2013 m. kovo 1 d. / Penktadienis / Nr. 49 (13 474)

ORAI

Debesuota, daug kur kris šlapdriba. Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šilumos.

19p.

Vien Alytaus apskrities vyriausiojopolicijos komisariato aptarnaujamo-je teritorijoje per vieną vasario savai-tę gyventojai, “gelbėdami artimuo-sius”, prarado beveik 20 tūkst. litų.Policijos departamento Komunikaci-jos skyriaus viršininkas Ramūnas Ma-tonis pabrėžia, kad nusikaltėliai ati-

džiai stebi šalies aktualijas ir prisitaikoprie besikeičiančios situacijos. Parei-gūnams pradėjus garsiau kalbėti apietam tikrus sukčių naudojamus meto-dus, žmonės sugeba labiau saugotis to-kių piktadarių atakų. Tačiau ir sukčiainesnaudžia - keičia taktiką.

5p.

Telefoniniai sukčiai susižeria milijonus

UŽSIENIS

Aguonos dygstakaip grybai

Afganistane niekaip nepavyksta paža-boti aguonų augintojų, ginklu ginan-čių šiuo narkotiniu augalu apsėtuslaukus, nes aguonos - jų pragyvenimošaltinis. Ūkininkai teigia, kad legaliosžemės ūkio kultūros jiems neša tiknuostolius, nors nemokamai gaunatrąšų ir sėklų. Vis dėlto aguonų augi-nimas jau virsta rizikingu verslu dėlAfganistano vyriausybės ir tarptauti-nės bendruomenės rengiamų masiniųužderėjusių aguonų naikinimo kam-panijų. Tačiau ir tai nesustabdo aguo-nų plantacijų plėtros - pernai bendrasaguonų laukų plotas padidėjo 18 pro-centų. 2012 metais “švari” buvo tikVakarų Goro provincija.

8p.

www.lzinios.lt

Kaina 1,99 Lt

DIENOS TEMOS

Naujas politinis sezonas ramus nebus 3p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

KELIONĖS

Nepažintas Kaunas turi kuo nustebinti

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nacionalinės žemės tarnybosspecialistai įsisuko į asmeni-niams ūkiams prieš dudešimtmečius skirtus valstybi-nės žemės sklypus, plytinčiusprie daugelio didesnių kaimų irgyvenviečių. Šimtai tariamų arnelegalių tokios žemės naudo-tojų privalo grąžinti ją valstybei.

“Išlaisvinti” sklypai perduodamiį laisvos valstybinės žemės fondą,mat paaiškėjo, kad nemažai jų visdar yra neprivatizuoti, kai kurie netnenaudojami arba naudojami ne tųasmenų, kuriems buvo skirti.

Mūsų šalyje nykstant kolūkiams iržemės ūkio įmonėms, kaimo gyvento-jams Aukščiausiosios Tarybos-Atkuria-mojo Seimo 1990 metų liepos 26 die-nos nutarimu buvo išdalyta po 2-3hektarus valstybinės žemės asmeni-

niams ūkiams. Juose kaimo žmonės sa-vo poreikiams augino daržoves, javus,šienaudavo, kad paruoštų pašarų laiko-moms karvėms.

Prasidėjus žemės reformai, daugkas pasinaudojo galimybe įsigytivalstybinės žemės. Tad šiuo metuvalstybės skirtų asmeninio ūkio skly-pų aplink didesnius kaimus ir gy-venvietes jau nelabai daug ir likę. Ta-čiau ir jų naudotojai turi apsispręsti,kaip toliau elgsis. Jei nieko nedarys,valstybė jų naudotus sklypus gali iš-nuomoti žemės pristigusiems ūki-ninkams.

4p.

Maždaug prieš dvidešimtmetįpakilusi telefoninio sukčiavimo banga dabar smogia nauja jėga. Patiklūs gyventojai vėl naiviai patiki apsimetėliais ir atiduoda jiems tūkstančius litų.

Žmonėms, kurie nebesinaudoja valsty-binės žemės sklypais,

teks ją nusipirkti arba - atsisakyti.

Žemė grįžta valstybei

Lietuvos žiniosVERSLAS

Finansų pasaulyje trūkstapadorumo 11p. 14p.

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

a

Su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku, Lietuvoslenkų rinkimų akcijos frakcijosnariu Leonardu Talmontu kalbamės apie žmogaus teisiųpadėtį Lietuvoje.

- Ar šiuo metu Lietuvoje, jūsų nuo-mone, žmogaus teisės yra tinkamai gi-namos?

- Šioje srityje vis dar turime proble-mų. Nors teisės aktuose yra įtvirtintospagrindinės žmogaus teisės ir Lietuvayra ratifikavusi pagrindines tarptauti-nes žmogaus teisių konvencijas, iki ga-lo užtikrinti prisiimtų įsipareigojimųkol kas nesugebame. Ypač atkreipčiaudėmesį į Jungtinių Tautų (JT) neįgalių-jų teisių konvencijos reikalavimus, pa-gal kuriuos Lietuvoje turi būti refor-muota teisinio neveiksnumo sistema.Galėčiau pabrėžti ir nepakankamą Ap-saugos nuo smurto artimoje aplinkojeįstatymo įgyvendinimo finansavimą.Taip pat nėra imamasi visų priemonių,kad būtų ištirti nusikaltimai, padaro-mi dėl rasinių, ksenofobinių motyvų.Lietuva vis dar neratifikuoja Konven-cijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų,nežmonišką ar žeminantį elgesį, arbaudimą fakultatyvaus protokolo (OP-CAT), pagal kurį turi būti sukurta as-menų, kuriems yra atimta laisvė, laiky-mo vietų nepriklausomos stebėsenossistema.

- Ne pirmus metus kalbama, kadLietuvoje reikia steigti nacionalinęžmogaus teisių instituciją. Svarstoma,ar nevertėtų tai padaryti Seimo kont-rolierių įstaigos pagrindu. Ką apie taimanote?

- Nacionalinės žmogaus teisių ins-titucijos įsteigimas Lietuvoje būtų lai-ku žengtas ir reikalingas žingsnis. To-kia institucija prisidėtų prie žmogausteisių politikos formavimo, vykdytųnuolatinę situacijos stebėseną, anali-zuotų padėtį, identifikuotų proble-mas, teiktų išvadas ir siūlytų sprendi-mus. Pasaulyje yra 67 nacionalinėsžmogaus teisių institucijos, atitinkan-čios JT Generalinės Asamblėjos pat-virtintus vadinamuosius Paryžiausprincipus. Pasaulyje nėra vieno tokiosinstitucijos modelio. Mano nuomo-ne, nacionalinės žmogaus teisių insti-tucijos steigimas Seimo kontrolieriųįstaigos pagrindu Lietuvai būtų opti-malus variantas.

- Šiuo metu vyksta Seimo kontrolie-rių įstaigos vadovo paieškos. Ar jūsų va-dovaujamas komitetas turi kokių norspageidavimų ar rekomendacijų šiuoklausimu?

- Mums svarbiausia, kad šiai įstaigaivadovautų nepriekaištingos reputaci-jos, pagarbą ir pasitikėjimą visuome-nėje turintis asmuo, puikiai išmanan-tis šią sritį ir pasiruošęs nuoširdžiaidirbti žmonių labui.

- Seksualinių mažumų klausimą Lie-tuvoje paprastai stengiamasi apeiti,neaštrinti ir net ignoruoti. Tačiau Euro-pa nuolat primena, kad šioje srityjemūsų šalyje ne viskas gerai. Ar komi-tetas nusiteikęs šiai problematikaiskirti dėmesio?

- Komitetas neignoruoja sek-sualinių mažumų klausimo, nuo-lat aptaria esamas problemas sulygių galimybių kontroliere, mi-nisterijų bei nevyriausybinių or-ganizacijų atstovais ir siekia, kadLietuvoje niekas nebūtų diskri-minuojamas.

- Jūsų gyvenimas glaudžiai susijęssu Šalčininkais. Kokių specifinių pro-blemų turi šiame krašte gyvenantysjūsų tautiečiai?

- Ne vienus metus jos išlieka tospačios. Viena aktualiausių pastarojometo temų - naujasis Švietimo įstaty-mas. Mokymas lenkų kalba yra svar-biausias klausimas lenkų tautineimažumai Lietuvoje. Todėl siekiama,kad situacija švietimo srityje nebūtųbloginama. Nepakankamas finan-savimas, suvienodintas lietuvių kal-bos egzaminas, panaikintas ugdy-mas gimtąja kalba (įvestas dvikalbisugdymas) - prie gerinimo tikrai ne-prisideda. •Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimo tribūna

Reikia kurti nacionalinę žmogaus teisių instituciją

2013 03 01Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Darbo partijos (DP) ir partijos“Tvarka ir teisingumas” (TT) sprendi-mas jungtis kuriam laikui nukreipė po-litikų ir apžvalgininkų dėmesį nuo svar-biausių valstybės valdymo reikalų.Intensyviai diskutuojama apie tai, kaiptokio darinio atsiradimas paveiks val-dančiąją koaliciją ir apskritai visą parti-nę sistemą, kokios jo perspektyvos perkitus rinkimus.

Su jungimusi susijusius ideologi-nius ir vertybinius klausimus apžval-gininkai narsto rečiau. Iš pirmo žvilgs-nio tokia diskusija atrodo nevertadėmesio: minėtos partijos paprastaivadinamos populistinėmis, tad kokiąprasmingą ideologiją galėtų sukurti jųbendras projektas? Vis dėlto tai, kaipsave ideologinėje erdvėje mato būsi-mo politinio darinio atstovai, gali at-skleisti svarbių niuansų apie jų moty-vus ir politinę strategiją.

Rolandas Paksas pareiškė, kad susi-jungusios partijos laikysis centro deši-

nės pažiūrų. Jam dėl tokios kryptiespritaria ir Viktoras Uspaskichas. Žiū-rint iš politinės sociologijos perspekty-vos, toks sprendimas neatitiktų realy-bės. Vilniaus universiteto Tarptautiniųsantykių ir politikos mokslų institutodocentė Ainė Ramonaitė ištyrė, kadpastaruosiuose Seimo rinkimuose TTir DP rinkėjai buvo patys kairiausi.Ekonomikoje jie dažniau pasisako užbūtiniausių produktų kainų reguliavi-mą, užsienio politikoje nori geresniųsantykių su Rusija ir Baltarusija (ir ne-mano, kad reikia kritikuoti šias šalisdėl demokratinių principų pažeidinė-jimo), o sovietinę Lietuvos praeitį ver-tina santykinai geriau.

Žinoma, gana nestruktūruotoje par-tinėje sistemoje, kurioje gyventojų irpartijų ryšiai yra silpni, sunku kalbėtiapie monolitiškas, nepajudinamas rin-kėjų grupes. TT elektoratą apskritai yrasunku analizuoti, nes šios partijos rė-mėjų tarp apklausų respondentų pa-tenka nedaug. Reikšminga dalis poten-cialių DP rėmėjų ne visada ateinabalsuoti, tad ištikima rinkėjų grupėV.Uspaskichui vis dar yra siekiamybė.

Vis dėlto bendra tendencija yra aiš-ki: išvedus vidurkius, lyginant procen-tus, TT ir DP rinkėjai yra kairesni nei ki-tų reikšmingų partijų rėmėjai. Be to,būtina pabrėžti, kad egzistuoja stiprios

koreliacijos tarp šių partijų ir jų lyderiųmėgimo: žmonės, kuriems labiau pa-tinka R.Paksas ir TT, paprastai geriauvertina ir V.Uspaskichą bei DP. Tačiautuomet kodėl nurodoma vertybinėkryptis yra visiškai priešinga tam, ką ob-jektyviai rodo sociologinės apklausos?

Viena galimų priežasčių yra šių par-

tijų lyderių iliuzijos apie plačią paramąper rinkimus iš visų socialinių grupių.Šią logiką galima perteikti taip: su kai-riuoju elektoratu sekasi gana neblogai,tad kodėl nepabandžius perimti ir de-šiniojo?

Tai nėra naujiena nei Lietuvoje, neiVakaruose. Dar septintajame praėjusioamžiaus dešimtmetyje Otto Kirchhei-meris įžvelgė, kad demokratijose pama-žu įsitvirtina visuotinės partijos mode-lis. Tokia politinė jėga atsisako aiškausideologinio pagrindo ir savo rinkimųprogramomis, pažadais siekia įtikti pla-čioms rinkėjų grupėms. Lietuvos gy-ventojai save apskritai sunkiai įsivaiz-duoja kaip kairiuosius ar dešiniuosius.Kai to teiraujamasi sociologinėse ap-klausose, trečdalis respondentų papras-tai nežino, ką atsakyti, o nemažai jų sa-

ve pozicionuoja pačiame kairės ir deši-nės skalės centre.

Jei “centro dešinė” yra skirta dešinia-jam rinkėjui, šis bandymas pasmerktasžlugti. Kairiajam elektoratui šis pavadi-nimas gali nebūti svarbus vien dėl to,kad šie rinkėjai apskritai savęs nesuvo-kia kaip kairės. Tačiau Lietuvos partinė-

je sistemoje dešinieji yra gerokai aiškiauatsiskyrę. Sunku tikėtis, kad už energe-tinę Lietuvos nepriklausomybę pasisa-kantys konservatorių rinkėjai ar mažes-nio valstybės vaidmens ekonomikojenorintys liberalų rėmėjai balsuotų už šįnaują darinį.

Kita vertus, “darbotvarkės centrodešinumą” galima traktuoti kaip ban-dymą save atskirti dabartinėje val-dančiojoje koalicijoje, kuri nuo patformavimosi užuomazgų buvo vadi-nama centro kairiąja. Žinia rinkė-jams tokiu atveju nėra ideologinė. Jitiesiog byloja: “Mes kitokie nei so-cialdemokratai.”

Šis žingsnis gerai atskleidžia TT irDP ilgesnio laikotarpio strategiją. Lietu-vos socialdemokratų partija Vyriausy-bėje dominuoja: jie turi daugiausia mi-

nistrų, lyderis Algirdas Butkevičius einapremjero pareigas. Ir pagal ekonomi-nio balsavimo teoriją, ir pagal paprastąpolitinę intuiciją rinkėjai labiausiai atsa-kingais už padėtį šalies ūkyje turėtų lai-kyti būtent socialdemokratus. Taigi di-deliems visuomenės lūkesčiams dėlnaujos Vyriausybės darbų nepasiteisi-nus, naujas politinis darinys suvers kal-tę ne visai valdančiajai koalicijai (jeigujai dar priklausys), o būtent socialde-mokratams. Tokį žingsnį puikiai pa-rems tai, kad anksčiau buvo aiškiai įvar-dyta, jog “esame ne kairieji (kaipsocialdemokratai), o centro dešinė”.

Žinoma, toks DP ir TT lyderių žong-liravimas vertybinėmis etiketėmis Lie-tuvos partinei sistemai yra žalingas.Dalis elektorato, kuri šiaip jau pagal ob-jektyvius kriterijus yra labiau kairioji,dėl tokios painiavos toliau savęs kairėsir dešinės skalėje nepažins. Jeigu eko-nomikoje norima laikytis dviprasmiš-kos pozicijos, tai dar galima suprasti,juk ir patys kairieji rinkėjai paprastaituo pačiu metu nori ir didesnių pensi-jų, ir mažesnių mokesčių verslui. Ge-riausiai būtų, kad naujas politinis da-rinys savo idėjinę kryptį apibūdintųkaip “centro rytus”. Tai padėtų atsis-kirti nuo socialdemokratų ir konser-vatorių, o ir politinę realybę atspindė-tų gana objektyviai.•

Kodėl “darbotvarkė” nori būti centro dešinėje?

DP ir TT lyderių žongliravimas vertybinėmis etiketėmis mūsų partinei sistemai yra žalingas.

L.Talmontas: “Nors Lietuva yra ratifikavusi pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas, iki galo užtikrinti prisiimtų

įsipareigojimų kol kas nesugebame.”

Romo Jurgaičio nuotrauka

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 12,13 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Dienos temos 32013 03 01Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Netrukus prasidėsiančioje Seimopavasario sesijoje daugiausia dėmesio ketinama skirti energe-tikai, mokesčiams, socialiniamsir valstybės valdymo reikalams.Prognozuojama, kad politiniamegyvenime suintensyvės audros.

Energetikos strategija, daugiabu-čių namų renovavimas, skalūnų du-jos, tiesioginiai merų rinkimai, inter-netinis balsavimas, siekis įsivesti eurą,pasirengimas pirmininkauti EuroposSąjungos (ES) Tarybai - svarbiausioskovo 10-ąją prasidėsiančios Seimopavasario sesijos temos.

Iš Vyriausybės - per 300 projektųSeimo pirmininkas Vydas Gedvilas iš

sesijos tikisi konstruktyvaus, turiningo irprasmingo darbo. “Turi vykti objekty-vios ir dalykiškos diskusijos svarstantvalstybei ir visuomenei opius klausimus.Tik tai pakeltų parlamento reitingus”, -LŽ sakė jis.

Tarp svarbiausių Vyriausybės Seimuiteikiamų įstatymų projektų - teisės ak-tai, susiję su valstybės finansų, teritorijųplanavimo, daugiabučių namų renova-vimo klausimais. Teikiamomis Užimtu-mo rėmimo įstatymo pataisomis siekia-ma padaryti patrauklesnį profesinįmokymą. Taip pat į Seimo darbotvarkęsiūloma įtraukti projektus, skirtus cent-ralizuotam valstybės turto valdymui įgy-vendinti, viešųjų pirkimų skaidrumui di-dinti ir administracinei naštai mažinti.

Šurmulys jau juntamasSeimo Socialdemokratų partijos

frakcija į darbų programą kol kas siūlo

įtraukti 55 įstatymų projektus. Anotfrakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės, rei-kės apsispręsti dėl energetinių projektų:priimti sprendimą dėl Visagino atomi-nės elektrinės, skalūnų dujų. “Iš svei-katos apsaugos ministro laukiame siū-lymų dėl sveikatos įstaigų sutvarkymo:kaip tai atrodys praktiškai, kokie įstaty-mų projektai bus keičiami”, - sakė ji.

I.Šiaulienės nuomone, daug dėmesioreikės skirti ir socialiniams reikalams, įSeimo darbotvarkę grąžinti tiesioginiųmerų rinkimų klausimą, taip pat ruoštispirmininkauti ES Tarybai. Socialdemok-ratė prognozavo, kad sesija nebus rami.“Jau dabar juntama, kad tie klausimaiyra sukėlę šurmulį visuomenėje, esamalabai skirtingų pozicijų”, - pabrėžė ji.

Tarsis dėl euro įvedimoDidžiausios Seimo opozicinės jėgos -

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio-

nių demokratų frakcijos - atstovai įpavasario sesijos darbotvarkę sieks įt-raukti 55 įstatymų projektus. Pasakfrakcijos seniūno ir opozicijos lyderioAndriaus Kubiliaus, nemažai dėme-sio turėtų būti skirta su energetika su-sijusiems klausimams.

A.Kubiliaus nuomone, būtina ini-cijuoti platesnį ir aiškesnį susitarimą,kokiomis priemonėmis bei veiksmaisLietuva turėtų siekti 2015 metais taptieuro zonos nare. “Manau, kad tai svar-bus strateginis tikslas. Sveikiname Vy-riausybės pasiryžimą ir darbo grupiųsudarymą. Tačiau taip pat manytume,kad neturėtų išlįsti kokie nors atskirųvaldančiosios koalicijos partijų popu-listiniai planai, apie kuriuos tenka gir-dėti”, - LŽ sakė opozicijos lyderis.

Ar naujas politikos sezonas bus ra-mus, A.Kubiliaus teigimu, priklausysnuo valdančiųjų tarpusavio santykių.

Anot jo, tikėtina, kad iš Darbo partijos(DP) bei “Tvarkos ir teisingumo” (TT)susiformavęs naujas politinis darinysmėgins parodyti savo tariamą galią, ga-li būti bandoma aiškintis, kas domi-nuos kairėje politinio spektro pusėje.

Nusiteikę rimtam darbuiSeimo DP frakcija į pavasario sesi-

jos darbų programą siūlys įtraukti 80įstatymų projektų. Pasak frakcijos se-niūno pirmojo pavaduotojo PetroNarkevičiaus, pataisos apima valsty-bės valdymo, energetikos, verslo, švie-timo, socialinės apsaugos sritis. “Dar-bietis” tikisi, kad artėjanti Seimo sesijabus darbinga. “Matome politines ais-

tras, spekuliacijas dėl galimo partijųjungimosi ir kitų dalykų. Tačiau esamenusiteikę rimtai ir nuoširdžiai dirbtivalstybės labui”, - sakė P.Narkevičius.

Nepamiršo internetinio balsavimo

Seimo Liberalų sąjūdžio (LS) frak-cijos seniūnas Eligijus Masiulis kaipsvarbiausias artėjančios sesijos temasįvardijo mokesčių politiką ir energeti-ką. Prie reikšmingesnių įstatymų pro-jektų jis priskyrė ir Darbo kodeksonuostatų koregavimą, sudarant lanks-tesnes galimybes darbdaviams ir dar-buotojams tartis tarpusavyje. E.Ma-siulis priminė, kad pavasarį teks tęstiir praėjusią Seimo sesiją nebaigtusdarbus, pavyzdžiui, spręsti parlamen-tarės Neringos Venckienės teisinės ne-liečiamybės panaikinimo klausimą.

Seimo LS frakcija ketina registruo-ti nemažai įstatymų projektų. Bus sie-kiama nustatyti “Sodros” mokesčiųviršutinę ribą žmonėms, kurių atlygi-nimai viršija 2,2 vidutinio darbo už-mokesčio. Taip pat norima grįžti prie

internetinio balsavimo įteisinimo. Tai, kad šie metai - ne rinkimų, anot

E.Masiulio, turėtų sudaryti sąlygaskiek ramesniam politiniam sezonui.“Kita vertus, įtampą valdančiojojekoalicijoje matome jau dabar ir jos ga-li būti tik daugiau. Todėl ramaus po-litinio sezono neprognozuočiau. DP irTT jungimasis lems tam tikrą migra-ciją tarp frakcijų, o tai įneš sumaištiesį Seimo darbą”, - įsitikinęs jis. •

Naujas politinis sezonas ramybės nežada

E.Masiulis: “Įtampą valdančiojoje koalicijojematome jau dabar ir jos gali būti tik daugiau.”

Valdantieji viliasi, kad artėjanti Seimo sesija bus darbinga, o opozicija mano, jog tam tikro sąmyšio parlamento darbenebus išvengta. / Romo Jurgaičio nuotrauka

TS-LKD partijos pirmininkas,Seimo TS-LKD frakcijos seniū-nas Andrius Kubilius vasario 20dieną prezidentei, ministrui pir-mininkui, Seimo pirmininkui,Seimo frakcijų vadovams ir ki-tiems valdžios institucijųatstovams įteikė memorandu-mą “Dėl Lietuvos nacionalinėsenergetikos nepriklausomybėsstrategijos elektros energetikossrityje tęstinio įgyvendinimo, atsižvelgiant į konsultacinio referendumo rezultatus”.

TS-LKD partijos pirmininko And-riaus Kubiliaus paprašėme paaiškin-ti, kodėl partija ir frakcija nusprendėimtis iniciatyvos kviesdama pasirašy-ti atskirą memorandumą?

- Kodėl siekiant darbų tęstinumoLietuvos energetikos politikoje pri-reikė inicijuoti memorandumą?

- Praėjusių metų pabaigoje jaunaujasis Seimas rezoliucijoje “Dėlkonsultacinio (patariamojo) referen-dumo dėl naujos atominės elektri-nės statybos Lietuvos Respublikojerezultatų įgyvendinimo” kvietė vals-tybės institucijas, politines partijas irpiliečius siekti nacionalinio susitari-mo dėl racionalaus, konkurencingo,darnaus ir perspektyvaus elektrosenergijos tiekimo užtikrinimo.

Mes, kaip politinė partija, atsilie-piame į šį kvietimą paskelbdami me-morandumą “Dėl Lietuvos naciona-linės energetikos nepriklausomybėsstrategijos elektros energetikos srity-je tęstinio įgyvendinimo, atsižvel-giant į konsultacinio referendumorezultatus”. Jame teikiame savo po-žiūrį, kokiomis nuostatomis galėtų

būti paremtas būsimasis nacionali-nis susitarimas dėl energetikos.

Reikėtų priminti precedentą, kai2007-2012 metais Lietuvos Respub-likos prezidento, Seimo ir Vyriausy-bės pastangomis pavyko pasiekti,kad Lietuvos energetikos europinėsintegracijos strateginė kryptis buvoįtvirtinta ir ES naujos energetinėsstrategijos dokumentuose, o jos įgy-vendinimas tapo politiškai ir finan-siškai remiamas ES lygmeniu.

Netrukus po to 2009 metais Euro-pos Sąjungos Taryba priėmė pamati-nį strateginį sprendimą iki 2015 metųpanaikinti Lietuvos ir Baltijos valsty-bių energetinę izoliaciją nuo EuroposSąjungos energetinių sistemų.

Tokio esminio nacionalinio susita-rimo pritrūko 2012 metų birželio 26

dieną tvirtinant Nacionalinę ener-getikos nepriklausomybės strategijąir vėliau Vyriausybei imantis veiks-mų įgyvendinant Visagino atominėselektrinės projektą, o opozicijai, ar-tėjant rinkimams, atsisakius parem-ti tęstinės strategijos projektus beiinicijavus referendumą.

- Ko siekiama minėtu dokumentu?- Pirmiausia paties nacionalinio

susitarimo. Nacionalinio susitarimotradicija veikia nuo to laiko, kaibendromis partijų pastangomis pa-kvietėme tuometinį prezidentą Al-girdą Mykolą Brazauską Lietuvosvardu pateikti prašymą į NATO.

Teikiame memorandumą, kuriameišsamiai išdėstome savo sisteminį po-žiūrį į tai, kas iki šiol buvo padaryta irką toliau reikia padaryti įgyvendinant

tęstinę elektros energetikos nepriklau-somybės strategiją. Tikimės, kad mū-sų parengtas memorandumas padėssiekti tokio nacionalinio susitarimo,aiškiai suprantant jo tikslą ir turinį.

Nacionalinių susitarimų dėka esa-me įgyvendinę arba šiuo metu įgy-vendiname visus tikslus, dėl kuriųbuvome sutarę. Daugiausia tokių su-sitarimų turėjome svarbiausiais už-sienio politikos, nacionalinio saugu-mo, gynybos klausimais.

Tuo pat metu matome, jog kiti svar-

būs dalykai, dėl kurių susitarti nepa-vyksta, gali likti neįgyvendinti dėl to,kad tampa politinės kovos priemonė-mis. Tuomet valstybės interesai ir ra-cionalūs argumentai lieka antroje vie-toje, tik žiūrima, kaip iš viso to gautitrumpalaikės naudos partijai.

Energetikoje tokių susitarimų ikišiol nebūta, ir, mūsų nuomone, taiyra viena iš priežasčių, kodėl juda-me lėtai ar kai kuriose srityse apskri-tai imame trypčioti vietoje.

Sakykim, kad ir referendumas dėlVisagino atominės elektrinės (VAE)buvo pernelyg ankstyvas, nepakan-kamai parengtas ir politizuotas. Nau-joji Vyriausybė dabar bando gilintisį klausimo esmę, nors tai turėjo būtipadaryta dar iki referendumo.

Branduolinės energetikos tęstinu-mo klausimu tai buvo jau antrasis re-

ferendumas, bet abu jie surengti neieškant geresnio sprendimo valstybeiir žmonėms, o tik siekiant naudoskuriai nors politinei stovyklai, tad taipir neišryškino kelio, kuriuo galėtumesparčiai judėti į priekį.

Todėl visiškai pritariame nuomo-nei, kad norint išeiti iš susidariusiosaklavietės reikėtų pradėti nuo to, jogparlamentinės politinės partijos su-sirinktų ir išsiaiškintų tarpusavyje,kokie yra energetikos prioritetai,tikslai ir galimi sprendimai.

- Kokie yra esminiai memorandu-me atsispindintys šalies energeti-kos raidos klausimai?

- Mes matome kelis klausimus,kurie yra ypač svarbūs tolesneienergetikos strategijai apibrėžti. Taitolesnis integravimasis į europinesenergetines sistemas ir mūsų elekt-ros tinklų sinchronizavimas sužemyninės Europos tinklais. Nemažiau svarbu atsakyti, kokius rin-koje galinčius konkuruoti elektrosgeneravimo pajėgumus turėtumeplėtoti ir kokią vietą čia galėtų užim-ti branduolinė energetika. Turimeišsiaiškinti, iki kokio lygio galėtumeremti atsinaujinančią energetiką irkiek galėtume būti priklausomi nuoimporto iš trečiųjų šalių.•Kalbino BIRUTĖ JONAITYTĖ

TS-LKD kviečia susitarti dėl energetikos darbų tęstinumo

TS-LKD partijos pirmininkas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Atsižvelgiant į referendumo rezultatus, LR Seimas pasiūlė LR Vyriausybei iki 2013 metų

gegužės 15 dienos pateikti Seimui ekonomiškaioptimalią ir vartotojams palankią

apsirūpinimo elektros energija strategiją.

2013 03 01Lietuvos žinios4 Dienos temos

Atkelta iš•1 p.

Būtent to labiausiai ir bijo viena-me Šakių rajono kaime gyvenantiMarijona K. Garbaus amžiaus mo-teris tikino, kad kai buvo gerokaijaunesnė ir dar buvo gyvas jos vy-ras, trys hektarai jiems labai pra-versdavo. Tačiau bėgant metamsviskas keitėsi - mirė vyras, o pačiaiMarijonai K. žemė jau nebereika-linga, nes ji nepajėgia ne tik karvės,bet ir ožkos laikyti.

“Buvau leidusi tuo sklypeliu nau-dotis kaimynui. Jis užsėdavo, o manrudenį duodavo miežių vištoms. Ta-čiau praėjusią savaitę iš Šakių grįžęskaimynas pranešė, kad daugiau tomano žemės rėželio nebedirbs. Pri-valau šios žemės atsisakyti, jei patijos nedirbu”, - pasakojo moteris.

Ji neslėpė, ko gero, taip ir pasielg-sianti, nes pirkti tos žemės jai ne-beapsimoka - vaikai vis vien jos ne-dirbs, nes yra išvažiavę į užsienį. Oįsigyti žemės lopinėlį tam, kad pa-skui jį galėtų parduoti kaimynui,moteris tikino neturinti jėgų.

Atsisakyti arba nusipirktiTokioje situacijoje, kaip Marijona

K., yra atsidūręs ne vienas prieš 20metų valstybės asmeniniam ūkiui su-teikto sklypo naudotojas. Nacionali-nės žemės tarnybos (NŽT) Šakių sky-riaus specialistai nustatė apie 400sklypų, kuriais galbūt neteisėtai nau-dojasi kiti asmenys, ar jie apskritai yranenaudojami. Skyriaus vedėjas Algir-das Vaičiūnas LŽ teigė, kad tokiųsklypų yra beveik aplink visas gyven-vietes ir didesnius kaimus. Anot jo, taipaaiškėjo palyginus Gyventojų re-gistro, Nacionalinės mokėjimo agen-tūros ir Registrų centro duomenis.

“Nustatėme, kad dalis ūkininkų

deklaravo dirbamos žemės plotusneturėdami jokių dokumentų, įro-dančių, kad ta žemė yra jų nuosavy-bė arba jie ją iš ko nors teisėtai nuo-moja. Todėl ir žmonėms, kuriepatys jau nebesinaudoja jiems skir-tais valstybinės žemės sklypais as-meniniam ūkiui, pasiūlėme arba jąnusipirkti, arba jos atsisakyti”, - sa-kė A.Vaičiūnas.

NŽT Šakių skyriaus specialistaiįsitikino, kad dalis tokių asmeninioūkio sklypų naudotojų jau atsisakosavo teisių į juos. Tad sklypai bus įt-raukti į Laisvos valstybinės žemėsfondą, parduodami jų pageidaujan-

tiems ūkininkams arba išnuomoja-mi. Tas pats nutiks ir tiems valstybėsskirtiems sklypams, kurių gavėjaiyra mirę ar išvykę gyventi kitur.

Panaikina teisesŠakiečiai - ne pirmieji pakilę į ko-

vą prieš neteisėtą valstybinės žemėsnaudojimą. Dar praėjusiais metaisNŽT Rokiškio skyriaus vedėjas Ar-vydas Šarka naudojimosi valstybėssuteiktais asmeninės žemės sklypaisteisę panaikino 170 asmenų. Anotskyriaus vedėjo, tai buvo padarytaišsiaiškinus, kad didelė dalis šiųsklypų yra nenaudojami, o jei ir

naudojami, tai toli gražu ne tų žmo-nių, kuriems jie buvo skirti asmeni-niam ūkiui plėtoti.

“Šiuo metu renkame duomenisapie dar daugiau kaip 100 valstybėsskirtų sklypų naudotojų. Daugeliuijų išsiuntėme pranešimus, kad šieapsispręstų - reikalinga jiems žemė,ar ne. Jei reikalinga, pasiūlėme jąkuo skubiau privatizuoti, nes nuokovo mėnesio žemės kaina gali di-dėti”, - tvirtino A.Šarka.

Pasak jo, žmonės galėjo apsispręs-ti. Tačiau didelio interesantų antplū-džio nebuvo. Tad dar šiemet gali tek-ti vėl panaikinti beveik 100 asmenųnaudojimosi žemės sklypu teises.

“Tikimės, kad tokių žemės skly-pų, ypač nenaudojamų, beveik ne-beliks, nes norinčiųjų oficialiai išsi-nuomoti žemės netrūksta”, - teigėNŽT Rokiškio skyriaus vedėjas.

Skaičiuoja šimtaisAnot NŽT Šakių skyriaus vedė-

jo A.Vaičiūno, šiuo metu kaimuosejau nedaug yra žmonių, kuriemsreikalinga žemė asmeniniam ūkiui,o ne žemės ūkio produktų gamybai -gyvenimas parodė, kad nebelikobūtinybės naudotis tokiais sklypais.Mat dažnai pieno, mėsos ar kitųproduktų galima kur kas pigiau nu-sipirkti, nei kainuotų patiems au-ginti kiaules ar laikyti karvę. Todėldalis sklypų yra neteisėtai perduo-ti naudotis kitiems asmenims. Taiakivaizdžiai matyti pavasarį ar va-sarą, kai tokie asmeninio ūkio skly-pai būna bendrai apsėjami. NŽTatstovė spaudai Aušra Pociūtė LŽinformavo, kad praėjusiais metaisši tarnyba nustatė 3443 asmenis,nenaudojančius jiems suteiktų as-meninio ūkio žemės sklypų (dau-giau kaip 6 tūkst. hektarų).

Per penkis mėnesius nuo inven-torizacijos pradžios (2012-ųjų ba-landžio) buvo priimti sprendimainutraukti asmeninio ūkio žemėssklypų naudojimo teisę 900 asme-nų, 536 žmonėms buvo išsiųsti įs-pėjimai apie numatomą šios teisėsnutraukimą.

Anot A.Pociūtės, šių metų sausio1 dieną buvo likę įteisinti 23,3 tūkst.hektarų asmeninio ūkio žemės, t. y.buvo likę 12,41 tūkst. žmonių, ku-rių asmeninio ūkio žemė dar nepri-vatizuota ir nesudarytos jos nuo-mos sutartys, bet žemės sklypaisuformuoti patvirtintuose žemėt-varkos projektuose.

“Tačiau tai nereiškia, kad asme-nys valstybine asmeniniam ūkiuisuteikta žeme naudojasi nemoka-mai - jie moka nustatyto dydžio že-mės nuomos mokestį”, - teigė NTŽatstovė.•

Išdalyta žemė grįžta valstybei

A.Šarka: “Tikimės, kad tokių žemės sklypų, ypačnenaudojamų, beveik nebeliks, nes norinčiųjų

oficialiai išsinuomoti žemės netrūksta.”

Dalis sklypų yra neteisėtai perduoti naudotis kitiems asmenims. / LŽ archyvo nuotrauka

DENISAS NIKITENKA

Vis naujus mokesčius Palangojeįvedanti kurorto valdžia neketina sustoti - užsimota apmokestinti prie viešbučių,restoranų ir kavinių įrengtas automobilių stovėjimo vietas.

Šiuo metu Palangos verslininkaisavo klientais, atvykstančiais auto-mobiliais, gali pasirūpinti nemoka-mai. Tačiau patvirtinus naują tvar-ką per metus už vieną vietą mašinaistatyti jiems tektų pakloti 2400 litų.Palangos viešbučių ir restoranų aso-ciacija (PVRA) tokią galimą naštąvertina neigiamai ir mano, kad nau-jas mokestis tik pablogintų populia-riausio šalies kurorto įvaizdį.

Lygiuojasi į kitusPalangos valdžia pastaruosius ke-

letą metų tarsi smaginasi įvesdamanaujus mokesčius ar draudimus.Jau apmokestintas automobilių sto-vėjimas kurorto centre, iš poilsiau-tojų renkamas vadinamasis pagal-vės mokestis, norima apmokestintiir patį įvažiavimą į kurortą.

Palangos miesto taryba turėtųsvarstyti dar vieną siūlymą: apmo-kestinti automobilių stovėjimo vie-tas prie viešbučių, restoranų, kavi-nių, kazino ir kt.

Šiuo metu tokio mokesčio nėra,tad automobilius įrengtose stovėji-mo vietose prie minėtų įstaigų pa-likę jų klientai nieko nemoka, įstai-

gų savininkai - taip pat. Todėl siū-loma įvesti automobilio vietos re-zervavimo mokestį, jo našta gultųant pačių verslininkų. Tiesa, būtųapmokestintos tik tos vietos, kuriosįrengtos ne privačiuose sklypuose,o savivaldybės žemėje.

Pasak vieno naujos tvarkos pro-jekto autorių Eimučio Židanavi-

čiaus, tai būtų mokestis už naudo-jimąsi miesto viešąja infrastruktūra.

“Palanga yra vienintelis Lietuvo-je miestas, kur automobilių vietųrezervavimas prie įvairių verslo įs-taigų yra neapmokestintas. Pavyz-džiui, Klaipėdoje už rezervavimąreikia mokėti, viešbučio ar restora-no savininkas išperka vietą ir taiprūpindamasis savo klientais sutei-kia jiems teisę nemokamai laikytiautomobilį. Manome, kad tokią pa-čią tvarką tikslinga įvesti ir Palango-je”, - LŽ sakė politikas.

Tikslas - padidinti pajamasE.Židanavičius tikino, jog Palan-

goje esama bent 20 automobilių vie-toms rezervuoti skirtų ženklų, ta-čiau dauguma jų neva yra nelegalūs.

“Kai kurie verslininkai aikštelėse,kurios įrengtos savivaldybei prik-

lausančioje žemėje, net įsigudrinarezervavimo lenteles padėti. Šaliaesančioje gatvėje už paliktą auto-mobilį reikia mokėti, o prie kavinėsarba viešbučio - ne. Kitas dalykas,jei viešbučiai iš anksto prieš pradė-dami veiklą nenumatė nemokamųautomobilių stovėjimo vietų, ne-įrengė požeminių garažų, čia jų bė-dos. Galų gale verslininkai, jei ne-norės mokėti ir rezervuoti vietossavo klientams, galės kaip užsieny-je teikti automobilių nuvairavimo įnemokamą aikštelę paslaugą”, -kalbėjo E.Židanavičius.

Jis teigė, kad verslininkams atsi-sakius rezervuoti vietas klientų irsavo automobiliams jose tiesiog buspastatyti vadinamieji parkomatai.

Pagal vieną kurorto tarybai pa-teiktų projektų metinis vienos vie-tos mokestis siektų 1200 litų, tačiaujau įregistruota ir korekcija, kurio-je figūruoja 2400 litų suma. E.Ži-danavičiaus skaičiavimais, įvedus2400 litų mokestį Palangos biudže-tas per metus galėtų pasipildyti pa-pildomais 200 tūkst. litų.

Grėsmė kurorto įvaizdžiuiProjektas kol kas guli stalčiuje, ir

neaišku, kada jis bus svarstomas,bet neabejojama, kad tai bus daro-ma iki vasaros sezono pradžios, ge-gužės viduryje.

Anot PVRA vadovės Giedrės Kve-daravičienės, ir 1200 litų, ir 2400 li-tų už vieną vietą automobiliui yraneargumentuotos ir neadekvačiaididelės sumos. “Kol kas apie naują

mokestį beveik nieko nežinome, ne-aišku, kiek verslininkų jis paliestų,nes reikėtų tikrinti daug dokumentųir žiūrėti, ar dabar esančios automo-bilių stovėjimo aikštelės prie viešbu-čių, maitinimo įstaigų yra savivaldy-bės žemėje, ar ne. Tačiau ir vėlproblema sprendžiama ne nuo to ga-lo: užuot galvojusi, kaip dar apmo-kestinti verslininkus, Palangos valdžiaturėtų imtis ryžtingų ir konkrečiųveiksmų įrengiant naujas nemokamasautomobilių stovėjimo aikšteles”, -LŽ sakė ji.

G.Kvedaravičienės manymu, jeiyra žinoma apie nelegaliai rezer-vuojamas nemokamas vietas auto-mobiliams statyti, reikėtų situacijąišsiaiškinti ir panaikinti savivalę.

“Palangoje reikia ne didinti, neįvedinėti naujus, o labiau suvieno-dinti mokesčius. Kitaip kurortaspraras patrauklumą. Juk verslinin-kas, apskaičiavęs, kad jam neapsi-moka mokėti metinio mokesčio užautomobilių vietas, praras klientus.Tokiu būdu pajamas praras ir vers-lininkas, ir Palangos miestas”, - si-tuacijos dvilypumą apibūdino ji.

Klaipėdoje nuo pat automobiliųstovėjimo apmokestinimo pradžiosmašinų vietų rezervavimo mokes-tis renkamas ir siekia 2400 litų permetus senamiestyje, 1200 litų -centrinėje dalyje.

“Pernai iš rezervavimo mokesčiopavyko surinkti apie 130 tūkst. li-tų”, - LŽ sakė uostamiesčio merijosTransporto skyriaus vedėjas Ri-mantas Mockus.•

Palangos verslui rengiamas naujas smūgis

Tikinama, kad naujasis mokestis būtų įvestas už naudojimąsi kurortoviešąja infrastruktūra. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

E.Židanavičius: “Kai kurie verslininkai

aikštelėse, kuriosįrengtos savivaldybei

priklausančioje žemėje, net įsigudrina

rezervavimo lenteles padėti.”

Dienos temos 52013 03 01Lietuvos žinios

RITA KRUŠINSKAITĖ

Vien Alytaus apskrities vy-riausiojo policijos komi-sariato (VPK) aptarnau-jamoje teritorijoje pervieną vasario savaitę gy-

ventojai, “gelbėdami artimuosius”,prarado beveik 20 tūkst. litų.

Policijos departamento Komuni-kacijos skyriaus viršininkas Ramū-nas Matonis pabrėžia, kad nusikal-tėliai atidžiai stebi šalies aktualijasir prisitaiko prie besikeičiančios si-tuacijos. Pareigūnams pradėjus gar-siau kalbėti apie tam tikrus sukčiųnaudojamus metodus, žmonės su-geba labiau saugotis tokių piktada-rių atakų, pavyzdžiui, gerokai rečiaupatiki teisėsaugininkais prisistatan-čiais aferistais. Todėl nusikaltėliaikeičia taktiką - grįžta prie senų, pri-mirštų apgaulės būdų. Dažniausiaiištraukiama į nelaimę esą patekusiųartimųjų korta.

Pernai Policijos departamentoatliktos analizės duomenys iškal-bingai liudija apie telefoninių suk-čių siautėjimo mastą. 2012 metaispolicijos komisariatuose pradėti687 ikiteisminiai tyrimai (apie 800epizodų) dėl nusikalstamų veikų,padarytų naudojantis telefoninioryšio priemonėmis laisvės atėmimovietose. Telefoniniai sukčiai, apsi-metę “nukentėjusiųjų” artimaisiais,bankų darbuotojais arba teisėsau-gos institucijų pareigūnais, į savokišenes susižėrė beveik 3 mln. litų.

Tikslus aukų skaičius nėra žino-mas, nes dalis jų gėdijasi savo patik-lumo, į policiją dėl patirtos žalosnesikreipia ir slepia nemalonius in-cidentus net nuo savo artimųjų.

Kalinių “verslas”Nuo telefoninių sukčių žmonės

nukenčia visoje Lietuvoje, tačiaupinklės jiems beveik išimtinai rez-gamos įkalinimo vietose. Aktyvumuitin išsiskiria Alytaus pataisos na-muose ne pirmą kartą laisvės atėmi-mo bausmę atliekantys vyrai. Per-nai ant jų meškerės užkibo 568aukos. Marijampolės pataisos na-muose, kur taip pat kali ne pirmąkartą nuteisti vyrai, telefoninio“verslo” mastas mažesnis. Jiems pa-vyko apgauti beveik penkis kartusmažiau žmonių.

Alytaus apskrities VPK Nusikalti-mų tyrimo skyriaus Ekonominiųnusikaltimų poskyrio vyresniojo ty-rėjo Mariaus Goleko teigimu, tele-foniniai sukčiai yra išsiugdę gerusįtikinėjimo įgūdžius, moka subtiliaimanipuliuoti aukos patiklumu. Ka-liniai net sukuria kabinetinės darboaplinkos įspūdį. Tušinuko galu baks-nodami į stalą aiškina, kad suvedi-nėja arba tikrina duomenis kompiu-teriu. Tikrumo įspūdį jie sustiprinaprisistatydami realių žmonių vardaisir pavardėmis, nurodydami jų pa-reigas, tikslius darboviečių adresus.

Pokalbį telefonu gali pradėti betkuris kameroje esantis kalinys. Pa-aiškėjus, kad žmogus “užkibo”, tele-fonas perduodamas mokantiemsnukreipti pokalbį reikiama linkmekaliniams. Jie, priklausomai nuo si-tuacijos, jau turi paruošę konkrečiusteiginius ir klausimus. “Išskirtiniųpsichologinių gebėjimų tie asmenysneturi, viskas vyksta dėl aukų psi-chologinės būsenos, atsirandančiospo streso išgirdus žinią apie įvykusiąnelaimę”, - pažymėjo R.Matonis.

Bendrininkų gaujosPirmieji telefoninio sukčiavimo at-

vejai pradėti registruoti vos atkūrusnepriklausomybę. Tačiau tai buvo la-biau pavienių nusikaltėlių veikla, matmobilusis ryšys tuomet kainavobrangiai. Pingant ryšio paslaugoms irmobiliųjų telefonų aparatams, telefo-ninio sukčiavimo atvejų ėmė daugė-

ti. Atsirado pirmosios gaujos, kuriossukčiavo planingai ir organizuotai,pasiskirsčiusios užduotimis.

“Šiuo metu pareigūnai sulaiko ne-mažai įtariamųjų ir jiems dažniau-siai inkriminuojamos ne pavienėsnusikalstamos veikos, o įrodinėjamapadarius po 10, 20, kartais ir daugiaunusikaltimų”, - teigė R.Matonis.

Nusikaltimo vietoje sulaikyti asme-nys dažniausiai esą prisipažįsta pada-rę nusikaltimą, tačiau ne visada yralinkę įvardyti savo bendrininkus lais-vės atėmimo vietoje. Anot R.Matonio,

tokių nusikaltimų motyvas - siekisgauti turtinės naudos arba narkotiniųmedžiagų. Pinigai padalijami - vienadalis lieka pas laisvėje esančius bend-rininkus, kita atitenka kalintiesiems.Pinigai pervedami nedidelėmis sumo-mis į jų sąskaitas, perkami daiktai, ta-čiau didžiausia dalis naudojama nar-kotinėms medžiagoms įsigyti.

Pažaboti sudėtingaVisiškai užkirsti kelią tokio po-

būdžio nusikalstamoms veikomsneįmanoma. Mat įkalinimo vieto-se, nors tai oficialiai uždrausta, nu-teistieji randa būdų, kaip netruk-domiems naudotis mobiliojo ryšiopriemonėmis. Pareigūnai kiekvie-ną dieną iš kalinių paima mobilio-jo ryšio telefonus ir SIM korteles,tačiau šie nuolat prasimano naujų.

Vienas mobiliųjų telefonų pate-kimo į pataisos namus kelių - kailaisvėje esantys pažįstami, naudo-

damiesi tam tikra įranga, permetajuos per įkalinimo įstaigos tvorą.

R.Matonio nuomone, situaciją bū-tų galima labiau suvaldyti, jei pataisosnamai būtų pastatyti ne miestų cent-ruose, o atokiau nuo miestų, kaip yrakitose šalyse. Tada būtų apribotas netik draudžiamų daiktų patekimas į įka-linimo įstaigą, bet ir būtų įmanomaįrengti mobiliojo ryšio blokavimo siste-mą. Šiuo metu blokavimo sistema vei-kia tik dalyje pataisos namų teritorijų.Blokuoti visos teritorijos neįmanomadėl šalia esančių gyvenamųjų namų.

Alytaus pataisos namų direkto-riaus Kęstučio Jasmonto teigimu, su-valdyti telefoninių sukčių skambu-čius iš įkalinimo įstaigų sudėtinga.“Darome viską, kad to nebūtų, betužkirsti kelio bent kol kas neįmano-ma”, - apgailestavo jis. Esą ryšio blo-kavimo sistema sunkiai skinasi ke-lią, ją reikia tobulinti. Pataisos namųpareigūnai svarsto galimybę padvi-gubinti patruliavimą. Galbūt tai pa-dėtų sumažinti sukčių skambučiųskaičių. Tačiau K.Jasmontas nededaper daug vilčių į tokias priemones.“Kol bus patiklių žmonių, kaliniainaudosis net menkiausia galimybeiš jų pasipelnyti, nes tai yra nuteistų-

jų gyvenimo būdas”, - įsitikinęsK.Jasmontas, kuris gerai pažįsta ka-linių psichologiją.

“Gelbėdami” negalvojaNusikaltėliai, prisistatę Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specia-liųjų tyrimų tarnybos, “Sodros”, ban-kų ir kitų institucijų darbuotojais, pri-gąsdina pasirinktą auką tvirtindami,kad būtent per jos sąskaitą plaunamipinigai. Iš netikėtumo sutrikęs žmogusapgavikui dažniausiai sudiktuoja elekt-roninės bankininkystės duomenis. Beto, sukčiai prašo niekam neprasitarti apieskambutį, esą vykdomas tyrimas ir jopaviešinimas gali tik pakenkti.

Tereikia vos kelių minučių, kadįgudę sukčiai, naudodamiesi bankoprisijungimo duomenimis, iš bankopasisavintų aukos santaupas. Kelio-likos minučių pakanka, kad aferistaispėtų nukentėjusiųjų vardu paimtigreituosius kreditus ir padarytų juosbanko skolininkais. Siekdami iš-vengti atsakomybės ir kad pareigū-nams būtų sunkiau atsekti išviliotųpinigų judėjimą, sukčiai grobį perve-da iš vienos sąskaitos į kitą. Apie už-verstą skolų naštą nukentėjusieji ne-retai sužino tik gavę pranešimus apielaiku nesumokėtas įmokas ir už taigresiančią atsakomybę.

Pareigūnai perspėja, kad kuo ilgiaužmogus delsia pranešti apie padarytąnusikaltimą, tuo sunkiau jį atskleisti irpriversti piktadarius atlyginti žalą. Ke-lios uždelstos dienos gali tapti lemtin-gos, kad nukentėjęs žmogus niekadaneatgautų prarastų pinigų. Išviliotųlėšų sumos svyruoja nuo keliasdešimtlitų iki keliasdešimt tūkstančių litų.Ne vieną kartą nukentėjusieji, be pi-nigų, yra atidavę juvelyrinius dirbi-nius, garso ir vaizdo techniką, kitusvertingus daiktus.

Pareigūnai apgailestauja, kad žmo-nės sumano paskambinti į bėdą taria-mai patekusiam giminaičiui tik tada,kai jau būna perdavę pinigus aferistui.Yra buvę ir graudžiai kuriozinių atve-jų, kai nukentėjusieji naktį paskambi-nusiems sukčiams perduodavo tūks-tančius litų anūkams gelbėti, o vėliauprisimindavo, kad anūkų jie neturi.Nutinka taip, kad telefoniniai sukčiaituos pačius patiklius žmones apgaunakeletą kartų.

Reikia saugotis patiemsAnot pareigūnų, telefoninių sukčių

aukomis, kai siekiama išgauti inter-netinės bankininkystės duomenis,yra įvairaus amžiaus žmonės. Jų kon-taktus aferistai randa telefonų kny-gose, per interneto paieškos sistemas,socialiniuose tinkluose. Pastebėta,kad vyresnio amžiaus žmonės daž-niau nukenčia, kai jų finansinės pa-galbos neva prašo į bėdą pakliuvę ar-timieji. Jei telefoniniai sukčiai vyrai įpagalbą pasitelkia savo drauges, au-komis dažniausiai tampa moterys -net devynios iš dešimties.

Policijos pareigūnai ragina gyven-tojus adekvačiai vertinti nepažįstamųžmonių skambučius ir neskubėti pil-dyti jų prašymų. Reikėtų įsidėmėti,kad policijos ir kitų tarnybų pareigū-nai, paskambinę telefonu, niekuometneprašo perduoti grynųjų pinigų, pa-diktuoti elektroninės bankininkystėsprisijungimo duomenų ar atlikti ban-ko operacijų.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte susukčiumi, nedelsdami skambinkiteį policiją bendruoju pagalbos nu-meriu 112.•

Telefoniniai sukčiai susižeria milijonusMaždaug prieš dvidešimtmetį kilusi telefoninio sukčiavimo banga dabar smogia nauja jėga.Patiklūs gyventojai vėl naiviai patiki apsimetėliais ir atiduoda jiems tūkstančius litų.

Pareigūnai apgailestauja, kad žmonės sumanopaskambinti į bėdą tariamai patekusiam

giminaičiui tik tada, kai jau būna perdavę pinigus aferistui.

Iš Alytaus pataisos namų sklindantys telefoninių sukčių skambučiai - nepažabojami. / Ritos Krušinskaitės nuotraukos

R.Matonis pabrėžia, kad nusikaltėliai atidžiai stebi šalies aktualijas ir prisitaiko prie besikeičiančios situacijos. / LŽ archyvo nuotrauka

K.Jasmonto nuomone, efektyviau kovoti su sukčiaispadėtų vaizdo ir garso klipai per televiziją ir radiją.

Daugelis turkų numojo ranka į šalies narystę Europos Sąjungoje(ES), tačiau derybos netrukusgali pajudėti iš mirties taško.Turkija nebėra nuskurdusi vargeta, besiveržianti į išsvajo-tąją Europą, netrukus turkai gyvens geriau už italus, o euro-piečiai gal net ateis maldautiTurkijos įsilieti į jų šeimą.

Pastaruoju metu jau 30 mėnesiųįšalusios derybos dėl Turkijos na-rystės ES pradeda atšilti. Kai ES pir-mininkavo prezidento Nicolas Sar-kozy valdoma Prancūzija, ji blokavo5 iš 35 derybinių skyrių. Dabar ve-to panaikintas vienam skyriui, susi-jusiam su regionine pagalba.

Kipre prezidento rinkimus laimė-jo Nikas Anastasiadis, 2004 metaispritaręs Jungtinių Tautų planui su-vienyti salą. Tam pritarė Kipro tur-kai, bet nepritarė Kipro graikai. Ta-pęs prezidentu jis gali paskatintiderybas, kurios savo ruožtu gali pa-naikinti dar kelis veto. Be to, kadEuropa apskritai prisibijo įsileistididžiulę, stiprią ir karštakošišką mu-sulmonų šalį, didžiausias ES nesuta-rimas su Turkija vyksta dėl šios atsi-sakymo atverti savo uostus Kiprograikų laivams.

Geresnė nei vakar“Jokia jėga neatplėš mūsų nuo Eu-

ropos”, - neseniai pareiškė Turkijosužsienio reikalų ministras AhmetasDavutoglu. Ministras pirmininkas Re-cepas Tayyipas Erdoganas prakalboapie narystę Šanchajaus bendradar-biavimo organizacijoje, vienijančiojeRusiją, Kiniją ir Vidurinę Aziją, - vė-liau jis nuo šių žodžių atsimetė. Tačiaujie rodo Turkijos nusivylimą, visiškaisuprantamą. Turkijos visuomenės pri-tarimas savo šalies narystei ES nukri-to nuo 70 proc., kai 2005-aisiais pra-sidėjo derybos, iki vos 33 proc. dabar.Niekas taip neerzina turkų, kaip įvai-rios ribotos narystės idėjos, pasigirs-tančios iš Vokietijos, Austrijos, Olan-dijos. “Narystė kaip nėštumas: arbaesi, arba ne. Pusinės pozicijos nėra”, -

ironizuoja Turkijos Europos ministrasEgemenas Bagis.

Valdant premjero Teisingumo irplėtros partijai, Turkijos ekonomikatapo 17-a pagal didumą pasaulyje.“Europiečių teisinimasis, kad Turki-ja skurdi šalis, yra nesąmonė”, - teigiaakademikas ir ES žinovas CengizasAktaras. Per dešimtį šios partijos val-dymo metų Turkija tapo ir kur kas de-mokratiškesnė. Sąmokslus rezgę ge-

nerolai sėdi kalėjime, armija praradovaldžią. Tačiau R.T.Erdogano kritikaiteigia, kad per valdymo dešimtmetįneturėdama jokios stiprios opozici-jos partija tapo labai arogantiška irdominuojanti. Be to, Turkija yra vie-na daugiausia žurnalistų kalinanti ša-lis pasaulyje - už grotų jų sėdi bent 49.Disidentai kišami į kalėjimus pagalneaiškius antiteroristinius įstatymus.Į tai ministras E.Bagis atsakė: “Nesa-

kau, kad Turkija tobula. Bet ji geres-nė nei vakarykštė Turkija.” Akivaiz-du, kad toks atsakymas netenkina.

Kuriama KonstitucijaTurkija miklina raumenis ir užsie-

nyje. Šios šalies užsienio pagalba perdešimtmetį padidėjo 27 kartus. Pa-dėtis prie Sirijos sienos, kur telkiasitūkstančiai pabėgėlių ir sprogstabombos, primena, kokios rizikosėmėsi Turkija remdama maištinin-kus prieš prezidentą Basharą al As-sadą. Vakarams nesikišant, Turkijaliko viena. Tačiau laikas atšilti santy-kiams su Europa tikrai geras. R.T.Er-doganas atnaujino derybas su įkalin-

tu kurdų lyderiu Abdullah Ocanalu.Narystės ES perspektyva gali paska-tinti ir turkus, ir kurdus pagaliau su-sitarti. Nors ir kyla daug ginčų, par-lamente mėginama priimti naujosKonstitucijos projektą. Kurdai reika-lauja joje didesnės autonomijos. Taipuikiai dera su “atšildytu” ES skyriu-mi dėl regioninės paramos.

Europiečiai dar maldausIš dalies Turkijos ir ES santykių

dinamiką keičia ir tai, kad Turkijosekonomika toliau auga, o Europos,įskaitant ir Vokietiją, stagnuoja. Vo-kietiją ir Turkiją ypač sieja didžiu-lis skaičius turkų, dar septintąjį de-šimtmetį pradėjusių plūsti ieškotidarbo Vakarų Vokietijos fabrikuo-se ir ten pasilikusių. Be to, Turkijayra ir viena svarbiausių Vokietijosprekybos partnerių ne ES viduje,abiejų šalių prekybos apimtis siekia40 mlrd. dolerių per metus.

Siekdama ES narystės Turkija įvyk-dė virtinę struktūrinių reformų, josekonomikos augimas 2002-2011 me-tais, vyriausybės duomenimis, suda-rė maždaug 5,2 proc. bendrojo vi-daus produkto.

Neseniai didelį sąmyšį Vokietijo-je sukėlė krikščionio demokratoGuntherio Oettingerio, Europosenergetikos komisaro, pareiškimaslaikraštyje “Bild”. “Dedu galvą, kaddar po dešimtmečio Vokietijos kanc-leris ir jo kolegos iš Prancūzijos antkelių maldaus Ankaros: “Draugai,ateikite pas mus.”

Kaip tik dėl Vokietijos palaiky-mo stokos Turkija labiausiai irskundžiasi. Kanclerė Angela Mer-kel ir jos krikščionys demokrataimetų metus kalba apie Turkijos“privilegijuotąją narystę”, o ne visa-vertę. Tik dabar kanclerės partijo-je atsiranda kitų gaidelių Ankarosatžvilgiu. Visiškai narystei visadapriešinosi ir Prancūzija, bet nauja-sis prezidentas Francois Hollan-de’as jau yra kitos nuomonės ir pa-sirengęs pradėti derybas dėl savopirmtako blokuotų skyrių.

Turkija yra baigusi derybas tikdėl vieno skyriaus.•

2013 03 01Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Atšilimas tarp Ankaros ir Europos

Iš dalies Turkijos ir ES santykių dinamiką keičia ir tai, kad Turkijos ekonomika toliau auga,

o Europos, įskaitant ir Vokietiją, stagnuoja.

Metus gyvavusi Slovėnijos ministro pirmininko JanezoJanšos centro kairioji vyriausy-bė žlugo įstatymų leidėjamsbalsavus už nepasitikėjimą ministrų kabinetu.

Mandatas suformuoti vyriausybęper didžiausią po atsiskyrimo nuo Ju-goslavijos 1991 metais krizę Slovėni-

joje dabar atiteks politikos naujokeicentro kairiųjų atstovei Alenkai Bra-tušek. Ji taps pirmąja šalies premjeropostą užimančia moterimi. 42 metųA.Bratušek pateikė savo programą par-lamentui ir sakė, kad jos pagrindiniaiprioritetai yra gyvenimo “normaliza-vimas švelninant perdėtas sunkme-čio priemones”, kurių ėmėsi ankstes-nė vyriausybė, ekonomikos augimoskatinimas. “Stabilizuosime viešuo-

sius finansus, susitarsime su sociali-niais partneriais dėl būtinų atlyginimųkarpymų ir tikriausiai laikino kai ku-rių mokesčių didinimo”, - pareiškė ji.

J.Janša tapo premjeru pernai vasa-rį, kai jo centro kairiųjų pažiūrų pirm-takas Borutas Pahoras buvo pašalintasper balsavimą dėl nepasitikėjimo at-veriant kelią į pirmalaikius rinkimus 2mln. gyventojų turinčioje Slovėnijoje.J.Janša siekė vykdyti struktūrines re-formas ir taupymo priemones, laiko-mas gyvybiškai svarbiomis buvusiospavyzdingos Europos Sąjungos nau-jokės, 2007 metais įsivedusios eurą,grįžimui į ekonomikos augimo lai-kotarpį. Triuškinamą smūgį premje-rui sudavė kovos su korupcija agen-tūros pateikti kaltinimai mokesčiųtvarkos pažeidimu. Trys partijos pa-liko penkių narių koaliciją, vyriausy-bei beliko trečdalis vietų parlamente.Kaltinimai visoje šalyje išprovokavodidelius slovėnų protestus dėl diržųveržimo ir korupcijos. Apklausos ro-dė, kad premjerą J.Janšą palaikė tik21 proc., prieš jį pasisakė 77 proc. res-pondentų. 52 proc. pritarė siūlymuisudaryti laikiną technokratų vyriau-sybę ir per 14 mėnesių surengti pir-malaikius rinkimus.

Slovėnijos ekonomika 2004-2007metais augo po 5 proc. per metus, ta-čiau pasaulinė finansų krizė parodė,kad nuo eksporto priklausoma šalislabai pažeidžiama. Valstybės skola2007-2011 metais padidėjo daugiau

nei dvigubai, naujoji vyriausybė pa-veldės dar ir skolų prislėgtą bankų sis-temą, kuriai gali prireikti pagalbos.•“The New York Times”,

“The Economist”, BNS, LŽ

Šią savaitę viešėdama Turkijoje kanclerė A.Merkel su nuostaba žvalgėsi po Kapadokiją, lydima kultūros ir turizmo ministro Omero Celiko. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Žlugo Slovėnijos vyriausybė

A.Bratušek bus pirma Slovėnijos premjerė moteris. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Pradòtas naujas projektas “V‰Ø “Globali iniciatyva psichiatrijoje„ gebòjim˜ stiprinimas

siekiant sistemini˜ pokyãi˜ psichikos sveikatos srityje ir dalinantis patirtimi su kitomis NVO„

Sausio mònes∞ organizacija pradòjo ∞gyvendinti vieneri˜ met˜ trukmòs projektà “V‰Ø “Globali inicia-tyva psichiatrijoje„ gebòjim˜ stiprinimas siekiant sistemini˜ pokyãi˜ psichikos sveikatos srityje ir dali-nantis patirtimi su kitomis NVO„. Paramà projektui (beveik 170 tkst. Lt.) suteikò Lietuvos Respubli-kos ir ·veicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programa. Projektu siekiama plòtoti organizacijosÏmogi‰kuosius i‰teklius stiprinant ekspertinius gebòjimus bei vystant psichikos sveikatos srityje vei-kianãioms ar bendruomeninòms NVO skirtà Ïini˜ ir mokym˜ centrà. Taip pat numatoma didinti or-ganizacijos finansin∞ stabilumà ir nepriklausomumà nuo projektinòs veiklos ròmòj˜ keliam˜ reikalavi-m˜ kuriant ir i‰bandant inovatyvius lò‰˜ pritraukimo modelius, kurie prisidòt˜ prie filantropinòs kul-tros Lietuvoje plòtojimo. UÏs. R-126

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Multimilijonieriaus ir pirmojokosmoso turisto Denniso Titoįkurtas nekomercinis fondas ketina pasiųsti sutuoktinių porą į Marsą jau 2018 metais.

72 metų amerikietis milijonieriusapie savo ambicingus planus viešai pa-skelbė Vašingtone, nes jau kuris laikasJungtinėse Valstijose sklandė gandaiapie jo sumanytą “istorinę misiją” įMarsą. D.Tito pranešė, kad startasplanuojamas 2018 metų sausio 5 die-ną (nors ši data gali ir pasikeisti), o jaurugpjūčio 20-ąją erdvėlaivis pasieksMarsą. Tačiau ant Raudonosios pla-netos jis nenusileis, o tik praskriesmaždaug už 100 tūkst. kilometrų nuojos. 2019 metų gegužės 21 dieną erd-vėlaivis grįš į Žemę. Visa kelionė, atsi-žvelgiant į tuometę Žemės ir Marsotarpusavio padėtį, užtruks 501 dieną.Erdvėlaivis apskries Marsą ir grįš į Že-mę, nesvarbu, kas per tą ilgą kelionęnutiktų jo keleiviams.

D.Tito nori, kad į Marsą skristų vy-ras ir moteris, geriausia vidutinio am-žiaus sutuoktinių pora, jau turinti vai-kų, nes dėl ilgo radiacijos poveikio jieabu gali tapti nevaisingi, be to, gresiapavojus susirgti vėžiu ir Alzheimerio li-ga. Be to, sutuoktiniai per ilgiau nei me-tus truksiančią kosminę kelionę galėtųteikti vienas kitam emocinę paramą.“Būtų labai simboliška, jei per pirmąjįskrydį į Marsą žmonijai atstovautų vy-ras ir moteris”, - mano ir “InspirationMars Foundation” atstovai.

Negalima praleisti progosMisijos į Marsą projektas grin-

džiamas laisvos grįžimo orbitos (freereturn orbit) panaudojimu. Tai to-kia trajektorija, kai nuo Žemės atsip-lėšęs erdvėlaivis grįžta į starto vietądėl gravitacijos - tai labai supapras-

tina misiją, nes norint grįžti į Žemęnereikia įjungti variklių. Tačiau skri-dimas “laisvąja” trajektorija įmano-mas tik tuomet, kai abi planetos yratam tikroje padėtyje, t. y. arčiausiaiviena kitos. Taip bus 2018 metais, irjei tuomet susidariusia proga nebuspasinaudota, kita galimybė pasitaikystik 2031-aisiais.

Misijos nepatogumaiErdvėlaiviu taps modifikuota kap-

sulė “Dragon”, gaminama bendro-vės “Space X”. Į kosmosą ją išves ra-keta “Falcon Heavy”, kurią bendrovėjau baigia gaminti. Skrendantieji įMarsą kapsulėje galės naudotis 35kubinių metrų erdve, kurios pusė busužkrauta įvairiomis atsargomis - ke-

leiviams teks vežtis daugiau kaip to-ną sauso maisto ir 28 kilogramus tua-letinio popieriaus.

Be to, abu keleiviai, kad nesiatro-fuotų raumenys ir kaulai, kasdien tu-rės mankštintis su treniruokliais, jiemslabai sunku rasti vietos kapsulėje. Už-tat ši ilga ir nepatogi kelionė suteiktųmokslininkams daug informacijos,kaip žmogaus kūnas gali prisitaikytiprie aplinkos.

Svajonei aukoja pinigusŠis fantastinis projektas finansuoja-

mas iš asmeninių D.Tito lėšų. Jo tur-tas vertinamas keliais šimtais milijonųdolerių. 2001 metais už bilietą į kos-mosą rusams jis sumokėjo 20 mln.dolerių. Praėjusio amžiaus 7 dešimt-

metyje D.Tito dirbo NASA laborato-rijoje, kur buvo konstruojamos rake-tos. Skrydžiui į Marsą, kurį D.Tito va-dina “Amerikos misija”, milijonieriusketina panaudoti pinigus, kurie buvopervesti į jo įkurtą fondą “InspirationMars Foundation”, bei kitų labdarosfondų lėšas, nes yra įsitikinęs, jog pla-nuojama misija pradės naują kosmo-so užkariavimo erą.

D.Tito pabrėžia, kad kelionė į Mar-są nėra komercinis projektas, jos tiks-las - mokslo ir technologijų pažanga.“Negalima prarasti laiko. Praėjo 40metų, kai žmonės nuskrido į Mėnu-lį. Aš ir daugybė mano amžiaus žmo-nių laukėme, kad po to bus skrydžiaiir į kitas planetas. Taip ir nesulaukė-me, todėl manau, kad atėjo laikas tamlaukimui padaryti galą”, - aiškino mi-lijonierius, kodėl ėmėsi tokio bran-gaus projekto.

Jo skirtos pinigų sumos “pakakspirmiesiems dvejiems šio projekto įgy-vendinimo metams”, t. y. iki 2014-ųjų

pabaigos. Per tą laiką D.Tito tikisi ras-ti rėmėjų, kurie toliau jį finansuos. Mi-lijonierius tikisi gauti pinigų už teisęrodyti šią kelionę per televiziją, taippat parduoti surinktus moksliniusduomenis NASA. Nors daugiau in-formacijos apie skrydžio technines de-tales bei finansines išlaidas nei jis, neikiti skrydžio rengėjai nėra linkę pa-teikti, ekspertai mano, kad šis projek-tas kainuos 1-2 mlrd. dolerių.

D.Tito iš jo tikrai neuždirbs. “Pa-sakysiu aiškiai - po šios misijos tap-siu daug neturtingesnis, užtat manoanūkai bus turtingesni, nes juos įk-vėps šis skrydis”, - sakė mokantis sva-joti milijonierius.•

Pasaulis 72013 03 01Lietuvos žinios

Svajoklis, verčiantis svajones realybeDENNISAS TITO

Amerikietis inžinierius, ilgai dirboNASA ir prisidėjo prie raketųkonstravimo. 1972 metais Kaliforni-joje įkūrė bendrovę “Wilshire Asso-ciates”, kuri ėmėsi investicijų ir teikėkonsultacines bei technologines pa-slaugas. Visą laiką tikėjo, kad yra gy-vybė kitose planetose ir į Žemę galiatskristi kitų planetų atstovai.Pasaulis apie jį išgirdo 2001 metais,kai D.Tito tapo pirmuoju kosmosoturistu ir sumokėjo rusams 20 mln.dolerių, kad laivu “Sojuz” galėtųnuskristi į kosminę stotį. Ši jo kelio-nė truko beveik 8 dienas.

D.Tito visuomet svajojo apie kosmines keliones. / nl.wikipedia nuotraukos

“Po šios misijos tapsiu daug neturtingesnis, užtat mano anūkai bus turtingesni, nes

juos įkvėps šis skrydis”, - sakė D.Tito.

Buvęs JAV prezidento BarackoObamos vyriausiasis administra-cijos vadovas Jackas Lewpatvirtintas naujuoju iždo sekretoriumi. Jis perėmė šį svarbų portfelį įtemptu metu,kai vyksta įnirtingi ginčai dėl šalies biudžeto ir skolų.

JAV Senatas 71 balsu prieš 26patvirtino buvusį Baltųjų rūmų biu-džeto direktorių, Volstrito versli-ninką J.Lew ir suteikė B.Obamaiantrą naują kabineto narį per pa-starąsias dvi dienas.

Senatas šią savaitę po septyniassavaites užtrukusio įtempto procesotaip pat patvirtino Chucką HagelįPentagono vadovu. Nors Ch.Hage-lio patvirtinimą temdė partijų su-sipriešinimas ir vilkinimas, J.Lewkandidatūra buvo sklandžiai priim-ta, o prezidentas nedelsdamas pa-dėkojo Senatui dėl darnaus abiejųpartijų darbo. J.Lew pakeis Timot-hy Geithnerį, kuris padėjo laviruo-

ti B.Obamos administracijai per fi-nansų krizę.

J.Lew paskyrimo procesas neapsiė-jo be trikdžių. Keli respublikonai,ypač senatorius Jeffas Sessionsas, pa-žymėjo, kad J.Lew yra įgijęs atkaklausDemokratų partijos pozicijų gynėjoreputaciją per derybas dėl biudžetosu Baltųjų rūmų oponentais.

57 metų J.Lew, pradėjęs karjerąkaip Kongreso padėjėjas ir advoka-tas privačiame sektoriuje, taip patbuvo prezidento Billo Clintono ad-ministracijos Valdymo ir biudžetobiuro narys. 2001 metais jis pradė-jo dirbti Niujorko universitete, o2006-aisiais buvo nusamdytas ban-ko “Citigroup”, kur dvejus metusdirbo vyriausiuoju pareigūnu alter-natyviųjų investicijų skyriuje.

Didžiulė išeitinė išmoka, kuriąJ.Lew gavo palikęs banką ir perėjęsdirbti į B.Obamos administraciją,sukėlė susirūpinimą, kad jis perne-lyg susijęs su bankais ir bus linkęspritarti veiklai, kuri pakurstė finan-sų krizę. Kai tapo Iždo departa-

mento vadovu, J.Lew parašas busspausdinamas ant visų naujų JAVdolerių banknotų. Jo autografas at-rodo kaip žavi, tačiau neįskaitomapirmoko keverzonė.

Patvirtinus Pentagono ir Iždo de-partamento vadovus, prezidento darlaukia sunki kova dėl susisiekimo,energetikos, darbo ir vidaus reikalųsekretorių bei kitų pareigūnų. Dau-giausia problemų kelia Johnas Bren-nanas, kurį B.Obama pasirinko būsi-muoju Centrinės žvalgybos valdybos(CŽV) vadovu. Keli respublikonaigrasino blokuoti J.Brennano kandi-datūros tvirtinimą, Baltiesiems rū-mams nepateikiant informacijos dėlslaptos bepiločių lėktuvų programosir atakos prieš JAV diplomatinę atsto-vybę Libijos mieste Bengazyje pernairugsėjo 11-ąją, per kurią žuvo keturiamerikiečiai. Senato žvalgybos komi-teto pirmininkė Dianne Feinstein sa-kė, kad balsavimas dėl J.Brennanovyks kovo 5 dieną.•AFP, BNS, LŽ

2013 03 01Lietuvos žinios8 Pasaulis

Afganistano vyriausybei niekaipnepavyksta pažaboti aguonų augintojų. Jie ginklu gina šiuonarkotiniu augalu apsėtus laukusir teigia, kad legalių žemės ūkiokultūrų auginimas jiems nuostolingas.

Vienoje neramiausių pasaulio valsty-bių - Afganistane - narkotinių aguonųauginimas ištisus dešimtmečius yradaugelio šalies ūkininkų pragyvenimošaltinis. Narkotikai iš šios šalies pasie-kia Iraną, Tadžikistaną, Rusiją ir Vaka-rų Europos valstybes. Siekdama užkirs-ti kelią narkotinių medžiagų auginimuiir prekybai jomis, Afganistano vyriau-sybė ir Jungtinės Tautos (JT) pradėjovykdyti specialią programą, kurios tiks-las - legalių žemės ūkio kultūrų augini-mas Afganistano žemėje. Nors šaliesūkininkai nemokamai gauna trąšų irsėklų, o taip pat piniginių išmokų, jieteigia, kad legalių žemės ūkio kultūrųauginimas nuostolingas. Afganai ir to-liau augina aguonas bei parduoda jasuž didelę kainą.

Aguonų auginimas - rizikingas vers-las. Su juo kovoja Afganistano vyriau-sybė ir tarptautinė bendruomenė. Jospradėjo masinę aguonų laukų naiki-nimo kampaniją, tačiau tai nedavėlaukto rezultato. Įvairiose Afganistanoprovincijose aguonos dygsta kaip gry-bai po lietaus. Pagal JT ataskaitą 2012metais bendras aguonų laukų plotasšioje Azijos valstybėje padidėjo 18proc. ir siekė 154 tūkst. hektarų. Nors2012 metais narkotinių aguonų pro-dukcija sumažėjo 36 proc., ekspertaiteigia, kad tai lėmė gamtinės sąlygos.Afganistane praėjusiais metais vyravonepalankios oro sąlygos ir augaluspuolė įvairios ligos.

Neduoda pelnoDaugelis Afganistano ūkininkų at-

sisakė aguonų auginimo ir milžiniš-kus žemės plotus apsėjo legaliomis že-mės ūkio kultūromis. Tačiau jieskundžiasi, kad kviečių, medvilnės irdaržovių auginimas nuostolingas.“Jeigu augintume kviečius, iš jų galė-tume kepti tiktai duoną. Kviečių Af-ganistane niekas nesuperka. Neran-dame šios žemės ūkio kultūrospirkėjų”, - skundėsi Helmando pro-vincijos Nad Ali rajono ūkininkas

Gulas Ahmadas. Jis pridūrė, kad kvie-čių auginimas net nepadengia kuro,kuris naudojamas specialioms drėki-nimo sistemoms, sąnaudų.

Mažomis legalių žemės ūkio kultū-rų supirkimo kainomis skundžiasi irūkininkas iš šiaurinės Balcho provinci-jos Čamtalo rajono Tariqas Nuruddi-nas. “Auginau medvilnę, tačiau jos su-pirkimo kaina sumažėjo perpus. Dėl totrūksta pinigų būtiniausioms prekėms.Mūsų šeima gyvena labai skurdžiai.Planuojame vėl auginti aguonas”, - sa-kė T.Nuruddinas.

Afganistano vyriausybė apskaičiavo,kad 2011 metais maždaug 191 tūkst.kaime gyvenančių šeimų augino nele-galius pasėlius, daugiausia narkotinesaguonas ir kanapes. “Galėtume augin-ti kviečius ir medvilnę, tačiau tam ne-gauname paramos iš vyriausybės irtarptautinės bendruomenės”, - guodė-si Kandaharo provincijos ūkininkasAhmadas Naharas. JT ataskaitoje skel-biama, kad tik 30 proc. ūkininkų šaliesvyriausybė suteikė pagalbą. Viena iš pa-galbos formų - provincijų gubernato-rių vykdoma “Maisto zonų” progra-ma. Pagal ją ūkininkai aprūpinamisėklomis ir trąšomis bei gauna finansi-nę paramą drėkinimo sistemoms

įrengti. Tačiau provincijų gubernato-riai skundžiasi, kad vyriausybė jiemsskiria per mažai lėšų.

Dygsta aguonų plantacijosNors Afganistano vyriausybei pavy-

ko sunaikinti nemažai aguonų laukųįvairiose provincijose, jų kaskart atsi-randa vis naujose teritorijose. Pagalnaujausius oficialius duomenis, 17 iš34 Afganistano provincijų stūksojo ma-

žesni nei 100 hektarų aguonų laukai,todėl šios provincijos buvo laikomos“švariomis”. Tačiau “švarių” provinci-jų skaičius nuolat kinta. Vakarų Goroprovincija 2012 metais tapo “švari”, ošiaurinėje Faryabo provincijoje prasi-dėjo masinis aguonų auginimas.

“Nustojau auginti aguonas priešdvejus metus. Tačiau niekas man ne-davė sėklų ir nesuteikė pagalbos, todėlvėl pradėjau jas auginti”, - sakė Farya-bo provincijos ūkininkas HamadasMawladadas.

Šiam ūkininkui nepasisekė, nes Af-ganistano vyriausybė 2012 metais pra-

dėjo masišką aguonų naikinimo kam-paniją ir beveik 10 tūkst. hektarų aguo-nų laukų virto dykynėmis. “Vyriausy-bė sunaikino visą aguonų derlių. Dabarnebeturiu pajamų šaltinio”, - guodėsiH.Mawladadas.

Tuo metu Balcho provincijos kovossu narkotikais departamento vadovasRahmanas Rahimas sakė, kad sunai-kintus aguonų laukus keičia nauji. “Ko-vojame su vėjo malūnais, ypač atokio-

se ir nesaugiose vietovėse. Naikinameberibius aguonų laukus, tačiau jų nemažėja, o daugėja”, - teigė R.Rahimas.

Augina šafranąKai kuriose Afganistano provincijo-

se narkotines aguonas pakeitė kana-pės. Pajamos iš kanapių auginimo irjų dervos gamybos dažnai viršija visuslūkesčius. Tačiau kanapės - nelegalūsaugalai ir, baimindamiesi plantacijų su-naikinimo, Afganistano ūkininkai radokuo jas pakeisti. Jie užčiuopė aukso gys-lą - pradėjo auginti vieną brangiausiųpasaulio prieskonių - šafraną. “Augi-

name šafraną pastaruosius dvejus me-tus. Jis pelningesnis nei aguonos. Ta-čiau pasigendame vyriausybės para-mos. Ji turėtų atrasti naujų rinkų mūsųlegaliai produkcijai”, - sakė Kandaha-ro provincijos Damano rajono ūkinin-kas Abdullah Rahmatullah.

Tačiau šafrano auginimas - reta išim-tis šiandieniame Afganistane. Daugelisjo gyventojų mieliau augina aguonasbei kanapes ir taip užsidirba pragyve-nimui. JT ir Afganistano vyriausybėsduomenys rodo, kad dauguma nelega-lių žemės ūkio kultūrų užauginamadevyniose nesaugiausiose provinci-jose šalies vakaruose ir pietuose.Daugiausia aguonų laukų - pietinėjeHelmando provincijoje, kurioje pat-ruliuoja Didžiosios Britanijos ir Jung-tinių Amerikos Valstijų kariai. Helman-das - tikras aguonų augintojų rojus.Jame užauginama beveik pusė visų Af-ganistano aguonų. Iš Helmando pro-vincijos aguonos dažniausiai iškeliau-ja į Iraną ir per šią valstybę patenka įarabų šalis bei Vakarų Europą.

Pelnas talibamsSu aguonų augintojais bandė kovo-

ti ir Afganistaną valdęs sekuliarus Tali-bano režimas. 2000 metų vasarą jis už-draudė auginti aguonas, tačiau 2011metais prasidėjusi JAV ir jų sąjunginin-kų invazija viską apvertė aukštyn ko-jom. Pradėję pasipriešinimą prieš ame-rikiečius, Talibano sukilėliai privertėafganų ūkininkus auginti šiuos nelega-lius augalus ir pasiūlė jiems apsaugą.

Afganistano pareigūnai teigia, kadtalibai už “stogą” aguonų augintojamssusižeria nemažai pinigų, už juos per-ka ginklus ir rengia kovotojus kovai su“okupantais”. Talibano sukilėliai taippat ragina ūkininkus smurtauti. Ofi-cialūs duomenys rodo, kad aguonų au-gintojai, gelbėdami šiuo nelegaliu nar-kotiniu augalu užsėtus laukus, nušovė102 afganų karius, policijos pareigūnusir civilius.

“Griebiamės smurto, nes aguonos -mūsų pragyvenimo šaltinis. Be jų mesmirtume iš bado”, - sakė Nangarharoprovincijos Šerzado rajono ūkininkasHaji Munibas. Jis pridūrė, kad valdžiane kartą bandė sunaikinti jo aguonųlauką, tačiau su talibų pagalba ūkinin-kui pavyko jį apsaugoti.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Afganistane aguonos dygsta kaip grybai

“Aguonos - mūsų pragyvenimo šaltinis. Be jų mesmirtume iš bado”, - sakė ūkininkas Haji Munibas.

Aguonų laukai - neatsiejama Afganistano kraštovaizdžio dalis. / Reuters/Scanpix lnuotrauka

Iš banko - į JAV iždo sekretorius

J.Lew laukia sunkūs išbandymai. / AFP/Scanpix nuotrauka

DAIVA BARONIENĖ

Kone dvidešimt metų triušiųauginimu besiverčianti Kubiliųšeima iš mėsos augintojų tapokailių siuvėjais. Šeimos galva sa-ko, kad kailiams laikyti porąšimtų triušių - džiaugsmas irmalonumas. Kitados mėsai au-ginti tūkstančiai šių gyvūnėliųjų gyvenimą buvo pavertę nesi-baigiančia vergove.

1996-aisiais Panevėžyje, iš pradžiųgyvenamojo namo sandėliuke, vėliau -darže sustatytuose narvuose pradėjęsauginti triušius Eduardas Kubilius neil-gai trukus su visais gyvūnais buvo pri-verstas persikelti į didžiulę fermą Pa-nevėžio rajone, Ėriškiuose. Ilgaausiaitaip sėkmingai veisėsi, kad vyras greitaitapo 4000 triušių fermos savininku.

“Pas savo augintinius nuėjęs sep-tintą ryto, iš fermos po darbų grįžda-vau tik prieš vidurnaktį. Jau buvausuabejojęs, ar apskritai begyvenu”, -prisipažino triušių ūkio savininkas.Tada jis teigia apsisprendęs tapti triu-šių kailių siuvėju. Taip tebedirba ikišiol. Dirba puikiai, siuvėjo verslasklesti ir maitina šeimą.

Be konkurencijosStatybos inžinieriaus diplomą tu-

rintis E.Kubilius teigia į triušių vers-lą paniręs tada, kai išbandė statybi-ninko, o paskui ir automobilių

perpardavėjo duoną. “Nors ir staty-ti namus, ir pardavinėti automobiliussekėsi, bet norėjosi sėslesnio darbo.Dėl viso pikto pabandžiau augintitriušius ir juos tebeauginu šit jau 17metų”, - sakė ūkininkas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje bemažnėra triušių ūkių. Bent jau tokio kaipjo, auginančio veislinius triušius irdargi kuriančio naujas jų veisles, tik-rai nėra. Vyriškis teigia, jog šis faktasturėtų žmonėms paliudyti, kad triu-šius auginti nėra toks paprastas daly-kas, kaip daugeliui atrodo.

“Esu triušių augintojas savamoks-lis. Tačiau vargu ar rastumėte Lietu-voje kitą žmogų, kuris perskaitė tiekknygų apie triušius ir tiek važinėjo použsienio šalis bei mokėsi iš tenykščiųtriušių augintojų, kiek aš”, - sėkmėspaslaptį išdavė E.Kubilius. Jis džiau-giasi esantis nuo nieko nepriklauso-mas, dirbantis vien sau ir šeimai, sa-ko, kad triušiai, daugelį stebinantyssavo grožiu, jį džiugina kaip niekaskitas. O jam pačiam malonu džiugin-ti žmones, ypač moteris, joms siuvantgaminius iš triušių kailių.

Įnoringi padaraiE.Kubiliaus triušių ūkis prasidėjo

nuo keliolikos triušių, atsivežtų iš Pran-cūzijos, Latvijos bei susirankiotų ke-liuose Lietuvos ūkiuose. Kol juos au-gino mėsai, įsisteigė savo skerdyklą.Triušieną iš pradžių vežė parduoti į tur-gų ir siūlydavo mažoms krautuvėlėmsPanevėžyje. Kai krautuvėles nukonku-ravo didieji prekybos tinklai, triušienąsiūlė šiems. Ketverius metus E.Kubi-liaus tiekiamą triušių mėsą kaip dietinį

maistą valgė Kauno universitetinių kli-nikų ligoniai. “Štai tada ir buvo tas me-tas, kai mes nebežinojome, ar gyvena-me, ar tik dirbame”, - prisipažinovyriškis. Jis teigė, kad triušiai pripažinotik jį ir jo žmoną. Pabandžius samdytisvetimus žmones, gyvūnai ėmė protes-tuoti: nebeėdė, ėmė sirguliuoti. Tadsamdinei tebuvo galima patikėti vienvalytojos pareigas. “Triušiai - gudrūs irįnoringi padarai”, - teigė ūkininkas. Jissakė, jog ilgaausiai, pavyzdžiui, visaikitaip sutinka jį ir fermoje pasirodan-čią jo žmoną. Į samdinius, bandžiusiuspasirūpinti jų gerove, triušiai arba visainereaguodavo, arba slėpdavosi nuo jų.Dėl šios priežasties sutuoktiniams te-ko keisti profilį.

Tapo selekcininku “Tad ėmėme dairytis į kailinę triu-

šininkystę. Aš ir vėl važinėjau po Eu-ropą, rinkausi veisles, o ilgainiui ir patstapau savotišku selekcininku ir geneti-ku”, - neslėpė E.Kubilius. Dabar jis tei-gia turįs šimtą veislinių triušių patelių,dar tiek pat - patinų kartu su prieaug-liu. Ūkyje auga 24 veislių triušiai, ku-rių išdirbti kailiai primena voverių, la-pių ar netgi avių kailius. Iš jų ūkininkassiuva kepures, kailinius, pirštines, šle-

petes ir daug ką. Klienčių ieškoti jam,sako, nereikia - šios pačios susiranda jį.Daug gaminių iškeliauja į užsienio ša-lis, kur juos išveža tautiečiai.

Triušių mėsa irgi jo ūkyje neužsigu-li - ji išperkama, mėsos pirkėjai taip patatvyksta į jo namus. Vyriškis teigia, kadjo užaugintų triušių mėsa tokia paklau-si dėl to, kad jie maitinami natūraliais,dažniausiai jo paties ūkyje išaugintaispašarais. Beje, mėsiniai triušiai užau-ga per tris keturis mėnesius, kailiamsauginamus tenka laikyti iki septyniųaštuonių mėnesių, tad ir mėsa jų kiekkitokia, dietologų pripažįstama itinsveika. Sutuoktiniai panaudoja ir triu-šių taukus, iš jų, pridėję vaistažolių, ga-mina tepalus nuo įvairių ligų.•

Žemės ūkis 92013 03 01Lietuvos žinios

Triušiai ūkininkus pavertė siuvėjais

E.Kubiliaus ūkyje auga įvairių veislių triušiai. / Daivos Baronienės nuotrauka

Ūkyje auga 24 veislių triušiai, kurių išdirbti kailiai primena voverių, lapių ar netgi avių

kailius. Iš jų ūkininkas siuva kepures, kailinius, pirštines, šlepetes ir daug ką.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Šalčininkų rajone, šalia Balto-sios Vokės, įsikūrusio OksanosJutkevič ūkio pagrindinė veiklayra mėsinių galvijų veislinin-kystė. Ūkis, kurio politika -ekologiškai ūkininkauti, nau-dodamasis Lietuvos kaimoplėtros 2007-2013 metų pro-gramos parama daugiausiainvestavo į technikos moderni-zavimą ir įrodė, jog galimapuikiai tvarkytis net ir labaiprastose žemėse.

Ūkininkė O.Jutkevič pagal specialy-bę - anglų kalbos mokytoja. Moterisūkį paveldėjo iš tėvų. Dabar čia ji dir-ba kartu su vyru, o atlikti įvairius se-zoninius darbus padeda vaikai ir pu-se etato dirbantis vienas darbuotojas.Ūkyje auginami galvijai tik ekologiš-kai mėsai. Todėl auginamos ne gry-naveislės, o maišytų veislių karvės irjaučiai, nes būtent negrynaveisliai ra-guočiai, anot ūkininkės, priauga dau-giau mėsos, o pieno duoda tik tiek,kiek reikia prieaugliui pamaitinti.

“Iš pradžių veisėme pienines kar-ves, paskui jas sukryžminome suveislinėmis, tokiomis kaip šarole, bel-gų mėlynosiomis ir limuzinais”, - aiš-kino ūkininkė. Oksanos ūkyje išau-gintus mėsinius galvijus anksčiausupirkdavo bendrovė “Utenos mė-sa”, tačiau pastaraisiais metais par-davimo kryptis pasisuko labiau Len-kijos kryptimi.

Lietuvoje ekologiška galvijų mėsayra per brangi vartotojams, todėl perlietuvių ir lenkų perdirbėjus ji iške-liauja į Vakarus. Per metus ūkis išau-gina nuo 16 iki 20 vienetų ekologiš-kų mėsinių galvijų. Vieno svorissiekia 800-900 kilogramų. Iš viso per

metus susidaro 18-19 tonų.“Mėsa parduodama ne guvu svo-

riu, bet skerdiena. Gyvulius skerdžiamėsą superkanti įmonė. Nors tai yrabrangiau, bet patogiau. Paslaugų ko-kybe mes patenkinti. Išeiga iš vienogalvijo - daugiau nei 50 proc. mė-sos”, - sakė Oksana. Tiek į Lietuvosįmonę, tiek ir į Lenkiją iškeliaujan-čia produkcija supirkėjai patenkin-ti, abiejose valstybėse priemoka užekologišką mėsą yra tokia pati ir su-daro 5 proc. parduotos mėsos.

Norėtų didinti ganyklasO.Jutkevič ūkis paramos projek-

tus pagal Lietuvos kaimo plėtros

2007-2013 metų programą įgyven-dino kelis kartus. Pirmą kartą pagalpriemonę, skirtą jaunųjų ūkininkųįsikūrimui, o vėliau - pagal priemo-nę “Žemės ūkio valdų modernizavi-mas”. Anksčiau, kol ūkį valdė Oksa-nos tėvai, jis paramą buvo gavęsįgyvendinant “Nitratų direktyvą”.

“Turimų žemių plotus per tą laikąnelabai plėtėme, nes labiau investa-vome į techniką. Kai paveldėjomeūkį, jame buvo 78 galvijai. Mes netturėjome bandos skaičių mažinti, nespagal ekologinių ūkių reikalavimustokios didelės bandos negalėjome tu-rėti. Dabar ūkyje 62 galvijai, iš jų - 24telyčios”, - pasakojo O.Jutkevič.

Anot jos, iš pradžių norint eko-logiškai ūkininkauti reikia dvejusmetus išlaukti pereinamąjį laiko-tarpį. Tuos dvejus metus galvijųbanda turi būti prižiūrima pagalekologiško ūkininkavimo taisykles.“Ir štai dabar treti metai ūkis jauyra pripažintas ekologišku. To-kiems ūkiams keliami įvairūs rei-kalavimai, pavyzdžiui, karvėms rei-kia daugiau vietos. Šiandien visusjuos atitinkame”, - sakė Šalčinin-kų rajono ūkininkė.

Anot jos, ūkio pievos ir ganyklos,skirtos pašarams ruošti, taip patekologiškos. Oksanos ūkyje jos re-guliariai atsėjamos. Taip pat ūkinin-kė augina 10 ha grūdinių kultūrųpašarams, daugiausia miežius. “Dau-giau būtų sunku, nes aplinkui pras-tos žemės, kurios pavasarį ir rudenįarba gausiai lyjant yra užliejamos. Pasmus arba yra labai šlapia, arba sausa.Todėl ekologiškų grūdų pašaramsdaugiau ir neauginame, juos nusi-perkame. Šieną ir šienainį ūkis pasi-gamina savo jėgomis. Ganyklos ir šie-naujamos pievos sudaro apie 113 haplotą”, - pasakojo moteris.

Modernizavo technikąO.Jutkevič savo ūkį plėtė pagal dvi

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013metų programos priemones. Pir-miausia pirko traktorius, padargus.

Pirmąją paramą Oksanos ūkis ga-vo pagal šios programos priemonę“Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” - 138tūkst. litų. Vėliau pagal Lietuvos kai-mo plėtros 2007-2013 metų progra-

mos priemonę “Žemės ūkio valdųmodernizavimas” O.Jutkevič ūkiuibuvo skirta 296 tūkst. litų paramos.

Ateityje ūkininkė planuoja vėl pa-sinaudoti parama, nes norėtų atnau-jinti ūkinius pastatus, technikos dirb-tuves. “Daug investavome į techniką,nes nuomotis paslaugas iš kitur yraper brangu. Be to, ir kokybė sam-domų paslaugų yra kitokia, negunorėtųsi”, - sakė ji. Ūkininkė prisi-pažino planuojanti renovuoti tech-nikos dirbtuves ir ketinanti vėlkreiptis paramos.

Ekologiškai ūkininkauti nesunku

Ekologinis O.Jutkevič ūkis valdo124 ha žemės. Iš jų 10 ha - užsėjamigrūdinėmis kultūromis. Visa likusižemė yra ganyklos ir šienaujamos pie-vos pašarams gaminti. “Nesakyčiau,jog norint ekologiškai ūkininkauti iš-kyla kokie nors trukdžiai. Sunkiau-sia tai, kad derlius gaunamas nela-bai kokybiškas dėl prastų žemių.Kita vertus, tą derlių mūsų galvijai irsuvartoja, todėl tai nėra didelė pro-blema. Daugiau būna problemų dėlžemės, nes jos negalime nusipirkti.Norėtume plėsti ganyklas, bet žemėsmums niekas neparduoda. Norėčiaunusipirkti apie 40 ha būtent ten, kurdabar nuomoju. Nuosavos žemės tu-riu tik 54 ha, o 69 ha nuomojame”, -kalbėjo ūkininkė.•www.kaimesypsenudaugeja.lt - užeik, pamatyk, pasirodyk...

Užs. Nr. V-2105

Ekologiškai ūkininkauti galima ir nederlingose žemėse

Šalčininkų r. ūkininkė O.Jutkevič nemano, jog ekologiškai ūkininkautinederlingose žemėse yra sudėtinga. / Gintaro Mikšiūno nuotrauka

ILONA STAŠKUTĖ

Tarp daugybės daiktų gyvenan-tiems žmonėms svarbu ne tiksusikurti patogią erdvę, bet irrasti vietos, kur suslapstyti užgyventą turtą. Tačiau nedideliuose butuose rasti laisvą kampelį nelengva.

Beveik visuose sovietmečiu staty-tuose butuose sandėliuko funkciją at-liekančios sieninės spintos buvoįmontuotos dar per statybas. Bet priešgerą dešimtmetį užėjus kardinalių re-konstrukcijų bumui gyventojai ėmėgriauti jas ir prie lubų pritaisytas daik-tadėžes. O naujų butų statytojai visainebeįrengia sandėliukų ne tik butuo-se, bet ir rūsiuose. Naujakuriams pa-liekamos tik tuščios erdvės.

Bet poreikis kur nors susidėti daik-tus niekur nedingo.

Spintų nematytiKur dėti drabužius, indus ar mais-

to produktus, klausimų nekyla - vir-tuvės komplektus ir drabužines žmo-nės paprastai planuoja kruopščiai irapgalvotai. Tačiau jei nepagalvojamaapie papildomą vietą ką nors pasidė-ti, tik įsikrausčius paaiškėja, kad lygi-nimo lenta niekur netelpa, dulkiųsiurblį teks slėpti už durų, buitinėschemijos buteliukus rikiuoti pokriaukle, o visa kita slėpti drabužinė-je arba tempti į balkoną.

LŽ kalbintos interjero dizainerėspažymėjo, kad nedidelių butų gyven-tojai stengiasi savo namų neapkrau-ti didžiulėmis spintomis. Žmonėmspatogiau ne skirti didelę erdvę daik-tams, o sutalpinti juos į mažesneslentynas ar stalčius. “ID Concept”vadovė, interjero dizainerė DaivaČesnauskaitė akcentavo, kad žmo-nėms priimtiniausia erdvės daiktamsrasti per kitų baldų planavimo spren-

dimus arba rakandams skirti atskirąpatalpą. Tačiau tamsūs kambarėliaibūna ne visuose butuose, taigi popu-liarus variantas - įrengti sieninę spin-tą per visą patalpos aukštį ir ją už-maskuoti. Pasak pašnekovės, toksbaldas tarsi susilieja su siena, o neut-

ralių spalvų plokštėje nemontuoja-mos nė rankenėlės - durys atsidarojas spustelėjus.

“Šiuo metu pageidaujamos sieninėsspintos, kurių fasadas integruotas įkambarį, kad neatkreiptų dėmesio, jogčia stovi spinta. Arba jei spinta nėraslepiama, ji derinama kaip kambarioakcentas”, - tvirtino D.Česnauskaitė.

Dviračiai ant sienosPrie lubų tvirtinamos talpyklos

jau nugrimzdo į praeitį. Anot pa-šnekovės, daiktadėžių prie lubų jauniekas nepageidauja. “Lubos dau-gumoje butų ir taip nėra aukštos,

žmonės išsiilgę erdvės”, - aiškino ji.Erdvę prie lubų gyventojai esą lin-kę išnaudoti tik tuo atveju, jei jassiekia prie sienos pastatytas baldas.Interjero dizainerė Agnė Žabaitėpatikino, kad žmonės linkę nebe-palikti neišnaudotos erdvės viršspintų ir spintelių. Tai itin jaučiamavirtuvėje. “Virtuvės spintelių dabardažniausiai pageidauja iki pat lu-bų, viršutinės lentynos naudoja-mos sandėliuoti. Ūkinę spintą arduris į sandėliuką taip pat gražuslėpti po virtuvės komplekto fasa-du”, - sakė ji. Anot dizainerės, ne-naudojamus daiktus žmonės bandoįsprausti tarp naudojamų ir kitosepatalpose, todėl būtinai stengiama-si išnaudoti vietą po lova, o jei na-muose yra drabužinė, joje saugomiir stambūs daiktai.

Jei dalis daiktų netelpa į turimasspintas, gyventojai nutaria jų neslėp-ti, panaudoti juos kaip patalpos ak-

centą. Taip vis dažniau daroma sudviračiais. Jie pernelyg dideli, kadbūtų kišami į spintą, o ir tamsiamekambarėlyje ne visada atsirandajiems vietos, todėl plinta sieninėsdviračių kabyklos. “Jei daiktai gra-žūs, jie gali tapti patalpos akcentu.Kartais ir visas interjeras kuriamasaplink vieną daiktą. Bet dulkiųsiurblys turbūt niekada nebus tarptokių”, - juokavo D.Česnauskaitė.

Atsisako kaupimoPašnekovės pažymėjo, kad kuo

toliau, tuo mažiau žmonės linkękaupti daiktus, lietuviai esą po tru-putį pamiršta nepriteklių laikus irlinksta į minimalizmą. Tačiau leng-viau daiktų kaupimui atsispiria jau-ni žmonės, o vyresnės kartos atsto-vai vis dar gaili išmesti ar atiduotidaiktus, kuriuos tikisi panaudotiateityje.

Bėgant metams problema tik ašt-

rėja - žmonių sukauptiems nenau-dojamiems daiktams, kuriuos gailaišmesti, vietos laikyti taip pat stinga.Galiausiai spintose prisikaupia tiekturto, kad šeimininkai net nebeprisi-mena, ką turi. Todėl patariama bentkartą per metus iškraustyti spintas irsąžiningai įvertinti, ar kiekvienasdaiktas iš tiesų reikalingas.

Daugiausia sunkumų kyla spren-džiant nereikalingų, bet širdžiaimielų daiktų likimą. Tikimybė juoskada nors panaudoti paprastai pri-lygsta nuliui, bet išmesti nekyla ran-ka. Todėl užsienyje sparčiai plintanaujas būdas, kaip lengviau atsisvei-kinti su gerus prisiminimus kelian-čiais daiktais. Prieš išmetant ar ati-duodant daiktas nufotografuojamas,- taip prisiminimas niekur nedings-ta, o nuotraukas saugoti gerokai pa-prasčiau negu nuskilusią krištolinęvazą, senus vaikų rūbelius ar didžiu-lį pliušinį žaislą.•

Daiktai namuose - turtas ir problema

2013 03 01Lietuvos žinios10 Namų pasaulis

Tik įsikrausčius paaiškėja, kad lyginimo lenta niekur netelpa, dulkių siurblį teks slėpti

už durų, o visa kita - drabužinėje arba tempti į balkoną.

ILONA STAŠKUTĖ

Nedidelėje patalpoje pakankapastatyti stalą, sofą, knygų lentyną ir ji bemat atrodo perpildyta. Bet atkreipus dėmesį į smulkmenas galimaužpildyti kambarį reikalingaisbaldais ir nesijausti it sandėlyje.

Pirmiausia verta kritiškai įver-tinti baldus. Dažnai jie turi detalių,kurios iš tikro nebūtinos, tik už-ima vietą. Pavyzdžiui, stori, minkš-ti sofos ranktūriai užima bent po20 cm į plotį kiekvienas, bet rankąpatogiai pasidėti galima ir ant plo-no medinio ar metalinio ranktū-rio su nedideliu paminkštinimu.Taip pat daug vietos užima platisofos atkaltė, nors ne mažiauminkšta būtų atsiremti ir į plones-

nę arba už nugaros pasidėti tik ke-letą pagalvėlių.

Stalo dydį verta rinktis pagal gy-ventojų įpročius. Taupant vietą ge-riausia turėti vieną stalą, prie kuriogalima būtų ir kasdien valgyti, irpriimti svečius, bet jei šeima nepra-tusi pietauti kartu, vien dėl svečiųšio baldo pirkti neverta. Vietoj dar-bo stalo galima panaudoti siaures-nę konsolę, o kompiuterio monito-rių pritaisyti prie sienos, kad jisneužimtų dirbti skirto ploto.

Mokslams bei darbui galima iš-naudoti ir erdvę prie lango. Dauge-lis stengiasi išnaudoti natūraliąšviesą ir stumia rašomąjį stalą prielango, tačiau efektyviau išnaudotierdvę galima atsisakius stalo ir juopavertus palangę. Tai itin patogu,jei šeimoje yra daugiau nei vienasmokyklinio amžiaus vaikas, nespraplatinus palangę prie jos galiprisėsti ne vienas žmogus, o vietoj

stalčių galima panaudoti nedidelesspinteles su ratukais.

Pro langą sklindanti saulės švie-sa svarbi viso kambario vaizdui.Gerai apšviestas kambarys visuo-met atrodo didesnis už patalpą, ku-rios langai uždengti tamsiomis sun-kiomis užuolaidomis. Todėl, jeinorisi užuolaidų, jas reikia rinktis iššviesaus ir lengvo audinio, bet dardaugiau erdvės suteiktų klostinės,ritininės užuolaidos ar žaliuzės.

Žinoma, taupant erdvę teks ieš-koti kompromiso ir pasirinkti gal-būt ne pačius mėgstamiausius bal-dus ar užuolaidas. Klasikiniai,prabangūs baldai mažame kamba-ryje atrodytų ne puošniai, o sle-giančiai, tačiau interjerą priartintiprie mėgstamo stiliaus galima ne-dideliais akcentais: pagalvėlėmis,paveikslais ar šviestuvais. •Bhg.com, LŽ

Vietos bandoma ieškoti įprastiems baldams suteikiant daugiau funkcijų, pavyzdžiui, kaip ši knygų lentynos ir fotelio kombinacija. / “Atelier 010” nuotrauka

Didelės spintos neapsunkina kambario, jei paver-čiamos sienos dalimi - kai durys uždarytos, atro-do, kad spintos nė nėra. / Andreaso Kockso nuotrauka

Erdvės paieškos mažuose kambariuose

Palangę pavertus rašomuoju stalu namie galima sutaupyti erdvės. Pinterest.com nuotrauka

ARVYDAS JOCKUS

Lietuvos banko valdybos pirmi-ninkas Vitas Vasiliauskas LŽpapasakojo, kaip žaidė ir kodėlnutraukė “plėšikų-policininkų”žaidimus su Ūkio banku ir jo ak-cininku Vladimiru Romanovu.

“Per pastaruosius dvejus metus pa-mačiau tiek, kad turiu pagrindo, ga-liu ir, manau, privalau pasakyti: finan-sų pasaulyje padorumo trūksta, o kaikuriems jo veikėjams tai visai nesup-rantamas žodis”, - interviu “Lietuvosžinioms” teigė Lietuvos banko (LB)vadovas Vitas Vasiliauskas.

“Plėšikų-policininkų” žaidimai

- Kada LB pradėjo stebėti rizikin-gas Ūkio banko veiklos tendencijas irakcininkų veiksmus, keliančius grės-mę stabiliai ir patikimai banko veik-lai. Kas labiausiai kėlė įtarimų?

- Tai sena problema - polinkis įnepateisinamai rizikingą veiklą ir sa-vanaudiškus pagrindinio akcininkoveiksmus išryškėjo jau prieš gerą de-šimtmetį. Dar 2002 metais Lietuvosbankas priekaištavo Ūkio bankui dėlpernelyg rizikingo skolinimo. Iki2010 metų bankas inspektuotas 7kartus, ir kiekvieną kartą jam duotipanašūs nurodymai - mažinti akci-ninkų poreikių finansavimą, ribotiinvesticijas į su akcininku susijusiasįmones, pristabdyti piniginę paramąpagrindiniams akcininkams. Deja,jokių esminių pokyčių neįvyko.

Net atvirkščiai - su didžiuoju akci-ninku susijusioms įmonėms skolintavis gausiau, jo sumanyti ir su juo su-siję projektai remti (žinoma, pinigais)vis dosniau. Iš viso paskolų, paramosir labdaros su V.Romanovu susiju-siems objektams ir projektams suteik-ta gerokai per 2 mlrd. litų.

Todėl kai 2011 metų inspektavimoataskaita atskleidė, kad Ūkio bankasprižiūrinčiosios institucijos reikala-vimus vykdė arba iš dalies, arba for-maliai, arba visai jų nepaisė, bankuiir jo svarbiausiam akcininkui buvoparašyta ir pasakyta: skolinti akcinin-kui ir jo projektams - draudžiama.Teikti paramą - draudžiama. Sugrą-žinti į banką su akcininkais susijusiaspaskolas - privaloma.

Atrodė, kad žinia aiški: “plėšikų-policininkų” žaidimams skirtas lai-kas baigėsi. Atrodė, kad ji net buvoišgirsta. Bet... Šių metų pradžiojebanką patikrinę inspektoriai prane-šė kitokią žinią - jų ataskaita viena-reikšmiškai parodė, kad pinigai įbanką negrįžta, o turto įkeitimo pla-nai - buksuoja. Tai jau reiškė, kad ak-cininkas negali, nesugeba ar nenorivykdyti nei priežiūros reikalavimų,nei savo įsipareigojimų.

Nevaldomo žlugimo grėsmė- Kas paskatino LB valdybą galuti-

nai apsispręsti vasario 12 dieną apri-boti Ūkio banko veiklą, paskirti laiki-nąjį administratorių?

- Tą sprendimą lėmė ne kuriskonkretus V.Romanovo veiksmas, betjo nuolatinių veiksmų sukelta bankofinansinė būklė ir iš tos būklės kylan-ti nevaldomo žlugimo grėsmė. O bū-tent nevaldomas žlugimas yra juo-džiausias bet kurio reguliuotojo ir betkurios finansų rinkos košmaras.

Jau mano minėta inspektavimo ko-misijos ataskaita parodė, kad Ūkiobankas de facto yra nemokus. Jo įsipa-reigojimai viršijo turtą, o akcininkasnesilaikė LB įpareigojimų (ir savo pa-ties įsipareigojimų) pertvarkyti su juoasmeniškai siejamų paskolų portfelio.Net banko vadovai LB valdybos posė-dyje pripažino, kad bankas turi sunkiųproblemų. Taigi sprendimai buvoneišvengiami. Dar dieną kitą padel-sus būtų prasidėjusi nekontroliuoja-ma griūtis. Tokių įvykių kaina valsty-bei būtų siekusi mažiausiai 2,7 mlrd.litų, arba trigubai daugiau nei dabar.

Ar scenarijui ruoštasi iš anksto?

- Kai kurių aplinkybių sutapimassudaro įspūdį, kad Šiaulių bankasapie galimą Ūkio banko veiklos su-stabdymą galėjo žinoti iš anksto, tarsirengėsi perimti jo “gerąją dalį”. Tą pa-čią dieną įvykusiame Šiaulių bankostebėtojų tarybos posėdyje nuspręstapradėti derybas dėl galimo Ūkio ban-ko perėmimo. Ar iki vasario 12-osiosLietuvos bankas tarėsi su kuriuo norsbanku dėl tokio scenarijaus?

- Visi, kas moka skaityti ar turi tele-vizorių, žinojo, kad Ūkio bankas turiproblemų ir reguliariai sulaukia LBpriekaištų. Juolab apie tai, kaip ir apiešio banko veiklos būdus, tendencijasbei galimus sprendimus, nujautė finan-sų ir bankų sektorius. Suprantama, tainebuvo paslaptis Šiaulių bankui nei joakcininkui Europos rekonstrukcijos irplėtros bankui (ERPB).

Šiaulių bankas jau kurį laiką ieš-kojo augimo galimybių. Jis ir Ūkiobankas domėjosi vienas kitu, tyri-nėjo vienas kito būklę ir planus.Apie jų jungimosi galimybę kalbėjožiniasklaida. Tai reiškia, kad Šiau-lių bankas galėjo turėti įdirbį ir ilgųžvalgytuvių jiems nebereikėjo. To-dėl visiškai natūralu, kad būtent šisrinkos žaidėjas pirmas sureagavo įLB pranešimą apie sprendimą stab-dyti Ūkio banko veiklą ir į žinią, kadLB prioritetas - bankinės veiklostęstinumas. Vėliau buvo dar keliskambučiai iš kitų bankų, įvyko ke-li susitikimai, tačiau atrodo, kad taibuvo veikiau pasmalsavimas neirimti ketinimai.

Vietos užteks visiems - Po “Snoro” bankroto ir Ūkio

banko išnykimo iš finansų rinkosšalyje liko vienas lietuviško kapita-lo bankas, neturintis patronuojan-čio banko už šalies ribų. Ar rengia-masi ir jį “sustambinti”? Būtų

galima ir kitaip klausti: ar Lietuvo-je, kur dominuoja stambūs skandi-naviški bankai su stipriu “motini-niu” užnugariu, dar yra vietos arnerizikingos veiklos galimybių ma-žiems bankams?

- Vietos yra ir jos užteks lietuviš-kiems ir kitatautiškiems, dideliemsir mažiems bankams. Pasirūpinsime,kad jos neliktų tik neatsakingiems irsavanaudiškiems.

Mano įsitikinimu, geriausia, kasgali nutikti rinkai ir jos vartotojams,yra aktyvesnė konkurencija. Todėlnieko nestambinome ir neketinamestambinti. Atvirkščiai - sveikiname irskatiname naujų žaidėjų steigimąsi.2011-2012 metais LB suteikė 10naujų leidimų steigti kredito unijasir 30 licencijų mokėjimo įstaigoms.Praėjusiais metais išduotos 2 elekt-roninių pinigų įstaigų licencijos. Tainedideli žaidėjai, tačiau manau, kadbankų sektoriuje, kaip ir bet kuria-me kitame versle, savo nišą gali ras-ti įvairaus dydžio kredito įstaigos.Čia pelningai veikia dešimtys kredi-to unijų, nedideli Medicinos ir Šiau-lių bankai, tikimės, kad pelningaidirbs ir bankas “Finasta”, kai jambus rastas strateginis investuotojas.Gauname signalų ir iš kitų - poten-cialių naujų investuotojų, kuriuosdomina pirmiausia klasikinių var-tojimo paslaugų rinka, o vėliau - irmažmeninė bankininkystė.

- Pernai daug LB dėmesio sulaukė77 šalyje veikiančios kredito unijos,dviem iš jų atimtos veiklos licencijos,dar kelioms nurodyta mažinti indė-lių palūkanų ir paskolų ribą, taisytikitus trūkumus. Kokia jūsų nuomo-nė dėl kreditų unijų ateities? Gal josgalėtų užimti nykstančių lietuviškųbankų vietą?

- Pastaruoju metu atlikti unijų pa-tikrinimai parodė, kad kai kuriosunijų, pabrėžiu - kai kurios, ne tikatitolo nuo savo pagrindinės paskir-ties - būti vietos bendruomenių savi-tarpio finansinės pagalbos instituci-jos, bet ir buvo tapusios įrankiuneskaidriais būdais pasisavinti indė-lininkų, pajininkų suneštas lėšas. Pa-stebėta ir dar viena, gal kiek mažes-nė, bet vis dėlto blogybė - kai kuriųunijų vadovams stinga žinių ir kom-petencijos, skolinimo rizika valdomanetinkamai. Todėl buvo priimti ne tikgriežti sprendimai kai kurių unijųatžvilgiu, bet ir keičiami unijų veikląreglamentuojantys teisės aktai. Jaissiekiame padėti, o jei nepavyks pa-dėti - priversti unijas veikti skaidriau,atsakingiau ir patikimiau. Bet kokioskredito unijų iniciatyvos aktyviau da-lyvauti kreditavimo sektoriuje yrasveikintinos, nes tai skatintų aktyves-nę konkurenciją. Tačiau unijų norasaugti turi būti derinamas su adekva-čiu rizikų valdymu. Šiuo metu Lie-tuvos banko, Finansų ministerijos irkredito unijų atstovai kartu dirba tiesLR kredito unijų įstatymo pataiso-mis, kurios pakels unijų judėjimą įaukštesnį kokybės lygį.

Už ką gauna algą- Didžiulio atgarsio ir komentarų

sulaukė jūsų ekspromtu ištarta frazė,kad “etika, moralė - ne šio (bankų, fi-nansų - aut.) pasaulio dimensijos”.Gal norėtumėte patikslinti, ką turė-jote omeny?

- Tai nebuvo ekspromtas. Per pas-taruosius dvejus metus pamačiautiek, kad turiu pagrindo, galiu ir, ma-nau, privalau pasakyti: finansų pa-saulyje padorumo trūksta, o kai ku-riems jo veikėjams tai apskritai ne-suprantamas žodis.

Įrodymų irgi galiu pateikti dau-giau nei pakankamai: buvusių “ban-kininkų”, o dabar jau įtariamųjųR.Baranausko ir V.Antonovo “sche-mos”, žmonių pinigais finansuoja-mi prabangūs automobiliai, jachtos,vyno rūsiai, V.Romanovo kelionių,svajonių, asmeninių ir neleistinai ri-zikingų verslo projektų finansavimasindėlininkų pinigais... Mano nuo-mone, tai amoralu.

Ir lygiai taip pat amoralu tokias vie-šas “paslaptis” toleruoti. Todėl dau-giau to nebus. Ir aš, ir visas Lietuvosbankas dirbame tam, kad padorumopinigų pasaulyje būtų daugiau. Ma-nau, kad už tai mums algą moka. •

Verslas 112013 03 01Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6274 -0,3806%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0498 -0,3804%

1 Kanados doleris 2,5710 -0,0467%

10 Čekijos kronų 1,3458 -0,3121%

10 Danijos kronų 4,6301 -0,0108%

1 DB svaras sterlingų 3,9858 +0,1154%

100 Vengrijos forintų 1,1663 -0,2058%

100 Islandijos kronų 2,0836 +0,2928%

100 Japonijos jenų 2,8457 -0,9488%

100 Kazachstano tengių 1,7475 -0,3376%

1 Latvijos latas 4,9281 -0,0528%

10 Norvegijos kronų 4,6109 -0,3817%

10 Lenkijos zlotų 8,3086 +0,2323%

100 Rusijos rublių 8,6060 -0,2498%

10 Švedijos kronų 4,0836 -0,2130%

1 Turkijos naujoji lira 1,4601 -0,0753%

10 Ukrainos grivinų 3,2244 -0,4683%

2013 03 01, LB

V.Vasiliauskas: finansų pasaulyje trūksta padorumo

Romo Jurgaičio nuotrauka

Trumpai

V. Vasiliauskas: “Vietos yra ir jos užteks lietuviš-kiems ir kitatautiškiems, dideliems ir mažiems

bankams. Pasirūpinsime, kad jos neliktų tikneatsakingiems ir savanaudiškiems.”

PASIRENGĖ ATSKIRTIDUJŲ PERDAVIMĄKainų komisija vakar patvirtino dujųimporto ir transportavimo bendrovės“Lietuvos dujos” perdavimo veiklosatskyrimo sąlygas, įgyvendinant tre-čiojo Europos Sąjungos (ES) energeti-kos paketo reikalavimus. “Iš principokonstatuojama, kad “Lietuvos dujos”yra tinkamai ir laiku pasirengusiosįvykdyti trečiojo ES energetikos pake-to reikalavimus”, - sakė Kainų komisi-jos narys Vygantas Vaitkus. Pagal pat-virtintas sąlygas, iki liepos 31 dienosturi būti įsteigta nauja bendrovė, kurilaikinai vykdys perdavimo veiklą, kol

iki 2014 metų pabaigos bus galutinaiapsispręsta, kaip bus pertvarkyta šiosįmonės kontrolė. “Lietuvos dujų”Strateginio vystymo skyriaus viršinin-kas Saulius Bilys teigė, kad konkrečiosatskyrimo sąlygos bus paskelbtos kovo7 dieną per akcijų biržą. “Naujai įkur-ta bendrovė vykdys gamtinių dujųperdavimą, kaip numatyta įstatymuo-se, o “Lietuvos dujos” tęs veiklą gam-tinių dujų prekybos ir skirstymo sek-toriuose”, - sakė “Lietuvos dujų”atstovas. Kainų komisijos pernai pa-tvirtintame bendrovės veiklų atskyri-mo plane numatyta, kad iki 2013 me-tų liepos 31 dienos ji privalo atskirtidujų perdavimo veiklą, įkuriant naują

bendrovę, o iki 2014 metų spalio 31dienos - atskirti ir skirstymo veiklą, įs-teigiant antrinę bendrovę.

18 KARTŲ DAUGIAU PELNOElektros gamybos įmonių grupė“Lietuvos energija” pernai gavo35,981 mln. litų grynojo neaudituotopelno - 18 kartų daugiau nei 2011metais, kai jis siekė 1,526 mln. litų.Vien pagrindinė grupės įmonė “Lie-tuvos energija” pernai gavo 33,248mln. litų grynojo neaudituoto pelno,arba 3 kartus daugiau nei užpernai,

kai jis siekė 10,756 mln. litų. Grupėskonsoliduotos pajamos per metuspadidėjo 1 proc., iki 1,444 mlrd. litų,vien pagrindinės įmonės - 15 proc.,iki 1,177 mlrd. litų. Taip teigiamaįmonės 2012 metų veiklos ataskaito-je. “Lietuvos energijos” pelno didėji-mas pirmiausia sietinas su sėkmingakomercine veikla laisvojoje rinkoje irefektyviu veiklos valdymu, padėjusiusumažinti reguliuojamos veiklosnuostolius. Grupės pelnas iki mokes-čių iš komercinės veiklos pernai buvo58 mln. litų, grupė patyrė 13 mln. litųnuostolių iš reguliuojamos veiklos.

LŽ, BNS

2013 03 01Lietuvos žinios12 Istorija

ARAS LUKŠAS

Kovas - ypatingas mėnuomūsų valstybės istorijo-je. Ir ne vien todėl, kadšio mėnesio 11 dieną mi-nime nepriklausomybės

atkūrimo sukaktį. Kovas buvo svar-bus ir anoje, Vasario 16-osios, Lie-tuvoje. Kovą gausu svarbių sukak-čių. Kai kurios iš šių datų šiandiengerokai primirštos. O juk būtent1919 metų kovo mėnesį buvo pirmąkartą sprendžiamas vos metus gyva-vusios Lietuvos likimas. Būtent tadadar tik besikurianti Lietuvos kariuo-menė po sunkių mūšių sustabdė Ru-sijos bolševikų veržimąsi į Kauną,tuo išgelbėdama Vyriausybę ir josegzistavimą. Tai buvo pirmoji rimtaakistata su mėginimais paneigti mū-sų teisę į laisvę.

Tačiau šiandien prisiminkime dušių metų jubiliejus, tiesiogiai susiju-sius tiek su Lietuvos kariuomene, tieksu jos iškovojimais.

Niekieno žemėjePrieš 90 metų, 1923-iųjų kovo 23

dieną, Lietuvos kariuomenės kariaiir šauliai likvidavo vadinamąją Var-viškės “respubliką”. Po dešimtmečio1933 metų birželio 24-ąją Joniškyjebuvo įkurta Žydų karių, dalyvavusiųLietuvos nepriklausomybės atvada-vime, sąjunga. Vienas svarbiausių šiosorganizacijos tikslų buvo vienyti visusžydų tautybės karius, dalyvavusiusLietuvos nepriklausomybės kovose.Minėdami 80-ąsias šios patriotinėsorganizacijos įkūrimo metines, pri-siminkime ir kai kurių jos veikėjų li-kimus.

Žydai, kaip ir kiti mūsų daugiatau-tės valstybės piliečiai, aktyviai dalyva-vo kovose dėl nepriklausomybės. Kai1918 metų gruodžio 29-ąją Vyriau-sybė kreipėsi į šalies gyventojus, ra-gindama ginti Lietuvą nuo užpuoli-kų, tarp 10 tūkst. atsiliepusių

savanorių buvo daugiau kaip 500 žy-dų. Per pirmuosius penkerius vals-tybės gyvavimo metus Lietuvos ka-riuomenėje iš viso jų būta daugiaunei 3 tūkst. - tai buvo ir savanoriai, irKlaipėdos sukilimo dalyviai.

Kiek jų žuvo nepriklausomybės

kovose - sunku tiksliai pasakyti. Vie-nais duomenimis, galvas dėl mūsųbendros valstybės laisvės padėjo 60,kitais - 73 žydai. Mažiausiai 19 (ki-tais duomenimis - 23) žydų kariųbuvo apdovanoti aukščiausiu apdo-vanojimu - Vyčio Kryžiumi. Du žy-dai Vyčio Kryžiaus kavalieriai, žuvękovose su lenkais, atgulė Alytaus žy-dų kapinėse. Jų didvyriška žūtis su-sijusi su šiandien jau daugelio pa-miršta Varviškės istorija.

Varviškė - senas kaimas ir buvęsdvaro palivarkas netoli Juodosios An-čios ir Nemuno santakos, už 13 kilo-metrų į pietryčius nuo Kapčiamies-

čio. Po skaudžių nepriklausomybėskovų praradimų, kai Lenkija užgro-bė pietines valstybės žemes, Varviš-kė tapo piečiausia gyvenviete palei patdemarkacijos liniją. Nuo 1919 metųčia ėmė organizuotis Lietuvos prijun-gimo prie Lenkijos šalininkai, vėliau

jie paskelbė vadinamąją Varviškės sa-vivaldą (Samorząd Warwiszki), ki-taip - “placufką”, tai reiškia sustip-rintą gynybos postą. Kaimas ir joapylinkės garsėjo netgi skambiu Var-viškės “respublikos” vardu, nors joteritorija užėmė vos 30 kvadratiniųkilometrų. Neutralioje zonoje esan-čiuose Varviškės, Bugiedos, Sventi-jansko kaimuose ir jų apylinkėse su-sibūrė gerai ginkluotas, apie 300-400lenkų partizanų būrys, juos lietuviaivadino “razbaininkais”.

Tuo metu Lietuva griežtai laikėsineutralios zonos taisyklių ir išvedė išjos visas karines pajėgas. Pasienio ba-rą saugojo Lietuvos kariuomenės ka-reiviai, tačiau jų sargybos postai bu-vo išdėstyti vos kas 7-8 kilometrus.Neutralioji zona tapo Dievo užmirš-ta “niekieno žeme”, kurioje gyventibuvo sunku ir pavojinga.

Lietuvos kariuomenės vadovybėskantrybė išseko 1923 metų kovo 19dieną. Tuomet maždaug 150 pėsčiųir 30 raitų lenkų partizanų užpuolėKapčiamiesčio valsčiaus Paliepio

kaimą ir žiauriai nužudė Seinų baroatskirosios lauko sargybos kareivius- 11-ojo pėstininkų Vilniaus pulko4-osios kuopos jaunesnįjį puskari-ninkį Joną Taurį, eilinius Vladą Ver-petą, Joną Jeruckį, Abraomą Štramąir Mordchelį Kacą bei sunkiai sužei-dė eilinį B.Rimšą.

Po 15 metų, 1938-ųjų vasario 3dieną, Lietuvos kariuomenės žurna-las “Karys” šiuos įvykius prisiminstaip:

“Žuvęs eilinis Motelis Kacas, Da-nieliaus sūnus, gimęs 1898 m., kilęs išTauragės miesto, Vinco Kudirkos gat-vės Nr. 35, 1922 m. rudenį buvo pa-šauktas į kariuomenę ir per Tauragėsapskrities komendantūrą paskirtas į11 pėstininkų pulko 4 kuopą... 1923m. kovo 19 dieną eil. Motelis Kacasdrauge su kitais kareiviais buvo pa-skirti ir išvyko į lauko sargybą Podli-pių kaimo laukuose... Nurodytojevietoje lauko sargybai išsidėsčius, vi-sai nelauktai ir staigiai apie vieną es-kadroną lenkų kareivių pradėjo pul-ti Podlipių kaimą. Budrus sekėjų

postas lenkus greit pastebėjo... Išgir-dę patarimą trauktis... kareiviai į taiatsakė: “Mes esame kareiviai ir kasįsakyta, turime padaryti, o ne trauk-tis.” (Lenkų) eskadronas mūsų lau-ko sargybą apsupo ir visus sargybi-nius sukapojo. Vienam sargybiniuigalva buvo perskelta į keturias dalis.Eil. Moteliui Kacui, jau negyvam,lenkai žvėriškai įkišo kardą į burną irapsuko taip, kad dešiniame žande li-ko skylė...”

Kovo 22-ąją žuvusieji buvo su iškil-mėmis palaidoti Alytuje. Procesijojedalyvavo didžiulė minia miestiečiųir karių. Spėjama, kad Mordchelis(Motelis) Leiba Kacas ir Abraomas(Echomas) Icikas Štramas (Štromas)atgulė Alytaus žydų kapinėse. Ka-riuomenės vadovybė eilinį M.Kacąir kitus sargybinius apdovanojo Vy-čio Kryžiais. Apdovanojimo lape apiejuos rašoma:

“11 pėst. Vilniaus pulko 4 kuoposeiliniai: Vladas Verpeta, Jonas Jeruc-kis, Echomas Štramas, Motelis Ka-cas ir Benius Rimša 1923 m. kovo 19d., puolant lenkams Podlipkių kai-mą, ištisą pusvalandį narsiai gynėsi,kol pritrūko šovinių. Pritrūkę šovi-nių, durtuvais puolė priešininką ir čiavisi garbingai žuvo, išskyrus Rimšą,kuris buvo sunkiai sužeistas.”

Varviškės operacija, kurioje daly-vavo apie 300 lietuvių karių ir šaulių,pareikalavo daugelio aukų. Joje taippat pasižymėjo žydas karininkas. Šiųlaikų istorikas Vytautas Lesčius rašo:

“Batalionas Varviškių kryptimiišžygiavo 1923 m. kovo 22 d. ir su-temus pasiekė neutralią zoną. Visąlaiką teko žygiuoti miškais. Buvonumatyta Varviškes pasiekti ir ap-supti vos pradėjus aušti. Pakelėjebuvusios sodybos šeimininkui bu-vo įsakyta nuvesti batalioną į nu-matytą kaimą. Batalionas visą laikąžygiavo vora. Dar nepriėjus Varviš-kių, pasigirdo šūvis kaip pavojausženklas. Priėjus arčiau prie kaimo,pasipylė lenkų partizanų šautuvų irautomatinių ginklų ugnis. Batalio-nas išsiskleidė į grandinę ir sugulė.Auštant buvo matyti, kaip iš kaimotrobų partizanai bėga į apkasus.Taigi lietuvių kariams nemato-miems prieiti kaimo nepavyko. Ne-paisant smarkaus lenkų šaudymo,po keleto minučių ltn. J.Gotlybasatsistojęs sušuko kariams: “Pir-myn!” Juo pasekė kiti kuopų vadaibei puskarininkiai.”

Tarpusavio supratimo beieškant

Nepriklausomybės kovų laikaisLietuvos kariuomenėje tarnavo de-vyni žydai karininkai. Šeši iš jų -Goldbergas, Gonionskis, Gotlybas,Gensas, Krisnianskis ir Mogilevskis- buvo Karo mokyklos pirmosioslaidos auklėtiniai. Būtent šie žmo-nės tapo prieš 80 metų įkurto Lietu-vos patriotų susivienijimo - Žydųkarių, dalyvavusių Lietuvos neprik-lausomybės atvadavime, sąjungosįkūrimo iniciatoriais. Jo pirminin-kas advokatas Jokūbas Goldbergasne kartą kartojo, kad pagrindinis są-jungos uždavinys - ugdyti žydų vi-suomenėje Tėvynės meilę, kelti vals-tybinį susipratimą, propaguotiužgrobtų Lietuvos sričių vadavimą,lietuvių ir žydų kultūrinio bendra-vimo idėjas.

Įžengdami į kovo mėnesį, prisiminkime keletą svarbių jo datų, galbūt jau nugrimzdusių į užmarštį.

“Kitokių” lietuvių žygiai

Kai 1918 metų gruodžio 29-ąją Vyriausybė kreipėsi į šalies gyventojus, ragindama ginti

Lietuvą nuo užpuolikų, tarp 10 tūkst. atsiliepusiųsavanorių buvo daugiau nei 500 žydų.

Aba Ganionskis veda Žydų karių sąjungos Kauno skyriaus narius perduoti nupirktų ginklų 2-ajam pėstininkųpulkui. / Litvakų istorijos ir kultūros draugijos nuotraukos

Prezidentas A.Smetona prie Žydų karių sąjungos vėliavos.Rabinas priima žydų karių priesaiką.

Tokie tikslai buvo deklaruojami irorganizacijos laikraštyje “Apžvalga”,siekusiame pademonstruoti žydų lo-jalumą Lietuvos valstybei, jų siekįtaikiai bei draugiškai sugyventi sulietuviais bei puoselėti abipusį kultū-rinį bendradarbiavimą. Laikraščioleidėjai norėjo, kad lietuviai susipa-žintų su jiems mažai suprantamos irgana uždaros žydų bendruomenėsgyvenimu ir pasaulėjauta. Pirmojo šioleidinio redakcijos skiltyje, pavadinto-je “Mūsų tikslai”, rašoma: “Skaityto-jas ras mūsų savaitraštyje objektyviau-sią visų mūsų klausimų bei vargųnušvietimą ir išgirs kritikos bei pa-aiškinimo žodį.”

Svarbiausias leidinio tikslas buvopuoselėti gerus lietuvių ir žydų santy-kius bei parodyti, kaip ir kiek žydaidalyvauja šalies gyvenime, nors mi-nėtame straipsnyje sakoma, jog pir-miausia laikraštis skiriamas Lietuvosžydams, “kurie gyvena Lietuvoj aružsieny, kalba lietuviškai ir myli lietu-vių kalbą ir jųjų kultūrą”.

Šiuolaikinis istorikas Vygantas Va-reikis svarbiausias žydų veteranų or-ganizacijos įkūrimo priežastis aiški-na taip: “Ketvirtojo dešimtmečiopradžioje Lietuvoje pastebimas ryš-kesnis antisemitizmo augimas. Įta-kos turėjo ir antisemitizmo sustiprė-jimas Vokietijoje bei Lenkijoje. Kitavertus, dėl valstybės vykdomo lietu-viškųjų kooperatyvų protegavimo beidėl augančio asmeninio iniciatyvu-mo sustiprėjo lietuvių buržuazija,tuo tarpu dėl pasaulinės ekonomi-nės krizės sumažėjo verslininkų pel-no galimybės - lietuviai ir žydai ko-vojo už tą patį pirkėją dažnai ne dėlpelno, o dėl išgyvenimo... 1933 metaisLietuvos prekybininkų, pramoninin-kų ir amatininkų sąjunga (LPPAS)pradėjo leisti savaitinį laikraštį “Vers-las”. LPPAS keldama radikalų “Lie-tuva - lietuviams” šūkį reikalavo ap-riboti žydų teises ekonominėjesferoje, remti lietuviškus gaminius,mažinti žydų studentų skaičių Kau-no universitete ir ragino nepirkti išžydų. Žydai, atsakydami į sustiprėju-sią antisemitinę propagandą, 1933metais įsteigė Žydų Karių Sąjungą(pirm. J.Goldbergas).”

Iš tiesų, šio fakto neįmanoma ne-pastebėti. “Apžvalga” ne kartą at-kreipdavo dėmesį į lietuvių versli-ninkų protegavimą, pabrėždama,kad žydai jaučiasi diskriminuojamine tik politiškai, bet ir ekonomiš-kai. 1935 metų gruodžio 13 dienosleidinio numeryje išspausdintamestraipsnyje “Aukščiausias princi-pas” galime perskaityti tokius žo-džius: “Mes suprantame ir teigia-mai vertiname lietuvių veržimąsi įprekybą ir pramonę ir tų ūkio šakųvisai nelaikome “žydiška privilegi-ja”, kaip kai kurie demagogai, nau-dodamiesi nešvariomis agitacinė-mis priemonėmis, stengiasi įtikintivisuomenę. Bet mes manome, kadvyriausybė ir visuomenė turi rūpin-tis taip pat ir žydų jaunuomene beijos įsikūrimu ūkio srityje. Ji turi pa-dėti tiems elementams, kurie nega-li rasti duonos kąsnio “tradicinėse”žydų ūkio šakose, susitvarkyti kito-se vietose.”

Kitos itin laikraščiui rūpėjusios te-mos buvo žinios iš pasaulio, o ypač -iš nacių Vokietijos, kur į valdžią atė-jus Adolfui Hitleriui prasidėjo masi-nė antisemitinė kampanija. “Apžval-ga” nuolat informuodavo apieLietuvos žydų bendruomenės pa-stangas padėti Vokietijos žydams,gelbstint juos iš hitlerininkų gniauž-tų. Kita svarbi bei aktuali problema,atsispindėjusi laikraštyje, buvo žydųvalstybės įkūrimas Palestinoje - tai,kaip nurodoma “Apžvalgoje”, buvogyvybiškai svarbu žydų bendruome-nei, o ypač Vokietijos žydams.

Jau antrame numeryje kaip savomoto laikraštis pasiūlė skaitytojamstokią mintį: “Visi Lietuvos piliečiai,vyrai ir moterys, yra lygūs prieš įsta-

tymus. Negali būti teikiama ypatin-gų privilegijų nei mažinama teisiųpiliečiui dėl jo kilmės, tikėjimo, tau-tybės. (Lietuvos Valstybės Konstitu-cija).” 1938-ųjų gegužės 15 dieną,įsigaliojus naujai Konstitucijai, laik-raščio epigrafas pasikeitė, bet ne išesmės: “Prieš įstatymus piliečiai ly-gūs. Negali būti mažinamos piliečioteisės dėl jo tikybos ar tautybės. Lie-tuvos Konstitucijos 18 str.”

Toks nuolatinis valstybės pagrin-dinio įstatymo priminimas patiko nevisiems. Jau minėtas istorikas V.Va-reikis rašo:

“1938 m. VSD direktorius A.Povi-laitis siūlė vidaus reikalų ministruiuždaryti “Apžvalgą” dėl to, jog ši kal-tina lietuvius antisemitizmu ir kovo-ja su lietuvių pastangomis įsigalėtiprekyboje ir amatuose, ir uždaryti josleidėją Žydų karių, dalyvavusių Lie-tuvos nepriklausomybės atvadavime,sąjungą “dėl kiršinimo”.

Pridursime, kad mėginimai užda-ryti “Apžvalgą” nesiliovė iki pat so-vietų okupacijos. Paskutinis mumsžinomas J.Goldbergo laiškas Vidausreikalų ministerijai, kuriame argu-mentuojama, kodėl Lietuvos valsty-bei nederėtų uždrausti patriotinio lei-dinio, pasirašytas 1940 metų kovo 8dieną. O štai sovietams, uždariusiemslaikraštį ir išvaikiusiems pačią sąjun-gą, jokių argumentų neprireikė. Pa-skutinis “Apžvalgos” numeris pasi-rodė 1940 metų birželio 25 dieną.

Veteranų likimaiApie Nepriklausomybės kovų ve-

teranų organizacijos mastą įvairūs šal-tiniai pateikia skirtingą informaciją.Vieni jų teigia, kad 1940 metų gegužę,prieš pat uždraudžiant organizacijosveiklą, Žydų karių, dalyvavusių Lie-tuvos nepriklausomybės atvadavime,sąjunga turėjo daugiau nei 2500 nariųir 30 skyrių visoje Lietuvoje. Pasak ki-

tų šaltinių, 1939-ųjų pradžioje Lietu-voje veikė 43 Žydų karių sąjungos sky-riai, vienijantys 2096 narius. PatsŽydų karių sąjungos pirmininkas ad-vokatas J.Goldbergas 1938 metų lapk-ričio 21 dieną vykusiame sąjungos su-važiavime nurodė, jog ji turi 34skyrius, vienijančius 3000 buvusių ka-rių, bet pabrėžė, jog ne visi žydai, da-lyvavę nepriklausomybės kovose,priklauso šiai sąjungai.

1940-ųjų liepą de jure dar neprik-lausomos, o de facto jau sovietųokupuotos Lietuvos Valstybės sau-gumo departamento vadovas Anta-nas Sniečkus nurodė vienam iš ša-lyje veikusių 427 žydų komunistųDanieliui Todesui sudaryti naujojorežimo priešų sąrašą. Tarp liepos

12-ąją suimtų 2 tūkst. žmonių buvo56 žydai, o tarp jų - visi Žydų kariųsąjungos vadovai.

Istorikas Linas Tatarūnas ra-šo:”Nors SSRS okupavus Lietuvą bū-ta keleto lojalumą valstybei demonstra-vusių manifestų (daugiausia Lietuvosžydų karių sąjungos narių pareiški-mai), tokių pasisakymų net ir tarp sio-nistiniam ar religiniam sluoksniuipriklausiusių veikėjų buvo nedaug.”

Teisybės dėlei pridursime, kad, pir-ma, lojalumą valstybei demonstravu-sių manifestantų tuo momentu buvonedaug ne tik tarp žydų. Antra, bū-tent žydai kariai paprastai ir buvo tiepatys sionistai.

LRT televizijos laida apie Lietuvosžydus “Menora” neseniai pasakojoapie 1923 metų Klaipėdos sukilimodalyvio Abraomo Alperno likimą.Apie A.Alperną kol kas, deja, galimepapasakoti nedaug. Žinoma tik tiek,kad jis buvo gydytojas - vidaus ligų irpediatrijos specialistas. Kad turėjokabinetą Kaune, M.Valančiaus gat-vės 3 name, o 1938-aisiais perkėlė jį įVilniaus gatvės 21 namą.

O štai ką apie Klaipėdos sukilimodalyvį praneša Izraelio žydų nacio-nalinio judėjimo Sovietų Sąjungojedokumentacijos centras “Prisiminsi-me ir išsaugosime”:

“Abraomas Alpernas. Gimė 1895metais Vilniuje. Buvo sionistų akty-vistas. Rinko aukas ir užsiėmė kitasionistine veikla Lietuvoje. Vienas išŽydų karių, dalyvavusių Lietuvos ne-priklausomybės atvadavime, sąjun-gos vadovų. 1941 metais suimtas so-vietų valdžios ir ir su šeima ištremtasį Altajų. 1945 metais vėl suimtas irnuteistas 5 metams už ryšius su Ame-rikos žydų kongresu. Bausmę atlikoįvairiuose Jakutijos lageriuose. 1969metais drauge su šeima repatrijavo įIzraelį. Mirė 1971 metais.”

Dar mažiau žinoma apie Varviš-kių karinės ekspedicijos dalyvį Jokū-bą Gotlybą:

“Gotlybas Jokūbas, Šliomo sūnus.Gimė 1902 02 07 Miroslavo mstl. Mi-roslavo vls. (Alytaus r.). Ats. leitenan-tas. 1920 11 15 įstojo į Karo m-klą.Tarnavo 11 ir 4 p.p. 1923 12 31 paleis-tas į atsargą. 1931-1940 m. dirbo po-licijoje. Ištremtas. Apdovanojimo liu-dijimas Nr. 4363, išduotas 1929 12 21.”(“Lietuvos valsčių” serijos “Versmės”leidykla. Viešas duomenų skelbimas.)

O štai išrašas iš J.Goldbergo bau-džiamosios bylos Nr. 88 kaltinamo-sios išvados pagal liūdnai pagarsėju-sį Rusijos Federacijos baudžiamojokodekso 58 straipsnį: “Apklausiamaskaip kaltinamasis Goldbergas paro-dė: “Laikraštyje mes ne kartą pareiš-kėme, kad esame ištikimi Lietuvosvyriausybei ir prezidentui Smetonaižmonės. Mes esame pareiškę, kad žy-dai pasirengę su ginklu rankose gin-ti šią Lietuvos valstybę.”

J.Goldbergo istorija galėjo baigtistaip, kaip ir daugelio kitų Lietuvos pat-riotų gyvenimas, nes minėtas 58straipsnis už paramą “tarptautineiburžuazijai” numatė mirties bausmę.Laimei, jį iš NKVD kalėjimo išgelbė-jo Birželio 23-iosios sukilėliai. Bet tai- jau visai kita (o gal - ta pati?) istorija.

Ar žydai kariai, kaip teigė sovieti-niams tardytojams jų lyderis, buvo pa-sirengę 1940 metais ginklu ginti Lie-tuvos nepriklausomybę, jei būtų gavętokį įsakymą? Atsakyti į šį, atrodytų,retorinį klausimą gali žydų tautybėsSuomijos kovotojai, kritę baltuosesniegynuose per 1939-1940 metų Žie-mos karą. Mūsų bendra nelaimė, kadtomis dienomis Lietuvoje neatsiradosavojo maršalo Manerheimo. •

Istorija 132013 03 01Lietuvos žinios

Sovietams, uždariusiems laikraštį ir išvaikiusiems pačią sąjungą, jokių argumentų

neprireikė. Paskutinis “Apžvalgos” numeris pasirodė 1940 metų birželio 25 dieną.

Paskutinis Žydų karių sąjungos suvažiavimas. Tribūnoje - J.Goldbergas. Kaunas, 1940 m.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos centro valdyba ir Kauno skyriausvaldyba. Pirmoje eilėje iš kairės: I.Livšicas, A.Alpernas, J.Goldbergas (centro valdybos pirmininkas), M.Bregštei-nas (Kauno skyriaus pirmininkas), S.Subockis. Antroje eilėje iš kairės: J.Olkeneckis, V.Remesas, F.Patisonas,D.Chasmanas, J.Libermanas, D.Tamše, A.Kopelovas.

Steigiamasis Lietuvos žydų karių sąjungos susirinkimas Joniškyje.

2013 03 01Lietuvos žinios14 Kelionės

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Tuo įsitikino ir neseniaiKauno rotušėje pristaty-tos naujos knygos “Kaunosenamiestis: mažasis ke-liautojo žinynas” autoriai

kauniečiai Vytenis ir Junona Almo-naičiai. Norintiesiems įdomiai pa-sivaikščioti po Kauną knyga - pui-kiausias vedlys. Knygos autoriai -humanitarinių mokslų daktarai, Vy-tenis - istorikas, Junona - psicholo-gė. Kelionės - jų mėgstamas laisva-laikio užsiėmimas, teikiantis dauginformacijos bei atradimų ir moks-liniams istoriko straipsniams. Klau-

siamas, kodėl rašė knygą apie Kauną,V.Almonaitis tikino, kad tai, ką turi-me gražaus, vertingo, įdomaus, rei-kia rodyti ne tik užsieniečiams, betir mūsų šalies žmonėms. “Tikiu, kadpajutęs pasididžiavimą savo kraštopaveldu žmogus tampa ir didesniupatriotu”, - sakė jis. Knygą ketinamaišleisti ir anglų kalba, nes turistų išužsienio valstybių Kaune daugėja.

Kaip prisipažino J.Almonaitienė,savotiškas kabliukas, spyris imtisknygos buvo kadaise Kaune sureng-ta fotografijų paroda “Niekienomiestas”. “Pamaniau, kodėl niekie-no, kodėl mes jo taip nepažįstame,kad net vadiname “niekieno”? - ste-

bėjosi ji. - Norėjosi daug ką apiemiestą patiems išsiaiškinti ir kitiemspapasakoti. Taip ir atsirado knyga.”

Turistus skaičiuoja vaškinė Kaip LŽ pasakojo Kauno rotušės,

aplink kurią nuolat sukiojasi turistai,ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavi-čius, šalia esanti vaško lydymo kros-nis tapo savotišku turistų geografijosrodikliu. “Tradicija tapo mėtyti čiapinigėlius. Metų pabaigoje juos su-renkame ir matome, iš kur žmonėsatvyksta, - teigė K.Ignatavičius. - Su-skaičiavome, kad pernai lankėsi tu-ristai iš 22 šalių, daugiausia - iš Ru-sijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos,

Norvegijos, Kazachstano, AnglijosJAV, Azerbaidžano. Kadangi buvorasta ir daug eurų, tad geografija ga-li būti dar platesnė.”

Vaško lydymo krosnis - unikaluspraeities paminklas, eksponuoja-mas Rotušės aikštėje. Pasak knygosautorių, šis objektas nukelia į laikus,

kai dar nebuvo rotušės, kai šioje vie-toje veikė miestui priklausanti vaš-ko lydymo, tikrinimo ir ruošimoeksportuoti įmonė - vaškinė. Permetus Nemunu į Vakarus būdavoišplukdoma dešimtys tonų vaško.Archeologai šioje vietoje surado netaštuonias lydymo krosnis, tačiau josilgą laiką glūdėjo po žeme. Ir tik2002 metais K.Ignatavičiaus inicia-tyva viena buvusių vaškinių tapomatoma aikštės lankytojams - ji už-dengta patvariu stiklu. Tiems, kuriejau seniai viešėjo Kaune, šis ekspo-natas bus nematytas.

Rotušės aikštė - senamiesčio šir-dis, miesto savivaldos simbolis,

Nepažintas Kaunas turi kuo nustebintiMiesto praeitį menantis Kauno senamiestis gali tapti gražios savaitgalio dienos ekskursijosobjektu. Nors, atrodytų, Kauną visi žinome, tačiau nuodugniau pasižvalgius kone kiekvienas mūras turi ką naujo papasakoti ne tik svečiui, bet ir kauniečiui.

Restauruotas Kauno pilies bokštas. / Mariaus Pranckūno nuotraukos

“Juk kas būtų buvęsVilnius, jei ne jo

užnugaryje mūru stovinti laikinoji

sostinė?”

Rotušėje eksponuojama vėtrungė, kuri greitai bus užkelta ant Kauno pilies bokšto. / Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Turistų mėgstama M.Žilinsko dailės galerija ir Laisvės alėja į knygą nepateko, nes tai jau ne senamiestis. Tačiau autoriai nežada tenkintis vienintele Kaunui pažinti skirta knyga.

Kelionės 152013 03 01Lietuvos žinios

kartu ir vienas gražiausių Kaunopastatų. Pasak knygos autorių, nuotarpukario rotušė vadinama Baltą-ja gulbe.

Kaunas - Vilniaus užnugarisRašydami knygą autoriai į savo

gimtąjį miestą žvelgė su meile ir di-džiuodamiesi. “Kauno senamiestisturtingas, gana savitas ir lietuviškas, -sakė V.Almonaitis. - Mes, kaunie-čiai, turime didelę privilegiją gyven-ti praeities prisodrintoje aplinkoje.O, pavyzdžiui, eidami Vilniaus gat-ve, galime išdidžiai pakelti galvas.Juk kas būtų buvęs Vilnius, jei ne joužnugaryje mūru stovinti laikinojisostinė?” Knyga pristato ir tą laiko-tarpį menančius objektus, pastatus,kurie miestą daro išskirtinį. Kau-nas bene labiausiai iš šalies miestųišsaugojęs tarpukario Lietuvos dva-sią. Kai 1918 metų vasario 16 dienąLietuva paskelbė nepriklausomybę,valdžios įstaigos telkėsi Vilniuje, ta-čiau kai tikrąją sostinę užėmė Rau-donoji armija, vėliau - Lenkijos ka-riuomenė, Lietuvos valdžia 1919metų pradžioje persikėlė į Kauną,kuris ir tapo laikinąja sostine. Dvisvarbios valstybės institucijos - pre-zidentūra ir Seimas - įsikūrė sena-miestyje. Šie pastatai bene labiau-siai turistus dominantys objektai,kuriuos galima aplankyti.

Atvira istorinė prezidentūraKnygoje aprašoma, kaip kilo ir kito

buvusios istorinės prezidentūros pa-statas, kaip jis įgavo dabartinį vaizdą,kokius reikšmingus įvykius kitados rū-mai fiksavo, kokie Lietuvai svarbūs do-kumentai čia buvo pasirašyti. Nors so-vietmečiu pastatas patyrė kapitaliniųperstatymų, buvo suniokotas interje-ras, išorės architektūra, 1989 metais,kai rūmai perduoti Vytauto Didžiojokaro muziejui, prasidėjo ilgai trukęsrūmų atgimimas. Vėliau istorinę pre-zidentūrą perėmė Krašto apsaugosministerija, ji tapo Mikalojaus Kons-tantino Čiurlionio dailės muziejauspadaliniu. Panaudodami fonduosesukauptus autentiškus daiktus, mu-ziejininkai įrengė nuolatinę ekspozi-ciją, kurią gali pamatyti turistai. Pat-rauklus lankytojams ir prezidentūroskiemelis su prezidentų paminklais.

Buvę Seimo rūmai laikinojoje sos-tinėje dabar - Maironio gimnazija.

Gojus upių santakojeTikrai nedaugelis, nors ir ne kartą

lankėtės Kaune, buvote užsukę į Ne-muno ir Neries santaką. Knygos au-toriai miesto svečiams pataria būti-nai čia pasivaikščioti. Tuo labiau kadtai visai netoli nuo Kauno pilies. Šiųupių keliai lėmė miesto atsiradimą irjo plėtrą. “Galime pasidžiaugti, kadmiesto širdyje esanti santaka - tikragamtos oazė. Pasukus nuo santakossmaigalio miesto link, palypėjus antpylimo, atsiveria platesnė erdvė, užkurios kyla įstabi senamiesčio pano-rama, - rašo knygos autoriai. - Nuo

senų laikų iki XX amžiaus pradžiosši vietovė vadinta Gojumi. Šis žodisturi apibendrinamąją reikšmę - ma-žas, gražus miškelis. Vis dėlto daž-niausiai, ypač nuo XVI amžiaus, taipvadintos sakralios giraitės, ikikrikš-čioniškų laikų šventvietės. Galbūt to-dėl į romantizmą linkęs TeodorasNarbutas teigė, kad santakoje buvošventasis miškas.”

Pasak Almonaičių, nors žinių apiesantakos sakralumą trūksta, galimaneabejoti, kad XIV amžiuje kaunie-čiai kažkur pilies aplinkoje turėjošventvietę. “Simboliška, jog santa-koje ir dabar stovi akmenų mūro au-

kuras, kuriame nuo 2010 metų kar-tą per savaitę senojo baltų tikėjimosekėjai romuviečiai ir jiems prijau-čiantieji čia kursto ugnį”, - sakė V.Al-monaitis. Simboliška ir tai, kad 1988metų rugpjūčio 2 dieną santakojeįvyko pirmasis Kaune masinis Atgi-mimo laikų mitingas - Ekologinisprotesto žygis. O 1993 metais popie-žiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvo-je bei Santakos parke laikytas šv. Mi-šias mena 2011 metais čia pastatytaspaminklas popiežiui.

Pilis - seniausias statinysKnyga kviečia aplankyti 50 įdomių

senamiesčio objektų. Akivaizdu, kadjiems pritrūktų savaitgalio. Tačiau jeistokojate laiko, galite pasirinkti rau-donais kvadratukais pažymėtus pa-čius įdomiausius ir svarbiausius. Lei-dinio autoriai, be minėtų objektų,rekomenduoja užsukti į Maironiomuziejų, Juozo Tumo-Vaižganto bu-tą, Perkūno namus, Vytauto bažny-čią, Katedrą, Šv. Mikalojaus bažnyčią,šalia esantį Benediktinių vienuolyną,mažai žinomą ir žavią Šv. Gertrūdosbažnyčią, Pranciškonių (bernardi-nių) vienuolyną, dabar priklausantį

Kauno kunigų seminarijai. Su Švč.Trejybės bažnyčia tvora aptverta te-ritorija dabar vadinama MažuojuVatikanu. Kasdien 14-18 val. semi-narija priima lankytojus.

Būtina užsukti ir į Kauno pilį.Nors jos restauravimas sulaukė ga-na prieštaringų nuomonių ir disku-sijų, seniausiam miesto statiniui nė-

ra abejingų kauniečių. Pilis, kaip irKaunas, pirmą kartą paminėta Vy-gando Marburgiečio kronikoje 1361metais. Tąkart Vokiečių ordino žval-gai atvyko “išžvalgyti ir nustatytiKauno pilies mūrų storumo, gilumoir aukštumo”, nes ruošėsi pilies puo-limui. Kitais metais galinga priešųarmija šturmavo Kauno tvirtovę. Jos

įgulą sudarė apie 400 vyrų, kuriemsvadovavo Kęstučio sūnus kunigaikš-tis Vaidotas ir neįvardytas pilies vir-šininkas. Pralaimėtame mūšyje žuvoapie 350 gynėjų. Pasak knygos au-torių, Vaidotas ir dar keliasdešimtkilmingų pilies gynėjų buvo paimti įnelaisvę (Vaidotas vėliau išpirktas arišmainytas).

Iškels vėtrungęPer knygos apie Kauno senamies-

tį sutiktuves rotušėje buvo parodytaką tik miesto restauratorių pagamin-ta vėtrungė, kuri bus užkelta ant pi-lies bokšto. Kaip pasakojo K.Ignata-vičius, ši idėja jam kilo dar tuomet,kai vėtrungė papuošė rotušę. “Res-tauravus pilį daug kas iš kauniečiųpastebėjo, kad jos bokštas plikas at-rodo nekaip - nei vėliavos, nei vėt-rungės. Jų paragintas kreipiausi įmiesto valdžią. Kultūros paveldoskyrius surengė konkursą, ir štai jauturime vėtrungę, - pasakojo K.Igna-tavičius. - Ji kol kas eksponuojamarotušėje. Kai atšils ir bus galimaaukštu kranu privažiuoti prie piliesbokšto, užkelsime ant jo viršūnės.”

Vėtrungės autorius Augustas Ramo-nas, kurdamas vėtrungę, konsultavosisu istorikais Zigmantu Kiaupa ir JonuVaičenoniu. Buvo nuspręsta, kad vėt-rungė turi įamžinti metus, kada Kau-nas buvo paminėtas pirmąkart - 1361-uosius. Šalia užrašo “Kaunas” stovi irKęstučio laikų karys. Jo atvaizdas pa-darytas remiantis Kęstučio antspaudu.

“Vėtrungė - svarbus gynybinės pi-lies atributas. Ji ne tik žymėjo vėjokryptį, bet ir padėdavo apskaičiuoti,kaip kokiam vėjui pučiant reikia ko-reguoti ginklus, - aiškino K.Ignatavi-čius. - O kartais specialiai pasukantvėtrungę būdavo galima suklaidintipriešus. Kol dar vėtrungė rotušėje,daug kas užsuka prie jos nusifotog-rafuoti. Kai ji iškils į beveik 30 met-rų pilies bokštą, to jau nebus įmano-ma padaryti.”

Kaip pasakojo K.Ignatavičius, vėt-rungės autorius A.Ramonas jos mat-menyse simboliškai užkodavo svar-bias datas. “Vertikaliai nuo koto ikivėtrungės krašto yra 1410 centimet-rų. Tai Žalgirio mūšio metai. Jei ma-tuosime visą vėtrungės plotį, apim-dami ir tą dalį, kuri su Kęstučioatvaizdu yra kitoje koto pusėje, bus1930 centimetrų. Būtent 1930 metaispirmąkart surengtos iškilmės Kaunoįkūrimui paminėti.” Tada buvo labaipopuliari XVI amžiuje užrašyta le-genda, kad Kauną įkūrė iš Romos įmūsų kraštus atkeliavusio kunigaikš-čio Palemono sūnus Kūnas, kuris esąpagal savo vardą ir pavadino miestą.Mokslininkai Kauno vardą sieja subūdvardžiu kaunus - žemas.

Tiems, kurie domisi Kaunu, nau-joji knyga atskleis daug paslapčių,tikėtina, pateiks ir naujų mįslių.•

Senamiesčio panorama žvelgiant nuo Aleksoto šlaitų.

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios bokštai. Knygos autoriai suskaičiavo, kad carinės Rusijos valdymo metais Kaunedvi bažnyčios buvo atiduotos stačiatikiams. Sovietų okupacijos metais valdžia uždarė 7 iš 9 krikščionių bažnyčių, daugumą jų pavertė sandėliais.

Nemuno ir Neries santaka atšilus orams - mėgstama kauniečių pasivaikščiojimų vieta.

Nemuno ir Neries santakoje nuo 2010 metų senojo baltų tikėjimo išpažinėjai kartą

per savaitę kursto ugnį.

2013 03 01Lietuvos žinios16 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Kauno “Žalgiris” šį vakarą Euro-lygos rungtynėse Ispanijoje įkovą su Malagos “Unicaja” stosdraskomas nežinios - pranešta,kad vakar iš klubo pasitraukė pagrindinis jo rėmėjas ir akcinin-kas Vladimiras Romanovas.

65 metų bankininkas kontrolinį“Žalgirio” akcijų paketą valdė nuo 2009metų. Šį sezoną Kauno ekipa susidūrėsu finansiniais sunkumais. O neseniaisustabdyta ir V.Romanovo valdomoŪkio banko veikla.

Vakar Kauno miesto savivaldybėjeapsilankęs “Žalgirio” sporto direktoriusVitoldas Masalskis tvirtino, kad rėmėjastraukiasi iš klubo. Esą algų nebemokan-tį klubą V.Romanovas ketina perleisti“Žalgirio” veteranams - Modestui Pau-lauskui, Anatolijui Čiupkovui ar V.Ma-salskiui. Galimybe tapti “Žalgirio” rė-mėjais domėjosi grupė žinomų Lietuvosverslininkų, tačiau į Malagą vakar žalgi-riečiai išskrido kankinami nežinios.

“Kartais žaidėjai ima galvoti apie ki-tus dalykus. Bet komanda stengiasi dirb-ti savo darbą ir nekreipti dėmesio į su-sidariusią situaciją”, - sakė “Žalgirio”treneris Joanas Plaza.

Būti kovotoju“Kritinis mūšis tarp komandų, ku-

rios dar turi vilčių pasiekti ketvirtąjąvietą E grupėje ir kelialapį į ketvirtfina-lį”, - taip šio vakaro dvikovą Malagojeapibūdino oficiali Eurolygos svetainė.Dabar “Unicaja” turi 4 pergales ir 4pralaimėjimus. Žalgiriečių sąskaitoje 3pergalės po 8 turų. Po dar vienos nesėk-mės Kauno komandai ketvirtfinalistaptų beveik nepasiekiamas.

“Kaune praleidęs septynis mėnesiussuvokiau, ką reiškia būti žalgiriečiu, -prisipažino J.Plaza. - Turi būti kovotoju.Kovingumą privalėsime demonstruotiir Malagoje.”

Pirmąsias tarpusavio rungtynesKaune “Žalgiris” laimėjo 75:63, norstuomet “Unicajos” treneris JasminasRepeša tvirtino, kad taškų skirtumasneatspindi realios kovos aikštėje. Minė-tose rungtynėse X faktoriumi tapoMindaugas Kuzminskas. Nuo atsargi-nių suolo į aikštę įbėgęs puolėjas per 18minučių surinko 14 taškų ir atkovojo 6kamuolius.

Malagos “Jose Maria Martin Carpe-na” krepšinio areną iš žalgiriečių geriau-siai pažįsta amerikietis Tremmellas Dar-denas, jis praėjusį sezoną žaidė“Unicajos” klube. Pirmosiose rungty-nėse Kaune puolėjas per 16 minučiųmesdamas į buvusios komandos krep-

šį pelnė 7 taškus ir atkovojo 5 kamuolius.J.Plaza šį vakarą į komandą tikriausiai

mėgins integruoti naujoką iš JAV Don-nie McGrathą. Gynėjas šią savaitę jau

žaidė Lietuvos krepšinio lygos rungty-nėse su “Šiauliais” (78:68) ir per 17 mi-nučių pelnė 6 taškus, atliko 6 rezultaty-vius perdavimus bei suklydo 4 kartus.

“Iš jo tikiuosi daugiau. Donnieyra kūrėjas, jam reikia laiko pažintikomandą ir patobulėti”, - neslėpėJ.Plaza.

“Žalgirio” rezultatai išvykose labaiskiriasi reguliariojo sezono varžybose irTOP 16 etape. Pirmajame etape kaunie-čiai svečiuose iškovojo 4 pergales iš 5,

TOP 16 varžybose varžovų aikštėse jiesuklupo 3 kartus iš 4. Tiesa, visos nesėk-mės patirtos 1-4 taškų skirtumu.

“Tai reiškia, kad mūsų žaidėjai suge-ba atiduoti visas jėgas negalvodamiapie užkulisių problemas. Daugiau to-kių komandų Eurolygoje nėra”, - sakėJ.Plaza.

Laukia atletiškos kovos“Žalgirį” treniruojantis ispanas išsky-

rė varžovų komandą triukšmingai palai-kančius tautiečius. Bet “Unicajos” stip-rybė - ir komandinis žaidimas. Sunkunurodyti vieną šios ekipos lyderį. Euro-lygoje Luka Žoričius vidutiniškai pelno11,7 taško, Marcusas Williamsas - 10,2,Earlas Calloway - 10, Krunoslavas Si-monas - 9,8, Jamesas Gistas - 8,6 taško.

Prieš dvikovą su kauniečiais Malagoskrepšininkai Ispanijos čempionato rung-tynėse svečiuose 89:84 palaužė “Vallado-lid” ekipą ir su 10 pergalių po 22 turų pa-kilo į 11 vietą 18 komandų turnyre.

Ispanai rimtai abejoja, ar šio vakarorungtynėse galės žaisti legionierius išBrazilijos Augusto Lima. 206 cm puolė-jas gydosi šlaunies keturgalvio raumenssumušimą. Tiesa, A.Limos vaidmuo ko-mandoje nedidelis - Eurolygoje jis žai-džia po 10 minučių, pelno 3,1 taško ir at-kovoja 2,6 kamuolio.

J.Repeša sako, kad jėgos po krepšiaisjiems reikės labiausiai: “Varžovų sudė-tis kiek pasikeitė. Jie prarado IbrahimąJaaberą, tačiau į rikiuotę grįžo RobertasJavtokas. Jis pridėjo galios po krepšiais.Todėl šios rungtynės turėtų remtis fizi-ne jėga.”

“Žalgiris” Malagoje iki šiol viešėjo 5kartus. Kauniečiams pavyko nugalėti dusykius, tačiau abi pergales nugulė storasdulkių sluoksnis. 2002 metų spalį “Žal-giris” išplėšė pergalę 78:77, neką leng-viau laimėjo ir 2003 metų lapkritį - 74:72.Pastarosiose rungtynėse žaidė ir PauliusJankūnas, dėl peties traumos šį sezoną įaikštę nebegrįšiantis. Tuomet 19-metisP.Jankūnas pelnė 2 taškus.

“Dar turime vilčių patekti į kitą eta-pą, - įsitikinęs vienas “Žalgirio” lyderiųMarko Popovičius. - Paskutinis pralai-mėjimas Atėnų klubui “Panathinaikos”buvo skaudus, nes penkioms minutėmspraradome koncentraciją ir buvomenubausti. Manau, esame geresni už“Unicają”. Tik privalome žaisti susikau-pę visas 40 minučių.”•

Nežinios draskomas “Žalgiris” nepasiduoda

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Šiandien Geteborge prasidedan-čiame XXXII Europos lengvosiosatletikos uždarųjų patalpų čempionate startuos legendiniošuolininko į aukštį Kęstučio Šapkos atlydėti keturi mūsų krašto pasiuntiniai.

Europos žiemos pirmenybės rengia-mos nuo 1970 metų. Iki 1990 metų josvykdavo kasmet. Kai pradėta rengti ir pa-saulio uždarųjų patalpų čempionatus, Se-nojo žemyno pirmenybės organizuoja-mos kas dvejus metus.

Pirmasis iš lietuvių šiose varžybosedalyvavo šuolininkas į aukštį KęstutisŠapka - 1971 metais Bulgarijos sostinė-je Sofijoje jis užėmė 6 vietą. Tais pačiaismetais Helsinkio olimpiniame stadioneK.Šapka iškovojo Europos čempionotitulą. Vėliau legendinis sportininkas netdu sykius iš Europos žiemos pirmeny-bių grižo ne tuščiomis: 1972 m. iš Miun-cheno (Vokietija) - su sidabro medaliu,1974 m. iš Geteborgo (Švedija) - su auk-so. 1974-ųjų vasarą Senojo žemynočempionate Romoje K.Šapka iškovojovicečempiono titulą. Ten lietuvio pa-siektas šalies rekordas (2,25 m) išsilaikėiki 1991-ųjų vasaros, kai Rolandas Ver-kys Varšuvoje viršijo savo trenerioK.Šapkos rezultatą ir tapo naujuoju Lie-tuvos rekordininku - 2,34 m.

Be K.Šapkos, Europos žiemos pirme-

nybėse medalius yra laimėję dar keli Lie-tuvos lengvaatlečiai: Vladimiras Cepele-vas (šuoliai į tolį) 1979-aisiais - aukso,Austra Skujytė (penkiakovė) 2011 m. - si-dabro, Remigijus Valiulis (400 m bėgi-mas, 1980 m.) ir Regina Čistiakova (3000m bėgimas, 1986 m.) - bronzos.

Po 39 metų K.Šapka sugrįžo į Gete-borgo “Scandinavium” areną jau kaipLietuvos rinktinės vadovas. Tris dienastruksiančiame čempionate startuos 578atletai - 320 vyrų ir 258 moterys - iš 47valstybių. Legendinis mūsų krašto šuo-lininkas į Švediją atlydėjo keturis Lietuvoslengvaatlečius, tarp jų ir savo auklėtinįDarių Aučyną. Kiti pajėgūs sportininkai

pamažu rengiasi rugpjūtį Maskvoje vyk-siančiam pasaulio čempionatui.

2012-ųjų pasaulio jaunimo vicečem-pionė, Lietuvos trišuolio rekordininkė 19metų Dovilė Dzindzaletaitė Geteborgekonkuruos su 21 šuolininke. Šiemet Lie-tuvos žiemos pirmenybėse Dovilė pirmąsykį tapo šalies suaugusiųjų trišuolio čem-pione (13,40 m). Praėjusią vasarą Barse-lonoje D.Dzindzaletaitė pasiekė šalies re-kordą - 14,17 m.

23-ejų D.Aučyna ir 21 metų Tomas Vi-tonis dalyvaus šuolių į tolį varžybose (25dalyviai). D.Aučyna pasirodys ir trišuoliosektoriuje (23 dalyviai). Europos čem-pionato išvakarėse geriausiai vertintos

T.Vitonio galimybės. Šią žiemą Kuldigo-je (Latvija) jis į tolį nušoko 8,03 m ir Se-nojo žemyno reitinge šiemet yra aštuntas.

Lietuvos žiemos pirmenybėse trišuo-lio čempionu tapusio D.Aučynos rezul-tatas buvo 15,75 m.

26-erių Rimantas Martišauskas rutu-lio stūmimo kvalifikacijos varžybose star-tavo jau vakar (26 dalyviai). Neseniai Še-filde Rimantas penktą kartą tapoDidžiosios Britanijos studentų čempio-nu, jis rutulį nustūmė 18,09 m. Beje, Ge-teborge rutulininkai varžosi kitaip nei vi-suomet - šalia maniežo parengta specialiuždara erdvė “Market Square”, kurioje irvyko rutulio stūmimo rungties kvalifika-cija. Toje pačioje arenoje sportininkaidarys apšilimą, vyks apdovanojimų ce-remonijos, įvairūs koncertai bei kitokierenginiai.•

TrumpaiLKF TAURĖ2012-2013 metų sezono Lietuvos krep-šinio federacijos (LKF) taurės vyrų tur-nyro finale susigrums “Prienai” ir Pa-svalio “Pieno žvaigždės”. Atsakomo-siose pusfinalio rungtynėse Pasvaliokomanda išvykoje 81:80 (21:12, 25:18,19:26, 16:24) įveikė “Šiaulius”. Pirmasrungtynes prieš mėnesį “Pieno žvaigž-dės” namie laimėjo 78:66. Kitame pus-finalyje “Prienai” abusyk - 85:73 ir93:63 - nugalėjo Kėdainių “Nevėžį”.LKF taurės finale “Prienai” ir “Pasva-lio žvaigždės” susitiks du kartus, o nu-galėtoją lems bendras taškų santykis.Finalo datos dar nepaskelbtos. LKFtaurės laimėtojai dėl specialaus prizovaržysis su Didžiosios Britanijos krep-šinio taurės turnyro laureatais.

KLAIPĖDIEČIAI PIRMILietuvos vyrų rankinio lygoje pirmąjąvietą reguliariajame sezone užsitikrinoKlaipėdos “Dragūnas” (31 tšk.). 18-ojoturo rungtynėse klaipėdiečiai namie33:22 (15:12) įveikė ketvirtojoje pozici-joje likusį Kauno “Granitą-Gają-Karį”(22 tšk.). 8 įvarčiais prie pergalės prisi-dėjo Gražvydas Juška ir Evaldas Griežė,5 - Mindaugas Dumčius, 4 - Jonas Tru-chanovičius. Svečiams 7 įvarčius pelnėPaulius Šarkauskas, po 3 - RobertasŠvedas ir Evaldas Balčiūnas. Rankiniolygos antrojoje vietoje išlieka Alytaus“Almeida-Stronglasas” (28 tšk.), trečio-joje - Vilniaus VHC “Šviesa” (24 tšk.).

LŽ

Geteborgas mena auksinį lietuvio šuolįLietuvių startai Geteborge(Lietuvos laiku)Rimantas Martišauskas - rutulysVakar (vasario 28 d.) kvalifikacijaKovo 1 d. 19.45 val. finalasDarius Aučyna - trišuolisKovo 1 d. 12.40 val. kvalifikacijaKovo 2 d. 18.25 val. finalasDovilė Dzindzaletaitė - trišuolisKovo 1 d. 19.40 val. kvalifikacijaKovo 3 d. 12.05 val. finalasTomas Vitonis, Darius Aučyna - tolisKovo 2 d. 12.30 val. kvalifikacijaKovo 3 d. 18 val. finalas

Ne kartą “Žalgirio” gelbėtoju tapęs M.Popovičius (priekyje) tiki, kad niekas dar neprarasta. / Erlendo Bartulio nuotrauka

M.Popovičius : “Esame geresni už “Unicają”. Tik privalome žaisti susikaupę visas 40 minučių.”

Legendinis šuolininkas į aukštį K.Šapka Europos žiemos ir vasaros čempionatuose pelnė net keturis medalius. / LŽ archyvo nuotrauka

BUTAIKEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukš-tų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniausr., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

NAMAI, PATALPOSPARDUODA

Ūkinius pastatus ir apie 160 ha žemės ūkio pa-skirties žemės Trakų ir Prienų rajonuose, prieVerknės upės. Tel. 8 672 31 568.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

9 a sklypą (namų valda) Mačernio g. 1, Visoriai, Vilniuje. Kaina - 490 000 Lt. Tel. 8 686 45 198. Užs. LM-9009

ĮVAIRŪSParduoda galingą „piemenį“, aptvaro tikrinimo indi-katorių, vienadienių paukščiukų šildytuvotermoreguliatorių, literatūrą ir mazgus rinkiniui „Pa-sidaryk inkubatorių pats“. Taiso. Tel. 8 673 01 122.

PRANEŠIMAIAsociacija „Balta scena“ keičia pavadinimą irnuo šiol vadinsis Asociacija „RAUDONOSNOSYS Gydytojai klounai“. Užs. LM-2302

Prašome BUAB „Gintromas“ (į. k. 178991845)įstatus laikyti negaliojančiais. Bankroto administra-torius UAB „Bankroto valdymas“. Užs. LM-2320

Klasifikuoti skelbimai 172013 03 01Lietuvos žinios

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos UAB „Psenergija“ biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Psenergija“, Radviliškio r., Pakirkšnio k., Draugystėsg. 1, adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir adresas: biodujų jėgainės statyba, Panevėžio r., Kre-kenavos sen., Pasodėlės k.

Atsakingos institucijos - Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimtaatrankos išvada (2013 02 25 raštas Nr. (5)-V3-379) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Psenergija“ Vilniaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Panevėžio RAAD, Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Pa-nevėžys, tel. (8 45) 58 14 31, el. p.: r.palionis@prd.am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimopaskelbimo dienos.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Panevėžio RAAD,Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys, tel. (8 45) 58 14 31, el. p.: r.palionis@prd.am.lt arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skel-bimo paskelbimo dienos. Užs. R-127

Informuoju, kad 2013 m. kovo 12 d. 11.00val. bus atliekamas žemės sklypų, esan-čių Ožiakalnio g. 17 ir Ožiakalnio g. 15D,Vilniaus m., ribų ženklinimas-derinimas,į kurį kviečiu dalyvauti gretimo žemėssklypo (kadastro Nr. 0101/0165:1009),esančio Bališkių k., Vilniaus m., savininkus.

Žemės sklypų ribos vietovėje bus ženkli-namos vadovaujantis 2012 12 21 Vilniausmiesto savivaldybės administracijos direk-toriaus įsakymu Nr. 30-2577.

Asmuo kontaktams Sigitas Zaborskas, tel. 8 659 95 540. Užs. LM-2313

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vir-tualios pramogos“ (įmonės kodas 300058565, adresas: Pramonės g. 97, Vilnius), įmonės admi-nistratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, mob. tel. Nr. 8 642 38 474.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 m. balandžio 2 d., adresu: BUAB „Virtualios pramogos“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Virtualios pramogos“ nuo teismonutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. Užs. R-128

PRANEŠIMAS

2013 m. kovo mėn. 20 d. 14.00 val., Vilniaus Grigiškių vidurinėje mokykloje, Kovo 11-osios g. 21, Grigiškės, LT-27109 Vilnius, šaukiamas Grigiškių kredito unijos,

buveinės adresas: Kovo 11-osios g. 34-33, Grigiškės, EILINIS VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS,

numatant sekančią darbotvarkę:1. Stebėtojų tarybos ataskaita dėl kredito unijos finansinės-ūkinės veiklos. Ataskaitos įvertinimas.2. Vidaus audito tarnybos ataskaita dėl kredito unijos finansinės-ūkinės veiklos. Ataskaitos įverti-nimas.3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.5. Metinės finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projekto pristatymas. Me-tinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno (nuostolio) priėmimas.6. Metinės pajamų-išlaidų sąmatos pristatymas ir tvirtinimas.7. Kredito unijos paskolų komiteto narių ir pirmininko rinkimas.8. Įgaliojimų suteikimas valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo turtu, sudaryti sandorius,kai sandorių suma ar turto vertė viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumentaiskredito unijos nariai gali susipažinti Grigiškių kredito unijos patalpose, adresas: Kovo 11-osios g.34-33, Grigiškės, Lazdynų kasoje, Architektų g. 19, Vilnius, Lentvario kasoje, Klevų al. 32, Lentva-ris, nedalyvaujantis VNS, bet susipažinęs su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaipiki susirinkimo pradžios raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl kiek-vieno klausimo atskirai. Dėl papildomos informacijos teirautis tel. (8 5) 243 2315. Narys, re-gistruodamasis į susirinkimą, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.Neįvykus šiam eiliniam visuotiniam narių susirinkimui dėl kvorumo nesusidarymo, bus kvie-čiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas 2013 m. kovo 25 d. 19.00 val., Vilniaus Gri-giškių vidurinėje mokykloje, Kovo 11-osios g. 21, Grigiškės, LT-27109 Vilnius. Darbotvarkė nu-matoma tokia pati. Užs. R-130

Vilniaus kolegija viešo konkurso būdu išnuomoja

negyvenamąjį plotą Ekonomikos fakultete,

esančiame Naugarduko g. 5, Vilniuje(bendras plotas - 4 kv. m)

ūkinei veiklai organizuoti penkeriems metams.

Pradinis nuompinigių dydis 150,00 Lt už kv. m,

papildomai mokant už komunalines paslaugas.

Dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, ku-ris yra lygus paskelbtam 3 mėnesių pradi-niam nuompinigių dydžiui. Vilniaus kole-gijos rekvizitai: įmonės kodas 111965131,sąskaita LT767044060001472160, AB SEBbankas, banko kodas 70440.

Prašymai kartu su banko išduotais kvitaisdalyvauti konkurse priimami penkiolika ka-lendorinių dienų nuo paskelbimo datos.Prašymus siųsti Vilniaus kolegijos ilgalai-kio materialaus turto nuomos konkursokomisijos narei Gintarei Stankūnaitei, J.Ja-sinskio g. 15, 113 kab., Vilnius. Informaci-ja tel. (8 5) 219 1602.

Komisijos posėdis vyks 2013 03 18 d. 10.00 val. J.Jasinskio g. 15, Vilniuje, 215 kab. Užs. LM-2308

VERSLO KREDITO UNIJOS NARIAMSVerslo kredito unija, kodas 302680384, Maironio g. 28, Kaunas,

valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. kovo 22 d. 9.00 val. ŠAUKIAMAS EILINIS VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS,

kuris įvyks unijos buveinėje (Maironio g. 28, Kaunas).

Papildomą informaciją teikia unijos direktorė E.Jucienė, tel. (8 37) 28 05 40. Valdyba Užs. LM-2314

Susirinkimo darbotvarkė:1. Stebėtojų tarybos ataskaita ir jos įvertinimas;2. Revizoriaus ataskaita ir jos įvertinimas;3. Valdybos ataskaita ir jos įvertinimas;4. Paskolų komiteto ataskaita ir jos įvertinimas;

5. Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas;6. Pelno paskirstymo tvirtinimas;7. 2013 m. pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas;8. Audito įmonės rinkimas ir audito paslaugų ap-mokėjimo limito nustatymas.

AKCINĖ BENDROVĖ „GLIUKOZĖ“(įm. kodas 144123639, V.Bielskio g. 13, LT-76176 Šiauliai)

AKCININKŲ DĖMESIUI

2013 m. balandžio 3 d. 11.00 val. šaukiamas akcinės bendrovės „GLIUKOZĖ“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, adresu: V.Bielskio g. 15, Šiauliai

(AB „NAUJOJI RŪTA“ administraciniame pastate).Susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.Numatoma ši susirinkimo darbotvarkė:1. Audito ataskaita ir išvados už 2012 metus;2. Bendrovės metinis pranešimas ir 2012 m. finansinių atsakaitų rinkinio tvirtinimas;3. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;4. Audito kompanijos rinkimas atlikti bendrovės 2013 m,. finansinės atskaitomybės auditą ir ap-mokėjimo sąlygų nustatymas;5. Kiti klausimai.Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai - bendrovės valdyba, priėmusi spren-dimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.Akcininkų registracija prasideda nuo 10.30 val.Akcininkams turėti asmens dokumentą, išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos. Akcininkų įgaliotiasmenys turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.Visą medžiagą šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais beisprendimų dėl kiekvieno neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkės klausimo projek-tus galima gauti bendrovės buveinėje.Kontaktinis asmuo - teisininkė Živilė Marozienė.Kontaktiniai duomenys - adresas: V.Bielskio g. 13, Šiauliai, tel. (8 41) 42 57 38, el. paštas: teise@nruta.lt. Užs. LM-2315

AKCINĖ BENDROVĖ „NAUJOJI RŪTA“(įm. kodas 144788770, V.Bielskio g. 15, LT-76176 Šiauliai)

AKCININKŲ DĖMESIUI

2013 m. balandžio 3 d. 10.00 val. šaukiamas akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, adresu: V.Bielskio g. 15, Šiauliai

(AB „NAUJOJI RŪTA“ administraciniame pastate).Susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.Numatoma ši susirinkimo darbotvarkė:1. Audito ataskaita ir išvados už 2012 metus;2. Bendrovės metinis pranešimas ir 2012 m. finansinių atsakaitų rinkinio tvirtinimas;3. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;4. Audito kompanijos rinkimas atlikti bendrovės 2013 m,. finansinės atskaitomybės auditą ir ap-mokėjimo sąlygų nustatymas;5. Kiti klausimai.Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai - bendrovės valdyba, priėmusi spren-dimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.Akcininkų registracija prasideda nuo 9.00 val.Akcininkams turėti asmens dokumentą, išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos. Akcininkų įgaliotiasmenys turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.Visą medžiagą šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais beisprendimų dėl kiekvieno neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkės klausimo projek-tus galima gauti bendrovės buveinėje.Kontaktinis asmuo - teisininkė Živilė Marozienė. Kontaktiniai duomenys - adresas: V.Bielskio g. 13, Šiauliai, tel. (8 41) 42 57 38, el. paštas: teise@nruta.lt. Užs. LM-2316

INFORMACIJA apie planuojamos ūkinės veiklos - 4,9 MW galios biokuro katilinės statyba ir rekonstravimas, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės užsakovas: UAB „Prienų energija“, Statybininkų g. 6, LT-59131 Prienai,tel./faks. (8 319) 60 235, el. paštas: info-pe@e-energija.lt.Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius, tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8195.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: 4,9 MW galios biokuro katilinės statyba ir rekonstra-vimas.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Ryto g. 5, Lentvaris, Trakų r., Vilniaus apskr.Atsakinga institucija priimanti sprendimą: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departa-mentui.Norintys susipažinti su atrankos dokumentais ir atsakingos institucijos LR AM Vilniaus regio-no aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada, kad 4,9 MW galios biokuro ka-tilinės statybai ir rekonstravimui Ryto g. 5 Lentvaryje poveikio aplinkai vertinimas nepriva-lomas, gali Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente adresu: A.Juozapavičiaus g. 9,Vilnius, bei UAB „Prienų energija“ Trakų padalinyje, Maironio g. 7, Trakai, darbo dienomis 8.00-17.00 val.,tel. 8 687 48 413, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos.Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“adresu: S.Žukausko g. 33-53, Vilniuje, nuo 8.00 iki 16.00 val. darbo dienomis, bei UAB „Prienųenergija“ Trakų padalinyje, Maironio g. 7, Trakai, darbo dienomis, 8.00-17.00 valandomis, tel. 8 687 48 413, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos.Motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima pateikti atsakingai insti-tucijai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, adresu: A.Juozapavičiaus g. 9, Vil-niuje, PAV atrankos rengėjui UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ adresu: S.Žukausko g. 33-53, Vilniuje,nuo 8.00 iki 16.00 val. darbo dienomis, bei UAB „Prienų energija“ Trakų padalinyje, Maironio g. 7,Trakuose, darbo dienomis, 8.00-17.00 valandomis, tel. 8 687 48 413, per 20 darbo dienų nuo šiosinformacijos paskelbimo dienos. Užs. LM-2319

Uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Žvorūnė“

(juridinio asmens kodas 152679144,

registruotos buveinės adresas: Vanagupės

g. 15, Palanga, duomenys apie juridinį as-

menį kaupiami VĮ Registrų centras Klaipė-

dos filiale)

vienintelis akcininkas 2013 m. vasario 25 d.priėmė sprendimą anuliuoti 81 346 (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį trisšimtus keturiasdešimt šešias) paprastasvardines 100 Lt (vieno šimto litų) nomi-nalios vertės akcijas ir sumažinti Bendro-vės įstatinį kapitalą nuo 13 838 300 Lt(trylikos milijonų aštuonių šimtų trisde-šimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų litų)iki 5 703 700 Lt (penkių milijonų septy-nių šimtų trijų tūkstančių septynių šimtųlitų) su tikslu panaikinti Bendrovės ba-lanse įrašytus nuostolius. Užs. LM-2321

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-

150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fon-

do kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, pa-

slaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai

pasiruošti projekto PAŠARŲ GAMYBOS BAZĖS ĮKŪRIMAS IR PLĖTRA įgyvendinimui

KOOPERATINĖ BENDROVĖ „NEVĖŽIS AGRO“ skelbia pirkimo konkursą.

Pirkimo objektas: 1. Šiaudų džiovyklos - 2 vnt.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 m. kovo 5 d., 9 val. 00 min.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu:KOOPERATINĖ BENDROVĖ „NEVĖŽIS AGRO“Anykščių r., Gudžiupio k.Tel. +370 614 80 075, nevezis.agro@gmail.com Užs. LM-2323

PRANEŠIMASKredito unijos „Pareigūnų kredito unija“ narių dėmesiui!

2013 m. kovo mėn. 28 d. 17 val. 30 min.. konferencijų centre „Karolina“, esančiojeSausio 13-osios g. 2, Vilniuje, šaukiamas kredito unijos „Pareigūnų kredito unija“,

buveinės adresas: Birželio 23-osios g. 15, Vilnius, pakartotinis visuotinis narių susirinkimas numatant šią darbotvarkę:1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.2. Revizoriaus ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.5. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos pro-jekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirsty-mo (nuostolių dengimo) tvarkos priėmimas.6. 2013-2015 m. veiklos plano tvirtinimas.7. 2013 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.8. Audito įmonės einamųjų 2013 m. ir dviejų ateinančių finansinių metų kredito unijos finansinių atas-kaitų rinkinio auditui rinkimas ir lėšų, kurios bus skirtos audito įmonei apmokėti limito nustatymas.9. Revizoriaus atlyginimo dydžio nustatymas.10. Įgaliojimų suteikimas valdybai jos kadencijos laikotarpiu priimti sprendimus dėl disponavimo tur-tu, sudaryti sandorius, kai sandorių suma ar turto vertė viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.11. Kredito unijos įstatų keitimas.12. Nutarimo dėl Pareigūnų kredito unijos būstinės adreso pasikeitimo priėmimas.Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentais kre-dito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu: Birželio 23-osios g. 15, Vilniuje.Tel. pasiteirauti: (8 5) 260 8934, 8 673 98 414, el. p.: unija@pareigunai.lt.Pareigūnų kredito unijos valdyba Užs. LM-2290

2013 03 01 Lietuvos žinios18 TV programos

PENKTADIENIS 1 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis

prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų

studija”. Tiesioginė laida

12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida

12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis

prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”22.00 Loterija “Perlas”22.10 “Duokim garo!”

tęsinys23.15 Trileris

“Patologija” S

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Žvaigždžių duetai.

Istorija prasideda iš naujo” (k.)

12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas

Plačiakelnis”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras,

Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2 Penktadienis” N-721.00 “Farai” N-1422.00 Veiksmo f.

“Šešios kulkos” N-140.20 Siaubo trileris

“Juodojo ežero paslaptis” N-14

2.10 “Šlovė ir turtai” (k.) N-14

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Chorų karai”14.00 “Čipas ir Deilas

skuba į pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo

kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 Animac. f. “Princesė

ir varlius”

21.25 Nuotykių f. “Bibliotekininkas 3. Judo taurės prakeiksmas”

23.15 Komedija “Aš, kitas aš ir Irena”

1.40 Siaubo f. “Kelionė į mirtį”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Juoko kovos” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame

ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai

prieš nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Savaitės

kriminalai” N-721.00 Kriminalinis f.

“Bučinys į galvą” N-14

23.05 “Amerikietiškos imtynės” N-14

0.05 “Mitų griovėjai” (k.) N-71.05 “Laukinis” (k.) N-72.05 “N-uoga” S2.35-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “KovotojasReksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “SenosiosKristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00“Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas”N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotu-vė” 15.30 “Drakonų kova Z” 16.30 “Draugai III” N-717.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00“Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detek-tyvas “Midsomerio žmogžudystės. Migantys požeme” N-14 23.10 Drama “Virėjas, vagis, jo žmonair jos meilužis” S

LRT kultūra8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”.Koncertas (k.) 12.30 “Vienas eilėraštis” 12.40 “Sa-vęs link”. Vaclovo Into akmenų muziejus (k.) 13.15“Šnipai” N-7 14.10 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Du-rys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00“Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Ke-liaukim!” 18.45 “Arti toli” 19.30 “GalantiškasisKazanova”. Baroko operų arijas atlieka Kauno mu-zikinio teatro solistai. Dalyvauja kamerinė orkestrogrupė. Koncerto vedėjas Viktoras Gerulaitis 21.40“Vienas eilėraštis” 21.50 “Kai aš mažas buvau”22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXVtarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”.Nguyen Le “Songs of Freedom” (Prancūzija/Kana-da/Belgija) 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Moksloekspresas” 1.00 Pramoginės muzikos koncertas.Kompozitoriaus Juliaus Siurbio kūrybos vakaras

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00 “Išli-kimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00“Skraidantys motociklai” 13.00 “Kaip aš susipaži-nau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzanonuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kast-las” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip ašsusipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai”22.00 “Vilko bilietas” 23.00 “Kaltės kaina”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 8.55 “Rytoreporteris” tęsinys 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Pa-dėkime augti” 10.55 Dok. f. “Kaip užauginti planetą.Gyvybė iš šviesos”. 1 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena”13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas”13.35 “Oskaro oazė” 13.45 TV parduotuvė 14.10“Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokš-tai” N-7 15.45 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 2 d.N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Didysis barjerinis ri-fas”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TVpokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai”N-7 19.35 Dok. f. “Islandijos Eroivajokudlis” N-721.00 “Reporteris” 21.45 “Mad Men. Reklamos vil-kai” N-7 23.55 “Gyvenimo būdas” 0.55 “Teritorija”

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” N-7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15Komedija “Gera kompanija” 14.10 “Kritinė riba” N-715.10 Melodrama “Ir kodėl gi aš susituokiau?” 17.15“Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas” 18.45 “GSG 9: eliti-nis būrys” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00“Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerųdešimtukas” 20.45 “Patriarchė”. 2 s. N-7 22.30 “Balti-cum TV” žinios 22.45 Drama “Henrikas IV”. 2 s. N-14

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 9.00Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 11.00 Drama“Saulėlydis” N-7 13.00 Drama “Jaunatis” N-7 15.05Drama “Užtemimas” N-7 17.05 Drama “ŽKVD” N-719.00 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 21.00Drama “Prisimink mane” N-7 23.00 Trileris “Žaidėjas”S 1.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujie-nos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova 11.10Noriu žinoti 12.00 Kitos naujienos 12.25 “Tu ne vie-nas” 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti! 14.00“Nelygiavertė santuoka” 14.55 Mados nuosprendis16.00 Vakaro naujienos (su subtitrais lietuvių k.)

16.45 “Jeralašas” 17.25 Suprasti. Atleisti 18.00 Laukmanęs 18.55 Žmogus ir įstatymas 20.00 Laikas. Lietu-vos “Laikas” 21.10 Stebuklų laukas 22.15 “Jeseninas”1.05 Komedija “Mimino” 2.40 Mados nuosprendis

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelagėja ir baltas buldogas”9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija”12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Bu-dėtojų dalis 13.00 Teisė susitikti 13.55 “Kilmingųmergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Ži-nios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Vaid. f. “Niekšybėsaritmetika” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Vargšai giminaičiai”21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 Vaid. f. “Apsikeiski-te žiedais” 0.00 “Pelagėja ir baltas buldogas” 1.00Vaid. f. “Žmogus prie lango” 2.40 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic10.50 “Premier League World” žurnalas 11.20Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “FenerbahceUlker” 13.10 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” -“Maccabi” 15.00 Tenisas. Duty Free čempionatopusfinalis. Dubajus. Tiesioginė transliacija 17.30Tenisas. Duty Free čempionato pusfinalis. Dubajus20.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga20.30 Boksas. Aleksandras Povetkinas - MarcoHuckas 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Unicaja” - “Žal-giris”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis.Eurolyga. “Panathinaikos” - “Anadolu Efes”

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai paga-minta? 12.40 Naujasis Melburno stadionas 13.35Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovė-jai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi. Įdomiausios laidos 20.00Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Su-nkiausi darbai. Lėktuvnešio komanda 22.00Antžmogiai 23.00 Ieškant amtžmogių 0.00 Specia-lusis būrys 1.00 Kalėjime svetur

Kinas TeatrasVILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Mama” - 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 18.30, 21 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.45, 18 val.“Sniego karalienė” - 10.45, 16 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.45 val.“Aukšta klasė” - 17.45 val.“Saugus prieglobstis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15,21.40 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 16.15, 18.45, 21.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 15.15,19.45 val.“Gimę mylėti” - 20.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13, 17.30, 21.50 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45 val.“Ana Karenina” - 15, 20.15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Ką išdarinėja vyrai” - 14.15, 19.30, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val.“Mama” - 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.40, 18 val.“Sniego karalienė” - 11.20, 16 val.“Aukšta klasė” - 21.15 val.“Saugus prieglobstis” - 11.40, 16.45, 18.40, 21.20 val.“Linkolnas” - 15.10, 18.50, 21.40 val.“Gimę mylėti” - 20.15 val.“Valentinas vienas” - 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.20 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.50, 16.40,22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.20, 15.40 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.10, 19 val.“Ana Karenina” - 16.20, 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.“Pi gyvenimas” - 15.15 val.“Vargdieniai” - 18 val.“Argo” - 15.30, 18.15 val.SKALVIJA“Makaronai ir sūris” - 21.20 val.“Kurtas ir keltuvas” - 17 val.“Italas” - 17 val.“Storulės” - 19.10 val.OZO KINO SALĖ“Narcizas” - 16 val.“Aurora” - 18 val.MULTIKINO“Saugus prieglobstis” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45,21.15 val.

“Šalutinis poveikis” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Mama” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 16, 18, 20, 22 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15, 16.30 val.“Sniego karalienė” - 10, 12, 14 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17.45, 19.45,22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.30, 13 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45 val.“Valentinas vienas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Ana Karenina” - 18.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45 val.

KAUNASCINAMON“Mama” - 13.05, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20.45, 22.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45, 15 val.“Sniego karalienė” - 12.15, 14.30, 16.25, 18 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12, 18.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.30, 20 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30 val.“Ana Karenina” - 15.30 val.“Valentinas vienas” - 14.15, 17, 18.30, 19.15, 21.30 val.“Tyli naktis” - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.55 val.FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 17, 19, 21.45, 23.50 val.“Mama” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45, 23 val.“Šalutinis poveikis” - 14.45, 19.15, 21.30, 23.40 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12, 14.15, 16.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Aukšta klasė” - 15.45 val.“Saugus prieglobstis” - 11, 13.30, 16.15, 18.40, 21,23.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 20.15,22.30 val.“Linkolnas” - 12.45, 18.15, 21.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 17.30 val.“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30, 23.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.30, 19, 21 val.“Mama” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 12.30, 17 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.30 val.“Aukšta klasė” - 10.45, 21.15 val.“Saugus prieglobstis” - 21.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 13 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.10, 18.15,20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 18.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 16 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 13.45, 15.30, 18, 20.45 val.“Ana Karenina” - 13.15, 18.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.50,21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 13.40, 16, 18.30, 21 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 14.45 val.“Sniego karalienė” - 10.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15.15 val.“Valentinas vienas” - 12.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.45, 18.15,20.30 val.“Ana Karenina” - 18 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.15 val.“Skrydis” - 20.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” (3D) - 10 val.“Valentinas vienas” - 15.10, 17 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.35 val.“Sniego karalienė” - 12 val.“Saugus prieglobstis” - 19 val.“Šalutinis poveikis” - 21.10 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.“Pi gyvenimas” - 15.30 val.“Skrydis” - 13, 18 val.“Taikinys Nr. 1” - 20.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS

“Ką išdarinėja vyrai” - 16.10, 18.40, 21.10 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.20, 14.30 val.“Valentinas vienas” - 14, 16.40, 19.10, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.20, 18.20,20.40 val.“Ana Karenina” - 15.30 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS1 d. 18.30 val. “Otelas”2 d. 12 val. “Buratinas”2 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”3 d. 12 val. “Pelenė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS1 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”1 d. 19 val. Studijoje. “Koba”2 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos”2 d. 19 val. Studijoje. Kauno kamerinis teatras. “Hitleris ir Hitleris”3 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas”3 d. 16 val. Mažojoje salėje. Klaipėdos jaunimoteatras. “Paukštyno bendrabutis”3 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenės priešas”JAUNIMO TEATRAS

1 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis”Salė 992 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”3 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus”RUSŲ DRAMOS TEATRAS1 d. 18 val. “Pamišėlė”2 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus”3 d. 12 val. “Coliukė”3 d. 18 val. “Vėjas tuopų viršūnėse”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS1 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”2 d. 18.30 val. “Freken Julija”3 d. 12 val. “Brangusis atrakcionų parko dėde!”3 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė3 d. 12 val. “Trys paršiukai”Mažoji salė2 ir 3 d. 14 val. “Silvestras Dūdelė”KEISTUOLIŲ TEATRAS3 d. 12 val. “Grybų karas ir taika”MENŲ SPAUSTUVĖ1 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba”2 ir 3 d. 12 ir 16 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Meilė, karas ir kiškio kopūstai”2 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Publika”3 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”3 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”RAGANIUKĖS TEATRAS2 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas”3 d. 12 val. “Lokys ir mergaitė”“DOMINO” TEATRAS1 d. 19 val. “Sex guru”2 d. 12 val. “Radijo ereliai”3 d. 13 val. “Šeimyninis įvykis”4 d. 19 val. “Langas į parlamentą”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS1 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS1 ir 2 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS1 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”

1 d. 18 val. Ilgojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatrasir Naujųjų idėjų kamerinis orkestras. “Paukščiai”1 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Meistriškumo pamoka”3 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis”3 d. 18 val. Rūtos salėje. “Markizė de Sad”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS1 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”2 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė”3 d. 12 val. “Mažoji burtų fleita”3 d. 18 val. “Naktis Venecijoje”KAUNO KAMERINIS TEATRAS3 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS1 d. 15 val. Alytaus miesto teatras. “Tūla arba esame okupuota šalis”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS2 d. 12 val. “Skrudžas, arba diena, kai galima atverti savo širdį”3 d. 12 val. “Tigriukas Petrikas”3 d. 16 val. Humoro grupė “Aha” su programa “Mūsų kiemas”KAUNO TEATRO KLUBAS1 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”2 d. 19 val. Eglės Sirvydytės akustinis koncertasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS2 d. 15 ir 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”3 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS1, 2 d. 18.30 val. “Adata”3 d. 13 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI2 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Varniukas, kuris buvo kitoks”3 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Buratino nuotykiai”3 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Šmėklų sonata”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS1 d. 19 val. “Šalia”2 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis”3 d. 12 val. “Labas, mažyli”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

2 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”4 d. 19 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS1 d. 18 val. “Sriubinė”2 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas”3 d. 12 val. “Blusyno pasakojimai”3 d. 18 val. “Baltaragio malūnas”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS1 d. 14 val. “Visada tavo. Ana Frank”2 d. 17 val. “Mano šeima”3 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių”3 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”TEATRAS “MENAS”2 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias”3 d. 12 val. “Ali-Baba ir 40 plėšikų”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS2 ir 3 d. 12 val. “Zuikelių mokykla”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

Orai 192013 03 01Lietuvos žinios

Avinas. Produktyvi diena!Darbe puikiai atliksite net su-dėtingiausias užduotis. Finan-

sinė situacija greičiausiai pagerės, galitenetikėtai gauti pinigų.

Jautis. Netruks sunkumų ir įvai-rių išbandymų. Tiek darbe, tiekasmeniniame gyvenime vyks

permainos, kurioms dar nesate pasiruošę. Li-kite ramūs, nesivadovaukite emocijomis.

Dvyniai. Santykiai su artimai-siais bus įtempti - gal metaspakeisti savo elgesį? Pasirū-

pinkite sveikata, nes išgyvenimai gali rim-tai pakenkti.

Vėžys. Nors darbe seksis, sukolegomis nesutarsite, tad nu-siteikite dirbti vieni. Puiki die-

na įsimylėjėliams - romantiškas vakaras ga-rantuotas. Tik nelikite abejingi antrai pusei.

Liūtas. Šiandien palanku pra-dėti naują veiklą. Galbūt pla-nuosite kelionę. Užgims nauji

jausmai, abejonėms neliks vietos, todėldžiaukitės puikiu išaušusiu pavasariu.

Mergelė. Gera diena darbui irpoilsiui. Jūsų idėjos bus sutik-tos su entuziazmu. Palanku

planuoti bet kokius svarbius reikalus, pa-skirti rimtus susitikimus.

Svarstyklės. Neįprasta diena.Drąsius planus geriau atidėti.Galimos naudingos pažintys,

nors romantiški santykiai, ko gero, šian-dien klostysis nepalankiai.

Skorpionas. Teks vadovautisne tik logika, sveiku protu, betir intuicija. Būkite labai atsar-

gūs bendraudami su konservatyviai nusitei-kusiais žmonėmis.

Šaulys. Jūsų entuziazmas šian-dien nepasitvirtins. Ramiaitvarkykite šeimos reikalus. Bū-

site jautrūs, nuspėsite kitų žmonių mintis,todėl diena nepraeis pro šalį.

Ožiaragis. Gana rami diena, jeinešvaistysite laiko veltui. Ven-kite susitikimų su nemaloniais

asmenimis. Vakare susitikite su draugais arsuplanuokite savaitgalį.

Vandenis. Šiuo metu finansinėpadėtis nėra pati geriausia. Kilsįvairių problemų. Užuot sumaži-

nę sunkumus, gailėsite savęs ir ieškosite kalti-ninkų. Pasidžiaukite mažais dalykais.

Žuvys. Šiandien bus sunku pa-aiškinti savo požiūrį, nesiseksdiskutuoti, o užsispyrimas ne-

leis išklausyti kitų. Atidėkite svarbiausius rei-kalus kitai savaitei ir pradėkite savaitgalį.

Vardas, pavardė: ...................................................................

...............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:12leidžiasi 17:52dienos ilgumas 10:40

MĖNULISŠeštojipilnaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

+3

+2 -2

+3 0

+2

+3 0

+3 0

-1

+1

Lisabona

+15Malaga

+10Madridas

+13Alžyras

+18Tunisas

+14

Atėnai+15

Larnaka

+7Stambulas

+12Barselona

+14Bordo

+8Dublinas

+8Paryžius

+6Londonas

+14 Nica

+15Roma

+16Dubrovnikas

+11Sofija

+13Bukareštas

Varna

+3Maskva

+1 Helsinkis

+7Kijevas

+4Berlynas

+1

Kopenhaga+5

Stokholmas

+4

Oslas

+6Amsterdamas

+5Miunchenas

+3Praha

+3Vilnius

+1Talinas

+5Ryga

+5

Minskas

+1Sankt Peterburgas

Bratislava

+3Varšuva

+7Viena

+10Budapeštas

Šiandien: debesuota, daug kur kris šlapdriba.Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Tempera-tūra naktį 2-7 laipsniai šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

60-oji metų diena. Kovo pirmoji, penktadienis,penktoji 9-osios metų savaitės diena, iki Naujųjųmetų lieka 305 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Albinas, Antanina, Antanas, Rusnė, Tulgaudas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia III 04

Jaunatis III 12

PriešpilnisIII 19

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar

žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime kovo 12 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 28 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis II 24

Žuvys 02 21 - 03 20

2013 03 01Lietuvos žinios20 Margumynai

Mattas Damonas gal ir didelėžvaigždė, tačiau jo vestuvės buvo kuklios, o savo privatausgyvenimo aktorius neafišuoja.

Vis dėlto keturias dukras auginan-ti pora nusprendė, kad laikas su-rengti didelę šventę sau ir draugams.

Šį pavasarį M.Damonas iškels savožmonai tokią vestuvių puotą, kokios

pora niekada neturėjo. “Gerojo ViloHantingo” žvaigždė ir Luciana Bar-roso susituokė 2005 metais Niujorkosantuokų registracijos biure, vieninte-lis ceremonijoje dalyvavęs šeimai ne-priklausantis asmuo buvo miesto me-ras Michaelas Bloombergas. Dabaraktorius, su gražiąja argentiniete su-silaukęs keturių dukterų, balandžiomėnesį nori žmonai surengti praban-

gias antrąsias vestuves. Artimiausiemsdraugams ir giminėms pora jau iš-siuntė prašymus rezervuoti tam tikrądatą, tačiau vietos, kurioje vyks puo-ta, nenurodo. Tiesa, kvietime yra prie-rašas, kad svečiai laukiami “be vaikų”.

“Jų vestuvės Manhatane tikraibuvo labai paprastos, todėl dabar jienori ko nors didesnio”, - sakė vienasšaltinis.•

Atėjo laikas didelei puotai

M.Damonas su žmona L.Barroso. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Visuomenei paaukojus 100tūkst. svarų sterlingų Londoneatidaroma pirmoji JungtinėjeKaralystėje kačių kavinė. Britainepagailėjo pinigų, kad japonųidėja būtų įgyvendinta ir jų šalyje.

Žvaigždės puolė aukoti lėšas, kaibritų spaudoje pasirodė straipsnis apieverslininkės Lauren Pears sumanymą.Dabar ji jau dairosi patalpų Londoneir planuoja gegužę atidaryti kavinę,kurioje gyvens 10-15 murklių.

Kačių kavinės labai išpopuliarėjoJaponijoje. Ten jų jau dešimtys, norsidėja palyginti nauja. Pasidžiaugti rai-nauodegėmis ateina žmonės, kuriųbutai per maži, kad laikytų naminiusgyvūnus. Gerdami kavą jie už mokes-tį gali glostyti kates.

30 metų L.Pears pastebėjo, kad šiojesrityje ir Didžiosios Britanijos rinkojeyra niša. Britų būsto nuomotojai per-nelyg nesižavi nuomininkais, turinčiaisnaminių gyvūnų. Be to, kyla kainos, nekiekvienam pagal kišenę brangus gyvū-nų maistas ir veterinarijos paslaugos.L.Pears be vargo rado tūkstančius savoverslo idėjos rėmėjų. Moteris jau gavo

300 darbo prašančių žmonių pareiški-mų, jie ir toliau plaukia po 15 kasdien.

L.Pears kačių kavinėje apsilankymaskainuos 5 svarus, speciali narystė - 130svarų per metus. Verslininkė jau par-davė 20 iš 30 specialių 500 svarų ster-lingų vertės kačių rėmimo paketų.

Kavinėje gyvens katės iš prieglaudosšiaurės vakarų Londone. L.Pears sako,kad murklių gerovė jai rūpi labiausiai.Todėl ir įvestas apsilankymo kavinėjemokestis, kad katės būtų apsaugotosnuo pernelyg didelio streso. Lankyto-jas gali būti kavinėje kiek tik nori, neskatėms reikia laiko apsiprasti.

Sumanymas patinka ne visiems. Gy-vūnų teisių aktyvistai sako, kad katėsbūtų daug laimingesnės radusios šeimąir namus, o ne besikeičiančius klientus.

Argumentai, reikia pripažinti, ne-labai stiprūs. L.Pears patikina, kadturės savanorių programą, pagal ku-rią žmonės, negalintys susimokėti,galės ateiti ir naktį prižiūrėti kates.

Žinant britų pamišimą dėl nami-nių gyvūnų nėra ko stebėtis, kadpanašios idėjos sulaukia didžiuliopalaikymo.•AP, WENN, BNS, LŽ

Londone atidaroma kačių kavinė

Britai mielai įsileidžia kates ir į paprastas kavines.

Sąžiningas benamio poelgis suteikė begalinio džiaugsmožiedą pametusiai moteriai irtaip sužavėjo amerikiečius, kadkeli tūkstančiai jų jau paaukojoBilly Ray Harrisui daugiau kaip150 tūkst. dolerių.

Už savo gerumą Kanzas Sičio (Mi-sūris) benamis B.R.Harrisas gausdaugiau kaip 150 tūkst. dolerių atly-gį. Jis grąžino platininį sužadėtuviųžeidą su deimantu jo teisėtai savinin-kei, netyčia įmetusiai brangenybę į joaukų puodelį.

B.R.Harrisas dažnai miega po tiltu,nes neturi namų. Jis apstulbo, kai savoaukų puodelyje, su kuriuo elgetavo gat-vėje, aptiko didžiulį žiedą. “Jis buvo la-bai didelis, ir aš supratau, kad jis bran-gus, jei tikras”, - pasakojo benamis.

Užuot brangenybę nugvelbęs,B.R.Harrisas paslėpė ją saugiojevietoje ir laikė, kol savininkė ateisžiedo ieškoti.

Sarah Darling puolė į neviltį, kai ki-tą dieną pastebėjo, kad pametė žiedą.“Tai buvo siaubinga. Baisus netekties

jausmas, - pasakojo moteris. - Jis mantiek daug reiškė, jau nekalbant apie jopiniginę vertę.”

S.Darling retai nusimauna žiedą,bet tądien įsidėjo jį į piniginę, nes pa-stebėjo ant piršto nedidelį bėrimą.Mesdama elgetai smulkiųjų ji įmetė įjo puodelį ir savo brangųjį žiedą.

Tik kitą dieną Sarah išėjo ieškoti be-namio, bet jo niekur nebuvo. Laimei,rytojaus dieną ji išvydo B.R.Harrisątoje pačioje vietoje. Priėjusi S.Darlingpasakė, kad nėra tikra, ar jis ją prisime-na, bet ji mananti atidavusi jam kai ką,kas jai labai brangu.

“Ar tai buvo žiedas?” - išgirdo mo-teris klausimą. “Taip, aš jį turiu. Lau-kiau, kada ateisi”, - tęsė elgeta.

Atgauti žiedą S.Darling buvo tarsi ste-buklas. Atsidėkodami B.R.Harrisui ji irjos vyras pradėjo internete kampanijągiveforward.com. Pinigų sąžiningambenamiui paaukojo jau 4 tūkst. žmonių,o suma jau viršija 150 tūkst. dolerių. Pa-sibaigus 90 kampanijos dienų B.R.Har-risas gaus visus jam suaukotus pinigus.

B.R.Harrisui patinka toks jį už-griuvęs dėmesys, bet jis nesijaučiaesąs to vertas.•

Benamis grąžino brangų žiedą

B.R.Harrisas grąžino labai brangų žiedą jį pametusiai S.Darling.