20
2013 m. sausio 8 d. / Antradienis / Nr. 5 (13 430) ORAI Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis snygu- riuos. Temperatū- ra dieną 2-5 laipsniai šalčio. 19 p. Ministro pirmininko tarnyba (MPT) pagaliau pasišovė išsiaiškinti, kaip žmonių sveikatą ir ūkio sektorių veikia ankstyvą pavasarį ir rudenį valanda pirmyn ir atgal sukamos laikrodžių rodyklės. Tokia tvarka įtvirtinta 2003-iaisiais. Tačiau užpernai Seime įsiplieskus įnir- tingoms diskusijoms, nuspręsta Vy- riausybei pavesti atlikti išsamų tyrimą, kaip laikrodžių rodyklių sukinėjimas atsiliepia šalies ekonomikai ir gyven- tojų sveikatai, ir galbūt net kreiptis į Europos Komisiją (EK) su prašymu leisti Lietuvai laiko nebekaitalioti. Kreiptis į EK uždelsta, tad vasaros lai- ko įvedimas Europos Sąjungos visoms šalims pratęstas iki 2016 metų. Tačiau MPT įsitikinusi, kad nuvažiavusį trau- kinį dar galime pavyti ir EK direktyva bus peržiūrėta. 3 p. Vyriausybė kyla į žygį prieš vasaros laiką UŽSIENIS Laisvamanis įtiko B.Obamai Be užuolankų kalbančio ir neprik- lausomai veikti pratusio respubliko- no Chucko Hagelio paskyrimas va- dovauti Pentagonui nebus lengvas. Mat prezidento Baracko Obamos kandidatas į JAV gynybos sekreto- rius sulaukia milžiniškos respubliko- nų kritikos. Lenkiško kraujo turintis buvęs Nebraskos senatorius buvo kone vienintelis respublikonas, jau iš pat pradžių kritikavęs karą Irake ir nevengęs mokyti savo kuklesnių ko- legų Senate. “Jei norite saugaus dar- bo, eikite pardavinėti batų”, - kartą pasiūlė Ch.Hagelis. Dabar preziden- tas demokratas B.Obama, formuo- jantis savo antrosios kadencijos ko- mandą, pasirinko 66 metų nusipelniusį Vietnamo karo vete- raną savo gynybos ministru. 7 p. www.lzinios.lt Lietuvos žinios Kaina 1,99 Lt VERSLAS Gražios kalbos kaina versle Tūkstantinėmis baudomis už savi- valę tvarkant sovietinių karių ka- pines nubausti Pakruojo ir Joniš- kio savivaldybių administracijų direktoriai jaučiasi padarę gerą darbą. 4 p. Londono olimpiadoje neužlipę ant prizininkų pakylos V.Alekna ir A.Skujytė po kelių mėnesių na- mie sulaukė moralinės kompensa- cijos - jie išrinkti Metų lengvaatle- čiais ir abu pateko į Lietuvos geriausių sportininkų dešimtuką. 14 p. 9 p. 13 p. DIENOS TEMOS Išeivijos žvilgsnis vėl krypsta į Seimą 3 p. V.Landsbergis: “Reikia tirti tyrimą” ISTORIJA Filme - Radvilų karo nuopelnai KAZYS KAZAKEVIČIUS Iš Medininkų žudynių bau- džiamosios bylos dingo vaizdo juosta, filmuota iškart po tra- gedijos įvykių. Manoma, kad vaizdo medžiaga galėjo dingti Generalinėje prokuratūroje (GP), tačiau šios institucijos ats- tovai tikina, kad jos... nė nebuvo. Skandalingas filmuotos medžiagos dingimas paaiškėjo Lietuvos apelia- cinio teismo posėdyje gruodžio 14- ąją. “Reikalingas paties Medininkų bylos tyrimo tyrimas. Tačiau kol kas to daryti niekas nesiima”, - komentuo- damas šią situaciją vakar LŽ teigė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamo- jo Seimo pirmininkas, europarlamen- taras Vytautas Landsbergis. Šiurpius vaizdus ankstų 1991 me- tų liepos 31-osios rytą užfiksavo vie- nas pirmųjų žudynių liudininkų, į Medininkų pasienio postą atvažiavęs tuometis Lavoriškių muitinės posto viršininkas Vytas Petruškevičius. Kal- bėdamas su LŽ prieš keletą dienų vy- ras apgailestavo, kad prieš atiduoda- mas vaizdo įrašo originalą tuometinio Muitinės departamento (MD) vado- vams nepadarė jo kopijos. Kaip LŽ pasakojo pats V.Petruš- kevičius, pačiupęs MD priklausan- čią vaizdo kamerą, kuria išvakarėse fiksavo Lazdijų muitininkų su kont- rabandininkais sudarinėjamus san- dėrius, Medininkuose jis atsidūrė brėkštant, kai dar nebuvo spėję at- važiuoti nei prokurorai, nei kiti pa- reigūnai. V.Petruškevičius prisiminė, kad tuo metu medikų buvo ką tik iš- vežtas sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas, aplink nebuvo beveik jokių kitų žmonių, tik vienas kitas vairuotojas. Tad jis pradėjo viską de- taliai filmuoti. “Tuo metu, kai pradėjau filmuoti, dar trūko šviesos, kad būtų galima užfiksuoti labai kokybišką vaizdą”, - pasakojo V.Petruškevičius. 5 p. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

2013 sausio 8 d

Embed Size (px)

DESCRIPTION

V.Landsbergis: reikia tirti tyrimą

Citation preview

Page 1: 2013 sausio 8 d

2013 m. sausio 8 d. / Antradienis / Nr. 5 (13 430)

ORAI

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis snygu-riuos. Temperatū-ra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

19p.

Ministro pirmininko tarnyba(MPT) pagaliau pasišovė išsiaiškinti, kaip žmonių sveikatą ir ūkio sektorių veikiaankstyvą pavasarį ir rudenį valanda pirmyn ir atgal sukamos laikrodžių rodyklės.

Tokia tvarka įtvirtinta 2003-iaisiais.Tačiau užpernai Seime įsiplieskus įnir-tingoms diskusijoms, nuspręsta Vy-riausybei pavesti atlikti išsamų tyrimą,kaip laikrodžių rodyklių sukinėjimasatsiliepia šalies ekonomikai ir gyven-tojų sveikatai, ir galbūt net kreiptis įEuropos Komisiją (EK) su prašymu

leisti Lietuvai laiko nebekaitalioti.Kreiptis į EK uždelsta, tad vasaros lai-ko įvedimas Europos Sąjungos visomsšalims pratęstas iki 2016 metų. TačiauMPT įsitikinusi, kad nuvažiavusį trau-kinį dar galime pavyti ir EK direktyvabus peržiūrėta.

3p.

Vyriausybė kyla į žygį prieš vasaros laiką

UŽSIENIS

Laisvamanis įtiko B.Obamai

Be užuolankų kalbančio ir neprik-lausomai veikti pratusio respubliko-no Chucko Hagelio paskyrimas va-dovauti Pentagonui nebus lengvas.Mat prezidento Baracko Obamoskandidatas į JAV gynybos sekreto-rius sulaukia milžiniškos respubliko-nų kritikos. Lenkiško kraujo turintisbuvęs Nebraskos senatorius buvokone vienintelis respublikonas, jau išpat pradžių kritikavęs karą Irake irnevengęs mokyti savo kuklesnių ko-legų Senate. “Jei norite saugaus dar-bo, eikite pardavinėti batų”, - kartąpasiūlė Ch.Hagelis. Dabar preziden-tas demokratas B.Obama, formuo-jantis savo antrosios kadencijos ko-mandą, pasirinko 66 metųnusipelniusį Vietnamo karo vete-raną savo gynybos ministru.

7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

Gražios kalbos kaina versle

Tūkstantinėmis baudomis už savi-valę tvarkant sovietinių karių ka-pines nubausti Pakruojo ir Joniš-kio savivaldybių administracijųdirektoriai jaučiasi padarę gerą darbą. 4p.

Londono olimpiadoje neužlipęant prizininkų pakylos V.Aleknair A.Skujytė po kelių mėnesių na-mie sulaukė moralinės kompensa-cijos - jie išrinkti Metų lengvaatle-čiais ir abu pateko į Lietuvosgeriausių sportininkų dešimtuką. 14p.

9p. 13p.

DIENOS TEMOS

Išeivijosžvilgsnisvėl krypstaį Seimą 3p.

V.Landsbergis:“Reikia tirti

tyrimą”

ISTORIJA

Filme -Radvilųkaronuopelnai

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Iš Medininkų žudynių bau-džiamosios bylos dingo vaizdojuosta, filmuota iškart po tra-gedijos įvykių. Manoma, kadvaizdo medžiaga galėjo dingtiGeneralinėje prokuratūroje(GP), tačiau šios institucijos ats-tovai tikina, kad jos... nė nebuvo.

Skandalingas filmuotos medžiagosdingimas paaiškėjo Lietuvos apelia-

cinio teismo posėdyje gruodžio 14-ąją. “Reikalingas paties Medininkųbylos tyrimo tyrimas. Tačiau kol kas todaryti niekas nesiima”, - komentuo-damas šią situaciją vakar LŽ teigėAukščiausiosios Tarybos-Atkuriamo-jo Seimo pirmininkas, europarlamen-taras Vytautas Landsbergis.

Šiurpius vaizdus ankstų 1991 me-tų liepos 31-osios rytą užfiksavo vie-nas pirmųjų žudynių liudininkų, įMedininkų pasienio postą atvažiavęstuometis Lavoriškių muitinės posto

viršininkas Vytas Petruškevičius. Kal-bėdamas su LŽ prieš keletą dienų vy-ras apgailestavo, kad prieš atiduoda-mas vaizdo įrašo originalą tuometinioMuitinės departamento (MD) vado-vams nepadarė jo kopijos.

Kaip LŽ pasakojo pats V.Petruš-kevičius, pačiupęs MD priklausan-čią vaizdo kamerą, kuria išvakarėsefiksavo Lazdijų muitininkų su kont-rabandininkais sudarinėjamus san-dėrius, Medininkuose jis atsidūrėbrėkštant, kai dar nebuvo spėję at-

važiuoti nei prokurorai, nei kiti pa-reigūnai. V.Petruškevičius prisiminė,kad tuo metu medikų buvo ką tik iš-vežtas sunkiai sužeistas muitininkasTomas Šernas, aplink nebuvo beveikjokių kitų žmonių, tik vienas kitasvairuotojas. Tad jis pradėjo viską de-taliai filmuoti.

“Tuo metu, kai pradėjau filmuoti,dar trūko šviesos, kad būtų galimaužfiksuoti labai kokybišką vaizdą”, -pasakojo V.Petruškevičius.

5p.

Ged

imin

o Sa

vick

io (

ELTA

) nu

otra

uka

Page 2: 2013 sausio 8 d

2013 01 08Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Metų sandūroje visada gausu įvairiųsvarstymų apie tai, kas nuveikta ir ką darreikia nuveikti. Ne išimtis ir šie metai.

Kalbant tiesiai ir paprastai, pagrin-dinė metų užduotis - susitvarkyti na-mie, juolab kad antrąjį 2013-ųjų pus-metį turėtume sulaukti nemenkobūrio svečių iš Europos. Sąvoka “su-sitvarkyti” pirmiausia reiškia, kad rei-kėtų ūkiškai apsižiūrėti, ar galima kąnors padaryti paprasčiau, logiškiau,pritaikant naujus valdymo metodus irtechnologijas.

Moksliškai tai vadinama išlaidų ana-lize. Būtent analize, o ne vien mažini-mu. Mažiau ne visada yra geriau. Neveltui patarlė sako, kad šykštus mokadu kartus.

Ypač daug dėmesio reikėtų skirtitam, kad išsiaiškintume, kodėl tiekdaug pinigų išvažiuoja iš Lietuvos. Taipadėtų pagerinti ekonomikos augimokokybę, nes ji remtųsi ne tik eksportu,bet ir vidaus rinka, daugiau jaučiamasmulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse,mažesniuose miesteliuose.

Kad šis procesas įgautų pagreitį, rei-kia dažniau apie tai šnekėti. Demokra-tinės valstybės drąsiai kalba apie savoproblemas.

Būtų gerai baigti fasadinės kultūrosįvairių jubiliejų šventimo ir proginiųprizų teikimo laikotarpį. Jokia paslap-tis, kad tik nedaugelis tokių renginiųsulaukia būrio lankytojų. Dirbtinio gy-venimo nuotraukų yra per daug, nuo-širdumo ir dėmesio problemoms, jųsprendimo būdams trūksta. Juolab jogES 2013-ieji paskelbti Piliečių metais.

Naujausi mokslo tyrimai liudija,kad ekonomikos raidos skirtumai ar-ba, trumpai tariant, gyvenimo lygioskirtumai tarp naujų ES šalių yra nu-lemti politinių institucijų darbo bran-dos. Jei pagal rodiklius nesame tarp

lyderių, vadinasi, turime problemų dėlpolitinės sistemos, pradedant prezi-dentūra ir baigiant seniūnijomis,funkcionavimo.

Tam tikru požiūriu žmonės yra tei-sūs sakydami, kad dėl visko kalta val-džia. Mokslininkai tik pasiūlė būdą,kaip tai suskaičiuoti. Būtų gerai šiais

metais sulaukti konkrečių politologųir teisininkų patarimų, kaip pertvarky-ti Lietuvos politinį gyvenimą.

Reikia aiškesnių ir bendru sutari-mu pasiektų ilgalaikės raidos nuosta-tų. Paprasčiausias pavyzdys - neaiškiilgalaikė administracinių kainų pakė-limo strategija. Nuo jos priklauso inf-liacijos lygis, kuris yra labai svarbusrodiklis verslui planuojant naujas in-vesticijas.

Tiesa, daug dėmesio skiriama biu-džeto deficito dydžiui. Jis yra svarbus,

bet pagrindiniu kriterijumi, kodėl Lie-tuvai nebuvo suteikta teisė įsivesti eurą2007 metais, tapo kitas apibendrinan-tis rodiklis - konvergencijos lygis, ki-taip tariant, abejonės dėl ekonomikosstabilumo.

Galėjome pirmieji iš Baltijos šaliųturėti eurą. Dabar bus priešingai. Kita

vertus, galime guostis, kad buvome ne-pelnytai nubausti.

Praėję metai aiškiai parodė, jog tie,kurie abejojo valstybės patikimumu,apsiriko - šalies ekonomika stovi anttvirtų pamatų, o valstybių galimy-bių vertinimas turi būti platesnis,apimti ne tik ekonominius rodik-lius (infliacija, deficitas, skola), betir socialinius-kultūrinius, sakyki-me, tokius kaip piliečių asmeninėpatirtis ir gebėjimas rasti išeitį iš su-dėtingos situacijos. Tai, kas apibū-

dinama moksliniu terminu “elgse-nos ekonomika”.

2013 metais Briuselyje bus atidary-ta Baltijos alėja, atspindinti taikų Esti-jos, Latvijos ir Lietuvos žmonių kelią įlaisvę bei gerovę. Būtų gerai, kad atida-rymo dieną ten būtų tie žmonės, kurienedvejodami stovėjo Lietuvos laisvėsbarikadų pusėje.

Lengva nebus. Netrūksta ir besisten-giančiųjų išmurdyti purvo burbuluo-se - sudaryti įspūdį, neva mes niekonepasiekėme. Nedidelei šaliai sunkurasti būdų tam atsispirti. Todėl reikiatoliau eiti patikrintu savarankiškos po-litikos keliu, kuriuo tvirtai žengia Esti-ja ir Latvija, - aiškiai ir dalykiškai ska-tinti tiek ekonominį, tiek socialinį irkultūrinį bendradarbiavimą su ESvalstybėmis.

Pavasaris ateis greitai ir pirmiejisvečiai iš ES bei kitų šalių pasibels įduris. Lietuva gali sutikti juos kaipnuo amžių įprasta - tvarkinga irdarbšti, išsišlavusi ne tik prieangį, betir kiemus, kupina gėlių, žalumos irdainų.•

Svarbiausia - neprarasti humoro jausmo

Dirbtinio gyvenimo nuotraukų yra per daug,nuoširdumo ir dėmesio problemoms, jų

sprendimo būdams trūksta.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. [email protected]

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Seimo tribūna

A.Salamakinas: svajones apie atomą atidėkime į šalįApie aplinkosaugos problemas,skalūnų dujų gavybą, atominėselektrinės statybas - klausimaiSeimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkui, socialdemokratui Algimantui Salamakinui.

- Kokios didžiausios aplinkosaugosproblemos šalyje?

- Seimo AAK veiklos sritis yra labaiplati: nuo žūklės ir medžioklės ikibūsto renovacijos, atsinaujinančiosenergetikos, naudingųjų iškasenų.Sulaukiame daug skundų dėl saugo-mų teritorijų, tarsi jose nebeišsitenkažmogus. Per amžius ten gyvenan-tiems žmonėms, norintiems pasista-tyti paprasčiausią pašiūrę, reikianueiti kryžiaus kelius, kad gautų tamleidimą. Kurortinių miestų atstovaiskundžiasi, kad sudėtinga plėtoti inf-rastruktūrą, nes sunku gauti leidi-mus.

Gaila, kad praėjusios kadencijosSeimas nepriėmė Teritorijų planavi-mo įstatymo, jis grąžintas tobulinti,nes pateikta 140 šio teisės akto pro-jekto pataisų. Kovo mėnesį tikimės,kad Aplinkos ministerija Seimui pa-teiks patobulintą įstatymo projektą.

- Kaip atrodome pasaulio ir Euro-pos Sąjungos (ES) kontekste?

- Didžiausias mūsų šalies turtas -gamta: miškai, upės, ežerai. Galimepasidžiaugti, kad pernai Lietuvosmiškai buvo pripažinti geriausiai sau-gomais pasaulyje.

Nemažai valstybinių vandens tel-kinių yra išnuomoti. Šiuo metu Sei-

mo AAK aiškinasi, kiek išnuomotaežerų, kam nuomojamos upės. Ko-dėl daug ką atiduodame į privatinin-kų rankas, dėl ko galiausiai nukenčiažmonės, negalintys prieiti prie pa-krančių? Paprašiau, kad būtų pareng-tas žemėlapis, kaip keičiasi Lietuvadėl vandens telkinių nuomos.

- Svarstoma galimybė Lietuvoje iš-gauti skalūnų dujas. Kokios svarbiau-sios jų paieškos ir gavybos proble-mos? Kaip tai atsilieptų aplinkai?

- Per praėjusią Seimo kadencijądaug kalbėta apie skalūnų dujų ga-vybą. Komitete šiuo klausimu vyko

klausymai. Gavome informacijos, ne-va amerikiečiai nori skirti 80 mln. li-tų investicijoms ir ieškoti šių dujų.

Išanalizavome galimą skalūnų du-jų gavybos būdą. Manyčiau, buvęsenergetikos ministras Arvydas Sek-mokas suklydo sakydamas, kad šio-mis dujomis galime apsirūpinti 30metų. Be to, reikia pažymėti, kad įgy-vendinant šį projektą kiltų grėsmėaplinkai. Ieškant dujų, gali būti iš-raustas plotas nuo Tauragės iki pajū-

rio. Neaišku, ar nebūtų užteršti gilu-miniai vandenys. Paprašėme, kad kolSeimo AAK gaus tikslią informaciją,ar nebus suniokota gamta, nebūtųdaromi jokie žingsniai.

- Vis garsiau kalbama apie atsinau-jinančius energijos šaltinius. Kokiostokios energetikos perspektyvos?

- Turime vykdyti ES direktyvą, ku-riai pritarė ir Seimas, kad daugiau nei20 proc. sunaudojamos energijos bū-tų iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiaureikia žiūrėti, kad tai nebūtų perbrangu. Man kelia nuostabą tai, kadnustatyta tokia didelė saulės energi-jos supirkimo kaina - vis dėlto 1,5 ar1,3 lito yra daug. Kalbėjausi su nau-juoju energetikos ministru JaroslavuNeverovičiumi, artimiausiu metu ža-dama teikti Seimui pataisas, kad Kai-nų kontrolės ir energetikos komisijagalėtų ne kartą per metus, o gerokai

dažniau nustatinėti, už kiek galimasupirkti atsinaujinančią energiją iš josgamintojų.

- Premjero Algirdo Butkevičiausteigimu, po kelių mėnesių bus aišku,ar Lietuva statys naują atominę elekt-rinę. Koks jūsų požiūris į atominęenergetiką?

- Mano nuomonė neigiama. Ma-nyčiau, kad Lietuva gali išsiversti beatominės energetikos. Ypač, kai išpraėjusios kadencijos Seimui pateik-

tos informacijos matyti, jog Japonijoskompanijos “Hitachi” reaktorius busypač brangus, užkrausiantis sunkiąfinansinę naštą valstybei.

Reikia prisiminti, kad Visaginoatominė elektrinė būtų trečioji regio-ne. Jėgainės statomos Kaliningradeir Baltarusijoje. Be to, didžiosios vals-tybės, tokios kaip Vokietija, atsisakoatominės energetikos. Reikia labaigerai pasvarstyti, ar verta mūsų ne-didelei valstybei antrą kartą nerti į tąpačią upę. Tuo labiau kad daugiaunei 60 proc. rinkėjų per referendu-mą pasisakė prieš jėgainę. Man refe-rendumo rezultatas šventas. Svajo-nes apie reaktoriaus statybas reikiaatidėti į šalį ir nekaitinti aistrų.

- Naujoji valdžia žada daugiabučiųrenovacijos proveržį. Kaip tai pasiek-site?

- Labai gaila, kad būsto renovaci-

ja beveik ketverius metus nebuvovykdoma. Tam skirti europiniai pi-nigai gulėjo Liuksemburgo banke, ogaliausiai sugalvota už juos pirktisraigtasparnius. Tai man nesupran-tamas paradoksas.

Iki kovo 10 dienos, kai prasidėsSeimo pavasario sesija, turėtų būtipateiktas įstatymo pataisų dėl būstorenovavimo paketas.

Renovacijos programoje svarbiau-sias yra žmogiškasis faktorius. Kiek-viename daugiabutyje gyvena žmo-nių, gaunančių kompensacijas užšildymą, jiems tikrai nereikia reno-vacijos, nes jie ir taip už šilumą mo-ka mažai. Priversti tokį žmogų, kad jiseitų į banką, pasiimtų paskolą, užsta-tytų būstą ir sakytų: “Renovuokite”,neįmanoma. Niekas nenori užstaty-ti būsto bankui, tad šį faktorių reikiaeliminuoti.

Reikia ne įtikinėti žmones, o veik-ti, kaip tai darė Vokietija. Atvažiuojastatybininkų brigada, vieni rangovairemontuoja stogą, kiti - šiltina sienas,treti - keičia santechniką. Taip yra pi-giau ir racionaliau. Paskui žmoguipateikiama sąskaita. Yra keli varian-tai. Po renovacijos gerokai sumažėjusšildymo kainoms, jis kažkiek laiko užšilumą mokėtų sena kaina ir taip pa-dengtų daugiabučio atnaujinimo iš-laidas. Arba gautų dvi sąskaitas: užšilumą ir dar nedidelę, per dešimtmetų padengiamą, už būsto renova-vimą. Nereikėtų imti paskolos iš ban-ko, užstatyti nuosavybės. •Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

A.Salamakino nuomone, Lietuvagali išsiversti be atominės energetikos.Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Japonijos kompanijos “Hitachi” reaktorius bus ypač brangus, užkrausiantis sunkią finansinę

naštą valstybei.

Page 3: 2013 sausio 8 d

Dienos temos 32013 01 08Lietuvos žinios

RAIMONDA RAMELIENĖ

Daugiau kaip keturiasdešimt pasaulio valstybių veikiančių lie-tuvių bendruomenių nariai viliasi,kad naujoji Lietuvos valdžia peržiūrės Pilietybės įstatymonuostatas dėl dvigubos pilietybės.

Įvairiu metu ir dėl skirtingų aplinky-bių iš gimtojo krašto išvykusių tautiečiųteisę išsaugoti Lietuvos pilietybę gerą de-šimtmetį kovojanti Pasaulio lietuviųbendruomenės (PLB) valdyba surengėapklausą, kurioje bendruomenių nariaiprašomi pasakyti savo nuomonę dėl dvi-gubos pilietybės. Nors akcija dar nebaig-ta, jau aišku, kad daugumos ne gimti-nėje gyvenančiųjų noras turėti du pasusnemažėja. Naujieji šalies vadovai neat-meta galimybės, kad beveik porą metųveikiantis naujos redakcijos Pilietybėsįstatymas bus revizuotas.

Nepatenkintųjų netrūkstaPasak PLB atstovės Lietuvoje Vidos

Bandis, didžiausią užsienyje gyvenan-čių tautiečių nepasitenkinimą kelia tai,kad pagal galiojantį įstatymą Lietuvospilietybės neteko visi po 1990 metų ko-vo 11-osios svetur išvykę tautiečiai. “PLBgauna labai daug laiškų, visi labai nepa-tenkinti. Peržiūrėti įstatymą būtina, nesbeveik visa naujoji emigracija liko be pri-gimtinės pilietybės”, - LŽ sakė V.Ban-dis. Jos teigimu, vienareikšmė užsieniolietuvių bendruomenių nuostata netru-kus bus perduota šalies vadovams.

Seimo pirmininko Vydo Gedvilonuomone, dviguba pilietybė - labairimtas klausimas, jį galima būtų teiktinet referendumui. “Reikėtų atsiklaus-ti visuomenės nuomonės”, - LŽ sakėparlamento vadovas. Pasak politiko,laisvai keisti ar traktuoti tokią nuosta-tą šiuo metu neleidžia Konstitucija.Kartu V.Gedvilas neatmetė galimybės,kad Seimas sugrįš prie Pilietybės įstaty-mo. “Mano asmenine nuomone, nė

vienas lietuvis neturėtų likti atstumtas”,- pabrėžė V.Gedvilas. Seimo pirminin-ko teigimu, protingai sureguliuoti dvi-gubos pilietybės klausimai gali padėtibent jau pristabdyti augančią emigra-ciją, paskatinti apie grįžimą galvotianksčiau išvykusius tautiečius.

Sprendimas būtinasPremjero Algirdo Butkevičiaus

teigimu, itin griežtas teisinis dvigu-

bos pilietybės reguliavimas mūsųvalstybėje, kai emigracijos mastassparčiai auga, sudaro grėsmę pra-rasti didelę dalį savo piliečių. “Esa-me maža valstybė, turime brangintisavo piliečius, todėl manau, kad ga-lima būtų grįžti prie dvigubos pilie-tybės nuostatų svarstymo”, - LŽ sa-kė A.Butkevičius.

Opozicijos lyderis buvęs premje-ras Andrius Kubilius tvirtino net po-rą kartų per praėjusias kadencijas“dėjęs visas pastangas”, kad visiems

išeivijos lietuviams būtų sudarytosvienodos sąlygos išsaugoti Lietuvospilietybę. Tačiau abu kartus teisėsaktai “netapo teisės norma”. “Ma-nyčiau, kad prie to klausimo reikiagrįžti ir rasti tinkamą sprendimą.Mano įsitikinimu, Konstitucija tik-rai neskirsto tų, kurie dėl įvairiųpriežasčių paliko Lietuvą, į skirtin-gas kartas ir generacijas”, - LŽ sakėA.Kubilius.

Politiko teigimu, jokio logiško pa-aiškinimo, kodėl išvykusieji po Ko-vo 11-osios neturi galimybės išsau-goti pilietybę, tikrai nėra.

Formuos komisijąSeimas dar nesuformavo naujos

Seimo ir PLB komisijos. Savo atsto-vus į šią komisiją PLB ketina pateik-

ti artimiausiu metu. Kas bus siūlo-mas į pirmininkus, balsavimu spręsPLB valdybos nariai. Kaip LŽ vakarsakė V.Bandis, į šį postą pretenduo-ja du JAV atstovai - buvusi ilgametėPLB valdybos pirmininkė teisinin-kė Regina Narušienė ir žinomas Či-kagos medikas Jonas Prunskis.

Kas bendrai komisijai vadovaus išSeimo atstovų, pasak V.Gedvilo, darnenuspręsta.

Naujos redakcijos Pilietybės įsta-tymą su prezidentės Dalios Gry-

bauskaitės pataisomis Seimas priė-mė 2010-ųjų gruodį, teisės aktasįsigaliojo 2011 metų balandį. Pagalįstatymą dvigubą pilietybę mūsųkrašte gali turėti tik tie asmenys, ku-rie iš Lietuvos pasitraukė iki Neprik-lausomybės atkūrimo 1990-aisiais,taip pat tie, kurie pilietybę gavo gim-dami arba per santuoką. Lietuvospilietybė kitų valstybių piliečiamsgali būti suteikta išimties tvarka užišskirtinius nuopelnus valstybei.

2006 metų rudenį KonstitucinisTeismas išaiškino, kad pagal Kons-tituciją dvigubos pilietybės atvejaituri būti reta išimtis. Dvigubą pilie-tybę plačiau leidžiančios įstatymonormos buvo paskelbtos prieštarau-jančiomis pagrindiniam šalies įsta-tymui. •

Išeivijos žvilgsnis vėl krypsta į Seimą

Jokio logiško paaiškinimo, kodėl išvykusieji poKovo 11-osios neturi galimybės išsaugoti

pilietybę, tikrai nėra.

Pasak V.Bandis, įstatymą peržiūrėti būtina, nes beveik visa naujoji emigracija liko be prigimtinės pilietybės. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

TADAS VALANČIUS

Ministro pirmininko tarnyba(MPT) pagaliau pasišovė išsiaiš-kinti, kaip žmonių sveikatą ir ūkiosektorių veikia ankstyvą pavasarįir rudenį valanda pirmyn ir atgalkeliaujančios laikrodžių rodyklės.

Įprasta, kad paskutinį kovo sekma-dienį pasukdami laikrodžių rodyklesvalanda į priekį įvedame vasaros laiką,o paskutinį spalio sekmadienį jį atšau-kiame. Tokia tvarka įtvirtinta 2003-iai-siais. Tačiau užpernai Seime įsiplieskusįnirtingoms diskusijoms, nuspręsta Vy-riausybei pavesti atlikti išsamų tyrimą,kaip laikrodžių rodyklių sukinėjimasatsiliepia šalies ekonomikai ir gyvento-jų sveikatai, ir galbūt net kreiptis į Eu-ropos Komisiją (EK) su prašymu leistiLietuvai laiko nebekaitalioti.

Kreiptis į EK uždelsta, tad vasaroslaiko įvedimas visoms Europos Sąjun-gos (ES) šalims pratęstas iki 2016 metų.Tačiau MPT įsitikinusi, kad nuvažia-vusį traukinį dar galime pavyti ir EK di-rektyva bus peržiūrėta.

Tirs už 12 tūkst. litųPaskutinę praėjusių metų dieną

MPT paskelbė konkursą, kuriuo siekiaįsigyti tyrimą “Dėl vasaros laiko povei-kio žmonių sveikatai ir ūkio sektoriamsvertinimo”. Nors tai padaryti Vyriausy-bė buvo įgaliota dar 2011 metų gegužėspabaigoje, šiam pirkimui lėšos - 12,4tūkst. litų - atseikėtos tik dabar.

Aiškindama tyrimo aktualumą insti-tucija pažymi, jog tai, kad dukart permetus persukami laikrodžiai, gyvento-jai vertina nepalankiai. Remiantis čiapateiktos apklausos duomenimis, vasa-ros laiko įvedimą ir atšaukimą nepalan-kiai vertina beveik du trečdaliai respon-dentų. Tačiau kaip besikeičiantis laikasatsiliepia žmonių sveikatai ir ūkio sek-toriams, esą neaišku iki šiol. Tuo tiksluir siekiama atlikti nedidelės apimtiesstudiją.

Įdomu ir tai, kad iki 2011 metų ru-dens taip ir nesikreipusi į EK dėl vasa-ros laiko atšaukimo Lietuvoje tyrimoužsakovė įsitikinusi, jog iki 2016 metųdukart per metus visose ES šalyse besi-keičiantį laiką įtvirtinusi direktyva galibūti peržiūrėta. “Direktyvos 5 str. nu-mato, kad vasaros laiko pradžios ir pa-baigos tvarkaraštis skelbiamas kas pen-kerius metus ateinantiems penkeriemsmetams (šiuo metu sezoninio laiko įve-dimo grafikas sudarytas iki 2016 m.),tačiau ši nuostata nėra susijusi su direk-

tyvos nuostatų įgyvendinimo peržiūrė-jimu”, - teigiama pirkimo dokumen-tuose.

Linksta prie senosios tvarkosSveikatos apsaugos ministerijos

(SAM) vadovo Vytenio Povilo Andriu-kaičio manymu, laiko pokyčių poveikį

žmogaus sveikatai reikėtų tirti nebentaprėpiant skirtingo amžiaus grupes.“Vienas dalykas yra kalbėti apie vaikus,kitas - apie suaugusiuosius. Bet kuriuoatveju laiko keitimo praktika yra papli-tusi labai plačiai, todėl sudėtinga atsaky-ti, ar tai turi poveikį žmogaus sveikatai.Vis dėlto, mano nuomone, nepatogu-mų gali kilti nebent jauniems žmo-nėms”, - svarstė ministras.

Pasak jo, nereikėtų pamiršti ir artė-jančio pirmininkavimo ES Tarybai, kaiteks derinti darbo grafikus su kitomisvalstybėmis, tad vargu ar iki šiol visojeBendrijoje darniai veikusio laiko išba-lansavimas atsilieptų teigiamai. “Vis dėl-to suvienodintas, harmoningas laikasyra nustatytas ne šiaip sau, o sąmonin-gai”, - pažymėjo jis.

Kenkia darbingumui?Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų

komiteto (SRK) narė Vida MarijaČigriejienė primena, kad praėjusioskadencijos parlamento sprendimubuvo siūlyta laiko nebekaitalioti, nes-varbu, kad tokie ES būtume vienin-teliai.

“Akivaizdu, kad žmogaus organiz-mas pripranta prie vieno ritmo, tad jįveikia, kai staiga reikia pereiti prie ki-tos tvarkos. Tokie pokyčiai yra visiš-kai nereikalingi. Tuomet svarstydamišį klausimą komitete ir priėmėmesprendimą atsisakyti kaitaliojamo lai-ko dėl tokių bereikalingų trikdžių”, -LŽ sakė ji.

Norui nustoti sukinėti laikrodžių ro-dykles praėjusią kadenciją pritarė irSAM. O tuometis Seimo SRK vadovasAntanas Matulas tvirtino, kad Lietu-vai tinkamiausias - žiemos laikas.“Mokslininkai yra įrodę, kad pasirin-kus vasaros laiką miegoti einame vė-liau, o keliamės tuo pačiu metu. Taiptrumpėja poilsio laikas ir žmogus tam-pa nedarbingas. Iš žiemos laiko perėjus

į vasaros dvi savaites 5 proc. padaugė-ja miokardo infarktų. O kai kurios vals-tybės rekomenduoja švietimo įstaigosetuo metu neorganizuoti egzaminų, nessutrinka jaunimo darbingumas”, - ta-da kalbėjo jis.

Jei žvelgtume geografiškai, Lietuvosteritorija aprėpia dvi laiko juostas. Va-karinė šalies dalis patenka į pirmąją, olikusioji - į antrąją laiko juostą. Laikro-džių rodykles valanda į priekį šiemetpersuksime kovo 31-ąją. •

Vyriausybė pakilo į žygį prieš vasaros laiką

Pasak V.M.Čigriejienės, praėjusioskadencijos Seimo sprendimu siūlyta laiko nebekaitalioti, nesvarbu, kadtokie ES būtume vieninteliai.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

MPT įsitikinusi, kad nuvažiavusį traukinį dargalime pavyti ir EK direktyva bus peržiūrėta.

ĮTARIAMI KORUPCIJA

Tirdami Panevėžio savivaldybėslėšų panaudojimo viešbučio “Ro-mantic” rekonstrukcijai teisėtumą,teisėsaugininkai įtarimus pateikėLietuvos krepšinio federacijos(LKF) generaliniam sekretoriuiMindaugui Balčiūnui ir Panevėžiomerui konservatoriui Vitalijui Sat-kevičiui. Panevėžio apygardos pro-

kuratūros Antrojo baudžiamojopersekiojimo skyriaus prokurorai,kartu su Specialiųjų tyrimųtarnybos pareigūnais siekdami at-skleisti korupcinio pobūdžionusikalstamą veiką, atlieka ikiteis-minį tyrimą dėl galimo piktnau-džiavimo tarnyba, sukčiavimo irdokumentų klastojimo - toliau tiriamiesto savivaldybės lėšų panaudoji-mo viešbučio “Romantic” re-

konstrukcijai teisėtumą. Įtariama,kad prieš 2011 metų Europos vyrųkrepšinio čempionatą galėjo būtiparengtas planas, kaip neteisėtai užPanevėžio miesto savivaldybės lėšasrekonstruoti uždarosios akcinėsbendrovės “Via Unica” viešbutį“Romantic”. Anot teisėsaugininkų,2010 metais tarp Panevėžio miestosavivaldybės ir LKF buvo pasirašytadaugiau kaip 2 mln. litų vertės su-

tartis dėl Europos vyrų krepšiniočempionato varžybų organizavimo,krepšinio populiarinimo ir plėtrosmieste programos įgyvendinimopaslaugos pirkimo, nors galėjo būtižinoma, kad ši sutartis nebus tinka-mai vykdoma, išrašytos sąskaitos užatliktus darbus bus suklastotos.M.Balčiūnui pateiktų įtarimų LKFvakar nekomentavo. Panevėžio me-ro V.Satkevičiaus, kaip pažeidusio

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų (TS-LKD) parti-jos įstatus, narystė partijoje sustab-dyta nuo rugsėjo. Pasak TS-LKDvicepirmininkės Irenos Degutienės,V.Satkevičiaus šalinimo iš partijosklausimas būtų sprendžiamas, jeiguPanevėžio politikas būtų pripažin-tas kaltu.

BNS, LŽ

Trumpai

Page 4: 2013 sausio 8 d

DAIVA BARONIENĖ

Tūkstantinėmis baudomis užsavivalę tvarkant sovietinių karių kapines nubausti Pakruojoir Joniškio savivaldybių admi-nistracijų direktoriai jaučiasipadarę gerą darbą.

2012-aisiais Joniškio ir Pakruojo ra-jonuose neatpažįstamai pasikeitusiossovietinių karių kapinės šių rajonų ad-ministracijos direktorių kišenę turėtųpatuštinti po 3 tūkst. litų. Abu valdi-ninkus kaip paveldo niokotojus nu-baudė Kultūros paveldo departamen-to (KPD) Šiaulių teritorinio padaliniovedėjas Rytis Budrys. Baudos direkto-riams skirtos už savivalę, nes darbai

kultūros paveldo statusą turinčiose ka-pinėse vyko neturint leidimų. Tačiauabiejų savivaldybių vadovai teigia, kadkapinės buvo ne sudarkytos, o sutvar-kytos, todėl mokėti baudų neketina.

Pakenkė autentikaiPraėjusiais metais Šiaulių apskrity-

je, anot R.Budrio, pakeisti dešimt so-vietinių karių kapų. Buvo perdažyti jųpaminklai ir tvorelės, takai iškloti trin-kelėmis, apgenėti šių kapinių medžiaibei atlikta kitokių darbų. “Šiems dar-bams atlikti būtini net dviejų ministe-rijų - Kultūros ir Užsienio reikalų - lei-dimai. Be to, kiekvienoms kapinėmstvarkyti reikėjo parengti projektus. Ta-čiau viso to nebuvo padaryta, darbaivykdyti savavališkai”, - teigė KPDŠiaulių teritorinio padalinio vedėjas.

Jo teigimu, vadinamąjį sovietinių ka-rių kapinių tvarkymą inicijuoja Rusi-jos ambasada, o darbais rūpinasi Lie-tuvoje besikuriančios vadinamosiosnevyriausybinės organizacijos.

Viena tokių organizacijų, prisista-tanti viešąja įstaiga Karo paveldo ins-titutu, kreipėsi į Joniškio ir Pakruojorajonų savivaldybes prašydama sutiki-mo tvarkyti šių savivaldybių teritorijo-se esančias karių kapines. “Sutikimusdavę šių savivaldybių administracijųvadovai turėjo prižiūrėti darbų eigą,tikrinti jų legalumą”, - teigė R.Budrysir paaiškino, kad valdininkai nubaus-ti už aplaidų požiūrį. “Manau, dėl tobuvo parodyta nepagarba mūsų vals-tybei. Perdažius sovietinių karių pa-minklus, o ypač kapinių takus išgrin-dus trinkelėmis, buvo pakenkta šių

kapinių istoriškumui, sudarkyta jų au-tentika”, - tvirtino paveldo specialis-tas. Jis teigė, kad buvo sudarkyta 10dviejų rajonų savivaldybių teritorijoseesančių kapinių, tačiau baudos skirtostik už šešerias, nes tik jos yra kultūrospaveldo objektai.

Susitiks teismeLŽ žurnalistė vakar mėgino susi-

siekti su viešąja įstaiga prisistatančiuKaro paveldo institutu. Internete pa-vyko rasti du šios įstaigos adresusKaune ir Vilniuje, tačiau nebuvo nu-rodytas nė vienas telefonas. Pagaliauvienoje konferencijos programoje ap-tiktas šios viešosios įstaigos mobilu-sis telefonas. Juo atsiliepusi ir Asta Ki-šūnaite prisistačiusi pašnekovėpatikino, kad tikrai tai yra Karo pavel-

do institutas. Tačiau vėliau tikino, esąjame dirbanti dar neseniai ir jokiosinformacijos teikti negalinti. A.Kišū-naitė pabrėžė, kad šis institutas įsikū-ręs Vilniuje ir rūpinasi karo paveldoobjektais. Pašnekovė sakė žinanti, kadJoniškio rajone pernai buvo sutvar-kytos Joniškio, Žagarės bei Jaučiūnųkapinės, o apie Pakruojo rajoną ji ne-turėjo žinių. Telefonu atsiliepusiojinežinojo ir to, kas konkrečiai kapinė-se padaryta bei kiek tai kainavo.

Pakruojo rajono savivaldybės ad-ministracijos direktorius VirginijusGrigonis LŽ patvirtino, kad tvarkyto-jai atnaujino Pakruojo, Linkuvos beiŽeimelio sovietinių karių kapines -

buvusią takų skaldą pakeitė trinkelė-mis ir atnaujino paminklus. “Šios ka-pinės buvo atnaujinamos 2004-aisiais,tačiau tuomet paveldosaugininkai jo-kių problemų nekėlė, prikibo tik da-bar”, - piktinosi V.Grigonis. Jis teigė,kad sprendimą skirti jam baudą būti-nai skųsiąs ir bylinėsiantis už teisybę.Joniškio rajono savivaldybės admi-nistracijos direktorius VoldemarasBandžiukas taip pat sakė rengiantisteismui dokumentus, jis irgi žadėjo by-linėtis, kad jam skirta bauda būtų pa-naikinta. Argumentus, kodėl jaučiasiteisus, savivaldybės vadovas žadėjo iš-dėstyti teisme, bet ne žiniasklaidai.•

2013 01 08Lietuvos žinios4 Dienos temos

Nubausti už sudarkytas kapines

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno apygardos teisme sausio 18-ąją bus skelbiamasnuosprendis byloje, kuri tik dabarsulaukė visuomenės dėmesio. Jiįgavo intensyvesnį atspalvį, kaivienos iš kaltinamųjų - architek-tės Editos Pavalkienės - vyrasDainius Pavalkis tapo švietimoir mokslo ministru.

Kauno apygardos prokurorai ko-rupciniais nusižengimais kaltina trisasmenis: jau minėtą architektę ir dubuvusius Kauno miesto savivaldy-bės administracijos darbuotojus -Valių Knoknerį bei Zenoną Girčį.Buvęs Komunalinio ūkio skyriausvedėjas V.Knokneris įtariamas nu-sikaltimais pagal keturis Baudžia-mojo kodekso straipsnius. Z.Girčiuiir E.Pavalkienei pateikti kaltinimaipagal tris straipsnius. Architekteiprokurorai siūlo skirti net trejų me-tų realią laisvės atėmimo bausmę.Ne mažesnių bausmių prašoma irkitiems kaltinamiesiems. Trijulė kal-tinama didelės vertės svetimo turtoiššvaistymu, dokumentų klastojimuir jų disponavimu.

Sumokėta aštuoniskart daugiauKauno prokurorams prieš dau-

giau kaip septynerius metus užkliu-vo tai, kad savivaldybė, paskelbusikonkursą Taikos ir Pramonės pro-spektų sankryžos rekonstrukcijos beinaujo viaduko statybos techniniamprojektui parengti, sąlygose numatėnepagrįstai trumpą dokumentų ren-gimo terminą - vieną mėnesį. Kon-kurse dalyvavo tik viena įmonė -“Miestprojektas”, kuriai vadovavoE.Pavalkienė.

Nors sąlygos reikalavo darbą me-rijai atiduoti po mėnesio, “Miest-projektas” užduoties neįvykdė, todėlterminas buvo pratęstas šešiems mė-nesiams. Už darbą iš Kauno miestosavivaldybės biudžeto sumokėta 763tūkst. litų, nors projektas parengtasnetinkamai. Be to, laimėtojas gavoaštuonis kartus didesnę sumą, neibuvo numatyta viešojo pirkimo do-kumentuose.

V.Knokneris pernai liepos 16dieną jau išgirdo nuosprendį kito-je didelio atgarsio sulaukusioje -“auksinio tualeto” - byloje. Jam skir-ta 1 metų ir 4 mėnesių reali laisvėsatėmimo bausmė ir piniginė bauda.Tačiau nuosprendis yra apskųstasaukštesnės instancijos teismui.

Prezidentės neinformavoKauno miesto savivaldybės admi-

nistracijos direktorius Dainius Rat-kelis LŽ teigė, jog nuo to laiko, kaisankryžos rekonstrukcijos projektususidomėjo pareigūnai, jokių veiks-mų, susijusių su juo, neatliekama. Pa-

sak valdininko, tolesnė projekto eigapriklausys nuo teismo sprendimo.“Jei bus nutarta, kad konkursas vykoteisėtai ir jokio nusižengimo nepada-ryta, reikės įgyvendinti tokį projektą,kokį gavome. Na, šiek tiek jį patai-sius”, - aiškino D.Ratkelis.

Švietimo ir mokslo ministras D.Pa-valkis įsitikinęs žmonos E.Pavalkie-nės nekaltumu ir iš posto trauktis ne-ketina. Anot ministerijos vadovo,byla Kauno apygardos teisme nagri-nėjama ne vienus metus ir apie jąskelbiama viešai. Tačiau prezidenteiDaliai Grybauskaitei ministras ne-pranešė, kad jo žmona įtariama sun-kiais nusikaltimais. Pasak preziden-tės patarėjos Daivos Ulbinaitės, šiąinformaciją valstybės vadovė vertinakaip labai rimtą.

Premjeras Algirdas Butkevičius va-kar patikino, kad priimdamas “dar-biečio” D.Pavalkio kandidatūrą į švie-timo ir mokslo ministrus nežinojoapie įtarimus jo žmonai architekteiE.Pavalkienei, o dabar ragina palauk-ti teismo sprendimo.•

Teisiami ministro žmona ir du valdininkai

Nuosprendį išgirs ir du buvę Kauno miesto savivaldybės administracijosvaldininkai Z.Girčys ir V.Knokneris (dešinėje), jau kaltintas “auksiniotualeto” byloje. / Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

Žagarėje ir Žeimelyje perdažyti sovietinių karių paminklai, kapinių takai išgrįsti trinkelėmis. / KPD nuotraukos

RITA KRUŠINSKAITĖ

Alytaus miesto švietimo įstaigųvadovams pasiūlyta atleisti sargus ir buhalteres.

Dzūkijos sostinės valdžia nuspren-dė taupymo rezervų ieškoti panai-kindama švietimo įstaigų sargų eta-tus ir centralizuodama buhalterinęapskaitą. “Imtis tokių taupymopriemonių privertė beviltiška situa-cija - vaikų skaičius kasmet mažėja,o išlaidų daugėja”, - teigė Alytausmiesto savivaldybės meras JurgisKrasnickas.

Anot Dzūkijos sostinės vadovo,švietimo įstaigų išlaikymo išlaidossudaro daugiau kaip pusę miestobiudžeto - per 70 mln. litų. Jo teigi-mu, šiuo metu švietimo įstaigoms iš-laikyti trūksta apie 30 proc. lėšų, tadrealiausia išeitis - reorganizuoti įs-taigų apsaugą ir buhalteriją. Juk ko-munalinių paslaugų - šilumos, elekt-ros ar vandens - atsisakyti negalima.

2012-aisiais per 43 mln. litų švie-timo įstaigoms išlaikyti buvo per-vesta iš valstybės biudžeto skiriamomokinio krepšelio. Dar per 27 mln.litų ūkio darbuotojams išlaikyti beikomunalinėms išlaidoms padengtibuvo atseikėta iš Alytaus miestobiudžeto.

Šiuo metu Alytuje veikia 34 švie-timo įstaigos, jose dirba apie 1130pedagogų, kuriems atlyginimasmokamas iš mokinio krepšelio lėšų.830 darbuotojų - Jaunimo centro,Muzikos ir Dailės mokyklos peda-gogams bei ūkio darbuotojams irbuhalteriams - atlyginimas moka-mas iš savivaldybės biudžeto.

Kol kas nėra tiksliai apskaičiuota,kiek išlaidų pavyktų sumažinti įgy-vendinus siūlomus pertvarkymus.

Tačiau neabejojama, kad sutaupytasuma sudarytų ne vieną milijoną li-tų. Vien atsisakius sargų paslaugų,planuojama sutaupyti apie 2 mln.litų. Anot mero J.Krasnicko, sargųetatų panaikinimas nereiškia, kadįstaigos liktų be apsaugos. “Visamepasaulyje pasitvirtino praktika, kaimokyklų apsauga rūpinasi saugostarnybos, įmontuojamos vaizdokameros”, - teigė J.Krasnickas.

“Problemų dėl apsaugos neturi-me”, - vakar LŽ patvirtino ir rajo-no savivaldybės administracijos di-rektorius Aurimas Truncė. Alytausrajono savivaldybė švietimo įstaigųapsaugai jau beveik dešimtį metųsamdo saugos tarnybas.

Šiuo metu finansinius švietimoįstaigų dokumentus tvarko dau-giau kaip pusšimtis buhalterių. Pa-dėtį įvertinę specialistai miesto va-dovams teigė, kad centralizavusšvietimo įstaigų buhalterinę ap-skaitą pakaktų vieno trečdalio dar-buotojų.

J.Krasnickas perspėjo, kad visi sa-vivaldybės veiksmai dėl etatų naiki-nimo ar darbo centralizavimo busderinami su švietimo įstaigų vado-vais. Esą jeigu jiems pavyktų suras-ti geresnių būdų sumažinti išlaidas,į siūlymus bus atsižvelgta. Merasneslėpė suprantantis, kad pertvar-kos nauda pasijus ne iš karto, nesprireiks pinigų išeitinėms kompen-sacijoms ir vaizdo kameroms pirk-ti bei sumontuoti. Nebus išvengta irkitos problemos - daugiau kaip 100alytiškių neteks darbo.

Tačiau J.Krasnickas įsitikinęs, kadvien populiariais sprendimais tvar-kyti miesto ūkio neįmanoma, kaipnegalima darbe laikyti žmogaus tiktam, kad jis gautų atlyginimą. “Taiprieštarauja verslo logikai”, - pabrė-žė Alytaus vadovas.•

Meras veržia diržus

“Manau, kad dėl to buvo parodyta

nepagarba mūsų valstybei.”

Page 5: 2013 sausio 8 d

Tyrimas 52013 01 08Lietuvos žinios

“Tačiau vis vien filmavau. Tai truko30-40 minučių, kol atvažiavo tuometisgeneralinis prokuroras Artūras Pau-lauskas, kiti pareigūnai. Kamerą išjun-giau tik prie jų. Buvo sunku matyti tuosvaizdus - juk man teko instruktuotimuitininkus liepos 30-osios rytą, priešjiems pradedant pamainą. Tuometis jųposto viršininkas tądien užtruko tuo-metinėje Miškų ministerijoje ir manepaprašė išlydėti į darbą jam pavaldžiuspareigūnus”, - LŽ pasakojo buvęs La-voriškių posto viršininkas. Instrukta-vimas vykdavo kas rytą, apie 7.30 va-landą, Vilniuje, šalia buvusio “Tėvynės”kino teatro pastato. Po instruktažo au-tobusu muitinės inspektoriai būdavovežami į tarnybos vietą.

Perdavė prokuroramsV.Petruškevičiui baigus filmuoti jau

buvo 6.30-7 valanda ryto. Į žudyniųvietą, be pareigūnų, pradėjo rinktis irdaugiau žmonių. Tad jis išvažiavo įVilnių, į MD. Vaizdo kamerą bei vaiz-do kasetę, kurioje buvo užfiksuoti netik Medininkų tragedijos vaizdai, betir prieš tai filmuoti Lazdijų muitinin-kų nusižengimai, V.Petruškevičiusperdavė MD budinčiam pareigūnui,šis - departamento vadovams. Dar tąpačią dieną V.Petruškevičiaus filmuo-tą medžiagą peržiūrėjo MD vadovai,tarp kurių buvo tuometinis departa-mento viršininkas Valerijonas Valic-kas. Rytojaus dieną ji turėjo būti per-duota GP ypač svarbių bylų tardytojuiAlgimantui Astaškai. Būtent jam bu-vo pavesta tirti Medininkų žudyniųaplinkybes.

“Dabar belieka apgailestauti, kadniekas nepadarė to įrašo kopijos. Ta-čiau tuo metu net neturėjome kur topadaryti. Paskui ne kartą per MD va-dovus prašėme parodyti filmuotą me-džiagą, bet sulaukdavome tikinimų,kad to padaryti esą negalima. Vėliaumane pasiekė kalbos, kad mano įrašy-ta kasetė visai dingo”, - pasakojo V.Pet-ruškevičius. Tiesa, jis iš pradžių nelabainorėjo tuo patikėti. Juolab kad viešaiGP atstovai vis tvirtino, kad vaizdo įra-šas yra ir jis bus pateiktas teismui.

Ne tas įrašasIš tiesų gruodžio mėnesį Apeliaci-

niame teisme nagrinėjant Medininkųžudynių bylą buvo peržiūrima vaizdomedžiaga, teismui pateikta kaip fil-muota V.Petruškevičiaus. Tačiau grei-tai paaiškėjo, kad tai toli gražu ne tai,ką vaizdo kamera užfiksavo V.Petruš-kevičius. “Įrašas buvo labai trumpas -vos 9 minučių, o aš buvau prifilmavęskur kas daugiau. Be to, visa filmuotamedžiaga buvo akivaizdžiai sumontuo-ta - vienur vaizdo įraše laikmačio duo-menys rodomi vienokio dydžio skai-čiais, kitur - jau kitokio arba visai bejų”, - sakė pirmasis Medininkų žudy-nes nufilmavęs buvęs muitininkas. Beto, net ir laikas, kurį fiksavo vaizdokamera, rodo, kad filmuota apie 9 va-landą ryto, kai jis iš Medininkų jaubuvo grįžęs į Vilnių.

Anot V.Petruškevičiaus, dar prieš tei-sėjams pradedant filmuotos medžiagosperžiūrą jis papasakojęs, kas filmuoto-je medžiagoje turi būti matyti, kokie es-miniai momentai turėtų būti užfiksuo-ti. Turėjo būti nufilmuotos 2 rūšiųšovinių gilzės: vienos - pistoleto, kitos -automato, nes jos buvo skirtingo ilgio.Taip pat buvo nufilmavęs tolokai nuoposto miške ištryptą pasalos vietą su jo-je paliktu mineralinio vandens buteliuprie medžio. Dar buvo užfiksuota sody-ba, iš kurios buvo matyti, kad važiuotatransporto priemone. Užfiksuotas vaiz-das prie šiukšlių dėžių, kur žemė buvoneseniai išminta, nes kažkas ten stovė-

jo. Taip pat iš namelio vidaus į lauką antasfalto ištekėjusi kraujo dėmė... “Tačiaufilmuotuose kadruose nieko panašausneišvydome. Todėl galiu drąsiai tvirtin-ti, kad teismui pateikta filmuota me-džiaga - tikrai ne mano įamžinti Medi-ninkų žudynių kadrai”, - tvirtinoV.Petruškevičius. Tą patį jis sakė ir Lie-tuvos apeliaciniame teisme.

EgzekucijaPagal šiuo metu GP pateikiamą

Medininkų žudynių versiją, 1991 me-tų liepos 31-ąją apie 4 valandą rytoMedininkų pasienio kontrolės posteiš Rygos atvažiavę sovietų milicijosypatingosios paskirties būrio OMONsmogikai užpuolė ir šaltakraujiškainužudė septynis tuomet pareigas ėju-sius Lietuvos pareigūnus - Vidaus rei-kalų ministerijos Policijos departa-mento greitojo reagavimo rinktinės“Aras” policininkus Mindaugą Bala-vaką ir Algimantą Juozaką, Policijosdepartamento Kelių policijos valdy-bos policininkus Juozą Janonį ir Al-girdą Kazlauską, MD Vilniaus muiti-nės inspektorius Antaną Musteikį irStanislovą Orlavičių.

Muitinės inspektorius RičardasRabavičius nuo šautinių žaizdų gal-voje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją.Vienintelio sunkiai sužeisto muitinėspareigūno T.Šerno gyvybę medikamspavyko išgelbėti.

17 metų įvykius tyrę Lietuvos pro-kurorai teismuose nagrinėjant dėl šiųžudynių kaltinamo Konstantino Mi-chailovo (buvusio Nikulino) baudžia-mąją bylą atskleidė visą Medininkųtragedijos įvykių seką. Medininkųpareigūnams nužudyti buvo subur-ta trijų Rygos OMON pareigūnųgrupė, kurią sudarė Aleksandras Ry-žovas, Andrejus Laktionovas irK.Michailovas. Įsakymą surengtiskerdynes jiems davė tuo metu į Vil-nių atvykęs Rygos OMON vadas Čes-lavas Mlynikas.

Apie vidurnaktį visi trys OMONsmogikai, lydimi dar dviejų OMONpareigūnų, išvažiavo Medininkų link.

Lietuvos pareigūnus omonininkai su-ginė į pasienio poste tuomet buvusį na-melį ir sušaudė šūviais į galvas. DėlMedininkuose įvykdytų žudynių, ku-rios įvardytos kaip nusikaltimas žmo-giškumui ir karo nusikaltimai, baus-me kalėti, kol bus gyvas, yra nuteistastik Latvijos pilietybę turintis K.Michai-lovas. Kiti trys omonininkai - A.Lak-tionovas, Č.Mlynikas ir A.Ryžovas -yra Rusijos piliečiai. Nors jiems išduo-ti Europos arešto orderiai, Rusija atsi-sako juos išduoti Lietuvai.

Po 21 metųApie tai, ką pamatė tragedijos die-

ną, pirmą kartą V.Petruškevičius pa-rodymus davė tik praėjusį gruodį Lie-tuvos apeliaciniame teisme, nuožudynių praėjus 21 metams. Iki šiolnei teisėjams, nei prokurorams buvoneįdomu, nei ką V.Petruškevičius nu-

filmavo ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkuose, nei ką šisliudytojas matė. “Negali būti, kadprokuratūra nežinojo, jog esu patei-kęs tą vaizdo medžiagą ir galiu paliu-dyti. Paprasčiausiai jiems manęs ne-reikėjo”, - įsitikinęs V.Petruškevičius.Mat jis ne kartą viešai - įvairiuose ren-giniuose, radijo laidose - kalbėjo apieMedininkų žudynes, minėjo ir patiesfilmuotą medžiagą.

Anot V.Petruškevičiaus, jis tik galiįtarti, jog kažkas labai nenorėjo, kad jofilmuota medžiaga taptų įkalčiu bau-džiamojoje byloje. Mat galėjo būti nu-filmuota tai, kas būtų jau seniai sutei-kę aiškumo 17 metų GP prokurorųtirtai bylai. “Akivaizdu, jog kažkam bu-vo labai naudinga, kad kasetė su ma-no nufilmuota medžiaga dingtų”, -tvirtino buvęs Lavoriškių muitinėsposto viršininkas.

Reikalingas tyrimasApie tai, kad iš GP prokurorų tiria-

mos Medininkų žudynių bylos kažkurgalėjo pradingti V.Petruškevičiaus pa-darytas vaizdo įrašas, pradėta kalbėtimaždaug prieš dešimtmetį - 2001 me-tų vasarą, po Medininkų žudynių de-šimtmečio minėjimo. Tuomet Seimonarė konservatorė Rasa JuknevičienėGP pateikė prašymą patvirtinti arbapaneigti tokius gandus. GP atstovaituoj pat suskubo tvirtinti, kad tai tėrapramanas ir jokia medžiaga iš bylosnėra dingusi.

“Jau nelabai ir prisimenu, iš kur bu-vo gauta tokia informacija. Jokių ko-pijų nesu pasilikusi”, - prisipažinoR.Juknevičienė. Tačiau europarla-mentaras V.Landsbergis LŽ teigė, kadne tik Tėvynės sąjungos-Lietuvoskrikščionių demokratų frakcija tuo-met kreipėsi į GP. Ir jis pats rašė ne

vieną raštą. Mat būta įtarimų, kad netik minėta vaizdo kasetė galėjo dingti,bet ir daugiau dokumentų. Tačiau su-laukdavo vis raminamų paaiškinimų,kad viskas yra byloje.

“Dabar jau galima teigti, kad visastyrimas nebuvo rūpestingas ir nuo-seklus. Net tie parodymai, kuriuosatgavęs sąmonę davė T.Šernas, ne-buvo tinkamai įforminti ir saugomi.Jau ne kartą sakiau, kad reikalingaspaties tyrimo tyrimas. Tačiau kol kasto daryti niekas nesiima”, - LŽ teigėV.Landsbergis.

Kasetės nebuvoGP Komunikacijos skyriui laikinai

vadovaujanti Vilma Mažonė LŽ aiš-kino, jog Medininkų žudynių bau-džiamojoje byloje nėra jokių lydraščiųar kitų dokumentų, kurie patvirtintų,kad 1991 metais GP tardytojui A.As-

taškai buvo perduota V.Petruškevi-čiaus nufilmuotos įvykio vietos me-džiaga. “Kadangi byloje nėra jokiųduomenų, jog vaizdo kasetė buvoperduota, nėra jokio pagrindo teigti,kad V.Petruškevičiaus darytas vaizdoįrašas dingo iš prokuratūros”, - LŽtvirtino GP atstovė.

Anot jos, 2001 metais spaudoje pa-sirodžius teiginiams, kad prokuratūro-je dingo V.Petruškevičiaus nufilmuo-tas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotaįvykio vieta Medininkų muitinės pos-te, buvo kreiptasi į MD direktorių suprašymu pateikti jų turimą vaizdoįrašą. MD pateikė vaizdajuostę, ku-rioje užfiksuota įvykio vieta Medi-ninkuose. Šis vaizdo įrašas ir buvopateiktas teismui. Be to, vaizdo įrašasdarytas vėliau, nei pradėta įvykio vie-tos apžiūra, todėl prokurorai nematėpagrindo V.Petruškevičių kviesti į ap-klausą dėl įvykio vietos aplinkybiųtikslinimo.

Nepraranda viltiesPasak europarlamentaro V.Lands-

bergio, akivaizdu, kad kažkam buvonaudinga, jog Medininkų bylos tyri-mas truktų kaip galima ilgiau, slėpti“galus”, kad būtų tiriama tik viena nu-sikaltimo versija. “Kaip politikas galiuįsivaizduoti, kad pagrindinis buvo po-litinis interesas. Ir tai, ko gero, kitosvalstybės, kad ji nebūtų apkaltinta ka-ro nusikaltimu. Tad galėjo paveikti josįtakai pasiduodančius žmones GP. Tiktokia nuomonė man ateina į galvą”, -tvirtino europarlamentaras, buvęs At-kuriamojo Seimo pirmininkas.

Paprašytas leistis į daugiau kaip 20metų senumo įvykius vienintelis perMedininkų žudynes likęs gyvas bu-vęs muitininkas T.Šernas sakė, kad kolkas įvardijami tik tie, kurie žudė. Ru-sija juos slepia. Tad, net ir pavykusįrodyti jų kaltę, dar liktų tie, kas palie-pė taip daryti. “Smulkmeniškai bylosnagrinėjimo eigos nesekiau. Neturė-jau tam ir laiko, ir noro, - LŽ teigėT.Šernas. - Tačiau vilties, kad teisingu-mas nugalės, neprarandu.”•

Medininkų bylos įkaltis dingo be pėdsakų

“Medžiaga akivaizdžiai sumontuota: vienur vaizdo įraše laikmačio duomenys rodomi vienokio dydžio skaičiais, kitur -

jau kitokio arba visai be jų.”

Atkelta iš•1 p.

Pirmasis Medininkų žudynių vietą nufilmavęs V.Petruškevičius tvirtina, kad teisme rodomas vaizdo įrašas - padirbinys, o ne jo filmuota medžiaga. Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Page 6: 2013 sausio 8 d

2013 01 08Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Slovakija nuėjo ilgą kelią, kol tapo pasiturinčia demokratinevalstybe. Jos ekonomika nuo1992 metų augo sparčiausiaitarp visų pokomunistinių šalių.

Kurios Europos valstybės ekonomi-ka pažengė toliausiai, kai ji ištrūko išRusijos meškos glėbio? Vieni ekspertaimano, kad Čekijos, nes joje vienam gy-ventojui tenka daugiausia pajamų. Ki-ti dėl stabilios makroekonomikos ir ge-ro valdymo mini Lenkiją, treti -“auksine provincija” norinčią tapti Es-tiją. Tačiau Milkeno instituto (JAV) eks-pertas Peteris Passellis sako, kad tai -Slovakija, t. y. šalis, kurią daugelis eks-pertų priskyrė tam pačiam būriui kaipBaltarusiją ir Ukrainą.

Slovakija ilgą laiką priklausė Austri-jos imperijai, o po Pirmojo ir Antrojopasaulinių karų - bendrai čekų ir slova-kų Čekoslovakijos valstybei. BūdamaČekoslovakijos dalis, Slovakija ilgą lai-ką tūnojo ekonomiškai stipresnės Če-kijos šešėlyje. Aksominės revoliucijosišvakarėse gyvenimo lygis Slovakijojebuvo ketvirtadaliu žemesnis negu Če-kijoje. Krašto ekonomika smarkiai nu-kentėjo perėjimo nuo socializmo priekapitalizmo laikotarpiu, nes čia buvoplėtojamos pramonės šakos, turėju-sios patenkinti komunistinių šalių rin-kos poreikius. Be to, Prahai nutraukussubsidijas padidėjo Slovakijos sociali-nės problemos. Valstybėje smuko gyve-nimo lygis.

Kai 1992 metais Slovakijos vadovutapo radikalus nacionalistas Vladimi-ras Mečiaras, o Čekijos - laisvosios rin-kos konservatorius Vaclavas Klausas,abi valstybės taikiai sutarė dėl skyry-bų. Įvyko Aksominė revoliucija. Pir-maisiais prezidentavimo metais V.Me-čiaras nepasitikėjo užsienio skolintojais

ir pagalbos teikėjais iš Vakarų, todėlbuvo nemėgstamas šalies gyventojų.Daugelis ekonomikos ekspertų teigė,

jog Slovakijai gresia liūdna ateitis, ta-čiau jie klydo.

V.Mečiaras ir dešiniosios vyriausy-bės valdė Slovakiją dešimt metų. Prezi-

dentas prižiūrėjo korumpuotą valsty-bės pramonės privatizaciją, tačiau jorežimas, spaudžiant vidaus demokra-

tinėms jėgoms ir Europos Sąjungai(ES), netapo autoritarinis, o ekonomi-kos šuolis buvo milžiniškas. Užsienioinvestuotojai susiviliojo mažais mokes-

čiais ir produktyvia pramonės darbojėga. “Volkswagen”, “Peugeot” ir “Kia”gamino Slovakijoje mašinas, “Sam-sung”, “Sony” ir “Hydro Aluminum”(Norvegijos konglomeratas) įkūrė savoįmones. Stojimo į ES procesas leidoSlovakijai išlaikyti verslui palankią ap-linką ir stabilų biudžetą. Šalies, kurio-je gyvena penki milijonai gyventojų,ekonomika kilo kaip ant mielių.

Nuo1992 metų perkamoji galia Slo-vakijoje padidėjo keturgubai. 2004-ai-siais valstybė tapo ES nare, o 2009 me-tais įsiliejo į euro zoną. Savo valiutą

kroną ji konvertavo Slovakijai palan-kiu kursu ir taip dar labiau sustiprinošalies pramonės konkurencingumą.Pagal naujausią Legatum instituto ge-rovės indeksą, apimantį valstybių eko-nominę, socialinę ir politinę sėkmę,Slovakija užėmė aukštą 36 vietą pa-saulyje. Ji aplenkė Lenkiją, Čekiją, Slo-vėniją ir atsiplėšė nuo daugelio kitųpokomunistinių pereinamosios eko-nomikos kraštų. Viena svarbiausių ka-tegorijų nustatant gerovės indeksą -švietimas. Pagal šią kategoriją Slovaki-ja yra 26-a pasaulyje ir lenkia net eko-nomikos milžines - Didžiąją Britaniją,Šveicariją, Italiją, Singapūrą.

Nors Slovakijos ekonominę pažan-gą galima įvardyti kaip pavyzdį visomsvalstybėms, šalis susiduria ir su tamtikromis problemomis. Svarbiausia jų- korupcija. Kaip rodo “Transparen-cy International” sudarytas korupci-jos indeksas, Slovakija užima tik 62vietą pasaulyje. Nelanksti darbo rinka- antra problema. Dėl šios rinkos ypa-tumų daugelis slovakų neturi darbo.Šalies ekonomika pastaruoju metu ir-gi šlubuoja, nes yra nemažai priklau-soma nuo eksporto į Vakarų Europą.Šiuo metu Vakarų Europą apėmusieuro zonos krizė atsiliepė ir Slovakijai.Valstybės ekonomiką kamuoja rece-sija, o jai finansine parama reikia pri-sidėti prie Graikijos ir visos euro zo-nos gelbėjimo.

Taigi šiandien euro zonos ateitis ne-aiški. Ekonominių sunkumų kamuoja-mos Italijos politikas Silvio Berlusconigrasina palikti euro zoną, o DidžiojiBritanija norėtų pasitraukti iš ES. Ta-čiau ES akivaizdžiai prisidėjo prie josnarių ekonomikos augimo. Ir geriau-sias to pavyzdys - Slovakija. Ji, padeda-ma Vakarų šalių ir ES, nuėjo ilgą keliąnuo socializmo iki pasiturinčios de-mokratinės valstybės.•

Perkamoji galia padidėjo keturgubai

Vengrijos Diomro miestelio gyventojai nesugebėjo užkirstikelio, kad parkui būtų suteiktassu naciais bendradarbiavusio karo laikų lyderio vardas. MiklosoHorthy parkas liko nepervadin-tas, nes referendume dalyvavoper mažai piliečių.

Budapešto priemiesčio Diomroparkas buvo pavadintas M.Horthyvardu trečios pagal dydį parlamenteultradešiniosios nacionalistų partijos“Jobbik” iniciatyva. Supykę vietos gy-ventojai organizavo referendumą, ta-čiau jis buvo paskelbtas negaliojan-čiu, nes balsavo tik 18 proc. tokią teisęturinčių piliečių. Dauguma balsavu-siųjų pasisakė prieš mėginimą perva-dinti M.Horthy parką kitu vardu.

Autokratas M.Horthy valdė Vengri-ją 1920-1944 metais. Jį iš posto pašali-no nacistinė Vokietija. M.Horthypriėmė prieš žydus nukreiptus įstaty-mus, atvedė Vengriją į brangiai atsiėju-sį aljansą su Adolfu Hitleriu ir vadova-vo šaliai, kai žydai buvo pradėti vežti įmirties stovyklas. Tačiau kai kurie veng-rai autokratą M.Horthy gerbia dėl va-dovavimo po trumpai išsilaikiusio ko-munistų revoliucinio režimo 1919metais ir skausmingos dviejų trečdaliųteritorijos netekties pagal 1920 metųTrianono taikos sutartį. Vengriją 1948-1989 metais valdę komunistai M.Hort-hy vadino fašistu, tačiau ultradešinio-sios organizacijos ir visuomenės veikėjaivėliau jį reabilitavo.

Vengrijos premjeras Viktoras Or-banas sulaukė kaltinimų dėl pataika-

vimo nacionalistams ir antisemitizmokurstymo. Jis įtraukė į moksleivių pri-valomųjų skaitinių sąrašą kai kuriuossu nacizmu siejamus karo laikų rašy-tojus. Nobelio taikos premijos laurea-tas ir holokaustą išgyvenęs rašytojasElie Wieselis pernai grąžino jam su-teiktą Vengrijos aukščiausią valstybėsapdovanojimą dėl esą mėginimo “iš-balinti” šios Europos Sąjungos narėsistoriją.

Vengrijos vyriausybė pernai priėmėįstatymą, nurodantį, kad nuo šių metųsausio 1 dienos viešosioms erdvėms ne-gali būti suteikiami su diktatūromis su-sijusių istorinių veikėjų vardai. Vyriau-sybė nurodė, kad šis teisės aktaspirmiausia nukreiptas prieš komunisti-nių laikų veikėjus.•

Tarptautinis valiutos fondas(TVF), paprastai skatinantis vyriausybes taupyti, šį kartą pasielgė priešingai - sukritikavoLatvijos sumanymą sumažintiminimalias gyventojų pajamas irpareiškė, jog tai neigiamai atsi-lieps sunkiai besiverčiančiųžmonių gyvenimui.

Nuo 2013 metų sausio 1 dienos Lat-vijoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurįgarantuotos minimalios pajamossuaugusiesiems sumažinamos nuo 40iki 35 latų, o vaikams - nuo 45 iki 35 la-tų. Tiesa, vietos savivaldybės turi teisęsavo nuožiūra padidinti išmokas at-skiroms skurdžiai gyvenančių žmoniųgrupėms. Šalies valdžia tokį sprendi-mą aiškina tuo, kad gaunamos pašal-pos neskatina piliečių ieškoti darbo.

TVF, ne kartą gyręs Latviją už mo-kėjimą taupyti, šį kartą pareiškė, kadišlaidų mažinimas socialinėms reik-mėms dar labiau padidins prarają tarpturtingų ir skurdžių krašto gyventojų.Dėl to gali padidėti emigracija į stip-resnes Europos Sąjungos (ES) valsty-bes, taip pat bus pristabdytas šaliesekonominis augimas. Toks TVF pa-reiškimas daug kam Latvijoje buvo ne-tikėtas. “TVF prieštarauja savo politi-kai, kuri paprastai būna nukreiptaprieš skurdžiai gyvenančius žmones irbedarbius. Tai tikrai stebina, nes tokiepareiškimai fondui nebūdingi”, - sakėBaltijos tarptautinio ekonominės poli-tikos studijų centro direktorius AlfasVanagas.

Latvija ir toliau giriama už tai, kadsėkmingai išplatino valstybines obli-gacijas ir sugebėjo anksčiau laiko grą-žinti TVF 820 mln. latų kreditą, o praė-jusių metų gruodžio 20 dieną atsiskaitėir už likusius pasiskolintus 493 mln. la-tų. Nuo 2012-ųjų birželio TVF vado-vė Christine Lagarde rodo Latviją kaippavyzdį kitoms ES valstybėms, jos vy-riausybės ekonominę politiką vadina“sėkmės istorija” ir ragina Europos ša-lių vadovus mokytis iš Rygos, kaip rei-kia įgyvendinti reformas ir kovoti sukrize. C.Lagarde primena, kad valsty-bės, turinčios didžiulę skolą, privalomažinti biudžeto išlaidas visose srity-

se ir elgtis taip, kaip pasielgė Latvija.“Kitu atveju reformos bus ištęstos irneduos tokio rezultato, kokio tikima-si”, - pabrėžė TVF vadovė.

Daugiau optimizmo atsirado ir pa-čioje Latvijoje. Pirmą kartą po šešeriųmetų net 35 proc. šalies gyventojų tiki-si, kad 2013-ieji bus geresni negu 2012-ieji. Be to, 2014 metais Latvija tikisi įsi-vesti eurą. Tačiau mūsų kaimynainemano, kad krizė jau baigėsi, nes darnepasiektas ikikrizinis socialinės gero-vės lygis.•“Economic Intelligence”, AFP-BNS,Bloomberg, LŽ

Pavykus anksčiau laiko grąžinti gautą kreditą, Latvijoje atsirado daugiauoptimizmo. / LŽ archyvo nuotraukos

Automobilių gamintojai “Volkswagen”, “Peugeot” ir “Kia” atidarė Slovakijoje savo gamyklas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Vengrijoje išliko M.Horthy parkas

M.Horthy kursto Vengrijoje aistrasnet ir prabėgus beveik 70 metų pojo mirties.

Latviai per smarkiai taupo

Slovakija, padedama Vakarų šalių ir ES, nuėjo ilgą kelią nuo socializmo iki pasiturinčios

demokratinės valstybės.

Page 7: 2013 sausio 8 d

Pasaulis 72013 01 08Lietuvos žinios

Be užuolankų kalbančio ir nepriklausomai veikti pratusiorespublikono Chucko Hagelio paskyrimas vadovauti Pentagonuinebus lengvas. Mat prezidentoBaracko Obamos kandidatas į JAV gynybos sekretorius sulaukia milžiniškos respublikonųkritikos.

Lenkiško kraujo turintis buvęsNebraskos senatorius Ch. Hagelisbuvo kone vienintelis respublikonas,jau iš pat pradžių kritikavęs karą Ira-ke ir nevengęs mokyti savo kukles-nių kolegų Senate. “Jei norite sau-gaus darbo, eikite pardavinėti batų”,- kartą pasiūlė jis.

Dabar prezidentas demokratasB.Obama, formuojantis savo ant-rosios kadencijos komandą, pasi-rinko šį nepriklausomai mąstantįpolitiką į Pentagono vadovus. JeiSenatas patvirtins Ch.Hagelį, jamreikės išvesti JAV pajėgas iš kitos ka-ro zonos - Afganistano ir grumtissu išlaidų karpymu.

Vakar buvo laukiama oficialauspranešimo apie Ch.Hagelio paskyri-mą į JAV gynybos ministrus. Toksprezidento B.Obamos pasirinkimasjau sulaukė prieštaringų vertinimų.66 metų nusipelnęs Vietnamo karoveteranas, pakeisiantis PentagoneLeoną Panettą, yra opozicija pačio-je Respublikonų partijoje ir kaip tikjo paties partijos kolegos labiausiai irkritikuoja tokį prezidento pasirin-kimą. Ch.Hagelis netenkina griež-tai dešiniųjų pažiūrų respublikonųir lobistinių grupių, Jungtinėse Vals-tijose ginančių Izraelio interesus. Šielobistai, kuriems Ch.Hagelis yra pa-žėręs nepagarbių pastabų ir pavadi-nęs “žydų lobistais”, laiko jį koneantisemitu. Be to, Ch.Hagelis balsa-vo prieš JAV sankcijas Iranui.

Kalbėdamas per CNN įtakingasrespublikonas senatorius LindseyGrahamas nevengė tiesioginio puoli-

mo pareikšdamas, kad Ch.Hagelisbūtų “labiausiai antagonistinis gyny-bos sekretorius Izraelio valstybės atž-vilgiu per mūsų šalies istoriją”. “Jis nevien yra sakęs, kad reikėtų tiesiogiaiderėtis su Iranu, kad sankcijos ne-veiks, kad Izraelis privalo derėtis su“Hamas” - teroristų grupuote, kurileidžia tūkstančius raketų į Izraelį. Jistaip pat buvo vienas iš 12 senatorių,atsisakęs pasirašyti laišką Europos Są-jungai, raginantį įvardyti (Libano is-lamistų judėjimą) “Hezbollah” tero-ristine organizacija.” Ch.Hageliopasirinkimą L.Grahamas pavadino“neįtikimu B.Obamos akibrokštu”.

Požiūriai sutapoB.Obamai labiausiai tinka Ch.Ha-

gelio pozicija Irako karo, kurį pradė-

jo prezidentas George’as W.Bushas,atžvilgiu. Pats B.Obama pelnė na-cionalinį populiarumą kritikuoda-mas šį karą. “Jis nepalaužiamas res-publikonas, bet mudu sutinkamebeveik visais užsienio politikos klau-simais”, - kalbėjo B.Obama apieCh.Hagelį dar 2008 metais, po vizi-to į Iraką, kur juodu lankėsi drauge.

2003 metais Ch.Hagelis balsavouž tai, kad prezidentui G.W.Bushuibūtų suteikti įgaliojimai pradėti in-vaziją į Iraką, bet vėliau tvirtino, kaddėl to gailisi. Prieš dešimtmetįCh.Hagelis yra pareiškęs, kad JAVturi pagerinti santykius su šalimis,kurias G.W.Bushas priskyrė “blogioašiai”: Iraku, Iranu, Šiaurės Korėja.

Ch.Hagelis dirbo Senate (Užsienioreikalų, Bankininkystės ir Žvalgyboskomitetuose) dvi kadencijas kaip Ne-braskos atstovas ir pasitraukė 2008-aisiais. Dabar jis yra Džordžtaunouniversiteto profesorius, bet draugeeina ir prezidento žvalgybos pataria-mosios tarybos vieno iš pirmininkų

pareigas, taip pat yra Gynybos sekre-toriaus politikos tarybos narys.

Kova su savaisNuo to laiko, kai pasitraukė iš Se-

nato, Ch.Hagelis tapo dar didesniurespublikonų kritiku. 2011 metaisjis pareiškė “The Financial Times”,kad yra “pasibjaurėjęs neatsakingaisrespublikonų veiksmais” vykstantdebatams dėl viršutinės skolinimo-si ribos. 2012-aisiais jis parėmė Ne-braskos demokratų, o ne respubli-konų, kandidatą į Senatą, ir šislaimėjo.

2008 metų prezidento rinkimųkampanijoje C.Hagelis viešai neda-lyvavo, bet jo žmona Lilibet parėmėB.Obamą ir per paskutinius debatussėdėjo greta jo žmonos Michelle.

1946 metais gimęs Ch.Hagelisužaugo Nebraskoje ir buvo vyriau-sias iš keturių sūnų, o turtą susikro-vė įkūręs mobiliųjų telefonų įmo-nę. Jo tėvas irgi buvo kariškis,Antrojo pasaulinio karo veteranas.

Chuckas su jaunesniuoju broliu To-mu buvo Vietnamo karo savanoriai.Vyresnysis brolis išgelbėjo jaunes-niojo gyvybę ištraukęs jį iš degan-čios mašinos.

Ch.Hagelis nebus pirmas res-publikonas, dirbantis B.ObamaiPentagono vadovu. Bobas Gatesas,pirmasis B.Obamos gynybos sekre-torius, liko tame poste dar nuo pre-zidento G.W.Busho laikų.

Šiomis dienomis JAV prezidentaspaskelbs ir kitus savo kandidatus įsvarbiausius valdžios postus: CŽVvadovo ir padėjėjo nacionaliniosaugumo klausimais. Valstybės sek-retorei Hillary Clinton sausio 20-ąjątraukiantis iš savo pareigų į jos vie-tą B.Obama pasiūlys dar vieną Viet-namo karo veteraną Johną Kerry.Apie tai prezidentas užsiminė jauanksčiau, o J.Kerry, pats buvęs de-mokratų kandidatas į JAV preziden-tus, bet pralaimėjęs G.W.Bushui, jaurengiasi klausymams Senate, kur tu-ri būti tvirtinamas.•

Laisvamanis respublikonas įtiko B.Obamai

Penki vyrai, kaltinami Delyježiauriai išžaginę 23 metų medicinos studentę, kuri vėliaumirė, vakar atvežti į teismą išklausyti kaltinimų, o du iš jųsutiko liudyti prieš kitus mai-nais į švelnesnę bausmę. Ši bylaIndijoje sukėlė visuotinį pasi-piktinimą, nors smurtas priešmoteris tebėra kasdienis reiški-nys, į kurį žiūrima pro pirštus.

Šeštasis kaltinamasis, manoma,yra 17 metų, tad laikomas nepilna-mečiu ir bus teisiamas atskirai, ta-čiau atliekamas jo kaulų tyrimassiekiant tiksliai nustatyti amžių.Valdžia spaudžiama paankstintiamžių, nuo kurio asmuo gali būtiteisiamas kaip suaugusysis, nes vi-suomenė pasipiktinusi, kad šiuokonkrečiu atveju už neįsivaizduo-jamo brutalumo nusikaltimą septy-niolikmetis gali gauti daugiausiatrejus metus.

Gauja įsitempė fizioterapijos stu-dentę ir jos vaikiną į privatų auto-busą gruodžio 16 dieną, porai grįž-tant iš kino teatro. Abu buvožiauriai sumušti, o mergina žagin-ta daug kartų bei sužalota metali-niu strypu. Po dviejų savaičių ji mi-rė Singapūro ligoninėje. 19-35 metųamžiaus nusikaltėliai, tarp jų ir au-

tobuso vairuotojas, greitai buvo ras-ti, kai kurie jų yra Delio lūšnynų gy-ventojai, o nusikaltimo metu buvogirti. Pas juos rasta aukų daiktų irkruvinų drabužių.

Šis užpuolimas sukėlė protestusprieš vyriausybę ir pyktį ant polici-jos, kuri nesugeba apginti moterų,taip pat paskatino šalyje labai ne-įprastus debatus dėl vis didėjančiosmurto prieš moteris. Praėjusį šeš-

tadienį Delyje dar buvo rastas ir 21metų moters, tapusios grupinio iš-žaginimo auka, kūnas. Policija ne-reagavo į tėvo pranešimą, kad mer-gina dingo.

Penki teisiamieji buvo atvežti įPietų Delio teismą mėlynu policijosautobusu, o teisėja paskelbė, jogklausymai bus uždari žiniasklaidaibei visuomenei ir įsakė išeiti iš teis-mo salės. Anksčiau advokatai atsi-

sakė ginti kaltinamuosius, o teismosalėje vienam pasisiūlius kilo didžiu-lis triukšmas: jo kolegos šaukė, jognusikaltimas toks siaubingas, kadkaltinamieji nenusipelno būti atsto-vaujami. Jie nesiklausė Aukščiausio-jo Teismo teisininko Manoharo La-lo Sharnos argumentų, kad Indijosvisuomenė yra moderni ir apsišvie-tusi, todėl kiekvienas kaltinamasis,kad ir kokį baisų nusikaltimą būtųpadaręs, turi teisę į gynybą. “Bijau,kad jie nesulauks teisingumo, todėlnusprendžiau juos ginti”, - sakėM.Lalas Sharna.

“Penki kaltinamieji nusipelno nemažiau kaip mirties bausmės”, - sa-vo ruožtu pareiškė prokuroras Ra-jivas Mohanas.

Teismas pats turės suteikti teisinępagalbą teisiamiesiems, kai proce-sas prasidės. Jis, žadama, bus vyk-domas skubos tvarka, tačiau eks-pertai taip pat įspėjo, jog ankstesnispecialūs greitieji teismai Indijojekai kuriais atvejais priėmė abejoti-nus sprendimus ir dėl to galiausiaibaigėsi išteisinimu.

Policija teigia turinti visus įkalčiuskaltinamiesiems nuteisti. Ji rado iš

aukos ir jos vaikino pavogtus daik-tus, kurie galiausiai buvo išmesti išautobuso. Aukos kraujas sutapo sudėmėmis, rastomis ant kaltinamųjųdrabužių. Merginos vaikinas taippat davė parodymus policijai ir, kaippranešama, atpažino kaltininkus.

Dar vieną prieštaravimą sukėlė tai,kad aukos tapatybė tapo žinoma vie-šai, kai apie tai, kas nutiko, televizijaipapasakojo studentės draugas, o pa-skui jos vardą paviešino ir žiniasklai-da. Indijoje sekso nusikaltimų aukospaprastai neviešinamos siekiant jasapsaugoti nuo neigiamo ir dažnai pra-

žūtingo visuomenės požiūrio. Tačiaušiuo atveju net studentės tėvas pareiš-kė norįs, kad jo dukters vardas būtųžinomas - jis galėtų tapti įkvėpimu ki-toms sekso nusikaltimų aukoms.

Protestai, kurie po šio žiaurausatvejo kilo Indijos sostinėje, įgavoprecedento neturintį mastą. Be to,daugybė moterų užsirašė į savigy-nos kursus. Daugelis jų nori išmok-ti kovos meno, ypač gatvės. Moterysbijo vienos vėlai grįžti namo, o taiaktualu daugeliui dirbančiųjų.•Reuters, AFP, LŽ

Studentės žagintojai pasirodė teisme

Policija atlydėjo autobusą, kuriuo į Delio teismą iš kalėjimo buvo atvežtiIndiją sukrėtusiu nusikaltimu kaltinami teisiamieji.

B.Obama jau senokai rado bendrą kalbą su Ch.Hageliu (dešinėje). / Reuters/Scanpix ir AFP/Scanpix nuotraukos

Indijos visuomenė yra moderni ir apsišvietusi,todėl kiekvienas kaltinamasis turi teisę į gynybą.

“Jeigu norite saugausdarbo, eikite

pardavinėti batų.”

Page 8: 2013 sausio 8 d

Informacinė revoliucija ir prezidento Vladimiro Putinoinicijuoti įstatymai uždarė “Laisvės” radijo biurą Maskvoje.

Amerikos finansuojamas “Lais-vės” radijas (“Radio Svoboda”, Ži-nių radijo kanalu transliuojamas irLietuvoje bei nuo seno turintis mū-sų šalyje ištikimų klausytojų) šaltojokaro laikais skleidė žinias iš pasaulioprasiskverbdamas net už geležinėsuždangos. Radijo stotis, finansuoja-ma JAV Kongreso, bet visiškai nuo jonepriklausoma, prarado vienintelęMaskvoje turėtą licenciją, bet dar ikitol žengė žingsnius į skaitmeninęateitį atleisdama 37 žurnalistus. Skan-dalas nusirito iki pat Vašingtono.

Licencija iš “Laisvės” radijo Mask-voje buvo atimta lapkritį, kai įsigalėjo2011 metais priimtas naujas griežtasįstatymas, draudžiantis užsieniečiamsfinansuoti žiniasklaidą Rusijoje ar bū-ti jos savininkais. Naujųjų metų išva-

karėse atsistatydino “Laisvės” radijovadovas Stevenas Kornas. Jis pareiš-kė tai padaręs dėl asmeninių priežas-čių, bet pridūrė, kad kritikai jo pa-sitraukimą tikriausiai įvertins kaipsavo pergalę.

Vertinant visos Rusijos mastu “Lais-vės” radijas turėjo nedaug klausytojų,bet jie brangino šios stoties skleidžia-mą laisvą žodį, todėl, kaip rašo “TheWashington Post”, daugelis pasijutoišduoti. Pradėjus atleidinėti “Laisvės”radijo žurnalistus aktyvistai rengė pro-testus prie JAV ambasados Maskvoje.

1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjun-gai Rusijos prezidentas Borisas Jelcinasleido “Laisvės” radijui atidaryti savobiurą Maskvoje. Iki tol 1953 metaisįkurta stotis transliuodavo iš Miunche-no, dabar jos pagrindinis centras yraįsikūręs Prahoje. Pastaraisiais metais“Laisvės” radiją girdėjo tik tie, kurie ga-lėjo gaudyti trumpąsias bangas arbasilpną signalą Maskvoje, taip pat inter-neto vartotojai, užėję į stoties svetainę.

Pirmasis sovietų prezidentas Mi-chailas Gorbačiovas palygino “Lais-vės” radijo stoties uždarymą Maskvo-je su tuo, tarsi JAV staiga būtųįvykdžiusios komandą “Aplink”. Ru-sijos disidentai Liudmila Aleksejeva irSergejus Kovaliovas kreipėsi į Kong-resą reikalaudami tyrimo. Jų žodžiais,“Laisvės” radijo administracija paken-kė Amerikos įvaizdžiui taip, kaip toniekada nesugebėjo KGB.

Buvusi “Laisvės” radijo redaktorėMaša Gessen aiškino, kad stotis ne-begalėjo ignoruoti savo auditorijosmažėjimo ir interneto vartotojų dau-gėjimo. “Laisvės” radijo likimu susi-domėjęs “The Washington Post”klausia: ar galėjo visos šios permainosįvykti nesukėlusios tokio triukšmo?Juk ir kitose šalyse, net pačiose JAV,veikia įstatymai, pagal kuriuos užsie-niečiams neišduodamos transliavimolicencijos. Tačiau stebėtojai Maskvo-je pabrėžia, kad pertvarka buvo atlik-ta labai jau šiurkščiai - atleisti itin ger-

biami ir žinomi žurnalistai nesuteikusprogos įsitikinti, ar jie gali prisitaikytiprie naujosios strategijos. Tai negalė-jo nesukelti pasipiktinimo.

“Laisvės” radijo biuro uždarymasMaskvoje įsiliejo į bendrą žmogaus

teisių suvaržymo foną. Pastaruojumetu Rusijos visuomenė tai patiria išsavo valdžios.•“The New York Times”, “The Washington Post”, LŽ

Telekomunikacijų verslo atstovas prancūzas Xavier Nielas išgarsėjo visame pasaulyje, kai ėmė klibinti“Google” ir jai artimų bendrovių verslo pamatus.

Praėjusią savaitę įdiegusi atitinka-mą programą X.Nielui priklausantitelekomunikacijų bendrovė “Free”,kurios paslaugomis Prancūzijoje nau-dojasi 5,2 mln. vartotojų, ėmė blokuo-ti reklamą informaciniuose interne-to portaluose. Tai tapo įmanoma, nesbendrovė įdiegė naujosios kartoskompiuterius ir programinę įrangą,taip pat atblokavimo programą.

Naujienų portalas “Numerama”iš karto sukėlė didžiulį triukšmą, jispareiškė, jog “interneto paslaugų tei-kėjai ėmė demonstruoti esantys tokiegalingi, kad gali reguliuoti portalų tu-rinį, o tai kelia pavojų demokratijai”.“Numerama” aiškino, kad “Free”sudaro keblumų tūkstančiams porta-lų, kurie pasiekia skaitytoją tik perinternetą, ir kad dabar jiems lieka tikdu keliai - arba “įsitraukti į katės irpelės žaidimą su “Free” taip mėgi-nant išvengti reklamos filtravimo, ar-ba keisti savo verslo modelį”.

“Numeramą” palaikė ir kito naujie-nų portalo Frequence-sud.fr įkūrėjasJeanas-Baptiste’as Fontana. Jis teigia,kad “Free” ėmus kovoti su “Google”maži portalai bus priversti trauktis išrinkos, nes patirs papildomų nuostolių.J.B.Fontana rašo: “Daugybė internetosvetainių, ypač naujienų portalų, turėssudaryti su savo skaitytojais tarsi mora-linę sutartį, kuri skelbs: “Jūs gaunatenemokamai vertingos informacijos,nes už jus sumoka reklamos davėjai.”Tačiau jeigu skaitytojai ar interneto pa-slaugų teikėjai šią sutartį sulaužys, visasistema žlugs, ir taip vėl grįšime priesvarbaus spaudos modelio klausimo -kas turi mokėti už informaciją?”

Kilusi diskusija nepatinka X.Nielui,kuriam priklauso didžioji dalis bend-rovės “Iliad” akcijų ir kuris valdo“Free”. X.Nielas yra ir vieno didžiau-sių Prancūzijos dienraščių “Le Mon-de” bendraturtis, tad jis neketina nusi-leisti. Praėję metai buvo labai sėkmingi“Iliad”. Bendrovė pranešė, kad per pir-muosius tris ketvirčius gavo 819 mlrd.eurų pajamų ir kad 2012-aisiais jos ak-cijų vertė padidėjo 36 procentais. Ma-tyt, šios sėkmės paakintas X.Nielas ry-

žosi mesti iššūkį interneto informaci-nės paieškos gigantams ir pareikalau-ti už reklamą gautu pelnu dalytis su in-terneto paslaugų teikėjais.

Tai sukėlė didžiulį nerimą tokiomskompanijoms kaip “Google”, kuriųverslo modelis paremtas tuo, kad varto-tojų informacijos poreikis tenkinamasiš už reklamą gautų pajamų. Nors kolkas dėl “Free” mesto iššūkio “Google”savo nuomonės nepareiškė, mažesniųbendrovių, kurių išlikimas rinkoje prik-lauso nuo skelbiamos reklamos, reakci-ja buvo labai garsi. “Joks interneto pa-slaugų teikėjas neturi teisės spręsti, prie kointernautai gali prieiti ir prie ko ne”, - iškarto pareiškė Prancūzijos internetonaujienų portalų asociacija “Spill”.

O ir reklamos davėjus aiškiai šoki-ravo “Free” prieš “Google” pradėtaataka, nes tai ženklas, kad prasidedapasaulinio masto mūšis dėl to, kas tu-rės mokėti už informaciją tinkle - ži-nių ar interneto paslaugų teikėjai. Per-rašyti galiojančias taisykles jau buvomėginama gruodį, kai Dubajuje buvo

surengtas Tarptautinės telekomunika-cijų sąjungos narių susitikimas. Tačiautai nepavyko, nes Jungtinės Valstijosir kitos šalys pasipriešino siūlymui,kad informacijos teikėjai turi atiduo-ti dalį už reklamą gautų pinigų inter-neto paslaugų teikėjams.

X.Nielas gruodžio susitikimo rezul-tatų viešai komentuoti nelinkęs. Ta-čiau šis verslininkas nuolat skundžia-si, kad “Google” turiniui, įskaitant irsmarkiai besiplečiančią “YouTube”vaizdo biblioteką, ima nebepakakti tu-rimos talpos. “Tam tikromis valando-mis “Google” serveriai būna perkrau-ti. Taip atsitinka ir kitoms internetopaieškos svetainėms, bet ypač dažnai“Google”, - teigia X.Nielas.

Kilus triukšmui imta aiškinti, kadPrancūzijos įstatymai greičiausiai ne-prieštarautų susitarimui tarp “Free”ir “Google”, nes tai leistų išlyginti in-formacijos srautus ir pagerinti pa-slaugos kokybę taip, kad abu varžo-vai nejaustų jokių nepatogumų.

Tačiau visuotinai sutinkama, kadpriėjimo prie interneto teikėjamsgreičiausiai nebus leista vienašališkaiblokuoti informacijos turinio. Be to,ėmus blokuoti reklamą supykę var-totojai gali imti nebepasitikėti savointerneto paslaugų teikėju. Jie gali pa-sirinkti kitą arba instaliuoti progra-minę įrangą “Adblock Plus”, kuri pa-tenkins jų poreikius.

Tačiau galima suprasti ir bendro-

vę “Free”, kuri yra antra pagal dydįinterneto paslaugų teikėja Prancūzi-joje po “France Telecom” valdomos“Orange”, turinčios 9,7 mln. klientų.Kadangi “Free” siekia vadintis mažųkainų bendrove, smarkiai didėja josišlaidos dėl vaizdo medžiagos ir mu-zikos, kurių poreikis tarp vartotojųsparčiai didėja, tiekimo.

Prancūzijos skaitmeninės ekono-mikos ir inovacijų ministrė FleurPellerin, duodama interviu dien-raščiui “Le Figaro”, taip pat neslė-pė savo simpatijų “Free”. “Šiuo me-tu aktualus tampa klausimas, kaippadalyti gaunamą naudą tarp turi-nio, ypač vaizdo informacijos, kuriaireikia daug talpos, tiekėjų ir operato-rių. Prancūzijoje, o ir visoje Europo-je, turime rasti visus tenkinantį būdą,kaip interneto milžinai galėtų integ-ruotis į nacionalinę ekosistemą”, -aiškino ministrė ir pridūrė, jog nėraagresyvios reklamos šalininkė. Ji tiknori, kad būtų rastas abipusiškai ten-kinantis sprendimas ir kad niekasnenukentėtų.

“Google”, kuri šiuo metu yra įsit-raukusi į delikačias derybas dėl ne-pasitikėjimo su Europos Sąjunga, aiš-kiai nelinkusi komentuoti “Free”veiksmų, tačiau ji leidžia tai daryti vi-siems kitiems. “Goggle” spaudos ats-tovas Briuselyje Alas Verney patvirti-no, jog bendrovė žino, kaip elgiasi irko nori “Free”, ir kad šiuo metusvarsto, ką reikėtų daryti, tačiau pla-čiau komentuoti neketinanti.•

2013 01 08Lietuvos žinios8 Pasaulis

Reklamos blokavimas sukėlė aliarmą “Google”ŽEMŲ KAINŲ BENDROVĖ

X.Nielo internetinio verslo pradžia siekia 9dešimtmetį, kai Prancūzijoje susikūrė in-terneto pirmtakas “Minitel”. Prieš dešimt-metį šis verslininkas sukrėtė rinką praneš-damas, kad suteiks nebrangų priėjimą prieinterneto per laidinį telefoną ir televizorių.Praėjusiais metais “Iliad” įžengė į Prancūzi-jos mobiliojo telefono rinką ir sutrikdė jojeįsitvirtinusių trijų paslaugų teikėjų ramybępasiūlydamas itin mažas kainas.

X.Nielas nori, kad “Google” ir kitos paieškos bendrovės dalytųsi pinigais, gaunamais už reklamą. AFP/Scanpix nuotraukos

“Lieka tik du keliai - arba “įsitraukti į katės ir pelės žaidimą su “Free” taip mėginant išvengti reklamos filtravimo, arba keisti

savo verslo modelį.”

Iš Maskvos išvytas“Laisvės”radijas

“Laisvės” radijo šalininkai, protestuodami prieš žurnalistų atleidimą,rengė mitingus prie JAV ambasados Maskvoje.

Page 9: 2013 sausio 8 d

Verslas 92013 01 08Lietuvos žinios

Gražios kalbos kaina versleKAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kas svarbiau - paslauga ar jospavadinimas? Sprendžiant šiądilemą susikirto kalbos tvarky-tojų ir paslaugą teikiančiosbendrovės pozicijos.

Valstybinė AB Lietuvos paštas, ge-rokai anksčiau pradėjusi teikti šiairyšių paslaugų bendrovei nebūdin-gas paslaugas, neseniai jas perkėlė įmažuosius bankelius, įsigytus išbankrutuojančio banko “Snoras”, irjuos papuošė lietuvio akiai neįpras-tu anglišku pavadinimu - “PayPost”.

Valstybinė lietuvių kalbos komisi-ja dėl to nusprendė kreiptis į Susisie-kimo ministeriją, kad ši paragintų jaipavaldžios bendrovės vadovus, kaipbuvo pasakyta viešai, “prasikrapšty-ti akis”. Konfliktas nuskambėjo gar-siai. Tačiau klausimas gali taip ir lik-ti atviras, nes Valstybinės kalbosįstatymas nereglamentuoja prekiųženklų, kurių pavadinimai yra užsie-nio kalba, naudojimo.

Gali lemti strategijaKol dvi šalys įrodinėja kiekviena sa-

vo teisybę, savo nuomonę dėl užsieniokalbos vartojimo pavadinime LŽ pa-prašė pareikšti rinkodaros agentūros“Brandscape” vadovo Mindaugo La-

pinsko. “Manyčiau, tai priklauso nuoįmonės strategijos. Jei ji ketina plėstisį užsienį (tokių kalbų būta), visiškailogiška, kad ji prekės ženklą savo pa-daliniui sukūrė remdamasi beveikbendriniu anglų kalbos žodžiu, ganė-tinai tiksliai apibūdinančiu teikiamaspaslaugas”, - sakė specialistas.

Jo nuomone, Lietuvoje angliškaspavadinimas iš tiesų nėra geriausiasbūdas populiarinti savo paslaugas, juo-lab kai nuolatiniai šios bendrovėsklientai daugiausia yra pagyvenę ir ma-žesnes pajamas gaunantys gyventojai.

“Tačiau toks elgesys gali būti logiškas,jeigu Lietuvos paštui parūpo ir kitosrinkos, - svarstė M.Lapinskas. - Galbūtbendrovė siekia tarp savo klientų ma-tyti ir daugiau jaunų, veržlių, anglų kal-bą mokančių žmonių. Todėl sakyda-mas “kitos rinkos” turiu galvoje ne tikgeografiją, bet ir demografiją.”

Suprantamas visurApie naujus Lietuvos pašto strategi-

jos vingius LŽ patvirtino ir šios bend-rovės Rinkodaros departamento va-

dovė Rasa Kruopaitė. Pasak jos, Lie-tuvos paštas neslepia ketinimų ateity-je plėstis ir už Lietuvos ribų, bet kolkas apie tai viešai nekalba. O sprendi-mas sukurti modernų prekės ženkląanglų kalba esą priimtas būtent sie-kiant pritraukti daugiau jaunų, vidu-tines ir didesnes pajamas gaunančiųžmonių. Kartu tikimasi, kad pavadini-mas bus suprantamas bet kurioje pa-saulio šalyje, taip pat ir į Lietuvą at-vykstantiems svečiams iš užsienio.

M.Lapinsko požiūriu, nėra labaisvarbu, kokia kalba yra pavadintabendrovė. “Turbūt geriau, jeigu Lietu-vą garsins užsieniniais vardais pavadin-tos įmonės, tiekiančios gerą ir kokybiš-ką produktą, o ne gražų lietuviškąpavadinimą turinti įmonė, teikianti nie-kam tikusias paslaugas,” - svarstė jis.

Netradicinės paslaugosLietuvos pašto atstovė spaudai Au-

relija Jonušaitė LŽ pasakojo, kad “Pay-Post” tinklas jau dabar yra pasiekia-mas 190 šalių gyventojams. Siunčianttarptautines perlaidas, šį tinklą galimapasirinkti kaip tarpininką Lietuvoje.

Geltonai perdažytuose buvusiuosemėlynuosiuose “snoriukuose” popu-liariausios paslaugos, anot jos, yra įmo-kų ir mokesčių surinkimas. Gyventojaitaip pat aktyviai naudojasi tarptautiniųperlaidų paslauga, gali įsigyti Vyriau-sybės taupymo lakštų, nusipirkti auto-

busų bilietų, gauti Lietuvos pašto part-nerių siūlomų vartojimo kreditų.

Ateityje “PayPost” padaliniuosegyventojai galės pasikeisti valiutą, iš-sigryninti pinigus arba papildyti sa-vo banko sąskaitą.

Tai daugiausia bankų, o ne ryši-ninkų įprastai teikiamos paslaugos,tačiau pats Lietuvos pašto padalinys

“PayPost” verstis bankine veikla kolkas neketina, o tik teikia finansiniotarpininkavimo paslaugas.

Iš viso Lietuvos paštas įsigijo 214buvusių “snoriukų”. Sausio 7 dienąLietuvoje jau veikė 93 šiuose buvu-siuose bankeliuose įrengti “PayPost”skyriai. Visas “PayPost” tinklas turėtųpradėti veikti iki vasaros pradžios.•

Geltonai perdažytuose buvusiuose “snoriukuose” populiariausios paslaugos yra įmokų ir mokesčių surinkimas. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

VAIDAS JASAITIS

2012-ųjų gruodį, atšalusorams, senos statybos daugia-bučiuose 60 kvadratinių metrųploto butui šildyti vidutiniškaisuvartota apie 1500 kWh ener-gijos per mėnesį.

Lapkritį neapšiltintų namų gyven-tojai suvartojo beveik dukart mažiaušilumos energijos - apie 780 kWh permėnesį. Tai rodo Lietuvos šilumos tie-kėjų asociacijos iš skirtingų šalies mies-tų gauti duomenys. “Šilumos suvarto-jimo didėjimą, kuris panašus visuosešalies miestuose, lėmė oro temperatū-

ra. Gruodį vidutinė temperatūra suda-rė 4,5 laipsnio šalčio, o lapkritį buvoapie 4 šilumos”, - sakė Lietuvos šilu-mos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezi-dentas Vytautas Stasiūnas. Anot jo,mažiausiai už šilumą mokės naujų arrenovuotų namų gyventojai miestuo-se, kurie plačiai vartoja biokurą.

LŠTA skaičiavimu, brangių gam-tinių dujų atsisakiusiuose miestuosemokėjimai už šilumą naujų ar mo-dernizuotų daugiabučių 60 kvadrati-nių metrų ploto butuose vidutiniškaisudaro apie 110 litų, senos statybosneapšiltintuose namuose - apie 315litų, labai prastos būklės namuose -apie 450 litų ir daugiau.

Mokėjimai už šildymą miestuose,

kur vartojamos dujos, naujų ar reno-vuotų daugiabučių 60 kvadratiniųmetrų butuose vidutiniškai sudaroapie 160 litų, senos statybos neapšil-tintuose namuose - apie 465 litus, la-bai prastos būklės namuose - apie650 litų ir daugiau.

“Gruodžio sąskaitos dar kartą pat-virtino, kad esminės priežastys, le-miančios mokėjimų už šilumą dydį,yra šilumos kaina ir daugiabučio na-mo būklė”, - sakė V.Stasiūnas. Anotjo, mokėjimai didžiausiuose šaliesmiestuose, kur daugiausia vartoja-mos dujos, - panašūs.

Vilniečiai už 60 kvadratinių metrųbuto šildymą standartiniuose senosstatybos daugiabučiuose gruodį mo-

kės vidutiniškai 447 litus. Sostinėje ši-lumos kaina sudaro 29,79 ct už kWh.Kaune šiluma kainuoja 32,56 ct užkWh. Čia 60 kvadratinių metrų plotobuto šildymas standartiniuose senosstatybos namuose už gruodį viduti-niškai kainuos 488 litus, klaipėdie-čiams - 422 litus. Uostamiestyje šilu-mos kaina sudaro 28,10 ct už kWh.

Šiauliuose pernai biokuro vartoji-mas išaugo iki 38 proc. ir šilumos kai-na sumažėjo iki 26,15 ct už kWh. Čiagyventojai gruodį už šilumą mokėsmažiau - apie 392 litus už 60 kvadra-tinių metrų ploto buto šildymą neap-šiltintuose senos statybos namuose.

Valstybinės kainų ir energetikoskontrolės komisijos (VKEKK) duo-

menimis, gamtines dujas vartojan-čiuose miestuose vidutinė šilumoskaina 2012-ųjų gruodį siekė nuo 26iki 36 ct už kWh ir vidutiniškai su-darė apie 31 ct už kWh. Tarp tokiųmiestų - Anykščiai, Prienai, Trakai,Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kau-nas, Druskininkai, Palanga, Alytus,Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klai-pėda, Visaginas, Šiauliai.

Miestuose, kur šiluma gaminamakūrenant tris kartus pigesnį biokurą,šilumos kaina gruodį buvo apie 18-25ct už kWh ir vidutiniškai sudarė 21 ctuž kWh. Vidutinė gamtinių dujų kai-na spalio mėnesį šilumos tiekimo įmo-nėms sudarė 1933 litus už tne, bioku-ro kaina - apie 642 litus už tne. •

Šilumos sąskaitos augo dvigubai

Lietuvos pašto padalinys “PayPost”

verstis bankine veiklakol kas neketina.

Page 10: 2013 sausio 8 d
Page 11: 2013 sausio 8 d

Trasa 112013 01 08Lietuvos žinios

ILONA STAŠKUTĖ

Italijoje ekonomikos krizė neaplenkė ir naujų automobiliųrinkos. Dėl finansinių problemų,nežinomybės ir atsinaujinusiopolitinio nestabilumo 2012 metais naujų mašinų paklausa smuko beveik penktadaliu.

Italijos automobilių pardavėjųasociacijos ANFIA duomenimis,šios šalies naujų mašinų rinka per-nai susitraukė net 19,9 proc., iki vosdaugiau kaip 1,4 mln. vienetų. Me-tų pabaiga taip pat buvo nieko ge-ro nežadanti - gruodį, palyginti sutuo pačiu mėnesiu 2011 metais,

pardavimas smuko 22,5 proc., iki86 735 vienetų.

Visų metų rezultatai labai prasti.Pastarąjį kartą tiek mažai automobi-lių šalyje nupirkta tik prieš daugiaukaip tris dešimtmečius - 1979-aisiais.Italijos automobilių pardavėjų pre-kybos grupės “Federauto” prezi-dentas Filippo Pavanas Bernacchidėl staigaus rinkos smukimo apkal-tino didelius mokesčius. “Naujųautomobilių rinka kenčia nuo per-nelyg išpūstų mokesčių. Jie žmogųspaudžia, net verčia jaustis nusikal-tėliu, jei šis perka mašiną ir ja važi-nėja”, - liejo apmaudą “Federauto”vadovas.

Rinkos lyderės “Fiat-Chrysler”grupės pardavimas krito 19,5 proc.,beveik tiek pat, kiek visa rinka, nors

“Fiat” automobiliai išliko perka-miausiųjų sąrašo viršūnėje. Daugu-mos kitų gamintojų modelių paklau-sa pernai mažėjo, bet keletą vis dėltolydėjo sėkmė. “Kia” Italijoje parda-

vė 39 proc. daugiau automobilių ne-gu užpernai, “Land Rover” - 38proc., “Dacia” - 0,5 proc. daugiau,tačiau tokį augimą galima paaiškin-ti maža lyginamąja baze. Tarp de-

šimties populiariausių automobiliųšioje Pietų Europos šalyje vardijaminedideli “Fiat”, “Lancia”, “Ford”,“Citroen”, “Volkswagen”, “Alfa Ro-meo” ir “Toyota” modeliai.•

ILONA STAŠKUTĖ

Per šventes tarpmiestiniai autobusai ir traukiniai buvo pilnikeleivių. Kasmetinis pošventinisatoslūgis šįmet gali būti gerokaimažesnis - taikant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio(PVM) tarifą atpigo kelionės.

Nuo sausio įsigaliojo lengvatinis9 proc. PVM keleivių ir bagažo ve-žimo paslaugoms, todėl daugumavežėjų ryžosi sumažinti bilietų kai-nas. Tiesa, geras naujienas kiek ap-temdė padidintas dyzelino akcizas,dėl kurio litras šių degalų gali pa-brangti apie 10-12 centų, taigi kelei-viai pajus ne visą PVM sumažėjimą.

Vis dėlto vežėjai tikisi pigesnėmiskelionėmis pritraukti degalų bran-gimo išvargintus automobilių vai-ruotojus ir išlaikyti prieš šventes pa-didėjusius keleivių srautus.

Bilietų daugiau nei vietųPelningas laikotarpis keleivių ve-

žėjams prasidėjo dar prieš šv. Kalė-das. Populiariausiais maršrutais vyks-tantys autobusai ir traukiniai buvobeveik visiškai užpildyti, daugiau ke-leivių važiavo ir kitais maršrutais.

Pasak bendrovės “Lietuvos gele-žinkeliai” Keleivių vežimo direkci-jos vadovo Raimondo Burkovskio,gruodžio 21 dieną, penktadienį, išVilniaus į Klaipėdą išvyko didžiau-sias galimas keleivinio traukinio sąs-tatas. Buvo sukabinta net 14 vagonų,kuriais važiavo 876 keleiviai, norsįprastai penktadieniais šia kryptimipakanka 10 vagonų sąstato.

Į kai kuriuos reiso Vilnius-Kau-nas traukinius taip pat buvo parduo-ta daugiau bilietų, nei yra sėdimųvietų. “Šventiniu laikotarpiu dau-giausia keliauja studentai. Iš VilniausKlaipėdos kryptimi vykstantis trau-kinys jiems aktualiausias. Kitomiskryptimis važiuoja nemažai dirban-čių žmonių”, - tvirtino pašnekovas.

Pilni autobusaiDaugiau keleivių šventiniu laiko-

tarpiu sulaukė ir vežėjai autobusais.“Kautros” generalinis direktoriusLinas Skardžiukas pažymėjo, kad šį-met nekilo vienos ar dviejų dienų pi-ko, kai žmonės masiškai užplūstastotis, bet daugiau nei savaitę auto-busai buvo beveik visiškai užpildyti.

“Šįmet turėjome daug šventiniųdienų, todėl keleivių srautas labiaupasiskirstė. Pats didžiausias apkro-vimas buvo, kaip įprasta, penktadie-

niais ir sekmadieniais, bet daug kasvažiavo ir šventės dieną”, - sakė jis.

Bendrovės “Toks” direktoriusArūnas Indrašius taip pat patvirti-no, kad autobusai švenčių laikotar-piu buvo pilnesni, tačiau, jo many-mu, keleivių skaičių kiek sumažinoprasti orai. Gruodžio pabaigojespustelėjo šaltukas, gausiai snigo irpustė, taigi kai kas nusprendė išvy-kas atidėti ir nekelti kojos iš namų.“Kalėdiniu laikotarpiu buvo blogosoro sąlygos, privertė sniego ir dėl todaug kas galbūt atsisakė kelionių”, -aiškino pašnekovas.

Pasak jo, orai, kaip ir ligų epidemi-jos, turi didelę įtaką keleivių srautams,todėl nors ir buvo jaučiamas aktyves-nis judėjimas, tikėtasi dar didesnio.

Prieš šventes ir po jų įmonės au-tobusai į reisus vykdavo užpildęmaždaug du trečdalius vietų, o kaikurie buvo ir pilnutėliai, nors įp-rastomis dienomis būna užpildytavidutiniškai apie pusę vietų. “Kar-tais būna, kad išvažiuojame ir suvienu keleiviu. Reguliariais marš-rutais privalome važiuoti pagal nu-statytą grafiką, kad ir kiek keleiviųbūtų”, - tvirtino A.Indrašius ir vy-lėsi, kad šįmet atpigus autobusų bi-lietams daugiau žmonių apsispręskeliauti viešuoju transportu.

Nuolaidos dalybosDėl sumažinto PVM dauguma

keleivių vežimo įmonių autobusųbilietus atpigino nieko nelaukda-mos, nuo sausio 1 dienos. Tačiaune visos įmonės kainas keitė vieno-dai - jų pokyčiai svyruoja: vienostaikė simbolines nuolaidas, kitosmažino tiek, kiek sumažėjo PVMmokesčio tarifas.

A.Indrašius pripažino, kad jų bi-lietai tiek neatpigo. “Įvertinome iš-laidas degalams - jie sudaro apie 40proc. veiklos sąnaudų, todėl litrodyzelino pabrangimą 10-12 centų

mes labai jaučiame”, - dėstė įmo-nės direktorius.

Bendrovės “Toks” vykdomaisreisais bilietų kainos sumažėjo apie8 proc. - kelionė iš Vilniaus į Kau-ną atpigo maždaug 2 litais, į Pane-vėžį - 3 litais, o į Klaipėdą - maž-daug 4 litais. A.Indrašius taip patžadėjo, kad dalis papildomai gautųpajamų bus investuojama į techni-kos atnaujinimą.

“Prieš ketverius metus, kai buvonuspręsta padidinti PVM iki 21proc., visos įmonės patyrė šoką.Dar tada prašėme nustatyti 9 proc.tarifą, koks yra kaimynų šalyse, betmūsų nepaklausė. Turėjome keltikainas, mažiau investuoti į techni-

ką”, - prisiminė pašnekovas ir iš-reiškė viltį, kad autobusus šįmetrinksis daugiau keleivių.

Drąsiau renkasi traukinius Kelionės geležinkeliu atpigo tik

keliais procentais. Iš Vilniaus į Klai-pėdą bilieto kaina sumažinta 1,3 li-to, iš Kauno į Marijampolę - 80centų, o iš Vilniaus į Kauną - vos30 centų. Tačiau R.Burkovskis at-skleidė, kad dėl investicijų keliautinetrukus bus gerokai patogiau.Bendrovė jau baigia diegti bilietųpardavimo internetu sistemą, be to,metų pabaigoje į Lietuvą turėtų bū-ti atgabenti du elektriniai bei du dy-zeliniai keleiviniai traukiniai.

“Tai didelio proveržio ir pokyčiųmetas. Jau dvejus metus iš eilės kelei-vių srautas auga. Vis daugiau žmoniųpabando keliauti geležinkeliu, pama-to, kad traukiniai patogūs, ir pasiti-ki mumis”, - sakė pašnekovas.

Degalų kaina - ne argumentasTuo metu L.Skardžiukas tikino,

kad “Kautra” visą PVM sumažėji-mą perkėlė į bilietų kainas. “Tai nė-ra nuolaida verslui, ji skirta varto-tojams. Kiek sumažėjo PVM, tokiasuma sumažinome ir kainas”, -tvirtino jis. Pašnekovas patikslino:nors mokesčio tarifas mažėjo 12proc., bilietai atpigo apie 10 proc.,mat mokestis yra tik kainos dalis.

Nuo metų pradžios padidinto dy-zelino akcizo tarifo L.Skardžiukas ne-sureikšmino, nors dėl to litro degalųkaina išaugo. Praėjusiais metais vien

dėl pasaulinių naftos kainų dyzelinokaina svyravo apie 30-35 centus, todėlpokytis dėl akcizo esą neturės didelėsįtakos bendroms išlaidoms. “Dėl naf-tos pokyčių degalų kaina svyruoja darlabiau, taigi tai nėra pagrindas bran-ginti bilietus. Sumažintas PVM tarifasnėra nuolaida verslui, tai nuolaidavartotojams”, - aiškino jis.

Kelionė tapo prabangaDiskusijos dėl būtinybės mažin-

ti PMV tarifą keleivių vežimui virėnuo tada, kai Seimo sprendimu nuo2009 metų sausio 1 dienos jis padi-dintas nuo 5 iki 19 proc., o vėliau -iki 21 procento.

Bilietų kainos bemat šoktelėjo.Be to, per ketverius metus dyze-

linas pabrango maždaug trečdaliu -nuo 3,17 iki 4,60 lito už litrą.

Kelionės autobusais bei trauki-niais tapo prabanga.

Praėjusią vasarą paskelbti skai-čiavimai rodė, kad taikant lengvati-nį mokesčio tarifą per metus šaliesbiudžetas prarastų 68 mln. litų.

Tačiau Seimas sumažino PVMtarifą iki artimo taikomiems kitosešalyse.•

Bilietų kainų pokyčiaikelių populiariausių geležinkelio maršrutų:Maršrutas Buvusi Esama

kaina, Lt kaina, Lt

Vilnius-Trakai 6,20 5,80

Vilnius-Jonava 19,20 18,20

Vilnius-Klaipėda 51,20 49,90

Vilnius-Varėna 13,40 12,60

Vilnius-Kaunas 16,30 16,00

Vilnius-Švenčionėliai 13,40 12,60

Kaunas-Kaišiadorys 9,40 8,80

Kaunas-Marijampolė 11,50 10,80

Šaltinis: AB “Lietuvos geležinkeliai”

Buvo sukabinta net 14 vagonų, kuriais važiavo876 keleiviai, nors įprastai penktadieniais šia

kryptimi pakanka 10 vagonų sąstato.

Kelionės autobusais ir traukiniais pigesnės

Per šventes traukiniai ir autobusai buvo sausakimši - daugumą keleivių sudarė namo vykstantys studentai.LŽ archyvo nuotrauka

Bilietų kainų pokyčiai kelių populiariausių “Kautros” maršrutų:Maršrutas Buvusi Esama

kaina, Lt kaina, Lt

Vilnius-Kaunas 20 18

Kaunas-Klaipėda 52 47

Kaunas-Panevėžys 28 25,50

Kaunas-Druskininkai 30,50 27,50

Kaunas-Mažeikiai 55 50

Šaltinis: UAB “Kautra”

Pernai Italijoje naujų automobilių rinka susitraukė net 19,9 proc. - tiek mažai mašinų pastarąjį kartą parduotatik prieš daugiau kaip tris dešimtmečius. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Italija grįžo į praeitį

Page 12: 2013 sausio 8 d

MINDAUGAS KLUSAS

Lietuvos rašytojų sąjungos(LRS) premijos laureatu šiemetpaskelbtas poetas, prozininkas,scenarijų rašytojas Alvydas Šle-pikas. Kūrėjas titulo nusipelnėuž 2012 metų pradžioje išleistąromaną “Mano vardas - Marytė”.

LRS premija teikiama Trijų Karaliųdieną jau 22 metus iš eilės. Į nugalėto-jo laurus taip pat pretendavo Eugeni-jus Ališanka, Aidas Marčėnas, VladasBraziūnas ir Gintaras Bleizgys. Laurea-to pagerbimo vakarą Rašytojų klubefortepijono muzika pradėjo kompozi-torius Tomas Kutavičius. LRS pirmi-ninkas Antanas A.Jonynas perskaitėVinco Mykolaičio-Putino eilėraštį. Tą-dien sukako lygiai 120 metų, kai gimėvienas garsiausių lietuvių rašytojų.

Laureato paieškomis užsiėmusioskomisijos pirmininkas, literatūrologasRimantas Kmita pasidžiaugė lakoniš-komis premijos skyrimo taisyklėmis,papasakojo apie šiųmetės komisijosdarbą - sumetė tokią smagią istorijąsu poetiniu Artūro Valionio pagardu.Tada, kaip ir dera, A.Šlepikui buvoįteiktas nugalėtojo raštas.

Romanas “Mano vardas - Mary-tė” atskleidžia vieną tamsiųjų istori-jos dėmių - vadinamųjų vilko vaikųsituaciją. Po Antrojo pasaulinio ka-ro Rytprūsių vokietės siuntė vaikusanapus Nemuno, į Lietuvą, kur bu-vo duonos. Jie dirbo pas ūkininkus,elgetavo, o sunkiai pelnytą maistą ne-šė savo badaujančioms šeimoms. Vo-kietaitės Renatės, gavusios lietuviškąMarytės vardą, ir jos šeimos istorijaatskleidžia daugelio pabėgėlių tragiš-ką likimą, pirmuosius pokario me-tus Rytprūsiuose ir Lietuvoje.

Kai įpusėjus vakarui žodis buvo su-teiktas pačiam autoriui, šis nebegrįžoprie apdovanojimą jam pelniusio ro-mano, o paskaitė vieną naujesnių savonovelių “Išleistuvių valsas”. Kūrinysturėtų tapti būsimo rinkinio “Tamsa irkiti anekdotai” dalimi. Novelę rašyto-jas skyrė kolegai Gintarui Grajauskui.

“Lietuvos žinių” žurnalistas kalbėjo-si su romano autoriumi Alvydu Šlepiku.

Idėją pasiūlė bičiulis - Kaip jus aplankė vilko vaikų

(vok. “Wolfskinder”) tema?- Tokią idėją atnešė mano bičiulis,

verslininkas Ričardas Savickas. Jo ma-ma ilgai nežinojo, iš kur kilusi. Prisi-mindavo tik sceną iš vaikystės, kaip jieina kažkokiu metaliniu tiltu per di-

delę upę. Daug vėliau suprato, jog taibuvo Karalienės Luizos tiltas. Per vie-ną Lietuvos televizijos laidą išaiškėjo,kad jos mergautinė pavardė Mar-kewitz, Lietuvoje ji turinti seserį. Jossusitiko. Giminystę patvirtino ir vė-liau atliktas DNR tyrimas. R.Savickassusipažino su Vilko vaikų draugijos

nariais. Ji sieja gal tris šimtus tokio li-kimo žmonių. Vieni gyvena Vokieti-joje, kiti Lietuvoje. Vėliau jis kreipėsiį prodiuserį Rolandą Skaisgirį, siūly-damas temą filmui. O šis - į mane. Ko-kiais 1996-aisiais mudu su šviesausatminimo kino režisieriumi JonuMarcinkevičiumi svarstėme galimy-bę vilko vaikų tema kurti dokumenti-nį filmą. Tada pirmą kartą sužinojauapie šiuos istorijos įvykius.

- Kur sėmėtės daugiau žinių?- Ričardas papasakojo apie savo

mamą, kitų žmonių likimus. Dar yrašiaulietės Silvijos Peleckienės knyga,kurioje surinkta daug atsiminimų.Mano bičiulis, andai egzistavusiopoetinio sambūrio “Svetimi” narysEvaldas Ignatavičius tuo metu ėjoambasadoriaus pareigas Vokietijo-je. Iš ten atsiuntė devynis dokumen-tinius atsiminimų filmus. Be to, ėmėkreiptis žmonės, galintys papasako-ti šia tema. Susipažinau su Renate

Vikuckiene. Visą gyvenimą ji dirbopedagoge, dėstė vokiečių kalbą Mi-kalojaus Konstantino Čiurlioniomeno mokykloje. Susitikome, kal-bėjomės, ji man labai daug pripasa-kojo. Klausydamasis jos pajutau šal-tį, neviltį, supratau, kad tie likimaitarsi persmelkė mane, lyg pats bū-čiau juos išgyvenęs. Beliko sėsti priescenarijaus.

Balansuoja ties riba- Istorija galėjo tapti ekranizacija?- Žinote, medžiaga istorinė, poka-

ris, sniegas ir šaltis, Nemune skęstan-tys vaikai. Visa tai atkurti kine kainuo-tų milžiniškus pinigus. Dar prasidėjoekonominis sunkmetis, 2008-2009metai, ir finansavimo nepavyko gau-ti. Scenarijus liko gulėti, tačiau atsi-rasdavo vis naujų žmonių, kurie da-lijosi savo prisiminimais... Pajutau,

kad tema neduoda ramybės, tadnusprendžiau parašyti knygą.

- Nuo romano išleidimo praėjonemažai laiko. Metas paklausti: galjis prabils vokiškai?

- Atvirai kalbant, nežinau. Šiauliuo-se gyvenantis vertėjas šveicaras Mar-kusas Roduneris teigė ketinąs išverstiknygos ištrauką ir pasiūlyti Vokietijosleidykloms. Pats į nieką nesikreipiau.Kita vertus, nereikia manyti, jog Vokie-tijoje tokia knyga būtų ypač laukiama,stvarstoma. Vokiečiai iki dabar jaučiakaltę dėl nacių įsigalėjimo, karo baisy-bių, koncentracijos stovyklų, holokaus-to, genocido. Rodyti vokietį - karo au-ką - nelaikoma gero tono pavyzdžiu.Vokiečiai taip nepratę, nors per tą ka-rą nukentėjo ir jie. O mano knygos te-ma balansuoja ties tam tikra riba. Galvokiečiai ir norėtų apie tai kalbėti, betiš esmės tai - tabu. Kai keliems puikų iš-silavinimą turintiems vokiečiams pra-sitariau, kad rašau apie “wolfskinder”,jie ničnieko nežinojo apie tokius įvy-kius. O jie glaudžiai susiję ir su flagma-no “Wilhelmo Gustloffo” tragedija, kai10 tūkst. karo pabėgėlių iš Gdynėsplukdantį laivą torpedavo sovietai. No-belio literatūros premijos laureatasGunteris Grassas apie tai parašė roma-ną “Krabo žingsniu” ir buvo siaubin-gai užsipultas. Moralinį autoritetą stai-ga apipylė srutų banga. Vaikai, kurieper visą kraštą patraukė į Lietuvą, bu-vo tie, kurie nepateko arba nespėjo į“Wilhelmą Gustloffą”.

Pašmaikštavimas apie drakoną- Perskaitėte apsakymą “Išleistu-

vių valsas”. Galbūt magiškojo realiz-mo stilistikos kūrinys atėjo iš sapno?

- Tikrai nesapnuoju, kad manomamą praryja drakonas. Tai pajuo-kavimas, replika G.Grajausko knygai“Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalo-tą ir drakoną misterį Kaindlį”. Pama-niau, reikia parašyti apie drakoną,kuris anaiptol nėra malonus padaras.Be to, prisiminiau Vytauto Bložės ei-lėraštį apie tai, kaip veikėjas išeinapieno pas kaimynus ir neranda kelio,nes aplinka staiga pasikeičia. Grįžtaatgal, ir eina ne tiesiuoju keliu, o ap-šviestais aplinkkeliais. Nepaprastaigalingas eilėraštis.•

2013 01 08Lietuvos žinios12 Kultūra

Ar vilko vaikai vėl prabils vokiškai

Prisimindavo ji tik sceną iš vaikystės,

kaip eina kažkokiumetaliniu tiltu per didelę upę.

Sausio 10-14 dienomis į sostinės “Skalvijos” ir “Pasakos” kino teatrus atkeliaus vieno ryškiausių šių dienų suomių režisierių Aku Louhimieso filmai.

Pristatyti savo kūrybos atvyksta irpats kūrėjas. Skandinavų kino gerbė-jams, ypač Šiaurės šalių kino forumo“Scanorama” žiūrovams, gerai žino-mas režisierius vilniečius pakvies įpenkių savo filmų peržiūras. Bus pa-rodytos juostos “Sušalusi žemė”(2005), “Sušalęs miestas” (2006),“Apnuogintas žmogus” (2006), “Įsa-kymas” (2008) ir “Nuogas prieglobs-tis” (2012), taip pat rinktinė trumpa-metražių filmų programa.

Daugiau nei 30 filmų sukūręsA.Louhimiesas kine debiutavo pilna-metražiu filmu “Neramus” (2000).Nuo tada beveik kiekvienas jo filmasatkreipia kino profesionalų ir žiūrovųdėmesį bei sulaukia įvertinimų. Jį įver-tino ir Lietuvos žiūrovai - 2005 metais“Scanoramos” lankytojai A.Louhimie-so filmą “Sušalusi žemė” išrinko ge-riausiu festivalio filmu.

Save lenkų kino klasiko Kr-zysztofo Kieslowskio mokiniulaikantis režisierius teigia iš jo iš-mokęs trijų dalykų, reikalingų ge-ram kinui kurti. Tai filmo pagrin-du tampantis geras scenarijus,kitaip - stipri istorija, tikrų bend-raminčių filmavimo grupė, kuriosnariai vienas kitą supranta iš pu-sės žodžio, ir daug dėmesio filmomontažui.

Vienu kontroversiškiausių Suo-mijos režisierių vadinamas A.Lou-himiesas neretai priešpriešinamaslegendiniam Suomijos kūrėjui AkiKaurismaki dėl niūraus Suomijos vi-suomenės vaizdavimo. Pats jis taiaiškina tuo, kad siekia vaizduoti gy-venimą tokį, koks šis yra iš tiesų.

“Mano filmai yra visiškai realūs, jierealistiški tiek, kiek tai įmanoma. Taivadinu tiesos iliuzija”, - pabrėžė suo-mių kūrėjas.

Tačiau ne visi suomiai su tuo su-tiktų - jo komiška drama “Apnuo-gintas žmogus”, išjuokianti dvasi-ninkų silpnybes ir veidmainiškumą,sukėlė nemenką Bažnyčios pasipik-tinimą, buvo plačiai aptarinėjamavisuomenėje. Nepatrauklus Suomi-

jos gyvenimo epizodas ir kitoje re-žisieriaus juostoje “Sušalęs mies-tas”. Čia vaizduojama grandininėįvykių reakcija po to, kai atleistas

mokytojas išlieja pyktį ant sūnaus,o šis savo nepasitenkinimą perduo-da kitai aukai. Tuo tarpu “Nuogoprieglobsčio” herojai desperatiškai

ieško žmogiškojo ryšio, meilės irpripažinimo.•LŽ

Suomių režisierius pristatys savo filmus

A.Louhimiesas susitiks su Vilniaus kino žiūrovais. / Rengėjų nuotrauka

Rašytojui A.Šlepikui vilko vaikų tema seniai nedavė ramybės, kol virto knyga. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Page 13: 2013 sausio 8 d

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Apie garsią Lietuvos didikų Radvilų giminę pasakosiantisrežisieriaus Arūno Matelio kūrybinės grupės “Studija Nominum” kuriamas doku-mentinis filmas “Radviliada.Savasties paieškos” nuves net iki JAV prezidento.

Kūrybinė grupė “Studija Nomi-num”, laimėjusi konkursą sukurtikelių dalių dokumentinį filmą, skir-tą Jono Radvano herojiniam epui“Radviliada”, baigia parengiamuo-sius darbus ir pavasarį pradės fil-muoti istorinį pasakojimą apie tuoslaikus ir asmenybes, kuriomis Lie-tuva gali didžiuotis. Jeigu viskas ei-sis, kaip sumanyta, metų pabaigojefilmas pasirodys kino ekranuose.

Juostos kūrėjai, remdamiesi XVIamžiuje lotynų kalba J.Radvano ap-dainuotu Lietuvos etmono Mikalo-jaus Radvilos Rudojo žygdarbiu Li-vonijos kare, papasakos ir apiegarsiąją Radvilų giminę.

Asmenybių dramosFilmo režisierė Ramunė Rakaus-

kaitė prisipažino, kad iki šiol nebuvonei istorinių filmų mėgėja, nei kūrė-ja. “Tačiau gilindamasi į Radvilų šei-mos gyvenimą, asmenybių dramassupratau, kokia patraukli ir įdomi me-džiaga filmui gali būti istorija, - sakėji. - Pradėję domėtis savo herojais su-vokėme, kad bus sunku aprėpti tokiasįvykių, dramų, istorinių asmenybiųgyvenimų platybes. Kiekvienas tų he-rojų vertas atskiro vaidybinio filmo.Kiekvienas jų per savo gyvenimą yranuveikęs tiek, kad mes gal ir per trissavo gyvenimus nenuveiktume.”

Filmo kūrėjai konsultuojasi su isto-rikais, kurie padeda atsirinkti, išgry-ninti įvykius. Scenarijų rašo režisierėR.Rakauskaitė, A.Matelis, Renata Še-relytė ir Romas Lileikis.

Įvykiai, pakeitę istorijąKelių dalių dokumentinis filmas su

vaidybinėmis scenomis pirmiausia,žinoma, pasakos apie Radvilą Rudą-jį, kurio žygdarbį Livonijos kare ver-ta priminti ir dabarties kartoms. Kaipyra pažymėję istorikai, jo nuopelnainepelnytai ilgai buvo pamiršti. Dėl su-prantamų priežasčių jo pergalė so-vietmečiu buvo nutylima. Juk Radvi-la Rudasis su 5 tūkst. vyrų sutriuškino20 tūkst. Maskvos Didžiosios Kuni-gaikštystės Ivano Rūsčiojo karių.

Kaip LŽ pasakojo kultūros istorikas,vienas filmo konsultantų Sigitas Narbu-tas, “Radviliados” siužeto pagrindu ta-po ši Radvilos Rudojo pergalė prie Ulosupės netoli Polocko (dabartinėje Balta-rusijos teritorijoje 1564 m. sausio 26 d.).“Ivano Rūsčiojo kariai tuo metu žygia-vo Vilniaus kryptimi ir ruošėsi užimtiLietuvą. Radvilos Rudojo karių pergalėsustabdė Ivano Rūsčiojo agresiją ir sta-bilizavo padėtį visuose frontuose ilgiemsmetams, iki Stepono Batoro išrinkimoLenkijos karaliumi. Vėliau šis valdovasper trejetą metų pergalingai užbaigė vi-są karą”, - sakė S.Narbutas.

Kas lėmė tokią pergalę, kurią savoherojiniame epe apdainavo J.Radva-nas, kurią išaukštins ir kuriamas filmas?Karybos istorikai yra nustatę, kad tuometu Lietuvos ir Lenkijos kariuome-nės regione buvo pačios stipriausios.“Lietuviai grumdavosi ne skaičiumi, opirmiausia turėdami patikimų žiniųapie priešą. Puikiai dirbo ir lietuviųžvalgyba. Be to, karinė amunicija tuometu irgi buvo gerokai pranašesnė neikaimynų Rytuose. Vilniuje gaminamiginklai buvo patys moderniausi. O jei-gu dar vadovaudavo talentingas karovadas, sau lygių lietuviai neturėjo”, -teigė S.Narbutas. Tad filmas tikrai turė-tų kelti didžiavimąsi savo istorija.

Pasak R.Rakauskaitės, kiek leis fi-nansinės galimybės, bus ir vaidybiniųšio mūšio scenų.

Aukštoji šarvų madaRadvilos Rudojo pusbrolis Radvi-

la Juodasis “Radviliadoje” yra pami-nėtas tik kelis kartus, tačiau apeiti

daug Lietuvai nusipelniusio žmo-gaus, pasak režisierės, buvo tiesiogneįmanoma. Kūrėjai žinojo, kad Vie-nos nacionaliniame muziejuje yrapuikiai išsilaikę jo šarvai. Tačiau tai,ką nuvažiavę išvydo, pranoko bet ko-kią vaizduotę. Muziejus turi didelęšarvų kolekciją, kurią įsigijo iš vienoTyvolio hercogo. Radvilo Juodojo šar-vai ryškiai išsiskiria iš kitų.

“Muziejaus istorikas mums sakė,kad jie yra vieni vertingiausių jų ko-lekcijoje, kainuoja maždaug tiek, kiek“Formulės-1” bolidas. Šie paradiniaišarvai, su kuriais didikas dalyvauda-

vo riterių turnyruose, pabrėžė jo tur-tus, galią, padėtį visuomenėje, madosišmanymą, - pasakojo R.Rakauskaitė.- Kaip sužinojome iš istorikų, Lietuvosdidikai madą išmanė net labiau neiLenkijos. Šiuos šarvus Radvila Juoda-sis kartu su valdovu Žygimantu Au-gustu užsisakė pas Vokietijos auksa-kalį. Vien tai, kad valdovas Radvilaileido labai panašius šarvus kaldintispas tą patį meistrą, byloja, kokia svar-bi ir pripažinta tai buvo asmenybė. Be-je, Žygimanto Augusto šarvai taip patišlikę, jie saugomi Švedijoje.”

Begalės dvarų Kaip epizodinė veikėja filme šmėž-

tels ir Radvilos Rudojo sesuo Barbo-

ra Radvilaitė. “Iš pradžių norėjomejos atsisakyti, nes labai jau dažnai ap-tariama tema, - teigė R.Rakauskaitė.- Tačiau vėliau apsisprendėme visdėlto neignoruoti, juk be jos, vienin-telės karalienės iš šios giminės, Rad-vilų portretas būtų neišsamus.”

Rekonstruoti gana tolimą XVI am-žių filmo kūrėjams - nelengvas užda-vinys. “Pavyzdžiui, minimas Lukiš-kių dvaras, kuriame gyveno RadvilaJuodasis (dabartinio Vingio parko te-ritorijoje), tik jo jau nebėra, - sakė re-žisierė. - Kitas Radvilų dvaras buvodabartinės Mokslų akademijosVrublevskių bibliotekos vietoje, jo ir-gi nelikę. Radvilos turėjo tiek dvarų,kad, nenakvodami svetimuose dva-ruose, jie galėjo nuvažiuoti nuo Li-vonijos iki Ukrainos.”

Filmo kūrėjai filmuos ir Ukraino-je, ir Baltarusijoje, kur yra išlikusiųdaug giminės dvarų. Vienas garses-nių ir puikiai restauruotų - Radvilųdvaras Nesvyžiuje, Baltarusijoje, ku-

rį neseniai aplankė ir susitarė dėl ga-limybės čia darbuotis.

Ar sudomins Europą?Istorinį epą, išaukštinantį Lietu-

vos karvedžio žygį, J.Radvanas rašėlotynų kalba norėdamas, kad jį galė-tų perskaityti visa Europa. Paklaus-ta, ar kūrybinė grupė taip pat sieksšiuo filmu sudominti Europą, re-žisierė neslėpė turinti tokių ketini-mų, kadangi istoriniai įvykiai lie-čia ne vieną Europos šalį. “Šiaisryšiais mėginame suintriguoti ieš-kodami filmo rėmėjų užsienyje, -neslėpė pašnekovė. - Be lenkų, lat-vių, estų, kurių teritorijoje vyko Li-vonijos karas, atradome ir kitomsšalims įdomių dalykų. Pavyzdžiui,Radvila Juodasis globojo protes-tantus, suteikdavo prieglobstį, duo-davo žemių, aprūpindavo dvaraistuos, kurie buvo persekiojami savokraštuose. Net viena Anglijos her-cogienė su šeima keletą metų yra gy-venusi Lietuvoje. Su daugeliu šaliųrandame įdomiausių, netikėčiausiųsąsajų. O Radvilų giminės medis nu-sidriekė net iki JAV prezidento Joh-no F.Kennedy šeimos. Bet apie taijau plačiau bus rodoma filme”, - int-rigavo R.Rakauskaitė.•

Istorija 132013 01 08Lietuvos žinios

Radvilos: nuo Dubingių iki JAV prezidento

Vienoje saugomi Radvilos Juodojo šarvai kainuoja maždaug tiek, kiek

“Formulės-1” bolidas.

Filmo anonsas XVI amžiaus istorija sieks sudominti šių dienų jaunimą. / Kadras iš filmo

“Gilindamasi į Radvilų šeimos gyvenimą, supratau, kokia įdomi medžiagafilmui gali būti istorija”, - sakė R.Rakauskaitė. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

R.Rakauskaitė su operatoriumi Eitvydu Doškumi kartu jau yra dirbusi iranksčiau. / Kūrybinės grupės archyvo nuotrauka

Puošnūs Radvilos Juodojo šarvai - Vienos nacionalinio muziejaus pasidi-džiavimas, vienas vertingiausių turimos šarvų kolekcijos eksponatų.

Page 14: 2013 sausio 8 d

2013 01 08Lietuvos žinios14 Sportas

Prikaustyti dugneSAULIUS RAMOŠKA

60,8 - tai geriausias Sankt Peteburgo “Spartak” komandos dvitaškių taiklumo procentas šį sezoną. Gaila, kad taiptaikliai Rusijos komanda mėtė“Siemens” arenoje žaisdama suVilniaus “Lietuvos rytu”.

Dabar vilniečiai VTB Vieningosios ly-gos A grupėje užima šeštąją vietą. Šaliesvicečempionų treneris Darius Maskoliū-nas po sekmadienio vakarą Vilniuje pa-sibaigusios dvikovos ieškojo savo klaidų,o dvejas pastarąsias rungtynes įvertinonesikuklindamas: “Maniau, kad dugnasseniai pasiektas, bet klydau.”

Senuosius metus “Lietuvos rytas” bai-gė prieš Kalėdas 76:82 pralaimėdamasLietuvos krepšinio lygos lyderei “Prienų”ekipai, o 2013-uosius pradėjo skaudžianesėkme savo žiūrovų akivaizdoje - 63:83(24:26, 20:17, 12:19, 7:21) pralaimėta klu-bui “Spartak”. Po dviejų kėlinių vilnie-čiai pirmavo 44:43, tačiau kitas 20 minu-čių buvo tarsi košmariškas sapnas - 19:40.

Per visas šventes sostinės ekipos krep-šininkai neturėjo poilsio - už nesėkmęprieniškiams žaidėjai buvo prieversti plu-šėti aikštelėje, išsvajotų kalėdinių atosto-gų negavo ir komandos užsieniečiai. Betrungtynės su Rusijos klubu parodė, jogtokia bausmė nepasitvirtino.

“Matyt, per atostogas dirbome ne-teisingai, - kaltę dėl pralaimėjimo pri-siėmė D.Maskoliūnas. - Mūsų lyderiainesuprato, ko iš jų tikimės. Nesugebė-jau išaiškinti krepšininkams jų uždavi-nių ir plano.”

Penktą pralaimėjimą per dešimtasrungtynes patyrusiame “Lietuvo ryte”rezultatyviausiai rungtyniavo 15 taškųpelnęs Janis Blūmas, 13 surinko Leo-nas Radoševičius, 11 - Dejanas Ivano-vas. “Spartak” į pergalę vedė ZackaryWrightas - 23 taškai, 7 atkovoti kamuo-liai ir 7 rezultatyvūs perdavimai.

Sankt Peterburgo komanda rungty-niavo be savo lyderio gynėjo PatrickoBeverley, kuris išvyko į Hjustono “Roc-kets”. Amerikiečiui klubas dar neradopamainos. “Nežinojome, ko tikėtis, nesnetekome lyderio - reikėjo modeliuotinaują žaidimo planą. Bet rungtynėsmums pavyko”, - džiaugėsi “Spartak”strategas Jure Zdovcas.

A grupės lydere tapo Kazanės“Uniks” (Rusija) ekipa, ji išvykoje 74:63įveikė Ukrainos klubą “Doneck”. Šei-mininkų komandoje geriausiai sekėsiDariui Songailai - vidurio puolėjas per26 minutes pelnė 15 taškų ir atkovojo11 kamuolių. Galimybe pakilti į pirmą-ją vietą nepasinaudojo Rimo Kurtinai-čio treniruojama Maskvos srities ko-manda “Chimki”, ji vakar svečiuose77:92 turėjo pripažinti “Astanos” (Kaza-chstanas) pranašumą.•A grupės lentelė(rungtynės, pergalės, pralaimėjimai,pergalių procentas)1. Uniks 10 8 2 802. Spartak 9 7 2 783. Chimki 10 7 3 704. Krylja sovetov 9 6 3 675. Astana 9 5 4 55,56. Lietuvos rytas 10 5 5 507. Doneck 10 4 6 408. Azovmaš 9 2 7 229. Turow 9 2 7 2210. Kalev 9 1 8 11B grupė1. Žalgiris 10 9 1 902. CSKA 10 9 1 903. VEF 10 7 3 704. Lokomotiv-Kuban 10 6 4 605. Nižnij Novgorod 10 5 5 506. Jenisej 10 5 5 507. Triumf 10 4 6 408. ČEZ 10 4 6 409. Neptūnas 10 1 9 1010. Cmoki-Minsk 10 0 10 0

DENISAS NIKITENKA,JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Gerokai patampę nervus savokonkurentams Virgilijus Alekna irAustra Skujytė, deja, neužlipo antprizininkų pakylos Londonoolimpiadoje. Po kelių mėnesių jievis dėlto sulaukė moralinės kom-pensacijos - disko metikas irseptynkovininkė namie išrinktiMetų lengvaatlečiais, be to, abupateko į Lietuvos geriausių sporti-ninkų dešimtuką.

Dukart olimpiniam ir dukart pasau-lio čempionui, Europos pirmenybiųnugalėtojui V.Aleknai vasario 13-ąją su-kaks 41 metai.

Atėnų olimpiados vicečempioneiA.Skujytei paskutinę Londono žaidy-nių dieną sukako 33 metai. Pasauliolengvosios atletikos elito žvaigždyne jieiki šiol ryškiai šviečia. Kas tai lemia?

Apie tai ir kitus dalykus LŽ kalbėjo-si su Metų lengvaatlečiais VirgilijumiAlekna irAustra Skujyte.

V.Alekna meta pirštinęDaugkartinis Lietuvos disko metimo

čempionas V.Alekna 2012 metais Lon-dono žaidynėse užėmė 4-ąją vietą, oIAAF Deimantinės lygos varžybose bu-vo antras.

- Ar skaičiuojate, kelintą kartą esaterenkamas geriausiu lengvaatlečiu, ir kąJums reiškia tokie rinkimai?

- Malonu laimėti tokius rinkimus, otiksliai pasakyti, kelintas tai kartas, ne-galiu. Toks įvertinimas mūsų sporto ša-koje visada malonus, nes juk ir siekia-me būti geriausi. Juolab šiais metaisbuvo konkurencija, antrojoje vietoje li-ko šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys.Tai buvo lygiavertis varžovas. Auga ge-ra pamaina.

- Grįžęs iš Londono olimpiados lyg irapsisprendėte trauktis iš didžiojo spor-to. Vėliau, po LTOK prezidento rinkimų,vis dėlto nutarėte tęsti sportininko kar-jerą. Kodėl?

- Sprendimui lemiamą įtaką turė-jo tai, kad dar turiu sportinio pyk-čio. Ketvirtoji vieta olimpiadoje nė-ra blogai, juolab kai nuo pirmosiosskyrė mažiau nei metras. Noriu re-vanšuotis.

Šiemet Maskvoje vyks pasaulio leng-vosios atletikos čempionatas, kuriamedalyvausiu. Tai man bus jau dešimtasisplanetos čempionatas. Pagal šį rodiklįbūsiu pasaulio rekordininkas.

- 2000 metais pasiekėte Lietuvos rekor-dą (73,88 m), kuris nusileidžia tik nuo1986-ųjų vokiečiui Jurgenui Schultui prik-lausančiam pasaulio rekordui (74,08 m).Ar Jūsų “lubos” tebėra tokios aukštos?

- Pagrindinis tikslas yra gerai pasiro-dyti pasaulio čempionate - pakilti antnugalėtojų pakylos. Visada stengiuositai padaryti, tačiau vis ko nors pritrūks-ta pastaraisiais metais. Jei šiemet pavyksįgyvendinti savo tikslą, būsiu patenkin-tas. Kalbėti, kiek šiais metais galėčiaunusviesti diską, dar anksti. Reikia dartreniruotis, o žiemą disko nemėtau. Jį įrankas paimsiu po kelių mėnesių, nu-vykęs treniruotis ten, kur šilta.

- Esate užsiminęs, kad jei sveikata leis,norėtumėte dalyvauti ir šeštojoje savoolimpiadoje - Rio de Žaneire. TuometJums bus 44-eri...

- Be abejonės, norint ten patekti teksatlaikyti konkurenciją Lietuvoje. Ir labaigerai - tai įpareigoja stengtis, daugiau tre-niruotis. Gali būti, kad ir Rio de Žaneiredalyvausiu. Jei pavyks, tai bus šeštosiosmano olimpinės žaidynės. Jau šis tas...

- Kas lemia disko metikų ilgaamžišku-mą profesionalų sporte?

- Daug įvairių faktorių: saikingos tre-niruotės, tikslingas darbas, sportinio re-žimo laikymasis.

- Ką tik atėjo 2013-ieji. Vasario 13-ąjąšvęsite 41 metų sukaktį. Velnio tuzinasJus lydi visą gyvenimą. Kokią vietą Jūsųgyvenime užima skaičiai?

- Tai tik skaičiai, ir tiek. Nieko dau-giau čia neįžvelgiu.

- Kokio skaičiaus palinkėtumėt saušiemet?

- Tryliktais metais būtų gerai pasau-lio lengvosios atletikos čempionate at-sidurti ant prizininkų pakylos - nuo pir-mosios iki trečiosios vietos.

Leis kūnui pailsėtiDaugkartinė šalies čempionė dau-

giakovininkė A.Skujytė 2012 metais pa-saulio uždarų patalpų čempionate iš-kovojo bronzą, Londono žaidynėsepasiekė asmeninį rezultatą ir užėmė 5-ąją vietą, IAAF daugiakovių Iššūkio var-žybose buvo 4-a.

- Metų lengvaatletės titulas Jums yrapergalė ar tik maloni staigmena?

- Sprendžiant iš to, kaip žmonės bal-savo internetu, man tai buvo malonistaigmena.

- O tai, kad geriausių Lietuvos sporti-ninkų rinkimuose patekote į dešimtuką?

- Labai apsidžiaugiau tai sužinojusi.- Kaip vertinate savo pasirodymą

Londono olimpiadoje - už ką labiausiaisave barėte ir už ką gyrėte?

- Pirmoji varžybų diena buvo labaigera, tad nebuvo už ką savęs per daugbarti. Antrąją dieną buvo visokių kab-liukų. Ir mano finišas buvo ne geriau-sias... Tai paliko slogių prisiminimų.

- Ką pavadintumėte 2012-ųjų nusivy-limu?

- Sunku išskirti vieną įvykį. Net neno-rėčiau sureikšminti tų dviejų dopingotestų olimpiadoje. Jei dabar žiūrėsi, kaipbūtų buvę, jei būtų buvę, vis tiek niekasnepasikeis. Tad gal labiau tiktų tai pava-dinti metų apmaudu. Bet juk griežda-mas dantį ant kito irgi nieko nepasiek-si. Tad ir stengiuosi neieškoti kaltųjų.

- Pernai iškovojote pasaulio uždarųpatalpų čempionato bronzos medalį.Koks jo svoris Jūsų trofėjų kolekcijoje?

- Bent jau tuo metu labai džiaugiau-si. Prieš šias varžybas maniau, kad ge-riausiu atveju pateksiu į penketuką. Ne-bent viskas sektųsi kaip sviestu patepta.Panašiai ir buvo.

- Kam labiausiai norėtumėte padėko-ti už tai, kad iki šiol esate ryški tarptauti-nėje arenoje?

- Už pastaruosius dvejus metus esulabai dėkinga treneriui Aleksui Sta-nislovaičiui. Po rutulio stūmimo vėlgrįžusi į septynkovę su visomis trau-momis traumelėmis patekau į jo ran-kas ir iškart pajutau, kiek jis manduoda. Treneris man labai pagelbėjo.Pernai pagerinau asmeninį rezulta-tą, buvo malonu dalyvauti varžybose,nes nieko neskaudėjo. Aleksas ir at-vedė mane iki tų laimėjimų, už ku-riuos dabar esu išrinkta geriausialengvaatlete.

- Viešojoje erdvėje ne sykį buvo užsi-minta, jog po olimpiados ketinate dary-ti pertrauką sporto karjeroje. Gal tai su-siję su A.Stanislovaičio pasitraukimu ištrenerio darbo?

- Kai taip nusprendžiau, dar nežino-jau, kad po olimpiados treneris atsisa-kys šio darbo. Tiesiog norėjau atleistivadeles, kad kūnas pailsėtų, o paskui vėlsugrįžti į sportą. Apie Alekso planus su-žinojau tik po paskutinio savo startoLondone.

- Kaip Jums patinka trenerės darbas,ar jame praverčia JAV įsigyta kineziolo-gės specialybė?

- Šiame darbe man kasdien prireikiakineziologijos žinių. Ir pernai baigtos tre-niravimo specialybės studijos Kūno kul-tūros akademijos magistrantūroje (da-bar - Sporto universitetas) labaipraverčia. Kai prisiliečiau prie treniravi-mo, supratau, kad ne viskas taip greitaivyksta, kaip anksčiau atrodydavo. Žmo-nės yra labai skirtingi, tad į kiekvieną rei-kia prisibelsti. Ir problemos sprendžia-mos ne taip greitai, kaip norėtųsi.Trenerės darbas man patinka, tačiau permažai laiko praėjo, kad galėčiau jį ver-tinti ir įvertinti.

- Ne sykį prisipažinote, jog esate me-niškos natūros. Jei ne sportas, kas dabarbūtų Austra Skujytė?

- Abejoju, ar iš manęs būtų išėjusi ge-ra dizainerė. Kai bandau ką nors sudė-lioti, papaišyti ar suprojektuoti, oi kaipsunkiai sekasi. Viskam reikia laiko, kadneprarastum įgūdžių. Gal ir būčiau bai-gusi dizaino technologijų specialybęKauno technologijos universitete. Galkur nors baldų, tekstilės ar kitoje srity-je būčiau užsikabinusi, bet kartais į sa-ve atsisukusi pamatau, kad neturiu to-kios fantazijos kaip kiti.

- Savikritika būdinga tikriems kūrė-jams. Juk menas išliko šalia Jūsų?

- Žinoma. Man ir nesinori nuo jo ati-tolti.

- Ko tikitės iš 2013-ųjų?- Įvairių naujų pergalių gyvenime.•

Magiški metai pranašauja pergales

Erlendo Bartulio nuotrauka

A.Skujytė: “TrenerisA.Stanislovaitis man

labai pagelbėjo - buvo malonu dalyvauti

varžybose, nes niekoneskaudėjo.”

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

V.Alekna: “Tryliktais metais būtų gerai

pasaulio lengvosios atletikos čempionate

atsidurti ant prizininkųpakylos - nuo pirmosios

iki trečiosios vietos.”

Page 15: 2013 sausio 8 d

Sportas 152013 01 08Lietuvos žinios

DIRBS KINIJOJE

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės tre-neris Jonas Kazlauskas artimiausiustris mėnesius darbuosis Kinijoje. 58metų strategas tapo Guangdongoklubo “Southern Tigers” vyriausiuojutreneriu. Tiesa, iš pradžių lietuvis su-laukė pasiūlymo dirbti trenerio DuFengo asistentu, tačiau nuvykęs įGuangdongą sužinojo, kad jam ren-giama komandos stratego vieta.J.Kazlauskas puikiai pažįsta Kinijoskrepšinį, nes 2005-2008 metais treni-ravo šios šalies vyrų rinktinę. Klubas“Southern Tigers” šiuo metu turi 14pergalių, 3 pralaimėjimus ir Kinijospirmenybėse žengia antras. Sezonasbaigiasi jau balandžio mėnesį. J.Kaz-lauskas sako, kad tai jam ir padėjo ap-sispręsti vykti į Rytus, nes dar turėslaiko atsikvėpti iki Lietuvos rinktinėstreniruočių stovyklos.

DAKARO SPĄSTAI

Pietų Amerikoje vykstančio Dakarodykumų ralio antrasis etapas taposunkiu išbandymu Lietuvos lenkty-nininkui Benediktui Vanagui ir jošturmanui Sauliui Jurgelėnui. Lietu-viai vairuoja automobilį “Oscar”.Sekmadienį, mėgindamas įveikti ant-rojo etapo pirmąjį įskaitinį punktą,B.Vanagas nesuvaldė mašinos, slydošonu ir vertėsi, tačiau sugebėjo tęstilenktynes ir pasiekti finišą. Tai pavy-ko padaryti labai sunkiomis pastan-gomis - apie 200 kilometrų dykumateko važiuoti be priekinio stiklo, pra-kirstu radiatoriumi ir aplamdytu kė-bulu. Lietuviai nuolat stojo ir taisėpažeistą radiatorių, o prieš pat finišąjiems baigėsi degalai. Po pirmoslenktynių dienos 17 vietoje buvęsB.Vanago ekipažas tarp 132 dalyviųsmuko į 125 poziciją. Nuo varžybųlyderio ispano Carloso Sainzo (va-

žiuoja “Baggy”) lietuviai atsilieka net8.30:24. Tačiau B.Vanagas labiausiaidžiaugiasi, kad pavyko išlikti ralyje.Vakar vakare, prieš prasidedanttrečiajam etapui, “Oscar” ekipažasturėjo startuoti iš rikiuotės galo, ta-čiau teisėjai mūsiškiams suteikė 29starto poziciją - pasinaudota išlygaprioritetiniams vairuotojams. Mo-tociklininkas Gintautas Igaris, va-žiuojantis “Yamaha”, kol kas dides-nių nuotykių išvengė. Antrojo etapodistanciją jis įveikė per 3.42:56 ir už-ėmė 106 vietą. Bendrojoje įskaitojelietuvis yra 105 tarp 170 dalyvių.Nuo varžybų lyderio ispano BortoBarredos (“Husqvarna”) G.Igarisatsilieka 1.12:55. Vakar važiuojant išPisko į Naską (Peru teritorija) lenk-tynininkams teko įveikti 243 kmgreičio ruožų.

SUDOMINO TURKUS

Lietuvos futbolo rinktinės nariaiDarvydas Šernas ir Žydrūnas Karče-marskas netrukus gali tapti koman-dos draugais. Lenkijos Lubino klube“Zaglebie” nesėkmingai žaidžiantispuolėjas D.Šernas sulaukė turkų “Ga-ziantepspor”, kuriame rungtyniaujavartininkas Ž.Karčemarskas, dėme-sio. Vakar “Zaglebie” susirinko į tre-niruočių stovyklą, o vasarį prasidėsantrasis Lenkijos pirmenybių ratas.Klubo svetainėje skelbiama, kadD.Šerno stovykloje nėra, nes jis išvy-kęs į peržiūrą Turkijoje. “Zaglebie”žada išnuomoti lietuvį turkams iki va-saros. D.Šernas šį sezoną Lenkijosčempionate žaidė 10 rungtynių, betįvarčių nepelnė ir buvo išrinktas la-biausiai nuvylusiu lygos futboli-ninku. “Gaziantepspor” Turkijospirmenybėse po 17 turų tarp 18komandų užima 14 vietą.

Trumpai

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Nesuteikdama ledo šokėjai Isabellai Tobias Lietuvos pilietybės šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė atėmė iš amerikietės ir jos partnerioDeivido Stagniūno viltį čiuožti2014 metų žiemos olimpiadoje su Trispalve.

Vakar išplatintame pranešime skel-biama, kad šalies vadovė atsižvelgė įKonstitucinio Teismo išaiškinimą, jogbūsimi nuopelnai negali tapti pagrindusuteikti pilietybę išimties tvarka.

“Pilietybė išimties tvarka gali būti su-teikiama užsienio valstybių piliečiams,kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietu-vos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos vi-suomenę ir su Lietuva yra susiję nuolati-niais faktiniais ryšiais”, - pažymimaPrezidentūros pranešime. Jame teigiama,kad pilietybės suteikimas išimties tvarkaasmenims, neatitinkantiems nors vienoiš įstatyme numatyto reikalavimo, pažeis-tų ne tik Pilietybės įstatymą, bet ir Kons-tituciją. Nesuteikti amerikietei Lietuvospilietybės rekomendavo ir Pilietybės rei-kalų komisija. Tokį pat verdiktą D.Gry-bauskaitė ir jai patarianti minėta komisi-ja paskelbė ir ankstesnei D.Stagniūnopartnerei - 2009 metais prezidentė nesu-teikė Lietuvos pilietybės išimties tvarkaamerikietei Katherine Leigh Copely, taipatimdama iš ledo šokėjų galimybę čiuož-ti 2010 metų Vankuverio olimpiadoje.

Belieka apgailestauti, kad žiemos

sporto gerbėjai jau antrose žaidynė-se iš eilės negalės džiaugtis Lietuvosdueto pasirodymu ant olimpinio le-do. Anksčiau penkiose olimpiadoseiš eilės mus žavėjo Margaritos Dro-biazko ir Povilo Vanago duetas.

Pernai Europos čempionate devin-tąją vietą užėmę I.Tobias ir D.Stag-niūnas šiuo metu buvo vieninteliaiLietuvos atstovai, realiausiai preten-davusieji patekti į olimpinio žiemossporto elito gretas. Jei ne Sočio olim-

piadoje, tai dar po ketverių metų. Lietuvos prezidentės ir jos koman-

dos nesuprasti bei atstumti ledo šokė-jai, tikėkimės, neatsisakys savo svajo-nės. Po patirto smūgio jie, greičiausiai,bandys dar sykį belstis į ką tik prieš juos

užsitrenkusias duris. Blogiausiu atvejuI.Tobias ir D.Stagniūnas gali pradėtidairytis šalies, kur labiau gerbiamas ali-nantis sportininkų triūsas ir kur indė-lis šaliai vertinamas ne tik pagal iškovo-tus medalius.•

D.Grybauskaitė šokėjams atsuko nugarą

VILMANTAS REMEIKA

Tris mėnesius nesutarusios, kaippasidalys milijardus dolerių pel-no, Šiaurės Amerikos ledo rituliolyga (NHL) ir jos žaidėjų asociacija(NHLPA) kompromisą pasiekėžaibiškai. Per kelias paras.

Dar praėjusį ketvirtadienį po derybųNHL komisaras Gary Bettmanas pra-nešė, kad abi šalys priartėjo prie komp-romiso. Jis žadėjo lokauto pabaigą šią sa-vaitę, bet NHL ir NHLPA susitarė darpraėjusį savaitgalį. Taigi sutrumpėjęs se-zonas prasidės sausio 19 dieną, o klubaireguliariajame sezone žais po 48 rungty-nes vietoj 82.

Apkarpė milijonusLemiamos derybos Niujorke priminė

debatų maratoną - truko net 16 valandų.NHL ir NHLPA atstovai prie derybųstalo sėdo šeštadienį 14 val. vietos laiku,o parašus ant naujos 10 metų kolektyvi-nės darbo sutarties suraitė sekmadienį 6val. ryto.

Pagrindinėmis nesutarimų priežasti-mis buvo pelno pasidalijimas ir vadina-mosios “algų kepurės” dydis.

Nuo šiol visas NHL pelnas lygai ir žai-dėjams bus dalijamas proporcingai - po50 proc. kiekvienai. Anksčiau žaidėjųasociacija gaudavo net 57 proc. šio gar-daus pyrago. Pastarąjį sezoną NHL pel-nas siekė net 3,2 mlrd. dolerių.

Pagaliau nustatyta ir “algų kepurė” -suma, kurią klubai gali išleisti žaidėjamsper vieną sezoną. Nuo 2013-2014 metųsezono “algų kepurė” bus 64,3 milijono.Iki šiol klubai žaidėjams galėdavo išleis-ti 70,2 milijono.

NHL paskelbus lokautą, nuo spalio11 dienos jau buvo atšauktos 625 rung-tynės. Dabar lygos vadovams ir klubųatstovams didžiausiu galvos skausmutaps naujojo tvarkaraščio sudarymas.

Planuojama, kad šį sezoną skirtingųkonferencijų klubai taupant laiką dėl il-gų kelionių tarpusavyje nesusitiks. Kiek-vieno diviziono klubai tarpusavyje susi-kaus net po 7 kartus - iš viso 28. Likusios20 rungtynių bus žaidžiamos su kitomis10 konferencijos komandų.

Įžnybo kolegaiŽinia apie lokauto pabaigą sukėlė ne

tik aistruolių, bet ir ledo ritulininkųdžiaugsmą. Emocijas jie ėmė reikšti so-cialiniuose tinkluose. Vieni netvėrė iš lai-mės, kiti žadėjo nemokamą vakarienętiems, kurie pasistengė, kad lokautas pa-sibaigtų.

Permainos NHL sujauks Europos le-do ritulio gyvenimą. Paskelbus lokautą170 ritulininkų persikėlė į Europą. Da-bar didžioji dauguma grįžta už Atlanto.Ta proga kandžiai pajuokavo buvęsNHL žaidėjas Alexas Picardas, dabaratstovaujantis Šveicarijos klubui Žene-vos “Servette”. Čia jis žaidė drauge suYannicku Weberiu, priklausančiu Mon-

realio “Canadiens”. Y.Weberis yra sek-sualinių mažumų numylėtinis. Gėjai jįpavadino gražiausiu NHL ledo rituli-ninku. Tokio pripažinimo savo srityjebuvo sulaukęs ir futbolininkas DavidasBeckhamas.

Kai paaiškėjo, kad Y.Weberis grįžta įNHL, A.Picardas socialiniame tinklejam įžnybo: “Jei būčiau homoseksualas,rinkčiausi tik tave, Yannickai. Man bu-vo garbė drauge su tavimi naudotis taispačiais dušais.”

Sutikusi sumažinti savo reikalavimus,kad išgelbėtų sezoną, NHLPA neketi-na nurimti. Kitas žaidėjų asociacijostikslas - nuversti komisarą G.Bettma-ną. Vasario 1 dieną sukaks 20 metų, kaijis vadovauja NHL. Per du dešimtme-čius G.Bettmanas padėjo lygai suklestė-ti, tačiau jis sulaukia vis daugiau kritikos,kad užsisėdėjo viename poste ir yra ne-lankstus vadovas. Per G.Bettmano erąNHL išgyveno tris lokautus, todėl ko-misaras vis labiau raginamas užleisti vie-tą kitiems.•

NHL mašina pagaliau užsivedė

Po patirto smūgio I.Tobias ir D.Stagniūnas nenori tikėti, kad tai buvo paskutinis prezidentės D.Grybauskaitės žodis. / Reuters/Scanpix ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Naujojo Džersio “Devils” puolėjas D.Zubrus netrukus sugrįš ant ledo.

Page 16: 2013 sausio 8 d

2013 01 08Lietuvos žinios16 Renginiai

VILNIUSVILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA“AKADEMIJA”Nuo 8 d. Ričardo Nemeikšio paroda “Blizgučiai”VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJAFotografės, dailės mokytojos Malvinos Jelinskaitėsir jos mokinių darbų paroda “Peršviečiami” iš ciklo“Mokytojas mokinys”. Veiks iki 2013 01 19 d.GALERIJA “KORIDORIUS”Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokiniųdarbų paroda “Gyvatės metai Vilniuje”. Veiks iki2013 01 10 d.VILNIAUS ROTUŠĖGedimino Pranckūno fotografijos paroda“Apšvietos žymės”. Veiks iki 2013 01 31 d.Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki 2013 01 31 d.ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA

2012 12 21-2013 01 19 d. Mažosios plastikos paroda “Mainai”LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSGALERIJA2012 12 19-2013 01 14 d. Reginos DonbrauskaitėsPlotnikovos ir Klaipėdos “Gubojos” dailės studijojeauklėtinių tapybos darbų paroda “Aš ir tu kuriamekartu”LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKADailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “HomoSum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki 2013 01 30 d.GALERIJA “ARKA”2012 12 18-2013 01 12 d. Vytauto Žirgulio tapybos paroda “Nebūtos istorijos”2012 12 15-2013 01 12 d. Tapybos paroda “Mėnulio slėnis”BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS2012 12 18-2013 03 05 d. Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras1905-1943”ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS2012 12 22-2013 01 20 d. Paroda “Auditas”

2012 12 14-2013 01 20 d. Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977”LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSPrimityviosios tapybos parodaKalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų parodaPristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijosNuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninėskultūros ekspozicija”TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”2012 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijosVILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki 2013 02 17 d.PAMĖNKALNIO GALERIJA09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienėsparoda “Dailininkų portretai”

KAUNASKERAMIKOS MUZIEJUS2013 01 04-2013 02 03 d. Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA2012 12 18-2013 01 21 d. Kauno fotoklubo narių fotografijos darbų parodaNACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUS

2012 12 15-2013 05 05 d. Paroda “Tautų arenoje.Paryžius 1937”M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA2012 12 07-2013 01 13 d. Norvego Giorano Oldiko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos”GALERIJA “KAUNO LANGAS”Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”. Veiks iki 2013 01 10 d.

KLAIPĖDAHERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS2012 12 13-2013 01 17 d. Juvelyro Sigito Virpilai-čio paroda “Mamuto kaulas ir perlai”KLAIPĖDOS GALERIJA12 06-2013 01 12 d. Tarptautinio meno projekto“Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitin-kant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio temapristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkųKLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA2012 12 15-2013 01 17 d. LFS Klaipėdos skyriausnarių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”

ŠIAULIAILAIPTŲ GALERIJAPokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki 2013 01 30 d.DAILĖS GALERIJA “SIELAI”Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. Veiks iki 2013 02 02 d.CH.FRENKELIO VILAParoda “2K/Kisarauskai: Saulės moliotipijos, Vinco linoraižiniai”. Veiks iki 2013 01 20 d.ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSAudronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda“Žaismas formomis”. Veiks iki 2013 01 31 d.

ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA2012 12 20-2013 01 16 d. Paroda “Inčirauskų projektas - 40”

PANEVĖŽYSFOTOGRAFIJOS GALERIJAŠventinė Panevėžio fotografų Metų paroda “Siena.

Fotografija interjerui”. Veiks iki 2013 01 20 d.DAILĖS GALERIJA2012 12 20-2013 01 13 d. Romualdo Petrausko,Gedimino Pranckevičiaus ir Nojaus Petrausko kūrybos parodaPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS2012 12 06-2013 01 15 d. Tautodailininkės, muziejininkės Alfredos Petrulienės tapybos darbų paroda “Į Kalėdų šviesą”Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki 2013 07 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUS11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražė-nienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

ANYKŠČIAISAKRALINIO MENO CENTRAS11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

DUSETOSDUSETŲ DAILĖS GALERIJA2012 12 18-2013 01 26 d. Dusetų meno mokyklosdailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda

DRUSKININKAIV.K.JONYNO GALERIJA2012 12 22-2013 02 22 d. Vytauto KazimieroJonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”

Parodos

VILNIUSVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI8 d. 17 val. Didžiojoje salėje. Rusų romansų mylė-tojų Lietuvoje draugijos “Melos” vakaras “Nauja-metė karuselė su čigoniškais ritmais”. Koncertuojaklubas “Družba”

8 d. 18 val. Svetainėje. Dzūkų vakaras “Pasidaina-vimai su Veronika”. Vaclovo Mikailionio knygos“Jotvingių laisvės šokis” sutiktuvės. Dalyvaujaknygos autorius V.Mikailionis, dainininkė Veroni-ka Povilionienė, Trakų kultūros centro Rūdiškiųfilialo folkloro ansamblis “Diemedis”ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA13 d. 13 val. Sakralinės muzikos valandos. Vargo-

nuoja Gediminas Kviklys. Dalyvauja Robertas Bei-naris (obojus)ŪKIO BANKO TEATRO ARENA10 d. 19 val. Naujojo DVD “Ačiū už meilę - V.Norei-ka” pristatymo koncertasPRAMOGŲ ARENA14 d. 20 val. Koncertuoja Elena Vaenga

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA12 d. 17 val. Koncertas “Dainos ir baladės”. Daly-vauja Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), KostasSmoriginas (gitara, vokalas), Olegas Ditkovskis (gi-tara, vokalas)ŽALGIRIO ARENA11 d. 19 val. Lietuviškos popscenos apdovanojimųceremonija “M.A.M.A.”

KLAIPĖDAŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO KOPLYČIA13 d. 15 val. “Sabat Mater” atlieka mišrus choras“Cantare”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ14 d. 18 val. Koncertas “Meilės ir gailestingumo al-torius”. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras,Klaipėdos choras “Aukuras”, Šiaulių valstybinis ka-merinis choras “Polifonija”, Asta Krikščiūnaitė(sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas).Dirigentas Modestas Pitrėnas

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IRSILPNAREGIŲ SKYRIUS11 d. 17 val. Laisvės gynėjų dienai skirtas renginys“Atrask tėvynę savyje”. Dalyvauja Šiaulių universi-teto folkloro ansamblis “Vaiguva”

Koncertai

Į M.A.M.A. apdovanojimus, kaip ir pernai, pretenduoja grupė“G&G Sindikatas”.

Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda.

Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”.

Page 17: 2013 sausio 8 d

BUTAI

PARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje,Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutarti-nė). Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

36,6 ha ploto žemės ūkio paskirtiessklypus Prienų r., prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

Nuo 6-7 a žemės sklypus prie Kauno ma-rių, Vaišvydavoje, Kadugių g. Tel. 8 672 31 568.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuva auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taiso, keičiasuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį,tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitusdarbus. Tel. 8 609 91 421.

SIŪLO DARBĄ

Prašau žmogų, kuris dirba su benzopjūklu, pa-dėti išgenėti sodą. Vilnius, tel. 8 656 32 394.

ĮVAIRŪS

Parduodu avižas, avižų ir saldžiųjų vikių mi-šinius, kvietrugius, kombaino “Niva SK-5”dalis. Jurbarkas, tel. 8 699 01 181.

PRANEŠIMAI

UAB Belosvita, į. k. 184836785, parduoda automobilį A CBL074,WV2ZZZ21ZSH0005156, dyzelinas, 1994 m.gamybos, už 4000,00 Lt, spintą už 475,00 Lt.Aukcionas vyks 2013 01 28, 11.00 val. adresu: J.Basanavičiaus g. 34 , Varėna.Informacija tel. 8 616 26 289. Užs. LM-2025

Klasifikuoti skelbimai 172013 01 08Lietuvos žinios

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl poilsio namų, Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės irGeležinio Vilko g. sankirtoje, Vilniuje statybos poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Urbi Hausing”, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4812, faks. (8 5) 239 4901.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta - poilsio namų, Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Ge-ležinio Vilko g. sankirtoje, Vilniuje statyba.

Vilniaus RAAD priimta atrankos išvada (2013 01 03 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-19) - poveikio ap-linkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB “Urbi Hausing”,Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4812, faks. (85) 239 4901.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, el. p.: [email protected] per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, el. p.: [email protected], arbaUAB “Urbi Hausing”, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4812, faks. (8 5) 239 4901 per 10darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Užs. R-16

INFORMACIJA apie planuojamos biodujų gamybos įrenginių statybos ir eksploatacijosgalutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas - UAB “Suvalkijos bio energija”, Konsti-tucijos pr. 7, Vilnius, mob. 8 650 58 887.

2. PŪV pavadinimas - biodujų gamybos įrenginių statyba ir eksploatacija.

3. PŪV vieta - Marijampolės apskr., Marijampolės sav., Nendriniškių k., Karolaukio g. 3.

4. Persvarstoma atsakingos institucijos (Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamen-to (toliau - RAAD)) priimta atrankos išvada (2012 10 23, rašto Nr. (PAVNS)-X3-843), ar privalo-ma vertinti poveikį aplinkai.

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą išdėstyti UAB “Ekokonsultacijos” rašte (2012 11 12, Nr.D-12-214): pasirenkant vietą, buvo atsižvelgta ir įvertinta, kas planuojama gretimybėse, ir veiklospoveikio zonomis gretimybių neįtakos; PŪV sklypas patenka į Marijampolės pramoninės plėtroszoną, kuriai Marijampolės savivaldybės patvirtintu detaliuoju planu nustatyta bendra sanitarinėapsaugos zona (toliau - SAZ), o PŪV sklypo dalis priskirta mažai taršių objektų (SAZ<100 m) sta-tybos zonai; remiantis skaičiavimais, PŪV prognozuojamos teršalų koncentracijos aplinkos orebus minimalios ir neviršys ribinių verčių; bioreaktorių komplekso veikla neturės įtakos aplinkos fo-ninio triukšmo padidėjimui, o atvažiuojančio autotransporto keliamas triukšmo lygis nežymiaiįtakos foninį triukšmo lygį gyvenamojoje aplinkoje, bet neviršys dienos metu leistino triukšmo ly-gio; PŪV organizatorius pasiryžęs atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (toliau - PVSV)ir nustatyti SAZ; mėšlo ir pagaminto substrato kokybiniai parametrai yra panašūs, todėl substra-tas yra labai paklausus ūkininkų tarpe; bus imtasi visų reikiamų priemonių, kad maksimaliai iš-vengti lietaus vandens patekimo į saugomą silosą (ar substratą); surinktas filtratas bus nuvedamasį bioreaktorius; surinktas lietaus vanduo bus panaudojamas procese arba išleidžiamas į kanaliza-cijos tinklus; bus naudojama tik “žalioji biomasė”, kuri neskleidžia nemalonių kvapų; papildomaibus imtasi visų reikiamų priemonių kvapų mažinimui; substratas bus sandėliuojamas tuščiose si-losinėse, iš karto uždengiant plėvele.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: PŪV bus atlik-tos PVSV procedūros ir bus nustatyta SAZ; PŪV numatyta vykdyti Marijampolės miesto pramoninė-je zonoje; remiantis Marijampolės miesto bendruoju planu PŪV teritorija yra numatyta kaip naujakomercinės ir pramoninės paskirties teritorija; PŪV teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo“Natura 2000” teritoriją; PŪV neturės reikšmingų neigiamų pasekmių natūralioms buveinėms, bio-loginei įvairovei; bus įgyvendinamas šiltnamio efektą ir klimato kaitą mažinantis projektas.

7. Priimta galutinė atrankos išvada (2012 12 27, Nr. (PAVNS)-X3-1011) - poveikio aplinkai ver-tinimas neprivalomas. Užs. LM-2015

Informacija apie planuojamą žvyro ir smėlio kasybos atviruoju kasiniu (karjeru)atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) - UAB “Litgravel”, adresas - Pra-monės g. 97, Vilnius. Direktorius - Dainius Daškevičius. Tel.: (8 381) 49 419, +370 616 05689, el. paštas: [email protected].

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - žvyro ir smėlio kasyba atviruoju kasiniu (karjeru).

Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Molėtų rajonas, Luokesos seniūnija, Kaližių kaimas,Alekniškių žvyro ir smėlio telkinio II sklypo dalis.

Utenos RAAD priimta atrankos išvada - planuojamai ūkinei veiklai - Molėtų rajono Alek-niškių žvyro ir smėlio telkinio II sklypo 1,2 ha dalies naudojimui - poveikiuo aplinkai vertini-mas neprivalomas.

Susipažinti su planuojama ūkine veikla galima Pramonės g. 97, Vilnius. Susipažinti su at-rankos išvada ir atrankos dokumentais ar pateikti motyvuotus pasiūlymus galima per 10darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo Utenos regiono aplinkos apsaugos departa-mente adresu: Metalo g. 11, Utena. Užs. LM-2023

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, [email protected] www.archyvusistemos.lt

V-1

0118

Page 18: 2013 sausio 8 d

2013 01 08Lietuvos žinios18 TV programos

ANTRADIENIS 8 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Stilius”. Gyvenimas (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.0 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.45 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Nacionalinė

paieškų tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Emigrantai”.

Laidos tęsinys22.15 “Pinigų karta”23.15 Vakaro žinios23.30 “Prisikėlęs faras” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 Komedija “Ponas

auklė” (k.)12.35 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Pasaulis X” N-720.55 “Karamelinės

naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Istorinė drama “Elžbieta.

Aukso amžius” N-70.55 “Įstatymas ir tvarka” N-71.50 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Gyvenimas yra gražus”12.30 “Gormitai”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas

ir draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Meilės prieglobstis”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Pilis”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja

geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tėvynė”23.05 “CSI kriminalistai”0.05 “Tikrasis teisingumas”1.00 “Anarchijos vaikai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Cukrus” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-710.00 “Alibi. Mirtini kėslai” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mentai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Atsargiai - moterys!”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Prajuokink mane” N-721.30 “Vervolfo medžioklė” N-722.30 “Dakaras 2013”23.00 “Sausas įstatymas.

Kova dėl valdžios” N-140.00 “Ekstrasensų mūšis” N-71.00 “Laukinis” (k.) N-72.00-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmenas ir narsuo-lių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “SenosiosKristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raga-nos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudonuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-713.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kan-čia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonųkova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auk-lė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00“Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00Veiksmo trileris “Laukinė upė” N-7 23.15 “Skai-čiai” N-7 0.15 “Pabėgimas” N-7

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.) 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 LNOBT spektaklis.Baletas “Žydrasis Dunojus” (pagal Johanno Straus-so muziką) (k.) 13.20 “Mėnulio spindesy”. PagalFausto Latėno muziką (k.) 13.40 “Muzikos pasau-lio žvaigždės” (k.) 14.10 “Mūsų miesteliai”.Šateikiai. 1 d. (k.) 15.00 Dainuoja Gražina Apana-vičiūtė. Operų arijos 15.30 “Laba diena, Lietuva”(k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 Atvira Lietuvos uni-versitetų žinių lyga “Lyderiai” 19.30 “Gintarinėsbatutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 21.00 “Ta-patybės labirintai” 21.30 “Durys atsidaro” 22.00“Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 “2020-ieji”0.00 Panorama (k.) 0.45 “Vilniaus knygų mugė2012”. Audronės Urbonaitės knygos “Cukruotažuvis” pristatymas (k.) 1.40 “Muzikos pasauliožvaigždės”

TV69.10 Teleparduotuvė 9.25 “Tavo augintinis” 9.55“Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs irturi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduo-tuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojodienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba”18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas”20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai”

21.30 Komedija “Nevykėlis” 23.10 “Naša Raša”23.25 “6 kadrai” 0.35 “CSI Niujorkas” 1.30 “Pa-grindinis įkaltis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandienkimba” 10.55 Dok. f. “Leonardas”. 2 d. N-7 12.00“Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20“Padūkėlis Eliotas” 13.40 TV parduotuvė 14.15 Žai-dimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TVpokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kas nužudė Rasputiną?”N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kas nužudė Raspu-tiną?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tie-siogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti”19.45 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 21.00 “Repor-teris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu ty-lėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-70.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas”9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Pražūtingas auksas”11.45 Kinomano užrašai 12.00 “Linksmuolis Barisir disko kirminai” 13.25 “Vaiduokliškos istorijos”13.55 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 14.25 “Ieškoki-me geriausio!” 14.40 “Ir kodėl gi aš susituokiau?”16.45 “Misijos Baltijos jūros regione” 17.15 “Pavo-jingi Ostino Styvenso nuotykiai” 18.15 “Vienišųseselių klubas” N-7 18.45 “Likimo dovana” 19.45“Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-721.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba”23.00 “Advokatė Lovinski” 0.00 “Karamelė”

Balticum Auksinis7.00 Drama “1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-79.25 Komedija “Labas ir sudie!” N-7 11.00 Komedi-ja “Žvėrelių maištas” 13.00 Drama “Lūšnynųmilijonierius” N-7 15.00 Trileris “Grįžimas namo”N-7 17.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 19.00 Dra-ma “Kapitonas Alatriste” N-7 21.20 Drama “Mielasdraugas” N-7 23.00 Drama “Miegančioji gražuolė” S1.00 Veiksmo f. “Miražas” N-7

1 Baltijos Kanalas6.00 Naujienos 6.10 Vaid. f. “Herbas arba skaičius”8.00 Naujienos 8.25 Vaid. f. “Senis Chotabyčius”10.00 Naujienos 10.10 Naujas “Jeralašas” 10.55Komedija “Balzaminovo vedybos” 12.30 Komedija“Sėkmės zigzagas” 14.10 Vaid. f. “Prancūzas” 16.10“Maistas kaip vaistas” 17.15 Naujieji metai Pirmaja-me kanale 20.00 Laikas 20.25 Lietuvos “Laikas”20.50 “Froido metodas” 22.55 Lietuvos “Laikas”(lietuvių kalba) 23.10 Vaid. f. “Karnavalas” 1.45Vaid. f. “Atliekamas bilietas” 3.10 “Froido metodas”

RTR Rossija4.20 Meduolių namelis 4.45 Vaid. f. “Atsimainymošventė” 8.20 Vaid. f. “Svetimos svajonės” 9.00 Ži-nios 9.20 Vaid. f. “Svetimos svajonės” 10.25 Vaid. f.“Bilietas į haremą” 12.00 Žinios 12.15 Vaid. f. “Bi-lietas į haremą” 18.00 Žinios 18.25 Vaid. f. “Septynivarstai iki dangaus” 20.25 Vaid. f. “Nesigailiu, nek-viečiu, neverkiu” 0.20 Vaid. f. “Balta suknelė”

Viasat Sport Baltic11.00 Futbolas. FIFA Baloon d’Or 2012. Šou priešceremoniją 11.25 Futbolas. FIFA Baloon d’Or 2012.Apdovanojimų ceremonija 12.25 Ledo ritulys. KHL.“Amur” - “Avangard” 14.25 “Formulė-1”. BrazilijosGP lenktynių apžvalga 15.25 Ledo ritulys. KHL. “AkBars” - SKA. Tiesioginė transliacija 18.00 Krepšinis.Eurolyga. “Fenerbahce Ulker” - “Montepaschi”19.55 Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Metallurg”. Tiesio-ginė transliacija 22.30 Ledo ritulys. KHL. “Ak Bars” -SKA 0.30 Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Metallurg”

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavė-jai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitųgriovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinaslaimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pa-gaminta? 21.05 Mitų griovėjai 22.00 Milžiniškilėktuvai 23.00 Pavojingi skrydžiai 0.00 Aviacijoskatastrofų priežastys 1.00 Suremontuoti lėktuvai

Kinas TeatrasVILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 17.45, 21 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 15, 18.15, 20.30 val.“Baimės įlanka” - 14.45, 19.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15,15.30, 17, 21.50 val.“Džekas Ryčeris” - 13.30, 16.45, 20 val.“Sėkmės džentelmenai” - 11.30, 14, 16.15, 18.30,20.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.“Zambezija” - 12.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30,17.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 21.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 14.15, 18, 21.40 val.FORUM CINEMAS VINGIS

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 14, 16, 18, 20.30 val.“Baimės įlanka” - 18.40, 21.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 15.30, 17.45, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.40 val.“Vargdieniai” - 11.40, 15, 18.20, 21.45 val.“Zambezija” - 13.30 val.“Zambezija” (3D) - 11.20 val.“Didieji lūkesčiai” - 15.15, 20.45 val.“Džekas Ryčeris” - 15.15, 18, 21.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 13.10,15.20, 17.30 val.“Širdžių ėdikas” - 18.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11, 21.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13.40, 17, 20.20 val.

“Optimisto istorija” - 19, 22 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 14.45, 18.20, 20.15 val.“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.40 val.“Debesų žemėlapis” - 14.15, 17.30, 20.50 val.SKALVIJA“Optimisto istorija” - 16.40 val.“Angelų dalis” - 21.20 val.“Aurora” - 19 val.

PASAKA“Angelų dalis” - 20.15 val.“Aurora” - 18 val.“Apgaulinga aistra” - 20.30 val.“Širdžių ėdikas” - 20.45 val.“Magiškas Paryžius 3” - 18.30 val.“Virš įstatymo” - 18.15 val.OZO KINO SALĖ“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 18 val.“Tėve mūsų, kuris esi medyje” - 16 val.

KAUNASCINAMON“Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 18, 21.15 val.“Aurora” - 15.30 val.“Baimės įlanka” - 19.35 val.“Ralfas Griovėjas” - 16 val.“Džekas Ryčeris” - 13.15, 16.15, 19, 22 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 17.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 12, 21.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 14.40, 19.10, 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 13.25, 18.15, 20.50 val.“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.40 val.“Zambezija” - 11.20, 17.40 val.“Legendos susivienija” - 11 val.FORUM CINEMAS“Baimės įlanka” - 19.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 15.15 val.“Šeimoje” - 16.10 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.“Vargdieniai” - 11.30, 15, 18.45, 21.50 val.“Zambezija” - 13 val.“Zambezija” (3D) - 10.30 val.“Džekas Ryčeris” - 11.45, 14.45, 17.15, 20 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 15.30,17.45, 21.40 val.“Širdžių ėdikas” - 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.45, 17.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 14.30, 18, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Su Naujaisiais, mamos!” - 11.30, 13.30, 15.45,18.30, 20.45 val.“Baimės įlanka” - 22 val.“Didieji lūkesčiai” - 16.05 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val.“Sėkmės džentelmenai” - 16.45, 19, 21.15 val.“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21 val.

“Zambezija” - 12.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 13, 15.30

“Džekas Ryčeris” - 18.45, 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 18 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 15, 18.15, 21.45 val.“Legendos susivienija” - 12.45, 14.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Su Naujaisiais, mamos!” - 18 val.“Baimės įlanka” - 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.30 val.“Didieji lūkesčiai” - 15.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.45, 13.15 val.“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.“Zambezija” (3D) - 13 val.“Džekas Ryčeris” - 18.30, 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.45, 20.15 val.“Pi gyvenimas” - 11.30, 14.30, 17.30, 20.30 val.“Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 18.15 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Hobitas: nelaukta kelionė” - 21.10 val.“Zambezija” - 10 val.“Pi gyvenimas” - 19 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.“Aurora” - 16.50 val.I SALĖ“Monstrų viešbutis” - 10, 11.40 val.“Džiunglės” - 13.20, 17.10 val.“Septyni psichopatai” - 15.05, 20.45 val.“30 širdies dūžių” - 19 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45,15.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.20 val.“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.40, 21 val.“Zambezija” (3D) - 13 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17, 20.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.10, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 14.45 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS9 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”10 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas”11 d. 18.30 val. “Bajaderė”12 d. 18.30 val. “Traviata”13 d. 18 val. “Requiem”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS9 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Chaosas”10 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę”11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasisteatras. “Maskaradas”12 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2”12 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies”13 d. 12 ir 14 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas”14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Sniego simfonija”JAUNIMO TEATRAS9 ir 10 d. 18 val. “Kovos klubas”11 d. 18 val. “Dėdė Vania”12 d. 18 val. “Kapinių klubas”13 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip”Salė 998 d. 18 val. Roko Poviliaus knygos “Dvivietis kūnas”ir Rosanos Lukauskaitės knygos “Meilės nerasi konservų dėžutėje” pristatymas12 d. 12 val. “Paika pelytė”13 d. 12 val. “Angelų pasakos”RUSŲ DRAMOS TEATRAS11 d. 18 val. “Tas, kuris gauna antausius”13 d. 12 val. “Morozko”13 d. 18 val. “Iš meilės man”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS8 d. 18.30 val. “J.Erlickas - vėl Mažajame teatre!”Neregėta programa9 d. 18.30 val. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”10 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)”12 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė12 d. 12 val. “Trys paršiukai”13 d. 12 val. “Princesė ir kiauliaganys”Mažoji salė12 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis”13 d. 14 val. “Baltos pasakos”KEISTUOLIŲ TEATRAS10 d. 19 val. “Švęsti kosmose ar tvarte”MENŲ SPAUSTUVĖ12 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė”RAGANIUKĖS TEATRAS12 d. 12 val. “Indėniukas Kikas”12 d. 16 val. “Pelenė”13 d. 12 val. “Batuotas katinas”“DOMINO” TEATRAS8 d. 19 val. “Striptizo ereliai”10 d. 19 val. “DNR kodas”12 d. 12 val. “Briedis Eugenijus”12 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”13 d. 19 val. “Žirklės”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA11 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing”12 d. 19 val. Maskvos teatrų aktoriai. “Dvigubu aromatu rožė”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS10 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė”12 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”13 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”13 d. 19 val. Rūtos salėje. “Švyturys”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS9 d. 18 val. “Čigonų baronas”10 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit”11 d. 18 val. “Madam Pompadur”12 d. 18 val. “Mieloji Čariti”13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur”

KAUNO KAMERINIS TEATRAS10 ir 11 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”12 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”13 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS11 d. 19 val. “Belgrado trilogija” (“Su NaujaisiaisMetais, Ana!”)KAUNO LĖLIŲ TEATRAS12 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Gulbė - karaliaus pati”13 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Meškiuko gimtadienis”KAUNO TEATRO KLUBAS10 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”11 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS8 d. 18 val. Valstybinis jaunimo teatras. “Patriotai”9 d. 18 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing”10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”11 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”12 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiupirmyn”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS11 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo”13 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI10 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramosteatras. “Iš miglos išniro angelas”12 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Lietuvos nacionalinisdramos teatras. “Katedra”13 d. 12 val. Teatro salėje. Jaunimo teatras “Be durų”. “Atsikrausto kiaulė”14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Idioteatras”.“Boeing Boeing”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS12 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”13 d. 12 val. “Labas, mažyli”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

8 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru”12 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”11 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė”12 d. 18 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”13 d. 12 val. “Sausio žibuoklės”13 d. 18 val. “Kova”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS8 d. 18 val. “Laisvi drugeliai”10 d. 18 val. “Bičai”11 d. 11 val. “Anė iš Žaliastogių”12 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”13 d. 12 val. “Katės namai”13 d. 17 val. “Kreicerio sonata”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS12 d. 18 val. Panevėžio styginių kvarteto jubiliejiniskoncertasBENDRUOMENIŲ RŪMAI8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ELEKTRĖNAIKULTŪROS CENTRAS9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?

Page 19: 2013 sausio 8 d

Orai 192013 01 08Lietuvos žinios

Ožiaragis 12 22 - 01 20Avinas. Sudėtingas laikotarpis,regis, traukiasi, todėl daugiaupastebite teigiamų dalykų. Da-

bar tik atsiraitokite rankoves ir po truputįskinkitės kelią į priekį!

Jautis. Bus daug įvairių pasiū-lymų. Tačiau priimdami spren-dimą rimčiau pasvarstykite,

nes kiekviena energinga veikla atims jėgų,o jų reikės šios savaitės pabaigoje.

Dvyniai. Ne taip stipriai spin-duliuosite energija, tačiau tailaikina. Neblogas metas susitik-

ti su naujais žmonėmis, galbūt užsimegsnaujos romantiškos pažintys.

Vėžys. Meilės srityje jausitėssutrikę, tačiau stenkitės darytiryžtingus sprendimus. Ramy-

bę ir džiaugsmą rasite savo senoje veikloje.Tačiau nebūkite vienas.

Liūtas. Norėsis ko nors naujo,dar nepatirto. Būsite kupininaujų idėjų, kurios įkvėps ap-

linkinius. Tačiau pernelyg didelis entuziaz-mas gali jus išvarginti. Pirma pamatuokite,paskui kirpkite.

Mergelė. Jaučiatės užguiti ru-tinos, bet labai lengva to at-sikratyti. Vietoj įprastos veik-

los rinkitės poilsį su draugais, važiuokite įtrumpą ekskursiją.

Svarstyklės. Trykšite energija,ir viskas, ko tik imsitės, seksis.Romantiniuose reikaluose le-

dai taip pat pajudės. Venkite konfliktiniųsituacijų darbe.

Skorpionas. Darbų vis dau-gės, todėl norėsis viską nu-veikti iš karto. Tačiau perne-

lyg didelis skubėjimas kels bereikalingąįtampą tarp kolegų ir vadovų.

Šaulys. Imkitės veiklos, kurijums labiausiai patinka, nesšiandien kiti dalykai nesiseks.

Jei jaučiate, kad turite pernelyg daug blo-gos energijos - nueikite į sporto klubą.

Ožiaragis. Kai kuriose situaci-jose teks prisiminti savo verty-bes. Būsite karštakošiai, steng-

sitės ginti savo įsitikinimus. Tačiau kartaisreikia išklausyti abi puses.

Vandenis. Diena bus kupinaemocijų. Todėl priimti svarbiųsprendimų neverta. Tikėtinos

romantiškos pažintys, kurios ilgai netruks.Atsargiai vairuokite.

Žuvys. Iki šiol į daug ką žvel-gėte nerimtai, todėl teks nu-tūpti ant žemės. Priimsite la-

bai svarbius sprendimus, kurie turės įtakosjums ir jūsų artimiesiems.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:40leidžiasi 16:11dienos ilgumas 7:31

MĖNULISPenktąją delčiosdieną Mėnulis teka 3:25, leidžiasi 12:19

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+16

-2

-4 -8

-4 -9

-4

-5 -10

-5 -10

-9

-6

Lisabona

+19Malaga

+13Madridas

+17Alžyras

+18Tunisas

+6

Atėnai+9

Larnaka

+2Stambulas

+17Barselona

+8Bordo

+11Dublinas

+5Paryžius

+9Londonas

+13 Nica

+14Roma

+10Dubrovnikas

-1Sofija

-1Bukareštas

Varna

-8Maskva

+1 Helsinkis

-5Kijevas

+5Berlynas

+2

Kopenhaga+7

Stokholmas

0

Oslas

+8Amsterdamas

+6Miunchenas

+3Praha

-5Vilnius

-1Talinas

-2Ryga

-7

Minskas

-4Sankt Peterburgas

Bratislava

-2Varšuva

0Viena

+1Budapeštas

Pilnatis I 26

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota, snigs,pajūryje - lis. Temperatūranaktį 1-7 laipsniai šalčio,dieną 0-3 laipsniai šalčio,pajūryje 3 laipsniai šilumos.

8-oji metų diena. Sausio aštuntoji, antradienis,antroji 2-osios metų savaitės diena, iki Naujųjųmetų lieka 357 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Gintė, Severinas, Teofilius, Vilintas.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia I 04

Jaunatis I 12

PriešpilnisI 19

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį ar žodžius

ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų

teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki penktadienio 15 valandos.

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime sausio 21 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu [email protected] arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.Laimėtojai renkami iš visų per savaitę

atsiųstų kryžiažodžių.

Sausio 7 d. sudoku sprendimas.

Page 20: 2013 sausio 8 d

2013 01 08Lietuvos žinios20 Margumynai

Garsiam prancūzų aktoriui Gerard’ui Depardieu, kuris gavo Rusijos pilietybę, Saranske per susitikimą su Mordovijosvaldžia buvo pasiūlyta tapti šios federacinės Rusijos respublikoskultūros ministru.

“G.Depardieu buvo pasiūlytas kul-tūros ministro postas, tačiau aktoriusšio pasiūlymo atsisakė. Jis teigė, kad yrapasaulio kultūros ministras”, - pasako-jo valstybinio kino fondo “Gosfilm-fond” vadovas Nikolajus Borodačiovas.

Prancūzų aktorius į Mordoviją bu-vo nuvykęs “Gosfilmofond” vadovo,kuris yra kilęs iš šios respublikos, kvie-timu. Pasak N.Borodačiovo, G.De-pardieu ministru buvo pasiūlyta taptiper operos ir baleto teatro salėje vy-kusį susitikimą su Mordovijos vado-vais ir kultūros veikėjais. “Jam viskaslabai patiko”, - sakė N.Borodačiovas.

Mordovijos sostinės Saransko orouoste G.Depardieu buvo pasitiktassu liaudies dainomis ir blynais. Tenpat aktorius pademonstravo savonaują Rusijos Federacijos piliečio

pasą. Mordovijos lyderis VladimirasVolkovas pasiūlė G.Depardieu apsi-gyventi Mordovijoje ir išsirinkti bu-

tą ar vietą namui. Be to, pareigūnaiaktoriui įteikė simbolinį “mordviopasą”, o miestiečiai - du kačiukus.•

Europos Taryba paskelbė, kad ge-riausiu 2013 metų muziejumi buslaikomas vos prieš pusantrų metųLiverpulyje neįprastos architektū-ros pastate atidarytas muziejus.

Nors Liverpulio muziejus paly-ginti neseniai įkurtas, miesto istori-

jai skirta jo ekspozicija pripažintageriausia, nes ji įdomi tiek vaikams,tiek suaugusiesiems, “pasitarnaujavisuomenės dialogui”, be to, “de-monstruoja pavyzdinį požiūrį įžmogaus teises”.

Nuo 2011 metų liepos, kai šismuziejus buvo atidarytas, jį aplan-

kė jau daugiau kaip milijonas žmo-nių. Tai pats didžiausias pasauliomuziejus, skirtas provincijos mies-tui, taip pat didžiausias nacionali-nis muziejus Jungtinėje Karalystė-je tarp pastatytų per pastaruosius100 metų. Jo ekspozicijoje - 6000eksponatų, kurie atskleidžia Li-verpulio, kaip vieno svarbiausiųpasaulio uostų, ankstyvąją istori-ją ir miesto reikšmę visos šaliesgyvenime.

Ypatinga vieta muziejuje skirtagrupei “The Beatles”, kuri susibū-rė Liverpulyje. Lankytojai gali pa-matyti sceną, kurioje Johnas Len-nonas ir Paulas McCartney pirmąkartą grojo kartu.

Europos Tarybos ir Europos mu-ziejų forumo prizas muziejams tei-kiamas kasmet nuo 1977 metų. Pa-prastai geriausiais pripažįstamimuziejai, mokantys įdomiai atskleis-ti Europos kultūrinį palikimą.•

Geriausias Europos muziejus

Europeanmuseumforum.info, “Interfax-BNS”, Lenta.ru, APF-BNS, WENN-BNS, LŽ

G.Depardieu sulaukė netikėtų pasiūlymų iš Mordovijos.“Lyon and Turnbull” ir Reuters/Scanpix nuotraukos

Liverpulio muziejus - vienas lankomiausių provincijoje.

Įsimylėjęs turkmėnas

Jaunuolis Amudarjos upe bandė pasiekti mylimąją.

Mokslininkai ir televizijos operatoriai nufilmavo itin retaimatomą apie aštuonių metrų ilgio kalmarą, plaukiojantį Ramiojo vandenyno gelmėse.

Japonijos nacionalinio mokslomuziejaus komandai, bendradar-biaujant su Japonijos visuomeniniutransliuotoju NHK ir JAV televizija“Discovery Channel”, pavyko pir-mąkart nufilmuoti šį gelmių gyven-toją jo įprastoje buveinėje. Tyrėjai,naudodami povandeninį aparatą,pastebėjo šį kalmarą liepos mėnesį630 metrų gelmėje, už maždaug 15kilometrų į rytus nuo Čičio salos Ra-miojo vandenyno šiaurinėje dalyje.Povandeninis aparatas su trijų žmo-nių įgula, kurios vienas narių buvomokslo muziejaus darbuotojas Tsu-nemi Kubodera, plaukė paskui mil-

žinišką galvakojį iki 900 metrų gylio,kol šis dingo vandenyno gelmėje.

Japonijos televizija NHK parodėjuodoje gelmėje nufilmuotą sidab-ro spalvos gyvūną didžiulėmis juo-domis akimis, plaukiantį prieš sro-vę ir laikantį savo čiuptuvais jaukuipanaudotą kalmarą. “Šis gyvūnasbuvo apie trijų metrų ilgio, tačiauturėjo būti maždaug aštuonių met-rų, nes jis neturėjo dviejų ilgųjųčiuptuvų”, - sakė T.Kubodera. Ty-rėjas nurodė, kad tai pirmas atvejis,kai šios rūšies kalmaras nufilmuo-tas savo natūralioje aplinkoje - van-denyno gelmėse, kuriose mažai de-guonies.

Milžiniškas kalmaras architeutis,vadinamas viena paskutinių vande-nyno paslapčių, gyvena žmonėmssunkiai pasiekiamoje ir mažai išty-rinėtoje aplinkoje.•

Milžiniškas kalmaras neturėjo dviejų čiuptuvų.

Milžiniškas kalmaras

Edinburgo aukcionas “Lyon andTurnbull” ketina parduoti XVIIamžiaus pabaigoje Anglijoje išleistą ir Aristoteliui priskirtąsekso vadovą, kurį anuometbuvo uždrausta pardavinėti.

Sekso vadovas su Aristoteliu turimažai ką bendra - visai neaišku, ko-dėl knygoje nurodytas jo vardas.Matyt, sekso vadovo sudarytojai ti-kėjo, kad Aristotelio vardas suteiksknygai didelę vertę. Ką tik išleistasvadovas iškart buvo uždraustas, o jodraudimas Anglijoje baigėsi tik 1961metais. Edinburgo aukciono “Lyonand Turnbull” atstovai tikina, kadpradinė XVII amžiuje išleisto sek-so vadovo kaina - 400 svarų.

Pasak aukciono retų leidinių eks-pertės Cathy Marsden, knygoje nė-ra nieko tokio, kas dabartiniais lai-kais būtų laikoma purvinu dalykumūsų visuomenėje. “Knyga links-ma. Joje dalijami patarimai, ką da-ryti tėvams, jeigu kūdikis gimtų la-bai plaukuotas, arba užsimenama,kad suaugę dvyniai buvo tėvų nuo-dėmių rezultatas. Sekso vadove

taip pat yra įdomių ištraukų, ku-riose pateikiama XVII amžiaus sek-so samprata. Knygoje pabrėžiama,kad moteriai, norinčiai pastoti, rei-kia mėgautis lytiniu aktu. Tai reiš-kia, kad ir vyrai, ir moterys turėtų

mėgautis seksu”, - sakė C.Marsden.Vadove taip pat yra įvairių patari-mų dėl gimdymo. Jame rašoma, kad“pribuvėjos profesija yra būtina irgarbinga, nes pribuvėjos - gamtospagalbininkės”.•

Aristoteliui priskiriamame sekso vadove dalijami patarimai dėl gimdymo ir lytinių santykių.

Sekso vadovas

Pasiūlymai G.DepardieuUzbekistano pasieniečiai sulaikė turkmėną, kuris kirtoAmudarjos upę Uzbekistano ir Afganistano pasienyje, nesnorėjo pamatyti savo mylimąją.

19 metų jaunuolis Abdulnazarassusipažino su savo mylimąja Salo-mat, kai supainiojęs telefono nu-merį netyčia jai paskambino. Apiemetus įsimylėjėliai bendravo telefonu,tačiau Abdulnazaras norėjo pamatytisavo širdies draugę, todėl nusprendėvykti į Uzbekistaną. 19 metų jaunuo-lis - etninis turkmėnas. Jis gyvena Af-ganistano pasienyje esančiame Bal-cho regione.

Abdulnazaras nežinojo, į ką kreip-tis dėl Uzbekistano vizos, todėlnusprendė į medvilnės šalį patekti

paprasčiausiu būdu - kirsdamas upę.“Plaukiau upe. Uzbekistano pusėjeAmudarjos krantai buvo apaugę veš-liais krūmais. Klajojau per krūmy-nus pusę dienos ir, kai suradau ke-lią, mane sulaikė pasieniečiai. Jiepaėmė iš manęs telefoną ir paskam-bino mylimajai bei jos mamai”, -pasakojo jaunuolis.

Įsimylėjęs turkmėnas, mylimojiuzbekė ir jos motina atsidūrė pro-kuroro kabinete. Čia vyko jų ap-klausa. “Prokuroras buvo gerasžmogus. Jis juokėsi, klausėsi manoistorijos ir leido man kelias valan-das pasisvečiuoti mylimosios Salo-mat namuose”, - sakė turkmėnas.Vėliau Abdulnazaras grįžo į Afga-nistaną. Jis planuoja legaliai sugrįž-ti pas mylimąją ir ją vesti.•