2013 m. kovo 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 71 (13 496)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais.Temperatūra dieną apie 3 laipsnius šilumos.

19p.

Į mūsų šalyje vyksiančius pirmininkavimo ES Tarybairenginius atvykę svečiai ne tikintensyviai darbuosis. Juos taippat ketinama supažindinti suLietuvos istorija, tradicijomis,menu, kultūros ir kulinariniu paveldu.

Pirmininkavimo ES Tarybai laiko-tarpiu, liepos-gruodžio mėnesiais, įLietuvą laukiama atvykstant apie 7,4tūkst. užsienio valstybių ir Bendrijosinstitucijų atstovų. Aukšto lygio ren-ginių svečius ketinama supažindintisu mūsų šalimi. Siekiama Lietuvąpristatyti kaip modernią, kuriančią ir

jaukią valstybę, parodyti, ką turimegeriausio ir gražiausio, papasakotiapie tai, kuo didžiuojamės. Norimapaskatinti užsienio svečių domėjimą-si mūsų šalimi ir labai tikimasi, kadpo pirmininkavimo dalis jų grįš į Lie-tuvą kaip turistai.

3p.

Svečius vaišinsime lietuviškais gardėsiais

UŽSIENIS

B.Obamos pasirinkimas

Pirmą kartą per 148 metų JAVslaptosios tarnybos istoriją šiaiinstitucijai vadovaus moteris -prezidentas Barackas Obama pati-kėjo šias pareigas 53 metų JuliaiPierson. Ji - Slaptosios tarnybosveteranė, šioje organizacijoje dir-banti 30 metų. Tačiau nemažą sa-vo karjeros dalį J.Pierson praleidoFloridoje, kur pradėjo dirbti kaippolicijos pareigūnė, o paskui pe-rėjo į Slaptosios tarnybos Maja-mio skyrių. B.Obama jos karjerąvadina pavyzdine ir tiki, jogJ.Pierson imsis naujų iššūkių.

7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

4p.

Sunki pensijųlygtis

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Nuo balandžio 1 dienos gyven-tojai, kaupiantys pensijasfonduose, jau gali nuspręsti, ar išjų trauktis, ar pasilikti. Analitikai,nors ir kritikuoja būsimos pensi-jos skaičiuokles, daro išvadą:apsispręsti kaupti lėšas antrosiospakopos pensijų fonduose verta.

Nuo balandžio iki rugsėjo gyven-tojai, iki 2013 metų sudarę sutartis suantrosios pakopos pensijų fondų val-dytojais, privalės apsispręsti: ar išeitiiš fondų ir tikėtis, kad ateityje pragy-venti užteks pensijos, kurią mokėsvalstybinė “Sodra”, ar pasilikti fondekaip buvę, ar prie savo pajamų mo-kesčio dalies, iš “Sodros” pervedamosfondui, pridėti savo lėšų ir dar gautipapildomų litų iš valstybės biudžeto.

Kovo mėnesį atliktų kelių apklausųapie ketinimus dalyvauti pensijų refor-moje rezultatai nebuvo identiški, betnelabai ir skyrėsi. Antai rinkos tyrimųbendrovės “Spinter tyrimai” atlikta ap-klausa parodė, kad 60 proc. gyventojų,turinčių sutartį su antrosios pakopospensijų fondais, ketina toliau kaupti lė-šas pensijų fonduose. 23 proc. apklaus-tųjų planuoja pasinaudoti galimybekaupti papildomai, o trečdalis respon-dentų teigė dėl savo pasirinkimo dargalutinai neapsisprendę.

10p.

75 proc. apklaustųjų teigė

neturintys konkrečios informacijos apie pensijų kaupimo

sistemos pakeitimus.

Dviem rezonansinėms byloms tir-ti Generalinė prokuratūra pritrū-ko lėšų, todėl iš Vyriausybės re-zervo prokurorai sulaukėfinansinės - daugiau kaip 600tūkst. litų - injekcijos 3p.

LKL čempionate intrigų netrūks-ta, tačiau didžiausias netikėtumasbūtų, jei ketvirtojoje vietoje esan-tis “Lietuvos rytas” iš šios pozici-jos nebepakiltų ir pusfinalyje susi-kautų su titulą ginančiu Kauno “Žalgiriu” 15p.

DIENOS TEMOS

Trakų verslininkai pagalvės mokesčio nenori 13p.5p.

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

aDIENOS TEMOS

Upės atskirtiems dzūkams nušvito viltis

KULTŪRA

Teatro scenospirmūnams -“Auksokryžiai”

2013 03 28Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Bendrakeleiviai ar pakeleiviai?

JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Kiek amžių kunigai ar griežti tė-vai moko paikšius: “Neikite su vel-niu obuoliauti!”, bet ar kas klauso?Nieko panašaus! Tik ieškoma (ir ran-dama!) kuo įmantresnių argumen-tų, mėginant įtikinti save ir kitus, kadtas, su kuriuo obuoliaujama, visai nevelnias, o geras vyriokas. Mes tapo-me tokie miklūs demagogai, jog daž-nai iš tikrųjų nebematome skirtumotarp velnio ir angelo.

Anksčiau valdžioje buvusi koali-cija pripratino, kad partija galimavadinti jokios ideologijos neturin-tį, atsitiktinai surinktų juokdariųsambūrį, o dabartinė koalicija sun-kiai girgždėdama, kaip KristijonoDonelaičio būrų ratai purvyne, de-rina tolerantiškuosius socialde-mokratus su “darbiečiais” ir su vi-

sokių draudimų bei ultimatyvių rei-kalavimų pritvinkusia Lietuvos len-kų rinkimų akcija (LLRA).

Tad gal jau tokiu savitu būdutampame tikrais, bet kam toleran-tiškais europiečiais? Ne!

Politologai, apžvalgininkai, kurieatlaidžiai ieško į valdžią patekusiųpartijų idėjų kratinyje ko nors, kasbūtų panašu į valstybės politiką, išvy-dę įvairiaspalves, įvairaus amžiaus irįvairių - nevaldiškų - įsitikinimųžmonių eitynes, vienijamas patrioti-nių šūkių, įniršta lyg buliai, pamatęraudoną skepetą. Vieni puola ieško-ti ko nepametę (pavyzdžiui, fašizmoapraiškų), kiti painiojasi aritmetiko-je ir eitynėse priskaičiuoja arba tūks-tančius, arba tik šimtus dalyvių. At-siranda ir tokių, kurie (matyt, kokiolingvistinio šoko ištikti) ima plūstisdailia lietuvių kalba ir šventiškai pa-sipuošusius žmones išvadina dris-kiais. Kodėl? Kur logika?

Jei nesistebime ir nesipiktiname,kai į valdžią susigrūda visokių pažiū-rų ar visai pažiūrų neturintys karje-ristai, kodėl gatvės eitynėse negali

draugiškai suremti pečių ir jauni, irvyresni žmonės, ir romantikai signa-tarai, ir valdžios užribyje atsidūrę po-litikai, ir savo nuoskaudų neturintyskur išlieti aistruoliai patriotai? Jei Sei-me galima partijų koalicija, kodėl gat-vėje negalima nepartinė koalicija?!Gal todėl, kad įkritome į stabmeldys-tę ir ėmėme vadovautis senųjų romė-

nų ironiška “gyvuline teise”: “Quodlicet Iovi, non licet bovi” (“Kas gali-ma Jupiteriui, negalima jaučiui”)?

Ko gero, tokia sugyvulėjusi “tei-singumo” samprata yra dėsninga vi-suomenei, kuri per trėmimus, par-tizanų kovas, emigraciją praradotikrųjų dvasios aristokratų (žmonių,kurių tikslas, pasak kunigo RičardoDoveikos, buvo ne sukurti kokį norsproduktą, o paliudyti bendrą gėrį,

kaip kryptį tautai ir valstybei judėtipirmyn) kartą, tradicijas ir šiandienyra priversta tenkintis jos dirbtiniupakaitalu, vienų vadinamu elitu, okitų - be jokių padailinimų - dva-sios elgetomis. Juk ne veltui sako-ma: “Neduok Dieve, iš ubago po-no.” Mat elgeta, net ir tapęs ponu,savo dvasia vis tiek yra elgeta.

Užtat tam tikra dalis visuomenės,ne tik tautininkai, patriotai, bet ir ne-mažai inteligentų, dar išsaugojusių Są-jūdžio dvasią, pajuto, kad valdžia vislabiau krypsta į šoną nuo tos krypties,kuri buvo nubrėžta Sąjūdžio doku-mentuose ir valstybės Konstitucijoje.Todėl ir radosi Kovo 11-osios eitynės.

Jei Tėvynės sąjungos-Lietuvoskrikščionių demokratų (TS-LKD)partija būtų ištikimesnė savo progra-

mai, jei tikrai rūpintųsi Lietuvos vals-tybę savo krauju apgynusios tautostradicijų išsaugojimu ir puoselėjimu,jei nepiktnaudžiautų rinkėjų pasiti-kėjimu, būtent TS-LKD lyderiai kar-tu su tautininkais ir kitais patriotaisbūtų vedę šventines eitynes. Tas, ku-rios dabar gal šiek tiek negrabiai sie-kė priminti nuo LLRA ultimatumųapdujusiai Vyriausybei ir Seimui, kadne tik Vasario 16-osios, bet ir Kovo11-osios Lietuva - valstybė, kuriojegyvenantys kitataučiai yra lietuviųbendrakeleiviai vingiuotame tautoskelyje į valstybę. Blogesniu atveju - at-sitiktiniai pakeleiviai, blogiausiu - pa-galys ratuose, gresiantis sustabdytivalstybės judėjimą į civilizuotą ateitį.

Tik nuo mūsų šalyje gyvenančiųtautinių mažumų ir tautinių bend-ruomenių sąmoningo pasirinkimo,o ne nuo Briuselio direktyvų arVaršuvos įgeidžių priklauso, kaiptos bendruomenės įeis į Lietuvosistoriją: ar kaip mieli, gerbiami lie-tuvių bendrakeleiviai ir bendradar-biai valstybės kūrimo procese, arkaip atsitiktiniai pakeleiviai.•

Seimo tribūna

Su Seimo Darbo partijos frakcijosseniūno pirmuoju pavaduotojuPetru Narkevičiumi kalbamėsapie krašto ekonomikos perspektyvas ir jo rinkėjų - panevėžiečių - problemas.

- Esate Seimo Biudžeto ir finansųkomiteto pirmininko pavaduotojas.Kokie, jūsų akimis, didžiausi pavojaiartimiausiu metu gali grėsti šalies fi-nansų sistemai?

- Jokių pavojų ar rimtų grėsmių šiuometu tikrai nematau. Be to, ir Vyriau-sybės, ir mūsų partijos programojenumatyta užtikrinti griežtą viešųjų fi-nansų sistemos kontrolę ir ilgalaikįvaldžios sektoriaus finansų tvarumą,vykdyti apdairią biudžeto politiką.Džiugina nuolat gerėjantys pagrindi-niai šalies ekonomikos ir finansų ro-dikliai. Per 2011-2012 metus bendra-sis vidaus produktas (BVP) išaugo 5,6proc. ir pasiekė prieškrizinį lygį - 112,1mlrd. litų. Šiemet planuojamas 6,2proc. BVP augimas. Padidėjo ekspor-to apimtis, ji pernai siekė 79,6 mlrd.litų. Didžiausi Lietuvoje veikiantysbankai pastaraisiais metais sustiprinokapitalo pakankamumo rodiklį, tadjie yra finansiškai stabilūs. Žinoma,nerimą kelia “Snoro” ir Ūkio bankoistorijos, tačiau kritinės įtakos šaliesfinansų sistemai šie įvykiai neturėjo.Kartu galima pasidžiaugti, kad gerokaiišaugo verslininkų ir vartotojų pasiti-kėjimas šalies ekonomika. Natūralu,kad šiemet verslas planuoja daugiau

lėšų skirti investicijoms, tai skatinsūkio augimą. Žinoma, kai kurie eko-nomistai perspėja dėl pavojaus, kurįgali kelti kelias euro zonos valstybeskamuojanti recesija. Vis dėlto manau,kad mūsų pramonės konkurencingu-mui tie procesai įtakos neturės. Jei tiknebus sukrėtimų tarptautinėse finan-sų rinkose dėl naftos kainų šuolio, jo-kios grėsmės infliacijos požiūriu ne-kils. Manyčiau, kad daugiau dėmesiomums reikėtų skirti administravimokainoms. Lietuvos ekonomikos augi-

mas ateinančiais metais priklausys irnuo to, kaip Vyriausybei pavyks įgy-vendinti mokesčių reformą, kokiesprendimai bus priimti dėl būstų re-novacijos ir energetikos.

- Kokia jūsų nuomonė apie gali-mybę 2015 metais įsivesti eurą?

- Vyriausybė iš esmės jau pritarėeuro įvedimo planui. Kad Lietuva ga-lėtų įstoti į euro zoną, ji turi atitiktipenkis visiems žinomus Mastrichtokriterijus. Kiek didesnį nerimą, ma-nau, galėtų kelti infliacijos rodiklis ir

viešųjų finansų deficitas. Jei šiuos kri-terijus atitiksime, didesnių problemų2015 metais įsivesti eurą nematau. Ištikrųjų Lietuvos infliacijos rodiklispamažu artėja prie euro zonos vidur-kio. Vidutinė metinė infliacija sausiomėnesį mūsų šalyje buvo 3,1 proc.,Mastrichto normatyvas - 2,8 procen-to. Vasario 22 dieną paskelbtose Eu-ropos Komisijos prognozėse taip patteigiama, kad Lietuvoje infliacija ar-timiausius kelerius metus mažės.

- Kaip jums, Darbo partijos frakcijosseniūno pirmajam pavaduotojui, seka-si diriguoti gausiai frakcijai, kurios na-riai kartais turi skirtingas nuomones?

- Džiaugiuosi frakcijos kolegų ge-ranoriškumu ir kompetencija. Esa-me puiki komanda, todėl visus svar-biausius klausimus stengiamėsaptarti, išanalizuoti frakcijos viduje.Viešumoje paprastai stengiamės pa-teikti bendrą poziciją, atitinkančiąmūsų partijos rinkėjų interesus.

- Į Seimą jus išrinko panevėžiečiai.Kokios bėdos dažniausiai kamuojajūsų rinkėjus, kokių problemų turipats miestas?

- Panevėžio aktualijas ir proble-mas, kurių, deja, yra nemažai, pui-kiai žinau. Kai kurios jų yra tokios,kaip ir kitur, - emigracija, investicijųstoka, nemažas nedarbas, didelės šil-dymo išlaidos, vis blogėjanti miestogatvių būklė ir kitkas. Išskirtinai pa-nevėžietiška problema - turime mo-derniausią termofikacinę elektrinę,kuri dirba tik puse pajėgumo. Tai -neišnaudotos galimybės atpiginti ši-

lumą ir parduoti elektros energiją.Turime laisvą ekonominę zoną ir po-tencialių investuotojų, bet Ūkio mi-nisterijoje daugiau kaip metai vykstašios zonos operatoriaus parinkimas irjis vis dar nebaigtas. Nuolat bendrau-ju su Ūkio ministerija ir raginu ši pro-cesą paspartinti, viliuosi, kad arti-miausiu metu tai pavyks padaryti. Beto, opi problema - didžiulės savival-dybės skolos. Panevėžyje kuo skubiaureikėtų sutvarkyti labai prastos būk-lės lietvamzdžių sistemą. Viliuosi, kadkeičiantis Vyriausybės požiūriui į sa-vivaldą ir pagerėjus miesto valdymuisituacija keistis.

- Kokia jūsų, kaip buvusio viceme-ro, nuomonė apie tiesioginius merųrinkimus?

- Tai labai reikalingas dalykas.Darbo partijos programoje šią idėjąnumatyta įgyvendinti.

- Seime dirbate beveik penkis mė-nesius. Ar jau apsipratote su naujuo-ju statusu, ar pastebite kokių norsSeimo veiklos keistenybių?

- Padedamas frakcijos kolegų į par-lamento darbus įsitraukiau labai grei-tai. Manau, Seimas dirba konstruk-tyviai, turime nubrėžtą kryptį, ateitiesviziją, todėl ir dirbti malonu. Kaip vie-ną keistenybių paminėčiau tai, kadSeimo nariai, viešojoje erdvėje labaiaštriai padiskutavę ar net apsižodžia-vę, paskui lyg niekur nieko bendrau-ja draugiškai. •Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

P.Narkevičius: “Lietuvos ekonomikos augimaspriklausys ir nuo to, kaip Vyriausybei pavyks

įgyvendinti mokesčių reformą.”

Grėsmių krašto ekonomikai neįžvelgia

Tik nuo mūsų šalyje gyvenančių tautinių mažumų ir tautinių bendruomenių

sąmoningo pasirinkimo priklauso, kaip jos įeis į Lietuvos istoriją.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Aktualijos

R.Ramelienė (tel. 249 2206)

R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)

T.Bašarovas (tel. 249 2204)

Ekonomika

A.Jockus (tel. 249 2205)

K.Šliužas (tel. 249 2240)

L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

Užsienis

P.Krupenkaitė (tel. 249 2244)

V.Sudikienė (tel. 249 2214)

S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

Sportas

J.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienos temos 32013 03 28Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Į mūsų šalyje vyksiančius pirmi-ninkavimo Europos Sąjungos(ES) Tarybai renginius atvykęsvečiai ne tik intensyviai dar-buosis. Juos taip pat ketinamasupažindinti su Lietuvos istorija,tradicijomis, menu, kultūros ir kulinariniu paveldu.

Pirmininkavimo ES Tarybai laiko-tarpiu, liepos-gruodžio mėnesiais, įLietuvą laukiama atvyksiant apie 7,4tūkst. užsienio valstybių ir Bendrijosinstitucijų atstovų. Aukšto lygio ren-ginių svečius ketinama supažindintisu mūsų šalimi. Siekiama Lietuvąpristatyti kaip modernią, kuriančiąir jaukią valstybę.

Ką turime geriausioNors paprastai į pirmininkavimo

ES Tarybai renginius atvykstančiųsvečių darbotvarkė būna įtempta,kiekviena šalis siekia pristatyti savokultūrą ir laimėjimus. Pasak Užsienioreikalų ministerijos (URM) Lietuvospirmininkavimo ES Tarybai atstovėsspaudai Rasos Jakilaitienės, tokių ren-ginių turinys gana panašus, išsiskirtistengiamasi originaliomis vakarieniųvietomis. Pavyzdžiui, ES pirminin-kaudami čekai vieną jų surengė laive,plaukiojančiame per šalies sostinęPrahą vinguriuojančia Vltavos upe.Pernai prie ES vairo stovėdamas Kip-ras svečiams rengė vienos dienos eks-kursijas, kuriose supažindino su ša-lies istorija.

Atsižvelgiant į Lietuvos pasirinktątaupaus biudžeto pirmininkavimą,

svečiai bus trumpai supažindinti sumūsų šalies kultūra, istorija, verslu,derinant tai su darbo sesijomis ir ofi-cialiomis vakarienėmis. “Per trumpąsvečių viešnagės laiką sieksime paro-dyti, ką turime geriausio ir gražiausio,papasakoti apie tai, kuo didžiuoja-mės. Norime paskatinti užsienio sve-čių domėjimąsi mūsų šalimi ir labaitikimės, kad po pirmininkavimo da-lis jų grįš į Lietuvą kaip turistai”, - pa-žymėjo R.Jakilaitienė.

Vakarienės Valdovų rūmuoseURM viešojo pirkimo būdu jau įsi-

gijo socialinės ir kultūrinės programosorganizavimo bei aptarnavimo paslau-gas. Anot R.Jakilaitienės, konkretikiekvieno aukšto lygio susitikimo pro-grama bus derinama atsižvelgiant į su-sitikimo biudžetą, renginio tematiką,

už jį atsakingos ministerijos siūlymus.Dauguma aukšto lygio oficialių

vakarienių vyks Valdovų rūmuose.R.Jakilaitienė pasakojo, kad svečiamsketinama rengti 15-20 minučių te-mines ekskursijas po rūmus beitrumpus koncertus per vakarienę.

Visi neformalūs ES ministrų susi-tikimai vyks Nacionalinėje dailės ga-lerijoje, tad jų dalyviai galės apžiū-rėti galerijoje eksponuojamus menokūrinius. Kai kurios ministerijos vie-toj tradicinių vakarienių su kultūri-ne programa planuoja rengti išvykasį pažangius ūkius ar verslo įmones.

Svečiai bus vaišinami Lietuvos ku-linarinio paveldo valgiais ir gėrimais,kuriais pasirūpins rėmėjai. “Bus siū-loma paragauti lietuviško alaus, sal-dumynų, vaistažolių arbatos, pienoproduktų”, - sakė R.Jakilaitienė.

Programa antrosioms pusėmsPagal susiklosčiusias tradicijas į

kai kuriuos pirmininkavimo ES Ta-rybai renginius svečiai bus kviečia-mi atvykti su antrosiomis pusėmis.“Pavyzdžiui, į neformalius ekono-

mikos ir finansų ministrų susitiki-mus sutuoktinių ar partnerių kvies-ti nepriimta, tačiau įprasta, kadžemės ūkio ministrai tokiuose susi-tikimuose dalyvauja su antrosiomispusėmis. Sutuoktiniai ar partneriaikviečiami ir į kai kuriuos kitus ne-formalius ministrų susitikimus, betšiuo kvietimu paprastai pasinaudo-ja 10-30 proc. svečių”, - kalbėjo R.Ja-kilaitienė.

Jos teigimu, delegacijų vadovų ant-rosios pusės su Lietuvos kultūra, me-nu bei tradicijomis galės susipažinti

ne tik per oficialias vakarienes, bet irspecialiai jiems organizuojamose eks-kursijose po Vilnių, miesto apylinkes.Taip pat žadama parodyti Trakus, Užu-trakio dvarą. Ketinama suteikti gali-mybę paskanauti tradicinio lietuviškomaisto, išbandyti tradicinius amatus.

Logiški sprendimaiProtokolo ir etiketo žinovo Armi-

no Lydekos teigimu, kiekviena ES Ta-rybai pirmininkaujanti valstybė netik atlieka privalomas oficialias funk-cijas, bet ir naudojasi proga pristaty-ti šalį. Jis pabrėžė, kad labiau žino-mos ir turistų gausiau lankomos šalystam skiria mažiau dėmesio, o naujo-sios ir mažiau žinomos Bendrijos na-rės - daugiau. A.Lydeka prisiminė,kad ES Tarybai pirmininkaudamaSlovėnija, be oficialiosios programos,rengė ekskursijas, per kurias pristatėsavo kurortus, istorines vietas. “Kadkuo daugiau žmonių išsivežtų gerąįspūdį ir kitiems pasakotų apie Slovė-niją”, - pridūrė protokolo žinovas.

A.Lydekos nuomone, pasirinktospriemonės pristatyti mūsų šalį užsienio

svečiams yra logiškos ir teisingos. Anotjo, svarbu juos supažindinti su mūsųistoriniu paveldu, nacionaliniais val-giais ir gėrimais. “Oficialias vakarienesrengti privalu. Labai teisingas spren-dimas, jei tam pasirenkama istoriškaiįdomesnė vieta. Jeigu per oficialią va-karienę galima rasti formą, kaip pris-tatyti kokį nors lietuvišką produktą arpatiekalą - elgiamasi labai išmintingai.Kodėl aperityvo metu nepavaišinus ge-ru lietuvišku alumi, o po oficialios va-karienės nepateikus midaus?” - svars-tė A.Lydeka. •

R.Jakilaitienė: “Norime paskatinti užsienio svečių domėjimąsi Lietuva ir tikimės, kad po

pirmininkavimo dalis jų grįš kaip turistai.”

RAIMONDA RAMELIENĖ

Dviem rezonansinėms bylomstirti Generalinė prokuratūrapritrūko lėšų. Iš Vyriausybės rezervo prokurorai sulaukė finansinės - daugiau kaip 600 tūkst. litų - injekcijos.

Į Vyriausybę Generalinė proku-ratūra (GP) kreipėsi prašydama lė-šų tolesniems banko “Snoras” irSausio 13-osios bylos tyrimams. Fi-nansų ministerijos parengtameprojekte numatyta 623 600 litų su-ma abiem byloms būtų padalytamaždaug po lygiai.

Byla gali tapti parodomojiKaip aiškino prokurorai, papil-

domų lėšų tiriant “Snoro” bylą rei-kia teisės mokslininkų bei vertimopaslaugoms pirkti, taip pat užsie-nio komandiruotėms apmokėti.“Tyrimas yra itin didelės apimties,sudėtingas ir ilgai trunkantis. Įta-riamiesiems Jungtinėje Karalystėjeatstovauja itin aukštos kvalifikacijosdidelę patirtį turintys advokatai,jiems talkina didelė grupė teisinin-kų, visuomenės atstovų, finansų ir

bankų sektoriaus ekspertų, teisėsspecialistų iš Lietuvos ir užsieniovalstybių”, - savo rašte Vyriausybeiteigia generalinis prokuroras Da-rius Valys. Pasak jo, minėtas pro-cesas ir Lietuvoje, ir tarptautiniumastu gali tapti parodomasis, todėlbūtina, kad mūsų valstybei atsto-vautų “ypač aukštos kvalifikacijosteisės mokslo srities specialistai”.

Pernai gegužę “Snoro” bylos ty-rėjams iš rezervo jau buvo skirta221 tūkst. litų. Visos lėšos jau išleis-tos. D.Valio teigimu, apie 50 tūkst.litų iš jų buvo panaudota moksli-niam vertimui, 27 tūkst. litų - tarny-binėms komandiruotėms į užsienį.“Likusi suma skirta ikiteisminio ty-rimo dokumentams versti iš užsie-nio kalbų į lietuvių kalbą”, - paaiš-kino generalinis prokuroras.

Lošia politine korta“Snoro” banko pagrindinis akci-

ninkas Vladimiras Antonovas irbanko valdybos pirmininkas Rai-mondas Baranauskas Lietuvoje pri-pažinti įtariamaisiais dėl turto pasi-savinimo stambiu mastu irdokumentų klastojimo. GP V.An-tonovui ir R.Baranauskui yra patei-kusi įtarimus pasisavinus apie 1,7

mlrd. litų “Snoro” turto. Lietuvosprokurorai yra išdavę Europosarešto orderį dėl jų suėmimo. Šiuometu abu minėti asmenys gyvenaDidžiojoje Britanijoje ir nesutinkabūti išduoti Lietuvai. Gynyba ban-

do įrodyti, neva byla yra politinė.Prokurorai taip pat yra apriboję įta-riamųjų šioje byloje nuosavybės tei-ses į 805 mln. litų vertės turtą.

2011 metų lapkritį Lietuvos Vy-riausybė nusprendė nacionalizuoti

“Snorą”, o prokuratūra pradėjo iki-teisminį tyrimą dėl apgaulingo ap-skaitos tvarkymo, dokumentų klas-tojimo, piktnaudžiavimo, turtoiššvaistymo ir pinigų plovimo.V.Antonovo ir R.Baranausko per-davimo Lietuvai bylą Londono teis-mas ketina nagrinėti liepos 8 dieną.

Pinigus suris vertimasNeką mažiau sudėtingas ir ilgai

trunkantis, anot GP, yra Sausio 13-osios bylos tyrimas. Pačią bylą šiuometu sudaro 700 tomų. Anot D.Va-lio, pareikšti įtarimus planuojama81 asmeniui, jie nuo tyrimo slepia-si užsienio valstybėse - Rusijoje irBaltarusijoje. Papildomų pinigųprašymas grindžiamas tuo, kad šie-met planuojami ikiteisminio tyri-mo šioje byloje baigimo darbai bussusiję “su didelės apimties papildo-momis veikomis”. Didelę lėšų dalįsuris mokestis už vertimo paslau-gas. Apskaičiuota, kad 9200 byloslapų vertimas iš rusų į lietuvių kal-bą ir atvirkščiai GP kišenę paleng-vins 276 tūkst. litų. Visos ikiteismi-nio tyrimo medžiagos, turinčiosdidelę istorinę vertę, įrišimo kietaisviršeliais kaina siektų 22,4 tūkst. -35 tūkst. litų.•

Prokuratūros iždą lengvina rezonansinės bylos

D.Valys: “Būtina, kad “Snoro” byloje mūsų valstybei atstovautų ypač aukštos kvalifikacijos

teisės mokslo srities specialistai.”

Užsienio svečiams norima parodyti istorinius mūsų šalies objektus, nepamirštant ir lietuviško vaišingumo.LŽ archyvo nuotrauka

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Svečiams ruošiamos vaišės

2013 03 28Lietuvos žinios4 Dienos temos

RITA KRUŠINSKAITĖ

Beveik 15 metų trukęs Alytaus rajono Nemunaičio kaimo gyventojų košmaras dėl susisiekimo su seniūnijoscentru baigiasi. Netrukus nemunaitiškiams, norintiemspasiekti seniūniją, nebereikėsnei valtimi keltis per Nemuną,nei automobiliu važiuoti 80 kilometrų.

Liko vos keli formalumai ir po keliųmėnesių Nemunaičio kaimo žmonėsvaldiškus reikalus galės tvarkyti patogiai- be didelių išlaidų ir negaišdami dauglaiko. Maždaug šimtas nemunaitiškių,įsikūrusių dešinėje Nemuno pusėje,kaip ir iki šiol priklausys Nemunaičioseniūnijai, o dvigubai daugiau kairėsupės pusės gyventojų vėl “sugrįš” į Aly-taus seniūniją, nes ją pasiekti žmonėmskur kas patogiau. Ši seniūnija yra gero-kai arčiau negu Nemunaičio seniūnija.

Istoriškai susiklostė, kad Nemu-naičio kaimas įsikūrė abipus Nemu-no krantų. Ilgą laiką, prireikus nu-vykti į valdiškas įstaigas, upė nekėlėdzūkams didelių problemų. Nors įdvi dalis padalyto kaimo pavadini-mas buvo toks pat, valdininkai, atsiž-velgdami į žmonių interesus, vienospakrantės gyventojus buvo priskyręvienai seniūnijai, kitos - kitai.

Viskas pasikeitė 1998 metų birželiopradžioje gavus Migracijos departa-mento raštą. Jame buvo teigiama, jogpagal vidaus reikalų ministro įsakymąkaimas, nors ir skiriamas upės, negalibūti padalytas į dvi dalis ir priklausytiskirtingoms seniūnijoms. “Vadovau-

jantis biurokratiniu raštu, kaimas pa-valdumo požiūriu buvo dirbtinai su-jungtas”, - LŽ pasakojo Nemunaičioseniūnas Rimantas Avižienis. Tada irprasidėjo kairėje upės pusėje įsikūrusiųnemunaitiškių vargai.

Anot seniūno, žmonėms prireikusvykti į seniūnijos centrą tvarkyti žemėsar socialinių pašalpų dokumentų, gau-ti mirties, gimimo liudijimus ar dirbtivisuomenei naudingus darbus kyladaug bėdų. Iš kelių šimtų pensijos skir-ti 24 litus autobuso bilietui nemunai-tiškiams - didelės išlaidos. Be to, paly-ginti ilgai trunkanti kelionė viešuojutransportu labai išvargina vyresnioamžiaus žmones. R.Avižienis kaipįmanydamas stengiasi padėti biurok-ratizmo auka tapusiems gyventojams.Pats veža reikiamus dokumentus į Aly-

taus rajono savivaldybę, tariasi su Aly-taus seniūnu, kad žmonės galėtų iš šiosseniūnijos pasiimti jau patvirtintus doku-mentus.

Jaunesni vyrai, prireikus seniūnijo-je atsiimti maisto davinius ar skubiaisutvarkyti reikalus, dar visai neseniaimieliau rinkdavosi neįprastą susisie-kimo priemonę - valtį. Tačiau daugiauja naudotis nebegalės. “Valtis pradėjotaip smarkiai leisti vandenį, kad plauk-ti nebegalima”, - apgailestavo vienin-telės Nemunaičio kaime valties šeimi-ninkė Leokadija Kivarienė.

Alytaus rajono merija, siekdama iš-spręsti nemunaitiškių problemas,praėjusių metų pradžioje surengė vie-tos gyventojų apklausą. Visi jos daly-viai pritarė siūlomiems pakeitimams.Tuomet savivaldybės taryba nuspren-dė prašyti Vyriausybės pakeisti Ne-munaičio kaimo teritorijos ribas.Praėjus kiek daugiau nei pusmečiuinuo siūlymo pateikimo, Vidaus rei-kalų ministerija parengė atitinkamąnutarimo projektą. Jei Vyriausybė jįpatvirtins, nemunaitiškiams taps kurkas lengviau gyventi. •

Upės atskirtiems dzūkams nušvito viltis

KAZYS KAZAKEVIČIUS

140 Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentųpasipiktino, kad šią vasarą nebus skelbiamas studentųpriėmimas į šios aukštosios mokyklos praktinės filosofijosmagistro studijų programą.

VDU vadovai tikina, kad tai lėmėne tik sumažėjęs valstybės finansavi-mas, bet ir mažas šios studijų progra-mos populiarumas tarp studentų.

Žada emigruotiPasipiktinimą reiškiantys studentai

tvirtina, kad praktinės filosofijos ma-gistro studijų programa - vienintelė VDUfilosofijos krypties studijų programa , ku-rią šešeriems metams akreditavo Švie-timo ir mokslo ministerija (ŠMM) irgerai įvertino tarptautinė studijų verti-nimo komisija. Šią programą renkasine tik baigusieji filosofijos bakalaurostudijas, bet ir kitas studijų programas -Humanitarinių mokslų, Menų, Kata-likų teologijos, Ekonomikos ir vadybosbei kituose fakultetuose.

Studentai teigia, kad netekę galimy-bės šiemet laisvai pasirinkti antrosiospakopos filosofijos studijų ir nenorė-dami praleisti metų bus priversti rink-tis šiuo metu vyraujančią alternatyvą -išvažiuoti studijuoti filosofiją į užsienį.

LŽ kalbintas filosofijos kryptiesstudentų atstovas, trečiakursis Marty-nas Darškus aiškino, jog labiausiai jienepatenkinti tuo, kad studijos for-muojamos tik pagal ekonominiusprincipus. Esą visiškai neatsižvelgia-ma į tai, kad praktinės filosofijos stu-dijų programa yra orientuota į aktua-lias filosofijos problemas, keliamas

etikos, socialinės filosofijos ir kitosesrityse. Jų išmanymas yra labai svar-bus šiandienos Lietuvos kultūrai ir vi-suomenei, kad joje vyrautų pagarba,kritinis mąstymas bei solidarumas.

Anot M.Darškaus, šiemet prakti-nės filosofijos magistro studijų pro-gramą ketino rinktis dvylika studen-tų. Kasmet buvo priimama dešimt.Aštuoni - ką tik baigusieji filosofijosbakalauro studijas, du - iš kitų spe-cialybių. “Kad būtų suformuota gru-pė, reikia bent devynių studentų.Mėginame ieškoti privačių finansa-vimo šaltinių, kad nelikus valstybėsfinansuojamų vietų būtų galimybėmokytis už studijas mokant”, - kal-bėjo M.Darškus. Kiekvienam stu-

dentui vieni mokslo metai atsieitųapie 7 tūkst. litų.

Pasirinkimą turiVDU studijų prorektorius Kęstutis

Šidlauskas LŽ teigė, kad šiemet studen-tai nebus priimami ne tik į praktinės fi-losofijos magistro studijų programą. Išviso tokių programų yra šešios. Bepraktinės filosofijos, tas pats nutiko tai-komosios lietuvių kalbos, verslo komu-nikacijos vokiečių kalba, verslo infor-matikos, integruotos komunikacijos,karjeros projektavimo programoms.

“Dar pernai buvome nutarę, į ku-rias programas šiemet nepriimsime,todėl praktinės filosofijos programanebuvo kaip nors išskirta. Yra nu-

matyta priimti į šios programos vals-tybės finansuojamas studijų vietaskitais metais, jei valstybė nenuspręsiki minimumo sumažinti valstybėsfinansavimo tokioms studijų progra-moms”, - aiškino K.Šidlauskas.

Pasak jo, mažinti priėmimą į kaikurias magistro studijų programasprivertė ne tik per pastaruosius trejusmetus trečdaliu susitraukęs valstybėsskiriamas finansavimas. Tam įtakosturėjo ir kai kurių studijų programųnepopuliarumas tarp stojančiųjų.“Jau kurį laiką priėmimą į kai kuriasmagistrantūros programas skelbiamene kasmet, o kas antri metai. Juk visainebūtina, kad jaunuolis, baigęs baka-lauro studijas, tais pačiais metais, podviejų savaičių, įstotų į magistro pako-pos studijas”, - svarstė prorektorius.Anot jo, baigiantieji bakalauro filoso-fijos studijas turi alternatyvą - galirinktis giminingas filosofinės kryptiesmagistro studijas pačiame VDU, kuršiemet vyks priėmimas į socialinės irpolitinės kritikos studijų programą.

Palikta spręsti VDUKaip LŽ tvirtino švietimo ir moks-

lo viceministras Rimantas Vaitkus,Lietuvoje priėmimas į aukštųjų mo-kyklų antrosios pakopos humanitari-nių mokslų studijas nėra drastiškai

mažinamas - vidutiniškai 3 procen-tais. Tiesa, VDU šis rodiklis truputįdidesnis, nes vertinant įvairių moks-lo sričių ir krypčių laimėjimus, pagalkuriuos planuojamas konkretus įantrosios bei trečiosios pakopų studi-jas priimamų studentų skaičius kiek-vienai aukštajai mokyklai, VDU su-rinko kiek mažiau balų.

“Tai reiškia, kad šio universitetoatstovai rašė mažiau moksliniųstraipsnių, išleido mažiau moksli-nių monografijų. Bet pagal tai pla-nuojamas tik bendras būsimų stu-dentų skaičius, o kaip jie pasiskirstopagal studijų programas - spren-džia pati aukštoji mokykla”, - sakėR.Vaitkus.

Anot jo, aukštosios mokyklos, at-sižvelgdamos į studijas baigusių ab-solventų galimybes įsidarbinti, ša-lies poreikius ir studijų programųpopuliarumą, sprendžia, kurias stu-dijų programas palikti, kurias panai-kinti ar priėmimą į jas sustabdyti.

R.Vaitkaus nuomone, visiškai ne-pagrįsti studentų nuogąstavimai, kadjie neturės kur tęsti baigtų filosofijosbakalauro studijų, nes kitose šaliesaukštosiose mokyklose yra ne vienaantrosios pakopos filosofijos studi-jų programa, į kurią šiemet studen-tų priėmimas bus vykdomas.•

Studentai sunerimo dėl magistro studijų

R.Vaitkus: “Aukštosios mokyklos pačios sprendžia, kurias studijų programas palikti,

kurias panaikinti ar priėmimą į jas sustabdyti.”

SKYRĖ RENTASVyriausybė vakar nusprendė skirtirentas trims pernai rudenį į Seimąneišrinktiems Kovo 11-osios Aktosignatarams - Egidijui Klumbiui,Sauliui Pečeliūnui ir Jonui Šimė-nui. Socialinės apsaugos ir darboministerijos siūlymu rentos jiemsskiriamos nuo praėjusių metųlapkričio 17 dienos. Nuo to laikojie neturi draudžiamųjų pajamų.Pagal įstatymą valstybinė signatarorenta sudaro 50 proc. Seimo nariopareiginės algos. Tačiau tebegaliojakrizės metu numatytas sumažini-mas iki 40 procentų. Seimo kance-liarijos duomenimis, 2013 metaisnustatytas signataro rentos dydis -2764 litai.

RADO PINIGŲ

Lenkijos Punsko valsčiuje lankosiLietuvos švietimo ir mokslo mi-nisterijos (ŠMM) atstovai, jie deri-na paramos pervedimą mažomslietuviškoms mokykloms išsaugo-ti. “Radome pinigų Punsko mo-kykloms palaikyti”, - vakar sakėšvietimo ir mokslo ministras Dai-nius Pavalkis. Pasak jo, PunskeŠMM kancleris derina teisinius irtechninius 400 tūkst. litų paramosskyrimo aspektus. Lenkijos lietu-viai teigia, kad dėl nepakankamofinansavimo Punsko valsčiuje jiebūtų priversti uždaryti Navinykų,Pristavonių ir Vidugirių pagrindi-nes mokyklas. Lietuviškoms mo-kykloms Lenkijoje Lietuva 350tūkst. litų buvo skyrusi ir 2011metais.

TEIKIAKANDIDATŪRAS

Į Europos Žmogaus Teisių Teismo(EŽTT) teisėjus Lietuva teikia tris kan-didatūras - buvusio KonstitucinioTeismo pirmininko Egidijaus Kūrio,Jungtinių Tautų vystymo programoskoordinatorės Lietuvoje Lyros Jaku-levičienės ir advokato Igno Vėgėlės.Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakarpasirašė dekretą dėl šių kandidatų tei-kimo. Iš kandidatų sąrašo Europos Ta-rybos Parlamentinė Asamblėja išrinksvieną teisėją, kuris atstovaus Lietuvai.Šiuo metu EŽTT dirbančios Lietuvosteisėjos Danutės Jočienės kadencijabaigsis spalio 31 dieną. Strasbūre įsikū-ręs teismas tiria, ar valstybės nepažei-džia Europos žmogaus teisių ir pagrin-dinių laisvių apsaugos konvencijos.

KALTI VALDININKAI

Aplinkos ministras Valentinas Mazu-ronis įsitikinęs, kad žalą už nugriau-tus pastatus Juodkrantėje turi atlygintivaldininkai, kurie išdavė statybos lei-dimus. Anot ministro, nors Neringossavivaldybė prašo Vyriausybės ne-griauti pastatų, teismo sprendimusreikia vykdyti. “Neringos planas netaip seniai padarytas, ir ten tų pastatųnėra (numatytų plane - red.). Teismosprendimas turi būti įgyvendintas ikigalo. Iš pradžių savivaldybės instituci-jos turėtų padengti nuostolius ir po tojuos išsireikalauti iš tų, kurie sudėjospaudus, suderino ir padarė nusižen-gimus”, - sakė V.Mazuronis.

BNS, LŽ

Trumpai

Nemunaičio kaimas įsikūręs abipus Nemuno krantų. / Rimanto Avižienio nuotrauka

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Praktinė filosofijaŠi magistrantūros studijų programaskirta aukščiausios kvalifikacijos spe-cialistams rengti, kad jie turėtų filoso-finių įgūdžių ir gebėtų juos taikytipraktiškai tiek filosofinių problemųanalizės srityje, tiek atskleisdami hu-manitarinių ir gamtos mokslų filosofi-nes prielaidas, tiek interpretuodamišiuolaikinius etinius, socialinius, politi-

nius, estetinius bei kultūrinius feno-menus. Ypač daug dėmesio progra-moje skiriama tarpdalykiniams huma-nitarinių, socialinių ir gamtos mokslųryšiams. Praktinės filosofijos magistrasprivalo gebėti pritaikyti turimas žiniaspedagogikos, švietimo ir mokslinių ty-rimų veikloje, praktiškai spręsti ir argu-mentuotai analizuoti daugelį šiuolaiki-nio globalaus pasaulio problemų.

R.Avižienis: “Kaimaspavaldumo požiūriu

buvo dirbtinai sujungtas.”

VALDAS KVEDARAS

Trakų rajono taryba šiandienketina svarstyti, ar savivaldy-bėje įvesti vadinamąjįpagalvės mokestį. Kai kurieverslininkai tam prieštarauja,tačiau sutinka remti vietos biudžetą kitais būdais.

Trakų rajono savivaldybės admi-nistracija siekia pagalvės mokestį užnaudojimąsi kurortinės teritorijosviešąja infrastruktūra rinkti jau nuošių metų gegužės 1 dienos. Siūlomasrinkliavos dydis - 2 litai už vienainakčiai apgyvendintą asmenį. Pagal-vės mokesčio nemokėtų tie asmenys,kuriems medicininės reabilitacijospaslaugos kompensuojamos iš Pri-valomojo sveikatos draudimo fondobiudžeto lėšų, taip pat gyvenantysminėtoje teritorijoje pagal ilgalaikesslaugos arba ilgalaikes socialinės glo-bos sutartis ir vaikai iki 14 metų.

Trakų rajono merijoje antradie-nį su meru Vytautu Zaliecku susi-tikę vietos verslininkai savivaldybėsužmojus kritikavo. Jie aiškino, kaddėl pagalvės mokesčio būtų diskri-minuojami kai kurie poilsio paslau-gas teikiantys kolegos.

Surinktų tik grašiusTrakų rajono mero V.Zaliecko tei-

gimu, kurortinės vietovės statusą tu-rintis ir kurorto vardo siekiantismiestas už tai iš valstybės kasmetgauna apie 450 tūkst. litų. Bet šių lė-šų esą per mažai, kad būtų galimagražinti miestą, plėsti ir gerinti joinfrastruktūrą. Neseniai meru iš-rinktas V.Zalieckas staigių ir stulbi-namų permainų nežadėjo: dalį Ka-raimų gatvės planuojama paverstipėsčiųjų zona ir į ją pakviesti smul-kiuosius prekybininkus, namudi-ninkus bei menininkus, kelininkaižada asfaltuoti Lukos ežero pakran-tę ir įrengti taką pėstiesiems bei dvi-ratininkams. Tai viskas, ką turint ne-daug lėšų būtų galima padarytiartimiausiu metu. Todėl ir norimaįvesti pagalvės mokestį. Tačiau nau-jas rajono vadovų planas atsiradoskubotai, visiškai nesitarus su vietosverslininkais, be to, buvo aklai nuko-pijuotas nuo kai kurių Lietuvos ku-rortų, kuriuose pagalvės mokestisrenkamas jau kurį laiką.

Trakų padėtį analizavusi Trakųturizmo informacijos centro direk-torė Laima Balčytienė pabrėžė, kadir Druskininkuose, ir Birštone dau-guma turistų gyvena ne po vienądieną. Vienadienių svečių šie ku-rortai sulaukia itin mažai. Trakų te-ritorijoje situacija visiškai kitokia -95 proc. turistų čia atvyksta trum-pam ir nesinaudoja nakvynės pa-slaugomis.

“Suskaičiavus visas įmanomaslovas, sezono laikotarpiu Trakų ku-rortinėje teritorijoje jų būtų apie1000, ne sezono metu, spalio-ba-landžio mėnesiais, - apie 680”, -aiškino L.Balčytienė. Statistikos de-partamento duomenimis, praėju-siais metais Trakuose vidutinis lovųužimtumas buvo tik 27 procentai.

“Įvedus naują mokestį, geriausiuatveju pavyktų surinkti apie 110tūkst. litų”, - pažymėjo Trakų tu-rizmo informacijos centro direkto-rė. Ir pridūrė, kad šie skaičiavimaitėra teoriniai, tad neaišku, ar minė-tą sumą būtų įmanoma surinkti.

“Neprašome pinigų, prašomepadėti jų surinkti. Tik viešojo ir pri-vataus sektorių partnerystė leismiestui padaryti ką nors gera”, -kreipėsi į verslininkus meras V.Za-lieckas.

Būgštauja dėl nuostoliųTrakų verslininkai tikino, kad pa-

galvės mokesčio įvedimo galimybė sujais nebuvo aptariama iš anksto. Todėlneaišku, kaip surinktos lėšos būtųnaudojamos, koks būtų kontrolės me-chanizmas. “Neatsisakome mokėtimokesčio, tik norime žinoti, kam irkur jis bus panaudotas”, - pažymėjoTrakų turizmo ir poilsio paslaugų plėt-ros asociacijos prezidentas RobertasVolosevičius.

Jo manymu, iš pagalvės mokesčiogali būti surinkta vos trečdalis planuo-

jamų pajamų. R.Volosevičius taip patatkreipė dėmesį, kad dėl naujovės, jei-gu jai bus pritarta, kai kurie turizmo irpoilsio paslaugas teikiantys verslininkaigali būti diskriminuojami. Pavyzdžiui,poilsio centro “Trasalis” ir stovyklavie-tės “Kempingas slėnyje” klientai nesi-naudoja miesto infrastruktūra, nes šieobjektai įsikūrę atokiau.

“Išeis taip, kad mokės tie, kuriemažiausiai naudosis infrastruktūra.Visi gyvename viename mieste, visiturime ir mokėti. Turime pagalvoti irapie tai, kaip apmokestinti kavines.Privalome drauge kurti gerovę. Ki-ta vertus, reikia žinoti, ar pagalvėsmokestis duos naudos infrastruktū-rai”, - kalbėjo R.Volosevičius.

Tačiau bene labiausiai verslinin-kai nepatenkinti dėl to, kad apie me-rijos planus nebuvo informuoti išanksto. Dauguma jų jau yra sudaręišankstines poilsio paslaugų teikimosutartis, kuriose numatytos ir svečiųapgyvendinimo kainos. Keisdami jasverslininkai arba prarastų dalį klien-tų, arba turėtų mokėti baudas. Trečiagalimybė - pagalvės mokestį mokėtiiš gauto pelno.

“Pavyzdžiui, Birštone sprendimasdėl pagalvės mokesčio, kuris įsiga-liojo nuo šių metų pradžios, buvopriimtas paskutinėmis praėjusiosvasaros dienomis, tad savo veikląplanavę vietos verslininkai naujammokesčiui spėjo pasirengti”, - argu-mentavo Trakų verslininkai.

Svarsto ir kitus variantusR.Volosevičius savo ir kolegų var-

du siūlė pamąstyti apie galimą “ge-ranoriškumo” mokestį. “Tik reikėtųvisiems susėsti ir aptarti, kas, už ką irkiek turėtų mokėti”, - LŽ sakė jis.

Vienas galimų papildomų šalti-nių infrastruktūrai gerinti - auto-mobilių statymo mokesčio didini-mas. Dabar valandai palikti mašinąsavivaldybės kontroliuojamoje te-ritorijoje kainuoja 3 litus, privati-ninko valdoje - 5 litus už dieną.

Savivaldybė siūlo verslininkamsdar vieną galimą variantą - solidaru-mo mokestį. Jis galėtų būti renkamasnuo lovų apgyvendinimo įstaigose,kėdžių restorane, vietų laive, apsi-lankiusiųjų muziejuje skaičiaus irpan. Tokį mokestį mokėtų visi, ta-

čiau jis būtų veikiau simbolinis - 20centų per dieną už vieną vienetą. “Ojei kėdė pastatyta restorano kampeir nebūna užimta? Verslininkas taippat privalėtų mokėti?” - tokiais siū-lymais stebėjosi R.Volosevičius.

Ieškodama kompromiso su versli-ninkais Trakų valdžia tikino radusidar vieną galimą išeitį - visi turėtųmokėti nedidelį apyvartos mokestį.Tačiau būgštaujama, kad pasirinkus šįvariantą mokestį būtų ne tik sunkutvarkyti, bet ir planuoti įplaukas iš joį vietos biudžetą.

Papildė biudžetusPirmoji Lietuvoje pagalvės mokes-

tį įvedė Druskininkų savivaldybė,paskui tai padarė Palangos kurortas,o nuo šių metų pradžios - Birštonas.

LŽ kalbintas Druskininkų merasRičardas Malinauskas teigė, jog pa-galvės mokestis “ypač apsimoka”.“Nežinau, kaip reikėtų išgyventi šiaissunkiais laikais, jeigu jo nebūtų. Pa-galvės mokestis galioja jau dvejusmetus, savivaldybė kasmet surenkaapie pusantro milijono litų. Turintgalvoje Druskininkų savivaldybės irvietos biudžeto dydį, tai labai didelipinigai. Pusė surinktų lėšų skiriama

rinkodarai - tai ir parodos, ir lanks-tinukai, ir informacijos sklaida, pu-sė - miestui gražinti, tvarkyti, prižiū-rėti”, - vardijo Druskininkų vadovas.

Nuo praėjusių metų birželio Pa-langoje pagalvės mokesčio surink-ta apie 600 tūkst. litų, tačiau jis per-pus mažesnis negu Druskininkuose -tik 1 litas už naktį.

Birštono merė Nijolė DirginčienėLŽ tikino, kad šiemet iš pagalvėsmokesčio, siekiančio 2 litus, pla-nuojama surinkti apie 200 tūkst. li-tų. Pagrindinis šios rinkliavos šalti-nis - komerciniai sanatorijų klientai.“Lovų turime nedaug, apie 1400.Kai bus baigta statyti nauja sanato-rija, vietų padaugės keliskart, atitin-kamai - ir surenkamų mokesčių”, -kalbėjo ji.

Lietuvos savivaldybių asociacijakreipėsi į Vyriausybę, kad pagalvėsmokestį galėtų rinkti visos savival-dybės. Šis siūlymas dabar derina-mas su ministerijomis. •

Dienos temos 52013 03 28Lietuvos žinios

Trakų verslininkai pagalvės mokesčio nenori

R.Volosevičius: “Išeis taip, kad mokės tie, kurie mažiausiai naudosis infrastruktūra.”

Trakų rajono meras V.Zalieckas bandė įtikinti verslininkus, kad tik iš papildomos rinkliavos įmanoma gražinti kurortinę vietovę. Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Anot L.Balčytienės, 95 proc. turistų į Trakus atvyksta trumpam ir nesinaudoja nakvynės paslaugomis.

2013 03 28Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Apklausos rezultatai rodo, jogdu trečdaliai Lenkijos piliečiųnenori, kad jų šalis taptų skolųprislėgtos euro zonos nare.

Tik 32 proc. respondentų sakė no-rintys, kad Lenkija įsivestų bendrą Eu-ropos valiutą. Tuo metu 62 proc. buvonusistatę prieš tokį žingsnį, o likusiejineturėjo nuomonės. Viešosios nuo-monės tyrimo agentūra “Homo Ho-mini” apklausė 1067 suaugusius len-kus kovo 22 dieną, kai į sunkią padėtįpatekęs euro zonos narys Kipras sten-gėsi užsitikrinti finansinio gelbėjimopaketą iš Europos Sąjungos. “Šiandie-nos klimatas netinkamas Lenkijai sto-ti į euro zoną”, - sakė premjeras Do-naldas Tuskas žurnalistams Varšuvoje,tačiau pridūrė, kad euro įvedimas lie-ka jo centristinės vyriausybės tikslas.

38 mln. gyventojų turinti šalis yra

įpareigota įsivesti eurą pagal 2004 me-tų stojimo į Bendriją sutartį, nors jojeneįvardyta konkreti tokio žingsnio da-ta. Lenkija laikosi strategijos “palaukimir pažiūrėkim”, neskuba keisti zlotų įeurus, kai euro zona stengiasi išspręstiužtrukusią skolų krizę. D.Tusko vyriau-sybė atidėjo praktinius žingsnius dėleuro įvedimo iki visuotinių rinkimų2015 metais.

Lenkijos konservatyvioji opozicijaeuro įvedimui nepritaria, o vyriausybėneturi parlamente dviejų trečdaliųdaugumos, reikalingos priimti Konsti-tucijos pataisai, kuri leistų pereiti prieeuro. D.Tuskas sakė norintis, kad šaly-je būtų surengtas referendumas dėl eu-ro įvedimo. “Lenkijos žmonės patysturėtų nuspręsti, ar jie nori euro. Taibūtų teisingiausia”, - teigė Lenkijospremjeras.•AFP, BNS, BBC, LŽ

Smarkios pūgos ir dideli šalčiaikovo mėnesį Europoje sukėlėtransporto chaosą, gadinoelektros tinklus. Nuo šalčio netmirė kelios dešimtys žmonių.

Lenkijoje nuo kovo 21-osios, astro-nominio pavasario pradžios, šalčiai pa-siglemžė penkias žmonių gyvybes, o pervisą kovą gretimoje valstybėje mirtinaisušalo 25 gyventojai. Lenkijoje naktįtemperatūra nukrisdavo iki minus 24laipsnių Celsijaus, dienos irgi buvo neką šiltesnės.

Blogi orai lėmė bent dviejų žmoniųžūtį ir Didžiojoje Britanijoje. Šalies ži-niasklaida šį neįprastai žvarbų mėnesįpraminė “apgailėtinu kovu”. Ūkanota-me Albione gyventojams į pagalbą sku-bėjo kariai. Sniego nuo pasaulio atkirs-tuose ūkiuose jie mėtė iš oro pašarusgyvuliams. Vienas Karališkųjų oro pa-jėgų (RAF) sraigtasparnis buvo pasiųs-tas į atokius Šiaurės Airijos ūkius. Čia iki10 tūkst. naminių gyvulių įstrigo tarppusnių, kurių aukštis siekia šešis metrus.

Škotijos pietvakariuose, Arano salo-je, žmonės iki šiol gyvena be elektros.

Jos linijas nutraukė praeitą penktadie-nį siautusi šiam metų laikui neįprastapūga. “Gyvename kaip Šiaurės ašigaly-je. Neturime elektros, todėl šildomėsmalkomis, o pasišviečiame žvakėmis.Regis, sugrįžome į XIX amžių”, - juo-kavo vienas Arano saloje gyvenantisškotas. Didžiosios Britanijos lažybų or-ganizatoriai, įpratę priimti statymus dėlto, ar Kalėdos bus snieguotos, ar ne, da-bar sako, kad yra didelė tikimybė su-laukti baltų Velykų.

Žiemos šalčiai užklupo ir Ukrainą.Šalies sostinėje Kijeve vis dar jaučiamipirmadienį siautusio rekordinio snygio

padariniai: kai kurie gyventojai šliuožėslidėmis miesto gatvėmis, o vairuotojaituščiai degino degalus didžiulėse auto-mobilių spūstyse. Rumunijoje taip patprisnigo iki 15 centimetrų, todėl trijuo-se regionuose teko uždaryti mokyklas,sutriko eismas keliuose.

Serbijoje, prie Vengrijos sienos,sunkvežimių vairuotojams teko ištisas

valandas laukti eilėse, nes dėl smar-kaus snygio Budapeštas uždraudė įva-žiuoti į šalį mašinoms, vežančiomsdaugiau kaip 7,5 tonos krovinius. Gre-timoje Kroatijoje kelius padengė klas-tingas plikledis, dėl to centriniuosekrašto regionuose kilo virtinė avarijų.Dėl smarkios audros Adrijos jūros pa-krantėje teko stabdyti keltų reisus tarpKroatijos uostamiesčio Splito ir aplin-kinių salų.

Didelis vėjas nuplėšė vieno prekyboscentro stogą Čekijos rytiniame Štern-berko mieste. Laimė, žmonės per šį in-cidentą nenukentėjo. Austrijoje ir Bel-

gijoje buvo užfiksuoti šio metų laikošalčio rekordai, o meteorologai perspė-jo, kad neįprastai šalti orai tikriausiai iš-silaikys ir po Velykų, iki kito savaitgalio.

Taigi Europos valstybės kenčia nuorekordinio šalčio ir gausaus sniego.Nors kalendorinis pavasaris jau trun-ka beveik mėnesį, tikrojo pavasario pra-džios dar nematyti.•

Europos Komisija teigia, kadKroatija labai gerai pasirengusinarystei Europos Sąjungoje (ES).Nuo šių metų liepos 1 dienos jitaps 28-ąja Bendrijos nare.

Kroatijos stojimą į ES dar turės pat-virtinti visos 27 Bendrijos valstybės. 19iš jų jau pritarė šios šalies narystei ES.Europos Komisijos stebėsenos ataskai-toje teigiama, kad Kroatija įvykdė be-veik visus įsipareigojimus, tačiau ji tu-ri imtis ryžtingų veiksmų, siekdamakovoti su organizuotu nusikalstamu-mu ir korupcija.

“Esame įsitikinę, kad Kroatija pasi-rengusi įstoti į ES 2013 metų liepos 1dieną”, - po Kroatijos sostinėje vykusiųderybų sakė ES plėtros komisaras Ste-fanas Fuele. Jis pridūrė, kad EuroposKomisijos stebėsenos ataskaitoje “ver-tinama šios Balkanų valstybės milžiniš-ka pažanga ir uždegama žalia šviesa josnarystei Bendrijoje”.

Tačiau S.Fuele perspėjo, kad Kroa-tija neturėtų trypčioti vietoje. “Narys-tė ES yra papildoma paskata vykdytireformas”, - pažymėjo S.Fuele. Jis pa-gyrė Kroatiją ir sakė, kad ji įvykdė be-veik visus ES iškeltus reikalavimus.

“Norėčiau pagirti Kroatiją. Ji sėkmin-gai įgyvendino būtinus reikalavimus.Kroatija turėtų tapti pavyzdžiu visomsBalkanų regiono valstybėms”, - kalbė-jo S.Fuele.

Europos Komisijos stebėsenos atas-kaitoje įvertinta ir Kroatijos pažanga

įvairiose srityse. Joje pažymima, kadKroatija puikiai įgyvendino antimo-nopolinę politiką ir sėkmingai vykdėvalstybinių įmonių privatizaciją. Ta-čiau ataskaitoje pabrėžiama, kad Bal-kanų valstybė turėtų pasitempti tei-singumo ir žmogaus teisių srityse, kad

galėtų priartėti prie ES standartų.“Kroatija turėtų griežčiau kovoti su

organizuotu nusikalstamumu ir paža-boti šalyje paplitusią korupciją. Kroa-tijos teisingumo sistema turėtų būtiskaidresnė, o teismai nešališkesni”, -teigė S.Fuele. Jis nurodė Kroatijai “tai-

kyti nusikaltėliams griežtesnes baus-mes ir dažniau konfiskuoti jų nelegaliaiįgytą turtą”.

ES stebėsenos ataskaitoje taip patpateikiamos rekomendacijos dėl sie-nų apsaugos, migracijos ir karo nusi-kaltimų. Dokumente teigiama, kadgreitai prie Bendrijos prisijungsiantivalstybė turėtų įdarbinti daugiau pa-

sienio policijos pareigūnų ir apmo-kyti juos. Ataskaitoje pažymima, kadKroatija turi kovoti su prekyba žmo-nėmis ir bendradarbiauti su Jungti-nių Tautų karo nusikaltimų tribuno-lu Hagoje.

Taigi Kroatija taps antrąja buvusiosJugoslavijos valstybe, kuri prisijungsprie Bendrijos. 2004 metais į ES įstojojos kaimynė Slovėnija. Kroatijos dery-bos su ES truko dešimtmetį.•

Kroatijai uždegta žalia šviesa

“Kroatija sėkmingai įgyvendino būtinus

reikalavimus. Ji turėtųtapti pavyzdžiu visomsBalkanų regiono valsty-bėms”, - kalbėjo S.Fuele.

Kroatijos žmonės džiaugsis narystės ES pranašumais. / AFP/Scanpix nuotraukos

Šalčio banga tebekelia sąmyšį

“Gyvename kaip Šiaurės ašigalyje. Regis, sugrįžome į XIX amžių.”

Daliai europiečių tenka klampoti per milžiniškas sniego pusnis. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkai nenori euro

D.Tuskas mano, kad Lenkijoje turėtų vykti referendumas dėl euro įvedimo.

Pasaulis 72013 03 28Lietuvos žinios

Pirmą kartą per 148 metų JAVslaptosios tarnybos istoriją šiaiinstitucijai vadovaus moteris -prezidentas Barackas Obama pa-tikėjo šias pareigas Juliai Pierson.

Slaptoji tarnyba - elitinė apsaugosagentūra, kuriai patikėta rūpintisprezidento ir jo šeimos apsauga, taippat ji tiria pinigų padirbinėjimo irsukčiavimo atvejus ir turi 150 skyriųJungtinėse Valstijose. Mėgstama kar-toti, jog jos agentai - tiek vyrai, tiekmoterys - kiekvieną dieną yra pasi-

rengę paaukoti savo gyvybę, kad tikbūtų saugūs svarbiausi valstybės as-menys. Tačiau pernai šios tarnybosįvaizdį gerokai sugadino skandalasKolumbijos mieste Kartachenoje.Paaiškėjo, kad jos agentai, turėję pa-sirūpinti B.Obama, ten atvykusiu įAmerikos šalių organizacijos (OAS)viršūnių susitikimą, vakarais leisda-vo laiką gerdami ir pasikvietę į savonumerius prostitučių, kurioms ne-norėjo ir sumokėti. Tuomet namobuvo išsiųsta daugiau nei dvi dešim-tys Slaptosios tarnybos agentų, kurieturėjo užtikrinti B.Obamos apsaugą,o netrukus aštuoniems iš jų teko at-sisveikinti su Slaptąja tarnyba. Šiostarnybos vadovo Marko Sullivano

darbas buvo negailestingai sukriti-kuotas Kongrese, nors jis ir atsipra-šė už gėdingą agentų elgesį bei tvir-tino, kad prezidento saugumui jokspavojus nebuvo kilęs.

Slaptajai tarnybai teko imtis prie-monių, kad būtų nuplauta dėmė nuošios elitinės tarnybos munduro. Kaivasarį baigėsi M.Sullivano kadenci-ja, palikdamas postą jis dar kartą at-siprašė dėl savo agentų elgesio Karta-chenoje ir pranešė, jog agentūroje jaupakeistos kai kurios galiojusios tai-syklės. Tačiau kilęs pasipiktinimas vi-suomenėje galėjo būti viena priežas-

čių, kodėl vadovauti šiai tarnybai JAVprezidentas pirmą kartą istorijoje ry-žosi skirti moterį.

53 metų J.Pierson - Slaptosios tar-nybos veteranė, nes šioje organizaci-joje dirba jau 30 metų. Tačiau nema-žą savo karjeros dalį ji praleidoFloridoje, nes yra gimusi šios valsti-jos Orlando mieste ir baigusi Cent-rinį Floridos universitetą. J.PiersonOrlande 1980 metais pradėjo dirbtikaip policijos pareigūnė, o po trejųmetų perėjo dirbti į Slaptosios tarny-bos skyrių Majamyje. Pastaruoju me-tu ji buvo Slaptosios tarnybos admi-nistracijos vadovė, o nuo šiol jau busatsakinga už B.Obamos ir jo šeimos,taip pat viceprezidento, kitų svarbių

Vašingtono politikų ir į JAV atvyks-tančių svarbių asmenų saugumą.

“Julia visada buvo didžiadvasišku-mo ir atsidavimo, kurį kasdien de-monstruoja šios tarnybos vyrai ir mo-terys, pavyzdys. Julios kvalifikacijalabai aukšta, ji gali vadovauti agentū-rai, kuri ne vien užtikrina amerikiečiųsaugumą per svarbius renginius arsaugo mūsų finansų sistemą, bet irsaugo mūsų lyderius bei pirmąsiasšeimas, įskaitant maniškę, - taipB.Obama motyvavo savo pasirinkimąir pridūrė, kad Julia padarė tiesiogpavyzdinę karjerą: - Žinau, kad tokiapatirtis leis jai imtis naujų iššūkiųvadovaujant šios svarbios agentū-ros vyrams ir moterims.” Tačiautoks prezidento pasirinkimas pir-miausia rodo, kad Baltieji rūmainutarė daugiau nebetoleruoti Slap-tojoje tarnyboje vyraujančios “ma-čistinės kultūros”.

B.Obamos administracijos dar-buotojai, nenorintys, kad būtų nu-rodomos jų pavardės, žurnalistamstaip pat aiškino, jog tokį prezidentopasirinkimą iš tiesų lėmė Kartache-noje kilęs skandalas, todėl jis nori,kad pasikeistų atmosfera šioje agen-tūroje.

Paskelbus apie J.Pierson paskyri-mą, labai gerai apie ją atsiliepė ir bu-vęs Slaptosios tarnybos vadovasM.Sullivanas. “Ji - nuostabi bendra-darbė, demonstruoja teisingą mąs-tymą, turi lyderio savybių ir yra be-sąlygiškai lojali savo šaliai”, - tokiaisžodžiais jis apibūdino buvusią pa-valdinę. •

Nuversto Libijos diktatoriausMuammaro Gaddafi šeimos nariai, spėję pabėgti iš Libijosanksčiau, negu naujoji šalies valdžia jiems pateikė kaltinimus, pagaliau gavo politinį prieglobstį Omane.

Anksčiau buvo pasirodę pranešimų,kad buvusio Libijos diktatoriaus vy-riausioji žmona Safia Farkash ir sūnūsHannibalas bei Mohammadas kartusu M.Gaddafi anūkais slapstosi Alžy-re. Tačiau dabar jau tikrai žinoma, jogjie išvykę iš šios šalies. Omano užsienioreikalų ministerija oficialiai pranešė,kad Gaddafi šeima gavo politinį prieg-lobstį sultonate. Nurodoma, jog tai pa-daryta “humanizmo sumetimais, beto, tokia yra šios valstybės tarptautinėpolitika”.

Gaddafi šeima gyvena Omane jaunuo praėjusių metų spalio, bet iki šioltai buvo slepiama. Matyt, šalies valdžianenorėjo girtis, kad suteikė diktatoriausartimiesiems prieglobstį. Omano vy-riausybė net apmokėjo Gaddafi šeimoskelionės išlaidas. Be to, išdavė jos na-riams diplomatinius pasus, kad šie ga-lėtų lengviau atvykti į sultonatą.

Britų dienraštis “The Guardian” ra-šo, kad, be Omano, suteikti politinįprieglobstį šeimai siūlėsi ir Venesuela,bet M.Gaddafi artimieji pirmenybę bu-vo linkę teikti arabų valstybei. Jų persik-raustymą taip pat reikėjo suderinti suAlžyro ir dabartine Libijos valdžia. Ši iš-kėlė tik vieną sąlygą - gyvendami Oma-ne M.Gaddafi giminaičiai neturi imtispolitikos ir bendrauti su žiniasklaida.

Tačiau oficialiai Libijos valdžia tvir-tina nežinanti, kur šiuo metu yra pabė-gusi Gaddafi šeima. Tripolis net krei-pėsi į Interpolą ir paprašė surasti beisuimti tris nužudyto lyderio vaikus. Vy-

riausiajam M.Gaddafi sūnui Moham-madui ir dukteriai Aishai, kuri Libijojebuvo vadinama Artimųjų Rytų ClaudiaSchiffer, pateikti įtarimai pinigų plovi-mu, valiutos klastojimu ir kontraban-da. Dėl šių kaltinimų Interpolas juos irįtraukė į savo “raudonąjį sąrašą”, o taireiškia, jog iš Omano diktatoriaus vai-kams geriau niekur nevažiuoti. Būtentdėl to, kad bijojo būti suimti, M.Gadda-fi artimieji skubiai išvyko iš Alžyro, ku-ris juos priėmė dar 2011-ųjų rugpjūtį.

Problemų su teisėtvarka turi ir Oma-ne įsikūręs Hannibalas. 2008 metais jisbuvo sulaikytas kartu su žmona Šveica-rijoje ir apkaltintas prostitutės sumuši-mu. Dėl to pasipiktinęs M.Gaddafituomet net pagrasino nušluoti nuo že-mės paviršiaus šią mažą Alpių valstybę.

Dar vienas diktatoriaus sūnus Saifasal-Islamas, vadintas tėvo įpėdiniu, bu-vo sugautas, kai bandė pabėgti iš Libi-jos, ir šiuo metu laukia teismo. Trys

Muammaro sūnūs Mutassimas, Saifasal-Arabas ir Hamisas žuvo per pilieti-nį karą Libijoje. O septintas nuverstopulkininko sūnus Saadi yra suimtas Ni-geryje. Ši valstybė jau sutiko perduotiSaadi Tarptautiniam Hagos tribuno-lui, nors anksčiau buvo atsisakiusi jįgrąžinti Libijai.

Ramiai gyventi Omane kol kas ne-ketina tik diktatoriaus duktė Aisha,kurios vyras ir du sūnūs žuvo sąjun-gininkams pradėjus bombarduotiTripolį. Ši buvusi Jungtinių Tautų ge-ros valios ambasadorė žada kreiptis įTarptautinį kriminalinį teismą, kadbūtų ištirtas jos tėvo nužudymas. Li-bijos sukilėliai susidorojo su M.Gad-dafi 2011-ųjų spalį, praėjus pusant-rų metų nuo pilietinio karo šalyjepradžios. •AP, AFP, “The Guardian”, “The DailyStar”, Gulfnews.com, BNS, LŽ

Taivane per stiprų žemės drebė-jimą žuvo žmogus, apie 90 buvosužeisti, apgadinta daugybė pastatų, kilo du gaisrai.

6,1 balo stiprumo požeminiai smū-giai užfiksuoti už 48 kilometrų į rytusnuo Nantu apygardos Taivano centre.Po pagrindinio smūgio per dvi valandasbuvo užfiksuoti dar penki 3,7-4,3 balopakartotiniai smūgiai. Jų židinys aptik-tas 20,7 kilometro gylyje. Šis žemės dre-bėjimas buvo jaučiamas visoje saloje.

Nantu prie šventyklos griūvant sienaižuvo 72 metų moteris. Dar 86 žmonėstoje pačioje apygardoje ir gretimuoseČanghua bei Taičungo rajonuose buvosužeisti - jie nukentėjo nuo krintančiųakmenų ir įvairių daiktų. Drebėjimas

sukėlė du gaisrus, per vieną jų buvo su-žeistas žmogus. Kai kuriose vietosežmonės įstrigo liftuose, bet juos visuspavyko išvaduoti. Aukštieji Taibėjauspastatai svyravo, o išsigandę mokiniaiklykdami bėgo iš klasių.

Saugumo sumetimais Taivane buvosustabdytas traukinių eismas, trumpaineveikė sostinės Taibėjaus metropoli-tenas, dėl to daugiau kaip 30 tūkst. ke-leivių negalėjo nuvykti, kur norėjo.

Taivanas yra netoli dviejų tektoniniųplokščių sandūros, todėl salą dažnaikrečia žemės drebėjimai. Šio drebėjimonuostoliai, palyginti su Nantu apygar-doje vykusiu 1999 metais, nėra dideli.Tuomet per 7,6 balo žemės drebėjimąžuvo 2400 žmonių. Ta stichinė nelaimėvadinama didžiausia per Taivano nau-jausiųjų laikų istoriją.•

Netikėtas Baracko Obamos pasirinkimas

M.Gaddafi šeimą priglaudė Omanas

Omane politinį prieglobstį gavo irdiktatoriaus sūnus Hannibalas.“Le Matin” nuotrauka

Vyriausioji M.Gaddafi žmona S.Farkash. / Khaled Al-Figi nuotrauka

Taivane drebėjo žemė

Per žemės drebėjimą suskilo kai kurių pastatų sienos.

J.Pierson nuo šiol vadovaus žinybai, kurioje dominuoja vyrai.Reuters/Scanpix nuotraukos

53 metų J.Pierson - Slaptosios tarnybos veteranė,nes šioje organizacijoje dirba jau 30 metų. Tačiau

nemažą savo karjeros dalį ji praleido Floridoje.

TrumpaiŽADA DIVIDENDŲPertvarkoma Rusijos ir Vokietijoskoncernų “Gazprom” ir “E.ONRuhrgas” valdoma bendrovė “Lietu-vos dujos”, pernai gavusi 75,964mln. litų grynojo pelno, akcinin-kams siūlys išmokėti 217 mln. litųdividendų, arba 46,3 cento (0,134euro) už vieną akciją. Tai bus rekor-diniai dividendai per visą įmonėsveiklos istoriją. Įmonės valdyba taippat siūlo išmokėti 540 tūkst. litųtantjemų valdybos nariams, iš jų po120 tūkst. litų - valdybos pirminin-kui, “E.ON Ruhrgas” atstovui Achi-mui Sauliui ir jo pavaduotojui,“Gazprom” atstovui Valerijui Golu-bevui, bei po 100 tūkst. litų - valdy-bos nariams. Tai per “NasdaqOMX” Vilniaus biržos informacinęsistemą pranešė “Lietuvos dujos”. Išviso akcininkams siūloma paskirstyti235,964 mln. litų pelno, kurį sudarogrynasis pelnas bei 160 mln. litų,pervestų iš rezervo bendrovės veik-los plėtrai. Be dividendų ir tantjemų,15,749 mln. litų siūloma pervesti įrezervą veiklos plėtrai, dar 3,215mln. litų - į privalomąjį rezervą. Du-jų bendrovės akcininkų susirinkimasšaukiamas balandžio 25 dieną. Rusi-jos “Gazprom” valdo 37,06 proc.,Vokietijos “E.ON Ruhrgas Interna-tional” - 38,9 proc., Lietuvos energe-tikos ministerija - 17,7 proc. “Lietu-vos dujų” įstatinio kapitalo.

INOVACIJŲ DAUGĖJA

Lietuvos pažanga diegiant inovacijaspernai buvo viena didžiausių Euro-pos Sąjungoje (ES), tačiau šalis vistiek lieka viena mažiausiai inovatyviųvalstybių Bendrijoje. 2012 metaisLietuvos augimas pagal inovacijassiekė daugiau nei 5 proc. ir buvo ant-ras ES. Taip teigiama ES šalių inova-cijų ataskaitoje. Didesnis augimasbuvo tik Estijoje (apie 7,5 proc.), Lat-vija liko trečia (4,5 proc.). Dėl didelioaugimo Lietuva pirmą kartą priskirtanuosaikių, o ne menkų novatoriųgrupei. Ataskaitos duomenimis, pa-gal inovacijų diegimą Lietuva šiuometu yra penkta nuo galo - žemiauuž ją yra Lenkija, Latvija, Rumunijair Bulgarija. Tuo metu Estija yra 11-anuo galo. Lietuvos stipriosios vietosyra žmogiškieji ištekliai ir finansavi-mas bei rėmimas, silpnosios - moks-linių tyrimų sistemų ir intelektinėsnuosavybės sritys. Pagal ataskaitąLietuvos augimo rodikliai ES pra-moninio dizaino ir užimtumo ži-nioms imlioje srityje yra didžiausi išvisų Bendrijos valstybių. Nemenkasaugimas taip pat pastebimas inovaci-jų, nesusijusių su moksliniais tyri-mais ir plėtra, išlaidų, ES prekėsženklų ir licencijų bei patentų paja-mų užsienyje srityse.

LŽ, BNS

Verslas 92013 03 28Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6931 +0,3305%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1134 +0,0996%

1 Kanados doleris 2,6485 +0,6154%

1 Šveicarijos frankas 2,8312 +0,0989%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3348 +0,3160%

10 Čekijos kronų 1,3429 +0,0968%

1 DB svaras sterlingų 4,0793 +0,0956%

100 Kazachstano tengių 1,7846 +0,2746%

1 Latvijos latas 4,9216 +0,0853%

10 Moldovos lėjų 2,1701 -0,1521%

10 Norvegijos kronų 4,6158 +0,4831%

10 Lenkijos zlotų 8,2525 -0,3199%

100 Rusijos rublių 8,7134 +0,2100%

10 Švedijos kronų 4,1431 +0,4755%

1 Turkijos naujoji lira 1,4822 +0,4723%

10 Ukrainos grivinų 3,3074 +0,3175%

2013 03 28, LB

ALDONA JANKAUSKIENĖ

Alytaus regiono vaizdo nebe-darko seniausias ir didžiausiasTakniškių sąvartynas - jis saugiaiuždarytas. Vietoj Alytaus pašonėje kitados riogsojusiosdidžiulės atliekų krūvos dabariškilęs tvarkingas pylimas, kurisne tik nedarko, bet net ir pageri-na aplinkos vaizdą, ir nesklindajokie nemalonūs kvapai.

Senasis regiono sąvartynas netik uždarytas - jau baigiasi ir dvy-lika mėnesių trukęs jo stebėjimas,o tuo laikotarpiu jokių rimtų de-fektų nenustatyta.

Izoliuotas didžiulis taršos šaltinis

„Senojo sąvartyno uždarymas -labai svarbus etapas kuriant šiuolai-kišką regioninę atliekų tvarkymosistemą. Tai žingsnis į švaresnę irsaugesnę aplinką izoliuojant didžiu-lį taršos šaltinį, maksimaliai suma-žinant aplinkos tešimo ir filtrato pa-tekimo į gruntą galimybę“, - sakėsąvartyno uždarymo projektą įgy-vendinusio Alytaus regiono atliekųtvarkymo centro (ARATC) direkto-riaus pavaduotojas RomualdasDimša.

Didžiausias regiono sąvartynasuždarytas įgyvendinant projektą„Alytaus regiono Takniškių sąvarty-no uždarymas“ (projekto kodas Nr.VP3-3.2-AM-01-V-01-007). Pro-jektas įgyvendintas pagal Lietuvos2007-2013 metų Europos Sąjungosstruktūrinės paramos panaudojimostrategiją ir ją įgyvendinančios Sang-laudos skatinimo veiksmų progra-mos „Aplinka ir darnus vystymasis“prioriteto įgyvendinimo priemonęNr. VP3-3.2-AM-01-V „Atliekųtvarkymo sistemos sukūrimas“.

Bendra ES Sanglaudos fondo lė-šomis finansuojamo projekto vertėsiekia daugiau kaip 9,189 mln. litų,iš kurių didžiausią dalį - daugiaukaip 7,810 mln. litų - sudaro Sang-laudos fondo parama. Kitos projek-tui įgyvendinti reikalingos lėšos -1,378 mln. litų - skirtos iš Lietuvosvalstybės biudžeto. Alytaus regionoatliekų tvarkymo centrui savo lėšo-mis prisidėti nereikėjo. Šis projek-tas padeda sumažinti ekonominiusir socialinius skirtumus tarp Euro-pos Sąjungos piliečių.

Ir švariau, ir gražiauVisi sąvartyno uždarymo darbai

baigti praėjusių metų pavasarį, o tuo-met prasidėjo stebėjimo laikotarpis,skirtas pranešimams apie defektus.

„Tuo stebėjimo laikotarpiu užda-rytas sąvartynas buvo nuolat stebi-mas, vykdomas poveikio aplinkaimonitoringas, ir jokių rimtų defektųneišryškėjo. Poveikio aplinkai tyri-mai parodė, kad uždaryto sąvartynoteritorijoje, palyginti su ankstesniaismetais, gerokai sumažėjo gruntiniovandens užterštumas, jo kokybė pa-gal ištirtus rodiklius atitinka geria-mojo vandens reikalavimus, o bend-roji vandens mineralizacija turi

tendenciją mažėti“, - sakė ARATCdirektoriaus pavaduotojas R.Dimša.

Jis pasidžiaugė, kad rangos dar-bus vykdžiusi bendrovė „Alkesta“viską atliko laiku ir tvarkingai - se-nasis sąvartynas uždarytas laikan-tis visų aplinkosaugos reikalavimų,taip užkertant kelią bet kokiai ap-linkos taršos galimybei.

Prieš pradedant sąvartyno užda-rymo darbus kasmet atliekami ty-rimai rodė, jog sąvartyno zonojeesančio gruntinio vandens kokybėturėjo tendenciją blogėti: didėjovandens mineralizacija, kietumas,organinių medžiagų kiekiai.

Uždarius sąvartyną gerokai su-mažėjo ne tik gruntinio vandens,aplinkos užterštumas - pasikeitė irestetinis vaizdas: vietoj didžiulės at-liekos krūvos iškilo tvarkingą pylimąprimenantis žole užsėtas kaupas.

Vasario pabaigoje projekto pa-tikrą vietoje atlikę Aplinkos pro-jektų valdymo agentūros (APVA)specialistai padarė išvadą, kad pa-grindiniai numatyti projekto dar-bai yra atlikti ir projektas įgyvendi-namas sėkmingai.

Sąvartyno uždarymas - ilgas ir sudėtingas

Sąvartyno uždarymas - ilgas ir su-dėtingas procesas, todėl seniausio irdidžiausio Alytaus regiono Takniš-kių sąvartyno uždarymą nuspręstavykdyti dviem etapais.

Nuo 1986 metų eksploatuotassenasis buitinių atliekų sąvartynasbuvo įrengtas buvusioje smėlio iržvyro karjero vietoje be pakanka-mo techninio sąvartyno įrengimo.23 metus jame kauptos atliekos bu-vo iškraunamos ant neparuoštopagrindo ir jomis jau buvo užterš-tas apie 12 hektarų žemės plotas.

Šalia pagrindinio sąvartyno darbuvo keli maži pavieniai sąvarty-nai, o į pietinėje pusėje žiojėjusiasduobes iki 1996 metų buvo pilamosskystos atliekos. Hidrogeologiniųtyrimų duomenimis, jos buvo tamepačiame lygyje kaip ir gruntiniaivandenys, todėl neatmestina gali-mybė, kad lėtai ir nedideliais kie-kiais į tas duobes atitekėdavo irgruntiniai vandenys, smarkiai už-teršti sąvartynų išplovomis.

Tokia situacija vertė imtis neati-dėliotinų sprendimų ir veiksmų.Pirmiausia nuspręsta įrengti nau-ją, aplinkosaugos reikalavimus ati-tinkantį sąvartyną. Tai padarytavykdant pirmojo etapo darbus:buvusio sąvartyno vietoje įkurtasšiuolaikiškas regioninis sąvartynas.

Jį įrengiant į gerokai mažesnį - 4hektarų žemės plotą - sustumdy-tos senajame sąvartyne susikaupu-sios atliekos. Taip pat įrengtos filt-rato - vandens, persisunkusio persąvartyne pašalintas atliekas, ku-riame yra įvairių teršiančių me-džiagų - surinkimo ir išleidimo bei

paviršinių nuotekų išleidimo sis-tema. Naujasis sąvartynas pradė-tas eksploatuoti 2007 metais.

2010 metų rugpjūčio 17 dienąbuvo pasirašyta Takniškių sąvarty-no uždarymo antrojo etapo finan-savimo ir administravimo sutartis.Tų pačių metų spalį bendrovė „Al-kesta“ pradėjo sąvartyno uždary-mo darbus. Jie truko septyniolikamėnesių.

Per tą laiką atliekų kaupas už-dengtas specialia danga su dujųdrenažiniu, izoliaciniu, prasisun-kusio kritulių vandens filtraciniu,gruntiniu ir augaliniu vejos sluoks-niais, įrengta paviršinių (lietaus)nuotekų surinkimo sistema, atitin-kamai rekonstruojant filtrato ir pa-viršinių (lietaus) nuotekų išleidi-mo sistemas bei rekultivuojantdarbo zonos teritoriją.

Atliekant baigiamuosius darbusįrengtas žiedinis kelias, sutvarkytapapėdės zona, iškasti grioviai, pla-niruotas gruntas, įrengtas dirvože-mio sluoksnis ir užsėta žolė.

Žiūrint į senojo Takniškių sąvar-tyno vietą, šiandien daugeliui sunkupatikėti, kad dar prieš keletą metųčia riogsojo didžiulė suverstų at-liekų krūva, ir važiuojantiesiemskeliu Alytus-Jieznas norėdavosisukti akis į šalį. Dabar ARATC dar-buotojams apie uždarytą sąvartynąneretai tenka išgirsti sakant: „Gra-žiai atrodo.“ RS-2463

Vietoj didžiausio Alytaus regiono sąvartyno iškilo tvarkingas pylimas

Takniškių sąvartyno uždarymas. / ARATC archyvo nuotrauka

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS, Vykinto g. 14, tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888.

2013 03 28Lietuvos žinios10 Verslas

Atkelta iš • 1 p.

Agentūros “Rait” atliktos analogiš-kos apklausos duomenimis, 24 proc.apklaustųjų yra dar neapsisprendę,penktadaliui jų trūksta informacijos,kad galėtų priimti sprendimą, ir tik 6proc. respondentų ketina nuspręsti sa-varankiškai.

“Susipainioję ir negalintys priimtisprendimų antrosios pakopos pensijųdalyviai - nuolatinių diskusijų ir garsiųsvarstymų, kaip “reformuoti reformosreformą”, aukos. Tokioje aplinkoje ma-žiau finansus išmanantiems žmonėmslengva pasiklysti ir priimti sprendimąatsižvelgiant tik į tai, kas garsiau kalba-ma”, - sakė “Danske Capital investici-jų valdymas” generalinis direktoriusDarius Kuzmickas. Pasak jo, vos kaspenktas antrosios pakopos pensijų fon-dų dalyvis supranta savo galimybeskeisti pensijų kaupimą, o 75 proc. ap-klaustųjų teigė neturintys konkrečiosinformacijos apie pensijų kaupimo sis-temos pakeitimus.

Trys pasirinkimaiTaigi būsimi pensininkai šiandien

turi tris kelius, iš kurių laikas rinktis vie-ną. Pirmieji du iš trijų siūlomų varian-tų yra seniai žinomi kiekvienam. Vie-nas jų - grįžti vien prie “Sodros”pensijos - radikaliausias. Nusprendu-siesiems jį rinktis gali tekti nusivilti, nespensija, kurią “sugrįžėliams” mokės“Sodra”, bus šiek tiek mažesnė, negugaus tie, kurie visai nekaupė antrosiospakopos pensijų fonduose. Mat į sąs-kaitas fonduose “Sodra” jau yra perve-dusi dalį tų žmonių draudimo įmokųlėšų ir atitinkama dalimi sumažins prie-dus prie bazinės pensijos. Tiesa, į fon-dus “Sodros” pervestos lėšos kiekvie-nam bus išmokėtos, kai jie sulaukspensinio amžiaus.

Kitas pensijas kaupiantiems žmo-nėms siūlomas sprendimo variantas -likti prie senosios tvarkos - yra leng-viausias, nes nieko nereikės daryti, į nie-

ką nereikės kreiptis. Šiuo atveju sulau-kusiajam pensinio amžiaus “Sodra”skirs mažesnę papildomą pensijos da-lį, bet šiek tiek bus sukaupta ir fonduo-se. Ši dalis veikiausiai nebus didelė,ypač jei žmogus negalėjo girtis solidžiuatlyginimu. Mat prasidėjus krizei Sei-mas tris kartus buvo nusprendęs su-mažinti “Sodros” pervedimus į fondus,kol ši įmokos dalis nuo 2008 metais bu-vusių 5,5 proc. sumažėjo iki 1,5 proc.2012 metais.

Tiesa, Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerija priminė, kad šiemetnuspręsta “Sodros” pervedamą dalį pa-didinti iki 2,5 procento.

Nusprendusiems rinktis trečią, vi-siškai naują, kaupimo variantą gyven-tojams teks į pensijų fondus pervestinedidelę dalį savų lėšų. Tokiu atveju jųsąskaitas pensijų fonde papildys ir vals-tybė. Tai vadinamoji 2+1+1 sistema, ku-ri laipsniškai iki 2020-ųjų virs 3,5+2+2.Pirmasis skaitmuo reiškia į pensijų fon-dus “Sodros” pervedamą įmokų dalį,antrasis - pensijos kaupėjo pervedamądalį nuo savo atlyginimo (popieriuje),o trečiasis - visiems į fondų sąskaitaskasmet pervedamą vienodą valstybėsdalį, apskaičiuotą pagal vidutinį statis-tinį darbo užmokestį.

Pasak Lietuvos investicijų ir pensijųfondų asociacijos prezidento ŠarūnoRuzgio, pastarasis variantas yra itin pa-lankus tiems, kurie gauna mažesnę ne-gu vidutinę algą, nes valstybė jiems į

sąskaitą mokės daugiau, negu į fondąjie perves savų lėšų. Pavyzdžiui, 1000litų uždirbantis asmuo, per mėnesį bū-simai pensijai skiriantis po 10 litų (permetus - 120 litų), po metų iš valstybėsbiudžeto gautų daugiau kaip 260 litų -tiek, kiek ir tas, kuris per mėnesį skirtųpo 30 litų. Tiesa, nuo 2016 metų savųlėšų teks skirti kaupimui dvigubai dau-giau, bet dvigubai daugiau atseikės irvalstybė. Vadinasi, per metus kaupiamasąskaita pensijų fonde papildomai pa-sipildys mažiausiai 760 litų. Veikiausiaikils ir realūs atlyginimai, ir vidutinisdarbo užmokestis. Be to, apskaičiuota,kad nuo 2004 metų, kai prasidėjo pen-sijų reforma, pensijų fondų investici-jos per metus uždirbdavo vidutiniškaipo 5 proc. grąžos.

Skaičiuoklių orientyraiLŽ kalbinti pensijų fondus valdan-

čių bendrovių atstovai įsitikinę, kad la-biausiai laimės tie, kurie neapsiribosvien “Sodros” galimybėmis ir būsimaipensijai kaups iš anksto. “Jei žmonėsapie būsimą pensiją negalvos dabar, taipo 10-20 metų ir vėl ims piktintis, ko-dėl didelių rūpesčių neturi JAV, Vokie-tijos, Jungtinės Karalystės, Švedijospensininkai, kur panašios į mūsiškępensijų kaupimo sistemos veikia jau ke-liolika metų”, - teigė D.Kuzmickas.

Be to, anot jo, svarstant apie pensijųfondų naudą arba ydingumą, dažnaiužmirštama, kad lėšos, sukauptos pen-

sijų fonduose, yra paveldimos, t. y. vi-sada atitenka artimiesiems, jei kaupė-jas nesulaukia pensinio amžiaus.

“Nei Socialinio draudimo fondo val-dyba, nei teritoriniai skyriai neįtikinė-ja gyventojų, kokį sprendimą jiemspriimti. Kiekvienam jų rekomenduo-jame atsakingai viską apsvarstyti, pa-žiūrėti, kokią pensiją pagal galimą josituaciją prognozuoja tam skirta skai-čiuoklė (www.pensijuskaiciuokle.lt), -LŽ kalbėjo “Sodros” atstovas Marty-nas Žilionis. - Jeigu šios skaičiuoklėspateikiamos prognozės nepakanka,siūlome prisijungti prie “Sodros” skai-čiuoklės (www.gyventojai.sodra.lt), ku-rioje kiekvienas gali matyti prognozępagal savo asmeninius duomenis.”

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos maždaug prieš mėnesį pris-tatyta būsimos pensijos skaičiuoklėsulaukė kritikos, kad yra pernelyg op-timistiška tiems, kurie nusiteikę rinktisdalyvavimą antrosios pakopos pensijųfonduose. Mat visi joje numatyti inves-tavimo variantai yra palankūs kaupėjui,numatant investavimo grąžą. “Globa-li stagnacija bent jau išsivysčiusiamepasaulyje yra akivaizdi. Obligacijų pa-jamingumas yra apie nulį, kai kuriaisatvejais net tampa neigiamas. O čiamatome grąžą 5,5 procento. Gal iš ak-cijų ko nors panašaus ir galima būtųtikėtis, bet labai abejotina daryti to-kias prielaidas”, - savo poziciją dėstėskaičiuoklę kritikuojantis Lietuvos

banko valdybos pirmininko pavaduo-tojas Raimondas Kuodis kovo vidury-je Žinių radijo laidoje.

Tačiau ministerijos atstovė Lina Bur-baitė LŽ pažymėjo, kad skaičiuoklė ne-garantuoja absoliučiai teisingos pers-pektyvos, nes skaičiuoklės rengėjai yranumatę daugybę prielaidų: atlyginimų,investicinės grąžos, infliacijos kaitą irpan., jos gali gerokai pakoreguoti da-bartines prognozes. “Skaičiuoklė pa-deda suprasti, kaip skiriasi pensijos dy-džio variantai priklausomai nuopasirinkto kaupimo būdo, tačiau ne-gali garantuoti, kad būsimoji pensijabus lygiai tokia, kokia šiandien progno-zuojama”, - sakė L.Burbaitė.

Š.Ruzgio nuomone, R.Kuodis irginėra teisus kritikuodamas skaičiuoklėskūrėjų optimizmą. “Kažin ar teisingapateikti savo vertinimą, pasirinkus viengalimą pesimistiškiausią scenarijų. Jukir “Sodra”, siūlydama savąjį būsimospensijos apskaičiavimo variantą, vado-vaujasi tik optimistiniais scenarijais, -pabrėžė pensijų fondų šalininkas. - Nie-kas dabar negali įrodyti, koks ateityjebus rinkos pajamingumas, kaip niekasnegali įrodyti ir to, kokios bus “Sodros”galimybės po 10 metų, kai vienas dir-bantis žmogus jau turės išlaikyti 2 pen-sininkus. Ir “Sodra”, ir kaupimas pen-sijų fonduose turi savų rizikų. Žmogus,naudodamasis skaičiuoklėmis, tiesioggali palyginti realiausias būsimos pen-sijos tikimybes.”•

Pensijų lygtis su trim nežinomaisiais

KAUPIA LĖŠAS SGDTERMINALUIDujų importo ir transportavimobendrovė “Lietuvos dujos” suskys-tintų gamtinių dujų (SGD) termi-nalo projektui pirmąjį šių metųketvirtį tikisi sukaupti 46,9 mln. li-tų (su PVM). Tačiau atsižvelgiant įtai, kad pinigus bendrovė gauna užpraėjusį mėnesį, realiai ši suma ko-vo pabaigoje sieks apie 32,4 mln.litų. Kaip nurodoma “Lietuvos du-

jų” skelbiamoje SGD lėšų įplaukųprognozėje, iš viso šiemet iš di-džiųjų vartotojų planuojama su-rinkti 115,237 mln. litų (su PVM)vadinamojo terminalo priedo.Bendrovės atstovė spaudai SigitaPetrikonytė Jurkūnienė teigė, joglėšos už dujų transportavimą gau-namos kitą mėnesį, todėl kovo pa-baigoje įmonė bus surinkusi pini-gus tik už sausį ir vasarį. Antrąjįketvirtį bendrovė turėtų sukauptidar 32,708 mln. litų, trečiąjį -

19,517 mln. litų, o ketvirtąjį - 30,6mln. litų. SGD terminalo mokestisyra 37,53 lito už 1000 kub. m (suPVM - 45,41 lito). “Lietuvos dujų”surinktos lėšos vėliau bus pervestos“Klaipėdos naftai”. Vyriausybė ke-tina keisti dabartinį SGD termina-lo finansavimo modelį. Tikėtina,jog tai bus padaryta nuo liepos. Pa-gal dabartinį finansavimo modelįdujų vartotojai terminalui per dve-jus metus turėtų sumokėti 200mln. litų.

25 MILIJARDAI GRYNŲJŲ

Bankomatuose išgryninta pinigų su-ma pernai, palyginti su 2011 metais,padidėjo 3,9 proc., iki 25,36 mlrd. li-tų. Tai skelbia Lietuvos bankas. Vie-nos operacijos vidutinė vertė padidė-jo 5 litais - iki 375 litų. “Mokėjimųkortelėmis daugėjo, tačiau šios prie-monės naudojimas ir toliau buvo ne-atsiejamas nuo grynųjų pinigų pa-ėmimo iš bankomatų ir parduotuviųkasų”, - įvertino LB specialistai. Iš

bankų skyrių grynaisiais pinigais per-nai pasiimta 8 mlrd. litų (0,5 mlrd. li-tų mažiau negu 2011 metais), dar 100mln. litų išgryninta parduotuvių ka-sose (14 mln. litų daugiau). 2012-ųjųpabaigoje Lietuvoje veikė 1323 ban-komatai (1,4 proc. daugiau), 1 mln.gyventojų teko 444 bankomatai. 2011metais ES šalyse 1 mln. gyventojų te-ko 870 bankomatų, Estijoje - 657,Latvijoje - 587, Lenkijoje - 458.

LŽ, BNS

Trumpai

Antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartysMetai Sudaryta sutarčių Galiojusios metų pabaigoje Pokytis

su ankstesnėmis per metus

2007 96 765 880 893 n.d.

2008 78 272 957 340 76 447

2009 43 256 997 535 40 195

2010 42 267 1 035 686 38 151

2011 20 333 1 054 397 18 711

2012 18 670 1 067 794 13 397

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Š.Ruzgys: “Niekas dabar negali įrodyti, koksateityje bus rinkos pajamingumas, kaip niekas

negali įrodyti ir to, kokios bus “Sodros” galimybės po 10 metų”.

LŽ archyvo nuotraukos

Jei žmonės apie būsimą pensiją negalvos dabar, tai po 10-20 metų turės didelių rūpesčių.

ILONA STAŠKUTĖ

Ieškodami naujų baldų lietu-viai pirmiausia žvalgosi įkainas, bet taupumą neretaiįveikia savito stiliaus troški-mas. Interjerui neabejingižmonės dažniausiai į namusįsileidžia Skandinavijos arbaProvanso stiliaus baldus.

Šie du stiliai vis dažniau ryškėjalietuvių butuose ir namuose, tačiaukuklesniuose būstuose tebedomi-nuoja paprasti, niekuo neišsiski-riantys, vadinamojo euroremontobaldai. Būtent jie užima didžiąjądalį ploto baldų prekybos salonuo-se. Todėl ieškančiuosius ko norsįdomesnio apima bejėgiškumas.

Masinės produkcijos gamintojųasortimente dominuoja lygaus pavir-šiaus įvairiaspalvės laminuotos plokš-tės, kurių formos ir standartiniai mat-menys per daugelį metų mažaikeitėsi. “Nieko gero nėra”, - dažnaiatsidūsta savitų baldų paieškas pra-dėję žmonės. Tačiau LŽ pašnekovaitikino, kad atidžiau pasižvalgius ga-lima rasti tinkamų originalių daiktų,o dabartinę pasiūlą esą suformavodaugumos pirkėjų galimybės.

Arba kaina, arba grožisDaugiausia kompromisų dėl nori-

mo stiliaus ir prieinamos kainos tenkadaryti taupiausiems gyventojams. Bal-dų namų “Skraja” direktorė IngridaŠpakauskienė neslėpė, kad pigiausibaldai perkami praktiškumo sumeti-mais, o ne kaip interjero puošmena.Pasak jos, vidurinės klasės pirkėjų be-veik nebelikę. Pagal poreikius ir gali-mybes žmonės aiškiai išsiskiria į turtin-gesniųjų ir nepasiturinčiųjų grupes, oprie klientų prisitaiko ir pardavėjai.

“Skrajos” direktorė atkreipė dėme-sį, kad taupesni gyventojai vertina bal-dus, kuriuos galima įvairiai keisti, pail-ginti ar panaudoti keliais būdais.“Žmonės pirmiausia ieško praktiškųdaiktų. Sofa ar lova turi būti su pataly-nės dėže, stalas - padidinamas ir suma-žinamas”, - aiškino I.Špakauskienė.

Kitas ne mažiau svarbus už kainąkriterijus yra kokybė. Pasak pašne-kovės, klientai ėmė vengti anksčiaubuvusių labai populiarių lenkiškųbaldų ir mieliau perka lietuviškus. Ogalintieji skirti daugiau pinigų pir-miausia renkasi kokybiškas medžia-gas - natūralų medį arba odą.

I.Špakauskienės teigimu, pastaruo-ju metu minkšti odiniai (įskaitant irdirbtinės odos) baldai gerokai popu-liaresni nei aptraukti gobelenu. Šian-dien žmonės dažniausiai renkasi kon-servatyvių spalvų - kakavos, žemėsatspalvio, lino imitacijos - baldus, norskai kas pageidauja, kad jie būtų oran-žiniai arba salotiniai. “Svarbiausia -

funkcionalumas. Kas turi daugiau pi-nigų, renkasi Provanso, maišyto sumoderniu stiliumi, baldus”, - tvirtino“Skrajos” vadovė.

Provansą atpūtė kelionėsTokias tendencijas buvo galima

įžvelgti ir praėjusią savaitę sostinės“Litexpo” centre vykusioje parodo-je “Baldai 2013”. Stambiausių ga-mintojų stenduose dominavo pa-prasti ir praktiški modeliai, o gretadaug vietos užėmė Provanso irskandinaviško stiliaus baldai.

Interjero dizainerė Gabrielė Valiu-kienė patvirtino, kad pastaruoju me-tu švelnus, romantiškas Prancūzijos

Provanso regiono stilius Lietuvoje itinpopuliarus. Labiausiai ji tai siejo sunusibodusia modernumo monotoni-ja ir naujais kelionių įspūdžiais. “Lie-tuvaičiai vis dažniau traukia į užsienį,mato, kaip yra kitose šalyse. O Pro-vanso stilius mums labai artimas, nesjis - jaukus, malonus ir “naminis”, -kalbėjo dizainerė. Prancūzijos ūkinin-kų namuose stovėjusių ar tebestovin-čių baldų formos gana artimos ir se-noviniams lietuviškiems baldams, taigitautiečius galbūt traukia nostalgija. Ta-čiau, G.Valiukienės manymu, Lietu-vos baldų gamintojai Provanso stiliųšiek tiek iškreipė. “Užtenka baldą nu-dažyti baltai, ir jis jau vadinamas pro-vansišku. Tai nevisiškai tiesa, o lietu-viams tokie gaminiai tinka. Ant tikro

grubaus provansiško suolo ar sofosapdriskusiu gobelenu ne kiekvienąpasodinsi”, - juokavo pašnekovė. Ji sa-kė, kad Provanso baldų gamintojai irpardavėjai jau užuodė aukso gyslą, tadPrancūzijos provincijos stiliaus gami-niai dabar gerokai pabrangę. Pigesniųgalima rasti nebent sendaikčių par-duotuvėse, bet ir ten jų kainos akivaiz-džiai šoktelėjusios.

Šiltas minimalizmasKadangi tautiečiai keliauja ne tik į

Vakarų Europą, bet ir į Skandinavijosšalis, matyt, neatsitiktinai jų namuo-se atsiranda vis daugiau skandinaviš-ko stiliaus baldų. Jie įdomios formos,sudaro išskirtinio lengvumo įspūdį.Medžiagos - skirtingos ir derinamos.

Tokio stiliaus baldus kuriantis studi-jos “Inside design” dizaineris-projek-tuotojas Jonas Apanavičius neslėpė,kad žmonės visada klausia kainos irbando derėtis, bet stiliaus pojūtis lietu-viams tikrai nesvetimas. Interjero žur-naluose dažnai rodomi gana ryškūs irekstravagantiški baldai, tačiau tikruo-se skandinaviškuose namuose, pasakdizainerio, vyrauja ramesnės spalvosir formos. Be to, neužmirštamas prak-tiškumas: sofa be ištiesimo mechaniz-mo lietuviams vis dar atrodo nesusip-ratimas. “Mes, kaip ir skandinavai,mėgstame ramias žemės spalvas. Ryškiųkėdžių mūsų interjere gali atsirasti, betžydrų sofų ir geltonų lempų derinių ne-pamatysite”, - tikino J.Apanavičius. Pa-sak jo, lengviausiai pirkėjai ryžtasi daugmokėti už mažus akcento daiktus - sta-liukus, lentynas ar drabužių kabyklas.Tačiau stilingi baldai esą ne visuometkainuoja brangiai. “Yra įmonių, ku-rios gamina labai pigius baldus, bet jienegražūs. Su tokiais gamintojais kai-na negalime konkuruoti. Jei lygintu-me vidutiniškai kainuojančius bal-dus, beveik visada pigiau išeitųgaminti, o ne pirkti salone. Pasirin-kus paprastesnes medžiagas galimasumažinti kainą ir išlaikyti stilių. Kainorisi, visuomet atsiranda alternaty-vų”, - tvirtino pašnekovas. •

Daugybė besivystančių šaliųgyventojų tebenaudoja žibali-nes lempas, nes elektros linijosjų nepasiekia. Tačiau vargstan-čiųjų buitį gali palengvintinaujas išradimas - pati elektrągaminanti lempa.

Visame pasaulyje apie 1,5 mlrd.žmonių vis dar gyvena be elektros, oišlaidos sveikatą žalojančiam žiba-lui pasiglemžia didelę dalį jų paja-mų. Pasaulio banko duomenimis,skurstančios šeimos žibalui išleidžiaapie 10 proc. savo pajamų - maž-daug 36 mlrd. JAV dolerių (apie 95mlrd. litų) per metus. Mėginimaiįrengti bendruomenėms saulės jė-gaines nepasitvirtino dėl itin dide-lės jų kainos ir techninių sunkumų.Senų automobilių akumuliatoriųnaudojimas taip pat pasirodė per-nelyg sudėtingas.

Elementari idėjaNauja technologija paremta gero-

kai paprastesniu dalyku - gravitacija.Pramoninių įrenginių dizaineriai bri-

tai Martinas Riddifordas ir Jimas Ree-vesas sukūrė ananaso dydžio lempą,kuriai elektrą gamina 11,3 kg sverian-tis svarmuo. Per pusę valandos jis nus-lenka žemyn apie 1,8 metro. Trintiesjėga suka mažytį tylų motorą, kurioapsukos per minutę siekia tūkstančiuskartų, ir taip gamina elektrą šviesosdiodų lemputei. “Gravity Light” pa-vadintas žibintas šviečia truputį ryš-kiau negu žibalinė lempa ir reikalau-ja šiek tiek žmogaus pastangų -

svarsčiui nusileidus jį reikia pakeltirankomis, kad žibintas vėl šviestų.

57 metų M.Riddifordui, įmonės“Therefore” bendraturčiui, idėja pa-

gaminti tokį įrenginį šovė prieš ketve-rius metus. “Man kilo vizija, kadžmogaus jėgą būtų galima ne sukaup-ti baterijoje, o panaudoti kaip poten-cinę energiją”, - prisiminė kūrėjas.

Nuo vargšų iki turistų Paprastumas ieškant genialumo -

šiam dizaineriui ne naujiena. Anksčiaujis dirbo su “Toshiba”, “Samsonite” ir“Nike”, o pats išgarsėjo sukūręs skai-čiuotuvą su skaičių formos mygtukais.

Pirmasis šviestuvo prototipas buvo ga-na didelis, pagamintas iš dviračio rato irprisukamo LED prožektoriaus. Tačiauper ketverius metus kūrėjas lempą pa-tobulino taip, kad pigus plastikinis prie-taisas tapo kompaktiškas ir patvarus.

Pasak M.Riddifordo, sunkiausiai se-kėsi pasiekti, kad svarmens tempiamajuostelė neužstrigtų ir nesulaužytų ži-binto, bet atliekant daugybę eksperi-mentų problema buvo išspręsta. Šią va-sarą Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikosir Vidurio Rytų gyventojai “GravityLight” pirmą kartą išbandys realiomissąlygomis. M.Riddifordo komanda,pašalinusi paskutinius trūkumus, pla-nuoja paleisti prietaisą į prekybą. Šilempa turėtų kainuoti vos 5 JAV dole-rius (apie 13 litų).

Manoma, kad ji tiks ne tik skurdžiaigyvenančioms šeimoms, bet ir stovyk-lautojams ar nelaimės ištiktiems žmo-nėms. Gravitacine lempa susidomėjo irgarsenybės. Pavyzdžiui, “Microsoft”

įkūrėjas Billas Gatesas pavadino ją “ga-na šaunia inovacija”. “Therefore” su-laukė siūlymų bendradarbiauti iš įvai-riausių organizacijų - pradedantgaiviųjų gėrimų gamintojais ir baigiantJAV Gynybos departamentu. TačiauM.Riddifordas užtikrino, kad lempa“Gravity Light” bus prekiaujama tikbaigus bandymus. •Businessweek.com, LŽ

Namų pasaulis 112013 03 28Lietuvos žinios

Elektra iš gravitacijos ir žmogaus jėgos

Manoma, kad gravitacinė lempa tiks ne tik skurdžiai gyvenančioms šeimoms,

bet ir stovyklautojams ar nelaimės ištiktiemsžmonėms.

J.Reevesas demonstruoja paprastągravitacinės lempos veikimo principą - ji šviečia, kol svarstis pasiekia žemę. / “Therefore” nuotrauka

Skandinaviškas stilius tautiečiams artimas, nes primena lietuviškas kaimo sodybas. / Ilonos Staškutės nuotraukos

Įkvėpimas - iš Skandinavijos ir ProvansoKainos svyruoja ne tik dėl stiliausLŽ pašnekovai neslėpė, kad už savitostiliaus baldus tenka mokėti daugiaunegu už beveidžius gaminius, tačiaukainą lemia ir kiti veiksniai. Ji labaipriklauso nuo gamintojo vardo, ša-lies ir medžiagų kokybės. Kad būtųgalima palyginti, lentelėje pateiktosorientacinės įvairaus stiliaus triviečiųišskleidžiamų sofų kainos:• lenkiška, aptraukta gobelenu -600-1300 litų,• lietuviška, aptraukta gobelenu -600-2000 litų,• lietuviška, traukta dirbtine oda -2100-2800 litų,• lietuviška, traukta natūralia oda -4000-5000 litų,• lietuviška, Provanso stiliaus, ap-traukta gobelenu - 1200-2000 litų,• lietuviška, Provanso stiliaus, trauk-ta natūralia oda - apie 5500 litų,• lenkiška, skandinaviško stiliaus,traukta gobelenu - 1400-2600 litų,• daniška, skandinaviško stiliaus,traukta dirbtine oda - 2500-4000 litų,• švediška, kurta dizainerio, skandi-naviško stiliaus su veltiniu - 19 tūkst.litų (sofa neturi išskleidimo mecha-nizmo).

Vadinamojo euroremonto baldai

užima didžiąją dalįploto baldų prekybos

salonuose, todėl nevieną ieškantįjį ko

nors įdomesnio apima bejėgiškumas.

Jauni lietuvių dizaineriai, kaip šio baldo autoriai Dalia Mauricaitė ir Nauris Kalinauskas, idėjų semiasi iš Skandinavijos.

2013 03 28Lietuvos žinios12 Kultūra

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Meno kūrinius LAWINkolekcijai R.Valiūnasatrenka ne tik pagalmeninę vertę, bet irpagal jų ryšį su Lietu-

va. Kolekciją sudaro Lietuvos daili-ninkai - čia gimę, studijavę, gyvenęar kaip nors kitaip susiję su mūsųkraštu. Tautybės - pačios įvairiausios:lietuviai, lenkai, rusai, žydai, baltaru-siai, totoriai, kiti. Tad galima sakyti,kad LAWIN kolekcija - nacionalinėsvertės.

Kolekcionavimo tradicijas puose-lėjanti teisininkų korporacija yra išlei-dusi keturis meno albumus. Pirmasisbuvo skirtas seniesiems Lietuvos Di-džiosios Kunigaikštystės (LDK) že-mėlapiams, antrasis - XIX-XX am-žiaus pirmos pusės peizažams,trečiasis - meniškų žemėlapių atlasųantraštinių puslapių albumas. Ketvir-tas buvo skirtas moters atvaizdui(XVIII a. pab. - XXI a. pr.). TuometNacionalinėje dailės galerijoje sureng-ta ir šių paveikslų paroda. Dabar ren-giamas naujas, penktasis, peizažų al-bumas, kurį sudarys po Antrojopasaulinio karo sukurti darbai. “Darsvarstome apie su Vilniumi susijusiostapybos bei graviūrų albumą. Tai bū-tų fantastinis darbas. Gal net galėtumenubrėžti paralelę su Vlado Drėmos“Dingusiu Vilniumi”, be abejo, bemokslinės tiriamosios dalies”, - LŽ sa-kė R.Valiūnas.

Grįžtantys į LietuvąPaklaustas, kaip LAWIN atrenka au-

torius, kolekcininkas neslėpė, kad kylaklausimas - ar priskirti prie Lietuvosdailininkų, ar ne. “Tarkim, vienas žy-miausių Rusijos peizažo meistrų IsakasLevitanas, gimęs žydų šeimoje (beje,mano gimtajame miestelyje Kybartuo-se), Lietuvoje gyveno tik bene iki pen-kiolikos metų. Tai ar jis Lietuvos daili-ninkas, ar ne? Ribas nubrėžti sudėtinga.I.Levitanas mums labai patiko, tad jįpriskyrėme prie Lietuvos dailininkų”,- prisipažino pašnekovas. Bet štai Vil-niaus dailės mokyklą Lietuvoje baigęs,dabartinės Baltarusijos teritorijoje gi-męs Chaimas Soutinas iš Vilniaus iš-vyko į Paryžių ir daugiau niekada čianegrįžo. R.Valiūno teigimu, jis kolekci-ninkams irgi yra Lietuvos dailininkas.O, pavyzdžiui, ar galima Lietuvos me-nininku laikyti tą, kuris Stepono Bato-ro universitete mokėsi tarpukariu, kaiVilnius buvo Lenkijos teritorijos dali-mi, o po karo išvyko į Torunę? “Pagalmūsų skirstymą - taip. Vilnius, net jeituo metu jis nepriklausė Lietuvai, visa-da yra kultūrinė istorinė Lietuvos da-lis, LDK tradicijų tęsėjas”, - įsitikinęspašnekovas. Druskininkuose gimęs,bet vėliau į Paryžių išvykęs Žakas Lip-šicas net ir parodose užsienyje pris-tatomas - Lithuania. “Arba Argentino-je, Buenos Airių moderniojo menomuziejuje, Jose (Zusmanas) Gurvičiusirgi, mano galva, teisingai pristatytaskaip Lietuvos autorius”, - atkreipė dė-mesį R.Valiūnas.

Bene ryškiausias pavyzdys, pasak pa-šnekovo, kokios neapibrėžtos yra ribostarp tų, kuriuos galime laikyti Lietuvosdailininkais, ir tarp tų, kurie jau ne Lie-tuvos, yra Pranas Domšaitis. “Jis yragimęs Rytų Prūsijoje. Ta teritorija Lie-tuvai tuo metu nepriklausė, o tuome-tinėje Lietuvos valstybėje, regis, jis visainėra buvęs. Vienu metu pasirašinėjo -

Domsait. Ir tik į gyvenimo pabaigą Pie-tų Afrikoje ėmė pasirašinėti kaip Dom-šaitis. Bet akivaizdu, kad jis save laikėlietuviu”, - pasakojo R.Valiūnas.

J.Rimšą atrado atsitiktinaiIeškant meno kūrinių atsiveria la-

bai įdomių dailininkų istorijų. Pati to-limiausia šalis, iš kurios į LAWIN ko-lekciją atkeliavo paveikslai, buvoArgentina. “Jono Rimšos paveikslusBuenos Airėse radau atsitiktinai tennukeliavęs darbo reikalais. Autoriusiš Lietuvos išvyko būdamas dvidešim-

ties. Jaunystėje dažniausiai rašė rusiš-kai, vienu metu net pasirašinėjo IvanRimsa. Tačiau giminės su didžiausiudžiaugsmu jo darbus išlydėjo į Lietu-vą”, - pasakojo kolekcininkas, nusipir-kęs 36 darbus. Aštuoniasdešimtmetėdailininko sesuo dar nemokamai pri-dėjo J.Rimšos tapytą savo atvaizdą beibrolio autoportretą, kad parvežtų įLietuvą. Sesuo kalbėjo gražia, taisyk-linga lietuvių kalba. Kaip teigė R.Va-liūnas, giminėms buvo svarbu, kadpaveikslai keliaus į dailininko gimtinę.

J.Rimšos Bolivijoje sukurti darbaipaskelbti nacionaliniu turtu ir už-drausta juos išvežti iš šalies. R.Valiū-nas džiaugiasi, kad LAWIN kolekci-ja turi šio garsaus dailininko kūrinių.

Ne sienoms papuoštiMeno kūrinių kolekcijos atsiradi-

mą R.Valiūnas komentavo paprastai:esą daugelis žmonių ką nors kolekcio-nuoja - vieni pašto ženklus, kiti alausbutelių etiketes ar automobilius. Pa-šnekovas pabrėžė, kad kartu su pa-veikslais LAWIN kontora pradėjopirkti ir senus žemėlapius, senąsias li-tuanistines knygas. “Mano požiūriu,žmogų kolekcininku galima laikyti ta-

da, kai paveikslų pirkti jis nenustoja irnukabinėjęs jais savo būsto ar biurosienas”, - teigė R.Valiūnas. Jis pridū-rė, kad kai kas prisiperka vadinamųjųinterjero paveikslų, o kai kas įsigyja irvertingų. “Mums pasisekė, nes pradė-jome laiku gilintis, turėjome gerų pa-tarėjų. Ypač didelę įtaką man darė ko-lekcininkas Edmundas Armoška. Jodėka nuėjome teisingu keliu, o galėjo-me ir paslysti. Pomėgis, pagarba me-nui, krašto kultūrai ir istorijai mumsvisada buvo svarbus akstinas plečiantLAWIN kolekciją, - teigė advokatas. -

Gausėjant kolekcijai ir išmanymui, di-dėjo ir prielankumas Lietuvos kultūraibei istorijai. Kartais pasipūtėlišką, kar-tais primityvų ir naivų, bet labai lietu-višką požiūrį į Tėvynę nuo Baltijos ikiJuodosios jūros pakeitė kur kas dides-nis daugianacionalinės LDK prigim-ties ir skausmingos tiek Tėvynės, tieklietuvių tautos istorijos supratimas.”

Kainą lemia ir emocijosKaip įkainoti paveikslą? Pasak

R.Valiūno, jis kainuoja tiek, kiekemocijų veikiamas pirkėjas už jį pa-sirengęs mokėti. “Jei žmogui paveiks-las labai patinka, apie kainos raciona-lumą jau nebūna kalbos, - sakė jis. -Pasitaiko atvejų, kai paveikslą įsigyjipigiau nei jis vertas. Tačiau, be abejo,ne už vieną esame ir permokėję.”

Kolekcininkas prisiminė atvejį, kaipats negalėdamas dalyvauti aukcioneParyžiuje pasikonsultavo ir sužino-jęs apytiksles kainas paprašė vienąpažįstamą moterį ten užsukti. “Buvonuostabių Mstislavo Dobužinskio ta-pytų Lietuvos peizažų, Klaipėdos tur-gaus, Kauno vaizdų. Jau buvau nu-matęs, kuriuos norėtume įsigyti, -pasakojo R.Valiūnas. - Tačiau pa-

skambino iš Paryžiaus ir pasakė, kadpamirščiau tuos paveikslus, nes su-sėdo keturi kolekcininkai iš Maskvos,ir aukcionas vyko tik tarp jų. Preli-minarios kainos nuo jų pasiūlytų sky-rėsi dešimt kartų. Visi lietuviški pei-zažai nuplaukė į Maskvą.”

Ne taip paprastaPašnekovas prisipažino, kad atsi-

rinkti gerus darbus net iš žinomų au-torių kūrybos nėra paprasta. Dažnasautorius turi ir labai gerų darbų, ir netokių puikių. “Mano akimis, visi Žilvi-no Kempino darbai vienodai gero ly-gio. Tačiau yra ir tokių dailininkų, ku-rių 20 proc. darbų nuostabūs, galimasakyti, aukso fondo, 50 proc. - viduti-niški ir 30 proc. - tokie, kurių tikrai ne-norėčiau. Tad rasti tuos geruosius tik-rai nelengva, - teigė kolekcininkas. -Kita vertus, kai kurie lietuvių dailinin-kai, sulaukę vyresnio amžiaus, prade-da tapyti kitaip, ir tikrai ne ta maniera,kuri kelia man susižavėjimą. Subjekty-viu mano požiūriu, daug geresni jų jau-nystės ar brandos amžiaus darbai.”

Atsisakė A.ŽmuidzinavičiausKolekcininkas prisiminė, kaip pir-

ko pirmuosius paveikslus. “Galėjaurinktis iš trijų skirtingų dailininkų -Antano Žmuidzinavičiaus, ČeslovoJanušo, Jono Mackevičiaus. Tadaman, baigusiam Marijampolės dailėsmokyklą, konkrečiai ką nors sakė tikA.Žmuidzinavičiaus pavardė. Kitos -beveik nieko”, - pasakojo jis. Dvi va-landas tuomet svarstė: rinktis žinomąar nežinomą dailininką. Po vienąkiekvieno jų paveikslą nebuvo galimaįsigyti, o tik visą A.Žmuidzinavičių, vi-są J.Mackevičių arba visą Č.Janušą.

“Vis dėlto pasirinkau abu tuo me-tu man nežinomus autorius. Tai bu-vo nelabai protingas sprendimas, -prisipažino kolekcininkas. - A.Žmui-dzinavičiaus darbų dabar jau sunkurasti. Tačiau tuomet pasirinkimą lė-mė, galima sakyti, emocijos, nuotai-ka. Pokario A.Žmuidzinavičius bu-

vo labai niūrus, visi lietuviški peiza-žai tapyti tamsiomis spalvomis.J.Mackevičiaus Šiaurės Afrikos, Kap-rio vaizdai veikė šviesiomis spalvo-mis. Č.Janušo marinistiniai peizažai -irgi fantastiški. Tai pavyzdys, kaip ga-li atsisakyti puikaus dailininko dar-bų, kurie tau tuo metu gali atrodytine tokie ir puikūs.”

LDK žemėlapis HavajuoseĮdomiai klostėsi žemėlapių kolek-

cijos istorija. Pirmą LDK žemėlapįR.Valiūnas nusipirko Havajuose.“Tiesiog kartą lūkuriuodamas žmo-nos užėjau į žemėlapių parduotuvę.Pardavėja paklausė, kas mane do-mina. Atsakiau, kad to čia tikrai ne-bus. Ji pasirausė ir ištraukė XVIIIamžiaus LDK žemėlapį, - pasakojoR.Valiūnas. - Grįžęs pasikabinau. Pometų gavau siūlymą pirkti ir dau-giau. Mus domina Lietuvos žemė-lapiai iki trečio LDK padalijimo.”

R.Valiūnui įdomu studijuoti, kaipįvairiais amžiais žemėlapiuose buvovadinamas Vilnius. Dažniausiai jis bū-davo įvardijamas Vilna ar Wilno. Ta-čiau niekas taip ir neatsakė į kolekci-ninko klausimą, nuo kada Vilniuspradėtas vadinti taip, kaip jį lietuviškaivadiname šiandien. Apie tai paklaus-tas vienas garsus istorikas susimąstė irbandė sieti su Jonu Basanavičiumi.

“Kolekcionavimas labai praplečiaakiratį. Ar daugelis iš tiesų žino, jog Mi-kalojaus Daukšos 1595 metais išleisto“Katekizmo” antraštiniame puslapyjeparašyta, kad jis išleistas Vilniuje (Wil-niuie)? Man tai buvo netikėta. Gal ka-da sužinosime, kaip Vilnių iš tiesų vadi-no jo statytojai”, - teigė pašnekovas.

Advokatas prisipažino, kad pomė-gių ir aistrų gyvenime turi nemažai,tačiau pagal skiriamą laiką ši bene di-džiausia. Jis nesigaili netapęs daili-ninku, nes juo būdamas greičiausiaineturėtų kolekcininko aistros. “Bai-gęs dailės mokyklą padėjau ir pieštu-ką. Tačiau meno pomėgis prasiveržėkitaip”, - teigė R.Valiūnas. •

Privačioje kolekcijoje - Lietuvos kūrėjų darbaiPaveikslais nukabinėtos advokatų kontoros LAWIN Vilniaus skyriaus sienos išduoda jos vadovo Rolando Valiūno ir kitų partnerių aistrą menui. Iš viso kolekciją sudaro daugiaukaip tūkstantis meno darbų.

R.Valiūnas: “Paveikslas kainuoja tiek, kiek emocijų veikiamas kas nors už jį

pasirengęs sumokėti.”

R.Valiūnas prie buvusio Dailės akademijos rektoriaus V.Mackevičiaus paveikslo LAWIN biure. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Kultūra 132013 03 28Lietuvos žinios

MINDAUGAS KLUSAS

Teatro žmonėms kovo 27-oji tapokasmetinių pasimatymų diena,kai Nacionaliniame dramos teatre jie gali sutikti ir kolegą, irbičiulį, ir būsimą žvaigždę. “Auksinių scenos kryžių” daly-bos, šiemet šmaikščiai diriguotos aktoriaus Dariaus Meškausko iržaismingai palydėtos animaciniųteatro istorijos intarpų, įrodė -profesinę dieną reikia švęsti!

Prasmingu ir graudoku tapo vaka-ro pirmojo apdovanojimo ceremonija.Galina Dauguvietytė savo tėvo, režisie-riaus Boriso Dauguviečio auskarą įtei-kė teatro padaužai, režisieriui ArtūruiAreimai. “Dėkoju komisijai, kad mankasmet apdovanoti atsiunčia jauną vy-rą. Tikiuosi, kad kitais metais skirsitevyruką “su pasu”, - prajuokino publi-ką G.Dauguvietytė. O surimtėjusi pri-dūrė: “Jei kitąmet manęs jau nebus, no-riu kad šio apdovanojimo tradicijąperimtų mano tėvelio provaikis DariusMeškauskas. Su jo mama esame sese-rys”, - sakė G.Dauguvietytė.

Ilgai brandintasRežisieriaus Jono Vaitkaus spektak-

lis “Eglutė pas Ivanovus” pelnė geriau-siojo vardą pagal keturias pagrindinesnominacijas: režisieriaus, dailininko,kompozitoriaus ir pagrindinio vaid-mens atlikėjo.

J.Vaitkus prieš apdovanojimų cere-moniją džiaugėsi esąs tarp nominantųir atsisakė spėlioti, ant kieno pečių guls“Auksiniai scenos kryžiai”. Likimas lė-mė, kad vienas jų kliuvo pačiam -J.Vaitkus buvo įvardytas geriausiu 2012metų teatro režisieriumi, už apdova-nojimą tepadėkojęs dviem žodžiais:“Ačiū visiems”.

Gausiai įvertintas jo spektaklis “Eg-lutė pas Ivanovus” perėjo ilgą brandi-nimo procesą. Pirmąsias absurdo dra-mos scenas režisierius kūrė su vaidybosspecialybės studentais. “AleksandroVvedenskio kūrinys - nebloga metodi-nė medžiaga, geras tam tikro žanrodramaturgijos pavyzdys”, - LŽ teigėJ.Vaitkus. Vėliau “Eglutė pas Ivanovus”buvo statoma Švedijoje su tarptautinetrupe. Spektaklyje jau skambėjo kom-pozitoriaus Algirdo Martinaičio sukur-ta muzika. Grįžęs namo ir pasitaręs sukompozitoriumi režisierius nutarėžengti dar toliau - spektaklį pavertė mu-zikiniu.

Vienas laureatų kompozitoriusA.Martinaitis LŽ prisipažino, kad in-dividualiosios muzikos kūrimas netu-ri jokių apribojimų. “Ką sumanai, tąrašai. O teatre tas tavo sumanymas nie-ko nereiškia, nes ten yra dar dvi galvos- režisieriaus ir dailininko. Teatras juklaikosi ant trijų galvų”, - sakė trečioji

galva. - Savo kūryba teatre pasidžiaugitik vieną dieną, nes kitą tau liepia kąnors pakeisti arba visai perrašyti.” At-siimdamas apdovanojimą maestro pa-dėkojo improvizuotu muzikiniu intar-pu iš antro veiksmo.

Grįžo išsiilgusi scenosKauno valstybinio muzikinio teatro

artistė Akvilė Garbenčiūtė LŽ prisipa-žino vakar nuo popietės rengusis ke-lionei į Vilnių. Suktukais susisukusiplaukus dukrytei Liepai ji lygino bal-tus marškinėlius. “Specialiai teatro die-nos proga”, - juokėsi muzikinio reviu“Zygfrido Vernerio kabaretas” Rouzė.

Raudonplaukė aktorė džiaugėsi no-minacija, darbu teatre ir pastebėtuvaidmeniu. “Kurti jį pradėjau gimusdukrelei, po dekretinių atostogų. Bu-vau labai išsiilgusi scenos: kunkuliavau,viriau didžiausiu karščiu”, - teigė

A.Garbenčiūtė. Per apdovanojimų ce-remoniją susijaudinusi Akvilė dėkojopadėjusiems jai augti ir užaugti.

Mėgsta režisieriaus komplimentusValentinas Novopolskis pastaruo-

ju metu įnikęs į repeticijas. Kovo 29 ir30 dienomis Lietuvos rusų dramosteatre įvyks nebylaus spektaklio “Ro-meo ir Džuljeta” premjera. V.Novo-polskis jame kuria Merkucijaus vaid-menį. Čia dar ateitis, o štai Auklėsvaidmuo spektaklyje “Eglė pas Ivano-vus” pelnė aktoriui “Auksinį scenoskryžių”. “Prie šio vaidmens labai daugprisidėjo dailininkas Jonas Arčikaus-kas. Jis sukūrė įtaigų moters vaizdinį,manęs reikėjo tik tiek, kad pripildy-

čiau jį žmogiškumo”, - kukliai LŽ kal-bėjo V.Novopolskis. “Scenos kryžius”aktoriui - malonus dalykas, tačiau už-vis labiau jis vertinąs gerus, palankiusrežisieriaus žodžius.

Vyriškų spektaklių metaiVos buvo paskelbti pretendentai į

“Auksinius scenos kryžius”, Lietuvosteatro bendruomenė pratrūko pikto-kais balsais, kodėl vertinimo komisijašiemet atsisakė nominuoti vaidmenųkūrėjas moteris. Teatro judėjimo “NoTheatre” režisierius Vidas Bareikis pa-reiškė, jog tokiu būdu komisija įžeidėaktores, kurios aukojo laiką ir sveikatąkurdamos publikos pastebėtus darbus.

Renginio vedėjas D.Meškauskas ne-syk šią temą priminė scenoje. Jo žo-džiais tariant, kaip antikos laikais - vientik vyrai.

O komisijos pirmininkas HelmutasŠabasevičius LŽ teigė, kad “Auksiniųscenos kryžių” vertintojams teatrai pa-siūlė 11 pagrindinio vaidmens artisčiųir 17 nepagrindinio vaidmens atlikėjų.“Iš šių kandidatūrų mums niekaip ne-pavyko išrinkti geriausiųjų. Apdovano-jimas yra išskirtinis ženklas, tad norė-josi išvysti ir išskirtinį vaidmenį. Deja,ryškių vaidmenų nebuvo sukurta. To-dėl nusprendėme šį kartą tokio apdo-vanojimo visai atsisakyti”, - teigė H.Ša-basevičius.

Jo ir daugumos komisijos narių nuo-mone, 2012-ieji išsiskyrė kaip vyriškųspektaklių metai. “Netvirtiname, jog ak-torės nedirbo ar tinginiavo. Be abejo,jos įdėjo daug pastangų. Tačiau svarbune tik darbas, bet ir kūryba, bendras re-zultatas. Kai visi šie komponentai deraviename įspūdingame, paveikiame,daugumai įsimenančiame vaidmeny-je”, - apibendrino H.Šabasevičius.•

Scenos pirmūnams - “Auksiniaikryžiai”

“Auksiniai scenos kryžiai” už geriausius 2012 metųdarbus teatre

RežisieriusJonas Vaitkus - už spektaklio “Eglutė pasIvanovus” (Lietuvos rusų dramos teatras)režisūrą.DailininkasJonas Arčikauskas - už spektaklio “Eglutėpas Ivanovus” (Lietuvos rusų dramosteatras) scenografiją.Muzika spektakliuiAlgirdas Martinaitis - už muziką spektak-liui “Eglutė pas Ivanovus” (Lietuvos rusųdramos teatras).Pagrindinis vyro vaidmuoValentinas Novopolskis - už Auklės vaid-menį spektaklyje “Eglutė pas Ivanovus”(Lietuvos rusų dramos teatras).Nepagrindinis vyro vaidmuoTomas Rinkūnas - už Karlo vaidmenįspektaklyje “Plėšikai” (Nacionalinis Kau-no dramos teatras) ir Kasijaus vaidmenįspektaklyje “Julijus Cezaris” (OKT/Vil-niaus miesto teatras).OperaSandra Janušaitė - už Tatjanos vaidmenįoperoje “Eugenijus Oneginas” (Lietuvosnacionalinis operos ir baleto teatras)Operetė ir miuziklasAkvilė Garbenčiūtė - už Rouzės vaidme-nį muzikiniame reviu “Zygfrido Verneriokabaretas” (Kauno valstybinis muzikinisteatras).Šokio menasAgnija Šeiko - už spektaklio “Aikštelėjelaisvų vietų nėra” choreografiją (“Žuviesakis”).Teatras vaikamsSpektaklis “Brangusis atrakcionų parkodėdė” (Valstybinis Vilniaus mažasis teat-ras - režisierė Olga Lapina ir pagrindiniovaidmens aktorius Edmundas Mikulskis).Lėlių ir objektų teatrasSpektaklio “Meteo” kūrybinė komanda(Vilniaus teatras “Lėlė” - režisierė AnnaBrašinskaja, dailininkė Julija Skuratova,choreografė Sigita Mikalauskaitė ir atlikė-jai Šarūnas Datėnis, Karolis AlgimantasButvidas, Indrė Liutkevičiūtė, ImantasPrecas, Dainius Tarutis, Edita Zėčiūtė).Jaunasis menininkasŠarūnas Datenis ir Antanas Dubra - užspektaklį “Gaidelis pinigautojas” (“Menųspaustuvė”).Lietuvių literatūros kūrinio sceninė interpretacija“Balta drobulė” pagal Antano Škėmos ro-maną, inscenizacijos autorė Aušra MarijaSluckaitė-Jurašienė (Nacionalinis Kaunodramos teatras, režisierius Jonas Jurašas,scenografas Gintaras Makarevičius, akto-rius Dainius Svobonas).Padėkos premijaChoreografei Birutei Letukaitei.Boriso Dauguviečio auskaras -Artūrui Areimai už naujų sceninės išraiš-kos formų paieškas.

Į Teatro dienos iškilmes susirinko visų kartų teatro kūrėjai. / Romo Jurgaičio nuotraukos

V.Bagdono padrąsinimas - V.Novopolskiui. G.Dauguvietytė įteikė B.Dauguviečio auskarą A.Areimai.

Džiaugsmo net nemėgino slėpti A.Garbenčiūtė-Rouzė.

Kompozitorius A.Martinaitis išniūniavo gražiau-sią padėkos kalbą, o Egidijus Stancikas atsiėmėapdovanojimą teatrui už “Baltą drobulę”.

Vakaro siela D.Meškauskas.

A.Martinaitis: “Teatras juklaikosi ant trijų galvų.”

2013 03 28Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Po pasaulio čempionato atran-kos rungtynėse Slovakijojeiškovoto taško Lietuvos futbolorinktinė sugadino savo gerbė-jams nuotaiką per draugiškasrungtynes su Albanija. UžvakarTiranoje mūsiškiai dvikovą pralaimėjo net 1:4.

Tenka pripažinti, kad prieš susitiki-mą su albanais lietuvių treneris CsabaLaszlo turėjo ribotą žaidėjų pasirinki-mą. Po rungtynių Slovakijoje į klubusleista sugrįžti septyniems žaidėjams. Ti-ranoje susirgo Mindaugas Panka, Kęs-tutis Ivaškevičius ir Vytautas Lukša, nevisa jėga žaidė Mindaugas Kalonas.

Labai norint visada galima rastipasiteisinimų. Kad ir tokių kaip visasrungtynes pliaupiantis lietus ir klam-pi pavasarį Tiranos stadiono aikštė.

“Nepamenu, kada žaidžiau tokio-mis sąlygomis. Koja į veją sulįsdavo ikipat čiurnos”, - skundėsi rinktinės de-biutantas Evaldas Razulis. Tarsi Lietu-voje aikštės būtų idealios. Albanamsgi klampi veja netrukdė maudyti lietu-vių ir valdyti situaciją.

Gynybos košmarasUžvakar nė valandos dar nesužai-

dus Albanijos ekipa jau pirmavo 4:0.Lietuvių gynybą varpė Albanas Me-ha (33 min.), Edgaras Cani (37 min.)ir Migjenas Basha (43 min.), o ant-rame kėlinyje Markus Palionis (57min.) įmušė į savo vartus.

Vartininkas Ernestas Šetkus taip patnesužaidė geriausių rungtynių karje-roje ir galėtų prisiimti dalį kaltės dėl pir-mojo įvarčio. Kai A.Meha smūgiavo iš35 metrų, į vartus skriejantį kamuolįvartininkas palydėjo tik akimis. 61 mi-nutę E.Šetkų pakeitęs Emilijus Zubasdaugiau įmušti albanams neleido.

M.Palionis šias rungtynes taip patilgai prisimins. Antrosios Vokietijos

Bundesligos “Paderborn” legionie-rius į rinktinę pakviestas po daugiaunei 4 metų pertraukos, nors šį sezonąklube žaidė vos dvejas rungtynes, iš vi-so - 10 minučių. C.Laszlo jį norėjo iš-mėginti kaip alternatyvų vidurio gynė-ją ateities kovoms. Deja, M.Palionisžaidė tragiškai. 37 minutę jis nespėjopaskui E.Cani, ir šis pasižymėjo. Ne-trukus pro lietuvį nesunkiai prasprū-

do ir įmušė M.Basha. O 57 minutęgynėjo bandymas išmušti kamuolįbaigėsi smūgiu į savo vartus.

“Šios rungtynės suteikė nemažaiatsakymų prieš kitas pasaulio čem-pionato atrankos rungtynes birželįsu Graikija. Kai kurie žaidėjai ma-nęs neįtikino”, - pareiškė C.Laszlo.

Nedidele paguoda tapo E.Razuliogarbės įvartis. 74 minutę jis pasižy-

mėjo smūgiuodamas galva po Edga-ro Česnauskio perdavimo. Tik tuo-met, albanams jau atleidus vadžias,lietuviai dažniau apsilankydavo jųaikštės pusėje.

“Nors turėjome nemažai naujųžaidėjų, tuo teisintis negalime. Į rink-tinę kviečiamas žaidėjas privalo atlik-ti jam skiriamas funkcijas”, - pyktelė-jo ir rinktinės senbuvis E.Česnauskis.

Antrame šimtuke“Džiugina ne tik rezultatas, bet ir

žaidimas. Malonu buvo matyti, kaipkomanda stengiasi aikštėje, kaip ji ati-duoda visas jėgas, nors tai - tik draugiš-kos rungtynės”, - džiaugėsi Albanijosrinktinę treniruojantis italas GianniDe Biasi. Deja, jo oponentas nieko pa-našaus pasakyti negalėjo. “Buvo viskasblogai, net ir oras”, - nelinksmai kons-tatavo vengras C.Laszlo.

Draugiškos rungtynės lietuviams -jau lyg peilis po kaklu. Jas žaidžiameretokai, tačiau po jų tenka giliai atsi-dusti. Per metus C.Laszlo su rinktinenesugebėjo laimėti nė vieno draugiškomačo. Mūsiškius baudė ne tik albanai,bet ir latviai (0:5), estai (0:1), makedo-nai (0:1) bei armėnai (2:4). Pavyko iš-plėšti lygiąsias tik su rusais (0:0) ir bal-tarusiais (1:1). Vengro vadovaujamaLietuvos rinktinė iš viso per 12 susiti-kimų laimėjo tik sykį - pernai spalį Li-chtenšteine (2:0).

Šiuo metu FIFA planetos rinktiniųreitinge Lietuva užima 115-ą pozici-ją. Dar prieš Naujuosius C.Laszlo ža-dėjo, kad rinktinė 2013 metus baigs70-tuke. Norisi priminti, kad reitingotaškai fiksuojami ir už pasiektus re-zultatus draugiškose rungtynėse. Taipžaidžiant daug taškų nesurinksi.

“Kontrolinėse rungtynėse žaidžia-me prasčiau nei oficialiose, - pripažinoC.Laszlo. - Tokios dvikovose tenka įro-dyti savo vertę, bet tik ne taip rungty-niaujant. Naujus žaidėjus išbandyti rei-kia, bet nuolat pralaimėti nesmagu.”

Albanijoje Lietuvos rinktinė žai-dė tokios sudėties: Ernestas Šetkus(61’ Emilijus Zubas), Vytautas And-riuškevičius (85’ Saulius Mikoliū-nas), Mindaugas Palionis, GeorgasFreidgeimas, Deividas Česnauskis,Edgaras Česnauskis, Fiodoras Čer-nychas (46’ Evaldas Razulis), Arvy-das Novikovas, Andrius Bartkus (73’Martynas Dapkus), Linas Pilibaitis(64’ Mindaugas Kalonas), DeivydasMatulevičius. •

Lietuvių peikiama aikštė albanų neklampino

VILMANTAS REMEIKA

Tai - ne subjektyvus požiūris, o tvirta Prancūzijos futbolo rinktinės trenerio Didier Deschamps’o nuomonė.

Ispanijos ir Prancūzijos rinktinės var-žosi toje pačioje pasaulio čempionatoatrankos varžybų I grupėje. Negailes-tinga varžybų sistema reglamentuoja,kad tiesioginį bilietą į kitų metų plane-tos pirmenybes Brazilijoje gaus tik gru-pės nugalėtojai. Antrąją vietą užėmu-siai komandai dėl tokios privilegijos tekspakovoti atkrintamosiose rungtynėse.

Antradienio vakarą šios rinktinėssusikibo Paryžiuje. Prieš rungtynesPrancūzija turėjo 10 taškų, Ispanija -8. Lygiosios tenkino prancūzus, ta-čiau prie sienos priremti pasaulio irEuropos čempionai pademonstravotvirtą charakterį. Pedro įvartis 55 mi-nutę lėmė Ispanijai pergalę 1:0, ir jitapo I grupės lydere.

Pedro pasižymėjo efektingai. “Bar-celonos” klube žaidžiantis saugaspats pradėjo greitą ispanų ataką, per-davė kamuolį į kraštą Nacho Mon-realiui, paskui sulaukė perdavimo irjau krisdamas iš arti nuginklavoprancūzų vartininką Hugo Llorisą.

Per likusį dvikovos laiką “LesBleus” (“mėlynieji” - aut.) šturmavočempionų vartus, tačiau vartininkasVictoras Valdesas savo tvirtovę gynėnepriekaištingai. Jėgų Prancūzijos

rinktinei nepridėjo ir karštakošis 20metų gynėjas Paulis Pogba. Jis pervienos minutės intervalą įspyrė į nu-garą Xabi Alonso, paskui užmynėčiurną Xavi, gavo dvi geltonąsiaskorteles ir 79 minutę paliko koman-dą kautis mažuma.

“Kartais mes žaidėme labai gerai kaipkomanda ir turėjome nemažai progųįmušti. Bet netekę P.Pogbos prarado-me teritorinę persvarą, nes kautis priešispanus mažuma itin sunku. Vis dėltonepamirškime, su kuo žaidėme - Ispa-nija tebėra geriausia komanda pasau-lyje”, - sakė D.Deschamps’as.

Progų išlyginti rezultatą turėjosaugai Franckas Ribery ir JeremyMenezas, o puolamoji prancūzų ar-tilerija ir vėl tylėjo. Puolėjas Karimas

Benzema nesugebėjo pelnyti įvarčiorinktinei jau 11-ose rungtynėse iš ei-lės. Todėl kai D.Deschamps’as 82 mi-nutę pakeitė K.Benzema, įnoringaParyžiaus publika ėmė švilpti.

“Nenoriu teigti, kad man tai nerūpi.Bet jei žmonių pomėgis yra ateiti į sta-dioną tik pašvilpti, tai jau jų problema”,- susikrimtęs kalbėjo K.Benzema. Puo-lėją kaipmat ėmė ginti ir D.Des-champs’as, ir komandos draugai, aiš-kindami, kad jis rinktinei atiduodaviską, ką gali. Prancūzijos futbolinin-kai su savo žiūrovais konfliktuoja nebepirmą kartą. Kibirkščių būta ir kai prienacionalinės komandos vairo stovėjoRaymondas Domenechas ar Lau-rent’as Blancas. Prancūzai niekuometnevengdavo treneriams paaiškinti, ko-

kią sudėtį parinkti, ar kokios odos spal-vos žaidėjus kviesti į rinktinę.

Tuo metu Ispanijos rinktinės sto-vykloje tvyro daug šviesesnės nuo-taikos. Ispanams nebeteks gręžiotis įkitus - tereikia rudenį nugalėti suo-mius, baltarusius, gruzinus, ir kelia-lapis į Braziliją bus jų rankose.

“Pergalė Paryžiuje buvo esminė šia-me atrankos cikle”, - pažymėjo Pedro.

Pasaulio čempionato atrankosturnyruose Ispanija nepralaimi jau50 rungtynių iš eilės. Nuo pat 1993-iųjų kovo, kai Javiero Clemente tre-niruota komanda 0:1 suklupo Da-nijoje. •

A GRUPĖSerbija - Škotija 2:0, Belgija - Makedonija 1:0,Velsas - Kroatija 1:2.TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)

1. Belgija 6 5 1 0 11:1 16

2. Kroatija 6 5 1 0 10:3 16

3. Serbija 6 2 1 3 8:7 7

4. Velsas 6 2 0 4 6:14 6

5. Makedonija 6 1 1 4 3:7 4

4. Škotija 6 0 2 4 3:9 2B GRUPĖ

Armėnija - Čekija 0:3, Danija - Bulgarija 1:1,Malta - Italija 0:2.1. Italija 5 4 1 0 12:4 132. Bulgarija 6 2 4 0 11:4 103. Čekija 5 2 2 1 6:4 84. Danija 5 1 3 1 6:5 65. Armėnija 4 1 0 3 2:7 36. Malta 5 0 0 5 1:14 0

C GRUPĖAirija - Austrija 2:2, Vokietija - Kazachstanas 4:1.1. Vokietija 6 5 1 0 22:7 162. Austrija 5 2 2 1 13:4 83. Švedija 4 2 2 0 8:5 84. Airija 5 2 2 1 9:10 85. Kazachstanas 6 0 1 5 2:15 1

6. Farerų Salos 4 0 0 4 2:15 0D GRUPĖ

Estija - Andora 2:0, Olandija - Rumunija 4:0,Turkija - Vengrija 1:1.

1. Olandija 6 6 0 0 20:2 18

2. Vengrija 6 3 2 1 13:8 11

3. Rumunija 6 3 1 2 10:10 10

4. Turkija 6 2 1 3 7:7 7

5. Estija 6 2 0 4 3:9 6

6. Andora 6 0 0 6 0:17 0F GRUPĖ

Azerbaidžanas - Portugalija 0:2, Šiaurės Airija -Izraelis 0:2.

1. Rusija 4 4 0 0 8:0 12

2. Izraelis 6 3 2 1 15:8 11

3. Portugalija 6 3 2 1 11:6 11

4. Šiaurės Airija 5 0 3 2 3:7 3

5. Azerbaidžanas 6 0 3 3 2:8 3

6. Liuksemburgas 5 0 2 3 2:12 2H GRUPĖ

Lenkija - San Marinas 5:0, Ukraina - Moldova2:1, Juodkalnija - Anglija 1:1.

1. Juodkalnija 6 4 2 0 14:3 14

2. Anglija 6 3 3 0 21:3 12

3. Lenkija 5 2 2 1 11:6 8

4. Ukraina 5 2 2 1 6:4 8

5. Moldova 6 1 1 4 3:10 4

6. San Marinas 6 0 0 6 0:29 0I GRUPĖ

Prancūzija - Ispanija 0:1.

1. Ispanija 5 3 2 0 8:2 11

2. Prancūzija 5 3 1 1 8:4 10

3. Gruzija 5 1 1 3 3:7 4

4. Baltarusija 4 1 0 3 3:8 3

5. Suomija 3 0 2 1 2:3 2

Ispanija vis dar geriausia pasaulyje

M.Palionio (sėdi) reakcija atspindi Lietuvos rinktinės žaidimą Albanijoje. / EPA-ELTA nuotrauka

Po pergalingo smūgio ispanas Pedro kūlversčiais įlėkė į prancūzų vartus.AFP/Scanpix nuotrauka

Pergalė po dviejų pratęsimų. Pergalė vienu tašku. Tokiais dra-matiškais scenarijais prasidėjoLietuvos moterų krepšinio lygos(LMKL) ketvirtfinalio rungtynės.

Antradienį žaistos pirmos ketvirtfi-nalio serijos iki dviejų pergalių rungty-nės. Marijampolėje staigmeną pateikėKauno “Aisčių-LSU” komanda. Penk-tąją vietą reguliariajame sezone užėmu-sios “LSU-Aistės” svečiuose 75:74(25:11, 11:20, 26:15, 13:28) įveikė vietos“Sūduvos-Mantingos” krepšininkes.Po trijų kėlinių Kauno studentės pir-mavo 16 taškų - 62:46. Tačiau “Sūduva-Mantinga” pakilo į lemiamą šturmą, še-šių minučių dalį laimėjo 20:4 ir išlyginorezultatą (66:66).

“Jos didenybė Fortūna nusprendė,kad paskutinis turi įkristi “Aisčių” puo-lėjos Lauros Želnytės paleistas kamuo-lys, nors mūsų du metimai iš patogiųpadėčių skriejo pro šalį”, - po skaus-mingai pasibaigusios dvikovos bandėšmaikštauti “Sūduvos-Mantingos” stra-tegas Stasys Žaliabarštis.

25 taškus nugalėtojoms pelnė Dovi-lė Saurazaitė, 14 - Jolanta Marmienė. Iššeimininkių išsiskyrė Ela Briedytė (15tšk.) ir Ligita Kinkevičienė (13).

Antros rungtynės Kaune bus žaidžia-mos penktadienį. Šios poros nugalėto-

ja pusfinalyje susitiks su reguliarųjį sezo-ną laimėjusiomis Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkėmis.

Kitos poros - Klaipėdos “Fortūnos”ir Šiaulių “Rūtos-Universiteto” - ketvirt-finalio pirmos rungtynės buvo pagar-dintos dviem pratęsimais. Uostamiesty-je “Fortūna” po dramatiškos kovos83:79 (10:9, 19:11, 16:14, 18:29; 12:12,8:4) palaužė Šiaulių krepšininkes.

Po trijų kėlinių atrodė, kad jokių ne-tikėtumų nebus ir pergalę švęs klaipė-dietės, tačiau “Rūtos-Universiteto” žai-dėjos pakilo į žūtbūtinę kovą. Išplėšusiospratęsimą, jos sugebėjo pirmauti netžaisdamos be pražangų limitą išeikvo-jusių lyderių Santos Okockytės ir Lidi-jos Panasiuk. Ir tik meistriškas TatjanosLichtarovič tritaškis kartu su pirmojopratęsimo pabaigą skelbiančia sirena iš-gelbėjo “Fortūną” nuo nesėkmės.

“Fortūnos” krepšininkės prametėnet 15 baudų, o “Rūtos-Universiteto”žaidėjos kovą dėl kamuolio laimėjo61:48.

28 taškais prie pergalės prisidėjoT.Lichtarovič, 22 surinko ir 12 kamuo-lių atkovojo Garkeiva Counsil. Viešniųgretose sėkmingiausiai žaidė JulitaBungaitė (19 tšk. ir 10 atkovotų kamuo-lių) bei Santa Okockytė (16 tšk.).

“Visą sezoną vejamės “Fortūną”,kiekvienas rungtynes pralaimime vismažesniu skirtumu, tad Šiauliuose tiki-

mės pagaliau laimėti. Kažkas jau atkrei-pė dėmesį, kad čempionate kartojasipraėjusio sezono scenarijus, tad turė-tume patekti į pusfinalį”, - rankų nenu-leido Šiaulių ekipos treneris Arūnas Ka-čerauskas. Atsakomosios rungtynės

vyks kovo 30 dieną Šiauliuose. Šio ma-čo nugalėtojos pusfinalyje susitiks suKauno rajono “Hoptrans-Sirenų”krepšininkėmis.•LŽ

SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos krepšinio lygos (LKL)čempionato reguliariajame sezo-ne liko žaisti 14 rungtynių. Intrigųnetrūksta, tačiau didžiausias netikėtumas būtų, jei neįprasto-je, ketvirtojoje, vietoje esantisšalies vicečempionas Vilniaus“Lietuvos rytas” iš jos nepakiltų irpusfinalyje stotų prieš titulą ginantį Kauno “Žalgirį”.

Intriguojanti kova LKL čempiona-te vyksta ne tik dėl parankesnės vietosketverte, bet ir dėl galimybės patekti į at-krintamąsias varžybas. Antradienį žais-tose rungtynėse viltis atsidurti išsvajo-tame aštuntuke išsaugojo Panevėžio“Lietkabelio” krepšininkai.

Lauks konkurentų nesėkmėsDevintojoje vietoje esanti Panevėžio

komanda namie 85:68 įveikė vieną aut-saiderių - Vilniaus klubą “Sakalus”. Taibuvo tik antra “Lietkabelio” pergalė perpastarąsias devynerias LKL rungtynes,tačiau ji suteikė galimybę tęsti kovą dėlvietos atkrintamosiose varžybose. Re-guliariajame sezone panevėžiečiams li-ko paskutinis išbandymas - dvikova suUtenos “Juventus”. Jei “Lietkabeliui”pavyktų pelnyti pergalę, o pagrindiniskonkurentas Kėdainių “Nevėžis” pra-laimėtų likusias dvejas rungtynes, pane-vėžiečiai iš aštuntosios vietos išstumtųkėdainiškius.

Per kitas antradienio rungtynes Kau-no “LSU-Baltai” 75:97 neatsilaikė“Šiaulių” krepšininkams. “Ruošėmėskovoti dėl pergalės, tačiau intrigos ne-sukūrėme. Deja, vien noro kovoti aikš-telėje neužtenka”, - po pralaimėjimokalbėjo “LSU-Baltų” vyriausiasis tre-neris Darius Dikčius. Jo komanda, pel-niusi penkias pergales, išlieka 10-a. De-šimtkart laimėję “Šiauliai” - šešti.

Ar pakils iš 4 vietos?Čempionate pirmauja visus devynis

sykius laimėjęs “Žalgiris”. Jis lenkia“Prienų” ir Klaipėdos “Neptūno” krep-

šininkus. Daugumai ekipų reguliariaja-me sezone liko žaisti po 2-3 rungtynes.

14 pastarųjų metų LKL finale su“Žalgiriu” kovodavęs “Lietuvos rytas”šiuo metu yra neįprastoje ketvirtojojepozicijoje. Taip atsitiko todėl, kad dėldidelio krūvio tarptautiniuose fron-tuose pirmą kartą LKL reguliariaja-me čempionate “Žalgiris” ir “Lietu-vos rytas” žaidžia tik po 12 rungtynių- su visomis ekipomis po sykį išvyko-se, o tarpusavyje - du sykius. Todėl pir-mą kartą klubų vietą lentelėje lemia

pergalių ir pralaimėjimų procentas.Vilniečiai šį sezoną pralaimėjo dukart:namie “Žalgiriui” - 79:90 ir svečiuose“Prienams” - 76:82.

Jei per likusias reguliariojo sezonorungtynes nebus staigmenų, “Žalgirio”ir “Lietuvos ryto” keliai suskirs jau pus-finalyje. Beje, naujo trenerio DirkoBauermanno vadovaujami sostinėskrepšininkai nebėra savo likimo kalviai.Norėdami pakilti bent į trečiąją vietą“Lietuvos ryto” žaidėjai turėtų sulauktilentelėje aukščiau esančių ekipų nesėk-mių. Be abejo, daug lems paskutinės re-guliariojo sezono rungtynės, per kuriasbalandžio 13 dieną Kaune susitiks ša-lies grandai “Žalgiris” ir “Lietuvos ry-tas”. Tačiau iki tol su finansinę krizę iš-gyvenančiu “Žalgiriu” dar teks susikauti“Prienams” ir “Neptūnui”.

Būrimas iš tirščiųPakilti iš ketvirtosios vietos vilniečiai

gali tik keliais atvejais. Realiausias: šalies

vicečempionai privalo laimėti visas tre-jas rungtynes ir tikėtis, kad “Prienai” ir“Neptūnas” po sykį suklups. Tuometsostinės klubas pagal pergalių ir pralai-mėjimų procentą (83) pralenktų prie-niškius (80 proc.) bei klaipėdiečius (80proc.) ir užimtų antrąją vietą.

Nelabai realus variantas: jei vilniečiaiiškovotų dvi pergales (75 proc.), reikėtų,kad “Neptūnas” pralaimėtų dvejasrungtynes. Tuomet šių ekipų procentasbūtų vienodas ir “Lietuvos rytas” iš tre-čiosios pozicijos išstumtų klaipėdiečius,nes juos yra nugalėjęs 92:75.

Mažiausiai tikėtinas variantas: jei vil-niečiai iškovotų dvi pergales, reikėtų,kad “Prienai” ir “Neptūnas” pralaimė-tų visas likusias (po trejas) rungtynes.Tuomet “Lietuvos rytas” pakiltų į ant-rąją vietą.•

Sportas 152013 03 28Lietuvos žinios

TrumpaiD.SONGAILA -NAUDINGIAUSIAS

Ukrainos klubo “Doneck” krepšinin-kas iš Lietuvos Darius Songaila pripa-žintas naudingiausiu kovo mėnesioVTB Jungtinės lygos krepšininku. Šįtitulą 35-erių lietuviui skyrė Jungtinėslygos atstovai ir Rusijos dienraštis“Sport-Express”. D.Songaila surinkodaugiausia - šešis - taškus, jis aplenkėpo penkis taškus gavusius komandosdraugą D’orą Fischerį, ŽemutinioNaugardo “Nižnyj Novgorod” puolė-ją Dijoną Thompsoną ir Earlą JerrodąRowlandą iš Rygos VEF. Kovą D.Son-gaila Jungtinėje lygoje per rungtynespelnydavo vidutiniškai 19 taškų, atko-vodavo 6,6 kamuolio ir atlikdavo 2,3rezultatyvaus perdavimo. Jis daug pri-sidėjo, kad Vilniaus ekipa “Lietuvosrytas” būtų eliminuota iš kovos dėlJungtinės lygos medalių (vilniečiai likoseptinti). Šeštąją vietą reguliariojo se-zono A grupėje užėmęs “Doneck” tęskovą dėl prizinės vietos šiame turnyre.“Neslėpsiu - buvau sulaukęs konkre-taus pasiūlymo iš Eurolygos klubo. Ta-čiau jis nebuvo toks patrauklus, kad iš-kart susigundyčiau ir išvykčiau išDonecko. Likau Ukrainoje ir dabar tonesigailiu”, - džiaugėsi naudingiausiaskovo mėnesio Jungtinės lygos krepši-ninkas D.Songaila.

N.DŽOKOVIČIUSIŠSTUMTAS

N.Džokovičius pasitraukė po aštuntfinalio. / AFP/Scanpix nuotrauka

JAV vykstančio ATP ir WTA “WorldTour Masters 1000” serijos teniso tur-nyro “Sony Open Tennis” (bendrasprizų fondas - 8,3 mln. JAV dolerių)aštuntfinalyje nesėkmę patyrė triskart(2007, 2011 ir 2012 metais) šį turnyrąlaimėjęs pasaulio vyrų teniso favoritasserbas Novakas Džokovičius. Jis 2:6,4:6 pralaimėjo penkioliktuoju skirsty-tam vokiečiui Tommy Haasui. Kititrys pirmojo ketvertuko žaidėjai įveikėsavo varžovus ir pateko į ketvirtfinalį.Praėjusio sezono šio turnyro finali-ninkas škotas Andy Murray 6:2, 6:4nugalėjo italą Andresą Seppį, ispanasDavidas Ferreras 6:4, 6:2 eliminavo ja-poną Kei Nikoshirį, o 2010-aisiaisMajamyje finale žaidęs čekas TomašasBerdychas 6:1, 6:1 įveikė amerikietįSamą Querrey.

KARIŠKIŲ ŽAIDYNĖS

Prancūzijoje vykstančiose antrosiosepasaulio kariškių žiemos žaidynėselietuviai startavo orientavimosi slidė-mis varžybose vidutinėje trasoje. Mo-terų varžybose abi mūsų šalies atsto-vės pateko į pirmąjį dešimtuką -Gabrielė Keinaitė finišavo aštunta,Vesta Ambrazienė - devinta tarp 20-ies dalyvių. Čempione tapo rusė Na-talija Tomilova. Vyrų varžybose ge-riausiai iš lietuvių sekėsi NerijuiŠulčiui, jis su suomiu Tuomasu Kotropasidalijo aštuntąją vietą. Vitalijus Pet-rulis užėmė aštuonioliktąją vietą, Re-gimantas Kavaliauskas buvo 40-astarp 44 dalyvių. Aukso medalį iškovo-jo rusas Eduardas Chrennikovas.

LŽ

Dramatiški kovos dėl išlikimo scenarijai

Pirmoji “Fortūnos” ir “Rūtos-Universiteto” ketvirtfinalio serija prasidėjofantastiškomis rungtynėmis, per kurias prireikė net dviejų pratęsimų.Vytauto Petriko (www.kl.lt) nuotrauka

“Lietuvos rytui” svyla padaiKauno “LSU-Baltai” - “Šiauliai” 75:97(9:21, 27:29, 18:24, 21:23). V.Sragaus-kis 20 (3-4/8), T.Tamošiūnas (3-4/6) irA.Vasiliauskas po 12, Š.Vingelis 10; L.Sa-mėnas 23 (3-4/6), V.Šulskis 13, S.Kuz-minskas 12, V.Liutyčius 11.Panevėžio “Lietkabelis” - Vilniaus“Sakalai” 85:68 (25:24, 21:12, 17:15,22:17). D.Griškėnas 20, K.Babkauskas19 (3-5/6, 7 rez. perd.), M.Kupšas 14;A.Kiaušas 19, Ž.Šeštokas 18, I.Rama-šauskas 11.LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, lai-mėtų rungtynių procentas)

1. Žalgiris 9 0 100

2. Prienai 14 3 82

3. Neptūnas 14 3 82

4. Lietuvos rytas 7 2 78

5. Pieno žvaigždės 10 7 59

6. Šiauliai 10 7 59

7. Juventus 10 8 56

8. Nevėžis 8 10 44

9. Lietkabelis 7 12 37

10. LSU-Baltai 5 13 28

11. Sakalai 4 14 22

12. Palanga Triobet 0 19 0

Jei vilniečiams (su kamuoliu Renaldas Seibutis) nepavyktų pakilti iš ketvirtosios vietos, pusfinalyje jiems tektų susikauti su “Žalgiriu”.Romo Jurgaičio nuotrauka

Norėdami pakilti bent į trečiąją vietą

“Lietuvos ryto” žaidėjaiturėtų sulaukti lentelėjeaukščiau esančių ekipų

nesėkmių.

BUTAIPARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aš-tuonių butų namas, statytas 1992 m., 78kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstik-linti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

Parduodamos 77/100 dalys stovėjimoaikštelės Klaipėdoje, bendras plotas -483 kv. m. Kaina 34 300 Lt. Tel. 8 679 27 852. Užs. LM-2472

20 arų sklypą 4 km nuo Palangos (yra pro-jektas namui statyti, kaina - 60 000 Lt).Tel. 8 675 44 822.

PASLAUGOSVeterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę dar-bo patirtį, pagal individualius užsakymussiuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės ga-minius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutriki-mų priežastis. Po kompleksinio medžiagųapytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamainaudotis tradicinių priemonių deriniais,kurie efektyviai paskatina sveikimo proce-sus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja,suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PRANEŠIMAI

Pranešama, kad Reginos Pocevičienėsindividuali įmonė, kodas 167240021,buveinė: Mažeikių r. sav., Sedos m., Vytauto g. 16, pertvarkoma į MB „Sedos puokštė“. Su pertvarkymodokumentais galima susipažinti įmonės buveinėje. Užs. LM-2468

UAB „BRAUKTĖ“ AKCININKŲ DĖMESIUI.Š. m. balandžio mėn. 19 d. 10.00 val.šaukiamas UAB „Brauktė“, įm. k.148524227, bendrovės buveinėje Kran-to g. 36, Panevėžys, visuotinis akcininkųsusirinkimas. Darbotvarkė: 1. Bendro-vės finansinės atskaitomybės už 2012m. tvirtinimas; 2. Nuosavo kapitalo po-kyčių ataskaitos už 2012 m. tvirtinimas;3. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012m. tvirtinimas; 4. 2012 m. finansinės at-skaitomybės aiškinamojo raštotvirtinimas; 5. Bendrovės metinio pra-nešimo 2012 m. tvirtinimas. Neįvykussusirinkimui pakartotinis akcininkų su-sirinkimas kviečiamas š. m. balandžio25 d. 10.00 val. tuo pačiu adresu. Akcininkai. Užs. LM-2465

Informuojame, kad uždaroji akcinėbendrovė (UAB) „TEMP“, juridinio asmens kodas: 302539412, buveinėsadresas: Taikos g. 165-10, Vilnius, Vilniaus m. sav., Lietuvos Respublika,keičia pavadinimą į UAB „Avtostoris“.Dėl išsamesnės informacijos kreiptismob. tel. 8 600 22 500. Užs. LM-2470

AB „Morena“, įmonės kodas221513780, Geologų g. 6, Vilnius. 2013 04 30 d. 12.00 val. bendrovėjeįvyks eilinis visuotinis akcininkų susirin-kimas. Darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaita; 2. 2012 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 3. Paskolos iš banko paėmimas apyvar-tinių lėšų papildymui; 4. Nekilnojamojo turto pardavimas,nuoma ar įkeitimas. Užs. LM-2475

2013 03 28Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „Baldų galerija“ (įmo-nės kodas: 300133701, įmonės adresas: Savanorių pr. 180, Vilnius) iškėlė bankroto bylą,įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, mob. tel. Nr. 8 618 56 155.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 m. balandžio 30 d., adresu:BUAB „Baldų galerija“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Baldų galerija“ nuo teismo nu-tarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. Užs. R-193

SV-11028

PRANEŠIMASInformuojame, kad rengiamas žemės sklypo Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Pakluonės g. 30,kad. Nr. 0101/0167:1520, plotas 0,5825 ha, planas prilyginamas detaliojo teritorijų plana-vimo dokumentui.

Planavimo organizatoriai Marija Voicechovskaja, Danutė Juozapaitienė, Andžela Ce-lencevičienė ir Ramūnas Celencevičius.

Planas bus viešai eksponuojamas Vilniaus m., Pilaitės sen. patalpose, adresu: Vidūno g. 20,nuo 2013 03 28 iki 2013 04 15.

Dėl supažindinimo tvarkos ar kitos informacijos bei norint pateikti siūlymus ar pretenzijas pra-šome kreiptis pas plano rengėją UAB „Architravas“, tel./faks. 260 8784, mob. tel. 8 614 74 747,Pamėnkalnio g. 26, Vilnius PV. Jūratė Gaidukienė, el.p.: jurate1557@gmail.com. Užs. LM-2461

PRANEŠIMAS

Akcinės bendrovės „DAINAVA“ akcininkams

Akcinės bendrovės „DAINAVA“ (įmonės kodas 149668821) valdybos iniciatyva ir sprendimu šaukiamas eilinis visuotinis akcinės bendrovės

„DAINAVA“ akcininkų susirinkimas, kuris įvyks 2013 m. balandžio 29 d. 10.00 val.,bendrovės buveinėje adresu: Ulonų g. 16, Alytuje.

Susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės 2012 metų metinis pranešimas;2. Audito išvada apie 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą;3. Bendrovės 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;4. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymas;5. Bendrovės valdybos rinkimai;6. Einamieji klausimai.

Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2013 04 22.

Bendrovės valdyba Užs. LM-2466

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5241 privažiuojamojo kelioprie Buivydiškių nuo rajoninio kelio Nr. 5212 Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė ruožo nuo

1,50 iki 3,56 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimoministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5241 pri-važiuojamojo kelio prie Buivydiškių nuo rajoninio kelio Nr. 5212 Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė ruo-žo nuo 1,50 iki 3,56 km rekonstravimas.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus rajonas, Zujūnų seniūnija.4. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 26 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1520: valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5241 privažiuojamojo kelio prieBuivydiškių nuo rajoninio kelio Nr. 5212 Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė ruožo nuo 1,50 iki 3,56 kmrekonstravimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basana-vičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8.00-17.00 val., V 8.00-15.45 val.).6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Vilniaus re-giono aplinkos apsaugos departamente (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536).7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šioskelbimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius,tel. (8 5) 272 8536), ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos sky-riuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2473

PRANEŠIMAS

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klai-pėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Skyrius) informuoja, kad nustačius savavališkos statybos faktą, 2012 12 28 buvo surašytas savavališ-kos statybos aktas Nr. SSA-30-121228-00057 dėl savavališkos naujo statinio, esančio Birutėsal. 32, Palangoje, statybos ir 2013 01 28 reikalavimas Nr. REI-30-130128-00004 staty-tojai UAB „Jūros smeltė“, į. k. 122749537, ne vėliau kaip iki 2013 08 01 pašalinti sa-vavališkos statybos padarinius - savo lėšomis nugriauti stiklinę tvorą su metaliniaisstulpais, adresu: Birutės al. 32, Palangoje.

Pirmiau nurodyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pa-tikrinimas bus atliekamas 2013 08 05, 10.00 val. Užs. LM-2474

2013 m. kovo 27 d. savininko sprendimu yra likviduojama viešoji įstaiga „Kūrybinės programos“, įstaigos kodas 300053365, buveinės adresas:

Kęstučio g. 4/Vykinto g. 14, Vilnius, duomenys apie viešąją įstaigą kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre VĮ Registrų centras.

Užs. LM-2482

Renginiai 172013 03 28Lietuvos žinios

ParodosVILNIUSPREKYBOS CENTRAS “PANORAMA”

Fotografijų paroda “Sulaukus gandrų”.Veiks iki balandžio 8 d.NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJATapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda“Rentgenogramos”. Veiks iki gegužės 19 d.Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos paroda “Skulptūra+ 5425 dienos”. Veiks iki gegužės 19 d.“JUOZASART” GALERIJAParoda “Scenografija: nuo teksto į veiksmą”. Veiks iki balandžio 10 d.MARIJOS IR JURGIO ŠLAPELIŲ NAMAS-MUZIEJUS

Dzen meistro iš Pietų Korėjos Su Do Ksa PangDžiang Siol Džiong Kunsunim kaligrafijos paroda.Veiks iki balandžio 7 d.VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX”Paroda “Sugrįžimai”. Veiks iki kovo 30 d.GALERIJA “MENO NIŠA”Skulptoriaus Gedimino Piekurio paroda “Kolekcijaskulptūra paveikslai”. Veiks iki balandžio 16 d.VDA GALERIJA “AKADEMIJA”Audronės Petrašiūnaitės paroda “Atminties paveikslai”. Veiks iki kovo 30 d.JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRASEugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio paroda “Beforeand After”. Veiks iki balandžio 7 d.PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJALietuvos fotomėgėjų sąjungos 80-mečiui skirta forografijų paroda. Veiks iki balandžio 3 d.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSGALERIJASigitos Sukackaitės grafikos darbų paroda “Manoma - menama”. Veiks iki balandžio 8 d.RAŠYTOJŲ KLUBASDailininkės Nijolės Dirvianskytės tapybos paroda.PAMĖNKALNIO GALERIJAAndriaus Kviliūno instaliacija “Tylioji istorija”. Veiks iki kovo 29 d.GALERIJA “VARTAI”Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istori-jos”. Veiks iki balandžio 5 d.GALERIJA “KUNSTKAMERA”Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionėsir uostai”. Veiks iki balandžio 6 d.VILNIAUS ROTUŠĖTapytojo Aleksandro Vozbino paroda “Veidrodinisamžius”. Veiks iki balandžio mėnesio pradžiosŠV. JONO GATVĖS GALERIJASkulptoriaus Arvydo Ališankos jubiliejinė persona-linė skulptūrų, objektų, video paroda “Sukaktuvi-ninko ego parida: “Tarp”. Veiks iki balandžio 6 d.VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJAParoda “Žvilgsnis į Sūduvą”. Veiks iki kovo 30 d.ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas”GELEŽINKELIŲ MUZIEJUSMeninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos ge-ležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas - Kurcu-mas - Daugpilis. Paribiai”. Veiks iki birželio 1 d.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Relikvijos ir relikvijoriai”. Veiks iki rugsėjo 30 d.Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASISARSENALASJubiliejinė skulptoriaus Leono Žuklio paroda. Veiksiki balandžio 21 d.Nuolatinė Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicijaTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSNumizmatikos paroda “Gloguvo lobis”. Veiks iki gegužės 8 d.Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNASKAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAleksandro Glyadyelovo (Ukraina) fotografijos pa-roda “Nevolia”. Veiks iki balandžio 7 d.FLUXUS MINISTERIJATapybos paroda “Įtakos”. Veiks iki kovo 31 d.Aliaus Balbierio paroda “Jono Meko žemė”. Veiks iki balandžio 5 d.Aurelijos Vainiūnaitės tapybos darbų paroda

“Gyvenimo mokykla”. Veiks iki balandžio 12 d.KAUNO APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOSMENO LEIDINIŲ SKAITYKLAMeno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų institutoLietuvoje mediatekos. Veiks iki liepos 31 d.KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUSTarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikosparoda “Pavasaris 2013”. Veiks iki balandžio 30 d.KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJAAleksandros Jacovskytės fotografijų paroda “Vilniaus vaizdai”. Veiks iki kovo 31 d.GALERIJA “AUKSO PJŪVIS”Rimvido Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapy-bos paroda iš ciklo “Duetai”. Veiks iki balandžio 26 d.Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.Veiks iki balandžio 3 d.KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRAN-DUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS

Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso“Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.Veiks iki balandžio 2 d.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAFrancescos Galliani paroda “Atminties išlaisvinimas”. Veiks iki balandžio 21 d.Kazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”. Veiks iki kovo 31 d.Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicijaNACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Veiks iki gegužės 5 d.NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRASVytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”. Veiksiki balandžio 2 d.Rymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”. Veiks iki balandžio 18 d.

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS GALERIJAPersonalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metalo plas-tikos paroda “Kalbantys daiktai”. Veiks iki kovo 31 d.KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖSBIBLIOTEKAKiaušinių paroda “Subtilus kiaušinio grožis”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAŠiaulių krašto tautodailės paroda “Metai”. Veiks iki balandžio 6 d.Tekstilininkės Aldonos Lamauskienės ir keramiko Al-gimanto Tamašausko paroda. Veiks iki balandžio 6 d.LAIPTŲ GALERIJAIrenos ir Viliaus Šliuželių kūrybos darbų paroda“Dialogai”. Veiks iki balandžio 4 d.Paroda “Sovietinių lagerių kalinės Jadvygos Bieliauskienės kūryba”. Veiks iki kovo 28 d.ŠIAULIŲ UNIVERSITETO DAILĖS GALERIJAGunos Milersones ir Dainio Karkluvalskio (Latvija)tapybos bei fotografijos paroda “Galbūt...”. Veiks iki kovo 28 d.CHAIMO FRENKELIO VILATarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai,vardai, istorijos”. Veiks iki spalio 31 d.Nuolatinės ekspozicijos “Provincijos dvaras ir mies-tas”, “Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliaiFrenkeliai”, “Daiktai, kurie kalba”DVIRAČIŲ MUZIEJUSSigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais išPekino į Londoną”. Veiks iki rugpjūčio 24 d.Nuolatinė ekspozicija “Dviratis ir Lietuva”RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUSParoda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”. Veiks iki gegužės 31 d.Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Velykų šventės puošmenos”. Veiks iki balandžio 9 d.Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Veiks iki liepos 31 d.Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. Veiks iki liepos 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUSParoda “Sąjūdžio žingsniai”. Veiks iki birželio 8 d.DAILĖS GALERIJAKlaudijaus Petrulio ir Jūratės Mykolaitytės tapybos darbų paroda “Du”. Veiks iki kovo 31 d.

DRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUSParoda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlioniosesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.Veiks iki gegužės 25 d.V.K.JONYNO GALERIJARimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”. Veiks iki balandžio 15 d.

PALANGAPALANGOS VIEŠBUČIO “GAMANTA”RESTORANASUnikali tapybos miniatiūrų paroda “Prabudimas”.Veiks iki kovo 30 d.

Koncertai

VILNIUSVILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI28 ir 29 d. 19 val. Teatralizuotas koncertas “Arijos iš dušo”VILNIAUS ROTUŠĖ30 d. 17 val. Vokietijos pučiamųjų orkestro koncertasVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI29 d. 18 val. Muzikos klubo “Vienišas vilkas” kon-certas “Gėlių vaikų dainos”. Dalyvauja Šarūnas Ma-čiulis ir “Vilkai”, “Dinozaurai”, Vilijus Važnevičius,“Bliuzo Holikai” ir kitiŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA31 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Dalyvauja valstybinis pučiamųjų orkestras “Trimi-tas” ir Algirdas Budrys (klarnetas)ŪKIO BANKO TEATRO ARENA30 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Zveri”KLUBAS “BRODVĖJUS”29 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Golden Parazyth”30 d. 21 val. Triple Slash-Guns N’Roses project koncertasKLUBAS “TAMSTA”

28 d. 20 val. Jaunų grupių konkurso “Garažas 2013” finalas29 d. 21.30 val. Giedrės solinis koncertasSVETAINĖ BARAS “VERANDA”30 d. 19 val. Baltijos šalių džiazo kvarteto “Tree Stones” gyvo garso koncertas

KAUNAS“FLUXUS MINISTERIJA”29 d. 21 val. Techno muzikos vakarėlis “Fluxus Goes Mad”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ28 d. 18 val. Sakralinis teatras “Stabat Mater”. Daly-vauja Diana Tiškovaitė (sopranas), Renata Dubins-kaitė (mecosopranas) ir styginių kvintetas “Soavita”

PANEVĖŽYS“CIDO” ARENA

28 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas“50 metų scenoje”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI28 d. 18 val. Nauja Vitalijos Katunskytės koncertinėprograma

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”30 d. 20 val. Koncertuoja Arina ir grupė “Veto Bank”31 d. 20 val. Grupės “Biplan” akustinis “Amore turas”

DRUSKININKAIDRUSKININKŲ KOLONADA29 d. 21 val. Solo Tomas Čiukauskas (saksofonas)30 d. 21 val. Ramūno Difarto ir Gyvo garso klubokoncertas31 d. 22 val. Vakarėlis su grupe “Keymono”GRAND SPA LIETUVA30 d. 18 val. Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvaguliokoncertas

R.Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

Teatralizuotas koncertas “Arijos iš dušo”.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS28 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS28 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramosteatras. “Demonai”JAUNIMO TEATRAS29 d. 18 val. “Kovos klubas”Salė 9928 d. 18 val. “Šmėklos”RUSŲ DRAMOS TEATRAS29 ir 30 d. 18 val. “Romeo ir Džiuljeta”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS28 d. 18.30 val. “Selavy!”29 d. 18.30 val. “Trys seserys”30 d. 16 val. “Berniukas ir žuvėdros”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Mažoji salė30 d. 14 val. “Kiškių sukilimas”MENŲ SPAUSTUVĖ30 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Stalo teatras”. “Avi-nėlio kelionė”RAGANIUKĖS TEATRAS30 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė”“DOMINO” TEATRAS28 d. 19 val. “Langas į parlamentą”29 d. 19 val. “Sex guru”30 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS28 ir 29 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS28 d. 18.30 val. “Kuprelis”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS28 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”

29 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire”29 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas”30 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”30 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”KAUNO KAMERINIS TEATRAS28 d. 18 val. “Judas Iskarijotas”29 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS28 d. 19 val. “Šalia”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS29 d. 18 val. Tarptautinės Teatro dienos minėjimas30 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”TEATRAS “MENAS”30 d. 12 val. “Trys paršiukai”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS30 d. 12 val. “Zuikelių mokykla”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI29 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais,tuo pačiu laiku”

PRIENAIPRIENŲ KULTŪROS CENTRAS28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ALYTUSALYTAUS MIESTO TEATRAS30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

2013 03 28Lietuvos žinios18 TV programos

KETVIRTADIENIS 28 D.

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Pašėlę pirmieji metai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15,21.40 val.“Pagalbos šauksmas” - 13.30, 15.45, 18, 20.30 val.“Tapatybės vagilė” - 14, 18.45 val.“Tamsus dangus” - 15.15, 20.15 val.“Parkeris” - 18.15, 20.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 15.30, 18.30,21.30 val.“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.“Ką išdarinėja vyrai” - 19.30, 21.50 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15,16.15 val.“Gimtadienis” - 13, 17.45 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 16.30, 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Krudžiai” - 11.15, 13.30, 15.45, 18, 20.30 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.

“Šalutinis poveikis” - 16.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45 val.“Linkolnas” - 18.45 val.“Argo” - 21.45 val.SKALVIJA“Trys seserys” - 21 val.“Iki paskutinio atodūsio” - 19 val.Sergejaus Loznicos žvilgsniai - 17.30 val.PASAKA“Medžioklė” - 15.15 val.

“Optimisto istorija” - 20 val.“Ana Karenina” - 15 val.“Magiškas Paryžius 3” - 15.30 val.“Paskutinis žingsnis” - 17.30 val.“Aš tavęs nemyliu” - 19.30 val.“Lietuviai svetur 2” - 17.45 val.“Šunys ir katės ir...” - 19.15 val.OZO KINO SALĖ“Marinos namai” - 16 val.

“Aurora” - 18 val.“Pažvelk, tai Vilnius” - 17 val.MULTIKINO“Pagalbos šauksmas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Parkeris” - 16.30, 19, 21.30 val.“Tapatybės vagilė” - 17.30, 22 val.“Tamsus dangus” - 15.30, 21.30 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 12, 13.30, 16, 19.45 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.45, 14, 15.15, 17.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16,18.45 val.“Šalutinis poveikis” - 13.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20, 22 val.“Gimtadienis” - 15, 21 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45 val.“Sniego karalienė” - 10, 12 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30 val.

KAUNASCINAMON“Pagalbos šauksmas” - 20 val.“Krudžiai” (3D) - 10.30, 12.45, 15, 17.15 val.“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.35 val.“Parkeris” - 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 19.30 val.“Gimtadienis” - 12.15, 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 18 val.“Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.45 val.“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19, 22.10 val.FORUM CINEMAS“Pašėlę pirmieji metai” - 13.30, 15.45, 18.15, 20.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 14.15, 16.30, 18.30, 21 val.“Tapatybės vagilė” - 11, 16.15 val.“Tamsus dangus” - 21.15 val.“Parkeris” - 13.45, 18.45 val.“Krudžiai” (3D) - 11.30, 14, 17, 20 val.“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 14.45 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.“Ką išdarinėja vyrai” - 17.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Gimtadienis” - 15.15, 19.30 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10.45 val.

“Valentinas vienas” - 12.45, 21.40 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Pašėlę pirmieji metai” - 17.15, 19.30, 21.45 val.“Pagalbos šauksmas” - 14.15, 18.45, 21 val.“Tapatybės vagilė” - 15.50, 20.45 val.“Tamsus dangus” - 15.15, 21.50 val.“Šalutinis poveikis” - 16.30 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 17, 20.15 val.“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 13.45, 21.30 val.“Mama” - 13, 19.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30,18.30 val.“Gimtadienis” - 10.45, 17.30 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10.15 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 18.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Pašėlę pirmieji metai” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 15.45 val.“Hičkokas” - 18.15 val.

“Mama” - 14.45, 19.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30, 21.15 val.“Krudžiai” - 11.15, 13.45, 16.15 val.“Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 17 val.“Gimtadienis” - 18.45, 21 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 20.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Parkeris” - 21 val.“Krudžiai” - 11, 13, 15, 17, 19 val.I SALĖ

“Legendos susivienija” - 10.15, 12 val.“Ištrūkęs Džango” - 20 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.45, 15.30 val.“Linkolnas” - 17.15 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Mama” - 17.40, 19.45 val.“Hičkokas” - 16.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 14.10, 18.50 val.“Krudžiai” (3D) - 13.50, 16.50, 20 val.“Krudžiai” - 12.45, 15.15 val.“Gimtadienis” - 21.50 val.“Valentinas vienas” - 21.20 val.

LTV6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Vieša paslaptis”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”. Tiesioginė

laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės

laidos tęsinys23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras Reksas”

(k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-711.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-712.55 “iKarli”

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvelanimė. Ernis” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Di-džiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-711.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-713.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30“Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00“Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00“Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Men-talistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas. Amžina iš-tikimybė” N-7 22.40 “Begėdis” N-14 23.40 “Gynėjai” N-7 0.40 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.)12.20 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. LauroBielinio knygos “Prezidentė. Antra knyga” pristatymas(k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Juozas Ke-liuotis 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Labadiena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrųkryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45“Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15 “Darširdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulai-čiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. Aurikos ir AlgirdoSelenių animacija. “Žemaičių pramotė”. “Neringa”. “Vil-niaus mergelė” 21.40 “Kultūra”. Menininkai Svajonė irPaulius Stanikai 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Janina Lapins-kaitė. “Toks mano likimas”. “Iš avinėlių gyvenimo” 0.00Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Gintari-nės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis (k.)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30“Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrich-to policija” 12.00 “Nenugalimas banzuke” 13.00 “Kaipaš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vy-rai, pinigai ir meilė” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išli-kimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto

policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00“Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų ly-ga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.30 Komedija “Pats šokiau-sias filmas” 23.10 “6 kadrai” 0.10 “Kastlas” 1.00 “CSIMajamis” 1.50 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris”7.50 “Velykų skanėstai” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30“Nuoga tiesa” 9.30 “Mūsų miškai” 10.05 “Kas tutoks?” 11.00 “Sodo detektyvės” N-7 12.00 “Reporte-ris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TVpokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Mainai gamtoje” N-716.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Mainai gamtoje” tęsinysN-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Ži-nios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 “Velykų skanėstai”19.50 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 1 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30“Super L.T.” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Velykų ska-nėstai” 0.30 “Supernamai”

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Raudonoji uola” N-7 9.25 Dok. f. “Kelionėį vandenyno gelmes” 11.00 Drama “1612: Tamsiųjų lai-kų kronikos” N-7 13.25 Trileris “Dvylika” N-7 15.00 Ko-medija “Ekstraktas” N-7 17.00 Komedija “Didysis BakasHovardas” 19.00 Trileris “Trys įtemptos dienos” N-721.10 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14 23.00 Ko-medija “Vudstokas” N-7 1.00 Komedija “Skaistuolėamerikietė” N-14

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00

Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svar-biausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 15.00Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios. Sportas15.55 “Svetimos paslaptys” 16.40 “Pagaminta SSRS”17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis

eteris 19.20 “Likimo vingiai” 21.05 “Kamenskaja”22.05 Dvikova 23.40 “Miškuose ir kalnuose” 0.35 Ži-nios+ 0.50 Vaid. f. “Serafimos Gliukinos šiokiadieniai iršventės”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Majamio Sony Open turnyro ketvirtfina-lis 14.55 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos finalas.Tiesioginė transliacija 17.40 “Trans World Sport” žurna-las 18.40 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Real”. Tiesioginėtransliacija 20.40 Krepšinis. Eurolyga. “Anadolu Efes” -“Unicaja” 22.30 Tenisas. Majamio Sony Open turnyroketvirtfinalis 0.30 “Futbol Mundial” žurnalas 1.00 Teni-sas. Majamio Sony Open turnyro ketvirtfinalio. Tiesiogi-nė transliacija

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas mo-tociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimi-kis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro?12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Sachalino nafta ir le-das 13.35 Bandytojai. “Chevy” automobiliai 14.30 Au-tomobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip taiveikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremaližvejyba. Naujoji Zelandija 22.00 Imperija už įstatymoribų. Bostono airiai 23.00 Gangsterių kodeksas 0.00Neramumai rojuje 1.00 Grobikai ir išlaisvintojai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Rolls Royce” automobiliųgamykla 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00Draudimai. Keisti kūnai 13.00 Žuvys grobikės 14.00Ž.M.Kusto. Nuotykiai vandenyne 15.00 Pasaulio pabai-gos belaukiant 16.00 Draudimai 17.00 Pasaulio pabai-gos belaukiant 18.00 “Abrahams” tankų gamyklos19.00 NSO virš Europos 20.00 Paranormalūs reiškiniai21.00 Tunų žvejyba 22.00 NSO virš Europos 23.00 Pa-ranormalūs reiškiniai 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Naktiesprograma

Kinas

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-716.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.16 “Mes - europiečiai”22.19 Sportas22.23 Orai22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Mentalistas” N-723.35 “Deksteris” N-140.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Mano TV3. Jau 20 metų!”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios

19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Mano TV3. Jau 20 metų!”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Dingęs be žinios”23.00 “CSI kriminalistai”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Pabudimas”1.55 “Biuras”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.)

N-78.00 “Žvaigždutės” (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Norvegija” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensų

mūšis” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Lietuvos muzikos

legendos”22.30 Trileris “Instinktas” N-141.00 “Laukinis” (k.) N-72.00-5.59 “Bamba” S

Teatras

“Kovos klubas” Jaunimo teatre.

“Kuprelis” Vilniaus kameriniame teatre.

Orai 192013 03 28Lietuvos žinios

Avinas 03 21 - 04 20Avinas. Būsite labai jautrūskritikai, lengvai įsižeisite. Taisugadins dieną, nors ji galėtų

būti sėkminga ir maloni. Nepamirškiteapie humoro jausmą.

Jautis. Būsite pilni entuziaz-mo ir turėsite išsikėlę aiškiustikslus. Energijos trūkumu tik-

rai nesiskųsite - šią dieną lengvai tapsitebet kokio kolektyvo lyderiu.

Dvyniai. Bendrausite su betkuo, o reikėtų būti atsarges-niems, nes gali iškilti proble-

mų. Gyvybinis potencialas mažės, todėlgali atsirasti įvairių negalavimų.

Vėžys. Ne viskas taip sudėtin-ga, kaip atrodo. Tačiau neeks-perimentuokite su įvaizdžiu,

neatlikinėkite kosmetinių procedūrų - re-zultatai greičiausiai nuvils.

Liūtas. Stenkitės nusiteiktišiek tiek lengvabūdiškai ir su-prasite, kad bet kokie įvykiai

turi žaismingą pusę. Neskubėkite: atsaky-mus į klausimus gausite šiek tiek vėliau.

Mergelė. Vienintelė sfera, kuriprivers nerimauti, - tai finan-sai. Tačiau ir čia daug kas prik-

lauso nuo jūsų: laiku atsisakę tam tikrų pir-kinių išvengsite nereikalingų išlaidų.

Svarstyklės. Daugumą įvykiųmatysite apniukusiomis spal-vomis, ir taip sugadinsite san-

tykius su kitais žmonėmis. Žvelkite į ne-malonumus ir sunkumus su humoru.

Skorpionas. Įvykiai suksisgreitai ir į juos reikės tinkamaireaguoti. Nesutarimai su

draugais, pyktis su mylimu žmogumi jo-kiais būdais neturi išvesti iš pusiausvyros.

Šaulys. Nebijokite atsisakytisenų įpročių. Nauji atradimaitikrai nudžiugins. Palanku įsi-

gyti neįprastų, ekstravagantiškų daiktų -skonis ir intuicija jūsų nenuvils.

Ožiaragis. Gana sudėtingadiena. Netrūks nemalonių ne-susipratimų. Vis dėlto negaty-

vios tendencijos bus tik smulkmena, o rim-tų problemų išvengsite.

Vandenis. Diena susijusi sušeimos džiaugsmais. Užteksjėgų išspręsti visas problemas -

neįveikiamų sunkumų nebus. Stenkitės ne-palikti mylimo žmogaus be dėmesio.

Žuvys. Ši diena nebus lengvair rami, tačiau vis tiek sugebė-site pasiekti gerų rezultatų.

Kai kuriais atvejais reikės aukoti savo inte-resus dėl kitų žmonių.

Vardas, pavardė: ...................................................................

................................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:05leidžiasi 18:45dienos ilgumas 12:40

MĖNULISAntroji pilnaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

+3

+3 -11

+3 -10

+3

+3 -12

+3 -12

-12

-9

Lisabona

+21Malaga

+16Madridas

+20Alžyras

+24Tunisas

+18

Atėnai+19

Larnaka

+9Stambulas

+17Barselona

+14Bordo

+3Dublinas

+8Paryžius

+4Londonas

+12 Nica

+16Roma

+14Dubrovnikas

+10Sofija

+2Bukareštas

Varna

0Maskva

+1 Helsinkis

+3Kijevas

+2Berlynas

+3

Kopenhaga+3

Stokholmas

+6

Oslas

+3Amsterdamas

+7Miunchenas

+5Praha

+3Vilnius

+2Talinas

+2Ryga

0

Minskas

+3Sankt Peterburgas

Bratislava

+3Varšuva

+4Viena

+2Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Tempe-ratūra dieną apie 3 laipsnius šilumos.

Rytoj: debesuota su pra-giedruliais. Temperatūranaktį 5-11 laipsnių šalčio,dieną nuo 0 iki 1 laipsniošilumos.

87-oji metų diena. Kovo dvidešimt aštuntoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 13-osios metų savaitėsdiena, iki Naujųjų metų lieka 278 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Girmantė, Filemonas, Odeta, Rimkantas, Sikstas.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia IV 03

Jaunatis IV 10

PriešpilnisIV 17

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį

ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 15

dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt

arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės

kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 27 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis III 27

2013 03 28Lietuvos žinios20 Margumynai

Penkių didžiausių Lietuvosmiestų gyventojai balandžio 5 dieną galės pasitikrinti, ar žino Kelių eismo taisykles(KET). Jie laikys ketvirtus metusiš eilės rengiamą nacionalinįKET egzaminą.

“Daugelis žmonių, gavusių vairuo-tojo pažymėjimą, nesivargina atnau-jinti žinių, domėtis KET naujovėmis,ir tik iš žiniasklaidos sužino apie es-minius KET pakeitimus. Pernai KETkito net tris kartus - buvo įvesti elekt-romobiliams skirti kelio ženklai, kei-

tėsi vaikų vežimo taisyklės, atsiradokitų naujovių. Tačiau dažnas vairuo-tojas nežino įsigaliojusių reikalavimų,naujų kelio ženklų ribojimų. Per eg-zaminą daug dėmesio skirsime KETnaujovėms, norėdami priminti eismodalyviams, kad sekti taisyklių pakeiti-mus yra pareiga”, - sako egzaminoiniciatoriaus, draudimo rinkos lyde-rio “Lietuvos draudimo” Strategijos,klientų ir marketingo departamentodirektorė Aurelija Kazlauskienė.

Jos teigimu, egzamino užduotys su-darytos atsižvelgiant ne tik į KET nau-joves, bet ir į dažnai Lietuvos keliuo-se pasitaikančias avarines situacijas.

“Kasmet Lietuvoje kelių policija už-fiksuoja daugiau nei 330 tūkst. KETpažeidimų, o pridėję neužfiksuojamusatvejus nusižengimus KET skaičiuo-tume milijonais. Dėl vairuotojų nepai-somų taisyklių kasmet Lietuvos ke-liuose įvyksta daugiau nei 3 tūkst.eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmo-nės. Rengdami nacionalinį KET eg-zaminą norime skatinti žmones geraižinoti KET ir jų laikytis, nes tai didi-na eismo saugumą bei kultūrą Lietu-vos keliuose”, - sako A.Kazlauskienė.

Kaip ir ankstesniais metais, egza-miną laikyti gali visi norintieji. Daly-vavimas jame nieko nekainuoja.

Šiemet egzamino dalyviams bus pa-teikta 20 klausimų. Teisingai atsakyti į juosbus skirta 30 minučių. Geriausiai KETegzamino užduotis atlikę dalyviai bus ap-dovanoti “Lietuvos draudimo” įsteigtuprizu - privalomuoju vairuotojų civilinėsatsakomybės draudimu metams.

Nacionalinis KET egzaminas pir-mą kartą buvo surengtas 2010-aisiais.Kasmet egzamino dalyvių daugėjo.Pernai KET egzaminą miestų savival-dybėse ir internetu laikė daugiau nei 2tūkst. vairuotojų. •

Kelių eismo taisyklių egzaminas

Ukrainos Užkarpatės gyvento-jai ėmėsi gelbėtojų misijos. Jiepadeda gūdžią žiemą iš šiltųjųkraštų sugrįžusiems gandrams.

Į Ukrainą sugrįžusiems gandramsšiuo metu tikras pragaras. Valstybękausto ledinis šaltis, o ir lesalo nėra. Ta-čiau gandrams į pagalbą atskuba žmo-nės. Ivano Frankivsko regiono gyven-tojai stebi iš šiltųjų kraštų grįžtančiųgandrų lizdus. Jeigu jie pamato gand-rą, iš karto praneša gamtininkams.

Gamtininkai jau padėjo gandramsTlumačo rajone. Jie pamaitino paukš-čius žuvimis, bulvėmis ir priglaudė šilto-je pastogėje. “Laikysime gandrus tol, kol

praeis žiema, ir jie galės susirasti maisto”, -sakė gamtininkas Olehas Šiupaila.

Gandrai tradiciškai minta varlėmis, žu-vimi, driežais, gyvatėmis, kirminais, pelė-mis, kurmiais bei kitais smulkiais grauži-kais. Šie paukščiai nesibaimina žmonių ir

dažnai su jais susidraugauja. “Šalta žiemapernelyg užtruko. Gandrams šiuo metureikia žmonių pagalbos. Be jos jie sunkiaigalėtų išgyventi”, - tvirtino O.Šiupaila. •Reuters, “UkrInform”, AFP, BNS, LŽ

Šių metų gegužę lankydamasisJungtinėse Amerikos Valstijoseprincas Harry turės būti apsirengęs, bent jau būdamasNaujajame Džersyje, kaip sakošios valstijos gubernatorius.

Tvirto sudėjimo respublikonasChrisas Christie neišsisukinėdamastiesiai pasakė, jog užtikrins, kad pa-silinksminti mėgstantis britų princasnebesidarkytų taip, kaip Las Vegaseper ankstesnį savo apsilankymą Ame-rikoje. “Su princu Harry praleisiu vi-są dieną. Patikėkit manimi, niekasnuogai neišsirenginės”, - valstijos ra-dijo stočiai 101.5 sakė Ch.Christie.

Princas Harry sulaukė didžiulio su-sidomėjimo iš bulvarinių leidinių, kaiį viešumą iškilo nuotraukos, kuriosematyti, kaip jis nuogas su kažkokiamoterimi žaidžia biliardą iš nusiren-ginėjimo.

Harry lankantis JAV, kaip numa-tyta, daug dėmesio bus skiriama lab-darai ir sužeistiems karo vetera-nams. Be to, Naujajame Džersyje jisturi apžiūrėti uragano “Sandy” nu-siaubtus rajonus. Ch.Christie tikino,jog “nepaprastai džiaugiasi”, kadprincas Harry apsilankys jo valsti-joje, ir pabrėžė, kad karalienė Elž-bieta II gali “patikėti savo mylimąvaikaitį Naujojo Džersio valstijosgubernatoriui”. •

Princas Harry nekvailios

Lenkijoje koncertavęs paaug-lių popmuzikos dievaitisJustinas Bieberis prieš išvykda-mas iš šalies bemarškinisvaikščiojo po oro uostą. Atlikėjas ne pirmą kartą perkoncertų turą Europoje privertė gerbėjus atkreipti dėmesį į jo keistą elgesį.

Neseniai Londone kanadiečių dai-nininkas vakarojo užsidėjęs keistą du-jokaukę, pavėlavo į vieną savo kon-certą, o per kitą - apalpo netekęskvapo. Po pasirodymo centrinėjeLenkijos dalyje esančiame Lodzėsmieste 19 metų popmuzikos žvaigždėnusirengė marškinėlius dar automo-bilyje, važiuodamas į oro uostą. Toks

iki pusės apsinuoginęs jis įėjo į orouosto pastatą, nors lauke spaudė 10laipsnių šaltis. Tada J.Bieberis nužy-giavo iki išvykimo vartų ir apsirengėtik prieš lipdamas į privatų lėktuvą.

“Jo niekas neprašė nusirengti.Dainininkas neturėjo jokių metali-nių daiktų, - sakė Lodzės oro uostoatstovė. - Jis gana liesas, todėl, ma-nau, turėjo sušalti.” Koncerto orga-nizatoriai paaiškino, kad dėl viskokaltas atlikėjo ekscentriškumas.

J.Bieberio šou Lodzėje buvo devy-nioliktas jo koncertų turo “Believe”pasirodymas. Kitas turėtų vykti Vokie-tijos Miuncheno mieste. 2008 metaissvetainėje “YouTube” atrastas atlikė-jas dabar yra viena ryškiausių pasauliožvaigždžių. J.Bieberis turi dešimtis mi-lijonų gerbėjų internete. •

J.Bieberis nusimetė drabužius

J.Bieberis stebina savo gerbėjus keistu elgesiu.

Parskrendančius gandrus Ukrainoje pasitinka ledinis šaltis.

Princas Harry dažnai sulaukia bulvarinių leidinių dėmesio.

Egzamino dalyviai galės pasitikrinti Kelių eismo taisyklių žinias.

Popiežiaus gatvė

Argentinos miesto La Platos viena gatvė pirma pasaulyje buvo pavadinta PopiežiausPranciškaus vardu.

53-iojo prospekto dalis, vedanti prieLa Platos katedros, dabar vadinsis Po-

piežiaus Pranciškaus gatve. “Mus su-jaudino Jorge Bergoglio išrinkimas po-piežiumi, - sakė La Platos meras PabloBruera. - Sulaukėme daug pasiūlymų,kurias vietas pavadinti jo vardu. Pasi-rinkome 53-iojo prospekto dalį, nes jiveda prie katedros.”

La Platoje, esančioje už 60 km įpietus nuo Buenos Airių, gyvena 800tūkst. žmonių. Nuo kovo 13 dienos,kai kardinolas J.Bergoglio buvo iš-rinktas popiežiumi, dar keli kiti Ar-gentinos miestai pasiūlė jo vardu pa-vadinti gatves.•

Popiežiaus Pranciškaus vardu argentiniečiai pavadino gatvę La Platoje. / Eretz.com ir Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Padeda gandrams