2013 m. baland¾io 18 d. / Ketvirtadienis / Nr. 88 (13 513)

  • View
    271

  • Download
    6

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Lobis praskolintame mieste

Text of 2013 m. baland¾io 18 d. / Ketvirtadienis / Nr. 88 (13 513)

  • 2013 m. balandio 18 d. / Ketvirtadienis / Nr. 88 (13 513)

    ORAI

    Debesuota su pra-giedruliais, daug kurtrumpai palis. Tem-peratra dien 12-18laipsni ilumos.

    19p.

    Europos Parlamente (EP) dirba 12Lietuvos atstov. Jiems talkina daugiaukaip pusantro imto pagalbinink. Kiek-vienas europarlamentaras turi iki 3 ak-redituot padjj (maksimalus leisti-nas skaiius) EP bstinse Briuselyje beiStrasbre ir net iki 42 vietini padj-j, dirbani Lietuvoje. Pastarj skai-

    ius yra neribojamas. iuo metu dau-giausia pagalbos prireikia europarla-mentarei darbietei Justinai Vitkaus-kaitei-Bernard. Ji turi 3 akredituotusir 42 vietinius padjjus. Svarbu i-sitekti biudete. J galima naudoti tik atlyginimams mokti, - sak darbiet. 3p.

    Dalies padjj algos - ne kiekvieno nosiai

    USIENIS

    Skms istorijair nesutarimai

    i savait Izraelis venia savo vals-tybs 65-met. i sukaktis - proga pa-mstyti, kokia yra yd valstyb irkokios ateities ji nori, ypa po Arabpavasario, kuris pakeit politin re-giono peiza. Yra daugyb dalyk,kuriais Izraelis gali didiuotis. Per 65savo gyvavimo metus alis pranokojos krj lkesius tapusi stipriau-sia Artimuosiuose Rytuose karinegalybe, pasauline auktj technolo-gij lydere ir gerov garantuojaniaisnamais viso pasaulio ydams. Drau-ge lieka taip ir neisprstos proble-mos: Izraelio visuomen susiskal-diusi, o svarbiausia - nra taikos sukaimynais arabais.

    8p.

    www.lzinios.lt

    Kaina 1,99 Lt

    ISTORIJA

    Partizaninismis dar nebaigtas 13p.

    SPORTAS

    Kaizeris tikslo siek reiklumu

    Dauguma ms europarlamenta-r talkinink plua ne Briuselyjear Strasbre, o Lietuvoje. i aplinkyb lemia ne tik j darbopobd, bet ir tai, kad duomenysapie toki padjj atlyginimuslaikomi konfidencialia informacija.

    Lietuvos iniosNAM PASAULIS

    Lietuviai atranda sodininkpaslaugas

    Vilniaus miesto taryba mnessvarstys sostins galv subrandintsilym steigti viej staig Japo-nikas sodas. Jos dalininkais turttapti 2011 met pabaigoje miestokurta vieoji staiga Vilniaus mies-to parkai ir privataus verslo atsto-vai. Naujoji staiga per deimt metsostinje turt rengti antr japo-nik sod, kainuosiant, mero Ar-tro Zuoko skaiiavimu, apie 8 mln.lit. Pernai panai zon Kairnuo-se baigs formuoti Vilniaus univer-siteto botanikos sodas isivert su0,5 mln. lit.

    i vasar organizuoti skrydius tu-rt pradti ir savivaldybs iniciaty-va steigta bendrov Air Lituanica.Kadangi ji kurta ne tiesiogiai miestotarybos sprendimu, o net per keliaspavaldias staigas, kuri steigja - sa-vivaldyb, monei leidiami pinigai,pirmiausia - vadovams mokami atly-ginimai, vilnieiams greiiausiai likspaslaptis.

    Bendrovs Air Lituanica perso-nalo algos nustatomos remiantis rin-koje vyraujaniais atlyginimais ir tarp-tautini konsultant parengtu versloplanu. Vilniaus savivaldyb nra tie-siogin mons Air Lituanica akci-nink, todl darbuotoj atlyginimaineskelbiami vieai, - L nurod me-rijos Viej ryi skyriaus atstovasAntonas Nikitinas.

    Dai

    niau

    s La

    bui

    o (E

    LTA

    ) nu

    otra

    uka

    5p.

    11p.

    Lobispraskolintame

    mieste

    JURGA TVASKIEN

    Vilnius, skausmingai iekantis lapsikuopti prie vasar vyksian-ius pirmininkavimo EuroposSjungos Tarybai renginius, kas-met deimtis milijon lit ileidiakeliems imtams savivaldybspristeigt staig ilaikyti. Naujausisavivaldybs teikiami duomenysatskleidia, kad i neretai nuostolingai veikiani bendrovivadov atlyginimai lygiuojami privat versl.

    Sostins meras A.Zuokas vadinamas daugeliopastaruoju metu steigiam viej

    moni sumanytoju.

    14p.

    Prie Seimo stksantis apgailtinosbkls fontanas kelia galvos skaus-m valdiai, nenoriniai apsijuoktiprie usienio sveius. Taiau, re-gis, rasta ieitis - neveikiant fonta-n adama umaskuoti glmis ir dekoracijomis. 3p.

    Parengtos statymo pataisos, ku-riomis siloma muziej vadovusskirti ribotam laikui konkursotvarka. Muziejininkai tikina, kadbaiminasi ne tiek dl savo post,kiek dl galim politini skersvj j staigose. 4p.

  • Su ilgameiu Seimo nariu, Liberal sjdio frakcijos atstovu Algiu Kata kalbamsapie naujus nacionalinio sau-gumo ikius ir parlamentiniodarbo aktualijas.

    - Seime dirbate beveik du de-imtmeius. Kokia, js akimis, yrai kadencija?

    - Per eiolika met parlamente te-ko matyti nemaai pasikeitim. Pokiekvien rinkim atrodo, jog Seimosudtis prastja, taiau gal labiautikt sakyti, kad kiekvien kart par-lament ateina daug atsitiktini mo-ni. Pasibaigus kadencijai nemaosj dalies vieojoje erdvje apskritaidaugiau nebetenka nei matyti, nei gir-dti. Tokius parlamentarus per drsubt vadinti profesionaliais politikais.Kaip ir tuos, kurie Seimo nario darbsivaizduoja kaip galimyb susitvar-kyti, pavyzdiui, savo verslo reikalus.

    Ne iimtis ir i kadencija. Juolabkad dalis kandidat Seim patekoant populistini paad bangos,kai kas net buvo tariamas papirkin-jimu. Kartais tenka pasijusti nepato-giai, kai per diskusijas, svarstymusparlamento salje ar komitete kole-gos uduoda klausim, atskleidian-t visik j nekompetencij.

    - Visus parlamentinio darbo me-tus esate itikimas vienam - Nacio-nalinio saugumo ir gynybos - komi-tetui. Kas lemia tok pastovum?

    - Nacionalinio saugumo ir gynybostemos man visada buvo artimos. Dirb-damas istoriku tyrinjau ir raiau par-tizaninio karo Lietuvoje tematika. At-gimimo metais buvau Varnos kratoauli sjungos atkrimo iniciatorius.fl Seimo rmus pirm kart patekau per

    tragikus Sausio vykius kaip parlamen-to gynjas. Taigi ssaj su gynybos te-ma buvo gana daug. Taiau svarbiau-sia aplinkyb - suvokimas, kad tikefektyviai vykdoma saugumo ir gyny-bos politika utikrins Lietuvos valstybsnepriklausomyb, saugum ir sudaryspalankias tolesns alies raidos slygas.

    - Kokios pagrindins, js poi-riu, iandienos nacionalinio saugu-mo aktualijos?

    - NATO kolektyvin gynybos irsaugumo sistema yra svarbus saugu-mo garantas Lietuvai, taiau ned-dami pakankamo indlio savo ka-riuomens pajgum esame labiaupaeidiami, ypa ikilus netiktaigrsmei. Prasta ekonomin padtislm didelius gynybos biudeto ap-karpymus. Deja, ir iandien kratoapsaugos sistemai neskiriama finan-sini itekli tiek, kiek btina. No-rint kardinaliai pakeisti situacij,reikalinga bendra politin valia. Vie-nas naujesni iandienos iki -kibernetinis saugumas ir elektro-nins informacijos sauga. iomsgrsmms dar nesame pakanka-mai pasireng, nors panaaus po-bdio nusikaltim, ipuoli pasau-lyje nuolat daugja.

    Energetinis saugumas toliau i-lieka ms Achilo kulnas. Rusija nekart yra pabrusi, kad savo ener-getinius iteklius laiko usienio po-litikos priemone. Kol bsime prik-lausomi nuo vienintelio duj ir kitaliav tiekjo, negalsime kalbtiapie visavert ms valstybs nacio-nalinio saugumo utikrinim.

    - Esate gausios Dzkijos biiuliparlamentins grups vadovas.Kuo politikai gali pasitarnauti savogimtajam kratui?

    - alies region politikai iuo me-tu skiriama per maai dmesio. Ka-

    dangi Seim esu renkamas Varnoskrate, daugiau dmesio norisi skirtiir grynai dzkikai tematikai - tiekekonominje, tiek kultrinje plot-mje. Kartu su kolegomis, kurie lai-ko save dzkais (nesvarbu, kur dabarj gyvenamoji vieta), aptariame gali-mybes sprsti vien ar kit regionoproblem. inoma, stebukl gal irnepadarysime, bet patirtis rodo, kadbendros pastangos pasitvirtina.

    - Kaip istorikas domjots poka-rio istorija, esate paras straipsniir knyg. Ar politika palieka laikokurti, gal turite koki nors planioje srityje?

    - Isamesniems istoriniams tyri-njimams, knygoms rayti laiko i-ties nepakanka, taiau knygos an-g arba straipsn retsykiais paraau.Kartais pasidaliju informacija suistorikais, kurie domisi partizani-nio karo tematika. Ruoiuosi pa-rayti isami Dainavos apygardos(Dzkijos) partizan istorij, nesesu tam sukaups daug mediagos.is iskirtinis ms istorijos laiko-tarpis domus nagrinti vairiais te-matiniais pjviais, ir kol jauiu pul-suojant istoriko gyslel, vis darpuoselju tam tikras idjas ir atei-ties planus.Seimo nar kalbino RAIMONDA RAMELIEN

    MAVYDAS JASTRAMSKIS

    Artjantys Tvyns sjungos-Lietu-vos krikioni demokrat (TS-LKD)pirmininko rinkimai tapo daugiausiaaptarinjamu Lietuvos politikos vykiu.Diskutuojama, kokio lyderio reikiakonservatoriams, kokie yra kandidatpranaumai (trkumai) ir galimybslaimti. Kartu tai gera proga aptarti,kaip renkami partij vadovai Lietu-voje ir apskritai visame demokratinia-me pasaulyje.

    Galima pastebti, kad pltodamalyderio rinkim tem TS-LKD tarsireklamuoja save, tiktina - smonin-gai. Didiuojamasi, jog TS-LKD pir-mininkas, skirtingai nei pagrindiniprieinink - socialdemokrat - sto-vykloje, nra tiesiog formaliai patvir-tinamas, be realios konkurencijos.Akcentuojama, kad rinkimuose da-lyvauja keli kandidatai, o vadov ren-ka visi partijos nariai. Taigi konser-vatoriai, atrodo, vykdo viej ryikampanij, kurios pagrindin iniayra tokia: mes Lietuvoje esame de-

    mokratikiausia (vidaus organizaci-jos poiriu) politin jga.

    i aptariamo vykio funkcija TS-LKD, kaip partijai, gal net svarbesnnegu lyderio pasirinkimas. Btina pa-brti, kad keli kandidat dalyvavi-mas ir reali konkurencija rinkimuo-se nra tapats dalykai. alininkrajono tarybos rinkimuose dalyvaujadaug partij, taiau juos visada laimiLietuvos lenk rinkim akcija. 2009metais per Lietuvos prezidento rin-kimus n vienas partinis kandidatasnesugebjo rimiau pasiprieinti Da-liai Grybauskaitei. Tai - rinkim, ku-rie yra demokratiniai, bet nekonku-rencingi, pavyzdiai.

    velgiant partij lyderi rinki-mus demokratijose, situacija, kai lai-mtojas i anksto nra lengvai nusp-jamas, apskritai gana reta. Pavyzdiotoli iekoti nereikia: prajus sekma-dien Kanadoje baigsi vienos takin-giausi alies politini jg - Libera-l partijos - vadovo rinkimai. Norsbuvo ikelti ei kandidatai, triuki-nama persvara laimjo Justinas Tru-deau, kurio tvas Pierreas ElliottasTrudeau Kanados liberalams vado-vavo 1968-1984 metais. I viso pir-mininko rinkimuose dalyvavo 104552 partijos nariai, o J.Trudeau su-rinko beveik 80 proc. bals.

    Nors TS-LKD stengiasi