ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

TVIRTINU: ………………………

Pareigos

Prorektorius Romualdas Zemeckis

2017 m. ……………………mėn. …..d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO, KAIMO PLĖTROS IR ŽUVININKYSTĖS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA

BULIUKŲ PERKUTANINIO KASTRAVIMO ĮTAKOS MĖSOS

PRODUKCIJAI IR KOKYBEI TYRIMAS

2017 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Vigilijus Jukna

Akademija

2017

2

TURINYS

ĮVADAS .................................................................................................................................................. 3

DARBO METODIKA ............................................................................................................................ 6

BANDYMAS SU ANGUSŲ VEISLĖS BULIUKAIS ......................................................................... 23

IŠVADOS ............................................................................................................................................. 30

SKLAIDA ............................................................................................................................................. 31

LITERATŪRA ...................................................................................................................................... 32

PERKUTANINIO BULIUKŲ KASTRAVIMO REKOMENDACIJA ................................................ 34

3

ĮVADAS

Galvijų mėsa yra populiariausių produktų tarpe. Ji pasižymi geromis skoninėmis

savybėmis, maistingumu, maloniu aromatu. Galvijiena turtinga visaverčiais baltymais ir

geležimi. Ji svarbi aprūpinant organizmą deguonimi. Galvijų mėsa labai naudinga dirbantiems

fizinį darbą ir aktyviai sportuojant. Galvijienoje yra palankiam santykyje vertingų baltymų

tokių kaip kolagenas ir elastinas. Žinoma, kad kolagenas svarbiausia medžiaga sąnariams ir

sausgyslėms. Galvijų mėsoje daug geležies ir kitų lengvai pasisavinamų mikroelementų.

Geležis organizme svarbi normaliam kraujotakos sistemų palaikymui, cinkas reikalingas

formuojant imunitetą. Galvijų mėsoje daug vitaminų ir visaverčių baltymų (Serra et. al., 2004;

Cuvelier et. al., 2006; Raes et. Al., 2004).

Galvijų mėsos produkcija ir kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: veislės,

individualių savybių, lyties, amžiaus, įmitimo laipsnio, šėrimo ir laikymo sąlygų. Galvijų

mėsos produkciją apibūdina augimo sparta, pašarų sąnaudos priesvoriui, skerdenos išeiga ir

kokybė, skerdenos morfologinė sudėtis ir mėsos kokybė (Brunso, 2004; Bosmans, 2005).

Vartotojui svarbiausia yra mėsos kokybė. Augimo sparta, pašarų sąnaudos priesvoriui,

skerdenos išeiga ir kokybė yra svarbiausi rodikliai gyvulių augintojui, nes jie lemia gamybos

pelningumą. Mėsos perdirbėjams svarbiausi rodikliai yra skerdenos morfologinė sudėtis ir

mėsos kokybė (Jukna ir kt., 2004; Bosmans, 2005).

Mėsos kokybę apibūdina cheminė sudėtis, fizinės savybės ir lipidų struktūra. Daugeliu

tyrimų yra nustatyta, kad mėsos rodikliai yra paveldimi, tačiau daugelį jų įtakoja ir

negenetiniai veiksniai: šėrimo technologijos ir pašarai, gyvulių laikymas ir priežiūra, įmitimo

laipsnis, amžius ir kt. (Grebitus, 2006; Jukna ir kt., 2009; Viera et. al., 2007).

Gyvulio lytis irgi turi įtakos mėsos kokybei. Buliukų raumenys geriau išvystyti. Jų

raumeninės skaidulos būna grubesnės, tarp jų būna mažiau riebalų, mėsa tamsesnės spalvos.

Gyvulio lytis turi įtakos ir mėsos cheminei sudėčiai. Telyčių ir kastratų mėsa būna šviesesnė,

joje daugiau riebalų negu nekastruotų vyriškos lyties gyvulių (Thenard et. al., 2006).

Jauname amžiuje skerstų gyvulių mėsos skirtumo priklausomai nuo lyties beveik

nebūna arba būna labai nežymus.

Kastratų mėsos baltymų visavertiškumo rodiklis būna aukštesnis negu buliukų.

Kastratų, lyginant su buliukais, mėsos spalva būna ryškesnė. Telyčių mėsa būna šviesesnė,

aromatingesnė, skanesnė. Joje būna mažiau nevisaverčių baltymų. Buliukų mėsos pH būna

4

aukštesnis, ji pasižymi geresniu vandens rišlumu, neženkliai didesniu oksiprolino kiekiu ir

mažesniais virimo nuostoliais. Kastratų mėsoje riebalų būna 1,5 – 2 kartus daugiau riebalų,

mėsa sultingesnė ir švelnesnė (Ensminger et. al., 1997; Cerdeno et. al., 2006).

Paskutiniais metais rinkoje stebimi vis didėjantys reikalavimai mėsos kokybei. Todėl

be genetinių mėsos kokybės gerinimo galimybių ieškoma būdų jos gerinimui negenetinėmis

priemonėmis. Eksportuojant galvijų skerdeną susiduriama su skerdenų pH problemomis.

Galvijų prieauglio skerdenų pH po atvėsinimo neturi viršyti 5,9, o karvių 5,85. Realizuojant

mėsai telyčias jų skerdenų pH dydis problemų nekelia. Dalies buliukų skerdenų, dėl lytinių

hormonų poveikio, pH būna aukštesnis ir viršija leistiną ribą. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė

( Jukna it kt., 2015 ), kad apie 10-15 proc. buliukų skerdenų po atvėsinimo pH nenukrenta

mažiau 6. Su mėsos pH yra susijusi spalva, vandens rišlumas, kvapas, saugojimo laikas,

tinkamumas tam tikrų gaminių gamybai. Vartotojų reikalavimai keičiasi ir mėsos sultingumui,

kietumui bei aromatui. Šias mėsos savybes įtakoja tarpraumeninių riebalų kiekis. Realizuojant

buliukus iki 24 mėn. amžiaus ir taikant ekstensyvias arba pusiau ekstensyvias šėrimo

technologijas buliukų mėsoje tarpraumeninių riebalų būna labai mažai. Mėsos kokybės

gerinimui daugelyje šalių taikomas buliukų kastravimas. Daugeliu tyrimų nustatyta, kad (

priklausomai nuo kastravimo būdo ) kastratų priesvoriai būna iki 10-15 proc. mažesni, jie

daugiau sunaudoja pašarų priesvoriui gauti. Tačiau kastratų mėsa būna šviesesnė, sultingesnė,

geresnio aromato. Geriau penisi laikant palaidus arba ganant ganykloje.

Patinų kastravimas gyvulininkystės praktikoje taikomas nuo seno. Taikomi įvairūs

kastravimo būdai. Seniausias būdas, kada chirurgiškai pašalinamos sėklidės. Vėliau buvo

sukurtos įvairios replės sėklidžių kanalus sutraiškyti, sukurtas cheminio kastravimo metodas,

o nuo 1980 m. Meksiko stotyje buvo aprobuotas buliukų kastravimo žiedais metodas (

Alberta, 2008 ). Dabar buliukų kastravimas žiedais taikomas daugelyje šalių.

Kastravimo žiedais pranašumai:

- metodas bekraujis, nėra žaizdų ir pavojaus užsikrėsti;

- metodas neskausmingas, žiedo buvimo diskomfortas greitai praeina;

- žiedo uždėjimas nesudėtingas ir trunka neilgai;

- kol sėklidės atrofuojasi buliukų lytiniai hormonai stimuliuoja augimą ir

kastravimo įtaka priesvoriui ir pašarų sąnaudoms būna mažesnė.

5

Metodo trūkumai:

- gali būti padaryta klaida kada viena sėklidė būna pakilusi į viršų ir

nepatenka po žiedu;

- nedidelis stresas žiedo uždėjimo metu.

Skirtingų autorių, taikiusių skirtingus kastravimo būdus, atlikti tyrimai rodo, kad dėl

optimalaus buliukų amžiaus kastruojant vieningos nuomonės nėra. Vieni mano, kad optimalus

buliukų kastravimo amžius (Šakalov, 1998; Lebedev, 1995) 5-6 mėn., o kiti (Ostrovskij,

2001; Morozov, 2002), kad pramoniniuose kompleksuose geriausiai kastruoti buliukus 6-7

mėn. amžiaus. Tačiau daugelis autorių mano, kad geriausia kastruoti jaunesnius. Atskirų

autorių, tyrusių skirtingo kastravimo būdo įtaką kastratų mėsos produkcijai ir kokybei

nuomonės skiriasi. Vieni nurodo, kad kastruoti buliukus geriausia 1-2 mėn. amžiaus, kiti – 3-

4 mėn. amžiaus, o dar kiti 5-6 arba net 6-7 mėn. amžiaus (Ensiminger et. al., 1997). JAV

ūkininkai dažniausiai buliukus kastruoja žiedais3-4 mėn. amžiaus (Jukna ir kt., 1994).

Taupydami darbo laiką dalis ūkininkų buliukus kastruoja 2-2,5 mėn. amžiaus ir kartu atlieka

vakcinaciją. Taip gyvuliai mažiau patiria stresų ir sutaupoma laiko.

Kai kuriose šalyse buliukus kastruoja žiedais antrą-trečią gyvenimo dieną (Šveicarij ).

Kiti autoriai irgi teigia, kad kastruoti žiedais tikslingiausia buliukus iki 1 savaitės amžiaus

(Urazajev, 2006).

Ankščiau, kada mažiau buvo kreipiama dėmesio į mėsos kokybę Europos šalyse,

kuriose taikomas neganyklinis mėsai auginamo prieauglio laikymo būdas, buliukų

kastravimas nebuvo paplitęs, todėl ir tyrimai šiuo klausimu beveik nebuvo atliekami.

Sprendžiant mėsos kokybės (pH ir kitų rodiklių) optimizavimo klausimus bei norint gaminti

išskirtinės kokybės galvijų mėsą, kur numatyta, kad gyvulius 150 dienų reikia laikyti

ganykloje, buliukų kastravimo klausimas tapo aktualus. Lietuvos sąlygomis buliukų

kastravimo įtakos kastratų mėsos produkcijai ir kokybei tyrimai nebuvo vykdomi. Siekiant

optimizuoti skerdenų pH dydį, gerinti mėsos skonines ir technologines savybes iškilo

būtinumas atlikti tyrimus šiuo klausimu:

Tyrimo tikslas – ištirti perkutaninio mėsinių buliukų kastravimo įtaką jų mėsinėms

savybėms ir mėsos kokybei.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti perkutaninio kastravimo įtaką buliukų priesvorių dinamikai;

2. Nustatyti kastravimo įtaką pašarų sunaudojimui priesvoriui;

6

3. Ištirti perkutaninio kastravimo įtaką skerdenų išeigai ir kokybei;

4. Nustatyti kastravimo įtaką mėsos ir tarpraumeninių riebalų kokybei.

DARBO METODIKA

Bandymų vieta ir laikas. Perkutaninio buliukų kastravimo įtakos mėsinėms savybėms

ir mėsos kokybės tyrimai buvo vykdomi 2015-2017 m. Bandymas vykdytas su vėlai

bręstančios veislės ( limuzinai ) ir greitai bręstančios ( angusai ) veislės buliukais Tauragės ir

Vilniaus raj. ūkiuose. Bandymams buvo atrenkami buliukai atsižvelgiant į motinų amžių,

stambumą, raumeningumą, tėvus bei gimusių veršelių masę. Abiejuose bandymuose buvo

sukomplektuotas bandomosios ir kontrolinės buliukų grupės po 7-12 gyvulių. Bandomųjų

grupių buliukams 7-14 dienų amžiaus ant sėklidžių virkštelių buvo uždėti kastravimo žiedai.

Prieš kastravimo žiedų uždėjimo procedūrą streso sumažinimui buvo panaudoti raminantys

preparatai.

Gyvulių šėrimas ir lankymas. Kontrolinių ir bandomųjų grupių buliukų motinos buvo

ganomos vienoje bandoje. Rudenį ( spalio mėn. ) 6-7 mėn. amžiaus veršeliai buvo atjukinti

nuo karvių ir uždaryti i tvarus. Kontrolinių ir bandomųjų grupių buliukai buvo laikomi

vienoje patalpoje atskiruose garduose. Vienam gyvuliui teko 4,5-5,0 m2

gardų ploto ir apie

70-80 cm ėdžių ilgio, kad visi gyvuliai vienu metu galėtų laisvai prieiti prie pašaro.

Kontrolinių ir bandomųjų grupių buliukai buvo šeriami vienodais pašarais prisilaikant

šėrimo normos pateiktos pirmoje lentelėje. Koncentruotų pašarų gyvuliai gavo priklausomai

nuo masės skaičiuojant 100 kg masės 1 kg pašaro, o žolinių pašarų ėdė iki soties. Suėsto

pašaro kiekis buvo nustatomas atliekant įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus, vieną

kartą per mėnesį dvi dienas iš eilės. Žolinių pašarų kokybė nustatyta pašarų analizatorium A.

Stulginskio universiteto gyvulininkystės veislininkystės, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos

centre.

7

1 lentelė. Bandomųjų buliukų šėrimo normos ( priesvoris 1100 – 1250 g ).

Rodikliai

Amžius mėn.

7-10 11-12 13-14 15-16 17-18

Sausesnės medžiagos, kg 7,9 8,4 9,3 11,6 11,4

Apykaitos energija, MJ 76 80 89 99 112

Žali baltymai, proc. 14,5 14,0 13,8 13,5 13,5

Žalia ląsteliena, proc. 22,0 22,4 23,5 23,5 23,5

Krakmolas, proc. 12,0 12,0 12,0 12,7 12,7

Cukrus, proc. 7,6 7,6 7,6 7,9 7,9

Žali riebalai, proc. 3,1 3,0 3,0 3,1 3,2

Kalcis, g. 49 52 59 67 75

Fosforas, g. 33 35 40 45 50

Karotinas, mg 170 180 200 210 220

Vitaminas D, tukst. TV 36 4,0 4,4 4,8 5,0

Vitaminas E, mg 230 248 270 295 330

Masės dinamika. Veršeliai buvo pasverti gimus, nujunkant ir po to buvo sverti kas

mėnesį ir išvežant skerdimui. Iš gautų duomenų paskaičiuoti priesvoriai per parą atskirais

amžiaus tarpsniais.

Kontroliniai skerdimai. Pasiekus vidutinį 16,5 mėnesių amžių ( 500 d. ) iš grupės buvo

paskersta po 4-5 gyvulius labiausiai atitinkančius grupės vidurkį. Skerdimo metu nustatyta

šiltos skerdenos masė, skerdenos raumeningumo ir riebalingumo klasės. Skerdenos klubo-

šlaunies dalies masė ir morfologinė sudėtis. Paskaičiuota skerdenos išeiga, skerdenos klubo-

šlaunies dalies išeiga, minkštų dalių išeiga iš skerdenos klubo-šlaunies dalies. Nustatytas

ilgiausiojo nugaros raumens (musculus longissimus dorsi) skersinio pjūvio plotas ties

8

paskutiniu šonkauliu ir paimtas ilgiausiojo nugaros raumens bandinys mėsos kokybes

tyrimams.

Mėsos kokybės tyrimai. Tirti tokie mėsos kokybę apibūdinantys rodikliai: mėsos

cheminė sudėtis, pH, spalvingumas L, a*, b

*, vandens rišlumas, vandeningumas, kietumas,

masės nuostoliai terminio apdorojimo metu, mėsos baltymų visavertiškumas, mėsos

aminorūgščių sudėtis ir tarpraumeninių riebalų rūgščių struktūra.

Sausosios medžiagos nustatytos bandinius džiovinant iki pastovios masės

automatinėmis sausų medžiagų svarstyklėmis, baltymų kiekis Kjeldalio metodu, riebalų

kiekis Soksleto metodu, pelenų kiekis sudeginant organinę medžiagą 600-800 ℃

temperatūroje, mėsos kietumas Warner-Bratzler metodu, vandens rišlumas Grau ir Ham

metodu, pH naudojant Inolab-3 pH-metrą, spalvingumas naudojant Minolta Chroma Meter

410 pagal CIE-LAB metodą – virimo nuostoliai verdant mėsą cirkuliacinėje vandens vonelėje

30 min. Vandeningumas pagal masės sumažėjimą per 24 h laikant mėsą pakabintą

specialiuose tinkliniuose maišeliuose.

Tarpraumeninių riebalų riebalų rūgščių struktūra nustatyta dujų chromatografijos

metodu analizuojant riebalų rūgščių metilo esterius, aminorūgštys nustatytos aminorūgščių

analizatorium.

Mėsos kokybės tyrimai atlikti A. Stulginskio universiteto Gyvulininkystės selekcijos,

veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro laboratorijoje. Duomenys apdoroti naudojant

statistinį paketą „ R “.

9

TYRIMŲ REZULTATIAI IR JŲ APTARIMAS

BANDYMAS SU LIMUZINŲ VEISLĖS BULIUKAIS

Bandomųjų gyvulių šėrimui buvo naudoti savos gamybos grudų miltų mišinys. Mėsai

auginamiems buliukams buvo šeriamas kultūrinių pievų šienainis ir kukurūzų silosas. Buliukų

šėrimui naudoto šienainio kokybės rodikliai buvo tokie.

Sausos medžiagos proc. SM 33,5

Žali baltymai proc. SM 16,1

NDF (neutraliame tirpale išplautos ląstelienos kiekis) proc. SM 38,9

ADF (rūgštiniame tirpale išplautos ląstelienos kiekis) proc. SM 26,5

ADF (ligninas) proc. SM 4,4

Žali riebalai proc. SM 4,4

Žali pelenai proc. SM 9,1

Krakmolas proc. SM 4,6

pH proc. SM -

Pieno rūgštis g/kg SM 82,8

Laisvosios riebalų rūgštys (LRR) g/kg SM 82,8

Tirpūs cukrai proc. SM 3,9

Apykaitos energija MJ/AE SM 10,702

Žemiau pateikiami buliukų šėrimui naudoto kukurūzų siloso kokybės rodikliai.

Sausos medžiagos proc. SM 29,5

Žali baltymai proc. SM 9,8

NDF (neutraliame tirpale išplautos ląstelienos kiekis) proc. SM 36,9

ADF (rūgštiniame tirpale išplautos ląstelienos keikis) proc. SM 25,7

ADF (ligninas) proc. SM 3,9

Žali riebalai proc. SM 4,2

Žali pelenai proc. SM 7,1

Krakmolas proc. SM 19,8

pH proc. SM 3,8

10

Amoniakas proc. SM -

Pieno rūgštis g/kg SM 111,7

Laisvosios riebalų rūgštys (LRR) g/kg SM 26,3

Tirpūs cukrai proc. SM 3,2

Apykaitos energija MJ/AE SM 10,945

Bandomųjų buliukų suėsto pašaro kiekis pateikiamas antroje lentelėje. Iš lentelėje

pateiktų duomenų matome, kad buliukų ir kastratų suėsto pašaro kiekis skyrėsi neženkliai.

2 lentelė. Vidutiniškai vienam gyvuliui sušertų pašarų kiekis 210-500 d. amžiaus

laikotarpiu

Pašaras

Buliukui Kastratui

Suėsto pašaro

kg

Suėsto pašaro

energetinė vertė,

MJ/AE

Suėsto

pašaro kg

Suėsto

pašaro

energetinė

vertė,

MJ/AE

Kultūrinių pievų žolės šienainis 770 2810 728 2657

Kukurūzų silosas 4120 13390 3890 12,643

Pašariniai grudai 1006 10512 1002 10471

Viso: 4956 26712 4920 25771

Buliukai siloso suėdė 230 kg arba 5,6 proc. daugiau negu kastratai. Kitų pašarų suėsto

kiekio skirtumas buvo labai mažas. Buliukai ir kastratai pašarų apskaitos laikotarpiu ( 210-

500 d. ) augo nevienodai, todėl ir pašarų sąnaudos kg masės priaugti skyrėsi ( 3 lentelė ). Iš

lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kastratai kg masės priaugti pašaro energijos

sunaudojo 7,62 MJAE arba 11,65 proc. daugiau negu nekastruoti jų analogijai.

3 lentelė. Pašarų sunaudojimas kg priesvorio

Rodikliai Buliukai Kastratai

Gyvulio masė 210 d. amžiaus, kg 275,0 277,6

Gyvulio masė 500 d. amžiaus, kg 680,2 628,0

Masės priaugimas 210-500 d. amžiaus laikotarpiu, kg 405,2 350,4

Sunaudota pašaro energijos 210-500 d. amžiaus laikotarpiu, 26712 25771

11

MJ/AE

Sunaudoto pašaro energijos kg masės priaugti 210-500 d.

amžiaus laikotarpiu, MJ/AE 65,92 73,54

4 lentelė. Bandomųjų buliukų masė ir priesvoriai

Rodikliai Buliukai Kastratai

x̅ Sx x̅ Sx

Masė gimus, kg 39,8 0,90 40,1 1,00

Masė nujukinant (210 d. ) kg 275,0 2,80 277,6 3,02

Masė bandymo pabaigoje, kg 680,2 10,11 628,0 13,65

Priaugimas per parą, g:

Nuo naujagimio iki nujunkimo; 1120 12,30 1131 11,80

Nuo gimimo iki bandymo pabaigos ( 16,5

mėn.) 1293 16,35 1188 14,50

Bandomųjų gyvulių masė bandymo pradžioje ir pabaigoje bei priesvoriai pateikti 4

lentelėje. Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad vidutinė gimusių buliukų ir kastratų

masė buvo panaši. Nežiūrint į tai, kad kastratams per pirmas dvi gyvenimo savaites ant

sėklidžių virkštelių buvo uždėti žiedai, masės didėjimui iki 210 d. amžiaus jie įtakos neturėjo.

Jų masė tame amžiuje buvo 2,6 kg arba 0,94 proc. didesnė negu buliukų. Bandymų pabaigoje

kastravimo įtaka pastebimai išryškėjo. Kastratai svėrė 52,2 kg arba 7,7 proc. mažiau negu jų

bendraamžiai buliukai ( p<0,01). Buliukams lytiškai bręstant perkutaninio kastravimo

pasėkoje testosterono sintezė mažėjo ir tai sąlygojo lėtesnį jų masės didėjimą. Testosteronas

įtakoja raumenų augimą, lytinių potraukį ir aktyvumą, riebalų kaupimąsi, raudonųjų kraujo

kūnelių gamybą ir kt. (Watson D. H.).

Bandomųjų buliukų kūno masės dinamika per visą bandymo laikotarpį pateikta 5

lentelėje. Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kūno masės skirtumai tarp buliukų ir

kastratų pradėjo ryškėti nuo vienuolikos mėnesių amžiaus. Didėjant gyvulių amžiui, buliukų

ir kastratų masės skirtumai didėjo. Atrofuojantis kastratų sėklidžių virkštelei, testosterono

12

patekimas į augančių gyvulių kraują mažėjo, todėl mažėjo ir augimo sparta. Priesvorių

dinamika atskirais gyvulių amžiaus tarpsniais pateikta 6 lentelėje. Iš lentelėje pateiktų

duomenų matome, kad jau metų amžiaus skirtumas tarp buliukų ir kastratų priesvorių buvo

gana ryškus. Intensyviausiu gyvulių augimo laikotarpiu, priesvorių skirtumas tarp buliuku ir

kastratų didėjo. Per visą gyvulių augimo laikotarpį nuo gimimo iki 500 d. amžiaus (16,5

mėn.) kastratų priesvoris buvo 8,12 procento mažesnis negu buliukų.

5 lentelė. Limuzinų veislės buliukų ir kastratų kūno masės dinamika

Amžius

mėn.

Buliukai Kastratai Skirtumas buliukų

naudai ( +/-) Masė, kg Masė, kg

x̅ Sx x̅ Sx kg proc.

7 275,0 1,48 277,6 1,61 -2,6 -0,9

8 314,0 2,63 316,2 2,71 -2,2 -0,7

9 355,5 2,89 355,4 2,92 0,1 0,0

10 398,4 4,02 393,2 3,97 5,2 1,3

11 441,4 4,12 431,2 4,21 10,2 2,3

12 486,0 5,09 468,7 6,13 7,3 3,6

13 531,2 7,17 507,6 6,18 23,6 4,5

14 575,5 8,08 544,1 7,11 31,4 5,5

15 620,6 9,42 578,9 8,38 41,7 6,7

16 665,9 9,05 611,5 11,30 52,8 8,0

16,5 380,2 10,11 628,0 13,65 52,2 7,7

6 lentelė. Limuzinų veislės buliukų ir kastratų priesvoriai per parą atskirais

amžiaus tarpsniais, g

Amžiaus Buliukai Kastratai Buliukų naudai ( +/-)

13

tarpsniai,

mėn. g proc.

0-7 1309 1321 -12 -0,9

7-8 1300 1287 13 1,0

8-9 1383 1307 76 5,5

9-10 1437 1260 177 12,3

10-11 1433 1267 166 11,6

11-12 1487 1250 237 15,9

12-13 1507 1277 230 13,3

13-14 1477 1217 260 17,6

14-15 1403 1160 243 17,3

15-16 1377 1080 297 21,6

16-16,5 1450 1113 337 23,3

7-16,5 1397 1209 188 12,4

0-16,5 1293 1188 105 8,12

Kontrolinis bandomųjų gyvulių skerdimas (7 lentelė) išryškino kai kuriuos

tarpgrupinius skirtumus. Kastratų 2,10 proc. buvo mažesnė negu buliukų skerdenos išeiga

(p<0,05). Skerdenos raumeningumo ir riebalingumo klasės buvo vienodos. Nors teoriškai

tikėtasi, kad kastratų bus aukštesnė skerdenų riebalingumo klasė. Matomai šio rodiklio

skirtumas tarp buliukų ir kastratų neišryškėjo todėl, kad limuzinai yra vėlai bręstanti galvijų

veislė ir intensyvesniam riebalų kaupimuisi gyvuliai dar buvo per jauni. Kastratų buvo geriau

išvystyta klubo-šlaunies dalis. Jų šios skerdenos dalių išeiga buvo 1,55 proc. didesnė negu

buliukų (P<0,01) tačiau minkštų dalių ir kaulų santykis šioje skerdenos dalyje buvo vienodas.

Todėl buvo vienoda minkštų dalių išeiga iš klubo-šlaunies dalies ir vienodas mėsingumo

koeficientas. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas išryškino buliukų raumenų

geresnį išsivystymą lyginant su kastratais. Buliukų ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio

plotas buvo 27cm2

arba 20,1 proc. didesnis negu kastratų (p<0,001). Ilgiausiasis nugaros

raumens plotas laikomas netiesioginiu gyvulio raumenų išsivystymo rodikliu.

14

Mėsos cheminės sudėties tyrimas (8 lentelė) skirtumų tarp buliukų ir kastratų

neišryškino. Buliukų ir kastratų mėsos cheminė sudėtis buvo beveik vienoda. Stebima tik

nedidelė tendencija 0,22 proc. didesniam tarpraumeninių riebalų kiekiui kastratų mėsoje

(p>0,05). Eilės autorių tyrimuose (Gorlov ir kt., 2010; Timofeef ir kt., 2002; Vėra ir kt., 2007)

buvo nustatytas kastratų mėsoje ženkliai didesnis tarpraumeninių riebalų kiekis negu buliukų.

Mūsų tyrimuose to nenustatyta, matomai tai turėjo įtakos, kad bandymas vykdytas su vėlai

bręstančios veislės gyvuliais ir jie 500 d. amžiaus buvo dar per jauni. Jie dar sparčiai augo ir

nekaupė riebalų.

7 lentelė. Kontrolinių skerdenų duomenys

Rodikliai Buliukai Kastratai

x̅ Sx x̅ Sx

Priešskerdiminė masė, kg 685,0 6,78 630,8 9,30

Skerdenos masė, kg 430,18 5,20 382,9 6,40

Skerdenos išeiga, proc. 62,80 0,51 60,70 0,58

Skerdenų raumeningumo klasė

(SEUROP) U - U -

Skerdenų riebalingumo klasė

(SEUROP) 3 - 3 -

Skerdenų klubo šlaunies dalies

masė, kg 69,09 1,25 64,75 1,14

Klubo šlaunies dalies išeiga, proc. 32,27 0,08 33,82 0,34

Klubo šlaunies dalies minkštų dalių

masė, kg 58,3 0,78 54,63 0,59

Klubo šlaunies dalių minkštų dalių

išeiga, proc. 84,38 0,93 84,57 0,87

Klubo-šlaunies dalies mėsingumo

koeficientas 5,40 0,04 5,39 0,05

Ilgiausiojo nugaros raumens 134,4 9,82 106,6 6,48

15

skerspjūvio plotas, cm2

8 lentelė. Mėsos cheminė sudėtis (musculus longissimus dorsi), proc.

Rodikliai Buliukai Kastratai

x̅ Sx x̅ Sx

Sausosios medžiagos 28,88 0,25 28,19 0,28

Baltymai 22,93 0,25 22,81 0,27

Riebalai 2,27 0,33 2,49 0,30

Pelenai 1,09 0,02 1,07 0,02

Kaloringumas kg/kcal 1522 - 1536 -

Tai liudija ir skerdimo duomenys. Buliukų ir kastratų skerdenos mėsos perdirbimo įmonės

ekspertų buvo įvertintos vienodai ir atitiko trečios riebalingumo klasės reikalavimus.

9 lentelė. Mėsos fizinės-cheminės savybės

Rodikliai Buliukai Kastratai

x̅ Sx x̅ Sx

pH 5,58 0,03 5,71 0,02

Vandeningumas, proc. 3,09 0,87 1,49 0,35

Vandens rišlumas, mg

%

56,10 0,93 55,17 0,87

Virimo nuostoliai, proc. 26,31 1,13 24,31 1,02

Kietumas , kg/cm2 1,98 0,07 1,80 0,24

Spalvingumas

L 42,39 1,66 41,56 1,17

ax 19,42 1,03 20,19 0,84

bx 9,91 1,15 9,23 1,04

Triptofanas, mg % 326 11,35 269 8,50

Oksiprolinas, mg % 66 5,10 52 3,40

16

Baltymų

visavertiškumo rodiklis

5,06 0,24 5,10 0,38

Mėsos fizinių-cheminių savybių tyrimas (9 lentelė) neišryškino esminių skirtumų tarp

buliukų ir kastratų. Stebimos tik kai kurios tendencijos. Nedideli skirtumai tarp grupių ir

nemažas požymių įvairavimas grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų neišryškimo.

Kastravimas teigiamai įtakojo mėsos vandeningumą. Kastratų mėsos vandeningumas buvo

perpus mažesnis negu buliukų. Pabrėžtina tai, kad kastravimas neturėjo jokios įtakos mėsos

pH dydžiui. Laikoma, kad buliukų mėsos dydžiui neigiamos įtakos turi testosteronas, kurio

sintezė organizme labai susilpnėja po kastracijos. Matomai dėl vėlesnio gyvulių subrendimo

500 d. amžius buvo nepakankamas skirtumams išryškinti. Kastravimo poveikyje kastratų

mėsos bandinio perpjovimui sunaudota jėgos 9,9 proc. mažiau negu buliukų bandinio

perpjovimui. Tai rodo, kad kastratų mėsa buvo švelnesnė negu buliukų. Buliukų mėsai masės

nuostoliai virimo metu buvo 2,0 proc. mažesni negu kastratų. Kastratų mėsa buvo neženkliai

tamsesnė. Mėsos rausvumas ir gelsvumas kastratų ir buliukų beveik nesiskyrė. Buliukų

mėsoje buvo daugiau triptofano.

Triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis, kuri randasi tik raumeniniame audinyje.

Jungiamajame audinyje triptofano nėra. Oksiprolinas yra pakeičiama aminorūgštis ir randasi

tik jungiamajame audinyje, raumeniniame audinyje jo nėra. Todėl triptofano ir oksiprolino

santykis yra laikomas netiesioginiu mėsos baltymų visavertiškumo rodikliu. Aukštos

biologinės vertės galvijų mėsai šis santykis turi būti 5, vidutinės biologinės vertės mėsai 4, o

esant santykiui 3 ir mažiau mėsa biologiniu požiūriu laikoma menkavertė. Tyrimuose su

limuzinais kastravimo įtakos mėsos baltymų visavertiškumui nenustatyta. Buliukų ir kastratų

mėsoje triptofano ir oksiprolino santykis praktiškai buvo vienodas.

Baltymų pagrindą sudaro aminorūgštys. Amino rūgštys suteikia organizmo ląstelėms

struktūrą, perneša maisto medžiagas. Jos dalyvauja organizmo funkcijų atstatyme,

nereikalingų medžiagų iš organizmo pašalinimo procese. Egzistuoja 22 aminorūgštys. 9 jų yra

vadinamos nepakeičiamomis, nes organizme nesisintetina. Jų organizmas turi gauti su maistu,

tai: histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas,

valinas. Kitos amino rūgštys yra sąlyginai būtinos. Žmonių mityboje labai svarbus baltymų

šaltinis yra mėsa. Todėl tyrinėjant įvairių veislių įtaką galvijų mėsos kokybei svarbu žinoti

kaip atskiri veiksmai įtakoja mėsos baltymų aminorūgščių struktūrai. Tyrimuose su limuzinais

gauti duomenys apie buliukų kastravimo įtaką mėsos aminorūgščių struktūrai pateikti 10

lentelėje. Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad visų nepakeičiamų aminorūgščių,

17

išskyrus fenilalaniną, kastratų mėsoje buvo mažiau negu buliukų mėsoje. Ypač ženklus

skirtumas buvo metionino kiekio. Jo kastratų mėsoje buvo 3,65 karto mažiau negu buliukų.

10 lentelė. Ilgiausiojo nugaros raumens (musculus longissimus dorsi)

aminorūgštys, mg/100g

Aminorūgštys Buliukai Kastratai

Alaninas 202,9 128,6

Argininas 88,7 66,5

Asparaginas 123,2 88,9

Asparto 63,4 46,0

Cisteinas 253,4 378,5

Glutamo 373,2 398,5

Glutaminas 229,3 381,0

Glicinas 81,1 70,4

Histidinas 306,4 294,0

Izoleucinas 297,8 223,1

Leucinas 506,5 457,8

Lizinas 84,7 72,9

Metioninas 73,1 20,0

Fenilalaninas 346,7 381,9

Prolinas 71,2 56,7

Serinas 72,8 47,1

Treoninas - -

Triprofanas 325,9 272,6

Tirozinas 236,0 227,0

Valinas 253,6 212,5

Metioninas žmogaus mityboje yra svarbus. Jis dalyvauja riebalų skaidymo procese. Be to, jis

yra geras antioksidantas. Jis sąlygoja sunkiųjų metalų išskyrimui iš kepenų ir skrandžio .

Svarbus raumenų augimui. Kastratų mėsoje 25,1 proc. buvo mažiau izoleucino. Jis dalyvauja

augimo hormono sintezėje, raumenų atstatymo procese, kraujo krešėjime, apsaugant

organizmą nuo infekcijos atvirų žaizdų atveju. Kastratų mėsoje 16,2 proc. buvo mažiau ir

valino. Jis dalyvauja azoto ir gliukozės balanso palaikymo procese organizme. Kastratų

mėsoje buvo 10,1 proc. daugiau fenilalanino. Jis palaiko nervų sistemos tonusą, gerina

atmintį. Pagerina sąlygas sugerti UV spindulius, kurių poveikyje organizme pasigamina

18

daugiau vitamino D. Kastravimo pasėkoje stebimi daugelio aminorūgščių kieko skirtumai,

lyginant su buliukų mėsa.

Didėjant vartotojų reikalavimams kokybiškam, saugiam maistui, vis didesnis dėmesys

skiriamas mėsos tarpraumeninių riebalų riebalų rūgščių struktūrai. Optimalus tarpraumeninių

riebalų kiekis suteikia mėsai aromatą, sultingumą, pagerina skonį. Tarpraumeninių riebalų

mitybinė vertė ir pasisavinimas priklauso nuo riebalų rūgščių struktūros. Žmogui, gaunančiam

su maistu nepakankamai nepakeičiamų polinesočių riebalų rūgščių linolo, linoleno, arachido

ir kitų, sutrinka lipidų apykaita. To pasėkoje išsivysto aterosklerozė, pasireiškia išeminės

širdies ligos, insultas, inkstų ligos, dermatitai ir kt. (Praškevičius ir kt., 2007). Apie tai, kad

galvijų genotipas turi įtakos tarpraumeninių riebalų riebalų rūgščių struktūrai savo tyrimuose

nustatė F. L. Lubozode ir kt. (2001). Duomenų apie tai, kad kastracija daro poveikį galvijų

tarpraumeninių riebalų rūgščių struktūrai mums prieinamoje literatūroje nerodome.

Nekastruotų buliukų ir kastratų mėsos tarpraumeninių riebalų riebalų rūgščių struktūra

pateikta 11 lentelėje:

11 lentelė. Tarpraumeninių riebalų riebalų rūgščių struktūra ilgiausiajame

nugaros raumenyje (musculus longissimus dorsi), proc.

Riebalų rūgštis Buliukų Kastratų Riebalų rūgštis Buliukų Kastratų

C10:0 0,30 0,27 C18:3y 1,04 1,10

C12:0 0,34 0,65 C18:a 0,88 1,07

C13:0 0,49 0,64 C18:3 trans 0,79 0,95

C14:0 4,72 4,27 C20:0 0,30 0,64

C14:1 0,91 0,62 C20:1 0,52 0,77

C14:2 1,41 1,65 C20:2 0,01 0,27

C15:0 1,47 1,20 C20:3n3 0,05 0,04

C15:1 0,96 0,94 C20:4n6 0,47 0,24

C16:0 20,06 21,10 C20:5n3 0 0

C16:1 4,02 4,31 C22:0 0,08 0,09

C16:2 1,77 2,11 C22:1 0,10 0,11

19

C17:0 1,05 0,62 C22:2 0 0

C17:1 1,25 1,32 C23:0 0,03 0,07

C18:0 15,68 15,41 C24:0 0 0

C18:1 28,34 28,13 C24:1 0 0

C18:1 trans 3,57 4,22 C22:5n5 0 0

C18:2 4,17 3,88 C22:6n3 0 0

C18:2 trans 1,79 1,19 Viso: 96,56 97,88

Iš 11 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad C12:0 (lauro ) riebalų rūgšties kastratų

mėsoje buvo beveik dvigubai daugiau negu buliukų. C14:0 (miristino) riebalų rūgšties

atvirkščiai : kastratų mėsoje šios riebalų rūgšties buvo 0,45 proc. mažiau negu buliukų. C17:0

riebalų rūgšties buliukų tarpraumeniniuose riebaluose buvo 0,34 proc. mažiau negu kastratų.

Oleino riebalų rūgštis (C18:1), kuri yra svarbi žmogaus organizmui buliukų ir kastratų mėsoje

buvo beveik vienodas. Taip pat praktiškai buvo vienodas ir stearino (C18:0) rūgšties kiekis.

Trans rūgščių, kurios susidaro žolėdžių organizme ir yra nepageidaujamas buliukų ir kastratų

mėsoje skiriasi. Trans C18:1 buvo 0,65 proc. daugiau kastratų, o trans C18:2 0,60 proc.

daugiau buliukų mėsoje. Linolio riebalų rūgšties C18:2 0,29 proc. buvo daugiau buliukų

tarpraumeniniuose riebaluose. Arachido riebalų rūgšties (C20:0) dvigubai daugiau buvo

kastratų mėsoje.

Bendras riebalų rūgščių kiekis buliukų mėsoje buvo 1,32 proc. mažesnis negu kastratų

mėsoje.

Sočiosios riebalų rūgštys sudarytos iš trigliceridų. Jų perteklius įtakoja širdies ir

kraujagyslių ligas. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Vartojant

didesnį kiekį sočiųjų riebalų rūgščių didėja cholesterolio kiekis. Atskirų tyrimų duomenys

rodo, kad sočiųjų rūgščių kiekis tarpraumeniniuose riebaluose priklauso nuo genotipo. Apie

sočiųjų riebalų rūgščių kiekio priklausomumą nuo amžiaus ir lyties duomenų nerasta.

Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis buliukų ir kastratų mėsoje pateikiamas 12 lentelėje. Iš

lentelėje pateiktų duomenų matome, kad bendras sočiųjų riebalų rūgščių kiekis

tarpraumeniniuose riebaluose nevienodas. Buliukų kastratų mėsoje 2,09 proc. mažesnis

nepageidaujamų sočiųjų riebalų rūgščių kiekis.

20

12 lentelė. Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc.

Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai

C6 0 0 C17:0 1,49 0,53

C8 0,32 0 C18:0 15,47 15,46

C10:0 0,47 0,19 C20:0 0,34 0,56

C12:0 0,42 0,58 C21:0 0 0

C13:0 0,20 0,81 C22:0 0,11 0,10

C14:0 4,86 4,22 C23:0 0,15 0,11

C15:0 1,16 1,17 C24:0 0 0

C16:0 20,17 19,34 Viso: 45,13 43,04

Mononesočių riebalų riebalų rūgščių kiekis buliukų ir kastratų tarpraumeniniuose

riebaluose parodytas 13 lentelėje.

13 lentelė. Mononesočių riebalų riebalų rūgščių kiekis, proc.

Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai

C14:1 0,39 0,57 C18:1 28,20 27,98

C15:1 0,84 0,95 C20:1 0,67 0,82

C16:1 4,30 4,48 C22:1 0,18 0,19

C17:1 0,97 1,32 C24:1 0 0

Viso: 35,55 36,31

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad mononesočiųjų rūgščių kiekio buliukų ir

kastratų riebaluose skirtumai yra nedideli. Taip pat šių grupių nedidelis ir bendro

mononesočiųjų rūgščių kiekio skirtumas. Polinesočių riebalų rūgščių kiekio

tarpraumeniniuose riebaluose skirtumai buliukų ir kastratų buvo nedideli ( 14 lentelė).

21

Žymesnis skirtumas buvo tik riebalų rūgšties C16:2, kurios buliukų tarpraumeniniuose

riebaluose buvo 1,65 proc. daugiau negu kastratų. Jų mėsoje buvo 1,73 proc. didesnis ir

bendras polinesočių riebalų rūgščių kiekis.

14 lentelė. Polinesočių riebalų rūgščių kiekis, proc.

Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai Riebalų

rūgščių

Buliukai Kastratai

C14:2 1,40 1,57 C20:4n6 0 0

C16:2 4,75 3,10 C20:5n3 0 0

C18:2n6c 4,50 3,97 C22:2 0 0,05

C18:3y 1,01 1,03 C22:4 0 0

C18:3a 0,96 1,12 C22:5n3 0,17 0,13

C20:2 0,06 0,17 C22:6n3 0 0

C20:3n3 0,02 0 Viso: 12,87 11,14

Trans riebalai atsiranda atrajojančių gyvulių skrandyje veikiant bakterijoms. Jie

kietina riebalus. Trans riebalai didina širdies ir kraujagyslių susirgimų, cukrinio diabeto,

nutukimo riziką, skatina aterosklerozę, trukdo omega-3 rūgštims virsti svarbiais audinių

hormonais. Dideli jų kiekiai veikia koncerogeniškai. Pasaulio sveikatos organizacija

rekomenduoja, kad trans – riebalų kolonijos nesudarytų daugiau 1 proc. per parą suvartojamų

kalorijų kiekio. Natūraliai gamtoje trans – riebalų rūgščių beveik nėra. Padidėjus energijos

kiekiui gaunamam iš trans – riebalų dviem procentais, tikimybė susirgti širdies vainikinių

arterijų ligomis padidėja iki 23 proc. Trans – riebalų rūgštis C18:2 yra susijusi su miokardo

infarkto pavojumi (Stender ir kt., 2008). Trans riebalų rūgštys gali sąlygoti prostatos naviką ir

jo metastazes ( Chazvarrvo ir kt., 2008).

22

15 lentelė. Trans riebalų kiekis, proc.

Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai

C18:1 trans 3,52 3,49

C18:2 trans 1,70 1,66

C18:3 trans 0,82 0,89

Viso: 6,04 5,94

Iš 15 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kastravimas trans – riebalų rūgščių

kiekiui buliukų tarpraumeniniuose riebaluose įtakos neturėjo.

16 lentelė. Omega-3 – riebalų rūgščių kiekis, proc.

Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai Riebalų

rūgščių

Buliukai Kastratai

C18:5a 0,90 1,10 C22:3n3 0,03 0,03

C20:3n3 0,10 0 C22:6n3 0 0

Viso: 1,03 1,13

Nekastruotų ir kastruotų buliukų ilgiausiojo nugaros raumens tarpraumeninių riebalų

Omega-3 riebalų rūgščių kiekiui įtakos neturėjo ( 16 lentelė). Kastravimas didesnės įtakos

neturėjo ir Omega-6 riebalų rūgščių kiekiui (17 lentelė).

17 lentelė. Omega-6 – riebalų rūgščių kiekis, proc.

Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai

C18:2 4,42 4,47

C18:3y 0,83 0,79

C20:4n6 0,22 0,23

Viso: 5,47 5,49

23

BANDYMAS SU ANGUSŲ VEISLĖS BULIUKAIS

Vykdant bandymą su angusų veislės buliukais pašarų kontrolę vykdyti techninių

galimybių nebuvo. Buliukams kastravimo žiedai buvo uždėti ant sėklidžių virkštelės 7-14 d.

amžiaus. Uždėjimo metu buvo naudoti raminantys preparatai, kad sumažinti stresą. Buliukai

bandymui buvo atrinkti analogų principu, atsižvelgiant į motinas, tėvus, gimusio masę.

Karvės su kastruotais ir nekastruotais buliukais ganėsi kartu, todėl visų gyvulių augimo

sąlygos buvo vienodos. Septynių mėnesių amžiaus nekastruotų ir kastruotų buliukų kūnų

masė buvo vienoda.

Aštuonioliktoje lentelėje pateikti buliukų ir kastratų kūno masės dinamikos duomenys

iš kurių matyti, kad 8 mėnesių amžiaus kastruotų buliukų masė buvo 1,42 proc. mažesnė negu

nekastruotų. Angusai priskiriami prie greitai bręstančių veislių, todėl buliukai gana anksti

lytiškai bręsta. Kastravimo žiedui spaudžiant virkštelę mažėja testosterono gamyba ir lėtėja jo

poveikis kūno masės didėjimui. Metų amžiaus kastruotų buliukų masė jau buvo 17,3 kg arba

4,41 proc. mažesnė negu nekastruotų. Pasiekus lytinę brandą buliukų pranašumas prieš

kastratus didėjo. 15 mėn. amžiaus buliukai svėrė 35,8 kg arba 7,20 proc. daugiau negu

kastruoti jų analogai (p<0,001). Vėliau kūno masės skirtumas didėjo. Hormonų poveikyje

nekastruotų buliukų didėjo raumenų ir kaulų masė, o kastratų organizme spartėjo riebalų

atsidėjimas ir mažėjo augimo sparta. Bandymo pabaigoje 16,5 mėn. (500d.) kastruotų buliukų

kūno masė buvo 44,3 kg arba 8,2 proc. mažesnė negu nekastruotų (p<0,001).

Bandomųjų gyvulių augimo spartos atskirais amžiaus tarpsniais dinamika labiau

paryškina masės skirtumus kastruotų ir nekastruotų buliukų.

18 lentelė. Angusų veislės buliukų ir kastratų kūno masės dinamika, kg

Amžius

mėn.

Buliukai Kastratai Skirtumas buliukų

naudai ( +/-)

x̅ Sx x̅ Sx kg proc.

7 234,5 1,62 233,8 1,53 0,7 0,30

8 266,0 1,71 262,5 1,62 3,5 1,42

24

Amžius

mėn.

Buliukai Kastratai Skirtumas buliukų

naudai ( +/-)

x̅ Sx x̅ Sx kg proc.

9 296,4 1,93 291,2 2,29 5,2 1,80

10 327,2 1,90 319,3 2,93 7,9 2,50

11 361,3 2,04 348,9 2,98 12,4 3,44

12 392,8 2,13 375,5 3,04 17,3 4,41

13 426,4 2,45 402,4 3,10 24,0 5,63

14 459,3 3,27 429,7 2,87 29,6 6,45

15 493,2 4,42 457,1 3,29 35,8 7,20

16 526,2 5,38 484,6 4,30 41,60 7,96

16,5 542,9 7,47 498,6 4,38 44,30 8,20

19 lentelė. Angusų veislės buliukų ir kastratų priesvoriai per parą atskirais

amžiaus tarpsniais, g

Amžiaus

tarpsniai,

mėn.

Buliukai Kastratai

Buliukų naudai ( +/-)

g proc.

0-7 945 943 2 0,08

7-8 1016 985 33 3,3

8-9 1013 957 56 5,5

9-10 1033 936 97 9,4

10-11 1100 928 82 15,6

11-12 1019 887 131 14,2

12-13 1084 898 186 17,2

25

Amžiaus

tarpsniai,

mėn.

Buliukai Kastratai

Buliukų naudai ( +/-)

g proc.

13-14 1097 889 198 19,1

14-15 1093 912 203 16,6

15-16 1100 916 184 16,7

16-16,5 1113 931 182 16,4

7-16,5 1065 913 150 14,1

0-16,5 1008 920 88 8,7

Iš 19 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kastratų augimo sparta pradėjo mažėti

jau 9-10 mėn. amžiaus laikotarpiu ir ženkliai sumažėjo 10-11 mėn. amžiaus laikotarpiu.

Panašus kastratų auginimo spartos, lyginant su buliukais, skirtumas išliko ir iki bandymo

pabaigos. Skaičiuojant priesvorius nuo buliukų gimimo iki bandymo pabaigos, kastratų jie

buvo 8,7 proc. mažesni negu nekastruotų buliukų. Skaičiuojant priesvorius nuo nujunkymo (7

mėn. amžiaus) iki 16,5 mėn. kastratų priesvoris per parą buvo 14,1 proc. mažesnis negu

buliukų.

20 lentelė. Angusų veislės buliukų ir kastratų skerdimo duomenys

Rodikliai Buliukai Kastratai

x̅ Sx x̅ Sx

Priešskerdiminė masė, kg 544,5 3,15 502,0 2,83

Skerdenos masė, kg 301,22 3,08 266,67 3,02

Skerdenos išeiga, proc. 55,32 0,32 53,12 0,40

Skerdenų raumeningumo klasė U R

Skerdenų riebalingumo klasė 3 4

Skerdenų klubo-šlaunies dalies

išeiga, proc. 30,20 0,16 32,86 0,18

26

Rodikliai Buliukai Kastratai

x̅ Sx x̅ Sx

Minkštų dalių išeiga iš klubo-

šlaunies dalių, proc. 80,67 0,23 83,62 0,24

Klubo-šlaunies dalies mėsingumo

koeficientas 4,47 0,08 5,10 0,09

Ilgiausiojo nugaros raumens

skerspjūvio plotas, cm2

102 1,98 88 1,62

Buliukų kastravimas turėjo įtakos ir skerdimo rodikliams (20 lentelė). Kastratų

skerdenos išeiga buvo 2,20 proc. mažesnė negu nekastruotų buliukų (p<0,01). Nekastruotų

buliukų viena klase buvo aukštesnis skerdenų raumeningumo įvertinimas ir viena klase

žemesnis skerdenų riebalingumo įvertinimas. Kastravimas įtakojo atskirų kūno dalių

proporcijoms. Kastratų buvo geriau išvystyta skerdenų klubo – šlaunies dalis. Jų šios

skerdenos dalies išeiga buvo 2,66 proc. didesnė negu buliukų (p<0,05). Kastratų santykinai

lengvesni kaulai, todėl jų 2,95 proc. didesnė minkštų dalių išeiga ir klubo – šlaunies dalies ir

14,09 proc. didesnis šios skerdenos dalies mėsingumo koeficientas. Buliukų buvo geriau

išvystyti peties lanko ir nugaros raumenys. Todėl jų skerdenos įvertintos aukštesne

raumeningumo klase, o ilgiausiojo nugaros raumens plotas ties paskutiniu šonkauliu buvo 14

cm2

arba 13,8 proc. didesnis lyginant su kastratais.

Kastravimas turėjo įtakos ir mėsos kokybei (21 lentelė). Kastratų mėsoje buvo 2,08

proc. daugiau sausųjų medžiagų (p<0,05) ir 2,49 proc. daugiau tarpraumeninių riebalų

(p<0,01). Tarpraumeniniai riebalai suteikia mėsai sultingumą, aromatą ir skonį. Todėl jų

kiekis išsidėstęs „marmuro forma“ labai pageidautinas (1 ir 2 paveikslas).

21 lentelė. Angusų veislės buliukų ir kastratų mėsos kokybė (musculus

longissimus dorsi)

Rodikliai Buliukai Kastratai

x̅ Sx x̅ Sx

Sausos medžiagos, proc. 25,85 0,47 27,93 0,32

Baltymai, proc. 21,61 0,65 19,91 0,81

27

Rodikliai Buliukai Kastratai

x̅ Sx x̅ Sx

Riebalai, proc. 2,36 0,38 4,85 0,45

Pelenai, proc. 1,07 0,02 1,08 0,02

pH 5,56 0,03 5,47 0,04

Kietumas, kg/cm2 2,18 0,14 1,49 0,08

Vandens rišlumas, mg% 58,26 0,48 56,83 0,56

Virimo nuostoliai, proc. 29,30 0,20 30,18 0,19

Vandeningumas, proc. 5,37 0,19 4,07 0,23

Spalvingumas:

L 38,16 0,39 37,84 1,32

a*

17,32 0,47 18,26 0,68

b* 7,98 0,32 8,05 0,53

Kastravimas teigiamai įtakojo vienam svarbiausių galvijų mėsos kokybės rodiklių –

kietumui. Švelni mėsa lengviau sukramtoma ir geriau pasisavinama. Tokia mėsa būna ir

geresnio skonio. Kastratų mėsos bandinio perpjovimui sunaudota jėgos 0,69 kg/cm2

mažiau

negu buliukų (p<0,05). Tai rodo, kad kastratų mėsa ženkliai švelnesnė negu buliukų ir atitinka

aukštos biologinės vertės galvijų mėsai reikalavimus (kietumas iki 1,5 kg/cm2). Kitiems

tirtiems mėsos kokybės rodikliams kastravimas didesnės statistiškai reikšmingos įtakos

neturėjo.

22 lentelė. Buliukų gonadotropinių hormonų (testosterono) kiekis, ng/ml

Buliuko veislė Testosterono kiekis, ng/ml

Tyrimo pradžioje Tyrimo viduryje Tyrimo pabaigoje

Limuzinai 6,2 3,9 0,35

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kaip kinta testosterono kiekis limuzinų veislės

kastruotų buliukų kraujyje. Didžiausias testosterono kiekis nustatytas tyrimo pradžioje, o

mažiausias - tyrimo pabaigoje, skirtumas sudarė 5,85 ng/ml. (94,35 proc.).

28

29

1 pav. Kastratų ilgiausiasis nugaros raumuo

2 pav. Buliukų ilgiausiasis nugaros raumuo

30

IŠVADOS

1. Perkutaninio buliukų kastravimo poveikis atskiriems mėsos produkcijos ir kokybės

rodikliams nevienodas. 500 d. amžiaus limuzinų kastratų kūno masė buvo 52,2 kg

arba 7,7 proc., o angusų 44,3 kg arba 8,2 proc. mažesnė ( p<0,01 ) negu

nekastruotų jų analogų buliukų.

2. Kastravimas turėjo neigiamos įtakos buliukų augimo spartai. Limuzinų veislės

nekastruotų buliukų priesvoris per parą nuo gimimo iki 500 d. amžiaus buvo 1293

g, o kastratų 1188 g arba 9,1 proc., o angusų atitinkamai 1008 g ir 920 g arba 9,8

proc. Buliukai laikotarpiu 210 – 500 d. amžiaus kg priesvorio sunaudojo pašaro

energijos 65,92 MJ/AE, o kastratai 73,54 MJ/AE arba 11,6 proc. daugiau.

3. Skerdenos išeiga limuzinų kastratų buvo 60,70 proc., o buliukų 62,80 proc. arba

2,0 proc. didesnė negu kastratų. Angusų kastratų skerdenos išeiga buvo 53,12

proc., o buliukų 55,32 proc. arba 2,2 proc. didesnė. Limuzinų buliukų ir kastratų

skerdenos buvo įvertinos vienodai ( U3 ), o angusų buliukų U3, kastratų R4 klasė.

4. Abiejų veislių kastratų buvo geriau išvystyta skerdenos klubo-šlaunies dalis.

Limuzinų minkštų dalių išeiga iš skerdenos klubo-šlaunies dalies buliukų ir

kastratų buvo vienoda, o angusų kastratų 2,95 proc. didesnė negu buliukų.

5. Kastratų mėsoje buvo daugiau tarpraumeninių riebalų negu buliukų. Angusų

mėsoje šis skirtumas buvo ženkliai ryškesnis negu limuzinų. Matomai tam turėjo

įtakos angusų veislės gyvulių ankstyvesnis brendimas. Kastratų mėsa buvo

švelnesnė ir tamsesnė negu buliukų. Mėsos pH dydžiui kastravimas didesnės

įtakos neturėjo.

6. Kastravimas turėjo įtakos mėsos baltymų aminorūgščių struktūrai. Kastratų mėsoje

stebima tendencija nepakeičiamų aminorūgščių, išskyrus fenilalaminą, mažesniam

kiekiui negu buliukų mėsoje. Ypač ryškus metionino kiekio skirtumas kastratų

mėsoje, šios aminorūgšties buvo kastratų mėsoje 3,65 karto mažiau negu buliukų

mėsoje.

7. Kastratų mėsoje buvo 2,09 proc. mažesnis bendras labai nepageidaujamų sočiųjų

riebalų rūgščių kiekis negu buliukų mėsoje. Labai svarbios žmogaus organizmui

31

olenino C18:1 rūgšties kiekis buliukų ir kastratų mėsoje buvo vienodas. Arachido

C20:0 rūgšties dvigubai daugiau buvo kastratų mėsoje. Visumoje kastratų mėsoje

stebima tendencija žmogaus organizmui palankesnei tarpraumeninių riebalų

rūgščių struktūrai.

8. Perkutanis buliukų kastravimas daugiau palankus vartotojui. Augintojams jis gali

būti palankus tik esant aukštesnei kastratų, lyginant su buliukais, supirkimo kainai

arba naudojant ganyklinę buliukų auginimo sistemą. Tikėtina, kad perkutaninis

buliukų kastravimo efektyvumas būtų didesnis taikant jį greitesnio brendimo

veislėms. Orientuojantis į saugios, ekonomiškai efektyvios ir konkurencingos

mėsinių galvijų auginimo sistemos sukūrimą šiuo klausimu tyrimus būtų tikslinga

praplėsti.

SKLAIDA

1. Parengtas mokslo populiarinimo straipsnis žurnalui „Mano ūkis“.

2. Parengtas mokslinis straipsnis žurnalui „Biotechnology in Animal husbandry“

3. Parengtas mokslinis straipsnis žurnalui „Žemės ūkio mokslai“

4. Bus organizuotas seminaras ūkininkams 2017.12.

5. Bus parengta brošiūra ir pateikta Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijai ir besidomintiems

ūkininkams.

32

LITERATŪRA

1. Albertas A. The Beef Cow-Calf Manual, Section 4: Calf Managament From Brith

to Wearing. Agdex 420/10. 2008. P. 85 - 87.

2. Bosmans W., Vrbeke W., Van Gysel L. Valorisation of meat production oriented

on. “ superior“ quality: A case study of Belgian farmers motivations. XI EAAE

congress. Tthe Future of Rual Europe in the Global Agri-food System.

Copenhagen, Denmark, 2005. August P. 24-27.

3. Bruno, K., Bredahl, L., Ggrunert, K. G., & Scholderer, J. (2005). Consumer

perception of the quality of beef resulting from various fattening regimes.

Livestock production Science, 2004. Vol. 94. P.83-93.

4. Grebitus C., Bruhn, M. Consumers demand for pork quality: Applying Semantic.

Network analysis 2006. Center for Agricultural and Rural Development lowa State

University. P 3-5.

5. Rase K. Haak L., Balcen A., Claeys E., Demeyer D., De Semet S. Meat quality,

fatty acid composition and flavour analysis in Belgian retail beef. Meat Science.

2003. Vol. 65. P. 1237-1246.

6. Ensminger M. E., Perry R. C. Beef Cattle Science 7 th Ed. Chapter 10: Beef Cattle

Management. Interstate Publishers Inc., Danville, JL. 1997. P. 380-382.

7. Gorlov J.V., Kaidulina A. A. Vlijanie kastraciji bičko kalmickoi porody na

formirovanie miasnoi produktivnosti i kačestvo miasa. Zootechnija 2010. N:3. S.

15-17.

8. Grunert K., Food quality and safety. Consumer demand and perception. European

rewiew of Agricultural Economics, 2006. Vol. 32 ( 3 ), P. 369-391.

9. Jukna Č., Jukna V., Pečiulaitienė N. Lietuvos juodmargių bulių įtaka palikuonių

penėjimosi ir mėsinėmis savybėmis. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T. 36 (58).

P. 27-29.

33

10. Jukna Č., Jukna V., Pečiulaitienė N., Klemetavičiūtė J. Galvijų raumenų elektros

laidumas ir jo ryšys su mėsos kokybe. Veterinarija ir zootechnika. 2008. T. 41

(63). P. 60-63.

11. Pertrakov K. A. Operativnaja chirurgija S topografičeskoi anatomijei. M. Kolos.

2001. 336 S.

12. Ribikauskas V., Čirienė R. Gyvūnų kastravimas moksliniu požiūrių.

Specializuotas leidinys mėsinių galvijų augintojams. 2017. № 2. P. 27-31.

13. Raes K., Haak L., Balcaen A., Claeys E., Demeyer D., Smet S. Effect of feeding

linssed at similar linoleic acid level on the fatty acid. Meat Science. 2004. Vol. 66.

P. 307-315.

14. Serra X., Gil M., Gispert M., Guerrero L., Oliver M. A., Samido C., Canpo M. M.,

Panea B., Olleta J. L., Qvintanilla R., Piedrafita J., Characterisation of young bulls

of the Bruna dels Pirinens cattle breed ( selectionfrom old Brown Swiss ) in

relation to carcass meat quality and biochemical trants. Meat Science. 2004. Vol.

66. P. 425-436.

15. Timofeeb S. V. Metodičeskije rekomendacii po profilaktike kastracionnych

osložnenij i životnich. Veterinarnyi konsultant. 2002. № 14. S. 17-18.

16. Viera C., Cerdeno A., Serrano E., Lavin P., Mantecon A. R. Breed and ageing

extent on meat carcass and meat quality of beef from adult steers ( oxen ).

Livestock Science. 2007.Vol. 107. P. 62-69.

SUDERINTA:

Gyvulininkystės, pašarų ir veterinarijos tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas

Vaidotas Prusevičius

2017 m. ............................ mėn. .....d.

34

PERKUTANINIO BULIUKŲ KASTRAVIMO REKOMENDACIJA

Taikant ekstensyvias (prieauglio) auginimo mėsai technologijas buliukų kastravimas buvo

taikomas seniai. Pradėjus taikyti intensyvesnes prieauglio auginimo technologijas daug kur

šios priemonės buvo atsisakyta. Kastruoti buliukai būna ramesni, geriau kaupia riebalus, jų

mėsa švelnesnė, sultingesnė, geresnio aromato, pH neviršija normos, tačiau kastratų

priesvoriai būna 10-15 proc. mažesni, pašarų sąnaudos priesvorio vienetui tiek pat didesnės

negu buliukų. Seniausias buliukų kastravimo metodas chirurginis, kada atviru pjūviu

pašalinamos abi sėklidės. Vėliau buvo sukonstruotos įvairios priemonės buliukų sėklidžių

kanalų sutraiškymui, sukurtas cheminio kastravimo metodas, o 1980 m. Meksiko stotyje buvo

aprobuotas buliukų kastravimo žiedais metodas, kuris dabar yra plačiausiai taikomas

praktikoje. Jis mažiausiai stresuoja gyvulį, nėra atvirų žaizdų. Taikant pirmus kastravimo

metodus, buliukai kastruojami 3-7 mėn. amžiaus, o naudojant žiedus nuo 14 d. iki 4 mėn.

amžiaus naudojant skirtingo diametro žiedus.

Mūsų bandymuose limuzinų ir angusų veislės buliukai buvo kastruoti žiedais 7-14 d. amžiaus.

500 d. amžiaus kastruotų buliukų masė buvo 52,2-44,3 kg arba 7,7-8,20 proc. mažesnė negu

jų bendraamžių nekastruotų buliukų. Priesvoris per parą – laikotarpiu nuo gimimo iki 500 d.

amžiaus kastratų irgi buvo 8,2 – 8,7 proc. mažesnis, o pašarų sąnaudos priesvorio vienetui

11,5 proc. didesnės negu buliukų. Kastratų skerdenos išeiga buvo 2,1-2,2 proc. mažesnė.

Limuzinų skerdenų raumeningumo ir riebalingumo klasės buliukų ir kastratų buvo įvertintos

vienodai. Angusų kastratų skerdenų raumeningumas buvo įvertintas viena klase žemiau, o

riebalingumas viena klase aukščiau. Kastratų mėsa buvo švelnesnė, joje buvo daugiau

tarpraumeninių riebalų, sultingesnė, geresnio aromato, tarpraumeninių riebalų riebalų rugščių

struktūra palankesnė žmogaus organizmui. Kastravimo teigiama įtaka mėsos kokybei daugiau

stebima greičiau bręstančių angusų ir mažiau vėlai bręstančius limuzinų veislės buliukams.

Kastravimas žiedais rekomenduojamas taikant ganyklinį mėsai auginamų buliukų laikymą bei

turint konkrečių tikslų gaminti vartotojui tam tikros kokybės ekonomiškai pagrįstą mėsą.

Mėsos kokybei gerinti taikant kastravimą tikslingiau naudoti greitai bręstančių mėsinių

galvijų veisles (angusus, galovėjus, herefordus, šorthornus ir pan.). Kastruojant vėliau

35

bręstančių veislių buliukas, kuriems riebalų kaupimasis prasideda vėlai, mėsos kokybės

pagerėjimas gali būti mažiau ryškus.

Kastravimo žiedai ant buliukų sėklidžių virkštelės uždedami 7-14 d. amžiaus naudojant

specialias žiedo uždėjimui reples. Uždedant žiedą reikia įsitikinti, kad abi sėklidės yra

nusileidusios ir, kad žiedas uždedamas virš abiejų sėklidžių. Prieš žiedo uždėjimo procedūrą

streso sumažinimui naudojami raminantys preparatai.

Uždėjus žiedą veršelio patirtas diskomfortas greitai praeina. Procedūra visiškai neskausminga.

Kastravimo žiedo poveikis pradeda ryškėti 8-9 mėnesį veršelio augimo spartos sumažėjimu.

Gyvuliui bręstant buliukų ir kastratų augimo spartos skirtumas didėja.

Konsultacijas teikia A. Stulginskio universiteto gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės

nustatymo ir sklaidos centras ( prof. Vigilijus Jukna – mėsos produkcijos ir kokybės

klausimais – tel. 8 699 50905; dr. Arūnas Rutkauskas – kastravimo technikos klausimais ).