62
1

Išskirtinės kelionės. Kinija, Tibetas, Mianmaras, Nepalas (aut. Ieva Rutė)

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Ieva Rutė – keliautoja ir fotografė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Azijos studijų magistrė ir dėstytoja, VU Konfucijaus instituto lektorė, kiniškų arbatų specialistė ir kelionių vadovė po egzotiškąsias šalis. Išmaišiusi tolimiausius Azijos kampelius, kelis kartus apėjusi šventąjį Kailašo kalną, aplankiusi paslaptingąjį Baikalą ir Kamčiatkos ugnikalnius bei Pietų Amerikos Altiplano grožybes pagaliau ryžosi savo patirtis sudėti į knygą. Jau 10 metų vadovauja kelionėms po Kiniją, Tibetą, Peru, Boliviją, Etiopiją ir kitus tolimus kraštus. Moka kinų kalbą. Nuostabi, kelionių ir pažinimo dvasia persmelkta Ievos Rutės knyga įkvėps keliauti, patirti neapsakomą nuotykių skonį, įsuks į neišdildomų įspūdžių verpetą. Knygoje susipažinsite su gražiausiais maršrutais po egzotiškąsias šalis – Kiniją, Tibetą, Mianmarą, Nepalą, pasisemsite atsakingo keliavimo idėjų bei rasite vertingų patarimų, kaip keliauti savarankiškai.

Citation preview

1

2

3

Ieva Rutė

Aukso pievaVilnius / 2014

išskirti ės kelionės

Atsakingas keliavimas, gražiausi maršrutai

KinijA, TibeTAS, MiAnMArAS, nepAlAS

4

UDK 910.4(510) Ru-198

ISBN 978-609-8105-11-7

© Ieva Rutė, 2014

© Apipavidalinimas, Judita Židžiūnienė, 2014

© Leidykla „Aukso pieva“, 2014

5

6

7

Įvadas

Kas iš mūsų nemėgsta keliauti?! Dauguma dar vaikystėje svajojo-me apie paslaptingus, neištyrinėtus kraštus, kalnus ir džiungles. Negalėjome net patikėti, kad mums užaugus tas nesuvokiamai didelis pasaulis staiga pasirodys toks mažas. Vaikystėje skaityti kapitono Granto vaikų nuotykiai paslaptingoje Patagonijoje atro-dė tokie tolimi ir egzotiški, o šiandien tą pačią Patagoniją galime nesunkiai pasiekti lėktuvu. Ką ten Patagoniją, – jau ir į Antarktidą rasite kelionę! Pasaulis susitraukė, tačiau dėl to, kad nebereikia ke-liaujant laive praleisti savaičių, mėnesių ar metų, jis netapo mažiau įdomus. Mes vis dar taip pat veržiamės užkariauti tolimus ir nepa-žįstamus kraštus, tačiau vis dažniau nusiviliame neradę to, apie ką skaitėme knygose ar svajojome.

Ši knyga skirta keliautojui, norinčiam, kad kiekviena jo kelionė būtų nuostabi ir išskirtinė. Neapsigaukite, Jūsų rankose – ne kelio-nių vadovas; tai veikiau kelionių patarėjas, padėsiantis išsirinkti, susikurti ir įgyvendinti nuostabiausią gyvenimo kelionę. Nesvar-bu, kad pavadinime paminėtos tik keturios šalys, – o ir apie jas parašyta nepakankamai. Ši knyga – veikiau katalizatorius, saldai-niukas, kurio paragavus norėsis dar ir dar – ieškoti, skaityti, kurti ir keliauti.

8

Gyvenimą nuspalvinančios kelionės daug keliaujantiems kartais ima netekti žavesio. Žmonės ypač dažnai nusivilia organizuotomis grupinėmis kelionėmis. Pasinėrę į vartotojiško pasaulio kasdieny-bę kartais kelionę imame rinktis, keldami mažesnius reikalavimus nei dešrai parduotuvėje, pamiršdami, kad toli gražu ne kaina le-mia, ar kelionė bus gera. Vaikydamiesi nuolaidų, nebesuprantame, kad kokybė negali būti pigi. Gerą kelionę paruošti reikalingas spe-cialistų įdirbis, patikimi partneriai, profesionalus kelionės vadovas ir, svarbiausia, žingeidūs ir geranoriški keliautojai. Juk didžioji ke-lionės sėkmės dalis priklauso nuo mūsų pačių!

Šios knygos tikslas ir yra parodyti, kaip pastaraisiais dešimtme-čiais paplitusios kelionės keičia mus supantį pasaulį, kaip jos keičia mus ir kaip keliauti, kad patirtume vien tik geras emocijas.

Pirmoje knygos dalyje apžvelgsiu atsakingo keliavimo idėjas, vis labiau plintančias pasaulyje kartu su sveiko gyvenimo ir ekolo-ginių idėjų sklaida.

Antroje dalyje patarsiu, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis kelionei. Čia patarimų ras ir mėgstantys keliauti savarankiškai, ir tie, kurie kelionės organizavimo rūpesčius mieliau perleis kitiems.

Trečioje knygos dalyje aptarsiu keturias kelionių kryptis: į Ki-niją, Tibetą, Mianmarą ir Nepalą. Paminėsiu, kaip reikėtų planuo-ti keliones į šias šalis, ką įdomaus jose aplankyti, ir pasiūlysiu po vieną pavyzdinį maršrutą. Dalis apie Nepalą bus kiek kitokia. Šis kraštas labai mėgstamas mūsų keliautojų, todėl nutariau šią kny-gos dalį skirti kelionėms su vaikais, nes, mano nuomone, Nepalas idealiai tinka kelionėms su mažaisiais, o informacijos apie tokias keliones beveik nėra.

Knygoje nesiekiau aprašyti visko; tai ir nėra įmanoma. Jeigu bus lemta, gal ateityje išleisiu knygas, skirtas atskiroms šalims. Kol kas tai – mano pirmasis kuklus bandymas padėti keliautojams tin-kamai pasiruošti kelionei ir patirti nuostabiausius savo gyvenime įspūdžius.

9

12

13

P i r m a da l i s

Atsakingas keliavimas

36

Kitas pakrantėje aplankytas kaimelis mūsų nepasitiko. Gido ve-dami nuėjome į kaimą, kuris pasirodė keistai ištuštėjęs. Paėję giliau išgirdome verksmus ir aimanas. Kaimas apraudojo anapilin iškelia-vusią senolę, vieną iš tatuiruotųjų moteriškių, kurių šiame kaime beliko vos kelios. Mes suvokėme, kad jaunų moterų tatuiruotais veidais nematėme. Pasirodo, valdžia uždraudė tatuiruoti mergaites, todėl liko tik tos, kurias ištatuiravo vaikystėje. Taip išeina moterys tatuiruotais veidais; išmirus joms, graudu ir pagalvoti, bet vargu ar kokie turistai iki čia beatplauks. Juk nesugaiši 6 valandų brangaus kelionės laiko vien tam, kad aplankytum kaimo, kuriame kadaise gyveno moterys tatuiruotais veidais, mokyklą. Taip ta menka gali-mybė padėti savo kaimo vaikams gauti nors minimalų išsilavinimą pamažu dingsta – kaip nutolstanti turistų valtis...

Čilė: San Pedro de Atakama – kultūrinis šokas nuo civilizacijos

Mūsų kelionė per Peru, Boliviją ir Čilę ritosi į pabaigą. Jau be-veik savaitę keliavome nenusakomo grožio Bolivijos Altiplano plynėmis, kol atvykome prie Bolivijos ir Čilės pasienyje stūksan-čio Likankaburo ugnikalnio. Nepaprasto grožio, taisyklingos ugni-

kalniams būdingos piramidės formos užgesęs milžinas žvelgė į mus iš už nenusakomos spalvos Žaliosios lagūnos. Įstabus grožis ir didybė vainikavo pažintį su Bolivijos Altiplano plokščiakalnio stebuklais – flamingais išmargin-tomis lagūnomis, tarsi iš Salvado-ro Dali paveikslų nužengusiais kalnais ir vėjo bei erozijos sukur-tomis gamtos skulptūromis.Flamingai

37

Flamingų mėgiamos Bolivijos aukštikalnių lagūnos, prisotintos boro ir kalcionuotos sodos. Žmonėms jos nuodingos, ypač Žalioji lagūna, už kurios stūkso gražuolis Likankaburas

60

61

a n t r a da l i s

Kokia kelionė yra tobula?

62

63

Kas verčia mus pakilti nuo minkštos sofos ir leistis į netikėtumų kupiną nuotykį, kai moderniosios televizijos galimybės leidžia ap-lankyti visą pasaulį neišvykstant iš namų?

Atsakyti būtų galima puikiai žinoma lietuviška patarle: „Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Naujosios televizijos technologijos leidžia taip tikroviškai pamatyti egzotiškų džiunglių plėšrūną, kad instinktyviai krūpteli, o išvydęs gardžiausius patie-kalus kurios nors Azijos valstybės gatvės šurmulyje nejučia nuryji seilę. Tačiau mums to negana, toks spalvoto ir gražaus tolimo kraš-to vaizdas tik dar labiau sudirgina vaizduotę, ir mes užsimerkę jau matome save, žygiuojantį džiunglėmis ar kopiantį į nepaprasto gro-žio kalną, o gal tiesiog ramiai besiilsintį su knyga rankoje ošiančio vandenyno pakrantėje. Kasdienybės rutinoje paskendę svajojame apie akimirką, kai už nugaros užvėrę duris viską galėsime pamiršti. Tačiau svajonių negana − toks jau tas žmogus, viską nori patirti savo kailiu: paliesti, užuosti, paragauti. Būtent tas neišsenkantis troški-mas patirti šviežių emocijų ir sukelia mums kelionių alkį.

Kas tą alkį gali patenkinti? Štai čia vieno atsakymo tikrai ne-rasime. Vieni mėgsta prabangą ir blizgančių viešbučių teikiamus malonumus, kiti pasirengę miegoti kad ir po medžiu vien tam, kad išvystų kokį retą gyvūną ar pajustų tolimų kalnų ramybę. Ir, žino-

Kodėl žmonės keliauja? Kas yra kelionė?

112

113

T r e č i A dA l i s

Kinija

114 Plaukimas Li upe. Guilinas

115

Kinija yra viena didžiausių pasaulio valstybių ne tik savo gyven-tojų skaičiumi, bet ir teritorija, nusileidžianti tik JAV ir Kanadai. Geografinė įvairovė Kinijoje stulbina. Čia yra didžiausias aukščių skirtumas pasaulyje: pasienyje su Nepalu rasime ir aukščiausią pa-saulio viršukalnę – Everestą (tibetiečių vadinamą Džomolungma), ir vieną iš penkių žemiausių vietų pasaulyje – sūrų Aydingo ežerą, esantį 154 m žemiau jūros lygio. Žiemos temperatūros skirtumas irgi nustebina – tą pačią dieną šiaurėje esančiame Harbine gali būti -40, o Kinijos Havajais vadinamoje Hainanio saloje +20 laips-nių Celsijaus. Kinijoje gyvena daugiau nei 55 tautinės mažumos, pasižyminčios skirtinga kultūra, papročiais ir apranga. Todėl į Ki-niją galima keliauti daugybę kartų, ir kiekvieną kartą kelionė bus visiškai kitokia. Taigi į ką atkreipti dėmesį keliaujant po Kiniją?

Kokios trukmės ir apimties kelionę rinktis?

Pirmiausiai atsižvelkite į savo galimybes ir pamirškite mintį vienos kelionės metu apžiūrėti visas garsiausias Kinijos įžymybes. Kinija tiesiog per didelė, kad viena kelionė sutalpintų viską, ką ji galėtų pasiūlyti. Mano patarimas būtų keliauti po 2–3 savaites ir nemėginti vienos kelionės metu aplankyti tiek Kiniją, tiek Tibetą.

Kinija

116

Būtent dėl kultūrinių skirtumų ir sunkiai aprėpiamų teritorijų iš-skyriau Tibetą į atskirą skyrių. Planuodami kelionę apsispręskite, kas jus labiausiai domina: senosios civilizacijos palikimas ar gam-tos stebuk lai, o gal modernūs Kinijos miestai, ir maršrutą susidė-liokite taip, kad jis geriausiai atitiktų jūsų poreikius. Pagalvokite, ar verta daug laiko sugaišti didžiausiuose miestuose, kurie dažnai tampa vietinio ar tarptautinio tranzito stotelėmis, − Pekine, Šan-chajuje, Guangdžou ar Honkonge. Gal vykdami verslo reikalais ar skrisdami iš Europos į Pietryčių Azijos ir Okeanijos valstybes

Didžioji kinų siena

117

sustosite viename iš šių miestų ir galėsite juos apžiūrėti belauk-dami kito skrydžio ar verslo susitikimo. Dėliodamiesi maršrutą atkreipkite dėmesį į atstumus tarp numatomų aplankyti vietovių. Tai gali būti ir ne taip svarbu, jeigu planuojate šalies viduje daug skraidyti, tačiau jeigu planuojate daugiau keliauti traukiniais, ką labai rekomenduočiau, būtina atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko trau-kinys važiuoja iš vienos vietovės į kitą. Planuodami maršrutą, lan-komus miestus verkite tarsi perliukus ant šilkinės geležinkelio gi-jos, – kelionės traukiniu ar autobusu bus trumpesnės ir patogesnės. Iš galutinio taško galėsite išskristi namo ar vidiniu reisu atskristi į išvykimo vietą.

Kada keliauti?

Kadangi šalies teritorija labai didelė, po Kiniją galima keliauti išti-sus metus. Jeigu norite pamatyti garsiausius Kinijos miestus − Peki-ną, Sianą (Xian), Šanchajų, Sudžou (Suzhou), Hangdžou (Hangzhou) ir kitus, geriausias laikas kelionei yra balandžio, gegužės, ar spalio mėnesiai. Oras tuo metu būna palankiausias, mažai lyja ir keliauti būna pakankamai patogu ir šilta. Sudžou sodai gražiausi pavasarį, kai viskas skęsta žieduose, ir nors kartais pavasaris vėluoja, tačiau balandį gėlės soduose ir parkuose dažniausiai jau žydi. Jeigu į Kini-ją ruošiatės keliauti vasarą, turėkite omenyje, kad didžiojoje Kinijos dalyje bus gana karšta, o daugelyje vietų dar ir labai drėgna. Vaka-rinėje Kinijos dalyje – Tibeto Činghajaus plynaukštės prieigose − bir želį prasideda lietingasis periodas, todėl kalnuose dažnai pasi-taiko nuošliaužų, apsunkinančių susisiekimą. Lietūs vasarą dažnai užlieja ir pietinę Kinijos dalį, esančią subtropinio klimato ruože, todėl čia vis pasitaiko potvynių ir lėktuvų skrydžiams trukdančių liūčių. Žiemą šiaurės Kinijoje labai vėjuota ir sausa, todėl iš šiau-rės vakaruose esančios Gobio dykumos atpučiamas smėlis sukelia

132

nepriimti. Patarčiau prieš užsisakant viešbutį būtinai pasidomėti kitų keliautojų atsiliepimais.

Vietovės, kurias tikrai verta aplankyti

Kinija didelė – visko išvardyti neįmanoma, todėl praleisiu vi-siems žinomus ir į kiekvieną standartinį maršrutą įtrauktus objek-tus. Paminėsiu tik keletą man pačiai labiausiai įstrigusių Kinijos vietovių, kurias galima nesudėtingai pasiekti, o pamatyti ten tikrai yra ką.

Datongas. Maždaug po 6 valandų kelionės traukiniu iš Pekino atsidursite sparčiai besiplečiančiame mieste. Kadaise tai buvo vie-nos iš Šiaurės Kinijoje gyvavusių karalysčių sostinė, kurios visiškai sunaikintas senamiestis jau baigiamas atstatyti. Kaip ir daugelyje kitų Kinijos vietų, kur sugriovus istorinius statinius buvo naujai pastatytas senamiestis, autentikos ieškoti nereikia. Autentiška Da-tonge tik Devynių drakonų siena, vargu ar verta kainos, sumokė-tos už jos pamatymą. Didieji Datongo stebuklai slypi už miesto. Čia teks arba rinktis organizuotą turistinį turą, arba samdytis au-tomobilį, kuris nuveš jus apžiūrėti aplink Datongą slypinčių kul-tūros paminklų. Pirmiausiai aplankykite nepaprasto grožio Jun­gango (Yungang) grotas, laikomas budistinės skulptūros Kinijoje pradžia. Deja, grotas ir skulptūras negrįžtamai ardo rūgštis, atsi-randanti dėl netoliese esančių anglies kasyklų skleidžiamų dulkių ir lietaus sąjungos. Aplankykite grotas, kol dar yra ką lankyti, nes prieš rūgštį bejėgis ir UNESCO paveldo statusas. Skulptūros, pra-dėtos kurti 3–4 mūsų eros amžiuje, byloja apie sudėtingą Kinijos budizmo istoriją. Atvykę čia su kiniškojo budizmo specialistu ga-lėsite Budų veiduose išskaityti kadaise čia valdžiusių valdovų bei jų sugulovių pamaldumo liudijimus.

133

Jungango grotos

134

Ant uolų kabantis vienuolynas

Budos skulptūros Datonge

135

Kitas Kinijos kultūros stebuklas glūdi Hengšano (Hengshan) kal-nų uolose. Nepamatyti daugiau nei 1500 metų uolose kabančio vie­nuolyno Siuankong Si (Xuankong Si) būtų neatleistina. Legendos pasakoja, kad uolos papėdėje tekanti dabar užtvenkta upė kadaise keldavusi daug rūpesčių jos pakrantėse įsikūrusiems kaimams, to-dėl valdovas nusprendė vienuolyną įkurdinti uolose. Tačiau meis-trai niekaip negalėjo sumąstyti, kaip tą vienuolyną pakabinti verti-kalioje uoloje, kol pagrindinis meistras neišvydo nuo stogo ant šilko gijos besileidžiančio voro. Jau kitą dieną virvėmis prisirišę meistrai lyg vorai leidosi žemyn, ir po ilgo sunkaus darbo vienuolynas paga-liau buvo pastatytas. Jame buvo įkurdinti ne tik Budos, bet ir senųjų Kinijos religijų daoizmo ir konfucianizmo atstovų Laodzi ir Konfu-cijaus atvaizdai. Meistrų būta tikrai neprastų, nes šis senosios inži-nerijos ir architektūros stebuklas išliko iki pat mūsų dienų.

Trečiasis senovės statytojų meistriškumo įrodymas − daugiau nei 900 metų stovinti Fogongo vie­nuolyno medinė pagoda. Yingsiano miestelyje, kur kadaise karaliavo Liao dinastijos valdovai, stūksan-ti medinė pagoda, statyta be vinių, išliko nuo XI amžiaus; teigiama, jog tai − vienas seniausių medinių sta-tinių pasaulyje. Kai pirmą kartą ten lankiausi, dar buvo leidžiama už-lipti iki jos viršaus, dabar tegalima tik iš tolo pažvelgti į ši nepaprastą architektūros kūrinį. Viduje esanti Budos skulptūra išsiskiria kinams nebūdingais veido bruožais. Sako-ma, kad skulptūra panaši į tuo metu šiaurės Kiniją valdžiusių klajoklių genčių valdovą.

138

miestelį. Apsilankę čia tikrai nepasigailėsite, juolab kad tiek pas-tatai, tiek čia gyvenantys žmonės dvelkia senove ir ta tik filmuose matyta Kinija, kurios moderniuose miestuose nė su žiburiu nerasi.

Lotoso kalnai. Turbūt esate matę nuotraukų iš „pavojingiausių kalnų Žemėje“, kuriose − kraują stingdančios bedugnės ir ant skar-džio pritvirtintos vos kelios palaikės lentelės, kur laiptai beveik statmenai kyla aukštyn, o vietoje turėklų – grandinės. Taip, tai tie patys Huašano (Huashan) kalnai, kuriuos aš kadaise gražiai lietu-viškai pavadinau Lotoso kalnais pagal pagrindinės jų viršukalnės vardą Lianhua – Lotosas. Tokį pavadinimą jie gavo dėl panašumo į besiskleidžiantį lotoso žiedo pumpurą. Nepaprasto grožio kalnai dunkso visiškai netoli senosios Kinijos sostinės Siano. Naujais greit-keliais Huayino miestelį iš Siano pasieksite vos per 1,5 valandos, pakeliui dar galite sustoti apžiūrėti garsiosios terakotinės armijos.

Lotoso kalnus Kinijos imperatoriai garbino daugiau nei 2000 metų. Apie tai byloja Huayino miestelyje išlikusi Xiyue (Siyue) šventykla, atkartojanti Pekino imperatorių rūmų išplanavimą. Išo-rine ir vidine sienomis apsaugoti pagrindiniai šventyklos pastatai ir laikinasis čia atvykstančio imperatoriaus būstas skaičiuoja ne vieną šimtą metų. Šventykla daugybę kartų buvo perstatyta; iki mūsų dienų išlikę pastatai mena Mingų ir Čingų dinastijas, akme-niniai vartai skaičiuoja daugiau nei 500 metų, o medinės konstrukci-jos − daugiau nei 300 metų. Skirtingai nei Pekino imperatorių rūmai, šventykla kol kas nesugadinta restauracijos. Pamažu čia sugrįžtan-tys daoistų šventikai vėl pripildo orą smilkalų aromatų ir mielai pasakoja Lotoso kalnus gaubiančias legendas. Iš lėto žingsniuojant šventyklą supančia siena galima ramiai apžiūrėti vaiduokliškai at-rodantį seną sodą ir prie pat sienos verdantį kaimo gyvenimą. Pri-klausomai nuo metų laiko galėsite stebėti sėją arba pjūtį, o iš šalia įsikūrusios mokyklos aidės vaikučių klegesys, kurie, kaip ir prieš šimtus metų, choru kartos naują pamoką.

139

140

Lotoso arba Huašano kalnai

141

174

Vasaros rezidencija

Imperatoriaus vasaros rūmai

175

Yuanmingo rūmų liekanos

Patarimų, ką aplankyti Pekine, rasite daugybę, todėl nenoriu plėstis. Be visiems žinomų į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą įtrauktų Imperatoriaus žiemos ir vasaros rūmų, būtinai rekomen-duočiau aplankyti keletą parkų. Bene didžiausias parkas driekiasi taip pat UNESCO saugomos Dangaus šventyklos teritorijoje. Pa-sistenkite čia apsilankyti savaitgalį – pamatysite būrius pensinin-kų ir kitų pekiniečių, smagiai leidžiančių laiką kartu. Vieni pliekia kortomis, kiti mankštinasi šokdami su vėduoklėmis, treti dainuoja patriotines dainas ar repetuoja Pekino operos ištraukas. Labai sma-gu čia prisėsti po šimtamečiu įspūdingo storio kiparisu ar kadagiu ir tiesiog stebėti Pekino žmonių laisvalaikio pramogas. Jeigu no-rite aplankyti atokesnius ir mažiau užsieniečių turistų mačiusius parkus, pasivaikščiokite senuosiuose vasaros rūmuose Yuanming Yuan. Šie europinio stiliaus rūmai kadaise garsėjo prabanga: buvo išpuošti barokinėmis marmuro skulptūromis ir apsupti nuostabių sodų labirintais. Tačiau II-ojo Opijaus karo metu rūmus nusiaubė ir

194

195

K e t v i r ta da l i s

Tibetas

196

197

Tibetas

Tibetas daugeliui atrodo itin tolimas ir egzotiškas kraštas. Taip ir yra, tačiau nukeliauti ten nėra taip neįmanoma, kaip gali pasi-rodyti. Tibeto kultūrinės sklaidos teritorija gerokai platesnė nei Tibeto autonominis regionas (TAR): dar bent keturiose provinci-jose − Činghajaus (Qinghai), Gansu, Sičuano (Sichuan) ir Junanio (Yunnan) − rasite išsibarsčiusias tibetiečių autonomines prefektū-ras. Griežti leidimai reikalingi dažniausiai tik keliaujant į TAR, o į kitas tibetiečių gyvenamas teritorijas dažniausiai galėsite laisvai įvažiuoti turėdami vien tik Kinijos vizą. Jeigu norite vizualiai apy-tikriai įsivaizduoti tibetiečių kultūros sklaidos teritoriją, pasiimkite fizinį Kinijos žemėlapį ir pažvelkite į vakarinę jo dalį. Ten plyti di-džiulė Tibeto Činghajaus plynaukštė (Tibet – Qinghai), su ja maž-daug ir sutampa tibetiečių kultūrinės apimties sritys. Tibetiečiai visada buvo kalniečiai, tas akivaizdžiai matyti keliaujant plokšti-kalnės prieigose: žemesnėse teritorijose tibetiečių sutiksite mažai. Žemumose gyvena kinai hanai, kinai musulmonai (huizu), mongo-lai, uigūrai ir kitų tautinių mažumų atstovai. Kylant vis aukščiau, maždaug nuo 2000 m, prasideda tibetiečių gyvenamos teritorijos. Tai matosi besikeičiant kraštovaizdžiui: smarkiai sumažėja medžių, jie tampa žemesni, atsiranda palaidos jakų ir avių kaimenės, pasi-rodo tradiciniai tibetietiški namai, ima boluoti baltos stupos, aukš-

204

Tolumoje dunkso Kailašo kalnas

Ant stataus šlaito įsikūręs Tibeto vienuolynas

205

rove. Trys didžiosios Azijos upės Mekongas, Jangdzė ir Salvinas teka lygiagrečiai, atskirtos aukštų kalnų grandinių. Jos suformuoja nepaprasto grožio slėnius, kuriais kadaise Ju-nanio pietuose auginama arbata pasiekdavo Tibeto prekyvietes, o kartais nukeliaudavo ir iki pat Indijos ar Nepalo. Tai garsiųjų arbatos karavanų, lėmusių ne vienos kartos gyvenimą ir palikusių atgarsių vietinėse liaudies dainose, takų apraizgytos žemės. Keliautojams tekdavo su visu savo karavanu – arkliais ir mulais – kel-tis per kunkuliuojančias kalnų upes ir įveikti pavojingas perėjas palei šventąjį Kava Karpo (Khawa Karpo) kalną.

Toliau į šiaurės rytus driekiasi jau skyriuje apie Kiniją aptartos Gyaltango (Šangrilos) val-dos, priklausančios Tibeto Khamo regionui. Šio regiono gyventojai iki pat mūsų dienų garsėja savo puošniais apdarais, prabangiais turkio ir koralo papuošalais bei karštakošiš-ku būdu. Sakoma, jeigu susitikus dviem khampom (taip vadinami vietiniai gyventojai) vienas iš jų išsitraukia peilį, − o jų su savimi nešiojami peiliai yra įspūdingo dydžio ir aštrumo, − tai gyvas liks tik vienas iš jų.

Tsampa – vienas populiariausių tibetiečių valgių

Mani akmenys, ant kurių iškirstos mantros

270

271

P e n K ta da l i s

Mianmaras (Birma)

272

273

Mianmaras yra viena tų šalių, kuriose keliauti tikrai gera. Žmo-nės čia labai draugiški, visuomet nusišypsos, pagavę keliautojo žvilgsnį. Kartu tai šalis, leidžianti pasijausti taip, tarsi keliautum laiku. Čia gyvenimas, rodos, sustojo prieš 100 metų, ir nuo to laiko niekas nesikeičia, tik vis labiau juodom dėmėm apsineša pastatai ir vis labiau rūdija prieštvaniniai automobiliai. Keliaudamas čia gali pasijusti kaip 60-ųjų ar 70-ųjų Japonijoje − tokiais autobusais čia vežioja turistus. Niekas nesivargina net vairo į kitą pusę perkėli-nėti. Šalį ilgą laiką krėtė įvairūs vidiniai konfliktai, valdžią savo gniaužtuose laikė karinė chunta, todėl šalis buvo izoliuota nuo pasaulio. Didžiųjų valstybių diplomatinės tarnybos nerekomen-duodavo savo piliečiams vykti į Mianmarą, buvo taikomos įvai-rios ekonominės sankcijos, draudžiančios bankinius pervedimus į Mianmarą iš Vakarų pasaulio šalių. Visa tai leido valstybei išlikti nesugadintai turizmo, tačiau nežinia ar ilgam. Prieš keletą metų panaikinus ekonominius apribojimus turistai masiškai plūstelėjo į Mianmarą, iki palubių užkeldami viešbučių ir turistinių paslaugų kainas. Nuvažiuokite į Mianmarą prieš tai, kai jis virs dar vienu Tai-landu. Tai, kaip greitai keičiasi gyvenimas Mianmare, puikiai ilius-truoja valiutų rinka – dar neseniai juodojoje rinkoje galėjai išsikeisti dolerių dvigubai geresniu kursu nei banke, o dabar juodoji rinka

Mianmaras (Birma)

310

Mergaitė pasipuošusi veidą tanaka medžio dulkė-mis. Taip mianmarietės moterys saugo veido odą nuo kaitrios saulės spindulių

Iškilmingos šventės metu išpuošti vaikai vedami į budistų vienuolyną. Mergaitės pašventinamos, o berniukai paliekami vienuolyne savaitei ar visam

mėnesiui

Mandalajaus šventykloje, kur ant marmurinių plokščių surašytas Pali kanonas, moteris su dukrele parduoda lotoso žiedus aukojimui

311

tiltu per Taung Taman ežerą, suręstu 1782 m. iš tikmedžio. 1,2 km ilgumo tiltas stovi ant 1700 didžiulių tikmedžio polių. Ežero pa-krantėse vietiniai mėgsta leisti laisvalaikį, todėl aplinkui po didžiu-liais medžiais pridygę daugybė arbatinių.

Jeigu Mandalajaus jums dar negana, nuvykite į Sagaino kalvas. Tai piligriminė vieta 21 km į pietryčius nuo Mandalajaus, ant Aje-jarvadžio upės kranto. Kalvos apstatytos daugybe stupų, pagodų ir vienuolynų − čia mėgstama budistų meditacijų vieta.

Baganas. Iš Mandalajaus į Baganą galite atplaukti laivu ar at-skristi lėktuvu. Čia verta praleisti mažiausiai dvi, o geriau tris die-nas beklaidžiojant tūkstančiais stupų nuklotose Bagano apylinkėse. Jų tiek daug, kad visų aprašyti neįmanoma. Nepraleiskite Švezi­gono (Swezigon) pagodos, kuri buvo vėlyvųjų Mianmaro stupų pro totipas. Vėliau apsilankykite Ananda šventykloje, architektū-

Bagano šventyklų komplekso panorama

316

317

Š e Š ta da l i s

Nepalas

318

319

Ant Himalajų šlaito įsikūrusi valstybė yra viena patraukliausių ir tinkamiausių savarankiškam keliavimui, ypač jeigu kišenių ne-plėšo pinigai. Jeigu plėšo, čia irgi bus ką veikti. Nepale gausu pa-kankamai prabangių lodžijų, kuriose galima puikiai pasislėpti nuo viso pasaulio. Tai, kad Nepalas vis dar nėra labai brangus, o žmo-nės čia itin draugiški ir paslaugūs, padaro jį labai patrauklų kelio-nėms su vaikais. Taigi knygos skyrius apie kelionę po Nepalą bus kiek neįprastas – jame pamėginau sudėlioti maršrutą, kurį įveiktų visa šeima. Ne paslaptis, kad tėveliams keliaujant vaikai nebūna labai patenkinti. Mažiesiems irgi norisi kelionių ir nuotykių, o kas geriau galėtų šį norą išpildyti nei kelionė kartu su tėvais į Nepalą! Vaikų amžius gali būti kuo įvairiausias: kūdikiai, keliaujantys ne-šyklėse, būna pakankamai ramūs ir laimingi, šliaužiotojams gali būti kiek sunkiau, nes jiems dar per sunku kopti laiptais, o nešami jie irgi ilgai neištveria. Be to, tokie į burną deda viską, ką randa, o Nepalo takeliuose nežinia ką rasi, ir nežinia, kaip mažylio pilve-lis tai suvirškins. Savarankiškai žingsniuojantiems vaikams tokia kelionė paprastai labai patinka, tik reikia pasirūpinti papildomu nešiku, kuris galėtų nuvargusį mažylį užnešti į nakvynės vietą. O paaugliams tai bus nuostabiausias nuotykis! Taigi, jeigu iki šiol gal-vojote, kad reikia palaukti, kol vaikai užaugs, kad galėtumėte visi

Nepalas: keliaujame su šeima

334

tyliai, todėl paukščiai nesibaido ir prisi-leidžia pakankamai arti, gana patogiai ir ramiai galima fotografuoti. O dram-bliai Nepale veisiami tam, kad padėtų nepaliečiams saugoti džiunglių draus-tinio teritoriją. Dramblys tinkamiausias gyvūnas, nes gali saugiai ir pakankamai

greitai judėti džiunglių sąžalynuose. Dramblių veislynas vaikams neabejotinai patiks, ypač jeigu pasiseks pamatyti mielus mažylius drambliukus. Prieš keletą metų Čitvano veislynas buvo vienintelis pasaulyje, kuriame sėkmingai augo drambliukai dvynukai.

Grįždami atgal sustokite apžiūrėti Tharu etninės grupės kaimų. Šie žmonės prisitaikę gyventi džiunglėse, pamatyti jų tradicinį gy-venimą bus įdomu visai šeimai. Pasiplaukiojimas užims pusdienį, pavakarę galite skirti pasijodinėjimui džiunglių milžinais – dram-bliais. Linguodami ant jų nugarų toliau grožėsitės vakarėjančiomis džiunglėmis. Saulėlydis, stebėtas nuo dramblio nugaros, įsimins visam gyvenimui.

Jeigu nuspręsite gamtai skirti dar vieną dieną, pasirinkite dar vieną iškylą kanojomis, juk būtent šios tylios kelionės leidžia pa-matyti daugiausia laukinės gamtos. Gal jums pasiseks ir išvysite ne

tik paukščius ir krokodilus, bet ir retuosius Gangos delfinus. Galite išsinuomoti dviračius ir aplankyti aplinkinius kaimelius ar pasirinkti dar vieną safarį. Visko aprašyti tik-rai neįmanoma, tačiau pačią sma-giausią atrakciją – vakarinį dram-blių maudymą pasilikite kelionės pabaigai. Ši pramoga jūsų vaikams paliks didžiausią įspūdį.

Plaukimas kanojomis Čitvano parke

335

Žygiai kalnais. Nepale su vaikais galite rinktis gausybę ilgesnių ar trumpesnių kalnų žygių. Nebijokite išeiti į ilgesnį − vaikai turi išties neįsivaizduojamai daug energijos, ir vakarais mes galime būti labiau pavargę nei jie. Vieni gražiausių žygių organizuojami prie Pokaros, Anapurnos regione. Čia siūloma daug skirtingos trukmės ir sudėtingumo maršrutų; nemanau, kad verta juos visus vardyti. Internete tikrai rasite gausybę pasiūlymų. Aš pati su savo 13 ir 14 metų paaugliais ėjau Ghorepani Poon Hill taku, kuris mums vi-siems labai patiko. Ir nors kai kur lipti nebuvo lengva, ypač pakyrė-davo aukštyn besiraitantys akmeniniai laiptai, tačiau saulėtekis ant Poon Hill kalno išties atėmė žadą. Iš čia atsiveria vieni gražiausių

Kelionė drambliais – viena įspūdingiausių pramogų Čitvano parke

336

337

Anapurnos regionas, Ghorepani Poon Hill peizažas

338

Anapurnos regionas

339

Anapurnos regionas

340

vaizdų į visą Anapurnos žiedą. Keliaudami per kalnų kaimelius neišvengiamai susitiksite vietinių vaikų, kurie mielai pažais su jū-siškiais.

Nepalo šventės ir festivaliai. Nepale gausu švenčių; pasido-mėkite, gal jūsų planuojamos kelionės metu vyks kokia nors ne-palietiška šventė. Labai smagu stebėti jas, nepaprastai linksmas ir spalvingas. Viena didžiausių Nepale – Indra Yatra – kilnojamoji rudens šventė, kai gyvoji deivė Kumari (mergytė, kuri laikoma deivės įsikūnijimu, kol praliejamas pirmasis jos kraujas) specia-liu išpuoštu vežimu išvyksta į Katmandu. Ją lydi dar du vežimai, kuriuose sėdi kiti vaikai, irgi laikomi dievybėmis. Vien neįtikėtina deivės Kumari istorija turėtų sudominti jūsų vaikus, o galimybė sudalyvauti jos šventėje paliktų nepaprastą įspūdį. Nepale įdomios ne tik egzotiškos hinduistų ir budistų šventės, net mums įprastos Kalėdos vietinių Nepalo krikščionių yra švenčiamos visiškai kitaip nei Lietuvoje.

Šeimos nuotykiai Nepale

Trukmė. 2−3 savaitės, galima ir ilgiau, jeigu jūs ir jūsų vaikai galite sau leisti.

Kada keliauti. Spalio–balandžio mėnesiais.Kur skristi. Keliaudami su šeima neišvengiamai turėsite atskris-

ti į Katmandu. Tai bus jūsų atvykimo ir išvykimo taškas.Transportas. Vidinėms kelionėms patarčiau rinktis autobusus.

Jeigu į Pokarą kai kurie kelionių organizatoriai vis dar siūlo skris-ti, tai aš būčiau atsargesnė, juolab kad kelionę galima susiplanuoti taip, kad pervažiavimai nebūtų labai ilgi ir varginantys.

Kalba. Nepalas ideali vieta keliautojams, čia beveik visi kalba an-gliškai. Be abejo, nuošalesniuose kaimeliuose vargu ar sutiksite daug angliškai kalbančių, tačiau jūsų gidas ar nešikai mielai pavertėjaus.

341

Boudha stupa Katmandu

348

349

Prieš išvykdami į žygį, Pokaroje praleiskite bent kelias dienas. Susitikite su būsimaisiais jūsų kelionių gidais ir nešikais, pasikal-bėkite su jais, pasiklausinėkite, kokių nuotykių yra patyrę keliau-dami su vakariečių šeimomis. Taip iš anksto pamatysite, kiek jūsų būsimosios kelionės vadovai ir pagalbininkai yra patyrę ir gerano-riški. Jeigu pastarieji jums pasirodys nepatikimi, mėginkite susiras-ti kitus.

Pokaroje galėsite ramiai pasiruošti kalnams ir nusipirkti visko, ko dar trūks. Čia smagu įsigyti šiltų vilnonių megztinių, linksmų vilnonių kepurių ir šiltų kojinių ramiam miegui šaltame arbatos namelyje. Parduotuvėlėse galite nusipirkti minkščiausio kašmy-ro šalį, jako vilnos apklotą ir dar daug visokių kitokių grožybių. Šeimos vyrai susidomėję apžiūrinės tradicinius nepaliečių gurkhų kovotojų peilius.

Ghorepani Poon Hill kelias. Tai vienas gražiausių ir pakankamai nesudėtingas žygis, kurį tikrai bus smagu patirti kartu su vaikais.

1 diena. Pokara–Nayapul–Uleri. Nuo Pokaros iki žygio pra-džios miestelio Nayapulo (1070 m) atvažiuosite automobiliu. Ke-lionė truks apie 1,5 valandos, pakeliui grožėsitės nepamirštamais vaizdais. Iškeliavę iš Nayapulo iš pradžių eisite palei upę, paskui tiltu persikelsite į kitą pusę, ir čia kelias išsiskirs. Ghorepani Poon Hill žygis eina ratu, jis pradedamas ir baigiamas Nayapule, o ratas užsidaro būtent šioje vietoje. Galima rinktis žygį Nayapul–Uleri–Ghorepani–Tadapani–Tatopani–Nayapul arba atvirkščią jo varian-tą. Populiariausias mano nurodytasis, nors sakoma, kad atvirkščias yra lengvesnis. Mums labai patiko tai, kad po varginančio žygio šalia paskutinės nakvynės vietos galėjome kelio dulkes nusiplau-ti Tatopanio karštuosiuose šaltiniuose. Be to, stačius kalnų laiptus geriau įveikti kopiant aukštyn. Leidžiantis žemyn, jie gali būti gana pavojingi, ypač keliaujant su vaikais, ir smarkiai nuvarginti.

358

359

364

I e va R u t ė – keliautoja ir fotografė, Vilniaus univer-siteto Orientalistikos centro Azijos studijų magistrė ir dėstytoja, VU Konfucijaus instituto lektorė, kiniškų arbatų specialistė ir kelionių vadovė po egzotiškąsias šalis. Išmaišiusi tolimiausius Azijos kampelius, keliskartus apėjusi šventąjį Kailašo kalną, aplankiusi

pas laptingąjį Baikalą ir Kamčiatkos ugnikalnius bei Pietų Amerikos Altiplano grožybes pagaliau ryžosi savo patirtis sudėti į knygą. Jau 10 metų vadovauja kelionėms po Kiniją, Tibetą, Peru, Boliviją, Etiopiją ir kitus tolimus kraštus. Moka kinų kalbą. Organizuoja ir vadovauja „Travel Planet“ kelionėms.

Nuostabi, kelionių ir pažinimo dvasia persmelkta Ievos Rutės knyga įkvėps keliauti, patirti neapsakomą nuotykių skonį, įsuks į neišdildomų įspūdžių verpetą. Knygoje susipažinsite su gražiausiais maršrutais po egzotiškąsias šalis – Kiniją, Tibetą, Mianmarą, Nepalą, pasisemsite atsakingo keliavimo idėjų bei rasite vertingų patarimų, kaip keliauti savarankiškai.

www.auksopieva.lt