20
2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 (13 473) ORAI Debesuota su pragiedruliais, kritu- lių nenumatoma. Temperatūra dieną 3-4 laipsniai šilumos. 19 p. GP atstovė Rita Stundienė patvirti- no informaciją, kad gautas “kreipima- sis”, ir sakė, jog “jame išdėstytus fak- tus pavesta patikrinti Vilniaus miesto prokuratūrai”. R.Stundienės teigimu, prokurorai pateiktą informaciją privalo patikrin- ti per įstatymo numatytą terminą, ta- da bus aiški tolesnė bylos perspekty- va. Jei skunde išdėstytos aplinkybės pasitvirtins, yra didelė tikimybė, jog baudžiamojon atsakomybėn gali bū- ti patraukti ne tik galimoje aferoje da- lyvavę paprasti “Teo LT” darbuotojai, bet ir bendrovės vadovai. 4 p. “Teo LT” kaltinama dokumento klastojimu www.lzinios.lt Kaina 1,99 Lt 15 p. DIENOS TEMOS Opozicijai užkliuvo ministrų kelionės 3 p. KULTŪRA Iš boso Raimundo Juzuičio filosofijos AFP/Scanpix nuotrauka Jau šiandien 21 valandą Lietuvos laiku Katalikų bažnyčia neturės popiežiaus. Benediktas XVI vakar atsisveikino Šv. Petro aikštėje daugiau kaip 100 tūkst. tikinčiųjų pažadėjęs “lydėti Bažnyčią maldose” ir prisiminęs savo pontifikato “džiaugsmo ir šviesos akimirkas”. Konklavos sprendimas išrinkti jį popiežiumi kirtęs it krintantis giljo- tinos peilis. Taip pasakojo Josephas Ratzingeris. Jis meldęs Dievą šitaip jo nebausti, bet maldos nebuvo iš- klausytos. 2005 metų kovo 19-osios vakarą Šv. Petro bazilikos balkone pajuodusiais nuo ašarų paakiais, bet susitaikęs su likimu jis, jau kaip Benediktas XVI, laimino Romą ir pasaulį. Šiandien išsaugodamas to- kį vardą popiežius palieka Šventąjį Sostą. Benedikto XVI kalbos ir raštai ro- do, jog savo pontifikatą jis suvokė kaip kovą, kartą net skundėsi, kad sąvoka “Ecclesia militans” (karinga Bažnyčia) visai be reikalo išėjo iš mados. Pasaulio pasipriešinimą jo kursui popiežius suvokė kaip Dan- gaus pritarimą, kurio tikėjosi ir pra- nešdamas apie savo netikėtą žings- nį. Jis prisipažino neįstengiantis “toliau gerai atlikti” jam Dievo pa- vestos tarnystės toje pačioje Siksto koplyčioje, kurioje buvo išrinktas Šventuoju Tėvu. Nors savo pasitrau- kimu Benediktas XVI sulaužė tra- diciją, jis sakė, kad Bažnyčiai būtinas naujas gaivus pontifikas, galintis su- grąžinti jai galią. Benediktas XVI nepelnė žmonių meilės, bet visada buvo jų gerbiamas. Praėjus metams po konklavos, kai jis apsilankė Lenkijoje, Vokietijos tele- vizijos reporteriai gatvėje jaunos mo- ters paklausė, ar jai patinka naujasis popiežius. “Mūsiškis buvo linksmes- nis”, - atsakė lenkė. 5 p. Generalinę prokuratūrą (GP) pasiekė skundas, kuriame Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kaltina bendrovę “Teo LT” dokumento klastojimu ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamos veikos. Benediktas XVI siūlė dar ryžtingiau kovoti su blogiu, pačiu šėtonu ir jo “mirties kultūra”. Lietuvos žinios Šiandien skaitykite priedą Energetika 2013 7-13 p.

2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Atsisveikina

Citation preview

Page 1: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 (13 473)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais, kritu-lių nenumatoma. Temperatūra dieną 3-4 laipsniai šilumos.

19p.

GP atstovė Rita Stundienė patvirti-no informaciją, kad gautas “kreipima-sis”, ir sakė, jog “jame išdėstytus fak-tus pavesta patikrinti Vilniaus miestoprokuratūrai”.

R.Stundienės teigimu, prokuroraipateiktą informaciją privalo patikrin-ti per įstatymo numatytą terminą, ta-

da bus aiški tolesnė bylos perspekty-va. Jei skunde išdėstytos aplinkybėspasitvirtins, yra didelė tikimybė, jogbaudžiamojon atsakomybėn gali bū-ti patraukti ne tik galimoje aferoje da-lyvavę paprasti “Teo LT” darbuotojai,bet ir bendrovės vadovai.

4p.

“Teo LT” kaltinama dokumento klastojimu

www.lzinios.lt

Kaina 1,99 Lt

15p.

DIENOS TEMOS

Opozicijai užkliuvo ministrų kelionės 3p.

KULTŪRA

Iš boso RaimundoJuzuičio filosofijos

AFP

/Sca

npix

nuo

trau

ka

Jau šiandien 21 valandą Lietuvos laiku Katalikų bažnyčianeturės popiežiaus. BenediktasXVI vakar atsisveikino Šv. Petroaikštėje daugiau kaip 100 tūkst.tikinčiųjų pažadėjęs “lydėti Bažnyčią maldose” ir prisiminęssavo pontifikato “džiaugsmo ir šviesos akimirkas”.

Konklavos sprendimas išrinkti jįpopiežiumi kirtęs it krintantis giljo-tinos peilis. Taip pasakojo JosephasRatzingeris. Jis meldęs Dievą šitaip

jo nebausti, bet maldos nebuvo iš-klausytos. 2005 metų kovo 19-osiosvakarą Šv. Petro bazilikos balkonepajuodusiais nuo ašarų paakiais,bet susitaikęs su likimu jis, jau kaipBenediktas XVI, laimino Romą irpasaulį. Šiandien išsaugodamas to-kį vardą popiežius palieka ŠventąjįSostą.

Benedikto XVI kalbos ir raštai ro-do, jog savo pontifikatą jis suvokėkaip kovą, kartą net skundėsi, kadsąvoka “Ecclesia militans” (karingaBažnyčia) visai be reikalo išėjo išmados. Pasaulio pasipriešinimą jo

kursui popiežius suvokė kaip Dan-gaus pritarimą, kurio tikėjosi ir pra-nešdamas apie savo netikėtą žings-

nį. Jis prisipažino neįstengiantis“toliau gerai atlikti” jam Dievo pa-vestos tarnystės toje pačioje Siksto

koplyčioje, kurioje buvo išrinktasŠventuoju Tėvu. Nors savo pasitrau-kimu Benediktas XVI sulaužė tra-diciją, jis sakė, kad Bažnyčiai būtinasnaujas gaivus pontifikas, galintis su-grąžinti jai galią.

Benediktas XVI nepelnė žmoniųmeilės, bet visada buvo jų gerbiamas.Praėjus metams po konklavos, kai jisapsilankė Lenkijoje, Vokietijos tele-vizijos reporteriai gatvėje jaunos mo-ters paklausė, ar jai patinka naujasispopiežius. “Mūsiškis buvo linksmes-nis”, - atsakė lenkė.

5p.

Generalinę prokuratūrą (GP)pasiekė skundas, kuriame Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT)kaltina bendrovę “Teo LT” dokumento klastojimu ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamos veikos.

Benediktas XVI siūlė darryžtingiau kovoti su

blogiu, pačiu šėtonu ir jo“mirties kultūra”.

Lietuvos žiniosŠiandienskaitykitepriedą

Energetika 2013 7-13p.

Page 2: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

2013 02 28Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

INGRIDA ŠIMONYTĖ

Seimo Biudžeto ir finansų komite-to (BFK) pirmininkas Bronius Bra-dauskas savo pastarajame interviu“Lietuvos žiniose” pažėrė krūvą są-mokslo teorijų ir apibendrinimų.Teiginys, kad tai, kas įvyko Lietuvosbankų sektoriuje per pastaruosiuspusantrų metų, negali vykti demok-ratiniuose kraštuose, nestebina pri-simenant autoriaus pašlovinimusAleksandro Lukašenkos režimui.Priminkime Vakarais mažiau besi-dominčiajam, kad per pastarąją kri-zę (o ir anksčiau) daugybėje šalių, iškurių demokratijos statuso neatim-si, ir bankrutavo, ir buvo pertvarko-ma, ir rekapitalizuojama aibė ban-kų, kurie žlugo ar dėl nepalankiosekonominės padėties ir prisiimtosper didelės rizikos, ar dėl bankų va-dovų nusikalstamos veikos.

Pradėkime nuo “Snoro”, mat Sei-mo BFK pirmininkui jo buvęs kole-

ga sakė, “kad bankas ir toliau galėjodirbti”. Visų pirma, paklauskime, iškur tokios buvusio kolegos finansi-nės žinios? Iš sėdėjimo valdyboje?

Antra, panagrinėkime, ar bankasiš tiesų galėjo dirbti taip, kaip dirbęs.Panagrinėkime, kaip jis dirbo pasku-tiniu metu iki sustabdymo. Net buvęsLietuvos bankas su buvusia pusiauakla priežiūra matė reikalą apriboti“Snoro” galimybes rinkti indėlius užmilžinišką palūkanų normą, nes su-prato, kuo spartus indėlių portfeliopūtimasis potencialaus nemokumoatveju gresia mokesčių mokėtojams.Tačiau bankas pūtėsi toliau - priim-damas santaupas į instrumentus bedraudimo ir klaidindamas žmones.Žinoma, teoriškai galėjo ir dar toliaupūstis gal mėnesį, gal du, gal penkis,tačiau galiausiai būtų likęs tik dar di-desnis nevykusiai savo pinigus pa-skolinusių ir nusivylusių žmoniųskaičius. Neabejoju, jog BernardasMadoffas irgi būtų sakęs, kad “galė-jo veikti ir toliau”, jeigu tik jam nebū-tų sutrukdęs tas, kuris išklebino ir ap-nuogino finansinę piramidę.

Ir trečia - gal buvęs pirmininko ko-lega sakė, arba gal pirmininkas patssusiskaičiavo, kiek dar mokesčių mo-

kėtojams būtų kainavęs kiekvienasvėlesnis tokio banko darbo mėnuo?

Kaip dera demokratinėje šalyje,banko akcininkams buvo suteiktosvisos galimybės spręsti banko finan-sines problemas bendradarbiaujantsu Lietuvos banku. Tačiau, matyt, pa-gal “demokratijų” į Rytus madą kaž-kas veikiau nutarė valstybę pagąsdin-ti - suregzti sąmokslo teoriją, panašiąį B.Bradausko, spaudoje, sukelti pa-

niką ir eventualiai kreiptis likvidumoparamos į Vyriausybę, nors įstatymaigriežtai draudžia teikti likvidumo pa-galbą nemokiam bankui. Šis suma-nymas nepavyko.

Taigi, pone pirmininke, tautos įga-liotas sergėti mokesčių mokėtojų pi-nigus, “bankas galėjo dirbti toliau”,tik didindamas būsimus kreditoriųnuostolius. Tų kreditorių, tarp kuriųir pirmininko godojami pensininkai,ir valstybės institucijos. Turbūt bus

girdėjęs pirmininkas, kad, išskyrus lė-šų pritraukimą, bankas realios veiklosLietuvoje nevykdė, t. y. Lietuvos ūkiopraktiškai nekreditavo. Todėl jo bank-roto poveikis ūkiui buvo minimalus.

Žinoma, jeigu koks nors bankastuo metu būtų pageidavęs perimti“Snoro” veiklos dalį, būtų buvę džiu-gu. Vis dėlto tokių nebuvo. Todėl jobankrotas buvo pigiausias sprendi-mo būdas.

Iš Ūkio banko akcininkų galimy-bės išspręsti savo banko problemas bevalstybės institucijų įsikišimo irgi nie-kas neatėmė - buvo parengtas planas,o juk ir vieša paslaptis, kad vyko pri-vačios derybos dėl galimo bankų jun-gimosi. Visi būtų tik lengviau atsidu-sę, jeigu tokiu susitarimu viskas būtųir pasibaigę, ar bent jau Ūkio bankasbūtų vykdęs savo įsipareigojimus Lie-tuvos bankui. Deja, viskas virto cirkuir balaganu, kurio toleruoti Lietuvos

bankas negalėjo - Ūkio bankas irgigalėjo kreiptis likvidumo paramos bū-damas iš esmės nemokus. Čia tik BFKpirmininkui gal atrodo, kad bankasyra savaime kažkokia vertybė ir labainuostabus kąsnelis, o tas, kuris turibanką, yra “kietas verslininkas”.

Reikia tik džiaugtis, kad šiuo atve-ju dėl anksčiau vykusių privačių de-rybų iš karto atsirado privatus ban-kas, norintis priimti “gerąją” Ūkiobanko dalį ir tokiu būdu išsaugotidalį verslo bei didžiąją dalį klientų.Priešingu atveju būtų tekę rinktisbankrotą arba rekapitalizavimą,abiem atvejais kainavusį daugiaumokesčių mokėtojams, turint galvo-je banke rasto turto santykį su draus-taisiais indėliais.

Galima suprasti, kad kai kuriemsviešiems asmenims didžiulę nostal-giją ir liūdesį kelia tai, kad Šiauliųbankas, matyt, neperims buvusiųtradicijų švęsti “Staryj novyj god” irverslas vyks pagal nuobodžias vaka-rietiškas bankininkystės tradicijas.Be šokių, be partijų ir be prastos po-ezijos. Vis dėlto nuo to mums visiemstik geriau. Net ir BFK pirmininkui,kuris taip pat yra šios šalies mokes-čių mokėtojas. Atrodo.•

Juk B.Madoffas irgi būtų dar mielai padirbėjęs

Taigi, pone pirmininke, tautos įgaliotas sergėti mokesčių mokėtojų pinigus,

“bankas galėjo dirbti toliau”, tik didindamasbūsimus kreditorių nuostolius.

Su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariu konservatoriumiKazimieru Kuzminsku kalbamės apie planuojamą sveikatos apsaugos sistemospertvarką.

- Naujasis sveikatos apsaugos mi-nistras Vytenis Andriukaitis savokadenciją pradėjo žadėdamas iš es-mės pertvarkyti sveikatos apsaugossistemą. Kaip vertinate tokius dras-tiškus jo užmojus?

- Kartu su ministru 1992-1996 me-tais dirbome viename Sveikatos, so-cialinių reikalų ir darbo komitete irkūrėme visą sveikatos sistemos poli-tiką reglamentuojančius teisės aktus.Nežinau, ar V.Andriukaitis norėtųdaug ką keisti, nes ten viskas mūsųbuvo numatyta. Kai ką peržiūrėti rei-kėtų, nes praėjus 20 metų tikrai yrataisytinų dalykų. Pirmiausia būtinaatsisukti į žmones. Medicina sukur-ta ne gydytojams, ne slaugytojoms,ne verslui, o žmonėms. Pasižiūrėki-me, ar jie tikrai patenkinti dabartinesveikatos apsauga.

- Vienas ministro jau pateiktųsiūlymų - apriboti privačių gydymoįstaigų veiklą - sukėlė nemažaiprieštaringų vertinimų. Kokia Jūsųnuomonė šiuo klausimu?

- Nepritarčiau ribojimui, tačiauįdėmiai išnagrinėti privačių gydy-

mo įstaigų veiklą reikėtų. Tai - svars-tytinas klausimas.

- Viešumoje diskutuojama, kadmedicinos mokslus baigę jauni spe-cialistai turėtų būti įdarbinami tuo-se regionuose, kuriuose labiausiaitrūksta gydytojų. Absolventai pri-verstinai dirbti provincijoje nenoriir tvirtina, kad taip būtų varžomos

jų teisės ir laisvės. Ar pritartumėtetokiam sumanymui?

- Manau, kad baigusieji medici-nos mokslus valstybės lėšomis savošaliai turėtų šiek tiek atidirbti. Ne-jaugi esame tokia turtinga valstybė,kad galime visam pasauliui pareng-ti specialistų? Todėl pritarčiau nuos-tatai, kad jei valstybė tave išmokė, tai

būk malonus ir grąžink jai atitinka-mas lėšas.

- Gydytojams dalis siūlomų mi-nistro reformų kelia nepasitenkini-mą. Ar įmanoma sveikatos apsau-gos sistemos pertvarka, jei nebusmedikų bendruomenės palaikymo?

- Vienas ministras, be bendruome-nės, pertvarkos tikrai neatliks. Ne-manau, kad jis karštakošiškai šoktų įugnį, nes pirmiausia reikia išsiaiškin-ti situaciją ir su pacientais, ir su me-dicinos darbuotojais. Bendruomenėspalaikymas turi būti.

- Prezidentė dar praėjusios Seimokadencijos metu inicijavo Sveikatospriežiūros įstaigų įstatymo pataisas,kuriomis siūlyta rotuoti tokių įstaigųvadovus. Seimas priėmė tik dalįvalstybės vadovės siūlymų, tačiaunepritarė, kad medicinos įstaigų va-dovai pareigas eitų ne daugiau kaipdvi kadencijas iš eilės. Ar privalomarotacija nepadėtų užtikrinti efekty-vesnio gydymo įstaigų valdymo?

- Šiuo klausimu dar praėjusioskadencijos Seime esu pabrėžęs, kadgydymo įstaigų vadovų rotacijai ne-pritariu. Kiek mačiau vadovų stra-tegiją, kaip plėtoti įstaigos veiklą,kokiose srityse specializuotis, jiedažniausiai yra numatę keleriemsmetams ar net penkmečiams. Jeigurotacijos būdu vadovas būtų keičia-mas kas penkerius ar šešerius me-tus, jis paskutinius metus tinkamai

nebedirbtų. Kam jam dirbti, jei jisvis tiek išeis iš tos gydymo įstaigos?Jis jau bus suinteresuotas ieškotisdarbo kitur.

Žinoma, kartais vadovus pris-pausti reikia, nes kai kuriose gydy-mo įstaigose jau esama “karaliukų”.Tačiau sudarykime nepriklausomasatestacijų komisijas, kurios išnag-rinėtų vadovų veiklą, jų kvalifika-ciją ir nuspręstų, ar vadovai gali tęs-ti darbą.

- Ar nesibaiminate, kad nuolatinėssveikatos apsaugos sistemos refor-mos, kurios dažniau sukelia medikųbendruomenės nusivylimą, nei duo-da apčiuopiamų rezultatų, gydytojuspaskatins emigruoti iš Lietuvos?

- Dažnai susitinku su medikais, jieteigia nebenorintys 20 metų trunkan-čių reformų. Gydytojai nori aiškumo,kad galėtų planuoti savo ateitį. Turi-me tiksliai pasakyti, ką esame numa-tę daryti. Tikrai matau nusivylimą,kuris skatina gydytojus išvažiuoti.

Todėl nepritariu drastiškomsV.Andriukaičio reformoms, norsgalbūt žiniasklaida persistengė iš-pūsti visas jo mintis. Netikiu, kad jistaip drastiškai elgsis. Negalima išar-dyti ir sugriauti tai, kas ilgą laiką bu-vo kurta. Nedarykime perversmų, opataisykime padėtį taip, kad žmo-nėms būtų geriau.•Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

K.Kuzminskas: “Negalima išardyti ir sugriauti tai, kas ilgą laiką buvo kurta.”

Medicina turi būti pritaikyta žmonėmsSeimo tribūna

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. [email protected]

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Page 3: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

TOMAS BAŠAROVAS

Rajonus, kuriuose jau šį sekma-dienį vyks pakartotiniai Seimorinkimai, pastarosiomis savai-tėmis su darbo vizitais įnirtingainarstė Vyriausybės nariai. Opozicija įžvelgė paslėptą valdančiųjų agitaciją balsuotiuž jų kandidatus.

Atsitiktinumas ar ne, bet prieš pa-kartotinius Seimo rinkimus ministrųkelionės driekėsi ten, kur prie balsa-dėžių netrukus ateis rinkėjai. Opo-zicija aiškina, kad deklaruojami mi-nistrų darbo vizitai ir susitikimai sužmonėmis tėra paslėpta agitacija.Vyriausybės nariai tokius kaltinimusatmeta ir tikina iš sostinės išvažiuo-jantys tik darbo reikalais.

Teisingumo ministras socialdemok-ratas Juozas Bernatonis neslėpė lankę-sis rajonuose, kur vyks pakartotiniaiSeimo rinkimai, nes jo darbo kelioniųmaršrutai esą driekiasi per visą šalį.“Esu ne Vilniaus, bet visos Lietuvos mi-nistras, todėl man reikia važinėti”, - LŽsakė J.Bernatonis. Jis prisipažino, kadvasario pradžioje lankydamasis Uk-mergėje agitacija užsiiminėjo. “Darbo

metu sprendžiau klausimus, kurie manpriklauso, o po darbo užsiėmiau agi-tacija, nes aš esu politikas”, - teigė jis.

Zarasų, Ukmergės, Biržų ir Kupiš-kio rajonuose spėjo pasisvečiuoti kitisocialdemokratai - sveikatos apsaugosministras Vytenis Andriukaitis, ūkioministrė Birutė Vėsaitė. Prieš savaitęBiržuose ir Kupiškyje lankėsi kraštoapsaugos ministras Juozas Olekas.

Pirmiems vizitams po Lietuvą socia-linės apsaugos ir darbo ministrė “dar-bietė” Algimanta Pabedinskienė rinko-si Ukmergę, Biržus ir Kupiškį. Kaip tikšiuos rajonus apimančiose vienmanda-tėse rinkimų apygardose Darbo partijayra iškėlusi du savo kandidatus į Seimą.Praėjusią savaitę Ukmergėje lankėsi“darbiečių” į švietimo ir mokslo mi-nistro postą deleguotas Dainius Paval-kis. Rytoj į susitikimą su Biržų ir Kupiš-kio rajono žemdirbiais planuoja vykti“darbietis” žemės ūkio ministras Vigi-lijus Jukna. Kaip teigė jo atstovė spau-dai, ministras yra pasižadėjęs susitiktisu visų šalies rajonų žemdirbiais.

Kupiškyje ir Biržuose svečiavosi iraplinkos ministras “tvarkietis” Va-lentinas Mazuronis. Kartu su aplin-kos viceministru Almantu Petkumijis lankėsi miškų urėdijoje, susitikosu vietos bendruomene. “Jeigu susi-tikimai su mūsų ministerijos kuruo-jamų sferų darbuotojais opozicijai at-rodo kaip politikavimas, tai linkiujiems kuo daugiau politikuoti”, - LŽtvirtino V.Mazuronis. Praėjusią sa-vaitę kelionėje į Biržus draugiją Ap-

linkos ministerijos vadovams palai-kė ir jųdviejų partijos kolega finansųviceministras Vytautas Galvonas. Jissavo kandidatūrą kaip tik kelia Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje.“V.Galvono buvimas greta kalbantklausimais, kurie aktualūs žmonėms,man, kaip ministrui, netrukdė”, - aiš-kino V.Mazuronis.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokratųfrakcijos seniūno pirmasis pavaduo-

tojas Jurgis Razma įsitikinęs, kad mi-nistrai tikslingai pasirinko važiuotiten, kur vyks pakartotiniai Seimorinkimai. “Akivaizdu, kad tai yra tikpriedanga agituoti už savo partijosiškeltus kandidatus”, - LŽ sakė jis.

J.Razmos teigimu, ministrams ne-draudžiama remti savo partijos kolegų,tačiau tai daryti jie turėtų ne darbo va-landomis. “Manau, turėtų būti de-monstruojamas platesnis tarnybinėsetikos supratimas ir nereikėtų mėgin-ti primityviai dangstytis vaizduojant,kad tai yra ministro bendravimas suvisuomene”, - pažymėjo jis.

Politologė Lidija Šabajevaitė neat-metė galimybės, kad ministrai savodarbo vizitus rajonuose, kur vyks rin-kimai, panaudojo politinės agitacijostikslams. “Suprantama, kad tokie da-lykai egzistuoja, tačiau kol nėra konk-rečių įrodymų, bandymų spėlioti ga-li būti visokiausių”, - LŽ sakė ji.

Politologės teigimu, politikai net ne-norėdami gali pakliūti į dviprasmiškąsituaciją, kai prieš rinkimus surengiasusitikimą su vietos bendruomene.“Taip gali agituoti net neagituoda-mas”, - pažymėjo L.Šabajevaitė.

Ji mano, kad įtarimų nebūtų kilę, jeiprieš rinkimus ministrai būtų atšaukęsavo vizitus į minėtus rajonus. •

Dienos temos 32013 02 28Lietuvos žinios

RAIMONDA RAMELIENĖ

Valdančiųjų “darbiečių” ir“tvarkiečių” jungimosi planamsgresia korekcijos. Iki nuospren-džio įsiteisėjimo Darbo partijos(DP) juodosios buhalterijos by-loje prokurorai teismo prašouždrausti šiai politinei jėgaikeisti juridinį statusą.

Kelias iki partinių tuoktuvių, dėlkurių DP bei “Tvarka ir teisingumas”(TT) suderėjo praėjusį sekmadienį,gali būti gerokai sudėtingesnis, nei at-rodė iš pradžių. Generalinės proku-ratūros prokuroras Saulius Verseckasvakar Vilniaus apygardos teismo, ku-ris nagrinėja vadinamąją juodosiosbuhalterijos bylą, paprašė laikinai ap-riboti DP veiklą, iki nuosprendžio įsi-teisėjimo uždraudžiant pakeisti jos ju-ridinį statusą, likviduoti ar pertvarkyti.

Ir “darbiečių”, ir “tvarkiečių” ly-deriai prokuroro prašymą įvertinokaip politikavimą. Teisės ekspertų tei-gimu, jei teismas apribotų DP, kaipjuridinio asmens, veiklą, tai būtų uni-kalus atvejis Lietuvos teisminėje prak-tikoje. Savo žodį šiuo klausimu teis-mas turėtų tarti rytoj.

Išvengtų atsakomybėsProkuroras S.Verseckas prašymą

teismui motyvavo tuo, kad po dviejųpartijų jungtuvių atsiradęs naujas juri-dinis darinys negalės būti traukiamas

baudžiamojon atsakomybėn. “Jeigupartijos būtų sujungtos į vieną, šiojebaudžiamojoje byloje Darbo partijanustotų egzistuoti kaip juridinis viene-tas, būtų išregistruota iš registro. Nie-kur nenumatyta, kad naujai įsteigtasjuridinis asmuo gali būti traukiamasbaudžiamojon atsakomybėn už nusi-kalstamą veiką”, - pabrėžė prokuroras.Jo teigimu, apriboti DP veiklą būtina,kad partijos atžvilgiu būtų įmanomapriimti nuosprendį.

Mato “režisierių”Vienas teisiamųjų, Seimo pirminin-

ko pirmasis pavaduotojas VytautasGapšys po teismo posėdžio pasiūlymą

neleisti jungtis partijoms palygino sudraudimu kaltinamiesiems mirti. Jonuomone, prokuroro prašymas yraskubotas ir gerai neapgalvotas. Esą DPjau anksčiau susijungė su Naująja są-junga ir baudžiamajam procesui tai nėkiek nepakenkė. Politikas užsiminė apiegalimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą.

DP vicepirmininkės Virginijos Balt-raitienės teigimu, prokuroro prašymasįrodo bylą esant politinę. “Nemanau,kad prokuroras savarankiškai priėmėsprendimą. Šioje byloje yra režisierius,kuris viską režisuoja nuo pradžių. Bi-jomasi, kad neatsirastų viena stipri jė-ga, kuri būtų didžiulis oponentas ki-toms partijoms”, - pareiškė ji.

Kišasi ten, kur nereikia?TT vadovas europarlamentaras Ro-

landas Paksas vakar aiškino, kad siekisapriboti DP veiklą nekeičia partijų pla-nų jungtis. “Kiekvienas turėtume dirb-ti savo darbą. Politikai daryti sprendi-mus - jungtis, nesijungti, kurti stipriusdarinius, nekurti, prokurorai turėtųdirbti pagal Prokuratūros įstatymą irnepolitikuoti. Tada valstybėje bustvarka. Mūsų planų jungtis tai nekei-čia ir negalėjo pakeisti, mes einametoliau”, - sakė R.Paksas.

TT vicepirmininko Valentino Ma-zuronio nuomone, prokuroro prašy-mas yra ne tik kišimasis, bet ir bandy-mas daryti įtaką valstybėje vykstantiemspolitiniams procesams, šiuo atveju -partijų jungimuisi. “Teisėsauga ir poli-tika turėtų būti atskirtos”, - pabrėžė jis.

Pirmas atvejisMykolo Romerio universiteto Bau-

džiamosios teisės ir proceso instituto

profesoriaus Raimundo Jurkos teigi-mu, baudžiamosios bylos, kuriose yrakaltinami juridiniai asmenys, Lietu-voje yra tam tikra naujovė, nors ati-tinkamos teisinės nuostatos galiojajau 10 metų. Teisininkas prisipažino,

kad jam asmeniškai dar nėra tekę gir-dėti atvejo, kad teisminio nagrinėjimometu teismas būtų pritaikęs įstatymonumatytą kardomąją priemonę - lai-kiną juridinio asmens veiklos apri-bojimą arba sustabdymą.

“Mano žiniomis, tokio preceden-to dar nėra buvę. Todėl pirmas kar-tas visada įdomus. Įdomu, kaip for-muosis teisminė praktika”, - LŽ sakėR.Jurka. Anot profesoriaus, teismasturės motyvuotai išdėstyti savosprendimo, kad ir koks jis būtų, mo-tyvus. Teisininko teigimu, priimtisprendimą laikinai sustabdyti arbaapriboti juridinio asmens veiklą teis-mas gali įžvelgdamas grėsmę, kad tei-siamas juridinis asmuo gali sudarytikokius nors sandėrius, perleisti pa-reigas ir įsipareigojimus kitam juridi-niam asmeniui ir kt. “Kad nedingtųatsakomybės subjektas, natūralu,teismas gali patenkinti prokurorųprašymą”, - sakė R.Jurka.

DP lyderis V.Uspaskichas antra-dienio naktį buvo paguldytas į Kau-no klinikas įtariant ūminį išeminį šir-dies sindromą. Vakar jo būklė buvostabili. Diagnozė bus patikslintašiandien arba rytoj.•

Tuoktuvių euforiją sklaido prokurorai

Lukiškių aikštėje prie Vilniaus apygardos teismo vakar mitingavo apie200 DP rėmėjų. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

S.Verseckas: “Niekur nenumatyta, kad naujai įsteigtas juridinis asmuo gali būti traukiamas

baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką.”

L.Šabajevaitė: “Taip gali agituoti net

neagituodamas.”

Opozicijai užkliuvo ministrų kelionės į rajonus

MĖGINS RASTI LĖŠŲ

Lenkijos Punsko valsčiaus taryba va-kar paskelbė ketinanti uždaryti dar trislietuviškas mokyklas, jei per tris mėne-sius nepavyks gauti papildomo finan-savimo. “Priimtas nutarimas dėl keti-nimų uždaryti Navinykų, Pristavoniųir Vidugirių mokyklas. Šio nutarimopagrindimas buvo toks, kad trūksta pi-nigų. Aš buvau įpareigotas ieškoti pa-pildomų šaltinių”, - sakė Punsko vals-čiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

Anot jo, mokyklas pavyktų išsaugotigavus apie 800 tūkst. zlotų (664 tūkst.litų). Premjeras Algirdas Butkevičiusteigia, kad Lietuvos Vyriausybė galėtųskirti iki 400 tūkst. litų mokykloms pa-remti, tačiau priduria laukiantis ir di-desnės Lenkijos paramos.

PALAIMINO PLANĄ

Vyriausybė vakar galutinai pritarė eu-ro įvedimo planui, kuriuo numatyta

pradėti pasirengimą euro įvedimui2015 metais. Pagrindinius strategi-nius sprendimus priims komisija, ku-riai vadovaus premjeras. Finansų mi-nistras vadovaus koordinacinei darbogrupei, kurioje apie savo siūlymus in-formuos ir veiksmus derins atskiromsdarbo grupėms vadovausiantys ūkio,socialinės apsaugos ir darbo, teisin-gumo ministrai, taip pat užsienio rei-kalų ministras ir Lietuvos banko ats-tovai. Kartą per ketvirtį komisija irkoordinacinė darbo grupė bus infor-

muojamos apie tai, ar Lietuva atitinkavadinamuosius Mastrichto kriterijus.

ĮTEIKĖ PROTESTO NOTĄ

Azerbaidžano ambasadorius HasanasMammadzada įteikė notą Lietuvos už-sienio reikalų ministerijai dėl Seime vy-kusio renginio, kuriame dalyvaujantnepripažintos Kalnų Karabacho res-publikos užsienio reikalų ministrui nu-tarta kurti draugystės su Kalnų Karaba-

chu grupę. Azerbaidžanas dėl šio rengi-nio pareiškė “gilų susirūpinimą” irperspėjo, kad tai “gali neigiamai atsi-liepti dvišaliams santykiams”. “Visosšios teritorijos yra okupuotos Armėni-jos karinių pajėgų. Bet kokie veiksmaibe Azerbaidžano Respublikos sutiki-mo yra laikomi mūsų respublikos suve-reniteto ir teritorinio vientisumo pažei-dimu”, - sakė ambasados pareigūnas,nenorėjęs būti cituojamas pavarde.

BNS, LŽ

Konservatorius J.Razma neabejoja, kad ministrai pastaruoju metu sąmoningaikeliavo būtent ten, kur vyks pakartotiniai Seimo rinkimai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Trumpai

Page 4: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

2013 02 28Lietuvos žinios4 Dienos temos

DENISAS NIKITENKA

Vasaros sezonui besirengian-čios tarnybos, atsakingos užskęstančiųjų Baltijos jūroje gelbėjimą, prabilo apie būtinybę įrengti papildomusgelbėtojų postus.

Palangos gelbėtojams, kurie no-rėtų įrengti tris naujus postus tiesNemirseta bei Šventojoje ir juosedirbti, reikėtų apie 30 tūkst. litų. Pa-pildomo posto reikėtų ir Neringo-je, Juodkrantėje.

Esami postai išdėstyti pagal soviet-mečiu patvirtintas schemas, todėlprižiūrint paplūdimius kai kur susi-daro “pilkosios zonos” be gelbėtojų,o šie į nelaimės vietą turi skubėti ikipusantro kilometro.

Žiūronai negelbstiOficialiai dėl galimybės įrengti pa-

pildomus gelbėtojų postus į Palangosmeriją kreipėsi kurorto savivaldybėstarybos Kontrolės komitetas. “Palan-gos gelbėtojų vadovybė skundėsi, kadtam tikruose jų prižiūrimų paplūdi-mių ruožuose poilsiautojams maudy-tis pavojinga, nes gelbėtojų stočių tennėra, o esamos - toli. Palangos meri-jai parašėme siūlymą numatyti lėšų

naujiems postams įrengti. Dabar, kaibus svarstomas šių metų kurorto biu-džetas, ši problema turėtų būti nepa-miršta”, - LŽ sakė Kontrolės komite-to vadovas Danas Paluckas.

Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pi-rožnikas patvirtino, kad vietos poli-tikams buvo išsakyta pozicija apieporeikį įrengti du naujus gelbėtojųpostus Šventojoje ir vieną - ties Ne-mirseta. “Kai mūsų bendrovė laimė-jo skęstančiųjų gelbėjimo Palangoje

paslaugos teikimo konkursą, gelbė-tojų postai jau buvo įrengti, tad jų iš-dėstymas su mumis nederintas. Da-bar esame tikri, kad trūksta trijųpostų. Tose paplūdimio vietose žmo-nės gausiai maudosi, tačiau arti-miausias postas - tik už 1,5 kilomet-ro. Gelbėtojai net su žiūronais negalipamatyti, kas vyksta tuose paplūdi-

mių ruožuose. Žinoma, vyksta pat-ruliavimas keturračiais motociklais,tačiau tai problemos neišsprendžia”, -LŽ sakė J.Pirožnikas.

Jis teigė, kad trijuose papildomuo-se postuose, kurie atrodytų kaip kil-nojamieji nameliai, pamainomisdirbtų šeši nauji gelbėtojai. “PernaiŠventojoje, kur nėra posto, nusken-do žmogus. Tose vietose, kur nėragelbėtojų postų, žmonės skęsta daž-niau, nes jie labiau atsipalaiduoja,įsidrąsina. Gelbėtojų budėjimas vei-kia prevenciškai, žmonės būna at-sargesni”, - sakė J.Pirožnikas.

Tačiau apie gelbėtojų problemą ži-nantis Palangos savivaldybės admi-nistracijos direktoriaus pavaduoto-jas Bronius Martinkus nebuvo toksentuziastingas. “Klausimas, žinoma,svarstytinas, bet šių metų biudžetetikrai nėra papildomų lėšų. Tik Ne-mirsetoje atidarius kempingą gelbė-tojų postas tikrai bus įrengtas, tačiaukempingas geriausiu atveju bus ati-darytas liepą”, - dėstė jis.

Reikėtų ir JuodkrantėjeKad reikia papildomų postų, LŽ

tvirtino ir Neringos gelbėjimo stočiųvadovas Gintaras Kuprys. “Žinoma,būtų labai gerai turėti papildomų pos-tų, tačiau kol kas į Neringos valdžią dėllėšų skyrimo naujiems postams nesik-

reipėme. Aktualiausia būtų įrengti tre-čią gelbėtojų postą Juodkrantėje. Ma-tote, tie postai įrengti vadovaujantis darsovietiniais brėžiniais, kai tarp budėji-mo vietų būdavo nustatomas maksi-malus 400 metrų atstumas. Tada žmo-nių pliažuose tiek daug nesilankydavo,o dabar 400 metrų tarp postų - perne-lyg didelis atstumas”, - teigė G.Kuprys.

Kaltas menkas finansavimas?Uostamiesčio Skęstančiųjų gelbė-

jimo tarnybos viršininkas VirginijusUrbonas stebėjosi, kodėl palangiš-kiams kolegoms prireikė naujų gel-bėjimo stočių. “Savo gelbėjimo stotiskilnojame, mat jos mobilios. Daugiau

gelbėtojų budi tose vietose, kur labiau-siai to reikia, kur daugiausia žmonių, opasikeitus situacijai postas perkeliamaskitur. Įvertinkime ir tai, kad Palangospaplūdimiuose skęstančiųjų gelbėji-mu užsiima privati bendrovė, kurilaimėjo merijos skelbtą konkursą irpasiūlė mažiausią paslaugos kainą”,- LŽ teigė V.Urbonas.

Jis informavo, kad Klaipėdosmiesto skęstančiųjų gelbėjimo tarny-bos metinis biudžetas - 767 tūkst. li-tų. Tuo metu Palangos gelbėtojų biu-džetas, pasak J.Pirožniko, daugiaunei triskart mažesnis - apie 200 tūkst.litų, nors prižiūrima teritorija dukartus didesnė nei Klaipėdoje. •

J.Pirožnikas: “Tose vietose, kur nėra

gelbėtojų postų, žmonės skęsta

dažniau, nes jie labiauatsipalaiduoja,

įsidrąsina.”

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Generalinę prokuratūrą (GP)pasiekė skundas, kuriame Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT)kaltina bendrovę “Teo LT” dokumento klastojimu ir prašopradėti ikiteisminį tyrimą dėlgalbūt nusikalstamos veikos.

GP atstovė Rita Stundienė patvir-tino informaciją, jog gautas “kreipi-masis”, ir sakė, kad “jame išdėstytusfaktus pavesta patikrinti Vilniausmiesto prokuratūrai”.

R.Stundienės teigimu, prokuroraipateiktą informaciją privalo patikrin-ti per įstatymo numatytą terminą, ta-da bus aiški tolesnė bylos perspekty-va. Jei skunde išdėstytos aplinkybėspasitvirtins, yra didelė tikimybė, jogbaudžiamojon atsakomybėn gali bū-ti patraukti ne tik galimoje aferoje da-lyvavę paprasti “Teo LT” darbuotojai,bet ir bendrovės vadovai.

Paprašė papildomų duomenų Į įtarimų keliančią istoriją tuo-

met dar Arūno Šikštos vadovauja-ma “Teo LT” įsivėlė praėjusių me-tų pabaigoje. 2012 metų lapkričio15 dieną VPT elektroninėmis prie-monėmis per Centrinę viešųjų pir-kimų informacinę sistemą paskel-bė viešąjį pirkimą “Kompiuteriųtinklo ugniasienių įsigijimas ir su-sijusių paslaugų pirkimas”. Pirki-mo apimtis nebuvo didelė, galbūtnebūtų siekusi ir 70 tūkst. litų, to-dėl jis buvo vykdomas apklausosbūdu.

VPT pirkimus priėmė šeši tiekė-jai, o du iš jų - “Teo LT” ir grupės“Invalda” valdoma UAB BAIP - pa-teikė siūlymus. Abi šios bendrovėspretendavo tapti VPT skirtų ugnia-sienių tiekėjomis, taip pat teikti jų ga-rantinės ir pogarantinės priežiūrospaslaugas.

Vokai su siūlymais buvo atplėštilapkričio 27 dieną. Kaip rašomaVPT skunde prokurorams, iškart

buvo pastebėta, kad “Teo LT” siūly-mas nebuvo iki galo skaidrus. Vie-na pirkimo sąlygų reikalavo, kad“tiekėjas turi būti siūlomų prekių ga-mintojas arba turi būti įgaliotas pre-kes parduoti, įdiegti”. “Teo LT”

elektroninėmis priemonėmis buvopateikusi 2011 metų liepos 18 dienątarptautinės ugniasienių gamintojos“Fortinet Inc.” vadovo Suomijai irBaltijos šalims Francko Bernardopasirašytą pažymą apie Lietuvojeveikiančiai bendrovei suteiktus įga-liojimus. Tačiau VPT sudaryta vie-šųjų pirkimų komisija suabejojo, ar“Teo LT” pateikta pažyma vis daryra galiojanti, todėl paprašė “patiks-linti pateiktus kvalifikacijos duome-

nis ir pateikti įrodymus, kad AB“Teo LT” pasiūlymų pateikimo me-tu iš tikrųjų turėjo teisę parduoti,įdiegti ir prižiūrėti “Fortinet Inc.”kuriamus produktus.

Pateikė klastotę? VPT prašymą “Teo LT” įvykdė pa-

lyginti greitai - jau 2012 metų gruo-džio 5 dieną ant VPT viešųjų pirkimųkomisijos stalo gulėjo antra pažyma,esą patikslinanti pirmąją. Patikslini-mas nebuvo didelis - kaip tvirtinamaVPT skunde prokurorams, antrojepažymoje buvo pridėta esą F.Bernar-do parašu patvirtinta eilutė apie visųreikiamų įgaliojimų suteikimą “TeoLT” neribotam laikui.

Viešųjų pirkimų komisijai kilo įta-rimų, ar antra pažyma nėra identiš-ka pirmajai, o F.Bernardui esą pris-kiriamas prierašas ir parašas yrasuklastoti. Elektroniniu paštu buvo

kreiptasi į “Fortinet Inc.” atstovą.2012 metų gruodžio 12 dieną VPTiš F.Bernardo gavo atsakymą, kadantra pažyma “nėra jo pasirašyta”.

Ir šįkart “Teo LT” reagavo žaibiš-kai - po šešių dienų VPT internetubuvo nusiųstas raštas, kuriame tei-giama, kad telekomunikacijų bend-rovė atsiima siūlymą toliau dalyvau-ti konkurse, nes esą “(...) dėl įvykusiosklaidos ir pasikeitusių bendradarbia-vimo santykių su partneriu (...) lai-mėjimo atveju negalėsime įvykdytisutarties sąlygų”. Tuomet VPT dėldokumento galimo suklastojimo irkreipėsi į GP.

Nurodė kitus motyvus Šiandien kyla kalbų, kad bręstan-

tis skandalas galėjo kainuoti postą“Teo LT” generaliniam direktoriuiA.Šikštai.

LŽ su buvusiu “Teo LT” vadovususisiekti nepavyko. Oficialiai jis yrapateikęs kitus atsistatydinimo mo-tyvus. Pavyzdžiui, portalui vz.ltA.Šikšta teigė, kad “sprendimą priė-mė dėl noro imtis naujos profesinėsveiklos”.

Kad galimos klastotės istorija ga-lėjo būti neoficiali A.Šikštos atsista-tydinimo priežastis, paneigė ir “TeoLT” komunikacijos vadovas Anta-nas Bubnelis. “Bendrovės admi-nistracija neturi informacijos, kadA.Šikštos atsistatydinimas iš “TeoLT” generalinio direktoriaus parei-gų būtų susijęs su šiuo konkursu”, -tikino jis.

Kartu A.Bubnelis patvirtino, kadne tik prokuratūroje, bet ir jo atsto-vaujamoje bendrovėje dėl kylančioskandalo šiuo metu yra atliekamastyrimas. “Bendrovės vadovams suži-nojus, jog konkurse buvo pateiktastikrovės galbūt neatitinkantis doku-mentas, bendrovė savo paraišką at-siėmė. Taip pat nedelsiant buvo pra-dėtas vidinis tyrimas, po kuriodokumentą pateikusių darbuotojųatžvilgiu buvo imtasi atitinkamų tei-sinių priemonių”, - aiškino “TeoLT” atstovas. •

“Teo LT” kaltinama dokumentoklastojimu

Viešųjų pirkimų komisijai kilo įtarimų, ar antra pažyma nėra identiška pirmajai,

o F.Bernardui esą priskiriamas prierašas ir parašas yra suklastoti.

Palangos gelbėtojai teigia, kad patruliavimas keturračiais problemosneišsprendžia. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Jei pasitvirtintų dokumento klastojimo faktas, bendrovės “Teo LT” reputacijai būtų suduotas smūgis. / Eltos ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Neatmetama galimybė, kad A.Šikš-ta iš “Teo LT” generalinio direkto-riaus pareigų pasitraukė sužinojęsapie galimą dokumento klastoji-mą savo vadovaujamoje įmonėje.

Pajūrio gelbėtojams trūksta postų

Page 5: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

Pasaulis 52013 02 28Lietuvos žinios

Atkelta iš • 1 p.

2008 metais, prieš pat pirmą ir pa-skutinį popiežiaus vizitą į JAV, italų ra-šytojas, profesorius Alessandro Pipernoparašė, kad Jono Pauliaus II energiją ircharizmą pakeitė “geležinė tradicijoselegancija”. Toks šaltumas nepatiko, nesžmonės labiau pageidauja atlaidžios neismerkiančios Bažnyčios.

Po gabaus aktoriaus Karolio Wojty-los atėjo vokietis mokslininkas, dėstęsFreizinge, Bonoje, Miunsteryje, Tiubin-gene ir galiausiai Rėgensburge. 1977-ųjų gegužę J.Ratzingeris, kaip vienas ge-riausių pasaulio teologų, buvo paskirtasMiuncheno arkivyskupu, o po mėne-sio - kardinolu. Dar po penkerių metųJonas Paulius II pasikvietė jį į Romą irpaskyrė katalikų kongregacijos prefek-tu. Kai savo pontifikato pabaigoje len-kas popiežius savo ištikimąjį patarėjąpaskyrė dar ir kardinolų kolegijos deka-nu, J.Ratzingeris tapo toks įtakingas, kaddauguma ekspertų net nebenorėjo ti-kėti, kad jis sutiks tapti popiežiumi.

Kuklumo J.Ratzingeris nepraradonet pakilęs iki Kristaus pavaduotojo Že-mėje, nors jo ceremonmeisteris jį ren-gė vis puošnesniais drabužiais, o iš sau-gyklų buvo atneštas paauksuotas sostas,jame sėdėdamas daugiau nei prieš šim-tą metų Pijus IX paskelbė neklystamu-mo dogmą.

Benediktas XVI nesipuikavo vadin-damas save paprastu Dievo vynuogy-no darbuotoju, nors beveik ketvirtį am-žiaus išbuvęs kardinolu prefektugreičiau kūrė Katalikų bažnyčios tvir-tovę, o ne svetingą priebėgą. Vienamesavo retų televizijos interviu jis kalbėjo,kad tikėjimas negali būti “drebantis”,jis turi būti “kibus ir tvirtas”.

Siekė aiškumoJ.Ratzingeris visada siekė aiškumo.

Vos įšventintas savo titulo simboliu pa-sirinko plačią juostą, kurią popiežiai dė-vėjo nuo ketvirto amžiaus. Taip Bene-diktas XVI ženklų kalba perdavė dvižinias - bus tvirtai laikomasi tradicijų irsiekiama suvienyti krikščionis, pirmiau-sia, stiprinant ryšius su ortodoksais. Po-piežiaus ekumeninės mintys pirmiausiakrypo į nuo seno gerbiamą ir 1054 me-tais nuo Romos atsiskyrusį Konstanti-nopolio patriarchatą, o ne į reformato-riaus Martino Lutherio Vitenbergą. Tuonusivylė dauguma protestantų, kurie išpopiežiaus vokiečio tikėjosi susitaiky-mo ženklų. Benediktas XVI vis atmes-davo jam siūlomą bendrą vakarienę, o2011 metais lankydamasis Erfurte pa-aiškino: “Tik stengiantis giliai suprasti irįsijausti į tikėjimą stiprėja vienybė.”

Teikdamas pirmenybę teologiniamaiškumui, o ne kompromisinei politi-nei išminčiai, Benediktas XVI siekė ma-žinti trintį su žydais. Norėdamas išsau-goti ir griežtą katalikų konservatyvumąjis žengė žingsnį liturgijos srityje - baž-nyčiose vėl leido apeigas lotynų kalba.Žydai dėl to pareiškė protestą, nes Be-nedikto XVI vėl leistoje naudoti Di-džiojo penktadienio liturgijoje meldžia-masi, kad Izraelio tauta patirtų “dvasiosnušvitimą per Kristų”, nesvarbu, ar žy-dai patys nori atsiversti.

Tokie veiksmai keldavo šurmulį ke-lias dienas ar savaites, vėliau būdavoužglaistomi diplomatiniais draugiš-kais abiejų šalių žodžiais. Bet tai ne-būdavo neapgalvotos formuluotės, tikitin popiežiui svarbių teologinių pa-žiūrų išraiška. J.Ratzingeriui Dievosūnus Kristus ir jo prisikėlimas yrakosminis įvykis, todėl tikram katali-kų Dievui niekas neprilygsta neikrikščionybėje, nei kitose pasaulio re-ligijose. 2006 metais, kai BenediktasXVI lankėsi Bavarijoje, tuo galėjo įsi-tikinti ir musulmonai. Rėgensburgo

universitete kalbėdamas apie tikėjimoir proto sąsajas popiežius pabrėžė,kad atskirti šių dviejų sąvokų negali-ma, nes grės tai, dėl ko priekaištavomusulmonams dar Bizantijos kara-lius - “tik blogis gali atsirasti, kai žmo-gus nesuvokia Dievo valios”. Popie-žius paminėjo ir džihadą, todėl dar

jam nebaigus kalbėti žiniasklaida iš-platino žinią apie “šventąjį karą” irpopiežiaus “išpuolį” prieš islamą. Įtūžmingus musulmoniškų valstybiųprotestus Benediktas XVI reagavonustebęs ir išsigandęs - kodėl niekasneišklausė jo pranešimo iki galo, ko-dėl niekas nesuprato, kad jo kalba pir-miausia buvo nukreipta prieš Vaka-rus, kur viešpatauja “reliatyvumodiktatūra” arba dvasinė savivalė?

Bažnyčia ir pasaulisSvarbiausia popiežiaus tema - Baž-

nyčios ir pasaulio santykiai. Dar 1984metais jis paskelbė dvasinį posūkį, kurisatnešė visai Katalikų bažnyčiai dideliųpokyčių - “po netvarkingos “atsivėri-mo” fazės krikščioniui atėjo laikas su-vokti, kad jis priklauso mažumai”, vadi-

nasi, reikia ryžtingai priešintis “pasauliodvasiai”. Benedikto XVI požiūriu, pa-saulis pirmiausia yra šėtono įtakos vie-ta. Suprantama, pasaulyje yra vietos irBažnyčiai, tačiau ji nėra pasaulis. Taipmanė dar šv. Augustinas. Šis prieštara-vimas nuolat jaudino J.Ratzingerį. Pir-ma maištavimas, vėliau - restauracija.

Šiuo metu jau kalbama apie Bene-dikto XVI karjeros lūžius, apie “Rat-zingerį I” ir “Ratzingerį II”, o kai kas jo

pontifikato pradžioje bei pirmaisiais irvieninteliais gerais metais, kai jis buvęsliberalesnis ir atviresnis pasauliui, suge-bėjo įžvelgti ir “Ratzingerį III”. Dar1966 metais jaunasis teologas kalbėjo,kad ne Bažnyčia turi tapti “moderni”kaip pasaulis, o pasaulis turi būti pa-šventintas. Per visus Bažnyčiai skirtuspenkis dešimtmečius J.Ratzingeris bu-vo įsitikinęs, kad Bažnyčia ir pasaulislabai nesutaria, kad harmoningo sugy-venimo ar bent jau buvimo šalia, ko ti-kisi liberalieji katalikai, negali būti. 2011metais lankydamasis Vokietijoje popie-žius pareikalavo Bažnyčią padaryti netokią pasaulietišką. Nuolat žiniasklai-dos skelbiamus su Bažnyčia susijusiusskandalus ir pačią žiniasklaidą jis pava-dino suvedžiojimo įrankiu, tačiau ši josmerkiama “melo kultūra” reiškia tiktai, kad reikia dar ryžtingiau kovoti sublogiu, pačiu šėtonu ir jo “mirties kul-tūra”. Būtent tai turėjo galvoje Benedik-tas XVI reikalaudamas ne tokios pa-saulietiškos ir “karingos” Bažnyčios.•Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

Lydės Bažnyčią maldose

Romos pontifikas emeritas. Taip bus vadinamasatsistatydinęs Benediktas XVI, o į jį reikės kreiptis

“Jūsų Šventenybe”. Jis toliau vilkės baltą popiežiaus sutaną ir avės raudonus batus.

MALONINGAS LIETUVAI

Lietuvos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie Šventojo SostoIRENA VAIŠVILAITĖ Stebėjau paskutinę popiežiaus audienci-ją Šv. Petro aikštėje, į kurią suplūdo 100tūkst. tikinčiųjų. Popiežius BenediktasXVI bendravo su susirinkusiaisiais tarsibūtų bendravęs su kiekvienu tikinčiuojuatskirai. Jis priimdavo kiekvieną žmogųkaip sau artimą ir vykdė Dievo valią. Sprendimą dėl sveikatos pasitraukti išKatalikų bažnyčios vadovo posto pontifi-kas gerai apmąstė ir priėmė melsdama-sis. Tapęs popiežiumi, Benediktas XVIklausė Viešpaties, kodėl juo tapo, ir tikė-jo, kad Dievas visuomet jį lydės ir globos.Benediktas XVI buvo maloningas Lietu-vai. Kai popiežius dar buvo Jonas Pau-lius II, jis lankėsi Šiluvoje ir Kryžių kalne,o ir vėliau kiekvienas lietuvis galėjo išpontifiko pasisemti dvasinės stiprybėstiek, kiek norėjo, nes kiekvienu katalikujis rūpinosi kaip savo vaiku.

GERBIAMAS IR MYLIMAS

Europarlamentaras ALGIRDASSAUDARGAS, buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo SostoBenediktas XVI - iškili asmenybė, sustip-rinusi Bažnyčią. Dar prieš tapdamas po-piežiumi buvo aukštas Bažnyčios parei-gūnas, teologas ir rašytojas. Jis stengėsikovoti su Bažnyčią kamuojančiomisproblemomis, turėjo stiprią padėjėjųkomandą. Galbūt dėl vyresnio amžiausBenediktas XVI, priešingai nei jo pirm-takas Jonas Paulius II, nebuvo toks po-puliarus tarp krikščionių, tačiau tikintie-ji jį gerbė ir mylėjo.Pontifiko sprendimas pasitraukti iš Baž-nyčios vadovo sosto - išmintingas irnaujoviškas. Ne kiekvienas pontifikasgalėtų taip kilniai ir garbingai pasielgti.Kad ir kas taptų naujuoju popiežiumi,jis turės stengtis išlaikyti Bažnyčios gy-vybingumą ir populiarumą tarp pasau-lio katalikų. Tarp kardinolų yra nemažaitinkamų vadovauti Katalikų bažnyčiai.

KUO LABIAU PUOLAMAS,TUO LABIAU NUSIPELNĘS

Sesuo NIJOLĖ SADŪNAITĖ Pasitraukiantis pontifikas - šventas Die-vo žmogus. Benediktas XVI - giliai tikin-tis, jis myli Dievą ir žmones, yra tyrossielos ir stiprios dvasios. Reikia gerbti josprendimą pasitraukti dėl sveikatos.Matyt, tokia buvo Dievo valia. Kuo labiau pontifikas puolamas, tuo la-biau jis nusipelnė Bažnyčiai ir visiems ti-kintiesiems. Dabartinis pasaulis vis la-biau tampa Sodoma ir Gomora, todėlBažnyčia turi neleisti pasauliui nukryptinuo Evangelijos bei tapti blogio ir ne-apykantos namais.Ir naujasis pontifikas bus išrinktas su šv.Dvasios pagalba, jis išlaikys stiprią irdvasingą Bažnyčią neleisdamas jai nuk-lysti į šunkelius. Naujasis pontifikas tu-rėtų vykdyti Dievo valią, vesti katalikus įpriekį, išlaikyti tikrąjį tikėjimą ir neleistiįsivyrauti pasaulyje paplitusioms nege-rovėms ir neapykantai.

Kalbėjosi SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Popiežiaus Benedikto XVI paskutinis sudie tikintiesiems, ištartas Šv. Petro aikštėje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Page 6: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

2013 02 28Lietuvos žinios6 Pasaulis

Vokietijos prezidentas JoachimasGauckas savo kalboje apie Euro-pos Sąjungą (ES) pabrėžė, kadnuo krizės nukentėjusioms eurozonos šalims negresia “Vokietijosdiktatas”. Jis teigė, jog reikiagerbti prasiskolinusias Pietų Europos valstybes, ir akcentavo,kad be Didžiosios Britanijos ESpraras savo veidą.

Vienuolika mėnesių prezidentopareigas einantis buvęs pastorius irRytų Vokietijos disidentas savo kal-boje pažymėjo, kad auga ES piliečiųnusivylimas Europa, o jį kursto kas-dieniniai spaudos pranešimai apieeuro zonos krizę, valstybių skolas, fi-nansinės pagalbos paketus ir ilgaitrunkančias derybas dėl ilgalaikioBendrijos biudžeto.

“Kai kuriose ES valstybėse narėsežmonės nenori apmokėti dėl politikųkaltės atsiradusių valstybės skolų. Jiebaiminasi taupymo priemonių ir so-cialinio nuosmukio. Žmonės taip patbijo prarasti savo darbus”, - sakė Vo-kietijos prezidentas. Jis pridūrė, kadBendrijos narėse dėl plačiai išsikero-jusios Briuselio biurokratijos, skaid-rumo stokos, augančios ES ministrųtarybos galios ir Prancūzijos-Vokie-tijos dominuojančio tandemo, užgo-žiančio mažesnes valstybes, auga eu-ropiečių nepasitikėjimas ES.

“Ši euro zonos krizė - ne vien eko-nominė. Tai politinė krizė, nes žmo-nės nepasitiki ilgalaikę taiką atnešusiuES projektu. Kovojame ne vien užbendrą Europos valiutą. Kovojame užsave”, - pabrėžė J.Gauckas. Buvusį pa-storių pribloškė Graikijos protestuo-tojai, kurie laikė plakatus, vaizduo-jančius Vokietijos kanclerę Angelą

Merkel fiurerio Adolfo Hitlerio įpėdi-ne. Jis jautėsi nusivylęs europiečiais,kurie mano, kad Berlynas būtinastaupymo priemones įgyvendina “kri-minaliniu” būdu ir bando sukurti“Vokietijos dominuojamą Europą”.

“Noriu nuraminti visų ES valsty-bių piliečius. Vokietijos politikai ne-siekia paversti šios valstybės ES he-gemone. Jie nėra fašistai. Nė vienapopulistinė nacionalistų partija mū-

sų valstybėje nesulaukė didelės rin-kėjų paramos ir nepateko į parlamen-tą. Vokietija tik nori, kad ES taptųlabiau europietiška”, - teigė J.Gauc-kas. Jis pabrėžė, kad jo valstybė nesie-kia įbauginti ir primesti savo idėjų ki-toms Bendrijos narėms, tačiauVokietija nori savo “gerąja patirtimi”dalytis su kitomis valstybėmis.

Vokietijos prezidentas savo kalbo-je priminė, kad prieš dešimt metų jovalstybė buvo laikoma “sergančiužmogumi Europoje”, tačiau įgyven-dindama skausmingas reformas pa-siekė klestėjimą ir išvengė finansiniokracho. J.Gauckas pažymėjo, kad sufinansų krize kovoti galima pasitel-kiant skirtingas ekonomikos koncep-cijas, tačiau tam reikia pasirinkti ma-žiausiai skausmingą kelią. Jis taip patišbarė Vokietijos centro dešinės ir li-beralų politikus, kurie teigė, kad Grai-kija turi pasitraukti iš euro zonos, oPietų Europos gyventojus pavadino“tinginiais” ir “nesąžiningais žmonė-mis”. “Jie perlenkė lazdą. Jų pastabosįskaudino Pietų Europos gyventojus.Negalima taip žeminti europiečių. Ti-kiuosi, kad tai ateityje nepasikartos”,- sakė Vokietijos prezidentas.

J.Gauckas užsiminė ir apie Didžio-sios Britanijos ministro pirmininkoDavido Camerono siekį surengti re-ferendumą dėl jo šalies tolesnės na-

rystės Bendrijoje 2017 metais. Vokie-tijos prezidentas pažymėjo, kad Di-džioji Britanija yra labai svarbi ESvalstybė, o jos pasitraukimas susilp-nintų Bendriją.

“Gerbiami anglai, škotai, valai, šiau-rės airiai ir britai, norime, kad jūs lik-tumėte Bendrijoje. Europai reikalingajūsų patirtis, tradicijos, blaivumas irdrąsa. Jūsų intervencija Antrajame pa-sauliniame kare padėjo išgelbėti mū-sų Europą. Be jūsų Europa praras sa-vo veidą”, - kreipdamasis į DidžiosiosBritanijos politikus ir žmones sakė Vo-kietijos prezidentas.

J.Gauckas taip pat akcentavo ang-lų kalbos svarbą kasdieniame euro-piečių gyvenime. “Anglų kalba taposvarbiausia kalba tarp jaunų žmonių,politikų ir diplomatų visoje Europo-je. Vokietis negalėtų susikalbėti suportugalu ar latviu, jeigu nebūtų ang-lų kalbos”, - pažymėjo J.Gauckas. •Euobserver.com, Delfi.lv, LŽ

Vokietija nesiekia dominuoti Europoje

Vokietija nori savo “gerąja patirtimi” dalytis su kitomis valstybėmis.

J.Gauckas atsiprašė Pietų Europos gyventojų už užgaulias Vokietijos politikų kalbas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Latų likimasLatvijos centrinis bankas paskelbė konkursą sunaikintilatų monetas.

Paraiškos tam padaryti bus prii-mamos iki kovo 22 dienos. Aišku,kad latų monetos bus naikinamosspecialia įranga Rygos reguliato-riaus filialo teritorijoje Bezdeligugatvėje.

Anksčiau buvo skelbta, kad kaiLatvija prisijungs prie euro zonos,visos latų monetos ir banknotaibus grąžinti į centrinį banką per-dirbti. Iš išlydytų latų monetų vė-liau bus kaldinamos eurų monetos- taip ketinama perdirbti 1190 to-nų latų. Kita nedidelė dabartiniųLatvijos pinigų dalis nukeliaus įmuziejus, o dar kiti bus parduotikelekcininkams.

Latvijos bankas suskaičiavo, kadeurų banknotų ir monetų pristaty-mas į Latviją iždui kainuos 15 mln.latų (75 mln. litų). 2013-2014 me-tais į Rygą bus atgabenta 400 mln.įvairaus nominalo euro monetų, jųbendras svoris - 1673 tonos.

Latvija taps euro zonos nare nuo2014 metų. Atitinkamą įstatymąLatvijos prezidentas Andris Bėrzi-nis pasirašė vasario 15 dieną. 2014-ųjų pirmas dvi savaites šalyje vie-nu metu cirkuliuos latai ir eurai,tačiau vėliau atsiskaityti bus gali-ma tik eurais. •

Latvijos centrinis bankas jau rengiasi priimti eurus. panoramio.com nuotrauka

Page 7: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

ARVYDAS JOCKUS

Vyriausybė į naujų biokuro jėgainių plėtrą šilumos ūkyjenukreips Europos Sąjungos (ES)paramos lėšas.

Šiuo metu Lietuvoje iš biokuro pa-gaminama apie 22 proc. centralizuotaitiekiamos šilumos. Tuose miestuose,kuriuose šilumai gaminti naudojamasbiokuras, jos kaina gyventojams yrabeveik perpus mažesnė nei ten, kur ši-lumos energija gaminama vien degi-nant importines gamtines dujas.

Energetikos ministras JaroslavasNeverovičius žada apstatyti Lietuvąbiokuro katilinėmis, tačiau tikina, kadjų plėtra neguls vartotojams ant pečių.

Alternatyva importinėms dujoms

- Ministre, kokią matote biokuropanaudojimo šalies šilumos ūkyjeperspektyvą?

- Vyriausybės programoje numaty-ta, kad biokuro plėtra turi tapti nacio-naliniu energetikos prioritetu. Biokuronaudojimas padės skatinti konkuren-ciją energijos rinkoje, bus viena iš al-ternatyvų įvežtinėms gamtinėms du-joms. Plėtra atsilieps ir Lietuvosekonominiams rodikliams. Juk nau-dojant šalyje išgaunamas žaliavas au-ga visas šio energijos šaltinio ruošimosektorius, kuriamos darbo vietos, su-daromos sąlygos panaudoti dirvonuo-jančią žemę. Gyventojų, dirbančių šia-me sektoriuje, pajamos irgi didinsprekių bei paslaugų pardavimą ir tuopat metu - bendrąjį vidaus produktą.

Todėl pirmiausia reikia pašalintivisus biurokratinius barjerus, kurietrukdo plėsti biokuro naudojimą ši-lumos ūkyje. Sieksime, kad rinkojeatsirastų kuo daugiau tokio kurotiekėjų, taip pat stiprinsime bioku-ro prekybos biržą.

Plėtra bus subalansuota- Kokius matote alternatyvius bio-

kuro katilinių finansavimo šaltinius?- Šiuo metu intensyviai siekiame su-

valdyti saulės elektrinių statybos bu-mą, prasidėjusį dėl nustatytų nepro-porcingai didelių supirkimo tarifų.Kad panaši situacija nepasikartotųateityje, siūlysime mažinti atsinauji-nančios energetikos subsidijas, įtrau-

kiant jas į tarifą, ir sieksime subalan-suotos plėtros bei jų finansavimo iš eu-ropinių fondų.

Biokuro diegimo projektai bus įt-raukti į valstybės investicinę progra-mą. Stengsimės nukreipti į šią sritįEuropos Sąjungos paramos lėšas.Jeigu ES struktūrinių fondų pinigaibūtų skiriami biokuro katilinių sta-tybai, biokurą naudojančių techno-logijų plėtrai, tai gerokai sumažintųfinansinę naštą vartotojams.

- Ar biokuro katilams statyti nu-matoma skirti biudžeto lėšų? Kiektokios paramos per artimiausiusmetus reikėtų?

- Ministerijoje artimiausiu me-tu bus parengti siūlymai dėl to-lesnės atsinaujinančių ištekliųnaudojimo plėtros, apibrėžti pa-grindiniai rėmimo principai. Pa-teiksime pasiūlymų ir dėl visosbiokuro ruošimo bei tiekimograndinės skatinimo.

Šiuo metu tiksliname Nacionali-nę energetikos strategiją. Ketinamene tik apsibrėžti, ką norime pasiek-ti energetikos sektoriuje, bet ir pa-grįsti tikslus skaičiavimais: kiek taikainuos valstybei ir vartotojui, ko-kia bus konkreti ekonominė bei so-cialinė nauda.

Tikiuosi, jau gegužės mėnesį pri-statysime savo viziją, kokį energeti-kos modelį siūlome pasirinkti, kaiptolygiau ir racionaliau plėtoti atsi-naujinančią energetiką tiek elektros,tiek šilumos ūkiuose, kokios yra bio-kuro perspektyvos.

Kainas valdys konkurencija- Kai kurie šilumos gamintojai nuo-

gąstauja, kad sparčiai dygstant nau-joms biokuro katilinėms pradės brang-ti mediena, o biokuro kaina ilgainiuigali susilyginti su dujų kaina. Kokiomasto biokuro plėtra, Jūsų nuomone,galėtų būti ekonomiškai naudinga?

- Patirtis rodo, kad ten, kur nau-dojamasi šiuo energijos šaltiniu, ši-lumos kaina mažėja. Dėl plėtrosmasto kalbėti ankstoka, nes premje-ro sudarytoje darbo grupėje dirban-tys valstybės institucijų atstovai irenergetikos ekspertai dar analizuo-ja galimus apsirūpinimo energijosištekliais scenarijus.

Kad biokuro kainos išliktų kon-kurencingos, būtina skatinti gamin-tojų atėjimą į rinką ir kurti realiąprekybos konkurenciją. Stipri bio-kuro birža savaime balansuos kai-nas rinkos sąlygomis.

Be abejo, biokuro plėtra turi bū-ti subalansuota ir tvari. Atitinkamaibūtina imtis priemonių unikaliaiLietuvos gamtai išsaugoti - juk miš-kai užima daugiau kaip 33 proc. ša-lies teritorijos.

- Ar nekyla pavojus, kad beatodai-rišką valstybės paramą branduolineienergetikai keis vienpusis atsinauji-nančių išteklių plėtros skatinimas?Koks, Jūsų nuomone, energijos ištek-lių balansas Lietuvai būtų naudin-giausias?

- Nesutikčiau, kad pasikeitus val-džiai linkstama nuo vieno kraštuti-niškumo prie kito. Vyriausybė remiastrateginių projektų įgyvendinimą -vienareikšmiškai pasisakoma už stra-teginių projektų, tokių kaip SGD ter-minalas Klaipėdoje, elektros ir dujųjungtys su Lenkija, elektros jungtissu Švedija, kuo spartesnį įgyvendini-mą. Nuosekliai įgyvendinami visi tei-sės aktai, įskaitant ES trečiąjį ener-getinį paketą, kurie prisidėtų priekonkurencingos energetikos rinkosatsiradimo.

Darbo grupė, formuojanti pasiū-lymus patikslintai Nacionalinės ener-getikos strategijai, analizuoja dvi stra-tegines alternatyvas - su branduolineenergetika ir be jos. Darbo grupė siū-lymus dėl ekonomiškai optimalios irvartotojams palankios energijos ap-sirūpinimo strategijos pateiks Vy-riausybei, o ji iki gegužės 15 dienosinformuos Seimą apie rekomenduo-jamus sprendimus. •

72013 02 28Lietuvos žinios

Energetika 2013Biokuro plėtrą skelbs nacionaliniu prioritetu

J.Neverovičius žada šalinti visus biurokratinius barjerus, kurie trukdo plėsti biokuro naudojimą šilumos ūkyje.Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Stipri biokuro birža savaime balansuos

kainas rinkos sąlygomis.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Planuojama, kad daugiabučiųnamų renovavimo darbai prasidės jau šių metų pabaigoje.Po pirmojo renovacijos etapo tikimasi sutaupyti iki 70 proc.daugiabučių suvartojamos šilumos.

Aplinkos ministras ValentinasMazuronis LŽ sakė, kad jau ne-trukus „įsijungs visa renovacijosmašina“. Anot jo, nauja tvarka poketverius metus trukusios stagnaci-jos leido renovacijos darbams pa-judėti greičiau, nei tikėtasi.

- Apie daugiabučių namų renova-ciją buvo daug šnekama, tačiau

realių veiksmų stigo. Kada planuo-jate pradėti pirmuosius statybosdarbus?

- Per ketverius metus realių veiks-mų nebuvo, tačiau mes per keletąmėnesių pradėjome spręsti tris klau-simų blokus. Kadangi siūlome naująschemą, reikėjo ne tik ją sukurti, betir parengti įstatymo pakeitimus, su-derinti sutartinius, finansinius daly-kus. Pirmiausia įkūrėme Būsto ener-gijos taupymo agentūrą (BETA),susisiekėme su visomis savivaldybė-mis ir dar nė neįkūrę valdymo struk-tūros gavome duomenis iš 59 savival-dybių - jos atrinko 1800 daugiabučiųnamų, kuriuos reikėtų renovuoti pir-miausia.

Nukelta į • 13 p.

Sąstingį tikina įveikę

V.Mazuronis pabrėžė, kad pagal naują schemą siekiama nustatyti optimalų santykį tarp investicijų į renovacijąir kapitalo grąžos laikotarpio. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Page 8: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

2013 02 28Lietuvos žinios8 Energetika 2013

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Ar užteks naujajai Vyriausybeipolitinės valios išjudinti daugia-bučių namų renovaciją ir toliauplėtoti vietinio biokuro vartoji-mą šilumos gamybai? Kokiusžingsnius reikėtų žengti, kad šieprocesai įgautų pagreitį? Apietai „Lietuvos žinios“ kalbasi suLietuvos šilumos tiekėjų asocia-cijos (LŠTA) valdybos pirmininkuAndriumi Janukoniu.

- Ko reikėtų, kad daugiabučių at-naujinimo procesas mūsų šalyje pa-galiau taptų visuotiniu reiškiniu?

- Turbūt niekas jau nebediskutuojair sutinka, kad praėjusios kadencijosdauguma tiek daugiabučių renovaci-jos, tiek biokuro vartojimo plėtros pro-gramas visiškai sužlugdė. Konstatavęšį liūdną faktą, turime judėti į priekį.

Dabar, pasikeitus politinei daugu-mai, pūstelėjo nauji vėjai. Klausimas:ar jie virs realiais darbais? Daugiame-tė praktika rodo, kad susiformavusinauja koalicija ar politinė dauguma,norinti į viešą gyvenimą įnešti naujųidėjų ar katalizatorių, turi mobilizuo-ti pajėgas ir ryžtingai veikti jau perpirmąjį kadencijos pusmetį arba nevėliau kaip per pirmuosius metus.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaddabartinės politinės daugumos par-tijų rinkimų pažadai dėl renovacijosir biokuro plėtros šilumos ūkyje nėkiek nesiskyrė nuo ankstesnės dau-gumos partijų.

Dabartinės daugumos partijosdeklaruoja analogiškas vertybes, tikklausimas - ką jos nuveiks.

Šiandien, kaip ir vakar, yra aki-vaizdu, kad gyventojų šildymo iš-laidas būtina sumažinti. Tai išlie-ka svarbiausia socialine problema.Oro temperatūra priklauso nuoDievo, o kiauras namas - nuožmonių.

Per daugelį debatų jau pavykoįrodyti, kad siekiant mažinti šildy-mo sąskaitas svarbiausi yra dužingsniai. Pirma, būtina renovuotinamus ir taip užkirsti kelią šilumosšvaistymui. Antra, būtina mažintišilumos kainą keičiant importuoja-mas gamtines dujas tris kartus pi-gesniu lietuvišku biokuru.

Norint šiuos uždavinius įgyven-dinti reikia sukurti sąlygas. Tai jo-kiu būdu nereiškia, jog būtina steig-ti naujas valstybines institucijas.

Trys sąlygos- Kokios tos sąlygos galėtų būti?- Iš ministro pirmininko, aplinkos

ministro ir kitų politikų girdime, kadrenovacijos plėtros planas yra.

Reikėtų nepamiršti, jog tai yra vi-siškai kitas sektorius negu energetika.Energetika yra įsakymui paklūstantisritis. Tai valstybės reguliuojamas

sektorius, kuriame viskas prižiūrima,kontroliuojama, licencijuojama.

Renovacija yra santykiai su žmo-nėmis, todėl renovacijai būtina su-kurti sąlygų visumą, kuri judintųprocesus. Jeigu vartotojų šilumoskainos yra valstybei svarbus dalykas,tokios sąlygos turi atsirasti. Jeigu ne,tai gyventojams reikėtų aiškiai pasa-kyti: „Spręskite savo klausimus kaipnorite.“

Pirma sąlyga - visuotinis privalo-mas kaupimas. Kaupimas būsto sa-vininkams turėtų būti toks pat pri-valomas ir visuotinis, kaip irautomobilių civilinės atsakomybėsdraudimas ar įmokos į socialiniodraudimo fondą.

Privalomas kaupimas - tai prie-monė, kuria jau pasinaudojo Len-kija, Čekija, Slovakija, kitos šalys.Jos seniausiai mus šioje srityje pra-lenkė. Kaupimas turėtų būti vykdo-mas kiekvieną mėnesį, mokamanuo kvadratinio metro.

Teisinė bazė tam yra: Civiliniamekodekse parašyta, kad būsto savinin-kai privalo kaupti lėšas. Procesas už-stringa ministro įsakymo lygmeniu.Kodėl? Todėl, kad ministras yra po-litikas. Jis nepriims sprendimo, kurispanašus į naujo mokesčio įvedimą.

- Kas dar padėtų renovacijai ju-dėti į priekį?

- Antra sąlyga - valstybės parama.Ji turėtų būti visuotinė ir fiksuota.Žodis „visuotinė“ reiškia, kad visibe išimties gali pretenduoti gautivalstybės paramą. Jeigu parama nevisuotinė, o pagal sąrašus, ji - socia-liai neteisinga. Paramos sistema būs-tų savininkai turi pasitikėti. Tik tadaji turi prasmę.

Fiksuota parama reiškia, kad ji tu-rėtų būti skaičiuojama ne procentaisnuo išleistų pinigų. Tai turėtų būti pi-nigai, skiriami 1 kvadratiniam metruijau atlikus renovacijos darbus, įro-džius, kad atnaujintas namas atitinkatam tikrą energinio efektyvumo kla-sę, kurį valstybė siekia paremti. Na-mai yra skirtingi, todėl priemonių vi-suma pastatui pasiekti tam tikrąenerginio efektyvumo laipsnį yra la-bai skirtinga.

Paramos schema turėtų galiotivisada, kai tik namas pasiruošęspretenduoti į paramą atlikus visusdarbus. Čia būtų pirmas ir pasku-tinis kontaktas su valstybine struk-tūra, kai iškviečiami energetikosinspekcijos specialistai ir jie kons-tatuoja, jog namas atitinka tam tik-rą energinio efektyvumo klasę.

Kuo klasė aukštesnė - tuo paramadidesnė.

- Ar manote, kad tikslingos sank-cijos tiems, kurie atsisako atnaujin-ti būstą?

- Tikrai taip. Žmonės turi gautiaiškią žinią, kad jeigu jie nieko ne-darys, bus blogai. Sankcijų blokas tu-rėtų susidėti iš dviejų esminių dalių.Pirma - kompensacijų už šildymąnutraukimas ir PVM lengvatos cent-ralizuotai tiekiamai šilumos energi-jai panaikinimas.

Turi būti aiškiai pasakyta, kad,pavyzdžiui, nuo 2017 metų šios dvipriemonės naikinamos. Tiek para-ma, tiek ir sankcijos turi būti nuo-latinės ir visuotinės.

Žmonės greitai suskaičiuos, kokiosišlaidos gresia, jei PVM šilumai pakilsnuo 9 iki 21 procento. Dabar bando-ma padaryti taip, kad tie, kurie gaunasocialines išmokas, automatiškai bal-suoja už renovaciją. Tai nėra logiška -pats žmogus turi apsispręsti. Žmonėsturi žinoti, jog keičiasi žaidimo taisyk-lės ir nauja tvarka galioja visiems.

Taigi šita visa sąlygų visuma reika-linga tam, kad renovacija vyktų ir įvyk-tų. Tačiau dabartinės Vyriausybės siū-lomas modelis skamba maždaug taip:„Žmonėms nieko daryti nereikės, yravalstybinė kontora, kuri įgyvendins re-novaciją.“ Būsto savininkai gaus 40proc. paramą ir mokės už šildymą tiekpat, kiek mokėjo anksčiau. Per tai esąbus surenkami pinigai renovacijai.

Aš galiu vienareikšmiškai pasaky-ti: jeigu bus remiamasi tik šiuo mo-deliu, žmonės mokės kur kas dau-giau nei galėtų, o programa iš vietosnepajudės.

Biokuras tik šilumai- Esate ne kartą teigęs, kad žmo-

nės daugiau moka ir dėl to, kad gam-tinės dujos, naudojamos šilumos ga-mybai, yra vangiai keičiamos gerokaipigesniu biokuru.

- Tai - faktas. Valstybinės kainųir energetikos kontrolės komisijos(VKEKK) duomenimis, gamtinesdujas vartojančiuose miestuose ši-luma 2012-ųjų gruodį vidutiniškaikainavo 31 centą už kilovatvalandę(ct/kWh). Miestuose, kuriuose ši-luma gaminama iš biokuro, šilu-mos kaina gruodį vidutiniškai su-darė 21 ct/kWh.

Deja, biokuro rinka yra nuolatatakuojama įvairių interesų grupių.Sugalvojama begalės „argumentų“,kodėl lietuviško biokuro, kuris be-veik triskart pigesnis už gamtines du-jas, nereikėtų vartoti.

Štai, pavyzdžiui, populiarus iškas-tinio kuro šalininkų argumentas:„Neplėtokime biokuro, nes bus kaipsu saulės energija.“ Iš tiesų, saulėsenergetika, Lietuvoje galėjusi likti tikeksperimentinė, šiandien tapo spe-kuliacijų objektu.

Būtent todėl pavyzdys neatspinditikros situacijos - saulės elektra, ku-rios tarifas 10 kartų didesnis nei im-portuojamos elektros, diskredituo-ja pačią atsinaujinančią energetiką.Ir šis diskredituojantis elementaskuo toliau, tuo labiau pradeda do-minuoti - visuomenė yra toliau klai-dinama.

Valstybė turi racionalių alternaty-vų, leidžiančių apsirūpinti pigesneelektra. Šiandien investuojama įjungtis su Švedija, Lenkija. Tai tei-singas kelias.

- Teigiate, kad prioritetas turėtųbūti atsinaujinančių energijos šalti-nių plėtra šilumos ūkyje, bet neelektros gamybai?

- Būtent. Siekdami biokuro varto-jimo plėtros šilumos ūkyje, turimenubrėžti aiškią takoskyrą tarp šilu-mos ir elektros energetikos. Kodėl?Biokuru keičiant gamtines dujas ši-lumos gamyba pinga, o biomasėsnaudojimas elektros energijos gamy-bai elektrą brangina ir mažina mūsųšalies konkurencingumą.

Tiek iš Rusijos importuojamaelektra, tiek ateities sandoriai „NordPool“ biržoje perspektyvoje žadaLietuvai labai geras kainas, kuriosyra nepalyginamos su elektros, ga-minamos iš biomasės. Investicijos įelektros gamybą iš biomasės provo-kuos viešųjų interesų tarifo didėji-mą elektros kainoje, kuri šiandien irtaip yra pasiekusi kosmines aukštu-mas. O tai, žiūrint globaliai, stumiašalies ūkį į ne tokias konkurencin-gas sąlygas.

Norėčiau pabrėžti, kad elektros ta-rifas yra aktualesnis pramonei, o negyventojams. Apie elektros pigimą arbrangimą kalbama pirmiausia tada,kai rūpinamasi pramonės interesais.Šiluma yra svarbiausia žmonėms -būtent šiai energijai išleidžiama dau-giausia pinigų.

Rekordinių kainų nebebus- Jeigu šis šildymo sezonas yra lai-

komas pačiu brangiausiu šalies isto-rijoje, kokios perspektyvos laukiaateityje?

- Šilumos energijos kaina ateityjemažės dėl kelių priežasčių. Nors anks-

tesnė valdžia tam ir trukdė, biokuroplėtra toliau vyksta, ypač mažesniuo-se miestuose. Didelių miestų klausi-mas taip pat sprendžiamas, atsirandanepriklausomų šilumos tiekėjų. Todėltikėtina, kad po dvejų metų ir Kaune,ir Vilniuje dėl biokuro naudojimo ši-lumai gaminti kaina šilumos vartoto-jams turėtų pastebimai kristi.

Kita svarbi tendencija - pasaulinė-se rinkose naftos kaina, nuo kuriosLietuvoje priklauso dujų kaina, sta-bilizavosi ir daugiau nekyla. Yra prie-laidų teigti, kad ji gali dar nukristi.

Ir dar vienas dalykas. Mes už du-jas mokame 14 proc. brangiau negulatviai, 12 proc. daugiau negu estaiir 25 proc. - nei lenkai, kurie perka išto paties „Gazprom“. Kaip matome,tai yra grynai politinis klausimas. Po-litinėje diplomatijoje svarbiausiapriemonė turėtų būti derybos, o ka-ras - antroje vietoje. Kaimynų valsty-bės taiko pirmąją priemonę ir turivieną situaciją, mes - antrąją prie-monę, todėl turime kitą situaciją.

Aišku, neigiamą įtaką šilumos kainaituri nuo šių metų pradžios įvestas su-skystintų gamtinių dujų terminalo mo-kestis. Tarkime, Vilniuje vien per sausiomėnesį šis mokestis iš viso sudarė 2,2mln. litų. Nors šiluma sostinėje dėl ma-žesnės dujų kainos 1,3 proc. ir atpigo, šįpigimą „suvalgė“ terminalo mokestis,šilumos vartotojams įsigaliojęs nuo šiųmetų sausio 1 dienos. Ateityje jis duosdar didesnį neigiamą efektą.

Prognozuočiau, kad per ateinan-čius dvejus metus šilumos kaina tu-rėtų priartėti prie 20 ct/kWh ribos. Šižinia jokiu būdu nėra argumentasdaugiabučių atnaujinimą atidėti ikinaujo šilumos kainų burbulo. •

A.Janukonis: „Norint, kad renovacija Lietuvoje galų gale pajudėtų, reikiasukurti jai būtinas sąlygas - vykdyti visuotinį kaupimą, taikyti valstybėsparamą ir įvesti aiškias sankcijas.“ / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Renovacijai būtina: kaupimas, parama ir sankcijos

A.Janukonis: „Biokuru keičiant gamtines dujasšilumos gamyba pinga, o biomasės naudojimaselektros energijos gamybai elektrą brangina ir

mažina mūsų šalies konkurencingumą.“

Mokòjim˜ uÏ ‰ilumà analizò Lietuvos miest˜ daugiabuãiuose gyvenamuosiuose namuose* (2011/2012 m. ‰ildymo sezonas)vidutinò ‰ilumos kaina: 30,0 ct/kWh su PVM

* ·ilumos gamybos ‰altiniuose pagrindinis kuras - GAMTINñS DUJOS·ilumos Vidutinò ‰ilumos Mokòjimai uÏ ‰ilumà Mokòjimai uÏ ‰ilumà Toki˜ sunaudojimas kaina gyventojams 1 m2 ploto ‰ildymui 60 m2 ploto buto pastat˜ dalis‰ildymui (su PVM) (su PVM) ‰ildymui (su PVM) Lietuvoje

I. Daugiabuãiai, suvartojantys 10 kWh/m2 60 m2 10x30,0=3,00 Lt/m2 3,00x60=180,00 Lt 4,60 proc.maÏiausiai ‰ilumos (naujos statybos, ploto butui: 600 kWh 30,0 ct/kWhkokybi‰ki namai)

II. Daugiabuãiai, suvartojantys 15 kWh/m2 60 m2 15x30,0=4,50 Lt/m2 4,50x60=270,0 Lt 17,30 proc.maÏai arba vidutini‰kai ‰ilumos ploto butui: 900 kWh 30,0 ct/kWh(naujos statybos ir kiti kaÏkiek taupantys ‰ilumà namai)

III.Daugiabuãiai, suvartojantys 25 kWh/m2 60 m2 25x30,0=7,50 Lt/m2 7,50x60=450,0 Lt 55,70 proc.daug ‰ilumos (senos statybos ploto butui: 1500 kWh 30,0 ct/kWhnerenovuoti namai)

IV. Daugiabuãiai, suvartojantys labai 35 kWh/m2 60 m2 35x30,0=10,50 Lt/m2 10,50x60=630,0 Lt 22,40 proc.daug ‰ilumos (senos statybos, labai ploto butui: 2100 kWh 30,0 ct/kWhprastos ‰ilumos izoliacijos namai)

32 tkst. but˜ 0,09 mln. gyventoj˜

121 tkst. but˜ 0,36 mln. gyventoj˜

390 tkst. but˜ 1,17 mln. gyventoj˜

157 tkst. but˜ 0,47 mln. gyventoj˜

Page 9: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

2013 02 28Lietuvos žinios 9Energetika 2013

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Atsinaujinančios energetikosspecialistai neabejoja, kad bio-kuro plėtra leistų Lietuvai ne tikįvykdyti prisiimtus įsipareigojimusEuropos Sąjungai dėl atsinauji-nančių energijos išteklių plėtros, bet ir skatintų pasiekti didesnęenergetinę nepriklausomybęnuo iškasamo kuro rūšių, augtų nauja ūkio šaka, atsirastų darbo vietų.

Lietuvos energetikos institutoduomenimis, šiuo metu biokurassudaro vos apie 20 proc. centralizuo-tai šilumą tiekiančių įmonių kuro ba-lanso. Nors biokuro žaliava yra triskartus pigesnė už iškasamą impor-tuojamą kurą, energetikos sektoriu-je deginamos gamtinės dujos, o gy-ventojų sąskaitos už energiją kyla įkosmines aukštumas.

ES direktyva (Nr. 2009/28/EB)įpareigoja Lietuvą, kaip ir kitasBendrijos nares, padidinti atsinauji-nančių energijos išteklių vartojimąiki 23 procentų. Valstybės energeti-kos politikos strateginėse nuostatosetaip pat akcentuojamas siektinastikslas - plačiau naudoti vietinius, at-sinaujinančius energijos išteklius.

Biokuras ir kogeneracija2003 metais įkurta Lietuvos bio-

masės energetikos asociacija LIT-BIOMA šiuo metu vienija 45 narius.LITBIOMA daug dėmesio skiriainovacijoms diegti ir tiriamiesiemsmokslo darbams, skirtiems efekty-vesniam vietinių energijos resursųnaudojimui Lietuvoje.

Neseniai LITBIOMA kartu su Lie-tuvos energetikos konsultantų asocia-cija parengė biokuro kogeneracijosplėtros planą. Pagrindinis jo akcen-tas - didžiuosiuose šalies miestuosebendra šilumos ir elektros gamyba yraefektyviausias biokuro naudojimobūdas, galintis užtikrinti ir konkuren-cingas elektros gamybos kainas.

Vilniuje vykusioje penktojoje me-tinėje Lietuvos ekonomikos konfe-rencijoje pranešimą „Neišnaudotasbiokuro kogeneracijos potencialas“skaitęs Lietuvos atsinaujinančių iš-teklių energetikos konfederacijosprezidentas Martynas Nagevičiusakcentavo, jog Lietuva galėtų drąsiausekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu,kur platus biokuro naudojimas koge-neracinėse jėgainėse.

Biomasės energetikos asociacijosLITBIOMA prezidentas RemigijusLapinskas taip pat neabejoja, kad ko-generacija yra geriausia išeitis panau-doti biomasę, nes tai leistų maksima-liai išnaudoti šalyje susidarantįbiokuro potencialą, o gaminama šilu-ma bei elektra būtų pigesnė. „Todėlbiomasės energetika gali pasitarnau-ti kaip esminis, reikšmingas faktorius,kuris didina ir Lietuvos energetinęnepriklausomybę, ir šilumos energi-jos patrauklumą vartotojams“, - pa-žymėjo LITBIOMA prezidentas.

Biokuro pranašumaiPasak R.Lapinsko, energetikoje eg-

zistuoja keli esminiai uždaviniai, ku-riuos reikia spręsti. Pirmiausia - ener-getika turi būti saugi ir švari. Biomasėsenergetika yra atsinaujinanti energe-tika, todėl šį reikalavimą ji atitinka.

Antras uždavinys - energijos kai-nos visiems turi būti prieinamos, obiokuras garantuoja pigiausią šilu-mą. Elektros gamyboje, asociacijosskaičiavimais, biokuro naudojimasgali garantuoti mažą rinkos kainą.Tai irgi leistų mažinti vartotojams

sąskaitas už elektros energiją ir iš da-lies atsisakyti importuojamų kurorūšių. Biokuras turi ir kitokių prana-šumų: jo plėtra skatina naujos pra-monės šakos vystymąsi, naujų dar-bo vietų kūrimą.

„Svarbiausias dalykas yra tas, jogbiokuras yra vietinis energijos šalti-nis. Jis šiandien yra tris kartus piges-nis negu importuojamas iškasamaskuras, toks kaip gamtinės dujos armazutas. Tai yra pagrindas tikėtis, kadbiomasės energetika bus ekonomiš-kai pamatuota, ekologiškai saugi ir so-cialiai svarbi“, - kalbėjo R.Lapinskas.

Ar išaugus poreikiui didės kaina?Dar 2008 metais asociacija yra at-

likusi mokslinius tyrimus. Tada bu-vo suskaičiuoti realūs biokuro ištek-liai Lietuvoje.

Skaičiavimai rodo, kad kiekvienaismetais susidaro per 2 mln. tonų naf-tos ekvivalento biokuro. Tuo tarpuvisas šilumos ūkiui reikalingas bio-kuro poreikis yra apie 1 mln. tonųnaftos ekvivalento. Jeigu, be šilumosūkio, priskaičiuotume ir kogenera-cinių jėgainių, pat pat gyventojų, ku-rie šildosi malkomis, poreikį, bend-ras sunaudotinos biomasės poreikisgalėtų sudaryti apie 1,6 mln. tonųnaftos ekvivalento.

„Ne visas pagaminamas biokurasLietuvoje sunaudojamas. Labai di-delė šio kuro dalis eksportuojama.Tokios biokuro rūšys kaip medienosar šiaudų granulės yra eksportuoja-mos. Nemažai biokuro iškeliauja įužsienį vien dėl to, kad Lietuvoje ne-užtenka įrenginių, kurie jį sunaudo-tų“, - sakė R.Lapinskas.

Asociacija LITBIOMA, anot jo,visuomet stengiasi šią veiklos kryptįpopuliarinti. Lietuvoje šiandien vei-kia apie 60 įmonių, kurios gaminabiokurą ir stengiasi jį parduoti tiekLietuvos, tiek užsienio rinkose. „Mesgalime šiandien patenkinti augantįbiokuro poreikį energetikams. Stai-gus kainų augimas mažai tikėtinas,nes šiuo metu turime didelę bioku-ro pasiūlą. Kita vertus, jeigu ir aug-tų biokuro kaina, atsirastų naujų joišteklių, kurių šiandien naudoti ne-tikslinga, tačiau augant kainai jų ak-tualumas didėtų“, - prognozavo aso-ciacijos prezidentas.

Neišnaudoti šaltiniaiAtsinaujinančių išteklių energeti-

kos konfederacijos prezidento M.Na-gevičiaus panešime, be tradicinės mal-kinės medienos, paminėti dar keli kolkas menkai panaudojami biokuro šal-tiniai, kurių potencialas mūsų šalyjedidelis. Nemenką šių biokuro šaltinių

dalį sudaro miško kirtimo atliekos.Specialistų skaičiavimais, Lietuvojekasmet kertant medieną susidaro apiemilijoną kietmetrių miško kirtimo at-liekų, kurios galėtų būti paverstos bio-kuru. Šiuo metu kirtimų atliekos su-naudojamos ne visos, pirmiausia iš tųvietų, kur patogu privažiuoti. Giles-nėse miškų vietose kirtimų atliekos pa-liekamos. Ateityje jos gali būti taip patnaudojamos biokurui gaminti.

Be malkinės medienos ir medžioapdirbimo pramonės atliekų, Lietu-va taip pat labai turtinga šiaudų.„Šiaudai galėtų sudaryti antrąją bio-kuro plėtros bangą. Tačiau tam rei-kia iš šiaudų pagamintiems biokuroproduktams pritaikytų biomasės ka-tilinių. Tokių šiandien neturime. Ta-čiau pasaulyje tokie pavyzdžiai eg-zistuoja, todėl juos tiesiog reikėtųperimti. Ateityje būtina modernizuo-ti biomasės katilines taip, kad būtųgalima naudoti ne tik medieną, bet ir

šiaudus“, - sakė asociacijos LIT-BIOMA prezidentas R.Lapinskas.

Dar vienas biokuro šaltinis, anotjo, kuris kol kas plačiai nenaudoja-mas, - tai greitai augančių energeti-nių augalų potencialas. Žemės ūkioministerijos duomenimis, šiandienLietuvoje yra 160-170 tūkst. hektarųnenaudojamos žemės. Tuo tarpuenergetinių augalų plantacijos Lie-tuvoje sudaro apie 2 tūkst. hektarų.R.Lapinskas įsitikinęs, kad turėtųveikti valstybinė programa, kuri ska-tintų gyventojus ruoštis augančiambiokuro poreikiui. Dešimtys tūkstan-čių hektarų nenaudojamos žemėsgalėtų būti užsodinta energetinių au-

galų plantacijomis. Tokios priemo-nės vėl didintų biokuro pasiūlą irstabdytų kainų augimą.

Svarstoma galimybė kaip biokurošaltinį naudoti medžių kelmus. Jų ro-vimas, apdirbimas ir panaudojimasbiokuro gamybai dar iki galo nėra tech-nologiniu požiūriu ištyrinėtas. Atsi-naujinančios energetikos ekspertųnuomone, ateityje ir šis biokuro šal-tinis galėtų taip pat praversti. PasakR.Lapinsko, nederėtų pamiršti darvienos vietinio kuro rūšies - durpių,kurių ištekliai Lietuvoje yra dideli.

„Ilgamečiai stebėjimai ir tyrimųduomenys rodo, kad jau daug metųbiokuro kaina Lietuvoje svyruojatarp 500-700 litų už toną naftos ek-vivalento. Tuo tarpu gamtinių dujųkaina - apie 1900 litų už toną naftosekvivalento. Biokuras yra triskart pi-gesnis kuras negu dujos dėl didelėspasiūlos, - sakė R.Lapinskas. - Ne-kyla jokių abejonių, kad biokuro iš-teklių Lietuvoje turime labai daug.

Tačiau labai smarkiai vėluojame subiokuro katilų statyba. Priežastis, ko-dėl taip yra, greičiausiai ta, jog vals-tybė ir savivaldybės stokoja investici-nių pajėgumų. Mūsų nuomone, tam,kad šis procesas įsibėgėtų, būtinaplačiau naudoti ES struktūrinių fon-dų lėšas. Tai padėtų įrenginius pigiaupastatyti, o nustatant energijos kilo-vatvalandės kainą investicijų naštanesijaustų vartotojams.“ Jo teigimu,reikėtų labiau kliautis mokslininkųir ekspertų išvadomis. Lietuva bio-kuro turi užtektinai. Toliau būtinaatsakingai vystyti investicinę progra-mą. Tik tokiu būdu galima pasiektimaksimalią naudą. •

Šiuo metu kirtimų atliekos sunaudojamos ne visos, gilesnėse miškų vietose jos paliekamos, bet ateityje gali būti panaudojamos biokurui gaminti. / LŽ archyvo nuotrauka

Biokuro atsargų užteks ir elektrai, ir šilumai

VG-2291

R.Lapinskas: „Kogeneracija yra geriausia išeitispanaudoti biomasę, nes tai leistų maksimaliai

išnaudoti šalyje susidarantį biokuro potencialą,o gaminama šiluma bei elektra būtų pigesnė.“

Page 10: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

KAZIMIERAS KAMINSKAS

Iki 1990 metų Lietuvos durpiųpramonė pagamindavo per metus nuo 3 mln. tonų iki 4 mln. tonų durpių žaliavos. Nuo 1990-ųjų metinės durpiųpramonės atstovų gamybosapimtis sumažėjo iki 0,5 mln.tonų.

Iki Lietuvos nepriklausomybės at-gavimo durpių pramonės pagamintaprodukcija buvo plačiai naudojamažemės ir šilumos ūkyje. Bendrovėstiekdavo į daugelį tuometinių tarybi-nių ūkių durpių žaliavą kaip kraiką,o į vietines katilines - durpių kurą.Tai buvo viena iš nedaugelio pramo-nės šakų, kuri esant tuometinei siste-mai ir tvarkai vykdė produkcijos eks-portą į trečiąsias šalis.

1990 metais Lietuvai atgavus ne-priklausomybę durpių pramonė,kaip ir daugelis kitų ūkio šakų, išgy-veno sunkų periodą. Laikui bėgantužsimezgė ryšiai ir partnerystė su už-sienio rinkomis, ir durpių pramonėpersiorientavo į substratų gamybą.Šiandien Lietuvos durpių pramonėsatstovai importuoja brangias trąšas,gamina durpių substratą, šitaip su-kurdami papildomą produkto vertę,ir eksportuoja produkciją į visas pa-saulio šalis šiltnamių ūkio atstovams.

Du pastaruosius dešimtmečiusdurpių panaudojimas Lietuvos ener-getikos sektoriuje buvo primirštas.Tuo metu šalys kaimynės, tokios kaipEstija, Suomija, Švedija ar Airija, to-liau sėkmingai naudoja šią kuro rūšįkaip pastovią sudedamąją dalį bioku-ro katilinėse. Durpių kurą naudojaįvairaus galingumo - nuo 1,5 iki 550megavatų (MW) - katilinės. Bendra-me jų deginamo kuro balanse durpiųkuras sudaro nuo 10 iki 50 procentų.

Suomijoje durpėmis yra kūrena-mos 55 stambios termofikacinėselektrinės ir apie 120 centrinio šildy-mo katilinių (metinė šilumos gamybaiš durpių kuro sudaro apie 25 TWh).

Švedijoje yra 30 katilinių, degi-nančių durpių kurą (metinė šilu-mos gamyba iš šio kuro sudaro apie4,6 TWh).

Estijoje vidutiniškai sunaudojamaapie 945 GWh (= 315 000 tonų) dur-pių kuro. Durpės tokių miestų kaipPernu ir Tartu katilinėse sudaro apie32 proc. viso šildymui ir elektros ga-mybai sunaudojamo kuro.

Vadovaujantis atliktais skaičiavi-mais, Lietuva turi per 84 mln. tonų(252 TWh) durpių kuro egzistuojan-čiuose pramoniniuose durpynuose.Pažymėtina, kad iš visų Lietuvoje eg-

zistuojančių durpių išteklių durpiųpramonė apdoroja tik 2,16 proc., to-dėl turime pakankamai vietinio ku-ro, kurį būtina tikslingai panaudotienergetikos ūkyje siekiant Lietuvosenergetinės nepriklausomybės, kon-

kurencingumo, stabilumo ir ven-giant kainų didėjimo. •

Durpių kuras mažina energijos kainą

Kogeneracinė katilinė. / Eugenijaus Strašinsko nuotraukos

2013 02 28Lietuvos žinios10 Energetika 2013

Gabalinių durpių kuro gavyba.

Gabalinių durpių kuro surinkimas.

Trupininių durpių kuro surinkimas vakuuminiu būdu.Trupininių durpių kuro sustūmimas į lysves gavybos laukuose.

Kuo pranašesnis durpių kuras, palyginti su tradicinėmis biokuro rūšimis, tokiomis kaip smulkinta mediena?

• Durpių kuro kaloringumas yra apie 10 proc. didesnis, palyginti su smulkinta mediena.

• Durpių kuro kaina išlieka gana stabili. Katilinės, deginančios durpių kurą, turi galimybę sumažinti kuro kainų svyravimo riziką ir kuro nepatiekimo riziką. Galėdamas pasirinkti skirtingas kuro rūšis (medieną, durpių kurą) iš skirtingų gamintojų, pirkėjas gali užsitikrinti sau naudingiausią kuro kainą. Pažymėtina, kad Lietuvoje biokuro kaina 2010-2012 metais išaugo daugiau negu 45 procentais. Tuo pačiu laikotarpiu durpių kuro kaina teišaugo 1 procentu.

• Durpių kuras užtikrina vienodą tiekiamą kokybę visais metų laikais,t. y. pastovi drėgmė (40 proc.) apskritus metus. Ypatumas yra tas, kad atsargos gaminamos tik vasaros metu, jos kaupiamos ir sandėliuojamos laukuose po plėvele išlaikant visus pagrindinius kokybinius parametrus nepakitusius. Surinktos žaliavos kokybė vėliau nebekinta.

• Durpių kuro kainų kilimą galima prognozuoti. Palyginti su mediena, durpių kainodarai neturi įtakos tokie veiksniai kaip didėjanti medienos paklausa baldų pramonėje, augantis medienosporeikis biokuro katilinėse, didėjanti medienos paklausa užsienio šalyse.

• Švedijos, Suomijos ir Estijos ekspertai deklaruoja, kad biomasės mišinyje esančios durpės pailgina kuro katilo naudojimo laiką.

Daugiau informacijos apie durpių kurą rasite:www.asocdurpes.ltwww.bioenergija.lt

Page 11: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

SAULIUS TIŠKUS

Norint, kad Lietuvoje iš tikrųjųpajudėtų daugiabučių moderni-zavimo traukinys, nebūtinaišradinėti dviračio - tereikia remtis sėkmingai renovaciją įgyvendinančių šalių kaimyniųgerąja patirtimi ir imtis keletoesminių dalykų.

Sėkmė aplanko ryžtinguosiusEuropos valstybės, tokios kaip

Lenkija, Slovakija ar Čekija, kadai-se irgi suko galvas, kaip efektyviaimodernizuoti senus ir kiaurus, šilu-mą švaistančius daugiabučius na-mus. Šalyse, kuriose pragyvenimolygis ir ekonominiai rodikliai arti-mi Lietuvai, buvo imtasi radikaliųpriemonių, dėl to šiandien daugu-ma daugiabučių gyventojų gyvenarenovuotuose namuose (Lenkijojevisiškai modernizuota 65 proc., Slo-vakijoje ir Čekijoje - apie 80 proc.daugiabučių namų).

Ne kartą apie renovaciją, josnaudą ir būtinybę su šių šalių atsto-vais kalbėjęs ir ten viešėjęs Nacio-nalinės pastatų administratoriųasociacijos (NPAA) tarybos pirmi-ninkas Vytautas Turonis sako, kadLenkijoje, Slovakijoje ar Čekijojeneįvyko jokių stebuklų - tiesiog val-džia patvirtino tokį modernizacijosmodelį, kuris net didžiausiems re-novacijos skeptikams nepaliko jo-kio kito pasirinkimo, kaip tik sutik-ti atnaujinti savo namus.

„Nors modeliai vienas nuo kitošiek tiek skiriasi, jų esmė labai pa-naši - taikant griežtas priemonessudaryti gyventojams kuo palan-kesnes sąlygas modernizuoti savonamus. Be griežtų sankcijų, čia bu-vo pradėtos kaupti lėšos namams

atnaujinti ir panaikintos didžiau-siais modernizacijos stabdžiais va-dinamos lengvatos bei kompensaci-jos už šildymą. Tai įgyvendinękaimynai pradėjo spartų moderni-zacijos procesą. Dabar lankantisšiose šalyse net apima saldus pavy-das - namai čia it nauji, šilti, tau-pūs, o ir žmonės laimingi“, - pasa-kojo V.Turonis.

Pokyčiai, lemsiantys proveržįNPAA tarybos pirmininkas įsiti-

kinęs - daugiabučių modernizavi-mas nėra raketų mokslas ir norint,kad šis procesas sėkmingai vyktųLietuvoje, tereikia ryžtis įgyvendin-ti keletą esminių, nors ir nelabai po-puliarių, sprendimų. Remiantis ge-rąja šalių kaimynių patirtimi mūsųkrašte būtina be išlygų įpareigotigyventojus kaupti lėšas, naikintiPVM lengvatą ir kompensacijas užšildymą bei sukurti skaidrią valsty-bės paramos politiką.

„Iš pradžių į specialų fondą turė-tų būti renkamas bent 50 centų užkvadratinį metrą mokestis. Vėliaupagal situaciją jis galėtų didėti. Vals-tybės parama taip pat turi būti aiš-ki ir skaidri, o skaidriau, nei skirtikažkokią sumą už kvadratinio met-ro modernizavimą, nieko nėra. Pa-rama turi būti skiriama pasiekustam tikrą energetinio efektyvumolygį. Yra nustatytos efektyvumo kla-sės ir pasiekus kuo aukštesnę klasę

būtų skiriama didesnė išmoka. Pa-vyzdžiui, pasiekus C klasę valstybėkompensuotų 200 litų už kvadrati-nį metrą, pasiekus B klasę - 300 li-tų, pasiekus A klasę - 500 litų. To-kiu būdu žmonės galėtų po truputįrinktis, kaip modernizuoti savo na-mus. Be to, taip būtų pažabota ko-rupcija, kai stengiamasi dirbtinaiišpūsti modernizacijos sąmatą“, -dėstė V.Turonis.

Dar vienas svarbus, nors ir ne itinpopuliarus žingsnis, - kompensaci-jų bei PVM lengvatos už šildymąnaikinimas. Mat tie gyventojai, ku-rie šiandien gauna kompensacijas(tokių Lietuvoje apie 200 tūkst.),dažnai yra didžiausi renovacijospriešininkai. Be to, gyventojai, gau-nantys kompensacijas, nesuintere-suoti taupyti šilumą, o toks požiūrisprasilenkia su kertinėmis moderni-zacijos idėjomis. Tai patvirtina ir kaikurių šalies ekonomistų teiginiai,kad PVM lengvata centriniam šil-dymui nėra nei socialiai teisinga, neiekonomiškai racionali.

Biurokratinio aparato šešėlyje

Be anksčiau išvardytų trijų esmi-nių sėkmingos renovacijos sudeda-mųjų dalių, yra ir dar keli svarbūsaspektai, stumiantys modernizavi-mo procesą žemyn. Tai - politikųnenoras pripažinti padarytas ir ligšiol daromas klaidas.

„Klausantis politikų kalbų susi-daro įspūdis, kad greičiausiai į at-naujinimo programą bus įtrauktitie namai, kurių gyventojai renova-cijai priešinasi labiausiai ir iki šiolnieko nedarė, kad jų namuose šilu-ma būtų vartojama efektyviau. To-dėl mes klausiame: ar gyventojai,kurie savo namuose žingsnis požingsnio diegė šilumą taupančiaspriemones - keitė langus, šiltino sie-

nas, renovavo šilumos punktus, -bus nugrūsti į renovacijos eilės pa-baigą, mat jų namai nepateks į ne-efektyviai šilumą vartojančių pasta-tų gretas?“ - kalbėjo NPAA tarybospirmininkas.

V.Turonis pastebėjo, jog bene di-džiausia tiek senosios, tiek naujo-sios Vyriausybės klaida, kad dau-gelį metų nesikeičia vidurinėbiurokratinės sistemos grandis, ku-

ri privalo organizuoti sklandų re-novacijos procesą. Pašnekovas ne-abejoja, jog, norint spartesnės mo-dernizavimo plėtros, būtina imtispriemonių, kad dabartinis už reno-vaciją atsakingas biurokratinis apa-ratas, tiksliau, jame esanti vidurinėgrandis, būtų pakeista kompeten-tingais specialistais, gebančiais ope-ratyviai spręsti daugiabučių moder-nizavimo klausimus. •

Jei gali kiti, galime ir mes

2013 02 28Lietuvos žinios 11Energetika 2013

Tie gyventojai, kurie šiandien gauna kompensacijas (tokių Lietuvoje apie 200 tūkst.), dažnai yra didžiausi renovacijos priešininkai. / LŽ archyvo nuotraukos

V.Turonis siūlo ryžtis įgyvendinti keletą

esminių, nors ir nelabaipopuliarių, sprendimų.

Page 12: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

2013 02 28Lietuvos žinios12 Energetika 2013

ARVYDAS JOCKUS

Sėkmingai būstus modernizuo-jančio Augustavo (Lenkija)miesto burmistras KazimierzasKozuchowskis ragina LietuvosVyriausybę sekti Lenkijos pavyz-džiu ir naikinti PVM lengvatascentralizuotai šilumai bei būstošildymo kompensacijas.

2006 metais, kai Augustavo bur-mistras dalyvavo energetikos konfe-rencijoje Vilniuje, vien tik Augus-tave, kuriame gyvena apie 30 tūkst.žmonių, jau buvo apšiltinta dau-giau daugiabučių nei visoje Lietu-voje. Jau tuomet K.Kozuchowskisatkreipė lietuvių dėmesį, kad išju-dinti daugiabučių modernizacijąįmanoma tik visiškai panaikinus vi-sas lengvatas už šildymą. Tai jis kar-toja ir dabar.

Būtent toks Lenkijos vyriausybėsžingsnis išjudino namų renovacijąkaimynų šalyje prieš 14 metų. Ku-rortinio miesto statusą turinčiameAugustave, vos 50 km nuo Lietuvossienos, šiandien renovuoti ne tik at-skiri pastatai, bet ir ištisi daugiabu-čių kvartalai. Gyventojai ne tik ma-žiau vartoja šilumos, bet ir gyvenagražioje aplinkoje - aptriušę sovie-tiniai pastatai atrodo lyg ką tik pa-statyti, juose kyla butų kainos.

„Paleistos kainos pakeitė Augus-tavo gyventojų mentalitetą. Jie pra-dėjo kitaip mąstyti, suprato, kadKalėdų Senelis ateina tik kartą permetus ir jis neapmoka šildymo sąs-kaitų“, - sako K.Kozuchowskis.

Panaikino dotacijas„Jeigu nebus radikalių pasikeitimų

Lietuvos teisėje, kalbos apie daugia-bučių modernizavimą liks beprasmės.Nebent valstybė pati biudžeto lėšomismodernizuotų daugiabučius, o gyven-tojams nereikėtų nė piršto judinti, tikstebėti statybininkų darbą. Pašalpų užšildymą sistemą reikia visiškai panai-kinti. Socialiai remtinoms šeimomsgalima padėti kitais būdais“, - manoK.Kozuchowskis.

Lietuvoje šiuo metu padėtis yrapanaši, kokia Lenkijoje buvo iki1998-ųjų. Augustavo burmistras ne-tiki, kad žmones įmanoma įkalbėtigera valia taupyti energiją ar sava-noriškai skirti lėšas savo namams

apšiltinti, ir tai iliustruoja gimtojomiesto pavyzdžiu. Iki 1998 metųAugustavo gyventojams šilumoskaina siekė 2 litus už kv. m, tačiau ištikrųjų butų šildymas kainavo 3 li-tus už kv. m, tad 1 lito skirtumą ši-

lumos tiekėjams kompensuodavovalstybė. „Kai šios dotacijos buvopanaikintos ir gyventojai privalėjopatys mokėti visą tiekiamos energi-jos kainą, jie buvo priversti mažin-ti šilumos suvartojimą“, - pasakojaburmistras.

Anot jo, jeigu Lietuva nesiryšnaikinti lengvatų, visada atsiras to-kių, kurie modernizacijai priešin-sis. „Valdžia tam ir yra, kad kartaispriimtų nepopuliarius sprendi-mus“, - teigia burmistras.

Pradėjo nuo galinių sienųLenkijoje žmonės už šildymą at-

siskaito kas mėnesį vienodomis įmo-komis. Kiekvienų metų pabaigojeįmokos perskaičiuojamos, atsižvel-giant į tai, ar šilumos sunaudota ma-žiau, ar daugiau. 1999 metų sausįpirmąsias didžiules sąskaitas už šil-dymą gavusius Augustavo gyvento-jus ir jų namus administruojančiokooperatyvo vadovus ištiko šokas,bet atsipeikėję jie ėmė svarstyti, kaipdorotis su naujais iššūkiais.

Augustavo daugiabučių koopera-tyvui - namų administravimo įmo-nei, kuriai daugelį metų vadovavodabartinis miesto burmistras K.Ko-zuchowskis, iš viso priklauso 120daugiabučių. K.Kozuchowskis ir da-bartinis kooperatyvo vadovas Zdis-lawas Szorcas keletą metų buvo pra-leidę Vakaruose. Jie matė, kaip veikiarinkos ekonomikos dėsniai, ir supra-to, kad su didelėmis šildymo kaino-mis teks susitaikyti. Vienintelė išei-tis - taupyti šilumą bei kaupti lėšasbūsimiems remonto ir renovavimodarbams. Kooperatyvas nusistatė už-davinį 120-yje daugiabučių sumažin-ti šilumos vartojimą 30 procentų.

„Sudarėme sąrašą darbų, kuriuosbūtina atlikti pirmiausia - kiekviena-me name įrengėme termostatiniusvožtuvus, reguliuojančius šilumostiekimo kiekį, o kiekviename buteinstaliavome šilumos daviklius antradiatorių, kad žmonės matytų, kiekšilumos sunaudoja. Kad nebūtų taip,jog vienas taupo, kitas - ne, o visi mo-ka vienodai“, - prisimena burmistras.

Z.Szorcas pasakoja, kad pirmiau-sia buvo apšiltintos maždaug prieš40 metų pastatytų stambiaplokščiųnamų galinės sienos, pro kurių ply-šius labiausiai veržėsi šaltis ir drėg-mė. „Pirmus ketverius metus šiltino-me tik šias galines sienas, nes nekąžinojome apie pastatų modernizavi-mą. Be to, norėjome, kad visi turėtųnaudos, nes juk į bendrą moderniza-cijos fondą mokėjo visų 120 namųgyventojai. Kai apšiltinome visas ga-lines sienas, kooperatyvo stebėtojųtaryba nusprendė pradėti moderni-zuoti namus iš pagrindų“, - pasako-ja kooperatyvo vadovas.

Nei paskolų, nei valstybės paramos

Augustavo daugiabučių namų ko-operatyvas jau visiškai modernizavo51 pastatą, apšiltino 69-ių galines sienasir visuose 120-yje pastatų atnaujinocentrinio šildymo sistemas. Manoma,

kad visų daugiabučių modernizacijaužtruks dar apie 15 metų.

Pasak Z.Szorco, kitų daugiabučiųAugustave gyventojai ėmė kreditus išbankų ir skolintomis lėšomis moder-nizavo namus, vėliau 20 proc. išlaidųjiems grąžino valstybė. „Mūsų koope-ratyvas iš banko nesiskolino nė lito. Vi-si pastatų renovavimo darbai buvo fi-nansuojami iš fondo, kurį kaupė namųadministratorius. Iš pradžių gyvento-jai į pastatų modernizavimo fondą kasmėnesį mokėjo 0,34 zloto už kv. m, da-bar įnašas padidėjo iki 0,80-0,85 zlotouž kvadratinį metrą“, - sakė jis.

Šis kooperatyvas kasmet iš su-kaupto fondo pastatų sienoms irstogams apšiltinti skiria apie 1,5mln. zlotų. Dar 250 tūkst. zlotų ski-riama langams keisti ir balkonamsįstiklinti. Kai gyventojai patys pasi-keičia langus ir balkonų duris, išbendrijos fondo jie susigrąžina apie40 proc. įdėtų lėšų. Iš viso pasta-tams atnaujinti kooperatyvas kas-met skiria apie 2 mln. zlotų. Iš šiųlėšų kasmet visiškai atnaujinami 5daugiabučiai. Namai šiltinami eilėstvarka pagal jų pastatymo metus.Tvarka teisinga ir aiški, tad gyven-tojams nekyla noro varžytis dėl pir-mumo teisės“, - sako Z.Szorcas.

Jo nuomone, vykdomų darbųnauda akivaizdi: 1999 metais ko- operatyvo daugiabučių gyventojaiuž 1 kv. m šildymą mokėjo viduti-niškai 2,36 zloto, o 2012 metais -2,11 zloto, nors šilumos kaina per šįlaikotarpį išaugo 80 procentų.

Šilčiau ir tyliauRenovuoto daugiabučio gyvento-

ja Marija Gedo už atliktą renovaci-ją papildomai nemokėjo, išskyruskasmėnesines (0,80-0,85 zloto už kv.m) įmokas į kooperatyvo moderni-zacijos fondą. Šis šildymo sezonasponiai Marijai pirmas po renovaci-jos, tad finansinės naudos jis darnepajuto, sąskaitos už šildymą busperskaičiuotos po metų. „Bet jau-čiu, kad bute daug tyliau ir šilčiau.Matyt, putplastis ir nauji langai su-laiko šaltį ir garsus. Triukšmas su-mažėjo ir iš laiptinės, ir iš lauko, oanksčiau girdėdavau, kai burgzdavoautomobiliai. Jaučiuosi, lyg gyven-čiau naujame bute“, - pagerėjusiaaplinka džiaugėsi moteris.

Už 61 kv. m dydžio butą ji kas mė-nesį šiemet moka po 335 zlotus, įskai-tant šilumą ir komunalines paslaugas.„Man tai daug, todėl džiaugiuosi, kadrenovacija jau atlikta. Tikiuosi, kitą-met reikės mokėti mažiau. Man taibuvo tarsi Kalėdų dovana“, - šypsosiAugustavo gyventoja. Ji tikrai gali ti-kėtis mažesnių sąskaitų, mat renovuo-tų Augustavo daugiabučių gyventojaipernai už šildymą mokėjo nuo 30 iki150 proc. mažiau nei gyvenantys ne-apšiltintuose daugiabučiuose. •

Renovaciją Lenkijoje išjudino šokas

Kurortinio miesto statusą turinčiame Augustave per 14 metų renovuoti ištisi daugiabučių kvartalai.

K.Kozuchowskis mano, jog išjudin-ti daugiabučių modernizaciją įma-noma tik visiškai panaikinus visaslengvatas už šildymą.

„Man tai buvo tarsi Kalėdų dova-na“, - neseniai renovuotu būstudžiaugiasi Augustavo gyventojaM.Gedo. / Arvydo Jockaus nuotraukos

„Paleistos kainos pakeitė Augustavo žmoniųmentalitetą. Jie pradėjo kitaip mąstyti, suprato,kad Kalėdų Senelis ateina tik kartą per metus ir

jis neapmoka šildymo sąskaitų.“

Skaičiai

Tipiško stambiaplokščio 4 laiptinių 5 aukštų daugiabučio pastato Augusta-ve modernizavimas 2003-2006 m. kai-navo 230 tūkst. zlotų, o 1 kv. m apšiltinimo kaina siekė 120 zlotų. 2012 m. 1 kv. m pastato modernizavi-mas kainavo 200-300 zlotų.

Prieš apšiltinimą gyventojas už šilumąmokėjo 2,46 zloto už 1 kv. m, po apšilti-nimo - 1,85 zloto už kv. m, kainų skirtu-mas - 0,61 zloto už kvadratinį metrą.

Modernizavimo darbai atlikti iš gyven-tojų įnašų sukaupto fondo. Šiuo metumėnesio įmoka siekia 0,80-0,85 zlotouž kvadratinį metrą. Sąnaudos pastatuiapšiltinti atsipirks per 13 metų. Renovuotuose namuose sąskaitos už šilumą sumažėjo 28,7 procento.

Page 13: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

2013 02 28Lietuvos žinios 13Energetika 2013

Atkelta iš • 7 p.

Taip pat jau pavasario sesijai tei-kiame įstatymų projektus dėl socia-linės paramos nutraukimo bei kitusįstatymus, organizuojame susitiki-mus su savivaldybių atstovais ir ap-tariame, kaip atrinkti įmones dar-bams atlikti. Kitaip tariant, darbaivyksta net greičiau, nei aš tikėjausi.

Dabar savivaldybėse prasidės susi-rinkimai, bus tvirtinamas žmonių su-tikimas - įsijungs visa renovacijos ma-šina. Planuojame, kad kelti pastoliusbūsime pasiruošę šių metų pabaigoje.

- Kas iki šiol stabdė renovacijosprocesą?

- Manau, stabdė tai, kad paskola bu-vo imama gyventojų vardu, o viską or-ganizuoti reikėjo patiems daugiabu-čiams. Pagal dabartinę schemą abuklausimus sprendžiame kitaip. Taip patbuvo neabejotinai per didelis paramosdydžio svyravimas: iš pradžių paramanuo 50 proc. sumažinta iki 15 proc., opaskui vėl buvo padidinta iki 30 pro-centų. Procesas strigo ir dėl to, kad so-cialinę paramą gaunantys žmonės užšilumą moka perpus ar net 70 proc. ma-žiau nei visi kiti. Jie buvo teisūs sakyda-mi, kad renovacija jiems neapsimoka.

- Kokio masto renovacija numa-toma: kiek daugiabučių žadate re-novuoti per savo kadenciją?

- Šiuo metu savivaldybių nurody-ti 1800 daugiabučių namų patvirtinomūsų manymą, kad šalyje yra apie2000 neefektyviausiai energiją varto-jančių namų. Taigi pirmasis etapas,kuris prasidės rudeniop, ir apimstuos 2000 namų. Toliau kelsime kar-telę ir renovuosime ne tokius ener-giškai neefektyvius daugiabučius.

- Kaip vertinate proceso pradžią -ar savivaldybės buvo pakankamaiaktyvios?

- Savivaldybių susidomėjimas ir ak-tyvumas yra tikrai didelis. Puikiai su-prantu, kad dar yra labai daug neatsa-kytų klausimų: kaip užtikrinti statyboskokybę, kokius sudėti saugiklius sie-kiant išvengti kainų išpūtimo, kaipnustatyti administravimo išlaidas.Problemų bus tikrai daug, nes renova-cija yra sudėtingas procesas. Bet mespasiryžę išjudinti šį procesą iš esmės.

- Kokį šilumos sutaupymo lygį ti-kimasi pasiekti?

- Energiškai neefektyviausiuosedaugiabučiuose vienam kvadrati-niam metrui šildyti per metus su-vartojama 150 kilovatvalandžių ši-lumos energijos. Planuojame, kadrenovavę tokio lygio namus sutau-pysime 50-70 proc. šilumos.

- Ar po renovacijos planuojate at-likti kokį nors patikrinimą, siekda-mi įsitikinti, kad norimi energinioefektyvumo rodikliai pasiekti?

- Pagal mūsų schemą patikrinimasbus neišvengiamas. Renovacijos or-ganizatorius pirmiausia turės indivi-dualiai įvertinti esamą daugiabučionamo būklę energinio efektyvumopožiūriu, nustatyti, kiek vidutiniškaikilovatvalandžių energijos suvartojadaugiabutis. Tuomet bus parengia-mas renovacijos projektas ir nusta-toma, kiek šilumos bus sutaupyta porenovacijos. Organizatorius turės su-daryti sutartį su gyventoju, įsiparei-

godamas pasiekti tam tikrą energijossutaupymo lygį. Pats organizatoriusturės atlyginti, jei įsipareigoto lygionepasieks. Sutaupydami lėšų už šilu-mą grąžinsime kreditus.

Norime ne mechaniškai skaičiuo-ti, kokį šilumos sutaupymo lygį rei-kia pasiekti, kaip anksčiau buvo da-roma. Siekiame nustatyti optimalųsantykį tarp įdėtų pinigų ir kapitalogrąžos laikotarpio. •

V.Mazuronis: „Planuojame, kad kelti

pastolius būsime pasiruošę šių metų

pabaigoje.“

Renovavus namusplanuojama sutaupyti 50-70 proc. šilumos.LŽ archyvo nuotrauka

Sąstingį tikina įveikę

Page 14: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

Page 15: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

AUDRIUS MUSTEIKIS

Didžioji intriga - ne tikMargarita (sopraninasViktoras Gerasimovas)ar Zybelis (kontrateno-ras Algirdas Bagdonavi-

čius), bet ir Mefistofelis - 26 metų Rai-mundas Juzuitis, Lietuvos muzikos irteatro akademijos (LMTA) antro kur-so magistrantas, Vilniaus operos stu-dijos dalyvis. Jis bus vienas jauniausiųMefistofelių Lietuvos operos scenoje.Dainininkas yra laimėjęs Didįjį priząKlaipėdoje vykusiame jaunųjų talen-tų festivalyje konkurse (2010), taip patantrąją vietą Tarptautiniame roman-sų atlikėjų konkurse “Lietuvos ro-mansiada” Kaune (2012). Pirmaismagistro studijų metais jis stažavo Vo-kietijoje ir labai sėkmingai dalyvavoprojekte Suomijoje - parengė Figarovaidmenį Wolfgango Amadeuso Mo-zarto operoje “Figaro vedybos”.

Artistiškai, suvaidindamas visusdialogus ir vidinius monologus, Rai-mundas pasakoja, kaip iš paviršiumiplaukiančio jaunuolio virto mąstan-čiu dainininku (žvelgiant iš šalies -perspektyviu bosu).

Dievo ir velnio erdvėsSutapimas ar ne, stažuodamas Vo-

kietijoje, Štutgarte, sunkiai ieškoda-mas savosios technikos, jaunas solis-tas daug mąstė ne tik apie balso irdainavimo paslaptis, bet ir kas yra vel-nias. Neišvengiamai - kas Dievas, ko-kia tai nežinomybė, nepažinybė. Daugmąstymų sukėlė kanadiečių drama-turgo Jasono Patrico Rothery pjesės“Erdvė tarp mūsų”, kurią prieš keletąmetų su LMTA studentais pastatė re-žisierius Sakalas Uždavinys. Spektak-lyje apie bandymus suvokti visatosvyksmą, žmogiškų jausmų ir egzisten-cijos prasmę vaidino ir R.Juzuitis.

Dabar - sudėtingas Mefistofeliopersonažas. Režisierius Arūnas Arei-ma turi savo viziją: veiksmas vykstapsichiatrijos klinikoje. Mefistofelis -daktaras ir tiesos balsas. “Aš irgi taipmąsčiau, - sako Raimundas. - Tiesosbalsas. O žmonės tiesos nemėgsta, ne-kenčia. Dažniausiai nuo pačių savęs jąslepia. “Ne, aš negeriu, mečiau.” -“Geri ir nepatinka? Tai blogą geri. Im-kim šitą - brangus, kokybiškas, jokiųpagirių, jokių priklausomybių.” Vel-nias mato, kad žmogus meluoja sau -čia prasideda Mefistofelis.”

Garsiąją Mefistofelio serenadąR.Juzuitis yra dainavęs akademijoje -nelengva. Kupletai - dar sunkiau. “Betjau, jau ateina ištvermė ir reikiamasdiapazonas. Profesorius VladimirasPrudnikovas sakydavo, kad Mefisto-felis yra viskas. Taip, jis yra šiame pa-saulyje kaip ir Dievas. Ir jis žino Die-vo kelius, nes pats buvo angelas,išmano, kaip veikia šis pasaulis, visa-ta, kas yra egzistencija, kas už jos ribų.Jis dirbo su Kūrėju. Tik tiek, kad galpamanė, jog gali geriau. Dieve, tu visdėlto padarei klaidų, ir aš tau jas paro-dysiu. Žodžiu, daktaras, pamato kokiąnors ligą - simptomą ir prisistato. Me-fistofelis randa tūkstantį būdų ateiti.”

Niekas nemokė gyventiRaimundas atviras - krizių ir abejo-

nių, ar jo vieta scenoje, būta labaidaug. “Nemokėjau gyventi, nes nie-kas šito ir nemokė, - dėsto jis. - Kažkądariau, kai kas buvo smagu, kai kasnelabai. Ir užgriuvo rimti klausimai.

Nebėk nuo jų, nebijok ir po kiek lai-ko nustebsi - tau bus smeigiamas atsa-kymas. Nes pasąmonė, kaip ir sąmo-nė, visą laiką dirba - ji ir suformavotave dabartinį. Mąstei ir keiteisi. To-dėl turėtum padėkoti sau.”

“Išduosiu paslaptį - ilgą laiką, ko-kius penkerius metus, būdamas sce-noje aš ten nebūdavau. “Black out”,juodas ekranas. Po to nuostaba - kodėlnieko nepadarei?! Juk buvai pasiruo-šęs. Profesorius, žinoma, guosdavo:viskas ateis. Gal tik ketvirtame kurse,scenoje dainuodamas jau trečią dainą,pamačiau salėje žmogų - akis. Į manežiūri. Aš koncertuoju žmonėms. Toksazartas apėmė - reikia dirbti! Ieškotikontakto su žiūrovais, jiems asistuoti,o gal net būti tarnu. Iškart atsirado dai-navimo skonis.”

“Važiuodamas į Vokietiją žinojau,kad dainuoju vis geriau, bet dar netai, ko reikia. Reikia, kad būtų šviesu,o tamsinu. Kartais gal ir visai neblo-gai, bet padainavus balsas “sėda” -oho, kaip perspaudžiau. Taip ilgai ne-patempsi. Kaip ir tikėjausi, pradėjusdirbti vokiečiai iškart - ne, ne taip! Ru-siška technika, blogai. Parodo kaip -man netinka. Buvau priverstas keistikai kuriuos korepetitorius. Pakeitimaspravertė, balsas pradėjo “veikti” visaikitaip. O svarbiausia - stažuotė paska-tino ieškoti savosios dainavimo filoso-fijos. Man reikėjo išvažiuoti.”

Diagnozė sau“Vokietija atvėrė akis ir suvokimą -

reikia daugiau. Dar daugiau. Ir kadajau bus ohoho kiek, dar mažai. Ir kaijau būsi geriausias, vis tiek sakyk: gali-ma geriau. Buvo labai smagu prisimin-ti, kad lygiai tą patį kalbėjo mano pro-

fesorius. Čia jo žodžiai. Jis man kaž-kada taip aiškino, aš nekreipiau dėme-sio. Gyvenau sau gyvenimą, kol po ke-lerių metų Vokietijoje patyriau savokailiu - šventa teisybė. Save reikia la-bai kankinti, kad būtum tvirtesnis. Kaskitas pakankins? Profesorius “kanki-no”, “muštravo” pirmus metus - pa-matei, kad vis dėlto nesi silpnas. Peregzaminus padainuoji - oho, gerai. Betpo to pradėk mąstyti ir keliauti pats.Prisimenu, kai mutavo balsas iš falce-to. O, kaip buvo sunku jį, pasikeitusį,valdyti, kaip nenorėjo jis eiti į viršų. Betnenumojau ranka į tai, nepasidaviau.Profesoriui dėkoju iš visos širdies, taipjam ir pasakau. O sau reikia pasakyti:jis parodė kelią, o dabar turi pats bran-dinti save. Mąstyti. Mąstyti dainuoda-mas. Tada ir dainavimas kitas. Ieškok.

Klysk. Su profesoriumi klysi mažiau -gal kitiems todėl ir atsiranda priklau-somybės santykiai. Tu klysti, pedago-gas sutvarko - kaip patogu gyventi. Betrizika pasiteisina. Ištinka fiasko? Ana-lizuok, kas blogai, kodėl nepasisekė,užuot grimzdęs į juodąsias gelmesverkti ir sielvartauti. Iš apmaudo galisusirgti tokia liga: viskas, žmonės blo-gi, jie nieko nesupranta. Tai savęs ap-gaudinėjimas, liga. “Faustas” bus apietai. Ateina Mefistofelis ir klausia: “Sa-kai, blogi? Žinoma, jie idiotai. O meseikim dar vieną koncertą padainuoti.”Vėl fiasko. “O, kokie žmonės niekšai!”Ir taip nuolatos. Visi paprastai nori gir-dėti liaupses, liūliavimą. Velnias būnatau palankus: “Taip, jie niekšai, o meseisim kartu. Gal juos net iššaudysim.”Kol nesusimąstai: čia gal aš blogas? Vel-niui to nereikia: “Ką čia nusišneki, tupats geriausias!” Jam nereikia, kadžmogus sveiktų. Tada jis kala: “Nieko

tu nepasitaisysi, esi visiškas nevykėlis.”Kol žmogus pats save prakeikia. Tadalabai sunku pakilti, išsikapstyti. Jie vi-si, operos herojai, bus mano, Mefisto-felio, pusiau demono, pusiau daktaro,pacientai. Žmonės galės pamatyti, ko-kia liga juos kamuoja, išsiaiškinti diag-nozę. Siūlyčiau pasižiūrėti tokiu rakur-su - kokią ligą diagnozuotumėtFaustui, Zybeliui, Valentinui, Marga-ritai? Nuo ko jie bando pasveikti?”

Eksperimentai “Balsas dar ilgai formuosis. Gal bus

bosas baritonas - padainuoju vis aukš-čiau. Dabar mane pristato kaip bosą,bet yra tvirtinančiųjų: “Pala, juk tu ba-ritonas.” Noriu visą dieną dainuoti ne-pavargdamas, o paskui dar ir kitą die-ną. Juokauju. Ieškau sistemų, kaipgeriau pailsėti (dainuoja kūnas, smege-nys - poilsio reikia), kaip išlaikyti bal-są sveiką. Vieniems balsas dingsta dėlmiego stygiaus. Maniau, kad ir man,bet eksperimentuodamas, miegoda-mas kas antrą naktį, įsitikinau, jog ne.Pastebėjau, kad kenkia aštrus maistas.Buvo ir alkoholio eksperimentų. Išge-ri nedaug - labai gerai, atpalaiduoja.Geriausia dainuoti kitą dieną, skam-ba puikiai. Išgeri nemažai - kitą dienąskamba puikiai, o trečią - nieko nepa-dainuoji. Bet išgėręs prarandi dalį ju-timų, o vokalistas turi būti ypač jautrus.Minimalus koordinacijos sutrikimasman jau blogai. Netinka.”

Trečiame kurse vasarą Raimundasbuvo išvažiavęs padirbėti į Angliją. Pa-davėju. Kad dainuoja, slėpė. Tik pabai-goje prisipažino. Bendradarbiai jo dai-navimą palaikė stebuklu. “Velnias, gal irnereikėjo slėpti?” - pasigailėjo solistas.“Apėmė mistinis noras dainuoti dar ge-riau, - prisimena jis. - Atrodė, pradėjaujausti, kur skamba, kur ne. Ir kiek dardaug aš nežinau, vaje. Bet noriu! Va, da-bar grįšiu - kaip pradėsiu mokintis. Taipir atsitiko, per paskutinį bakalauro kur-

są ryškiai pažengiau pirmyn. Profeso-rius buvo patenkintas, kad pagaliau su-sigriebiau. Buvo galima pamanyti, kadanksčiau tingėjau. Žinoma, ir tingėda-vau kartais, bet nebuvo susivokimo:profesorius už tave viską daro, bandoiš tavęs interpretaciją ištraukti. Ateini vi-sas nuobodus, šiaip ne taip ką nors pra-dedi, bet ne sau, o kad profesorius no-rėtų. O tu pats turėsi publikai duotienergijos! Kad duotum, reikia pačiamturėti. Tik kaip susikrauti tiek turto? Čiadar bus darbo. Turi būti labai jautrus. Arlabai greit užsidegantis, turėti daugaistros. Nes tai yra aistra.”

Duoti Lietuvai“Mano aistra - gal net ne opera, o

būti būryje, ne šiaip būti ir pramogau-ti, kur nors alaus išgerti, bet veikti,konstruoti, kurti: o, padarėm, štai meskokie! Visi padarėm, ne aš vienas. Ei-nam toliau, įdomu, ką dar pasieksim.Aš irgi ir nusiviliu, ir sakau: “Išvažiuo-siu iš tos Lietuvos.” Bet gal reikėtų taipmąstyti: ne ką man davė Lietuva, o kąaš jai? O ką aš galiu duoti, jeigu niekoį save neinvestavau? Kokių minčių, su-manymų, darbų? Nuostabu, kad Jo-nas Sakalauskas, sumanęs įsteigti Bal-tijos kamerinį operos teatrą, eina irdaro, o galėtų numoti ranka ir sukti į“popsą”. Gerai, einam kartu, pirmyn.Tikimės Lietuvai duoti daug naudin-go. Čia dar daug ką reikia sukurti. Per-važiuokit per Lietuvą ir pamatysit, kiekdaug visko dar nesukurta. Pirmiausiareikėtų atsikratyti baimių: suklysti, bū-ti nesuprastiems, sukritikuotiems (lie-tuviai baisiai bijo kritikos), nušvilp-tiems konkurentų.”

Žinoma, daug kas nustebo dėl Rai-mundo, sakė - per jaunas Mefistofe-liui. Net ir dėl Figaro: jaunas, jaunas,jaunas. “Bet iki 30-ies noriu parengtidar daugiau partijų”, - sako daininin-kas. Kitas jo vaidmuo bus “Don Žua-no” Leporelas.•

Kultūra 152013 02 28Lietuvos žinios

Iš boso Raimundo Juzuičio filosofijos

R.Juzuitis: ”Pervažiuokit per Lietuvą ir pamatysit, kiek čia daug visko dar nesukurta.”

Neseniai susikūręs ir koncertu “Jauni balsai” sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje prisistatęsBaltijos kamerinis operos teatras rengia pasaulinę premjerą - Charles’io Gounod operos“Faustas” kamerinę versiją, kur visus vaidmenis atliks vieni vyrai.

R.Juzuitis - vienas jauniausių Mefistofelių Lietuvos scenoje. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Page 16: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

GODA MAČYTĖ

Net ir po šeštosios pergalėsBEKO-Lietuvos krepšinio ly-gos (LKL) reguliariajamesezone vicečempionų tituląginantys Vilniaus “Lietuvosryto” krepšininkai turnyrolentelėje išliko ketvirtojojepozicijoje.

Pakilti laipteliu jiems sutrukdė tąpačią dieną pergalę iškovojusi Klai-pėdos ekipa “Neptūnas” (12 perga-lių, 3 pralaimėjimai). Trečiojoje vie-toje esanti uostamiesčio komandaužvakar Kaune 102:80 (26:26, 26:13,19:21, 31:20) įveikė į vienuoliktąją po-ziciją smuktelėjusius “LSU-Baltus”

(4/11) krepšininkus. Nugalėtojams16 tšk. pelnė Evaldas Dainys, 15 - Vy-tautas Šarakauskas, 12 - DeividasGailius. Šeimininkų gretose rezulta-tyviausi buvo Žygimantas Skučas (19tšk.) ir Taurantas Tamošiūnas (15).

Ketvirtojoje pozicijoje esantis“Lietuvos rytas” (6/2) išvykoje 102:68laimėjo prieš šeštąją vietą užimantįUtenos klubą “Juventus” (8/7) -102:68 (19:15, 25:12, 19:24, 39:17).Nugalėtojams daugiausia taškų pelnėJanis Blumas (16), Tautvydas Lyde-ka (15) ir Steponas Babrauskas (12).Uteniškių gretose rezultatyviausi bu-vo Darius Gvazdauskas (18) ir Arvy-das Čepulis (17).

Liūdnos naujienos dešimtąją vietądvylikos ekipų LKL lygoje užimančia-me Vilniaus klube “Sakalai” (4/11).

Likusią sezono dalį ši komanda versisbe “Lietuvos ryto” jai paskolintų trau-mas patyrusių Edvino Šeškaus ir Pau-liaus Dambrausko. Kitą mėnesį 18-ąjįgimtadienį švęsiančiam 190 cm ūgiogynėjui E.Šeškui trūko kryžminiai ke-lio raiščiai. Dėl šios traumos gynėjasnegalės rungtyniauti apie pusę metų.22 metų 191 cm ūgio įžaidėjasP.Dambrauskas patyrė peties trau-mą, ją teks gydyti maždaug keturismėnesius. LKL čempionate E. Šeš-kus per rungtynes vidutiniškai žais-davo 17 min., pelnydavo 3,4 taško, at-likdavo 1,8 rezultatyvaus perdavimoir perimdavo 0,8 kamuolio. P.Damb-rauskas per 28 min. atitinkamai - su-rinkdavo 10,3 tšk., atlikdavo 2,3 rez.perd. ir perimdavo 1,4 kamuolio.

LKL turnyre pirmauja visus aš-tuonis susitikimus laimėjęs čempio-no titulą ginantis Kauno “Žalgiris”,o antras išlieka Prienų klubas “Prie-nai” (12/2). •

Vicečempionai trypčioja vietoje

Svečiuose rungtyniavusiam “Neptūnui” E.Dainys pelnė daugiausia taškų.Bcneptunas.lt nuotrauka

2013 02 28Lietuvos žinios16 Sportas

Trumpai

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos futbolo A lyga nori iš esmės keisti savo įvaizdį, užkariauti žydruosius ekranusir tapti patraukli žiūrovams. Tokie ambicingi planai atskleistivakar vykusiame 2013 metųsezono pristatyme.

A lygos įvaizdžio kūrėjai trečia-dienį pristatė naują logotipą, gene-ralinį rėmėją ir informacinį partne-rį. Esą naujovės leis aistruoliamspasiūlyti patrauklesnį ir mielesnįproduktą, kitokią futbolo lygą. Ki-taip tariant, pagaliau bus mėgina-ma kurti Vakaruose daug metų sėk-mingai veikiantį modelį.

Dideli užmojaiPraėjusį sezoną Lietuvos čempio-

natą rėmė bendrovė “General Finan-cing”, šiemet A lygos generalinė rė-mėja bus bendrovė “SMScredit.lt”,pastaruosius ketverius metus rėmusiNacionalinę krepšinio lygą (NKL).Sutartis pasirašyta 3 sezonams. Per-nai A lygos mecenatas skyrė 300 tūkst.litų. Kiek atseikės naujasis rėmėjas, ne-skelbiama, tik pažymima, kad daugiauuž pirmtaką. Visa suma bus skiriamaA lygos įvaizdžiui kurti - transliaci-joms, naujai interneto svetainei, rek-lamai ir t. t.

Šalies čempionatas po ilgos pertrau-kos sugrįžta į nacionalinę televiziją.Pastaruosius dvejus metus A lygos ko-

vas transliavo “Lietuvos ryto TV”, šie-met šeštadieniais 20 rungtynių ketinaparodyti valstybinis LRT kanalas.

“Niekas nestovi vietoje. Turėjomepriimti tokį sprendimą”, - apie sprendimąpakeisti transliuotoją aptakiai kalbėjoLietuvos Futbolo Federacijos (LFF) ge-neralinis direktorius Edvinas Eimontas.

“Rungtynės bus filmuojamos ge-riausia technika. Naudosime ir nau-

jausią kompiuterinę grafiką. Transliaci-jos atitiks stipriausiose Europos lygosetaikomus standartus”, - intrigavo A lygosrinkodarą koordinuosiančios bendro-vės “Pradias Media” direktorius Justi-nas Garliauskas.

Daugelyje Europos valstybių televi-zijos pačios moka pinigus, kad galėtųtransliuoti čempionato rungtynes.Lietuvoje nuo seno viskas atvirkščiai.

Paklaustas, ar klubai iš televizijos gausbent kiek lėšų, J.Garliauskas atsakė:“Klubams bent jau nereikės mokėtiuž transliacijas.”

Šį sezoną A lygos futbolininkai rungty-niaus naujais kamuoliais “Nike Maxim”.Tokiais žaidžiama Anglijos, Ispanijos irItalijos pirmenybėse. Gamintojas A ly-gos 9 klubams įteikė 380 kamuolių - bentpo 40 kiekvienai komandai.

Atkurta NFKADar viena naujovė - nuo šiol di-

džiausias čempionato organizavi-mo krūvis teks atkurtai Nacionalineifutbolo klubų asociacijai (NFKA). Alygos veiklą ji koordinuodavo iranksčiau, tačiau po vidinių nesuta-rimų ir konflikto su futbolo federa-cija 2008 metais iširo. Į NFKA kiek-vienas klubas deleguos po vienąnarį. Asociacijos vadovo pareigaseis Vilniaus “Žalgirio” vykdomojidirektorė Vilma Venslovaitienė. NFKAtransformavosi iš pastaruosius dusezonus veikusios A lygos klubųvaldybos.

“Klubų valdyba neturėjo oficialausjuridinio statuso. Mėginome spręstilygos plėtros klausimus, bet klubamslabiau rūpėjo savi interesai. - aiškinoPanevėžio “Ekrano” prezidentasAušrys Labinas. - Tikimės, kad LFF irrinkodaros specialistams padedant ge-rinsime situaciją. Mums reikia moky-tis komunikacijos paslapčių, bendravi-mo su rėmėjais. Lietuvoje dar nėrafutbolo verslo. Tačiau klubų suprati-mas pamažu keičiasi.”

Vilniaus “Žalgirio” sporto direkto-riaus Mindaugo Nikoličiaus teigimu,NFKA mėgins kopijuoti daugelį me-tų sėkmingai veikiančios Lietuvoskrepšinio lygos (LKL) modelį.

Baigdamas asociacijos pristaty-mą A.Labinas paprašė pasitikėjimokredito: “Naujoji Vyriausybė visuo-met prašo 100 dienų nekritikuotijos. Mes prašome 100 turų, kad pa-rodytume, ką sugebame.” •

A lyga orientuosis į Vakarus

TOLI NUO LYDERIŲ

Italijoje vykstančio pasaulio slidinėji-mo čempionato moterų 10 km lenkty-nėse laisvuoju stiliumi biatlonininkėDiana Rasimovičiūtė antradienį už-ėmė 45 vietą - 27:43,3. Ji 2 min. 19,9sek. pralaimėjo čempione tapusiainorvegei Theresei Johaug. 10,2 sek.nuo nugalėtojos atsiliko ir sidabrą pel-nė čempionės titulą gynusi kita Nor-vegijos slidininkė Marit Bjoergen.Bronza įteikta rusei Julijai Čepalovai,nuo T.Johaug atsilikusiai 30,7 sekun-dės. Lietuvos biatlonininkė NatalijaKočergina antradienį finišavo 54-a,mūsų slidininkė Ingrida Ardišauskaitėdistanciją baigė 72-a tarp 77 klasifi-kuotų (startavo 78) sportininkių. Visostrys Lietuvos atstovės į pagrindinesšios rungties varžybas pateko po sėk-mingo pasirodymo kvalifikacijoje.

LIETUVIS VIETOJ ISPANO

Dėl traumos atsisakiusį ATP serijos tur-nyre “Delray Beach International tennisChampionships” (prizų fondas - 456tūkst. JAV dolerių) dalyvauti ispaną Feli-ciano Lopezą pakeitęs 22-ejų Ričardas

Berankis (ATP-87) pergalingai pradėjopasirodymą pagrindinėse varžybose. Ne-sėkmę šio turnyro kvalifikacijos paskuti-niame, trečiajame, rate patyręs lietuvis pa-sinaudojo netikėtai jam suteikta dar vienagalimybe kilti aukštyn - jis antradienį 6:1,7:6 (7:4) įveikė 33 metų vokietį BjornąPhau (ATP-121). Aštuntfinalyje Ričardovaržovas bus dvidešimtmetis amerikietisJackas Sockas (ATP-130), jis pirmajamerate 6:3, 6:3 laimėjo prieš 25-erių australąMatthew Ebdeną (ATP-114).

TEISĖJAI PERSIGALVOJO

Jau pasibaigus Lietuvos bokso čem-pionatui kauniečiui Vitalijui Subačiui visdėlto buvo įskaityta pergalė. Tai jau 15-as jo Lietuvos čempiono titulas. Pagal šįrodiklį boksininkas aplenkė 14 kartų ša-lies pirmenybių auksą iškovojusį VidąBičiulaitį. Tai paaiškėjo ne savaitgalį pa-sibaigusiame 2013 metų Lietuvos boksočempionato finale, o vakar, trečiadienį,kai Lietuvos bokso federacijoje buvo pa-tenkintas V.Subačiaus trenerio Vido Bru-žo pateiktas protestas. Sekmadienį, va-sario 24-ąją, finalinėje kovoje vilnietisEugenijus Tutkus (iki 91 kg) laimėjo pir-mąjį raundą prieš Vitalijų Subačių 4:1.Tačiau, prasidėjus antrajam raundui,E.Tutkus susižeidė antakį ir varžybų gy-dytojas neleido jam tęsti kovos. Teisėjųkolegijos sprendimu nugalėtoju paskelb-tas vilnietis, kadangi iki patirtos traumospirmavo keliais taškais. Po čempionatoV.Subačiaus treneris V.Bružas vyriausia-jam teisėjui pateikė protestą, nurodyda-mas, kad tarptautinių AIBA bokso tai-syklių (2012 metų kovo mėn. pataisymai)punktas 9.3.2.1 tokioje situacijoje įparei-goja nugalėtoju skelbti susižeidusio bok-sininko varžovą. Teisėjų kolegija išnagri-nėjusi trenerio skundą pakeitė savosprendimą ir Lietuvos vyrų bokso čem-pionu (iki 91 kg) paskelbė V.Subačių.

A lygos organizatoriai stengsis, kad šiemet futbolas pritrauktų kuo daugiau žiūrovų ir rėmėjų.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Nuo Norvegijos slidininkės Th.Jo-haug lietuvės smarkiai atsiliko. Reuters/Scanpix nuotrauka

LKL turnyro lentelė

(pergalės, pralaimėjimai,

laimėtų rungtynių procentas)

1. “Žalgiris” 9 0 100

2. “Prienai” 12 2 86

3. “Neptūnas” 12 3 80

4. “Lietuvos rytas” 6 2 75

5. “Pieno žvaigždės” 8 6 57

6. “Juventus” 8 7 53

7. “Šiauliai” 7 7 50

8. “Nevėžis” 7 8 47

9. “Lietkabelis” 5 10 33

10. “Sakalai” 4 11 27

11. “LSU-Baltai” 4 11 27

12. “Palanga Triobet” 0 15 0

Page 17: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

Klasifikuoti skelbimai 172013 02 28Lietuvos žinios

reklama@lzinios . l t

Tel.: 249 2166, 249 2165.

Faksas:278 4104.

R E K L A M A

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Ūkinius pastatus ir apie 160 ha žemės ūkio

paskirties žemės Trakų ir Prienų rajonuose,

prie Verknės upės. Tel. 8 672 31 568.

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje,

Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-

0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt).

Tel. 8 699 05 122.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

6-7 a žemės sklypus namų statybai Kaune,

Kadugių g., prie Kauno marių.

Tel. (8 5) 278 9238.

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g.,

Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,

geras susisiekimas, naujas vienbučių na-

mų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt). Vilnius,

tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-

nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,

kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

TRANSPORTO PRIEMONĖS

PARDUODA

Antikvarinį automobilį GAZ-21 US “Volga”

(1967 m., labai geros būklės), naujus ratlan-

kius R-15 su padangomis (kainos - sutartinės).

Tel.: (8 315) 40 633, 8 684 45 634.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-

mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu

suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

GYVŪNAI

PARDUODA

Berno zenenhundų veislės šuniukus.

Tel. 8 698 80 199.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba

su transportavimo defektais. Tel.: (8 5)

230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuo-

ju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241

2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-

ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,

sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,

8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

ĮVAIRŪS

Parduoda galingą “piemenį”, aptvaro tikri-

nimo indikatorių, vienadienių paukščiukų

šildytuvo termoreguliatorių, literatūrą ir

mazgus rinkiniui “Pasidaryk inkubatorių

pats”. Taiso. Tel. 8 673 01 122.

PRANEŠIMAI

315-oji GSE bendrija skelbia konkursą

1400 kv. m ploto automobilių stovėji-

mo aikštelės padengimui

hidroizoliacine Latexfalt Parkedesk

danga. Pasiūlymai priimami bendrijos

kontoroje, Rinktinės g. 55, Vilnius, pir-

madieniais 17.30-18.00 val., mėnesį

laiko nuo paskelbimo. UÏs. LM-2307

2013 03 07, 10.00 val., adresu: Sava-

norių pr. 178-304, Vilnius, šaukiamas

BUAB “Senamiesčio vystymo grupė”

kreditorių susirinkimas, balsuojant

raštu tokiu darbotvarkės klausimu:

Dėl įmonės nekilnojamo turto parda-

vimo tvarkos ir kainos nustatymo. Dėl

informacijos kreiptis į administratorių

el. p.: [email protected] arba tel. 8 675

40 107. UÏs. LM-2306

Bankroto administratorius šaukia BUAB

“Pejasta” kreditorių susirinkimą. Susi-

rinkimas vyks adresu: J.Galvydžio g. 3,

Vilniuje, 101A kabinetas, 2013 03 15 d.

15.00 val. Pakartotinis susirinkimas nu-

matytas 2013 03 19 d. 15.00 val.

Informacija tel. 8 687 10 278. UÏs. R-125

UAB “Altiplanas” pakartotinai atlikinės

ženklinimą pil. GALINOS ŽIAUKIENĖS že-

mės sklypui, esančiam Babinių Sodų

10-oji g. 34, Vilniuje (kad Nr.

0101/0146:0001). Ženklinimas vyks

2013 03 01, 9.00 val. Kviečiame besiri-

bojančio žemės sklypo (kad. Nr.

0101/0146:0023) savininkus: IZABELĘ

DROTVINAITĘ, AUGUSTĄ PILYPĄ DROTV-

INĄ, KRISTIJONĄ DROTVINĄ dalyvauti

ženklinime. Smulkesnė informacija tei-

kiama adresu: Kęstučio g. 54-6, Vilnius,

tel. 8 686 68 797. UÏs. LM-2311

Pranešimas apie parengtą UAB “Smokvila” kiaulių komplekso tvartų rekonstravimo ir atnaujinimo poveikio aplinkai vertinimo programą

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas:UAB “Smokvila”, Čekiškių k. 4, Riešės sen., Vilniaus r. sav., tel./faks. (8 387) 33 346, el. p.: [email protected] ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas:UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, LT-06327 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777,el. p.: [email protected] ūkinė veikla:UAB “Smokvila” kiaulių komplekso esamų tvartų rekonstrukcija ir atnaujinimas pertvarkant pagalES aplinkosaugos, veterinarijos, higienos bei gyvulių gerovės standartų reikalavimus.Planuojamos ūkinės veiklos vieta:Vilniaus apsk., Vilniaus r., Riešės sen., Čekiškių k. 4.Poveikio aplinkai vertinimo subjektai:Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros minis-terijos Vilniaus teritorinis padalinys, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus vi-suomenės sveikatos centras.Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasi-rinktinoje vietoje:Aplinkos apsaugos agentūra, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008, faks. 8 70662 000, el. p.: [email protected] planuojamos ūkinės veiklos PAV programa 10 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo galima su-sipažinti UAB “COWI Lietuva” aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 aukštas, Vilnius, tel. (8 5) 2107558, faks. (8 5) 212 4777, kontaktinis asmuo - Dana Bagdonavičienė, el. p.: [email protected]ūlymus dėl PAV programos galima teikti:PAV dokumentų rengėjui - UAB “COWI Lietuva” aplinkosaugos skyriui, Ukmergės g. 369A, 8 aukš-tas, Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, kontaktinis asmuo - Dana Bagdonavičienė, el.p.: [email protected]žsakovui - UAB “Smokvila”, Čekiškių k. 4, Riešės sen., Vilniaus r. sav., tel. 8 610 13 392, faks. (8 5)237 1072, el. p.: [email protected], kontaktinis asmuo - Ana Rymkevič.Pasiūlymų kopijas papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingaiinstitucijai. Užs. R-123

AB “Lietuvos geležinkeliai” filialas “Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra”

(toliau - Filialas) skelbia viešąjį aukcioną nereikalingoms materialinėms vertybėms parduoti.

Nereikalingų arba netinkamų naudoti 7 automobilių aukcionas įvyks 2013 03 14, 10.00

val., filialo “Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros” 311 kab., Priestočio g. 11, Klaipėdoje.

Aukcionas suskirstytas į septynias dalis.

Pradinės parduodamų automobilių kainos su PVM: UAZ 3303 - VVB 958, 1997 m., 943,16

Lt; ZIL 5301 - RVZ 765, 2001 m., 7009,61 Lt; VIS 2346 - KLY 033, 2002 m., 2324,41 Lt; VIS 2346

- KLY 031, 2002 m., 2241,96 Lt; UAZ 3909 - VVA 948, 1996 m., 2093,21 Lt; UAZ 3909 - VVA

947, 1996 m., 2983,16 Lt; VIS 2346 - KLY034, 2002 m., 976,31 Lt.

Parduodamus automobilius galima apžiūrėti nuo š. m. kovo 6 d. iki kovo 14 d. Kaštonų g.

6A, Klaipėda. Dėl apžiūros kreiptis į Antaną Bružą, tel. 8 616 86 541. Atsakingas asmuo už auk-

cioną - Diana Sodienė, tel. (8 46) 20 23 20. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per tris

darbo dienas po aukciono pabaigos, sumokant pavedimu į nurodytą sąskaitą.

Dalyvavimas aukcione neapmokestinamas. Užs. LM-2301

Informuoju, kad yra parengtas žemės sklypo

Grūdų g. 19, kadastro Nr. 0101/0075:2350,

planas, prilyginamas de taliojo teritorijų pla-

navimo dokumentui.

Su parengtu žemės sklypo planu ir jo spren-

diniais kviečiu susipažinti gretimo žemės

sklypo, kadastro Nr. 0101/0074:642, esan-

čio Grūdų g., Vilniuje, savininkus adresu:

Žalgirio g. 90-508, Vilniuje, iki 2013 03 14.

Asmuo kontaktams Sigitas Zaborskas,

tel. 8 659 95 540. Užs. LM-2303

UAB “Rodusas”, vadovaudamasi LR civilinio kodekso 2.43 str. ir 2013 m. vasario 18 d. visuo-

tinio akcininkų susirinkimo sprendimu, praneša, kad yra keičiamas bendrovės pavadini-

mas ir buveinės adresas (į. k. 302419637, buveinės adresas: Laisvės pr. 60, Vilnius).

Nuo pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre bendrovė vadinsis UAB “Kvoru-

mas”, kurios buveinės adresas: Pašilių k., Riešės sen., LT-14257 Vilniaus r. Užs. LM-2304

Pranešimas apie akcininkų susirinkimą

2013 m. balandžio mėn. 3 d. 12.00 val. AB spaustuvės “Titnagas” administraciniame

pastate, adresu: Vasario 16-osios g. 52, Šiauliai, sušaukti AB spaustuvės “Titnagas” eilinį

visuotinį akcininkų susirinkimą, numatant tokią dienotvarkę:

1. Audito ataskaita ir išvados už 2012 metus;

2. Bendrovės metinis pranešimas ir 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

3. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

4. Audito kompanijos rinkimas Bendrovės 2013 m. finansinės atskaitomybės auditui atlikti ir

paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

5. Valdybos nario rinkimas;

6. Kiti klausimai.

Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumen-

tais AB spaustuvės “Titnagas” akcininkai gali susipažinti AB spaustuvė “Titnagas” patalpose,

adresu: Vasario 16-osios g. 52, Šiauliai. Tel. pasiteirauti - (8 41) 59 63 33. Užs. LM-2305

Informacija apie poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą

1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas: UAB “Palangos linas”, Vytauto g.155, Palanga, LT-00163 Palangos m. sav., tel. (8 46) 21 60 71, faksas: (8 46) 25 65 68, el. p.:[email protected]. 2. PŪV pavadinimas: rekreacinės, komercinės, visuomeninės paskirtiespastatų statyba ir eksploatacija. 3. PŪV vieta: žemės sklypas (kad. Nr. 2501/0021:127), esan-tis Vytauto g. 155, Palangos m., Palangos m. savivaldybėje. 4. Klaipėdos regiono aplinkos ap-saugos departamentas 2013 02 26 raštu Nr. (4)-LV4-558 priėmė atrankos išvadą, kad UAB“Palangos linas” planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Suinformacija apie PŪV galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo UAB“Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val., tel. (8 46) 43 04 63, kont.asmuo - J.Kaluzevičius. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuošio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16,Klaipėda, 8.00-17.00 val., tel. (8 46) 46 64 56, kont. asmuo - S.Navickė.

7. Su PŪV poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galimasusipažinti 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsau-gos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val. ir UAB “Ekosistema” buveinėje,Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val. Užs. LM-2309

Informacija apie poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą

1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovai: UAB “Chajamas”, Žydų g. 4A, Vilnius; Lie-tuvos rašytojų sąjunga, K.Sirvydo g. 6, Vilnius, tel. 8 686 22 623. 2. PŪV pavadinimas: poilsiopastatų rekonstravimas. 3. PŪV vieta: Taikos g. 32, Nida, Neringos savivaldybė (sklypo kad.Nr. 2301/0001:125). 4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 02 26raštu Nr. (4)-LV4-569 priėmė atrankos išvadą, kad UAB “Chajamas” ir Lietuvos rašytojų sąjun-gos planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Išsamiau su in-formacija apie PŪV galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo UAB“Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val., tel. (8 46) 43 04 63, kont.asmuo N.Nemirovienė. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuošio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16,Klaipėda, 8.00-17.00 val., tel. (8 46) 46 64 65, kont. asmuo - V.Boreišaitė.

7. Su PŪV poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galimasusipažinti 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsau-gos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., ir UAB “Ekosistema” buveinėje,Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val. Užs. LM-2310

PRANEŠIMASKredito unijos “Pareigūnų kredito unija” narių dėmesiui!

2013 m. kovo mėn. 27 d. 17 val. 30 min. konferencijų centre “Karolina”, esančioje Sausio 13-os-ios g. 2, Vilniuje, šaukiamas kredito unijos “Pareigūnų kredito unija”, buveinės adresas: Birželio23-osios g. 15, eilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę:1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.2. Revizoriaus ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.5. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos projek-to pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo(nuostolių dengimo) tvarkos priėmimas.6. 2013-2015 m. veiklos plano tvirtinimas.7. 2013 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.8. Audito įmonės einamųjų 2013 m. ir dviejų ateinančių finansinių metų kredito unijos finansinių atas-kaitų rinkinio auditui rinkimas ir lėšų, kurios bus skirtos audito įmonei apmokėti limito nustatymas.9. Revizoriaus atlyginimo dydžio nustatymas.10. Įgaliojimų suteikimas valdybai jos kadencijos laikotarpiu priimti sprendimus dėl disponavimo tur-tu, sudaryti sandorius, kai sandorių suma ar turto vertė viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.11. Kredito unijos įstatų keitimas.12. Nutarimo dėl Pareigūnų kredito unijos būstinės adreso pasikeitimo priėmimas.Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentais kre-dito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu: Birželio 23-osios g. 15, Vilniuje.Tel. pasiteirauti: (8 5) 260 8934, 8 673 98 414, el. p.: [email protected].

Pareigūnų kredito unijos valdyba Užs. LM-2312

Page 18: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Sniego karalienė” (3D) - 14.30, 16.45, 17.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.15 val.“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Svajonių komanda. 1935” - 19 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 16, 18.30, 21.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.30,19.15, 21.40 val.“Gimę mylėti” - 20 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 13.30, 15.45,18.15, 20.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 21 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15, 17.30, 20.15 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Sniego karalienė” (3D) - 13.20, 18.15 val.“Sniego karalienė” - 11, 15.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.20 val.“Aukšta klasė” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Svajonių komanda. 1935” - 20.30 val.“Linkolnas” - 11.40, 14.50, 18, 21.20 val.“Gimę mylėti” - 18.40, 21.40 val.“Valentinas vienas” - 13.30, 16.20, 19, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.20, 16.50,19.20, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40, 16.10 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.15, 16.30, 19, 21 val.“Ana Karenina” - 15.20, 18, 21.20 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.20 val.“Skrydis” - 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 15, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.“Pi gyvenimas” - 17.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.15 val.“Vargdieniai” - 17.45 val.“Argo” - 15, 20.30 val.SKALVIJA“Medžioklė” - 21.40 val.“Parduotas vaikis” - 17 val.“Čia aš, Helmutas” - 17 val.“Sunaikink tėvą” - 19.20 val.PASAKA“7 dienos Havanoje” - 16 val.“Gimę mylėti” - 21.30 val.“Optimisto istorija” - 17.30 val.“Meilė kaip nuodai” - 17 val.

“Sniego karalienė” - 15.30 val.“Magiškas Paryžius 3” - 20 val.“Ištrūkęs Džango” - 18.30 val.“Populiari mergina” - 15 val.“Provokuojantys užrašai” - 21 val.“Storulės” - 19 val.OZO KINO SALĖ“Aurora” - 16 val.“Zero 2” - 18 val.MULTIKINO“Sniego karalienė” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30,16.30, 18.30 val.“Sniego karalienė” - 10, 12, 15.30, 17.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.15, 16.30,18.45, 21.45 val.“7 dienos Havanoje” - 18.30 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15 val.“Žuviukas Nemo” - 10.15 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 21.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -13.45, 16.30, 19.15 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17, 19, 21 val.“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Ana Karenina” - 21.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30, 14.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.30, 16 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNASCINAMON“Sniego karalienė” (3D) - 11.30, 13.25 val.“Sniego karalienė” - 12, 14, 16 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.15, 20.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45,17, 19.15, 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 20, 22 val.“Ana Karenina” - 21.15 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 15.20, 16.35, 17.25,18.45, 19.35, 21.45 val.“Tyli naktis” - 18 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.FORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 15.15, 17.30 val.“Sniego karalienė” - 10.30 val.“Aukšta klasė” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.30 val.“Svajonių komanda. 1935” - 16.45, 19.15 val.“Linkolnas” - 11.30, 14.45, 18, 21.15 val.“Gimę mylėti” - 21.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 22 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 14.30 val.“Ana Karenina” - 15, 20.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12, 17.45 val.“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15,20.45 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 15, 17.15 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.30, 14, 16,18.30, 20.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.30, 17.30, 19.30,21.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11, 16.30, 21.45 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 22 val.“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 13.30 val.“Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.40, 17.45, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 16, 18.45, 21.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13,15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” - 10 val.“Valentinas vienas” - 15.10, 17, 19 val.“Sniego karalienė” - 12, 13.35 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21 val.I salė“Legendos susivienija” - 11 val.“Gangsterių medžiotojai” - 15.20 val.“Vargdieniai” - 20 val.“Pi gyvenimas” - 13, 17.40 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Sniego karalienė” (3D) - 15 val.“Valentinas vienas” - 17, 19.30, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 12.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -17.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.15 val.“Ana Karenina” - 14.40, 20.30 val.

2013 02 28Lietuvos žinios18 TV programos

KETVIRTADIENIS 28 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) n-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tie-

sioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”. Tie-

sioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tie-

sioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tie-

sioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.45 “Vieša paslaptis”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės

laidos tęsinys23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” N-70.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” 7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-711.10 “Plikis ir ponia” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.16 “Mes - europiečiai”22.19 Sportas22.23 Orai22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Mentalistas” N-723.35 “Deksteris” N-140.35 “Įstatymas ir tvarka” N-71.30 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Motina ir sūnus”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Nuodėmių dešimtukas”20.30 “Patys pačiausi”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Elitinis būrys”23.05 “Ieškotojas”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Firma”1.50 “Liudininkai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Žvaigždutės” (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Mojavos dykuma. Las Vegasas” (k.) N-7

11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensų

mūšis” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Nematoma tiesa” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Lietuvos muzikos

legendos”22.30 Trileris “Ruandos

viešbutis” N-140.50 “Laukinis” (k.) N-71.50-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Ko-votojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30“Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinisdeimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Te-leparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30“Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “DetektyvėRizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas”N-7 21.00 Detektyvas “Mirtis svetimame krašte”22.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50“Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių hori-zontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30Rašytojui Mykolui Sluckiui atminti. “Kultūra”.Rašytojas Mykolas Sluckis (k.) 11.45 RašytojuiMykolui Sluckiui atminti. Vaid. f. “Laiptai į dan-gų” (k.) 12.45 “Vasarvidžio kelionė į Anykščius”(k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Šv.Kazimieras 15.00 “Septynios Kauno dienos”15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrųkryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija”18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Legendos”20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiaisu Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinastrumpai”. Vaid. trumpametražis f. “Rendezvous”N-7 21.40 “Ecce homo”, Modrio Tenisono pa-ntomimos grupė Kaune 22.00 “Iššūkisžvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių doku-mentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius.“Kambariai be durų. Aktorė Nijolė Gelžinytė”.“Nemirties dainos” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pa-gauk kampą” (k.) 1.10 “Gintarinės batutosmeistrai”. Saulius Sondeckis (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys”10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagal-ba” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu”13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė

15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai”17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas”19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinausu jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.30 Trile-ris “Roninas” 23.50 “6 kadrai” 0.50 “Kastlas”1.40 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Rytoreporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto re-porteris” tęsinys 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15“Mūsų miškai” 10.55 “Gamink sveikiau!” 12.00“Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “PašėlęTV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip užaugintiplanetą. Gyvybė iš šviesos”. 1 d. N-7 16.00 Ži-nios 16.10 Dok. f. “Kaip užauginti planetą.Gyvybė iš šviesos”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45“Super L.T” N-7 19.45 Dok. f. “Didysis barjerinisrifas”. 2 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietu-va tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-7 23.30“Reporteris” 0.25 “Supernamai” 0.55 “Griūk ne-gyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Animac. f. “Astro vaikis” 9.00 Drama “7 die-nos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 11.00 Trileris“Durys priešais” N-7 13.00 Komedija “Laiškai Džul-jetai” 15.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė”N-7 17.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-719.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 21.00Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 23.00Komedija “Kur tas Fredas?” 1.00 Trileris “Oda, ku-rioje gyvenu” N-14

Viasat Sport Baltic 11.00 Golfas. PGA turo užkulisiai 11.30 Golfas. Eu-ropos turo savaitės apžvalga 12.00 “Trans WorldSport” žurnalas 13.00 Tenisas. Duty Free čempio-natas. Dubajus. Tiesioginė transliacija 21.10“Futbol Mundial” žurnalas 21.40 Krepšinis. Euroly-ga. “Montepaschi” - “Fenerbahce Ulker”. Tiesioginė

transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Labo-ral” - “Maccabi”

Eurosport9.30 Haikou atviras biliardo turnyras 11.00 Pasau-lio slidinėjimo čempionatas 12.00 Pasaulio šuoliųnuo tramplino su slidėmis čempionatas 13.00 Pa-saulio slidinėjimo čempionatas 14.45 Biatlonas.Pasaulio taurė 16.15 Pasaulio slidinėjimo čempio-natas. Lenktynės pagal Gunderseno sistemą 17.15Pasaulio šuolių nuo tramplino su slidėmis čempio-natas 19.45 Pasaulio slidinėjimo čempionatas20.45 Haikou atviras biliardo turnyras 23.00 Joji-mo turnyras Honkonge 0.00 Sportinio pokerioturnyras 1.00 Pasaulio šuolių nuo tramplino su sli-dėmis čempionatas 2.00 Pasaulio slidinėjimočempionatas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiš-kas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta?12.40 Roterdamo uostas 13.35 Bandytojai14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikie-tiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žve-jyba 22.00 Upių pabaisos 23.00 Kas užkibo?0.00 Neramumai rojuje. S.Vaitas Irake 1.00 Vai-kų grobikai ir išlaisvintojai

National Geographic9.00 Ryto programa 10.00 Kalintys užsienyje11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00Draudimai 13.00 Didžioji žuvis 14.00 Žuvysekstremalės 15.00 Pasaulio pabaigos belau-kiant 16.00 Draudimai 17.00 Pasaulio pabaigosbelaukiant 18.00 Kalintys užsienyje 19.00 NSOvirš Europos 20.00 Besivaikant ateivius 21.00Tunų žvejyba 22.00 NSO virš Europos 23.00 Be-sivaikant ateivius 0.00 Tunų žvejyba 1.00Nakties programa

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS02 28 d. 18.30 val. “Kopelija”03 01 d. 18.30 val. “Otelas”03 02 d. 12 val. “Buratinas”03 02 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”03 01 d. 19 val. Studijoje. “Koba”03 02 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos”03 02 d. 19 val. Studijoje. Kauno kamerinis teatras.“Hitleris ir Hitleris”JAUNIMO TEATRAS02 28 d. 18 val. “Ledi Makbet”03 01 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis”Salė 9903 02 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. “Prakeikta meilė”03 01 d. 18 val. “Pamišėlė”03 02 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS02 28 d. 18.30 val. “Trys seserys”03 01 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”03 02 d. 18.30 val. “Freken Julija”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Mažoji salė03 02 d. 14 val. “Silvestras Dūdelė”KEISTUOLIŲ TEATRAS02 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”MENŲ SPAUSTUVĖ02 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanauskoteatras. “Paukščiai”03 01 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.“Tiksinti bomba”03 02 d. 12 ir 16 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Meilė, karas ir kiškio kopūstai”03 02 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.“Publika”RAGANIUKĖS TEATRAS03 02 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas”“DOMINO” TEATRAS02 28 d. 19 val. “Gaidukas”

03 01 d. 19 val. “Sex guru”03 02 d. 12 val. “Radijo ereliai”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS03 01 ir 02 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS02 28 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”02 28 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”03 01 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”03 01 d. 18 val. Ilgojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatrasir Naujųjų idėjų kamerinis orkestras. “Paukščiai”03 01 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Meistriškumo pamoka”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS02 28 ir 03 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”03 02 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė”KAUNO KAMERINIS TEATRAS02 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS03 02 d. 12 val. “Skrudžas, arba diena, kai galima atverti savo širdį”KAUNO TEATRO KLUBAS03 01 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”03 02 d. 19 val. Eglės Sirvydytės akustinis koncertasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS03 02 d. 15 ir 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS02 28, 03 01, 02 d. 18.30 val. “Adata”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI03 02 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Varniukas, kuris buvo kitoks”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS03 01 d. 19 val. “Šalia”03 02 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ03 02 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”

03 01 d. 18 val. “Sriubinė”03 02 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”03 01 d. 14 val. “Visada tavo. Ana Frank”03 02 d. 17 val. “Mano šeima”TEATRAS “MENAS”03 02 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS02 28 d. 18 val. “Traviata”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS03 02 d. 12 val. “Zuikelių mokykla”

JONAVAJONAVOS KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

ROKIŠKISROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS03 02 d. 12 val. Keistuolių teatras. “Grybų karas ir taika”03 02 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose ir tvarte”

JURBARKASJURBARKO KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TELŠIAITELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

RADVILIŠKISRADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 17 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anė iš Žaliastogių”

Page 19: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

Orai 192013 02 28Lietuvos žinios

Žuvys 02 21 - 03 20Avinas. Tinkama diena spręstidarbo klausimus, bendravimosu kolegomis problemas. Ta-

čiau nepamirškite pabūti su mylimu žmo-gumi, pasikalbėti apie bendrą ateitį.

Jautis. Turėsite begalę užduo-čių tiek darbe, tiek asmeninia-me gyvenime. Poreikius ir pla-

nus pirmiausia derinkite su antrąja puse,raskite laiko draugams.

Dvyniai. Lengva diena tiems,kurie turi susidarę planą. Ta-čiau jei jo nėra, teks ilgokai

skirstyti prioritetus. Vakare derėtų atsipalai-duoti, pasilepinti grožio procedūromis.

Vėžys. Jaučiate aplinkiniųmeilę, todėl esate optimistaiir puikiai sprendžiate visas

problemas. Būkite atidesni maisto kokybei,labiau pasaugokite sveikatą.

Liūtas. Šiandien gera diena.Seksis greit išspręsti senasproblemas, rasti reikalingus

žmones. Tačiau venkite vadovauti. Palankutvarkyti vaikų reikalus.

Mergelė. Daugiau dėmesioskirkite artimųjų reikalams irnamams, nes pastaruoju me-

tu buvote per daug nutolę. Aplankykite tė-vus, galbūt jie duos ilgai lauktą patarimą.

Svarstyklės. Problemos neiš-nyks, tačiau keisis jūsų požiū-ris į esamus sunkumus. Venki-

te tų žmonių, kurie šiandien norės iš jūsųgauti pinigų.

Skorpionas. Būsite kupinienergijos, spinduliuosite lai-me, todėl lydės sėkmė. Daug

ką lems jūsų įtaiga. Drąsiai imkitės naujosveiklos ir nebijokite atsakomybės.

Šaulys. Nekelkite didelių rei-kalavimų, nes tik jie šiandiengali sujaukti sklandžią veiklą.

Dirbkite vieni, laikas netinkamas svarbiemssusitikimams.

Ožiaragis. Neskubinkite įvy-kių - dabartinius reikalus ati-dėkite kitai savaitei. Galimi

geri pokyčiai. Puikus metas bičiuliškiemssusibūrimams.

Vandenis. Netikėtai iškils se-nos asmeninio gyvenimo pro-blemos. Nesisielokite! Opti-

mistiškas nusiteikimas atvers kur kasdaugiau durų.

Žuvys. Intuicija jūsų nepaves.Susitikimus planuokite pir-moje dienos pusėje. Būkite

atidūs - šiandien kiek didesnė nelaimingųatsitikimų tikimybė.

Vardas, pavardė: ...................................................................

...............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:14leidžiasi 17:50dienos ilgumas 10:36

MĖNULISPenktojipilnaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+11

+4

+4 -1

+3 +2

+3

+3 -1

+3 -3

-1

-2

Lisabona

+10Malaga

+7Madridas

+15Alžyras

+16Tunisas

+12

Atėnai+16

Larnaka

+8Stambulas

+12Barselona

+13Bordo

+7Dublinas

+5Paryžius

+8Londonas

+13 Nica

+14Roma

+16Dubrovnikas

+5Sofija

+8Bukareštas

Varna

+5Maskva

+3 Helsinkis

+5Kijevas

+2Berlynas

+3

Kopenhaga+5

Stokholmas

+8

Oslas

+3Amsterdamas

+4Miunchenas

+2Praha

+3Vilnius

+2Talinas

+8Ryga

+5

Minskas

+2Sankt Peterburgas

Bratislava

+3Varšuva

+7Viena

+10Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.Temperatūra dieną 3-4 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pra-giedruliais. Temperatūranaktį nuo 2 laipsnių šalčioiki 1 laipsnio šilumos, die-ną 1-3 laipsniai šilumos.

58-oji metų diena. Vasario dvidešimt aštuntoji,ketvirtadienis, ketvirtoji 9-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 306 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Osvaldas, Romas, Romanas, Vilgardas, Žygimantas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia III 04

Jaunatis III 12

PriešpilnisIII 19

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar

žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime kovo 12 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu [email protected] arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 27 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis II 24

Page 20: 2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

2013 02 28Lietuvos žinios20 Margumynai

Popmuzikos žvaigždė JanetJackson vėl sukūrė šeimą. Ji ište-kėjo už milijardieriaus iš KataroWissamo Al Manos.

Praėjusiais metais 46 metų daini-ninkė susižadėjo ir vėliau susituokėsu 37 metų turtuoliu W.Al Mana, ta-čiau šias džiugias naujienas pora lai-kė paslaptyje. Popmuzikos genijausMichaelo Jacksono jaunesnioji sesuotik neseniai pareiškė, kad praėjusiaismetais įvyko “rami, privati ir graži josvestuvių ceremonija”. J.Jackson ne-pateikė tikslių detalių, kur ir kada įvy-

ko jos ir Kataro milijardieriaus vestu-vės, tačiau pasakė, kad jos “nebuvoekstravagantiškos”.

Tai jau trečia popmuzikos žvaigž-dės iš Jungtinių Amerikos Valstijų san-tuoka. Savo asmeninį gyvenimą J.Jack-son laiko paslaptyje ir retai apie jįpasakoja žurnalistams. 1984 metaisjaunesnioji M.Jacksono sesuo ištekė-jo už soulo muzikos stiliaus daininin-ko Jameso Debarge’o, tačiau po metųši santuoka žlugo. 1991 metais ji susi-tuokė su muzikinių klipų režisieriumiRene Elizondo, tačiau ši santuoka bai-gėsi skyrybomis 2000 metais.•

Ištekėjo J.Jackson

Naujosios Zelandijos gyventojaipastebėjo paplūdimiu slampi-nėjantį karališkąjį pingviną. Jisiš netoli Antarktidos esančiossalos nuplaukė tūkstančius kilometrų iki Naujosios Zelandijos šiaurinės salos.

Karališkasis pingvinas atsidūrėNaujosios Zelandijos pakrantėje.Jis atrodė silpnas ir išsekęs. Ne-

skraidantį paukštį pastebėjo pa-plūdimiu vaikštinėjantys turistaiir nusprendė pakviesti gyvūnųgelbėtojus. Šie Antarktidos gy-ventoją nugabeno į Naujosios Ze-landijos sostinės Velingtono zoo-logijos sodą.

Zoologijos sodo veterinarai, ap-žiūrėję iš paplūdimio atvežtą kara-liškąjį pingviną, nustatė, kad gyvū-nas yra sužeistas ir išalkęs. Zoologijossodo darbuotojai pamaitino išseku-

sį gyvūną žuvimis ir suteikė jammedicinos pagalbą. Jie teigė, kadkarališkasis pingvinas turėtų grei-tai atsigauti.

Tai ne pirmas Naujosios Zelandi-jos pakrantėje rastas pingvinas. 2011metais paplūdimyje slampinėjo im-peratoriškasis pingvinas, jam žmo-nės suteikė Linksmosios pėdutėsvardą. Neskraidantis paukštis zoolo-gijos sode prabuvo du mėnesius irgrįžo namo.•

Pingvinas keliauninkas

J.Jakcson ir W.Al Mana sumainė žiedus. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Karališkasis pingvinas atklydo į Naujosios Zelandijos pakrantę. / AFP/Scanpix nuotrauka

Paryžiaus teismas atmetė nešlovę užsitraukusio buvusioTarptautinio valiutos fondo(TVF) vadovo Dominique’oStrausso-Kahno prašymą uždrausti “niekingą” knygąapie jo romaną su rašytoja, tačiau nurodė Marcelai Iacub ir jos leidėjams sumokėti jam50 tūkst. eurų (173 tūkst. litų)kompensaciją.

Knygoje “Gražuolė ir pabaisa”, ku-ri greitai pasirodys knygynų lentyno-se, Argentinoje gimusi M.Iacub rašo,kad nuo 2012 metų sausio iki rugpjū-čio - per pačią buvusio TVF vadovosekso skandalo kulminaciją - palaikėsantykius su D.Straussu-Kahnu. Jisbuvo kaltinamas lytine prievarta priešvieno Niujorko viešbučio kambarinę.

D.Straussas-Kahnas anksčiau teis-mui sakė, kad knyga yra “niekinga ir

melaginga” ir kad ji sukėlė “sumaiš-tį” jo asmeniniame gyvenime. Pasakjo, M.Iacub tikslas buvo paprasčiau-siai pasipelnyti iš knygos, nukreip-tos prieš žmogų, “kuris jau ir taip gu-li ant žemės”.

D.Straussas-Kahnas, siekdamasuždrausti knygos pardavimą, iškėlėbylą M.Iacub ir jos leidėjams “Stock”už išpuolį prieš jo privatų gyvenimą.Teismas atmetė reikalavimą dėl už-draudimo, bet patenkino kitą prašy-mą - kad kiekviename parduodama-me knygos egzemplioriuje būtų įklija,kuri neabejotinai uždels knygos pris-tatymą. D.Strausso-Kahno advoka-tai Richard’as Malka ir Jeanas Veilisnenurodė, kas toje įklijoje turėtų bū-ti įrašyta.

63 metų D.Straussas-Kahnas taippat siekė 100 tūkst. eurų (345 tūkst.litų) kompensacijos iš M.Iacub ir“Stock”, taip pat panašios sumos išžurnalo “Le Nouvel Observateur”,

kuris išspausdino knygos ištraukas.Teismas nurodė žurnalui sumokėti 25tūkst. eurų (86 tūkst. litų) kompensa-ciją. J.Veilis teismui sakė, kad jo klien-tas tapo “gudrybės” ir “pinklių” auka.Komentuodamas teismo sprendimąR.Malka sakė, kad tai “puikus spren-dimas D.Straussui-Kahnui”.

M.Iacub knygoje minimi inciden-tas Niujorke, D.Straussui-KahnuiPrancūzijoje iškeltos bylos, jo santy-kiai su pasakiškai turtinga Anne Sinc-lair, kuri 20 metų buvo jo žmona irkuri pernai liepą paskelbė, kad su vy-ru nebegyvena.

“Gražuolė ir pabaisa” yra toli gra-žu ne pirma knyga apie įspūdingą so-cialistų politiko D.Strausso-Kahno,anksčiau laikyto būsimu Prancūzi-jos prezidentu, krytį. Ši istorija taippat davė peno pjesėms, televizijosšou ir filmams.•“Sky News”, “Dnes”, AP, AFP, BNS, LŽ

Nepavyko uždrausti knygos

D.Strausso-Kahno gyvenimą lydi nesibaigiantys skandalai.

Plovdivo metropolitas Nikolajus pardavė savo auksinįšveicarišką laikrodį “Rolex”,kad Šv. kankinės Marinos cerkvėgalėtų apmokėti jai pateiktąsąskaitą už elektros energiją.

Šį mėnesį cerkvė gavo 2940 levų(1500 eurų) sąskaitą, ir tai beveik ke-turis kartus daugiau, nei ji mokėjo ikišiol. Tokios sumos cerkvė neturi. Apietai sužinojęs metropolitas Nikolajuspaprašė parduoti jo laikrodį ir už gau-tus pinigus apmokėti sąskaitą. Jei už“Rolex” pavyks gauti didelę sumą (pa-prastai “Rolex” laikrodžiai kainuojakelias dešimtis tūkstančių eurų), liku-si pinigų dalis bus skirta labdarai.

Smarkus elektros pabrangimasBulgarijoje sukėlė masines demonstra-cijas. Žmonės ėjo į gatves 35 šaliesmiestuose, tarp jų ir Plovdive. Tai lė-mė, kad premjero Boiko Borisovo va-dovaujama vyriausybė buvo privers-ta atsistatydinti.

Anksčiau Bulgarijos stačiatikių baž-nyčios aukšti dvasininkai dažnai būda-vo kritikuojami dėl to, kad iš turtingųžmonių priima brangias dovanas. Bul-garijos spauda rašė, kad ypač tai mėgodaryti neseniai miręs Bulgarijos patriar-chas Maksimas. Testamente jis parašė,kad visą savo turtą palieka Bulgarijosstačiatikių cerkvės sinodui. Jį viso labosudarė knygos, rankinis laikrodis “Luč”ir sena spausdinimo mašinėlė “Conti-nental”, nupirkta dar 1968 metais.•

Pardavė “Rolex” sąskaitai apmokėti

Plovdivo metropolitas Nikolajus. / novinite.bg nuotrauka