ĮVADAS LRT ataskaita.docx · Web viewJaunimui ir šeimai skirti sekmadienio vakaro filmai: lengvos dramos, komedijos, nuotykių filmai. Su sekmadienio rubrika „Detektyvo klasika”

LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOSTARYBOS 2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

PATVIRTINTA 2012 m. birželio 19 d. LRT TARYBOS POSĖDYJE

TURINYS

ĮVADAS...........................................................................................................................2LRT MISIJA......................................................................................................................3LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA.......................................................................................5LRT UŽSIENIO RYŠIAI.....................................................................................................15TELEVIZIJA....................................................................................................................16TV NAUJIENŲ TARNYBA................................................................................................38RADIJAS........................................................................................................................46LRT SPORTO REDAKCIJA................................................................................................68LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMAS.....................................................................................70KALBOS KULTŪRA.........................................................................................................70RINKODARA IR SAVIREKLAMA......................................................................................72NAUJOSIOS ŽINIASKLAIDOS (angl. NEW MEDIA) KRYPTYS.............................................77SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LTV IR LIETUVOS RADIJO PROGRAMOSE..................78LRT MUZIEJUS...............................................................................................................79TECHNINIAI RESURSAI..................................................................................................802011 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI...........................................................................81SANTRAUKA.................................................................................................................91Priedas 1. LRT 2011 M. METINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS..........................................93Priedas 2. LRT TARYBOS 2011 M. POSĖDŽIŲ NUTARIMŲ IR SPRENDIMŲ SUVESTINĖ...112Priedas 3. NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA...................................................119Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų.........................................................119

1

ĮVADASViešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) yra Lietuvos Respublikos

visuomeninis transliuotojas, rengiantis tris televizijos programas (LTV, LTV2, LTV „World“), tris

radijo programas (Lietuvos radijo, „Klasikos“, „Opus 3“), valdantis naujienų, vaizdo ir garso

interneto portalą www.lrt.lt, kaupiantis ir saugantis visuomeninio transliuotojo garso ir

audiovizualinių kūrinių archyvus, istorinius su ilgamete Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

veikla susijusius eksponatus.

LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno įstaiga, jos veiklą

reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. LRT finansuojama iš valstybės

biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už reklamą, leidybą, iš komercinės ir ūkinės veiklos. Europoje

visuomeninių transliuotojų svarba akcentuojama aukščiausiu lygiu. Amsterdamo sutarties

Protokole dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos nurodoma, kad visuomeninis

transliavimas yra tiesiogiai susijęs su demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais kiekvienos

visuomenės poreikiais bei būtinybe apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą.

1994 m. Prahoje vykusioje Europos Tarybos ministrų konferencijoje dalyviai įsipareigojo

palaikyti deramą ir stabilų visuomeninių transliuotojų finansavimo modelį, užtikrinantį lėšas,

būtinas misijai atlikti. Nuo tada ši nuostata nuolat įtraukiama į daugelį Europos Tarybos teisės aktų,

akcentuojamas šis esminis reikalavimas bei visuomeninių transliuotojų svarba demokratinėje

visuomenėje (1996 m. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijoje dėl visuomeninio

transliavimo nepriklausomumo garantijų, 1999 m. sausio mėn. Europos Tarybos Rezoliucijoje dėl

visuomeninio transliavimo, 2003 m. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijoje dėl

priemonių, skirtų skatinti skaitmeninio transliavimo indėlį demokratijai ir visuomenei, 2006 m.

Europos Tarybos Ministrų komiteto Deklaracijoje dėl visuomeninių transliuotojų nepriklausomumo

garantijos, 2008 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rezoliucijoje dėl gairių

demokratinių šalių žiniasklaidai, 2009 m. birželio mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos

Rezoliucijoje dėl visuomeninių transliuotojų finansavimo, 2009 m. spalio mėn. Europos Tarybos

Žiniasklaidos ir naujųjų komunikacijų nuolatinio komiteto ataskaitoje, kituose dokumentuose ir

teisės aktuose).

Europos Sąjungos lygiu Europos Parlamentas 2008 m. rugsėjo mėn. 25 d. Rezoliucijoje dėl

žiniasklaidos koncentracijos ir pliuralizmo pabrėžė, jog visuomeninei žiniasklaidai, kad ji būtų

pajėgi transliuoti aukštos kokybės kultūros ir žinių laidas, yra būtinas pakankamas finansavimas.

2

http://www.lrt.lt/

Europos Komisijos Komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo viešųjų paslaugų

transliavimui pabrėžiama, kad „viešųjų paslaugų transliavimo, nors ir turinčio aiškią ekonominę

atitiktį, negalima lyginti su jokio kito ekonomikos sektoriaus viešosiomis paslaugomis; nė viena

paslauga neturi galimybės sąveikauti iškart su tokia didele gyventojų dalimi, teikti jai tiek daug

informacijos ir turinio, o taip darydama perduoti ir veikti tiek asmeninę, tiek viešąją nuomonę“.

Nuo 1993 metų LRT yra Europos transliuotojų sąjungos (European Broadcasting Union,

EBU) narė. Ši organizacija įkurta 1950 metais, dabar tai didžiausia visuomeninių transliuotojų

asociacija pasaulyje, vienijanti 75 transliuotojus 56 Europos ir gretimose šalyse bei 43 asocijuotus

narius visame pasaulyje. Bendra EBU narių savaitinė auditorija siekia 650 mln. žiūrovų ir

klausytojų. Europos transliuotojų sąjunga nuolat bendradarbiauja su svarbiausiomis Europos

visuomenės informavimo politiką formuojančiomis institucijomis.

LRT MISIJALietuvos visuomeninio transliuotojo misiją ir uždavinius suponuoja bendrieji Europos

visuomeninio transliavimo sistemos pamatiniai principai, Lietuvos Respublikos Konstitucija,

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas (toliau – LRT įstatymas), kuriame nurodoma,

kad LRT privalo:

- rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį,

- supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės

civilizacijos pagrindais,

– stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją,

- kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes,

- ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą,

- stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą,

- ugdyti šalies ekologinę kultūrą.

LRT įstatyme įtvirtinta, kad visuomeninis transliuotojas turi vadovautis objektyvumo,

demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę. LRT taip pat vadovaujasi

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintais visuomenės informavimo

principais.

LRT programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, programose neleidžiama

įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms. LRT programose pirmenybė teikiama nacionalinei

3

kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms,

šviečiamosioms, meno laidoms; masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse

laidose. LRT transliuoja laidas, atveriančias Europos tautų istorijos ir dabarties įvairovę.

Įstatymų nustatyta tvarka LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir

užsienio politikos klausimais, Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos lyderio prašymu LRT pagal

galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo, Vyriausybės ar opozicijos pranešimams.

LRT taip pat suteikia laiką per rinkimus kandidatams į Respublikos prezidentus, politinėms

partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo

rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Stichinių nelaimių, epidemijų, nepaprastosios ar karo padėties atveju LRT privalo skelbti

Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Generalinės prokuratūros

oficialius pranešimus.

Įstatyme nurodoma, kad visuomeninio transliuotojo laidose turi atsispindėti įvairios

pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės.

Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos

principams. LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti pagrįsta,

atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir

išsamios. Laidos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių

tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. LRT rengia tautinėms mažumoms skirtas laidas, kuriose

suteikiama galimybė skleisti tautinių mažumų kultūrą, taip pat laidas neįgaliesiems.

Garso ir vaizdo kūriniai, transliuojami ne lietuvių kalba, verčiami į lietuvių kalbą arba

rodomi su lietuviškais subtitrais. Kokia dalis ne lietuvių kalba transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių

turi būti įgarsinta lietuviškai arba kokia dalis rodoma su lietuviškais subtitrais, nustato LRT taryba.

Visuomeninio transliuotojo misijos vykdymas yra neatsiejamas nuo geros laidų kokybės. LRT

transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos

teritoriją, LRT taip pat gali transliuoti savo programas į užsienio valstybes. LRT naudojamuose

kanaluose neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims be Tarybos leidimo.

4

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRALRT taryba yra aukščiausias LRT organas, kuriam įstatymu pavestos LRT visuotinio

susirinkimo funkcijos ir kuris atstovauja visuomenės interesams. Taryba sudaroma iš 12 asmenų,

kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas (4 narius), Seimas (4 narius), po 1 narį skiria

Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos

vyskupų konferencija.

2011 metais LRT tarybą sudarė:

LRT tarybos pirmininkas – Dainius Radzevičius

LRT tarybos pirmininko pavaduotojas – Alvydas Jokubaitis

LRT tarybos nariai:

Liudvikas Gadeikis

Gražina Daunoravičienė (pakeitė Auksę Balčytienę)

Darius Chmieliauskas

Edmundas Ganusauskas

Marcelijus Martinaitis

Audronė Pitrėnienė

Eglė Pranckūnienė

Artūras Račas

Rimvydas Valatka

Tomas Eitutis

Pagal įstatymą, LRT taryba atlieka šias funkcijas:

1) formuoja LRT programų valstybinę strategiją;

2) nustato LRT programų mastus ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę, kasmet

tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus;

3) nustato kanalų skaičių ir jų naudojimą programoms transliuoti;

4) tvirtina LRT įstatus;

5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams

keliamų reikalavimų;

6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;

7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų

vykdymo ataskaitas;

5

8) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;

9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat

darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;

10) tvirtina LRT laidų rengimo konkursų rezultatus;

11) steigia Administracinę komisiją LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti;

12) tvirtina Administracinės komisijos nuostatus;

13) skiria Administracinės komisijos narius;

14) nustato LRT generalinio direktoriaus (toliau – generalinis direktorius) pareigų konkurso

tvarką;

15) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia generalinio

direktoriaus pareigų konkursą;

16) viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;

17) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių;

18) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.

2011 metais LRT taryba posėdžiavo 12 kartų.

Taip pat Taryba siekė stiprinti LRT administracinę veiklos kontrolę, didinti Tarybos ir pačios

LRT veiklos viešumą. Didelio dėmesio ne viename Tarybos posėdyje sulaukė ir pačios LRT Tarybos

veiklos efektyvumo didinimas, taip pat LRT programų kokybės klausimai (pvz., žurnalistų etikos

klausimai ir pan.).

LRT tarybos veikla strateginiais ir programų kūrimo klausimais

2011 metais LRT taryba ir jos sudaryta darbo grupė didžiausią dėmesį skyrė LRT valstybinės

programų strategijos projekto rengimui. Šis projektas buvo parengtas ir viešai pristatytas

visuomenei specialiai sukurtoje interneto svetainėje www.ateitieslrt.lt. Nuo pat pirmojo 2011

metų posėdžio sausio mėnesį LRT taryba siekė įtraukti kuo daugiau įvairių ekspertų į programų

strategijos kūrimą ir svarstymą. Todėl 2011 metų pradžioje buvo siekiama išsamiai susipažinti su

televizijos ir radijo rinkos perspektyvomis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos

direktorius Nerijus Maliukevičius supažindino Tarybos narius su medžiaga apie TVR rinkos plėtros

perspektyvas. Pranešėjas taip pat informavo apie pagrindines naujoves Lietuvos visuomeninio

informavimo įstatymo naujoje redakcijoje, atsakė į aktualius klausimus.

Socialinių technologijų įtaką žiniasklaidai analizavo ir kartu su Taryba aptarė Mykolo Romerio

universiteto Socialinės informatikos fakulteto dekanas dr. Saulius Norvaišas.

6

Gegužės mėnesį Tarybos posėdyje VDU docentė dr. Audronė Nugaraitė pasidžiaugė, kad

Valstybinė LRT programų strategija pradėta rengti svarbiu nacionaliniam transliuotojui laiku.

Pranešėjos nuomone, strategijos projekte trūko struktūrizavimo, nuoseklumo, sistemiškumo.

Akcentuota, kad būtina aiškiai apibrėžti, kas bus siekiama nuveikti per artimiausius metus. Ištaisius

šiuos trūkumus, natūraliai atsirastų atsiskaitymo mechanizmas. Strategijoje turi atsispindėti

nacionalinio transliuotojo, kaip pagrindinio informacijos tiekėjo valstybėje, misija. Vilniaus

universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas Džiugas Paršonis pasidžiaugė šios vizijos apimtimi

plačiąja prasme. Išsakė pastabas, atkreipė dėmesį į pagrindinius projekto aspektus. Pranešėjai

pastabas ir siūlymus pateikė raštu. Džiugas Paršonis 2011 metais ėmėsi administruoti ir plėtoti LRT

valstybinės programos strategijai pristatyti skirtą puslapį internete www.ateitieslrt.lt.

Siekdama atsižvelgti į pažangią patirtį, LRT taryba taip pat domėjosi ir lygino rengiamą

programų strategiją su pažangia Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC strategija.

Darbo grupės veiklos intensyvumas iš esmės lėmė tai, kad iki pat 2011 metų pabaigos LRT

taryba kiekviename posėdyje nuolat skyrė dėmesio naujos valstybinės LRT programų strategijos

svarstymui. Sulaukta ir ilgamečio UNESCO vadovo patarėjo Henriko Juškevičiaus išvadų.

2011 metų gruodį nuspręsta 2012 metų sausio mėnesį surengti tarptautinę konferenciją,

kurioje būtų aptarta LRT parengta valstybinė programos strategija ir būtų pasidalyta pažangia

užsienio patirtimi. LRT strategijos konferencijai surengti iš Tarybos narių ir administracijos bendru

sutarimu sudarytas tokios sudėties organizacinis komitetas: E. Pranckūnienė, D. Radzevičius,

A. Račas, L. Gadeikis, D. Chmieliauskas.

LRT tarybos veikla sprendžiant finansinius klausimus ir administracinė kontrolė

LRT tarybai ir administracijai teko nuolat ieškoti galimybių ne tik taupyti LRT lėšas, bet ir

vykdyti numatytą LRT misiją. Todėl pirmajame 2011 m. LRT tarybos posėdyje sausio 18 d. buvo

svarstoma informacija apie LRT finansinę padėtį ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio

31 d. LRT generaliniam direktoriui nustatytas 30 proc. mažesnis atlygis už darbą. Taip pat bendru

sutarimu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. LRT tarybos nariams pratęsta mokėti

15 proc. mažesnį, negu nustatytas LRT tarybos 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu, atlygį.

Tarybos nariai domėjosi LRT dalyvavimu ES finansuojamų projektų konkursuose.

Metų pradžioje Taryba įpareigojo LRT Administracinę komisiją pateikti išvadas dėl LRT

profsąjungos ir vieno LRT darbuotojo pareiškime Tarybai išdėstytų ūkinių ir finansinių paklausimų.

LRT profsąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad jie prašo tik laiku informuoti LRT profsąjungas

7

http://www.ateitieslrt.lt/

apie pokyčius. Generalinis direktorius garantavo, kad pagal Darbo kodeksą jie bus informuoti

raštiškai. Kadangi Profesinės sąjungos atstovai buvo sunerimę dėl galimų etatų mažinimo LRT,

buvo atkreiptas dėmesys į Administracinės komisijos vieną iš rekomendacijų (2009-09-17

protokolas Nr. P2-03) spręsti finansines problemas atleidžiant iki 30 procentų darbuotojų.

Finansines ataskaitas ir lėšų taupymo priemones galima rasti kituose ataskaitos skyriuose.

LRT taryba kiekviename posėdyje 2011 m. ne tik susipažindavo su administracijos pateikta

informacija apie svarbiausius įvykius, susijusius su LRT veikla, bet ir nuolat papildomai pateikdavo

klausimų dėl finansinių rezultatų. Buvo svarstomi finansiniai planai, sąmatos, jų vykdymas,

praėjusiųjų metų ataskaitos. Per metus teko koreguoti sąmatas. LRT finansine padėtimi nuolat

domėjosi ir įvairios institucijos. Pvz., birželio mėnesį generalinis direktorius informavo Tarybą, kad

susitikime su Seimo pirmininke I. Degutiene kalbėta ir apie LRT finansavimą.

Siekdama susipažinti su LRT veiklai naudojamų lėšų efektyvumu, 2011 m. liepos mėnesį LRT

taryba surengė išvažiuojamąjį posėdį Alytuje, kur LRT priklausančiame pastate veikia LRT

korespondentų biuras. Tame pačiame posėdyje Taryba pakeitė darbo reglamentą numatydama,

kad LRT taryba praėjusių metų LRT veiklos ataskaitos projektą pradeda svarstyti ne vėliau kaip iki

birželio 1 d. Pirmininko siūlymu Tarybos nariai priėmė sprendimą-įpareigojimą administracijai: LRT

veiklos ataskaitą svarstyti administracija privalo pateikti iki gegužės 1 dienos.

2011 m. buvo iškeltas klausimas dėl pasitikėjimo generaliniu direktoriumi. 2011 m.

vasario 12 d. vykusiame posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl nepasitikėjimo generaliniu

direktoriumi. Nepasitikėjimui pareikšti nebuvo surinkta pakankamai balsų. Kartu buvo

pakoreguotas LRT tarybos darbo reglamentas, kuriame numatyta, kad klausimas dėl

nepasitikėjimo generaliniu direktoriumi negali būti svarstomas pirmą kartą anksčiau kaip po

pusės metų po paskyrimo ir ne dažniau nei kartą per pusę metų, išskyrus atvejus, kai to

reikalauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Tarybos narių.

2011 m. kovo mėn. posėdyje LTV direktorius Rimvydas Paleckis informavo Tarybą apie LTV

laidų konkurso eigą ir pakvietė Tarybos narius atvykti į viešą vokų atplėšimo procedūrą birželio 2 d.

14 val. Be to, birželio mėnesį Taryba pasiūlė persvarstyti 2012 m. LTV laidų konkurso temų

kategorijas. Nutarta sudaryti darbo grupę, kuri persvarstytų laidų klasifikaciją ir siūlymus pateiktų

rudenį. Į darbo grupę buvo įtrauktas LTV programų direktorius R. Maskoliūnas ir Tarybos nariai

L. Gadeikis, A. Balčytienė ir A. Račas.

Gruodžio mėnesį LRT taryba svarstė klausimą dėl LRT politikos ir žodžio laisvės principų. Toks

klausimas buvo svarstytas, kai Lietuvos radijo komentatorius Gintaras Aleknonis elektroniniu paštu

8

kreipėsi į Tarybos pirmininką dėl LRT žodžio laisvės principų. Klausimas buvo susijęs su tuo, kad

eteryje transliuotas G. Aleknonio komentaras redakcijos sprendimu buvo pakeistas. LRT taryba

sprendimą netransliuoti G. Aleknonio komentaro tokio, koks jis buvo parengtas autoriaus,

pripažino Lietuvos radijo vadovybės klaida. Kartu LRT taryba nusprendė įpareigoti administraciją

iki 2012 m. vasario 29 d. parengti LRT darbo etikos kodeksą bei priemonių planą jam įgyvendinti.

LRT tarybos ryšiai su visuomene, veiklos skaidrumas, etikos standartų puoselėjimas

Siekdama didesnio LRT veiklos viešumo, Taryba jau nuo 2009 m. posėdžių protokolus ir

darbotvarkių projektus skelbia LRT interneto puslapyje www.lrt.lt/taryba. Tačiau 2011 m. vasario

mėn. nuspręsta dar labiau didinti valdymo atvirumą ir skaidrumą, didinti visuomenės pasitikėjimą

Tarybos veikla. Todėl balsų dauguma priimtas sprendimas transliuoti viešus Tarybos posėdžius

internetu www.lrt.lt. Šis sprendimas techniškai pradėtas įgyvendinti 2012 metais.

LRT taryba, atsižvelgdama į 2011 metų gegužę ir birželį prasidėjusias viešas diskusijas dėl

žiniasklaidos skaidrumo ir etikos, bendru sutarimu rekomendavo LRT nebendradarbiauti su

žiniasklaidos priemonėmis, nesilaikančiomis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso.

Rugsėjį vykusiame posėdyje LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius informavo Tarybą,

kad jis yra įtariamasis UAB „Respublikos leidiniai“ leidėjo Vito Tomkaus iniciatyva teisme iškeltoje

baudžiamojoje byloje dėl galimo šmeižto. Tarybos nariai išsakė nuomones dėl esamos situacijos.

Taryba bendru sutarimu priėmė sprendimą laikytis pozicijos, kad, jei Tarybos nario atžvilgiu yra

iškelta baudžiamoji ar kitokio pobūdžio byla, iki teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta jo kaltė,

jis dirba įprastine tvarka.

LRT tarybos atstovai gegužės 25 d. susitiko su Sveikatos apsaugos tarybos nariais. Per

susitikimą aptartos programos, galimybės skirti daugiau dėmesio sveikam gyvenimo būdui ir jo

propagavimui.

LRT programų atsinaujinimas ir investicijos

2011 m. LRT taryba kartu su administracija sprendė iššūkius, susijusius su LRT produkcijos

sklaida. Ypač daug dėmesio skirta naujoms komunikacinėms priemonėms. Štai sausio 18 dienos

posėdyje LRT interneto populiarumo analizę pristatė Komunikacijos ir teisių pirkimo ir pardavimo

l.e. direktoriaus pareigas Arnas Zuikis. Tuomet konstatuota, kad reikia atnaujinti LRT portalo

technologinį lygį, taip pat trūksta portalą prižiūrinčio personalo. Administracija įsipareigojo 2012

metais technologiškai atnaujinti LRT interneto portalą, jei nebus mažinamas transliuotojo 9

http://www.lrt.lt/

http://www.lrt.lt/taryba

biudžetas. Taip pat pasidalyta įžvalgomis apie naujo LRT portalo galimus privalumus ir išskirtinumą

rinkoje.

2011 m. pradžioje svarstyta LTV ir LTV „World“ programų struktūra. Nemažai dėmesio skirta

LTV „World“ matomumui. Kaip žinoma, nuo 2011 m. vinjetės LTV „World“ programoje yra ir anglų

kalba.

Taryba reguliariai domėjosi LTV laidų reitingais ir siūlomais pakeitimais. Metų pradžioje buvo

pasiūlyta nauja laida, skirta žemės ūkiui – „Gimtoji žemė“, grįžo į eterį sveikatos laida „Pulsas“ bei

ekologinė laida „Pradėk nuo savęs“. Tiesa, kai kurie Tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad

programoje trūksta didesnių naujovių. Administracija informavo apie naujus didelius renginius,

kurie papildys tinklelį jau vasario mėnesį bei pavasarį, pvz., naujausią aktualią dokumentiką.

LRT taryba dar 2010 m.s buvo pateikusi pasiūlymą LRT administracijai sukurti naują

intelektualią laidą. 2011 m. pradžioje teiraujantis apie planuotos intelektualios laidos atsiradimą

LTV programoje, generalinis direktorius informavo, kad tokia laida turėtų atsirasti 2011 metų

rudens sezoną – ieškoma tinkamo laidos vedėjo. Rugpjūčio mėnesį svarstant rudens sezono

programų struktūrą, Taryba rekomendavo administracijai iki spalio mėnesio pabaigos pasiūlyti

Tarybai naują aktualios žurnalistikos pokalbių laidą LTV kanale.

Į LRT tarybą raštu kreipėsi Kultūros ministerija dėl tautinių mažumų laidos finansavimo.

Tarybos narių nuomone, būtina organizuoti diskusiją apie tautinių mažumų laidas. Tarybos nariai

sutiko su administracija, kad 2011 m. esant sumažintam LRT finansavimui nėra galimybės didinti

tautinių mažumų laidų finansavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad LRT programoms kurti ir techninei plėtrai neišvengiamai reikalingos

papildomos lėšos, o valstybės skiriamas finansavimas yra akivaizdžiai nepakankamas, 2011 m. kovo

mėnesį LRT taryba nutarė leisti LRT imti iki 4,5 mln. litų ilgalaikę banko paskolą skaitmeninei laidų

filmavimo bei montažo įrangai įsigyti, skaitmeninei laidų saugyklai išplėsti, naujai televizijos

naujienų duomenų bazės programinei įrangai įsigyti, naujienų portalo www.lrt.lt techniniam

atnaujinimui, kompiuterinės technikos atnaujinimui.

2011 m. LRT taryba kiek daugiau nei įprastai dėmesio skyrė ir LRT radijo programoms. Sausio

mėnesį Taryboje pristatyta Lietuvos radijo populiarumo analizė pagal 2009–2010 metų atliktus

tyrimus. Analizuoti radijo auditorijos pokyčiai. O štai jau kovo mėnesį vykusiame posėdyje buvo

svarstomas klausimas dėl Lietuvos radijo sutrumpintų programų transliacijų grąžinimo į prieškrizinį

laikotarpį.

10

http://www.lrt.lt/

Kaip žinoma, dar 2010 m. Taryba kreipėsi į Seimą dėl finansavimo padidinimo. Finansavimas

padidintas, nors ir nepakankamai. Savo rašte Seimui Taryba įsipareigojo transliavimą atnaujinti, kai

tam bus skirta lėšų. Taip ir buvo padaryta, nors skirtas finansavimas nebuvo pakankamas. Nutarta

grąžinti sutrumpintų radijo ir televizijos programų transliacijų trukmę ir nuo 2011 metų balandžio

1 d. radijo ir televizijos programos pradėtos transliuoti tokiomis apimtimis: Lietuvos radijo

programa – 24 val. per parą, radijo programa „Klasika“ – kiekvieną dieną nuo 06.00 val. iki

24.00 val., radijo programa „Opus3“ – 24 val. per parą.

Kovo mėn. posėdyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos televizijos programa transliuojama

darbo dienomis nuo 06.00 val. iki 24.00 val., poilsio ir švenčių dienomis – nuo 08.00 val. iki

02.00 val. (programos pabaigos laikas orientacinis, pagal savaitinį programos transliavimo grafiką,

vidutiniškai 18 val. per parą), Lietuvos televizijos antroji programa – tik skaitmeniniu tinklu,

vidutiniškai 18 val. per parą pagal savaitinį programos transliavimo grafiką. Taip pat nutarta, kad

nuo 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos televizijos programas per skaitmeninės televizijos tinklą siųsti

perduodant ir elektroninį programų gidą (EPG).

Beje, LTV populiarumo 2009–2010 metų analizė rodo, kad didesniąją LTV žiūrovų dalį sudaro

piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Besirengdama įgyvendinti naują programų strategiją, Taryba siekė aktyviai į diskusijas įtraukti

ir LRT darbuotojus. Vienas iš svarbiausių klausimų – LRT prioriteto informuoti visuomenę

aptarimas. TV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis pristatė TV naujienų tarnybos darbo

mastą ir struktūrą, atkreipdamas dėmesį į pasiekimus: LTV naujienų tarnyba parengia daugiausia

naujienų produkcijos iš visų šalies transliuotojų, anksčiausiai pradeda darbą ir vėliausiai jį baigia,

vienintelė rodo dienos žinias. LTV naujienų tarnybos laidos yra žiūrimiausios LTV laidos. A. Matonis

pristatė TV naujienų tarnybos išteklius ir pajėgas.

LRT taryba daug dėmesio skyrė ir nuolat domėjosi pasirengimu perėjimui prie skaitmeninės

televizijos. Dėl 2011 m. birželio mėnesį vykusiame posėdyje Taryba net priėmė labai aiškią poziciją

ir kreipimąsi į Seimą su viltimi, kad Seime kuo skubiau bus priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymo 5 str. pakeitimas, kuris Lietuvoje visiškai perėjus prie skaitmeninės televizijos

užtikrintų LRT parengtų televizijos programų transliavimą. Pakeitus įstatymą, tam turėtų būti

privalomai skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam

skaitmeninės televizijos tinklui.

11

LRT tarybos veikla, skatinanti bendradarbiavimą

2011 m. gegužės 8–12 d. LRT taryba kartu su administracija surengė Kirgizijos Respublikos

nacionalinio transliuotojo delegacijos pažintinį vizitą Lietuvoje. Delegacijoje buvo atstovai ir iš

Kirgizijos parlamento. Surengti susitikimai su LRT tarybos nariais, LRT darbuotojais LRT, Seime,

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje.

2011 m. rugsėjį LRT tarybos pirmininkas D. Radzevičius atstovavo LRT tarybai vykusioje

konferencijoje Moldovoje, kurios tikslas – sukurti nacionalinį Moldovos transliuotoją. Po šio

renginio LRT tarybos pirmininkas Europos Tarybos kvietimu vyko vesti praktinio seminaro

Moldovos nacionalinio transliuotojo stebėtojų tarybos nariams.

Kaip žinoma, šis projektas prasidėjo 2010 m. rugsėjį, kada LRT tarybos pirmininkas vyko į

Kirgizijos Respubliką, kur buvo surengtas praktinis seminaras naujai kuriamam visuomeniniam

šios šalies transliuotojui. Nuolatinės konsultacijos padėjo šios šalies visuomeninio transliuotojo

stebėtojų tarybai ir jos nariams parengti specialų pažintinį vizitą Lietuvoje 2011 metais.

2010 m. pabaigoje LRT gavo prašymą iš Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo „Dėl

Afganistano Islamo Respublikos informacijos ir kultūros ministerijos nacionalinės televizijos ir

radijo departamento Goro provincijoje televizijos ir radijo departamento techninio direktoriaus

kreipimosi“, kuriame prašoma atsižvelgti į gautą prašymą ir pagal galimybes paremti Afganistano

Goro provincijos televizijos ir radijo stotis. Bendru sutarimu 2011 metų sausio mėnesio posėdyje

nutarta skirti techninę paramą ir leisti LRT administracijai neatlygtinai perleisti Afganistano Goro

provincijos televizijos ir radijo stotims LRT nenaudotiną techniką.

12

LRT STRUKTŪRA

Pastaba: ši struktūra galiojo iki 2011 m. gruodžio 1 dienos.

LRT veiklai vadovauja generalinis direktorius, kuris atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir

tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, administracijos nuostatus,

darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami.

Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už

Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT

veiklos ataskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymu, LRT nuo

2003 metų funkcionuoja Vidaus audito tarnyba, kuriai vadovauja vidaus auditoriaus atestatą ir

pakankamą darbo patirtį vidaus audito srityje turinti vadovė. 2011 metais Vidaus audito tarnybos

veiklą vertino Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vidaus audito ir finansų kontrolės

metodologijos departamento Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos ir priežiūros skyrius.

Vertintojai pateikė išvadą, kad „VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Vidaus audito tarnybos

veikla iš esmės atitinka Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo ir kitų teisės aktų,

13

reglamentuojančių vidaus auditą, nuostatas. Vertinimo metu neatitikimų teisės aktų,

reglamentuojančių vidaus auditą, reikalavimams ir galinčių daryti neigiamą įtaką Vidaus audito

tarnybos veiklai, nenustatyta“. Ataskaitoje vertintojai taip pat pažymėjo, kad „LRT Vidaus audito

tarnybos darbuotojų darbo patirtis įtakojo geros vidaus audito praktikos pavyzdžius“.

Vidaus audito tarnybos paskirtis – atlikti nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir

konsultavimo veiklą siekiant užtikrinti LRT veiklos bei rizikos valdymo gerinimą, vidaus kontrolės ir

priežiūros procesų veiksmingumą. Ji yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga LRT generaliniam

direktoriui, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymu,

užtikrina vidaus auditorių veiklos bei organizacinį nepriklausomumą ir neperduoda šios valdymo

funkcijos savo pavaduotojams, kitiems LRT padalinių vadovams bei darbuotojams.

Vidaus auditoriai 2011 metais atliko 5 vidaus auditus ir vieną atskirą teminį patikrinimą.

Vidaus auditų ataskaitose bei patikrinimų pažymose pateikiami apibendrinti tikrinimų rezultatai,

vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo įvertinimai, rekomendacijos nustatytiems neatitikimams

šalinti, LRT veiklai tobulinti, vidaus kontrolės procedūroms bei rizikos valdymui stiprinti, o vėliau

vykdoma rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena.

LRT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

2011 m. LRT žmogiškųjų išteklių valdymo politika buvo orientuojama dviem kryptimis: į

taupymą ir struktūros pertvarką. 2011 m. pradžioje buvo terminuotai sumažinti darbo

užmokesčiai iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2011 m. pabaigoje, siekiant tobulinti ir optimizuoti veiklos

administravimą, įsteigtas Administravimo ir veiklos vystymo departamentas, kuris sujungė

Reklamos, Administravimo ir personalo, Finansų ir ekonomikos departamentus bei Bendrųjų

reikalų ir ūkio tarnybą.

2010 m. sausio 1 d. LRT dirbo 587 darbuotojai, 2011 m. sausio 1 d. – 569 darbuotojai, o

2012 m. sausio 1 d. – 542 darbuotojai.

2010 m. atleisti 23, priimti 5 darbuotojai. 2011 m. atleisti 54, priimti 39. Per dvejus metus –

nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – LRT darbuotojų skaičius sumažėjo 45. 2010 m.

sausio 1 d. LRT buvo 579 etatai, 2011 m. sausio 1 d. – 578 etatai, 2011 m. sausio 1 d. – 563. Per

dvejus metus panaikinta 16 etatų.

14

LRT UŽSIENIO RYŠIAI2011 m. LRT aktyviai dalyvavo kuriant užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą

„Globalios Lietuvos“ 2011–2019 metų programą, padėjo rengti ir derinti tarpinstitucinės veiklos

planus. Pagal šią programą LRT įsipareigojo išlaikyti ir pagal galimybes tobulinti per palydovus

transliuojamo kanalo LTV „World“ programą ir didinti jo matomumą pasaulyje. Šiuo metu LTV

„World“ per du palydovus transliuojamas Europai ir Šiaurės Amerikai. Dėl LTV „World“

retransliavimo pasirašytos aštuonios sutartys su užsienio šalių kabelinių televizijų operatoriais:

trimis Latvijos kompanijomis („Mits TV“, „Balticom“, „Baltkom TV“), dviem Lenkijos („Vectra“,

„Telefony podlaskie“), dviem Gruzijos („CNA Georgia“, „Super TV“) ir visose Skandinavijos šalyse

savo paslaugas teikiančia kompanija „TeliaSonera“.

Užsienio ryšių skyrius glaudžiai bendradarbiauja su Europos transliuotojų sąjunga (EBU).

LRT kvietimu 2011 m. gegužės mėn. į Lietuvą buvo atvykęs EBU viceprezidentas Claudio Capponas.

Jis dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Seime surengtame susitikime su Informacinės visuomenės

plėtros bei Švietimo, kultūros ir mokslo komitetų nariais, kuriuos supažindino su visuomeninio

transliuotojo padėtimi Europos Sąjungos šalyse. Kaip Italijos RAI televizijos valdybos narys Claudio

Capponas pasirūpino, kad LRT kaip dovaną iš RAI gautų 300 valandų įvairių televizijos programų.

Užsienio ryšių skyrius koordinuoja LRT dalyvavimą įvairiuose EBU projektuose. 2011 m. LRT

dalyvavo dviejuose „Eurovizijos“ dainų konkursuose, vienas iš jų – vaikų „Eurovizija“, per

„Eurovizijos“ palydovinį tinklą tiesiogiai transliavo Čekijos prezidento Vaclavo Havelo laidotuves ir

Didžiosios Britanijos princo Williamo ir Kate Middleton vestuves.

Užsienio ryšių skyrius palaiko glaudžius ryšius su Lietuvoje veikiančiomis užsienio valstybių

ambasadomis. Itin glaudūs ryšiai yra susiklostę su Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų,

Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos ambasadomis. Jau

ne pirmi metai LTV įrašo ambasadorių sveikinimus naujametei televizijos programai. Iš užsienio

šalių ambasadų gauta nemažai įvairių televizijos programų, meninių, animacinių ir dokumentinių

filmų. LRT iš ambasadų gauna siūlymų įrašyti įvairius kultūrinius renginius. 2011 m. Lietuvos

televizija įrašė Kinijos liaudies instrumentų orkestro koncertą.

Užsienio ryšių skyrius, bendradarbiaudamas su užsienio šalių ambasadomis, rūpinasi LRT

darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. 2011 m. vienas LRT Technikos skyriaus darbuotojas buvo išsiųstas

į trijų savaičių mokymus Indijoje pagal Indijos vyriausybės finansuojamą ITEC programą, trys LRT

darbuotojai stažavosi Kinijos valstybinėje televizijoje, viena TV naujienų tarnybos darbuotoja

15

dalyvavo Europos Parlamente surengtame seminare. Organizuojamos ir kūrybinės žurnalistų

komandiruotės. Estijos ambasada finansavo LTV laidos „Kultūra“ kūrybinės grupės komandiruotę į

Taliną, JAV ambasada apmokėjo žurnalisto ir operatoriaus kelionę į JAV, kur buvo nufilmuota

medžiaga dokumentiniam filmui „Pamoka už Atlanto“.

Glaudžiai bendradarbiaujama su Latvijos ir Estijos visuomeninių transliuotojų analogiškomis

struktūromis, dalijamasi patirtimi ir programomis. 2011 m. LTV rodė Latvijos televizijos

dokumentinį filmą „Istorijos prieštaravimai“, o Latvijos televizija transliavo LRT dokumentinį filmą

apie 1991-ųjų metų įvykius Vilniuje „Sausio mūšis“. Šį filmą užsienio rinkai parengė (šifravo ir

išvertė į anglų kalbą) Užsienio ryšių skyriaus darbuotojai.

Užsienio ryšių skyrius verčia (iš anglų ir į anglų) įvairius su LRT veikla susijusius dokumentus

ir sutartis, renka, sistemina ir teikia LRT vadovybei bei LRT tarybai informaciją apie kitų Europos

visuomeninių transliuotojų veiklą, jų strateginius planus ir finansavimą.

Užsienio ryšių skyrius prisidėjo prie LRT tarybos organizuotos tarptautinės konferencijos

„Ateities LRT šiandien: visuomeninio transliuotojo misija besikeičiančioje visuomenėje“: išvertė

konferencijos programą, organizavo užsienio svečių atvykimą į konferenciją.

Užsienio ryšių skyrius veda ekskursijas po LRT čia atvykstantiems užsieniečiams, talkina į

Lietuvą atvykstantiems kitų Europos visuomeninių transliuotojų žurnalistams.

TELEVIZIJALietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris televizijos programas: LTV, LTV2 ir LTV

„World“.

metais, kaip ir 2010-aisiais, visuomeninio transliuotojo pagrindinis tikslas nesikeitė –

užtikrinti visuomenės interesų gynimą, pilietinių vertybių puoselėjimą. Šiam tikslui pasiekti buvo

numatyta:

- rodyti kuo daugiau visuomenės problemas nagrinėjančių socialinių laidų;

- stiprinti žinių tarnybų veiklą, lėšas nukreipti naujienoms, o ne menkavertėms pramoginėms

laidoms:

- užtikrinti, kad naujienų laidos taptų programos stuburu;

- naujienų tarnybos galimybes išnaudoti esant ypatingiems, nekasdieniams įvykiams;

- organizuoti specialias žinių laidas;

- užtikrinti, kad pagrindinės naujienų laidos „Šiandien“ ir „Panorama“ ne kartotų viena

16

kitą, o iš esmės skirtųsi struktūra ir prioritetais;

- rodyti daugiau vaikams ir jaunimui skirtų laidų, sukurti vientisą strategiją;

- programose užtikrinti tinkamą vietą lietuviškam kinui;

- rodyti daugiau analitinių tiriamosios žurnalistikos laidų, suburti geriausią žurnalistų

komandą;

- užtikrinti, kad programose būtų puoselėjama nacionalinė kultūra, LRT ne tik turi tapti

alternatyva masiniam skoniui, bet ir kurti tai, kas turi išliekamąją vertę;

- užtikrinti glaudesnį Lietuvos televizijos ir Lietuvos radijo bendradarbiavimą, kokybišką

bendrų veiksmų koordinavimą, kurti bendrus projektus.

2011 m. LRT ir toliau skyrė išskirtinį dėmesį įsimintinoms valstybės šventėms, kitiems

svarbiems šalies įvykiams. Tokiomis dienomis vyko oficialių renginių transliacijos, buvo

formuojama atitinkama programa: teminiai koncertai, kuriamos specialios laidos.

Specialios laidos, filmai, transliacijos, skirtos atmintinoms dienoms ir šventėms

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena

20-osioms Laisvės gynėjų dienos metinėms LRT skyrė ypatingą dėmesį ir parengė specialią

programą. Per visus LRT kanalus (LTV, LTV2, LTV „World“) parodyta specialiai šiai datai sukurto LRT

dokumentinio filmo „Sausio mūšis. Lietuvos radijas ir televizija 1991 01 13“ (aut. Virginija

Motiejūnienė, Juozas Sabolius, 2011 m.) premjera. Per LTV ir LTV „World“ buvo parodyti šie

dokumentiniai filmai: „Lietuviški kino dienoraščiai“ (1991 m., rež. Saulius Beržinis), „Okupuoti, bet

nenutildyti“ (1991 m., rež. Bronius Talačka), „Laisvės varpas“ (2000 m., rež. Vidmantas Puplauskis),

„Lietuva. Sausis“ (1991 m., rež. Regina Stadalnikaitė), „Mes būsim“ (2001 m., rež. Vidmantas

Puplauskis), Laisvės gynėjui Antanui Sakalauskui atminti „Istorija apie...“ (2007 m., aut. Rimas

Sakalauskas), „Lietuvos kronikos. Sausio 13-osios įvykiai“ (LKS), „Sausio 13-oji“ (2001 m., scen. aut.

Vytautas V. Landsbergis, rež. Ramunė Rakauskaitė, Donatas Ulvydas), Leono Glinskio vaizdo

dienoraštis „Laužai prie Parlamento“.

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Per LTV ir LTV „World“ buvo parodyti šie filmai: Jono Banio „Vasario 16-oji — mįslės ir

ieškojimai“, „Diplomatijos patriarchas“ (rež. V. Puplauskis), Justino Lingio dokumentinis filmas

17

„1918 m. vasario 16-osios Akto signatarai" (2009 m.). Dėl J. Marcinkevičiaus laidotuvių didesnė

dalis programos buvo pakeista.

Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

Per LRT programas parodyti lietuvių filmai: LTV dokumentinis filmas apie prof. Vytautą

Landsbergį „Laisvės džiazas“ (2010 m., aut. Liepa Rimkevičienė, rež. Giedrė Žickytė) (LTV, LTV

„World“), D. Vildžiūno dokumentinis filmas „Kovo 11-osios kontekstai” (2000 m., LTV, LTV

„World“), dokumentinis filmas „Lietuva. Statusas – Nepriklausoma“ (2010 m., aut. Vilma

Balčiūnienė, Mindaugas Meškauskas, LTV ir LTV „World“), dokumentinio filmo „Misija Sibiras‘10”

premjera (2011 m., rež. Jonas Grižas, LTV, LTV „World“), istorinė drama „Skrydis per Atlantą“

(1983 m., rež. R. Vabalas, LTV ir LTV „World“), dokumentinio filmo „Kelionė per Lietuvą“ premjera

(2010 m., rež. Vaidotas Digimas, LTV2), dokumentinis filmas „Dainuojanti nežinia“ (1998 m., scen.

aut. ir rež. Vidmantas Puplauskis, LTV2), dokumentinis filmas „Gyvenimas po mėnuliu“ (1987 m.,

ež. Edmundas Zubavičius, LTV2).

Tarptautinė teatro diena (kovo 27 d.)

Per LTV2 parodyta 2010 m. kartu su LRT sukurto Rimgaudo Karvelio dokumentinio filmo

„Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraštis 1965–1975 m.“ premjera.

Šv. Velykos

Šv. Velykų proga per LTV ir LTV „World“ parodyta Daliaus Ramanausko dokumentinio

filmo „Visa atnaujinti Kristuje. Kryžių kalnas – Šiluva 2010“ premjera. LTV2 žiūrovai galėjo pamatyti

dokumentinį filmą „Piligrimų kelias. Izraelis ir Jordanija“ (1–3 d. 2010 m., rež. Dalius Ramanauskas).

Birželio 14, 15 d. – Gedulo ir vilties diena, Okupacijos ir genocido diena

Per LTV ir LTV „World“ buvo parodyti dokumentiniai filmai: „Misija – Sibiras“ (2008 m., aut.

Martynas Starkus), „Misija – Sibiras Kazachstane“ (2010 m., rež. Jonas Grižas), „Misija – Sibiras'10“

(scen. aut. Rasa Jakilaitienė, Rita Stanelytė, rež. Jonas Grižas), „Vilties galia“ (2009 m. rež. Rimas

Bružas), „Įteisintas blogis“ (2001 m., rež. Bronius Morkevičius), „Sibiro Lietuva“ (1993 m.,

rež. Petras Abukevičius, Vytautas Damaševičius), „Įspaudas“ (2010 m., aut. Palmira Galkontaitė),

„Karlagas – mirties žemė“ (1990 m., rež. Vitalis Gruodis), „Lietuvos generalinis konsulatas Vilniuje

18

1939 metais“ (2010 m., rež. Juozas Sabolius). LTV2 parodė dokumentinius filmus „Šiaurės Golgota“

(1991 m., rež. Romualdas Šliažas) ir „Prezidentų likimai“ (2006 m., aut. Vytautas Urbonavičius).

Birželio sukilimo 70-metis

Per LTV ir LTV „World“ buvo parodyti dokumentiniai filmai: „Partizanės“ (1995 m., rež.

Edmundas Zubavičius), „1941 m. birželio sukilimas“ (2007 m., rež. Linas Augutis), „Karas po karo“

( 1998 m., rež. Edmundas Zubavičius).

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

LRT parodė dvi lietuvių dokumentikos premjeras: su LRT bendradarbiaujant 2011 m.

sukurtą filmą „2000 km istorijos: žygis žirgais iki Juodosios jūros“ (LTV, LTV „World“) ir Algio

Kuzmicko „Žalios girios ainiai“ (LTV, LTV „World“). Taip pat buvo parodytas LRT ir Rimo Bružo 2009

m. sukurtas dokumentinis filmas „Radvilos. Auksiniai Lietuvos kunigaikščiai“ (LTV, LTV „World“).

Medininkų tragedijos 20-metis

LTV ir LTV „World“ parodė dokumentinę apybraižą apie Medininkų žudynes „18 metų

laukimo“ (2009 m., aut. Audrė ir Gintaras Kudabos). Per LTV2 parodytas dokumentinis filmas

„Atgimimo kronika“ (1997 m., rež. Vidmantas Puplauskis).

Lietuvos žydų genocido diena (žydų holokausto 70-osios metinės)

Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido dieną, per LTV ir LTV „World“ parodyta

dokumentinio filmo „Įkaitai. 1941 m. liepa" (2011 m., rež. Algis Kuzmickas) premjera. Filmas

atskleidžia nacistinės Vokietijos 1941 m. birželio–liepos mėnesiais įkaitais paimtų ir sušaudytų

Vilniaus gyventojų tragediją. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikti

istoriniai, archeologiniai, antropologiniai tyrimai žingsnis po žingsnio atveria masinės kapavietės

šalia dabartinės Titnago gatvės Paneriuose paslaptį.

Visų šventųjų diena, Vėlinės

LTV ir LTV „World“ pristatė Tomo Donelos vaidybinio filmo „Atsisveikinimas“ premjerą. Per

LTV2 žiūrovai galėjo pamatyti dokumentinius filmus „Memento mori“ (1992 m., rež. Henrikas

Šablevičius) ir „Vėlinių ugnys“ (1989 m.). Su rubrika „Išėjusiesiems atminti“ pagerbti tais metais

19

anapilin išėję visuomenės veikėjai, mokslininkai, menininkai: režisierius Almantas Grikevičius,

aktorė Eugenija Bajorytė, jai atminti parodyta drama „Ave, Vita“ (1969 m.). Prisimenant Joną

Kubilių parodytas dokumentinis filmas „Matematikos poetas“ (1996 m., rež. Vidmantas

Puplauskis). Kalbininkui Aleksui Girdeniui atminti skirtas dokumentinis filmas „Europos

dinozauras“ (2002 m., rež. Vitalija Steponavičiūtė) ir kt.

Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų minėjimas

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 318 „Dėl laisvės

gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų minėjimo 2011 metais priemonių, kurios

finansuojamos iš Ministro Pirmininko tarnybai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto

asignavimų, plano“ priemonę Nr. 10, LRT, bendradarbiaudama su LR Vyriausybe ir LR užsienio

reikalų ministerija, sukūrė dokumentinį filmą „Laisvės trajektorijos“. Šis lietuvių režisieriaus Juozo

Saboliaus ir švedų žurnalisto Jono Ohmano filmas pasakoja apie pusę amžiaus – nuo 1940 iki

1990 m. – trukusią Lietuvos okupaciją. Filmo premjera įvyko gruodžio 12 d. 21.15 val. per LTV

„Dokumentinio kino vakaro“ pozicijoje. Filmas pakartotinai parodytas per LTV „World“ ir LTV2.

Pagaminta 700 vnt. filmo DVD kopijų (LT, ENG, RUS versijos), iš kurių 650 vnt. padovanota LR

užsienio reikalų ministerijai, 50 vnt. liko LRT.

Iškilių Lietuvos asmenybių jubiliejai, gimimo, mirties minėjimai

In memoriam kino režisierius Almantas Grikevičius (2011 01 04). LTV ir LTV „World“ parodė

geriausiu visų laikų lietuvišku filmu pripažintą dramą „Jausmai“ (1968 m., scen. aut. V. Žalakevičius,

rež. A. Dausa, A. Grikevičius). Per LTV2 buvo rodoma A. Grikevičiaus filmų retrospektyva: „Sadūto

tūto“ (drama, 1974 m., scen. aut. V. Žalakevičius, rež. A. Grikevičius), „Faktas“ (drama, 1980 m.,

scen. aut. V. Žalakevičius, rež. A. Grikevičius), „Bandymas išsiaiškinti“ (dokumentinis filmas, 2003

m., scen. aut. ir rež. A. Grikevičius).

In memoriam Justinas Marcinkevičius (2011 02 16). Vasario 16–19 d. parodyti

dokumentiniai filmai apie J. Marcinkevičių: „Prie rugių ir prie ugnies” (rež. A. Marcinkevičiūtė,

2010 m.), „Lopšinė motinai“ (rež. S. Beržinis, 1983 m.), „Dienoraštis be datų“ (rež. L. Lazėnas,

1980 m.), TV filmas „Mindaugas“.

In memoriam aktorė Rūta Staliliūnaitė (2011 05 09). LTV ir LTV „World“ parodė vaidybinį

filmą „Jo žmonos išpažintis“ (1983 m., rež. A. Grikevičius).

20

In memoriam kino režisierius Marijonas Giedrys (2011 05 24). Per LTV ir LTV „World“

parodyta istorinė Marijono Giedrio drama „Herkus Mantas“ (1972 m.). LTV2 žiūrovai galėjo

pamatyti vaidybinį filmą „Sūnus palaidūnas“ (drama, 1984 m., scen. aut. Pranas Morkus,

rež. Marijonas Giedrys).

In memoriam režisierius Algimantas Galinis (2011 06 16). LTV2 parodė A. Galinio trijų dalių

dokumentinį filmą „Nebaigtas stebuklas“ (2001 m.).

In memoriam aktorė Eugenija Bajorytė (2011 07 20). LTV2 parodė vaidybinį filmą „Ave,

Vita“ (drama, 1969 m., scen. aut. Grigorijus Kanovičius, Vytautas Žalakevičius, rež. Almantas

Grikevičius).

Gedimino Ilgūno 75-osios gimimo metinės. 2011 m. kovo 29 d. Nepriklausomybės Akto

signatarui Gediminui Ilgūnui (1936–2010) būtų sukakę 75-eri. Lietuvos televizija šią sukaktį minėjo

dokumentinio filmo, sukurto bendradarbiaujant LRT ir Algirdui Tarvydui, „Nesugalvotas

gyvenimas“ premjera (LTV, LTV2, LTV „World“). Filmas pasakoja apie G. Ilgūną – istoriką, rašytoją,

rezistentą, garsų keliautoją ir LRT tarybos pirmininką.

Kino operatoriaus Algimanto Mockaus 80-mečiui LTV2 parodė muzikinį filmą „Velnio

nuotaka“ (1974 m., scen. aut. Arūnas Žebriūnas, Sigitas Geda, rež. Arūnas Žebriūnas).

Rašytojos Jurgos Ivanauskaitės 50-osioms gimimo metinėms (lapkričio 14 d.) LTV2 rodė

dokumentinį filmą apie Jurgą Ivanauskaitę „Šokis dykumoje“ (2009 m., rež. Agnė Marcinkevičiūtė).

Kino režisieriaus Algirdo Aramino 80-osioms gimimo metinėms parodytas vaidybinis filmas

„Vestuvės girioje“ (1984 m., rež. A. Araminas).

100-osios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinės (balandžio 9 d.)

Per LTV2 parodytas dviejų dalių dokumentinis filmas apie M. K. Čiurlionį „Dangaus šešėlis“

(2008 m., rež. Romas Lileikis) ir TV filmas „Žalčio karūna“.

Tiesioginės transliacijos

Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovos 11-ąją, Liepos 6-ąją, Birželio 14-ąją LRT tiesiogiai

transliuoja valstybės ir istorinės vėliavos bei trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijas,

minėjimus bei rikiuotes, iškilmingus Seimo posėdžius. Be to, atsižvelgiant į pasaulio įvykius,

organizuojamos tiesioginės transliacijos ir iš kitų šalių.

2011 m. tiesiogiai transliuota:

21

Sausio 16 d. žuvusių už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremonija, liturginė malda, Valstybės

gynėjams atminimo lentos atidengimas prie Seimo I rūmų pastato;

Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos Nepriklausomybės Signatarų namų; Lietuvos

nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR Prezidento rūmuose;

Vasario 16–19 dienomis Justino Marcinkevičiaus laidotuvės. Buvo parodytos specialios

laidos: „Diena atrištom akim“, „Atsisveikinimas su Justinu Marcinkevičiumi“, „Poetai skaito eiles“,

valstybės vadovų atsisveikinimas su Justinu Marcinkevičiumi;..

Iš Vilniaus TV bokšto buvo tiesiogiai transliuojamas Laisvės gynėjų dienos 20-metis,

tiesiogiai iš Kauno halės – Laisvės gynimui įamžinti skirta G. Kuprevičiaus oratorija „Amžinoji

šviesa“. Lietuvos žydų holokausto 70-mečiui LTV2 tiesiogiai transliavo Vilniaus „Lėlės“ teatre

surengtą atminimo vakarą-koncertą „Siela niekada nenutyla“ bei teatralizuotą koncertą „Sielų

švytėjimas“ iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro. LTV2 žiūrovai galėjo

tiesiogiai matyti renginius, skirtus Rainių tragedijos 70-mečiui.

Minėtinos ir šios tiesioginės transliacijos:

Balandžio 29 d. karališkosios princo Williamo ir Kate Middleton vestuvės (iš Didžiosios

Britanijos); birželio 14 d. Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo

ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje; birželio 23 d. Rainių

tragedijos 70-mečiui skirta poetinė oratorija „Diena, kai atėjo laikas verkti“ iš Rainių; rugpjūčio

21 d. iškilminga rikiuotė ir paskutinės Lietuvos okupacijos aukos kario savanorio Artūro

Sakalausko pagerbimo ceremonija žūties vietoje prie LR Seimo rūmų; lapkričio 30 d. TV tiltas

Vilnius–Ryga specialioje laidoje „Teisė žinoti“, skirtoje „Snoro” banko problemoms Lietuvoje ir

Latvijoje aptarti.; gruodžio 6 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)

Ministrų Tarybos susitikimo tiesioginė transliacija iš Lietuvos parodų ir konferencijų centro

„Litexpo“.

LTV rodė savivaldybių rinkimų laidas, iš Seimo tiesiogiai transliavo Alkoholio kontrolės

įstatymo pataisų svarstymą ir priėmimą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vito Vasiliausko

atsakymus į Seimo narių klausimus, 25-ųjų Černobylio AE avarijos metinių minėjimą, mokslines

konferencijas: „Lietuvos III Seimas – 1926–1927 išbandymų metai“, „1941 m. birželio sukilimo 70-

mečiui” ir kt.

Buvo minimos rašytojos, pedagogės, filantropės ir visuomenės veikėjos Gabrielės

Petkevičaitės-Bitės 150-osios gimimo metinės. Tiesiogiai transliuota mokslinė konferencija iš

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ir minėjimas-spektaklis iš

22

J. Miltinio teatro. Tiesiogiai transliuoti tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011”

renginiai. Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje Rašytojų kampe įrengta LRT studija Lietuvos

televizijos žiūrovams suteikė galimybę plačiau susipažinti su naujausiais leidėjų, rašytojų,

fotografų darbais. Per keturias mugės dienas LTV tiesiogiai transliavo 11 renginių.

Per LTV2 transliuotas Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimas iš Šv. Jonų

bažnyčios; M. K. Čiurlionio 100-ųjų mirties metinių minėjimas Nacionalinėje filharmonijoje;

dainininkės B. Grincevičiūtės 100-ųjų gimimo metinių minėjimas Vilniaus rotušėje; vieno iškiliausių

visų laikų Lietuvos mediko prof. Algimanto Marcinkevičiaus 90-mečiui skirta iškilminga mokslinė

konferencija; kalbos vakaras „Muziejų metus atverkime”; Lietuvai padovanotos dailininko Arbito

Blato parodos atidarymas Nacionalinėje dailės galerijoje. 2011 m. LTV2 pirmą kartą tiesiogiai

transliavo tarptautinės dailės mugės „Art Vilnius 2011” atidarymą.

Lietuviški filmai

Per LTV ir LTV2 parodyta daugiau kaip 300 lietuviškų dokumentinių, vaidybinių ir TV filmų.

Skirdama ypatingą dėmesį Lietuvai svarbioms minėtinoms datoms, LRT sukūrė naujų dokumentinių

filmų ir apybraižų, rodė ir anksčiau sukurtus filmus. LRT aktyviai bendradarbiavo su

nepriklausomais kino kūrėjais, dalyvavo bendros gamybos kino projektuose, transliavo naujus

lietuvių autorių filmus. 2011 m. LRT buvo sukurta ir parodyta 20 naujų legendinio daugiaserijinio

vaidybinio filmo „Giminės po dvidešimties metų” (rež. S. Vosylius) serijų.

Lietuvių autorių sukurtų dokumentinių ir vaidybinių filmų premjeros:

LTV dokumentinis filmas „Sausio mūšis. Lietuvos radijas ir televizija 1991 01 13“. Aut.

Virginija Motiejūnienė, Juozas Sabolius (LRT gamyba). (LTV, LTV2, LTV „World“);

„ 7 nuodėmės“. 2010 m. Scen. aut. ir rež. Kristina Inčiūraitė. (LTV2);

„Giminės po 20 metų“. 1–20 s. Scen. aut. Bronius Bušma, rež. Saulius Vosylius (LRT ir „TV

Europa“ bendra gamyba). (LTV, LTV „World“);

„Misija Sibiras'10“. Dokumentinis filmas. Scen. aut. Rasa Jakilaitienė, Rita Stanelytė, rež.

Jonas Grižas. (LTV, LTV „World“);

„Kelionė per Lietuvą“. Dokumentinis filmas. 2010 m. Rež. Vaidotas Digimas. Filmas

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. (LTV2);

23

„Akademikas Vladimiras Toporovas. Lietuviai laike ir erdvėje“. 2010 m. Aut. Algirdas

Tarvydas. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. (LTV2);

„Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraštis 1965–1975 m.“ 2010 m. Rež. Rimgaudas

Karvelis. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. (LTV2);

„Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas“. 2011 m. Aut. Algirdas Tarvydas. Filmas

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. (LTV, LTV „World“, LTV2);

„Solo virš Atlanto“. 2011 m. Aut. E. Mildažytė. (LTV, LTV „World“);

„Kunigo Juozo Zdebskio 25-osios žūties metinės“. Dokumentinis filmas. Aut. Dalius

Ramanauskas;

„Visa atnaujinti Kristuje. Kryžių kalnas – Šiluva 2010“. Dokumentinis filmas. Aut. Dalius

Ramanauskas;

„Meninykai“. 2009 m. Aut. Petras Savickis ir Liudvika Pociūnienė. (LTV2);

„Kūrybos erdvė“. Dokumentinis filmas apie tapytoją Aloyzą Stasiulevičių. 2009 m. Aut.

Algirdas Tarvydas. (LTV2);

„Eurovizija 2011. Diuseldorfas“ (LTV);

„Viza namo“. Dokumentinė apybraiža. Scen. aut. Violeta Baublienė, rež. Vygintas

Prebergas. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. (LTV, LTV „World“);

„Žalios girios ainiai“. Dokumentinis filmas. Rež. Algis Kuzmickas. (LTV, LTV „World“);

„2000 km istorijos: žygis žirgais iki Juodosios jūros“. Dokumentinis filmas. 2011 m. Filmas

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. (LTV, LTV „World“);

„Šaltasis karas – baimės šešėlis“. Dokumentinis filmas. 2011 m. Rež. Rimas Bružas. Filmas

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. (LTV, LTV „World“);

„Įkaitai. 1941 m. liepa“. Dokumentinis filmas. Rež. Algis Kuzmickas. (LTV, LTV „World“);

„Atsisveikinimas“. Vaidybinis filmas. 2010 m. Rež. Tomas Donela. (LTV, LTV „World“);

„Jono Griciaus monologai. Monologai apie Joną Gricių“. Rež. Tomas Donela. Filmas

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. (LTV2);

„Ledo vaikai“. Dokumentinis filmas. Scen. aut. Inga Berulienė, rež. Justinas Lingys. (LTV2);

„Lagerių moterys. Adelė Dirsytė. Stefanija Ladigienė. Nijolė Sadūnaitė.“ 2011 m. Aut.

Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis. (LTV2);

„Baleto aristokratas“. Dokumentinis filmas apie Joną Katakiną. 2011 m. Rež. Linas Augutis.

Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT;

24

„Laisvės trajektorijos“. Dokumentinis filmas. 2011 m. Aut. Jonas Ohman, Juozas Sabolius.

Filmas sukurtas LRT bendradarbiaujant su LR Vyriausybe ir URM. (LTV, LTV „World“).

Dokumentiniai filmai apie gamtą (LTV, LTV „World“):

„Rusnės užkalbėjimai“. 2011 m. Aut. Eglė Žemaitienė, Vitalija Lapin „Tetervins subilda“.

2011 m. Aut. Eugenijus Drobelis. „Smaragdo šalis“. 2011 m. Aut. Tadas Zuzevičius „Apie ką staugia

vilkai“. 2011 m. Scen. aut. ir rež. Inesa Kurklietytė. „Ribinė zona“. Rež. Dalia Rust. 2011 m.; „Tarp

žolių“. Rež. Ramunė Rakauskaitė. 2011 m. „Gamtos dienos I ir II d“. Rež. Inesa Kurklietytė. 2011 m.

Lietuvos kino paveldo sklaida

2011 m. per LTV buvo tęsiama Lietuvių kino aukso fondo retrospektyva. Ištisus metus kartą

per savaitę buvo rodomi iškiliausių lietuvių vaidybinio kino meistrų darbai. Dauguma filmų

pirmąkart rodyti suskaitmeninti iš kino juostų. Nuo 2011 m. rudens sezono vėl pradėta kurti

retrospektyvą papildanti laida „Kine kaip kine“ (aut. A. Stonytė, A. Stonys, Č. Stonys),

praskleidžianti lietuviško kino virtuvės užkulisius, parodanti, kaip gimė lietuviškas kinas,

dalyvaujant filmų kūrybinės grupės nariams, pristatanti konkretų Lietuvių aukso fondo filmą,

rodomą iš karto po laidos. Buvo sukurtos laidos apie filmus: „Vyrų vasara“, „Amžinoji šviesa“,

„Mažos mūsų nuodėmės“, „Elzė iš Gilijos“, „Gražuolė“, „Mano mažytė žmona“, „Laiptai į dangų“,

„Paskutinė atostogų diena“, „Kažkas atsitiko“ ir kt.

2011 m. LTV2 išlaikyta lietuvių dokumentikos meistrų pozicija, kurioje buvo parodyta retam

žiūrovui matytų ir iš kino juostų suskaitmenintų iškiliųjų lietuvių dokumentikos klasikų R. Verbos,

H. Šablevičiaus, R. Šilinio, G. Skvarnavičiaus, P. Abukevičiaus, V. Starošo filmų retrospektyvos.

Lietuvių dokumentikos pozicijos tikslas – parodyti naujuosius lietuvių dokumentikos darbus.

Nuo 2011 m. rudens sezono ši pozicija buvo pavadinta „Lietuvių dokumentika. Veidai“, kurioje

buvo rodomi lietuvių dokumentiniai filmai apie konkrečias asmenybes. Parodyti filmai apie Joną

Gricių, Jurgą Ivanauskaitę, Kazimierą Vasiliauską, Aloyzą Stasiulevičių, Gediminą Ilgūną, Adomą

Mickevičių, Augustiną Baltrušaitį, Joną Katakiną ir kt.

Ištisus metus kartą per savaitę per LTV2 buvo rodoma LTV aukso fondo klasika –

nesenstantys archyviniai LTV vaidybiniai filmai. 2011 m. vasarą geriausius LTV aukso fondo filmus

parodė ir LTV („Raudonmedžio rojus“, „Petras Kurmelis“, „Kaimynai“, „Čia mūsų namai“, „Nebylys“

ir kt.).

25

Publicistinės, šviečiamosios ir visuomeninės laidos

2011 metais Lietuvos televizija atliko savo misiją rengdama bei transliuodama

šviečiamąsias ir visuomenines laidas. Tai jau seniai žiūrovams žinomos ir jau turinčios savo

auditoriją programos: politinė diskusijų laida „Teisė žinoti“, operatyviai reaguojanti į aktualiausius

politinius, ekonominius, socialinius valstybės gyvenimo klausimus; publicistinė laida „Pinigų

karta“, kuri gilinasi į įvairias mūsų valstybės ekonomikos, finansų, socialinės politikos, verslo sritis;

„Popietė su Algimantu Čekuoliu“, kurios autorius ir vedėjas savo laidose visada daug dėmesio

skiria pasaulio įvykiams, gyvenimo būdo istorijoms, įvairių tautų papročiams bei tradicijoms,

politikos asmenybėms, mažai tyrinėtoms gamtos anomalijoms. Šio žanro laidas papildo žemės

ūkio laidos „Gimtoji žemė“ ir „Kaimo akademija“, pateikiančios naudingų patarimų ūkininkams,

informacijos apie įvairias galimybes pasinaudoti mūsų valstybės ir ES finansine pagalba plėtoti

verslą kaime, rodančios sektinus pavyzdžius, analizuojančios kaimo žmones jaudinančias

problemas. Daug žiūrovų skambučių ir laiškų sulaukė tiriamosios žurnalistikos laidos: „Gamtos

patruliai“, ypatingą dėmesį skyrusi gamtos saugojimui, kovai su gamtos teršėjais bei naikintojais,

paviešinusi ne vieną faktą apie gražiausių Lietuvos kampelių teršimą, brakonieriavimą; laida

„Žurnalisto tyrimas“, parengusi nemažai aktualių mūsų visuomenei siužetų, ypač apie neteisėtas

statybas, neteisėtą žemės privatizavimą ir jos negrąžinimą teisėtiems savininkams, valdininkų

savivalę bei kitus visuomenę sukrėtusius įvykius.

2011 metais pradėtos transliuoti kassavaitinės laidos „Pradėk nuo savęs“, „Žingsnis po

žingsnio“, kuriose europiniame kontekste, pasitelkiant Lietuvai žinomas asmenybes, kalbama apie

gamtosaugines problemas, skatinant kiekvieną žmogų elgtis pilietiškai, patiems spręsti su

gamtosauga susijusias problemas.

Vienas iš svarbiausių LRT uždavinių yra jaunosios kartos auklėjimas, estetinio jausmo ir

kūrybiškumo ugdymas. Kiekvieną sekmadienio rytą antrą dešimtmetį transliuojama laida

„Gustavo enciklopedija“. Atskiru leidiniu išleista knyga „Gustavo receptai“. Šios populiarios vaikų

laidos autorius Audrius Rakauskas ne kartą pelnė LRTK konkurso „Pragiedruliai“ laurus, įvairių

žurnalų apdovanojimus, Šypsenos ordiną. Populiari tapo ir mažiesiems žiūrovams skirta programa

„Linksmoji šeimynėlė“.

Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal

panaudos sutartį perdavus LTV subtitravimo įrangą, pradėta ruoštis laidų subtitravimui. Įrengta

speciali montažinė, parengtas personalas. Rengiamasi subtitruoti tokias laidas kaip „Popietė su

26

Algimantu Čekuoliu“, „Gustavo enciklopedija“, „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, „Pulsas“,

„Nepriklausoma paieškų tarnyba“ ir kt.

2011 m. buvo rodoma jau tradicinė tapusi moksleiviams skirta žinių viktorina „Lietuvos

tūkstantmečio vaikai”. Tai irgi vienintelė tokia laida tarp Lietuvos televizijų. Nuo spalio mėnesio

buvo tęsiama kokybiškai atnaujinta laida „Lyderiai” (atvira Lietuvos universitetų žinių lyga),

pakeitusi ankstesnį žinių turnyrą „Ateities lyderiai”, skirtą studentijai.

Analitinė ir tiriamoji žurnalistika

Tiriamosios žurnalistikos laida „Ypatingas atvejis‘“ parengė nemažai aktualių mūsų

visuomenei siužetų, ypač apie neteisėtas statybas, žemės neteisėtą privatizavimą ir jos

negrąžinimą teisėtiems savininkams, vaikų teisių pažeidimus, korupciją, valstybės lėšų švaistymą,

valdininkų savivalę bei kitus visuomenę sukrėtusius įvykius.

Vienos populiariausių LTV išlieka socialinės laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ ir „Bėdų

turgus“. Ši paaukojo net 651 tūkst. litų pagalbos besikreipiantiems žmonėms, surengė Klaipėdos

šviesuomenei renginį (paaukojo 40 tūkst. litų), Vilniuje pastatė padėkos paminklą „Labdaros

obuolys“ bei surengė padėkos koncertą visiems aukojantiems ir geros valios žmonėms. Laidos

„Nepriklausoma paieškų tarnyba“ autorė P. Galkontaitė teigia, kad padėjo surasti ir susitikti

daugiau kaip šimtui savo artimųjų ieškančių žmonių. Sekmadienio pavakarę rodoma gyvenimo

būdo ir madų laida „Stilius“. Zita Kelmickaitė, rengianti laidą „Ryto suktinis“, apkeliavo tolimas

Kolumbijos, Argentinos šalis ir parengė 15 siužetų apie ten gyvuojančias lietuvių bendruomenes.

Anot laidos autorės ir vedėjos, jie taps dokumentinio filmo pagrindu. Kultūros žurnalas „Durys

atsidaro“ jau ketvirtąjį sezoną nušviečia turtingą, įdomų Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir atspindi

svarbiausius kultūrinius įvykius: teatrų premjeras, koncertus ir jų atlikėjus, tarptautinius kino

festivalius, naujas knygas ar populiarią knygų mugę, kalbina jų svečius. Laimėjusi tarptautinį

projektą, laidos kūrybinė grupė apkeliavo ir įamžino žymiausių Europos sostinių kultūros objektus.

Viso krašto spalvas iš įvairių mūsų šalies vietovių fiksuoja J. Jankevičius tiesioginėje laidoje

„Krašto spalvos“. Sėkmingas projektas, virtęs laida „Europos vidury“: apie Lietuvą, jos problemas ir

privalumus diskutuoja Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai.

27

Religinės transliacijos ir nacionalinių mažumų laidos

Tautinėms bendrijoms LTV transliuoja laidą „Kultūrų kryžkelė“, jungiančią specialias laidas:

„Vilniaus albumas“, „Vilniaus sąsiuvinis“, „Rusų gatvė“, „Trembita“, „Menora“. Tikintiesiems

transliuojamos mišios, laida „Šventadienio mintys“, laida evangelikams „Kelias“ bei laida

stačiatikiams „Krikščionio žodis“.

2011 metais LRT tiesiogiai transliavo beveik 30 Mišių:

1. Sausio 1 d. – šv. Mišios iš Vatikano, skirtos Pasaulinei taikos dienai;

2. Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dienai;

3. Vasario 16 d. – Valstybės atkūrimo dienai;

4. Kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo dienai;

5. Balandžio 17 d. – Verbų sekmadienis;

6. Balandžio 22 d. – Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus;

7. Balandžio 23 d. – Velyknakčio liturgija iš Vilniaus arkikatedros;

8. Balandžio 24 d. – Velykų šv. Mišios iš Romos Šv. Petro aikštės;

9. Balandžio 24 d. – Popiežiaus Benedikto XVI sveikinimas „Urbi et Orbi“ iš Vatikano;

10. Balandžio 30 d. – Vigilija, besirengiant popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijai, iš Romos;

11. Gegužės 1 d. – šv. Mišios, skirtos popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijai, iš Romos;

12. Gegužės 1 d. – Dievo Gailestingumo šv. Mišios;

13. Birželio 4 d. – Paminklo Jonui Pauliui II pašventinimas Kauno Santakoje:

14. Birželio 12 d. – Sekminės iš Vilniaus Jeruzalės bažnyčios;

15. Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dienai;

16. Liepos 3 d. – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai;

17. Liepos 6 d. – Valstybės atkūrimo dienai;

18. Liepos 31 d. – Kryžių kalno atlaidai;

19. Rugpjūčio 15 d. – Žolinės atlaidai Pivašiūnuose;

20. Rugpjūčio 21 d. – Pasaulio jaunimo dienos Madride;

21. Rugsėjo 11 d. – Šiluvos atlaidai;

22. Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena. Vėlinės;

23. Lapkričio 13 d. – Aušros vartų atlaidai;

24. Lapkričio 23 d. – šv. Mišios, skirtos Lietuvos kariuomenės dienai;

28

25. Gruodžio 24 d. – Bernelių šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros;

26. Gruodžio 24 d. – Bernelių šv. Mišios iš Vatikano (LTV2);

27. Gruodžio 25 d. – popiežiaus Benedikto XVI sveikinimas „Urbi et Orbi“;

28. Gruodžio 26 d. – Kalėdų šv. Mišios iš Kauno Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios.

Muzikos laidos, transliacijos ir renginiai

Metų pradžioje vyko nacionalinė atranka (keturios laidos) į tarptautinį „Eurovizijos“ dainų

konkursą. Diuseldorfe vykusioje „Eurovizijoje“ Lietuvai atstovavo nacionalinės atrankos laimėtoja

Evelina Sašenko. Ji dalyvavo abiejuose tarptautiniuose turuose – pusfinalyje ir finale.

Nemažo susidomėjimo sulaukė ir rudenį vykusi nacionalinė atranka į vaikų „Eurovizijos“

dainų konkursą. Ją laimėjusi Paulina Skrabytė kartu su visa komanda Lietuvai atstovavo Jerevane

vykusiame tarptautiniame konkurse.

Viena populiariausių LTV laidų – liaudiškos muzikos varžytuvės „Duokim garo!”. Laidos

finalas, kaip ir ankstesniais metais, įvyko autentiškoje aplinkoje — Rumšiškių etnografijos

muziejuje centrinėje atkurto miestelio aikštėje. Tai laidai suteikė papildomų teigiamų akcentų.

Numatoma, kad šis renginys taps tradicinis. 2012 metais planuojama iš Rumšiškių transliuoti laidos

pusfinalį.

Nuo naujojo 2011–2012 m. sezono pradžios startavo nauja laida, skirta talentingiems

vaikams „Vunderkindai.lt”, pakeitusi iki tol rodytą „Talentų ringą”. Pagrindinė laidos naujovė –

savo talentą čia gali demonstruoti ne tik muzikuojantys, bet ir tapantys, fotografuojantys,

piešiantys, taip pat ir vaidinantys ar rašantys vaikai.

2011 m. lapkričio–gruodžio mėn. buvo rodomas specialus „Triumfo arkos” projektas,

kuriame su ankstesniais laidos „Triumfo arkos“ dalyviais varžėsi ir pajėgesni lietuviškos

populiariosios muzikos pasaulio atstovai.

Šalies kultūros palikimo išsaugojimas

Vienas svarbiausių LRT misijos tikslų – įrašyti ir išsaugoti ateities kartoms iškiliausius meno,

mokslo, kultūros įvykius: koncertus, spektaklius, minėjimus, kūrybos vakarus, parodas ir t. t. LRT

per metus įrašo dešimtis įvairių renginių, vykstančių visoje šalyje.

29

Spektaklių įrašai

2011 metais Lietuvos televizijos fondus papildė nauji teatrų spektaklių įrašai: OKT teatro

rež. O. Koršunovo „Hamletas”, „Miranda” (TV rež. J. Sabolius), Nacionalinio dramos teatro

spektaklis J. Dautarto „Paskendusi vasara” (TV rež. J. Sabolius), R. Tumino „Revizorius”, A. Pociūno

„Baltaragio malūnas” ir kt.

Koncertų, festivalių įrašai

Įrašyti ir transliuoti įvairūs koncertai bei proginiai renginiai. Kai kuriuos iš jų transliuoja tik

LRT. Tai beveik visos LNOBT premjeros bei kai kurių kitų muzikinių teatrų spektakliai, svarbiausi ir

ryškiausi Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei šios organizacijos kolektyvų, LVSO rengiamų ir

įrašomų koncertų, taip pat kai kurių kitų koncertinių organizacijų renginiai ir koncertai. Per 2011

m. buvo padaryti 92 tokie įrašai už 1 mln. litų sumą. Visi jie buvo transliuoti LRT televizijos

kanalais (didesnė dalis per LTV2, taip pat ir per LTV, LTV „World“). Penkios operos ir baleto

spektakliai, pluoštas specialių didelių jubiliejinių koncertų (Jelenos Obrazcovos, Vaido Vyšniausko,

Petro, Juliaus ir Luko Geniušų ir kt.). Įrašyti ir išskirtiniai kelių klasikinės bei džiazo muzikos

festivalių (Vilniaus festivalio, Kristupo vasaros festivalio, Klaipėdos pilies džiazo, operetės Kauno

pilyje, „Vilniaus Jazz“, „Vilniaus Mama Jazz“ bei kt.) koncertai ir renginiai. Šiuose festivaliuose

koncertuoja geriausi pasaulio ir Lietuvos atlikėjai. Be to, didelis dėmesys buvo skiriamas ir

etnokultūriniam muzikiniam palikimui. Įrašyti tradicinio festivalio „Skamba, skamba kankliai”

renginiai, tarptautinio festivalio „Baltica” svarbiausi koncertai, tiesiogiai transliuojami ir rodomi

Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus” renginiai.

2011 m. įrašyta beveik 50 įvairių populiariosios muzikos koncertų bei specialių proginių

renginių (dalis jų organizuoti LRT darbuotojų) už daugiau kaip pusės milijono litų sumą. Tarp jų

Lietuvos olimpiečių apdovanojimai, Sausio 13-osios koncertas „Už jūsų ir mūsų laisvę”, lietuviškų

dainų konkursas „Vilniaus bokštai”, dainininkų N. Paltinienės ir Gyčio Paškevičiaus jubiliejiniai

koncertai ir kt. Jie visi taip pat transliuoti LRT kanalais.

30

Kiti kultūros renginiai, laidų ciklai

Praėję metai Lietuvos teatrams buvo jubiliejiniai: 70-metį minėjo Panevėžio J. Miltinio

dramos teatras, 80-metį – Šiaulių, 90-metį – Kauno akademinis dramos teatras. LTV2 programoje

buvo parodyti geriausi minėtų teatrų spektakliai, aktorių, režisierių kūrybos vakarai.

Bendradarbiaujant su Rašytoju klubu, buvo garsinami Lietuvos rašytojų, poetų, literatūrologų

darbai. Įrašyti ir transliuoti poetų A. Marčėno, R. Skučaitės, G. Patacko, D. Teišerskytės, rašytojų

A.Čigriejaus, R. Šavelio, J. Lipskio, literatūrologo P. Bražėno ir kt. kūrybos vakarai (daugiau kaip 30

val.).

Sukurti ir per LTV2 transliuoti nauji laidų ciklai: „Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo

šedevrai. Lietuvos dainų šventės”, „Gintarinės batutos meistrai”, „Muzika gyvai” (klasikinės

muzikos koncertai), „Literatų gatvė” (4 laidų ciklas, skirtas Lietuvos poetams), „Amžinai graži

suknelė” apie Lietuvos kostiumo istoriją (4 laidų ciklas), poezijos spektakliai „Kai mūzos prabyla” (9

spektakliai).

LTV, LTV2 ir LTV „World“ laidų struktūra

LTV LTV2 LTV „World“

Informacinės laidos Informacinės laidos Informacinės laidos

„Panorama“ „Panorama“ „Panorama“

„Pasaulio panorama“Visuomeninės,

šviečiamosios laidos„Pasaulio panorama“

Žinios 23 val. „Septynios Kauno dienos“ Žinios 23 val.

Žinios 16 val. „Klausimėlis.lt“ Žinios 16 val.

„Šiandien“ „Klaidelė“ „Šiandien“

Visuomeninės, šviečiamosios laidos

„Arti toli“Visuomeninės,

šviečiamosios laidos

Įžvalgos „Labas rytas“ „Ryto suktinis“

Europos vidury „Kulinarinės kelionės“ „Labas rytas“

31

„Ryto suktinis“ „Keliaukim“„Lietuvos 1000-mečio

vaikai“

„Labas rytas“ Mokslo populiarinimo „Klausimėlis.lt“

„Lietuvos 1000-mečio vaikai“

„Negali būti“ „Popietė su A. Čekuoliu“

„Klausimėlis.lt“ Publicistinės-TV žurnalai „Gamtos patruliai“

„Popietė su A. Čekuoliu“ „Kuluarai“ „Teisė žinoti“

„Savaitė“ „Gimtoji žemė“ „Pulsas“

„Gamtos patruliai“ „Ievos pievos“ „Forumas“

„Teisė žinoti“ „Nepabuvęs kareivėliu“ „Akiračiai“

„Pulsas“ „Žmonės kaip žmonės“ „Tarp Rytų ir Vakarų“

„Forumas“Laidos vaikams ir

paaugliams„Ant svarstyklių“

„Akiračiai“ „Gustavo enciklopedija“ „Toks gyvenimas“

„Gamtos kodas“ „Tele bim-bam“ „Gamtos kodas“

„Ateities lyderiai“ „Dainų dainelė“ „Savaitė“

„Septynios Kauno dienos“ Kultūros laidos „Septynios Kauno dienos“

„Savaitės atgarsiai“ „Laiko ženklai“ „Savaitės atgarsiai“

„Tarp Rytų ir Vakarų“ „Legendos“ „Ateities lyderiai“

„Ant svarstyklių“ „Durys atsidaro“ Publicistinės-TV žurnalai

„Toks gyvenimas“ „Atvirumo valanda“ „Bėdų turgus“

Publicistinės-TV žurnalai „Būtovės slėpiniai“ „Gimtoji žemė“

„Vieša paslaptis“ „D. Kutraitė kalbina“ „Pinigų karta“

„Inteligentai“ „Etnokultūros ratas“ „Stilius“

Krašto spalvos „Kasdienybės aitvarai“ „Žurnalisto tyrimas“

„Ypatingas atvejis“ „Krašto garbė“„Nacionalinė paieškų

tarnyba“

32

„Bėdų turgus“ „Nuojautos“ „Kaimo akademija“

„Gimtoji žemė“ „Rytas su...“ „Pradėk nuo savęs“

„Pinigų karta“ „Šalia mūsų“Laidos vaikams ir

paaugliams

„Stilius“ „Savęs link“ „Gustavo enciklopedija“

„Žurnalisto tyrimas“ „Mūsų miesteliai“ „Linksmoji šeimynėlė“

„Nacionalinė paieškų tarnyba“

„Kine kaip kine“ „Tele bim-bam“

„Kaimo akademija“ „Tarp žemės ir dangaus“ Kultūros laidos

„Pradėk nuo savęs“ „Kūrybos metas“ „Mūsų miesteliai“

Laidos vaikams ir paaugliams

„Miesto kodas“ „Kine kaip kine“

„Gustavo enciklopedija“ Muzika „Durys atsidaro“

„Linksmoji šeimynėlė“ „Būk artistas“ Muzika

Kultūros laidos „Vakaro autografas“ „Duokim garo“

„Kine kaip kine“ „Duokim garo“ „Vakaro autografas“

„Mūsų miesteliai“ „Muzika gyvai“„Mūsų dienos – kaip

šventė“

„Durys atsidaro“ „Muzikos istorijos“ „Talentų ringas“

Muzika Koncertai „Sveikinimų koncertas“

Yra šalis... Religinės Koncertai

Vunderkindai.lt „Krikščionio žodis“/„Kelias“ Religinės

„Duokim garo“ „Šventadienio mintys“ „Krikščionio žodis“/„Kelias“

„Mūsų dienos – kaip šventė“

Tautinių mažumų „Šventadienio mintys“

„Talentų ringas“ „Kultūrų kryžkelė“ Tautinių mažumų

„Sveikinimų koncertas“ Sporto „Kultūrų kryžkelė“

Koncertai „Sporto panorama“ Sporto

33

Religinės Animacija „Sporto panorama“

„Krikščionio žodis“ /„Kelias“ Filmai Filmai

„Šventadienio mintys“ Serialai Serialai

Tautinių mažumų Dokumentika Dokumentika

„Kultūrų kryžkelė“ Spektakliai Loterija „Perlas“

Sporto Spaudos konferencijos Spaudos konferencijos

„Sporto panorama“ Sporto transliacijos Sporto transliacijos

Animacija Transliacijos iš Seimo Transliacijos iš Seimo

Filmai

Serialai

Dokumentika

Loterija „Perlas“

Spaudos konferencijos

Sporto transliacijos

Transliacijos iš Seimo

34

TV užsienio programų transliacijos 2011 m. per LTV ir LTV2

Transliacijų apimtys

2011 m. per LTV ir LTV2 užsienio programų transliuota apie 2816 valandų:

- 265 val. animacijos;

- 360 val. dokumentikos;

- 1432 val. serialų;

- 672 val. vaidybinių filmų.

Tai sudaro daugiau kaip 32 proc. visos LTV programos ir apie 21 proc. LTV2 programos.

Programų įvairovė

LTV įsigyjamų programų įvairovę ir kryptingumą lemia 2011 m. televizijos tinklelis,

programos tikslai, auditorijos poreikiai ir lūkesčiai, taip pat programai skirtas biudžetas.

Didelis dėmesys skiriamas įsigyjamų užsienio programų kokybei, atsižvelgiama į

tarptautinius vertinimus, žiūrėjimo reitingus, apdovanojimus, režisierius, aktorių kolektyvą, sudėtį,

įvertinamas kūrinio aktualumas LTV žiūrovams, produkcijos kaina, kitos kontrakto derybinės

sąlygos.

Dėmesys europinei produkcijai

Vienas iš LTV programos privalumų – rodoma daug europinės produkcijos. Žiūrovai gali

pamatyti ne tik anglakalbių kurtas programas, bet ir vokiečių, italų, lenkų, čekų kalba sukurtus

filmus. 2011 m. buvo parodyta apie 1444 valandų europinės produkcijos, o tai sudaro 52 proc.

visos transliuotos užsienio produkcijos.

Sutartys su tarptautinėmis kompanijomis

2011 m. buvo toliau tęsiamos sutartys su tokiomis tarptautinėmis distribucinėmis

kompanijomis kaip CBS, ZDF, „Discovery“, „Endemol“, BBC, ITV, „Bavaria“, ARTE, „Beta Film“, RAI.

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis

LRT, bendradarbiaudama su Japonijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos LR,

Nyderlandų ambasadomis, nemokamai gauna užsienio programų. Lenkijos institutas Vilniuje

35

suteikė teisę rodyti šiuos filmus: „Mažoji Maskva“, „Kita monetos pusė“, „Triukas“. Šiaurės

ministrų tarybos biuro Vilniuje dėka LTV iš latvių prodiuserinės kompanijos „SIA Vides Filmu

studija“ įsigijo 38 dalis dokumentinio ciklo „Šiaurietiškas būdas“ apie gyvenimą Skandinavijos

šalyse. Biuras taip pat suteikė teisę rodyti dokumentinį filmų ciklą „Taurė perpildyta“. Su

kompanija „Kino aljansas“, organizuojančia „Scanoramos“ kino festivalį, pasirašyta sutartis dėl

septynių festivalinių filmų parodymo per televiziją. Pasirašius sutartį su VšĮ „Kino pavasaris“, LTV

žiūrovai išvydo dokumentinį filmą apie delfinų žudynes Japonijoje „Įlanka“. Iš tarptautinės

organizacijos „Nordvision“, vienijančios Skandinavų šalių televizijas, gauta ir parodyta daugiau kaip

100 dokumentinių programų apie šį regioną.

RAI (italų televizija) suteikė teisę nemokamai transliuoti animacinį serialą „Sandokanas“ ir

kasdienį, šeimai skirtą 230 serijų trukmės serialą „Meilės skonis“.

Vaidybiniai filmai

2011 m. per LTV ir LTV2 parodyta apie 673 valandų vaidybinių filmų.

Filmų įsigijimo ir planavimo koncepcija – žanrų, šalių įvairovė bei kokybė. Rodomi ir

klasikiniai filmai, tapę kino istorija, aukso fondu, ir naujausi kūriniai, apdovanoti „Oskarais“ bei

kitomis prestižinėmis premijomis. „Elito kino“ pozicijoje – nauji ir klasikiniai geriausių Europos bei

kitų šalių režisierių darbai: „Pono Lazaresku mirtis”, „Visada norėjau būti gangsteriu”,

„Chrustaliovai, automobilį”, „Užuojauta Keršto poniai”, „Į rytus nuo Bukarešto” ir kt. Šie filmai

nuolat įtraukiami į įvairių kino festivalių repertuarus.

LTV2 kanalo „Europos kino“ pozicijoje rodyti čekų kino filmai: „Limonadinis Džo”,

„Ypatingieji traukiniai”, „Bek Kapo salos paslaptis”, „Vieversiai ant siūlų” ir kt. LTV2 „Seno gero

kino“ pozicijoje buvo rodoma čekų animacija suaugusiems, kuriuos sukūrė animacijos klasikai

J. Swankmayeris, V. Jiranekas, M. Pavlatova, Macourekas ir kt.

Jaunimui ir šeimai skirti sekmadienio vakaro filmai: lengvos dramos, komedijos, nuotykių

filmai. Su sekmadienio rubrika „Detektyvo klasika” toliau rodomi naujausi britų filmai, sukurti pagal

Agatos Kristi romanus („Puaro“, „Mis Marpl“ ir kt.). 2011 m. rodyti vieni populiariausių serialų

pasaulyje, tokie kaip „Dingę“, „Specialioji jūros tarnybos policija”, „24 valandos”. Toliau rodomi

didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukę klasikiniai kriminaliniai vokiečių serialai „Senis” ir „Komisaras

Reksas”, šeimai skirti serialai „Makleodo dukterys”, „Forsaitų saga“, „Frosto prisilietimas“,

„Idiotas“ ir kiti.

Dokumentika36

„Dokumentinio kino vakaras“ – tai 2011 metų rudens sezono nauja pirmadienio rubrika.Su

šia rubrika parodyti dokumentiniai filmai apie pasaulio įvykius: „Rugsėjo 11-oji. Diena, pakeitusi

pasaulį“, „Kinai ateina“ (BBC), filmas apie Japonijos žemės drebėjimą „Išgyvenę cunamį“ ir apie

teroro aktą „Teroras Norvegijoje“, kiti filmai apie politikos ir visuomeninio gyvenimo aktualijas:

„Gruzijos rugpjūtis“, „Stivas Džobsas: ir dar šis tas“, „Laiškas Anai. Žurnalistės Politkovskajos

nužudymo istorija“, „Chodorkovskis“. Parodytas ir šešių dalių vokiečių prodiuserinės kompanijos

kartu su rusų režisieriumi disidentu Andrejumi Nekrasovu metus kurtas dokumentinių filmų ciklas

„Viso gero, draugai partiniai”. Filme panaudoti archyviniai LRT kadrai apie Sausio 13-osios įvykius

Lietuvoje.

„Pasaulio dokumentikos“ rubrika sekmadieniais per LTV gyvuoja jau porą metų. Ji turi didelį

žiūrimumo reitingą, nes produkcija yra aukštos kokybės, įsigyta iš BBC ir „Discovery” kompanijų.

2011 m. parodyti BBC ciklai „Planeta Žemė”, „Civilizacijų paslaptys”, filmai apie Egipto civilizaciją,

majų kultūrą, Jėzaus istorijos versijos.

Šeštadieniais pradėti rodyti dokumentiniai ciklai: BBC mokslinė dokumentika „Visatos

stebuklai“, „Žmogaus kūno gelmėse“, „Žmogaus sąmonės gelmėse“. Iš pusvalandinių

dokumentinių serialų galima būtų paminėti „Ekologiškiausi pasaulio namai“, „Garsiausios pasaulio

kapinės“.

Proginė istorinė dokumentika, rodyta 2011 m. rugpjūčio 23 dienai atminti, – „Raudonasis

teroras gintarinėje pakrantėje. Sovietinė okupacija ir Lietuvos pasipriešinimas 1939–1993 metais”.

Balandžio 25 d., minint Černobylio metines, parodytas filmas „Černobylio mūšis“. 2011 m gegužės

mėnesį parodytas ciklas: „Hitleris ir Stalinas. Kova dėl viešpatavimo”, „Gyvenimas su priešu”,

„Hitleris ir Musolinis”, „Kur stovėjo Berlyno siena”.

Gegužės 1 dieną, Jono Pauliaus beatifikacijos proga, parodytas naujausias lenkų režisierių

filmas, tuo metu pristatytas Lenkijos kino teatruose, „Jonas Paulius II. Ieškojau Jūsų”.

Placido Domingo 70-metis paminėtas specialiai tai progai surengtu koncertu, kuriame

dalyvavo pasaulinio lygio operos žvaigždės. Balandžio 2 dieną LTV žiūrovai galėjo pamatyti filmą,

skirtą Pasaulinei autizmo dienai,„Juodas balionas”, kurį filmo kūrėjai suteikė teisę nemokamai

parodyti minimą dieną.

Pagal „Nordvision“ projektą, kurį pasirašė 5 skandinavų šalių televizijos: DR, NRK, SVT, UR

ir YLE, gautos 104 dokumentinės programos. Pradėtos rodyti 2010 m. rudenį per LTV ir LTV2,

buvo rodomos visus 2011 metus. Tai filmai, kuriuose atspindimos Europos aktualijos, temos,

skirtos šeimai ir visuomenei, menui, gamtai, kelionėms, kultūrai, istorijai. Per LTV ir LTV2 rodyta

37

Kinijos LR ambasados Vilniuje dovanota dokumentika apie Kinijos gamtą, kultūrą, istoriją.

Nyderlandų ambasados dokumentika apie Olandijos gamtą, sportą, dizainą, tradicijas.

Animacija

Animacija vaikams per LTV rodoma kiekvieno šeštadienio ir sekmadienio rytą.. Kartojami

tokie serialai kaip „Ragai ir kanopos sugrįžta”, „Aviukas Šonas”. Parodyta nemažai proginių

animacinių filmų šeimai ir vaikams per įvairias šventes. Ypatingo dėmesio susilaukė prancūzų ir

italų serialas „Džeronimas”. Lietuviškai jį dubliavo ir daineles įdainavo šeši aktoriai, kurių balsų

tinkamumą tvirtino filmuko kūrėjai. Tokią kokybišką programą vaikai tuoj pastebėjo ir įvertino.

Serialo žiūrimumas rytinėje tinklelio pozicijoje viršija visus kanalus.

Suaugusiems skirtos animacijos pozicijoje per LTV2 rodomas čekų serialas „Šauniojo

kareivio Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare” ir kiti klasikinės čekų animacijos darbai.

Kita užsienio produkcija

Nuo 2009 m. sausio LRT pagal atskirai pasirašytą sutartį su EBU kasmet transliuoja tris

klasikinės muzikos koncertus. Tai Vienos filharmonijos orkestro naujametis koncertas, vasaros

koncertas Šėnbrune (Austrija), kuriame buvo atliekami W. A. Mozarto, J. Haydno, J. Brahmso,

J. Strausso ir kitų žymių kompozitorių kūriniai. Gegužės mėnesį parodytas specialus koncertas iš

Madrido (dirigentas Danielis Gatti), kuriame atlikta Gustavo Mahlerio Devintoji simfonija.

TV NAUJIENŲ TARNYBALietuvos televizijos Naujienų tarnyba (TV naujienų tarnyba) kiekvieną darbo dieną parengia

ir transliuoja 5 val. programos: reportažus iš Lietuvos ir užsienio valstybių, specialistų komentarus

ir interviu.

TV naujienų tarnybos laidas kuriantiems žurnalistams, laidų vedėjams, TV operatoriams,

režisieriams ir kitiems darbuotojams keliami aukšti profesionalumo bei profesinės etikos

reikalavimai, siekiant užtikrinti transliuojamų žinių objektyvumą, patikimumą ir operatyvumą bei

nuomonių įvairovę.

38

TV naujienų tarnyba rengia ir transliuoja šias laidas:

1. 06.00 val. „Labą rytą“ darbo dienomis, 180 min.;

2. 14.50 val. žinias darbo dienomis, 20 min.;

3. 18.15 val. „Šiandien“ darbo dienomis, 30 min.;

4. 20.30 val. „Panoramą“ darbo dienomis – 40 min., savaitgaliais – iki 30 min.;

5. 16.00 val. žinias savaitgaliais po 10 min.;

6. 23.15 val. „Vakaro žinias“ pirmadieniais–ketvirtadieniais po 15 min.;

7. Informacinę-analitinę laidą „Pasaulio panorama“ šeštadieniais, 30 min.;

8. Informacinę-analitinę laidą „Savaitė“ sekmadieniais, 30 min.;

9. Aktualių pokalbių laidą „Dienos tema“ pirmadieniais ir antradieniais po „Panoramos“,

15 min.

Laidos transliuojamos ir kartojamos LRT kanalais LTV, LTV2 ir LTV „World“.

14.50 val. žinių laida ir aktualių pokalbių laida „Dienos tema“ pradėtos kurti ir transliuoti

2011 metais, siekiant dar geriau patenkinti visuomenės poreikį operatyviai gauti objektyvią

informaciją.

Remiantis rinkos tyrimų kompanijos „TNS-Gallup“ atliekamais auditorijos tyrimais, TV

naujienų tarnybos kuriamos informacinės ir analitinės laidos yra nuolatinės reitingų lyderės tarp

LTV laidų.

TV naujienų tarnybos veikloje ypatingas dėmesys skiriamas objektyvumo, nuomonių

įvairovės ir etiškumo kriterijams, išdėstytiems Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos

nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

įstatymuose bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse.

Nepaisant jau kelerius metus dramatiškai sumažinto LRT finansavimo, TV naujienų

tarnyboje sėkmingai įdiegta ir intensyviai eksploatuojama keletas technologinių naujovių, tarp jų –

belaidžio interneto įranga, leidžianti tiesiogiai transliuoti iš įvykio vietos teritorijoje, kurią dengia

„Mezon“ ryšio paslauga.

TV naujienų tarnyba dabar naudojasi keturiais belaidžio interneto komplektais Vilniuje,

Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Nuolat tiesiogiai jungiamasi į žinių laidas iš Seimo II-uosiuose

rūmuose, bendradarbiaujant su Seimo kanceliarija, įrengto punkto, iš kurio šviesolaidžiu

perduodamas vaizdo ir garso signalas į LTV žinių studiją. Per TV tiltą tarp Seimo ir LRT žurnalistai

tiesiogiai kalbina Seimo narius, ministrus, kitus valstybės pareigūnus ir visuomenės atstovus, kurie

39

komentuoja priimamus įstatymus ir informuoja apie socialines, politines, ekonomikos ir kitas

aktualijas.

TV naujienų tarnyba, be centrinės būstinės Vilniuje, turi biurus Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Nuo 2011 rudens dirba LRT korespondentė Briuselyje.

Pranešimus apie Europos Parlamento darbą, kitas ES institucijas ir bendrijos šalis ji rengia TV ir

Lietuvos radijo naujienų tarnybos kuriamoms žinių laidoms.

TV naujienų tarnybos kuriamos žinių ir analitinės laidos kasdien operatyviai informuoja

apie Lietuvos ir pasaulio politikos, ekonomikos, visuomenės gyvenimo, verslo, mokslo ir kultūros

įvykius. LTV žinių laidų dėmesys Lietuvos regionams ir kaimyninėms valstybėms išskiria

visuomeninio transliuotojo naujienų laidas iš kitų šalies transliuotojų.

Kitas išskirtinis LTV žinių laidų bruožas – dėmesys kultūrai ir socialiai jautrioms visuomenės

grupėms. 2011 m. parengta ir transliuota beveik 500 reportažų kultūrinio gyvenimo temomis.

Parengtas pasakojimų ciklas apie nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatus, dešimtys

reportažų iš teatrų festivalio „Sirenos“, kino festivalio „Kino pavasaris“, Vilniaus ir Kauno džiazo

festivalių, folkloro festivalio „Skamba, skamba kankliai“, sakralinės, fortepijoninės, akordeono

muzikos festivalių. Televizijos žiūrovai turėjo galimybę matyti reportažus iš „Poezijos pavasario“

renginių, kino ir televizijos apdovanojimų ceremonijos „Sidabrinė gervė“, „Auksinių scenos kryžių“

apdovanojimų ceremonijos, pasakojimus apie premjerinius Keistuolių, Jaunimo, O. Koršunovo,

Šiaulių, Rusų dramos teatrų spektaklius.

Informacinėse laidose paminėtos Nobelio premijos laureato, rašytojo, poeto Č. Milošo,

dailininko V. Kosciuškos, dailės istoriko V. Drėmos 100-osios gimimo metinės.

TV naujienų tarnyba, bendradarbiaudama su LR Seimo kanceliarijos Komunikacijos

departamentu, parengė ir per LTV2 kanalą transliavo 45 min. laidą apie dailininko A. Kmieliausko

80-mečio jubiliejinę kūrybos parodą LR Seime.

Buvo parodyti reportažai iš Vilniuje atidarytos žydų viešosios bibliotekos, kuriai knygų

kolekcininkas Vaimanas Brentas padovanojo daugiau kaip 5 tūkst. vertingų knygų rinkinį. Kolekciją

sudaro žydų autorių ir autorių, rašančių apie judaizmą, knygos. Iš Kauno, Lietuvių išeivijos instituto,

buvo parengtas pasakojimas apie planuojamą įkurti biblioteką-muziejų, kuriame bus saugomas ir

tvarkomas Valdo Adamkaus archyvinis fondas: knygos, dokumentai, sporto trofėjai, dienoraščiai.

2011-ieji buvo M. K. Čiurlionio metai, ir tai atspindėta žinių laidose. Didelis dėmesys buvo

skiriamas 2012-iesiems – Maironio ir Muziejų metams: rengiami interviu su šalies muziejininkais,

40

rodomi reportažai iš mažiau lankomų ir mažiau žinomų muziejų, rengiami specialūs žaidimai,

skatinantys domėtis šalies istorija ir tautiniu paveldu.

2011 m. TV naujienų tarnyba dešimtis reportažų skyrė spaudos atgavimo, kalbos ir knygos

dienai paminėti, pasakojo apie knygų leidybą, knygų muges, lietuviško žodžio ir gimtosios kalbos

išsaugojimą. Prieš Kalėdas Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva buvo surengta knygų

dovanojimo akcija, kurią filmavo „Panorama“. Buvo parodytas reportažas iš Bolonijos (Italija) vaikų

knygų mugės. Kasmet žinių laidose kalbinami Metų knygos rinkimų nugalėtojai. Žiniose rodytas

reportažas apie tai, kaip Lietuvos neregiai ir silpnaregiai buvo pakviesti į Seimą minėti savo

visuomeninės organizacijos 85-erių metų sukakties ir Baltosios lazdelės dienos.

Dešimtys reportažų buvo skirta Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Molėtų, Trakų vaikų globos

namams, socialiai pažeidžiamų grupių integracijai, vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose,

užimtumo, neįgaliųjų socialinės globos, senyvo amžiaus ir vienišų žmonių rūpybos klausimams.

Žinių laidose visuomenė nuolat informuojama apie švietimo reformą, mokslo naujienas.

Apie Lietuvos mokslininkų laimėjimus TV naujienų tarnybos žurnalistai pasakojo 30-yje reportažų.

Tai unikalūs vaizdai apie superkompiuterį, vandenilio technologijų bei telekomunikacijų mokslo

centrus, reportažai iš saulės energijos, robotų kūrimo laboratorijų. Žiūrovai nuolat informuojami

apie verslo naujoves, lietuviškų prekių gamybą, naujoviškas technologijas.

Per 90 reportažų skirta švietimo reformai, mokslo ir studijų įstatymui aiškinti, aukštųjų

mokyklų pertvarkai, lenkiškų mokyklų Lietuvoje ir lietuviškų Lenkijoje neišspręstiems klausimams

analizuoti.

Panevėžio, Alytaus korespondentų punktų žurnalistai aprėpia ne tik savo regionus, bet ir

kaimynines šalis, informuodami apie įvykius Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijos

Kaliningrado srityje, vietos lietuvių bendruomenių gyvenimą, politinį, ekonominį, kultūrinį

bendradarbiavimą, turizmo plėtrą.

Pastebėtina, kad LRT žurnalistai, siekę objektyviai nušviesti įvykius Baltarusijoje – opozicijos

protestus, ekonominę situaciją, atominės elektrinės statybas, patyrė autoritarinio tos šalies režimo

sankcijas: 2011 metų liepą Alytaus korespondentų punkto žurnalistei Rūtai Lankininkaitei

panaikintas Baltarusijos vizos bei akreditacijos galiojimas.

TV naujienų tarnybos aktualijų laida „Šiandien“, kuri pradedama transliuoti 18.15 val. ir

trunka pusvalandį, yra vienintelė kasdieninė informacinė laida Lietuvoje, verčiama į gestų kalbą

žmonėms, turintiems klausos negalią. Toks vertimas užtikrinamas ir savaitgaliais transliuojamų 16

val. LTV žinių laidų.

41

TV naujienų tarnyba adaptuotus tarptautinei auditorijai reportažus apie svarbius įvykius

Lietuvoje perduoda kitų ES šalių transliuotojams per EBU (Europos transliuotojų sąjunga) kanalus,

taip pat ir gauna medžiagą apie kitas ES šalis.

LTV anksčiausiai iš visų Lietuvos transliuotojų pradeda žinių laidas ir vėliausiai jas baigia.

Nuo 06.00 iki 09.00 darbo dienomis transliuojamoje informacinėje-pramoginėje laidoje „Labas

rytas“ penkis kartus kas pusvalandį rodomi žinių blokai. Žinių transliacijas LTV užbaigia 23.15 val.

žinių laida.

„Labas rytas“ yra neabejotinas lyderis tarp visų Lietuvos transliuotojų rytinių laidų. Joje, be

naujausių žinių, taip pat transliuojami aktualūs pokalbiai, muzikiniai pasirodymai, patirtimi ir

patarimais dalijasi mokslininkai, menininkai, medikai, teisės specialistai. Pvz., teisės skiltyje

aptariami aktualūs darbo teisės klausimai, darbdavių ir darbuotojų pareigos ir teisės, darbinių

konfliktų sprendimo būdai, atsakoma į žiūrovų atsiųstus klausimus.

Medicinos skiltyje kalbinami medikai apie labiausiai paplitusias ligas, akcentuojant jų

prevenciją, sveikos gyvensenos privalumus. Ryto pokalbiuose apie naujausią kūrybą pasakoja

žymiausi Lietuvos rašytojai, muzikantai, dainininkai, pristatomos knygų leidybos naujienos.

2011 m. „Labo ryto” studijoje buvo parengtas pokalbių ciklas, skirtas Sausio 13-osios įvykių

20-mečiui paminėti. Kaip ir ankstesniais metais, kartu su Kultūros ministerija ir M. Mažvydo

biblioteka „Labo ryto” kūrybinė grupė dalyvavo Metų knygos rinkimuose, studijoje kalbinti

nominuotieji Lietuvos kūrėjai. „Labas rytas“ yra nacionalinio bendruomenių konkurso „Tikime

laisve“ partneris. Laidose buvo kalbinti visų nominuotų bendruomenių atstovai. Šis konkursas

buvo ypač aktualus 2011-aisiais, nes tie metai buvo paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais.

„Labame ryte” parodytas reportažų ciklas „Lietuvos sporto viltys“ apie daugiausia vilčių teikiančius

sportininkus, potencialius vasaros olimpinių žaidynių dalyvius. Reportažų ciklas „Saugus eismas“

pateikė žiūrovams saugaus eismo gatvėse ir keliuose patarimų. Pirmadieniais transliuojami rytinių

mankštų kompleksai, populiarinantys sveiką gyvenimą, kasdieninę kūno kultūrą ir sportą.

„Labo ryto” žurnalistai parengė kelias dešimtis reportažų socialinėmis, švietimo ir mokslo,

taip pat jaunimo muzikinio lavinimo temomis.

2011 m. Lietuvos radijas ir televizija, įskaitant portalo www.lrt.lt žurnalistus, vykdė ir 2012

m. tęsia bendradarbiavimą su projekto „Bibliotekos pažangai“ rengėjais. Šį projektą įgyvendina

Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. LRT – projekto

informacinis rėmėjas, todėl radijo ir televizijos kanalais buvo transliuojamos visuomenės

informavimo kampanijos, kviečiančios lankytis Lietuvos viešosiose bibliotekose. Jose vyksta LRT

42

http://www.lrt.lt/

organizuojama akcija, kuria siekiama atsižvelgti į LRT auditorijos – radijo klausytojų ir televizijos

žiūrovų – poreikius ir lūkesčius. Aktyviai bendradarbiaujama nuo 2009 metų.

LTV naujienų tarnybos padalinys portalas www.lrt.lt kasdien skelbia TV ir radijo žurnalistų

sukuriamą intelektinį produktą – įdomiausių laidų vaizdo ir garso įrašus, komentarus, informacines

laidas ar jų atskirus reportažus, suteikia prieigą prie vertingiausių kultūrinių ir muzikinių laidų

archyvų.

2011 m. pradėtas vykdyti ir 2012-ųjų pirmojoje pusėje planuojamas užbaigti kurti

ambicingas www.lrt.lt atnaujinimo projektas, kurio laukiamas rezultatas – unikalus, vienas

moderniausių portalų Lietuvoje, suteikiantis lankytojams galimybę stebėti LRT televizijos ir radijo

kanalų transliacijas, peržiūrėti ir perklausyti jų įrašus, naudotis archyvų Aukso fondu, atsirinkti

pageidautiną tematiką ir gauti informaciją vartotojui patogiu būdu bei priemonėmis.

Televizijos auditorijos pasiskirstymas 2011 m.

TV321,0%

Kiti Kanalai30,5%

MTV Europe0,2%

Lietuvos rytas TV3,3%

TV12,3%

TV63,1%

PBK5,4%

BTV5,3%

LTV20,6%

LTV10,7%

LNK17,7%

Vidutinis tv žiūrovų skaičius: 453,00 tūkst.Šaltinis: TNS Gallup 2011 m.Tyrime dalyvavo 966 4-100 m. respondentai.

43

http://www.lrt.lt/

http://www.lrt.lt/

Lietuvos televizijos pirmosios programos auditorija pagal amžių

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

4-14 m

15-19 m

20-29 m

30-39 m

40-49 m

50-59 m

60-74 m

75 m+

2010 m.2011 m.

0

20

40

60

4 m +

Šaltinis: TNS Gallup 2011 m.Tyrime dalyvavo 966 4-100 m. respondentai.

Lietuvos televizijos antrosios programos auditorija pagal amžių

0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9

4-14 m

15-19 m

20-29 m

30-39 m

40-49 m

50-59 m

60-74 m

75 m+

2010 m.

2011 m.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

4 m +

Šaltinis: TNS Gallup 2011 m.Tyrime dalyvavo 966 4-100 m. respondentai.

44

Lietuvos televizijos pirmosios programos auditorijos portretas

1,51,2

1,8

1,7

2,1

2,8

0,4

1,01,21,41,9

1,9

1,1

1,50,4

3,0

3,3

0,80,60,5

0,4

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,54 m+

Vyrai

Moterys

4-14 m

15-19 m

20-29 m

30-39 m

40-49 m

50-59 m

60-74 m

75 m+Nėra

Pradinis

Pagrindinis

Vidurinis

Aukštesnysis

Aukštasis

Bedarbis (-e)

Dirba

Mokinys (-e),Studentas (-e)

Pensininkas (-e)

2010

2011

Rtg

(%)

Šaltinis: TNS Gallup 2010-2011 m.Tyrime dalyvavo 966 4-100 m. respondentai.

Lietuvos televizijos antrosios programos auditorijos portretas

0,1 0,10,1

0,1

0,1

0,10,1

0,1

0,1

0,1

0,1

0,10,0

0,1

0

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

0,34 m+

Vyrai

Moterys

4-14 m

15-19 m

20-29 m

30-39 m

40-49 m

50-59 m

60-74 m75 m+Nėra

Pradinis

Pagrindinis

Vidurinis

Aukštesnysis

Aukštasis

Bedarbis (-e)

Dirba

Mokinys (-e),Studentas (-e)

Pensininkas (-e)

20102011R

tg(%

)

Šaltinis: TNS Gallup 2009-2010 m.Tyrime dalyvavo 914 4-100 m. respondentai.

45

RADIJASLietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris radijo programas: Lietuvos radijo, „Klasikos“

ir „Opus 3“.

Nepaisant labai didelės ir nuolat augančios konkurencijos bei nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki

2011 m. balandžio mėnesio dėl lėšų stokos sutrumpinus Lietuvos radijo programą penkiomis

valandomis, Lietuvos radijo pirmoji programa sugebėjo išlaikyti didžiulį klausytojų ratą. Lietuvos

radijas ir toliau yra radijo rinkos lyderis, užimantis 20,9 proc. šalies radijo rinkos. O 2011 metų

rudenį Lietuvos radijo auditorija siekė 23 proc. Lietuvos radijo „Klasikos“ programos, skirtos

rimtajai muzikai ir kultūros laidoms, klausosi apie 0,8 proc. radijo klausytojų. Nors ši programa iki

2011 m. balandžio buvo sutrumpinta šešiomis valandomis, jos auditorija nesumažėjo. Jaunimui

skirtą Lietuvos radijo programą „Opus 3“ klauso taip pat apie 0,5 proc. radijo klausytojų. „Opus 3“

programa, nors iki 2011 m. balandžio vietoj 24 per parą transliavo vos 11 valandų, išlaikė beveik

tokį patį klausytojų ratą.

Radijo auditorijos pasiskirstymas 2011 metais

LR120.8%Klasika (LR2)

0.8%

Opus 30.5%

Lietus13.6%

M-114.0%

M-1 Plius4.6%

Russkoje radio Baltija7.9%

Radiocentras7.4%

ZIP FM3.4%

Pūkas7.0%

Power Hit Radio3.1%

Kelyje2.0%Žinių radijas

2.4%A21.1%

Kitos radijo programos

11.3%

Vidutinis radijo klausytojų skaičius: 274,65 tūkst.Šaltinis: TNS Gallup 2011 m.

Tyrime dalyvavo 5 345 12-74 m. respondentai

46

Lietuvos radijo programa

Lietuvos radijo programai 2011 metais buvo rengiamos kelios dešimtys įvairių autorinių

laidų, iš kurių daugiausia — kasdieninės („Ryto garsai“, „Lietuvos diena“, laida rusų kalba,

„Vidurnakčio lyrika“, „Žvaigždės žiūri į žemę“ ir kt.), transliuojamos 5–6 kartus per savaitę („Gimtoji

žemė“, „Muzikinis vidudienis“, spaudos apžvalgos, „Dienos tema“, „Vakaro pasaka“ ir kt.) ir

savaitinės („7 sporto dienos“, „Tarp Rytų ir Vakarų“, „Ant svarstyklių“, „Toks gyvenimas“,

„Forumas“, „Akiračiai“, „Namai namučiai“, „Mes, moterys“, „Žinių amžius“, „Literatūros akiračiai“

ir kt.).

Lietuvos radijo programos branduolį sudaro informacinės (žinių), aktualijų, publicistikos ir

kultūros laidos. Programoje daug dėmesio skiriama Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzikai, kurios

repertuarą formuoja radijo muzikos redakcija, atsižvelgdama į įvairios auditorijos poreikius,

švenčių, atmintinų ar gedulingų dienų turinį bei nuotaiką, muzikinio gyvenimo aktualijas ir

sukaktis.

Lietuvos radijo programos laidos 2011 metais

Informacinės / aktualijų / publicistikos laidos:

Informacinės laidos:

„Žinios“

Aktualijų ir publicistikos laidos:

„Akiračiai“

„Ant svarstyklių“

„Dienos tema“

„Forumas“

„Gimtoji žemė“

„Informuoja VRM tarnybos“ („112“)

Laida rusų kalba

„Lietuvos diena“

„Litas prie lito“

47

„Nuo algos iki algos“

„Ryto garsai“

„Ryto garsų savaitė“

„Sankryža“

Savaitės komentaras

„Septynios sporto dienos“

Spaudos apžvalgos

„Tarp Rytų ir Vakarų“

Specialios transliacijos:

Tradicinio iškilmingo Naujųjų metų koncerto transliacija iš Vienos „Musikverein“ Auksinės salės.

Atminimo laužų uždegimo ceremonijos prie LRT transliacija.

Minėjimo-koncerto Nepriklausomybės aikštėje transliacija.

Prezidentės D. Grybauskaitės spaudos konferencija (vasario 7 d.)

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija S. Daukanto aikštėje.

Vasario 16-osios minėjimo prie Signatarų namų transliacija.

Atsisveikinimo su Just. Marcinkevičiumi ir laidotuvių ceremonijos transliacija.

LR Seimo narių interpeliacija energetikos ministrui A. Sekmokui.

Iškilmingas LR Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-osios – Lietuvos

nepriklausomybės dienos 21-osioms metinėms.

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

LR Seimo narių interpeliacija aplinkos ministrui G. Kazlauskui.

Vyriausybės metinė ataskaita Seime.

Velyknakčio liturgija iš Vilniaus arkikatedros.

Prezidentės metinis pranešimas.

LR Seimo iškilmingo posėdžio, skirto Laisvės kovoms ir didžiosioms netektims atminti, transliacija.

48

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Vilniaus Aukų gatvėje.

Speciali šventinė programa Valstybės dienai – Liepos 6-ajai.

Medininkų tragedijos 20-mečio minėjimas. Transliacija iš Medininkų.

Vilniaus Balsių mokyklos atidarymo šventės transliacija.

Iškilmingas minėjimas, skirtas atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20.

Holokausto aukų pagerbimo ceremonijos Aukštųjų Panerių memoriale transliacija.

Apie banko „Snoras“ padėtį. LR Seimo posėdžio transliacija.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos susitikimas. Transliacija iš Lietuvos parodų ir konferencijų centro „Litexpo“.

Spaudos konferencijos

Seimo posėdžių transliacijos

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 dienomis buvo transliuota 18-ka Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynių.

2012 m. valstybės biudžeto projekto svarstymas.

Kultūros laidos:

Pažintinės:

„Gamta – visų namai“

„Gyvoji istorija“

„Kaip žmonės gyvena“

„Kalbos valandėlė“

„Kultūros savaitė“

„Laisvai!“

„Literatūros akiračiai“

„Mes, moterys“

„Namai namučiai“

„Sveikata“

49

„Tetos Betos viktorina“

„Toks gyvenimas“

„Žinių amžius“

Meno:

„Radijo teatras“

„Vaikų radijo teatras“

„Vakaro pasaka“

„Vidurnakčio lyrika“

Religijos:

Mažoji studija. Dievo žodis: kasdieniai skaitymai

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena

Velyknakčio liturgija

Pramoginės:

„Sveikinimų ratas“

Muzikos:

„Antroji pavara“

„Muzikinis vidudienis“

„Sudie, XX amžiau“

„Vudstoko vaikai“

50

Lietuvos radijo programos struktūra 2011 metais

Laidų pobūdis val. proc.

Informacinės / aktualijų / publicistikos laidos 3246,5 39,4

žinios 753,3 9,1

aktualijų ir publicistikos 2493,2 30,3

Kultūros laidos 4660,7 56,7

pažintinės 921,1 11,2

meno 337,5 4,1

religijos 255,2 3,1

pramoginės 252,5 3,1

muzikos 2894,4 35,2

Laidų anonsai 69,3 0,8

Reklama 257,8 3,1

Iš viso: 8234,3 100

Lietuvos radijo žinios. 30 kartų per dieną – patikima ir operatyvi informacija iš Lietuvos ir

pasaulio

Visuomeninio radijo veiklai ypač reikšminga yra Lietuvos radijo naujienų tarnyba, kurioje

2011 metų pabaigoje iš viso dirbo 48 etatiniai žurnalistai, iš jų – 5 korespondentai Kaune,

Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Rygoje, 10 etatinių naujienų tarnybos žurnalistų rengė laidas

rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų (jidiš) kalbomis. Lietuvos radijo Naujienų tarnyba palaiko

ryšius su daugiau nei dvidešimčia spaudos žurnalistų įvairiose šalies vietose. Įvykus svarbiems

įvykiams pasaulyje, radijo naujienų tarnyba pasitelkia neetatinius bendradarbius užsienyje, kurie

parengia operatyvius pranešimus žinių ir aktualijų laidoms.

Lietuvos radijo Naujienų tarnyba rengia ir dvi didžiausias Lietuvos radijo programos laidas –

„Ryto garsus“ ir „Lietuvos dieną“, kurių trukmė per dieną siekia net pusšeštos valandos.

Naujienų tarnybos žurnalistai naudojasi plačia Lietuvos ir užsienio informacijos šaltinių

baze. Labai svarbi informacijos dalis gaunama iš savų korespondentų tinklo. Su Lietuvos radiju

51

nuolat bendradarbiauja apie 20 neetatinių korespondentų užsienio šalyse: Lenkijoje, D. Britanijoje,

Čekijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Indijoje,

Argentinoje, Australijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Islandijoje ir kt.

Lietuvos radijo Naujienų tarnyba dalyvauja EBU naujienų mainų programoje „Euroradio News“.

EBU narės siūlo audio- ištraukas (interviu, pokalbius, pasisakymus) iš savo šalių ir gali laisvai

naudotis kitų šalių įdėtais įrašais.

Po kelerių metų pertraukos Briuselyje pradėjo dirbti LRT korespondentė. Laidos „Ryto

garsai“ ir „Lietuvos diena“ pradėjo skelbti temas socialiniame tinkle „Facebook“. Beveik kiekvieno

interaktyvaus pokalbio metu dalies komentarų ar klausimų laidų vedėjai sulaukia būtent puslapyje

„Facebook“. Bandymai skelbti kai kurias naujienas socialiniame tinklapyje „Twitter“ neprigijo.

Reikšmingiausi visuomenei įvykiai ir renginiai – per Lietuvos radiją

Lietuvos radijo eteryje 2011-aisiais transliuoti visuomenei reikšmingi įvykiai bei renginiai:

Vasario 16-osios minėjimas, Vyriausybės ataskaita Seime, Prezidentės metinis pranešimas, speciali

programa, skirta Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės dienai, speciali šventinė programa

Valstybės dienai – Liepos 6-ajai, svarbūs Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiai, iškilmingi renginiai,

svarbios Lietuvai ir jos žmonėms spaudos konferencijos.

2011 m. parengta daugiau tiesioginių transliacijų iš Seimo.Tai susiję ne tik su įvykių gausa

(pvz., Seimo narių apkalta, interpeliacijos ministrams, „Snoro“ banko griūtis), bet ir su vis

stiprėjančia nuostata, kad radijas, jei tik įmanoma, turi transliuoti tiesiogiai. Laikytis tokios

nuostatos skatina ir klausytojų pageidavimai.

Laida „Gimtoji žemė“ daug dėmesio skyrė ES paramai, ūkininkų patirčiai, krizės padariniams

ir pamokoms, šaltos žiemos ir kitų gamtos stichijų skaudiems padariniams ir jų likvidavimo kainai;

žemės ūkio problemoms, kas dažniausiai jas sukelia, o kam tenka srėbti; kasdieniai žemės ūkio

darbai ir jų ypatumams.

Visuomeninio radijo eteryje – miestų ir miestelių bendruomenių džiaugsmai ir rūpesčiai

Tęsdamas kelerių metų tradiciją, 2011 metų vasarą Lietuvos radijas septynis penktadienius

transliavo iš skritingų miestų ir miestelių: Nidos, Mažeikių, Molėtų, Lazdijų, Klaipėdos, Šventosios ir

Šiaulių. 2011-ųjų vasaros naujovė – iš skirtingų vietovių transliuoti ne tik „Ryto garsai“, bet ir

„Lietuvos diena“. Gyventojai galėjo ne tik pamatyti, kaip transliuojamos laidos, bet ir patys jose

dalyvauti, susipažinti su laidų vedėjais, išsakyti jiems savo lūkesčius ir problemas. Europos 52

krepšinio čempionato metu LR Naujienų tarnyba rengė laidų ciklą iš visų čempionato miestų.

Vietose dirbo specialūs korespondentai, o krepšinio rungtynės buvo transliuojamos per Lietuvos

radiją.

Tiesioginės Lietuvos radijo diskusijų laidų transliacijos per Lietuvos televiziją

2011-aisiais buvo tęsiamos Lietuvos radijo 11-osios valandos laidų „Akiračiai“, „Ant

svarstyklių“, „Forumas“, „Toks gyvenimas“ bei „Tarp Rytų ir Vakarų“ tiesioginės transliacijos per

Lietuvos televiziją.

Tiesioginės Lietuvos radijo laidos iš Vilniau knygų mugės 2011 m.

Antrus metus iš eilės LRT mugėje turėjo savo studiją Rašytojų kampe. Iš ten buvo tiesiogiai

transliuojamos laidos: „Forumas“, „Akiračiai“, „Lietuvos diena“, „Kultūros savaitė“.

Muzikiniai projektai kartu su Lietuvos televizija

LR Muzikos redakcija aktyviai dalyvavo ir talkino Lietuvos televizijai rengiant nacionalinę

atranką į 56-jį „Eurovizijos“ dainų konkursą. Laidose „Muzikinis vidudienis“ visą mėnesį buvo

pristatomi nacionalinės atrankos dalyviai, jų dainos, tiesiogiai buvo transliuojamas nacionalinės

atrankos finalas. Gegužės mėnesį tiesiogiai iš Berlyno buvo transliuojami du tarptautinio

„Eurovizijos“ konkurso pusfinaliai ir finalas. LR Muzikos redakcija kartu su LTV tiesiogiai transliavo

auksinio balso konkursą „Triumfo arka“, įvairių valstybinių ir tautinių švenčių proga rengiamus

koncertus, žinomų Lietuvos atlikėjų ir kompozitorių garbei skirtus jubiliejinius vakarus, Gyčio

Paškevičiaus ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertą, koncertą, skirtą naujų mokslo metų

pradžiai „Beauštanti aušrelė“ ir kt.

Dainų konkursas „Vilniaus bokštai“

LR Muzikos redakcija kartu su LATGA-A surengė lietuviškų populiarių dainų konkursą

„Vilniaus bokštai“ 2011. Konkursas skirtas talentingų dainų autorių ir profesionalių muzikantų

kūrybiškumui skatinti, lietuviškos populiariosios dainos žanro profesiniam lygiui ir prestižui kelti,

papildyti Lietuvos radijo fonotekos fondus naujomis dainomis.

Legendinis konkursas, pirmą kartą surengtas atkurtos nepriklausomybės metais, susilaukė

didžiulio dainų autorių ir visuomenės dėmesio. Vertinimo komisijai buvo pateiktos 206 dainos, iš

53

kurių beveik 60 pateko į antrąjį turą. Jos buvo transliuojamos per LR ir internetu. Dainas vertino

komisija, klausytojai ir interneto lankytojai. Finale buvo paskirtos dvi antrosios ir viena trečioji

vietos, specialus LATGA-A prizas už profesionalumą ir meistrišką aranžuotę bei 4 prizai: už kūrinio

originalumą, sėkmingą debiutą, tobulėjimą ir perspektyvą, nostalgiją praeičiai. Geriausieji autoriai

buvo pristatyti ir apdovanoti diplomais, piniginėmis premijomis ir kt. vertingomis dovanomis 2011

m. birželio 12 d. specialioje šventinėje Lietuvos radijo ir televizijos laidoje, skirtoje Lietuvos radijo

85-mečiui.

Lietuvos radijo 85-metis

85-mečio jubiliejų Lietuvos radijas paminėjo kalbindamas veteranus – nacionaliniam radijui

daugybę metų atidavusius žmones. Tarp jų – ir praeityje garsios radijo diktorės, ir klausytojams

mažiau žinomi vardai. Prisiminimais su klausytojais dalijosi viena garsiausių Lietuvos radijo diktorių

Undinė Nasvytytė, ilgametis radijo Literatūros ir dramos redakcijos vyriausias redaktorius, daugelio

radiofonizacijų, legendinės laidos „Subatvakaris“ tekstų autorius Balys Dačiulis, viena pirmųjų

Lietuvos radijo diktorių, teatrologė, aktorė ir laidų vedėja Danutė Rutkutė, radijo laidų autorius ir

vedėjas, laidos „Lietuvių godos“ sumanytojas ir autorius Balys Urbonas.

Radijo Metų žmogaus rinkimai – jau aštuntą kartą

Aštuntus metus Lietuvos radijas rinko metų žmogų. 2011-ųjų Metų žmogumi išrinko Vigilijų

Sadauską. Metų žmogaus vardas jam skirtas už aktyvų ir įtaigų saugaus eismo propagavimą.

„Bitinukuose“ – apdovanojimai radijui

Tradiciniais „Bitinukų“ apdovanojimais LRT pagerbia geriausių visuomeninio transliuotojo

laidų kūrėjus, profesionaliausius žurnalistus, radijo ir televizijos darbuotojus. 2011 metais geriausia

radijo laida paskelbta „Opus 3“ programos laida „Mix sub`as“, geriausia Lietuvos radijo žurnaliste

išrinkta Živilė Kropaitė, o radijo profesionale – radijo programų ir išleidimo vadovė Regina

Balčytienė.

54

Šaltinis: TNS Gallup 2011 m.Tyrime dalyvavo 5 345 12-74 m. respondentai.

Lietuvos radijo programos vidutinė auditorija pagal amžių

Didžiausią Lietuvos radijo programos auditorijos dalį sudaro 60–74 metų ir 40–59 metų

gyventojai. Grąžinus Lietuvos radijo programos naktines transliacijas, vyriausios auditorijos dydis

(AQH) 2011 m., lyginant su 2010 m., padidėjo. Šiek tiek sumažėjo 50–59 metų klausytojų, tačiau

padaugėjo 40-49 metų auditorijos, ryškiau padidėjo ir jaunų 20-29 metų klausytojų. Kaip tik 20–29

ir 40–49 metų klausytojai yra Lietuvos radijui ilgą laiką buvo sunkiausiai „pagaunama“ auditorija.

Labai nedaug, tačiau padidėjo ir 30–39 metų klausytojų. Lietuvos radijas visada siekia patenkinti

kuo įvairesnės auditorijos lūkesčius.

Visuomeninio radijo eteris atviras įvairių pažiūrų klausytojams

Labai svarbią reikšmę visuomeninio radijo misijai vykdyti turi bendravimas su radijo

klausytojais. Klausytojai itin vertina galimybę paskambinti į tiesioginę radijo laidą ir pareikšti savo

nuomonę, užduoti rūpimą klausimą laidos dalyviams. Beje, klausytojai turi vis daugiau progų tiek

tiesiogiai pareikšti savo nuomonę laidose, tiek ir būti išgirsti visą parą veikiančiu telefonu ar

55

internetu. Praėjusiais metais gerokai pailginta rubrika „Jūs paskambinote į Lietuvos radiją”, kurioje

atsakoma į klausytojų klausimus, pageidavimus ar kritiką.

Lietuvos radijo programos auditorijos portretas

12-74 m VyraiMoterys

12-14 m

15-19 m

20-29 m

30-39 m

40-49 m

50-59 m

60-74 m

Iki 6 klasėsIki 10 klasėsVidurinisSpecialus vidurinis

Aukštasis

Tarnautojas

Specialistas

Pats sau darbdavys/ūkininkas

Darbininkas

Vadovas

Mokosi/Studijuoja

Pensininkas

Namų šeimininkė (-as)Bedarbis

0

5

10

2.11.92.4

0.10.10.4

0.61.5

3.0

6.91.9

2.41.72.42.41.81.71.61.11.5 0.1

6.3

1.11.6

20102011

A Q H,

%

Šaltinis: TNS Gallup 2010-2011 m.Tyrime dalyvavo 10 697| 5 345 12-74 m. respondentai.

„KLASIKOS“ programa

LRT radijo programa „Klasika“ skirta kultūra bei rimtąja muzika besidominčiai

auditorijai. Tai vienintelė tokio pobūdžio radijo programa Lietuvoje. Programos paskirtis lemia ir

atitinkamą laidų pobūdį bei programos struktūrą: „Klasikoje“ daugiausia vietos skiriama kultūros

temoms, klasikinės muzikos koncertams, pokalbiams apie klasikinės muzikos istoriją, muzikos

pasaulio naujoves, kūrybą, beveik ketvirtadalį programos laiko sudaro pažintinės ir meno laidos.

2010 m. gegužės 1 d. dėl lėšų stygiaus teko trumpinti programos apimtis. Kultūrai ir klasikinei

muzikai skirta programa darbo dienomis buvo transliuojama nuo 11 val. ryto iki 22 val. vakaro, o

savaitgaliais nuo 8 val. ryto iki 23 val. Nuo 2011 m. balandžio mėnesio „Klasikos“ programų

transliavimo apimtys buvo grąžintos.

56

Į dviejų valandų rytinę poziciją sugrįžo tiesioginis kultūros žurnalas „Ryto allegro“,

atgaivinta vakarinė programa su literatūros skaitymas ir klasikine muzika, su geriausių laidų

pakartojimais.

Radijo programose stiprėja senųjų, ilgus metus transliuojamų laidų, tokių kaip „Kasdienybės

kultūra“, pozicijos, o kartu vis didesnio susidomėjimo sulaukia vos kelerius metus kuriamos laidos.

Intensyviai su mūsų aukštosiomis mokyklomis ir mokslo įstaigomis ėmė bendradarbiauti laidos

„Radijo paskaitos“ rengėjai. Universitetai jau patys siūlo temas, kviečia į mokslines konferencijas.

Laida „Iš radijo aukso fondo“, kurioje buvo prisiminti geriausi mūsų aktorių, režisierių darbai,

skambėjo jau anapilin išėjusių rašytojų, dailininkų, solistų balsai, sulaukia vis didesnio klausytojų

skaičiaus, o laida „Po lyros ženklu“ jau sukaupė vertingą mūsų poetų skaitomų eilėraščių fondą.

„KLASIKOS“ programos laidos 2011 metais

Informacinės/aktualijų laidos:

Informacinės laidos:

„Žinios“

Aktualijų laidos:

Spaudos apžvalga

Kultūros laidos:

Pažintinės laidos:

„Arčiau manęs“

„Kasdienybės kultūra“

„Klasikos enciklopedija“

Koncertai. Parodos. Spektakliai

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“

„Radijo paskaitos“

„Ryto allegro“

„Santara“

57

Meno:

„Iš radijo aukso fondo“

„Po lyros ženklu“

„Radijo teatras“

„Vakaras su knyga“

Religijos:

Mažoji studija („Kultūra ir religija“, „Muzikos menas“, „Poetiniai skaitymai“, „Noriu

tikėti“)

Mišių transliacijos

Vatikano radijas

Muzikos:

„Ars musica“

„Čiurlionio metai“

„Likimai“

„Modus“

„Muzikinė dėžutė“

„Muzikinis pastišas“

„Skambanti planeta“

58

„KLASIKOS“ programos struktūra 2011 metais


Informacinės / aktualijų 377 6,25

žinios 350 5,8

aktualijų 27 0,45

Kultūros: 5644,1 93,53

pažintinės 1237,2 20,5

meno 247,4 4,1

religijos 267,1 4,43

muzikos 3892,4 64,5

Laidų anonsai 12,6 0,2

Reklama 1,1 0,02

Iš viso: 6034,8 100

„Euroradijo“ koncertai. Didžiosios muzikos pasaulio sukaktys

Nepaisant sunkumų, 2011 m. transliuota 450 klasikinės, džiazo, folkloro ir populiarios

muzikos koncertų ir operų įrašų iš užsienio (EBU); per 40 operų iš Europos ir Amerikos teatrų. EBU

nariams Lietuvos radijas pasiūlė transliuoti du koncertus: 2011 vasario 5 d. kartu su NF surengtas

„Euroradijo“ koncertas „Arabų įtaka Vakarų muzikai“. Atlikėjai: O. Kolobovaitė, LNSO, dirigentas

M. Pitrėnas. Programoje M. Ravelio, S. Prokofjevo, R. Strausso ir naujas A. Martinaičio kūrinys

„Saulės kelias“, sukurtas specialiai šiai progai. Koncertą transliavo 13 Europos visuomeninių

transliuotojų ir Naujosios Zelandijos nacionalinis radijas.

2011 spalio 2 d. kartu su festivaliu „Banchetto musicale“ Šv. Ignoto bažnyčioje surengtas

„Euroradijo“ koncertas „Muzika kaip sielų žvejotoja“ iš 2011–2012 metų „Euroradijo“ koncertų

ciklo „Senoji ir baroko muzika“. Atlikėjai: Olga Pasichnyk (sopranas), choras ir konsortas „Brevis“.

Meno vadovai: Darius Stabinskas ir Stefano Rossi. Programoje kūriniai iš 16 a. Kjodžos oratorijos

Šv. Pilypo Nerio archyvo. Koncertą transliavo 14 Europos visuomeninių transliuotojų ir Australijos

59

ABC radijas. Lietuvos radijas dalyvavo „Euroradijo“ Kalėdų muzikos, Velykų savaitės projektuose,

transliavo G. Mahlerio, F. Liszto jubiliejinių savaičių koncertus.

Parengtas tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatų koncerto

įrašas susidomėjusiems EBU nariams (transliavo Norvegijos, Danijos, Kroatijos ir Vokietijos radijo

stotys). „Klasikos“ programa plačiai nušvietė Estijos nacionalinio radijo parengtą koncertų savaitę

„Talinas – Europos kultūros sostinė“.

Tradiciškai Lietuvos radijas dalyvavo Šiuolaikinės muzikos radijo įrašų konkurse

„International Rostrum of Composers“ (2011 m. konkursas vyko Vienoje, Austrijos radijuje).

Lietuvos radijo pristatytas R. Šerkšnytės kūrinys „Vasarvidžio giesmė“ pateko į geriausių,

transliuoti rekomenduojamų kūrinių dešimtuką, o A. Navicko „Blanche t‘a vu“ – į geriausių jaunųjų

kompozitorių kūrinių trejetuką. 2011 m. lapkričio mėn. iš Nacionalinės filharmonijos tiesiogiai

transliuotas Lietuvos muzikų sąjungos „Didysis muzikų paradas“.

Radijo dramaturgijos konkursas

Radijo dramos konkursą rėmė LATGA. Šios organizacijos skirtos premijos dramaturgams

leido Lietuvos radijui pastatyti tris naujus radijo spektaklius. Komisija vieningai nusprendė

pirmosios vietos neskirti. Antrąją ir trečiąją premijas pelnė po du kūrinius. Antroji vieta ir 3 tūkst.

litų piniginė premija atiteko Tado Zaikausko pjesei „Visada yra ką pasakyti“ bei Justo Tertelio

kūriniui „Paskutinis radijo pagonis“. Trečioji vieta ir 2 tūkst. litų premija skirta Audronei

Baranauskaitei („Tavo vėjas už mano lango“) ir Vidai Mikšytei („Sofijos Tyzenhauzaitės paslaptis“).

Specialųjį prizą už originalumą ir 1 tūkst. litų premiją komisijos nariai skyrė Juozo Glinskio pjesei

„Virtuali istorija“. Dar du spektakliai buvo pastatyti po radiofonizacijos seminaro „Radijo drama“,

kurį rėmė KRF. Kelerius metus neatnaujinamas Radijo teatro fondas pasipildė penkiais naujais

spektakliais.

Tarptautinis pjesių radiofonizacijos seminaras „Radijo drama“

2011 metų rugsėjo mėnesį jau trečią kartą buvo surengtas tarptautinis radijo dramaturgijos

seminaras „Radijo drama“. Suvokti ir išgirsti monopjesės dinamiką, iš pirmo žvilgsnio elementarų

tekstą paversti dialogu arba monologu, sukurti literatūros veikėjų vidinius išgyvenimus balsu – visa

tai galėjo išbandyti jaunieji kūrėjai. Edukacinis projektas buvo realizuotas Kultūros rėmimo fondui

skyrus lėšų. Seminaro lektoriai: rašytoja, poetė, vertėja Laima Vincė Sruoginis (JAV), ilgametis

60

Austrijos visuomeninio radijo redaktorius, radijo teatro ir radijo reportažų režisierius Nikolausas

Scholzas, profesionalus teatro ir literatūros kūrybinių dirbtuvių vadovas Oskaras Teršas (Austrija).

M. K. Čiurlionio metai

„Čiurlionio metai“ – laidų ciklas, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai, jo

sąsajoms su garsiausiais amžininkais ir didžiausiais praeities autoritetais. Ciklo autorius –

Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Šarūnas Nakas, rengęs „Garsų ir blyksnių“ ir

„Muzikos muziejaus“ laidas bei populiariuosius pokalbius apie naująją muziką „Modus“ (drauge su

kompozitoriumi Mindaugu Urbaičiu). Ciklą „Čiurlionio metai“ sudarė 24 laidos, skirtos muzikos,

dailės ir kultūros problemoms. Jose apžvelgtos pagrindinės menininką dominusios sritys, jo

požiūris į nacionalumą ir šiuolaikiškumą. Didžioji ciklo dalis buvo skirta Čiurlionio ir jo amžininkų (R.

Strausso, M. Karlowicziaus, A. Skriabino, I. Stravinskio, J. Sibeliuso, A. Schoenbergo, Ch. Iveso, C.

Debussy, J. M. Hauerio, K. Szymanowskio, J. Carrillo) kūrybos paralelėms aptarti.

M. K. Čiurlionio konkurso metu „Muzikiniame pastiše“ rengtas konkurso dienoraštis.

Tautinių bendrijų programa

Tautinių bendrijų programa „Santara“ 2011 m. dėmesį skyrė Lietuvoje gyvenančių

kitataučių bendruomenių aktualijoms, įdomiems kaimyninių šalių istorijos ir valstybingumo

momentams, kitų tautų vaidmeniui Lietuvos istorijoje ir kultūroje. 2011 m. „Santaros“ laidose

buvo pasakojama apie reikšmingus Lietuvai ir visam pasauliui jubiliejus: 100-ąsias M. K. Čiurlionio

mirties ir 100-ąsias Č. Milošo gimimo metines, šiems jubiliejams skirtas parodas, konferencijas,

spektaklius, seminarus, apie žymaus rusų politiko ir visuomenės veikėjo P. Stolypino 100 metų

mirties metinėms skirtus renginius ir konferenciją.

Vilniuje buvo atidengtos memorialinės lentos žydų poetui Abraomui Suckeveriui ir filosofui

Vosyliui Sezemanui. „Santaros“ klausytojai susipažino su Suckeverio dukra ir anūke. Buvo parengti

reportažai iš paminklų atidengimo rusų poetui K. Balmontui, ukrainiečių poetui T. Ševčenkai,

austrų humanistui, žydų gelbėtojui A. Šmidtui, lietuvių dailininkui M. Dobužinskiui.

2011 m. Vilniaus tautinių bendrijų namams sukako 20 metų. Šiam įvykiui buvo skirta daug

renginių, kurie tęsėsi visus metus, tam buvo skirta keletas laidų lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos totorių bendruomenė Trakuose pirmąkart surengė Baltijos šalių, Baltarusijos ir

Lenkijos totorių suvažiavimą, buvo įsteigta totorių jaunimo organizacija.

61

„Santaros“ laidose žydams buvo išsamiai pristatyta pasaulinio garso dailininko Arbito Blato

dovanotų Lietuvai kūrinių paroda, JAV dailininko litvako S. Bako darbų ekspozicija. Buvo parengtas

interviu su Nacionalinės premijos laureate, tekstilininke M. Babenskiene, kuri pristatė naują savo

kūrybos albumą, rengiami pokalbiai su JAV, Švedijos, Izraelio piliečiais ir kitais tradicinių vasaros

idiš kalbos ir literatūros kursų VU lankytojais.

Laidose baltarusiams pristatyti Lietuvos bendruomenės gyvenimo įvykiai, aktualijos, svečiai

iš Baltarusijos – dailininkai, rašytojai, dainininkai, literatai, paminėtas baltarusių kalbos dėstymo

Edukologijos universitete 20-metis.

„Vilniečių prisiminimai” – tai tęstinis radijo laidų ciklas, kuriame apie savo gyvenimą

pasakoja žmonės, vaikystę ir jaunystę praleidę prieškario ir karo metų Vilniuje, o po karo likę

Vilniuje ar apsigyvenę Lenkijoje, palikę ryškius pėdsakus moksle, mene, visuomeniniame gyvenime.

Šitas ciklas – tai dramatiškų XX amžiaus vilniečių likimų istorija.

Nuolat rengiami reportažai iš Lenkų instituto Vilniuje ir Lenkų kultūros namų renginių,

parodų, kino savaičių, konferencijų, knygų pristatymų.

Tęstiniai „Santaros“ projektai: Kauno įvairių tautų kultūrų centro veiklos pristatymas,

Lietuvos kultūros sostinių programos (2011 m. – Šilutė) pristatymas, Tarptautinis monospektaklių

festivalis „Visagino atspindys“, Tarptautinis rusų sakralinės muzikos festivalis, Tarptautinis folkloro

festivalis „Pokrovskije kolokola“, kasmetinis rusų kalbos konkursas „Gimtoji kalba“. Nuolat

rengiamos medžiagos apie A. Puškino literatūrinio muziejaus ekspoziciją ir bendradarbiavimą su A.

Puškino muziejumi Michailovskoje (Rusija), apie Valdovų rūmų bendradarbiavimą su Krokuvos

Vavelio karališkosios pilies muziejumi.

Neįgaliųjų problemoms – speciali laida

„Klasikos“ laida „Arčiau manęs“ visą savo dėmesį skiria problemoms, su kuriomis susiduria

Lietuvoje gyvenantys neįgalieji. Laidoje 2011 metais kalbėta apie neįgaliųjų švietimo ir ugdymo

sąlygas, valstybės pagalbos neįgaliesiems aktualijas, problemas, su kuriomis susiduria neįgalius

vaikus auginančios šeimos, neįgaliųjų darbo, būsto problemas. Nepamirštos svarbios sukaktys,

pasakota apie neįgaliųjų dalyvavimą ir pasiekimus sporto, kultūros srityse.

62

Vidutinė auditorija, tūkst.


Metų knygos rinkimai

Tęsiamas bendradarbiavimas su Metų knygos rinkimų organizatoriais. 2011 m. buvo

įskaitytos visų trijų kategorijų – suaugusių, paauglių ir vaikų – knygos, nors ankstesniais metais dėl

lėšų stygiaus to nebuvo galima padaryti.

„Metų kultūros šviesulio“ rinkimai

Jau ketvirtą kartą laida „Ryto allegro“ rinko „Metų kultūros šviesulį“ – žmogų, šiais metais

daugiausiai nuveikusį savo miesto ar kaimo bendruomenės labui bet kurioje kultūros srityje.

Projektas vis labiau populiarėja ne tik tarp „Klasikos“ klausytojų, bet ir sulaukia vis daugiau

dėmesio iš miestelių bendruomenių, rajonų savivaldybių, laiškus į laidą atsiunčia bibliotekų

skaitytojai ar meno kolektyvų nariai. Laureatų pagerbimas virsta tikra švente ne tik LRT studijoje,

bet ir pačioje bendruomenėje. 2011-aisiais „Metų kultūros šviesuliu“ laida „Ryto allegro“ išrinko

kultūrininkę iš Krakių Daivą Dubinkienę.

„KLASIKOS“ programos vidutinė auditorija pagal amžių

Didžiausią „Klasikos“ programos auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 50–59 metų

gyventojai. Ryškiausiai padidėjo 50–59 metų auditorijos dalis. Ypač džiugu, kad „Klasikos“

63

programą vis dažniau atranda jaunesnė auditorija. 2011 metais padaugėjo 15–19 ir 20–29 metų

klausytojų. Tiesa, 30–49 metų klausytojų sumažėjo.

„KLASIKOS“ programos auditorijos portretas

12-74 m Vyrai

Moterys

12-14 m

15-19 m

20-29 m

30-39 m

40-49 m

50-59 m

60-74 m

Iki 6 klasės

Iki 10 klasėsVidurinisSpecialus vidurinis

Aukštasis

Tarnautojas

Specialistas


Darbininkas

Vadovas

Mokosi/Studijuoja

Pensininkas

Namų šeimininkė (-as)

Bedarbis

0

5

10

2.11.92.4

0.10.1

0.40.6

1.53.0

6.91.9

2.41.72.42.41.81.71.61.11.5 0.1

6.3

1.11.6

20102011

AQ H,

%


64

„OPUS 3“ programa

Pagrindinis ketvirtus metus gyvuojančios radijo programos „Opus 3“ tikslas – siūlyti savo

klausytojams nekomercinę, kūrybingų atlikėjų grojamą muziką, suteikti galimybę pasireikšti

jauniems, perspektyviems, komercinės žiniasklaidos nepastebimiems Lietuvos atlikėjams, pristatyti

kuo daugiau talentingų Lietuvos muzikantų. Esant sumažėjusiam finansavimui, į „Opus 3“

programą sunku įtraukti naujų segmentų bei išlaikyti senuosius. Tai pavyksta tik didelio darbuotojų

entuziazmo dėka. Per 2011 metus nė vienos laidos nebuvo atsisakyta. Toliau buvo propaguojama

alternatyvi, labiau kūrybinga lietuviška muzika. „Opus 3“ atsiradimo pradžioje tokia muzika sudarė

10–15 proc. radijo repertuaro, dabar jos gerokai daugiau (20–25 proc.).

„OPUS 3“ programos struktūra 2011 metais


Žinios 38,7 0,5

Muzikinė programa 7543,1 99,4

Reklama* 9,2 0,1

Iš viso: 7591 100

Gyva muzika per „Opus 3“

„Opus 3“ ir toliau geriausioms lietuviškoms grupėms suteikia galimybę gyvai koncertuoti

Lietuvos radijo Didžiojoje studijoje. Per 2011 metus čia savo pasirodymus surengė „AVASPO“,

„Sportas“, „GeraiGerai & Miss Sheep“, „Migloko“, „Freaks On Floor“.

2011 metų rugsėjo 1 dieną „Opus 3“ šventė savo penkerių metų sukaktį. Ta proga spalio

viduryje menų fabrike „Loftas“ surengtas koncertas, kuriame dalyvavo lietuviškos alternatyvos

žvaigždės Alina Orlova, „FusedMarc“, „The Post, Proper Heat“, „Candee Train“, „KeyMono“

(Brassbastardz), „Art Race“. Šis koncertas buvo nufilmuotas Lietuvos televizijos ir parodytas per

LTV2.

65

Vidutinė auditorija, tūkst.


„OPUS 3“ auditorija pagal amžių

2011 metais „Opus 3“ auditorija šiek tiek padidėjo ir pajaunėjo. Vis daugiau 20–29 metų

klausytojų atranda šią programą.

„OPUS 3“ AUDITORIJOS PORTRETAS

12-74 m VyraiMoterys

12-14 m

15-19 m

20-29 m

30-39 m

40-49 m

50-59 m

60-74 m

Iki 6 klasėsIki 10 klasėsVidurinisSpecialus vidurinis

Aukštasis

Tarnautojas

Specialistas


Darbininkas

Vadovas

Mokosi/Studijuoja

Pensininkas

Namų šeimininkė (-as)Bedarbis

0

0.5

0.10.10.0 0.00.0

0.2

0.1

0.00.0

0.2

0.10.1

0.1 0.00.0

20102011A Q H

,%


66

Garso įrašų ir leidybos studija

Garso įrašų ir leidybos studija yra radijo padalinys, kurio pagrindinė funkcija – kaupti

tiesioginių bei įrašinių radijo laidų archyvą, jį prižiūrėti, restauruoti, skaitmeninti, teikti archyvinę

medžiagą LRT radijo (pagal poreikį – ir televizijos) laidų kūrėjams. Šis padalinys rūpinasi ir Lietuvos

koncertų salėse vykstančių koncertų įrašais, jų parengimu transliuoti, garso įrašais Lietuvos radijo

įrašų studijoje.

Šiuo metu LRT radijo archyvuose saugoma garso medžiaga, apimanti laikotarpį nuo XX a.

pradžios iki šių dienų. Tai Lietuvos istorija ir jos kultūrinis paveldas, užfiksuotas garso juostose ir

plokštelėse (turimose analoginėse laikmenose yra beveik 40 tūkst. valandų medžiagos), ir

nušviečiantis prieškario, tarpukario, sovietinio laikotarpio ir dabartinę nepriklausomą Lietuvą. Ši

medžiaga yra unikali ir labai vertinga, aktuali ir įdomi Lietuvos visuomenei bei užsienio šalių

gyventojams.

Lietuvos koncertų salėse 2011 m. įrašyta 120 koncertų, t. y. 965 kūriniai, kurių bendras

chronometražas 10112 min. (168 val. 40 min.), Lietuvos radijo studijoje įrašyta 14 kūrinių, t. y. 52

min. Visi šie kūriniai priimti į Lietuvos radijo fondus.

Projektas „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“

Visų trijų Lietuvos radijo stočių – Lietuvos radijo, „Klasikos“ ir „Opus 3“ transliuojama

programa nuo šiol įamžinama skaitmeniniame archyve, o ją bus galima rasti virtualioje

audiobibliotekoje LRT svetainėje. Lietuvos radijo programų laidos skaitmeninamos naudojant

naująją serverių sistemą.

Archyvų ir eterio programų skaitmeninimo projektas pradėtas 2010 metų kovą, Lietuvos

radijui ir televizijai pasirašius sutartį su Informacinės plėtros komitetu prie LR Vyriausybės ir

Centrine projektų valdymo agentūra dėl „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimo“.

Norint išsaugoti sukauptą palikimą ir padaryti jį prieinamą visuomenei, archyvas yra

perkeliamas į šiuolaikines laikmenas ir per interneto prieigą taps prieinamas visuomenei.

Vartotojai galės lengvai pasiekti Lietuvos radijo sukauptą istorinį, kultūrinį garsinį paveldą, naudoti

savišvietai, moksliniams ar kūrybiniams, meniniams darbams. Lėšas projektui „Lietuvos radijo

virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ skyrė Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika. Projektas turi

būti įgyvendintas iki 2012 metų vasario 13 dienos. 2011 m. jau suskaitmeninta apie 5000 įrašų.

Dėl nepakankamo finansavimo Lietuvos radijas bei Garso įrašų ir leidybos studija negali

išspręsti kelių svarbių problemų: profesionaliems radijo įrašams būtina kilnojamoji garso įrašų 67

studija. Turėdamas tokią studiją, Lietuvos radijas galėtų fiksuoti ne tik muzikinio gyvenimo įvykius

visoje Lietuvoje, bet ir rengti operatyvias transliacijas iš įvykio vietų. Šiuo metu tokios galimybės

nėra.

Didžiajai garso įrašų studijai reikalingas bent vienas prestižinis koncertinis fortepijonas –

esami instrumentai netinka žymiems atlikėjams pritraukti, nepakankami techniniai resursai labai

riboja Lietuvos radijo galimybes kviesti atlikėjus daryti įrašų, siekiant fiksuoti ir Lietuvos radijo

fonduose kaupti Lietuvos muzikos kultūros paveldą. Dėl lėšų stokos turtinėms autorių ir atlikėjų

teisėms įsigyti Lietuvos radijas negali žymių šių dienų atlikėjų bei autorių kviestis tam, kad galėtų

įrašyti jų atliekamus kūrinius, todėl nukenčia tiek visuomeninio transliuotojo fondai, tiek Lietuvos

muzikinio paveldo fiksavimas ateities kartoms.

LRT SPORTO REDAKCIJALRT sporto redakcijos svarbiausi tikslai – rengti sporto laidas bei žinias, rūpintis sporto

renginių transliacijomis per radiją ir televiziją. 2011 m. kiekvieną dieną buvo rengiamos sporto

apžvalgos TV ir Radijo naujienų tarnyboms. Kiekvieną darbo dieną rengiamos keturios sporto

apžvalgos TV naujienų tarnybos laidoms „Labas rytas” , „Šiandien“, „Panorama“ ir „Vakaro žinios“.

Lietuvos radijui – 7 sporto apžvalgos: pradedant 7 val. ryto naujienomis, kurios nuolat

atnaujinamos iki pat 22.00 val. vakaro. Po dvi sporto apžvalgas per dieną išgirsta ir radijo stoties

„Opus 3“ klausytojai. Šios stoties auditorija – daugiausia jaunimas, todėl labai svarbu, kad

klausytojai gautų ir sporto žinių, kurios skatintų domėtis fizine kultūra, sportu bei sveiku gyvenimo

būdu. Lietuvos radijuje kiekvieną sekmadienį yra rengiama speciali 25 min. trukmės laida

„Septynios sporto dienos“, kurioje akcentuojama aktyvaus laisvalaikio koncepcija. Lietuvos

televizijos programoje įsitvirtino laida „Sporto panorama“, kurioje randama vietos pažinčiai su

retesnėmis sporto šakoms, pokalbiams su įdomiais žmonėmis bei pasaulio įvykių apžvalgai.

Sporto redakcija bendradarbiauja su sporto federacijomis, Kūno kultūros ir sporto

departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu,

Lietuvos parolimpiniu komitetu, Sporto federacijų sąjunga, miestų savivaldybėmis, taip pat

tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Europos transliuotojų sąjunga.

Bendradarbiaujant su LTOK sukurtas dokumentinis filmas „Triumfo paraiška į ateitį“ apie

2011 m. jaunimo vasaros olimpinį festivalį Trabzone (Turkija), kuriame jaunieji Lietuvos

sportininkai iškovojo net 10 medalių. Taip pat pradėtas filmuoti ciklas apie žymaus

68

ultratriatlonininko, politiko bei visuomenės veikėjo Vidmanto Urbono ekologinį žygį „Vanduo – tai

gyvybė“.

2010 m. LRT pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos rankinio federacija, todėl savo

programose skatina domėjimąsi šiuo žaidimu. 2011 m. LRT sporto redakcija parengė daugybę

transliacijų iš Lietuvos arenų. Vasario mėn. jau 50-ąjį kartą įvyko LRT didžiosios taurės finalas.

Tradiciškai šių varžybų vyrų ir moterų rungtynes tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija. Taip pat

buvo transliuojamos Lietuvos nacionalinių rinktinių rungtynės: 2012 m. Europos vyrų rankinio

čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos, bei Lietuvos ir Ispanijos ir 2012 m.

Europos moterų rankinio čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių.

2011 m. balandį buvo transliuojamos Europos regbio čempionato 2A diviziono rungtynės

tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių. LRT kasmet rodo Lietuvoje vykstantį Europos mėgėjų fitneso

čempionatą, „Gintarinio prizo“ turnyrą, taip pat garsų tarptautinį sportinių šokių konkursą

„Gintarinė pora“, kiekvieną pavasarį vykstantį Kaune. 2011 m. pabaigoje Vilniuje vyko Pasaulio

Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionatas, kurio nugalėtoja tapo garsioji „Žuvėdros“

komanda. Šio čempionato transliuotoja Lietuvos televizija ne tik parodė renginį Lietuvos

žiūrovams, bet ir tapo tarptautinių transliuotojų partnere, suteikdama vaizdo medžiagą ir

paslaugas užsienio TV kompanijoms. Turėdama technine bazę ir patyrusius darbuotojus, LRT teikė

paslaugas ir Vilniuje vykusio pasaulio sambo čempionato organizatoriams. Šioje srityje kaupiama

neįkainojama patirtis.

Metų pradžioje LRT rodė geriausių 2010 metų sportininkų pagerbimo vakarą iš LRT

Didžiosios studijos, taip pat geriausių 2010 m. neįgaliųjų Lietuvos sportininkų apdovanojimą, o

metų pabaigoje buvo transliuotas ir geriausių 2011 m. neįgaliųjų sportininkų pagerbimas.

Kitos tiesioginės transliacijos: Europos futbolo lygos rungtynės tarp Tauragės „Tauro“ ir

Hagos „ADO Den Haag“; Europos tautų lygos, „Joola“ stalo teniso lygos susitikimas Lietuva –

Turkija; atviras Lietuvos konkūrų čempionatas; Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalo ketverto

rungtynės dėl 3-ios vietos ir finalas bei Prienų „Rūdupio“ krepšinio klubo kovos Europos taurės

varžybų pogrupyje. Senos tradicijos sieja Lietuvos televiziją su tarptautiniu galiūnų turnyru,

vykstančiu Marijampolėje. 2011 m. turnyras buvo nufilmuotas ir parodytas per LTV.

Reikšmingiausias 2011 m. sporto renginys Lietuvoje – Europos krepšinio čempionatas.

Lietuvos radijas tapo oficialiu „Eurobasket 2011“ radijo transliuotoju. Lietuvos radijo klausytojai

galėjo girdėti visų mūsų nacionalinės komandos rungtynių tiesiogines transliacijas bei kitų svarbių

susitikimų komentarus. Šiam čempionatui buvo kuriamos specialios radijo ir TV naujienų laidos.

69

Visa vasarą, artėjant renginiui, kartą per savaitę buvo rodoma speciali laida „Myliu krepšinį“, o

pirmenybėms prasidėjus ji buvo rodoma tiesiogiai kiekvieną dieną prieš „Panoramą“.

LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMASGeriausia 2011 m. už vilties teikiančią vaižgantišką dvasią pripažinta laida „Šventadienio

mintys“, kurios autoriai: Ingrida Laimutytė-Matvejevienė, Violeta Lapėnienė, Egidijus Povilaitis,

Česlova Juršėnienė, Audrius Penkaitis.

Vyriausybės kultūros ir meno premija skirta žurnalistei Nijolei Angelei Baužytei už jau 21-

erius metus kuriamą videofilmų ciklą „Mūsų miesteliai“, kuris atskleidžia ir įamžina Lietuvos

miestelių kultūrinį ir istorinį paveldą.

2011 m. Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ Vinco Kudirkos publicistikos konkurso

laureatas – TV naujienų tarnybos operatorius Gediminas Zaleckas už reportažus apie blaivybės

draugijos veiklą.

KALBOS KULTŪRAKalbos kultūros skyrius tvarko ir kontroliuoja dviejų televizijos kanalų (LTV ir LTV2), trijų

radijo programų (LR, „Klasika“, „Opus 3“) ir LRT portalo kalbą, redaguoja LRT vidaus dokumentus ir

siunčiamuosius raštus, kiekvienais metais Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dienos proga rengia

„Kalbos grynuolio“ rinkimus.

Kasdienio Kalbos kultūros skyriaus darbo tikslas – kad į televizijos ir radijo eterį patektų kuo

mažiau kalbos klaidų. 2011 m. LRT iš viso transliavo daugiau kaip 100 skirtingų pavadinimų laidų.

Kalbininkai iš anksto suredaguoja ir sukirčiuoja netiesioginių laidų tekstus, informacinius

pranešimus, laidų ir filmų anonsus, tvarko dinamines eilutes ir titrus, kontroliuoja per LRT

transliuojamos reklamos kalbą.

Tiesioginių laidų vedėjai, rengdamiesi laidai, konsultuojasi su LRT kalbininkais dėl sunkesnių

žodžių kirčiavimo, formuluočių, kalbos kultūros dalykų. Kadangi tiesioginėse laidose klaidų

neišvengiama, kalbininkai periodiškai tokias laidas tikrina – surašo pastebėtas klaidas ir jas aptaria

su vedėju.

Kiekvienas Kalbos kultūros skyriaus redaktorius kaupia kuruojamų laidų klaidų archyvą ir

juo remdamasis rengia individualias ar bendras kalbos atmintines.

70

Ypač daug dėmesio Kalbos kultūros skyrius skiria televizijos ir radijo informacinių laidų

kalbai. LR ir TV naujienų tarnybose visą dieną budintys kalbininkai kruopščiai tikrina reportažų

pristatymus ir tekstus, dinamines eilutes, lenteles, titrus, vertimus. Šios pastangos nenuėjo veltui –

2011 m. sausio mėn. Valstybinė kalbos inspekcija tikrino LTV, LNK, TV3, Baltijos, „Lietuvos ryto“

televizijos informacines laidas ir LTV laidoms priekaištų neturėjo („Lietuvos žinios“ 2011-01-08).

Ypač gera tartimi ir taisyklinga kalba išsiskiria „Panoramos“ vedėjas Marijus Žiedas. 2011 m. rudens

sezoną jis kartu su ilgamete televizijos diktore Regina Jokubauskaite vedė patriotinių dainų

konkursą „Yra šalis...“, ir Valstybinė kalbos inspekcija, patikrinusi visų televizijų pramogines laidas,

šią porą apibūdino kaip taisyklingiausiai kalbančius vedėjus. „Dėl puikios tarties ir televizijos

naujokams, ir didelę patirtį turintiems vedėjams juos galima teikti kaip pavyzdį“, – „Lietuvos

žiniose“ (2011-10-04) teigia vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad LR ir TV naujienų tarnybos yra tapusios mokymo bazėmis, nes

čia nuolat darbuojasi didžiulis būrys praktikantų. 2011 m. LR ir TV naujienų tarnybose praktiką

atliko per 20 studentų iš Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto bei Tarptautinių santykių ir

politikos mokslų instituto. Naujienų tarnybų kalbininkai moko studentus ne tik reportažo skaitymo,

laidos vedėjo įgūdžių, taisyklingos tarties, primena pagrindines kalbos kultūros taisykles, bet ir

supažindina su reportažo rengimo ypatybėmis. Po praktikos 8 geriausi studentai tapo etatiniais LR

ir TV naujienų tarnybos laidų vedėjais ir reporteriais, 3 darbuojasi LR Visuomeninių laidų

redakcijoje.

Praktine patirtimi Kalbos kultūros skyriaus kalbininkai dalijasi ir su VU Filologijos fakulteto

studentais. Studentai redaguoja žurnalistų rengiamus reportažus, stebi laidas ir fiksuoja žurnalistų

kalbos klaidas, teikia jiems pastabas, redaguoja naujienų laidų titrus, rengia dažniausių klaidų

sąrašus.

Nuolat prižiūrima ir LRT portalo kalba. Siekiama, kad ji būtų tiksli, aiški, informatyvi.

Stebima, kad straipsnių pavadinimai būtų aiškūs, nedviprasmiški, taisomos kalbos kultūros,

skyrybos klaidos.

Daug dėmesio Kalbos kultūros skyriaus redaktoriai skiria Lietuvos radijo ir „Klasikos“

programų kultūros laidų kalbai. Jie tvarko radijo spektaklių tekstus, kirčiuoja lietuvių ir užsienio

grožinės literatūros kūrinių ištraukas, kurias įgarsina aktoriai.

Vienas iš LRT misijos tikslų – puoselėti gimtąją kalbą. Kalbos kultūros skyrius šį tikslą padeda

įgyvendinti ne tik kasdieniu darbu, bet ir platesne veikla, į kurią įtraukiama ir visuomenė.

71

2011 m. gegužės mėn. ketvirtą kartą Kalbos kultūros skyrius surengė „Kalbos grynuolio“

rinkimus. Rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į taisyklingą viešąją kalbą, skatinti pagarbą

jai ir stiprinti atsakingumą dėl jos vartojimo viešojoje erdvėje. Kompetentinga kalbos specialistų

komisija: dr. Irena Smetonienė, Donatas Smalinskas, dr. Irena Kruopienė, dr. Daiva Sinkevičiūtė ir

visuomenė klausė ir analizavo LRT laidų anonsus. Domėtasi, kurie anonsai ypač tiksliai nusako laidų

temas, aktualijas ir yra patrauklūs, skambūs. Kalbos kultūros skyriaus redaktoriai drauge su

komisija nusprendė, kad informatyviausi yra radijo laidos „Kultūros savaitė“ ir televizijos laidos

„Gustavo enciklopedija“ anonsai, o klausytojams ir žiūrovams labiausiai patiko televizijos laidos

„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ anonsai.

RINKODARA IR SAVIREKLAMA2011 m. LRT savireklamos veiklai skirta ypač mažai lėšų. Nuo 2008 m. skiriama suma nuolat

mažėjo, o 2011 m. skirta tik trečdalis 2008 m. savireklamos biudžeto. Finansinių resursų trūkumas

apribojo galimybes rengti didelio masto įvaizdžio, reklamines kampanijas. Apribotos galimybės

reklamuoti LRT programas išorinėse reklamos priemonėse galėjo turėti įtakos LRT laidų

mažėjantiems reitingams. Valdant nepalyginamai mažesnį biudžetą, vis sunkiau kovoti su

konkurentais viešoje erdvėje.

Daugiausia savireklamos veikla buvo vykdoma LRT kanalais – tiek tradiciniais, tiek

socialinėse erdvėse. Ypatingą reikšmę įgavo partnerystės, išskirtiniai visuomeniniai, LRT įvaizdiniai

projektai, puoselėjantys patriotiškumą ir pamatines vertybes.

Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene

Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene – vienas iš būdų kurti LRT, kaip visuomenei dirbančio

nacionalinio transliuotojo, skleidžiančio demokratiškos, pilietinės visuomenės vertybes, įvaizdį. Šią

funkciją siekiama atlikti palaikant gerus darbinius santykius su žiniasklaida, visuomeninėmis

organizacijomis, mokslo įstaigomis bei pavieniais žmonėmis, kurie kreipiasi į LRT įvairiais

klausimais.

Siekiama, kad visuomenei informacija apie LRT būtų pateikiama objektyviai, laiku

anonsuojamos laidos ir specialūs projektai tiek išorinėje žiniasklaidoje, tiek LRT portale. Laidų

anonsai dedami į specialią portalo skiltį. Spaudos leidiniams ir naujienų portalams reguliariai

siunčiami spaudos pranešimai apie visuomenei svarbius LRT projektus, laidas, renginius.

72

Svarbių projektų, ypatingų transliacijų išvakarėse rengiamos spaudos konferencijos.

Žurnalistams sudaromos sąlygos susisiekti su laidų vedėjais ir rengėjais, siunčiamos laidų vedėjų

nuotraukos.

2011-aisiais daugiausia dėmesio ryšių su visuomene aspektu buvo skirta specialioms Sausio

13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios transliacijoms, kitoms svarbioms valstybės datoms,

Vilniaus knygų mugei, kurioje buvo įsikūrusi LRT studija, „Eurovizijos“ dainų konkursui ir jo

nacionalinei atrankai, Lietuvos radijo 85-mečiui, LRT programos „Opus 3“ 5-mečiui, televizijos

sezono atidarymui ir uždarymui, naujojo sezono laidų pristatymui.

LRT. Tai, kas svarbiausia

Seimui 2011-uosius paskelbus Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metais, LRT ėmėsi

tinkamai paminėti skaudžias Lietuvai datas, priminti visuomenei, ypač jaunajai kartai, prieš 20

metų vykusius tragiškus LRT istorijos įvykius. Tiek specialiomis radijo ir televizijos programomis,

tiek komunikacine veikla siekta pateikti įvykio svarbą Lietuvos istorijos kontekste, padėkoti tiems,

kurie buvo prie LRT kruvinąjį sausio sekmadienį, ir su jais pasidalyti prisiminimais.

Komunikacinei kampanijai, kurios idėja „Liudininkų akimis“, įgyvendinti buvo sukurta

proginė identifikacija (proginis logotipas, videovinjetės, audiovinjetės), kuri buvo naudojama įvykio

paminėjimo informacinėje-įvaizdinėje kampanijoje, anonsuojant specialias televizijos ir radijo

laidas, skirtas Laisvės gynėjų dienai, LRT renginyje. Buvo sukurti įvaizdiniai videoklipai, audioklipai,

interneto kaičiosios juostos, speciali skiltis. Įvaizdinė kampanija buvo vykdoma visais LRT kanalais,

taip pat socialiniuose tinkluose „Youtube“, „Facebook“, tikintis pasiekti jaunesniąją Lietuvos kartą.

Bendradarbiaujant su Nacionaline dailės galerija, LRT patalpose surengta išskirtinio masto

ir netradiciniais kūrybiniais sprendimais paremta paroda. Buvo naudojama ne tik LRT turima

archyvinė medžiaga apie įvykį, bet ir medžiaga iš Lietuvos valstybės naujojo archyvo ir VU archyvo.

LRT patalpose tarsi vėl buvo atgijusi tragiška naktis.

Visuomeninis transliuotojas skyrė dėmesio ir kitų reikšmingų datų komunikacinėms

kampanijoms: Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Birželio 14-osios 70-mečio, Birželio 23-osios 70-

mečio, Jono Pauliaus beatifikacijai.

73

Radijo programų populiarinimas

Lietuvos radijo 85-ojo jubiliejaus proga buvo sugrąžintas prieš 40 metų startavęs prestižinis

konkursas „Vilniaus bokštai“. Kad būtų plačiau paviešintas šis sugrįžimas, buvo siekiama sukurti

išskirtinio, unikalaus konkurso įvaizdį. Atnaujintas (sumodernintas, bet paliekant autentiškumą)

prieš 40 metų sukurtas logotipas, video- ir audioidentifikacija, vykdoma komunikacinė kampanija

spaudoje, radijuje, internete. Įvairiose LRT laidose prisiminti pirmieji konkursų laureatai, unikalūs

faktai, dainos. Į pirmuosius legendinio konkurso koncertus sugrąžino ir surengta paroda, kurioje

buvo eksponuojami pirmųjų konkursų diplomai, prizai, įvairūs rekvizitai, nuotraukos.

Siekiant populiarinti laidos „Ryto garsai“ vasaros turą po Lietuvą, kiekvienai išvykai į

Lietuvos miestą ar miestelį buvo sukurtas vaizdo klipas, informacija platinama socialiniais tinklais.

Ne tik laidoje, bet ir kitais kanalais konkretaus miesto gyventojai buvo kviečiami ateiti į tiesioginę

laidos transliaciją, susipažinti, pabendrauti su pamėgtais laidos vedėjais. „Ryto garsų“ komandos

nuotraukos iš aplankytų Lietuvos vietų buvo dedamos į LRT socialinį puslapį, rodomi reportažai tos

dienos „Panoramoje“.

Buvo nuolat anonsuojamos Lietuvos radijo laidų temos. Dinaminėmis eilutėmis per

Lietuvos televiziją anonsuojama kitos dienos karšta laidos tema. Kasdien reklamuojamos viena, dvi

ar trys skirtingos Lietuvos radijo laidos.

Europos krepšinio čempionato „Eurobasket 2011“ oficialiu radijo transliuotoju tapo

Lietuvos radijas. Skleisti visuomenei žinią apie suteiktą išskirtinę teisę ir skatinti klausyti krepšinio

rungtynių per Lietuvos radiją buvo pagaminti ir transliuojami vaizdo ir garso klipai, vyko sklaida

socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Lietuvos radijo vardas buvo minimas įvairiose bendrai

čempionatui organizuotuose iniciatyvose, kuriose visuomeninis radijas buvo pagrindinis partneris.

Didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė LRT darbuotojų komandų ir partnerių krepšinio čempionatas

LRT kiemelyje. LRT darbuotojai parodė, kad yra ir ne tik puikūs krepšinio žaidėjai, bet ir aktyvūs

sirgaliai.

Buvo organizuojamas renginys ir komunikacinė kampanija „Opus 3“ 5-ajam gimtadieniui.

Buvo pagaminti ir transliuojami vaizdo ir garso klipai, vyko sklaida socialiniuose tinkluose,

žiniasklaidoje. Renginys sulaukė didelio atgarsio žiniasklaidoje.

LRT programa „Klasika“ tapo Užutrakio dvare organizuojamų klasikinės muzikos koncertų

pagrindine partnere. Su partneriais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią koncertams

suteikta išskirtinė teisė vadintis LRT programos „Klasika“ koncertais. Visi muzikos vakarai, skirti

74

klasikinės muzikos gerbėjams, nuolat buvo reklamuojami Lietuvos televizijos, Lietuvos radijo

eteryje, o specialiai pagaminta LRT programos „Klasika“ identifikacinė medžiaga eksploatuojama

Užutrakio dvare ir jo prieigose. Šis projektas padidino „Klasikos“ žinomumą ir vertę tikslinės

auditorijos aplinkoje.

LRT radijo programos „Klasika“ vardas buvo garsinamas „Klasiką“ pristatant kaip

„Euroradijo“ koncertų organizatorę ir transliuotoją EBU partneriams. Išskirtiniai koncertai

„Arabeska“ (Lietuvos nacionalinė filharmonija, sausio mėn.) ir „Muzika kaip sielų žvejotoja“

(Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčia, spalio mėn.) buvo reklamuojami LRT kanalais.

Buvo vykdoma ir „Metų kultūros šviesulio“ rinkimų komunikacinė kampanija.

Svarbiausios Lietuvos televizijos komunikacinės kampanijos

2011 m. plačiau visuomenei buvo pristatomi šie renginiai: princo Williamo ir Kate

Middleton vestuvės, „Triumfo arkos” trečiasis sezonas, V. Kernagio labdaros koncertas,

„Eurovizijos“ ir vaikų „Eurovizijos“ dainų konkursai, Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinės

gervės“.

Kaip ir kiekvienais metais, visuomeninio transliuotojo savireklama buvo aktyvesnė per

Velykų ir Kalėdų laikotarpius, naujojo sezono pradžioje. Be įprasto viešinimo LRT vidiniais ir

išoriniais reklamos kanalais, suorganizuotas pristatymas žiniasklaidai, LRT partneriams ir svarbiems

visuomenės veikėjams.

Pristatant naująjį Lietuvos televizijos sezoną, buvo pabrėžiamas siekiamas tikslas –

puoselėti patriotiškumą. Vedėjų fotosesija surengta gražiausiose Lietuvos vietose. Sezono

atidarymo šventė buvo persmelkta lietuviškumo elementų.

Daug dėmesio buvo skiriama 2011 m. Lietuvos televizijos sezono naujienai – pirmadienio

rubrikai „Dokumentinio kino vakaras“. Jos žinomumo ir žiūrimumo didinimas neapsiribojo vien tik

reklama LRT kanaluose. Ji buvo reklamuojama festivalyje „Kino pavasaris“, projekte „Mokausi iš

kino“ ir kituose partnerių renginiuose. Šioje pozicijoje pristatomi ne tik užsienio dokumentiniai

filmai, čia parodytas ir Lietuvos televizijoje sukurtas filmas „Laisvės trajektorijos”. Sukurta šio filmo

DVD vizualika ir videoklipai.

Išskirtinė komunikacinė kampanija LRT kanalais buvo organizuota grįžusiam „Giminių“

serialui „Giminės po 20 metų“ pristatyti.

Daug dėmesio skirta naujų serialų „Žemės stulpai“, „Meilės skonis“, „Džeronimas“

viešinimui. Ypatingo mažųjų žiūrovų dėmesio susilaukė vaikiškas serialas „Džeronimas“. Serialui

75

pristatyti surengta ne tik tradicinių priemonių reklaminė kampanija, žaidimai socialinėse erdvėse.

Peliukas Džeronimas pasirodė laidose ir vaikų renginyje, nes serialo platintojai iš Italijos buvo

išnuomoję peliuko kostiumą ir persirengęs aktorius pavirto serialo personažu.

Lietuvos televizijos antrasis kanalas (LTV2)

2011 m. spalio mėnesį pristatant Lietuvos televizijos antrąjį kanalą buvo akcentuojama

poezijos tema.

Nacionalinis moksleivių konkursas „Švari kalba – švari galva“

LRT kartu su partneriais organizavo nacionalinį moksleivių konkursą „Švari kalba – švari

galva“, kuriuo buvo siekiama formuoti tinkamus jaunosios kartos kalbinius įgūdžius ir požiūrį į

gimtąją kalbą ir prisidėti prie gimtosios kalbos puoselėjimo ir meilės jai skiepijimo moksleiviams.

Kalėdiniai labdaros projektai

LRT kartu su Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondu jau antrus metus kvietė

visuomenę paremti Lietuvos provincijos mokyklas, bibliotekas. Prasminga socialinė akcija ir LRT

vardas buvo matomas per įvairias LRT bei išorines reklamos priemones.

LRT prisijungė ir prie socialinės-ekologinės akcijos „Padovanok knygą”, per kurią buvo

kviečiama vieną knygą nupirkti sau, kitą padovanoti vaikų namams.

LRT – įvairių projektų partnerė

Ne pirmus metus LRT bendradarbiauja su „Kino pavasario” organizatoriais. Per festivalį

kino gurmanams buvo reklamuojamas LRT programos.

2011 m. LRT bendradarbiavo su projektu „Mokausi iš kino“. Smalsių moksleivių auditorijoje

buvo viešinamas visuomeninio transliuotojo vardas, LRT eteryje sukosi videoklipai, kviečiantys

pažinti ir išmokti kino paslapčių.

LRT, būdama aktyvi įvairių socialinių projektų, visuomeninių akcijų partnerė, savo įvaizdį ir

programas turėjo galimybę viešinti įvairiuose renginiuose ir erdvėse. LRT vardas skambėjo šiuose

renginiuose ir jų reklaminėse kampanijose: „Sidabrinės gervės“, „Jaunasis Lietuvos lyderis“,

„Nerūkau ir tuo didžiuojuos“, „Augsiu aktyvus“, LR Konstitucijos egzaminas, Čiurlionio konkursas,

„V. Urbono plaukimas per Baikalą“ , „Kalbos grynuolis“, V. Kernagio labdaros koncertas, „Šlovės

laboratorija“, „Tebūnie naktis“, „Būk atsargus kelyje“, „Tyrėjų naktis“, „Zarasų ralis“,

„Gaudeamus“.

76

LRT tradiciškai organizavo Metų knygos rinkimus ir vykdė sklaidą visais LRT kanalais.

„Bitinukai 2011“

2011 m. geriausi LRT laidos, vedėjai, darbuotojai buvo apdovanoti tradiciniame, kiekvienais

metais darbuotojų laukiamame „Bitinukų“ renginyje. Buvo kviečiama balsuoti už daugiausia šiais

metais pasiekusius LRT darbuotojus ir žiūrėti šį unikalų LRT renginį per televiziją. Į iškilmingą

koncertą atėjo ir aukščiausi Lietuvos valdžios atstovai, ir žiniasklaida.

LRT studija Vilniaus knygų mugėje

2011 m. LRT dalyvavimas Vilniaus knygų mugėje įgavo kitą atspalvį. LRT radijo ir televizijos

laidų vedėjai iš įprastų studijų buvo persikėlę į didžiausią parodą Lietuvoje. Srautai Vilniaus knygų

mugės lankytojų ėjo į Rašytojų kampe įsikūrusią LRT studiją žiūrėti, kaip kuriamos ir įrašinėjamos

laidos, pamatyti laidų vedėjus gyvai ar net gauti mėgstamo vedėjo autografą. Čia taip pat buvo

galima susitikti su rašytojais ar kitais žymiais kultūros ir politikos atstovais. Parodoje buvo

įrašinėjamos laidos ar reportažai laidoms „Ateities lyderiai“, „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“,

„Pinigų karta“, „Durys atsidaro“, „Ryto suktinis“, „Gustavo enciklopedija“, „Ryto allegro“. Tiesiogiai

buvo transliuojamos radijo laidos „Lietuvos diena“, „Forumas“, „Akiračiai“, „Kultūros savaitė“.

Įrašyti įdomiausi susitikimai, LRT studijoje vykusios diskusijos vėliau buvo rodomos per Lietuvos

televizijos antrąjį kanalą.

NAUJOSIOS ŽINIASKLAIDOS (angl. NEW MEDIA) KRYPTYSLietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kaip ir kiti užsienio šalių visuomeniniai

transliuotojai, žengia kartu su naujausiomis žiniasklaidos technologijomis ir diktuoja naująsias

rinkų tendencijas. 2011 m. LRT atvėrė duris naujosios žiniasklaidos (angl. new media) srityje,

sukurdama pirmąją programą, skirtą išmaniesiems telefonams, pavadinimu „LRT grotuvas”. Be

įprastinio televizijos ekrano ir veikiančių tiesioginių transliacijų, portale www.lrt.lt žiūrovams

atvertas trečiasis ekranas. Šios programos išskirtinumas – tiesioginės visų LRT valdomų televizijos ir

radijo programų transliacijos. Programa pasižymi puikia televizijos ir radijo programų transliacijų

kokybe bei patikimumu. Nacionalinis transliuotojas operatyviai prisitaiko prie savo žiūrovų bei

klausytojų ir siūlo alternatyvą įprastiniam programų žiūrėjimui ir klausymui. Prisitaikymas prie

naujosios žiniasklaidos standartų sustiprins LRT ateities pozicijas ir pritrauks jaunesnę auditoriją,

kurią sudominti įprastomis priemonėmis tampa vis sudėtingiau.

77

http://www.lrt.lt/

LRT žiūrovai jau įprato prie naujosios TV programų transliacijos „Flash“ formatu portale

www.lrt.lt. LRT – pirmoji televizija Lietuvoje, turinti tokio pobūdžio svetainę. Tiesiogines LRT

televizijų programas yra pamėgę užsienyje gyvenantys lietuviai, kuriems svarbu išlaikyti glaudų ryšį

su Lietuva. LRT su žiūrovais ir klausytojais bendrauja socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir

„Twitter“. atsako į žmonių pateiktus klausimus, atsižvelgia į pastabas, organizuoja žaidimus,

konkursus ir apklausas.

„Youtube.com“ sukurta LRT paskyra „LRTinklas” sulaukė itin didelio pasisekimo. Čia

sukaupta per 5 500 vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti daugiau kaip 11 mln. kartų. LRT tinklas turi

daugiau kaip 2 tūkst. prenumeratorių. Į šią paskyrą dedami ir užsienio auditorijai skirti įrašai. Prie

konkretaus įrašo yra įvykio aprašas anglų kalba, kad su Lietuvos aktualijomis galėtų susipažinti

lietuvių kalbos nemokantys lankytojai.

2012 m. LRT planuoja itin sparčiai plėstis į skaitmeninę erdvę. Bus sukurtas visiškai naujas

portalas lrt.lt, atitiksiantis šių dienų poreikius. Tai bus nauja platforma – radijas ir televizija

internete. Joje bus didžiausias Lietuvoje ir Europoje skaitmeninis archyvas, LRT Aukso fondas ir bus

neatsiejamai integruota su Lietuvos radijo archyvu. Taip bus sukurtas ypatingas socialinis tinklas,

kuriame žmonės galės ieškoti turinio, jį vertinti, komentuoti, grupuoti vaizdo ir garso įrašus, juos

pateikti kitiems vartotojams.

2012 m. planuojama stiprinti ir mobiliąsias platformas. Tiesioginių transliacijų taikomosios

programos atsiras platformose „Symbian“, „Windows phone“, „Android“ ir „IOS“. Bus kuriamos

programėlės, padėsiančios užmegzti glaudesnį ryšį su mūsų laidomis. Žiūrovai galės interaktyviai

bendrauti su televizija.

SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LTV IR LIETUVOS RADIJO

PROGRAMOSE2011 m. LTV eteryje nemokamos socialinės ir kultūrinės reklamos transliuota už 2 mln. Lt,

dar beveik 7,48 mln. Lt buvo suteikta kaip nuolaida tokios reklamos transliavimui.

LRT priklausančiose radijo stotyse nemokamos reklamos transliuota beveik už 145 tūkst.

Lt, kaip nuolaida suteikta dar beveik 1,57 mln. Lt

78

http://www.lrt.lt/

LRT MUZIEJUSVisuomenei supažindinti su LRT veikla yra organizuojamos ekskursijos po radijo ir televizijos

studijas, o čia įkurtame muziejuje galima susipažinti su nacionalinio transliuotojo istorija.

Po LRT muziejų rengiamos pažintinės, edukacinės ir teminės ekskursijos. 2011 m. Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos istorijos muziejų aplankė 5743 lankytojai, surengta 215 ekskursijų.

Iš jų moksleiviams surengtos 135 ekskursijos, kuriose dalyvavo 3540 moksleivių. Muziejuje lankėsi

studentai, ikimokyklinio amžiaus vaikai, neįgalieji, senjorai, suaugę. Tokių ekskursijų surengta 40,

dalyvavo 1025 lankytojai.

2011 m. visoje Lietuvoje minėtas Laisvės gynėjų dvidešimtmetis. Šiai datai paminėti LRT

patalpose kartu su Nacionaline dailės galerija buvo paruošta ekspozicija. Paroda paremta

pasakojimu, vedančiu tiek per istorinių Sausio 13-osios nakties įvykių apžvalgą, jų vertinimą, tiek

autentiškomis RTV pastato erdvėmis. Ekskursija pradedama nuo Radijo pastato įėjimo. Apšvietimu

išryškintos šūvių žymės, veikė garso instaliacija – girdimas autentiškas tos nakties transliacijos

įrašas, diktorių Algimanto Saduko ir Bernadetos Lukošiūtės balsai. Einant pastato koridoriais

monitoriuose rodoma archyvinė medžiaga: Aukščiausios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio

kalba, užsienio televizijų reakcijos į Sausio 13-osios nakties įvykius, paskutinieji Lietuvos televizijos

transliacijos įrašai su Egle Bučelyte, Badautojų namelio istorijos. Stenduose eksponuojamos

fotografijos, spaudoje publikuotų straipsnių, atspindėjusių Lietuvos radijo ir televizijos užgrobimą,

iškarpos. Vienoje ekspozicijos dalyje buvo rodomas vaizdas su liudininkų, dirbusių tą naktį,

pasakojimais. Iki šios LRT dirbantys tų įvykių liudininkai patys vedžiojo po ekspoziciją, papildydami

pasakojimą savo išgyventomis istorijomis. Ekspoziciją aplankė 1178 lankytojai, buvo surengta 40

ekskursijų.

2011 m. kovo mėn. LRT klube surengtas vakaras Nepriklausomybės Akto signatarui

Gediminui Ilgūnui atminti, pristatytas Algirdo Tarvydo dokumentinis filmas ,,Gediminas Ilgūnas.

Nesugalvotas gyvenimas” ir nuotraukų paroda.

LTV pradėjus rodyti naujas populiariojo filmo ,,Giminės po 20 metų“ serijas, balandžio

mėn. muziejuje parengta nuotraukų paroda ,,Giminės” dabar ir prieš dvidešimt metų”.

Minint Lietuvos nacionalinio radijo 85 metų jubiliejų, atgaivintas prestižinis dainų konkursas

,,Vilniaus bokštai”. Ta proga muziejus gegužės mėn. parengė nuotraukų parodą, skirtą šiam

legendiniam estradinių dainų konkursui.

79

Muziejuje eksponuojamos Lietuvos nacionalinių parkų dvidešimtmečiui skirtos nuotraukos.

Fotografo Stasio Paškevičiaus Gruzijos nepriklausomybės dienai skirtų darbų parodos atidarymo

proga LRT klube koncertavo ansamblis iš Gruzijos. LRT patalpose buvo eksponuojami Lietuvos

psichikos negalios žmonių bendrijos ,,Giedra” darbai, žurnalistės ir rašytojos Elenos Kurklietytės

koliažai, Rūtos Gružinskaitės-Sakalauskienės paveikslai iš akmenėlių, Stasio Stanulionio laikrodžiai,

autorinės dizainerės Jurgos Kisieliūtės lėlės.

2011 m. LRT istorijos muziejaus daiktinių eksponatų rinkinį sudarė 566 eksponatai, 92

eksponatai priklauso Pagrindiniam daiktų rinkinio fondui (PAGR1), 474 priskirti Pagalbiniam daiktų

rinkinio fondui (PAGL1). Nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje eksponuojama 140 daiktinio rinkinio

eksponatų.

TECHNINIAI RESURSAI2011 m. buvo tęsiamas 2008 m. pradėtas visuomeniniam transliuotojui svarbus projektas

„Kilnojamosios televizijos stoties įsigijimas“, kurio pirmame etape buvo numatyta įsigyti 8 kamerų

šiuolaikinę kilnojamąją televizijos stotį. Projektas finansuojamas iš biudžeto lėšų, skirtų

investicijoms. Projekto vertė 14 mln. litų. Vyriausybė nuo 2008 iki 2011 m. skyrė tik 6,8 mln. litų

biudžeto asignavimų. Tad, jeigu 2013–2014 metams nebus padidintos investicijos 7,2 mln. litų,

pagrindinis tikslas nebus pasiektas – didelės raiškos kilnojamoji televizijos stotis nebus sukurta.

Kelerius metus skiriamas 1,6 mln. litų finansavimas yra nepakankamas.

2011 m. buvo planuota iš komercinių lėšų atnaujinti LRT kompiuterius, įsigyti techninės

įrangos į Didžiąją studiją. Dėl užsitęsusios krizės, sumažėjus komercinėms pajamoms, tai nebuvo

įgyvendinta.

Lietuva ir toliau liko viena iš nedaugelio šalių, kur tebenaudojamas pasenęs analoginis

„Betacam SP“ formatas (didžioji dalis Europos šalių visuomeninių transliuotojų įdiegę

skaitmeninius formatus). Laidų montavimo technika taip pat paremta analoginiu „Betacam SP“

formatu.

Šiai problemai spręsti buvo gautas LRT tarybos leidimas imti 4,5 mln. litų paskolą.

Pasirinktas tarptautinis viešasis pirkimas, tikimasi 2012 m. pereiti prie bejuostės technologijos,

visiškai atsisakant vaizdo ir garso medžiagos įrašymo ir montavimo magnetinėse laikmenose.

Planuojama atnaujinti serverių ūkį, įdiegti tinklinius duomenų ir filmuotos medžiagos perdavimo

metodus. Planuojama atnaujinti prieš 6–8 metus pirktus kompiuterius.

80

Būtina Vyriausybės patvirtinta programa dėl perėjimo į 16:9 formatą ir didelės raiškos

televizijos HDTV transliavimo pradžios. Todėl LRT iniciatyva pakeistas LRT įstatymo 5 straipsnis,

numatantis atskirą skaitmeninės televizijos tinklą, skirtą LRT programoms transliuoti, 2012 spalio

29 d. Išjungus analoginę televiziją. Pasirinktas progresyvus kodavimas suteiks galimybę Lietuvos

gyventojams priimti LRT programas kur kas patikimiau už komercines TV .

Kad ši programa būtų įgyvendinta, reikia papildomų investicijų LRT technikai modernizuoti.

2010 m. LRT projektui „Lietuvos radijo virtualios bibliotekos sukūrimas“ gautas finansavimas iš

Europos Sąjungos ir LR biudžeto – tam skirta 6,3 mln. litų. Projektas 2011 metais buvo sėkmingai

vykdomas, pabaiga numatyta 2012 m. vasario mėn.

2011 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtos finansinės ataskaitos

Parengtos 2011 m. (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) finansinės

ataskaitos. Finansinėse ataskaitose nurodyti 2011 m. gruodžio 31 dienos skaičiai.

Papildomi paaiškinimai apie finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Šioje veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal audituotas

finansines ataskaitas, parengtas pagal LR galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius pelno

nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinę apskaitą ir finansinių

ataskaitų sudarymą, patvirtintas nustatyta tvarka paskirto auditoriaus.

LRT pagrindinės veiklos pobūdis

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įregistruota 1997 m. liepos mėn.,

reorganizavus Lietuvos radiją ir televiziją.

LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėjas. Negali būti

jokių kitų LRT dalininkų.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, patikėjimo

teise valdantis valstybės turtą. LRT, kaip transliacinės žiniasklaidos priemonė, vaidinanti pagrindinį

šiuolaikinės demokratinės visuomenės funkcionavimo vaidmenį, teikia visuomenei viešojo ir

neviešojo pobūdžio paslaugas.

Visuomeninio transliavimo paslaugos, nors ir turinčios aiškią ekonominę svarbą,

nesulyginamos su viešąja paslauga jokiame kitame ekonomikos sektoriuje. Nėra jokios kitos

paslaugos, kuria tuo pačiu metu galėtų naudotis tiek daug gyventojų, kuri suteiktų gyventojams

81

tiek daug informacijos bei turinio ir tokia veikla perteiktų ir veiktų tiek individualią, tiek viešąją

nuomonę. Be to, transliavimas paprastai suvokiamas kaip labai patikimas informacijos šaltinis ir

gana didelei daliai gyventojų yra pagrindinis. Taigi jis skatina viešas diskusijas ir galiausiai gali

užtikrinti, kad visi piliečiai aktyviai dalyvautų viešame gyvenime – pabrėžiama Europos Sąjungos

teisės aktuose bei Komisijos Komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio

transliavimo paslaugoms (2009/C 257/ 01).

Viešojo transliavimo svarba skatinant kultūrų įvairovę pripažinta ir 2005 m. UNESCO

konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo. Konvencijoje teigiama, kad

kiekviena konvencijos šalis gali imtis „priemonių, skirtų žiniasklaidos priemonių įvairovei skatinti,

taip pat ir per visuomeninį transliuotoją.“ (UNESCO Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės

apsaugos ir skatinimo, patvirtinta 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimu 2006/515/EB, 6

straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 2 dalies h punktas.)

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2011 metų pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo

ataskaita pateikta 1 lentelėje. Ataskaitoje pristatomi detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių

skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat

nurodytos išlaidos, susijusios su neviešojo pobūdžio paslaugų teikimu (LR Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos įstatymo 10 str. 6 p.).

Finansinių veiklos rezultatų analizė

LRT siekia, kad finansiniai ištekliai būtų valdomi vadovaujantis patikimos finansų vadybos

principais.

2011 m. LRT dirbo pelningai. Grynasis veiklos rezultatas – 911,4 tūkst. Lt pelno.

LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už reklamą, radijo ir

televizijos laidų pardavimą, leidybinę veiklą, paramos bei pajamų, gautų iš komercinės ūkinės

veiklos. LRT iš valstybės biudžeto asignavimų vykdo šias programas: „Visuomenės informavimas

radijo ir televizijos komunikacijos tinklais“ ir „Radijo ir televizijos programų siuntimas LRTC (AB

„Lietuvos radijo ir televizijos centras“) komunikacijų tinklais“.

2011 m. kaip ir anksčiau, pagrindinis LRT finansavimo šaltinis buvo asignavimai iš valstybės

biudžeto. Valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms sudarė 40.109 tūkst. Lt – 14,5 proc. daugiau

nei 2010 m., (35.029 tūkst. Lt). Pažymėtina, kad LRT biudžeto finansavimas po 19 proc. mažėjo

dvejus metus iš eilės – nuo 53 mln. Lt 2008 m. iki 43 mln. Lt 2009 m. ir iki 35 mln. Lt 2010 m.

82

Valstybės biudžeto asignavimai ilgalaikiam turtui įsigyti 2011 m., kaip ir 2010 m., sudarė –

1.600 tūkst. Lt.

Situacija tarptautinėse finansų rinkose 2011 metais buvo nerami iki pat metų pabaigos. Dėl

neaiškios pasaulinės ekonomikos situacijos išliko didelis neapibrėžtumas dėl šalies ekonomikos

atsigavimo tvarumo. Rinkos tyrimų bendrovės TNS LT duomenimis, 2011 metus žiniasklaidos

reklamos rinka užbaigė, išaugusi 5 proc. Anot tyrimų bendrovės TNS LT direktoriaus Gyčio

Juodpusio, tai pirmas teigiamas rinkos rezultatas nuo 2009 m. nuosmukio, kai buvo užfiksuotas

39,2 proc. kritimas, o 2010 m. – 1,5 proc.

Bendras 2011 m. LRT biudžetas 65.821,6 tūkst. Lt: valstybės biudžeto tiksliniai įnašai –

40.109,0 tūkst. Lt, panaudota dotacijų dalis – 4.769,5 tūkst. Lt, kitų valstybės institucijų tiksliniai

įnašai, parama, dovana – 723,2 tūkst. Lt, pajamos iš komercinės ūkinės veiklos – 20.219,9 tūkst.

Lt. 2011 m. LRT komercinės ūkinės veiklos pajamos sudarė 5,7 proc. daugiau nei per 2010 metus,

kai komercinės ūkinės veiklos pajamos buvo 19.132,8 tūkst. Lt. LRT reklamos pajamos 2011 m.

sudarė 14.398,4 tūkst. Lt – 8,7 proc. daugiau nei 2010 metais (13.233,4 tūkst. Lt).

2011 m. LRT patyrė 64.910,3 tūkst. Lt veiklos sąnaudų, iš jų: suteiktų paslaugų, parduotų

prekių savikainos sąnaudos – 47.032,9 tūkst.Lt, veiklos sąnaudos – 16.112,9 tūkst. Lt, kitos

sąnaudos – 1.183,3 tūkst. Lt, ankstesnių laikotarpių klaidų taisymo sąnaudos – 581,2 tūkst. Lt.

2011 m. LRT patyrė 93 tūkst. Lt mažiau sąnaudų nei 2010 m.

2011 m. kompensuota 45.601,7 tūkst. Lt sąnaudų.

2011 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 14.374,9 tūkst. Lt

LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui 2011 m. priskaičiuota 107,6 tūkst. Lt.

darbo užmokesčio. Darbo užmokestis generaliniam direktoriui 2011 m. buvo sumažintas 30%

remiantis jo prašymu.

2011 m. LRT valdymo sąnaudos – 3.969 tūkst. Lt.

Kolegialus organas – LRT taryba. Tai aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

(LRT) valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams, sudaroma 6 metams iš 12 asmenų

– visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Tarybai skirtos lėšos numatytos LRT metinėje pajamų ir

išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymo numatytoms funkcijoms atlikti. Priskaičiuotas

atlyginimas LRT tarybos nariams 2011 m. sudarė – 115,9 tūkst. Lt. 2011 m., kaip ir 2010 m. LRT

tarybos nariai, atsižvelgdami į LRT finansinę situaciją, 15 proc. susimažino atlyginimus.

2011 m. LRT nepatyrė išlaidų išmokoms su viešosios įstaigos dalininku susijusiems

asmenims, nurodytiems LR viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

83

Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas yra viešosios paslaugos,

finansuojamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš komercinių lėšų. Iš komercinių pajamų

dengiamos programų kūrimo, savireklamos, rinkodaros sąnaudos, dalis patalpų eksploatacijos ir

priežiūros bei administracinės sąnaudos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl vykdomos mišrios veiklos LRT patiria neatskaitomo

(negrąžintino) PVM sąnaudas – 2011 m. jos sudarė 3.484,5 tūkst. Lt. Nusidėvėjimo ir amortizacijos

sąnaudos 2011 m. sudarė 7.999,1 tūkst. Lt.

Valstybės skirti biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2011 m. viešojo pobūdžio paslaugų

sąnaudų. Šioms sąnaudoms kompensuoti, teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei,

trūko 11.157,5 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu –

11.157,5 tūkst. Lt. 2010 m. LRT grynasis veiklos rezultatas buvo neigiamas – 5.160,5 tūkst. Lt

nuostolių. Atsižvelgdama į ekonominę situaciją, LRT optimizavo išlaidas, kartu siekdama

maksimaliai atsižvelgti ir į visuomeninio transliuotojo misijos prioritetus. LRT 2011 m. grynasis

veiklos rezultatas – 911,4 tūkst. Lt pelno. Nors LRT 2011 metų grynasis veiklos rezultatas teigimas,

jis nepadengia ankstesnių laikotarpių nuostolių, LRT trūksta apyvartinių lėšų kreditoriniams

įsipareigojimams padengti.

Mokesčiai

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija per ataskaitinį laikotarpį priskaičiavo 15.229,6

tūkst. litų mokesčių, tarp jų: PVM, gyventojų pajamų, socialinio draudimo mokesčių, įmokų į

garantinį fondą ir kt. Šie mokesčiai sumokėti į valstybės biudžetą arba bus sumokėti, suėjus

mokesčių mokėjimo terminui.

Turtas

LRT turtas 2011 metų pabaigoje buvo 79.665,8 tūkst. Lt, ilgalaikio turto vertė – 24.189,1

tūkst. Lt, trumpalaikio – 55.476,7 tūkst. Lt. 2010 m. ilgalaikio turto vertė – 30.099,9 tūkst. Lt,

trumpalaikio - 48.461,1 tūkst. Lt. Ilgalaikio turto vertė sumažėjo 5.910,8 tūkst. Lt, nes dėl lėšų

trūkumo nepakankamai investuojama į naują ilgalaikį turtą. Informacija apie viešosios įstaigos

įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus pateikta 2 ir 3 lentelėse.

Kapitalas

Per 2011 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 33.765,3 tūkst. Lt.

84

Investicijos

LRT 2011 m. įsigijo ilgalaikio turto už 2.088,4 tūkst. Lt (2010 m. – už 7.010,3 tūkst. Lt), iš jų

1.590,8 tūkst. Lt nematerialaus turto ir už 497,6 tūkst. Lt materialaus turto.

2010 m. kovo mėn. pagal pasirašytą trišalę sutartį tarp Informacinės visuomenės plėtros

komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir LRT

projekto „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ įgyvendinimui skirta 6,3 mln. Lt.

Projekto įgyvendinimo terminas – 2012 m. vasario mėn. Tikslas – išsaugoti sukauptą radijo

archyvų palikimą ir padaryti jį prieinamą visuomenei, archyvą perkeliant į šiuolaikines laikmenas ir

per interneto prieigą padaromą prieinamą visuomenei, kuri galės juo naudotis savišvietai,

moksliniams ar kūrybiniams, meniniams darbams.

Norint vykdyti tinkamos kokybės programų rengimą ir transliacijas, kasmet reikia investuoti

bent jau ne mažesnę sumą, negu turto metinis nusidėvėjimas. Metinis materialaus turto

(daugiausia – televizijos ir radijo technikos) nusidėvėjimas 2011 m. sudarė 5.249,5 tūkst. Lt, todėl

2012 metais kritiniu atveju reikia ne mažesnės nei 4 mln. Lt sumos technikai atnaujinti.

Lentelės ir grafikai

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2011 metų pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo

ataskaita pateikta 1 lentelėje. Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą

per finansinius metus pateikta 2 ir 3 lentelėse. LRT 2008–2011 m. bendrųjų pajamų dinamika

pateikta grafike Nr. 1, 2008–2011 m. sąnaudų dinamika – grafike Nr. 2.

85

LRT 2011 M. PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ SĄMATOS VYKDYMO ATASKAITA (TŪKST. LT) 1 lentelė

Eilutės nr.

Aprašas

2011 metai

LRT iš visoViešojo pobūdžio

paslaugosNeviešojo pobūdžio

paslaugos

Planas Faktas Planas Faktas Planas Faktas

1. PAJAMOS 64.061,2 65.821,7 45.177,1 45.601,8 18.884,1 20.219,9

1.1.Biudžetinis finansavimas 40.109,0 40.109,0 40.109,0 40.109,0

1.1.1.

Visuomenės informavimui radijo ir televizijos komunikacijų tinklais (01 05 programa) 31.544,0 31.544,0 31.544,0 31.544,0

1.1.2.

Radijo ir televizijos programų siuntimui LRTC komunikacijų tinklais (01 03 programa) 8.565,0 8.565,0 8.565,0 8.565,0

1.2.LR ministerijų tiksliniai įnašai 385,0 565,9 385,0 565,9

1.3.ES finansuojamų projektų lėšos 149,6 157,3 149,6 157,3

1.4.

Panaudotas finansavimas (dotacija) investicijoms 4.533,5 4.769,6 4.533,5 4.769,6

1.5.Pajamos už suteiktas paslaugas 18.684,1 19.580,9 18.684,1 19.580,9

1.5.1. Reklama 14.786,5 14.398,4 14.786,5 14.398,4

1.5.2. Programų transliavimas 691,8 1.024,2 691,8 1.024,2

1.5.3. Produkcijos pardavimas 63,6 149,5 63,6 149,5

1.5.4. Technikos nuoma ir kt. 1.509,0 2.091,5 1.509,0 2.091,5

1.5.5.Patalpų nuoma ir paslaugos nuomininkams 1.372,6 1.362,0 1.372,6 1.362,0

1.5.6.ETS paskirstomosios pajamos 157,0 205,8 157,0 205,8

86

1.5.7. Kitos pajamos 103,6 349,5 103,6 349,5

1.6.Finansinės veiklos pajamos 200,0 639,0 200,0 639,0

LRT pajamos % 100,0 100,0 70,5 69,3 29,5 30,7

2. SĄNAUDOS 65.786,0 64.910,3

Suteiktų paslaugų savikaina 49.347,1 48.625,1 48.389,9 47.729,2 957,2 895,8

Pardavimų sąnaudos 3.282,7 3.254,9 3.282,7 3.254,9

2.2.Iš viso tiesioginių sąnaudų 52.629,8 51.880,0 48.389,9 47.729,2 4.239,9 4.150,7

Bendrosios ir administracinės 11.855,7 11.847,0

2.3. Kitos sąnaudos 1.300,5 1.183,3

2.4.Iš viso netiesioginių sąnaudų 13.156,2 13.030,3 9.275,1 9.030,0 3.881,1 4.000,3

Iš viso netiesioginių sąnaudų % 100,0 100,0 70,5 69,3 29,5 30,7

Iš viso sąnaudų 65.786,0 64.910,3 57.665,0 56.759,3 8.121,0 8.151,0

3. Veiklos rezultatas -1.724,8 911,4 -12.487,9 -11.157,5 10.763,1 12.068,9

4.

Viešųjų paslaugų visuomenei sąnaudų kompensavimas komercinės veiklos pelnu 12.487,9 11.157,5 -12.487,9 -11.157,5

5.Grynasis veiklos rezultatas -1.724,8 911,4 0,0 0,0 -1.724,8 911,4

6.

Valstybės biudžeto asignavimai ilgalaikiam turtui įsigyti 1.600,0 1.600,0 1.600,0 1.600,0

7.

ESF parama „Radijo archyvų skaitmeninimas" 450,6 450,6 450,6 450,6

87

ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS (LT) 2 lentelė

Rodikliai Licencijos Programinė įranga

Kitas nematerialusis

turtasIš viso

LtLikutinė vertė 2010-12-31 1 832 639 3 015 698 231 253 5 079 590

a) Įsigijimo savikaina2010 m. pabaigoje 4 203 976 6 955 114 236 940 11 396 030Įsigijimas 2011 m. 1 083 981 481 379 25 410 1 590 770Perleistas ir nurašytas (-) 2 388 203 2 388 203Perrašymai iš vieno str. į kitą 199 815 -199 815 02011 m. pabaigoje 3 099 569 7 436 493 62 535 10 598 597b) Amortizacija2010 m. pabaigoje 2 371 337 3 939 416 5 687 6 316 4402011 m. amortizacija 1 570 267 1 179 239 11 2 749 517Nurašyto turto amortizacija 2 388 203 2 388 2032011 m. pabaigoje 1 553 401 5 118 655 5 698 6 677 754Likutinė vertė 2011-12-31 1 546 168 2 317 838 56 837* 3 920 843

ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (LT) 3 lentelė

Rodikliai Pastatai Kompiuterinėtechnika

Transportopriemonės

Kt. įranga,prietaisai

Kitas materialusis

turtas

Iš visoLt

Likutinė vertė2010-12-31 7 384 070 2 440 117 2 389 845 12 722 523 83 761 25 020 316

a)Įsigijimo savikaina

2010 m. pabaigoje 27 709 520 8 873 207 4 153 392 54 908 380 83 761 95 728 260Įsigijimas 2011 m. 85 347 148 644 263 627 497 618

Perleistas ir nurašytas (-) 24 603 320 049 1 100 572 1 445 224

Perrašymai iš vieno str. į kitą

2011 m. pabaigoje 27 709 520 8 933 951 3 833 343 53 956 452 347 388 94 780 654

b) Nusidėvėjimas

2010 m. pabaigoje 20 325 450 6 433 090 1 763 547 42 185 857 70 707 9442011 m.nusidėvėjimas 873 611 1 039 921 410 216 2 925 833 5 249 581

Nurašyto turto nusidėvėjimas 24 594 320 039 1 100 478 1 445 111


2011 m. pabaigoje 21 199 061 7 448 417 1 853 724 44 011 212 74 512 414

Likutinė vertė 2011-12-31 6 510 459 1 485 534 1 979 619 9 945 240 347 388 20 268 240

88

2008–2011 m. bendrųjų pajamų dinamika grafikas Nr. 1

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.0.0

10,000.020,000.030,000.040,000.050,000.060,000.070,000.080,000.090,000.0

100,000.0

91,032.4

66,929.159,842.5 65.821,6

LRT PAJAMOS 2008-2011 m. (tūkst. litų)

LRT 2008–2011 m. sąnaudų dinamika grafikas Nr. 2

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 0.0

10,000.020,000.030,000.040,000.050,000.060,000.070,000.080,000.090,000.0

100,000.0

95,028.7

76,435.5

65,003.364.910,3

LRT SĄNAUDOS 2008-2011 m. (tūkst. Lt)

89

Didžiausių TV kanalų auditorijos dalies (share) palyginimas pagal metus

Metai LTV LNK BTV TV3 PBK Kitos TV 2008 13,3 20,9 7,7 25,8 5,7 26,6 2009 12,8 20,7 8,1 23,5 5,3 29,6 2010 11,5 20,2 6,6 23,2 5,8 32,7 2011 10,7 17,7 5,3 21,0 5,4 39,9Duomenų šaltinis: TNS L, periodas: 2008.01.01 - 2011.12.31

Kabelinių televizijų ir skaitmeninės TV plėtra bei naujų kanalų atsiradimas rinkoje reikšmingai veikia tradicinių (analoginiu būdu transliuojamų) TV žiūrimumą. Per ketverius metus LTV auditorijos dalis (share) sumažėjo 2.6%, TV3 - 4,8%, LNK - 3,2%, BTV - 2,4%. Tuo tarpu kitų kanalų įtaka išaugo, bendra jų auditorijos dalis per ketverius metus padidėjo nuo 26,6% iki 39,9%.

Generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

90

SANTRAUKALietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) yra visuomeninis transliuotojas, kurio tikslas –

užtikrinti visuomenės interesą būti informuotai. Šiuo tikslu LRT kuria, rengia radijo (Lietuvos radijo,

„Klasikos“, „Opus 3“) ir televizijos (LTV, LTV2) programas, kurios AB „Lietuvos radijo ir televizijos

centro“ tinklais perduodamos televizijos žiūrovams ir radijo klausytojams. Speciali užsienyje

gyvenantiems lietuviams skirta LTV „World“ programa perduodama palydoviniu ryšiu. LRT taip pat

valdo ir interneto žiniasklaidos priemonę – naujienų, vaizdo ir garso portalą www.lrt.lt.

Europos transliuotojų sąjungos duomenimis, Lietuvos visuomeninis transliuotojas nuolat

yra tarp mažiausiai finansuojamų visuomeninių transliuotojų Europoje. 2011 m. vienam Lietuvos

gyventojui teko apie 13,0 lito visuomeninio transliuotojo biudžeto (2010 m. – 11,3 Lt, 2009 m. –

19,7 Lt, 2008 m. – 26,6 Lt). Remiantis Europos transliuotojų sąjungos duomenimis, tai kelis ar net

keliolika kartų mažiau už panašų ar net mažesnį gyventojų skaičių turinčių Europos šalių rodiklius.

LRT net nebando lygiuotis į tokias milžiniškas organizacijas kaip BBC, RAI ar ZDF, kurių

metinis biudžetas 3–5 mlrd. eurų. 2010 m. Estijos radijo ir televizijos biudžetas buvo 28,4 mln.

eurų – LRT pajamas tai viršija net 11,2 mln. eurų. Bendras Latvijos televizijos ir Latvijos radijo

biudžetas už LRT didesnis 4,2 mln. eurų. O Kroatijos biudžetas yra daugiau kaip vienuolika kartų

didesnis už LRT (189,7 mln. eurų). Net vieną radijo programą transliuojančio Vatikano radijo

biudžetas beveik 9 mln. eurų didesnis už Lietuvos visuomeninio transliuotojo.

2011 m. visuomeninio transliuotojo orientyras išliko prioritetiniai visuomenės interesai.

Pagarbos šalies istorijai, kultūrai, mokslui, žinių troškimui skatinimas, dėmesys supančiai aplinkai,

pasaulio kultūrų įvairovės atskleidimas. Programose buvo siekiama puoselėti demokratines,

nacionalines kultūros vertybes, rinkti ir skelbti visapusišką, objektyvią informaciją, kurti bei ugdyti

patriotišką, atvirą, pilietišką ir kultūringą visuomenę. Įstatymu numatytai misijai vykdyti didžiausią

grėsmę 2011-aisiais kėlė ekonominės krizės padariniai. Toliau buvo mėginta subalansuoti biudžetą,

tęsti griežto taupymo politiką, kiek įmanoma mažiau pirkti užsienio produkcijos (filmų, koncertų ir

kt.). Per dvejus metus nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. pabaigos LRT darbuotojų skaičius

sumažėjo 45 darbuotojais.

2011 m. Lietuvos televizija, nepaisydama nepakankamo finansavimo, teikė Lietuvos

visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, kūrė kokybiškas šviečiamąsias,

informacines, kultūros programas. Svarbių renginių ar proginės transliacijos nuolat buvo tarp

labiausiai žiūrimų Lietuvos televizijų programų.

91

Misija vykdoma ir kitais būdais. Pavyzdžiui, 2011 m. LTV eteryje nemokamos socialinės ir

kultūrinės reklamos transliuota už 2 mln. Lt, dar beveik 7,48 mln. Lt buvo suteikta kaip nuolaida

tokios reklamos transliavimui. LRT priklausančiose radijo stotyse nemokamos reklamos

transliuota beveik už 145 tūkst. Lt, kaip nuolaida suteikta dar beveik 1,57 mln. Lt

LRT savo misiją atlieka, diegdama ir naujausias žiniasklaidos technologijas. 2011 m. LRT

atvėrė naujas duris naujosios žiniasklaidos (angl. new media) srityje, sukurdama pirmąją programą,

skirtą išmaniesiems telefonams, pavadinimu „LRT grotuvas”. „Youtube.com“ LRT sukurtoje

paskyroje „LRTinklas” sukaupta per 5.500 vaizdo įrašų, kurie peržiūrėti jau daugiau kaip 11 mln.

kartų. LRT TV programos transliuojamos „Flash“ formatu portale www.lrt.lt. – pirmojoje tokio

pobūdžio svetainėje Lietuvoje.

Lietuvos radijas 2011 m. buvo labiausiai klausoma radijo stotis šalyje (20,9 proc. šalies

radijo rinkos, 2011 m. rudenį Lietuvos radijo auditorija siekė 23 proc.).

Tinkamai paskirstydama turimus ribotus finansinius išteklius, LRT 2011 m. veiklos sąnaudas,

palyginti su 2009 m., sumažino beveik 15 proc., o lyginant 2011 m. su 2010 m., sąnaudos sumažėjo

0,1 proc. Taupymo priemonių efektą mažino ir tokie veiksniai kaip nuo 2011 m. balandžio 1 d.

atkurtos radijo programų transliavimo apimtys, sąnaudos išeitinėms išmokoms bei

kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas atleistiems darbuotojams, sąnaudos dėl

2009 m. įvesto, 2011 m. dar išaugusio autorinių atlyginimų apmokestinimo, didėjusios elektros

energijos, šildymo, kuro kainos ir kt. Efektyviai naudojant ir valdant lėšas pasiektas teigiamas

veiklos rezultatas 0,9 mln. litų, kuris, lyginant su 2010 m., pagerėjo 6,1 mln. litų.

LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius

92

http://www.lrt.lt/

PRIEDAI

Priedas 1. LRT 2011 M. METINĖS FINANSINĖS ATASKAITOSLRT 2011 m. gruodžio 31 d. balansas (Lt)

TURTAS Pastabų nr.

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

A. ILGALAIKIS TURTAS 14-15 24.189.083 30.099.906

I. NEMATERIALUSIS TURTAS 14 3.920.843 5.079.590

1. Patentai, licencijos 1.546.168 1.832.639

2. Programinė įranga 2.317.838 3.015.698

3. Kitas nematerialusis turtas 56.837 231.253

II. MATERIALUSIS TURTAS 15 20.268.240 25.020.316

1. Žemė

2. Pastatai ir statiniai 6.510.459 7.384.070

3. Kompiuterinė technika 1.485.534 2.440.117

4. Transporto priemonės 1.979.619 2.389.845

5. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 9.945.240 12.722.523

7. Kitas materialusis turtas 347.388 83.761

III. FINANSINIS TURTAS

1. Po vienerių metų gautinos sumos

2. Kitas finansinis turtas

B. TRUMPALAIKIS TURTAS 16–18 55.476.700 48.461.103

I. ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS

4.301.822 2.724.822

1. Atsargos 16 468.608 772.258

2. Išankstiniai apmokėjimai 17 3.833.214 1.952.564

3. Nebaigtos vykdyti sutartys

II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 50.670.451 45.647.657

93

1. Pirkėjų įsiskolinimas 4.207.272 2.748.589

2. Kitos gautinos sumos 18 46.463.179 42.899.068

III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS

1. Trumpalaikės investicijos

2. Terminuoti indėliai

3. Kitas trumpalaikis turtas

IV. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 504.427 88.624

TURTAS, IŠ VISO 79.665.783 78.561.009

LRT 2011 m. gruodžio 31 d. balansas (Lt) (tęsinys)

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Pastabų nr.

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

C. NUOSAVAS KAPITALAS -7.727.537 -8.638.946

I. KAPITALAS 19 33.765.295 33.765.295

II. PERKAINOJIMO REZERVAS

III. KITI REZERVAI

IV. VEIKLOS REZULTATAS -41.492.832 -42.404.241

1. Ataskaitinių metų veiklos rezultatas 911.409 -5.160.508

2. Ankstesnių metų veiklos rezultatas -42.404.241 -37.243.733

D. FINANSAVIMAS 19 59.698.327 58.269.804

1. Dotacija 14.284.004 17.500.608

2. Tiksliniai įnašai 45.414.323 40.769.196

2.1. Finansavimo sumos iš valstybės biudžeto 45.290.000 40.109.000

2.2. Kiti tiksliniai įnašai 124.323 660.196

3. Nario mokesčiai

4. Kitas finansavimas

E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

20 27.694.993 28.930.151

94

I. ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 1.106.233 1.665.002

1. Finansinės skolos 76.097 160.728

2. Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 1.030.136 1.504.274

II. TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 26.588.760 27.265.149

1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 1.739.037 1.873.375

2. Finansinės skolos 3.289.901

3. Skolos tiekėjams 14.343.043 14.351.461

4. Gauti išankstiniai apmokėjimai 148.689 223.455

5. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 2.788.382 3.275.358

6. Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 7.569.609 4.251.599

NUOSAVAS KAPITALAS, FINANSAVIMAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI, IŠ VISO

79.665.783 78.561.009

95

LRT 2011 m. veiklos rezultatų ataskaita (Lt) Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. duomenis

Eil.nr.

Straipsniai

Pastabosnr.

Ataskaitinio laikotarpio

Praėjusio ataskaitinio laikotarpio

I. PAJAMOS 20.219.917 19.132.812

1. Pajamos už suteiktas paslaugas, parduotas prekes

19.580.911 18.829.692

2 Kitos pajamos 639.006 303.120

II. SĄNAUDOS 19.308.508 24.293.320

1. Suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina 47.032.869 46.986.251

2. Kitos sąnaudos 1.183.270 1.671.591

3. Kompensuotos sąnaudos -45.601.754 -40.709.648

4. Veiklos sąnaudos 16.112.939 16.345.126

4.1. Pardavimo 3.875.779 4.049.912

4.2. Darbuotojų išlaikymo 4.952.090 4.139.854

4.3. Ryšių 23.756 28.228

4.4. Transporto išlaikymo 67.855 81.564

4.5. Patalpų išlaikymo 1.156.099 1.137.246

4.6. Veiklos mokesčių 3.921.654 4.767.424

4.7. Nusidėvėjimo (amortizacijos) 1.175.003 1.278.170

4.8. Kitos veiklos 925.663 861.728

4.9. Suteiktos labdaros, paramos 15.040 1.000

5. Dėl ankstesnių laikotarpių klaidų taisymo 581.184

III. VEIKLOS REZULTATAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ

911.409 -5.160.508

IV. PELNO MOKESTIS

V. GRYNASIS VEIKLOS REZULTATAS 911.409 -5.160.508

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

96

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizijaĮm. kodas 124241078, S. Konarskio g. 49 LT-03123, Vilnius

2011 METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲAIŠKINAMASIS RAŠTAS

2012 m. kovo 15 d.

Šiame rašte pateikiama VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT, įstaiga) metinių finansinių ataskaitų, sudarytų 2011 m. gruodžio 31 d., apžvalga.

I. BENDROJI DALIS

1. Įregistravimo dataViešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įregistruota 1997 m. liepos mėn.,

reorganizavus Lietuvos radiją ir televiziją.

2. Finansiniai metai

LRT finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

3. Informacija apie LRT viešąsias įstaigas2011 m. kovo 3 d. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale buvo išregistruota Viešoji įstaiga

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos orkestras (įmonės kodas 225607540, S. Konarskio g. 49, Vilnius), kurio steigėja buvo Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

4. Įstaigos veiklaLietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra ne pelno organizacija, valdanti valstybės turtą

patikėjimo teise. LRT – visuomeninis transliuotojas, veikiantis pagal LR Konstituciją, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Autorių teisių ir gretutinių teisių, Viešųjų įstaigų, Valstybinės kalbos įstatymus, Reklamos įstatymą, Žurnalistų etikos kodeksą bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų.

LRT vadovaujasi Europos Komisijos komunikate dėl valstybinės paramos taisyklių taikymo visuomeniniam transliavimui išdėstytais principais, Komisijos direktyva dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo bei dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse.

LRT programų skaičių, mastą ir struktūrą nustato LRT įstatymas ir LRT tarybos sprendimai. LRT rengia tris televizijos (LTV, LTV2 ir LTV „World“) ir tris radijo (LR, „Klasika“, „Opus 3“) programas, valdo naujienų portalą www.lrt.lt.

LRT veikla nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne konkurso būdu skiria Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. LRT televizijos ir radijo programas privalo retransliuoti visi operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai, teikiantys televizijos ar radijo programų retransliavimo paslaugas.

97

5. Svarbios sąlygos, kuriomis dirba LRT ir kurios gali paveikti LRT plėtrą

5.1. Strateginiai produktaiLietuvos nacionalinis radijas ir televizija, būdamas vienas iš mažiausiai finansuojamų visuomeninių

transliuotojų Europos Sąjungoje, siekia kurti objektyvias informacines analitines, išliekamąją vertę turinčias aukštos kokybės pažintines šviečiamąsias, pramogines programas, vengia smurto, agresijos, nihilizmo bei dorovės ir etikos normų pažeidimų propagavimo.

Vadovaudamasis LRT įstatymu, visuomeninis transliuotojas daug dėmesio skiria radijo ir televizijos programų turinio įvairovei. Laidos yra skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, tautybių ir įsitikinimų žmonėms.

Transliuojamose programose LTV orientuojasi į informacines, publicistines, pažintines šviečiamąsias, visuomenines, kultūros bei pramogines laidas. LTV2 kanalo paskirtis – transliuoti šviečiamąsias, kultūros, istorinio paveldo, kino ir TV paveldo, informacines programas, kurios prie televizorių ekranų suburtų smalsius žiūrovus. LTV2 – televizija, skirta Lietuvos žiūrovui, siekiančiam tobulėti, plėsti savo kultūrinį pažintinį akiratį. LTV „World“ programą sudaro geriausios LTV ir LTV2 laidos. Ši programa transliuojama per 2 dirbtinius žemės palydovus Europai ir Šiaurės Amerikai. LTV„World“ programą transliuoja ir kai kurie kabeliniai tinklai Latvijoje, Lenkijoje ir Gruzijoje.

Lietuvos radijo pirmojoje programoje kuriamos įvairios laidos, tačiau vyrauja žinių ir publicistinės laidos bei populiarioji muzika. Radijo programa „Klasika“ skirta rimtajai muzikai, kultūros bei šviečiamosioms laidoms, o radijo stotis „Opus 3“ skirta 20–40 metų amžiaus žmonėms, besidomintiems kokybiška nekomercine muzika. Pastaraisiais metais vykusi Lietuvos gyventojų emigracija išplėtė LRT tikslinės auditorijos geografiją.

LRT teikiamomis visuomenės informavimo paslaugomis gali naudotis visi LRT interneto svetainės lankytojai.

5.2. Socialinės sąlygosLRT dalyvauja kuriant atvirą, pilietinę žinių visuomenę, ugdant visuomenės toleranciją, humanizmą,

moralę ir pilietiškumą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą bei skatinant pagarbą žmogaus orumui ir jo teisėms.

LRT savireklamos tikslas – užtikrinti, kad visuomenė laiku gautų objektyvią informaciją apie visuomeninio transliuotojo veiklą. Kryptingai formuojamas visuomenės skonis rodant kokybiškos, pamatinėmis vertybėmis pagrįstos visuomeninio transliuotojo produkcijos privalumus prieš komercinę vartojimo kultūrą.

Savireklamos kampanijos dažniausiai vykdomos tiek tradiciniais LRT kanalais, tiek socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Youtube“. Taip tikimasi pasiekti ne tik jau esamą LRT auditoriją, bet ir skleisti informaciją apie visuomeninio transliuotojo programas, iniciatyvas, vertybes jaunimo pamėgtose erdvėse.

Išaugus žiūrovų galimybėms matyti gerokai daugiau TV kanalų ir daugiau laiko žiūrėti kitus, ne nacionalinius kanalus, LRT, kaip ir kitų nacionalinių kanalų, auditorijos dalis po truputį mažėja. Dar didesnis TV auditorijos išsiskaidymas tikėtinas nuo 2012 m., kai skaitmeninė televizija užtikrins visų kanalų vienodą pasiekiamumą.

Lietuvos gyventojų emigracija išplėtė LRT tikslinės auditorijos geografiją. LRT siekia informuoti ir palaikyti ryšį su kitose šalyse gyvenančiais Lietuvos piliečiais, todėl internetu, palydoviniu ryšiu bei kabeliniais tinklais transliuoja programas ir kitose šalyse.

Auditorijos užtikrinimas yra svarbi LRT misijos dalis.

5.3. Ekonominės sąlygosLRT yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų bei pajamų, gautų iš reklamos transliavimo,

ūkinės komercinės veiklos ir paramos.

98

Nors 2011 m. LRT skirta biudžeto asignavimų 14 proc. daugiau nei 2010 m., tačiau, lyginant 2011 m. su 2009 metų biudžeto asignavimais, LRT veiklai jie sumažėjo 7 proc. Skirtų biudžeto asignavimų nepakanka įstatymu pavestoms funkcijoms įgyvendinti, programų kokybei ir įvairovei užtikrinti. Skiriamas valstybės finansavimas taip pat neužtikrina LRT įrangos atsinaujinimo poreikio, ypač ruošiantis perėjimui prie televizijos transliavimo skaitmeniniu būdu.

2011 m. LRT pajamos, lyginant su 2010 metais, išaugo 6 proc., didžiąją dalį šių pajamų sudarė reklamos transliavimo per televiziją ir radiją pajamos. Iš reklamos gaunamos pajamos bei jų kitimo tendencijos yra tiesiogiai susijusios su Lietuvos ekonomikos būkle (infliacija, vidaus paklausos ir vartojimo pokyčiais, ekonomikos krize ir pan.), vartotojų ir prekybininkų lūkesčiais, įmonių reklamos biudžetais bei tiksline auditorija.

Kelerius metus iš eilės sumažėjusios LRT bendrosios pajamos yra didelis išbandymas nacionalinio transliuotojo veiklos tęstinumui. Nors 2011 m. LRT grynasis veiklos rezultatas yra teigiamas, LRT trūksta apyvartinių lėšų kreditiniams įsipareigojimams vykdyti.

5.4. Politinė aplinkaLietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra viešoji ne pelno institucija, atliekanti įstatymų ir kitų

teisės aktų jai pavestas visuomenės informavimo radijo ir televizijos komunikacijų tinklais funkcijas.

Visuomeninio transliuotojo funkcijų prigimtis kyla iš aukščiausią galią LR teisės šaltinių hierarchijoje užimančio pagrindinio šalies įstatymo – LR Konstitucijos. LRT pareigos yra detalizuotos LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme.

LRT tikslai ir veiklos kryptys yra nustatyti atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus ir Valstybės ilgalaikės raidos strategiją.

LRT yra atskaitinga LR Seimui. Dėl įstatymiškai neaiškiai apibrėžto finansavimo modelio LRT gali būti veikiama politinių sprendimų. Veiklos pobūdį, turinį ir mastą didžia dalimi lemia valstybiniu lygiu priimami sprendimai.

5..5. Techniniai-technologiniai veiksniai Naujų informacinių technologijų plėtra ir naudojimas yra neatsiejama informacinės visuomenės

dalis. Siekiant užtikrinti kokybišką informacijos sklaidą, palaipsniui atsisakoma pasenusių, reikalaujančių daug darbo ir finansinių resursų, technikos priemonių. Modernizuojama technika skaitmeninių technologijų pagrindu, kuriamas modernus, patikimas, paklausus rinkoje ir rentabilus technikos kompleksas.

Lietuvos Vyriausybė 2004 m. patvirtino skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelį. Pagal šį modelį nuo 2012 m. turi būti pradėtas laipsniškas analoginės antžeminės televizijos perjungimas į skaitmeninę TV.

Skaitmeninės technologijos perduoda ne tik kokybiškesnį vaizdą, garsą, atsiranda didesnė TV kanalų ir radijo stočių pasirinkimo galimybė, bet ir keičiasi vartotojų žiūrėjimo ir klausymosi įpročiai (tiesioginis, linijinis klausymas ar žiūrėjimas, programų užsakymas ir įrašymas, persisiuntimas iš archyvų).

Šiuolaikinės technologijos efektyvios, mažina darbo laiko sąnaudas kaupti ir analizuoti informaciją, suteikia galimybę operatyviai ir efektyviai panaudoti sukauptą informaciją įstaigos tikslams įgyvendinti, tačiau yra brangios, todėl dėl lėšų stygiaus negali būti laiku atnaujinamos.

5.6. Žmogiškieji ištekliai 2011 metais LRT buvo atlikta keletas organizacinės struktūros pertvarkymų, patvirtinta nauja LRT

struktūra optimizuojant įstaigos vidinį administravimą bei sukuriant tobulesnę valdymo organizavimo sistemą, užtikrinančią geresnį veiklos koordinavimą, efektyvų finansinių ir žmoniškųjų išteklių panaudojimą.

2010 metų pabaigoje LRT vidutinis darbuotojų skaičius buvo 571 darbuotojai, 2011 metų pabaigoje 562 darbuotojai.

99

II. APSKAITOS POLITIKA

6. Norminiai aktai, kuriais vadovaujantis sudarytos metinės finansinės ataskaitos6.1. LRT apskaitą tvarko ir metines finansines ataskaitas sudaro pagal šiuos teisės aktus:– LR buhalterinės apskaitos įstatymą;– 2004 m. lapkričio 22 d. LR finansų ministro įsakymą Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos

civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir jo pakeitimus;

– LRT generalinio direktoriaus įsakymus, patvirtintus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius LRT apskaitos politiką.

6.2. LRT mokesčius apskaičiuoja ir deklaruoja pagal: – LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymą;– LR pelno mokesčio įstatymą;– LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą; – LR sveikatos draudimo įstatymą;– LR valstybinio socialinio draudimo įstatymą;– LR garantinio fondo įstatymą;– LR autorių ir gretutinių teisių įstatymą;– LR labdaros ir paramos įstatymą;– LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą; – LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą– LR darbo kodeksą.LRT įdiegta kompiuterinės programos „Navision“ 4.0 versija, kuria yra kompiuterizuota buhalterinė

apskaita, finansų valdymo apskaita, personalo apskaita.

7. Nematerialiojo turto apskaitos politikaNematerialiajam turtui priskiriamas identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios

formos, kuriuo LRT disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos.

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jeigu jis atitinka visus šiuos nematerialiojo turto pripažinimo požymius:

a) įstaiga pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto ekonominės naudos; b) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto

vertės;c) įstaiga gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.

Nematerialiojo turto amortizacijos normatyvaiTurto grupės pavadinimas Amortizacijos normatyvai

Įsigytos teisės (licencijos) 3 metai*Programinė įranga 3 metaiTechninė dokumentacija 4 metaiVaizdo ir garso archyvai neamortizuojamiKitas nematerialusis turtas 4 metai

* tik mokestinėje apskaitoje.

Vadovaujantis Tarptautinės televizijos archyvų federacijos (FIAT) rekomendacijomis nacionalinėms televizijoms, LRT atrenkamos išliekamąją vertę turinčios laidos apie reikšmingus įvykius, dokumentika, kultūros ir istorinės laidos, kūrybiniai darbai – spektakliai, koncertai, taip pat vertingi laidų originalai nuolatinai saugoti, t. y. kaupiami vaizdo archyvai. Atrinkti į archyvą vaizdo įrašai (viena vaizdajuostė) yra įkainojami vieno lito verte, o ne jo įsigijimo savikaina, nes sąnaudos, patirtos kuriant tas laidas, nuolat nurašomos per visą TV laidų sezoną.

100

Nematerialiojo turto grupėje „Vaizdo ir garso archyvai“ apskaitomi magnetiniai garso įrašai su įrašytais muzikos kūriniais, archyvuojamos tiesioginės ir įrašytos radijo laidos. Archyvuojami garso įrašai (viena laikmena ir/arba viena valanda) yra įkainojami vieno lito verte.

8. Materialiojo turto apskaitos politikaIlgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kuris teikia įstaigai ekonominės naudos ilgiau

nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įstaigos nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.

Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:a) įstaiga ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus; b) įstaiga pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;c) įstaiga gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;d) įstaigos turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio

materialiojo turto savikainą, įstaigos nusistatytą kiekvienai turto grupei; c) įstaigai yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

Minimali ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ir nusidėvėjimo normatyvai

Turto grupės pavadinimasĮsigijimo savikaina

(Lt)Nusidėvėjimo

normatyvai (metai)Pastatai 20 000 15Transporto priemonės ne senesnės kaip 5 m. / kitos

5 000 10/6/4

Televizijos ir radijo įranga 1 000 8Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 300 3Baldai 200 6Kita įranga, prietaisai, įrenginiai 300 4/8Bibliotekos fondai 10 Nusidėvėjimas

neskaičiuojamas

Įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikomas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas.

LRT valdomas ilgalaikis materialusis turtas 2011 m. gruodžio 31 d. yra apdraustas nuo visų rizikų 17 310,9 tūkst. Lt suma.

9. AtsargosAtsargomis laikomas įstaigos trumpalaikis turtas, kuris naudojamas pajamoms uždirbti per

vienerius metus arba per vieną įstaigos veiklos ciklą. Atsargoms priskiriami dekoracijų inventorius, žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai ir pan.

Atsargos apskaitoje įvertinamos bei registruojamos įsigijimo savikaina, o apskaičiuojant veikloje sunaudotų atsargų savikainą taikomas FIFO būdas.

Televizijos laidoms reikalingas dekoracijas pagal patvirtintas sąmatas pasigamina pati LRT arba jas įsigyja iš įmonės gamintojos. Pagamintoms dekoracijoms priimti ir sunaudotoms medžiagoms nurašyti yra sudaryta komisija. Dekoracijų savikaina tolygiai nurašoma iš apskaitos per vieną televizijos laidų sezoną, t. y. jų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis kas mėnesį nuo televizijos sezono pradžios iki pabaigos (t. y. nuo rugsėjo iki gegužės mėn.). Pasibaigus LRT televizijos laidų sezonui, dekoracijos nurašomos iš apskaitos, užpajamuojant liekamąsias medžiagas kiekine išraiška, arba likviduojamos.

10. Gautinos sumos

101

Per vienerius metus gautinų sumų straipsniuose nurodomos skolos, už kurias pirkėjai ir kiti asmenys turėjo atsiskaityti per vienerius metus, atskaitingiems asmenims išmokėtos pinigų sumos. Per vienerius metus gautinos sumos parodomos grynąja verte, kuri apskaičiuojama sumažinus gautiną sumą abejotinų skolų suma. Kitose gautinose sumose rodomos gautinos sumos iš LR Valstybės biudžeto, iš Europos Sąjungos fondų, iš kitų šaltinių.

11. FinansavimasPajamomis nepripažįstamas biudžetinis finansavimas iš Valstybės biudžeto pagal

programas, kitų valstybės institucijų, Europos Sąjungos fondų bei parama ir dovana, nes tai nėra LRT gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.

LRT finansavimo būdai:a) dotacijos;b) tiksliniai įnašai.Dotacija įtraukiama į apskaitą, gavus neatlygintinai ilgalaikio turto arba įsigijus jo iš

programai skirtų lėšų. Dotacija pripažįstama panaudota, kai neatlygintinai gautas ir įsigytas iš dotacijos lėšų turtas nudėvimas. Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis.

Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės institucijų, Europos Sąjungos fondų, paramos ir dovanos, griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti gautos lėšos. Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu yra dokumentais patvirtintų sprendimų, kad įnašai bus gauti. Kitais atvejais tiksliniai įnašai apskaitoje registruojami po jų faktiško gavimo kaip gauti tiksliniai įnašai.

Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis. Panaudojus tikslinių įnašų lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, keičiasi tik finansavimo straipsnis: didėja dotacija, mažėja tikslinis finansavimas.

12. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas apskaitojeVadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos tada,

kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamomis laikomas tik įstaigos ekonominės naudos padidėjimas.

Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už paslaugas, apskaitoje rodomi kaip įstaigos įsipareigojimų pirkėjams didėjimas. Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik suteikus paslaugas.

Į kitas pajamas įskaitomas ilgalaikio turto perleidimo pelnas, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso teigiama įtaka.

Sąnaudomis apskaitoje pripažįstama išlaidų dalis, susijusi su paslaugų suteikimu arba parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. LRT, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, sąnaudas apskaito pagal finansavimo šaltinius, programas ir sąnaudų centrus.

Baudų ir delspinigių sąnaudos už mokėjimo termino nesilaikymą apskaitoje pripažįstamos tuo metu, kai gaunamas dokumentas arba kai sumokama.

Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos. Skirto tikslinio finansavimo dalis, susijusi su programos (paramos) tikslų įgyvendinimu per ataskaitinį laikotarpį, registruojama atskiroje sąskaitoje „Kompensuotos sąnaudos“. Veiklos rezultatų ataskaitoje kompensuotos sąnaudos rodomos su minuso ženklu.

Prie kitų sąnaudų priskiriami ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai, valiutos kurso neigiama įtaka, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios mokėti palūkanos, baudos, delspinigiai ir sąnaudos, nesusijusios su tipine įstaigos veikla.

102

13. Ūkinės komercinės veiklos sąnaudų nustatymo taisyklės Vadovaudamasi LR pelno mokesčio nuostatomis, kai sąnaudos susijusios tiek su pelno

nesiekiančios organizacijos ūkine komercine veikla, tiek ir su šios organizacijos įstatuose numatytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, sąnaudų dalis, tenkanti ūkinės komercinės veiklos pajamoms, leidžiamiems atskaitymams priskiriama, jeigu minėta organizacija gali pateikti tokių sąnaudų dalies pagrįstumą. Ūkinei komercinei veiklai tenkanti sąnaudų dalis nustatoma pagal pačios pelno nesiekiančios organizacijos apskaitos politikoje nustatytą tvarką.

LRT yra nustatyta ūkinei komercinei veiklai tenkančių sąnaudų dalies apskaičiavimo tvarka. Netiesioginių sąnaudų, susijusių su LRT ūkinės komercinės veiklos pajamomis, dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kokį procentą visų gautų LRT pajamų sudaro ūkinės komercinės veiklos pajamos. LRT netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis, apskaičiuojamos pagal formulę:

X= PP+F

×N

X – netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis; P – visos ūkinės komercinės veiklos pajamos; F – iš valstybės biudžeto (valstybės institucijų) ir Europos Sąjungos fondų gautas ir panaudotas tikslinis finansavimas, gauta parama, dovana; N – visos netiesioginės sąnaudos.

III. PASTABOS14. Nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas 14. – 1 lentelė

Rodikliai Licencijos Programinė įranga

Kitas nematerialusis

turtasIš viso

LtLikutinė vertė 2010-12-31 1 832 639 3 015 698 231 253 5 079 590

a) Įsigijimo savikaina2010 m. pabaigoje 4 203 976 6 955 114 236 940 11 396 030Įsigijimas 2011 m. 1 083 981 481 379 25 410 1 590 770Perleistas ir nurašytas (-) 2 388 203 2 388 203Perrašymai iš vieno str. į kitą 199 815 -199 815 02011 m. pabaigoje 3 099 569 7 436 493 62 535 10 598 597b) Amortizacija2010 m. pabaigoje 2 371 337 3 939 416 5 687 6 316 4402011 m. amortizacija 1 570 267 1 179 239 11 2 749 517Nurašyto turto amortizacija 2 388 203 2 388 2032011 m. pabaigoje 1 553 401 5 118 655 5 698 6 677 754Likutinė vertė 2011-12-31 1 546 168 2 317 838 56 837* 3 920 843

Straipsnyje „Licencijos“ apskaitomos užsienyje ir šalyje sukurtų filmų transliavimo teisės per televiziją bei naudojimosi programine įranga teisės.

* Išankstiniai apmokėjimai už gautinas filmų licencijas – 24 603 Lt

103

15. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas 15. – 1 lentelė

Rodikliai Pastatai Kompiuterinė

technika

Transportopriemonės

Kt. įranga,prietaisai

Kitas materialusis

turtas

Iš visoLt

Likutinė vertė2010-12-31 7 384 070 2 440 117 2 389 845 12 722 523 83 761 25 020 316

a)Įsigijimo savikaina

2010 m. pabaigoje 27 709 520 8 873 207 4 153 392 54 908 380 83 761 95 728 260Įsigijimas 2011 m. 85 347 148 644 263 627 497 618

Perleistas ir nurašytas (-) 24 603 320 049 1 100 572 1 445 224


2011 m. pabaigoje 27 709 520 8 933 951 3 833 343 53 956 452 347 388 94 780 654

b) Nusidėvėjimas

2010 m. pabaigoje 20 325 450 6 433 090 1 763 547 42 185 857 70 707 9442011 m.nusidėvėjimas 873 611 1 039 921 410 216 2 925 833 5 249 581

Nurašyto turto nusidėvėjimas 24 594 320 039 1 100 478 1 445 111


2011 m. pabaigoje 21 199 061 7 448 417 1 853 724 44 011 212 74 512 414

Likutinė vertė2011-12-31 6 510 459 1 485 534 1 979 619 9 945 240 347 388 20 268 240

Naudojamas nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis turtas 15. – 2 lentelė

Turto grupės pavadinimas Įsigijimo savikaina (Lt)Pastatai 14 866 604 Kompiuterinė technika 6 491 799Transporto priemonės 495 288Kita radijo ir TV įranga, baldai, įrankiai 33 207 334Iš viso 55 061 025

104

Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas pagal išperkamosios nuomos sutartis 15. – 3 lentelė

Turto grupės pavadinimas Balansinė vertė (Lt)Kita radijo ir televizijos įranga 258 438Iš viso 258 438

Pagal panaudos sutartis naudojamas ilgalaikis materialusis turtas 15. – 4 lentelė

Turto pavadinimas Mokesčiai Panaudos laikotarpis PastabosSONY UVW-100 BPK BETACAM GP KOMKORDERS filmavimo kamera (kompl.)

Nemokamai Nuo 2010-04-09 iki 2015-04-09

Žemės sklypas, S. Konarskio g. 49, Vilnius, 6,1961 ha

Nemokamai Nuo 2008-09-25 iki 2073-09-24

Žemės sklypas, Birutės g. 3a, Alytus, 0,0567 ha

Nemokamai Neterminuotai

Žemės sklypas, Varpo g. 22, Šiauliai


Automobilis VOLVO80 Nemokamai Nuo 2009-10-29 iki 2014-10-29

TANBERG TT1260 DVB S2 EBU2 (6VNT.)


RX 8200 EBU Nr. 33285, 33286,33287


Receiver decoder AP-2981 Nemokamai NeterminuotaiDVB-S2 DEMODULATOR 34185 Nemokamai NeterminuotaiCERONA SKY 34039,34045 Nemokamai Neterminuotai

Išnuomotas ilgalaikis materialusis turtas 15. – 5 lentelė

Turto grupės pavadinimas Turto įsigijimo vertė (Lt)

Ilgiausias nuomos terminas

Nuomininkų skaičius

Pastatas-administracinis 6 595 981 2015-11-30 59

Televizijos techninis centras 9 131 589 2012-12-31 3

Pastatas-administracinis 274 278 2015-11-24 13

Pastatas-filmų saugykla 141 186 2013-11-30 5

Pastatas-garažas 1 146 940 2015-04-30 8

Pastatas-sandėlis 270 996 2013-01-31 5

Pastatas Alytuje 478 063 2016-11-30 1

105

16. Atsargos

Atsargų grupavimas 16. – 1 lentelė

Atsargų grupėsSuma (tūkst. Lt)

2011 m. 2010 m. Medžiagos 113,2 127,1 Atsarginės dalys 160,4 243,8 Laikmenos vaizdo įrašams 47,8 99,1 Radijo įrašai 4,0 3,4

Dekoracijų priemonės 40,3 189,1 Raštinės reikmenys 14,9 21,6 Kitos atsargos 88,0 88,1 Iš viso 468,6 772,2

17. Išankstiniai apmokėjimaiIšankstinių apmokėjimų straipsnyje yra avansai, sumokėti už 2012 m. olimpinių žaidynių

transliacijos teises, 2012 m. UEFA Europos futbolo ir 2014 m. pasaulio futbolo čempionato teises, technines išlaidas ir kitas paslaugas.

Būsimųjų laikotarpių sąnaudas sudaro apmokėtos ir gautos neapmokėtos sąskaitos už naudojimąsi kompiuterinėmis programomis ir kitos sąnaudos, kurios bus įtrauktos į sąnaudas įvykus renginiams arba kas mėnesį (nario mokestis, draudimo įmoka, prenumerata).

18. Per vienerius metus gautinos sumos. Kitos gautinos sumos2011 m. straipsnyje „Gautinos sumos“ įregistruotas 2012 m. gautinas 46 382,0 tūkst. Lt

valstybės finansavimas, kuris LRT skirtas 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XI-1823 ir LRV 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 196 „Dėl 2012 metų LR valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“: – 8 565,0 tūkst. Lt tikslinis finansavimas 1.3. programai (Radijo ir televizijos programų siuntimas LRTC komunikacijų tinklais);

– 36 725,0 tūkst. Lt tikslinis finansavimas 1.5. programai (Visuomenės informavimas radijo ir televizijos komunikacijų tinklais);

– 1 092,0 tūkst. Lt dotacija investicijoms. 2010-03-03, tarp Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV, VšĮ Centrinės projektų

valdymo agentūros ir LRT, buvo sudaryta projekto „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ projekto kodas VP2-3.1-IVPK-04-V-01-002 (toliau – Projektas) finansavimo ir administravimo sutartis.

Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma 6 300,0 tūkst. Lt. Projekto finansavimas sudaro iki 100 procentų tinkamų finansuoti Projekto išlaidų. LRT kaip Projekto vykdytojo įnašas nenumatomas. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2012 m. vasario 13 d.

2011 m. gautinose sumose apskaityta 79,8 tūkst. Lt Projekto gautino finansavimo. 2011 m. gautinose sumose taip pat apskaitomi avansai atskaitingiems asmenims – 1,4 tūkst. Lt.

106

19. LRT kapitalas ir finansavimas

Per 2011 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 765 295 LT

Dotacijos, tiksliniai įnašai 19. – 1 lentelė (Lt)Likutis

2010-12-31Gauta Gautina Panaudota Likutis

2011-12-31

Dotacijos, iš viso 17 500 608 460 931 1 092 000 4 769 535 14 284 004Valstybės biudžeto dotacija 8 282 162 1 092 000 1 961 689 7 412 473Nemokamai gauta dotacija turtu 87 10 378 1 193 9 272Dotacija iš ES struktūrinių fondų 9 218 359 450 553 2 806 653 6 862 259Tiksliniai įnašai, iš viso 40 769 196 637 899 45 290 000 41 282 772 45 414 323

Valstybės biudžetas 40 109 000 45 290 000 40 109 000 45 290 000Iš jų: 1.3. programai 8 565 000 8 565 000 8 565 000 8 565 000 1.5. programai 31 544 000 36 725 000 31 544 000 36 725 000Kitos valstybės institucijos

655 427 610 843 1 155 651(iš jų 450 553 perkelta į ES

fondų dotacijų eilutę – gauta)

110 619

Parama, dovana 4 769 27 056 18 121 13 704Iš viso 58 269 804 1 098 830 46 382 000 46 052 307 59 698 327

20. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Įstaigos įsipareigojimų būklė 20. – 1 lentelė (Lt)

Rodikliai Skolos ar jų dalys, apmokėtinosMokėtinų sumų skaidymas

pagal rūšisPer vienerius

finansinius metusPo vienerių metų,

betne vėliau kaip perpenkerius metus

I. Ilgalaikiai įsipareigojimai: 1 106 233 Finansinės skolos (išperkamosios nuomos) 76 097 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 1 030 136II. Trumpalaikiai įsipareigojimai 26 588 760 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 1 739 037 Skolos tiekėjams 14 343 043 Gauti išankstiniai apmokėjimai 148 689 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 2 788 382 iš jų – sukaupti atostoginiai 2 126 042 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 7 569 609 iš jų – su darbo santykiais nesusiję įsipareigojimai 1 192 058 - mokesčiai (PVM ir kt.) 1 645 885 - atidėjiniai * 4 686 426 - kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 45 240

107

*2010-2011 metų dalis skolos AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – Telecentras) yra ginčijama Vilniaus apygardos teisme dėl to, kad Telecentras taiko nepagrįstas ir nesutartas paslaugų teikimo sąlygas, tarifus ir kt.

2011 metais, patikslinus galimų būsimųjų laikotarpių įsipareigojimų sumą pagal Telecentro 2010 metais pateiktas PVM sąskaitas faktūras, papildomai sudarytas 581,2 tūkst. Lt atidėjinys. Dalis 2011 metų PVM sąskaitų faktūrų Telecentrui buvo grąžintos ir neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, o per 2011 metus sukauptas 1620,9 tūkst. Lt atidėjinys. Per 2010-2011 m. sukauptas atidėjinys ginčijamai Telecentro skolai sudaro 4265,2 tūkst. Lt sumą.

21. Tipinė veikla Svarbiausi LRT procesai yra susiję su visuomeninio transliuotojo paslaugų teikimu, o

pagalbiniai procesai užtikrina sklandų įstaigos darbą. Vienas svarbiausių aspektų yra visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltiniai ir santykis tarp jų.

Informacija apie veiklos segmentus 21. – 1 lentelė (Lt)

RodikliaiVeiklos rūšys

Visa LRTveikla

Viešųjų paslaugų visuomenei teikimas

Komercinė ūkinė veikla

Finansavimo šaltiniai 45 601 754 20 219 917 65 821 671

Valstybės biudžeto tiksliniai įnašai 40 109 000 40 109 000

Panaudota dotacijų dalis 4 769 535 4 769 535Valstybės institucijų tiksliniai įnašai; parama; dovana 723 219 723 219

Komercinės pajamos 20 219 917 20 219 917Sąnaudos 56 759 244 8 151 018 64 910 262

Kompensuotos (valstybės biudžeto, valstybės institucijų, ES ir kt. tiksliniais įnašais, parama)

45 601 754 45 601 754

Veiklos rezultatas - 11 157 490 12 068 899 911 409

Viešųjų paslaugų visuomenei sąnaudų kompensavimas komercinės veiklos pelnu

11 157 490 -11 157 490 0

Grynasis veiklos rezultatas 911 409 911 409

VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai 2011 metams skirti valstybės biudžeto asignavimai – 41 709,0 tūkst. Lt, tarp jų: išlaidoms – 40 109,0 tūkst. Lt, investicijoms – 1 600,0 tūkst. Lt. Tokie biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2011 m. viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų. Šioms sąnaudoms kompensuoti, teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei, trūko 11 157,5 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu – 11 157,5 tūkst. Lt.

108

LRT 2011 m. grynasis veiklos rezultatas teigiamas – 911,4 tūkst. Lt. Tai LRT komercinės veiklos pelnas, kuris bus naudojamas LRT viešojo pobūdžio paslaugų teikimui finansuoti. Nors LRT 2011 metų grynasis veiklos rezultatas teigimas, tačiau jis nepadengia ankstesnių laikotarpių nuostolių, LRT trūksta apyvartinių lėšų.

Komercinės ūkinės veiklos pajamų detalizavimas 21. – 2 lentelė (Lt)Pajamų rūšis 2011 m. 2010 m.

Reklama 14 398 429 13 233 373Programų transliavimas 982 496 719 926

Radijo ir televizijos produkcijos pardavimas 149 445 93 075

Studijų, technikos nuoma 2 091 472 2 226 182

Interaktyvių paslaugų pardavimas 41 742 130 180

Patalpų nuoma 1 362 033 1 478 098

Sublicencijų pardavimai 645 000

Kiti pardavimai ir paslaugų teikimas 1 194 300 606 978

IŠ VISO PAJAMŲ 20 219 917 19 132 812

Komercinės ūkinės veiklos sąnaudų detalizavimas 21. – 3 lentelė (Lt)Sąnaudų rūšis 2011 m. 2010 m.

Tiesioginės sąnaudos

Suteiktų paslaugų savikaina 3 623 509 3 858 052

Darbuotojų išlaikymas (t. t. autorinis atlyginimas) 1 873 012 1 580 412

Rinkodara ir savireklama 632 989 540 616

Reklamos, anonsų ir kt. transliavimas ir telekomunikacija

464 466 956 994

Programų kūrimas ir įsigijimas 32 180 17 489

Radijo ir televizijos produkcijos pardavimas 21 193 46 180

Patalpų nuoma (komunalinės paslaugos ir priežiūra)

492 302 576 614

Nusidėvėjimas ir amortizacija 107 367 139 747

Bendrosios ir administracinės 527 224 569 374

Ryšių paslaugos 9 784 14 052

Komunalinės paslaugos,turto priežiūra ir kt. 12 037 11 512

109

Įvairūs mokesčiai (LATGA-A, AGATA ir kt.) 505 403 543 810

Iš viso 4 150 733 4 427 426

Netiesioginės (pridėtinės) sąnaudos 4 000 285* 4 522 737*

IŠ VISO SU PRIDĖTINĖMIS SĄNAUDOMIS 8 151 018 8 950 163

Pelno mokestis 0 0

* Netiesioginių (pridėtinių) sąnaudų apskaičiavimo procentas: 2010 m. – 32 %; 2011 m. – 30,7%;2010 m., pasikeitus pelno mokesčio įstatymo nuostatoms, apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. Todėl 2010 ir 2011 metais LRT nėra prievolės mokėti pelno mokestį.

2011 m. netiesioginių (pridėtinių) sąnaudų apskaičiavimo % 21. – 4 lentelė

Aprašas2011 m. faktiniai duomenys

(Lt)

PAJAMOS

Ūkinės komercinės pajamos 20 219 917

Valstybės biudžeto tikslinis finansavimas ir dotacijos panaudota dalis 42 070 689

Valstybės institucijų tikslinis finansavimas 705 097

Struktūrinių fondų dotacijos panaudota dalis 2 806 653

Nemokamai gautos dotacijos turtu panaudota dalis; parama, dovana 19 315

Iš viso pajamų 65 821 671

Ūkinių komercinių pajamų dalis (procentais) visose LRT gautose pajamose (20 219 917 : 65 821 671 x 100) 30,7%

NETIESIOGINĖS SĄNAUDOS

Bendrosios ir administracinės sąnaudos 11 257 577

Kitos sąnaudos 1 183 270

Informacinių technologijų skyriaus sąnaudos 589 397

Iš viso netiesioginių (pridėtinių) išlaidų 13 030 244

Netiesioginių sąnaudų dalis, tenkanti komercinei ūkinei veiklai

(13 030 244 x 30,7 % ) 4 000 285

110

22. Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais

Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais 22. – 1 lentelė (Lt)Rodikliai 2011 m. 2010 m.

A. Per metus priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais

424 648 366 226

Vidutinis vadovų skaičius per metus 4 4

Lentelėje „Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais” yra nurodytos generaliniam direktoriui, jo dviem pavaduotojams bei vyr. buhalteriui priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais (t. t. priskaičiuotos išeitinės kompensacijos pasikeitus įstaigos vyr. buhalteriui).

LRT nėra susijusių asmenų, kurie gali reikšmingai veikti įstaigos veiklą (priimant įstaigos veiklos ir finansinius sprendimus), ir sandorių su jais.

23. Finansinės atskaitomybės auditas2011 m. finansinės atskaitomybės ir mokesčių peržiūros audito sąnaudos sudarė 24 112,80

Lt, pridedant įstatymais nustatytą PVM.

Generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

111

Priedas 2. LRT TARYBOS 2011 M. POSĖDŽIŲ NUTARIMŲ IR SPRENDIMŲ

SUVESTINĖ

Protokolo nr.

Posėdžio data

Svarstyti klausimai Nutarimai ir sprendimai

1. 2. 3. 4.

P1-01 2011-01-19 1.Dėl TVR rinkos plėtros

perspektyvų.

2. LRT radijo, televizijos ir

interneto populiarumo analizė.

3.Socialinių technologijų įtaka

žiniasklaidai.

4.LTV ir LTV „World“ tinklelių

pakeitimų tvirtinimas.

5.Nutarimų dėl Tarybos narių ir

generalinio direktoriaus atlygio

tvirtinimas.

6. Informacija dėl LRT strategijos.

7. Einamieji reikalai.

NUTARTA: Tvirtinti LTV „World“ programos tinklelio pakeitimus iki vasaros sezono pradžios. Tvirtinti LTV programos tinklelio pakeitimus iki vasaros sezono pradžios.

Nuo 2011 sausio 1 d. iki 2011 gruodžio 31 d. LRT generaliniam direktoriui A. Siaurusevičiui nustatyti 30 proc. mažesnį atlygį už darbą, t. y. 9100 Lt (įskaitant mokesčius) mėnesinę algą.

Bendru sutarimu nuo 2011 sausio 1 d. iki 2011

gruodžio 31 d. LRT tarybos nariams pratęsti

mokėti 15 proc. mažesnį, negu nustatytas LRT

tarybos 2008 rugpjūčio 12 d. nutarimu, atlyginimą.

Bendru sutarimu skirti techninę paramą ir leisti

LRT administracijai neatlygtinai perleisti

Afganistano Goro provincijos televizijos ir radijo

stotims LRT nenaudojamą techniką.

Taryba įpareigojo LRT administracinę komisiją

artimiausiame eiliniame Tarybos posėdyje pateikti

savo išvadas dėl LRT profsąjungos paklausimo bei

dėl A. Trumpicko pareiškime Tarybai išdėstytų

ūkinių ir finansinių paklausimų.

112

P1-02 2011-02-14 1. Dėl A.Trumpicko laiške

išdėstytų LRT finansinių klausimų

(LRT administracinės komisijos

paaiškinimas)

2.Dėl LRT tarybos reglamento

pakeitimų ir tarybos narių viešų

komentarų.

3. (Ne)pasitikėjimo generaliniu

direktoriumi svarstymas.

4.Naujos LRT strategijos

svarstymas

5.Einamieji klausimai

BENDRU SUTARIMU NUTARTA: 1. Papildyti LRT tarybos darbo reglamentą 3.6. punktu ir išdėstyti jį taip: „3.6. Klausimas dėl nepasitikėjimo generaliniu direktoriumi negali būti svarstomas pirmą kartą ne anksčiau kaip po pusės metų ir ne dažniau nei kartą per pusę metų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja ne mažiau kaip 2–3 visų Tarybos narių.“;2. Tarybos darbo reglamento buvusius punktus: 3.6., 3.7. ir 3.8. laikyti punktais 3.7., 3.8. ir 3.9.3, Dėl (ne)pasitikėjimo LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi balsuoti slaptai.4. Patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos sudėtį:komisijos pirmininkas – T. Eitutis, nariai – E. Pranckūnienė, A. Jokubaitis.5. Patvirtinti balsavimo biuletenio turinį.

P1-03 2011-03-15 1. Valstybinės LRT programų

strategijos svarstymas.

2. LRT 2011 metų biudžeto

svarstymas ir tvirtinimas.

LRT tarybos 2011 m. išlaidų

sąmatos tvirtinimas.

LRT administracinės komisijos

2011 m. išlaidų sąmatos tvirtinimas.

NUTARTA:

Pritarti LRT generalinio direktoriaus siūlymui

antrąjį darbotvarkės klausimą apie LRT finansus

svarstyti uždarai.

Pritarti siūlymui nutraukti tolesnes diskusijas dėl

LRT 2011 metų pajamų ir sąnaudų sąmatos.

113

Dėl leidimo gauti banko paskolą.

LRT kapitalo pakeitimo tvirtinimas.

3. LR programos pakeitimų

tvirtinimas.Dėl LR programų

transliavimo atnaujinimo.

4. Dėl LRT tarybos narių etikos.

5. Dėl Tarybos nario A. Račo

prašymo susipažinti su

konfidencialia informacija.

6. Dėl Tarybos nario pareigų

suderinamumo su politiko darbu

savivaldybėje.

Patvirtinti LRT 2011 metų pajamų ir sąnaudų

sąmatą.

Patvirtinti LRT tarybos 2011 m. išlaidų sąmatą.

Patvirtinti LRT administracinės komisijos 2011 m.

išlaidų sąmatą.

Leisti LRT imti iki 4,5 mln. litų ilgalaikę banko

paskolą: skaitmeninei laidų filmavimo bei montažo

įrangai įsigyti, skaitmeninei laidų saugyklai išplėsti

(preliminari investicijos suma 3,5 mln. litų); naujai

televizijos naujienų duomenų bazės programinei

įrangai įsigyti (preliminari investicijos suma 0,3

mln. litų); naujienų portalo www.lrt.lt techniniam

atnaujinimui (preliminari investicijos suma 0,2 mln.

litų); kompiuterinei technikai atnaujinti (preliminari

investicijos suma 0,5 mln. litų).

Leisti, užtikrinant paskolos grąžinimą, įkeisti

kilnojamąją televizijos stotį (KTS) ir naujai

įsigyjamą LRT turtą.

Patvirtinti LRT kapitalą 2010 m. gruodžio 31 d. –

33 765 295,35 Lt.

Grąžinti sutrumpintų radijo ir televizijos programų

transliacijų trukmę ir nuo 2011 metų balandžio 1 d.

radijo ir televizijos programas transliuoti tokiomis

apimtimis:

- Lietuvos radijo programą – 24 val. per

parą,

- LR programą „Klasika“ – kiekvieną

dieną nuo 6.00 iki 24.00 val. (18 val. per parą),

- LR programą „Opus 3“ – 24 val. per

parą,

- Lietuvos televizijos programą – darbo

114

http://www.lrt.lt/

dienomis nuo 6.00 iki 24.00 val., poilsio ir švenčių

dienomis – nuo 8.00 iki 02.00 val. (programos

pabaigos laikas orientacinis, pagal savaitinį

programos transliavimo grafiką, vidutiniškai 18 val.

per parą),

- LTV2 – tik skaitmeniniu tinklu

vidutiniškai 18 val. per parą pagal savaitinį

programos transliavimo grafiką.

Nuo 2011 metų balandžio 1 d. Lietuvos televizijos

programas per skaitmeninės televizijos tinklą siųsti

perduodant ir elektroninį programų gidą (EPG).

Patvirtinti LR , „Klasikos“ ir „Opus 3“ programų

pakeitimus.

Netenkinti Tarybos nario Artūro Račo 2011-02-02

prašymo Nr. KI-02 susipažinti su LRT

konfidencialia medžiaga.


strategijos projekto svarstymas.

2. Informacija apie svarbiausius

LRT įvykius.

3. LRT programų mąsto ir

struktūros tvirtinimas.

4. Dėl LTV laidų konkurso.

5. Einamieji klausimai.

NUTARTA: Patvirtinti 2011 metų LR programų mastą.Patvirtinti 2011 metų LR programų struktūrą..Patvirtinti LTV programų mastą nuo 2011-01-01 iki 2011-05-31Patvirtinti 2011 metų LTV programų struktūrąBendru sutarimu pritarti LTV 2011–2012 metų sezono konkursinėms temoms.


strategijos projekto svarstymas.

2. Informacija apie svarbiausius

LRT įvykius.

3. Dėl Tarybos nario etikos

kodekso papildymų ar pakeitimų.

Tarybos pirmininkas pasiūlė, kad galutinę strategiją parengtų tokios sudėties darbo grupė: E. Pranckūnienė, A. Balčytienė, A. Siaurusevičius ir R. Paleckis. Bendru sutarimu siūlymui pritarta.

Tarybos pirmininko siūlymu ir bendru Tarybos sutarimu nutarta LRT programų strategijos projektą, skirtą viešumai, svarstyti ir tvirtinti liepos 12 d. Tarybos posėdyje.

115

4. Einamieji klausimai. NUTARTA:Pritarti siūlymui papildyti LRT tarybos nario etikos kodeksą 8 punktu: „Etikos kodekso priežiūra.8.1. Tarybos narys ar narių grupė turi teisę kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu įvertinti, ar Tarybos narys (nariai) tinkamai laikosi šio kodekso nuostatų ir nepadarė pažeidimo. Toks klausimas nagrinėjamas įprasta Tarybos reglamento nustatyta tvarka. Taryba gali priimti vieną iš galimų sprendimų: pripažinti pažeidimą arba jo nepripažinti.“

P1-06 2011-06-14 1.LRT ataskaitos

svarstymas ir tvirtinimas.

2.Informacija apie svarbiausius LRT įvykius.

3.Valstybinė LRT

programų strategija.

4. Einamieji reikalai.

Nutarimų nebuvo priimta.

PI-07 2011-06-30 1.LRT ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas.

2.LTV laidų konkurso rezultatų aptarimas ir tvirtinimas.

3.LRT 5 mėnesių išlaidų ir pajamų sąmatos vykdymas.

4.Einamieji reikalai.

NUTARTA:

Pritarti LRT įstatymo 5 straipsnio pakeitimui

Patvirtinti 2010 metų LRT tarybos veiklos ataskaitą Pritarti 2011 metų LTV laidų konkurso rezultatams bei tolesnėms administracijos deryboms. Įpareigoti darbo grupę šio rudens pradžioje pateikti LTV laidų klasifikacijos patobulinimus.Patvirtinti 2010 metų LRT pajamų ir sąnaudų sąmatos įvykdymo ataskaitą.

LRT taryba, atsižvelgdama į pastaruoju metu

116

kylančias viešas diskusijas dėl žiniasklaidos skaidrumo ir etikos, bendru sutarimu rekomenduoja LRT nebendradarbiauti su žiniasklaidos priemonėmis, nesilaikančiomis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso.

PI-08 2011-07-29 1.Informacija apie svarbiausius LRT įvykius per pastarąjį laikotarpį.

2.LRT programų nacionalinės strategijos projekto tvirtinimas.

3.Dėl Tarybos darbo reglamento pakeitimų.

4.Dėl atskiro LRT skaitmeninio tinklo sukūrimo.


Taryba bendru sutarimu pritarė Tarybos pirmininko siūlymui papildyti LRT programų strategiją prioritetais: ilgalaikis ir stabilus LRT finansavimas bei politinio nepriklausomumo užtikrinimas. NUTARTA:Papildyti Tarybos darbo reglamentą šiuo punktu:„LRT taryba praėjusių metų LRT veiklos ataskaitos projektą pradeda svarstyti ne vėliau kaip iki birželio 1 d. “ Taip pat pirmininko siūlymu Tarybos nariai priėmė sprendimą – įpareigojimą administracijai: medžiagą LRT veiklos ataskaitos svarstymui administracija privalo pateikti iki gegužės 1 dienos.

PI - 09 2011-08-23 1.Informacija apie svarbiausius pastarojo laikotarpio LRT įvykius.

2.LRT 2011 m. pirmojo pusmečio pajamų ir išlaidų sąmata kartu su LRT balansu. Informacija, kiek buvo sumokėta PVM nuo sudarytų mainų sutarčių 2011 m.

3.LTV naujos laidos.


NUTARTA. Patvirtinti LTV programos mastą ir struktūrą nuo š. m. rugsėjo 12 d. iki gruodžio 31 d.

PI-10 2011-09-27 1.Informacija apie svarbiausius pastarojo laikotarpio LRT įvykius.

2.LRT 2011 metų patikslintos pajamų ir sąnaudų sąmatos tvirtinimas.

3.LTV 2 kanalo 2011–2012 m. sezono pristatymas, tinklelio tvirtinimas.

Taryba bendru sutarimu priėmė sprendimą laikytis pozicijos, kad, jei Tarybos nario atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji ar kitokio pobūdžio byla, iki teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta ar nepripažinta jo kaltė, dirbs įprastine tvarka.

NUTARTA:Patvirtinti LTV2 struktūrą.Patvirtinti LTV2 naujojo 2011–2012 m. sezono

117

4.Einamieji reikalai. tinklelį, atsižvelgiant į Tarybos narių pastabas dėl „Elito kino“ transliacijos laiko, nuo spalio 15 d. iki sezono pabaigos.

PI -11 2011-10-25 1.Svarbiausių pastarojo laikotarpio LRT įvykių aptarimas.

2.LRT 2011 m. patikslintos pajamų ir sąnaudų sąmatos tvirtinimas.

3. LTV „World“ kanalo struktūros ir masto tvirtinimas.

4.LTV vizija.

5.LRT tarybos nario juridinis statusas.


Tarybos narių prašymu, administracija įsipareigojo kitam posėdžiui pateikti visų LTV laidų reitingus.

NUTARTA:

Patvirtinti LRT 2011 m. patikslintą pajamų ir sąnaudų sąmatą.Patvirtinti LTV „World“ mastą ir struktūrą iki 2011 m. gruodžio 31 d.

PI-12 2011-1-13 1.Dėl LRT naujos strategijos apibendrinimo darbų eigos.

2.Dėl LRT politikos ir žodžio laisvės principų.

3.Informacija apie svarbiausius LRT įvykius per pastarąjį laikotarpį.

4.Naujojo LTV sezono laidų reitingai.


Bendru sutarimu sudarytas tokios sudėties organizacinis komitetas: E. Pranckūnienė, D. Radzevičius, A. Račas, L. Gadeikis, D. Chmieliauskas.

Komitetas yra atsakingas už konferencijos turinio parengimą, o administracijos paskirti atstovai – už techninę-organizacinę konferencijos įgyvendinimo dalį.

NUTARTA:

Įpareigoti administraciją iki 2012 m. vasario 29 d. parengti LRT darbo etikos kodeksą bei priemonių planą jam įgyvendinti.

Netransliuoti G. Aleknonio komentaro, t. y. tokio, koks jis buvo parengtas autoriaus, pripažinti LR vadovybės klaida.

118

Priedas 3. NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Tarybai

Išvada dėl finansinių ataskaitųMes atlikome VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija toliau pateikiamo finansinių ataskaitų rinkinio, kurį sudaro 2011 m. gruodžio 31 d. balansas ir tą dieną pasibaigusių metų veiklos rezultatų ataskaita bei aiškinamasis raštas (toliau - finansinės ataskaitos), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir verslo apskaitos standartus, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė - apie šias finansines ataskaitas pareikšti nuomonę, pagrįstą atliktu auditu. Mes atlikome auditą pagal tarptautinius audito standartus. Šiuose standartuose nustatyta, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso nuo auditoriaus sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos vertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į vidaus kontrolę, susijusią su įmonės finansinių ataskaitų rengimu ir teisingu pateikimu, kad pasirinktų tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliekamų apskaitinių įvertinimų racionalumo ir bendro finansinių ataskaitų pateikimo įvertinimą.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami auditoriaus nuomonei pagrįsti. Nuomonė

Mūsų nuomone finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parodo tikrą ir teisingą vaizdą VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, ir verslo apskaitos standartais.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimųBe to, mes perskaitėme toliau pateiktą VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2011 m. veiklos ataskaitą ir nepastebėjome jokių reikšmingų į ją įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2011 m. finansinėms ataskaitoms.

119

Dokumentą elektroniniu parašu pasiraš^VI&kDCčenas

DSaĖ20?2-04-:žyiim2blįfndžl0 mėn 27 d

Paskirtis: LRT pr. 26, VilniusAuditoriaus pažymėjimo Nr. 000041

Documents

ĮVADAS LRT ataskaita.docx · Web viewJaunimui ir šeimai skirti sekmadienio vakaro filmai: lengvos dramos, komedijos, nuotykių filmai. Su sekmadienio rubrika „Detektyvo klasika”