ŠIAULI Ų UNIVERSITETAS SOCIALINI Ų MOKSLŲ FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

Odeta GEDMINAIT ö

UŽDAROS AKCIN öS BENDROVöS „PLUNGöS LAGŪNA“ VEIKLOS ANALIZ ö IR INVESTICIN öS GALIMYB öS

Magistro darbas

Šiauliai, 2008

2

ŠIAULI Ų UNIVERSITETAS SOCIALINI Ų MOKSLŲ FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

Odeta GEDMINAIT ö

UŽDAROS AKCIN öS BENDROVöS „PLUNGöS LAGŪNA“ VEIKLOS ANALIZ ö IR INVESTICIN öS GALIMYB öS

Magistro darbas Socialiniai mokslai, ekonomika (04S)

Magistro darbo autorius ........................................................... (vardas, pavard÷, parašas)

Vadovas.....................................................................................

(pareigos, vardas, pavard÷, parašas)

Recenzentas...............................................................................

(pareigos, vardas, pavard÷, parašas)

3

Odeta Gedminait÷. Uždarosios akcin÷s bendrov÷s „Plung÷s lagūna“ veiklos analiz÷ ir

investicin÷s galimyb÷s: ekonomikos magistro studijų baigiamasis darbas / mokslinis vadovas

doc. dr. Dalia Rudyt÷; Šiaulių Universitetas, Ekonomikos katedra. – Šiauliai, 2008. – 101 p.

SANTRAUKA

Magistro darbo I dalyje išnagrin÷ti teoriniai įmonių veiklos finansin÷s būkl÷s analiz÷s

aspektai, nustatyti teoriniai investicinių projektų vertinimo metodai.

II dalyje išanalizuoti UAB „Plung÷s lagūna“ veiklos ypatumai, vertinti 2005-2007 metų

įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s rodikliai, jie palyginti su šakos rodikliais. Analiz÷s metu

nustatyta, kad įmon÷s pardavimų augimas sustojo, did÷ja veiklos kaštai d÷l to, kad įmon÷ neturi

betranš÷jų technologijų ir dauguma darbų atlieka subrangos būdu, įmonei trūksta gamybinių-

sand÷liavimo plotų, o 2006 metais paimta ilgalaik÷ paskola nedav÷ rezultatų.

Magistro darbo III dalyje buvo pasiūlytos dvi investicinio projekto alternatyvos:

betranš÷jų technologijų pirkimas ir 2500 m2 gamybinių-sand÷liavimo plotų (I-oji alternatyva) ir

tik betranš÷jų technologijų pirkimas (II-oji alternatyva). Atklikus investicinio projekto

alternatyvų vertinimo analizę, nustatyta, kad I-oji alternatyva yra naudingesn÷ ir efektyvesn÷

investicija, tod÷l įmon÷s vadovybei tai ir būtų pasiūloma.

Odeta Gedminait÷. The analysis of activity and the investments‘ opportunities of the Joint

Stock Company „Plung÷s lagūna“: Master Final Work of Economics / Research Advisor doc. dr.

Dalia Rudyt÷; Šiauliai University, Department of Economics. – Šiauliai, 2008. – 101 p.

SUMMARY

There were set the theoretical aspects of the companies‘activity financial situation and

analysis in the first part of the master work.

The singularities of the JSC „Plung÷s lagūna“ activity, the financial rates of the company

of the period of 2005-2007 and the financial rates of the construction sector were analyzed in the

second part of the master work. There was set, that the company hasn’t non-trench technology

and many works made by subcontracts, besides, company is lack of the storehouses and the long-

term credit, taken by the company in 2006, does not give the results.

Consequently the were suggested two alternatives in the investment project: the purchase

of the non-trench technology and the storehouse (I alternative) and just the purchase of the non-

trench technology (II alternative). After the analysis of the alternatives of the investment project,

there were set, that the I alternative is more useful and more effective to the company.

4

TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS ..............................................................................................................5

ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS .......................................................................................................6

ĮVADAS.....................................................................................................................................9

1. ĮMONöS VEIKLOS FINANSINöS ANALIZöS IR INVESTICINIŲ PROJEKTŲ

VERTINIMO TEORINIAI ASPEKTAI....................................................................................12

1.1. Finansų analiz÷s esm÷, uždaviniai, tikslai, vartotojai, rūšys ir metodai.......................12

1.2. Įmon÷s veiklos finansinių rodiklių vertinimo teoriniai ypatumai ................................16

1.3. Investicinių projektų esm÷, klasifikacija ir rizikos įvertinimas ...................................21

1.4. Investicinių projektų pinigų srautų planavimas ..........................................................23

1.5. Investicinių projektų vertinimo metodai.....................................................................24

2. UŽDAROS AKCINöS BENDROVöS „PLUNGöS LAGŪNA“ VEIKLOS FINANSINöS

BŪKLöS IR INVESTICINIŲ GALIMYBI Ų ĮVERTINIMAS..................................................28

2.1. Bendrov÷s veiklos charakteristika, produkcijos, rinkų, konkurentų, klientų ir tiek÷jų

analiz÷ 28

2.1.1. Įmon÷s veiklos apžvalga, organizacin÷ ir nuosavyb÷s struktūra ...............................28

2.1.2. Statybų rinkos, įmon÷s produkcijos ir pardavimų analiz÷ .........................................30

2.1.3. Įmon÷s klientų, konkurentų, tiek÷jų analiz÷ .............................................................34

2.2. UAB „Plung÷s lagūna“ veiklos finansin÷s būkl÷s analiz÷ 2005-2007 metais..............35

2.2.1. Įmon÷s finansin÷s atskaitomyb÷s ataskaitų horizontalioji ir vertikalioji bei veiklos

pelningumo rodiklių analiz÷ 2005-2007 metais..................................................................36

2.2.2. Įmon÷s veiklos likvidumo, finansų struktūros ir turto panaudojimo efektyvumo

analiz÷ 2005 – 2007 metais ...............................................................................................41

2.3. UAB „Plung÷s lagūna“ investicinio projekto pagrindimas .........................................47

3. UAB „PLUNGöS LAGŪNA“ INVESTICNIO PROJEKTO NAUDNGUMO IR

ATSIPERKAMUMO ANALIZö ..............................................................................................49

3.1. Investicinio projekto I alternatyvos analiz÷ ................................................................49

3.2. Investicinis projekto II alternatyvos analiz÷ ...............................................................57

3.3. Investicinio projekto I ir II alternatyvų atsiperkamumo palyginimas ..........................64

3.4. Investicinio projekto I ir II alternatyvų prognostinių rodiklių palyginimas su

šakos/sektoriaus rodikliais.....................................................................................................66

IŠVADOS.................................................................................................................................70

REKOMENDACIJOS ..............................................................................................................72

LITERATŪRA .........................................................................................................................74

PRIEDAI Nr. 1-24

5

LENTELI Ų SĄRAŠAS 1.1 lentel÷. Finansin÷s analiz÷s tikslai...........................................................................................13

1.2 lentel÷. Finansin÷s informacijos vartotojai..............................................................................14

1.3 lentel÷. Pagrindin÷s investicijų esmę atskleidžiančios charakteristikos..............................22

2.1 lentel÷. Statybos sektoriaus rodiklių analiz÷ 2003-2005 metais..............................................30

2.2 lentel÷. UAB „Plung÷s lagūna“ klientai 2004-2007 metų laikotarpyje (procentin÷ išraiška).34

2.3 lentel÷. UAB „Plung÷s lagūna“ konkurentų privalumai ir trūkumai.......................................35

2.4 lentel÷. Pagrindiniai UAB „Plung÷s lagūna“ likvidumo rodikliai 2005-2007 metais.............41

2.5 lentel÷. Pagrindiniai UAB „Plung÷s lagūna“ finansų struktūros rodikliai 2005-2007 metais.42

2.6 lentel÷. Pagrindiniai UAB „Plung÷s lagūna“ turto efektyvumo rodikliai 2005-2007 metais..44

2.7 lentel÷. UAB „Plung÷s lagūna“ problemos d÷l inovacijų nevykdymo....................................48

3.1 lentel÷. Pardavimų, savikainos ir veiklos sąnaudų procentinio augimo prognoz÷ d÷l

betranš÷jų technologijų ir sand÷liavimo-gamybinių plotų įsigijimo.............................................50

3.2 lentel÷. Pardavimų, savikainos ir veiklos sąnaudų procentinio augimo prognoz÷ d÷l

betranš÷jų technologijų įsigijimo...................................................................................................57

3.3 lentel÷. Investicinio projekto I ir II alternatyvos prognozuojamo pinigų srauto periodu t

palyginimas....................................................................................................................................65

3.4 lentel÷. Investicinio projekto I ir II alternatyvos atsiperkamumo palyginimas.......................65

6

ILIUSTRACIJ Ų SĄRAŠAS

1.1 paveikslas. Svarbiausi finansų analiz÷s uždaviniai..................................................................14

1.2 paveikslas. Finansų analiz÷s rūšys ir uždaviniai......................................................................15

2.1 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ darbuotojų kitimas 2004-2007 metais.............................29

2.2 paveikslas. Lietuvos, Telšių apskrities ir Rietavo savivaldyb÷s statybų sektoriaus dalies

kitimas BVP...................................................................................................................................31

2.3 paveikslas. Visų statinių ir inžinerinių statinių dalies kitimas BVP........................................32

2.4 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ pardavimų apimčių kitimas 2004-2007 metų laikotarpyje

pagal veiklos rūšis..........................................................................................................................33

2.5 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ pardavimų struktūra 2005-2007 metais..........................36

2.6 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus bendrojo ir grynojo pelningumo

dinamika 2005-2007 metais...........................................................................................................37

2.7 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikio turto struktūros dinamika 2005-2007

metais.............................................................................................................................................38

2.8 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ kapitalo struktūros dinamika 2005-2007 metais.............39

2.9 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikių įsipareigojimų struktūros dinamika 2005-

2007 metais....................................................................................................................................40

2.10 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus nuosavyb÷s ir turto grąžos rodiklių

dinamika 2005-2007 metais...........................................................................................................40

2.11 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus bendrojo bei kritinio mokumo

koeficientų dinamika 2005-2007 metais........................................................................................42

2.12 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus finansų struktūros rodiklių

dinamika 2005-2007 metais...........................................................................................................43

2.13 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus debitorinio įsiskolinimo dinamika

2005-2007 metais...........................................................................................................................44

2.14 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus kreditorinio įsiskolinimo dinamika

2005-2007 metais...........................................................................................................................45

2.15 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus atsargų apyvartumo dinamika

2005-2007 metais...........................................................................................................................46

3.1 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ pardavimų prognoz÷s struktūros dinamika 2008-2012

metais.............................................................................................................................................50

3.2 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ bendrojo ir grynojo pelningumo prognoz÷s dinamika

2008-2012 metais...........................................................................................................................51

7

3.3 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikio turto struktūros prognoz÷s dinamika 2008-

2012 metais....................................................................................................................................52

3.4 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ kapitalo struktūros prognoz÷s dinamika 2008-2012

metais.............................................................................................................................................53

3.5 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikių įsipareigojimų struktūros prognoz÷s

dinamika 2008-2012 metais...........................................................................................................53

3.6 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ nuosavyb÷s ir turto grąžos prognoz÷s dinamika 2008-

2012 metais....................................................................................................................................54

3.7 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ mokumo prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais...........55

3.8 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ finansų struktūros rodiklių prognoz÷s dinamika 2008-

2012 metais....................................................................................................................................55

3.9 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ debitorinio, kreditorinio įsiskolinimo ir atsargų

apyvartumo (dienomis) prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais...................................................56

3.10 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ pardavimų prognoz÷s struktūros dinamika 2008-2012

metais.............................................................................................................................................58

3.11 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ bendrojo ir grynojo pelningumo prognoz÷s dinamika

2008-2012 metais...........................................................................................................................58

3.12 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikio turto struktūros prognoz÷s dinamika 2008-

2012 metais....................................................................................................................................59

3.13 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ kapitalo struktūros prognoz÷s dinamika 2008-2012

metais.............................................................................................................................................60

3.14 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikių įsipareigojimų struktūros prognoz÷s

dinamika 2008-2012 metais...........................................................................................................60

3.15 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ nuosavyb÷s ir turto grąžos prognoz÷s dinamika 2008-

2012 metais....................................................................................................................................61

3.16 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ mokumo prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais.........62

3.17 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ finansų struktūros rodiklių prognoz÷s dinamika 2008-

2012 metais...................................................................................................................................62

3.18 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ debitorinio, kreditorinio įsiskolinimo ir atsargų

apyvartumo (dienomis) prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais..................................................63

3.19 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“investicinio projekto I ir II alternatyvų generuojamo

grynojo pinigų srauto dinamika 2008-2012 metais......................................................................64

3.20 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“ investicinio projekto I ir II alternatyvų pelningumo

palyginimas su šakos rodikliu........................................................................................................66

8

3.21 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“investicinio projekto I ir II alternatyvų mokumo

palyginimas su šakos rodikliu........................................................................................................67

3.22 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“investicinio projekto I ir II alternatyvų skolos koeficiento

palyginimas su šakos rodikliu........................................................................................................68

3.23 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“investicinio projekto I ir II alternatyvų finansinio sverto

koeficiento palyginimas su šakos rodikliu.....................................................................................68

3.24 paveikslas. UAB „Plung÷s lagūna“investicinio projekto I ir II alternatyvų atsargų

apyvartumo (kartais) palyginimas su šakos rodikliu.....................................................................69

9

ĮVADAS

Temos aktualumas. Įmon÷s, nor÷damos būti tikros d÷l savo ateities bei siekdamos

konkurencinio pranašumo rinkoje, turi numatyti veiklos perspektyvas bei prognozuoti savo

veiksmus. Lietuvoje yra daug s÷kmingai ir pelningai dirbančių įmonių, tačiau norint išlikti ir

laim÷ti konkurencin÷je kovoje rinkos ekonomikos sąlygomis bei didinti realizacijos ar eksporto

apimtis, įmon÷ms jau nebeužtenka vien minimizuoti savo sąnaudas. Vadovai vis dažniau

susiduria su įvairiomis finansin÷mis problemomis: trūksta l÷šų einamiesiems atsiskaitymams,

žaliavoms įsigyti, gamybos tobulinimui, naujo produkto sukūrimui ir kt. Įmonių veiklos pl÷trai

reikalingos naujos investicijos, kurios pagerintų esamą produktą ar paslaugą, pad÷tų išsiskirti iš

konkurentų. Sparčiai vystantis šalies ekonominei veiklai, būtina įmonių veiklos išsami finansin÷s

būkl÷s analiz÷, kurios metu turi būti priimami teisingi įmonių valdymo sprendimai. Tiksliai

atlikta įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s analiz÷ bei patikima finansų prognoz÷ sudaro pagrindą

s÷kmingai įmon÷s pl÷trai, tod÷l galima teigti, kad investicinių sprendimų pri÷mimas yra viena

svarbiausių veiklos sričių. Rinkos ekonomikos sąlygomis vystosi ir klesti tik tos įmon÷s, kurios

nuolat atsinaujina, tobulina savo gaminamą produkciją, investuoja į gamybą, naujausias

technologijas bei darbuotojų aplinkos gerinimą, seka besikeičiančius vartotojų poreikius ir

stengiasi kuo geriau juos tenkinti. Įmon÷ gali pasirinkti kelis investavimo būdus: investuoti į

finansinį kapitalą - vertybinius popierius, arba investuoti į materialųjį kapitalą, t.y. įrenginius,

transporto priemones, statinius, technologijas. Tam tikros investicijos pasirinkimas priklauso nuo

to, kokie daromi investiciniai sprendimai (trumpalaikiai ar ilgalaikiai). Įmonei plečiant veiklą,

vadovai dažnai pasirenka investicijas, kurių efektyvumas įtakoja įmon÷s veiklos rezultatą. Bet

kuri investicija reikalauja kapitalinių įd÷jimų, būtinų investicinių projektų įgyvendinimui, tod÷l

įmon÷je turi būti atliekamas investicinių projektų ar tam tikrų investicinių galimybių įvertinimas.

Temos naujumas. Lietuvos įmon÷s jau daugiau kaip penkiolika metų dirba rinkos

ekonomikos sąlygomis, tod÷l įmonių veikloje svarbų vaidmenį vaidina ekonomin÷s žinios bei

geb÷jimai ir įmonių veiklos finansin÷s būkl÷s analitinis vertinimas. Sprendžiant atskirų ūkio

subjektų, o kartu ir visos Lietuvos finansines problemas, tikslinga naudoti išsivysčiusių užsienio

šalių teorinę bei praktinę finansų analiz÷s patirtį, tinkančią vietos sąlygoms. Lietuvoje tik

pakankamai nedidel÷ dalis įmonių investuoja į gamybin÷s-technologin÷s baz÷s atnaujinimą ir

modernizavimą, be to, šalyje labiau vystosi paslaugų sektorius nei pramon÷s sektorius su

aukštųjų technologijų inovacijomis. Tai vyksta dažniausiai d÷l l÷šų trūkumo ar valstyb÷s

nesugeb÷jimo pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Tod÷l kiekviena įmon÷ tur÷tų ne tik

analizuoti savo veiklos finansinę būklę, tačiau ir nuolat sekti bei vertinti savo investicines

galimybes, kad taptų konkurencingesn÷s rinkoje.

10

Darbo tikslas – išanalizuoti statybų sektoriaus įmon÷s veiklos finansinę būklę, įvertinti

jos veiklos finansinius rodiklius bei investicines galimybes.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti teoriniu aspektu įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s analiz÷s esmę,

uždavinius, tikslus, vartotojus, rūšis, įmon÷s veiklos finansinių rodiklių vertinimo metodus ir

apskaičiavimo būdus, investicinių projektų esmę, klasifikaciją, riziką bei jų vertinimo būdus.

2. Išnagrin÷ti statybų sektoriaus įmon÷s veiklą (produkcijos, rinkos, konkurentai, klientai,

tiek÷jai, įrenginiai ir kt.) bei finansinius rodiklius ir įvertinti įmon÷s investicines galimybes.

3. Pagrįsti UAB „Plung÷s lagūna“ investicinio projekto įgyvendinimo 2 alternatyvas (I-

oji alternatyva – betranš÷jų technologijų ir gamybinių-sand÷liavimo patalpų pirkimas; II-oji

alternatyva – tik betranš÷jų technologijų pirkimas) ir įvertinti jų atsiperkamumą keliais metodais.

4. Pateikti UAB „Plung÷s lagūna“ vadovybei siūlymus d÷l betranš÷jų technologijų

pirkimo investicinio projekto atsiperkamumo ir naudingumo bei tolimesnių įmon÷s investicinių

galimybių.

Hipotez÷. Didesn÷s sumos investavimas į nagrin÷jamos įmon÷s veiklos pl÷trą ilgainiui

generuoja didesnį uždirbtą pelną įmonei.

Tyrimo objektas – statybų sektoriaus įmon÷s investicin÷s galimyb÷s.

Tyrimo dalykas – UAB „Plung÷s lagūna“ investicinis projektas.

UAB „Plung÷s lagūna“ pagrindin÷ veikla yra statyba, kurią galima skirstyti į inžinerinių

tinklų statybą, hidrotechninę statybą bei kitus statybos darbus. Pastaruoju metu Lietuvoje auga

inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbų poreikis, ypač ES struktūrinių fondų paramos

įsisavinimo metu. Pagrindiniai tokių darbų užsakovai – savivaldyb÷s ir valstybin÷s įmon÷s,

tačiau veikia ir privatus sektorius. Be to, įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s rezultatai leidžia

nagrin÷ti galimybę įsitvirtinti vandentiekio, nuot÷kų vamzdžių tiesimo ir rekonstravimo bei kitų

inžinerinių tinklų statybos rinkoje modernizuojant inžinerinių tinklų statybos gamybinę bazę –

įsigyjant betranš÷jas technologijas. Betranš÷j÷s technologijos suteikia galimybę atlikti darbus

neardant kelių, gatvių dangos, saugojant želdinius, netrikdant automobilių ir p÷sčiųjų eismo, o tai

sutrumpina darbų vykdymo laiką bei atpigina darbų sąnaudas ir mažina neigiamą poveikį

aplinkai. Iki šiol UAB „Plung÷s lagūna“ betranš÷ję technologiją naudojo ir darbus atlikin÷jo

subrangos būdu. D÷l to, kad pati įmon÷ pati n÷ra įsigijusi betranš÷jų technologijos, vykdydama

inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbus, susiduria su technin÷mis ir ekonomin÷mis

problemomis.

Darbo problema. Vertinant įmon÷s veiklos finansinius rezultatus, reikia analizuoti, ar

įmon÷s pasirinkta veiklos kryptis (kryptys) yra efektyvios, ar įmon÷je vykdytos investicijos buvo

efektyvios. Taipogi reikia vertinti, ar ilgainiui įmon÷ uždirba pakankamai pelno, ar ji yra paj÷gi

11

konkuruoti rinkoje su esama technologine-gamybine baze. Išnagrin÷jus kelių metų veiklos

finansinę būklę, reikia nustatyti, ar įmonei reikalingos naujos ir agresyvios investicijos, ir kokios

investicijos būtų naudingiausios įmon÷s pl÷trai. Galiausiai, iš galimų investicinio projekto

alternatyvų reikia išrinkti optimalią, nustatyti, kuri greičiau atsipirks, bus efektyvesn÷ ir

naudingesn÷ įmonei bei suteiks jai konkurencinio pranašumo rinkoje ir leis uždirbti daugiau

pelno.

Tyrimo metodai. Įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s rodikliai bus vertinami atliekant

pelno (nuostolio), balanso horizontaliąją ir vertikaliąją analizes, skaičiuojant santykinius įmon÷s

veiklos pelningumo, likvidumo, finansų struktūros, turto panaudojimo efektyvumo rodiklius,

min÷ti rodikliai bus lyginami su šakos (statybų sektoriaus) rodikliais. Įmon÷s investicinis

projektas bus pateiktas vertinant dvi alternatyvas. Alternatyvos bus lyginamos prognozuojant

įmon÷s pelningumo, likvidumo, finansų struktūros, turto panaudojimo efektyvumo rodiklius,

juos lyginant su prognozuojamais statybų sektoriaus rodikliais bei skaičiuojant alternatyvų

atsiperkamumą įvairiais metodais: atsipirkimo periodu, investuoto kapitalo grąža, grynąja

dabartine verte, vidine pelno norma. Tuomet bus išrinkta optimali, efektyvi ir naudingiausia

alternatyva, ir pasiūlyta įmon÷s vadovybei ją įgyvendinti.

Konkretūs darbo rezultatai:

Magistro darbo I dalyje išnagrin÷ti teoriniai įmonių veiklos finansin÷s būkl÷s analiz÷s

aspektai, nustatyti teoriniai investicinių projektų vertinimo metodai. II dalyje išanalizuoti UAB

„Plung÷s lagūna“ veiklos ypatumai, vertinti 2005-2007 metų įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s

rodikliai, jie palyginti su šakos rodikliais. Analiz÷s metu nustatyta, kad įmon÷s pardavimų

augimas sustojo, did÷ja veiklos kaštai d÷l to, kad įmon÷ neturi betranš÷jų technologijų ir

dauguma darbų atlieka subrangos būdu, be to, įmonei trūksta gamybinių-sand÷liavimo plotų, o

2006 metais paimta ilgalaik÷ paskola nedav÷ rezultatų. Tačiau iš kitos pus÷s, įmon÷s mokumo

rodikliai 2007 metais ger÷jo ir vadovyb÷ tur÷tų prad÷ti svarstyti galimybę d÷l patikimesnių ir

agresyvesnių investicijų vykdymo savo veikloje. Tod÷l III darbo dalyje buvo pasiūlytos dvi

investicinio projekto alternatyvos: betranš÷jų technologijų pirkimas ir 2500 m2 gamybinių-

sand÷liavimo plotų (I-oji alternatyva, investicijos – 11,21 mln. Lt su PVM) ir tik betranš÷jų

technologijų pirkimas (II-oji alternatyva, investicijos – 5,21 mln. Lt su PVM). Investicijų

prognozavimo laikotarpis – 5 metai. Atklikus investicinio projekto alternatyvų vertinimo analizę,

nustatyta, kad visais atžvilgiais – tiek pelningumo, likvidumo, finansų struktūros ir turto

panaudojimo efektyvumo požiūriais, tiek atsiperkamumo aspektu, tiek palyginimo su

prognostiniais šakos rodikliais aspektu – I-oji alternatyva yra naudingesn÷ ir efektyvesn÷

investicija, tod÷l įmon÷s vadovybei tai ir būtų pasiūloma.

12

1. ĮMONöS VEIKLOS FINANSIN öS ANALIZ öS IR INVESTICINI Ų

PROJEKTŲ VERTINIMO TEORINIAI ASPEKTAI

Šiame skyriuje bus išd÷styti pagrindiniai įmon÷s veiklos finansin÷s analiz÷s teoriniai

aspektai, įmonių finansinių rodiklių vertinimo metodų, santykinių finansinių rodiklių

apskaičiavimo būdą, analizuojama investicinių projektų reikšm÷, jų rūšys ir galimos rizikos,

nurodomi investicinių projektų pinigų srautų planavimo teoriniai ypatumai, atliekama

investicinių projektų vertinimo teorin÷ analiz÷. Įmonių veiklos finansin÷s būkl÷s analiz÷ ir

finansinių rodiklių apskaičiavimo metodai vertinti remiantis lietuvių ir užsienio autorių

mokslin÷s literatūros šaltiniais (Bernstein L., 1978; Black G., 2004; Buškevičiūt÷ E.,

Mačerinskien÷ I., 1998; Juozaitien÷ L., 2000; Kancerevyčius G., 2004; Kvedarait÷ V., 1996;

Palepu K. G. ir kt., 2004; Poškait÷ D., 1994; Rutkauskas A., V., Damašien÷ V., 2002;

Smalenskas G., 1998; Šlekien÷ D., Klimavičien÷ I., 1999; Weygandt J., J. ir kt., 2005; Савицкая

Т., В., 2005 ir kt.). Investicinių projektų vertinimo metodų teoriniai aspektai analizuoti remiantis

Ališausko K., Kazlauskien÷s (2005); Griškevičiaus A., Silicko J. (1998); Norvaišien÷s R.

(2005); Rutkausko A., V., Stankevičiaus P. (2004); Senkaus K. (2005); Valakevičiaus E.

(2001); Ковалёва А., М., Лапуста М., Т., Скамай Л,. Т. (2001) ir kt. lietuvių ir užsienio autorių

moksliniais darbais.

1.1. Finansų analiz÷s esm÷, uždaviniai, tikslai, vartotojai, rūšys ir metodai

Finansai – tai įmonei priklausančių l÷šų visuma, jų gavimo ir panaudojimo sistema

(Bagdžiūnien÷ V., 2005, p. 139). Finansin÷ analiz÷ yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai

įvertinti įmon÷s finansin÷s būkl÷s informaciją, ji padeda geriau suvokti įmon÷je vykstančius

reiškinius ir procesus, o svarbiausia – priimti optimalius valdymo sprendimus esant ribotiems

ištekliams ir neribotiems poreikiams (Galinin÷ B., Mašalaityt÷ L., 2007, p. 7; Rutkauskas A., V.,

Stankevičius P. 2004, p. 35). Finansin÷s analiz÷s esm÷ yra nagrin÷ti, vertinti ir padaryti išvadas

d÷l įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s faktinių rezultatų ir perspektyvų bei sugeb÷ti valdyti

sud÷tingus ūkinius procesus ir reiškinius (Mackevičius J., Poškait÷ D., 1998, p. 8). Finansin÷s

analiz÷s tyrimo objektas – įmonių veiklos rezultatai, kurie parodomi alternatyviniuose

projektuose, apskaitos ir atskaitomyb÷s medžiagoje bei kituose informacijos šaltiniuose.

Pagrindiniai įmon÷s finansų valdymo tikslai nurodyti 1.1 lentel÷je.

13

1.1 lentel÷

Finansin÷s analiz÷s tikslai

Finansų apskaita Investicijų įvertinimas Finansų valdymas

Pelno apskaičiavimas: pajamų apskaičiavimas, išlaidų apskaičiavimas, sąnaudų paskirstymas, pelno apskaičiavimas

Finansin÷ informacija: dinamikos įvertinimas, pelno prognozavimas, pinigų srauto prognozavimas

Veiklos ekonomiškumas: tikslų analiz÷, ekonomin÷s pad÷ties įvertinimas, alternatyvų įvertinimas

Vert÷s nustatymas: ankstesniųjų laikotarpių išlaidų įvertinimas, turto balansin÷s vert÷s apskaičiavimas, turto likutin÷s vert÷s apskaičiavimas, būsimų išlaidų numatymas

Duomenų palyginimas: šakin÷ analiz÷, konkurentų analiz÷, ekonomin÷s aplinkos vertinimas, galimų pataisų sričių įvertinimas

Išteklių panaudojimas: investicin÷ baz÷, kapitaliniai įd÷jimai, kapitalo iš÷mimas, žmogiškieji resursai

Mokesčių apskaičiavimas: duomenys mokesčiams apskaičiuoti, pajamų ir išlaidų laikotarpio nustatymas, mokesčių apskaičiavimas, ataskaitų koregavimas

Rinkos įvertinimas: akcijos kainos dinamikos įvertinimas, pinigų rinkos tendencijos, vert÷s pokyčių įvertinimas, rinkos modeliavimas

Kapitalo vert ÷s didinimas: pinigų srautų schemos, kapitalo vert÷, investuotojų lūkesčiai, rizikos ir pelno santykis

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal Kvedaraitę V., 1996; Mackevičių J., 2006

Kaip matome iš 1.1 lentel÷s, skiriami trys pagrindiniai finansin÷s analiz÷s tikslai: finansų

apskaita, investicijų vertinimas ir finansų valdymas. Finansų apskaitos vedimo (vykdymo) metu

yra apskaičiuojamas įmon÷s veiklos finansinis rezultatas – pelnas (sudaroma pelno (nuostolio)

ataskaita), nustatomos įmon÷s turto ir įsipareigojimų vert÷s (sudaroma balanso ataskaita),

skaičiuojami mokesčiai. Investicijų vertinimo metu vertinama įmon÷s veiklos finansin÷

informacija, duomenys lyginami dinamikoje, analizuojami konkurentų veiksmai bei tiriama

rinka. Finansų valdymas vykdomas analizuojant veiklos ekonomiškumą, išteklių panaudojimo

bei kapitalo vert÷s didinimo galimybes.

Kiti autoriai nurodo tokius finansų analiz÷s tikslus (Bagdžiūnien÷ V., 2005, p. 139;

Gronskas V., 2005, p. 9; Mackevičius J., 2006, p. 7):

• pelningumas – kriterijus rodantis, kad jos veiklos kaštai yra mažesni už pajamas;

• stabilumas – tai įmon÷s sugeb÷jimas išlaikyti tokią finansų struktūrą, kad ji nebūtų

reikšmingai priklausoma nuo išorinių finansavimo šaltinių ir neatsirastų reali bankroto

tikimyb÷;

• likvidumas (mokumas) – tai geb÷jimas įvykdyti įsipareigojimus;

• efektyvumas – tai racionalus turto panaudojimas, turintis įtakos veiklos pelningumui,

stabilumui, likvidumui ir pl÷trai;

• pl÷tra – reiškia, kad įmon÷ did÷ja ir turi tolesnes pl÷tros galimybes.

Pagrindiniai finansų analiz÷s uždaviniai pateikiami 1.1 paveiksle.

14

1.1 pav. Svarbiausi finansų analiz÷s uždaviniai Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal Buškevičiūtę E., Mačerinskienę I., 1998; Gronską V.,

2005

Svarbiausius finansų analiz÷s uždavinius apima įmonių veiklos finansin÷s būkl÷s

rezultatų įvertinimą, finansinių rodiklių skaičiavimą ir vertinimą dinamikoje, galimų investicijų

įmon÷je analizavimą, galimų alternatyvių investicinių projektų lyginimą, analitin÷s medžiagos

sisteminimą bei išvadų formulavimą, siekiant pateikti vadovybei kuo tikslesnius sprendimus apie

įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s gerinimą ir verslo pl÷tros galimybes.

1.2 lentel÷

Finansin÷s informacijos vartotojai

Vartotoj ų grup÷s Apibūdinimas

Vidin÷s informacijos

vartotojai

Įmon÷s vadovai, apskaitos bei finansų padalinių darbuotojai ir savininkai, turintys didelę dalį akcijų. Tai žmon÷s, kuriems reikalinga išsami ir detali informacija apie įmon÷s finansinę būklę, tod÷l jie gali tiesiogiai prieiti prie finansinių duomenų, kad gal÷tų operatyviai reaguoti į pasikeitimus ir priimti tinkamus valdymo sprendimus.

Išorin÷s informacijos

vartotojai

Įstatymai numato, kad, pasibaigus finansiniams metams, įmon÷ skelbia metinę finansinę atskaitomybę akcininkams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir reikalinga tam, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gal÷tų patvirtinti metinio pelno paskirstymą, balansą ir kitas ataskaitas. Bankams pateikiami šiomis ataskaitomis pagrįsti verslo planai, o kitiems vartotojams gali būti pateikiamos supaprastintos finansin÷s ataskaitos.

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal Buškevičiūtę E., Mačerinskienę I., 1998

Rinkos ekonomikos šalyse finansinei analizei keliami uždaviniai bei tikslai dažniausiai

siejami su vartotojų poreikiais, tod÷l visą naudojamą informaciją galima klasifikuoti pagal

Finansin÷s analiz÷s UŽDAVINIAI

Objektyviai įvertinti ūkio subjektų finansin÷s veiklos rezultatus. Informacija turi būti tiksli.

Įvertinti ūkio subjektų priimamų alternatyvių ir vykdomų projektų kokybę, jų realumą.

Išaiškinti ūkio subjektų projektinių užduočių įvykdymo rezultatus.

Išaiškinti rodiklių pasikeitimo veiksnius ir apskaičiuoti finansin÷s būkl÷s gerinimo galimybes.

Susisteminti analitinę medžiagą, pateikti išvadas ir alternatyvius pasiūlymus objekto finansinei veiklai gerinti bei jo gyvybingumui palaikyti perspektyvoje.

Teikti informaciją įmon÷s vadovams ir išoriniams šaltiniams, neišduodant komercinių paslapčių.

Apibendrinti finansin÷s analiz÷s patyrimą bei metodikas ir skleisti jį komerciniais pagrindais.

15

vartotojų kontingentą, nes ne visiems vartotojams prieinama visa informacija, be to, ne visiems ji

yra reikalinga. Pavyzdžiui, įmonių vadovus labiausiai domina įmon÷s pl÷tros perspektyvos,

pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija, investuotojus – įmon÷s likvidumas, pelno,

dividendų dydis, bankus ir kreditorius domina įmonių finansinis pastovumas, mokumas

(Ruchovien÷ D., 1998, p. 319; Smalenskas G. 1998, p. 38-41). Visus finansin÷s analiz÷s

vartotojus galima suskirstyti į dvi dideles grupes – vidaus ir išor÷s vartotojus (1.2 lentel÷).

Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei suvokimo, finansin÷ analiz÷

klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius, pateikiamus 1.2 paveiksle.

1.2 pav. Finansų analiz÷s rūšys ir uždaviniai

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal Grigaravičių S., 2000; Дворецкий В.И., 1988

Perspektyvin÷ analiz÷ apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti taktinius bei

strateginius sprendimus ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvin÷ analiz÷ kartais dar vadinama

išankstin÷, nes ji atliekama nesibaigus tam tikram laikotarpiui (pavyzdžiui, savaitei ar m÷nesiui),

naudojantis laukiamais duomenimis. Retrospektyvin÷ analiz÷ – praeityje gautų finansinių

rezultatų įvertinimas (Grigaravičius S., 2000; Wilson R. M., 1999).

Analizuojant literatūros šaltinius (Buškevičiūt÷ E., Mačerinksien÷ I., 1998; Gronskas V.,

2005; Баканов М. И., 1993) nustatyta, kad atliekant finansų analizę yra taikomi skirtingi būdai:

loginiai, ekonometriniai, psichologiniai, grafiniai, specifiniai.

Loginiuose taikomas lyginimo būdas, pagal kurį išsiaiškinami nukrypimai nuo

materialinių, laiko, piniginių normų, įvertinami rodiklio augimo tempai, dinamika, tendencijos ir

galimyb÷s. Taikant lygimo būdą, svarbu nepažeisti rodiklių palyginamumo. Loginiai finansų

analiz÷s būdai skirstomi į: grupavimą, apibendrinimą, vidutinių dydžių skaičiavimą, svarbiausių

grandžių išskyrimą, detalizavimą, indeksų skaičiavimą, procentų skaičiavimą, koeficientų

skaičiavimą, grandininių pakeitimų, balansinių sugretinimų, lyginamųjų svorių ir dinamikos

eilučių nustatymą (Gaidien÷ Z., 1995)

Perspektyvin÷ Operatyvin÷ Retrospektyvin÷ Pagal laiką

Kontrolei Planavimui Reguliavimui Organizavimui

Aktyvumui Pagal paskirtį finansų analiz÷ reikalinga

Įvertinimo Diagnostin÷ Paieškos

Finansų analiz÷s funkcijos

Finansų analiz÷s uždaviniai Finansin÷s būkl÷s rodiklių pasikeitimas

16

Ekonometrinių finansų analiz÷s būdų esmę sudaro matematinių bei statistinių metodų ir

kompiuterių panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui. Šie būdai ypač efektyvūs

analizuojant didel÷s visumos (asociacijos, sud÷tingos struktūros įmon÷s ir pan.) finansinę būklę.

Labiausiai paplitę ekonometriniai būdai yra regresin÷ ir koreliacin÷ analiz÷, matematinis

prognozavimas (Buškevičiūt÷ E., Mačerinksien÷ I., 1998, p. 22-29; Gronskas V., 2005, p. 14-24;

Баканов М. И., 1993).

Psichologinių finansų analiz÷s būdų pagrindą sudaro euristika, t.y. mokslas apie kūrybinį

mąstymą, čia naudojamasi individualia asmens nuomone ir kolektyviniu ekspertiniu vertinimu

(Buškevičiūt÷ E., Mačerinksien÷ I., 1998, p. 22-29; Gronskas V., 2005, p. 14-24; Баканов М. И.,

1993).

Grafiniai finansų analiz÷s būdai aiškiau iliustruoja rezultatus, leidžia nustatyti ryšio tarp

atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominio reiškinio kitimą laike. Grafiniai finansų

analiz÷s būdų pavyzdžiai: diagramos, statistin÷s kreiv÷s, lentel÷s ir t.t. (Buškevičiūt÷ E.,

Mačerinksien÷ I., 1998, p. 22-29; Gronskas V., 2005, p. 14-24; Баканов М. И., 1993).

Specifinius būdus apima finansinių koeficientų, SSGG, funkcin÷-vertin÷ analiz÷ ir kt.

SSGG analizę sudaro 4 elementai: stipryb÷s (pinigai, vadyba, personalas, įrengimai, pastatai);

silpnyb÷s (atsargos, produkcija, apskaitos bei finansų būkl÷, rinka); galimyb÷s (konkurencija,

technologija, politiniai pokyčiai); gr÷sm÷s (socialiniai-ekonominiai pokyčiai, apmokestinimo

kaita). Pagal šiuos elementus įvertinamos įmon÷s vidin÷s veiklos sąlygos ir aplinkos veiksniai.

Funkcin÷-vertin÷ analiz÷ (FVA) yra tiriamojo objekto sisteminio tyrimo metodas, kurį taikant

siekiama užtikrinti visuomenei svarbias jo vartojimo savybes su mažiausiomis pastarųjų

funkcionavimo sąnaudomis per visus objekto gyvavimo ciklo etapus (Bagdžiūnien÷ V., 2005;

Ван Xорн К. Дж., 1997).

Apibendrinant galima teigti, kad finansų analiz÷s tikslas - įvertinti įmon÷s veiklos

finansinę būklę ir priimti optimalius valdymo sprendimus esant ribotiems ištekliams ir

neribotiems poreikiams. Pagrindiniai įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s analiz÷s šaltiniai yra

įmon÷s finansin÷s atskaitomyb÷s ataskaitos bei kitos įmon÷s vidaus ataskaitos.

1.2. Įmon÷s veiklos finansinių rodikli ų vertinimo teoriniai ypatumai

Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos finansin÷s atskaitomyb÷s sudarymą

reglamentuojančius norminius aktus, Lietuvos įmon÷s, atsižvelgdamos į tam tikrų rodiklių dydį

(įmon÷s turtą, pajamų ir darbuotojams mokamų per metus atlyginimų sumą), turi rengti pilnosios

arba sutrumpintos finansin÷s atskaitomyb÷s ataskaitas. Įmon÷s, rengiančios pilnąją finansinę

17

atskaitomybę (kurių apyvarta per metus viršija 5 mln. litų), privalo sudaryti tokias ataskaitas:

balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą,

aiškinamąjį raštą (Bagdžiūnien÷ V., 2005, p. 16-21; Smalenskas G., 1998, p. 7-45; Rutkauskas

V., Stankevičius P., 2004, p. 14-50, Mackevičius J., 2006, p. 54). Tai yra pagrindiniai įmon÷s

veiklos finansinių rodiklių analiz÷s duomenų šaltiniai. Balansas rodo įmon÷s turtą ir jo

finansavimo šaltinius. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo įmon÷s uždirbtą pelną ar patirtus

nuostolius. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita rodo įmon÷s savininkų nuosavybę, t.y. įmon÷s

ekonomin÷s naudos grynąjį padid÷jimą ar sumaž÷jimą per ataskaitinį laikotarpį bei kitus nuosavo

kapitalo pokyčius, neparodytus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pinigų srautų ataskaita rodo pinigų

įplaukas ir mok÷jimus, ji yra jungtis tarp pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso, nes ji parodo,

kiek piniginių l÷šų buvo gauta per metus ir kaip jos buvo naudojamos. Aiškinamajame rašte

aiškinami einamųjų metų ataskaitų surašymo principai ir analizuojamos kitose finansin÷se

ataskaitose parodytos sumos.

Ekonomikos mokslin÷je literatūroje (Mackevičius J., 1994, p. 127; Ruchovien÷, 1998. p.

319-320) išskiriami trys finansinių rodiklių analiz÷s metodai:

1. Horizontalioji finansinių rodiklių analiz÷ padeda nustatyti atitinkamų rodiklių

dinamiką, kuri išreiškiama absoliučiais dydžiais arba procentais. Horizontalioji finansinių

rodiklių analiz÷ atliekama tada, kai finansinių ataskaitų duomenys lyginami su pra÷jusio

laikotarpio ar užduočių (plano) duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba

santykiniais dydžiais. Ši analiz÷ parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina

priežasčių, d÷l kurių įvyko rodiklių pakitimai. Labai svarbu lyginimui parinkti tinkamus bazinius

rodiklius, lyginimui paimta baz÷ netur÷tų būti lygi nuliui ar neigiama, bet jei taip atsitiko, tai

netur÷tų būti skaičiuojami nukrypimai procentais. Horizontalioji analiz÷ dažnai taikoma

analizuojant įmon÷s balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis.

2. Vertikalioji finansinių rodiklių analiz÷. Atitinkamas finansin÷s ataskaitos rodiklis

(duomuo) lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas

bazinio dydžio procentais. Ši analiz÷ dar vadinama struktūrine analize. Bendras bazinis rodiklis

gali būti įmon÷s balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų suma, taigi, kiekvienas dalinis

rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Atliekant keleto metų

finansinių rodiklių vertikaliąją analizę, galima nustatyti tų rodiklių pakitimų priežastis.

Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių analize, ji dažnai taikoma

analizuojant įmon÷s balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis.

3. Santykin÷ analiz÷. Santykinių finansinių rodiklių analiz÷ labai plačiai taikoma

atliekant lyginamąją kelių įmonių ir tam tikro laikotarpio analizę. Taikant santykinius rodiklius

galima palyginti skirtingų įmonių finansinius rodiklius arba vienos įmon÷s tam tikro laikotarpio

18

finansinius rodiklius. Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) parengtoje rodiklių

apskaičiavimo metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma taikyti penkių grupių

finansinius koeficientus, tačiau magistro darbe bus išskiriami keturios: pelningumo, likvidumo,

finansų struktūros ir turto panaudojimo efektyvumo, nes analizuojama įmon÷ – uždara akcin÷

bendrov÷ ir jos akcijos nekotiruojamos vertybinių popierių biržoje.

Įmon÷s pelningumas yra svarbiausias kriterijus ir pagrindin÷ veiklos tęstinumo sąlyga.

Yra skiriami keturi pagrindiniai pelningumo rodikliai: bendrasis pelningumas, grynasis

pelningumas, nuosavo kapitalo pelningumas arba nuosavyb÷s grąža (ROE) ir turto pelningumas

arba turto grąža (ROA). Pelningumo rodiklio apskaičiavimo formul÷s pateikiamos 1 priede

(1P.1-1P.4 formul÷s). Bendrasis pelningumas parodo, kiek bendrojo pelno tenka vienam

pardavimų litui, išreiškiamas procentais. Rodiklis turi patekti į 10-35 proc. ribas. Grynasis

pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui, išreiškiamas procentais.

Jis turi patekti į 5-25 proc. ribas. Nuosavyb÷s grąžos rodiklis įvertina akcinio kapitalo naudojimo

efektyvumą, nes parodo, kaip greitai atsiperka investuotas kapitalas arba, kiek pelno gaunama

vienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Turto grąža rodo įmon÷s investicijų panaudojimo

efektyvumą, kokia viso turto dalis susigrąžinama pelno pavidalu, t.y., kiek grynojo pelno tenka

vienam turto piniginiam vienetui. Atliekant pelningumo analizę, visi rodikliai tiriami dinamiškai,

nes tai padeda nustatyti pelningumo kitimo tendencijas (Bagdžiūnien÷ V., 2007; Black G., 2004;

Brigham E., F., Daves P. R., 2004; Buškevičiūt÷ E. Mačerinskien÷ I., 1998; Juozaitien÷ L., 2000;

Kancerevyčius G., 2004; Kvedarait÷ V., 1996; Lazauskas J., 2005; Palepu K. G., Healey P. M.,

Bernard V. L., 2004; Poškait÷ D., 1994; Rutkauskas A. V., Damašien÷ V., 2002; Smalenskas G.,

1998; Šlekien÷ D., Klimavičien÷ I., 1999; Weygandt J. J., Kieso D. E. Kimmel P. D., 2005;

Савицкая Т. В., 2005).

Likvidumas yra galimyb÷ paversti turtą pinigais arba grynųjų pinigų dalis visuose

aktyvuose, tuo tarpu mokumas – potencialus įmon÷s sugeb÷jimas turimomis mok÷jimo

priemon÷mis apmok÷ti trumpalaikius įsipareigojimus. Įmon÷ yra moki, kai nagrin÷jamu

laikotarpiu turi daugiau mok÷jimo priemonių nei įsipareigojimų. Mok÷jimo priemon÷s gali būti

likvidžios, turtas likvidus yra tuomet, kai jį galima greitai parduoti, taigi, kai įmon÷ turi

nelikvidų turtą, ji gali tapti nemoki. Apibendrinant galima teigti, kad mokumo sąvoka yra

susijusi su įmon÷s finansine būkle, o likvidumo – su turtu. Yra skiriami trys pagrindiniai

likvidumo rodikliai: grynasis apyvartinis kapitalas (GAK), bendrojo trumpalaikio mokumo

koeficientas ir greitojo arba kritinio padengimo koeficientas. Jų apskaičiavimo formul÷s

pateikiamos 2 priede (2P.1-2P3 formul÷s). Grynasis apyvartinis kapitalas parodo įmon÷s

įsiskolinimų lygį ir padeda išsiaiškinti GAK apimtį bei jo kitimo tendencijas dinamikoje. Jei

GAK yra mažesnis už nulį, tai įmon÷ turi didelius įsiskolinimus, kurių negali padengti, o

19

apyvartin÷s l÷šos įmon÷je naudojamos neefektyviai. Bendrojo trumpalaikio mokumo

koeficientas padeda nustatyti, kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus ir

parodo, kokiu laipsniu kreditorių teis÷s yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais.

Patenkinamas šio koeficiento dydis yra tarp 1 ir 1,2. Greitojo arba kritinio padengimo

koeficientas yra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių

įsipareigojimų, jis turi būti maždaug vienetas ar mažesnis. Be to, labai didelis atotrūkis tarp

bendrojo mokumo ir greitojo padengimo koeficientų parodo, kad įmon÷ neefektyviai naudoja

atsargas ir užšaldo pinigus jose (Bernstein L. A., 1978; Black G., 2004; Buškevičiūt÷ E.

Mačerinskien÷ I., 1998; Juozaitien÷ L., 2000; Kancerevyčius G., 2004; Kvedarait÷ V., 1996;

Palepu K. G., Healey P. M., Bernard V. L., 2004; Poškait÷ D., 1994; Rutkauskas A. V.,

Damašien÷ V., 2002; Smalenskas G. 1998; Šlekien÷ D., Klimavičien÷ I., 1999; Weygandt J. J.,

Kieso D. E. Kimmel P. D., 2005; Савицкая Т. В., 2005).

Įmon÷s ūkinei veiklai įvertinti naudojami finansų struktūros rodikliai, kurie atspindi

nuosavų l÷šų santykį su turimais įsipareigojimais ar turtu. Pagrindiniai finansų struktūros

rodikliai yra skolos koeficientas, skolos nuosavo kapitalo koeficientas ir nuosavyb÷s

multiplikatorius, jų apskaičiavimo formul÷s pateikiamos 3 priede (3P.1-3P.3 formul÷s). Skolos

koeficientas rodo, kokia dalis skolintų l÷šų panaudojama formuojant įmon÷s turtą, rodiklis

svarbus kreditoriams. Priimtinas rodiklio lygis turi svyruoti tarp 0,3 ir 0,5. Skolos nuosavo

kapitalo koeficientas rodo, kad svetimas l÷šų naudojimas pelnui didinti priimtinas tol, kol tai

netrikdo įmon÷s pusiausvyros. Rinkos šalyse rimtai įsiskolinusiomis įmon÷mis laikomos tos,

kurių finansinio sverto koeficientas didesnis kaip 0,5 arba 50 proc., o tai atitinka skolinto ir

nuosavo kapitalo struktūrą santykiu 33:67. Optimali kapitalo struktūra yra 50 proc. skolinto ir 50

proc. nuosavo kapitalo. Nuosavyb÷s multiplikatorius rodo, kuri įmon÷s turto dalis yra

formuojama iš nuosavo kapitalo (Bernstein L. A., 1978; Buškevičiūt÷ E. Mačerinskien÷ I., 1998;

Kancerevyčius G., 2004; Lazauskas J., 2005; Palepu K. G., Healey P. M., Bernard V. L., 2004;

Smalenskas G. 1998; Šlekien÷ D., Klimavičien÷ I., 1999).

Efektyvumas suprantamas kaip racionalus l÷šų cirkuliavimas gamybos procese,

duodantis teigiamą gamybos rezultatą, t.y. greitą gamybos proceso ciklą, kurio metu sukuriamas

ne tik pelnas, bet ir pinigų srautas, reikalingas gamybos proceso tęstinumui palaikyti

(Buškevičiūt÷ E., Mačerskien÷ I., 2005). Tas pinigų srautas panaudojamas atlyginimams

išmok÷ti, atsargoms kaupti, skoloms grąžinti ir kitiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į

veiklos efektyvumo rodiklių turinį, galima išskirti turto panaudojimo efektyvumo rodiklių

grupes: išlaidų lygio ir trumpalaikio turto apyvartumo. Jie pateikiami 4 priede (4P.1-4P.5

formul÷s). Parduotų prekių savikainos vienam pardavimų litui rodiklis skaičiuojamas siekiant

nustatyti bendrov÷s efektyvumą, panaudojant turimą turtą, iš jo galima spręsti apie įmon÷s

20

ūkininkavimo efektyvumą, valdymo tarnybų poveikį išlaidoms, sugeb÷jimą kontroliuoti jų

formavimą. Rodiklis skaičiuojamas procentais. Priimtinos rodiklio kitimo ribos yra nuo 50 iki 90

proc. Jeigu šis rodiklis sudaro daugiau nei 90 proc., vadinasi, įmon÷ turi tam tikrų sunkumų

apmok÷dama išlaidas. Jei rodiklis sudaro 50 proc. ir mažiau, tai įmon÷ ūkininkauja efektyviai ir

pelningai. Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas (skaičiuojamas dienomis) parodo, per kiek

dienų klientai padengia debitorinį įsiskolinimą. Pažym÷tina, kad pagal LR įstatymus jis turi būti

40 dienų lygyje. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas (skaičiuojamas dienomis) parodo, per

kiek dienų įmon÷ vidutiniškai grąžina savo skolas. Pagal LR įstatymus jis turi būti 40 dienų

lygyje. Atsargų apyvartumas (kartais) parodo, kiek kartų per metus yra atnaujinamos įmon÷s

atsargos bei nurodo visų atsargų ir jų elementų saugojimo įmon÷s sand÷liuose trukmę ir

apyvartumą kartais. Atsargų apyvartumas gali būti skaičiuojamas ir dienomis. Trumpalaikio

turto apyvartumas (kartais) rodo, ar įmonei netrūksta savų apyvartinių l÷šų bei trumpalaikio turto

panaudojimo efektyvumą uždirbant pajamas iš pardavimų, t.y., kiek pajamų tenka kiekvienam

trumpalaikio turto litui. Iš šio rodiklio reikšm÷s galima spręsti apie trumpalaikio turto

cirkuliacijos intensyvumą (Black G., 2004; Brigham E., F., Daves P. R., 2004; Buškevičiūt÷ E.

Mačerinskien÷ I., 1998; Kancerevyčius G., 2004; Kvedarait÷ V., 1996; Palepu K. G., Healey P.

M., Bernard V. L., 2004; Poškait÷ D., 1994; Smalenskas G. 1998; Šlekien÷ D., Klimavičien÷ I.,

1999).

Pinigų srautai – per laiką pasiskirsčiusių mok÷jimų – išmokų ir įmokų aib÷

(Girdzijauskas S. 2005, p. 92; Senkus K., 2005, p. 90). Pinigų srautų ataskaita leidžia finansin÷s

atskaitomyb÷s duomenų vartotojams susidaryti nuomonę apie įmon÷s apyvartinio kapitalo

pokyčius, finansų struktūrą, mokumą bei likvidumą, galimybę generuoti pinigų srautais,

galimybę daryti įtaką pinigų srautų dydžiams, lyginti skirtingų įmonių rodiklius (Bagdžiūnien÷

V., 2005, p. 45). Anot Mackevičiaus J. (2006), pinigų srautų ataskaitos sud÷tin÷s dalys yra:

pagrindin÷s veiklos pinigų srautai, investicin÷s veiklos pinigų srautai, finansin÷s veiklos pinigų

srautai, pagaut÷, netekimai. Iš visų keturių dalių išvedama bendra grynųjų pinigų srautų

padid÷jimo arba sumaž÷jimo suma. Pagrindin÷s veiklos pinigų srautai rodo pinigų srautą iš

įmon÷s įprastin÷s veiklos (įplaukos pardavus prekes ir suteikus paslaugas, susijusios su

mokesčiais, komisiniais, honorarais, gautos pirk÷jams atsiskaičius iš anksto, gautos susigrąžinus

prekybines skolas, gautos draudimo išmokos, pardavus perparduoti skirtą turtą, pardavus kitų

įmonių vertybinius popierius, gauti dividendai ir palūkanos, išmokos tiek÷jams, įmon÷s

darbuotojams, sumok÷ti mokesčiai bei draudimo išmokos ir kt.). Analizuojant pinigų srautus iš

pagrindin÷s ūkin÷s veiklos, galima nustatyti, ar įmon÷ gavo pakankamai pinigų. Nuolatiniai

neigiami pagrindin÷s veiklos pinigų srautai rodo, kad įmon÷ nesugeba pakankamai sukaupti

grynųjų pinigų įplaukų iš gamybos ar paslaugų teikimo. Investicin÷s veiklos pinigų srautai

21

susideda iš įplaukų, perleidžiant ilgalaikį įmon÷s turtą, susigrąžinant paskolas iš trečiųjų asmenų,

gauti dividendai, gautos palūkanos už suteiktas paskolas, finansin÷se įstaigose laikomus ind÷lius

ir pan., išmokos įsigyjant ilgalaikį turtą, statant, rekonstruojant ar remontuojant ilgalaikį

materialųjį turtą, skolinant pinigus tretiesiems asmenims, įsigyjant VP. Vertinant pinigų srautus

iš investicin÷s veiklos, galima matyti, kiek pinigų buvo skirta įsigyti ištekliams, kurie ateityje

uždirbs pajamas. Šie pinigų srautai rodo įmon÷s ilgalaikę strategiją. Finansin÷s veiklos pinigų

srautai susideda iš įplaukų už akcijas, obligacijas, vekselius, kitus VP, išmokos, sumokamos už

superkamas savas akcijas, sumok÷ti dividendai, paskolų grąžinimas, sumok÷tos palūkanos už

paskolas, išmokos už lizingą. Šie pinigų srautai rodo, ar s÷kmingai įmon÷ pasinaudojo išoriniais

finansavimo šaltiniais.

Reziumuojant įmon÷s veiklos finansinių rodiklių apskaičiavimo metodologijos aspektus

galima teigti, kad ekonomikos mokslin÷je literatūroje išskiriami trys finansinių rodiklių analiz÷s

metodai: horizontalioji, vertikalioji analiz÷ bei santykinių rodiklių analiz÷. Pastarieji dažniausiai

skirstomi į keturias grupes: pelningumo, likvidumo, finansų struktūros ir turto panaudojimo

efektyvumo. Kiekvienos įmon÷s veikloje išnagrin÷jus finansinę būklę, apskaičiavus finansinius

rodiklius reik÷tų padaryti išvadas ir nustatyti įmon÷s investicinį potencialą, tod÷l toliau bus

analizuojama investicinių projektų esm÷, rizikos įvertinimo galimyb÷s bei galimi investicinių

projektų vertinimo metodai.

1.3. Investicinių projektų esm÷, klasifikacija ir rizikos įvertinimas

LR Investicijų įstatymas teigia, kad „Investicijos - pinigin÷s l÷šos ir įstatymais bei

kitais teis÷s aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas,

kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą

(švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialin÷s apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba

užtikrinti valstyb÷s funkcijų įgyvendinimą“. Kiekviena investicija yra susijusi su kapitaliniais

įd÷jimais, t. y. išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams įgyvendinti, tikintis po tam

tikro laiko gauti pelną (Smolenskas G., 2002, p. 27).

Investiciją galima apibūdinti kaip dabartinių l÷šų atid÷jimą tam tikram laikotarpiui, greta

atid÷tų l÷šų siekiant gauti kompensaciją už atid÷jimo laikotarpį, planuojamą infliacijos normą ir

l÷šų atgavimo ateityje riziką (Kancerevyčius G., 2004, p. 267). Pagrindin÷s investicijų esmę

atskleidžiančios charakteristikos nurodytos 1.3 lentel÷je.

22

1.3 lentel÷

Pagrindin÷s investicijų esmę atskleidžiančios charakteristikos

1. Tai ekonominio valdymo objektas, jų prasm÷ tiesiogiai susijusi su šios kategorijos atsiradimu ekonomin÷je terp÷je. Investicijos traktuojamos kaip ekonomin÷ kategorija, susijusi su ekonominių santykių, ekonomin÷s veiklos sfera, siejama su technologiniais, socialiniais, gamtosauginiais ir kt. aspektais 2. Tai galimyb÷ panaudoti sukauptą kapitalą įvairiomis alternatyviomis formomis. Investiciniame procese kiekviena iš sukaupto kapitalo formų turi savo galimybių diapazoną ir konkretaus panaudojimo mechanizmų specifiką. Universaliausia yra pinigin÷ kapitalo forma kuri šiame procese daugeliu atvejų transformuojama į kitas formas. 3. Tai alternatyvi galimyb÷ investuoti kapitalą į įvairius objektus ar instrumentus. 4. Verslo veiklos efekto generavimo šaltinis 5. Tai įvairių rūšių turtin÷s ir intelektualin÷s vertyb÷s, įdedamos į verslą ar kitus objektus ir sferas, iš ko v÷liau sukuriamas pelnas arba pasiekiamas koks nors socialinis efektas.

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal Damodaran A., 2002; Huang S.S.C., Randall M.M., 1981

Investicinis projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai

pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komerciniams projektams)

bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projektui įgyvendinti reikalingas l÷šas bei

finansavimo šaltinius (LR Investicijų įstatymas). Pasak Norvaišien÷s R. (2005), investicinis

projektas – tai detalus būsimos veiklos planas, kuriame nagrin÷jami visi pagrindiniai

planuojamos veiklos aspektai; pagal kiekvieną atskirą investicinio projekto struktūrinę dalį

galima racionaliai organizuoti projekto įgyvendinimą.

Investicinio projekto rizika – tai neapibr÷žtumas, susijęs su galimybe projektą

įgyvendinant pasireikšti nenumatytoms situacijoms ir su tuo susijusioms pasekm÷ms atsirasti

(Garškien÷ A., 1997; Neverauskas B., Stankevičius V., Viliūnas V., Černiūt÷ I., 2005;

Norvaišien÷ R., 1998; Robicher A., 1989). Pagal galimą poveikį investiciniam projektui rizika

gali būti dvejopa: dinamin÷ - tai rizika, kurios poveikis projektui gali būti ir nuostolingas, ir

pelningas; prie tokios rizikos galima priskirti rinkos kainų pasikeitimą; statin÷ - tai rizika, kurios

poveikis projektui yra nuostolingas (įrengimų gedimai ar pan.).

Rizikos analiz÷ yra planavimo funkcija, atliekama siekiant identifikuoti ir įvertinti rizikos

elementus arba rizikos veiksnius, kurie gali paveikti investicinio projekto rezultatą (Garškien÷

A., 1997; Norvaišien÷ R., 2005, psl. 177). Investiciniuose projektuose veikia išorin÷s rizikos

veiksnių grup÷s, kurios skiriamos į politines ir teisines, ekonomines, gamtines ir ekologines,

socialines, technologines bei rinkos. Vidiniai rizikos veiksniai išskaidyti į septynias grupes:

teisiniai, socialiniai, marketingo, ekonominiai ir finansiniai, gamybiniai ir techniniai-

technologiniai, vadybos, projektų dalyvių stabilumo.

Investicinių projektų rizikos analiz÷s procesas apima kokybinę ir kiekybinę rizikos

analizę (Norvaišien÷ R., 2005, psl. 177-178). Kokybin÷s rizikos analiz÷s tikslas - rizikos

identifikavimas. Šiame etape atliekama rizikos rūšių, būdingų konkrečiam investiciniam

projektui, identifikavimas, rizikos aprašymas, rizikos klasifikavimas ir grupavimas, pradinių

23

prielaidų analiz÷. Kiekybin÷s rizikos analiz÷s tikslas - išmatuoti riziką, t.y. rizikingų veiksnių

kitimo įtaką projekto efektyvumui. Vienas svarbiausių kiekybin÷s rizikos analiz÷s elementų -

parinkti tinkamą rizikos analiz÷s metodą, kuriuo galima kuo tiksliau įvertinti bendrą projekto

riziką. Pasaulin÷je praktikoje daugiausia naudojami šie investicinių projektų rizikos analiz÷s ir

vertinimo metodai: jautrumo analiz÷, ekspertinis rizikos vertinimas, scenarijaus analiz÷,

sprendimų medžio analiz÷, Monte Karlo metodas.

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis investicijų įgyvendinimo motyvas yra iš jų

savalaikiai gaunamas pelnas, kuris yra pagrindinis įmon÷s ūkin÷s veiklos tikslas. Taigi,

dirbant šiuolaikin÷mis rinkos sąlygomis ilgalaik÷, efektyvi bei pelninga įmon÷s veikla

priklauso nuo investicin÷s veiklos apimties pasirinkimo, kuri įtakoja tolimesnį įmon÷s

vystymąsi bei konkurentabilumo gerinimą.

1.4. Investicinių projektų pinigų srautų planavimas

Pinigų srautų planavimas (prognozavimas) yra viso investicinio projekto vertinimo

pagrindas. Kiekviena vertinama įmon÷ ar projektas turi tur÷ti mažiausiai penkerių metų veiklos

planą, kurio sud÷tine dalis būtų finansinis planas. Be detalaus finansinio plano, kuriame

atsispind÷tų būsimi pinigų srautai, nebus įmanoma nustatyti ekonominių investicinio projekto

rodiklių. Investicinio projekto pinigų srautų planas tur÷tų parodyti (Griškevičius A., Silickas J.,

1998; Senkus, K. 2005):

• kokiais finansavimo šaltiniais ir apimtimis būsimu periodu t numatoma tenkinti

šio periodo investicijų poreikį, taip pat tik÷tiną apyvartinių l÷šų poreikio

padid÷jimą (susijusį su produkcijos apimties augimo sąlygotu žaliavų, nebaigtos

ir gatavos produkcijos apimčių augimu, taip pat vidutinio pinigų likučio

einamojoje ar atsiskaitomojoje sąskaitoje padid÷jimu);

• kaip ir kokių l÷šų sąskaita bus atliekamas kreditų, kuriuos įmon÷ planuoja

paimti, aptarnavimas; kreditai gali būti dengiami iš tokių šaltinių kaip įstatinis

kapitalas; sukauptas pelnas; rezervų fondai; kitų kreditorių paskolos; l÷šos,

gautos iš papildomos akcijų emisijos; pelnas, gautas iš produkto realizacijos;

pajamos už nefunkcionuojančių aktyvų pardavimą arba pajamos iš laikinai laisvų

patalpų nuomos; pajamos už turimų įrengimų grąžintiną lizingą; pelnas iš kitų

veiklos sferų; pajamos už nereikalingų žaliavų, komplektuojančių dalių ir

pusfabrikačių pardavimą ir pan.

24

Pagrindinis investicinio projekto pinigų srautų planavimo tikslas – nustatyti išteklių,

reikalingų investiciniam projektui įgyvendinti, vertę. Jis apima įvykių, galimybių ir rizikos

veiksnių įvardijimą bei kaštų nustatymą iki finansavimo. Kaip ir kiekvienas ekonominis

įvertinimas, investicinio projekto pinigų srautų planavimas priklauso nuo planuojamų kaštų ir

projekto atneštos naudos, taigi yra svarbu tur÷ti tikslius duomenis apie kaštus ir sutaupytus

resursus. Pinigų srauto tam tikru ateities periodu t (dažniausiai jo gale) formul÷ nurodyta 5

priede (formul÷ Nr. 5P.1) (Rutkauskas A. V., Šečkut÷ L., Pabedinksiat÷ A., 2002, p. 119-122;

Senkus K., 2005, p. 65-68).

Pinigų srautų prognozavimas yra viso investicinio projekto vertinimo pagrindas, kurios

tikslas – nustatyti išteklių, reikalingų investiciniam projektui įgyvendinti, vertę. Be pinigų srautų

prognozavimo kiekvienas investicinis projektas turi būti įvertinamas įvairiais metodais – teorinis

jų pagrindimas nurodytas kitame skyriuje.

1.5. Investicinių projektų vertinimo metodai

Vertinant investicinius projektus reik÷tų naudoti kuo daugiau ir įvairesnių metodų tam,

kad efektyvumo įvertinimas būtų kuo tikslesnis. Investicin÷s veiklos analizei dažniausiai

naudojami metodai yra skirstomi į dvi grupes priklausomai nuo to, ar investicinio projekto

trukm÷s parametras turi didelę reikšmę projekto efektyvumui, – dinaminius ir statinius metodus

(Damodaran A., 2002; Norvaišien÷ R., 2005, psl. 163). Dinaminius metodus apima modifikuotas

(diskontuotas) investicijų atsipirkimo laikas, grynoji dabartin÷ vert÷, investicinio projekto

rentabilumo lygis arba pelningumo indeksas, vidin÷ pelno norma, modifikuota vidin÷ pelno

norma, diskontuotas atsipirkimo periodas. Statinius metodus apima investicijų atsipirkimo laikas,

investuoto kapitalo grąža.

Vienas paprasčiausių statinių investicinių projektų vertinimo rodiklių – investicijų

atsipirkimo laikas, t.y. laikas (T), per kurį projekto pinigų srautai padengia investicijas (formul÷

Nr. 6P.1 nurodyta 6 priede) (Norvaišien÷ R., 2005, p. 165; Rutkauskas A., V., Stankevičius,

2004, p. 118). Naudojant šį kriterijų, investicijų efektyvumo matu laikomas priimtinas

atsipirkimo laikas. Jeigu apskaičiuotasis investicijų atsipirkimo laikas trumpesnis nei nustatytas

maksimalus priimtinas atsipirkimo laikas, investicinis projektas laikomas priimtinu; priešingu

atveju – atmetamas.

Norint padidinti įvairių laikotarpių rodiklių palyginimo objektyvumą, atsižvelgiant į

projekto pinigų srautų ir investicijų išsid÷stymą laike, metiniai pinigų srautai diskontuojami ir

naudojamas dinaminis investicinių projektų vertinimo metodas – modifikuotas investicijų

25

atsipirkimo laikas (Tm) (6 priedo formul÷ 6P.2) (Norvaišien÷ R., 2005, p. 165; Rutkauskas A.,

V., Stankevičius, 2004, p. 118). Modifikuoto investicijų atsipirkimo laiko rodiklis apibūdina

investicijų likvidumą, kuris yra atvirkščiai proporcingas rodiklio reikšmei. Kuo reikšm÷s

mažesn÷s, tuo likvidumas didesnis ir projektas priimtinesnis.

Investuoto kapitalo grąža (ROI) – statinis investicijų analiz÷s metodas, kuris padeda

palyginti projekto pelną ir investuotą kapitalą, jo apskaičiavimo formul÷ nurodyta 6 priede –

6P.3 (Norvaišien÷ R., 2005, p. 166; Rutkauskas A., V., Stankevičius, 2004, p. 119).

Apskaičiuojant investuoto kapitalo grąžos rodiklį, paprastai rekomenduojama naudoti veiklos

pelną po mokesčių EBIT(t-1). Vertinant investicinio projekto efektyvumą, investuoto kapitalo

grąžos rodiklis palyginamas su kapitalo kaštais:

- jeigu ROI didesnis už kapitalo kaštus, projektas priimtinas;

- jeigu ROI maženis už kapitalo kaštus, projektą reik÷tų atmesti.

Grynosios dabartin÷s vert÷s (NPV) rodiklis yra labiausiai paplitęs ir vienas iš svarbiausių

investicijų efektyvumo finansinio vertinimo kriterijų, kurio esm÷ – grynosios dabartin÷s vert÷s

apskaičiavimas, iš diskontuotų iki investavimo pradžios momento pinigų įplaukų sumos at÷mus

diskontuotų iki to paties momento piniginių mok÷jimų (išlaidų) sumą (Ališauskas K.,

Kazlauskien÷ Ž., 2005). Turimų pinigų vert÷s perskaičiavimas būsimajam laikotarpiui

vadinamas kaupimu, o būsimosios vert÷s perskaičiavimas dabartiniam laikotarpiui -

diskontavimu. Dabartin÷s pinigų sumos skaičiavimas, žinant busimąją vertę, yra vadinamas

diskontavimu arba diskontu – tokiu būdu siekiama nustatyti, kiek yra verta būsima pinigų suma

šiandien. Pinigų srautai yra pasiskirstę laike, jie diskontuojami pagal tam tikrą procentinę normą

i. Labai svarbu parinkti tinkamą palūkanų normos dydį.

Palūkanų (diskonto) norma vadinama palyginimo koeficientu, nes efektyvumą dažnai

tenka vertinti, lyginant įvairius kapitalo investavimo variantus. Kuo didesn÷ diskontavimo

norma, tuo mažesn÷ to paties dydžio pinigų srauto vert÷. Diskonto norma arba koeficientas

skaičiuojamas naudojantis formule, nurodyta 6 priede (formul÷ Nr. 6P.4) (Senkus K., 2004;

Valakevičius E., 2001). Jei yra vienkartin÷ investicija, grynąją dabartinę vertę galima

apskaičiuoti pagal formulę 6P.5, nurodytą 6 priede (Ališauskas K., Kazlauskien÷ Ž., 2005, p. 35;

Rutkauskas A. V., Stankevičius P., 2004, p. 190). Kai NPV didesnis už nulį – projektas

priimtinas, kai NPV mažesnis už nulį – projektas nepriimtinas, kai NPV lygus nuliui –

projektas nei pelningas, nei nuostolingas. Jei yra nevienkartin÷ investicija, o finansiniai

ištekliai investuojami keletą metų (pavyzdžiui, m), NPV apskaičiuojama pagal 6P.6 formulę,

nurodytą 6 priede (Ališauskas K., Kazlauskien÷ Ž., 2005, p. 35; Rutkauskas A. V., Stankevičius

P., 2004, p. 190). Kai grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti naudojami bendrieji projekto

pinigų srautai, dažniausiai kaip diskonto norma imami įmon÷s vidutiniai kapitalo kaštai. Jeigu

26

projektas vertinamas investuotojo nuosavyb÷s požiūriu, grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti

naudojami pinigų srautai, investicijos iš nuosavo kapitalo, o kaip diskonto norma imami

nuosavo kapitalo kaštai, įvertinantys projekto riziką. Grynosios dabartin÷s vert÷s metodas –

vienintelis iš efektyvumo rodiklių, pasižymintis adityvumo savybe (Norvaišien÷ R., 2005, p.

169).

Rentabilumą išreiškia grynųjų investicinio projekto diskontuotų dabartinių pinigų

srautų sumos ir juos atitinkančių investicinių išlaidų santykis – šis rodiklis dar vadinamas

pelningumo indeksu. Jis yra glaudžiai susijęs su grynąja dabartine verte (NPV), tačiau

priešingai nei šis rodiklis, yra santykinis dydis. Jei investicijos įvykdytos vienkartiniu

mok÷jimu prieš pajamų gavimą, tai rentabilumas nustatomas pagal 6P.7 formulę, nurodytą 6

priede (Ковалёв А, А., М., Лапуста, М., Т., Скамай, Л,. Т., 2001).

Atsipirkimo periodo metodas parodo santykinį investicinio pasiūlymo patrauklumą ir

nustato, koks bus periodų, reikalingų pradinei investicijai padengti, skaičius. Diskontuotas

atsipirkimo periodas bus lygus g plius tam tikra metų dalis (formul÷ Nr.6P.8 6 priede)

(Ковалёв B., B., 1998).

Alternatyvių investicinių projektų įvertinimui ir palyginimui, taikant vidin÷s pelno normos

metodą, randama projekto pelno norma, prie kurios visų iš projekto gaunamų pinigų srautų

esamoji vert÷ yra lygi nuliui. Pagal Norvaišienę R. (2005) vidin÷ grąžos norma – tai diskonto

norma, kuriai esant laukiamų investicinio projekto grynų pinigų srautų esamoji vert÷ lygi

esamajai projekto investicijų sumai (arba kuriai esant projekto grynoji esamoji vert÷ lygi nuliui).

Vidin÷ pelno norma (IRR) kaip rodiklis yra dažniausiai taikomas realiųjų investicijų efektyvumo

vertinimo praktikoje išsivysčiusiuose šalyse. Kuo aukštesn÷ ši norma, tuo didesnis realiųjų

investicijų efektyvumas; esant nepalankioms sąlygoms, IRR rodiklio dydis gali būti nulinis ar net

neigiamas (Rutkauskas A., 1999, p. 484). Jei grynoji dabartin÷ vert÷ parodo, ar efektyvūs yra

įd÷jimai į investicinį objektą, esant tam tikrai diskonto normai, tai vidin÷ pelno norma randama

skaičiavimų eigoje, o po to lyginama su pasirinkta ribine pelno norma (Ковалёв B., B., 1998).

Vidin÷s pelno normos apskaičiavimo metodiką sudaro keletas etapų:

1) nustatoma grynųjų pinigų srautų vert÷ konkrečiais projekto įgyvendinimo ir jo

funkcionavimo metais, panašiai kaip ir skaičiuojant grynąją esamą vertę;

2) lyginimo būdu parenkamos dvi diskontavimo normos (k1 ir k2). Šios normos

turi atitikti tokias sąlygas: apskaičiuota grynoji esama vert÷ d÷l k1 turi art÷ti

prie nulio, bet turi būti teigiama; grynoji esama vert÷ apskaičiuota d÷l k2 taip

pat turi art÷ti prie nulio, bet turi būti neigiama.

D÷l neteisingų prielaidų susijusių su tarpinių pinigų srautų reinvestavimu bus

naudojama modifikuota vidin÷ pelno norma (MIRR). Taigi, projekto modifikuota vidin÷

27

pelno norma apskaičiuojama pagal formulę Nr. 6P.9, nurodytą 6 priede (Griškevičius A.,

Silickas J., 1998; Norvaišien÷ R., 2005).

Iš vidin÷s pelno normos nustatymo seka, kad diskonto normos vert÷ gaunama,

prilyginant grynąsias dabartines pajamas nuliui. Sprendimo pri÷mimo, pagrįsto vidin÷s pelno

normos metodu, schema yra tokia: jei IRR reikšm÷ didesn÷ ar lygi investicijų kainai, tai

projektas priimamas; jei IRR reikšm÷ mažesn÷ už investicijų kainą, tai šis projektas

atmetamas.

Įmon÷s pl÷tra visuomet priklauso nuo sugeb÷jimo išlikti konkurencin÷je kovoje dirbant

šiuolaikin÷s rinkos sąlygomis. Tam tikslui įmon÷s turi nuolat analizuoti savo veiklos finansinę

būklę, vertinti finansinius rodiklius ir tik tuomet daryti tolimesnius sprendimus d÷l įmon÷s

investicinių galimybių.

28

2. UŽDAROS AKCIN öS BENDROVöS „PLUNGöS LAGŪNA“ VEIKLOS

FINANSINöS BŪKL öS IR INVESTICINI Ų GALIMYBI Ų

ĮVERTINIMAS

2.1. Bendrov÷s veiklos charakteristika, produkcijos, rinkų, konkurentų, klientų ir tiek ÷jų

analiz÷

Dabartin÷ UAB „Plung÷s lagūna“ susikūr÷ 1993 metais, privatizavus buvusią valstybinę

įmonę. Veiklos pradžioje įmon÷ daugiausiai stat÷ smulkius objektus, o šiuo metu tiesia

inžinerinius tinklus, rekonstruoja ir stato hidrotechninius statinius, kelius, gamtosauginius

objektus, atlieka bendruosius statybinius darbus. 2001 metais įmon÷ buvo perregistruota į

uždarąją akcinę bendrovę. Įmon÷ yra įsikūrusi Sauslaukio kaime, Rietavo savivaldyb÷je.

Pagrindin÷ vykdoma veikla pagal EVRK: 45 – Statyba.

Šiame poskyryje bus išnagrin÷ta UAB „Plung÷s lagūna“ veiklos istorija, organizacin÷,

nuosavyb÷s struktūra, darbuotojų skaičiaus kitimas, pateikiama įmon÷s gaminamos produkcijos

ir pardavimų analiz÷, statybos sektoriaus rinkos tendencijos, įvertinti pagrindiniai įmon÷s

klientai, konkurentai, tiek÷jai.

2.1.1. Įmon÷s veiklos apžvalga, organizacin÷ ir nuosavyb÷s struktūra

1993 metais iš buvusios Plung÷s valstybin÷s melioracijos įmon÷s susikūr÷ dvi privačios

bendrov÷s – UAB „Plung÷s Jonis“ ir AB „Plung÷s lagūna“. Tuo metu ypatingai sumaž÷jo

melioracijos darbų apimtys šalyje, tod÷l „Plung÷s lagūna“ prad÷jo specializuotis nuotekų valymo

įrenginių, inžinerinių tinklų ir kelių statybos darbų srityse. 1996 metais įmon÷ dalyvavo Būting÷s

naftos terminalo ir magistralinio naftotiekio Būting÷ – Mažeikiai statyboje, prieš penketą metų

daug darbų atlikta tvarkant Lietuvos valstybinę sieną su Baltarusija, Lenkija. 2003 metais buvo

gautas ISO 9001:2000 kokyb÷s sertifikatas.

Įmon÷s valdymas organizuojamas pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2007, Nr.

68) nuostatus bei įmon÷s įstatus (7 priede pateikiama įmon÷s organizacin÷ struktūra). UAB

„Plung÷s lagūna“ valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir

administracijos vadovas – generalinis direktorius. Akcininkų susirinkimo kompetencijoje yra

rinkti valdybos narius, atšaukti valdybos narius ir administracijos vadovą. UAB „Plung÷s

lagūna“ valdyba sudaroma 4 metams iš 3 narių, ji svarsto ir tvirtina valdymo struktūrą ir

pareigybes, administracijos vadovo ir administracijos darbuotojų atlyginimus, savo reglamentą,

administracijos vadovo ir jo pavaduotojų pareiginius nuostatus, įmon÷s filialų nuostatus.

29

Generalinis direktorius (kaip administracijos vadovas) tvirtina administracijos darbo reglamentą,

priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Pagal LR

Akcinių bendrovių įstatymą, finansiniams metams pasibaigus iki ataskaitinio metinio

susirinkimo, visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmon÷ turi patikrinti finansinę

atskaitomybę.

Darbuotojų skaičius 2004-2007 metais pastoviai augo (2.1 paveikslas), didžiausias augimas

užfiksuotas 2007 metais (11,5 proc.), mažiausias – 2006 metais (6,6 proc.). Pastovus darbuotojų

skaičiaus augimas rodo, kad įmon÷ dirba stabiliai ir plečiasi. Kvalifikuotą darbo j÷gą įmon÷je

sudaro apie 44,2 proc. visų darbuotojų skaičiaus, administracijoje dirba 21,3 proc. darbuotojų,

aptarnaujantis personalas – 18,8 proc., kiti – 15,7 proc. Pažym÷tina, kad įmon÷s darbuotojų

struktūroje dominuoja vyrai – apie 85,1 proc.

197 213227 253

0

50

100

150

200

250

300

Dar

buto

jų s

kaič

ius

2004 2005 2006 2007

Metai

2.1 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ darbuotojų kitimas 2004-2007 metais Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

2007 metais UAB „Plung÷s lagūna“ įstatinio kapitalo dydis buvo 760 tūkst. Lt, jis buvo

padalintas į 760 (1000 litų nominalios vert÷s) paprastų vardinių akcijų, kurios priklauso 50-čiai

akcininkų (didžioji jų dalis – įmon÷s darbuotojai), iš kurių daugiau nei 1 proc. akcijų turi 10

akcininkų, daugiau nei 5 proc. akcijų turi 3 akcininkai, t.y. vienas akcininkas turi 54,6 proc. visų

įmon÷s akcijų, kiti du – 20,8 proc., likusieji (47 akcininkai) turi 24,6 proc. akcijų. Ryšio su

kitomis svarbiomis įmon÷mis n÷ra, nes UAB „Plung÷s lagūna“ akcijos nepriklauso kitai,

didesnei įmonei 25 procentų ar didesne nuosavybe.

Apibendrinant galima teigti, kad UAB „Plung÷s lagūna“ – statybų sektoriaus įmon÷, kurios

įstatinio kapitalo dydis siekia 760 tūkst. Lt ir 2007 metais įmon÷je dirbo 253 darbuotojai.

Siekiant įvertinti įmon÷s galimybes, reikia išnagrin÷ti Lietuvos statybų sektoriaus būklę bei jos

perspektyvas.

30

2.1.2. Statybų rinkos, įmon÷s produkcijos ir pardavimų analiz÷

UAB „Plung÷s lagūna“ tikslas – pelno gavimas, tenkinant gyventojų, įmonių, organizacijų

(nepriklausomai nuo jų rūšies ir nuosavyb÷s formos) poreikį teikiamoms paslaugoms bei

atliekamiems darbams pagal nustatytas veiklos rūšis, taip pat investuojant l÷šas. Bendrov÷s

įstatuose yra nurodytos 23 veiklos rūšys, kurias įmon÷ vykdo arba gali vykdyti, tačiau pagrindin÷

veikla pagal EVRK yra statyba, ją galima skirstyti į inžinerinių tinklų, hidrotechninę statybą bei

kitus statybos darbus. Tod÷l tikslinga aptarti pastarųjų metų įmon÷s pagrindin÷s veiklos

(statybos) rinkos tendencijas.

Lietuvoje viena iš pagrindinių vandens kokyb÷s problemų yra jų užterštumas biogenin÷mis

ir organin÷mis medžiagomis, kurių pagrindiniai taršos šaltiniai – dirbamos žem÷s paviršiaus,

gyvulininkyst÷s fermų ir miestų nuotekos. Lietuvoje geležies koncentracija geriamajame

vandenyje viršija leistinas normas 64 miestuose, fluoro koncentracija – šiaur÷s vakarų Lietuvos

regione. Tai dažniausiai sąlygoja prasta vamzdynų būkl÷. Taigi, geriamojo vandens kokyb÷

neatitinka ES reikalavimų, tod÷l pagrindin÷s ES struktūrinių fondų l÷šos skiriamos būtent šiai

problemai spręsti. Be to, atsižvelgus į esamą situaciją, 2005 metais Lietuvos Respublikos

aplinkos ministras išleido įsakymą Nr. D1-23 (Žin., 2005, Nr. D1-23), pagal kurį patvirtina

vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) pl÷tros strategija, kurios

įgyvendinimo laikotarpis – 10 metų. Esant tokiai situacija, galima daryti prielaidą, kad 10-ies

metų laikotarpyje inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos srityje darbų kiekiai did÷s.

Siekiant nustatyti, kokioje rinkoje dirba UAB „Plung÷s lagūna“, toliau bus įvertinti statybų

sektoriaus (pagal EVRK) pagrindiniai rodikliai bei jie palyginti su šalies 2003-2005 metų

laikotarpyje.

2.1 lentel÷

Statybos sektoriaus rodiklių analiz÷ 2003-2005 metais

2003 2004 2005 Statybos sektoriaus rodikliai ir procentas nuo visų šalies įmonių rodikli ų Viso proc. Viso proc. Viso proc. Statybos sektoriaus įmonių skaičius, vnt. 2170 7,7% 2310 8,0% 2933 9,0% Statybos sektoriaus pardavimų pajamos, mln.lt 5907 6,6% 7382 7,0% 9848 7,6% Statybos sektoriaus savikaina, mln. lt 4713 6,7% 5801 7,1% 7665 7,6% Statybos sektoriaus grynasis pelnas (nuostolis), mln.lt 316 10,9% 549 7,8% 620 9,8%

Šaltinis: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280

Pagal 2.1 lentel÷s duomenis matome, kad kiekvienais metais statybos sektoriaus įmonių

skaičius augo ir sudar÷ apie 8-9 proc. nuo visų šalies įmonių skaičiaus. Statybos sektoriaus

pardavimų pajamos 2005 metais (lyginant su 2003 metų duomenimis) padid÷jo 66,7 proc. ir tai

31

sudar÷ 7,6 proc. nuo visų šalies įmonių pardavimų pajamų. Savikaina taipogi did÷jo beveik tokiu

pat tempu kaip ir įmonių pajamos, tačiau 2003-2004 metais statybų sektoriaus pardavimų

savikainos procentas nuo bendros šalies įmonių pardavimų savikainos buvo didesni nei pajamų

procentas ir tik 2005 metais rodiklis išsilygino, vadinasi, 2005 metais statybų sektorius sugeb÷jo

padidinti savo pelną, min÷tos tendencijos pastebimos ir 2006-2007 metais. Statybų sektoriaus

grynasis pelnas sudaro 10,9 proc. nuo bendro šalies įmonių grynojo pelno 2003 metais, 2004

metais – 7,8 proc. ir 2005 metais – 9,8 proc.

2004 metais Lietuvoje statybos darbų savo j÷gomis (be PVM) buvo sukurta už 4881,9 mln.

Lt, 2005 metais šis rodiklis padid÷jo beveik 20 proc. ir 2006 metais statybos sektoriaus sukurta

prid÷tin÷ vert÷ siek÷ 7807,62 mln. Lt, t.y. 33,3 proc. daugiau nei 2005 metais ir beveik 60 proc.

daugiau nei 2004 metais.

9,53%

8,20%7,80%

0,01%0,01%0,04% 0,13%0,09%

0,54% 0,65% 0,60%

0,98%

1,52%

0,92%0,95%

0,00%

0,50%

1,00%

1,50%

2,00%

2,50%

3,00%

3,50%

4,00%

4,50%

5,00%

5,50%

6,00%

6,50%

7,00%

7,50%

8,00%

8,50%

9,00%

9,50%

2004 2005 2006

Metai

Pro

c.

LR statybų sektoriausdalis BVP, proc.

Rietavo sav. statybųsektoriaus dalis BVP,proc.

Rietavo sav. statybųsektoriaus dalis šaliesstatybų sektoriuje, proc.

Telšių apskrities statybųsektoriaus dalis BVP,proc.

Telšių apskrities statybųsektoriaus dalis šaliesstatybų sektoriuje, proc.

2.2 pav. Lietuvos, Telšių apskrities ir Rietavo savivaldyb÷s statybų sektoriaus dalies kitimas BVP

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280

Statybų sektoriaus kuriama pajamų dalis bendrajame vidaus produkte (BVP)

analizuojamais metais did÷jo (žr. 2.2 paveikslą). Šalies statybų sektoriaus dalis BVP padid÷jo

32

nuo 7,8 proc. 2004 metais iki 9,53 proc. 2006 metais ir toliau turi tendenciją did÷ti. Tuo tarpu

Telšių apskrities ir Rietavo savivaldyb÷s statybos sektoriaus sukurta pajamų dalis bendrame

šalies statybų sektoriaus kontekste maž÷jo ir 2007 metais sudar÷ 0,92 proc. (Telšių apskritis) ir

0,13 proc. (Rietavo savivaldyb÷). Tai rodo, kad Rietavo savivaldyb÷je (rajone, kuriame dirba

įmon÷) n÷ra daug konkurentų, nes sukuriama labai maža dalis statybų sektoriaus pajamų. Statybų

verslas Lietuvoje klesti – augimo tendencijos (2005 metais statybų sektoriaus dalis BVP buvo

7,8 proc. ir per 3-jus metus šis rodiklis padid÷jo per 1,73 procentinius punktus) rodo, kad tai yra

niša, kurioje šiuo metu kuriama pakankamai didel÷ pajamų dalis.

9,5%11,0% 10,0%

7,7%6,7%

9,0%6,4%

69%

32% 31%33%

3,3%3,4%2,5%6,6%

2,2%3,6%2,1%

33%

40%

33%

0,0%

5,0%

10,0%

15,0%

20,0%

25,0%

30,0%

35,0%

40,0%

45,0%

50,0%

55,0%

60,0%

65,0%

70,0%

2004 metųI pusm.

2004 metųII pusm.

2005 metųI pusm.

2005 metųII pusm.

2006 metųI pusm.

2006 metųII pusm.

2007 metųI pusm.

Metai

Pro

c.

Visų statinių dalisBVP, proc.

Inžinerinių statiniųstatinių dalis BVP,proc.

Inžinerinių statiniųdalis visų statiniųdalyje, proc.

2.3 pav. Visų statinių ir inžinerinių statinių dalies kitimas BVP Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280

Visų statinių sukurta pajamų dalis šalyje bendrajame vidaus produkte (2.3 paveikslas)

did÷jo nuo 6,4 proc. 2004 metų I pusmetį iki 10 proc. 2007 metų I pusmetį. Vertinant min÷tus

rodiklius kas pusmetį, pastebima, kad statybų sektoriuje vyrauja sezoniškumas – antrąjį metų

pusmetį sukuriama didesn÷ statybų sektoriaus pajamų dalis nei pirmąjį maždaug 3 procentiniais

punktais. 2007 metų I-ojo pusmečio rezultatas buvo net trečdaliu didesnis nei per tą patį 2006

metų laikotarpį, vadinasi, šalies statybų sektorius vystosi labai greitai, augimas čia

prognozuojamas ir ateityje. Tuo tarpu inžinerinių statinių dalis bendrajame vidaus produkte yra

mažesn÷, bet turi tendencijas augti. Ypatingai išsiskiria 2005 metų II pusmetis, kai inžinerinių

statinių dalis statybų sektoriuje su dar÷ net 70 proc., tai galima paaiškinti tuo, kad ES struktūrinių

33

fondų l÷šų pirmojo etapo (pagal 2004-2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą – BPD)

įsisavinimas vyko būtent tuo laikotarpiu. 2007 metais inžinerinių statinių sektoriuje jaučiams

šioks toks sąstingis, nes šiuo metu gair÷s d÷l 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų l÷šų

įsisavinimo dar tik ruošiamos; pagrindiniai darbai prasid÷s 2009 metais. Taigi, rinkos tendencijos

yra palankios.

UAB „Plung÷s lagūna“ atlieka hidrotechninių statinių, melioracinių sistemų, kelių su žvyro

danga, vietin÷s reikšm÷s tiltų inžinerinių tinklų, kultūrtechninių, vandens valymo įrenginių ir

kitų ekologinių objektų statybą, rekonstrukciją ir remontą. Darbai atliekami Lietuvoje ir

užsienyje, įmon÷ dirba kaip pagrindinis rangovas ir kaip subrangovas. Kadangi įmon÷ vykdo

įvairius statybos darbus, ji yra atestuota LR Aplinkos ministerijoje, LR Žem÷s ūkio ministerijoje

bei kt.

6858

6158

73127502

49934910

51905090

2691

1950

40954050

5238

382040014002

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

Tū

kst.

Lt

Inžinerinių tinklųstatyba

Hidrotechnin÷statyba

Kiti statybos darbai Kita veikla

Veiklos pob ūdis

2004

2005

2006

2007

2.4 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ pardavimų apimčių kitimas 2004-2007 metų laikotarpyje pagal veiklos rūšis

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

UAB „Plung÷s lagūna“ pajamos daugiausiai yra gaunamos iš statybos darbų (apie 78 proc.

visu analizuojamu periodu, žr. 2.4 paveikslą). Įmon÷s pardavimų apimtys 2004-2007 metais

did÷jo, išskyrus 2005 metus, tačiau vertinant procentinę išraišką, ypatingai padid÷jo inžineriniai

statybos darbai ir hidrotechniniai statybos darbai 2005 metais (tos pačios tendencijos kaip ir

statybos sektoriuje). Inžineriniai statybos darbai įmon÷s bendroje pardavimų sumoje sudaro apie

36 proc., hidrotechniniai – apie 26 proc., kiti statybos darbai – apie 16 proc.

Reziumuojant pažymima, kad Lietuvoje kiekvienais metais statybos sektoriaus įmonių

skaičius augo, pajamos did÷jo, taigi, statybų sektorius vystosi labai greitai, augimas čia

prognozuojamas ir ateityje. Inžinerinių statinių dalis bendroje statybų sektoriaus sukurtoje

prid÷tin÷s vert÷s sumoje turi tendencijas augti. Tai galima paaiškinti tuo, kad ES struktūrinių

34

fondų l÷šų pirmojo etapo įsisavinimas vyko 2004-2006 metais. Taigi, UAB „Plung÷s lagūna“

rinkos tendencijos yra palankios.

2.1.3. Įmon÷s klientų, konkurentų, tiek÷jų analiz÷

Pagrindiniai įmon÷s klientai yra savivaldyb÷s, privačios įmon÷s ir valstyb÷s institucijos (žr.

2.2 lentelę, 2004-2007 metų duomenys). 2004 metais didžiausiais UAB „Plung÷s lagūna“

klientais buvo trys įmon÷s – dvi privačios struktūros UAB Minijos nafta“ (24,8 proc.) ir UAB

„Puritek Baltic“ (32,1 proc.) ir viena valstybin÷ įmon÷s – Valstybin÷s sienos apsaugos tarnyba.

2005 metais didžiausia klient÷ buvo Valstybin÷ sienos apsaugos tarnyba, išaugo

bendradarbiavimas su savivaldyb÷mis (įmon÷ statybos darbus atlieka Rietavo ir Plung÷s rajono

savivaldyb÷se). 2006 ir 2007 metais v÷l pakankamai padid÷jo privačių struktūrų dalis įmon÷s

klientų skaičiuje (2006 metais jos sudar÷ apie 90 proc., 2007 metais – apie 56 proc.).

2.2 lentel÷

UAB „Plung ÷s lagūna“ klientai 2004-2007 metų laikotarpyje (procentin÷ išraiška)

Darbų, užsakovų (pirk ÷jų) pavadinimas 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai Rietavo savivaldyb÷ 4,5% 8,9% 4,3% 6,0% Plung÷s rajono savivaldyb÷ 1,8% 4,4% 5,0% 3,5% AB "Lietuvos energija" 5,7% 2,6% 10,1% 4,0% AB "Vakarų skirstomieji tinklai" 3,9% 1,3% 0,0% 0,0% UAB "Minijos nafta" 24,8% 5,4% 6,4% 3,0% Valstyb÷s sienos apsaugos tarnyba 26,5% 70,8% 0,0% 34,8% UAB "Puritek Baltic" 32,1% 0,0% 0,0% 0,0% UAB "Lietuvos paminklai" 0,0% 1,5% 2,3% 4,5% UAB "Plung÷s kooperatin÷ prekyba" 0,0% 2,5% 1,8% 0,0% UAB "SRV Develita" 0,0% 1,3% 6,7% 0,0% UAB "Jonavos vandenys" 0,0% 0,0% 22,0% 44,3% AB "Klaip÷dos nafta" 0,0% 0,0% 40,6% 0,0% Kiti 0,8% 1,2% 0,9% 0,0%

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

Ateityje numatoma labiau orientuotis į savivaldybes ir valstybines institucijas, siekiant, kad

būtų laimima vis daugiau viešųjų konkursų d÷l ES struktūrinių fondų l÷šų įsisavinimo. Tod÷l

tikslin÷ įmon÷s klientų auditorija būtų (prioritetine tvarka): savivaldyb÷s; įvairūs fiziniai ir

juridiniai asmenys; valstybin÷s institucijos; kitos įmon÷s ir įstaigos.

Lietuvoje yra įkurta betranš÷jų technologijų asociacija. Yra 13 įmonių, kurios priklauso

asociacijai, tačiau ne visos turi įsigijusios technologiją. UAB „Plung÷s lagūna“ priklauso min÷tai

asociacijai, tačiau betranš÷jų technologijos įsigijusi neturi. Šios įmon÷s yra realios konkurent÷s.

Atsižvelgiant į regionus, daugiausia įmonių, priklausančių betranš÷jų technologijų asociacijai,

yra Vilniaus ir Kauno regione. Klaip÷dos, Telšių, Taurag÷s, Panev÷žio, Šiaulių apskrityse yra

trys įmon÷s, rinkos konkurent÷s UAB „Plung÷s lagūnai“ turinčios betranš÷jes technologijas ar

35

priklausančios „Betranš÷jų technologijų“ asociacijai (UAB „Šiaulių ryšių objektų statyba“, UAB

„Panev÷žio ryšių statyba“, UAB „Edrija“). UAB „Plung÷s lagūna konkurentų pagrindiniai

privalumai ir trūkumai nurodyti 2.3 lentel÷je.

2.3 lentel÷

UAB „Plung ÷s lagūna“ konkurent ų privalumai ir tr ūkumai

Eil. Nr.

Pavadinimas Privalumai Trūkumai

1. UAB „Šiaulių ryšių objektų

statyba“

Priklauso betranš÷jų įmonių asociacijai, vykdo inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbus su betranš÷jų technologijomis.

Daugiausiai atlieka elektros montavimo ir instaliavimo darbus, naudojant betranš÷jų technologiją.

2. UAB

„Panev÷žio ryšių statyba“

Priklauso betranš÷jų įmonių asociacijai, vykdo inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbus su betranš÷jų technologijomis.

Daugiausiai atlieka elektros montavimo ir instaliavimo darbus, bei kitus darbus naudojant betranš÷jų technologiją.

3. UAB „Edrija“

Priklauso betranš÷jų įmonių asociacijai, vykdo inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbus su betranš÷jų technologijomis.

Įmon÷ neturi pakankamų išteklių, kad gal÷tų atlikti visus inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbus Klaip÷dos, Taurag÷s, Telšių, Šiaulių, Panev÷žio, apskričių regione.

4. UAB „Plung÷s

Jonis“

Specializuotos brigados su inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos tranš÷jine technika.

Neturi tokios modernios betranš÷j÷s technologijos komplekso.

5. UAB „Raiška“ Specializuotos brigados su inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos tranš÷jine technika.

Neturi tokios modernios betranš÷j÷s technologijos komplekso.

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

UAB „Gairana“ įmonei tiekia PVC gaminius, UAB „Rekola“ – degalus, UAB

„Perdanga“ – gelžbetonio gaminius (juos tai pat tiekia ir UAB „Gelžbetonio gaminiai“), UAB

„Cemeka“ – cementą, UAB „Plasta“ – vamzdžius. Su visais įmon÷s tiek÷jais, kaip ir su klientais,

UAB „Plung÷s lagūna“ yra sudariusi ilgalaikes sutartis.

Taigi, UAB „Plung÷s lagūna“ tikslin÷ klientų auditorija prioritetine tvarka: savivaldyb÷s,

įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybin÷s institucijos, kitos įmon÷s ir įstaigos. Pagrindin÷s

įmon÷s konkurent÷s, dirbančios tame pačiame regione kaip ir UAB „Plung÷s lagūna“ yra trys

įmon÷s, turinčios betranš÷jes technologijas ir priklausančios „Betranš÷jų technologijų“

asociacijai. Tiek÷jų įmon÷ turi nedaug, tačiau riziką d÷l jų netekimo yra diversifikuota. Norint,

kad įmon÷ būtų konkurencingesn÷ inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbų rinkoje,

reikalinga įsigyti betranš÷ję technologiją, tačiau reikia įvertinti UAB „Plung÷s lagūna“ pastarųjų

metų veiklos finansinę būklę.

2.2. UAB „Plung÷s lagūna“ veiklos finansin÷s būkl÷s analiz÷ 2005-2007 metais

UAB „Plung÷s lagūna“ finansinę atskaitomybę sudaro pelno (nuostolio) ataskaita,

balansas, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir aiškinamasis raštas.

36

Šitame poskyryje bus išanalizuoti įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s rezultatai už 2005-2007

metus, siekiant nustatyti įmon÷s veiklos finansin÷s būkl÷s lygį bei jos investicines galimybes,

atsižvelgiant į statybos sektoriaus rinkos tendencijas.

2.2.1. Įmon÷s finansin÷s atskaitomyb÷s ataskaitų horizontalioji ir vertikalioji bei veiklos

pelningumo rodiklių analiz÷ 2005-2007 metais

Didžiausią dalį įmon÷s pardavimų struktūroje sudaro savikaina, tačiau 2006 metais ji

sumaž÷jo nuo 73 iki 66 proc., o 2007 metais v÷l padid÷jo per 1 proc. punktą (žr. 2.5 paveikslą).

Analizuojamu periodu did÷jo veiklos sąnaudos (nuo 19 proc. iki 27 proc.). Tai reiškia, kad

įmon÷, negal÷dama pati atlikti darbų su betranš÷jų technologijomis, yra priversta dirbti su

subrangovais, kas didina jos veiklos sąnaudas, kurių augimas yra didesnis nei savikainos

maž÷jimas. Esant tokiai situacijai, grynasis pelningumas 2005-2007 metų laikotarpyje sumaž÷jo

nuo 8 iki 5 proc.

UAB "Plung ÷s lagūna" pardavim ų strukt ūra 2005-2007 metais

19%

0% 0%

8%

0% 1%

8%

0% 1%

73%

0% 0%

66%

24%

5%1%

67%

27%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Savikaina Veiklossąnaudos

Kita veikla Finansin÷ irinvesticin÷

veikla

Pelno mokestis Grynasispelnas

Strukt ūros sudedamosios dalys

Pro

c. 2005 metai

2006 metai

2007 metai

2.5 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ pardavimų struktūra 2005-2007 metais Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

Atlikus vertikaliąją ir horizontaliąją UAB „Plung÷s lagūna“ 2005-2007 metų laikotarpio

pelno (nuostolio) ataskaitos analizę (žr. 9 ir 10 priedus) nustatyta, kad įmon÷ analizuojamu

periodu dirbo pelningai, įmon÷s pardavimai augo (nors 2007 metais augimas siek÷ tik 0,2 proc.),

tačiau grynasis pelningumas 2007 metais sumaž÷jo per 3,3 procentinius punktus lyginant su

2006 metais ir per 2,7 procentinius punktus lyginant su 2005 metais. Įmon÷s savikaina

pardavimuose 2005 metais sudar÷ apie 73 proc. ir 2006 metais šitas rodiklis sumaž÷jo, tačiau

37

įmon÷s veiklos sąnaudos did÷jo didesniu tempu nei savikainos maž÷jimo tempas. Savikaina

2005-2007 metų laikotarpyje sumaž÷jo per 6,9 proc. punktus (2007 metus lyginant su 2006

metais savikaina padid÷jo), o veiklos sąnaudos išaugo 7,9 proc. punktais (2007 metus lyginant su

2006 metais augimas siek÷ 2,9 proc. punktus). Vadinasi, įmonei pastaruoju metu atsiranda

ūkininkavimo problemų d÷l negal÷jimo ar nesugeb÷jimo veikti rinkoje pagal nustatytas taisykles,

t.y. įmon÷ savarankiškai nebegali atlikti visų inžinerinių statybos ir melioracijos darbų, nes neturi

betranš÷jų technologijų, ir yra priversta dirbti su subrangovais, ko pas÷koje jos pardavimų

augimas sustojo, savikainos maž÷jimas sul÷t÷jo ir net v÷l prad÷jo augti, veiklos sąnaudos

ženkliai did÷ja, kas mažina grynąjį pelną. Pažym÷tina, kad įmon÷ n÷ra nei jauna, nei nauja

rinkoje, tod÷l jai būtina ieškoti galimybių (vykdyti investicinius projektus), siekiant įsitvirtinti

rinkoje su betranš÷jų technologijomis.

UAB "Plung ÷s lagūna" ir statyb ų sektoriaus bendrojo ir grynojo pelningumo kitimas 2005-2007 metais

26,6%

33,5%

21,4%

33,7%

7,6% 8,2% 4,9%

19,9% 21,3%

8,0%9,2% 9,5%

0,0%

5,0%

10,0%

15,0%

20,0%

25,0%

30,0%

35,0%

40,0%

2005 2006 2007

Metai

Pro

c.

Bendrasispelningumas(UAB "Plung÷slagūna")

Grynasispelningumas(UAB "Plung÷slagūna"

Bendrasispelningumas(statybųsektorius)

Grynasispelningumas(statybųsektorius)

2.6 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus bendrojo ir grynojo pelningumo dinamika 2005-2007 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis ir http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872

2006 metais bendrasis pelningumas augo, o grynasis – išliko tame pačiame lygyje, tuo

tarpu 2007 metais bendrasis pelningumas šiek tiek maž÷jo, o grynasis pelningumas sumaž÷jo

nuo 8,2 proc. iki 4,9 proc. (žr. 2.6 paveikslą). Maž÷jantis grynojo pelningumo rodiklis yra

įsp÷jimas įmon÷s vadovybei apie tai, jog bendrovei reikalingos naujov÷s ar veiksmingesni verslo

sprendimai, jie tur÷tų susirūpinti ir ieškoti galimybių pad÷čiai gerinti, mažindami sąnaudas arba

38

didindami atliekamų darbų apimtis. Be to, vertinant šakos rodiklius, nurodytus 8 priede,

pastebima, kad bendrojo pelningumo rodiklis visu analizuojamu laikotarpiu įmon÷je yra didesnis

nei statybų sektoriuje (vidutiniškai per 6-12 proc. punktų), tačiau grynojo pelningumo rodiklis

statybų sektoriuje ilgainiui did÷jo, o UAB „Plung÷s lagūna“ maž÷jo ir 2007 metais atotrūkis

siek÷ 4,6 proc. punktus.

Atlikus vertikaliąją ir horizontaliąją UAB „Plung÷s lagūna“ 2005-2007 metų laikotarpio

balanso ataskaitos analizę (žr. 11 ir 12 priedus) nustatyta, jog ilgalaikio turto vert÷ 2006 metais

padid÷jo 16,4 proc., nes įmon÷ įsigijo vienkaušį ekskavatorių už 250 tūkst. Lt ir nematerialaus

turto už 300 tūkst. Lt (pagrindinai licencijuotą programinę įrangą), tačiau 2007 metais ilgalaikio

turto vert÷ sumaž÷jo per 517,4 tūkst. Lt d÷l esamo ilgalaikio turto nusid÷v÷jimo (įmon÷ min÷tais

metais nevykd÷ jokių investicijų ar ilgalaikio turto pirkimų). Finansinio turto įmon÷ netur÷jo.

Bendrame turte ilgalaikis turtas 2005 metais sudar÷ 56,7 proc., o 2007 metais – 43 proc. viso

turto, vadinasi, įmon÷s likvidumas did÷jo.

UAB "Plung ÷s lagūna" trumpalaikio turto strukt ūros dinamika

20,1% 22,4% 22,3%

79,9% 76,7%

57,5%

0,0%

0,9%

2,7%

17,6%

0,0%

0,0%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

80,0%

90,0%

100,0%

2005 2006 2007

Metai

Pro

c.

Gryni pinigaisąskaitoje ir kasoje

Kitas trumpalaikisturtas

Prekybos skolos

Atsargos irnebaigtos vykdytisutartys

2.7 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikio turto struktūros dinamika 2005-2007 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

Trumpalaikio turto dalis analizuojamu periodu padid÷jo nuo 43,3 proc. 2005 metais iki

57 proc. 2007 metais. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikio turto struktūroje 2005 metais beveik

nebuvo nei grynųjų pinigų, nei kito trumpalaikio turto, o prekybos skolos sudar÷ apie 80 proc.

viso trumpalaikio turto (žr. 2.7 paveikslą). 2006 metais šiek tiek padid÷jo atsargos ir sumaž÷jo

prekybos skolos, 2007 metais 2,7 proc. lygyje įmon÷ tur÷jo kito trumpalaikio turto ir 17,6 proc.

lygyje – grynųjų pinigų, vadinasi, labiausiai likvidaus turto dalis bendroje turto sumoje padid÷jo.

39

UAB „Plung÷s lagūna“ įstatinis kapitalas suformuotas 760 tūkst. lygyje ir nuo įmon÷s

įkūrimo nekito. 2003 metais įmon÷ iš nepaskirstyto pelno suformavo 25,9 tūkst. Lt rezervą, kuris

visu analizuojamu periodu išliko toks pat. Įmon÷ nemok÷jo dividendų 2005 ir 2006 metais, nes

min÷tais metais ji dar deng÷ pra÷jusių laikotarpių nuostolius.

UAB "Plung ÷s lagūna" kapitalo strukt ūros dinamika

10,6%

32,5%

43,0%

89,4%

65,7%

57,0%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

80,0%

90,0%

100,0%

2005 2006 2007

Metai

Pro

c.

Nuosavaskapitalas

Skolintaskapitalas

2.8 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ kapitalo struktūros dinamika 2005-2007 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

UAB „Plung÷s lagūna“ kapitalas 2005-2007 metais praktiškai buvo suformuotas iš

skolintų l÷šų (žr. 2.8 paveikslą), tačiau tendencijos ger÷jančios, nes 2007 metais nuosavos l÷šos

padid÷jo (lyginant su 2005 metais) 64,3 proc. (d÷l nepaskirstyto pelno sumos). 2006 metais

įmon÷ buvo pasi÷musi 500 tūkst. Lt paskolą, kurią turi atiduoti iki 2008 metų vidurio su 5,5

proc. palūkanomis, paskola buvo paimta ilgalaikio turto pirkimui bei apyvartin÷ms l÷šoms.

Taigi, ilgalaikius įsipareigojimus įmon÷ tur÷jo tik 2006 ir 2007 metais ir 2008 metais ji tur÷s

išmok÷ti tik likusią 133,3 tūkst. Lt ilgalaik÷s paskolos dalį.

UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikių įsipareigojimų struktūra nagrin÷jamu laikotarpiu

labiausiai kito 2006 metais (žr. 2.9 paveikslą) – did÷jo kitų įsipareigojimų dalis ir maž÷jo

įsiskolinimų tiek÷jams dalis. 2007 metais kitų įsipareigojimų dalis padid÷jo tik 6 proc. punktais,

o įsiskolinimas tiek÷jams – sumaž÷jo 4,8 proc. punkto. Įsiskolinimai tiek÷jams nuo 2005 metų

ženkliai sumaž÷jo – per 1 540,2 tūkst. Lt arba 42 proc.

40

UAB "Plung ÷s lagūna" trumpalaiki ų įsipareigojim ų strukt ūros dinamika

0,0% 4,3% 3,0%0,0%

0,0%0,0%

56,5%61,3%

77,5%

22,5%34,4% 40,4%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

80,0%

90,0%

100,0%

2005 2006 2007

Metai

Pro

c.

Kiti

Įsiskolinimaitiek÷jams

Trumpalaik÷spaskolos

Ilgalaikių skolųeinamųjų metų dalis

2.9 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikių įsipareigojimų struktūros dinamika 2005-2007 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

Vertinant įmon÷s pelningumo rodiklius, bendrojo ir grynojo pelningumo rodikliai jau

išnagrin÷ti, tod÷l 2.10 paveiksle pateikta nuosavo kapitalo pelningumo ir turto pelningumo

rodiklių dinamika 2005-2007 metų laikotarpyje. Be to, min÷ti rodikliai palyginti su šakos

rodikliais analizuojamu periodu (pagal 8 priedo duomenis).

Nuosavyb ÷s ir turto gr ąžos dinamika UAB "Plung ÷s lagūna" ir statyb ų sektoriuje

2,09

0,73

0,30

0,130,240,22

0,360,310,25

0,130,15

0,120,000,100,200,300,400,500,600,700,800,901,001,101,201,301,401,501,601,701,801,902,002,10

2005 2006 2007

Metai

Koe

ficie

ntai

Nuosavyb÷sgrąža (ROE)UAB"Plung÷slagūna"

Turto grąža(ROA) UAB"Plung÷slagūna"

Nuosavyb÷sgrąža (ROE)statybųsektorius

Turto grąža(ROA)statybųsektorius

2.10 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus nuosavyb÷s ir turto grąžos rodiklių dinamika 2005-2007 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis ir http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872

41

UAB „Plung÷s lagūna“ nuosavo kapitalo pelningumas pakankamai ženkliai kito: 2005

metais vienam investuotam akcininkų nuosavo kapitalo litui gavo 2,1 Lt grynojo pelno, 2006-

2007 metais min÷tas rodiklis sumaž÷jo iki 0,7-0,3 Lt. Tuo tarpu turto grąžos koeficientas nurodo

įmon÷s investicijų panaudojimo efektyvumą – vienam turto litui teko tik 0,22-0,24 Lt grynojo

pelno 2005-2006 metais ir 0,15 Lt – 2007 metais, vadinasi, įmon÷s investicinis potencialas

išnaudojamas neefektyviai. Lyginant įmon÷s nuosavyb÷s ir turto grąžos rodiklius su statybų

sektoriaus rodikliais, nustatyta, kad 2005-2006 metais įmon÷s rodikliai buvo ženkliai didesni,

tačiau 2007 metais jie susilygino ir ÷m÷ maž÷ti.

Siekiant įvertinti įmon÷s likvidumą, finansų struktūrą ir turto panaudojimo efektyvumą,

toliau bus analizuojami min÷ti rodikliai.

2.2.2. Įmon÷s veiklos likvidumo, finansų struktūros ir turto panaudojimo efektyvumo

analiz÷ 2005 – 2007 metais

Grynasis apyvartinis kapitalas buvo neigiamas 2005 ir 2006 metais, taigi, įmon÷ tur÷jo

įsiskolinimus, kurių negal÷jo padengti, o apyvartin÷s l÷šos bendrov÷je buvo naudojamos

neefektyviai (žr. 2.4 lentelę). Tačiau vertinant situaciją, kad įmon÷s grynojo apyvartinio kapitalo

neigiama reikšm÷ maž÷jo ir 2007 metais ji tapo teigiama, tai įmon÷s mokumo lygis did÷jo.

2.4 lentel÷

Pagrindiniai UAB „Plung ÷s lagūna“ likvidumo rodikliai 2005-2007 metais

Likvidumo rodikliai 2005 2006 2007 Grynasis apyvartinis kapitalas, Lt -2679488 -1393904 1214,5 Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas 0,48 0,70 1,00 Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas 0,39 0,54 0,78

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

Nagrin÷jamos įmon÷s bendrojo mokumo koeficientas 2005-2006 metais buvo mažesnis

už 1, kas rodo, jog įmon÷ buvo nepaj÷gi savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius

įsipareigojimus, tačiau min÷tas rodiklis ger÷jo ir 2007 metais pasiek÷ 1 (žr. 2.11 paveikslą).

Bendrojo mokumo rodiklio maža reikšm÷ leistina tik jaunoms, besivystančioms kompanijoms,

tod÷l 2008 metais UAB „Plung÷s lagūna“ reik÷tų padidinti įstatinį kapitalą iki 3 mln. Lt bei

užtikrinti pardavimų ir grynojo pelno augimą. Tuomet įmon÷ tur÷s pakankamai apyvartinių l÷šų

savo trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, tod÷l bus paj÷gi imtis naujas ilgalaikes

paskolas. Taipogi įmonei reik÷s mažinti kreditorinio įsiskolinimo lygį, kuris bendroje

trumpalaikių įsipareigojimų struktūroje 2007 metais sudar÷ beveik 57 proc. Analogišką situaciją

nurodo ir greitojo padengimo koeficientas, kurio lygis buvo mažesnis nei bendrojo mokumo

koeficientas, tačiau ilgainiui ger÷ja. Atotrūkis tarp bendrojo ir grynojo padengimo koeficientų

42

buvo pakankamai nedidelis (apie 0,2), ko pas÷koje galima teigti, kad bendrov÷ pakankamai

efektyviai naudojo atsargas bei pinigų neužšald÷ jose.

UAB "Plung ÷s lagūna" ir statyb ų sektoriaus bendrojo ir kritinio mokumo koeficient ų dinamika

0,48

0,70

1,00

0,39

0,54

1,60 1,58 1,57

1,091,02

1,08

0,78

0,30

0,50

0,70

0,90

1,10

1,30

1,50

1,70

2005 2006 2007

Metai

Koe

ficie

ntai

Bendrojo trumpalaikiomokumo koeficientas(UAB "Plung÷slagūna")

Greitojo arba kritiniopadengimokoeficinetas (UAB"Plung÷s lagūna")

Bendrojo trumpalaikiomokumo koeficientas(statybų sektorius)

Greitojo arba kritiniopadengimokoeficinetas (statybųsektorius)

2.11 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus bendrojo bei kritinio mokumo koeficientų dinamika 2005-2007 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis ir http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872

Atsižvelgus į šakos rodiklius (pagal 8 priedą) įmon÷s mokumas buvo ženkliai žemesnis

nei statybų sektoriaus įmonių, vadinasi, įmon÷s vadovybei reikia gerinti pad÷tį didinant

trumpalaikį turtą, ypatingai atsargas, ir mažinant trumpalaikius įsipareigojimus.

UAB „Plung÷s lagūna“ bendrasis skolos rodiklis buvo pakankamai aukštas, nors ir

pastebimos jo maž÷jimo tendencijos (2007 metais jis siek÷ 0,57), tačiau įmon÷ iki 2008 metų

vidurio planuoja atiduoti ilgalaikę paskolą, tod÷l skolos rodiklis ateityje tur÷tų dar sumaž÷ti (žr.

2.5 lentelę).

2.5 lentel÷

Pagrindiniai UAB „Plung ÷s lagūna“ finansų struktūros rodikliai 2005-2007 metais

Finansų struktūros rodikliai 2005 2006 2007 Skolos koeficientas 0,89 0,68 0,57 Skolos nuosavo kapitalo koeficientas 8,45 2,08 1,33 Nuosavyb÷s multiplikatorius 9,45 3,08 2,33

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

43

2005 metais įmon÷s įsipareigojimai nuosavybę viršijo daugiau nei 8 kartus, o 2006

metais – daugiau kaip 2 kartus, ir tik 2007 metais finansinio sverto rodiklis sumaž÷jo iki 1,33 (žr.

2.5 lentelę). Vienas iš būdų išlaikyti skolos nuosavo kapitalo koeficientą tokiame pat lygyje arba

net sumažinti – didinti akcinį kapitalą iš nepaskirstyto pelno. Min÷tas rodiklis 2008 metais tur÷tų

pager÷ti d÷l to, kad įmon÷ išmok÷s savo ilgalaikę paskolą. Nuosavyb÷s multiplikatorius mažai

kuo skyr÷si nuo skolos nuosavo kapitalo koeficiento, nes 2005 metais praktiškai visas įmon÷s

turtas buvo formuojamas iš skolintų l÷šų, kuriose didžiąją dalį (beveik 76 proc.) sudar÷

įsiskolinimas tiek÷jams. Čia galima įžvelgti riziką d÷l įmon÷s finansin÷s būkl÷s stabilumo, nes

įmon÷s turtas formuojamas praktiškai iš įsiskolinimo tiek÷jams.

Skolos koeficientai UAB „Plung÷s lagūna“ 2005-2006 metais ypatingai viršijo šakos

rodiklius (žr. 2.12 paveikslą), tačiau 2007 metais įmon÷ sugeb÷jo rasti būdų sulyginti skolos ir

finansinio sverto rodiklius su statybų sektoriaus rodikliais. Taigi, įmon÷ 2007 metais yra paj÷gi

konkuruoti rinkoje imdama ilgalaikes paskolas iš kreditinių institucijų.

UAB 'Plung ÷s lag ūna" ir statyb ų sektoriaus skolos rodikli ų dinamika

8,45

2,08

1,33

0,53 0,58 0,570,89 0,68 0,57

1,37 1,341,13

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

3,00

3,50

4,00

4,50

5,00

5,50

6,00

6,50

7,00

7,50

8,00

8,50

2005 2006 2007

Metai

Koe

ficie

ntai

Skolos nuosavokapitalokoeficientas(UAB "Plung÷slagūna")

Skoloskoeficientas(statybųsektorius)

Skoloskoeficientas(UAB "Plung÷slagūna")

Skolos nuosavokapitalokoeficientas(statybųsektorius)

2.12 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus finansų struktūros rodiklių dinamika

2005-2007 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872

Įmon÷s parduotų prekių savikainos 1 pardavimų litui rodiklis pateko į priimtinas kitimo

ribas (nuo 50 iki 90 proc.) visu analizuojamu laikotarpiu, tačiau 2006 metais jis sumaž÷jo

intervale 0,73-0,66 Lt vienam pardavimų litui (2.6 lentel÷). Įmon÷s 1 litui trumpalaikio turto teko

6,7 Lt pajamų 2005 metais ir šis rodiklis kasmet maž÷jo. Šis rodiklis rodo, kad trumpalaikio turto

atnaujinimas kartais kasmet ilg÷ja, t.y. įmon÷ savo trumpalaikį turtą atnaujina vis rečiau.

44

2.6 lentel÷

Pagrindiniai UAB „Plung ÷s lagūna“ turto efektyvumo rodikliai 2005-2007 metais

Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai 2005 2006 2007 Parduotų prekių savikainos 1 pardavimų Lt rodiklis 0,73 0,66 0,67 Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas (dienomis) 44 45 45 Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas (dienomis) 95 56 47 Atsargų apyvartumas (dienomis) 11 13 17 Trumpalaikio turto apyvartumas (kartais) 6,7 6,3 4,7

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas (dienomis) įmon÷je siek÷ 44 dienas 2005 metais ir

2006-2007 metais jis padid÷jo iki 45 dienų. Būtent toks dienų skaičius yra nurodytas įmon÷s

ilgalaik÷se sutartyse su klientais, tod÷l ir v÷lesniais laikotarpiais įmon÷ tur÷s stengtis išlaikyti

debitorinį įsiskolinimą tame pačiame lygyje. Statybų sektoriaus priimtina debitorinio

įsiskolinimo dienomis reikšm÷ gali siekti 75 dienas (tai rodo statybų sektoriaus rodikliai, žr. 2.13

paveikslą).

UAB "Plung ÷s lagūna" ir statyb ų sektoriaus debitorinio įsiskolinimo dinamika

75 75 74

454544

3035404550556065707580

2005 2006 2007

Metai

Die

nos

Debitorinioįsiskolinimoapyvartumas(dienomis) UAB"Plung÷s lagūna"

Debitorinioįsiskolinimoapyvartumas(dienomis) statybųsektorius

2.13 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus debitorinio įsiskolinimo dinamika 2005-2007 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872

Įmon÷s kreditorinis įsiskolinimas 2005 metais buvo labai didelis (95 dienos), tačiau 2007

metais įmonei jį pavyko sumažinti iki 47 dienų lygio. Čia galima teigti, kad 2005 metais įmon÷

tur÷jo sunkumų su piniginių srautų subalansuotumu, tod÷l kreditavosi darydama „žirkles“ tarp

debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo (žr. 2.14 paveikslą).

45

UAB "Plung ÷s lagūna" ir statyb ų sektoriaus kreditorinio įsiskolinimo dinamika

95

56

47

58 5859

404550556065707580859095

100

2005 2006 2007

Metai

Die

nos

Kreditorinioįsiskolinimoapyvartumas(dienomis) UAB"Plung÷s lagūna"

Kreditorinioįsiskolinimoapyvartumas(dienomis) statybųsektorius

2.14 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus kreditorinio įsiskolinimo dinamika 2005-2007 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872

Pa÷musi paskolą 2006 metais, įmon÷ pagerino savo piniginius srautus bei sumažino

atotrūkį tarp debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo, o 2007 metais jis buvo tik 2 dienos. Iš kitos

pus÷s, vertinant įmon÷s veiklos pelningumo analizę, galima teigti, kad apyvartin÷s l÷šos nebuvo

panaudotos efektyviai (grynasis pelnas 2007 metais net sumaž÷jo). Taigi, įmon÷s turtas 2005

metais buvo formuojamas kredituojantis iš klientų, tačiau ilgainiui min÷ti rodikliai pager÷jo.

Statybų sektoriaus priimtina kreditorinio įsiskolinimo dienomis reikšm÷ 2005 metais buvo

mažesn÷ nei UAB „Plung÷s lagūna“, tačiau 2006 metais šitos reikšm÷s beveik susilygino ir 2007

metais įmon÷s kreditorinis įsiskolinimas tapo mažesnis nei statybų sektoriaus rodiklis (2.14

paveikslas).

Atsargų apyvartumo dienomis rodiklis įmon÷je buvo labai mažas, t.y. įmon÷ pakankamai

dažnai užsipirkin÷jo atsargas. Pagrindin÷ to problema – įmon÷ neturi pakankamai sand÷liavimo

plotų. Šiuo metu įmon÷ turi 350 m2 administracinį pastatą ir 1050 m2 gamybines-sand÷liavimo

patalpas, kur sand÷liuoti vietos yra tik apie 30-40 proc., nes yra gamybin÷s patalpos bei laikomos

mašinos, įrenginiai, kita įranga. Vadinasi, šiuo metu įmon÷ sand÷liavimo plotų turi tik apie 370

m2. Nors pastaraisiais metais atsargų apyvartumas dienomis ir ÷m÷ did÷ti (2005-2006 metais jis

netgi nesiek÷ privalomo 2 savaičių lygio), tačiau vis vien vidutiniškai įmon÷ atsargas

užsipirkin÷jo 21,5 karto per metus (beveik 2 kartus per m÷nesį). Tai labai apsunkino įmon÷s

pl÷tros galimybes bei didino gr÷smę laiku neįvykdyti sutarčių su klientais. Priimtina atsargų

apyvartumo reikšm÷ statybų sektoriuje yra 7,5-7,6 karto per metus arba 45-48 dienos (žr. 2.15

paveikslą). Vadinasi, įmon÷s vadovybei reik÷s ieškoti būdų, kaip padidinti sand÷liavimo-

gamybinius plotus bei padidinti atsargų apyvartumą iki 45-48 dienų per metus.

46

UAB "Plung ÷s lagūna" ir statyb ų sektoriaus atsarg ų apyvartumo dinamika

49

58

47

1713

11

05

10152025303540455055606570

2005 2006 2007

Metai

Die

nos

Atsargųapyvartumas(dienomis) UAB"Plung÷s lagūna"

Atsargųapyvartumas(dienomis) statybųsektorius

2.15 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ ir statybų sektoriaus atsargų apyvartumo dinamika 2005-2007 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872

UAB „Plung÷s lagūna“ n÷ra nei jauna, nei nauja rinkoje, tačiau jai 2005-2007 metais

atsirado ūkininkavimo problemų d÷l pardavimų augimo stabilizavimosi, savikainos maž÷jimo

sul÷t÷jimo, veiklos sąnaudų ženklaus did÷jimo, kas mažino grynąjį pelną. Min÷ti faktoriai

atsirado tod÷l, kad įmon÷ dažnai samd÷ subrangovus, kurie pagelb÷tų vykdant statybos projektus

su betranš÷jų technologijomis, nes pati jų neturi. Ilgainiui tokia situacija gali priversti įmonę iki

nuostolių patyrimo ar išstūmimo iš rinkos, tod÷l UAB „Plung÷s lagūna“ vadovybei būtina ieškoti

galimybių (vykdyti investicinius projektus), siekiant įsitvirtinti rinkoje su betranš÷jų

technologijomis. Įmon÷s grynojo pelningumo rodiklis 2007 metais buvo mažesnis nei šakos. Be

to, įmon÷s investicinis potencialas nebuvo išnaudojamas pakankamai (tą parod÷ turto ir

nuosavyb÷ grąžos rodiklių analiz÷). Įmon÷s mokumo rodiklis 2007 metais buvo pakankamas,

siekiant gauti didesnes ilgalaikes paskolas iš kreditinių institucijų (nors lyginant su šakos

rodikliais ir 2007 metais jie yra mažesni), skolos rodikliai – ger÷jantys (be to, 2007 metais jie

susilygino su šakos rodikliais). Kadangi UAB „Plung÷s lagūna“ planuoja atiduoti likusią dalį

ilgalaik÷s paskolos iki 2008 metų vidurio, tai finansų struktūros rodiklių tendencijos –

ger÷jančios. 2007 metais įmonei nebereik÷jo kredituotis darant „žirkles“ tarp kreditorinio ir

debitorinio įsiskolinimo, nes ji pa÷m÷ paskolą. Be to, įmon÷s tiek kreditorinis, tiek debitorinis

įsiskolinimas 2007 metais buvo mažesnis nei statybų sektoriaus. Vieną iš didžiausių gr÷smių,

analizuojant įmon÷s finansinę būklę galima įvardinti labai trumpą atsargų apyvartumo periodą,

t.y. įmon÷ analizuojamu periodu užsipirkin÷jo atsargas maždaug kas 2 savaites, tuo tarpu, kai

47

šakos rodiklis – apie 7,5-7,6 karto per metus. Taip yra tod÷l, kad neturi pakankamai gamybinių-

sand÷liavimo patalpų.

Reziumuojant reik÷tų pažym÷ti, kad įmon÷ padar÷ vieną esminę klaidą – pasi÷musi nors

ir nedidelę ilgalaikę paskolą ją panaudojo neefektyviai, tik savo likvidumui pagerinti, tačiau

pardavimų apimtys nepadid÷jo, o grynasis pelningumas – net sumaž÷jo. Ekskavatoriaus pirkimą

įmon÷ gal÷jo organizuoti ir iš amortizacinių atskaitymų, tuomet nebūtų reik÷ję bankui mok÷ti

palūkanų (įmon÷s ilgalaikio turto nusid÷v÷jimas 2007 metais siek÷ daugiau nei 0,5 mln. Lt).

Tod÷l įmonei reikia agresyvesnių ir patikimesnių investicijų, kurios gal÷tų padidinti pardavimų

apimtis iki 50 proc. siekiant sumažinti veiklos sąnaudų augimą. Be to, būtina įsigyti papildomų

sand÷liavimo plotų, kad gal÷tų prailginti atsargų apyvartumo trukmę. Tod÷l kitame skyriuje bus

aptariamos galimos investicijos, siekiant pl÷sti įmon÷s veiklą, didinti pardavimus bei pelną.

2.3. UAB „Plung÷s lagūna“ investicinio projekto pagrindimas

Išanalizuota ir nustatyta, kad Lietuvoje auga naujų inžinerinių tinklų statybos ir

rekonstrukcijos darbų poreikis, tod÷l įmon÷ nagrin÷ja galimybę įsitvirtinti vandentiekio, nuotekų

vamzdžių tiesimo ir rekonstravimo, bei kitų inžinerinių tinklų statybos rinkoje, modernizuojant

inžinerinių tinklų statybos gamybinę bazę, apimant visą inžinerinių tinklų statybos technologinį

kompleksą. Siekiant min÷tų tikslų, būtina įsigyti betranš÷jas technologijas, kurios:

� Užtikrina užsakovų keliamų reikalavimų (neardomos kelių, gatvių dangos; saugojami

želdiniai; netrikdomas automobilių, p÷sčiųjų eismas) tenkinimą, tiesiant ar

rekonstruojant inžinerinius tinklus;

� Sutrumpina darbų vykdymo laiką (neardoma viršutin÷ kelio danga, nereikia iš naujo

tiesti dangos), tod÷l įmon÷ gali padvigubinti savo apyvartą;

� Kadangi nebus griaunama viršutinio kelio danga, nebus reikalinga atstatyti prieš tai

buvusią dangą, įmon÷ atpigins darbų sąnaudas iki 30-35 proc.

� Tiesiant inžinerinius tinklus nereikia atidengti viršutinio sluoksnio, kas leidžia

mažinti neigiamą poveikį aplinkai (senamiesčiai, architektūros paminklai, regioniniai

parkai ir pan.).

UAB „Plung÷s lagūna“ šiuo metu turi inžinerinių tinklų statybai ir rekonstrukcijai

skirtą įrangą, pastatą (administracines 350 m2 patalpas ir gamybin÷s-sand÷liavimo 1050 m2

patalpos bei žem÷s). Ilgalaikio turto analiz÷ pateikiama 13 priede.

Šiuo metu įmon÷ betranš÷ją technologiją naudojo ir darbus atlikin÷jo subrangos būdu.

D÷l to, kad pati bendrov÷ n÷ra įsigijusi betranš÷jų technologijos, dirbdama inžinerinių tinklų

48

statybos ir rekonstrukcijos darbus, susiduria su technin÷mis ir ekonomin÷mis problemomis (žr.

2.7 lentelę).

2.7 lentel÷

UAB „Plung ÷s lagūna“ problemos d÷l inovacijų nevykdymo

Technin÷s problemos Ekonomin÷s problemos Turima įranga dirbant inžinerinių tinklų statyboje ir rekonstrukcijoje sunku įvykdyti užsakovų keliamus pageidavimus (neardoma danga, saugomi želdiniai, netrukdoma automobilių ir p÷sčiųjų eismui).

Sąlyginai mažas konkurencingumas ir verslumo lygis inžinerinių komunikacijų statybų ir rekonstrukcijų rinkoje.

Reikalingos didesn÷s darbų ir laiko sąnaudos tiesiant ir rekonstruojant tinklus miestuose ir gyvenviet÷se, nes tenka ardyti kelių dangas, stabdyti mašinų ir žmonių srautus miestuose ir gyvenviet÷se.

Sąlyginai maža sukuriama prid÷tin÷ vert÷ įmon÷s teikiamoms paslaugoms.

Negalima tinklų statyba miestuose ir gyvenviet÷se, kur tankus kelių tinklas, ar yra kitos kliūtys, ten reikalingos betranš÷j÷s technologijos.

Lyginant darbų apimtis inžinerinių tinklų statyboje 2007 metais apimtys buvo mažesn÷s nei 2006 metais d÷l turimos technologijos neefektyvumo ir būtinyb÷s betranš÷ję įrangą nuomotis arba atlikin÷ti darbus subrangos būdu.

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s, kalbantis su UAB „Plung÷s lagūna“ dirbančiais ekspertais

Įvertinus UAB „Plung÷s lagūna“ veiklos finansinę būklę bei nustačius, kad įmon÷ turi

ūkininkavimo sunkumų d÷l to, kad neturi betranš÷jų technologijų (paslaugas teikia tik subrangos

būdu) ir gamybinių-sand÷liavimo patalpų, įmon÷s vadovybei siūloma įsigyti ir įdiegti modernią

inžinerinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbų kompleksišką betranš÷ję technologiją, kuri

kainuoja 5 210 tūkst. Lt su PVM ir 4 415 tūkst. Lt be PVM (PVM yra 794,7 tūkst. Lt) bei 2500

m2 sand÷liavimo pastatą už 6 000 tūkst. Lt su PVM arba 5 085 tūkst. Lt be PVM (PVM 915,2

tūkst. lt).

Kitame skyriuje bus nagrin÷jamos investicinio projekto alternatyvos bei skaičiuojamas

alternatyvų atsiperkamumas, tuomet įmon÷s vadovybei bus pasiūlyta optimaliausias sprendimas.

49

3. UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ INVESTICNIO PROJEKTO

NAUDNGUMO IR ATSIPERKAMUMO ANALIZ ö

Praeitame skyriuje buvo išanalizuota ir nustatyta, kad UAB „Plung÷s lagūna“ savo

veikloje nedaro reikšmingesnių investicijų, kurios padidintų įmon÷s pardavimus ir pelną bei ji

neprarastų klientų ir pasiektų konkurencinį pranašumą rinkoje. Įmon÷s finansiniai rodikliai

(likvidumas ir mokumas) 2007 metais yra pakankamai geri siekiant gauti ilgalaikes paskolas iš

kreditinių institucijų, tod÷l, išnagrin÷jus įmon÷s finansinę būklę bei atlikus statybų rinkos

analizę, įmon÷s vadovybei siūlomos dvi investicinio projekto alternatyvos (14 priedas). I

alternatyvos atveju įmon÷s vadovybei siūloma įsigyti betranš÷jas technologijas, kas pad÷tų

įmonei, mažinant veiklos sąnaudas (nes nebereik÷s samdytis subrangovų), padvigubinti apyvartą

5 metų b÷gyje, o taip pat siūloma įsigyti 2500 m2 patalpas (jų kaina su PVM – 6 mln. Lt arba

2400 Lt/m2, Rietavo savivaldyb÷s duomenimis). Taigi, iš viso siūloma investuoti 11,21 mln. Lt

su PVM arba 9,5 mln. Lt be PVM, paskolos terminas – 4 metai. II-osios alternatyvos atveju

siūloma pirkti tik betranš÷jų technologijų įrangą (analogiškai kaip ir I-osios alternatyvos atveju)

ir nepirkti sand÷liavimo patalpų. Tuomet įmon÷ investuotų tik 5,21 mln. Lt su PVM arba 4,415

mln. Lt be PVM, tačiau ji būtų priversta mažinti atsargas, kas stabdytų pardavimų augimą ir

didintų veiklos sąnaudas (d÷l sand÷liavimo plotų nuomos kaštų). Paskolos terminas – 3 metai.

Šiame skyriuje bus išanalizuotos ir įvertintos abiejų investicinių projektų alternatyvos bei

nustatyta, kuriuo atveju įmon÷ įvykdytų optimaliausią investiciją, t.y. kuris projektas būtų labiau

naudingas ir greičiau atsipirktų bei neštų didesnį pelną. Investicinio projekto alternatyvų

vertinimo prognostinis periodas – 5 metai (nuo 2008 iki 2012 metų).

3.1. Investicinio projekto I alternatyvos analiz÷

Investavus į UAB „Plung÷s lagūna“ verslo pl÷trą (betranš÷jų technologijų įsigijimą ir

sand÷liavimo-gamybinių patalpų pirkimą) 9,5 mln. Lt be PVM, pardavimai, savikainos ir veiklos

sąnaudos augs (žr. 3.1 lentelę). Įmon÷ ir toliau specializuosis inžinerinių tinklo bei

hidrotechnin÷je statyboje, tuo tarpu kita statyba ir kita veikla išliks beveik tame pačiame lygyje

kaip ir 2007 metais. Savikaina nebeaugs tokiu dideliu tempu d÷l to, kad darbai su betranš÷jų

technologijomis yra pigesni maždaug 30-35 proc., lyginant su įprastin÷mis technologijomis

(Įmonių asociacija „Betranš÷j÷s technologijos“, 2005). Veiklos sąnaudos augs taip pat ne tokiu

dideliu tempu, nes nebereik÷s samdytis subrangos darbų.

50

3.1 lentel÷

Pardavimų, savikainos ir veiklos sąnaudų procentinio augimo prognoz÷ d÷l betranš÷jų

technologijų ir sand÷liavimo-gamybinių plotų įsigijimo

2008 2009 2010 2011 2012 Savikaina +30 % +30 % +15 % +10 % - Veiklos sąnaudos

+30 % +20 % +10 % +5 % -

Pardavimai Inžineriniai tinklai

+30 % +50 % +30 % +20 % -

Hidrotechnin÷ statyba

+30 % +50 % +30 % +20 % -

Kita statyba - +20 % - - - Kita veikla - +20 % - - -

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal Įmonių asociaciją „Betranš÷jų technologijos“, 2005

Įvertinus planuojamų įsigyti įrengimų, technikos ir pastato nusid÷v÷jimą (įrengimai – 6

metai, transporto priemon÷s – 10 metų, pastatas – 20 metų) apskaičiuota, kad vidutinis visų

investicijų nusid÷v÷jimas – 14,1 metų. Paskola bus imama 4 metams su 9 proc. palūkanomis

(pagal dabartines tendencijas). Pagal esamas rinkos tendencijas, betranš÷jes technologijas reik÷tų

įsigyti 2008 metų spalio m÷nesį, vadinasi, nusid÷v÷jimas ir palūkanų bei paskolos mok÷jimas

prasid÷s 2008 metų lapkričio m÷nesį (žr. 15 priedą).

Pardavim ų prognoz ÷s strukt ūros dinamika 2008-2012 metais

74

30

1 0 0

71

20 0 11 1 0

8

1 2 1

11

02

7 7

-50 0

26

0

23

67

0

21

63

0

21

63

-10

0

10

20

30

40

50

60

70

80

PARDUOTŲPREKIŲ

SAVIKAINA

VEIKLOSSĄNAUDOS

KITA VEIKLA FINANSIN ö IRINVESTICINö

VEIKLA

PELNOMOKESTIS

DIVIDENDAI GRYNASISPELNAS PODIVIDENDŲ

IŠMOKöJIMO

Pardavim ų prognoz ÷s sudedamosios dalys

Pro

c.

2008 metai

2009 metai

2010 metai

2011 metai

2012 metai

3.1 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ pardavimų prognoz÷s struktūros dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

51

Pagal prognostinę pelno (nuostolio) ataskaitą (žr. 16 priedą), nuostolis yra planuojamas

tik 2008 metais, v÷liau grynasis pelnas kiekvienais metais did÷s, o 2011 metais bus išmokami

dividendai akcininkams 10 proc. lygyje, 2012 metais – 50 proc. lygyje.

Savikaina 2008-2012 metų laikotarpyje pardavimų struktūroje sumaž÷s 11 proc. punktų

d÷l to, kad betranš÷j÷s technologijos leidžia savikainos išlaidas sumažinti iki 30-35 proc. (žr. 3.1

paveikslą). Veiklos sąnaudos maž÷s pardavimų struktūroje d÷l to, kad įsigijus betranš÷jes

technologijas, bus nebesamdomi paslaugų teik÷jai subrangos būdu (sumaž÷jimas – 9 proc.

punktais). 2008-2011 metais šiek tiek išaugs finansin÷s ir investicin÷s išlaidos d÷l paskolos

mok÷jimo. D÷l min÷tų priežasčių įmon÷s grynasis pelningumas did÷s 2009-2011 metais ir 2012

metais ji gal÷s išmok÷ti dividendus akcininkams 50 proc. lygyje. Pelno mokestis bus prad÷tas

mok÷ti 2010 metais, kai bus padengtas pra÷jusių laikotarpių nuostolis. Įmonei siūloma 2011

metais padidinti įstatinį kapitalą.

Bendrojo ir grynojo pelningumo prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

26,2%29,0%

33,2%36,6% 36,6%

-4,5% 1,2%

7,8%12,7% 13,1%

-10,0%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Bendrasispelningumas

Grynasispelningumas

3.2 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ bendrojo ir grynojo pelningumo prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Tiek bendrasis, tiek grynasis pelningumas prognozuojamu periodu augs (žr. 3.2

paveikslą), tačiau grynojo pelningumo augimo tempai bus didesni (bendrojo pelningumo

pasikeitimas 2008-2012 metų periode – +10,4 proc. punktų, grynojo pelningumo - +17,6 proc.

punktų). Taigi, pasirinkta įmon÷s investicija pelningumo požiūriu yra efektyvi, nes ilgainiui

uždirbamas pelnas, be to, grynojo pelningumo augimas bus didesnis nei bendrojo pelningumo

augimas.

Pagal balanso ataskaitos prognozes (žr. 17 priedą), ilgalaikis turtas 2008 metais, lyginant

su 2007 metais, išaugs beveik 2,7 karto (d÷l investicijų), tačiau 2012 metais jis sumaž÷s 35 proc.

d÷l ilgalaikio turto nusid÷v÷jimo. Turto struktūroje 2008 metais ilgalaikis turtas sudarys beveik

52

71 proc., o 2012 metais – tik 35 proc., vadinasi, įmon÷s likvidumas did÷s. Pats turtas 2008-2012

metų laikotarpyje padid÷s beveik 31 proc.

Didžiausią dalį trumpalaikio turto struktūroje 2008 metais sudarys prekybos skolos (apie

60 proc.), jos šiek tiek padid÷s 2009 metais, o nuo 2010 metų maž÷s ir 2012 metais sumaž÷jimas

sieks 19,8 proc. punktų (žr. 3.3 paveikslą). Prognozuojamu periodu did÷s likvidžiausio turto dalis

– grynieji pinigai, kurie sudarys apie 16,1 proc. viso trumpalaikio turto 2012 metais. Atsargų

procentin÷ dalis 2008-2011 metais did÷s, nes įmon÷, įsigijusi naujas sand÷liavimo patalpas, gal÷s

didinti atsargų užsipirkimo laiką, tačiau 2012 metais atsargų procentin÷ dalis trumpalaikio turto

struktūroje šiek tiek sumaž÷s ir ilgainiui šis rodiklis išliks tokiame pačiame lygyje.

Trumpalaikio turto strukt ūros prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

35,9% 32,8%39,3%

49,7%42,6%

59,8% 64,3%58,9%

46,6%

40,0%

2,6%1,7%

16,1%2,2%

1,8% 1,4%

1,3%

0,7% 0,0% 2,3%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Gryni pinigai sąskaitojeir kasoje

Kitas trumpalaikis turtas

Prekybos skolos

Atsargos ir nebaigtosvykdyti sutartys

3.3 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikio turto struktūros prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Planuojama, kad 2008 metais nuosavas kapitalas sudarys apie 13 proc. (2008 metais bus

padidintas įstatinis kapitalas iki 3 mln. Lt iš nepaskirstyto pelno dalies, žr. 3.4 paveikslą),

ilgainiui jis did÷s ir 2011 metais viršis skolintą kapitalą 5,4 proc. punktais. 2011 metais įstatinis

kapitalas padid÷s iki 4 mln. Lt, o rezervai – iki 525,9 tūkst. Lt iš nepaskirstyto pelno dalies.

Tod÷l 2012 metais nuosavas kapitalas skolintą viršys 27,6 proc. punktais (žr. 3.4 paveikslą),

vadinasi, 2012 arba net 2011 metais įmon÷s vadovyb÷ gal÷s prad÷ti vykdyti naujas investicijas

(priklausomai nuo kitų prognostinių rodiklių), pavyzdžiui, atnaujinti savo orgtechniką, vykdyti

remontus administracin÷se patalpose ir pan.

53

Kapitalo strukt ūros prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

12,8% 15,0%

31,5%

52,7%

63,8%

87,2% 85,0%

68,5%

36,2%

47,3%

0,0%10,0%

20,0%30,0%40,0%50,0%

60,0%70,0%80,0%

90,0%100,0%

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Nuosavaskapitalas

Skolintaskapitalas

3.4 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ kapitalo struktūros prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Pagal trumpalaikių įsipareigojimų struktūros prognoz÷s dinamiką (3.5 paveikslas),

investicijoms skirtos paskolos mok÷jimas baigsis 2011 metais.

Trumpalaiki ų įsipareigojim ų strukt ūros prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

28,7%22,6% 22,2% 19,5%

0,0%

0,0%0,0% 0,0%

0,0%

0,0%

43,4%

28,0%39,3%

60,7%

48,8%49,3%

51,0%

31,6%28,6%26,4%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Kiti

Įsiskolinimai tiek÷jams

Trumpalaik÷s paskolos

Ilgalaikių skolų einamųjųmetų dalis

3.5 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikių įsipareigojimų struktūros prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

I alternatyvos atveju 1 savininkų investuotam litui 2008 metais teks 0,5 Lt nuostolio,

tačiau v÷liau šis rodiklis ger÷s ir 2010 metais jau 1 savininkų investuotam litui teks 0,55 Lt

54

pelno. Nuo 2011 metų nuosavyb÷s grąžos rodiklis maž÷s, tod÷l įmon÷s vadovyb÷ tur÷s vykdyti

naujas investicijas (žr. 3.6 paveikslą).

Nuosavyb ÷s ir turto gr ąžos prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

-0,50

0,16

0,43

-0,060,02

0,170,28 0,28

0,540,55

-0,60

-0,40

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Koe

ficie

ntai

Nuosavyb÷sgrąža(ROE)

Turtogrąža(ROA)

3.6 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ nuosavyb÷s ir turto grąžos prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Turto grąžos rodiklio kitimas nebus toks nepastovus, nors 2008 metais 1 turto piniginiam

vienetui teks 0,06 Lt nuostolio, ilgainiui šis rodiklis did÷s ir 2011 metais pasieks 0,28 Lt, v÷liau

jis išliks tokiame pačiame lygyje (žr. 3.6 paveikslą). Pagal nuosavyb÷s ir turto grąžos prognozes,

investicijos pasiteisins, nes generuos pelną, tačiau 2011 ar 2012 metais, esant galimyb÷ms,

įmon÷s vadovybei reik÷s prad÷ti vykdyti naujas investicijas, verslo pl÷trą ar atnaujinimą,

priklausomai nuo tuo metu būsiančių rinkos sąlygų.

Iš 16 priedo matome, kad GAK iki 2011 metų yra neigiamas, tačiau jis ilgainiui ger÷ja ir

2011 metais tampa teigiamu.

Įmon÷s mokumo koeficientas 2008-2010 metais bus nepakankamas, tačiau jis ger÷s ir

2011 metais viršys 1 (žr. 3.7 paveikslą). Greitojo mokumo koeficientas nurodo tą pačią situaciją,

vadinasi, jau 2011 metais įmon÷ gal÷s imti naujas ilgalaikes paskolas. Atotrūkis tarp bendrojo ir

grynojo mokumo koeficientų did÷s prognozuojamu periodu, tačiau 2012 metais jis bus

optimalus.

55

Bendrojo ir kritinio mokumo koeficient ų prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

0,61 0,62

0,80

1,24

0,39 0,41

0,62

1,80

1,03

0,490,30

0,50

0,70

0,90

1,10

1,30

1,50

1,70

1,90

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Koe

ficie

ntai

Bendrojotrumpalaikiomokumokoeficientas

Greitojo arbakritiniopadengimokoeficinetas

3.7 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ mokumo prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Iš finansų struktūros rodiklių prognoz÷s (žr. 3.8 paveikslas) galima daryti išvadą, kad

finansinio sverto koeficientas prognozuojamu periodu ger÷s ir 2011 metais taps mažesnis už 1,

t.y. įmon÷s nuosavas kapitalas viršys skolintą kapitalą. Optimaliausia situacija fiksuojama 2011

metais, 2012 metais, dar maž÷jant finansų struktūros rodikliams, galima teigti, kad, jei įmon÷

toliau savo veikloje nevykdys jokių investicijų, tai ji neefektyviai panaudos uždirbtą pelną.

Finansų strukt ūros rodikli ų prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metai

1,571,90

3,17

6,67

7,79

0,570,90

2,17

5,676,79

0,360,470,680,850,870,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00

10,00

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Koe

ficie

ntai

Nuosavyb÷smultiplikatorius

Skolos nuosavokapitalokoeficientas

Skoloskoeficientas

3.8 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ finansų struktūros rodiklių prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

56

Pagal sudarytas sutartis su klientais, debitorinis įsiskolinimas prognozuojamas 45 dienų

lygyje. 2008-2009 metais, betranš÷jų technologijų įsisavinimo ir paskolos mok÷jimo metu,

įmon÷ kredituosis didindama atsiskaitymą su tiek÷jais (kreditorinį įsiskolinimą). Ilgainiui

kreditorinio įsiskolinimo rodiklis ger÷s ir 2011 metais pasieks 45 dienų lygį (bus lygus

debitoriniam įsiskolinimui, žr. 3.9 paveikslą). Atsargų apyvartumas did÷s prognozuojamu

laikotarpiu, nes bus įsigytos naujos gamybin÷s-sand÷liavimo patalpos, 2011 metais jis pasieks

optimalų 48 dienų lygį, t.y. UAB „Plung÷s lagūna“ gal÷s atsargas užsipirkin÷ti 7,5-7,6 kartus per

metus (pasieks šakos rodiklio lygį).

Kapitalo apytakos ciklo dedam ųjų prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

45 4545 45 45 4545

52

60

524848

27 2330

10

20

30

40

50

60

70

80

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Koe

ficie

ntai

Debitorinioįsiskolinimoapyvartumas(dienomis)

Kreditorinioįsiskolinimoapyvartumas(dienomis)

Atsargųapyvartumas(dienomis)

3.9 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ debitorinio, kreditorinio įsiskolinimo ir atsargų apyvartumo (dienomis) prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Apibendrinant galima teigti, kad I alternatyvos atveju, investavus 9,5 mln. Lt be PVM

arba 11,21 mln. Lt su PVM, apyvarta keturių metų laikotarpyje (kai bus visiškai įsisavintos

technologijos, bei užkariauta didesn÷ rinkos dalis) padid÷s 130 proc. Savikaina ir veiklos

sąnaudos neaugs tokiais tempais, nes bus atsisakyta subrangos darbų, o taip pat betranš÷jų

technologijų įsigijimas sumažins darbų kaštus apie 30-35 proc., d÷l ko did÷s įmon÷s

pelningumas, likvidumas ir mokumas. 2011 metais siūloma prad÷ti mok÷ti akcininkams

dividendus ir svarstyti galimybes d÷l naujų investicijų vykdymo (trumpalaikių ar ilgalaikių).

Atsargų apyvartumas jau 2011 metais pasieks optimalų statybų sektoriaus lygį.

Iš kitos pus÷s, 11,21 mln. Lt – pakankamai didel÷ suma, be to, šiuo metu sunku

prognozuoti palūkanų normos kitimą, tod÷l siūloma kita (II-oji) alternatyva – investuoti mažesnę

pinigų dalį ir neįsigyti sand÷liavimo plotų, d÷l ko nukent÷tų pardavimų augimas, nes

sand÷liavimo patalpas įmon÷ būtų priversta nuomotis, tačiau paskola siektų tik 3 metų laikotarpį.

57

3.2. Investicinis projekto II alternatyvos analiz÷

Investavus į UAB „Plung÷s lagūna“ verslo pl÷trą (tik betranš÷jų technologijų įsigijimą)

4,415 mln. Lt be PVM, pardavimų, savikainos ir veiklos sąnaudos augs (žr. 3.2 lentelę). Įmon÷ ir

toliau specializuosis inžinerinių tinklų bei hidrotechnin÷je statyboje, tuo tarpu kita statyba ir kita

veikla išliks beveik tame pačiame lygyje kaip ir 2007 metais. Pardavimų augimą, lyginant su I

alternatyva, stabdys sand÷liavimo-gamybinių plotų trūkumas, savikaina nebeaugs tokiu dideliu

tempu d÷l to, kad darbai su betranš÷jų technologijomis yra pigesni maždaug 30-35 proc.,

palyginant su įprastin÷mis technologijomis (Įmonių asociacija „Betranš÷j÷s technologijos“,

2005). Veiklos sąnaudos augs didesniu tempu nei I alternatyvos atveju, nes, nors ir nebereik÷s

samdytis subrangos darbų, įmon÷s veiklos kaštai did÷s d÷l sand÷liavimo-gamybinių patalpų

nuomos poreikio.

3.2 lentel÷

Pardavimų, savikainos ir veiklos sąnaudų procentinio augimo prognoz÷ d÷l betranš÷jų

technologijų įsigijimo

2008 2009 2010 2011 2012 Savikaina +20 % +12 % +7,5 % +5,5 % - Veiklos sąnaudos

+30 % +25 % +20 % +10 % -

Pardavimai Inžineriniai tinklai

+20 % +30 % +15 % +5 % -

Hidrotechnin÷ statyba

+20 % +30 % +15 % +5 % -

Kita statyba - +20 % - - - Kita veikla - +20 % - - -

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal Įmonių asociacija „Betranš÷jų technologijos“, 2005

Įvertinus planuojamų įsigyti įrengimų ir technikos nusid÷v÷jimą (įrengimai – 6 metai,

transporto priemon÷s – 10 metų) apskaičiuota, kad vidutinis visų investicijų nusid÷v÷jimas – 7,2

metų. Paskola bus imama 3 metams su 9 proc. palūkanomis (pagal dabartines tendencijas). Pagal

esamas rinkos tendencijas, betranš÷jes technologijas reik÷tų įsigyti 2008 metų spalio m÷nesį,

vadinasi, nusid÷v÷jimas ir palūkanų bei paskolos mok÷jimas prasid÷s 2008 metų lapkričio

m÷nesį. (žr. 19 priedą).

Pagal prognostinę pelno (nuostolio) ataskaitą (žr. 20 priedą), nuostolis yra planuojamas

tik 2008 metais, 2009-2010 metais grynasis pelnas did÷s, tačiau 2011 metais jis v÷l sumaž÷s. D÷l

šitos priežasties įmon÷s vadovyb÷ negal÷s mok÷ti dividendų akcininkams.

58

Pardavim ų prognoz ÷s strukt ūros dinamika 2008-2012 metais

72

1 0 0

66

31

0 1 0 0 2

34

0 1 0 0 1

36

0 0 0 0 00 0 0 0 0-4

0

31

64 64

36

64

-10

0

10

20

30

40

50

60

70

80

PARDUOTŲPREKIŲ

SAVIKAINA

VEIKLOSSĄNAUDOS

KITA VEIKLA FINANSINöIR

INVESTICINö

VEIKLA

PELNOMOKESTIS

DIVIDENDAI GRYNASISPELNAS PODIVIDENDŲ

IŠMOKöJIMO

Pardavim ų prognoz ÷s strukt ūros dedamosios

Pro

c.2008 metai

2009 metai

2010 metai

2011 metai

2012 metai

3.10 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ pardavimų prognoz÷s struktūros dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Įmon÷s savikaina 2008-2012 metų laikotarpyje pardavimų struktūroje maž÷s, tačiau

sumaž÷jimas bus mažesnis nei I alternatyvos atveju – 8 proc. (žr. 3.10 paveikslą) Veiklos

sąnaudos prognozuojamos did÷jančios (nuo 31 proc. 2008 metais iki 36 proc. 2012 metais

pardavimų struktūroje), jos bus didesn÷s nei I alternatyvos atveju (lyginant 2012 metus, I

alternatyvos atveju veiklos sąnaudos siekia 21 proc., II alternatyvos atveju – 36 proc.). Toks

ženklus išaugimas planuojamas d÷l sand÷liavimo plotų nuomos poreikio. Šiek tiek 2008-2011

metais išaugs finansin÷s ir investicin÷s išlaidos d÷l paskolos mok÷jimo, tačiau jos mažesn÷s nei I

alternatyvos atveju, nes investuojama mažesn÷ suma.

Bendrojo ir gynojo pelningumo prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

28,3%36,5%36,5%35,8%

34,0%

0,3%0,2%1,2%1,7%-3,7%

-10,0%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c. Bendrasispelningumas

Grynasispelningumas

3.11 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ bendrojo ir grynojo pelningumo prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

59

Bendrojo pelningumo dinamika bus analogiška I alternatyvos situacijai, nes betranš÷j÷s

technologijos leis sumažinti darbų savikainą, tačiau prognostinis grynojo pelningumo rodiklis

(neigiamas 2008 metais ir maž÷jantis nuo 2010 metų) rodo, kad II-oji alternatyva nebus pelninga

(žr. 3.11 paveikslą), taigi, pasirinkta įmon÷s investicija pelningumo požiūriu nebus efektyvi, nes

įmon÷ ilgainiui grynojo pelno neuždirbs.

Pagal balanso ataskaitos prognozes (žr. 21 priedą), galima teigti, kad įmon÷s ilgalaikis

turtas 2008 metais, lyginant su 2007 metais, išaugs beveik 1,2 karto (d÷l investicijų įsigijimo),

tačiau 2012 metais jis sumaž÷s 50 proc. (pasieks 2007 metų lygį) d÷l esamo ilgalaikio turto

nusid÷v÷jimo. Turto struktūroje 2008 metais ilgalaikis turtas sudarys 60 proc., o 2012 metais –

tik 32 proc. Pats turtas 2008-2012 metų laikotarpyje sumaž÷s 4 proc., tuo tarpu I alternatyvos

atveju jis padid÷s beveik 31 proc.

Trumpalaikio turto struktūroje (žr. 3.12 paveikslą) didesnę dalį nei I alternatyvos atveju

sudarys likvidžiausias turtas (grynieji pinigai) ir 2012 metais jis sieks 15,8 proc. (tai yra mažiau

nei I alternatyvos atveju 0,3 procentiniais punktais). Prekybos skolos sudarys didžiausią dalį

trumpalaikio turto struktūroje, jos mažai kis, tik ilgainiui šiek tiek maž÷s, tačiau 2012 metais jos

bus didesn÷s nei I alternatyvos atveju beveik 13 proc. punktų. Atsargų procentin÷ dalis mažai kis

ir bus ženkliai mažesn÷ nei I alternatyvos atveju.

Trumpalaikio turto strukt ūros prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

18,7%27,1% 26,7%

32,8% 29,2%

60,1%

60,9% 60,2%59,1%

52,6%

2,7%

18,5% 15,8%

2,5%

2,5%2,4%

2,4%

5,6%10,7%9,6%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Gryni pinigai sąskaitojeir kasoje

Kitas trumpalaikis turtas

Prekybos skolos

Atsargos ir nebaigtosvykdyti sutartys

3.12 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikio turto struktūros prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Planuojama, kad 2008 metais nuosavas kapitalas sudarys apie 21 proc. (2008 metais

įstatinis kapitalas did÷s iki 3 mln. Lt iš nepaskirstyto pelno dalies, žr. 3.13 paveikslą), ilgainiui

60

jis did÷s, tačiau ne tokiu tempu kaip I alternatyvos atveju, nes įmon÷ neuždirbs tokių didelių

pelnų. 2012 metais nuosavo ir skolinto kapitalo santykis II alternatyvos atveju sudarys 31:69, t.y.

nuosavas kapitalas visu prognozuojamu laikotarpiu bus mažesnis nei skolintas, o tai n÷ra

tenkinamas rezultatas ir tokia įmon÷ vadinama rimtai įsiskolinusi.

Kapitalo strukt ūros prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

20,8% 24,7%28,4% 30,2% 30,8%

79,2%75,3%

71,6%69,2%69,8%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

80,0%

90,0%

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.Nuosavaskapitalas

Skolintaskapitalas

3.13 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ kapitalo struktūros prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

II alternatyvos atveju UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikis turtas bus mažesnis nei

trumpalaikiai įsipareigojimai, ilgainiui šis rodiklis ger÷s, tačiau per visus 5-erius

prognozuojamus metus trumpalaikis turtas neviršys trumpalaikių įsipareigojimų, t.y. įmon÷

nebus moki.

Trumpalaiki ų įsipareigojim ų strukt ūros prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

21,9% 18,8%13,1%

0,0% 0,0%

0,0%0,0%

0,0%

0,0% 0,0%

43,7%

34,4%

48,6%

44,2%

45,7%

51,4% 51,4%

37,0% 41,2%48,6%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Kiti

Įsiskolinimai tiek÷jams

Trumpalaik÷s paskolos

Ilgalaikių skolų einamųjųmetų dalis

3.14 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ trumpalaikių įsipareigojimų struktūros prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

61

Pagal trumpalaikių įsipareigojimų struktūros prognoz÷s dinamiką (3.14 paveikslas),

paskolą įmon÷s baigs mok÷ti 2011 metais ir kitų paskolų ji netur÷s.

II alternatyvos atveju 1 savininkų investuotam litui 2008 metais teks 0,34 Lt nuostolio

(t.y. 32 proc. mažiau nei I alternatyvos atveju), tačiau v÷liau šis rodiklis ger÷s ir 2010 metais jau

1 savininkų investuotam litui teks 0,17 Lt pelno (tai yra 45 proc. mažiau nei I alternatyvos

atveju) (žr. 22 priedą). Nuo 2011 metų nuosavyb÷s grąžos rodiklis v÷l maž÷s (žr. 3.15 paveikslą).

Turto grąžos rodiklio kitimas nebus toks nepastovus, nors 2008 metais 1 turto piniginiam

vienetui teks 0,07 Lt nuostolio (šiek tiek daugiau nei I alternatyvos atveju), ilgainiui šis rodiklis

did÷s, tačiau nuo 2011 metų ims maž÷ti ir balansuos ties 0,01 Lt riba. Taigi, II alternatyvos

investicija bus visiškai neefektyvi (ypatingai ilgame laikotarpyje), nes 2012 metais 1 savininkų

investuotas litas atneš tik 3 cnt. pelno, o 1 turto piniginis vienetas atneš tik 1 cnt. pelno. Tuo

tarpu I alternatyvos atveju 2012 metais 1 akcininkų pinginiam vienetui teks 43 cnt. pelno ir 1

turto piniginiam vienetui – 28 cnt. pelno.

Nuosavyb ÷s ir turto gr ąžos prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

-0,34

0,17

0,03

-0,07

0,04 0,030,02

0,11

0,010,01

-0,40

-0,30

-0,20

-0,10

0,00

0,10

0,20

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Koe

ficie

ntai

Nuosavyb÷sgrąža(ROE)

Turtogrąža(ROA)

3.15 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ nuosavyb÷s ir turto grąžos prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

GAK visu analizuojamu periodu bus neigiamas, vadinasi įmon÷ nepadengs trumpalaikių

įsipareigojimų trumpalaikiu turtu, o tai reiškia, kad kreditin÷s institucijos, esant tokiems

rodikliams, nesuteiks paskolų arba suteiks paskolas tik išimties tvarka.

Pagal 3.16 paveikslą matome, kad įmon÷s mokumas visu prognozuojamu periodu bus

nepakankamas, tačiau jis ger÷s ir bendrojo mokumo koeficientas 2011 metais beveik pasieks 1.

Greitojo mokumo (padengimo) koeficientas nurodo tą pačią situaciją. Atotrūkis tarp bendrojo ir

grynojo mokumo koeficientų did÷s prognozuojamu periodu, tačiau labai nežymiai, nes įmon÷

62

atsargas didins taip pat labai nedideliu tempu d÷l sand÷liavimo-gamybinių patalpų nuomos

apribojimų (aukšta kaina ir sunku surasti). Pažym÷tina, kad I alternatyvos atveju jau 2011 metais

įmon÷s bendrojo mokumo koeficientas viršys 1, kas leis įmonei toliau pl÷sti savo veiklą ir

svarstyti galimybes d÷l naujų ilgalaikių ar trumpalaikių paskolų pasi÷mimo.

Bendrojo ir kritinio mokumo koeficient ų prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

0,710,75

0,77

0,87

0,570,54

0,59

0,98

0,70

0,57

0,400,450,500,550,600,650,700,750,800,850,900,951,00

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Koe

ficie

ntai

Bendrojotrumpalaikiomokumokoeficientas

Greitojo arbakritiniopadengimokoeficinetas

3.16 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ mokumo prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Finansų struktūros rodiklių prognoz÷ (3.17 paveikslas) rodo, kad II alternatyvos atveju

įmon÷s finansai didesne dalimi bus formuojami iš skolinto kapitalo, nes visi rodikliai

prognozuojamu periodu bus didesni nei I alternatyvos atveju.

Finansų strukt ūros rodikli ų prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metai

3,253,313,52

4,05

4,81

2,252,312,52

3,053,81

0,690,700,720,750,790,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

3,00

3,50

4,00

4,50

5,00

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Koe

ficie

ntai

Nuosavyb÷smultiplikatorius

Skolos nuosavokapitalokoeficientas

Skoloskoeficientas

3.17 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ finansų struktūros rodiklių prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

63

II alternatyvos atveju nebus poreikio daryti „žirkles“ tarp debitorinio ir kreditorinio

įsiskolinimo, kas leis įmonei surasti tiek÷jus, tiekiančius paslaugas ir prekes mažesniais kaštais,

tačiau įmon÷s atsargų apyvartumas bus labai mažas (planuojama, kad įmon÷ atsargas

užsipirkin÷s kas 2-3 savaites), kas padidins sutarčių nevykdymo riziką, stabdys pardavimų

apimčių augimą (žr. 3.18 paveikslą). Kadangi atsargų apyvartumas planuojamas didesnis nei

2007 metais, įmon÷ bus priversta nuomotis gamybines-sand÷liavimo patalpas, kas išaugins

veiklos kaštus ir mažins grynąjį pelningumą.

Kapitalo apytakos ciklo dedam ųjų prognoz ÷s dinamika 2008-2012 metais

4545

45 45 45 4545

45 45 45

2525

1420 20

0102030405060708090

100110

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Koe

ficie

ntai

Debitorinioįsiskolinimoapyvartumas(dienomis)

Kreditorinioįsiskolinimoapyvartumas(dienomis)

Atsargųapyvartumas(dienomis)

3.18 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ debitorinio, kreditorinio įsiskolinimo ir atsargų apyvartumo (dienomis) prognoz÷s dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Apibendrinant galima teigti, kad II alternatyvos atveju, įmon÷ investavusi 4,42 mln. Lt be

PVM arba 5,21 mln. Lt su PVM, apyvartą keturių metų laikotarpyje (kai bus visiškai įsisavintos

technologijos, bei užkariauta didesn÷ rinkos dalis) padidins tik 60 proc. (tai yra 70 proc. punktų

mažiau nei I alternatyvos atveju). Savikaina did÷s analogiškai I alternatyvos situacijai, tačiau

veiklos sąnaudos d÷l potencialios gamybinių-sand÷liavimų plotų nuomos galimyb÷s augs

ženkliai didesniu tempu nei I alternatyvos atveju. D÷l visų min÷tų priežasčių įmon÷s veikla bus

pelninga, tačiau grynasis pelningumas sieks tik 0,2-1,7 proc., UAB „Plung÷s lagūna“ vadovyb÷s

negal÷s akcininkams mok÷ti dividendus, įmon÷ nebus moki, d÷l ko tur÷s sunkumų imant

ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas iš kreditinių institucijų.

Atlikus abiejų alternatyvų pelningumo, likvidumo, finansų struktūros ir turto

panaudojimo efektyvumo prognostinių rodiklių analizę, galima teigti, kad I alternatyvos

investicinis projektas yra naudingesnis, tačiau toliau bus vertinamas abiejų alternatyvų

investicinių projektų atsiperkamumas.

64

3.3. Investicinio projekto I ir II alternatyv ų atsiperkamumo palyginimas

Pagal prognozuojamas I ir II alternatyvos pinigų srautų ataskaitas (žr. 23 ir 24 priedus), I

alternatyvos atveju neigiami pinigų srautai bus planuojami tik 2008-2010 metais, II alternatyvos

atveju – 2009 ir 2011 metais. I alternatyvos atveju grynasis pinigų srauto padid÷jimas vyks

laipsniškai kiekvienais metais, II alternatyvos atveju – kis, o baigus mok÷ti paskolą (2011

metais) – labai sumaž÷s ir taps neigiamas.

I ir II alternatyv ų grynojo pinig ų srauto palyginimas

y = 272233x - 555888R2 = 0,2825

y = -11445x + 245659R2 = 0,0018

(1.000,0)

(500,0)

500,0

1.000,0

1.500,0

2.000,0

2.500,0

2007 (f.) 2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Tū

kst.

Lt

Grynasis pinigųsrautas (Ialternatyva)Grynasis pinigųsrautas (IIalternatyva)Linear (Grynasispinigų srautas (Ialternatyva))Linear (Grynasispinigų srautas (IIalternatyva))

3.19 pav. UAB „Plung÷s lagūna“investicinio projekto I ir II alternatyvų generuojamo grynojo pinigų srauto dinamika 2008-2012 metais

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

Remiantis 3.19 paveikslo grafiku ir jame esančiomis Trendo lygtimis galima teigti, kad II

alternatyvos grynojo pinigų srauto tendecijos 2007-2012 metais – maž÷jančios, tuo tarpu I

alternatyvos – pakankamai ženkliai did÷jančios. Taigi, I alternatyva 5-erių metų laikotarpyje

generuos daugiau grynųjų pinigų.

I alternatyvos atveju sumuojamas prognostinis pinigų srautas už investicijas (9,5 mln. Lt)

didesnis taps 2011 metais (vadinasi, investicijos atsipirks maždaug per 4 metus), o II

alternatyvos atveju sumuojamas prognostinis pinigų srautas už investicijas (4,42 mln. Lt)

didesnis taps 2017 metais (vadinasi, investicijos atsipirks maždaug per 10 metų, žr. 3.3 lentelę,

kur pinigų srautas periodu t apskaičiuotas remiantis 5 priedo formule). Planuojama, kad nuo

2012 metų pinigų srautai bus tame pačiame lygyje.

65

3.3 lentel÷

Investicinio projekto I ir II alternatyvos prognozu ojamo pinigų srauto periodu t

palyginimas

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Pinigų srautas (I alternatyva)

(1.026,0) (1.787,2) 3.721,6 8.436,0 5.137,0 5.137,0 5.137,0 5.137,0 5.137,0 5.137,0

Pinigų srautas (II alternatyva)

(952,2) 562,8 (341,2) 221,7 834,6 834,6 834,6 834,6 834,6 834,6

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

I alternatyvos investicijos atsipirks lygiai per 4 metus, II alternatyvos – per 9,02 metų (žr.

3.4 lentelę, kur investicijų atsipirkimo laikas, investuoto kapitalo grąža, grynoji dabartin÷ vert÷ ir

vidin÷ pelno norma apskaičiuota pagal 6 priedo formules). Kadangi I alternatyvos atveju

apskaičiuotas investicijų atsipirkimo laikas (4 metai) yra trumpesnis nei nustatytas maksimalus

atsipirkimo laikas (5 metai), tai min÷ta alternatyva pagal šitą metodą yra priimama. II

alternatyvos atveju apskaičiuotas investicinio projekto atsipirkimo laikas (9,02 metų) yra ilgesnis

nei nustatytas maksimalus atsipirkimo laikas (5 metai), tai min÷ta alternatyva pagal šitą metodą

yra atmetama.

3.4 lentel÷

Investicinio projekto I ir II alternatyvos atsiperk amumo palyginimas

I alternatyva II alternatyva Investicijų atsipirkimo laikas, metais 4,0 9,02 Investuoto kapitalo grąža 2012 metais, Lt 1,6 0,04 Grynoji dabartin÷ vert÷ (NPV) 2012 metais, tūkst. Lt 9.743,2 36,1 Vidin÷ grąžos norma (IRR) 2012 metais, proc. 117% 11%

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

I alternatyvos atveju investuoto kapitalo grąža prognozuojamo laikotarpio pabaigoje

(2012 metais) bus didesn÷ net 40 kartų: I alternatyvos atveju vienas investuoto kapitalo litas

uždirbs 1,6 Lt grynojo pelno per penkerius metus, tuo tarpu II alternatyvos atveju – tik 0,04 Lt

(žr. 3.4 lentelę). Kadangi I alternatyvos atveju ROI didesnis nei investuoti kapitalo kaštai, tai ši

alternatyva priimama, tuo tarpu II alternatyva atmetama.

Investicinio projekto grynoji dabartin÷ vert÷ didesn÷ I alternatyvos atveju, po penkerių

metų ji bus didesn÷ ir už investicijų sumą, tuo tarpu II alternatyvos atveju grynoji dabartin÷ vert÷

2012 metais sieks 36,1 tūkst. Lt, kai investuota buvo 4,42 mln. Lt. Vadinasi, ir šiuo požiūriu I

alternatyva priimama, o II alternatyva atmetama (žr. 3.4 lentelę).

Vidin÷ pelno norma 2012 metais patenkinama ir pirmuoju, ir antruoju atveju, nes bus

didesn÷ už diskonto normą (lygią palūkanų normai, t.y. 0.09). I alternatyvos atveju ji bus net 9,6

karto didesn÷. II alternatyvos atveju vidin÷ pelno norma sieks 11 proc. 2012 metais, ji bus

didesn÷ nei palūkanų norma, tačiau I alternatyva generuos didesnę vidin÷s grąžos normą.

66

Vertinant atsiperkamumo rodiklius, galima teigti, kad ir atsiperkamumo prasme

investicinio projekto I alternatyva (betranš÷jų technologijų ir sand÷liavimo-gamybinių patalpų

pirkimas) bus efektyvesn÷ ir naudingesn÷ UAB „Plung÷s lagūnai“. Siekiant prognozuoti įmon÷s

situaciją rinkoje 2008-2012 metais, jos prognostiniai rodikliai bus palyginti su šakos/sektoriaus

rodikliais (pateikiamais 8 priede).

3.4.Investicinio projekto I ir II alternatyv ų prognostinių rodikli ų palyginimas su

šakos/sektoriaus rodikliais

Kaip jau min÷ta, 8 priede pateikti statybų sektoriaus pagrindiniai finansiniai rodikliai

2005-2007 metų laikotarpyje bei prognoz÷ 2008-2012 metams. Planuojama, kad bendrojo ir

grynojo pelningumo rodikliai kasmet augs 5 proc., visi kiti – išliks tame pačiame lygyje. Siekiant

įvertinti, kuri alternatyva yra efektyvesn÷, I ir II alternatyvos rodikliai bus palyginti su šakos

prognostiniais rodikliais.

Investicinio projekto I ir II alternatyvos pelningu mo palyginimas su šakos rodikliu

7,8%

1,2%

13,1%12,7%

-4,5%

1,7% 1,2% 0,3%0,2%

-3,7%

12,1%11,5%

11,0%10,5%10,0%

-6,0%

-4,0%

-2,0%

0,0%

2,0%

4,0%

6,0%

8,0%

10,0%

12,0%

14,0%

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Pelningumas, proc. (Ialternatyva)

Pelningumas, proc. (IIalternatyva)

Pelningumas, proc.(statybų sektorius)

3.20 pav. UAB „Plung÷s lagūna“ investicinio projekto I ir II alternatyvų pelningumo palyginimas su šakos rodikliu

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s remiantis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872 .

Vertinant įmon÷s investicinio projekto pelningumą, efektyvesn÷ yra I alternatyva, nes

grynasis pelningumas 2011 metais viršys šakos prognozes (žr. 3.20 paveikslą). II alternatyva yra

67

visiškai nepelninga, nes ilgainiui tokio investicinio projekto pelningumas maž÷s ir bus ženkliai

mažesnis nei šakos.

Investicinio projekto I ir II alternatyvos mokumo p alyginimas su šakos rodikliu

0,61

1,24

1,80

0,620,800,71

0,870,98

0,770,75

1,60 1,60 1,60

1,60 1,60

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1,20

1,40

1,60

1,80

2,00

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Likvidumas (Ialternatyva)

Likvidumas (IIalternatyva)

Likvidumas (statybųsektorius)

3.21 pav. UAB „Plung÷s lagūna“investicinio projekto I ir II alternatyvų mokumo palyginimas su šakos rodikliu

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s remiantis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872 .

I alternatyvos investicinis projektas mokumo požiūriu 2008-2009 metais nebus toks

efektyvus kaip II alternatyvos, tačiau ilgainiui įmon÷s mokumas I alternatyvos atveju did÷s ir

2012 metais viršys šakos rodiklį, kas leis įmon÷s vadovybei svarstyti galimybes d÷l naujų

investicijų (žr. 3.21 paveikslą). Tuo tarpu II alternatyvos atveju įmon÷s mokumas visu

prognozuojamu laikotarpiu bus mažesnis nei šakos, tod÷l mokumo požiūriu I alternatyva bus

efektyvesn÷.

Skolos koeficientas statybų sektoriuje prognozuojamas 0,55 koeficiento lygyje, II

alternatyvos atveju skolos koeficientas visu prognostiniu periodu viršys šakos rodiklį, o I

alternatyvos atveju pastebimos ger÷jimo tendencijos ir jau 2011 metais skolos rodiklis taps

mažesnis nei šakos (žr. 3.22 paveikslą).

68

Investicinio projekto I ir II alternatyvos skolos k oeficiento palyginimas su šakos rodikliu

0,68

0,85

0,360,47

0,87

0,75 0,72 0,690,700,79

0,550,550,550,550,55

0,00

0,10

0,200,30

0,40

0,50

0,60

0,700,80

0,90

1,00

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Skolos koeficientas (Ialternatyva)

Skolos koeficientas(II alternatyva)

Skolos koeficientas(statybų sektorius)

3.22 pav. UAB „Plung÷s lagūna“investicinio projekto I ir II alternatyvų skolos koeficiento palyginimas su šakos rodikliu

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s remiantis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872 .

Pagal 3.23 paveikslą matome, kad tiek I, tiek II alternatyvos atveju finansinio sverto

rodiklis bus didesnis nei šakos rodiklis 2008-2010 metais, tai reiškia, kad įmon÷s turtas labiau

nei priimta statybų sektoriuje bus formuojamas iš skolintų l÷šų. II alternatyvos atveju rodiklis

mažai keisis 2011-2012 metais, nes įmon÷ neuždirbs pelno, o I alternatyvos atveju jau 2011

metais finansinio sverto rodiklis bus mažesnis nei šakos ir net mažesnis už 1, kas rodo, jog nuo

2011 metų įmon÷ tur÷s daugiau nuosavo kapitalo nei skolinto.

Investicinio projekto I ir II alternatyvos finansin io sverto koeficiento palyginimas su šakos rodikliu

6,79

0,90 0,57

5,67

2,17

3,81

2,31 2,252,523,05

1,2 1,2 1,2 1,2 1,2

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Skolos nuosavokapitalo koeficientas(I alternatyva)

Skolos nuosavokapitalo koeficientas(II alternatyva)

Skolos nuosavokapitalo koeficientas(statybų sektorius)

3.23 pav. UAB „Plung÷s lagūna“investicinio projekto I ir II alternatyvų finansinio sverto koeficiento palyginimas su šakos rodikliu

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s remiantis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872 .

69

Atsargų apyvartumas statybų sektoriuje optimalus – 7,6 karto per metus. Kadangi II

alternatyvos atveju nebus perkamos gamybin÷s-sand÷liavimo patalpos, o tokių patalpų nuoma

pakankamai brangi, tai įmon÷ nebus paj÷gi padidinti atsargų apyvartumo iki reikiamo lygio. Tuo

tarpu I alternatyvos atveju atsargų apyvartumas kasmet maž÷s ir 2011 metais pasieks reikiamą

lygį – 7,6 karto per metus (žr. 3.24 paveikslą).

Investicinio projekto I ir II alternatyvos atsarg ų apyvartumo (kartais) palyginimas su šakos rodikliu

12,2

15,9

7,67,6

13,518,3 18,3

14,614,6

26,1

7,67,67,67,67,6

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

2008 2009 2010 2011 2012

Metai

Pro

c.

Atsargųapyvartumas kartais(I alternatyva)

Atsargųapyvartumas kartais(II alternatyva)

Atsargųapyvartumas kartais(statybų sektorius)

3.24 pav. UAB „Plung÷s lagūna“investicinio projekto I ir II alternatyvų atsargų apyvartumo (kartais) palyginimas su šakos rodikliu

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s remiantis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872 .

Reziumuojant galima padaryti išvadą, kad visais atžvilgiais – tiek pelningumo,

likvidumo, finansų struktūros ir turto panaudojimo efektyvumo požiūriais, tiek atsiperkamumo

aspektu, tiek palyginimo su prognostiniais šakos rodikliais aspektu – I-oji alternatyva (betranš÷jų

technologijų ir gamybinių-sand÷liavimo patalpų pirkimas) bus naudingesn÷ ir efektyvesn÷

investicija įmonei. Darbo pradžioje iškelta hipotez÷, kad investuojant didesnę sumą ilgainiui

įmon÷ uždirba didesnį pelną, pasitvirtino.

70

IŠVADOS

Magistro darbo metu buvo atlikta įmonių veiklos finansin÷s būkl÷s teorin÷ analiz÷,

investicinių projektų teorinis vertinimas ir UAB „Plung÷s lagūna“ veiklos analiz÷s bei

investicinių galimybių tyrimas, tod÷l atsakant į darbo pradžioje iškeltus uždavinius, išvados bei

iškeltos hipotez÷s patvirtinimas arba paneigimas pateikiamas žemiau.

Finansų analiz÷s tikslas yra įvertinti įmon÷s veiklos finansinę būklę ir priimti optimalius

valdymo sprendimus esant ribotiems ištekliams ir neribotiems poreikiams. Pagrindiniai įmon÷s

veiklos finansin÷s būkl÷s analiz÷s šaltiniai yra įmon÷s finansin÷s atskaitomyb÷s ataskaitos bei

kitos įmon÷s vidaus ataskaitos. Ekonomikos mokslin÷je literatūroje išskiriami trys finansinių

rodiklių analiz÷s metodai: horizontalioji, vertikalioji bei santykinių rodiklių analiz÷. Pastarieji

dažniausiai skirstomi į keturias grupes: pelningumo, likvidumo, finansų struktūros ir turto

panaudojimo efektyvumo. Kiekvienos įmon÷s veikloje išnagrin÷jus finansinę būklę,

apskaičiavus finansinius rodiklius, reikia nustatyti įmon÷s investicinį potencialą. Pinigų srautų

prognozavimas yra viso investicinio projekto vertinimo pagrindas, kurio tikslas – nustatyti

išteklių, reikalingų investiciniam projektui įgyvendinti, vertę. Be pinigų srautų prognozavimo

kiekvienas investicinis projektas turi būti įvertinamas įvairiais metodais: modifikuotas

(diskontuotas) investicijų atsipirkimo laikas, grynoji dabartin÷ vert÷, investicinio projekto

rentabilumo lygis, vidin÷ pelno norma, modifikuota vidin÷ pelno norma, diskontuotas

atsipirkimo periodas, investicijų atsipirkimo laikas, investuoto kapitalo grąža.

UAB „Plung÷s lagūna“ – statybų sektoriaus įmon÷, kurios įstatinio kapitalo dydis siekia

760 tūkst. Lt ir 2007 metais įmon÷je dirbo 253 darbuotojai. Pagrindin÷s įmon÷s veiklos sritys –

inžinerin÷ ir hidrotechnin÷ statyba. Pažym÷tina, kad Lietuvoje kiekvienais metais statybos

sektoriaus įmonių skaičius augo, pajamos did÷jo, taigi, statybų sektorius vystosi labai greitai,

augimas čia prognozuojamas ir ateityje. Inžinerinių statinių dalis bendroje statybų sektoriaus

sukurtoje prid÷tin÷s vert÷s sumoje turi tendencijas augti. Vadinasi, UAB „Plung÷s lagūna“ rinkos

tendencijos yra palankios. Norint, kad įmon÷ pasiektų konkurencinį pranašumą inžinerinių tinklų

statybos ir rekonstrukcijos darbų rinkoje, reikalinga įsigyti betranš÷ję technologiją. UAB

„Plung÷s lagūna“ n÷ra nei jauna, nei nauja rinkoje, tačiau išanalizavus jos veiklos finansin÷s

būkl÷s rezultatus, nustatyta, kad įmonei 2005-2007 metais atsirado ūkininkavimo problemų d÷l

pardavimų augimo stabilizavimosi, savikainos maž÷jimo sul÷t÷jimo, veiklos sąnaudų ženklaus

did÷jimo, kas mažino grynąjį pelną. Min÷ti faktoriai atsirado tod÷l, kad įmon÷ dažnai samd÷

subrangovus, kurie pagelb÷tų vykdant statybos projektus su betranš÷jų technologijomis, nes pati

jų neturi. Ilgainiui tokia situacija gali privesti įmonę iki nuostolių patyrimo ar išstūmimo iš

rinkos. Įmon÷s grynojo pelningumo rodiklis 2007 metais buvo mažesnis nei šakos, įmon÷s

71

investicinis potencialas nebuvo išnaudojamas pakankamai. UAB „Plung÷s lagūna“ mokumo

lygis 2007 metais buvo pakankamas, siekiant gauti didesnes ilgalaikes paskolas iš kreditinių

institucijų, skolos ir finansų struktūros rodikliai – ger÷jantys. Įmon÷s atsargų apyvartumo

periodas buvo labai trumpas, t.y. įmon÷ pastaruoju metu užsipirkin÷jo atsargas maždaug kas 2

savaites, tuo tarpu šakos rodiklis – apie 7,5-7,6 karto per metus. Taip yra tod÷l, kad įmon÷ savo

veikloje trūksta gamybinių-sand÷liavimo patalpų. 2005-2007 metais UAB „Plung÷s lagūna“ savo

veikloje padar÷ vieną esminę klaidą – pasi÷musi nors ir nedidelę ilgalaikę paskolą, ją panaudojo

neefektyviai, tik savo mokumui pagerinti, tačiau pardavimų apimtys nepadid÷jo, o grynasis

pelningumas – net sumaž÷jo. Nustatyta, kad įmonei reikia agresyvesnių ir patikimesnių

investicijų, kurios gal÷tų padvigubinti apyvartą, siekiant sumažinti veiklos sąnaudų augimą.

Darbe buvo nagrin÷jamos dvi investicinio projekto alternatyvos: betranš÷jų technologijų

ir 2500 m2 gamybinių-sand÷liavimo plotų pirkimas (I-oji alternatyva, investicijos – 11,21 mln. Lt

su PVM) ir tik betranš÷jų technologijų pirkimas (II-oji alternatyva, investicijos – 5,21 mln. Lt su

PVM). Investicijų prognozavimo laikotarpis – 5 metai. I-osios alternatyvos atveju įmon÷s

apyvarta keturių metų laikotarpyje išaugs 130 proc., savikaina ir veiklos sąnaudos neaugs tokiais

tempais, nes bus atsisakyta subrangos darbų, o taip pat betranš÷jų technologijų įsigijimas

sumažins darbų kaštus apie 30-35 proc., d÷l ko did÷s įmon÷s pelningumas, mokumas. UAB

„Plung÷s lagūna“ 2011 metais gal÷s prad÷ti mok÷ti akcininkams dividendus ir vykdyti naujas

investicijas. II-osios alternatyvos atveju įmon÷s apyvarta keturių metų laikotarpyje išaugs tik 60

proc., savikaina did÷s analogiškai I alternatyvos situacijai, tačiau veiklos sąnaudos d÷l

potencialios gamybinių-sand÷liavimų plotų nuomos galimyb÷s augs ženkliai didesniu tempu nei

I alternatyvos atveju. D÷l visų min÷tų priežasčių įmon÷s veikla bus pelninga, tačiau grynasis

pelningumas sieks tik 0,2-1,7 proc. UAB „Plung÷s lagūna“ akcininkams nebus mokami

dividendai, įmon÷s nebus moki, d÷l ko įmon÷ tur÷s sunkumų imant paskolas iš kreditinių

institucijų v÷lesniais laikotarpiais. Atlikus abiejų alternatyvų pelningumo, likvidumo, finansų

struktūros ir turto panaudojimo efektyvumo analizę, nustatyta, kad I alternatyvos investicinis

projektas yra naudingesnis. Vertinant atsiperkamumo rodiklius, nustatyta, kad atsiperkamumo

prasme investicinio projekto I alternatyva yra efektyvesn÷ ir naudingesn÷ UAB „Plung÷s

lagūnai“. Palyginus įmon÷s prognostinius rodiklius su šakos rodikliais, nustatyta, kad I

alternatyvos atveju jau 2011 metais rodikliai pralenks šakos rodiklius, o II alternatyvos atveju –

visu analizuojamu periodu bus blogesni nei statybų sektoriaus rodikliai, tod÷l I-oji investicinio

projekto alternatyva yra efektyvesn÷.

Taipogi magistro darbo pradžioje iškelta hipotez÷, kad investuojant didesnę sumą

ilgainiui įmon÷ uždirba didesnį pelną, pasitvirtino.

72

REKOMENDACIJOS

Įvertinus UAB „Plung÷s lagūna“ veiklos finansinius rodiklius bei dvi investicinio

projekto alternatyvas, vadovybei galima pateikti tokius pasiūlymus:

• Įmonei reikia įsigyti betranš÷jes technologijas, siekiant konkurencinio pranašumo

rinkoje, nes pagrindin÷s įmon÷s konkurent÷s min÷tą technologiją turi, o UAB „Plung÷s lagūna“,

vykdydama darbus subrangos būdu, didina savo veiklos sąnaudas, kas mažina pelną.

• Įmonei 2008 metais reik÷tų padidinti įstatinį kapitalą iki 3 mln. Lt tam, kad

užtikrintų pakankamus finansų struktūros rodiklius.

• Įmonei reikia padidinti trumpalaikį turtą ir mažinti trumpalaikius įsipareigojimus,

nes jos mokumo rodikliai yra mažesni nei statybos sektoriaus rodikliai.

• Įmon÷ turi padidinti atsargų apyvartumą (2007 metais įmon÷ atsargas užsipirkin÷jo

kas 2 savaites) ir pasiekti statybų sektoriaus rodiklio lygį (7,5-7,6 kartai per metus), d÷l to ji turi

arba įsigyti naujas gamybines-sand÷liavimo patalpas (nes šiuo metu jų neturi pakankamai), arba

nuomotis jas.

• Debitorinio įsiskolinimo (dienomis) rodiklį įmon÷ ir toliau turi išlaikyti 45 dienų

lygyje, nes taip yra sudarytos sutartys su klientais.

• Įmonei siūlomos 2 investicinio projekto alternatyvos: I-oji – pirkti betranš÷jas

technologijas ir 2500 m2 gamybines-sand÷liavimo patalpas, investicijų suma – 11,21 mln. Lt su

PVM, arba II-oji – pirkti tik betranš÷jas technologijas, investicijų suma – 5,21 mln. Lt su PVM.

• I-osios alternatyvos atveju, 2011 metais siūloma akcininkams išmok÷ti 20 proc.

dividendų ir padidinti akcinį kapitalą iki 4 mln. Lt, o rezervus – iki 525,9 mln. Lt, 2012 metais –

akcininkams išmok÷ti 50 proc. dividendų, imti naujas paskolas ir prad÷ti vykdyti naujas

investicijas, tačiau iki 2011 metų reik÷s daryti „žirkles“ tarp debitorinio ir kreditorinio

įsiskolinimo.

• II-osios alternatyvos atveju, dividendai akcininkams mokami nebus, akcinis

kapitalas nebus didinamas, naujų paskolų įmon÷ negal÷s pasiimti, o tuo pačiu negal÷s ir vykdyti

naujų investicijų, tačiau jai nereik÷s daryti „žirklių“ tarp debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo

iki 2011 metų.

• Pelningumo, likvidumo, finansų struktūros ir turto panaudojimo efektyvumo

prasme bei min÷tus rodiklius lyginant su šakos prognostiniais rodikliais, įmonei priimtinesn÷ I-

oji alternatyva.

• Vertinant atsiperkamumo rodiklius, I-oji alternatyva atsiperka per 4 metus, II-oji-

per 9 metus (nors ir investuojama mažiau), ROI didesnis už investuoto kapitalo kaštus tik I-osios

alternatyvos atveju, NPV po penkerių metų viršys investuotus pinigus tik I-osios alternatyvos

73

atveju, IRR didesn÷ taipogi I-osios alternatyvos atveju, vadinasi, atsiperka per 5-rius metus I-oji

alternatyva.

Įmon÷s vadovybei siūloma vykdyti I-ąją investicinio projekto alternatyvą – betranš÷jų

technologijų ir gamybinių-sand÷liavimo plotų įsigijimą ir 2008 metais investuoti 11,21 mln. Lt

su PVM.

74

LITERAT ŪRA

1. Ališauskas, K., Kazlauskien÷, Ž. (2005). Investicinių projektų rengimas, valdymas ir

vertinimas. Šiauliai: VŠĮ „Šiaulių universiteto biblioteka“.

2. Bagdžiūnien÷, V. (2005). Įmonių veiklos planavimas ir analiz÷. Vilnius: Conto litera.

3. Bagdžiūnien÷, V. (2005). Finansin÷ atskaitomyb÷. Parengta pagal 2005 01 01

įsigaliojusius norminius aktus. Vilnius: Conto litera.

4. Bagdžiūnien÷, V. (2005). Finansinių ataskaitų analiz÷. Esm÷ ir verslo situacijos. Vilnius:

Conto litera.

5. Bagdžiūnien÷, V. (2007). Statybos apskaita ir analiz÷. Vilnius: Conto litera.

6. Bernstein, L. (1978). Financial Statement Analysis. Theory application and

interpretation. Irvin. Inc.

7. Black, G. (2004). Applied Financial Accounting and Reporting // Oxford University

Press.

8. Brigham, E., F., Daves, P., R. (2004). Intermediate Financial Management. Thomson,

South-Western.

9. Buškevičiūt÷, E., Mačerinskien÷, I. (1998). Finansų analiz÷. Kaunas: Technologija.

10. Damodaran, A. (2002). Investment valuation. Tools and techniques for determining the

value of any asset. Second ed. New York: John Wiley & Sons.

11. Gaidien÷, Z. (1995). Finansų valdymas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir

švietimo centras.

12. Galinin÷, B., Mašalaityt÷, L. (2007). Verslo vertinimo kokybei turintys įtakos finansin÷s

analiz÷s aspektai // Ekonomika Nr. 77. Vilnius: VU leidykla.

13. Garškien÷, A. (1997). Verslo rizika. Vilnius: LII.

14. Girdzijauskas, S. (2005). Finansin÷ analiz÷. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

15. Griškevičius, A., Silickas, J. (1998). Investicinių projektų valdymas. Vilnius: Lietuvos

informacijos institutas.

16. Grigaravičius, S. (2000). Įmonių finansinių problemų sprendimo kryptys //

Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai Nr. 13. Kaunas: VDU leidykla.

17. Gronskas, V. (2005). Ekonomin÷ analiz÷: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.

18. Huang, S., S., C., Randall, M., R. (1981). Investment analysis and management. Allyn

and Bacon Inc., 2nd edition.

19. Įmonių asociacija „Betranš÷j÷s technologijos“ (2005). Betranš÷j÷s technologijos.

20. Juozaitien÷, L. (2000). Įmon÷s finansai. Analiz÷ ir valdymas. Šiauliai: Šiaulių

universitetas.

75

21. Kancerevyčius, G. (2004). Finansų analiz÷. Kaunas: „Smaltija“.

22. Kvedarait÷, V. (1996). Firmos finansin÷ analiz÷. Vilnius: Lietuvos informacinis

institutas.

23. Lazauskas, J. (2005). Įmonių ūkin÷s ir komercin÷s veiklos ekonomin÷ analiz÷. Vilnius:

Technika.

24. LR Akcinių bendrovių įstatymas // Valstyb÷s Žinios, 2007 m. birželio 21 d., Nr.: 68,

Publ. Nr.: 2674.

25. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-23 „D÷l vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir

nuotekų šalinimo) pl÷tros strategijos patvirtinimo“ // Valstyb÷s žinios, 2005 m. sausio 20

d., Nr. 8-245

26. LR Investicijų įstatymas // Valstyb÷s Žinios, 1999 m. liepos 30d. , Nr.: 66, Publ. Nr.:

2127.

27. Mackevičius, J. (1994). Apskaita. Vilnius: Mintis.

28. Mackevičius, J. (2006). Įmonių finansinių ataskaitų informacija: reikšm÷, vertinimas,

analiz÷ // Informacijos mokslai Nr. 37, Vilnius: VU leidykla.

29. Mackevičius, J., Poškait÷, D. (1998). Finansin÷ analiz÷. Vilnius: Katalikų pasaulis.

30. Neverauskas, B., Stankevičius, V., Viliūnas, V., Černiūt÷, I. (2005). Projektų valdymas.

Kaunas: Technologija.

31. Norvaišien÷, R. (1998). Įmon÷s veiklos rizikos įvertinimo kriterijai // Ekonomika ir

vadyba-98. Tarptautin÷s konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, p.

257-260.

32. Norvaišien÷, R. (2005). Įmon÷s investicijų valdymas. Kaunas: Technologija.

33. Palepu, K. G., Healy, P., M., Bernard, V., L. (2004). Business Analysis and Valuation.

Using Financial Statements. Thomson, South-Western.

34. Poškait÷, D. (1994). Finansin÷s būkl÷s analiz÷ rinkos sąlygomis. Vilnius: VU leidykla.

35. Robicher, A. (1989). Interpreting the Results of Risk Analysis // Journal of Finance.

December, p. 13-22.

36. Ruchovien÷, D. (1998). Pirmini finansin÷s analiz÷s būdų taikymo ypatyb÷s //

Ekonomika ir vadyba – 98. Tarptautin÷s konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas:

Technologija, p. 318-320.

37. Rutkauskas, A., V. (1999). Pelno inžinerija. Kaunas: Technologija.

38. Rutkauskas, A., V., Damašien÷, V. (2002). Finansų valdymas. Šiauliai: Šiaulių

universiteto biblioteka.

39. Rutkauskas, A., V., Stankevičius, P. (2004). Finansų analiz÷, valdymas ir prognozavimas.

Vilnius: Vilniaus pedagoginis institutas.

76

40. Rutkauskas, A., V., Šečkut÷, L., Pabedinskait÷, A. (2002). Finansų prognozavimas

esant neapibr÷žtumui // Ekonomika Nr. 57. Vilnius: VU leidykla

41. Senkus, K. (2005). Pinigų srautų informacijos formavimas ir vertinimo sistema.

Vilnius: VU leidykla.

42. Smalenskas, G. (1998). Finansin÷ atskaitomyb÷ ir jos rodikliai. Vilnius: Lietuvos

informacijos institutas.

43. Smolenskas, G. (2002). Finansai, II d. Vilnius: Homo liber.

44. Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s rodiklių duomenų

baz÷. [žiūr÷ta 2007-11-18]. Prieiga per internetą:

http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 .

45. Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s rodiklių duomenų

baz÷. Įmonių finansiniai rodikliai. [žiūr÷ta 2008-03-18]. Prieiga per internetą:

http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872 .

46. Šlekien÷, D., Klimavičien÷, I. (1999). Įmon÷s veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas:

Technologija.

47. Valakevičius, E. (2001). Investicijų mokslas. Kaunas: Technologija.

48. Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) parengta rodiklių apskaičiavimo metodika.

49. Weygandt, J., J., Kieso, D., E., Kimmel, P., D. (2005). Accounting Principles. John

Wiley & Sons, Inc.

50. Wilson, R., M. (1999). Financial Analysis. London: Cassel.

51. Баканов, М., И. (1993). Теория экономического анализа. Москва: Финансы и

статистика.

52. Ван Xорн, К., Дж. (1997). Основы управления финансами. Москва.

53. Дворецкий, В., И. (1988). Как организовать экономический анализ на предприятию.

Москва: Финансы и статистика.

54. Ковалёв В. В. (1998). Методы оценки инвестиционных проект. М.: Финансы и

статистика.

55. Ковалёва, А., М., Лапуста, М., Т., Скамай, Л,. Т. (2001). Финансы фирмы. Москва:

Инфра.

56. Савицкая, Т., В. (2005). Методика комлексного анализа xозяйственной

дейтельности. Москва: ИНФРА-М.

77

1 priedas

PELNINGUMO RODIKLI Ų FORMULöS:

Bendrasis pelnas 1. Bendrasis pelningumas = *100 (1P.1) Pardavimai

Grynasis pelnas

2. Grynasis pelningumas = *100 (1P.2) Pardavimai

Grynasis pelnas

3. Nuosavo kapitalo pelningumas arba nuosavyb÷s grąža (ROE) = (1P.3) Nuosavas kapitalas

Grynasis pelnas 4. Turto pelningumas arba turto grąža (ROA) = (1P.4) Turtas

Šaltinis: Bagdžiūnien÷ V., 2007; Black G., 2004; Brigham E.F., Daves P. R., 2004; Buškevičiūt÷ E., Mačerinskien÷ I., 1998; Juozaitien÷ L., 2000; Kancerevyčius G., 2004; Kvedarait÷ V., 1996;

Lazauskas J., 2005; Palepu K.G., Healy P.M., Bernard V.L., 2004; Poškait÷ D., 1994; Rutkauskas A.V., Damašien÷ V., 2002; Smalenskas G. 1998; Šlekien÷ D., Klimavičien÷ I., 1999;

Weygandt J.J., Kieso D.E., Kimmel P.D., 2005; Савицкая Т.В., 2005

78

2 priedas

LIKVIDUMO RODIKLI Ų FORMULöS:

1. Grynasis apyvartinis kapitalas (GAK) = Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai (2P.1)

2. Bendrojo trumpalaikio _Trumpalaikis turtas (2P.2) mokumo koeficientas –Trumpalaikiai įsipareigojimai 3. Greitojo arba kritinio _ Trumpalaikis turtas – atsargos (2P.3) padengimo koeficientas – Trumpalaikiai įsipareigojimai

Šaltinis: Bernstein L., 1978; Black G., 2004; Buškevičiūt÷ E., Mačerinskien÷ I., 1998; Juozaitien÷ L., 2000; Kancerevyčius G., 2004; Kvedarait÷ V., 1996; Palepu K.G., Healy P.M.,

Bernard V.L., 2004; Poškait÷ D., 1994; Rutkauskas A.V., Damašien÷ V., 2002; Smalenskas G., 1998; Šlekien÷ D., Klimavičien÷ I., 1999; Weygandt J.J., Kieso D.E., Kimmel P.D., 2005;

Савицкая Т.В., 2005

79

3 priedas

FINANSŲ STRUKTŪROS RODIKLI Ų FORMULöS:

Įsipareigojimai 1. Skolos koeficientas = (3P.1) Turtas

Įsipareigojimai

2. Skolos nuosavo kapitalo koeficientas = (3P.2) Nuosavas kapitalas

Turtas 3. Nuosavyb÷s multiplikatorius = (3P.3) Nuosavas kapitalas

Šaltinis: Bernstein L., 1978; Buškevičiūt÷ E., Mačerinskien÷ I., 1998; Kancerevyčius G., 2004;

Lazauskas J., 2005; Palepu K. G., Healy P.M., Bernard V.L., 2004; Smalenskas G., 1998; Šlekien÷ D., Klimavičien÷ I., 1999

80

4 priedas

TURTO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO RODIKLI Ų FORMULöS:

Parduotų prekių savikaina 1. Parduotų prekių savikainos 1 pardavimų litui rodiklis = *100 (4P.1) Pardavimai

Debitorinis įsiskolinimas * 365

2. Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas= (4P.2) (dienomis) Pardavimai

Kreditorinis įsiskolinimas * 365 3. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas= (4P.3) (dienomis) Savikaina + Veiklos sąnaudos

Atsargos*365 4. Atsargų apyvartumas = (4P.4) (dienomis) Pardavimai

Pardavimai 5. Trumpalaikio turto apyvartumas = (4P.5) (kartais) Trumpalaikis turtas

Šaltinis: Black G., 2004; Brigham E.F., Daves P.R., 2004; Buškevičiūt÷ E., Mačerinskien÷ I.,

1998; Kancerevyčius G., 2004; Kvedarait÷ V., 1996; Palepu K.G., Healy P.M., Bernard V.L., 2004; Poškait÷ D., 1994; Smalenskas G., 1998; Šlekien÷ D., Klimavičien÷ I., 1999

81

5 priedas

PINIGŲ SRAUTO FORMULö TAM TIKRU ATEITIES PERIODU T:

1. Pinigų srautas periodu t = Bendrasis pelnas (nuostolis) periodu t + Nusid÷v÷jimas (amortizacija) per periodą t - Palūkanų už kreditus išmok÷jimai per periodą t - Pelno mokestis - - Investicijos periodu t + Ilgalaikio įsiskolinimo padid÷jimas periodu t - Ilgalaikio įsiskolinimo

sumaž÷jimas periodu t - Nuosavų apyvartinių l÷šų padid÷jimas periodu t (5P.1)

Šaltinis: Senkus K., 2005; Rutkauskas A.V., Šečkut÷ L., Pabedinskait÷ A., 2002

82

6 priedas

INVESTICINI Ų PROJEKTŲ VERTINIMO METOD Ų FORMULöS:

1. Investicijų atsipirkimo laikas

−

+−=∑

−

=

k

k

ttt

CF

ICF

kT

1

1

)(

)1( (6P.1)

kai ICFk

tt >∑

=1

, čia T - investicijų atsipirkimo laikas; t - investavimo ar grynų pinigų srautų

gavimo metų indeksas (t=1, 2, ..., k); kCF - grynų pinigų srautas, gautas tais metais, kai

akumuliuotas grynų pinigų srautas viršija visas investicijas; tCF - t-ųjų metų grynų pinigų

srautas; I - bendra investicijų suma; tI - t-ųjų metų investicijos.

2. Modifikuotas investicijų atsipirkimo laikas

−

+−=∑

−

=m

k

k

t

mt

mt

m

CF

ICF

kT

1

1

)(

)1( (6P.2)

kai ∑∑==

>h

t

mt

k

t

mt ICF

11

, čia mkCF - diskontuotas grynų pinigų srautas, gautas tais metais, kai

sukauptas grynų pinigų srautas viršija visas investicijas; mtCF - - t-ujų metų diskontuotas grynų

pinigų srautas; mtI - diskontuotos t-ųjų metų investicijos.

3. Investuoto kapitalo grąža vid

vid

I

PROI = (6P.3)

čia Pvid – vidutinis metinis pelnas; Ivid – vidutin÷s projekto investicijos.

4. Diskonto norma ( )tktk

u+

=1

1; (6P.4)

čia ut – diskontavimo koeficientas; k – diskonto norma; t – nagrin÷jamo laikotarpio numeris t = (0,1,2,...,n). Dydis (1 + k)t yra vadinamas sukaupta vieneto verte po t periodų; tuo tarpu ut;k dydis vadinamas dabartine vieneto verte (diskontuota verte arba pajamomis), kuris bus lygus vienetui po t periodų.

5. Grynoji dabartin÷ vert÷ vienkartinei investicijai ICi

PNPV

n

kk

k −+

=∑=1 )1(

(6P.5)

čia Pn – metin÷s pajamos per n metų; IC – pradin÷s investicijos; i – palūkanų (diskonto norma).

83

6. Grynoji dabartin÷ vert÷ nevienkartinei investicijai ∑∑== +

−+

=m

jj

jn

kk

k

i

IC

i

PNPV

11 )1()1( (6P.6)

čia Pk – metin÷s pajamos per k metų; IC – pradin÷s investicijos; i – palūkanų (diskonto norma).

7. Investicijų rentabilumas −

=

+∑ ⋅=

0

1;

2

CF

uCF

PI

n

jkjj

(6P.7)

čia PI – investicijų rentabilumas; −

0CF – bendra investicijų suma diskontuota pradžios momentui; +jCF – pajamos periode j = 1, 2, ..., n2; n2 – pajamų iš investicijų gavimo trukm÷; uj;k –

diskontavimo koeficientas.

8. Diskontuotas investicijų atsipirkimo periodas

( )kgg

g

uCF

SCFgDPP

;11

0

+++

−

⋅

−+=

(6P.8)

čia DPP – diskontuotas atsipirkimo periodas; Sg - akumuliuotos pajamos; +

tCF – pajamos

periode g+1; −

0CF– bendra investicijų suma diskontuota pradžios momentui; ug+1;k –

diskontavimo koeficientas; k – diskonto norma.

9. Modifikuota vidin÷ pelno norma arba

(6P.9)

čia CF+i – i-jo periodo pajamos; CF-

i – i-jo periodo išlaidos (investicijos); WACC – vidutin÷ pasverta kapitalo kaina; r – diskonto norma; N – projekto trukm÷.

Šaltinis: Ališauskas K., Kazlauskien÷ Ž., 2005; Griškevičius A., Silickas J., 1998; Norvaišien÷ R., 2005; Rutkauskas A.V., Stankevičius P., 2004; Senkus K., 2005; Valakevičius E., 2001;

Ковалёва А.М., Лапуста М.Т., Скамай Л.Т., 2001

84

7 priedas

UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ ORGANIZACIN ö STRUKTŪRA:

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

VISUOTINIS AKCININK Ų

SUSIRINKIMAS

BENDROVöS VALDYBA

DIREKTORIUS BENDRIEMS REIKALAMS

GENERALINIS DIREKTORIUS

Vyr. ekonomistas

Direktoriaus pavaduotojas

Filialo direktorius

Inžinierius energetikas

Transporto skyriaus ved÷jas

Mechanizacijos skyriaus ved÷jas

Vyriausia buhalter÷

Techninis direktorius

Mechanikas-technologas

Sand÷lininkai

Mechaninių dirbtuvių meistras

Tiekimo skyriaus inžinierius

Barų mechanikai

Techninio direktoriaus pavaduotojas

Vyr. dispečeris

Statybos darbų vadovai

8 priedas

PAGRINDINIAI STATYB Ų SEKTORIAUS RODIKLIAI 2005-2007 MET Ų LAIKOTARPYJE IR J Ų PROGNOZö:

Statybų sektoriaus rodikliai 2005 2006 2007 2008* 2009* 2010* 2011* 2012* Bendrasis pelningumas, proc. 19,9% 21,3% 21,4% 22,1% 22,7% 23,4% 24,1% 24,8% Grynasis pelningumas, proc. 8,0% 9,2% 9,5% 10,0% 10,5% 11,0% 11,5% 12,1% Nuosavyb÷s grąža (ROA) 0,25 0,31 0,36 0,35 0,35 0,35 0,35 0,35 Turto grąža (ROE) 0,12 0,13 0,15 0,15 0,15 0,15 0,15 0,15 Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6 Kritinio padengimo koeficientas 1,1 1,0 1,1 1,0 1 1 1 1 Skolos koeficientas 0,53 0,58 0,57 0,55 0,55 0,55 0,55 0,55 Skolos nuosavo kapitalo koeficientas 1,1 1,4 1,3 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 Debitorinis įsiskolinimas dienomis 75 75 74 75 75 75 75 75 Kreditorinis įsiskolinimas dienomis 58 59 58 55 55 55 55 55 Atsargų apyvartumas dienomis 49 58 47 48 48 48 48 48 * - prognoz÷

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1872

86

9 priedas

UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS VERTIKALIOJI ANALI Zö UŽ 2005-2007 METUS:

Straipsnis 2005 metai, tūkst. Lt % 2006 metai,

tūkst. Lt % 2007 metai, tūkst. Lt %

PARDAVIMAI 16.838,2 100,0% 20.598,2 100,0% 20.644,0 100,0% PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA 12.352,6 73,4% 13.652,1 66,3% 13.730,5 66,5% BENDRASIS PELNAS 4.485,6 26,6% 6.946,0 33,7% 6.913,5 33,5% VEIKLOS SĄNAUDOS 3.192,3 19,0% 4.936,9 24,0% 5.553,0 26,9% Pardavimų 0,0% 0,0% 0,0% Bendrosios ir administracin÷s 3.192,3 19,0% 4.936,9 24,0% 5.553,0 26,9% VEIKLOS PELNAS 1.293,3 7,7% 2.009,1 9,8% 1.360,5 6,6% KITA VEIKLA (2,1) 0,0% 10,6 0,1% 5,4 0,0% Pajamos 136,6 0,8% 94,0 0,5% 97,8 0,5% Sąnaudos 138,7 0,8% 83,4 0,4% 92,3 0,4% FINANSINö IR INVESTICINö VEIKLA (3,6) 0,0% (77,9) -0,4% (168,3) -0,8% Pajamos 0,4 0,0% 8,6 0,0% 0,7 0,0% Sąnaudos 4,0 0,0% 86,5 0,4% 169,0 0,8% ĮPRASTINöS VEIKLOS PELNAS 1.287,7 7,6% 1.941,8 9,4% 1.197,7 5,8% YPATINGOJI VEIKLA 0,0% 0,0% 0,0% PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIM Ą 1.287,7 7,6% 1.941,8 9,4% 1.197,7 5,8% PELNO MOKESTIS 0,0% 248,5 1,2% 186,6 0,9% GRYNASIS PELNAS 1.287,7 7,6% 1.693,3 8,2% 1.011,1 4,9%

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

87

10 priedas

UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS HORIZONTALIOJI ANA LIZö UŽ 2005-2007 METUS:

Nukrypimai (+/-) Nukrypimai (+/-) Straipsnis 2005 metai,

tūkst. Lt 2006 metai,

tūkst. Lt Absoliutus dydis, tūkst. Lt

Santykinis dydis, proc.

2007 metai, tūkst. Lt Absoliutus

dydis, tūkst. Lt Santykinis dydis, proc.

PARDAVIMAI 16.838,2 20.598,2 3.759,9 22,3% 20.644,0 45,8 0,2% PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA 12.352,6 13.652,1 1.299,5 10,5% 13.730,5 78,3 0,6% BENDRASIS PELNAS 4.485,6 6.946,0 2.460,4 54,9% 6.91 3,5 (32,5) -0,5% VEIKLOS SĄNAUDOS 3.192,3 4.936,9 1.744,6 54,7% 5.553,0 616,1 12,5% Pardavimų - - Bendrosios ir administracin÷s 3.192,3 4.936,9 1.744,6 54,7% 5.553,0 616,1 12,5% VEIKLOS PELNAS 1.293,3 2.009,1 715,8 55,3% 1.360,5 (648,6) -32,3% KITA VEIKLA (2,1) 10,6 12,7 612,9% 5,4 (5,2) -48,7% Pajamos 136,6 94,0 (42,6) -31,2% 97,8 3,8 4,0% Sąnaudos 138,7 83,4 (55,3) -39,9% 92,3 8,9 10,7% FINANSINö IR INVESTICINö VEIKLA (3,6) (77,9) (74,4) -2085,6% (168,3) (90,4) -116,0% Pajamos 0,4 8,6 8,1 1963,4% 0,7 (7,9) -92,1% Sąnaudos 4,0 86,5 82,5 2072,9% 169,0 82,5 95,4% ĮPRASTINöS VEIKLOS PELNAS 1.287,7 1.941,8 654,1 50,8% 1.197, 7 (744,1) -38,3% YPATINGOJI VEIKLA - - PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIM Ą 1.287,7 1.941,8 654,1 50,8% 1.197,7 (744,1) -38,3% PELNO MOKESTIS 248,5 248,5 - 186,6 (61,9) -24,9% GRYNASIS PELNAS 1.287,7 1.693,3 405,6 31,5% 1.011,1 (682,2) -40,3%

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

88

11 priedas

UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ BALANSO ATASKAITOS VERTIKALIOJI ANALIZ ö UŽ 2005-2007 METUS: Straipsnis 2005 metai, tūkst.

Lt % 2006 metai, tūkst.

Lt % 2007 metai, tūkst.

Lt %

Ilgalaikis turtas 3.294,8 56,7% 3.835,8 53,9% 3.31 8,4 43,0% Materialus turtas 3.294,8 56,7% 3.535,8 49,7% 3.116,4 40,4% Nematerialus turtas 0,0% 300,0 4,2% 202,0 2,6% Finansinis turtas 0,0% 0,0% 0,0% Trumpalaikis turtas 2.517,4 43,3% 3.277,5 46,1% 4. 404,6 57,0% Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 505,2 8,7% 733,1 10,3% 980,3 12,7% Prekybos skolos 2.011,8 34,6% 2.512,5 35,3% 2.532,2 32,8% Kitas trumpalaikis turtas 0,0% 30,4 0,4% 118,2 1,5% Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 0,4 0,0% 1,5 0,0% 774,0 10,0% Turtas iš viso: 5.812,2 100,0% 7.113,3 100,0% 7.723,0 100,0% Nuosavas kapitalas 615,3 10,6% 2.308,6 32,5% 3.319, 7 43,0% Akcinis kapitalas 760,0 13,1% 760,0 10,7% 760,0 9,8% Rezervas 25,9 0,4% 25,9 0,4% 25,9 0,3% Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) (170,6) -2,9% 1.522,7 21,4% 2.533,8 32,8% Atid÷jimai ir atid÷ti mokesčiai 0,0% 0,0% 0,0% Skolintas kapitalas 5.196,9 89,4% 4.804,8 67,5% 4.4 03,4 57,0% Ilgalaikiai kreditiniai įsipareigojimai 0,0% 133,3 1,9% 0,0% Trumpalaikiai įsipareigojimai 5.196,9 89,4% 4.671,4 65,7% 4.403,4 57,0%

Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 0,0% 200,0 2,8% 133,3 1,7% Trumpalaik÷s paskolos 0,0% 0,0% 0,0% Įsiskolinimai tiek÷jams 4.029,7 69,3% 2.865,8 40,3% 2.489,5 32,2%

Kiti 1.167,2 20,1% 1.605,6 22,6% 1.780,5 23,1% Nuosavyb ÷ iš viso: 5.812,2 100,0% 7.113,3 100,0% 7.723,0 100 ,0%

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

89

12 priedas

UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ BALANSO ATASKAITOS HORIZONTALIOJI ANALIZ ö UŽ 2005-2007 METUS:

Nukrypimai (+/-) Nukrypimai (+/-) Straipsnis 2005 metai,

tūkst. Lt 2006 metai,

tūkst. Lt Absoliutus dydis, tūkst. Lt

Santykinis dydis, proc.

2007 metai, tūkst. Lt Absoliutus dydis,

tūkst. Lt Santykinis dydis,

proc. Ilgalaikis turtas 3.294,8 3.835,8 541,0 16,4% 3.31 8,4 (517,4) -13,5% Materialus turtas 3.294,8 3.535,8 241,0 7,3% 3.116,4 (419,4) -11,9% Nematerialus turtas 300,0 300,0 - 202,0 (98,0) -32,7% Finansinis turtas - - Trumpalaikis turtas 2.517,4 3.277,5 760,1 30,2% 4. 404,6 1.127,1 34,4% Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 505,2 733,1 227,9 45,1% 980,3 247,2 33,7%

Prekybos skolos 2.011,8 2.512,5 500,7 24,9% 2.532,2 19,6 0,8% Kitas trumpalaikis turtas 30,4 30,4 - 118,2 87,8 288,9% Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 0,4 1,5 1,1 260,5% 774,0 772,5 51022,8% Turtas iš viso: 5.812,2 7.113,3 1.301,1 22,4% 7.723 ,0 609,7 8,6% Nuosavas kapitalas 615,3 2.308,6 1.693,3 275,2% 3.319,7 1.011,1 43,8% Akcinis kapitalas 760,0 760,0 0,0% 760,0 0,0% Rezervas 25,9 25,9 0,0% 25,9 0,0% Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) (170,6) 1.522,7 1.693,3 992,6% 2.533,8 1.011,1 66,4% Atid÷jimai ir atid÷ti mokesčiai - - Skolintas kapitalas 5.196,9 4.804,8 (392,2) -7,5% 4 .403,4 (401,4) -8,4% Ilgalaikiai kreditiniai įsipareigojimai 133,3 133,3 - (133,3) -100,0% Trumpalaikiai įsipareigojimai 5.196,9 4.671,4 (525,5) -10,1% 4.403,4 (268,0) -5,7% Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 200,0 200,0 - 133,3 (66,7) -33,3%

Trumpalaik÷s paskolos - - Įsiskolinimai tiek÷jams 4.029,7 2.865,8 (1.163,9) -28,9% 2.489,5 (376,3) -13,1%

Kiti 1.167,2 1.605,6 438,4 37,6% 1.780,5 175,0 10,9% Nuosavyb ÷ iš viso: 5.812,2 7.113,3 1.301,1 22,4% 7.723,0 609 ,7 8,6%

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

13 priedas

UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ ILGALAIKIS TURTAS:

Ilgalaikis turtas Įsigijimo

data Įsigijimo kaina, Lt

Likutin ÷ vert÷, Lt

Nusid÷v÷jimas, metai

Nusid÷v÷jimo suma per metus, Lt

Vienkaušis ekskavatorius SK-205 LC "Kobelco" 2006

250,0 25,0 10

22,5

Vienkaušis ekskavatorius SK-205 LC "Kobelco" 2003

155,2 15,5 10

14,0

Buldozeris DZ-42G 2003 62,3 6,2 10 5,6 Savaeig÷ betonmaiš÷ SCANIA 124C 2003

64,0 6,4 10

5,8

Autokratai MAZ 5337 KC-3575A (2 vnt.) 2005

128,0 12,8 10

11,5

Savivartis automobilis MAN 22.372 2005

38,0 3,8 10

3,4

Kompresorius PKSD 5.25 2005 59,5 6,0 6 8,9 Vibroplokšt÷ "Dynapac" 2005 25,2 2,5 3 7,6 Grunto sunaikinimo įrenginys MWX 2005

87,0 8,7 5

15,7

Grunto sunaikinimo įrenginys AH-25S 2005

87,9 8,8 5

15,8

Gruntinio vandens pažeminimo įrenginys (adatiniai filtrai) 2005

87,9 8,8 3

26,4

Orgtechnika 2005-2006 250,0 25,0 3 75,0 Kita materialus turtas 2005-2006 525,8 52,6 5 94,6 Žem÷ 1999 43,0 43,0 - Pastatas 2002 2.502,0 250,2 20 112,6 VISO: 4.365,9 475,3 419,4

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal UAB „Plung÷s lagūna“ duomenis

91

14 lentel÷

INVESTICINIO PROJEKTO ALTERNATYVOS:

I alternatyva II alternatyva Investicijos pavadinimas

Betranš÷jų technologijų pirkimas: - Valdomo gręžimo įrenginys Ditch witch JM 40 M1-2 vnt.; - Valdomo postūmio įrenginys Ditch Witch P80 Rod Pusher-2vnt.; - Atsiurbimo įrenginys Ditch Witch FX30-2vnt.; - Radaras Ditch Witch 2150Gr Subsite-2 vnt.; - Vilkikas su kranu-2 vnt.; - Priekaba-2 vnt.; - Ekskavatorius krautuvas-2 vnt. Sand÷liavimo-gamybinių patalpų (2500 m2) pirkimas

Betranš÷jų technologijų pirkimas: - Valdomo gręžimo įrenginys Ditch witch JM 40 M1-2 vnt.; - Valdomo postūmio įrenginys Ditch Witch P80 Rod Pusher-2vnt.; - Atsiurbimo įrenginys Ditch Witch FX30-2 vnt.; - Radaras Ditch Witch 2150Gr Subsite-2 vnt.; - Vilkikas su kranu-2 vnt.; - Priekaba-2 vnt.; - Ekskavatorius krautuvas-2 vnt.

Suma, Lt su PVM

11 210 000 5 210 000

Suma, Lt be PVM

9 500 000 4 415 254

PVM, Lt 1 710 000 794 746 Paskola, Lt 9 500 000 4 415 254 Palūkanų norma, proc.

9,00 9,00

Paskolos terminas

4 metai 3 metai

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s, remiantis UAB „Plung÷s lagūna“ dirbančiais ekspertais

92

15 priedas

PALŪKANŲ IR PASKOLOS MOK öJIMO GRAFIKAS I ALTERNATYVOS ATVEJU:

Data Įmoka Palūkanos Likusi paskola 2008.10.01 71250 9500000 2008.11.01 197917 69766 9302083 2008.12.01 197917 68281 9104167 2009.01.01 197917 66797 8906250 2009.02.01 197917 65313 8708333 2009.03.01 197917 63828 8510417 2009.04.01 197917 62344 8312500 2009.05.01 197917 60859 8114583 2009.06.01 197917 59375 7916667 2009.07.01 197917 57891 7718750 2009.08.01 197917 56406 7520833 2009.09.01 197917 54922 7322917 2009.10.01 197917 53438 7125000 2009.11.01 197917 51953 6927083 2009.12.01 197917 50469 6729167 2010.01.01 197917 48984 6531250 2010.02.01 197917 47500 6333333 2010.03.01 197917 46016 6135417 2010.04.01 197917 44531 5937500 2010.05.01 197917 43047 5739583 2010.06.01 197917 41563 5541667 2010.07.01 197917 40078 5343750 2010.08.01 197917 38594 5145833 2010.09.01 197917 37109 4947917 2010.10.01 197917 35625 4750000 2010.11.01 197917 34141 4552083 2010.12.01 197917 32656 4354167 2011.01.01 197917 31172 4156250 2011.02.01 197917 29688 3958333 2011.03.01 197917 28203 3760417 2011.04.01 197917 26719 3562500 2011.05.01 197917 25234 3364583 2011.06.01 197917 23750 3166667 2011.07.01 197917 22266 2968750 2011.08.01 197917 20781 2770833 2011.09.01 197917 19297 2572917 2011.10.01 197917 17813 2375000 2011.11.01 197917 16328 2177083 2011.12.01 197917 14844 1979167 2012.01.01 197917 13359 1781250 2012.02.01 197917 11875 1583333 2012.03.01 197917 10391 1385417 2012.04.01 197917 8906 1187500 2012.05.01 197917 7422 989583 2012.06.01 197917 5937 791667 2012.07.01 197917 4453 593750 2012.08.01 197917 2969 395833 2012.09.01 197917 1484 197917 2012.10.01 197917 0 0

Viso: 9500000 1745625 - Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

93

16 priedas

I ALTERNATYVOS UAB „PLUNG öS LAGUNA“ PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS

PROGNOZö 2008-2012 METŲ LAIKOTARPYJE:

2008 2009 2010 2011 2012 PARDAVIMAI 24.380,0 33.770,0 41.141,0 47.529,2 47.529,2 PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA 17.980,6 23.990,7 27.471,4 30.139,9 30.139,9 BENDRASIS PELNAS 6.399,4 9.779,3 13.669,6 17.389,3 17.389,3 VEIKLOS SĄNAUDOS 7.218,9 8.662,7 9.528,9 10.005,4 10.005,4 Pardavimų Bendrosios ir administracin÷s 7.218,9 8.662,7 9.528,9 10.005,4 10.005,4 VEIKLOS PELNAS (819,5) 1.116,6 4.140,7 7.383,9 7.38 3,9 KITA VEIKLA 5,4 5,4 5,4 5,4 5,4 Pajamos 97,8 97,8 97,8 97,8 97,8 Sąnaudos 92,3 92,3 92,3 92,3 92,3 FINANSINö IR INVESTICINö VEIKLA (295,1) (706,9) (493,1) (279,4) (70,1)

Pajamos 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 Sąnaudos 295,8 707,6 493,8 280,1 70,8 ĮPRASTINöS VEIKLOS PELNAS (1.109,2) 415,2 3.653,0 7.110,0 7. 319,3 YPATINGOJI VEIKLA PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (1.109,2) 415,2 3.653,0 7.110,0 7.319,3

PELNO MOKESTIS 443,8 1.066,5 1.097,9 GRYNASIS PELNAS (1.109,2) 415,2 3.209,1 6.043,5 6.2 21,4 DIVIDENDAI 604,3 3.110,7

GRYNASIS PELNAS PO DIVIDENDŲ IŠMOKöJIMO

(1.109,2) 415,2 3.209,1 5.439,1 3.110,7

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

94

17 priedas

I ALTERNATYVOS UAB „PLUNG öS LAGUNA“ BALANSO ATASKAITOS

PROGNOZö 2008-2012 METŲ LAIKOTARPYJE:

2008 2009 2010 2011 2012 Ilgalaikis turtas 12.193,0 11.021,4 9.902,7 8.837, 5 7.875,9 Materialus turtas 12.066,0 10.969,4 9.872,7 8.807,5 7.845,9 Nematerialus turtas 127,0 52,0 30,0 30,0 30,0 Finansinis turtas Trumpalaikis turtas 5.026,4 6.478,7 8.612,9 12.573 ,1 14.666,3 Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 1.803,5 2.128,0 3.381,5 6.250,4 6.250,4 Prekybos skolos 3.005,8 4.163,4 5.072,2 5.859,8 5.859,8 Kitas trumpalaikis turtas 130,0 143,0 157,3 173,0 173,0 Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 87,1 44,3 2,0 289,9 2.383,1 Turtas iš viso: 17.219,4 17.500,1 18.515,6 21.410,6 22.542,2 Nuosavas kapitalas 2.210,5 2.625,6 5.834,8 11.273,9 14.384,6 Akcinis kapitalas 3.000,0 3.000,0 3.000,0 4.000,0 4.000,0 Rezervas 25,9 25,9 25,9 525,9 525,9 Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) (815,4) (400,2) 2.808,9 6.748,0 9.858,7 Atid÷jimai ir atid÷ti mokesčiai Skolintas kapitalas 15.008,9 14.874,5 12.680,8 10.1 36,7 8.157,6 Ilgalaikiai kreditiniai įsipareigojimai 6.729,2 4.354,2 1.979,2 Trumpalaikiai įsipareigojimai 8.279,7 10.520,3 10.701,7 10.136,7 8.157,6

Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 2.375,0 2.375,0 2.375,0 1.979,2 Trumpalaik÷s paskolos Įsiskolinimai tiek÷jams 3.590,1 5.367,7 5.271,3 4.949,4 4.949,4

Kiti 2.314,7 2.777,6 3.055,4 3.208,1 3.208,1 Nuosavyb ÷ iš viso: 17.219,4 17.500,1 18.515,6 21.410,6 22.54 2,2

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

95

18 priedas

I ALTERNATYVOS UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ PELNINGUMO, LIKVIDUMO, FINANSŲ STRUKTŪROS, TURTO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO RODIKLI Ų

PROGNOZö 2008-2012 METŲ LAIKOTARPYJE:

Pelningumo rodikliai 2008 2009 2010 2011 2012 Bendrasis pelningumas, proc. 26,2% 29,0% 33,2% 36,6% 36,6% Grynasis pelningumas, proc. -4,5% 1,2% 7,8% 12,7% 13,1% Nuosavyb÷s grąža (ROE) -0,50 0,16 0,55 0,54 0,43 Turto grąža (ROA) -0,06 0,02 0,17 0,28 0,28 Likvidumo rodikliai Grynasis apyvartinis kapitalas -3253390 -4041549 -2088739 2436415 6508725 Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas 0,61 0,62 0,80 1,24 1,80 Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas 0,39 0,41 0,49 0,62 1,03 Finansų struktūros rodikliai Skolos koeficientas 0,87 0,85 0,68 0,47 0,36 Skolos nuosavo kapitalo koeficientas 6,79 5,67 2,17 0,90 0,57 Nuosavyb÷s multiplikatorius 7,79 6,67 3,17 1,90 1,57 Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai Parduotų prekių savikainos 1 pardavimų Lt rodiklis 0,74 0,71 0,67 0,63 0,63 Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas (dienomis) 45 45 45 45 45 Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas (dienomis) 52 60 52 45 45 Atsargų apyvartumas (dienomis) 27 23 30 48 48 Trumpalaikio turto apyvartumas 4,85 5,21 4,78 3,78 3,24 Apyvartinio kapitalo apyvartumas -7,49 -8,36 -19,70 19,51 7,30

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal 1-4 prieduose nurodytas formules

96

19 priedas

PALŪKANŲ IR PASKOLOS MOK öJIMO GRAFIKAS II ALTERNATYVOS ATVEJU:

Data Įmoka Palūkanos Likusi paskola 2008.10.01 33114 4415254 2008.11.01 122646 32195 4292608 2008.12.01 122646 31275 4169962 2009.01.01 122646 30355 4047316 2009.02.01 122646 29435 3924670 2009.03.01 122646 28515 3802024 2009.04.01 122646 27595 3679378 2009.05.01 122646 26675 3556732 2009.06.01 122646 25756 3434086 2009.07.01 122646 24836 3311441 2009.08.01 122646 23916 3188795 2009.09.01 122646 22996 3066149 2009.10.01 122646 22076 2943503 2009.11.01 122646 21156 2820857 2009.12.01 122646 20237 2698211 2010.01.01 122646 19317 2575565 2010.02.01 122646 18397 2452919 2010.03.01 122646 17477 2330273 2010.04.01 122646 16557 2207627 2010.05.01 122646 15637 2084981 2010.06.01 122646 14718 1962335 2010.07.01 122646 13798 1839689 2010.08.01 122646 12878 1717043 2010.09.01 122646 11958 1594397 2010.10.01 122646 11038 1471751 2010.11.01 122646 10118 1349105 2010.12.01 122646 9198 1226459 2011.01.01 122646 8279 1103814 2011.02.01 122646 7359 981168 2011.03.01 122646 6439 858522 2011.04.01 122646 5519 735876 2011.05.01 122646 4599 613230 2011.06.01 122646 3679 490584 2011.07.01 122646 2760 367938 2011.08.01 122646 1840 245292 2011.09.01 122646 920 122646 2011.10.01 122646 0 0

Viso: 4415254 612616 -

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

97

20 priedas

II ALTERNATYVOS UAB „PLUNG öS LAGUNA“ PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS

PROGNOZö 2008-2012 METŲ LAIKOTARPYJE:

2008 2009 2010 2011 2012 PARDAVIMAI 23.120,0 28.856,0 31.804,4 32.934,6 32.934,6 PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA 16.573,7 19.036,6 20.420,6 20.916,6 20.916,6 BENDRASIS PELNAS 6.546,3 9.819,4 11.383,8 12.018,1 12.018,1 VEIKLOS SĄNAUDOS 7.218,9 9.023,6 10.828,3 11.911,2 11.911,2 Pardavimų Bendrosios ir administracin÷s 7.218,9 9.023,6 10.828,3 11.911,2 11.911,2 VEIKLOS PELNAS (672,6) 795,8 555,5 106,9 106,9 KITA VEIKLA 5,4 5,4 5,4 5,4 5,4 Pajamos 97,8 97,8 97,8 97,8 97,8 Sąnaudos 92,3 92,3 92,3 92,3 92,3 FINANSINö IR INVESTICINö VEIKLA (182,4) (306,9) (174,4) (44,7) (3,3)

Pajamos 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 Sąnaudos 183,1 307,5 175,1 45,4 4,0 ĮPRASTINöS VEIKLOS PELNAS (849,5) 494,4 386,5 67,6 109,0 YPATINGOJI VEIKLA PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (849,5) 494,4 386,5 67,6 109,0

PELNO MOKESTIS 4,7 10,1 16,4 GRYNASIS PELNAS (849,5) 494,4 381,8 57,5 92,7 DIVIDENDAI

GRYNASIS PELNAS PO DIVIDENDŲ IŠMOKöJIMO

(849,5) 494,4 381,8 57,5 92,7

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

98

21 priedas

II ALTERNATYVOS UAB „PLUNG öS LAGUNA“ BALANSO ATASKAITOS

PROGNOZö 2008-2012 METŲ LAIKOTARPYJE:

2008 2009 2010 2011 2012 Ilgalaikis turtas 7.142,2 6.173,9 5.258,6 4.396,8 3.638,6 Materialus turtas 7.015,2 6.121,9 5.228,6 4.366,8 3.608,6 Nematerialus turtas 127,0 52,0 30,0 30,0 30,0 Finansinis turtas Trumpalaikis turtas 4.745,9 5.841,7 6.516,1 6.873, 5 7.724,4 Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 886,8 1.581,2 1.742,7 2.255,8 2.255,8 Prekybos skolos 2.850,4 3.557,6 3.921,1 4.060,4 4.060,4 Kitas trumpalaikis turtas 130,0 143,0 157,3 173,0 173,0 Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 878,7 559,9 695,0 384,2 1.235,1 Turtas iš viso: 11.888,1 12.015,6 11.774,8 11.270,3 11.363,0 Nuosavas kapitalas 2.470,1 2.964,5 3.346,3 3.403,8 3.496,5 Akcinis kapitalas 3.000,0 3.000,0 3.000,0 3.000,0 3.000,0 Rezervas 25,9 25,9 25,9 25,9 25,9 Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) (555,7) (61,3) 320,5 377,9 470,6 Atid÷jimai ir atid÷ti mokesčiai Skolintas kapitalas 9.418,0 9.051,0 8.428,4 7.866,5 7.866,5 Ilgalaikiai kreditiniai įsipareigojimai 2.698,2 1.226,5 Trumpalaikiai įsipareigojimai 6.719,8 7.824,6 8.428,4 7.866,5 7.866,5

Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 1.471,8 1.471,8 1.103,8 Trumpalaik÷s paskolos Įsiskolinimai tiek÷jams 2.933,3 3.459,5 3.852,6 4.047,3 4.047,3

Kiti 2.314,7 2.893,4 3.472,0 3.819,2 3.819,2 Nuosavyb ÷ iš viso: 11.888,1 12.015,6 11.774,8 11.270,3 11.36 3,0

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

99

22 priedas

II ALTERNATYVOS UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ PELNINGUMO, LIKVIDUMO, FINANSŲ STRUKTŪROS, TURTO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO RODIKLI Ų

PROGNOZö 2008-2012 METŲ LAIKOTARPYJE:

Pelningumo rodikliai 2008 2009 2010 2011 2012 Bendrasis pelningumas, proc. 28,3% 34,0% 35,8% 36,5% 36,5% Grynasis pelningumas, proc. -3,7% 1,7% 1,2% 0,2% 0,3% Nuosavyb÷s grąža (ROE) -0,34 0,17 0,11 0,02 0,03 Turto grąža (ROA) -0,07 0,04 0,03 0,01 0,01 Likvidumo rodikliai Grynasis apyvartinis kapitalas -1973841 -1982915 -1912295 -992997 -142087 Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas 0,71 0,75 0,77 0,87 0,98 Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas 0,57 0,54 0,57 0,59 0,70 Finansų struktūros rodikliai Skolos koeficientas 0,79 0,75 0,72 0,70 0,69 Skolos nuosavo kapitalo koeficientas 3,81 3,05 2,52 2,31 2,25 Nuosavyb÷s multiplikatorius 4,81 4,05 3,52 3,31 3,25 Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai Parduotų prekių savikainos 1 pardavimų Lt rodiklis 0,72 0,66 0,64 0,64 0,64 Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas (dienomis) 45 45 45 45 45 Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas (dienomis) 45 45 45 45 45 Atsargų apyvartumas (dienomis) 14 20 20 25 25 Trumpalaikio turto apyvartumas 4,87 4,94 4,88 4,79 4,26 Apyvartinio kapitalo apyvartumas -11,71 -14,55 -16,63 -33,17 -231,79

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s pagal 1-4 prieduose nurodytas formules

23 priedas

I ALTERNATYVOS UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ PINIG Ų SRAUTŲ ATASKAITOS FAKTINIAI RODIKLIAI UŽ 2007 METUS IR PR OGNOZö 2008-2012 METŲ LAIKOTARPYJE:

2007 (f.) 2008 2009 2010 2011 2012 I. Pagrindin ÷s veiklos pinig ų srautai I.1. Grynasis pelnas (nuostolis) 1.011,1 (1.109,2) 415,2 3.209,1 5.439,1 3.110,7 I.2. Nusid÷v÷jimo sąnaudos 517,4 625,4 1.171,7 1.118,7 1.065,2 961,6 I.3. Pirk÷jų įsiskolinimo sumaž÷jimas (padid÷jimas) (19,6) (473,6) (1.157,7) (908,8) (787,6) I.4. Atsargų sumaž÷jimas (padid÷jimas) (247,2) (823,2) (324,5) (1.253,5) (2.869,0) I.5. Kito trumpalaikio turto sumaž÷jimas (padid÷jimas) (87,8) (11,8) (13,0) (14,3) (15,7) I.6. Įsiskolinimų tiek÷jams padid÷jimas (sumaž÷jimas) (376,3) 1.100,5 1.777,6 (96,4) (321,9) I.7. Kitų įmon÷s skolų padid÷jimas (sumaž÷jimas) 175,0 534,2 462,9 277,8 152,8 I.8. Atid÷jimai Grynieji pagrindin ÷s veiklos pinig ų srautai 972,5 (157,7) 2.332,2 2.332,6 2.662,9 4.072,3 II. Investicin ÷s veiklos pinig ų srautai II.1. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas II.2. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas II.3. Ilgalaikių investicijų įsigijimas (9.500,0) II.4. Ilgalaikių investicijų perleidimas Grynieji investicin ÷s veiklos pinig ų srautai (9.500,0) III. Pinig ų srautai iš finansin ÷s veiklos III.1. Skolų bankui padid÷jimas (sumaž÷jimas) (200,0) 8.970,8 (2.375,0) (2.375,0) (2.375,0) (1.979,2) III.2. Kiti pinigų gavimai (išmok÷jimai) Grynieji finansin ÷s veiklos pinig ų srautai (200,0) 8.970,8 (2.375,0) (2.375,0) (2.375,0) (1.979,2) Grynasis pinig ų srauto padid ÷jimas (sumaž ÷jimas) 772,5 (686,9) (42,8) (42,4) 287,9 2.093,1 Pinigai laikotarpio pradžioje 1,5 774,0 87,1 44,3 2,0 289,9 Pinigai laikotarpio pabaigoje 774,0 87,1 44,3 2,0 289,9 2.383,1

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s

101

24 priedas

II ALTERNATYVOS UAB „PLUNG öS LAGŪNA“ PINIG Ų SRAUTŲ ATASKAITOS FAKTINIAI RODIKLIAI UŽ 2007 METUS IR PROGNOZö 2008-2012 METŲ LAIKOTARPYJE:

2007 (f.) 2008 2009 2010 2011 2012 I. Pagrindin ÷s veiklos pinig ų srautai I.1. Grynasis pelnas (nuostolis) 1.011,1 (849,5) 494,4 381,8 57,5 92,7 I.2. Nusid÷v÷jimo sąnaudos 517,4 591,5 968,3 915,3 861,8 758,2 I.3. Pirk÷jų įsiskolinimo sumaž÷jimas (padid÷jimas) (19,6) (318,3) (707,2) (363,5) (139,3) I.4. Atsargų sumaž÷jimas (padid÷jimas) (247,2) 93,5 (694,4) (161,6) (513,1) I.5. Kito trumpalaikio turto sumaž÷jimas (padid÷jimas) (87,8) (11,8) (13,0) (14,3) (15,7) I.6. Įsiskolinimų tiek÷jams padid÷jimas (sumaž÷jimas) (376,3) 443,8 526,1 393,1 194,6 I.7. Kitų įmon÷s skolų padid÷jimas (sumaž÷jimas) 175,0 534,2 578,7 578,7 347,2 I.8. Atid÷jimai Grynieji pagrindin ÷s veiklos pinig ų srautai 972,5 483,3 1.153,0 1.729,5 793,0 850,9 II. Investicin ÷s veiklos pinig ų srautai II.1. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas II.2. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas II.3. Ilgalaikių investicijų įsigijimas (4.415,3) II.4. Ilgalaikių investicijų perleidimas Grynieji investicin ÷s veiklos pinig ų srautai (4.415,3) III. Pinig ų srautai iš finansin ÷s veiklos III.1. Skolų bankui padid÷jimas (sumaž÷jimas) (200,0) 4.036,6 (1.471,8) (1.594,4) (1.103,8) III.2. Kiti pinigų gavimai (išmok÷jimai) Grynieji finansin ÷s veiklos pinig ų srautai (200,0) 4.036,6 (1.471,8) (1.594,4) (1.103,8) Grynasis pinig ų srauto padid ÷jimas (sumaž ÷jimas) 772,5 104,7 (318,8) 135,1 (310,8) 850,9 Pinigai laikotarpio pradžioje 1,5 774,0 878,7 559,9 695,0 384,2 Pinigai laikotarpio pabaigoje 774,0 878,7 559,9 695,0 384,2 1.235,1

Šaltinis: sudaryta darbo autor÷s