2013 m. balandžio 8 d. / Pirmadienis / Nr. 79 (13 504)

ORAI

Debesuota, daug kur žadamašlapdriba. Temperatūra dieną apie 3 laipsnius šilumos.

19p.

Naujuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu paskirtas Saulius Urbanavičiusnežada imtis radikalių struktūrinių ar kadrinių pertvarkų, nes mano, kad STT dirba gana gerai.

Vienas pagrindinių jo uždavinių -daugiau dėmesio skirti tiriant korup-cinio pobūdžio finansinius nusikal-timus, kurie valstybei daro didžiau-sią žalą. Šeštuoju STT direktoriumitapęs S.Urbanavičius tikina gerai iš-analizavęs šios institucijos pastarų-jų metų veiklą ir priėjęs prie išva-

dos, kad pavaldiniai nėra padarę es-minių klaidų tirdami galimą valdi-ninkų bei politikų korupciją. Nau-jojo tarnybos vadovo teigimu, jojereikėtų sustiprinti nebent analitikųpajėgas ir kelti jaunų darbuotojųkvalifikaciją.

5p.

Naujasis STT vadovas: “Eisime jau pramintu taku”

UŽSIENIS

Paminklo teks palūkėti

Lenkija tikėjosi iki balandžio 10dienos prie Smolensko pastatytipaminklą prieš trejus metus žuvu-siam prezidentui Lechui Kaczyns-kiui ir jį lydėjusiems 88 delegacijosnariams. Tačiau Rusijos valdinin-kai nusprendė, kad Lenkijos noraiper dideli ir geriausiu atveju pa-minklas atsiras tik po metų. Vietosvaldininkų netenkina, jog Lenkijosplanuojamas memorialas užimtųdidesnę teritoriją nei Maskvojeesanti Raudonoji aikštė, be to, jieteigia, kad iš Lenkijos nėra gautasprašymas tokiam milžiniškam me-morialui. Kol abi valstybės ginčija-si dėl paminklo dydžio, jo statybosnė kiek nejuda į priekį.

6p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

Aukcionuose parduodami ne tikkaimuose, bet ir miestuose užda-rytų mokyklų pastatai jau tapokasdienybe. Baiminamasi, kad jųlaukia toks pat likimas, koks ištikokai kuriuos griuvėsiais virtusiuskolūkių statinius. 4p.

Lietuvos vyrų rankinio rinktinėEuropos čempionato atrankosvaržybose vakar nugalėjo Turkijosrinktinę, tačiau mūsiškių šansaipatekti į žemyno pirmenybes tebėra menki

DIENOS TEMOS

Palangos valdžiaverslininkamsnuomos šaligatvius 4p.

VERSLAS

Lietuviai uždirba mažiau už latvius ir estus

MOKSLAS

Dešine, kaire, o gal abiem 12p.10p.

KKuukkuuttiiss aattssiissvveeiikkiinnaa ssuuMMaarrcceelliijjuummii

Viktorija Daujotytė: “Marcelijus Martinaitis

mėgino sutvarkyti pasaulį pagal

teisingumo, dorumo, o kartais ir pagal

grožio principus.”Ri

tos

Stan

kevi

čiūt

ėsnu

otra

uka

3p.

15p.

2013 04 08Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

KĘSTUTIS GIRNIUS

Praėjusią savaitę Rusijos ir dujų te-ma dominavo Lietuvos politikoje.Svarbiausias įvykis buvo premjero Al-girdo Butkevičiaus susitikimas su Ru-sijos premjeru Dmitrijumi Medvedevuir su “Gazprom” valdybos pirmininkuAleksejumi Mileriu. Daugiausia dė-mesio, taip pat ir užsienio žiniasklaido-je, sulaukė ūkio ministrės Birutės Vė-saitės nusišnekėjimas, kad EuroposSąjungos (ES) trečiąjį energetikos pa-ketą Lietuva esą galėjo įgyvendinti lė-čiau ir kad Japonijos korporacijos “Hi-tachi” siūlomas atominės elektrinėsreaktorius mūsų šaliai nereikalingas.Regis, Kremlius dar tikisi įtikinti da-bartinę Vyriausybę pakeisti energeti-kos politikos gaires.

A.Butkevičius teigiamai vertino sa-vo pokalbį su Rusijos premjeru. Su pa-sitenkinimu jis pabrėžė, kad D.Med-vedevas dujų sektoriaus reformąpavadino Lietuvos reikalu, kuris ne-bėra diskusijų objektas. Drauge Rusi-jos atstovai pareiškė norą plačiau ap-tarti dujų tranzitą į Karaliaučiauskraštą per Lietuvą.

D.Medvedevas nėra pirmas Rusijospareigūnas, pasakęs, kad dujų sekto-riaus pertvarka yra Lietuvos reikalas.Kitaip kalbėti neįmanoma, nebent no-rima teigti, jog Rusija ar kitos šalys tu-

ri teisę kištis į Lietuvos vidaus reikalus.Būtų naivu manyti, kad D.Medvedevožodžiai reiškia, jog Rusija galutinai at-sisakė vilčių paveikti Lietuvą.

Rusijos valdžia ir žiniasklaida prem-jerų susitikimui skyrė vos kelis sakinius.Bet “Gazprom” išplatintame praneši-me teigiama, jog A.Butkevičius suA.Mileriu “sutarė pradėti konsultaci-jas, kad iki 2013 metų liepos 31 dienosbūtų pasiekti susitarimai dėl viso pluoš-to klausimų”. Veikiausiai bus kalbamaapie Lietuvos ieškinį “Gazprom” tarp-tautiniame arbitraže, Rusijos peršamąnaują ilgalaikę sutartį dėl dujų tiekimo,dujų kainų mažinimą, taip pat ir apieTrečiąjį energetikos paketą.

A.Butkevičius pasižymi perdėtunoru įtikti visiems, tad per dažnai persaldžiai kalba. Prieš kelias savaites in-terviu Rusijos verslo žurnalui RBKjis sakė, kad Lietuva neturi priežasčiųatsiriboti nuo rusiškos energetikossistemos ir kad bus siekiama glaudes-nių santykių su Rusija, atskirais josregionais, neatmetė galimybės, jogateityje Karaliaučiaus krašto gyven-tojams bus įvestas bevizis režimas.Premjeras dar aiškino, kad “mumsreikia prekiauti, ne kariauti”, nors,kiek žinau, net Vladimiras Putinasnėra tapęs karo šaukliu. Nevalstybiš-kai nuskambėjo A.Butkevičiaus pa-stabos apie konservatorius ir naujosatominės elektrinės statybą. Esą tai

“pernelyg skubotas projektas. Kon-servatoriai, būdami valdžioje, matyt,tikėjosi jį prastumti, bet nespėjo. Beto, viskas vyko slaptumo aplinkoje”.Paprastai premjerai nedergia savopirmtakų kitos šalies žiniasklaidoje.

Nors ir norėdamas įtikti, A.Butke-vičius esminiais klausimais laikosi ne-priekaištingai. Jis palaiko suskystintųgamtinių dujų terminalo statybą Klai-pėdoje, dažnai pabrėžia, kad Lietuvaneatsisakys planų įgyvendinti ES tre-čiąjį energetikos paketą. Bet Rusija ne-nuleidžia rankų, siekdama paveikti Lie-tuvą, griebiasi meduolio ir lazdos.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vla-dimiras Čchikvadzė sakė, jog Lietuvoskaltinimai Rusijos koncernui “Gazp-rom” “užnuodija abipusio bendradar-biavimo atmosferą”, ir leido suprasti,kad dėl tų veiksmų mūsų šalis privers-ta už dujas mokėti brangiau.

Ūkio ministrė užkibo ant šio kabliu-ko, pakartodama V.Čchikvadzės per-

šamą mintį, kad Lietuva pati nulėmėdideles dujų kainas, o Rusija ir “Gazp-rom” tik reagavo į Lietuvos įžeidimusir iššūkius. Savo pastabomis B.Vėsaitėne tik sąmoningai ar nesąmoningaikartoja Rusijos propagandą, bet ir su-teikia vilčių Kremliui, kad galima nuk-reipti dabartinės valdžios energetikospolitiką Rusijai palankesne kryptimi.

B.Vėsaitės pastabas plačiai citavo Va-karų žiniasklaida, įskaitant “Bloom-berg Businessweek” ir publics.bg (Bul-garijos portalas, skirtas energetikosklausimams). “Business News Europe”rašė, kad B.Vėsaitės komentaras lig šiolyra stipriausias ženklas, jog naujoji Vy-riausybė ketina atsisakyti savo pirmta-kės pastangų sumažinti Lietuvos ener-getinį priklausomumą nuo Rusijos.Kitaip negali būti, nes ūkio ministraipaprastai yra atsakingi Vyriausybėsnariai. Ūkio ministerija aiškina, kad“Bloomberg” iškreipė B.Vėsaitės žo-džius, bet mažai kas rimtai vertina to-kius post factum pasiteisinimus, pa-prastai skirtus vidaus vartojimui.B.Vėsaitės ir kai kurių kitų politikų kal-bos, įvairūs paskelbti ar nepaskelbti su-sitikimai su Rusijos pareigūnais, neaiš-kumas dėl atominės elektrinės gali keltiabejonių dėl Lietuvos planų tvirtumo.Estija ir Latvija jau anksčiau pasiskun-dė dėl Lietuvos negebėjimo apsispręsti.

Rusijos portalas gazeta.ru pranešė,kad B.Vėsaitė išsakė savo nuomonę

praėjus dienai, kai V.Putinas su “Gazp-rom” vadovu A.Mileriu aptarė galimy-bę nutiesti dujotiekio “Nord Stream”atšaką į Karaliaučiaus sritį. Atšaka ap-lenktų Lietuvą, per kurią šiuo metutranzitu tiekiamos dujos Kaliningradui.Portalas cituoja Nacionalinio energeti-nio saugumo fondo vadovo Konstanti-no Simonovo pastabą, kad Kremliusketina galutinai leisti suprasti su Rusijakonfliktuojančioms tranzitinėms ša-lims, kad jų laikas baigiasi. Esą Rusijadar turi spaudimo priemonių, o B.Vė-saitės reakcija tai tarsi patvirtina.

Ūkio ministrė taip pat pasakė, kadatominė jėgainė nereikalinga. Verta pri-minti, kad 2008 metų vasario 1 dienąB.Vėsaitė su didžiausiu patosu sveikinotuomečio Seimo nutarimą kurti “LeoLT”: “Šiandien svarstome Lietuvoskonkurencingumui ir gyventojams ne-paprastai svarbų klausimą, kuris, ma-nyčiau, yra pats svarbiausias klausimasir sprendimas mūsų kadencijoje... Ger-biamieji opozicijos atstovai aiškino, kadnereikia skubėti. Noriu pasakyti, kadneskubėjimas yra nusikaltimas.” B.Vė-saitė pridūrė, kad straipsniai spaudojeir reiškiamos abejonės “yra tam tikrųkapitalo grupuočių priešinimasis šiamprojektui. Yra dujininkų norai, yra ki-tų kapitalo grupių norai dėl privatiza-vimo ir t. t.” Nežinau, kodėl ūkio mi-nistrė taip neatsakingai kalba, bet varguar jos motyvai yra patys kilniausi.•

Kodėl B.Vėsaitė pučia į “Gazprom” dūdą?

Su ilgamečiu Seimo nariu socialdemokratu Vytautu Sauliukalbamės apie parlamentinėsveiklos aktualijas.

- Seimo narys esate ketvirtą kadenci-ją. Antrą kadenciją darbuojatės Auditokomitete, gaunate daug informacijosapie viešojo sektoriaus veiklą. Kokiosdidžiausios problemos toje srityje?

- Pirmiausia į akis krinta nepamatuo-tas noras gyventi laisviau, įsigyti dalykų,be kurių sunkmečiu galima išsiversti.Nuolat kyla klausimų dėl darbo apmo-kėjimo, įvairių priemokų. Pastarojo me-to problema - ekspertai. Valstybės insti-tucijose tikrai netrūksta kvalifikuotųdarbuotojų, tačiau nežinia kodėl sam-domiems ekspertams išleidžiama ne vie-nas milijonas litų. Ką veikia valdininkai?Gal jiems būtų galima daugiau mokėti?Ne vienus metus kalbama, kad dėl ma-žų algų į valstybės tarnybą labai sunkuprivilioti kompetentingų darbuotojų.Kita problema - valstybės turto apskai-tos klausimai. Niekaip nesugebamabaigti jį inventorizuoti. Tačiau džiugina,kad viešasis sektorius pagaliau ima su-prasti, jog Valstybės kontrolės rekomen-dacijas reikia vykdyti, o ne ignoruoti.Kita vertus, keista, kad be auditorių ra-ginimo kai kas nepajudina nė piršto.

- Vadovaujate Pasipriešinimo oku-paciniams režimams dalyvių ir nuo

okupacijų nukentėjusių asmenų teisiųir reikalų komisijai. Kam ši komisija ke-tina skirti daugiausia dėmesio?

- Gal pasirodys keista, bet per du de-šimtmečius nepavyko išspręsti nemažaiskaudžių problemų. Žinoma, kai kasįstrigo dėl sunkmečio. Nukentėjusiųjųkategorijai priskiriamų asmenų rataskasmet vis plečiasi, todėl neretai kyla

diskusijų kad ir dėl jiems skiriamų vals-tybinių pensijų. Per šią kadenciją visustaškus reikėtų pagaliau sudėlioti.

- Pastarosiomis savaitėmis visuome-nė ir žiniasklaida labai domėjosi Seimokomisijos, sudarytos dėl Neringos Venc-kienės reikalų, veikla. Kas jums, komisi-jos pirmininkui, buvo sudėtingiausiaaiškinantis šios istorijos aplinkybes?

- Galbūt tai, kad nuo komisijos veik-los pradžios buvo akcentuojama, kad šibyla - politinis susidorojimas. Tačiaubaigiant darbą net kai kurie N.Venc-kienės šalininkai sutiko, kad taip nėra.Pagaliau visi tie nusižengimai padary-ti dar tuomet, kai ji nebuvo Seimo na-rė. Ypač keistai man atrodė teiginiai,kad jei bylos imsis teismas, jis suN.Venckiene susidoros. O koks yra ki-tas kelias, jei ne per teismą? Seimo na-riai dėl leidimo patraukti kolegę bau-džiamojon atsakomybėn balsuos jaurytoj. Jei prokurorų prašymas bus at-mestas, neįsivaizduoju, kaip tas klau-simas bus sprendžiamas toliau. Vadi-nasi, ši košė virs toliau. O juk visamedžiaga, kurios prokurorai mums ne-davė, bus perduota teismui, N.Venc-kienei bus suteikta galimybė apsiginti.

- Kaip komisijai sekėsi bendrauti suteisėsaugos atstovais?

- Generalinį prokurorą buvomepasikvietę dukart. Kadangi N.Venc-kienė ir jos šalininkai visą laiką pa-brėždavo, kad prokurorai meluoja,per paskutinį posėdį gavome filmuo-tą medžiagą iš Kedžių namų Garlia-voje. Tai buvo tik epizodai, kurie,prokurorų nuomone, įrodo N.Venc-kienei inkriminuojamas veikas. Bent10 kartų peržiūrėjome tą 12 sekun-džių trunkantį įrašą. Galiu atvirai pa-sakyti, kad po peržiūros kai kam iš

komisijos narių, iki tol aršiai gynusiųkolegės garbę, teko pritilti.

- Jūsų gyvenimas glaudžiai susijęs suRokiškio kraštu. Kokias svarbiausiasšio regiono bėdas matote?

- Aktualiausia - nedarbo problema.Nors veikia ir “Rokiškio sūris”, maši-nų gamykla, dar keletas įmonių, psi-chiatrijos ligoninė, įsidarbinti žmo-nėms sunku. Iš dalies tai stabdo irjaunuolių, išvykusių iš Rokiškio prieškokį dešimtmetį, ketinimus grįžti į na-mus. Žinau, kad tokių yra nemažai. Ki-ta nerimą kelianti tendencija - gimsta-mumo mažėjimas. Prieš kelerius metusrajone gimdavo 500-600 kūdikių, da-bar - vos 230. O miršta po 600 žmonių.

Kita vertus, smagu, kad pastaraisiaismetais rajone vykdoma nemažai in-vesticinių projektų, pasipuošė patsmiestas. Kada pastarąjį kartą buvoteRokiškyje? Atvažiuokite, pamatysitenuostabią aikštę, puikų dvarą, bažny-čią, rekonstruojame gatves.

- Kodėl daug metų gyvendamas Vil-niuje neįsigijote nuosavo būsto, o visdar glaudžiatės Seimo viešbutyje?

- Žinoma, buvo progų sostinėjesusirasti darbą, pasiėmus paskolą įsi-gyti būstą. Bet gimtinės šauksmasstipresnis.•Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Nežinau, kodėl ūkioministrė taip

neatsakingai kalba,bet vargu ar jos

motyvai yra patys kilniausi.

V.Saulis: “Viešasis sektorius pagaliau ima suprasti, kad Valstybės kontrolės

rekomendacijas reikia vykdyti, o ne ignoruoti.”

Rezervų gyventi taupiau tikrai yraSeimo tribūna

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Aktualijos

R.Ramelienė (tel. 249 2206)

R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)

T.Bašarovas (tel. 249 2204)

Ekonomika

A.Jockus (tel. 249 2205)

K.Šliužas (tel. 249 2240)

L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

Užsienis

P.Krupenkaitė (tel. 249 2244)

V.Sudikienė (tel. 249 2214)

S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

Sportas

J.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienos temos 32013 04 08Lietuvos žinios

MINDAUGAS KLUSAS

Šiandien, įveiktas visuotinėstraukos, jo eilėraščio žodžiaistariant, į Lietuvą sugrįžta vienasdidžiausių mūsų laikų poetųMarcelijus Martinaitis. Jis atgulspo Antakalnio pušaitėmis, pobalandžio sniegu, kuriuo min-džikuos toks liūdnas ir sumišęspoeto pramanytas Kukutis...

M.Martinaitis - toks didis, kad jauneišsitektų Paserbentyje, kuriame1936-iaisiais atėjo į šį pasaulį. Ir toksgarsus, žinomas, kad jį pasisavina sos-tinė, į kurią iš pradžių žvelgė per atstu-mą, nepatikliai, su kukutiška šypsena.Ir kartu - toks mažas, mielas ir papras-tas, kokį jį prisimins kolegos rašytojai,Vilniaus universiteto auklėtiniai, Sąjū-džio žmonės ir visa Sąjūdžio tauta.

Poetas, eseistas, vertėjas, visuomenėsveikėjas, “Poezijos pavasario”, Nacio-nalinės kultūros ir meno premijos lau-reatas. Už nuopelnus valstybei ir jos kul-tūrai apdovanotas Lietuvos DidžiojoKunigaikščio Gedimino ordino Kari-ninko kryžiumi (1995 m.) ir LietuvosNepriklausomybės medaliu (2000 m).

Pirmąją šv. Velykų dieną, 77-ojogimtadienio išvakarėse, M.Martinai-tį ištiko insultas. Kitą dieną jis buvo at-gavęs sąmonę, tačiau būklė išliko itinsunki. Praėjusį penktadienį, balan-džio 5-ąją, poeto gyvybė užgeso.

Mirtis savaip perrašo poeto žodžius,staiga ir nelemtai pakeisdama jų pras-mes: “O toj tyloj yra ir man kažkas, kaž-kas iš to, ką žemėn kas”, “Artėja priemanęs riba: nei tai ruduo, nei tai ilgažiemos pradžia...”, “Mane šiąnakt lau-kuos užsnigo...”, - rašė poetas M.Mar-tinaitis, šiandien atgulsiantis Meninin-kų kalnelyje po sniego apklotu. Pobalandžio sniegu, kuriuo įvardijo savopirmąją eilėraščių knygelę.

LinijojeTokį didžiulį ir savitą poezijos že-

myną tokiai mažai Lietuvai atrado po-etas Algimantas Baltakis. 1956-1957metais viešėdamas Raseiniuose paskurso draugą, laikraščio redaktorių,šio paklausė, ar krašte negarsėja kokspoetas. Bičiulis atsakęs: “Yra toks vie-nas, dirba telefoninku. Tuoj sužino-siu, kur jis.” Kažkam paskambino: “Jisdabar “linijoj”, galim pas jį nuvažiuo-ti.” Netrukus bičiuliai surado į medi-nį stulpą vadinamaisiais velnio nagaisįsikabarojusį jaunuolį. “Marcelijau,lipk žemyn, su tavimi nori susipažin-ti poetas A.Baltakis”, - šūktelėjo re-daktorius padangėje besikrapštan-čiam jaunuoliui. Po šio susitikimorespublikinėje spaudoje pasirodė pir-mosios M.Martinaičio eilės:

“Lyg perpūstas tėviškės vėjo, apsvaigęs palaukėm einu.Man žemė nuo seno žadėjokaip beržui lapelių - dainų.”

Gražiausias žemaitisŽadėtos dainos 1962 metais sugulė į

pirmąjį poezijos rinkinį “Balandžiosniegas”. Vis dėlto M.Martinaitis lai-komas “antrosios knygos” poetu. Bū-tent rinkinyje “Debesų lieptais” (1966m.), pasak A.Baltakio, poetas prabilosavitu, su niekuo nesupainiojamu bal-su. “Nuo antros knygos prasideda tik-ras M.Martinaitis. Joje jis atsigręžė įgimtąją žemę, vaikystę. “Tau ačiū, tė-

vyne, už kalbą./Tau ačiū už darbą./Užnuovargį ačiū”, - citavo bičiulio eiles“Lietuvos žinių” kalbinamas A.Balta-kis. - Tai vienas tradiciškiausių eilėraš-čių. Tačiau yra tokių pamatinių, žmo-nes siejančių dalykų, apie kuriuosnuolatos privalo kalbėti poezija.”

Jiedu su M.Martinaičiu daugbendravę, nuolat vienas kitam skam-bindavę, važiuodavę meškerioti į Stir-nius. “Mane ypač žavėjo jo žmogišku-

mas. Buvo be galo mielas žmogus, -teigė A.Baltakis. - Neįsivaizduoju gra-žesnio žemaičio. Marcelijus turėjo vi-sas geriausias žemaičio savybes.”

Buvo baugiai ramu Profesorės, literatūros tyrinėtojos

Viktorijos Daujotytės teigimu,M.Martinaičio poezija kalbėjo dviembalsais - epiniu ir lyriniu. “Pirmajampriklausytų “Kukučio baladės” (1977m.), kuriose veikė pasakos, grotesko,paradokso, nutikimų, atitikimų ir ne-atitikimų poetika. Reikia pripažinti,jog Kukutis yra didžiausias M.Marti-naičio atradimas. Reta, kad toks vei-kėjas literatūros lauke išsilaikytų nettris dešimtmečius”, - teigė profesorėV.Daujotytė. O lyrinis poeto balsas iš-siskyrė gebėjimu žodžiais sugauti

skaidraus, gryno liūdesio, paslaptiesnuotaikas. “Eilutė iš “Vakaro Palend-rėse” - “Buvo baugiai ramu” - nesu-derinamas, oksimoroninis judesys.Kaip Kukučio, tik lyrinis, be veikėjo”,- teigė V.Daujotytė.

Pasak profesorės, lyrinės M.Marti-naičio poezijos “centras” - rinkinys“Atmintys” (1986 m.). O paskutinisleidinys, kuriame galime pasiklausy-ti gyvo M.Martinaičio balso, - V.Dau-jotytės parengta literatūrinių laiškų irpokalbių knyga “Sugrįžęs iš gyveni-mo” (2013 m.).

Ilgiau nei ketverius metusM.Martinaitis kolegoms yra siūlęs

vienoje darbovietėje neužsibūti ilgiaukaip ketverius metus. Tačiau Vilniausuniversitete jis dirbo ilgai, čia dėstėtautosaką ir literatūrą, vadovavo “Li-teratų kalvei”. “Marcelijaus prigim-tyje glūdėjo pedagogo genas - tvar-kantis, lyginantis, aiškinantis pasaulį.Tad šis darbas jam buvo savas: mėgi-no sutvarkyti pasaulį pagal teisingu-mo, dorumo, o kartais ir pagal grožioprincipus”, - sakė V.Daujotytė.

Iš susitikimų su būsimaisiais poetaisatsirado eseistikos knyga “Poezija iržodis” (1977 m.). Galima sakyti, kadM.Martinaitis į pasaulį išlydėjo trispoetų kartas. Skaudžiai simboliška,kad prieš pat šv. Velykas mus palikovienas iš M.Martinaičio auklėtinių,andai egzistavusio poetų sambūrio“Svetimi” narys Valdas Gedgaudas.Aplenkė savo mokytoją.

Kukutis kikenaŠeštadienį prieš šv. Velykas vienas

leidinys publikavo poeto RimvydoStankevičiaus ir M.Martinaičio pokal-bį “Marcelijus atsisveikina su Kuku-čiu”. “Paskambinau Marcelijui, pagy-riau už gražų pašnekesį ir tariau:“Perskaitęs pavadinimą, išgirdau, kaipKukutis kikena.” Sakiau jam: “Kaip tugali atsisveikinti su Kukučiu? Jis tau“prilipo” taip, kad niekur neatsitrauk-si, - prisiminė A.Baltakis. - Deja, at-sitraukė. Spėju, ar nebūsiu paskutinisiš kolegų, kuris su juo kalbėjosi.”

M.Martinaitis mėgo perrašyti savokūrinius, be gailesčio taisydavo, tobu-lindavo. Taip atsitiko ir nemirtingoms“Kukučio baladėmis”. Trečioje jų lai-doje poetas “ištiesino” vieną kitą eilu-tę, pridėjo keletą nepublikuotų eilėraš-čių. O kaip bus dabar? Ką darys vienišaslikęs Kukutis tokioje susvetimėjusioje,nugarą lyg Kukučio dukra atsukusiojeLietuvoje be savo prižiūrėtojo, globėjo?Kaip bus, Marcelijau? •

Kukutis atsisveikina su Marcelijumi

A.Baltakis: “Neįsivaizduoju

gražesnio žemaičio.Marcelijus turėjo visas

geriausias žemaičiosavybes.”

PASIPIKTINĘ LLRA

Lietuvos politinių kalinių ir tremti-nių sąjunga (LPKTS) teigia, kad Lie-tuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA)keliamais “įžūliais” reikalavimaisbandoma izoliuoti šalies lenkųbendruomenę, kenkti gerėjantiemsLietuvos ir Lenkijos santykiams.“Tikėtina, kad įvykdžius šiuos reika-lavimus sulauksime ilgalaikių nepa-geidaujamų pasekmių ir visai Lietu-vos švietimo sistemai, ir lenkųbendrijai, kurią LLRA atstovai gal-būt nori paversti uždara bendruo-mene”, - rašoma LPKTS suvažiavi-me šeštadienį priimtoje rezoliucijoje.

LPKTS pasipiktinimą sukėlė LLRAreikalavimai keisti Švietimo įstatymą,asmenvardžių rašymo dokumentuo-se ir vietovardžių bei gatvių pavadi-nimų rašymo taisykles. LKPTS ragi-na Vyriausybę ir Seimą netenkintivaldančiojoje koalicijoje esančiosLLRA keliamų reikalavimų.

IŠ KOVOS NESITRAUKS

Europarlamentaras VytautasLandsbergis pareiškė rimtai ap-sisprendęs dalyvauti Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokra-tų pirmininko rinkimuose ir

neketinantis iš jų trauktis. V.Lands-bergio rinkimų štabo vadovas And-rius Tučkus užvakar informavo, kadšią savaitę, šeštadienį, Kauno sportohalėje rengiamas V.Landsbergio su-sitikimas su visuomene.

GIRTAS VAIRUOTOJAS

Vidaus reikalų ministras Dailis Ba-rakauskas žada tarnybinį patikrini-mą ministerijos autoūkyje dėl naktįį sekmadienį darbo metu aptiktųdviejų neblaivių ministerijos dar-buotojų. D.Barakauskas vakar pasa-kojo, jog šeštadienį prieš vidurnaktį

planavo vykti į pasienį su Baltarusi-ja, todėl paprašė automobilio suvairuotoju. Tačiau kalbėdamas tele-fonu su budinčiu vairuotoju supra-to, kad šis gali būti neblaivus, todėlnurodė ministerijos kanclerio pa-reigas laikinai einančiam NerijuiRudaičiui išsiaiškinti situaciją. Povidurnakčio ministras sužinojo, kadautoūkio mechanikas ir budintisvairuotojas aptikti išgėrę.

SUVAŽIAVIMAS ŽLUGO

Šeštadienį Kaune turėjęs vykti partijos“Drąsos kelias” suvažiavimas žlugo

nesusirinkus kvorumui. Į suvažiavimąatvyko 31 delegatas, o kvorumui reikiane mažiau kaip 600 balsų. Suvažiavi-mo organizatoriai tikino, kad dalisžmonių į jį neatvyko, nes bijo. Taispaudos konferencijoje pareiškė “Drą-sos kelio” koordinacinės tarybos narėIrena Malinauskienė. Anot Seimo“Drąsos kelio” frakcijos nario JonoVarkalos, “kas nubyrėjo, tas nubyrė-jo”. Partijos suvažiavime nedalyvavojos įkvėpėja Seimo narė Neringa Venc-kienė. J.Varkala teigė nežinąs, kodėl jineatvyko. Partijos suvažiavimą busbandoma sušaukti po dviejų savaičių.

BNS, LŽ

Trumpai

M.Martinaičio poezija kalbėjo dviem balsais - epiniu ir lyriniu. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vakar Šventų Jonų bažnyčioje vilniečiai pagerbė penktadienį mirusio poeto atminimą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Balandžio sniegas tartum pirmosios poeto knygos šviesa sugrį-žo ir pasiėmė amžinybėn. Nuoširdžiausiai užjaučiu MarcelijausMartinaičio artimuosius, visus jo bičiulius ir mokinius.

Vytautas Landsbergis

2013 04 08Lietuvos žinios4 Dienos temos

DENISAS NIKITENKA

Nuo kitų metų vietoj prekybostaško Palangos gatvėse laimė-toją lemiančios loterijos vėl busrengiami aukcionai. Tačiau perjuos bus galima ne prekybosleidimus įsigyti, o išsinuomotišaligatvius.

Pavyzdžiui, Jūratės ir Kastyčioskvere ledais prekiauti norintysverslininkai galės nuomotis keturiskvadratinius metrus šaligatvio vie-nai prekybos vietai. Ją gaus didžiau-sią nuomos kainą pasiūlęs aukcio-no dalyvis.

Taip kurorto valdžia bandys apei-ti vadinamuosius leidimų aukcionusrengti draudžiantį teismo sprendi-mą, Rinkliavų įstatymą ir nutrauktidaug kam šypseną ar pyktį keliančiąkamuoliukų loterijos praktiką.

Iš LŽ sužinoję apie ketinimą keis-ti esamą tvarką verslininkai, užsii-mantys prekyba Palangos gatvėse irskveruose, lengviau atsiduso. Jie tei-gė, kad pagaliau bus vadovaujamasiekonomine logika, o ne fortūna.

Laimės spalva - oranžinėPraėjusią savaitę Palangos merijoje

vyko pirmasis šiemet kamuoliukų trau-kimo ritualas. Į nedidelę kurorto tary-bos posėdžių salę sugužėjo būrys vers-lininkų, kiti stoviniavo koridoriuje.

Buvo skelbiami laimingieji pre-kiauti ir teikti paslaugas 53 Palangosviešosiose vietose. Atidarius dėžę suparaiškomis paaiškėjo, kad preten-dentų - net 175.

Įvardijus konkrečią prekybos vietą,buvo atrenkamos į ją pretenduojan-čių verslininkų ar įmonių anketos. Jųautoriai po vieną traukė kamuoliukusiš nepermatomos dėžės. Teisę pre-kiauti gavo tie laimingieji, kurie ištrau-kė oranžinį kamuoliuką, o ne baltą.Taip buvo išdalyti visi pirmieji leidi-mai. Daugiausia pretendentų radosi į

kelias vietas Jūratės ir Kastyčio skvere,kur galima prekiauti ledais. Leidimokaina metams - 15 tūkst. litų. Bran-giausiai - 50 tūkst. litų - įkainota vietaGedimino gatvėje pasistatyti apžval-gos ratą. Tačiau norinčiųjų teikti šiąpaslaugą kol kas neatsirado.

Nuomos kvadratiniais metraisKamuoliukų traukimo sistema

pasirinkta dėl to, kad teismas Pa-langai uždraudė rengti vadinamuo-sius leidimų aukcionus. Tačiau lo-terijos principas sulaukė audringoverslininkų pasipiktinimo kaip ne-atitinkantis ekonominės logikos.

Pavyzdžiui, Druskininkuose tei-sę prekiauti gauna tas verslininkas,kuris, be fiksuoto mokesčio už lei-dimą, pasiūlo ir didžiausią investi-ciją į kurorto infrastruktūrą. Tačiautoks modelis Palangai esą netinka,nes ir vėl būtų kalbama apie korup-ciją vertinant gražiausius ir geriau-sius prekybos paviljonus.

Palangos valdžia nutarė keisti ka-

muoliukų traukimo sistemą ir nuokitų metų tarybai siūlyti tvirtinti pre-kybos vietų nuomos aukcionų tvarką.

Anot kurorto mero Šarūno Vaitkaus,vietos politikai jau yra kreipęsi į Seimą,prašę keisti Rinkliavų įstatymą ir leistirengti prekybos leidimų aukcionus. Ta-čiau kol tokio teisinio sprendimo nėra,bus taikoma alternatyva kamuoliukųloterijai. “Kitąmet siūlysime rengti pre-kybos vietų aukcionus. Palangos meri-jai priklauso miesto gatvių ir šaligatviųinfrastruktūra, tad bus nuomojamosprekybos vietos viešosiose erdvėse”, -LŽ sakė Palangos vadovas.

Jis pažymėjo, kad pradinė kaina ne-galės būti mažesnė už dabar taikomąleidimo kainą konkrečiai prekybosvietai. “Gali būti, kad bus nuomoja-ma trejiems metams. Kitas dalykas -

iki rudens bus patvirtintas Palangosspecialusis planas, kuris reglamentuosir pačių prekyviečių estetinį vaizdą,sureguliuos, kur ir kuo galima pre-kiauti. Taip siekiame sumažinti net-varką Jono Basanavičiaus ir kitose gat-vėse, kur prekiaujama bet kuo,paviljonai - skirtingi, margi. Jei pre-kybos vietas įrengs merija, bus nuo-mojamas nebe šaligatvis, o pats pavil-jonas”, - kalbėjo meras.

Verslininkai pritariaPalangos verslininkai džiaugiasi bū-

simomis permainomis. Prekyba ledaisiš mobilių šaldytuvų kurorte užsiiman-tis UAB “Peva” vadovas Vladas Valu-tis LŽ sakė, kad loterijos principas tie-siog varo į neviltį ir verčia galvoti apieLietuvą kaip paradoksų kraštą.

“Aš - nebe jauniklis, versle Palan-goje dirbu nuo 1993 metų, todėl manlabai svarbu žinoti ir planuoti, pro-gnozuoti savo pajamas. O čia - loteri-ja: ištrauksi kamuoliuką, nudažytąoranžine spalva, arba ne. Aš nežinau,ar mano ledų šaldytuvai po aukcionotoliau bus laikomi vasarą saugykloje,ar bus išridenti į gatvę ir vyks norma-li prekyba. Taip niekas verslo nedaro.Kitas dalykas - loterijoje dalyvauja iratsitiktiniai žmonės, verslininkai, pri-kūrę po kelias fiktyvias įmones irneinvestavę nė lito į kurorto inf-rastruktūrą, o mes dirbame seniai”, -aiškino verslininkas.

Jo manymu, rengiant prekybosleidimų ar vietų prekiauti nuomosaukcionus išloš ir verslininkai, ir patskurortas.

“Per pirmąją loteriją buvo viduti-niškai 3,5 norinčiojo į vieną prekybosvietą. Surengus aukcioną, o ne loteri-ją, kurortas būtų gavęs mažiausiaitrečdaliu daugiau pajamų, nei dabarneskelbiant konkurso. Geriau būtų irmums, nes galėtume apskaičiuoti, kiekgalima investuoti į vietos nuomą, kadši atsipirktų ir dar uždirbtum. Progno-zė - labai svarbi, nes mūsų vasaros -trumpos”, - dėstė V.Valutis.

UAB “Lantika” vadovas EdgarasDonskovas taip pat dalyvavo loteri-joje: iš septynių bandymų laiminguskamuoliukus ištraukti pavyko tikdukart. “Kaskart norint dalyvautiloterijoje iš anksto reikia sumokėtimokestį už leidimą, o loterijoje ne-pasisekus pinigus atgauni per mėne-sį. Tad tenka nemažai pinigų išleistinežinant, pasiseks ar ne, o tai darytigali ne visi verslininkai. Todėl ma-nau, kad rengti prekybos vietų nuo-mos konkursus - labai sveikintinassprendimas, tuomet viskas stotų į sa-vo vietas”, - LŽ sakė jis.

E.Donskovas pridūrė, kad būtųidealiausia, jei kartu su prekybos vie-tos nuoma merija pasirūpintų ir būti-niausia infrastruktūra: verslininkamsatvestų reikalingas komunikacijas. •

Palangos valdžia nuomos šaligatvius

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Aukcionuose parduodami ne tikkaimuose, bet ir miestuose uždarytų mokyklų pastatai jautapo kasdienybe. Baiminamasi,kad jų laukia toks pat likimas,koks ištiko kai kuriuos griuvė-siais virtusius kolūkių statinius.

Statistikos departamento duomeni-mis, sumažėjus mokinių, šalyje pasta-raisiais metais buvo panaikintos 67 mo-kyklos. Palyginti su 2005-2006 mokslometais, mokyklų sumažėjo 292. Vie-nuose pastatuose šeimininkauja kai-mų bendruomenės, kiti stovi tušti irlaukia, kada juos viešuose aukcionuo-se kas nors įsigis.

Parduoti neskubaMažeikių rajone šiemet uždaro-

mos trys mokyklos - Kapėnuose,Auksūdyje ir Leckavoje. Koks toles-nis jų pastatų likimas, dar nenuspręs-ta. Mažeikių savivaldybės atstovai yraprasitarę apie ketinimus parduoti Ka-pėnų mokyklos pastatą. Tačiau, anotmerijos Turto valdymo skyriaus ve-dėjos Rimos Podelienės, gali tekti ieš-koti kitos išeities, mat ugdymo įstai-gos renovacijai yra panaudotosEuropos Sąjungos lėšos.

“Pardavimas - kraštutinė priemo-nė, kurios paprastai imamės, kai pa-

statų nebereikia nei savivaldybės, neiseniūnijos ar kaimo bendruomenėsreikmėms. Jei tik atsiranda koks norskitas būdas pastatą panaudoti, tai irdarome”, - LŽ teigė R.Podelienė.

Mažai kas domisiPrienų rajone pastarąjį dešimtmetį

ištuštėjo ne vienos mokyklos patalpos.Anot šios savivaldybės administracijosTurto valdymo skyriaus vedėjos ZitosMažeikienės, rajono taryba praėjusiųmetų pabaigoje nutarė privatizuoti bu-vusios “Nemuno” pradinės ir Specia-liosios mokyklų pastatus. Sumažėjusmokinių skaičiui, pačios ugdymo įs-taigos buvo perkeltos į kitas patalpas,kurios labiau atitinka šių dienų porei-kius. Statiniai, parengus atitinkamusdokumentus, bus perduoti Valstybėsturto fondui (VTF) ir pateks į viešusaukcionus.

“Jei tik turėtume lėšų, bent jau Spe-cialiosios mokyklos pastatą tikrai galė-tume kaip nors panaudoti. Ten būtųgalima įrengti socialinius būstus, jųPrienuose labai trūksta. Tačiau sociali-niams būstams prižiūrėti per metusgauname tik apie 15-20 tūkst. litų. Tadtokios pinigų sumos neužtektų pastatuirekonstruoti”, - kalbėjo Z.Mažeikienė.

Ji neslėpė, kad bus labai sunku rastipirkėją keturių aukštų pastatui, nors jisstovi pačiame Prienų mieste, šalia gyve-namųjų namų kvartalo. Tad pardavimasgali užsitęsti. Panašiai, kaip ir parduo-

dant kitą buvusios mokyklos pastatą Ka-šonių kaime. Jį gegužės pradžioje vėl mė-gins parduoti VTF. Tai bus jau trečiasbandymas, sumažinus kainą iki 43 tūkst.litų, parduoti ne tik daugiau kaip 700kvadratinių metrų ploto mūrinį 2 aukš-tų pastatą, bet ir jam priskirtą daugiaukaip 1 hektaro žemės sklypą.

Ne tik Prienų rajono savivaldybės ad-ministracija tikisi, kad kas nors susigundyssiūlomu buvusios ugdymo įstaigos pasta-tu. Tokių vilčių turi ir anykštėnai, šiomisdienomis aukcione siūlantys medinį mo-kyklos pastatą Staškūniškio kaime.

Tačiau besidominčiųjų tokiais objek-tais beveik neatsiranda ne tik Prienų,Mažeikių ar Anykščių, bet ir Šakių rajo-ne. Tik vargais negalais pavyko parduo-ti Valenčiūnų ir Svaiginių mokyklų pa-status, bet jau ne vienus metus niekasnet dėmesio nekreipia į nykstančią par-davinėjamą Paluobių mokyklą. Panašilemtis ištiko ir jau daugiau kaip priešpenkerius metus uždarytą Keturnaujie-nos mokyklą.

Tikras galvos skausmasBendrojo lavinimo mokyklos užda-

romos ne tik kaimuose, rajonų cent-ruose, bet ir didžiuosiuose miestuose.Šiauliuose nuo rugsėjo nebeliko trijųmokyklų - Dainų pradinės, Dubijospagrindinės ir Aukštabalio pradinės.Duris užvėrusi ir viena naujesnių mo-kyklų šiame mieste - Gytarių mokyk-la Kviečių gatvėje. Dubijos ir Gytariųmokyklų plotas - po 7 tūkst. kvadra-tinių metrų, pradinių mokyklų - apie900 kvadratinių metrų.

Anot Šiaulių merijos Turto valdymoskyriaus vedėjo Gyčio Skurskio, visąAukštabalio pradinės mokyklos pastatąpavyko “apgyvendinti”. Jame įsikūrė ke-lios labdaros ir paramos organizacijos.Dalyje Dubijos mokyklos pastatų - jos

priestate - įsikūrė viešoji įstaiga Šiauliųkrepšinio lyga. Ką daryti su kita pastatųdalimi, vis dar sprendžiama. Dainų pra-dinėje mokykloje laikinai, iki mokslometų pabaigos, glausis Dainų pagrindi-nė mokykla. Vėliau tikimasi ją panau-doti bendruomenės reikmėms.

Ką daryti su didžiuliu Gytarių vi-durinės mokyklos pastatu, niekaipneapsisprendžiama. G.Skurskio tei-gimu, pastato suplanavimas yra labainepatogus - viduryje yra sporto sa-lė, o aplink ją išsidėsčiusios klasės.“Pastatą esame įtraukę į privatizuo-tinų objektų sąrašą, dabar kaip tikrengiami dokumentai. Pardavimo ti-kimybė nedidelė. Tad gali būti, kadmokyklos pastatą teks nugriauti”, -kalbėjo G.Skurskis. •

Uždarytų mokyklų pastatams gresia nykimas

G.Skurskis: “Pardavimo tikimybė

nedidelė. Tad gali būti, kad mokyklos

pastatą teks nugriauti.”

Palangos verslininkus jau išvargino galimybė prekiauti gatvėse tik laimėjus loterijoje, todėl tvarką ketinamakeisti. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Š.Vaitkus: “Palangos merijai priklauso miesto gatvių ir šaligatvių infrastruktūra, tad

bus nuomojamos prekybos vietos viešosiose erdvėse.”

Ne vienus metus pardavinėjamas Kašonių kaimo (Prienų r.) mokyklospastatas naujų savininkų nesuranda. / VTF archyvo nuotrauka

VALDAS KVEDARAS

Šeštuoju STT direktoriumitapęs neseniai 40-metį atš-ventęs S.Urbanavičius tiki-na gerai išanalizavęs šiosinstitucijos pastarųjų metų

veiklą ir priėjęs prie išvados, kad pa-valdiniai nėra padarę esminių klai-dų tirdami galimą valdininkų beipolitikų korupciją. Naujojo tarny-bos vadovo teigimu, joje reikėtų su-stiprinti nebent analitikų pajėgas irkelti jaunų darbuotojų kvalifikaci-ją, nes korupcinio pobūdžio veikosdažniausiai yra latentinės, kai apiejas žino tik nusikaltimo dalyviai, to-dėl teismuose sunkiai įrodomos.

“Bet kuris įvykis, kai sulaikomi įta-riami asmenys, sukelia rezonansą,nes jie yra įdomūs visuomenei - po-litikai, aukštas pareigas einantys vals-tybės tarnautojai”, - aiškindamas,kodėl STT pastaruoju metu sulaukiane tik pagyrų, bet ir kritikos, neretainepamatuotos ir nepagrįstos, inter-viu “Lietuvos žinioms” sakė S.Urba-navičius.

Lygiuojasi į užsienį- Pasirašiusi dekretą dėl jūsų skyri-

mo STT direktoriumi, prezidentėDalia Grybauskaitė jus pakvietė po-kalbio. Po susitikimo viešumoje pa-sirodė intriguojanti informacija, esąvalstybės vadovė prašė jūsų skirtidaugiau dėmesio kovai su korum-puotais įtakingais verslininkais ir po-litikais, tirti korupcijos apraiškasstambiuose energetiniuose objek-tuose. Kas tie įtakingi verslininkai irpolitikai, ar jie iš tiesų yra įsivėlę įkorupciją?

- Patikinu, kad su prezidente ne-kalbėta apie konkrečius ikiteisminiustyrimus ir neiminėtos kokios norsverslininkų ar politikų pavardės.Valstybės vadovei pristačiau STTveiklos kryptis, prioritetus, galimuspokyčius. Jie nebus labai ryškūs, nesmanau, kad tarnyba eina teisingu ke-liu. Prezidentė atkreipė dėmesį į tassritis, kuriose, jos manymu, korupci-ja daro didžiausią žalą, - energetikos,atliekų tvarkymo, komunalinio ūkio,aplinkosaugos, statybos, sveikatosapsaugos, švietimo. Šių sričių prie-žiūra yra ir mūsų strateginiuoseveiklos planuose. Jei kalbame apiepolitikus, tegaliu pasakyti, jog visa-da vadovaujamės principu, kad priešįstatymą visi yra lygūs.

- Prieš svarstant jūsų kandidatūrąSeime vėl pasigirdo kalbų apie esąneefektyvų STT darbą - daug triukš-mingai pradėtų ikiteisminių tyrimųbaigiasi nesėkme, teismai kaltina-muosius išteisina. Minėta, kad per-nai išteisinta net 16 teisiamųjų - tairekordas per visą STT 16 metų gyva-vimo istoriją.

- Tarnyboje atlikome pirminę teis-mų sprendimų analizę. Išties 2012metais priimta 16 išteisinamųjųnuosprendžių bylose, kuriose tyri-mą atliko STT pareigūnai. Tačiau iš16 išteisinamųjų nuosprendžių įsi-teisėję yra tik septyni. Koks bus kitųdevynių asmenų likimas, dar sunkuprognozuoti. Išteisinimą pirmosiosinstancijos teisme vertiname tik kaippirminį, tarpinį rezultatą. Neskun-džiamus išteisinamuosius nuospren-džius Aukščiausiasis Teismas patvir-

tino tik trims asmenims. Žinant, kadpernai STT bylose buvo teisiami 104asmenys, galutiniai išteisinamiejinuosprendžiai tesudaro 3 procen-tus. Manau, kad šis rezultatas, paly-ginti su kitomis teisėsaugos institu-cijomis, mūsų tarnybos darbo tikrainemenkina.

Išanalizavome ir priežastis, kodėlteisiamieji buvo išteisinti. Vienojebyloje teismas konstatavo, kad ink-riminuojamose veikose nėra tyčios,kurią įrodyti labai sunku, kitoje -peržengtos nusikalstamos veikosimitavimo modelio ribos, taigi su-rinkti įrodymai nepripažinti patiki-mais. Ir trečias atvejis - esą nebuvopiktnaudžiavimo požymio, nepada-ryta didelės žalos, nenustatyta tyčiatokiai žalai padaryti.

Iš dalies pripažįstame, kad taipyra, gerbiame teismo sprendimus.Tačiau analizuosime tokius atvejuskituose teismų nuosprendžiuose,nes pastebime, kad panašios arbaidentiškos situacijos skirtinguoseteismuose traktuojamos nevienodai.Turėdami tikslius duomenis, bandy-sime diskutuoti su AukščiausiojoTeismo pirmininku, Nacionalineteismų administracija.

- Gal bandėte analizuoti ir lygintiSTT bei kitose teisėsaugos instituci-jose atliktus ikiteisminius tyrimus,kurie baigėsi išteisinamaisiaisnuosprendžiais?

- Tokios informacijos neturiu.STT rezultatus lyginome su kitų ša-lių panašių tarnybų veiklos rezulta-tais. Galime daryti išvadą, kad ir ki-tų šalių teisėsaugos institucijos,kurios imasi rimtų, sudėtingų bylų

tyrimo, visada susiduria su situacija,kai tam tikras skaičius asmenų yraišteisinami. To galima išvengti tik ti-riant smulkius nusikaltimus, juk kuomažiau kaltinamųjų, tuo mažiau irišteisintųjų.

Visuomenė primiršta- Bet politikai vis vien nerimsta -

STT agentai įtariamuosius sulaikogarsiai, paskui byla “apmiršta”.

- Tokiu atveju priminčiau vienąpastarųjų “garsių” korupcijos bylų -Trakų rajono savivaldybės buvusiųvadovų. Kaltinimai šioje byloje iš vi-so pareikšti 14 fizinių ir 5 juridiniamsasmenims, ikiteisminis tyrimas pra-dėtas dar 2007 metais. Ir tik dabarbyla baigiama nagrinėti pirmosiosinstancijos teisme, prokuroras pa-prašė kaltinamiesiems skirti realiasbausmes. Teismo procesas rodo, kadikiteisminis tyrimas ėjo reikiamalinkme. Todėl griebiamasi įvairiau-sių gynybos būdų - ligų, rašomiskundai, įvairūs prašymai. Dėl šiųpriežasčių ir užsitęsusio proceso šiskorupcijos atvejis, prieš kelerius me-tus visuomenėje sukėlęs didžiulį re-zonansą, dabar daugelio atmintyjeišbluko.

Jei kalbama apie bylų “skambu-mą”, reikia pabrėžti, kad bet koksįvykis, bet kuris sulaikymas sukeliarezonansą, nes įtariamieji yra įdo-mūs visuomenei - politikai, aukštaspareigas einantys valstybės tarnau-tojai.

- Patenkinkite visuomenės smal-sumą. Kiek pasistūmėjo rezonansinėPanevėžio viešbučio “Romantic” re-konstrukcijos byla, kurioje įtariamie-

ji - ir vietos politikai, ir Krepšinio fe-deracijos vadovas? Ar dėl šios bylosjaučiate politikų spaudimą?

- Ikiteisminis tyrimas vyksta. Kilusažiotažui visuomenėje ir pasipylus kri-tikos strėlių į STT, Generalinė proku-ratūra atliko patikrinimą ir konstata-vo, kad pagrindas atlikti ikiteisminiusveiksmus buvo. Pareigūnai pažeidimųnepadarė, viską atlieka teisėtai. Šiojebyloje daug įtariamųjų, proceso daly-vių, nusikalstamos veikos epizodų, tadtikėtis, kad ji teisme atsidurs po savai-tės ar kitos, neįmanoma.

Tiesioginio politikų spaudimo irdėl šios, ir dėl kitų bylų, norint tyri-mus pakreipti kam nors palankesnelinkme, bent aš asmeniškai nesu su-laukęs. Tačiau viešojoje erdvėje jun-tamas nesuprantamas dėmesys įta-riamiesiems, daromos išankstinėsišvados, kad jie - geri žmonės ir nu-sikalsti negalėjo.

- STT yra pradėjusi ne vieną skambųtyrimą, atsispyrusi nuo gauto skundo,pareiškimo ar pranešimo. Kiek apskri-tai tokia informacija naudinga?

- Vykdant kriminalinės žvalgybosveiksmus, mūsų iniciatyva atsklei-džiant nusikaltimus, STT indėlis yradidesnis. 2012 metais gauta 46 proc.daugiau asmenų skundų, pareiški-mų ir pranešimų negu 2011-aisiais.Tačiau net 115 atvejų nutarta atsisa-kyti pradėti ikiteisminį tyrimą. To-kių nutarimų, palyginti su 2011-ai-siais, padaugėjo 7 proc., o palygintisu 2010 metais, - net 72 procentais.Iš dalies taip yra dėl to, kad žmonėsprie korupcijos vis dar priskiriadaugelį kasdienio ir valstybės gyve-nimo negerovių. Tačiau gyventojųpranešimai mums vis tiek yra ver-tingas informacijos šaltinis, net jeipagal pateiktus duomenis pradėtiikiteisminio tyrimo negalime. Todėlvisada raginame žmones nedvejotiir pranešti STT apie jiems žinomusgalimos korupcijos atvejus.

- Norite pasakyti, kad politikai irvaldininkai neturėtų ramiai miegoti,nes dirba STT kriminalinė žvalgyba?

- Ramiai neturėtų miegoti tie, ku-rie daro ar linkę daryti korupciniusnusikaltimus.

- Kokių permainų pasikeitus STTvadovybei galima tikėtis šios tarny-bos struktūroje?

- Manau, kad tarnyba dirba ganagerai, tačiau neišvengsime naujų idė-jų, naujų pokyčių. Didelių pertvarkųtikrai neplanuojame, tik nedidelesstruktūrines. Kaip ir iki šiol, dau-giausia dėmesio skirsime didžiausiąžalą valstybei darantiems nusikalti-mams tirti, išplėsime ir naują tyrimųkryptį - finansinių nusikaltimų, ban-dysime išsiaiškinti turto neteisėto įgi-jimo, neteisėto praturtėjimo atvejus.Kita pokyčių kryptis - bus stiprina-mi pareigūnų analitiniai gebėjimai,kad atliekant ikiteisminį tyrimą in-formacija būtų renkama ir analizuo-jama kuo išsamiau ir maksimaliaiįvairiapusiškai.

Nuskriausti, bet nesiskundžia- STT - viena teisėsaugos instituci-

jų, bent viešai nesiskundžiančių lėšųstygiumi, darbuotojų trūkumu. Ne-jaugi padėtis išties tokia gera?

- Į kiekvieną situaciją reikia žiūrė-ti blaiviai - yra kaip yra. Visos tarny-bos nori plėstis, bet yra tam tikros ri-bos. Mūsų tikslas - kelti darbuotojųkvalifikaciją, daryti tarnybą patrauk-lesnę, kad sugebėtume pritrauktikvalifikuotesnių darbuotojų. Dėl su-mažėjusio finansavimo vyksta nema-ža kadrų kaita - esame ne tokie kon-kurencingi kaip anksčiau, kaitarnyba buvo įkurta, kai visi norėjojoje dirbti.

2012 metais STT darbuotojų kai-ta sudarė apie 9 procentus. Iš STTper metus atleistas 21 darbuotojas(17 statutinių valstybės tarnautojų ir4 darbuotojai, dirbantys pagal dar-bo sutartis), iš jų 13 vykdė baudžia-mojo persekiojimo, 3 - korupcijosprevencijos, 5 - kitas funkcijas. ĮSTT pernai priimti 25 darbuotojai(21 statutinis valstybės tarnautojasir 4 darbuotojai, dirbantys pagaldarbo sutartis), iš jų 21 - baudžia-mojo persekiojimo, 1 - korupcijosprevencijos, 3 - kitoms funkcijomsvykdyti. Šių metų pradžioje buvo 16laisvų pareigybių.

Didesnę nei planuota (iki 7 proc.)darbuotojų kaitą galėjo lemti keletaspriežasčių, bet viena svarbiausių -ketvirtus metus besitęsiantis priedųuž kvalifikacines kategorijas ir pa-reiginės algos koeficientų STT pa-reigūnams sumažinimas. Skirtingainei kai kurių kitų institucijų, STTdarbuotojų darbo užmokestis buvomažinamas ne vieną, o du kartus.Jaučiamės labiau nukentėję negu ki-tos teisėsaugos institucijos. Tiesa,Seime turėtų būti svarstomos STTstatuto pataisos. Jas priėmus STTpareigūnai gaus garantijų, kurių ne-turime, palyginti su kitomis statuti-nėmis institucijomis. Be to, finan-savimo mažinimas palietė ne tikdarbo užmokestį - šiandien situaci-ja yra tokia, kad nusikalstamai vei-kai išaiškinti finansavimas sumažin-tas beveik perpus, palyginti su 2008metais. Taigi trauktis toliau tiesiognėra kur. •

Dienos temos 52013 04 08Lietuvos žinios

STT vadovas: “Eisime jau pramintu taku”

S.Urbanavičius: “Gyventojų pranešimai mumsvis tiek yra vertingas informacijos šaltinis, net

jei pagal pateiktus duomenis pradėti ikiteisminio tyrimo negalime.”

Romo Jurgaičio nuotrauka

Naujuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu paskirtas Saulius Urbanavičius nežadaimtis radikalių struktūrinių ar kadrinių pertvarkų, nes mano, kad STT dirba gana gerai. Vienas pagrindinių jo uždavinių - daugiau dėmesio skirti tiriant korupcinio pobūdžiofinansinius nusikaltimus, kurie valstybei daro didžiausią žalą.

2013 04 08Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Lenkija tikėjosi iki balandžio 10 dienos prie Smolensko pastatyti paminklą toje vietojeprieš trejus metus žuvusiamprezidentui Lechui Kaczynskiuiir jį lydėjusiems 88 delegacijosnariams. Tačiau jau aišku, kad geriausiu atveju paminklasatsiras tik po metų.

Prieš kelias dienas Rusijos dienraš-tis “Izvestija” parašė, jog Lenkija pra-šo, kad Rusija jai prie Smolensko skir-tų 100 tūkst. kvadratinių metrų žemėspastatyti memorialui ten, kur 2010metų balandžio 10 dieną sudužo lėk-tuvas. Tuomet žuvo Lenkijos prezi-dentas su žmona ir dar 88 aukšti vals-tybės pareigūnai. Kompleksą esąturėtų sudaryti 115 metrų ilgio pa-minklas, taip pat koplyčia ir nedidelismuziejus. Visą tai suptų saugoma zo-na su automobilių stovėjimo aikštele.

Tačiau Rusijos valdininkai nuspren-dė, kad Lenkijos norai per dideli. “Bū-tų keista, jei tokius norus patenkintu-me. Srities gyventojai nesuprastų, jeimemorialas užimtų tiek daug vietos”, -pareiškė Smolensko administracijosatstovas. Vietos valdininkai teigė, kadLenkijos planuojamas memorialas už-imtų didesnę teritoriją nei Maskvojeesanti Raudonoji aikštė (jos plotas be-veik 90 tūkst. kv. m).

Tačiau jau kitą dieną ši informacijabuvo paneigta. Smolensko srities gu-bernatoriaus atstovas spaudai Rusla-nas Smešnevas pranešė, kad iš Lenki-

jos nėra gauta prašymo skirti tokią di-delę teritoriją. Tas dydis buvęs tikorientacinis, kai buvo paskelbtas tarp-tautinis konkursas paminklui sukurti,o parengtame projekte nėra jokių mu-ziejų ir koplyčių. Informaciją paneigėir pati Lenkija. Jos Kultūros ir nacio-nalinio paveldo ministerija informa-

vo, kad būsimas paminklas užims tik1219 kv. m plotą. Paminklą sudarys tik2,2 m aukščio raudono granito siena,kurioje bus iškalti visų žuvusiųjų var-dai. Šis paminklas iškils iki 2014 metųbalandžio 10 dienos.

Lenkijai pavyko susitarti su Rusijadėl memorialo statybos dar 2011 me-

tais. Lenkija įsipareigojo finansuoti jostatybą, o Rusija - sutvarkyti teritoriją.Planuota, kad memorialas bus baigtasiki šių metų balandžio ir bus atidarytasbalandžio 10 dieną, t. y tuomet, kai busminimos trečiosios katastrofos meti-nės. Tačiau jo statybos darbai iki šiolneprasidėjo, nes abiem šalims vis nepa-

vykdavo susitarti dėl tikslios memoria-lo vietos, o svarbiausia - jam skiriamosteritorijos dydžio.

Rusų gamybos lėktuvas Tu-154, ku-riuo skrido prezidentas L.Kaczynskissu žmona ir kiti aukšti Lenkijos politi-kai, sudužo prie Smolensko 2010 me-tų balandžio 10 dieną esant labai blo-goms oro sąlygoms. Žuvo visi lėktuvetuomet buvę 96 žmonės. Lenkijos de-legacija skrido paminėti 70-ųjų Katy-nės žudynių metinių - 1940-aisiais prieSmolensko sovietai sušaudė 22 tūkst.Lenkijos karininkų.

Po beveik toje pačioje vietoje įvyku-sios dar vienos tragedijos buvo suda-rytas Tarpvalstybinis aviacijos komite-tas. Atlikęs tyrimą jis paskelbė išvadą,kad katastrofa įvyko dėl pilotų klaidos.Su tuo nesutinkanti Lenkija atliko at-skirą tyrimą ir dėl tragedijos apkaltinoRusijos dispečerius.

Ši katastrofa apkartino ir taip sudė-tingus Lenkijos ir Rusijos santykius.Lenkijos spaudoje dar ir šiandien skel-biamos įvairios katastrofos versijos irneatmetama galimybė, kad tai galėjobūti sąmokslas. 2012 metų spalį Len-kijos dienraštis “Rzeczpospolita” pa-rašė, kad ant lėktuvo nuolaužų buvoaptikta trotilo ir nitroglicerino pėdsa-kų, o tai rodo, jog lėktuvas buvo su-sprogdintas. Vėliau Lenkijos proku-ratūra tai paneigė. Tačiau po šioskatastrofos nei Lenkijos prezidentas,nei vyriausybės nariai nebeskraido ru-siškais lėktuvais.•“Izvestija”, Lenta.ru, “Wiadomosci”, LŽ

Paminklo prie Smolensko teks palūkėti

Didelio populiarumo Graikijojesulaukusi neofašistinė “Auksinės aušros” partija veržiasi į pasaulį. Ji ketina steigtipartijos skyrius už Graikijos ribų ir privilioti potencialių rėmėjų iš graikų išeivių.

Finansų krizės akivaizdoje ši partijaGraikijoje iškilo nepaprastai greitai.Nors jos ideologiją galima laikyti pase-nusia, daugeliui graikų ji vis dar keliapatriotinius jausmus ir pasididžiavimąsavo tėvyne. Ji - tai radikalioji neofašis-tinė “Auksinės aušros” partija. Šiai or-ganizacijai Graikija tampa per maža.“Auksinė aušra” atidarė ir ketina atida-ryti partijos skyrius Vokietijoje, Austra-lijoje, Kanadoje ir Jungtinėse AmerikosValstijose. “Plėsimės, kiek galime. Pri-versime visus pasaulyje gyvenančiusgraikus kovoti su “supuvusia sistema irpolitikais”, - pareiškė “Auksinės auš-ros” partijos atstovas Ilias Kasidiaris.

Populiari partija“Auksinės aušros” iškilimas neste-

bina graikų. Jie pikti dėl apkarpytų at-lyginimų, o tradicinių partijų politikainepateisina žmonių lūkesčių. Šiuometu “Auksinė aušra” - trečia pagal po-puliarumą Graikijos partija. Parlamen-te neofašistai jau turi 18 atstovų. “Auk-sinę aušrą” remia 11,5 proc. Graikijosgyventojų, tačiau partijos reitingas nuo-lat auga. Tai kelia nerimą daugeliui grai-kų inteligentų bei paprastų žmonių.

Žmonės baiminasi ne be pagrindo.“Auksinės aušros” logotipas primenasvastiką, o ir partijos nariai sveikinasi iš-keldami dešinę ranką į viršų. “Auksinėaušra” jau įsteigė savo skyrius beveikvisuose Graikijos miestuose ir mieste-liuose. Kodėl jų neįsteigus ir užsienyje?“Esame vienintelė jėga, kuri gali paža-boti korupciją ir netvarką valdžioje.Daugelis mūsų nemėgsta, tačiau pat-

riotiškai nusiteikę graikai mus remia.Tikimės, kad ir graikų emigrantai užjū-ryje mus parems, nes galime išvesti tė-vynę iš krizės”, - kalbėjo I.Kasidiaris.

Nekelia simpatijų“Auksinės aušros” invazija jau pra-

sidėjo. Praėjusį mėnesį ji atidarė par-tijos skyrių Vokietijoje. Naujausi“Auksinės aušros” planai - pasiektiAustralijoje gyvenančius graikus.I.Kasidiaris nedvejodamas sako, kad“partija atidarys būstines visur, kurgyvena graikai”.

“Žmonės jau suprato, kad “ChrysiAvgi” (“Auksinė aušra”) nejuokauja.Jos planai rimti, - sakė jis graikų kalbaleidžiamam laikraščiui Melburne irpridūrė: - Mūsų artimiausi ketinimai -suburti partijos rėmėjų gretas Melbur-ne ir įkurti šiame mieste partijos sky-rių. Netrukus į Melburną ketina at-vykti mūsų partijos parlamentarai. Jienorėtų susitikti su Australijoje gyve-nančiais graikais.”

Tačiau tik saujelei graikų išeivių fa-šistai kelia simpatijas, dauguma jųsmerkia radikalią partiją ir jos nariųnenorėtų nė matyti. “Fašistai man ke-lia pasibjaurėjimą. Nenoriu jų matyti.Tegul jie tūno Graikijoje ir neviliojaAustralijoje gyvenančių tautiečių”, -tvirtino Melburno gyventoja Saman-tha Anastides.

“Auksinėje aušroje” nematome jo-kio aukso, - sakė Niujorke gyvenantisgraikų ortodoksų kunigas Alexas Kar-loutsas. - Nacionalizmas, fašizmas irksenofobija nėra mūsų dvasinio ar kul-tūros paveldo dalis. Amerikos graikaiturėtų atsiriboti nuo šios partijos.”

Priešinasi radikalams“Auksinės aušros” invazijai ypač

priešinasi Australijoje gyvenantys kai-riųjų pažiūrų graikai. “Tai daugiakul-tūrė visuomenė. Radikalai ir fašistaišioje visuomenėje nelaukiami”, - tei-gė pavardės nenorintis skelbti graikųdiasporos Australijoje narys. Kairieji

graikai jau pradėjo rinkti parašus,juos įteiks Australijos imigracijos mi-nistrui Brendanui O’Connorui, kadjis nesuteiktų vizos į Australiją keti-nantiems atvykti “Auksinės aušros”parlamentarams.

“Nenorime, kad neofašistai suprie-šintų graikų bendruomenę. Nenori-me, kad jie sėtų netolerancijos sėklą.Kovojame už liberalią žmogaus teisė-mis paremtą visuomenę, kurioje nėravietos diskriminacijai”, - sakė kairiųjųpažiūrų graikas Nikolas Chamitis.

Kanados graikai taip pat nepatenkin-ti radikaliais atėjūnais. “Auksinė aušra”šioje Šiaurės Amerikos valstybėje parti-jos skyrių įkūrė praėjusių metų spalį.“Neofašistų nariai nemažai prisidėjo,kad Graikijoje suklestėtų rasinis smur-tas. Mūsų gimtinėje gerokai padidėjoišpuolių prieš imigrantus”, - teigė Kana-doje gyvenantis graikų ortodoksų ku-nigas Lambras Kamperidis.

Jis dalyvavo “Auksinės aušros” spau-dos konferencijoje ir tikino, kad parti-jos narių kalbos jo nepradžiugino. “Šiospartijos nariai negerbia kitų žmonių.Prisidengę nacionalizmu jie skleidžiaerezijas ir apgaulingą viltį. Blogiausia,kad žmonės jais tiki”, - stebėjosiL.Kamperidis.

Apgalvota kampanijaKnygos “Auksinės aušros” juodoji

biblija” autoriui Dimitriui Psarrui pui-kiai žinoma kiekviena smulkmena apiešią neofašistinę partiją. Jis teigia, kad“Auksinė aušra” susikūrė norėdamaatgaivinti Graikijoje diktatūrą.

“Auksinę aušrą” XX amžiaus de-

vintajame dešimtmetyje įkūrė NikasMichaloliakas. Jis su nostalgija ilgėjo-si karinės diktatūros, kuri Graikijojebuvo nuversta 1974 metais. Laikui bė-gant jis pradėjo bendradarbiauti suEuropos ir Rusijos radikaliais nacio-nalistais. Iš jų gaudavo net finansavimąknygų ir laikraščių leidybai. Funkcio-nuojant demokratijai ir augant pilie-čių gerovei, šios partijos įtaka buvo mi-nimali, tačiau “Auksinė aušra” sulaukėsavo progos. Ji kaip Hitlerio nacių par-tija suklestėjo ekonomikos krizės laiko-tarpiu”, - pasakojo D.Psarras.

Rašytojas mano, kad “Auksinė auš-ra” tikisi praplėsti savo rinkėjų elekto-ratą, eksportuoti radikalią ideologiją užGraikijos ribų ir tapti svarbiausia Euro-pos neofašistine partija. “Auksinė auš-ra” daug ką perėmė iš kitų Europos ša-lių neofašistų. Ji tikisi gauti nemažaipotencialių balsų, jeigu užsienyje gyve-nantys graikai išsikovotų balsavimo tei-

sę rinkimuose. “Auksinė aušra” noritapti svarbiausia Europos neofašistinepartija ir skleisti savo įtaką visame pa-saulyje. “Auksinės aušros” ambicijosnepaprastai didelės”, - teigė D.Psarras.

Australijoje gyvenantis istorijos pro-fesorius Anastasias Tamis mano, kad“Auksinės aušros” bandymai pavergtigraikų išeivius užsienyje - gerai apgal-vota kampanija. “Tarp graikų išeiviųyra labai konservatyvių žmonių. Tai bu-vę rojalistai, karinės chuntos šalininkaibei jokios ideologijos nepropaguojan-tys graikai. “Auksinė aušra” kaip tik irtaikosi į šią nišą”, - sakė A.Tamis.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Graikų neofašistai veržiasi už šalies ribų

Taip šiuo metu atrodo vieta prie Smolensko, kur sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas.Reuters/Scanpix nuotraukos

“Auksinė aušra” nori plėsti savo rinkėjų elektoratą, eksportuoti radikalią ideologiją

už Graikijos ribų ir tapti svarbiausia Europos neofašistine partija.

“Auksinės aušros” partijai Graikija pasirodė per maža.

Pasaulis 72013 04 08Lietuvos žinios

AIDANAS PRALEIKA

Kovoje dėl Venesuelos prezi-dento posto besigrumiantys“čavistas” Nicolas Maduro iropozicionierius Enrique Caprilesas Radonskis simboli-zuoja du visiškai skirtingusšalies ateities scenarijus. Greičiausiai rinkimus laimėsN.Maduro, tačiau opozicijos išsakomų idėjų jis nebegalės ignoruoti taip, kaip tai darė Hugo Chavezas.

Balandžio 14 dieną vyks Vene-suelos prezidento rinkimai. Kaip irpranašauta, vos mirus H.Chavezui,juose grumiasi prezidento pareigasšiuo metu einantis N.Maduro ir jauantrą kartą prezidento rinkimuoselaimę bandantis E.Caprilesas.

Svarbiausi kandidataiN.Maduro - buvęs užsienio reika-

lų ministras, kurį H.Chavezas priešmirtį paskelbė savo įpėdiniu. Jis ats-tovauja senajai H.Chavezo gvardijai.Tai byloja ir jo karjera: kažkada bu-vo paprasčiausiu vairuotoju, paskuiN.Maduro tapo profsąjungų lyderiu,o vėliau padarė svaiginamą partinękarjerą ir ne tik užėmė vieną svar-biausių politinių postų, bet ir tapovienu turtingiausių (žinoma, neofi-cialiai) žmonių šalyje.

E.Caprilesas taip pat skelbiasi ki-lęs iš neturtingų imigrantų šeimosir Mirandos valstijos gubernatoriu-mi tapęs dėl sunkaus darbo. Tačiaujo idėjos skirtos ne tiek vargingie-siems sluoksniams, kiek H.Chave-zo užguitai vidurinei klasei.

Abu kandidatai atstovauja visiš-kai priešingos mąstysenos stovyk-loms. N.Maduro - populistas, skel-biantis H.Chavezo ideologiją irnesiūlantis jokių idėjų, viskas turilikti taip, kaip buvo. Tuo metuE.Caprilesas neatstovauja jokiaiideologijai, nebent pragmatizmui,užtat siūlo daugybę idėjų, kurios ga-lėtų itin pakeisti šalies ateitį.

Svarbiausias koziris - gedulasE.Caprilesas supeikė savo varžovą,

jog šis nepadoriai naudojasi velionioH.Chavezo atminimu ir daugeliožmonių širdyse dar tūnančiais gedu-lingais jausmais, kad pelnytų rinkėjųsimpatijas. Tai nėra tušti žodžiai. Štaikad ir skambusis N.Maduro šūkis “Ašnesu Chavezas, bet aš esu jo sūnus!”

Neaišku, ar komandantė norėjotokio “sūnaus”, bet žmonėms šūkisaiškiai patinka. Be to, N.Madurodaugiau nelabai turi ką bepasiūlyti.Jo rinkimų kampanija orientuota įvargingiausius sluoksnius, kuriekarštai palaikė H.Chavezą už neiš-senkamą labdaros upę. Tą patį jiemsžada ir N.Maduro: nesijaudinkite,valstybė ir toliau jums dalys labdarą,kaip tai buvo ligi šiol. “Niekas nesi-keis” - tai geriausiai tinkantys N.Ma-duro kampanijai apibūdinti žodžiai.

Kupinas idėjųE.Caprileso rinkimų kampanija -

visiška priešingybė N.Maduro šū-

kiams. Opozicijos kandidatas siūloVenesuelai pasukti kitu keliu. Pir-miausia - atgaivinti verslą ir viduri-nę klasę. Priešininkai tuo naudojasimėgindami jį pavaizduoti kaip bur-žuazijos interesų atstovą. Taip pat jiskritikuojamas už ketinimus gerintisantykius su Vašingtonu. “Čavistų”kritikos E.Caprilesui tikrai netrūks-ta. Jis (dievobaimingas katalikas) netapšauktas sionistų agentu vien to-dėl, kad jo seneliai - holokaustą išgy-venę žydai.

Vis dėlto E.Caprilesas sugalvojo,kaip padaryti savo įvaizdį priimtines-nį ir “čavistų” elektoratui: jis vengiakalbėti apie nemokamų gėrybių ap-karpymą šalies viduje, bet tiesiai rė-žia apie tai, kad reikia liautis maitin-ti Kubą, kurios paramai Venesuelakasmet išleidžia po 4 mlrd. JAV dole-rių (10,67 mlrd. litų). Taip pat jis siū-lo nutraukti paramą Iranui bei Sirijai,su kuriais Venesuelos nesieja jokiebendri interesai. Pasak E.Caprileso,vien tai leistų 40 proc. padidinti atly-ginimus valstybės tarnautojams.

E.Caprileso rinkimų kampanijąturbūt geriausiai galima apibūdintijo paties žodžiais: “Kokia prasmė tu-rėti didžiausias pasaulyje naftos at-sargas, jei žmonės vis tiek gyvena tro-belėse su plūktomis aslomis?”

Armijos klausimasKaip kad dažnai nutinka mirus va-

dovui - autoritarui, jo postą norin-tiems užimti kandidatams yra labaisvarbus armijos palaikymo klausimas.Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gau-sios ir įtakingos Venesuelos ginkluo-tosios pajėgos yra N.Maduro pusėje.Tai deklaruoja ir gynybos ministras.

Tačiau E.Caprilesas teigia, kad bu-vo slapta susitikęs su daugeliu aukš-to rango kariškių ir sužinojo, kad jievisai netrokšta matyti N.Maduroprezidento poste. Nežinia, kiek čiayra tiesos, tačiau bent jau dalis ka-riškių vadovybės tikrai gali žvelgti įN.Maduro kaip į potencialią grėsmęjų įtakai. Todėl jiems turėtų gana pat-raukliai skambėti E.Caprileso paža-

das atiduoti armijos atstovams kaikuriuos politinius postus.

Klausimas, kieno pusėje yra dau-guma kariškių, yra aktualus ir politi-nėms jėgoms. “Čavistų” stovyklojeyra nemažai įtakingų partijos veikė-jų, galinčių baimintis, kad N.Madu-ro uzurpuos jų valdžią. Tai yra silp-noji N.Maduro vieta - net ir laimėjęsrinkimus jis gali susidurti su vidineopozicija. Tačiau ne kažin kiek vie-ningesni yra ir jo priešininkai. E.Cap-rilesas nėra vienintelis įmanomasopozicijos lyderis. O antrą kartą pra-laimėjęs rinkimus (tai greičiausiai iratsitiks), jis faktiškai galės atsisveikin-ti su politiko karjera.

Laimi ideologijaJei tikėtume apklausomis, N.Ma-

duro net 14 proc. lenkia E.Caprilesą.Jei neatsitiks nieko nenumatyto, taireiškia “čavisto” pergalę. Vadinasi,nieko realiai nesiūlanti ideologija šįkartą nugali racionalias idėjas. Su-prantama, juk dauguma rinkėjų - var-gingai besiverčiantys žmonės ir jiemsgeriau ideologija, žadanti nemokamąkasdienės duonos kepalą ir linksmus,karnavalus primenančius mitingus, one idėjos, kaip nugalėti (jei tai apskri-tai pavyks) skurdą ir siautėjantį nusi-kalstamumą. Paprastai tariant, “duo-na ir žaidimai” - kur kas geriau neisudėtingos reformos, nors ir kokiuspuikius rezultatus jos žadėtų.

Yra tik vienas esminis skirtumas:N.Maduro gali vadintis H.Chavezo sū-numi, anūku arba antros eilės pusbro-liu, bet jis nėra H.Chavezas. Jis neturėsabsoliučios valdžios tarp “čavistų” irnekels tokios paniškos baimės opozici-jos stovykloje. Net ir laimėjus rinkimus,jam teks kur kas daugiau laviruoti. Ne-pakaks dabar deklaruojamos ideologi-jos, teks įsiklausyti ne tik į savo aplin-kos, bet ir į oponentų idėjas.•

Venesuelos rinkimai - ideologija prieš idėjas

Ukrainos prezidentas ViktorasJanukovyčius suteikė malonę ar-timam kalinamos ekspremjerėsJulijos Tymošenko sąjunginin-kui, buvusiam vidaus reikalųministrui Jurijui Lucenkai.

“V.Janukovyčius pasirašė įsakymąsuteikti malonę šešiems nuteistiemsžmonėms, tarp jų - buvusiam Ukrai-nos vidaus reikalų ministrui Jurijui Lu-cenkai ir buvusiam Ukrainos aplinkosministrui Hryhorijui Filipčukui”, - tei-giama pranešime. Jame taip pat nuro-doma, kad minimas įsakymas atitinkavykdomas šalies baudžiamųjų įstaty-mų reformas, kuriomis “siekiama hu-manizuoti teisės normas ir sumažintisulaikytų žmonių skaičių”.

Pranešime neminima pagrindinėV.Janukovyčiaus priešininkė, kalina-ma buvusi premjerė J.Tymošenko, ku-ri, kaip mano analitikai, greitai iš ka-lėjimo dar neišeis. J.Tymošenko 2010metais pralaimėjo V.Janukovyčiui at-

kaklius prezidento rinkimus, 2011-ai-siais buvo septyneriems metams įka-linta už įgaliojimų viršijimą premjeroposte, sudarant su Rusija susitarimądėl dujų.

Prezidento įsakymas suteikti malo-nę J.Lucenkai pasirodė tada, kai Uk-rainos aukštesnysis teismas šią savai-tę atmetė kalinamo J.Tymošenkosąjungininko apeliaciją dėl jam skirtosketverių metų kalėjimo bausmės užpiktnaudžiavimą įgaliojimais ir grobs-tymą. J.Lucenka buvo areštuotas 2010metų gruodį, o į laisvę turėjo išeiti 2014metų pabaigoje.

V.Janukovyčius sprendimą suteik-ti malonę J.Lucenkai priėmė po pa-kartotinių Vakarų pareigūnų prašy-mų, pirmiausia - Europos Parla-mento stebėtojų misijos Ukrainojespecialiųjų pasiuntinių, buvusio Len-kijos prezidento Aleksandero Kwas-niewskio ir buvusio Europos Parla-mento pirmininko Pato Coxo. J.Ty-mošenko ir J.Lucenkos įkalinimas nu-lėmė Kijevo ir Europos Sąjungos san-

tykių krizę. Briuselis teigė, kad Ukrai-nos valdžia selektyviai persekioja pre-zidento oponentus. •AFP, BNS, LŽ

Malonė J.Tymošenko sąjungininkui

N.Maduro rinkimų kampanija orientuota į vargingiausius sluoksnius, kurie karštai palaikė

H.Chavezą už neišsenkamą labdaros upę.

Venesuelos prezidento rinkimuose pergalė prognozuojama “čavistui” N.Maduro. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

J.Lucenka buvo įkalintas už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir grobstymą.

Europos Sąjunga investavo į unikalią nuotolinio bendravimo sistemą

UAB „Informacinių technologijų organizacija“ kartu su projekto partneriu UAB „Sedumkompiuteriai“ sėkmingai įgyvendino projektą „Daugiakomponentės ir multifunkcinės pa-slaugų tarpininkavimo platformos kūrimas“ įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Euro-pos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmųprogramos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniaityrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Intelektas LT“.

„Informacinių technologijų organizacijos“ ir projekto partnerio „Sedum kompiuteriai“sukurta tarpininkavimo platforma pasižymi dviem tik jai būdingais privalumais, kuriais ne-pasižymi jokios kitos panašios platformos.

„Pirmasis sistemos unikalumas yra tas, kad platformą galima panaudoti nuotoliniam eks-pertų samdymui, jų paieškai bei informacijos keitimuisi ekspertizių - konsultacijų pagalba“, -pasakojo UAB „Informacinių technologijų organizacija“ direktorius Paulius Lazauskas.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus ieško tam tikros srities anglakalbio teisininko-eksperto (gyvenan-čio Australijoje) konsultacijos, pasinaudodamas šia platforma vartotojas tokį ekspertą suran-da, surengia virtualų susitikimą su juo ir tam nereikia įdiegti jokios kitos programinės įrangos.

Reikiamu metu sistema praneša apie artėjantį susitikimą SMS žinute, elektroniniu paštu.Prisijungus prie platformos bus galima bendrauti tiek vaizdo konferencijos, tiek teksti-

niu formatu.„Žinoma, bendrauti galima ir „Skype“ ar kitomis panašiomis programomis, bet mūsų su-

kurta platforma įgalina ne tik įrašyti visą eksperto suteiktą konsultaciją, keisti ir redaguo-ti skaidres online režimu, bet ir gavus sąskaitos perlaidą atsiskaityti su ekspertu už suteik-tas paslaugas (už konsultacijos minutę ar visą konsultaciją)“, - akcentavo P.Lazauskas.

Kita sistemos dalimi jau minėtais įrankiais galima atlikti nuotolinius mokymus ir egzaminus. To-kie mokymai, kai vaizdo konferencija įrašoma arba tiesiogiai redaguojama vaizdo informacija, itinpopuliarūs Jungtinės Karalystės, JAV ar kitų valstybių presitižiniuose universitetuose. Ji ne tik ge-rokai palengvina studijas studentams ir dėstytojams, bet ir užtikrina geresnę studijų kokybę.

Kitaip tariant, pasitelkus Europos Sąjungos paramą buvo sukurta inovatyvi paslaugų tarpininka-vimo sistema, kuri leidžia paslaugų teikėjui turėti tiesiogonį ryšį su paslaugos gavėju, pritraukti nu-tolusius klientus, pagerinti paslaugų teikimo kokybę bei sumažinti paslaugų teikimo sąnaudas.

Ši sistema svarbi dar ir tuo, kad leidžia ne tik taupiai naudoti gamtos ir žmogiškuosiusišteklius, bet taip pat ir visiems brangų laiką, nes sutrumpėja paslaugos teikimo laikas, taiyra vartotojams nereikia naudotis transportu, stovėti eilėse ar konsultuotis telefonu no-rint gauti paslaugas.

Bendra projekto „Daugiakomponentės ir multifunkcinės paslaugų tarpininkavimo plat-formos kūrimas“ vertė siekia 1 193 348,00 Lt, o projektą iš dalies finansuoja Europos Są-jungos Regioninės plėtros fondas.

Projekto įgyvendinimo pabaiga - 2013 m. kovo 29 d.Daugiau informacijos teirautis: Paulius Lazauskas, tel. 8 671 13 958, el. p.: projektai@ito.lt Užs. LM-2507

Verslas 92013 04 08Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6749 -0,6355%

1 Australijos doleris 2,7890 -0,6848%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0835 -0,4605%

1 Kanados doleris 2,6385 -0,5117%

1 Šveicarijos frankas 2,8387 -0,0352%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3134 -0,6352%

10 Čekijos kronų 1,3411 +0,3728%

10 Danijos kronų 4,6319 -0,0216%

1 DB svaras sterlingų 4,0708 +0,2432%

100 Vengrijos forintų 1,1452 +0,3929%

100 Islandijos kronų 2,1891 +0,5299%

100 Japonijos jenų 2,7780 -1,7243%

100 Kazachstano tengių 1,7725 -0,6488%

1 Latvijos latas 4,9248 -0,0020%

10 Moldovos lėjų 2,1488 -0,6376%

10 Norvegijos kronų 4,6257 +0,0540%

10 Lenkijos zlotų 8,2565 +0,3173%

100 Rusijos rublių 8,4503 -0,4213%

10 Švedijos kronų 4,1036 -0,2949%

1 Turkijos naujoji lira 1,4820 -0,4723%

10 Ukrainos grivinų 3,2835 -0,7797%

2013 04 08, LB

LINA MRAZAUSKAITĖ

Lietuvos įmonės į klasterius buria-si vangiai, ir neretai tai daro viendėl galimybės gauti ES paramą.

Iki šių metų birželio 3 dienos vie-šosios įstaigos, asociacijos ir privatūsjuridiniai asmenys gali teikti paraiš-kas pagal Europos Sąjungos paramospriemonę “Inoklaster LT”, kuria sie-kiama skatinti klasterių formavimąbei stiprinti Lietuvos verslo ir moks-lo bendradarbiavimą. Pagal šią prie-monę planuojama paskirstyti 16,7mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.

Nors ankstesnė tokio pobūdžio pa-rama nestokoja sėkmingų pavyzdžių,dėl realios jos naudos šalies versluigirdėti ir abejonių. “Norime, kad šiparama paskatintų kurti naujus klas-terius ir taip stiprintų sektorių kon-kurencingumą”, - sakė ūkio vicemi-nistras Marius Skarupskas. Anot jo,bus finansuojama klasterio koordi-natoriaus veikla, susijusi su įmoniųgrupei plėtoti reikalingais tyrimais,naujų narių pritraukimu, mokymoprogramų, konferencijų rengimu.

Ūkio ministerijos ES paramoskoordinavimo departamento direk-torės Ritos Armonienės teigimu, daranksti prognozuoti, kiek paraiškųbus pateikta. Tačiau ji skaičiavo, kadpagal ankstesnį kvietimą vidutinisparaiškos dydis buvo 0,8 mln. litų -už 10,9 mln. litų paremta 14 įmonių.

Susiformuoja dirbtiniai dariniai

Kauno technologijos universitetosocialinių mokslų habilituotas dakta-ras Robertas Jucevičius apgailestavo,kad kol kas Lietuvos įmonės dar van-giai buriasi į realius klasterius, norsprojektus ES paramai gauti rašo ak-tyviai. Esą tuo tikslu kuriami klaste-riai joms vargu duoda naudos.

“Nors formaliai tokie įmonių jun-giniai atitinka klasterio reikalavimus,ryškesnės pridėtinės vertės jie nesu-kuria. Dažnai įsivaizduojama, kadgauta parama duos bendrovėms as-meninės naudos. Tačiau ji skiriamabendrai veiklai, padedančiai “sulip-ti” įmonėms į kokią nors verslo sis-temą”, - aiškino R.Jucevičius.

Anot pašnekovo, dirbtinai susifor-mavę ir paramą gavę klasteriai dažnairenginį ar parodą organizuoja vien ge-nami formalumų. Naudos iš to turi tikkuri nors viena įmonė. Tokie dariniaipaprasčiausiai nesugalvoja, kaip ge-neruoti naudą visiems jo nariams.

Tačiau R.Jucevičius sakė nenorintis

absoliutinti situacijos ir pabrėžė, kadsėkmingų klasterių šalyje esama. Anotjo, vilties teikia Lazerinių technologi-jų klasteris, E. verslo klasteris, Moder-nių namų kūrimo klasteris ir kiti.

Įmonės bursis iš būtinybėsR.Jucevičiaus manymu, alternaty-

vos klasteriams kol kas nėra, todėl įmo-nės neišvengiamai į juos bursis. “Bedaugybės kitų pranašumų, klasteris lei-džia racionalizuoti kuriamos vertės są-naudas. Pasižiūrėkime: mūsų šaliesįmonėje ir vakarietiškoje kompanijojesukuriama pridėtinė vertė paprastaiskiriasi, nors abi naudoja tas pačias te-chnologijas, dirba panašiomis sąlygo-mis. Mūsų įmonių veiklos sąnaudasdidina vidinių mechanizmų, “ekosis-temos” ir partnerystės ryšių nebuvi-mas, todėl pelno marža tampa nedi-delė”, - dėstė pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad labai daž-nai mūsų rinkos žaidėjai tik vykdokokią nors specializuotą paslaugą už-sienio partneriams. Kitaip tariant, yra“įsiurbti” į užsienio įmonių ar klaste-

rių sistemą kaip tam tikra jos dalis.Pavyzdžiui, 80 proc. šalies baldinin-kų integruoti į IKEA verslo sistemą,bet Lietuvoje klasterio nėra sudarę.

“Kol mūsų rinkos žaidėjai nepra-randa pozicijų tose sistemose, viskasatrodo lyg ir normalu. Tačiau jie ne-turi išorinės infrastruktūros - dau-gelis užsienio rinkai parduoda tikfragmentišką produktą, kitaip sa-kant, darbo laiką ir jėgą. Tuo metuklasteris Lietuvoje leistų parduoti sis-teminį produktą ir įmonėms bei vi-sai šaliai duotų visiškai kitą ekonomi-nę naudą”, - kalbėjo R.Jucevičius.

Kitas pavyzdys, kaip minėjo so-cialinių mokslų daktaras, - didelę

reikšmę Lietuvoje turintys tekstilėsir aprangos sektoriai. Nors jie nuo80 iki 100 proc. produkcijos parduo-da užsienyje, bendros veiklos rezul-tatų pasigendama.

Atvėrė kelius į “Facebook”Ankstesniais metais ES parama

pasinaudojęs Užupio kūrybinis klas-teris džiaugiasi gautais rezultatais.Kaip pasakojo jo prezidentas Vytau-tas Ratkevičius, rinkodarai, moky-mams ir tyrimams klasteris gavo 1,25mln. litų, o laboratorinei infrastruk-tūrai sukurti - dar 6,5 mln. litų.

Pašnekovas pabrėžė, kad ES para-ma atvėrė neribotas galimybes: dve-jus metus trukę vizitai į Silicio slėnįpadėjo užmegzti naudingų kontaktųir visai neseniai apsilankyti “Face-book” būstinėje. “Patekęs į bendro-vę, kurios biudžetas turbūt 5 kartusdidesnis už tavo šalies biudžetą, jau-tiesi kaip kosmose. Įspūdinga maty-ti žmones, kurie įsitikinę, kad dabarir ateityje jų gyvenime viskas klosty-sis gerai”, - tvirtino V.Ratkevičius.

Jo žodžiais, tokiose mažose ir už-darose rinkose kaip Lietuva pavie-nėms įmonėms įeiti į stambias rin-kas, pavyzdžiui, Jungtinių ArabųEmyratų ar JAV, labai sudėtinga.“Kalbu ne apie tai, jog sunku į šiasrinkas įstumti savo produktą - sunkutikėtis, kad su tavimi apskritai kaskalbėsis. Tai beveik neįmanoma, ne-bent turi finansiškai labai stipriąįmonę”, - įsitikinęs Užupio kūrybi-nio klasterio prezidentas.

V.Ratkevičiaus skaičiavimais, šiuometu klasteriais save vadinančių gru-pių Lietuvoje yra apie 30, ir tai, verti-nant rinkos mastą, gana daug. Tačiaupagal Europos mastelius lietuviškiklasteriai tėra nykštukai. “Mažai rin-kai, neintegruotai į tarptautinių klas-terių tinklą, tai natūralu. Kita vertus,manau, po metų kitų Lietuvos klaste-riai įsilies į tarptautinius klasterius. Pa-vyzdžiui, jau dabar lietuviai kartu sunorvegais, švedais, danais, suomiais irvokiečiais bando suformuoti verslokonstrukciją, atitinkančią europinįklasterį”, - pasakojo V.Ratkevičius.

Bendromis jėgomis didina eksportą

Klasteriui “iVita” priklausančiosbendrovės “Baltec CNC Technologies”direktorius Gintaras Rimša minėjo, kadnorint suburti įmones į bendrą darinįreikia nemažai laiko ir diskusijų. Visosbendrovės siekia tiesioginės ir netiesio-ginės naudos, o ją pamatuoti labai su-nku. Būtent ES parama, kaip teigė pa-šnekovas, ir padėjo įkalbėti partneriusjungtis bei griebtis bendrų darbų. Klas-terio startas buvo sėkmingas - už šią ini-ciatyvą ankstesnė Vyriausybė jį net ap-dovanojo.

Pasak G.Rimšos, subūrus atskirasįmones, turinčias savitą konkuren-cinį požymį, galima tikėtis didesniopoveikio skatinant produktų ekspor-tą. Jo manymu, ypač gerų rezultatųklasteris duoda tuomet, kai vienijaskirtingo profilio įmones: tada josieško visokeriopos naudos, užuot rū-pinusios vien savimi.

Kaip vieną sėkmingų klasterio pro-jektų bendrovės direktorius įvardijoprieš porą savaičių pristatytus bendro-vės “Audimas” sportinius marškinėlius- į juos įdiegtos naujausios informacinėstechnologijos leidžia stebėti žmogausfiziologinius parametrus. Anot G.Rim-šos, pirmosios šio produkto mobilio-sios programėlės jau išplatintos per sis-temas “Google” ir “Android”. •

Bendrų tikslų įmonės ieško nenoriai

R.Jucevičius: “Klasteris leistų

parduoti sisteminįproduktą ir įmonėms

bei visai šaliai duotų visiškai kitą

ekonominę naudą.”

PERKROVĖ DAUGIAU NAFTOSLenkijos naftos koncerno “PKN Or-len” valdomai bendrovei “Orlen Lie-tuva” priklausantis Būtingės naftosterminalas šiemet sausį-kovą, BNSskaičiavimais, perkrovė 2,551 mln. to-nų naftos - 11,6 proc. daugiau neipernai, kai krova siekė 2,286 mln. to-nų. Vien kovą terminale perkrauta952 tūkst. tonų naftos, arba 21 proc.daugiau nei prieš metus. Tai pranešėKlaipėdos uosto direkcija. 2012 me-tais terminalas perkrovė 8,52 mln. to-nų naftos - 4,6 proc. mažiau negu2011-aisiais.

40 MEGAVATŲ SAULĖS

Energetikos ministerija šiemet iš-davė apie 640 leidimų mažosioms

saulės jėgainėms gaminti elektrą.Energetikos ministerijos atstovėDaiva Rimašauskaitė teigė, kad pa-gal visus iki šiol išduotus leidimuspastatytų jėgainių galia sieks apie40 megavatų, o bendras leidimųskaičius bus aiškus šią savaitę. Ikibalandžio 1-osios gavusieji leidi-mus iš valstybės turėtų gauti 1,6 lito(integruotoms į pastatą elektri-nėms) ir 1,25 lito (neintegruotoms įpastatą) už kilovatvalandę skatini-mo tarifus. Energetikos ministerijaiki šiol yra išdavusi 11,7 tūkst. leidi-mų plėtoti mažąsias saulės elektri-nes, bet tikėtina, kad tik nedidelė jųdalis bus pastatyta.

TEBEBRANGSTA

Lietuvos pramonės produkcijos kai-nos sausį šoktelėjo, o vasarį pakitonedaug - 0,1 procento. Toks pat kai-

nų augimas, kaip skelbia Eurostatas,fiksuotas ir Estijoje. Visoje ES vasarįkainos kilo 0,4 procento. Naujau-sius duomenis pranešė ES statistikostarnyba. Latvijoje kainos sumažėjo0,3 procento. Pramonės produkcijaper metus - vasarį, palyginti su per-nai vasariu - Lietuvoje išaugo 2,5proc., Latvijoje - 1,6 proc., o Estijoje- 9,7 proc. - labiausiai ES. Per metusprodukcija brango beveik visose ESšalyse, o pigo tik Švedijoje (1,6proc.) ir Austrijoje (0,5 proc.).

DARBĄ ATIMA ŽIEMA

Lietuvoje balandžio pradžioje oficia-lusis nedarbas buvo 12,4 proc. - tokspat kaip ir kovo pradžioje. Lietuvosdarbo birža pranešė, kad balandžio 1dieną buvo užregistruota 230,3 tūkst.bedarbių. Balandžio pradžioje dau-

giausia registruotų bedarbių buvo Ig-nalinos - 21 proc., Alytaus - 20,7proc. ir Zarasų - 19,5 proc. rajonųsavivaldybėse. Mažiausiai bedarbiųbuvo Neringoje - 7,3 proc. ir Trakuo-se - 8,9 proc., Klaipėdos rajone - 9,2procento. Tarp didmiesčių bedarbiųmažiausiai buvo Vilniuje - 9 proc.,Klaipėdoje - 9,3 proc. ir Šiauliuose -9,4 proc., o daugiausia - Panevėžyje -12,8 procento. Kovą darbdaviai pa-siūlė 22 tūkst. laisvų darbo vietų. La-biausiai jų skaičius terminuotam dar-bui kovą smuko nuo sezonopriklausančiuose ūkio sektoriuose:žemės ūkio - 46 proc., statybos - be-veik 35 proc., taip pat mažiau termi-nuotų darbo pasiūlymų prekyboje -31,5 procento. Biržos duomenimis,kovą užregistruota beveik 22,7 tūkst.darbo ieškančių žmonių.

LŽ, BNS

Trumpai

Klasterių apyvartos augimas* Klasterių Apyvartos dalis, proc. augimas, proc.

30 1-1054 11-3015 -

*Nuo klasterių įsikūrimo iki 2012 metų

Klasterių eksporto augimas*Klasterių Eksporto apimtiesdalis, proc. augimas, proc.

50 1-1033 11-3017 -

*Nuo klasterių įsikūrimo iki 2012 metųŠaltinis: asociacija “Žinių ekonomikos forumas”

80 proc. šalies baldininkų integruoti į IKEA verslo sistemą, tačiau Lietuvoje į klasterį nėra susibūrę. / LŽ archyvo nuotrauka

2013 04 08Lietuvos žinios10 Verslas

Lietuviai uždirba mažiau už latvius ir estus

ARVYDAS JOCKUS

Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis yra beveik 200 litųmažesnis negu Latvijoje ir beveik 300 litų menkesnis neguEstijoje. Vidutinis apskaičiuotasmėnesio darbo užmokestis Lietuvoje pernai buvo ne tik mažiausias Baltijos šalyse, bet ir lėčiausiai augo.

Finansų ministerija prognozuoja,kad veikiamas darbo jėgos pasiūlosir paklausos santykio darbo užmo-kestis 2013-2016 metais augs 5-6,5proc. kasmet.

Ekonomistų bei darbo rinkos spe-cialistų nuomone, lietuviai uždirbamažiau ne dėl to, kad mūsų ekono-mika silpnesnė arba darbdaviai go-desni, o darbuotojai nuolaidesni, arkad mokame didesnius mokesčiusnegu kaimynai. Verslininkai esą mo-ka mažiau, nes priversti didžiąją da-lį produkcijos išvežti iš šalies, vis dau-giau išleisti brangstantiems energijosištekliams bei varžytis nelygiavertėjekovoje su šešėlyje dirbančiais konku-rentais. Tačiau ekspertai pažymi, kaddingsčių nedidinti atlyginimų vis ma-žėja, ir šiemet jie turėtų augti beveikdvigubai sparčiau nei pernai.

Kuo kaltas eksportas?Gitanas Nausėda, SEB banko pre-

zidento patarėjas, finansų analitikas,teigia, kad Latvijos ir Estijos ekono-mika augo dėl vidaus rinkos, o Lie-tuvos - daugiausia dėl eksporto.

“Tai reiškia, kad Lietuvos ekono-mika buvo priversta laikytis griežtoatlyginimų režimo, nes tai diktavotarptautinė rinka, kurioje mūsų pre-kės konkuravo. Šitas spaudimas at-siliepė ir atlyginimų augimui. Dėl todaugelis įmonių savo konkurencin-gumą palaikė karpydamos veiklossąnaudas ir prilaikydamos atlygini-mų augimą”, - tvirtino ekonomistas.

Latvijos, iš dalies ir Estijos, ekono-mikos augimo pobūdis, anot G.Nau-sėdos, buvo šiek tiek kitoks, nes jįdaugiau lėmė vidaus rinka, ypač pa-slaugų sektorius. “Tai leido atlygini-mams augti sparčiau, nes paslaugųsektorius nesusidūrė su tokiais kon-

kurencingumo varžtais, su kuriais su-sidūrė daugiausia į eksportą orien-tuota Lietuvos ekonomika. Kol šieskirtumai išliks, mes ir toliau atsilik-sime nuo kaimynių valstybių”, - pro-gnozavo G.Nausėda.

Dalis algų vokeliais - “nematoma”

Nerijus Mačiulis, “Swedbank” vy-riausiasis ekonomistas, mažesnių lie-tuvių atlyginimų priežasčių ieško ki-tur ir prognozuoja, kad akstinų jųnedidinti yra vis mažiau. “LietuvosBVP šiuo metu tik 4 proc. atsiliekanuo 2008 metų pradžioje pasiektopiko. O Latvijai iki tokio piko dar

trūksta maždaug 13 procentų. Latvi-ja pastaruoju metu augo sparčiau,bet ta duobė, iš kurios jos ekonomi-ka dabar turi išlipti, buvo daug giles-nė”, - kaimynių šalių skirtumus įž-velgė ekonomistas.

Tačiau N.Mačiulis pažymi, kad rea-lus darbo užmokestis Estijoje augo jaunuo 2011 metų vidurio, Latvijoje -2012 metais, o Lietuvoje pernai dar be-veik neaugo, arba atlyginimų augimasbuvo lėtesnis negu kainų augimas.

N.Mačiuliui nelengvai sekasi rastiatsakymą, kodėl trijose Baltijos šaly-se yra tokia atlyginimų disproporcija,ir lietuviai atrodo prasčiausiai. “Tyri-mai rodo, kad Lietuvoje privačiame

sektoriuje labai didelė dalis darbuoto-jų gauna neoficialų priedą vokeliais.Dėl to oficiali statistika “mato”, kadLietuvoje atlyginimai daug mažesninegu Estijoje ir šiek tiek menkesni ne-gu Latvijoje”, - svarstė ekonomistas.

Jis įžvelgia, kad tai iš dalies lemiaLietuvos ir Estijos kultūriniai skirtu-mai. Estija ekonomiškai, kultūriškaiir ideologiškai labai suartėjusi su pa-žangia Suomija, kur šešėlinės ekono-mikos dalis labai maža. “Šiuo aspek-tu Estija išsiskiria, mokesčius mokėtiten mažiau vengiama, ir neoficialusdarbo užmokestis - retesnis reiškinys.Latvijos ir Lietuvos problemos - la-biau panašios”, - samprotavo jis.

Vis dėlto N.Mačiulis prognozuoja,kad šiemet Lietuvoje darbo užmokes-čio augimas bus beveik dvigubai spar-tesnis negu pernai. Nes veiksnių, prie-žasčių ir galimybių nebedidinti darboužmokesčio lieka vis mažiau.

Suryja išlaidos energijos ištekliams

“Manau, kad atlyginimams daroįtaką kai kurie veiksniai, kurie iš pir-mo žvilgsnio atrodo su tuo visai ne-susiję. Pavyzdžiui, per pastaruosiustrejus metus patrigubėjo dujų kainavartotojams. Latvijoje ir Estijoje dujųkaina mažesnė. O pramonės įmonėmsdujos dažnai yra pagrindinis tiek ši-lumos, tiek technologijos proceso šal-tinis. Elektros energijos ir šilumos kai-nos taip pat augo. Verslo atstovai tiesiaišviesiai sako: su malonumu būtumedidinę atlyginimus, bet viską surijoenergetika. O keliant atlyginimus ma-žinti konkurencingumą būtų labai pa-vojinga, nes produkcijos niekas nebe-pirks”, - mažų atlyginimų mūsų šalyjepriežastis vardijo Lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos viceprezidentasJonas Guzavičius.

Jis taip pat mano, kad smulkios įmo-nės Lietuvoje dažnai negali įsiskverb-ti į rinką dėl monopolinę padėtį jojeužimančių didelių, dažnai privatizuo-tų buvusių savivaldybės įmonių, ypačkomunalinių paslaugų ir miestų ūkio.“Naudodamosi monopoline teise tosdidelės įmonės mažina darbuotojųskaičių. Kai rinkoje darbuotojų per-teklius, niekas nemokės daugiau, jei-gu galima pasamdyti pigiau”, - svarstėpašnekovas.

J.Guzavičiaus nuomone, atlygi-nimai Lietuvoje gali būti mažesniir todėl, kad, pavyzdžiui, EstijojeDarbo kodeksas liberalesnis neguLietuvoje. “Ten teismai atleistožmogaus į darbą po trejų metų by-linėjimosi negrąžina, kai jis jau pra-radęs kvalifikaciją. Leidžiama darb-daviui pačiam pasirinkti, ką jis norisamdyti. Teismai svarsto tik tai, arteisingai išmokėtos išeitinės pašal-pos”, - teigė jis.

J.Guzavičius įsitikinęs, kad ma-žesni atlyginimai Lietuvoje mokamiir dėl šešėlinio verslo. “Niekuometstatybininkui nebus mokamas dide-lis atlyginimas, jeigu šalia dirba įmo-nė, nemokanti mokesčių. Tokiaįmonė visada laimės konkurencinękovą ar viešuosius pirkimus”, - dės-tė pramonininkų atstovas.•

MODERNIZUOJAGAMYBĄLenkijos kapitalo naftos koncernas“Orlen Lietuva” investavo 38 mln. li-tų į šiuolaikinį sieros gamybos įrengi-nį. Mažeikių naftos perdirbimobendrovė pranešė, kad tai yra di-džiausias per kelerius pastaruosiusmetus aplinkosaugos projektas “Or-len Lietuvoje”. “Įgyvendinant aplin-kos apsaugos projektą, siekta ne tikpagerinti naftos produktų gamybosprocese gaunamos sieros laikymo beitransportavimo saugumą, bet ir dar-buotojų darbo sąlygas”, - pranešimespaudai teigė “Orlen Lietuvos” gene-ralinis direktorius Ireneuszas Fafara.Tokiu būdu “Orlen Lietuva” 40 proc.padidino granuliuotos sieros gamy-

bos pajėgumą ir išplėtė pardavimorinkas. Naujojo įrenginio pajėgumasdabar siekia 350 tonų per parą, o atei-tyje jis sieks iki 450 tonų. Pernai “Or-len Lietuva” į gamybos modernizavi-mą ir aplinkosaugos projektusinvestavo 253 mln. litų.

MOKĖS DIVIDENDUS VAE

Elektros gamybos įmonių grupė“Lietuvos energija” ir elektros skirs-tomųjų tinklų operatorė “Lesto” jasvaldančiai valstybės kontroliuojamaibendrovei Visagino atominei elektri-nei (VAE) ketina išmokėti 109,256mln. litų dividendų. Dėl dividendųbus sprendžiama įmonių akcininkųsusirinkimuose balandžio pabaigoje.

BNS skaičiavimais, VAE iš “Lietuvosenergijos” turėtų gauti 24,42 mln. litų,o iš “Lesto” - 84,836 mln. litų divi-dendų. Bendra įmonių mokamų di-videndų suma turėtų būti atitinkamai25,403 mln. ir 102,67 mln. litų. VAEvaldo 96,13 proc. “Lietuvos energi-jos” ir 82,63 proc. “Lesto” akcijų. PatiVAE, kurios 100 proc. akcijų valdoFinansų ministerija, kol kas nėra pa-skelbusi, ar mokės dividendus. VAEpernai valstybei sumokėjo 275 mln.litų dividendų: iš “Lesto” ji gavo140,725 mln. litų, o iš jai tuomet prik-lausiusios elektros perdavimo siste-mos operatorės “Litgrid” - 381,086mln. litų dividendų. “Lietuvos ener-gija” pernai dividendų nemokėjo.

LŽ, BNS

Verslo atstovai tiesiai šviesiai sako: su malonumu būtume didinę atlyginimus,

bet viską surijo energetika.

Trumpai

G.Nausėda: “Daugelis įmonių savo konkurencingumą palaikė karpydamos veiklos sąnaudasir prilaikydamos atlyginimų augimą.”

N.Mačiulis: “Tyrimai rodo, kad Lietuvoje privačiame sektoriuje labai didelė dalis darbuotojųgauna neoficialų priedą vokeliais.” / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

SKAIČIAIPaskutinį praėjusių metų ketvirtį, paly-ginti su tuo pačiu ankstesnių metų lai-kotarpiu, vidutinė apskaičiuota mėne-sio alga Lietuvoje padidėjo 2,6 proc.,Latvijoje - 4,0 proc., Estijoje - 5,5 procento.Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atly-gis popieriuje pernai spalio-gruodžiomėnesiais buvo 646 eurai (2230,5 li-to), Latvijoje - 703 eurai (2427,3 lito),Estijoje - 729 eurai (2517,1 lito). Tai yravidutinis mėnesio atlyginimas Lietuvo-je, neatskaičius mokesčių, buvo 8,1 proc. mažesnis nei Latvijoje ir 11,4 proc. menkesnis nei Estijoje.

Šaltinis: Latvijos centrinė statistikos valdyba

LŽ archyvo nuotrauka

Trasa 112013 04 08Lietuvos žinios

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Rusijoje taikomą utilizacijosmokestį į kaimynę šalį impor-tuojamiems automobiliamsmūsų verslininkai atvirai vadinanesąžiningu. Tačiau rusų mokestis naudingas Lietuvospirkėjams - dėl jo toliau mažėjanenaujų automobilių kainos.

Ko gero, tik nedaugelis lietuvių yragirdėję apie praėjusių metų rugsėjįRusijoje įvestą automobilių utilizaci-jos mokestį. Tačiau būtent jis dauge-liu atvejų lemia, kad Lietuvoje jau ku-rį laiką pinga nenaujos mašinos. “Šismokestis taikomas ir naujiems, ir nau-dotiems į Rusiją įvežamiems automo-biliams. Rusai šitaip gina rinką nuoimportuojamos produkcijos”, - dien-raščiui LŽ sakė portalo autoplius.ltplėtros vadovas Viktoras Daukšas.

Jo vadovaujamas portalas jau kurįlaiką stebi ir fiksuoja, kaip kinta kainosnaudotų automobilių rinkoje. Net 4-10 proc. jos krito, kai 2010 metų liepos1 dieną Baltarusija prisidėjo prie Rusi-jos ir Kazachstano sudarytos Muitų są-jungos, kuri jau tuomet taikė didesniusmuitus iš trečiųjų šalių įvežamiems au-tomobiliams. Tuomet nenaujų mašinųeksportas į Rytus smuko maždaug 50proc., o neturėdami kur dėti atsigaben-tų mašinų pardavėjai viliojo pirkėjusnuolat mažindami kainas.

Viltis atkurti iki 2010-ųjų viduriobuvusią prekybos naudotais automo-biliais apimtį sužibo paskelbus, kadnuo praėjusių metų rugsėjo Rusija ta-po Pasaulio prekybos organizacijos(PPO) nare. Stojančios į PPO valsty-bės įsipareigoja gerokai sumažinti mui-tus iš kitų organizacijos narių įveža-moms prekėms, o dažnai ir visai juospanaikina. Kaip rodo autoplius.lt duo-menys, įstojusi į PPO Rusija kai ku-riems į šią šalį importuojamiems au-tomobiliams sumažino muito mokestįnet iki 86,3 procento. Tačiau vietoj joįvedė automobilių utilizacijos mokes-tį, kuris, kaip teigė V.Daukšas, ne tiknepagerino, bet dargi pablogino nau-dotų mašinų eksporto į Rusiją sąlygas.Geresnių laikų tikėjęsi pardavėjai vėl“liko ant ledo” - Lietuvoje toliau esantnenaujų automobilių pertekliui jų kai-nos vis krinta.

Bijo rusųNaujausia autoplius.lt automobi-

lių rinkos tyrimo apžvalga “Baro-metras” atskleidė, kad paskutinįpraėjusių metų ketvirtį, palyginti sutuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, vi-dutinė naudotų automobilių kainabuvo smukusi 1,4 procento. Neganato, 3,5 proc. ji krito 2012 metų trečią-jį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu lai-kotarpiu užpernai.

“Galėtume sakyti, jog tuomet, kaivyko aktyvi prekyba su Baltarusija,nenaujų mašinų kaina buvo išpūsta,o dabar ji tampa “normali”. Aišku,verslui nuo to tikrai nėra geriau”, -sakė V.Daukšas.

Pasak jo, nemažai lietuvių versli-ninkų Rusijoje įvestą utilizacijos mo-kestį vadina nesąžiningu. Dar griežtes-nė tarptautinių ekonomikos ekspertųpozicija. Jie atkreipia dėmesį į tai, jogrusų taikomas mokestis prieštaraujaPPO reglamentui, ir daro išvadą, kadrinkos saugojimas tokiu būdu yra ma-žų mažiausiai neleistinas.

Tačiau kritika nevirto praktiniaisžingsniais - Rusija ir toliau sėkmingai

apdeda nauju mokesčiu įvežamus au-tomobilius. “Po dvidešimties metų de-rybų su Rusija PPO nėra linkusi grįž-ti atgal ir pradėti konfliktuoti, todėlviskas taip ir “kabo”, - dienraščiui LŽteigė autoplius.lt plėtros vadovas.

Mokestis, atsiduodantis mistikaAnot V.Daukšo, utilizacijos mo-

kestis akivaizdžiai pablogino sąlygasLietuvos verslininkams eksportuotinaudotus automobilius į Rusiją.

Oficialiai dabar įveždamas apy-naujį, iki trejų metų automobilį į Ru-siją juridinis asmuo privalo sumo-kėti nuo 1,5 tūkst. iki 9,5 tūkst. litųsiekiantį mokestį. Dėl senesnių neitrejų metų automobilių situacija darprastesnė. Jiems taikomas mokestissvyruoja nuo 9,1 tūkst. iki 60,2 tūkst.litų. Dėl to mašina gali pabrangti ly-giai tiek pat, kiek pati kainuoja.

Tačiau, kaip sakė V.Daukšas, Lie-tuvos verslininkus labiausiai erzinane pats mokestis. “Veždami per sie-ną mašiną pardavėjai pastebėjo, kadRusijos muitininkų apskaičiuotasutilizacijos mokestis paprastai būnadidesnis nei tas, kuris išvedamasnaudojantis Muitų sąjungos inter-neto svetainėje pateikiamomis for-mulėmis. Todėl verslininkai prade-da nuo to, kad pirmiausia išsirenka

automobilį, kurį nori eksportuoti,paskui veža jo dokumentus į Rusijosmuitinę ir laukia skaičiavimo. Tiktairankose turėdami sumą, kurią reikėssumokėti Rusijai, toliau sprendžia,ką daryti. Nenorėdami mokėti dau-giau, nei suplanavo, verslininkai da-ro daugybę tokių bandymų”, - dali-josi pastebėjimais autoplius.lt plėtrosvadovas.

Blogiausia, pasak V.Daukšo, kadnet atvykę į Rusijos muitinę su tiksliasuma, kurią ta muitinė ir apskaičia-vo, Lietuvos verslininkai vis tiek daž-nai priversti mokėti daugiau. “Todėlutilizacijos mokestis ir vadinamasmistiniu”, - stebėjosi LŽ pašnekovas.

Panikai nepasiduodaLŽ kalbintas Kauno automobilių

turgų administruojančios bendrovės“Varanas” direktorius Valentinas

Naujanis pažymėjo, kad Rusijojeįvestas mokestis palietė toli gražu nevisus pardavėjus. “Drakoniškus mo-kesčius kaimynė šalis taiko tik Lietu-vos juridiniams asmenims. Tuo tar-pu privatūs pardavėjai atsiperkapalyginti nedideliu, ne daugiau kaip100 JAV dolerių (apie 269 litų) sie-kiančiu utilizavimo mokesčiu. Ir ka-dangi daugumą naudotų automobiliųiš Lietuvos išveža fiziniai asmenys,pardavėjams kol kas tai nėra didelėproblema”, - tikino verslininkas.

V.Naujanis sakė, kad Lietuvos au-tomobilių verslo dalyviai jau įpratogreitai prisitaikyti prie spontaniškaibesikeičiančių teisės aktų Rusijoje.“Jei į Lietuvą atvažiuoja pirkėjas ru-sas, jo vardu įforminame automobi-lį, ir šis jį išsiveža. Nežinau, kiek tenautomobilių leidžiama vienam pri-vačiam asmeniui per metus įsigyti,tačiau tai mūsų šalies verslininkamsir nėra labai svarbu”, - sakė “Varano”vadovas.

Tačiau jis neneigė, jog nenaujųautomobilių kainos Lietuvoje galė-jo sumažėti ir dėl rusų pradėto tai-kyti utilizacijos mokesčio. Vis dėl-to Kauno verslininkas įžvelgė kitąproblemos aspektą nei tas, kurį ma-to V.Daukšas. “Rusų pirkėjams tasmokestis yra naujas, todėl jiems rei-kia įsigilinti į situaciją. Kol jie taipadarys, nevažiuos pas mus pirktimašinų. Manau, situacija pasikeisjau balandžio, vėliausiai - gegužėsmėnesį. Tada ir kainos grįš į anks-tesnes vėžes”, - optimistiškai kalbė-jo V.Naujanis. •

Rusų mokestis atpigino automobilius

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Valstybinės kelių transportoinspekcijos (VKTI) paskelbtinaujausi statistikos duomenysrodo, kad nuo 2008-ųjų mažėja vairavimo mokyklų.Kyla grėsmė ir kadaise labaipopuliariai vairavimo instruktorių profesijai.

Iš vairavimo mokyklas kontroliuo-jančios VKTI internetinio puslapioduomenų matyti, kad vairuotojus ren-giančių mokymo įstaigų pastaruosiusketverius metus mažėjo nuosekliai.Daugiausia jų buvo registruota 2007-aisiais - 362. Po metų šis skaičius kritoiki 350, 2009 metais - iki 342, 2010 -iki 330, 2011 - iki 316. Pernai inspek-cijos sąrašuose buvo užfiksuota jau tik301 mokykla, arba 16,9 proc. mažiaunei prieš penkerius metus.

Dariaus Lesicko, Lietuvos vairuo-tojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimomokyklų asociacijos (LVMA) prezi-dento, teigimu, pirmiausia mokyklų

sumažėjo dėl to, kad į jas ateina vismažiau mokinių. “Duris užveria visdaugiau netgi seniai veikiančių, di-delį patyrimą turinčių mokyklų”, -sakė dienraščio LŽ pašnekovas.

Tikras skaičius - trečdaliu mažesnis

D.Lesicko nuomone, iš tikrųjųveikiančių vairavimo mokyklų skai-čius yra dar mažesnis, nei skelbiamaoficialioje statistikoje. “Manyčiau,dabar iš tikrųjų veikia apie du šimtusmokymo įstaigų. Likęs šimtas statis-tikoje greičiausiai yra atsiradęs dėlto, kad nuolat atidaromos naujosvairavimo mokyklos. Verslininkai ri-zikuoja, investuoja pinigus, tačiau jųatidarytos mokyklos stovi tuščios, bemokinių. O nesant jų, nėra ir paja-mų. Vėliau tyliai pradėjusios veiktitokios mokyklos taip pat tyliai ir už-veria duris”, - tvirtino D.Lesickas.

LVMA vadovas tikino, kad geriau-si vairuotojus rengiančių įstaigų lai-kai liko toli praeityje. “Maždaugprieš dešimt metų buvo vairavimomokymo bumas, kai vairuoti auto-

mobilius mokėsi ir jaunas, ir senas, įmokyklas masiškai plūdo moterys,kurios iki tol mokymuisi vairuotiskyrė mažiau dėmesio. O dabar daž-niausiai į mokyklas ateina jaunimas”, -pasakojo LŽ pašnekovas.

Ateitis - dar niūresnėD.Lesicko teigimu, neseniai vyku-

siame asociacijos suvažiavime buvopažvelgta, kas vairavimo mokyklų ga-lėtų laukti ateityje. “Prognozės nėraguodžiančios. Buvo pateikti Statisti-

kos departamento surinkti duome-nys. Jie rodo, kad 25 ir 17 metų asme-nų Lietuvoje dabar gyvena po 40tūkst., o šit 10 metų vaikų jau tėra 30tūkstančių. Akivaizdu, jog jiems pa-augus vairavimo mokyklas lankan-čių mokinių dar sumažės”, - sakėD.Lesickas.

Nykstant vairavimo mokyklomsmenksta ir juose dirbančių specialis-tų poreikis. Anot VKTI pateikiamosstatistikos, palyginti su 2009-2010metais, kai inspekcijoje rengiamusspecialiuosius kursus baigė beveik po500 vairavimo mokytojų bei instruk-torių, 2012 metais jų sumažėjo per-pus - iki 257 asmenų. •

Specialiuosius kursus baigusių vairuotojų mokytojų ir vairavimoinstruktorių skaičiaus pokytis

2007 m. 352

2008 m. 337

2009 m. 488

2010 m. 487

2011 m. 439

2012 m. 257

Šaltinis: VKTI

Vairavimo mokyklų nykimo metas

Vos per ketverius metus Lietuvoje vairavimo mokyklų sumažėjo beveikpenktadaliu. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Lietuvos juridinių asmenų rusams parduoti automobiliai gali pabrangtidvigubai. /Romo Jurgaičio nuotrauka

V.Daukšas tikina, kad Rusijoje galiojantis utilizacijos mokestis nėra sąžiningas. / LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien įsiveždamas apynaujį, iki trejų metųautomobilį į Rusiją juridinis asmuo privalo

sumokėti nuo 1,5 tūkst. iki 9,5 tūkst. litų mokestį.

2013 04 08Lietuvos žinios12 Mokslas

MILDA KNIEŽAITĖ

Lietuvos mokslininkėsstraipsnis netrukus bus pa-skelbtas prestižiniame žur-nale “Annals of the NewYork Academy of Scien-

ces” (“Niujorko mokslų akademijosmetraštis”). Straipsnio bendraauto-ris - žymus Maxo Plancko instituto(Vokietija) mokslininkas prof. Wul-fas Schiefenhovelis.

Apimant visumąProf. J.Tutkuvienė prieš metus bu-

vo pakviesta dalyvauti Kembridžouniversiteto (Jungtinė Karalystė) irMaxo Plancko instituto organizuota-me moksliniame seminare “Latera-lizuotas mąstymas: žmogaus rankosdominavimo evoliucija”. Šiame ren-ginyje dalyvavo apie 20 geriausiųįvairių mokslo sričių specialistų iš vi-so pasaulio. Seminarui pasirinkta te-ma - žmogaus smegenų lateralizaci-ja (funkcijų pasiskirstymas tarpkairiojo ir dešiniojo pusrutulio), su-sijusi ir su dešinės ar kairės rankosdominavimu. Kaip žinoma, atliekanttam tikras funkcijas dešiniarankiųaktyvesnis kairysis, o kairiarankių -dešinysis smegenų pusrutulis. Tačiaumokslininkai siekia išsiaiškinti kurkas sudėtingesnius dalykus.

“Nėra taip paprasta, kaip anks-čiau manyta, kad paklausęs, kuriaranka žmogus rašo, jau žinai, ar jisyra dešiniarankis, ar kairiarankis. Ikišiol iki galo neišnagrinėta, kaip ir ko-kiems veiksmams atlikti žmogusnaudoja vieną ar kitą ranką ir kaiptai galiausiai siejasi su smegenų veik-la, - pabrėžė antropologė. - Dauge-lis impulsų sklinda į rankas per gal-vos smegenis, yra jų valdomi, ir tikkai kuriems savisaugos instinktams,tarkim, palietus pirštu karštą orkai-tę atitraukti ranką, užtenka refleksolanko per nugaros smegenis.”

Žmogaus smegenų lateralizacijaiskirtų tyrimų pastaraisiais dešimtme-čiais buvo sumažėję. Pastaruoju me-tu jie aktyviai atnaujinami. Ir netmokslininkai, kurie dirba molekuli-nės biologijos ar genetikos srityje, ne-besitenkina ląstelių lygmens infor-macija, o siekia apimti organizmovisumą, tirdami ir makroskopiniusreiškinius kaip vienos ar kitos rankosdominavimas. Iš tokių tyrimų mėgi-nama spręsti ir apie smegenų veiklą.

Lietuviški duomenysVilniaus universiteto (VU) Anato-

mijos, histologijos ir antropologijoskatedros vedėjai prof. J.Tutkuvieneivaikų nuo septynerių metų rankų jė-gos matavimai ir atlikti išankstiniaiskaičiavimai leido dar rašant pirmądisertaciją pastebėti įdomų reiškinį.Pirmoje klasėje ir berniukų, ir mer-gaičių abiejų rankų jėga būna beveikvienoda, tačiau per metus įvyksta dra-matiškas lūžis, ir daugumos vaikų de-šinė ranka gerokai sustiprėja bei pra-deda dar labiau dominuoti. Trečiokaijau turi labai aiškiai dominuojančiąir stipresnę dažniausiai dešinę ranką.Vėlesniais metais procentas vaikų, ku-rie turi stipresnę dešinę ranką, beveiknebekinta.

Pasaulio mokslinėje literatūroje jauskelbta nemažai tyrimų, kiek maž-daug yra dešiniarankių ir kairiaran-

kių pagal rankos dominavimą atlie-kant įvairius veiksmus, pavyzdžiui,rašant, valgant ar tiesiog parodantkryptį. Sudaryta mažiausiai dešimtįvairių klausimynų, pagal kuriuosmėginama sugrupuoti žmones į vadi-namuosius kraštutinius dešiniaran-kius ir kraštutinius kairiarankius beitarpinį variantą - abirankius. Tačiaumažai kas buvo tyrinėjęs rankų do-minavimą pagal jų jėgą.

Neuromokslų žurnaluose per pa-staruosius dvejus trejus metus pa-gausėjo straipsnių, kuriuose skelbia-mi duomenys, kaip procentiškaipasiskirsto žmonės pagal rankos do-minavimą tiriant kompleksiškai: irklausimynu nustatant, kuriai ran-kai žmogus teikia pirmenybę, ir ma-tuojant rankų jėgą, ir tam tikra įran-

ga tiriant jų miklumą. Tokiuskompleksinius tyrimus pernai pra-dėjo ir prof. J.Tutkuvienės vadovau-jami studentai.

Kaip parodė vienus metus tirtų Lie-tuvos šauktinių duomenys, dėl stip-raus fizinio pasirengimo per pirmuo-sius tris mėnesius, kai jie buvo paimtiį kariuomenę, ne tik teigiamai pakitovisa jaunuolių fizinė būklė, bet ir la-biau padidėjo kairės rankos jėga. Pa-sak antropologės, kai abi rankos pati-ria fizinį krūvį, kairė ranka ima vytisdešinę, atsiranda daugiau abirankių.

Kompleksiniai tyrimai leidžia da-ryti ir kai kurias apibendrinančias iš-vadas. Pavyzdžiui, tautose, kuriosneturi rašto, t. y. ranka nerašoma irmažiau atliekama kitų smulkių, tiks-lių judesių, yra daugiau abirankių,nes naudojant abi rankas jėgos pra-timams ir mažai atliekant judesių,kuriems reikia miklumo ir tikslumo,greičiausiai lemia fizinė jėga. Sudė-tingiems, preciziškiems veiksmamsatlikti, kai reikia kurios nors rankos

pirmenybės, jau būtina smegenųveiklos specializacija ir aiškiai pra-deda veikti dominuojantis smegenųpusrutulis.

Kas pirmaPasaulyje daugiausia dešiniaran-

kių - vidutiniškai apie 90 proc. žmo-nių, tačiau kodėl taip yra, iki šiol ne-žinoma. Teorijų yra įvairių. Viena jų,kaip pasakojo prof. J.Tutkuvienė, skel-bia, kad evoliuciniu požiūriu perbrangu turėti dvi idealiai funkcionuo-jančias rankas. Užtenka ir taupiau,kad viena būtų tiesiog pagalbinė.Anot hipotetinės ir mažai palaikymosulaukiančios vadinamosios kovos irsavisaugos teorijos, daugelis žmoniųyra dešiniarankiai, nes mūsų širdisyra labiau kairėje pusėje. Kovodami

dešine, galime apsaugoti širdį jai ar-timesne kaire ranka. Dar viena teori-ja skelbia, kad pirmiausia smegenųsritys specializuojasi vienus ar kitusdalykus daryti geriau, o dėl aktyvesniosmegenų pusrutulio pradeda domi-nuoti ir atitinkamai priešingos pusėsranka. Tačiau kodėl pirma aktyvuo-jasi būtent kairysis smegenų pusru-tulis, dar nėra aišku.

Šiai teorijai nepritariantys moksli-ninkai tvirtina, kad yra atvirkščiai:pirma kuri nors ranka pradeda do-minuoti, tada - ir atitinkamas pus-rutulis pasidaro aktyvesnis. Tokiąnuomonę pernai vykusiame semina-re pagrindė prancūzų mokslininkėJacqueline Fagard. Jos pristatytas ty-rimas parodė, kad jau embrionaspradeda čiulpti dažniausiai (maž-daug 90 proc.) dešinės rankos nykš-tį, nors gimdoje dar užtenka vietosaktyviai naudoti abi rankas. Tik vė-liau užaugęs vaisius dažniau būnakaire puse prispaustas prie motinosnugaros.

Lygiarankių stigmaPer naujausius kompleksinius ty-

rimus išsikristalizavo ir abirankių ka-tegorija. Dėl jų mokslininkų nuomo-nės taip pat skiriasi, nes kai kurietyrėjai linkę šią grupę priskirti blogaidiferencijuotiems kairiarankiams. Betkuriuo atveju manoma, kad lygiaver-čiai naudoti abi rankas, kaip pabrėžėprof. J.Tutkuvienė, yra problemiš-kiausias variantas visais atžvilgiais. Omėginimai kairiarankius iš prigimtiespaversti dešiniarankiais gali sukeltineprognozuojamų padarinių, nes įp-rastai dominuoja arba vienas, arbakitas smegenų pusrutulis. Vis dėltoyra mokslininkų, kurie mano, kadvienodai naudojant abi rankas stimu-liuojamas papildomų jungčių tarp de-šiniojo ir kairiojo smegenų pusrutu-lio susidarymas, o tai padeda rastisįvairioms asociacijoms, skatina kūry-bingumą.

Naujausių tyrimų duomenimis,abirankiai kur kas dažniau turi psi-chikos problemų, yra silpnesnės svei-katos, tarp jų, kaip ir tarp kairiaran-kių, daugiau pasitaiko homoseksualų.Kita vertus, abirankių ir kairiarankiųintelekto koficientas, palyginti su de-šiniarankiais, labai dažnai būna kur

kas aukštesnis ir gerokai dažniau pa-sitaiko genialumo atvejų, didesnisprocentas meno, kūrybos atstovų.Nors taip pat yra naujausių tyrimų,kurie neigia, kad būtent tarp lygiaran-kių ir kairiarankių dažniau pasitaikoekstremalių proto atvejų.

Labai įdomų dėsningumą atsklei-dė prof. J.Tutkuvienės atliktas abiran-kių (pagal rankų jėgą) vaikų tyrimas.Pasirodo, tokie vaikai per visą augimolaikotarpį atsilieka savo fizinės būk-lės rodikliais. Tarptautiniame semi-nare pristatyti duomenys sulaukė di-delio susidomėjimo ir mokslininkeibuvo pasiūlyta publikuoti juos pres-tižiniame žurnale “Annals of theNew York Academy of Sciences”.

“Mano duomenys parodė, kad tievaikai, kuriuos pagal identišką ran-kų jėgą galima priskirti prie abirankių,labai skiriasi ir nuo dešiniarankių, irnuo kairiarankių vaikų, - pasakojo ty-rėja. - Įdomiausia, kad tikrieji kairia-rankiai ir dešiniarankiai tarpusavyjenelabai skyrėsi augimo rodikliais, olygiarankiai tiek nuo vienų, tiek nuokitų labai atsiliko: jų brendimas vė-lavo, ūgis visose amžiaus kategorijo-se buvo mažesnis. Tik prieš pat bren-dimo pabaigą (tirti vaikai iki 18 metų)pastebėjome, kad lygiarankiai pradė-jo sparčiai vytis kitus vaikus visais au-gimo rodikliais. Be to, kaip parodėbendros sveikatos būklės tyrimas, ly-giarankių sergamumas buvo dides-nis. Jie dažniau sirgdavo, pavyzdžiui,ir ūmiomis virusinėmis infekcinėmisligomis.”

Prof. J.Tutkuvienės tyrimas pat-virtino kitų mokslo sričių tyrėjų pa-saulyje gautus duomenis, kad lygia-rankių populiacija yra silpnesnioimuniteto. Kartu iš dalies patvirtin-tas ir evoliucijos principas, kad išlai-kyti du lygiaverčiai veikiančius orga-nus yra savotiškas perteklius (netabiejų inkstų veikla nėra identiška!)ir už jį tenka mokėti.

Ar kairas - blogaiKadaise vyravusį dešiniarankių

daugumos požiūrį į kitokią mažumąatskleidė vokiečių antropologo, po-ligloto prof. W.Schiefenhovelio atlik-tas tyrimas. Mokslininkas palyginožodžių “kairė” ir “dešinė” semanti-ką keliasdešimties tautų kalbose irnustatė, kad 99 proc. “kairė” turi nei-giamą prasmę. Prof. W.Schiefenho-velis ir lietuvių kalboje aptiko žodį“kairas”, reiškiantį “blogas, netikęs”.O ką jau kalbėti apie populiarųjį ru-sų “lievas”?!

Žmonijos prieaušriu galėjo išliktitik fiziškai stiprūs žmonės. Silpnes-niems kairiarankiams ir lygiaran-kiams, anot dar vienos teorijos, turė-jo būti sunkiau, todėl, matyt, jų tiekmažai yra visoje žmonių populiacijo-je. Tačiau kodėl, kaip pabrėžė prof.J.Tutkuvienė, kairiarankių ir lygia-rankių iš viso išliko?! Negana to, kaikurių tyrimų duomenimis, pastaruo-ju metu įvairiose populiacijose jų netšiek tiek padaugėjo. Galimas paaiški-nimas - tam tikri kairiarankių ir ly-giarankių pranašumai, palyginti sudešiniarankiais. Pavyzdžiui, dažnes-ni ypatingi proto ar kiti gebėjimai,dešiniarankiams netikėti sprendi-mai. Taip pat galėjo būti, kad tam tik-ru raidos etapu žmonija tiesiog įž-velgė ir tokių asmenų naudą. •

Dešine, kaire, o gal abiem

Mėginimai kairiarankius iš prigimties paversti dešiniarankiais gali sukelti

neprognozuojamų padarinių.

Pasaulyje apie 90 proc. žmonių yra dešiniarankiai ir maždaug 10 proc. - kairiarankiai. Pastaraisiaismetais vis daugiau mokslininkų dėmesio sulaukia vadinamieji abirankiai. Į šios srities tyrimus yra įsitraukusi ir VU Medicinos fakulteto profesorė antropologė Janina Tutkuvienė.

Kad ir kaip stengėsi dešiniarankis, kairiąja rašyti jam nesisekė.Romo Jurgaičio nuotrauka

Prof. J.Tutkuvienės atliktų tyrimųduomenys sulaukė didelio tarptau-tinės mokslo visuomenės susido-mėjimo. / Asmeninio albumo nuotrauka

Kultūra 132013 04 08Lietuvos žinios

MINDAUGAS KLUSAS

Nuvertinimas, nedėkingumas,užmarštis mainais į anų dienųšlovę ir populiarumą. Tokiosliūdnos patirties įgyja ne vienasiš didžiosios kūrybos pasitraukęsmenininkas. Matydamas, kaip“sovietinamas” jo palikimas,kartėlį juto ir kino režisierius Almantas Grikevičius (1935-2011).

Lyg norėdami pakoreguoti šį gyveni-mo dėsnį, Vilniaus universiteto istorikaiLina Kaminskaitė-Jančorienė ir AurimasŠvedas lankė ir kalbino režisierių A.Gri-kevičių paskutiniais jo gyvenimo metais.Iš pašnekesių atsirado knyga “Epizodaipaskutiniam filmui. Režisierius Alman-tas Grikevičius”, kuri buvo pristatyta sos-tinės “Skalvijos” kino centre.

Pastaraisiais dešimtmečiais negalė-jęs kurti kino, režisierius pats tapo pa-grindiniu personažu. Apsigyveno, įsi-kūnijo, atgimė knygoje. Išties, jospavadinimas labai taiklus. Kitados“Lietuvos žinių” kalbintas režisieriusAlgimantas Puipa pasakojo, kaip jo vy-resnis kolega paskutiniais savo gyven-imo metais prasitardavęs, esą kasdienvos nubudęs vaikšto po namus ir min-tyse kuria filmus. “Įsivaizduojat, kokiedemonai jį lankė?” - retoriškai klausėA.Puipa.

Per menininko asmeninės ir kūry-binės istorijos prizmę “Epizoduose”atsiskleidžia sovietmečio kino bend-ruomenės, lietuvių visuomenės ir vals-tybės paveikslai. Taip pat tai - A.Grike-vičiaus lūpomis papasakota jo patiesautobiografija. Prisiminimų tėkmę pa-pildo unikalios dokumentų kopijos irgausus nuotraukų pluoštas.

Užkariauti ateitįTą vakarą “Skalvijoje” įvyko ir dar

viena premjera: žiūrovai išvydo res-tauruotą, suskaitmenintą A.Grikevi-čiaus dokumentinį filmą “Laikas einaper miestą” (1966). Tai antroji iš šešiųjuostų, kurios atnaujinamos pagal“Meno avilio” projektą “Lietuvių do-kumentinio kino antologija”.

A.Grikevičiaus filmas peržengė kinomeno ribas, virto asambliažu, skamban-čia skulptūra, karpiniu, užburiančiu vaiz-do ir muzikos derme. Nuostabu buvopatirti, koks šis kūrinys gyvas, kaip jis ge-ba generuoti naujas prasmes. Kad ir epi-zodas su baltu žirgu, risnojančiu pro rū-mus, kuriuose šiuo metu įsikūrusiprezidentūra. Atrodo, A.Grikevičiaus ki-no smagračiais įsuktas laikas toliau žen-gia per miestą, demonstruodamas mil-žinišką kūrybos galią įsibrauti, užkariauti,įsirašyti į ateitį. Ne veltui pristatydamasknygą A.Švedas prabilo apie laiko tiltus...Ir jau beveik mistinė nuostaba aplankėpo renginio, važiuojant naktiniu Anta-

kalniu, kai automobilio langu netikėtaiprabėgo filme įamžintas užrašas “Eglutė”.

Neprastas auklėtinisRežisieriaus asistentu šiame filme dir-

bęs Algirdas Tarvydas prisiminė, kaip jie-du su operatoriumi Zacharijumi Putilo-vu vienuolika kartų į Šv. Jonų bažnyčiosbokštą kėlė sunkią filmavimo įrangą, kaiptris dienas pratūnojo Dominikonų baž-nyčios požemiuose. Kūrybinė grupė kel-davosi priešaušriu, kad galėtų nufilmuo-ti bundantį miestą. “Kasryt režisieriusateidavo su naujais gerai apgalvotais su-manymais”, - teigė režisierius ir opera-torius A.Tarvydas. Pasak jo, A.Grikevi-čius tarp sovietinės tikrovės skiaučiųsugebėjęs įterpti Lietuvos valstybingu-mo ženklų, priminti Lietuvos Didžio-sios Kunigaikštystės istoriją.

Pirmasis su A.Grikevičiumi dirbęs kinooperatorius Arvydas Baronas prisiminėjųdviejų kursinius darbus Maskvos valsty-biniame kinematografijos institute. Viena-me reikėjo nufilmuoti darbo veteraną plie-

no lydytoją, o kitame būsimajam režisieriuiteko vykdyti Maskvos valdžios užduotį -atskleisti miesto transporto problemas. “Jeišį darbą patikėjo Almiui, vadinasi, dėsty-tojai jį laikė neprastu auklėtiniu”, - darė iš-vadą A.Baronas. Vėliau, jau Lietuvoje, abu-du kūrė filmus apie dirigentą Joną Aleksą,staklių gamyklos inžinierių ir pramoginiųšokių mokytoją Tomą Petreikį.

Į kino pasaulį - raitomisKino operatorius Jonas Tomaševi-

čius teigė Almantą buvus neprilygstamumontažo režisieriumi, improvizacijosmeistru. Jis pats prisidėjo kuriant duA.Grikevičiaus vaidybinius filmus -“Jausmai” (1968) ir “Ave, vita” (1969).“Almantas labai blaškėsi, ilgai ieškojosavęs, stojo į vieną aukštąją, į kitą, - pri-siminimais apie kolegą dalijosi J.Toma-ševičius. - Vėliau su mūsų ką tik peržiū-rėtu filmu kaip su tuo arkliu įžengė įkiną - raitas.” Tada prisiminė knygojeminimą istoriją, kai vokiečių karinin-kus vaidinantys aktoriai per filmavimopertrauką vokiškais motociklais ir auto-matais “užėmė” Garliavą. “Taip, važia-vo, - patvirtino J.Tomaševičius. - Bet jukrežisierius pats juos ten išsiuntė. Nesjam reikėjo... vyno jam reikėjo.” Opera-torius sakė prisidėjęs prie “Jausmų” ak-torių Regimanto Adomaičio ir Eugeni-jos Bajorytės šeimos sukūrimo. Jiemsnepastebint nufilmavo pirmąjį jųdvie-jų kino bandymą. Sėkmingas mėgini-mas sukurti šeimą buvo jau po to.

Kino dailininkas Galius Kličius teigė,jog režisierius mokėjo dirbti su akto-riais. “Kito tokio Lietuvos kinematog-rafe nepažįstu”, - tvirtino jis. Dailinin-kas prisiminė, kaip filmuodami liūtiestalžomą automobilį gatvėje sukėlę spūs-tį. Tarp jos “aukų” buvo ir Lietuvos TSRpartijos CK pirmasis sekretorius PetrasGriškevičius. Nuo to karto tokiems fil-mavimams tekdavo prašyti leidimo.

Lietuviško kino lyderisDvidešimt trijų vaidybinių filmų

operatorius Donatas Pečiūra sakė darneskaitęs L.Kaminskaitės-Jančorienėsir A.Švedo knygos, tačiau labai džiau-gėsi jos viršeliu. “Jame esu aukščiau užA.Grikevičių”, - šmaikštavo jis. Gretin-damas lietuviško kino milžinus - Vy-tautą Žalakevičių ir A.Grikevičių - ope-ratorius tvirtino, jog pastarasislietuviškame kine pasiekė kur kas dau-giau. Anot jo, “Jausmai” yra geriausiasvisų laikų lietuviškas filmas. O “Faktas”vienintelis lietuviškas filmas, pelnęs ap-dovanojimą Kanų festivalyje. “PatsV.Žalakevičius dažnai kreipdavosi į Al-mantą patarimo arba pagalbos užbaig-ti filmą. Ir šis niekada neatsisakydavopadėti, - teigė D.Pečiūra. - Įsivaizduo-kit, kokia nesmagi pareiga yra ateiti įkito pradėtą filmą ir tęsti filmavimą. Al-mantas nesikratė atsakomybės.” Jis jau-tė apmaudą, kad bendras kūrybinisdarbas nutrūko gana anksti. “Devy-niasdešimtaisiais išvažiavęs į Čikagą su-tikti Naujųjų, juos švenčiau šešiolikametų”, - sakė 2006-aisiais į gimtinę grį-žęs D.Pečiūra.

DedikacijaRašytojas, geriausios 2012 metų kny-

gos “Mano vardas - Marytė” autoriusAlvydas Šlepikas joje įrašė dedikaciją re-žisieriui A.Grikevičiui. Vaidybos fakul-tetą baigęs rašytojas prisiminė metą, kainegalėdamas dirbti kine A.Grikevičiussiekė įsitvirtinti teatre. “Turėjo daug idė-jų, bet visi mėginimai baigėsi nuoskau-domis, nieko gero iš to neišėjo, - teigėA.Šlepikas. - Pirmiausia buvo kalti ak-toriai. Šito jis tikrai nesitikėjo, ypač ištų, su kuriais dirbo kine.” Režisieriusatnešė jaunajam aktoriui serijinio fil-mo scenarijų, tuo gerokai jį nustebin-damas. Prašė patarimo. Jau daug vė-liau, kurdami scenarijų filmui apievilkų vaikus, A.Šlepikas su kolega Eval-du Ignatavičiumi tuo pačiu reikalu krei-pėsi į režisierių, daug diskutavo. “Kaifilmo sumanymas žlugo, nusprendžiauscenarijų paversti romanu. Į jį įėjo daugdalykų, apie kuriuos kalbėjo Almantas.Todėl negalėjau neįrašyti dedikacijosjam”, - sakė A.Šlepikas. •

A.Grikevičiaus laikas vis eina per miestą

Režisierius A.Grikevičius filmuojant “Sodybų tuštėjimo metą”. 1976 metai. Juozo Budraičio nuotrauka

Pagerbti A.Grikevičiaus susirinko gausi jo talento gerbėjų auditorija.

Matydamas, kaip “sovietinamas” jo

palikimas, kino režisierius

A.Grikevičius juto kartėlį.

Knygos autoriai L.Kaminskaitė-Jančorienė ir A.Švedas lankė ir kalbino režisierių paskutiniais jo gyvenimo metais. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

2013 04 08Lietuvos žinios14 Sportas

SUSPENDAVOLEGIONIERIŲVilniaus “Lietuvos ryto” krepšinioklubas už vidaus taisyklių pažeidimąsuspendavo bulgarą Dejaną Ivano-vą. Jis suspenduotas iki antradienio,o tai reiškia, kad 27 metų 205 cmūgio puolėjas šiandien negalės žaistiLKL rungtynių su “Šiaulių” klubu.“Lietuvos ryto” vadovai antradienįnuspręs, koks bus D.Ivanovo liki-mas. Bulgaras LKL čempionate šįsezoną pelno po 6,6 taško ir atkovo-ja 5,3 kamuolio.

LATVIŲ TRIUMFAS

Baltijos krepšinio lygoje (BBL) naujasįrašas - pirmą kartą nugalėtoju tapoLatvijos klubas “Ventspils”. Tai paaiš-kėjo po šeštadienį Ventspilyje vykusiųatsakomųjų finalo rungtynių, kuriose“Prienų” klubas 73:70 (19:17, 19:22,22:15, 13:16) įveikė “Ventspils” krep-šininkus. Tačiau pergalę latviams lė-mė pirmasis susitikimas Prienuose,kai svečiai laimėjo 22 taškų skirtumu- 91:69. Šeštadienį po 15 taškų mes-dami į aikštelės šeimininkų krepšįpelnė Gintaras Kadžiulis ir SiimasSanderis Vene, 14 - Artūras Milaknis,po 8 - Aidas Labuckas ir Arminas Ur-butis. “Ventspils” komandoje pasižy-mėjo Janis Timma (15 tšk.), AkselisVaigoras ir Arturas Berzinis (po 10taškų). Iki šiol BBL čempionais tapošiame sezone nedalyvaujantys Kauno“Žalgirio” ir Vilniaus “Lietuvos ryto”klubai.

IŠLIKO DIVIZIONE

Antrą pergalę Estijos sostinėje Ta-line pasibaigusiame pasaulio jaunių(iki 18 metų) II diviziono A grupės

ledo ritulio pirmenybėse iškovojoir vietą antrajame divizione išsau-gojo penktąją poziciją užėmusiLietuvos (4 tšk.) rinktinė. Lemia-mose rungtynėse jaunieji Lietuvosledo ritulininkai po baudinių seri-jos 6:5 (0:0, 2:2, 3:3, 0:0, 6:5) palau-žė šeimininkės Estijos (1 tšk.) eki-pos, kuri patyrė penktą nesėkmę irliko paskutinė, pasipriešinimą. Trisįvarčius į aikštės šeimininkų var-tus, tarp jų ir pergalingą baudiniųserijoje, įmušė Paulius Gintautas(47:19, 55:19, 65:00), po vieną -Kasparas Falkas (31:26), EmilijusKrakauskas (37:51) ir Erikas Sa-dauskas (56:02).

PRARADO VILTIS

Antrą nesėkmę Vilniuje vykstančia-me 2015 metų pasaulio moterų fut-bolo čempionato Europos zonos 2grupės atrankos turnyre patyrė Lie-tuvos rinktinė. 2-ojo turo rungtynesLietuvos futbolininkės 0:1 (0:0)pralaimėjo į antrąją vietą pakilusiaiFarerų Salų vienuolikei ir neprik-lausomai nuo paskutinio susitikimoliks ketvirtos grupėje. Vienintelįįvartį į lietuvių vartus įmušė RannvaAndreasen (61 min.). “Komandatikrai stengėsi, tačiau nepavyko žai-dimas puolant, nesisekė sukurtirealių progų, - po rungtynių kalbėjoLietuvos rinktinės vyriausiasis tre-neris Rimantas Viktoravičius. - Šįkartą gynyboje žaidėme geriau. Įvartus stojusi kita vartininkė nenu-vylė, vidurio gynėjos taip pat atlikosavo darbą.” Paskutines turnyrorungtynes Lietuvos komanda rytojžais su lydere tapusia Juodkalnijosrinktine, kuri šeštadienį 2:0 (1:0)nugalėjo Gruzijos ekipą.

LŽ

Trumpai

Lietuvos teniso rinktinė Davisotaurės Europos-Afrikos zonos IIgrupės varžybose Lisabonojenesugebėjo rimčiau pasiprie-šinti Portugalijos komandai.Tris dienas trukusį mačą lietu-viai pralaimėjo 0:5.

Sekmadienį varžybos prasidėjoseptyniolikamečio Kasparo Žemaitė-lio ir vienuolika metų vyresnio Fre-derico Gilio (ATP reitingas - 213) dvi-kova. Prieš dvejus metus 62-oje ATPreitingo vietoje buvęs portugalas įvei-kė Lietuvos tenisininką rezultatu 6:16:3, nors savo galimybių šiame mačeturėjo ir K.Žemaitėlis. Antrame setelietuvis pirmavo 3:1 ir, paduodantvaržovui, geimo rezultatas buvo 15:40.

“Manau, kad žaidžiau neblogai,nors, tiesą pasakius, rezultatas tikraigalėjo būti geresnis. Stengiausi žaistiagresyviai, diktuoti tempą. Gaila, kadantro seto viduryje nepasinaudojauturėta galimybe pabėgti į priekį”, - posusitikimo teigė K. Žemaitėlis.

Paskutiniame susitikime Lukas Mu-gevičius 2:6 0:6 pralaimėjo Rui Macha-do (ATP 278).

Apibendrindamas rinktinės pa-sirodymą Portugalijoje komandoskapitonas Rimvydas Mugevičius tei-gė, kad mačo baigtis - visiškai dės-ninga: “Prieš kelionę į Lisaboną sa-kiau, kad važiuojame čia kauptipatirties. Taip, galbūt galėjome lai-mėti keliais geimais daugiau, tačiaune tai svarbiausia. Tiesiog sprendė-me savo uždavinius. Ir jei manome,

kad mūsų rinktinei reikia užsiau-ginti stiprius trečią ir ketvirtą žai-dėjus, tai ši išvyka buvo tikrai nau-dinga.”

Pirmąją varžybų dieną L.Mugevi-čius 0:6, 1:6, 2:6 pralaimėjo GastaoEliasui, o Dovydas Šakinis 2:6, 4:6,0:6 neprilygo Pedro Sousai. Šeštadie-nį vykusiame dvejetų susitikimeL.Mugevičius su Mantu Bugailiškiu3:6, 0:6, 2:6 pralaimėjo G.Eliaso irR.Machado duetui.

Portugalijoje be Ričardo Beran-kio ir Lauryno Grigelio žaidusi Lie-tuvos rinktinė išliko antroje Euro-pos-Afrikos zonos grupėje. Kitosezono varžybų burtai bus traukia-mi šių metų pabaigoje. •LŽ

Portugalams nepasipriešinoVilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI”komanda jau šiandien gali užsi-tikrinti vietą Lietuvos moterųkrepšinio lygos (LMKL) finale.

Pirmosiose LMKL pusfinalio serijosiki dviejų pergalių rungtynėse vilnietėsšeštadienį namie 69:50 (26:17, 14:16,13:5, 16:13) nugalėjo Kauno “Aistes-LSU”. Du kėlinius aikštėje vyko atkak-li kova, o dvikovos favorite laikyta “Ki-birkštis-VIČI-IKI” niekaip negalėjoįgyti solidesnės persvaros. Lūžis įvykotrečiame ketvirtyje, per kurį šeimininkėspraleido tik 5 taškus ir nutolo 53:38.

“Antroje rungtynių dalyje gynė-mės geriau. Gerai susitvarkėme pokrepšiais, gudriau sužaidėme puoli-me”, - sakė nugalėtojų treneris Ta-das Stankevičius.

Vilniaus komandai Mantė Kvede-ravičiūtė pelnė 18 taškų, Kristina Al-minaitė - 12, Kristina Vengrytė - 7,Greta Šniokaitė - 6, Lina Pikčiūtė - 4.“Aisčių-LSU” gretose pasižymėjo Jo-lanta Marmienė (19 tšk.). Laura Sva-

rytė pelnė 8 taškus ir atkovojo net 17kamuolių.

Antrosios serijos rungtynės šiandienvyks Kaune. Jei prireiktų trečiųjų, josketvirtadienį vėl vyktų sostinėje. “Ti-kimės, kad pakaks dvejų rungtynių irjau Kaune galėsime sveikinti viena ki-tą”, - sakė “Kibirkšties-VIČI-IKI”puolėja Vita Kuktienė.

Per žingsnį nuo finalo yra ir Klai-pėdos “Fortūnos” komanda. Klai-pėdietės pirmosiose pusfinalio rung-tynėse svečiuose 69:68 (15:20, 20:25,16:9, 18:14) palaužė Kauno “Hopt-rans-Sirenų” komandą.

“Fortūnai” daugiausia taškų pelnėGarkeiva Council (29), Tatjana Li-chtarovič (12.), Gabrielė Gutkaus-kaitė (11) ir Monika Grigalauskytė(9). “Hoptrans-Sirenoms” Iveta Šal-kauskė - 21, Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė - 20, Eglė Sarapaitė -11. Rytoj komandos dar kartą susi-tiks Klaipėdoje. •LŽ

Vilnietės nusitaikė į finalą

“Kibirkštis-VIČI-IKI” (su kamuoliu - L.Pikčiūtė) pirmauja serijoje prieš“Aistes-LSU” / bckibirkstis.lt nuotrauka

Lietuvos tenisininkai penkiuose susitikimuose su portugalais laimėjo vos 20 geimų. / LŽ archyvo nuotrauka

Sportas 152013 04 08Lietuvos žinios

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos čempionai Panevėžio“Ekrano” futbolininkai 2013metų A lygos pirmenybėse taškus prarado jau 5 ture.

Panevėžiečiai namie neįveikė Mari-jampolės “Sūduvos” komandos - 2:2.O lygiąsias čempionai išplėšė tik perteisėjo pridėtą laiką.

Brazilo šouPo sunkios sezono pradžios, kai

“Sūduva” per dvejas rungtynes iško-vojo tik 1 tašką, marijampoliečių gali-mybės kovoti dėl aukštų vietų buvovertinamos kritiškai. Tačiau suvalkie-čiai po truputį įsibėgėja ir neigia skep-tikų prognozes.

Panevėžyje “Sūduva” pasirinko gy-nybinę taktiką - atsitraukę atgal, svečiailaukė savo šanso kontratakose. Įspū-dingas rungtynes sužaidė “Sūduvos”brazilas Rafaelis Ledesma. Jis rungty-niavo tik ką išsigydęs traumą. Nors bra-zilas dar turi antsvorio, lengvai draskėvaržovų gynybą. 19 minutę jis po indi-vidualaus prasiveržimo įmušė pats, okėlinio pabaigoje po R.Ledesmos per-davimo pasižymėjo Nerijus Valskis.Prieš tai rezultatą tolimu smūgiu buvoišlyginęs “Ekrano” latvis Igoris Kozlo-

vas. Visą antrą kėlinį “Ekranas” stengė-si atakuoti ir išlyginti rezultatą, bet sa-vo tikslą pasiekė tik per 3-iąją teisėjopridėto laiko minutę. Po kampinio taipadarė Vitalijus Kavaliauskas.

“Tokiose rungtynėse žiūrovai pati-ria daug gerų įspūdžių, o treneriamstai kainuoja daug nervų, - po rungty-nių sakė “Ekrano” treneris Valdas Ur-bonas. - Antrame kėlinyje ėmė sektijėgos, buvo sunku atakuoti. Puolime

žaidėme karštligiškai, bet džiaugiuosi,jog sugebėjome iškovoti tašką.”

“Apmaudu, kad paskutinę minutęišsprūdo pergalė”, - apgailestavo “Sū-duvos” treneris Darius Gvildys. Jis taippat pažymėjo solidų R.Ledesmos žai-

dimą: “Rafaelis labai stengiasi. Jis sten-giasi kontroliuoti savo svorį ir rodo di-džiulį norą žaisti.”

“Žalgiris” įsibėgėjaJau kitame ture “Ekrano” laukia dar

vienas rimtas išbandymas. Trečiadie-nį sostinėje čempionai susitiks su Vil-niaus “Žalgiriu”, kuriam prieš mėne-sį LFF Supertaurės rungtynėsepralaimėjo 0:1. Žalgiriečiai 5 ture ne-

turėjo daug vargo žaisdami su Alytaus“Dainava” ir įveikė ją 3:0. Solidžiąpersvarą vilniečiai susikrovė pirmamekėlinyje po legionierių iš Lenkijos įvar-čių - du kartus pasižymėjo Kamilis Bi-linskis, vieną - Jakubas Wilkas.

“Alytaus komanda gynėsi devynie-se, susispaudė prie savų vartų, o pra-laužti tokią gynybą sunku. Varžovaipalūžo po antrojo įvarčio. Antramekėlinyje jau galėjome taupyti jėgas irrengtis būsimai kovai su “Ekrano” ko-manda”, - sakė “Žalgirio” trenerisMarekas Zubas.

Vilniaus komanda sezoną pradėjonetikėtu pralaimėjimų Klaipėdos “At-lantui” (1:2), tada vienodais rezulta-tais 1:0 sunkiai palaužė “Šiaulius” irTauragės “Taurą”. Dvikovoje su “Dai-

nava” žalgiriečiai jau demonstravo so-lidesnį žaidimą, nors patys futbolinin-kai juo nesidžiaugė.

“Kol kas džiugina tik įvarčiai, nes žai-dime dar daug ką reikia tobulinti”, - pa-reiškė gynėjas Andrius Skerla.

“Kruoja” neišnyksPastarosiomis savaitėmis netilo

kalbos apie sudėtingą Pakruojo“Kruojos” klubo finansinę padėtį.Kalbėta, kad Pakruojo komanda ga-li išnykti iš šalies futbolo žemėlapio.Sausį “Kruoją” įsigijo investuotojai išŠveicarijos, tačiau jų žadėti pinigaiklubo kasos taip ir nepasiekė. Strei-kuodami “Kruojos” futbolininkai bu-vo nustoję treniruotis. Galiausiai ko-mandą paliko visi legionieriai, išskyrus

vartininką iš Latvijos Marį Eltermanį.“Kruoja” balansavo ties išnykimo

riba, tačiau prieš kelias dienas koman-dai pagalbos ranką ištiesė Pakruojorajono savivaldybė, skyrusi pinigų. Pa-rama pradžiugino futbolininkus ir jievėl ėmė treniruotis. “Kruoja” susitel-kė ir vakar net 4:0 sutriuškino Gargž-dų “Bangos” komandą. Ši pergalė ta-po puikia dovana 43-iąjį gimtadienįšventusiam komandos treneriui AiduiDambrauskui.

“Situacija klube buvo labai prasta.Tačiau žaidėjai vėl treniruojasi. Gaila,kad Pakruojyje neturime dirbtinėsdangos aikštės. Bet su savivaldybės pa-galba nuo šiol galėsime važinėti treni-ruotis į Panevėžį”, - optimistiškai kal-bėjo A.Dambrauskas. •

“Sūduva” nenori būti nurašomaSTATISTIKAAlytaus “Dainava” - Vilniaus “Žalgiris”0:3 (0:3).Kamilis Bilinskis (30, 34), Jakubas Wilkas(41).Panevėžio “Ekranas” - Marijampolės“Sūduva” 2:2 (1:2).Igoris Kozlovas (35), Vitalijus Kavaliauskas(90+3); Rafaelis Ledesma (19, 44).Tauragės “Tauras” - Klaipėdos “Atlan-tas” 0:1 (0:1).Evaldas Razulis (26).Pakruojo “Kruoja” - Gargždų “Banga”4:0 (1:0).Lukas Kochanauskas (9, 73), Andrius Lips-kis (67), Ričardas Beniušis (79).

(rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėji-mai, įvarčių santykis, taškai)1. Ekranas 4 3 1 0 13:5 102. Atlantas 4 3 0 1 5:4 93. Žalgiris 4 3 0 1 6:2 94. Kruoja 4 3 0 1 10:7 95. Sūduva 5 2 2 1 12:4 86. Šiauliai 4 1 2 1 4:3 57. Banga 5 1 1 3 3:10 48. Dainava 5 1 0 4 4:12 39. Tauras 5 0 0 5 2:12 0

V.Urbonas: “Puolime žaidėme karštligiškai, betdžiaugiuosi, jog sugebėjome iškovoti tašką.”

Lietuvos rankininkai nuplovėgėdos dėmę. Europos čempio-nato atrankos rungtynėseVilniuje vakar lietuviai 28:23(17:13) nugalėjo Turkijos rink-tinę ir atsirevanšavo už prieškelias dienas patirtą skaudžiąnesėkmę 26:27.

Nuo rungtynių pradžios lietuviaidominavo aikštėje, tačiau įgyti ap-čiuopiamo pranašumo šeiminin-kams nesisekė. Lietuvos rinktinė atit-rūko tik prieš pat pertrauką - 17:13.Antrame kėlinyje lietuviai pirmavo4-5 įvarčių skirtumu, bet po to įkri-to į duobę. 46 minutę turkai pavijomūsiškius, o netrukus ir persvėrėrezultatą - 22:21. Tačiau greitai re-zultatą išlygino Vaidotas Grosas iršeimininkams pavyko susigrąžintiiniciatyvą. Rungtynių pabaigoje Lie-tuvos komanda neleido varžovamsdar kartą priartėti, o vartus itin sėk-mingai gynė Vilius Rašimas, išrink-tas naudingiausiu žaidėju Lietuvoskomandoje.

“Atlikome gerą varžovų žaidimoanalizę, vyrai aikštėje parodė charak-terį. Iš karto tvirtai perėmėme inicia-tyvą ir visą laiką dominavome. Deja,antrame kėlinyje leidome varžovamspersverti rezultatą, bet minutės pert-raukėlė ir keli keitimai padėjo vėl iš-siveržti į priekį. Klaidas ištaisėme perlabai trumpą laiką ir nugalėjome”, -

sakė Lietuvos rinktinės treneris Gin-taras Savukynas.

Po 4 įvarčius nugalėtojams pelnėRemigijus Čepulis ir V.Grosas, po 3

- Mindaugas Andriuška, AidenasMalašinskas, Augustas Strazdas irRobertas Švedas, po 2 - Povilas Ba-barskas, Valdas Drabavičius, Tomas

Eitutis ir Skirmantas Plėta. Turkijoskomandoje net 10 kartų pasižymėjoRamazanas Done.

Iki dvikovų su turkais lietuviai bu-

vo patyrę dvi nesėkmes - jie išvyko-je 18:27 pralaimėjo olimpiniamsčempionams prancūzams, o Kaune21:28 neprilygo turkams.

Atrankos turnyrą Lietuvos koman-da baigs birželio mėnesį rungtynėmisnamie su Prancūzija ir svečiuose suNorvegija. Į Europos čempionatą pa-teks po dvi geriausios septynių atran-kos grupių rinktinės ir viena geriau-siai pasirodžiusi iš trečiąsias vietasužėmusiųjų. Atrankos grupėje svar-bu nelikti paskutiniam. Nes ketvirtą-ją vietą užėmusi komanda pasauliočempionato atrankos varžybas pra-dės nuo kvalifikacinio etapo.

Per kitas 3 atrankos grupės rung-tynes Nansi mieste Prancūzijos rink-tinė 32:28 (17:12) palaužė Norvegiją.Alixas Nyokas ir Nikola Karabatičiusprancūzams pelnė po 7 įvarčius, Je-rome Fernandezas - 5. Norvegijoskomandoje 6 kartus pasižymėjo Es-penas Hansenas. Visas ketveriasrungtynes laimėjusi Prancūzijosrinktinė jau užsitikrino vietą kitų me-tų sausį Danijoje vyksiančiame Eu-ropos čempionate. •

Turkams smogė atgalTURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės,lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis,taškai)

1. Prancūzija 4 4 0 0 121:88 8

2. Norvegija 4 2 0 2 119:105 4

3. Lietuva 4 1 0 3 93:105 2

4. Turkija 4 1 0 3 93:128 2

A.Malašinskas į turkų vartus įmetė tris įvarčius. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

“Sūduvos” kroatas Petaras Bašičius (balta apranga) bando sustabdyti “Ekrano” legionierių iš Nigerijos Uchenną Umeh. / www.alyga.lt nuotrauk

2013 04 08Lietuvos žinios16 Pramogos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Šeštadienio vakarą sostinės menų fabrike “Loftas” skambėjo sentimentalios ir nostalgiškos Chinawoman dainos. Jau kuris laikas prieškoncertą į muzikantės pasirodymą buvo išpirkti visi bilietai.

Be jokių įžangų pusvalandį vė-luodama atlikėja iš Kanados pradė-jo pasirodymą. Šviesoms pritemusir pasigirdus pirmiesiems akordams“Lofte” nuvilnijo plojimai ir šūks-niai. Buvo akivaizdu, kad čia susi-rinko tikrų melomanų kompanija,kuri vertina profesionaliąją muzi-ką. Tačiau klausytis Chinawomanreikia būti pasirengusiam, nes tainėra foninė ar atmosferinė muzika.Tai prasminga kūryba.

Sparčiai populiarėjaEuropoje sparčiai populiarėjan-

ti atlikėja vadinama naujosios kar-tos tamsiai romantiškų baladžiųkūrėja. Žinoma, kiekvienas vertinamuziką pagal savo skonį, suprati-mą, šios srities išmanymą, tačiau ly-ginčiau Chinawoman su birželiomėnesį į Lietuvą atvykstančia po-puliariąja Lana Del Ray. Sodrus vo-kalas, o muzika - tarsi lėtai išpučia-mi dūmai. Chinawoman taip patturi šviesių, pietietiškų “latin” at-spalvių, tas labiausiai ją skiria nuominėtos L.Del Ray, kuri yra tamses-nė ir galbūt niūresnė.

Per šeštadienio pasirodymą mu-zikantė porą pirmų dainų atliko vi-

siškai nebendraudama su publika,bet vėliau Chinawoman gyrė Vil-nių ir stovėdama su gitara rankosenuoširdžiai tvirtino, kad jai šismiestas labai patiko. Atlikėja juo-kavo, kad sėdintieji gali atsistoti,

nebūtina laukti jos leidimo paju-dinti klubus. Pristatydama dainą“Vacation from Love” (liet. “Atos-togos nuo meilės”) atlikėja juokau-dama klausė publikos, kam reikėtųtokių atostogų.

Kas ji“Chinawoman - visai ne kinė. Jos

kūryba ypatinga, šiek tiek tamsi - visa-da išjudina net ir ramiausias sielas”, -sakė prodiuseris Viktoras Diawara,pakvietęs atlikėją į Lietuvą.

Atlikėjos tėvai kilę iš Rusijos, o daini-ninkė gimė Kanadoje. Mama - buvusibalerina, tėtis - inžinierius iš Sankt Pe-terburgo. Jie 1975 metais iš tuometinioLeningrado emigravo į Kanadą, ten irgimė Michelle Gurevich. Toronte Mi-chelle išaugo į visą Chinawoman, tačiausupratusi savo pašaukimą ir intymų ry-šį su Rytų Europa ji leidosi atgaliniaiskeliais. Dabar Michelle gyvena Berlyne.

Dėl savo sodraus šamaniško balsoir sentimentalios bei teatrališkos kū-rybos Chinawoman neretai lyginamasu pačiu Leonardu Cohenu - lietuviš-kų šaknų turinčia gyva muzikos le-genda, irgi iš Kanados. “Tai, ką aš ku-riu, yra gana sentimentalu. Tačiaukažkodėl žmonių sąmonėje senti-mentalumas dažnai turi neigiamą at-spalvį. O aš kaip tik visada ieškau jaut-riųjų taškų”, - prisipažino kūrėja.

Organizatoriai jos sodrų balsą ly-gina su Tanitos Tikaram, o psichozi-nį intonavimą vadina, lyg joje būtųreinkarnavusis dalelė Jimo Morriso-no. Ji pakeri visus, kurie ieško konors naujo, negirdėto ir jautraus.

Debiutinis Chinawoman albumas“Party Girl” buvo išleistas 2007 me-tais. Visos jos dainos yra lėtos, dra-matiškos, apie meilę, pasitikėjimą irmoteris. Klubinei nakčiai tokia mu-zika visiškai netinkama, tačiau kai no-risi vakarojant pasinerti į save, meilęir aistrą - pats tas.•

Tamsioji romantikė Chinawoman pasitikta šūksniais

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Šiandien, balandžio 8-ąją, Kaune prasideda tarptautinismedijų meno ir muzikos festivalis “Centras”. Visą savaitękultūrinėse erdvėse vyks paskaitos, parodos, koncertai,veiks dirbtuvės.

Aštuntą kartą rengiamas festiva-lis geriausiai žinomas Kaune, nors irsutraukia menininkų iš visos Euro-pos. Projekto atstovų manymu, tainesenas renginys, užtat ateityje, kaiptikimasi, taps 100 proc. tarptautinis.Šių metų programoje - meno ir mu-zikos pasaulyje dar nauji kūrėjai,kurie sujungia muziką ir medijas.

Žinomi ir naujokaiFestivalio vadovas Gediminas

Navikas LŽ teigė, kad šiais metaisatvyksta kaip niekad daug meninin-kų ir atlikėjų iš užsienio. Tačiau jispritarė ir minčiai, kad renginysskirtas ne vien parodyti, kas permetus nuveikta Lietuvoje, arba at-vežti naujo meno vėjų, bet ir pasi-rodyti - jauniems menininkams iš-lįsti į viešumą. “Kaip skambiausiąvardą šiemet išskirčiau “Kurak”rinktinę, lietuves merginas “Bio-nics”, kurias pastatysime scenojegreta žinomų profesionalų”, - ko-mentavo G.Navikas.

Sparčiai populiarėjančių “Ku-rak” koncertu bus bandoma įtikin-ti, kad grupė žinoma ne tik Vilniuje,bet ir laikinosios sostinės meloma-nams. Vienas grupės balsų, muzi-kantas ir radijo laidų vedėjas Karo-lis Ramoška ką tik grįžo iš Talinomuzikos savaitės, kuri vyko praėju-

sį savaitgalį, ir gali pasakyti, kad jiegerai sutinkami visur: “Taline buvomūsų pirmasis koncertas, smagu,kad į jį susirinko pilna salė anaiptolneatsitiktinai užklydusių žmonių.”K.Ramoškai “Kurak” koncertas buspirmas ir Kaune.

Vieta inovacijoms“Centras” prasidėjo, kai alterna-

tyvios grupės savo kūryboje pradė-jo naudoti ne tik garso, bet ir vaiz-do formą, prireikė jas sujungtibendru vaizdu. Nuo kitų meno fes-tivalių Kaune jis skiriasi tuo, kaddaug dėmesio seikėja tarptauti-niams menininkams, didžėjų kul-tūrai, tačiau ne vien muzikai, bet iredukacijai. Pats “Kurak” kolektyvaskol kas tenkinasi audioforma, buvosukurtas tik vienintelis grupės pris-tatomasis vaizdo filmukas. Karolisnespėlioja, kodėl “Centras” juos pa-sirinko, bet kuriuo atveju festivalisjam - gera vieta surasti savo publiką.

Dar viena grupė - audiovizuali-nės poezijos kompanija “AVaspo”po festivalio stogu pristatys savonaują albumą “Kraujuojantis okea-nas”. Anot G.Naviko, pasikeitusgrupės sudėčiai pasikeitė ir josskambesys, jis tapo daugiau elekt-roninis. Festivalio vadas viliasi, kad“Centras” ne tik žengia koja kojonsu muzikos tendencijomis, bet ir jasdiktuoja.

G.Naviko viltis komentavęs K.Ra-moška mano, kad festivaliai ir dik-tuoja tendencijas, ir jas atskleidžia.“Renginiai, kurie vienija kūrėjus,sukviečia ne naujokus menininkus.Šie ir suneša inovacijas, organiza-toriai tik suteikia vietą - kur. Kitavertus, ką jie pasirenka rodyti tie-siogiai, daro įtaką klausytojui ir žiū-

rovui”, - LŽ teigė Karolis, kuris kaipdauguma menininkų vis dėlto ne-sistengia kurti madų.

Siūlė neapeiti “Fluxus”Be koncertų, festivalyje bus gali-

ma dalyvauti edukacinėse paskai-tose, jungtinėje šešių menininkųparodoje, tarp kurių - prieš Nau-juosius Van Gogho autoportretąnufotografavęs ir didelio spaudosdėmesio sulaukęs Tadas Černiaus-kas. Dirbtuvėms vadovaus šveica-

rai Luisas Sanzas, Martinas Frohli-chas, kurie kūrėjus ir meno mė-gėjus supažindins su naujausiomistechnologijomis. M.Frohlichas da-lyvius mokys kurti vizualizacijas, oL.Sanzo dirbtuvių “Iš 2D į 3D” re-zultatus ir eigą taip pat bus galimapamatyti Vytauto Didžiojo univer-siteto galerijoje “101”, atgimusia-me kino teatre “Romuva”.

Savaitę trunkantis festivalis - paly-ginti trumpa meno apžvalga, tačiauG.Navikas teigė, kad ji itin apmąs-

tyta ir koncentruota. Į Kauną atve-žami menininkai, kurie Europoješiuo metu yra geriausi, aktualiausi.

“Jei reikėtų išskirti unikaliausią“Centro” renginį, siūlyčiau nepra-leisti balandžio 13-ąją “Fluxus” mi-nisterijoje vyksiančių koncertų irprogos nemokamai išvysti olandoDieterio Vandoreno performansą.Jis labiausiai atitinka festivalio idė-ją - yra audiovizualinis, tarpdiscip-lininis ir visiškai naujas”, - reko-mendavo Gediminas.•

“Centras” diktuos medijų ir muzikos madas

Atlikėjos Chinawoman tėvai kilę iš Rusijos, o dainininkė gimė Kanadoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kai norisi vakarojantpasinerti į save, meilę

ir aistrą - jos muzikayra pats tas.

Šių metų “Centro” perspektyva vadinama alternatyvios muzikos komanda “Kurak”. / Pravda.lt nuotrauka

BUTAIPARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuo-nių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m,kambariai nepereinami, yra du įstiklinti bal-konai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobi-lių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

SODYBOS, SKLYPAI

PERKA

Neatkurtos miesto žemės dokumentus per-sikelti į rajoną. Tel. 8 653 20 345.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba sutransportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimųpriežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakosįvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradici-nių priemonių deriniais. Diplomuoto asmeniniotrenerio paslaugos. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja,atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pa-darytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

SIŪLO DARBĄ

ANGLIJA! Šparagų, bulvių nuėmimas, pa-kavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt!www.extratravel.lt, tel. +370 688 15 532.

Užs. LM-2525

ĮVAIRŪS

Parduodu naujus dažų purkštuvus „Point-Zoom“ (kaina - 150 Lt) ir naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronasir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukš-čių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus čekiškus klausos aparatus(kaina - 70 Lt), naujus elktrinius prietaisus„Pest Repler“ pelėms, tarakonams, blakėms,skruzdėms naikinti. Tel. 8 670 99 923.

Klasifikuoti skelbimai 172013 04 08Lietuvos žinios

Lentelò - 82 170 (2 x 41 085) Lt

ØstriÏainòs - 8 Lt

Eilutò - 4 LtKeturi kampai - 2 Lt

19 16 54 56 67 66 21 72 62 48 33 51 20 69 59 06 30 23

26 50 75 58 35 25 60 55 12 42 1568 05 10 04 49 44

47 14 36 01 17

40 52 31 74 34

39 37 27 13

Papildomi prizai:30 000 Lt 022003330 000 Lt 044463830 000 Lt 010345225 000 Lt 044650920 000 Lt 048444120 000 Lt 046954220 000 Lt 003876620 000 Lt 014183520 000 Lt 003643720 000 Lt 055312820 000 Lt 063921620 000 Lt 013134915 000 Lt 060239710 000 Lt 041541810 000 Lt 039038410 000 Lt 025078710 000 Lt 069264710 000 Lt 063572210 000 Lt 063643910 000 Lt 039491710 000 Lt 020192210 000 Lt 057205110 000 Lt 035218910 000 Lt 042374410 000 Lt 067554110 000 Lt 000299310 000 Lt 037625610 000 Lt 038676110 000 Lt 009009210 000 Lt 032646110 000 Lt 063279210 000 Lt 013696610 000 Lt 021581010 000 Lt 0475773

Fiat Punto (TV) Jolita Kiau‰ienòFiat Punto (TV) Albinas KunickasFiat Punto 0370974Fiat Punto 072263410 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 1 d.) -Onytò Garbuvienò i‰ Varònos r.10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 1 d.) -GraÏina ·etkuvienò i‰ Jurbarko 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 1 d.) -Stanislovas Stefanoviãius i‰ Vilniaus r.10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 1 d.) -Silva Lazdauskaitò i‰ Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 1 d.) -Rita Martkoviã i‰ Kauno

Pakvietimai ∞ TV:037*113, 047*195,011*410.Prognozò: Aukso puode bus - 300 000 Lt

www.olifeja.lt

TELELOTO lošimo Nr. 8872013 04 07

SV-11028

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-10

118

reklama@lzinios.lt

Îaidimas JñGA 2TiraÏo Nr. 4071 2013 04 06

DIDYSIS PRIZAS - 215 562 Lt01 05 07 18 21 27 + 246 skaiãiai - 215562 Lt 5+1 skaiãius - 1458 Lt5 skaiãiai - 352 Lt 4+1 skaiãius - 211 Lt 4 skaiãiai - 11 Lt3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! TiraÏo Nr. 54392013 04 0603 07 10 11 13 17 21 22 25 31 32 35 37 38 40 47 48 51 55 60

2013 04 08Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 16.30, 19.30, 21.50 val.

“Sielonešė” - 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15,16, 19, 21.20 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 16.15, 21.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 15.15 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.“Tamsus dangus” - 21 val.“Parkeris” - 13.30, 18.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.“Gimtadienis” - 21.30 val.“Valentinas vienas” - 18 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Olimpo apgultis” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.15 val.“Teresės nuodėmė” - 15.20, 18.20, 21 val.“Pilnos rankos pistoletų” - 20.30 val.“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.30, 15.15, 17.45, 22 val.“Sielonešė” - 15, 18, 20.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45,16.30, 19, 21.40 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 16.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14.10, 18.40, 21.20 val.“Mama” - 15, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.45 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.45 val.“Šalutinis poveikis” - 16 val.“Tamsus dangus” - 13.30, 21 val.“Pagalbos šauksmas” - 11.15, 18.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 17.45 val.“Valentinas vienas” - 17.15 val.“Hičkokas” - 15.15, 20.30 val.SKALVIJA“Atostogos prie jūros” - 21.20 val.“Šalutinis poveikis” - 19.20 val.“Pi gyvenimas” - 17 val.“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 15 val.PASAKA“Saugus prieglobstis” - 20.45 val.“7 dienos Havanoje” - 18 val.

“Be ryšio” - 20.30 val.“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.“Šalutinis poveikis” - 18.30 val.“Ana Karenina” - 18.15 val.MULTIKINO“Olimpo apgultis” - 16.30, 19, 21.30 val.“Emigrantai” - 15, 17, 18.45val.“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 19, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.30,16, 18.30, 21 val.“Pagalbos šauksmas” - 19.45, 22 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14, 19, 21.15 val.“Parkeris” - 21 val.“Krudžiai” (3D) - 10.30, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 11.30, 12, 14.30, 16.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 16.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13 val.“Sniego karalienė” - 10 val.

KAUNASCINAMON“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.40, 19.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.25, 13.45, 16.10,18.35, 21 val.“Emigrantai” - 20.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 22.05 val.“Pagalbos šauksmas” - 21.30 val.“Krudžiai” (3D) - 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.“Valentinas vienas” - 14.45, 17, 19.15 val.FORUM CINEMAS“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 18, 20.30 val.“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.25 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.45, 17.45 val.“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13,15.45, 18.45, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.30 val.“Parkeris” - 13.15, 18.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Krudžiai” - 13.45, 16.30 val.“Mama” - 20.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45 val.“Valentinas vienas” - 11, 16, 20.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Linkolnas” - 17.15, 20.15 val.“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 16.15, 18.50 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.45,18.30, 21.15 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.“Krudžiai” - 12.30, 15, 17.45, 20.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 11.45, 14.30 val.“Valentinas vienas” - 11, 16, 21 val.“Argo” - 13.15, 18.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 16,18.45, 21.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 21.15 val.“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 13, 15.30, 18, 20.30 val.“Krudžiai” - 14.10, 16.45 val.“Krudžiai” (3D) - 8 d. 10.15, 12.45 val.“Sielonešė” - 15.15 val.“Valentinas vienas” - 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.30, 18.30 val.“Mama” - 16.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 17.20val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.25, 21.20 val.“Olimpo apgultis” - 19.15 val.I SALĖ“Parkeris” - 21.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 13.10, 19.30 val.“Emigrantai” - 10.10, 11.40, 15, 16.30, 18 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Tamsus dangus” - 13.15, 18 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.15 val.“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.45 val.“Krudžiai” (3D) - 13 val.“Krudžiai” - 14, 16.30, 19 val.“Valentinas vienas” - 15.30, 20.45 val.

PIRMADIENIS 8 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Pinigų karta” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesigoinė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės

laidos tęsinys22.15 Dok. f. “Apokalipsė.

Hitleris”. 1 d. “Grėsmė”23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso reindže-

ris”(k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!”10.45 Veiksmo komedija

“Tango ir Kešas” (k.) N-712.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”

13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7

15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7

17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Nuo... Iki...”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Visa

griaunantis” N-140.55 “Įstatymas ir tvarka” N-71.50 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Juokingiausi Amerikos na-

mų vaizdeliai”8.00 “Dievobaimingos kalės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 Veiksmo komedija “Sa-

chara”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas

Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė trans-

liacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Gyvenimas yra gražus”

21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Kerštas”23.00 “CSI kriminalistai”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Pabudimas”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimųskyrius”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Savaitės

kriminalai” (k.) N-78.30 “Auksarankiai” (k.) N-79.00 “Ekstrasensų

mūšis” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Komikų klubas” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš nusi-

kaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Žvaigždutės” N-721.30 “Užkalnio 5” N-722.30 “Tikras kraujas” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS10 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”11 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS9 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Unė”9 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę”10 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris”

10 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje, “Katedra”11 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra”11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.“Paskendusi vasara”JAUNIMO TEATRAS

9 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip”10 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų”10 d. 18 val. “Gupelė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS10 d. 18 val. “Stabmeldžiai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS8 d. 18.30 val. Koncertas, skirtas Tarptautinei romų dienai9 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas”10 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal!”11 d. 18.30 val. “Madagaskaras”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė10 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”KEISTUOLIŲ TEATRAS11 d. 19 val. “Penktas veiksmas”12 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”MENŲ SPAUSTUVĖ9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Oskaro Koršunovoteatras. “Ugnies veidas”9 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Brangioji mokytoja”“DOMINO” TEATRAS10 d. 19 val. “Daktaras”11 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA10 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Vasarvi-džio nakties sapnas”11 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Įstabioji irgraudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK”8 d. 19 val. “Laisva meilė”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS10 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis”KAUNO KAMERINIS TEATRAS12 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS9 d. 19 val. “Sesuo”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS12 d. 18 val. “Medinės žvaigždės”KAUNO TEATRO KLUBAS10 d. 19 val. “I love you, Maria”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS9 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Prie barjero”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI10 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Vakarienėsu idiotu”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS12 d. 18 val. “Rimti žaidimėliai”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS11 d. 16 val. “Trys draugai”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS8 d. 18 val. Moksleivių dramaturgijos festivalis(Juozo Miltinio gimnazijos renginys)9 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių”10 d. 18 val. Vilniaus mažasis teatras. “Madagaskaras”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”

9 d. 11 val. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”9 d. 18 val. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai”10 d. 18 val. Šiaulių dramos teatras. “Už durų”11 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS11 d. 18 val. Grupės “Liūdni slibinai” turas “Pavasaris be jokių Ė”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS10 d. 10 val. “Zuikelių mokykla”

ALYTUSALYTAUS MIESTO TEATRAS8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

ŠILUTĖŠILUTĖS KULTŪROS CENTRAS8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

ŠILALĖŠILALĖS KULTŪROS CENTRAS8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

KUPIŠKISKUPIŠKIO KULTŪROS CENTRAS9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KELMĖKELMĖS KULTŪROS CENTRAS10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

BERNATONYSBERNATONIŲ KULTŪROS CENTRAS9 d. 10.30 val. Panevėžio lėlių vežimo teatras. “Zuikelių mokykla”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Dru-pis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vai-peris” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai,kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Tele-parduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30“Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai”18.00 Detektyvė Rizoli” N-7 18.55 “Žodis - nežvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Kriminalinė veiksmo drama “Brolis” N-1423.00 Siaubo f. “Džeisonas keliauja į pragarą. Pa-skutinis penktadienis” S 0.40 “Sveikatos ABC” (k.)1.10 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Pramoginėsmuzikos koncertas. “Linas Adomaitis. 15 metų sce-noje” (k.) 13.20 LRT OPUS ORE. Grupės “Fused-marc” koncertas (k.) 14.20 “Pagauk kampą” (k.)14.45 “Kai aš mažas buvau” (k.) 15.30 “Laba diena,Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryž-kelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos”18.45 “Mūsų miesteliai”. Obeliai 19.35 “ŠerlokoHolmso sugrįžimas” N-7 21.20 “MES 2013” 21.45Architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių 85-čiui.“Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai”22.30 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Drama“Laisvė” N-7 0.10 Panorama (k.) 0.55 Romantinėkomedija “Prancūziška apgaulė” N-14

Lietuvos ryto TV6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 Žinios7.30 “24/7” 8.30 “Supernamai” 9.00 “Mūsų miš-kai” 9.30 “Pradėk nuo savęs” 10.05 “MAD MEN.Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Mančesterio detek-tyvės” N-7 12.10 Drama “Žaliasis drakonas” N-714.35 “Pažabok stresą!” N-7 15.00 Žinios 15.15“TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Uraganų perse-kiotojai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Uraga-nų persekiotojai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20

“Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 Dok. f.“Greičio festivalis” N-7 19.00 LKL čempionatas.Šiaulių “Šiauliai” - Vilniaus “Lietuvos rytas”. Tie-sioginė transliacija iš Šiaulių 21.00 “Reporteris”21.45 “Kitaip. Su Nomeda” 22.45 “Merdoko pa-slaptys” N-7 23.55 “Reporteris” 0.40 “TV pokš-tai” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Raudonoji uola” N-7 9.25 Dok. f. “Ke-

lionė į vandenyno gelmes” 11.00 Trileris “Dvylika”N-7 13.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 15.00Trileris “Trys įtemptos dienos” N-7 17.10 Drama“Psichoanalitikas” N-7 19.00 Veiksmo f. “Audroskarys” 21.00 Drama “Infiltruotieji” N-7 23.25 Ko-medija “Skaistuolė amerikietė” N-14 1.00 Trileris“Dėžė” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savai-tė” (k.) 9.30 “Aukščiausia klasė” 10.30 “GSG 9: eli-tinis būrys” N-14 11.30 “Burlaivių pėdsakais: kodėlnebuvome jūrų valstybe?” 12.00 Drama “Žiedo is-torija” N-7 14.05 “Įspūdingiausių interjerų dešim-tukas” 14.35 “Jūros patruliai” 15.35 “Ieškokime ge-riausio!” 15.50 Drama “Nekaltųjų balsai” N-717.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.15 “Maisto de-tektyvai” 18.45 “Broliai detektyvai” N-7 19.45 “Ieš-kokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomanoužrašai” 21.00 “Mįslingas personažas” N-7 23.00“Balticum TV” žinios 23.15 “Senas geras faras” N-70.15 “Komanda Č” N-7

RTR Rossija5.00 Rusijos rytas 9.05 Ieškotojai 10.00 Žinios10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svar-biausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Ži-nios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 Xbyla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys”16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios.Sportas 16.55 Svetimos paslaptys 17.40 “Paga-minta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios

19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05“Kamenskaja” 23.05 “Šalies budėtojas” 0.05 V.Čer-nomirdino 75-mečiui. Filmas “ČVS” 0.50 Merginos1.30 Žinios+ 1.50 Vaid. f. “Inžinieriaus Garino žlu-gimas”. 1 s. 3.00 Visa Rusija 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.15 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga11.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Chelsea” -“Rubin” 13.35 Ledo ritulys. KHL finalas 15.35 Ran-kinis. Europos čempionato atranka. Turkija - Lietu-va 17.00 Rankinis. Europos čempionato atranka.Slovakija - Latvija 18.25 Ledo ritulys. KHL finalas.Tiesioginė transliacija 21.00 Pokeris. The Big Gameturnyras 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga.“Manchester United” - “Manchester City”. Tiesiogi-nė transliacija 0.00 Ledo ritulys. KHL finalas

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jietai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Dide-lės statybos 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automo-bilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Dingęs bagažas22.00 Pagaminta Amerikoje 23.00 Vaikinai iš Juko-no 0.00 Naminės degtinės varytojai 1.00 Ekstre-malus pasaulis

National Geographic TV9.00 Ryto programa 10.00 Milžiniškas aštuonkojis11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 12.00 Lėktuvų avari-jų tyrimai 13.00 Užmiršti Biblijos personažai 14.00Išvaizdą keičiantys gyvūnai 15.00 Nepaprasti aliga-toriai 16.00 Lėktuvų avarijų tyrimai 17.00 UžmirštiBiblijos personažai 18.00 Midvėjus. Japonų gene-rolo planas 19.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 20.00Amerikiečių kolonija 21.00 Kalintys užsienyje22.00 Tunų žvejyba 23.00 Amerikiečių kolonija0.00 Kalintys užsienyje 1.00 Nakties programa

Orai 192013 04 08Lietuvos žinios

Avinas 03 21 - 04 20

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:37leidžiasi 20:06dienos ilgumas 13:29

MĖNULISŠeštoji delčios diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

+3

+3 -4

+3 -5

+3

+3 -6

+3 -5

-5

0

Lisabona

+20Malaga

+13Madridas

+18Alžyras

+21Tunisas

+16

Atėnai+19

Larnaka

+14Stambulas

+18Barselona

+12Bordo

+7Dublinas

+10Paryžius

+8Londonas

+14 Nica

+16Roma

+15Dubrovnikas

+9Sofija

+12Bukareštas

Varna

+3Maskva

+1 Helsinkis

+5Kijevas

+6Berlynas

+3

Kopenhaga+7

Stokholmas

+6

Oslas

+11Amsterdamas

+9Miunchenas

+8Praha

+3Vilnius

+3Talinas

+4Ryga

+2

Minskas

+3Sankt Peterburgas

Bratislava

+4Varšuva

+9Viena

+10Budapeštas

Šiandien: debesuota, daug kur žadama šlapdriba. Temperatūra dieną apie 3 laipsnius šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūra naktį 4-7 laipsniai šalčio, dieną sušils iki 5 laipsnių.

98-oji metų diena. Balandžio aštuntoji, pirmadienis, pirmoji 15-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 267 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Alma, Dionizas, Girtautas, Julija, Skirgailė, Valteris.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Balandžio 6 d. sudoku sprendimas.

DelčiaIV 03

Avinas. Turėsite jėgų, naujų idė-jų ir sveiko entuziazmo įgyven-dinti senus sumanymus. Net jei

teks rizikuoti, nepasiduokite. Kuo daugiausieksite, tuo daugiau turėsite.

Jautis. Daug kas ims nervinti,stigs noro dirbti, toleruoti kole-gų išsišokimus. Jei tik galite,

sprukite iš darbo. Emocinė būsena gali pa-bloginti santykius ir su artimaisiais.

Dvyniai. Ypač gerai jausite, kasjums nuoširdžiai simpatizuoja, okas slapta galanda kardą. Kad ir

kaip nepatiktų situacija, neišsišokite, nekovo-kite su vėjo malūnais.

Vėžys. Neatskleiskite paslapčių,profesinių ketinimų, kol tvirtaineapsisprendėte, kaip elgsitės.

Vadovaukitės savo galva ir intuicija. Nieko nedarykite skubėdami.

Liūtas. Laiko siekiams įgyven-dinti turite pakankamai. Pasirū-pinkite, kad neprarastumėte to,

ką sukūrėte. Būkite kiek įmanoma nuoširdes-ni. Geriau išvis nieko nesakyti, negu meluoti.

Mergelė. Jau seniai taip gerainesijautėte žinodami, kad esatevertinami ir mylimi. Tikėtina,

kad sulauksite padėkos už kadaise darytusgerus darbus.

Svarstyklės. Koją gali pakišti jū-sų patiklumas, noras viską iš-bandyti patiems. Pristabdykite

arklius. Kam rizikuoti, jei tą patį tikslą galitepasiekti diena ar dviem vėliau.

Skorpionas. Atrodys, kad pa-siklydote kreivų veidrodžių ka-ralystėje. Norėjote viską už-

glaistyti, o įsipainiojote į santykių voratinklį.Mažiau klausykite, kas ką šneka.

Šaulys. Nesivaikykite nerealiųidėjų, neužsimokite per plačiai.Tegu viskas, bent jau kol kas, lie-

ka kaip buvę. Susitikę su draugais sužinositedaug įdomios, naudingos informacijos.

Ožiaragis. Bus sunku objekty-viai vertinti įvykius. Daug ką ly-ginsite su tuo, ką jau patyrėte,

išgyvenote. Tačiau atsakymų nerasite. Pozity-viau žvelkite į viską, kas su jumis susiję.

Vandenis. Naudos ir malonumųpatirsite, jei visą dieną turėsitesu kuo bendrauti, organizuoti

susitikimus, renginius. Daugiau atidumo iratsargumo reikės dirbant su technika.

Žuvys. Nestokosite originaliųidėjų. Tik vargu ar rasite, kas jaspalaiko ir nori padėti. Visas

genialias mintis užsirašykite ir leiskite jomssusigulėti.

Pilnatis IV 24

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 29 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Jaunatis IV 10

Priešpilnis IV 17

Kryžiažodžių, spausdintų 03 18 - 03 23, atsakymai:VĖŽIAUTOJAI

JUODAS GRŪDASBERNASŠARKAZEBRAS

RAUDONA UOGARedakcijos prizą laimėjo

ONA GOVORENKOVA iš Vilniaus r.Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

2013 04 08Lietuvos žinios20 Margumynai

Nuo XVIII amžiaus Londonomoterims nevalia įkelti kojos įdžentelmenų klubus. Tačiaudabar jau XXI amžius, moterysgali daryti tą patį, ką ir vyrai.Jos to ėmėsi dar stilingiau.

Prabangiame Londono Belgra-vios rajone duris atvėrė pirmas mo-terų klubas “Grace Belgravia”, ku-riame viskas skirta “vidaus grožiui”.Bendramintės ten gali sutelkti dė-mesį į savo sveikatą, gerovę ir gyve-nimo stilių. Klubo įkūrėja Kate Per-cival subūrė komandą geriausiųLondono specialistų - nuo antakiųpešiotojų iki jogos.

Narių paslaugoms - puikiai įreng-tos ir pritaikytos patalpos, kuriose josgali mėgautis Spa, masažais, įvairio-mis terapinėmis procedūromis. Gim-nastikos salei vadovauja DidžiosiosBritanijos ministro pirmininko žmo-nos Samanthos Cameron asmeninistreneris, yra šokių pamokos ir medi-cinos įstaiga, vadovaujama karalienėsgydytojo dr. Timo Evano.

Numatyta ir “mažmeninė terapi-

ja”: prabangiausios parduotuvėlės su-teikia intymumo jausmą, tarsi būtųskirtos asmeniniam naudojimui.

Klubo bibliotekoje kas savaitę ren-giami seminarai ir diskusijos. Damų,kurios nori papietauti ar susitikti sudraugėmis, laukia “Grace Cafe” ba-ras ir restoranas, siūlantis organinį, se-zoninį ir vietos ūkininkų maistą. Val-giaraštį sudaro toli gražu ne vienavižos, grūdai ir dietiniai produktai,porą kartų per savaitę bare galima mė-gautis kokteiliais iki vėlumos.

Narystė šiame moterų klube permetus kainuoja 5500 svarų sterlingų,o stojimo mokestis - 2 tūkst. svarų.Kiekvienai narei skiriamas “asmeninisangelas”, kuris patars, kaip pasirinktigeriausią programą nuo senėjimo irsudaryti veiksmingą mitybos planą.35 kartus per metus patekti į klubą ga-li ir užsienietės, sumokėjusios metinį3500 svarų sterlingų ir 1500 svarų sto-jimo mokestį.

Vyrai griežtai neįleidžiami, yra tikviena išimtis - ketvirtadienio vakarą,kai nusižengiant šimtmečių tradici-joms juos galima pasikviesti į klubąvakarienės. •

Vedę vyrai uždirba daugiau

Po sniegu ištvėrusi avis tapo interneto sensacija. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Jaunas Škotijos ūkininkas atka-sė avelę, kuri prabuvo po trijųmetrų sniego sluoksniu 11 die-nų ir liko gyva, nors daugumakitų avių, kurias taip pat užklo-jo storas sniegas, žuvo.

Devyniolikmetis Stuartas Mac-tieras kasė sniegą tikėdamasis ap-tikti avies palaikus, bet nepaprastainustebo išvydęs, kad avelė jam su-mirksėjo. Manoma, jog gyvulėliuipavyko likti gyvam todėl, kad snie-

ge buvo properšų, tad avelė galėjokvėpuoti, taip pat laižyti sniegą.

Ištraukta 4 metų avelė buvo šiltaiužklota ir pagirdyta energiniu gė-rimu. Dabar ji jau jaučiasi gerai irnetrukus turėtų ėriuotis. Avis ėdair vaikštinėja po ūkį.

Tėvams padedantis jaunasis ūki-ninkas S.Mactieras įdėjo išgelbėtosavies nuotraukas į “Facebook” so-cialinį tinklą ir sulaukė daugiaukaip 16 tūkst. lankytojų vos per vie-ną dieną. Po sniegu ištvėrusi avis,virš kurios dar buvo kelios negyvos

avys, tapo interneto sensacija. Vie-tos veterinaras avies išsigelbėjimąlaiko stebuklingu ir mano, kad gy-vulys turėjo rasti ir kokios nors žo-lės paėsti, kitaip tokiomis sąlygo-mis būtų išgyvenęs vos keliasdienas.

Ūkyje laikoma daugiau kaip 2tūkst. gyvulių - avių ir galvijų. Kaiprasidėjo stiprus snygis, kai kuriosavys buvo ganyklose. Keliai į ūkįbuvo užversti, ir jos nesugebėjogrįžti namo. Kelios dešimtys jų žu-vo po sniegu. •

11 dienų po sniegu

Tokią išvadą padarė Rusijojeesančios Aukštosios ekonomikosmokyklos dėstytojai, nustatę,kad vedę vyrai uždirba 30 proc.daugiau nei viengungiai.

Taip yra todėl, kad moterys mieliaurenkasi gyvenimo draugais vyrus, ku-riems geriau sekasi daryti karjerą, o irdarbdaviai vertina tas pačias savo dar-buotojų vyrų savybes kaip ir moterys.

Be to, ir patys vyrai labiau linkę kur-ti šeimą tuomet, kai tiki savo jėgomisir žino, kad galės ją aprūpinti. To pa-sekmė - tiesioginis ryšys tarp vyro šei-minės padėties ir jo pajamų. Eksper-tai nustatė, kad vedę vyrai uždirba10-30 proc. daugiau už viengungius.

Mažiausiai uždirba užkietėję vien-gungiai, kiek daugiau - išsiskyrę vyrai,

po jų eina našliai, vedę, tačiau negy-venantys su šeima vyrai, ir tie, kuriegyvena nesusituokę. Patį didžiausiąatlyginimą gauna pavyzdingi šeimostėvai, oficialiai įteisinę santuoką.

Tačiau tyrinėjant moterų atlygini-mus tokia tendencija nepastebėta. Iš-tekėjusios ir turinčios vaikų moteryslabiau rūpinasi šeima ir negali visųjėgų skirti karjerai. Todėl vyresniųnei 30 metų ištekėjusių moterų atly-ginimai paprastai yra mažesni nei jųneištekėjusių kolegių. Sunkiausiatoms, kurios turi vienos auginti vai-kus, nes jos imasi ir menkiausiai mo-kamo darbo. Karjerą paprastai daronetekėjusios moterys, todėl jų ir at-lyginimai didesni. •“Nezavisimaja gazeta”, “The DailyMail”, BBC, LŽ

Ukmergė buria žadintuvų chorą

Vyro atlyginimas priklauso nuo jo šeiminės padėties. / Global Look Press nuotrauka

DAIVA BARONIENĖ

Ukmergė, besirengianti savo680 metų sukakčiai, tikisi, kad šventės dieną mieste čirkš 680 žadintuvų.

Ukmergiškiai raginami apžiūrė-ti savo namų palėpes, sandėliukus,pašiūres ir paieškoti senų, bet darveikiančių žadintuvų. Jie turi būtimechaniniai, prisukami. Iš rastų irsuneštų žadintuvų žadama sudary-ti chorą ir taip pasiekti naują Lietu-vos rekordą.

Ukmergės savivaldybės atstovėRūta Sagatauskaitė sakė, jog tokssumanymas kilo jubiliejinę šventęrengiančiam Kultūros ir viešųjų ry-šių skyriui. Miesto gimtadienis busšvenčiamas birželio 1-ąją. Norima,kad ši sukaktis išsiskirtų iš kitų irkad kuris nors šventės akcentas il-gam įsirėžtų į ukmergiškių atmintį.Todėl miesto gyventojai ir buvo pa-prašyti sunešti 680 žadintuvų, t. y.tiek, kiek Ukmergei sueina metų.

Ukmergiškiai paskambino ir įLietuvos rekordų registravimo agen-tūrą. Jos darbuotojai pareikalavo,kad visi žadintuvai būtų mechani-niai, veikiantys ir suregistruoti.

“Kam negaila, prašome žadintu-vus dovanoti, o kurie dovanoti ne-nori, tegul juos paskolina”, - pasa-kojo R.Sagatauskaitė. Iki praėjusio

šeštadienio buvo sunešta 20 žadin-tuvų ir kiekvienas jų registruotastam skirtame žurnale.

“Žadintuvų choras turėtų skam-bėti Ukmergės kultūros centre. Ža-dintuvus sustatysime ant specialiųpakylų, nustatysime laiką, kadajiems čirkšti, ir... lauksime rekor-do”, - sakė pašnekovė. Ji dar pri-minė, kad įsiterpti į “chorą” nebusleidžiama elektroniniams žadintu-vams, taip pat įmontuotiems mobi-liuosiuose telefonuose. Žadintuvaiprivalo būti su rodyklėmis, turėtiprisukimo mechanizmą.

Paskolinti žadintuvai šventėje“dalyvaus” tik tą vieną kartą, o ištų, kuriuos ukmergiškiai nutars do-vanoti miestui, bus pagaminta Uk-mergės 680 metų sukaktį primin-sianti skulptūra. Kas bus jos autoriaiir kur ji stovės, dar nenuspręsta.“Manome, kad tai turėtų būti kasnors panašaus į Europos parkeesančią skulptūrą iš televizorių ek-ranų. Ji tikrai neturėtų būti viena-dienė”, - sakė R.Sagatauskaitė. Jineslėpė, jog tikisi, kad žadintuvųchoras garsiai paskelbs, kad miestasšvenčia jubiliejų. •

Ukmergiškiai prašomi atnešti senų žadintuvų.

Pirmas moterų klubas Londone

Londono klube “Grace Belgravia” moterys gali rūpintis savo gerove. Designboom.com nuotrauka