TRASA

Pakaitinis automobilis -ne tik dėl malonumo

2013 m. balandžio 9 d. / Antradienis / Nr. 80 (13 505)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais.Temperatūra dieną 4-5 laipsniaišilumos.

Reprezentacijai skirtas lėšas mi-nistrai leido ne tik dalykiniamspietums ir suvenyrams. Krašto apsaugos ministerijos vadovasJuozas Olekas pinigų nepagailėjo irlabdarai, nors ankstesni ministraidėl to ne kartą buvo kritikuoti.

Pirmą šių metų ketvirtį ministraireprezentacijai išleido daugiau kaip16 tūkst. litų. Vieni tam panaudojo pokelis tūkstančius litų, kiti išsivertė su ke-liais šimtais. Trys Vyriausybės nariai,tarp jų ir premjeras Algirdas Butkevi-čius, reprezentacijos fondų nepalietė.Daugiausia lėšų reprezentacijai sausio-

kovo mėnesiais atseikėjo vidaus rei-kalų ministras Dailis Alfonsas Bara-kauskas. Krašto apsaugos ministrasJ.Olekas reprezentacijai panaudojo 1,5tūkst. litų. Labdaros renginyje J.Ole-kas 769 litus skyrė nukentėjusie-siems nuo gaisro paremti, o 732 litusišleido suvenyrams.

Reprezentacijos pinigai - vaišėms ir labdarai

Kaina1,99 Lt

www.lzinios.lt

10p.

KULTŪRA

Trys Arinosmeilės ir jokiosrutinos

DIENOS TEMOS

Poetas išlydėtas į paskutinę kelionę 3p.

Naująja Kuršių nerijos nacionali-nio parko vadove tapo buvusi Ne-ringos vicemerė, pagal specialybęgeografijos dėstytoja 48 metų Aušra Feser. 4p.

Kamuolį seks 14 kamerų - paaiškėjo, kuri įmonė kontroliuosnaująją vartų linijos technologijos(GLT) taisyklę kitų metų pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje 15p.

12p.

Netikėtai ištikus insultui mirė bu-vusi britų premjerė Margaret That-cher. Jai buvo 87-eri. Apie M.That-cher buvo sakoma, kad ji gimė suvyriška galva ant moteriško kūno.Šios moters protas, valia ir mokėji-mas žvelgti į ateitį padarė ją vienalabiausiai gerbiamų XX amžiausantrosios pusės politikių. Iki šiolpasaulyje kalbama apie tečerizmą -politinę srovę, kuriai būdingi ryž-tingi veiksmai, nepaisant nei kritikųprieštaravimų, nei rėmėjų abejonių.Sovietų imperijos žlugimas ir ko-munizmo idėjų pralaimėjimas, lais-vosios rinkos triumfas - tai vis įvy-kiai, kuriuose dalyvavo arba bentjuos paskatino M.Thatcher.

3p.

Lietuvos žinios

Ji pakeitė Didžiąją Britaniją

8p.

19p.

VALDAS KVEDARAS

Kol dalį Europos krėtė šokasdėl mėsos gaminiuose aptiktos arklienos, Lietuvojenelegalai intensyviau supirki-nėjo įvairaus amžiaus arklius.Jų mėsa netruko atsidurti antužsieniečių stalo. Ir lietuviai,patys to nežinodami, suvalgėne vieną toną arklienos.

Didžiulis skandalas, kai kelioseEuropos Sąjungos (ES) šalyse patik-rinus jautienos produktus juose bu-vo aptikta arklienos, kilo vasarį.

Nuvarytusarklius

suvalgo

R.Kaubrys: “Perpardavinėtojai

reikalavimų nepaiso.Todėl mes, legalūs

verslininkai, esamežlugdomi.”

5p.

UŽSIENIS

AFP

/Sca

npix

nuo

trau

ka

2013 04 09Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

ALVYDAS MEDALINSKAS

Vakar amžinojo poilsio išlydė-jome mūsų tautos poetą MarcelijųMartinaitį - vieną paskutinių atstovųkartos, kuri jautė stiprų ryšį su tauta irgimtąja žeme. Jis taip pat buvo sąjū-dininkas, todėl išgyveno dėl neteisin-gumo.

Daugelis iš M.Martinaičio bruožųišskiria paprastumą. Prisipažinsiu,man irgi buvo labai netikėta, kai toksžinomas ir gerbiamas tautos poetasSąjūdžio metais man, 25 metų jaunuo-liui, vienas pirmųjų iš vyresnės kartossąjūdininkų pasiūlė jį vadinti Marce-lijumi. “Koks čia dar Martinaitis?” -tada tarė jis.

Pastaruoju metu vis dažniau išlydi-me Anapilin bendražygius sąjūdinin-kus, nes laikas yra negailestingas. Ypačtiems, kurie negailėjo savęs. Tada, Sąjū-džio metais, ir kai jau turėjome savovalstybę. Nes sąjūdininkas, jei žmogusjuo tapo neatsitiktinai, toks širdyje lie-ka iki gyvenimo pabaigos. Jeigu valsty-bėje yra kas nors negerai, sąjūdininkasnegali nesijaudinti. Jis negaili jėgų, svei-katos kalbėti ir rašyti apie tai, kas svar-bu tautai, valstybei, piliečiams. O taitrumpina laiką, skirtą gyventi...

Matyt, neatsitiktinai per pastaruo-sius penkerius metus tarp Sąjūdžio 20-ųjų metinių, minėtų 2008 metais, irSąjūdžio 25-mečio, kurį, tikiuosi, pri-siminsime šiemet, Lietuvą, o kartu irmūsų, sąjūdininkų, būrį paliko trys di-dieji tautos poetai: Sigitas Geda, Justi-nas Marcinkevičius, M.Martinaitis. Peršį laikotarpį išėjo ir Sąjūdžio tautinėsmokyklos koncepcijos autorė prof.Meilė Lukšienė, ir Sąjūdžio riteriu va-dintas Saulius Pečiulis. Visoje Lietuvo-je netekome daug sąjūdininkų, bet apietai neretai sužinome labai pavėluotai.Pavyzdžiui, kaip daugeliui gerai pažįs-tamo Adolfo Ūžos atveju - jis tyliai iš-keliavo per šias Velykas.

Kartais žmonės mano, kad 1990 me-tais visi Sąjūdžio pradininkai tapoAukščiausiosios Tarybos deputatais ar-ba rajonų valdžia. Tai klaidingas po-žiūris. Nė vienas iš minėtų sąjūdinin-kų, įskaitant ir M.Martinaitį, į valdžiąnėjo. Todėl netapo ir Nepriklausomy-bės Akto signatarais, nors labai daugpadarė dėl tautos ir valstybės laisvės.

Didelė dalis kultūros šviesulių, sąjū-dininkų manė, kad jų pareiga tautos,valstybės laisvei atlikta, ir panoro grįž-ti prie kūrybinių darbų. Kiti idealistai ti-kėjo, jog visi aktyviausi Sąjūdžio asme-nys negali eiti į valdžią, nes kai kurie jųprivalo imtis pilietinės valdžios kont-rolės, todėl atsisakė dalyvauti 1990 me-tų rinkimuose.

Turėjo praeiti 20 metų nuo Sąjūdžioįkūrimo, kad būtų suprasta - ne viskasmūsų valstybėje, kurios laisvės taip sie-kėme, yra gerai. Kultūros ir mokslo

žmonės suvokė: atėjo laikai, kai gy-ventojai jau bijo viešai kalbėti apie ne-geroves Lietuvoje. Kiti sąjūdininkai,norėję įgyvendinti piliečių valdžią, įsi-sąmonino, jog valdžia, kad ir kokia jibūtų, nenori tos visuomenės ir piliečiųkontrolės. Ir sąjūdininkai prabilo...

Prieš ketverius metus, artėjant Vely-koms, M.Martinaitis sėdo prie apskri-tojo stalo kartu su kitais sąjūdininkais:Romualdu Ozolu, Regimantu Ado-maičiu, kunigu Vaclovu Aliuliu ir šiostraipsnio autoriumi. Kalbėjomės, arVelykos gali nešti tautos atgimimą.

M.Martinaitis, kaip visuomeninin-kas 2000-2012 metais vadovavęs Na-cionalinio radijo ir televizijos tarybai,itin kritiškai atsiliepė apie Lietuvos ži-niasklaidą. Sakė, kad ji tiesiog kurtinažmogų. Televizijoje ryški žemo lygiojuoko kultūra daro tuštybę paklausiapreke, o žmogų - jos vartotoju. Tais me-tais, kai buvo ypač smarkiai jaučiama fi-nansų krizė, M.Martinaitis prabilo apiedvasinę krizę, kaip apie itin pavojingąmūsų valstybei.

Jam didelį susirūpinimą kėlė tai,kad valdžia apaugo privilegijomis,brangiais automobiliais ir kabinetais,o demonstruojama prabanga didinaatskirtį. Kaip žmogus, kuriam kai-mas buvo arčiau širdies negu mies-tas, jis sakė: “Pašnekini kiaulę, tai ji

dar sukriuksi, o dažnas valdžiosžmogus, ką bloga padaręs, ir nesu-myks.” M.Martinaitis teigė, jog val-džia ir žmonės turi suprasti, kad gy-venti reikia saikingai. 2011 metais jispareiškė norą kalbėti apie tai, kasverčia jaunimą išvykti iš Lietuvos. Taibuvo visuomeninio forumo “Tauta,piliečiai, valstybė” diskusija, vykusiMokslų akademijos salėje. Į šį foru-mą susibūrė sąjūdininkai ir kiti Lie-tuvai neabejingi žmonės. Per pirmąjo renginį paskutinę viešą kalbą sakėJ.Marcinkevičius.

Forume M.Martinaitis kalbėjo apiežmogų “glušinančią” sistemą, vis di-desnę socialinę atskirtį ir galimą inte-lektinę katastrofą, kai šalį visam laikuipalieka išsilavinęs jaunimas. Kaip rim-tas pavojaus signalas turėjo nuskam-bėti šie jo žodžiai: “Šių dienų Lietu-voje Marcelijus Martinaitis, kilęs išneturtingų valstiečių šeimos, nebūtųgalėjęs pasiekti aukštojo mokslo, už ku-rį tenka mokėti ir įsipareigoti bankamstapti kumečiu. Ir nebūtų galėjęs išleis-ti nė vienos poezijos knygelės.” Tačiaujie liko neišgirsti. Kaip ir tai, kad krizėLietuvoje tapo priedanga nušalinti vi-suomenę nuo valstybės gyvenimo.

Lietuvos valdžia nesidžiaugia pilie-tiškai aktyvių žmonių, taip pat kultū-ros šviesulių, sąjūdininkų veikla. Jie

geri tik tada, kai tyliai dalyvauja ko-kiame nors iškilmingame renginyje.Ir kai išeina... Bet ne prabildami apievalstybės skaudulius. Visi trys didiejipoetai yra privačiai prisipažinę, kadpramušti abejingumo sieną ir jiemsbuvo labai sunku.

Suvokdamas tai M.Martinaitis priešmetus tarė žodį Lietuvai Seimo Kovo11-osios salėje. Jis priminė, kad Sąjū-džio metais vartojome kreipinį “Lietu-vos žmonės”, nes tik žmonės, o ne be-veidė masė, yra didi susitelkusi tauta.Mūsų laisvė taip pat iškovota visuotinaisusitelkus. Jis apgailestavo, kad beveikneliko nė vienos mūsų valstybės insti-tucijos, kuria būtų pasitikima, ir primi-nė, jog valstybė nėra restoranas. Deja,Lietuvos žmonės jau pamiršta, kad yražmonės.

Šią kalbą M.Martinaitis baigė eilė-raščiu ir žodžiais, kurie yra gyvenimotiesa ne vienam sąjūdininkui: “Iki mir-ties ir po jos būsime Lietuvos pritrauk-ti.” Šiuos žodžius sąjūdininkai, palydė-dami Marcelijų į amžiną kelionę,užrašė ir ant gedulingo vainiko kaspi-no. Tik lieka klausimas: ar pagarba tau-tos šviesuoliams turėtų baigtis vien gė-lėmis ir vainikais laidotuvių dieną? Visitrys tautos poetai ragino saugoti lietu-vių kalbą ir stengtis įveikti masinėsemigracijos priežastis. Gal reikėtų iš-girsti bent tai. Pagalvoti, ar ne laikas im-tis rūpintis lietuvybe ten, kur lietuviaigyveno nuo seno, ir ten, kur jų būriusnubloškė likimas. Kad žmonės, kad irkur būtų, kaip sakė mūsų tautos poetas,būtų Lietuvos pritraukti. •

Iki mirties ir po jos būsime Lietuvos pritraukti

Pastaruoju metu vis dažniau išlydime Anapilin bendražygius sąjūdininkus, nes laikas yra

negailestingas. Ypač tiems, kurie negailėjo savęs.

Su Seimo Antikorupcijoskomisijos nare, parlamentinėsgrupės “Už Lietuvą be korupci-jos” pirmininke konservatoreAgne Bilotaite kalbamės apiepriežastis, trukdančias kovoti su korupcija.

- Seimo valdyba yra sudariusi darbogrupę Seimo Antikorupcijos komisijosįstatymo pataisoms parengti. Kas ver-čia taisyti šį teisės aktą?

- Praėjusios kadencijos Seimui pa-taisius antikorupcinius įstatymus ra-dosi poreikis patikslinti parlamentoAntikorupcijos komisijos statusą. Nu-matyta apibrėžti komisijos vietą par-lamentinės kontrolės sistemoje, įtei-sinti taip, kad ji būtų ne popierinė, oveiktų realiai. Priklausau darbo gru-pei, kuriai pavesta pateikti minėto įsta-tymo pataisas. Kol kas tik pradėjomeveiklą, išsikėlėme tam tikras užduotis.

- Esate raginusi keisti 10 metų Lietu-voje galiojantį Vyriausybės nutarimą,kuris numato, kaip atlyginama asme-nims už suteiktą vertingą informacijąapie korupcinio pobūdžio nusikalti-mus, jeigu jais padaroma žalos valsty-bei. Kuo jis blogas?

- Kad gautum atlygį už suteiktą in-formaciją, turi būti įgyvendintos dvi są-lygos. Tačiau, kaip rodo patirtis, jos netokios paprastos, nes per tuos metus,kai nutarimas galioja, atlygio už suteik-tą vertingą informaciją nėra gavęs nėvienas žmogus. Iškalbingą statistiką pa-teikia Generalinė prokuratūra: 2012

metais pirmos instancijos Lietuvos teis-muose už korupcinius nusikaltimusbuvo nuteisti 697 asmenys, iš jų 548 -dėl papirkimo (taigi nėra turtinės ža-los valstybei, o apie nusikaltimą beveikvisais atvejais praneša papirkinėjamipareigūnai). Iš likusių bylų (kyšininka-vimas, prekyba poveikiu, piktnaudžia-

vimas) vos penkiose konstatuota vals-tybei ar savivaldybei padaryta turtinėžala. Kokia tikimybė, kad tarp jų busbylų, išspręstų piliečių suteiktos vertin-gos informacijos pagrindu? Beveik nu-linė. Kaip per diskusiją Seime pripaži-no Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai,kasmet maždaug iš 1200 gyventojų pra-nešimų apie korupcinę veiką tik apie10 proc. jų suteikia realų pagrindą pra-dėti ikiteisminį tyrimą, o teismus pa-siekia vos 8-10 tokių tyrimų pagrinduatsiradusių bylų. Parlamentinė grupė“Už Lietuvą be korupcijos” kreipėsi įVyriausybę ir pasiūlė panaikinti esa-mos redakcijos nutarimą bei priimtinaują, realiai įgyvendinamą ir veikian-tį, kad asmenys, pranešę apie korupci-nius nusikaltimus, tiksliai žinotų, kasjų laukia ir kokio atlygio galėtų tikėtis.Gavome atsakymą, kad Vyriausybė su-darė darbo grupę ir pavedė jai išsiaiš-kinti nutarimo keitimo galimybes.

- Kokių veiklos planų ar idėjų turi jū-sų vadovaujama parlamentinė grupė?

- Artimiausiu metu ketiname re-gistruoti įstatymų, reglamentuojančiųantikorupcijos komisijų veiklą savival-dybėse, pataisas. Teko aplankyti nema-žai savivaldybių ir įsitikinti, kad rajo-nuose egzistuoja labai skirtingi tokių

komisijų sudarymo modeliai. Vienosesavivaldybėse jos sudarytos iš tarybosnarių, kitose - iš administracijos, darkitose pasirinktas mišrus variantas. Ta-čiau didžiausia problema, kad ne visuršios komisijos vairą valdantieji perlei-džia opozicijos atstovams. Argumen-tas - tokios nuostatos nėra Vietos savi-valdos įstatyme. Tai visiškai nelogiška.Kokia gali būti kontrolė, kai valdantie-ji patys tiria savo veiklą.

- Kas, jūsų nuomone, šiuo metu dartrukdo sėkmingai kovoti su korupcija?

- Didžiulė mūsų valstybės bėda -problemos viešųjų pirkimų srityje, ypačkai tai susiję su statybų sektoriumi. Beto, nors praėjusios kadencijos Seimassugriežtino bausmes už korupciniusnusikaltimus, teismams palikta alter-natyvi pasirinkimo galimybė tarp bau-dos ir laisvės atėmimo. Kaip rodo ana-lizė, dauguma tokių teisiamųjų ganalengvai išsisuka - sumoka ne itin dide-lę baudą. Dar vienas prioritetinis daly-kas, kuriam būtina skirti daugiau vals-tybės dėmesio ir lėšų, - antikorupcinisšvietimas. Padėtį šioje srityje pavadin-čiau kritine.•Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimo tribūna

Antikorupciniam švietimui trūksta dėmesio ir lėšų

LŽ archyvo nuotrauka

A.Bilotaitė: “Kokia gali būti antikorupcinė kontrolė, kai valdantieji patys tiria savo veiklą?”

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Aktualijos

R.Ramelienė (tel. 249 2206)

R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)

T.Bašarovas (tel. 249 2204)

Ekonomika

A.Jockus (tel. 249 2205)

K.Šliužas (tel. 249 2240)

L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

Užsienis

P.Krupenkaitė (tel. 249 2244)

V.Sudikienė (tel. 249 2214)

S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

Sportas

J.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Reprezentacijai skirtas lėšasministrai leido ne tik dalyki-niams pietums, suvenyramsbei dovanoms. Krašto apsau-gos ministerijos (KAM) vadovasJuozas Olekas pinigų nepagailė-jo ir labdarai, nors ankstesniministrai dėl to ne kartą buvo kritikuoti.

Pirmą šių metų ketvirtį ministraireprezentacijai išleido daugiau kaip 16tūkst. litų. Trys Vyriausybės nariai, tarpjų ir premjeras Algirdas Butkevičius,reprezentacijos fondų nepalietė.

Daugiausia lėšų reprezentacijai sau-sio-kovo mėnesiais atseikėjo vidausreikalų ministras Dailis Alfonsas Bara-kauskas. Tam jis išleido 4251 litą. Vi-daus reikalų ministerijos (VRM) Vie-šųjų ryšių skyrius informavo, kadreprezentacijai skirtos lėšos buvo nau-dojamos rengiant oficialius pasitari-mus VRM, priimant užsienio šaliųambasadorius, organizacijų delegaci-jas ir svečius. Tam išleista apie 1,2tūkst. litų. Atstovavimo Europos Są-jungos (ES) Taryboje, Europos Komi-sijoje, Europos Parlamente išlaidoms,susijusioms su Lietuvos pasirengimupirmininkauti ES Tarybai, padengti -suvenyrams, kavai, mineraliniam van-deniui, dalykiniams pietums, vakarie-nėms su europinių institucijų atsto-vais - D.A.Barakauskas išleido daugiaukaip 3 tūkst. litų.

Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės trijųmėnesių reprezentacija mokesčių mo-kėtojams atsiėjo 2240 litų. Pasak Ūkioministerijos Viešųjų ryšių ir protokoloskyriaus vedėjos Aušros Ramoškaitės,šios lėšos panaudotos svečiams priimti.

Sveikatos apsaugos ministras Vyte-nis Povilas Andriukaitis sausio-kovomėnesiais reprezentacijai skyrė 2091litą. Komandiruotėje Briuselyje jis iš-leido beveik 1,5 tūkst. litų. Svečių priė-

mimas atsiėjo 96 litus, o suvenyrai, do-vanos - beveik 535 litus. Taurei, skir-tai 2013 metų tarptautiniam veteranųfutbolo turnyrui, išleista 380 litų, Pa-saulinės ligonių dienos proga lankantSantariškių klinikų Vaikų ligoninępirkti obuoliai ir krepšys kainavo apie155 litus.

Teisingumo ministras Juozas Ber-natonis reprezentacijai per tris mėne-sius išleido daugiau kaip 1,9 tūkst. litų.Lėšos naudotos svečiams priimti, gė-lėms, knygoms įsigyti.

KAM vadovas J.Olekas reprezenta-cijai atseikėjo 1,5 tūkst. litų. KAM Vi-suomenės informavimo skyriaus pa-tarėja Asta Galdikaitė informavo, kadlabdaros renginyje J.Olekas 769 litusskyrė nukentėjusiesiems nuo gaisroparemti, o 732 litus išleido suvenyrams.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Juk-na pirmą šių metų ketvirtį reprezen-tacijai skyrė 1055 litus. Svečiams priim-ti ir atstovauti Lietuvai užsienyje jisišleido 945 litus, gėlėms - 110 litų. Kul-tūros ministras Šarūnas Birutis daly-kiniams susitikimams su kultūros irmeno veikėjais, prizui tarptautinio

smuikininkų konkurso laureatui išlei-do 1 tūkst. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistrė Algimanta Pabedinskienė sau-sio-kovo mėnesiais reprezentacijaiskyrė beveik 823 litus. Šie pinigai pa-naudoti svečiams priimti, susitiki-mams su kitų valstybių atstovais. Švie-timo ir mokslo ministras DainiusPavalkis iš reprezentacinio fondo pa-naudojo 463 litus darbo pietums. Užsie-nio reikalų ministras Linas Linkevičius373 litus panaudojo darbo susitikimųsu Europos Komisijos nariais Briusely-je ir Lenkijos diplomatais Gdynėje iš-laidoms apmokėti.

Energetikos ministras JaroslavasNeverovičius iš reprezentacijai skirtofondo išleido 304 litus - dalykiniamspietums ir vakarienei. Aplinkos mi-nistrui Valentinui Mazuroniui 105 li-tus atsiėjo vakarienė su asocijuotų or-

ganizacijų atstovais, 150 litų - pietūs suJAV mokslininku.

Kiti Vyriausybės nariai apsiėjo bereprezentacijai skirtų lėšų. PremjerasA.Butkevičius paprašė, kad šios lėšosjam apskritai nebūtų pervedamos. Fi-nansų ir susisiekimo ministrai Riman-tas Šadžius bei Rimantas Sinkevičiusneišleido nė lito.

Seimo Audito komiteto narė Lore-ta Graužinienė priminė, jog praėjusiąkadenciją komitetui buvo užkliuvę tai,kad kai kurie ministrai reprezentaci-jai skirtas lėšas naudojo labdarai. Pa-sak jos, tuomečius Vyriausybės nariussudrausmino pastabos, kad labdarąjie turėtų teikti iš savo kišenės. “Lab-dara - kilnus dalykas. Tačiau jei poli-tikai ją nori teikti, tai turi daryti iš sa-vo pinigų. Tai yra labdaros esmė,apibrėžta Labdaros ir paramos įstaty-me”, - aiškino ji.•

Dienos temos 32013 04 09Lietuvos žinios

Lietuvos kultūros ir meno bendruomenė, visa šalies kultūra patyrėskaudžią netektį - Anapilin iškeliavo lietuvių literatūros klasikas

poetas MARCELIJUS MARTINAITIS.Netekome iškilios kūrybinės asmenybės, kuri jautria ir išraiškinga

poetine kalba gebėjo prabilti į kiekvieną iš mūsų. Marcelijaus Martinaičio biografija ir kūryba neatskiriamai sutaposu Lietuvos kultūros, Lietuvos poezijos raida, įsimintiniausiais jos

etapais. Daug poeto tekstų yra virtę ne tik dainomis, bet ir dainuojamosios poezijos klasika, kuri skambėjo Tautos lūpose irAtgimimo metais. Netekome ne tik poeto, vertėjo, eseisto, bet ir

Sąjūdžio žmogaus, visuomenės veikėjo, palikusio aiškius pėdsakusLietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Dėl netekties nuoširdžiai užjaučiu Lietuvos nacionalinės kultūros irmeno premijos laureato Marcelijaus Martinaičio šeimą, artimuosius,

kultūros ir meno bendruomenę, visus, kam ši žinia - skaudi ir liūdna. Telydi mūsų visų pagarba ir šviesus atminimas Velionio vardą.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo pirmininkas Vydas Gedvilas

Reprezentacijos pinigai - ne tik vaišėms

VIKTORIJA SINICAITĖ

Vakar Antakalnio kapinėse,Menininkų kalnelyje, amžinojo poilsio atgulė poetas, eseistas, Nacionalinėskultūros ir meno premijoslaureatas Marcelijus Martinaitis.

Iš Šventų Jonų bažnyčios poetokarstą išnešė Lietuvos kariuomenėsGarbės sargybos kuopos kariai. Ge-dulingai procesijai pasiekus Anta-kalnio kapines, M.Martinaitis palai-dotas Menininkų kalnelyje, miškopakraštyje.

Palydėti M.Martinaičio į pasku-

tinę kelionę susirinko rašytojai, me-nininkai, akademikai. Poeto nuopel-nus Lietuvai pabrėžė Nepriklauso-mybės Akto signataras BronislovasGenzelis, rašytoja literatūrologėprofesorė Viktorija Daujotytė-Pake-rienė. Kalbėjusieji prisiminė poetokūrybą, jo nepamirštamą herojų Ku-kutį, patriotišką prigimtį ir nuolatsakomą tiesą.

“Jis kaip didis Kristijonas Done-laitis ar Justinas Marcinkevičius, ku-rie kovojo už nepriklausomybę neginklu, bet per kultūrą ir žodį. Jamlabiausiai rūpėjo Lietuvos ateitis irjis visa širdimi tikėjo, kad bet kokiakaina įmanoma ir galima išlikti lie-tuviais”, - sakė B.Genzelis.•

Lietuvos Poetui, visuomenės veikėjui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui

MARCELIJUI MARTINAIČIUI išėjus

Liūdėdami atsisveikiname su mirtingu žmogumi, bet neatsisveikiname su Jo Žodžiu, savo paprastumu tokiu nepaprastu. Poetas, išmokęs skaityti baltų pasaulėjautos

ženklus, visus mus lenkė prie gyvenimo ir šaknų. Liekame skaityti Jo raštų ir semtis Jo proto šviesos.

Andrius Kubilius

Laidotuvių ceremonijai vadovavo kunigas Julius Sasnauskas. / Romo Jurgaičio nuotraukos Trispalvę, dengusią poeto karstą, glaudžia jo našlė Gražina.

Poetas išlydėtas į paskutinę kelionę

Daugiausia lėšų reprezentacijaiper tris mėnesius atseikėjo vidaus reikalų ministras D.A.Barakauskas.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Gedulingaprocesijajuda Menininkų kalneliolink.

2013 04 09Lietuvos žinios4 Dienos temos

DENISAS NIKITENKA

Naująja Kuršių nerijos nacionali-nio parko (KNNP) vadove tapobuvusi Neringos vicemerė, pagalspecialybę geografijos dėstytoja48 metų Aušra Feser.

Turizmo verslu Neringoje užsiiman-ti moteris, antrą kadenciją dirbanti iršio kurorto taryboje, KNNP direkcijaiturėtų pradėti vadovauti nuo kitos sa-vaitės vidurio. Ji praėjusį penktadienįlaimėjo konkursą eiti šias pareigas.

A.Feser iškeltas tikslas - padaryti par-ką kuo atviresnį lankytojams, daugiaupropaguoti saugomas į UNESCO pa-saulio paveldo sąrašą įtrauktos teritori-jos gamtos vertybes.

Naujoji KNNP direktorė pakeis at-sistatydinusį anykštėną Tomą Tuka-čiauską. Jis po kelerių metų vadovavimoparkui nusprendė atsistatydinti dėl esąmažos algos ir palyginti brangaus pra-gyvenimo Kuršių nerijoje.

Rinkosi iš dviejųKaip LŽ informavo Valstybinės sau-

gomų teritorijų tarnybos (VSTT) direk-torė Rūta Baškytė, paraiškas dalyvautikonkurse eiti KNNP direktoriaus pa-reigas buvo pateikę penki pretendentai.

“Dėl įvairių priežasčių į patį konkur-są atvyko tik du žmonės. Laimėjo A.Fe-ser. Nuo pirmadienio yra trys dienosskųsti teismui konkurso rezultatus, to-dėl savo parašu A.Feser į naująsias pa-reigas dar nepaskyriau”, - sakė ji.

Anot VSTT vadovės, itin didelis pra-

našumas, kad A.Feser - vietos žmogus,jai nereikės važinėti į darbą iš Klaipė-dos ar brangiai nuomotis būstą Nerin-goje.

“Pagrindinis uždavinys naujamKNNP direkcijos vadovui - užtikrintiveiklos koordinavimą, glaudų ir pro-duktyvų bendradarbiavimą su Nerin-gos merija. Kadangi A.Feser yra dirbu-si Neringos vicemere, dabar vėl išrinktaį tarybą, ši užduotis turėtų būti lengviauįgyvendinama. Labai svarbu bus ir pa-laikyti draugišką atmosferą pačiameKNNP direkcijos kolektyve, nes anks-tesni vadovai nesugebėjo to padaryti,nuolat tvyrojo įtampa, buvo skundžia-masi, net bylinėjamasi”, - atskleidėR.Baškytė.

Jos manymu, šiuo metu KNNP di-rekcijoje situacija dėl personalo jau kei-čiasi į gera. Esą anksčiau Neringoje spe-cialistai neturėjo motyvacijos dirbtiefektyviai. “Pripažinsiu, tai buvo vie-nintelė saugoma teritorija Lietuvoje,kurios darbuotojai veikė beugnelės, ne-buvo fanatiški gerąja šio žodžio pras-me”, - sakė VSTT vadovė.

LŽ paklausta, ar neįžvelgia galimointeresų konflikto dėl to, kad A.Feseryra aktyvi Neringos politikė, R.Baškytėtikino, jog toks darbas suderinamas suKNNP direktoriaus pareigomis. “Lie-tuvoje yra ne vienas parko direktorius,kuris dirba ir vietinėje politinėje val-džioje”, - sakė ji.

Netoleruos konfliktųDaug iš naujosios KNNP vadovės

tikisi ir aplinkos ministras ValentinasMazuronis. Jis LŽ teigė, kad A.Feser

daugiausia dėmesio bus prašoma su-telkti į saugomos teritorijos populiari-nimą, 2014-2020 metų europinių lėšųpanaudojimą, didelius miškotvarkosprojektus.

“Dar nesu susitikęs su A.Feser.Susipažinęs su ja raginsiu puoselė-ti konstruktyvius santykius su vie-tos valdžia ir žmonėmis. Anksčiaudėl objektyvių ir subjektyvių prie-žasčių KNNP direktoriai konflik-

tuodavo su merija, rungėsi, kas gud-resnis, stipresnis, įtakingesnis. Tonebeturi būti”, - sakė V.Mazuronis.

Ministro manymu, KNNP laikas at-sinaujinti ir pademonstruoti visai kito-kios kokybės paslaugas, susijusias suturizmu, rekreacija, edukacija. “Nega-lima vien viską drausti, paversti parkąrezervatu. Žinoma, aplinkosauga iš-liks prioritetas, tačiau žmonės turi pa-žinti gamtą, tik tada ją norės saugoti,

o pažintinių renginių KNNP ištiestrūksta”, - kalbėjo jis.

Nori naujų maršrutųŠiuo metu Maljorkoje besiilsinti

A.Feser LŽ tikino, kad nuo šiol būda-ma Neringos tarybos nare stengsis kuomažiau politikuoti.

“Mano siekis - padaryti parką mato-mą, kad žmonės kaip galima labiau pa-žintų jo gamtines ir kultūrines vertybes.Nes dabar KNNP daug kas saugoma ir“rodoma” tik dokumentuose, popie-riuje, o realiai žmonės nė nežino, kasten yra vertingo. Saugoti ir drausti nai-kinti būtina, tačiau lygiai taip reikia irsupažindinti lankytojus su tomis verty-bėmis”, - sakė naujoji KNNP vadovė.

A.Feser verčiasi iš turizmo, dirba suvokiečių turistų grupėmis, veda ekskur-sijas, organizuoja įvairius kultūriniusrenginius. “Mano patirtis dirbant su vo-kiečiais labai pravers, nes jie mane ir iš-mokė aplinkosaugos, pirmieji ėmė pro-paguoti dviračių turizmą Neringoje. Šiąvasarą labai norėčiau įgyvendinti kele-tą projektų. Įrengti dviračių saugojimovietas prie pačių kopų, kad žmonėmsnereikėtų temptis transporto priemo-nių per smėlį. Kita idėja - paženklinti iraprašyti, pristatyti bei išreklamuoti bentdu 10-15 kilometrų ilgio pėsčiųjų takusKuršių nerijoje. Ne naujus, o jau esa-mus, tik mažai kam žinomus”, - atsklei-dė neringiškė.

Jos pirmtakams skirtingai sekėsi va-dovauti KNNP. Beveik visi jie arba pa-tys dėl asmeninių priežasčių pasitrau-kė iš posto, arba dėl skandalų buvopašalinti.•

Nacionaliniam parkui vadovaus politikė

DAIVA BARONIENĖ

Ukmergiškiui, nutarusiam pažaboti Siesartį ir upės vagąnukreipusiam savo sodybos link,už gamtai padarytą žalą popustrečių bylinėjimosi metų skir-ta beveik 300 tūkst. litų bauda.

Ukmergės rajono apylinkės teismebaigta nagrinėti baudžiamoji byla, ku-rioje upės vagą pakeitęs ukmergiškisAlgirdas Augūnas pripažintas padaręsprecedento neturintį nusikaltimą. Arateityje Siesartis tekės ten, kur tekėjusi,ar savo vandenis neš toliau vykdyda-ma ukmergiškio norus, aplinkosaugi-ninkai dar neapsisprendė.

Teisme įrodyta, kad pakeisti upės va-gą A.Augūnui pakako savaitės. Tiek lai-ko 2009 metų liepą dirbęs samdytasekskavatorininkas ukmergiškiui prik-lausančioje žemėje iškasė naują 340metrų ilgio, 11 metrų pločio ir 3 metrųgylio kanalą. Senoji vaga buvo užtvenk-ta akmenimis, o vanduo nukreiptastaip, kad tekėtų pro A.Augūno sodybą.Tačiau po vienos liūties pakilęs vanduoišardė užtvanką ir Siesartis ėmė tekėtijau dviem vagomis. Tarp jų atsirado sa-la. Kad pasikeitęs vaizdas nekristų į akisir neužtrauktų nemalonumų, upėskrantus A.Augūnas užsėjo javais.

Tačiau tai nepaslėpė padaryto nu-sikaltimo. Kad upė nebe tokia, kokiabuvo, pamatė tą vasarą ja plaukę bai-darininkai ir suskubo paviešinti šįfaktą. Į Lyduokių seniūnijos Slaba-dos kaimą nuvykusius aplinkosaugi-ninkus ištiko šokas, mat A.Augūnoveikta kraštovaizdžio draustinyje, vie-tovėje, kuri priklauso Europos Sąjun-gos saugomų teritorijų tinklui “Natu-ra 2000”.

“Lietuvoje buvo atvejų, kai žmonėsmėgino keisti upių vagas, bet kad taip

būtų pasielgta draustiniuose, netekogirdėti”, - LŽ tikino Vilniaus regio-no aplinkos apsaugos departamentodirektoriaus pavaduotojas JuozasDautartas. Jo teigimu, A.Augūnas,pakeitęs upės vagą, gamtai padarė ne-atitaisomą žalą.

Anot J.Dautarto, kol kas nenuspręs-ta, ar dėl ukmergiškio nusikalstamųveiksmų naują vagą įgavusiai Siesar-čiai vėl bus leista tekėti senąja. “Galibūti, kad atkuriant ankstesnę upės va-gą jai būtų padaryta dar daugiau ža-los. Tai teks aiškintis”, - sakė aplinko-saugininkas.

Kai ši byla pasiekė teismą, iš pradžiųbuvo manoma, kad A.Augūno gamtaipadaryta žala gali siekti 62 tūkst. litų.Vėliau, mokslininkams ekspertamspradėjus aiškintis jos dydį, suma padi-dėjo iki 1,8 mln. litų. Galutinis Vilniausregiono aplinkos apsaugos departa-mento ieškinys pažeidėjui siekė 450tūkst. litų. Nustatyta, kad pakeitus Sie-sarties vagą buvo sugadintos natūraliosupės rėvos, pažeista senvagė, sulėtėjosrovė, upė ėmė dumblėti, o tai įvardi-jama kaip jos degradacija. Be to, netin-kamai pakeltas upės lygis turėjo neigia-mos įtakos Siesarties gyvūnijai ir dugnoaugmenijai, iškilo grėsmė šlakiams beilašišoms.

Ukmergiškio padarytą nusikaltimąteismas įvardijo kaip ypač didelį, netu-rintį analogų. Už aplinkai padarytą ža-lą A.Augūnui skirta 287 025 litų bauda,ieškovo išlaidoms padengti jis privalėssumokėti 7614 litų. Šią teismo nutartįukmergiškis gali skųsti aukštesnės ins-tancijos teismui.

LŽ nepavyko pakalbinti A.Augūno.Jo namų telefonu atsiliepusi moterispatikino, kad šią savaitę vyras bus ne-pasiekiamas. Nors ukmergiškis pri-sistato esąs verslininkas, Ukmergėsverslo atstovai teigė neturintys nei ži-nių apie šį žmogų, nei jo kontaktų. •

Už pakeistą upės vagą - solidi bauda

Asmeninio albumo nuotrauka

A.Feser: “Mano siekis - padaryti parką matomą,kad žmonės kaip galima labiau pažintų jo

gamtines ir kultūrines vertybes.”

Dienos temos 52013 04 09Lietuvos žinios

Atkelta iš •1 p.

Švedijos maisto pramonės milži-nė “Findus” iš prekybos Prancūzi-joje ir Švedijoje išėmė įvairių šaldytųmaisto produktų. Didžiojoje Britani-joje iš parduotuvių “dingo” šaldytalazanija paaiškėjus, kad gaminiuosenet iki 100 proc. mėsos sudaro arklie-na. Arklių mėsos jautienos produk-tuose buvo aptikta ir Vokietijoje. Netgarsi bendrovė “Nestle”, savo gami-niuose taip pat radusi arklienos, pro-duktus išėmė iš prekybos Ispanijojeir Italijoje.

Lietuva buvo 22 ES valstybė, ku-rios prekybos tinkluose aptikta kon-servuotos arklienos. “Arkliena - nenuodai, kai kuriose šalyse ji popu-liari ir prilygsta delikatesui. Bėda ta,jog nebuvo deklaruota, kad produk-tai pagaminti naudojant arklieną.Kitaip tariant, vartotojai buvo ap-gaudinėjami. Tačiau tie, kurie valgėšį falsifikatą, nenumirė. O suvalgėlietuviai nemažai”, - LŽ sakė Valsty-binės maisto ir veterinarijos tarny-bos (VMVT) Veterinarijos sanitari-jos skyriaus vedėjo pavaduotojas,valstybinis veterinarijos inspektoriusGintautas Čereška.

Jo teigimu, nors ir kilo nemažaitriukšmo, Lietuva toliau liko ark-lieną eksportuojančia valstybe. Tie-sa, ne itin dideliais kiekiais, nes šiuoverslu mūsų šalyje užsiima vos keliasmenys.

Nelegalų netrūksta “Brangiai superku įvairaus am-

žiaus arklius. Galiu pakeisti į gerądarbinį arklį”, “Brangiai perka ark-lius ir jų prieauglį”, “Perku arklius.Kaina - sutartinė”, “Perku arklius,parūpinu pasus”, - tokių skelbimųpastaruoju metu apstu įvairiuoseDzūkijos ir Suvalkijos laikraščiuose.

“Geriau juodą darbą dirbti, negušiuo verslu užsiiminėti”, - LŽ sakėŽemaitijoje, Skuodo rajone, jau 12metų arklių supirkimu ir arklienoseksportu į Italiją užsiimantis indi-vidualios įmonės savininkas Ro-maldas Kaubrys. Jo duomenimis,Lietuvoje tuo oficialiai verčiasi 7-9asmenys, visi kiti - nelegalūs supir-kinėtojai, perparduodantys gyvu-lius kaimynams lenkams.

“Norėdamas gyvulį arba sker-dieną oficialiai eksportuoti, priva-lai turėti ne tik jo pasą. Reikalau-jama, kad gyvulys tavo ūkyje būtųlaikytas ne mažiau kaip pusmetį.Perpardavinėtojai šių reikalavimųnepaiso. Todėl mes, legalūs versli-ninkai, esame žlugdomi”, - kalbė-jo R.Kaubrys.

Laikraščių skelbimuose nurody-ti telefonų numeriai nepriskirti jo-kioms bendrovėms ar individua-lioms įmonėms. LŽ žurnalistuipaskambinus tais numeriais, atsi-liepę asmenys už kilogramą gyvosvorio siūlėsi mokėti po penkis li-tus. Pasiderėjus galima sulaukti li-tu brangesnio siūlymo.

R.Kaubrys nebuvo linkęs atskleis-ti, kiek pats moka arklių šeiminin-kams. “Ar jau siūlo ir po penkis li-tus? Aš visada sakau, kad kaina yrasusitarimo reikalas. Jei arklys smul-kaus sudėjimo, moku mažiau, jeistambus - brangiau”, - aiškino jis.

Verslininkas perspėjo, kad pasi-tikėti anoniminiais supirkėjais netik neverta, bet net ir pavojinga, nespardavėjai gali būti apgauti. “Tokiesupirkėjai arklių nesveria, svorįnustato iš akies. Pardavėjui nuro-do mažesnį svorį, bet pakelia kai-ną. Žmogus pinigais patenkintas,nors iš tikrųjų arklį parduoda pus-velčiui”, - nelegalaus verslo ypatu-mus atskleidė R.Kaubrys.

Oficialus verslas sumenkoTokių supirkėjų įsigyti arkliai,

R.Kaubrio teigimu, iškeliauja į Lenki-ją. “Mes iš Lenkijos vežame kiaulie-ną, lenkai iš mūsų šalies - arklieną”, -iš tokio ekonominio “bendradarbia-vimo” šaipėsi jis.

Anot Žemaitijos verslininko, pasta-ruoju metu Lietuvoje daug arklių nebe-liko, tad jų eksporto verslas sumenko.Anksčiau R.Kaubrys kasmet supirkda-vo apie tūkstantį arklių, pastaruoju me-tu - vos po 10 kas mėnesį.

Kiek anksčiau šiuo verslu užsii-mantys asmenys arklių atsigabenda-vo iš kaimynės Baltarusijos, kur užjuos mokėdavo perpus pigiau neguvietos pardavėjams. Tačiau pastaruo-ju metu ir pas kaimynus arklių gero-kai sumažėjo, o ir veterinariniai rei-kalavimai gabenti juos per valstybėssieną sugriežtėjo.

Suvalgėme porą tonųVMVT duomenimis, arklienos

skandalo įkarštyje Lietuvoje iš preky-bos buvo išimta 16 tūkst. konservųdėžučių. “Maxima” pašalino 768,“Norfa” - 4755, RIMI - 480 kilogra-mų mėsos konservų.

Arklienos aptikta “Troškintos jau-tienos”, “Troškintos jautienos skar-dinėje” ir “Turistų pusryčių iš jautie-nos” konservuose. Visus juos gaminoLatvijos bendrovė “Kursu Zeme”.

Tai dar nereiškia, kad visuose šiuo-se konservuose buvo arklienos, kurinebuvo nurodyta etiketėse, priemai-šų. Valstybinis veterinarijos inspek-torius G.Čereška LŽ pateikė naujau-sią statistiką. Konservų, kuriuose

tikrai buvo arklienos, iš Latvijos pre-kybos tinklai buvo gavę maždaug 2,3tonos, o VMVT iš prekybos išėmė vosdaugiau kaip šimto kilogramų likutį.

“Suvalgėme ir nenumirėme”, -šmaikštavo G.Čereška. Jo teigimu,vienos rūšies konservuose buvo ap-tikta apie 20 proc., kitos rūšies - netiki 80 proc. arklienos. Kada latviaipradėjo gaminti šiuos “ypatingus”konservus, kaimynų šalies instituci-jos oficialiai nepranešė.

Kilogramo tikslumuSpecialistai spėja, kad į mėsos

produktus patekusi arkliena - išRumunijos. Taip atsitiko arklius irskerdieną keliskart perparduodant.Ar gali būti, kad į mėsos gaminiuspatenka ir lietuviška arkliena?

“Kilus arklienos skandalui, nuo-dugniai ištyrėme visus 2012 metaisskerstų arklių duomenis - skerdimuužsiima tik Pajūrio mėsinė. Suskai-čiavome vieno arklio, kilogramo tiks-lumu - jokių pažeidimų arba galimųfalsifikavimo atvejų nenustatėme. Ži-nome, kur kiekvienas kilogramas pa-teko”, - teigė G.Čereška. Esą visa Lie-tuvoje pagaminta arklių skerdienabuvo arba oficialiai suvartota šalyje,arba eksportuota į užsienį.

Pasak pašnekovo, nepavojinga val-gyti kad ir seno arklio mėsą, nes priešpaskerdžiant gyvulys yra patikrina-mas, tikrinama ir skerdiena. “Falsifi-kuoti produktus lietuviška arklienanėra prasmės, nes ji brangesnė už jau-tieną”, - tikino VMVT atstovas.

Arklienos galima įsigyti kai ku-riose didžiųjų miestų parduotuvė-se. Viena lietuviškų bendrovių -“Šiaurės vilkas”, prekiaujanti gami-niais su prekės ženklu “Delikate-sas”, iš arklienos gamina šaltai rūky-tą totorišką dešrą. Jos galima įsigytispecializuotose “Šiaurės vilko” par-duotuvėse. Ši dešra populiari Lat-vijoje, Estijoje. Beje, sovietmečiu išarklienos buvo gaminama dešra“Punia”, jos valgytojų netrūko.

VMVT duomenimis, per pasta-ruosius 14 mėnesių iš Lietuvos į Ita-liją buvo išvežta daugiau kaip 626tonos, į Latviją - daugiau kaip 6 to-nos arklienos. Po kelis šimtus kilog-ramų šios mėsos gaminių nukeliavoį Estiją, Švediją, Jungtinę Karalystę.

Arklių supirkimas pastaruoju me-tu išties gerokai sumažėjęs. 2010 me-tais Pajūrio mėsinėje buvo paskers-ta 2250 šių gyvulių, 2011-aisiais -beveik 300 mažiau. Pernai - tik 1887.

R.Kaubrio teigimu, auginti arkliusspecialiai mėsai neapsimoka, nes tamtektų laukti 3-5 metus. Auginimo iš-laidos vien per trejus metus sudary-tų 4500-6000 litų. Tačiau ne visi ark-liai užaugtų iki 900-1000 kilogramųsvorio - tokio amžiaus arkliai sveriavidutiniškai 600 kilogramų. “Augin-ti juos mėsai, bent jau esant dabarti-nėms supirkimo kainoms, tikrai ne-verta”, - pabrėžė verslininkas.

Paklausą lemia papročiaiSaldoko skonio arkliena vertina-

ma dėl joje esančių proteinų gau-sos. Iš Europos valstybių ji popu-liariausia Pietų šalyse, bet ne visose.Pavyzdžiui, ispanai vengia valgytiarklieną, nors mielai augina arkliusir parduoda juos savo kaimynams- prancūzams bei italams.

Angliškai kalbančių šalių resto-ranuose arklienos rasti beveik ne-įmanoma. Nors įstatymai nedrau-džia arklių skersti ir valgyti, dėlsusiklosčiusių tradicijų tai nepriim-tina nei britams, nei amerikiečiams,nei kanadiečiams ar australams.

VIII amžiuje Romos katalikųbažnyčia nurodė germanų tautas įkatalikybę atvertusiam šventajamBonifacui uždrausti šiems krikščio-nims valgyti arklieną. Ją itin mėgs-tantys islandai kurį laiką nenorėjopriimti naujojo tikėjimo. Tačiau vė-liau Bažnyčia jiems leido mėgautisįprastu skanėstu.

Daugiausia arklienos pasauliorinkai kasmet patiekia Meksika, Ki-nija ir Kazachstanas. Daugiausiajos suvartojama Kinijoje, Meksiko-je, Rusijoje, Italijoje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomy-bę, pirmaisiais metais arklių ekspor-tas į Italiją buvo viena pelningiau-sių verslo veiklos rūšių kaimuose.Tačiau kilus pavojui išnykti vals-tybiniams žirgynams ir juose au-ginamiems veisliniams, sportiniamsarkliams, šių gyvūnų eksportas bu-vo sugriežtintas.

Specifinis skonisG.Čereška tikino arklienos nera-

gavęs, nes jam tai nepriimtina, mat“arklys tradiciškai įaugęs į folklorą,pavaizduotas herbe”. VerslininkasR.Kaubrys prisipažino šios mėsoskartą ragavęs: “Valgyti galima, tikpriprasti nepriprasčiau.”

“Kaip ir visų gyvulių, taip ir ark-lienos skonis priklauso nuo gyvulioamžiaus. Kuo gyvulys jaunesnis, tuomėsos audinio skaidulų struktūra yrašvelnesnė. Senesnių gyvulių raumenųstruktūra grubesnė, skaidulos dides-nės, mėsa sausesnė. Tačiau esminioskirtumo nėra”, - sakė G.Čereška.Anot jo, arklio amžius skerdienos ko-kybei didelės įtakos neturi.

Panašiai linkęs manyti ir R.Kaub-rys. Jo teigimu, vieni italai pageidau-ja jaunų arklių, kiti ieško gyvenusiųilgiau. •

Nuvarytus arklius suvalgo

Teigiama, kad Lietuvoje auginti arklius mėsai, bent jau esant dabartinėms supirkimo kainoms, tikrai neverta. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

G.Čereška: “Tie, kurie valgė šį falsifikatą, nenumirė. O suvalgė lietuviai nemažai.”

V-3

2013 04 09Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Kipro bankų sektoriaus krizė sukėlė paniką tarp Europos Sąjun-gos (ES) valstybių. Kuriai ES šaliai gresia Kipro likimas? Analitikų nuomone, tai - Slovėnija.

1991 metais nuo Jugoslavijos at-siskyrusi maža Alpių valstybė Slovė-nija išgyveno klestėjimo laikotarpį.Dėl stabilaus ekonomikos augimo irramaus mentaliteto žmonių, skir-tingai negu karštakošių kaimynų, jibuvo vadinama Balkanų Šveicarija.Tačiau į Slovėniją atėjo neramios die-nos. Ekonomikos ekspertai progno-zuoja, kad šaliai gali grėsti Kipro li-kimas. “Slovėnijos žmonės labaisusirūpinę, - sako europarlamentarėiš Slovėnijos Tanja Fajon. - Slovėnaijaučia neramią atmosferą, nes eurozonos krizės banga gali smogti ir jųvalstybei.”

Prislėgta ekonomikos problemų

Slovėnija labiausiai iš visų eurozonos valstybių nuogąstauja dėl fi-nansinio chaoso. Ekonomikos eks-pertai prognozuoja, kad šioje šaly-je artimiausiu metu gali prasidėtirinkos svyravimai ir nestabilumasbankų sektoriuje.

Tačiau visai neseniai Slovėnijaklestėjo. Prieš dešimt metų 2 mln. gy-ventojų turinti Alpių kalnų valstybėbuvo pavyzdys visai Europai. Po2004-ųjų, kai įstojo į ES, Slovėnijosekonomikos augimo tempas siekė 5procentus. Slovėnai uždirbdavo dau-giau nei kai kurių senųjų Bendrijosnarių gyventojai, todėl pagrįstai ga-

lėjo didžiuotis savo valstybe. Slovėni-ja jau 2007-aisiais įsiliejo į euro zoną,bet po metų atėjo sunkūs laikai. Fi-nansų krizė viską apvertė aukštynkojomis. Po ekonomikos augimo lai-kotarpio prasidėjo nuosmukis, kurisnesibaigia iki šiol.

Pastaraisiais metais Slovėnija su-siduria su recesija. Jos ekonomikai

šiais ir ateinančiais metais progno-zuojamas nemenkas susitraukimas.Slovėnijos bankai ekonomikos paki-limo metais įsitraukė į rizikingussandorius, todėl dabar juos slegia be-veik 9 mlrd. dolerių (24 mlrd. litų)skolos. Ir jos gali dar labiau padidė-ti. Tarptautinis valiutos fondas ap-skaičiavo, kad Slovėnijai reikia 3,8

mlrd. dolerių (10,1 mlrd. litų) finan-sinės injekcijos. Šią sumą šalies vy-riausybė planuoja gauti iš tarptauti-nių rinkų, tačiau nesėkmės atveju jaitektų kreiptis į euro zonos valstybes.

Išgyvens krizęVis dėlto kai kurie ekonomikos eks-

pertai mano, jog Slovėnija, kad ir ko-

kios būtų niūrios naujienos, išgyvensir jai negrės Kipro likimas. “Pažvelgęį Slovėnijos bankų sektoriaus ir po-tencialios finansinės pagalbos dydį,negalime šios valstybės lyginti su Kip-ru. Jos padėtis daug geresnė”, - tvir-tina Slovėnijoje dirbantis “Citibank”analitikas Jaromiras Sindelas.

Slovėnijos ekonomika mažiaupriklausoma nuo finansų sektoriaus.Jos beveik nepaveikė “nuodingose”skolose paskendusios Graikijos in-vesticijos, dėl kurių Kipro bankaipatyrė milžiniškų nuostolių. Slovė-nijos valstybės skola taip pat mažes-nė negu Kipro - sudaro 59,5 proc.(Kipro - 93,1 proc.).

“Esame savo padėties šeimininkai.Kol kas bandysime gelbėtis patys, bekitų euro zonos valstybių paramos”, -sako europarlamentarė T.Fajon. Ji ti-ki, kad Slovėnija išgyvens sunkų lai-kotarpį ir po kurio laiko vėl pasieksprieš krizę buvusį klestėjimą. “Šiuometu padėtis Slovėnijoje bloga, ta-čiau tai laikina. Visoms valstybėmsbūna sunkių laikų, bet juos reikia iš-tverti. Krizė anksčiau ar vėliau baig-sis ir Slovėnija vėl išgyvens pakili-mą”, - neabejoja T.Fajon. •Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Slovėnai baiminasi Kipro likimo

Slovėnija yra padėties šeimininkė.

Ji bandys gelbėtis pati,be kitų euro zonos valstybių paramos.

Dabartinis Juodkalnijos lyderisFilipas Vujanovičius paskelbėpergalę prezidento rinkimuo-se, tačiau vienintelis jovaržovas tai užginčijo ir pava-dino “valstybės perversmu”.Taigi šioje mažytėje kandidatė-je į Europos Sąjungos (ES)nares gali kilti politinė krizė.

F.Vujanovičius sakė, kad gavo51,3 proc. balsų ir kad už jo varžo-vą Miodragą Lekičių balsavo 48,7proc. rinkėjų. Tačiau M.Lekičiusteigė, jog suskaičiavus 97 proc. bal-sų paaiškėjo, kad “piliečiai suteikėpergalę” jam. Rinkimų dieną nebu-vo pranešta apie jokius rimtus pa-žeidimus, rinkėjų aktyvumas buvomaždaug 60 procentų. Registruotųrinkėjų šioje valstybėje prie Adrijos

jūros yra maždaug 511 tūkstančių.M.Lekičius, kuris pasiekė, kad jo

kandidatūrą paremtų pagrindinėsopozicijos grupės, sakė matęs “sukčia-vimo požymių” ir paragino F.Vujano-vičių “būti rimtą ir atsakingą”. “Pa-skelbdamas pergalę jis įvykdė valstybėsperversmą”, - piktinosi M.Lekičius.Nors abiejų kandidatų šalininkaitriukšmingai šventė įsivaizduojamąpergalę, apie jokius incidentus iš sos-tinės Podgoricos nepranešta.

Šie naujo prezidento rinkimai yraantrieji Juodkalnijoje nuo 2006 me-tų, kai šalis paskelbė nepriklauso-mybę nuo dešimtmečius partnerebuvusios Serbijos. Tačiau dabarti-niai rinkimai taip pat laikomi išban-dymu valdančiajai koalicijai, kuri,vadovaujama F.Vujanovičiaus arti-mo sąjungininko Milo Džiukanovi-čiaus, valdo Juodkalniją nuo Jugos-

lavijos subyrėjimo XX amžiaus de-vintajame dešimtmetyje. Opozicijoskandidato M.Lekičiaus pergalė galiJuodkalnijoje sukurti nestabilumą,nes M.Džiukanovičiui priklauso įta-kingas premjero postas, o jo Socia-listų demokratinės partijos koalici-ja turi daugumą parlamente.

Jeigu bus išrinktas naujai penkeriųmetų kadencijai, 58 metų teisininkasF.Vujanovičius daugiausia dėmesioskirs Juodkalnijos pastangoms įstotiį ES ir NATO. “Intensyvinsime Eu-ropos ir euroatlantinę integraciją,nes tai yra būtinybė Juodkalnijai”, -sakė F.Vujanovičius, atidavęs savobalsą sostinėje Podgoricoje.

Vienas F.Vujanovičių remiantisrinkėjas, 40 metų verslininkas De-džanas Nuculovičius, teigė dabarti-nį prezidentą parėmęs todėl, kadmato jį “politikos, kuri veda šalį į ES,dalimi”. Kitas rinkėjas, nepabūgęsne pagal sezoną šaltos ir vėjuotosdienos, Vukasinas Bacovičius, anks-ti atėjo atiduoti savo balso už M.Le-kičių, kuris, kaip jis viliasi, “užbaigsdaug metų Juodkalniją griaunančiąkorupciją”. “M.Lekičius yra dideliskorupcijos priešas. Jeigu jis, duokDieve, taps prezidentu, padėtis pa-gerės”, - sakė šis pensininkas.

Briuselis derybas dėl narystės ESsu Juodkalnija pradėjo pernai bir-želį, tačiau Europos Komisija pažy-mėjo, kad Podgorica turėtų labiaupasistengti užtikrindama įstatymovaldžią ir pažabodama organizuotąnusikalstamumą bei korupciją. PoKroatijos Juodkalnija yra antrojitarp buvusios Jugoslavijos respubli-kų, laukiančių eilėje įstoti į ES. •AFP, BNS, LŽ

Rinkimų nugalėtojas neaiškus

Slovėnai su nerimu žvelgia į šalies ateitį. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Amerikiečių padedami čekaiišgabeno iš savo šalies terito-rijos 68 kilogramus itinprisodrinto urano į Rusiją.

Čekijos valstybinės branduolinio sau-gumo valdybos vadovė Dana Drabovapatvirtino, kad radioaktyviosios medžia-gos iš šalies buvo išvežtos dar kovo pa-baigoje. Tačiau tiek čekai, tiek amerikie-čiai pranešė apie tai tik dabar, kai gavoRusijos patikinimą, kad iš Čekijos atvež-tas uranas jau utilizuotas, t. y. perdirbtasį mažai prisodrintą uraną. Tokį galimanaudoti branduoliniuose reaktoriuose.

Itin prisodrinto urano, saugotobranduoliniame objekte netoli Pra-hos, būtų užtekę dviem nedidelėmsatominėms bomboms pagaminti. No-rėdami išvežti jį iš šalies čekai papra-šė amerikiečių pagalbos. Apie tai, kadČekijoje nebeliko branduolinio kuro,Vašingtonas pranešė balandžio 5-ąją,nes būtent tą dieną į Prahą prieš ket-verius metus buvo atvykęs BarackasObama. Tuomet JAV prezidentas kar-tu su Rusijos prezidentu DmitrijumiMedvedevu pasirašė susitarimą dėl to-lesnio strateginės puolamosios gink-

luotės mažinimo ir pasakė kalbą apiebranduolinio saugumo perspektyvas.

B.Obama paragino branduoliniųmedžiagų turinčias valstybes pasirūpin-ti, kad jos nepatektų į teroristų rankas.Prie šios iniciatyvos netrukus prisidėjoRusija ir Tarptautinė atominės energi-jos agentūra (IAEA). 2010 metais vyku-siame viršūnių susitikime, skirtamebranduoliniam saugumui, dalyvavę 47valstybių vadovai pritarė šiam pasiūly-mui. Tuomet ir buvo nuspręsta išvežtiitin prisodrintą uraną iš tų kraštų, ku-rie mano, kad ši medžiaga jiems nerei-kalinga, ir grąžinti toms valstybėms, iškurių uranas buvo atkeliavęs.

Tai norėjo padaryti beveik visos bu-vusio Rytų bloko šalys. Sovietų Sąjungaį jų teritoriją buvo atgabenusi branduo-linių medžiagų tariamai “moksliniamstyrimams ir atominei energetikai plė-toti”. Iš visų tų valstybių jos dabar ir iš-vežamos į Rusiją. Čia, prižiūrint tarp-tautinei kontrolei, uranas perdirbamasį mažai pavojingą kurą. Čekija - jau de-šimta šalis, iš kurios per pastaruosiusketverius metus buvo išvežtos branduo-linės atsargos. Tą patį daro ir Bulgarija,Lenkija, Latvija, Rumunija, Serbija beiUzbekistanas. •

Čekija atsikratė urano

Buvusios Rytų bloko valstybės nenori turėti urano. / China.org.cn nuotrauka

Tiek M.Lekičius (kairėje), tiek F.Vujanovičius (dešinėje) skelbiasi tapęJuodkalnijos prezidentais.

Europos pareigūnai džiūgauja,kad Ukrainos prezidento malonėdviem opozicijos politikams at-vėrė kelią Kijevui lapkritį Vilniujepasirašyti Asocijuotos narystėssutartį su Europos Sąjunga (ES).

Artėjant galutiniam terminui, kurį ESsuteikė Ukrainai dėl kalinamų opozici-jos lyderių, prezidentas Viktoras Janu-kovyčius pasirašė malonės dekretądviem jų - buvusiam vidaus reikalų mi-nistrui Jurijui Lucenkai ir buvusiam ap-linkosaugos ministrui Georgijui Filip-čiukui. Opozicijos lyderė ir buvusipremjerė Julija Tymošenko toliau liekakalėjime. Tačiau šių dviejų politikų pa-sigailėjęs V.Janukovyčius išsaugojo ga-limybę lapkritį pasirašyti su ES Asoci-juotos narystės sutartį. ES plėtroskomisaras Štefanas Fule ir ES užsieniopolitikos koordinatorė Catherine Ash-ton buvo davę V.Janukovyčiui laiko ikigegužės. Jis turėjo įrodyti, kad Ukrainapasirengusi žengti asocijuotos narystėskeliu. Europos pareigūnai taip pat yraaiškiai pasakę, jog norėdama suartėji-mo su ES Ukraina negali stoti į Muitųsąjungą - bendrą ekonominę Rusijos,Baltarusijos ir Kazachstano erdvę. Įt-raukti Ukrainą į šią sąjungą - strateginisRusijos tikslas.

Briuselis kaltino Kijevą prezidentopolitinių oponentų persekiojimu. V.Ja-nukovyčius atsikirsdavo, kad nesikišaį nepriklausomą Ukrainos teismų sis-temą. J.Lucenka už piktnaudžiavimąvaldžia buvo nuteistas kalėti ketveriusmetus. J.Tymošenko įkišta į kalėjimąseptyneriems metams už Ukrainai ža-lingą dujų sutartį su Rusija.

Briuselis pasveikinoES pasveikino Ukrainos prezidento

malonę kaip “pirmą, bet svarbų žings-nį”. Komisaras Š.Fule “Twitter” parašė:“Pagaliau - labai sveikiname preziden-to Janukovyčiaus sprendimą suteiktimalonę Lucenkai... (Tai) pirmas, betsvarbus žingsnis sprendžiant selekty-vaus teisingumo (problemą).”

“Tai fantastiškos naujienos, kurių vi-si ilgai tikėjosi ir kurios rodo, kad Kije-vas, šiaip ar taip, klausosi”, - sekmadie-

nį Briuselyje kalbėjo nepelno instituto“European Policy Center” ekspertėAmanda Paul. Pasak jos, tai atveria Uk-rainai duris Vilniuje pasirašyti su ESAsocijuotos narystės sutartį.

Argumentai Rusijos naudaiUkraina supranta, kad negali vienu

metu sėdėti ant dviejų kėdžių - integ-ruotis ir į Europą, ir į Rusiją. Tačiau šiuo

klausimu šalyje girdėti daug balsų. Eks-pertai dėsto, kad pasirašiusi politinėsasociacijos sutartį su ES Ukraina sustip-rins savo pozicijas derybose su Muitųsąjunga ir Rusija. Šiuo metu Muitų są-junga nenumato stebėtojos statuso, tadvienintelis būdas su ja bendradarbiau-

ti - visiška narystė. Kita vertus, scenari-jų visuomet įmanoma keisti, taip patįteisinti stebėtojos statusą, jei Ukrainaitai būtų reikalinga ir produktyvu.

Ukrainos kelio į Europą kritikai tei-gia, jog ES nieko nesiūlo šaliai, tik dek-laracijas. Nekalba net apie bevizį reži-mą, užsimena vien apie tai, kad vizųrežimas bus laisvesnis. Vienas iš nedau-gelio praktinių dalykų - ES pažadas su-

teikti Kijevui 610 mln. eurų kreditą, betjis bus išmokėtas su kelerių metų pert-raukomis. Kai kurie Ukrainos apžval-gininkai abejoja, ar šalis apskritai gaustuos pinigus. Jie taip pat komentuoja,kad Ukraina neturės teisės parduotiEuropai perteklinių dujų ir elektros di-

desnėmis nei vidaus rinkos kainomis,todėl valstybei teks dirbti nuostolingaiarba kelti kainas vidaus rinkoje. Yra ap-žvalgininkų, kurie tiesiai šviesiai sako -Muitų sąjunga Ukrainai naudingesnė.

Piliečių nuomonėPernai gruodį Ukrainoje buvo pa-

skelbta visuomenės nuomonė šiuoklausimu. 46 proc. ukrainiečių pasisa-kė už visišką šalies narystę Muitų są-jungoje, 62 proc. manė, jog dėl to rei-kia surengti referendumą. Tik 35 proc.respondentų buvo už tai, kad Ukrainapasirašytų laisvosios prekybos ir politi-nės asociacijos su ES sutartį, numatan-čią ateityje narystę ES. 19 proc. apklaus-tųjų neturėjo nuomonės. Dauguma jąturėjusiųjų - 57 proc. - rėmė narystęMuitų sąjungoje, 43 proc. pritarė aso-cijuotai narystei su ES. Tik 24 proc. uk-rainiečių šio klausimo sprendimą pati-

kėtų Aukščiausiajai Radai. Apklausabuvo atlikta pernai gruodžio 5-15 die-nomis 24 Ukrainos regionuose, Kry-me ir Kijeve.

Vakarų interesasEuropos požiūrį, kodėl jai turėtų rū-

pėti Ukrainos likimas, leidinyje “Chris-tian Science Monitor” išdėstė buvęsEuropos Komisijos pirmininkas ir bu-vęs Italijos premjeras Romano Prodi.Jis rašo, kad Ukraina svarbi Europaikaip ekonominio augimo ir energeti-nio saugumo šaltinis, taip pat tiltas suRusija. Esą Vakarų interesus ir verty-bes labiausiai atitiktų “Ukrainos, kaippatikimos Europos partnerės, įtrauki-mas”. Asocijuotos narystės sutartis iš-plečia prekybos ir kelionių galimybes,nutiesia kelią į glaudesnę Ukrainos in-tegraciją ES. Ekonomikos fronte Uk-raina turi 46 mln. išsilavinusių ir kvali-fikuotų, įskaitant informacines irtechnologines sritis, piliečių, o šalies že-mės ūkis gali būti Europos aruodas. Išpartnerystės su Ukraina ES gali laimė-ti naujų rinkų ir naujų investavimo ga-limybių, taip pat naujų darbuotojų.Energetinis saugumas - dar vienas svar-bus dalykas, kurį ši valstybė gali pasiū-lyti Vakarams. Ukraina turi trečius pa-gal dydį Europoje skalūnų dujųišteklius, dabar juos žvalgo “Shell” ir“Chevron”.

Tiems, kurie baiminasi sovietinioUkrainos palikimo, R.Prodi primena,kad aštuonios Vidurio ir Rytų Euro-pos šalys, tapusios ES narėmis 2004metais (tarp jų ir Lietuva), su savo tei-sine ir ekonomine sistema bei kultūrataip pat atsinešė sovietinį palikimą. Kaikurių jų būklė buvo kur kas blogesnė,nei dabar yra Ukrainos, o šiandien šiosvalstybės - gyvybingos ir įsitvirtinusiosES narės.

“Nepadarykime klaidos, - rašoR.Prodi. - Vakarų interesus ir vertybesgeriausiai atitinka Ukrainos, kaip soli-džios Europos partnerės, įtraukimas.Tai rimta geopolitinė galimybė Europaiir JAV. Turime ją išnaudoti.”•

Pasaulis 72013 04 09Lietuvos žinios

PROTESTAI HANOVERYJE

Krūtines apnuoginusios de-monstrantės skandavo šūkius priešRusijos prezidentą Vladimirą Puti-ną, kai jis kartu su Vokietijos kanc-lere Angela Merkel vakar pasirodėpramonės mugėje Hanoveryje. Ru-sija šiemet yra šios mugės šalispartnerė. Susitikimo išvakarėseA.Merkel paprašė V.Putino “su-teikti galimybę” veikti nevyriausy-binėms organizacijoms (NVO), ku-rios, pasak jos, yra “inovacijųvariklis”. A.Merkel pranešimas permugės atidarymą, sulaukęs gausiųplojimų, buvo tiesioginė užuominaapie Rusijoje vykdomus tyrimusdėl daugelio tarptautinių NVO, įs-kaitant Vokietijos analitinius insti-tutus. Interviu Vokietijos televizijaiV.Putinas teisino šiuos veiksmussakydamas, kad Rusijos žmonės tu-ri teisę žinoti, kurios organizacijos,įsteigusios biurus jų šalyje, gaunafinansavimą iš užsienio ir už ką.A.Merkel tvirtino, kad Rusijai svar-bu turėti aktyvią pilietinę visuome-nę. Protestą prie konferencijų cent-ro Hanoveryje surengė ir žmogausteisių organizacijos “Amnesty In-ternational” bei “Human RightsWatch”.

STEBUKLINGAS AUGIMAS BAIGĖSI

Kinijos prezidentas Xi Jinpingaspareiškė, kad antros pagal didumąpasaulyje ekonomikos “nepapras-tai greitas augimas”, kuris, tikėtasi,galėtų paspartinti pasaulio ekono-mikos atsigavimą, tikriausiai jaubaigėsi. “Nemanau, kad galėsimeišlaikyti nepaprastai greitą ekono-mikos augimą, ir tai nėra, ko mesnorime. Tačiau mums dar įmano-ma palaikyti gana spartų augimą.Kinijos ekonomikos būklė gera”, -kalbėjo prezidentas verslo atsto-vams. Pasak jo, Kinijos ūkis augorekordiniu greičiu - po 9,9 proc.per metus - kai šalis pirmąkart at-vėrė savo ekonomiką. Toks spartusaugimas “retai pasitaiko pasaulioekonomikos plėtros istorijoje”.Prezidentas pažadėjo, kad Kinijaniekada neuždarys durų išoriniampasauliui. Pernai Kinijos ekonomi-ka augo lėčiausiai per pastaruosius13 metų. Jos bendrasis vidaus pro-duktas padidėjo 7,8 procento. Pe-kinas siekia, kad šiemet ekonomi-ka augtų 7,5 procento.

AFP, AP, BNS, “Kyiv post”, “EUobserver”,“The Christian Science Monitor”, LŽ

Trumpai

Europa turėtų nepražiopsoti Ukrainos

J.Lucenkos paleidimas į laisvę leido Ukrainai neprarasti galimybės suartėti su Europa. / Reuters/Scanpix nuotrauka

R.Prodi: “Nepadarykime klaidos. Vakarų interesus ir vertybes geriausiai atitinka Ukrainos,

kaip solidžios Europos partnerės, įtraukimas.Tai rimta geopolitinė galimybė Europai ir JAV.

Turime ją išnaudoti.”

PAGERBĖHOLOKAUSTO AUKAS

Izraelyje gyvenimas apmirėdviem gedulo minutėms paskli-dus sirenų gausmui per kasme-tinį ritualą pagerbiant 6 mln.žydų, sistemingai išžudytų Vo-kietijos nacių ir jų kolaborantųper holokaustą Antrojo pasauli-nio karo metais. Pirmadienį 10val. vietos (ir Lietuvos) laiku iz-raeliečiai sustabdė visus darbusir sustojo tylėdami visoje šalyjegaudžiant sirenoms. Žmonėsstovėjo susimąstę, nulenkę gal-vas. Eismas sustojo vairuoto-jams išlipus iš automobilių iratsistojus gatvėse. Visoje šalyjevyko atminimo ceremonijos,vainikai buvo padėti prie “YadVashem” memorialo Jeruzalėje.Kasmetinė Holokausto atmini-mo diena yra viena iškilmin-giausių Izraelio kalendoriuje.Restoranai, kavinės ir pramogųįstaigos yra uždaromos, o radi-jas ir televizija transliuoja be-veik vien tik holokausto temąnagrinėjančias dokumentines irpublicistines laidas, interviu sutragediją išgyvenusiais žmonė-mis ir gedulingą muziką.

2013 04 09Lietuvos žinios8 Pasaulis

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Netikėtai ištikus insultui mirėbuvusi britų premjerė MargaretThatcher. Jai buvo 87-eri. Ši moteris įėjo į XX amžiaus istoriją kaip Geležinė ledi.

Apie M.Thatcher buvo sakoma,kad ji gimė su vyriška galva ant mo-teriško kūno. Šios moters protas, va-lia ir mokėjimas žvelgti į ateitį pa-darė ją viena garsiausių ir labiausiaigerbiamų XX amžiaus antrosiospusės politikų. M.Thatcher įtakabuvo tokia stipri, kad iki šiol pasau-lyje kalbama apie tečerizmą - poli-tinę srovę, kuriai būdingi ryžtingiveiksmai, nepaisant nei kritikųprieštaravimų, nei rėmėjų abejonių.

Sovietų imperijos žlugimas ir ko-munizmo idėjų pralaimėjimas, lais-vosios rinkos triumfas ir valstybės ki-šimosi į ekonomiką sumažėjimas - taiįvykiai, pakeitę pasaulio veidą antro-jo tūkstantmečio pabaigoje. Ir visuo-se jų dalyvavo arba bent paskatinojuos M.Thatcher, pirmoji moteris, su-gebėjusi tapti Didžiosios Britanijospremjere per visą tos šalies istoriją.

Protas ir darbštumasMargaret Hilda Roberts jau vai-

kystėje pasižymėjo skvarbiu protuir nepaprastu darbštumu. Gautastipendija leido krautuvininko duk-rai vykti studijuoti į Oksfordą, apieką iki tol ji nebūtų drįsusi nė pagal-voti. Viename garsiausių pasauliouniversitetų Margaret studijavochemiją ir teisę, o paskui kurį laikądirbo mokslinį darbą kaip chemikė.Tačiau ji, aktyvi asmenybė, negalė-jo likti nuošalyje nuo visuomenėsgyvenimo. Margaret įstojo į konser-vatorių partiją ir čia ėmė greitai da-ryti karjerą. 34 metų M.Thatcherjau sėdėjo parlamente, buvo ištekė-jusi už verslininko Deniso Thatche-rio ir augino du vaikus. Dar po 10metų ji tapo švietimo ministre irmanė, jog tai - karjeros viršūnė.

Tačiau šią protingą ir darbščią mo-terį toliau lydėjo sėkmė. 1975 metais jinusprendė mesti iššūkį tuometiniamkonservatorių partijos lyderiui Edwar-dui Heathui - nusitaikė į jo vietą. Ki-ta britė net nebūtų drįsusi apie tai pa-galvoti. Rimta varžove jos nelaikė irpats E.Heathas. Ir be reikalo, nes pra-laimėjo. Per rinkimus jo konkurentėselgesys ir veikla dar kartą patvirtino -tai nepaprasta asmenybė.

Privatizavimo šalininkė Tuomet M.Thatcher dar buvo at-

sargi, bet lydere ją padarė teisinės dis-kusijos, kuriose ši moteris dalyvavo.Kai reikėjo kalbėti apie laisvąją rinką,Margaret nebuvo lygių. Jau pirmasjos mūšis su profsąjungomis, išsprū-dusiomis iš valstybės kontrolės, bai-gėsi sėkme. M.Thatcher pasiekė, kadparlamentas įstatymais apribotų pro-fesinių sąjungų privilegijas, ir visiemslaikams išsprendė jų problemą Di-džiojoje Britanijoje. Vietinės valdžiosįtaką ji sumažino iki paslaugų teikimogyventojams. Kai 1980 metais ši mo-teris retoriškai paklausė, kas valdoDidžiąją Britaniją, jau visi žinojo, kadvalstybę valdo Margaret Thatcher.

Tačiau M.Thatcher vykdoma po-litika, jai esant valdžioje, labiausiai poAntrojo pasaulinio karo suskaldė bri-tų visuomenę. Ne visiems atrodė pro-tingos ir premjerės ekonominės re-formos. Tuo metu, kai likusi Europatebeflirtavo su socializmu ir vyriausy-bės norėjo reguliuoti ekonomiką,M.Thatcher ėmėsi privatizuoti pra-monę. Iki tol nuostolingos buvusiosvalstybinės kompanijos pradėjo duo-

ti pelną, o kai kurios net tapo savo ša-kos lyderėmis Europoje.

M.Thatcher laimėjimais susido-mėjo ir kitos šalys. Devintąjį dešimt-metį jau beveik 50 pasaulio valsty-bių kūrė privatizavimo programas,metė stambiausių valstybinių įmo-nių akcijas į biržą, ir šios dažniausiaitapdavo pelningos. Valstybinį sek-torių sumažino net kairiosios orien-tacijos šalys. Vyriausybės siuntė į Di-džiąją Britaniją vadybininkus irteisininkus, kad tie pasimokytų išbritų, ką ir kaip reikia daryti.

Šiandien jau visuotinai pripažįsta-ma - tai buvo didžiausias britų įna-šas į pasaulio ekonomiką po JohnoMaynardo Keyneso laikų.

M.Thatcher paskaitos apie rinkospranašumus ir minimalų valstybėskišimąsi žavėjo tiek ekonomistus,tiek politikus. Jos ekonominę politi-ką imta kritikuoti tik po 2008 metų,kai pasaulis ėmė grimzti į krizę. Ta-da vėl atgimė kalbos apie valstybėsreguliavimo būtinybę.

Ranka rankon su R.ReaganuTačiau M.Thatcher tapo pasaulio

lydere ne dėl laimėjimų ekonomikossrityje, o politikoje. 1975 metais kon-servatoriams laimėjus rinkimus įparlamentą, ji automatiškai tapo mi-nistre pirmininke. M.Thatcher kaž-kaip mokėjo suderinti nepaprastąvalios jėgą ir moteriškumą. Kai bri-tai pasiekė pergalę per 1982 metų

karą su Argentina, jau niekas neabe-jojo, kad prie valdžios vairo stovi tik-rai geležinė moteris, ir ji vėl laimėjorinkimus, šįkart didžiule persvara.

Premjerei užteko išminties nesi-kišti į kariuomenės veiksmus ir jainevadovauti. M.Thatcher tik pasakėvadams, ką nori pasiekti, ir leidošiems veikti savarankiškai. Be to, jie

žinojo, kad ministrė pirmininkė mo-ka vertinti drąsą ir ištikimybę, nespati pasižymėjo tomis savybėmis.

Pasaulis vis labiau domėjosi šiospolitikės metodais ir siekė ją mėg-džioti. M.Thatcher nepaprastai ža-vėjosi JAV prezidentas RonaldasReaganas. Jis taip pat leido JAV kom-panijoms veikti savarankiškai ir su-mažino mokesčius. Abu vadovai pui-

kiai sutarė ir tarptautinėje arenoje,abu stengėsi spausti Sovietų Sąjun-gą, skatinti joje reformas. M.That-cher ragino R.Reaganą ginkluotis, otai privertė Kremliaus lyderius sėstiprie derybų stalo. Britų premjerė pa-laikė R.Reagano požiūrį į SSRS kaipį “blogio imperiją” ir manė, kad kuogreičiau ji žlugs, tuo bus geriau.

Kad į valdžią atėjęs Michailas Gor-bačiovas ėmėsi reformų, nemažas irM.Thatcher nuopelnas. Taip Europo-je žlugo totalitarizmas ir iniciatyvos slo-pinimas, o jų vietą užėmė britų prem-jerės propaguojamos vertybės - laisvamintis ir laisva rinka.

Skaudus pasitraukimasSmulkaus krautuvininko dukters

dėka pasaulis į trečiąjį tūkstantmetįžengė tikėdamas, kad nieko nėra efek-tyvesnio už valios jėgą, paremtą aiškio-mis, paprastomis, bet veiksmingomisidėjomis. 11 metų išbuvusi valdžioje, il-giau už bet kurį kitą Didžiosios Brita-nijos premjerą praėjusiame amžiuje,1990-aisiais M.Thatcher, negavusi sa-vo partijos paramos dėl skirtingai su-prantamos bendros Europos politikos,atsistatydino.

Savo pasitraukimą iš didžiosios po-litikos Geležinė ledi išgyveno labaiskaudžiai. Po poros metų karalienėElžbieta II, atsilygindama M.That-cher už nuopelnus valstybei, pada-rė ją Kesteveno baroniene, nors jaiesant valdžioje šių moterų santykiaibuvo gana sudėtingi. Taip ledi ta-pusi buvusi britų premjerė iki gyve-nimo pabaigos gavo vietą Lordų rū-muose, bet tai, žinoma, neprilygodidžiajai politikai.

Nors ir pasitraukė iš jos, M.That-cher vis tiek liko drausminga ir parei-ginga. Moteris anksti keldavosi ir dir-bo pačios įkurtame subsidijų fonde.Tačiau 2002-aisiais politikės sveikataėmė blogėti. Po kelių nedidelių insul-tų gydytojai jai patarė viešai nebekal-bėti, be to, vis labiau progresavo Alz-heimerio liga. Šią vasarą dėl prastossveikatos M.Thatcher negalėjo daly-vauti karalienės Elžbietos II žengimoį sostą 60-ųjų metinių proga buvu-siems britų premjerams surengtuoseiškilminguose pietuose.

M.Thatcher dar gyvai esant britaidiskutavo, ar didžioji politikė bus pa-gerbta valstybinėmis laidotuvėmis. Šiatema ji pati kalbėjosi su karaliene 2008metais ir pareiškė norą būti palaido-ta Londono Šv. Pauliaus katedroje.Tačiau valstybinių laidotuvių nebus,nors jos numatomos iškilmingos. Poceremonijos M.Thatcher palaikai buskremuoti.•

Ji pakeitė Didžiąją Britaniją ir pasaulį

2010 metais Lordų rūmuose daryta viena paskutinių viešų M.Thatcher nuotraukų.

Viena garsiausių pasaulio politikių M.Thatcher. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Krautuvininko dukra nemėgo, kai į ją kas norskreipdavosi “ledi Margaret”, jai labiau patiko

būti vadinamai “ponia Thatcher”.

Verslas 92013 04 09Lietuvos žinios

DALIA GIRIŪNAITĖ

Apie vandenį kalbama ištiesdaug. Tai vienas svarbiausių gyvybinių elementų, todėl,kaip ir visi didelę reikšmę turintys dalykai, visuomenėjeyra piešiamas įvairiausiomisspalvomis. Neretai vandens sudėtis, poveikis, nauda ar vartojimo ypatybės yra mistifikuojami, apipinami būtais ir nebūtais mitais.

Nemaža dalis jų taip prigiję kas-dieniame mūsų gyvenime, jog sunkuir įsivaizduoti, kad jie galėtų būti ne-teisingi. Vienais “faktais” pasidalijaįvairūs gyvenimo būdo pranašai irapsišaukėliai mokslininkai, kiti - už-silikę iš praeities, treti - atsiradę išpaprasto nežinojimo.

Šiandien siūlome pažvelgti į dvididžiausias mitų apie vandenį gru-pes ir jų teiginių aiškinimą.

Pakeitus sudėtį vanduo įgyja stebuklingų galių

Pirmoji mitų apie vandenį grupėsusijusi su vandens sudėtimi - ban-dymu įvairiais būdais suteikti van-deniui kone magiškų galių. Į šią gru-pę patenka teiginiai, kad sveikatainaudingesnis virintas arba užšaldy-tas ir vėliau atšildytas vanduo. Iš tik-rųjų, užšaldžius vandenį, pasikeičiajame esančių ištirpusių kalcio irmagnio hidrokarbonatų pusiausvy-ra ir šie elementai virsta netirpio-mis nuosėdomis. Iš vandens pašali-nus šiuos ir kitus elementus, vanduotampa ne naudingesnis, o netenkagyvybiškai reikalingų mineralų. Tadgerti paprasčiausią vandenį iš čiau-po yra kur kas naudingiau.

Virinant vandenį susidaro iš es-mės tokia pati situacija: kaitinantvandenį, jame esantys hidrokarbo-natai skyla ir pasklinda visame van-dens tūryje. Arbatinuke likusios iš-tirpusios medžiagos sudaro naujus,

netirpius junginius, kurie ant indosienelių nusėda kalkių pavidalu, tai-gi pasišalina iš vandens. Virimo tem-peratūrą pasiekęs ir vėliau atvėsintasvanduo nebeturės didžiosios daliesvertingų medžiagų. Tiesa, gerdamiarbatą ar kavą, užplikytą ką tik užvi-rusiu vandeniu, visas jame esančiasnaudingas medžiagas išgeriame.

Iš dalies teisingi teiginiai apie si-dabro poveikį vandeniui. Sidabras

pasižymi baktericidinėmis savybė-mis - naikina kai kurias bakterijas.Tačiau naudojant ne metalinį sidab-rą, o jo junginius, kaip ir į organizmąpatekus kitiems sunkiesiems meta-lams, gali kilti rimtų pavojų sveikatai.

Mistiškiausi teiginiai apie van-dens atmintį ir titnago perduoda-mas gerąsias savybes. Titnagas - ne-tirpus mineralas, todėl jokių savosavybių vandeniui jis neatiduoda.

Tai tas pats, kas tikėtis, kad į vande-nį įberta sauja smėlio padarys jį kuonors naudingesnį.

Yra tikinčiųjų, jog vandenį veikianttam tikromis sąlygomis jame atsiran-dantys laikini molekuliniai ryšiai galiišsaugoti informaciją, o toks vanduostebuklingai veikia žmogaus organiz-mą ir turi antgamtinių galių. Iš tiesųtokie ryšiai vandenyje gali susidarytiir kisti, tačiau jų trukmė ir prigimtisyra tokia, kad informacijos koduoti janiekaip neįmanoma. Ir savybės jo - ly-giai tokios pačios kaip vandens, kuriogalime prisipilti iš čiaupo namie.

Iškilo sveikatos problemų?Gal kaltas vanduo?

Antroji mitų grupė susijusi su svei-kata - vanduo neretai kaltinamas ne-būtais dalykais. Išdžiūvo oda? Kaltaskietas vanduo. Padidėjo svoris? Ma-tyt, gėrėte per daug gazuoto vandens.O iš tiesų tukina gazuotuose gaiviuo-siuose gėrimuose ir limonade esantiscukrus ir įvairūs saldikliai. Anglia-rūgštė, arba anglies dioksidas, yra lei-džiamas maisto priedas, kurio gali-ma naudoti net specialiuose maistoproduktuose ir papilduose. Jis turikonservuojamųjų savybių, tačiau ga-li didinti organizmo rūgštingumą iryra nerekomenduojamas žmonėms,turintiems virškinamojo trakto pro-blemų. Tačiau jokio poveikio, susiju-sio su riebalų skaidymo procesų po-kyčiais organizme, jis nedaro.

Kai kurios moterys sako, kad minkš-tas vanduo padeda palaikyti odos gro-žį. Tačiau vandens kietumas priešin-gai neveikia: odos paviršiaus savybėms(drėgnumui, riebalų išskyrimui) daugdidesnę įtaką daro aplinkos oras ir josavybės, maistas, kurį valgome, ar mui-las, kurį naudojame. Minkštinant van-denį iš jo pašalinami kalcis ir magnis,tačiau prisotinama natrio. Didelė nat-rio koncentracija sunkina kalio, ypačreikalingo širdies darbui, pasisavini-mą, be to, kenkia nėščioms moterimsir mažiems vaikams.

Vanduo nieko bendra neturi ir sukraujagyslių kalkėjimu ar inkstų ak-menų susidarymu. Kalkės susidarovandenyje suskilus kalcio ir magniohidrokarbonatams ir suformavus ne-tirpias nuosėdas, o žmogaus skran-džio rūgštys jas sėkmingai suskaidoir kalkės organizme nesikaupia. Ištiesų kalkėjančių kraujagyslių siene-les padengia cholesterolis, sutampatik pavadinimas. Jokio medicininiopagrindo neturi ir teiginys, kad van-duo padeda susiformuoti inkstų ak-menims. Šią ligą sukelia sutrikusi or-ganizmo medžiagų apykaita, o nevandenyje esantis kalcis, kaip galimabūtų manyti. • V-2527

Mitais apipintas vanduo: kaip atpažinti tiesą

Gerti paprasčiausią vandenį iš čiaupo yra kur kas naudingiau.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

ARVYDAS JOCKUS

Po krizės Lietuvoje steigiama daugiau naujų įmonių, tačiaudaugiau jų ir uždaroma.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį įmo-nių bankrotų skaičius išaugo iki 419 -tai 85 atvejais daugiau nei 2012 me-tais analogišku laikotarpiu. Kaip pra-neša kreditų biuras “Creditinfo”,bankrotų labiausiai (nuo 56 atvejųiki 78) padaugėjo paslaugų sektoriu-je. Šiek tiek lėčiau šis rodiklis augotarp transporto (nuo 30 iki 40) beiprekybos (nuo 90 iki 116) įmonių.Žemės ūkio ir apgyvendinimo beimaitinimo sektoriuose bankrotų su-mažėjo trečdaliu, atitinkamai žemėsūkyje nuo 10 iki 7 atvejų, apgyvendi-nimo bei maitinimo - nuo 33 iki 23.

Augimas nenustebino“Praėjusį ketvirtį fiksuotas bankrotų

augimas buvo ne staigmena, o natūra-lus pastaruoju metu pastebimų rodik-lių - įmonių skolų ir įmonių turto areš-tų padidėjimo - padarinys. Daugumaišių įmonių dar prieš bankrotų proce-dūrų pradžią buvo fiksuojama didelėbankroto tikimybė”, - sakė kreditų biu-ro kredito rizikos vadovė Alina Bue-mann. Pasak jos, bankrotų pradėjodaugėti dar praėjusiais metais, o di-

džiausią tempą jie įgavo paskutinį 2012metų ketvirtį. “Veiklos pradžiai šiuosesektoriuose nereikia reikšmingo dydžiokapitalo, egzistuoja palyginti nedaugįėjimo į rinką barjerų. Tad natūraliaišios veiklos rūšys greičiausiai pritraukianaujų bendrovių, tačiau ir išėjimas išrinkos būna greitesnis, - mano A.Bue-mann. - Bankrutuojančių įmonių vi-dutinis veiklos laikotarpis prieš krizę,t. y. nuo 2006 iki 2008 metų pabaigos,taip pat po jos išlieka panašus ir viršija8 metus. Be to, paskutinių trejų metųstatistika rodo, kad bankrutuojančiųįmonių vidutinis veiklos laikotarpis pa-lengva ilgėja, o ne trumpėja.” Tarpbankrutavusių ilgesnį laiką veikusiųįmonių - daugiausia smulkiojo versloatstovės, įsteigtos per pirmuosius kele-rius metus nuo nepriklausomybės at-kūrimo bei valdomos fizinių asmenų.

Išmokė pasikliauti savimiVšĮ “Versli Lietuva” analitikas Vadi-

mas Ivanovas abejoja, ar pirmojo ket-virčio duomenys apie bankrotų skai-čiaus didėjimą leistų teigti apie kokiasnors neigiamas ekonomikos, verslo są-lygų tendencijas. “Jeigu lygintume vi-sus 2012 metus su 2011-aisiais, maty-tume, kad pernai bankrotų padaugėjo.Tačiau bankrotų ir veikiančių įmoniųsantykis beveik nepakito. Tai yra vei-kiančioms įmonėms pradėtų bankro-to procedūrų skaičius padidėjo vos vie-

na dešimtąja procento. Taigi galimateigti, kad praėjusiais metais jokių nei-giamų tendencijų neišryškėjo, o pir-mojo ketvirčio duomenys platesniųapibendrinimų daryti dar neleidžia”, -teigė V.Ivanovas. “Verslios Lietuvos”analitikų duomenimis, 2012 metaisvienus metus ir vieną dieną išgyvenu-sių įmonių dalis sudarė 63,3 proc., ta-čiau didmeninės ir mažmeninės pre-kybos sektoriuje išgyveno tik 52,5 proc.įmonių. Tai yra iš 2011 metais įsteigtųįmonių net 36,7 proc. (prekybos - 47,5proc.) neveikė nė metų.

“Galioja du veiksniai. Pirma, žmo-nės labai nori turėti nuosavą verslą, lin-kę rizikuoti ir bandyti savo jėgas. O did-meninėje prekyboje, kai esi tarpininkas,tai nesunku padaryti: perki pigiau, par-duodi brangiau. Žmonės randa nišą,sudaro porą sandorių ir pamato, kadgalimybė buvo vienkartinė. Kita ver-tus, pernai beveik pusė naujų įmoniųbuvo įsteigta Vilniaus savivaldybėje, čiajų mažiausiai ir tęsė savo veiklą. Kitosesavivaldybėse per 90 proc. įmonių vei-kia daugiau kaip metus, tačiau tai ne-rodo, kad jose ekonomikos gyvenimasgyvesnis ar sąlygos verslui geresnės.Tiesiog žmonės atsargesni ir labiau pa-matuotai naujas įmones steigia”, -svarstė pašnekovas.

V.Ivanovas teigė, kad ypač daug lik-viduojama saulės energetika ketinusiųužsiimti įmonių. “Kai tik žmonės su-

prato, kad lengvatų mažoms saulėselektrinėms nebus, jie iš karto įmoneslikvidavo. Ekonomika automatiškaireagavo į pasikeitusias aplinkybes”, -aiškino analitikas.

“Versli Lietuva” nurodo, kad tipiškasunkumus patirianti įmonė, kuriosbūklė iš “veikianti” atitinkamo ketvir-čio laikotarpiu pakeista į “likviduoja-ma”, “bankrutuojanti”, “išregistruoja-ma” arba “reorganizuojama”, - taidaugiau kaip 5 metus veikianti didme-nine ar mažmenine veikla besiverčian-ti įmonė. “Jeigu įmonė neevoliucio-nuoja, ji žūsta. Kelerius metus tą patįlygmenį išlaikiusios įmonės po keleriųmetų išsikvepia ir daugelis vėliau užsi-daro. Įmonė arba plečiasi, evoliucio-

nuoja, arba praranda gyvybingumą, irtuomet labai didelė tikimybė, kad jibankrutuos”, - svarstė analitikas.

V.Ivanovas vis dėlto nesureikšminabankrotų daugėjimo ir mano, kad jienetgi gali rodyti ekonomikos gyvybin-gumą. “Investuotojai, kurie investuojaį vadinamuosius “startupus”, netgi tei-gia, kad jeigu startuoliai nėra nė kartobankrutavę, net neverta jų finansuoti.Bankrotai - natūralus laisvosios rinkosprocesas: atsiranda naujų žaidėjų, kitituri arba pradėti eksportuoti, arba už-sidaryti”, - svarstė jis. Be to, pasak ana-litiko, krizė žmones išmokė, kad geriauturėti nors ir mažą, bet savo įmonę, to-dėl natūraliai daugėja ir naujų, ir už-daromų įmonių.•

Klumpa paslaugų įmonės

V.Ivanovas: “Krizė žmones išmokė, kad geriauturėti nors ir mažą, bet savo įmonę.”

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2013 04 09Lietuvos žinios10 Verslas

SV-11015

ILONA STAŠKUTĖ

Palikus nuosavą mašiną serviselabai patogu namo grįžti ne autobusu, todėl daugelis mielaipasinaudoja serviso ar draudimobendrovės pasiūlytu pakaitiniuautomobiliu. Tačiau kartais už jįtenka susimokėti.

Pakaitinį automobilį galima gautidraudimo bendrovės sąskaita patekus įavariją arba remontuojant sugedusiąmašiną servise. Atsižvelgdamos į tai, ko-kia darbų apimtis, dirbtuvės dažniausiaiduoda automobilį nemokamai, o kaikurios pasiūlo jį išnuomoti šiek tiek pi-giau negu įprastuose nuomos biuruo-se. Draudikai, visuomet skiriantys pa-kaitinę mašiną už dyką, minėjo viendidėjančią paklausą. Tačiau servisų ats-tovai pabrėžė, kad norai labai priklau-so nuo pinigų.

Tikisi iš draudikųPakaitinis automobilis nemokamai

dažniausiai suteikiamas kasko draudi-mu apsidraudusiems vairuotojams.LŽ kalbinti draudimo bendrovių ats-tovai patikino, kad vairuotojai šią pa-slaugą laiko dideliu pranašumu ir vismieliau ja naudojasi. Kaip tvirtino“ERGO Insurance” Civilinės atsako-mybės, nelaimingų atsitikimų, trans-porto priemonių ir sveikatos draudimoskyriaus Lietuvoje vadovas RimvydasPocius, vairuotojams pakaitinis auto-mobilis jau atrodo savaime supranta-mas dalykas. Ši paslauga įtraukiama įmaždaug 70 proc. kasko draudimo su-tarčių. “Jei po draudžiamojo įvykioklientui tenka palikti mašiną servise il-giau negu parai, “Ergo” savo lėšomisišnuomoja jam kompaktinės klasės nesenesnį kaip 5 metų automobilį”, - aiš-kino R.Pocius. Jis ir pridūrė, kad pa-kaitinių automobilių žmonėms pa-prastai prireikia savaitei.

Draudimo bendrovės “If” Rinko-daros departamento vadovė OrijanaMašalė teigė, jog neretai vairuotojaituri pageidavimų dėl pavarų dėžės, au-tomobilio dydžio ir tipo. Ji atkreipėdėmesį, kad turintieji šeimą pageidau-ja gauti didesnę mašiną, bet pakaiti-nis automobilis gali būti tik vidutinėsklasės.

Aplamdžiusieji automobilį per avari-ją, sukeltą asmens, apsidraudusio vai-

ruotojų civilinės atsakomybės draudi-mu, taip pat gali prašyti kitos mašinos,bet tokiu atveju ją gauti ne taip papras-ta. Tuomet žmogui tenka įrodyti, kadnegalėdamas naudotis savo mašina pa-tiria apčiuopiamų nuostolių ir kad kitatransporto priemonė jam būtina dar-bui atlikti.

Kartais primoka, kartais neima už dyką

Pakaitinį automobilį galima gauti nevien iš draudimo bendrovės. Tokią pa-slaugą jau ima siūlyti ir vis daugiau ser-visų. Tiesa, dažnas jų skirtas labiau pa-

siturintiems vairuotojams. Bet servisekitas automobilis ne visada suteikiamasnemokamai.

“Toyota” ir “Lexus” atstovybės“Mototoja” rinkodaros ir komunika-cijos vadovė Ingrida Bertašiūtė sakė,kad pastebimai daugėja norinčiųjų pa-sinaudoti pakaitiniu automobiliu, to-dėl bendrovės turimų keturių mašinųpradeda nebeužtekti. Anot jos, žmo-nės jau sunkiai įsivaizduoja, kaip galė-tų išsiversti be automobilio, ir papras-tai nori gauti tokį patį modelį, kokiu

atvažiavo į servisą. Įmonė, atsižvelgda-ma į remonto darbus ir kitus susitari-mus, ne visada pakaitinį automobilįskiria nemokamai. Pašnekovė neslėpė,kad norinčiųjų gauti mašiną lieka gero-kai mažiau, kai už jos naudojimąsi ten-ka susimokėti. “Tiems, kurie daugiaudirba ir uždirba, sumokėti už automo-bilį nėra toks didelis nuostolis, kaip tuš-čiai praleisti porą valandų”, - kalbėjoI.Bertašiūtė.

Serviso “Autovisata” direktorius Vy-gantas Gasiūnas patvirtino jaučiantisklientų susidomėjimą pakaitiniais au-tomobiliais. Tačiau, pasak jo, netrūks-

ta ir tokių žmonių, kurie atsisako kitosmašinos, net jei ši siūloma nemokamai.Šiuo klausimu vairuotojai pasidalija įdvi apylyges stovyklas. “Tikrai ne visinaudojasi pakaitiniu automobiliu, norsir siūlome jį už dyką. Kai kurie patysturi antrą automobilį, kiti nenori važi-nėti svetima mašina”, - pasakojo “Au-tovisatos” direktorius. V.Gasiūnas mi-nėjo atvejus, kai klientai pageidavoautomobilio, turinčio automatinę pa-varų dėžę, bet tokio laisvo nebuvo, tadneėmė mašinos išvis. Kitas vairuotojas,

sudaužęs naują prabangų automobilį,atsisakė sėsti į prastesnę transportopriemonę.

Konkurencijos įrankisKlientai taip pat kelia pageidavimų

dėl mašinos dydžio, laidos metų ar netmarkės, tačiau ne visus norus įmano-ma išpildyti. Vis dėlto nemažai vairuo-tojų mielai naudojasi galimybe nemo-kamai pasivažinėti kitu automobiliu irnet atsižvelgia į tai rinkdamiesi re-monto dirbtuves, kurioms ketina pa-tikėti savo mašiną. Tai labiausiai iš-ryškėja, kai draudimo bendrovėspasiūlo žmogui, nukentėjusiam nuocivilinę atsakomybę apsidraudusiovairuotojo, sąrašą remonto įmonių.Pasak V.Gasiūno, peržiūrėję draudikųpateiktą sąrašą, klientai neretai pasi-renka tą servisą, kuris suteikia nemoka-mą pakaitinį automobilį.

“Kemi” servisų tinklo direktorius Žy-gimantas Tubutis taip pat minėjo, kadvairuotojus domina pakaitinės maši-nos, bet tik tol, kol paprašoma už jas su-simokėti. Pasak pašnekovo, prieš kele-tą metų “Kemi” bandė siūlyti klientamstokius automobilius, tačiau prabilusapie mokestį jų susidomėjimas kaipmatišgaruodavo. Ž.Tubučio manymu, kolkas Lietuvoje pakaitiniai automobiliairealiai reikalingi vienetams, o daugeliuitokia paslauga - tik malonus priedas.•

Ž.Tubutis: “Kol kas Lietuvoje pakaitiniai automobiliai realiai reikalingi vienetams,

o daugeliui tokia paslauga - tik malonus priedas.”

Pakaitinis automobilis - ne tikdėl malonumo

Kasko apsidraudę vairuotojai tikisi, kad įvykus nelaimei gaus pakaitinį automobilį, bet tokia paslauga priklausone visada. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

KASKO PAINIAVAPaprastai sakoma, kad kasko apsid-raudę vairuotojai įvykus nelaimei galigauti pakaitinį automobilį, bet tai nevisai tiesa. Labai svarbu atkreipti dė-mesį, kokias pakaitinio automobiliosąlygas siūlo kiekviena draudimobendrovė, nes vienodų taisyklių nėra.Paprastai ribojamas naudojimosi kitamašina laikas. Jis svyruoja nuo 3 parųBTA iki 14 parų su papildoma sąlyga“Lietuvos draudime”. Daugelyjebendrovių ribojama ir išlaidų suma.Kai kuriose įmonėse nustatyta tikslibūtent šios paslaugos išlaidų suma.Pavyzdžiui, “Ergo” numato maksima-lią 1000 litų, o “Seesam” - 2,5 tūkst. li-tų sumą visam laikotarpiui. Tačiaudaugeliu atvejų pakaitiniam automo-biliui skirtos išlaidos turi tilpti į bend-rą techninės pagalbos kelyje išlaidųdraudimo sumą. Ji svyruoja nuo 2,5tūkst. litų (“Compensa”) iki 5 tūkst. li-tų (“Seesam”) Lietuvoje ir nuo 1,7tūkst. litų (BTA, “Lietuvos draudi-mas”) iki 8 tūkst. litų (“If”) užsienyje.Kai kuriose įmonėse bendrų išlaidųribų nėra, jos taikomos kiekvienai pa-slaugai atskirai, todėl vairuotojams,kurie renkasi kasko draudimą, reikialabai atidžiai tikrinti, kas priklausytųnelaimės atveju.Draudimo brokerių bendrovės “Ed-rauda” vadovas Dainius Alkinas pa-brėžė, kad pakaitinio automobilio pa-slauga paprastai įeina į techninėspagalbos kelyje išlaidų draudimą, betjis ne visada įtraukiamas į kasko. Pa-sak pašnekovo, kasko draudimo sąly-gos, įskaitant ir pakaitinio automobi-lio siūlymą, skiriasi. Tai priklauso netik nuo draudimo bendrovės, bet irnuo įvairių jos siūlomų paslaugų pa-ketų. Taigi gali būti, kad vairuotojas,net ir turėdamas kasko draudimą, poavarijos negautų kitos mašinos. “Ren-kantis kasko papildomos paslaugosbūna ganėtinai išskaidytos. Draudi-mo bendrovės neturi pakaitinių auto-mobilių, jos tik sudaro sutartis su ki-tomis įmonėmis. Todėl paslaugųpasiūlymai priklauso nuo to, ką kiek-viena iš jų yra sutarusi”, - aiškino D.Al-kinas. Tačiau kaip paprasčiausią pasi-rinkimo kriterijų bendrovės vadovasįvardijo kainą - nuo jos kone tiesiogiaipriklauso paslaugų gausa.

ROMAS TARVYDAS

Jau tradicinė tapusi Saugaus eismo diena (balandžio 6-oji)vyko Radviliškio miesto Laisvėsalėjoje. Šventę organizavo Radviliškio rajono savivaldybė,Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijoskomisariato (VPK) Radviliškiorajono policijos komisariatas,valstybės įmonė (VĮ) “Šiaulių regiono keliai”, AB “Lietuvos geležinkeliai”.

Didelį gyventojų susidomėjimą su-kėlusioje šventėje dalyvavo susisieki-mo ministras Rimantas Sinkevičius,Radviliškio rajono savivaldybės merasDarius Brazys, “Lietuvos geležinkelių”generalinis direktorius Stasys Dailyd-

ka, Radviliškio Švč. Mergelės MarijosGimimo parapijos dekanas monsin-joras Gintas Sakavičius, LAKD direk-toriaus pavaduotojas Egidijus Skrode-nis, kiti garbūs svečiai.

Saugumas keliuose - bendras reikalas

Oficialus Saugaus eismo dienosatidarymas Radviliškyje prasidėjo11 val., aidint Vidaus reikalų minis-terijos reprezentacinio pučiamųjųorkestro iškilmingam maršui.

Kalbėdamas šventės atidarymometu susisiekimo ministras R.Sinke-vičius pabrėžė, kad saugumas keliuo-se priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.Per keletą jo darbo Vyriausybėje mė-nesių labiausiai įsiminė Kovo 11-oji,kai eismo įvykių suvestinėje buvo pa-skelbta, jog avarijų, kuriose būtų nu-kentėję žmonės, neužregistruota.“Lietuvos nepriklausomybės atkūri-

mo dieną mes buvome drausmingieismo dalyviai”, - sakė ministras.

Jis išreiškė viltį, kad tokių dienų atei-tyje daugės - juk nuo 2001-ųjų iki 2010metų per eismo įvykius žuvusiųjų Lie-tuvoje sumažėjo daugiau kaip perpus -net 57 proc., o Lietuva pagal šį rodiklįtapo viena Europos Sąjungos (ES) ly-derių. “Žuvusiųjų skaičius sumažėjoįvairių valstybinių ir visuomeninių ins-

titucijų bendromis pastangomis, osvarbiausia buvo tai, kad visuomenė,patys žmonės keliuose elgėsi atsakin-giau, kultūringiau. 2011-2020 metaisES žuvusiųjų keliuose skaičių numaty-ta sumažinti perpus. Tai galėsime pa-siekti dirbdami visi kartu, patys kelyjeelgdamiesi atsakingai, rodydami geroelgesio pavyzdį kitiems, greta mūsų ei-nantiems ar važiuojantiems eismo da-lyviams”, - kalbėjo R.Sinkevičius.

Pamokos imituojant avarijas Į Saugaus eismo šventę susirinkę

radviliškiečiai galėjo išbandyti kelinin-

kų atvežtus saugos diržų efektyvumo irautomobilio apsivertimo imitavimoįrenginius. Šie specialiu transportu at-gabenti įrenginiai eismo dalyviamspraktiškai pademonstravo saugos dir-žų efektyvumą ir automobilio apsi-vertimą avarijos metu. Kiekvienasšventės dalyvis galėjo patirti į avarijąpatekusio automobilio ir kūlversčiaisjame besivartančių vairuotojo ir kelei-

vių situacijos beviltiškumą. Iš mašinosapsivertimo imitaciją demonstruojan-čio automobilio eismo dalyviai sveikiišlipo tik todėl, kad sėsdami į šią trans-porto priemonę prisisegė saugos dir-žus. Praktika parodė, kad patyrę apsi-vertimo pojūtį žmonės iš automobiliolipo lyg po košmariško sapno. Jiedžiaugėsi, kad tai buvo tik eismo įvy-kio imitacija.

Kitą - saugos diržų - imitaciją iš-bandę eismo dalyviai pajuto smūgį,kurį automobilio vairuotojas ir kelei-viai per avariją patiria atsitrenkę į sie-ną, važiuodami 26-32 km/h greičiu.

Bendrovės “Lietuvos geležinkeliai”filialo “Šiaulių geležinkelių infrastruk-tūra” įrengtoje vaizduojamojoje gele-žinkelio pervažoje Radviliškio rajonopriešgaisrinės saugos tarnyba ir VšĮRadviliškio rajono greitosios medici-nos pagalbos centras pademonstravopervažoje avariją patyrusio lengvojoautomobilio vairuotojo ir keleivio gel-bėjimo darbus. Per keliolika minučių,naudodami specialią įrangą, ugnia-gesiai gelbėtojai iš garvežio sulamdytolengvojo automobilio išlaisvino žmo-nes, medicinos specialistai jiems sutei-kė pirmąją pagalbą ir išgabeno į gydy-mo įstaigą.

Radviliškio rajono savivaldybės Švie-timo ir sporto paslaugų centro Sportoskyrius organizavo saugaus eismo vik-torinas, konkursus, sporto varžybas.Nors naktį buvo gerokai pasnigę ir pir-mąją dienos pusę nuolat snyguriavo,įvyko net dviračių slalomas.

Iki vėlyvos popietės visuomeneiir rajono bendrojo ugdymo mokyk-lų mokiniams buvo platinami leidi-niai saugaus eismo tema, šviesą at-spindinčios priemonės. Kad šventėsdalyviai nesušaltų, Radviliškio rajo-no savivaldybė ir Šiaulių apskritiesVPK Radviliškio rajono policijoskomisariatas visus vaišino karšta ko-še ir arbata.•

Trasa 112013 04 09Lietuvos žinios

Saugaus eismo dieną paminėjo Radviliškyje

Susirinkusieji į šventę galėjo išbandyti kelininkų atvežtus saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimoimitavimo įrenginius.

Per keliolika minučių, naudodami specialią įrangą, ugniagesiai gelbėtojai pademonstravo, kaip iš garvežio sulamdyto lengvojo automobilio išlaisvino žmones. / LŽ archyvo nuotraukos

Kiekvienas šventės dalyvis galėjo patirti į avariją patekusio automobilio ir

kūlversčiais jame besivartančių vairuotojo ir keleivių situacijos beviltiškumą.

Saugaus eismo dienos atidarymo metu susisiekimo ministras R.Sinkevičius pasveikino eismo dalyvius ir pabrėžė, kad saugumas keliuose priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Balandžio 6-ąją vykę Saugaus eismodienos renginiai Lietuvoje: VĮ “Vilniaus regiono keliai” darbuotojaišios dienos proga apsilankė Vilniaus ap-skrities vaikų globos namuose, Lentvariopradinės mokyklos saugaus eismo klasė-je, dalyvavo saugaus eismo projektų ren-giniuose.VĮ “Kauno regiono keliai” renginį organi-zavo Domeikavos (Kauno r.) vaikų lopše-lyje darželyje. Saugaus eismo rytmetyjevaikai drauge su darželio darbuotojomisatliko saugaus eismo užduotis, mokėsitinkamai pereiti kelią.VĮ “Klaipėdos regiono keliai” kartu su ke-lių policija, kitomis institucijomis Sau-gaus eismo dieną surengė specialų pasi-rodymą prekybos centre “Akropolis”.Informaciją saugaus eismo temomisskelbė spaudoje ir internete.VĮ “Panevėžio regiono keliai” informacijąapie saugų eismą skelbė per televiziją,Panevėžio Šv. Petro ir Povilo parapijosnamuose kelininkų ir policijos darbuo-tojai susitiko su parapijos bendruome-ne. Rokiškio kelių tarnyba vienoje iš se-niūnijų surengė susitikimą sugyventojais.VĮ “Alytaus regiono keliai” per vietinę ra-dijo stotį skelbė informaciją apie Sau-gaus eismo dieną, kartu su kelių policijaAlytaus mieste ir rajone surengė specia-lią akciją, eismo dalyviams kelyje platinošviesą atspindinčias priemones.VĮ “Marijampolės regiono keliai” infor-maciją apie Saugaus eismo dieną skelbė

spaudoje ir per vietinę radijo stotį. Kartusu kelių policija eismo dalyviams platinoleidinius, šviesą atspindinčias priemones.VĮ “Utenos regiono keliai” Utenos vaikųglobos namuose surengė Saugaus eismodienos minėjimą, vaikams organizavosaugaus eismo pamokėlę. Vietinėje spau-doje skelbė informaciją, skirtą šiai dienai.VĮ “Telšių regiono keliai” darbuotojailankėsi Telšių rajono mokyklose ir apdo-vanojo konkurso “Aš moku Kelių eismotaisykles” nugalėtojus. Telšių regiono se-niūnijoms bei mokymo įstaigoms elekt-roniniu paštu buvo išsiųsti plakatai tema“Balandžio 6-oji - Saugaus eismo diena”,jie iškabinti žmonių susibūrimo vietose.VĮ “Tauragės regiono keliai” vietinėjespaudoje informavo visuomenę apieSaugaus eismo dienos tikslus, kartu supolicijos pareigūnais ir vietos radijo dar-buotojais dalyvavo akcijoje, kurios metustabdė eismo dalyvius pažeidėjus, aiški-no padarytus pažeidimus, įteikė jiemssaugaus eismo priemonių. VĮ “Automagistralė” surengė saugauseismo akciją Elektrėnuose - akcijos daly-viai turėjo progą išbandyti saugos diržųefektyvumo įrenginius, visuomenei pla-tino leidinius saugaus eismo tema, švie-są atspindinčias priemones. Kelininkamstalkino Elektrėnų policija. Kelyje A1 Vil-nius-Kaunas-Klaipėda esančiose švies-lentėse eismo dalyviams apie saugų eis-mą priminė užrašai “Balandžio 6-oji -Saugaus eismo diena” ir “Saugos diržaisaugo gyvybę”.

FAKTAI

2013 04 09Lietuvos žinios12 Kultūra

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Balandžio 18 dieną Arina tra-diciškai pasirodys su grupe“Veto bank”, kuri yra jos iš-tikima palydovė nuo karje-ros pradžios. Gegužės 16-ąją

į tą pačią sceną kils kiek laisvesnį pa-sirodymą surengsiantis bliuzo trio.Šiuo metu kauniete vėl tapusi Arinane tik rengiasi soliniams koncertamsarenoje, bet ir užsiima tuo, ką labiau-siai mėgsta, - dainavimu, mokymu irkosmetologija.

Ištikima muzikai“Niekada nežinai, ką naujo reikės iš-

mokyti, taip ir pats atrandi”, - pokalbįsu LŽ vienoje Kauno dramos teatro sa-lių pradėjo Arina. Čia ji vokalinio dai-navimo moko 20 mokinių. Paklausta, arkoncertams “Žalgirio” arenoje ruošia-si kaip nors ypatingai, pašnekovė link-telėjo galva: “Naujos dainos, naujasskambesys. Nuobodžiai juk negyvenu.”

“Veto bank” branduolys - Klaipė-doje. Kaune gyvena tik Arina ir klavi-šininkas Rolandas Kažimėkas. Todėlrepetuoti ir įrašinėti kolektyvas ren-kasi pajūryje. Nuo karjeros pradžioskūrusi su “Veto bank” dainininkė likoištikima grupei. “Žinoma, vėjai keitė-si - buvo ir kitų projektų, dar šiandiendidesnėms scenoms samdome pučia-mųjų grupes, mėgstame dirbti su “Ca-pella’A”. Aš ištikima muzikai”, - šyp-sojosi pašnekovė.

“Žalgirio” arenoje koncertas vyksmažesnėje amfiteatro salėje, kuriojetelpa 400 žiūrovų. Arina sutinka, kadrepertuaras bus jai gana įprastas - žy-miausi autoriniai ir aranžuoti roko beidžiazo klasikos kūriniai. Trumpai ta-riant, tai, ką kuria, ir tai, kas patinka.

Pastarąjį albumą “Pasaulis sukasi ra-tu” dainininkė išleido 2004-aisiais.Kompaktinių plokštelių bumui nuri-mus, Arina taip pat naujus singlus pla-tina viešojoje erdvėje, pristato spaudai.

“Retas atlikėjas leidžia albumus, o jeiką nors ir parodo prekyboje, tai būnageriausių dainų rinkinys”, - įsitikinusi ji.Atlikėja Kaunui pristatys dainą “Prisi-minimai”. Kūrinys lietuvių kalba neįp-rastas dainininkei - ji mano, kad balsastam per minkštas. “Lietuviškos galūnės,dvibalsiai padaro balsą kitokį, jis tampatoks “niu niu niu”, - juokėsi pašnekovė,kuriai patinka angliški tekstai, praple-čiantys jos vokalo galimybes. - Kartaisbūna apmaudu - juk mūsiškiai yra su-kūrę tokių gerų dainų, o pradedu jasdainuoti, ir vėl tas minkštumas lenda.”

Koncertai prie upėsGigantiškas arenos pastatas yra tar-

si nuoroda į masinį renginį. TačiauArina į koncerto vietą žvelgia be dide-lių pretenzijų - nesvarbu, kur pasiro-dyti. “Nuo scenos viskas kitaip atrodo.Būna, per šviesas nematai publikos,bet svarbiausia - girdi reakciją”, - šyp-sojosi Arina. Ji yra iš tų atlikėjų, kuriešou rengia savo charizma, o ne užpil-do ją nereikalinga butaforija.

Idėja koncertuoti “Žalgirio” areno-je kilo spontaniškai. “Šeimininkai pa-siūlė užeiti į svečius, aprodė patalpas.Amfiteatras išties įspūdingas, scenosdėžutės gale - stiklo siena, už kuriosmatyti Nemunas. Per koncertą galimasėdėti terasoje ir viską girdėti”, - teigėArina. Ji dar nenusprendė, ar išskirti-nis Kauno gamtovaizdis bus scenogra-fijos dalis, ar vis dėlto sieną dengs užuo-laida ir bus žaidžiama apšvietimu.

Gegužės koncertas bus instrumen-tinis - klavišai, saksofonas ir vokalas,baladės bei džiazas. Atrodo, šis pusiauakustinis trio tinkamesnis jaukiai, ka-merinei erdvei. “Kartą su šia progra-ma buvome džiazo klube šalia Šiauliųkino teatro. Tačiau bilietai buvo iš-graibstyti, tad mums teko persikelti įdidžiausią teatro salę, kur visiškai tuš-čioje scenoje stovėjome dviese, - pasa-kojo ji ir tikino, kad pats jaukiausiaskoncerto variantas, kai gera atmosfe-ra kuriama įtraukiant žiūrovus - pra-šoma jų judėti, dainuoti: - Klausyčiauir klausyčiau jų, nors tai jie ateina klau-sytis mūsų.”

Gyvenimo keliaiKaip klausytojui išsirinkti, į kurį

renginį iš dviejų jam eiti? Arinai at-sakyti sunku, mat seniausi jos gerbė-jai renkasi į visus renginius. Šiuo at-veju koncertai specialiai rengiami nevėlų ketvirtadienį, kviečiama ateiti suvaikais. Atlikėja sutinka, kad jie skir-

tingi muzikine prasme, o iš tiesų abuvienodai “ariniški” - nuoširdūs, nuo-taikingi, skatinantys bendrauti.

Praėjusią vasarą vyko dvidešimta-sis festivalis “Bliuzo naktys”, kuriohimną kasmet padainuoja Arina. Įdo-mu, kad susirinko publika nuo aš-tuoniolikmečio iki aštuoniasdešimt-

mečio. “Juk tiek kartų su mumisužaugo! Kai pradėjome dainuoti, ma-no sūnus dar nevaikščiojo. Lipau į sce-ną medinėje pavėsinėje, o draugė jį lai-kė ant rankų”, - prisiminimais dalijosiArina. Su sūnumi Martynu ji kasmetvažiuoja į Varnius savaitę anksčiau -pailsėti, stebėti, kaip susirenka žmo-nės, ruoštis koncertui.

Prieš dvidešimt metų pirmieji dai-navimai vyko ir Kauno dramos teat-ro kiemelyje, ten pasirodydavo “Veto

bank”, “Rebelheart”, Marijonas Mi-kutavičius. Arina su grupe mažosiossalės pastate įrenginėjo muzikinę ka-vinę - statė sceną, griovė, kalė, turėjoarbatos gėrimo kambarėlį. Tačiaunostalgija nekankina. “Nemanau, kadkada nors baigtume statyti tą sceną irsurengtume koncertą. Gyvenimo ke-

liai vis tiek vienaip ar kitaip grąžinaten pat”, - įsitikinusi Arina, kuri da-bar tame pačiame pastate, tik antrameaukšte, moko vaikus dainuoti.

Atlikėjas yra prekėPo pasirodymo “Žalgirio” arenoje

“Veto bank” vyks koncertuoti į Ber-lyną. Tačiau dainininko duoną Arinavisuomet laikė nepastovia, todėl jąužsidirba ir kitokiais mėgstamais už-siėmimais. “Labiausiai džiaugiuosi

išsipildžiusia svajone mokytis kosme-tologijos. Norisi žinoti, pažinti, pa-tirti, nesitenkinti vien dainavimu”, -dėstė atlikėja, kuri neneigia - daini-ninkas yra prekė.

Dvidešimt penktus metus scenojeleidžianti moteris nežino, kodėl į joskoncertus vis dar plūsta žmonės. “Galmylime vienas kitą? - svarstė. - Mėgs-tu save dovanoti klausytojams. Jų akysgeros, tave tarsi valgo scenoje, net šir-dį veria - tai atperka pastangas.”

Be dainavimo, Arina taip pat mokovokalo ir specializuojasi daryti veidochiroplastinį masažą. Kodėl kilo no-ras išmokti gydomosios ir estetinėskosmetologijos? Tai - dar vienas būdaskurti. “Įgauni žinių ir tuomet jas kom-binuoji. Prie kiekvieno žmogaus reikiaskirtingai prieiti, o ryšys svarbus tiekpedagoginėje veikloje, tiek atliekantmasažą, - teigė Arina. - Niekada neti-kėjau, kad būsiu mokytoja! Šiandiensavęs kitokios nė neįsivaizduoju, kiekdaug esu išmokusi iš savo mokinių.”•

Trys Arinos meilės ir jokio nuobodulio

“Tiek kartų su mumis užaugo! Kai pradėjomedainuoti, mano sūnus dar nevaikščiojo.”

Daugiau kaip dvidešimt metų scenoje leidžianti Arina teigia nežinanti, kodėl į jos koncertus vis dar plūsta žmonės. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Bliuzo ir roko klasikos atlikėja Arina Borunova rengiasi dviem dideliems, tačiau visiškaiskirtingiems koncertams Kauno “Žalgirio” arenos amfiteatre. Nuo karjeros pradžios su “Veto bank” kūrusi dainininkė liko ištikima grupei, nors dalyvaudavo ir kituose projektuose.

Kultūra 132013 04 09Lietuvos žinios

AUDRIUS MUSTEIKIS

Penktadienį, balandžio 12 dieną,Lietuvos nacionaliniame operosir baleto teatre (LNOBT) dvidešimt septintą - paskutinį -kartą bus rodomas AnatolijausŠenderovo baletas “Dezdemona”.

Teatras nusprendė atsisveikinti sušiuo beveik aštuonerių metų senu-mo spektakliu. Nepasitenkinimą dėlto išsakė dalis LNOBT baleto tru-pės šokėjų. Lietuvos baleto gerbėjaiinicijavo peticiją LNOBT vadovy-bei, kurią pasirašė apie šešiasdešimtasmenų. Jų teigimu, specialiai mū-sų scenai, mūsų šokėjams statytasspektaklis nusipelnė sulaukti kiekbrandesnės sukakties, jis esąs reika-lingas abiem pusėms - tiek žiūro-vams, tiek šokėjams. Teatro vado-vybė raginama sprendimą pakeisti.

Trečiadienio baletasVilniaus festivalio užsakymu pa-

rašytą “Dezdemoną” pastatė Rusi-jos choreografas Kirilas Simonovas.Premjera įvyko 2005 metų gegužę. Iš-skirtinius vaidmenis šiame spektakly-je sukūrė Eglė Špokaitė (Dezdemona),Eligijus Butkus (Jagas). Pasak baletokritiko Helmuto Šabasevičiaus, aukš-tos meninės kokybės muzika, įkūny-ta choreografo K.Simonovo, sudarosąlygas visavertei šokėjų kūrybai, at-skleidžia mūsų baleto trupės artistinįpotencialą. “A.Šenderovo “Dezdemo-na” - vienas iš vos kelių originalioschoreografijos spektaklių Lietuvos ba-leto repertuare. Būtų labai gaila, jei šiopavadinimo nebeliktų mūsų baletoafišose”, - teigė kritikas.

Kompozitorius A.Šenderovas LŽpasakojo, kad “Dezdemona” atsira-do Gintauto Kėvišo dėka: “Jis manpasiūlė sukurti baletą, sakė, ko ne-norėtų, o visa kita - mano nuožiūra.Spektaklis buvo įtrauktas į teatro re-pertuarą, tačiau rodytas dažniausiaitrečiadieniais, o tai pati nepalankiau-sia diena lankomumo požiūriu.”

Kompozitoriaus teigimu, “Dezde-mona” yra puikios meninės formos.“Aš dalyvauju beveik visose orkestrorepeticijose, konsultuojamės su diri-gentu Robertu Šerveniku. Šių metųsausio 23 dieną Dezdemoną pirmąkartą šoko Inga Cibulskytė, labai įdo-miai ir savitai. Fantastiškas yra Jagas- E.Butkus. Spektaklis turi savo ger-bėjų: pažįstu teatro lankytoją, kuri į“Dezdemoną” atėjo visus 26 kartus.Suprantu, viskas natūraliai sensta, su-sidėvi ir miršta. Bet šiam spektakliuitikrai dar ne laikas mirti. Nemanau,kad šiuo atveju viską turėtų lemti pro-

centai ir finansinės ataskaitos”, - įsi-tikinęs A.Šenderovas.

Nežino viso kontekstoMinėtą peticiją pasirašė buvę ir esa-

mi spektaklio dalyviai, tarp jų ŽivilėBaikštytė, E.Butkus, I.Cibulskytė,Martynas Rimeikis, Rūta Juodzevi-čiūtė, kiti. Buvusi trupės primabaleri-na, Dezdemonos vaidmens atlikėjaE.Špokaitė LŽ sakė: “Nesu abejingaLietuvos baleto gyvenimui ir aktuali-joms. Deja, jau kurį laiką esu atitolusinuo LNOBT baleto trupės. Man sun-ku vertinti “Dezdemonos” atsisveiki-nimą su scena nežinant viso konteks-to. Žaviuosi mūsų baleto gerbėjais,dedančiais pastangas, kad jų mėgsta-mas spektaklis išliktų repertuare. Pa-sitikiu dabartine baleto trupės vadovųnuomone ir sprendimais. Tikiu, kadžmonės, nuo kurių priklauso šiandie-ninis baleto gyvenimas, įvertins visasaplinkybes ir priims geriausią spren-dimą. Mano nuomone, “Dezdemo-

na” - labai įdomus, šiuolaikiškas spek-taklis. Neįprastas, originalus klasiki-nės temos traktavimas yra retenybė.”

Vienus keičia kitiPaprašytas pakomentuoti padėtį

LNOBT generalinis direktorius G.Kė-višas LŽ sakė: “Senus veikalus keičianauji. Bet kokio spektaklio gyvavimasturi savo pradžią ir pabaigą. Apsispren-dimas neberodyti vieno ar kito pasta-

tymo visada skausmingas. Juolab kad“Dezdemona” - mano užsakytas. Sukompozitoriumi A.Šenderovu gražiaibendradarbiavome, kartu aptarėmesumanymą. Bet spektaklių atsiradimasrepertuare ir “nuėmimas” - natūralusprocesas. Per sezoną paprastai paren-

giamos 5-6 premjeros. Krizės metais,natūralu, kiek mažiau. Reikia rasti vie-tos naujiems spektakliams, juk kieknaujų veikalų pastatyta po 2005-ųjų!”

Teatro vadovas teigė, kad jau prieškeletą metų svarstyta neberodyti “Dez-demonos”. “Nuimti” vis dar nesiryžta.Pagrindinis argumentas: tai - naciona-linis veikalas. “Bet vienus nacionali-nius veikalus keičia kiti ir negalime bū-ti tokie sustabarėję, kad kuriems norsnuolatos taikytume tabu. Trupės šokė-jų ir dalies žiūrovų nuomonę vertina-me kaip nuomonę - ją reikšti galima,tačiau yra ir baleto vadovybės nuomo-nė, baleto meno vadovo strategija, vi-zija. Nejaugi į tai nebūtina atsižvelgti?Ponas A.Šenderovas - aktyvus žmo-gus, jis visada kovojo dėl savo kūrinio- reiškė mums pastabų, kad spektaklisrodomas ne tą dieną, rodomas per re-tai. Suprantu jį - kovoja dėl savo inte-resų, bet yra ir teatro interesai. “Dez-demona” gerais lankomumo rodikliaisnegalėjo pasigirti, ir autoriui nereikė-

tų apsvaigti nuo iliuzijų. O jei aš trupėsšokėjams nebeturėsiu iš ko sumokėtialgų? Finansavimo iš biudžeto tam ne-pakanka. Tada jie kreipsis į mane sukita peticija. Ir ką, imsime diskutuoti,kurio spektaklio atsisakyti? Šiaip artaip, sprendimas priimtas. Kartoju, jisskausmingas - todėl, kad tai gerai pa-statytas baletas, gera muzika. Tai 2005-ųjų sėkmė. Bet praėjo aštuoneri me-tai, ir mums dabar rūpi tokia pat kitų,naujų nacionalinių veikalų sėkmė. Ge-gužę teatras pakvies į Giedriaus Kup-revičiaus baleto “Čiurlionis” premjerą,kitą sezoną numatyta Onutės Narbu-taitės operos “Kornetas” premjera.2015 metais turėtų įvykti dar viena lie-tuviška premjera”, - sakė G.Kėvišas.

“Kai kam labai knieti pasmaugtiDezdemoną, - samprotavo A.Šende-rovas. - Spektaklyje tai fiziškai daroOtelas, dvasiškai - Jagas. O teatre vi-sada atsiranda koks nors Jagas, kurissugeba tai padaryti iškart visais bū-dais. Tai yra klasika.”•

Kas nori pasmaugti “Dezdemoną”

A.Šenderovas: “Šiamspektakliui tikrai dar

ne laikas mirti.”

A.Šenderovo baletas “Dezdemona”. Šoka I.Cibulskytė (Dezdemona) ir M.Rimeikis (Otelas). / Martyno Aleksos nuotrauka

Sostinės Mažasis teatras rengia-si dar vienai premjerai. Vengrųrežisierius Peteris Galambosasstato spektaklį “Trio” pagal Israleos Margelit pjesę.

Spektaklyje svarstoma, kaip sude-rinti darbą ir šeimą, pašaukimą ir bui-tį. Apie kūrybą, meilę, išdavystę irmirtį pasakojama per garsių muzikųRoberto Schumanno, Claros Schu-mann ir Johanneso Brahmso gyveni-mo istorijas. Režisieriui ypač įdomusC.Schumann likimas. Ji - kompozi-toriaus R.Schumanno, kuris paskuti-nius gyvenimo metus praleido psi-chiatrijos ligoninėje, žmona, aštuonių

vaikų motina ir garsi pianistė. Pers-kaitęs dramaturgės, koncertuojančiospianistės I.Margelit pjesę, P.Galam-bosas nusprendė, kad tai tinkama me-džiaga teatrui.

“Kaip moteriai, kuri derina kūrybąir šeimą, užtenka dvidešimt keturių va-landų per parą? Iš kur vienam žmoguitiek išgyvenimų? O gal tai tėra legen-da?” - tokie klausimai domina spek-taklio režisierių. Pasak jo, “Trio” - taiistorija ne tik apie artistus, bet ir apiekiekvieną žmogų. Juk retai turime pro-gą pasikalbėti apie pačius intymiausiusdalykus, giliausias sielos paslaptis.“Trio” scenografijoje - daug užuomi-nų į šiandieną. Tai turėtų padėti žiūro-vui įsijausti į spektaklio problematiką.

P.Galambosą atvykti į Lietuvą pa-kvietė Vilniaus mažojo teatro menovadovas, Maskvos J.Vachtangovoteatro meno vadovas režisierius Ri-mas Tuminas. Jo teigimu, dabar spek-takliai, ypač jaunųjų režisierių darbai,pilni atrakcionų, formos ieškojimo.“Šioje pjesėje herojai ne romantizuo-jami, o įtraukiami į mūsų kasdieny-bės situacijas, todėl tampa artimi irįdomūs”, - sakė R.Tuminas.

Spektaklyje vaidina Valda Bičku-tė, Mantas Vaitiekūnas, LeonardasPobedonoscevas, Ramūnas Cicė-nas. Premjera numatoma balandžio26 dieną.•LŽ

P.Galambosą (dešinėje) atvykti į Lietuvą pakvietė režisierius R.Tuminas.Vilniaus mažojo teatro archyvo nuotrauka

Vilniaus mažojo teatro “Trio”

2013 04 09Lietuvos žinios14 Sportas

TrumpaiŽ.BALČIŪNAITĖ - ŠALIA PRIZININKIŲ

Šeštą kartą surengtame Poznanės pusėsmaratono bėgime Živilė Balčiūnaitė fi-nišavo ketvirta. 21,0975 km distanciją jiįveikė per 1.18:45. Moterų grupėjeŽ.Balčiūnaitę aplenkė Kenijos bėgikėLuci Njeri Macharia (1.11:10), rusė Na-dežda Trilinskaja (1.13:18) ir dar vienaKenijos stajerė Alice Kibor (1.13:42).Tarp vyrų nugalėjo Kenijos bėgikasMartinas Mukule (1.03:29), antras irtrečias finišavo atitinkamai jo tautiečiaiDavidas Kipketeris Kogei (1.03:30) irEdwinas Kibetas Kiptoo (1.03:32).

MŪSŲ ĖJIKĖ - AŠTUNTA

Portugalijoje surengtose Tarptautinėslengvosios atletikos federacijos (IAAF)sportinio ėjimo varžybose “GrandePremio International”, kurios įtrauktosį IAAF “Iššūkio” ciklą, aštuntąją vietąužėmė Lietuvos atstovė Kristina Salta-novič. 20 km distanciją ji įveikė per1.33:47. Nugalėtoja tapo olimpinė čem-pionė ir šios rungties pasaulio rekordi-ninkė rusė Jelena Lašmanova (1.28:19),ji 12 sek. aplenkė sidabrą iškovojusiąMirną Ortiz iš Gvatemalos. Trečia fini-šavo portugalė Ana Cabecinha(1.29:21). Praėjusių metų šių varžybųnugalėtoja ispanė Beatriz Pascual(1.31:49) liko šešta.

VĖL TRIUMFAVOS.WILLIAMS

JAV pasibaigusio WTA teniso turnyro“Family Circle Cup” nugalėtoja trečiąkartą tapo amerikietė Serena Williams.Ji finale 3:6, 6:0, 6:2 šventė pergalę priešserbę Jeleną Jankovič. Anksčiau S. Wil-liams šiame turnyre triumfavo 2007 ir2008 metais. Kartu su pagrindiniu pri-zu amerikietei atiteko 125 tūkst. JAVdolerių čekis ir 470 WTA taškai. J.Jan-kovič tenkinosi 65 tūkst. dolerių prizuir 320 WTA taškų.

PARYŽIAUS MARATONE

37-ajame Paryžiaus maratone finišąpasiekė 38690 bėgikų. Prestižinio bėgi-mo nugalėtojo laurais džiaugėsi Keni-jos bėgikas Peteris Some (2.05:38).Puikiai ten pasirodęs Lietuvos orienta-vimosi sporto meistras Darius Sadec-kas užėmė 31 vietą (2.24:33).

ČEMPIONĖS PASITRAUKĖ

Staigmena užfiksuota Lietuvos moterųtinklinio pirmenybėse - daugkartinėšalies čempionė, nugalėtojos titulą gy-nusi Kauno komanda “Heksa” nepa-teko į finalą. Lemiamose, penktosiose,serijos rungtynėse “Heksos” tinklinin-kės savo aikštėje 1:3 (22:25, 21:25,26:24, 22:25) neatsilaikė prieš Vilniausklubą “SM Tauras VTC”. Šis laimėjopusfinalio seriją iki trijų pergalių 3:2.Kaune prasidėjusioje pusfinalio serijoješios ekipos pasidalijo po pergalę - pir-mąsias rungtynes “Heksa” laimėjo 3:1(25:12, 25:16, 19:25, 25:17), antrąsias -vilnietės 3:2 (17:25, 25:23, 22:25, 25:23,15:8). Vėliau sostinėje “Heksos” tinkli-ninkės laimėjo trečiąjį susitikimą 3:0(25:23, 25:15, 25:13) ir serijoje pirmavo2:1, tačiau netrukus vilnietės atsirevan-šavo - 3:1 (25:19, 25:22, 15:25, 25:20).Kitoje pusfinalio serijoje iki trijų perga-lių 2:0 pirmauja reguliariojo sezononugalėtojos Jonavos “AchemosKKSC” tinklininkės. Jos savo aikštėje3:0 (25:10, 25:16, 25:17) ir 3:0 (25:7,25:14, 25:12) nugalėjo Kauno LSU eki-pą. Serijos trečiosios rungtynės bus žai-džiamos ketvirtadienį Kaune.

LŽ

Baigėsi Lietuvos moterų rankinio lygos (LMRL) reguliarusis sezonas ir paaiškėjo ketvirtfinalio poros.

Šį savaitgalį serijoje iki dviejų perga-lių šalies vicečempionė Kauno ekipa“ACME-Žalgiris” žais su UtenosKKSC, “Eastcon AG-Vilniaus kolegi-ja” - su “Vilniaus bakalėja-Tauru”, ti-tulą ginantis Kauno rajono klubas “HCGarliava SM-CASCADA” - su Kauno“RC Širšėmis-Gaja”, o Vilniaus “LEU

Šviesa-Eglė” - su Panevėžio KKSC.Paskutinę LMRL reguliariojo čem-

pionato dieną sprendėsi, kas užims ant-rąją ir trečiąją vietas. Tai turėjo nulem-ti dvikova Garliavoje, kur šaliesčempionė vietos “HC Garliava SM-CASCADA” stojo prieš lyderes“ACME-Žalgiris” rankininkes. Šį se-zoną abu klubai tarpusavyje žaidė sep-tynis sykius ir visas rungtynes laimėjožalgirietės.

Šį kartą garliavietės turėjo puikią ga-limybę nors dalelyte atsirevanšuoti užankstesnes skriaudas, tačiau lyderės ir

aštuntą kartą nukovė varžoves - 30:27(16:15). Šeimininkių gretose vėl nesulai-koma buvo čempionato snaiperė Dia-na Šatkauskaitė, ji pelnė 13 įvarčių. Išžalgiriečių sėkmingiausiai vartus ataka-vo Gabija Vidūnaitė (11 įv.).

Klubas “ACME-Žalgiris” regulia-rųjį sezoną baigė iš 28 rungtynių lai-mėdamas 27. Artimiausias varžoves -komandas “Eastcon AG-Vilniaus ko-legija” ir “HC Garliava SM-CAS-CADA” - jis lenkia net 12 taškų.

Garliaviškes dėl geresnio tarpusaviorungtynių balanso aplenkė pergalę pa-

skutiniame ture iškovojusi ir į antrąjąvietą pakilusi “Eastcon AG-Vilniaus ko-legija”, ši komanda išvykoje 41:21(19:12) įveikė Utenos KKSC žaidėjas.

Rezultatyviausia reguliariojo čem-pionato žaidėja tapo D.Šatkauskaitė, jipelnė 295 įvarčius. Antra - PanevėžioKKSC atstovė Gintarė Butkevičiūtė(265 įv.), trečia - “Vilniaus bakalėjos-Tauro” rankininkė Inesa Verbovik(256).

Nedrausmingiausiai reguliariajamesezone rungtyniavo Utenos ekipoje pir-menybes pradėjusi, dabar “ACME-Žalgirio” garbę ginanti Greta Mame-niškytė - iš viso ji užsidirbo net 54baudos minutes. Po 52 baudos minutessurinko Neringa Palionytė (“ACMEŽalgiris”) ir Lina Trinskienė (UtenosKKSC). Tarp trenerių pagal šį rodiklįpirmauja klubo “Eastcon AG-Vilniauskolegija” strategas Andrejus Perovas, josąskaitoje 4 baudų minutės ir 8 perspė-jimai.•LŽ

“Žalgiriečių” čempionės neįveikėREGULIARIOJO SEZONOLENTELĖ (pergalės, lygiosios, pra-laimėjimai, taškai)

1. ACME-Žalgiris 27 0 1 54

2. Eastcon AG-Vilniaus kolegija 20 2 6 42

3. Garliava SM-CASCADA 20 2 6 42

4. LEU Šviesa-Eglė 15 2 11 32

5. Panevėžio KKSC 11 0 17 22

6. Širšės-Gaja 9 0 19 18

7. Vilniaus bakalėja-Tauras 5 0 23 10

8. Utenos KKSC 2 0 26 4

Rezultatyviausia reguliariojo čempionato žaidėja tapo D.Šatkauskaitė, pelniusi 295 įvarčius. / Erlendo Bartulio nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Trečiadienį Slovėnijos kurortePortorože prasidės Europos puločempionatas. Tarp 32 valstybiųatstovų kovos ir Lietuvos rinkti-nė, į tarptautinę pulo šeimągrįžusi tik 2011-aisiais.

Pasak bene jauniausios mūsų šaliessporto organizacijos - 2010 metaisįkurtos Lietuvos pulo federacijos(LPF) prezidento Tomo Brikmanio,apie medalius Europos pirmenybėsesvajoti dar per anksti. Rinktinės nariainėra profesionalai, todėl būtų džiugu,jei kuris nors iš vyrų patektų į trisde-šimtuką, o iš moterų - į šešioliktuką.

Iki estų dar toliLietuvai atstovaus šeši sportininkai

- keturi vyrai ir dvi moterys. Europospirmenybėse dalyvaus devyniskartLietuvos čempionė, Baltijos pulo lygosreitingo lyderė Agnė Jarušauskaitė,penkis kartus Lietuvos čempionė, ge-riausia 2012-ųjų šalies žaidėja SimonaMilišauskaitė, triskart Lietuvos čem-pionas Marius Šiaudkulis, septyniskartšalies čempionas Leonas Mončiuns-kas, didžiausią tarptautinių varžybųpatirtį sukaupęs daugkartinis Lietuvosčempionas Henrikas Strolia ir sparčiaitobulėjantis Lietuvos pirmenybių pri-zininkas Marius Ganusauskas.

Šių metų Europos čempionatas tu-rėjo vykti Romoje, tačiau, italams ne-pavykus susitarti su vietos viešbučiais,varžybos perkeltos į šalia Italijos sie-nos esantį Slovėnijos kurortą Portoro-žą. Per dešimt dienų truksiančias pir-

menybes lietuviai varžysis keturiose in-dividualiose disciplinose (pulas-14,pulas-10, pulas-9, pulas-8), o merginųpora išmėgins jėgas ir komandinėsevaržybose.

Europos čempionatas vyks atkrinta-mųjų varžybų principu. Iš pradžių da-lyviai kovos dviejų minusų sistema, vė-liau pajėgiausi sportininkai kovosolimpine vieno minuso sistema.

Paklaustas, iš kurio rinktinės nariotikimasi geriausio rezultato, LPF pre-zidentas neišskyrė nė vieno. “Jei kurisnors iš vyrų patektų į 32-uką, o mergi-na - į šešioliktuką, būtų labai gerai, -teigė T.Brikmanis. - Estai per pasta-ruosius dvejus metus pelnė du Euro-pos bronzos medalius, kadaise latvisyra buvęs septynioliktas, o mūsų vyrainė sykio neįsibrovė tarp 32 geriausių.

Manau, daugiau galimybių ką nors pa-rodyti turi mūsų merginos, nes jų var-žovės yra panašaus pajėgumo. Tiki-mės, kad sportininkai pasieks gerųrezultatų. Tačiau apie medalius svajo-ti dar nedrįstame.”

LPF vadovas tikino, jog iš lietuviųlabiausiai patyręs yra H.Strolis, pirmą-kart Europos čempionate jis dalyvavo2000-aisiais.

Pernai - šaltas dušasLietuva Europos pirmenybėse da-

lyvauja nuo 1999 metų. Su pertrauko-mis jose lietuviai varžėsi iki 2006-ųjų.Tuomet dėl įsipareigojimų nevykdy-mo Lietuvos narystė tarptautinėje fe-deracijoje buvo sustabdyta. 2010 me-tais atsiskyrę nuo Lietuvos biliardofederacijos (LBF) ir įkūrę LPF į Euro-pos pulo federaciją (EPBF) Lietuvosatstovai grįžo tik 2011-aisiais. Pirmustrejus metus lietuviai turi laikino na-rio statusą, 2014 metais tikisi tapti vi-sateisiu nariu.

“Anksčiau dirbome po LBF vėlia-va, bet atėjo laikas pakeisti išaugtas kel-nes”, - atsiskyrimo motyvus komen-tavo T.Brikmanis.

Tapusi EPBF nare Lietuva įgijoteisę dalyvauti jos rengiamose varžy-

bose ir pernai, po šešerių metų pert-raukos, išbandė jėgas Europos čem-pionate. “Patyrėme šaltą dušą, - pa-sirodymą įvertino T.Brikmanis. -Mūsiškiai atskleidė tik 30 proc. savogalimybių. Geriausiai sekėsi H.Stro-liai, jis vienoje disciplinų pateko įantrąjį etapą.”

Europos pulo federaciją 1978 me-tais įkūrė vokiečiai ir švedai, todėl ku-rį laiką jie dominavo šiame sporte. Poįvairių politinių pokyčių audringai įpulo pasaulį įsiveržė gabių žaidėjų irstiprių rėmėjų turinčios Lenkija ir Ru-sija. Pasak T.Brikmanio, iš biliardo rū-šių pulas yra masiškiausias pasaulyje -jį žaidžia apie 3 mln. sportininkų. Pu-las ypač populiarus Azijos šalyse, o Eu-ropoje madas diktuoja Vokietija,Austrija, Olandija.•

Pulo meistrai nedrįsta svajoti apie medalius

T.Brikmanis apie atsiskyrimo motyvus:

“Anksčiau dirbome poLBF vėliava, bet atėjo

laikas pakeisti išaugtas kelnes.”

Lietuvos garbę Europos pulo pirmenybėse gins Baltijos lygos reitingo lyderė A.Jarušauskaitė. / pulofederacija.lt nuotrauka

Sportas 152013 04 09Lietuvos žinios

VILMANTAS REMEIKA

Paaiškėjo, kuri įmonė kontroliuos naująją vartų linijos technologijos (GLT) taisyklę kitų metų pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje.

Tarptautinės futbolo asociacijų fe-deracijos (FIFA) prezidentas SeppasBlatteris teigė, kad GLT naujovė bū-tina siekiant išvengti ginčytinų epi-zodų per rungtynes, kai teisėjai ne-pastebi, ar kamuolys kirto vartųliniją. Istorijoje išlikę du ginčytiniepizodai, dėl kurių nesutariama ikišiol. Aistruoliai tebekalba apie 1966metų pasaulio čempionato finalą iranglo Geoffo Hursto įvartį “vai-duoklį” į Vakarų Vokietijos vartus.Nepamirštamas ir 2010-ųjų plane-tos pirmenybių aštuntfinalis, kai bu-vo neįskaitytas anglo Franko Lam-pardo įvartis į vokiečių vartus.

Teisėjo suflerisPo paskelbto konkurso GLT sis-

temai įdiegti FIFA pasirinko vokie-čių kompaniją “GoalControl”.

“Galutinis sprendimas priimtasatsižvelgiant į kriterijus, susijusiussu pačia Brazilija - vertinome bend-rovės gebėjimus prisitaikyti prie

vietos sąlygų ir prie jų priderinti sis-temą”, - teigiama FIFA pranešime.

“GoalControl” veikimo principas -kiekviename stadione net 14 specia-lių kamerų skirtingais rakursais fik-suos kamuolio skriejimo trajektoriją.Jei kamuolys kirs vartų liniją, sistemaspecialiu radijo ryšiu pasiųs signaląapie įvartį į specialų teisėjo laikrodįvos per sekundę. Esant būtinybei, epi-zodo pakartojimą bus galima peržiū-rėti monitoriuje 3D formatu.

“Mūsų sistema unikali tuo, kad yraišskirtinai lanksti ir tiksli”, - gyrėsi“GoalControl” generalinis direkto-rius Dirkas Broichhausenas.

“GoalControl” bendradarbiaussu kita GLT sistemos tiekėja “Goal-Ref”, jau debiutavusia pernai gruo-dį per pasaulio klubų taurės turny-rą. “GoalRef” veikimo principaitaip pat paremti kamuolio skrieji-mo fiksavimu kameromis. Ši siste-ma praktiškesnė už kitų įmonių,siūliusių įtaisyti specialią mikros-chemą į kamuolio vidų, - neva ne-pavyko įrodyti jos patikimumo.

M.Platini nepalenkiamasGLT sistema kol kas bus naudo-

jama tik pasaulio čempionatuose irKonfederacijų taurės varžybose.Nors FIFA naujovę siūlė Čempio-nų lygai, Europos futbolo asociaci-jų sąjungos (UEFA) prezidentas

Michelis Platini ją kategoriškai at-metė. Didelis GLT priešininkasM.Platini aiškina, kad sistema per-nelyg brangi.

“GLT sistemai įdiegti penkeriųmetų laikotarpiui reikėtų net 54 mln.eurų. Tai pernelyg didelė suma sie-

kiant išvengti klaidos, kuri nutinkakartą per 40 metų”, - tvirtino M.Pla-tini. Jis palankiau vertina UEFApraktikuojamą penkių teisėjų siste-mą, kai du papildomi arbitrai stoviuž vartų ir atlieka “GoalControl”funkcijas.

“Siūlau geriau tuos pinigus investuo-ti į jaunimo futbolą ir infrastruktūrosgerinimą, nei išmesti technologijai, ku-rios prireikia itin retai. Aptariamos si-tuacijos yra “dažnos” kaip ir mėlyno-jo mėnulio pasirodymas”, - vaizdingaipalygino UEFA vadovas. •

VILMANTAS REMEIKA

Šią savaitę paaiškės UEFAČempionų lygos pusfinaliodalyviai ir liks tik keturi pre-tendentai į garbingą titulą.

Šiandien atsakomosiose ketvirtfi-nalio rungtynėse kovos Stambulo“Galatasaray” ir Madrido “Real”(pirmosios rungtynės - 0:3) bei Dort-mundo “Borussia” ir “Malaga” (0:0).

Per ketvirtfinalio susitikimus įaikštę žengiančius futbolininkuskiekviename stadione pasitiks užra-šas “Kelias į Londoną”. Mat Čem-pionų lygos finalas gegužės 25-ąjąvyks Anglijos sostinėje.

Reikia stebuklo“Real” šansai patekti į pusfinalį

vertinami geriausiai iš visų ketvirtfi-nalio dalyvių. Po to, kai aštuntfina-lyje Ispanijos klubas nukovė anglų“Manchester United”, burtai ketvirt-finalyje jam pasiuntė bene silpniau-sią aštuntuko komandą - “Galatasa-ray”. Pirmosiose rungtynėse namie“Real” futbolininkai susitvarkė su vi-somis užduotimis, ir nėra abejojan-čiųjų, kad jie pateks į pusfinalį. Ta-čiau favoritai pasitelkė diplomatiją irapie varžovus kalba tik pagarbiai.

“Stambule bus sunkios rungtynės,nes varžovus palaikys dėl futbolo pa-mišę aistruoliai. Šis darbas dar nebaig-tas. Kad jaustumės ramiau, mums bū-tina pelnyti bent vieną įvartį, - sakėCristiano Ronaldo. - Manau, šiuo me-tu esame geriausios formos. Koman-da susižaidė, kiekvienose rungtynėseatrodome vis geriau.”

Madrido komandai šį vakarą ne-padės suspenduoti Xabi Alonso irSergio Ramosas. Kalbama, kad jiemsprieš savaitę treneris Jose Mourinhoįsakė tyčia gauti nuobaudas - geriautegul praleidžia šias rungtynes neipusfinalį.

Čempionų lygos kampanijos pradžio-je atrodė, kad atkrintamąsias varžybas

“Galatasaray” komanda privalės pamirš-ti. Po trijų turų H grupėje Turkijos čem-pionai turėjo vos tašką, bet finišavo galin-gai ir prasibrovė į aštuntfinalį. Tennugalėjo Gelzenkircheno “Schalke”.

Įdomu, kad iš ketverių namie žaistųrungtynių “Galatasaray” laimėjo vos vie-nas. Beje - prieš “Manchester United”.

Pralaimėjimo Madride prislėgtas“Galatasaray” treneris Fatih Teri-mas apkaltino teisėjus, neva šie ro-dė per daug pagarbos “Real”žvaigždynui. Bet atvėsęs F.Terimas

pripažino, kad komanda pralaimė-jo ne dėl arbitrų kaltės.

Galimybę revanšuotis “Real” ekipaitrijų įvarčių skirtumu F.Terimas prily-gino stebuklui. Kurti stebuklą turkams

bus sunku dar ir dėl to, kad rungtynespraleis diskvalifikuotas puolėjas Bura-kas Yilmazas, šį sezoną Čempionų ly-goje pelnęs net 8 įvarčius.

“Malagos” negandosKitoje šio vakaro ketvirtfinalio po-

roje intrigos kur kas daugiau. Praė-

jusią savaitę “Malagos” ir “Borus-sios” futbolininkai iššvaistė puikiasprogas, ir dvikova baigėsi 0:0. DabarDortmundo komandai namie reikialaimėti, o svečius tenkintų rezulta-tyvios lygiosios. Tačiau net jei Mala-gos komandos žygis per Europąbaigsis šiandien, niekas jos nes-merks, nes šį sezoną debiutuodamiČempionų lygoje andalūzai ir taipdaug pasiekė.

Pastarosiomis dienomis “Mala-ga” patyrė ne vieną išbandymą.Penktadienį vykstant į Ispanijosčempionato rungtynes su San Se-bastiano “Real Sociedad” Malagosklubo lėktuvas pateko į audrą irniekaip negalėjo nusileisti oro uos-te. Tik kai į orlaivį net tris kartustrenkė žaibas, pilotai pasuko į

kaimynį Bilbao oro uostą, ir ko-manda kelionę baigė autobusu. Potokio nuotykio “Malaga” pralaimė-jo rungtynes 2:4, bet tai buvo darne visos blogos naujienos. Paaiškė-jo, kad mirė trenerio čiliečio Ma-nuelio Pellegrini tėvas, ir jis sku-biai išvyko į gimtinę.

Į Dortmundą “Malaga” atvykobe savo trenerio, jis ketina prisidė-ti tik šiandien.

“Tokį savaitgalį norisi pamirštikuo greičiau. Tikiuosi, antradieniovakarą suteiksime bent kiek džiaugs-mo mūsų treneriui”, - vylėsi koman-dos “Malaga” kapitonas Weligtonas.

“Borussia” jau prarado net ir teo-rines galimybes apginti Vokietijosčempionų titulą, tad visą dėmesį da-bar skiria Čempionų lygai ir siekiaprasibrauti į pusfinalį. Ten nežaidėnuo 1998 metų. Savaitgalį Bundesli-goje “Borussia” namie 4:2 palaužėklubą “Augsburg”. O treneris Jurge-nas Kloppas leido pailsėti net septy-niems futbolininkams, prieš šiasrungtynes žaidusiems Malagoje.

“Komanda susitvarkė su visomisužduotimis - aikštėje žaidę vaikinailaimėjo ir leido atsikvėpti lyde-riams. Tai labai svarbu prieš Čem-pionų lygos testą”, - sakė J.Kloppas.

Jo auklėtiniai pirmosiose rungty-nėse Malagoje turėjo galimybių lai-mėti, tad nulinės lygiosios vokiečiamspasirodė nuviliantis rezultatas. Tokspožiūris suerzino “Borussios” prezi-dentą Hansą Joachimą Watzke:“Man nepatinka, kad daugelis, išsky-rus mūsų aistruolius, mano, jog 0:0yra pralaimėjimas. Prisiminkite, kad“Malaga” namie nepralaimėjo nėvienų Čempionų lygos rungtynių.”

Nors “Borussia” tikrai neapginsVokietijos čempionų titulo, šį sezo-ną ji gali laikyti itin sėkmingu. Dort-mundo pasididžiavimas UEFA klu-bų reitinge per metus šoktelėjo iš 119į 27 poziciją. Jau dabar aišku, kad“Borussia” su UEFA premijomis irpajamomis už bilietus šį sezoną už-dirbs bent 50 mln. eurų. •

Alinantis kelias į Londoną

Pirmosiose tarpusavio rungtynėse “Borussia” (geltona ir juoda apranga) ir “Malaga” įvarčių nepelnė.Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Futbolo kamuolį stadione seks 14 kamerų

Vartų linijos technologijos sistema buvo išmėginta per pasaulio klubų taurės varžybas praėjusį gruodį.

“Borussios” prezidentas H.J. Watzke: “Man nepatinka, kad daugelis mano,

jog 0:0 yra pralaimėjimas.”

2013 04 09Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

BUTAI

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuo-nių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m,kambariai nepereinami, yra du įstiklinti bal-konai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

0,25 ha namų valdą Kauno r., Zapiškyje (yra pastatai, sodas, kaina - 120 000 Lt).Tel. 8 655 78 742.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimųpriežastis. Po kompleksinio medžiagų apyta-kos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotistradicinių priemonių deriniais. Diplomuotoasmeninio trenerio paslaugos. Tel. 8 602 03 836.

SIŪLO DARBĄ

ĮMONĖ UAB „Industrika“ SIŪLODARBĄ VOKIETIJOJE elektros darbųspecialistams, turintiems patirties susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečiųkalba ir elektrotechninis išsilavini-mas. SKAMBINTI telefonu: +370 621 03 389, CV siųsti el. adresu:tomas.budrys@industrika.lt.

Užs. LM-2446

PRANEŠIMAI

Pamestą priekabos 2PTS-4, valst. Nr. LK1134, techninį pasą laikyti negaliojančiu. Užs. LM-2532

2013 01 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1825-302/2013buvo iškelta bankroto byla UAB „BALTIJOS FARMACIJOS CENTRAS“ (juridinio asmenskodas 125705994, adresas: Mokslininkų g. 39-1, Vilnius), bankroto administratoriumi pa-skirta UAB „VERMOSA“ (juridinio asmens kodas 125928698, A.Goštauto g. 40A, LT-01112Vilnius), administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas Algimantas Zajankauskas (tel. 8 67825 252, faks. (8 5) 204 5052, el.p.: az@vermosa.lt). Teismo nutartis dėl bankroto bylosiškėlimo įsiteisėjo 2013 03 21 d.Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. visi įmonės kreditoriai turi teisępareikšti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB „Baltijos farmacijos cent-ras“ iki 2013 m. gegužės 6 d. ir kartu su reikalavimus patvirtinančiais dokumentais, at-siųsti juos bankroto administratoriui UAB „VERMOSA“, adresu: A.Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius. Užs. R-214

Informacija apie priimtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Realco“, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4816.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - urbanistinių objektų, užstatant didesnį kaip0,5 ha plotą, statyba.Planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti Dumpių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav.Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada 2013 03 28raštu Nr. (4)-LV4-867, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą supažindina planuojamos ūkinės veiklosužsakovas - UAB „Realco“, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4816.Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos de-partamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.Su atrankos išvada per 20 darbo dienų po šio skelbimo išsamiau galima susipažinti Klai-pėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, arba dokumentųrengėjo - UAB „Pajūrio planai“ biure, Liepų g. 66, Klaipėda, tel. 8 698 08 831. Užs. R-213

INFORMACIJA apie „Prekybos centro statyba Kėdainiuose“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas. UAB „Lidl“, Naugarduko g. 102, LT-32202 Vil-nius, tel. (8 5) 246 1800.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas. Prekybos centro statyba.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta. J.Basanavičiaus g. 87B, Kėdainių miestas, žemės skly-po kadastrinis Nr. 5333/0005:70.4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplin-kai. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 29 priimta atrankos išvadaNr. (PAV)-D2 -966 planuojamai ūkinei veiklai „Prekybos centro statyba“ neprivaloma atlik-ti poveikio aplinkai vertinimo.5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūki-nę veiklą. Su informacija galima susipažinti pas PAV dokumento rengėją UAB „Baltic Engi-neers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 233 4112, faks. (8 5) 231 0258.6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Kauno regiono aplinkosapsaugos departamentui, Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, faks. (8 37)32 08 54, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais. Kaunoregiono aplinkos apsaugos departamente, Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, tel. (8 37) 32 0704, faks. (8 37) 32 08 54, ir pas PAV dokumento rengėją UAB „Baltic Engineers“, Savanoriųpr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 233 4112, faks. (8 5) 231 0258, per 20 darbo dienų nuošio skelbimo pasirodymo. Užs. R-212

2013 m. gegužės 7 dieną UAB „Berlin Chemie“ patalpose (A.Jasinskio g. 16A) šaukiamas visuotinis Lietuvos ir Čekijos draugijos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas.

Pradžia 17.30 val.Dienotvarkėje: 1. Draugijos pirmininko ir draugijos revizoriaus ataskaita; 2. Naujos drau-gijos tarybos rinkimai.Susirinkimui pasibaigus vyks tarybos posėdis, kuriame bus renkamas draugijos pirmininkas.Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkas Užs. LM-2534

UAB „Vilniaus Dainava“ akcininkų dėmesiui2013 m. balandžio 30 d. 11.00 val., šaukiamas UAB „Vilniaus Dainava“

(į. k. 121703768) visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks adresu: A.Vienuolio g. 4, Vilnius.

Registracijos pradžia 10.30 val.Darbotvarkė:1. Bendrovės metinio pranešimo už 2012 m. svarstymas ir tvirtinimas;2. Metinės finansinės atskaitomybės už 2012 m. tvirtinimas;3. Bendrovės pelno (nuostolių) skirstymas;4. Einamieji klausimai.Susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, galima bendrovės bu-veinėje adresu: A.Vienuolio g. 4, Vilnius, darbo dienomis nuo 9.30 iki 12.00 val.UAB „Vilniaus Dainava“ valdybos pirmininkė Sigita Ragaišytė. Užs. LM-2536

INFORMACIJA apie planuojamo naudoti Gervinių žvyro ir smėlio telkinio atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Gruntuva“, Paplaujos g. 7, Vilnius LT-11342. Tel.: 8 699 68 950, 8 685 42 701. El. paštas: karjerulinija.kaunas@gmail.com.2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB „GJ Magma“, Vaidevučiog. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Gervinių žvyro ir smėlio telkinio žvyro ištek-lių naudojimas.4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskritis, Trakų rajonas, Rūdiškių seniūnija,Gervinių kaimas.5. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 04 08d. priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1744, kad poveikio aplinkai vertinimas nepri-valomas.6. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymuspersvarstyti atrankos išvadą, o taip pat susipažinti su atrankos išvada ir atrankos doku-mentais galima: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Juozapavičiaus g. 9, Vil-nius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, ir UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g. 18, Vilnius,tel. (8 5) 231 8178 (terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo). Užs. LM-2533

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

2013 m. balandžio 25 d. 10.00 val. skelbia viešąjį nenaudojamo turto pardavimo aukcioną,

kuris vyks adresu: Saulėtekio al. 25, Vilnius.

Nepardavus turto pirmajame aukcione, antrasis įvyks 2013 m. gegužės 3 d. 10.00 val.tuo pačiu adresu.

Išsamesnė informacija apie aukcione parduodamą turtą ir sąlygas skelbiama www.vgtu.lt/rysiai/verslui/Skelbiami aukcionai.

Aukciono rengėjas už įsigyto turto kokybę neatsako ir nepriima jokių pretenzijų.

Pastatų eksploatavimo tarnybos viršininkas Algirdas Kryževičius Užs. LM-2530

V-2063SV-11028

Bankroto administratorius parduoda BUAB „Eurostate group“ debitorines sko-las. Debitoriai - UAB „Grand Transport“, UAB „Aon Statyba“, OOO GolfstreamVneshtrans, UAB „Ardvila“, UAB „Las Freight“, UAB „Legatina“, UAB „Fornita-tė“, UAB „RV Trans“, UAB „4AD Logistics“. Pasiūlymai laukiami 1 mėn. adresu:A.Jakšto g. 12, Vilnius. Daugiau informacijos tel. 8 600 22 365. Užs. R-215

Šių metų balandžio 27 d. 10.00 val. rengiamas medžiotojų klubo „Žeimena“ (į. k. 125078278), susirinkimas Kibirkšties g. 2, Vilniuje. Dėl kylusių klausimųkreiptis tel. 8 612 13 919 pas A.Očnevą. Darbotvarkė: 1. Prezidento rinkimas; 2. Įstatų keitimas. Užs. LM-2535

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS10 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”11 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”12 d. 18.30 val. “Dezdemona”13 d. 18.30 val. “Traviata”14 d. 12 val. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. “Pelenė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS9 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Unė”9 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apiemeilę”10 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris”10 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje, “Katedra”11 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravi-tacijos nėra”11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara”12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas”13 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre:“The Ditties”14 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Akmuo”14 d. 16 val. Studijoje. “Murkšlinas ir Turkšlinas”JAUNIMO TEATRAS9 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip”10 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija įteatro vidų”10 d. 18 val. “Gupelė”12 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”13 d. 18 val. “Ledi Makbet”14 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus”Salė 9913 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”14 d. 12 val. “Angelų pasakos”RUSŲ DRAMOS TEATRAS10 d. 18 val. “Stabmeldžiai”12 d. 18 val. “Meška”13 ir 14 d. 18 val. “Granholmo metodas”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS9 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas”10 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal!”11 d. 18.30 val. “Madagaskaras”12 d. 18.30 val. “Damos vizitas”13 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”14 d. 19 val. Muzikos terapija su Indijos gitaros guruDebashish Bhattacharya (Indija)VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė10 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”13 d. 12 val. “Trys paršiukai”14 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis”Mažoji salė13 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”14 d. 14 val. “Coliukė”KEISTUOLIŲ TEATRAS11 d. 19 val. “Penktas veiksmas”MENŲ SPAUSTUVĖ9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Oskaro Koršunovo teat-ras. “Ugnies veidas”9 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Brangioji mokytoja”“DOMINO” TEATRAS10 d. 19 val. “Daktaras”

VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS13 d. 12 val. “Baūūūbai”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA10 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Vasarvidžionakties sapnas”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS14 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis - metamorfozė”MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK”12 d. 19 val. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS10 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis”12 ir 13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime”13 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS12 d. 18 val. “Naktis Venecijoje”13 d. 18 val. “Notrdamo legenda”14 d. 12 val. “Grybų karas ir taika”14 d. 18 val. “Atila”15 d. 19 val. Muzikos terapija su Debashish Bhattacharya (Indija)KAUNO KAMERINIS TEATRAS12 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”13 ir 14 d. 18 val. “Šykštuolis arba melo mokykla”KAUNO MAŽASIS TEATRAS9 d. 19 val. “Sesuo”KAUNO TEATRO KLUBAS10 d. 19 val. “I love you, Maria”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS9 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Prie barjero”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI10 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Vakarienėsu idiotu”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS11, 12 ir 13 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS11 d. 16 val. “Trys draugai”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS9 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių”10 d. 18 val. Vilniaus mažasis teatras. “Madagaskaras”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”9 d. 11 val. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas000”9 d. 18 val. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai”

KUPIŠKISKUPIŠKIO KULTŪROS CENTRAS9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KELMĖKELMĖS KULTŪROS CENTRAS10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

BERNATONYSBERNATONIŲ KULTŪROS CENTRAS9 d. 10.30 val. Panevėžio lėlių vežimo teatras. “Zuikelių mokykla”

2013 04 09Lietuvos žinios18 TV programos

ANTRADIENIS 9 D.

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 16.30, 19.30,21.50 val.“Sielonešė” - 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15,16, 19, 20.45 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 16.15, 21.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 15.15 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.“Tamsus dangus” - 21 val.“Parkeris” - 13.30, 18.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.“Gimtadienis” - 21.30 val.“Valentinas vienas” - 18 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Olimpo apgultis” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.15 val.“Teresės nuodėmė” - 15.20, 18.20, 21 val.“Pilnos rankos pistoletų” - 17.45 val.“Nitro Circus Movie” (3D) - 20.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.30, 15.15, 17.45,19.15, 22 val.“Sielonešė” - 15, 18, 20.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45,16.30, 19, 21.40 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 16.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14.10, 18.40, 21.20 val.“Mama” - 15, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.45 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.45 val.

“Šalutinis poveikis” - 16 val.“Tamsus dangus” - 13.30, 21 val.“Pagalbos šauksmas” - 11.15, 18.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 17.45 val.“Valentinas vienas” - 17.15 val.“Hičkokas” - 15.15, 20.30 val.SKALVIJA“7 dienos Havanoje” - 16.30 val.“Atostogos prie jūros” - 18.50 val.“Šalutinis poveikis” - 21 val.PASAKA

“Optimisto istorija” - 15.30 val.“Gimę mylėti” - 18.15 val.“Saugus prieglobstis” - 18 val.“7 dienos Havanoje” - 20.30 val.“Be ryšio” - 21 val.“Magiškas Paryžius 3” - 21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 19.30 val.OZO KINO SALĖ:Kuosvarnis” - 16 val.“Kvėpavimas” - 18 val.

MULTIKINO“Olimpo apgultis” - 16.30, 19, 21.30 val.“Emigrantai” - 15, 17, 18.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 19, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.30,16, 18.30, 21 val.“Pagalbos šauksmas” - 19.45, 22 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14, 19, 21.15 val.“Parkeris” - 21 val.“Krudžiai” (3D) - 10.30, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 11.30, 12, 14.30, 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 16.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13 val.“Sniego karalienė” - 10 val.

KAUNASCINAMON“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.25, 13.45, 16.10,18.35, 21 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 22.05 val.“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.“Parkeris” - 21.30 val.“Gimtadienis” - 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 14.45, 17, 19.15 val.FORUM CINEMAS“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 18, 20.30 val.“Dorianas Grėjus” - 18.15 val.“Nitro Circus Movie” (3D) - 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.45, 17.45 val.“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13,15.45, 18.45, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.30 val.“Parkeris” - 13.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30 val.“Krudžiai” - 13.45, 16.30 val.“Mama” - 20.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45 val.“Valentinas vienas” - 11, 16, 20.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Linkolnas” - 17.15, 20.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 19, 21.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 16.15, 18.50 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.45,18.30, 21.15 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.“Krudžiai” - 12.30, 15, 17.45, 20.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 11.45, 14.30 val.“Valentinas vienas” - 11, 16, 21 val.“Argo” - 13.15, 18.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 16,18.45, 21.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 21.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 13, 15.30, 18, 20.30 val.“Krudžiai” - 14.10, 16.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15 val.“Sielonešė” - 15.15, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.30, 18.30 val.“Mama” - 16.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 17.20 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.25, 21.20 val.“Olimpo apgultis” - 19.15 val.I SALĖ“Parkeris” - 21.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 13.10, 19.30 val.“Emigrantai” - 10.10, 11.40, 15, 16.30, 18 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Tamsus dangus” - 13.15, 18 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.45 val.“Sielonešė” - 18.35 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.45 val.“Krudžiai” (3D) - 13 val.

“Krudžiai” - 14, 16.30, 19 val.“Valentinas vienas” - 15.30, 20.45 val.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Vieša paslaptis” (k.)10.40 “Mokslo ekspresas” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 Seimo rezoliucijos “Dėl

sutikimo Lietuvos Re-spublikos Seimo naręNeringą Venckienę pa-traukti baudžiamojon at-sakomybėn, suimti arkitaip suvaržyti jos laisvę”projekto teikimas,svarstymas ir priėmimas.Tiesioginė transliacija išLR Seimo

15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 Laidos “Emigrantai”

tęsinys22.15 “Pinigų karta”23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras Reksas” (k.)

N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40“Žmogus-voras” 9.05 “Draugai IV” N-7 9.30 “Di-džiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-711.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis”N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė”15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė”N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Detek-tyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Menta-listas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Pirmasis šūvis” N-722.50 Fantastinis siaubo trileris “Beprotybės nas-ruose” N-14 0.35 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno die-nos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzikagyvai”. Smuiko ir gitaros pokalbiai. Simfoninis kon-certas. Dalyvauja Lietuvos valstybinis simfoninis or-kestras, solistai Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Ser-gej Krinicin (gitara). Dirigentas Robert Bokor (k.)13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Obeliai(k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.)15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 16.45 Žinios (k.)17.05 LRT OPUS ORE. Grupės “Fusedmarc” koncer-tas 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Tapatybė.lt” 19:00“Keliaujantiems lėta”i su Martynu Starkumi 19.30LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. 2012 m.LLTI premijos laureato paskelbimas 20.15 Koncer-tas “Šokio ritme” 21.00 Lietuvių dokumentika. Dok.f. “Barzakh” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas”23.00 Pasaulio dokumentika. “Kai gandras nuvilia”.2 d. 23.30 Pasaulio dokumentika. “Įkyrių minčių ne-laisvėje”. 1 s. 0.00 Panorama (k.) 0.45 Architektų Al-gimanto ir Vytauto Nasvyčių 85-čiui. “ArchitektaiAlgimantas ir Vytautas Nasvyčiai” (k.) 1.30 “Muzikospasaulio žvaigždės”. Rūmų didybės aidai

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30“Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrich-

to policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdai-nu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė”15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00“Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00“CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsųmama” 21.00 “Tikri bičai” 21.35 UEFA Čempionų ly-gos rungtynės. “Borussia Dortmund” - “Malaga CF”.Tiesioginė transliacija 23.40 “6 kadrai” 0.10 “NašaRaša” 1.10 UEFA Čempionų lygos apžvalga 1.25“CSI Majamis” 2.15 “Gamtos jėgos” 2.40 “Paslapčiųnamai”

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Reporte-ris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Super L.T” N-79.30 “Padėkime augti” 10.05 “MAD MEN. Reklamosvilkai” N-7 11.00 “Mančesterio detektyvės” N-712.10 “Reporteris” 12.55 “Pažabok stresą!” N-713.25 TV parduotuvė 13.55 “Kitaip. Su Nomeda”15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f.“Smolensko tragedija” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok.f. “Smolensko tragedija” tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 3 d. 19.45Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris”21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-140.35 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Psichoanalitikas” N-7 9.00 Veiksmo f.“Audros karys” 11.00 Drama “Nemirtingieji” N-713.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7 15.00 Drama“Popiežė Joana” N-7 17.25 Komedija “Tarnybinis ro-manas. Dabartiniai laikai” 19.00 Drama “Susipynęišgyvenimai” N-7 21.00 Miuziklas “Užburtoji fleita”23.15 Drama “Mielas draugas” N-7 1.00 Drama“Centurionas” N-14

RTR Rossija5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose”10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie

tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto pa-slaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40“Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Ži-nios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis”22.05 “Kamenskaja” 23.05 Specialusis korespon-dentas 0.05 “Miškuose ir kalnuose” 1.00 Žinios+1.15 Sąžiningas detektyvas 1.50 Vaid. f. “Inžinie-riaus Garino žlugimas”. 2 s. 3.00 Visa Rusija 3.15Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.10 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga11.15 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktynių ap-žvalga 12.15 Krepšinis. BBL finalinio ketverto varžy-bos. “Kalev/Cramo” - “Barona Kvartals” 14.05 Krep-šinis. BBL finalinio ketverto varžybos. “Ventspils” -“Prienai” 16.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Ma-laga” - “Borussia” 17.50 Futbolas. UEFA Čempionųlyga. “Real” - “Galatasaray” 19.40 Krepšinis. Euroly-ga. Ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija21.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Galatasaray”- “Real”. Tiesioginė transliacija 23.45 Futbolas. UEFAČempionų lyga. “Borussia” - “Malaga” 1.35 Futbolas.UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie taipadaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelėsstatybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Auto-mobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai22.00 Sunkiosios mašinos 23.00 Apie Londoną0.00 Neįtikėtinos Peno ir Telerio istorijos 1.00 Nai-vuolis užsienyje

Kinas

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris”(k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!”10.50 Komedija “Kvaišų šeimynėlė

keliauja po Europą” (k.) N-712.55 “Didžioji sėkmė”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.00 “Tūkstantis ir viena

naktis” N-717.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Pasaulis X” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo komedija “Gaujos

vyrukai” N-140.25 “Įstatymas ir tvarka” N-71.20 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Mažylių nuotykiai”8.00 “Dievobaimingos kalės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Gyvenimas yra gražus”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Prieš srovę”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tikrasis teisingumas”23.00 “CSI kriminalistai”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Pabudimas”1.55 “Įstatymas ir tvarka. Oper-

atyvinių tyrimų skyrius”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Cukrus” (k.) N-79.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-710.00 “Alibi. Daktaras

Monro” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Žvaigždutės” N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.30 “Juoko kovos” N-721.30 “Pasitarkime” N-722.30 “Spartakas: Kerštas” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Teatras

“Jei taip, tai šitaip” Jaunimo teatre.

Orai 192013 04 09Lietuvos žinios

Avinas. Venkite kalbėti pakeltutonu. Ramiai ir nuosaikiai nusi-teikę šią dieną galite išsiaiškin-

ti svarbių dalykų. Taip galite tikėtis ir dides-nio kitų supratimo.

Jautis. Sutiksite seniai matytusžmones, atnaujinsite primirš-tus ryšius. Kai kurių pažįstamų

patarimai pravers sprendžiant teisines, fi-nansines, mokesčių problemas.

Dvyniai. Ne visuomet informa-cijos gausa padeda išspręsti pro-blemas. Galite pasiklysti naujų

žinių jūroje, ypač jei stengsitės remtis skir-tingų žmonių patirtimi.

Vėžys. Jei nesulaukiate atleidi-mo, bet trokštate susitaikyti -ženkite žingsnį pirmi. Antroji

pusė greičiausiai taip pat laukia stimulo iryra linkusi susitaikyti, nusileisti.

Liūtas. Venkite žmonių, kuriegali trikdyti jūsų vidinę ramy-bę, taip pat triukšmo, šurmu-

lio. Tikrą palaimą rasite atokiau nuo visų.Geras laikas skaityti, medituoti.

Mergelė. Žodžio netesėjimas,senos skolos gali virsti sunkiaipakeliama našta. Rizikuojate

patirti rimtų finansinių nuostolių. Jausmaišiandien bus painūs.

Svarstyklės. Gebėsite įtaigiaiįtikinti net didžiausius skepti-kus, be to, gali padėti ir kai ku-

rie netikėti sutapimai. Nepamirškite, kaddidžiausią laimę kuria geri darbai kitiems.

Skorpionas. Estetiniai pojūčiaiir raiška gali dominuoti visą die-ną, taigi puiki proga pasipuoš-

ti, atsinaujinti. Geriausiai pavyks atsipalai-duoti aplinkoje, kuri žavės jūsų akis.

Šaulys. Galbūt esate per griež-ti ir sau, ir kitiems. Tai laikas, kaiderėtų atsisakyti kai kurių ap-

ribojimų, suvaržymų, taisyklių. Galite pa-tirti laisvės skonį.

Ožiaragis. Vidurdienį galitesulaukti malonios staigmenos,svečių antplūdžio. Jei jaučiatės

prislėgti rutinos, ją gali pakeisti nuotykin-gas šėlsmas draugų kompanijoje.

Vandenis. Šią dieną derėtųvengti sudėtingų rimtų užduo-čių. Venkite ir politinių ginčų -

oponentų greičiausiai neįtikinsite, o patysnaujų tiesų neatrasite.

Žuvys. Svarbu būti manda-giems, taktiškiems, laikytis eti-keto, kad išvengtumėte nepa-

togios situacijos. Nebandykite apsimestivisažiniais, nes galite būti išjuokti.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 5:35leidžiasi 19:08dienos ilgumas 13:33

MĖNULISSeptintojidelčiosdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

+5

+5 -7

+4 -5

+4

+4 -6

+4 -6

-7

-4

Lisabona

+20Malaga

+15Madridas

+19Alžyras

+24Tunisas

+16

Atėnai+18

Larnaka

+12Stambulas

+20Barselona

+15Bordo

+6Dublinas

+13Paryžius

+8Londonas

+17 Nica

+16Roma

+17Dubrovnikas

+12Sofija

+10Bukareštas

Varna

+5Maskva

+2 Helsinkis

+8Kijevas

+7Berlynas

+6

Kopenhaga+5

Stokholmas

+7

Oslas

+9Amsterdamas

+12Miunchenas

+11Praha

+4Vilnius

+4Talinas

+4Ryga

+3

Minskas

+5Sankt Peterburgas

Bratislava

+7Varšuva

+13Viena

+12Budapeštas

DelčiaIV 03

JaunatisIV 10

PriešpilnisIV 17

PilnatisIV 24

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 4-5 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 5-7 laipsniai šalčio, dieną 3-6 laipsniai šilumos.

99-oji metų diena. Balandžio devintoji, antradienis,antroji 15-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 266 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Aurimas, Dalia, Gitana, Gitanas, Kleopas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį aržodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsimebalandžio 29 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Avinas 03 21 - 04 20

Balandžio 8 d. sudoku sprendimas.

Vienas berniukas Rusijos Uraloregiono Kamensko mieste pamatė medyje įstrigusią kiaunę.Smulkus plėšrūnas, matyt, žvarbią žiemą pritrūko maisto irbandė sumedžioti medyje tupinčius paukščius.

Medyje tupinčią kiaunę mažametisPetras Akulovas pamatė eidamas išmokyklos. Jam pasidarė smalsu ir ber-niukas paleido į ją sniego gniūžtę. Me-

timas buvo taiklus, tačiau žvėrelis ne-sureagavo, medyje kiurksojo toliau.

Petras grįžo namo ir papasakojoapie medyje tupinčią kiaunę tė-vams. Šie nuėjo pasižiūrėti neįpras-to reginio ir nusprendė iškviestiavarinių situacijų tarnybą. Šios dar-buotojai iš pradžių sakė nevyksiągelbėti kiaunės, tačiau berniuko tė-vas Sergejus Akulovas juos įtikino,kad žvėrelis iš medžio neišsiropš.

Gelbėtojams nespėjus atvykti kiau-nė nulipo nuo medžio ir nurūko savo

keliais. Berniukui ir jo tėvui teliko skės-čioti rankomis. Atvykę avarinės tarny-bos darbuotojai supyko ir gąsdino, kadskirs baudą už melagingą iškvietimą.Tačiau kai berniukas su tėvu paaiški-no situaciją, gelbėtojai atlyžo.

Kiaunės - smulkūs plėšrūnai. Josminta graužikais, paukščiais ir šiųkiaušiniais. Kiaunių ypač nemėgstaūkininkai ir naminius paukščius lai-kantys gyventojai. Šie žvėreliai vagiavištų kiaušinius, kartais papjaunavieną kitą dedeklę. •

2013 04 09Lietuvos žinios20 Margumynai

Vienas pirkėjas nepagailėjo 2,1mln. dolerių (5,6 mln. litų) iraukcione nupirko 1906 metais“American Tobacco Industry”išleistą beisbolo kortelę su Ho-nuso Wagnerio atvaizdu.

“Tai brangiausia pasaulyje beis-bolo kortelė”, - sakė NaujajameDžersyje vykusio “Goldin” aukcio-no organizatoriai. Pasak jų, parda-vėjo pasiūlyta suma viršijo lūkes-čius. “Nors kortelė labai vertinga,nesitikėjome, kad pirkėjas už ją taipbrangiai sumokės”, - džiaugėsi or-ganizatoriai. Pirkėjo tapatybės jieneatskleidė, tačiau teigė, kad ją nu-pirko “turtingas beisbolo gerbėjas”.

Kortelė su H.Wagnerio atvaizdulaikoma viena rečiausių pasaulyje.Jos išleista vos keli egzemplioriai, nestai daryta be beisbolininko sutikimo.H.Wagneris nenorėjo, kad beisbolokorteles kolekcionuojantys vaikaipirktų tabako gaminius, taigi uždrau-dė jas pardavinėti. Nepaisydamibeisbolininko noro, kelias kortelesįsigijo privatūs kolekcininkai. •

Daugiau kaip šimtas Vindzoredislokuoto garsiojo Jos didenybėsKoldstrimo gvardijos pėstininkųpulko karių susirgo niežais.

Apie tai pranešusi korporacijaBBC iš karto pridūrė, kad “pulko va-

das - Jos didenybė Elžbieta II nenu-kentėjo”. Niežais nėra užsikrėtęs irnė vienas karališkosios šeimos narys.

Niežus paprastai platina erkės.Londono laikraštis “The Mail onSunday” spėja, kad “liga greičiau-siai buvo parsivežta iš Vokietijos”,

nes būtent iš šios valstybės neseniaigrįžo Koldstrimo pulkas, ten daly-vavęs mokymuose.

Koldstrimo gvardijos pulkas ži-nomas visame pasaulyje dėl jo ka-rių dėvimų ryškiai raudonų mun-durų ir aukštų lokio kailio kepurių.

Jis yra dislokuotas netoli JungtinėsKaralystės valdovų užmiesčio rezi-dencijos Vindzoro pilies. Šis pulkasbuvo įkurtas dar 1650-aisiais. Perpastaruosius 60 metų jame nė kar-to nebuvo užfiksuotas susirgimasniežais. •

Ispanijos ir Argentinos moks-lininkai siūlo gaminti degalusiš morkų, kurias išbrokuojaprekybos centrai dėl jų nes-tandartinės formos.

Mokslininkai teigia, jog nieko nė-ra lengviau, kaip morkas perdirbti įbiokurą. Juk vien Ispanijoje per me-tus dėl negražios formos išbrokuo-jama 20 proc. šių daržovių derliaus.

“Bioetanolio gamyba fermentuo-jant cukrų - labai paplitusi techno-logija. Tik iki šiol niekas nemėginotam naudoti morkų”, - rašo Ispa-

nijos laikraštis “Voz De Galicia”.Leidinyje aiškinama, kad gamybosprocesas labai paprastas. Pakankamorkas susmulkinti, paskui panau-doti hidrolizę cukrui atskirti ir, pri-dėjus mielių, jau galima pradėti“etilo fermentaciją”. Na, o galuti-nis produktas - etanolis - išvalomasdestiliavimo būdu.

Šio proceso šalutiniam produktui -morkų išspaudoms - taip pat nesun-ku rasti pritaikymą. Jas galima sušertigalvijams kaip pašarus arba panaudo-ti kaip žaliavą karotinui, kuris plačiaivartojamas maisto ir vaistų pramonė-je, gaminti. •

Degalai iš morkų

Niežai elitiniame pulke

Standartinės morkos - maistui, nestandartinės - biokurui.

Jos didenybės gvardiečiai sveikina savo karalienę.

Beisbolo kortelė su H.Wagnerioatvaizdu buvo išleista be beisboli-ninko sutikimo.

CNN, AP, BBC, “The Mail on Sunday”, “Voz de Galicia”, LŽ

Nustebino kiaunė medyje

Kiaunė iš medžio išlipo nespėjus atvykti gelbėtojams. / Dec.ny.gov nuotrauka, bute.lt, “Goldin Auctions” ir Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Brangiausia beisbolo kortelė