Gamybine praktika

Embed Size (px)

Citation preview

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS STATYBOS FAKULTETAS STATYBOS TECHNOLOGIJOS IR VADYBOS KATEDRA

GAMYBINS PRAKTIKOS 1 ATASKAITA

Atliko: SKPv-8 gr. stud. Linas Paemeckas

Tikrino: doc. dr. Titas Djus

Vilnius, 2011

TURINYS

VADAS.......................................................................................................3 Betonavimas................................................................................................3 Sien mrijimas...........................................................................................5 Tinkavimas..................................................................................................7 IVADOS....................................................................................................12 NUOTRAUKOS............................................................................................13

2

VADASGamybin praktik atlikau AB Panevio statybos trestas Vilniaus filialas Genranga, Vilniuje. Praktikos trukm: 2011-07-04 2011-07-31. Statybos objektas: Kombinuoto ciklo duj turbininio bloko statyba, Elektrins g. 21, Elektrnuose. Praktikos metu susipainau su statybos technologiniais procesais statybvietje, gilinausi bendrovs vadyb, struktr. Susipainau su naudojamais mechanizmais, technologine ranga, gilinausi darbuotoj sauga statybos objekte, nes pats esu atsakingas u darbuotoj saug ir sveikat, aplinkos vadyb, kokybs vadyb filiale, buitinmis-higieninmis slygomis statybos aiktelje, darb organizavimu, sandliavimu, taip pat atkreipiau dmes statomo objekto pagrindines charakteristikas, objekto statybos organizavim ir t.t. Bendrovje diegtos vadybos sistemos: ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, OHSAS 18001:2007. Kadangi bendrov yra atestuota atlikti labai daug statybos ir projektavimo darb srii, todl pasirinkau aprayti kelet technologini proces, kurie tuo metu buvo vykdomi statybos objekte.

BetonavimasNorint igauti kokybik, visais atvejais praktik ir lyg betonini grind paviri, reikia detaliai isinagrinti brinius ir tinkamai pasiruoti darbui. Vis pirma isiniveliuoti grindis, tinkamai pasiruoti pagrind ir pasiskaiiuoti betono sluoksni stor. Pagal sluoksnio stor ir betonuojam grind paskirt nustatomas reikiamas betono tvirtumas ir reikalingas pried kiekis . Paruotas pagrindas betonavimui turi bti varus, tvirtas ir sausas. Gali bti iek tiek drgnas bet ne lapias. Neturi bti kalki likui, dulki, tepalo ar kitoki riebi dmi bei betonuojamoje patalpoje neturt bti joki paalini daikt. Taip pat svarbu inoti, kad ilgas pasiruoimas darbui takoja betono kokyb. Atveti beton specialiu autotransportu i betono mazg uima gana nemaai laiko, taip pat jo ikrovimas ir tas laiko tarpas, kol yra suneamas patalp, kurioje vyks betonavimo darbai. Prajus porai valand nuo betono pagaminimo, jis bna susigriebs, kadangi vis t laik vyksta riimosi procesas, betonas praranda visas savo gersias savybes. Sunku yra apskaiiuoti, kiek tiksliai reiks betono, daniausiai jo usakoma per daug tada ikyla klausimas, kur panaudoti likus beton. Tai vl neplanuoti darbai, tokie kaip bereikaling skyli ar pagalbini patalp betonavimas.

3

Su kiekvienais metais atsiranda vis daugiau pried ir papild betonui, kurie yra skirti betono kokybei gerinti. Pavyzdiui, taip vadinama fibra, kuri naudojama betono armavimui. Tai polipropileno ir stiklo audinio pluoto sileliai, kurie dedami gaminant beton, paklotame sluoksnyje jie sudaro trimat tinklel, kuris saugo nuo trukim ir neleidia jiems plstis dl betono spaudimo ir deformacijos. Betonas tampa atsparesnis vairiapusiam tempimui, pagerja smginis atsparumas, maja susidvjimas, tampa elastikesnis ir, kadangi neturi metalo priemai, visikai atsparus korozijai. Taip pat naudojami vairs priedai, betonuojant altesnmis darbo slygom bei norint sultinti ar pagreitinti betono diuvimo laik, tuo paiu gerinant betono savybes. Betonavimo procesas: ant jau paruoto paviriaus pilamas betonas, sutankinamas ir ilyginamas liniuote su gulsiuku. Vliau pavirius yra utrinamas glaistykle ir aplink plot apytiksliai 36 m yra pjaunamos sils tam, kad betonas galtu slankioti, nes didamas jis iek tiek juda. Galima ir ivengti sili, naudojant naujas technologijas, kurios stabdo betono judjim. Betonuojant ant netvirto pagrindo (pvz., polistireninio putplasio, mineralins vatos), reikia betonuojam sluoksn dti metalins armatros tinkl ir skiedin pilti ne maiau kaip 5 cm storio sluoksniu. Esant iltoms darbo slygoms ir skersvjams, betonas stingsta daug greiiau nei reikt, tad rekomenduojama naudoti pried, kuris sultina diuvimo proces. Elektriniai rankoje laikomi giluminiai vibratoriai - tai auktos kokybs giluminiai vibratoriai specialiai sukonstruoti sutankinti beton grindims, pamatams, sramoms ir t.t. iais nedaug sverianiais giluminiais vibratoriais patogu dirbti bet kokios ries betone. Pavaros agregatas specialios konstrukcijos lankst velen isuka 4.000 rpm. Vibro galva atlieka 12.000 vibrosuki (vyklin sistema) per minut, aukta amplitud garantuoja labai ger bet kokios ries betono sutankinim. Pavaros agregat galima pasirinkti su benzininiu varikliu , vytuoklin vibravimo sistema, emas veleno sukimosi greitis, 4.000 rpm, greitos jungties sujungimas arnos pakeitimui, kieto plieno vytuokl ir vibrogalva, nereikalingas sutepimas, savaime susireguliuojanti guoli sistema, velenas aptrauktas guma, nelaidus vandeniui, tepalams ir kitiems chemikalams, nedidelis svoris (3 kg) pavaros agregatas, dviguba izoliacija (atitinka CE-reikalavimus). Prie pat dedant betono miin nuvalyti paviriai turi bti nuplauti vandeniu ir idiovinti. Betono miinys klojamas horizontaliais sluoksniais visame betonuojamos

konstrukcijos plote. Kad visa betonin konstrukcija bt vienalyt, k tik paruot betono miin reikia kloti ant ankstesnio sutankinto sluoksnio, kurio cementas dar nepradjo stingti. Tankinant paviriniais vibratoriais nearmuot konstrukcij betono sluoksnio storis turi bti ne didesnis kaip 250 mm, o su dviguba armatra 120 mm.

4

Tiek kiek manoma betonas turi bti klojamas nuo pltimosi sils iki pltimosi sils, kad sumaintumme konstrukcini sili skaii. Konstrukcins sils turi bti tik horizontalioje ir vertikalioje ploktumoje, jeigu kitaip nenumatyta. Kai betonavimas sustojs vertikalioje ar nuoulnioje ploktumoje, turi bti rengtos atitinkamos laikanios lentos ir priemons, leidianios, kad armatra nepertraukiamai tstsi per sudrim, neilinkt ar kitaip nenukrypt. rengiam darbo sili paviriai, dedant betono miin su pertraukomis, turi bti statmeni betonuojam kolon ir sij, ploki ir sien paviri aims. Po ilgesns darbo pertraukos toliau betonuoti konstrukcijas galima, kai anksiau suklotas betonas gyja ne maesn kaip 1.5 MPa gniudymo stiprum. Betono miin galima tankinti pliekimu, vibravimu, vakuumavimu. Vibravimas tai pagrindinis 0-8 cm slankumo betono miinio tankinimo bdas. Statybvietje betono miiniai gali bti tankinami giluminiais, paviriniais ir ioriniais vibratoriais. Tankinimo trukm vienoje padtyje priklauso nuo betono miinio slankumo. Kai tankinama giluminiais vibratoriais, ji yra 20-25 s, kai paviriniais 30-50 s.

Giluminis vibratorius AH25 su lanksiu velenu

Sien mrijimasVienas i pagrindini pastat element yra sienos. Jau prie daugel met isivysiusiose usienio alyse, kur panaios klimatins slygos, atsisakyta masyvi sien statybos. Reikiama iors sien ilumin vara pasiekiama, naudojant efektyvias ilumos izoliacijos mediagas, pavyzdiui, akmens vat, put polistirol ir kitas. Iors ir vidaus sien vidinis sluoksnis daniausiai mrijamas i statybini blokeli. Blokeliai gaminami didesni matmen, jie pakeiia 4-7 plytas pagal tr, nra sunks. Naudojant statybinius blokelius ymiai greiiau kyla namo sienos, sumainamos skiedinio snaudos. Man teko stebti darb su keramzitiniais blokeliais. Keramzitiniai blokeliai pagaminti i keramzito (psto molio granuli) ir cemento, nenaudojant joki chemini papild ar priemai. Blokai formuojami pusiau sausuoju bdu

5

vibropresuose, tiksliose metalinse formose. i procedra utikrina mass vienalytikum ir eliminuoja jos isisluoksniavimo galimyb. Gauta pilnavidur kompozicin mediaga pasiymi mau svoriu, didele neanija galia, atsparumu aliui, puikiu sukibimu su tinku, maa vandens absorbcija, mau kapiliarikumu, geromis terminmis savybmis. Nutinkavus blokelius, siena gerai izoliuoja gars ir yra atspari ugniai. Sien mrijimo eiga: Prie pradedant mryti sien reikia paruoti nuobliuot lent, ant kurios paymti blok aukio ir ilgio modulius dl tolimesns kontrols. Lentos ilgis turi atitikti bsimos sienos aukt. Patikrinti mro pamato ar perdangimo plokts lygum. Jeigu pamatas arba perdengimo konstrukcija nelygs, juos reikia ilyginti skiediniu. Ant mrijimui paruoto paviriaus udti izoliacijos juost, 150 mm platesn, negu sienos storis. Mryti reikia esant temperatrai nuo +5oC iki +30oC, prie emesns kaip 5oC temperatros draudiama. Mrijant iem, skiediniai turi bti su priedais prie ualim. Be to, skiediniai parenkami tvirtesni. Ubaigus darb, mr reikia apsaugoti nuo peralimo ir mirkimo, udengiant

apklotais ar ploktmis. Statybos metu sunku ivengti krituli arba sauls kaitros, todl blokus tenka pridengti arba juos sudrkinti. Blokuose esanios tutumos (kiauryms) ir nestoros sienels ne tik negeria daug drgms, bet ir ymiai greiiau idista. Blokai neturi bti apal, apdulkj, riebaluoti ar kitaip uterti. Pirmiausia blokus kloti ant skiediniu padengt kamp, ilyginti horizontaliai ir vertikaliai, teisingai juos orientuoti pagal laid idstym. Per sienos ilg susidariusiam tarpui upildyti reikia panaudoti pusinius blokus, kuriuos privaloma turti komplektuojant mediagas. Jeigu j nra, tuomet reikia pjaustyti diskiniais arba grandininiais pjklais. Atsiradus maam plyiui, j reikia upildyti termoizoliaciniu skiediniu, kad nesusidaryt alio tiltelis per mr. Kapoti blokus nepatartina. Sien kamp iorinje pusje blokus sujungti tempta statybine virve ir toliau kloti pagal virv ant vieio skiedinio, gerai suduriant tarpusavyje. Blokai sukimba laidomis be skiedinio. Horizontalios sils skiedinio sluoksnis klojamas per vis sienos stor, be pertrki. Pagal susitarim su statybos specialistu galima daryti pertraukiam sluoksnio padengim, sutaupant6

skiedinio ir pagerinant mro ilumos izoliacines savybes. Taip padengti galima bt ten, kur statinis mro paskaiiavimas leidia tai daryti. Geriausia naudoti termoizoliacinius skiedinius, kurie turi geras ilumines savybes ir pakankamai atspars gniudymui. Blok eil ilyginti guminiu plaktuku per vis ilg. Nutekjus skiedin nuimti statybine mente. Tam, kad sumat lietaus vandens skverbimasis sienas, reikia naudoti kokybikus skiedinius. Skiedinio upildai turi bti ne stambesni kaip 2 mm. Sils tarp blok nuo fasado puss turi bti sutankinamos (iki 20 mm gylio). Vertikalus plyys tarp blok skiediniu nedengiamas. Blokai sujungiami laidomis, ivengiant alio tilt. Mrijamas skiedinys turi bti tokios konsistencijos, kad nenutekt blok kiaurymes. Prie dengiant kit skiedinio sluoksn ant mro reikia sudrkinti anksiau paklot blok virutin dal, jeigu jie labai perdiv vasaros kari metu, tenka sudrkinti visus blokus, esanius pakete. Blok sluoksnius mryti taip, kad vertikals plyiai achmat tvarka persidengt, ne maiau kaip 95 mm. Mrijant nuolatos tikrinti, ar teisingai tempta statybin virv. Mro vertikalum kontroliuoti gulsiuku, o sluoksni aukt - i anksto paruota lenta. Blok mras mrijamas pagal 250 mm aukio modul, kur slygoja bloko auktis 238 mm su sils tarpo storiu 12 mm. 1 m aukio sienai reikia sumryti 4 sluoksnius. Jeigu patalpos auktis (iki perdengimo) nesutampa su moduliu, tuomet atsiranda maesnis ar didesnis tarpas, kur reikia upildyti plyt eile, pjaustytais blokais arba ubetonuojant perdangos konstrukcijos udjimo vietas.

TinkavimasPriklausomai nuo paskirties ir naudojam skiedini sudties, rengiamas paprastasis, specialusis arba dekoratyvinis tinkas. Paprastuoju tinku tinkuojami gyvenamj nam, administracini, visuomenini ir kit statini patalp paviriai. Specialusis tinkas gali bti hidroizoliacinis, akustinis, ilum izoliuojantis, prie radiacinis ir kitos paskirties. ilum izoliuojaniu tinku gali bti tinkuojami ir statini fasadai. Dekoratyviniu tinku dailinami statini fasadai, administracini ir visuomenini statini patalpos. Tinkavimui naudojami gipso, kalki, cemento ir sudtiniai skiediniai. Atvetas ar pagamintas statybos aiktelje skiedinys paduodamas tinkavimo viet tinkavimo agregat

7

siurbliais su guminmis arnomis, purkiamas ant tinkuojamo paviriaus pneumatiniais ar mechaniniais purktukais. Ma plot patalpos ir statinio konstrukcij detals tinkuojamos rankiniu bdu. Mechanizuotai tinkuojamas skiedinys turi bti plastikas, laisvai tekti arnomis. Iki tinkavimo pradios, tinkuojamas pavirius turi bti atitinkamai paruotas: i paprastojo mro sili ikraptomas skiedinys, nepakankamai iurkts paviriai kertami smailiais plaktukais. kirstame paviriuje turi likti 3-5 mm gylio vagels 5-7 cm atstumu. Jei plyt mrinyje yra dideli nukrypim nuo vertikalios ir horizontalios ploktumos, tai dub pavirius, sukalus vinis mrijimo siles, aptraukiamas metaliniu tinkleliu arba apraizgomas viela. Metalines sijas reikia aptraukti metaliniu tinklu, kurio kratai suriami viela, o pastaroji trumpomis silmis pritvirtinama prie sijos. Ruoiant skirting mediag pavirius, sandrose reikia tvirtinti metalinio tinklelio juostas, uleidiant jas abi sandros puse ne maiau kaip po 50 mm. Po to tinkuojamame paviriuje pritvirtinami tinko storio yminiai. Upurktas tinkuojamojo paviriaus skiedinys ilyginamas pusbrauktmis, utrinamas trintuvmis ar utrynimo mainlmis. Paprastasis tinkas, atsivelgiant projekte jam nurodytus kokybs reikalavimus bna rupusis, gerasis ir labai geras. Rupusis tinkas iki 12 mm storio i dviej skiedinio sluoksni: paruoiamojo ir ilyginamojo. Gerasis tinkas daromas i trij sluoksni: paruoiamojo, ilyginamojo ir dengiamojo. Gerasis tinkas daromas iki 15 mm storio. Labai geras tinkas daromas i paruoiamojo, vieno ar dviej ilyginamj ir dengiamojo sluoksni. Jo storis iki 20 mm. Paruoiamasis sluoksnis daromas 5...9 mm i skysto skiedinio. Paruoiamojo sluoksnio skiedinio plastikumas, matuojant standartinio kgio grimzle, turi bti 9...12 cm. Ukrsto ant paviriaus skiedinio lyginti nereikia. Jis 2 4 valandas padiovinamas ir ant jo daromas kitas ilyginamasis sluoksnis. Ilyginamasis sluoksnis yra pagrindinis paviri ilyginantis tinko sluoksnis. Daromas 79 mm storio, i telos pavidalo skiedinio. Jeigu tinkuojamas pavirius labai nelygus, tai jis lyginamas keliais ilyginamaisiais sluoksniais. Kiekvienas paskesnis sluoksnis turi bti ne storesnis nei 7 mm ir daromas tik tada, kai anksiau ukrstas skiedinys sukietja. Ukrst sluoksn reikia kruopiai ilyginti pusbrauktmis. Dengiamasis sluoksnis daromas po to, kai ilyginamasis sluoksnis sukietja ir apdiva. Jo storis 2 mm. Skiedinys maiomas su smulkiu smliu, isijotu pro 1,5x1,5 mm akytumo siet, kad po utrynimo pavirius bt lygus. Prie tinkuojant lang ir dur angokraius, reikia usandarinti plyius tarp stakt ir mrinio. Usandarinus turi likti 2...3 cm taras iki staktos, kuris tinkuojant angokraius upildomas skiediniu. Vidiniai angokraiai tinkuojami tuo paiu skiediniu kaip ir patalp sienos. Angokrai paviriai daromi iek tiek nuoulns link vidaus sien, kad bt didesnis viesos sklidimo kampas. Vis angokrai nuoambio kampas pastato viduje turi bti vienodas.

8

Tinkavimo darb organizavimasTinkavimo darbus galima vykdyti paprastuoju arba srautiniu iskaidytu metodu. Dirbant paprastuoju metodu, visas darb komplekso operacijas atlieka ta pati tinkuotoj grandis. Dirbant srautiniu iskaidytu metodu, brigados darbinink grandys gali atlikti ias operacijas: pirmoji grandis ruoia pavirius tinkuoti (nuvalo, suiurktina, padengia metaliniu tinklu, padaro yminius), antroji grandis mechanizuotai tinkuoja pavirius, nuvalo nuo ymini, surenka nukritus ant grind skiedin, treioji grandis stato elektros ir ryi dutes bei ventiliacijos groteles, tinkuoja briaunas ir kertes, ketvirtoji grandis padaro dengiamj tinko sluoksn. Galima tinkuoti ir dviem srautais. Pirmasis srautas, sudarytas i deimt vairi kategorij darbinink dirba su 4-6 m3/h naumo tinkavimo agregatu. Jie paruoia pavirius, padaro paruoiamj ir ilyginamj tinko sluoksnius, kampus ir angokraius. Paskui ivalo patalpas ir dvi dienas diovina tink. Antrasis srautas, susidedantis i deimt dvylika vairi kategorij darbinink, ukreia dengiamojo sluoksnio skiedin, ilygina ir utikrina paviri, galutinai utaiso kampus ir angokraius.

Vienasluoksnis tinkavimasVidaus tinkavimo darbams alyje vis plaiau naudojami Lietuvoje sertifikuoti Knauf Rotband, Knauf Goldband, ir Knauf MP 75 gipso miiniai. Pagrindins i miini sudedamosios dalys yra specialiai paruotas gipsas, vairs plastifikatoriai ir priedai. Naudojant i miini pagrindu pagamintus skiedinius, rengiamas vieno sluoksnio 5...15 mm storio tinkas. I Knauf Rotband ir Knauf Goldband miini pagrindu pagamint skiedini, dirbant rankomis, rengiamas vienasluoksnis vidaus sien ir lub tinkas ypa tinka betono sienoms, luboms bei vairioms betono konstrukcijoms. is tinkas skirtas nedidelio ploto normalaus drgnumo patalpoms bei gyvenamj pastat vonioms ir virtuvms tinkuoti. Pagrindo ruoimas: Pagrindo pavirius turi bti tvirtas, sausas, neals; Nuvalius dulkes ir purv, pagrindo paviri reikia ilyginti; Nuo monolitinio betono paviriaus reikia nuvalyti tepal likuius. Lygius, standius, blogai gerianius vanden pavirius gruntuoti Knauf Betokontakt gruntu ir leisti gerai iditi; Lub ir betono konstrukcij pavirius taip pat gruntuoti Knauf Betokontakt gruntu; Paviriai i putplasio ir kit ilum izoliuojani mediag, lengv medio droli ploki bei ploki, pagamint i kitoki mediag, turi bti kieti, stands. Lygs paviriai iurktinami.

9

Skiedinio ruoimas: 20 l varaus vandens suberiama 30 kg (vienas maias) sauso Ratband ir maiytuvu maioma, kol susidarys vienalyt mas. Darbo technologija: Kad bt lengviau tinkuoti, patikrinus bei paruous pagrind, paviriaus kratuose ir kampuose skiediniu pritvirtinami kamp profiliai. Mro sandros, instaliacijos pagilinimai, paeisti plotai bei kiti defektai prie tai upildomi ir tinkuojami plonu tinko sluoksniu. Per 20 minui, skaiiuojant nuo to laiko, kai buvo pradta maiyti, pavirius padengiamas tinku ir ilyginamas profiline liniuote. Tik pradjus kietti, nereikaling skiedin reikia nupjauti trapecine liniuote, paviri sudrkinti vandeniu, ilyginti lyginimo kempine, metaline glaistykle. Pavirius gali bti lygus arba iurktus. Oro ir pagrindo paviriaus temperatra naudojant skiedin turi bti ne emesn negu +5oC. Kad geriau dit, btina gerai vdinti patalp. Darbo laikas: Dirbti 1,5-2 valandas, skaiiuojant nuo to laiko, kai skiedinys buvo pradtas maiyti su vandeniu (priklauso nuo tinkuojamo paviriaus ypatum). Baigus darb, rankius ir maiyti skirtus indus reikia gerai iplauti vandeniu. Maiant kit tink, dl gipso ir purvo likui sutrumpja jo naudojimo laikas. Tinko storis: Vidutinio tinko storis 10 mm, maiausias 5 mm. Jeigu reikalingas storesnis sluoksnis, tinkuojama 2 kartus: pirmas tinko sluoksnis, kol jis dar minktas, suukuojamas kregduts uodegos formos tinkavimo ukomis, antrasis sluoksnis tinkuojamas tik pirmajam sluoksniui sukietjus. Jeigu dirbant buvo padaryta pertrauka ir pirmasis sluoksnis idivo, prie tinkuojant antrj sluoksn reikia gruntuoti. Armavimas: Kad tinkas bt sutvirtinamas bei sumat tikimyb atsirasti plyiams, visas tinkuojamas pavirius turi bti armuojamas stiklo pluoto tinkleliu Gitex. Tepamas tinko sluoksnis, kuris bt lygus madaug 2/3 reikiamo tinko sluoksnio; tinklelis lengvai spaudiamas ir tepamas liks skiedinys. Tinklelis turi bti ne maiau negu 10 cm ilgesnis u sudrim vietas. Stiklo pluoto tinklel btina naudoti armuojant sandr plotus t pagrind, kuri mediaga yra dviej skirting ri, pavyzdiui, betono sienos ir mro sil. Darbo rankiai: Plastmasinis indas, maiytuvas, glaistykl, profilin liniuot

(nereikalingam skiediniui nuimti), trapecin liniuot (skiediniui lyginti), lyginimo kempin, metalin laistykl. Sandliavimas: Laikant sausoje vietoje ant padkl, tinka naudoti madaug 3 mnesius, skaiiuojant nuo pagaminimo dienos.

10

Darb vykdymo ir kokybs kontrolJeigu tinkavimas yra daugiasluoksnis, btina kontroliuoti, kad kiekvienas sluoksnis bt daromas po to, kai sustingsta ankstyvesnis. Dirbant, btina sekti, kad nutinkuoti paviriai bt lygs, kampai ir angokraiai apdailinti, kad tinkas patikimai sukibs su pagrindu, neturt trkim, suaijim, psleli ir iurki paviri. Tikrinama, ar padarytas tinkas apsaugotas nuo staigaus idivimo ir ualimo. Dinant tinkui, jo paviriaus temperatra neturi bti emesn kaip +5oC tol, kol jo drgnis sumas iki 8%. Esant tinko paviriaus temperatrai +5oC, cementinis tinkas idista iki 8% drgnio apytikriai per 6-7 paras, tinkas i cemento kalki skiedinio per 10-20 par, gipso tinkas per 3-5 paras. Tinko leistinieji nuolydiai E Eil. nr. 1 . horizontals: Rupusis tinkas Gerasis tinkas Auktos kokybs tinkas Paviri nuokrypis pridtos 2 m ilgio liniuots ruoe 1 m tinkuot paviri nuokrypis nuo vertikals ir 2 . 3 2 1 Nuokrypio apraymas Nuo krypio dydis, mm 2

Lang, dur, angokrai, piliastr, stulp 1 m paviriaus nuokrypis nuo vertikals ir horizontals: Rupusis tinkas Gerasis tinkas Auktos kokybs tinkas Kreivalinijinio paviriaus nuokrypis: Rupusis tinkas Gerasis tinkas Auktos kokybs tinkas

4 2 1

3 .

10 7 5

Angokrai ploio nuokrypis nuo projektinio: 4 . Rupusis tinkas Gerasis tinkas Auktos kokybs tinkas 5 3 2

11

Darb saugaPagrindin darbdavi ir statybos vadov pareiga organizuoti statybos darbus taip, kad bt ivengta pavojing situacij, arba kitaip tariant, jie privalo sudaryti saugias ir sveikas darbo slygas. Darb sauga organizacini, technini, ekonomini, teisini, higienos, gydymo, profilaktikos priemoni, skirt moni sveikatai, gyvybei, darbingumui isaugoti darbe, visuma. i priemoni taikym reglamentuoja darb saugos norminiai aktai. Statyba, palyginti su kitomis gamybos sritimis, turi nemaai savit ypatybi, turini takos tiek bendrajam jos organizavimui, tiek statybos darbo slygoms. Kintant statybos darb vietai, keiiama darbinink bei gamybos priemoni darbo vieta, dl to kiekvienoje naujoje darbo vietoje reikia i naujo rpintis gamybos organizavimu ir sudaryti darbininkams sanitarines, buitines bei saugias darbo slygas. Darbo metu mogus sveikauja su gamybos aplinka ir gamybos priemonmis. Jo sveikata, savijauta bei darbingumas, taigi ir darbo rezultatai, priklauso nuo gamybos slyg visumos, i kuri kelet bt galima paminti: darbo objektas (jo apimtis, sudtingumas, kokyb), darbo priemons (mechanizmai, ranga, rankiai), aplinkos slygos (mikroklimatas, dulks, triukmas virpesiai), socialins ekonomins slygos (psichologinis klimatas, darbo apmokjimas) ir daugelis kit.

IVADOSAtlikdamas praktik akcinje bendrovje Panevio statybos trestas Vilniaus filiale Genranga prapliau inias apie statybos technologinius procesus, susipainau su statomo objekto pagrindinmis savybmis, saugos reikalavimais statybvietje ir gijau praktini gdi. Kartu su statybos - praktikos vadovu, paanalizuodavome bei aptardavome darb projektus ir brinius. Buvau supaindintas su visa vykdoma dokumentacija statybos objekte. Be to, atliktas darbas buvo susijs ir su studij programa, dl to galjau pritaikyti teorines inias gytas studij metu.

12

NUOTRAUKOS

13

14