1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO GYVULININKYSTĖS INSTITUTAS

TVIRTINU: ………………………

LSMU Gyvulininkystės instituto

Direktorė

Violeta Juškienė

2017 m. lapkričio mėn. 10 d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS 2015-2020 METŲ MOKSLINIŲ

TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS

PROJEKTO

GALVIJŲ, KIAULIŲ, PAUKŠČIŲ (MĖSINIŲ IR DEDEKLIŲ VIŠTŲ), AVIŲ,

OŽKŲ MĖŠLE BEI SRUTOSE ESANČIO AZOTO IR FOSFORO KIEKIO

NUSTATYMAS

2017 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Remigijus Juška

Baisogala

2017

2

PROJEKTO VYKDYTOJAI

1. Remigijus Juška LSMU Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus

vedėjas, mokslo darbuotojas, dr.

2. Raimondas Leikus LSMU Gyvulininkystės instituto Gyvūnų mitybos ir pašarų

skyriaus mokslo darbuotojas, dr.

3. Robertas Juodka LSMU Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus

mokslo darbuotojas, dr.

4. Violeta Juškienė LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė,

Ekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, dr.

5. Daiva Stankevičienė LSMU Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus

jaunesnioji mokslo darbuotojas, dr.

6. Angelė Pileckienė LSMU Gyvulininkystės instituto Chemijos laboratorijos

chemikė

3

ĮVADAS

Augant gyventojų skaičiui pasaulyje ir didėjant gyventojų pajamoms sparčiai didėja ir maisto

produktų paklausa bei gamyba. Prognozuojama, kad 2050 metais planetoje gyvens virš 9 milijardų

žmonių, o žemės ūkio gamyba padvigubės, nes maisto poreikis išaugs 100 %. Šiandieniniam žemės

ūkiui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti šiandieninius vartotojų poreikius, nedarant žalos

ateities kartoms. Gyvulininkystėje taip pat vyksta dideli pokyčiai. Auganti konkurencija globalioje

pasaulinėje rinkoje, kylančios išteklių kainos skatina augintojus intensyvinti gamybą. Iš kitos pusės

didėja reikalavimai maisto saugai ir aplinkos apsaugai, auga visuomenės susirūpinimas ir

domėjimasis gyvulių auginimo būdais ir poveikiu aplinkai. 2006 metais Jungtinių Tautų maisto ir

žemės ūkio organizacija (FAO) parengė ataskaitą apie gyvulininkystės poveikį aplinkai „Livestock‘s

Long Shadow“. Šioje ataskaitoje pateikta pagrindinė išvada ta, kad gyvulininkystės sektorius yra

vienas iš dviejų ar trijų pagrindinių veiksnių, atsakingų už pačias rimčiausias aplinkos degradavimo

problemas.

Kaip ir kiekviena gamybos šaka gyvulininkystė be pagrindinės produkcijos – pieno ir mėsos,

generuoja didelį kiekį šalutinių produktų - mėšlo bei srutų. Gyvūnai su ekskrementais pašalina apie

¾ jų sunaudotų maisto medžiagų. Mėšlą skleidžiant laukuose, kuriuose auginami augalai, į

dirvožemį yra gražinamos maisto medžiagos, iš kurio jos buvo paimtos su derliumi.

Skleidžiamas laukuose geros kokybės mėšlas bei srutos turi augalams reikalingų maisto

medžiagų, makro- ir mikroelementų, fermentų ir yra veiksminga priemonė žemės ūkio augalų

derliui padidinti bei dirvožemio derlingumui palaikyti. Organinių trąšų kokybę, jų tręšiamąją vertę,

maisto medžiagų išsaugojimą lemia mėšlo šalinimo, kaupimo ir panaudojimo technologijos. Maisto

medžiagų iš mėšlo emisijas įtakoja tiek aplinkos faktoriai - aplinkos temperatūra, deguonies kiekis,

drėgmė ir maisto medžiagų kiekiai, tiek gyvulininkystės technologijų elementai - mėšlo (gyvulių)

tipas, racionas (pašarai), mėšlo tvarkymo būdai. Atsakingas mėšlo tvarkymas gali padėti sumažinti

ar net visai atsisakyti sintetinių trąšų naudojimo.

Tačiau per didelis ir netinkamu laiku dirvose paskleisto mėšlo kiekis tampa taršos šaltiniu. Iš

mėšlo išplaunant jame esančias medžiagas gali būti užteršti paviršiniai vandenys. Taip pat šie

teršalai gali nesunkiai užteršti ne tik paviršinius, bet ir požeminius vandenis1,2. Švarus vanduo

1 Abelha, P.; Gulyurtlu, I.; Boavida, D.; Seabra Barros, J.; Cabrita, I.; Leahy, J.; Kelleher, B.; Leahy, M. Combustion of

poultry litter in a fluidised bed combustor, Fuel. 2003. 82: 687–692.

4

gyvybiškai svarbus žmonių sveikatai, taip pat gamtos ekosistemoms, tad išsaugoti vandens kokybę –

vienas pagrindinių Europos aplinkos politikos aspektų.

Europos Bendrijų Taryba, atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, į

Komisijos pasiūlymą, į Europos Parlamento nuomonę, į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

nuomonę priėmė 91/676/EEB3 direktyvą (dar vadinamą Nitratų direktyva) dėl vandenų apsaugos

nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių. Ši direktyva buvo vienas iš pirmųjų ES teisės aktų, skirtų

taršai kontroliuoti ir vandens kokybei gerinti. Direktyvos tikslas yra sumažinti vandens taršą iš

žemės ūkio šaltinių ir užkirsti kelią tolesnei taršai. Pagal šią direktyvą ES valstybės narės privalo

įvertinti šalyje auginamų ūkinių gyvūnų mėšle bei srutose esančio azoto kiekį, kad būtų užtikrintas

reikalavimas neviršyti 170 kg N/ha per metus tręšiant laukus organinėmis trąšomis

2000 metais šalyje buvo išleistas pirmasis pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų

(PŪTP) leidimas, kuriame buvo pateiktos Lietuvos Respublikos teisės aktų svarbiausios nuostatos ir

patarimai, rekomenduojami taikyti įgyvendinant Nitratų direktyvą. Antrasis pataisytas ir papildytas

pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų leidimas buvo išleistas 2007 metais.

91/676/EEB direktyvos nuostatos pradėtos įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607

„Dėl Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimų

patvirtinimo“. Taip pat įgyvendinant 91/676/EEB direktyvos nuostatos ir vadovaujantis Lietuvos

Respublikos vandens įstatymu4 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-686/D1-676 patvirtinta Vandenų taršos iš

žemės ūkio šaltinių mažinimo programa5, taip pat 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. D1-490/3D-391

Vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programa6 buvo siekiama mažinti

paviršinių ir požeminių vandenų taršą maistingosiomis medžiagomis iš žemės ūkio šaltinių, ypač

azoto ir fosforo junginiais, siekiant, kad vandens telkinių būklė nuolat gerėtų, o paviršiniai vandens

telkiniai nebūtų paveikti eutrofikacijos.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 priede yra patvirtintas sutartinių gyvulių

skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymas. Tačiau bėgant laikui keitėsi visa eilė

2 Bolan, N. S.; Wong, L.; Adriano, D. C. Nutrient removal from farm effluents, Bioresource Technology. 2004. 94:

251–260. 3 Council Directive 91/676/EEC concerning the protection of waters against pollution caused by nitrates from

agricultural sources. http://www.ecolex.org/details/legislation/council-directive-91676eec-concerning-the-protection-of-

waters-against-pollution-caused-by-nitrates-from-agricultural-sources-lex-faoc019065/ 4 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B3CC2C0B9BD2 5 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.37262140D372 6 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.42F13D5033C2

5

faktorių, įtakojančių N ekskreciją. Paskutiniu laikotarpiu į šalį buvo įvežta ir auginama vis daugiau

produktyvesnių užsieninių veislių gyvulių. Tai ypač pasireiškė galvijininkystėje, kur karvių bandos

gerinimui plačiai naudojami holšteinai. Holšteinai, palyginti su anksčiau augintais galvijais žymiai

stambesni (karvės sveria apie 680-700 kg), produktyvesni ir todėl atitinkamai gausiau šeriami.

Praėjusiame dešimtmetyje vidutinis statistinis pieno primilžis iš karvės svyravo 3900-4900 kg

ribose. Tačiau šiuo metu vidutiniškai iš karvės jau yra primelžiama daugau kaip 5500 kg pieno.

Statistikos departamento duomenimis kai kuriose apskrityse Žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse iš

karvės primelžiama daugiau kaip 8000 ar net 9000 kg pieno. Be to, šiandien yra nemažai ūkių,

kuriuose vidutinis piemo primilžis iš karvės viršija 10 tonų pieno per metus, kas prieš dešimtmetį

buvo retenybė. Todėl labai tikėtina, kad karvių skaičius, atitinkantis vieną sutartinį gyvulį, gali kisti.

Lygegriačiai didėjo ir šių karvių prieauglio produktyvumas.

Kylant produktyvumui gyvuliai sunaudoja didesnį kiekį pašaro, taip pat ir azoto ekskrecija

yra didesnė. Kasmet yra išvedamos naujos pašarams auginamų augalų veislės, sukuriamos

pažangesnės pašarų ruošimo technologijos, dėl ko pagerėja raciono maisto medžiagų

virškinamumas. Tai irgi turi įtakos azoto ekskrecijai.

Siekiant ne tik mažiau teršti aplinką, bet ir daugiau išsaugoti azoto, mėšlidėse naudojami

biologiškai, fiziškai ar chemiškai veikiantys priedai ir įvairios dangos. Todėl tikėtina, kad azoto

kiekis mėšle, patenkančiame į laukus, lyginant su anktesniai metais nustatytu kiekiu, gali pasikeisti.

Pastaruoju metu vis dažniau keliamas Baltijos jūros pakrantės užterštumo klausimas. Per XX

šimtmetį Baltijos jūros vanduo tapo stipriai eutrofikuotas. Didelę įtaką eutrofikacijai daro ne tik

azoto, bet ir fosforo turintys junginiai. Apie 40% fosforo, patenkančio į Baltijos jūrą, kildinama iš

žemės ūkio veiklos.

Dažniausiai mėšle būna susikaupę didesni fosforo ar azoto kiekiai, negu reikia augalams.

Todėl naudojant mėšlą dirvos tręšimui, siekiant patenkinti azoto poreikius pasėliams, dažnai

viršijamas fosforo kiekis.

Taikant 2013 m. pasirašytą HELCOM Kopenhagos ministrų deklaraciją, reikalinga pasirengti

ir laikytis nacionalinių standartų dėl maisto medžiagų (N, P) kiekių gyvulių mėšle ir srutose, kad

būtų užtikrintas tinkamas ir aplinkai palankus tręšimas, neviršijant ne tik 170 kg azoto, bet ir 25 kg

fosforo į hektarą.

Todėl yra tikslinga atnaujinti bei nustatyti azoto ir fosforo kiekius svarbesnių Lietuvos ūkiuose

auginamų gyvūnų rūšių mėšle ir srutose, nurodytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 priede.

6

Mūsų projekto tikslas buvo nustatyti N bei P kiekius (galvijų, kiaulių, paukščių (mėsinių ir

dedeklių vištų), avių ir ožkų) mėšle bei srutose. Vykdant projektą buvo iškelti uždaviniai: nustatyti

(galvijų, kiaulių, paukščių (mėsinių ir dedeklių vištų), avių ir ožkų) mėšle ir srutose esančio azoto ir

fosforo kiekius per metus kiekvienai gyvūno rūšiai, atsižvelgiant į jų auginimo technologijas bei

naudojamus pašarus; parengti sąvadą, kuriame būtų nurodyti azoto ir fosforo kiekiai, gaunami iš

vieno ūkinio gyvūno (galvijo, kiaulės, paukščio (mėsinės ir dedeklės vištos), avies ir ožkos) per

metus, gyvūnus laikant ūkiniuose pastatuose ir ganant laukuose; atsižvelgus į gautus tyrimus,

pateikti rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 priede esančioje lentelėje šių

gyvūnų rūšių: galvijų, kiaulių, paukščių (mėsinių ir dedeklių vištų), avių ir ožkų) patikslinimo

poreikio. Nurodyti, ar atlikus skaičiavimus kinta nurodytų ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į SG

dydžiai.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Vykdant projektą buvo tirti galvijų (karvių, bulių, veršelių iki vienų metų, galvijų nuo vienų

iki dviejų metų), kiaulių (paršavedžių su paršeliais žindukliais, kuilių, nujunkytų paršelių nuo 7 iki

32 kg, kiaulių nuo trijų iki aštuonių mėn., kiaulių virš aštuonių mėn.), paukščių (vištų-dedeklių,

broilerių), avių ir ožkų išskiriami ekskrementai – mėšlas ir srutos bei mėšle ir srutose esančio azoto

ir fosforo kiekiai (1 lentelė). Tyrimai vykdyti gyvulius auginančių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių

ūkiuose. Buvo tiriamas azoto ir fosforo kiekis, esantis gyvūnams šeriamuose pašaruose, o taip pat

šviežiame ir laikytame iki išvežimo į laukus mėšle bei srutose. Galnyklinis laikotarpis galvijams

buvo skaičiuojamas 145 dienos, o avims ir ožkoms - 165 dienos. Pašarų pavyzdžiai paimti gyvulių

šėrimo metu. Mėšlo pavyzdžiai iš mėšlidžių paimti pavasarį bei rudenį mėšlo vežimo į laukus metu.

Skysto mėšlo pavyzdžiai paimti naudojant 3 metrų tuščiavidurį semtuvą, kuriuo iš reikalingo gylio

buvo paimamas skysto mėšlo ar srutų mėginys. Prieš imant pavyzdžius, skystas mėšlas rezervuare

buvo sumaišomas.

Tiršto (kraikinio) mėšlo pavyzdžio sudarymui mėšlas mėšlidėse buvo paimtas iš įvairių vietų

darant pjūvius per visą sluoksnio storį ir imamas vienodomis dalimis iš įvairių gylių.

Analogiškai mėšlo pavyzdžio sudarymui mėšlas gilaus kraiko tvartuose paimtas iš įvairių

vietų lygiomis dalimis per visą sluoksnio storį. Šviežių ekskrementų ir šlapimo pavyzdžiai paimti

gyvulių tuštinimosi metu.

7

1 lentelė. Tiriamųjų gyvūnų grupės ir jų laikymo sistemos

Gyvūnai Gyvūnų grupė Mėšlo tipas Laikymo – auginimo

sistema

Galvijai

Karvės, buliai skystas tvartinė - ganyklinė

tvartinė tirštas (kraikinis)

Prieauglis iki 1 m. tirštas (kraikinis) tvartinė - ganyklinė

tvartinė

Prieauglis nuo 1 iki 2 m. tirštas (kraikinis) tvartinė - ganyklinė

tvartinė

Kiaulės

Paršavedės su paršeliais, kuiliai skystas

tvartinė

tirštas (kraikinis)

Paršeliai 7-32 kg.

skystas Kiaulės nuo 3 iki 8 mėn.

Kiaulės nuo 8 mėn.

Avys gilus kraikas tvartinė - ganyklinė

Ožkos tirštas (kraikinis) tvartinė - ganyklinė

Paukščiai Vištos - dedeklės

skystas narveliai

kraikinis tvartinė

Broileriai kraikinis tvartinė

Azoto ir fosforo kiekio pašaruose ir ekskrementuose tyrimai vykdyti LSMU Gyvulininkystės

instituto Chemijos laboratorijoje. Į laboratoriją mėšlo pavyzdžiai pristatyti sandariuose induose.

Bendras azotas pašaruose ir ekskrementuose nustatytas Kjeldahl metodu, Suminis fosforo

kiekis nustatytas fotometriniu metodu7. Nustatytos sausosios medžiagos pašaruose ir mėšle.

Azoto, patenkančio į laukus apskaičiavimui buvo naudojama formulė:

Nmėšle = Nracione – Nprodukcijai – Nnuostoliai tvarte, ganykloje ir mėšlidėje.

Ta pati formulė naudota ir fosforui apskaičiuoti. Azoto kiekio apskaičiavimui iš įvairių

gyvūnų rūšių buvo remtasi formulėmis, nurodytomis leidinyje “Livestock Manures - Nitrogen

Equivalents”, kuriame yra pateikiama detali metodologija, tinkanti apskaičiuoti N emisijas iš mėšlo

visoms gyvulių grupėms8.

Taip pat azotui mėšle apskaičiuoti buvo remiamasi IPCC (IPCC, 2006) metodologija9.

Gaunamas su racionu azotas apskaičiuojamas:

N racione = BE / 18,45*((ŽB% / 100) / 6,25)

7 Pašarų tyrimo metodai. Normatyvinių aktų rinkinys, 2003. 8 Livestock Manures - Nitrogen Equivalents. Luxembourg: Office for Official Publications of the European

Communities, 2002 9 Dong H., Mangino J., McAllister T.A., Hatfield J. L., Johnson D.E., Lassey K.R., de Lima M.A., Romanovskaya

A. 2006. Emissions from livestock and manure management. 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas

Inventories, Vol. 4: Agriculture, Forestry and Other Land Use. Ch.10. Emissions from Livestock and Manure

Management.

8

kur:

BE – bendroji energija (MJ/kg pašaro);

18,45 – konversijos faktorius raciono bendrajai energijai kg sausos medžiagos;

ŽB% - žalių baltymų kiekis racione, procentais;

6,25 – racione esančių baltymų perskaičiavimas į azotą racione.

Produkcijai gauti sunaudotas N kiekis apskaičiuojamas:

N produkcijai = [(PK *(ŽB% / 100)) / 6,38] + [SP*[268 - ((7,03 * NEa) / SP)] / 6,25]

kur:

PK - pieno kiekis / dieną, kg (karvėms);

ŽB% - baltymų kiekis piene procentais, (1,9+0,4*ŽB%);

6,38 – konversijos faktorius iš pieno baltymų į pieną;

SP – svorio priaugimas, kg/parą;

268 ir 7,03 – konstantos;

NEa – neto energija augimui, MJ/d;

6,25 - racione esančių baltymų perskaičiavimas į azotą racione;

Didžiausi azoto nuostoliai iš mėšlo yra patiriami dujinių junginių pavidalu (N-NH3 ir N-NOX).

Taip pat N nuostoliai gali būti patiriami ir dėl srutų nutekėjimo ar N išplovimo. Jie buvo

apskaičiuojami dauginant visą su ekskrementais išskiriamą N kiekį iš išgaravusio (nutekėjusio)

dujinio azoto formos procento:

Nnuostoliai iš mėšlo= [(N(T) x Nex(T) x MS(T, S)) x (Frac/100(T,S))] (7)

kur:

Nnuostoliai iš mėšlo – azoto kiekis mėšlo, prarandamas dėl N-NH3 ir N-NOX dujų išgaravimo tvarte,

mėšlidėje, ganykloje (nutekėjimo), kg N/metus;

N(T) – tam tikros gyvulių grupės - T gyvulių skaičius, vnt.;

Nex(T) – vidutinė metinė azoto (N) ekskrecija, kg N/gyv./metus;

MS(T,S) – visos metinės azoto ekskrecijos dalis kiekvienai gyvulių kategorijai (jeigu mėšlas

patenką į mendrą mėšlidę), S – mėšlo tvarkymo sistema;

Frac(T, S) – N nuostolis iš mėšlidės dujinių junginių pavidalu, %;

Tyrimų duomenys buvo apdoroti biometriškai naudojant kompiuterinę programa Statistica.

Gauti tyrimų rezultatai buvo įvertinti ir palyginti su teoriškai apskaičiuotais azoto ir fosforo kiekiais

9

remiantis žemės ūkio gyvūnų mitybos normomis10. Taip pat gauti tyrimų rezultatai buvo palyginti ir

su kitose šalyse tyrėjų nustatytais ir skelbiamais duomenimis apie gyvūnų išskiriamus

ekskrementus.

REZULTATAI

Karvės. Tyrimai vykdyti 6 pienininkystės ūkiuose. Vidutinis karvių produktyvumas šiuose

ūkiuose buvo 6952,6±231,52 kg pieno. Karvės šertos silosuotais pašarais, kurie vidutiniškai turėjo

35,9±2,52% sausųjų medžiagų (SM), 5,9±1,25% žalių baltymų (ŽB), 0,11±0,017% fosforo (P) ir

drėgnais visaverčiais pašarų mišiniais, turinčiais 34,8±2,61% SM, 4,0±0,96% ŽB, 0,07±0,021% P.

Tiriamuose ūkiuose vyravo tvartinė-ganyklinė laikymo sistema, kauptas tirštas (kraikinis) ir skystas

mėšlas bei srutos. Didesnė ekskrementų dalis pateko į tiršto (kraikinio) mėšlo kaupimo vietas (2

lentelė).

2 lentelė. Tvarte sukaupiamo mėšlo metinės išeigos iš vienos karvės bei azoto ir fosforo kiekio

laikytame mėšle tyrimo duomenys

Laikymo

sistema Mėšlo rūšis

Mėšlo kiekis tvartiniu

laikotarpiu, tonomis

SM

kiekis,%

N kiekis, kg/t

mėšlo

P2O5 kiekis,

kg/t mėšlo

Tvartinė/ganyk-

linė sistema,

boksinis laikymas

Tirštasis 7,9±0,35 16,4±1,46 5,2±1,49 2,5±0,78

Skystas

mėšlas/srutos 4,8±0,18 6,4±0,26 3,6±0,070 0,7±0,13

Į laukus, įskaitant ir ganyklinį laikotarpį, patenkantys azoto bei fosforo (P2O5) kiekiai,

nurodyti 3 lentelėje.

3 lentelė. Azoto ir fosforo (P2O5) kiekiai, išvežami į laukus, sukaupti iš vienos karvės

ekskrementų

Laikymo sistema Mėšlo

rūšis

Sukaupiama mėšlidėje

(su pakratais ir pašarų

likučiais)

Palieka laukuose

ganant gyvulius Patenka į laukus

N P2O5 N P2O5 N P2O5

Tvartinė/ganyklinė

sistema, boksinis

laikymas

Tirštasis 41,5±11,62 20,9±5,50

49,8 19,5 108,2 42,6 Skystas

mėšlas-

srutos

17,3±4,70 3,2±0,64

Nustatyta, kad skaičiuojant pagal azoto kiekį vienas SG (sutartinis gyvulys) atitinka 0,92

karvės (100:108,2) (produktyvumas -7,0 tūkst. litrų pieno), o viena karvė sudaro 1,09 SG (1:0,92).

10 Gyvulininkystės žinynas. Baisogala, 2007.

10

Skaičiuojant pagal fosforą (P) vienas SG atitinka 1,3 karvės (25:42,6:2,29), o viena karvė sudaro

0,76 SG. Skaičiavimai daryti naudojant bendrojo fosforo išraišką ( fosforo perskaičiavimo į P2O5

koeficientas – 2,29).

Gautų rezultatų tikslumo įvertinimui ir palyginimui buvo papildomai paskaičiuota ir pagal

gyvūnų mitybos normų reikalavimus. Buvo paskaičiuota, kad 7000 kg pieno produkuojanti karvė,

atėmus į produkciją atidedamą azotą ir fosforą, ekskretuoja 116 kg azoto ir 19,9 kg fosforo.

Veršeliai iki 1 metų. Tyrimai vykdyti 7 pienininkystės ūkiuose. Kaip parodė tyrimai veršelių

iki 1 metų amžiaus grupėje kraikiniame mėšle, lyginat su karvėmis, buvo nustatytas mažesnis azoto

kiekis (4 lentelė). Tyrimais nustatytas fosforo kiekis skyrėsi nežymiai.

Iš vieno iki metų amžiaus veršelio per metus gaunama iki 5,6 tonos tiršto kraikinio mėšlo.

Skaičiuojant pagal mitybos normas vienas iki metų amžiaus veršelis turi gauti apie 47 kg azoto ir

apie 8 kg fosforo. Su ekskrementais pašalina ir į mėšlą, įskaitant kraiką, atsideda 40 kg azoto ir apie

9 kg fosforo.

4 lentelė. Veršelių iki 1 metų amžiaus sukaupiamo mėšlo bei azoto ir fosforo kiekio laikytame

mėšle tyrimo duomenys

Laikymo

sistema Mėšlo rūšis

Mėšlo kiekis,

tonomis SM kiekis,%

N kiekis, kg/t

mėšlo

P2O5 kiekis,

kg/t mėšlo

Tvartinė Tirštasis 5,6±0,07 20,2±1,64 4,6±0,36 2,4±0,18

Tyrimais nustatytas 4,6 kg azoto kiekis tonoje mėšlo. Taigi į laukus patenka 25,8 kg azoto.

Taip pat tyrimais nustatytas P2O5 kiekis buvo 2,4 kg arba 1,05 kg bendrojo fosforo 1 tonoje mėšlo.

Pagal azoto kiekį vienas SG atitinka 3,9 veršelio. Skaičiuojant 25 kg fosforo kiekį į hektarą,

vienas SG atitinka 4,25 veršelio. Pagal azoto kiekį vienas veršelis sudaro 0,26 SG. Skaičiuojant

pagal fosforą vienas veršelis sudaro 0,24 SG.

Galvijų prieauglis nuo vienų iki dviejų metų amžiaus. Tyrimai buvo vykdyti 7 ūkiuose.

Ekskrementų kiekis nustatytas remiantis ūkiuose naudojamų pašarų rodikliais. Rezultatų

patikimumas vertintas atsižvelgiant į maisto medžiagų poreikius pagal mitybos normas.

Dažniausiai 1-2 metų amžiaus grupėje buliukai auginami tik iki pusės metų (18 mėn. amžiaus

nuo gimimo). Vienai auginimo vietai per metus tenka 2 gyvuliai. Telyčios didesne dalimi auginamos

bandos pakaitai ir auginamos visus metus. Apskaičiuoti pagal mitybos normas neatsidedantys į

produkciją azotas ir fosforas per metus pašalinami su ekskrementais, kas prieaugliui nuo 1 iki 2

metų sudaro apie 65 kg azoto ir 13 kg fosforo per metus.

11

5 lentelė. Galvijų prieauglio nuo 1 iki 2 metų amžiaus sukaupiamo mėšlo bei azoto ir fosforo

kiekio laikytame mėšle vienai stovėjimo vietai tyrimo duomenys

Laikymo

sistema

Mėšlo

rūšis

Mėšlo kiekis

per metus

tvarte, t

SM

kiekis,%

N kiekis,

kg/t

mėšlo

P2O5

kiekis,

kg/t

mėšlo

Sukaupiama mėšlidėje (su

pakratais ir pašarų

likučiais) bei patenka į

laukus , kg

N P2O5

Tvartinė-

ganyklinė

Tirštasis 7,6±0,30 19,5±2,22 4,6±0,46 2,3±0,32 35,0±6,68 17,2±2,46

Skystas

mėšlas-

srutos

3,8±0,04 5,3±1,11 2,6±0,92 0,8±0,13 13,7±4,50 2,3±0,69

Dažniausiai telyčios auginamos taikant tvartinę-ganyklinę sistemą. 5 lentelėje dalis nurodomo

mėšlo kiekio, tenkančio ganykliniam lakotarpiui pasipildo 4,3 tonos ekskrementų, su kuriais į

ganyklą patenka 15 kg (3,5 kg/tonoje) azoto ir 2,1 kg fosforo (P2O5). Vidutiniškai vienam galvijui

nuo 1 iki 2 metų tenka 58,8 kg azoto ir 12,3 kg fosforo (28,2 kg P2O5).

Šiuo atveju vieną sutartinį gyvulį (SG) skaičiuojant pagal azotą atitinka 1,7 galvijo, o

skaičiuojant pagal fosforą - 2 galvijai. Atitinkamai venas galvijas nuo vienų iki dviejų metų grupėje

sudaro 0,6 SG, o skaičiuojant pagal fosforą – 0,5 SG.

Buliai. Didžiausią laikomų bulių dalį sudaro mėsinių veislių gyvuliai. Virš 2 metų amžiaus

sulaukusių bulių augimas sulėtėja, todėl į priesvorį atsideda labai nežymi maisto medžiagų dalis. Iš

vidutiniškai 900 kg sveriančių suaugusių bulių į laukus išvežama apie 84,4 kg azoto, taip pat apie

22,8 kg fosforo (52,3 kg P2O5) (6 lentelė).

6 lentelė. Sukaupiamo mėšlo kiekis iš bulių bei azoto ir fosforo kiekis susikaupiančiuose

ekskrementuose

Laikymo

sistema

Mėšlas

kaupiamas Mėšlo rūšis

Mėšlo kiekis,

tonomis

SM

kiekis,%

N kiekis,

kg/t mėšlo

P2O5 kiekis,

kg/t mėšlo

Tvartinė Tvarte Gilus

kraikais 18,9±2,50 20,5±1,65 4,8±0,40 3,1±1,10

Tvartinė –

ganyklinė

Tvarte Gilus kraikas 11,4±1,51 20,5±1,65 4,8±0,40 3,1±1,10

Ganykloje ekskrementai 6,7±0,88 8,0±0,32 3,5±0,60 1,6±0,31

Vieną sutartinį gyvulį (SG) skaičiuojant pagal azotą atitinka 1,18 buliaus, o skaičiuojant pagal

fosforą – 1,1 buliaus. Vienas bulius pagal azotą sudaro 0,84 SG, o skaičiuojant pagal fosforą – 0,9

SG.

Kiaulės. Tyrimai buvo vykdyti 4 ūkiuose. Paskutiniu laiku apie 85% kiaulių auginama

ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 1000 gyvulių. Juose pagrinde taikoma bekraikė skysto mėšlo

12

tvarkymo technologija. Azoto nuostoliai iš skysto mėšlo dujinių junginių pavidalu (N-NH3 ir N-

NOX) įvairuoja nuo 15 iki 60%11. Apskaičiuojant azoto ir fosforo kiekį, patenkantį į laukus,

naudojome paršavedžių šviežių išmatų ir šlapimo tyrimo rodiklius ir taikėme 25% emisijos

faktorių12. Buvo skaičiuojama, kad fosforo nuostoliai sudaro 10%.

7 lentelė. Paršavedžių (su paršeliais žindukliais) mėšlo rodikliai

Šviežias mėšlas Išlaikytas mėšlas

SM, % N g/kg P g/kg N g/kg P g/kg

6,4±2,45 7,0±0,85 0,6±0,19 3,0±0,55 0,45±0,14

9,5±2,21 5,4±1,60 0,96±0,13 4,0±1,20 0,86±0,117

Patenka į laukus Atitinka 1 SG Viena paršavedė sudaro SG

N P N P N P

22,0 4,7 4,5 5,3 0,22 0,19

Mėšlo kiekis išskiriamas vieno gyvulio buvo perskaičiuotas, atsižvelgiant į sausųjų medžiagų

skirtumą ekskretuotame mėšle ir nustatytame tyrimais (2,941 tonos ir turintis apie 10% SM

išskiriamas paršavedės su paršeliais perskaičiuojamas į 5,487 tonos turintis 5,4% ).

Paršavedžių su paršeliais grupėje 1 SG atitinka 4,5 paršavedės skaičiuojant pagal azotą ir 5,3

paršavedės skaičiuojant pagal fosforą. Atitinkamai viena paršavedė sudaro 0,22 SG skaičiuojant

pagal azotą, o skaičiuojant pagal fosforą –0,19 paršavedės.

Atitinkančio vieno SG rodiklio pagal azotą sumažėjimą, lyginant su pastaruoju metu

naudojamu galėjo sąlygoti didesnis prieauglio augimo intensyvumas bei pasikeitusios auginimo

technologijos (kraiko nenaudojimas).

Kuilys, sveriantis 200-250 kg, per metus išskiria apie 1,7 tonos ekskrementų, turinčių apie 9%

SM arba apie 3,6 tonos skysto mėšlo, o su jais apie 28,5 kg azoto ir 5,4 kg fosforo. Po laikymo

turėtų likti apie 21kg azoto ir 4,8 kg fosforo. Šiuo atveju vieną SG atitinka 4,9 kuilio skaičiuojant

pagal azoto kiekį ir 5,2 kuilio skaičiuojant pagal fosforo kiekį. Atitinkamai vienas kuilys sudaro 0,2

SG skaičiuojant tiek pagal azotą tiek ir pagal fosforą (8 lentelė).

Paršelis (nuo 7 kg iki 32 kg) per metus (skaičiuojant vienai auginimo vietai) ekskretuoja apie

0,75 tonos skysto (4,5% SM) mėšlo, o su juo apie 6,8kg azoto ir apie 1,7 kg fosforo arba 0,8 kg

azoto ir 0,2 kg fosforo per auginimo laikotarpį.

11 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories. Volume 4. P. 10,65. 12 Mėšlo tvarkymo geroji praktika - intensyvus kiaulių auginimas baltijos jūros regiono šalyse es narėse.

13

8 lentelė. Kuilių mėšlo rodikliai

Rodiklis Šviežias mėšlas Išlaikytas mėšlas

SM, % N g/kg P g/kg N g/kg P g/kg

Nustatytas 8,9±0,44 7,3±0,391 1,47±0,905 5,5±0,29 1,32±0,815

Patenka į laukus Atitinka 1 SG Viena kuilys sudaro SG

N P N P N P

Nustatytas 19,1 4,75 5,2 5,3 0,19 0,19

Apskaičiuotas 21,0 4,79 4,8 5,2 0,21 0,19

Vidutiniškai 20,4 4,8 4,9 5,2 0,2 0,2

Atsižvelgiant į emisiją, mėšlo kaupimo metu azoto kiekis gali sumažėti 25-37,5%, fosforo – iki

10%. Per laikymo rezervuare laikotarpį vidutiniškai gali likti 0,534 kg azoto. Todėl vieną SG pagal

azotą atitiktų nuo 176 paršeliai. Skaičiuojant pagal fosforą 1 SG atitinka 136 paršeliai. Atitinkamai

1 paršelis sudaro 0,006 SG skaičiuojant pagal azotą. Pagal 25 kg fosforo kiekį 1 paršelis sudarytų

0,007 SG.

Šiuo metu kiaulių augimas, lyginant su buvusiu prieš porą dešimtmečių, yra ženkliai

intensyvesnis, kaulės auga sparčiau, pašarų konversijos į produkciją rodikliai pagerėjo, todėl jų

augimo laikas sutrumpėjo. Iš vienos nuo 3 iki 8 mėnesių amžiaus grupėje esančios kiaulės gaunama

apie 2,09 tonos mėšlo. Į laukus su mėšlu patenka 6,5 kg azoto ir 2,1 kg fosforo (9 lentelė).

9 lentelė. Kiaulių nuo 3 iki 8 mėn. amžiaus mėšlo rodikliai

Šviežias mėšlas Išlaikytas mėšlas

SM, % N g/kg P g/kg SM, % N g/kg P g/kg

9,0±1,59 7,1±1,12 1,9±0,35 5,3±0,94 3,1±0,50 1±0,19

Patenka į laukus Atitinka 1 SG Viena kiaulė sudaro SG

N P N P N P

6,5 2,1 15,4 11,9 0,06 0,08

Šiuo atveju 3-8 mėn. amžiaus grupėje 1 SG atitinka 15,4 kiaulės skaičiuojant pagal azotą ir

11,9 kiaulės skaičiuojant pagal fosforą. Atitinkamai viena kiaulė sudaro 0,06 SG skaičiuojant pagal

azotą ir 0,08 SG skaičiuojant pagal fosforą.

Veislis prieauglis bei kitos kiaulės nuo 8 mėn mažiaus per dieną ekskretuoje apie 0,37 kg

ekskrementų per dieną skaičiuojant sausąja medžiaga arba apie 1,36 tonos 10 % SM turinčių

ekskrementų vienai kiaulei. Virš 8 mėn. amžiaus kiaulių grupėje iš vieno gyvulio į laukus patenka

9,2 kg azoto ir 2,88 kg fosforo (10 lentelė). Kiaulių grupėje virš aštuonių mėn. amžiaus 1 SG

atitinka 10,9 kiaulės skaičiuojant pagal azotą ir 8,7 kiaulės skaičiuojant pagal fosforą. Atitinkamai

viena kiaulė sudaro 0,09 SG skaičiuojant pagal azotą, o skaičiuojant pagal fosforą – 0,11 SG.

14

10 lentelė. Kiaulių nuo 8 mėn, amžiaus mėšlo rodikliai

Šviežias mėšlas Išlaikytas mėšlas

SM, % N g/kg P g/kg N g/kg P g/kg

3,52±0,926 4,47±1,112 0,820±0,422 2,43±0,772 0,75±0,215

Patenka į laukus Atitinka 1 SG Viena kiaulė sudaro SG

N P N P N P

9,2 2,88 10,9 8,7 0,09 0,11

Paukščiai. Pastaruoju metu paukščių mėšlas yra labai paklausus tarp grybų augintojų bei

komposto gamintojų. Todėl mėšlidėse išlaikyto mėšlo buvo galima rasti tik pas smulkius

augintojus. Tačiau toks nedidelis mėšlo kiekis pasižymi didesne emisija, todėl duoda ir didesnes

paklaidas. Skaičiuojant, kad dedeklė per dieną sulesa 0,115-0,117 kg lesalo, o į produkciją pereina

apie 13% lesalo maistinių medžiagų, bendras ekskrementų kiekis 100 dedeklių per metus yra 5,783

tonos. Skaičiuojant vienai dedeklei per dieną susidaro 0,158 kg ekskrementų. Šie duomenys yra

artimi duomenims, kurie nurodomi kituose literatūros šaltiniuose.

Vidutinis azoto emisijos faktorius kraikiniam mėšlui yra 40%, bekraikiam – 0,55%13. Šiuo

atveju iš vienos dedeklės, kurios 1 kg šviežių ekskrementų yra nustatyta 19,5 gramo azoto

( 11 lentelė), per metus į laukus patenka 0,615 kg azoto ir 0,167 kg fosforo (0,382 kg P2O5).

11 lentelė. Tyrimais nustatyti ir apskaičiuoti pagal maistingumo lenteles medžiagų kiekiai

vištų dedeklių ir broilerių lesaluose ir ekskrementuose

Grupė

Metodas Kilograme lesalo, g

SM, %

Kilograme šviežių

ekskrementų, g

ŽB N P N P2O5

Dedeklės Apskaičiuota 162,9 26,1 4,8 12,2 6,4

Nustatyta 195,5±15,15 31,3±2,42 7,7±0,53 43,1±6,72 19,5±3,68 6,6±1,73

Broileriai Apskaičiuota 208,3 33,3 4,5 20 14

Nustatyta 205,5±11,12 32,9±1,78 5,5±0,82 56,3±6,6 27,3±5,42 12,0±1,47

Vieną SG atitinka 163 dedeklės skaičiuojant pagal azotą, o skaičiuojant pagal fosforą -151

dedeklė. Viena dedeklė skaičiuojant pagal azotą sudaro 0,0061 SG, o skaičiuojant pagal fosforą –

0,0066 SG.

Paukščių augintojų pateiktais duomenimis šalyje broileriai auginami vidutiniškai apie 40

dienų ir pasiekia 2,4-2,6 kg svorį. Skaičiuojant, kad broileris per auginimo laikotarpį sulesa apie 5

kg lesalo, o į produkciją pereina apie 23,3 % maistinių medžiagų (Gyvulininkystės žinynas, 516

13 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories. Vol. 4, Ch. 10.

15

psl.), bendras ekskrementų kiekis 1000 broilerių per metus, neskaitant kraiko, sudaro 30,864 tonos.

Skaičiuojant vienam broileriui per dieną susidaro 0,085 kg ekskrementų. Šie duomenys yra artimi

užsienio autorių pateiktiems duomenims literatūros šaltiniuose (nurodoma 0,086 kg ekskrementų).

Šiuo atveju į laukus iš vieno broilerio, kurio 1 kg šviežių ekskrementų yra nustatyta 27,3 gramo

azoto, patenka 0,443 kg azoto ir 0,162 kg fosforo (0,370 kg P2O5) .

Skaičiuojant pagal azotą 1 SG atitinka 2256 broileriai, o skaičiuojant pagal fosforą -1167

broileriai. Pagal azotą vienas broileris sudaro 0,00044 SG, o skaičiuojant pagal fosforą – 0,00086

SG.

Danijos tyrėjų duomenimis nurodomas 40 dienų amžiuje skerdžiamo viščiuko svoris 2,6 kg, o

iš 1000 broilerių gaunama, 1,79 tonos mėšlo14, skaičiuojant sausąja medžiaga (įskaitant kraiką).

Šiam produktyvumui pasiekti teoriniais skaičiavimais reikia sulesinti vidutiniškai 5 kg lesalo (4,35

sausąja medžiaga), kas atitinka ir danijos tyrėjų nurodomą 4,39 kg, skaičiuojant sausąja medžiaga.

Daniškame internetiniame puslapyje,15 nurodyta, kad vieną SG atitinka 2200 broilerių. Mūsų

skaičiavimais Lietuvos sąlygomis vieną SG atitinka 2256 broilerio, su kraiku. Skaičiuojant 1SG

neskaitant kraiko, atitinka 2278 broileriai. Mūsų skaičiavimuose 1 broileris išskiria apie 0,055 kg

azoto per auginimo laikotarpį. (Leidinyje „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai”

nurodomas išskiriamo azoto kiekis yra 0,06 kg).

Avys. Tyrimai vykdyti 5 avių auginimu užsiimančiuose ūkiuose. Avys auginamos naudojant

gilaus kraiko mėšlo tvarkymo sistemą. Ant gilaus kraiko augintų avių mėšlo skleidimas laukuose yra

labai problematiškas, todėl iš avidžių išvežtas mėšlas dar sezoną laikomas mėšlo rietuvėse lauke.

Kaip parodė tyrimai, ūkiuose avių šėrimui naudoti silosuoti pašarai turėjo santykinai daug sausųjų

medžiagų (12 lentelė).

Pramoninės gamybos kombinuotų pašarų ūkiuose naudota nedaug, pagrinde vyravo savo

ūkiuose išaugintų grūdinių ir ankštinių kultūrų mišiniai, kuriuose nustatytas baltymų kiekis buvo

16,3±0,62%.

12 lentelė. Azoto ir fosforo kiekis tirtuose avių pašaruose

Pašaras SM Azotas Fosforas

% g/kg

Šienas 82,4±0,86 16,8±1,20 1,75±0,110

Šienainis 66,4±5,67 17,2±3,28 2,0±0,31

Koncentratai 85,9±1,90 26,1±0,99 5,1±0,84

14 http://anis.au.dk/fileadmin/DJF/Anis/dokumenter_anis/Forskning/Normtal/Normtal_2016_endelig.pdf 15 http://soroe.dk/media/1549736/husdyrberegning.html

16

Literatūroje nurodomas sausųjų medžiagų kiekis mėšle 28-35%, azoto kiekis – 6-9 g/kg, P2O5

– 4-5 g/kg. Mūsų tyrimuose gauti duomenys atitinka kitų tyrėjų pateikiamus literatūroje duomenis

(13 lentelė).

13 lentelė. Vidutinis azoto ir fosforo kiekis avių mėšle

SM N P P2O5

% g/kg

30,0±0,51 6,1±2,03 1,6±0,41 3,6±0,93

Tyrimų duomenys ir paskaičiavimai rodo, kad vieną SG pagal azoto kiekį patenkantį į laukus

atitinka 13,3 ėriavedės su ėriukais iki 2 mėn. amžiaus (14 lentelė). Pagal 25 kg/ha fosforo kiekį

vieną SG atitinka 12,5 ėriavedės su prieaugliu iki 2 mėnesių amžiaus. Atitinkamai viena ėriavedė

pagal azoto kiekį sudaro 0,075, o pagal fosforo kiekį – 0,08 SG.

14 lentelė. Azoto ir fosforo kiekis, patenkantis į laukus iš avių mėšlo

Grupė

Mėšlo kiekis

N P P2O5 tvartiniu

laikotarpiu

ganykliniu

laiktarpiu

tonomis kg

Ėriavedė 0,79 0,44 7,5 2,0 4,6

Ėriukas iki 8 mėn. 0,07 0,29 2,2 0,6 1,4

Avytė iki metų 0,30 0,25 3,4 0,9 2,1

Skaičiuojant vienai ėriavedei pagal bandos struktūrą metų pabaigai reikia pridėti ir auginamus

mėsai bei bandos pakaitai ėriukus. Šiuo atveju vieną SG pagal azoto kiekį atitiktų 9,8 ėriavedės.

Skaičiuojant pagal fosforą – 9,2 SG. Viena ėriavedė pagal azoto kiekį sudarytų 0,10 SG, o pagal

fosforo kiekį – 0,11 SG.

Ožkos. Tyrimai vykdyti 3 ožkininkystės ūkiuose. Ūkiuose šėrimui naudotas šienas,

koncentruotųjų pašarų ir sultingųjų pašarų mišiniai, koncentratai ( 15 lentelė). Tyrimų duomenimis

apskaičiuotas iš ožkos su 1 prieaugliu iki metų gaunamas mėšlo kiekis yra 1,18 tonos. Ožkų

prieauglis, jei nereikalingas bandos pakaitai, paprastai auginamas apie 4 mėnesius.

Bandos pakaitai auginamas prieauglis bandoje sudaro apie 20%, todėl vidutiniškai vienas

ožkiukas auginamas apie 9 mėnesius.

15 lentelė. Azoto ir fosforo kiekis tirtuose ožkų pašaruose

Pašaras Azotas Fosforas

g/kg

Šienas 13,9±1,09 1,6±0,06

Koncentruotųjų pašarų ir sultingųjų pašarų mišiniai 3,9±1,20 1,0±0,22

Koncentratai 20,7±2,19 3,6±0,58

17

Ožkų mėšle, lyginant su avių mėšlu buvo nustatytas didesnis 16% azoto ir 48% fosforo kiekis.

16 lentelė. Vidutinis azoto ir fosforo kiekis ožkų mėšle

SM N P P2O5

% g/kg

28,4±5,84 7,07±0,552 2,36±0,670 5,40±1,534

Tyrimų duomenys rodo, kad vieną SG pagal azoto kiekį patenkantį į laukus atitinka 12,0 ožkų

su prieaugliu (17 lentelė).

17 lentelė. Azoto ir fosforo kiekis, patenkantis į laukus

Mėšlo kiekis N P P2O5

tvartiniu laikotarpiu ganykliniu laiktarpiu

tonomis kg

0,72 0,46 8,34 2,78 6,37

Skaičiuojant pagal rekomenduojamą 25 kg/ha fosforo kiekį, vieną SG atitinka 9,0 ožkos su

prieaugliu. Atitinkamai viena ožka skaičiuojant pagal azoto kiekį sudaro 0,08 SG, o skaičiuojant

pagal fosforo kiekį – 0,11SG.

18 lentelė. Azoto ir fosforo kiekiai iš vieno ūkinio gyvūno patenkantys į laukus, kg

Gyvūnai N P2O5

Karvės 108,2 42,6 Buliai 84,4 52,3

Prieauglis iki 1 m. 25,8 13,5

Galvijai (prieauglis) nuo 1 iki 2 m. 58,8 28,2

Paršavedės (su paršeliais žindukliais) 22,0 10,8

Kuiliai 20,4 11,0

Paršeliai 7-32 kg 0,6 0,4

Kiaulės nuo 3 iki 8 mėn. 6,5 4,8

Kiaulės nuo 8 mėn. 9,2 6,6

Ėriavedės 7,5 4,6

Ėriavedės (atsižvelgiant į bandos struktūrą) 13,1 8,1

Ožkavedės 8,34 6,37

Vištos – dedeklės* 0,615 0,382

Broileriai* 0,443 0,370

* - iš vienos auginimo vietos per metus

19 lentelėje pateikiami tyrimais nustatytų ir skaičiavimais patikslintų sutartinių gyvūnų

skaičiai, atitinkantys atskiras gyvūnų grupes (pagal LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro

2005 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. D1-367/3D-342 ir LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio

ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. D1-735/3D-700 redakcija), bei mėšlo ir srutų

skleidimo plotas, skaičiuojant pagal azoto ir fosforo kiekį mėšle įterpiamame į dirvožemius.

18

19 lentelė. Sutartinių gyvūnų skaičius ir mėšlo bei srutų skleidimo plotas

Gyvūnai

Skaičiuojant pagal azotą Skaičiuojant pagal fosforą

Gyvūnų

skaičius

atitinka

1 SG

1

gyvūnas,

sudaro

SG

Skleidimo

plotas, ha

Gyvūnų

skaičius

atitinka

1 SG

pagal

25 kg P

1

gyvūnas,

sudaro

SG

pagal 25

kg P

Skleidimo

plotas, ha

Karvės 0,92 1,09 0,641 1,3 0,76 0,76

Buliai 1,18 0,84 0,494 1,1 0,9 0,9

Prieauglis iki 1 m. 3,9 0,26 0,153 4,25 0,24 0,24

Galvijai (prieauglis) nuo 1

iki 2 m. 1,7 0,6 0,353 2,0 0,5 0,5

Paršavedės (su paršeliais

žindukliais) 4,5 0,22 0,129 5,3 0,19 0,19

Kuiliai 4,9 0,2 0,118 5,2 0,2 0,2

Paršeliai 7-32 kg 176 0,006 0,004 136 0,007 0,007

Kiaulės nuo 3 iki 8 mėn. 15,4 0,06 0,035 11,9 0,08 0,08

Kiaulės nuo 8 mėn. 10,9 0,09 0,053 8,7 0,11 0,11

Ėriavedės 13,3 0,075 0,044 12,5 0,08 0,08

Ėriavedės (atsižvelgiant į

bandos struktūrą)

9,8 0,1 0,059 9,2 0,11 0,11

Ožkavedės 12,0 0,08 0,047 9,0 0,11 0,11

Vištos – dedeklės* 163 0,006135 0,00361 151 0,00662 0,00662

Broileriai* 2256 0,000443 0,00026 1167 0,00086 0,00086

* - vienai auginimo vietai per metus

Išvados ir rekomendacijos

Projekto metu atliktų tyrimų duomenimis gyvūnų skaičius, atitinkantis sutartinių gyvūnų (SG)

skaičių buvo nustatytas didesnis negu gyvūnų skaičius, atitinkantis sutartinius gyvūnus LR aplinkos

ministro ir LR žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. D1-735/3D-700

patvirtintame „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše“ šiose gyvūnų grupėse:

bulių galvijų prieauglio nuo 1 iki 2 metų, paršavedžių su paršeliais ir kuilių, paršelių iki 3 mėn.,

kiaulių nuo trijų iki 8 mėn., kiaulių nuo 8 mėnesių ir vištų-dedeklių. Atitinkamai šiose gyvūnų

grupėse buvo nustatyta mažesnė sutartinio gyvūno dalis, atitinkanti vieną gyvūną ir mažesnis

sukaupto mėšlo kiekis, tenkantis skleidimo plotui.

Atliktų tyrimų duomenimis gyvūnų skaičius, atitinkantis sutartinių gyvūnų (SG) skaičių buvo

nustatytas mažesnis negu gyvūnų skaičius, atitinkantis sutartinius gyvūnus „Mėšlo ir srutų tvarkymo

19

aplinkosaugos reikalavimų apraše“ šiose gyvūnų grupėse: karvių, ir broilerių. Atitinkamai šiose

gyvūnų grupėse buvo nustatytas didesnė sutartinio gyvūno dalis, atitinkanti vieną gyvūną ir didesnis

sukaupto mėšlo kiekis, tenkantis skleidimo plotui. Tai galima paaiškinti paskutiniais metais ženkliai

padidėjusiu gyvūnų produktyvumu (didesniu kiekiu primelžto pieno iš karvės, didesniais

priesvoriais ir didesniu gyvūnų svoriu).

Atliktų tyrimų duomenimis gyvūnų skaičius, atitinkantis sutartinių gyvūnų (SG) skaičių buvo

nustatytas panašus kaip ir gyvūnų skaičius, atitinkantis sutartinius gyvūnus „Mėšlo ir srutų tvarkymo

aplinkosaugos reikalavimų apraše“ šiose gyvūnų grupėse: veršelių iki 1 metų, avių ir ožkų.

Atitinkamai šiose gyvūnų grupėse buvo nustatyta panaši sutartinio gyvūno dalis, atitinkanti vieną

gyvūną ir sukaupto mėšlo kiekis, tenkantis skleidimo plotui.

Remiantis tyrimų duomenimis būtų tikslinga pakoreguoti sutartinių gyvūnų (SG) skaičių ir

mėšlo bei srutų skleidimo plotus „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše“

Tyrimų rezultai bus panaudojami rengiant nacionalinę išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą

sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą. Iš gautų tyrimo duomenų yra rengiamas straipsnis, kuris bus

atspausdintas mokslinių straipsnių leidinyje „Gyvulininkystė“.

SUDERINTA:

(Tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas)

(Vardas, Pavardė)

(Data)