Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

11

1990 m. A. Raudys dirbo prie monumento Monoukiano (tema„Raudonasis plakatas“), skir to Bezansono (Besancon) deportaci-jos muziejui.

1994 m. vël eksponavo skulptûras ið „Pasiprieðinimo“ serijos.1996 m. – paroda Paryþiaus „St. Charles de Rose“ galerijoje.1999 m. Prancûzijos Sarselio (Sarceller) meno centre surengto-

je autorinëje darbø parodoje eksponuota 12 skulptûrø ið A. Raudþio„Pasiprieðinimo“ serijos.

2000 m. savo paskutiniøjø metø kûrybà A. Raudys visuomeneipristatë Sarselio miesto dailës mokykloje. Tuo laiku jis jau brandinonaujà kûriniø serijà – „Iðsiverþimai“, prie kurios skulptorius dirbapastaruosius penkerius metus. Pats dailininkas ðio laikotarpiokûrybà priskiria simboliniam abstrakcionizmui, kuriam bûdingi irliaudies meno motyvai („kai dirbu, mano studijoje ant stalo nuolatatversti liaudies meno albumai...“).

2003 m. A. Raudys paraðë antràjá „Pasiprieðinimo“ manifestà,kuriame pasisakoma uþ profesionalumà mene (pirmasis – 1989 m.).

Kuria dailininkas ir pastaraisiais metais. 1995–2005 m. jo kûry-binëje studijoje gimë serija bronziniø skulptûrø Biblijos tema.

Nuo 1980 m. A. Raudys aktyviai dalyvauja visuomeniniø judëjimøveikloje. Nuolat sugráþta ir prie literatûros – kuria eilëraðèius ir,anot jo paties, uþsiima jø „samoizdatu“ (platinimu savo jëgomis).

1980 m. A. Raudys ásteigë „Vidinës raiðkos judëjimà“, kurisaktyviai veikë 1980–1985 m. „Jaunosios tapybos“ salone.

1983 m. paraðë „Lapkrièio 21-osios judëjimo“ atsiðaukimà.Minëtoje „Vakarinëje Palangoje“ 1997 m. iðspausdintoje publi-

kacijoje A. Lukauskaitë raðo, kad „Samogitas kuria instinktyviai.Ákvëpimas kyla ið jo vidinës þmogaus anatomijos paþinimo beiþmogiðkøjø formø pojûèio. Netgi kurdamas kûniðkàjà abstrakcijà,jis iðgauna þemiðkas linijas, kuriose visuomet juntama pirmapra-dë forma. Medþiagos sutelktumas, jos valdymas vienu metu jampadeda sukurti erdvæ, tam tikrà organizuotø apvalumø erdvinæ tuð-tumà, kitu atveju paties kûrinio formos prakalba joms bûdinga polë-kio harmonija. Vidiniø ir iðoriniø linijø paieðkoje natûroje ir kûniðkøelementø ritmo aiðkume vyksta meninë autoriaus meditacija. Jotalentui intensyvaus darbo dëka pavyksta surasti asmeninæ átiki-nanèià raiðkos formà. Samogitas niekada neieðko grynos abstrak-cijos. Jo skulptûros pilnos ramios harmonijos, yra itin tematiðkos.Kiekvienas jo kûrinys, atliktas medyje ar bronzoje, pasiekia skulp-tûriðkàjá poveiká ir yra iðbaigtai meno objektas, kuris puoðia ir pra-turtina erdvæ.

Samogitas visuomet iðbaigia formà, suapvalina linijas, paro-dydamas skulptûros tûrá, pavirðiø ir vidines detales. Archaiðkasmenas stipriai átakojo skulptoriø ir tai galima matyti jo ankstesniuo-se darbuose (akmeninëse galvutëse), kuriems bûdingas ekspresi-jos santûrumas, linijø glaustumas.

Skulptûra – Samogito siela ir oda. Joje tolimos vaikystës ir gim-tos þemës – Lietuvos – áspûdþiai. Susiraizgiusios ðaknys sujungiadaugiaamþius medþius á didþiules girias, kurios priglaudë jo vai-kystës þaidimus. Suþavëtas pamaldþiai jis þvelgdavo á debesis,kurie Lietuvoje plaukia ir grumiasi gigantiðkose kovose. Ðis vaikið-kas suvokimas – vis atsinaujinanèios kovos tarp prieðingø ele-mentø, kokie yra Þemë ir Dangus – labai simboliðkas. Þemë –þinojimo sritis su savo materialiomis organinëmis formomis, mo-tiniðka prieglobsèio vieta. Dangus – neþinomybë, koncepciniø, neap-

èiuopiamø formø vieta ir taip pat Tëvo sfera. Moteriðki ir Vyriðkipradai, kuriø formø sàjunga ið tikrøjø ámaþina Gyvenimà.“

Paskutiniuoju deðimtmeèiu A. Raudþio sukur tos skulptûrosgerokai skiriasi nuo tø, apie kurias raðo A. Lukauskaitë. Savo faktûrair iðraðkos formomis jos tapo gerokai grubesnës ir þemiðkos.

A. Raudþio kûriniø yra ásigijæ nemaþai uþsienio ðaliø muziejø irgalerijø, privaèiø kolekcininkø, daugiausia ið Skandinavijos ðaliø,Europos ir Amerikos: Austrijos, Didþiosios Britanijos, Ispanijos, Ita-lijos, JAV, Graikijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Olan-dijos, Prancûzijos, Rusijos, Vokietijos ir kt.

Skulptorius, kad ir daugelá metø gyvendamas sveèioje ðalyje(ðiuo metu Paryþiuje), ryðiø su Lietuva nenutraukë. Èia gyvena jogiminës, èia jis lankësi jau pirmaisiais metais po Lietuvos nepri-klausomybës atkûrimo. A. Raudys buvo kartu su savo tautieèiais irtomis dienomis, kai gynëme Parlamentà, tà tragiðkàjà naktá, kaiprie Lietuvos televizijos bokðto þuvo þmonës. 1991 m. jis dalyvavoKlaipëdoje vykusiame tarptautiniame granito skulptûrø simpoziu-me ir sukûrë paminklà „Tautinis pasiprieðinimas“, kuris papuoðëvienà ið Klaipëdos skverø prie H. Manto gatvës.

Palangiðkiai A. Raudá þino ne tik ið publikacijø savo kraðto spau-doje. Jiems jo vardà primena ir viena ið Palangos gatviø, pavadintaRaudþio kalno vardu. Ji yra Nemirsetoje, ten, kur dailininko protë-viø þemë. Beje, jis iki pat ðiol nëra uþmirðæs þemaièiø kalbos irlabai jà brangina.

2007 m. A. Raudys yra numatæs vël atvykti á Lietuvà. Ðá kartà jisplanuoja atsiveþti ir savo kûriniø. Á jø parodas visuomenæ Vilniuje,Kaune, ávairiuose Þemaitijos miestuose dailininkas yra numatæspakviesti 2007 m. vasarà. Planuoja jis lankytis, savo kûrybos tech-nikà pademonstruoti ir Palangoje veikianèiame Antano Monèio na-muose-muziejuje. Antanas Monèys ir Adomas Raudys buvo bièiu-liai, vienas kito kûrybà gerai þinojo. Mirus Antanui, Adomas tarsiprisiëmë atsakomybæ uþ jo kûrybos idëjø tæstinumà ir ne tik uþ tai.A. Monèys labai gerbë savo motinos kalbà, graþiai kalbëjo, raðëþemaitiðkai. A. Raudys – taip pat. Taigi du skulptoriai þemaièiai,kurie, kad ir deðimtis metø sveèiose ðalyse gyvenæ, kûræ, ten iðki-liais menininkai tapæ, savo gimtinës neuþmirðo.

ÞEMAIÈIØ DAILË UÞSIENYJE

A. S. Rraudþio skulptûra „Dvikova“

12 ÞEMAIÈIØ DAILË UÞSIENYJE

Ðiuos þodþius Pranas Gailius atsiuntë á Lietuvà prasidëjus joretrospektyvinës kûrybos parodos „Pranas: vaizdinës abstrakci-jos“ , kuri 2005 m. birþelio 22 d. – 2005 m. rugpjûèio 22 d. buvosurengta Vilniuje, Radvilø rûmuose, parengiamiesiems darbams.Parodà kuravo Lietuvos dailës muziejaus ðiuolaikinës grafikos rin-kinio tyrinëtoja, menotyrininkë Regina Urbonienë. Ði paroda buvopirmasis Prano Gailiaus kaip þmogaus ir kaip menininko sugráþi-mas á gimtinæ. Ið Lietuvos P. Gailius iðvyko bûdamas vos 16 metøamþiaus. Nuo to laiko á gimtinæ jis nebuvo në karto atvykæs.

Gimë dailininkas 1928 m. Maþeikiuose. Iðvykæs ið Lietuvos, kurálaikà gyveno Strasbûre. Ten jis pradëjo mokytis dailës. Menas trau-kë, todël P. Gailius nutarë savo tolimesná gyvenimà susieti su daile.

SUGRÁÞIMAI:PRANAS GAILIUS

„Að gráþtu be nieko – kaip iðvaþiavau. Að noriu tik apsika-binti. Esu iðauklëtas juodos lentos ir baltos kreidos. Neatva-þiuoju ieðkoti tëvynës, að atveþu tëvynæ – ásigërusià drëg-noje mano pirmøjø norø kempinëje. Að jums atveþu tai, kàesu praradæs – ið to, kaip ið mirusio grûdo, ir iðsiskleidëmano kûryba.

Artimøjø ilgesá, tëvynës troðkulá man numalðindavo ke-lionës á Amerikà, kur tarp iðeivijos lietuviø ir manæs uþsi-mezgë draugiðki ir kûrybingi santykiai. Man buvo gera bûtisu tais, kurie gyveno tuo paèiu tëvynës splinu.

Dabar að esu tokios nuotaikos, kokia apima skaitant Do-nelaièio „Metø“ pradþià: Jau saulelë vël atkopdama budinosvietà… Noriu iðgirsti plakant solo lietuviðkà ðirdá.“

Pranas Gailius. Paryþius, 2005 m. sausio 18 d.

1950 m. jis iðvyko studijuoti á Paryþiø. Èia P. Gailius buvo priimtasá tuo laiku garsëjanèio modernisto Fernardo Leþë (Fernand Leger)studijà. Artimai bendravo su Vytautu Kasiuliu. Jo paragintas mokë-si Prancûzijos Aukðtojoje nacionalinëje dailës mokykloje (EcoleNationale Superieure des Beaux-Arts).

Pirmàjà savo kûrybos personalinæ parodà surengë 1955 m. Pa-ryþiuje ir jos lankytojø buvo gerai ávertintas. Tuo metu savo meniniuslapyvardþiu jis pasirinko PRANÀ. Iki pat ðiol Prancûzijoje jis atpa-þástamas pagal ðá vardà. Savo darbus P. Gailius yra eksponavæsBerlyne, Èikagoje, Geteborge, Liuksemburge, Miunchene, Ðtutgar-te, Tokijuje, Þenevoje, daugelyje kitø pasaulio miestø.

D. Mukienës nuotraukoje – Pranas Gailius Maþeikiø muziejuje2005 m. rugsëjo 7 d. per savo retrospektyvinëskûrybos parodos atidarymà

D. Mukienës nuotraukose 2005 m. Vilniuje (kairëje) ir Maþeikiuose(deðinëje) surengtø Prano Gailiaus retrospektyviniø kûrybos parodøfrragmentai

GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS

SUGRÁÞIMAI:PRANAS GAILIUS

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

13 ÞEMAIÈIØ DAILË UÞSIENYJE

ávykiø. Jame, kaip ir parodos atidaryme Vilniuje, Radvilø rûmuose,dalyvavo ir pats dailininkas, gausus bûrys jo kûrybos gerbëjø. Ma-þeikiuose su menininku susitiko ir giminaièiai, artimieji, su kuriaispaskutiná kartà jis turëjo galimybæ bendrauti tik jaunystëje.

Maþeikiðkiams P. Gailius paþadëjo dar ne kartà sugráþti á savotëviðkæ ir èia surengti dar ne vienà kûrybos parodà.

PRANO GAILIAUS VAIZDINËSABSTRAKCIJOS MANIFESTAS

„Viskas abstrakèioje tapyboje yra plastika.Tai kam ieðkoti panaðumø?Net kai atpaþástami milijonus kartø vaizduoti pavidalai ásiter-

pia á mano kûrybà, að juos sutraiðkau, iðgryninu iki pirminiøformø, ir jie tampa plastiniais þenklais. Ar jums dar reikia sakyti,kad plastinës abstrakcijos galvosena neatspindi nei daiktø, neiveidø? Ir kaip tik dël to jie gimsta – ir daiktai, ir veidai, ir viskas,kas su jais susijæ: mintys, iðgyvenimai, jausmai.

Reikia prieðintis visiems realizmams, nes jie suubagina irákalina formas, uþsklendþia ir prislegia vaizduotæ, atima ið tapy-bos galimybæ jai ásilieti á architektûrà. Visos realistinës formosyra tik akiø dûmimas, apgaulingos referencijos.

Tapyba iðsiskyrë su literatûra praëjusio ðimtmeèio pradþiojeir jø keliai niekada nebesusikryþiuos.

Virte verdantys ðiø laikø vaizdiniai yra akli.Abstrakti tapyba – ne paprasta abëcëlë, o iðtisa galvosena.“

Vertingiausià jo kûrybos dalá sudaro lino raiþiniai, vëlesnio kûry-binio laikotarpio – vario raiþiniai, tapyba, lino raiþiniø knygos (jøyra sukûræs penkias).

Lietuvoje surengta Prano Gailiaus kûrybos paroda iðsamiai pri-statyta Lietuvos dailës muziejaus informaciniame interneto pusla-pyje (prieiga http://www.ldm.lt/Parodos/P_Gailiaus_paroda.htm).

Èia parodos kuratorë R. Urbonienë raðo, kad „Menininko ieðko-jimai já atvedë á abstrakèias tapybos, akvarelës, grafikos formas.Ciklai „Metamorfozës“, „Sielrankðluosèiai“, „Incablock“, „91-ojiDovydo psalmë“ – tai vitaliðki potëpiai drobëse, spalvoti grafikoslakðtai, miðri technika. Visas ðis kûrybos ávairumas, idëjos ir savi-ta stilistika ákûnijo lietuviðkos pasaulëjautos dvasià. (...) P. Gai-lius – vienas kûrybingiausiø lietuviø iðeivijos dailininkø, subren-dæs garsiojo Fernando Leþë pamokose ir bendroje Paryþiaus meni-nio gyvenimo aplinkoje, stiprus kûrybos savitumu, lietuviðkø ðak-nø átakoje surasta modernia raiðka.“

P. Gailiaus parodà Lietuvoje surengti padëjo Lietuvos ambasa-dorë prie UNESCO Ina Marèiulionytë, kultûros ataðë PrancûzijojeMëta Mikelaitienë, raðytojas Valdas Papievis.

Ið viso Radvilø rûmuose (Lietuvos dailës muziejaus padalinys)buvo eksponuojama 170 grafikos ir tapybos kûriniø. Keletas jø bu-vo pasiskolinta ið Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus(Kaunas), taèiau didþioji dalis atveþta ið Paryþiaus, kur dailininkasgyvena ir ðiuo metu.

Didelë dalis Vilniuje eksponuotø P. Gailiaus kûriniø vëliau buvorodoma Maþeikiø muziejuje 2005 m. rugsëjo 7 d. atidarytoje P. Gai-liaus kûriniø parodoje. Ðios parodos atidarymas buvo vienas iðsvarbiausiø Maþeikiø miesto 2005-øjø metø kultûrinio gyvenimo

Nuotraukose – Prano Gailiaus grafikos kûriniai (ið kairës): ið ciklo „Expression oblitéré“ (Iðraiðkos fiksavimas) XI; dailininko knyga „Lepsaume 91 de David“ (91-oji Dovydo psalmë). 1991 m.

14 ÐIUOLAIKINË DAILË

ALOYZAS STASIULEVIÈIUS

2006-ieji metai dailininkui Aloyzui Stasiulevièiui –jubiliejiniai. Ta proga Vilniuje, Lietuvos dailës muziejausRadvilø rûmuose (Vilniaus g. 22) 2006 m. lapkrièio 29 d.atidaryta retrospektyvinë jo kûrybos paroda „Vilniausvizijos“.

Aloyzas Stasiulevièius. „Visata“. Ið „Þvaigþdynø“ ciklo. 1999. Drobë,akrilas, koliaþas, 100x110

Aloyzo Stasiulevièiaus kûriniai. Virðuje – „Akløjø eisena“. PagalPieterá Brueghelá. Ið ciklo „D’apres“. 2002. Drobë, akrilas, koliaþas,85x105. Apaèioje – „Vilniaus barokas“. 1967. Drobë, akrilas,koliaþas, 90x100

Þiûrëdamas seniai tapytas savo drobes, pervertinau keliø deðimt-meèiø kûrybiná kelià – nuo impresionizmo iki konceptualizmo. Esu stip-riai atitolæs nuo pirmøjø paveikslø, tapytø ið gamtos. Juos tapiau impre-sionistine technika, naudodamas smulkius potëpius, paveikslo pavir-ðiø uþklodamas vibruojanèiomis faktûromis. Stengiausi atrasti savàjáðiaurietiðkà impresionizmà. Tapydamas panoraminius Vilniaus paveiks-lus, pradëjau naudoti platø potëpá, disonansiniø spalvø derinius, api-bendrintà pieðiná. Priartëjau prie ekspresionistinës tapybos. Vëliau im-presionistinës ir ekspresionistinës patirties nebeuþteko. Atradau kolia-þà – ant drobës klijavau laikraðèiø, afiðø, nuotraukø iðkarpas, ið folijosir ávairiø medþiagø gabalø formavau faktûras. Ðià naujà Lietuvoje tech-nikà padiktavo Vilniaus mûrai – daugelio kiemø ir namø sienos buvotarsi istorijos metraðtis, priraðytas èia gyvenusiø þmoniø þenklais. Taipatsirado paveikslø ciklas „Sienos“.

Vilniø ið karto atpaþinau kaip savo miestà. Studijavau jo istorijà,architektûrà. Iðtisas dienas praleisdavau ant Vilniaus kalvø. Paþinauðio miesto formø struktûrà, bokðtø vertikaliø didybæ, ritmikà, sudëtingostogø audinio groþá. Vilnius man tapo tautos istorijos, kultûros ir þmo-gaus likimo simboliu. Ëmiau suvokti já kaip aukðèiausià Lietuvos vals-tybingumo iðraiðkà, tautos laisvës siekiø, mûsø kanèiø, nelaisvës irsukilimø, pasiprieðinimo áprasminimà. Istorijos pëdsakus, jos drama-tizmà jutau kiekviename þingsnyje, didþiøjø stiliø, baþnyèiø ir namø,bokðtø ir arkø, gatviø ir aikðèiø sandûrose. Istorijos, áraðytos miestosienose, paþinimas tapo svarbia medþiaga mano kûrybiniams ieðkoji-mams.

Laikui bëgant susidomëjau dangaus peizaþais, þvaigþdynais. Studi-javau þvaigþdynø konfigûracijas, jø mitologijà... Paveiksluose þvaigþ-dynø iðsidëstymo ritmà sugretinau su miesto struktûrø ritmu, ieðkaujungties tarp þemës ir dangaus (tarp sacrum ir profanum).

Jau deðimtmetá kuriu paveikslø ciklà „Kristaus kanèios istorija“. Perdabarties þmogaus patir tá ir iðgyvenimus, ne iliustruodamas, o inter-pretuodamas siekiu papasakoti visiems þinomà Kristaus istorijà. Mantai ir bandymas gráþti prie literatûros, siuþeto plastiniame mene.

Cikle „D‘apre“ (pranc. – pagal) vystau konceptualøjá kûrybos meto-dà. Remiuosi Marko Ðagalo (Marc Chagall), Heronimo Boðo (Hierony-mus Bosch) motyvais. Ðio ciklo darbuose atsirado ironijos, grotesko.Tai apibendrinti dabarties vaizdai, iðreiðkiantys mûsø dienø þmogaus irvisuomenës gyvenimà.

Esu kûrybiniame kelyje, besitæsianèiame tarp atradimø ir praradi-mø, tarp neigimo ir pripaþinimo. Savo kûryboje naudoju praeities plas-tikos klodus, domiuosi avangardinio meno ieðkojimais.

KELYJEKELYJE

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

15 ÐIUOLAIKINË DAILË

Aloyzas Stasiulevièius. 1980 m. Bernardo Aleknavièiaus nuotrauka

„Mes gimstame turëdami savo misijà. Manau, kadmenininko misija yra ne vien reikðti save, savo laikà,bet pirmiausia skleisti harmonijà, liudyti pasauliovienovæ.“

Aloyzas Stasiulevièius

Aloyzo Stasiulevièiaus kûriniai (ið kairës): „Kariatidës“. 2001. Drobë, akrilas, koliaþas, 86x105; „Vilniaus universiteto rûmai“. 1979. Drobë, akrilas,koliaþas, 88x130

TAPYTOJO ALOYZO STASIULEVIÈIAUSBIOGRAFIJOS FRAGMENTAI

1931 m. birþelio 2 d. gimë Ariogaloje (Raseiniø r.).1939 m. pradëjo lankyti Salantø pradinæ mokyklà (Plungës r.).1950 m. baigë Këdainiø berniukø gimnazijà.1950–1956 m. studijavo tapybà Lietuvos valstybiniame dailës

institute (dabar Vilniaus dailës akademija).1956–1957 m. dëstë pieðimà, akvarelæ Telðiø taikomosios dailës

mokykloje (dabar Vilniaus dailës akademijos Telðiø dailës fakulte-tas).

1960 m. priimtas á Lietuvos dailininkø sàjungà.1960–1976 m. dëstë pieðimà ir tapybà Vilniaus M. K. Èiurlionio

vidurinëje menø mokykloje.1974–1981 m. Lietuvos dailininkø sàjungos valdybos narys, Ta-

pytojø sekcijos biuro pirmininkas.1976–1979 m. dëstë tapybà Lietuvos valstybiniame dailës institute.Nuo 1979 m. atsidëjo kûrybiniam darbui

APDOVANOJIMAI

1978 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio meno veikëjo gar-bës vardas, IV Baltijos ðaliø tapybos trienalëje paskir ta Lietuvosdailininkø sàjungos premija.

1982 m. tapo IV tarptautinës realistinës tapybos trienalës Sofijojelaureatu.

2002 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybës menopremija.

DAILININKO KÛRINIØ YRA ÁSIGIJÆÐIE MUZIEJAI:

LietuvojeLietuvos dailës muziejus (Vilnius), Nacionalinis M. K. Èiurlionio

dailës muziejus (Kaunas), Ðiauliø „Auðros“ muziejus, Þemaièiø dai-lës muziejus (Plungë), Þemaièiø muziejus „Alka“ (Telðiai), Këdainiø

kraðto muziejus, Maþosios Lietuvos istorijos muziejus (Klaipëda),Vinco Mykolaièio-Putino memorialinis butas-muziejus (Vilnius).

Kitose ðalyseValstybinë Tretjakovo galerija (Maskva), Dr. P. Liudvigo tarptau-

tinio meno forumas (Aachenas, Vokietija), Latvijos valstybinis dai-lës muziejus (Ryga), Valstybinë dailës galerija (Lvovas, Ukraina),Sharjah meno muziejus (Jungtiniai Arabø Emyratai), Jane VoorheesZimmerli dailës muziejus, (Nonkonformistinio Sovietø Sàjungosmeno kolekcija; Nju Dþersis, JAV).

16 ÐIUOLAIKINË DAILË

TEKSTILË IRMETALOPLASTIKA –po vienu stogu

PARENGË DANGUOLË ÞELVYTË

Pastaraisiais metais Þemaitijos kultûriniame gyve-nime ypaè aktyviai dalyvauja Telðiuose gyvenanti dai-lininkø Zitos ir Romualdo Inèirauskø ðeima. Be ðiø þmo-niø neapsieina daþnas Þemaitijos menininkø inicijuoja-tas projektas. Juos gali pamatyti ir kituose Lietuvosregionuose organizuojamuose dailininkø pleneruose,kûrybinëse stovyklose, grupinëse menininkø kûrybosparodose, taip pat ir autorinëse. R. Inèirauskas – jaudaugelá metø Þemaitijoje rengiamø medalininkø stovyklødalyvis. Z. Ir R. Inèirauskai yra ir vieni ið atviriausiøpasauliui menininkø. Jø kûryba plaèiai pristatoma dau-

Zita InèirauskienëZita Inèirauskienë – tekstilininkë ir kaligrafijos specialistë. Gimë ji 1951 m. Gruz-

dþiuose (Ðiauliø r.). 1972 m. baigë Telðiø taikomosios dailës technikumà. Vëliau(1983 m.) – Vilniaus dailës institutà. 1979 m. pradëjo dirbti dëstytoja Telðiø aukðtes-niojoje taikomosios dailës mokykloje, o 1998 m. – Vilniaus dailës akademijos Telðiødailës fakultete. Ji – docentë.

Nuo 2001 m. Z. Inèirauskienë – Lietuvos dailininkø sàjungos narë. Tais paèiaismetais Kaune surengtoje tarptautinë tekstilës parodoje jos kartu su vyru R. Inèiraus-ku sukurtas darbas „Minkðtas pasaulis“ apdovanotas specialiu prizu, o tame paèia-me mieste vykusioje respublikinëje krikðèioniðko meno parodoje „Gyvenimo ðaltinis“Z. Inèirauskienei paskirta I premija.

Dailininkë yra surengusi nemaþai autoriniø kûrybos parodø Telðiuose ir Ðiauliuo-se, aktyviai dalyvauja grupinëse tekstilës ir kaligrafijos meno darbø parodose, rengia-mose Letuvoje ir uþsienyje, dailininkø seminaruose.

Bene daþniausiai su jos kûryba pastaraisiais metais turëjo galimybæ susipaþintiÞemaitijos regiono meno gerbëjai. Gana daþnai ji savo kûrybà eksponuoja ir Klaipë-doje, Kaune, Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose.

Nuotraukose (ið kairës): „Millennium“. 2000 m. Kaligrafija tekstilëje,aplikacija. 140x37 (dail. Z. Inèirauskienë); „Sinajaus kalnas“.2004 m. Bronza, aliuminis. 151x59x59 (dail. R. Inèirauskas)

gelyje Lietuvos interneto informaciniø kultûros leidiniø,tarp jø ir Lietuvos dailës muziejaus virtualioje ekspozici-joje „Lietuvos taikomoji dekoratyvinë dailë“ www.tdaile.lt.

Nuotraukoje – Zita Inèirauskienë

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

17 ÐIUOLAIKINË DAILË

Romualdas Inèirauskas

Dailininkës Zitos Inèirauskienës kûriniai: ið ciklo „Lietuvos raðytojai“ „Tumas Vaiþgantas“ (fragmentas). Kaligrafija ir atspaudai tekstilëje,aplikacija. 170x40; tarptautinio tapybos plenero „Èiurlionis ir Þemaitija“ vëliava. 2000 m. Kaligrafija, atspaudai tekstilëje, aplikacija. 120x55;„Pradþios knyga“. 2001 m. (bendraautorius Romualdas Inèirauskas). Medvilnë, sintetika, plienas, kaligrafija, aplikacija. Autorinë technika.102x40x60

Nuotraukose: R. Inèirauskas ir jo kûrinys „Mini Edenas I“. 1996 m. Bronza, aliuminis, marmuras;projekto „TELZ“ parodos, veikusios Þemaièiø muziejuje „Alka“ 2005 m., fragmentas – „Negyvojijûra“. 2004 m. Bronza, ketus, emalis ir kt. 175x75x32.

(Nukelta á 16 p.)

Jis – aukðtaitis. Gimë 1950 m. Anykðèiuose. Dailës pradþiamokslá skaitë Telðiø taikomo-sios dailës technikume, kurá baigë 1974 m. Po to meniná metalo apdirbimà studijavo Estijosvalstybiniame dailës institute Taline. 1979 m. baigæs studijas, pradëjo dirbti dëstytoju Telðiøaukðtesniojoje taikomosios dailës mokykloje (ðias pareigas ëjo iki 2001 m.). Nuo 1986 m. –Lietuvos dailininkø sàjungos narys. Yra ir Tarptautinës medalininkø federacijos narys. 1998 m.pradëjo dëstytojauti Vilniaus dailës akademijos Telðiø dailës fakultete. Jis, kaip ir jo þmo-na, – ðio fakulteto docentas. Parodose R. Inèirauskas pradëjo dalyvauti 1979 m. Ið viso jokûriniai jau buvo eksponuojami beveik 200 parodø. Ðio menininko kûriniø yra ásigijæ nema-þai muziejø, kolekcininkø ið Lietuvos, Austrijos, Didþiosios Britanijos, Italijos, Izraelio, Japo-nijos, JAV, Ðvedijos, Vokietijos ir kitur. Yra sukûræs visuomeninës paskirties darbø ið meta-lo, kurie greitai tapo svarbiais Telðiø miesto dekoratyviniais akcentais (paukðèiø pavidaloinformacijos stulpø virðûnës-vëtrungës (1987 m.), meðkos skulptûra ir laikrodþiai „Laikro-dþio bokðte“ Turgaus aikðtëje (1992 m.) ir kt.

Labiausiai R. Inèirauskà garsina jo metalo plastikos kûriniai. Ádomûs ir jo tapybos darbai.Pirmøjø apdovanojimø sulaukta dar 1984 m. Tada Pabaltijo jaunøjø kûrybos trienalëje Rygo-je jis buvo apdovanotas Latvijos architektø sàjungos premija. Daugiausia apdovanojimøpelnyta dalyvaujant ávairiose medaliø kûrëjø parodose, bienalese, konkursuose: 1988 m. –III premija medalio Kristijonui Donelaièiui konkurse, 1989 m. – II premija medalio PauliuiGalaunei konkurse ir Kremnico miesto premija tarptautinëje medaliø kvadrienalëje Kremni-ce (Èekoslovakija). Be to, tais metais jis tapo ir antrosios Baltijos medaliø trienalës laureatu.Juo jis buvo pripaþintas taip pat ir treèiojoje (1995 m.) bei ketvir tojoje (1998 m.) trienalëje.1992 m. apdovanotas I premija medalio Èijunei Sugiharai konkurse. R. Inèirauskas pripaþin-tas treèiosios ir penktosios (1997 m.) respublikinës medaliø trienalës laureatu.

2003 m. dailininkui buvo paskirta Lietuvos Respublikos kultûros ministerijos stipendijaprojekto „Reljefinës-skulptûrinës metalo plastikos kûrimas, áprasminant lietuviø-þemaièiøir þydø bendros gyvensenos pozityviàsias ver tybes, analizuojant judaistinës ir krikðèionið-kos pasaulëjautos tapatumus“ vykdymui 2003–2004 m. Ágyvendinant ðá projektà, sukurtaitin reikðmingø darbø. 2005 m. gruodþio 2 d. Telðiuose, Þemaièiø muziejuje „Alka“, visuo-menei buvo pristatyta Lietuvos dailininkø sàjungos iðleista knyga „Romualdas Inèirauskas“(serija „Lietuviø dailininkai“). Knygos pristatymo proga muziejuje surengta R. Inèirauskokûrybos paroda „Procesas nuo idëjos iki...“ Joje buvo eksponuojami ir dailininko pieðiniai,fotografijos, kiti darbai – parodos lankytojams bandyta atskleisti dailininko kûrybos vir tuvæ.

18

R. Inèirauskas. „Amþinoji diskusija“. 2003 m.R. Inèirauskas. Medalis „Telðiø Jaðivai“. 2002 m. Bronza,autentiðka plyta, emalis. 27x14x8

ÐIUOLAIKINË DAILË

(Atkelta ið 15 p.)

Nuotraukose – R. Inèirausko kûriniai.Deðinëje „Elizaras Gordonas“, 2003 m.kairëje – „Ðabas“, 2004 m.Nuotraukos D. Mukienës ir ið Z., R. Inèirauskø archyvo

Ypaè reikðmingi ir aukðtai vertinami pastaraisiais metais daili-ninko sukurti darbai þydø tautos tragedijos tema. Ðie kûriniai 2005 m.pradþioje eksponuoti Þemaièiø muziejuje „Alka“, o 2005 m. kovo23 – balandþio 17 d. Klaipëdos parodø rûmuose veikë jo kûrybinioprojekto „TELZ“, skir to þydø bendruomenës Telðiuose atminimui,pristatymas-paroda. Vëliau ðio projekto parodos vyko Vilniuje, ga-lerijoje „Akademija“, Ðiauliø universiteto galerijoje, liepos–rugpjûèiomënesiais – Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus Toleranci-jos centre, kur eksponuota 20 skulptûriniø kompozicijø ið raudonøplytø, bronzos, aliuminio bei emalës. 2005 m. pabaigoje Z. ir R.Inèirauskai lankësi Tel Avive, kur treèià kartà vyko tarptautinis dai-lininkø medalininkø konkursas, kurá organizuoja Izraelio medaliomeno asociacija ir Tel Avive veikianti „Basis school of Sculpture“.2002 m. ðio konkurso tema buvo „Animus. Spiritus. Violin“.R. Inèirauskas jame apdovanotas specialiu prizu. 2005 m. konkur-se, kuris buvo skirtas danø raðytojo Hanso Christiano Anderseno200 metø jubiliejui, dalyvavo medalio meno meistrai ið daugeliopasaulio ðaliø. R. Inèirauskas ðá kar tà pelnë konkurso pagrindináprizà – uþ medalá, sukur tà pasakos „Nauji karaliaus drabuþiai“motyvais. Tel Avive, „Basis school of Sculpture“ mokykloje, Zita irRomualdas Inèirauskai vedë seminarà studentams, kurio metu klau-sytojus supaþindino su savo kûryba, papasakojo apie Þemaitijà,

Telðius, parodë vaizdajuostæ, kur áraðyti jø kûriniai.Menotyrininkë Jurgita Ludavièienë yra paþymëjusi, kad „Romu-

aldas Inèirauskas – vienas ryðkiausiø Lietuvoje taikomosios dai-lës (meninio metalo apdirbimo) srityje dirbanèiø menininkø. Ðioautoriaus kûrybinë veikla gausiausiai atsispindi metalo plastikos,

medalininkystës bei skulptûros plotmëse. Melalas – komplikuotair ávairialypë medþiaga, savaime reikalaujanti gero amato, techno-logijos þinojimo ir savito meninio màstymo. R. Inèirauskas savokûriniuose tarsi sulydo konstruktyvius, grieþtus kompozicinius prin-cipus su savitai traktuojamomis biblinëmis, istorinëmis, kultûrinë-mis, ekologinëmis temomis, pasirinktà temos aspektà perteikda-mas intuityviai, fragmentiðkai, bet kar tu ir tiksliai, grieþtai stilizuo-damas kûriniuose vaizduojamus objektus.

R. Inèirausko medaliai tarsi balansuoja tarp vaizduojamosios irtaikomosius dailës: viena vertus, tai tarsi „paveikslai ið metalo“,apgyvendinti savitai transformuotø, dràsiai stilizuotø figûrø, o iðkitos pusës – bûdami apibrëþtos paskir ties, jie talpina savyje infor-matyvøjá ir grafiná – skriptualiná lygmenis. (...)

Dailininkas daug dirba ir taikomosios metalo plastikos srityje,kurdamas dizaineriðkus interjero akcentus – laikrodþius, ðviestu-vus, etc., kuriuose funkcionalumas derinamas su dekoratyvumu,þaismingumu, atskleidþiant netikëtà ir þavø proziðkø interjero frag-mentø aspektà. Ðie apibrëþtos funkcijos sàlygojami daiktai neápras-tos menininko traktuotës dëka gali tapti ir savarankiðkais meno kûri-niais. (...) R. Inèirauskas – menininkas, neapsiribojantis viena menoðaka ir netalpinantis savæs á meno morfologijos rëmus; jis laisvaivaldo tiek interjero, tiek eksterjero erdvæ, funkcionalumà derinda-mas su dekoratyvumu, plastikos grieþtumà ir konstruktyvumà – sulaisvomis pasirinktø temø interpretacijomis. Savita objektø stilizaci-

ja, puikus metalo technologijø iðmanymas, rimtas, atsakingas ir drau-ge þaismingas poþiûris á kûrinius – medalius, laikrodþius ar paveiks-lus – suformuoja neabejotina menine kokybe pasiþymintá rezultatà.“1

1 Citata ið interneto leidinio „Lietuvos taikomoji dekoratyvinë dailë“ www.tdaile.lt

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

19ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

2006 m. spalio 28 d. Papilëje (Akmenës r.) graþiai paminëtosSimono Daukanto 213-osios gimimo metinës ir jo vardu pavadintoPapilëje veikianèio memorialinio muziejaus ákûrimo dvideðimtiesmetø jubiliejus. Ðventë prasidëjo prie paminklo tautos þadintojui,ðvietëjui S. Daukantui, kuris pastatytas uþ Lietuvos mokytojø su-rinktas lëðas 1930 m. (skulptorius Vincas Grybas). Po to ant aukð-to Papilës piliakalnio esanèiose Papilës kapinëse aplankyta S. Dau-kanto amþinojo poilsio vieta. Piliakalnio papëdëje, kur neseniai

pradëtas kurti S. Daukanto àþuolynas, ðventës dalyviai pasodinoàþuoliukà. Visiems iðkilmiø dalyviams susirinkus á miestelio kul-tûros ir laisvalaikio centrà, klausytasi praneðimø, sveikinimø. Te-ma „Simono Daukanto dorovinis pasaulis“ kalbëjo dr. Jonas Bal-èius, o dr. Vacys Balèius analizavo, ar reikia Simono Daukantoidëjø ðiandien. Simono Daukanto muziejaus Papilëje ákûrëjas, þur-nalistas, kraðtotyrininkas Leopoldas Rozga perskaitë praneðimàtema „Sugráþimai á Daukanto rudená“, o monografijos „Papilë“ (lei-dykla „Versmë“) vyr. redaktorë Vida Girininkienë supaþindino suPapilës seniûnijai skirtu leidiniu. Pritar ta minèiai, kad vienos kny-gos Papilei neuþteks, reikës ir antros, ir treèios.

S.DAUKANTO

memorialiniammuziejui – 20JUOZAS VYÐNIAUSKAS

Kunigo I. Vaiðvilos statytas namas, kuriame 1861–1864 m. gyveno ir mirëS. Daukantas. Dabar èia veikia Simono Daukanto memorialinis muziejusNuotraukos autoriaus

S.DAUKANTO

memorialiniammuziejui – 20

Ið kairës: Simono Daukanto kapas; Papilës piliakalnio papëdëje sodinamas àþuoliukas; Simono Daukanto memorialinio muziejaus vedëja Danutë Veisienë

Konferencijoje kalbëjo ir bûrys kitø renginio dalyviø, taip pat irAkmenës savivaldybës meras Anicetas Lupeika, S. Daukanto me-morialinio muziejaus Papilëje vedëja Danutë Veisienë. Meras savoir savivaldybës vardu paþadëjo negailëti pinigø ðio muziejaus iðlai-kymui ir puoselëjimui, neseniai surasto akmenimis grásto tako,vedanèio ið muziejaus kiemo prie Ventos upës, restauravimui.

Akmenës rajonas ðiandien vienas ið nedaugelio Respublikoje,kuris neturi viso rajono istorijà visuomenei pristatanèio muziejaus.

Já pradëta steigti Senojoje Akmenëje. Vienas ið galimø variantø,kad Papilëje veikiantis S. Daukanto memorialinis muziejus ateityjetaps naujai kuriamo muziejaus filialu. Tokiai perspektyvai daugu-ma konferencijoje kalbëjusiø þmoniø nepritarë, sakë, kad reikiaiðlaikyti muziejaus savarankiðkumà.

Konferencijos metu platintame neseniai iðleistame lankstuke„Simono Daukanto muziejus Papilëje“ pateikta informacija ir apietai, kad ðiame miestelyje, kunigo Igno Vaiðvilos statytame name,S. Daukantas praleido paskutiniuosius ketverius savo gyvenimometus. Jo raðtai ir jo gyvenimas – pasiaukojimo savo tautai pavyz-dys, árodantis, kiek daug savo kraðtui gali nuveikti vienas þmogus.

20

NUSILENKIMAS

POETUIPARENGË ALBINAS MINGËLA

DAINININKAS

DANIELIUS SADAUSKAS

LITERATÛRA IR MUZIKA

„Tai, kà darë ir daro Lietuvoje þinomas ir populiarus daini-ninkas Danielius Sadauskas, yra modernioji restauracija, indi-viduali, savaiminga apkalbëtojo fenomeno versija. Anei aki-mirksná nepamirðtant, jog prabëgo tiek laiko, jog tie, kitadoskûræ menininkai, yra „Balsai ið Amþinybës“.

Dràsûs ir verþlûs, sklidini gracijos. Melodijos, skirtos tiems,kurie ateis“.

Sigitas Geda, Vilnius, 2001 m. kovas

Ilgametis Lietuvos Nacionalinës filharmonijos solistas Danie-lius Sadauskas gimë 1940 m. birþelio 15 d. Petroðkø kaime(Lazdijø r.). Tëvas Juozas Sadauskas 1944 m. kaip politiniskalinys buvo nuteistas 10 metø Sibiro kalëjimo. Vëliau reabili-tuotas. Motina Ona Sadauskienë vargo rûpindamasi trimis ma-þameèiais vaikais ir pagal iðgales leido juos á mokslus. Vaikaipateisino mamos viltis.

Sûnus Romas – ðiandien Lietuvoje plaèiai þinomas raðyto-jas, publicistas, iðleidæs daugiau kaip 20 knygø.

Danieliaus muzikiniai gabumai iðryðkëjo dar jam besimokantDruskininkø vidurinëje mokykloje. Vëliau jis mokslus tæsë Vil-niuje, J. Tallat-Kelpðos muzikos technikume (dabar – Konser-vatorija). Já baigæs, toliau studijavo Lietuvos valstybinëje kon-servatorijoje (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija).1967 m. apgynë aukðtojo mokslo diplomà, ágijo operos beikamerinio solisto specialybæ.

1968 m. vedë. Þmona – Greta. Ji – Lietuvos mokslø akade-mijos Chemijos ir cheminës technologijos instituto mokslinëbendradarbë inþinierë. Kartu gyvendami Sadauskai iðauginodukrà Ievà ir sûnø Kæstutá.

1986 m. Danieliui Sadauskui suteiktas nusipelniusio Lietuvosartisto garbës vardas.

Iki 2001 m. D. Sadauskas dirbo Lietuvos nacionalinës filhar-monijos solistu, tuo pat metu ir Vilniaus statybininkø kultûrosrûmø meno vadovu, Lietuvos radijo redaktoriumi, dëstë Lietu-vos muzikos akademijoje.

Lietuvos TV D. Sadauskas dainavo Ðumano, Bethoveno,Haidno, Malerio, Ðostakovièiaus, Telemano ir Bacho, daugeliokitø kompozitoriø bei epochø kûrinius. Ypatingai svarbi vietasolisto kûryboje teko lietuviø kompozitoriø muzikai. Per dau-giau kaip tris kûrybinës veiklos deðimtmeèius D. Sadauskasdalyvavo maþdaug 5 tûkst. koncertø, daugelyje televizijos pa-statymø, muzikiniø laidø, áraðë 7 plokðteles, 4 kompaktinesplokðteles, vienà elektroninæ knygà. Kûrybinis palikimas Lietuvosradijo fonduose sudaro apie 20 val. garso áraðø. Parengta apie 1,5

2006 m. „Baltical Optical Disc“ iðleido dvi naujasdainininko Danieliaus Sadausko atliekamø dainøkompaktines plokðteles (CD) „MAIRONIS“, kurioseáraðytos dainos, sukurtos pagal Maironio eiles. Kar-tu su CD iðleistas ir informacinis leidinukas, kuria-me átaigiai pasakojama apie Maironio asmenybæ, kû-rybà ir jos þavesá, unikalumà, didþiulæ átakà Lietuvoskultûros ir literatûros raidai. Tekstø autoriai: VandaZaborskaitë, Jonas Bruveris, Marcelijus Martinaitis,Dainora Urbonienë, Antanas Miðkinis, Tomas Venc-lova, Alfonsas Nyka-Niliûnas.

Kompaktinës plokðtelës Lietuvoje sulaukë dideliovisuomenës susidomëjimo. Kaune, Maironio lietu-viø literatûros muziejuje, CD „Maironis“ pristatytasèia vykstant graþiam poeto 144-øjø gimimo metiniøpaminëjimui, kuriame dalyvavo dainininkas D. Sa-dauskas, bûrys poeto giminaièiø, nemaþai kitø ðiomuziejaus bièiuliø, poeto kûrybos gerbëjø.