ARVYDAS JOCKUS

Netikėtas pokalbis telefonu su žuvų taukus reklamuojan-čios įmonės darbuotoja pagal Lietuvos civilinį kodeksą prilygsta raštu sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai.Tačiau ją anuliuoti telefonu gali nepavykti, kol susikaupsnemenka skola nepageidauja-mų prekių tiekėjui.

Į Valstybinę vartotojų teisių ap-saugos tarnybą (VVTAT) kreipiasivartotojai, kurie skundžiasi bend-rovių, platinančių maisto papildus,veiklos metodais.

Klaipėdiškė Monika (redakcijaipavardė žinoma - aut.) netikėtai ta-

po Kaune veikiančios “Natural Phar-maceuticals Sp. Z o.o.” įmonės “ver-tinama kliente” prieš praėjusias Ka-lėdas - atsiliepusi per pietų ruošąsuskambusiu jos namų telefonu.

“Skambino moteris maloniu balsu.Pradėjo pasakoti apie žuvų taukus: ko-kie jie vertingi sveikatai, kaip mažinacholesterolio kiekį kraujyje, kad tie-siog stebuklus daro... Pasakė, kad at-siųs man 60 kapsulių nemokamai. Pa-maniau, kad prieš Kalėdų šventesman, kaip pirmos grupės invalidei,dovanas kažkokias siunčia... - pasiūly-mu apsidžiaugė 82-uosius einanti mo-teris. - Paklausė mano adreso, vardo irpavardės, pašto, į kurį reikia siųsti ne-mokamą dovanų pakuotę. Tada pasa-kė, kad po mėnesio atsiųs antrą pa-kuotę - 120 kapsulių, už jas jau reikėssumokėti 89,95 lito, taip pat apmokė-

ti siuntimo išlaidas. Tuomet pasakiau,kad tokiu atveju mane išbrauktų, nie-ko nesiųstų - aš atsisakau ir tų vaistųneimsiu. Bet mane patikino, kad galė-siu bet kada atsisakyti, nes sąskaitojebus nurodytas jų telefonas”, - pasako-jo klaipėdietė.

Maždaug po mėnesio moteris visdėlto sulaukė pirmo pranešimo iš pa-što apie jos vardu gautą maisto papil-dų siuntą. “Tuoj pat nuvažiavau į pa-štą ir pareiškiau, kad tų vaistų neimuir neimsiu. Dar pasiteiravau, ar nie-kur nereikia pasirašyti. Bet praėjo dar

mėnuo - gaunu antrą pranešimą. Tuometu sirgau. Į Klaipėdos centrinį pa-štą nuėjo kaimynė. Ji išsikvietė paštoviršininkę, paaiškino, kad jokios siun-tos neėmiau ir nenoriu jų daugiaugauti, nesu skolinga, ir paprašė, jogdaugiau tų norvegiškų žuvų taukų

kapsulių man nesiųstų. Pašto viršinin-kė jai atsakiusi, kad ne viena aš tokia -dešimtys žmonių ateina su tokiais pra-šymais. Kaimynė ant to pranešimo pa-sirašė, kad jokių siuntų gauti nebeno-riu”, - pasakojo Klaipėdos gyventoja.

ISTORIJA

M.Yčas:pasiaukojęsvalstybės gerovei

2013 m. balandžio 5 d. / Penktadienis / Nr. 77 (13 502)

ORAI

Debesuota, dauge-lyje rajonų snigs,vakariniuose rajo-nuose kris šlapdri-ba. Temperatūradieną 2-4 laipsniaišilumos

Valdžios ryžtas po dvejų metų įsivesti eurą sveikatosapsaugos įstaigas jau dabarprivertė susiveržti diržus.

Privalomojo sveikatos draudimofondo biudžetas perpildytas, o svei-

katos apsaugos įstaigos negauna pi-nigų. Tokią padėtį Seimo opozicija va-dina paradoksalia ir valdančiuosiuskaltina nesilaikant pažadų. Pasak jospolitikų, vidutiniškai 11 proc. maži-namas ligoninių, poliklinikų bei ki-tų įstaigų finansavimas įstums įstai-gas į skolas ir neabejotinai atsilieps

teikiamų paslaugų kokybei. Su Vals-tybinės ligonių kasos direktoriumiAlgiu Sasnausku vakar susitikęs Sei-mo Liberalų sąjūdžio frakcijos se-niūno pavaduotojas Gintaras Stepo-navičius pabrėžė, kad sumažintofinansavimo pakaks tik medikų algoms išmokėti.

Ligoninėms prirašyta griežta dieta

Kaina1,99 Lt

www.lzinios.lt

12p.

KELIONĖS

Pietų Amerika baugino irstebino

VERSLAS

Randa kelią apsipirktiLenkijoje 10p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

14p.

UŽSIENIS

Barackas Obama nutarė sumažintisau atlyginimą 5 proc., kad pavyk-tų bent kiek sutaupyti biudžeto lė-šų. Taip JAV prezidentas nutarėsolidarizuotis su šalies valdinin-kais, kuriems atlyginimai mažina-mi dėl įsigaliojusio sekvestro. Jungtinių Valstijų prezidento atly-ginimas sudaro 400 tūkst. doleriųper metus. Vadinasi, kas mėnesį įvalstybės iždą sugrįš 1700 dolerių,nors JAV prezidento, kaip ir Kong-reso nario, atlyginimas yra nustaty-tas įstatymu ir negali būti keičia-mas. Tačiau jei prezidentas norisusimažinti atlyginimą savo noru,jis turi tokią teisę. Sau atlyginimussumažino ir dalis ministrų bei senatorių.

3p.

9p.

SSkkoollaassuužžkkrraauunnaa ddoovvaannaa

Potencialiems klientams skambinanti ir žuvųtaukus siūlanti operatorė neturi galimybių

anuliuoti kliento “sutikimo”.

Lietuvos žinios

Valdžia susimažino algas

7p.

Flic

kr.c

om n

uotr

auka

19p.

2013 04 05Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Teisingumo ministras socialdemok-ratas Juozas Bernatonis siūlo radikaliaipakeisti Seimo rinkimų sistemą. Tokiareforma Lietuvoje, žvelgiant į mažą rin-kėjų aktyvumą ir didelę partinės siste-mos fragmentaciją, apskritai būtų pa-geidautina. Tačiau šiuo metu siūlomaskonkretus Seimo rinkimų taisyklių rin-kinys problemų neišspręstų ir tik su-kurtų papildomų sunkumų demokra-tiniam procesui.

Pagal teisingumo ministro pasiūly-mo gaires Seimo narių skaičius nebū-tų mažinamas, tačiau kistų apygardųdydis, skaičius ir mandatų paskirsty-mo formulė. Lietuva būtų suskirstyta į10 rinkimų apygardų (pagal apskritis).Iš jų didžiausiai pagal gyventojų skaičių(Vilniaus apskritis) tektų 38 renkamiSeimo nariai, mažiausiai (Tauragės) - 5.Piliečiams apygardose būtų pristatomipartijų sąrašai, tačiau vienas rinkėjasturėtų tik vieną balsą, kurį atiduotų neuž partiją, o už konkretų kandidatą.Daugiausia balsų surinkę kandidataipaprasčiausiai patektų į Seimą. Taigipagal tokią sistemą reikėtų tik vieno rin-kimų turo.

Reikėtų pažymėti, kad J.Bernatoniosiūloma formulė nėra inovatyvi, tačiau

pasaulyje ji nedaug kur paplitusi. Tokiarinkimų sistema politikos moksluosevadinama “vienu neperkeliamu balsu”.Iki 1994 metų šiąformulę taikė Japoni-ja, tačiau nė viena Vakarų Europosvalstybė ja taip ir nesusižavėjo. Šiuometu pagal vieno neperkeliamo balsosistemą parlamento rinkimus organi-zuojančių šalių sąrašas gana egzotiš-kas: Afganistanas, Jordanija, Indonezi-ja, Puerto Rikas.

Galima įtarti, kad tokia rinkimų sis-temos reforma vienu metu norima nu-šauti du zuikius. Pirma, sukuriant 10apygardų, teoriškai lyg ir galima tikėtispartinės sistemos fragmentacijos suma-žėjimo: jeigu pasirenkamas proporci-nis atstovavimas, mažiau reikšmingųpartijų paprastai būna tose šalyse, kurmandatai skirstomi daugiau apygardų.Kita vertus, balsavimas už konkretųkandidatą lyg ir patenkina demokrati-jos tobulinimo siekį: kadangi Lietuvoselektoratas partijomis nedaug tepasiti-ki, rinkimų sistemos orientacija į asme-nis turėtų padidinti susidomėjimą rin-kimais.

Tačiau praktinis tokios rinkimų sis-temos taikymas Lietuvoje yra tikra ka-tė maiše, kuri gali turėti demokratinępolitinę sistemą destabilizuosiančių pa-sekmių. Visiškai tikėtina, kad partinėssistemos fragmentacija nemažės, o netdidės: jeigu vietas gauna ne partijos, o

daugiausia balsų surinkę kandidatai,tai yra palanku mažai kandidatų ke-liančioms, marginalioms politinėmsjėgoms. Tikriausiai socialdemokrataitikisi, kad kaip viena seniausių ir orga-nizaciniu atžvilgiu stipriausių partijų(be to, gerai įsitvirtinusi savivaldoje) jieiš tokios rinkimų sistemos reformos pa-sipelnys. Tačiau rezultatas gali nuviltinet ir juos.

Vieno neperkeliamo balso sistemostrūkumus galima atskleisti elementa-riu hipotetiniu pavyzdžiu. Pagal dabar-tinius siūlymus Tauragės apygardoje

būtų renkami 5 Seimo nariai. Sakyki-me, partijų populiarumas yra toks: Apartija - 45 proc., B - 13, C - 28, D - 14procentų. Jeigu partija A iškelia du kan-didatus, kurių vienas gauna 22 proc., oantras 23 proc. balsų (priminsiu, kadtokioje sistemoje būtų balsuojama bū-tent už kandidatus, o ne partijas), jigautų 2 vietas. Tačiau atsižvelgiant į

bendrai gautus jos kandidatų balsus (45proc.), laimėtų vietų skaičius A partijosakivaizdžiai nepatenkins (2 iš 5 - 40proc. apygardoje išdalijamų mandatų).

Todėl partija A gali bandyti kelti nedu kandidatus, o tris. Jeigu jie visi gau-tų po lygiai balsų (šiame pavyzdyje - po15 proc.), partija laimėtų tris vietas. Ta-čiau nesėkmingai susiklosčius balsavi-mui, ji gali likti prie suskilusios geldos.Jeigu vienas populiarus kandidatas su-rinks itin daug (pavyzdžiui, 23 proc.),o kiti du - gerokai mažiau (tarkime, po11 proc.) balsų, įmanoma, jog bus lai-mėtas tik vienas mandatas.

Sakykime, Tauragėje Lietuvos social-demokratų partija (LSDP) iškels 5 kan-didatus, kurių vienas - teisingumo mi-nistras J.Bernatonis, o kiti - mažiaužinomi politikai. Tikėtina, kad daugu-ma socialdemokratų rinkėjų rinksisbūtent žinomesnį asmenį iš jiems pa-tinkančios partijos. Jeigu LSDP kandi-datai bendrai Tauragėje surinktų 20proc. balsų, iš kurių 18 proc. - J.Berna-tonis, išrinktas būtų tik jis. Kiti keturisocialdemokratai liktų be nieko. Juosaplenktų bet kuris bent 2 proc. surin-kęs marginalios politinės jėgos kandi-datas (su sąlyga, kad partija keltų tik jįvieną).

Tokia rinkimų sistemos logika lemiakoordinacijos problemas ir nežinomy-bę. Būtina pabrėžti, kad ją taikant par-

tijoms būtų labai sunku nuspręsti, kiekkandidatų kelti ir kiek konkrečios apy-gardos sąraše turėtų būti garsių pavar-džių. Neišvengiamai aštrėtų konkuren-cija partijų viduje dėl to, kas turėtųkandidatuoti - sąrašai, siekiant balsųiššvaistymo, tikrai negalėtų būti labaiilgi. Viena galimų pasekmių - partijųskilimai ir nepriklausomų kandidatųdaugėjimas, o tai partinei sistemai lem-tų dar daugiau chaoso.

Kita vertus, rinkėjams tokia rinkimųsistema bus irgi sunkiai suprantama:jeigu dauguma balsuoja už patinkan-čius kandidatus, kodėl palaikoma par-tija gauna tiek mažai vietų? Elektora-tas turės bandyti prisitaikyti, balsuotistrategiškai. Tačiau tokio dydžio apy-gardose, kaip dabar modeliuojamasVilnius (38 vietos), tai bus iš tikrųjų ne-įmanoma.

Garsus estų politikos mokslininkasReinas Taagepera yra pažymėjęs, kaddėl aptartų problemų vieno neperke-liamo balso formulė paprastai nėrataikoma apygardoms, kuriose renka-mi daugiau nei 3-5 parlamento nariai.Reikia tikėtis, kad Lietuvos parlamen-tarai nenorės būti elementarius poli-tikos mokslų pagrindus neigiančiosinovacijos šalininkais: vertinant da-bartinį rinkimų sistemos reformos va-riantą, racionaliausia jam būtų pasa-kyti “ne”.•

Rinkimų reforma - katė maiše

Reikia tikėtis, kad Lietuvos parlamentarainenorės būti elementa-

rius politikos mokslųpagrindus neigiančiosinovacijos šalininkais.

Seimo kadenciją “Tvarkos ir teisingumo” atstovas Algimantas Dumbrava pradėjopenkiais mėnesiais vėliau nei kitijo kolegos. Politikui teko galynė-tis pakartotiniuose rinkimuose.Su A.Dumbrava kalbamės apie pralaimėjimo kartėlį ir būsimus darbus.

- Kaip ir ankstesnę kadenciją, dirbsi-te Seimo Socialinių reikalų ir darbo ko-mitete. Kokios, jūsų akimis, svarbiau-sios šios srities problemos, kuriasspręsti būtina kuo operatyviau?

- Manau, kad vienas svarbiausiųklausimų - priimti galutinį sprendimądėl senatvės pensijų kaupimo. Ne ma-žiau aktualu atkurti prarastas pareigū-nų ir neįgalumo pensijas, kompensuo-ti senatvės pensijas. Turėtume kuogreičiau atkurti neįgaliųjų slaugos beipriežiūros pinigus.

- Nuo balandžio 1-osios Lietuvos gy-ventojai turi apsispręsti, kaip jiems to-liau kaupti savo senatvės pensiją. Kągalėtumėte patarti nežinantiems, kaipelgtis?

- Jaunesni žmonės, kuriems iki pen-sijos dar tolokai - 20 ir daugiau metų,turėtų savo senatvės pensiją kaupti irkaupiamuosiuose fonduose. Kitaip neikai kurie mano kolegos Seime, į tokiusfondus žiūriu palankiai, esu įsitikinęs,kad jie gali ir turi būti valstybės partne-

riai pensijų kaupimo srityje. Ten dirbajauni ir išsilavinę žmonės, sugebantysprotingai investuoti žmonių patikėtuspinigus. Privačiai pinigus pensijomskaupia apie milijonas šalies piliečių, to-dėl ir Vyriausybė, ir fondai turi jausti at-sakomybę už savo veiklą. Tiems, kuriegerai uždirba, manau, reikėtų draustis“Sodroje” ir privačiu draudimu. Ma-žiau uždirbantiems patarčiau dalyvau-ti esamoje sistemoje, kai dalis lėšų per-vedama į privačius fondus. Žinoma,

atsiranda galimybė grįžti į “Sodrą”. Ki-taip tariant, kiekvienas pilietis turėtųskaičiuoti ir apsispręsti pats.

- Kur jūs pats kaupiate savo senatvėspensiją? Ar dabar, kai yra galimybė, ke-tinate ką nors keisti?

- Aš kaupiu ir “Sodroje”, ir kaupia-muosiuose fonduose - maždaug 10metų. Esu iš tų žmonių, kurie nesku-ba kaitalioti sprendimų. Blaškymasisnesuteikia valstybei solidumo, žmo-nės praranda pasitikėjimą valdžia. To-

dėl greičiausiai liksiu prie esamo pasi-rinkimo.

- Būta kalbų, kurias paskatino “Tvar-kos ir teisingumo” bei Darbo partijosgalimas susijungimas, kad šią kadencijągalite pakeisti frakciją. Bent jau kol kastaip nenutiko. Bet ar gali?

- Atvirai pasakysiu - partijų jungi-mosi idėja manęs nesužavėjo. Juolabkad rinkimų rezultatai buvo anuliuotidėl giminiuotis linkusios partijos kan-didato veiklos. Manau, kad jungiantispartijoms turėtų dominuoti vertybiniaidalykai: požiūris į padorumą, sąžinin-gumą, tautiškumą, religinius įsitikini-mus, sveiką gyvenseną ir t. t. Man labaisvarbu, kas vadovaus naujajam jungti-niam dariniui. Partijos vadovas manturi būti autoritetas visais, taip pat irminėtais klausimais. Man nepriimti-nas vulgarumas ir abejingumas, todėlnaujasis vadovas turėtų būti moralinispavyzdys visiems jungtinės partijos na-riams. Bus sunku, jei vadovas norės tikvadovauti ir neįstengs būti moralinislyderis.

- Ar labai išgyvenote sužinojęs, kadlapkritį jūsų apygardoje vykusių rinki-mų rezultatai buvo pripažinti negalio-jančiais? Ką būtumėte veikęs, jei nebū-tumėte išrinktas į Seimą?

- Buvo skaudu, nes nuo Seimo bu-vau tik per žingsnį. Pakartotinis rinki-mų maratonas nusibodo ne tik man,bet ir rinkėjams. Daugeliui jų taip ir li-

ko neaišku, kodėl rinkimų rezultataibuvo anuliuoti. Manau, kad reikia keis-ti rinkimų įstatymus ir nešvaistyti per-rinkimams visų mūsų pinigų bei laiko.Net neįsivaizduoju, ką būčiau veikęsneišrinktas į Seimą. Turiu tam tikrospolitinės patirties, geležinkelininko spe-cialybę, kurios Zarasuose niekur ne-pritaikysi. Taip jau susiklostė, kad bū-damas politikoje 15 metų nesukūriauasmeninio verslo, neįsigijau vertingųakcijų. Dirbau įvairų darbą, bet labiau-siai prie širdies darbas su žmonėmis.

- Kokios problemos aktualiausios jū-sų rinkėjams zarasiškiams ir visaginie-čiams?

- Zarasuose nėra aplinkkelio, todėlvisas sunkiasvoris transportas važiuo-ja per miesto centrą. Ketinu siekti, kadjis būtų nutiestas. Nepamirškime, kadZarasai - kurortinė vietovė, todėl būti-na gerinti turizmo ir verslo infrastruk-tūrą. Nerimą kelia didelis nedarbo ly-gis, todėl Seime turėtume kuo skubiaupriimti paramos verslui įstatymus. Ša-lia Visagino turėtų išdygti nauja, visussaugumo reikalavimus atitinkanti ato-minė elektrinė. Privalome tvarkingaiuždaryti Ignalinos AE, pastatyti saugiąradioaktyviųjų atliekų saugyklą. Šių ob-jektų statyba bent iš dalies sumažintųnedarbą.•Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimo tribūna

Žaidimo taisyklių kaita ne visada naudinga

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

A.Dumbrava: “Kitaip nei kai kurie mano kolegosSeime, į kaupiamuosius fondus žiūriu palankiai.”

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 12,13 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Į teisingumo ministro JuozoBernatonio siūlymą svarstyti galimą Seimo rinkimų reformąreaguota prieštaringai. Dalis valdančiųjų mano, kad tam jaupribrendo reikalas, opozicijos atstovai įžvelgia siekį sukelti sumaištį.

Teisingumo ministro J.Bernatonionuomone, Seimą galėtume rinkti pagalestišką modelį. Seimo frakcijoms jis jauišdalijo tokias parlamento rinkimų re-formos gaires. Politikai jas vertina skir-tingai.

Neliktų vienmandatininkųReformos gairėse teigiama, kad pa-

grindiniai jos tikslai yra įtvirtinti sistemą,kuri leistų Seimą renkančiam piliečiuibalsuoti už konkretų asmenį, o ne užpartijos sąrašą, taip pat atsisakyti parla-mentarų rūšiavimo į daugiamandati-ninkus ir vienmandatininkus.

Ministro siūlyme numatyta, kad Sei-mo nariai būtų renkami tik daugiaman-datėse rinkimų apygardose, Lietuvą pa-dalijus į dešimt jų, pagal apskričių ribas.Mandatai tarp apygardų būtų paskirsty-ti pagal jose gyvenančių rinkėjų skaičių.

Politinės partijos galėtų kelti kandida-tų sąrašus vienoje, keliose ar visose apy-gardose. Taip pat galėtų būti keliami irnepriklausomi kandidatai. Rinkėjai ga-lėtų balsuoti už vieną kandidatą, o į Sei-mą būtų išrinkti daugiausia balsų apy-gardoje surinkę politikai.

Jeigu per pirmąjį etapą visi nariaineišrenkami, likę laisvi mandatai būtųpaskirstomi tarp politinių partijų, ku-rios peržengė 5 proc. nacionalinį barje-rą, sąrašų. Trečiajame etape mandatai,kurie liktų neišdalyti taikant paprasto-sios kvotos metodą, būtų paskirstyti na-cionaliniu mastu kaip kompensaciniaimandatai partijoms, peržengusioms 5proc. barjerą. Vieną mandatą gautų par-tija, surinkusi daugiausia mandatų apy-gardose, kitą - pagal rezultatus apygar-dose antra likusi partija ir t. t.

Paprastesnė sistemaJ.Bernatonio teigimu, reformos gairė-

se numatyta rinkimų sistema yra pana-ši į mūsų šalyje egzistavusią tarpukariu,o dabar sėkmingai veikiančią Estijoje irSuomijoje.

Pasak J.Bernatonio, dabartinė “su-dėtinga Seimo rinkimų sistema” sulau-kia nemažai gyventojų kritikos. Esą taiir yra pagrindinis akstinas diskutuotiapie jos keitimą. “Mano supratimu, jei-gu rinkimų sistema bus patrauklesnė,paprasta, žmonėms suprantama ir ten-kinanti jų lūkesčius, daugiau žmoniųdalyvaus rinkimuose”, - įsitikinęs mi-nistras.

J.Bernatonis tikino, kad į įstatymų pa-taisas šie siūlymai suguls tik tada, jei su-lauks politinio palaikymo. “Juk įstatymąreikės priimti Seime. Jeigu visus tenki-na dabartinė sistema, vadinasi, dar ne-subrendome tobulesnei”, - teigė jis.

Netinka LietuvaiDidžiausios opozicinės Seimo Tė-

vynės sąjungos-Lietuvos krikščioniųdemokratų frakcijos seniūno pirmojopavaduotojo Jurgio Razmos nuomo-

ne, savo neveikimo erdvę J.Bernato-nis bando užpildyti keistais siūlymais.Jo manymu, nauja rinkimų sistemanieko neduotų, išskyrus sumaištį. “Jeivertintume patį siūlymą, Lietuvai jisnetinka, nes rinkimus į Seimą organi-zuoti kiekvienoje iš dabar esančių 10apskričių su atskirais sąrašais nėra jo-kios logikos, - pabrėžė J. Razma. - Beto, rinkėjai jau pripratę prie dabartinėsSeimo rinkimų sistemos, kuri yra pa-siteisinusi, leidžia žmonėms turėti irtiesioginį atstovą, išrinktą konkrečio-je apygardoje, ir kartu išrinkti kitą pu-sę Seimo narių pagal partijų sudarytussąrašus.”

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos ats-tovo Remigijaus Šimašiaus teigimu, siū-loma tvarka nėra nei gera, nei bloga.“Tačiau pagrindinis klausimas šiandientoks: ar yra pakankamai priežasčių, re-sursų, laiko spręsti būtent šį klausimą.Man atrodo, kad yra daug aktualesnių.Tai nėra prioritetinis reikalas”, - įsitiki-nęs liberalas.

Sustiprintų demokratijąSeimo pirmininko pirmasis pava-

duotojas, “darbietis” Vytautas Gap-šys mano, kad pateiktus siūlymus bū-tina diskutuoti. Jis svarstė, kad tokiarinkimų sistema suteiktų didesnę pa-sirinkimo laisvę visuomenei, galimy-bę išrinkti geriau jai atstovaujančius

parlamentarus. Tačiau, anot V.Gap-šio, siūloma sistema būtų nepalankimažosioms partijoms, nes atstovavi-mas Seime gali susiaurėti iki kelių pa-

grindinių politinių jėgų. “Toks rinki-mų modelis gali turėti tam tikras pa-sekmes ir ta prasme, kad išrinkti par-lamentarai bus labai prisirišę prie savoapygardų, kuriose buvo išrinkti. Jiekeltų daugiau klausimų, susijusių su jųapygardomis, nepaisydami visumos”,- pažymėjo jis.

Seimo Socialdemokratų partijosfrakcijos seniūnė Irena Šiaulienė siū-lymus reformuoti Seimo rinkimų sis-temą vertina palankiai. Ji mano, kadpakeitimai prisidėtų prie demokratijosstiprinimo. “Esame pribrendę disku-sijai, ją tikrai galime pradėti”, - teigėI.Šiaulienė.

Svarstymų ratą reikia plėstiPolitologo Algio Krupavičiaus nuo-

mone, dabartinė Seimo rinkimų siste-ma turi trūkumų. Partijoms neperžen-gus 5 proc. barjero, daug rinkėjų balsų“keliauja į šiukšlių dėžę”, laikas peržiū-rėti vienmandačių rinkimų apygardųribas. Tačiau iš esmės tokia mišri rinki-mų sistema esą nebloga, gerai repre-zentuojanti žmonių nuomonę.

Vis dėlto, pasak A.Krupavičiaus, ver-ta diskutuoti dėl galimos rinkimų refor-mos. Tačiau jis pažymėjo, kad nuspren-

dus pertvarkyti sistemą reikėtų rinktisne iš vieno, o iš kelių alternatyvų mode-lių. Politologo teigimu, estiška rinkimųsistema nėra tokia paprasta, kaip atro-do iš pirmo žvilgsnio, - balsų skaičiavi-mo mechanizmas gana sudėtingas.

Svarstant rinkimų reformą, A.Kru-pavičiaus manymu, derėtų kelti ir Seimonarių skaičiaus klausimą. “Dar vienasdalykas. Ko gero, didesnė problemaLietuvoje yra ne Seimo, o vietos rinki-mų sistema, kuri iš esmės yra partijų są-rašų rinkimų sistema, nors galima bal-suoti ir už pavienius asmenis. Tai nėraoptimaliausias pasirinkimas”, - pažy-mėjo politologas. •

Dienos temos 32013 04 05Lietuvos žinios

RAIMONDA RAMELIENĖ

Valdžios ryžtas po dvejų metų įsivesti eurą sveikatos apsaugosįstaigas jau dabar privertė susiveržti diržus. Dešimtadaliumažėsiantis jų biudžetas gali atsiliepti gydymo kokybei.

Privalomojo sveikatos draudimofondo (PSDF) biudžetas perpildytas, osveikatos apsaugos įstaigos negauna pi-nigų. Tokią padėtį Seimo opozicija va-dina paradoksalia ir valdančiuosius kal-tina nesilaikant pažadų. Pasak jospolitikų, vidutiniškai 11 proc. mažina-mas ligoninių, poliklinikų bei kitų įstai-gų finansavimas įstums įstaigas į skolasir neabejotinai atsilieps teikiamų paslau-gų kokybei.

Spragas būtina taisytiSu Valstybinės ligonių kasos (VLK)

direktoriumi Algiu Sasnausku vakarsusitikęs Seimo Liberalų sąjūdžiofrakcijos seniūno pavaduotojas Gin-taras Steponavičius perspėjo, kad su-mažinto finansavimo pakaks tik me-dikų algoms išmokėti. Didžiausiasparadoksas, pasak parlamentaro, kadfinansavimas įstaigoms nurėžtas tuo-met, kai į PSDF biudžetą surinkta net

136 mln. litų daugiau nei pernai. ŠiemetPSDF biudžetas perlipo per 4 mlrd. li-tų. “Vyksta visuotinis finansavimo ma-žinimas nacionaliniu mastu, jo dydissvyruoja tarp 7 ir 18 proc.”, - teigėG.Steponavičius. Liberalas piktinosi,kad Vyriausybė sveikatos apsaugai ne-

leidžia naudoti PSDF rezervo fondo,kuriame sukaupta 266 mln. litų. “Ki-taip tariant, žmonių sveikatos sąskaitapinigai yra užšaldyti. O užšaldymopriežastis labai paprasta - 2015 metaisžūtbūt ruošiamasi įsivesti eurą, todėlšie pinigai negali būti panaudoti dėl fis-kalinio deficito problemos”, - aiškinoR.Steponavičius. Medicinos įstaigų“dieta” piktina ir buvusį Seimo Svei-katos reikalų komiteto pirmininkąkonservatorių Antaną Matulą. Jo nuo-mone, toks elgesys - “didžiulis šios Vy-riausybės cinizmas”. Jis teigė, kad baig-dama kadenciją buvusi valdžia paliko“idealią situaciją”: PSDF biudžetas bu-vo padidintas 3,5 proc., į rezervą su-kaupta per 300 mln. litų. “Vyriausybėperskolina pinigus “Sodrai” ir tai ne-

laikoma deficito didinimu, o uždarosveikatos draudimo rezervo naudoji-mas, matai, jau padidins tą deficitą. JeiFiskalinės drausmės įstatymas turispragų, jas reikia kuo greičiau taisyti”,- LŽ sakė A.Matulas. Jo teigimu, visitokie dalykai net ir geras sveikatos ap-

saugos ministro Vytenio Andriukaičioidėjas paverčia niekinėmis.

Panikos nekeliaVilniaus miesto klinikinės ligoninės

direktoriaus Henriko Ulevičiaus teigi-mu, jų gydymo įstaigos finansavimassumažėjo maždaug 7 procentais. “Rei-kės kukliau gyventi. Nedarysime re-monto, nepirksime aparatūros”, - LŽsakė direktorius. Tačiau medikamen-tams ir atlyginimams skirtos lėšos nebusmažinamos. “Išbandymų patyrėme jaupernai, kai prie mūsų buvo prijungtaSapiegos ligoninė su 4 mln. litų skola.Nieko, išgyvenome”, - optimistiškai įateitį žvelgė H.Ulevičius. Pasvalio ligo-ninės vyriausiasis gydytojas RolandasRastauskas buvo nusiteikęs pesimistiš-

kiau. Pasak jo, ligoninės finansavimasšiemet sumažintas 10 procentų. “Pir-mą pusmetį gal išgyvensime. Bet antrą,jei Vyriausybė nesiims jokių priemo-nių, tikrai bus blogai”, - prognozavoR.Rastauskas. Jo teigimu, “visi vidiniairesursai” buvo išsemti dar pernai - už-darytas vienas ligoninės skyrius, suma-žinta 30 etatų. Šakių ligoninės vyriausia-sis gydytojas Algirdas Klimaitis LŽ sakė,kad finansavimas ligoninės stacionaruisumažėjo apie 14 procentų. “Versimėssunkokai. Per daugelį metų visko yrabuvę, tikimės, ir šįkart išlipsime. Pir-maeilis uždavinys - atsiskaityti su dar-buotojais, pusmetį atlyginimams turė-tų užtekti”, - sakė medikas.

Taisyklių laikysisPasak sveikatos apsaugos ministro

atstovo spaudai Juliaus Naščenkovo,“finansinė drausmė neišvengiama, to-dėl, kad ir kokios griežtos būtų taisyk-lės, jų laikytis reikia”. “Matau tik opti-malius ministerijos žingsnius. Visurieškoma geriausių sprendimų ir prii-mami optimalūs”, - situaciją pakomen-tavo J.Naščenkovas. Pasak jo, ne mi-nistras sprendžia, kaip elgtis su rezervofondo lėšomis, lemiamas žodis priklau-so Vyriausybei.

Pritrūkusi resursų sveikatos įstai-goms finansuoti VLK anksčiau visa-

da naudodavo rezervo fondo, kuris yrasudėtinė PSDF dalis, lėšas. Normaliamdarbui užtikrinti šiemet iš jo reikėtųpasiskolinti 145 mln. litų iš sukauptų266 mln. litų. Tačiau nuo šių metų pa-keista tvarka, pagal kurią leidžiamanaudotis šio rezervinio fondo lėšomis.Anksčiau pakakdavo ministro leidimo,dabar reikia gauti Vyriausybės prita-rimą. Pernai iš fondo buvo panaudo-ti 302 mln. litų.•

Vyriausybė sveikatos apsaugai neleidžia naudoti PSDF rezervo fondo, kuriame

sukaupta 266 mln. litų.

A.Matulo teigimu, jei Fiskalinėsdrausmės įstatymas turi spragų,jas reikia kuo greičiau taisyti.Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Siūlomas apygardų ir mandatų padalijimasApygarda Nr. 1: Vilniaus apskritis (38 mandatai)Apygarda Nr. 2: Kauno apskritis (28 mandatų)Apygarda Nr. 3: Klaipėdos apskritis (16 mandatų)Apygarda Nr. 4: Šiaulių apskritis (14 mandatų)Apygarda Nr. 5: Panevėžio apskritis (12 mandatų)Apygarda Nr. 6: Alytaus apskritis (7 mandatai)Apygarda Nr. 7: Marijampolės apskritis (7 mandatai)Apygarda Nr. 8: Telšių apskritis (7 mandatai)Apygarda Nr. 9: Tauragės apskritis (5 mandatai)Apygarda Nr. 10: Utenos apskritis (7 mandatai)

Ligoninėms prirašyta griežta dieta

Ant diskusijų stalo - nauja rinkimų sistema

Rinkėjai galėtų balsuoti už vieną kandidatą, o į Seimą būtų išrinkti daugiausia balsų

apygardoje surinkę politikai.

J.Bernatonio įsitikinimu, esant žmonėms suprantamesnei rinkimų sistemai, daugiau rinkėjų eitų balsuoti. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

2013 04 05Lietuvos žinios4 Dienos temos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Verslininkams pasiryžus Marijampolei padovanoti pa-minklą poetui Pranui Vaičaičiuiir pasisiūlius jį pastatyti renovuotame Poezijos parke,miesto valdžia pareiškė, kadjam ten nėra tinkamos vietos.

Valdininkai taip pat nusprendė,kad P.Vaičaičio paminklui netinka-ma ir rengiama pertvarkyti vieta tiesRygiškių Jono gimnazija, kurią kaipalternatyvą buvo numatę paminkląpasišovę dovanoti verslininkai. Pa-minklą P.Vaičaičiui pasiūlyta statytities V.Kudirkos ir P.Vaičaičio gatviųsankirta esančiame nedideliame ap-leistame skverelyje, kurį iš dviejų pu-sių gožia gyventojams priklausantysūkiniai pastatai.

Norėtų įamžinti poeto atminimąRekonstruotame Poezijos parke ar-

ba rengiamame atnaujinti RygiškiųJono parke pastatyti skulptoriaus Kęs-tučio Balčiūno kuriamą paminkląP.Vaičaičiui Marijampolės savivaldy-bei pasiūlė šio miesto “Rotary” klu-bas. Kaip LŽ teigė vienas šios inicia-tyvos autorių verslininkas ValentinasKušlys, padovanoti miestui pamink-lą nuspręsta dėl to, kad pernai baig-tame tvarkyti Poezijos parke nėra netužuominos į poeziją. P.Vaičaitis pa-sirinktas ne vien dėl to, kad mokėsiMarijampolėje, bet ir todėl, kadK.Balčiūnas jau turi sukūręs tokio pa-minklo projektą. “Norėjome kartu

įamžinti ir poeto atminimą, ir pa-puošti miestą”, - tvirtino V.Kušlys.

Anot jo, iš pradžių tokiam sumany-mui Marijampolės savivaldybės vado-vai pritarė, tačiau neseniai verslinin-kai gavo merijos raštą, kad P.Vaičaičiopaminklui vietos nėra ne tik Poezijosparke, bet ir skvere ties Rygiškių Jonogimnazija. Valdininkai sugalvojo pa-minklą statyti ties P.Vaičaičio ir V.Ku-

dirkos gatvių sankirta esančiame skve-re, kurį iš dviejų pusių riboja ūkiniaipastatai. “Gyvenu netoliese ir matau,kas vyksta skvere: čia ir šunys pave-džiojami, ir šiukšlės metamos. Jei su-tvarkytų visą teritoriją, gal ir būtų gali-ma galvoti apie vietą paminklui. Tačiaudabar paminklo statyti už tvarto nede-rėtų”, - tvirtino V.Kušlys.

Sukurtų dar šįmetLėšų paminklui statyti sutinka pa-

aukoti keletas verslininkų, jie norėtų,kad paminklas būtų pastatytas jau ikišio rudens. Skulptorius K.Balčiūnasvakar LŽ tvirtino pasirengęs taip grei-

tai iškalti paminklą, tačiau negali rea-lizuoti minties, kol nežinoma, kur jisbus statomas. “Visiškai nesuprantu,kodėl Poezijos parke neatsirado vietospoetui P.Vaičaičiui. Juk parke dabartaip trūksta “dvasios!” - stebėjosi me-nininkas. K.Balčiūno teigimu, simbo-linė parimusio poeto skulptūra būtųkiek aukštesnė nei 2 metrai.

K.Balčiūnas tvirtino, kad merijosvaldininkų siūlymas jo kuriamą pa-minklą statyti ties V.Kudirkos ir P.Vai-čaičio gatvių sankirta jam būtų priim-tinas tik tuo atveju, jei toje vietoje būtųdaugiau erdvės ir paminklui netektųšlietis prie ūkinių pastatų.

Pavėluotas siūlymasPaminklą poetui P.Vaičaičiui statyti

skverelyje prie V.Kudirkos ir P.Vaičai-čio gatvių, už ūkinio pastato pasiūlėMarijampolės savivaldybės architektųtaryba. Jai vadovaujantis vyriausiasisMarijampolės savivaldybės architek-tas, Architektūros ir urbanistikos de-partamento direktorius Arūnas Luko-ševičius teigė, kad toks siūlymasatsirado, kai ir Poezijos parko, ir erdviųties Rygiškių Jono gimnazija projektųautoriai Reda Marcinkevičienė beiGintautas Vieversys nesutiko koreguo-ti jau suprojektuotų erdvių, mat josepaminklas anksčiau nebuvo numaty-tas. “O be projektų autorių sutikimonieko negalime keisti”, - aiškino vyriau-siasis architektas. Pasak A.Lukoševi-čiaus, miesto erdvių sutvarkymo pro-jektus rengiantys architektai patyssprendžia, kur ir kokie paminklai,skulptūriniai akcentai turėtų būti, jiepatys parenka ir skulptorius, atsižvelg-dami į jų kūrybos stilių.

Marijampolės savivaldybės meropareigas einantis mero pavaduoto-jas Sigitas Valančius LŽ ramino, jogkol kas galutinai nenuspręsta, kadpaminklas P.Vaičaičiui turėtų stovė-ti būtent ten, kur siūlo mieste dir-bantys architektai. “Gal yra ir dau-giau viešųjų erdvių, kurias jis galėtųpapuošti”, - svarstė S.Valančius. Ta-čiau jis tvirtino, kad Poezijos parkeP.Vaičaičio paminklui vietos tikraineatsiras. Vietos atsirastų tik Kristi-jono Donelaičio paminklui, kurisbūtų statomas minint jo gimimo 300metų jubiliejų, arba kitiems žymiemsSūduvos krašto žmonėms.•

Poezijos parke poetui vietos neatsirado

DAIVA BARONIENĖ

Įsitikinęs esąs vertas geresniosocialinio būsto, nei jam siūlosavivaldybė, anykštėnas perteismą mėgins įrodyti patiriantis valdininkų jam daromą moralinę žalą.

Benamiu prisistatantis Julius Jaruše-vičius šiuo metu įnirtingai suka galvąsvarstydamas, kokia suma įvertintiAnykščių rajono savivaldybės jam nevapadarytą moralinę žalą. Ją atlyginti vy-ras sieks per teismą. Šešiasdešimtmetisįsitikinęs, kad jam, ligoniui, savivaldy-bė nusikalto siūlydama apsigyventi so-cialiniuose butuose, esančiuose už ke-liolikos ar net keliasdešimties kilometrųnuo Anykščių. “Toks valdininkų siūly-mas man tolygus greitai mirčiai. Tai tik-rų tikriausios patyčios”, - teigė J.Jaruše-vičius. Jis žada bylinėtis, kad savivaldybėbūtų deramai nubausta.

Advokatas Vidmantas Žilinskas, įkurį J.Jaruševičius kreipėsi teisinės pa-galbos, LŽ patikino, kad šio benamiokaltinimai savivaldybei turi pagrindo,nes ji privalo pasirūpinti ligotu žmo-gumi ir neturi jo versti gyventi nei pa-šiūrėje, nei garaže.

Šešiasdešimtmetį ką tik paminėjęs J.Ja-ruševičius šią žiemą gyveno brolio jampatikėtame garaže. Vyriškis teigia, kadgyventi garaže jam geriau nei savivaldy-bės siūlomame socialiniame būste ato-kioje Anykščių rajono vietoje. “Jei pradė-čiau vardyti savo ligas, tai truktų ilgai.Todėl man svarbu gyventi ten, kur yra li-goninė ir gydytojų”, - teigė J.Jaruševičius.Vyriškis pabrėžė, kad į jo sveikatos būk-lę visiškai neatsižvelgia Anykščių rajonomerijos valdininkai ir siūlo socialiniusbūstus tolimiausiose rajono vietose.

Iš Anykščių kilęs J.Jaruševičius tikinobaigęs vieną iš sovietinių karo mokyklų,

buvo sovietų armijos karininku, dirboRusijoje. Vėliau, Lietuvai tapus neprik-lausoma valstybe ir pašlijus jo šeimossantykiams, vyras grįžo į gimtuosiusAnykščius. Trečiąją neįgalumo grupęturintis vyras dabar gyvena iš 350 litųpašalpos. “Už savo gerovę žadu kautisteisme. Taip pat žadu reikalauti ir mora-linės žalos, padarytos nesuteikiant mantinkamo socialinio būsto, atlyginimo”, -sakė J.Jaruševičius. Vyras tikino jau su-siradęs jį ginsiantį advokatą, o šiuometu teigė renkantis gydytojų pažy-mas, kad jam būtina nuolatinė medi-kų stebėsena.

Anykščių rajono savivaldybės Socia-linių paslaugų centro socialinė darbuo-toja Vilma Kazlovienė LŽ teigė, kad J.Ja-ruševičiui niekada neatsisakoma padėti.“Kadangi vyriškis gyventi kaime neno-ri, bandėme jam padėti kitaip, ieškojo-me jo artimųjų, kad juo pasirūpintų.Juos radome, tad dabar šis vyras bentjau turi pastogę”, - sakė V.Kazlovienė.

Anykščių rajono savivaldybės ad-ministracijos Vietinio ūkio ir turto val-dymo skyriaus vyriausioji specialistėNataša Kiliuvienė teigė, kad Anykščiųrajono savivaldybės balanse yra per300 socialinių būstų, iš kurių Anykš-čių mieste - 101. •

Benamis meriją šokdins teisme

Poezijos parke nėranet užuominos į

poeziją.

Poezijos parkas tik pernai rekonstruotas. /Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

J.Jaruševičius puikiai pažįstamassocialiniams darbuotojams.Daivos Baronienės nuotrauka

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Stoginę virš valstybės saugo-mu paminklu paskelbto na-melio Balandiškio kaime,Radviliškio rajone, išsaugo-jimu suinteresuoti visuome-

nininkai savo lėšomis pastatė dar 2010metais. Nuo to laiko taip niekas ir ne-pasikeitė, nes valstybinės institucijosneapsisprendė, ką daryti su vieta,vienaip ar kitaip susijusia su valsty-bingumo išsaugojimu. Tarp visuo-menininkų ir Lietuvos gyventojų ge-nocido ir rezistencijos tyrimo centro(LGGRTC) vyko vien, galima sakyti,virtualios diskusijos dėl namelio svar-bos, istorinės reikšmės ir ar verta jįatstatyti. Per tą laiką oponentai nėkarto nebuvo susėdę prie vieno stalopasitarti. Išskyrus neseniai vykusį su-sitikimą Radviliškio savivaldybėje.Kaip jau rašė “Lietuvos žinios” (kovo21 dienos numeryje), LGGRTC vi-suomenininkus kaltina istorinių fak-tų iškraipymu, klastojimu. Visuome-nininkai centrą - neveiklumu, dėlkurio nyksta sodyba, taip pat konser-vatyviu, senamadišku, formaliu po-žiūriu į partizaninių kovų įamžinimą.O namelis nyksta toliau.

Ietys vis dar kryžiuojamosBalandiškio kaime esantį Sajų na-

melį grupė žmonių, susibūrusių į vi-suomeninį judėjimą, siekia atstatyti irpadaryti veikiančiu edukaciniu cent-ru. LGGRTC mano, kad vietą pakan-ka įamžinti betoniniais stulpeliais irinformaciniu stendu, nes namelis jausupuvęs, esą investuoti į jį neverta. Bū-tent dėl to ir susikirto visuomeninin-kai bei LGGRTC.

Nors anksčiau Kultūros paveldodepartamentas buvo sutikęs skirti lė-šų nedidelei (6 x 12 metrų ploto) tro-belei atstatyti, po ilgų diskusijų Rad-viliškyje nepriimta jokio sprendimo.

Svaidymasis viešais kaltinimais kilotada, kai imta nesutarti, ar Balandiškiokaimo Sajų sodybos kamaraitėje priešLietuvos partizanų vadų suvažiavimą1949 metų vasarį rinkosi partizanų va-dai ir čia pradėjo rašyti Lietuvos laisvėskovų sąjūdžio (LLKS) Vasario 16-osiosdeklaraciją, ar ne. Visuomenininkailinkę manyti, kad būtent čia ir buvo su-važiavimo pradžia, o įtarę pavojų par-tizanai persikėlė į netoli esantį Minai-čių kaimą ir tęsė darbą Miknių sodybosbunkeryje. Visuomenininkai šios ver-sijos nėra kategoriškai įsikibę, jų nuo-mone, taško padėti negalima, istorinętiesą būtina aiškintis toliau.

Signatarai nepaliudysBalandiškio sodybos išsaugojimo

iniciatyvinės grupės narys skulptoriusGintautas Lukošaitis, grupės vardu iš-platinęs pareiškimą, primena, kad is-torinių faktų iškraipymu galima kal-tinti ir LGGRTC, nes jis iki šių metųkovo mėnesio viešojoje erdvėje taippat skleidė ir palaikė prielaidą, kadSajų sodyboje prieš suvažiavimą galė-jo susirinkti būsimi LLKS signatarai.Informacinis stendas Minaičiuoseiliustruoja, kad LLKS signatarai buvoapsistoję Balandiškyje (žr. nuotr.).

Tačiau šių metų kovo mėnesįLGGRTC, pakartotinai atlikęs istori-nį-archyvinį tyrimą, pareiškė, jog is-torinis visos Lietuvos partizanų vadųsuvažiavimas 1949 metų vasarį vykoMinaičiuose, Miknių sodybos buvu-siame Prisikėlimo apygardos štabo

bunkeryje. LGGRTC tyrėjų nuomo-ne, nėra jokių duomenų apie Sajų so-dybos vaidmenį šiame suvažiavime.

Idėjos neatsisakoPo LGGRTC pažymos, menkinan-

čios Balandiškio vaidmenį, visuome-nininkai vis tiek siekia išsaugoti na-melį. Tuo labiau kad kitos jo reikšmėsneneigia ir LGGRTC - čia 1949 me-tų rudenį, po suvažiavimo, telkėsiLLKS visuomeninė dalis, buvo ren-giamas ir spausdinamas Prisikėlimoapygardos laikraštis “Prie rymančioRūpintojėlio”.

“Man galutinai išsisklaidė abejo-nės, kad tai ne istorinės tiesos, o am-bicijų klausimas, - po kovo mėnesiodiskusijos Radviliškio savivaldybėjesakė G.Lukošaitis. - Tik po mūsų ap-kaltinimo istorijos klastojimu visuo-meninės organizacijos, valstybinės beisavivaldos institucijos, ketinusios fi-nansuoti atstatymą, atsidūrė kebliojepadėtyje, nežino, kaip elgtis dabar.”

G.Lukošaitis teigė nesuprantąs, ko-dėl šios sodybos negalima išsaugotikaip simbolinės sodybos, kuri glaudėpartizanus. Tai būtų atminimas ir pa-minklas joms visoms. “Mes norime,kad istorija būtų gyva, kad toje vieto-je, tame atstatytame ar restauruota-me name galėtų vykti edukaciniairenginiai, festivaliai. Įamžinimas vienbetoniniais stulpeliais būtų tik forma-lus įamžinimas, o ne gyvas atmintiespalaikymas”, - aiškino jis.

“Nesiginčysim, o veiksim”Visuomenininkai pasiryžę atkurti

ne tik namą, bet ir visą sodybą, net jeiLGGRTC pastangomis nebus skirtosnumatytos lėšos. “Mūsų tikslas - dau-giau nesiginčyti su institucijomis, oveikti, - sakė G.Lukošaitis. - Ruošia-mės dideliam festivaliui Balandiškyje.Jis vyks jau šį pavasarį. Tai bus savo-tiškas Lietuvos laisvės kovų pristaty-mas. Turime daug minčių, idėjų ir rė-mėjų tą vietą padaryti išskirtinę,lankomą, mylimą ir neužmirštą. Mesesame kūrybingi, mūsų grupės dau-guma - menininkai. Esmė - ne pini-gai. Viskas prasideda nuo idėjų. Idė-

jos nepalaidotos. Bursime visuomenę,darysime tai, kas mums atrodys pras-minga. Dirbsime toliau ir tikėsimėsgeranoriško valstybinių institucijų po-žiūrio į mūsų iniciatyvą.”

Stribų protokolaiIšgirdusi apie nesutarimus, į disku-

siją įsitraukė Lietuvos politinių kali-nių ir tremtinių sąjunga. Išplatintameviešame laiške “Dėl stribų ir rezisten-tų liudijimo patikimumo kreivameLGGRTC veidrodyje” aprašomas Sa-jų sodybos vaidmuo partizanų vadųsuvažiavime. Tremtiniai ir politiniaikaliniai sodybos reikšme neabejoja.

Viešame laiške, kurį pasirašė sąjungostarybos prezidiumo posėdžio pirmi-ninkas Juozas Listavičius, primenamidokumentinio filmo “Ketvirtasis pre-zidentas” autorių Juozo Saboliaus irEugenijaus Ignatavičiaus surinkti pri-siminimai.

Filmo kūrėjai rado Stasio Sajaus so-dybą ir joje tuo metu gyvenusią jo duk-rą, kuri pasakojo, kaip apie Vasario 16-osios deklaraciją buvo diskutuojamajos gimtajame name. Genovaitės Sajū-tės liudijimu, partizanas ViktorasŠniuolis-Vitvytis ant stalo, kur ji ruoš-davo pamokas, išspausdino tą deklara-ciją, o tėvas dirbo žvalgyboje, kai jų na-mo kamaraitėje posėdžiaudavopartizanų vadai. Vyrai buvo paruošępatikimą aplinkinių teritorijų žvalgybą.Kur budėjo žvalgai, liudijo ir ryšinin-kė Antanina Valeikaitė-Pakalnutė.

Kaip teigiama minėtame laiške, tikdiletantai gali teigti, kad suvažiavimodelegacijos vyko tiesiai į Minaičius.Pirmiausia, siekiant išsiaiškinti, kasyra atvykstantys asmenys, ypač kaiPietų Lietuvos partizanai pasirodėnetikėtai, jie būdavo siunčiami į Ba-landiškį.

“Svetimiems patekti į apygardosštabo slaptavietę buvo uždrausta pa-gal statutą. Apygardos štabas - ne teat-ras Gedimino prospekte, - rašoma

laiške. - Atvykstančius sutikdavo ap-saugos vadas V.Šniuolis-Vitvytis. Jisnustatė, kas kur gali apsistoti.” Tamreikalui buvo numatytos kelios vietos.Kadangi Jonas Žemaitis-Vytautas tuometu sirgo, jam palankesnės sąlygosdirbti buvo S.Sajaus sodyboje neidrėgname bunkeryje Minaičiuose. Iš-varginti šaltos žiemos buvo ir kiti va-dai - Adolfas Ramanauskas-Vanagasbei Aleksandras Grybinas-Faustas.

“Suvažiavimas ir gydymas Balan-diškyje vyko ilgiau nei savaitę, kolbuvo gautas pavojaus signalas iš ry-šininkų. Tada visi naktį persidislo-kavo į Minaičius”, - teigiama laiške.

Jo autorių nuomone, negalima rem-tis stribų protokolais ir pagal juosdaryti išvadas. Juk dažnai tardymometu ryšininkai meluodavo, supras-dami, kad tardytojai nesiorientuojageografijoje, tyčia painiodavo kaimųpavadinimus.

Laisvės kovų simbolisAnksčiau Kultūros paveldo depar-

tamentas buvo sutikęs skirti lėšų Sa-jų sodybai atstatyti. Direktorė DianaVarnaitė po diskusijos RadviliškyjeLŽ teigė, jog kol kas sprendimo ne-turi, finansuoti sodybos atstatymoneatsisako, tačiau dėl visko dar rei-kia tartis.

“Neabejojame LGGRTC tyrimųduomenų svarba. Tačiau įvertinant tai,kad partizaninio judėjimo dalyviai bu-vo priversti slapstytis, nepalikti pėdsa-kų, o liudininkų belikę mažai, nerei-kia stebėtis, jog daug jų veiklos detaliųskendi nežinioje”, - sakė D.Varnaitė.Jos nuomone, Sajų sodyba neabejoti-nai galėtų tapti vienu laisvės kovų lai-kotarpio simbolių. “Ypač kai susibūręvisuomenininkai siekia objektą pada-ryti “gyvą”, - pridūrė ji. - Sodybos iš-saugojimo idėją asmeniškai palaikau.Jei yra žmonių, kurie tuo gyvena, ku-rie atiduoda tam savo širdį, energiją,pastangas, valdiškų institucijų darbas- sudaryti tam sąlygas. Visuomeninin-kų idėja patraukli, turi pilietinę, auklė-jamąją prasmę, tad visi ieškosime bū-dų, kaip ją įgyvendinti.”

Dar ne pabaigaVisuomenininkai palaikymo krei-

pėsi ir į prezidentę Dalią Grybauskai-tę. Prezidentės patarėjos Rūtos Kač-kutės neseniai pasirašytame atsakymeteigiama: “Pritariame kreipimesi išsa-kytai pozicijai dėl Lietuvos partizanųryšininkų Sajų sodybos Balandiškiokaime visapusiškų tyrimų ir sodybosišsaugojimo. Dėkojame už rūpinimą-si Lietuvos istorija ir jos svarbių datųbei įvykių įprasminimu.”

LGGRTC savo nuomonės kol kasnepareiškė, o pirmadienį, balandžio 8dieną, rengia pasitarimą dėl Sajų so-dybos likimo. •

Dienos temos 52013 04 05Lietuvos žinios

Šių dienų trileris partizanų tema

Kol valdiškos institucijos nesutaria, ar išsaugoti namelį, jis toliau nyksta.Daivos Baronienės nuotrauka

G.Lukošaitis: “Viskas prasideda nuo idėjų, o jos nepalaidotos”.

Partizaninę kovą menantis namelis Balandiškio kaime vis dar laukia nuosprendžio - išsaugotijį, atstatyti ar ne. Belaukdamas būtų ir visai sugriuvęs, jei ne visuomenininkų suręsta stoginėvirš svyrančių jo sienų ir įlūžusio stogo.

Stendas Minaičiuose informuoja ir apie Balandiškio reikšmę suvažiavime.

Ministras turipabandyti...Didžiosios Britanijos ministrasraginamas atsisakyti 97 proc. atlyginimo ir įrodyti, kad tikraižino, ką reiškia skurdžiai gyventi.

Daugiau nei 370 tūkst. britų pasira-šė internete peticiją, raginančią darboir pensijų ministrą Iainą DuncanąSmithą pragyventi iš 53 svarų (216 li-tų) per savaitę, kai šis prisipažino ži-nąs, ką reiškia skurdžiai gyventi.

Akcija surengta, kai turgaus pre-keivio Davido Benneto paklaustas,ar galėtų išgyventi iš 53 svarų per sa-vaitę, ministras atsakė: “Jei reikėtų -galėčiau.” Peticiją sukūręs muzikan-tas paragino ministrą atsisakyti sa-vo 134 565 svarų metinio atlygio irpragyventi iš 200 svarų per mėnesįmažiausiai metus. Tai reikštų jo da-bartinių pajamų, kurios siekia 1581svarą per dieną atskaičius mokes-čius, sumažėjimą 97 procentais.

Buvęs Konservatorių partijos ly-deris I.Duncanas Smithas pareiškėdu kartus gyvenime buvęs bedarbisir gerai žinąs, kas yra “gyventi tiesskurdo riba”, o parašų rinkimą pa-vadino “visišku triuku, kuris nuk-reipia dėmesį nuo daug svarbesniųsocialinės apsaugos reformų”.

I.Duncanas Smithas yra vedęskilmingą aristokratę ir gyvena pra-bangiame XVII amžiaus name.•

2013 04 05Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Olandija, svarbiausia Berlynosąjungininkė reikalaujant griežtesnės biudžeto drausmėsEuropoje, pati apimta ekonomi-kos krizės. Kadaise pavyzdingalaikytą Nyderlandų ekonomikąprislėgė milžiniškos skolos, osprogęs nekilnojamojo turtoburbulas sustabdė augimą irįsuko nedarbo spiralę.

Povandeninė krizė būtų geriausiasapibūdinimas šaliai, kurios didelė da-lis teritorijos yra žemiau jūros lygio.Ironiška, bet Nyderlandams gresia to-kia nekilnojamojo turto krizė, kokiaiki šiol pasireiškė tik Jungtinėse Vals-tijose ir Ispanijoje.

Nuo dešimtojo dešimtmečio bankaiOlandijoje paskolomis pumpavo mili-jardus į privačią ir komercinę nekilno-jamojo turto rinką nesirūpindami, aržmonės, kurie skolinasi, turi pakanka-mai lėšų ir turto. Privatūs namų pirkė-jai galėjo lengvai rasti bankų, kuriefinansavo daugiau kaip 100 proc. pir-kinio kainos. Kone bet kas galėjo gau-ti paskolą, penkis kartus viršijančią me-tinę algą. Pasiskolinusieji paprastai dalįpinigų atiduodavo investicijų fondui ti-kėdamiesi pelno. Tapo įprasta tikėtis,kad nuosavybės vertė reikšmingai pa-didės. Dauguma olandų manė, kadperpardavę savo namus gaus pakanka-mai pinigų paskoloms grąžinti ir jiemsdar liks gražaus pelno.

Olandijos centrinis bankas daugiau

nei prieš dešimtmetį įvardijo šios eu-forijos pavojus, bet į jo perspėjimusniekas neatsižvelgė. Tik pernai naujo-ji premjero Marko Rutte’s vadovau-jama vyriausybė ėmėsi taisyti mil-žiniškas mokesčių spragas. Tačiaugalima sakyti, jog tai daroma jau pa-vėluotai. Nė viena euro zonos valsty-bė nėra taip prasiskolinusi kaip Ny-derlandai, kur bankai yra išdavęmaždaug 650 mlrd. eurų nekilnoja-mojo turto įkeitimo paskolų. Varto-tojų įskolos viršija 250 proc. pajamų.2011 metais net ispanų skolos siekėtik 125 procentus.

Olandija išlieka viena konkuren-cingiausių Europos Sąjungos (ES)valstybių, bet dabar, kai nekilnojamo-jo turto burbulas sprogo, tai gali pa-skandinti visą šalies ekonomiką. Ne-darbas didėja, vartojimas mažėja,augimas sustojo. Nors ir taikomosgriežtos taupymo priemonės, šiaismetais vyriausybė Hagoje nusižengs

ES deficito kriterijui, draudžiančiamskolintis daugiau kaip 3 proc. bend-rojo vidaus produkto.

Pietiečių retorikaYpač sunki našta užgulė Olandijos

finansų ministro Jeroeno Dijsselbloe-mo, kuris drauge yra ir naujasis eurogrupės vadovas, pečius. Jis turi ne tikprižiūrėti visą piniginę sąjungą, bet irstengtis suvaldyti savosios šalies finan-sų krizę. 46 mlrd. eurų taupymo prie-monių akivaizdžiai nepakaks siekiantneviršyti ES skolos limito. J.Dijsselbloe-mas paskelbė dar 4,3 mlrd. apkarpymą

viešajame ir sveikatos apsaugos sekto-riuose, bet tai įsigalios tik 2014 metais.

“Dar giliau įsmeigti peilį būtų labaineprotinga”, - teisindamas šį atidėjimąsakė socialdemokratas J.Dijsselbloe-mas. Dažniausiai tokius pareiškimustenka girdėti iš krizės apimtos pieti-nės Europos politikų.

Sukasi ydingas ratasFinansų krizei pratrūkus tapo aki-

vaizdu, kad olandai gyvena ne pagalkišenę. Daugelis vargiai begali susi-mokėti skolas. Komercinio ir priva-taus nekilnojamojo turto kainos, vie-nu metu pašokusios iki absurdiškųaukštumų, dramatiškai krinta. Visaklestinti ekonomika stringa. Susiklos-čius tokiai padėčiai pradeda suktisydingas ratas. Klientai turi pernelygdaug skolų ir negali administruoti sa-vo paskolų. Taip jie sukelia problemųbankams, ir šie nebetiekia pakanka-mai pinigų ekonomikai. Tai atvedaprie ekonomikos nuosmukio ir dide-lio nedarbo, dėl kurio grąžinti pasko-lą tampa dar sunkiau.

Oficialus nedarbo lygis Olandijojejau siekia 7,7 proc., nors tikriausiai jisgerokai didesnis, tik iki šiol maskuo-jamas labai didelio skaičiaus žmonių,

kurie patys sau yra darbdaviai. Daž-niausiai tai reiškia laikinas sutartis,kurios leidžia bendrovėms sutaupytisocialinio draudimo mokesčius. Tarptokių darbuotojų dabar vyksta žūtbū-tinė konkurencija.

Nebėra ką išleistiOlandai Europoje buvo vieni uo-

liausių taupytojų, o per krizę daugelisdar taupiau leidžia savo pinigus. Taiirgi kenkia ekonomikai. Smukęs var-tojimas - viena didžiausių problemų.

Vasarį bankrotą paskelbė maždaug755 bendrovės - daugiausia nuo 1981metų. Bankų sektorius šiuo metu at-leidžia tūkstančius darbuotojų. Vasa-rį vyriausybė buvo priversta naciona-lizuoti SNS banką, ketvirtą pagaldidumą šalyje, dėl jo didžiulio blogųpaskolų komerciniam nekilnojama-jam turtui portfelio.

Jaunos šeimos, pastaraisiais metaisnusipirkusios namą, tikisi bent išsau-goti savo darbą. Nors jų turtas prara-do vertę, jos džiaugiasi, kad bent įsten-gia sumokėti mėnesio įnašus. Tačiaukrizė spaudžia visus. Ir gerai išsilavinęžmonės nebegali rasti darbo.•spiegel.de, BNS, LŽ

Krizė atsėlino ir į Olandiją

Nyderlandams gresia tokia nekilnojamojo turto krizė, kokia iki šiol pasireiškė tik

Jungtinėse Valstijose ir Ispanijoje.

Taupūs olandai krizės metu ėmė taupyti dar labiau. / rnw.nl nuotrauka

ALGIMANTAS DEGUTISSpecialiai LŽ iš Lenkijos

Popiežiaus Pranciškaus kvieti-mas Bažnyčiai gyventi kukliai iratsigręžti į skurdžiai gyvenan-čius žmones sukėlė sumaištįtarp Lenkijos katalikų bažny-čios hierarchų. Be to, popiežiuspaskyrė naujus dvasininkus į atsakingus postus.

“Lenkijos bažnyčioje laukiamadisputo, kurio ilgai nebuvo - ką reiš-kia skurdas bažnyčioje”, - rašo dien-raštis “Gazeta Wyborcza”. Šios ša-lies dvasininkai sunerimę dėl būsimųpermainų, o lenkų spauda cituojažodžius kardinolo Kazimierzo Ny-czo, kuris viešai paklausė, “ar tai reiš-kia, kaip kažkas mano, jog popiežiusatsisakys visko, kas Vatikane sukaup-ta per 2000 metų”. Savo nuomonęišsakė ir Lenkijos katalikų bažnyčiosvyskupų konferencijos sekretoriusvyskupas Wojciechas Polakas. Jis tei-

gia, kad “bažnyčia pašaukta solida-rizuotis su vargšais, tačiau nėra vie-na iš daugelio labdaros organizaci-jų”. Apie neturtą prabilo netgi radijo“Maryja” direktorius, kuris yra iršios radijo stoties savininkas, Ta-deuszas Rydzykas. Jis pareiškė, kad jįpatį išlaiko vienuoliai.

Tuo tarpu dienraštis “Fakt” patei-kė duomenų apie dvasininkų atlygi-nimus. Laikraštis teigia, kad Lenkijoskatalikų bažnyčios hierarchai gyve-na tarsi “aukso amžiuje” - kardino-lai ir vyskupai važinėja prabangiaisautomobiliais, gyvena jiems niekonekainuojančiuose rūmuose ir labaidažnai veltui maitinasi. Hierarchų al-gos siekia net 10 tūkst. zlotų per mė-nesį. Tuo pat metu dienraštis pri-mena, kad mažų neturtingų parapijųklebonai ir vikarai gyvena daug kuk-liau, jeigu negauna iš valstybės paja-mų už tikybos pamokas mokyklose.

Dienraštis suskaičiavo, kad vidu-tinis lenkų kunigo atlyginimas - 1400zlotų per mėnesį. Iš jų 200 zlotų ten-ka socialiniam draudimui, 134 zlo-

tus sudaro pelno mokestis, 70 zlotųmokama į kunigų pensininkų fondą,9 zlotai skiriami kunigų seminari-joms išlaikyti. Be to, 30 proc. per ka-lėdojimą surinktų pinigų kunigai pri-

valo atiduoti vyskupijoms ir kuri-joms, nes būtent iš jų išlaikomi kar-dinolai, vyskupai, kurijų darbuotojaibei kunigų seminarijų dėstytojai.

Turtingiausiai gyvena karo kape-

lionai. Jų uždarbis pagal karinįlaipsnį svyruoja nuo 3700 iki 10 700zlotų. Dienraštis “Fakt” apskaičia-vo, kad per metus karo kapelionusišlaikyti valstybei kainuoja 10,3mln. zlotų.

Lenkų katalikų bažnyčioje egzis-tuoja ir korupcija. Lenkų spauda ci-tuoja vieno kunigo žodžius, kad no-rint patekti į turtingą parapiją reikiamokėti nuo 20 iki 80 tūkst. zlotų.

Lenkų aukščiausiojo rango dva-sininkai sunerimę ir dėl to, kad nau-jasis popiežius ėmėsi daryti pakeiti-mus ir tarp aukščiausių Bažnyčioshierarchų. Naujuoju Vroclavo met-ropolitu jis paskyrė buvusį popie-žiaus Jono Pauliaus II sekretorių ar-kivyskupą Mieczyslawą Mokrzyckį,kuris šiuo metu eina Ivovsko metro-polito pareigas. Pranciškus paskyrėir du naujus vyskupus Varšuvos ar-kidiacezijai. Jais tapo Varšuvos ku-nigų seminarijos rektorius profeso-rius Wojciechas Bartkowiczius irVaršuvos kurijos kancleris JanuszasBozonas.•

Sunerimę Lenkijos katalikų bažnyčios hierarchai

Lenkai - tikintys žmonės, todėl Bažnyčia vaidina svarbų vaidmenį jų gyvenime. Vyskupas Tadeuszas Pieronekas Poronino bažnyčioje.

I.Duncanas Smithas gauna didelęalgą ir gyvena prabangiame name.Reuters/Scanpix nuotraukos

Pasaulis 72013 04 05Lietuvos žinios

Barackas Obama nutarė sumažintisau atlyginimą 5 proc., kad pavyk-tų bent kiek sutaupyti biudžetolėšų. Taip JAV prezidentas nutarėsolidarizuotis su šalies valdininkais,kuriems atlyginimai mažinami dėl įsigaliojusio sekvestro.

Jungtinių Valstijų prezidento atlygini-mas sudaro 400 tūkst. dolerių per me-tus. Vadinasi, kas mėnesį į valstybės iž-dą sugrįš 1700 dolerių, nors JAVprezidento, kaip ir Kongreso nario, at-lyginimas yra nustatytas įstatymu ir ne-gali būti keičiamas. Tačiau jei preziden-tas nori susimažinti atlyginimą savonoru, jis turi teisę tai padaryti grąžinda-mas dalį jam mokamų pinigų valstybei.Paaiškėjus, kad B.Obama susimažinoatlyginimą, vienas jo administracijosdarbuotojų pasakė: “Jei prezidentasnusprendė, kad nori solidarizuotis sukitais valstybės tarnautojais, kurie nu-kentėjo nuo sekvestro, ir savanoriškaipaaukoti dalį savo atlyginimo valstybei,jis gali tai padaryti.”

Diena anksčiau nei B.Obama apie tai,kad sumažina sau atlyginimą, pranešėgynybos ministras Chuckas Hagelis ir

jo pavaduotojas Ashtonas Carteris, nesatlyginimai savaime bus sumažinti be-veik 700 tūkst. šios žinybos darbuotojų.Susimažinti atlyginimus ketina namų irmiestų plėtros departamento vadovasShaunas Donovanas bei jo pavaduoto-jas Maurice’as Jonesas.

Nesusitarimo pasekmėBaltieji rūmai ir respublikonų domi-

nuojamas kongresas iki kovo 1 dienos

nesugebėjo suderinti šių metų biudže-to, dėl to šalyje automatiškai įsigaliojosekvestras, t. y. prievartinis biudžeto iš-laidų sumažinimas. Šiais metais karinėsir socialinės išlaidos turės būti sumažin-tos 85 mlrd. dolerių, o per dešimtmetį -1,2 trilijono dolerių. Šiuo metu JAV vy-riausybė tikslina planus, kaip bus suma-žintas ministerijų ir kitų valstybės įstai-gų biudžetas. Manoma, kad šiais metaisnemokamų atostogų gali būti išleistatūkstančiai valstybės tarnautojų, o ki-tiems bus sumažintas atlyginimas.

Keli kongreso nariai taip pat jaupranešė, jog sutinka, kad jiems būtųmokamas mažesnis atlyginimas.Tarp jų - Aliaskoje išrinktas senato-rius Markas Begichas, kuris norėtųvėl būti perrinktas 2014 metais. Jispranešė, kad grąžina valstybės ižduidalį jam per metus mokamo 174tūkst. dolerių atlyginimo. “Mes tu-rime būti atsakingi ir stengtis ribotiišlaidas. Tai turi pajusti ir Kongresonariai”, - pasakė jis ir pridūrė, kadtaip jau padarė daugiau kaip pusė se-natorių, jie jau už kovą gaus mažes-nius atlyginimus.

Senate ketinta priimti pataisą, ku-rią praėjusį mėnesį pateikė senatorėLindsay Graham. Ji siūlė įkurti rezer-vo fondą, kuris bent šiek tiek sušvel-nintų sekvestro pasekmes, o senato-riai galėtų į fondą savanoriškaipervesti 20 proc. savo atlyginimo. Ta-čiau balsavimas už šią pataisą nebu-vo privalomas, ir ji liko nepriimta.

Kitą savaitę kongresas vėl pradėsdirbti po dviejų savaičių pavasarioatostogų. Senatorius M.Begichas sa-kė, kartu su kitais senatoriais siek-siantis, kad valstybės išlaidos būtų darlabiau apkarpytos. “Tikiuosi, po atos-togų mano kolegos sugrįš pasirengętai padaryti”, - mano M.Begichas.

Jau aišku, kad bus apkarpytos 21komiteto išlaidos vidutiniškai 11 pro-centų. Teigiama, jog tai būtina, ir prie

to daugiau ar mažiau privalės prisi-dėti kiekvienas komitetas.

B.Obamos turtasPildydamas praėjusių metų paja-

mų ir turto deklaraciją B.Obama nu-rodė, kad savo turtą vertina 2,2-8,3mln. dolerių. Daugiausia jis uždirboiš parašytų knygų (“Mano tėvo sva-jonės”, “Vilties drąsa”, “Apie jus dai-nuoju - laiškas mano dukroms”), darprieš patekdamas į Baltuosius rū-mus. Manoma, kad už šias knygas jisgalėjo gauti iki 2,1 mln. dolerių.

Dažniausiai turimus pinigus B.Oba-ma investuoja į valstybines obligacijas.Šiuo metu jis gali jų turėti už 1-5 mln.dolerių. Prezidentas turi ir grynųjų pi-nigų, kuriuos laiko banke “J.P.Mor-gan Chase”. Manoma, kad jo indėlisgali siekti 1 mln. dolerių.

Savo 2012 metų pajamų deklaraci-

joje, kuri buvo paskelbta praėjusių me-tų balandį, prezidentas nurodo, kad2011 metais uždirbo 789 674 dolerius.Didžiąją šios sumos dalį sudarė B.Oba-mai kaip prezidentui mokamas atlygi-nimas, taip pat vis dar plaukiantys ho-norarai už parduotas knygas.

Deklaracijoje B.Obama nurodė, kadsumokėjo 162 074 dolerius mokesčių,nes jo gaunamo dydžio atlyginimasapmokestinamas 20,5 procento. Be-veik 22 proc. gautų pajamų Barackas irMichelle Obamos skyrė labdarai, todėl39 įvairios organizacijos iš jų gavo 172130 dolerių. Pati didžiausia suma (117130 dolerių) atiteko “Fisher House”fondui, kuris teikia specializuotą me-dicinos pagalbą Amerikos kariškiamsir jų šeimų nariams.

Pirmajai Amerikos šeimai taip patpriklauso namas Čikagoje, kuris ver-tinamas 0,5-1 mln. dolerių. •

Atlyginimų susimažinimo vajus

Kas mėnesį į valstybėsiždą sugrįš 1700

dolerių iš B.Obamosatlyginimo.

B.Obama su dukra Malia. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Baltarusijoje planuojamapriimti įstatymą, kuris įparei-gotų darbdavius tikrinti savodarbuotojus prieš jiems prade-dant darbą, kad įsitikintų, jogjie nėra išgėrę. Darbo apsaugosįstatymo pataisos jau pareng-tos ir šio mėnesio pradžiojepateiktos patvirtinti Baltarusi-jos parlamentui.

Naująjį įstatymo projektą pristatėBaltarusijos darbo ir socialinės ap-saugos ministrė Mariana Ščiotkina.Ji sakė, jog anksčiau dėl girtumo bu-vo tikrinami tik vairuotojai. “Šis įsta-tymo projektas numato, kad darbda-vys kasdien prieš kiekvieną pamainąarba privalės pasirūpinti darbuotojomedicinine apžiūra, arba patikrinti,ar jis nėra išgėręs. Tai lies visus, dir-bančius pavojingą darbą”, - aiškinoministrė. Tačiau kokių profesijų dar-buotojus ketinama tikrinti, ministrėnepasakė. Ji pabrėžė, kad tokių pro-fesijų sąrašas netrukus bus peržiūrė-tas ir pateiktas jos vadovaujamai mi-nisterijai tvirtinti.

Šiuo metu pavojingų darbų sąra-šas yra pridėtas prie įstatymo “Dėlpavojingų gamybinių objektų pra-moninės saugos”. Jame išvardyti ob-jektai, kuriuose gaminami, naudojamiarba laikomi degalai, sprogstamosiosir nuodingos medžiagos, yra krovi-nių kėlimo mechanizmai bei eskala-toriai, taip pat įtraukta kalnakasy-bos pramonė.

Kalbos virsta tikroveApie tai, kad Baltarusijoje netrukus

gali būti leista tikrinti darbuotojus alko-holio matuokliais, šalyje kalbama nuopraėjusių metų pabaigos. Viešai apie šįketinimą buvo užsiminęs ir darbo mi-nistro pavaduotojas Igoris Starovoito-vas. Tiesa, tuomet jis kalbėjo tik apie tei-sę (o ne prievolę) tikrinti. Taip pat jisteigė, kad įstatymo pakeitimas susijęstik su tais, kurie dirba pavojingą darbą.Tuomet ministro pavaduotojas aiškino,jog tokių priemonių bus imamasi, kad“būtų operatyviai nustatyti apsvaigęnuo alkoholio darbuotojai”.

Šiuo metu Baltarusijoje galiojantisDarbo apsaugos įstatymas reikalauja,

kad darbdaviai neleistų dirbti žmo-nėms, apsvaigusiems nuo alkoholioarba narkotikų, tačiau jame neužsi-menama apie tai, kad darbuotojai tu-ri būti tikrinami kiekvieną dieną.

Baltarusijoje jau seniai pradėta kam-panija prieš girtuokliavimą: tiek visosšalies, tiek atskirų regionų valdžia ima-si įvairiausių priemonių, kad būtų su-mažintas alkoholio vartojimas. Yraįvesti prekybos alkoholiniais gėrimaisribojimai, taip pat “blaivybės dienos”.Tačiau nors ir kaip stengiamasi paža-boti girtavimą, Baltarusijos darbo mi-nisterijos duomenimis, praėjusiais me-tais nuo darbo buvo nušalinta net 13,6tūkst. išgėrusių darbuotojų.

Gėrimo įpročiai nesikeičiaGėrimas Baltarusijoje - viena

opiausių problemų, todėl ir šalies vy-riausybė priversta imtis įvairių prie-monių. Šiuo metu vyrų gyvenimotrukmė - tik 63-eji, moterų - 75-erimetai, šalyje nepaprastai daug savi-žudybių. Tiek medikų, tiek sociolo-gų teigimu, prie to prisideda aplinky-bė, kad vis daugiau žmonių tampapriklausomi nuo alkoholio.

Žlugus komunizmui daugumojeRytų Europos valstybių gyventojaikiek pakeitė savo įpročius ir nuostipriųjų gėrimų perėjo prie silp-nesnių - vyno ir alaus. Tačiau taipnenutiko Baltarusijoje, kurioje ne-mažėja spiritinių gėrimų vartoji-mas. Alus išpopuliarėjo tik tarp jau-nimo, tačiau jis vis vien dažnaimaišomas su degtine. Šioje šalyjenuolat galima išvysti ant suoleliųsėdinčių ir alų geriančių jaunuoliųarba vaikštinėjančių gatvėmis sualaus buteliais rankose. Viena šioreiškinio priežasčių ta, kad pagalgyventojų perkamąją galią šiuo me-tu Baltarusijoje alkoholiniai gėri-mai pigesni nei sovietmečiu.

Todėl šalyje jau planuojama imtistokių pat kovos su alkoholizmu prie-monių, kokių buvo imtasi RusijojeMichailo Gorbačiovo laikais. Tačiaumanoma, kad šioje srityje Aleksand-ras Lukašenka gali patirti tokią patnesėkmę, kokią patyrė buvęs Sovie-tų Sąjungos vadovas. •Interfax-Zapad, “USA today”, AFP, LŽ

Prieš darbą - alkoholio patikra

TrumpaiGAISRAS GROZNEViename iš Čečėnijos sostinės aukšty-binių pastatų komplekso “Grozny Ci-ty” dangoraižių kilusio didžiulio gais-ro priežastis buvo elektros trumpasisjungimas oro kondicionavimo siste-moje, tačiau šios Rusijos respublikoslyderis Ramzanas Kadyrovas pareiš-kė, kad nelaimė įvyko Dievo valia.Liepsnos apėmė aukščiausią “GroznyCity” pastatą - 40 aukštų dangoraižį,kuriame taip pat buvo įsikūręs penkiųžvaigždučių viešbutis. Iš pastato ver-žėsi tiršti juodi dūmai ir liepsnos. Ug-nis išplito visuose aukštuose, išskyruspirmąjį. Rusijos nepaprastųjų situaci-jų ministerijos darbuotojai sutramdėliepsnas. Šios ministerijos pareigūnasJurijus Deševychas sakė, kad trumpa-sis jungimas įvyko kondicionieriausbloke, pritvirtintame prie pastato iš-orinės sienos trečiame aukšte. Tuotarpu prieštaringai vertinamas eks-centriško būdo R.Kadyrovas savosvetainėje socialiniame tinkle “Instag-ram” parašė, kad gaisras kilo Dievovalia. “Gaisras įvyko pagal Aukščiau-siojo valią, o prieš jo valią mes bejė-giai. Šlovė Visagaliui Dievui, nes ap-sieita be žmonių aukų”, - rašėR.Kadyrovas. Jis taip pat nurodė, kadnuo ugnies nukentėjęs 40 aukštų pa-statas bus atstatytas ir taps “daug gra-žesnis ir geresnis, nei buvo”. Čečėni-jos prezidentas teigė, kad artimiausiulaiku šalia “Grozny City” iškils ir kitasšiuolaikinių pastatų kompleksas“Grozny City 2”. Šios Šiaurės Kauka-zo respublikos administracija infor-mavo, kad jau šią savaitę Grozne buspradėtas statyti naujas viešbutis, kurisiškils šalia sporto arenos “Achmat”.

RAGINA PASITRAUKTIKalinamas kurdų kovotojų lyderisAbdullah Ocalanas paragino Kurdis-tano darbininkų partijos (PKK) suki-lėlius sudėjus ginklus pasitraukti išTurkijos. Nusiginklavusių PKK kovo-tojų pasitraukimas, kurio siekia An-karos vyriausybė, būtų reikšmingasžingsnis Turkijos ir kurdų konflikto,nusinešusio jau daugiau nei 40 tūkst.žmonių gyvybių, pabaigos link. Anka-ros vyriausybei artimas laikraštis nu-rodė, kad A.Ocalanas šią žinią paskel-bė prokurdiškos Taikos ir demokra-tijos partijos (BDP) delegacijai, aplan-kiusiai jį kalėjime Imralio saloje, esan-čioje į pietus nuo Stambulo.

AVIACIJOS SMŪGIS

NATO vadovaujamų pajėgų aviacijaper klaidą nukovė keturis afganų po-licininkus ir du civilius. JAV vadovau-jama tarptautinė karinė koalicija nu-rodė tirianti incidentą. Ši ataka įvyko,kai Talibano sukilėliai užpuolė vietospolicijos postą, o išpuolio taikiniu ta-pę pareigūnai iškvietė į pagalbąNATO lėktuvus. “NATO lėktuvainuskrido padėti policijai, tačiau pos-tas buvo subombarduotas ir žuvo ke-turi policininkai. Taip pat žuvo duten buvę civiliai”, - sakė De Jako rajo-no Gazni provincijoje administraci-jos vadovas Fazulas Ahmadas Tolwa-kas. Civilių aukos per koaliciniųpajėgų operacijas yra itin opus klau-simas Afganistane, kur JungtinėsValstijos ir jų NATO sąjungininkaikaunasi su Talibanu jau 11 metų.

Gėrimas Baltarusijoje taip išplito, kad ketinama tikrinti žmonių girtumąprieš darbo pamainą. / rferl.nuotrauka

R.Kadyrovas. / AFP/Scanpix nuotrauka

2013 04 05Lietuvos žinios8 Pasaulis

Šiaurės Korėja gąsdina toliau

Šiaurės Korėja dramatiškai padidino įtampą savo karingaretorika perspėdama, kad patvirtino branduolinio smūgio prieš taikinius Jungtinėse Valstijose planus.

“Sprogimo momentas sparčiai artė-ja”, - nurodė Šiaurės Korėjos kariškiaiir perspėjo, kad karas gali įsiplieksti“šiandien arba rytoj”. Naujausi Pchen-jano pareiškimai nuskambėjo, kai Va-šingtonas suskubo stiprinti priešrake-tinę gynybą Ramiojo vandenynoregione, ruošdamasis nusiųsti sausu-moje dislokuojamas raketų gaudyklesį Guamą ir du “Aegis” klasės eskadri-nius minininkus į Rytų Azijos regioną.

Didelė įtampa taip pat jaučiama priesmarkiai įtvirtintos Šiaurės Korėjos sie-nos su Pietų Korėja, kai izoliuotas ko-munistinės šalies lyderio Kim Jong Unorežimas uždraudė Pietų Korėjos gyven-tojams patekti į Seulo finansuojamą pra-monės kompleksą, esantį netoli sienos.

Pranešime, kurį paskelbė ŠiaurėsKorėjo valstybinė naujienų agentūraKCNA, Korėjos liaudies armijos ge-neralinis štabas perspėjo Vašingtoną,kad JAV grasinimai bus “sutriuškin-ti... pažangiausiomis mažesnėmis,lengvesnėmis ir įvairesnėmis bran-duolinių smūgių priemonėmis”.

“Mūsų revoliucinių ginkluotųjų pa-jėgų negailestinga operacija patvirtin-ta”, - nurodoma pranešime.

Praeitą mėnesį Šiaurės Korėja grasi-no suduoti prevencinį branduolinįsmūgį Jungtinėms Valstijoms, o praė-jusią savaitę jos aukščiausioji armijosvadovybė įsakė paskelbti kovinę padė-tį strateginių raketinių pajėgų daliniuo-se. Kita vertus, nors Pchenjanas yrasėkmingai išbandęs savo branduoliniusužtaisus, dauguma ekspertų teigia, kadta šalis dar nepajėgi pasigaminti pakan-kamai lengvų kovinių galvučių, kuriasgalėtų nešti balistinės raketos, pajėgiossmogti JAV teritorijai.

Tuo tarpu Baltieji rūmai perspėjo Šiau-rės Korėją liautis grasinus. “Matėmešiandieninį Šiaurės Korėjos pareiškimą- ir vėl skelbiantį nepadedančius irnekonstruktyvius grasinimus, - kal-bėjo JAV Nacionalinio saugumo ta-rybos atstovė Caitlin Hayden. - Taidar vienas papildymas ilgoje virtinė-je provokuojančių pranešimų, kurietik dar labiau izoliuos Šiaurės Korėjąnuo tarptautinės bendruomenės da-lies ir pakirs jos ekonomikos plėtrostikslą. Šiaurės Korėja turėtų sustab-dyti savo provokuojančius grasinimusir verčiau sutelktų dėmesį į tarptauti-nių įsipareigojimų vykdymą.” •AFP, BBC, BNS, LŽ

Argentinos vyriausybė paskelbėtrijų dienų nacionalinį gedulą, kai dideli potvyniai nusinešė 54 žmonių gyvybesBuenos Airėse ir universiteti-niame mieste La Platoje.

Mažiausiai 46 žmonės žuvo, kai už-ėjus reto smarkumo liūtims potvyniovandenys užliejo La Platą, esančią užmaždaug 60 kilometrų į pietus nuosostinės Buenos Airių. Vanduo apsė-mė automobilius ir privertė žmones

gelbėtis ant namų stogų. Daugumąaukų gelbėtojai rado po antrosios re-kordinių liūčių dienos šiame regione.

Katastrofa Argentinai“Nuslūgus vandeniui, radome ne-

mažai žuvusių žmonių. Tai tikra tra-gedija jų šeimoms”, - apgailestavoBuenos Airių provincijos guberna-torius Danielis Scioli. Jis pridūrė,kad Argentina “nieko panašaus ikišiol nematė”. “Argentinos jau seniaineniokojo tokio masto potvyniai.Nieko panašaus iki šiol nematėme.

Tikimės, kad tokie potvyniai dau-giau nebepasikartos. Tačiau gamtanenuspėjama. Ji nuolat krečia išdai-gas”, - teigė Buenos Airių provinci-jos gubernatorius.

Aukšto rango miesto pareigūnasSantiago Martorelli sakė, kad šie pot-vyniai buvo katastrofa, ir pridūrė, jogLa Platos mokyklos ir valstybinės įstai-gos buvo uždarytos. “Kai kurie žmo-nės laukė, kol bus išgelbėti. Jie dėl pot-vynio net užsilipo ant stogų irmedžių”, - nurodė S.Martorelli. Pa-sak jo, į šį regioną buvo pasiųstos pa-pildomos ugniagesių, civilinės saugosdarbuotojų, policijos ir kariuomenėspajėgos. “Gelbėjome tuos žmones, ku-rie įstrigo medžiuose ar ant savo namųstogų. Kitose vietose besislepiančiusžmones nepaprastai sunku rasti. Gai-la, kad kai kurie žmonės per šį potvy-nį žuvo”, - pridūrė S.Martorelli. Dau-guma potvynio aukų La Platojepaskendo arba žmones, besiglau-džiančius automobiliuose Tolosospriemiestyje, nutrenkė elektra.

Nuostoliai sostinėjeBe aukų beveik milijoną gyventojų

turinčioje La Platoje, dar bent aštuo-

ni žmonės žuvo Buenos Airėse, kuraudra gadino elektros linijas ir vartėmedžius. Argentinos sostinėje buvoužtvindyta naftos perdirbimo gamyk-la, vėliau ji užsiliepsnojo. Šią gamykląprižiūrinčios YFP bendrovės atstovas

teigė, kad potvynis ir gaisras padarėdaug nuostolių, ir šios gamyklos veik-la laikinai sustabdyta. Buenos Airėsedėl potvynio neveikė ir metro sistema.Ugniagesiai ir darbininkai pumpavovandenį iš požeminio geležinkelio.Stengtasi kuo greičiau atnaujinti svar-bios transporto linijos darbą.

Buenos Airių meras Mauricio Mac-ri sakė, kad nuo potvynio nukentėjo350 tūkst. Argentinos sostinės gyven-tojų. “Potvynis apgadino argentinie-čių automobilius, daugelis žmonių li-

ko be pastogės. Miesto valdžia steng-sis kuo greičiau likviduoti stichijos pa-darinius. Skirsime lėšų svarbiausiemsobjektams renovuoti, paremsime irnuo potvynio nukentėjusius žmo-nes”, - sakė M.Macri.

Prezidentės apsilankymasApgailestavimą dėl potvynio aukų

pareiškė Argentinos prezidentė Cris-tina Kirchner. Ji dar nenuslūgus pot-vyniui netikėtai apsilankė La Platojeir skrisdama sraigtasparniu apžiūrėjopadarytą žalą. C.Kirchner praleido LaPlatoje didelę dalį vaikystės, o jos mo-tina Ofelia Wilhelm tebegyvena tamepačiame dviejų aukštų name, kuria-me užaugo būsimoji prezidentė. “Ma-ma liko be elektros ir dujų, tačiau jinenori palikti savo namų, nes vanduopriartėjo prie durų. Ji bijo, kad vėl ga-li pradėti lyti”, - Argentinos preziden-tė sakė žurnalistams.

La Platoje per dvi valandas iškritorekordinis kiekis kritulių - 40 centimet-rų. Kilus potvyniui, sugedo telefono li-nijos, o apie pusė miesto liko be šviesos.Buenos Airėse prilijo daugiau nei 15centimetrų ir buvo užfiksuotas balan-džio mėnesio kritulių rekordas. •

Potvynis niokojo Argentiną

Argentinos jau seniai neniokojo tokio

masto potvyniai. Nieko panašaus iki šiol argentiniečiai

nebuvo matę.La Platos gyventojai klampojo po apsemtas miesto gatves.

Kim Jong Unas tęsia ilgą grasinimų maratoną. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Verslas 92013 04 05Lietuvos žinios

Atkelta iš • 1 p.

Tačiau dar po mėnesio ji gavo irtrečią laišką, o prieš pat Velykas -ketvirtą, jau su nurodyta “susikau-pusia” 9,95 lito skola bei klienteipriskirtu individualiu numeriu. “Aštikrai nemokėsiu, nes nesu jiemsskolinga, - įsitikinusi moteris. - Galkai kurie žmonės ir susigundo, pa-siima pirmą atsiųstą nemokamą pa-kuotę, bet vėliau, kai tenka mokėti,atsisako. Bet aš net nebuvau prisi-lietusi prie tų vaistų.”

Jai atsiųstoje sąskaitoje - ragini-me nurodoma žuvų taukų “OmegaMarine Forte” kapsules Lietuvojeplatinanti norvegų įmonė “NaturalPharmaceuticals Sp. z o.o.” (taip va-dinasi ir jos padalinys Varšuvoje, iškur maisto papildai atkeliauja į Lie-tuvą). O nurodytu telefono nume-riu atsiliepia pardavimo bei klientųaptarnavimo telefonu bendrovės“Kaunas Communication Center”darbuotoja.

Nepavyksta anuliuoti “užsakymo”

“Lietuvos žinių” žurnalistui nu-rodytu telefonu pavyko prisiskam-binti tik iš ketvirto karto. Darbometu atsakiklis moters balsu pra-nešdavo, kad “telefonas šiuo metuyra išjungtas”.

Galiausiai atsiliepusi darbuotojaGintarė paaiškino, kad minėtaiklientei raginimas susimokėti 9,95lito skolą išsiųstas per klaidą. “Šiuoatveju mokėti nereikia, nes kapsu-lių pakuotė mums grąžinta”, -klaipėdietės Monikos atstovu pri-sistačiusiam LŽ žurnalistui teigėdarbuotoja. Tačiau ji patikslino,kad klientei vis tiek reikės sumokė-ti, kai ši gaus antrą pakuotę - su 120žuvų taukų kapsulių ir 89,95 litosąskaitą.

Į pastabą, kad Monika tvirtina vi-sų įmonės paslaugų atsisakiusi, Gin-tarė atsakė: “Taip, matau, kad pro-grama sustabdyta - kovo 25 dienąkreiptasi dėl to, kad nieko nebesiųs-tų. Bet kovo 4 dieną jau buvo išsiųs-ta antra pakuotė. Ar jūs jos nesategavę? Tokiu atveju jums atsiųsimelaišką, kuriame jūs pažymėsite, kadantros pakuotės tikrai negavote, ir

pažymėsite, ar norite, ar nenoritegauti antrą pakuotę. Išsiųsite mumsatgal, ir taip bus anuliuota antrojisąskaita.”

Gintarė aiškino, kad kapsulės pir-miausia siūlomos išbandyti. “Tai tie-siog reklama telefonu. Jeigu kapsulėsklientui patinka, siunčiamos ir kitospakuotės. Telefonu sutariama, pokal-biai įrašomi, klientui pateikiama visainformacija apie kapsulių pakuotes,apie sąlygas. Teiraujamasi, ar sutinkanaudotis “Omega-3” sveikatos pro-grama”, - dėstė telefonininkė.

Ji atskleidė, kad potencialiemsklientams skambinanti ir žuvų tau-kus siūlanti operatorė neturi gali-mybių anuliuoti kliento “sutikimo”.Pasak jos, klientui sutikus priimtisiuntą, kapsulių pakuotė siunčiamaautomatiškai, ir kol pirmoji neiš-siųsta, pardavimo darbuotojai nėragalimybių pažymėti, kad klientas at-sisako užsakymo.

“Pokalbio metu, kai klientas pre-kę užsisako, darbuotoja iš pardavi-mo skyriaus negali iš karto to at-šaukti, ji neturi tokios teisės irgalimybių prisijungti prie siste-mos”, - aiškino Gintarė.

Pirma norvegiškų žuvų taukų pa-kuotė siunčiama nemokamai, klien-tas sumoka tik pašto išlaidas. Jeigu jis

nepaskambina ir neatsisako, po mė-nesio jam siunčiama antra pakuotė,kuri kainuoja 89,95 lito. Paskui tokiapat pakuotė bus siunčiama kas dumėnesius tol, kol klientas nepaskam-bins ir neatsisakys dalyvauti progra-moje arba neišsiųs pakuotės atgal.Potencialius klientus, anot Gintarės,įmonė susiranda fiksuotojo ryšio te-lefonų numeriais, kurie yra vieši.

Turi teisę atsisakyti Į Valstybinę vartotojų teisių apsau-

gos tarnybą kreipėsi jau keli vartoto-jai, kurie skundžiasi bendrovių, pla-tinančių maisto papildus, veikla.Bendrovių atstovai telefonu siūlo Lie-tuvos vartotojams įsigyti maisto pa-pildų informuodami, kad pirmąjąsiuntą vartotojai gali išbandyti nemo-kamai (sumokėdami tik pašto išlai-das), o jeigu maisto papildai netiks,vartotojai galės jų atsisakyti. Nuspren-dę pasinaudoti pasiūlymu, o vėliaunutarę atsisakyti sutarties vartotojaiskundžiasi, jog nepavyksta susisiektisu platintojais, kad šie nebesiųstųnaujų siuntų bei sąskaitų.

VVTAT yra gavusi vartotojų nusis-kundimų ir dėl bendrovės “NaturalPharmaceuticals Sp. z.o.o.” veiklos.

“Tarnyba kreipėsi į bendrovę irpaprašė pateikti paaiškinimus bei

įrodymus, kokiu pagrindu vartoto-jams siunčiami maisto papildai. Mi-nėtos bendrovės atstovas pateikė te-lefoninio pokalbio su vartotoju įrašą,kuriame girdėti, kad vartotojui su-teikiama informacija apie pasiūlymosąlygas, o vartotojas sutinka dalyvau-ti “Omega-3” sveikatos programojebei gauti “Omega Marine Forte”maisto papildus”, - LŽ teigė Nerin-ga Baronienė, VVTAT Maisto pro-duktų ir rekreacinių paslaugų sky-riaus laikinoji vadovė.

Ji pabrėžė, kad pagal Civilinį ko-deksą sandoriai, kuriems įstatymaiar šalių susitarimas nenustato rašy-tinės formos, gali būti sudaromi žo-džiu. Jie turi tokią pat teisinę galiąkaip ir sudaryti raštu.

Tačiau, pasak N.Baronienės, var-totojai, kurie telefonu buvo užsisakęmaisto papildus, turi teisę nutrauk-ti sutartį apie tai pranešdami bend-rovei. Jeigu telefonais neįmanomaprisiskambinti, vartotojas turėtų iš-siųsti įmonei registruotą laišką suaiškiu prašymu nutraukti šių mais-to papildų tiekimą. Svarbu išsaugo-ti laiško siuntimą patvirtinantį kvi-tą ir išsiųsto prašymo kopiją. “Jeigumaisto papildai siunčiami ir toliau,vadovaujantis Civiliniu kodeksu,vartotojas gali jais naudotis savonuožiūra neatlygintinai”, - tikinoVVTAT pareigūnė.

Jeigu net raštu atsisakę siuntųvartotojai vis tiek gautų maisto pa-pildų siuntas ir sąskaitas, siūlomakreiptis į Valstybinę vartotojų teisiųapsaugos tarnybą, prie prašymopridedant turimus įrodymus: sąs-kaitų kopijas, atsisakymo rašto ko-piją, pašto kvitus.

Lietuvos pašto atstovė spaudaiAurelija Jonušaitė LŽ teigė, kadsiuntinių iš įmonių nenorintys gau-ti klientai turėtų kreiptis ne į paštą,o į jų siuntėjus. Ji patikino, jog Lie-tuvos paštas už siuntų saugojimąmokesčio iš klientų neima, jeigusiunta sveria iki 500 gramų. Tokiossiuntos nemokamai saugomos apiemėnesį, o paskui grąžinamos siun-tėjui. Sunkesnių siuntų neatsiėmusper 15 kalendorinių dienų, už jųsaugojimą imamas 1,21 lito už pa-rą mokestis. Tačiau ir šios siuntossaugojamos tik apie mėnesį.•

Dovana užkrauna įsipareigojimus

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6919 -0,1969%

1 Australijos doleris 2,8081 -0,5199%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0977 -0,3131%

1 Kanados doleris 2,6520 -0,2451%

1 Šveicarijos frankas 2,8397 +0,0740%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3408 -0,1912%

10 Čekijos kronų 1,3361 +0,1647%

10 Danijos kronų 4,6329 +0,0065%

1 DB svaras sterlingų 4,0609 -0,2783%

100 Vengrijos forintų 1,1407 -0,2542%

100 Islandijos kronų 2,1775 -0,0505%

100 Japonijos jenų 2,8259 -2,1621%

100 Kazachstano tengių 1,7840 -0,2298%

1 Latvijos latas 4,9249 -0,0020%

10 Moldovos lėjų 2,1625 -0,5549%

10 Norvegijos kronų 4,6232 -0,3266%

10 Lenkijos zlotų 8,2303 -0,1847%

100 Rusijos rublių 8,4859 -1,2079%

10 Švedijos kronų 4,1157 -0,9379%

1 Turkijos naujoji lira 1,4890 -0,5641%

10 Ukrainos grivinų 3,3091 +0,0332%

2013 04 05, LB

FaktaiPagal Civilinį kodeksą (CV) sando-riai, kuriems įstatymai ar šalių susi-tarimas nenustato rašytinės for-mos, gali būti sudaromi žodžiu. Jieturi tokią pat teisinę galią kaip irsudaryti raštu.CV nuostatose, reglamentuojan-čiose daiktų pardavimą pagal su-tartis, sudaromas naudojant ryšiopriemones, nustatyta, kad iki sutar-ties sudarymo, o kai daiktai teikia-mi - iki daiktų pateikimo, pirkėjasturi gauti informaciją raštu apiesiūlomo daikto pagrindines savy-bes bei pardavėjo buveinės adresą.Be to, pardavėjas privalo nurodyti,kur ir kam pirkėjas gali adresuotibet kokį skundą. Pardavėjas taippat privalo vartotojui raštu nurody-ti sutarties atsisakymo sąlygas, jei-gu sutartis neterminuota arba su-daryta ilgesniam nei vienų metųterminui.CV nustatyta pirkėjo teisė atsisaky-ti pirkimo-pardavimo sutarties, su-darytos naudojant ryšio priemo-nes, pranešus raštu apie tai parda-vėjui per 7 darbo dienas nuo daik-to pristatymo dienos. Jeigu anks-čiau nurodyta informacija raštupirkėjui nebuvo pateikta, jis turiteisę atsisakyti sutarties per 3 mė-nesius nuo jos sudarymo dienos.

Šaltinis: VVTAT

Kaune veikianti įmonė “Natural Pharmaceuticals Sp. Z o.o.” klientams telefonu siūlo žuvų taukų kapsules, kurių siuntų nebenorintiems gauti klientamsatsisakyti jų gali užtrukti kelis mėnesius. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Telefonininkė: “Tai tiesiog reklama telefonu. Jeigu kapsulės klientui patinka, siunčiamos

ir kitos pakuotės.”

LINA MRAZAUSKAITĖ

Lenkijoje apsiperkantys lietu-viai per metus kaimynėje šalyjevis dar palieka milžiniškas pini-gų sumas. Tačiau užuot patikėjętokio pobūdžio išvykas kelioniųagentūroms, į Lenkiją jie ėmėplūsti savarankiškai.

Naršant internetą galima aptiktitik pavienes kelionių agentūras, siū-lančias specializuotas apsipirkimokeliones. Daugiau pasiūlymų apsi-pirkti užsienyje, ypač Lenkijoje,sklando skelbimų portaluose - ten ke-leivių grupes renka fiziniai asmenys.

Lietuvos prekybos įmonių asocia-cijos vykdomasis direktorius Laury-nas Vilimas patikino, kad vykstančiųapsipirkti į Lenkiją lietuvių didelisrautai tebėra didžiausias šalies pre-kybininkų galvos skausmas. Anot jo,ši problema aktuali nuo 2009 metų irkasmet šalies ekonomikai kainuojavidutiniškai 500 mln. litų. Būtent tiek,asociacijos skaičiavimais, Lietuvosgyventojai apsipirkdami palieka kai-mynėje šalyje. Lenkų pateikti duo-menys dar įspūdingesni: skaičiuoja-ma, kad kasmet lietuviai Lenkijojeišleidžia vidutiniškai 1 mlrd. litų.

Išsiplėtė perkančiųjų ratas“Kainos Lenkijoje dėl mokesčių

skirtumų ir zloto kurso svyravimoyra daug mažesnės nei Lietuvoje, irtai gyventojus motyvuoja apsipirktikaimynėje šalyje. Šiandien į ją vyks-tančių žmonių srautas yra stabilus irgana didelis”, - sakė L.Vilimas.

Maža to, kaip pabrėžė jis, į Lenki-ją apsipirkti vyksta jau ne tik mažiau-sias, bet ir vidutines bei didesnes pa-jamas gaunantys gyventojai. Be to,

keliaujama nebe padrikai, o organi-zuotai: turėdami konkrečių prekiųsąrašus į Lenkiją pakaitomis esąvyksta kelių namų ūkių atstovai.

“Matyti, kad pastaruosius keleriusmetus ne tik pačias mažiausias paja-mas gaunantys gyventojai yra racio-nalūs ir ieško žemiausių kainų. Tyri-mai ir apklausos rodo, kad į Lenkijąvyksta vis jaunesni, taip pat išsilavi-nimą turintys gyventojai. Reguliariaiapsipirkti vykstama ne tik iš pasie-nio rajonų, bet ir iš centrinės Lietu-vos: Vilniaus, Kauno, kitų miestų”, -tendencijas vardijo L.Vilimas.

Tyrimų bendrovės RAIT duomeni-mis, pernai apsipirkti į Lenkiją regulia-riai važiavo 12 proc. Lietuvos gyvento-

jų. Per vieną apsipirkimą lietuviai vidu-tiniškai išleido po 442 litus. Per dienąkaimynėje šalyje išleistų pinigų sumasiekė apie 1,5 mln. litų, per mėnesį -nuo 32,6 iki 49 mln. litų.

Vežėjai jaučiasi atstumtiNors statistika nerodo, kad pasta-

ruoju metu gyventojai būtų liovęsiapsipirkinėti Lenkijoje, keliones įkaimynę šalį siūlančios įmonės jau-čia gerokai mažesnį gyventojų susi-domėjimą jų paslaugomis. Kelioniųagentūros pastaruoju metu stokojair į kitas šalis nukreiptų specializuo-tų apsipirkimo kelionių.

Įmonės “Julturas” direktoriaus pa-vaduotoja Jolanta Mačiulienė sakė,

kad išvykų apsipirkti į Suvalkus įmo-nė jau daugiau kaip metus nebeorga-nizuoja, nes tokių kelionių paklausagerokai smuko. “Anksčiau žmonėsapsipirkti į Lenkiją važiavo masiškai,tačiau bumas praėjo. Pasikeitus kai-noms, finansinei situacijai, keleiviųgretose beliko arčiau pasienio esan-čių rajonų gyventojai. Pavyzdžiui, Vil-niaus gyventojams tiesiog neapsimo-ka mokėti už kelionę į Lenkiją”, -įsitikinusi ji. Ir patikslina, kad papras-tai gyventojai kaimynėje šalyje esą ap-sirūpindavo maisto prekėmis.

Kelionių agentūra “Guliverio ke-lionės”, anot turizmo vadybininkėsAstos Ruzgienės, taip pat liovėsi or-ganizavusi apsipirkimo keliones, kai

susidomėjimas jomis išnyko. “Nebė-ra reikalo - žmonės apsipirkti va-žiuoja individualiai”, - teigė ji ir pri-dūrė, kad pati neprisimena nė vienoatvejo, kai klientas pageidautų suor-ganizuoti tokio pobūdžio kelionę.

Tuo tarpu per kelionių agentūrą“TopTravel”, kaip sakė nepanorusiprisistatyti įmonės atstovė, apsipir-kimo tikslais gyventojai paprastaivyksta į Milaną. Tačiau tokios iki ke-turių naktų trunkančios kelionės įItaliją nėra specializuotos. “Mes ne-klausiame turistų, kokiais tikslais jievyksta į šį miestą, tačiau iš pokalbiųžinome, kad turistai ten ketina apsi-pirkti”, - sakė pašnekovė.

Tikisi valstybės įsikišimoLietuvos prekybininkai, kaip ap-

gailestavo L.Vilimas, turi ribotas ga-limybes susigrąžinti savo pirkėjus išLenkijos. Patraukti juos savo pusėnjie gali taikydami akcijas, gerinda-mi produktų kokybę, investuodamiį parduotuvių atnaujinimą ir klien-tų aptarnavimą. Nors šioms prie-monėms prekybininkai jau dabarskiria daug dėmesio, be valstybėsįsikišimo jie esą nėra pajėgūs su-stabdyti didelių į Lenkiją plūstan-čių pirkėjų srautų.

“Galiausiai tai yra ne tik prekybi-ninkų bėda, nes į Lenkiją išvežamipinigai reiškia ir išvežamus mokes-čius. Dėl to reikia ir valstybės institu-cijų indėlio: jos turėtų peržiūrėti tamtikrus prioritetus, galbūt palygintimokesčius Lietuvoje ir Lenkijoje”, -svarstė L.Vilimas.

Tuo tarpu į kitas šalis apsipirktivykstančių lietuvių srautai, kaip pati-kino L.Vilimas, kol kas nėra didelėproblema. Anot jo, tokios išvykos gy-ventojams yra veikiau atrakcija neibūtinybė. •

Randa kelią apsipirkti Lenkijoje

2013 04 05Lietuvos žinios10 Verslas

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Nekilnojamojo turto sandoriųšį pavasarį truputį daugiau neiprieš metus, tačiau paklausaniekaip neprisiveja pasiūlos, otai neskatina ir kainų augimo.

Registrų centro duomenimis, šiųmetų kovą buvo įsigyta beveik 8,5tūkst. nekilnojamojo turto objektų,arba 4,6 proc. daugiau nei vasarį ir 2proc. daugiau nei prieš metus, ir tainėra toks spartus augimas kaip anks-tesniais metais. Pavyzdžiui, 2012 me-tų kovą sandorių buvo 15 proc. dau-giau nei atitinkamą 2011-ųjų mėnesį,o 2011-ųjų kovą - 15,5 proc. daugiaunei 2010-aisiais.

“Paprastai pirmasis metų ketvirtissandorių gausa neišsiskiria, tačiau ko-vo mėnuo būna jau aktyvesnis”, - LŽteigė Registrų centro atstovas Aidas Pet-rošius. Registrų centro statistika rodo,kad būstu aktyviausiai prekiaujama nuogegužės iki metų pabaigos, žemės skly-pais ir sodo nameliais - nuo gegužės ikirugpjūčio, tik prekyba komercinėmispatalpomis ir negyvenamais pastataislieka daugmaž tolygi visus metus.

Kainos nekylaNepaisant tebesitęsiančio nekilno-

jamojo turto rinkos augimo, nors irlėtesnio, nekilnojamojo turto, ypačbūsto, kainos išlieka stabilios, o kaikuriuose nekilnojamojo turto seg-mentuose jos tebekrinta. “Manau,nekilnojamojo turto kainos nekils darbent porą metų, - LŽ prognozavo ne-

kilnojamojo turto prekybos tarpinin-kės UAB “Plius” projektų vadovasEvaldas Narbuntovičius ir paaiškino:- Žmonės, pamokyti nekilnojamojoturto burbulo, stengiasi aklai nepultiį šią rinką, o tuos, kurie dar gyvenailiuzijomis ir nusiteikę būstą pirkti užpaskolas bet kokia kaina, pamokobankų ekspertai.”

Be to, anot nekilnojamojo turtorinkos specialisto, nors ekonomikakyla, tas kilimas dar labai neapibrėž-tas, ir žmonės labai atsargūs. “Plius”atstovo teigimu, dabartinė būsto pa-siūla didžiulė, šios bendrovės inter-neto svetainėje domo.plius.lt yra apie80 tūkst. skelbimų, tačiau siūlomiobjektai dažnai visiškai neatitinkapaklausos: arba siūlomas turtas,

esantis nepatrauklioje vietoje, arbapardavėjai dirbtinai kelia kainas, vei-kiausiai tikėdamiesi bent kiek kom-pensuoti kainų skirtumą tarp to, kiekuž būstą buvo sumokėta nekilnoja-mojo turto burbulo metais, ir to, kasiš tos vertės liko per krizę. “Tokie

skelbimai neretai užsibūna metus arilgiau, kol pardavėjas neapsikentęspradeda pasiūlymą koreguoti ikiprotingos rinkos kainos”, - sakėE.Narbuntovičius.

Labiausiai, anot jo, kaip ir anksčiau,ieškoma dviejų kambarių 50-60 kv. m

ploto butų, kurių kaina, pavyzdžiui,sostinėje, neviršija 200-250 tūkst. litų.Kituose miestuose tokie butai, kaip jauįprasta, 20-30 proc. pigesni.

Pusė sklypų - statybaiŽemės sklypų kainos taip pat tebė-

ra stabilios, bet apie pusę visų nuper-kamų sklypų sudaro žemė, skirta gy-venamajai statybai, arba žemė sodųbendrijose, kur galima statyti namą.

Maždaug 21 proc. skelbimų sudaropasiūlymai pirkti žemės ūkio paskirtiesžemę, o apie 8 proc. šių skelbimų - pa-siūlymai pirkti miško paskirties žemę.

Didžiausia sklypų, skirtų statybai,pasiūla ir paklausa yra Vilniaus, Kau-no ir Klaipėdos regionuose, o žemėsūkio paskirties žemės rinka yra toly-giai pasiskirsčiusi visoje Lietuvoje.Žemės ūkio paskirties žemės rinka,anot E.Narbuntovičiaus, buvo suak-

tyvėjusi anksčiau, kai ši žemė buvoperkama spekuliaciniais tikslais, betdabar ši tendencija jau nuslopusi.“Šioje rinkoje per mažai protingųpasiūlymų”, - konstatavo nekilnoja-mojo turto rinkos specialistas.

Kaimynai aktyvesniLietuvoje nekilnojamojo turto

rinka dabar yra vangiausia Baltijosregione. Latvijos konsultacinėkompanija “Newsec”, atlikusi regio-no rinkos tyrimą, prognozuoja, kadšiemet bendra regiono rinka gali iš-augti iki 300 mln. eurų (maždaug 1mlrd. litų), o tolesnį jos augimą skatinsinvesticijos iš Rusijos ir Skandinavijosvalstybių. Tačiau tai pasakytina dau-giausia tik apie Latviją ir Estiją.

Latvijoje 2012 metais nekilnojamo-jo turto sandorių skaičius išaugo 22proc., palyginti su 2011 metais, o Lie-tuvoje - 10,3 procento. Naujos staty-bos butai Latvijoje per metus pabran-go 17 proc., tačiau šiemet, kaipprognozuojama, butai tipinės statybosdaugiabučiuose 2-3 proc. atpigs. •

Pirkėjai labiausiai ieško dviejų kambarių 50-60 kv. m ploto butų.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Nekilnojamojo turto rinka auga lėčiau

Žmonės, pamokyti nekilnojamojo turto burbulo, stengiasi aklai nepulti į šią rinką.

Lietuviai kaimynėje Lenkijoje kasmet išleidžia vidutiniškai 500 mln. litų, ir ši suma nepakito net gerėjant finansinei situacijai. / LŽ archyvo nuotrauka

Nekilnojamojo turto sandoriai kovo mėnesįTurto rūšis 2009 2010 2011 2012 2013

Individualūs namai 394 459 604 587 625

Butai 1120 1725 1855 1900 2013

Mišrūs pastatai 0 5 3 7 4

Negyvenami pastatai 210 240 326 336 263

Negyvenamas plotas 600 530 562 663 616

Sodo nameliai 81 70 130 159 153

Žemės sklypai 2887 3248 3771 4679 4797

Iš viso I ketvirtį 13493 14578 17894 21387 23463Šaltinis: Registrų centras

Žemės ūkis 112013 04 05Lietuvos žinios

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Vakar Kaune prasidėjusioje tradicinėje tarptautinėje žemėsūkio parodoje “Ką pasėsi... 2013”dalyvaujantys tiek verslininkai,tiek ūkininkai tvirtina, kad Lietuvoje būtinas įmonių ir moks-lininkų bendradarbiavimas.

Aleksandro Stulginskio universite-te aštuonioliktoji tarptautinė žemėsūkio paroda “Ką pasėsi... 2013” vykstabalandžio 4-6 dienomis.

Ieško naujausios technikosKupiškio rajone dirbantis ūkinin-

kas Zigmas Aleksandravičius sakė sudidžiuliu entuziazmu kasmet važiuo-jąs į parodą “Ką pasėsi...”. Pasak jo, šiparoda, kuriai rengti organizatoriai iš-leidžia milijonus, yra efektyviausiasbūdas tobulėti. “Važiuočiau į ją net jeiakmenimis lytų”, - juokavo ūkininkasaiškindamas, kodėl nepabūgo pirmąkartą per pavasario parodą iškritusiosniego ir prasidėjusios šlapdribos.

Jis pasakojo žinąs daugelį parodo-je dalyvaujančių bendrovių, todėl ga-lįs vienu metu apžiūrėti visas jų pris-tatomas naujoves. Ūkininkui reikiabent keturių naujų brangių padargų,

bet jis juos renkasi jau beveik metus.Z.Aleksandravičius sakė vertinąs tuospardavėjus, kurie savo techniką lei-džia išmėginti laukuose. “Pavasarį dar

pabandysime, pasirinksime ir tuometpirksime”, - sakė jis.

Biržų rajone ūkininkaujantys Vai-dutė ir Vytautas Stankevičiai pasako-

jo ne tik pristatą parodoje savo namųgamybos alų, bet ir apžiūrėję karviųmelžimo robotus. Prieš tris mėnesiusjų ūkyje pradėtas įgyvendinti Euro-

pos Sąjungos ir Lietuvos valstybės re-miamas projektas, pagal kurį pusęūkyje esančių karvių melžia nebesamdomi žmonės, o robotai. Anks-čiau keturios darbuotojos melždavo380 karvių. Tačiau po dvejų metųsvarstymo Stankevičiai ryžosi pasikei-timams. “Labiausiai visus baugina te-chnika, nes trūkstant žinių manoma,jog susidoroti nepavyks”, - kalbėjoV.Stankevičius. Jis pasakojo dabarmatąs, kokios klaidos anksčiau dary-tos. Kol jos bus ištaisytos ir įsisavintos

techninės naujovės, praeis kiek laiko.Tačiau jau aišku, kad investicija atsi-pirks per septynerius metus, o primil-žis padidėjo 22 procentais.

Domisi cheminiais preparataisRadviliškio rajone ūkininkaujantis

Kęstutis Rimkus pasakojo šįmet itin be-sidomintis cheminiais preparatais, skir-tais rapsiniams žiedinukams naikinti.Maždaug prieš trejus metus pastebė-ta, jog pumpurus ir žiedus naikinan-tys kenkėjai tapo atsparūs insektici-

dams. Nuo to laiko mokslininkai mė-gina sukurti naujus efektyvius produk-tus. “Žiedinukai gali sunaikinti iki pu-sės derliaus, - pasakojo K.Rimkus. -Šįmet parodoje pristatomi nauji che-miniai preparatai jiems naikinti. Rei-kės išmėginti, kaip jie veikia.”

Parodoje savo veiklą pristatančiosbendrovės “Agrochema” generalinisdirektorius Mindaugas Balkus sakė,jog didelė konkurencija verčia gamin-tojus pasitempti ne tik kurti naujusproduktus, bet tapti ūkininkų part-neriais. “Turime išsiaiškinti, kas ge-riausiai tinka Lietuvos ūkiams, ir tiktuomet produktus pateikti rinkoms”, -teigė pašnekovas. Vienas naujausiųgaminių, laukiančių mokslinių tyri-mų rezultatų, patvirtinančių jo efek-tyvumą, yra amidinio azoto, magnioir sieros trąšos, skirtos papildomai au-galams tręšti per lapus.

“Išsiaiškinsime, kokiomis sąlygo-mis produktas yra efektyviausias, irpateiksime savo rekomendacijas”, -sakė prof. habil. dr. Gvidas Šidlaus-kas. Anot jo, bendrovės “Agrochema”specialistai tiria rinką, nustato porei-kį, pagal kurį sukuriamas produktas.Kokiomis aplinkybėmis jį naudoti efek-tyviausia, įvertina A.Stulginskio univer-siteto mokslininkai. Pasak prof. G.Šid-lausko, rinkoje itin populiarėja skystosiostrąšos, kurių pranašumus - augalų duo-damą gausesnį ir saugesnį derlių, ma-žesnę savikainą, galimybes naudoti pre-paratus prie tvenkinių - Lietuvosūkininkai jau įvertino. Prieš 10 metų,kai skystosios trąšos pradėtos gaminti,jų sunaudota 10 tūkst. tonų per metus.Tuo tarpu pernai parduodami kiekiaiviršijo 90 tūkst. tonų. •

Ūkininkai parodą laiko paskata tobulėti, o verslas siūlo jiems naujų produktų ir partnerystę. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Ūkininkai parodoje žvalgosi naujovių

G.Šidlauskas: “Mokslininkų ir verslininkųbendradarbiavimas - neišvengiamas.”

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Pamatęs, kaip Surgučių kaime(Marijampolės sav.) ūkininkau-ja Vilija ir Algirdas Žemaičiai, nevienas Sūduvos krašto ūkinin-kas tik pečiais gūžčiotų. Šeimaužsibrėžusi tikslą sukurti ne tikekologinį, bet ir šviečiamąjąveiklą vystantį ūkį.

Žemaičių šeimos ūkio dideliu tikrainepavadinsi - vos daugiau nei 20 hek-tarų. Tačiau jame šiltuoju metų laikuauga daug gėrybių - daržuose augina-mos morkos, bulvės, kitos daržovės,laukuose veša javai, nemenkame ser-bentyne dera uogos. Supirkėjams der-liaus perdirbti šeima beveik nepar-duoda - tik juoduosius serbentus. Visakita perdirbama pačiame ūkyje iki ga-lutinio šeimos ūkio produkto.

“Stengiamės viską, ką išauginame,perdirbti, pagaminti galutinį pro-duktą ir jį parduoti. Nes produkcijąparduoti kaip žaliavą, net ir ekolo-gišką, neapsimoka. Be to, norime,kad pirkėjas tikrai žinotų, jog perkašvarią ekologišką produkciją”, - LŽtvirtino V.Žemaitienė.

Šeima beveik visus metus prekiau-ja savo išaugintomis daržovėmis, iš sa-vo rugių ir kviečių kepta kaimiškaduona, pyragais. Iš morkų, kitų daržo-vių ir vaisių spaudžia bei parduodašviežias nepasterizuotas sultis. O kurdar pačių rauginti kopūstai, jų salotos,putinų, šaltalankių sultys su medumi.Viskas pagaminta pačių rankomis.

V.Žemaitienė neslėpė - tenka dirb-ti po 12 ar net 14 valandų per parą,kad suspėtum viską padaryti.

Kas savaitę, daugiausia penktadie-niais ir šeštadieniais, jiedu su vyru gė-

rybes krauna į prekybai pritaikytus au-tomobilius ir išvažiuoja į Marijampo-lės bei Kauno ūkininkų turgus. Vienšviežiai iškeptos naminės duonos perdieną išveža daugiau kaip 150 kilogra-mų. Šio ūkio duona prekiaujama irdviejose ekologiškų prekių parduotu-vėse Marijampolėje bei Vilkaviškyje.

“Jaučiame, kad naminės duonospaklausa didesnė, nei jos iškepame.Tačiau kol kas daugiau prikepti netu-rime galimybių. Galvojame pavasarįplėsti rugių laukus, tuomet ir duo-nos bus daugiau. Bet tam reikia su-mažinti serbentyną. O toks darbastaip pat reikalauja laiko”, - atviravoūkininkė ir neslėpė, kad paversti sa-vo ūkį vien “duonos fabriku”, nors irpelningu, ji nenorėtų.

Triūsia patysStengdamiesi išlaikyti įgytą žmonių

pasitikėjimą ūkininkai itin rūpinasiprodukcijos kokybe. Daržus dažniau-siai ravi patys šeimynykščiai, tik rude-nėjant, kai reikia nuimti gausų derlių,pasikviečia talkos. Net grūdus duonaiir pyragams mala patys. Tai daro itinšiais laikais retomis titnaginėmis girno-mis. Joms sugedus, kažin ar pavyktųkur nors gauti kitą tokį aparatą ar jamreikalingų dalių. Todėl šeimininkas priegirnų nelinkęs prileisti net žmonos, oką jau kalbėti apie svetimą žmogų.

V.Žemaitienė neslepia, kad prabė-go nemažai laiko, kol išmoko gamin-ti tokius kaimiškus gaminius, kokiusdabar siūlo pirkėjams. Mat moteriskaip ir jos mama - abi miestietės. “Ta-čiau kaime gyvenusi mano močiutėbuvo labai gera “gaspadinė”, kaip irjos kaimynės. Tad aš pas jas būdavaudažna viešnia”, - pasakojo Surgučiųkaimo ūkininkė. Ką žino iš močiutėspasakojimų, naudojasi ir dabar. Nau-

jų receptų kartais išduoda senosioskaimų gyventojos. Iš jų pasakojimųV.Žemaitienė dabar bando atkurtiraugintų kopūstų, pagardintų buro-kėliais, česnakais ir krienais, receptą.Nemenkai laiko užtruko, kol išmokoir kepti kaimišką duoną. Važinėjo povisą Lietuvą, sėdėjo pas senąsias duo-nos kepėjas ir kaulijo, kad šios išduo-

tų, ką ir kaip reikia daryti. Po trupu-tį susidėliojo šiandienė kaimiškosduonos receptūra.

Tiesa, kad duona nebūtų rūgšti,dedama truputis cukraus, o tai nelei-džia jos pripažinti ekologiška. Neser-tifikuota ne tik šio ūkio duona, bet irčia spaudžiamos sultys, kitos gami-namos gėrybės. “Gaminių sertifikuo-

ti nesame linkę, nes tai tik pinigųšvaistymas. Juk jei į sulčiaspaudę įde-di ekologiškai užaugintą morką ir išjos išspaudi sultis, tai ir tos ekologiš-kos. Bet kad jos tikrai taip vadintųsi -reikalingas dar vienas sertifikatas.Taip tik siekiama iš ūkininko ištrauk-ti kuo daugiau pinigų”, - savo filoso-fiją dėstė ekologinio ūkio šeimininkė.

Prancūziška idėjaŽemaičių ūkis gyvuoja beveik de-

šimtmetį. Šeimos verslą jie, kaip irdauguma sūduvių, dar gyvendamiVilkaviškyje, pradėjo nuo nenaujų au-tomobilių gabenimo iš Vokietijos.Abu važinėdavo po Vakarų Europą irį Lietuvą iš svečių šalių parvairuoda-vo automobilių prikrautus vilkikus.Taip susikrovė pagrindinį kapitalą. Joprireikė nusipirkti apleistai sodybaiSurgučių kaime, ant Šešupės kranto,ir beveik 20 hektarų dirbamos žemės.

Įsigijusi sodybą pora jau žinojo, kąveiks. Buvo ne kartą apsilankę vakarietiš-kuose ekologiniuose ūkiuose. LabiausiaiŽemaičius sužavėjo aplankytas ūkis ne-toli Paryžiaus. Ten ūkininkai leidžia sa-vo laukuose pasisėti miestiečiams dar-žovių arba patys pasėja, tik miestiečiai jasprižiūri, kiek sugeba. Sutartyje miestietisuž tai įsipareigoja keletą dienų padirbėtiūkyje. Toks ūkis atlieka ir šviečiamąjį dar-bą - naudingas miesto vaikams, kurie ne-matę arklio, vištos, karvės ar kiaulės.

Tokią ūkio idėją iš pradžių Žemai-čiai bandė pritaikyti ir Lietuvoje. De-ja, greitai įsitikino, kad Marijampo-lės gyventojai nėra tiek atitolę nuokaimo - siūlomų daržų ravėti jie ne-norėjo, pageidavo rudenį atvažiuotitik derliaus pasiimti.

Vilija ir Algirdas neslepia, kad jei kasnors atsuktų laiko ratą 10 metų atgal,jie, ko gero, pasirinktų tokį patį kelią.•

Ekologinį ūkį saugo šeimos rankose

V.Žemaitienė: “Ūkyje tenka dirbti po 12 ar net 14 valandų per parą, kad suspėtum viską padaryti.”

Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

2013 04 05Lietuvos žinios12 Istorija

ARAS LUKŠAS

Teisininkas ir politikas. Ru-sijos Valstybės Dūmos de-putatas. Pirmasis neprik-lausomos Lietuvos finansųministras. Vienas iš krašto

bankininkystės ir pramonės kūrėjų.Publicistas, redaktorius, leidėjas.

Tai toli gražu ne visi žodžiai, ku-riais būtų galima apibūdinti M.Yčą.Jo gyvenimas buvo kupinas ir sunkiųišbandymų, ir šviesių akimirkų. Jisbuvo kiek kitoks negu dauguma iškaimo išėjusių to meto inteligentų.

Ko verti kad ir mitai apie škotiškąYčų kilmę - neva pradžią šiai gimi-nei davę škotų patrankininkai, ku-riuos kunigaikštis Radvila pasikvie-tęs rūpintis Biržų pilies gynyba. Tiesatai ar tik romantiška legenda - sunkupasakyti. Šiaip ar taip, škotų protes-tantų - pirklių ir amatininkų - Rad-vilų laikais Lietuvoje būta išties ne-mažai. O ir pati Yčų pavardė labaijau primena Škotijoje labai dažnaiaptinkamą pavardę Eachus.

Tačiau palikime Radvilų laikusnuošalyje ir pažvelkime, kuo M.Yčasdar skyrėsi nuo daugelio kitų iš šiau-rinės Lietuvos dalies kilusių savo am-žininkų, vėliau tapusių žymiais poli-tikais ir visuomenės veikėjas. Pirma,jis buvo evangelikas liuteronas. Ant-ra, mokėsi ne arčiausiai esančiojeMintaujos gimnazijoje, o Estijos Per-nu mieste. Trečia, Lietuvos neprik-lausomybę jis sutiko būdamas RusijosLaikinosios vyriausybės švietimo ko-misaru. Pagaliau ar daug kas žino, kadrinkimų kampanijos, kuriose rengia-mi garsių atlikėjų koncertai, - ne kie-no kito, o būtent M.Yčo sumanymas.

IštakosBet pradėkime istoriją nuo pradžių.

M.Yčas gimė 1885 metų lapkričio 13dieną Biržų apskrityje, Šimpeliškių

sodžiuje, pasiturinčių ūkininkų Mar-tyno ir Zuzanos Yčų šeimoje. Tuometu čia jau augo penkiametis Mar-tyno brolis Jonas, kuris vėliau turėjonemažą įtaką Martyno likimui.

Šeima gyveno pasiturimai ir lai-mingai, o jų sodžius garsėjo kaip tik-ras lietuvybės židinys, kol Yčus ištikobėda - vos penkerių metų Martynasneteko tėvo. Už lietuviškų knygų lai-kymą ir platinimą M.Yčas vyresnysispateko policijos akiratin. Kad išveng-tų arešto ir tremties, šeimos galva bu-vo priverstas skubiai išvykti į Ameri-ką. Daugiau pamatyti tėvo Martynuitaip ir neteko - 1913 metais atskriejožinia apie jo mirtį.

O kol kas visas ūkis užgulė gyva-našlės Zuzanos pečius. Laimei, padė-jo Sumuose mokytojavęs jos brolisStanislovas Dagilis ir Evangelikų re-formatų bažnyčios sinodas - be jo pa-ramos vyresnysis sūnus Jonas nebe-būtų galėjęs tęsti mokslų gimnazijoje.

1900 metais keturiolikmetis Mar-tynas su broliu išvyksta į Peterburgą,kur Jonas studijuoja Istorijos ir filolo-gijos institute. Čia vaikinas sugrįžta potrejų metų, išėjęs gimnazijos kursą.

Tais pačiais metais Martynas įstojaį Pernu gimnazijos trečią klasę. Kodėltolesniems mokslas buvo pasirinkta ne

arčiau namų esanti Mintauja, o būtentšis Estijos miestas - sunku tiksliai pa-sakyti. Galimas dalykas, tai lėmė Jononoras, kad brolis gyventų liuteroniš-koje aplinkoje. Be to, Pernu tuo metubuvo itin stiprus estų tautinės kultūroscentras. “Kiekvieną sykį, kai man ten-ka aplankyti tą mažą tautelę kaimynę,juntu, tartum koks sveikas vėjas antmanęs pūstelėjo, juntu kažkokią ypa-tingą kultūrą dvelkiant”, - 1915 me-tais, jau būdamas Rusijos ValstybėsDūmos deputatas, rašė M.Yčas.

1907 metais Martynas atvyksta įTomską, metus pasimoko privačiai irįstoja į tenykščio universiteto Teisėsfakultetą. Tokį apsisprendimą, be abe-jo, lėmė tai, kad Tomsko gimnazijojetuo metu mokytojavo jo brolis Jonas.

Martynas aktyviai įsitraukė į Toms-ko lietuvių gyvenimą, įkūrė Lietuviųstudentų draugiją, važinėjo į lietuvių

susibūrimus, bendravo, rašė į lietuviš-ką spaudą. Taip pamažu atsiskleidėM.Yčo polinkis į visuomeninę veiklą irneprasti organizatoriaus gebėjimai, vė-liau tai jam labai pravertė tiek politi-koje, tiek visuomeninėje veikloje.

1911 metais aukso medaliu baigu-siam studijas Tomsko universiteteM.Yčui buvo pasiūlyta rengtis profe-sūrai. Tačiau širdis traukė į Tėvynę, tadabsolventas grįžo į Kauną ir įsidarbi-no advokato Petro Leono padėjėju.

Agitavo su muzikaVargu ar M.Yčas tuomet nujautė,

kokį aukštą skrydį lems toks jo pasirin-kimas. 1912 metų pavasarį Kauno lie-tuviai aktyviai rengėsi rinkimams į Ru-sijos IV Dūmą. “Tautininkų grupė jauseniai buvo nužiūrėjusi nuo valstiečiųkurijos mane. Nors aš buvau mokslusbaigęs, bet neišsiregistravęs (...) iš vals-čiaus, todėl dar galėjau tuo sąrašu ei-ti”, - 1935 metais išleistoje prisimini-mų knygoje pasakoja pats M.Yčas.

Kandidato laukė nelengva kova suvalstiečiais liaudininkais. P.Leonas pri-simena: “Pirmasis tame reikale pasikal-bėjimas įvyko Šiauliuose 1910 metais(...). Šiaulių pasitarime tarp asmenų, ku-riems buvo ketinama patarti apsirūpin-ti cenzais, buvo nurodytas ir p. Yčas. Aš

tuomet jo nepažinau ir neatsimenu, kie-no jis buvo į kandidatų skaitlių pasiūly-tas. Atsimenu tik, kad priešingų jam bal-sų nebuvo. Bet nuo laiko iki Velykų1912 metų p. Yčo santykiai su daugeliuiš dalyvavusių Šiaulių pasitarime atsi-minė: “Lietuvos žinių” vedėjams ir jųvienminčiams paaiškėjo, jog p. Yčasdaug kur neis su jais išvien. Iki 1912 me-tų Velykų paaiškėjo, jog miestuose mesturime du kandidatus: p. M.SleževičiųRaseiniuose ir p. Bielskį Šiauliuose, išvalstiečių du inteligentu: p. p. Yčą ir Pet-rulį. (...) Darbiečiai buvo priešingi p.Yčo kandidatūrai, mes - gi principia-liai buvome už jį.”

Artinantis rinkimams kova tarp lie-tuvių koncentravosi apie p. Yčą. Dar-biečiai ir kairesnio už juos mūsų vi-suomenės sparno vadai visas jėgassujungė, idant p. Yčas nebūtų išrink-tas. (...) Jo konkurentu buvo pastaty-tas bemokslis Keinys.

Rinkikų lietuvių (...) susirinkimaspasibaigė apie 11 valandą vakaro 24dieną spalių (...) Pradžioje 12-os valan-dos beateina pas mane p. p. Yčas ir Bu-kontas su žinia, kad pirmasis į kandida-tus nepateko. Bukontas čia pasakė man,jog jis skaitąs save silpnesniu kandida-tu už p. Yčą, jog jam baugu vienam, bejuristo, eiti į atstovus ir užtat jisnusprendęs užleisti vietą p. Yčui.”

Čia turime pažymėti, kad M.Yčorinkimų kampanija gerokai aplenkėsavo laikotarpį. Būtent jis sumanė tai,kuo sėkmingai naudojosi ir šių dienųpolitikai, - patraukti rinkėjus ne nuo-bodžiomis kalbomis, o linksmais kon-certais. M.Yčui labai pasisekė - kaiptik tuo metu iš Amerikos buvo sugrį-žęs žinomas kompozitorius, vargoni-ninkas, pirmosios lietuviškos operos“Birutė” autorius Mikas Petrauskas.

Taigi kandidatas į Valstybės Dūmąpasiūlė M.Petrauskui drauge su juosurengti koncertų turą po visą Lietu-vą. Žavus muziko tenoras ir gražuo-lės akompaniatorės - Papilio evange-likų reformatų kunigo dukros - Elenair Jadvyga Neimanaitės, be jokios abe-jonės, turėjo patraukti savo pusėn di-delę rinkėjų dalį. Taigi gavęs Kaunogubernatoriaus Piotro Veriovkino lei-dimą, M.Yčas leidosi į meninį rinki-mų turą po dešimtį miestų.

Jau pirmasis Rokiškyje surengtaskoncertas sukėlė tikrą furorą. “Publi-ka su tokiu džiaugsmu ir ovacijomissutiko koncerto dalyvius, kad iš kar-to visų ūpas pakilo. Jau ir kelionės netaip vargingos atrodė”, - rašomaM.Yčo prisiminimuose.

Iš tiesų koncertų agitacinis turasnebuvo lengvas nei fiziškai, nei psi-chologiškai. Keliauti teko arkliais

traukiamu vežimu, o ir publika ne vi-sur buvo vienoda - kai kuriuose mies-tuose būta ir nepasitikėjimo, ir nettam tikro priešiškumo, ypač iš lenkų.Tačiau gražuolės pianistės ir žavusM.Petrausko tenoras tirpdė nepasiti-kėjimo ledus. “Po koncertų jaunimasšokdavo, o aš su būreliu žmonių tar-davaus apie rinkimus į Dūmą. TaigiMiko Petrausko koncertai suvaidinone tik kultūrinį, bet ir politinį vaid-menį”, - prisimena M.Yčas.

Tokia rinkimų agitacija pasiteisinosu kaupu. 1912 metų spalio 30 dienąteisininkas M.Yčas gavo Kauno guber-natoriaus P.Veriovkino pasirašytą pa-žymėjimą, kad jis spalio 25 dieną bend-rame gubernijos rinkėjų susirinkimeišrinktas Valstybės Dūmos atstovu. “Irtaip aš esu Dūmos atstovas. Su plačio-mis teisėmis bei aukšta vieta uždėtosant mano pečių didelės ir atsakingospareigos. Aš, 26 metų vyras, dar tik vie-ni metai kaip iš universiteto išėjęs, gy-venimo neprityręs, dabar turiu stoti irginti savo tautos reikalus greta tokių vy-rų, kurių kalbas skaičiau laikraščių skil-tyse dar gimnazijoje būdamas”, - rašo-ma M.Yčo prisiminimuose.

Dūmoje M.Yčas daugiausia dirboFinansų komisijoje, kurios sekretoriu-mi jis kasmet būdavo vienbalsiai ren-kamas. Būdamas demokratų (kadetų)

Pasiaukojęs valstybės gerovei

M.Yčas sumanė tai, kuo sėkmingai naudojosi iršių dienų politikai, - patraukti rinkėjus ne

nuobodžiomis kalbomis, o linksmais koncertais.

Antrasis ministrų kabinetas (1918 12 26-1919 03 12). Finansų ministras M.Yčas trečias iš kairės. Atvirukas.1919 m. / Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

Šiandien sukanka 72 metai, kai Rio de Žaneire mirė žymus visuomenės ir politikos veikėjas,Valstybės Tarybos narys, pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų ministras Martynas Yčas.

Lietuvos visuomenės ir politikos vei-kėjas, pirmasis Lietuvos finansų mi-nistras M.Yčas. / LCVA nuotraukos

M.Yčas (centre) Lietuvos kariuomenės Pirmojo raitelių pulko šventėje. Iš kairės: Lietuvos Respublikos prezidentasAntanas Smetona, ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, britų karinės misijos vadovas plk. H.Rowan-Robin-sonas ir kiti. Kaunas, 1919 m.

partijos narys, jis sugebėjo užsitikrintifrakcijos paramą ir gindamas Dūmo-je lietuvių kalbos teises. Visur, kur jamteko lankytis su oficialiomis delegaci-jomis - JAV, Belgijoje, Prancūzijoje, Ita-lijoje, Vatikane, Šveicarijoje, Švedijoje,M.Yčas būdavo pristatomas kaip Lie-tuvos reikalų atstovas Rusijos Dūmo-je. Naudodamasis tokiu statusu, jiskaip galėdamas ieškojo savo kraštui pa-šalpų ir tarptautinio užtarimo.

Nuo 1916-ųjų lapkričio iki 1917-ųjų vasario M.Yčas lankėsi JAV, kursu vietos lietuviais diskutavo apie Lie-tuvos ateitį, žinoma, neapleisdamasir aukų rinkimo veiklos. Beje, ši vieš-nagė jam buvo lemtinga - kelionėsmetu jis vedė gydytojo ir žymaus lie-tuvių visuomenės veikėjo Jono Šliū-po dukterį Hypatiją Šliūpaitę, su ku-ria prieš trejetą metų taip patsusipažino Amerikoje.

Bolševikų nelaisvėjeTuomet, 1913-aisiais, M.Yčas Ame-

rikoje lankėsi kiek kitu reikalu: drau-ge su Jonu Basanavičiumi, J.Šliūpu irjo dukterimi Hypatija jis rinko lėšasTautos namų statybai.

Sumanymas įsteigti Vilniuje Tau-tos namus miesto lietuviams kilo dar1907 metais. Planuota, kad ant Taurokalno pastatytuose rūmuose įsikursbiblioteka, vyks koncertai, kiti lietu-viški renginiai, čia ketinta saugoti Mi-kalojaus Konstantino Čiurlionio pa-dovanotus paveikslus.

Projektui įgyvendinti nedelsiantpradėtos rinkti aukos, bet didelio en-tuziazmo šis projektas tuomet nesu-kėlė. Tačiau jo sumanytojai nenuleidorankų. 1910-aisiais Lietuvių mokslodraugija ir Lietuvių dailės draugija nu-tarė kurti bendrus namus. Abi organi-zacijos paskelbė atsišaukimą, raginan-tį visuomenę aukoti pinigus šiamkilniam tikslui. Dosniausi buvo Ame-rikos lietuviai: paaukojo rūmų statybai37 tūkst. rublių. Deja, sumanymas taipir neįgyvendintas - sukauptos ir ban-kuose laikytos lėšos sudegė karo ir re-voliucijų liepsnose.

1914-aisiais M.Yčas įsteigė Lietuviųdraugiją nukentėjusiems nuo karošelpti, ir buvo išrinktas jos centro ko-miteto pirmininku. Kaip žinoma, da-lis draugijos narių, tarp jų ir M.Yčas,prasidėjus Pirmajam pasauliniam ka-rui pasitraukė į Rusiją ir veikė Peter-burge. Kiti su A.Smetona priešakyje li-ko Vilniuje. Taigi karo metais veikė dudraugijos komitetai. M.Yčas tuo meturedagavo Peterburge leistą laikraštį“Lietuvių balsas”, o jo vadovaujamasRusijos skyrius globojo daugiau nei200 tūkst. pabėgėlių iš Lietuvos.

Sugrįžęs iš Amerikos M.Yčas iš kar-to pateko į Vasario revoliucijos sūku-rį. Atrodė, kad patvaldystės žlugimaskilstelės Dūmos deputatą į naujasaukštumas. Jis skiriamas vyriausiuojušvietimo reikalų komisaru, o Laikino-ji vyriausybė pasiūlo jam švietimo vi-ceministro postą. Gegužės ir birželiomėnesiais vykusiame Rusijos lietuviųseime jis atkakliai gina Lietuvos ne-priklausomybę ir padeda organizuotilietuviškus Rusijos armijos dalinius.

Deja, tiek M.Yčo karjera, tiek ir jovisuomeninė veikla Rusijoje truko neil-gai - po 1917 metų spalio perversmovaldžią šalyje užgrobė bolševikai.M.Yčas, kaip ir daugelis kitų aktyviųlietuvių veikėjų, atsidūrė Voronežo ka-lėjime. Tuo asmeniškai pasirūpino bū-simas Lietuvos laikinosios revoliucinėsdarbininkų ir valstiečių vyriausybės va-dovas Vincas Mickevičius Kapsukas.

Nežinia, kuo būtų pasibaigęs M.Yčoareštas, jei ne godūs bolševikų valdi-ninkai - gavę kyšį jie paleido iš belan-gės tiek M.Yčą, tiek kitus lietuvių vei-kėjus. Vėliau M.Yčas laiške savouošviams rašė: “Iš karo bolševikai pa-prašė kyšio 25 000 rublių, kad mus iš-leistų. Imta lygtis ir susiderėta už 13 000rublių. Išleido mus kovo 27 dieną su tasąlyga, kad mes niekur neišvažiuotu-me iš Voronežo ir kartą per savaitę lan-

kytumės pas bolševikų žandarus.”(Beje, tuometinis Lietuvių komitetonukentėjusiems dėl karo šelpti narysVaclovas Sidzikauskas prisiminimųknygoje “Lietuvos diplomatijos paraš-tėje” pateikia kitokią išsilaisvinimo ver-siją. Pasak jo, P.Leono prašymu paleis-ti suimtuosius nurodęs tuometinisSovietų Rusijos komisaras tautybių rei-kalams Josifas Stalinas.)

Kad ir kaip būtų, likti Voroneže bu-vo pavojinga. Taigi nusiskutęs barzdąir ūsus ir gavęs padirbtą dokumentąPetro Būtėno pavarde, M.Yčas drau-ge su agronomu Juozu Tūbeliu 1918metų balandžio 18 dieną išvyko Lie-tuvos link. Išvyko neramia širdimi -Rusijoje liko jo žmona ir vos keturiųmėnesių sūnelis.

Oršoje susirinkusiai pabėgėlių miniaikelią pastojo vokiečių kareiviai. Atrodė,kad prasibrauti pro ginkluotą užkardąnebus jokių galimybių, tačiau likimasnetikėtai pasiuntė išsigelbėjimą.

“Išsigelbėjimas” vilkėjo vokiečių ka-rininko uniformą ir puikiai kalbėjo lie-tuviškai. Kaip paaiškėjo, tai buvo išTilžės kilęs lietuvis, daug girdėjęs irskaitęs apie M.Yčą bei jo darbus. “Ke-liom valandom praslinkus mes sėdė-jom prekių vagone, traukiny, kuris ėjoper Mogiliovą ir Minską, ir garbinomtą prūselį, kurs mums tokiu svarbiumomentu padėjo”, - taip po porosmetų viename straipsnyje laimingą is-torijos pabaigą prisiminė pats M.Yčas.

Pinigai valstybės ižduiLietuvoje buvęs Rusijos Valstybės

Dūmos deputatas iš karto pasineria įvisuomeninio ir politinio gyvenimosūkurį. 1918 metų liepos 13-ąją jiskooptuojamas į Lietuvos ValstybėsTarybą. Ši lapkričio 5 dieną pavedaAugustinui Voldemarui sudaryti pir-mąją nepriklausomos Lietuvos Vy-riausybę. Joje M.Yčui tenka finansųministro portfelis.

Svarbiausias pirmojo ministro dar-bas buvo parūpinti pinigų valstybėsiždui. M.Yčas prisimena gavęs išValstybės Tarybos 30 tūkst. markiųvidaus paskolą, kurią lygiomis dali-mis paskirstė šešiems kabineto na-riams ministerijoms organizuoti. Vė-liau prasidėjo sunkios derybos suvokiečiais dėl iš Lietuvos gyventojųsurinktų 15 mln. markių grąžinimo.Iš karą pralaiminčių okupantų pavy-ko išplėšti 10 milijonų. “Paskyrėmevisoms žinyboms jau didesnes sumas,o ypač kariuomenės organizavimuibuvo skirta po 250 000 markių kassavaitė”, - prisiminė M.Yčas.

Vėliau iniciatyvą jau rodė patys vo-kiečiai. Traukdamiesi iš Lietuvos jienebegalėjo išsivežti viso okupacijosmetais sukaupto turto. Taigi vokiečiųkarinė vadovybė pasiūlė už 800 mln.

markių šį turtą perimti Lietuvos Vy-riausybei. M.Yčas paaiškino, kad tur-to perėmimas ir jo apsauga kainuosnemažus pinigus, tad paprašė pasko-linti Lietuvai bent 100 mln. markių.Įvaryti į kampą vokiečiai negalėjo at-mesti tokio pasiūlymo ir pakvietė fi-nansų ministrą į Berlyną galutinai su-sitarti dėl paskolos.

Finansų ministras savo misiją įvyk-dė - sutartis dėl 100 mln. markių pa-skolos buvo pasirašyta. Pasiektas ir darvienas laimėjimas. Vokiečiams nepa-vyko primesti Lietuvai sutarties dėl jųpaliekamo turto perėmimo už 800mln. markių kompensaciją. M.Yčasįtikino derybų partnerius, kad tokiasutartis gali būti pasirašyta tik tuomet,kai vokiečių paliekamas vertybes ap-žiūrės dvišalė ekspertų komisija.

Na, o pasiskolintų 100 mln. markiųpakako organizuoti ir apginkluoti ka-riuomenei, sumušusiai bolševikus irbermontininkus, ir net paskolinti 3mln. markių nuo pastarųjų besigynu-siems latviams. M.Yčo gautais pini-gais naudojosi dar mažiausiai trys mi-nistrų kabinetai.

Tiesa, derybų sėkmė neišgelbėjo pir-mosios Vyriausybės. Praėjus vos pu-santro mėnesio nuo darbo pradžios,A.Voldemaro kabinetas faktiškai nus-tojo veikęs. Naujos vyriausybės sudary-mo ėmėsi liaudininkai su Mykolu Sle-ževičiumi priešakyje. Finansų ministroportfelis šiame kabinete ir vėl buvo pa-siūlytas M.Yčui. Šias pareigas M.Yčasformaliai ėjo ir Prano Dovydaičio va-dovaujamoje trečiojoje Vyriausybėje,tačiau jam būnant užsienyje ministeri-ją faktiškai valdė Vytautas Petrulis.

Po mėnesio prie Vyriausybės vairovėl stojęs M.Sleževičius paskyrė M.Yčągeneraliniu įgaliotiniu finansų reika-lams užsienio valstybėse. Šias pareigasjis ėjo beveik dvejus metus - nuo Pary-žiaus Taikos konferencijos iki 1921metų kovo pabaigoje sėkmingai iš-spręsto teritorinio ginčo su Latvija.Daugiau politinėje veikloje M.Yčasnebedalyvavo.

Tačiau net pasitraukęs iš valstybiniodarbo M.Yčas toliau kūrė nepriklau-somos Lietuvos ekonomikos pama-tus. Trečiajame dešimtmetyje jis įstei-gė užsienio prekybą organizavusiąakcinę bendrovę “Lietuvos garlai-viai”, miško paruošų įmonę “Egly-nas”, dar ir šiandien veikiantį aliejausfabriką “Ringuva”, žemės ūkio pro-duktų perdirbimo ir veislinių gyvulių

auginimo bendrovę “Patrimpas”,Kauno miesto statybos bendrovę“Butas”, importo ir eksporto firmą“Dubysa”, ketaus liejinių ir mašinųgamybos įmonę “Nemunas”, verpi-mo ir audimo fabriką Panevėžyje. Dar1918 metais jis drauge su finansinin-ku Adomu Prūsu ir garsiu spaustuvi-ninku Saliamonu Banaičiu įkūrė Pre-kybos ir pramonės banką.

Aktyviai M.Yčas darbavosi irspaudoje - jo publikacijų galima ras-ti laikraščiuose ir žurnaluose: “Vil-niaus žinios”, “Viltis”, “Vairas”, “Lie-tuvos aidas”. 1922-1923 metais jisredagavo su žmona Hypatija įsteigtąevangelikų reformatų laikraštį “Mū-sų žodis”, tuo pat metu buvo ir joįkurtos Lietuvių evangelikų reforma-tų draugijos pirmininkas.

Atsisveikinimas su LietuvaPirmuosius sovietų okupantus Kau-

no Laisvės alėjoje M.Yčas pamatė pro“Metropolio” restorano, kuriame tuometu pietavo su šeima, langą. SūnusMartynas prisimena raginęs tėvą, koldar nevėlu, trauktis į Vokietiją, tačiaušis, nepaisydamas 1918 metais patirtobolševikų pragaro, sprendimo priimtineskubėjo. Galbūt jį nuramino anks-tesnis pokalbis su paskutiniu neprik-lausomos Lietuvos ministru pirminin-ku Antanu Merkiu, kuris įtikinėjo, kadsu sovietais galima susitarti.

A.Merkys tuomet nė nenujautė,kad visi susitarimai jam baigsis 25 me-tų kalėjimo nuosprendžiu ir mirtimiinvalidų namuose netoli Vladimiro.

Panašaus likimo galėjo sulaukti irM.Yčas, jei ne vienas lemtingas susiti-

kimas su lenkų žurnalistu Tadeuszu Ka-selbachu. 1991 metais išleistoje atsimi-nimų knygoje M.Yčo duktė HypatijaYčaitė-Petkienė pasakoja, jog lenkastuomet jam pasakęs: “Pan Yčas, ką Jūsčia veikiate? Iš tikrų tikriausių šaltinių ašžinau, kad greit prasidės areštai. Jūsųpavardė yra tuose areštų sąrašuose.”

Laiko svarstymams nebebuvo. IšUžsienio reikalų ministerijoje dirbu-sio pusbrolio gavęs diplomatinio kur-jerio pažymėjimą, M.Yčas be kliūčiųperėjo Vokietijos sieną ir pasiekė Klai-pėdą. Iki rugsėjo 2 dienos išbuvęs lie-tuviams pabėgėliams skirtoje Gleigers-garbeno stovykloje, buvęs ministrasišvyko į Karaliaučių, kur sužinojo, kadjo sūnus Martynas taip pat sėkmingaiperėjo sieną ties Suvalkais ir dabar yratame pačiame lageryje.

Po kurio laiko Lietuvoje su dukro-mis likusi H.Yčienė gavo iš vyro laišką:jis praneša esąs Berlyne ir prašo pasi-daryti nuotraukas Lietuvos užsieniopasams, kuriuos išduosianti Ciurichevis dar veikianti Lietuvos atstovybė. Il-gai nedelsdama Hypatija su mergaitė-mis taip pat sėkmingai ištrūko iš oku-puotos Lietuvos, o netrukus visa šeimasusitiko Berlyne.

Pasilikti Vokietijoje Yčai nenorėjo,tad nutarė vykti į Ameriką. Bet kaipten patekti, kai nėra nei vizos, nei pi-nigų? Yčams ir vėl pasisekė - sena Hy-patijos draugė baronienė BarbaraRichthofen sutiko paskolinti pabėgė-liams 10 tūkst. markų. Žinoma, už Vo-kietijos ribų tai buvo tik beverčiai popie-rėliai, bet jų bent pakako lėktuvo bilietuiiki Barselonos. Iš ten Yčai, turėdamiA.Smetonos paskolintus 300 dolerių,traukiniu išvyko į Lisaboną. Portugali-jos sostinėje teko ilgokai palaukti JAVvizų, o pinigai tirpte tirpo.

Šeimai reikėjo išvykti kuo greičiau.M.Yčas jaunesnysis prisimena: “...Bu-vo kiek dvejojama, ar vykti į Argenti-ną, ar į JAV. Žmona linko į JAV, be to,dar Yčui buvo siūlyta, kad ir nelabaitvirtai, vieta JAV universitete. Argenti-nos nepažinojome.

Vienaip ar kitaip važiuoti vis tiekreikėjo per Braziliją; tarp kitko, plauk-ti per Rio buvo kiek pigiau negu tie-siog į JAV. 1941 m. kovo 15 d. (...) iš-plaukėme Brazilijos link.”

Atvykus į Rio de Žaneirą paaiškėjo,kad laivo, plaukiančio į Niujorką, tekskiek palaukti. Yčai dėl to labai nenu-siminė. Priešingai, jie tik apsidžiaugėatsiradusia galimybe pasigėrėti nuosta-biais paplūdimiais ir aplankyti miestoįžymybes. Niekas nė nenujautė, kadnelaimė jau stovi ant slenksčio.

“Vieną vakarą grįžęs atsigulė ir už-migo, - paskutinę tėvo gyvenimo die-ną prisimena sūnus. - Miegantį jį išti-ko širdies smūgis ir ankstų balandžio5-osios rytą, sulaukęs 56 metų, M.Yčasmirė. Palaidojome jį Jono Krikštytojokapinėse. Priešais jas aukštai ant Kor-kovado kalno stovi didžiulė Kristausišskėstomis rankomis skulptūra.”

Vokiečių okupuotą Lietuvą užuo-mina apie žymaus lietuvių politikos irvisuomenės veikėjo mirtį pasiekė tikpo pustrečių metų. 1943 metų rugsėjo9 dieną laikraštis “Naujosios Biržų ži-nios” išspausdino slapyraidžiu J.Mkspasirašytą straipsnelį. Nors jame tie-siogiai neužsimenama apie M.Yčomirtį, pats publikacijos tekstas skam-ba kaip nekrologas: “Jis bene pirmasiš lietuvių sėdėjęs kartu su carais, pie-tavęs su įvairių valstybių karaliais irprezidentais. Tačiau už viso to galimaįžiūrėti didžiulį tikslą - tėvynės gero-vę. Jis paaukojo save, savo apsukrumąir gabumus jai.” •

Istorija 132013 04 05Lietuvos žinios

Sūnus Martynas prisimena raginęs tėvą, kol dar nevėlu, trauktis į Vokietiją, tačiau šis, nepaisydamas

1918 metais patirto bolševikų pragaro, sprendimo priimti neskubėjo.

M.Yčas (pirmas iš dešinės) paminklo Biržų krašto mokytojui, poetui, vertėjui Stanislovui Dagiliui atidengimo iškilmėse. 5 Iš kairės Jonas Yčas. Biržai, 1923 m. rugsėjo 2 d.

2013 04 05Lietuvos žinios14 Kelionės

EVELINA SAVICKAITĖ,KAROLIS KAZLAUSKIS

Lotynų Amerikos šalys dras-tiškai nesiskiria viena nuokitos, juolab kad Venesue-loje ir Kolumbijoje mus darlydėjo suprantama ispanų

kalba. Tik Brazilijoje ją teko modifi-kuoti: vieną kitą naują žodį išmokti, is-panų žodžiuose vieną kitą “ž” ar “š”įterpti, kai ką sukeisti, supainioti, osvarbiausia - tikrai nepasiduoti, nesigė-dyti, tiesiog bandyti.

Įspėjo sergėtis niekdarių“Vaya con Dios” (liet. “Eikite su

Dievu”) - šis visada iš širdies siunčia-mas linkėjimas skambėdavo Brazili-joje. Tačiau panašių žodžių girdėdavo-me ir Kolumbijoje, ir Venesueloje.Atrodo, rytinio Pietų Amerikos kraš-to viena labiausiai aptarinėjamų temų- saugumas ir kaip mes turėtumevengti kipšų niekšų niekdarių. Jau Pa-namoje vietiniai nuolat kraipydavogalvas, kad ketiname važiuoti į Ko-lumbiją. Linkėdavo kuo didžiausiossėkmės. Panašus jausmas vėl kilo įva-žiuojant į Meksiką. Daugelis keliau-tojų tikino, kad šalis puiki, žmonėsnuostabūs. Tad argi turėtume dėl konors baimintis? Tačiau iš vietinių daž-niausiai girdėdavome: nesaugu, juspagrobs, atims pinigus. Kad ir kaipstengėmės likti pozityvūs, juolab kadnieko ir nenutiko, galvoje nuolat lygskambutis čirškė visi įspėjimai. Nekartą teko miegoti greta policijos ararmijos postų, mat, vietinių teigimu,tai vienintelė įmanoma vieta palapi-nei statyti ar “tranzuoti”. Tad vairuo-tojai tik tokiose vietose ir išleisdavo.Tik Brazilijoje atsikvėpėme ir vėl lais-vai statydavomės būstą kur panorėję.

Nešilkinis kokos keliasAtvykę į Kolumbiją žinojome vieną

kryptį - į Venesuelą. Žemėlapio pake-liui niekur nepavyko įsigyti, tad kelia-vome vien žmonių padedami. Keliasvedė palei Karibų jūrą, kuria vietiniaiveža kokos produktus į šiaurę. Ne vie-nas sutiktasis tikino, kad šis kelio ruo-žas labai nesaugus, mat Kolumbijaanksčiau ypač garsėjusi narkotikųverslu, žmonių grobimu, sukilėlių te-roristiniais išpuoliais, todėl ilgą laikąkeliautojai vengdavo čia važiuoti. Priešdešimt penkiolika metų ir patys vieti-niai vengdavo net dieną į gatves išeiti.

Mums sustojęs vienas sunkvežimiovairuotojas tikrai neįkvėpė drąsos. “Ojūsų krašte kokainas legalus?” - “Na,ne.” - “Ir pas mus ne, bet auginamoskokos plantacijos.”

Čia į kairę ir dešinę didžiuliai ūkiai,kurie iš išorės dvelkia lietuviško kai-mo ramybe. Tačiau tolėliau, už kalnų,verda nelegalus kokos auginimo ir do-rojimo verslas. “Ar policija ką nors da-ro?” - “Nelabai.” Visi skundžiasi, kadji korumpuota. Nors, tiesą sakant, ke-liaujant iš šalies į šalį retai susidurda-vome, kad būtų nesiguodžiama dėlpolitikų ar policininkų nerangaus, ne-tinkamo darbo.

Vienas vairuotojas, palikęs mus kai-melyje, baikščiai apsidairė ir tikino,kad turime kaip įmanoma greičiaudingti iš čia ir dar stebėti, ar kas norsneseka, nefotografuoja. Susikaupėme,ir pirmyn į kelią. Atsitiktinis žmogelismažučiu motoriniu taksi nemenkai

pavėžėjęs užtikrino, kad čia jau sau-gu. Atrodo, žmonės vis dar įsibaimi-nę, įtarūs.

Benzinas pigiau už vandenįVenesueloje lankėmės tada, kai pre-

zidentas Hugo Chavezas dar sunkiaisirgo ir buvo gydomas Kuboje. Tuo-met šalyje jau it ringe kovėsi nuomo-nės, kokia turėtų būti ateities šalis.

Vieni ilgėjosi gerų laikų, kai dirbtireikėjo nedaug, bet kai dirbdavo,pakankamai uždirbdavo. Tų laikųgerovę liudija ir antikvariniai ame-rikietiški automobiliai: naujų nusi-pirkti neišgali, o senieji vis dar rie-da. Juolab kad ir benzino švaistyti

negaila - už maždaug litą gali įsigytiapie aštuoniasdešimt litrų. Tad ir sa-vaitgaliais voros mašinų traukia pail-sėti kur nors Karibų pakrantėje. Vostik šalį palikome, netrukus mirė irprezidentas. Dabar dar įdomiau, ko-kia bus šio krašto ateitis. Rūpi ir dėlto, kad susidraugavome su keletu ve-nesueliečių. Norisi, kad jų šalis at-sigautų.

Dolerio kėslaiKeliaujantiems turistams reiktų šį tą

išmanyti apie dolerio kėslus. Baugokasakyti, bet vienintelė išeitis - vietos pi-nigus bolivarus pirkti tik juodojoje rin-koje, nes jei keistumėte oficialiai, kai-nos būtų kosminės. Tarkim, pieno

pakuotė - apie dešimt dolerių. Nors išanksto to nežinojome, pinigų išsikeitė-me Kolumbijoje ir neapsigavome. Au-tostopu vežusių vairuotojų teigimu,valstybės vadovai nepadeda ekonomi-kai, kuri yra labai prasta. Esą norimakontroliuoti dolerio kursą, ir bolivarassparčiai tampa bevertis. Vidutinis vers-las žlunga, o valstybė švaisto gamtos iš-teklius, kurių nors semte semk. Deja,kai jie nemokšiškai naudojami, žmo-nėms naudos neduoda.

Apie saugumo reikalus Venesuelo-je geriau nė nekalbėti. Grobimų skai-čiumi ji smarkiai lenkia kitas valstybes,o Karakasas garsėja kaip miestas siau-bas. Tad galite įsivaizduoti policinin-kų nuostabą, kai patraukėme į trasą.“Čia gi Karakasas!” - žvelgė, kai ketino-me stabdyti automobilius. Mums sekė-si, sulaukdavome išrinktųjų žmonių -dosnių ir gerų, tad tas vadinamasis bai-susis etapas susiklostė gana palankiai.

Pietų Amerika baugino ir stebinoKai iš Vilniaus autostopu iškeliavome aplink pasaulį, praėjo metai ir trys mėnesiai. Gausuįvairios patirties, pažinčių, o pažvelgus atgalios nusidriekia ilgas kelias. Sėkmingai pasiekęKolumbijos krantus, atsikvėpti gavome trumpai. Iškart leidomės į naują nežinomą trasą.

Vienas turtingas ūkininkas, išgirdęs mūsų keliavimo aplink pasaulį istoriją, nuvežė

į viešbutį tinkamai pailsėti.

Venesuela. Autostopu aplink pasaulį keliaujame jau metai ir trys mėnesiai. / Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlauskio nuotraukos

Karakaso vargingųjų kvartalas. Siuntinių laukiantys indėnai, kurie gauna plastikiniuose maišeliuose neaišku ką.

Svetingoji BrazilijaJei reiktų Braziliją traukti į svetin-

giausių aplankytų šalių trejetuką, jidrąsiai atsidurtų antroje ar trečiojevietoje - po Irano ir Kinijos. Brazilijosgamta irgi nepaprastai graži. Regis, ke-liauk, kiek kojos veda, kiek akys ma-to. Nuo šiaurėje esančios Bua Vistos,džiunglėse įsispraudusio Manauso,dirbtinio miesto - sostinės Brazilijosiki elegantiško ir chaotiško Rio de Ža-neiro. Brazilai ne tik greitai priimda-vo į savo automobilius, bet ir pagelbė-davo gatvėse, kai kada įbrukdavopinigų. Vienas jaunas turtingas ūki-ninkas, išgirdęs mūsų keliavimo ap-link pasaulį istoriją, nuvežė į viešbutį,kad tinkamai pailsėtume.

Autostopu važiuoti Brazilijoje galė-jome iki Manauso, o nuo čia tekoplaukti Amazonės upe beveik iki patAtlanto vandenyno. Nors reikėjo pirk-ti bilietus, tikrai nesigailėjome. Vande-ningiausia pasaulio upė stebino plo-čiu, o priartėjus prie salų žavėjo vešliaisatogrąžų miškais, kuriais vis kaskartatšniokšdavo audra, gausus lietus arnet kurtinantys griausmai. Nusipirkęhamakus, be kurių į laivą nė nepatek-tum, supomės drauge su ramiomisbangomis, stebėjome vietinių brazilųgyvenimą ir patys daug laiko mąstėmeapie gyvenimo kelionę.

Nuo dirbtinės sostinės iki RioNuo Brazilijos miesto iki Rio de

Žaneiro veda bene gražiausias mumsregėtas kelias - įvairiausių atspalviųramios žalios kalvos staiga perauga įžadą gniaužiančius kalnus. Vairuoto-jas net sustoja, kad leistų mums įk-vėpti to grožio. Rio de Žaneiras irgislepiasi už didelių kalnų. Ant vienostų smailiakepurių kalvų - Kristaus At-pirkėjo statula, bene vienas žinomiau-sių pasaulyje paminklų. Urbanistiniai,nors ir išgarbinti Kopakabanos ir Ipa-

nemos paplūdimiai mūsų netraukė, omiesto centras veikiau dvokė pavo-jais nei žavesiu. Nors plaukiant laivuiš tolo matomi dangoraižiai atrodoelegantiškai, pradėjęs braidžioti to-mis miesto cemento džiunglėmis tarpšiukšlių, miegančių benamių ir visurtykančių pavojų, jauti, kad tariamasmiesto grožis turi tarsi du veidus.Galbūt dar daugiau. Pasiturškus gar-siuose pliažuose, naktimis į gatves iš-vis geriau neiti, o per langą gali ma-tyti, kaip verda savitas gyvenimas,atklystantis iš neturtingųjų rajonų -favelų. Vargšų rajonai plyti visai šaliaturtingųjų apartamentų. Žinoma,juos dera užbarikaduoti, nes trokš-tančiųjų lygybės ir teisingumo, gal-būt lengvos duonos, niekada ne-trūksta. Juolab kad, vietinių teigimu,gaudami socialines pašalpas neturė-tų eiti į gatves nė vienas. Gal tai gyve-nimo būdas?

Sostinė Brazilija dvelkia socialisti-ne blokine architektūra, tačiau turi irfuturistinį skonį. Nors chaoso ir ne-saugumo Rio de Žaneire pernelygdaug, vis dėlto Brazilijos miestas il-gainiui pradeda erzinti nuspėjamu-mu ir aiškumu. Ambasados čia visosvienoje gatvėje, ministerijos vienojealėjoje, parlamentas, senatas ir prezi-dento rūmai - irgi drauge susiglaudę.Architektas norėjo pabrėžti valdžiosgalią. Matydamas visa tai vienoje vie-toje tikrai gali pajusti politinį gyveni-mą. Ir nors aikštės tuščios, vienišos,nenusėstais suoliukais, kūrėjas Osca-ras Niemeyeris dėl to visai nenusimi-nė. Juk turėjo ambicingą tikslą. Eida-mi svarstėme, kaip turėtų jaustisžmogus, kuris kaip iš lego kaladėliųsudėliojo miestą lėktuvo pavidalu,pats vaikščiodamas savo kūriniu. Nepastatu, o ištisu miestu. Žmonės gy-vena, keliauja, dirba pagal vienožmogaus sistemą. Įdomi patirtis, juo-

lab kad tai UNESCO saugomas pa-minklas. Gal kiek apšiuręs, pasenęs,nebe modernus, tačiau funkcionalus.O ką daro žmonės, kai nori statytinaujus pastatus? Griauna senus. Ga-lima plėsti gyvenamuosius rajonus,tačiau jie jau vadinami satelitiniaismiesteliais, o pati Brazilija buvo su-kurta tik šešiems šimtams tūkstančiųgyventojų.

Pietų žemynas, kaip ir planavome,mums baigėsi Brazilijoje. Jei noriteskristi iš Pietų Amerikos į Afriką, išBrazilijos bilietai kainuoja pigiausiai.Lietuviams kur nors kitur į Pietų Afri-ką vizų gauti kol kas galimybių nėra -tik Lenkijoje ir Danijoje. Tad mumsnieko kito neliko, kaip tik ieškoti bilie-tų į kokią nors artimiausią šalį pietuo-se ir bandyti laimę ten.•

Kelionės 152013 04 05Lietuvos žinios

Kolumbijoje sutikome labai draugiškų žmonių.

Žadą gniaužė kelias per atogrąžų miškus. Autostopu važiuoti Brazilijoje galėjome iki Manauso, o iš čia teko plaukti Amazone.

Amazonėje plaukiojantys namai.

Santa Martos kasdienybė. Kolumbija.

Venesuelos gyventojai neišgali nusipirkti naujų automobilių, tad važinėja senaisiais, kol šie rieda.

Pirmą kartą nuo 1999 metųKauno “Žalgiris” Eurolygos sezoną baigė su teigiamu pergalių (14) ir pralaimėjimų (10) balansu.

Ketvirtadienį su “Žalgirio” arenojesusirinkusiais savo gerbėjais Lietuvosčempionai atsisveikino jiems pado-vanodami pergalę - šeštą TOP 16 eta-pe ir keturioliktą per šį Eurolygos se-zoną.

Kauniečiai E grupės autsaideręBambergo “Brose Baskets” ekipą nu-galėjo rezultatu 90:81 (26:25, 24:20,16:18, 24:18) ir, per 14 antro etaposusitikimų laimėję šešis sykius, gru-pėje užėmė šeštąją vietą. Vokietijosčempionai TOP 16 etapą baigė pra-laimėdami visas 14 rungtynių. Pirmądvikovą su “Brose Baskets” Vokieti-joje kauniečiai taip pat laimėjo(88:87).

Rezultatyviausiai Kauno ekipojerungtyniavo Kšištofas Lavrinovičius(20 taškų), Mindaugas Kuzminskas(13), Rimantas Kaukėnas ir po trau-mos į aikštelę grįžęs Marko Popovi-čius (po 12). Bambergo klube sėk-mingiausiai žaidė Antonas Gavelis (20tšk.), po 14 surinko Casey Jacobsenasekipos lyderis Boštjanas Nachbaras.

“Žalgiriui” šis Eurolygos sezonas -jau istorija. O rudenį žalgiriečiai vėldžiugins savo gerbėjus pergalėmis Eu-ropos klubų elito turnyre. Kaip teigėnaujasis klubo generalinis direktorius

Paulius Motiejūnas, “Žalgiris” turineterminuotą Eurolygos licenciją. “Irjei žmonės nenusigręš nuo ekipos,“Žalgiris” turės licenciją tiek laiko,kiek gyvuos Eurolyga”, - teigė koman-

dos vadovas. Šį sezoną šalies čempio-nams dar liko siekti LKL ir VTB Jung-tinės lygos titulo.•LŽ

2013 04 05Lietuvos žinios16 Sportas

TrumpaiJ.VALANČIŪNASPASISTENGĖ

28-ą pergalę per 75-as Šiaurės Ameri-kos nacionalinės krepšinio asociacijos(NBA) reguliariojo sezono rungtynesiškovojo 11-ąją vietą tarp penkiolikosRytų konferencijos komandų užimantiToronto “Raptors”. Ji trečiadienį namie88:78 (23:24, 16:26, 29:12, 20:16) įveikėRytuose dešimtojoje pozicijoje esančiusVašingtono “Wizards” krepšininkus.“Raptors” starto penkete susitikimąpradėjęs Jonas Valančiūnas sužaidė ge-riausias savo rungtynes NBA: per 41minutę pelnė 24 taškus (2-4/7, 1-16/18)ir atkovojo 10 kamuolių. Trečią pergalęiš eilės iškovojo septintąją vietą Vakarųkonferencijoje užimantis Hjustono“Rockets”, šis klubas svečiuose 112:102(27:26, 32:29, 29:28, 24:19) nugalėjoSakramento “Kings” krepšininkus. Do-nato Motiejūno indėlis į pergalę per 11minučių - 7 taškai.

NESĖKMĖ IR PERGALĖ

Turkijoje vykstančiame pirmame iš ke-turių 2013 metų sezono Europos mote-rų paplūdimio tinklinio taurės varžybųatrankos (Satellites) turnyrų Lietuvosmerginų duetas kovoja permainingai.Europos aštuoniolikmečių ir pasauliodevyniolikmečių čempionatus laimėju-sios Ieva Dumbauskaitė ir Monika Po-vilaitytė ketvirtadienio rytą 0:2 (19:21,16:21) palaimėjo šveicarėms IsabelleiForrer ir Anouk Verge-Depre, o po pie-tų 2:1 (19:21, 21:11, 15:13) įveikė šeimi-ninkes Pinar Ozkan bei Burcu Baser iružsitikrino mažiausiai 17-ąją vietą. Var-žybose dalyvauja beveik visos stipriau-sios Europos moterų komandos, kuriųne viena išmėgino jėgas 2012 metųLondono olimpinėse žaidynėse.

KROATAI ĮVEIKTI

Pasaulio jaunių (iki 18 metų) II divizio-no A grupės ledo ritulio čempionate Ta-line (Estija) pirmą pergalę po trijų ne-sėkmių iš eilės iškovojo penktąją vietąužimanti Lietuvos (2 tšk.) rinktinė. Ket-virtadienį lietuviai po baudinių serijos4:3 (3:0, 0:2, 0:1, 0:0, 1:0) įveikė ketvirto-joje pozicijoje esančius bendraamžius išKroatijos (6 tšk.). Dviem įvarčiais priepergalės prisidėjo Erikas Sadauskas(17:05 ir 19:45), vienu - Deividas Četver-takas (07:55), o visus tris savo baudiniussėkmingai realizavo Paulius Gintautas.Šeštadienio vakarą lietuviai turnyrąbaigs rungtynėmis su čempionato šei-mininkais bei autsaideriais estais.

Į KOVĄ STOJA MOTERYS

Lietuvos moterų krepšinio lygos(LMKL) čempionate šiandien praside-da pusfinalio varžybos. Serijoje iki dvie-jų pergalių varžysis reguliariojo sezononugalėtojos Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės ir Kauno “Aistės-LSU”, o Kauno rajono “Hoptrans-Sire-nos” stos prieš Klaipėdos “Fortūną”.Pirmosios rungtynės žaidžiamos Vil-niuje (19.30 val.) ir Garliavoje (18 val.).Vilniaus ekipa prieš lemiamas LMKLrungtynes pakeitė namų salę: “Kibirkš-tis” rungtyniaus “Lietuvos ryto” areno-je, kurioje žaidė Europos taurės rungty-nes ir tapo Lietuvos krepšiniofederacijos taurės laimėtoja. Šį sezoną“Kibirkšties-VIČI-IKI” ir “Aisčių-LSU” komandos tarpusavyje kovėsi 4sykius ir kaskart pergalę šventė Vilniauskrepšininkės. Tuo metu uostamiesčio“Fortūna”, reguliariajame sezone du-kart įveikusi minėtą sostinės klubą, nėsykio nenugalėjo vienintelės lygos ko-mandos - “Hoptrans-Sirenų”.

LŽ

VILMANTAS REMEIKA

Madrido “Real” futbolininkaiviena ranka jau įsikibo į UEFAČempionų lygos pusfinalį - Ispanijos čempionai pirmosioseketvirtfinalio rungtynėse namie3:0 pranoko turkų Stambulo“Galatasaray”.

Revanšo per atsakomąsias rungty-nes kitą savaitę nesitiki net pralaimė-jusiųjų treneris.”Buvo sunku nepa-matyti meistriškumo skirtumo tarpkomandų. Esu tikras, kad žaidėjainorėjo pakeisti rungtynių eigą, betnesugebėjo to padaryti”, - prislėgtaskalbėjo “Galatasaray” strategas FatihTerimas. Lyg paguodos prizą porungtynių jis gavo savo oponento Jo-se Mourinho bučinį į skruostą.

Klubas “Real” pirmosiose tarpusa-vio rungtynėse išsaugojo savo vartus“sausus” ir, turėdamas trijų įvarčių pra-našumą, išvengė rizikos, kad kuris norsžaidėjas gali praleisti pusfinalį dėldiskvalifikacijos.

Taktiniai ėjimai“Galatasaray” gynyba Madride at-

silaikė vos 9 minutes. Tuomet savo de-vintąjį įvartį Čempionų lygoje pelnėCristiano Ronaldo. Dar du įmušė žai-dėjai, pastaruoju metu kritikuoti dėlnerezultatyvaus puolimo. Pirmame kė-linyje pasižymėjo Karimas Benzema,antrame - po keitimo aikštėje pasiro-dęs Gonzalo Higuainas.

“Abiem tai labai svarbu, - teigėJ.Mourinho. - Net jei Karimas su Gon-zalu nebūtų įmušę, vis tiek likčiau jaispatenkintas.”

“J.Mourinho niekada nespaudė mū-sų, kad būtinai įmuštume”, - šypsojo-si G.Higuainas.

“Real” atstovaujantys Ispanijos rink-tinės nariai Xabi Alonso ir Sergio Ra-mosas dvikovos pabaigoje buvo įspėtiir dėl išnaudoto geltonųjų kortelių li-mito turės praleisti atsakomąsias rung-tynes Stambule. Žvelgiant iš šalies taigalima laikyti nuostoliu, jei nežinotume

J.Mourinho gudrybių. X.Alonso suS.Ramosu iki šių rungtynių jau turėjoįspėjimus, tad neatmestina, kad jiemsbuvo liepta gauti dar po kortelę. Dabar“Real” į Stambulą vešis saugų trijų įvar-čių pranašumą, o lyderiai praleis rung-tynes ir sugrįš į pusfinalio kovas.

Anksčiau J.Mourinho jau žaidė pa-našius žaidimus. 2010-2011 metų se-zono grupės varžybų 5 turo rungtynių

su Amsterdamo “Ajax” (4:0) pabaigo-je X.Alonso su S.Ramosu buvo lieptagauti geltonąsias korteles. Baigiantis su-sitikimui abu buvo nubausti už akivaiz-dų laiko tempimą. X.Alonso su S.Ra-mosu praleido paskutines niekonelėmusias grupės rungtynes, o atkrin-tamąsias kovas pradėjo “švarūs”. Tie-sa, tuomet UEFA išnarpliojo gudrybęir skyrė nemenkas baudas: J.Mourinhonubaustas vienų rungtynių diskvalifi-kacija ir 30 tūkst. eurų, X.Alonso suS.Ramosu - po 20 tūkst. eurų, temptilaiką juos raginęs vartininkas Ikeras Ca-sillasas - 10 tūkst. eurų, I.Casillasui tre-

nerio sprendimą perdavęs atsarginisvartininkas Jerzy Dudekas - 6 tūkst. eu-rų, “Real” klubas - 100 tūkst. eurų bau-domis.

Šį kartą įrodyti dar vieną “Real”stratego klastą UEFA bus sudėtinga.Mat X.Alonso ir S.Ramosui kortelėsparodytos už šiurkščias pražangas.Dėl jų diskvalifikacijos prieš rungty-nes Stambule J.Mourinho nesijaudi-

no: “Nežinau “Galatasaray” žaidėjųmentaliteto. Tačiau jiems reikės ste-buklo.”

Kovoja ir su skolaKitos trečiadienį Ispanijoje vykusios

ketvirtfinalio rungtynės tarp vietos klu-bo “Malaga” ir Dortmundo “Borus-sios” baigėsi 0:0, nors abi komandosper rungtynes sukūrė itin daug progų.Iš pradžių progas vieną po kitos švais-tė “Borussia”, bet vėliau daug darbo tu-rėjo ir šios komandos vartininkas Ro-manas Weidenfelleris.

“Jei prieš rungtynes kas būtų pasiū-

lęs lygiąsias 0:0, būtume sutikę. Tačiauvertinant žaidimą, šis rezultatas karto-kas. Vien aš neišnaudojau kelių puikiųprogų. Tai buvo ne mano diena”, -krimtosi Dortmundo ekipos saugasMario Gotze.

Nulinės lygiosios namie nenuliūdi-no Malagos komandos. Išvykoje pasie-kę rezultatyvias lygiąsias Čempionų ly-gos debiutantai prakirstų sau langą įpusfinalį.

“Žaisdamas atkrintamųjų varžybųrungtynes namie, visada būni įsitem-pęs, kad nepraleistum įvarčio. Dabar šinašta guls ant varžovų pečių. Mes į Vo-kietiją vyksime apgynę savo vartus”, -sakė “Malagos” treneris Manuelis Pel-legrini.

Tiesa, Ispanijos klubas turi kito-kių rūpesčių. “Malaga” skęsta sko-lose ir delsia atsiskaityti su kredito-riais. Dėl šios priežasties andalūzaikitą sezoną gali būti pašalinti iš Eu-ropos taurių varžybų. Galutinį ver-diktą UEFA paskelbs gegužę. Gelbė-ti klubą bando net Andalūzijosregiono valdžia. Regiono sekretoriussporto reikalams Miguelis Cardena-las rūpinasi, kad “Malagos” skolossumažėtų, ir rudenį komanda vėlžaistų tarptautinėje arenoje.•

J.Mourinho tebedėlioja futbolo šachmatus

“Real” žvaigždė C.Ronaldo (balta apranga) greitai atrakino varžovų vartus. / Reuters/Scanpix nuotrauka

STATISTIKAMadrido “Real” - Stambulo“Galatasaray” 3:0 (2:0).Madridas, 76 462 žiūrovai. Tei-sėjas - Sveinas Oddvaras Moe-nas (Norvegija). Įvarčiai - Cris-tiano Ronaldo (9), KarimasBenzema (29), Gonzalo Higuai-nas (73).Įspėti -X.Alonso, M.Essienas,S.Ramosas, L.Modričius(“Real”); D.Nounkeu, F.Melo,D.Drogba, B.Yilmazas (“Galata-saray”).“Malaga” - Dortmundo “Borussia” 0:0.Malaga, 28 548 žiūrovai. Teisė-jas - Jonas Erikssonas (Švedija).Įspėti - Antunesas, Weligtonas,M.Iturra (“Malaga”);K.Grosskreutzas (“Borussia”).

“Galatasaray” strategas F.Terimas: “Esu tikras,kad žaidėjai norėjo pakeisti rungtynių eigą, bet

nesugebėjo to padaryti.”

Su Eurolyga atsisveikino garbingai

Per paskutines šio sezono Eurolygos rungtynes žalgiriečiai įveikė TOP 16 etape pergalės skonio nepajutusiusVokietijos čempionus. / Erlendo Bartulio nuotrauka

BUTAI

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aš-tuonių butų namas, statytas 1992 m., 78kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstik-linti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI

PERKA

Neatkurtos miesto žemės dokumentuspersikelti į rajoną. Tel. 8 653 20 345.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutriki-mų priežastis. Po kompleksinio medžiagųapytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamainaudotis tradicinių priemonių deriniais.Diplomuoto asmeninio trenerio paslau-gos. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įren-giniai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikiagarantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PRANEŠIMAI

Prarastą UAB „Baltic Consulting“, į. k. 302435125, apvalų anstpaudą laikyti negaliojančiu. Užs. LM-2523

Klasifikuoti skelbimai 172013 04 05Lietuvos žinios

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Pranešimas apie šaukiamą AB Vilkyškių pieninė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimąAB Vilkyškių pieninė, įmonės kodas 277160980,

valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 26 d. 14.00 val. AB Vilkyškių pieninė buveinės patalpose,

adresu: P.Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254 Pagėgių sav., šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.Dalyviai registruojami nuo 13 val. iki 13 val. 50 min.

Susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės 2012 m. metinio pranešimo tvirtinimas;2. Auditoriaus išvados apie bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinius paskelbimas;3. Bendrovės 2012 m. audituotų atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;4. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;5. Sprendimas dėl savų akcijų supirkimo;6. Dėl bendrovės audito įmonės rinkimo 2013, 2014 ir 2015 metams ir apmokėjimo sąly-gų nustatymo.Bendrovė nesudaro galimybės akcininkams dalyvauti, balsuoti ir duoti įgaliojimus atsto-vauti juos visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2013 m. balandžio 19 d. Visuotiniame ak-cininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinki-mo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymonumatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo tei-sės perleidimo sutartis.Akcininkų teisių apskaitos diena - 2013 m. gegužės 13 d. Turtines teises turi asmenys, kuriebuvo akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio ak-cininkų susirinkimo pabaigoje.Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė iki 2013 m. balandžio 12 d. gali būtipildoma akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų,iniciatyva. Kartu su siūlymu papildyti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę,turi būti pateikti ir siūlomų sprendimų projektai arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiš-kinimai dėl kiekvieno siūlomo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo klausimo.Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, turi tei-sę bet kuriuo metu iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu siūlyti nau-jus sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į eilinio visuotinio ak-cininkų susirinkimo darbotvarkę. Sprendimų projektai turi būti pateikiami raštu, juossiunčiant registruotu paštu aukščiau nurodytu bendrovės buveinės adresu arba elektroni-niu paštu: info@vilkyskiu.lt.Akcininkai turi teisę pateikti bendrovei klausimų, susijusių su 2013 m. balandžio 26 d. eili-nio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. Klausimai gali būti pateikia-mi elektroniniu paštu: info@vilkyskiu.lt, arba pristatomi į bendrovės buveinę adresu: P.Lu-košaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254 Pagėgių sav., ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms ikivisuotinio akcininkų susirinkimo.Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bus galima balsuoti raštu,užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaiplikus 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjįbalsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytasbendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Bal-suojant akcininko įgaliotam asmeniui prie užpildyto balsavimo biuletenio turi būti pridėtasteisę balsuoti patvirtinantis dokumentas.Atvykstantiems į susirinkimą akcininkams turėti asmens tapatybės dokumentą, o jų įgalio-tiems asmenims - asmens tapatybės dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įga-liojimą. Ne akcininkai turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame ak-cininkų susirinkime.Su susirinkimo dokumentais galima susipažinti nuo 2013 m. balandžio 16 d. adresu: P.Lu-košaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254 Pagėgių sav., arba bendrovės internetiniame puslapyje(http://www.vilkyskiu.lt).Papildomą informaciją apie esminį įvykį įgaliota teikti Finansų direktorė Vilija Milaševičiu-tė, tel. (8 441) 55 102. Užs. R-211

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

Kultūros ministerija skelbia konkursą

eiti Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“

vadovo pareigas.

Išsamesnė informacija skelbiama Kultūros ministerijos internetiniame tinklapyje: www.lrkm.lt.

Dokumentai priimami iki 2013 m. balandžio 19 d. adresu: J.Basanavičiaus g. 5, Vilnius, 213 kab., telefonas pasiterauti: 219 3413. Užs. V-2438

Pranešame, kad šaukiamas Privačių miškų savininkų asociacijos,juridinio asmens kodas 126179472, registracijos adresas: Taikos g. 113-3, Vilnius,

juridinio asmens duomenys tvarkomi VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, visuotinis narių susirinkimas, kuris vyks 2013 m. gegužės 6 d., 9.00 val., adresu:

Vilniaus m. sav., Vilniaus m., S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilnius.

Visuotinio asociacijos narių susirinkimo darbotvarkė:

1. Privačių miškų savininkų asociacijos tarybos narių rinkimai;

2. Privačių miškų savininkų asociacijos įstatų pakeitimų ir papildymų tvirtinimas ir naujos įs-tatų redakcijos tvirtinimas (su įstatų projektu galima susipažinti asociacijos veiklos adresu:Vilniaus m. sav., Vilniaus m., S.Dariaus ir S.Girėno g. 99). Užs. ML-2519

Parduoda: reismusavimo stakles, džiovyklą, daugiapjūkles stakles, diskinį gaterį, dulkių oroventiliatorių, keturpuses obliavimo stakles, medžio smulkinimo stakles, pjuvenų ventiliato-rių, kombinuotas leistuvines stakles, skersavimo pjovimo stakles, frezavimo stakles, supjo-vimo stakles, obliavimo kaltavimo stakles, dulkių oro filtrą, kampų supjovimo stakles, me-dienos apdirbimo liniją „Burmek“, gręžimo stakles.

Turtas parduodamas kartu. Kaina 70 000,00 Lt.

Tel. 8 673 08 920, el. p.: viresita@gmail.com. Užs. LM-2520

Pranešame, kad šaukiamas UAB „Baltfora“, juridinio asmens kodas 135675193, registra-cijos adresas: Mindaugo g. 6-18, Vilnius, juridinio asmens duomenys tvarkomi VĮ Registrųcentras Juridinių asmenų registre, neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks2013 m. balandžio 29 d. 12.00 val., adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilnius.

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:

1. Sprendimo dėl UAB „Baltfora“ likvidavimo priėmimas;

2. UAB „Baltfora“ likvidatoriaus išrinkimas ir įgaliojimų jam suteikimas;

3. Kitų sprendimų, susijusių su bendrovės likvidavimo procesu, priėmimas.

UAB „Baltfora“ valdyba Užs. LM-2521

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1047 Data: 2013 04 03 AUKSO PUODAS - 39 941 817 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 339 512 Lt

02 07 08 14 30 44 Auksinis skaiãius 48 Papildomi skaiãiai 11 33

Lietuvoje laimòti prizai: 5 + papildomas sk. 247 968 Lt (0priz.)5 skaiãiai 5 063 Lt (6 priz.)4 skaiãiai 142 Lt (294 priz.)3 skaiãiai 11 Lt (5048 priz.)2 + papildomas sk. 6 Lt (6532 priz.)DÏokeris - bil. nr. 040 299 216(150 000 Lt)

Prognozò: Aukso puode - 43 mln. Lt Didysis prizas - 4.5 mln. Lt DÏokeris - 150 000 Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4068 Data: 2013 04 03 DIDYSIS PRIZAS - 215 396 Lt

04 05 21 23 25 27 + 246 skaiãiai - 215 396 Lt 5+1 skaiãius - 926 Lt 5 skaiãiai - 180 Lt 4+1 skaiãius - 108 Lt 4 skaiãiai - 12 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5436 Data: 2013 04 03GALITE LAIMñTI 200 000 Lt!

01 03 05 13 19 23 24 27 28 3032 33 39 42 50 52 53 56 57 58

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS5 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras”6 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė”7 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS5 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra”6 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2”6 d. 18 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos”7 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Daktaras Aiskauda”7 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos”JAUNIMO TEATRAS6 ir 7 d. 12 val. “Raganiukė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS5 d. 18 val. “Pas pažįstamus...”6 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”7 d. 12 val. “Undinėlė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS7 d. 14 val. “Dostojevskis vaikams”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė6 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”7 d. 12 val. “Batuotas katinas”Mažoji salė6 d. 14 val. “Kiškių sukilimas”7 d. 14 val. “Liunės nuotykiai”KEISTUOLIŲ TEATRAS5 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”6 d. 12 val. “Mykolas žvejas”6 d. 19 val. “A. - visai kita”7 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias”MENŲ SPAUSTUVĖ5 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario gru-pė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”6 d. 11, 12.30 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdoslėlių teatras. “Labas, mažyli!”6 d. 16 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” irstudija “PetPunk”. “Tėčio pasaka”7 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Dansema”.“Mozaika”RAGANIUKĖS TEATRAS6 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis”7 d. 12 val. “Indėniukas Kikas”“DOMINO” TEATRAS6 d. 19 val. “Striptizo ereliai”7 d. 15 ir 19 val. “Primadonos”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS6 d. 12 val. “Trys pingvinai (arba “Prie laivo 8.00”)”VILNIAUS TEATRO ARENA7 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”“COMEDY CLUB”6 d. 19 val. Kauno teatro klubas. “Šeimos patarėjas”MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK”8 d. 19 val. “Laisva meilė”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS5 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”6 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”7 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS6 d. 18 val. “Studentas elgeta”

7 d. 12 val. “Mažoji burtų fleita”7 d. 18 val. “Vienos kraujas”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS6 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Žirafa su kojinėmis”7 d. 12 val. “Katės namai”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top girls(Neprilygstamosios)”7 d. 18 val. Kitoks teatras. “Meilė ir taika”KAUNO VDU TEATRAS7 d. 19 val. “Atsitiktinis žmogus”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI5 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apiemoteris”6 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Varniukas,kuris buvo kitoks”6 d. 18 val. Teatras “Kitas kampas”. “Eilinis elitas”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS5 ir 6 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”7 d. 13 val. “Bulvinė pasaka”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS6 d. 12 val. Stalo teatras. “Avinėlio kelionė”7 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”KLAIPĖDOS ŠVYTURIO MENŲ DOKAS7 d. 17 ir 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Dugne”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS5 d. 18 val. “Kova”6 d. 18 val. “Valentinų diena”7 d. 12 val. “Mikė”7 d. 18 val. “Labai paprasta istorija”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS6 d. 17 val. “Jazminas”7 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose irlaukiau kol ateis lietus”8 d. 18 val. Moksleivių dramaturgijos festivalis (Juo-zo Miltinio gimnazijos renginys)PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”5 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose irtvarte”6 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo teatras. “Paukštynobendrabutis”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS6 d. 17 val. Koncertas “Prisiminimai”. Arina ir grupė“Veto bank”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS6 ir 7 d. 12 val. “Skiltuvas”

ALYTUSALYTAUS MIESTO TEATRAS8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

ŠILUTĖŠILUTĖS KULTŪROS CENTRAS8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

ŠILALĖŠILALĖS KULTŪROS CENTRAS8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

2013 04 05Lietuvos žinios18 TV programos

PENKTADIENIS 5 D.

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 16.30, 19.30,21.50 val.“Sielonešė” - 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15,16, 19, 20.45 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 16.15, 21.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 15.15 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.“Tamsus dangus” - 21 val.“Parkeris” - 13.30, 18.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.“Gimtadienis” - 21.30 val.“Valentinas vienas” - 18 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Olimpo apgultis” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.15 val.“Teresės nuodėmė” - 15.20, 18.20, 21 val.“Pilnos rankos pistoletų” - 20.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.30, 15.15, 17.45,19.15, 22 val.“Sielonešė” - 15, 18, 20.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45,16.30, 19, 21.40 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 16.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14.10, 18.40, 21.20 val.“Mama” - 15, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.45 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.45 val.

“Šalutinis poveikis” - 16 val.“Tamsus dangus” - 13.30, 21 val.“Pagalbos šauksmas” - 11.15, 18.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 17.45 val.“Valentinas vienas” - 17.15 val.“Hičkokas” - 15.15, 20.30 val.SKALVIJA“7 dienos Havanoje” - 16.30 val.“Atostogos prie jūros” - 18.50 val.“Šalutinis poveikis” - 21 val.PASAKA“Optimisto istorija” - 17 val.“Populiari mergina” - 17.15 val.“Gimę mylėti” - 19.15 val.“Saugus prieglobstis” - 19.30 val.“7 dienos Havanoje” - 21.45 val.“Be ryšio” - 22 val.OZO KINO SALĖ“Sapnas” - 16 val.

“Aurora” - 18 val.MULTIKINO“Olimpo apgultis” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Emigrantai” - 15, 17, 18.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 19, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.30,16, 18.30, 21 val.“Pagalbos šauksmas” - 19.45, 22 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14, 19, 21.15 val.“Parkeris” - 21 val.“Krudžiai” (3D) - 10.30, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 11.30, 12, 14.30, 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 16.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13 val.“Sniego karalienė” - 10 val.

KAUNASCINAMON“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.25, 13.45, 16.10,18.35, 21 val.“Emigrantai” - 19.15 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 22.05 val.“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.“Parkeris” - 21.30 val.“Gimtadienis” - 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 14.45, 17 val.FORUM CINEMAS“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 18, 20.30, 23 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21, 23.59 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.45, 17.45 val.“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13,15.45, 18.45, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.30, 23.45 val.“Parkeris” - 13.15, 18.15, 23.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30 val.“Krudžiai” - 13.45, 16.30 val.“Mama” - 20.15, 22.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45 val.“Gimtadienis” - 23.30 val.“Valentinas vienas” - 11, 16, 20.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Linkolnas” - 17.15, 20.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 19, 21.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 16.15, 18.50 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.45,18.30, 21.15 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.“Krudžiai” - 12.30, 15, 17.45, 20.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 11.45, 14.30 val.

“Valentinas vienas” - 11, 16, 21 val.“Argo” - 13.15, 18.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 16,18.45, 21.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 21.15 val.“Milijardierius ir blondinė” - 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 13, 15.30, 18, 20.30 val.“Krudžiai” - 14.10, 16.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15 val.“Sielonešė” - 15.15, 20.45 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.30, 18.30 val.“Mama” - 16.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 17.20 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.25, 21.20 val.“Olimpo apgultis” - 19.15 val.I SALĖ“Parkeris” - 21.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 13.10, 19.30 val.“Emigrantai” - 10.10, 11.40, 15, 16.30, 18 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Tamsus dangus” - 13.15 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.15 val.“Milijardierius ir blondinė” - 18 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.45 val.“Sielonešė” - 18.35 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 13 val.“Krudžiai” - 14, 16.30, 19 val.“Valentinas vienas” - 15.30, 20.45 val.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.)10.45 “Klausimėlis.lt” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”22.00 Loterija “Perlas”22.10 “Duokim garo!” tęsinys23.15 Siaubo drama

“Prieglauda” N-141.15 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Žvaigždžių duetai”.

Istorija prasideda išnaujo (k.)

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis”8.40 “Marvel animė. Ernis” N-7 9.05 “Draugai IV”(k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Ma-jamio ligoninė” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00“Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30“Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Na-mai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-719.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Sugriautasgyvenimas” N-14 22.50 Siaubo trileris “Padaras” N-14 0.50 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”.Koncertas (k.) 12.30 Dok. f. “Lioj, bajoraite” (k.)12.50 “Savęs link”. Belaukiant stebuklo (k.) 13.15“Šnipai” N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.)15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva”(k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vil-niaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Tūkstant-mečio pokalbiai” 19.30 Dok. f. “Be sienų. Dainuo-janti Europa” 20.20 “Europos be sienų muzikosapdovanojimai 2013”. Koncertas 21.50 “Kai aš ma-žas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo va-karas”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “VilniusJazz 2012”. “Hikashu” (Japonija) 0.00 Panorama (k.)0.45 Pramoginės muzikos koncertas. Linas Adomai-tis. 15 metų scenoje

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30“Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išli-kimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “CSI Maja-mis” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė”15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00“Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00

“CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsųmama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Pabėgimo kara-liai” 23.00 “Nokautas” 0.00 “Gelbstint Greisę” 0.55“Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius”1.50 “CSI Majamis” 2.40 “Gamtos jėgos” 3.05 “Pa-slapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Reporte-ris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa”10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Mai-nai gamtoje” N-7 12.10 “Reporteris” 12.55 “TVpokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “SuperL.T.” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45Dok. f. “Mirties stovykla Treblinka. Išlikusiųjų istori-jos” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Mirties stovyklaTreblinka. Išlikusiųjų istorijos” tęsinys N-7 17.00 Ži-nios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios20.20 Drama “Žaliasis drakonas” N-7 22.40 “MADMEN. Reklamos vilkai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Babelis” N-7 9.20 Drama “Psichoanali-tikas” N-7 11.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ož-kas” N-7 13.00 Komedija “Vykrutasai” 15.00 Kome-dija “Romo dienoraštis” N-7 17.00 Komedija“Poniutė kaime” 19.00 Drama “Karalienė” 21.00Drama “Susipynę išgyvenimai” N-7 23.00 Drama“Prisimink mane” N-7 1.00 Trileris “Bepročiai” N-7

RTR Rossija5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose”

10.00 Žinios 10.30 Visa Rusija 10.45 1000 smulk-menų 11.20 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosi-nija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Ži-nios. Budėtojų dalis 14.00 Teisė į susitikimą 15.00“Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Ži-nios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “PagamintaSSRS” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tie-

sioginis eteris 20.20 “Jūrmala” 22.05 Vaid. f. “Vėlyvameilė” 0.00 Vaid. f. “Meilei bet koks amžius...” 1.45Vaid. f. “Mano draugas Ivanas Lapšinas” 3.30 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Krepšinis. Eurolygos TOP16 rungtynės 12.45Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Chelsea” - “Rubin”14.35 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Brose Bas-kets” 16.25 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos fi-nalas 18.25 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžval-ga 18.55 Krepšinis. BBL finalinio ketverto varžybos.“Kalev/Cramo” - “Barona Kvart‚ls”. Tiesioginė trans-liacija 21.10 “Futbol Mundial” žurnalas 21.40 Krep-šinis. Eurolygos TOP16 rungtynės. Tiesioginė trans-liacija 23.40 Krepšinis. Eurolygos TOP16 rungtynės

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Kolorado dykumos arka 13.35Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovė-jai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Visureigių vairavi-mo taisyklės 22.00 Eksperimentų laukas 23.00 Tai,kas baisiausia 0.00 Specialusis būrys 1.00 Kalintyssvetur

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Liūtė išgelbėjo antilopę11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 12.00 NSO virš Euro-pos 13.00 Paranormalūs reiškiniai 14.00 Karališkoskobros paslaptys 15.00 Nepaprastos žuvys 16.00NSO virš Europos 17.00 Paranormalūs reiškiniai18.00 Ardėnų operacija 19.00 Žiauriausi JAV kalėji-mai 20.00 Už grotų. Banditų gaujos 21.00 Bėgliai išMisisipės kalėjimo 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Užgrotų 0.00 Bėgliai iš Misisipės kalėjimo 1.00 Naktiesprograma

Kinas

12.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas

Plačiakelnis”13.55 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.00 “Tūkstantis ir viena

naktis” N-717.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2 Penktadienis” N-721.00 “Farai” N-1422.00 Veiksmo f.

“Saugykla” N-140.05 Veiksmo trileris “Anakonda

4. Kraujo žymės” N-141.55 “Mentalistas” (k.) N-7

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Dievobaimingos kalės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Chorų karai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios

19.20 Animac. f. “Nerealieji”21.40 Veiksmo komedija

“Sachara”0.05 Drama “Auksinės gėlės

prakeiksmas”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Juoko kovos” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mistinės istorijos”

(k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Komikų klubas” N-721.30 Komedija “Naša Raša.

Likimo kiaušai” N-1423.10 “Amerikietiškos

imtynės” N-140.10 “Laukinis” (k.) N-71.10-5.59 “Bamba” S

Teatras

“Raganiukė” Jaunimo teatre.

Orai 192013 04 05Lietuvos žinios

Avinas. Sudėtinga diena. Lydėsnepasitenkinimas savo darbu,nuoskaudos dėl neįgyvendin-

tų sumanymų, mylimo asmens ar sutuok-tinio neištikimybės.

Jautis. Šiandien laukia rūpes-čiai dėl mylimo žmogaus, ko-legų. Tik nepraraskite savitvar-

dos - galite padaryti ką nors, ko vėliau tikraiteks gailėtis.

Dvyniai. Ryte komplikuotas me-tas: atsiras neatidėliotinų darbų.Tačiau po pietų viskas susiklos-

tys sėkmingai. Vakaras bus džiugus - praleis-kite jį su tais, kuriuos mylite.

Vėžys. Gana įtempta diena. Va-karas bus įdomus - pavyks daugką pasiekti, ypač jei turite dip-

lomatinių įgūdžių įtikinti kitus. Nepamirš-kite asmeninio gyvenimo.

Liūtas. Rytas ne itin tinka bend-rauti su vadovu, įtakingais as-menimis - atidėkite tai antrai

dienos pusei. Vakare susitikite su bičiuliais,pavakarokite.

Mergelė. Atsiribokite nuo betkokių rūpesčių. Vėliau sėkmėgali ateiti ir be pastangų. Pui-

kus metas konfidencialiems reikalams, ro-mantiškiems pasimatymams.

Svarstyklės. Pirmą dienos pu-sę geriau ramiai ilsėkitės. Ne-geras laikas gilintis į problemas,

juolab jas spręsti. Po pietų užplūs jėgos, ap-lankys įkvėpimas.

Skorpionas. Nuolat atsiduriatedėmesio centre, bet šiandienbūtina apdairiau bendrauti - ga-

lite susikompromituoti. Galimos provokaci-jos tiek iš savų, tiek iš svetimų.

Šaulys. Nepulkite iškart prie vi-sų darbų, nepersistenkite. Jeisvarbius reikalus atidėsite ant-

rai dienos pusei, tik laimėsite, nes būsitekur kas veiklesni, darbingesni.

Ožiaragis. Nors būsite optimis-tiški ir veiklūs, ne visi bus tokiesmagūs ir geranoriški kaip jūs,

tad reikalai gali strigti. Tik nepradėkite dėlto priekabiauti prie artimųjų.

Vandenis. Bus sunku rasti komp-romisą, pateisinti mylimo žmo-gaus elgesį. Būkite kantresni - tai,

kas šiandien gali atrodyti beviltiška, greitai ga-li tarsi savaime išsispręsti.

Žuvys. Galimi nemalonūs nesu-sipratimai, rūpesčiai tiems, kurienepaiso įstatymų, visuomenės

nuomonės. Siekite taikytis, geruoju spręstibendravimo su vaikais problemas.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 5:45leidžiasi 18:59dienos ilgumas 13:12

MĖNULISTrečiojidelčiosdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

+4

+3 -6

+2 -3

+2

+2 0

+2 -3

-5

-4

Lisabona

+15Malaga

+10Madridas

+20Alžyras

+22Tunisas

+20

Atėnai+21

Larnaka

+20Stambulas

+13Barselona

+11Bordo

+6Dublinas

+9Paryžius

+7Londonas

+15 Nica

+15Roma

+14Dubrovnikas

+16Sofija

+17Bukareštas

Varna

+8Maskva

+3 Helsinkis

+12Kijevas

+3Berlynas

+6

Kopenhaga+6

Stokholmas

+9

Oslas

+7Amsterdamas

+10Miunchenas

+6Praha

+2Vilnius

+2Talinas

+3Ryga

+4

Minskas

+3Sankt Peterburgas

Bratislava

+2Varšuva

+9Viena

+11Budapeštas

DelčiaIV 03

JaunatisIV 10

PriešpilnisIV 17

PilnatisIV 24

Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų snigs, vakariniuose rajonuose kris šlapdriba. Temperatūra dieną 2-4laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūranaktį 3-6 laipsniai šalčio, dieną 2-4 laipsniai šilumos.

95-oji metų diena. Balandžio penktoji, penktadienis, penktoji 14-osios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 270 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Irena, Krescencija, Rimvydas, Zenonas, Zenius, Vincentas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį aržodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsimebalandžio 22 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Avinas 03 21 - 04 20

Balandžio 4 d. sudoku sprendimas.

Taip ne tik išsaugoma miesto biologinė įvairovė, bet ir senosios vietinės veislės, o ką jau kalbėti, kad sutaupoma pinigų.

Keturios juodos avelės, atvežtosiš ganyklų kaime, pradėjo naują“karjerą” mieste: tapo ekologiško-mis vejų tvarkytojomis dideliamedarbininkų klasės rajone Paryžiausšiaurės rytinėje dalyje.

Nuo balandžio iki spalio naujosios“parko darbuotojos” tris kartus podvi savaites ganysis teritorijoje, ku-rios plotas prilygsta aštuoniems teni-

so kortams. Taip jos pagerins sąlygasbiologinei įvairovei ir garantuos gam-tai palankesnį Prancūzijos sostinėsžaliųjų erdvių tvarkymą. Avys pakeistiek chemines priemones, tiek žoliap-joves. Kai “nedirbs”, jos ilsėsis Pary-žiaus priemiestyje įsikūrusiame ūky-je “Ferme de Paris”.

“Vejoje, kuri pjaunama 24 kartusper metus, nelieka jokios gyvūnijos.Kai ganomi gyvuliai, jų išmatos prit-raukia vabzdžių, o paskui juos at-skrenda paukščiai”, - sakė bendrovės“Eco Terra” vadovas Alainas Divo,kurio įmonė planuoja ir įgyvendinaekologinio ganymo projektus Pran-cūzijos urbanizuotose teritorijose.

Rupšnodamos žolę prie vienosžiedinės sankryžos Paryžiaus 19-aja-me rajone, netoli didžiulio pilko pa-stato, kuriame įsikūręs sostinės ar-chyvas, avys, regis, greitai prisitaikėprie naujos aplinkos. Toks projektas,vykdomas pagal vietos valdžios užsa-kymą, yra pirmasis sostinėje. Ekolo-ginis ganymas Prancūzijoje naudo-jamas jau apie dešimtmetį, bet tikpastaraisiais metais imtas sparčiauplėtoti. Įgyvendinant projektus daž-niausiai pasitelkiami vietinių veisliųgyvuliai, kurių auginama mažiau,nes suintensyvėjus žemės ūkiui ir pa-didėjus konkurencijai tas veisles iš-stumia produktyvesnės. •

2013 04 05Lietuvos žinios20 Margumynai

JAV dainininkė Madonna nusivežė visus keturis savo vaikus į Malavį - šalį, kurioje2006 metais įsivaikino vienąsūnų, dabar septynerių metųDavidą Bandą, o 2009-aisiais -jo bendraamžę Mercy James.

Madonna yra didžiausia pavienėužsienio donorė Malavyje. Viltiesnamuose, iš kurių dainininkė paėmėDavidą Bandą, ji lankėsi prieš trejus

metus. Madonnai buvo pateiktosataskaitos, kaip nuo 2007 metųšiems namams teikiama jos finansi-nė parama padėjo vaikams. Ten jųgyvena iki 500.

Įsivaikinusi Davidą Bandą Ma-donna pažadėjo kartkartėmis par-vežti jį namo, kad vaikas nepraras-tų ryšio su savo kultūriniu paveldu.2009 metais Madonna iš kitų Ma-lavio vaikų namų dar įsivaikinoMercy James, kuriai dabar taip patseptyneri. Dainininkė tesi pažadą,

kad abu vaikai nepraras ryšio su sa-vo gimtąja šalimi. Į Malavį Madon-na pasiėmė ir savo dvi biologinesatžalas Lourdes bei Rocco.

Šioje skurdžioje Pietų Afrikos ša-lyje dainininkė apžiūri mokyklas,kurias įsteigė su organizacija “Buil-dOn”. Jose šiuo metu gali mokytis4,8 tūkst. mokinių, tačiau daug kitųvaikų vis dar mokosi tiesiog po me-džiais. Beveik pusė iš 13 mln. Mala-vio piliečių gyvena skurde, šalyje yradaugiau kaip milijonas našlaičių. •

Nuvežė vaikusį MalavįPraėjo jau 40 metų, kai “Motorolos” inžinierius paga-mino pirmą mobilųjį telefoną.Dabar pasaulyje jų yra konetiek pat, kiek žmonių.

Pirmasis pokalbis mobiliuoju tele-fonu įvyko 1973 metų balandžio 3-iąją, vienas jo dalyvių buvo bendro-vės “Motorola” inžinierius MartinasCooperis, vadovavęs grupei, kūrusiaijudriojo ryšio technologijas. M.Coo-peris paskambino vienam telefonoabonentui Niujorko 6-ojoje alėjoje,vėliau atvyko į spaudos konferencijąpristatyti mobiliojo telefono “Moto-rola DynaTAC”, kuris svėrė kilogra-mą, jo baterijų pakako 20 minučių.

M.Cooperis prisimena, kad pirmomobiliojo pokalbio pašnekovas buvojo varžovas Joelis Engelis iš telekomu-nikacijų bendrovės “Bell Labs”. “Ikišios dienos jis purkštauja dėl to, ką“Motorola” padarė anomis dienomis.Jie mus laikė mašalais, kliūtimi... Tuometu tikėjome konkurencija ir dau-geliu žaidėjų. Mūsų religija buvo ne-šiojamieji įrenginiai, nes žmonės yra

judrūs. O jie mėgino sukurti automo-bilinį telefoną ir tapti jo monopolinin-kais. Taigi ši kova buvo priežastis, dėlkurios sukūrėme tą telefoną”, - pasa-kojo M.Cooperis. Šiemet jis ir jo gru-pė už savo darbus buvo pagerbti JAVnacionalinės inžinerijos akademijosDraperio premija.

Per 40 metų ši telekomunikacijų sri-tis padarė didžiulę pažangą. Tyrimųbendrovė IDC prognozuoja, kad šie-met pasaulyje bus parduota 900 mln.išmaniųjų telefonų - maždaug tiek,kiek paprastesnių mobiliųjų telefonų.

Mobilieji telefonai taip pat tapo vie-na svarbiausių reklamos platformų.Jungtinėse Valstijose reklamai mobi-liuoju ryšiu skiriamos lėšos pernai pa-didėjo 178 proc., iki 4,11 mlrd. dole-rių (11,1 mlrd. litų), o šiemet ši rinkaturėtų plėstis dar apie 77,3 proc., iki7,29 mlrd. dolerių (17,7 mlrd. litų).

Mobiliojo telefono 40 metų su-kakties proga rinka nesurengė di-delių iškilmių, nes visas dėmesysdabar sutelktas į naujus išmaniuo-sius telefonus, tokius kaip “iPho-ne”, laukiamas su socialiniu tinklu“Facebook” susietas aparatas. •

Mobiliajam telefonui - 40 metų

Paryžiuje žoliapjoves keičia avysKonfiskuota J.Bieberio beždžionė

Popmuzikos žvaigždė JustinasBieberis nebeturi kapucinųgenties beždžionės Mally. Vokietijos muitininkai ją laikokarantino sąlygomis, nes kanadiečių dainininkas netu-rėjo reikiamų dokumentų.

Tačiau J.Bieberis gali išgelbėti my-limą beždžionę. Iki balandžio pabai-gos jis turėtų susitvarkyti dokumen-tus ir keturiolikos savaičių kapucinasvėl atsidurs dainininko rankose. Bež-džionę Vokietijos muitininkai užda-rė, kai J.Bieberis atvyko į Miunche-ną. Bavarijos sostinėje popmuzikosžvaigždė surengė grandiozinį kon-certą ir sužavėjo vokiečius, tačiau pojo dainininkas jautėsi nejaukiai. Jisapgailestavo, kad neturėjo reikalingųdokumentų, ir vylėsi, kad juos patei-kęs atgaus Mally.

Šiuo metu J.Bieberis ruošiasi kon-certuoti Vienoje, Berlyne ir Hambur-ge. Tuo metu beždžionė dienas leidžiabe šeimininko, tačiau nenuobodžiau-ja. “Beždžionė jaučiasi linksmai. Josapetitas nė kiek nesumažėjo. Mallynuolat žaidžia su žaisline kate ir nepa-siduoda liūdesiui”, - sakė Miunchenogyvūnų globos namų atstovas KarlasHeinzas Joachimas. Jis pridūrė, kadkapucinas “yra patyręs traumą”, nesbūdamas 9-10 savaičių buvo atskirtasnuo savo motinos. “Beždžioniuką peranksti atskyrė nuo jo motinos. Tie, ku-rie jį prižiūrėjo, tai turėjo žinoti”, - ap-gailestavo K.H.Joachimas.

Kol kas nei J.Bieberis, nei jo atsto-vai nesikreipė į Miunchene esančius

gyvūnų globos namus. Kai kuriezoologijos sodai pareiškė norą su-teikti naujus namus kapucinui Mal-ly, tačiau to neprireiks, nes J.Bieberisartimiausiu metu ketina susitvarky-ti dokumentus. •

Kapucinas Mally nepasiduoda liūdesiui.

“The Guardian”, BNS, LŽ

Pulkelis avių, atvežtų iš vietos fermos, ganosi Paryžiaus gyvenamajame rajone.

Madonna per viešnagę Malavyje su visais savo vaikais: (iš kairės) Davidu Banda, Lourdes, Mercy James ir Rocco.Reuters / AFP/Scanpix nuotraukos

M.Cooperis demonstruoja savo dabartinį ir pirmąjį pasaulyje komercinįmobilųjį telefoną.