2013 m. sausio 24 d. / Ketvirtadienis / Nr. 19 (13 444)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais, vietomis pasnygu-riuos. Temperatū-ra dieną 8-9, pajūryje apie 5laipsnius šalčio.

19p.

Penkerius metus Liustracijos komisijai vadovaujantis Algimantas Urmonas tikina, kad šiemet galėtų būti padėtas daugiau kaip du dešimtmečiusšalyje vykstančio liustracijos proceso taškas. Šis pasiūlymasartimiausiu metu pasieks Seimą.

Komisijos, vertinančios duomenisapie slaptą asmenų bendradarbiavimąsu Sovietų Sąjungos specialiosiomistarnybomis, pirmininko A.Urmonoteigimu, liustraciją reikėtų baigti “di-deliu istoriniu tašku”, kurį padėti tu-rėtų tie, kurie procesą ir pradėjo - po-litikai. “Praėjo daug laiko, į šiuos

klausimus reikėtų pažvelgti naujai. Beto, šiuo metu valstybėje pakanka ir ki-tų problemų”, - LŽ vakar sakė Liustra-cijos komisijos vadovas. Jo nuomone,“politiškai gražiausia pabaiga” būtų va-dinamojo Liustracijos įstatymo paskel-bimas negaliojančiu.

3p.

Pranašaujama liustracijos pabaiga

UŽSIENIS

Siūlo referendumą

Didžiosios Britanijos premjerasDavidas Cameronas nori, kad šaliesžmonės patys nuspręstų valstybėslikimą Europos Sąjungoje. Jis paža-dėjo surengti referendumą dėl ša-lies tolesnės narystės Bendrijoje,jeigu konservatoriai laimės kitusparlamento rinkimus. D.Camero-nas mano, kad referendumas galė-tų vykti kitos jo kadencijos pra-džioje, bet ne vėliau kaip 2017metų pabaigoje. ReferendumuD.Cameronas nori nušauti du zui-kius: užsitikrinti euroskeptiškai nu-siteikusių rinkėjų paramą ir parody-ti, kad yra stiprus premjeras.

6p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

9p. 13p.

DIENOS TEMOS

Iš parduotuviųvagiama ir dėl pramogos 4p.

KULTŪRA

J.Vaitkus apie šių dienų stabus

Ore

sto

Gur

evič

iaus

nuo

trau

ka

”Arvi” domina

aukštasismokslas

IEVA ALŠĖNAITĖ

Neoficialių šaltinių teigimu,“Arvi” įmonių grupė ketina įsigyti didžiąją dalį prestižiniuvadinamo privataus ISM Vady-bos ir ekonomikos universitetoakcijų. Bendrovės atstovai tiki-na, kad kalbėti apie aukštosiosmokyklos pirkimą dar anksti.

Apie 20 Lietuvos ir užsienio bend-rovių vienijanti “Arvi” įmonių grupė,LŽ šaltinių duomenimis, žada pirkti60 proc. ISM Vadybos ir ekonomikosuniversiteto akcijų. Neoficialiai taippat kalbama, kad finansų, ekonomi-kos, rinkodaros, vadybos, tarptauti-nio verslo ir komunikacijos specialis-tus rengiančiame universitete norimaplėtoti ir humanitarinę kryptį.

Vakar su užsienyje viešinčiu “Arvi”įmonių grupės valdybos pirmininku irgeneraliniu direktoriumi VidmantuKučinsku susisiekęs šios bendrovėstarptautinių ryšių ir komunikacijos va-dovas Algirdas Kumža LŽ teigė, jog in-formacija apie galimą ISM akcijų pir-kimą veikiausiai remiasi tuo, kad“Arvi” labai intensyviai bendradar-biauja su Lietuvos universitetais.

3p.

A.Kumža: “Laukiame

universitetų specialistų,

remiame daugelį aukštųjų mokyklų, esame mecenatai.”

Susisiekimo ministras RimantasSinkevičius pagaliau sulauks trečiojo viceministro - ilgai dalijęsi vietas, koalicijos partne-riai šį postą patikėjo Darbo partijai. Pareigos greičiausiai atiteks lenktynininkui Sauliui Girdauskui. 5p.

“Mes stipriausios ir gražiausios”, -duodama interviu LŽ teigė titu-luotoji šiuolaikinės penkiakovėsatstovė olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė 15p.

VERSLAS

Šildymą piginainovatyvi statyba

2013 01 24Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

RAMŪNAS TERLECKAS

Prisipažinsiu, esu maloniai nuste-bintas, kad pirmadieninis Lietuvos pra-monininkų konfederacijos prezidentoRoberto Dargio interviu “Lietuvos ži-niose” sulaukė tokio atgarsio. Jo įžval-gos, kad didžiausia grėsmė Lietuvosekonomikai yra prastėjanti demografi-nė padėtis, tapo viena svarbiausių šiossavaitės aktyviai visuomenės gyvenimedalyvaujančių piliečių diskusijų temų.Kaip minėjau, mane tai šiek tiek stebi-na, nes ponas R.Dargis apie tai kalbatikrai ilgiau nei vienus metus, tačiau di-desnio atgarsio Pramonininkų konfe-deracijos prezidento pastabos nesu-laukdavo. Žurnalistai ir redaktoriaižino, kad laikas bei vieta dažnai lemia,ar pranešama žinia tampa įtakinga, ga-

li keisti požiūrį į valstybėje vykstančiusprocesus. Todėl spėlioju, gal šią savaitętiesiog nebuvo kitų naujienų, galinčiųsudominti visuomenę, o gal imame su-vokti, kad stovime prie didelių permai-nų slenksčio?

Kažin ar daug atsirastų prieštarau-jančiųjų ponui R.Dargiui, kuris sako,kad ilgalaikėje perspektyvoje valsty-bės ekonomikos augimas tiesiogiaipriklauso nuo demografinės padė-ties. Anot jo, statistika rodo, kad 2021metais Lietuvoje bus 350 tūkst. ma-žiau darbingo amžiaus žmonių, o taiturės įtakos ekonomikos plėtrai, so-cialinei situacijai.

Pramonininkų lyderis apgailes-tauja, kad Lietuvoje dar nėra dera-mai susirūpinta gyventojų skaičiausmažėjimu.

“Sunku pasakyti, ar tai tokia didelėbaimė, kad apie tai baisu net kalbėti,ar tiesiog nežinome, ką daryti, todėlneliečiame šios temos”, - interviu “Lie-

tuvos žiniose” svarsto ponas R.Dargis.Jis nesiūlo gatavų receptų, kaip

spręsti mažėjančio gimstamumo irdidėjančios emigracijos proble-mas, žvilgsnį kreipia Vyriausybės

pusėn ir kviečia aktyviau diskutuo-ti šia tema.

Be jokios abejonės, tam tikrų prie-monių Vyriausybė galėtų imtis, ta-čiau prieškrizinis socialdemokratųir konservatorių sutarimas paleng-vinti jaunų šeimų gyvenimą per ke-lis mėnesius iššlavė “Sodros” biu-džetą. Tokių ilgų motinystės atostogųgalėtų pavydėti daugelio valstybiųšeimos. Vokietijoje motinystės atos-togos trunka 14 savaičių, Prancūzi-joje - 16, JAV - 12.

Taigi geri norai ne visuomet drau-gauja su protu ir sutampa su galimy-bėmis. Apie verslo sąlygų liberalizavi-mą, kuris esą turėtų stiprinti valstybę,kalbama dešimtmečius, bet vežimasnuo to sparčiau nerieda.

Kita vertus, turbūt dar neturime

atsakymo, kiek socialiai atsakingasyra mūsų verslas.

Naujoji valdančioji dauguma pasi-šovė analizuoti ir imtis esminės mo-kesčių reformos, kuri turėtų vesti Lie-tuvą gerovės valstybės kūrimo keliu.Kažkodėl abejoju, ar sulauksime ste-buklo ir dėl kelių mokesčių pakeitimonetrukus pajusime tą gerovę artėjant.

Tačiau neabejoju, kad, norim mesto ar ne, Lietuva po dešimties metųbus daug margesnė. Pasaulis kasdienmažėja, žmonės juda vis laisviau, irjokiais griežtais imigracijos įstatymaisto nepakeisi. Todėl jau šiandien turi-me galvoti ne tik apie tai, kaip ma-žinti emigraciją, bet ir kaip rengtispadidėjusiai imigracijai. Kuo anks-čiau pradėsime, tuo mažiau proble-mų turėsime.•

Tarp emigracijos ir imigracijos

Jau šiandien turimegalvoti ne tik apie

tai, kaip mažinti emigraciją, bet ir kaip

rengtis padidėjusiaiimigracijai.

Su Seimo naujoku, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA)frakcijos nariu Juzefu Kvetkovskiu kalbamės apie lenkų tautinės mažumos švietimo problemas.

- Švietimo klausimai jau kurį lai-ką kursto aistras tarp lietuvių ir len-kų politikų, visuomenėje. Esate pe-dagogas, jau du dešimtmečiusvadovaujate Lietuvos lenkų mokyk-lų mokytojų draugijai. Manote, kadLietuvoje iš tiesų nėra sudaryta tin-kamų sąlygų lenkų švietimui?

- Negalime sakyti, kad lenkų tauti-nė mažuma visai neturi galimybiųmokytis. Tinkamos sąlygos buvo su-darytos iki 2011 metų, kol buvo priim-tas naujos redakcijos Švietimo įstaty-mas. Problemų kildavo ir anksčiau,tačiau mūsų lūkesčius buvusi tvarkadar tenkindavo. Paskui situacija kar-dinaliai pablogėjo, ypač dėl egzaminųsuvienodinimo ir dalykų mokymo lie-tuvių kalba.

Kita vertus, kalbant apie Lietuvoslenkų švietimą reikia pažymėti, kad jau15 metų šiuo klausimu nėra ramybės.Švietimo ir mokslo ministerija aiškina,kad mes neintegruoti, vaikai silpnaimoka lietuvių kalbą ir t. t. Nuolatiniskai kurių klausimų eskalavimas nelei-džia ramiai dirbti. Jaučiame ministeri-jos ir kai kurių politikų spaudimą.

- Tačiau ankstesnės Vyriausybėsvadovas Andrius Kubilius dar per-nai tvirtino, kad lenkų švietimasLietuvoje geriausias pasaulyje, ne-įskaitant pačios Lenkijos. Ką apietokį teiginį manote?

- Tokį pasakymą vertinu kaip po-litikavimą. Kartu buvo aiškinama,kad visame pasaulyje yra 160 lenkiš-kų mokyklų, Lietuvoje - net 120. Tokspalyginimas netelpa į jokius rėmus.

Lenkiškų mokyklų nėra nei JAV, neiAnglijoje, ten nebent tik privačios ar-ba sekmadieninės mokyklos. Reikiažiūrėti į tokias lenkiškas mokyklas,kurių yra Čekijoje, Vokietijoje ar Da-nijoje, ten, kur nuolat gyvena lenkųtautinė mažuma. Todėl minėtas tuo-mečio premjero A.Kubiliaus teiginysneteisingas. Taip lyginti negalima.

- Ne kartą esate dalyvavęs mitin-guose ir kritikavęs tuometę valdžiądėl naujojo Švietimo įstatymo. Da-bar, kai esate vienas iš valdančio-

sios koalicijos atstovų, kokių veiks-mų žadate imtis Seime? GalbūtLLRA frakcija ketina įregistruotinaujas įstatymo pataisas?

- Mano manymu, kai kuriuos įsta-tymo straipsnius būtina taisyti ir pa-pildyti. Pavyzdžiui, nuostatą, kad mo-kymą valstybine kalba reikia pradėtinuo pirmosios klasės. Juk kaimo vai-kai į mokyklą ateina gimtosios kalbosdar gerai nemokėdami! Su kalbos su-nkumais susiduriama ir penktoje kla-sėje, kai vaikai Lietuvos istorijos turi

mokytis valstybine kalba. Todėl rei-kėtų arba perkelti šią discipliną į aukš-tesnes klases, arba palikti mokyklosnuožiūrai ir tėvų pasirinkimui - dės-tyti gimtąja ar valstybine kalba. Tau-tinės mažumos kaip diskriminacijąpriima nuostatą, kad tose vietose, kurveikia dvi mokyklos ir jeigu 11 klasė-je neužtenka mokinių, reikia paliktitik lietuvišką mokyklą. Čia būtina ieš-koti kitos išeities, ramesnės, žmogiš-kesnės, o ne vadovautis iš viršaus nu-leistomis nuostatomis.

Kiek žinau, dar pernai, buvusiosSeimo kadencijos metu, buvo įre-gistruoti mano partijos kolegos Jaros-lavo Narkevičiaus siūlymai taisyti šį įs-tatymą. Dabar naujajame Seime kolkas mažai laiko praėjo, darbas kaip rei-

kiant dar neįsibėgėjo, tad kokių norsnaujų ketinimų frakcijoje negirdėjau.

- Kokios švietimo sąlygos tenkin-tų lenkų tautinę mažumą?

- Net mokslininkai kelia klausimą,ar galima suvienodinti kitakalbių irgimtakalbių valstybinės kalbos mo-kėjimą. Todėl tautinių mažumųmokymo programos turėtų būtipriartintos prie lietuvių, bet ne su-vienodintos. Manau, reikalingas iratskiras egzaminas.

Antra, lenkų mokyklose dalykusdėstyti valstybine kalba galima būtųmokinių ir tėvų pageidavimu, jei mo-kykla turi tokių sąlygų. Trečias dalykassusijęs su mokyklų tinklo peržiūrėji-mu. Ši problema aktuali ne tik lenkų,bet ir lietuvių mokykloms. Tai trys pa-grindiniai klausimai, dėl kurių ir kylaįvairių diskusijų, vyksta mitingai. Dau-gumai šių problemų išspręsti net ne-reikia papildomų finansų, tik noro irpolitinės valios.

- Ar tikitės, kad per šią ketverių me-tų Seimo kadenciją situacija pasikeis?

- Spėlioti politikoje sunku... Apskri-tai nereikėjo tuo keliu eiti. Juk visadasunkiau taisyti padarytas klaidas, neijų nedaryti.

- Ar išsprendus lenkų tautinėsmažumos švietimo klausimą page-rėtų Vilniaus ir Varšuvos dialogas?

- Esu per mažas politikas šiamklausimui nagrinėti. Turbūt, bešvietimo, turime ir kitų problemų.Tai - ekonomika, energetika ir t. t.Kiekviena valstybė domisi, kaip josvaikai gyvena užsienyje. Mes taippat padedame mokykloms Balta-rusijoje, Lenkijoje. Man regis, taivisiškai natūralus dalykas. Žino-ma, santykiai bent kažkiek turėtųpagerėti.•Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Sunkiau taisyti klaidas, nei jų nedarytiSeimo tribūna

Daugumai šių problemų išspręsti net nereikia papildomų finansų, tik noro

ir politinės valios.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Seimo narys J.Kvetkovskis tikino esąs “per mažas” politikas, kad nagrinėtų Lenkijos ir Lietuvos santykių perspektyvas. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 32013 01 24Lietuvos žinios

Trumpai

RAIMONDA RAMELIENĖ

Penkerius metus Liustracijoskomisijai vadovaujantis Algimantas Urmonas tikina,kad šiemet galėtų būti padėtas daugiau kaip du dešimtmečiusšalyje vykstančio liustracijosproceso taškas. Šis pasiūlymasartimiausiu metu pasieks Seimą.

Komisijos, vertinančios duomenisapie slaptą asmenų bendradarbiavimąsu Sovietų Sąjungos specialiosiomistarnybomis, pirmininko A.Urmonoteigimu, liustraciją reikėtų baigti “dide-liu istoriniu tašku”, kurį padėti turėtųtie, kurie procesą ir pradėjo - politikai.

“Praėjo daug laiko, į šiuos klausi-mus reikėtų pažvelgti naujai. Be to,šiuo metu valstybėje pakanka ir kitųproblemų”, - LŽ vakar sakė Liustra-cijos komisijos vadovas. Jo nuomo-ne, “politiškai gražiausia pabaiga”būtų vadinamojo Liustracijos įstaty-mo paskelbimas negaliojančiu. A.Ur-monas vylėsi, kad naujasis Seimasbūtent taip ir pasielgs.

Nunyks ir komisijaJei Seimas priimtų sprendimą dėl

liustracijos proceso pabaigos, natū-raliai taptų nebereikalinga ir Liustra-cijos komisija. Vis dėlto dar pusmetįji turėtų veikti, kad, atsiradus būtiny-bei, teismuose galėtų baigti vykstan-čius procesus.

Vėliau Liustracijos komisijos įgalio-

jimai galėtų būtų perduoti Lietuvosgyventojų genocido ir rezistencijos ty-rimo centrui (LGGRTC). Nuo praė-jusių metų gegužės šis centras pradė-jo viešinti KGB dokumentus. “Kaikuriuos skaudulius mes iškėlėme”, -paklaustas, ar komisijos darbas turė-jo prasmės, sakė A.Urmonas. Jo nuo-mone, visuomenė dar nėra subrendu-si spręsti tokio lygio opių problemų,todėl “atsiranda negerų ir nešvariųsrovių”. Komisijos vadovas prisipaži-no neigiamai vertinantis ir LGGRTCviešinamus dokumentus, kurie tik “pi-la druską ant žaizdos”.

A.Urmonas ne kartą yra išsakęskritišką požiūrį į liustraciją. Esą ne-įgalus įstatymas, strategijos ir takti-kos stoka, teisinė aklavietė reikiamostatuso neturinčią komisiją vertėliustraciją tik imituoti. Komisijos pir-mininko nuomone, liustracija savofunkcijų neįvykdė. Liustruoti buvotik tie asmenys, kurie jokios įtakosvisuomeniniams procesams nedarė.Anot A.Urmono, daugelio tų, kurienebuvo pripažinti bendradarbiavęsu slaptosiomis tarnybomis, bylosbuvo išvežtos, Lietuvoje liko tikaguonos grūdeliai. Todėl teismai to-

kio bendradarbiavimo daugeliu at-vejų nepripažino.

Ne kartą trauktis iš Liustracijos ko-misijos vadovų ketinęs A.Urmonas,paklaustas, ar nesigaili to nepadaręs,prisipažino vienareikšmiškai atsakytinegalįs. “Viena vertus, gailiuosi. Ta-čiau teisingumo požiūriu likdamas pa-sielgiau gerai”, - teigė jis.

Ketina domėtisSeimo Nacionalinio saugumo ir gy-

nybos komiteto (NSGK) pirmininkas“darbietis” Artūras Paulauskas LŽ pa-tikino, kad į NSGK darbotvarkęliustracijos klausimai tikrai bus įtrauk-ti. “Artimiausiu metu ketinu susitikti

su Liustracijos komisijos vadovu, iš-siaiškinti padėtį, susipažinti su doku-mentais”, - sakė jis.

Buvusio NSGK pirmininko kon-servatoriaus Arvydo Anušausko teigi-mu, liustracijos, kaip teisinio proceso,pabaiga įstatymais nėra apibrėžta. Artolesnė liustracija įmanoma, kai neat-siranda naujų archyvinių dokumentųir informacijos? Anot politiko, nuken-tėjusių nuo sovietinių represinių struk-

tūrų žmonių nuomone, liustracija ne-buvo pakankama, todėl turėtų vyktitoliau. “Tačiau politinių partijų verty-binės nuostatos šiuo klausimu skiria-si”, - pabrėžė A.Anušauskas.

Tas pats ir dėl Liustracijos komisi-jos likimo, kurios veikimo terminoįstatymas nenumato. “Įstatymo kei-timas būtų politinis sprendimas, ku-ris reikštų, kad iš šio proceso nebe-sitikima nieko daugiau be to, kas jauyra padaryta. Mano supratimu, kolkas šio įstatymo keisti nereikėtų”, -sakė A.Anušauskas.

Nėra archyvųRemiantis išlikusia KGB dokumen-

tine medžiaga daroma prielaida, kad1940-1991 metais su LTSR KGB slaptabendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.Turimais duomenimis, iki 1990-ųjųba-landžio 11 dienos buvo sunaikinta 36237 agentų asmens ir darbo bylos, iškrašto teritorijos išvežtos 8539 tokiosbylos. Išlikusios operatyvinės įskaitosbylos sudaro tik 0,62 proc. viso išliku-sio KGB archyvo. Be to, išlikusiose by-lose labai daug defektų (išplėšti lapai, iš-pjaustytos agentų pavardės). Istorikųnuomone, 1987-1989 metais Lietuvo-je slapta bendradarbiauti su KGB galė-jo apie 5 tūkst. asmenų. 2000 metaispaskelbus savanoriško prisipažinimoapie bendradarbiavimą su slaptosiomisSSRS tarnybomis terminą, tai padarė1589 asmenys.

Liustracijos komisija per savo veik-lą yra išnagrinėjusi daugiau kaip pu-sę tūkstančio bylų.•

Pranašaujama liustracijos pabaiga

Nukentėjusių nuo sovietinių represinių

struktūrų žmoniųnuomone, liustracija nebuvo pakankama,

todėl turėtų vykti toliau.

“Yra įvairios programos, laukia-me iš tų universitetų specialistų, re-miame daugelį aukštųjų mokyklų,esame mecenatai. Galbūt iš to ir ki-lo kalbos apie bendradarbiavimą suužsienio universitetais. Bet dėl pir-kimo kalbėti dar anksti”, - sakė jis.

Anot A.Kumžos, pats V.Kučinskasjam vakar patvirtino, kad kalbos apiegalimą minėto universiteto akcijų pir-kimą šiandien nėra. “Juk kalbų būnavisokių. Galimas dalykas, kad buvokoks nors pasiūlymas, galbūt papra-šyta pagalvoti, bet jeigu anksti, taianksti”, - pažymėjo “Arvi” atstovas.

Bendradarbiavimas nenutrūksISM Vadybos ir ekonomikos uni-

versiteto rektorius Nerijus Pačėsa va-kar teigė, kad šios aukštosios mokyk-los akcininkų struktūra nesikeičia.“Universiteto steigėjais ir pagrindi-niais akcininkais išlieka BI Norwe-gian Business School bei Norvegijos

verslo ir inovacijų plėtros agentūra“Innovation Norway”, - LŽ sakė jis.

Anot N.Pačėsos, ISM bendradar-biauja su daugeliu verslo įmonių, tarpkurių - “Nestle”, “Danske Bank”,DNB bankas, “Linas agro”, “Kaunogrūdai”, “Lindorff”, “Aviva”, “Han-ner”, “Sony Ericsson” ir kt.

“Arvi ir ko” - viena įmonių, da-lyvaujančių ISM “100 Talentų”programoje. Kompanija skiria sti-pendijas geriausiai besimokantiemsISM studentams. ISM Vadybos irekonomikos universiteto bei “Arviir ko” bendradarbiavimas nenut-rūks ir 2013 metais”, - pažymėjoN.Pačėsa.

Pirmas nevalstybinis1999 metais įsteigtas ISM Vadybos

ir ekonomikos universitetas - pirmo-ji nevalstybinė aukštoji mokykla mū-sų šalyje. Kaip teigiama ISM interne-tinėje svetainėje, universiteto steigėjai- BI Norwegian Business School, pri-pažįstama didžiausia verslo mokykla

Europoje, ir “Innovation Norway” -svarbiausia Norvegijos vyriausybės fi-nansinė institucija, skatinanti versloinovacijas ir padedanti įgyvendintipažangias verslo idėjas.

Vilniuje ir Kaune įsikūręs univer-sitetas vykdo visų pakopų - bakalau-ro, magistro ir daktaro - akredituo-tas studijas.

“Arvi” įmonių grupės bendrovėsužsiima kalakutų auginimu ir kala-kutienos perdirbimu, cukraus, trą-šų gamyba, krovinių gabenimu jū-rų transportu, plėtoja viešbučių,viešojo maitinimo veiklą.•

Atkelta iš•1 p.

ĮTARIAMI PAREIGŪNAI

Šiaulių apskrities vyriausiojo polici-jos komisariato (VPK) pareigūnaiįtariami galbūt dalyvavę platinantnarkotines medžiagas ir piktnau-džiavę tarnyba. Vakar Lietuvos kri-minalinės policijos biuro Organi-zuoto nusikalstamumo tyrimo irPolicijos departamento Imunitetovaldybos pareigūnai, tirdami gali-mus korupcijos faktus, Šiaulių ap-skrities VPK ir kitose vietose atlikokratas bei sulaikė asmenis, įtaria-mus nusikalstamų veikų padarymu.Bus sprendžiamas klausimas dėl

kardomųjų priemonių sulaikytie-siems skyrimo. Galimų korupcijosapraiškų pobūdį ir mastą tiria dide-lės policijos pajėgos, atliekami išsa-mūs Šiaulių policijos padaliniųveiklos patikrinimai.

KRATOSI KONKURSO

Aplinkos ministerija siekia nut-raukti buvusios valdžios paskelbtąkonkursą užsakomosioms televizi-jos ir radijo laidoms bei informaci-jai kitose žiniasklaidos priemonė-se. Pernai liepą skelbtame

konkurse gauta bendros 3,7 mln.litų vertės siūlymų. Aplinkos mi-nisterija pranešė paprašiusi Viešų-jų pirkimų tarnybos leisti nutrauktisutarčių pasirašymo procedūras.Ministerija ketina skelbti naująkonkursą. Aplinkos viceministrasAlmantas Petkus sakė, kad minis-terijos vadovybei kelia abejonių, aršios sutartys yra tikslingos, ar ne-buvo piktnaudžiauta galimybe pa-skubomis išnaudoti šiai sklaidainumatytus pinigus. Anot jo, kon-kursas buvo paskelbtas likus ke-liems mėnesiams iki dabartinėsVyriausybės suformavimo.

ATSEIKĖJO RŪMAMS

Kultūros ministras Šarūnas Biru-tis pasirašė įsakymą, kuriuo pa-skirstė kapitalo investicijas 2013metams pagal asignavimų valdy-tojus ir investicijų projektus. Di-džiausia suma - 12 mln. 993 tūkst.litų - skirta Valdovų rūmams.“Tik beveik 13 mln. litų. Dabarskaičiuojame, kiek pinigų reikėsiki liepos 1-osios ir kiek gali liktipo to”, - vakar sakė Vilniaus piliųdirekcijos laikinasis vadovas Da-nius Malinauskas. Anot jo, skirtųpinigų tikrai užteks baigti dar-

bams vadinamajame A korpuse,kad liepos 1-ąją čia galėtų pradėtiveikti muziejus ir vykti pirminin-kavimo Europos Sąjungos Tarybairenginiai. D.Malinauskas teigė,kad statybininkai iš šio korpusoturi išeiti gegužės 15 dieną. Jis vy-lėsi, jog iš šiemet skirtų pinigų likslėšų vidiniam kiemui, pastato fa-sadui sutvarkyti, kad Valdovų rū-mai būtų kuo mažiau panašūs įstatybvietę. D.Malinauskas tikisi,kad šiemet pavyks pradėti darbusir B korpuse.

BNS, LŽ

“Galimas dalykas, kad buvo koks norspasiūlymas, galbūt

paprašyta pagalvoti,bet jeigu anksti,

tai anksti.”

Geriausiai besimokantiems ISM studentams “Arvi ir ko” skiria stipendijas.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas vylėsi, kad naujasis Seimas paskelbs vadinamąjį Liustracijos įstatymą negaliojančiu. Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

“Arvi” domina aukštasis mokslas

DAIVA BARONIENĖ

Parduotuvėse besisukiojantysvagišiai ima viską, kas pakliūvapo ranka. Dažniau tai daromane kenčiant nepriteklių, bet ieškant pramogų.

“Paaugliai, ūkininkai, verslininkai,menininkai, netgi kunigas”, - pirštuslenkė parduotuvių savininkai ir vadovai,LŽ paprašyti įvardyti vagis, pričiuptusprekybos vietose. Prekybininkai pabrė-žia, kad vargetos arba asocialūs žmo-nės - vieni retesnių parduotuvių vagių.

Taikinys - kačių konservai“Yra vienas visai neblogai besiver-

čiantis ūkininkas, kuris, apsilankęsmūsų parduotuvėje ir prisidėjęs ne-menką kiekį prekių, į kišenę būtinaiįsikišdavo kačių konservų, kuriuosstengdavosi išsinešti už juos nesumo-kėjęs. Gėdinimai šiam žmogui buvo nėmotais”, - LŽ sakė Pasvalio rajono Ža-deikonių parduotuvės savininkė Lion-gina Mačienė. Verslininkė teigė ne-beišmaniusi, kaip kovoti su kačiųkonservų vagimi, todėl numojo rankanutarusi, kad žmogus negali atsispirtinepaaiškinamam instinktui. L.Mačie-nė įsitikinusi, kad ne tik jos nuolat pri-čiumpamas vyriškis, bet ir kiti žmonėsvagia tikrai ne iš vargo, bet, anot jos,tik tam, kad vogtų. Iš parduotuvės daž-niausiai dingsta valgomieji ledai, kram-tomoji guma, kojinės, alkoholis.

Stanislava Indrišiūnienė, turintiparduotuvę Pakruojo rajone, Pašviti-

nyje, taip pat neslėpė, kad jos parduo-tuvėlė dažnai apvaginėjama. “Vagiliaibando nugvelbti viską, kas tik būnapo ranka. Griebia net paprasčiausiusčiulpinukus”, - sakė moteris.

Jai pritarė Rimantas Maženis, Pa-nevėžio rajono Ėriškių parduotuvėssavininkas. “Iš mūsų parduotuvės nėkarto nebuvo pavogta tik skalbimomiltelių, nors jie - viena populiariau-sių prekių. Beje, vagiant pričiupomene pačios prasčiausios reputacijosžmones”, - sakė R.Maženis.

Siaučia “ragautojai”Parduotuvių “Maxima LT” tinklo

atstovė ryšiams su visuomene OlgaMalaškevičienė teigė, jog nagrinėjantvagysčių iš šio prekybos tinklo atvejusnustatyta, kad vagia ir neblogai uždir-bantys, net nemenką padėtį visuome-nėje turintys žmonės. Anot jos, su-nkiau besiverčiantieji linkę išsineštitai, ką galės nesunkiai realizuoti - ci-garetes, alkoholį, o labiau pasiturintie-ji dažniau siekia nugvelbti parfume-rijos, kosmetikos prekių.

Nors iš “Maximos LT” tinklo par-duotuvių vagia ir profesionalai, kurieateina pasiruošę, net po kelis, dažnes-nės impulsyvios vagystės. Joms neat-sispiria į nusikaltimus, atrodytų, ne-linkę žmonės. “Po parduotuvesvaikšto nemažai, kaip mes vadiname,ragautojų. Vienas jų, bevaikštinėda-mas po parduotuvę, suvalgė visą ki-

logramą bananų”, - LŽ pasakojoO.Malaškevičienė. “Maxima LT” ats-tovė sakė, kad ragautojai dažniausiaidrausminami apsaugos darbuotojųįspėjimu, o išsinešusiesiems prekiųjau už kasų visais be išimties atvejaiskviečiama policija.

Traukia brangus alkoholis“Iki” prekybos tinklo atstovas Val-

das Lopeta pabrėžė, kad jų 238 par-duotuvėse per savaitę paprastai fik-suojama apie 300 bandymųpasisavinti vieną ar kitą prekę. Visaisatvejais, ar būtų bandyta pavogti ra-šiklį, ar brangaus alkoholio butelį,kviečiama policija. O dažniausia va-giama prekė, anot V.Lopetos, alkoho-lis. Bandoma išnešti brangiausiai kai-

nuojančius butelius. “Turim vienąnuolatinį vagį, kuris vis kėsindavosiišsinešti po degtinės butelį, o vienąkartą buvo nutvertas su slapčia išne-šamu buteliu šampano bei torto ga-balu. Vyriškis tąsyk teisinosi šven-čiantis gimtadienį”, - teigė V.Lopeta.Jis pabrėžė, kad visų vagių pasiteisini-mai vienodi: neva pamiršo susimokė-ti, nematė, kaip daiktą įsikišo po dra-bužiais ar įsidėjo į rankinę.

Baudos ir įspėjimaiPolicijos statistikos duomenimis,

tik retais atvejais ilgapirščiai iš par-duotuvių išneša prekių, kurių vertėdidesnė kaip 130 litų. Padariusiemsnusikaltimą, kai pavogtų daiktų ver-tė nesiekia šios sumos, numatytos300-700 litų baudos.

Utenos apskrities vyriausiojo po-licijos komisariato duomenimis, vy-riškiui, “Maximos” parduotuvėjepavogusiam 10 litų vertės skutimosigelį “Gillette”, buvo skirta 500 litųbauda, o 300 litų baudą sumokėjovagis, iš to paties tinklo parduotu-vės bandęs nugvelbti 1,39 lito vertėsalaus butelį. Asmuo, nutvertas iš“Norfos” parduotuvės besinešantisbutelį “Šimtmečio” degtinės, kai-nuojančios 19,99 lito, sumokėjo 400litų baudą. Vaiko, iš parduotuvėsbandžiusio pavogti 1,90 lito vertėsžiebtuvėlį, tėvams skirtas įspėjimas.Įspėta buvo ir moteris, iš “Maximos”bandžiusi išnešti rašiklį bei du kry-žiažodžių žurnalus.•

2013 01 24Lietuvos žinios4 Dienos temos

Iš parduotuvių vagiama ir dėl pramogos

“Lietuvos žinių” redakcija gedi dėl kolegės, buvusios ilgametės mūsų dienraščio

žurnalistės ALDONOS SVIRBUTAVIČIŪTĖS mirties ir nuoširdžiai užjaučia visus velionės artimuosius

ir bendražygius.

“Vagia ir neblogai uždirbantys, net nemenką padėtį

visuomenėje turintys žmonės.”

Dėl Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame kolegą ALGĮ JANUŠAUSKĄ.

Telydi paguoda ir dvasios stiprybė sunkią netekties valandą.

„Lietuvos žinių“ kolektyvas

Parduotuvėsedažnesnės yraimpulsyvios vagystės, kai vagiama iš ankstonesuplanavus. Ritos Stankevičiūtės

nuotrauka

Dienos temos 52013 01 24Lietuvos žinios

JURGA TVASKIENĖ

Susisiekimo viceministrų pa-reigas jau eina buvęs Kaunooro uosto generalinis direk-torius Arijandas Šliupas irbuvęs Vilniaus rajono savi-

valdybės administracijos direktoriauspavaduotojas, sveikuolis VladislavasKondratovičius. Ministras R.Sinke-vičius patvirtino A.Šliupą pasirinkęspats. V.Kondratovičių delegavo koa-licijos partnerė Lietuvos lenkų rinki-mų akcija (LLRA).

Dėl trečiojo viceministro postokurį laiką vyko savo kandidatą pre-tendavusių deleguoti “tvarkiečių” ir“darbiečių” derybos. Dabar aiškė-ja, kad šią teisę gavo Darbo partija.Jei kandidato praeityje kabliukų ne-ras visus pretendentus į vicemi-nistrų postus tikrinanti Specialiųjųtyrimų tarnyba, iki sausio pabaigostrečiojo viceministro kėdę turėtųužimti buvęs Seimo narys verslinin-kas S.Girdauskas.

Lenktynių neišsižada42 metų S.Girdauskas pagal spe-

cialybę - transporto mašinų ir įren-ginių inžinierius, visuomenei ge-riau žinomas kaip lenktynininkųdinastijos atstovas.

Jo tėvas Kastytis Girdauskas -praeityje visoje Sovietų Sąjungojegarsus lenktynininkas, tėvo brolisArvydas Girdauskas - ne mažiaugarsus šturmanas.

“Būnant vaiku, jaunuoliu, kuris tu-rėjo vieną garsiausių Tarybų Sąjun-goje lenktynininkų tėvą, kito pasirin-kimo kaip ir nebuvo. Automobiliųsportas šeimoje buvo kaip gyvenimodalis”, - apie save anksčiau žiniasklai-dai pasakojo S.Girdauskas.

Nuo vaikystės kartingus vairavęsvaikinas į “rimtą” automobilį - tėvolenktyninį “VAZ 2105” sėdo 1988-ai-siais: tąkart septyniolikmetis raliokroso varžybose “Viktorija”, vyku-siose Kačerginės Nemuno žiede, iš-kovojo pergalę. S.Girdauskas - pen-kiskart Lietuvos automobilių raliočempionas absoliučioje įskaitoje, du-kart Lenkijos ralio čempionas, Balti-jos ralio čempionas, penkiskart iško-vojęs Lietuvos prezidento taurę ralyje“Aplink Lietuvą”, Pasaulio čempio-nato etapo taurės laimėtojas 2003metais Turkijoje.

Į sportą ir privatų verslą įsisukęskaunietis tam tikrą pertrauką buvopadaręs tik 2004-2008 metais, kai,laimėjęs Seimo nario mandatą, ket-verius metus dirbo parlamentiniameEkonomikos komitete, ėjo Jaunimoir sporto reikalų komisijos pirminin-ko pavaduotojo pareigas. Darbo Sei-me metu žurnalistų paklaustas, kodėlralisto karjerą iškeitė į politiko, S.Gir-dauskas pareiškė: “Aš jos neiškeičiau.Kaip buvau ralistas, taip ir esu, būsiu,ir net nežinau, kiek dar metų.”

Nepaisant tokio požiūrio, “dar-bietis” dalyvavo ir pastaruosiuoseSeimo rinkimuose, tačiau nesėkmin-gai. Kviesdamas balsuoti Šilainiųapygardos rinkėjus, S.Girdauskasskelbė esąs “atkaklus, susitvardantis,mokantis priimti teisingus sprendi-mus, tiesiog doras žmogus, už kurįbalsuoti rekomendavo ir kitų, o netik jo partijos, lyderiai”.

“Tai iš tiesų pareigingas, išmanan-tis ir atidus žmogus, jei kalbėtumeapie automobilinius reikalus, - LŽ sa-

kė žinomas lenktynininkas ir versli-ninkas Stasys Brundza. - Be to, Sau-lius yra buvęs Seimo narys, taigi, ma-no galva, turi ir politinio darbopatyrimo, nes juk viceministro pos-tas - politinė pareigybė. Jeigu jį siūlo,vadinasi, jis tinkamas eiti pareigas.”

S.Brundza abejojo, ar S.Girdaus-kui eiti pareigas galėtų trukdyti jo,kaip automobilizmo entuziasto, ry-šiai su varžybų rėmėjais. “Kai jis bu-vo Seimo narys, tie klausimai buvoiškilę. Bet jis nurodė, kad, dirbda-mas Seime, sportuoja be rėmėjų. Tai-gi, tie klausimai yra, matyt, išspren-džiami”, - kalbėjo verslininkas.

Dar 2005 metais parlamentinėEtikos ir procedūrų komisija kons-tatavo, kad S.Girdauskas supainio-jo viešuosius ir privačius interesus,neeilinę Seimo sesiją iškeitęs į Pa-saulio ralio čempionatą Švedijoje.Etikos sargus papiktino, kad parla-mentaras varžybose dalyvavo va-žiuodamas įvairių firmų ženklaisapklijuotu automobiliu, nors patsS.Girdauskas gynėsi jokių įsiparei-gojimų rėmėjams neturintis.

Žino problemasSusisiekimo sistemos problemati-

ką ministro R.Sinkevičiaus koman-doje bene geriausiai išmano buvęsKauno oro uosto vadovas 39 metųA.Šliupas. Kauno oro uostui jis va-dovavo nuo 2007 metų pabaigos.

Anksčiau daugiau nei dešimtmetįA.Šliupas darbavosi logistikos srityje -bendrovėje “DFDS Transport” koor-dinavo transporto srauto judėjimą Ry-tų kryptimi, vėliau planavo ir valdėkrovinių iš Klaipėdos uosto į Baltijos irNVS šalis vežimą, organizavo smulkiųkrovinių gabenimas tarp DidžiosiosBritanijos, Olandijos, Belgijos ir Lie-tuvos, ėjo Kauno filialo vadovo parei-gas, stažavosi Didžiojoje Britanijoje,dirbo keliose kitose bendrovėse.

“Nesibaimindamas keičiau dar-bovietes, nes norėjau įgyti kuo dau-giau patirties. Tai padeda plėsti aki-ratį, nes susiduri su daugiau kliūčiųir privalai rasti būdą problemomsišspręsti. Kitą kartą jau gali pasirem-ti sava patirtimi. Be to, kiekvienosįmonės darbo stilius yra savitas. Tuderiniesi prie jų, kartu įneši ką nors

nauja. Jei visą laiką dirbtum toje pa-čioje bendrovėje, yra du keliai: arbadaryti karjerą, arba sustabarėti”, -anksčiau kalbėjo A.Šliupas.

Gerus rezultatus jis demonstravoir perėjęs į Kauno oro uostą. Tačiau2012-aisiais įmonė susidūrė su rim-tais sunkumais, pagrindiniam vežė-jui - airių bendrovei “Ryanair” - susi-viliojus Susisiekimo ministerijosremto Vilniaus tarptautinio oro uos-to pažadais ir dalį savo maršrutų per-kėlus į sostinę, o dalį apskritai užda-rius. Tuo metu A.Šliupas apsisprendėtrauktis iš pareigų, o vos prieš kelismėnesius įsidarbino keleivių ir kro-vinių aptarnavimo įmonėje “Litcar-gus” komercijos direktoriumi.

“A.Šliupą Kauno oro uosto direk-toriaus poste radau pradėjęs dirbtiministru - jis buvo neseniai paskirtasankstesniojo ministro Algirdo But-kevičiaus. Akivaizdu, kad vadovasturėjo šio politiko asmeninį pasitikė-jimą. O apie jo darbą galiu pasakyti,kad A.Šliupas - aktyvus, ambicingasir iniciatyvus žmogus, išmanantis iraviaciją, ir vadybą. Jis tikrai nebuvoprasčiausias susisiekimo sektoriausįmonės vadovas”, - sakė buvęs susi-siekimo ministras Eligijus Masiulis.

Už sveiką gyvensenąMažiausiai patirties tiek valstybi-

niame darbe, tiek susisiekimo srityjeturi LLRA į viceministro postą dele-guotas 40-metis V.Kondratovičius.Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto vadybos ir verslo administravi-mo absolventas anksčiau dirbo vady-bininku privačiose bendrovėse.

2007 metais tapęs LLRA nariuV.Kondratovičius gavo darbą Vilniausrajono savivaldybės administracijoje- buvo paskirtas Investicijų skyriausvedėju. Po 2011 metų savivaldybių ta-rybų rinkimų jis palypėjo dar aukš-čiau - tapo rajono administracijos di-rektoriaus pavaduotoju.

Labiau nei politikas, V.Kondra-tovičius garsėja kaip blaivios gyven-senos, sveikatos, sporto ir turizmoentuziastas. Nuo 2007 metų jis ei-na Nacionalinės žalingų įpročiųprevencijos tarybos viceprezidentopareigas, yra Lietuvos sveikuolių są-jungos valdybos narys. Prieš penke-

rius metus dabartinis susisiekimoviceministras tapo vienu draugijos“Optimalietis”, siekiančios visiemsnorintiems padėti atsikratyti žalin-gų įpročių, kūrėju ir prezidentu.

“Tai šaunus sveikuolis, harmo-ninga ir subalansuota asmenybė, -apie V.Kondratovičių LŽ pasakojoLietuvos sveikuolių sąjungos prezi-dentas Dainius Kepenis. - Manau,

daug žmonių yra jam dėkingi, kad“Optimalietyje” padėjo išbristi iš al-koholizmo liūno, rasti gyvenimokelią. Vladislavas - ir sveikuolis, irpilietiškas, visuomeniškas, ir savoveiklos profesionalas, nes teko gir-dėti apie jį gerų žodžių kaip apiedarbuotoją. Manau, jeigu jam ne-trukdys, jis padarys gerų darbų ireidamas naujas pareigas.”•

Komandoje - sveikuolis ir lenktynininkasSusisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pagaliau sulauks trečiojo viceministro - ilgaidalijęsi vietas, koalicijos partneriai šį postą patikėjo Darbo partijai. Pareigos greičiausiaiatiteks lenktynininkui Sauliui Girdauskui.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius2002 m. - Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakultetas, verslo vadybos ir administravimo bakalauras.1992-1993 m. - AB “Nemenčinėsstatyba”.1994-1998 m. - UAB “Vokė-3” ėjoįvairias pareigas.1998-1999 m. - UAB “Virtuvės pasaulis” vadybininkas.1999-2001 m. - UAB “Vokė-3” vadybininkas.2001-2006 m. - UAB “East tradingcompany” vadybininkas, logistikosvadovas.Nuo 2006 m. - sveikos gyvensenos,sporto ir turizmo draugijos “Optimalietis” prezidentas.2006-2007 m. - UAB “Buteka” prekybos vadovas.2007 m. sausis - 2007 m. spalis - UAB “Elektromarkt” projektų vadovas.2007-2013 m. sausis - Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Kandidatas į susisiekimo viceministrus Saulius Girdauskas1992 m. - Kauno technologi-jos universitetas, mechani-kos inžinierius.2004 m. - Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, transporto mašinų ir įrenginių inžinierius.1994-1998 m. - UAB “Hau-pas” komercijos direktorius.1995-2004 m. - VšĮ “Reven-tus” valdybos pirmininkas.1998-2004 m. - UAB “Haute-ra” direktorius.2004-2008 m. - Seimo narys.2008-2011 m. - UAB “Haute-ra” verslo vystymo konsul-tantas.Nuo 2012 m. užsiima indivi-dualia sportine veikla.

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas1997 m. - Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas,Tarptautinių pervežimų irlogistikos magistras.2007 m. - ISM Vadybos irekonomikos universitetas,Tarptautinės vadybos irverslo administravimo magistras.1995-2003 m. - UAB DSV(pervadinta UAB “DFDSTransport”) transporto vadybininkas.2004-2005 m. - UAB “Nordnet” (pervadinta UAB “Paskirstymo sistemų valdymas”)vykdomasis direktorius.2005-2007 m. - UAB “Balti logistika” generalinis direktorius.2007-2012 m. rugpjūtis - VĮ “Kauno aerouostas” generalinis direktorius.2012 m. rugsėjis - 2012 m. gruodis - UAB “Litcargus” komercijos direktorius.

Susisiekimo sistemos problematiką ministroR.Sinkevičiaus komandoje bene geriausiai

išmano buvęs Kauno oro uosto vadovas 39 metų A.Šliupas.

Skaudžią netekties valandą, netikėtai mirčiai iš gyvenimo išplėšus tėvą, nuoširdžiai užjaučiame

partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininką, Europos Parlamento narį, prezidentą ROLANDĄ PAKSĄ,

jo šeimą ir velionio artimuosius.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” Prezidiumo nariai

Nuoširdžiai užjaučiame Europos Parlamento narį,

partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininką ROLANDĄ PAKSĄ dėl Tėvo mirties.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo pirmininkas Vydas Gedvilas

Eltos nuotraukos

2013 01 24Lietuvos žinios6 Pasaulis

GUIDO WESTERWELLE, Vokietijos užsienio reikalų ministras,LAURENT’AS FABIUS, Prancūzijos užsienio reikalų ministras

Šimtmečius mūsų šalys buvokonkurentės, priešininkės, netgi“nuožmūs priešai”. Siaubingunuopuoliu tapo du pasauliniai karai ir nacių įvykdyti nusikalti-mai. Tai suvokus ypač išryškėjaKonrado Adenauerio ir Charles’iode Gaulle’io drąsa, kai 1963 metųsausio 22 dieną jie pasirašė Eliziejaus sutartį.

Sutarties tekstas - trumpas ir glaustas,bet jos turinys - revoliucinis: Prancūzi-ja ir Vokietija susitarė visais svarbiau-siais ekonomikos, politikos ir kultūrosklausimais siekti “kiek įmanoma vie-ningos pozicijos”.

Ši sutartis aktuali ir praėjus 50 metų.Jos preambulės svarbiausios sąvokos -susitaikymas, jaunimas, solidarumas irEuropa - apibūdina mūsų partnerystėsesmę. Metams bėgant ši sutartis leidoprancūzams ir vokiečiams suartėti beisusidraugauti, tuo gali pasigirti nedau-gelis tautų.

Iš šimtmečius trukusio priešiškumogali gimti tvirta draugystė - tokią žiniąEliziejaus sutartis perdavė visam pa-sauliui. Prancūzams ir vokiečiams pa-vyko susitaikyti. Apklausos patvirtina,kad daugiau nei 85 proc. abiejų šaliųpiliečių yra geros arba netgi labai gerosnuomonės apie savo kaimynus. Mesturime bendrą istorijos vadovėlį, Pran-cūzijos ir Vokietijos brigadą, dvikalbį

televizijos kanalą “Arte” ir daug kitųdialogo bei integracijos institucijų. Ga-lime pasidžiaugti ir glaudžiais abiejo-se Reino pusėse gyvenančių žmoniųryšiais. Daugiau nei 2 tūkst. Prancūzi-jos ir Vokietijos miestų tapo partne-riais, tai įneša svarų indėlį į mūsų in-tensyvius kultūrinius ir visuomeniniusmainus. Glaudžiai susijusi ir mūsųvalstybių ekonomika.

Tačiau tai, kas buvo svarbu anuomet,svarbu ir šiandien: jaunimas - bendrosmūsų ateities raktas. Ir toliau būtinaabiejų šalių jaunimui aiškinti, kaip įdo-mu ir naudinga palaikyti gerus santy-kius su kaimynu. Tai, kad milijonus kar-tų pavyko suburti jaunuosius prancūzusir vokiečius - didelis Prancūzijos ir Vo-kietijos jaunimo draugijos nuopelnas.Taip darysime ir toliau.

Tvirtas mūsų draugystės pagrindas- bendros vertybės. Ir namie, ir kitosešalyse skatiname laisvę, toleranciją, pa-galbą silpnesniesiems ir kultūrinę įvai-rovę. Be abejo, per pastaruosius 50metų pasitaikė atvejų, kai Prancūzijosir Vokietijos nuomonės abiem šalimssvarbiais klausimais išsiskyrė. Tačiaumes sugebėjome suprasti kitos valsty-bės poziciją, buvome pasirengę ieš-koti abiem pusėms priimtino spren-dimo. Ir ateityje Prancūzija beiVokietija ieškos bendrų sprendimų,susidūrusios su didžiausiais laikotar-pio iššūkiais, jos sieks augimo ir ge-rovės, skatins inovacijas ir švietimą,bendradarbiaus aplinkosaugos ir sau-gaus bei pastovaus energijos tiekimosrityje, taip pat mėgins atsakyti į nau-juosius informacijos laikotarpio klau-simus, ir kas ne mažiau svarbu - daly-

vaus bendrose misijose už taiką, sau-gumą ir stabilumą pasaulyje.

Prancūzija ir Vokietija, pasisakan-čios už laisvą, demokratinį ir ap-sisprendusį Malį, kartu su partneriaisEuropos Sąjungoje ketina įnešti svar-bų indėlį į šios Afrikos valstybės ateitį.Tačiau mūsų partnerystės centre - Eu-ropa. Europos Sąjungos sėkmės - pra-dedant nuo vidaus rinkos, laisvo as-menų bei prekių judėjimo ir baigiantbendra valiuta, negalima įsivaizduotibe mūsų bendros valios ir pastangų.Norime, kad Prancūzijos ir Vokietijosdraugystė ir toliau būtų naudinga Eu-

ropos labui bei kviečiame dėtis priemūsų. Mūsų pusėje Veimaro trikam-pyje aktyviai veikia Lenkija, akcentuo-janti Europos integraciją. Išryškėja iršalys, norinčios to siekti kartu su mu-mis. Tuo metu Europa “a la carte”, ku-rioje kai kas norėtų naudotis bendrosEuropos pranašumais nevykdydamisu tuo susijusių įsipareigojimų, nėramūsų pasirinkimas.

Europoje mūsų laukia dideli iššū-kiai. Ekonomikos srityje išlieka tokieprioritetai kaip krizės įveikimas ir di-delių ekonominių pokyčių valdymas.Tam turime konsoliduoti viešuosiusfinansus, siekti plėtros ir solidarumo,kad galėtume ekonomiškai prikelti Eu-ropą ir paversti ją konkurencinga pa-saulyje. Kad įsitvirtintume daugiapo-liame XXI amžiuje, turime ne tiknuolat modernizuoti mūsų šalių eko-nomiką ir visuomenę, bet ir toliau sta-tyti bendrus Europos namus bei rūpin-tis, kad jie būtų atsparūs krizei.

Norime kovoti su erozija ES vidu-je. Europoje prasidėjus skolų krizeiėmė stiprėti populizmo ir naciona-lizmo tendencijos. Mes tam prieš-priešiname tikėjimą Europa. Šiandienlabiau nei bet kada mūsų santykiai ga-li tapti Europos varikliu. Mes, kaipužsienio reikalų ministrai ir Europospiliečiai, esame įsitikinę, kad karo irpokario kartos “Europos refleksas”turi būti puoselėjamas ir kitame kon-tekste. Nūdienos iššūkiams Europaturi būti ne problema, o sprendimas.Tam reikia patobulinimų, kurie taptųprevencijos priemonėmis. Mes nori-me tokios Europos, kuri visiškai pa-tenkintų piliečių lūkesčius, nes Euro-pa turi ne tik kainą, bet ir vertę, mūsųpiliečiams kasdien teikiančią naudos- daugiau laisvės, daugiau gerovės,daugiau saugumo. Toks yra K.Ade-nauerio ir Ch. de Gaulle’io mumsskirtas palikimas.

Vive l’amitie franco-allemande!Es lebe die deutsch-franzoesischeFreundschaft! Tegyvuoja Prancūzi-jos ir Vokietijos draugystė!•

Prancūzija ir Vokietija Europos labui

SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Didžiosios Britanijos premjerasDavidas Cameronas nori, kadšalies žmonės patys nuspręstųvalstybės likimą Europos Sąjun-goje (ES). Jis pažadėjo surengtireferendumą dėl šalies tolesnėsnarystės Bendrijoje, jeigu konservatoriai laimės kitus parlamento rinkimus.

Sakydamas ilgai lauktą kalbą D.Ca-meronas teigė, kad referendumas ga-lėtų vykti kitos jo kadencijos pradžio-je, bet ne vėliau kaip 2017 metųpabaigoje. “Per referendumą žmonėsspręs Didžiosios Britanijos likimą. Jiepasirinks, ar šalis liks Bendrijoje, ar išjos pasitrauks”, - sakė D.Cameronas iraiškino, kad jo vadovaujama konserva-torių partija ketina iš naujo derėtis dėlšalies narystės ES sąlygų. Premjerasperspėjo, kad jeigu ES nesiims refor-mų, kurių pageidauja Didžioji Brita-nija, jo šalis gali pasitraukti iš 27 šaliųbloko.

Nors D.Cameronas mano, kad refe-rendumas dėl šalies narystės ES būti-nas, nes Bendrija “per daug reguliuojaDidžiosios Britanijos gyvenimą”, neaiš-ku, ar jis turės galimybę surengti tokįreferendumą, nes konservatoriai gali irnelaimėti 2015 metų rinkimų. Šiuo me-tu jie pagal populiarumą atsilieka nuoopozicinės Leiboristų partijos, nes vy-riausybė, siekdama apkarpyti biudžetodeficitą, ėmėsi skausmingų išlaidų ma-žinimo reformų, o tai tik didins rinkė-jų nepasitenkinimą.

D.Camerono pažadas dėl referen-dumo panašus į mėginimą įtikti dide-lei daliai euroskeptiškai nusiteikusių sa-vo partijos narių. Premjeras aiškinosuprantantis kai kurių parlamentarų

norą, kad referendumas būtų sureng-tas nedelsiant, tačiau dabar nėra patstinkamiausias laikas referendumui.“Artimiausiu metu referendumas ne-būtų naudingas nei Didžiajai Britani-jai, nei Europai. Balsavimas dėl statusquo ar pasitraukimo būtų neteisingaspasirinkimas”, - sakė Didžiosios Brita-nijos premjeras. Palaukti reikia todėl,kad euro zonos krizė gali “neatpažįsta-mai” transformuoti ES, o pasikeitusio-je Bendrijoje Didžioji Britanija matosavo ateitį.

Nors pastaruoju metu D.Cameronasjautė savo partijos euroskeptiškojosparno spaudimą, jo siūlymas surengtireferendumą piktina daugelį kitų ESnarių ir jo paties koalicinės vyriausybėspartnerius, proeuropietiškai nusiteiku-sius liberalus demokratus. Toks spren-dimas kelia nerimą ir daugeliui versli-ninkų bei opozicinei Leiboristų partijai,kuri jau perspėjo D.Cameroną, kad siū-lyti referendumą - tai siūlyti atsisakytiaiškios ateities ir privesti šalį prie “eko-nominio skardžio”.•

Nūdienos iššūkiams Europa turi būti ne

problema, o sprendimas.

Eliziejaus sutarties pasirašymo proga Berlyne susitiko Vokietijos kanclerėAngela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as. Reuters/Scanpix nuotrauka

D.Cameronas britams siūlo referendumąReferendumas konsoliduoskonservatoriusPolitologė Marga-rita Šešelgytė ma-no, kad D.Camero-no pasiūlymą dėlreferendumo la-biausiai nulėmė vi-dinės priežastys.Konservatorių par-tija nėra vieninga, jipasidalijusi į eurošalininkus ir euros-keptikus, todėl referendumas galėtųkonsoliduoti partiją, įveikti jos vidinįsusiskaldymą ir padidinti populiaru-mą tarp rinkėjų. Referendumu D.Ca-meronas nori nušauti du zuikius. Pir-ma, užsitikrinti euroskeptiškainusiteikusių politikų bei rinkėjų para-mą, antra, siekia pasirodyti kaip stip-rus premjeras, sugebantis kontroliuo-ti padėtį šalyje. D.Cameronasgreičiausiai tikisi, kad referendumasneįvyks, o jei ir įvyks, britai balsuos užnarystę ES. Pasitraukimas iš ES šaliaiprilygtų “ekonominiam sprogimui”,tačiau, euro zonos krizė ir ekonomi-kos recesija Didžiojoje Britanijojekursto euroskeptiškas nuotaikas.

Didžiosios Britanijos narystė Lietuvai naudinga Politikos eksper-tas Ramūnas Vilpišauskas sako,kad iš D.Camero-no kalbos galimasuprasti, jog to-lesnis buvimas ESreiškia buvimą ki-tomis, iš naujosusiderėtomis są-lygomis, nors pati britų vyriausybėkol kas konkrečiai nesiūlo, kaip jinorėtų pakeisti dabar galiojančiusES teisės aktus. Jungtinės Karalys-tės pasitraukimas iš ES reikštų“balso praradimą”, o tai politiškainenaudinga visai Bendrijai, taip patir Lietuvai, nes britai gana konstruk-tyviai dalyvauja ES institucijosevykstančiose diskusijose ir turi pa-grįstą poziciją. Lietuvos interesas -išsaugoti Didžiosios Britanijos na-rystę ES. Jeigu britai vis dėltonuspręstų trauktis, greičiausiaibūtų pasirinktas Norvegijos santy-kių su Bendrija modelis - dalyvavi-mas tik Europos ekonominėje erdvėje.

Pigus populizmasPolitologas Klaudijus Maniokas teigia, kad D.Camerono kalbagerai parengta ir joje atsispindi šiuo metu Didžiojoje Britanijojevyraujančios euroskeptiškos nuotaikos. D.Camerono pasiūly-mas - rinkimų kovos šalies viduje dalis, nes konservatorių kriti-kuojami ES politikos aspektai, pavyzdžiui, didėjanti Briuselio ga-lia arba kišimasis į Didžiosios Britanijos politiką, - tik piguspopulizmas, siekiant užsitikrinti rinkėjų paramą prieš 2015 me-tų rinkimus. Referendumo galėtų ir nebūti, jeigu konservatoriainelaimės rinkimų. Tačiau ir pačiai ES reikia transformuotis, kadBendrija išlaikytų savo politinį svorį tarptautinėje arenoje bei konkurencingumąpasaulio rinkose.

D.Cameronas pasidavė savo partijos spaudimui. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasaulis 72013 01 24Lietuvos žinios

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Daugiau kaip 2500 verslo magnatų, aukščiausio rangovadybininkų, politikų ir garsenybių susirinko į aukštaikalnuose esantį Davoso kurortą, kur jau 43 kartą vykstapasaulio ekonomikos forumas.

“Penkias dienas Davose vienamekvadratiniame metre bus daugiaumilijonierių nei kurioje kitoje pasau-lio vietoje”, - šaipydamasis apie Da-voso forumą parašė britų dienraštis“The Guardian”. Tačiau be milijo-nierių, bus ir 50 prezidentų beipremjerų, tarp kurių tokie pasauliolyderiai kaip Vokietijos kanclerė An-gela Merkel, Jungtinės Karalystėspremjeras Davidas Cameronas, Itali-jos vyriausybės vadovas Mario Mon-ti, Rusijos ministras pirmininkasDmitrijus Medvedevas. Forume taippat dalyvaus 14 Nobelio premijoslaureatų, Jungtinių Tautų generalinissekretorius Ban Ki-moonas, Pasauliobanko prezidentas Jimas Young Ki-mas, Tarptautinio valiutos fondo va-dovė Cristine Lagarde, nedidelis bū-rys karališkųjų asmenų, milijarduspasaulio problemoms spręsti skirian-tis “Microsoft” įkūrėjas Billas Gate-sas, į Davosą užsuks ir vienas garsiau-sių diplomatų Henry Kissingeris.Ekonomikos forumas neišsivers ir bepramogų pasaulio garsenybių, iš ku-rių garsiausia bus Holivudo žvaigždėCharlize Theron.

Nedarbas ir ekonominė nelygybė

Kaip ir kasmet, šių metų susiti-kimo tikslas - įtakingiausių pasau-lio bendrovių prezidentams ir vals-tybių vadovams pamąstyti apiepasaulio ekonomikos ateitį. Foru-mo tema “Dinamiškas atsigavimas”atitinka Davoso tradicijas, nors yrabesišaipančiųjų, kad tokioje temo-je tiek pat prasmės (o gal bepras-miškumo) būtų ir šiuos du žodžiussukeitus vietomis.

Vis dėlto Davoso forumo rengė-jai teigia, kad šiandien pasaulioekonomika duoda gerokai mažiaudingsties panikai nei prieš metus ir

jau niekas nebesitiki katastrofos.Investuotojus iš dalies nuraminopasaulio centrinių bankų vedamapolitika, o Europos centrinis ban-kas net ryžosi supirkti neribotą kie-kį į bėdą patekusių Ispanijos, Por-tugalijos ir Italijos obligacijų, nesšiose šalyse reformos, kurių buvoimtasi, jau duoda pirmų gerų rezul-tatų. Tiesa, Jungtinės Valstijos keti-na smarkiai sumažinti biudžeto iš-laidas - tai neišvengiamai atsiliepspasaulio BVP augimui, o dar dviekonomikos galiūnės - euro zona irJaponija - išgyvena recesiją.

Viena nemaloniausių šių metų te-mų - didėjantis nedarbas. Šį pirma-dienį Tarptautinė darbo organizacijapaskelbė, kad šiemet bedarbių skai-čius padidės 5,1 mln., 2014-aisiais -dar 3 milijonais. Nedarbas didėja ne-paisant to, kad kyla pasaulio BVP. Pa-saulio bankas prognozuoja, kad šiaismetais pasaulio ekonomika išaugs 2,4

proc., o kitais - 3,1 procento. Nerimąkelia ir dar viena tendencija. Su skur-du kovojančio susivienijimo “Oxfam”duomenimis, per pastaruosius 20 me-tų turtingiausių Žemės gyventojų (jiesudaro vos 1 proc. visų gyventojų) pa-jamos išaugo net 60 proc., o kilusi kri-zė tik įtvirtino šią tendenciją. 2012metais 100 turtingiausių pasauliožmonių uždirbo tiek, kad užtektų ke-turis kartus įveikti skurdą pasaulyjekaip socialinį reiškinį. Šie duomenysbuvo specialiai paskelbti Davoso foru-mo išvakarėse.

Atsigavimas ir dinamizmasŠio Davoso susitikimo svarbiausi

žodžiai - “atsigavimas” ir “dinamiz-mas”, nes to reikia pasaulio ekono-mikai, vyriausybėms bei verslobendrovėms. Atsigavimas paremtasryžtingais veiksmais ir viltimi, kadviskas turi baigtis gerai, o dinamiz-mą į Davosą suvažiavę verslo lyderiai

ir politikai laiko sinonimu tų ener-gingų veiksmų, kurių ėmėsi tarptau-tinės institucijos, vyriausybės, vers-lo bendrovės ir atskiri individaiprasidėjus ekonomikos nuosmukiui.

Forume bus daug kalbama apieeuro zonos krizę ir kaip galima jąįveikti, kaip JAV galėtų sumažinti

fantastines aukštumas pasiekusiąvalstybės skolą, kuri meta šešėlį atsi-gavimo optimizmui, ir apie tai, kadpajamų nelygybė tampa visuotineproblema. Į Davosą suvažiavę eks-pertai paaiškins politikams, kodėl taivyksta, taip pat bus paliesta daugy-bė kitų temų, tokių kaip pasaulinissaugumas ir net tokių, kodėl moder-ni medicina tampa vis mažiau priei-

nama, kodėl taip sparčiai plinta pan-demija, o antibiotikai ne tokie veiks-mingi kaip anksčiau.

Užkulisiniai susitikimaiNors šiam prestižiniam forumui

nepagailėta pinigų ir dėmesio, vy-rauja įsitikinimas, kad reikšmin-giausios diskusijos vyksta ne vie-šuose renginiuose, o privačiuoseforumo dalyvių susitikimuose, ku-riuose dalyvauja verslo lyderiai irieškantys sprendimų politikai. “TheGuardian” rašo, kad “patekti į tokįsusitikimą galima tik už 100 tūkst.svarų” ir vadina tuos susitikimusįdomiausiu Davoso forumo mo-mentu, nes tai “idealus pavyzdys,kaip globalaus pasaulio ir laisvosiosrinkos veikėjai viešai aiškina visuo-menei, ką ir kodėl jie daro, o užda-ruose privačiuose susitikimuosekalba apie priešingus dalykus”.Dienraštis dar priduria, kad “šiųmetų forume ketinama pašlovinti įglobalizmo ideologiją įvilktą rinkosfundamentalizmą, be ko toks rengi-nys apskritai būtų nereikalingas”.

Šį ekonomikos forumą Davosokritikai garsiau nei anksčiau vadinasuperturtuolių suvažiavimu, nepai-sydami to, kad šie turtuoliai patys už-sidirba pragyvenimui dirbdamistambiajame versle arba finansų sek-toriuje. Kritikų nuomone, tai nereiš-kia, kad jie iš tiesų verti tų milijardųar milijonų, kuriais disponuoja.Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimasparodė, kad beveik du trečdalius tur-tingiausių JAV žmonių sudaro kom-panijų vadovai ir bankininkai, ku-riems ne tiek rūpi, kaip pagerinti

visuomenės struktūrą, o tik kaipdaugiau uždirbti pasitelkiant lobis-tus, kurie darytų įtaką politikams.

Vis dėlto Davosas yra vieta, kur su-sirenkama pasidalyti mintimis ir ku-rioje įkvepiama siekti permainų, kurlyderiams duodama amunicijos, ku-ria jie galės pasinaudoti iš prabangauskalnų kurorto grįžę į realų pasaulį,kad galėtų keisti jį į gerąją pusę.•

Penkias dienas į Davosą bus nukreiptas pasaulio dėmesys, nes ten diskutuoja verslo ir politikos lyderiai.Reuters/Scanpix nuotrauka

Davose jau niekas nesitiki katastrofos

Buvęs Izraelio vadovas ArielisSharonas, kurio ilgą kariškio ir politiko karjerą žymėjo daugprieštaringų sprendimų, jauseptynerius metus ištiktas komos guli lovoje.

Nedidelėje palatoje Izraelio HaimShibos medicinos centre - didžiausio-je klinikoje visuose Artimuosiuose Ry-tuose - sūnūs skaito tėvui laikraščius irįjungia naujienų programas. Jie nori,kad A.Sharonas, buvęs Izraelio prem-jeras, Šešių dienų karo didvyris bei žy-dų nausėdijų Gazoje ir Vakarų Krantepagrindinis ideologas, pramintas Bul-dozeriu, Izraelio įsiveržimo į Libaną1982 metais iniciatorius, neatsiliktųnuo įvykių šalyje.

Tačiau iš tikrųjų 84 metų politikasnegali sekti naujienų - jis jau septyne-rius metus yra praradęs sąmonę ir iš-tiktas komos, tad šalis, kuriai A.Sharo-nas tiek daug nusipelnė, po truputįpradeda jį pamiršti.

A.Sharonui lemtinga diena buvo2006 metų sausio 4-oji. Tuomet, likusnedaug laiko iki rinkimų, kurių akivaiz-

džiu favoritu jis buvo laikomas, politi-kas rengėsi širdies šuntavimo operaci-jai, kai jį ištiko insultas. Neurochirurgaiatliko virtinę sudėtingų operacijų, ku-rios išgelbėjo politikui gyvybę, tačiaugalimybių pasveikti, kaip pripažino vie-nas artimas draugas ir buvęs premjeroatstovas spaudai Dovas Weisglassas, išesmės nepaliko. D.Weisglasso žodžiais,nepažeistas liko tik smegenų kamienas,o beveik visos organizmo funkcijos pa-laikomos dirbtinai.

Tokia pati ir kitų gydytojų bei neu-ropatologijos specialistų nuomonė -tokiais atvejais tikimybė, kad žmoguspasveiks, lygi nuliui. Kadangi Izraely-je įstatymas draudžia atjungti gyvybępalaikančius aparatus, tokie pacientaigali dešimtmečius gulėti komos būk-lės. Todėl yra daug manančiųjų, kadtoliau gydyti buvusį valstybės vadovąbeprasmiška. Tuo labiau kad A.Sha-ronui vis dar esant gyvam jo vardu ne-gali būti pavadinta jokia gatvė ar aikš-tė. Vienas A.Sharonui artimas šaltinispareiškė, kad tai tas pats, kas “pavog-ti A.Sharoną iš tautos”.

“Izraelis jo nebeprisimena”, - ap-gailestauja Raananas Gissinas, A.Sha-

rono draugas ir buvęs patarėjas, ana-litikas. Apie A.Sharoną nė vienamelaikraštyje nėra jokių žinučių, net joįsteigta partija “Kadima” pašalino išsavo svetainės informaciją apie jį. R.Gis-sinas dažnai aplanko bičiulį, kuris vado-vavo Izraeliui 2001-2006 metais, įvai-riais laikotarpiais dirbo vyriausybėse,buvo gynybos ministras. R.Gissinasteigia, kad A.Sharono didybės negalipranokti joks kitas politinis veikėjas,bet iš tiesų jo politinis palikimas ver-tinamas prieštaringai.

Speciali Izraelio tyrimo komisijapripažino A.Sharoną netiesiogiai at-sakingu už 800 palestiniečių žudynespabėgėlių stovyklose Libane. A.Sha-ronas visus pribloškė 2005 metais vie-našališkai išvesdamas iš Gazos Ruožovisus Izraelio karius bei naujakuriusir taip užbaigdamas 38 metus trukusiąšios palestiniečių teritorijos okupaciją.Tada nuo jo nusigręžė net jo šalininkaiiš “Likud” partijos. Įkūręs savo centris-tinę partiją “Kadima” A.Sharonas tikė-josi laimėti 2006 metų rinkimus, bet jįištiko insultas.•“Focus”, LŽ

Izraelis pamiršo Arielį Sharoną

Prieš porą metų Tel Avive pristatyta Izraelio menininko Noamo Braslavs-ky instaliacija vaizduoja A.Sharoną ligoninės lovoje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien pasaulio ekonomika duoda daug mažiau dingsties panikai nei prieš metus.

2013 01 24Lietuvos žinios8 Pasaulis

Neaprėpiamų dykumų rajonų,kurie driekiasi per kelias valstybes, jokia valdžios rankanepasiekia. Ten nevaržomai klestiginkluotos grupuotės - grobiaįkaitus, gabena narkotikus ir kitąkontrabandą bei steigia savo tvarką. Šie islamistai keliagrėsmę Vakarų interesams.

Dešimtys įkaitų žuvo per Alžyropajėgų gelbėjimo operaciją atokiojegamykloje, kurią užgrobė ginkluotiislamistai. Šis incidentas atskleidžia,su kokiu žiaurumu ir ryžtu jie veikiaŠiaurės Afrikoje. Užpuolikai pareika-lavo nutraukti prancūzų intervencijąį kaimyninį Malį bei pagrasino ir atei-tyje rengti atakas. Didžiausias rūpes-tis Europai - kad visa tai vyksta jos pa-šonėje, visai neilgo skrydžio atstumu.

Gražus tikslas vargiai įgyvendinamas

Šiaurės Afrikos regionas Europaisvarbus dėl geografinio artumo irgamtinių išteklių. Jis yra didesnis neivisa Vakarų Europa bei driekiasi pernesvetingas dykumas, kuriose mažaigyventojų ir nepasiekia vyriausybės.Pastaraisiais metais milžiniškais Šiau-rės Vakarų Afrikos plotais beveik ne-trukdomi keliauja narkotikų prekei-viai ir islamo teroristai. Jie lengvaikerta valstybių sienas, gali pasirody-ti Mauritanijoje ar Malyje, o po keliųdienų - jau Nigeryje ar Libijoje.

Išpuolis Alžyre tik įrodė tai, ko bijoVakarai - kad regiono teroristai veikiadaug plačiau nei Malio šiaurinėje da-lyje. Šalys teikia pagalbą Prancūzijaikovoje su Malio islamistais, o prezi-dentas Francois Hollande’as pareiš-kė, kad misijos tikslas - garantuoti, jogpasibaigus intervencijai “Malis būtųsaugus, turėtų teisėtą valdžią, garan-tuotų rinkimų procesą ir nebepatirtųteroristų grėsmės savo teritorijai”.

Tai nepaprastai ambicingas tiks-las, bet prasilenkiantis su realybe.Net jei prancūzams ir Malio pajė-goms pavyks išvyti islamistus, aplinkyra daugybė šalių, į kurias jie gali at-sitraukti, pavyzdžiui, Mauritanija,Alžyras ir Nigeris. Ten islamistai ga-li tiesiog ramiai palaukti, kol euro-piečių pajėgos išeis.

Saugus prieglobstis nesaugiose šalyse

Saugumas šalyse kaimynėse ne ma-žiau trapus kaip pačiame Malyje.Mauritanija turi 2240 km ilgio sieną suMaliu ir yra viena rečiausiai apgyven-tų valstybių pasaulyje. Šalį nusilpninokeli perversmai, o saugumo pajėgosprastai organizuotos. Geriausiai Mau-ritanijos pažeidžiamumas atsiskleidėper paslaptingą incidentą 2012 metųspalį, kai buvo sužeistas tos šalies pre-

zidentas apšaudžius jo kortežą. Parei-gūnai aiškino, jog tai buvo klaidingakarinė ataka, bet mažai kas tuo patikė-jo. Prezidentas turėjo išvykti į Pran-cūziją gydytis, o tai sukėlė kalbų, kadjis nebegali valdyti.

Panaši į Mauritaniją yra ir kita Ma-lio rytinė kaimynė - Nigeris. Ten etni-niai tuaregai daug metų kovoja sucentrine vyriausybe, o nuo 2008 metųšalyje aktyviai veikia teroristų grupė“Al-Qaeda” islamiškajame Magribe”(AQIM). Prie viso to dar prisideda vi-

daus kovos dėl valdžios. Po 2010 me-tų karinio perversmo 2011-aisiais įvy-ko apylaisviai rinkimai ir pilietinėvaldžia buvo atkurta, bet kai kurių ša-lies dalių vyriausybė nekontroliuoja.Nigeris nuolat priskiriamas prie vadi-namųjų žlugusių valstybių.

Saugumo padėtis Libijoje akivaiz-džiai pablogėjo prieš dvejus metus,kai kilo sukilimas prieš diktatoriųMuammarą Gaddafi. Libijos armijosginklai užtvindė regiono rinkas ir ga-liausiai atsidūrė įvairių ginkluotųgrupuočių, įskaitant ekstremistusšiaurės Malyje, rankose.

Kruvinas užpuolimas Alžyre paro-dė, kad toji šalis yra labiausiai paveik-ta įvykių Malyje. Todėl Alžyras nuolatpriešinosi prancūzų karinei interven-cijai į savo pietinę kaimynę. Alžyras ikišiol dar kenčia savo pilietinio karo, perkurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių,padarinius. Kariškiai tebėra stipriausiajėga Alžyre, bet, pasirodo, nesugebaapsaugoti 1400 km ilgio sienos su Ma-liu. Alžyro kariai pietuose nuolat pul-dinėjami, ir tai rodo islamistų jėgą.

Pelningas įkaitų verslasDidžiulėje dykumų teritorijoje, kuri

driekiasi nuo Mauritanijos iki Nigerio,veikia daugybė sukarintų grupuočių.Daugelis jų yra sąjungininkės ideolo-giniu pagrindu, bet jų tikslai labai skir-tingi, be to, jos varžosi dėl valdžios beiprekybos žmonėmis, narkotikų ir ci-garečių kontrabandos. Labiausiai pa-garsėjusi šių grupuočių yra AQIM. Jiatsirado prieš šešerius metus iš kitos sa-lafitų grupuotės, bet, kitaip nei “Al-Qaedos” atšakos Afganistane, Irake arArabijos pusiasalyje, nepuldinėjo tai-kinių Vakaruose. Organizacija, kuri, sa-koma, vienija apie 1000 narių, susitel-kė į Vakarų piliečių grobimą ir išpirkosreikalavimą siekdama papildyti savo iž-dą. Kai kada išpirka siekia dešimtis mi-lijonų dolerių. Be to, AQIM nesisten-gė primesti salafitų ideologijos vietosgyventojams, todėl pelnė jų paramą.

Vagims kapoja rankasNuvertus M.Gaddafi režimą re-

gione atsirado islamistinė “Ansar Di-ne” grupuotė. Netrukus ji įsitvirtinošiauriniame Malyje. Jos kovotojai ge-rai ginkluoti iš M.Gaddafi arsenalo,jos lyderiai yra radikalūs salafitai.Šios pakraipos islamo išpažinėjai ne-pripažįsta musulmonų šventųjų gar-binimo, paplitusio Šiaurės Afrikoje.Kai užėmė kelis miestus Šiaurės Ma-lyje, “Ansar Dine” sunaikino virtinępaminklų ir šventų kapų, įvedė kraš-tutinės formos šariatą, pagal kurį va-gyste apkaltintiems žmonėms kapo-ja rankas, o nesusituokusias porasplaka rimbais.

Įsitvirtinusi Šiaurės Malyje “AnsarDine” ne tik vykdė šias viešas egzeku-cijas, bet ėmėsi ir kai kurių atsargumopriemonių. Gao miesto gyventojaipraneša, kad islamistai išsikasė dyku-moje milžiniškus bunkerius, kuriuo-se gali tilpti net mašinos, ir sukaupėten didžiules maisto, ginklų, amuni-cijos bei degalų atsargas. Kad ir kaipseksis prancūzų armijai, tai rodo, kadsu islamistais toli gražu nebaigta.

Įdomu tai, kad Malio armija nega-li nė lygintis su “Ansar Dine”. Ne-paisant ilgalaikių JAV pastangų mo-kyti Malio kariškius kovos suterorizmu, Malio armija yra siaubin-gos būklės tiek kalbant apie techni-ką, tiek apie moralę. Šioms pajėgoms

trūksta visko, mašinos sugedusios,pasirengimas apgailėtinas. Oro pa-jėgų Malis apskritai neturi.

Gamyklą užpuolė VienakisIšpuolį Alžyre suorganizavo Alžy-

ro pilietinio karo veteranas, kovęsis susovietais Afganistane, Mokhtaras Bel-mokhtaras, pramintas Vienakiu, at-skilęs nuo AQIM ir įsteigęs savo gru-puotę. Dar viena jo pravardė yraPonas Marlboro, nes jis susikrovė mi-lijonus iš cigarečių kontrabandos perSacharą. M.Belmokhtaras turi ilgą už-sieniečių grobimo praktiką, kuri jamneša milijonus.

Nežinia, kiek šios įvairios grupuo-tės pritraukė kovotojų iš užsienio. Taikelia ypač didelį nerimą Vakarams,baiminamasi, jog kai kurių šių gru-puočių tinklai driekiasi į Prancūziją,Ispaniją, Italiją, Jungtinę Karalystę.

Žinovai sako, kad išvyti islamistus išŠiaurės Malio miestų galima ir perpusmetį, tačiau gali prireikti daugybėsmetų, kad būtų pradėtos kontroliuo-ti atokios vietovės palei sieną su Alžy-ru ir Nigeriu. Ir dar didesnė grėsmėVakarų interesams Šiaurės Afrikojeyra tokie objektai kaip In Amenaso ga-mykla Alžyre. Jie dar ilgai bus lengvitaikiniai grupuotėms, kurios siekiatarptautinio dėmesio ir keršto. •Spiegel.de, BBC, LŽ

Teroristų tėvynė Šiaurės Afrikoje

Didžiausias rūpestisEuropai - kad visa taivyksta jos pašonėje.

Šiaurės Malį užėmę “Ansar Dine” kovotojai. AFP/Scanpix nuotrauka

TrumpaiRINKIMAI PADALIJOPARLAMENTĄIr Izraelio dešinieji, ir centro kairiejiper rinkimus gavo po tiek pat vietųKnesete, bet daugiausia galimybiųsudaryti daugumą ir vadovauti vy-riausybei turi ligšiolinis premjerasBenjaminas Netanyahu. Didžiausiasnetikėtumas, kad centristų “YeshAtid” tapo antra pagal vietų Kneseteskaičių Izraelio partija, nors ją akto-rius ir buvęs žurnalistas Yairas Lapi-das įkūrė vos prieš metus. 49-eriųY.Lapidas per vieną naktį virto nau-jausia Izraelio politikos žvaigžde.Gana netikėtai stiprus buvo ir cent-ristų pasirodymas. Tad dabar Izrae-

lio parlamente vietos pasidalijo polygiai: 60 jų gavo dešiniųjų blokas, 60- centro kairės blokas. B.Netanyahužada siekti kuo platesnės koalicijos.

IŠGELBĖJO LIGONINĘ

Sankt Peterburgo valdžia pažadėjoneuždaryti vienintelės šio antro pa-gal didumą Rusijos miesto ligoni-nės, kurioje gydomi vėžiu sergantysvaikai. Ją ketinta atiduoti aukštorango teisėjams, bet kilo didžiulis vi-suomenės pasipiktinimas. Peticijądėl ligoninės internete pasirašė dau-giau kaip 150 tūkst. žmonių, o Rusi-jos žvaigždės, tarp jų - aktorė Čul-

pan Chamatova ir roko dainininkasAndrejus Makarevičius, kreipėsi įprezidentą atviru laišku. Įsikišo netRusijos stačiatikių bažnyčia ir pers-pėjo teisėjus, kad būtų “moraliai ne-priimtina” sukelti kančias vėžiu ser-gantiems vaikams. Miesto valdžia, išpradžių nustebinta visuomenės pa-sipiktinimo, mėgino raminti žmo-nes ir žadėjo atidaryti specializuotąvaikų onkologijos ligoninę. Jos pa-siūlymas buvo susijęs su ambicinguplanu perkelti Rusijos AukščiausiąjįTeismą ir Aukštesnįjį arbitražo teis-mą iš Maskvos į Sankt Peterburgą,carinių laikų sostinę. Rusijoje nuosovietinių laikų likusi tradicija, kadministerijos ir valstybinės įstaigos

dažnai turi savo ligonines, kuriosegydomi darbuotojai, o paprastižmonės ten lengvai pakliūti negali.Tokios ligoninės laikomos geresnė-mis už vidutines.

11 METŲ UŽ ĮŽEIDIMĄ

Tailando teismas 11 metų kalėjimoskyrė aktyvistui už monarchijos įžei-dimą. Šią bausmę pagal prieštaringaivertinamą įstatymą dėl karališkojoasmens įžeidimo užsitraukė buvęsžurnalo “Voice of Taksin” redakto-rius Somyotas Prueksakasemsukasdėl dviejų straipsnių. Advokatasnuosprendį skųs ir sieks žurnalisto

paleidimo už užstatą. Šis jau metuslaikomas kalėjime, o į teismą buvoatvežtas surakintas grandinėmis. Ka-rališkosios šeimos gyvenimas - opitema politiškai neramiame Tailande.85 metų karalius Bhumibolas Adu-lyadejas, gerbiamas daugelio tailan-diečių, gydomas ligoninėje nuo 2009metų rugsėjo. Nuteistasis yra nu-verstojo Tailando prezidento Thak-sino Shinawatros šalininkas ir prik-lauso tiems, kurie siekia, kadtelekomunikacijų magnatas grįžtų įvaldžią. T.Shinawatra gyvena užsie-nyje ir vengia pakliūti į kalėjimą pa-gal teismo nuosprendį už korupciją.

BNS, LŽ

Verslas 92013 01 24Lietuvos žinios

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvoje jau yra pavyzdžių,kad norint mažiau mokėti užšildymą geriausias būdas yramažinti šiluminės energijosvartojimą, neignoruojant pasaulyje jau seniai žinomų inžinerinių sprendimų.

Jokių amerikų neatrado ir AB“Hanner”, pirmoji Lietuvoje gavusiA klasės energinio naudingumo ser-tifikatą daugiabučiui.

Mat nuspręsta viename daugiabu-tyje sostinės gyvenamųjų namųkomplekse “Bajorų kalvos” įrengti re-kuperatorių. Ši vėdinimo sistema dau-giausia naudojama pramoniniuose,dideliuose biurų pastatuose, prekyboscentruose, o daugiabutyje įrengta be-ne pirmą kartą Lietuvoje. Dėl jos šio2012 metais pastatyto namo vidutinio60 kv. m ploto buto gyventojams šildy-mo paslaugos nekainuoja nė 100 litų.

Ne naujiena“Mūsų statomame “Bajorų kalvų”

gyvenamajame kvartale 2012 metaispastatytame name buvo sumontuotamechaninė butų ventiliacijos sistemasu rekuperacija. Jos esmė yra ta, kad išbutų šalinamas oras sušildo iš laukoįeinantį orą ir šitaip sumažinami šilu-mos nuostoliai, - aiškina “Hanner” ge-neralinis direktorius Arvydas Avulis. -Tokia sistema užtikrina reikalingą oroapykaitą butuose, todėl ant langų ne-susikaupia kondensatas ir nesiformuo-ja pelėsinis grybelis ant sienų.”

Tačiau svarbiausia, anot jo, kad re-kuperacinė vėdinimo sistema 30 proc.sumažina šilumos nuostolius, todėlgyventojai gauna ir atitinkamai ma-žesnes sąskaitas už šildymo paslaugas.

Rekuperacinės vėdinimo sistemos,anot A.Avulio, nėra naujiena Skan-dinavijos šalyse. Pavyzdžiui, tokiosventiliacijos sistemos montuojamosvisuose Helsinkio daugiabučiuose.“Mūsų nuomone, tokios sistemos ne-trukus turėtų paplisti ir Lietuvoje”, -prognozuoja jis.

Beje, butas šiame name stebuklin-gai nekainuoja: kvadratinis metras -apie 4500 litų, taigi nusipirkti 60 kv.m ploto dviejų kambarių butą gyven-tojams atsiėjo apie 270 tūkst. litų.

Pelnas svarbiauKlaipėdos pastatų inžinerinių siste-

mų projektavimo UAB “Pineka” pro-

jektų vadovas Gediminas Strukčins-kas nėra toks optimistas. “Vien venti-liacijai investuoti į rekuperatorių - tikišlaidos, nors nežinau, kaip apskai-čiuoti visada gryno oro naudą žmo-gaus organizmui, kaip ir tai, ką žmo-

gui reiškia komfortas, - svarsto jis. -Apskritai reikia kompleksiškai vertin-ti, ar įrengti rekuperatorių verta.”

Tačiau ir jis pripažįsta, kad šis įren-ginys, turėdamas savybę išleidžiamuoru pašildyti įeinantį iš lauko, gali su-taupyti netgi daugiau nei trečdalį šilu-mos. Anot jo, bėda, kad statybininkairekuperatorius laiko nereikalingomisinvesticijomis savo pelno sąskaita į gy-ventojų komfortą. Nors iš tikrųjų in-vesticijos nėra įspūdingos - įrengtibendrą rekuperacinę sistemą 5 aukštųstatomame daugiabutyje kainuoja 100-120 tūkst. litų.

Kitos klaipėdiškės UAB “Sidabrotakas” direktoriaus Algio Maslauskoteigimu, rekuperacine vėdinimo siste-ma pastaruoju metu dažniausiai do-misi individualių gyvenamųjų namų

savininkai. Rekuperatoriai, kuriaisprekiauja ši bendrovė, yra apskaičiuo-ti vėdinti patalpas, kurių plotas nevir-šija 250 kv. m, todėl didesniems pasta-tams jie netinka, nebent tik įrengtiatskiruose butuose.

Dar dažniau, anot A.Maslausko,gyventojai įsigyja orą šildančių kondi-cionierių. Abiem atvejais svarbiausiapriežastis - taupyti šildymo išlaidas.

Autonominis pigiauEnergetikos specialistų skaičiavimu,

mažiausia yra centralizuotai tiekiamosšilumos savikaina, bet tai bent kol kasnelabai tinka Lietuvai, kurios centrali-zuoto šildymo ūkis yra susidėvėjęs. Bū-tent tai paskatino UAB “Balterma ir ko”ryžtis įrengti autonominio šildymo sis-temą 16-oje naujų daugiabučių, pasta-tytų sostinės Fabijoniškių mikrorajone,S.Nėries gatvėje. Ant kiekvieno namostogo įrengtas dujinis katilas butus ap-rūpina šiluma ir karštu vandeniu.

Pasak bendrovės autonominio šil-dymo sistemos priežiūros meistro

Martyno Krulio, už 2 kambarių bu-to šildymą gruodį gyventojai mokė-jo vidutiniškai 150 litų. Sutaupyti pa-vyko įvertinus pirmiausia tai, kadšilumos tinkluose nebuvo patirtanuostolių, būdingų centralizuotai šil-dymo sistemai.

Tiesa, tai tik keliomis dešimtimislitų mažiau, negu už šildymą praėju-sių metų gruodį mokėjo ir naujų dau-giabučių, kuriems šiluma tiekiamacentralizuotai, gyventojai, tačiau ge-rokai mažiau, negu šildymas gruodįkainavo pusėtinos būklės anksčiaupastatytų daugiabučių gyventojams -vidutiniškai 315 litų už 60 kv. m plo-to buto šildymą.

“Kai kurie gyventojai, žinoma, užšildymą galėjo mokėti ir 600 litų, jeigyvena kampiniame bute ir mėgsta,kad patalpose visada būtų ne ma-žiau kaip 25 laipsniai šilumos”, - sa-ko inžinierius.

Tiesa, jis pripažįsta, kad neabejoti-nai didžiausias galimybes reguliuotisavo šildymo išlaidas turi tie, kuriešildosi įsirengę katilus butuose. BetS.Nėries gatvėje tokių dar neatsira-do. Gal dėl to, kad šildymo paslau-gos yra palyginti pigios, be to, iš anks-to reikia gauti savivaldybės sutikimą,kad butas bus atjungtas nuo bendrošilumos ir karšto vandens tiekimo.

Didesnė bėda, anot M.Krulio, yrapadažnėjęs savavališkas radiatorių už-sukimas bendrose patalpose, nors taidraudžiama ir pagal įstatymus, ir pagalhigienos normas, nes laiptinėje turi bū-ti užtikrinta ne žemesnė kaip 14-16laipsnių temperatūra. “Tokia gyvento-jų savivalė kelia grėsmę ne tik visai ener-getinei pastato sistemai, - aiškina spe-cialistas. - Bendrosiose patalposeužšalus radiatoriams, iš karto sumažė-ja slėgis ir šildymo sistema išsiderina.Be to, šaltis skverbiasi pro sienas, todėldaugiau šildyti reikia butus, ir galų galenieko sutaupyti nepavyksta, o name imaveistis pelėsinis grybelis. Tada jau išlai-dos remontui bus daug didesnės, negugali pavykti sutaupyti mokesčio užbendrųjų patalpų šildymą sąskaita.”

Drąsesnieji verslininkai imasi dieg-ti ir daugiau naujovių. Antai minėtojiAB “Hanner” jau pasiskelbė planuo-janti ateinantį pavasarį ant minėto Aenerginės klasės gyvenamojo namostogo įrengti saulės jėgainę. Eksper-tų skaičiavimais, saulės sukuriamosenergijos turėtų užtekti šio namo po-reikiams tenkinti.

“A energinė klasė - tai bazė, kuritobulinama gali virsti aukštesne. Įren-gus saulės jėgainę, pirmąjį A energi-nės klasės daugiabutį bus galima va-dinti tausiuoju namu”, - pažymėjoNacionalinės pasyvaus namo asocia-cijos direktorius Aidas Vaičiulis.•

Šildymo sąskaitas mažina inovatyvi statyba

Statybininkai laiko rekuperatorius nereikalingomis investicijomis savo pelno

sąskaita į būsimų gyventojų komfortą.

Gyvenamajame name sumontuota mechaninė butų ventiliacijos sistema su rekuperacija. / LŽ archyvo nuotrauka

NAFTOS PRODUKTAILIEJASILenkijos naftos koncerno “Orlen”valdoma naftos perdirbimo ir trans-portavimo bendrovė “Orlen Lietu-va” 2012 metus baigė rekordiškai pa-gerinusi veiklos rodiklius. Jiemsįtakos turėjo antrąjį metų ketvirtį at-likta įmonės modernizacija ir didelėsnaftos perdirbimo maržos Europoje.Taip teigia “Orlen Lietuvos” vadovas.“Bendrovė 2012-uosius baigė gavusirekordinį 114 mln. JAV dolerių EBITpelną, kuris yra 89 mln. dolerių di-desnis nei 2011 metais. Tai yra ge-riausias įmonės veiklos pelnas priešpalūkanų sąnaudų ir mokesčių at-skaitymus nuo 2006 metų, kai buvu-sią “Mažeikių naftą” įsigijo Lenkijosnaftos koncernas “Orlen”, - praneši-me spaudai sakė “Orlen Lietuvos”generalinis direktorius IreneuszasFafara. Pasak pranešimo, “OrlenLietuvos” pelnas iki palūkanų ir mo-

kesčių atskaitymo (EBIT) paskutinįmetų ketvirtį siekė 21 mln. dolerių(2011 metų ketvirtąjį ketvirtį - 19mln. dolerių nuostolis). Pernai “Or-len Lietuva” gerino rezultatus visoseveiklos srityse - per metus 8 procen-tiniais punktais padidėjusį naftosperdirbimo produktų gamyklos pajė-gumų išnaudojimą lydėjo teigiamostendencijos Baltijos šalių rinkose ir13 proc. jose išaugęs pardavimas, išjų 4 proc. - susiję su padidėjusia rin-kos dalimi. Bendra įmonės pardavi-mo apimtis per metus padidėjo 12proc., rašoma pranešime. Koncernoduomenimis, pernai Lietuvoje suvar-tota 1,374 mln. tonų degalų - 3,6proc. daugiau nei 2011 metais, kaisuvartotų degalų kiekis buvo 1,326mln. tonų. Bendrą degalų rinkos au-gimą pernai lėmė 6,5 proc., iki 1,07mln. tonų padidėjęs dyzelino suvar-tojimas, o benzino suvartojimas su-menko 8,6 proc., iki 256 tūkst. tonų.Taip teigiama “Orlen” ketvirtojo

2012 metų ketvirčio veiklos ataskai-toje. Šiuo laikotarpiu, palyginti su tuopačiu 2011-ųjų laikotarpiu, degalųsuvartojimas Lietuvoje padidėjo 9proc., iki 350 tūkst. tonų. Dyzelinosuvartojimas ketvirtą ketvirtį išaugo13,6 proc., iki 293 tūkst. tonų, benzi-no - smuko 9,5 proc., iki 57 tūkst. to-nų. Dyzelinui pernai teko 80,7 proc.,benzinui - 19,3 proc. bendros Lietu-vos degalų rinkos ir tik ketvirtąjį ket-virtį - atitinkamai 83,7 proc. ir 16,3proc. rinkos.

ĮDARBINTI BUSPAPRASČIAUVyriausybė Seimui siūlys paleng-vinti laikinųjų darbuotojų įdarbini-mą ir reglamentuoti procedūrasĮdarbinimo per laikinojo įdarbini-mo įmones įstatymu. Jo pakeiti-mams Vyriausybė pritarė per tre-čiadienio posėdį. Numatoma, kad

laikinasis darbuotojas gali pradėtidirbti sutarties sudarymo dieną, oįdarbinimo įmonė “Sodrai” apie taituri pranešti iki darbuotojo darbopradžios. “Projekto tikslas yra pa-lengvinti specifinę įdarbinimo tvar-ką, kad įmonės galėtų kuo greičiauapsirūpinti laikinaisiais darbuoto-jais, kai joms to labiausiai reikia -neatvykus į darbą nuolatiniamsdarbuotojams arba pritrūkus dar-buotojų skubiems darbams atliktiar užbaigti”, - per Vyriausybės po-sėdį sakė socialinės apsaugos irdarbo ministrė Algimanta Pabe-dinskienė. Šis įstatymas dabar ne-reglamentuoja laikinųjų darbuoto-jų darbo pradžios pagal laikinojodarbo sutartis. Todėl laikinajamįdarbinimui taikomos Darbo ko-dekso nuostatos, pagal kurias dar-buotojas privalo darbą pradėti kitądieną po sutarties sudarymo.

LŽ, BNS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5960 +0,4430%

1 Australijos doleris 2,7399 +0,3467%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9908 +0,2140%

1 Kanados doleris 2,6172 +0,4432%

1 Šveicarijos frankas 2,7930 +0,6337%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1749 +0,4910%

10 Čekijos kronų 1,3492 -0,3187%

10 Danijos kronų 4,6264 +0,0022%

1 DB svaras sterlingų 4,1070 +0,2654%

100 Vengrijos forintų 1,1726 -0,4179%

100 Islandijos kronų 2,0168 -0,0595%

100 Japonijos jenų 2,9403 +1,3400%

100 Kazachstano tengių 1,7206 +0,3487%

1 Latvijos latas 4,9495 +0,0040%

10 Moldovos lėjų 2,1419 +0,0980%

10 Norvegijos kronų 4,6523 +0,4492%

10 Lenkijos zlotų 8,2828 +0,0012%

100 Rusijos rublių 8,5889 +0,3004%

10 Švedijos kronų 3,9801 +0,0427%

1 Turkijos naujoji lira 1,4650 -0,1092%

10 Ukrainos grivinų 3,1951 +0,4413%

2013 01 24, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Rekuperacinės vėdinimo sistemos,anot A.Avulio, nėra naujiena.Eltos nuotrauka

Trumpai

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kas valandą AB “Litgrid” patei-kiamas elektros energijosgamybos prognozes vėjininkaivadina jiems nereikalingu žaidi-mu, bet neatmeta tikimybės,kad elektros tinklo operatoriustaip ruošiasi efektyvinti savoveiklą tada, kai to iš tiesų reikės.

“Iš tikrųjų elektros energijos gamy-bos vėjo jėgainėse prognozes “Litgrid”sudaro jau seniai, bet nuo sausio 9 die-nos jos skelbiamos ir bendrovės tinkla-lapyje”, - LŽ teigė bendrovės atstovėryšiams su visuomene Laura Šeibokie-nė. Tačiau tos kas valandą skelbiamosprognozės kol kas labai retai priartėjaprie realybės, nors bendros gamyboskilimo ir kritimo tendencijos daugmažpanašios. Pavyzdžiui, vakar prognozėslabiausiai skyrėsi 10, 12 ir 13 valandą,kai buvo prognozuota, jog vėjo jėgainėsdirbs 7 MW, 4 MW ir 4 MW galingu-mu, o iš tikrųjų dirbo atitinkamai 12,89MW, 0,2 MW ir 0,95 MW galingumu.

Arčiausiai realybės prognozė buvopriartėjusi vakar 5 valandą, kai “Litg-rid” prognozavo 31 MW galią, o realiaijėgainės dirbo 29,55 MW galia.

Stebi ir patys“Mums tos prognozės šiandien atro-

do panašios į žaidimą, nes kiekviena di-desnė vėjo jėgainė turi savas moderniasinformacines sistemas, kurios padedaganėtinai tiksliai planuoti būsimą gamy-bą”, - LŽ kalbėjo Lietuvos vėjo elektri-nių asociacijos direktorius Saulius Pikš-rys. Pasak jo, bendrovėms, kurios elektra

prekiauja biržoje, tai svarbu, nes praneš-ti apie žadamą rinkai pasiūlyti elektroskiekį reikia prekybos išvakarėse.

“Jeigu šiandien pažadėsi vieną elekt-ros kiekį, o rytoj pagaminsi mažiau, tu-rėsi labai greitai surasti, kuo kompen-suosi tai, ko nepagaminai. Tokiu atvejunuostoliai garantuoti, nes skubiai rei-kalinga elektros energija brangiai kai-nuoja”, - aiškina asociacijos vadovas. Joteigimu, bent dabar tikėtis, kad “Litg-rid” prognozės bus daugmaž tikslios,nėra prasmės vien dėl to, kad pateikia-ma bendra prognozė visai Lietuvai ar

bent Žemaitijos regionui, kuriame yrasutelkta didesnė dalis vėjo jėgainių. Matšiame krašte labai įvairus reljefas, miš-kingumas, o ir vėjas vienoks pučia pa-žemiui, kur yra metrologinės stotelės, irgali būti visai kitoks palei generatorių,kuris modernesnėse jėgainėse jau iške-liamas ir į 110 metrų aukštį.

Jėgainės vėjo stiprumo ir kryptiesnustatymo prietaisai yra prie gene-ratoriaus, taigi ten, kur “gaudomas”vėjas. Per ilgesnį stebėjimų laikąnustatomos ir tendencijos, padedan-čios tiksliau prognozuoti oro sroveskonkrečios vietovės konkrečiameaukštyje.

Gali prireiktiPasak S.Pikšrio, dabar, kol vėjo jėgai-

nės tenkina vos vieną kitą procentą Lie-tuvos energetinio poreikio, matyt, irelektrą nuperkančiai “Litgrid” nėra bū-tinybės tiksliai prognozuoti gamybos,tačiau toks poreikis bus visiškai kitas, jeivėjo energetika pradės artėti prie po-tencialo ir tenkins bent 15 proc. energi-jos poreikio.

Specialistų vertinimu, potencialiaitam yra visos galimybės. Apskaičiuo-ta, kad netgi konservatyviu požiūriužemyninėje Lietuvos dalyje vėjo jėgai-nių instaliuota galia galėtų siekti 1500MW, o jūroje, atsižvelgiant į visus lai-vybos, žvejybos, aplinkos ir krašto ap-saugos poreikius - dar 1000 MW. Pri-minsime, kad didžiausios Lietuvoje -Elektrėnų elektrinės galingumas, įs-kaitant ir naująjį energetinį bloką, yra2200 MW.

“Atsižvelgiant į politinius sprendi-mus, yra visos techninės galimybėspasiekti, kad vėjo energetika tenkin-tų 30-40 proc. Lietuvos, per metus su-naudojančios apie 10 teravatvalan-džių elektros energijos, poreikių, -sako S.Pikšrys. - Matyt, “Litgrid” pra-deda tobulinti savo stebėjimus ir pro-gnozes, kad prireikus būtų pasirengusiefektyviai valdyti elektros, gaminamosvėjo jėgainėse, srautus ateityje, kai taibus iš tikrųjų aktualu.”

Mat vėjo jėgainių darbas, skirtingainei šiluminėse ar atominėse elektrinė-se, labai priklauso nuo oro sąlygų: vie-nu metu jos gali gaminti labai daug, oužėjus štiliui - ničnieko. Tokiu atvejutenka skubiai įjungti rezervines - pir-miausia Kruonio hidroakumuliacinėsir Kauno hidroelektrinės - galias.•

2013 01 24Lietuvos žinios10 Verslas

VIDA BORTELIENĖ

Susisiekimo ministerija patvirtino naują Klaipėdos uostovaldybos sudėtį ir pritarė akvato-rijos gilinimo darbų sandoriui.

Į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto di-rekcijos (KVJUD) valdybą paskirti: mi-nistro patarėja Aušra Railaitė, ministe-rijos Biudžeto ir valstybės turto valdymodepartamento direktorius Saulius Ker-za, Vandens transporto skyriaus vedė-jas Juozas Darulis, Vandens ir geležin-kelių transporto politikos departamentodirektorius Andrius Šniuolis ir ministe-rijos kancleris Tomas Karpavičius. Pa-starasis išrinktas valdybos pirmininku.

Naujoji valdyba svarstė tik vienąklausimą - KVJUD viešųjų pirkimų ko-misijos sausio 4 dieną priimtą nutarimądėl uosto kanalo gilinimo prie suskys-tintų gamtinių dujų (SGD) terminalo -laimėtoju pripažino Nyderlandų kom-paniją “Van Oord Dredging and Ma-rine Contractors”.

Olandai įsitvirtinoIš viso šiame konkurse dalyvavo 5

garsios užsienio kompanijos, turinčiostokių darbų patirties ir įrangos: Ny-derlandų “Van Oord” siūlė darbus at-likti už 87,807 mln. litų, Belgijos“Dredging International” - už 89,47mln. litų, Vokietijos “Josef MobiusBau-GmbH” - už 94,344 mln. litų, Da-nijos “Rohde Nielsen” - už 96,413mln. litų ir Belgijos “Jan De Nul” - už153,667 mln. litų.

Išskyrus belgus, kitos kompanijosyra pagrindinių Klaipėdos uosto staty-bų rangovės: “Rohde Nielsen” 2000metais yra atlikusi uosto įplaukos re-

konstrukcijos darbų, jos technika nuo-lat, taip pat ir pernai, valė iš uosto ka-nalo smėlio sąnašas; “Jozef Mobius”stato bendrovių “Klaipėdos Smeltė” irKlaipėdos jūrų krovinių kompanijoskrantines; “Van Oord” 2011 metais lai-mėjo didįjį uosto gilinimo konkursą.

Pasirašyta 131 mln. litų vertės sutar-tis su “Van Oord” dėl Klaipėdos uostokanalo nuo 10-osios krantinės iki Jūrųperkėlos gilinimo nuo 13 iki 14,5 met-ro ir platinimo nuo 125 iki 150 metrųpradėta vykdyti pernai pavasarį ir truksiki šių metų balandžio.

Pasak KVJUD atstovės spaudai Ge-dos Mikaločienės, gavus valdybos nu-tarimą konkurso laimėtojui bus siūlo-ma sutartį pasirašyti. Tikimasi, kad šisformalumas bus atliktas per dieną ardvi, darbai netrukus prasidės.

“Van Oord” technika ir šiuo metudirba Klaipėdos uoste, tačiau dideliam

kiekiui grunto per trumpą laiką iškas-ti bus pasitelkta, ko gero, dar vienažemkasė.

Du užsakovaiTačiau būna atvejų, kai laimėtojas

atsisako savo ketinimų. LŽ pernai ra-šė, kad ta pati “Van Oord” suabejojo,ar jai verta pasirašyti 6,8 mln. litų ver-tės sutartį dėl akvatorijos gilinimo prie

Malkų įlankos. Netgi kreipėsi į teismądėl, rodos, smulkmenos - 80 tūkst. li-tų vertės banko garantijos, kurios bū-tų netekusi, jei sutarties nepasirašytųarba ją nutrauktų. Po vadovų derybųbyla buvo nutraukta, “Van Oord” su-tartį pasirašė.

Prieš pusmetį planuodama šių me-tų investicijas KVJUD vadovybė nuo-gąstavo, kad mažiausias kainas - iki 10eurų, kaip ir kituose uostuose - už iš-kastą kubą grunto anksčiau siūliusi“Van Oord” gali nedalyvauti SGD ter-minalo konkurse dėl didelio technikosužimtumo kituose objektuose visamepasaulyje. Nepaisydami buvusių ne-

sklandumų, olandai nusprendė užsi-būti Klaipėdoje keliais mėnesiais ilgiau,nei numato didžiojo kanalo tobulinimosutartis, ir imtis dar vieno Klaipėdosuosto užsakymo.

Uosto direkcija, anot G.Mikaločie-nės, siekia laikytis Vyriausybės patvir-tintų SGD terminalo statybos termi-nų, pagal kuriuos iki 2014 metųpabaigos ketinama sukurti alternaty-vų tiekimą rusiškoms “Gazprom” du-joms. Todėl planuojama, kad idealiuatveju vieta prie SGD terminalo buspagilinta iki liepos 3 dienos. Rangovasakvatoriją turės išgilinti iki 14,5 met-ro, o duobę prie Kiaulės Nugaros sa-

los, kur bus SGD terminalas, - iki 16metrų. Lygiagrečiai su gilinimu tu-ri vykti SGD terminalo dujų saugyk-los - laivo švartavimo krantinės įren-gimo darbai.

Nebaigė rangovo parinkimo procedūros

Kol kas neaišku, kiek iš viso uostuikainuos kiti darbai, susiję su SGD ter-minalo veikla, kuriuos KVJUD užsakysbendrovė “Klaipėdos nafta”. “Strate-ginių investicijų programoje įrašytabendra išlaidų suma yra 170 mln. litųbe PVM. Mes sudarome sąmatas vie-niems metams, todėl 2013 metais uos-to direkcija numatė 100 mln. litų, liku-sius - 2014 metais. Mano žiniomis,krantinių statybos konkursas įvyko, bet“Klaipėdos nafta” dar nebaigė rango-vo parinkimo procedūros”, - kalbėjoKVJUD finansų direktorius MartynasArmonaitis.

“Klaipėdos naftos” atstovė spaudaiIndrė Milinienė LŽ patvirtino, kad de-rybų etapas jau baigtas, netrukus tiekė-jai bus kviečiami teikti galutinius pasiū-lymus. SGD terminalo projektuotojaianksčiau yra skelbę, kad investicijos įkrantines gali siekti 200 mln. litų, vėliauskaičius sumažintas iki 180 mln. litų.Tikslesnę kainą atskleis pasibaigęskonkursas.

2012 metų rugpjūčio 14 dienąKVJUD pasirašytas susitarimas su“Klaipėdos nafta” numato, kad buskompensuota tik 54 mln. litų per 20metų, iš jų 23 mln. litų sudaro išlaidosuž krantines, kiti pinigai - už naviga-cinę įrangą bei gilinimą, jei prireiktųplatinti uosto vartus. Didžioji SGDterminalui būtinų gilinimo darbų da-lis bus apmokėta iš viso uosto uždirb-tų rinkliavų.•

“Yra visos techninės galimybės, kad vėjo energetika ateityje tenkintų 30-40 proc.

Lietuvos elektros energijos poreikių.”

Vėjo energetikų prognozės nežavi

Olandų žemkasės uoste užsibus ilgiau

Nyderlandų kompanijos “Van Oord” technika Klaipėdos uoste užtruksiki vasaros vidurio. / LŽ archyvo nuotrauka

Pasirašyta 131 mln. litųvertės sutartis su

“Van Oord” dėl Klaipėdosuosto kanalo nuo

10-osios krantinės iki jūrų perkėlos gilinimo.

Vėjo jėgainių darbas prognozuojamas sunkiausiai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

NIJOLĖ STORYK

Koks yra studentiško būsto interjeras - kokios detalės jame akcentuojamos, kad atitiktų jauno žmogaus poreikius ir polinkius?

“Jauni žmonės mėgsta būti ori-ginalūs, bet tuo pat metu yra ganapraktiški. Studentui svarbu, kad in-terjeras būtų funkcionalus, stilingas irsavitas. Skirtingai nei vyresnio amžiausžmonės, dabartinės kartos atstovai ne-sigilina į jokias detales”, - aiškino inter-jero salono “Rimartus” vadovas, vil-nietis interjero dizaineris RimantasŠpokas.

Dizaineris pasakoja apie sukurtą in-terjerą, kurio užsakovai buvo studen-tės tėvai. “Jie pageidavo, kad buto in-terjeras būtų funkcionalus, modernausstiliaus ir jaukus”, - teigė R.Špokas. Au-toriaus kūrybines fantazijas šiek tiekvaržė interjero biudžetas, bet tai nebu-vo kliūtis dirbti. “Bet koks interjerasreikalauja papildomų lėšų. Studentiš-ko buto biudžetas buvo gan racionaliaipanaudotas. Kita vertus, kuklus biu-džetas ne visuomet kliūtis originaliemssprendimams. Kai kurie dizaineriainetgi kuria interjerus iš atliekų - taikonceptualu ir gali būti įdomu, bet ne-manau, kad daug kam patiktų kasdiensėdėti ant padangų, virš kurių vietojšviestuvų tabaluoja plastikinių bute-lių ir vielų liekanos. Tai tinka toli gra-žu ne kiekvienam interjerui”, - sakodizaineris.

Studentės butas nedidelis, tačiau ja-me yra viskas, kas teikia gyvenimui pa-togumo. Pasak dizainerio, interjerokūrybą lemia ne erdvės dydis, bet di-zaino idėja.

Bendra svetainės ir virtuvės erdvėatskirta baru. Virš jo autorius supro-jektavo pakabinamą lentyną, kuriojeyra įmontuotas ir baro apšvietimas.Miegamajame yra nedidelė darbo vie-ta su funkcionaliomis lentynomis. Bu-tas turi gan patogų prieškambarį ir jau-kų vonios kambarį.

Kiek neįprasti interjero spalviniaiakcentai: virtuvėje dominuoja sama-nų ir pilkai mėlyni tonai, vonios kam-baryje - rausvi, miegamajame - rudi,prieškambaryje - beveik balti. Dizai-neris daug dėmesio skyrė buto apšvie-timui, bet neprarado saiko.

Pasak Rimanto, šiuolaikiška tai, kasyra aktualu dabar. “Kaip ir viskas gy-venime, grožis slypi paprastuose daly-

kuose, kurie atskleidžia individualu-mą ir originalumą. Dizainas turi ati-tikti konkrečius žmogaus poreikius irkelti pasigerėjimo jausmą”, - sako di-zaineris.

Rimantui kelia nuostabą tie žmo-nės, kurie kreipiasi į dizainerį, prašy-dami jo profesionalios pagalbos, betkai projektas pradedamas įgyvendin-ti, jie viską daro savaip pagal savo sko-nį ir tokiu būdu sudarko dizaino idė-ją. Kartais užsakovai nepasitarę sudizaineriu patys bando pakeisti inter-jero detales, neįvertinę estetinių ir fi-nansinių aspektų. Pasak Rimanto, in-terjero stilių gali sugadinti net nedidelimažmožiai - pakeistos baldų rankenė-lės ar įstatyti kiti lentynų laikikliai, darblogiau, kai ant grindų patiesiamas ne-tinkamo rašto ir spalvos kilimas, buteatsiranda koks nors atsitiktinis baldas.

Prie lovos - darbo kėdėDizaineris R.Špokas studentiškam

interjerui pasirinko natūralias žemiš-

kas spalvas, tačiau atsirado ir vienas ki-tas ryškesnis spalvinis akcentas, sie-kiant išvengti monotonijos.

Bute nėra didelės prabangos, bet vis-kas atlikta kokybiškai ir subtiliai. Buvopanaudotas nebrangus, bet kokybiš-kas medis, akmens masės plytelės, ge-ros kokybės baldinės plokštės, stiklas.

Jaunatviški virtuvės, vonios ir ko-

ridoriaus baldai. Svetainėje paka-bintos dvispalvės naktinės užuolai-dos. Tai sukuria jaukią nuotaiką va-kare, kai įsižiebia sienoje paslėptasapšvietimas.

Miegamajame prie sienos esan-ti spintelė atlieka rašomojo stalofunkciją. Virš jos sienoje įmontuo-tas specialus apšvietimas. Gale lo-

vos stovinti darbo kėdė - originalusakcentas. Skaityti knygą ar dirbtikompiuteriu galima patogiai įsitai-sius svetainėje ant sofos ar prie ba-ro. Virtuvės ir svetainės erdvė yraatvira, šioje zonoje įmontuotas ro-mantiškas apšvietimas.

Prisiminęs savo studentiškus me-tus, dizaineris sakė, kad turėti atskirąbutą daugeliui studentų buvo neįgy-vendinama svajonė. “Jei šis butas bū-tų mano, interjero dizainas būtų kiekkitoks. Man labiau patiktų gyventi ori-ginalesnėje aplinkoje”, - patikinodizaineris.•

Namų pasaulis 112013 01 24Lietuvos žinios

Pardavus butą Vilniuje galimavos už trečdalį gautos sumos nusipirkti geros būklės individualų namą provincijoje.

Vidutinė Vilniuje parduodamo butokaina - 280 tūkst. litų, o vos už 40 kilo-metrų esančiame Šalčininkų rajone gy-venamasis namas vidutiniškai kainuo-ja 94 tūkst. litų. Tai rodo nekilnojamojoturto skelbimų portalo Domoplius.ltduomenys. “Išmainius butą Vilniuje įnamą provincijoje, pavyzdžiui, Šalči-ninkų rajone, liktų 186 tūkst. litų. Užšią sumą galima gyventi daugiau nei še-šerius metus nedirbant ir džiaugiantisvidutiniu vilniečio atlyginimu - 2,5tūkst. litų per mėnesį. Jei žmogui už-tektų ir vidutinio atlyginimo Šalčinin-kų rajone (1,5 tūkst.), nedirbdamas jisgalėtų gyventi daugiau negu dešimt me-tų”, - skaičiuoja Domoplius.lt projektovadovas Evaldas Narbuntovičius.

Pasak jo, kiek pavyktų sutaupyti,pardavus butą sostinėje ir įsigijus na-mą provincijoje, labiausiai priklausonuo pasirinktos vietos. Iš sostinės per-sikėlus gyventi į provinciją galima su-taupyti ne tik nemenką sumą pinigų,bet ir gyventi dvigubai erdviau. Vidu-tinis buto dydis Vilniuje - apie 60 kv. m,o provincijoje esantys namai visu 100kv. m didesni.

Kauniečiai, pardavę savo butą irnusprendę įsikurti netolimoje provinci-joje, sutaupytų gerokai mažiau. Viduti-nė buto kaina laikinojoje sostinėje - 146tūkst. litų, o už 50 kilometrų esančiameKėdainių rajone vidutinė gyvenamojonamo kaina - 106 tūkst. litų.

Kaune butai beveik du kartus piges-ni nei Vilniuje, o namai aplink esan-čiuose rajonuose palyginti brangūs. IšKauno miesto įsikėlus į namą Kėdainiųrajone galima sutaupyti 40 tūkst. litų.•LŽ

R.Špokas: “Dizainas turi atitikti konkrečius žmogaus poreikius ir kelti

pasigerėjimo jausmą.”

Interjero detalės studentui įspūdžio nedaro

Miegamajame įrengta patogi darbo vieta - prie lovos pastatyta kėdė. Vonios kambarys žaismingas. / Interjero salono “Rimartus” nuotraukos

Namas namui nelygu

2013 01 24Lietuvos žinios12 Kultūra

NIJOLĖ STORYK

Kauno “Žalgirio” arena pamažu tampa žinoma ne tik krepšinio, bet ir meno gerbėjams. Dailininkas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis čia neseniai pristatė savo kūrinių parodą “Peizažas”.

“Kaunui seniai reikėjo netradicinėserdvios parodų salės. Dabar tokią turi-me. “Žalgirio” arenoje atsirado vietosne tik sportui, bet ir koncertams bei pa-rodoms”, - sakė parodos kuratorė Lo-lita Vyžintienė.

Tapytojas E.Varkulevičius-Varkalispasidžiaugė, kad jo didelėms peizažodrobėms ši vieta labai tinka. “Pro are-nos vitrininius langus atsiveria tikraspeizažas, kaip ir mano paveiksluose.Tiesa, mano kūryboje gamta turi kitąatspalvį, nėra tokia tikroviška. Joje dau-giau kosminių abstrakcijų ir apmąsty-mų”, - sakė dailininkas.

Pasak parodos rengėjo, VšĮ Kaunomodernaus meno fondo vadovo Gied-riaus Andziulevičiaus, pribrendo rei-kalas kuo daugiau parodyti, koks yralietuviškas modernus menas.

“Pirmajai tokio pobūdžio parodaiarenoje neatsitiktinai pasirinkome vie-no žinomiausių Lietuvoje modernausmeno atstovų tapytojo E.Varkulevi-čiaus-Varkalio kūrybą. Net ir tapyda-mas abstrakčius peizažus, jis visada kuonors nustebina. Modernaus meno pa-rodų žadame rengti ir ateityje. Pradžiajau padaryta”, - sakė G.Andziulevičius.

Į parodą - iš BerlynoĮ parodos atidarymą E.Varkulevičius-

Varkalis atvyko iš Berlyno, kur dalyva-vo menininkui Jonui Mekui skirtuoserenginiuose. Jų draugystė užsimezgė dar1994 metais, kai kaunietis dailininkasgyveno Niujorke. Kartu su J.Meku irDaliumi Naujokaičiu šiame mieste su-būrė grupę “Music on the 2nd street”,kūrė muziką J.Meko, Juliaus Ziz fil-mams, iliustravo J.Meko knygas “Ma-no naktys”, “Žodžiai ir raidės”.

“Mano gyvenimas nelabai pasikeitė,kai grįžau į Lietuvą. Daug keliauju, visdairausi po pasaulį. Tačiau per tą laikąnė kiek nenutolau nuo gamtos. Pramy-niau takus, einančius panemune ar prieNemuno ir Neries santakos. Kūrybo-je man labai svarbi konkreti vieta. Kaiatradau Čepkelių raistą, tas vaizdas ma-ne tiesiog pakerėjo, buvau lyg apsvaigęs.Visa tai pamėginau perkelti į drobę”, -pasakojo dailininkas.

Autorius nedetalizuoja gamtos lygkoks metraštininkas. Drobėse tikrai

nepamatysime tikroviško peizažo arkonkretaus motyvo. Tik kūrinio pava-dinimas nurodo, kokia tai yra gamtosvieta. E.Varkulevičiui-Varkaliui daugsvarbiau pasitelkus gamtą perteikti pa-tirtus jausmus.

“Tai mano kasdienių minčių labi-rintai, kurie mane veda į abstrakčiuskosminius vingius. Tos klajonės imi-tuoja begalybę ir žmogui nesuvokia-mus planetos dydžius”, - aiškino daili-ninkas.

Parodoje sukinėjosi dailininko ma-žoji dukrelė Julija. Jai kol kas nesupran-tamas jos tėvelio menininko vizijų pa-saulis. “Dukrelė ūgtelėjo ir vis dažniaubūna su manimi dirbtuvėje. Ji nelankodarželio, tad kol žmona (dailininkė Jo-vita Aukštikalnytė-Varkulevičienė -aut.) dirba Vilniaus dailės akademijosKauno dailės fakultete, atlieku auklėsvaidmenį. Man įdomu stebėti, kaip jivaikiškai siurrealistiškai mąsto. Apie taibūtų galima išleisti poezijos knygelę”, -pasakojo parodos autorius.

Nėra jokių horizontųMenotyrininkė Kristina Budrytė-Ge-

nevičė pastebėjo įdomų faktą, kad paro-doje eksponuojamos menininko E.Var-kulevičiaus-Varkalio drobės yra gana

didelės, maždaug dviejų metrų aukščioir tiek pat pločio. Norint kūrinius paro-dyti viešai, būtina erdvi parodų salė.

Tokią ekspozicijų salę turi tikM.K.Čiurlionio galerija. Todėl paro-dos rengėjai surado alternatyvą - paga-liau profesionalus menas įžengė į “Žal-girio” areną.

Pasak menotyrininkės, dailininkasgalbūt sukurtų dar didesnių drobių, betsavo darbus matuoja pagal dirbtuvėsduris. Didesnių nebūtų galima išnešti.Žinoma, drobės dydis nėra svarbiau-sias kūrinio vertinimo kriterijus. Tačiaureikia tuos peizažus patiems pamatytiir įkvėpti lietuviškos gamtos spalvų. Įs-pūdį daro, kai prieš akis atsiveria me-niški gamtos vaizdai. Menininkas tar-si medituoja savo peizažais, ir tą

nuotaiką perteikia parodų lankytojams.Akriliniai dažai srūva ir teka įvairio-

mis kryptimis, bet ne chaotiškai, o pa-gal fizikinius dėsnius, kurie gamtoje su-kuria neapsakomą grožį. Stengiamasi,kad liejamos dėmės ne susilietų, o jung-tųsi specialia gija, autoriaus ranka ve-džiojama linija. Tekančios, vinguriuo-jančios, niekada nekampuotos linijospereina į plačius išsiliejimus ir vėl su-grįžta į panašų būvį.

Dailininkui figūra nėra būtina. Erd-viniai santykiai taip pat sunkiai įsivaiz-duojami šiose plokštumose. Nėra neiviršaus, nei apačios, jokių horizontų.Autorius kartais specialiai pasirašoabiejose paveikslo pusėse - kad išlais-vintų žiūrėjimą, suteiktų galimybę dau-gybei matymo ir pamatymo būdų.•

Peizažai su kosminiais apmąstymais

Šiandien viena iškiliausių lietuvių teatro aktorių MarijaDičpetrytė mini aštuonias-dešimties metų sukaktį.

M.Dičpetrytė gimė 1933-iaisiaisKaune. 1951-1953 metais lankėLietuvos dramos studiją, veikusiąprie Vilniaus valstybinio akademi-nio dramos teatro. Studijai vadova-vo Aleksandras Kernagis. Dešimtįgyvenimo metų aktorė skyrė Klaipė-dos dramos teatrui, sukūrė vaidme-nis spektakliuose “Bekraitė” (Larisa),“Apyaušrio dalia” (Ieva), “Ameriko-niškoji tragedija” (Sandra), “Rožėsir laimė” (Asta). “Otele” ji buvo Dez-demona, o “Romeo ir Džuljetoje” -Džuljeta.

Kiek trumpiau, nuo 1965-ųjų iki1973-iųjų, M.Dičpetrytė vaidinoJaunimo teatre. Tačiau ir čia sukūrėįdomių vaidmenų. Spektaklyje “At-sigręžk rūstybėje” ji įkūnijo Elison, o“Skapeno klastose” - Zerbinetą. Ke-lių kartų atmintyje M.Dičpetrytė iš-liks kaip geriausioje Lietuvos teatrokomedijoje vaidinusi aktorė.

Penkiolika metų aktorė vadovavoKino meno propagavimo biuro Lie-tuvos skyriui. Ji rengė lietuvių žiū-rovų susitikimus su žymiausiomisrusų kino ir teatro žvaigždėmis. Rū-pindamasi viešnagės reikalais M.Dič-petrytė nekart atsidurdavusi ant pa-rako statinės: vienas pasivėlina, kitaską nors užmiršta, o trečias ideologiš-kai netinkamą žodį lepteli. M.Dič-petrytės lydimi Lietuvoje jaukiai jau-

tėsi aktoriai Jevgenijus Leonovas,Rolanas Bykovas, Natalija Gundare-va, Michailas Uljanovas, AleksejusBatalovas.

Praėjusį rudenį M.Dičpetrytės bal-su prabilo dar vienas - rašytojos, pasa-kotojos - talentas. Ji išleido atsiminimųknygą “Magdė”, kurioje lakoniškais,vaizdingais potėpiais apžvelgė svar-biausius savo gyvenimo įvykius, žmo-nes, susitikimus, žingsnius profesio-nalaus teatro scenoje, laimingus irskaudžius patyrimus. Pristatydamakūrinį skaitytojams autorė teigė, kadprie lapo sėdo tik tada, kai atsiradopramanytas nepramanytas persona-žas Magdė. Ir galimybė savo gyvenimąapsakyti “trečiuoju” asmeniu.•LŽ

Sukaktis primena gražiausias scenos akimirkas

Aktorė M.Dičpetrytė nekart atsidurdavo ant parako statinės. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Dailininkas sukurtų dardidesnių drobių, bet

savo darbus matuojapagal dirbtuvės duris.

E.Varkulevičiaus-Varkalio drobėmis džiaugėsi žmona ir mažoji dukrelė. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Kultūra 132013 01 24Lietuvos žinios

MINDAUGAS KLUSAS

Lietuvos rusų dramos teatras(LRDT) ryt ir poryt, sausio 25 ir26 dienomis, kviečia į pirmąjąšių metų premjerą - režisieriausJono Vaitkaus spektaklį “Stabmeldžiai”.

Pjesę “Stabmeldžiai” parašė 1981metais Odesoje gimusi ukrainiečiųdramaturgė Ana Jablonskaja. Dau-giau kaip tuzino scenos veikalų auto-rė pelnė kelių dramaturgijos konkur-sų laurus. Lygiai prieš dvejus metus,2011-ųjų sausio 24 dieną, į Maskvąatvykusi atsiimti Kino meno premijosA.Jablonskaja tapo teroro akto Do-modedovo oro uoste auka.

Spektaklio režisieriaus J.Vaitkaus tei-gimu, kūrėja savo žvilgsnį nukreipė įšiuolaikinį žmogų ištikusią tikėjimo kri-zę. Pasak jo, kai tikėjimo genas sunai-kinamas, belieka tik materialinės nau-dos, prekybiniai, santykiai, kurie galųgale veda į aklavietę. “Regis, stabmel-dystės visuomenėje nebeliko. Tačiauplačiąja šio žodžio prasme ji yra papli-tusi lyg užkratas. Matome televizinius,sporto stabukus, girdime TV žvaigž-dučių poliucinius klykavimus, - prista-tydamas spektaklį rėžė J.Vaitkus. - Pje-sės veikėjai - ne kokios padugnės, ogana išsilavinusi šeima, kurios nariaiprarado vertybių sistemą, blaškosi ieš-kodami pinigų, gerovės stabo.”

Scenoje pasikeisdamos vaidins dviLRDT aktorių komandos - vyresnio-ji ir jaunesnioji. Yra ir kviestinių artis-tų: Kristiną įkūnys ukrainiečių aktorėJevgenija Gladij, o Lietuvoje mažai ži-nomam režisieriui, aktoriui ir mul-tiinstrumentininkui Gediminui Sede-revičiui atiteko beveik bebalsis, tačiaulabai muzikalus vaidmuo. Jis kurs Be-namio personažą, spektaklį praturtinsgyva muzika. Aktoriui teks pasakytivos dvi pjesės frazes. “Džiaugiuosi dėlto, kadangi daug kalbėti tenka gyve-nime. Scenoje malonu ir patylėti.Vaidmuo iš pažiūros mažas, tačiau la-

bai artimas, o tos dvi frazės - lyg kvin-tesencija”, - sakė aktorius.

Spektaklio scenografiją ir kostiu-mus kūrė dailininkas Jonas Arči-kauskas.

Paskutinė užduotisSpektaklio scenoje žiūrovai išvys

šeimą, kuri gyvena, regis, amžinai re-montuojamame bute. Viskas, kuo ga-li pasidalyti buities rūpesčių slegiaminamiškiai, - pyktis, keiksmai ir kalti-nimai. Valdingoji Marina dieną dir-ba nekilnojamojo turto agente, onaktimis “visokiems buržujams” siu-va užuolaidas (“aš nuo tų uždangalųdienos šviesos nematau”), kad galėtųkaip nors prisidurti pragyvenimui irsumokėti už dukters Kristinos studi-jas institute. Marinos vyras Olegas -bedarbis, kuriam likęs vienintelis ma-lonumas - muzika. Jo didžiausia mei-lė - klarnetas.

Svarbiausias kūrinio personažas -duktė Kristina gerai mokėsi mokyklo-je ir institute, tačiau netikėtai iš jo išme-tama, ima šlaistytis. Į šią šeimą atvyks-ta tiesiog stabmeldiškai religinga Olegomotina Natalija, daugybę metų kaippiligrimė keliavusi per krašto dvasiniuscentrus. Jai pasirodžius, pjesėje imaveikti krikščioniško tikėjimo jėga, ku-ri, savaime suprantama, iš pradžių su-tinkama labai priešiškai. Dar vienaspersonažas - kaimynas, prasigėręs jū-rininkas Kolia, pravarde Bocmanas,remontuojantis šeimos butą. Jis pir-masis patiria dieviškos galios poveikį.

Šeimos reikalai ima gerėti - Olegasgauna pelningą darbą, Marina sudarodidžiulį nekilnojamojo turto sandorįsu tėvu Vladimiru. Remontas baigtas,namiškiai gyvena jaukiame bute. Visiįsitikina Natalijos žodžių ir veiksmų

teisingumu. Jos autoritetas ir valdžiaišauga. Lieka vienintelė užduotis - į do-ros kelią atvesti Kristiną.

Tikros dramos- Kaip pjesė atsidūrė jūsų ranko-

se? - LŽ teiravosi Jono Vaitkaus.- Apie “Stabmeldžius” išgirdau

Maskvoje, žiūrėdamas festivalio “Auk-sinė kaukė” spektaklius. Pjesę perskai-čiau, supratau, kad ji verta insceniza-cijos. Iš pradžių kūrinys pagauna, nešatave. Tačiau turi ir savų paslapčių, ke-lia iššūkių statytojui. Mat jame atsive-ria ir buitinis, ir simbolinis, apibend-rinantis planas. Esama rizikos prarastivieną arba kitą. “Stabmeldžių” proble-matika gyva, aktyvi, aiški. Todėl varguar išbaigtumas spektakliui būtinas.Reikia kuo greičiau susitikti su žiūro-vu ir tada pasižiūrėti, ką keisti.

- Marina pardavinėja “blausių ko-ridorių kvadratinius metrus”, ta-čiau pati gyvena amžinai vykstantremontui, lyg be namų. Ką tai sakoapie mūsų visuomenę?

- Marina siekia finansinės gerovės.Gal dėl to, kad dukra mokosi, o gal dėlvyro muzikanto, kuris užtektinai ne-uždirba. Nepasitenkinimas tuo, ką tu-ri, noras aprėpti daugiau, valgyti skal-siau, įsuka pasiutpolkę, kuri sutraukošeimos saitus. Tada ir beįsibėgėjantisverslas tampa nebereikalingas, nes na-mie prasideda tikros dramos.

Neskubėk sakyti “tikiu”- Ar pjesę interpretuojate kaip

dviejų jėgų - krikščionių tikėjimo irprotėvių dvasių - susidūrimą?

- Kūrinys neatskleidžia, kuris keliasteisingas. Turbūt sakyti, kad esi įtikėjęs,negalima tol, kol gyvenimas tavęs neįs-tumia į aklavietę. Tikėjimas gali suby-rėti per vieną akimirką, susidūrus su ki-tu žmogumi, likimu, nelaime. Juk nekas kitas, o Natalija pastūmėjo Kristinąį savižudybę. Žmogaus vertybės glūdine kraštutinumuose ar fanatiškame ti-kėjime. Jas aptiksi pasiekęs dvasinę pu-siausvyrą, ramybę, užslopinęs vartoji-mo, rijimo alkį, skrandžio pasiutimą.

- Įdomus Bocmano personažas.Jis lyg laukas, kuriame grumiasikrikščioniškas ir toteminis tikėji-mas. Ir viena, ir kita jėga tą laukąužima be jokio pasipriešinimo.

- Šio personažo esminės žmogiš-kosios vertybės yra sunaikintos. Kurir kada jas prarado, nežinau. Jis be-sąlygiškai gali priimti bet kurią tie-są. O paskui mesti, nes pajunta ne-pasitenkinimą - per daug draudimų,suvaržymų. Bocmanas tikėjimą at-randa ten, kur gali gerti, keiktis,jaustis laisvas. Todėl visi mėginimai,blaškymaisi grąžina jį į tą patį kelią.Jis taip ir baigs savo gyvenimėlį...Tokių žmonių yra labai daug.

Kas kaltas?- Pirmasis Kristinos monologas

stiliaus požiūriu tarsi iškrinta iš pje-sės tėkmės. Jį pradeda žodžiu “pri-vet” (labas). Į ką ji kreipiasi?

- Nelabai aišku. Tačiau jauti, kad jiyra išsirinkusi, su kuo bendrauti. Galsu ta mirusia varna, o gal su kokiu sta-bu, talismanu? Žmogui būtina išpa-žintis. Kadangi visi užsiėmę tik savaisreikalais, o visa, kas eina iš jauno žmo-gaus, esą yra bjauru, nepriimtina, ag-resyvu, neatitinka šiuolaikinio gyveni-mo normų ir taisyklių, mergina liekavieniša. Dar vienas jos monologasskamba kūrinio pabaigoje. Kristinajau nurimusi, išdeginta, tuščiavidurė.Susitaikiusi su aplinkybėmis, taisyklė-mis. Pilkas gyvenimas be aistros.

- Olegas paskutiniu pjesės saki-niu ištaria žinąs, kas kalčiausiais dėlnutikusios istorijos. O kas - jūsųmanymu?

- Nežinau. Teiravausi aktoriausValentino Krulikovskio (Olego vaid-mens kūrėjas). Jo manymu, jis pats.Visa kaltė yra žmoguje, nieko kitonegali kaltinti.•

Tuščiaviduriai žmonės lenkiasi stabams

G.Sederevičius ir J.Gladij - kviestiniai spektaklio aktoriai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

“Turbūt sakyti, kad esiįtikėjęs, negalima tol,

kol gyvenimas tavęsneįstumia į aklavietę.”

Ukrainiečių dramaturgėAna Jablonskaja rašėrusų kalba. Pasak akto-rės J.Gladij, dramaturgėgarsėjo Rusijoje, Jungti-nėje Karalystėje, tačiautėvynėje buvo mažai ži-noma. Per 2010 metųviešnagę Londone, ku-riame ketinta insceni-zuoti jos pjesę, A.Jab-lonskaja susipažino sudramaturgais Marku Ra-venhillu (pjesės “Shop-ping and Fucking” auto-rius), Davidu Hare’u,Martinu Crimpu ir Cary-le Churchill (“Top Girls”autorė; šios pjesėspremjera, kurią režisavoGytis Padegimas, rytojįvyks Klaipėdoje). Kūrybos įvertinimas atėjo po A.Jablonskajos žūties. Jos pjesė“Stabmeldžiai” sulaukė pastatymo Ukrainoje, tačiau įvyko vos keli spektakliai. “Jiepatyrė visišką fiasko”, - tvirtino J.Gladij. Į Lietuvą aktorė atvyko dėl “Stabmeldžių”,tačiau dar spėjo sukurti vaidmenis “Eglutėje pas Ivanovus” ir “Undinėlėje”. Aktorė irdramaturgė pažinojo viena kitą. “Pjesė man beprotiškai patiko. Nors mano ir Kristi-nos amžius nesutampa, tačiau personažo vidinį pasaulį, keliamus klausimus geraisuprantu”, - teigė J.Gladij.

A.Jablonskaja žuvo nesulaukusi nė trisdešimties.

2013 01 24Lietuvos žinios14 Sportas

ILONA STAŠKUTĖ

Vakar vidurnaktį į Lietuvą grįžoDakaro ralyje sėkmingai finišavęBenediktas Vanagas ir SauliusJurgelėnas su komanda. Nepai-sydami nuovargio jie jau mąstoapie dar vieną bandymą įveiktisunkiausią ralį pasaulyje.

Iš saulėtos Pietų Amerikos į lietu-višką šaltuką parskridę sportininkaiatrodė nuvargę, bet jie džiaugėsi Vil-niaus oro uoste išvydę didelį būrį ar-timųjų, kolegų ir gerbėjų. Lenktyni-ninkai prisipažino mintyse jauplanuojantys kitais metais vėl vykti įDakaro ralį. “Dar nežinau, kaip viskasbus kitąmet, bet tikrai žinau, kad tengrįšiu ir tai man kelia nerimą”, - juo-kavo B.Vanagas. Su “OSCar” auto-mobiliu važiavęs ekipažas neįvykdėužsibrėžto tikslo finišuoti tarp dvide-šimties geriausiųjų, tačiau sportinin-kai sugebėjo pasiekti finišą. Tai Da-kare irgi laikoma labai dideliulaimėjimu. 64 vietą tarp 91 finišavusio

ekipažo užėmę lietuviai parsivežė taipatvirtinantį atminimo medalį.

Ralio pradžioje B.Vanagui ir S.Jur-gelėnui sekėsi puikiai, pirmame grei-čio ruože jie užėmė 17 vietą, bet jauantrajame nutiko nelaimė - sporti-ninkai apsivertė ir stipriai apgadinoautomobilį. Laimei, patys nesusižei-dė ir mechanikams praleidus bemie-gę naktį galėjo tęsti varžybas. Tačiauatsivėrusi laiko praraja iki lyderių bu-vo per didelė. B.Vanagas pripažino,kad avarija kilo dėl didžiulio azartoir noro būti dar greitesniems. “Grei-čio mums netrūko, bet Dakare rei-kia ir daug išminties, negalima “per-degti”. Po to, ką patyrėme, požiūrisį šias lenktynes labai stipriai pasikei-tė”, - tvirtino jis.

Dvi savaites trukusiame Dakaro ra-lyje startavo ir lietuvis motociklinin-kas Gintautas Igaris su motociklu “Ya-maha”. Pernai jam pavyko pasiektimaratono finišą, bet antras mėgini-mas įveikti dykumą buvo nesėkmin-gas. Šeštame greičio ruože G.Igarisvertėsi per motociklo priekį, susižeidėranką ir nebegalėjo tęsti varžybų.•

B.Vanagas: “Žinau, kad dar grįšiu į Dakarą”

VILMANTAS REMEIKA

Pietų Afrikos Respublikojevykstančiame Juodojo žemynofutbolo čempionate baigėsi pirmojo turo kovos. D grupėjepergales iškovojo prie turnyrogalingųjų priskiriamos Dramblio Kaulo Kranto ir Tuniso rinktinės.

Abi favoritės savo varžovus palau-žė tik paskutinėmis dvikovos akimir-komis. Kaimyninių šiaurės Afrikosšalių derbyje Tunisas 1:0 įveikė Al-žyrą. Laikrodžiui tiksint 91-ąją susi-tikimo minutę Youssefas Msakni įs-pūdingu smūgiu iš 25 m nuotolioišplėšė Tunisui pergalę.

“Savo žaidėjus perspėjau, kadY.Msakni yra pavojingas ir gali su-kelti problemų tolimais smūgiais. Ta-čiau tame epizode gynyboje mes žai-dėme kaip naivuoliai”, - nusivylęskalbėjo Alžyro rinktinę treniruojan-tis bosnis Vahidas Halihodžičius.

Dramblio Kaulo Krantas 2:1 nu-galėjo Togo rinktinę. Šias rungtynesstebėjo vos 2 tūkst. žiūrovų,“Drambliai” po “Manchester City”žaidėjo Yaya Toure įvarčio jau 8 mi-nutę išsiveržė į priekį, o paskutinępirmo kėlinio minutę rezultatą išly-gino Jonathanas Ayite. Tačiau 88 mi-nutę lemiamą įvartį pelnė Gervinhoiš Londono “Arsenal”.

Dramblio Kaulo Kranto žaidėjaisutartinai pabrėžė, kad pergalę pa-siekė nykiai žaisdami. Su tuo sutikoir šios rinktinės treneris prancūzasSabri Lamouchi: “Iš mūsų tikimasidaugiau. Pirmosios rungtynės visuo-met būna sunkios, tačiau šios - daugsunkesnės, nei įsivaizdavome. Turė-sime iš ko pasimokyti.”

Prieš kiekvieną Afrikos čempiona-tą Dramblio Kaulo Kranto rinktineiiš anksto klijuojama favoritų etiketė.Kaskart vis tikimasi, kad ši ekipa pa-kartos 1992-ųjų triumfą Senegale.

Šiemet šis tikėjimas dar sustiprėjo.Kalbama, kad nuo arenos pamažu nu-žengianti Didier Drogba, brolių Yaya irKolo Toure, Didier Zokora, Emmanue-lio Eboue karta pagaliau subrendotriumfui Afrikoje. “Drambliai” buvo ar-ti tikslo 2006 ir 2012 metais, bet tuomet

finale po 11 m baudinių serijos pralai-mėjo atitinkamai Egiptui ir Zambijai.

“Manau, kad dabar atėjo metas įro-dyti, jog esame pasirengę laimėti že-myno čempionatą, - tvirtino K.Toure,rungtyniaujantis “Manchester City”klube. - Esame patekę į pasaulio čem-pionatą, kai kurie mūsų laimėjo Čem-pionų lygą, Anglijos ar Prancūzijos pir-menybes. Tačiau neiškovojome jokiotitulo su rinktine. Todėl PAR turimekonkretų tikslą.”•

D.Drogba ekipos naštaM.BAGHDATISNEATVYKSVasario 1-3 dienomis padėti Kip-ro vyrų teniso rinktinei kautis sulietuviais Daviso taurės Europosir Afrikos zonos antros grupėsmače į Šiaulius neatvyks kiprie-čių lyderis Marcosas Baghdatis.Neramu ir Lietuvos rinktinėje -antrąją raketę Lauryną Grigelįužklupo sveikatos problemos.Tiesa, Laurynas viliasi iki pirma-dienio įveikti negalavimus ir pa-sirodyti Šiaulių uždarajame aikš-tyne. “Jau kurį laiką jaučiu kelioir riešo skausmus. Dėl jų šiemetdar nežaidžiau nė viename tur-nyre. Kojos skausmai lyg ir rims-ta, tačiau riešas vis dar trukdosportuoti visa jėga, - teigė L.Gri-gelis. - Vis dėlto atvyksiu į Lietu-vą. Tikiuosi, kitos savaitės pra-džioje jau galėsiu visa jėga ruoštismačui su Kipru.” Kipro rinktineiŠiauliuose atstovaus RaresasCuzdrioreanas, Soteris Hadjistyl-lis, Petros Chrysochos ir ChristosHadjigeorgiou. Komandos kapi-tonas - Nikolas Papadopoulos.Remigijaus Balžeko vadovauja-mos Lietuvos komandos garbęgins Ričardas Berankis, LaurynasGrigelis, Dovydas Šakinis ir Lu-kas Mugevičius.

INTRIGUOJANTISREVANŠASCSKA krepšinio veteranai dar kartąmes iššūkį legendiniams žalgirie-čiams. Prieš artėjančią VTB Vienin-gosios lygos lyderių dvikovą vasario3 dieną Maskvoje jėgas vėl išmėginsauksinių krepšinio laikų komandos.Pirmąją “Žalgirio” ir CSKA legendųakistatą spalį Kaune 46:45 laimėjožalgiriečiai. Tada Arvydas Sabonisįspūdingu bloku nutraukė paskutinęraudonarmiečių ataką, o prieš tai“Žalgirį” į priekį buvo išvedęs taik-lus Vitoldo Masalskio metimas. Lie-tuvos krepšinio federacijos prezi-dentas A.Sabonis pažadėjodalyvauti ir atsakomosiose rungty-nėse Maskvoje. “Žalgirio” strategaslegendų rungtynėse bus prieMaskvos srities “Chimki” vairo sto-vintis Rimas Kurtinaitis.

ŽAIS PUSFINALYJE

Rusijos mieste Sankt Peterburgevykstančiame Sandraugos taurėsturnyre Lietuvos jaunimo iki 21 me-tų rinktinė prasibrovė į pusfinalį.Vakar ketvirtfinalyje lietuviai po 11m baudinių serijos 4:2 (pagrindinislaikas - 1:1) palaužė bendraamžiusiš Tadžikistano. 15 minutę Lietuvaįgijo teisę mušti 11 m baudinį irOvidijus Verbickas šia proga pasi-naudojo. Jau po keturių minučių ta-džikas Šodibekas Gaforovas sugrą-žino pusiausvyrą. Per likusįrungtynių laiką nė vienai komandainepavyko pasižymėti ir pagal regla-mentą iš karto buvo mušami 11 mbaudiniai. Šioje serijoje sublizgėjoLietuvos komandos vartininkas Lu-kas Lidakevičius. Jis atrėmė RasuloNaizovo ir Achtamo Nazarovosmūgius. Tuo metu Paulius Daukša,O.Verbickas, Martynas Dapkus beiLukas Spalvis smūgiavo tiksliai, irlietuviai šventė pergalę 4:2. Pusfina-lyje Lietuvos jaunimo rinktinė rytojžais su Ukraina arba Moldova.

VIZITAS RYGOJE

Lietuvos tautinio olimpinio komi-teto (LTOK) prezidentė Daina Gu-dzinevičiūtė ir generalinis sekreto-rius Valentinas Paketūras šiąsavaitę su darbo vizitu lankėsi Ry-goje. Drauge su jais pasidomėtiLatvijos olimpinio komiteto veikla,pasižiūrėti įspūdingų kaimynųsporto bazių vyko ir Seimo jauni-mo ir sporto reikalų komisijos pir-mininkas Juras Požėla. Rygoje priemūsų delegacijos prisidėjo ir tengyvenantis LTOK viceprezidentasArvydas Juozaitis. Pasak LTOKpranešimo spaudai, susitikime suLatvijos olimpinio komiteto prezi-dentu Aldoniu Vrublevskiu, gene-raliniu sekretoriumi Žoržu Tikme-riu kaimynai aptarė sportininkųrengimo, finansavimo bei dviejųolimpinių komitetų bendradarbia-vimo klausimus. Šeimininkų lydimiLietuvos atstovai taip pat apžiūrėjoir kaimynų sporto kompleksus.

LŽ

Trumpai

34-erių D.Drogba vedama Dramblio Kaulo Kranto rinktinėtrokšta tapti stipriausia Afrikoje. AFP/Scanpix nuotrauka

CSKA veteranai revanšo sieks Maskvoje. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Sunkiausią ralio maratoną įveikusius B.Vanagą ir S.Jurgelėną pasitiko gausus būrys artimųjų. Viliaus Steponėno nuotrauka

VILMANTAS REMEIKA

Iki atvirojo Australijos tenisočempionato (“AustralianOpen”) pabaigos Melburne li-ko keturios dienos, o vienetųvaržybose - po keturis preten-dentus į nugalėtojų titulą.

Vyrų turnyre šiandien pusfinalyjesusikaus serbas Novakas Džokovičiusir ispanas Davidas Ferreras, rytoj -šveicaras Roger Federeris ir britas An-dy Murray. Moterų varžybose šian-dien dėl bilieto į finalą susigrums ru-sė Marija Šarapova ir kinė Li Na beibaltarusė Viktorija Azarenka ir ame-rikietė Sloane Stephens.

Sparčiai tobulėjanti 29-ąja šiameturnyre skirstyta 19 metų amerikietėS.Stephenas vakar pateikė staigmeną- ketvirtfinalyje ji 3:6, 7:5, 6:4 elimi-navo tituluotą 31-erių tėvynainę, pen-kiolikos “Didžiojo kirčio” serijos tur-nyrų nugalėtoją Sereną Williams.

Kulkšnies ir nugaros skausmamskaltę suvertusi S.Williams skundėsi, kadpastarosios dvi savaitės jai buvo tiesiogsiaubingos, suteikusios daug kančių kū-nui. “Tačiau viskas tik dėl “Didžiojokirčio”. Tik dėl jo”, - pridūrė ji.

Pirmą kartą “Didžiojo kirčio” se-rijos turnyre pusfinalį pasiekusiS.Stephens kitą savaitę pasitiks jaubūdama WTA reitingo dvidešimtu-ke. Jaunąją amerikietę pusfinalyje eg-

zaminuos baltarusė Viktorija Aza-renka (1). Vakar ji 7:5, 6:1 nugalėjorusę Svetlaną Kuznecovą.

Po kelio traumos į elitą sparčiaigrįžtanti S.Kuznecova trečiadienįdominavo mačo pradžioje ir pirmoseto viduryje pirmavo 4:1. Bet tuo-met “Australian Open” nugalėtojostitulą ginanti V.Azarenka pabudo,vienuoliktame geime persvėrė rezul-tatą, o netrukus jau šventė solidžiąpergalę. Ši dvikova prasidėjo 11 val.Melburno laiku. Todėl V.Azarenkapusiau juokais aiškino, kad buvo su-nku įsivažiuoti: “Nesu rytinis žmo-gus, bet neturėjau pasirinkimo ir pri-valėjau žaisti. Paprastaineatsibunduanksčiau nei 11 valandą.”

Vakarykštės dienos varžybų puoš-mena tapo vyrų ketvirtfinalio kova tarpšveicaro R.Federerio (2) ir prancūzoJo Wilfriedo Tsonga (7). Po 3 val. 34min. trukusios penkių setų kovos švei-caras triumfavo 7:6 (7:4), 4:6, 7:6 (7:4),3:6, 6:3. Akivaizdu, kad “AustralianOpen” pusfinalis neįsivaizduojamasbe R.Federerio - čia jis žais jau 10-ąkartą iš eilės. Ir sieks 18-ojo “Didžiojokirčio” nugalėtojo titulo. BūsimasisR.Federerio varžovas škotas A.Murray(3) ir vėl galėjo patausoti jėgas, nes per1 val. 51 min. tiesiausiu keliu nužygia-vo pergalės prieš prancūzą JeremyChardy link - 6:4, 6:1, 6:2.

36-ąją vietą ATP klasifikacijoje už-imančiam J.Chardy tai buvo pirmasis

“Didžiojo kirčio” ketvirtfinalis karje-roje. Tačiau prancūzą suglumino ne-ginčijamas A.Murray pranašumas:“Sunku pralaimėti neturint jokių šan-sų pasipriešinti.”

A.Murray Melburne šventė 5 per-gales, nepralaimėdamas nė seto. Tam

pakako 8 val. 56 minučių. Palyginimui:nugalėtojo titulą ginantis N.Džokovi-čius aikštynuose prakaitavo jau 13 val.8 min. Kol kas didžiausią konkurenci-ją A.Murray sudarė lietuvis RičardasBerankis, šešioliktfinalyje pralaimėjęsbendru 7 geimų skirtumu.

Tuo metu 31 metų R.Federeris ne-sutriko paklaustas, ar spės atsigauti ikidvikovos su šešeriais metais jaunes-niu puikią formą demonstruojančiuA.Murray: “Esu šiek tiek pavargęs, betviskas bus gerai. Žinote, aš jaunas ir jė-gas atgaunu labai greitai.” •

Sportas 152013 01 24Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Olimpiečių pagerbimai, apdo-vanojimai, interviu. Regis, čiajau padėtas taškas - Londonožaidynių šiuolaikinės penkia-kovės čempionei LauraiAsadauskaitei praėjusią savaitęįteiktas paskutinis apdovanoji-mas - Tarptautinio olimpiniokomiteto aukso ženkliukas.

Abi Londono olimpinės čempio-nės - penkiakovininkė L.Asadauskai-tė ir plaukikė Rūta Meilutytė - nusi-pelnė laurų, tačiau mūsų sportogerbėjai Metų sportininke išrinkoplaukikę. “Prie manęs visi jau pripra-to, o Rūta pernai pasirodė neįtikėti-nai”, - 13 metų jaunesne olimpietežavėjosi 28-erių L.Asadauskaitė.

Metai bus ramesniGeriausia 2011 metų šalies atlete

išrinkta L.Asadauskaitė antro tituloiš eilės nesučiupo - 2012-ųjų sporti-ninko rinkimuose garsią penkiakovi-ninkę ryškiai pranoko penkiolikme-tė R.Meilutytė. Galutinėje Lietuvostautinio olimpinio komiteto (LTOK)rinkimų lentelėje L.Asadauskaitė su-rinko 4445 taškus, nugalėtoja tapusiR.Meilutytė - 13 249.

Pernai L.Asadauskaitė savo tur-tingą kolekciją papildė dar trimis ti-tulais - olimpinės ir Europos čem-pionės bei pasaulio taurės laimėtojos.

Krašto apsaugos savanorių pajėgųDidžiosios Kovos apygardos 8-osiosrinktinės karė savanorė L.Asadaus-kaitė neslepia - olimpinis medalis ap-sunkino gyvenimą: priėmimai, pa-gerbimai, apdovanojimai, interviu.Tačiau praėjusią savaitę LTOK pre-zidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikėL.Asadauskaitei paskutinį apdova-nojimą - Tarptautinio olimpinio ko-miteto aukso ženkliuką.

Dabar penkiakovininkė pamažugalės įsitraukti į sportinį gyvenimą.

Nors, pasak pasaulio reitingų lentelė-je pirmąją vietą užimančios lietuvės,šie metai bus ramesni. Ji nusprendėpagaliau leisti sau daugiau pailsėti.Svarbiausi startai numatyti vasarą -liepos 11 dieną Lenkijoje prasidės Eu-ropos čempionatas, rugpjūčio 15-ąjąTaivane - planetos pirmenybės.

Daug kur dominuoja moterys- Nejaučiate pavydo R.Meilutytei?

Juk Londone auksą iškovojote abi, ogeriausia išrinkta ji.

- Prie manęs daugelis sporto ger-bėjų galbūt jau priprato, o neįti-kėtinas Rūtos pasirodymas buvostaigmena visiems. Be to, pasaulyjeplaukimas gerokai populiaresnis

už šiuolaikinę penkiakovę. Paga-liau R.Meilutytei populiarumo pri-dėjo pastarasis pasaulio plaukimočempionatas Turkijoje, kur ji iško-vojo du aukso medalius bei vienąsidabro ir pagerino Europos re-kordą. O aš pernai buvau tik Euro-pos čempionė...

R.Meilutytė nusipelnė būti geriau-sia šalies sportininke. Reikia tikdžiaugtis, kad turime tokių žmonių.Tikėkimės, ir ji, ir mes, penkiakovi-ninkai, savo pasirodymais galėsimetoliau džiuginti Lietuvą.

- Sportuojate jau daug metų, bettik tapusi olimpine čempione para-gavote tikrų šlovės vaisių?

- Taip. Gyvenimas tapo sunkesnis

(šypsosi). Gerai Rūtai, ji treniruoja-si užsienyje, gali nuo visų pabėgti,niekas jai netrukdo.

Bet reikia dėl R.Meilutytės pasi-džiaugti - tokie talentai kaip ji gims-ta kartą per 30 metų.

- Kur paslaptis, kad ketverius me-tus iš eilės geriausiais Lietuvos spor-tininkais renkamos moterys?

- Turbūt todėl, kad jos stipriau-sios. Ir gražiausios. Galbūt už ge-riausius sportininkus daugiausiabalsuoja vyrai? Nors dabar moterysdaug kur dominuoja. Net ir Lietu-vos tautinio olimpinio komiteto pre-zidentė moteris.

- Jums malonu, kad geriausiu ša-lies treneriu išrinktas Jevgenijus Klio-sovas?

- Be abejo. Pagaliau jis įvertintas.J.Kliosovas daug padarė dėl šiuolaiki-nės penkiakovės. Su juo dirbu jau de-šimt metų.

Po pergalių nusipelnė poilsio- Drauge su R.Meilutyte šiemet

ėjote pas premjerą aptarti apgailėti-nos Lietuvos baseinų būklės.

- Bet kokiu atveju Vilniui reikianaujo, gero, tarptautinius standartusatitinkančio baseino. Ir Lazdynų ba-seiną reikia renovuoti. Jame treni-ruojuosi daugiau nei dešimtmetį. Jaupripratau ir prie chloro, ir prie pelė-sių tvaiko. Tik neseniai atkreipiaudėmesį, kad nusiprausus rankos“kvepia” chloru, tad teko antrą kar-tą praustis (juokiasi).

- Ar galima 2013-aisiais iš jūsų ti-kėtis panašių rezultatų kaip pernai?

- Aišku, kad ne. Pirmiausia - taineolimpiniai metai, todėl negalėsiuiškovoti olimpinio medalio. Jis spor-tininko gyvenime - svarbiausias tiks-las. Bet šiemet bus Europos ir pasau-lio čempionatai, todėl stengsiuosi išten grįžti ne tuščiomis.

- Kada numatytas artimiausias jū-sų startas?

- Planuoju dalyvauti varžybose galpo trijų mėnesių. Dar tiksliai neži-nau. Po dvidešimties metų intensy-vaus darbo pagaliau leidau saupailsėti. Manau, po tokių pergaliųnusipelniau poilsio (juokiasi). Labaisunku 20 metų be poilsio arti, išlaiky-ti gerą sportinę formą ir būti geriau-sia. Be to, auginu dvejų metų dukry-tę Adrianą, tad patys suprantate, kadreikia poilsio.

Jei dabar būčiau penkiolikmetė,mane per treniruotes reikėtų stabdy-ti (juokiasi). Būdama penkiolikosbuvau plaukikė ir apie poilsį net ne-galvodavau. Visada norėdavau tre-niruotis ir tai darydavau nuoširdžiai.

Per pirmuosius šių metų startusnesieksiu maksimalių uždavinių,svarbiausios varžybos bus vasarą -Europos ir pasaulio pirmenybės.

- Kada pradėsite treniruotis?- Jau dirbu, bet ne šimtu procen-

tų. Buvo įvairių renginių, bendravausu žiniasklaida, negalėjau visos savęsskirti treniruotėms. •

L.Asadauskaitė: “Mes stipriausios ir gražiausios”

L.Asadauskaitė (kairėje): “Tokie talentai kaip R.Meilutytė gimsta kartą per 30 metų.” /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Melburne titulą ginanti V.Azarenka (kairėje) pusfinalyje egzaminuos turnyro atradimu tapusią S.Stephens.AFP/Scanpix nuotraukos

L.Asadauskaitė: “Jei dabar būčiau penkiolikmetė,per treniruotes mane reikėtų stabdyti.”

Australijos čempionė pabudo laiku

BUTAINUOMOJA

2 kambarių butą su baldais Kaune, Plento g. 3-5metams (kaina - 100 Lt/mėn.). Tel. 8 685 10 945.

IŠSINUOMOTŲDirbanti mergina 1 kambario butą. Siūlyti įvai-rius variantus. Tel. 8 658 19 344.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vil-niuje (10 km nuo centro, yra elektra, gerassusisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas,1 a kaina - 7500 Lt). Vilnius, tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen.,Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt).Tel. 8 682 46 203.

Tris žemės ūkio paskirties sklypus Prienų ir Tra-kų r., prie Verknės upės, Vyšniūnų kadastrinėjevietovėje 6968/0003:282 (bendras plotas 40,9ha, yra leidimas miškui sodinti, kaina - sutarti-nė). Tel. 8 672 31 568.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų ra-jone, prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt).Tel. (8 5) 278 9238.

PERKAMišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - mokabrangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsis-kaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

BUITINĖ TECHNIKAPARDUODA

Mobilųjį telefoną „Black Berry 9800 Torch“(pirktas „Bitės“ salone, yra USB, ausinės, 4 Gbatminties kortelė, įkrovėjas, 1 metų garantija,kaina - 620 Lt, naujas kainavo 1200 Lt). Vilnius,tel. +370 682 46 203.

PASLAUGOSTaisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinuir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vil-nius, tel. 8 689 16 300.

GYVŪNAIPARDUODA

Berno zenenhundų veislės šuniukus. Tel. 8 698 80 199.

STATYBA IR REMONTASKlijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuo-ju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421.

IEŠKO DARBO42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.Vilnius, tel. 8 604 23 434.

ĮVAIRŪSParduodamas BUAB „Optinių laikmenų pre-kybos perspektyvos“ priklausantis ilgalaikisturtas. Su ilgalaikio turto sąrašu galima susi-pažinti adresu: UAB „Admivita“, Jogailos g. 7,Vilnius, tel. 8 686 88 884. Užs. LM-2125

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superkaplastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

PRANEŠIMAIJūratės Monkevičienės firma (į. k. 135106320) pert-varkoma į UAB „HRC LT“ (į. k. 135106320, adresas:Mituvos g. 5, Kaunas), kuri bus Jūratės Monkevičie-nės firmos teisių, pareigų ir prievolių perėmėja.Teirautis tel. (8 37) 31 38 50. Užs. LM-2116

2013 m. sausio 22 dienos vienintelio akcinin-ko sprendimu UAB „Tauragės knygynas“veiklos statusas įregistruotas - likviduojama.Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 m.vasario 22 d. Užs. LM-2119

Bankroto administratorius šaukia BUAB „Eldra“kreditorių susirinkimą. Susirinkimas vyks adresu:A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 02 04 d.,12.00 val. Informacijos tel. 8 600 22 365. Užs. R-38

UAB „Rogegida“ (į. k. 225241580) 2012 1220 įstatus laikyti negaliojančiais. Užs. R-35

2013 01 24Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

SKELBIMAS APIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS, KURIE NETURI SAVININKŲ(AR KURIŲ SAVININKAI NEŽINOMI), BEŠEIMININKIAIS

Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl statinių, kurie neturi savininkų (Renavo dvarui priklausančioje teritorijoje), pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valsty-bės ar savivaldybės nuosavybėn, tarp jų:1. Tvartas, esantis adresu: Renavo k., Sedos sen., Mažeikių r.2. Tvartas, esantis adresu: Renavo k., Sedos sen., Mažeikių r.3. Ūkinis pastatas, esantis adresu: Renavo k., Sedos sen., Mažeikių r.4. Oranžerija, esanti adresu: Renavo k., Sedos sen., Mažeikių r.Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius, prašome iki 2013 m. balandžio 26 d. kreiptis įMažeikių rajono savivaldybės administraciją adresu: Laisvės g. 8, Mažeikiai III aukštas, 303 kab. irpateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelbime išvardytusstatinius. Užs. LM-2112

2013 m. sausio 25 d., penktadienį, 11.00 val. „Šarūno“ viešbučio konferencijų salėje

(Raitininkų g. 4, Vilnius)

Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį seminarą„Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos

priemonės “Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritis

„Žemės konsolidacija“.

Renginį ves Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento specialistai.Seminaras yra nemokamas.

Trukmė apie 3.00 val.Užs. LM-2110

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-304 patvirtintomis projekto vykdytojo, pre-tenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos prie-mones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) projekto vykdytojas

UAB „Daugų Žuvis“, įgyvendindama projektą „Akvakultūros įmonės plėtra“, skelbia konkursą:

gyvos žuvies sandėlio vandens filtravimo ir paruošimo, rezervinės, pagalbinės patalpų bei tambūro statybos darbų rangovui parinkti.

Atsiliepimus dalyvauti konkurse prašome pateikti raštu iki 2013 m. vasario mėn. 1 dienos 9.00 val. adresu: Skabeikių kaimas, Daugų seniūnija, LT-64134 Alytaus rajono savivaldybė, tel.: (8 315) 40 644, 8 687 84 086, el. paštas: dauguzuvis@gmail.com.

Vokai su komerciniais pasiūlymais bus atplėšiami 2013 m. vasario mėn. 8 dieną 9.00 val. adresu: Skabeikių kaimas, Daugų seniūnija, LT-64134 Alytaus rajono savivaldybė. Užs. LM-2117

Vilniaus universitetas skelbia negyvenamųjų patalpų nuomos konkursąIlgalaikio materialiojo Bendras Patalpų paskirtis Pradinis 1 mėn. Nuomos Turto naudojimoturto buvimo vieta (adresas) plotas 1 kv. metro nuompinigių terminas ypatumai, sąlygos

(kv. m) dydis be PVM (Lt) metais

Didlaukio g. 47, Vilnius 2,00 Picų kepimo automato įrengimas 20,00 1

Mokslininkų g. 12A, Vilnius 21,29 Eksperimentinė gamybinė veikla 10,00 3 Papildomos sąlygos

Mokslininkų g. 16, Vilnius 35,90 Sandėliavimas 6,00 3 Papildomos sąlygos

Konstitucijos pr. 12A, Vilnius 53,00 Sandėliavimas 13,00 3

Konkursas vykdomas vadovaujantis 2001 12 14 LRV Nutarimu Nr. 1524.Papildomos informacijos suteikimas ir paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo vieta - Universiteto g. 3, Vilnius, 105 kab., tel. (8 5) 268 7058.Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas - iki 2013 02 04 d. 12.00 val.Komisijos posėdžio vieta ir laikas - Universiteto g. 3, 353 kab., 2013 02 04 d. 14.00 val.Sąskaita, į kurią sumokamas pradinis įnašas, lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM - AB SEB bankas, a. s. LT487044060000907542. Užs. LM-2118

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS (toliau - PŪV) POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO (toliau - PAV) PROGRAMĄ1. PŪV užsakovas: Linas Jonča, Lėliškių k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav., tel. 8 618 17 048.2. PŪV PAV dokumentų rengėjas: UAB „Ekosistema“, Taikos pr. 119, LT-94231 Klaipėda, tel. (8 46) 43 04 63, faksas: (8 46) 43 04 69.3. PŪV pavadinimas: eksploatuojamo paukštyno pajėgumo padidinimas.4. PŪV vieta: žemės sklype kad. Nr. 7743/0005:251, esančiame Lėliškės k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.5. PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV ataskaitą, teiks išvadas: Tauragės visuomenės sveikatos centras; Kultūros paveldo depar-tamento Tauragės teritorinis padalinys; Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; Tauragės r. savivaldybės administracija.6. Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl PŪV leistinumo pasirinktoje vietoje: Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.7. Su PAV programa susipažinti galima: 10 darbo dienų po šio skelbimo pasirodymo dienos nuo 8.00 val. iki 17.00 val. PAV dokumentų rengėjo UAB „Eko-sistema“ būstinėje - Taikos pr. 119, LT-94231 Klaipėda, tel. (8 46) 43 04 63, mob. tel. 8 618 50 182, kontaktinis asmuo inžinierius Andrius Barsevičius.Motyvuoti pasiūlymai PŪV PAV programos klausimais teikiami registruotu laišku (UAB „Ekosistema“, pašto dėžutė Nr. 661, LT-94008 Klaipėda-15), faksu:(8 46) 43 04 69 arba elektroniniu paštu: ekosistema@klaipeda.balt.net. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti teikiamos pagal kompetenciją PAVsubjektams ir atsakingai institucijai. Užs. LM-2121

Informacija apie parengtą poveikio visuomenės sveikataivertinimo ataskaitą

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius,tel. +370 5 270 9229, faks. + 370 5 210 4848, parengė UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kom-postavimo aikštelės ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Vilniaus rajono savivaldy-bės Sužionių seniūnijos Pakryžės kaime poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą,UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Švenčionių rajono savivaldybės Pabra-dės seniūnijos Maleikėnų kaime poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, bei UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikš-telės Širvintų rajono savivaldybės Širvintų seniūnijos Šniponių kaime poveikio visuomenėssveikatai vertinimo ataskaitą.

Vilniaus r. sav. Pakryžės kaimo ir Širvintų r. sav. Šniponių kaime planuojamose aikštelėse buskompostuojamos žaliosios atliekos ir surenkamos nepavojingos ir pavojingos buities atlie-kos. Švenčionių r. sav. Maleikėnų kaimo aikštelėje bus kompostuojamos žaliosios atliekos.

Veiklos organizatorius - UAB „VAATC“, T.Ševčenkos g. 18, 03111 Vilnius, tel. + 370 5 213 0397,faks. + 370 5 233 3254, el. paštas: info@vaatc.lt.

UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės ir didelių gabaritų atliekų surinkimoaikštelės Vilniaus rajono savivaldybės Sužionių seniūnijos Pakryžės kaime poveikio visuome-nės sveikatai vertinimo ataskaita bus eksponuojama Vilniaus r. sav. Sužionių seniūnijoje,Kalvinės g. 2, LT-15113 Sužionys, nuo 2013 01 28 iki 20130208 imtinai darbo dienomis irdarbo valandomis.

Visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas įvyks Vilniaus r. sav. Sužionių seniū-nijoje, Kalvinės g. 2, LT-15113 Sužionys, 2013 m. vasario 11 d. 9.00 val.

Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo pasiūlymus ataskaitosklausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotulaišku adresu: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, arba faksu +370 5 210 4848.

UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Švenčionių rajono savivaldybės Pabra-dės seniūnijos Maleikėnų kaime poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita bus eks-ponuojama Švenčionių r. sav. Pabradės seniūnijoje, Pašto g. 6, LT-18175 Pabradė, nuo 201301 28 iki 2013 02 08 imtinai darbo dienomis ir darbo valandomis.

Visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimas įvyks Švenčionių r. sav. Pabradėsseniūnijoje, Pašto g. 6, LT-18175 Pabradė 2013 m. vasario 11 d. 13.00 val. Iki viešo visuome-nės supažindinimo su Ataskaita susirinkimo pasiūlymus Ataskaitos klausimais teikti Nacio-nalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu laišku adresu: Žolyno g.36, LT-10210 Vilnius, arba faksu +370 5 210 4848.

UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikš-telės Širvintų rajono savivaldybės Širvintų seniūnijos Šniponių kaime poveikio visuomenėssveikatai vertinimo ataskaita bus eksponuojama Širvintų r. sav. Širvintų seniūnijoje, Vilniausg. 86, LT-19120 Širvintos, nuo 2013 01 28 iki 2013 02 08 imtinai darbo dienomis ir darbovalandomis.

Visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas įvyks Širvintų r. sav. Širvintų seniū-nijoje, Vilniaus g. 86, LT-19120 Širvintos, 2013 m. vasario 11 d. 15.00 val.

Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo pasiūlymus Ataskaitosklausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotulaišku adresu: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, arba faksu +370 5 210 4848. Užs. R-36

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „JADA“ (įmonės kodas: 300660027, įmonės adresas: Kauno r. sav., Užliedžiųk., Ledos g. 27E-4) iškėlė bankroto bylą (bylos Nr. B2-1103-555/2013), įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“,tel. Nr. 8 618 56 155. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „JADA“ įsiteisėjo 2013 m. sausio 18 d.Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 02 27 adresu: BUAB „JADA“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogai-los g. 7, LT-01116 Vilnius. Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „JADA“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. Užs. R-37

Renginiai 172013 01 24Lietuvos žinios

VILNIUSPROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAudriaus Zavadskio fotografijų paroda. Veiks iki vasario 15 d.GALERIJA “AKADEMIJA”Pijaus Burako paroda “Šiuolaikinis plakatas”. Veiks iki vasario 2 d.GALERIJA “ARKA”Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinėkūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”. Veiks iki vasario 9 d.Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d.Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”. Veiks iki vasario 9 d.GALERIJA “MENO NIŠA”Simono Kuliešiaus paroda “Fiksuotas peizažas”.Veiks iki vasario 2 d.VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA“ARTIFEX”Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projek-cija”. Veiks iki vasario 9 d.LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSPARODŲ SALĖParoda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d.GALERIJA “KUNSTKAMERA”Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingoišeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012)kūryba. Veiks iki vasario 23 d.GALERIJA “VARTAI”Nerijaus Ermino paroda. Veiks iki vasario 23 d.Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”. Veiks iki vasario 23 d.NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAParoda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.RAŠYTOJŲ KLUBASDailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda“Bėgantis laikas”. Veiks iki sausio 30 d.VILNIAUS ROTUŠĖGedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d.Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d.LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKARespublikinio moksleivių portreto žanro piešiniųkonkurso “Jaunasis portretistas 2012” laureatųdarbų paroda. Veiks iki sausio 31 d.Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “HomoSum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki sausio 30 d.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažny-čia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSPristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijosNuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninėskultūros ekspozicija”TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”.Veiks iki sausio 27 d.Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki vasario 17 d.PAMĖNKALNIO GALERIJAKarinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdieskoordinatės”. Veiks iki sausio 30 d.Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkųportretai”. Veiks iki balandžio 29 d.

KAUNASPAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”. Veiks iki vasario 24 d.KAUNO ŽALGIRIO ARENAMenininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAPakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicijaKAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAJubiliejinė paroda, kurioje pateikiamos devynių prieš-kario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių fotografijosKAUNO MIESTO MUZIEJUSAlgimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda“Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.KERAMIKOS MUZIEJUSKūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”. Veiks iki vasario 3 d.NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Veiks iki gegužės 5 d.

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAŠiaulių universiteto dailės magistrantūros baigia-mųjų darbų paroda. Veiks iki vasario 9 d.

LAIPTŲ GALERIJAPokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki sausio 30 d.DAILĖS GALERIJA “SIELAI”Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. Veiks iki vasario 2 d.ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSAudronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda“Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d.

PANEVĖŽYSFOTOGRAFIJOS GALERIJAVilmos Samulionytės fotografijų paroda “Kosha”.Veiks iki vasario 10 d.PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJAElenos Salnik tapybos darbų paroda. Veiks iki sausio 27 d.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki liepos 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSOdetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

DUSETOSDUSETŲ DAILĖS GALERIJADusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleiviųkūrybos paroda. Veiks iki sausio 26 d.

DRUSKININKAIV.K.JONYNO GALERIJAVytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA26 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis sim-foninis orkestras, solistas Andrejus Korobeinikovas(fortepijonas, Rusija). Dirigentas Juozas Domarkas27 d. 12 val. Koncertuoja Tarptautinio VladimiroSpivakovo labdaros fondo stipendininkai - jauniejivirtuozai iš Rusijos: Levas Kaganeris (akordeonas),Dmitrijus Borodinas (smuikas), Margarita Molča-nova (fortepijonas)SENASIS ARSENALAS25 d. 18 val. Valstybinis choras “Vilnius”, LMTA 80-ties metų jubiliejaus proga dovanoja koncertą“Alma Mater Choralis”TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS27 d. 16 val. Koncertuoja trio “Keturstygis”: Nomeda Gatelienė (smuikas), Arūnas Statkus (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė) ir Aistė Bružaitė (kanklės)VILNIAUS ROTUŠĖ28 d. 19 val. Tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto kompaktinės plokštelės “Yiddish songs. A Letter from the Past” pristatymas/koncertasVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI25 d. 17 val. Didžiojoje salėje. Koncertas, skirtas Vladi-miro Vysockio gimimo 75-osioms metinėms. Daly-vauja Vilniaus mokytojų namų senjorų klubas “Svetoč”25 d. 18 val. Svetainėje. Muzikos klubo “Vienišas vil-kas” koncertas, skirtas Vydmantui Juroniui atminti27 d. 16 val. Didžiojoje salėje. Baltarusijos folkloroansamblio “Kupalinka” koncertasŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA24 d. 19 val. Koncertas “Jauni balsai”. Gražiausiosoperų arijos25 d. 19 val. Solistės Girmantės Vaitkutės koncer-tas “Meeting Adele”. Dalyvauja Girmantė Vaitkutė(vokalas), Andrius Kairys (būgnai), Marius Leskaus-kas (klavišiniai), Juozas Martinkėnas (gitara)ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA27 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. VargonuojaDiana Encienė, dalyvauja Saulė Šerytė (mecosopranas)VILNIAUS UNIVERSITETO PLANETARIUMAS25 d. 19 val. Koncertuoja Virgis StakėnasMUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK”25 d. 20 val. Šokių vakaras su muzikine grupe “The Blues Makers”28 d. 19 val. Komedija “Prie barjero”RAŠYTOJŲ KLUBAS25 d. 17.30 val. ICPA tarptautinės programos pianis-tų ir LMTA kamerinės katedros studentų koncertas28 d. 17.30 val. Poetinis vakaras “Kas šitą vėją pava-dino likimu?..” Vaidina aktoriai Gediminas Storpirš-tis ir Ligita KondrotaitėPRAMOGŲ IR LASIVALAIKIO CENTRAS“PANORAMA”25 d. 18 val. Škotų poeto Roberto Burnso gimta-dienio koncertas. Dalyvauja grupė “Saor Patrol”,penkių dūdmaišininkų ir būgnininkų kolektyvas

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA26 d. 17 val. Vakaras su žurnalistu Henriku VaitekūnuRESTORANAS-KLUBAS “COMBO”

25 d. 21 val. Lino Adomaičio gyvo garso koncertasKAUNO ŽALGIRIO ARENA24 d. 19 val. Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ25 d. 12 ir 18 val. Teatralizuotas koncertas “Čipolinonuotykiai”. Dalyvauja varinių pučiamųjų kvintetas“Vilniaus Brass”: Laurynas Lapė (trimitas), Aretas Bara-nauskas (trimitas), Linas Dakinevičius (valtorna), Ma-rius Balčytis (trombonas), Sergejus Kirsenka (tūba) iraktoriai Gelminė Glemžaitė ir Gabrielius Zapalskis

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS25 d. 18 val. “Aktorių trio” koncertas. Dalyvauja Kos-tas Smoriginas, Saulius Bareikis, Olegas Ditkovskis

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IRSILPNAREGIŲ SKYRIUS27 d. 17 val. Teatralizuotas koncertas “Čigonų baronas”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI26 d. 18 val. Vakaronė “Šokis pūgoje” su grupe “Bohema”26 d. 18 val. Mažojoje salėje. Drama “Duobė”

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”

25 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Studija”26 d. 20 val. Koncertuoja Neda Malūnavičiūtė irOlegas Ditkovskis

TAURAGĖTAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS24 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humo-ro turas” per Lietuvą

KoncertaiParodos

N.Malūnavičiūtė ir O.Ditkovskis.

Kauno miesto muziejuje A.Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”.

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 01 24Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Tyli naktis” - 16.30, 19.10, 21.40 val.“Ištrūkęs Džango” - 19 val.“Gangsterių medžiotojai” - 12.30, 14.45, 19.30,21.50 val.

“Kietašikniai” - 15.30, 18, 20.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 14.15, 17.30, 20.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 17.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.30, 13 val.“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.“Sėkmės džentelmenai” - 12, 17.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 16.15, 18.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45 val.“Zambezija” - 14 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 20.15 val.“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Gangsterių medžiotojai” - 14.05, 16.30, 19, 21.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 19 val.“Kietašikniai” - 14.20, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Tyli naktis” - 13.30, 16, 18.20, 20.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 14.30, 18.45 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 17.40 val.“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 19.15 val.“Vargdieniai” - 14.40, 18, 21.10 val.“Zambezija” (3D) - 13.20 val.“Zambezija” - 11 val.“Džekas Ryčeris” - 14.45, 21 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 15.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13.40, 20.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.“Optimisto istorija” - 21.45 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.20, 18.20 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.SKALVIJA“Pabandom iš naujo” - 17 val.“Meilė kaip nuodai” - 19 val.“Aurora” - 20.50 val.PASAKA“Kolka Cool” - 21 val.“Paslėptas veidas” - 19.30 val.“Didieji lūkesčiai” - 15 val.“Aurora” - 15.30, 17.15 val.“30 širdies dūžių” - 20 val.OZO KINO SALĖ“Tėvas” - 16.30 val.

“Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val.MULTIKINO“Paskutinė tvirtovė” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Ištrūkęs Džango” - 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.15, 14.45 val.“Kietašikniai” - 17.30, 19.45, 22 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 20.30 val.“Tyli naktis” - 14.45, 16.45, 19.15, 22 val.“Aurora” - 18.30 val.“Vargdieniai” - 15.30, 21 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 11.45 val.“Zambezija” (3D) - 11, 13.15 val.“Zambezija” - 10, 13, 14.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 17.30 val.

KAUNASCINAMON

“Tyli naktis” - 14.45, 17.30, 19.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 12.30, 17, 19.15, 21.30 val.“Kietašikniai” - 11.10, 15.50, 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 13.15 val.“Aurora” - 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13, 15.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 11, 16.20, 18.30, 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 13.20 val.“Zambezija” - 10.40 val.FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 16.15, 20, 21.15 val.“Kietašikniai” - 14.15, 16.30, 19 val.“Tyli naktis” - 15.45, 18.15, 20.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 19 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13, 14.45, 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14 val.“Vargdieniai” - 11.15, 17.45 val.“Zambezija” - 12.15 val.“Zambezija” (3D) - 10.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 21 val.“Pi gyvenimas” - 14.45, 18, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 12 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Kietašikniai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 19 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 15.15 val.“Tyli naktis” - 17.30, 19.45, 22 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 16, 18.15 val.“Vargdieniai” - 14.30, 17.45 val.“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.45, 15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45, 21 val.“Pi gyvenimas” - 11.15 val.“Legendos susivienija” - 11.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

“Karališkas romanas” - 15.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 19 val.“Kietašikniai” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13, 16.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45 val.“Tyli naktis” - 19, 21.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 14.15, 17.45 val.“Pi gyvenimas” - 21.15 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Pi gyvenimas” - 15.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.“Aurora” - 21.20 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 13.40 val.“Tyli naktis” - 18, 19.40 val.I SALĖ“Monstrų viešbutis” - 11 val.“Džiunglės” - 14.35 val.“Didieji lūkesčiai” - 16.20 val.“Sėkmės džentelmenai” - 12.40, 18.35 val.“Virš įstatymo” - 20.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS

“Džekas Ryčeris” - 15, 21.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 19 val.“Kietašikniai” - 13, 18 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.“Tyli naktis” - 18.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 16 val.“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 21 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS24 d. 18.30 val. “Otelas”25 d. 18.30 val. “Ana Karenina”26 d. 18.30 val. “Vienos kraujas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS24 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys”24 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania”25 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė”26 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Akmuo”26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Stepančikovodvaras”JAUNIMO TEATRAS24 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų”25 d. 18 val. “Gupelė”

26 d. 18 val. “Ledi Makbet”Salė 9926 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus”RUSŲ DRAMOS TEATRAS25 ir 26 d. 18 val. “Stabmeldžiai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS24 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”26 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė26 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”Mažoji salė25 d. 18.30 val. “Pasvydo”26 d. 14 val. “Baltos pasakos”KEISTUOLIŲ TEATRAS24 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”25 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”26 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”MENŲ SPAUSTUVĖ24 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė”25 d. 12 val. Juodojoje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Pasaulio sutvėrimas”25 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”26 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”26 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai”RAGANIUKĖS TEATRAS26 d. 12 val. “Pifo nuotykiai”26 d. 16 val. “Geras šuo Ferdis”“DOMINO” TEATRAS25 d. 19 val. “Laukinė moteris”26 d. 19 val. “Žirklės”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA25 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS24 ir 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai”25 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos sucitrina”26 d. 12 val. Rūtos salėje. “Alisa stebuklų šalyje”26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS24 d. 18 val. “Čigonų baronas”

25 d. 18 val. “Faustas”26 d. 18 val. “Grafaitė Marica”KAUNO KAMERINIS TEATRAS24 d. 18 val. “Diena ir naktis”25 d. 18 val. “Pirmasis kartas”26 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”KAUNO MAŽASIS TEATRAS

25 d. 19 val. “Katytė P”26 d. 18 val. “Sesuo”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS26 d. 12 val. “Princesės gimtadienis”TEATRO KLUBAS25 d. 19 val. “Brendžio trims!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS24 d. 18 val. Idioteatras. “Menas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS27 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI25 ir 26 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”26 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Ežiuko pasakos”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS26 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS25 d. 18 val. “Inertiškos dujos”26 d. 18 val. “Šešėlis”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”26 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS26 d. 18 val. Vyrų vokalinio ansamblio “Quorum”koncertasTEATRAS “MENAS”26 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai”27 d. 12 val. “Gilės nuotykiai Ydų šalyje”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS

26 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”27 d. 12 val. “Sprigtas”

TELŠIAITELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS KULTŪROS NAMAI24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VILKAVIŠKISVILKAVIŠKIO KULTŪROS NAMAI25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KETVIRTADIENIS 24 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Bėdų turgus” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45 “Stilius”. Veidai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”. Tiesiogi-

nės laidos tęsinys23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 “Slaptasis agentas

barsuko išsaugojimooperacijoje” (k.)

12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.16 “Mes - europiečiai”22.19 Sportas22.23 Orai22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo trileris “Žmog-

žudystė Baltuosiuoserūmuose” N-7

0.45 “Įstatymas ir tvarka” N-71.40 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Motina ir sūnus”12.30 “Gormitai”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Meilės prieglobstis”16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Nuodėmių dešimtukas”20.30 “Patys pačiausi”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Elitinis būrys”23.00 “Ieškotojas”0.00 “Kaulai”1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Lietuvos žinių”

tyrimas (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Šiaurės Afrika. Marokas” (k.) N-7

11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensai prieš nusi-

kaltėlius” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Karštas vakaras” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Muzikinė kaukė”22.40 Kriminalinė drama

“Nemiga” N-140.55 “Laukinis” (k.) N-71.55-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi rokogrupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05“Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinosnutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-711.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas”N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė irkančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonųkova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė”18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Do-nos Leon detektyvai. Suklastoti įkalčiai” N-1422.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50“Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizon-tai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Vaid. f.“Atžalos”. 3 s. (k.) 12.20 Dok. f. “Saulės dovanos”. 1,2 d. (k.) 13.20 “Prisiminkime”. “Makropulo recep-tas” VADT 13.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Al-girdo Martinaičio kūriniai (k.) 14.10 “Amžininkai”.Roko maršas per Lietuvą 15.00 “Septynios Kaunodienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kul-tūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija”18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Laiko ženklai”.Prekybos keliai ir miestas 20.25 “Nepažintas pasau-lis”. II pasaulinio karo pabaiga. Laivo “Fusiller” trage-dija 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25Lietuvių kinas trumpai. Dok. f. “Nadiežda” 22.00 “Iš-šūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių doku-mentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Vaikys-tės juodraščiai” 23.50 Vienas eilėraštis 0.00Panorama (k.) 0.45 Scenaristės, kino režisierės Dia-nos Matuzevičienės 65-mečiui. Dok. f. “Prisilieti-mai” (k.) 1.10 “Skulptūrų pėdomis”. 2 laida (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys”10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba”12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00“Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Tele-

parduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilųgaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pa-galba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Maja-mis” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai”21.30 Veiksmo drama “Stebėtojų lyga” 1.15 “CSIMajamis” 2.00 “Pagrindinis įkaltis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Girių ta-kais” 10.55 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 12.00“Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20“Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10“Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokš-tai” N-7 15.45 Dok. f. “Č.Darvino kova: rūšių atsira-dimo evoliucija” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.“Č.Darvino kova: rūšių atsiradimo evoliucija” tęsi-nys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai”18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f.“Vandenyno milžinai”. 1 d. N-7 21.00 “Reporteris”21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-723.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai” 0.55 “Griūknegyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Melodrama “Tapti žvaigžde” 9.00 Melodrama“Šokis hip-hopo ritmu” 11.00 Veiksmo f. “Audroskarys” 13.00 Drama “Emos laimė” N-7 15.00 Trile-ris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 17.00 Trileris “Akis”N-7 19.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2.Gatvės” 21.00 Komedija “Pažadėk man!” N-723.05 Drama “Miegančioji gražuolė” S 1.00 Drama“Meilė ir šokiai”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50“Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios. Maskva18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Visada

sakyk “visada” 21.05 “Objektas 11” 22.05 Dvikova23.40 “Kotovskis” 0.35 Žinios+ 0.55 Vaid. f. “Susiti-kimo vietos pakeisti negalima”. 4 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Futbolas. UEFA Čempionų lygos pusfinalis.“Chelsea” - “Barcelona” 12.45 Futbolas. 2009m.UEFA Čempionų lygos finalas. “Barcelona” - “Man-chester United” 14.55 Golfas. PGA turo užkulisiai15.25 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 15.55“Premier League World” žurnalas 16.25 “TransWorld Sport” žurnalas 17.25 Ledo ritulys. KHL.CSKA - Minsko “Dinamo”. Tiesioginė transliacija20.10 Boksas. Andre Wardas prieš Carlą Frochą21.25 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Barce-lona Regal”. Tiesioginė transliacija 23.25 Krepšinis.Eurolyga. “Maccabi” - “Olympiacos”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie taipadaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Inžinie-rių idėjos. Pakrančių keliai 13.35 Bandytojai 14.30Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas mo-tociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingasdarbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgy-venti 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagamin-ta? 21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Upių pabaisos23.00 Moko išgyvenimo ekspertai 0.00 Neramu-mai rojuje. Uganda 1.00 Kariai rengiasi tarnybai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Mano smegenys. At-mintis 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00Draudimai. Išsigimimas 13.00 Bebrų užtvanka14.00 Islandijos sala 15.00 Pasaulio pabaigos be-laukiant 16.00 Draudimai. Išsigimimas 17.00 Pa-saulio pabaigos belaukiant 18.00 “Ferrari” auto-mobilių gamyklos 19.00 NSO virš Europos 20.00NSO besivaikant 21.00 Tunų žvejyba 22.00 NSOvirš Europos 23.00 NSO besivaikant 0.00 Tunų žve-jyba 1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Orai 192013 01 24Lietuvos žinios

AVINAS. Ginkite savo teises dar-be ir naujus sumanymus, tačiautaip, kad nerizikuotumėte nei

darbo vieta, nei sveikata. Nebendraukite sutais žmonėmis, kurie gali sugadinti nuotaiką.

JAUTIS. Problemas darbe sieki-te išspręsti kuo greičiau, niekoneatidėti rytdienai. Neatsisaky-

kite draugų pagalbos. Buities rūpesčius ver-tėtų pakeisti malonia veikla.

DVYNIAI. Tinkama diena tvar-kyti svarbius dokumentus,bendrauti su įtakingais asmeni-

mis, pasirašyti sutartis. Namisėdoms palan-ku ramiai tvarkyti asmeninius reikalus.

VĖŽYS. Būsite kūrybingi ir ste-bėtinai išradingi. Tyliai ir gražiaipakreipsite viską sau naudinga

linkme. Nederėtų rizikuoti pinigais, juolabišlaidauti. Sumažinkite šeimos biudžetą.

LIŪTAS. Nesistenkite de-monstruoti savo pranašumo,nes komplikuosis santykiai su

kolegomis. Galite turėti bėdų dėl ilgo liežu-vio, noro visiems patikti.

MERGELĖ. Nesmerkite aplinki-nių, geriau nurodykite jiemsteisingą kelią. Nepasirašykite

abejotinų sutarčių, dokumentų, nes gresiafinansinis nuosmukis.

SVARSTYKLĖS. Profesinius rei-kalus teks tvarkyti greitai ir ga-na spontaniškai. Stenkitės, kad

aplinkiniai nepastebėtų jūsų sutrikimo. Jeikas bus ne taip, turėsite progų pasitaisyti.

SKORPIONAS. Nepavyks iš-vengti nemalonaus pokalbiosu vadovu, kolegomis ar kredi-

toriais. Jei susikaupė problemų, stenkitės jasgreitai ir lanksčiai išspręsti.

ŠAULYS. Bus sunku realiai ver-tinti situaciją apsisprendžiantdėl meilės reikalų. Būkite santū-

resni, pasilaikykite savo nuomonę bent jaukuriam laikui. Teks apsiginkluoti kantrybe.

OŽIARAGIS. Bus sunku tesėtipažadus, įvykdyti primestas už-duotis. Veikite komandoje, įsik-

lausykite į kolegų pastabas ir siūlymus. Sėk-mė priklausys nuo jus supančių žmonių.

VANDENIS. Daugiausia sunku-mų iškils, jei neišmanote, ką da-rote. Geriau atvirai klauskite pa-

tarimo, nebijokite pripažinti klaidų. Galiteieškoti papildomo pajamų šaltinio.

ŽUVYS. Paįvairinkite kasdieny-bę - nevenkite bendrauti, dalyvaukite įvairiuose rengi-

niuose. Tikėtini naudingi susitarimai, lemtin-gos pažintys.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas: ...................................................

SAULĖteka 8:24leidžiasi 16:39dienos ilgumas 8:15

MĖNULISŠeštoji priešpilnio diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

-5

-8 -14

-8 -15

-8

-9 -18

-9 -17

-15

-11

Lisabona

+14Malaga

+10Madridas

+15Alžyras

+14Tunisas

+17

Atėnai+15

Larnaka

+12Stambulas

+13Barselona

+7Bordo

+3Dublinas

-2Paryžius

+1Londonas

+13 Nica

+10Roma

+11Dubrovnikas

+9Sofija

+8Bukareštas

Varna

-8Maskva

-8 Helsinkis

-9Kijevas

-6Berlynas

-8

Kopenhaga-3

Stokholmas

-6

Oslas

-4Amsterdamas

-2Miunchenas

-6Praha

-9Vilnius

-6Talinas

-7Ryga

-13

Minskas

-6Sankt Peterburgas

Bratislava

-6Varšuva

-2Viena

+2Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis pasnyguriuos. Temperatūra dieną 8-9,pajūryje apie 5 laipsniusšalčio.

Rytoj: debesuota, kai kurpasnigs. Naktį temperatūra14-18, dieną 6-10 laipsniųšalčio.

24-oji metų diena. Sausio dvidešimt ketvirtoji,ketvirtadienis, ketvirtoji 4-osios metų savaitėsdiena, iki Naujųjų metų lieka 341 diena.

Vardadienį šiandien švenčia: Artūras, Felicija, Gaivilė, Pranciškus, Vilgaudas.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį ,

į langelius įrašykite žodį ar žodžius

ir laimėkite redakcijos savaitės

prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu

iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 4 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 23 d. sudoku sprendimas.

Priešpilnis Pilnatis Delčia JaunatisI 19 I 26 II 03 II 10

Vandenis 01 21 - 02 20

2013 01 24Lietuvos žinios20 Margumynai

DAIVA BARONIENĖ

Kaip prie pašalpų pripratintižmonės nebesugeba susirastidarbo ir tampa išlaikytiniais, taipir nuolat maitinami laukiniaipaukščiai nebepajėgia pasirūpinti savimi.

Net dabar, kai spaudžia šaltis, per Pa-nevėžį tekančio Nevėžio pakrantė nu-tūpta šimtų žiemoti neišskridusių van-dens paukščių. Vakar vidurdienį pavykosuskaičiuoti šešiolika gulbių, krypavo irplaukiojo šimtai ančių. Viena panevė-žietė, nuolat maitinanti šiuos paukščius,tikino sykį suskaičiavusi net 24 gulbes irvadino šį skaičių rekordiniu. Ji ypačkrimtosi, kad šiemet drauge su tėvais žie-moja nemažai neišskridusių gulbių jau-niklių ir kaltino suaugusias gulbes, kadjos šalčiui pasmerkė savo vaikus.

Tačiau Panevėžio merijos Ekologi-jos skyriaus vedėja Rūta Taučikienė pa-brėžė, jog kritikuoti reikia ne paukščius,o žmones, maitinančius gulbes vien dėlpramogos. Gamta yra išmokiusi gulbesprisitaikyti, susirasti maisto, o rudenį,vedamos instinkto, jos turi išskristi žie-moti į šiltesnius kraštus. Tačiau nuolatpaukščius lesinantys žmonės ne tik at-pratina juos rūpintis savimi, bet ir sunai-kina jų instinktą, verčiantį rudenį pa-likti Lietuvą, o vasarą sugrįžti, todėlgulbės tampa savotiškomis žmonių ne-apdairumo aukomis.

R.Taučikienei pritarė ir Panevėžioregiono aplinkos apsaugos departa-mento direktoriaus pavaduotoja An-gelė Plančiūnaitė. Ji sakė, kad maitina-mos gulbės praranda ir verčiantįmigruoti laiko pojūtį, ir skrydžiui rei-kalingas jėgas, todėl tampa nuolat lesa-lo laukiančiomis vištomis. Tačiautiems, kurie pradėjo maitinti šiuospaukščius, aplinkosaugininkė patarėtai daryti nuolat.

Panevėžio gamtos mokyklos spe-cialistė Rima Ivanauskienė pri-minė, kad gulbėms ir antims nega-lima duoti pasenusių, supelijusių,parazitų pakenktų maisto produktų.Paukščiams žalinga ir juoda duona,nuo šios jie gali susirgti. Geriausiapaukščius maitinti batonu, jiemstaip pat tinka grūdai, košės, daržo-vių sriubos tirščiai.

R.Ivanauskienė sakė, kad Lietuvosornitologų draugijos iniciatyva sausio13-ąją buvo skaičiuojami Nevėžioupėje žiemojantys paukščiai. Gulbiųtądien suskaičiuota 12, o didžiųjųančių - 350-400. Kol upėse yra pro-peršų, gulbėms ir antims išgyventilengviau, nes vandens temperatū-ra teigiama. Tačiau atsidūrę ant už-šalusių vietų ar sniego šie paukščiaitampa kankiniais, neretai įšąla į le-dą. Panevėžio gamtos mokykla,priimanti ir gydanti ligotus gyvū-nus, jau priėmė globoti šią žiemąžmonių atneštą genį, varnėną beigulbės jauniklį.•

Kolumbijos dainininkė Shakira ir jos draugas, Ispanijos futboložvaigždė Gerard’as Pique paskelbė, kad jiems gimė sūnus Milanas.

“Malonu pranešti apie Milano PiqueMebarako - Shakiros Mebarak ir Ge-rard’o Pique sūnaus - gimimą. Jis gimėIspanijos mieste Barselonoje. KūdikėlisMilanas atrodo visai kaip ir tėtis. Jis jautapo “FC Barcelonos” futbolo klubonariu”, - socialiniame tinkle “Twitter”džiugiomis naujienomis pasidalijo po-ra. Pranešimas čia buvo paskelbtas ang-lų, ispanų ir katalonų kalbomis. Jamesakoma, kad Milanas svėrė maždaug2,9 kg ir kad motinos ir vaiko sveikatapuiki. Naujagimio tėvai nurodė, kadMilanas slavų kalbomis reiškia “bran-gus”, “mylintis” ir “maloningas”, se-novės romėnų kalba - “siekiantis” ir“darbštus”, o sanskrito kalba - “susi-vienijimas”. Milanas yra pirmasis po-ros vaikas.

Dainos “Hips Don’t Lie” atlikėja so-cialiniame tinkle “Twitter” taip pat pa-prašė savo gerbėjų pasimelsti už ją šiąsvarbią gyvenimo dieną. Kolumbijosprezidentas Juanas Manuelis SantosasKolumbijos valstybės ir savo šeimos var-du pasveikino garsenybių porą.

Shakira apie savo nėštumą paskel-bė rugsėjo mėnesį, atšaukusi pasiro-dymą Las Vegase. Dainininkė džiu-giai apie tai kalbėjo, dalijosi didėjančiopilvo nuotraukomis. “Galėčiau taipgyventi dar devynis mėnesius”, - sakėji. Praėjusią savaitę pora prašė gerbė-jų internete paaukoti įvairių daiktųvargingai gyvenantiems vaikams. Sha-kira yra UNICEF geros valios amba-sadorė.

Shakira ir G.Pique susipažino, kaidainininkė filmavo vaizdo klipą “WakaWaka (This Time for Africa)” Pietų Af-rikos Respublikoje vykusiam pasauliočempionatui. Savo draugystės jie neslė-

pė nuo 2011 metų kovo, o pernai rugsė-jo mėnesį socialiniame tinkle “Face-book” pora paskelbė, kad Shakira lau-kiasi.

Praėjusį mėnesį futbolininkasG.Pique suerzino kone viso pasaulio ži-niasklaidą, kai paskelbė, kad jo draugėpagimdė sūnų, o paskui pareiškė, kadtai buvo pokštas. “Mūsų sūnus jau gimė!Mes labai laimingi! Ačiū visiems už jū-sų žinutes!” - socialiniame tinkle “Twit-ter” ispaniškai parašė “FC Barcelonos”futbolo klubo gynėjas. Tačiau ši žinutėpasirodė “Nekaltųjų dieną”, per kuriąispanai apgaudinėja vieni kitus. Šių

“džiugių naujienų” nepatvirtino futbo-lininko draugė Shakira. Vėliau G.Piquepripažino, kad tai buvo pokštas.

Britų laikraštis “Daily Mirror” savointerneto svetainės paskalų skyrelyje pa-rašė, kad melaginga žinutė “labai sujau-dino”, bet skaitytojams patarė: “Nesi-džiaukite taip, kaip mes. Manome, kadvisa tai - didelis pokštas.” Ispanijos laik-raštis “El Pais” taip pat nebuvo sužavė-tas ir išspausdino antraštę: “Shakira irPique - tėvai. Tai prasčiausias metųpokštas.”•AFP, Reuters, WENN, BNS, LŽ

Gulbės - žmonių neapdairumo aukos

Praeivių akis traukia pulkelis Panevėžio centre žiemojančių gulbių. / Daivos Baronienės nuotrauka

Garsenybėms gimė berniukas

G.Pique ir Shakira tapo laimingais tėvais. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Holivudo aktorius Leonardo di Caprio nusprendė kiek atsikvėpti nuo aktorystės. Jis per pastaruosius dvejus metus vaidino trijuose filmuose ir jaučiasi pavargęs.

Po varginančio darbo L.di Caprionusprendė, kad jo gerbėjams teks ne-mažai palūkėti, kol jį išvys kitame filme.“Jaučiuosi truputį išsunktas. Rengiuosipailsėti. Artimiausiu metu tikrai neketi-nu filmuotis kino juostose”, - pareiškėaktorius. Kalbėdamas apie savo ateities

planus L.di Caprio žadėjo daugiau lai-ko skirti aplinkos apsaugai. “Norėčiau,kad pasaulis pasikeistų. Visi trokštamešvaresnio bei gražesnio pasaulio”, - sakėaktorius. Pastarasis filmas, kuriame vai-dino L.di Caprio, - “Ištrūkęs Džango” -nominuotas “Oskarams”. Jis pretenduo-ja į kelis prestižiškiausius “Oskarų” ap-dovanojimus. Be to, netrukus plačiaja-me ekrane bus galima išvysti kitus dunaujausius filmus su L.di Caprio. TaiFranciso Scotto Fitzgeraldo 1925 metųromano “Didysis Getsbis” ekranizacijair Martino Scorsese kino juosta“Volstrito vilkas”.•

L.di Caprio ketina pailsėti

L.di Caprio po varginančio darbo jaučiasi išsekęs. / AFP/Scanpix nuotrauka