų, specialiai viešna-gei Vienoje sukurtų darbų.

“KELIAUTOJAI LAIKU” -ITALIJOJE

Šiaurės Italijos Bolcano miestoprestižinėje galerijoje “ar/gekunst” atidaryta lietuvių šiuolaiki-nio meno paroda “Keliautojai lai-ku” (“Space Travelers”). Pasakkultūros atašė Italijoje Irmos Ši-manskytės, ji veiks iki birželio 1 dienos. Parodoje pristatomi lie-tuvių menininkų Kristinos Inčiū-raitės, Ugniaus Gelgudos ir Ne-ringos Černiauskaitės bei grupės“Cooltūristės” darbai. Parodoskuratorė - menotyrininkė LaimaKreivytė.

Trumpai

Organizatorių nuotraukos

Page 14: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

2013 04 11Lietuvos žinios14 Sportas

TrumpaiSUSIŽEIDĖ KAKLĄToronto “Raptors” vidurio puolėjui Jo-nui Valančiūnui rungtynės su Čikagos“Bulls” baigėsi ligoninėje. ŠiaurėsAmerikos nacionalinės krepšinio aso-ciacijos (NBA) čempionate “Raptors”komanda (30 pergalių/48 pralaimėji-mai) išvykoje 101:98 (31:22, 23:28,27:18, 20:30) pranoko “Bulls” (42/35)atstovus. Jau baigiantis dvikovai po su-sidūrimo su komandos draugu RudyGay’umi Lietuvos krepšininkas, susiė-męs už kaklo, buvo priverstas paliktiaikštelę bei kreiptis pagalbos į medikus.Po finalinio švilpuko keletą minučiųlietuvis išbuvo šalia aikštės, kol galiau-siai buvo išgabentas ant neštuvų ir pris-tatytas į vieną Čikagos ligoninių. Lai-mė, J.Valančiūno trauma pasirodėnelabai rimta. Starto penkete rungtynespradėjęs aukštaūgis per 23 minutes pel-nė 8 taškus.

ĮVARČIŲ NETRŪKO

Ketvirtą pergalę per penktas Lietuvosfutbolo “SMScredit.lt A lygos” rungty-nes iškovojęs Klaipėdos “Atlantas” lai-kinai tapo čempionato lyderiu. Klaipė-diečiai Gargžduose 6:1 (4:0)nepasigailėjo aštuntojoje pozicijojeesančios Alytaus “Dainavos” (3 tšk.) irsurinko 12 taškų. Net penkis įvarčius įvaržovų vartus įmušė Evaldas Razulis(23, 30, 43, 45, 48 min.), dar vieną pri-dėjo Marius Papšys (81). Garbės įvartįsvečiams pelnė Martynas Biržinis (56min.). Per kitas rungtynes “Šiauliai” (8tšk.) namie 4:2 (1:1) įveikė taškų netu-rinčius autsaiderius Tauragės “Tauro”futbolininkus. Įvarčius nugalėtojamspelnė Niko Tokičius (32 min.), RokasGedminas (52), Mantas Lėkis (70 min.į savo vartus) ir Georgis Alaverdašvilis(79 min. iš 11 m baudinio). Iš svečiųpasižymėjo Marius Kižys (37) ir Vy-tautas Dragūnevičius (77).

KOVA DĖL FINALO

Dėl kelialapio į Lietuvos moterų krep-šinio lygos (LMKL) finalą kovojan-čioms Kauno rajono “Hoptrans-Sire-noms” ir Klaipėdos “Fortūnai”prireiks trečiųjų rungtynių. Per antrąpusfinalio susitikimą Kauno rajonokomanda svečiuose 60:44 (11:10,15:12, 15:11, 19:11) nugalėjo “Fortū-ną” ir išlygino serijos iki dviejų perga-lių rezultatą 1:1. Labiausiai prie perga-lės prisidėjo Iveta Šalkauskė, ji pelnė 14taškų ir atkovojo net 20 kamuolių. Le-miamos serijos rungtynės penktadienįžaidžiamos Garliavoje. NugalėtojaLMKL finale susitiks su reguliarųjį se-zoną laimėjusiomis Vilniaus “Kibirkš-ties-VIČI-IKI” krepšininkėmis.

PRASIDĖJO KETVIRTFINALIAI

Antradienį sužaistos pirmos Euroly-gos vyrų krepšinio turnyro ketvirtfi-nalio rungtynės. “Barcelona” (Ispani-ja) su Šarūnu Jasikevičiumi namie popratęsimo 72:70 (11:21, 23:11, 11:19,19:13, 8:6) įveikė Atėnų klubą “Panat-hinaikos” (Graikija) su Jonu Mačiu-liu ir serijoje iki trijų pergalių pirmau-ja 1:0. Jubiliejines 200-ąsias rungtynesEurolygoje žaidęs Š.Jasikevičius pelnė11 taškų. J.Mačiulis aikštelę palikosurinkęs 6 taškus. Antrosios rungty-nės šiandien vėl žaidžiamos Barselo-noje. Trečiadienio vakarą į kovą stojolikusios trys ketvirtfinalio poros:Maskvos CSKA (Rusija) ir Vitorijos“Caja Laboral” (Ispanija), Pirėjo“Olympiakos” (Graikija) ir Stambulo“Anadolu Efes” (Turkija) bei Madri-do “Real” (Ispanija) ir Tel Avivo“Maccabi” (Izraelis).

VILMANTAS REMEIKA

Sportas kartais dovanoja neįtikė-tinų akimirkų. Dortmundo“Borussios” futbolininkai UEFAČempionų lygos ketvirtfinaliorungtynėse su “Malaga” išsigel-bėjo, kai viskas atrodė prarasta.

Atsakomosiose ketvirtfinalio rung-tynėse klubui “Borussia” namie reikė-jo pergalės. Pradėjus tiksėti teisėjo pri-dėtam laikui vokiečiai atsiliko 1:2. BetMarco Reuso ir Felipe Santanos įvarčiaiper porą minučių viską apvertė aukš-tyn kojomis ir Dortmundo klubui do-vanojo vieną įspūdingiausių pergalių is-torijoje.

Nauji potyriaiNugalėtojų treneris 45-erių Jurge-

nas Kloppas po neįtikėtino triumfopuolė į aikštę ir siautė kaip pamišėlis.“Nežinau, kas vyksta. Tikriausiai manreikia susitikti su gydytoju”, - žurnalis-tams sakė jis.

Vėliau vykusioje spaudos konferen-cijoje J.Kloppas sklandžiau dėliojo min-

tis: “Buvome beveik susitaikę su pralai-mėjimu. Žaidėme prasčiausias rungty-nes Čempionų lygoje šį sezoną. Mumstrūko kantrybės ir kūrybingumo. Betakimirksniu pamatėme du futbolo vei-dus - karčiai nusivylusio ir laimingo nu-galėtojo. Šias rungtynes prisiminsiu vi-są gyvenimą.”

“Nieko panašaus anksčiau nesu pa-tyręs. Vieną akimirką esi ant bedugnėsslenksčio, kitą - jau nugalėtojas”, - ste-bėjosi 53 metų “Borussios” preziden-tas Hansas Joachimas Watzke.

Šis Dortmundo išsigelbėjimas prily-gintas “Manchester United” triumfui1999-ųjų Čempionų lygos finale. “Uni-ted” atsiliko nuo Miuncheno “Bayern”0:1, bet po dviejų įvarčių per teisėjo pri-dėtą laiką iškovojo taurę.

Sąmokslo teorijosApmaudu, bet puikų futbolo reginį

Dortmunde apkartino teisėjo iš Škoti-jos Craigo Thomsono brigados klaidos.“Malagos” komandai mušant antrąjį,o “Borussios” - trečiąjį įvartį buvo nuo-šalė, bet arbitrai to nepastebėjo.

“Rezultatui tapus 2:1, teisėjavimo są-voka šiose rungtynėse išnyko”, - pyko

“Malagos” treneris Manuelis Pellegri-ni. Jis tarsi pamiršo, kad Eliseu 82 mi-nutę išvedė jo komandą į priekį taip patpažeisdamas taisykles. Žinoma, vienosklaidos taisymas padarant kitą nepatei-sinamas.

Malagos klubo savininkas Katarošeichas Abdullah Al-Thani bei žai-dėjas Joaquinas ėjo dar toliau, jiesiuntė kritikos strėles UEFA prezi-dentui Micheliui Platini. Mat UEFAsavo rengiamose varžybose kitą se-zoną neleis dalyvauti Malagos klu-bui, vėluojančiam atsiskaityti su kre-ditoriais. Tiesa, šį sprendimą darnagrinės tarptautinis sporto arbitra-žo teismas.

“Įtariame M.Platini ir jo aplinką. Juksu mumis lengviau susidoroti nei suMadrido “Real”, - tvirtino Joaquinas.

“Liūdna taip pralaimėti. Tai ne fut-bolas, o rasizmas”, - sąmokslo teorijąįžvelgė Kataro šeichas.

Varžovų pretenzijas J.Kloppas ko-mentavo taip: “Juk antrąjį įvartį jieįmušė iš nuošalės. Jei šis nebūtų įskai-tytas, rungtynės galėjo pakrypti visaikita vaga ir tokios dramatiškos pabai-gos nebūtų.”

J.Mourinho nesinervinaPer kitas ketvirtfinalio rungtynes

“Real” Stambule reikėjo išsaugoti trijųįvarčių persvarą prieš “Galatasaray”. Is-panai su užduotimi susidorojo, nors vie-nu metu vaikščiojo plonu ledu. Madri-do ekipos lyderis Cristiano Ronaldoprieš rungtynes sakė, kad ramiam gyve-nimui užsitikrinti reikia pelnyti bent vie-ną įvartį. Jis ir pasižymėjo jau 7-ą minutę.

Tuomet “Galatasaray” reikėjo netpenkių įvarčių. Toks stebuklas atrodėneįmanomas. Vis dėlto trys Turkijosčempionų įvarčiai antrame kėlinyje su-kūrė nedidelę intrigą. Bet “Real” pabu-do ir tvirtai perėmė iniciatyvą. Baigian-tis dvikovai C.Ronaldo pasižymėjo darkartą. Nepaisant to, Stambulo klubassulaukė daug pagyrų už kovingumą.

“Visada sakiau, jog mano tikslas -priversti komandos gerbėjus didžiuo-tis mumis neatsižvelgiant į rezultatus.Šį kartą to pasiekėme. Esu laimingas”,- tvirtino turkų treneris Fatih Terimas.

Jo oponentas Jose Mourinho išlikoramus. Kai žurnalistai paklausė, ar jau-tė nerimą po trijų varžovų įvarčių, por-tugalas atsakė: “Aš niekada nesinervi-nu. Neturiu tam laiko.” J.Mourinhogyrė didžiulį triukšmą kėlusius turkųaistruolius: “Tai nuostabu. Jie bepro-tiškai palaikė savo komandą visas rung-tynes. Visada malonu žaisti tokioje at-mosferoje.”•

Saldų vokiečių triumfą pasūdė teisėjaiDortmundo “Borussia” - “Malaga” 3:2(1:1).Dortmundas, 65 829 žiūrovai. Teisėjas -C.Thomsonas (Škotija). Įvarčiai - R.Lewan-dowskis (40), M.Reusas (90+1), F.Santana(90+3); Joaquinas (25), Eliseu (82).Įspėti - S.Benderis, M.Schmelzeris (“Bo-russia”), J.Gamezas, J.Toulalanas, M.De-michelis (“Malaga”). I rungtynės - 0:0.Stambulo “Galatasaray” - Madrido“Real” 3:2 (0:1).Stambulas, 49 975 žiūrovai. Teisėjas -S.Lannoy (Prancūzija). Įvarčiai - E.Eboue(57), W.Sneijderis (70), D.Drogba (72);C.Ronaldo (7, 90+2).Įspėti - W.Sneijderis, E.Eboue, N.Amra-batas (“Galatasaray”); A.Arbeloa(“Real”). Pašalintas - A.Arbeloa (“Real”).I rungtynės - 0:3.

Klubo “Borussia” futbolininkų triumfas. / AFP/Scanpix nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Šį savaitgalį baigsis BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL)reguliarusis sezonas. Daugiausianeaiškumų pagrindiniame ket-verte - pirmąją vietą gali užimtiir Kauno “Žalgiris”, ir Vilniaus“Lietuvos rytas”. Tačiau vilniečiai gali būti ir ketvirti.

Antradienį sužaistos dvejos čempio-nato rungtynės. Titulą ginantys lyderiaižalgiriečiai svečiuose 77:67 nugalėjo ant-rojoje vietoje žengusius “Prienus”. Šipergalė Kauno ekipai garantavo, jog že-miau antrosios vietos nebenukris.

Po ketvirtos nesėkmės į trečiąją pozi-ciją smuktelėję Lietuvos krepšinio fede-racijos taurės laimėtojai “Prienų” krepši-ninkai prarado galimybę pakilti aukščiauantrosios vietos.

Tokios galimybės neteko ir pergalin-gai iki antradienio žygiavęs Klaipėdos“Neptūnas”. Keturiolika pergalių iš ei-lės LKL pirmenybėse iškovojusius Ka-zio Maksvyčio auklėtinius Pasvalyje su-stabdė “Pieno žvaigždžių” ekipa, savoaikštėje 87:76 įveikdama uostamiesčioklubą. Iki šios dvikovos “Neptūnas”

LKL čempionate nebuvo pralaimėjęsnuo 2012 metų spalio 23 dienos.

Po “Prienų” ir “Neptūno” nesėkmiųį antrąją vietą pakilo LKL vicečempio-nas “Lietuvos rytas”.

Reguliariajame sezone liko sužaistipenkerias rungtynes. Be abejo, pagrindi-ne turo dvikova taps šeštadienį Kauneįvyksianti “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto”akistata. Vilniečiai rungtyniaus be su-spenduoto Bulgarijos krepšininko De-

jano Ivanovo. Būtent nuo šios dvikovosbaigties priklausys, ar abu šalies grandaiišvengs tarpusavio akistatos LKL pusfi-nalyje. Pirmajame rate Vilniuje triumfa-vo Joano Plazos treniruojami žalgiriečiai- 90:79. Paskutinio turo rezultatai lems,ar “Žalgiris” laimės reguliarųjį sezoną, arliks antras. “Prienai” ir “Neptūnas” pre-tenduoja į 2-4 vietas, o vilniečių spekt-ras plačiausias - jie gali užimti bet kuriąvietą - nuo 1-os iki 4-os.•

“Neptūno” krepšininkai buvo sustabdyti Pasvalyje. / bcneptunas.lt nuotrauka

LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rung-tynių procentas)

1. Žalgiris 10 1 91

2. Lietuvos rytas 9 2 82

3. Prienai 15 4 79

4. Neptūnas 15 4 79

5. Juventus 11 8 58

6. Pieno žvaigždės 11 8 58

7. Šiauliai 11 8 58

8. Nevėžis 8 11 42

9. Lietkabelis 7 13 35

10. Sakalai 5 14 26

11. LSU-Baltai 5 14 26

12. Palanga Triobet 0 20 0LIKUSIOS RUNGTYNĖSBalandžio 12 d.18 val. “Sakalai” - “Prienai”18 val. “Šiauliai” - “Juventus”18 val. “LSU-Baltai” - “Pieno žvaigždės”18 val. “Neptūnas” - “Nevėžis”Balandžio 13 d.16.10 val. “Žalgiris” - “Lietuvos rytas”GALIMAS PERGALIŲ SANTYKIS PO REGULIARIOJO SEZONO“Žalgiris” - (pergalė - 92 proc., pralaimėjimas - 83 proc.)“Lietuvos rytas” - (pergalė - 83 proc.,pralaimėjimas - 75 proc.)“Prienai” - (pergalė - 80 proc., pralaimėjimas - 75 proc.)“Neptūnas” - (pergalė - 80 proc., pralaimėjimas - 75 proc.)

LKL viršūnėje - sumaištis

Page 15: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

Sportas 152013 04 11Lietuvos žinios

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

1913-aisiais Tbilisyje gimęs Viktoras Barkalaja du trečdaliusgyvenimo praleido Vilniuje. Čia at-rado savo pašaukimą. Čia parengėauksinius bėgikus Joną Pipynę,Adolfą Aleksejūną, Kęstutį Orentąir Anatolijų Baranovą. Čia gulė amžinojo poilsio 2010-ųjų lapkritį.

Šiandien iškiliam Lietuvos gru-zinui sukanka šimtas metų. Minintgarbingą V.Barkalajos sukaktį pir-mą kartą nedalyvaus jubiliatas.

Jam skirtos pavasarinės puokštėspražys sostinės Liepkalnio kapinė-se. Kaip ir kasmet balandžio 11-ąją,V.Barkalają aplankys ištikimiausimokiniai, tebejaučiantys tėviškaivedami jo už rankos.

Apie gyvenimo posūkiusV.Barkalaja labai mylėjo Gruziją,

tačiau jo namais tapo Lietuva. Atvy-kęs čia neišsižadėjo Tbilisio medici-nos institute įgytos terapeuto specia-lybės - sukauptos žinios labai pravertėrengiant aukščiausios klasės bėgikus.

Netikėtus gyvenimo posūkius iš-provokavo likimo smūgiai. Kai pra-sidėjo Antrasis pasaulinis karas, jau-nąjį Gruzijos mediką paskyrė 17-oskavalerijos pulko sanitarinės tarny-bos viršininku ir išsiuntė į Iraną. TenV.Barkalaja išbuvo visą karą. Užsi-tarnavo papulkininkio laipsnį. Kaipo demobilizacijos grįžo į Tbilisį,netikėtai susirgo šešiametė jo duk-rytė Lijana. Nepadėjo nei brangiau-si vaistai, nei geriausi medikai. Pra-radęs vienintelę dukrą nutarė bėgtiiš ten, kur viskas priminė baisią ne-laimę. Žmona Ina irgi labai kentėjo,tačiau liko Tbilisyje. Šeima išsiskyrė.

V.Barkalaja nuvyko į Maskvą.Ten gavo siuntimą į Rygą, Sveika-tos apsaugos ministeriją. Po duk-ters netekties jis ėmė nekęsti savoprofesijos, tad kai Rygoje sutiko bi-čiulį gruziną, mielai priėmė jo pa-siūlymą drauge keliauti į Lietuvą.

Taip 1947-aisiais V.Barkalaja at-sidūrė Vilniuje. Čia galutinai atsi-sveikino su mediko profesija ir ta-po bėgimo treneriu.

Anksčiau jis visai nesidomėjo bė-gimu. Būdamas keturiolikos pradė-jo lankyti gimnastikos treniruotes.Vėliau žaidė futbolą Tbilisio “Dina-mo” komandoje, o kai patyrė sunkiąkojos traumą, pasirinko kūjo ir dis-ko sektorius. Čia jis net 10 kartų ge-rino Lietuvos kūjo metimo rekordą,penkis sykius tapo Lietuvos kūjo me-timo čempionu, ne kartą - disko me-timo prizininku. Tačiau šlovės viršū-nę pasiekė treniruodamas bėgikus.

Kai V.Barkalajos mokiniai tarptau-tinėse varžybose ėmė džiuginti rekor-dais, žinia apie unikalią Lietuvos bė-gikų rengimo metodiką sukūrusįtrenerį kaipmat pasklido po pasaulį.Jam pirmam Lietuvoje buvo suteiktasSSRS nusipelniusio trenerio vardas.

Prieš keliolika metų šių eilučių au-torė kalbėjosi su Viktoru Barkalajaapie jo darbą ir brangiausius auklė-tinius. Dalį jo pasakojimų šiandiensiūlome LŽ skaitytojams.

Apie pašaukimą“Man patiko trenerio darbas. Iš

pradžių bandžiau aprėpti visaslengvosios atletikos rungtis. Vėliausupratau, kad neverta savęs barsty-ti, ir nutariau treniruoti tik bėgikus.Ko gero, pirmasis “atradau” ir Tri-jų kryžių kalną - pagainiodavau sa-vo mokinius aukštyn žemyn.

Nemėgau važinėti į varžybas.Trenerio nebuvimas labai trikdyda-vo treniruotes.

Nemėgau perbėgėlių. Ne vienasbėgikas prašėsi pereiti pas mane, ta-čiau nesileisdavau į kalbas be jų tre-nerių žinios.

Nebuvau piktas. Niekada nebar-davau savo mokinių už nesėkmes.Tai gniuždo asmenybę. Sportinin-kui reikia išaiškinti jo klaidas, nu-raminti. Juk visi klystame. Tačiaubuvau griežtas ir reiklus. Stengiau-si dirbti sąžiningai.

Mokinių iškovojimai labai pama-lonina ir įkvepia trenerį. Ne sykįverkiau iš džiaugsmo. Net gerai at-likta mokinių užduotis per treni-ruotę mane labai džiugindavo. Kar-tais tyčia skirdavau itin sunkiasužduotis, kad įsitikinčiau, jog ne-klystu, užsimojęs iš pasirinkto bėgi-ko išugdyti tarptautinį meistrą. Ma-loniausia būdavo, kai tas mokinysnenuvildavo.

Džiaugiuosi, kad geri sportininkaidabar daug uždirba. Malonu juosmatyti bėgančius stadione, stebintdaugybei žiūrovų. Bet niekas nema-to, kaip pragariškai jie dirba rengda-miesi varžyboms. Ir kam tai svarbu.

Turėjau mokinių, kurie, jaučiau,galėjo tapti gerais vidutinių ir ilgųnuotolių bėgikais. Mano darbo žur-nale buvo įrašyta palyginti nedaugsportininkų. O apie 50-60 žmoniųneįrašydavau. Tačiau niekam nepa-rodžiau pirštu į duris, jei nuoširdžiaidirbdavo. Iš daugybės bėgikų visuo-met būdavo ką atsirinkti. Medicinosstudijos trenerio darbe labai praver-tė - gerai apskaičiuodavau krūvius

savo sportininkams. Visi gyvi ir svei-ki. Tik J.Pipynė išėjo...”

Apie J.Pipynę“Mūsų treniruotės vykdavo Jau-

nimo stadione, dabar ten Seimo rū-mai. Kažkoks vaikinukas priėjo priemanęs ir pasakė, kad jo draugas no-rėtų treniruotis mano grupėje. Irparodė į nuošalyje stovintį J.Pipynę.Taip ir pradėjome dirbti. Tada Jo-nui buvo, rodos, penkiolika.

J.Pipynė labiausiai išsiskyrė čem-pionišku charakteriu. Dėl pergalėsgalėjo kristi be gyvybės ženklų.

1956 metais Maskvoje J.Pipynėlaimėjo pirmąją TSRS tautų spar-takiadą. Jis buvo tikras didvyris. Ašverkiau iš laimės. Po varžybų susportininkais patraukėme į Balta-rusijos stotį. Ten nuvykome anks-čiau, nei reikėjo. Staiga prie manęs

priėjo J.Pipynė ir sako: “Noriu pa-klausti, ar galėčiau išgerti stiklinęvyno?” Jonas žinojo, kad man ne-patinka, kai mokiniai bando atsi-palaiduoti tokiais būdais. Bet jukšis atvejis buvo ypatingas. Labai su-trikau. O paskui pakviečiau Joną įstoties restoraną ir užsakiau butelįgruziniško sauso vyno. Mudu išgė-rėme su didžiuliu malonumu.

1957 metais pasaulio jaunimožaidynėse Maskvoje J.Pipynė laimė-jo 1500 m bėgimo varžybas ir pasie-kė SSRS rekordą - 3:41,1. Jis aplen-kė čeką Stanislavą Jungvirtą, kurisprieš dvi savaites buvo pagerinęsšios rungties pasaulio rekordą.

Jono mama mirė nuo vėžio. Irbrolis mirė nuo vėžio. Ir pirmoji J.Pi-pynės žmona mirė nuo vėžio. Kar-tais eidavau iš proto, galvodamasapie tokią šeimos nelaimę. Kai vė-žiu susirgo Jonas, stebėjausi, kad taipdidvyriškai pakėlė visas kančias. Jamtaip skaudėdavo...

Iš mokinių Jonas mane palikopirmas. Jis buvo talentingiausias.”

Apie savo epochą“Pamenu, Jaunimo stadione vy-

ko mūsų treniruotė. Šalia buvo irkrepšinio aikštelė. Daug žmoniųsusirinkdavo, kai rungtyniaudavodviejų draugijų arba dviejų gamyk-lų krepšinio komandos. Krepšinisir anais laikais buvo populiarus.

Tą dieną irgi vyko krepšiniorungtynės. Žmonių buvo daug. Betkažkas iš minios pastebėjo į treni-ruotę atėjusį J.Pipynę. Ir staiga visižiūrovai užmiršę krepšinį puolė įstadioną stebėti, kaip bėga Jonas.

Tai buvo mūsų epocha.”

Apie A.Aleksejūną“Kai K.Orentas ir A.Aleksejūnas

1964 metais išvažiavo į Tokijo olim-piadą, likau namie. Vėliau dėl to la-bai gailėjausi. Jei būčiau vykęs kartu,jų rezultatai olimpiadoje būtų buvędaug geresni. Juk per kvalifikacinį bė-

gimą A.Aleksejūnas pagerino olimpi-nį rekordą. Per finalą irgi puikiai jau-tėsi, tačiau nesugebėjo taktiškai viskoapskaičiuoti - neįvertino savo jėgų irfinišavo septintas. Jei būčiau stovėjęskur nors šalia ir davęs ženklą jam pra-dėti spurtą... Žinau, kad Adolfas galė-jo tapti olimpiniu čempionu.”

Apie V.BarkalająV.Barkalajos jubiliejaus išvaka-

rėse LŽ paprašė vieno mylimiau-sių jo mokinių Adolfo Aleksejūnoprisiminti kartu praleistus metus.

“Esu labai dėkingas V.Barkalajai,atvedusiam mane iki tokių viršū-nių. Jis greitai pastebėjo, kad iš ma-nęs gali išeiti geras bėgikas.

Kai atitarnavęs kariuomenėje atvy-kau į Vilnių, čia neturėjau nei kur gy-venti, nei už ką maitintis. V.Barkalajamanęs pagailėjo ir priėmė gyventi passave. Paskui ir darbą surado, kad ga-lėčiau prisiregistruoti Vilniuje. Buvaujau pakankamai suaugęs, tačiau tre-neris mane globojo kaip sūnų. Mankeisčiausia, kad būdamas metikasV.Barkalaja įžvelgė mumyse bėgikųgabumus. Tikriausiai jis labai tikėjotuo, ką darė, nes išspausdavo iš spor-tininko viską iki paskutinio lašo.

Trenerystės meno nesupratau, ta-čiau suvokiau, jog V.Barkalaja buvonetradicinis specialistas: prie žmo-nių jis prieidavo kažkaip ypatingai,ne taip kaip kiti. Tuo metu Lietuvo-je jis buvo vienintelis tokio masto bė-gikų treneris. Stebėdavausi, kaip jisžiemą stovi be kepurės vis toje pa-čioje vietoje Vingio parke ir kantriaistebi mus, atliekančius pratimus, opaskui laukia, kol apibėgsime ratusaplink parką. Ta vieta parke iki šiolvadinama V.Barkalajos alėja.

Niekada nesureikšmindavome to,kad jis gruzinas. Jis mums buvo tie-siog treneris. Paprastas, nuoširdus,labai reiklus. Ir labai jautrus.

Sykį mane pakvietė į Sąjungosrinktinės stovyklą rengtis SSRS ir JAVmačui. Tuo pačiu metu turėjo vyktiVilniaus miesto pirmenybės. Sosti-nės sporto vadovas neišleido manęsį stovyklą. Tada iš stadiono su V.Bar-kalaja nuėjome į “Literatų” kavinę.Treneris gėrė vyną ir verkė. Pirmąkartą mačiau jį verkiantį. “Matai, ko-kie tie viršininkai - taip tave suvystė,kad net negali išvažiuoti”, - liejonuoskaudą V.Barkalaja.”•

Lietuvos gruzino aukso skrynia AUKSINIS V.BARKALAJOSKETVERTUKAS

Jonas Pipynė (1500 m) - penkis-kart SSRS čempionas, keturiskartSąjungos rekordininkas, SSRStautų spartakiados nugalėtojas irpasaulio jaunimo žaidynių laimė-tojas (SSRS rekordas - 3:41,1),1956 metų Melburno olimpiadosdalyvis.Adolfas Aleksejūnas Lietuvojebuvo pramintas Kroso karaliumi.1964-ųjų Tokijo olimpiadoje peratrankos varžybas pasiekė 3000 mkliūtinio bėgimo olimpinį rekordą(8:31,8), finale užėmė septintąjąvietą. Daugkartinis SSRS pirme-nybių, tarptautinių varžybų 5000m, 3000 m kliūtinio bėgimo irkroso nugalėtojas bei prizininkas.Daugkartinis Lietuvos 3000 mkliūtinio bėgimo rekordininkas. Kęstutis Orentas ne sykį laimėjoSSRS kroso čempionatą, pagerinouždarųjų patalpų 5000 m bėgimopasaulio rekordą, triumfavo garsia-jame brolių Znamenskių memo-riale, dalyvavo Tokijo olimpiadoje.Anatolijus Baranovas - pirmasisLietuvos sportininkas, dalyvavęsolimpiniame maratone: 1972 me-tų Miuncheno žaidynėse užėmė15-ąją vietą. 1972-ųjų SSRS mara-tono čempionas. Ne sykį Lening-rade (Sankt Peterburge) laimėjotarptautinį 30 km bėgimą.

Per jubiliejinį 95-ąjį gimtadienį V.Barkalają, kaip įprasta, supo jo mokiniai: (iš kairės) A.Baranovas, A.Aleksejūnas ir Laimutis Didžiokas. / Alfredo Pliadžio nuotrauka

J.Pipynė (priekyje) buvo talentin-giausias didžio trenerio auklėtinis.LLAF archyvo nuotrauka

1963-iųjų SSRS čempionatas: (iš kairės) K.Orentas, rusas Vasilijus Savinkovas ir A.Aleksejūnas. / Kęstučio Orento archyvo nuotrauka

V.Barkalaja 10 kartų gerino Lietuvos kūjo metimo rekordą, penkis sykius tapo Lietuvos

kūjo metimo čempionu, tačiau šlovės viršūnępasiekė treniruodamas bėgikus.

Page 16: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

BUTAI

NUOMOJA

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuoniųbutų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kamba-riai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina- 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

0,25 ha namų valdą Kauno r., Zapiškyje (yra pasta-tai, sodas, kaina - 120 000 Lt). Tel. 8 655 78 742.

BALDAI, INTERJERAS

PARDUODA

Gerą dvigulę lovą-tachtą (kaina - 100 Lt). Tel. 8620 23 143

PASLAUGOS

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo pa-tirtį, siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilėsgaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba sutransportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203,8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimųpriežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakosįvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradi-cinių priemonių deriniais. Diplomuotoasmeninio trenerio paslaugos. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, at-lieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikataipadarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

LEIDINIAIPARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF)knygų kolekciją (kaina - 2000 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečiąmonografiją „Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia“.Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071.

PERKA„Kultūros barai“ 2012 m. Nr. 4, 5, 6 ir „Mokslasir gyvenimas“ 1998 m. Nr. 9, 2001 m. Nr. 4, 5, 6.Tel. (8 347) 37 242.

ĮVAIRŪSRuošiama apie „Armonikos“ ansamblio vokalis-tą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga.Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimisapie šį dainininką, prašome paskambinti Petrui Tabarui tel. 8 602 23 834.

PRANEŠIMAIPranešimas apie esminį įvykį. 1. Uždaroji akcinėbendrovė „Panevėžio eglė“, įm. kodas147845963, buveinė: Savanorių a. 11, Panevė-žys. 2. 2013 m. gegužės 3 dieną 18.00 val.Savanorių a. 11, Panevėžys, ŠAUKIAMAS UAB „Panevėžio eglė“ VISUOTINIS AKCININKŲSUSIRINKIMAS. Akcininkai registruojami nuo17.30 val., pateikus asmenį liudijantį dokumen-tą. Akcininkų įgaliotiniai turi įstatymo nustatytatvarka patvirtintą įgaliojimą. 3. Susirinkimodarbotvarkė: 3.1. Bendrovės 2012 m. veiklosataskaitos tvirtinimas; 3.2. 2012 m. metų finan-sinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 3.3. 2012 m.pelno (nuostolių) paskirstimo tvirtinimas; 3.4. Bendrovės valdybos rinkimai. 4. Informaci-ją apie esminį įvykį įgaliotas teikti valdybosnarys Justas Latvėnas. Tel. 8 698 34 814. Bendrovės valdyba. Užs. LM-2547

2013 04 11Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Pranešame apie bendrovių reorganizavimą prijungimo būdu.

Po reorganizavimo tęsianti veiklą Uždaroji akcinė bendrovė „EVATEX“, į. k. 110321863,buveinės adresas: Šalčininkų r. sav., Tartoko k., duomenys apie bendrovę kaupami VĮ Re-gistrų centras Vilniaus filialas, prijungiant po reorganizavimo veiklą baigiančią bendro-vę UAB „Akorda“, įm. k. 302621788, buveinės adresas: Šalčininkų r. sav., Šalčininkų m., Pušynog. 8, duomenys apie bendrovę kaupami VĮ Registrų centras Vilniaus filialas.

Po reorganizavimo veiklą baigiančios bendrovės teisės ir pareigos pereina po reorganizavi-mo tęsiančiai veiklą Uždarojai akcinei bendrovei „EVATEX“, nuo jos pakeistų įstatų įregistra-vimo Juridinių asmenų registre dienos.

Su reorganizavimo sąlygomis, tęsiančios veiklą bendrovės pakeistais įstatais ir kitais doku-mentais galima susipažinti adresu: Šalčininkų r. sav., Tartoko k. Užs. LM-2545

SV-11028

2013 m. kovo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, UAB „Dasigma“, į. k. 302632635, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2012 balandžio 3 d. Nutraukiamas visų sutarčių su UAB „Dasigma“ vykdymas. Finansinius reikalavimus galima pateikti administratoriui Bankroto administravimo ir restruktūriza-vimo centras, UAB adresu: Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius, iki 2013 gegužės 3 d. Užs. LM-2546

Page 17: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )
Page 18: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

2013 04 11Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.“Užmirštieji” - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 16.30, 19.30,21.50 val.“Sielonešė” - 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15,16, 19, 20.45 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 16.15, 21.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 15.15 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.“Tamsus dangus” - 21 val.“Parkeris” - 13.30, 18.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.“Gimtadienis” - 21.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Olimpo apgultis” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.15 val.“Teresės nuodėmė” - 15.20, 18.20, 21 val.“Užmirštieji” - 19 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.30, 15.15, 19.15, 22 val.“Sielonešė” - 15, 18, 20.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45,16.30, 19, 21.40 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 16.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14.10, 18.40, 21.20 val.“Mama” - 15, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.45 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.45 val.“Šalutinis poveikis” - 16 val.“Tamsus dangus” - 13.30, 21 val.“Pagalbos šauksmas” - 11.15, 18.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 17.15 val.“Hičkokas” - 15.15, 20.30 val.SKALVIJA“7 dienos Havanoje” - 20.40 val.“Atostogos prie jūros” - 16.30 val.“Šalutinis poveikis” - 18.40 val.PASAKA“Optimisto istorija” - 18 val.“Populiari mergina” - 16 val.“Gimę mylėti” - 15 val.

“Saugus prieglobstis” - 18.15 val.“7 dienos Havanoje” - 15.30, 17.30 val.“Be ryšio” - 21 val.“Magiškas Paryžius 3” - 20.15 val.“Ana Karenina” - 20.30 val.OZO KINO SALĖ“Igruški” - 17 val.“Marinos namai” - 16 val.“Apie dievus ir žmones” - 18 val.MULTIKINO“Olimpo apgultis” - 16.30, 19, 21.30 val.“Emigrantai” - 15, 17, 18.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 19, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.30,16, 18.30, 21 val.“Pagalbos šauksmas” - 19.45, 22 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14, 19, 21.15 val.“Parkeris” - 21 val.“Krudžiai” (3D) - 10.30, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 11.30, 12, 14.30, 16.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 16.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13 val.“Sniego karalienė” - 10 val.

KAUNASCINAMON“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.25, 13.45, 16.10,18.35, 21 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 22.05 val.“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.“Parkeris” - 21.30 val.“Gimtadienis” - 20.45 val.“Valentinas vienas” - 14.45, 17, 19.15 val.FORUM CINEMAS

“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 18, 20.30 val.“Užmirštieji” - 19 val.“Milijardierius ir blondinė” - 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.45, 17.45 val.“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13,15.45, 18.45, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 21.30 val.“Parkeris” - 13.15, 18.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.45 val.“Krudžiai” - 13.45, 16.30 val.“Mama” - 20.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45 val.“Valentinas vienas” - 11, 16, 20.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Linkolnas” - 17.15, 20.15 val.“Užmirštieji” - 19 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 19, 21.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 16.15, 18.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.45,18.30, 21.15 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.“Krudžiai” - 12.30, 15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 11.45, 14.30 val.“Valentinas vienas” - 11, 16, 21 val.“Argo” - 13.15, 18.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 16,18.45, 21.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 21.45 val.“Užmirštieji” - 19 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 13, 15.30, 18, 20.30 val.“Krudžiai” - 14.10, 16.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15 val.“Sielonešė” - 15.15, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 21 val.“Tapatybės vagilė” - 13.30, 18.30 val.“Mama” - 16.15 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D

“Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 17.20 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.25, 21.20 val.“Olimpo apgultis” - 19.15 val.I SALĖ“Parkeris” - 21.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 13.10, 19.30 val.“Emigrantai” - 10.10, 11.40, 15, 16.30, 18 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Tamsus dangus” - 13.15 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.15 val.“Užmirštieji” - 19 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.45 val.

“Sielonešė” - 18.35 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.45 val.“Krudžiai” (3D) - 13 val.“Krudžiai” - 14, 16.30, 19 val.“Valentinas vienas” - 15.30 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS11 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”12 d. 18.30 val. “Dezdemona”13 d. 18.30 val. “Traviata”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS11 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra”

11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara”12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas”13 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre:“The Ditties”RUSŲ DRAMOS TEATRAS12 d. 18 val. “Meška”13 d. 18 val. “Granholmo metodas”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS11 d. 18.30 val. “Madagaskaras”12 d. 18.30 val. “Damos vizitas”13 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė13 d. 12 val. “Trys paršiukai”Mažoji salė13 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”JAUNIMO TEATRAS12 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”

13 d. 18 val. “Ledi Makbet”Salė 9913 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”KEISTUOLIŲ TEATRAS11 d. 19 val. “Penktas veiksmas”12 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”13 d. 12 val. “Mano senelis buvo vyšnia”13 d. 19 val. “Vasarotojai”MENŲ SPAUSTUVĖ12 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba”13 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas”13 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”13 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”RAGANIUKĖS TEATRAS13 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė”“DOMINO” TEATRAS11 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”

VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS13 d. 12 val. “Baūūūbai”13 d. 18.30 val. “Kuprelis”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA11 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK”12 d. 19 val. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS12 ir 13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime”13 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS12 d. 18 val. “Naktis Venecijoje”13 d. 18 val. “Notrdamo legenda”KAUNO KAMERINIS TEATRAS12 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”13 d. 18 val. “Šykštuolis arba melo mokykla”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS12 d. 18 val. “Medinės žvaigždės”13 d. 12 val. “Pasakų karaliaus teatras”13 d. 17 val. Liubos Nazarenko rusiškų romansų vakarasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS12 d. 17 val. Teatras “Meno fortas”. “Dieviškoji komedija”

13 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS11, 12 ir 13 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS12 d. 18 val. “Rimti žaidimėliai”13 d. 12 val. “Žirafa su kojinėm”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS11 d. 16 val. “Trys draugai”12 d. 18 val. “Šykštuolis”13 d. 18 val. “Iguanos naktis”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS12 d. 18 val. ir 13 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”11 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”12 d. 18 val. “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis”13 d. 18 val. Alytaus miesto teatras.“Tūla arba esame okupuota šalis”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS11 d. 18 val. Grupės “Liūdni slibinai” turas “Pavasaris be jokių Ė”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS13 d. 12 val. “Mažoji fėja”

ANYKŠČIAIANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KAZLŲ RŪDAKAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KETVIRTADIENIS 11 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Keliai. Mašinos.

Žmonės” (k.)10.30 “Ugnies tramdytojai” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Vieša paslaptis”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”. Tiesiogi-

nės laidos tęsinys23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-711.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-712.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.00 “Tūkstantis ir viena

naktis” N-717.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.16 “Mes - europiečiai”22.19 Sportas22.23 Orai22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Mentalistas” N-723.35 “Deksteris” N-140.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Mažylių nuotykiai”8.00 “Dievobaimingos kalės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Mano TV3. Jau 20 metų!”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Ašarų karalienė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios

19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Mano TV3. Jau 20 metų!”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Dingęs be žinios”23.00 “CSI kriminalistai”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Pabudimas”1.55 “Įstatymas ir tvarka. Opera-

tyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Žvaigždutės” (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Pasiklydusi širdis” N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Brolis už brolį” (k.) N-715.00 “Juoko kovos” (k.) N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

ugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Brolis už brolį” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Lietuvos muzikos

legendos”22.30 Istorinė drama

“Katynė” N-140.45 “Brolis už brolį” (k.) N-71.45-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Dru-pis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai IV” N-79.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vai-peris” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai,kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Tele-parduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30“Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai”18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-720.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makb-raidas. Žmogžudystė po vidurnakčio” N-7 22.40“Begėdis” N-14 23.45 “Farų šeima” N-7 0.45 “Tiesriba” N-14

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizon-tai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos”(k.) 12.20 “Prisiminkime”. Dainuoja Stasė Laurinai-tytė 12.30 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje2013”. 2012 m. LLTI premijos laureato paskelbimas(k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Lietu-vos miestų teisės istorija 15.00 “Septynios Kaunodienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Ži-nios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15“Kaimo akademija” 18.45 “Asistentas vienai dienai”19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema”20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 Lietu-vių kinas trumpai. Trumpametražis vaid. f. “Aš, vete-ranė” N-7 21.50 “Prisiminkime”. Šoka R.Krugiškytėir J.Katakinas 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Janina La-pinskaitė. “Istoriją kuriame kartu” 0.00 Panorama(k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 Šv. Kristoforo ka-merinio orkestro devynioliktojo gimtadienio kon-certas šv. Kotrynos bažnyčioje

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.10 “Teleparduotuvė”9.25 “Vienam gale kablys” 9.55 “Išlikimas” 11.00“Mastrichto policija” 12.00 “Šuoliai į vandenį”

13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00“Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Iš-likimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastri-chto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Ma-jamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”21.00 “Tikri bičai” 21.30 Veiksmo f. “Degantisžmogus” 0.45 “6 kadrai” 1.15 “CSI Majamis” 2.00“Gamtos jėgos” 2.25 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Repor-teris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa”10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 Dok.f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 3 d. N-7 12.10“Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV par-duotuvė 13.55 “Kokį maistą perkame?” 15.00 Ži-nios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 “Mainai gamto-je” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Mainai gamtoje”tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai”(k.) 18.00 Žinios 18.35 “Mančesterio detektyvės”N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00“Reporteris” 21.45 “Super L.T.” N-7 22.45 “Merdo-ko paslaptys” N-7 23.55 “Reporteris” 0.40 “Super-namai”

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 9.00 Trile-ris “Išeities kodas” N-7 11.00 Drama “Karaliaus kal-ba” 13.00 Komedija “Poniutė kaime” 15.00 Drama“Karalienė” 17.00 Komedija “Nekenčiu Valentinodienos!” 19.00 Komedija “Bernvakaris Australijoje”N-7 21.00 Komedija “Myliu tave, Filipai Morisai!”N-14 23.00 Trileris “Ikaras” S 1.00 Komedija “Ro-mo dienoraštis” N-7

RTR Rossija5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose”10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apietai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis

14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių institutopaslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys”17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifo-sovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Dvikova 0.40“Miškuose ir kalnuose” 1.35 Žinios+ 1.50 Vaid. f.“Inžinieriaus Garino žlugimas”. 4 s. 3.00 Visa Rusija3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.15 “Futbol Mundial” žurnalas 10.45 Futbolas.Anglijos Premier lygos apžvalga 11.45 Futbolas.Anglijos premier lygos žurnalas 12.15 Golfas. PGAturo užkulisiai 12.45 Golfas. Europos turo savaitėsapžvalga 13.15 “Trans World Sport” žurnalas14.15 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Juventus” -“Bayern” 16.05 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.“Barcelona” - PSG 17.55 Ledo ritulys. KHL finalas.Tiesioginė transliacija 20.40 “Formulė-1”. Malaizi-jos GP lenktynių apžvalga 21.40 Krepšinis. Euroly-ga. Ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija23.40 Futbolas. UEFA Europos lyga. “Rubin” -“Chelsea” 1.30 Ledo ritulys. KHL finalas 3.30 Fut-bolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga 5.00“Formulė-1”. Kinijos GP treniruotė 1. Tiesioginėtransliacija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie taipadaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelėsstatybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių par-davėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mi-tų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirti-nas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip taiveikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremaližvejyba. Naujoji Zelandija 22.00 Imperija už įstaty-mo ribų 23.00 Gangsterių kodeksas 0.00 Ar jūs iš-gyventumėte? 1.00 Grobikai ir išlaisvintojai

TeatrasKinas

Page 19: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

Orai 192013 04 11Lietuvos žinios

Avinas 03 21 - 04 20

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:30leidžiasi 20:12dienos ilgumas 13:42

MĖNULISAntrojijaunaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

+10

+7 -1

+8 +1

+7

+7 +1

+7 -1

-1

+2

Lisabona

+24Malaga

+16Madridas

+22Alžyras

+26Tunisas

+20

Atėnai+19

Larnaka

+12Stambulas

+21Barselona

+17Bordo

+8Dublinas

+14Paryžius

+11Londonas

+17 Nica

+19Roma

+18Dubrovnikas

+15Sofija

+14Bukareštas

Varna

+6Maskva

+2 Helsinkis

+12Kijevas

+2Berlynas

+6

Kopenhaga+7

Stokholmas

+4

Oslas

+9Amsterdamas

+16Miunchenas

+14Praha

+7Vilnius

+5Talinas

+3Ryga

+7

Minskas

+4Sankt Peterburgas

Bratislava

+12Varšuva

+17Viena

+16Budapeštas

Šiandien: debesuota, visame krašte numatomi lietūs. Temperatūra dieną 7-8 laipsniai šilumos, pajūryje sušils iki 10.

Rytoj: apniukę, daug kur lis.Temperatūra naktį 3-4, dieną 9-12 laipsnių šilumos.

101-oji metų diena. Balandžio vienuoliktoji,ketvirtadienis, ketvirtoji 15-osios metų savaitėsdiena, iki Naujųjų metų lieka 264 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Daugailė, Leonas, Stanislovas, Vykintas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Balandžio 10 d. sudoku sprendimas.

Jaunatis IV 10

Avinas. Norėdami sulaukti pro-fesinio pripažinimo, daug kalbė-site, diskutuosite, tik kažin ar pa-

darysite reikiamą įspūdį. Geriau imkitėskonkrečių darbų, strateginių planų.

Jautis. Grąžinkite skolas, mokė-kite mokesčius. Tikėtini nemalo-nūs susidūrimai su inspektoriais,

antstoliais. Palanki diena vykti į darbo ar ko-mercinę kelionę.

Dvyniai. Jusite aplinkinių dėme-sį ir simpatijas. Pernelyg neatsi-palaiduokite, neapleiskite darbų.

Anksčiau ar vėliau teks grįžti prie neišspręstųproblemų.

Vėžys. Drąsiau įgyvendinkitetai, kam anksčiau neužteko lai-ko ar jėgų. Palanki diena keliau-

ti, kaupti žinias - ieškokite jums reikalingųžmonių ir informacijos.

Liūtas. Baikite tai, ką pradėjote.Viskas bus reikšminga, svarbu.Neignoruokite ir nemenkinkite

kolegų pastangų jums padėti. Kolektyviai vis-ką nuveiksite daug greičiau ir geriau.

Mergelė. Didžiausias pavojus -netinkamos investicijos. Nau-dingi bus sumanymai, susiję su

mokslu, švietimu. Šeimoje metas prabilti irišlieti susikaupusius jausmus.

Svarstyklės. Apėmė nerimas?Ant nieko nepykite, nieko ne-kaltinkite. Verčiau pasistenkite,

kad jūsų pačių meilė ir šiluma apsaugotų ar-timuosius nuo stresų.

Skorpionas. Nesivelkite į intri-gas darbe, saugokitės pataikū-nų. Maži nesusipratimai, smul-

kios klaidelės bus nemalonios. Daugiau laikoskirkite ne pramogoms, o sveikatai.

Šaulys. Gilinkitės į savo darbus,bendraukite tik svarbiais klausi-mais. Užduotis atlikite laiku ir

iki galo. Pasistenkite už nieką neprisiimti at-sakomybės, niekam netarpininkauti.

Ožiaragis. Geriausiai seksis dir-bantiems paslaugų ir aptarnavi-mo srityse. Svarbi bus indivi-

duali patirtis. Viskas jūsų rankose, todėlnepraraskite vidinės pusiausvyros.

Vandenis. Apsiginkluokite kant-rybe. Jei jaučiate, kad kas norsmėgina jus provokuoti, erzinti ar

žlugdyti, tiesiog pasitraukite. Bet kokie ginčaibus beprasmiai ir alinantys.

Žuvys. Nugalėkite savo vidinesbaimes ir profesinėje srityjeryžkitės siekti daugiau.

Tačiau neskubinkite įvykių, neatskleiskite visų kortų.

DelčiaIV 30

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 29 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu [email protected] arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Priešpilnis IV 17

Pilnatis IV 24

Page 20: 2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

2013 04 11Lietuvos žinios20 Margumynai

Kosmetikos milijardierius Leonardas Lauderis NiujorkoMetropoliteno muziejui dovanojo kubizmo meno kolekciją, kurią surinko per keturis dešimtmečius.

Šią didžiulę dovaną, vertinamą maž-daug milijardu dolerių (2,6 mlrd. litų),sudaro 78 Pablo Picasso, Georges’oBraque’o, Juano Griso ir Fernand’oLeger darbai. “Pasaulinės reikšmėsMetropoliteno muziejui, kuriam ilgaitrūko XX amžiaus pradžios darbų, šimilžiniška dovana leis transformuoti jį

ir paversti vienu geriausių pasaulio mu-ziejų”, - teigiama įstaigos pranešime.Muziejus taip pat įkurs naują moder-niojo meno tyrimų centrą, kurį paremsįvairių donorų suformuotas 22 mln.dolerių (58 mln. litų) fondas. “Leonar-do dovana Metropoliteno muziejui iš-ties neįkainojama”, - sakė jo direktoriusThomas Campbellas. 80 metų L.Lau-derio pareiškime sakoma, kad ši dova-na skirta “tiems, kurie gyvena ir dirbaNiujorke, taip pat viso pasaulio žmo-nėms, atvykstantiems aplankyti puikiųmeno institucijų Jungtinėse AmerikosValstijose”. L.Lauderio kolekcija buspristatyta 2014 metų pabaigoje.

Žurnalas “Forbes” apskaičiavo, kaddovana verta maždaug 1,1 mlrd. dole-rių (2,9 mlrd. litų) ir kad L.Lauderisatidavė 13,5 proc. asmeninio turto, ku-ris vertinamas 8,1 mlrd. dolerių (21,4mlrd. litų). Žurnalas taip pat įtraukė jįį dosniausių visų laikų filantropų pan-teoną. Pasak “Forbes”, L.Lauderis ta-po 24-uoju pasaulio žmogumi, kurisper savo gyvenimą paaukojo daugiaukaip milijardą dolerių. “Dabar jis atsi-dūrė tarp tokių filantropų kaip BillasGatesas, Warrenas Buffettas, Eli Broa-das, George’as Kaiseris, MichaelasBloombergas, George’as Lucasas ir ki-ti”, - pranešė žurnalas.•

Įspūdinga dovana

Brazilijos parlamento Žmogausteisių komiteto vadovo manymu, Johnas Lennonas mirė dėl to, jog įžeidė Dievą komentaru, kad “bitlai” yra garsesni už Jėzų Kristų.

“Biblija sako, kad Dievas nepaliekatokių įžeidimų nenubaustų”, - pareiš-kė evangelikų pastorius Marco Feli-ciano. Jo komentarus iš 2005 metaisbažnyčioje nufilmuoto pamokslo pa-skelbė vietos žiniasklaida.

M.Feliciano, kuris dėl savo nepagar-bių atsiliepimų apie gėjus, moteris irjuodaodžius vis garsiau raginamas pa-sitraukti iš Žmogaus teisių komiteto,taip pat kalbėjo, kad būtų norėjęs pa-matyti 1980 metų gruodį nušautoJ.Lennono lavoną. “Norėjau būtižmogžudystės vietoje. Ten būčiau pakė-lęs J.Lennoną dengusį audeklą ir pasa-kęs jam: “Atsiprašau, Johnai, bet šis pir-

mas šūvis yra Tėvo vardan, šitas - Sū-naus vardan, o tas - Šventosios Dvasiosvardan. Niekas nestoja prieš Dievą irnelieka gyvas po ištvirkavimo”, - saky-damas pamokslą, kuris yra nufilmuo-tas ir įkeltas į internetą, teigė pastorius.

M.Feliciano, vadinantis save “pa-storiumi, dainininku ir verslininku”,Brazilijos parlamento Žmogaus tei-sių ir mažumų komiteto pirmininkutapo praėjusį mėnesį. 2010-aisiais jisbuvo išrinktas Krikščionių socialde-mokratų partijos (PSC) deputatu. Šis40 metų pastorius sulaukė lavinosžmogaus teisių gynimo organizacijųprotestų, kai socialiniame tinkle“Twitter” pareiškė, kad meilė tarp tospačios lyties asmenų veda prie “ne-apykantos ir nusikaltimo”, o paskuipaminėjo biblinį Nojaus prakeiksmąjo sūnaus Chamo palikuonims - t. y.afrikiečių rasei.•AFP, AP, BNS, LŽ Niujorko Metropoliteno muziejus gavo vertingą kubizmo meno kolekciją. / “Creative Commons” nuotrauka

Supykdė brazilo pamokslas

Įrašų kompanija “Barclay Records” pranešė, kad Prancūzi-jos buvusios pirmosios poniosCarlos Bruni naujasis muzikosrinkinys praėjus vos savaitei, kai buvo išleistas, pakilo į antrąją šalyje populiariausių albumų vietą.

Nuo balandžio 1 iki 7 dienos albu-mo “Little French Songs” kompakti-nių plokštelių buvo parduota beveik

19 tūkstančių, o internetu jis atsisiųs-tas 3794 kartus. 45-erių C.Bruni, Itali-joje gimusi dainininkė ir buvusi su-permanekenė, 2007 metais užmezgėžaibišką romaną su tuomečiu Pran-cūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy irnetrukus už jo ištekėjo. “Little FrenchSongs” yra ketvirtas moters albumasir pirmas nuo 2008-ųjų, kai išleido“Comme Si De Rien N’Etait”. KolN.Sarkozy prezidentavo, Carlos mu-zikinė karjera buvo sustojusi. Pernaigegužę jis pralaimėjo prezidento rin-

kimus socialistui Francois Hollan-de’ui. Naujame albume yra daina“Chez Keith et Anita”, kurioje C.Bru-ni - buvusi Micko Jaggerio mergina -pasakoja apie narkotikų persmelktą“The Rolling Stones” gitaristo KeithoRichardso ir jo ilgametės draugės Ani-tos Pallenberg gyvenimą. Carlos at-liekamas kūrinys “The Penguin” - taiužmaskuotas, pasak prancūzų ži-niasklaidos, smūgis F.Hollande’ui.Dainoje jis vaizduojamas kaip nemok-ša juokdarys, neturintis manierų.•

C.Bruni vėl atsidūrė tarp populiariausių Prancūzijos dainininkių. / AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijoje rengiamasi atidengtivelionį popiežių Joną Paulių IIvaizduojančią statulą. Tai busaukščiausia pasaulyje šio lenkopontifiko skulptūra.

13,8 metro aukščio balta statula išstiklo audinio iškils Lenkijos pietinia-me Čenstakavos mieste, kuriame yraJasna Guros vienuolynas - pagrindinėkatalikų piligriminių kelionių vieta šio-je šalyje.

Lenkijoje gimusio pontifiko statula,statoma vieno privataus investuotojolėšomis jam priklausančiame žemėssklype, vaizduoja Joną Paulių II besi-šypsantį ir ištiesusį rankas pasauliui. Šįprojektą finansuojantis Leszekas Ly-sonas laiko Joną Paulių II “didžiu ir ge-ru žmogumi, kuris nutraukė komunis-tinę epochą, atvėrė sienas Europoje iratsigręžė į žmones per savo piligrimineskeliones po visą pasaulį”. Pasak jo, nau-jasis kūrinys “turėtų visus paskatintistabtelėti ir susimąstyti apie gyvenimą”.

L.Lysonas teigė, jog statula bus ati-

dengta minint incidento, per kurį jisišgelbėjo skęstantį sūnų, trejų metų su-kaktį. Šis projektas - tai mecenato pa-dėkos Dievui ženklas. L.Lysonas taippat siekia, kad statula būtų įrašyta įGuinnesso pasaulio rekordų knygąkaip aukščiausias paminklas JonuiPauliui II.

Čenstakavoje iškilsianti skulptūra jaulyginama su paminklais, pastatytais šiopopiežiaus garbei kitose šalyse. PernaiRomoje buvo atidengta prieštaringaivertinamos 5,5 metro aukščio bronzi-nės Jono Pauliaus II statulos pataisytaversija. Originalas supykdė daugelį Ita-lijos sostinės gyventojų. Žmonės tvirti-no, kad ta statula bjauri ir visiškai ne-primena jų mylimo popiežiais. 2011metais Čilės sostinėje Santjage, ant SanKristobalio kalvos, buvo atidengta ne-didelė Jono Pauliaus II skulptūra, nesmiesto valdžia atmetė siūlymą statyti13 metrų aukščio paminklą.

Lenkija jau gali pasigirti viena aukš-čiausių Jėzaus Kristaus statulų. Ji 2010metais buvo atidengta vakariniameSvebodzino mieste.•

Aukščiausia Jono Pauliaus II statula

Aukščiausia pasaulyje Jono Pauliaus II statula iškils Čenstakavoje.Czareko Sokolowskio nuotrauka

M.Feliciano pareiškimas įžeidė velionio J.Lennono atminimą.Judao.com.br nuotrauka

C.Bruni vėl karaliauja