2013 m. kovo 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 71 ( 13 496 )

  • View
    244

  • Download
    8

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Sunki pensijų lygtis

Text of 2013 m. kovo 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 71 ( 13 496 )

  • 2013 m. kovo 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 71 (13 496)

    ORAI

    Debesuota su pragiedruliais.Temperatra dien apie 3 laipsnius ilumos.

    19p.

    fl ms alyje vyksianius pirmininkavimo ES Tarybairenginius atvyk sveiai ne tikintensyviai darbuosis. Juos taippat ketinama supaindinti suLietuvos istorija, tradicijomis,menu, kultros ir kulinariniu paveldu.

    Pirmininkavimo ES Tarybai laiko-tarpiu, liepos-gruodio mnesiais, Lietuv laukiama atvykstant apie 7,4tkst. usienio valstybi ir Bendrijosinstitucij atstov. Aukto lygio ren-gini sveius ketinama supaindintisu ms alimi. Siekiama Lietuvpristatyti kaip moderni, kuriani ir

    jauki valstyb, parodyti, k turimegeriausio ir graiausio, papasakotiapie tai, kuo didiuojams. Norimapaskatinti usienio svei domjim-si ms alimi ir labai tikimasi, kadpo pirmininkavimo dalis j gr Lie-tuv kaip turistai.

    3p.

    Sveius vaiinsime lietuvikais gardsiais

    USIENIS

    B.Obamos pasirinkimas

    Pirm kart per 148 met JAVslaptosios tarnybos istorij iaiinstitucijai vadovaus moteris -prezidentas Barackas Obama pati-kjo ias pareigas 53 met JuliaiPierson. Ji - Slaptosios tarnybosveteran, ioje organizacijoje dir-banti 30 met. Taiau nema sa-vo karjeros dal J.Pierson praleidoFloridoje, kur pradjo dirbti kaippolicijos pareign, o paskui pe-rjo Slaptosios tarnybos Maja-mio skyri. B.Obama jos karjervadina pavyzdine ir tiki, jogJ.Pierson imsis nauj iki.

    7p.

    www.lzinios.lt

    Lietuvos iniosKaina 1,99 Lt

    4p.

    Sunki pensijlygtis

    KAZIMIERAS LIUAS

    Nuo balandio 1 dienos gyven-tojai, kaupiantys pensijasfonduose, jau gali nusprsti, ar ij trauktis, ar pasilikti. Analitikai,nors ir kritikuoja bsimos pensi-jos skaiiuokles, daro ivad:apsisprsti kaupti las antrosiospakopos pensij fonduose verta.

    Nuo balandio iki rugsjo gyven-tojai, iki 2013 met sudar sutartis suantrosios pakopos pensij fond val-dytojais, privals apsisprsti: ar ieitii fond ir tiktis, kad ateityje pragy-venti uteks pensijos, kuri moksvalstybin Sodra, ar pasilikti fondekaip buv, ar prie savo pajam mo-kesio dalies, i Sodros pervedamosfondui, pridti savo l ir dar gautipapildom lit i valstybs biudeto.

    Kovo mnes atlikt keli apklausapie ketinimus dalyvauti pensij refor-moje rezultatai nebuvo identiki, betnelabai ir skyrsi. Antai rinkos tyrimbendrovs Spinter tyrimai atlikta ap-klausa parod, kad 60 proc. gyventoj,turini sutart su antrosios pakopospensij fondais, ketina toliau kaupti l-as pensij fonduose. 23 proc. apklaus-tj planuoja pasinaudoti galimybekaupti papildomai, o tredalis respon-dent teig dl savo pasirinkimo dargalutinai neapsisprend.

    10p.

    75 proc. apklaustj teig

    neturintys konkreios informacijos apie pensij kaupimo

    sistemos pakeitimus.

    Dviem rezonansinms byloms tir-ti Generalin prokuratra pritr-ko l, todl i Vyriausybs re-zervo prokurorai sulaukfinansins - daugiau kaip 600tkst. lit - injekcijos 3p.

    LKL empionate intrig netrks-ta, taiau didiausias netiktumasbt, jei ketvirtojoje vietoje esan-tis Lietuvos rytas i ios pozici-jos nebepakilt ir pusfinalyje susi-kaut su titul ginaniu Kauno algiriu 15p.

    DIENOS TEMOS

    Trak verslininkai pagalvs mokesio nenori 13p.5p.

    Rom

    o Ju

    rgai

    io

    nuot

    rauk

    aDIENOS TEMOS

    Ups atskirtiems dzkams nuvito viltis

    KULTRA

    Teatro scenospirmnams -Auksokryiai

  • 2013 03 28Lietuvos inios2 Komentarai ir debatai

    Bendrakeleiviai ar pakeleiviai?

    JRAT LAUIT

    Kiek ami kunigai ar grieti t-vai moko paikius: Neikite su vel-niu obuoliauti!, bet ar kas klauso?Nieko panaaus! Tik iekoma (ir ran-dama!) kuo mantresni argumen-t, mginant tikinti save ir kitus, kadtas, su kuriuo obuoliaujama, visai nevelnias, o geras vyriokas. Mes tapo-me tokie mikls demagogai, jog da-nai i tikrj nebematome skirtumotarp velnio ir angelo.

    Anksiau valdioje buvusi koali-cija pripratino, kad partija galimavadinti jokios ideologijos neturin-t, atsitiktinai surinkt juokdarisambr, o dabartin koalicija sun-kiai girgddama, kaip KristijonoDonelaiio br ratai purvyne, de-rina tolerantikuosius socialde-mokratus su darbieiais ir su vi-

    soki draudim bei ultimatyvi rei-kalavim pritvinkusia Lietuvos len-k rinkim akcija (LLRA).

    Tad gal jau tokiu savitu bdutampame tikrais, bet kam toleran-tikais europieiais? Ne!

    Politologai, apvalgininkai, kurieatlaidiai ieko valdi patekusipartij idj kratinyje ko nors, kasbt panau valstybs politik, ivy-d vairiaspalves, vairaus amiaus irvairi - nevaldik - sitikinimmoni eitynes, vienijamas patrioti-ni ki, nirta lyg buliai, pamatraudon skepet. Vieni puola ieko-ti ko nepamet (pavyzdiui, faizmoapraik), kiti painiojasi aritmetiko-je ir eitynse priskaiiuoja arba tks-tanius, arba tik imtus dalyvi. At-siranda ir toki, kurie (matyt, kokiolingvistinio oko itikti) ima plstisdailia lietuvi kalba ir ventikai pa-sipuousius mones ivadina dris-kiais. Kodl? Kur logika?

    Jei nesistebime ir nesipiktiname,kai valdi susigrda visoki pai-r ar visai pair neturintys karje-ristai, kodl gatvs eitynse negali

    draugikai suremti pei ir jauni, irvyresni mons, ir romantikai signa-tarai, ir valdios uribyje atsidr po-litikai, ir savo nuoskaud neturintyskur ilieti aistruoliai patriotai? Jei Sei-me galima partij koalicija, kodl gat-vje negalima nepartin koalicija?!Gal todl, kad kritome stabmeldys-t ir mme vadovautis senj rom-

    n ironika gyvuline teise: Quodlicet Iovi, non licet bovi (Kas gali-ma Jupiteriui, negalima jauiui)?

    Ko gero, tokia sugyvuljusi tei-singumo samprata yra dsninga vi-suomenei, kuri per trmimus, par-tizan kovas, emigracij praradotikrj dvasios aristokrat (moni,kuri tikslas, pasak kunigo RiardoDoveikos, buvo ne sukurti kok norsprodukt, o paliudyti bendr gr,

    kaip krypt tautai ir valstybei judtipirmyn) kart, tradicijas ir iandienyra priversta tenkintis jos dirbtiniupakaitalu, vien vadinamu elitu, okit - be joki padailinim - dva-sios elgetomis. Juk ne veltui sako-ma: Neduok Dieve, i ubago po-no. Mat elgeta, net ir taps ponu,savo dvasia vis tiek yra elgeta.

    Utat tam tikra dalis visuomens,ne tik tautininkai, patriotai, bet ir ne-maai inteligent, dar isaugojusi S-jdio dvasi, pajuto, kad valdia vislabiau krypsta on nuo tos krypties,kuri buvo nubrta Sjdio doku-mentuose ir valstybs Konstitucijoje.Todl ir radosi Kovo 11-osios eityns.

    Jei Tvyns sjungos-Lietuvoskrikioni demokrat (TS-LKD)partija bt itikimesn savo progra-

    mai, jei tikrai rpintsi Lietuvos vals-tyb savo krauju apgynusios tautostradicij isaugojimu ir puoseljimu,jei nepiktnaudiaut rinkj pasiti-kjimu, btent TS-LKD lyderiai kar-tu su tautininkais ir kitais patriotaisbt ved ventines eitynes. Tas, ku-rios dabar gal iek tiek negrabiai sie-k priminti nuo LLRA ultimatumapdujusiai Vyriausybei ir Seimui, kadne tik Vasario 16-osios, bet ir Kovo11-osios Lietuva - valstyb, kuriojegyvenantys kitatauiai yra lietuvibendrakeleiviai vingiuotame tautoskelyje valstyb. Blogesniu atveju - at-sitiktiniai pakeleiviai, blogiausiu - pa-galys ratuose, gresiantis sustabdytivalstybs judjim civilizuot ateit.

    Tik nuo ms alyje gyvenanitautini maum ir tautini bend-ruomeni smoningo pasirinkimo,o ne nuo Briuselio direktyv arVaruvos geidi priklauso, kaiptos bendruomens eis Lietuvosistorij: ar kaip mieli, gerbiami lie-tuvi bendrakeleiviai ir bendradar-biai valstybs krimo procese, arkaip atsitiktiniai pakeleiviai.

    Seimo tribna

    Su Seimo Darbo partijos frakcijossenino pirmuoju pavaduotojuPetru Narkeviiumi kalbamsapie krato ekonomikos perspektyvas ir jo rinkj - paneviei - problemas.

    - Esate Seimo Biudeto ir finanskomiteto pirmininko pavaduotojas.Kokie, js akimis, didiausi pavojaiartimiausiu metu gali grsti alies fi-nans sistemai?

    - Joki pavoj ar rimt grsmi iuometu tikrai nematau. Be to, ir Vyriau-sybs, ir ms partijos programojenumatyta utikrinti griet viej fi-nans sistemos kontrol ir ilgalaikvaldios sektoriaus finans tvarum,vykdyti apdairi biudeto politik.Diugina nuolat gerjantys pagrindi-niai alies ekonomikos ir finans ro-dikliai. Per 2011-2012 metus bendra-sis vidaus produktas (BVP) iaugo 5,6proc. ir pasiek priekrizin lyg - 112,1mlrd. lit. iemet planuojamas 6,2proc. BVP augimas. Padidjo ekspor-to apimtis, ji pernai siek 79,6 mlrd.lit. Didiausi Lietuvoje veikiantysbankai pastaraisiais metais sustiprinokapitalo pakankamumo rodikl, tadjie yra finansikai stabils. inoma,nerim kelia Snoro ir kio bankoistorijos, taiau kritins takos aliesfinans sistemai ie vykiai neturjo.Kartu galima pasidiaugti, kad gerokaiiaugo verslinink ir vartotoj pasiti-kjimas alies ekonomika. Natralu,kad iemet verslas planuoja daugiau

    l skirti investicijoms, tai skatinskio augim. inoma, kai kurie eko-nomistai perspja dl pavojaus, kurgali kelti kelias euro zonos valstybeskamuojanti recesija. Vis dlto manau,kad ms pramons konkurencingu-mui tie procesai takos neturs. Jei tiknebus sukrtim tarptautinse finan-s rinkose dl naftos kain uolio, jo-kios grsms infliacijos poiriu ne-kils. Manyiau, kad daugiau dmesiomums reikt skirti administravimokainoms. Lietuvos ekonomikos augi-

    mas ateinaniais metais priklausys irnuo to, kaip Vyriausybei pavyks gy-vendinti mokesi reform, kokiesprendimai bus priimti dl bst re-novacijos ir energetikos.

    - Kokia js nuomon apie gali-myb 2015 metais sivesti eur?

    - Vyriausyb i esms jau pritareuro vedimo planui. Kad Lietuva ga-lt stoti euro zon, ji turi atitiktipenkis visiems inomus Mastrichtokriterijus. Kiek didesn nerim, ma-nau, galt kelti infliacijos rodiklis ir

    viej finans deficitas. Jei iuos kri-terijus atitiksime, didesni problem2015 metais sivesti eur nematau. Itikrj Lietuvos infliacijos rodiklispamau artja prie euro zonos vidur-kio. Vidutin metin infliacija sausiomnes ms alyje buvo 3,1 proc.,Mastrichto normatyvas - 2,8 procen-to. Vasario 22 dien paskelbtose Eu-ropos Komisijos prognozse taip patteigiama, kad Lietuvoje infliacija ar-timiausius kelerius metus mas.

    - Kaip jums, Darbo partijos frakci