2013 m. sausio 4 d. / Penktadienis / Nr. 2 (13 427)

OraiŠIANDIENDaugelyje rajonų apniukę, kris šlapdriba.Temperatūra dieną 2-4 laipsniai šilumos.

19p.

Milijardinėse skolose besimurk-danti “Sodra” užsigeidė įsigytidešimtis tūkstančių niekučių.

Vyriškoms ir moteriškoms pinigi-nėms, portfeliams, lazeriniams rašik-liams, marškinių sąsagoms, šilumą išlai-kantiems puodeliams ir daugybei kitų

neabejotinai solidžios pinigų sumos pa-reikalausiantiems suvenyrams įsigyti pa-skutinėmis praėjusių metų dienomisviešą konkursą suskubo skelbti Valstybi-nio socialinio draudimo fondo (“Sod-ros”) valdyba prie Socialinės apsaugos irdarbo ministerijos. Išankstinis suveny-rų kiekis - per 50 tūkst. vienetų. “Sodros”

atstovai savo užgaidas teisina neva labaiabstrakčiu prekių kiekiu, kurio iš anks-to suplanuoti neįmanoma. Tačiau Sei-mo Socialinių reikalų ir darbo komite-to narė Loreta Graužinienė piktinasitokiu institucijos, kurios skolos siekiabeveik 10 mlrd. litų, akibrokštu.

3p.

“Sodra” sega skylę sąsagomis

UŽSIENIS

Derybos dėlFolklando Salų

Argentinos prezidentė Cristina Fernandez išsiuntė atvirą laišką Di-džiosios Britanijos premjerui Davi-dui Cameronui, ragindama sureng-ti derybas dėl ginčijamų FolklandoSalų. C.Fernandez kaltina DidžiąjąBritaniją pažeidžiant JungtiniųTautų rezoliucijas, raginančias abišalis derybomis spręsti ginčą dėl ne-toli Argentinos teritorijos esančiųsalų. Didžiosios Britanijos užsienioreikalų ministerija atmetė C.Fer-nandez raginimą surengti derybas,nes Londonas jau ilgus metus laiko-si pozicijos, kad maždaug 3 tūkst.Folklando Salų gyventojų yra pasirinkę būti britais.

8p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

Grįžtadirbti

VERSLAS

Elektrostiekėją rinkosi kaspenktas

Prieš pat Naujuosius metus Turtobanko skelbti Seimo kanceliarijaipriklausančių poilsinių aukcionaineįvyko - neatsirado norinčiųjųjuose dalyvauti. 3p.

Pilietybės reikalų komisija siūlonesuteikti Lietuvos pilietybės ledošokėjai iš JAV I.Tobias, čiuožian-čiai poroje su D.Stagniūnu. Kąapie tai mano šalies sporto vadovai? 13p.

10p. 14p.

KULTŪRA

Garsių poetų laiškai į niekur 9p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

Šventes sutikę Lietuvoje,

emigrantai vėl sugužėjo į oro

uostus.

AFP

/Sca

npix

nuo

trau

ka

KELIONĖS

Dubajus:žvilgsnis į kitokį pasaulį

TOMAS BAŠAROVAS

Švęsti Kalėdų į Lietuvą grįžęsvetur gyvenantys tautiečiaigimtuosiuose namuose ilgaineužsibuvo.

Prieš pat šv. Kalėdas šalies orouostuose kilusį grįžtančių emigran-tų ir jų pasitikti atėjusių giminaičiųdžiaugsmingą šurmulį jau keičianelinksmas išlydėtuvių sambrūzdis.Šventiniu laikotarpiu prasidėjęs in-tensyvus kelionių maratonas, pasakoro uostų darbuotojų, dar truks sa-vaitę, kol bus išlydėti visi iš sveturatvykę tėvynainiai.

Pagrindiniuose - Vilniaus ir Kau-no - oro uostuose šiuo metu sutelk-tos didesnės keleivius aptarnaujan-čių darbuotojų pajėgos. Kai kuriosoro kompanijos net surengė papildo-mus reisus.

Oro uostuose LŽ kalbinti išvyks-tantys tautiečiai tikino, kad mielaipasiliktų tėvynėje ir ilgiau, tačiau at-gal iškart po švenčių juos gena sveturlaukiantys darbai. Daugelis emigran-tų liūdnai tvirtina kol kas nematan-tys galimybių grįžti į Lietuvą visamlaikui.

Atsisveikinimo nuotaikosSavo skrydžio Vilniaus oro uos-

te laukiantis šiaulietis Andrius LŽpasakojo, kad aplankyti žmonos sudukra atskrido vos dešimčiai die-nų. Vyras buvo priverstas iškart pošvenčių skubėti atgal, nes užsieny-je turi darbą. “Nuotaikos prastos,gaila palikti šeimą”, - teigė jis. Jauantrus metus Norvegijoje dirban-tis ir šeimą Lietuvoje išlaikantisAndrius tikino, kad emigruoti te-ko užklupus ekonominiam sunk-mečiui. “Kuo dažniau stengiuosigrįžti pas artimuosius”, - tvirtinojaunas vyras.

4p.

SAULIUS SPURGA

2012-ųjų pabaigoje prezidentūro-je įteikti Globalios Lietuvos apdova-nojimai. Per ceremoniją pagerbti už-sienyje gyvenantys lietuviai ir suLietuva susiję asmenys, pasiekę tarp-tautinių laimėjimų. Globalios Lietu-vos idėją pastaraisiais metais plėtojoir Lietuvos Vyriausybė. Tačiau ar jinepriešina Lietuvoje ir užsienyje gy-venančių lietuvių? Kaip kitaip galėtu-me pažvelgti į globalią Lietuvą?

Per Globalios Lietuvos apdovano-jimus džiugu matyti tiek talentingų irveržlių žmonių, pasiryžusių surem-ti pečius ir dirbti Lietuvos labui. Ki-ta vertus, tobulumui ribų nėra, todėltenka pripažinti, kad žvelgiant į no-minantų ir apdovanotųjų sąrašą ky-la nemažai klausimų. Kas tas “glo-balios Lietuvos lyderis”? Ar tam, kadjuo taptum, tikrai pakanka to, kadtėvai būtų kilę iš Lietuvos, ir vos epi-zodinio ryšio su šalimi? Ar tam, kad

gautum Globalios Lietuvos apdova-nojimą, užtenka išvykti iš tėvynės iršio to pasiekti užsienyje, nors Lietu-voje gyvena didesnį tarptautinį pri-pažinimą pelniusių verslininkų,mokslininkų, menininkų? Pavyz-džiui, tarp nominantų minima Kris-tina Sabaliauskaitė. Lietuvoje ji yratiesiog populiari rašytoja, o persikė-lusi į Londoną jau gali pretenduoti įGlobalios Lietuvos apdovanojimą.Toks gyvenamosios vietos sureikšmi-nimas prieštarauja pačiai globalumodvasiai, juolab kad K.Sabaliauskaitėkol kas žinoma tik tarp lietuvių skai-tytojų. Į šiuos apdovanojimus, kokieyra dabar, įaustas suskirstymas į“mes” ir “jie” turi negerą prieskonį.

Ką gi, apdovanojimai teikiami pir-mą kartą, todėl galima palinkėti, kad jųiniciatoriai ateityje labiau išgrynintųkriterijus ir skelbdami nominantusvertintų konkrečius darbus, o ne patįišvykimo iš Lietuvos faktą. Juk kartusu apdovanojimais keliamas klausi-mas “Kaip jungti Lietuvą su pasauliuaukštos kvalifikacijos diasporos tink-lo pagalba?” yra išties reikšmingas.

Kita vertus, kas toji “globali Lietu-va”? Ši sąvoka skirtingai suvokiama irnevienareikšmiškai vertinama. Bene

pirmą kartą ją pavartojo Strateginiųstudijų centras (Užsienio reikalų mi-nisterijos (URM) institucija, šiuo me-tu panaikinta) 2006 metais parengto-je Lietuvos valstybės ilgalaikėjestrategijoje lietuvių emigracijos ir iš-eivijos atžvilgiu. Pasak šios strategi-jos, globali Lietuva - tai tautos visuma,sujungta į transnacionalinį globalųkultūrinį, socialinį, ekonominį ir tam

tikru lygiu į politinį organizmą. Glo-balios Lietuvos idėja grindžiama prie-laida, kad lietuvis gali drąsiai gyventibet kurioje pasaulio vietoje ir išlaiky-ti lietuvybę - orientuojamasi į žydų irarmėnų tautų patirtį. Turbūt šios stra-tegijos idėjas turėjo omenyje VytautasPlečkaitis, kai rašė, kad globali Lietu-va yra reiškinys, kurio nėra ir nebus.

Globalios Lietuvos idėja ir toliau gy-vavo, nors visą laiką buvo kritikuoja-ma. Kritikai teigė, jog viltys išlaikytinenutautėjusią išeiviją - nepagrįstos.Ši idėja, anot jų, dirbtinai supriešinaLietuvoje ir užsienyje gyvenančius

tautiečius, o tai yra tikras paradoksasglobalėjančio pasaulio sąlygomis, kaigyvenamoji vieta tampa vis mažiaureikšminga. Galų gale globali Lietu-va vertinta kaip iš viršaus nuleista po-pierinė strategija. Vis dėlto 2008-ai-siais buvo sukurta Globalios Lietuvoskoncepcija, 2010 metais - GlobaliosLietuvos strategija, URM įkurtas Už-sienio lietuvių departamentas su Glo-

balios Lietuvos skyriumi, o 2011 me-tais Lietuvos Vyriausybė patvirtinoprogramos “Globali Lietuva” tarpins-titucinį veiklos planą.

Globali Lietuva čia iš esmės su-prantama kaip ryšių su užsienio tau-tiečiais, lietuvybės palaikymas. Žo-džiu, kuriant strategijas, koncepcijasir planus iš sąvokos liko tik skambusšūkis, kiautas be didesnio turinio.Ryšių palaikymas su svetur gyvenan-čiais tautiečiais yra savaime supran-tamas poreikis, tačiau ar tai galimavadinti globalia Lietuva? GlobaliąLietuvą suprantu visiškai kitaip.

Globali Lietuva - tai sparčiai besi-keičiančiame ir didžiai konkurencin-game pasaulyje savo vietą radusi kū-rybinga valstybė, galinti didžiuotiskultūros, demokratijos, ekonomikosir socialinės raidos laimėjimais. Taivalstybė, išlaikanti savo unikalią kal-bą ir kultūrą, tačiau atvira pasauliui irdrąsiai priimanti naujoves. Tai tauta,atsikračiusi nevisavertiškumo komp-lekso, sauganti ir pabrėžianti savo ta-patybę ne atsitverdama ar atsiriboda-ma nuo permainų vėjo, o kūrybiškaiperimdama ir pritaikydama pažan-giausią patirtį. Tai valstybė, iš kuriosžmonės ne tik išvyksta, bet ir atvyks-ta, nes čia gali atskleisti save, prisidė-ti prie šalies klestėjimo.

Kad tauta žengtų globalios Lietu-vos keliu, turi įvykti tautinės sąmo-nės lūžis. Tai skausmingas procesas- dauguma jį įvertins kaip griūtį,kaip katastrofą. Globali Lietuva tamtikru požiūriu yra kita šalis nei ta,kurią mylėjo Justinas Marcinkevi-čius. Tačiau gyvenimas negailestin-gas - mes galime neįsileisti svetimųvertybių ar užsieniečių, bet gali atsi-tikti taip, kad nebebus ką saugoti irką ginti, nes daugeliui lietuvių taitaps nepatrauklu. •

2013 01 04Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Globali Lietuva - vienijanti ir skaldanti idėja

Ar globalios Lietuvos idėja nepriešina Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių?

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Apie šalies ekonominę situaciją, padidėjusį minima-lų mėnesio atlyginimą (MMA)ir įsigaliojusias mokesčiųlengvatas - klausimai SeimoBiudžeto ir finansų komitetopirmininkui socialdemokratuiBroniui Bradauskui:

- Kokia mūsų šalies ekonomikosbūklė ir perspektyvos? Ar šiemetgyvensime geriau?

- Ekonomikoje stebuklų nebūna.Vienareikšmiškai atsakyti, kad nuotam tikros datos gyvensime geriau arblogiau, negali niekas. Yra daug tailemiančių veiksnių. Tačiau analitikaiir bankų ekspertai Lietuvai prana-šauja neblogus metus.

Atėję į valdžią nespėjome kartu suvalstybės biudžetu peržiūrėti visų mo-kesčių. Iki liepos 1-osios turime laikotai padaryti ir, manau, įteisinsime kaikurias mokestines lengvatas. Manonuomone, turime susigrąžinti pirkė-jus iš kaimynių šalių parduotuvių.Dėl to konsultuosimės su verslo ats-tovais ir asociacijomis, Finansų, Ūkioir kitomis ministerijomis. Jei šiemet,kaip numatoma, didės biudžeto įp-laukos, manau, bus proga įgyvendin-ti mokesčių reformą ir papildomomispajamomis laikinai užpildyti spragą,susidarysiančią, jeigu bus sumažintaspridėtinės vertės mokestis (PVM)šviežiai, atšaldytai mėsai ir žuviai. Permetus ar kiek daugiau, nusistovėjus

tvarkai, esu įsitikinęs, skylė biudžetedėl to nesusidarys ir gausime papildo-mų pajamų, nes padidės vartojimas.Tačiau reikia susėsti su prekybininkaisir visą mechanizmą sudėlioti taip, kadnebūtų pagundos PVM sumažinimolėšas kažkam įsidėti į kišenę.

- Iš tiesų ekspertai teigia, kad di-džiausi sunkumai liko už nugaros. Ta-čiau kokią didžiausią grėsmę mūsųšalies ekonomikai dar įžvelgtumėte?

- Matome, kas vyksta JungtinėseAmerikos Valstijose. Jeigu ši valstybėsureguliuos savo ekonomiką ir biu-džetą, tai lems ir pasaulio ekonomi-kos plėtrą. Be to, svarbu, kaip dėl biu-džeto susitars Europos Sąjunga. Šiuometu ypatingos grėsmės mūsų eko-nomikai neįžvelgiu.

- Nuo Naujųjų metų iki tūkstan-čio litų padidėjo MMA. Ar nesibai-minate neigiamų to pasekmių?

- Nemanau, kad MMA padidinimasturės neigiamos įtakos ekonomikai.Nors minimumas padidintas 150 litų,galą su galu vos suduriantiems gyven-tojams tai nemaža paspirtis. Man gaila

žmonių, kuriuos matau parduotuvėseskaičiuojančius centus. Tai neturi tęstis.Gal kokiai nors įmonėlei dėl MMA pa-didinimo ir kils šiokių tokių sunkumų,

bet plačiąja prasme pagerės sunkiausiaibesiverčiančių žmonių gyvenimas. Permetus MMA padidinimas mažiausiaiuždirbančių žmonių kišenę papildys be-

veik 2 tūkst. litų. Didėjant vartojimui,dalis šių lėšų grįš atgal į biudžetą.

Nemanau, kad dėl to žlugs smulku-sis verslas. Jeigu būtume MMA padi-

dinę iki 1,5 tūkst. litų, štai tada būtų ki-lę problemų. O dabar viską labai geraiapskaičiavome ir sudėliojome.

Žiūrėsime, kaip toliau klostysis vals-tybės reikalai. Ekonomikai augant neiš-vengiamai turės didėti ir MMA. Ma-nau, šios kadencijos pabaigoje galimabūtų kalbėti apie 1,3 tūkst. litų siekian-tį minimalų darbo užmokestį. Tačiautai tik pamąstymas. Galiu pasakyti, kadpinigų tikrai nelaikysime kišenėje irtuo, ką turėsime valstybės biudžete,kiek įmanoma dalysimės su žmonėmis.

- Prie iki šiol galiojusių PVM leng-vatų šilumai ir vaistams prisidėjo

keletas naujų - keleiviams ir baga-žui vežti, spaudai, neįgaliųjų tech-ninės pagalbos priemonėms. Kodėljų reikėjo?

- Tai aktualiausios sritys. Kaip minė-jau, galimos dar kelios PVM lengva-tos: šviežiai, atšaldytai mėsai ir žuviai,viešbučiams. Jei norime pritrauktidaugiau užsienio turistų, reikia tinka-mai juos priimti, sudaryti sąlygas, kadviešbučiai būtų konkurencingi bent jauveikiantiems valstybėse kaimynėse:Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltaru-sijoje, Kaliningrado srityje.

Lenkijos duomenimis, praėjusiaismetais kiekvienas lietuvis šioje šalyje ap-sipirko vidutiniškai už 2 tūkst. litų. Iš vi-so susidarytų daugiau nei 500 mln. litų,išleistų maisto produktams, o pridėki-me dar pramonines prekes, dyzeliną irkita. Susidarys apie milijardą litų. Perketverius metus praradome maždaug 4mlrd. litų. Lietuvai tai gana daug, jukbent 40 proc. šios sumos galėjo nusėstimūsų šalies biudžete.

Dabartinės PVM lengvatos yra nusta-tytos metams. Pažiūrėsime, ar jos pasit-virtins. Jeigu mokesčių mažinimo lėšosnusės ne paprastų žmonių, o kažkienokišenėse, keisime tvarką. Yra nuogąsta-vimų, kad planuojama PVM lengvatašviežiai, atšaldytai mėsai ir žuviai padi-dins prekybininkų pelną. Tačiau jie yrapareiškę, kad šias prekes atpigins tiek,kiek bus sumažintas PVM. •Seimo narį kalbinoROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimo tribūna

Valstybė pinigų kišenėje negniauš

Jeigu mokesčių mažinimo lėšos nusės ne paprastų žmonių, o kažkieno kišenėse,

keisime tvarką.

Pasak B.Bradausko, analitikai ir bankų ekspertai Lietuvai pranašauja neblogus metus. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Dienos temos 32013 01 04Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Milijardinėse skolose besimurk-danti “Sodra” užsigeidė įsigytidešimtis tūkstančių niekučių:vyriškų ir moteriškų piniginių,portfelių, lazerinių rašiklių,marškinių sąsagų, šildomųjųpuodelių ir daugybę kitų suve-nyrų, kuriems neabejotinaiprireiks solidžios sumos.

Paskutinėmis praėjusių metųdienomis Valstybinio socialiniodraudimo fondo (“Sodros”) valdy-ba prie Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerijos suskubo paskelbtiviešąjį konkursą vizualinės atribu-tikos prekėms įsigyti.

Visą atributiką privalės ženklin-ti šios institucijos logotipai, o nu-rodytas preliminarus atskirų pre-kių kiekis svyruoja nuo 1 iki 30tūkst. vienetų. Išankstinis suvenyrųkiekis - per 50 tūkst. vienetų.

“Sodros” atstovai tokias užgaidasteisina neva labai abstrakčiu prekiųkiekiu, kurio iš anksto suplanuotineįmanoma. Lygiai taip pat, kaip irtam numatytų išleisti lėšų.

Tuo metu buvusi realiausia kan-didatė į Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerijos vadoves, Seimo So-cialinių reikalų ir darbo komiteto(SRDK) narė Loreta Graužinienėpiktinasi tokiu institucijos, kuriosskolos siekia beveik 10 mlrd. litų,akibrokštu ir ragina ministeriją kuogreičiau peržiūrėti jos vadovybėsužmojus.

Dešimtys tūkstančių niekučiųPirkimo dokumentuose nurodo-

ma, kad per artimiausius dvejusmetus “Sodra” planuoja įsigyti net40 skirtingų rūšių suvenyrų. Preli-minariai ketinama pirkti 10 biuropriemonių rinkinių, kurie turėtųbūti nestandartiniai, specialiai su-projektuoti, turintys rašalinius irautomatinius rašiklius bei kietme-džio stovelį su agato arba gintaroinkrustacija, o pakuotė pagamintaiš dirbtinės odos. Taip pat 10plunksnakočių, kuriems suteikia-ma vienų metų garantija, 20 rašik-

lių su metaliniu dėklu ir tiek pat la-zerinių tušinukų su dviem LEDšvieselėmis. Natūralia oda aptrauk-tų užrašų knygelių ir banknotų lai-kiklių planuojama įsigyti po 50 vie-netų. Tiek pat gali būti užsakyta irportfelių, paženklintų institucijoslogotipu. Dar galimas 10 vnt. vyriš-kų ir moteriškų piniginių, supakuo-tų į “išvaizdaus kokybiško kartonodovanų dėžutes”, užsakymas. Ly-giai tiek pat gali būti įsigyta ir įvai-rių formų stalinių laikrodžių, pla-kečių, kur ant žalvario ar kitųspalvotųjų metalų turėtų puikuotis“Sodros” logotipas, nerūdijančioplieno sąsagų marškiniams ir sto-vų lankstinukams. Taip pat planuo-jama įsigyti dvi vėliavas, 70 dalyviokortelių renginiams, 40 dirbtinėsodos įdėklų, 2 skelbimų lentas ir 1spaudos konferencijų stendą.

Kur kas daugiau - po 100 - galibūti užsakyta skėčių, suvenyriniųindų, šildomųjų puodelių, USB at-mintinių, skaitmeniniu būdu at-spaustų sveikinimų su “Sodros”simbolika, proginių ir padėkos raš-tų, stalo vėliavėlių mediniu koteliu.Dvigubai didesnis poreikis - po 200 -jaučiamas magnetukams, sveikini-mų įdėklams ir garbės raštams.Institucijai gali prireikti po 250marškinėlių ir kepurių, 500 ženk-liukų, šventinių sveikinimo atviru-

kų, kvietimų, reprezentacinių seg-tuvų, net 2000 raktų pakabukų irbalionų, 3000 aplankų, 5000 šoko-ladinių saldainių, 10 tūkst. lipdukųsu “Sodros” simbolika ir 30 tūkst.vokų.

Viskas atsieis pusvelčiui?“Sodros” Komunikacijos ir tarp-

tautinių ryšių skyriaus atstovų aiški-nimu, daugelio šių suvenyrų paskir-tis - reprezentacija ir informacijosapie institucijos paslaugas bei kon-

taktus sklaida. Jų poreikis teisinamasatidaryto informacijos centro popu-liarinimu, taip pat užsienio delegaci-jų vizitais ir institucijos atstovų išvy-komis svetur. “Pristatome savo veikląir paslaugas vietos bei tarptautiniuo-se renginiuose, parodose. Kartais to-kiais atvejais tenka įsirengti stendus,turėti dalomosios medžiagos, repre-zentacinių dovanėlių. Būna ir taip,kad “Sodros” teritoriniai skyriai svei-kina šimtamečius - jiems įteikiamisuvenyrai su atributika. Į pensiją iš-einančiam ilgamečiam darbuotojuitaip pat kartais įteikiamos simboli-nės atminimo dovanos”, - aiškina-ma LŽ atsiųstame atsakyme.

Kiek atsieis šios užmačios, esątiksliai pasakyti neįmanoma. “Ta-čiau šiuo metu galioja 2010 metųpabaigoje pasirašyta panaši sutar-tis, pagal kurią iki šios dienos išleis-ti 12 322 litai. Esame įsitikinę, kadpagal naują sutartį išleisime tikraine daugiau”, - tvirtina “Sodros”atstovai.

Ministerijos aplaidumasPasak buvusios Seimo Audito ko-

miteto vadovės, dabartinės parla-mento SRDK narės L.Graužinienės,tokius skolose skęstančios instituci-jos pirkimus galima paaiškinti ne-bent valdininkų noru pasinaudotisituacija, kol naujai paskirta ministrėAlgimanta Pabedinskienė nespėjoderamai susipažinti su visomis sriti-mis. “Esu įsitikinusi, kad toks pirki-mas planuotas anksčiau, tačiau jisprivalo būti įvertintas naujos vado-vybės. Suprantu, kad galbūt rašikliųreikia dirbantiems žmonėms, tačiauvisi čia išvardyti suvenyrai skirti įvai-rioms akcijoms, o tai neturi būti“Sodros” prioritetas. Visas dėmesysturi būti sutelktas į tvarkingą išmo-kų administravimą”, - LŽ piktinosiparlamentarė.

Anot jos, dešimtys tūkstančių per-kamų niekučių gali atspindėti ir mi-nisterijos kanclerio aplaidumą, nesvaldininkai ir toliau neatsisako senųįpročių. “Ministerijos kancleris turisudrausminti “Sodros” vadovą. Tik-rai nesuvokiama, kaip šios instituci-jos direktorius leidžia tokius pirki-mus”, - svarstė L.Graužinienė.•

“Sodrai” prireikė net marškinių sąsagų

Politikus stebina “Sodros”, vadovaujamos M.Sinkevičiaus, užgaidos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Išankstinis suvenyrų kiekis - per 50 tūkst. vienetų. “Sodros” atstovai tokias užgaidas teisina

neva labai abstrakčiu prekių kiekiu, kurio išanksto suplanuoti neįmanoma. Lygiai taip pat,

kaip ir tam numatytų išleisti lėšų.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Nepavykęs pirmasis dviejų Seimopoilsinių pardavimo aukcionasžlugdo planus iki liepos, kai Lietuvastos prie Europos Sąjungos vairo,baigti tvarkyti pirmuosius istorinius Seimo rūmus.

Prieš pat Naujuosius metus Turtobanko (TB) skelbti Seimo kancelia-rijai priklausančių poilsinių aukcio-nai neįvyko - neatsirado norinčiųjųjuose dalyvauti. Kol kas niekas nesi-ima prognozuoti, ar po dviejų mė-nesių planuojamas antras turto par-davimo bandymas bus sėkmingas.

5,5 mln. litų, gautų pernai parda-vus 42 butus Fabijoniškėse ir Pilaitė-je, kanceliarijos kišenėje taip pat ne-beliko. Jie jau panaudoti pirmiesiemsSeimo rūmams atnaujinti. Didžiau-sias galvos sopulys - istorinių rūmųtrečias aukštas, kuriame įsikūrusi vi-sa Seimo vadovybė - pirmininkas irbūrys jo pavaduotojų. Skaičiuojama,kad visiems darbams baigti reikėtųdar kelių milijonų litų.

Pradinė kaina didesnėUž Seimo kanceliarijai priklau-

sančią poilsiavietę prie DidžiojoSiaurio ežero, Švenčionių rajone,gruodžio mėnesio aukcione buvoprašoma 1,6 mln. litų. Tai - dvigu-bai daugiau, nei Vyriausybės nuta-rimu nustatyta pradinė kaina. Užšią sumą siūloma trys poilsio name-liai, ūkinis pastatas, dvi prieplau-kos. Tačiau 3,5 ha žemės sklypo,esančio Labanoro regioninio parkodraustinio teritorijoje, privatizuo-ti neleidžiama - tik nuomoti. Per-nai, baigiantis buvusio Seimo ka-dencijai, dėl šios poilsinės į mūšįbuvo pakilusi dalis konservatorių.Jie nuogąstavo dėl unikaliame gam-tos kampelyje įsikūrusio objektoprivatizavimo padarinių. Poilsinębuvo siūloma perduoti regioninioparko direkcijai, kuri statinius esągalėtų panaudoti moksleivių ir vi-suomenės ekologiniam švietimui.Tačiau stabdyti privatizavimo trau-kinio niekas nesiėmė.

Pradinė Palangos “Viešnagės”poilsio namų kaina aukcione siekė6 mln. litų. Vasarą TB ją buvo nus-

tatęs mažesnę - 4 mln. litų. Seimokanceliarijai užprotestavus, kainabuvo patikslinta. Pirkėjams įsigytisiūlomas 1000 kv. m pastatas ir 1 hažemės sklypas pačiame Palangoscentre.

Po trijų savaičių planuojama su-rengti paskutinių dviejų likusių Seimokanceliarijai priklausančių tarnybiniųbutų aukcioną. Pradinė 3 kambariųbuto Fabijoniškėse kaina 133 tūkst. li-tų, 1 kambario - 98 tūkst. litų.

Susidomėjusiųjų buvoTB Turto atnaujinimo tarnybos

direktorius Laimas Daniūnas vakar

nenorėjo spėlioti, kodėl neįvyko Sei-mo kanceliarijai priklausančio tur-to aukcionai. Pasak jo, galbūt įtakosturėjo kainos dydis, gal aukcionų lai-kas - prieš pat šventes - nebuvo visiš-kai apgalvotas. Be to, greičiausiaipritrūko ir informacijos apie rengia-mą pardavimą. “Tačiau tai, kad ne-pavyko parduoti iš pirmo karto, ne-reiškia, kad turtas nelikvidus ir joneparduosime”, - pabrėžė L.Daniū-nas. Jo teigimu, tikrai yra besido-minčiųjų poilsinėmis, tačiau infor-macija, kas jie, - konfidenciali.

L.Daniūnas sakė, kad tikslią kitųšių objektų aukciono datą paskelbsTB valdyba. Planuojama, kad ant-ras bandymas parduoti poilsinesgreičiausiai vyks vasario pabaigoje.Paklaustas, ar objektų kaina bus su-mažinta, direktorius paaiškino, kadpriimti sprendimus dėl kainų po-kyčių yra aukciono organizatorių,t. y. TB valdybos, prerogatyva.

Vilčių neprarandaSeimo kancleris Jonas Milerius ti-

kino, kad pagrindinis noras ir tikslas -valstybės turtą parduoti tinkamomis

kainomis, kad būtų galima baigti pir-mųjų Seimo rūmų renovaciją. Todėlkancleris būtų nusiteikęs geriau pa-laukti palankesnio pardavimo meto,nei mažinti objektų kainą.

“Ekonomika vis tiek kyla, todėlbent jau Palangoje esantys poilsionamai, manau, tikrai sulauks pir-kėjų”, - teigė kanceliarijos vadovas.Jis vylėsi, kad poilsio objektus pa-vyks parduoti dar šiais arba atei-nančiais metais. “Žinoma, būtų bu-vę idealu, jei tvarkyti pirmuosiusrūmus būtume baigę iki pirminin-kavimo ES Tarybai. Tačiau dabarimtis rimtesnio remonto vargu ar busįmanoma”, - pripažino kancleris.Pasak jo, “blogai, kad liko nesutvar-kytas reprezentacinis aukštas”, kurdirba Seimo vadovai. J.Milerius tiki-no, kad, palyginti su renovuotaisaukštais, pastarojo šilumos išlaidosyra didesnės kelis kartus.

Kancleris tikisi, kad pardavuspoilsines lėšų bus ne tik pirmųjųrūmų remontui baigti, bet jų pakaksir trečiųjų rūmų renovacijai. Pasakjo, čia pagrindinė problema - langaiir fasado šiltinimas.•

Brangaus Seimo turto niekas iki šiol nepanoro pirkti

Kol kas niekas nesiimaprognozuoti, ar po

dviejų mėnesių planuojamas antras

turto pardavimo bandymas bus

sėkmingas.

2013 01 04Lietuvos žinios4 Dienos temos

DENISAS NIKITENKA

Dabartiniam Neringos vadovuiAntanui Vinkui išvykus dirbti įVilnių premjero Algirdo Butke-vičiaus patarėju, jo įpėdiniu bussiūlomas pedagogo išsilavinimąturintis 39 metų Darius Jasaitis.

Nuo 2007-ųjų Neringos savival-dybės taryboje dirbančio politiko ga-limybes užimti mero postą palankiaivertina ir kurorto valdantieji social-demokratai, ir opozicijos atstovai.Pats A.Vinkus artimiausiu metu tu-rėtų apsispręsti, ar tikrai prisidės prieministro pirmininko komandos.

Kvietimas dirbti yraPremjeru tapus socialdemokra-

tų vadovui A.Butkevičiui, jo parti-jos kolega Neringos meras A.Vin-kus buvo įvardijamas kaip galimassveikatos apsaugos ministras. Ta-čiau po derybų šis postas atiteko ki-tam socialdemokratui Vyteniui Po-vilui Andriukaičiui.

Gruodžio pabaigoje per sostinėsRotušėje vykusį Neringos savival-dybės organizuotą padėkos vilnie-čiams renginį A.Butkevičius viešaipareiškė, kad A.Vinkus yra laukia-mas jo patarėjų komandoje. Tą pa-tį premjeras LŽ tvirtino ir vakar.“A.Vinkus tebėra Neringos meras,tačiau šią savaitę jam paskambin-siu ir oficialiai pasiūlysiu būti ma-

no patarėju sveikatos apsaugosklausimais. Jei sutiktų eiti šias pa-reigas, A.Vinkus pradėtų dirbti sau-sio viduryje”, - sakė premjeras.

Pats A.Vinkus vakar LŽ tikino,jog kalbėti apie naujas pareigas irpasitraukimą iš posto Neringoje daranksti, kol nėra ministro pirminin-ko oficialaus kvietimo. “Jei bus pa-teiktas toks pasiūlymas, jį priimčiaukaip mano patirties įvertinimą ir pa-rodytą pasitikėjimą. Kartoju, pir-miausia turi būti pasiūlymas, tik ta-da bus ir atsakymas”, - komentavoA.Vinkus ir diplomatiškai leido su-

prasti, kad naujų pareigų ministropirmininko tarnyboje nesikratytų.

Palaikytų ir oponentaiA.Vinkui išvykus į sostinę, Nerin-

gos savivaldybės tarybai tektų rink-ti naują merą, kuriuo turėtų taptitaip pat socialdemokratas. Šios par-tijos atstovai yra laimėję 9 iš 15mandatų savivaldybės taryboje, prievaldančiosios daugumos yra prisi-dėjęs dar vienas nepartinis politi-kas. Nidoje jau viešai svarstoma,kad realiausias kandidatas į merusyra Neringos savivaldybės tarybos

narys, Klaipėdos regiono atliekųtvarkymo centro vadybininkas ad-ministratorius Neringoje D.Jasaitis.

Šis Neringoje gimęs ir gyvenan-tis politikas po 2011-aisiais vykusiųsavivaldos rinkimų gana netikėtaibuvo labai palankiai įvertintas rin-kėjų ir pagal gautų balsų skaičių sa-vivaldybėje nusileido tik A.Vinkui.Tai, kad D.Jasaičio kandidatūra yrarealiausia, LŽ patvirtino ir Nerin-gos savivaldybės tarybos opozicijosatstovai.

“Su kolegomis kalbėjome apie ga-limas permainas mero poste ir nu-tarėme, kad D.Jasaičio kandidatūrabūtų tinkamiausia, mes jį palaiky-tume per rinkimus. Juk tai, kadA.Vinkus išvyks dirbti į Vilnių, jauyra vieša paslaptis, o D.Jasaitis - jau-nas, bet jau patyręs politikas. Jis mo-ka dirbti su žmonėmis, yra komuni-kabilus ir perspektyvus”, - LŽ sakėNeringos tarybos koalicijos “Užmūsų Neringą” atstovė Aušra Feser.

Pasak Socialdemokratų partijosNeringos skyriaus vadovo ArūnoEimučio, dėl kandidatūros į merusbūtų diskutuojama skyriaus tary-boje. “D.Jasaitis yra mano pava-duotojas, jį vertinu tik teigiamai”, -sakė A.Eimutis.

Dar vienas socialdemokratas, bu-vęs Neringos meras Vigantas Gied-raitis esą prarado savo populiarumąir nebūtų siūlomas į merus. Jo, ei-nančio šias pareigas, teigė nebeno-rintys matyti ir opozicijos atstovai.

A.Vinkaus nenori išleistiPats D.Jasaitis pastaruoju metu

vis dažniau pastebimas renginiuosekartu su A.Vinkumi. LŽ šaltiniųduomenimis, šį jauną politiką da-bartinis meras globoja ir laiko savofavoritu. Tačiau dabartinis Nerin-gos meras A.Vinkus kolegos galimy-bių užimti mero postą vakar neko-mentavo. Vis dėlto iškalbinga yra irtai, kad būtent A.Vinkaus iniciatyvaD.Jasaičiui per 2011 metų savival-dybių rinkimus buvo patikėtos So-cialdemokratų partijos rinkimų šta-bo pirmininko Neringoje pareigos.

Pats pradinių klasių mokytojo ba-kalauro ir edukologijos magistran-tūros (magistro darbo tema - emig-rantų vaikų problematika) studijasKlaipėdos universitete baigęs D.Ja-saitis LŽ labai atsargiai vertino ga-limus karjeros posūkius. “Žinote,blogas tas kareivis, kuris nenori tap-ti generolu... Tačiau atvirai pasaky-siu, jog asmeniškai nenorėčiau, kadA.Vinkus išvyktų dirbti į Vilnių. Iržmonės prašo jo nevykti į sostinę,nes tai - geriausias Lietuvoje me-ras”, - vakar diplomatiškai kalbėjoD.Jasaitis.

Paklaustas, gal jis yra žymausLietuvos krepšininko Simo Jasaičiogiminaitis, neringiškis žodžio kiše-nėje neieškojo. “Kai Simas pataikotritaškį - jis mano giminaitis, kaiprameta - ne”, - juokėsi jis ir pati-kino, kad su krepšininku juodu -ne giminės.•

Neringos meras jau turi galimą įpėdinį

Diplomuotas pedagogas ir aistringas žvejys D.Jasaitis laikomas realiausiukandidatu į naujuosius Neringos merus. / LŽ archyvo nuotrauka

Atkelta iš•1 p.

Kalėdas tėvų namuose sutikęs,tačiau atgal į Singapūrą išskrendan-tis kaunietis Kristijonas Kabašins-kas pasakojo atostogų šiemet į Lie-tuvą parvykęs tik po trejų metų.“Nuotaikos grįžus į tėvynę puikios!Baiminausi nusivilti, bet viskas taippasikeitę ir patobulėję, kad jau mąs-tau: jeigu darbai leis, kitais metaiskraustysiuos atgal”, - LŽ savo įspū-džiais dalijosi K.Kabašinskas. Į orouostą su tėvais atvažiavęs jaunuolisneslėpė, kad vėl palikti gimtuosiusnamus, atsisveikinti su šeima ne-lengva. “Pasižiūrėkite į išlydinčiųtėvų veidus... Mums tikrai nėrasmagu”, - sakė jis.

“Liūdna palikti tėvus, bet jau no-risi atgal”, - LŽ tvirtino JungtinėjeKaralystėje gyvenanti Eglė. Mergi-na teigė į Lietuvą parskrendanti tikkartą per metus, dažniausiai - Ka-lėdų atostogų. “Rytoj laukia darbas,todėl iškart po švenčių turiu skubė-ti atgal”, - pridūrė ji.

Surengti papildomi reisaiKaip LŽ aiškino Vilniaus oro uos-

to Komercijos departamento direk-torius Simonas Bartkus, prieš Kalė-das užfiksuotas 15 proc. didesniskeleivių srautas nei paprastai žiemoslaikotarpiu. Didesni oro kompanijųorlaiviai prieš šventes į Vilnių atskri-do iš Dublino ir Frankfurto. Kalė-dų savaitę, pasak S.Bartkaus, aptar-nauta 47,6 tūkst. keleivių. “Tačiaukalėdinis pikas toli gražu neprilygs-ta vasaros mėnesiais fiksuojamiemssrautams - liepą ir rugpjūtį Vilniausoro uostas aptarnavo vidutiniškai po55 tūkst. keleivių”, - LŽ tvirtino jis.Todėl Vilniaus oro uosto darbuoto-jai, S.Bartkaus teigimu, yra pajėgūsaptarnauti ir švenčių laikotarpiu iš-augusius keleivių srautus.

Dauguma į Lietuvą parskridusiųžmonių išvyko atgal iškart po Nau-jųjų, pirmomis sausio dienomis.“Kai kuriomis kryptimis buvo su-rengta po keletą papildomų reisų -į Londoną, Barseloną, Dubliną, Mi-laną, Brėmeną, Oslą, Briuselį”, -vardijo Vilniaus oro uosto atstovas.

Lėktuvai kyla pilnutėliaiKauno oro uostas prieš Kalėdas

atskridusius keleivius džiaugsmin-gai pasitiko su orkestru. Ir po Nau-

jųjų čia vis dar jaučiamas sujudi-mas. “Šventiniu laikotarpiu paste-bimas keliautojų pagausėjimas”, -LŽ tvirtino Kauno oro uosto par-davimo ir rinkodaros vadybininkėJūratė Bubulienė.

Jos žodžiais, didžiausias keleiviųsrautas šventiniu laikotarpiu vyks-ta Jungtinės Karalystės ir Airijoskryptimis. Pastarosiomis dienomislėktuvai iš Kauno kyla pilnutėliai,todėl siekdamos patenkinti visų ke-liautojų poreikius aviakompanijos,pasak J.Bubulienės, rengia net pa-pildomus skrydžius. “Skrendančių-jų pikas, prasidėjęs dar prieš šven-tes, turėtų baigtis ateinančią savaitę.Šis laikotarpis mums būna pats in-tensyviausias”, - pažymėjo Kaunooro uosto darbuotoja.•

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Tris keturis mėnesius ar net pusę metų uždarose ligoninėspalatose praleidžiantiems vaikams, sergantiems atvira tuberkulioze, vis dar stinga dėmesio ir užsiėmimų.

Vieninteliais ligoniukų ryšininkaissu išoriniu pasauliu tampa medicinosseselė ir gydytojas, mat vaikai, ku-riems diagnozuota atviros formos in-fekcinė liga, gydymo laiką būna at-skirti nuo draugų ir net nuo artimųjų.Bendrauti tarpusavyje ir su artimaisžmonėmis gali nebent tie, kurie sergalengvesnės formos tuberkulioze.

VšĮ Kauno klinikinės ligoninėsstacionare laiką leidžia ir sveiksta be-ne daugiausia tuberkulioze sergan-čių nepilnamečių. Vaikų ligų II sky-riuje yra 40 lovų, ir pusę jų užimabūtent tokie pacientai. Keturios vien-vietės palatos skirtos ligoniukams,izoliuotiems nuo bet kokio sąlyčio suišorine aplinka.

Vaikų ligų II skyrius, įsikūręs šeš-tame aukšte ir dar pernai vadintasPulmonologijos skyriumi, turėjo 30lovų. Niekada neremontuotos patal-pos buvo ne itin tinkamos mažie-siems ligoniams, tačiau tvarkyti jų sa-vo lėšomis gydymo įstaiga neišgalėjo.“Dabar, sujungus du skyrius, dalismums tekusių palatų yra atnaujin-tos”, - LŽ sakė Vaikų ligų II skyriauspulmonologė, vaikų ligų gydytojaEdita Tamulaitienė. Anot jos, jei nerėmėjai, ligoniukams ir toliau tektųglaustis patalpose, kurios daugiaukaip 12 metų nėra mačiusios dažų.

Medikė džiaugėsi, jog situacija gy-dymo įstaigoje kasmet gerėja: vai-kams jau įrengtas žaidimų kambarys,biblioteka, kompiuterių klasė. Tačiauji taip pat prasitarė, kad dar reikėtųužsiėmimų aikštelės lauke, nes šiltuo-

ju metų laiku į kiemą galintys išeiti li-goniai neturi kur sportuoti. “Su ser-gančiais ir ne vieną mėnesį ligoninė-je praleidžiančiais vaikais dirba dvimokytojos, mat žiemą skyrius - pil-nutėlis”, - neslėpė E.Tamulaitienė.

Sunkiausia yra atvira tuberkuliozesergantiems ligoniukams. Jie palato-se turi tik asmeninius daiktus, o su ar-timaisiais ir draugais bendrauja nebenttelefonu ar kompiuteriu. Tuberkuliozesergančius nepilnamečius nuolat re-miančio labdaros ir paramos fondo“Saulės smiltys” vadovės Jurgitos Bruo-žienės žodžiais, bendravimo pasiilgs-ta net tie vaikai, kuriuos gali aplanky-ti ir draugai, ir artimieji, tad akivaizdu,kokia liūdna yra atskirtųjų nuo išori-nio pasaulio būtis.

“Anksčiau ligoninėje nebuvo neijokių žaislų, nei bibliotekos...” - pri-siminė J.Bruožienė. Pasak jos, perpastaruosius kelerius metus fondui,padedant rėmėjams, pavyko sutvar-kyti aštuonias gydymo įstaigos pa-latas. Vien 2012-aisiais dviejų iš jųremontui išleista 24 tūkst. litų, dar7 tūkst. litų gauti kaip paslaugos.

J.Bruožienės teigimu, dar reikėtųįrengti žaidimų kambarį, nupirktidaugiau naujų žaislų. Itin trūksta irpaaugliams skirtų lovų, dabar ligoniainaudojasi visiškai pasenusiais ir nepa-togiais baldais. “Kai beveik visą laikąpraleidi lovoje, supranti, kad ji turi bū-ti patogi”, - įsitikinusi ji. J.Bruožienėpasidžiaugė, kad itin didele paramataps antrąją Kalėdų dieną Kauno ro-tušėje vykusiame labdaros pokylyjesurinkti pinigai, geradarių paaukoti100 tūkst. litų. Anot jos, penktadalisšios sumos atiteks tuberkulioze ser-gančių vaikų sveikimo sąlygoms gy-dymo įstaigoje pagerinti.

“Nelengva suvokti ligoniukų pa-dėtį, kol joje atsiduria kas nors iš ar-timųjų. Tačiau akivaizdu, kad sunkiaisergančiais vaikais turi rūpintis nevien medikai”, - teigė J.Bruožienė. •

Vaikams vien vaistų nepakanka Emigrantai vėl rikiuojasi oro uostuose

“Kuo dažniau stengiuosi grįžti pas artimuosius”, - tvirtino vyras.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

“Pasižiūrėkite į išlydinčių tėvų

veidus... Mums tikrainėra smagu.”

Tyrimas 52013 01 04Lietuvos žinios

FELIKSAS ŽEMULIS

Dėl savavališkų statybų, apiekurias “Lietuvos žinios”rašė dar 2008 metais, Vil-niaus miesto Antakalniomikrorajono gyventojai

neseniai surengė piketą. Jie piktinosi,kad dėl valdininkų ir teismų vangu-mo savavališkai iškilę namai tebesto-vi iki šiol.

Žmonių pasipiktinimas supranta-mas ir pagrįstas, mat šių savavališkų sta-tybų istorija tęsiasi nuo 2006-ųjų. Tuo-met Antakalnio gyventojai Aplinkosministerijos (AM) vadovams laišku pra-nešė apie tai, kad kai kurių namų savi-ninkai Pavilnių RP neteisėtai pastatė na-mus, nulygino kalvų šlaitus, juosenutiesė kelius, užtvėrė takus ir net gat-ves, nors tai daryti draudžia Saugomųteritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

Užstatė gatvęAntakalnio gyventojai ypač piktino-

si neteisėta statyba Pragiedrulių gatvėsgyventojos Jadvygos Jodko namų val-doje. Paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldy-bės administracija 2004 metais išdavėJ.Jodko leidimą rekonstruoti jai prik-lausantį seną medinį gyvenamąjį namą.Šiame leidime nurodyta, jog po re-konstrukcijos jis turi išlikti vieno aukš-to, 97,5 kv. m ploto. Tačiau greta senonamo J.Jodko sklype buvo pastatyti dunauji dviejų aukštų gyvenamieji namai.Be to, buvo pažeistas parko reljefas: sta-tybos atliekos suverstos už kalvos šlaito,užverstos žemėmis ir apsėtos žole.

Dar vienas pažeidimas - sklypo savi-ninkai užtvėrė Pragiedrulių gatvę priesavo sklypo ribos ir nelegalius namuspastatė tiesiog gatvėje. “Tai vilniečių po-ilsio vietų užgrobimas”, - piktinosi An-takalnio bendruomenės žmonės. Tuo-metiniai AM vadovai pranešė, jog dėlpažeidimų kreiptasi į teismą.

2007 metais Antakalnio bendruome-nė vėl priminė AM, kad gatvė tebėraužtverta, nelegalūs namai tebestovi, okalvos šlaitas nesutvarkytas. “Teisminiaiginčai dar nesibaigė”, - atsakė aplinko-saugininkai.

Praeivius gąsdina šunimiNuo to laiko, kai Antakalnio žmo-

nės kreipėsi į AM, praėjo penkeri me-tai, tačiau situacija Pragiedrulių gatvėjenepasikeitė. Iš blokelių sulipdyti nele-galūs namai tebestūkso. Tinkuoti juos,matyt, bijomasi - kas žino, ar tikrai jųnereikės griauti? Skersai gatvės - raki-nami vartai, pro kuriuos gali patekti tikvaldos savininkai.

Gatve negalintys pereiti žmonės pri-versti pėdinti palei nelegalius namus sta-čios kalvos šlaitu. Matyt, tam, kad jie vi-sai čia nebevaikščiotų, sklypo savininkaiprisodino tujų, dygliuotų šaltalankių irgudobelių, pririšo šunį.

O žmonių čia būna daug, nes Sapie-ginės kalvos ir raguvos - mėgstama vil-niečių pasivaikščiojimo ir slidinėji-mo vieta, be to, netoliese - PavilniųRP direkcijos įrengti pažintiniai ta-kai. Lankytojai stebisi ne tik unika-liu kraštovaizdžiu, bet ir čia stūksan-čiais svetimkūniais - mūro namais antpat kalvos šlaito bei kliūtimis praeitipro juos.

Jei kas išsitraukia fotoaparatą šiemsdisonansams įamžinti, iš nelegalaus na-mo išbėga įniršęs storas vyriškis ir rusiš-kai reikalauja nešdintis šalin, jei ne, ža-da paleisti šunį. Taip atsitiko ir “Lietuvosžinių” fotografui.

Kelias liko tik žemėlapiuoseAntakalniečių bendruomenės aso-

ciacijos pirmininko Andriaus Samaičionuomone, pirmoji valdininkų klaidabuvo padaryta 1994 metais, kai Vilniaussavivaldybė, grąžindama J.Jodko žemę,kuri priklausė jos giminėms, nuosavy-bės dokumentuose nepažymėjo vadi-namojo servituto - nuo senų laikų tenbuvusio visuomenei priklausančio ke-lio, vėliau tapusio Pragiedrulių gatve.

Antakalniečių bendruomenė šiemetkreipėsi į Vilniaus apygardos proku-ratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą -pareikalautų nustatyti tą servitutą. “Ke-lias ten ėjo mažiausiai pusę šimto me-tų, o gal ir daugiau, jį prisimena bran-daus amžiaus Antakalnio gyventojai,be to, kelias tebėra pažymėtas Vilniaustopografiniuose žemėlapiuose”, - ar-gumentuojama antakalniečių laiškeprokuratūrai.

Tačiau prokuratūra ginti viešąjį inte-resą atsisakė. Viešojo intereso gynimoskyriaus prokuroras Rolandas Kruopisteisinosi, esą Civilinis kodeksas galimy-bei ginti viešąjį interesą nustato 10 me-tų senaties terminą, ir jis baigėsi.

Po tokio prokurorų žingsnio Anta-kalniečių bendruomenės narys moks-lų daktaras etnologas Dainius Razaus-kas Vilniaus apygardos prokurorams irprezidentei Daliai Grybauskaitei išsiun-tė viešą laišką, kuriame pareiškė, jogprokurorai vengia atlikti savo pareigą.Pasak D.Razausko, sklypo savininkai10 metų (nuo 1994 iki 2004-ųjų) sąmo-ningai laukė senaties termino. Gatvė ta-da nebuvo nei užstatyta, nei užtverta,

visuomenė ja naudojosi, o statyba pra-dėta 2004 metais. D.Razausko nuomo-ne, nuo tada ir turėtų būti skaičiuojamassenaties terminas.

“Vis dėlto mes pasirengę ieškotikompromiso su sklypo savininkais, -sakė Antakalniečių bendruomenės va-dovas A.Samaitis. - Pavyzdžiui, neprieš-tarautume, kad jie, nugriovę neteisėtaiant gatvės pastatytus namus ir gavę lei-dimą, susiręstų juos kitoje savo sklypovietoje.” Anot jo, pagrindinė bendruo-menės sąlyga - gatvės užtvara turi būtipašalinta. Tačiau to sklypo savininkai įderybas nesileidžia.

Savivaldybė - savavaliautojų pusėje?

Kai J.Jodko sklype buvo pradėta sa-vavališka statyba, antakalniškė geogra-fė, dabartinė Seimo nario Algirdo Pa-tacko padėjėja Nijolė Balčiūnienėdirbo Pavilnių ir Verkių RP direkcijo-je. “Pamačiusi, kad buldozeris stum-do kalvos žemę, pranešiau parko di-rektorei ir jos pavaduotojai. Jau tadareikėjo stabdyti statybas, o ne dabarbylinėtis teismuose, kai namai jau pa-statyti”, - sakė LŽ N.Balčiūnienė. Jidažnai eina pro šią vietą ir matė, kadnelegaliuose pastatuose esama ir ma-žų vaikų. “Galbūt savininkams patar-

ta - jei namuose bus mažų vaikų, nie-kas neturės teisės nugriauti pastatų”, -svarstė geografė.

Pavilnių ir Verkių RP direktorė Vi-da Petiukonienė LŽ tvirtino, kad di-rekcija padarė viską, kad savavališkastatyba Pragiedrulių gatvėje būtųnutraukta laiku. “Dar 1994 metaisprieštaravome, kad į sklypą būtų įt-rauktas kelias, tačiau savivaldybėsvaldininkai mūsų neklausė - sufor-mavo sklypą be servituto. Apie ne-teisėtą statybą pranešėme Valstybi-nei teritorijų priežiūros ir statybosinspekcijai, kvietėme tikrinti Nacio-

nalinę žemės tarnybą ir kitas institu-cijas. Kai sklypo savininkai už savosklypo pradėjo sodinti RP krašto-vaizdžiui netinkančias tujas ir gudo-beles, jie buvo nubausti ir įpareigotiželdinius pašalinti”, - vardijo direk-cijos darbus V.Petiukonienė. Pavil-nių ir Verkių RP yra pavaldūs Vil-niaus miesto savivaldybei.

Teismų karuselėjeValstybinė teritorijų planavimo ir sta-

tybos inspekcija prie Aplinkos ministe-rijos (VTPSI) LŽ informavo prašiusiteismo įpareigoti atsakovus - J.Jodko tei-sių perėmėjus savo lėšomis pašalinti sa-vavališkos statybos padarinius.

“Atsakovai teisme tvirtino, kad turė-jo ir turi Vilniaus miesto savivaldybėsadministracijos 2004 metais išduotąstatybos leidimą, kuris suteikė teisę netik rekonstruoti gyvenimąjį namą, betir statyti jo priklausinius. Be to, jie tei-gė, kad projektas buvo reikiamai sude-rintas su visomis reikiamomis institu-cijomis, taip pat su Pavilnių bei Verkiųregioninių parkų direkcija”, - sakėVTPSI atstovė ryšiams su visuomeneVida Aliukonienė.

Tačiau šią bylą nagrinėjęs Vilniausmiesto pirmasis apylinkės teismas2012 metų birželio 13 dieną nuspren-dė, kad statyba savavališka. Atsižvelg-damas į 2010 metais įsigaliojusius Sta-tybos įstatymo pakeitimus, teismasįpareigojo atsakovus per šešis mėne-sius parengti šių statinių projektinędokumentaciją ir gauti jų statybą lei-džiančius dokumentus.

“Atsakovai per nustatytą terminą mi-nėtų dokumentų nepateikė, todėl teis-mas įpareigojo juos savo lėšomis per trismėnesius statinius nugriauti ir sutvarky-ti statybvietę. Atsakovai pateikė apelia-cinį skundą Vilniaus apygardos teis-mui. Šio skundo nagrinėjimo data darnepaskirta”, - LŽ sakė V.Aliukonienė.Tad šių savavališkų statybų epopėjosbaigtis - neprognozuojama.

G.Nausėdos stiklo kubasGerokai greičiau savo nelegalią staty-

bą įteisinti pavyko kitam Pavilnių RPnaujakuriui - garsiam ekonomistui, SEBbanko patarėjui Gitanui Nausėdai. Jistaip pat 2004 metais gavo Vilniaus mies-to savivaldybės leidimą rekonstruoti šia-me parke, Pučkoriuose, nusipirktą gy-venamąjį namą. G.Nausėdos užsakymuUAB “Architektų biuras ir partneriai”parengė projektą, pagal kurį tradicinisnamas buvo apgaubtas stiklo gaubtu.

Pavilnių ir Verkių RP direkcija kreipė-si į teismą, nes, jos nuomone, “stiklai-nis” darko parko kraštovaizdį. TačiauKauno technologijos universiteto profe-sorius Jurgis Bučas išgyrė projektą Lie-tuvos vyriausiajam administraciniamteismui, ir šis parko direkcijai nurodėG.Nausėdos rekonstrukciją įteisinti.“Daug žmonių atvyksta prie Pūčkoriųatodangos pasigėrėti nuo Vilnios skar-džio atsiveriančiais vaizdais. G.Nausė-dos stiklo kubas iš ten - kaip ant delno.Žmonės kaltina mūsų direkciją, neva lei-dome jį pastatyti. Todėl prie atodangossuręsime informacinį stendą, kuriame,be kitų parko objektų, paženklinsime irG.Nausėdos stiklo kubą bei parašysime,jog šis svetimkūnis parke atsirado teis-mui įpareigojus. Nes nusibodo aiškinti,kad mes nekalti”, - LŽ sakė Pavilnių irVerkių RP direktorė V.Petiukonienė. •

Teismų džiunglės savavaliautojams patogiosNet akivaizdžiai neteisėtą statybą galima įteisinti arba bent vilkinti ją teismuose metų metus tikintis senaties, nuolaidų ir pergalės. Vienas tokių atvejų - savavališkai suręsti namaisostinės Pavilnių regioniniame parke (RP).

“Dar 1994 metais prieštaravome, kad į sklypąbūtų įtrauktas kelias, tačiau savivaldybės

valdininkai mūsų neklausė.”

Kol dėl neteisėtos statybos vyksta teismai, vilniečiai priversti vaikščioti patvoriais. / LŽ archyvo nuotraukos

G.Nausėdos stiklo kubą regioniniame parke teismasįteisino.Vietoj vieno rekonstruoto seno namo parke išdygo du nauji namai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Metų sandūra - tai laikas, kai aptariame nuveiktus darbus,įgyvendintus planus, kad jie taptų mums naujų siekių pagrindu.

Europos Parlamento (EP) narėRadvilė Morkūnaitė - viena iš 12Lietuvos atstovų EP, didžiausiosEuropos liaudies partijos frakcijosnarė, dirbanti Aplinkos, visuome-nės sveikatos ir maisto saugos ko-mitete. Ji yra ir Parlamento delega-cijų ryšiams su Viduržemio jūrosšalimis, ir su JAV narė, aktyvi nefor-malios europarlamentarų grupės,plėtojančios Europos atmintį ir ži-nias apie XX amžiaus kontinentoistoriją, narė. Tačiau europarlamen-tarės veikla daug platesnė, todėl kal-biname ją norėdami detaliau suži-noti apie darbus ir planus.

Jūsų veiklos sritis jungia rūpinima-sis aplinka - švaraus dirvožemio, van-dens ir oro išsaugojimu, saugiu ener-gijos išteklių naudojimu, maistosauga ir gyvenamosios aplinkos svei-katinimu - iš esmės tais gyvenimokomponentais, kurie leidžia kiekvie-nam žmogui jaustis saugiau ir ramiaigalvoti apie savo ir vaikų ateitį. Ko-kius pagrindinius klausimus, 2012metais svarstytus EP, išskirtumėte?

Vienas pagrindinių ES aplinkospolitikos principų - integracijos prin-cipas, reiškiantis, kad į aplinkos ap-saugos reikalavimus privaloma atsiž-velgti svarstant bet kokius teisės aktus.Taigi 2012 metais Parlamente patvir-tinta nemažai teisės aktų, kuriuossvarstant kildavo daug diskusijų dėlaplinką ar visuomenės sveikatą sau-gančių nuostatų. Tarp svarbiausių -naujosios ES žemės ūkio politikos gai-res nubrėžiantys teisės aktai, kur siū-loma įtraukti nemažai privalomų ap-linką tausojančių priemonių, tokiųkaip jautrių teritorijų, dirvožemio ap-sauga nuo alinimo ir panašiai.

Taip pat svarbus teisės aktas -elektros ir elektronikos atliekų su-rinkimą reglamentuojanti direktyva,aiškiau nustatanti gamintojų atsako-mybę surinkti nebenaudojamą tech-niką. EP politinėje darbotvarkėje šie-met išliko aktualūs ir vartotojųapsaugos klausimai: patvirtinomekelis teisės aktus, aiškiau reglamen-tuojančius vartotojams teikiamą in-formaciją apie produktus. Nemažądarbotvarkės dalį užėmė nedarbomažinimo klausimai, pastangos siek-ti efektyvesnio išteklių ir aktyvesnioaplinkosaugos priemonių naudoji-mo. Tai sprendimai, kurie naudingine tik aplinkosaugai, bet ir duotųekonominės naudos.

Vieni svarbiausių - energetiniosaugumo klausimai, kurie glaudžiaisusiję ir su finansiniais dalykais. Da-lyvaujate aštriose diskusijose apieIgnalinos AE uždarymo finansavi-mą, esate išreiškusi nerimą, kad EKpamiršo įsipareigojimus Lietuvai irbando taikyti reikalavimus, kurienebuvo numatyti 2003 metų vadi-namojoje Stojimo į ES sutartyje. Ko-dėl kilo šios diskusijos?

Iš tiesų nors nesu tų EP komite-tų narė, kurie svarsto ES paramosIgnalinos AE uždarymui klausimą,teko ne kartą tiek posėdžiuose, tiek

ir neformaliai bendraujant su ko-legomis pabrėžti, kad ES įsiparei-gojimai Lietuvos atžvilgiu uždarantAE yra kitokie nei Bulgarijos ir Slo-vakijos atveju. Savo pasisakymaissiekiau atkreipti kolegų dėmesį, kadKomisija pasiūlyme dėl ES paramosIAE uždarymui vis dėlto nurodėnetinkamą teisinį pagrindą ir kadES parama formuojant naują ESdaugiametį biudžetą IAE uždary-mui turi būti tęsiama be pertrūkių.

Manau, dėl Ignalinos AE uždary-mo daugiausia žalos padarė ES insti-tucijose įsigalėjęs skepticizmas dėl vė-luojančių uždarymo darbų, kuriuosatlieka subrangovė - Rusijos kapitaloVokietijos bendrovė NUKEM, ir vy-raujantis įsitikinimas, kad tai - Lietu-vos negebėjimas susitvarkyti. Pažy-mėčiau, kad Ignalinos AE uždarinėjane tik Lietuva, bet ir ES institucijosbei Europos plėtros ir rekonstrukcijosbankas, tad visi privalėtų dalytis ir at-sakomybe. Nors įsitikinimus sunkupakeisti, vis dėlto tikiu, kad galime pa-siekti palankesnį Lietuvai sprendimąParlamente, nes šiuo klausimu akty-

viai dirbame su kitais Lietuvoje iš-rinktais europarlamentarais, su Lietu-vos diplomatais, taip pat turimedraugų tarp įtakingiausių EP narių,tokių kaip EP pirmininko pavaduoto-jas Alejo Vidal-Quadras.

Ar Lietuvoje reikėtų statyti naująAE, nors referendume piliečiai prieštai pasisakė? Kokie atominės ener-getikos pranašumai?

Pirmiausia noriu pabrėžti, kad Lie-tuvos padėtis yra išskirtinai palankiatominei energetikai vystyti. Inf-rastruktūrą, patirties bei specialistųturime, aukštosiose mokyklose jaurengiami nauji specialistai. Nepa-mirškime ir galimybės vystytis Visa-gino miestui ir platesniam regionui.O vykdydami tokio masto tarptautinįprojektą įgytume ir didesnį užsienioinvestuotojų pasitikėjimą bei padidin-tume šalies investicinį patrauklumą.Galiausiai turėdami savo AE galėtu-me sumažinti dujų importą, mažiaupiliečių pinigų už energiją iškeliautųiš Lietuvos, daugiau patektų į biudže-tą - atitinkamai galėtume geriau fi-nansuoti kitas svarbias žmonėms sri-tis, tokias kaip socialinis draudimas,švietimas, sveikatos apsauga. Būtųkeista neišnaudoti tiek egzistuojančiopotencialo, tiek ir pastaraisiais metaispasiekto įdirbio.

Tačiau pastaruoju metu politi-niuose debatuose tyčia ar netyčia ne-retai energija iš atsinaujinančių iš-teklių priešinama su branduolineenergija. Atominė energija neužker-ta kelio energijai iš atsinaujinančiųšaltinių vystyti Lietuvoje. Ar bus ato-minė elektrinė, ar nebus, žaliosiosenergijos vystymą reikia tęsti ir plė-toti. Toks yra ir Lietuvos europinisįsipareigojimas. Tačiau energija iš at-sinaujinančių šaltinių yra brangi, ne-užtikrina pastovios elektros energijosgamybos, o nepamatuotas biokurogamybos intensyvumas gali darytinet neigiamą poveikį aplinkai.

Nevertėtų pamiršti, kad niekadaiki rinkimų laikotarpio nė vienai išpagrindinių partijų nebuvo kilę abe-jonių dėl atominės energetikos vys-tymo prasmingumo Lietuvoje. Juknet keliose Seimo kadencijose buvopriimti atitinkami sprendimai beistrategija. Tenka apgailestauti, kad Vi-sagino AE klausimas tapo savotiškurinkimų kampanijos įkaitu, ir pripa-žinti, jog visuomenė buvo pakviestadalyvauti referendume, nors nepaka-ko laiko tinkamai ir išsamiai pristaty-ti visų argumentų “už” ir “prieš”.

Aplinkosauga glaudžiai susijusi suenergijos išteklių naudojimu. Kokie,Jūsų nuomone, esminiai darnios ap-linkos plėtros principai? Ar pakankateisinių svertų jiems įgyvendinti?

Aplinkos apsauga ir tvari aplin-kos plėtra ypač glaudžiai susijusi suvisų mums prieinamų išteklių, kadir kur jie būtų naudojami - pramo-nėje, buityje ar energetikoje, varto-jimu. Todėl ypač svarbu akcentuo-ti, jog bet koks išteklių naudojimasturi būti tausus ir efektyvus.

Energetikos srityje šis principasypač svarbus, nes šiuolaikiniam pa-sauliui reikalaujant vis daugiau ener-gijos pasigendame ir daugiau išteklių.Pasaulis turėtų keisti savo energijosšaltinius, atsisakyti taršių anglių irkiek įmanoma pereiti prie atsinauji-nančių išteklių. Vis dėlto nėra vienosnuomonės dėl to, kiek tie atsinauji-nantys ištekliai yra “draugiški” aplin-kai: hidroelektrinių statyba bjaurojakraštovaizdį bei veikia upių ekosiste-mas, vėjo jėgainės “nedraugiškos”paukščiams, gaminant saulės ele-mentus naudojama daug pavojingųir net nuodingų retųjų elementų, obiomasės naudojimas kurui daro nei-giamą įtaką maisto kainoms pasau-lyje. Deja, net mokslininkai neturivienos nuomonės dėl to, kokia yratikroji šių energijos šaltinių naudoji-mo įtaka aplinkai, jei atsižvelgiame įvisas su tuo susijusias aplinkybes.

Taigi visų pirma raginčiau ne ieš-koti naujų išteklių, o apsižvalgyti ap-linkui ir sumažinti esamų išteklių

naudojimą arba pasirūpinti, kad pa-kartotinai būtų naudojami jau turimi.

Kokias aplinkos sveikatinimo irprofilaktikos priemones reikėtų lai-kyti prioritetinėmis norint, kad Lietu-vos gyventojai pagal sergamumą irvidutinę gyvenimo trukmę pagaliaupriartėtų prie Europos šalių vidurkio?

Viena didžiausių mūsų visuomenėsproblemų - nepakankamas domėji-masis savo sveikata ir jos gerinimo bū-dais. 2012 metais EP patvirtino trečią-ją daugiametę ES sveikatos veiksmųprogramą 2014-2020 metams. Pati as-meniškai noriu pasidžiaugti, jog pa-vyko pasiekti, kad į šį dokumentą bū-tų įtrauktos nuostatos, leisiančiosfinansuoti visuomenės sveikatos raš-tingumo didinimą, taip pat sveiko gy-venimo būdo skatinimo ir visuome-nės sveikatinimo programas. Tikiuosi,jog tokios galimybės atvers kelią ir Lie-

tuvos visuomenei aktyviau domėtis sa-vo sveikata bei sveikatinimu.

Kalbant apie konkrečias ligas, ne-pakankamai dėmesio tiek Lietuvoje,tiek visoje ES skiriame neužkrečia-moms ligoms, jų prevencijai ir tyri-mams. Tarp tokių ligų - diabetas, šir-dies, neurodegeneracinės ligos, tokioskaip Parkinsono liga. Taigi džiugu irdėl to, kad EP pritarė mano siūly-mams į naują ES sveikatos programąkaip naujas prioritetines kryptis įt-raukti ir kovą su šiomis ligomis: jųprevenciją, ankstyvą diagnozę beinaujų vaistų tyrimų plėtrą.

Tačiau kalbėdama tiek apie aplin-kosaugą, tiek apie visuomenės svei-katą ar maisto saugą visuomet ak-centuoju vartotojų švietimo svarbą.Į būtinybę suteikti žmonėms kuodaugiau informacijos jiems supran-tama kalba neretai atkreipiu tiek ES,tiek Lietuvos aplinkosaugos politi-ką įgyvendinančių institucijų dėme-sį. Geriau įsigilinti į įvairias ekolo-gijos temas Lietuvos žmones skatinair mano pačios iniciatyva jau trečiusmetus rengiamas kūrybinių idėjųkonkursas “Žaliasis kodas”. Džiau-giuosi, kad jis suburia vis daugiauskirtingo amžiaus žmonių, kurie sa-vo iniciatyvomis artimuosius raginaatkreipti dėmesį į savo gyvenimo bū-dą bei rūpinimąsi aplinka.

Kokie būtų Jūsų linkėjimai Lietuvosžmonėms prasidedančiais metais?

Daugiau pasitikėjimo savimi irvalstybe, ramybės ir dėmesio vienaskitam. Visa kita - kiekvieno kasdie-nių pastangų rezultatas.

2013 01 04Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Norime saugios ir modernios Europos

2012-ieji - dar vieni metai Europoje, juos prisiminsime kaip nelengvus ir kupi-nus iššūkių. Euro zonos skolų krizė ir toliau tebėra svarbiausia tema, šešėlyje likodaugelis kitų klausimų. Nors ir sėkmingai sugebėta išvengti grėsusio kai kurių ESnarių bankroto, finansiniai sunkumai ir taupymo politika tapo ne mažiau rimtuišbandymu šiose valstybėse.

Visgi metų pabaigoje į 2013-uosius žvelgiu su optimizmu ir viltimi. Tarp nuo-latinių iššūkių ir sudėtingo laviravimo finansų krizės bangose gali būti sunku pa-matyti ką nors gero. Tačiau iš tiesų tokių pozityvių dalykų buvo ne vienas, ir jie tapsgeru pamatu tolesniems darbams kitąmet.

Visų pirma džiaugiuosi, kad labiausiai nuo krizės nukentėjusiose ES šalyse šie-met pavyko atsilaikyti prieš populistinius lengvesnio gyvenimo pažadus “čia ir da-bar”. Jaučiu didelę pagarbą, kad skirtingų pažiūrų politikai ir visuomenės grupėssugebėjo susivienyti į kritinę masę ir laikytis sunkios, nepopuliarios, tačiau gyvy-biškai reikalingos griežto taupymo linijos. Tokios šalys kaip Lietuva joms tapo pui-kiu pavyzdžiu, kaip atsakingai valdant finansus galima įveikti recesiją. Juk visi pui-kiai suprantame, kad lengvos išeities iš tokių sudėtingų krizių kaip ši tiesiog nebūna.

Turime kuo pasidžiaugti ne tik dėl atskirų ES narių, bet ir visos Bendrijos mas-tu. Metų pabaigoje pavyko sukurti bendrą bankų priežiūros mechanizmą, kurispadės efektyviau prižiūrėti ES bankininkystės sektorių ir ateityje užbėgti už akiųneatsakingoms praktikoms, kurios sukėlė pastarąją krizę. Be abejo, tai tik pirma-sis žingsnis, tačiau pasirinkta kryptis teisinga. Kitąmet turime jos nuosekliai lai-kytis bei ryžtingai kurti dar glaudesnę ekonominę, pinigų ir politinę sąjungą.

Tačiau visų svarbiausia užduotis 2013 metais - sugebėti mąstyti ne remiantisšia diena, o mokėti žvelgti toli į priekį. Trumpalaikiai politiniai tikslai, ambicijos irsiauri interesai turi būti palikti nuošalyje. Privalome būti pasiruošę juos aukotidėl ilgalaikės bendros ir stiprios Europos perspektyvos. Privalome būti politikais,kurie mąsto valstybiškai. Politikais, kurie jaučia atsakomybę ateities kartoms ir yraatsakingi už visuomenės gerovę.

Gruodžio 10 dieną Europos Sąjungai įteiktą Nobelio taikos premiją vertinukaip būtent to priminimą. Priminimą, kad turime mokėti mąstyti dešimtmečiaisir tarp kasdieninių sunkumų įžvelgti tai, kas svarbiausia: sukurta vieninga ir stip-ri Europa kiekvienam mūsų duoda kur kas daugiau nei ekonominę gerovę. Taitvirtas saugumo, taikos ir demokratijos garantas, kurį turime saugoti visomis iš-galėmis. Tai kiekvieno mūsų pareiga - nepamirškime jos. VJ-3665

R.Morkūnaitė su EP nariu T.Kelam (Estija) aptaria Plenarinės sesijos aktualijas. / Mindaugo Mikulėno nuotrauka

Į 2013-uosius metus žvelgiu optimistiškai

JOSEPHAS DAULIS, Europos liaudies partijos grupėsEuropos Parlamente pirmininkas

Europos Parlamento narė R.Morkūnaitė: “Svarstant bet kokius teisės aktus, būtina

atsižvelgti į aplinkos apsaugos ir poveikiožmonių sveikatai reikalavimus.”

ELP

arch

yvo

nuot

rauk

a

Lietuva ir Europa 72013 01 04Lietuvos žinios

Kaip pernai, taip ir šiemet svarbiausias klausimas Europoje bus ekonomika. Kad ir kokie būtų kai kurių politikųpažadai, krizė dar nesibaigė.

Spėliojimai, kokie bus 2013 me-tai, lygiai kaip ir įvairūs jų išvakarė-se duoti pažadai, dažniausiai ma-žai ko verti.

Prancūzijos prezidentas FrancoisHollande’as tikriausiai tampė likimąuž ūsų, kai Naujųjų metų progakreipdamasis į tautą pareiškė, kad2013-aisiais viskas bus padaryta stab-dant nedarbo augimą. Neką mažiaurizikavo ir britų premjeras DavidasCameronas, tikindamas savo tautie-čius: “Einame teisingu keliu.” Kurkas atsargesnė buvo kanclerė Ange-la Merkel, įspėjusi vokiečius: “Mumsdar reikės daug kantrybės. Krizė to-li gražu nesibaigė.”

Per visus 2012-uosius Europai la-biausiai rūpėjo ekonomika. Tačiauviskas galėjo būti kur kas blogiau.Praėjusių metų pradžios pesimisti-nės prognozės neišsipildė: 2013-ie-ji jau prasidėjo, o euras dar nežlugo.

Kad ir koks tai nedėkingas reika-las, dabar kaip tik metas apsvarsty-ti, kokie bus 2013-ieji. Atmetus spė-liones galima įžvelgti kelis dalykus,vertus atidos.

Kaip ir sakė A.Merkel, Europosekonomikos krizė toli gražu nesibai-gė. Ekonomika ir toliau bus svar-biausias klausimas. Viena vertus,Europai teks padaryti viską, kad nu-trauktų pietinio savo flango smuki-

mą. Pietų Europos šalių ekonomikaitraukiantis labai sunku išvengti sko-linimosi ir atgaivinti augimą. Teliekamelstis, kad ir Prancūzija netaptųdar vienu šios žūtbūtinės kovos fron-tu. “Europai dar yra labai daug dėlko nerimauti. Gamyba mažėja 9 iš17 valstybių, įsivedusių eurą. Euro-pos bankai tebėra silpni, daugelis jųdar neišsprendė savo problemų”, -nurodo apžvalgininkai.

Vyks kova dėl Europos Sąjungos(ES) biudžeto, kurio svarstymasnustumtas į pavasarį. Europai tebe-gresia Didžiosios Britanijos pasit-raukimas iš Bendrijos. Iš D.Came-rono vis dar tikimasi, kad jis sieksatgauti Europai perleistas galias irpo kitų rinkimų surengs nacionali-nį referendumą dėl narystės ES.

Europai toliau teks gelbėti šalis -Graikiją su visa kompanija, tad že-

myno lyderiai turės įtikinti savo pi-liečius neatsisakyti šio kurso.

Nė viena tauta Europoje nebus to-kia svarbi kaip vokiečiai. 2013-ieji - rin-kimų metai Vokietijoje ir Italijoje.A.Merkel turėtų išlaikyti kanceliarijąsavo rankose pirmiausia, kaip nurodovokiečių apžvalgininkai, dėl neįtikimaiblankios jos varžovo socialdemokratoPeero Steinbrucko kampanijos.

Italijos premjeras Mario Monti va-

sarį susidurs su rinkėjais labiau kaippolitikas, o ne kaip technokratas. Jamteks galynėtis su savo pirmtaku SilvioBerlusconi. Pergalė pranašaujamacentro kairiųjų Demokratų partijai, oM.Monti naujoje koalicijoje numa-tomas finansų ministro postas.

Europiečiai taip pat stebės rinki-mus Izraelyje ir Irane. Nuo jų rezul-tatų priklausys Irano branduoliniųginklų programos likimas. Praėjusiaismetais būta akimirkų, kai Izraelio ka-rinis smūgis atrodė neišvengiamas.Europa ėmėsi sankcijų vykdydamasavo politiką, kuri skirta tiek Izraeliui,tiek Irano branduolinėms ambici-joms pažaboti. Kai kurie žinovai pa-stebi ženklų, kad Iranas nori išvengtitiesioginės konfrontacijos ir yra da-bar labiau suinteresuotas susitarti.

Konfliktas Sirijoje nėra pasibaigęsir naujiems metams prasidėjus, oEuropos periferijoje gresia naujųkonfliktų pavojus. Greičiausiai nau-jienose bus Malis - Vakarų valstybėsir jų sąjungininkės Afrikoje ieškosbūdų, kaip įveikti šalies šiaurę už-ėmusių islamistų išprovokuotą kri-zę. Tarptautinė intervencija įmano-ma ne greičiau kaip rugsėjį, tačiaujei Prancūzija nutars atremti tenykš-čio islamistų režimo potencialią te-rorizmo grėsmę Europai, veiksmųgalima sulaukti ir anksčiau.•

Krizei įveikti ir šiemet reikia kantrybės

Europiečiai pasitiko 2013-uosius kur kas geriau, nei gąsdino pesimistai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Ginkluotas užpuolikas, siautėjęsviename Pietų Šveicarijos kaime, nušovė tris žmones, o dar du sužeidė.

33 metų vyras, kuris, kaip praneša-ma, prieš šį incidentą daug gėrė, įvyk-dė išpuolį Dejono kaime trečiadieniovakarą. Kaip nurodė pareigūnai, sku-biai į incidento vietą atvykusi policijaįsitraukė į susišaudymą su užpuoliku irjį sužeidė. Nusikaltėlis buvo nuvežtasį ligoninę. “Trys aukos mirė įvykio vie-toje. Du kiti žmonės buvo sužeisti irhospitalizuoti”, - pranešė Valė kanto-no, esančio prie Italijos ir Prancūzijossienos, policija. Vėliau patikslinta, kadužpuolikas, kurio vardas neskelbia-mas, buvo sutrikusios psichikos ir pri-klausomas nuo narkotikų. Jis nužudėtris moteris (32, 54 ir 79 metų) bei su-žeidė du vyrus (33 ir 63 metų).

Šaudymas iškėlė klausimų dėl paly-ginti liberalių Šveicarijos šaunamųjųginklų kontrolės įstatymų. Šioje šalyjegyventojams leidžiama laikyti ginklus

savo namuose tuo metu, kai jie neat-lieka privalomosios karinės tarnybos.

Užpuolikas turėjo du ginklus: isto-rinį šveicarišką karinį šautuvą (mus-ketoną) ir medžioklinį šautuvą. Anks-tesniuose pranešimuose skelbta, kadjis naudojo automatą. Vyras paleidoapie 20 šūvių. 2005 metais jis gydėsipsichiatrijos klinikoje, o policijai buvožinomas kaip narkomanas.

Šio išpuolio motyvai kol kas neži-nomi, tačiau pareigūnai sakė, kad vy-ras buvo to kaimo gyventojas ir aukosjį pažinojo. Teismo tyrėjai ketvirtadie-nį darbavosi kilometro aukštyje virš jū-ros lygio esančiame vaizdingame kai-me, turinčiame apie 200 gyventojų irapsuptame vynuogynų.

Šveicarijoje šaunamųjų ginklų turidaug žmonių. Šalies įstatymai leidžiabet kuriam vyresniam nei 18 metų pi-liečiui turėti ginklų, jei išpildomos tamtikros sąlygos. Gynybos ministerijosduomenimis, 8 mln. gyventojų turin-čioje Šveicarijoje privatūs asmenys tu-ri apie 2 mln. šaunamųjų ginklų.•

Šveicarijos kaime nušauti žmonės

Ramų Dejoną supurtė šūviai ir užplūdo policininkai. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“Mums dar reikėsdaug kantrybės. Krizėtoli gražu nesibaigė.”

Lenkijos eksponuojama klūpančio Hitlerio skulptūra sukėlė skandalą. Labiausiai piktinamasi tuo, kad ji pastatytabuvusio Varšuvos geto vietoje.

Skulptūrą, kuri vadinasi “Jis”, su-kūrė italų menininkas MaurizioCattelanas. Ji eksponuojama užda-rame namo kieme ir ją galima pa-matyti tik iš tolo žvelgiant pro į kie-mą vedančių vartų langelį. Skulptūraį žiūrovus atsukta nugara, be to, jinedidelė, todėl iš tolo gali atrodyti,jog tai - besimeldžiantis vaikas.

Tačiau šis meno kūrinys nelikonepastebėtas ir tūkstančiai žmoniųnori jį pamatyti. Apie skulptūrą sa-vo nuomonę jau išsakė ir SimonoWiesenthalio centro atstovai, ją pa-vadinę “žiauria provokacija, įžei-džiančia nacių aukomis tapusių žy-dų atminimą”. Izraelio skyriausvadovas Efraimas Zuroffas pareiš-kė: “Žydai žinojo tik tai, jog vienin-telė Hitlerio “malda” buvo jo pra-šymas, kad žydai būtų nušluoti nuoŽemės paviršiaus.” Daugybė Var-šuvos gyventojų šią skulptūrą taippat laiko provokacija, nes, jų žo-džiais tariant, “klūpantis Hitlerisgali sukelti simpatiją”.

Ši daug ginčų sukėlusi skulptūrayra dalis M.Cattelano retrospekty-vinės parodos “Amen”, kuri šiuometu veikia Varšuvoje. Tačiau kitimenininko kūriniai eksponuojamiŠiuolaikinio meno centre. Hitleriostatula geto teritorijoje buvo pastaty-ta paties menininko prašymu. Kaipteigia Šiuolaikinio meno centro va-dovas Fabio Cavallucci, parodosrengėjai neketino įžeisti nacizmo au-kų. Jis aiškina, jog šia skulptūra“bandoma priminti apie paslėptą

blogį, kuris gali slypėti bet kur”, oCentro tinklalapyje rašoma: “Var-šuva iš naujo įvertina XX amžiauskataklizmus. M.Cattelano darbai -katalikų kredo meninė išraiška. Ką ištiesų reiškia žodžiai “Mylėk savopriešą”? Ką iš tiesų reiškia “atleiski-me tiems, kurie prieš mus nusidė-jo”? Primindami praeities traumasjie mums kalba apie atminimą ir at-leidimą, apie gėrį ir blogį.”

Parodos rengėjai taip pat aiški-na, kad tarėsi ir su svarbiausiu Len-kijos rabinu Michaeliu Schudrichudėl skulptūros eksponavimo vietos.Rabinas esą neprieštaravo, kad jibūtų pastatyta buvusiame gete. Pats

M.Schudrichas dabar aiškina, jogjis buvo patikintas, kad M.Cattela-no darbas demonstruoja blogio su-gebėjimą slėptis, taip pat ir po ne-kalto vaiko kauke.

M.Cattelano darbai jau ne pirmąkartą sukelia skandalą Lenkijoje.Taip atsitiko ir 2000 metais, kai len-kų visuomenė pasipiktino jo skulp-tūra “Devintoji valanda”, kuri vaiz-davo Romos popiežių, prislėgtąmeteorito. Dabartinė menininkoparoda buvo atidaryta lapkričio mė-nesį ir veiks iki vasario 24 dienos.•Nytimes.com, AFP, BNS, “The Huffington Post”, LŽ

Klūpantis Hitleris supykdė

Varšuvojeklūpantis Hitleris sukė-lė skandalą.Užsienio spaudos

nuotrauka

2013 01 04Lietuvos žinios8 Pasaulis

JAV bepilotis lėktuvas nukovėPakistano kovotojų vadą MullahNazirą, kuris siųsdavo savožmones kautis su JAV ir NATOkariais Afganistane. Kartu suM.Naziru žuvo dar penkikovotojai.

JAV bepilotis lėktuvas per šią ata-ką paleido dvi raketas į kovotojų va-do automobilį Sar Kandos vietovė-je Birmilo rajone Pakistano šiaurėsvakaruose esančiame Pietų Vazi-ristano genčių regione. “M.Nazi-ras ir penki jo bendrininkai žuvoiškart”, - sakė vienas pareigūnas,kuris nesutiko skelbti savo pavar-dės. Jis pridūrė, kad į M.Nazirą irjo kovotojus buvo nusitaikyta tuometu, kai jie rengėsi pakeisti auto-mobilį, sugedus pikapui. Per išpuolįžuvo ir du įtakingi M.Naziro pava-duotojai - Atta Ullah ir Rafey Kha-nas. Į M.Naziro kovotojus iš JAV be-piločių lėktuvų buvo taikomasi iranksčiau.

M.Naziras 2007 metais pasiekėtaikos susitarimą su Pakistano vy-riausybe ir palaikė įtemptus santy-kius su Pakistano Talibanu, kurisvadovauja vietos sukilimui. Lapkri-čio 29 dieną šis kovotojas buvo su-žeistas per mirtininko išpuolį PietųVaziristane.

M.Naziro mirtis yra svarbi dėl JAVir jos sąjungininkų pastangų suval-dyti 11 metų trunkantį sukilimą kai-myniniam Afganistane. Pakistanokovotojų vadas nepritarė JAV irNATO pajėgų dislokacijai Afganista-ne nuo 2001 metų, kai užsienio kariainuvertė Talibano režimą. M.Naziras,kaip manoma, artimai bendradarbia-vo su organizacija “Haqqani”, kurisusijusi su “Al-Qaeda”. “Haqqani”teroristų grupė yra afganų Talibanoatšaka, kaltinama dėl pastarųjų me-tų didelių išpuolių Afganistane ir josostinėje Kabule.

“Amerikiečiai ir afganai įtarė Mul-lah Nazirą priglaudus ir priėmus“Al-Qaedos” agentus arabus”, - sa-kė pakistaniečių rašytojas ir analiti-kas Imtiazas Gulas. “JAV ir jų koa-licijos partneriai tikisi sunaikintivisus teroristus, kurie yra likę pasie-nio regionuose, kadangi jie nori su-mažinti grėsmę, kurią arabų “Al-Qae-da” kelia JAV pajėgoms Afganistane”, -pridūrė jis.

Slaptus smūgius iš bepiločių JAV

lėktuvų Pakistano vyriausybė vie-šai kritikuoja kaip suvereniteto pa-žeidimą, bet amerikiečių pareigū-nai mano, kad tai yra gyvybiškaisvarbus ginklas kovojant su islamis-tų kovotojais. Teisinės lobistų gru-pės “Reprieve” ataskaitoje nurodo-ma, kad nuo 2004-ųjų birželio iki2012 metų rugsėjo Pakistane smū-giais iš bepiločių lėktuvų buvo nu-žudyta apie 3 tūkst. žmonių, tarp jųdaugiau nei 500 civilių.•

Pakistane nukautas teroristų vadas

AFP-BNS, Reuters-BNS, Wallst.com, Siliconrepublic.com, LŽ

M.Naziras su kovotojais rengė išpuolius Afganistane. / AFP/Scanpix nuotraukos

Argentinos prezidentė CristinaFernandez išsiuntė atvirą laiškąDidžiosios Britanijos premjeruiDavidui Cameronui, ragindamajį surengti derybas dėl ginčijamų Folklando Salų.

Didžioji Britanija ir Argentina1982 metais dešimt savaičių karia-vo dėl atokių Atlanto vandenynopietuose esančių salų, kurias Lon-donas laiko autonomine Didžio-sios Britanijos užjūrio teritorija.C.Fernandez šio konflikto 30-ųjųmetinių proga diplomatiškai sten-gėsi atkreipti pasaulio valstybių dė-

mesį į Argentinos pretenzijas val-dyti Folklando Salų teritoriją. Šisklausimas Argentinoje dažnai pa-deda gauti rinkėjų palaikymą, ta-čiau Argentinai salos rūpi ir dėlnaftos telkinių paieškos vandeny-se aplink Folklandą.

C.Fernandez nurodė, kad jos at-viras laiškas buvo paskelbtas minint180 metų sukaktį nuo dienos, kai išArgentinos buvo “jėga atimtos” šiossalos. Tą žingsnį Argentinos prezi-dentė vadina akivaizdžiu XIX am-žiaus kolonializmo pavyzdžiu. Pa-žymėdama, kad Folklando Salosyra už 14 tūkst. kilometrų nuo Lon-dono, C.Fernandez kaltina Didžią-

ją Britaniją išvarius iš salų teritori-jos argentiniečius ir vykdžius “gy-ventojų kolonizacijos procesą”. Di-džioji Britanija šią istorijos versijąatmeta. Londonas teigia, kad po1833 metų sausio 3 dienos iš Folk-lando nebuvo išsiųsti jokie civiliaigyventojai.

Savo laiške C.Fernandez Didžią-ją Britaniją taip pat kaltina pažei-džiant Jungtinių Tautų rezoliucijas,raginančias abi šalis derybose iš-spręsti ginčą dėl Folklando Salų, ku-rios Argentinoje žinomos kaip Mal-vinų Salos. “Malvinų Salų klausimassvarbus Lotynų Amerikai ir daugu-mai viso pasaulio žmonių bei vy-riausybių, kurios nepalaiko kolonia-lizmo”, - rašė C.Fernandez. TačiauDidžiosios Britanijos užsienio rei-kalų ministerija atmetė C.Fernan-dez raginimą surengti derybas, nesjau ilgus metus Londonas laikosipozicijos, kad apie 3 tūkst. Folklan-do gyventojų yra pasirinkę būti bri-tais. “Šiuose debatuose yra trys ša-lys, o ne dvi, kaip linkusi teigtiArgentina. Folklando Salų gyven-tojai negali būti išbraukti iš istori-jos”, - pažymima Didžiosios Brita-nijos užsienio reikalų ministerijospranešime.

Salų gyventojai šiemet balsuos refe-rendume ir apsispręs, ar nori likti au-tonomine Didžiosios Britanijos užjū-rio teritorija. Prognozuojama, kadabsoliuti dauguma Folklando gyven-tojų palaikys esamą padėtį.•

Derybos dėl Folklando Salų

JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė teisės aktą, numatantį skirti gynybos reikmėms 633 mlrd. dolerių.Šiais pinigais bus finansuojamaskaras Afganistane ir JAV diplomatinių misijų visame pasaulyje saugumo stiprinimas.

“Kaip ir ankstesniais metais patvir-tinau kasmetinių gynybos išlaidųsankcionavimo įstatymą. Jis numatoišmokas kariams ir jų šeimoms. Įsta-tyme atnaujinamos gyvybiškai svar-bios nacionalinio saugumo progra-mos bei pabrėžiama, kad JAV ir toliauturės stipriausią kariuomenę pasau-lyje”, - sakoma B.Obamos praneši-me, pasirašius šį teisės aktą. B.Obamateigė pasirašęs šį dokumentą, nors irturėjęs tam tikrų abejonių.

“Nors valstybės tarnautojai pripa-žįsta, kad besidubliuojančios ir ne-veiksmingos išlaidos nereikalingos,kai kurios šio teisės akto dalys ribojaGynybos departamento gebėjimą pa-sinaudoti negausiais ištekliais aukš-čiausiems mūsų nacionalinio saugu-mo prioritetams. Nors palaikaudaugumą šio akto nuostatų, ne su vi-

somis jomis sutinku”, - teigė B.Oba-ma ir pridūrė, kad neturi konstituci-nių galių patvirtinti šį didelės apimtiesteisės aktą atskiromis dalimis.

“Galiu tik pasirašyti šį įstatymąarba atmesti jį visą”, - nurodė pre-zidentas.•

Gynybai - 633 mlrd. dolerių

XXI amžiuje trys iš keturių vals-tybės vadovų negali išsiversti besocialinio tinklo “Twitter”. Jau123 pasaulio lyderiai iš 164 vals-tybių naudojasi šiuo tinklu patysarba per vyriausybės paskyrą.

Atliktas tyrimas parodė, kad la-biausiai moderniomis technologijo-mis žavisi JAV prezidentas BarackasObama. Nestebina ir tai, kad galin-giausio pasaulio žmogaus mintysdomina ir daugiausia internautų.Tai, ką B.Obama rašo šiame sociali-niame tinkle, skaito 24 mln. žmoniųiš viso pasaulio, vien per 2012 metusjų padaugėjo 15 milijonų.

Antrojoje vietoje pagal paskyrospopuliarumą - prie mirties esantisVenesuelos prezidentas Hugo Cha-vezas, jis turi 20 mln. gerbėjų. Kolkas sunku pasakyti, kokia bus jųreakcija, kai minėtasis lyderis pa-sitrauks iš šio pasaulio. Prie “Twit-ter” yra prisijungę ir kitų LotynųAmerikos šalių vadovai - savo min-tis socialiniame tinkle dėsto Ko-lumbijos prezidentas Juanas Ma-nuelis Santosas ir Meksikosprezidentas Enrique Pena Nieto.

“Twitter” mėgsta naudotis ir vals-tybių vadovės moterys. Į pirmąjį de-

šimtuką pagal savo paskyros popu-liarumą pateko Brazilijos prezidentėDilma Rousseff bei Argentinos pre-zidentė Cristina Fernandez De Kir-chner, kurių pareiškimai dominadaugiau nei 5,5 mln. žmonių.

Daugiau kaip 2 mln. gerbėjų“Twitter” turi Turkijos prezidentasAbdullah Gulis, nors jis dažniau-siai rašo turkų kalba, o angliškai iš-dėsto tik svarbiausius pranešimus.Kai 2012 metais A.Gulis apsilankėSilicio slėnyje, jis parašė šiame so-cialiniame tinkle tokius žodžius:“Tai pirmas kartas, kai į šį regionąatvyko Turkijos prezidentas. Būtentčia gimsta technologijos, keičian-čios mūsų gyvenimą.”

A.Gulis - ne vienintelis musulmo-niškos šalies vadovas, besižavintis mo-derniomis technologijomis. Daugskaitytojų “Twitter” turi ir Jordanijoskaralienė Rania. Jos mintys įdomios2 mln. interneto vartotojų, nors pasta-ruoju metu Rania labai apribojo savoviešą veiklą, nes prasidėjus Arabų pa-vasariui sulaukė daug kritikos už vaid-menį “Jordanijos valdyme”. Savopaskyroje karalienė prisistato kaip“mama ir žmona, turinti daug kasdie-nio darbo”. Artimuosiuose Rytuosesocialiniu tinklu “Twitter” mėgstanaudotis ir Jungtinių Arabų Emyratųministras pirmininkas bei Dubajausvaldovas Sheikhas Mohammedas. Jisturi per milijoną skaitytojų.

Įdomiausia, kad socialiniametinkle Jordanijos karalienė yra po-puliaresnė už Rusijos premjerąDmitrijų Medvedevą, nes, matyt,Rusijoje nėra tiek daug žmonių, ku-rie gali naudotis “Twitter” ir kurienorėtų skaityti buvusio prezidentomintis.

Kadangi socialiniais tinklais domi-si vis daugiau pasaulio lyderių, nuo2010-ųjų jų skaičius per metus beveikpadvigubėja, nes vadovai stengiasi pa-sitelkti modernias technologijas savoįtakai visuomenėje didinti. “Tikimės,kad jau 2013 metais “Twitter” tapskiekvieno valstybės vadovo komuni-kavimo priemone, nes taip pasauliolyderiai žmonėms tampa geriau pa-žįstami, o jų elektoratas pastovesnis”, -sakė vienas bendrovės “Digital Daya”vadovų Omaras Hijazi.•

C.Fernandez nori derėtis su D.Cameronu dėl Folklando Salų.

B.Obama pasirašė gynybos išlaidųsankcionavimo įstatymą.

Lyderiai neišsiverčia be “Twitter”

Modernios technologijos neaplen-kia ir Artimųjų Rytų vadovų. Karalienės Ranios paskyra - vienapopuliariausių.

Kultūra 92013 01 04Lietuvos žinios

DAIVA ŠABASEVIČIENĖ

Sukurti pjesę ir spektaklį“Laiškai į niekur” B.Marįkvėpė unikalūs literatūrostekstai - XX amžiaus klasi-kų R.M.Rilke’s, M.Cvetaje-

vos ir B.Pasternako 1922-1927 metųlaiškai. Trijų rašytojų gyvenimo sankir-ta sutapo su jų kūrybiniu pakilimu, taippat tragiškaisiais XX amžiaus istori-niais posūkiais.

XX amžiaus trečiojo dešimtmečioviduryje M.Cvetajeva gyveno Paryžiu-je, B.Pasternakas - Maskvoje, R.M.Ril-ke - Šveicarijoje. Šiame tūkstančius ki-lometrų nusidriekusiame trikampyjedidžiulę dvasinę įtampą ir romantinįilgesį, nepasotintos meilės alkį išgyve-no trys praėjusio amžiaus literatūrosgenijai. Tai ypatingas jų gyvenimo eta-pas, kūrybinis pakilimas, patikėtas laiš-kams, gyvenimo prozos atspindžiai.Marina - kaitriausia bendrai kurstytolaužo liepsna. Ji vis kartojo R.M.Rilke’sžodžius: “Mes liečiame viens kitą kuo?Sparnais.”

Būsimo spektaklio “Laiškai į niekur”muziką kūrė kompozitorius AntanasKučinskas, dailininkė Indrė Pačėsaitė.Vaidina B.Mar, Vytautas Anužis irAleksas Kazanavičius. Skaitytojams siū-lome pokalbį su šio spektaklio idėjosautore Birute Mar.

Susitikimas tik Anapus- Žvelgiant į šių trijų literatūros mohi-

kanų biografijas ir kūrybinį palikimą,skaitant įvairias literatūrologų interpre-tacijas nesunku įsivaizduoti, kad visa taisudėjus apimtų keliatomę enciklopedi-ją. Kaip pavyko iškristalizuoti tam tikrą“Bermudų trikampį”?

- Kartais manęs klausia, kodėl nesi-renku šiuolaikinės medžiagos? Neži-nau kodėl. Gal dėl to, kad imdama lai-ko patikrintą medžiagą galiu atviriaukalbėti apie šiuolaikinius dalykus. Apiekontrastą tarp šio ir ano laiko, apie tai,kad esminiai dalykai, žmogiškosios ver-tybės ir prigimtis išlieka tokie pat.

Viskas prasidėjo nuo M.Cvetajevos.Kai mokiausi Sankt Peterburge, vadi-namojo sidabrinio amžiaus poetai bu-vo kasdieniai palydovai. Net pirmiejimano eilėraščiai buvo jų įkvėpti.M.Cvetajevos namą muziejų tuometaplankiau Maskvoje, o šalia Peterbur-go teatro akademijos buvo Anos Ach-matovos namai, kuriuose ji gyvenoblokados metais. Mokiausi ne tik iš li-teratūros, bet ir iš jų likimų. Tuometdar buvo tarybinė epocha, kitoks - me-nininkų maksimalizmo, maišto priešesamą santvarką - laikas. O dar - nese-nos Rusijos istorijos atmintys, kai bu-vo naikinami inteligentai, menininkai.Žiauru, ką teko išgyventi geriausiemsXX amžiaus rusų poetams, jie man bu-vo tikri dievaičiai. Gyvenau tuomet įk-vėpta egzistencinės filosofijos, tikėjau,kad visą gyvenimą privalu aukoti me-nui. Vėliau viskas pasikeitė. Grįžau į jaunepriklausomą Lietuvą, atsivėrė anuo-met uždaro pasaulio sienos, o visa pe-terburgietiška patirtis liko tarsi tolimo-je lentynoje.

Viskas vėl grįžo širdin, kai prieš ke-letą metų mane pakvietė paskaitytiM.Cvetajevos eilių per Ramutės Sku-čaitės vertimų knygos pristatymą. Taipvėl grįžau prie originalų, vėl perskai-čiau Marinos dienoraščių, esė knygas.O literatūrologė Viktorija Daujotytė,kuri paakino kurti spektaklį ir apie Sa-lomėją Nėrį, šį būsimą darbą tarytum

palaimino, ištardama, kad M.Cvetaje-vos eilės - “tavo”. O kai į rankas pa-puolė R.M.Rilke’s, M.Cvetajevos irB.Pasternako susirašinėjimų knyga, su-pratau, kad įdomesnio meilės romanonebuvau girdėjus. Trijų poetų istorijaišsyk priminė teatro pjesę. Tai visiškaiunikalus pavyzdys, kad toks stiprusmeilės trikampis būtų išgyventas nė sy-kio nesusitikus. Viltinga graži pradžia,kai pavasarį laišku B.Pasternakas supa-žindina M.Cvetajevą su R.M.Rilke,veiksmas pamažu plėtojasi, kol įvykstakulminacija: M.Cvetajeva prisipažįstamylinti R.M.Rilke, šis - ją; o B.Paster-nakas staiga pajunta, kad M.Cvetajevanustoja jam rašyti... Toliau - pavydas,aistringi laiškai, nutylėjimai, jausmųbangos. Karštą vasarą staiga R.M.Ril-ke liaujasi rašyti M.Cvetajevai. Ši, ne-sulaukusi atsakymų, rudenį rašo jampaskutinius laiškus, o žiemą, prieš pat

didžiąsias šventes, R.M.Rilke miršta. IrB.Pasternakas, ir M.Cvetajeva svajojonuvažiuoti pas R.M.Rilke, kaip “būtiesreiškinį”, pranašą. Toji kelionė buvo jųdidžiausia svajonė. Ir staiga paaiškėja,kad kelionė liks nežemiška, dabar jiesusitiks tik Anapus.

Žinojo laiškų vertę- Ar tai nepanašu į realiai egzistavu-

sią mistiką? Šiandienos akimis tai yraunikalus atvejis.

- Kaip įvyko toks fenomenas, gali-me tik spėlioti. Niekas į tai negalės at-sakyti. Įdomu, kad šios trijulės laiškaiturbūt ne mažesnės literatūrinės ver-tės, kaip ir jų poezija. Intymūs menokūriniai, universalių būties, kūrybostemų apmąstymai. Net sunku laiškustrumpinti. B.Pasternako laiškai išsiski-

ria aistra, jis rašo M.Cvetajevai: “Ka-da nors ir mano žmonos siela bus Po-etės siela. Bet aš kalbu su tavim...”R.M.Rilke’s laiškai - visai kitokie, la-bai aristokratiški. Jau tuomet R.M.Ril-ke žinojo, kad mirs. Tad ir jo laiškai, ta-rytum jau žengus žingsnį anapus,suvokus žemiškojo akimirksnio pras-mę. Šių laiškų vertę M.Cvetajeva ži-nojo: ji ir savo, ir gautus laiškus perra-šinėjo į sąsiuvinius.

Paslaptis vis tiek lieka- Ar nebaugu šią medžiagą perkelti į

teatro sceną? Kokiomis priemonėmiskalbėsi apie meilę? Kaip padaryti, kad jisuskambėtų?

- Laiškuose vyko tikrasis žmonių vi-dinis gyvenimas, ir repetuojant įdomuieškoti, kaip visa tai pateikti. Kaip at-skleisti amžinojo ir laikinojo sandūrą.Šie poetai kalba apie amžinybę, laiką,

dvasią. Jie kalba apie tą epochą, kai dva-sia buvo tarsi “šluojama” lauk, apie re-voliuciją, kuri viską naikino. Man at-rodo, dabartinis laikas lygiai taip pat kąnors šluoja. Dėl to ši istorija pasirodė la-bai šiuolaikiška. Panašu į dvasios balsątyruose. Poetai šaukiasi artimos sielos,kuri atsilieptų.

Pirmas teatrinio konflikto sluoks-nis - jų meilės istorija. Vėliau svarbuperteikti, išspinduliuoti tai, ko vien žo-džiais nusakyti neįmanoma. Kas yrapoezija? Nors scenoje privalai stengtisją paversti veiksmu, paslaptis vis tieklieka.

- Nekyla baimės, kad gali būti nesuprasta?

- Poeziją skaito 5-10 proc. žmonių.Manau, kad tai mažai saujelei aš irkuriu spektaklį. O gal dar ir tiems,

kurie teatre nori regėti jausmus, žmo-nių likimus.

Atsirado nauja sudėtis- Skaitymuose dalyvavo Gediminas

Storpirštis, Remigijus Vilkaitis, VladasBagdonas. Šiandien partneriai likoV.Anužis ir A.Kazanavičius. Kuo jie ypatingi?

- Taip, esame skaitę laiškus su skir-tingais puikiais aktoriais. Bet gyveni-mas dabar toks, kad visi turi daug dar-bų, kelionių, planų. Taip kuriant“Laiškus į niekur” šiandien atsiradonauja sudėtis. Kuriant spektaklį mansvarbus žmogiškas ryšys. Kartais netsvarbiau už personažų atitikmenis.Svarbu, kad atsirastų “antrasis planas”,kuris yra džiaugsmas kurti kartu. Poeti-nio teksto be šio santykio pastatyti ap-skritai neįmanoma. Patys aktoriai sie-loje turi būti poetai, kad galėtų skaitytitokius tekstus.

- Kaip rinkaisi kompozitorių, dailininką?

- Su I.Pačėsaite susitikome jau seniai,kartu dalyvavome šokio projektuose. Jidaug metų buvo šokėja, vėliau studija-vo architektūrą, dabar dirba kaip sce-nografė ir kostiumų dailininkė. Ji turipuikų sceninės estetikos pajautos jaus-mą. Ji buvo ir pernykščio mano spek-taklio “Jis ir ji” pagal Jono Biliūno ir jožmonos laiškus dailininkė. Kuriameminimaliomis priemonėmis, nes pir-miausia tokioms “nekomercinėms”idėjoms įgyvendinti visados “nėra pini-gų”, kita vertus, įdomu viską padarytitik “iš savęs”. Tuomet gali kur kas dau-giau reikalauti iš savęs kaip aktorės.

Monospektaklių žavesys- Daug keliauji po pasaulį, neseniai

tavo “Antigonė” pripažinta geriausiuTorunės festivalio monospektakliu. Ko-kios šiandien pasaulyje tokio teatrožanro tendencijos?

- Pasaulyje ypač intensyviai mo-nospektakliais susidomėta prieš kokįdešimtmetį, daugelyje šalių atsirado šiožanro festivalių, į juos buvau kviečia-ma ir aš. Tai yra solo teatras, kaip mu-zikoje išeini į sceną ir groji solo. Šis žan-ras, be abejo, labai senas, juk toks buvęsir Antikos laikais, kai svarbiausia figū-ra buvo monologą amfiteatro scenojeskaitantis aktorius. Tačiau monospek-taklių populiarumas, manau, atsklei-džia ir šiuolaikinio teatro situaciją,nuovargį nuo režisūrinio teatro. Len-kijoje labai stipri aktorinė mokykla irpožiūris į aktorių kaip į asmenybę. Irtai tiesa. Kai aktorius įdomi asmenybė,užtenka jam išeiti į sceną ir papasako-ti istoriją. Salė net dvi valandas gali nuš-čiuvusi klausytis, nors scenoje lyg nie-ko ir nevyksta. Šio žanro festivaliaiLenkijoje sutraukia pilnas žiūrovų sa-les, sulaukia kritikų požiūrio į šį žanrąkaip ne mažiau įdomų nei režisūrinisteatras.

Monospektaklis man artimas pir-miausia gal dėl to, kad mokyklojeskambinau pianinu, labai norėjau iš-mokti griežti smuiku - ir monospek-taklis man visados asocijuojasi su mu-zikinio kūrinio atlikimu. Be to, toksteatras vilioja ir visumos prasme: kaipšiuo žanru panaudoti ir sujungti visasteatrines priemones - muziką, dekora-cijas, šviesą? Tad nors scenoje stovi tikvienas aktorius, kiti monospektakliokūrėjai (kompozitorius, dailininkas,vaizdo menininkas, taip pat garso reži-sierius ir apšvietėjas) yra labai svarbūs.

Kelionės po pasaulį leidžia pažintišio žanro galimybes. Paradoksas - regis,trūksta režisierių, kuriančių šioje srity-je, bet kai monospektaklis yra režisie-riaus sumanymas - dažnai pritrūkstaaktoriaus asmenybės. Ne veltui sako-ma, kad monospektakliai būna arbalabai geri, arba labai blogi. Viduti-niškų nebūna.•

Garsių poetų laiškai į niekurSausio 5 ir 6 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre - kamerinio spektaklio “Laiškai į niekur” premjera. Šį vienos dalies spektaklį poetų Marinos Cvetajevos, Rainerio Marios Rilke’s, Boriso Pasternako laiškų motyvais kuria režisierė Birutė Mar.

Monospektakliai būna arba labai geri, arba labai blogi. Vidutiniškų nebūna.

Režisierei B.Mar trijų garsių poetų susirašinėjimų knyga išsyk priminė teatro pjesę. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

2013 01 04Lietuvos žinios10 Verslas

ARVYDAS JOCKUS

Lietuvos elektros skirstomųjųtinklų operatoriaus LESTOduomenimis, praėjusiais me-tais vartotojų, pasirinkusių ne-priklausomus elektros energi-

jos tiekėjus, pagausėjo daugiau kaipdvigubai. Nuo 2011-ųjų pabaigos iki2012 metų gruodžio jų padaugėjo nuo15,9 tūkst. iki 34,4 tūkstančio.

Tačiau net 74 tūkst. verslo objektųdar neturi nepriklausomo tiekėjo. Jiemselektros energija bus tiekiama už ga-rantinę kainą, kuri šiemet kyla maž-daug 20 procentų.

Sąskaitos didės šimtais litųBendrovės “Energijos tiekimas”

generalinis direktorius Algirdas Juo-zaponis skaičiuoja, kad nuo Naujų-jų metų į laisvąją rinką turėjo įsilietiapie 40 tūkst. įmonių, bet nepriklau-somą tiekėją pasirinko tik 20 proc.verslo objektų. “Įmonės, kurios likoreguliuojamoje rinkoje, nuo sausiomėnesio iš LESTO, kaip garantiniotiekėjo, gaus maždaug 20 proc. dides-nes sąskaitas”, - pabrėžė bendrovėsvadovas.

A.Juozaponis paaiškino, kad garan-tinio tiekimo kaina pagal Elektrosenergetikos įstatymą nustatoma prievisuomeninės kainos pridėjus 25 pro-centus. Nuo sausio ji bus 20,78 centouž kilovatvalandę (ct/kWh). Neprik-lausomi tiekėjai elektros energiją par-duoda vidutiniškai 3-4 ct/kWh pigiau.2012-aisiais šių kainų skirtumas buvone toks akivaizdus.

“Pernai į laisvąją rinką turėjo įženg-ti daugiausia smulkieji ir vidutiniaivartotojai, todėl jų išlaidos už regu-liuojamą kainą neturėtų labai padidė-ti. Sausį sąskaitos už elektros tiekimąpadidės maždaug nuo 20-30 iki 200-300 litų per mėnesį. Elektros energijoskainos struktūroje tiekimas sudaroapie 40 procentų. Tačiau elektra šie-met brangsta ir dėl viešuosius intere-sus atitinkančių paslaugų mokesčio,vadinamojo VIAP tarifo, padidėji-mo”, - teigė A.Juozaponis.

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkęvartotojai gali tai padaryti ir šiemet. Pa-vyzdžiui, nuo vasario mėnesio į laisvą-ją rinką pereitų įmonės, kurios tiekėjąišsirinktų iki sausio 10 dienos. “Gruo-dį kasdien sudarydavome apie 300 su-tarčių. Šventiniu laikotarpiu užklausi-mų gauname mažiau, tačiau spėjame,kad antrąją sausio savaitę vėl kils bu-mas”, - prognozavo A.Juozaponis. Pa-sak jo, daugiausia sutartis sudaro vers-lo klientai, suvartojantys per metusvidutiniškai 10-25 tūkst. kWh elektrosenergijos.

Renkasi žalią energiją Gyventojai neprivalo rinktis ne-

priklausomo tiekėjo, tačiau į laisvąjąrinką gali įsilieti. Tokių visoje Lietuvo-je yra tik trys, jie sudarę sutartis su“Energijos tiekimu”. A.Juozaponioteigimu, tiems gyventojams rūpi netiek kaina, kiek elektros energijos kil-mė ir aplinkosaugos klausimai. “Mesparduodame žalią lietuvišką energi-ją, jos kilmė sertifikuota. Šie vartoto-jai, nors moka truputį brangiau, ži-no, kad perka energiją, gaminamą išatsinaujinančių išteklių”, - sakėA.Juozaponis.

“Energijos tiekimas” yra didžiausialietuviško kapitalo nepriklausoma elekt-ros energijos tiekėja, stambiausios

elektros gamintojos “Lietuvos energi-ja” antrinė bendrovė.

Daugiausia domisi smulkios įmonės

Viena didžiausių nepriklausomųelektros energijos tiekėjų šalyje AB“INTER RAO Lietuva” gruodžio mė-nesį sulaukė didelio smulkių klientųsusidomėjimo gauti elektros energijospardavimo pasiūlymą, ypač artėjantpaskutinei sutarčių pasirašymo die-nai. “Domisi tiek didieji klientai, su-

vartojantys labai daug, tiek mažieji,kurie suvartoja ir 100 kWh elektrosper mėnesį. Su smulkiaisiais pradėjo-me dirbti tik 2012 metais, todėl galu-tinių vartotojų skaičiaus augimas bu-vo tikrai nemenkas”, - LŽ aiškino AB“INTER RAO Lietuva” komercijosdirektorius Vidas Čebatariūnas. Anotjo, klientai paprastai nori pasirašytisutartis vieniems kalendoriniams me-tams, mat jau yra “nudegę” dėl ilga-laikių sutarčių. V.Čebatariūno nuo-mone, pagrindinis laisvosios elektrostiekimo rinkos pranašumas, palygin-ti su reguliuojama rinka, - kad varto-tojai gauna galimybę pasirinkti nori-mą tiekėją, siūlantį geriausią elektrostiekimo variantą, o elektros tiekėjai ga-li laisvai konkuruoti dėl vartotojų. Tai-gi nauda yra abipusė.

Latvijos elektros energijos gamybosbendrovės “Latvenergo” antrinė įmo-nė “Elektrum Lietuva” metų pabaigo-je taip pat sulaukė potencialių klientųpagausėjimo. Pasak jos pardavimo va-dovo Ričardo Tvarono, per pirmas dvi

gruodžio savaites klientų skaičius Lie-tuvoje padidėjo 43 procentais. O ap-skritai pernai, palyginti su 2011 me-tais, potencialių vartotojų padaugėjo240 proc., ir jų gausėja kiekvieną die-ną. “Naujų klientų skaičius atitinkaįmonės išsikeltus ilgalaikius tikslus ikišių metų pabaigos padidinti rinkos da-lį Lietuvoje iki 18 procentų”, - neslėpėR.Tvaronas.

Anot jo, dažniausiai klientai ren-kasi 12 mėnesių sutartis. 70 proc. nau-jų įmonių Lietuvoje pasirašė sutartis

metų ar ilgesniam laikotarpiui, 30proc. - trumpesniam. Tuo metu Lat-vijoje 89 proc. naujų bendrovių su-darė metų trukmės, 6 proc. - 9 mėne-sių, o likusi dalis pasirašė sutartisilgesniam kaip metų laikotarpiui. Vi-sose Baltijos šalyse 99 proc. klientųrinkosi fiksuotą kainą.

“Galimybe pirkti elektros energijąlabiausiai domisi smulkios ir vidutinėsįmonės - siuvyklos, kepyklos, parduo-tuvės, kavinės, nes joms reikia pasirink-ti elektros tiekėją. Didžiosios bendro-vės jau keletą metų turi galimybę pirktielektrą laisvojoje rinkoje. Smulkios irvidutinės įmonės šiuo metu sudaroapie 75 proc. visų mūsų klientų. Tačiaupagal suvartojamos elektros apimtį san-tykis yra priešingas - smulkios ir vidu-tinės įmonės suvartoja 25 proc., o di-džiosios - 75 proc. elektros”, - dėstėR.Tvaronas.

Rinka atverta visiems estamsDidžiausios Baltijos šalyse elektros

energijos gamintojos Estijos valstybės

kontroliuojamos energetikos bendro-vės “Eesti Energia” antrinė įmonė“Enefit” Lietuvos vartotojų užklausųpiką pasiekė lapkričio pradžioje, ir to-kia padėtis truko iki aktyviausio par-davimo periodo pabaigos gruodžio vi-duryje. “Enefit” klientų nuo praėjusiųmetų pradžios pagausėjo beveik 6 kar-tus. Daugiausia sutarčių sudaryta sumažaisiais vartotojais, nors ir dideliųbei vidutinių klientų padaugėjo iki 3kartų.

Pasak bendrovės generalinio direk-toriaus Liudo Liutkevičiaus, Lietuvojeelektros energijos vartotojai paprastairenkasi tiekėją vieniems kalendori-niams metams, tačiau “Enefit” klientai,

ypač mažesni, dažniausiai pasirašo 2metų trukmės sutartis. 10 įmonių yrasudariusios ir 5 metų sutartis.

L.Liutkevičius LŽ pasakojo, kadEstijos elektros energijos rinka nuo2013-ųjų sausio 1 dienos jau visiškaiatverta, t. y. net ir namų ūkiai šiemetturės elektros energiją pirkti laisvojo-je rinkoje. “Estijoje, skirtingai nei Lie-tuvoje, fiksuojamas itin didelis elekt-ros energijos vartotojų aktyvumas. Taipalengvina darbą tiekėjams, nes dau-giausia tenka aptarnauti suinteresuo-tus klientus, o ne bandyti įtikinti var-totojus, kad jei šie nieko nedarys,praras nemažas sumas pinigų”, -kalbėjo L.Liutkevičius.•

FAKTAI

Spalio mėnesį “Elektrum Lietuva” užsaky-mu atliktas verslo įmonių tyrimas paro-dė, kad tik 6 proc. smulkių ir vidutiniųįmonių vadovų pakanka turimos infor-macijos apie laisvąją elektros rinką.Dauguma - 74,3 proc. - norėjo sužinotiapie lanksčios ir fiksuotos kainos pasirin-kimo galimybes.

Daugiau nei pusė verslininkų (58,5 proc.)informacijos apie laisvąją rinką tikėjosisulaukti iš pačių tiekėjų, dar trečdalis -35,2 proc. - iš valstybinių institucijų.

SKAIČIAIPagal Vyriausybės patvirtintą Lietuvoselektros rinkos plėtros planą nepriklau-somą elektros energijos tiekėją 2012 m.lapkričio 30 d. buvo pasirinkę:apie 89 proc. objektų, kurių leistinojinaudoti galia sudarė 400 kW ir daugiau(2011 m. pab. - 80 proc.);apie 75,5 proc. objektų, kurių leistinojinaudoti galia sudarė 100 kW ir daugiau(2011 m. pab. - 54,4 proc.);apie 57,1 proc. objektų, kurių leistinojinaudoti galia sudarė 30 kW ir daugiau;apie 18 proc. objektų, kurių leistinojinaudoti galia buvo mažesnė nei 30 kW(reguliuojama visuomeninio elektrosenergijos tiekimo kaina šiems vartoto-jams nebetaikoma nuo 2013 m.).Šiuo metu LESTO užtikrina garantinį tie-kimą daugiau kaip 8,5 tūkst. objektų (ku-rių leistinoji galia siekia 30 kW ir dau-giau).

Šaltinis: LESTO

Elektros tiekėją rinkosi kas penktasPernai į laisvąją rinką įžengė tik apie 20 proc. įmonių, turėjusių pasirinkti nepriklausomą elektrosenergijos tiekėją, ir vos trys gyventojai. Tuo metu Estijoje nuo šių metų net namų ūkiai įpareigotipirkti elektrą laisvojoje rinkoje.

“Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, fiksuojamasitin didelis elektros energijos vartotojų

aktyvumas.”

“Įmonės, kurios liko reguliuojamoje rinkoje, nuo sausio iš LESTO, kaip garantinio tiekėjo, gaus maždaug 20 proc. didesnes sąskaitas”, - teigė A.Juozaponis.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Verslas 112013 01 04Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6284 +1,0615%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0527 +0,5995%

1 Šveicarijos frankas 2,8534 -0,0911%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2187 +1,0619%

1 DB svaras sterlingų 4,2645 +0,4877%

100 Japonijos jenų 3,0165 +1,1537%

100 Kazachstano tengių 1,7481 +1,1155%

1 Latvijos latas 4,9462 -0,0303%

10 Norvegijos kronų 4,7216 +0,2160%

10 Lenkijos zlotų 8,4828 -0,1179%

100 Rusijos rublių 8,6961 +1,0694%

10 Švedijos kronų 4,0371 +0,1239%

1 Turkijos naujoji lira 1,4758 +0,8944%

10 Ukrainos grivinų 3,2692 +1,1868%

2013 01 04, LB

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Šiemet pakilia nuotaika prasidėjusi prekyba pasaulio ir Baltijos regiono vertybiniųpopierių biržose gal ir neužtruks,bet ji bent trumpam suteikė optimizmo investuotojams.

“Kai kas Baltijos rinką jau bandėnurašyti, tačiau prekyba trečiadie-nį ir ketvirtadienį parodė, kad taidaryti dar ankstoka”, - LŽ sakė Lie-tuvos finansų maklerių asociacijosprezidentas Marius Dubnikovas.

Investuotojams išties įspūdingasbuvo trečiadienis, pirmoji šių metųbiržos prekybos diena. Pirmiausiaeuforija pagavo biržos prekiautojusJungtinėse Valstijose - sulaukta ži-nių apie JAV politikų pasiektąkompromisą, dėl kurio bus išveng-ta valstybės biudžeto apkarpymų, iršią informaciją lydinčių kitų inves-tuotojams malonių naujienų. Vė-liau geros nuotaikos pasklido ir Eu-ropos biržose. Labiausiai akcijosbrango daugiausia problemų turin-čiose šalyse - Graikijoje, Ispanijojeir Italijoje.

Baltijos rinka yra tiesiogiai vei-kiama pasaulio, tad trečiadienį iršio regiono biržose vyravo pakilinuotaika. Prekybos pabaigoje pa-aiškėjo, kad Talino biržos indeksaspakilo net 2,5 procentinio punkto,Vilniaus - 2, o Rygos - 1. Kaip pa-prastai, vangesnė prekyba buvoLatvijoje.

Vilniuje trečiadienį brango be-veik visos akcijos, tad, anot M.Dub-nikovo, visiškai normalu, kad kaikurių bendrovių, ypač mėgstamųinvestuotojų, akcijų kursas ketvir-tadienį grįžo beveik į pirmines po-

zicijas. Dėl to ir vakarykštis indek-so kilimas buvo nedidelis. Šiaip artaip, sausio 3-iąją Vilniuje daugiauakcijų brango, negu pigo.

Naujienų srautasPraėjusių metų pabaiga ir šių me-

tų pradžia investuotojus palepino ma-loniomis bendrovių naujienomis.M.Dubnikovas išskiria Naujųjų išva-karėse paskelbtą “Aprangos” prane-

šimą apie įmonės veiklos rezultatus,kurie 4 proc. viršijo ikikrizinius. Šiosbendrovės akcijų kaina nuo praėju-sių metų pradžios pakilo daugiau kaip40 procentų. “Manau, staigus “Ap-rangos” akcijų brangimas susijęs suinvestuotojų noru pasiimti per metusuždirbtą pelną, o ketvirtadienį stebė-tas nedidelis šių akcijų kurso kritimasbuvo korekcija”, - LŽ komentavo SEBbanko Finansų maklerio skyriaus va-dovas Arvydas Jacikevičius.

Gerų naujienų metų sandūrojepažėrė ir kitos bendrovės. Antai Pa-nevėžio statybos trestas paskelbė

apie jam taikytų laikinų apsaugospriemonių panaikinimą (teismosprendimu keletą mėnesių įmonėssąskaitoje buvo areštuota 12 mln. li-tų). Šiek tiek anksčiau apie gerusmetų rezultatus pranešė TEO LT.Bendrovės akcijos per metus pa-brango beveik trečdaliu, tad, anotM.Dubnikovo, investuotojai gali pa-grįstai tikėtis dividendų.

Vakar daugiausia sudaryta “CityService” akcijų pirkimo ir pardavimosandorių. Baigiantis prekybai buvopasirašyti 88 sandoriai už daugiaukaip pusę milijono litų. A.Jacikevičiustokį aktyvumą aiškina šios bendrovėspaskelbtu pranešimu apie tai, kad jiįsigijo Lenkijos įmonę “Zespol Zar-zadcow Nieruchomosci”, ir planuspatekti į Varšuvos biržos sąrašą. Be to,“City Service” vadovai nedviprasmiš-kai užsiminė, jog Lenkijoje gali būtiperkama ir daugiau bendrovių.

Pirmauja TalinasPasak M.Dubnikovo, Baltijos rin-

koje neabejotinai pirmauja Talinas.Estijos biržos indeksas dažnai būnaaukščiausias, o apyvarta - didžiausia.Pavyzdžiui, sausio 2-ąją Talino bir-žos apyvarta buvo trigubai didesnėnegu Vilniaus ir 20 kartų didesnėnegu Rygos. Tiesa, vakar Lietuvos

biržos atsilikimas buvo mažesnis: 15val. Taline akcijų parduota už 3,1mln. litų, Vilniuje - už 2,2 mln. litų,o Rygoje - už 0,2 mln. litų.

Kaip teigė M.Dubnikovas, Tali-no birža Baltijos rinkoje yra išskir-tinė tuo, kad iš jos nebuvo visiškaipasitraukę užsienio investuotojai.Pagal valstybės skolos lygį Estija yraES lyderė, todėl mažiau nukentėjonuo pasaulinės ekonomikos recesi-jos. “Investuotojams imponuoja irtai, kad Estija vienintelė Baltijos re-gione turi įsivedusi bendrą Euro-pos valiutą”, - pridūrė makleris. Pa-sak jo, nesunku paaiškinti ir tai,kodėl Estijos biržos indeksai pa-prastai būna aukštesni negu Vil-niaus ir Rygos. “Talino biržos sąra-še yra mažai bendrovių, jų akcijos -likvidesnės, o, pavyzdžiui, Vilniausbiržoje esama nemažai tokių įmo-nių, kurios gal ir pačios nežino, kąčia veikia. Lietuvos biržoje yra ga-na daug valstybės valdomų bend-rovių. Jų akcijų siūloma mažai, apy-varta menka, todėl net ir vykstantaktyvesnei kitų įmonių akcijų pre-kybai indeksą “apglaisto” pasyviosbendrovės”, - dėstė M.Dubnikovas.

Nors šių metų pradžia vertybiniųpopierių rinkoms įspūdinga, LŽ pa-šnekovų nuomone, mažai tikėtina,kad euforija truks ilgai. Tokių vilčiųneskatina ir lėtas Europos ekono-mikos atsigavimas. “Indeksas kas-dien tikrai neaugs po kelis procen-tus, bet jei bendra tendencijalaikysis, neabejotinai verta pradėtilaukti sugrįžtant ir užsienio inves-tuotojų”, - svarstė M.Dubnikovas.

“Dar sunku spręsti, kiek trukspakili nuotaika Baltijos biržose, nesmadas jose diktuoja pasaulio rin-kos”, - pritarė A.Jacikevičius.•

Trumpai

DERĖSIS DĖL DUJŲPremjeras Algirdas Butkevičiuspareiškė, jog Vyriausybės ir Rusi-jos dujų koncerno “Gazprom”derybos dėl dujų kainų Lietuvaiturėtų prasidėti sausio mėnesį.Energetikos ministras JaroslavasNeverovičius teigė, jog Lietuva išvienintelio dujų tiekėjo “Gaz-prom” sieks konkurencingos dujųkainos. Jis neatskleidė, kada nu-matomas susitikimas su “Gaz-prom” atstovais. J.Neverovičiuspabrėžė, jog suskystintų gamtiniųdujų terminalas ir toliau išliekanaujos Vyriausybės prioritetu, ne-planuojama jokių pakeitimų - jisturės pradėti veikti 2014 metų pa-baigoje. A.Butkevičius pareiškė,kad gruodžio pabaigoje jau įvykovieno “Gazprom” vadovų ir Lie-tuvos energetikos ministro susiti-kimas. Ilgalaikė “Gazprom” ir“Lietuvos dujų” sutartis dėl dujųtiekimo galioja iki 2015 metų pra-džios, o kiekvienų metų pabaigoješalys pasirašo sutarties priedą, ku-riame nustatomi konkretūs dujųpirkimo kiekiai ir kainos vieniemsmetams. A.Butkevičius anksčiauminėjo, kad Lietuva norėtų maž-daug penktadaliu pigesnių dujų.

LŽ, BNS

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Nors medunešis jau senokai bai-gėsi, medaus prekyba nesustojair žiemą, o spustelėjus šalčiamsar užpuolus virusams pardavi-mas dar labiau padidėja.

Pernai Lietuvoje medaus par-duota šiek tiek daugiau dėl to, kadjis pigo. Jo eksportas, palyginti su2011 metais, išaugo beveik dvigu-bai, nes natūralaus medaus poreikispasaulyje yra didžiulis.

Statistikos departamento duome-nimis, pernai sausio-spalio mėnesiaisnatūralaus medaus eksportas tono-mis padidėjo 87,6 proc., palyginti sutuo pačiu 2011 metų laikotarpiu. Pi-nigine išraiška jo eksportas augomažiau - 68,7 procento.

Daugiau, negu reikiaApie 80 bičių šeimų Kėdainių rajo-

ne laikantis Jonas Balžekas LŽ sakė,kad medų parduoti Lietuvoje yra ne-maža problema. “Lietuvos rinka yraper maža pagal bitininkystės mastą.Bitininkų yra daug ir jie prikopinėjamedaus daugiau negu Lietuvos žmo-nės suvartoja. Aš pats turiu 80 avilių,tačiau medaus verslas man nėra pa-grindinis, tik papildomas. Svarbiau-

sias mano užsiėmimas - bičių veisli-ninkystė”, - pasakojo pašnekovas.

Pagrindiniai medaus pirkėjai yradidmiesčių gyventojai - Kaune, Vil-niuje, Klaipėdoje. Ta dalis medaus,kurio nenuperka krašto gyventojai,išvežama į Vokietiją ir net JAV.J.Balžekas pabrėžia, kad pernai did-menininkai medų supirko pigiau

negu užpernai - po 7 litus už kilog-ramą. Užpernai medaus urmo kai-na buvo didesnė - 7,5 lito.

“Medaus trūkumas pasaulyje yradidelis, tačiau daug kas į jį deda sal-diklių, todėl natūralus lietuviškasmedus ir nebrangsta taip, kaip ga-lėtų”, - aiškino jis.

Bitininkų pajamos kasmet svy-

ruoja, tai priklauso nuo medunešioir didmeninių kainų. “Kilogramasmano medaus galutiniams vartoto-jams visada kainuoja 15 litų. Galpenkeri metai nekeičiu kainos. Tur-guje už 15 litų medaus nenusipirk-si. Į Vilnių jį vežu birželio pradžio-je, kai būna pasibaigęs medunešis,taip pat rudenį”, - pasakojo jis.

Didžioji dalis - eksportuiNatūralaus medaus ir kitų jo

produktų didmenine prekyba už-siimančios Kauno bendrovės “Lie-tuviškas medus” direktorius Taut-vydas Bloznelis LŽ sakė, kadpraėjusieji metai bendrovei buvogeri. “Todėl, kad pernai medauskainos krito ir pirkimas buvo dides-nis”, - paaiškino jis.

“Lietuviškas medus” superka me-dų iš daugelio šalies bitynų, per me-tus - apie 300-350 tonų, vėliau jį ur-mu parduoda. Apie 80 proc.Lietuvoje supirkto medaus bendro-vė eksportuoja į Vokietiją, Prancū-ziją, Skandinavijos šalis. Tik nedi-delė dalis tiekiama krašto prekyboscentrams. Pasak bendrovės vadovo,lietuviškas medus Vakaruose verti-namas dėl kokybės, jis sėkmingaikonkuruoja su pigesniu kinišku.•

Baltijos biržos indeksų kaita

Birža Per metus Nuo Per dvi2012 m. 2013 m.

liepos dienas

Talinas 43,70 22,47 3,96

Vilnius 21,61 6,90 2,33

Ryga 8,11 7,50 1,35

Šaltinis: NASDAQ OMX

Natūralaus medaus eksportas,sausio-spalio mėn.

Metai Tonomis Litais, mln.

2011 metai 147 1,6

2012 metai 275,8 2,7

Pokytis, proc. 87,6 68,7

Šaltinis: Statistikos departamentas

Medaus sulaižyta daugiau

Lietuviškas medus Vakaruose vertinamas dėl kokybės. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

“Kai kas Baltijos rinką jau bandė nurašyti, tačiau prekyba parodė, kad tai daryti

dar ankstoka.”

“Jei bendra tendencija laikysis, verta pradėti laukti sugrįžtant ir užsienioinvestuotojų”, - svarstė M.Dubnikovas. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Akcijų rinkas sukrėtė euforija

2013 01 04Lietuvos žinios12 Žemės ūkis

Valstybinė augalininkystės tar-nyba (VAT), pranešusi apiepirmą kartą Lietuvoje aptiktągenetinės modifikacijos pėdsa-ką vieno Pakruojo rajonoūkininko rapsų derliuje, pritilo.

Praėjusių metų rudenį žiniasklai-da pranešė, kad VAT, kuri yra atsa-kinga už šalyje auginamų augalų fito-sanitarinę kontrolę ir genetiškaimodifikuotų (GMO) augalų augini-mo kontrolę, Lietuvoje užaugintųrapsų sėklose aptiko genetinės modi-fikacijos pėdsakų. Per dešimt pastarų-jų stebėjimo metų GMO pėdsakasrapsų mėginyje rastas pirmą kartą.

“Rugsėjo ir spalio mėnesiais VATregioninių skyrių specialistai pagalkasmet vykdomą genetiškai modifi-kuotų augalų rizikos kultūrų pasė-

lių stebėsenos programą paėmė 25mėginius genetinei modifikacijainustatyti. Daugiausia jų buvo paim-ta iš Šiaurės Lietuvos ūkių. Ištyrusmėginius Nacionaliniame maisto irveterinarijos rizikos vertinimo ins-titute, viename jų aptikta genetiškaimodifikuotų rapsų GT73 pėdsakų.

Šiuo metu tarnybos specialistai to-liau tiria įvykį. Apie rezultatus ir iš-vadas bus informuojama”, - praėju-sių metų rudenį skelbė VAT.

Teks palaukti, kol sudygs Tačiau dabar šios tarnybos specia-

listai kalba santūriau. Pasak VAT di-rektoriaus Evaldo Zigmo Čijausko,

triukšmą sukėlęs mėginys Pakruojorajone buvo paimtas iš derlių vežančioautomobilio, kuriuo prieš tai galėjobūti gabenami pašarai su genetiškaimodifikuotais baltymais. “Pašarų, ku-riuose yra iki 0,9 proc. genetinės mo-difikacijos, nedraudžiama įsivežti irnaudoti. Minėtame mėginyje buvo

nustatyta tik 0,33 proc. genetinės mo-difikacijos”, - aiškino VAT vadovas.

Jis taip pat sakė, kad tarnyba įtarti-nus Pakruojo rajono laukus tikrins pa-vasarį. “Kai išdygs dirvoje pasilikusiosrapsų sėklos, jas ištirsime”, - pridūrėE.Z.Čijauskas. VAT jau pateikė Aplin-kos ministerijai (AM) planą 2013 me-tais 5 km spinduliu nuo įtariamo lauko

augusių rapsų plotuose imti mėginius.VAT vadovas džiaugėsi, kad šis

skandalas padėjo gauti daugiau lėšųGMO tyrimams. Tačiau, E.Z.Čijaus-ko teigimu, ūkininkai ir patys turėtųpasirūpinti, kad jų sėjamos sėklos bū-tų ištirtos, ar neturi GMO pėdsakų.“Jau seniai skambiname varpais, kadūkininkai mums duotų ištirti įsiveža-mas sėklas”, - sakė jis.

Atsargumo politika - nepakankama užkarda?

Kaip teigė AM Gamtos apsaugosdepartamento Genetiškai modifi-kuotų organizmų skyriaus vedėjaOdeta Pivorienė, ši ministerija nėraišdavusi jokio leidimo ar sutikimoišleisti į aplinką nors vieną GMO.“Lietuva laikosi atsargumo politikosir ši nuostata jau daug metų nesikei-čia”, - pabrėžė O.Pivorienė.

GMO kontrolę Lietuvoje vykdoAM, Žemės ūkio ministerija, Sveika-tos apsaugos ministerija, Valstybinėmaisto ir veterinarijos tarnyba, o kadGMO nepatektų į mūsų šalį, pasieny-je stebi VAT. Tačiau kai kurie aplin-kosaugininkai įsitikinę, jog GMO, kadir kokios būtų užkardos, prasiskver-bia į Lietuvos rinką. Pasak gamtinin-ko Andriaus Gaidamavičiaus, pasė-lių ir maisto kontrolė mūsų šalyjenepakankama. “Jeigu kas nors manęspaklaustų, kas Lietuvoje yra atsakin-gas už sveiko maisto politikos forma-vimą, nežinočiau, ką atsakyti. Valsty-binė maisto ir veterinarijos tarnybaatsakinga už kontrolę, o Sveikatos mi-nisterija tik perrašo iš Briuselio nu-leistas direktyvas”, - portale Gmo.ltrašo A.Gaidamavičius. •LŽ

Per dešimt pastarųjų stebėjimo metų GMOpėdsakas rapsų mėginyje rastas pirmą kartą.

GMO pėdsakai dingo kaip į vandenį

PRANAS SATKUS

Maždaug 5 tūkst. hektarų žemės prie Šakių rajonoŽvirgždaičių kaimo valdantiLaimos Stonkuvienės agroser-viso įmonė (AĮ) - didžiausiasSuvalkijoje augalininkystėsūkis, garsėjantis ne tik pavyz-dinga tvarka, gerais derliais,bet ir naujovėmis.

“Naujuosius metus pradėsime ku-pini rūpesčių. Tačiau nuotaika ne-bloga, nes darbo netrūksta nei mums,nei kitiems įmonės žmonėms, o taišiais laikais svarbiausia”, - taip LŽpraėjusią savaitę sakė L.StonkuvienėsAĮ valdytojas Algimantas Stonkus.

Daugiausia įmonės ūkyje augina-ma javų - žieminių ir vasarinių. 2012metais jų čia siūravo apie 2500 hekta-rų. Pamėgo Stonkai auginti ir kukurū-zus, pernai jiems skyrė didelius plotus(1150 ha). A.Stonkus neslepia neatsi-tiktinai pasirinkęs šią kultūrą. Kuku-rūzai nėra tokie lepūs kaip javai, jiemsauginti nereikia daug chemijos.

Tiesa, pernykštis kukurūzų der-lius buvo maždaug trečdaliu prastes-nis negu užpernykštis. Matyt, šiemssaulę mėgstantiems augalams nepa-tiko vėsi ir lietinga vasara. Tačiau irtokiomis sąlygomis iš hektaro pavy-ko gauti maždaug 8 tonas kukurūzų.O javų ūkyje buvo prikulta vidutiniš-kai 7 tonos iš hektaro. 1993 metais,kai Stonkai pradėjo savarankiškaiūkininkauti, prikuldavo jų tik po 4-4,5 tonos.

Pamėgo skystąsias trąšasTačiau A.Stonkus neskuba džiaug-

tis. “Daug kas Lietuvoje sakė - rekor-dinis derlius, bet aš jo nevadinčiauišskirtiniu. Paprasčiausiai po porosblogų metų praėjusieji buvo šiek tiekgeresni, todėl žmonės ir apsidžiau-gė”, - kalbėjo ūkininkas.

Pajamų Stonkų įmonėje 2012-ai-siais gauta daugiau negu 2011 me-tais, tačiau savininkai tikina, kad di-delio pelno nėra, nes, kaip minėta,ne visiems pasėliams vasara buvopalanki. “Bet bankrutuoti nereikės.Tikri ūkininkai privalo išsilaikyti,jiems nėra kur trauktis”, - juokavopašnekovas.

Kiekvienas ūkininkas žino: be trą-šų gero derliaus nebus. Stonkų ūkyjejau prieš keletą metų dauguma pasė-lių pradėti tręšti skystosiomis UAB“Agrochema” trąšomis, taip daryta ir

pernai. Aleksandro Stulginskio žemėsūkio universiteto profesorius GvidasŠidlauskas pritaria tokiam šių Suvalki-jos ūkininkų pasirinkimui. Pasakmokslininko, skystosios trąšos “Lyde-ris Amino plius” ir kitos yra daug pra-našesnės negu tradicinės biriosios.“Šios trąšos labai efektyvios, nes au-galai jas greitai ir gerai pasisavina. Dėlto ir tręšimo savikaina nėra labai dide-lė”, - aiškino profesorius.

G.Šidlauskas įsitikinęs, kad mūsų kli-mato sąlygomis maždaug pusė derliauspriklauso nuo gamtos malonės, t. y. nuoto, kokie buvo orai, o kita pusė - nuoūkininko profesionalumo. “Tie ūkinin-kai, kurie bręstančius javus maitinoskystosiomis trąšomis, laimėjo”, - pa-brėžė mokslininkas. Tokias trąšas pato-gu naudoti ir kalvoto reljefo laukuose,ir netoli vandens telkinių, nes jos yraekologiškesnės už tradicines.

Prie ūkio vairo - saviL.Stonkuvienės AĮ galima vadinti

ir šeimos ūkiu. Jame, be savininkųLaimos ir Aleksandro, darbuojasi ir

sutuoktinių sūnūs Darius bei Jau-nius, taip pat marčios Lina ir Laura.“Jaunius yra vyriausiasis agronomas,Darius - technikos direktorius. Vie-na marti dirba mano patarėja, kitašiuo metu augina mažą vaikutį. Teo-riškai jokių pareigų įmonėje negalieiti tik mano žmona, mat Lietuvosįstatymai draudžia savininkui dirbti

savo įmonėje. Laima tvarko įmonėsfinansus, tik už tai negauna nė cen-to atlyginimo”, - pasakojo A.Ston-kus. Jo specialybė - žemės ūkio inži-nierius, o žmona turi agronomodiplomą. Abu sūnūs taip pat pasirin-ko žemdirbio profesijas.

Stonkų šeimos ūkio pradžia - 1992metai, kai vietoj Žvirgždaičių kolū-kio, kuriam vadovavo A.Stonkus, bu-vo įkurta Nenupės žemės ūkio bend-

rovė (ŽŪB). Stonkai tapo jos paji-ninkais, vėliau įsteigė savo AĮ ir įsi-gijo vakarietiškos technikos. Ilgainiuidauguma ŽŪB dirbusių žmonių pe-rėjo į L.Stonkuvienės AĮ. Taigi dabarčia pluša apie 70 žmonių, dar įdarbi-nama apie 20 sezoninių darbininkų.

Šiame ūkyje galima išvysti ir vo-kiečių bei kitų Vakarų šalių specia-

listų - jie konsultuoja, kaip prižiūrė-ti vakarietišką techniką, kuriosStonkų AĮ vis daugėja. Pirmą užsie-nietišką traktorių įmonės savininkainupirko dar 1995 metais, kai tokiatechnika Lietuvoje buvo naujiena.O 2012 metais, pasak A.Stonkaus, įvakarietiškas žemės ūkio mašinas in-vestuota daugiau kaip 8 mln. litų.Dabar AĮ gali didžiuotis galingais“John Deere” traktoriais su automa-

tinėmis valdymo sistemomis, mo-derniais purkštuvais ir kitokiais pa-dargais.

A.Stonkus įsitikinęs, kad ekono-miškiau pirkti brangią, bet patikimąvakarietišką techniką, negu daugpigesnius rusiškus ar baltarusiškustraktorius ir nuolat juos remontuo-ti. Dalis technikos įsigyta gavus ESfondų paramos, dalis - savo lėšo-mis. “Tačiau ne veltui sakoma, kadlazda turi du galus. Pradėjus teiktiES paramą technikos kaina pakilokaip ant mielių - kas anksčiau kai-navo keletą tūkstančių litų, dabarkainuoja milijonus”, - apgailestavoA.Stonkus.

Augins drambliažolesParėmus ES fondams Stonkų ūky-

je buvo pastatytas modernus grūdųcentras, kuriame yra elevatorius, iš-krovimo ir pakrovimo terminalai,džiovykla bei laboratorija. Išvydępalydovinėmis sistemomis valdo-mus traktorius ir kitokius šių dienųstebuklus, daugelis AĮ svečių mano,kad ūkininkai - labai drąsūs naujo-vėms. Tačiau 59 metų A.Stonkus va-dina save atsargiu suvalkiečiu, ku-ris, kaip sakoma, devynis kartuspamatuoja ir tik tada kerpa. “Nie-kada nereikia daryti staigių judesių- auginti daug naujų veislių javų irimtis panašių dalykų. Mes naujovesišbandome palengva, kol nuspren-džiame griebtis jų iš peties”, - dėstėūkininkas.

Šiemet Stonkų ūkyje elektros ener-giją pradės gaminti 6 saulės elektrinėspo 30 kilovatų (viena jau baigta, kitosstatomos). Kita naujovė - gabalasStonkų žemės užsėtas miskantais. Šididelė žolė dar vadinama dramblia-žole. “Bandymų plotelis sudygo ir la-bai gražiai atrodo. Po 2-3 metų turė-sime sėklų, kuriomis galėsime apsėtibent pusantro šimto hektarų”, - svars-tė A.Stonkus.

Dotnuvos žemdirbystės instituteatliekami tyrimai parodė, kad vadi-namąsias drambliažoles, pietiniųkraštų augalus, galima sėkmingaiauginti ir mūsų klimato sąlygomis.Jos išdygsta pavasarį ir per vasarąišaugina net 3,5 metro aukščiobambukus primenančius stiebus suilgais siaurais lapais. Rudenį lapainukrinta, o pavasariop sudžiūvęstiebai nušienaujami - tai puikusbiokuras. Pavasarį drambliažolėsvėl atželia. Taip kasmet iki 20 metųgalima nuimti derlių. Vėliau pasė-lius reikia atnaujinti. •

Ūkininkas rado vietosdrambliažolėms

Maždaug pusė derliaus priklauso nuo gamtos malonės, o kita pusė - nuo ūkininko

profesionalumo.

A.Stonkus tvirtina esąs atsargus, tačiau naujovių nevengia. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Sportas 132013 01 04Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Prieš savaitę pirmas EurolygosTOP 16 etapo rungtynes Atėnų“Panathinaikos” ekipai pralaimėję Kauno “Žalgirio”krepšininkai šiandien savo are-noje pasirengę sportinį pyktįišlieti ant Malagos “Unicajos”.

“Dabar mūsų laikas ir jei jo tinka-mai neišnaudosime, galime turėtiproblemų”, - tokiais žodžiais šiandie-nos dvikovai (jos pradžia 19.45 val.)auklėtinius nuteikinėjo “Žalgirio” vy-

riausiasis treneris Joanas Plaza.Jis pripažino, kad dėl apmaudžios

nesėkmės per pirmas TOP 16 etapo Egrupės rungtynes Atėnuose (66:67) yrapatys kalti, todėl šiandien “Žalgirio”arenoje jo vadovaujama komandastengsis nekartoti klaidų, juolab “Uni-caja” turi puikių snaiperių ir vienąaukščiausių bei galingiausių priekiniųlinijų Eurolygoje. Ne veltui šis Ispani-jos klubas turnyre geriausiai kovoja dėlatšokusių kamuolių (vid. 37,1).

“Gerai pažįstu šią komandą. Tai ta-lentinga galinga ekipa, tačiau mes steng-simės demonstruoti geriausią gynybą ir

neleisti jiems jaustis patogiai”, - teigė ke-lis šios ekipos žaidėjus anksčiau Ispa-nijos ekipose treniravęs J.Plaza.

Šį sezoną “Unicajos” vairą perėmėspecialistas iš Kroatijos Jasminas Repe-ša. Iš praėjusio sezono komandoje likotik du krepšininkai, tačiau EurolygojeIspanijos klubas parodė nagus, iš 11rungtynių laimėdamas net devynerias.Tiesa, Ispanijos pirmenybėse “Unica-ja” kol kas stringa - 8 pergalės, 7 pralai-mėjimai ir 10 vieta. Pralaimėjimą “Žal-girio” varžovai patyrė ir praėjusio turorungtynėse - juos 82:64 nugalėjo Valen-sijos “Valencia Basket” krepšininkai.

“Unicajos” komandoje nėra ryškiųlyderių. Net keturi žaidėjai vidutiniš-kai renka 10-11 taškų. Tai - amerikiečiaiEarlas Calloway ir Marcusas William-sas bei kroatai Krunoslavas Simonas irLuka Žoričius. Puikiai į jų gretas įsilie-jo po Eurolygos reguliariojo sezono iš“Panathinaikos” persikėlęs 35 metų203 cm ūgio amerikietis Andy Panko.TOP 16 varžybas Malagos krepšininkaipradėjo sunkiai išvargdami pergalęprieš Bambergo “Brose Baskets” -85:82. “Unicajos” naujokas A.Pankoper šį susitikimą pelnė 16 taškų ir at-kovojo 7 kamuolius.

Tarp vasarą palikusiųjų “Unicają”yra ir “Žalgirio” amerikietis Trem-mellas Dardenas. Jam teko rungty-niauti drauge su aukštaūgiais L.Žori-čiumi ir Augusto Lima - vieninteliaislikusiais komandoje iš 2011-2012metų “Unicajos” sudėties.

“Žinau, kad tikrai galime kovotisu “Unicaja”. Žaisime namie - viendėl šios priežasties turime būti susi-telkę. Mums taip pat labai svarbu,kad arena būtų sausakimša”, - milži-niško aistruolių palaikymo šiandientikisi “Žalgirio” vyriausiasis trenerisJ.Plaza. •

Joanas Plaza: “Dabar mūsų laikas”

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Vakar paviešinta žinia, jog Pilietybės reikalų komisija siūlo nesuteikti Lietuvos pilie-tybės ledo šokėjai iš JAV, kogero, nuliūdino ne tik elitinį Isabellos Tobias ir Deivido Stagniūno duetą, bet ir daugybę jų talento gerbėjų.

Tiesa, šiuo metu pora treniruojasi užAtlanto - ten rengiasi sausio 21-27 die-nomis Zagrebe vyksiančiam Europosdailiojo čiuožimo čempionatui, kuria-me kovos ir dėl kelialapio į 2014-ųjų žie-mos olimpiadą Sočyje. Dueto viltys darnežlugo, nes lemiamą žodį netrukustars Lietuvos Respublikos prezidentėDalia Grybauskaitė.

Norėdamos išgirsti sporto visuo-menės atstovų vertinimą “Lietuvos ži-nios” išklausė trijų vadovų nuomonę.

Jokių sentimentųKūno kultūros ir sporto departamen-

to (KKSD) generalinis direktorius Kle-mensas Rimšelis be užuolankų pareiš-kė esąs nuolankus Lietuvos įstatymų irKonstitucijos tarnas: “Manau, turimeelgtis taip, kaip numatyta Lietuvos Kons-titucijoje ir įstatymuose. Esu valstybinėsinstitucijos vadovas ir šiuo atveju jokiųsentimentų neturiu. D.Stagniūnas pir-miausia čiuožė su viena mergina, dabarčiuožia su kita. Anksčiau pageidavo, kadvienai jo partnerei būtų suteikta piliety-bė. Dabar jis čiuožia jau su kita. Supras-kite: jei kas nors nepasiseka, pavyzdžiui,partnerė, kuriai, tarkime, buvo suteiktaLietuvos pilietybė, patiria traumą, vadi-nasi, ir naujajai partnerei reikės suteiktipilietybę. Emociškai lyg ir viskas supran-tama. Tačiau Konstitucija ir įstatymai pi-lietybės suteikimo procese KKSD nenu-mato jokio tarpininkavimo. Yra įstatymaiir privalu juos gerbti.”

Paklaustas, ar galėtų į šią problemąpažvelgti ne kaip politikas ar valdinin-kas, o tik kaip sporto visuomenės atsto-vas, K.Rimšelis nesutriko. “Mes nega-lime taip žiūrėti. Aš visuomet nagrinėjutuos klausimus, kurie man priklauso.Jei tai nėra Sporto departamento kom-petencija, tas nagrinėjimas yra niekinis.Mums neduota tarpininkavimo teisė,tad jei pažeistume ją, iš mūsų pasišaipy-tų. Aš Pilietybės komisijos sprendimųnekvestionuoju. Kaip nekvestionuojuir teismų sprendimų - aš juos vykdau.

Dabar pasakysiu grynai emociškai,kad nemanytumėt, jog ne su žmogumikalbėjote. Aš, kaip Sporto departamen-to direktorius, labai apgailestauju, jogtokio lygio sportininkių kaip I.Tobiasneatsiranda Lietuvoje, kad galėtų mūsųšaliai atstovauti olimpiadoje. Jei įstaty-muose būtų bent kokia užuomina, kadSporto departamentas galėtų reikšti po-ziciją pilietybės klausimu, mes, įvertinęvisas aplinkybes, ją suformuotume ir pa-

teiktume. Dabar negalime to padaryti,tad gerbiu Pilietybės komisijos sprendi-mą. Jei vadovautumėmės tik emocijo-

mis, niekur nenueitume. Nemanau, kadvalstybė turėtų įsigyti sportininkų. Ta-čiau viską suprantu. Tikrai norėčiau, kadD.Stagniūnas su I.Tobias šoktų olimpia-doje. Aš daug ko norėčiau. Ir jūs gi daugnorėtumėte, bet ne viską turite. Tačiaureikia gerbti įstatymus, antraip bus pa-laida bala. Puikiai prisimename krepši-ninkę amerikietę Katie Douglas, kuri ir-gi norėjo atstovauti Lietuvai. Neabejoju,kad jos indėlis būtų buvęs didžiulis, de-ja, jos atžvilgiu pilietybės klausimas iš-spręstas neigiamai. Girdėjau per televi-ziją žodžius: “Myliu Stagniūną ir myliuLietuvą.” Jei jau pabrėžiate, jog pavieniosportininko negalima lyginti su pora, tai,manau, šis duetas gali kitaip išspręstimeilės klausimą”, - štai po tokio netikė-to pasiūlymo LŽ padėkojo KKSD va-dovui už atvirumą.

Mūsų sporto labuiLietuvos tautinio olimpinio komiteto

(LTOK) prezidentė Daina Gudzinevi-

čiūtė I.Tobias pilietybės problemą ko-mentavo vakar iš ryto, dar nežinodamaPilietybės reikalų komisijos sprendimo.2000 metų Sidnėjaus olimpiados šaudy-mo čempionė situaciją vertino atsižvelg-dama į sportininkų ir sporto aistruoliųinteresus.

“Rasti partnerę mūsų šalyje kol kasyra neįgyvendinama užduotis šioje spor-to šakoje. Taigi pilietybės suteikimasI.Tobias turėtų didelę prasmę ir duotųnaudos Lietuvos sportui. Kas yra ledošokių pora, gali paaiškinti tik patys spor-tininkai. Kitose sporto šakose, kur kiek-vienas atsako tik už save arba yra ko-mandinio žaidimo atstovai, Lietuvojeturime pakankamai resursų. O štai ledošokiai yra išimtis. Pirmiausia dėl to, kadabu partneriai turi atitikti vienas kitąkaip dvi obuolio puselės. Antra, ši šakayra itin žiūrima ir itin matoma. Manoakimis - tai žiemos sporto šakų karalie-nė. Todėl turėti galimybę tokio aukštolygio porą kaip I.Tobias ir D.Stagniūnasišvysti su Lietuvos vėliava Sočio olim-piadoje yra puiku. Juolab Isabella jau ga-na gerai kalba lietuviškai ir labai noriaimokosi mūsų kalbos. Amerikietės norasatstovauti mažai šaliai yra sveikintinas.Būtų puiku, jei sprendžiant šį klausimąbūtų į tai atsižvelgta, - aiškino D.Gudzi-nevičiūtė, o paklausta, kas šiuo metu fi-nansuoja šį duetą, ji atsakė: - Už viskąmoka I.Tobias tėvai. Lietuvos indėlis la-bai kuklus. Jei I.Tobias būtų suteikta pi-lietybė, mums tai nebūtų finansinė naš-ta. Tai būtų tik pliusai. Minusas yravienintelis - šiuo metu nevienareikšmiš-

kai traktuojami Aukščiausiojo Teismoišaiškinimai dėl pilietybės suteikimo. Jeibūtų pasakyta konkrečiai - negalima,tuomet viskas aišku. Bet jei yra suteikia-ma galimybė, reikia ieškoti būdų, kad jibūtų įgyvendinta.”

LTOK vadovė pakomentavo ir keis-tą reikalavimą JAV sportininkei integ-ruotis Lietuvoje, kai pas mus aukš-čiausio lygio ledo šokių atstovamsnėra tinkamų sąlygų treniruotis.“Daugelis mūsų aukščiausio lygiosportininkų treniruojasi užsienyje. Netik dėl to, kad turime prastas bazes.

Net ir turintieji geras sąlygas čia vyks-ta į užsienį, kad pakeistų bazes. Tai yranormali praktika, nes negali visą laikątreniruotis vienoje vietoje. Tai nepa-deda didėti meistriškumui. Mūsų le-do šokių porai užsienyje yra kitos ga-limybės, kiti treneriai. Todėl taineturėtų būti svarbus kriterijus, spren-džiant klausimą dėl sportininko pilie-tybės. Šiuo atveju juk jie abu treniruo-jasi užsienyje, tad kaip galimareikalauti, kad Deivido partnerė šok-tų Lietuvoje. Juolab Deividas su savošviesaus atminimo mama jau ne vie-nus metus gyveno Amerikoje. Aš ne-galiu ginčyti Konstitucinio Teismo

sprendimo, tačiau žmogiškai labai pa-laikau šią porą ir labai norėčiau, kadI.Tobias būtų suteikta Lietuvos pilie-tybė. Mūsų sporto labui”, - pažymėjoD.Gudzinevičiūtė.

Tiki svajoneLietuvos čiuožimo federacijos pre-

zidentė Lilija Vanagienė praėjusį ant-radienį “Lietuvos žinioms” prisipaži-no, kad po Isabellos apsilankymoprezidentūroje ji kalbėjosi su Piliety-bės komisijos pirmininkės pavaduo-toja: “Ji pripažino, kad mergina jai pa-sirodė labai protinga ir charizmatiška.Beje, Isabella studijuoja literatūrą Har-vardo universitete, su ja labai įdomukalbėti visomis temomis.

Dabar belieka laukti. I.Tobias labainerimauja laukdama sprendimo, nesviską daro labai nuoširdžiai: kalbosmokosi tris kartus per savaitę ir mūsųkrašto istorija labai domisi.

Ji nuostabi visais atžvilgiais. O Deivi-dą laikyčiau pavyzdžiu visiems jaunie-siems mūsų sportininkams - jis jau ant-rą olimpinį ciklą nenuleidžia rankų irtiki, kad vis tiek šoks olimpiadoje su Lie-tuvos vėliava.”

Taip arba neKetvirtadienį išplatintas praneši-

mas, jog Pilietybės reikalų komisijasiūlo prezidentei D.Grybauskaitei ne-suteikti Lietuvos pilietybės ledo šokiųatstovei amerikietei I.Tobias.

Komisija su I.Tobias prezidentūrojebuvo susitikusi pernai gruodžio 20-ąją.Pasak Pilietybės komisijos pirmininkės,prezidentės patarėjos Indrės Pukanasy-tės, Pilietybės įstatymas reikalauja dviejųkriterijų atitikimo - ypatingų nuopelnųLietuvai ir integravimosi į Lietuvos visuo-menę. Komisijos nuomone, I.Tobias ne-atitinka nė vieno šių kriterijų, dėl tonuspręsta siūlyti prezidentei nepatenkin-ti sportininkės prašymo. Komisijos siūly-mas yra rekomendacinis.

Tik trečius metus kartu šokantysI.Tobias ir D.Stagniūnas pernai Euro-pos dailiojo čiuožimo čempionate iš-kovojo 9 vietą. Duetas nuolat pabrėžia,kad svarbiausias jų tikslas - čiuožti So-čio olimpiadoje. Ar ledo šokių duetuibus uždegta žalia šviesa, turėtų paaiš-kėti jau šį mėnesį.

2009 metais prezidentė D.Grybaus-kaitė nesuteikė Lietuvos pilietybės išim-ties tvarka tuometei D.Stagniūno part-nerei amerikietei Katherine LeighCopely. Pilietybė nesuteikta atsižvelgiantį dvi Pilietybės komisijos rekomenda-cijas, neva pilietybės suteikimas priešta-rautų Konstitucijai ir įstatymams. •

Olimpinis ledas šokėjams vėl trūkinėja

K.Rimšelis: “Tikrai norėčiau, kad

D.Stagniūnas su I.Tobias šoktų olim-

piadoje. Tačiau reikiagerbti įstatymus.”

D.Stagniūnas ir I.Tobias gali būti priversti pasukti į skirtingas puses, taip ir nepasiekę didžiojo tikslo. Romo Jurgaičio nuotrauka

D.Gudzinevičiūtė: “Rasti partnerę mūsų šalyjekol kas yra neįgyvendinama užduotis ledo

šokiuose. Taigi pilietybės suteikimas I.Tobiasduotų daug naudos Lietuvos sportui.”

2013 01 04Lietuvos žinios14 Kelionės

VAIDAS MIKAITIS

Iš paprasto dykumos miestelio,kuriame pailsėti ir pagirdytikupranugarius kadaise stabte-lėdavo pirkliai, Dubajus tapogalingu megapoliu. Šiandien

jis yra vienas iš septynių miestų, su-darančių Jungtinių Arabų Emyratų(JAE) valstybę, svarbiausias Artimų-jų Rytų verslo ir kultūros centras, se-niai aplenkęs sostinę Abu Dabį.

Naftos turtingo Dubajaus vado-vų ambicijos nekinta: visur ir visa-da būti nepralenkiamiems. Kad irkas pasaulyje ką nors sumanytų arpastatytų, Dubajus tai darys aukš-čiau, stipriau, brangiau, prašmat-niau. Nėra kito tokio miesto, kurisplėstųsi taip sparčiai.

JAE - musulmoniška valstybė, ta-čiau Dubajus yra liberaliausia josvieta, tarsi valstybė valstybėje. Turis-tai į Dubajų vyksta apsipirkti, pra-mogauti, linksmintis ir net slidinėti.Slidinėjimas dykumoje? Dubajus ga-li pasiūlyti net tai.

Rudenį skrydžiai brangstaĮ Dubajų skridome lapkritį, bene

geriausiu laiku ten vykti. Paprastai čiabūna apie 30 laipsnių Celsijaus tem-peratūra, o vasaros karščio - per 40laipsnių - neįmanoma ištverti. Vieti-niai arabai skrenda vasaroti kiek šiau-riau, tarkime, į Turkiją ar Libaną.Vienintelis lapkričio minusas - anks-ti temsta, todėl negali ilgėliau pagulė-ti paplūdimyje. Kita vertus, lieka dau-giau laiko grožėtis blizgančiu miestu,kuris sutemus dar įspūdingesnis.

Į Dubajų skraidina daugelis aviali-nijų, yra iš ko rinktis, nors rudenį aržiemą skrydžiai brangsta. Mes rin-komės geriausias 2012 metų Europosavialinijas “Turkish Airlines”, kuriosskraidino į Dubajų per Stambulą išRygos. Nors jų planuose jau ir Vil-nius, kol kas tenka važiuoti į Rygą.

Nusileidęs Dubajuje gali susipai-nioti, kur atvykęs: atrodo, kad tai nearabų šalis, o kokia nors Indija arFilipinai. Nors pasus tikrina išdidūs,nacionalinius drabužius vilkintysarabai, mieste atskirti vietinius nėrapaprasta. Dubajus - tautų katilas, net80 proc. miesto gyventojų yra atvy-kėliai. Indai, pakistaniečiai, filipinie-čiai, egiptiečiai ir kitų tautybių ats-tovai kuria savo gyvenimą Dubajuje,

kuriame nuolat trūksta darbo jėgos,mat JAE piliečiai imasi tik prestiži-nių gerai mokamų darbų, be to, vie-tinius stipriai remia valstybė. Tačiauir atvykėliai statybininkai, vairuoto-jai, pardavėjai, virėjai, padavėjai už-dirba tiek, kad grįžę atostogų į savogimtuosius namus kur nors Bangla-deše nesunkiai gali nusipirkti visąkaimą.

Europiečių Dubajuje taip pat gau-su, bet jie daugiausia turistai. Yra irten gyvenančiųjų, tačiau paprastai

jie dirba geriau mokamus darbus,tokius kaip konsultantų, architektųar inžinierių. Dubajaus kalba - ang-lų, arabų moka nedaugelis.

Privertė išsižiotiDubajaus pažinimas prasideda oro

uoste, kuris atseit pribloškia praban-ga, auksu ir patraukliomis kainomis.Turbūt per daug tikėjausi. Pasaulyje

yra tikrai gerokai įspūdingesnių orouostų, o ir kainos čia didesnės nei betkur Dubajuje. Tačiau jau taksi važiuo-

damas į viešbutį supratau, kad atvy-kau į vietą, kuri akims poilsio neduosir kaskart vers stebėtis. Pirmą ir di-džiausią smūgį sudavė neseniai durisatvėręs aukščiausias pasaulio dango-raižis “Burj Khalifa” (829 m). Archi-tektūros stebuklas privertė išsižioti, išvisų jėgų stengiantis jį akimis aprėp-ti. Aukštis gniaužė kvapą, vertė svars-tyti, kaip šis gigantas buvo statomas irkaip jis išvis laikosi. “Burj Khalifa” yradaugiau nei dvigubai aukštesnis užmūsų Vilniaus televizijos bokštą kar-tu su visa jo antena ir penkiskart aukš-tesnis nei tas aukštis, kuriame yra Vil-niaus TV bokšto apžvalgos aikštelė.Man “Burj Khalifa” dangoraižis bu-vo pats nuostabiausias Dubajaus įs-pūdis. Kiti aplink jį esantys išskirti-nių formų ir dizaino, bet mažesni

dangoraižiai atrodė tarsi dviaukščiainamukai prieš šešiolikaaukštį.

Turistai gali pasikelti liftu į dan-goraižį “Burj Khalifa”, tačiau tik įkiek daugiau nei pusės pastato aukš-tį, bet ir to užtenka pažvelgti į Arti-mųjų Rytų perlą iš viršaus. Bilietas įliftą kainuoja apie šimtą litų, reikia jįužsisakyti bent jau prieš dieną. Tonepadarius gali tekti mokėti ir apieketuris šimtus litų.

Brangu ir prabangu Šalia “Burj Khalifa”, dirbtiniame

“Burj Dubai” ežere, įrengti šokan-tys fontanai, aukščiausi pasaulyje,jų vandens stulpas šokteli iki 150metrų. Fontanų šou rengiami tik va-karais, kas 30 minučių, jų stebėtirenkasi minios žmonių.

Dubajus: žvilgsnis į kitokį pasaulįApie Dubajų seniai kuriamos vaizduotę audrinančios legendos. Šiuo prie Persijos įlankosįkurdintu miestu vieni žavisi, kiti jo nemėgsta, nekenčia, tačiau abejingų dykumos miestasnepalieka - šis Artimųjų Rytų šedevras yra unikalus.

Dubajuje derėtų laikytis tam tikrų taisyklių: negerti alkoholio viešumoje, netriukšmauti,

nekibti prie vietinių moterų.

Nėra pasaulyje miesto, kuris plėstųsi taip sparčiai kaip Dubajus. / Vaido Mikaičio nuotraukos

Prabangus nacionalinis drabužis tiko ir lietuvaitei. Šokančių fontanų šou rengiami tik vakarais, į juos susirenka daugybė žmonių.

Dar vienas stebuklėlis, kurį visi lai-ko Dubajaus sinonimu, - vienintelispasaulyje 7 žvaigždučių viešbutis“Burj al Arab”, paprasčiau vadina-mas “Bure”. Jis stovi dirbtinėje salo-je ant Persijos įlankos kranto. Sako-ma, kad europiečiai, parengę “Burės”statybos projektą, buvo įsitikinę, jogarabai jį atmes dėl per didelės kainos.Tačiau jie projektą pagyrė, nustatė tikvieną minusą - projektas per papras-tas. Paprašė pakoreguoti taip, kad vis-kas būtų dvigubai ar trigubai bran-giau ir prabangiau.

Kad būtų išvengta žioplinėjančiųturistų, į viešbutį įleidžiami tik tu-rintieji išankstinę rezervaciją vieš-bučio restorane. Čia užtenka užsisa-kyti bent puodelį kavos, bet jo kainagali siekti per šimtą litų.

Dar vienas modernaus Dubajaussimbolis - “Dubaj Marina” rajonas.Tai viena daugiausia gyvenamų mies-to vietų su dangų remiančiais dango-raižiais, prašmatniais viešbučiais, pa-plūdimiais, molais.

Bene kiekvienas esame girdėjęs irapie garsiąją “Palmę”. Tai grupė palmėslapo formos dirbtinių salų, kurios irgididžiausios pasaulyje. “Palmės” viršu-je stovi viešbutis “Atlantis” su akva-riumu. Į “Palmę” galima nukakti tak-si arba specialiu traukinuku, tačiaunesilankydami akvariume didesnioefekto nepatirsite. Kita vertus, į “Pa-lmę” turbūt geriausia žvelgti iš besilei-džiančio lėktuvo.

Prireikia taksiModernus Dubajus turi ir sena-

miestį Deiros rajone. Ten gausu par-duotuvėlių ir užeigų, bet Dubajus nė-ra tipiškas arabų miestas su klaidžiaissenamiesčiais. Norintiesiems pasiner-ti į musulmonišką pasaulį Dubajusnėra tinkamiausias pasirinkimas.

Susisiekimas Dubajuje kol kas nepats geriausias. Nors per trejus metusbuvo nutiestos dvi metro linijos, pa-grindinė susisiekimo priemonė tebė-ra taksi. Naujutėlė 52 km ilgio rau-donoji metro linija, jungianti “DubaiMarina” rajoną ir miesto senamies-tį, eina išilgai jūros, tačiau nutolusinuo jos per kelis kilometrus, todėlprie jūros greičiausiai teks keliautitaksi. Mūsų viešbutis buvo gal trys ki-lometrai nuo jūros, bet net nekilominties apie malonų pasivaikščioji-mą iki jos.

Nors degalai kainuoja centus, tak-si nėra pigūs - jų paslaugos įkaino-tos panašiai kaip Lietuvoje. Derėtissu taksistais netenka, mokama pa-gal taksometro rodmenis, tad būtiapgautam beveik nerealu. Kadangitaksistai yra atvykėliai, visi mokaangliškai. Samdyti taksi geriausiaprie prekybos centrų, ten visada lau-kiama klientų. Stabdant gatvėje kar-tais sunku rasti laisvą automobilį.Mieste kursuoja ir autobusai, bet jiene visur važiuoja, nėra punktualūs.

Dubajuje daug viešbučių, atitin-kančių įnoringiausių keliautojų po-reikius. Viešbučio darbuotojai pa-prastai iš kailio neriasi norėdamiįtikti turistams.

Susiviliojome 110 litų vienamžmogui kainuojančia kelione į dyku-mą. Į kelių valandų išvyką įėjo pasi-važinėjimas visureigiais dykumoje,jodinėjimas kupranugariu, mėgavi-masis saulėlydžiu, vakarienė ir pro-grama beduinų stovykloje.

Smagiausias malonumas - jūraVis dėlto vienas smagiausių malo-

numų - žydra jūra ir smėlėti paplūdi-miai. Šio gėrio išties netrūksta visuo-se JAE. Populiariausias Dubajuje -“Jumeirah” paplūdimys. Puikus jaus-mas maudytis jūroje, degintis paplū-dimyje garsiausių miesto viešbučių -“Burės” ir “Jumeirah” - fone. Jūrosvandens temperatūra žiemą nekrintažemiau 22 laipsnių, o vasarą gali pakil-ti net iki 35 laipsnių Celsijaus.

Dubajus - savotiškas apsipirkimo

sinonimas. Manoma, kad čia drabu-žiai, elektronika ir auksas - pigūs.Man pasirodė, jog elektroninės įran-gos kainos tikrai mažesnės negu Lie-tuvoje, tačiau kalbant apie drabužiusar ypač auksą kainos nestebino. Betnegalima paneigti, kad prekių įvai-rovė neapsakoma.

Vietų apsipirkti mieste daugybė.(Mūsų “Akropolis” pagal dydį gal irpatektų į pirmą dvidešimtuką.) Žy-miausias yra neseniai atidarytas“Dubai Mall” - tai didžiausias pa-saulyje prekybos centras, jame tikrainesunku paklysti.

“Mall of the Emirates” - antras pa-

gal dydį prekybos centras Dubajuje.Jame įrengta įspūdinga slidinėjimotrasa. Ten žmonės apsirengia žiemi-niais drabužiais, slidinėja, vaikai mė-

tosi dirbtinio sniego gniūžtėmis, lip-do besmegenius. Ir visa tai miestedykumoje? Tai ne sapnas, tai Dubajus.

Reikia paisyti taisykliųMaisto kainos Dubajuje didesnės

negu Lietuvoje, tačiau tikrai nesiekia

Vakarų Europos ar JAV kainų. Vadi-namojo greitojo maisto restoranegalima pavalgyti už 10 eurų, o no-rintieji užkąsti pigiau gali nusi-

pirkti arabišką užkandį šavarmą arfalafelį. Jie kainuoja apie 10 litų. Par-duotuvėse maistas taip pat šiek tiekbrangesnis. Alkoholinių gėrimų ga-lima nusipirkti tik viešbučiuose, o jųkaina yra gerokai didesnė nei mūsųkrašte.

Turbūt daugiausia išlaidų Dubajujepareikalaus viešbučiai. Pigių nakvynėsvietų labai mažai, o ne brangiausiostandartinio viešbučio dviviečio kam-bario kaina siekia 400 litų per parą.

Nors Dubajus laikomas vienu libe-raliausių islamiškų miestų, kuriuosegalioja ne tokios griežtos taisyklės kaipkitur musulmoniškose valstybės, visdėlto derėtų paisyti tam tikrų taisyk-lių: negerti alkoholio viešumoje, ne-triukšmauti, padoriai elgtis, nekibtiprie vietinių moterų ir panašiai. Užtokius pažeidimus turistui gali grėstinet įkalinimas. Jei šios taisyklės priim-tinos, Dubajus tikrai nenuvils. •

Kelionės 152013 01 04Lietuvos žinios

Dangoraižis “Burj Khalifa” privertė išsižioti, iš visų jėgų stengiantis jį akimis aprėpti.

Vienintelis pasaulyje septynių žvaigždučių viešbutis “Burj al Arab”.Didžiausias pasaulio dangoraižis “Burj Khalifa” - tikras architektūros stebuklas.

Pramogos dykumoje pakeliui į beduinų stovyklą.

Dubajaus senamiesčio parduotuvėlėse turistai gerbiami.

Dirbtinių salų viršuje stovi “Atlantis” viešbutis, kuriame įrengtas akvariumas.

2013 01 04Lietuvos žinios16 Renginiai

VILNIUSVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI

6 d. 15 val. Kiemelyje. Šeimos šventė “Lik sveika,Kalėdų eglute”. Dalyvauja menų mokyklėlės “De-besėliai” mušamųjų instrumentų grupė “Būgnųfiesta”, vaikų grupė “Kiviukai”, vokalinis ansamblis“Kivi”

KAUNASROTUŠĖS AIKŠTĖ6 d. 16.30 val. Koncertas “Trys karaliai atkeliavo - vi-sas svietas uždainavo”. Dalyvauja folkloro ansamb-liai “Žaisa”, “Kupolė”, “Sodailio”, “Sodyba”, “Jotija”,“Lankesa”, “Brydė”, “Botagėlis”, “Ratilėlis”, grupė“Ugnies valdovai”, kaimo kapela “Sadūnai”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ5 d. 14 val. Koncertas šeimai “Tuk tuk, širdele”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS6 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Reviu”

DRUSKININKAIMUZIKINIS KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA”

4 d. 20 val. Romansų vakaras su Liuba Nazarenko5 d. 20 val. Grupė “Bon Jeans” pristato Bon Joviprojektą

VILNIUSŠV. JONO GATVĖS GALERIJAMažosios plastikos paroda “Mainai”.LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSGALERIJAReginos Donbrauskiatės Plotnikovos ir Klaipėdos“Gubojos” dailės studijoje auklėtinių tapybos dar-bų paroda “Aš ir tu kuriame kartu”.LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKADailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “HomoSum (Esu žmogus)” paroda.GALERIJA “ARKA”Vytauto Žirgulio tapybos paroda “Nebūtos istorijos”Tapybos paroda “Mėnulio slėnis”.ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Auditas”.Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Euro-poje 1962-1977”.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSPrimityviosios tapybos paroda.Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevi-čiaus darbų paroda.Antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos.TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”.Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos.

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.PAMĖNKALNIO GALERIJAElenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkųportretai”.

KAUNASKAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKAKauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda.NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJANorvego Giorano Oldiko grafikos paroda. “Atspaudai ir kitos klaidos”.GALERIJA “KAUNO LANGAS”Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”.

KLAIPĖDAHERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRASJuvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulasir perlai”.KLAIPĖDOS GALERIJATarptautinio meno projekto “Kristijonas Donelaitis.300 metų jubiliejų pasitinkant” paroda. Grafikosdarbus Donelaičio tema pristatys trylika Lietuvos irRusijos dailininkų.KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJALFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”.

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRASŠiaulių regiono Poezijos ir kitų menų mėgėjų. asociacijos “Menų šaltinis” plenero “Kalėdinėžvaigždė” darbų paroda.

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IRSILPNAREGIŲ SKYRIUSKalėdinių karpinių paroda “Baltosios Kalėdos lange”.ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSA.Grigorjevienės darbų paroda “Žaismas formomis”.

PANEVĖŽYSFOTOGRAFIJOS GALERIJAFotografų Metų paroda “Siena. Fotografija interjerui”.DAILĖS GALERIJAR.Petrausko, G.Pranckevičiaus ir N.Petrausko kūry-bos paroda.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSTautodailininkės, muziejininkės Alfredos Petrulie-nės tapybos darbų paroda “Į Kalėdų šviesą”.Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSOdetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”.

ANYKŠČIAISAKRALINIO MENO CENTRASVieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlio-nio dailės muziejaus fondo).

DUSETOSDUSETŲ DAILĖS GALERIJADusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleiviųkūrybos paroda.

DRUSKININKAIV.K.JONYNO GALERIJAVytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”.

Koncertai

Parodos

Lietuvos nacionaliniame muziejuje “Lietuvos istorijos ir etninės kultūrosekspozicija”.

BUTAI

PARDUODA1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Betarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA36,6 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypusPrienų r., prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt).Tel. (8 5) 278 9238.

Nuo 6-7 a žemės sklypus mažaaukščių gyvena-mųjų namų statybai prie Kauno marių,Vaišvydavoje, Kadugių g. Tel. 8 672 31 568.

PERKAMišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - mokabrangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

STATYBOS PASLAUGOS40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai irgamtai buitiniai vandens minkštinimo įrengi-niai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkiųnuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, ši-lumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimomašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO48 metų moteris - pagalbinės darbininkės dar-bo (padažyti, išplauti langus, grindis ir t.t.).Vilnius, tel. 8 604 20 172.

42 metų vyras - sargo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI

Pamestus bankrutavusios UAB “Stavita”(į. k. 300617289, Statybininkų g. 14-5, Pane-vėžys) įstatus ir registracijos pažymėjimąlaikyti negaliojančiais. Užs. LM-2011

Klasifikuoti skelbimai 172013 01 04Lietuvos žinios

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė-Vėžaičiai ruožonuo 3,1 iki 5,8 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimoministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė-Vė-žaičiai ruožo nuo 3,1 iki 5,8 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Telšių apskritis, Plungės rajonas, Plungės miesto ir Nauso-džio seniūnijose.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2012 12 20 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-4054: planuoja-mai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė-Vėžaičiai ruožo nuo 3,1 iki 5,8 kmrekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šioskelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2,LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8-17 val., V 8-15.45).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkosapsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. 8 706 62 024).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šioskelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024)ir UAB “Kelprojektas”, Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25,LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2003

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 35.8 km sankryžos

su rajoniniu keliu Nr. 1521 Jonava-Gudžioniai rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimoministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kau-nas-Zarasai-Daugpilis 35.8 km sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 1521 rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Kauno apskritis, Jonavos rajono savivaldybė, Šilų seniūnija.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2012 12 18 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-4010: planuo-jamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 35.8 kmsankryžos su rajoniniu keliu Nr. 1521 rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šioskelbimo išspausdinimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Ba-sanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo išspaus-dinimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šioskelbimo išspausdinimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius,tel. 8 706 62 008) ir UAB “Kelprojektas”, Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriu-je (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2004

INFORMACIJA

APIE UAB “BALTIC FOOD PARTNERS” ORGANINIŲ-BIOSKAIDŽIŲ ATLIEKŲ PERDIRBIMO

ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Baltic food partners”, Macenių k., Plungės r., tel. (8 448) 73 170.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: organinių-bioskaidžių atliekų perdirbimas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Birutės skg. 8, Macenių k., Plungės rajono savivaldybės teritorija.

Atsakingos institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos iš-vada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamenui, M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43, faks. (8 41) 50 37 05. Terminas - 20 darbo dienų nuo skelbimo paskelbimo.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente, M.K.Čiurlionio g. 3,Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43; UAB “Baltic food partners”, Macenių k., Plungės r., tel. (8 448) 73 170.Terminas - 20 darbo dienų nuo skelbimo paskelbimo. Užs. LM-2006

Pranešu, kad 2012 12 12 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB “Lime Investments”, į. k. 125699527.

Administratoriumi paskirta UAB “Verslo konsultantai”. UAB “Lime Investments” nuo dabar nutraukiavisas anksčiau sudarytas sutartis. Įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai priimami iki 2013 02 08adresu: Raudondvario pl. 99, LT-47184 Kaunas. Visa informacija tel. 8 698 32 568. Administratoriaus įgaliotas asmuo Vytautas Vyskupaitis. Užs. LM-2007

UAB “Gelvita” parduoda pirties pastatąadresu: Vievio m., Kranto g. 24, unikalus Nr. 7995-3001-4010, bendras plotas157,4 kv. m. Pradinė kaina 55 000,00 Lt.

Dalyvio mokestis aukcione 500,00 Lt.

Aukcionas vyks 2013 01 21 d., 14.00 val.adresu: Vievio m., Trakų g. 27.

Neįvykus pirmajam aukcionui, antrasisvyks 2013 02 05 d. 14.00 val. tuo pačiu ad-resu.

Prašymą dėl dalyvavimo aukcione pateiktiir apžiūrėti pastatą galima iki 2013 01 20,arba 2013 02 04.

Tel. pasiteirauti (8 528) 26 719. Užs. LM-2008

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS

VILNIAUS SKYRIUS

INFORMACINIS SKELBIMAS APIE VIEŠĄ NEGYVENAMŲ PATALPŲ NUOMOS KONKURSĄ

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skelbia viešą negyvenamų-jų patalpų, esančių administracinio pastato pirmajame aukšte Dūmų g. 3, Vilniuje, nuomoskonkursą.

Išnuomojamos 196,26 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos.

Patalpos išnuomojamos 5 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti dar 5 metams. Minimalusmėnesio pradinis nuompinigių dydis 6,50 litų su PVM už 1 kv. metrą, be mokesčio už elekt-rą, šildymą (elektra), šaltą ir karštą (boileris) vandenį bei kitas komunalines paslaugas.

Nuompinigių 3 mėn. pradinis įnašas - 3827,00 litų. Nuomojamomis patalpomis galima nau-dotis pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val. ir penktadieniais nuo 8 val. iki 15 val.45 min. arba atskiru susitarimu dėl darbo laiko naudotis nuomojamomis patalpomis. Patal-pos išnuomojamos nuo 2013 m. vasario 1 d. Šiuo metu aukščiau įvardytas patalpas naudojaVSDFV Vilniaus skyriaus N. Vilnios pensijų skyrius.

Paraiška dalyvauti konkurse su konkrečia nuomos kaina bei veiklos aprašymu pateikiama už-klijuotame voke iki 2013 m. sausio 17 d. 10.00 val. adresu: Laisvės pr. 28, LT-04540 Vilnius,612 kabinetas (Dokumentų tvarkymo skyrius). Ant voko turi būti užrašyta: “Negyvenamųjųpatalpų nuomos konkursui”. Taip pat, sumokamas pradinis įnašas lygus 3 mėn. nuompinigiųdydžiui iki konkurso medžiagos pateikimo datos į a/s LT07 7044 0600 0117 9395, AB SEB ban-kas. Banko kodas - 70440. Įnašo kvito kopija pridedama prie konkurso dokumentų.

Papildomą informaciją apie nuomojamas patalpas teikia Jonas Rekstys, tel. (8 5) 210 8116,arba mob. tel. 8 680 90 076. Tais pačiais telefonais susitariama ir dėl išnuomojamų patalpųapžiūros.

Nuolatinės turto viešo nuomos konkurso komisijos posėdis įvyks 2013 m. sausio 17 d. 10.00 val.adresu: Laisvės pr. 28, Vilniuje, 207 A (posėdžių salė). Užs. LM-2009

INFORMACIJA APIE ŽVALGYBINIO GRĘŽINIO LAPGIRIAI-1 GRĘŽIMO IR BANDOMOSIOSGAVYBOS IŠ GRĘŽINIO LAPGIRIŲ KAIME ŠIMKAIČIŲ SENIŪNIJOJE JURBARKO RAJONE

ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas (pavadinimas, adresas, tel.): Uždaroji akcinėbendrovė “TAN Oil”, įmonės kodas 302824151, Jogailos g. 9, LT-01110 Vilnius, (koresponden-cijai: p. d. 14, LT-96002 Gargždai), tel. (8 46) 40 50 60, faksas (8 46) 40 50 55, elektroninispaštas: email.tanoil@gmail.com; bra@minoil.lt. Direktorė: Natalija Haselton.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: žvalgybinio gręžinio Lapgiriai-1 gręžimas irbandomoji naftos gavyba iš gręžinio.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (apskritis, miestas, rajonas, kaimas, gatvė): planuo-jamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti Lapgirių kaime, Šimkaičių seniūnijoje, Jurbarko rajone,Kauno apskrityje.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai(data, rašto Nr.): UAB “TAN Oil” planuojamai ūkinei veiklai - žvalgybinio gręžinio Lapgiriai-1gręžimas ir bandomoji naftos gavyba iš gręžinio Lapgirių kaime Šimkaičių seniūnijoje Jurbar-ko rajone, Raseinių licenciniame plote - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (LR AM Kau-no regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 12 13 raštas Nr. 107/(PAV)-D2-2856.

5. Kur, kada ir iki kada galima susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą (nu-rodomas užsakovo adresas, telefonas): susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veik-lą galima: UAB “TAN Oil” biure, Gamyklos g. 11, Gargždai, darbo dienomis 8.00 val.-16.30 val.iki 2013 metų sausio 21 dienos, tel. (8 46) 40 50 61; LR AM Kauno regiono aplinkos apsau-gos departamente, Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, darbo dienomis 8.00 val.-16.30 val. iki2013 metų sausio 21 dienos, tel. (8 37) 32 07 04.

6. Kam ir kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (nurodomas atsakingosinstitucijos adresas, telefonas, ir terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo): pasiūlymuspersvarstyti atrankos išvadą teikti LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui ad-resu: Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, iki 2013 metų vasario 4 dienos, tel. (8 37) 32 07 04; el. p.: kauno.raad@krd.am.lt.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais (nurodo-mas atsakingos institucijos, užsakovo ar PAV dokumentų rengėjo adresas, telefonas ir ter-minas - 10 darbo dienų nuo šio skelbimo): Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos doku-mentais galima:

- LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente: Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas,darbo dienomis 8.00 val.-16.30 val. iki 2013 metų sausio 21 dienos, tel. (8 37) 32 07 04;

- UAB “TAN Oil” biure, Gamyklos g. 11, Gargždai, darbo dienomis 8.00 val.-16.30 val. iki 2013metų sausio 21 dienos, tel. (8 46) 40 50 60. Užs. LM-2010

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programospriemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus jų pakeitimus) beisiekiant tinkamai pasiruošti investicinio projekto “Įmonės konkurencingumo didinimas” įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB “Linas Agro” Grūdų centras KŪB,

buveinės adresas: Smėlynės g. 2C, Panevėžio m., 35143 Panevėžio m. sav., telefono Nr. (8 45) 50 73 43, fakso Nr. (8 45) 50 73 44, el. paštas: grudu.centras@linasagro.lt,

skelbia pirkimo konkursą.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - grūdų apdorojimo ir sandėliavimo technologi-nė įranga. Pirkimo objektas į dalis nedalinamas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data ir laikas: 2013 m. sausio 21 d., 10 val. 00 min. Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašomepateikti adresu: UAB “Linas Agro” Grūdų centras KŪB, Smėlynės g. 2C, Panevėžio m., 35143Panevėžio m. sav.

Kontaktai pasiteirauti: telefono Nr. 8 614 35 051. Užs. LM-2012

UAB “Baltic Composites”Vykdydama projektą “Kompozicinių gaminių gamyba”

(Nr. 3VK-KV-11-1-008257-PR001) pagal priemonę “Parama verslo kūrimui ir plėtrai”pakartotinai skelbia konkursą įrangai įsigyti.

Pirkimo objektas: WPC ekstruderis ir atliekų smulkintuvas.Pageidaujantys gauti pirkimo sąlygas kreipkitės į Mantą Žibutį, UAB “Baltic Composites” di-rektorių, tel. +370 616 30 712, el. paštu: mail@wpc.ltVokai atplėšiami 2013 m. sausio mėn. 18 d. 14.00 val. (Lietuvos Respublikos laiku).Vokų atplėšimo vieta: UAB “Baltic Composites”, Elektrėnų g. 14, Pastrėvio k., Pastrėvio sen.,21332 Elektrėnų sav. RS-3694

SKELBIMASAPIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS,

KURIE NETURI SAVININKŲ (AR KURIŲ SAVININKAI NEŽINOMI),

BEŠEIMININKIAISMažeikių rajono savivaldybės administracijakreipsis į teismą dėl statinių, kurie neturi savi-ninkų pripažinimo bešeimininkiais ir jų perda-vimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn,tarp jų:

1. Pėsčiųjų tiltas per Virvyčios upę, esantisadresu: Kapėnų k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

2. Pėsčiųjų tiltas per Virvyčios upę, esantisadresu: Palnosų k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

3. Katilinė, esanti adresu: Kapėnų k., Viekšniųsen., Mažeikių r.

4. Pastatas - lopšelis darželis, esantis adresu:Dvaro g., Kapėnų k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

5. Stadionas, esantis adresu: Užventės k., Viekš-nių sen., Mažeikių r.

6. Dirbtuvės, esančios adresu: Gyvolių k., Viekš-nių sen., Mažeikių r.

7. Veršidė, esanti adresu: Gyvolių k., Viekšniųsen., Mažeikių r.

8. Siloso tranšėjos, esančios adresu: Gyvoliųk., Viekšnių sen., Mažeikių r.

9. Mechaninės dirbtuvės, esančios adresu: Gy-volių k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

10. Betoninė aikštelė, esanti adresu: Gyvoliųk., Viekšnių sen., Mažeikių r.

11. Sandėlis, esantis adresu: Gyvolių k., Viekš-nių sen., Mažeikių r.

12. Lietaus kanalizacijos valymo įrenginiai, esan-tys Ventos g. Mažeikiai (buvusios AB “Oruva” teri-torijoje).

Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos sta-tinius, prašome iki 2013 m. balandžio 5 d.kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės admi-nistracijos III aukštą, 303 kab. adresu: Laisvėsg. 8, Mažeikiai, ir pateikti dokumentus, liudijan-čius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiameskelbime išvardytus statinius. Užs. LM-2013

UAB “SPRANA” Įmonės kodas: 302724293Adresas: Brožynų g. 13-17, Klaipėda LT-95213Tel. +370 685 30 552, el. paštas: r.steponavicius@sprana.lt

vykdydama projektą “Spektroskopinių UV-Vis-NIR analizatorių daugiaparametriniam dispersinių srautų charakterizavimui kūrimas ir vystymas”

SKELBIA KONKURSĄ

Perkamos prekės InGaAs CCD kameraMonochromatoriusPlataus diapazono lazerinis šviesos šaltinisDeuterio-volframo šviesos šaltinisOpto-akustinis filtrasŠviesolaidžių ir optinių lęšių rinkinysOptomechanikos rinkinys

Pirkimo procedūra Konkursas vykdomas vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Valstybės žinios, 2008 06 17, Nr. 69-2641)

Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 01 17 adresu: Konstitucijos pr. 23, galima gauti Vilnius, C korpusas, 5 aukštas, Altechna R&D, 506 kabinetas, atsakingas

asmuo Raimundas Steponavičius, tel. +370 685 30 552, arba elektroniniu paštu: r.steponavicius@sprana.lt

Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas raštuterminas ir adresas Pirkėjui šiuo adresu: Konstitucijos pr. 23C, Vilnius, C korpusas, 5 aukštas,

Altechna R&D, iki 2013 m. sausio mėn. 17 d. 17.00 val. Užs. LM-2014

2013 01 04Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 17.45, 21 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 15, 18.15, 20.30 val.“Baimės įlanka” - 14.45, 19.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15,15.30, 17, 21.50 val.“Džekas Ryčeris” - 13.30, 16.45, 20 val.“Sėkmės džentelmenai” - 11.30, 14, 16.15, 18.30,20.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.“Zambezija” - 12.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30,17.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 21.15 val.“Optimisto istorija” - 21.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 14.15, 18, 21.40 val.“Legendos susivienija” - 17.15, 19.15 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 14, 16, 18, 20.30 val.“Baimės įlanka” - 18.40, 21.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 15.30, 17.45, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.40 val.“Vargdieniai” - 11.40, 15, 18.20, 21.45 val.“Zambezija” - 13.30 val.“Zambezija” (3D) - 11.20 val.“Didieji lūkesčiai” - 15.15, 20.45 val.“Džekas Ryčeris” - 15.15, 18, 21.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 13.10,15.20, 17.30 val.“Širdžių ėdikas” - 18.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11, 21.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13.40, 17, 20.20 val.“Optimisto istorija” - 19, 22 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 14.45, 18.20, 20.15 val.“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.40 val.“Debesų žemėlapis” - 14.15, 17.30, 20.50 val.SKALVIJA“Optimisto istorija” - 16.40 val.“Angelų dalis” - 19 val.“Aurora” - 21 val.PASAKA“Angelų dalis” - 16.45 val.“Aurora” - 19 val.“Apgaulinga aistra” - 22 val.“Širdžių ėdikas” - 17.30 val.“Magiškas Paryžius 3” - 22.15 val.“Virš įstatymo” - 16.30 val.

“Laukiniai” - 18.45 val.“Optimisto istorija” - 19.30 val.OZO KINO SALĖ“Pasimatymas” - 16 val.“Maskva, Belgija” - 18 val.

KAUNASCINAMON“Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 18, 21.15 val.“Aurora” - 15.30 val.“Baimės įlanka” - 19.35 val.“Ralfas Griovėjas” - 16 val.“Džekas Ryčeris” - 13.15, 16.15, 19, 22 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 17.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 12, 21.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 14.40, 19.10, 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 13.25, 18.15, 20.50 val.“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.40 val.“Zambezija” - 11.20, 17.40 val.

“Legendos susivienija” - 11 val.FORUM CINEMAS“Baimės įlanka” - 19.45, 23.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 15.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.“Vargdieniai” - 11.30, 15, 18.45, 21.50 val.“Zambezija” - 13 val.“Zambezija” (3D) - 10.30 val.“Džekas Ryčeris” - 11.45, 14.45, 17.15, 20, 22.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 15.30,17.45, 21.40 val.

“Optimisto istorija” - 18.15. 23.15 val.“Širdžių ėdikas” - 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.45,17.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 14.30, 18, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.15 val.“Debesų žemėlapis” - 23 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Su Naujaisiais, mamos!” - 11.30, 13.30, 15.45,18.30, 20.45 val.“Baimės įlanka” - 22 val.“Didieji lūkesčiai” - 16.05 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val.“Sėkmės džentelmenai” - 16.45, 19, 21.15 val.“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21 val.“Zambezija” - 12.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 13,15.30“Džekas Ryčeris” - 18.45, 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 18 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 15, 18.15, 21.45 val.“Legendos susivienija” - 12.45, 14.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Su Naujaisiais, mamos!” - 18 val.“Baimės įlanka” - 21 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.30 val.“Didieji lūkesčiai” - 15.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.45, 13.15 val.“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Zambezija” (3D) - 13 val.“Džekas Ryčeris” - 18.30, 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.45, 20.15 val.“Pi gyvenimas” - 11.30, 14.30, 17.30, 20.30 val.“Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 18.15 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Hobitas: nelaukta kelionė” - 21.10 val.“Zambezija” - 10 val.“Pi gyvenimas” - 19 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.“Aurora” - 16.50 val.I SALĖ“Monstrų viešbutis” - 10, 11.40 val.“Džiunglės” - 13.20, 17.10 val.“Septyni psichopatai” - 15.05, 20.45 val.“30 širdies dūžių” - 19 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45,15.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.20 val.“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.40, 21 val.“Zambezija” (3D) - 13 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17, 20.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.10, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 10.15, 14.45 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS4, 5 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”

6 d. 12 ir 17 val. “Spragtukas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS4 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Dieviškoji komedija”5 d. 19 val. ir 6 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Laiškai įniekur”6 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda”JAUNIMO TEATRAS5 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”6 d. 12 val. “Juzė Dykaduonis”Salė 994 d. 18 val. “Šmėklos”5 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”6 d. 18 val. “Labanakt, mama”RUSŲ DRAMOS TEATRAS5 d. 12 val. “Undinėlė”5 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis”6 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS4 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”5 d. 18.30 val. “Mistras”6 d. 11 val. “Brangusis atrakcionų parko dėde!”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė5 d. 12 val. “Batuotas katinas”6 d. 12 val. “Grybų karas”Mažoji salė5 d. 14 val. “Liunės nuotykiai”6 d. 14 val. “Muzikinė dėžutė”“DOMINO” TEATRAS5 d. 15 ir 19 val. “Sex guru”6 d. 19 val. “Langas į parlamentą”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS5 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS4 d. 18 val. “Aida”5 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė”6 d. 12 val. “Sniego karalienė”6 d. 18 val. “Vienos kraujas”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS5 ir 6 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka”5 ir 6 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”6 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais,tuo pačiu laiku”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI5 d. 12 val. Pantomimos teatras “A”. “Ežiukodžiaugsmas”6 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė pūkuotukas”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS5 d. 18 val. “Trys draugai”

6 d. 18 val. “Plieninės magnolijos”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS5 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Katedra”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS5 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Sankirta su pagrindiniu keliu”6 d. 12 val. “Anė iš Žaliastogių”6 d. 17 val. “Jazminas”

IGNALINAIGNALINOS KULTŪROS CENTRAS5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

PLUNGĖPLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

PENKTADIENIS 4 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-711.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 Šiandien (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Duokim garo!”23.15 Trileris

“Neatsigręžk” N-14

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Mažieji Tomas ir

Džeris”7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.55 Nuotykių komedija “Eglutės” (k.) N-7

10.50 “Radži ieško žmonos” (k.) N-7

13.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios. Kriminalai19.19 “Auksinis gramofonas -

11”. Koncertas21.20 “Farai” N-1422.20 Veiksmo f.

“Atpildas” N-140.30 Siaubo trileris

“Bepročiai” S

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 Romantinė komedija

“Ilgai ir laimingai. Pelenės istorija”

13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Meilės prieglobstis”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”

18.45 TV3 žinios19.20 Komedija “Garfildas”20.50 Nuotykių komedija

“Netikra vienuolė”22.50 Komedija “Mis Kovas”0.40 Veiksmo trileris

“Komando”

BTV 6.29 Programa6.30 Televitrina7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.05 Nuotykių f. “Auksaspalvio

retriverio teismas” N-710.00 “Šuns namai” N-711.00 Komedija

“Krikštašunis” N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas

dangus” N-716.00 “Kalbame ir

rodome” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 “Savaitės

kriminalai” N-721.00 Komiška drama “Vėrinys

Sniego Bobai” N-722.55 “Amerikietiškos

imtynės” N-1423.55 Galiūnų čempionų

lygos finalas Martinikoje (k.)

0.55 “Laukinis” (k.) N-71.55-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 Teleparduotuvė 7.50“Sunkus vaikas” 8.15 “Betmenas ir narsuolių ko-manda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05“Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinosnutikimai” 10.00 “San Francisko raganos II” N-711.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00“Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto buči-niai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 Telepar-duotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juo-kas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “DetektyvėDžonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specia-lioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detektyvas“Inspektorius Džordžas Džentlis. Prarastas vaikas”N-14 22.50 Karinė drama “Atpirkimas” N-14

LRT kultūra8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigž-dėms”. Koncertas (k.) 12.30 Kalėdinis šventiniskoncertas “Didžiausia dovana”. Dalyvauja Virgili-jus Noreika, Sigutė Stonyte, Vaidas Vyšniauskas,Liudas Mikalauskas, Onutė Kolobovaitė, YanaKleyn (sopranas iš Danijos), Ovidijus Vyšniauskas,Rosita Čivilytė, Gintautas Tautkus bei diskantasMantas Jarašūnas, choras “Ave Vita”, orkestras“Vilniaus sinfonietta”. Dirigentas Vytautas Luko-čius (k.) 14.00 Algis Latėnas skaito Antano Straz-do eiles 14.15 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durysatsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00“Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Ke-liaukim!” 18.45 LNOBT spektaklis. Baletas “Žydra-sis Dunojus” 20.40 “Arti toli” 21.15 Lietuviškosdainos konkurso Maironio eilėmis “Drąsiai, aukš-tai pakils balsai” koncertas (k.) 23.00 “Džiazo va-karas”. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Biršto-nas 2012”. “Trio Vein” ir Janas Maksimovičius(Šveicarija/Lietuva) 23.45 Dok. f. “Geriausi Lietu-vos neįgalieji metų sportininkai 2012” (k.) 0.00Panorama (k.) 0.45 Bardų festivalis Kulautuvoje“Akacijų alėja”. 3 d.

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00 “Išli-kimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs irturi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotu-vė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojodienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba”18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas”20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00“Lyga” 23.00 “Anarchijos vaikai” 23.55 “Žvaigždžiųvartai. Visata” 0.50 “CSI Niujorkas” 1.40 “Pagrindi-nis įkaltis” 2.30 “6 kadrai”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkimeaugti” 10.55 Dok. f. “Leonardas”. 1 d. N-7 12.00 “Lie-tuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV par-duotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.10“Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Leonardas”. 2d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Leonardas”. 2 d.tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai”N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pagrindinis įtariamasis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 Biografinė drama “EdithPiaf. Rožinis gyvenimas” N-7 0.20 “Teritorija”

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7 9.00 Drama “Lūš-nynų milijonierius” N-7 11.00 Drama “Babelis” N-713.20 Komedija “Nepageidaujami genai” 15.00 Tri-leris “Vaiduoklis” N-7 17.05 Komedija “Žvėreliųmaištas” 19.00 Trileris “Kolumbiana” N-7 21.00 Tri-leris “Pandorum” N-14 23.00 Drama “Nemirtingieji”N-7 1.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7

RTR Rossija7.00 Melodrama “Aukštasis pilotažas”. Per pert-rauką - 9.00 Žinios 10.40 Vaid. f. “Gražuolis”. Perpertrauką - 12.00 Žinios 13.20 Animac. f. “Maša irlokys” 14.00 Vaid. f. “Snieguolė suaugusiam sūnui”15.45 Šventinis koncertas 17.40 Žinios. Maskva

18.00 Žinios 18.25 Vaid. f. “Meilė kaip nelaimingasatsitikimas” 22.15 Melodrama “Kiekvienas už save”0.00 Vaid. f. “Kelionė prie jūros” 1.50 Vaid. f. “Vieni-šas angelas” 3.25 Juoko kambarys

Viasat Sport Baltic 11.05 Krepšinis. Europos krepšinio čempionatoketvirtfinalis 2 12.55 Krepšinis. Europos čempio-natas. Finalas 15.05 Rankinis. Europos moterųčempionato pusfinalis 16.35 Rankinis. Europosmoterų čempionato rungtynės dėl trečios vietos18.20 Rankinis. Europos moterų čempionato fina-las 20.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Unicaja”.Tiesioginė transliacija 22.40 Krepšinis. Eurolyga.“Fenerbahce Ulker” - “Montepaschi” 0.30 Krepši-nis. Eurolyga. “Olympiacos” - “Besiktas”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų grio-vėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas lai-mikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 B.GrilsasEvereste 22.00 Nutrūktgalviai 0.00 Nusikaltimų ty-rimai 1.00 Specialiosios paskirties dalinys

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Mustang” automobiliųgamyklos 11.00 Ateiviai Europoje 12.00 NSO besi-vaikant. Nusileidimo aikštelė 13.00 Kojotų antpuolis14.00 Nusikaltimai gamtai 15.00 Ateiviai Europoje16.00 Išbandykite save” atkreipkite dėmesį 17.00Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Ferrari” auto-mobilių gamyklos 19.00 Apokalipsė. Kodėl kilo Ant-rasis pasaulinis karas 20.00 Slaptas A.Hitlerio ginklas21.00 Tunų žvejyba 22.00 Apokalipsė. Kodėl kiloAntrasis pasaulinis karas 23.00 Slaptas A.Hitlerioginklas 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Kinas Teatras

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1034 Data: 2013 01 02AUKSO PUODAS - 12 761 852 LtDIDYSIS PRIZAS - 2 316 443 Lt

01 10 13 17 23 43Auksinis skaiãius 43Papildomi skaiãiai 38 40

Lietuvoje laimòti prizai:5 + papildomas sk. 208 159 Lt (1 priz.)5 skaiãiai 6422 Lt (7 priz.)4 skaiãiai 161 Lt (383 priz.)3 skaiãiai 11 Lt (7049 priz.)2 + papildomas sk. 6 Lt (9269 priz.)DÏokeris - bil. Nr. 090 366 458(185 456 Lt)

Prognozò: Aukso puode - 16 mln. LtDidysis prizas - 4 mln. LtDÏokeris - 200 000 Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 3990 Data: 2013 01 02DIDYSIS PRIZAS - 211 507 Lt

06 09 14 18 28 30 + 256 skaiãiai - 211 507 Lt5+1 skaiãius - 534 Lt5 skaiãiai - 534 Lt4+1 skaiãius - 86 Lt4 skaiãiai - 10 Lt3+1 skaiãius - 5 Lt3 skaiãiai - 3 Lt2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTOData: 2013 01 02TiraÏo Nr. 5358 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt!

04 06 07 10 13 15 16 23 25 2731 33 38 43 45 50 53 56 57 59

Orai 192013 01 04Lietuvos žinios

Ožiaragis 12 22 - 01 20Avinas. Nebus pati sėkmingiau-sia diena. Taigi geriau nekurkiteateities planų ir nesitikėkite ste-

buklų. Šiandien pakaks pasikliauti savimi.Jautis. Darbe gali kilti konfliktųar susidaryti tokių situacijų, kaiprarasite vadovų pasitikėjimą.

Susitelkite ties savo asmeniniu gyvenimu.Dvyniai. Šiandien norėsis viskąkontroliuoti, dėl to gali kilti gin-čų. Jei jūsų veikla susijusi su už-

sieniečiais, nepasitikėkite jų pažadais. Su-planuota kelionė į užsienį gali būti netikėtaiatidėta.

Vėžys. Galimos nepelnytos nuos-kaudos darbe, namie. Gerai ne-apgalvoti veiksmai gali atnešti

nuostolių. Atsargiai elkitės su technika, nesji ges arba galite patirti traumų.

Liūtas. Galite pasvarstyti, kokianauja veikla norėtumėte už-siimti, nes dėl kilusių rūpesčių

norėsis atsikvėpti, pakeisti aplinką. Susitiki-te su seniai matytais draugais.

Mergelė. Šiandien daugiau il-sėkitės nei dirbkite. Jeigu turi-te galimybę, anksčiau išeikite

iš darbo, pasivaikščiokite - taip prasiblašky-site ir nepridarysite klaidų.

Svarstyklės. Problemos tarsijau praėjo, bet nuoskaudų darturite. Suimkite save į rankas.

Nuo to, kaip dėliosite mintis šiandien, pri-klausys rytojus.

Skorpionas. Gali netikėtai pris-lėgti rūpesčiai dėl finansų, ta-čiau tai laikina. Išeitis visada

yra. Dabar tinkamas metas išmokti planuo-ti savo biudžetą.

Šaulys. Išlaikykite gerą ūpą, nesaplinkiniai bandys sugadintijums nuotaiką. Tikėkite savimi,

savo šeima. Nepasirašinėkite įtakingų do-kumentų, nepirkite vertingų daiktų.

Ožiaragis. Šiandien susikon-centruokite į tuos darbus, ku-riuos būtinai reikia nudirbti.

Negalvokite nei apie rezultatus, nei apie ver-tinimus. Galimos netikėtos išlaidos.

Vandenis. Intuicija šiandien ga-li apgauti. Nepasiduokite pir-mai į galvą šovusiai minčiai. Ne-

rizikuokite. Jei nepadarysite klaidų, ateityjegalite sulaukti gerų pasiūlymų.

Žuvys. Nepalanki diena. Ge-riau nesiimkite atsakingų už-duočių, nepasirašykite doku-

mentų. Šiandien geriausia būtų likti namieir pradėti planuoti savaitgalį.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:41leidžiasi 16:06dienos ilgumas 7:25

MĖNULISPirmąją delčiosdieną Mėnulis teka 23:29, leidžiasi 10:41

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+16

+4

+3 0

+3 0

+3

+2 -1

+2 -1

0

+3

Lisabona

+17Malaga

+12Madridas

+16Alžyras

+16Tunisas

+12

Atėnai+10

Larnaka

+1Stambulas

+17Barselona

+12Bordo

+12Dublinas

+11Paryžius

+11Londonas

+16 Nica

+14Roma

+16Dubrovnikas

+1Sofija

+5Bukareštas

Varna

+3Maskva

-1 Helsinkis

+3Kijevas

+9Berlynas

+2

Kopenhaga+7

Stokholmas

+4

Oslas

+9Amsterdamas

+8Miunchenas

+8Praha

+2Vilnius

0Talinas

+3Ryga

+2

Minskas

0Sankt Peterburgas

Bratislava

+4Varšuva

+7Viena

+8Budapeštas

Šiandien: bus apniukę, kris šlapdriba. Temperatūra dieną 2-4 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota, krisšlapdriba. Temperatūranaktį nuo 1 laipsnio šalčioiki 2 laipsnių šilumos, dieną nuo 0 iki 2 laipsniųšilumos.

Teisingai išspręskite šios dienos kryžiažodį, į langelius

įrašykite raktinius žodžius ir laimėkite redakcijos prizą!

4-oji metų diena. Sausio ketvirtoji, penktadienis,4-oji 1-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 362 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Andželika, Arimantas, Arimantė, Arminas, Benas,Benediktas, Titas.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio

iki šeštadienio, į langelius įrašykite

žodį ar žodžius ir laimėkite

redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos bū-

du iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 14 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

redakcija©lzinios.lt

arba kuponą su raktiniu

kryžiažodžio žodžiu iškirpkite

ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Laimėtojai renkami iš visų per savaitę

atsiųstų kryžiažodžių.

Delčia Jaunatis Priešpilnis PilnatisI 04 I 12 I 19 I 26

2013 01 04Lietuvos žinios20 Margumynai

Rusijos prezidentas VladimirasPutinas vakar pasirašė įsaką, suteikiantį Rusijos pilietybęprancūzų kino žvaigždei Gerard’ui Depardieu.

Metams baigiantis G.Depardieupasirinko Belgiją kaip savo oficialiągyvenamąją vietą protestuodamasprieš Prancūzijos socialistų valdžiosužmačias iki 75 proc. padidinti mo-kesčius turtingiesiems. Dėl to su-laukęs viešų įžeidimų iš aukščiausiųPrancūzijos politikų visame pasau-lyje garsus aktorius pagrasino atsi-sakyti Prancūzijos paso.

“Pagal Rusijos Federacijos Kons-titucijos 89-ojo straipsnio “a” punk-tą tenkinu prašymą suteikti RusijosFederacijos pilietybę Gerard’ui Xa-vier Depardieu, gimusiam 1948 me-tais Prancūzijoje”, - sakoma Krem-liaus dokumente.

Prieš porą savaičių Maskvoje vy-kusioje didelėje spaudos konferen-cijoje Rusijos prezidentas V.Putinaspareiškė, kad G.Depardieu sulauktųteigiamo atsakymo, jei panorėtų ap-sigyventi Rusijoje arba gauti jos pa-są. V.Putinas taip pat pridūrė, kad sa-vo pareiškimais prancūzų politikaitikriausiai nenorėjo užgauti žymausaktoriaus, bet kaip visuomet aukš-

čiausio ir vidurinio rango valdinin-kai gina savo politiką bei priimtussprendimus, tad visa tai - tik apmau-dus įvykis. “Aktoriai, muzikantai yraypatingos dvasinės, subtilios organi-zacijos žmonės ir, kaip sakoma, me-nininką lengva įžeisti, todėl supran-tu pono Depardieu jausmus”, - dėstėRusijos prezidentas.

Dar V.Putinas kalbėjo, kad tarp joir prancūzų kino žvaigždės užsimez-gė “labai geri asmeniški draugiškisantykiai”. “Nors mes retai mato-mės, žinau, kad jis save laiko pran-cūzu, labai myli savo šalį, jos istori-ją, kultūrą - jis tuo gyvena”, - gyrėG.Depardieu Rusijos vadovas.•

G.Depardieu - Rusijos pilietybė

Lietuvos paštas praneša, kad šiąsavaitę išleidžiamas pašto ženk-las, skirtas Žemaičių krikšto irŽemaičių vyskupijos įsteigimo600-osioms metinėms paminėti.

Pašto ženklas išleidžiamas 80 tūkst.tiražu ir apyvartoje pasirodys šešta-dienį. Jo nominalas - 2,45 lito.

Pirmą šių metų pašto ženklą sukū-rė dailininkas Mindaugas Gribauskas.Jame vaizduojamas pirmasis žemaičiųvyskupas Motiejus Trakiškis ir Lenki-jos miesto Sosnoveco katedroje esan-čios Wlodzimierzo Tetmajerio freskos“Lietuvos krikštas” fragmentas.

Paskutinė pagoniška Lietuvos Di-džiosios Kunigaikštystės žemė - Že-maitija - pradėta krikštyti 1413 me-tais. 1417-ųjų spalio 23 dieną įkurta

Žemaičių vyskupija. Jos vyskupu ta-po M.Trakiškis. Vilniaus universitetoprofesorius istorikas Alfredas Bumb-lauskas teigia, kad Žemaičių krikštassvarbus visai Europos istorijai, nes jiglaudžiai susijusi su krikščionybės is-

torija. “Vienaip ar kitaip, visa Vakarųistorija susijusi su krikščionybe, todėlŽemaičių krikštas turi europinę reikš-mę. Tai paskutinis ištisas regionas, ku-ris buvo pakrikštytas ir tokiu būdu su-siformavo Europa. Visa mūsų kraštoistorija patyrė pilnatvę tik nuo čia”, -kalbėjo A.Bumblauskas.

Po 1410 metų pergalės Žalgiriomūšyje prieš kryžiuočius Žemaiti-ja tapo pagrindine Lietuvos valdo-vo Vytauto Didžiojo konflikto suOrdinu priežastimi. Vakaruose skli-do kalbos, esą lietuvių ir lenkų per-galė “netikra”, nes mūšis laimėtaspasitelkus pagonis. Todėl 1413 me-tais Vytautas su Jogaila pradėjokrikštyti žemaičius. 1422-aisiaisVokiečių ordinas galutinai atsisakėpretenzijų į Žemaitiją ir nuo to lai-ko grėsmės Lietuvai nebekėlė.•

Pašto ženklas krikšto jubiliejui

Pirmasis šių metų Lietuvos paštoženklas skirtas Žemaitijos krikštui.Interneto nuotrauka

Manoma, kad Kimų šeimoje,kuri jau daugiau kaip šešis dešimtmečius valdo Šiaurės Korėją, gimė įpėdinis. Apie taisprendžiama iš naujojo šalies lyderio Kim Jong Uno žmonos figūros pasikeitimo.

Kad Ri Sol Ju laukiasi, buvo kal-bama jau kelis mėnesius, tačiau sau-sio 3-iąją ji pasirodė viešai be jokiųnėštumo ženklų. Per oficialų priė-mimą, surengtą Naujųjų metų pro-ga, šalies vadovo žmona, kaip pa-rodė Šiaurės Korėjos valstybinėtelevizija, vilkėjo prie kūno priglu-dusį kostiumėlį. Pietų Korėjos žur-nalistai mano, jog dar vienas įrody-mas, kad Ri Sol Ju tikrai pagimdėkūdikį, - tame renginyje nuskambė-jusi populiari daina “Kai gimsta vai-kelis”. Ją atliko moterų ansamblis.

Pirmoji Šiaurės Korėjos dama dumėnesius nesirodė viešai. O kaigruodžio viduryje Kim Jong Unassu žmona atvyko į gedulingas iškil-mes, skirtas pirmosioms jo tėvoKim Jong Ilo mirties metinėms pa-minėti, Ri Sol Ju vilkėjo tradicinę

korėjiečių suknelę, po kuria buvoaiškiai matyti didelis pilvukas.

Ri Sol Ju yra baigusi Kim Il Sungouniversitetą. Jos tėvas - dėstytojas, mo-tina - gydytoja. Manoma, kad pirmo-jo valstybės vadovo anūkas ją vedė dar2009 metais ir jie jau turi vaiką.

Tačiau Šiaurės Korėjos televizijaapie Kim Jong Uno vedybas prane-šė tik 2012 metų liepos mėnesį. Ikitol šalies gyventojai galėjo tik spė-lioti, kas ta paslaptinga moteris, pa-staruoju metu vis lydinti jaunąjį ly-derį. Pranešimas apie jų santuokąbuvo naujas žingsnis Šiaurės Korė-jos istorijoje. Jis turėjo simbolizuo-ti, kad ši valstybė tampa atviresnė,nors iš tiesų joje niekas nepasikeitė.

Kim Jong Unas partijos ir valsty-bės vadovu tapo po savo tėvo KimJong Ilo mirties 2011 metų gruodį.Jaunasis vadas iš karto žengė neti-kėtą žingsnį - jis pasveikino savotautiečius Naujųjų metų proga kal-bėdamas per televiziją, o to nieka-da nedarė nei jo tėvas, nei senelis.Kim Jong Unas pažadėjo sukurtiklestinčią valstybę ir “negailestin-gai naikinti agresorius kovoje užtautos suvienijimą”.•

Gimė įpėdinis

Taip Ri Sol Ju atrodė gruodžio viduryje. Ir taip - sausio 3 dieną.

Manėte, kad turėsite vargo tik su būsima uošve?Nieko panašaus! Tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtamoteris pasirengusi paliktivyrą, jei šis nepatinka jos augintiniui.

Beje, vyrai kur kas mažiau prie-raišūs - tik 12 proc. paliktų mylimą-ją, jei augintinis jos nepriimtų. Tyri-mas, kurį užsakė gyvūnų apsaugosorganizacija NOAH, atskleidė, kiekDidžiojoje Britanijoje šeimininkamssvarbūs jų naminiai gyvūnėliai. Pa-aiškėjo, kad žmonės tariasi su savoaugintiniais dėl širdies reikalų, odaugelis prisipažino pasikalbantysir apie kitus dalykus, pavyzdžiui,orą. 10 proc. šeimininkų pasirengęverčiau mesti rūkyti, bet nesumažin-ti išlaidų savo augintiniui.

Neilas Parishas, parlamento de-

putatas ir gyvūnų socialinės rūpy-bos parlamentinės grupės pirminin-kas, sako: “Kaip išdidus labradoroVilberforso savininkas žinau, kadnaminiai gyvūnai - mūsų šeimų na-

riai. Todėl svarbu, kad rūpintumė-mės jų sveikata kaip ir savąja.”•Yonhap, BNS, AFP, “Interfax”, “TheDaily Mail”, LŽ

Tikrasis širdies draugas

Šuo gali būti neįveikiamas vyro konkurentas... / Užsienio spaudos nuotrauka

G.Depardieu, savo šalyje pasijutęs pažemintas dėl socialistų pareiškimų, gavo iš V.Putino Rusijos pilietybę.AFP/Scanpix nuotraukos