2013 m. balandžio 18 d. / Ketvirtadienis / Nr. 88 (13 513)

ORAI

Debesuota su pra-giedruliais, daug kurtrumpai palis. Tem-peratūra dieną 12-18laipsnių šilumos.

19p.

Europos Parlamente (EP) dirba 12Lietuvos atstovų. Jiems talkina daugiaukaip pusantro šimto pagalbininkų. Kiek-vienas europarlamentaras turi iki 3 ak-redituotų padėjėjų (maksimalus leisti-nas skaičius) EP būstinėse Briuselyje beiStrasbūre ir net iki 42 “vietinių” padėjė-jų, dirbančių Lietuvoje. Pastarųjų skai-

čius yra neribojamas. Šiuo metu dau-giausia pagalbos prireikia europarla-mentarei “darbietei” Justinai Vitkaus-kaitei-Bernard. Ji turi 3 akredituotusir 42 “vietinius” padėjėjus. “Svarbu iš-sitekti biudžete. Jį galima naudoti tik atlyginimams mokėti”, - sakė “darbietė”. 3p.

Dalies padėjėjų algos - ne kiekvieno nosiai

UŽSIENIS

Sėkmės istorijair nesutarimai

Šią savaitę Izraelis švenčia savo vals-tybės 65-metį. Ši sukaktis - proga pa-mąstyti, kokia yra žydų valstybė irkokios ateities ji nori, ypač po Arabųpavasario, kuris pakeitė politinį re-giono peizažą. Yra daugybė dalykų,kuriais Izraelis gali didžiuotis. Per 65savo gyvavimo metus šalis pranokojos įkūrėjų lūkesčius tapusi stipriau-sia Artimuosiuose Rytuose karinegalybe, pasauline aukštųjų technolo-gijų lydere ir gerovę garantuojančiaisnamais viso pasaulio žydams. Drau-ge lieka taip ir neišspręstos proble-mos: Izraelio visuomenė susiskal-džiusi, o svarbiausia - nėra taikos sukaimynais arabais.

8p.

www.lzinios.lt

Kaina 1,99 Lt

ISTORIJA

Partizaninismūšis dar nebaigtas 13p.

SPORTAS

Kaizeris tikslo siekė reiklumu

Dauguma mūsų europarlamenta-rų talkininkų pluša ne Briuselyjear Strasbūre, o Lietuvoje. Ši aplinkybė lemia ne tik jų darbopobūdį, bet ir tai, kad duomenysapie tokių padėjėjų atlyginimuslaikomi konfidencialia informacija.

Lietuvos žiniosNAMŲ PASAULIS

Lietuviai atranda sodininkųpaslaugas

Vilniaus miesto taryba šį mėnesįsvarstys sostinės galvų subrandintąsiūlymą steigti viešąją įstaigą “Japo-niškas sodas”. Jos dalininkais turėtųtapti 2011 metų pabaigoje miestoįkurta viešoji įstaiga “Vilniaus mies-to parkai” ir privataus verslo atsto-vai. Naujoji įstaiga per dešimt metųsostinėje turėtų įrengti antrą japo-nišką sodą, kainuosiantį, mero Ar-tūro Zuoko skaičiavimu, apie 8 mln.litų. Pernai panašią zoną Kairėnuo-se baigęs formuoti Vilniaus univer-siteto botanikos sodas išsivertė su0,5 mln. litų.

Šią vasarą organizuoti skrydžius tu-rėtų pradėti ir savivaldybės iniciaty-va įsteigta bendrovė “Air Lituanica”.Kadangi ji kurta ne tiesiogiai miestotarybos sprendimu, o net per keliaspavaldžias įstaigas, kurių steigėja - sa-vivaldybė, įmonei leidžiami pinigai,pirmiausia - vadovams mokami atly-ginimai, vilniečiams greičiausiai likspaslaptis.

“Bendrovės “Air Lituanica” perso-nalo algos nustatomos remiantis rin-koje vyraujančiais atlyginimais ir tarp-tautinių konsultantų parengtu versloplanu. Vilniaus savivaldybė nėra tie-sioginė įmonės “Air Lituanica” akci-ninkė, todėl darbuotojų atlyginimaineskelbiami viešai”, - LŽ nurodė me-rijos Viešųjų ryšių skyriaus atstovasAntonas Nikitinas.

Dai

niau

s La

buči

o (E

LTA

) nu

otra

uka

5p.

11p.

Lobispraskolintame

mieste

JURGA TVASKIENĖ

Vilnius, skausmingai ieškantis lėšųapsikuopti prieš vasarą vyksian-čius pirmininkavimo EuroposSąjungos Tarybai renginius, kas-met dešimtis milijonų litų išleidžiakeliems šimtams savivaldybėspristeigtų įstaigų išlaikyti. Naujausisavivaldybės teikiami duomenysatskleidžia, kad šių neretai nuostolingai veikiančių bendroviųvadovų atlyginimai lygiuojami įprivatų verslą.

Sostinės meras A.Zuokas vadinamas daugeliopastaruoju metu steigiamų viešųjų

įmonių sumanytoju.

14p.

Prie Seimo stūksantis apgailėtinosbūklės fontanas kelia galvos skaus-mą valdžiai, nenorinčiai apsijuoktiprieš užsienio svečius. Tačiau, re-gis, rasta išeitis - neveikiantį fonta-ną žadama užmaskuoti gėlėmis ir dekoracijomis. 3p.

Parengtos įstatymo pataisos, ku-riomis siūloma muziejų vadovusskirti ribotam laikui konkursotvarka. Muziejininkai tikina, kadbaiminasi ne tiek dėl savo postų,kiek dėl galimų politinių skersvėjų jų įstaigose. 4p.

Su ilgamečiu Seimo nariu, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovu Algiu Kašėta kalbamėsapie naujus nacionalinio sau-gumo iššūkius ir parlamentiniodarbo aktualijas.

- Seime dirbate beveik du de-šimtmečius. Kokia, jūsų akimis, yraši kadencija?

- Per šešiolika metų parlamente te-ko matyti nemažai pasikeitimų. Pokiekvienų rinkimų atrodo, jog Seimosudėtis “prastėja”, tačiau gal labiautiktų sakyti, kad kiekvieną kartą į par-lamentą ateina daug atsitiktinių žmo-nių. Pasibaigus kadencijai nemažosjų dalies viešojoje erdvėje apskritaidaugiau nebetenka nei matyti, nei gir-dėti. Tokius parlamentarus per drąsubūtų vadinti profesionaliais politikais.Kaip ir tuos, kurie Seimo nario darbąįsivaizduoja kaip galimybę susitvar-kyti, pavyzdžiui, savo verslo reikalus.

Ne išimtis ir ši kadencija. Juolabkad dalis kandidatų į Seimą pateko“ant populistinių pažadų bangos”,kai kas net buvo įtariamas papirkinė-jimu. Kartais tenka pasijusti nepato-giai, kai per diskusijas, svarstymusparlamento salėje ar komitete kole-gos užduoda klausimą, atskleidžian-tį visišką jų nekompetenciją.

- Visus parlamentinio darbo me-tus esate ištikimas vienam - Nacio-nalinio saugumo ir gynybos - komi-tetui. Kas lemia tokį pastovumą?

- Nacionalinio saugumo ir gynybostemos man visada buvo artimos. Dirb-damas istoriku tyrinėjau ir rašiau par-tizaninio karo Lietuvoje tematika. At-gimimo metais buvau Varėnos kraštoŠaulių sąjungos atkūrimo iniciatorius.Į Seimo rūmus pirmą kartą patekau per

tragiškus Sausio įvykius kaip parlamen-to gynėjas. Taigi sąsajų su gynybos te-ma buvo gana daug. Tačiau svarbiau-sia aplinkybė - suvokimas, kad tikefektyviai vykdoma saugumo ir gyny-bos politika užtikrins Lietuvos valstybėsnepriklausomybę, saugumą ir sudaryspalankias tolesnės šalies raidos sąlygas.

- Kokios pagrindinės, jūsų požiū-riu, šiandienos nacionalinio saugu-mo aktualijos?

- NATO kolektyvinė gynybos irsaugumo sistema yra svarbus saugu-mo garantas Lietuvai, tačiau neįdė-dami pakankamo indėlio į savo ka-riuomenės pajėgumą esame labiaupažeidžiami, ypač iškilus netikėtaigrėsmei. Prasta ekonominė padėtislėmė didelius gynybos biudžeto ap-karpymus. Deja, ir šiandien kraštoapsaugos sistemai neskiriama finan-sinių išteklių tiek, kiek būtina. No-rint kardinaliai pakeisti situaciją,reikalinga bendra politinė valia. Vie-nas naujesnių šiandienos iššūkių -kibernetinis saugumas ir elektro-ninės informacijos sauga. Šiomsgrėsmėms dar nesame pakanka-mai pasirengę, nors panašaus po-būdžio nusikaltimų, išpuolių pasau-lyje nuolat daugėja.

Energetinis saugumas toliau iš-lieka mūsų Achilo kulnas. Rusija nekartą yra pabrėžusi, kad savo ener-getinius išteklius laiko užsienio po-litikos priemone. Kol būsime prik-lausomi nuo vienintelio dujų ir kitųžaliavų tiekėjo, negalėsime kalbėtiapie visavertį mūsų valstybės nacio-nalinio saugumo užtikrinimą.

- Esate gausios Dzūkijos bičiuliųparlamentinės grupės vadovas.Kuo politikai gali pasitarnauti savogimtajam kraštui?

- Šalies regionų politikai šiuo me-tu skiriama per mažai dėmesio. Ka-

dangi į Seimą esu renkamas Varėnoskrašte, daugiau dėmesio norisi skirtiir grynai dzūkiškai tematikai - tiekekonominėje, tiek kultūrinėje plot-mėje. Kartu su kolegomis, kurie lai-ko save dzūkais (nesvarbu, kur dabarjų gyvenamoji vieta), aptariame gali-mybes spręsti vieną ar kitą regionoproblemą. Žinoma, stebuklų gal irnepadarysime, bet patirtis rodo, kadbendros pastangos pasitvirtina.

- Kaip istorikas domėjotės poka-rio istorija, esate parašęs straipsniųir knygų. Ar politika palieka laikokurti, gal turite kokių nors planųšioje srityje?

- Išsamesniems istoriniams tyri-nėjimams, knygoms rašyti laiko iš-ties nepakanka, tačiau knygos įžan-gą arba straipsnį retsykiais parašau.Kartais pasidaliju informacija suistorikais, kurie domisi partizani-nio karo tematika. Ruošiuosi pa-rašyti išsamią Dainavos apygardos(Dzūkijos) partizanų istoriją, nesesu tam sukaupęs daug medžiagos.Šis išskirtinis mūsų istorijos laiko-tarpis įdomus nagrinėti įvairiais te-matiniais pjūviais, ir kol jaučiu pul-suojant istoriko gyslelę, vis darpuoselėju tam tikras idėjas ir atei-ties planus.•Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Artėjantys Tėvynės sąjungos-Lietu-vos krikščionių demokratų (TS-LKD)pirmininko rinkimai tapo daugiausiaaptarinėjamu Lietuvos politikos įvykiu.Diskutuojama, kokio lyderio reikiakonservatoriams, kokie yra kandidatųpranašumai (trūkumai) ir galimybėslaimėti. Kartu tai gera proga aptarti,kaip renkami partijų vadovai Lietu-voje ir apskritai visame demokratinia-me pasaulyje.

Galima pastebėti, kad plėtodamalyderio rinkimų temą TS-LKD tarsireklamuoja save, tikėtina - sąmonin-gai. Didžiuojamasi, jog TS-LKD pir-mininkas, skirtingai nei pagrindiniųpriešininkų - socialdemokratų - sto-vykloje, nėra tiesiog formaliai patvir-tinamas, be realios konkurencijos.Akcentuojama, kad rinkimuose da-lyvauja keli kandidatai, o vadovą ren-ka visi partijos nariai. Taigi konser-vatoriai, atrodo, vykdo viešųjų ryšiųkampaniją, kurios pagrindinė žiniayra tokia: mes Lietuvoje esame de-

mokratiškiausia (vidaus organizaci-jos požiūriu) politinė jėga.

Ši aptariamo įvykio funkcija TS-LKD, kaip partijai, gal net svarbesnėnegu lyderio pasirinkimas. Būtina pa-brėžti, kad kelių kandidatų dalyvavi-mas ir reali konkurencija rinkimuo-se nėra tapatūs dalykai. Šalčininkųrajono tarybos rinkimuose dalyvaujadaug partijų, tačiau juos visada laimiLietuvos lenkų rinkimų akcija. 2009metais per Lietuvos prezidento rin-kimus nė vienas partinis kandidatasnesugebėjo rimčiau pasipriešinti Da-liai Grybauskaitei. Tai - rinkimų, ku-rie yra demokratiniai, bet nekonku-rencingi, pavyzdžiai.

Žvelgiant į partijų lyderių rinki-mus demokratijose, situacija, kai lai-mėtojas iš anksto nėra lengvai nuspė-jamas, apskritai gana reta. Pavyzdžiotoli ieškoti nereikia: praėjusį sekma-dienį Kanadoje baigėsi vienos įtakin-giausių šalies politinių jėgų - Libera-lų partijos - vadovo rinkimai. Norsbuvo iškelti šeši kandidatai, triuški-nama persvara laimėjo Justinas Tru-deau, kurio tėvas Pierre’as ElliottasTrudeau Kanados liberalams vado-vavo 1968-1984 metais. Iš viso pir-mininko rinkimuose dalyvavo 104552 partijos nariai, o J.Trudeau su-rinko beveik 80 proc. balsų.

Nors TS-LKD stengiasi save vaiz-duoti kaip demokratiškų procesų par-tijos viduje pavyzdį, aiškiai konkuren-cingais galima laikyti tik 2011 metųkonservatorių lyderio rinkimus. Perjuos tuometis premjeras Andrius Ku-bilius vienintelę priešininkę Ireną De-gutienę įveikė nedidele persvara, gavo55 proc. partijos kolegų balsų. Pagaltokią “statistiką”, konservatoriams ne-ką tenusileidžia Lietuvos socialde-

mokratai. Jie bent jau vienus tikraikonkurencingus partijos lyderio rinki-mus yra turėję. 2009 metais AlgirdoButkevičiaus pergalę lėmė atkakli ko-va - partijos suvažiavime jis surinko329 balsus ir nugalėjo 242 delegatų pa-ramą gavusį Zigmantą Balčytį.

Žinoma, galima prieštarauti: TS-LKD pirmininko rinkimų demokra-tiškumas pasireiškia dar ir tuo, kad perjuos balso teisę turi visi partijos nariai.Vis dėlto reikėtų pažymėti, jog tai nė-

ra vienintelis būdas demokratiškai or-ganizuoti lyderio rinkimus. Be to, nevisos (net ir dešiniosios) demokrati-nės partijos pasaulyje renkasi būtent jį.Pavyzdžiui, Švedijos konservatoriai,kurie yra įtakingiausia jėga šalies po-litinėje dešinėje, pirmininką renka kastrejus metus per suvažiavimą: į jį ats-tovus deleguoja partijos skyriai.

Galbūt tiek Valentinas Stundys,tiek Vytautas Landsbergis turi šansųįveikti A.Kubilių? Tačiau čia nepakan-ka būti alternatyvaus kandidato rė-mėju ar tiesiog nurodyti, kad pats da-lyvavimas reiškia galimybę laimėti.Reikia atsakyti į šiek tiek kitaip sufor-muluotą klausimą: kada esamas par-tijos lyderis, dalyvaudamas tokiuoserinkimuose, gali juos pralaimėti?

Tokia situacija pasitaiko retai. Ka-dangi nuotaikos partijos viduje tiemsasmenims paprastai puikiai žinomos,senasis lyderis, numanydamas aiškųpralaimėjimą, dažniausiai tiesiog pa-sitraukia. Taip atsitiko 2010 metaisAustralijos leiboristų partijoje, kaipopuliarumą praradęs Kevinas Rud-das pasitraukė ir iš premjero, ir iš par-tijos vadovo pareigų. Buvusi jo pava-duotoja Julia Gillard nauja partijospirmininke tapo be konkurencijos.

Šių metų TS-LKD vadovo rinki-mai rodo, kad konkurencija yra vei-

kiau formali: realų mūšį dėl lyderys-tės partijoje A.Kubilius laimėjo 2011metais, kai jam iššūkį metė visuome-nėje populiaresnė I.Degutienė. Da-bartinė situacija A.Kubiliui gerokaipalankesnė. Nors mandatų 2012 me-tų Seimo rinkimuose gauta mažiaunegu 2008-aisiais, turint galvoje lietu-vių pomėgį per rinkimus smarkiaibausti valdžią, premjeras sugebėjo išvaško išspausti varškę (pelnyti 33mandatai - nedaug atsilikta nuo so-cialdemokratų). Palyginkime: 2000metais V.Landsbergio vadovaujamikonservatoriai gavo vos 9 vietas Sei-me, buvo pasmerkti aštuonerius me-tus dirbti opozicijoje ir turėjo steng-tis atkurti prarastą politinę įtaką.

Be to, A.Kubiliui, kitaip nei leibo-ristui K.Ruddui, nėra stipraus kon-kurento. Šiuo metu TS-LKD apskri-tai nematyti lyderio, kuris turėtųperspektyvią pergalės rinkimuose vi-ziją, didelį populiarumą visuomenė-je (šia savybe pasižymi I.Degutienė,tačiau ji nekandidatuoja) ir nuosek-lią partijos paramą. Taigi būtent dėlformalaus pobūdžio esminė šių TS-LKD vadovo rinkimų (ir, tikėtina, ki-tų, vyksiančių 2015 metais) funkcijayra ne surasti naują pirmininką, o ge-rinti konservatorių reitingus, remian-tis demokratiškumo įvaizdžiu. •

2013 04 18Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Kita TS-LKD lyderio rinkimų funkcija

Plėtodama lyderio rinkimų temą TS-LKD

tarsi reklamuoja save, tikėtina -

sąmoningai.

Seimo tribūna

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Energetinis saugumas - mūsų Achilo kulnas

A.Kašėta: “Kol būsime priklausomi nuo vienintelio dujų ir kitų žaliavų tiekėjo,

negalėsime kalbėti apie visavertį mūsų valstybėsnacionalinio saugumo užtikrinimą.”

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Bašarovas (tel. 249 2204)V.Sinicaitė (tel. 249 2247)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas

G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Sveikata

A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 13 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Dienos temos 32013 04 18Lietuvos žinios

VIKTORIJA SINICAITĖ

Dauguma mūsų europarla-mentarų talkininkų pluša neBriuselyje ar Strasbūre, o Lietu-voje. Ši aplinkybė lemia ne tik jųdarbo pobūdį, bet ir tai, kadduomenys apie tokių padėjėjųatlyginimus laikomi konfiden-cialia informacija.

Europos Parlamente dirba 12 Lie-tuvos atstovų. Jiems talkina daugiaukaip pusantro šimto pagalbininkų.Kiekvienas europarlamentaras turiiki 3 akredituotų padėjėjų (maksi-malus leistinas skaičius) EP būstinė-se Briuselyje bei Strasbūre ir net iki42 “vietinių” padėjėjų, dirbančiųLietuvoje. Pastarųjų skaičius yra ne-ribojamas.

“EP dirbančių akredituotų padė-jėjų atlyginimai priklauso nuo jų ka-tegorijos. Jų yra 19 ir jos sutampa suES institucijų darbuotojų kategori-jomis. Mažiausias bazinis atlygini-mas neatskaičius mokesčių yra apie5800 litų (1681 euras). Aukštesniųkategorijų darbuotojų atlygis yra di-desnis, pavyzdžiui, 10 kategorijos -apie 12 900 litų (3739 eurai). Yra iraukštesnių kategorijų, bet tokių pa-dėjėjų nedaug. Informacijos, kuriaikategorijai kuris konkretus padėjė-jas priskirtas, neturime”, - LŽ sakėEP informacijos biuro Lietuvoje ry-šių su žiniasklaida administratoriusRobertas Pogorelis.

“Darbietė” - rekordininkėŠiuo metu daugiausia pagalbos

prireikia europarlamentarei “darbie-tei” Justinai Vitkauskaitei-Bernard.Ji turi 3 akredituotus ir 42 “vietinius”padėjėjus. “Visų šalių EP narių vie-

tos asistentai yra įdarbinami pagalatitinkamos šalies nacionalinius dar-bo įstatymus, taikant tos šalies mo-kesčius. Šiuo atveju darbdavys yraEP narys. Jis vietos padėjėjų užmo-kesčio mokėjimą, mokestines prie-voles ir deklaravimo klausimus tvar-

ko per profesionalų vietos mokėjimotarpininką. Mano vietos asistentaigauna įvairaus dydžio darbo užmo-kestį, priklausantį nuo krūvio, - nuo500 iki 1000 litų”, - LŽ teigė J.Vit-kauskaitė-Bernard.

Ji aiškino, kad kiekvienas europar-

lamentaras naudojasi vienodu EPskiriamu mėnesiniu biudžetu visiemspagalbininkams. “Svarbu jame išsi-tekti. Jį galima naudoti tik atlygini-mams mokėti”, - sakė “darbietė”.

Atskleisti negalimaEuroparlamentarų “tvarkiečių” Juo-

zo Imbraso ir Rolando Pakso finansųtarpininkė Danutė Markeliūnienė LŽtikino, kad J.Imbrasas turi 15 pagalbi-ninkų - vieną akredituotą EP ir 14 Lie-tuvoje, o R.Paksas - 7 padėjėjus, iš ku-rių vienas akredituotas dirbti EP.

“Koks yra kiekvieno padėjėjo už-mokesčio dydis, pasakyti negaliu. Taiyra konfidenciali informacija, netu-riu teisės jos atskleisti”, - sakėD.Markeliūnienė.

Socialdemokratas Justas VincasPaleckis turi 12 pagalbininkų. Politi-ko biuro Vilniuje vadovė Eglė Kiu-raitė taip pat tikino negalinti atskleis-ti informacijos apie jų atlyginimus.“Kiekvienas padėjėjas pasirašo kon-fidencialią darbo sutartį su J.V.Palec-kiu. Darbo užmokestis yra jų derybųklausimas, jis neviešinamas”, - sakėE.Kiuraitė.

Jai antrino europarlamentarėskonservatorės Laimos Andrikienėsatstovė spaudai Valentina Čeplevi-čiūtė ir socialdemokratės Vilijos Blin-kevičiūtės biuro Vilniuje vadovas Ri-mantas Kairelis.

“Padėjėjo atlyginimas priklausonuo jo darbo krūvio, paskirtų už-duočių. Natūralu, kad Briuselyje dir-bantys padėjėjai uždirba daugiau,ten pragyvenimo lygis brangesnis”,- sakė R.Kairelis.

L.Andrikienė šiuo metu naudoja-si 7 padėjėjų (2 akredituoti EP ir 5“vietiniai”) ir vieno stažuotojo pagal-ba. V.Blinkevičiūtė turi 10 pagalbinin-kų (2 akredituotus ir 8 “vietinius”).

Kai kurie atviresniEuroparlamentarės konservatorės

Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienėsatstovė spaudai Jurga Buzytė pabrė-žė, kad padėjėjų atlyginimai gali bū-ti labai skirtingi. “Vieni dirba dau-giau valandų, kiti mažiau. Dalis jųatlieka techninius darbus, kita dalis- sudėtingesnes užduotis”, - sakė ji.

Anot R.Morkūnaitės-Mikulėnie-nės biuro vadovo Jono Urbanavi-čiaus, jos padėjėjų atlyginimai, atskai-čius mokesčius, svyruoja nuo 700 iki5000 litų. “Atlyginimas priklauso nuoto, koks yra asmeninis europarla-mentarės ir darbuotojo susitarimas,etato dydis ir t. t.” - pažymėjo jis. Po-litikei talkina 8 padėjėjai (2 akredi-tuoti EP ir 6 “vietiniai”).

Su Liberalų sąjūdžio vėliava į EPpatekusio Leonido Donskio padėjė-ja Eglė Andrijauskaitė teigė nesido-minti savo kolegų atlyginimais. Jiapytiksliai nurodė, kad vidutinė už-dirbama suma galėtų būti apie 5000litų atskaičius mokesčius. L.Donskisiš visų Lietuvos atstovų EP turi ma-žiausiai pagalbininkų - 5. Iš jų 2 yraakredituoti dirbti EP, 3 - “vietiniai”.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos(LLRA) biuro duomenimis, LLRAlyderis europarlamentaras Valde-maras Tomaševskis turi 20 padėjė-jų, iš kurių tik vienas yra akredituo-tas dirbti EP. Jų užmokesčio,atskaičius mokesčius, vidurkis sie-kia 2000 litų.

Socialdemokratas Zigmantas Bal-čytis turi 7 padėjėjus, iš jų 2 yra ak-redituoti dirbti EP. Europarlamentointernetinės svetainės duomenimis,konservatorius Vytautas Landsber-gis turi 12 pagalbininkų (iš jų 2 akre-dituoti EP), jo partijos kolega Algir-das Saudargas - 9 talkininkus, iškurių 1 akredituotas EP. •

Dalies padėjėjų algos - ne kiekvieno nosiai

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

J.Vitkauskaitė-Bernard: “Mano vietos asistentaigauna įvairaus dydžio darbo užmokestį,

priklausantį nuo krūvio, - nuo 500 iki 1000 litų.”

TOMAS BAŠAROVAS

Prie Seimo stūksantis apgailė-tinos būklės fontanas keliagalvos skausmą valdžiai, neno-rinčiai apsijuokti prieš užsieniosvečius, atvyksiančius į Lietu-vos pirmininkavimo EuroposSąjungos (ES) Tarybai rengi-nius. Tačiau, regis, rasta išeitis -neveikiantį fontaną žadamaužmaskuoti.

Jau kelerius metus netylantys Sei-mo kanceliarijos raginimai, kad Vil-niaus miesto merija pasirūpintų jaipriklausančiu ir kultūriniu pavelduįvardijamu objektu, nueina perniek.Dar pernai merija pasiryžo fontanąsutvarkyti, tačiau negavus paramos išSeimo darbai taip ir nebuvo pradėti.

Likus vos keliems mėnesiams ikiLietuvos pirmininkavimo ES Tary-bai, politikai jau griebiasi šiaudo, kadnetektų raudonuoti prieš užsieniosvečius, - fontaną siūloma paslėpti.

Merijos nuosavybėLŽ kalbintas Seimo kanceliarijos

vadovas Jonas Milerius apgailestavo,kad sostinės merijai vis nepavykstasutvarkyti fontano. “Esame kalbėjęne su vienu meru, deja, problema ne-sprendžiama”, - LŽ sakė jis. Jau ke-lerius metus neveikiantis ir apleistasfontanas, pasak J.Mileriaus, daro gė-dą ne tik Seimui, bet ir visam mies-tui. “Sutvarkytas fontanas pagražin-tų miestą. Vasarą tai populiari vieta,atvyksta turistų, o ir pačioje Neprik-

lausomybės aikštėje vyksta daug ren-ginių”, - kalbėjo Seimo kancleris.

Fontanas, pasak J.Mileriaus, yramiesto nuosavybė, todėl juo rūpintis irjį sutvarkyti privalo savivaldybė, o neSeimo kanceliarija. “Galbūt miestovaldžiai atrodo, kad tik parlamentuireikia šio fontano ir dėl to duosimepapildomų lėšų jam tvarkyti? Tam ne-turime galimybių, net pagal įstatymąto neįmanoma padaryti!” - pabrėžė jis.

Neišvengiamas dalykasPasak J.Mileriaus, savivaldybės

poziciją šiuo klausimu Seimo Euro-pos reikalų komitetui (ERK) išsakėsostinės meras Artūras Zuokas. “Jisoficialiai pareiškė, kad nieko negalipadaryti, tik ant fontano uždėti de-koraciją, kuri laikinai jį pridengtų irpaslėptų”, - pasakojo Seimo kancle-ris. Tačiau parengti šį projektą savi-valdybė esą reikalauja parlamentokanceliarijos.

Seimo ERK pirmininkas socialde-mokratas Gediminas Kirkilas palai-ko merijos siūlymą fontaną paslėpti.“Tai - neišvengiamas dalykas, nes su-tvarkyti fontaną nebėra laiko. Labai

daug renginių vyks Seimo rūmuoseir kai kurios ceremonijos bus organi-zuojamos Nepriklausomybės aikštė-je”, - LŽ teigė parlamentaras. Esą tik“darbinis reikalas”, kas paruoš fon-tano uždengimo projektą. “Matyt,kartu tai darysime. Aš neskirstau -savivaldybė, Seimo kanceliarija arVyriausybė, nes pirmininkavimas ESTarybai - mūsų visų bendras reika-las”, - pabrėžė G.Kirkilas.

Siūlymams nepritartaSostinės merija aiškina, kad dar

pernai buvo suplanuota rekonstruo-ti prie Seimo esantį fontaną. “Nei Sei-mas, nei Vyriausybė lėšų neskyrė, to-

dėl šie darbai nebuvo atliekami”, -LŽ sakė savivaldybės administraci-jos Miesto ūkio ir transporto depar-tamento direktoriaus pavaduotojasAntanas Mikalauskas.

Savivaldybės įmonė “Vilniaus pla-nas”, pasak A.Mikalausko, parengėprojektinius siūlymus keisti Neprik-lausomybės aikštės dangą ir sutvar-kyti fontaną. Merijos skaičiavimais,fontano rekonstrukcija kainuotųapie 5 mln. litų.

“Seimo kanceliarija nepritarė pa-rengtiems projektiniams pasiūly-mams”, - teigė A.Mikalauskas. Ne-pritarimą išreiškė ir Kultūros paveldodepartamentas (KPD).

Idėjos paslėpti fontaną merijos ats-tovai plačiai nekomentuoja. “Buvosiūlymas fontaną uždengti želdiniųkilimu, bet šie darbai gali vykti tik iš-ardžius fontano konstrukciją ir pa-ruošus baseino plotą užpilti skaldosir augaliniu gruntu. Šie darbai kol kasnevykdomi”, - sakė A.Mikalauskas.

KPD Vilniaus teritorinio padaliniovedėjas Vitas Karčiauskas pažymėjo,kad fontanas, kaip ir kiti statiniai Ne-priklausomybės aikštėje, įtraukti į Kul-tūros vertybių registrą. “Fontanas - vie-na šio kultūros paveldo kompleksovertingųjų savybių”, - LŽ sakė pamink-losaugininkas. KPD reikalauti merijossutvarkyti fontaną, pasak V.Karčiausko,šiuo metu neturi pagrindo.

Prestižo nepridedaPrie fontano vakar popietę LŽ sutik-

ti vilniečiai ir miesto svečiai stebėjosi,kodėl šis fontanas nėra tvarkomas.“Baisu, kad pačiame miesto centre toksneprižiūrimas statinys riogso. Apsilei-dimas!” - piktinosi vilnietė Regina.

Į Vilnių su žmona iš Kauno rajo-no atvykęs Algimantas šį fontaną išarti matė pirmąsyk. “Jei nėra galimy-bių, kad fontanas veiktų, bent sudu-žusį stiklą ir plokštes reikėtų pakeis-ti. Seimui ir miestui prestižo taineprideda”, - sakė jis.

Kalbinti praeiviai sutartinai pabrė-žė, kad fontaną reikia sutvarkyti ir tin-kamai sutikti į Vilnių atvyksiančiasužsienio delegacijas. “Nebent į Seimąniekas neužsuks, o turistų ekskursijųmaršrutai šios teritorijos nepasieks,tuomet gal ir išvengsime gėdos”, -šmaikštavo vilnietis Agnius. •

Seimo pašonės gėdą nuo svečių paslėps po gėlėmisJ.Milerius: “Galbūt

miesto valdžiai atrodo, kad tik parla-

mentui reikia šiofontano ir dėl to

duosime papildomųlėšų jam tvarkyti?”

Vizitine Seimo prieigų kortele tapęs fontanas akis bado ir paprastiemsvilniečiams, ir miesto svečiams. / Romo Jurgaičio nuotrauka

2013 04 18Lietuvos žinios4 Dienos temos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Seimui bus teikiamos įstatymopataisos, kuriomis siūloma netdidžiausių šalies muziejų vadovus skirti ribotam laikuikonkurso tvarka. Muziejininkaitikina, kad baiminasi ne tiekdėl savo postų, kiek dėl galimųpolitinių skersvėjų jų įstaigose.

Kultūros ministerija (KM) paren-gė Muziejų įstatymo pataisas, numa-tančias ir reikalavimą kas penkeriusmetus rengti konkursus muziejų di-rektorių pareigoms eiti. Anot kultū-ros ministro Šarūno Biručio, ren-giant pakeitimus atsižvelgta į Airijos,Suomijos, Švedijos ir kitų Europosšalių patirtį.

Stengiasi dėl jaunimo“Panaši vadovų skyrimo tvarka jau

galioja koncertinėse įstaigose, teat-ruose. Todėl čia nieko nauja nėra.Juolab kad muziejų vadovams niekasneužkerta kelio dalyvauti konkursuo-se”, - LŽ sakė Š.Birutis. Ministras pa-brėžė, kad dabartiniai vadovai net irpasirengti konkursams turi kur kasgeresnes sąlygas, nes žino realią įstai-gos situaciją, dažnai yra numatę to-lesnio jos gyvavimo viziją.

KM vadovo teigimu, imtis permai-nų prireikė norint į muziejininkystępritraukti jaunų žmonių. Esą jiems tu-ri būti sudarytos galimybės siūlyti sa-vo planus, ugdyti vadybinę kompe-tenciją ir siekti karjeros. “Pirmiausiaturi atsirasti erdvė minčiai, nes mu-ziejų valdymas nėra tobulas”, - kalbė-jo Š.Birutis.

Siūlomoms pataisoms iš dalies jaupritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kul-tūros komitetas. Pasak jo pirminin-

kės Audronės Pitrėnienės, komitetassutiko, kad būtų rengiami muziejų va-dovų konkursai, tačiau paprieštara-vo nuostatai apriboti kadencijų skai-čių iki dviejų, kaip buvo numatytapirminiame variante.

Pasigenda garantijųPrincipui neriboti vadovavimo vals-

tybiniams muziejams kadencijų prita-ria Lietuvos muziejų asociacija. Jos val-dybos pirmininkas, Šiaulių “Aušros”muziejaus direktorius Raimundas Bal-za LŽ tikino, kad muziejų direktoriainebijo konkursų - gali juose dalyvauti,gali programas parašyti. Bet ne nuo va-dovų valios priklauso programų įgy-vendinimas, nes joms reikia pinigų.

“Jei nebus skirta finansavimo, netgeriausių norų turintis vadovas nega-

lės padaryti to, ką buvo numatęs. Jukneturėdamas lėšų nemodernizuosipastatų, nepakeisi ekspozicijų”, - pa-brėžė R.Balza.

Jo manymu, vadovų kvalifikacijągalima tikrinti ir kitais būdais. Vienasjų - atestacija. Kita vertus, jeigu jauryžtamasi įvesti kadencijas, turėtų bū-ti numatyti ir saugikliai, kurie apsau-gotų vadovus nuo galimų bandymųsu jais susidoroti. Asociacijos valdy-bos pirmininkas pridūrė, kad taip patreikia įtvirtinti kokias nors socialinesgarantijas kadenciją baigusiems mu-ziejų direktoriams.

Per trumpas laikotarpisLŽ kalbinti muziejų vadovai neslėpė

turintys ir daugiau abejonių dėl valdi-ninkų sumanytų naujovių naudingu-mo. Pasak Liaudies buities muziejausRumšiškėse direktorės Violetos Reipai-tės, penkeri metai - per trumpas laiko-tarpis, kad direktorius galėtų atsiskleis-ti ir įgyvendinti visus savo užmojus.

Tokį teiginį ji grindė savo patirtimi.V.Reipaitė, pradėjusi vadovauti mu-ziejui 2005 metais, aiškino: “Kai pra-dėjau dirbti, parengėme projektą irpateikėme paraišką Europos ekono-minės erdvės ir Norvegijos finansinių

mechanizmų programos lėšoms gau-ti. Atstatėme dvaro pastatą. Jo neįren-gėme, nes finansavimas buvo ribotas.Dabar rengiame dar vieną paraiškątolesniems darbams finansuoti. Jei ka-dencija būtų penkeri metai, vargu arsukčiau sau galvą ir imčiausi tokiosveiklos. Neliktų darbų tęstinumo.”

Nori stabilumoNuo 1979 metų Lietuvos dailės

muziejui vadovaujantis RomualdasBudrys LŽ tikino pritariantis siekiuipriversti muziejų vadovus eiti kojakojon su gyvenimu. “Konkursai yragerai. Jie reikalingi, kai vadovas išsi-semia ir jau nebeturi naujų minčių.Dabar tiems pavargėliams bus gali-mybė pailsėti”, - kalbėjo R.Budrys.Esą kai ateina idėjų kupinas naujasvadovas, jis įstaigą tik “patempia”aukštyn. Tačiau jei muziejų direkto-riai keisis kartu su Kultūros ministe-rijos vadovybe, gali būti ir priešingai.

Anot R.Budrio, naujas vadovas tu-rėtų tęsti ilgalaikę muziejaus progra-mą, o ne ją keisti. “Jeigu naujas direk-torius vieną programą nutrauks irpradės įgyvendinti kitą, bus kaip tosvarnos skridimas į pietus - skrido,skrido, paskui grįžo atgal, nes norėjopasižiūrėti, ar toli nuskrido. Jei tokieprincipai įsivyraus muziejininkystėje,pertvarka toli nenuves”, - aiškino jis.

R.Budrys įžvelgė dar vieną grėsmę- pernelyg didelį politikų kišimąsi įkultūrą. Pasak jo, gerai, kai yra kultū-ros politika, bet kai kultūroje atsiran-da politika - nieko gero nelauk. “Mu-ziejininkystėje, kaip ir visos kultūrospolitikoje, turėtų būti stabilumas. Tiktuomet vyksta plėtra ir augimas. Jeikultūros politikos nuostatos kinta kei-čiantis politinei situacijai, tada kultū-ra kenčia”, - pažymėjo Lietuvos dai-lės muziejaus direktorius. •

Muziejų vadovų “ilgasėdystė” baigsis

Romo Jurgaičio nuotrauka

R.Budrys: “Jei kultūros politikos nuostatos kinta keičiantis politinei situacijai, tada

kultūra kenčia.”

Trumpai

PRABILO APIE LĖKTUVĄ

Premjeras Algirdas Butkevičiusneatmeta galimybės pirkti lėktu-vą, kuriuo galėtų naudotis valsty-bės vadovai. “Sakyčiau, jis turėtųbūti ne prezidentinis, bet svarsty-tinas klausimas, kad Lietuvai rei-kėtų įsigyti tokį lėktuvą, kuriuogalėtų skristi ir prezidentė, ir Vy-riausybės nariai. Tam tikru laikujis taip pat galėtų būti išnuomoja-mas”, - vakar kalbėjo A.Butkevi-čius. Prezidentė Dalia Grybaus-kaitė kelionei į Londonądalyvauti buvusios britų premje-rės Margaret Thatcher laidotuvė-se pasirinko pigių skrydžių bend-rovės “Wizzair” paslaugas.Tiesioginis skrydis į Londoną iratgal atsiėjo 3 tūkst. litų. Tokiakelionė karinių oro pajėgų lėktu-vu kainuoja 50 tūkst. litų, užsako-muoju reisiniu lėktuvu - mažiau-siai 150 tūkst. litų. Nuotrauką iš“Wizzair” lėktuvo prezidentė pa-skelbė savo paskyroje socialinia-me tinkle “Facebook”.

KARTOJA TĄ PATĮ

Sukčiavimu kaltinamas Darbopartijos (DP) vadovas ViktorasUspaskichas, vakar duodamas pa-rodymus teismui vadinamojojejuodosios buhalterijos byloje, kar-tojo esąs nekaltas ir tikino, kadbyloje nesama įrodymų, galinčiųpagrįsti jo kaltę. DP įkūrėjas ir ly-deris aiškino, esą jam reiškiamikaltinimai - politinis susidoroji-

mas, o prokuroro anksčiau išsa-kytos mintys apie partijos likvida-vimą ją pripažinus kalta - teisinisnihilizmas, žmonių politinių pa-žiūrų negerbimas ir “diktatūra”.Jis teigė užsitraukęs nemalonę dėlto, kad įsibrovė į politinių jėgųlauką su nauja partija, laimėjorinkimus ir nustūmė valdžiostroškusias partijas.

PRAŠO ATLIKTI TYRIMĄ

Vidaus reikalų ministras “tvar-kietis” Dailis Barakauskas krei-pėsi į generalinį prokurorą ir pa-prašė atlikti tyrimą dėlpranešimo apie galimas “tvarkie-čių” Seimo narių protekcijas pa-sienyje. Praėjusią savaitę per vi-daus reikalų ministro susitikimąsu Seimo Liberalų sąjūdžio frak-cija jos seniūnas Eligijus Masiulisteiravosi, ar ministrui žinoma,kad jį delegavusios partijos“Tvarka ir teisingumas” frakcijosSeime nariai Valstybės sienos ap-saugos tarnybos vadovo prašo beeilės praleisti konkrečius auto-mobilius. Vakar išplatintamepranešime vidaus reikalų mi-nistras pakartojo, kad jam tokiefaktai nėra žinomi. D.Barakauskonuomone, kompetentingos insti-tucijos turėtų patikrinti, ar pa-skleista informacija turi realų pa-grindą, o jai pasitvirtinus,neteisėta veikla užsiimančius as-menis patraukti atsakomybėn.

BNS, LŽ

Dienos temos 52013 04 18Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

A.Zuokas anksčiau neslėpė, kadbendrovės vadovo alga gali siekti 30tūkst. litų per mėnesį.

Dar beveik milijoną Vilniaus mies-tui jau kainavo mero sumanymaspernai įsteigti taksi bendrovę “Vilniusveža”. Jai vadovauti prieš kelis mėne-sius paskirtas A.Zuoko partijos kole-ga Benas Renatas Baltusis.

Vilniaus savivaldybė tiesiogiai arper pavaldžius departamentus iš vi-so yra daugiau kaip 400 įstaigų kū-rėja arba dalininkė. Tiesa, didžiojijų dalis (282) - biudžetinės švietimoįstaigos. Tačiau, oficialiais Vilniaussavivaldybės duomenimis, vien 62viešosioms įstaigoms iš praėjusiųmetų miesto biudžeto programųbuvo skirta 16,8 mln. litų, šių metųI ketvirtį - 4,7 mln. litų.

Yra, vadinasi, reikia“Klausimą dėl to, kiek įstaigų rei-

kia savivaldybei jai pavestoms funk-cijoms atlikti, sprendžia ne meras, neadministracija, o miesto taryba. Jinagrinėja, ar miestiečiams bus nau-dos, jei savivaldybė viena ar kita for-ma dalyvaus konkrečios įmonės val-dyme. Ta nauda gali būti įvairi:galimybė iš vidaus matyti, kas vykstaįmonėje, galbūt dalyvauti nustatantpaslaugos kainą, gal - palaikyti bend-rovę, kurios gyvavimas svarbus”, - LŽaiškino dėl įtarimų galimos korupci-jos byloje suspenduotas Vilniaus vi-cemeras Romas Adomavičius (jampareikšti įtarimai paėmus 40 tūkst. li-tų kyšį iš savivaldybės bendrovės“Vilniaus vandenys”).

Beveik milijardo litų skolą turintisostinės savivaldybė iš šios sumosdaugiau kaip pusantro šimto milijo-nų yra skolinga savo įmonėms. Prieštrejus metus Vilniui vadovavęs tuometu Tėvynės sąjungai-Lietuvoskrikščionims demokratams priklau-sęs Vilius Navickas pareiškė, kadįmonių situacija bloga dėl to, kadšios valdomos neefektyviai, kad jųfunkcijos ne visada aiškios, o vado-vų postuose ir kontroliuojančiosevaldybose atsiduria su valdančiosio-mis partijomis siejami asmenys. Tuometu sostinės tarybai buvo pasiūly-tas projektas privatizuoti iki 40 blo-giausiai veikiančių įmonių, kitas -jungti su panašią veiklą vykdančio-mis ir taip taupyti joms tenkančiasišlaidas. Tačiau per trejus metuspertvarka iš esmės nepajudėjo.

Susipažinus su Vilniaus savivaldy-bės šią savaitę pradėtais viešinti jai pa-valdžių įstaigų administracijų atsto-vų I ketvirčio atlyginimais, tampaakivaizdu, kad geriausiai sostinėjevertinami būtent daugiausia kritikosanksčiau sulaukdavusių savivaldybėsįmonių vadovai. Jų algos neretai per-žengia 10 tūkst. litų ribą.

Atlyginimai - lyg versleŠioje srityje ypač išsiskiria dvi

miesto įstaigos: iš skolų neišsi-kapstanti UAB “Vilniaus viešasistransportas”, įkurta 2011 metais,sujungus ties bankroto riba balan-savusius “Vilniaus autobusus” ir“Vilniaus troleibusus”, bei savival-dybės įmonė “Susisiekimo paslau-gos”, pernai gavusi 0,62 mln. litų

grynojo pelno. Pastaroji kontro-liuoja visą miesto eismą, o kaip pa-grindiniai jos uždaviniai įvardytiprieš kelerius metus fiasko paty-ręs šviesoforų sistemos diegimasir vis stringantis elektroninio bi-lieto projekto įgyvendinimas.

Dar 2009-aisiais visas šias įmo-nes taupant lėšas, mažinant admi-nistraciją ir darant veiklą efekty-vesnę ketinta sujungti. Rengiantisįgyvendinti sumanymą vadovauti“Susisiekimo paslaugoms”, kuriosturėjo tapti centrine įstaiga, kaipteigiama, tuomečio mero V.Navic-ko iniciatyva, iš pradžių laikinai, opaskui visam laikui buvo pakvies-tas verslininkas Gintas Bliuvas. Visdėlto planuotas sujungimas neįvy-ko. Vietoj to atsirado nauja viešojotransporto įmonė, kurios vadovu,kaip kalbama, ne be vicemeroR.Adomavičiaus pastangų, tapo bu-vęs “Vilniaus autobusų” direktoriusGintaras Nakutis.

“Ar reikia dviejų susisiekimu be-sirūpinančių įmonių? Sveikas pro-tas sakytų, jog ne. Bet šiuo atvejuatsiranda labai daug oponentų, tei-

giančių, kad jei visi transporto klau-simai bus vienos savivaldybės įstai-gos rankose, bus užkirstas keliasprivačiam vežėjui”, - savivaldybėssprendimą turėti dvi panašias funk-cijas atliekančias įmones LŽ aiški-no R.Adomavičius.

Žaidimas demokratija Vilniuikainuoja ne taip ir mažai. Viennuostolingai dirbančios bendrovės“Vilniaus viešasis transportas” va-dovo atlyginimas praėjusių metųpabaigoje siekė daugiau kaip 12tūkst. litų, devynių kitų administra-cijos atstovų - po 9200 litų. Savival-dybės įmonės “Susisiekimo paslau-gos” direktorius šių metų pradžiojeuždirbo 7384 litus.

“Diskusijos apie vadovų atlygini-mus - kitas klausimas. Bet jei kalba-me apie “Vilniaus viešąjį transportą”,įmonę, turinčią du tūkstančius dar-buotojų, pasižiūrėkime, kiek uždir-ba panašaus dydžio privačios bend-rovės vadovas. Tikrai daugiau. Be to,esu tikras, kad jei Vyriausybė grąžin-tų Vilniaus savivaldybei skolas, susi-dariusias kompensuojant lengvatineskeliones, paaiškėtų, jog sostinės vie-

šasis transportas skolų neturi. Dabar-tinės įmonės problemos nereiškia,kad vadovas dirba blogai”, - kalbėjosuspenduotas vicemeras.

Negaili tūkstančiųAtlyginimais negali skųstis ir kitų

savivaldybės įmonių vadovai. Pavyz-džiui, bendrovės “Gatvių apšvieti-mo tinklai”, statančios ir prižiūrin-čios miesto žibintus, direktoriausalga I šių metų ketvirtį viršijo 9 tūkst.litų. Iš skandalų neišbrendančių“Vilniaus vandenų”, pakirtusių netR.Adomavičiaus karjerą, dabartiniovadovo (jie dėsningai keičiasi suligvaldančiųjų partijų pasikeitimu) at-lyginimas siekia 9480 litų. Bendro-vės “Grinda”, atsakingos ne tik užmiesto gatvių tvarkymą, bet ir už be-namių gyvūnų priežiūrą, direktoriusuždirba beveik 12 tūkst. litų.

Viena kitos veiklą dubliuojančių(savivaldybės atstovų teigimu - pa-pildančių) Pavilnių ir Verkių regio-ninių parkų direkcijos bei priešmetus įkurtos viešosios įstaigos“Vilniaus miesto parkai” vadovų at-lyginimai atitinkamai siekia apie 4,7tūkst. ir 4 tūkst. litų. Vilniaus vysty-mo kompanijos, anksčiau vadintos“Vilniaus kapitaline statyba”, vado-vas gauna 4,5 tūkst. litų, panašiosįstaigos “Atnaujinkime miestą” gal-va - 6 tūkst. litų algą.

Net visiška atgyvena - savivaldy-bės valdoma viešoji Pylimo pirtis -direktoriui kas mėnesį garantuojadaugiau kaip 2 tūkst. litų siekiančiaspajamas, o nuostolingai veikiančioVilniaus centrinio knygyno, vasariopradžioje parduoto aukcione, vado-vei metų pradžioje dar buvo išmo-kėtas 3 tūkst. litų atlyginimas.•

Vilniaus kišenę tuština savos įstaigos

R.Adomavičius: “Klausimą, kiek įstaigų

reikia savivaldybei,sprendžia ne meras,

ne administracija, betmiesto taryba.”

Nuostolingai veikiančios bendrovės “Vilniaus viešasis transportas” direktoriaus G.Nakučio atlyginimas lygiuojamas į privačių įmonių vadovų pajamas. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Įmonės ir įstaigos, kurių veikla priskiriama Vilniaus m. savivaldybės ir jos departamentų reguliavimo sričiai

Pavadinimas Įstaigų skaičiusVilniaus m. savivaldybė 4 savivaldybės įmonės

59 viešosios įstaigos Ekonomikos ir investicijų departamentas 15 uždarųjų akcinių bendrovių

6 viešosios įstaigos Miesto ūkio ir transporto departamentas 1 savivaldybės įmonė

3 uždarosios akcinės bendrovės1 viešoji įstaiga

Aplinkos ir energetikos departamentas 10 uždarųjų akcinių bendrovių7 akcinės bendrovės1 viešoji įstaiga

Miesto plėtros departamentas 1 savivaldybės įmonė2 viešosios įstaigos1 biudžetinė įstaiga

Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas 2 savivaldybės įmonės6 viešosios įstaigos18 sveikatos įstaigų15 biudžetinių įstaigų

Švietimo, kultūros ir sporto departamentas 23 viešosios įstaigos23 biudžetinės įstaigos282 biudžetinės švietimo įstaigos

Saugaus miesto departamentas 2 viešosios įstaigos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas

Privačios bendrovės “V&J Consulting” vadovas, buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas:

“Manau, didžiosios dalies įmonių savivaldybei nereikia -visų jų teikiamas paslaugas (kelių tvarkymo, valymo irpanašiai) galima pirkti rinkoje. Dirbdamas meru rėmiau-si Estijos sostinės Talino pavyzdžiu. Tas miestas savoįmonių beveik neturi, nedalyvauja paslaugų įmonių val-dyme. Talino žinioje yra tik viešojo transporto ir miestovystymo bendrovės. Kai kuriose kitose bendrovėse, tar-kime, vandens tiekėjų, Estijos sostinė yra dalininkė, betnevaldo kontrolinio akcijų paketo. Mano požiūriu, šisvariantas tiktų ir Vilniui: savivaldybė turėtų įmonėse dalįakcijų, o kitos galėtų priklausyti bet kuriam miestiečiui, norinčiam jų nusipirkti.Kai savivaldybė valdo šimtus įmonių, apie kokią kontrolės ar veiklos kokybę galimekalbėti? Savivaldybių įmonių valdymas neefektyvus, be to, kas galėtų paneigti, kadtokia situacija patogi savo žmones į jas deleguojančioms politinėms partijoms?”

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas:

“Jei savivaldybės įsteigta įmonė reikalinga jos funkci-joms vykdyti, ji, be abejo, turi veikti. Kitaip visi darbaiatiteks savivaldybės administracijai. O kai pradeda dau-gėti etatų, tai vėl atrodo negerai. Vis dėlto atsakyti, kiekįstaigų reikia, kad veikla būtų efektyvi, tikrai negalėčiau.Juolab jog ir privataus kapitalo atėjimas į savivaldybėsįmones vertinamas skirtingai. Tarkime, kai kurios savi-valdybės išnuomojo savo šilumos tinklus. Kiek esameuž tai keikiami? Ne vieną kartą ir ministrams, ir Seimo nariams sakiau:pagaliau nuspręskime - privataus kapitalo atėjimas yra gerai ar blogai? Privatus vers-las bet kuriuo atveju pirmiausia žiūri savo interesų, ir tai suprantama. Jei kalbameapie socialines, kitas būtinąsias paslaugas, privatus verslas, jeigu jo nepažabosime,gali siekti tik savo tikslų, o dėl to kentėtų žmonės.”

Romo Jurgaičio nuotrauka

2013 04 18Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Kipras, ėmęs eksploatuoti savošelfe rastus gamtinių dujų telkinius, galėtų uždirbti iki 4 mlrd. eurų per metus. Tai prognozuoja neseniai įkurtos Nacionalinės angliavandenilių kompanijosvadovas Charlesas Ellinasas.

Duodamas interviu Kipro valsty-biniam radijui Ch.Ellinasas sakė, kadvien Kiprui priklausančioje šelfo eko-nominėje zonoje esančios dujos su-daro 20 tūkst. kubinių metrų, todėlėmus eksportuoti šių telkinių dujasper 20-25 metus būtų galima uždirb-ti 400 mlrd. eurų. “Net jei valstybėgautų tik 25 proc. šių pajamų, nes rei-kės pasirašyti sutartis ir dalytis pelną,jos daliai tektų 4 mlrd. eurų per me-tus”, - sakė Ch.Ellinasas.

Bandomieji gręžiniai pasiteisino

2011 metų pabaigoje amerikiečiųbendrovė “Noble Energy” padarėpirmą bandomąjį gręžinį vienoje šel-fo vietoje ir pranešė, kad, pirminiaisduomenimis, jame galėtų būti nuo140 iki 230 mlrd. kubinių metrų du-jų. Telkinys buvo pavadintas Afrodi-tės vardu. Amerikiečių bendrovė in-formavo, jog šio birželio pabaigojeketina išgręžti dar vieną gręžinį ir ma-no, kad jau rudenį bus žinomos tiks-lios jame esančios angliavandeniliųatsargos.

Kipro valdžia ekonomikos atsiga-vimą jau sieja su gamtinių dujų ga-vyba ir tikisi, kad būtent jos ateityjelems visos salos klestėjimą. Vyriau-sybė jau išdavė leidimus atlikti dujųžvalgybą savo šelfe ir kitoms už-

sienio bendrovėms - Italijos “Eni”,Prancūzijos “Total” bei Pietų Korė-jos “Kogaz”.

JAV dienraštis “The New York Ti-mes” rašo, kad neoficialiai savo pagal-bos programą Kiprui buvo pasiūlęs irRusijos “Gazprom”. Koncernas duospinigų salos ekonomikai atkurti, jeiKipras suteiks Rusijos dujų gigantuiteisę ištirti dujų telkinius Viduržemiojūroje. Pats “Gazprom” atsisakė šią in-formaciją patvirtinti, tačiau, kaip teigiadienraštis, neatmetama galimybė, kad“asmeniškai su Vladimiru Putinuglaudžiai susijusi Rusijos kompanijanepraleis progos išnaudoti nesutari-mus Europos viduje, kad sustiprintųsavo padėtį ir įtaką”.

Ch.Ellinasas mano, kad pirmosiosdujos iš rastų telkinių galėtų pasiektisalą ne anksčiau kaip 2018-aisiais. Vy-riausybė planuoja dujotiekio tiesimąiki Kipro krantų ir terminalo baigti2019-2020 metais. Šie darbai valstybeikainuos 10 mlrd. eurų. Užtat Kipropietinėje pakrantėje esantis Vasiliko ra-jonas, kuriame ir bus įrengtas termi-nalas bei kiti būtini naftos-dujų komp-lekso funkcionavimo objektai, jau2020-2025 metais taps visos Europos“energetiniu mazgu”.

Tačiau didele kliūtimi naudojant Af-roditės telkinį gali tapti politika. Betkoks Kipro Respublikos eksporto san-

doris gali sukelti Ankaros pyktį. Darvykstant deryboms dėl pagalbos KipruiTurkija įspėjo, kad salos šiaurėje gyve-nantys Kipro turkai turi tokias pačiasteises į salos gamtos išteklius, kaip ir ja-me gyvenantys graikai. Todėl visussprendimus teks priimti atsižvelgiant irį jų nuomonę bei interesus.

Suskaičiuoti nuostoliaiKiprui kuriant planus dėl dujų, Eu-

ropos Komisija suskaičiavo, kokiųnuostolių patirs salos bankai ir jų indė-lininkai dėl restruktūrizavimo. Du di-džiausi šalies bankai - “Bank of Cyp-rus” ir “Laiki Bank” - praras iki 8,3mlrd. eurų. Tačiau Kipro laikraštis“Cyprus Mail” rašo, kad, atsižvelgiantį neigiamus padarinius, kurių sukelsbankų restruktūrizavimas, paveiksian-tis ir bankų akcininkus, ir smulkiuosiusindėlininkus, bendra nuostolių sumagali siekti ir 10,6 mlrd. eurų.

Reforma numato, kad “Bank ofCyprus” bus sujungtas su potencialiaipelningu “Laiki Bank”, o vėliau iš sąs-kaitų, kurios yra didesnės nei 100tūkst. eurų, bus nurašyta daugiau neitrečdalis sumos. Kita didelių sąskaitųdalis bus konvertuota į “Bank of Cyp-rus” akcijas, dar viena dalis - įšaldyta.Tad indėlininkai netrukdomi galėsdisponuoti dešimtadaliu turėto indė-lio. Nenukentės tik mažesni nei 100tūkst. eurų indėliai.

Atlikti bankų reformą tarptautiniaikreditoriai iškėlė kaip vieną iš sąlygųsuteikdami Kiprui finansinę pagalbą.Tarptautinis valiutos fondas, Europoscentrinis bankas ir Europos Komisijaskyrė Kiprui 10 mlrd. eurų kreditą, ta-čiau Europos Komisija apskaičiavo,kad išlaikyti Kipro ekonomiką iki 2016metų reikės 23 mlrd. eurų.•

Kipro viltis - dujos

Švedijoje ekonomikos krizė nepaveikė pajamų lygybės irstiprios vidurinės klasės. Norsvalstybė liberalizavo savo eko-nomiką, atotrūkis tarp turčių irmažiausias pajamas gaunančiųžmonių beveik nepadidėjo.

Švedija - viena stabiliausių ir ekono-miškai stipriausių Europos valstybių. Il-gus metus ją valdę socialdemokratai už-tikrino lyčių ir pajamų lygybę, neleidoskursti šalies žmonėms. Tačiau XX am-žiaus dešimtojo dešimtmečio pradžio-je ji susidūrė su ekonominiais sunku-mais. Nuo 1988-ųjų iki 1993 metųnedarbo lygis padidėjo nuo 2 iki 10proc., šalies bankų sektorių kamavo di-džiulės problemos, o valstybės skolanuolat didėjo. Tačiau švedai greitai ra-do išeitį. Jie liberalizavo ekonomiką irdalį valstybės nuosavybės perleido į pri-vačias rankas. Ši Baltijos jūros šalis pa-sirinko skandinavišką ekonomikos mo-delį, kuriame laisvos rinkos normosdera su griežtu valstybiniu reguliavimu.

Nenori euroSkandinaviškas ekonomikos mode-

lis - ne vien švedų, bet ir visų Šiaurėsšalių bruožas. Norvegijoje ar Danijojevalstybė taip pat griežtai kontroliuojaekonomikos procesus. Tiesa, ne tokiumastu kaip Švedijoje. Šis modelis ypačpasiteisino per 2008 metais prasidėju-sią ekonomikos krizę. Nors ji smogėvisam pasauliui, Švedijai nedaug pa-kenkė. Ekonomikos augimas šiek tieksulėtėjo, nedarbas beveik nepadidėjo.

Neseniai prasidėjusi euro zonos kri-zė taip pat prasuko pro Švediją. Šalisnusprendė neįsivesti euro ir dar naudo-

ti savo valiutą kroną. Daugelis švedųšiuo sprendimu liko patenkinti. Švedi-jos mokesčių mokėtojų pinigais nerei-kia gelbėti prasiskolinusios Graikijos irKipro, o valstybė atsikvėpdama gali žiū-rėti, kaip ginčijasi euro zonos finansųministrai, kurie kuria planus, kaip iš-gelbėti sunkioje padėtyje atsidūrusią vi-są euro zoną.

Stipri vidurinė klasėEkonomikos krizė beveik nepavei-

kė pajamų lygybės Švedijoje. Šalis gar-sėja progresiniais mokesčiais, dėl ku-

rių beveik nėra turtuolių ir skurdžių.Turtingiausi švedai turi atseikėti nema-žą mokesčių sumą valstybei, o mažes-nes pajamas gaunantys gyventojai mo-ka dešimteriopai mažiau.

Vidurinė klasė praėjusį šimtmetį tapoŠvedijos visuomenės pagrindu. Net li-beralizavus ekonomiką ji išlaiko savopozicijas. GINI pajamų nelygybės koe-ficientas parodė, kad per pastaruosius

keletą metų pajamų nelygybė šalyje be-veik nesumažėjo. Švedija nukrito iš 21į 25 vietą - tai vienas geriausių rezultatųišsivysčiusiame pasaulyje. Kas tai lemia?

Daugelis ekspertų pajamų lygybęŠvedijoje linkę sieti su griežtu valstybėsekonomikos ir išmokų reguliavimu,progresiniais mokesčiais, socialdemok-ratinėmis idėjomis, komunitarizmu arnet “pažengusiu socializmu”. Šie veiks-

niai sukuria tokią visuomenę, kuriojeyra vos keletas turčių, o daugumos gy-ventojų pajamos apylygės. “Tai skan-dinaviškas modelis. Kažin ar jis tiktųkitose Europos valstybėse, - pabrėžėŠvedijos ekonomikos analitikas Mag-nusas Gustafssonas. - Švedija plėtoja šįmodelį, jis padeda išlaikyti stabilią eko-nomiką, net jeigu pasaulį krečia eko-nomikos krizė.”

Pagausėjo imigrantųŠvedija - gana homogeniška valsty-

bė. Dauguma gyventojų švedai, norspastaruoju metu vis daugiau imigran-tų plūsta į šią Skandinavijos šalį. “Dau-gumoje valstybių imigrantai sukeliabegalę problemų, tačiau į Švedijos vi-suomenę jie įsilieja puikiai. Jie nemen-kai prisideda prie šalies ekonomikos irvidurinės klasės augimo”, - pažymėjoM.Gustafssonas.

Imigrantai į Švediją pradėjo plūsti,kai šalis 1996 metais prisijungė prieŠengeno erdvės. Jų ypač pagausėjo, kaiį Europos Sąjungą įstojo Vidurio ir Ry-tų Europos valstybės. “Daugelis Šve-dijoje dirbančių imigrantų atkeliavo išRytų ir Vidurio Europos, tačiau sulau-kiame svečių ir iš kitų regionų. Jie už-pildo darbo rinką”, - aiškino M.Gus-taffsonas.

Darbas Švedijoje tikrai vilioja imig-rantus, jie gauna gerokai didesnius at-lyginimus nei savo šalyse. Vilioja ir so-cialinės garantijos, užtikrinančios sotųgyvenimą. “Švedijoje valstybė rūpinasižmonėmis ir užtikrina jiems socialinesgarantijas. Jos vienos didžiausių visojeEuropoje”, - sakė M.Gustaffsonas.•Reuters, “The New York Times”, “The Global Post”, “Cyprus Mail”, LŽ

Švedijoje pajamų lygybė nesumažėjo

Banko darbuotoja meldžiasi už Kiprą - “už mūsų ateitį ir svajones”.cyprusgasnews.com nuotrauka

Švedija garsėja progresiniais mokesčiais, dėlkurių šalyje beveik nėra turtuolių ir skurdžių.

Ėmus eksportuoti šiųtelkinių dujas per 20-25 metus būtų

galima uždirbti 400 mlrd. eurų.

Švedijos vidurinė klasė - viena didžiausių Europoje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulis 72013 04 18Lietuvos žinios

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Praėjus porai dienų po sprogimųper Bostono maratoną vis dar tiriamos kelios šio nusikaltimoversijos, todėl netrūksta speku-liacijų, kas slepiasi už surengtoteroro akto, nors prezidentas Ba-rackas Obama ragina to nedaryti.

“Mes vis dar nežinome, kas tai pa-darė ir kodėl. Žmonės neturėtų sku-bėti daryti išvadų, kol nežinomi visifaktai. Tačiau smerkiame tuos, kurietai padarė. Sužinosime ir kodėl jie taipadarė. Nesvarbu, ar tai vieno indi-vido, ar grupės poelgis, jis pajus visąteisingumo svorį”, - sakė prezidentassukrėstiems amerikiečiams.

Daug įtariamųjų“Įtariamųjų ir motyvų laukas tebėra

labai platus”, - per spaudos konferen-ciją pranešė Federalinių tyrimų biuroBostono skyriaus vadovas specialusisagentas Richardas DesLauriersas. Jissakė, kad tyrimas dėl surengtų sprog-dinimų vyksta “metodiškai, kruopščiai,nors ir jaučiant skubumą”.

R.DesLauriersas informavo, kadFTB, taip pat Bostono ir Masačusetsovalstijos policijos pareigūnai rado įvai-rių įkalčių sprogusių bombų vietose,juodų nailoninių krepšių, kuriuose josbuvo paslėptos, liekanas. Taip pat ras-ta “šratų ir vinių dalių, sudėtų į iš greit-puodžio padarytą užtaisą”. Visi įkalčiainusiųsti analizuoti į FTB laboratorijąKvantike, Virdžinijos valstijoje.

Tyrėjai gavo ir per 2000 praneši-mų apie šio išpuolio aplinkybes beigalimus organizatorius. “Toliau ne-nuilsdami dirbsime ištisą parą, ran-ka rankon su savo partneriais. Jukkažkas turi žinoti, kas tai padarė”, -kalbėjo R.DesLauriersas.

Galimos versijosKol kas nėra nei sulaikytų žmonių,

nei konkrečių įtariamųjų. Tačiauamerikiečių žiniasklaidoje svarsto-mos keturios šio nusikaltimo, per ku-rį 3 žmonės žuvo ir daugiau nei 180buvo sužeista, versijos.

1. Islamistų džihadas. Negalimaatmesti versijos, kad prie nusikaltimogali būti prisidėjusi tarptautinė tero-ristų grupuotė “Al-Qaeda”, nes to-kia mintis pirmiausia atėjo į galvąamerikiečiams, dar nepamiršusiemstragiškų 2001 metų rugsėjo 11-osiosįvykių. Nusikaltimo stilius rodo, kadjis galėjo būti įkvėptas būtent “Al-Qaedos”, nes bombos pagamintostaip, kad žmonėms padarytų kuodaugiau žalos. Tokį patį bombų ga-

mybos “receptą” internete rekomen-duoja ir šios organizacijos vadeivos.Dėl to tyrėjai pirmiausia atkreipė dė-mesį į 20 metų Saudo Arabijos pilie-tį, o amerikiečiams buvo pranešta,kad policija ieško tamsiaodžio arbajuodo vyro, kalbančio su užsienietiš-ku akcentu.

Tačiau to neužtenka, kad nusikal-timas būtų priskirtas arabų teroris-

tams. Be to, jie paprastai siekia, kadžūtų kuo daugiau žmonių, ir iki šiolnė viena stambi teroristų grupuotėneprisiėmė atsakomybės už sprog-dinimus Bostone.

2. Dešinio sparno grupuotės. To-kios galimybės negalima atmesti dėl to,kad šis teroro aktas buvo surengtasamerikiečiams švenčiant Patrioto die-ną. Masačusetse ir Meine - tai nedar-bo diena, nes būtent šiose valstijose vy-ko pirmieji mūšiai kovojant užAmerikos nepriklausomybę. Pastarai-siais metais tebeginantieji antrąjąKonstitucijos pataisą, t. y. teisę kiek-vienam turėti ginklą, stengiasi priskir-ti šią dieną prie šventinių, nes balan-

džio 15-ąją minimos ir teroro akto Ok-lahomoje metinės.

Pavienių ekstremistų gali būti ir tarptų, kurie bet kokia kaina siekia, kadnebūtų priimtas sugriežtintas ginklųpardavimo įstatymas. Gali būti ir pik-tadarys, nepatenkintas, kad turi mo-kėti valstybei mokesčius, nes būtentiki balandžio 15 dienos amerikiečiaiprivalo juos sumokėti už praėjusius

metus. Kad tai gali būti kokios norsprieš vyriausybę nusiteikusios ekstre-mistinės grupuotės poelgis, liudija irtai, jog žvalgyba neturėjo jokių duo-menų apie galimus teroro aktus.

3. Vyriausybė. Nors ši versija at-rodo visiškas absurdas, yra manan-čiųjų, jog vyriausybė galėjo turėtiypatingų tikslų, kad ir tokių kaip sie-kis atimti iš visuomenės Konstituci-jos jai garantuotą laisvę bei užtikrin-ti šalies saugumą įvedant policinespriemones. Vis dėlto nepaprastai su-nku susieti Bostono maratoną su to-kia sąmokslo teorija, nes per rengi-nį labai jau daug buvo televizijoskamerų ir liudininkų.

4. Psichiškai nesveikas “vieni-šas vilkas”. Atviroje ir laisvoje visuo-menėje paprasti žmonės gali kartaisimtis destrukcijos, kad ir paslėpdamibombas per įvairius renginius, o pa-skui jas susprogdindami. Neatmeta-ma galimybė, kad gal kas nors norė-jo kam nors už kažką atkeršyti ir jonesveikoje galvoje gimė toks kerštoplanas.

Nežinomasis ant stogoŠiuo metu policija tiria milžinišką

kiekį per sprogimą nufilmuotos me-džiagos ir padarytų nuotraukų. Benedidžiausią susidomėjimą sukėlė fotog-rafija, kurioje užfiksuotas atsitiktinai įkadrą patekęs ant namo stogo stovin-tis nežinomas žmogus. Šią nuotraukąpadarė studentas Danas Lamparelloir įdėjo į “Twitter”. Joje įamžintas na-mo, kurio fasadas atsuktas į tą vietą,kur nugriaudėjo sprogimas, stogu ei-nantis šviesiomis kelnėmis mūvintis irtamsią striukę vilkintis vyras. Nors bū-tent tuo metu sprogo bomba, jis neat-rodo nei nustebęs, nei išsigandęs.D.Lamparello teigia buvęs maždauguž 200 metrų nuo finišo linijos, kaiėmė sproginėti bombos. Maratoną bė-go jo teta ir jis atėjo šios palaikyti.

Taip pat aiškinamasi, kas yra kito-

je nuotraukoje užfiksuotas iš įvykiovietos bėgantis žmogus, nes visi kitituo metu klykia iš siaubo. Tačiau jįpaprasčiausiai galėjo apimti panika.

Nustatyta žuvusiųjų tapatybėIš karto po teroro akto buvo žinoma,

kad žuvo 8 metų berniukas MartinasRichardas iš Bostono priemiesčio. Kainugriaudėjo sprogimas, jis skubėjo pa-sveikinti maratoną bėgusio tėvo. Ligo-ninėje atsidūrė ir sunkiai sužeistos ber-niuko motina bei sesuo, taip pat tėvas,nes jie visi buvo prie finišo linijos.

Kita auka - 29 metų restorano vady-bininkė Krystle Campbell. Jos moti-na sakė negalėjusi net svajoti apie ge-resnę dukterį. “Visi ją mylėjo. Krystleturėjo auksinę širdį, nesuprantu josmirties prasmės”, - sakė moteris.

Trečias asmuo - kinas studentas,atėjęs su trimis draugais pažiūrėti ma-ratono. Visi jie taip pat buvo šalia fini-šo tiesiosios. Studento pavardė neskel-biama, nes to prašė jo šeima. Studentodraugai šiuo metu yra ligoninėje, pra-nešama, kad jų būklė stabili.

Prie visų žuvusiųjų namų ameri-kiečiai neša gėles. Padaugėjo ir sužeis-tųjų. Iš pradžių buvo pranešta, kadsužeisti 144 žmonės, dabar jau kalba-ma apie 183 nukentėjusiuosius. •

Keturios teroro akto versijos

Tyrėjai gavo per 2000 pranešimų apie šio išpuolio aplinkybes bei galimus organizatorius.

Bostono gyventojai spontaniškai susirenka į solidarumo su nukentėjusiaisiais akcijas. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Šalininkai - plojimais, oponentai -protestais atsisveikino su Margaret Thatcher. Iškilmingoslaidotuvės Londone vyko su-stiprinto saugumo sąlygomis.

Daugiau kaip 2 tūkst. garbingų as-menų iš 170 valstybių susirinko į ba-ronienės M.Thatcher laidotuves, ku-rios vakar Londone vyko praėjus 9dienoms po 87 metų Geležine ledi va-dintos buvusios premjerės mirties.

M.Thatcher buvo ne tik pirmojimoteris, vadovavusi Didžiosios Bri-tanijos vyriausybei, bet ir ilgiausiai -11 metų - dirbusi premjerė.

Po sprogdinimų per Bostono ma-ratoną M.Thatcher laidotuvės vykosustiprinto saugumo sąlygomis, bai-

minantis teroristų, kraštutinių kai-riųjų, fanatikų ir net airių respubli-konų, tvarką prižiūrėjo daugiau kaip4 tūkst. policininkų.

Karstas, uždengtas Jungtinės Ka-ralystės vėliava, žirgų traukiamu la-fetu buvo atvežtas iš britų politinėsgalios centro pro tūkstančius šalinin-kų gatvėse į Šv. Pauliaus katedrą. Tensu velione atsisveikino karalienė Elž-bieta II, vėliau M.Thatcher palaikaibuvo kremuoti.

Baronienė M.Thatcher pelnė netik britų pagarbą, bet ir panieką, josoponentai pravažiuojantį karstą pa-lydėjo atsukę nugaras. Londone bu-vo matyti žmonių, laikančių užrašus“Ragana”. •Reuters, LŽ Šeši juodi žirgai traukė lafetą su M.Thatcher karstu Londono gatvėmis.

Palaidota Margaret Thatcher

2013 04 18Lietuvos žinios8 Pasaulis

Šią savaitę Izraelis švenčia savovalstybės 65-metį. Ši sukaktis -proga viso pasaulio žydams pa-mąstyti, kokia yra jų valstybė irkokios ateities ji nori, ypač poArabų pavasario, kuris pakeitėpolitinį regiono peizažą.

Yra daugybė dalykų, kuriais Izraelisgali didžiuotis. Per 65 savo gyvavimometus šalis pranoko jos įkūrėjų lūkes-čius tapusi stipriausia ArtimuosiuoseRytuose karine galybe, pasauline aukš-tųjų technologijų lydere ir gerovę ga-rantuojančiais namais viso pasauliožydams.

Drauge lieka taip ir neišspręstos pro-blemos: Izraelio visuomenė susiskal-džiusi, o svarbiausia - nėra taikos su kai-mynais arabais. Tik su dviem arabųvalstybėmis Izraelis yra pasirašęs taikossutartį: su Egiptu ir Jordanija. Izraeliosienos nėra pripažintos tarptautinėsbendruomenės. Maža to, arabų šalyse,supančiose Izraelį, stiprėja radikalusisislamizmas: Egiptą valdo Musulmonųbrolija, iš kurios kilęs Gazą kontroliuo-jantis judėjimas “Hamas”, siekiantis su-naikinti Izraelį; Sirija apimta liepsnų;Jordanijoje islamiškos nuotaikos taippat labiau jaučiamos. Izraelio manymu,didžiausią grėsmę žydų valstybei keliaIrano branduolinė programa, skirta pa-sigaminti atominiams ginklams, kuriegali būti panaudoti prieš Izraelį.

Susiskaldžiusi visuomenėTaikos su palestiniečiais perspektyva

tebėra labai miglota, šalys net nesusita-ria, kaip atnaujinti derybas. Palestinie-čiai laiko Izraelio sukūrimą katastrofa,kuri pavertė jų tautą pabėgėliais. Jau 46metus trunkanti palestiniečių teritorijųokupacija (iš Gazos Izraelis pasitraukė2005 metais) kaitina įtampą tiek vidu-je, tiek užsienyje. Derybos dėl taikausIzraelio ir palestiniečių Vakarų Krantebei Gazoje sugyvenimo prasidėjo prieš

20 metų, bet kol kas nedavė jokių re-zultatų. Be atsidalijimo, arabai netru-kus gali skaičiumi viršyti žydus, o šie tailaiko grėsme Izraelio demokratinei tvar-kai. Izraelio visuomenė susiskaldžiusine tik tarp žydų ir arabų, kurie sudaro20 proc. iš 8 mln. gyventojų ir vis la-biau piktinasi valstybės vykdoma po-litika, bet ir tarp turtingųjų bei varg-šų, pasauliečių ir religingų žydų -pastarųjų yra beveik 10 proc. ir spar-čiai daugėja.

Be to, visame pasaulyje žiniasklaidavis prasčiau atsiliepia apie Izraelį.

Kadangi Izraelis yra stipriausia kari-nė galybė Artimuosiuose Rytuose, klau-simo dėl šios valstybės išlikimo nekyla,tačiau tikrai galima spėlioti, kokiu pavi-dalu Izraelis gyvuos.

Demografinis pavojusIzraelis buvo įkurtas 1948 metais

daugiausia pasaulietiškų sionistų kaipžydiška ir demokratiška valstybė. Jie ti-kėjosi palikti tikėjimą šventyklose. Ta-čiau taip, kaip islamas keičia arabų pa-saulį, teokratija keičia Izraelį. Daugiaukaip pusė pirmakursių studentų Izrae-lyje yra arba arabai, arba žydai ultraor-todoksai, o tai reiškia, kad ateities visuo-menė bus mažiau lojali valstybei irmažiau produktyvi kaip darbo jėga.

Religinis nacionalizmas buvo tojivaromoji jėga, kuri išplėtė žydų gyven-vietes į Vakarų Krantą, iš Jordanijos at-kovotą teritoriją per 1967 metų Šešiųdienų karą. Šiandien Vakarų Kranteir Rytų Jeruzalėje gyvena 2,6 mln. pa-lestiniečių. Demografija rodo, kad Iz-raelis gali neišlikti nei žydiškas, nei de-mokratiškas. Kai kurie valdančiosiosdešiniosios “Likud” partijos nariai pa-sisako už dalies arba viso VakarųKranto aneksavimą ir Didžiojo Izrae-lio sukūrimą. Tačiau tokiu atveju tengyvenantys palestiniečiai turės tapti vi-saverčiais Izraelio piliečiais. Jei Izrae-lis nueis šiuo keliu, arabai (VakarųKranto ir Izraelio) persvers žydus.

Tuomet nei šalies institucijos, nei kul-tūra nebegalės būti žydiška.

Jei Izraelis neatsisakys visiškos Vaka-rų Kranto kontrolės, bet nesuteiks pa-lestiniečiams pilietinių teisių, jis nebega-lės vadintis demokratija, taigi prarassvarbiausią kozirį regione, kuriam visdar sunkiai sekasi tapti demokratiškam.

Abipusis nesusikalbėjimasBenjamino Netanyahu vadovauja-

ma Izraelio vyriausybė nerodo jokionoro pasitraukti iš Vakarų Kranto, irtai yra svarbiausia priežastis, kodėl Iz-raelis sulaukia tik neigiamo pasaulio ži-niasklaidos vertinimo.

Dėl plano sukurti atskirą Palestinosvalstybę palestiniečiai ir Izraelis slaptatarėsi prieš 20 metų Osle, bet iki šiol ne-

gali suderinti sąlygų, o abipusis nepa-sitikėjimas tapo toks didelis, jog sunkuir patikėti, kad šalys kada nors susitars.Šiuo metu atrodo, jog dviejų valstybiųsprendimas neįmanomas.

Kartais susidaro įspūdis, kad pales-tiniečiai priimtų sąlygas, jei ne žydųgyvenvietės. Tačiau tai tik prielaida,ankstesni įvykiai rodo ką kita. 2008metais Izraelio ministras pirmininkasEhudas Olmertas pasiūlė palestinie-čiams 94 proc. Vakarų Kranto, sutikopadalyti Jeruzalę pagal etnines linijasir leisti grįžti didžiajai daliai palesti-niečių pabėgėlių. Tuometės JAV vals-tybės sekretorės Condoleezzos Riceteigimu, Palestinos autonomijos pre-zidentas Mahmoudas Abbasas jai pa-sakė negalįs su tuo sutikti. M.Abbasasiki šiol tai neigia. Viena tikra - susita-rimo nebuvo.

Palestinos autonomija dažniausiailaikoma sekuliaria ir modernia karin-gesnio bei religingesnio Gazą valdan-čio judėjimo “Hamas” alternatyva.Tačiau ir Palestinos autonomijoje Va-karų Krante gyventojai darosi vis reli-gingesni. Kita vertus, valdant M.Abba-sui išpuolių iš Vakarų Kranto labaisumažėjo. Vis dėlto izraeliečiai lieka itinįtarūs, į jų sąmonę giliai įsirėžė VakarųKranto savižudžių atakos, rengtos perantrąją intifadą (sukilimą) prieš de-šimtmetį. Net šiandien palestiniečiųtelevizija kartais skelbia panegirikas se-niai žuvusiems kovotojams, kurių tai-kiniai buvo civiliai izraeliečiai. Netyčiaprasprūdę kai kurių Palestinos auto-nomijos pareigūnų komentarai taip patrodo, kad Izraelio egzistenciją jie laikolaikinu dalyku, o dviejų valstybiųsprendimas jiems tėra žingsnis, priar-tinantis Izraelio galą.

Išgelbės konstruktyvus vienašališkumas

Buvęs Izraelio žvalgybos “Mossad”vadovas Ephraimas Halevy įsitikinęs:“Ideologiškai konflikto pabaiga niekuo-met negalima. Abi šalys teigia turinčiosteises į šią žemę ir kiekviena sako, kadtik ji turi šias teises. Nė viena ir nė už kąneatsisakys teisės nė į vieną šios žemėscolį, nes toji žemė yra šventa.” Todėl taiyra nuolatinis konfliktas, kurio nė vie-na šalis negali laimėti. Izraelis taps tvir-tove, vis labiau izoliuota pasaulyje, tu-rinčia laimėti kiekvieną mūšį, o taikaskart smukdys gyvenimo kokybę. Ta-čiau drauge ši niūri perspektyva teikia irviltį. E.Halevy manymu, vienintelė iš-eitis Izraeliui - “konstruktyvus vienaša-liškumas”, pasitraukimas be jokių supalestiniečiais sutartų sąlygų.

Tokį požiūrį palaiko beveik pusė iz-raeliečių: sykį taikos derybos neįma-nomos, kiekviena šalis turi imtis vie-našališkų žingsnių, kurie padėtųįgyvendinti dviejų valstybių dviem tau-toms principą.

E.Halevy neabejoja, jog viršų paimssveikas protas, bet įspėja, kad tai nenu-tiks per akimirką. Tuomet Izraelis galitikėtis geresnio įvertinimo pasaulyje, otai spaus palestiniečius atsimokėti tuopačiu. “Hamas” beliks pavydžiai ste-bėti, kaip gimsta dvi valstybės ir nyks-ta įsitikinimas, kad visa Šventoji Žemėpriklauso musulmonams, įsitvirtinu-siems joje nuo VII amžiaus.

Skamba labai optimistiškai. Vis dėl-to išsemtos ideologijos ir teikia didžiau-sią viltį išspręsti šį vieną ydingiausių beisunkiausių istorijoje konfliktų.

Įgyvendinta svajonėVis dėlto daugeliu požiūrių Izraelis

klesti. Su pasauline finansų krize ša-lis susitvarkė kur kas geriau nei dau-gelis kitų valstybių, nedarbas Izraely-je - vos 7 proc., ekonomika auga. Perdešimtmetį Izraelio mokslininkai lai-mėjo 6 Nobelio premijas chemijos irekonomikos srityse. Šalis absorbavoimigrantus iš daugiau nei 100 valsty-bių visą savo gyvavimo laikotarpį vyk-dydama žydų grįžimo į Pažadėtąją že-mę politiką. Izraelis yra aukštųjųtechnologijų ir medicinos lyderis pa-saulyje. Tiesa, dera pridurti, kad aukš-tąja technologija grįsta ekonomika di-dina ir atskirtį visuomenėje, o 2011metais paskatino masinius protestusprieš sparčiai brangstantį gyvenimą.Nors turi sunkumų, izraeliečiai, kaiprodo tyrimai, yra vieni laimingiausiųžmonių pasaulyje.

“Izraelio valstybė gali didžiuotisfantastiškos sėkmės istorija, galbūtdidžiausia sėkme XX amžiuje, - sa-ko Izraelio istorikas ir rašytojas To-mas Segevas. - Yra Izraelio kultūra,hebrajų kalbos atgimimas. Nuosta-biausia, kad turime trečią izraelitųkartą, kuriai ši šalis yra duotybė. “Iz-raeliškumas” tapo savaime supran-tamu dalyku.”•Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Sėkmės istorija, kurią temdo netikrumas

Demografija rodo, kadIzraelis gali neišlikti

nei žydiškas, nei demokratiškas.

Minėdami Nepriklausomybės dieną izraeliečiai pagerbė žuvusius karius. / Reuters/Scanpix nuotrauka

DIRVA INVESTICIJOMS

Seimas baigia ruošti dirvą dideliamduomenų centrui, kuris būtų kuria-mas “Lietuvos energijos” valdomosKruonio hidroakumuliacinės elektri-nės teritorijoje. Ūkio ministrė BirutėVėsaitė sako, kad žinomas investuoto-jas galėtų pradėti veiklą jau šių metųpabaigoje, todėl norima sukurti jampalankias sąlygas. Seimo Ekonomikoskomitetas apsvarstė ir pritarė Strategi-nės informacinių technologijų inf-rastruktūros teritorijos prie Kruoniohidroakumuliacinė elektrinės steigimąreglamentuojančioms Investicijų įsta-tymo pataisoms, kurios, jeigu jas pri-ims Seimas, turėtų įsigalioti nuo lieposir leistų į Lietuvą ateiti garsiam duo-menų centrui. Ūkio ministerijos skai-čiavimais, per 10 metų duomenų cent-ro veiklos Lietuva - verslas ir biudžetas- gautų 80-130 mln. litų pajamų.

TIES ELEKTROS LINIJĄ

Varšuvos įmonių “IDS-Bud” ir “Enp-rom” konsorciumas laimėjo konkursąir už 463,55 mln. zlotų (389,4 mln. litų)ties 400 kilovoltų (kV) elektros linijąnuo Elko iki Lenkijos sienos su Lietu-va. Tai bus vienas didžiausių “Lit-PolLink” jungties, kuri yra strateginisLietuvos energetikos projektas, dar-bų. Lenkijos elektros tinklų operatorėbendrovė PSE konsorciumą paskelbėkonkurso laimėtoju. “IDS-Bud” va-dovauja konsorciumui, kuris už 415mln. zlotų (348,6 mln. litų) atliks naf-tos terminalo pirmojo plėtros etapodarbus. Konkurso užduotis numato,kad rangovas turės nutiesti liniją nuoElko iki Alytaus ir sutvarkyti visus tei-sinius bei kitus formalumus, būtinuslinijai statyti. Tikimasi, kad projektasbus įgyvendinamas nuo šių metų ba-landžio pabaigos iki 2015-ųjų spalio.

PAŠTE - PELNAS

Valstybės valdomas Lietuvos paštaspernai, audituotais duomenimis, ga-vo 484 tūkst. litų grynojo pelno - 34proc. mažiau negu 2011-aisiais, kaijis siekė 736 tūkst. litų. Paštas pra-nešė, kad jo audituotos pardavimopajamos padidėjo 4,2 proc., iki190,8 mln. litų. “Nors praėjusiaismetais nepasiekėme tokių gerų re-zultatų, galima pasidžiaugti, kadpernai bendrovė gerokai daugiauinvestavo - pernai investicijoms bu-vo skirta beveik 20 mln. litų”, - pra-nešime spaudai sakė Lietuvos paštogeneralinė direktorė Lina Minderie-nė. Pernai daugiausia pajamų Lietu-vos paštas gavo iš universaliųjų pa-što paslaugų (51,2 proc.) - permetus jos padidėjo 8 proc., iki 97,79mln. litų. Pašto pajamos iš finansi-nių paslaugų sumažėjo 4,8 proc., iki37,333 mln. litų, iš pasiuntinių paštopaslaugų padidėjo 15,8 proc., iki12,347 mln. litų.

LŽ, BNS

Verslas 92013 04 18Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6203 -0,8091%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0223 -0,8073%

1 Šveicarijos frankas 2,8398 0,0000%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2448 -0,6502%

1 DB svaras sterlingų 4,0205 -0,4726%

100 Japonijos jenų 2,6637 -1,6256%

100 Kazachstano tengių 1,7354 -0,7491%

1 Latvijos latas 4,9282 +0,0020%

10 Norvegijos kronų 4,5758 -0,3803%

10 Lenkijos zlotų 8,4017 +0,0797%

100 Rusijos rublių 8,3891 -0,0691%

10 Švedijos kronų 4,1157 -0,2187%

1 Turkijos naujoji lira 1,4660 -0,5457%

10 Ukrainos grivinų 3,2181 -0,8514%

2013 04 18, LB

VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdoje šiandien prasidėjęsIX Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas rodo netik glaudų kaimynių pramonėsstruktūrų bendradarbiavimą,bet ir stiprius verslo žmonių ryšius.

Vakar į uostamiestį atvykęs Baltaru-sijos premjeras Michailas Miasniko-vičius lankėsi Klaipėdos uoste ir do-mėjosi jūrų prekybos kompleksopaslaugomis bei naujovėmis.

Baltarusija yra pagrindinis Klaipė-dos uosto partneris. Klaipėdos valsty-binio jūrų uosto direkcijos vadovybėsteigimu, per dešimtmetį, kai mūsų uos-tas intensyviai modernizuojamas, kai-mynų šalies krovinių srautas padidėjobeveik dvigubai ir sudaro trečdalį visosapyvartos- 11-12 mln. tonų.

Patikimi partneriaiPagrindiniai per Klaipėdos uostą iš-

vežami Baltarusijos kroviniai - kaliotrąšos, kurių kasmet kraunama per 6mln. tonų. Taip pat gabenami naftosproduktai, konteineriai, ratinė techni-ka. Tokio glaudaus bendradarbiavi-mo sritis tapo postūmiu IX Lietuvosir Baltarusijos ekonomikos forumą su-rengti uostamiestyje.

Vakar Baltarusijos delegacija pažin-tį su technologijomis ir Klaipėdos uos-to navigaciniais parametrais, kuriesvarbūs gabenant Baltarusijos krovi-nius dideliais laivais į tolimas rinkas,

pradėjo nuo Klaipėdos jūrų kroviniųkompanijos KLASCO birių trąšųkomplekso. Vėliau svečiai ekskursijąpo uostą tęsė plaukdami pramoginiulaivu “Venus S” - nuo arčiausiai jūrosvartų esančių naftos krovos krantiniųiki konteinerių terminalo.

KLASCO generalinis direktoriusAudrius Pauža, atstovaujantis uostui

Lietuvos ir Baltarusijos verslo tarybo-je, kuri plėtoja ekonominius bei preky-bos santykius, pabrėžė nuolatinį aukš-čiausio lygio Baltarusijos valdžiosatstovų dėmesį Klaipėdos transportomazgui. “Mums didelė garbė, kadBaltarusijos ministras pirmininkas iršios šalies pramonininkai, pagrindi-niai krovinių siuntėjai, jau ne pirmą

kartą lankosi Klaipėdos uoste ir susi-pažįsta su krovos galimybėmis. Mūsųsantykiai nėra epizodiniai, jie tęsiasidaugelį metų. Per tą laiką išaugo pa-slaugų kokybė. Partnerystė visus ten-kina, nusiskundimų ar priekaištų pertą laiką nebuvo. Tai parodo, kad abipusės dirba profesionaliai”, - pažy-mėjo A.Pauža. Jis sakė aprodęs sve-

čiams ir statybų aikštelę, kur kitąmetbus atidarytas dar vienas 100 tūkst.tonų sandėlis, skirtas biriems krovi-niams. KLASCO vadovas yra tikras,kad krovinių jame bus, o tam įtakosturės tolesnis bendradarbiavimas suBaltarusijos pramone.

Išsamios diskusijosŠiandien Klaipėdoje vykstantis fo-

rumas skirtas aktualiems abiejų šaliųekonominio bendradarbiavimo klau-simams aptarti. Ypatingas dėmesysskiriamas transporto ir logistikos,energetikos, turizmo, žemės ūkio ir in-žinerinės pramonės, energetikos, ap-linkosaugos, investicijų, eksporto irinovacijų klausimams. Renginyje daly-vauja Baltarusijos ekonomikos, Trans-porto ir komunikacijos, Gamtos ištek-lių ir aplinkos apsaugos, Užsienioreikalų ministerijų vadovai, kitų vals-tybinių ir privačių organizacijų atsto-vai, diplomatai, verslininkai. Numaty-ta, kad renginyje dalyvaus 300 svečių,150 - iš Baltarusijos.

Baltarusija - viena pagrindinių Lie-tuvos ekonominio ir prekybinio bend-radarbiavimo partnerių. Abiejų šaliųprekybos mastas kiekvienais metais di-dėja. Nuolat kyla Lietuvos eksportasir investicijos kaimynų šalyje, tai smar-kiai prisideda prie bendro Lietuvosekonomikos lygio.

Forumą organizuoja Lietuvos pra-monininkų konfederacija ir Lietuvos-Baltarusijos verslo taryba. Kaip orga-nizacinis partneris aktyviai dalyvaujaLietuvos jūrų krovos kompanijų aso-ciacija.•

Kaimynus artina uosto kroviniai

Ministrai trečiadienį neradobendro sutarimo, tad Vyriausybė po savaitės galutinai apsispręs dėl suskystintų gamtinių dujų(SGD) terminalą statančiosbendrovės “Klaipėdos nafta”dividendų.

Dėl dividendų mokėjimo įmonėsakcininkai balsuos balandžio 30 dieną,ir didžiausia jos akcininkė Energetikosministerija iki tol turi gauti įgaliojimusbalsuoti.

Vyriausybė po ilgų diskusijų trečia-dienį posėdyje įpareigojo “Klaipėdosnaftą” pateikti SGD terminalo finan-savimo planą, kuriame butų numaty-ti visi projekto finansavimo šaltiniai.Energetikos ministras Jaroslavas Ne-verovičius siūlė, kad “Klaipėdos naf-ta” dividendų nemokėtų tik iš 2012metais gauto pelno. Jis taip pat siūlėįpareigoti įmonę, kad ateityje be at-skiro Vyriausybės pritarimo įmonėnegalėtų bankams įsipareigoti nemo-kėti dividendų. Premjeras AlgirdasButkevičius išsakė abejonių, ar kitipolitikai negalėtų kelti klausimų, ko-dėl “Klaipėdos naftai” buvo padary-ta išimtis. Jo teigimu, finansinį planąįmonė ir Energetikos ministerijos spe-cialistai gali paruošti per savaitgalį,kad Vyriausybė posėdyje kitą antra-dienį galėtų juo paremti savo spren-dimą. “Kitai savaitei norėčiau matytifinansinį planą - iki objekto statybospabaigos - ir tik tada priimsime Vy-riausybės nutarimą. Turi būti aiškusfinansinis planas nuo A iki Z, kuria-me atsispindėtų ir atleidimas nuo di-videndų, ir valstybės finansinės ga-rantijos, kiti finansavimo šaltiniai, taippat ir iš bankų. Politinis sprendimasbe ekonominės logikos nebus priim-

tas - noriu jus tuo patikinti. Nieko,padirbėkite šeštadienį, sekmadienį iratkelsime į antradienio Vyriausybėsposėdį, jeigu tai būtina”, - tvirtinopremjeras.

Krašto apsaugos ministras JuozasOlekas klausė, kas atsakingas už tai, kad“Klaipėdos nafta” be Vyriausybės įga-liojimų įsipareigojo bankams nemokė-ti dividendų. “Kaip suprantu, tie paža-dai, duoti bankams, nebuvo aprobuotiVyriausybėje. Reiktų kalbėti apie to as-mens atsakomybę. Kažkas pasirašė, galvadovas, kad Vyriausybė neskirs divi-dendų, ir dabar mes visi šokame pagaltą dūdelę”, - Vyriausybės posėdyje sa-kė J.Olekas.

“Klaipėdos naftos” ir “NordeaBank Finland” šiemet vasario 7 dienąpasirašytoje sutartyje dėl 120 mln. li-

tų vertės indėlio pereikvojimo įmonėįsipareigojo dvejus metus be išanksti-nio banko sutikimo nemokėti divi-dendų. Tačiau tam reikalingas Vyriau-sybės sprendimas atleisti įmonę nuodividendų.

Energetikos ministerija anksčiau siū-lė nemokėti dividendų SGD termina-lą įgyvendinančios įmonės akcinin-kams dvejus artimiausius metus, kaibus statomas terminalas. Ministerija,kuri valdo 72,32 proc. valstybei prik-lausančių “Klaipėdos naftos” akcijų,turi gauti įgaliojimus balsuoti prieš ar-ba už dividendų mokėjimą metiniuo-se susirinkimuose. “Klaipėdos nafta”pernai gavo 41,437 mln. litų audituotogrynojo pelno.•LŽ, BNS

Ministrai nesutarė dėl dividendų Trumpai

Klaipėdos uosto galimybes krauti dar daugiau kaimynės šalies krovinių aptarė (iš dešinės) Lietuvos susisiekimoministras Rimantas Sinkevičius, Baltarusijos ministras pirmininkas Michailas Miasnikovičius, KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža, koncerno “Achemos grupė” l. e. p. prezidentas Audrius Bendoravičius ir bendrovės Krovinių terminalo vadovas Albertas Gimbutas. / Edgaro Valecko nuotrauka

Dėl dividendų mokėjimo įmonės “Klaipėdos nafta”akcininkai balsuosbalandžio 30 dieną. / LŽ archyvo nuotrauka

2013 04 18Lietuvos žinios10 Verslas

LINA MRAZAUSKAITĖ

Į nekilnojamąjį turtą užsienyjeinvestuojantiems Lietuvos gy-ventojams siūloma apsvarstytigalimybę pirkti būstą JAV.

Pasibaigus sunkmečiui šalies gy-ventojai vėl ėmėsi investuoti į nekilno-jamąjį turtą (NT) užsienyje, nors NTtarpininkai pasigenda prieškrizinioinvestuotojų aktyvumo. Teigiama, jogpatraukliausia šiuo metu investuotirinka yra JAV, tačiau neblogų alterna-tyvų galima rasti ir Europoje.

Džiaugėsi klientų aktyvumu2006-2007 metais, kai buvo pastebi-

mas NT užsienyje bumas, lietuviai ypačdomėjosi būstais Rumunijoje, Egipte,Ispanijoje, Turkijoje ir Bulgarijoje. Įsi-gytą turtą, kaip pasakojo įmonės “In-real” pardavimo vadovė Sigita Jokšie-nė, gyventojai paprastai naudodavopoilsio tikslais, bet kartais ir “įdarbin-davo” - išnuomodavo.

“Tuo metu gyventojų susidomėjimąlėmė ekonominis pakilimas, o ne labaismarkiai nukritusios kainos. Žmonėstiesiog turėjo daugiau galimybių. Gal-būt įsigyti turto užsienyje buvo tam tik-ra mada, kuria Lietuvos NT agentūrospasinaudojo. Jos specializavosi kurio-je nors srityje, pavyzdžiui, siūlė NT vienBulgarijoje”, - kalbėjo S.Jokšienė.

Įmonės “Land Real” direktoriusJurgis Paulauskas minėjo, kad priešpenkerius metus lietuviai ypač domė-josi būstais Dubajuje, taip pat Venesue-lai priklausančioje Margaritos saloje.Tuomet, anot jo, NT kainos Lietuvojekildavo 20-30 proc. per metus, o Duba-juje - apie 20 proc. per mėnesį. “Lietu-viai tiesiog susidomėjo lengvu uždar-biu. Tai buvo trumpalaikė investicija:jie nusipirkdavo nekilnojamojo turtoir po pusės metų parduodavo, tada vėlpirkdavo ir t. t. Tačiau po krizės rinkastabilizavosi”, - sakė J.Paulauskas.

Paklausa dar ribotaGyventojų ambicijas investuoti į

NT užsienyje krizė nuslopino, betšiandien NT agentūros jau įžvelgiaatsigavimo ženklų. J.Paulauskas teigėpastaruoju metu sulaukiantis gyven-tojų, ieškančių būstų Anglijoje ir Ai-rijoje, nors susidomėjimas dar nėradidelis. Tose šalyse esantį NT žmo-nės dažniausiai perka padedami tengyvenančių artimųjų. O būstų Italijo-je lietuviai gana aktyviai ieško bend-raudami su tos šalies agentūromis.

Tačiau įmonės “Ober-Haus” gene-ralinio direktoriaus pavaduotojas,

Būsto departamento vadovas Remigi-jus Pleteras patikino, kad susidomėji-mas užsienio NT buvo pastebimas vi-sais laikais ir išliko iki šių dienų.“Baigiantis sunkmečiui buvo geriau-sia pirkti NT tiek Lietuvoje, tiek užsie-nyje. Krizė tarsi atsitraukė, bet kainosliko neįtikimai mažos, ypač Ispanijo-je”, - pridūrė jis.

R.Pleteras neabejoja, kad šis metaspirkti NT užsienyje dar palankus, irtoks bus kurį laiką, nes būstai esąbrangsta pamažu. “Ober-Haus” de-partamento vadovas taip pat mano,jog kylančios kainos nenuslopinspokriziniu laikotarpiu didėjančio su-sidomėjimo NT užsienyje. “Man re-gis, toks susidomėjimas išliks, nes jislabai saikingas. Tai nėra masinis reiš-kinys, tik vienetai šeimų, investuoto-jų perka turtą užsienyje. O kainų ki-limas natūralus - juk dėl infliacijosviskas brangsta. Todėl 2-3 proc. kai-nų didėjimą investuotojai suprantakaip normalų dalyką”, - aiškinoR.Pleteras.

Verta žvalgytis į JAVBanko “Nordea” vyriausiasis eko-

nomistas Žygimantas Mauricas pa-žymėjo, kad po ilgos NT rinkos stag-nacijos, trunkančios nuo 2007-ųjų,pernai ir šių metų pradžioje stebimaspagyvėjimas. “Po šešerių metų kriti-mo ir stagnacijos NT rinka JAV pra-deda atsigauti. Paskui ją seka ir dau-gelio kitų šalių NT rinkos. Tai lemiagerėjanti makroekonominė padėtis,itin mažos palūkanų normos ir didė-jantys gyventojų lūkesčiai”, - pabrėžėekonomistas.

Šiuo metu JAV būsto kainos yra ma-

žos, dažnai net mažesnės negu Lietu-voje. Bet dėl žemų palūkanų normų,atsigaunančio statybos sektoriaus ir vi-daus vartojimo jos turėtų didėti.“Apskritai JAV išgyvena fundamenta-lų ekonomikos pakilimą. Gyventojųperkamoji galia didėja, namų ūkių pa-jamos jau beveik pasiekė prieškrizinįlygį, o NT kainos yra gerokai mažesnėsnegu prieš krizę. Manau, esama labaididelės rizikos, kad JAV antrą kartą lipsant to paties grėblio ir vėl išpūs NT kai-nų burbulą”, - prognozavo jis.

Tuo metu situacija Europoje, kaipsakė Ž.Mauricas, šiek tiek yra liūd-nesnė. Stipria NT rinka išsiskiria ne-

bent Skandinavija ir Vokietija. Ta-čiau Skandinavijoje investuoti į NTjau gali būti rizikinga, nes čia pasta-raisiais metais sparčiai kilusios kai-nos, tikėtina, šiek tiek sumažės ar sta-bilizuosis.

Patraukliausios nualintos rinkos“Europoje yra kitokios investicijų į

NT galimybės nei JAV. Čia reikia ieš-koti šalių, kurios labai nukentėjo nuokrizės ir turi ilgalaikį augimo poten-cialą. Europoje vertėtų pirkti būstą tu-rint tikslą jį išnuomoti. Tikrai nerei-kėtų tikėtis, kad artimiausiu metu NTkainos kils”, - kalbėjo ekonomistas.

Kaip vienas patraukliausių Euro-pos šalių investuoti į NT jis išskyrė Ai-riją, Jungtinę Karalystę, iš dalies -Vengriją. Pasak Ž.Maurico, Airijojekelerius metus buvo stebimas labairyškus kainų mažėjimas, o dabar josstabilizuojasi. “Būtent šiuo metu iresama daugiausia galimybių, nes kai-nos artimiausiu metu taip smarkiainebekris, tačiau būsto pasiūla išliekalabai didelė”, - teigė pašnekovas.

Kaip vieną išskirtinių galimybiųŽ.Mauricas įvardijo Vengriją - šaliessostinės Budapešto centre 2-3 kam-barių butas kainuoja 150 tūkst. litų.“Aišku, ten reikia mokėti tam tikrusNT mokesčius, jaučiama didelė neži-nomybė dėl ateities ir vyriausybėssprendimų, taip pat kyla svarstymų,ar Vengrija netaps antrąja Graikija. Visdėlto kainos yra labai mažos. Nusipir-kus būstą ir jį išnuomojus pelningu-mas siektų 8-9 proc. - didžiausią ES irvieną didžiausių pelningumo lygių vi-soje Europoje. Įsivaizduokite, kokiostai galimybės tuo metu, kai indėlisbanke duoda vos 1-2 proc. pelno”, -dėstė ekonomistas.

Lietuvių taip pamėgtoje Graikijojeir Ispanijoje kainos taip pat sumažėju-sios ir kelerius metus dar turėtų kristi.Todėl šiose valstybėse, kaip sakė pašne-kovas, būsto galima ieškoti poilsio, betne investiciniais tikslais - nuomos kai-nos ten mažos, o NT brangimo bentjau 2-4 metus tikrai nereikėtų tikėtis.

Sulaukia užsieniečiųKol lietuviai dar vangiai dairosi į

užsienio šalis, ieškodami NT, Lietu-vos rinkoje, kaip pažymėjo J.Paulaus-kas, sukasi baltarusiai ir rusai. Ypačdaug ir į butus, ir į komercines patal-pas Lietuvoje investuoja baltarusiai.Mūsų kaimynai šį turtą nuomoja, pa-silikdami galimybę jį parduoti arbaatvykti gyventi į Lietuvą, jei gimtojo-je šalyse situacija staiga pasikeistų.

“Bendraujant su klientais matyti,kad jie nepasitiki savo valdžia ir neži-no, kas gali nutikti su turimais finan-sais. Todėl dažnas nori išskaidyti rizi-ką ir keliasi į Lietuvos rinką, kuri yranetoliese, kurioje daugiau pastovumo.Klientai jaučiasi saugūs žinodami, kadpatalpų kainos nenukris labai smar-kiai, be to, Lietuva yra ES narė, todėlpasitikėjimas mūsų valstybe kur kasdidesnis”, - vardijo investavimo į NTpriežastis J.Paulauskas.

Tačiau kitų šalių gyventojai Lie-tuvos NT dar nesidomi, nebent tie,kurie ketina čia gyventi ir ieško ne-didelių gyvenamųjų patalpų. Tokiosusidomėjimo, anot jo, sulaukiamaiš italų, prancūzų ir ispanų. •

Būsto pradeda dairytis ir svetur

Jungtinėms Valstijoms ir Euro-pos Sąjungai (ES) rengiantisderyboms dėl laisvos prekybossutarties, Lietuvos ambasado-rius Vašingtone sako, kad tokssusitarimas galėtų paskatintisuskystintų gamtinių dujų eksportą iš JAV.

Ambasadorius Žygimantas Pavilio-nis pabrėžė, kad JAV eksporto augi-mas galėtų pakeisti ir geopolitinį pa-saulio žemėlapį. Deryboms gali tektisvarbi vieta Lietuvos pirmininkavimoES darbotvarkėje. “Amerikoje yra vi-daus nuostatos, kad jie eksportuojadujas tik į tas valstybes, su kuriomisturi laisvos prekybos sutartis, tarkime,į Kolumbiją ar Pietų Korėją”, - sakėŽ.Pavilionis ir pridūrė, kad jeigu pa-

vyks susiderėti dėl laisvos prekybostarp Amerikos ir Europos sukuriantdidžiausią prekybos bloką pasaulyje,“be abejonės, turėtų atsiverti galimy-bės ir dujų eksportui į Europą”. Dip-lomatas pabrėžė, kad šiuo metu JAVvyksta aktyvi diskusija, kokiais tem-pais liberalizuoti dujų eksportą. Apietai garsiau imta kalbėti išaugus skalū-nų dujų gavybos mastams. “Yra tamtikrų senatorių iniciatyva Kongrese,pateikti tam tikri teisės aktai, kuriebandytų plačiau atverti duris dujų eks-portui. Tai susiję su dujų gavybos sek-toriaus interesais. Dujų kaina Ameri-koje yra labai maža, ypač palyginti sumūsų kosminėmis kainomis”, - teigėŽ.Pavilionis. Jis atkreipė dėmesį į “kaikurių politologų pastabas, kad šį kar-tą Amerika gali pakeisti pasaulį vadi-namosiomis švelniosiomis priemonė-

mis, būtent dujų eksportu”. Diplo-matas pabrėžė: “Jeigu vis dėlto dujųeksportas rimtai padidėtų iš Ameri-kos, tai galėtų pakeisti ir geopolitinįžemėlapį.”

ES ir JAV derybos dėl laisvos pre-kybos gali prasidėti šiemet, prieš Lie-tuvos pirmininkavimą ES arba per jį.Šią savaitę JAV ambasadorė Lietuvo-je Deborah A.McCarthy pareiškė,kad “JAV vyriausybė remia sėkmin-gą Lietuvos pirmininkavimą ES irmes taip pat tikimės įsitraukti į dery-bas dėl Transatlantinės prekybos irinvesticijų partnerystės”. Transatlan-tinės prekybos ir investicijų partne-rystė yra ambicingas, visapusis aukš-to lygio susitarimas, kuris galėtųsmarkiai plėsti prekybą ir investicijastarp JAV ir ES. Derybos turėtų pra-sidėti Lietuvos pirmininkavimo me-

tu, pasibaigus 90 dienų konsultacijųlaikotarpiui su JAV Kongreso komi-tetais, privataus sektoriaus, aplinkosir darbo grupėmis bei kitomis suin-

teresuotomis šalimis. Taip sakomaambasados pranešime. •LŽ, BNS

Gali prasidėti JAV suskystintų dujų eksportas

Ritos Stankevičiūtės ir LŽ archyvo nuotraukos

Ž.Mauricas: “Lietuvių pamėgtose pietinėse Europos šalyse nekilnojamąjį turtą

verta pirkti dėl poilsio, tačiau ne siekiant jį išnuomoti ar vėliau brangiau parduoti.”

ILONA STAŠKUTĖ

Sodininkai ir gėlininkai, tvar-kantys privačių namų kiemus,Lietuvoje dar yra retenybė, betaplinkos tvarkymu užsiiman-tys specialistai pastebi, kad jųpagalbos prireikia vis dažniau.

Prie namo turėti ne tik išpuoselėtąpievelę, bet ir gėlynų, šiek tiek mede-lių bei krūmų mūsų šalyje įprasta, ta-čiau ne visiems gyventojams darbassode teikia malonumą. Žmonėms,daug dirbantiems biure ar niekadaneturėjusiems progos pasikapstyti se-nelių sodyboje, žemės darbai visiškaisvetimi. Tai itin aktualu jaunesnėskartos atstovams.

Sodininkams - pats darbymetisNamų tvarkytojos jau nieko ne-

bestebina, jas neretai samdosi ir vosdidesnį už vidutinišką atlyginimągaunantys žmonės. Tačiau aplinkąprižiūrinčius darbuotojus į savo so-dus įsileidžia dar nedaugelis. Visuo-menėje tai laikoma turtuolių privile-gija. Netoli Vilniaus gyvenanti tris-dešimtmetė Monika LŽ prisipažino,kad kiekvieną pavasarį jai baisu irpagalvoti apie kiemo tvarkymą. “Tu-rime tik pievelę ir keletą nedideliųtujų, kad nebūtų taip tuščia. Kai at-važiuoja mama, ji visada priekaištau-ja, kodėl nepasodinu gėlių. Bet mantiesiog neišeina jų auginti. Kadaisebandžiau pasodinti gėlių, tačiau pra-žydo vos kelios, ir buvo visai nepana-šios į paveikslėlyje ant sėklų pakelio.Žurnaluose mačiau labai gražių so-dų, bet pati nemokėčiau taip išau-ginti augalų, todėl ir turime tik pie-velę”, - pasakojo moteris.

Su lauko darbais sunkiai susitvar-kančių gyventojų yra ir daugiau. LŽkalbinti sodininkai patvirtino, kadklientų nuolat gausėja, o atšilus oramsužsakymų gaunama vis daugiau, visųnet neįmanoma įvykdyti. Vilnietis Al-gimantas tikino vasarą nepraleidžian-tis be darbo nė dienos. Nuosavuosenamuose gyvenantys žmonės kviečia-si jį dėl įvairiausių darbų - prašo apge-nėti medžius ir krūmus, sukasti lys-ves, nupjauti žolę, persodinti arbapasodinti naujų augalų. “Norėtų, kadir gėlynus prižiūrėčiau, bet šitą darbąpalieku moterims”, - juokavo vyras.

Nenori arba nemokaSodininko darbu vilnietis sakė su-

sidomėjęs dar septintoje klasėje. Pir-mąsias žinias jis gavo iš tėvų, o paskuipuoselėjo savo sodą. Dabar pensinioamžiaus vyras teigia, jog pagalbos pa-prastai prireikia dviejų grupių gyven-tojams. Algimantas dažniausiai lan-kosi pas tuos, kurie dėl sveikatos jaunebegali pasirūpinti savo aplinka, irpas tuos, kurie nemoka ja rūpintis.Pasak pašnekovo, maždaug trečdalisjo klientų yra nuolatiniai, naudojasisodininko paslaugomis ne vienusmetus. “Nespėju apsilankyti pas visusnorinčiuosius. Nemažai darbų supla-nuota gerokai į priekį, yra žmonių,pas kuriuos einu 1-2 kartus per sa-vaitę”, - kalbėjo Algimantas. Vienasapsilankymas jo klientams atsieinaapie 50 litų, bet kaina gali svyruotinuo būtinų atlikti darbų.

Sodininkas patvirtino, kad kartaisjam tenka pabūti ir mokytoju - ma-žai apie sodo priežiūrą išmanantys

žmonės gaili augalus kirpti ar genė-ti. “Jie bijo augalą sugadinti. Tačiausaikingas genėjimas labai sveika. Ap-genėtas 70-80 metų sodas pastebi-mai atjaunėja ir gali dar apie 20 me-tų žaliuoti, - dėstė pašnekovas. -Žmogaus neatjauninsi, o štai sodągalima puikiai atnaujinti.”

Grožis priklauso nuo priežiūrosTauragėje sodininku dirbantis And-

rius patvirtino, kad mažesniuosemiestuose aplinkos prižiūrėtojai irgilabai paklausūs. Tačiau užsakovai ne-graibsto darbuotojų it akis išdegę. “Pa-prastai sodininkų ieško pasiturintysžmonės. Dar kalbėdamas telefonujauti, kad jie bando “prigauti”, patik-rinti, koks esi profesionalas”, - neslė-pė Andrius. Tačiau jis užtikrino, kadpasisamdyti sodininką gali ne vien tur-tuoliai. “Žinome, kokia Lietuvoje pa-dėtis. Visi taikosi prie rinkos, todėl pa-slaugos nekainuoja tiek, kad niekasnegalėtų įpirkti”, - sakė tauragiškis.

Apželdinimu užsiimančios bend-rovės “Floralita dizainas” vadovasRaimondas Kasparavičius sutiko,kad norint turėti gražų sodą neuž-tenka vien prisisodinti patinkančiųaugalų. “Bet kokiam sodui svarbusne tik pirminis apželdinimas, labaididelę įtaką grožiui daro ir priežiū-

ra. Tai nėra būsto interjeras, kur kar-tą ateina dizaineris, viską sustato irvaizdas nebesikeičia. Augalai gyvi,auga, keičiasi, jų priežiūrai reikia lai-ko, žinių ir investicijų į įrankius”, -aiškino R.Kasparavičius.

Pasak bendrovės vadovo, sklypaiprie tautiečių namų paprastai būnanedideli, o pasodinti gana greitai au-gantys augalai netvarkomi per penk-

metį ima virsti vieni ant kitų, už-dengti takelius, ir grožio nebelieka.Todėl dažniausiai gyventojai prašoapželdintojų parinkti kuo mažiaupriežiūros reikalaujančius augalusarba bando primesti sodo darbus ki-tiems šeimos nariams. “Tenka susi-durti su tokiais atvejais, kai moterisprašo kuo mažiau gėlynų ir daugiaužolės, nes ją pjaus vyras, o šis liepiasodinti daugiau gėlių, mat jas prižiū-rės žmona”, - prisiminė pašnekovas.

Tikri sodininkai nerengiami R.Kasparavičiaus manymu, bėgant

metams sodo priežiūros paslaugų pri-reiks vis daugiau žmonių, o specialistųlabai trūksta. Profesionaliai rengiamųsodininkų Lietuvoje beveik nėra. Švie-timo ir mokslo ministerijos, Statistikosdepartamento ir Lietuvos darbo biržosduomenimis, skelbiamais projektoAIKOS internetinėje svetainėje, šiuometu profesinio mokymo įstaigose so-dininkystės krypties mokymo progra-mos mokosi tik 282 žmonės. Šįmet pla-nuojama priimti dar 189 mokinius, bettikrais sodininkais netaps nė vienas.Baigus mokslus jiems bus suteikta žel-dinių tvarkytojo, aplinkotvarkos dar-buotojo ar dekoratyvinio apželdinimoverslo darbuotojo kvalifikacija. TačiauJoniškio žemės ūkio mokyklos Profe-sinio mokymo skyriaus vedėjas Sau-lius Dauparas pabrėžė, kad šių specia-lybių negalima visiškai prilygintisodininko kvalifikacijai. Pasak jo,moksleiviai mokomi dirbti su gėlėmis,žole ir kitais dekoratyviniais augalais,bet ne su medžiais ar vaismedžiais.“Kad jie galėtų savarankiškai dirbti,priimti užsakymus, reikia bent 4-5 me-tus pasimokyti priežiūros. Profesinėje

mokykloje rengiami ne specialistai, odarbininkai. Jie moka sodinti, genėti,bet kaip formuoti želdinius ar sodą, sa-varankiškai nesprendžia. Tai kas norsturi nurodyti”, - aiškino S.Dauparas.Aplinką prižiūrinčių darbuotojų pa-klausa ateityje tik didės, nors ir dabar,kaip patikino žemės ūkio mokyklos ats-tovas, dauguma baigusiųjų moksluslengvai randa darbo.•

Namų pasaulis 112013 04 18Lietuvos žinios

Lietuviai atranda sodininkus

Namų tvarkytojos jau nieko nebestebina, betaplinką prižiūrinčius darbuotojus į savo sodus

įsileidžia dar nedaugelis.

ILONA STAŠKUTĖ

Kai namie ima lašėti čiaupas arįskyla plytelė, dėl tokios smulk-menos gaila kviesti meistrą irleisti pinigus. Nesutaisytas ge-dimas ilgainiui pradeda erzinti,bet pasinaudojus tam tikraispatarimais jį galima pašalintisavarankiškai.

Nedideli gedimai namie paprastaibūna neliečiami gana ilgą laiką, neskviesti meistrą, atrodo, neverta, o pa-tiems vis nekyla ranka vieną kartą im-ti ir sutvarkyti bėdą. Todėl pateikiamekeletą žurnalo “Better Homes andGardens” specialistų patarimų, kaiplengvai, greitai ir nebrangiai pašalintiįvairias problemas.

Skilusi plytelė. Senu atsuktuvuarba mažu pjūkleliu išgremžkite ap-link plytelę esantį glaistą. Jei plyte-lė visa subyrėjusi, atlaužkite po vie-ną gabalėlį ir išimkite visas jos dalis.Jeigu tik įskilusi arba lūžusi perpus,

viduryje elektriniu grąžtu pragręž-kite skylutę - gręžiant plytelė skils,bet nepažeis šalia esančių. Buvusiųplytelės klijų nuimti nebūtina. Nau-ją plytelę klijuokite karštais klijaistiesiai ant jų, nes karštų klijų pa-kanka ganėtinai plono sluoksnio,kad plytelė gerai prikibtų. Galiau-siai paruoškite saujelę naujo glais-to ir užglaistykite likusius tarpustarp plytelių.

Įplyšęs linoleumas. Įplyšusį li-noleumą geriausia sutvarkyti specia-liu silikoniniu siūlių užpildu, bet jeiplyšimas nedidelis, galima išsiverstibe jo. Paprasčiausiai paimkite gaba-lėlį muilo ir įtrinkite jį taip, kad už-pildytų įplyšusią vietą. Nereikia bi-joti, kad išplovus grindis muilasdings. Jei nepilsite daug vandens irnetrinsite šepečiu, muilo užpildaslaikys gana ilgai.

Subraižyta medinė spintelė.Ūkinių prekių parduotuvėse galimaįsigyti specialių užpildų, kurie atro-do kaip pieštukai ar vaškinės kreide-lės. Jei įbrėžimas nėra labai didelis,

pakanka ir paprastos vaškinės krei-delės. Tik svarbu kuo geriau atitai-kyti atspalvį.

Dėmėti plytelių tarpai. Šiosproblemos sprendimas priklausonuo to, kuo plytelių tarpai išterlio-ti. Jei dėmės atsirado nuo pelėsių,jas reikia gerai ištepti pelėsių valymopriemone ir nesijaudinti, jei juodu-liai neišnyksta tuoj pat. Ištepus tar-pus pelėsių valymo priemone ne-verta pulti plytelių šveisti, verčiauneliesti jų bent parą, nes per ilgesnįlaiką cheminių medžiagų veikiamipelėsiai patys pakeičia spalvą ir tam-pa balti.

Jei dėmė atsiradusi nuo riebalų arvyno ir manote, kad niekaip nepasi-duos valoma, išgremžkite nudažytągruntą ir užtepkite jį iš naujo.

Lašantis čiaupas. Prieš imda-miesi taisyti lašantį čiaupą pirmiau-sia užsukite namie vandenį. Tuometnusukite čiaupo (sriegis gali būti pa-slėptas po plastikiniu ar guminiudangteliu - jį nesunkiai atkabinsitepeiliu arba atsuktuvo krašteliu) gal-

vutę ir pažiūrėkite, ar neplyšusi tar-pinė. Gali būti, kad ji tik apsinešu-si kalkėmis. Jei tarpinė sveika, pa-kaks ją nuvalyti. Tada kiek įmanoma

geriau iššveiskite čiaupo vidų, su-rinkite jį ir prisukite atgal. Jei tarpi-nė plyšusi, naują galima įsigyti ūki-nių prekių parduotuvėje. •

Smulkus remontas - savomis rankomis

Ne visi randa laiko ir noro plušėti sode, todėl vis daugiau žmonių ryžtasi samdyti sodininką. / Flickr.com nuotrauka

LŽ archyvo nuotrauka

2013 04 18Lietuvos žinios12 Kultūra

MINDAUGAS KLUSAS

Kino režisieriaus mokslus baigęsmaskvietis Michailas Mitroninasprieš aštuonerius metus versloreikalais atvyko į Vilnių ir liko čia.Meniškam žmogui trūko kino, tačiau jis buvo per brangus, tad nusprendė įkurti teatro studiją MI11.

Studijos MI11 artistai pranciškonųvienuolyne Vilniuje jau parodė pirmą-jį spektaklį “Vienas absoliučiai laimin-gas kaimas” pagal Borisą Vachtiną.

Eidami į neprofesionalių aktorių vai-dinamą spektaklį nieko gero nesitiki-me. Įsivaizduojame net mažumą rizi-kuojantys, mat ir profesionalai labaidažnai nuvilia. Tad kaip smagu patirti,jog visi nuogąstavimai nepasitvirtina:spektaklio kūrėjai ir maloniai nustebi-no, ir įkvėpė pagarbos sau. Taip jaučiau-si išvydęs balandį trečius kūrybos me-tus pradėjusios teatro studijos MI11pirmąjį spektaklį “Vienas absoliučiai lai-mingas kaimas”.

Vienas absoliučiai profesionalus ja-me tėra tik režisierius, studijos vadovasM.Mitroninas. Vladimiro Chotinen-kos kino režisierių mokslus baigęsmaskvietis prieš aštuonerius metusverslo reikalais atvyko į Lietuvą ir čiapasiliko. Verslas, matyt, sekėsi, nesi-teiravau, tačiau meniškam žmogui jonepakako, ėmęs jausti tuštumą. No-rėjosi kino, tačiau jis per brangus, beto, reikia išmanyti “koridorius”. Tadnusprendė suburti aktorių trupę.

Permainos rinkojeM.Mitronino kolegė Dalia Never-

dauskienė talkino ieškant teatrui tinka-mų patalpų, padėjo renkantis aktorius.Režisierius lankėsi keliose studentų dra-mos studijose. “Pradėjau domėtis rin-ka”, - atskleisdamas sumanymo istori-ją, nusijuokė jis. Norintieji tapti studijosnariais turėjo įveikti atranką, atlikti trisužduotis: deklamuoti Antoine’o deSaint-Exupery “Mažojo princo” ištrau-ką, parodyti “laisvą” numerį ir savitai

atpasakoti klasikinės dailės paveikslosiužetą. Tokį egzaminą laikė studijossenbuviai, nekinta jis ir naujiems na-riams. Tik anuos vertino pats vadovas,o dabar lemiantį balsą turi ir naujokųpasirodymus stebintys “seniai”.

Kai ėmė sekti kantrybėPirmus metus aktoriai atsidavė teori-

jai, etiudams, sakytiniam žodžiui, san-tykiui su juo. Ir statė savąjį teatrą: dažėsienas, siuvo ir kabino kulisus, susikalėamfiteatro pakylas. Geresnės auros ne-rasi. Teatras primena koplytėlę - nedi-delę, trinavę su aukštu skliautu. Ko ge-ro, labai tylią naktį joje girdėti, kaip įdangų kyla čia gyvenusių pranciškonųmaldos. Bet ir vėl: pastatas toks aidus,jog vakarais baleto artistų žingsniais išantro aukšto leidžiasi repeticijų aidai.O per spektaklį užkulisiuose likę akto-riai turi klūpėti užsikniaubę, prisiden-gę burną ir nosį, kad neišleistų nė ma-žiausio garso. Jiems net vandens irtablečių nuo kosulio kaskart paliekama.

MI11 repeticijos vyko ir tebevykstatris kartus per savaitę, po keturias va-landas. Apie sceninį pastatymą ilgai ne-kalbėta. “Bet kai aktorių kantrybė ėmėsekti, sakiau - gerai, pradėkime”, - pri-siminė M.Mitroninas. Ir pradėjo. Pa-sirinko 1982 metais publikuotą B.Vach-tino apysaką, patys išvertė ją į lietuviųkalbą. Režisierius nenorėjęs vaizduotikonkrečios vietovės, atsisakė rusiškų,sovietinių kūrinio detalių. Kita vertus,atsirado lietuviški veikėjų vardai, spek-taklyje suskambo lietuviškos dainos.Dirbta beveik metus, surengta dešimt“perbėgų”, įvyko dvi generalinės repe-ticijos. O premjeros diena bėgo nuospektaklio kūrėjų. Net du kartus. “Tru-pės nariai demokratiškai, slapta balsa-vę 6:3, nukėlė ją iš 2012-ųjų lapkričio įgruodį”, - pasakojo M.Mitroninas.

Tema intrigavoLabiausiai žavėjo Justė Kulakauskai-

tė (Rugilė). Pradžioje neišsiskirianti iškitų, nedrąsi ir drovi šalia Mamos (Aud-ronė Čerskytė), ji vis labiau atkreipda-vo dėmesį, pamažu judėjo pagrindiniovaidmens link. Kol galiausiai pražydo

kaip trapi, liauna gėlė. Pražydo meilei irgeismui. O antroje spektaklio dalyje, kailaimingą kaimą suluošina karas, aktorėsugebėjo pademonstruoti dramatinį ta-lentą. Justę tarsi kas permainė, išvydo-me mylimąjį praradusios, daug iškentė-jusios moters paveikslą. Bravo! Perpirmąjį spektaklio veiksmą - šviesu irlinksma, tvyro kaimiška idilė, tad artis-

tai tiesiog mėgaujasi savo vaidmenimis.O per antrąjį, kai tenka atskleisti tragiš-kus, karo sugniuždytus likimus, akto-riai truputį pristigo vyresnio žmogauspatirties. Įsiminė Mariaus Mockausamantas Anužis, Simono Saarmannoiš sausų kardo bilstelėjimų sukurtas pra-našaujantis Senis. Emilijos Vareikytės(vaidmenimis ji dalijasi su Jurgita Ta-mašauskiene) Karvė žavesiu nenusilei-

džia kadaise Irenos Kriauzaitės sukur-tam personažui. Kaimo pasaulį pras-kaidrina Tetulių (Lina Lukšytė ir Elin-ga Noreikaitė) juokas, dainos iršypsenos. Aštresnių potėpių reikėtų at-rasti aktoriui Jevgenijui Belkindui. Taiplabiau išryškėtų spektaklio režisieriausidėja. M.Mitronino manymu, B.Vach-tino apysaka tinka gvildenti nedidelės

tautos, bendruomenės ir atkilėlio, sve-timojo santykį. “Ši tema mane labai int-rigavo. Į savaip laimingą kaimą įsiveržiakaras ir ateina svetimas žmogus, priešas.Štai galimybė ne tik priimti jį, bet ir pa-daryti savu - man atrodo svarbi, - teigėM.Mitroninas. - Didelės tautos sveti-mus “suvalgo” nė nepastebėdamos. Omažoms tautoms tai visuomet aktualiproblema.”

Jaunimo nutekėjimasPer dvejus metus į studiją susirin-

ko antrasis vaidybos “kursas”, visasdešimtukas. “Didelė bėda - jaunimomigracija, - tvirtino režisierius, ap-maudžiai stebėjęs, kaip jo auklėtiniaipalieka ne tik studiją, bet ir gimtąjįkraštą. - Į jų vietą priimdavome nau-jų žmonių, tačiau jie neprigydavo,palikdavo trupę. “Aha, - pamaniau, -susiformavęs kolektyvas naujų ne-priima.” Todėl nutariau pakviesti iš-kart visą dešimtį. Bus lengviau kautissu vadinamaisiais seniais.”

Abiejų “kursų” aktoriai susitiksnaujame darbe - draminiame šokiospektaklyje jaunimui. Jį režisuojaE.Noreikaitė, M.Mitroninas tik pa-dės patarimais. Premjera numatomavėlyvą pavasarį arba vasaros pradžio-je. O šį sekmadienį, taip pat gegužės11 ir 23 dienomis studija MI11 kolkas kviečia žiūrovus lankytis laimin-game kaime.•

Iki laimės trūko tik spektaklio

M.Mitroninas: “Galimybė ne tik priimti priešą,bet ir padaryti savu - man atrodo svarbi.”

Kino režisierius M.Mitroninas neatsispyrė teatro pagundai ir įsteigė Vilniuje studiją. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Spektaklį “Vienas absoliučiai laimingas kaimas” trupė kūrė beveik metus. / Linos Lukšytės nuotrauka

Istorija 132013 04 18Lietuvos žinios

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Po “Lietuvos žinių” publika-cijų (š. m. kovo 21 d., ba-landžio 5 d.) diskusiją dėlBalandiškio sodybos suren-gęs Lietuvos gyventojų ge-

nocido ir rezistencijos tyrimo centras(LGGRTC) reziumavo - neatstatyti.Priešingą nuomonę palaikantys visuo-menininkai žada nesitaikstyti.

Dėl Kazimiero Sajaus sodybos Ba-landiškyje atstatymo kovojantys vi-suomenininkai (keturių universite-tų atstovai) teigė: “Į paveldą galimažvelgti dvejopai - įamžinti arba pa-versti gyva atmintimi. Mūsų vizija -ne įamžinti akmeniu, o padaryti vei-kiantį partizanų kovų atminties cent-rą.” Jiems sodyba bet kokiu atveju -vyko ten visos Lietuvos partizanų va-dų suvažiavimas 1949 metais ar ne -vis tiek svarbi, vertinga ir traukianti.

Istorinės tiesos paieškosLGGRTC istorinių tyrimų departa-

mento direktorius istorikas ArūnasBubnys, pristatydamas parengtą ar-chyvinę-istorinę pažymą, sakė, kaddiskutuoti yra normalu. “Dėl nuomo-nių skirtumo neturėtume tapti prie-šais. Apskritai yra sunku nustatyti isto-rinę tiesą. Kas susiję su partizanais -dar sudėtingiau. Tarkim, apie partiza-nų suvažiavimą niekur nėra išlikusiojokio dokumento, kuriame viskas nuopradžių būtų surašyta ir pasakyta, kurkonkrečiai jis vyko, - teigė A.Bubnys. -Be to, istorinė tiesa nėra amžina. Ji kin-ta atsiradus naujų dokumentų. Istori-nę tiesą reikia atkurti po dalelytę.”

LGGRTC istorikai rėmėsi partiza-nų vadų, jų ryšininkų, rėmėjų, tardy-mo dokumentais. Pasak A.Bubnio,Jono Žemaičio-Vytauto parodymuo-se 1953 metų liepos 14 dieną aiškiaiįvardyta, kad partizanų vadų suvažia-vimas vyko 1949 metų vasario mėne-sį Prisikėlimo apygardos būstinėje.Konkreti vieta nenurodoma.

“Iš kitų asmenų - suvažiavimo da-lyvio Viktoro Šniuolio-Vytvyčio - pa-rodymų žinome, kad tuo metu Pri-sikėlimo apygardos būstinė buvoįrengta Miknių sodyboje Minaičiųkaime”, - teigė istorikas.

V.Šniuolis 1953 metais tardymo pro-tokole net kelis kartus pakartojo, kadbunkeris ten buvo iškastas 1948-ųjų ru-

denį. Tame pačiame protokole nuro-dė, kas Sajų sodyboje Balandiškio kai-me bunkeris iškastas 1949 metų spaliomėnesį. Vadinasi, jau po suvažiavimo.

Pasak A.Bubnio, V.Šniuolio paro-dymus patvirtina ir Stanislovas Mik-nys, anuomet tardomas saugumo.“Iš pradžių jis neigė, kad jo sodybo-je buvo bunkeris. Tačiau per akista-tą su V.Šniuoliu šis aiškiai pasakė,kad čia tas žmogus, kurio sodyboje1948 metų rudenį buvo įrengta Pri-sikėlimo apygardos štabo būstinė”, -tvirtino A.Bubnys.

Pats V.Šniuolis buvo vienintelis li-kęs gyvas suvažiavimo dalyvis (ne de-legatas), rūpinęsis delegatų apsauga.Savo prisiminimuose, skelbtuose1995 metais knygoje “Grinkiškiokraštas”, kai jau nereikėjo nieko bi-joti, slėpti, jis teigė, kad suvažiavimasvyko Minaičių kaime.

“Tik nuo 1998 metų įrašytuose pa-rodymuose jis Balandiškį įvardija su-važiavimo pradžia. Kodėl jis keičia pa-rodymus, nesužinosim, nes V.Šniuolisjau miręs”, - teigė A.Bubnys.

“Mes neneigiame Balandiškioreikšmės partizanų kovose, - sakėA.Bubnys. - Tačiau patikimų duo-menų, kad jis būtų prasidėjęs Balan-diškio kaime, mes neturime.”

Ažiotažas dėl būstinėsLGGRTC Genocido aukų muzie-

jaus vadovo Eugenijaus Peikštenionuomone, visuomeninį judėjimą inici-javusį Gintautą Lukošaitį turbūt suklai-dino metalinė lenta, nežinia kieno prit-virtinta ant akmens Balandiškyje. Tenbuvo parašyta, kad čia yra Lietuvos lais-vės kovų sąjūdžio (LLKS) būstinė. “Vie-ša diskusija su visuomenininkais kilotada, kai 2012 metais jie kreipėsi į Kul-tūros paveldo departamentą, kultūrosministrą dėl sodybos Balandiškyje iš-saugojimo ir tą sodybą jie įvardijo vy-riausiąja LLKS būstine. Ji tokia ne-buvo. Kai kilo ažiotažas, toji lentapaslaptingai dingo”, - pasakojoE.Peikštenis.

Jo teigimu, LGGRTC anksčiau da-rė tik prielaidas, kad būsimi LLKS sig-natarai - J.Žemaitis-Vytautas, AdolfasRamanauskas-Vanagas, Juozas Šibai-la-Mierainis, Leonardas Grigonis-Užpalis - Balandiškyje geriausiu atve-ju trumpam stabtelėjo tik vasario 8-9dienomis, o suvažiavimas Minaičiuo-

se prasidėjo 10 dieną. Ši vieta nuo Ba-landiškio yra už 4 km, ten įrengta eks-pozicija, atstatytas bunkeris.

Kaip priminė LGGRTC atstovas,2012 metais buvo siūlyta atlikti esamųgriuvėsių detalius matavimus, juos iš-vežti iš teritorijos, kad nekeltų pavo-jaus lankytojams, išsaugoti kamarėlėsinterjero detales, gyvenamojo namopamatus konservuoti, vidinę plokš-tumą uždengti akmeniniu grindiniusu paminkliniu ženklu, pažymėtibunkerio buvimo vietą, sutvarkyti te-ritoriją, įrengti vietą palapinėms sta-tyti, o susiklosčius palankesnei eko-nominei situacijai atstatyti namą.

Istorikė Aurelija Malinauskaitė,1992 metais įrašiusi V.Šniuolio prisi-minimus, patvirtino, kad šis suvažia-vimo dalyvis tada apie Balandiškį ne-kalbėjo. Kai 1991-aisiais KGB archyvaiatiteko Lietuvos valstybei, istorikė stu-dijavo juos ir 1999 metais parengė

knygą apie laisvės kovas Prisikėlimoapygardoje. Knygoje yra ir V.Šniuolioprisiminimų. Buvo užrašyti ir abiejųsodybų šeimininkų dukrų - Genovai-tės Sajūtės bei Teresės Mikniūtės - pri-siminimai.

Ką išdavė V.ŠniuolisKaip pasakojo 1988-1991 metais

Raseinių sąjūdžio organizacijos sek-retoriumi dirbęs Antanas Kliunka,tuo metu į sąjūdininkų rankas patekodaug buvusių partizanų, jų ryšininkųprisiminimų. “Mes tada pradėjome at-kurti partizanų judėjimo schemą. Dariki atsirandant LGGRTC, iki KGB rū-mų perdavimo, padarėme tikrai daug,- pasakojo jis. - 1990 metais vadova-vau Aukščiausiosios Tarybos apsaugosbūriui. Mes tada domėjomės partiza-ninio karo strategija, taktika, nes Aukš-čiausiosios Tarybos paėmimo atvejuruošėmės partizaniniam karui.”

Kai per ryšininkus A.Kliunka su-žinojo apie V.Šniuolį, juodu susiti-ko. “V.Šniuolis apie Minaičius nie-ko nepasakojo. Apie šią vietovęišgirdome iš kitų ryšininkų. Pasida-rė įdomu. Kaip vėliau paaiškėjo, jisMinaičius išdavė per pirmąjį tardy-mą 1953 metais. Kai kvietėm važiuo-

ti į Minaičius, jis purtėsi, kratėsi kaipugnies, - prisiminė A.Kliunka. - Ta-da S.Mikniaus dukra mums papasa-kojo: “Per tą prakeiktą Šniuolį tėvas,grįžęs iš tardymo, sunaikino parti-zanų archyvus.”

A.Kliunkos įsitikinimu, V.Šniuolis,norėdamas susikurti didvyrio įvaiz-dį, susiejo save su Balandiškiu, o ne suMinaičiais. Ir tai suprantama kodėl.

“Dabar spaudoje pasirodo teigi-nių, kad už apsaugos darbo Balan-diškyje organizavimą jis buvo apdo-vanotas Vyčio Kryžiumi. Iš tikrųjų šisapdovanojimas jam skirtas už tai, kadiš mūšio lauko išnešė Lauryną Min-gilą-Džiugą”, - tvirtino A.Kliunka.

1992 metais spaudoje perskaitęs, kadV.Šniuolis prisistato Povilo Lukšiorinktinės vadu, A.Kliunka nustebęs jopaklausė, iš kur tokie teiginiai. V.Šniuo-lis tada atsakė: “KGB archyvuose pers-kaičiau, kad aš buvau vadas.”

“Archyvuose rasite įrodymų, kadV.Šniuolis išdavė paskutinį Kęstučioapygardos štabą, - tvirtino A.Kliun-ka. - Kai 1992 metais jis ruošėsi daly-vauti Seimo rinkimuose, visą medžia-gą apie jį aš atidaviau Sąjūdžiui irpolitiniams kaliniams bei tremti-niams. Tada Ariogaloje susirinkę bu-vę partizanai V.Šniuolį nušalino nuoLLKS pirmininko pareigų ir išrinkoJoną Čeponį.”

Ne tik protokolaiLietuvos politinių kalinių ir trem-

tinių sąjungos narys Povilas Jaku-čionis prisipažino, jog juos labai žei-džia, kad istorikai remiasi tik KGBarchyvų medžiaga. “Kai kalbėjoA.Bubnys, man net garsiai išsprūdo:“Jei tu bent savaitę būtum pabuvęsKGB naguose, žinotum, kodėl tar-domieji keitė parodymus, ir kad tuo-se parodymuose tiesos būna tik apie20 procentų. Dažniausiai tai - sukur-tos legendos. Pats buvau pusę metųtardomas. Man buvo tik šešiolika,kai pusę metų buvau tardomas. Dau-guma didvyrių - panašaus amžiaus.Žinau, kaip visokių legendų žmonėspripasakoja.”

P.Jakučionio įsitikinimu, kol neži-

nome, kas konkrečiai Balandiškyjevyko, reikia aiškintis toliau. “Gerbiujaunimą, kuris rūpinasi, kad sodybanesunyktų, stengiasi ją įprasminti”, -sakė politinis kalinys.

Seimo narė, buvusi LGGRTC di-rektorė Dalia Kuodytė tikino, kadmedžiaga tikrai buvo renkama nevien iš KGB archyvų, kad buvo ap-lankyta daug partizanų ryšininkų,rėmėjų sodybų ir užrašyti pasakoji-mai. “Archyvų duomenys gretinti suliudininkų pasakojimais, - teigė ji. -Visi įmanomi šaltiniai, kurie buvoprieinami nuo 1990 metų, yra pa-naudoti. O ilgų tyrimų rezultatas -memorialas Minaičių kaime. Jei bū-tų kilę nors mažiausių abejonių, kurvyko suvažiavimas, memorialas ne-būtų įrengtas. Dvidešimt metų yrapakankamas laikas faktą įrodyti.”

Jos nuomone, jaunimo renginiai,festivaliai Balandiškyje gali vykti irneatstačius sodybos. “Ar reikalingaforma už pusę milijono litų? Istori-ją daryti gyvą galima ir iš to, kas šiuometu yra. Niekas nedraudžia čia or-ganizuoti renginių”, - pabrėžė ji.

Įsteigs fondąGintautas Lukošaitis stebėjosi,

kad visuomenininkams daug kas siū-lo rašyti paraiškas ir sodybai atstaty-ti lėšų prašyti iš Norvegijos fondų.

“Mūsų nuomone, būtų gėda, jeišalia Sajų sodybos stovėtų lentelė, in-formuojanti, kad partizanų sodybaatstatyta svetimos valstybės lėšomis.Nejaugi mūsų valstybė, mes patys tonesugebam?” - klausė jis.

Visuomenininkai gegužės 17-ąją,kai minima Partizanų pagerbimo, ka-riuomenės ir visuomenės vienybėsdiena, Balandiškyje rengs muzikosfestivalį. “Paskelbsime ir apie sody-bos atstatymo lėšoms rinkti steigiamąfondą. Nemanau, kad mediniam na-meliui atstatyti reikia 600 tūkst. litų.Esu įsitikinęs, kad pakaktų kur kasmažiau”, - įsitikinęs G.Lukošaitis. •

Partizaninis mūšis dar nebaigtas

Nustatyti istorinę tiesą sudėtinga, o kai ji susijusi su partizanais, dar sunkiau.

Prisikėlimo apygardos partizanai irryšininkė Genė Žvigaitytė-Karalienė.

Pietų ir vakarų Lietuvos partizanų susitikimas pakeliui į vadų suvažiavimą 1949 metais. / LGGRTC archyvo nuotraukos

Diskusija apie partizanų ryšininkų sodybą Radviliškio rajono Balandiškio kaime atskleidėreikšmingo, svarbaus ir kartu skaudaus istorinio laikotarpio detalių. Kaip įprasminti šią vietovę, kol kas neprieinama prie bendros nuomonės.

2013 04 18Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Vilniuje gyvenantis futbolospecialistas šiuo metu dar-buojasi sostinės futbolomokykloje, kur šio žaidimopaslapčių moko jaunuosius

sportininkus. 62 metų K.Latoža fut-bolo pasaulyje dar žinomas Kaizeriopravarde. Paklaustas apie šio “krikšto”aplinkybes, treneris nusišypso. Jaunys-tėje jis žavėjosi legendiniu vokiečių fut-bolininku Franzu Beckenbaueriu, va-dintu Kaizeriu (liet. - Imperatorius).Be to, pats buvo griežtas ir reiklus sau,tad bendražygiai ir praminė jį lietu-viškuoju Kaizeriu.

Tėvas neperkalbėjoFutbolininkas K.Latoža tapo neat-

siejama Vilniaus “Žalgirio” dalimi, josimboliu. Vilniaus klubo garbę jis gynėnet 15 sezonų - nuo 1968-ųjų iki 1983-iųjų, sužaidė per 500 rungtynių. Jau vai-kystėje visos aplinkybės tarsi bylojo, kadLatožų Kęstučiui lemta tapti futbolinin-ku. Jo tėvas irgi žaidė “Žalgirio” meistrųkomandoje. Šeima gyveno greta “Žal-girio” stadiono, o kaimynai buvo garsie-ji Paberžiai. Vyresnysis šviesaus atmi-nimo Stasys ir jo sūnus Gediminas taippat krimto futbolininko duoną.

“Atrodo, futbolas buvo įaugęs į krau-ją. Bėgdavome į stadioną stebėti, kaiptreniruojasi meistrų komandos, pada-vinėdavome kamuolius. Pasižiūrėjęrungtynes susirinkdavome kieme ir mė-gindavome pakartoti žalgiriečių veiks-mus aikštėje. Vartus atstojo ant metali-nio sandėlio kreida nubraižytas kreivasstačiakampis”, - prisimena K.Latoža.

Sykį pastebėjęs jaunesniojo Lato-žos talentą futbolo treneris Jonas Mu-liuolis pakvietė jį treniruotis ir liepėdarbuotis gynybos širdyje. Paradok-salu - vyresnysis Latoža nevertė sū-naus žaisti futbolo, priešingai - netgiprieštaravo tam.

“Tėvukas nelabai džiaugėsi manoryžtu. Ragino mokytis, įgyti specialy-bę, nes kartojo, kad futbolu sotus ne-būsiu. Pats neturėjo aukštojo išsilavini-mo, tad nenorėjo, kad ir sūnus baigęskarjerą susidurtų su šia problema. Jeitik gaudavau prastesnį pažymį, tuoj už-drausdavo treniruotis, kol negausiu ge-resnio įvertinimo”, - pasakoja K.Lato-ža. Tačiau lietuvių Kaizeris buvoužsispyręs. Jau tapęs futbolininkukrimto statybos ekonomikos mokslus,vėliau baigė kūno kultūrą tuomečia-me Pedagoginiame institute.

“Visko pasiekiau savo darbu ir už-sispyrimu. Būdavau savikritiškas, lik-davau padirbėti ir po treniruočių. Tre-neriams raginti manęs nereikėjo, patsieškojau būdų tobulėti. Fiziškai nebu-vau tobulai sudėtas, bet stengiausi ge-rinti technines savybes. Valdžiau ka-muolį neblogai ir man būdavo gėda jįišspirti į užribį, jei galėdavau išsaugo-ti. Nesu uždirbęs nė vieno 11 m bau-dinio į “Žalgirio” vartus”, - tvirtina jis.

Olandų vilionės“Žalgiryje” K.Latoža su Valdu

Kasparavičiumi sudarydavo plieninęvidurio gynėjų porą. “Žalgirio” sta-dione žiūrovai kalbėdavo: kai gyny-boje žaidžia juodu, tribūnose publi-ka sėdi ramiai.

“Su Valdu vienas kitą suprasdavo-me iš žvilgsnio, iš pusės žodžio. Buvo-me puikiai susižaidę, mokėjome pasi-tikti puolėjus. Visuomet stengdavomėspradėti komandos ataką, todėl man

keista, kai dabar gynėjai negalvodamikartais spiria kamuolį į užribį. Be abe-jo, jautėme konkurenciją, nes už klai-das galėjai ilgam sėsti ant suolo. Dabarfutbolininkai pasirašo ilgalaikes sutar-tis ir atsipalaiduoja”, - teigia legendi-nio “Žalgirio” gynėjas. Pasak jo, dabarfutbolas pasikeitęs. Daug žaidėjų žai-džia susispietę siaurame plote, kom-paktiškai. Anuomet komandos žaisda-vo plačiau išsidėsčiusios, kelti didesnireikalavimai fiziniam parengimui, nesreikėjo geros “sprogstamosios” jėgos.

Geriausiais savo laikais K.Latožasulaukė ir SSRS grandų dėmesio. Vil-nietį į savo gretas kvietė Maskvos“Spartak”, Sankt Peterburgo “Zenit”.Pastarieji net siūlė 3 kambarių butąPiteryje ir automobilį “Volga”. Betrusų vilionėms nepasidavė. O griež-ta tuometinė politika ir geležinė už-danga neleido išsipildyti svajonei -atstovauti galingam Vakarų klubui...

“1971-aisiais su SSRS rinktine daly-vavome stovykloje Olandijoje. Sulau-kiau Amsterdamo “Ajax” pasiūlymo.Tais metais jie buvo laimėję Čempio-

nų lygą ir jau tuomet laikėsi politikosį savo akademiją pritraukti talentingojaunimo iš kitų šalių. “Ajax” tuo me-tu atstovavo Johanas Cruyffas. Pasi-vaikščiojau po klubo bazę - viskas kaippasakoje. Jie man pasiūlė 4 tūkst. gul-denų mėnesinį atlyginimą. Naujas au-tomobilis kainavo 2,8 tūkst. guldenų.Dėl to mes SSRS žaisdavome visą kar-jerą. Priėmęs “Ajax” pasiūlymą bū-čiau tapęs “tėvynės” išdaviku ir savošeimą pakišęs po giljotina”, - atsidūs-ta K.Latoža.

Nuo žaidėjo iki trenerio“Žalgirio” gynėjui buvo vos 32-eji,

kai nutarė pakabinti sportbačius antvinies. Tai padaryti vertė nesiliaujan-tys dubens kaulų skausmai. Kaip tik

tuomet “Žalgiris” pagaliau iškopė įaukščiausiąją lygą.

“Man atrodė, kad futbolą žaisiu šim-tą metų. Tačiau tie skausmai varė į nevil-tį. Operacijos darytis nesiryžau, juk nebejaunuolis buvau. Iš tiesų tais laikais daugfutbolininkų baigdavo karjerą vos per-kopę per 30. Krūviai būdavo nežmoniš-ki, kartais treniravomės tris kartus perdieną, per stovyklas Palangoje išardavo-me visą paplūdimį. O atstatančiosios prie-monės prastos. Gaudavome keistų gel-tonos spalvos vitaminų ir kalio tablečiųširdžiai stiprinti. Viskas, - prisimena Kai-zeris. - Karjeros pabaiga buvo sunki, daž-nai sapnuodavau, jog žaidžiu. Ilgainiuisu tuo susitaikiau.”

Nuo futbolo K.Latoža nenutolo. Ta-po treneriu ir vadovavo Vilniaus “Pa-žangai”, “Lokomotyvui”, “Žalgiriui”.Su žaliai baltais Kaizeris tapo Lietuvosčempionu ir laimėjo taurę.

Blogas tas karys, kuris nenori taptigenerolu. Todėl 1998 metais sulaukęskvietimo treniruoti Lietuvos rinktinęstrategas nesuabejojo nė akimirkos.Deja, geri norai prasilenkė su realy-

be. 2000-ųjų Europos čempionato at-rankos cikle lietuviai per 10 rungtyniųsukrapštė 11 taškų, bet liūdnai pagar-sėjo lygiosiomis su Farerų Salomis irpralaimėjimu Estijai.

“Rinktinės treneris turi būti puikiaipasirengęs psichologiškai. Mes visuo-met puoselėjame dideles viltis, todėl at-simušame į skaudžią realybę. Yra daugvalstybių, turinčių puikią infrastruktū-rą, pavyzdžiui, - Austrija, Belgija, bet josdaug metų nieko nelaimi. O mes staiganorime visus nušluoti. Mūsų rinktinėyra puiki vieta treneriui nusilaužtisprandą. Lūkesčiai didžiuliai, jų įgyven-dinti neįmanoma, o kaltas, žinoma, tre-neris. Bet sulaukęs pasiūlymo treniruo-ti rinktinę, negali jo atmesti”, - dėstėK.Latoža.

Egzotiška patirtisSkausmingos skyrybos su rinktine

treneriui suteikė naujos patirties, kuripakeitė trenerio gyvenimą. Vos sužino-ję apie Lietuvos futbolo federacijos(LFF) sprendimą, K.Latožos telefononumerį surinko Farerų Salų klubo “Va-gar” vadovai. Pakvietė atvykti ir padėtiaukščiausiosios lygos naujokams išsi-laikyti egzotiškos šalies futbolo elite. Už-duotį lietuvis įgyvendino, o apie tryli-kos metų senumo patirtį iki šiol kalba tikgražiai.

“Šių salų žmonės itin draugiški. Vosten nuvykus mane priėmė taip, lyg bū-tume pažįstami daugybę metų. Kvies-davo į svečius, vaišindavo vietiniais pa-tiekalais, veždavosi stebėti banginiųmedžioklės”, - pasakoja lietuvis. Jis mė-gaudavosi gaiviomis vasaromis, kai ter-mometro stulpelis retai pakyla aukščiau16-17 laipsnių šilumos, ir džiaugdavosikalvotomis apylinkėmis bei egzotiškaispaukščiais. Kaizeriui baimę keldavo tiksalas talžydavę uraganai.

Užsispyrę, disciplinuoti ir neblo-gai valdantys kamuolį. Tokie yra Fa-rerų Salų futbolininkai.

“Pagrindinė problema, kad jie be-veik visi turi darbus ir treniruojasi pu-siau profesionaliai. Bet ir tokiomis ap-linkybėmis jie dirba nuoširdžiai. Garsusdanų treneris Allanas Simonsenas yrapasakęs: fareriečiai pasižymi savybe - jeijiems nesiseka, pirštu parodys į kitą. Pa-laukite, o kurioje šalyje tokios savybėsnėra?”, - nusijuokė K.Latoža.

Treneris į Farerų Salas atsivežė ir sa-vo šeimą. Tai pakeitė jo dukrų gyveni-mą. Vyresnioji Kristina Farerų Salosesutiko daną, su kuriuo netrukus sukū-rė šeimą. Jaunesnioji Agnė taip pat pa-suko į Daniją, ten šiuo metu studijuoja.

Ratas apsisukoNemažą trenerio karjeros dalį K.La-

toža praleido dirbdamas su jaunuoliais.Tai buvo prieš priimant pasiūlymą tre-niruoti rinktinę. Kaizeris ugdė tokiusžaidėjus kaip Donatas Vencevičius, Ei-mantas Poderis, Rimantas Žvingilas,Vidas Dančenka, Povilas Lukšys. Visiilgiau ar trumpiau atstovavo šalies rink-tinei. Buvę K.Latožos auklėtiniai pa-

brėždavo, kad jų treneris pasižymėda-vo griežtumu ir nemenkais krūviais.

“Stengiausi būti griežtas, nes visi vaiki-nai gyveno internate, atitrūkę nuo tėvų,todėl buvo svarbu juos kontroliuoti ir pri-versti mokytis. O dėl krūvių - nemanau,kad jie nukentėjo. Treniravomės sportointernate, maniškiai fiziniu pasirengimupranokdavo net lengvaatlečius ar irkluo-tojus. Tai labai erzino šių sporto šakų tre-nerius, - šypteli Kaizeris. - Tai duodavonaudos. Juk 1995 metais su šešiolikme-čiais laimėjome tarptautinį turnyrą Nor-vegijoje. Pakeliui į finalą nugalėjome bra-zilų ekipą. Kad ir kokia ji būtų, tai - brazilai.O šiais laikais džiaugiamasi, jei jaunimasdar sugeba prieš ką nors laimėti.”

Treneris buvo griežtas, tačiau turėjopuikų humoro jausmą. Jei auklėtiniaižaisdavo prastai, šis jiems tiesiai šviesiaiišpyškindavęs: “Man nuo jūsų žaidimoakis skauda.” Būta ir juokingesnių pa-reiškimų. Priminus tai, K.Latoža pra-deda kvatoti: “Kartais reikia ir pajuo-kauti. Manau, kad juokais ištartą frazęžaidėjas įsimins geriau nei begalinį rėki-mą. Humoras būtinas. Futbolininkai -taip pat žmonės.”

Gyvenimo ratas apsisuko - K.Lato-ža vėl darbuojasi su vaikais. Prieš trejusmetus Vilniaus futbolo mokykloje su-būrė 7-8 metų berniukų grupę. Dabarjiems - po 10-11. “Visokių vaikų turi-me. Vieni paklusnūs, kitus reikia ragin-ti ar pabarti. Trečius būtina padrąsinti.Yra ir tokių, kuriuos tėvai kone verčiatreniruotis. Matyt, nori atitraukti nuokompiuterių”, - svarsto treneris.

Lietuvos futbolo kuluaruose jis su-kasi daugybę metų. Pergyveno LFFgriūtį, kai susikompromitavusį LFFprezidentą V.Dirmeikį prieš daugiau neidešimtmetį pakeitė Liutauras Varanavi-čius su Vladimiru Romanovu užnuga-ryje. Bet Kaizeris niekada neužsiėmėpolitika.

“Aš visuomet stengiausi laikytis ato-kiau. Juk nieko jiems nepaaiškinsi. Ži-nau, kad visi skandalai, pramanyti arne, daro didelę žalą futbolui. Todėl ne-mažai tėvų numoja į futbolą ir savo at-žalas veda į krepšinio treniruotes. Ma-nau, dėl to netenkame daug talentų”, -įsitikinęs K.Latoža.•

Kaizeris tikslo siekė reiklumuTie, kas domisi Lietuvos futbolu, negali nežinoti Kęstučio Latožos - legendinio Vilniaus“Žalgirio” gynėjo, trenerio, dirigavusio Vilniaus “Žalgiriui”, Lietuvos rinktinei, išugdžiusio ne vieną žinomą futbolininką.

“Baigęs karjerą dar sapnuodavau, jog žaidžiu,” -sako K.Latoža. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kaizeris mėgsta sugrįžti į futbolo aikštę su buvusiais bendražygiais (dešinėje - V.Ivanauskas).Romo Jurgaičio nuotrauka

“Mūsų rinktinė yra puiki vieta treneriui nusilaužti sprandą. Lūkesčiai didžiuliai,

jų įgyvendinti neįmanoma, o kaltas, žinoma, treneris.”

Sportas 152013 04 18Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Londono olimpiados prizininkasEvaldas Petrauskas šiuos metuspradėjo pralaimėdamas Lietu-vos bokso čempionato finaląjaunesniam kolegai, tačiau dėlto neišgyvena. Nuo pirmadieniojis visas jėgas skirs gegužę vyk-siančiam Europos čempionatui.

Kovo pradžioje šalies bokso mėgė-jai kraipė galvas. Vilniuje vykusiamešalies čempionate didžiausia staigme-na užfiksuota svorio kategorijoje iki69 kilogramų - finalinėje dvikovoje2010 metų Europos jaunių boksočempionato prizininkas aštuoniolik-metis kaunietis Eimantas Stanionis poatkaklios kovos 15:13 įveikė po Lon-dono olimpiados ryškiausia mūsųbokso žvaigžde tapusį E.Petrauską.

Kovo 19-ąją 21-ojo gimtadieniosulaukęs E.Petrauskas šios nesėk-mės neima į galvą: nespėjo deramaipasirengti pirmenybėms, be to, ne-gali juk visą laiką sektis.

Svarbiausios šių metų varžybosE.Petrauskui - pasaulio ir Europos čem-pionatai. Senojo žemyno pirmenybėsvyks gegužės 17-26 dienomis Baltarusi-joje, o stipriausi planetos boksininkaidėl titulo kausis spalio 4-20 dienomisKazachstane. Pastarosiose varžyboseatletai kovos jau be apsaugos šalmų.

Debiutuos Europoje- Europos čempionatui rengiatės

įprastai? - LŽ paklausė Evaldo Petrausko.

- Pirmadienį išvažiuojame į Lenki-jos aukštikalnes, Zakopanę. Ten buspasirengimo pats įkarštis. Grįžęs darpasitreniruosiu Lietuvoje, vėliau surinktine vyksiu į stovyklą Baltarusijo-je. Ten ir vyks Europos čempionatas.

- Gal poolimpiniais metais tikslaimažesni, gal daugiau eksperimen-tuosite?

- Man svarbus kiekvienas turnyras.Taip nebūna, kad į varžybas vykčiauneturėdamas tikslo. Minske steng-siuosi pademonstruoti, ką sugebu. Be-

je, Europos suaugusiųjų pirmenybėsedalyvausiu pirmą kartą. Europos jau-nimo čempionate iškovojau auksomedalį. Matysime, kaip seksis tarp vy-rų. Aišku, noriu pasirodyti kuo geriau.

Gabaus jaunimo yra- Pastaruoju metu blaškotės tarp

svorio kategorijų. Londono olim-piadoje kovėtės kategorijoje iki 60kg, Lietuvos čempionate - iki 69 kg.Kurioje kategorijoje varžysitės Eu-ropos čempionate Baltarusijoje?

- Kovosiu kategorijoje iki 64 kg.Šalies čempionatas man buvo ne-planuotas. Įprastai sveriu apie 69kg. Tik likus kiek daugiau nei sa-vaitei iki Lietuvos pirmenybių pra-džios sužinojau, kad teks jose da-lyvauti. Nespėjau numesti svorio,todėl dalyvavau toje kategorijoje.

- Pralaimėjimas nesužeidė jūsųsavimeilės?

- Nebuvo didelio apmaudo, nes ži-nojau, kad šioms varžyboms buvaunepasirengęs. Svarbu, kad Lietuvoje

yra gabaus jaunimo. Kiekvienameturnyre atsiskleidžia koks nors talen-tingas sportininkas. Juk ir man buvopanašiai: suaugusiųjų čempionatuo-se ir turnyruose nieko nebuvau pa-siekęs, o laimėjau olimpinį atrankosturnyrą ir olimpiadoje iškovojaubronzą.

- Neišgyvenate, kad metai prasi-dėjo nesėkmingai? Gal esate prie-taringas?

- Netikiu prietarais. Vieną kartąnepasisekė. Nepasiseks dar kadanors. Visada taip juk nebus. Treni-ruojuosi tam, kad laimėčiau.

Be šalmų pavojingiau- Šiose Europos pirmenybėse ko-

vosite jau be šalmų?- Šįkart dar būsime su šalmais. Bet

pasaulio čempionate jau kovosimebe šalmų. Man smagiau be šalmo:lengviau judėti, matau, kur pataikau.

- Nebelikus galvos apsaugų var-žovą bus galima įveikti greičiau?

- Pavyzdžiui, smūgiuojant į smil-kinį - vietą, kurią dabar dengia šal-mas, bus galima varžovą ir nokau-tuoti. Reikės labiau saugotis.

- Ar nemanote, kad Lietuvos bok-so federacija per mažai dėmesioskiria moterų boksui?

- Galėtų moterų bokso iš viso nebū-ti. Negražu žiūrėti. Moterys turi dirb-ti moterišką darbą, o ne boksuotis.

- Bet iš bokso jos gali užsidirbtipinigų.

- Ne tik iš bokso galima užsidirb-ti. Kitąsyk boksuotis gali visą gyve-nimą, bet pinigų neužsidirbsi... •

E.Petrauskas: “Moterys tegul nesiboksuoja”

Madrido “Real” krepšininkaipirmieji užsitikrino vietą gegu-žės 10-12 dienomis Anglijossostinėje Londone vyksiančia-me Eurolygos finalo ketvertoturnyre.

Ketvirtfinalio serijoje “Real” 3:0 pa-laužė Tel Avivo “Maccabi” pasiprieši-nimą. “Real” namie varžovus įveikė79:53 ir 75:63, o užvakar Tel Avive darkartą pademonstravo puikią gynybąir laimėjo 69:57. Dar 25 minutę “Mac-cabi” pirmavo 42:38, bet svečiai perpenkias minutes spurtavo 14:2 ir pe-rėmė iniciatyvą į savo rankas.

“Kai pelnai tiek taškų, pergalės prieš“Real” nepasieksi. Varžovai laimėjopelnytai”, - pripažino “Maccabi” tre-neris Davidas Blattas, kurio auklėti-niai šioje serijoje per rungtynes vidu-tiniškai pelnydavo vos 57,7 taško.Nepaisant to, po trečiojo pralaimėji-mo 11 tūkst. žiūrovų Tel Avivo areno-je atsistojo ir plodami padėkojo savokomandai. “Maccabi” sezonas buvosunkus. Izraelio čempionų biudžetasbuvo kuklesnis nei įprasta ir vienu me-tu atrodė, jo komanda gali nepatekti įketvirtfinalį - TOP 16 etape per pir-mąsias 7 rungtynes “Maccabi” laimė-jo tik 2 kartus. Vėliau 6 pergalių serijaleido pakilti aukštyn.

“Kitą sezoną grįšime daug stipres-ni”, - žadėjo D.Blattas.

Kitas Eurolygos ketvirtfinalis tarp“Barcelonos” ir Atėnų “Panathinai-kos” tampa Eurolygos varžybų puoš-mena. Visos trejos serijos rungtynėsbaigėsi ne didesniu nei 2 taškų skirtu-mu. Barselonoje ekipos pasidalijo popergalę, o užvakar Atėnuose 65:63triumfavo “Panathinaikos” krepšinin-kai, jie serijoje pirmauja 2:1. Nugalė-tojams Jonas Mačiulis per 21 minutępelnė 5 taškus ir atkovojo 2 kamuo-

lius. Klubo “Barcelona” gynėjas Šarū-nas Jasikevičius per 24 minutes surin-ko 13 taškų, atliko 1 rezultatyvų per-davimą ir prarado 3 kamuolius.

Šį vakarą 21.45 val. komandos darkartą susitiks Atėnuose, ir “Panathi-naikos” mėgins išplėšti kelialapį į fi-nalo ketvertą.

“Kai pagalvoju, kad “Barca” per24 rungtynes reguliariajame sezoneir TOP 16 etape patyrė vos 2 nesėk-mes, neįtikėtina, kad serijoje pir-maujame 2:1. Ketvirtos rungtynėsbus sunkiausios šį sezoną. Tikiuosi,mums vėl padės fantastiški žiūrovai.Manau, kad “Panathinaikos” yravienintelis klubas Europoje, kurį na-

mie entuziastingai palaiko per 20tūkst. gerbėjų”, - sakė Atėnų klubotreneris Argiris Pedoulakis. •LŽ

Eurolyga pasiekė kulminacijąPERGALINGA PRADŽIALietuvos moterų teniso rinktinė sėk-mingai pradėjo Federacijos taurės(“FedCup”) Europos ir Afrikos zo-nos antros grupės varžybas. Juodkal-nijoje vykstančio 8 komandų turnyropirmą dieną lietuvės po vienetų susi-tikimų 2:0 pirmauja prieš vienas tur-nyro favoričių, antrąjį reitingą turin-čias Pietų Afrikos Respublikos (PAR)tenisininkes. Justina Mikulskytė 6:36:1 įveikė antrąją PAR komandos ra-ketę Lynn Kiro. Vėliau mūsų rinkti-nės lyderė Lina Stančiūtė 3:6, 6:2, 6:0palaužė PAR pirmąją raketę ChanelSimmonds. “Esame laimingos. Justi-na ir Lina sužaidė gerai - abi laikėsiplano, buvo maksimaliai susikaupu-sios”, - teigė Lietuvos rinktinės kapi-tonė Edita Liachovičiūtė. Dvi geriau-sios grupės rinktinės toliau varžysisdėl patekimo į “Fed Cup” Europos irAfrikos zonos pirmą grupę.

ABI - Į FINALĄ

Kinijoje vykstančio pasaulio šiuolai-kinės penkiakovės taurės trečiojoetapo moterų kvalifikacijos varžybo-se sėkmingai pasirodė abi lietuvės -jos finale kovos dėl medalių. A gru-pės (27 dalyvės) nugalėtoja tapoolimpinė čempionė Laura Asadaus-kaitė (3808 taškai). B grupėje starta-vusi Londono žaidynių dalyvė Gin-tarė Venčkauskaitė užėmė septintąjąvietą (3784 taškai).

LKL MŪŠIAI

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) at-krintamosiose varžybose geriau se-kasi reguliariajame sezone aukštes-nes vietas užėmusiomskomandoms. Antroje vietoje likęsšalies vicečempionas Vilniaus “Lie-tuvos rytas” per pirmas ketvirtfina-

lio rungtynes namie 92:67 (32:13,26:26, 16:18, 18:10) nugalėjo Ute-nos “Juventus” ir serijoje iki dviejųpergalių pirmauja 1:0. Šių rungty-nių pradžioje skausmingą traumąpatyrė ant parketo parkritęs “Lietu-vos ryto” legionierius iš SerbijosNemanja Nedovičius. Serbas tik su-simušė šlaunies raumenį ir antro-siose serijos rungtynėse rytoj Ute-noje žais. Per kitas rungtynesKlaipėdos “Neptūnas” namie 85:71(23:21, 21:18, 24:13, 17:19) palaužėPasvalio “Pieno žvaigždes”.

PASIKEITĖ VADOVAS

Vilniuje įvyko Lietuvos imtynių fede-racijos (LIF) ataskaitos ir rinkimųkonferencija. Į vadovo postą preten-davo buvęs LIF prezidentas DariusČepauskas ir verslininkas RičardasMatijošaitis. Konferencijos dalyviaiatvirame balsavime išreiškė norą (bal-sų santykis 20 prieš 15), kad federaci-jai vadovautų R.Matijošaitis.

JONAS VĖL AIKŠTĖJE

Po kaklo traumos į aikštę sugrįžęs vi-durio puolėjas Jonas Valančiūnas pa-dėjo Toronto “Raptors” komandai(33 pergalės ir 48 pralaimėjimai) iško-voti pergalę NBA čempionate. De-šimtąją vietą Rytų konferencijoje už-imanti “Raptors” komanda išvykoje113:96 pranoko šeštojoje pozicijojerytuose esančią Atlantos “Hawks” (44ir 37). Per 33 minutes J.Valančiūnaspelnė 13 taškų, atkovojo 8 kamuolius,blokavo 3 varžovų metimus ir 4 kartussuklydo. Kitas “Raptors” lietuvis Li-nas Kleiza rungtynėms registruotasnebuvo. Šį sezoną jis žaidė tik 20rungtynių.

LŽ

Trumpai

E.Petrauskas įsitikinęs, jog dailiajai lyčiai vertėtų pasirinkti moteriškesnį sportą. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Klubo “Barcelona” milžinas Nate’as Jawai (viršuje) grumiasi su “Panathi-naikos” krepšininku Stephane’u Lasme. / AFP/Scanpix nuotrauka

STATISTIKATel Avivo “Maccabi” - Madrido “Real”57:69 (10:16, 20:17, 14:19, 13:17).Sh.Jamesas 18, Y.Ohayonas, D.Loganas irR.Hickmanas - po 11; J.Carrollas 16,S.Llullas 13, S.Rodriguezas 12. Serija 0:3.Atėnų “Panathinaikos” - “Barcelona”65:63 (20:10, 18:19, 12:22, 15:12).M.Bramosas 14, D.Diamantidis 12, S.Las-me 11... J.Mačiulis 5; J.C.Navarro 17, Š.Ja-sikevičius 13, A.Tomičius 12. Serija 2:1.

BUTAI

PARDUODA

Gerai suplanuotą 3 kambarių butą Vilniu-je, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštųnamo VI a., 73 kv. m, pietvakarių pusėje).Tel. 8 673 03 733.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aš-tuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra duįstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

PERKA

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt). Tel. 8 686 20 875.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Sodo sklypą su namu Vilniuje (galima gy-venti žiemą, yra garažas, vandensgręžinys, vietinė kanalizacija, asfaltuoti ke-liai, kaina - sutartinė). Tel. 8 606 78 689.

3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (ka-dastrinis adresas: 4134/0300:82, Glitiškiųk. v.) Vilniaus r., Paberžės sen., Burkylos k.(33 km iki Vilniaus centro, geras privažia-vimas, ribojasi su vieškeliu, vandensgrioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiškiųežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė).Vilnius, tel. 8 688 82 363.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartaleVilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuocentro, yra elektra, galima statyti dvibutįnamą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų).Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen.,Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

15 a žemės mažaaukščio namo statybaiŠakiuose (asfaltuota gatvė, sklypas nudre-nuotas, sausas, šalia pastatyti namaiįsivedę elektrą, vandentiekį, vietinę kana-lizaciją, kaina - sutartinė). Tel. 8 651 14 582.

NUOMOJA

Sodybą ant Merkio skardžio, prie Jašiūnų(yra visi patogumai, kaina - sutartinė). Vil-nius, tel. 8 682 56 198.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus, taisau, keičiusuplyšusius sėdynių, salonų apmušalus.Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5)230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBOVyr. matematikos mokytoja, matematikosdėstytoja - darbo. Gyvenamoji ir darbovietos nesvarbu. Tel. 8 608 90 098.

SIŪLO MOKYTISGroti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuojame plyteles, montuojame gipskar-tonį, tinkuojame, betonuojame grindis,atliekame kitus statybos darbus. Tel. 8 609 91 421.

LEIDINIAI

PARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo(PFAF) knygų kolekciją (kaina - 2000 Lt).Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtątrečią monografiją „Šeštokai: Mokykla irBažnyčia“. Norintys šią knygą turėti prane-ša autoriui tel. 8 683 20 071.

ĮVAIRŪS

Perku aliuminio pudros ar bronzos milte-lių (pigmento). Galiu pasiimti pats.Šiauliai, tel.: (8 41) 46 09 09, 8 615 25 666.

Ruošiama apie „Armonikos“ ansambliovokalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisimi-nimų knyga. Turintys ir norintyspasidalinti savo mintimis apie šį daininin-ką, prašome paskambinti Petrui Tabaruitel. 8 602 23 834.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapro-nas ir žilkas, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuopaukščių bei šiltnamiams dengti (4 m plo-čio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

Prarastą UAB „Sateras“ (kodas302824945) antspaudą laikyti negalio-jančiu. Užs. LM-9014

Dingusius UAB „Vakarų verslo vizija“ (į.k. 142172783), H.Manto g. 10, Klaipė-da, įstatus ir registravimo pažymėjimąlaikyti negaliojančiais. Užs. R-244

2013 04 18Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-10

118

Informacija apie biokuro katilinės statybos ir eksploatacijos galutinę atrankos išvadądėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „KLAS“, Pramonės g. 97, Vilnius, tel. (8 5) 205 9560,faksas: (8 5) 205 9561.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biokuro katilinės statyba ir eksploatacija.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Daubos g. 1F, Šiauliai, Šiaulių apskritis.Persvarstoma atsakingos institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimtaatrankos išvada 2012 12 31 raštu Nr.(4)SR-S-2747(7.1), ar privaloma vertinti poveikį aplinkai.Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 01 24gavo AB „Šiaulių energija“ ir Šiaulių miesto savivaldybės prašymus persvarstyti atrankos išvadą.Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą:- Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, kurie dalyvavao peržiūrint atrankos išvadą, pasisakė už tai,kad turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas;- Būtina išsamiai išnagrinėti gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų tikimybę ir prevenciją;- Būtina įvertinti ar planuojama ūkinė veikla nedarys neigiamo poveikio aplinkos orui;- Turi būti įvertintos ir numatytos pelenų tvarkymo galimybės;- Planuojama ūkinė veikla gali pažeisti teisėtus AB „Šiaulių energija“ lūkesčius bei interesus.2013 02 25 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. (4)SR-S-439(7.1) priimtagalutinė atrankos išvada, kad biokuro katilinės Daubos g. 1F, Šiauliuose, poveikio aplinkai vertini-mas privalomas. Užs. R-239

Informacija apie parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo(toliau PAV) programą.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „KLAS“, Pramonės g. 97, Vilnius, tel. (8 5) 205 9560,faksas: (8 5) 205 9561.Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB „Pajūrio planai“, Liepų g. 66, Klai-pėda, tel./faksas: (8 46) 41 24 18. Kontaktinis asmuo - Rolandas Aušra, mob. tel. 8 698 08 831.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biokuro katilinės statyba ir eksploatacija.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Daubos g. 1F, Šiauliai, Šiaulių apskritis.PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentus, teiks išvadas:- Šiaulių miesto savivaldybės administracija;- Šiaulių visuomenės sveikatos centras;- Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba;- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys.Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pa-sirinktoje vietoje: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas.Su planuojamos ūkinės veiklos PAV programa galima susipažinti nuo 2013 04 22 iki 2013 05 07darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. AB „Axis Industries“, Pramonės g. 15, Šiauliai. Kontaktinisasmuo - Jonas Vaitkus, tel. (8 41) 51 18 00, faksas: (8 41) 51 03 30, mob. tel. 8 687 33 620.Pasiūlymai dėl PAV programos teikiami užsakovui ar PAV dokumentų rengėjui, o pasiūlymų kopijos pa-pildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai. Užs. R-240

INFORMACIJA apie paslaugų paskirties pastato statybos - atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „VEHO“, Laisvės pr. 125, LT-06118 Vilnius, tel. (8 5) 246 0458, faks. (8 5) 275 3764.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: UAB „VEHO“ paslaugų paskirties pastato statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Bukiškio k., Avižienių sen., Vilniaus r.

Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankosišvada (2013 m. balandžio 8 d. raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-1745): UAB „VEHO paslaugų paskirtiespastato statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima: UAB „VEHO“, Lais-vės pr. 125, LT-06118 Vilnius, tel. 8 687 55 006.

Pasiūlymus persvarstyti priimtą atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos pa-skelbimo galima teikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui adresu: A.Juozapavi-čiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, el. p.: vilniaus.raad@vrd.am.lt.

Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informaci-jos paskelbimo galima Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente arba UAB „COWI Lietuva“aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-06327 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt. Užs. R-241

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi UAB „ARM technika ir statyba“(įmonės kodas: 300618302, įmonės adresas: Baltijos g. 108-2, Kaunas) iškėlė bankroto bylą(bylos Nr. B2-1352-436/2013), įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“,tel. Nr. 8 618 56 155. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ARM technika ir statyba“įsiteisėjo 2013 m. balandžio 11 d.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 05 21 adresu: BUAB „ARMtechnika ir statyba“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „ARM technika ir statyba“ nuo teis-mo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. Užs. R-242

UAB BT mediena PATIKSLINIMASVadovės sprendimu 2013 m. balandžio 30 d. 14.00 val., adresas: V.Kudirkos g. 18A-1, Vilnius,šaukiamo eilinio visuotinio UAB BT mediena, juridinio asmens kodas 302463167, akci-ninkų susirinkimo darbotvarkė papildyta šiais klausimais: (1) Bendrovės vadovės atsistatydinimo patvirtinimas ir atšaukimas iš bendrovės vadovėspareigų; (2) Naujojo bendrovės vadovo paskyrimas ir darbo sąlygų nustatymas.Papildomą informaciją teikia Ingrida Vizbaraitė, tel. 8 612 99 197, el. p.: ingrida@brolis.eu. Užs. LM-2562

R.Mažeikaitės IĮ „Mažasis atriumas“ atlieka žemės sklypų kadastrinius matavimus:Vilniaus r., Grigaičių k. (skl. kad. Nr. 4142/0300:0330);Vilniaus r., Lindiniškių k. (skl. kad. Nr. 4174/0100:0788);Vilniaus r., Bajorų k. (skl. kad. Nr. 4103/0300:0157);Vilniaus r., Akmeniškių k., S/B „Beržynas“ (skl. kad. Nr. 4154/1008:0004);Vilniaus m., Rokantiškių k. (skl. kad. Nr. 0101/0157:0074);Vilniaus m., Ateities Sodų 2-oji g. 17, S/B „Ateitis“, skl. Nr. 197 (skl. kad. Nr. 0101/0048:0398).Ieškomi gretimo žemės sklypo Grigaičių k., skl. kad. Nr. 4142/0300:0330 savininko Jad-vygos Borovskajos nuosavybės teisių paveldėtojai arba jų atstovai. Minėtus asmenis pra-šome atvykti į sklypą š. m. balandžio mėn. 29 d. 9.00 val.Ieškomi gretimo žemės sklypo Rokantiškių k., skl. kad. Nr. 0101/0157:0073 ir skl. kad. Nr.0101/0157:0074 savininko Edvardo Kolontaj nuosavybės teisių paveldėtoja Eva Kolontajarba jos atstovai. Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. balandžio mėn. 29 d. 11.00 val.Ieškomi gretimo žemės sklypo Akmeniškių k., skl. kad. Nr. 4154/1008:0012 savininko Vilgel-mo Nolde atstovai. Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. balandžio mėn. 29 d. 13.00 val.Ieškomi gretimo žemės sklypo Bajorų k., skl. kad. Nr. 4103/0300:0109 savininkas Aleksas Maku-lavičius arba jo atstovai. Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. balandžio mėn. 30 d. 8.00 val.Ieškomi gretimo žemės sklypo Lindiniškių k., skl. kad. Nr. 4174/0100:0671 savininko AngelesŽižmoraites atstovai. Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. balandžio mėn. 30 d. 9.00 val.Ieškomas S/B „Ateitis“ pirmininkas, kuri prašome atvykti į S/B „Ateitis“, skl. Nr. 197 š. m.gegužės mėn. 2 d. 8.00 val.Informacija teikiama tel.: (8 5) 261 0011 ir 8 674 10 476. Užs. LM-2574

Parengtos UAB „ARSTA Group“ atskyrimo sąlygos

Atskyrime dalyvaujanti bendrovė - UAB „ARSTA Group“, teisinė forma - uždaroji akcinėbendrovė, kodas: 302483102, PVM mokėtojo kodas: LT100005812217, buveinės adresas:S.Dariaus ir S.Girėno g. 10-89, Vilnius, duomenys apie bendrovę kaupiami ir saugomi Vals-tybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo juridinių asmenų registre.

Po atskyrimo UAB „ARSTA Group“ tęsia veiklą, o sukurta nauja bendrovė, kurios pava-dinimas UAB „Ecoranga“, teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė, numatomas buveinėsadresas: Taikos g. 32-25, Vilnius, pradeda savo veiklą, perėmusi dalį UAB „ARSTA Group“ iršiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų, kurios pereina bendrovei nuo UAB „Ecoranga“steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre.

Su atskyrimo dokumentais galima susipažinti adresu: Vito Gerulaičio g. 1-1, Vilnius, dar-bo dienomis nuo 12.00 val. iki 16.00 val. Tel. informacijai: 8 686 22 345. Užs. LM-2575

2013 04 18Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Milijardierius ir blondinė” - 11.45, 13.45, 16,18.30, 20.30 val.“Olimpo apgultis” - 16.15, 19, 21.30 val.“Užmirštieji” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.15, 18, 20.45 val.“Sielonešė” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.15, 12.45,18.15, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 20 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.30 val.“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 13.30, 17.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Gimtadienis” - 15.45 val.“Valentinas vienas” - 21.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18.20, 21.15 val.

“Olimpo apgultis” - 13.30, 16, 18.40, 21.10 val.“Teresės nuodėmė” - 14, 16.30, 19, 21.50 val.“Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 14, 16.45,19.15, 21.45 val.“Užmirštieji” - 12, 15.10, 18.20, 21.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.45, 21.30 val.“Sielonešė” - 18 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 12.30, 15.15,18 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 13.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 15.30, 20.50 val.“Mama” - 16, 21 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 22 val.

“Tamsus dangus” - 18.15 val.“Valentinas vienas” - 13.30, 18.30 val.“Hičkokas” - 15.45, 20.45 val.SKALVIJA“Šalutinis poveikis” - 18.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.“Disidentai” - 17.30 val.

PASAKA“Argo” - 20 val.“Linkolnas” - 15 val.“Virš įstatymo” - 18 val.OZO KINO SALĖ“Emigrantai” - 18 val.“Narcizas” - 16 val.MULTIKINO“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.“Užmirštieji” - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.“Milijardierius ir blondinė” - 16.30, 19.45, 21.45 val.“Olimpo apgultis” - 17, 19.30, 22 val.“Emigrantai” - 14.45, 18.45 val.“Sielonešė” - 10, 14.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.45, 16.15,18.45, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 12.30, 20.30 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 10, 12.15, 14.30, 16.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 13.15 val.“Sniego karalienė” - 10.30, 12.30 val.

KAUNASCINAMON“Niujorko šešėlyje” - 22 val.“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.30, 21.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.15, 13.35, 15.55 val.“Emigrantai” - 13.30, 18.15 val.“Sielonešė” - 11, 15.30, 18, 20.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 20 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.

“Gimtadienis” - 22.05 val.“Valentinas vienas” - 21.30 val.FORUM CINEMAS“Niujorko šešėlyje” - 17.45, 20.40 val.“Olimpo apgultis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.50 val.“Milijardierius ir blondinė” - 12.15, 14.30, 17, 19,21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30 val.“Sielonešė” - 21.30 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 16,18.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.15 val.“Krudžiai” - 12.30, 14.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 18.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.45 val.

“Linkolnas” - 17.45 val.“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 16,18.30, 20.30 val.“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.30,18.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45 val.“Krudžiai” - 14, 16.30, 19.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 12.15, 15 val.“Valentinas vienas” - 15.15, 21.25 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.“Parkeris” - 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13, 15.30, 18.30 val.“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 15.15, 17.45, 20.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 16.45, 19.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.45 val.“Sielonešė” - 12.45, 18.15 val.“Valentinas vienas” - 21.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.05 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.10 val.“Milijardierius ir blondinė” - 13.30, 19 val.“Niujorko šešėlyje” - 20.40 val.I SALĖ“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21.15 val.“Emigrantai” - 14.45, 18 val.“Zambezija” - 10.05 val.“Sniego karalienė” - 11.40, 13.10 val.“Tamsus dangus” - 19.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS

“Pašėlę pirmieji metai” - 18.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 20.45 val.“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.30 val.“Sielonešė” - 12.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.“Krudžiai” (3D) - 15.45 val.“Krudžiai” - 13.30 val.“Valentinas vienas” - 16 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS18 d. 18.30 val. “Raudonoji Žizel”19 d. 18.30 val. “Tristanas ir Izolda”20 d. 18 val. “Valkirija”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur”19 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji”20 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”20 d. 16 val. Studijoje. “Poetė”20 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”JAUNIMO TEATRAS19 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija įteatro vidų”19 d. 18 val. “Juoko akademija”

20 d. 18 val. “Dėdė Vania”Salė 9920 d. 12 val. “Paika pelytė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS18 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”19 d. 18 val. “Iš meilės man”20 d. 18 val. “Trys mylinčios”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė20 d. 12 val. “Grybų karas”Mažoji salė20 d. 14 val. “Pasaka apie vėžliuką”KEISTUOLIŲ TEATRAS19 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”20 d. 12 val. “Juozapas ir jo svajonių apsiaustas”20 d. 19 val. “Mašininkai”MENŲ SPAUSTUVĖ18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)”

18 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos”20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “No Theatre”.“No Concert”20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko”RAGANIUKĖS TEATRAS20 d. 12 val. “Gaidelis@katinėlis”“DOMINO” TEATRAS18 d. 19 val. “Žirklės”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA18 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Miranda”19 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Hamletas”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime”19 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”

20 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”20 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS20 ir 21 d. 12 val. “Ausinė kepurė”20 d. 18 val. “Bajaderė”KAUNO KAMERINIS TEATRAS18 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras.“Blyksnis po vasaros vandeniu”19 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras. “Grožio karalienė”20 d. 18 val. Teatro trupė “Teatronas”. “Ipolitas”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS20 d. 12 val. “Žalias žalias obuoliukas”20 d. 17 val. Vakaras su bardais. Dalyvauja A.Makejevas ir G.ArbačiauskasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. Vilniaus jaunimo teatras. “Skrydis viršgegutės lizdo”19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”20 d. 18 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. “Kulkos virš Brodvėjaus”VDU TEATRAS18 ir 19 d. 19 val. “Intymumas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS20 d. 18 val. “Lūšies valanda”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI20 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Papūgėlė Žužu”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS18 ir 19 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo”20 d. 18.30 val. ir 21 d. 17 val. “Šikšnosparnis”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS20 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

20 d. 19 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS18 d. 18 val. “Tėtis”20 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”19 d. 17 val. Frankofonų teatras “Clef”. “6 rue Chantereine”20 d. 17 val. “Raganius”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS19 d. 18 val. Aleksandro Makejevo koncertasPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TRAKAITRAKŲ KULTŪROS RŪMAI19 d. 18 val. Naujasis teatras. “Petys gi į petį”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PAKRUOJISPAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

PAGĖGIAIPAGĖGIŲ KULTŪROS CENTRAS20 d. 19 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

BIRŠTONASBIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS19 d. 19 val. LMTA I kurso vaidybos magistrantųspektaklis “Broliai Karamazovai”

KETVIRTADIENIS 18 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Keliai. Mašinos.

Žmonės” (k.)10.30 “Ugnies tramdytojai” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 Vyriausybės metinės veik-

los ataskaita. Pranešėjas- Ministras PirmininkasAlgirdas Butkevičius.Tiesioginė transliacija išLR Seimo

16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Vieša paslaptis”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”. Tiesiogi-

nės laidos tęsinys23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-711.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-712.55 “Didžioji sėkmė”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.00 “Tūkstantis ir viena

naktis” N-717.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.16 “Mes - europiečiai”22.19 Sportas22.23 Orai22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Mentalistas” N-723.35 “Deksteris” N-140.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Mažylių nuotykiai”8.00 “Mano vaikinai”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Mano TV3. Jau 20 metų!”12.30 “Didvyrių draugužiai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Ašarų karalienė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Mano TV3. Jau 20 metų!”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Dingęs be žinios”23.00 “CSI kriminalistai”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Pabudimas”1.55 “Įstatymas ir tvarka. Opera-

tyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 Nacionalinė loterija7.05 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Žvaigždutės” (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Pasiklydusi širdis” N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Brolis už brolį” (k.) N-715.00 “Juoko kovos” (k.) N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Brolis už brolį” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Lietuvos muzikos legendos”22.30 Drama “Baltasis

oleandras” N-70.35 “Brolis už brolį” (k.) N-71.35 “Brydės” (k.)2.05-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Dru-pis” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V”N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50“Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai”N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Ginesorekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Lan-gai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas“Makbraidas. Chameleono nužudymas” N-7 22.40“Begėdis” N-14 23.45 “Farų šeima” N-7 0.35 “Tiesriba” N-14

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizon-tai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos”(k.) 12.20 “Prisiminkime”. Dainuoja Elena Čiudako-va (k.) 12.30 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje2013”. Vlado Drėmos knygos “Dingęs Vilnius” pris-tatymas (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženk-lai”. Nepriklausomybės kovos 1919-1920 metais15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba die-na, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrųkryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45“Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15“Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Vikto-ru Gerulaičiu” 21.25 Trumpametražis vaid. f. “Ber-niukas ir jūra” 21.40 “Kultūra”. Fotomenininkas Ri-mantas Dichavičius 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”.Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”.Janina Lapinskaitė. “Traukinys stovi penkias minu-tes” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.)1.10 Koncertas “Nepamirštamos dainos”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė”9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00“Mastrichto policija” 12.00 “Šuoliai į vandenį”13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00“Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Iš-

likimas” 16.00 “Gamtos jėgos” 16.30 IIHF pasaulioledo ritulio čempionatas. I divizionas B grupė. Ru-munija - Lietuva. Tiesioginė transliacija 19.00 “CSIMajamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų ma-ma” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 Kriminalinis f. “Fini-šas” 23.15 “6 kadrai” 23.55 “CSI Majamis” 0.50“Gamtos jėgos” 1.20 “Geri vyrukai” 2.05 “Paslap-čių namai”

Lietuvos ryto TV 6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Repor-teris” 7.50 “Lietuva tiesiogiai” 8.20 “Nuoga tiesa”9.55 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 Dok.f. “Bin Ladeno medžioklė”. 2 d. N-7 12.05 “Repor-teris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė13.55 “Kokį maistą perkame?” 15.00 Žinios 15.15“TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Naciai ir ateiviai.Sąmokslo teorija” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.“Naciai ir ateiviai. Sąmokslo teorija” tęsinys N-717.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Ži-nios 18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporte-ris” 21.45 “Super L.T.” N-7 22.50 “Merdoko paslap-tys” N-7 0.00 “Reporteris” 0.45 “Supernamai”

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Eglutės” 9.00 Komedija “Eglutės 2”11.00 Komedija “Vykrutasai” 13.00 Drama “Agora”N-7 15.05 Drama “Paskutinė naktis” N-7 17.00 Ko-medija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 19.00 Dra-ma “Kelias” N-7 21.00 Drama “Paskutinis šansasįsimylėti” 23.00 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14 1.00 Drama “Karaliaus kalba”

RTR Rossija5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose”10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apietai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių institutopaslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva

16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys”17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios.Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20“Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Dvikova0.40 “Miškuose ir kalnuose” 1.30 Vaid. f. “Fuetė”3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas11.30 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyro aš-tuntfinalis. Tiesioginė transliacija 19.30 Tenisas.Monte Karlo Masters turnyro aštuntfinalis 21.40Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės. Tie-sioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolygos ket-virtfinalio rungtynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jietai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Dide-lės statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobiliųpardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00Ekstremali žvejyba. Naujoji Zelandija 22.00 Imperi-ja už įstatymo ribų 23.00 Gangsterių kodeksas0.00 Ar jūs išgyventumėte? 1.00 Blogiau nebūna

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Ryklys vardu Nikolė11.00 Kalėjimo meilės romanas 12.00 Pasaulio pa-baigos belaukiant 13.00 Draudimai. Keistos laido-tuvės 14.00 Paskutiniai Sumatros tigrai 15.00 Ne-paprastos Kamčiatkos žuvys 16.00 Pasauliopabaigos belaukiant 17.00 Draudimai. Keistos lai-dotuvės 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Teksasokalėjimo bėglys 20.00 NSO virš Europos 21.00 Pa-ranormalūs reiškiniai 22.00 Tunų žvejyba 23.00NSO virš Europos 0.00 Paranormalūs reiškiniai1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Orai 192013 04 18Lietuvos žinios

Avinas 03 21 - 04 20

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:13leidžiasi 20:25dienos ilgumas 14:12

MĖNULISAntroji priešpilnio diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+23

+12

+16 +3

+18 +6

+17

+17 +5

+17 +5

+4

+6

Lisabona

+23Malaga

+24Madridas

+19Alžyras

+25Tunisas

+17

Atėnai+18

Larnaka

+11Stambulas

+20Barselona

+16Bordo

+12Dublinas

+16Paryžius

+13Londonas

+20 Nica

+23Roma

+24Dubrovnikas

+15Sofija

+23Bukareštas

Varna

+18Maskva

+8 Helsinkis

+22Kijevas

+23Berlynas

+13

Kopenhaga+13

Stokholmas

+9

Oslas

+12Amsterdamas

+25Miunchenas

+24Praha

+17Vilnius

+14Talinas

+18Ryga

+20

Minskas

+15Sankt Peterburgas

Bratislava

+22Varšuva

+23Viena

+23Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, daug kur trumpai palis. Temperatūra dieną 12-18 laipsnių šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kai kur palis.Temperatūra naktį 7-10laipsnių šilumos, dieną 8-12 laipsnių šilumos.

108-oji metų diena. Balandžio aštuonioliktoji,ketvirtadienis, ketvirtoji 16-osios metų savaitėsdiena, iki Naujųjų metų lieka 257 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Apolonijus, Eitvilas, Girmantė.

Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Balandžio 17 d. sudoku sprendimas.

Priešpilnis IV 17

Avinas. Nesmagus laikas - busnesunku jus priremti prie sie-nos. Venkite kalbėti temomis,

kurių neišmanote, kad nesuklaidintumėtekitų. Stiprinkite sveikatą.

Jautis. Nesinervinkite dėl įvairiųnesklandumų, nesusipratimų,nuostolių. Šiandien geriau ne-

tekti nei įgyti. Darbe galite susidurti su neti-kėtais sunkumais, kritika.

Dvyniai. Jūsų klaidos, trūkumaisutuoktiniui ir aplinkiniams busgeriau matomi. Konkurentai, ko

gero, nepraleis progos tuo pasinaudoti. Ne-pasiduokite provokacijoms.

Vėžys. Pasirūpinkite savo svei-kata. Dirbkite atidžiai - nepaste-bėsite, kaip privelsite rimtų

klaidų. Nepykite, jei artimas žmogus ar kole-ga primes neįvykdytą įsipareigojimą.

Liūtas. Tikrai laimėsite, jei svar-bius reikalus atidėsite. Šiandiengalite išgirsti įžeidimą. Nemaža

tikimybė susipykti su artimu žmogumi. La-biau pasaugokite vaikus.

Mergelė. Nepalanki diena. Ga-limos nesėkmės, įvairūs nema-lonumai. Atsisakykite visų ati-

dėliotinų darbų. Jei prastai jaučiatės, vertalikti namie. Didesnis apgaulių pavojus.

Svarstyklės. Išsiblaškymas ra-šant, skaičiuojant, vairuojant galibaigtis gausiomis problemomis.

Mokėkite atsakyti už savo veiksmus, padarytasklaidas. Neieškokite atpirkimo ožio.

Skorpionas. Nerizikuokite pi-nigais, sveikata, pamąstykiteapie šeimos ramybę. Pasisau-

gokite vagių, apgavikų. Nesiimkite aiškintissantykių, venkite ginčų.

Šaulys. Nesivelkite į avantiūrą,netikėkite gražiais pažadais.Galite smarkiai suklysti mylimo

žmogaus atžvilgiu. Neišliekite savo nepasi-tenkinimo vaikams.

Ožiaragis. Galite nepajusti ap-gaulės, pasikliauti nesąžiningudraugu. Nereaguokite į provo-

kacijas, nepraraskite nuovokos bendrauda-mi, jei nenorite įgyti priešininkų.

Vandenis. Neprognozuojamaslaikas. Tai turėtumėte atsimintitvarkydami turto reikalus. Šian-

dien netinka investuoti, skolinti arba pasira-šyti sandorį.

Žuvys. Galite ne visai teisingaisuprasti dabartinius savo užda-vinius, tad nepriimkite jokių

kardinalių sprendimų. Labiau saugokite gerąvardą ir sveikatą.

Jaunatis V 10

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 6 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Pilnatis IV 24

DelčiaIV 30

2013 04 18Lietuvos žinios20 Margumynai

Vagių išradingumas kartais stebina net visko mačiusius policijos pareigūnus. Vienasamerikietis pavogė bankomatą,pasinaudojęs statybvietėje stovinčiu ekskavatoriumi.

Neeilinė vagystė įvykdyta vienameJungtinių Amerikos Valstijų ŠiaurėsKarolinos valstijos mieste. Apie vidur-naktį prie saugomos statybos aikštelėsprivažiavo raudonos spalvos “Ford” pi-kapas. Iš keleivio pusės išlipęs žmogustyliai nusėlino prie statybvietėje esančioekskavatoriaus, specialiais įrankiais at-rakino jo dureles, paleido variklį ir iš-riedėjo į šalimais esančią gatvę.

Ekskavatoriaus vairuotojas nuvažia-vo kelis šimtus metrų ir sustojo prienetoli parduotuvės stovinčio banko-

mato. Kadangi buvo beveik vidurnak-tis, parduotuvėje žmonių nebuvo. Iš-radingas vagis pakėlė ekskavatoriauskaušą ir, juo suėmęs sunkų bankoma-tą, įkrovė pinigų išdavimo įrenginį tie-siai į pikapo bagažinę. Staigiai išlipęsiš pavogtos statybininkų transportopriemonės jis įlipo į pikapo saloną irnurūko savais keliais. Vietos policinin-kų teigimu, jie kol kas nenustatė vagiestapatybės. Pikapas, pasak policininkų,buvo vogtas, ir tai apsunkino jiemsdarbą. Teisėsaugos pareigūnai apie va-gystės aplinkybes sužinojo iš vieno liu-dininko, tačiau jis neįsidėmėjo nusi-kaltėlių veidų ir menkai galėjo padėtipolicijai. Vis dėlto pareigūnai tikisi, kadpavyks išaiškinti vagystę ir nubausti iš-radingus nusikaltėlius.•WXII 12, AFP, BNS, “Wired”, LŽ

Nusikaltėliai ekskavatoriumi įkėlė bankomatą į pikapą.Floridaengines.com nuotrauka

Išradinga vagystė

Ukrainiečių televizijos pokštininkas, kuris be kvietimo pateko į šiemetinę “Grammy” apdovanojimų teikimo ceremoniją, gali sulaukti bausmės. Jam gresia iki šešių mėnesių kalėjimo.

Vitalijus Sediukas vasario 10 dienąsugebėjo patekti į svarbiausių muzi-kos industrijos apdovanojimų šouVIP žiūrovų sektorių ir užlipo ant sce-nos kaip tik tuo metu, kai britų daini-

ninkė Adele ėjo atsiimti savo apdova-nojimo. 24 metų garsų pokštininkąV.Sediuką pastebėjo Jennifer Lopez.Jis greitai be jokio triukšmo nulydėtasnuo scenos. Los Andželo prokuratū-ra apkaltino pokštininką tyčia išėjus išžiūrovų zonos ir įėjus į atlikėjų zoną.Antras jam pateiktas kaltinimas - kiši-masis į reginį ir programos dalyvių už-laikymas. “Šiame mieste rengiamų di-delių renginių dalyvių (...) saugumasir apsauga yra mūsų tarnybos priori-tetas, - sakė miesto prokuroras Car-menas Trutanichas ir pridūrė: - Šiais

didesnio saugumo laikais bet koksžmogus, tyčia peržengiantis ribą ir vei-kiantis neatsakingai, laikomas atsakin-gu už savo veiksmus.” Jeigu bus pripa-žinta V.Sediuko kaltė, jam gali grėstikalėjimas iki šešių mėnesių ir tūkstan-čio dolerių (2,63 tūkst. litų) bauda užkiekvieną kaltinimą. Gegužės 31 die-ną kaltinimus jis išklausys Los Andže-le. V.Sediukas pagarsėjo pernai, kaiMaskvoje per vieną žiniasklaidos ren-ginį sugebėjo pabučiuoti “Vyrų juo-dais drabužiais” žvaigždę Willą Smit-hą ir gavo už tai antausį.•

Nekviestas svečias

V.Sediukas (kairėje) netikėtai užlipo ant “Grammy” apdovanojimų scenos. / twylah.com nuotrauka

34,64 karato rožinis deimantasaukcione Niujorke buvo parduotas už beveik 40 mln. dolerių (105,12 mln. litų). Tai yra naujas aukciono “Christie’s” rekordas.

“Šis “Princie Diamond” vadina-mas brangakmenis yra vienas di-džiausių ir gražiausių rožinių dei-mantų pasaulyje. Jo kilmė nepaprasta.Brangakmenis rastas senovinėse dei-mantų kasyklose Pietų Indijoje”, -prieš aukcioną sakė “Christie’s” juve-lyrikos padalinio vadovas FrancoisCurielis.

Telefonu dalyvavęs anonimas uždeimantą sumokėjo 39 323 750 do-lerių (103 mln. 418 tūkst. litų). Išpradžių šis deimantas priklausė

Haiderabado karališkajai šeimai, onuo 1960-ųjų - prancūzų juvelyri-kos kompanijos “Van Cleef & Ar-pels” Londono padaliniui. Kompa-nija už jį buvo sumokėjusi 46 tūkst.svarų - šiandien tai prilygtų 1,3 mln.dolerių (3,42 mln. litų). Tai nurodė“Christie’s”.

Pirkėjai aukcione už visus brangak-menius sumokėjo daugiau kaip 80mln. dolerių (210,39 mln. litų). Kiekmažiau nei 4,5 mln. dolerių (11,83mln. litų) nepagailėta už 30,32 kara-to stačiakampio formos bespalvį dei-mantą, 3,3 mln. dolerių (8,68 mln.litų) - už Harry Winstono žiedą sudeimantu. Anksčiau brangiausiai“Christie’s” aukcione nupirktas dei-mantas buvo 31 karato “Wittelsbach”,už jį 2008-aisiais sumokėta 24,3 mln.dolerių (63,9 mln. litų).•

Brangiausias deimantas

“Princie Diamond” rastas senovinėse Indijos deimantų kasyklose.jewelsdujour.com nuotrauka

Didžiojoje Britanijoje atsiradointernetinis socialinis tinklas gyvūnų mylėtojams. Naminiųaugintinių šeimininkai gali įdėtigyvūno nuotrauką ir rasti jamketurkojų draugų.

Socialinis tinklas vadinasi “My So-cial Petwork”. Jame augintinius gali re-gistruoti šeimininkai, komercinės irpelno nesiekiančios organizacijos. Čiagalima diskutuoti, kaip rūpintis gyvū-nais, juos veisti, tinkamai prižiūrėti. Beto, pabendravę internetu, gyvūnų šei-

mininkai gali susitikti gyvai ir supažin-dinti augintinius vieni su kitais.

Prisijungti prie “My Social Petwork”labai paprasta: reikia sukurti anketą,įdėti augintinio nuotrauką ir užpildytiinformaciją apie jį. Užsiregistruoti šia-me socialiniame tinkle gali ne tik šunųar kačių šeimininkai, bet ir laikantiejigyvačių, roplių, žiurkėnų, vėžlių, kana-rėlių, papūgų ar kitų gyvūnų.

“My Social Petwork” veikia pana-šiai kaip “Facebook”. Vartotojai gali pa-siūlyti vieni kitiems tapti draugais, ra-šyti žinutes ar komentuoti augintiniųnuotraukas. “Tai puiki idėja. Užsire-

gistravau, nes laikau pekino veislės šu-niuką”, - sakė Vanessa. Ji džiaugiasi,kad socialiniame tinkle susipažino sukitų šunų šeimininkais, kelis jų pakvie-tė tapti draugais. “Tai praplečia akira-tį. Susipažinau su įvairiais žmonėmis,su keliais buvau net susitikusi. Vienas -dobermaną laikantis vaikinas Charle-sas. Buvo malonu su juo pabendrau-ti”, - džiaugėsi Vanessa.

“My Social Petwork” - ne vieninte-lis socialinis tinklas gyvūnų mylėtojams.Panašus atsirado Ukrainoje, o Didžio-sios Britanijos kačių mylėtojai gali už-siregistruoti tinkle “Catmoji”.•

Socialinis tinklas gyvūnams

Naminių gyvūnų mylėtojai gali užregistruoti augintinius naujame socialiniame tinkle. / lifewithcats.tv nuotrauka