Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui

8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui

1/102

apie pasirengimekstremaliosiomssituacijoms

ir karo metui

K TURIMEINOTI

!


2/102

K turime inoti

Krato apsaugos ministerija

Vilnius, 2014

apie pasirengim

ekstremaliosiomssituacijomsir karo metui


3/102

Krato apsaugos ministerija

K TURIME INOTI APIE PASIRENGIM

EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS IR KARO METUI

Atsakingasis redaktorius dr. Karolis Aleksa

Kalbos redaktors Renata Alauskait-Mikalainien,

ydr vobien

Maketavo Violeta Pikinait

ISBN 978-609-412-071-8

UDK 355.58(474.5)

Ka-16


4/102

Turinys

ANGINIS ODIS

/ 5 /

I. VALSTYB TAIKOS IR KARO METU

/ 9 /

II. CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KAR O METU

/ 12 /

III. POKYIAI VALSTYBJE MOBILIZACIJOS

IR KARO METU

/ 47 /

IV. PILIEI VAIDMUO GINANT AL

/ 58 /

V. PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS:

KAIP ELGTIS NELAIMI IR KARO ATVEJU

/ 73 /

REDAKTORIAUS BAIGIAMASIS ODIS

/ 94 /

LITERATROS IR ALTINI SRAAS

/ 96 /


5/102


6/102

Krato apsaugos ministrasJuozas Olekas

anginis odis

2014 metus drsiau vadinti neeiliniais metais ms valstybs gy-venime saugumo ir gynybos prasme. Iskiriau kelis ypa svarbius

momentus. Pirma, Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos

politins partijos pasira susitarim saugumo ir gynybos klausi-

mais, pagal kur numatomi konkrets praktiniai ingsniai stipri-

nant ms alies gynyb, tarp j didinti las krato apsaugai,

kad jos 2020 metais pasiekt 2 proc. bendrojo vidaus produkto

(BVP). Antra, prajus vos eeriems metams po siverimo Gru-

zij Rusija vl panaudojo karin jg prie savo kaimyn, kar-t Ukrain. Treia, Rusijos agresijos Ukrainos atvilgiu kontekste

sulaukme, kaip ir dera, stipraus NATO sjungininki palaikymo.

Tai rodo NATO kolektyvins gynybos garantij patikimum, kitaip

tariant, tai reikia, kad NATO gins Lietuv, jeigu to prireikt.

Be abejo, mes ir patys labai aikiai suprantame, kad turime stiprinti

savo alies gynyb. Ji prasideda, vis pirma, nuo ms pasiryimo

ir pastang tai daryti. Lietuvos piliei, skaitant politikus, itin


7/102

6 aktyvus stojimas Lietuvos auli sjungos gretas, auganti alies

piliei finansin parama Lietuvos kariuomenei ir j pritarimas

tam, kad bt didinamas kariuomens finansavimas, rodo, kad

pasiryimo ir valios gintis mums netrksta. Iaugus visuomenssusidomjim saugumu ir gynyba rodo ir dano Lietuvos pilieio

pateikiami svarbs, su Lietuvos gynyba susij klausimai, pavyz-

diui: k reikt daryti mobilizacijos paskelbimo atveju; kaip

bti naudingam Lietuvai, kai j prireiks ginti; ar turime slptuvi,

kuriose galtume slptis vykus nelaimms ar prasidjus karui.

Tai ir paskatino Krato apsaugos ministerij bendradarbiaujant su

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentu prie Vidausreikal ministerijos parengti leidin K turime inoti apie pasiren-

gim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui.

io leidinio tikslas kad visi Lietuvos pilieiai turt bendr supra-

tim apie valstybs veiksmus reaguojant ekstremalisias situa-

cijas, pavojus ir grsmes taikos ir karo metu (siekiant apsaugoti

pilieius), be to, ypa svarbu, kad jie inot, k, norint apsisaugoti

nuo nelaimi, reikia daryti jiems patiems ir kaip prireikus prisidtiprie alies gynybos.

Pirmoje leidinio dalyje trumpai apibdiname teisinius reimus ir

teisines padtis, kurios gali bti skelbiamos valstybje taikos ir

karo metu, bei pateikiame informacijos apie valstybs veiksmus

ekstremaliosios situacijos ar ginkluoto upuolimo atveju.

Antroje leidinio dalyje supaindiname, kaip valstyb utikrina ci-

vilin saug taikos metu ir kaip tai bt daroma, jei bt paskelb-ta karo padtis. Knygoje rasite vertingos informacijos apie tai,

kaip vykus nelaimei alies pilieiai bt perspjami, evakuojami

saugias teritorijas, kokios galimybs slptis kolektyvins apsau-

gos statiniuose, kaip atliekamas sanitarinis varinimas, kaip tokiu

atveju rekomenduojama planuoti eimos veiksmus.

ANGINIS

O

DIS


8/102

7

ANGINIS

O

DIS

Treioji dalis skirta supaindinti su tuo, kaip veikia mobilizacijos

sistema ir kaip utikrinamos gyvybikai svarbios valstybs funk-

cijos mobilizacijos ir karo padties metu. ia taip pat apraoma

karo prievolinink aukimo ir informavimo, civili gyventoj in-formavimo tvarka.

Pilietinei gynybai ir galimybms jai pasirengti skirta ketvirtoji

leidinio dalis joje apraoma, kokius pilietins gynybos bdus

pilieiai galt pasirinkti prieintis agresijai ar okupacijai.

Ypa svarbi yra leidinio praktini patarim dalis. Joje labai kon-

kreiai nurodoma, k daryti, kaip elgtis kiekvienam i ms, jeiitinka nelaim ar prasideda karas.

Manau, kad danam Lietuvos pilieiui gali kilti klausim, ar leidi-

nyje pateikiama informacija ir patarimai yra vertingi kovojant su

prieu, taikaniu vadinamojo hibridinio karo metodus (pvz., nele-

gali ginkluot grupi, upuldinjani valstybs ir savivaldybi

institucijas, karinius dalinius, infiltracij al). Atkreipiu dmes,

kad pilietins gynybos dalyje ir pateikiama patarim, kaip pilie-iams elgtis, jei prie al naudojami tokio pobdio hibridinio

karo metodai. Taiau ir visi kiti patarimai yra aktuals jais remtis

galima, nesvarbu, kokius karo metodus prieininkas pasirinkt

naudoti, ypa, kai reikia apsaugoti savo ir eimos nari gyvybes,

evakuotis i nesaugi teritorij.

Parengti leidin reikjo sutelkt nemao kolektyvo pastang. Nuo-

irdiai dkoju prie jo rengimo prisidjusiems Krato apsaugossistemos atstovams: A. Valiui, K. Aleksai, D. Bikauskienei, A. e-

puknui, V. Linkui, V. Rakuiui, E. Vaicekauskui, L. Kranauskienei,

L. Idzeliui ir Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento

prie Vidaus reikal ministerijos atstovams: R. Baniulienei, G. Grai-

inui, A. Rakauskui. Taip pat dkoju leidinio kalbos redakto-

rms: . vobienei ir R. Alauskaitei-Mikalainienei, maketuotojai

V. Pikinaitei.


9/102

8 Baigdamas savo od, noriau pareikti, kad esu tvirtai sitikins

Lietuvos saugumu j utikrina ms pai pasiryimas ir valia

gintis bei NATO sjungininki kolektyvins gynybos siparei-

gojimai. Ms valia gintis tampa dar stipresn tada, kai esamepasiruo galimiems veiksmams nelaimi ir karo atveju, kai

inome, kaip elgtis lemiam akimirk. Tikiu, kad iame leidinyje

pateikiama informacija suteiks dar daugiau pasitikjimo savimi ir

valstybe visiems Lietuvos pilieiams, o jo, prisidedant prie tvyns

saugumo ir gynybos utikrinimo, tikrai reikia.

Lauksime js nuomoni, pastebjim, pasilym. Galbt is

leidinys taps panaaus pobdio leidini serijos pradia. Linkiuvisiems domaus skaitymo!

ANGINIS

O

DIS


10/102

I. VALSTYB TAIKOS

IR KARO METU

Kiekviena valstyb gali susidurti su vairiais ikiais, kelianiais

pavoj ir grsm jos tolesniam veikimui ir piliei sveikatai, sau-

gumui ir gyvybei. Kadangi ikiai yra labai skirtingi, jiems atremti

reikia nevienod priemoni. Taikos metu (kol nra paskelbta karo

padtis), atsivelgdama susidariusi padt, Lietuva gali imtis

trij atsako bd: skelbti ekstremali situacij, vesti nepaprastj

padt ar paskelbti mobilizacij.

Ekstremalioji situacija

Ekstremalioji situacija tai padtis, kuri gali susidaryti dl kilusio

ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) vykio,ir kelia didel pavoj moni gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai

arba lemia moni t, sualojim ar didelius turtinius nuostolius.

Sprendim dl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaims

apimtoje savivaldybs teritorijoje priima savivaldybs administra-

cijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija iplinta daugiau

negu tris savivaldybes, valstybs lygio ekstremalij situacij

skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Tik paskelbus ekstrema-

lij situacij galima pasitelkti trkstamus materialinius iteklius


11/102

10 i valstybs rezervo bei kio subjekt, taip pat pagalb ka-

riuomen, evakuoti gyventojus ar pasitelkti juos privalomiems

darbams bei suteikti materialin param gyventojams, kio sub-

jektams, staigoms, kurie dl ekstremaliosios situacijos patyralos. Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, veiksmai joms

gresiant ir j likvidavimas yra vardinami kaip civilin sauga.

Nepaprastoji padtis

Nepaprastoji padtis tai ypatingas teisinis reimas valstybje ar

jos dalyje, leidiantis taikyti laikinus naudojimosi fizini asmen

teismis ir laisvmis apribojimus bei laikinus juridini asmen

veiklos apribojimus. Nepaprastoji padtis gali bti vedama ne

ilgiau nei 6 mnesiams visoje valstybje ar jos dalyje, kai dl

valstybje ar kitose valstybse susidariusios ekstremaliosios situ-

acijos kyla grsm Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai

ar visuomens rimiai ir ios grsms nemanoma paalinti ne-

panaudojus nepaprastj priemoni (minti laikini apribojimai).Atitinkamu nutarimu sprendim vesti nepaprastj padt priima

Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos preziden-

tas, ileisdamas dekret. Seimas arba prezidentas gali nustatyti

kai kuri Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt teisi ir

laisvi apribojim bei nepaprastj priemoni panaudojim tiek,

kiek to reikalauja padties kritikumas. Esant nepaprastajai pad-

iai, gali bti vedamas tiesioginis valdymas, steigiamos vieosios

tvarkos apsaugos komendantros, pasitelkiama Lietuvos kariuo-men, mobilizacinis rezervas, naudojamas valstybs rezervas.

Mobilizacija

Mobilizacija tai valstybs, savivaldybi institucij ar staig ir

kio subjekt veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolinink

aukimas privalomj karo tarnyb valstybei ginti ir (ar) Lietuvos

VALS

TYB

TAIKOS

IRKAROM

ETU


12/102

11Respublikos tarptautiniams sipareigojimams vykdyti. Mobiliza-

cij (dalin arba visuotin) skelbia Seimas prezidento silymu,

kai btina ginti tvyn arba vykdyti Lietuvos tarptautinius sipa-

reigojimus. Mobilizacij dekretu gali paskelbti ir prezidentas dlginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ir terito-

riniam vientisumui, taiau vliau is dekretas privalo bti patvir-

tintas Seimo. Seimas prezidento silymu skelbia demobilizacij,

kai inyksta prieastys, dl kuri buvo paskelbta mobilizacija.

Po mobilizacijos paskelbimo karo padtis gali bti ir nevedama:

mobilizacija ir demobilizacija gali vykti taikos metu. Kita vertus,

mobilizacija gali bti nepaskelbta, iki vedant karo padt, taiautai atliekama, kai tik vedama karo padtis.

Karo padtis

Karo padtis yra ypatinga teisin padtis, kuri vedama prireikus

ginti tvyn ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju, kai kyla

grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar jos teritorijos vientisu-mui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipa-

reigojimus siekiant utikrinti valstybs gynyb ir kitas gyvybikai

svarbias valstybs funkcijas karo metu. Karo padt (visoje Lietu-

vos teritorijoje arba jos dalyje) veda Seimas, taiau prezidentas

ginkluoto upuolimo atveju taip pat gali priimti sprendim (jis

vliau turi bti tvirtinamas Seimo). Esant karo padiai, suformuo-

jamos alies ginkluotosios pajgos. Joms vadovauti prezidento

dekretu skiriamas kariuomens vadas, kuris yra pavaldus gyny-bos veiksm civilinei vadovybei. Utikrinant savivaldos veiklos

tstinum, savivaldybse, kai i savivaldos institucijos negali

veikti, steigiamos karins komendantros. Joms vadovauja karo

komendantai. Esant karo padiai, gali bti steigti karo lauko

teismai (prezidento sprendimu) ir vestas karinis patruliavimas

(ginkluotj pajg vado sprendimu).

VALS

TYB

TAIKOS

IRKAROM

ETU


13/102

II. CIVILIN SAUGA

TAIKOS IR KARO METU

Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms

organizavimas

Bendrieji veikimo principai

alies pasirengimas reaguoti kilusius vykius ir susidariusias eks-

tremalisias situacijas tai strategija, sudaranti prielaidas aktyviai

apsaugai nuo gresiani ar susidariusi ekstremalij situacij.

Jis apima ekstremalij situacij valdymo planavim, pajg ir

itekli idstym bei rezervo kaupim, komunikacijos, informaci-

jos valdymo bei koordinavimo proces sureguliavim, personalokvalifikacij, pratybas bei visuomens mokym. Jokia viena ins-

titucija negali skmingai ir veiksmingai suplanuoti ir gyvendinti

prevencini priemoni, pasirengti reaguoti paties vairiausio

pobdio vykius ar ekstremalisias situacijas, atlikti vis gelb-

jimo ir padarini likvidavimo darb. Todl Lietuvoje, organizuo-

jant civilin saug, yra numatytos funkcijos ir pareigos visoms

Lietuvoje veikianioms valstybs, savivaldybi institucijoms, kio

subjektams bei kitoms staigoms. Civilins saugos srities funkcij


14/102

13

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU

ir pareig bei jas vykdani subjekt visuma vadinama civilins

saugos sistema. Vadovaujanioji civilins saugos sistemos institu-

cija yra Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie

Vidaus reikal ministerijos, kuris koordinuoja alies ekstremalijsituacij prevencijos vykdym, gyventoj, valstybs ir savivaldy-

bi institucij ir staig, kit staig ir kio subjekt veikl civilins

saugos srityje ir planuoja valstybs pasirengim veikti ekstrema-

lij situacij metu.

Civilins saugos sistema veikia nuolatins parengties principu:

jos pajgos turi bti nuolatos pasirengusios pagal kompetencij

dalyvauti likviduojant vyk ar ekstremalij situacij ir alinantpadarinius. Civilins saugos sistemos pajgos, gavusios informaci-

j apie gresiani ar kilusi nelaim (potvyn, gaisr, avarij, grit,

riaues ir t. t.), nedelsdamos vyksta vykio viet ir atlieka reikalin-

gus gelbjimo, paiekos bei kitus neatidliotinus darbus.

Kaip Lietuva rengiasi

ekstremaliosioms situacijoms

Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms apima: paeidiamu-

mo ir rizikos vertinim, veiksm planavim bei mokym ir vieti-

m. Tai reikia, kad i anksto yra svarstoma ir apgalvojama, kas gali

nutikti ir kaip elgtis, suplanuojami veiksmai bei reikalingi itekliai

galimoms situacijoms suvaldyti ir mokomasi veikti pagal pareng-

tus planus. Kadangi pirmenyb valdant ekstremalisias situacijas

teikiama gyventoj apsaugai, neatsiejama gero pasirengimo dalisyra gyventoj vietimas informavimas apie tai, kaip jie turt

elgtis ekstremalij situacij metu, kaip jie bus apsaugomi.

Lietuvoje rengiami valstybiniai, savivaldybi ir kio subjekt (s-

taig) ekstremalij situacij valdymo planai. Tai daroma, atlikus

galim pavoj ir ekstremalij situacij rizikos analiz. Planuose

apraomos didel ir labai didel rizik keliani galim pavoj ir

ekstremalij situacij valdymo procedros.


15/102

14

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU !

Gyventojai turi teis:

gauti informacij apie tai, kas vyko ir kelia pavoj j gy-

vybei ar sveikatai, socialinms slygoms, turtui ir (ar) ap-

linkai;

gauti informacij apie tai, kaip elgtis, norint ilikti sau-

giems;

vykus nelaimei, gauti pagalb;

patyrus alos dl ekstremaliosios situacijos, prayti vals-

tybs paramos.

Gyventojai privalo:

rpintis, kad savo veikla nesukelt pavojaus kit gyventoj

gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdyt norma-laus (prasto) gyvenimo ar veiklos ritmo;

praneti civilins saugos sistemos pajgoms apie gresian-

i ar susidariusi ekstremalij situacij;

vykdyti gelbjimo darb vadovo, operacij vadovo tei-

stus nurodymus ir ekstremalij situacij komisijos

sprendimus, reikalingus vykiui, ekstremaliajam vykiui ar

ekstremaliajai situacijai likviduoti;neatidliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventoj

gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems

nuosavybs teise priklausaniais materialiniais itekliais;

kai yra inaudotos visos civilins saugos sistemos pajg

panaudojimo galimybs, atlikti privalomus darbus, bti-

nus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams

alinti.

Lietuvos gyventoj teiss ir pareigos gresiant

ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms


16/102

15

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU

Valstybinius planus, kuriuose apraoma, kaip bus valdomos

valstybs lygio ekstremaliosios situacijos, rengia valstybs ins-

titucijos pagal savo kompetencijos (veiklos) srit. kio subjekt

(staig) rengiamuose ekstremalij situacij valdymo planuosenumatoma tuose kio subjektuose kilusi vyki likvidavimo ir j

padarini alinimo organizavimo ir koordinavimo tvarka bei juose

esani ir dirbani moni apsaugos teikimo eiga: informavimas

ir perspjimas, evakavimas, asmenins bei kolektyvins darbuo-

toj apsaugos organizavimas ir t. t.

Gyventojams svarbiausi yra savivaldybi ekstremalij situacij

valdymo planai. Kodl? Teritorinis principas yra vienas i esminicivilins saugos organizavimo ir veikimo princip. Jis reikia, kad

civilin sauga valstybje organizuojama pagal jos teritorijos admi-

nistracin suskirstym, t. y. pagal savivaldybi teritorijas. Ir btent

savivaldybi administracijos turi suplanuoti, kaip organizuoti j

savivaldybs teritorijose gyvenani ar esani gyventoj apsau-

g vykus nelaimei.

Savivaldybi ekstremalij situacij valdymo planai yra skelbia-mi j interneto svetainse. Juose yra apraoma savivaldybs:

gyventoj perspjimo ir informavimo apie gresiani ar susi-

dariusi ekstremalij situacij tvarka;

gyventoj evakavimo organizavimo eiga;

kolektyvins apsaugos statiniai ir j panaudojimo galimybs:

nurodomi adresai, galimas priimti moni skaiius;

ekstremali j situacij valdymo organizavimo ir koordinavi-

mo tvarka;

medicinos, socialins, psichologins ir kitos pagalbos teikimo,

vieosios tvarkos palaikymo organizavimo, vietimo ir kit

btiniausi paslaug teikimo gyventojams ekstremalij

vyki ar ekstremalij situacij metu eiga (kas teikia ir kaip

organizuoja).


17/102

16

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU !

perspti gyventojus apie gresiant pavoj;

organizuoti ir evakuoti gyventojus ir turt;

pasitelkus turimas priemones bei darbo jg, rengti laiki-

no apgyvendinimo vietas (pvz., statyti palapines, rengti

prausyklas, lauko virtuves ir t. t.);

aprpinti ir aptarnauti evakuotuosius (pirmoji medicinos

pagalba, apsauga, maisto ir labdaros dalijimas);

nustatyti cheminio, biologinio, radiacinio, branduolinio

pavojaus atvejais panaudotas kovines nuodingsias me-

diagas ir j iplitimo ribas;

padti palaikyti viej tvark, utikrinti gyventoj ir tur-to saugum nustatytuose nelaims rajonuose;

naudojant specialij aviacin rang (vandens krep) ge-

sinti mik ir durpyn gaisrus, likviduoti kitus incidentus;

atlikti valgyb i oro kilus potvyniui, mik ir durpyn

gaisrui bei kitoms ekstremaliosioms situacijoms arba

vykiams;

orlaiviais, laivais gabenti specialistus, medikus, gelbto-jus, rang ir reikalingas priemones ekstremaliosios situ-

acijos vietas ar vykio idin, o ligonius ar nukentjusiuo-

sius gydymo staigas;

teikti kai kurias medicinos pagalbos ir sveikatos prieiros

paslaugas;

organizuoti ir atlikti evakuojam gyventoj ir technikos

sanitarin varinim.

Ekstremalij situacij atvejais

kariniai vienetai gali bti pasitelkiami

padti Priegaisrins apsaugos ir gelbjimodepartamentui vykdyti ias uduotis:


18/102

17Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, gebjimai reaguoti

kilusius vykius ir valdyti tam tikr situacij, parengto ekstrema-

lij situacij valdymo plano veiksmingumas yra vertinamas per

organizuojamas civilins saugos pratybas.

Lietuvos kariuomens pagalba

Vienas i pagrindini kariuomens udavini taikos metu yra

teikti pagalb valstybs ir savivaldybi institucijoms statym nu-

matytais atvejais. Kilus ekstremaliajai situacijai, kai vykio mastas

spariai didja, gavus Vyriausybs ekstremali situacij komisijos

pirmininko arba savivaldybs, kurios teritorijoje yra ekstremalio-

sios situacijos idinys, administracijos direktoriaus raytin pray-

m, kariniai vienetai krato apsaugos ministro sakymu gali bti

pasitelkiami pagalb tam tikroms gelbjimo ir kit neatidliotin

darb uduotims ekstremaliosios situacijos idinyje atlikti.

Civilin sauga nepaprastosios

padties metu

Civilin sauga nepaprastosios padties metu utikrinama taip

pat, kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Skirtumas tik toks,

kad nepaprastajai padiai suvaldyti valstyb yra numaiusi

daugiau teisini mechanizm. Gyventoj apsauga tokiu atveju

organizuojama remiantis tais paiais principais: gyventojai infor-

muojami apie tai, kas vyko ir kaip elgtis, esant reikalui evakuo-

jami arba laikinai apsaugomi kolektyvins apsaugos statiniuose,

jiems teikiama medicinos, socialin, psichologin pagalba ir kitos

btiniausios paslaugos; organizuojamas gyventoj aprpinimas

maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, variais drabuiais ir pan.

Nepaprastosios padties metu taikomos nepaprastosios prie-

mons:

valstybs rezervo naudojimas statym nustatyta tvarka;

strategin reikm nacionaliniam saugumui turini moni

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


19/102

18 ir rengini, valstybins reikms ir rizikos objekt sustiprinta

(ginkluota) apsauga;

valstybs sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybs sie-

nos priedanga;

draudimas sigyti, prekiauti, laikyti aunamuosius ginklus, aud-

menis, sprogstamsias, radioaktyvisias, nuodingsias ir kito-

kias pavojingas mediagas ar priemones, sprogmenis; laikinas

j pamimas i Lietuvos gyventoj, staig ir organizacij;

transporto priemoni judjimo apribojimas;

komendanto valandos vedimas;

draudimas be specialaus leidimo atvykti teritorij, kurioje

vesta nepaprastoji padtis, arba pakeisti nuolatin gyvena-

mj viet;

usieniei buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos terito-

rij apribojimas, j prieiros bei viz reimo sugrietinimas;

nustatant leidim tvark, ne kins veiklos ir privai suji-

m, kuriuos susirenka daugiau nei 50 moni, ribojimas;

transporto priemoni ir asmen bei j bagao tikrinimas sie-kiant surasti ir paimti neteistai laikomus aunamuosius gin-

klus, audmenis, sprogstamsias, radioaktyvisias, nuoding-

sias ir kitokias pavojingas mediagas bei priemones, nustatyti

bei sulaikyti statym paeidjus, utikrinti viej tvark ir

visuomens rimt, apsaugoti gyventoj gyvyb, sveikat ir

turt;

Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimaniosios aliesparamos statymo nustatyta tvarka transporto priemoni ar

kito turto laikinasis pamimas arba rekvizicija siekiant ukirsti

keli itin pavojingiems ir sunkiems padariniams arba jiems

likviduoti, moni gyvybei, sveikatai ar turtui gelbti;

nepaprastosios padties metu teritorijoje vedamas medicini-

nis ar veterinarinis karantinas;

laikinas gyventoj perklimas (evakuacija) i nepaprastosios

padties teritorijos;

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


20/102

19

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU!

asmenys, neturintys su savimi asmens tapatyb patvirti-

nani dokument, gali bti sulaikomi, kol bus nustatytas

asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms;

atliekama pato siunt ir j dokument apira, kontrol

ir pamimas, slapta susirainjimo kontrol;

apribojama asmens teis iekoti, gauti ir skleisti informaci-j apie ekstremalij situacij ir gauti valstybs institucij

turim apie j informacij;

apribojamos mogaus teiss naudotis bsto nelieiamu-

mu: pareignai turi teis bet kuriuo paros laiku eiti as-

mens bst be jo sutikimo, bstas gali bti panaudotas

kitiems asmenims apgyvendinti;

apribojama laisv kilnotis: udraudiama asmenims bespecialaus leidimo pakeisti savo nuolatin gyvenamj

viet, iskyrus atvejus, kai pasitraukiama i nepaprastosios

padties teritorijos arba ie asmenys evakuojami;

udraudiama atvykti Lietuvos Respublik be viz;

apribojamas tam tikros ries ar kategorijos transporto

priemoni, asmen vykimas ar preki (daikt) gabenimas

per valstybs sien arba laikinai udaromi tam tikri pasie-nio postai;

ribojama arba sustabdoma teis vienytis politines par-

tijas, politines, visuomenines organizacijas ar asociacijas;

udraudiami susirinkimai vieose vietose.

vedus nepaprastj padt, gali bti taikomi

tokie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nusta-

tyt teisi ir laisvi suvarymai ir apribojimai:


21/102

20

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU

ypatingas maisto produkt bei kit btiniausi preki pas-

kirstymas (tiekimas) nepaprastosios padties teritorijoje esan-

tiems arba evakuotiems gyventojams;

laikinas moni, kit juridini asmen darbo reimo pakeiti-

mas, j kins veiklos pertvarkymas gelbjimo ir atstatymo

darbams atlikti;

asmen sulaikymas, siekiant ukirsti moni ukreiamj

lig plitim, i asmen hospitalizavimas ir izoliavimas bei

gydymas.

Civilin sauga karo padties metu

vedus karo padt, valstybs, savivaldybs institucij ir staig

veikla pertvarkoma siekiant utikrinti, kad bt atliekamos gyvy-

bikai svarbios valstybs funkcijos. ios funkcijos apima civilins

saugos utikrinim, gaisr gesinim, gelbjimo darb vykdym

ir vieosios tvarkos palaikym. Tai reikia, kad net ir karo metu

civiliai gyventojai turi bti apginti nuo pavoj: turi bti gyvendi-

namos gelbjimo, evakavimo ir kitos civilins saugos priemons,

taip pat turi bti sukurtos gyventojams ilikti btinos slygos jie

turi bti aprpinami maistu, medikamentais, kitomis medicinos

pagalbos priemonmis.

1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij I papildomame pro-

tokole dl tarptautini ginkluot konflikt auk apsaugos yra i-

vardintos civilins gynybos humanitarins uduotys, kurios nu-

matytos siekiant apsaugoti civilius gyventojus (r. 21 p.). Karo

apimtose teritorijose arba vietovse, kur vyksta arba gali vykti

miai, organizacijos ir personalas, vykdantis civili gyventoj

apsaugai skirtas humanitarines uduotis, pagal tarptautin teis

atpastamas i tarptautinio civilins gynybos skiriamojo enklo

ir asmens paymjimo. iuo paymjimu patvirtinamas jo, kaip

vykdanio civili gyventoj apsaugai skirtas humanitarines u-

duotis asmens, statusas.


22/102

21

!Perspjimas, evakuacija;

slptuvi rengimas ir j tvarkymas;

viesos maskavimo priemoni naudojimas;

gelbjimo operacijos;

medicininis aptarnavimas, skaitant ir pirmj pagalb,taip pat religin pagalba;

kova su gaisrais;

pavojing vietovi nustatymas ir paymjimas;

dezinfekavimas ir kitos panaios apsaugos priemons;

skubus bsto suteikimas ir aprpinimas;

skubi pagalba nelaim patyrusiose vietovse atkuriant irpalaikant tvark;

skubus btin komunalini tarnyb atkrimas;

skubus mirusij laidojimas;

pagalba siekiant isaugoti btinus objektus;

papildoma veikla, btina bet kuriai mintai uduoiai vyk-

dyti, skaitant planavim ir organizavim.

Humanitarins uduotys siekiant

apsaugoti civilius gyventojus karo ar

tarptautini ginkluot konflikt metu

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU

Tarptautinis civilins gynybos skiriamasis enklas lygiakratis

ydras trikampis oraniniame fone. Jis naudojamas civilins gy-

nybos organizacij, j personalo, statini ir inventoriaus, taip pat

civili slptuvi apsaugai ymti (is enklas pavaizduotas galinia-

me io leidinio virelyje).


23/102

22 Kadangi Lietuvoje civilins saugos organizavimo funkcijas or-

ganizuojanti, koordinuojanti ir vykdanti valstybs institucija yra

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus

reikal ministerijos, jo vadovaujam priegaisrini gelbjimopajg personalas bei visi itekliai karo metu bt skirti civilinei

saugai organizuoti ir civilins gynybos humanitarinms uduo-

tims vykdyti. Taiau karo metu i institucija nebt vienintel,

vykdanti humanitarines uduotis. Visi civilins saugos sistemos

subjektai (valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos, kio

subjektai, kitos staigos), o, esant btinybei, ir kariniai vienetai,

turt atlikti civiliams gyventojams apsaugoti reikalingas civilinssaugos funkcijas (humanitarines uduotis).

Lietuvos Raudonojo Kryiaus

draugijos vaidmuo

Lietuvoje nuo 1919 met veikianti Lietuvos Raudonojo Kryiaus

draugija (LRKD) yra humanitarinio pobdio asociacija, priklau-santi Tarptautiniam Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo Pusmnulio

judjimui. Ji yra valstybs pagalbinink humanitarins veiklos

srityje, taikos ir karini konflikt metu veikianti pagal 1949 m. e-

nevos konvencijas dl karo auk apsaugos ir j papildomus proto-

kolus. Draugijos savanoriai teikia vairi pagalb nukentjusiems

gyventojams, padeda surasti dingusius artimuosius, dalyvauja

kitose ekstremalij situacij, nepaprastosios padties valdymoveiklose. vykus didelei nelaimei, LRKD savanoriai padeda valsty-

bs institucijoms teikti pagalb nukentjusiesiems:

padeda evakuoti, identifikuoti, registruoti nukentjusiuosius;

teikia pirmj ir psichologin pagalb;

teikia materialin ir moralin pagalb vaikams, monms, tu-

rintiems negali, taip pat sergantiems ltinmis ligomis, vy-

resnio amiaus bei kitiems pagalbos reikalingiems monms;

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


24/102

23 teikia socialin pagalb: padeda paskirstyti gautas maisto me-

diagas ir geriamj vanden evakuotj stovyklose arba laiki-

nojo apgyvendinimo vietose kurdintiems nukentjusiesiems;

atlieka paiekos ir gelbjimo darbus;

organizuoja tarptautins pagalbos teikim, paskirsto gaut

humanitarin pagalb;

ieko Lietuvos gyventoj gimini usienyje ir usieniei gi-

mini Lietuvoje, pasimetusi kilus ginkluotiems konfliktams

ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.

Itikus didelei nelaimei, prireikt daug Lietuvos Raudonojo Kry-iaus draugijos savanori, galini ir gebani pagelbti nu-

kentjusiems monms. Norintieji jais tapti gali tai padaryti jau

iandien. Tereikia susisiekti su LRKD atstovais ir upildyti sava-

norio anket (Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugijos kontaktai:

A. Juozapaviiaus g. 10A, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 262 8037, faks.

(8 5) 261 9923, el. p. [email protected], LRKD interneto svetain

http://www.redcross.lt).

Perspjimas ir informavimas: perspjimo

sistema, civilins saugos signalai

mons visuomet nori inoti, kas atsitiko, k jiems daryti, kas yra

daroma situacijai suvaldyti, padtis gerja ar blogja. Informuoti

visuomen apie artjanias grsmes ar susidariusias ekstremali-sias situacijas yra labai svarbu. Informacija apie artjant pavoj

maina pavojaus laukimo baim, o informacijos stoka kelia neri-

m ir sudaro slygas formuotis klaidingoms nuomonms ir plisti

gandams. Gyventoj perspjimo informacija turi bti gausi ir kuo

i vairesni altini, tuomet tiktina, kad j igirs daugiau moni

ir kad mons labiau paisys perspjim. Lietuvoje veikia gyven-

toj perspjimo ir informavimo sistema. Per j galima informuoti

gyventojus apie artjanias ar gresianias pavojingas situacijas,

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


25/102

24 nesvarbu, kur jie gyvena mieste ar kaime, nesvarbu, kur jie yra

namie, darbe ar kelyje.

Perspjimas visuomens informavimo

priemonmis

Gyventoj perspjimas ir informavimas yra vienas i pirmiausiai

atliekam veiksm. Danai pirmin informacija apie vykius gau-

nama i visuomens informavimo priemoni (iniasklaidos). Tai

yra normalu be j nemanoma tinkamai perspti ir informuoti,

be to, vieosios informacijos teikjai yra civilins saugos sistemosdalis. J pareiga yra praneti visuomenei apie tai, kas vyksta. Lie-

tuvos statymuose numatyta, kad valstybs ir savivaldybi institu-

cij ir staig praneimai ir perspjimai apie gresiani ar susida-

riusi ekstremalij situacij, galimus jos padarinius bei priemo-

nes jai paalinti ir apie apsisaugojimo nuo jos bdus perduodami

per vairias visuomens informavimo priemones (televizij, radij,

spaud, interneto portalus, naujien agentras ir kitas priemo-

nes). Taip pat numatyta, kad gaivalini nelaimi, dideli avarijar epidemij, karo ar nepaprastosios padties atveju vieosios

informacijos rengjai ir skleidjai turi statym ir (ar) Vyriausybs

nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti

oficialius valstybs praneimus.

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU

! Praneimai ir perspjimai per vairias visuomens informa-vimo priemones;

trumpieji praneimai gyventoj mobiliuosius telefonus;

spjamasis garsinis signalas (jungiamos sirenos);

transporto priemoni ir moni garsiniai signalai, pasiun-

tiniai.

Gyventoj perspjimo

ir informavimo bdai


26/102

25Kas yra gyventoj perspjimo

ir informavimo sistema

vykus nelaimei, dl kiekvienos udelstos valandos gali labai padi-

dti auk skaiius ir materialiniai nuostoliai, todl gyventoj per-

spjimo ir informavimo sistema turi veikti greitai ir nepriekaitin-

gai ir aprpti kuo daugiau alies gyventoj. Nuo 2012 m. Lietuvoje

veikia gyventoj perspjimo ir informavimo sistema (GPIS), kuri

veiksmingai realiu laiku perduoda informacij apie gresianius

pavojus, sisdama trumpuosius praneimus tiesiogiai gyventoj

mobiliuosius telefonus. Tam naudojama korinio transliavimo (CellBroadcast)technologija GSM tinkluose. Pagrindiniai korinio trans-

liavimo technologijos privalumai, utikrinant patikim gyventoj

perspjim, yra tai, kad vienu metu galima isisti labai didel

trumpj praneim skaii, neapkraunant tinklo; trumpuosius

praneimus galima perduoti net ir esant perkrautam tinklui; nerei-

kia inoti gavjo telefono numerio praneim galima perduoti

pavojaus zonoje esantiems monms (vienos GSM stoties aprp-

ties zonos tikslumu). Trumpj praneim galima kartoti taipgalima spti ne tik pavojaus zonoje esanius, bet ir atvykstanius

j mones. Praneimai gali bti siuniami skirtingomis kalbo-

mis dl to galima informuoti skirtingomis kalbomis kalbanius

alies gyventojus bei atvykusius kit ali pilieius. GPIS galima

naudoti ne tik siekiant perspti apie ekstremalisias situacijas, bet

ir skelbiant skubi dingusij paiek ar atliekant kraujo donor,

nusikaltli paiek tam tikrame rajone bei kitoms funkcijoms,

susijusioms su tvarkos ir visuomens gerovs utikrinimu.

Trumpuosius praneimus gali sisti Priegaisrins apsaugos ir

gelbjimo departamentas, Bendrasis pagalbos centras, apskrii

priegaisrins gelbjimo valdybos bei savivaldybi administra-

cijos. Visgi GPIS efektyvumas priklauso nuo mogaus subjekty-

vaus apsisprendimo norti ar nenorti bti persptam. Tam, kad

gyventojai gaut trumpuosius praneimus, j mobiliuosiuose

telefonuose turi bti aktyvinta i praneim primimo funkcija.

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


27/102

26 ios funkcijos aktyvinimo mobiliuosiuose telefonuose instrukcijas

galima rasti GPIS interneto svetainje http://gpis.vpgt.lt.

Perspjimas sirenomis

Perspjimo sirenomis sistema tai elektromechanini siren

tinklas; daugiausia sirenos yra rengtos savivaldybi centruose.

jungus sirenas, perduodamas spjamasis garsinis signalas D-

mesio visiems. Tai spjamasis pulsuojanio 3 minui trukms

kaukimo garsinis signalas (9 sekunds kaukimo 6 sekunds

pauz). Ne vliau kaip po 3 min. nuo spjamojo garsinio signalo

perdavimo pradios per Lietuvos nacionalin radij ir televizij,

kitus transliuotojus perduodamas praneimas apie tai, koks kon-

kretus pavojus gresia (cheminis, radiacinis, potvynio, uragano, kt.)

ir k reikia daryti norint ilikti saugiems.

Svarbu inoti, kad siren gausmas nesuteikia jokios informacijos.

Igird kaukiani siren, gyventojai privalo jungti radij ar tele-

vizori ir iklausyti informacij bei rekomendacijas.

iuo metu gyventojams perspti naudojamos 489 centralizuoto

valdymo elektros sirenos. Jomis perspjama apie 50 proc. vis

alies gyventoj. Didioji centralizuoto valdymo elektros siren

dalis yra rengta miestuose bei savivaldybi centruose ir kaimo

gyvenvietse Ignalinos ir Zaras rajonuose, kur gyventoj skai-

ius yra 100 ir daugiau. bendr perspjimo sistem eina ir 485

vietinio valdymo sirenos. Vietinio valdymo perspjimo sistemos

daugiausia yra rengtos kaimo vietovse. Jas jungia i anksto

paskirti asmenys. iomis sistemomis perspjama dar apie 3 proc.

gyventoj. Siren jungimo pultai yra sumontuoti savivaldybi

centruose.

Gyvenamosiose vietovse, kuriose nra siren, apie artjant

didel pavoj gyventojai perspjami naudojant visas manomas

technines ir organizacines priemones, numatytas savivaldybs

ekstremalij situacij valdymo plane: visomis veikianiomis ryio

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


28/102

27priemonmis, per vidaus ar lauko garsiakalbius, transporto priemo-

ni ir moni garsiniais signalais, isiuniant policijos, ugniage-

si, greitosios medicinos pagalbos ir kit tarnyb transporto

priemones, turinias garso stiprinimo rang, taip pat siuniantpasiuntinius.

Gyventojai nra link i karto patikti gauta informacija. Tiktina,

kad, net ir igird kaukianias sirenas ar gav praneim mobilj

telefon, jie gali iekoti papildomos informacijos: skambinti drau-

gams, artimiesiems, pareignams. Dl didelio skambui kiekio

ryio tinklas gali bti pernelyg apkrautas, o tai tapt nepakelia-

ma nata institucijoms, valdanioms susidariusi situacij. Todlsusidarius didelio masto ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai

padiai, numatyta kurti pasiteirauti skirtas kartsias linijas, in-

formacijos centrus, o gyventoj praoma susilaikyti nuo nebtin

skambui.

Evakavimasis saugias teritorijasSituacij, kai reikia evakuoti mones i nelaims zonos, pasitai-

ko gerokai daniau negu daugelis gali sivaizduoti. Kiekvienais

metais skirtingose valstybse daug moni priveriami skubiai

palikti savo namus dl vairi ekstremalij situacij. Daniausiai

mons bna priversti evakuotis dl karini konflikt, siauian-

i stichini nelaimi, gamtini gaisr ir potvyni. Gali atsitikti

ir taip, kad daugeliui ms prastos gyvenamosios vietos tapsnetinkamomis gyventi dl chemini avarij ar pasklidusios radio-

aktyvios taros.

moni evakavimas tai organizuotas gyventoj perklimas i

teritorij, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, kitas teritorijas, lai-

kinai suteikiant jiems gyvenamsias patalpas. Tai vienas i pagrin-

dini gyventoj apsaugos bd, kuris gali bti taikomas, gresiant

ar susidarius ekstremaliajai situacijai arba karo padties atveju.

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


29/102

28 Evakavimas gali bti iankstinis ir skubus. Iankstinis evakavimas

vykdomas gresiant ekstremaliajai situacijai, jeigu pagal turim

informacij ir situacijos analiz matyti, kad monms gresia realus

pavojus ir geriausiai juos galima apsaugoti i anksto perkeliant saugi teritorij. Skubus evakavimas vykdomas susidarius ekstre-

maliajai situacijai, kai situacija pavojinga ir reikia evakuoti mones

i pavojingos teritorijos nedelsiant.

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU

! kad evakuotis yra btina;per kiek laiko jie privalo ivykti i nesaugios teritorijos;

kaip bus evakuojami gyventojai, neturintys savo trans-

porto;

kur yra evakavimo punktai (gyventoj surinkimo punktai);

kur yra tarpiniai gyventoj primimo punktai (jeigu reikia);

kur reikia evakuotis ir kur yra gyventoj primimo punktai

(tiems, kurie evakuojasi savo transportu);

k pasiimti;

koki saugumo priemoni imtis prie paliekant namus;

kokiais keliais (evakavimosi marrutais) vykti.

Paskelbus gyventoj evakavim,

jiems teikiama btina informacija:

Kaip Lietuvoje organizuojamas

gyventoj evakavimas

Lietuvoje gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, sprendi-

m evakuoti gyventojus i savivaldybs teritorijos kit tos paios

savivaldybs viet arba gretim savivaldyb priima savivaldybs

administracijos direktorius. Jeigu gyventojai evakuojami toli-


30/102

29mesn savivaldyb, sprendim, kur turi bti evakuojami gyven-

tojai, priima Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas.

Gyventoj evakavimui organizuoti savivaldybse, i kuri ir

kurias evakuojami gyventojai, pradeda dirbti gyventoj evakavi-mo ir primimo komisijos, kuriami reikalingi evakavimo punktai:

gyventoj surinkimo, tarpiniai gyventoj evakavimo ir gyventoj

primimo.

Gyventoj surinkimo punktai tai vietos, kurias evakuojant

renkasi gyventojai. Ten jie registruojami ir laipinami transporto

priemones, o tada organizuotai saugomomis ir priirimomis

transporto kolonomis iveami saugias teritorijas. Konkreiosgyventoj surinkimo vietos yra i anksto numatytos savivaldy-

bs ekstremalij situacij valdymo plane, taiau tai nereikia,

kad visi privalo evakuotis tik per primimo punktus. Gyventojai,

turintys galimyb evakuotis nuosavu transportu, gali tai daryti

savarankikai.

Tarpiniai gyventoj evakavimo punktai steigiami ne visada, o tik

tuomet, kai gyventojai evakuojami i cheminmis ar radioakty-viosiomis mediagomis utertos teritorijos, kai reikia patikrinti

evakuojamj gyventoj utertum bei paalinti esam tar

(atlikti sanitarin varinim). Tarpiniuose gyventoj evakavimo

punktuose tikrinamas i utertos teritorijos atvet gyventoj

cheminis ar radioaktyvusis utertumas, jeigu reikia atliekamas

sanitarinis varinimas, jie perlaipinami varias (neutertas)

transporto priemones ir siuniami gyventoj primimo punktus.

Jeigu gyventojai evakuojami i neutert teritorij, evakuojamie-

ji vyksta tiesiai primimo punktus.

Gyventoj primimo punktai tai vietos, kurias gyventojai turi

atvykti nuosavu ar savivaldybs transportu. Ten jie pasitinkami,

suskirstomi grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteikt gyve-

namj patalp. Jose organizuotai teikiamos gyvybikai btinos

paslaugos: aprpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais,

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


31/102

30 higienos reikmenimis, variais drabuiais. i ir kit btiniausi

paslaug teikim, gautos humanitarins pagalbos paskirstym

organizuoja savivaldybs, kuri evakuojami mons, gyventoj

evakavimo ir primimo komisija.

Kaip galima evakuotis

Pavojaus poveikio mastas ir intensyvumas, evakuacijos keli bkl

ir kitos aplinkybs gali labai pakeisti i anksto rengiamus gyvento-

j evakavimo planus. Gali bti sunku ar net nemanoma evakuoti

moni prastomis keli transporto priemonmis: autobusais,automobiliais. Todl gali bti evakuojama geleinkelio transportu

(traukiniais) ar net ivedant psiomis (psij kolonomis). Visais

atvejais gyventojai informuojami, kaip ir kokiais keliais evakuotis,

o evakuojamj kolonos reguliuojamos ar net lydimos policijos ar

kariuomens pareign.

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU

!Automobilio bakas visada turi bti pilnas.

Jeigu pavlavote ivykti automobiliu eikite psiomis.

Ivykimo keliai turi bti apgalvoti i anksto.

Btiniausi daiktai turi bti sudti i anksto, kad negaitu-

mte laiko.

Ivykti geriau per anksti negu per vlai.

Bkite pasireng ivykti

bet kuriuo metu

Evakavimasis psiomis gali bti labai tiktina pasitraukimo i

pavojing teritorij forma. Taip evakuotis sunku, bet tam tikrais

atvejais tai gali bti vienintel gelbjimosi galimyb. Gyventojai

psiomis gali evakuotis savarankikai arba organizuotai, kolo-

nomis. Bet kuriuo atveju reikia inoti, kad evakavimas psiomis


32/102

31turi bti planuojamas atsivelgiant tai, kad per par mons gali

eiti ne ilgiau 1012 valand ir nueiti ne daugiau 3040 kilometr.

Btiniausius daiktus patogiausia netis kuprinje. Po nuo valandos

iki pusantros valandos trukusio jimo reikia sustoti 1015 minuipoilsiui, o, nujus daugiau kaip pus t dien planuoto nueiti ke-

lio, sustoti pailsti vienai dviem valandoms. Nakt reikt ilstis,

o poilsiui iekoti kuo saugesns vietos. Poilsio vietos pasirinkimas

priklauso nuo oro slyg ir nuo nelaims, dl kurios teko palikti

namus, pobdio. Jeigu evakuojamasi i karini veiksm teritori-

jos, geriau leisti nakt atviroje vietoje, o ne tuiuose pastatuose,

kuriuose vyko miai (jie gali bti uminuoti); jeigu evakuojamasi

i gamtos stichijos nusiaubtos teritorijos, geriau iekoti nakiai

pastogs.

Psiomis daniausiai evakuojamasi i karo veiksm ar ginkluoto

konflikto teritorijos. Taip besitraukiantys gyventojai turi atrodyti

pabrtinai kaip civiliai, tiesiog norintys ieiti i mintos teritorijos

(kaip ir yra). Reikia vengti rusvai alsvos (chaki) ar maskuojamj

spalv drabui, matomoje vietoje nesikabinti medioklini pei-

li ar gertuvi, eiti neskubant, ramiai. Btiniausi daiktai, maisto

atsargos turt bti iskirstyti dalis: geriau penki ryulliai, nei

vienas didelis lagaminas. Keliaujant reikt vengti pavojing vie-

t, keli, vedani pro strateginius objektus, toki, kurie galt

traukti prieikos puss kari dmes.

Evakuojantis organizuotai psij kolonomis, gyventojus su-

rinkimo punktuose reikia skirstyti 5001000 moni kolonas, i

evakuojamj tarpo paskirti kolonos vadov, kuris vest kolon

numatytu marrutu, stebt evakuojamj bkl, organizuot

poils.

Evakuojantis geleinkelio transportu, kyla pavojus patekti spst

ir pamesti ne tik daiktus, bet ir ileisti i aki eimos narius. Kad

to nevykt, labai naudinga kiekvienam kienje turti lap ir ant

kuprins ar lagamino pakabint kortel su savo pavarde, nam bei

kelions tikslo (jeigu inomas) adresu, traukinio ar vagono nume-

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


33/102

32 riu. Traukinyje, autobuse geriausia savo daiktus laikyti gerai mato-

moje vietoje, o pinigus, dokumentus saugiausia laikyti prie savs.

Jeigu pareignai nurod evakuotis arba js patys nusprendte,kad namie likti pavojinga:

Susirinkite btiniausius reikmenis, kuri jums gali prireikti eva-

kuojantis ir apsistojus kitoje vietoje (r. praktinius patarimus,

8081 p.).

Persirenkite drabuiais, kurie suteiks tam tikr apsaug (ilgos

kelns, neperlampama striuk, guminiai batai, kepur).

Prie ivykdami apsaugokite savo namus: nekite namus lauko baldus, vaik aislus,

atjunkite vanden ir dujas,

ijunkite i elektros lizd visus elektros prietaisus,

iimkite produktus i aldytuv ir aldikli,

udarykite ir urakinkite duris ir langus.

Ivaiuoti pasirinkite rekomenduojamus kelius, nebandykite

sutrumpinti kelio, nes kiti keliai gali bti ublokuoti. Ivykite kuo anksiau, kad nepaklitumte spstus dl pasi-

keitusi oro slyg.

Bkite atsargs vaiuodami tiltais ir viadukais, nesustokite po

auktos tampos elektros laidais.

Slpimasis kolektyvins apsaugos patalpose

(statiniuose)

Kas yra kolektyvins apsaugos statiniai

Kolektyvins apsaugos statiniai tai statiniai arba patalpos, kurias

ekstremalij situacij ar karo metu galima pritaikyti gyvento-

jams apsaugoti nuo atsiradusi gyvybei ar sveikatai pavojing

veiksni. Juose gali prisiglausti gyventojai, kurie neturi galimybi

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


34/102

33patys evakuotis arba i kit teritorij evakuoti gyventojai. Kiekvie-

na savivaldyb rpinasi savivaldybje gyvenani ir esani mo-

ni apsauga ir i anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus sta-

tinius (patalpas). Juose, esant reikalui, mons gali pasislpti, kadapsisaugot nuo alingo aplinkos poveikio, kol bus organizuotai

iveti i utertos pavojingomis mediagomis teritorijos, arba

bti ten laikinai apgyvendinti, jeigu dl ekstremaliosios situacijos

turi evakuotis i savo nam. Daniausiai tokie statiniai yra moky-

klos, gimnazijos, kultros, sporto centrai. J mieste gali bti 10 ar

50 tai priklauso nuo savivaldybs gyventoj skaiiaus. Vidutini-

kai kiekviena savivaldyb yra numaiusi tiek vietos kolektyvins

apsaugos statiniuose, kad juose tilpt apie 20 proc. savivaldybsgyventoj. Vienam gyventojui skiriama 1,5 kv. m patalpos ploto.

Gyventojai, gav praneim apie ikilusi grsm ir apie btinum

pasitraukti saugias vietas, neturintys saugios vietos ar galimybs

evakuotis nurodyta kryptimi, turi eiti artimiausius kolektyvins

apsaugos statinius. Sugaitas laikas, iki artimiausio kolektyvins

apsaugos statinio einant psiomis, mieste neturt viryti 57

minui.

Kur yra artimiausi kolektyvins apsaugos statiniai, galima suinoti

savivaldybs interneto svetainse ten skelbiami kolektyvins

apsaugos statini sraai. Be to, visi statiniai ar patalpos, skirtos

kolektyvinei apsaugai, turi bti paymtos specialiuoju en-

klu, gerai matomu i toli bet kuriuo paros metu. Kolektyvins

apsaugos statinio specialusis enklas tai lygiakratis mlynas

trikampis oraninio fono kvadrate, apibrtame mlynos spalvosrmeliu (is enklas pavaizduotas galiniame io leidinio virelyje).

Skubant slptis kolektyvins apsaugos statin, nereikia imti daug

daikt. Utenka pasiimti asmens dokumentus ir vaist (jei turite

sveikatos problem). Einantieji su maais vaikais turt paimti

maisto vaikui, vienkartini vystykl, antklod, aisl.

Kolektyvinei gyventoj apsaugai numatyti statiniai (patalpos) turi

bti tvirt konstrukcij, sandars, kad bt kuo maesnis lang,

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


35/102

34 dur, vdinimo acht plotas. Tokie statiniai turi stovti saugiu

atstumu nuo tiesiogini savivaldybs teritorijoje esani chemi-

ns, biologins, radiacins grsms altini ir antrinio pavojingo

poveikio (gaisrai, potvyniai, pavojingj mediag isiliejimas,statinio gritis, grandinins reakcijos efektas ir kt.), be to, bti arti

evakavimo punkt. Jie turi bti greitai ir kuo maesnmis snau-

domis pritaikomi kolektyvinei gyventoj apsaugai.

Rekomenduojama iam tikslui skirtuose statiniuose laikinai apgy-

vendinti ne maiau kaip 100 moni, taip pat turi bti numatytos

atskiros patalpos laikinai apsaugoti ir saugiai laikyti gyventoj

naminius gyvnus.

Saugus buvimo laikas sandariose patalpose yra ribotas. Kad ir

kokios jos bt sandarios, yra rizikos, kad tara i iors vis tiek

po truput skverbsis vid. Be to, monms ilgesn laik pabuvus

udaroje patalpoje, joje pradeda kauptis anglies dvideginis, ilu-

ma, drgm, ir susidaro sveikatai kenksmingos slygos. Anglies

dvideginio koncentracijai ore pasiekus 1 %, gali pradti skaudti

galv, sutrikti irdies veikla. Ypa jautriai oro sudties pokyiusreaguoja pagyven mons ir vaikai. Todl svarbu sekti informaci-

j apie situacij pastato iorje, ir, pareignams praneus apie tar-

os sumajim, kuo skubiau ivdinti patalpas arba ieiti lauk.

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU

! Kolektyvins apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyven-toj prieglobsiui saugantis nuo alingo aplinkos poveikio

bei evakuot gyventoj apsaugai.

Slptuvs yra skirtos ekstremalij situacij operacij

centr ir Bendrojo pagalbos centro nenutrkstamai veiklai

utikrinti.

Kokia kolektyvins apsaugos statini

ir slptuvi paskirtis


36/102

35Kam yra skirtos slptuvs

Slptuv tai specialios paskirties statinys arba specialiai ren-

gta patalpa, skirta nuo atsiradusi gyvybei ar sveikatai pavojingveiksni apsaugoti asmenis, kurie utikrina valstybs ir savivaldy-

bi institucij ir staig ekstremalij situacij operacij centr

bei Bendrojo pagalbos centro nenutrkstam veikl ekstremali-

j situacij ar karo metu. ie asmenys organizuoja ir koordinuoja,

kad situacija bt stabilizuojama ir valdoma, organizuoja pagal-

bos teikim gyventojams evakavim, laikin apgyvendinim

kolektyvins apsaugos statiniuose, maitinim, rpinasi sanita-

rinmis slygomis ir kt. Kiekviena savivaldyb ir dalis valstybs

institucij turi slptuv, reikaling ekstremaliajai situacijai valdyti.

Slptuvse, skirtose operacij centr ir Bendrojo pagalbos centro

darbui, turi bti galimyb, esant reikalui, saugiai ir greitai evakuo-

tis. ia taip pat turi bti nenutrkstamai tiekiama elektros ener-

gija (numatytas atsarginis elektros altinis), veikti oro filtravimo

sistema, vandentiekis ir kanalizacija, fiksuotojo telefono ryys,esant galimybei ir mobiliojo telefono ryys, kitos priemons,

reikalingos, kad darbas slptuvje vykt kuo sklandiau.

Neretai mons sivaizduoja, kad gyventojai gali bti apsaugomi

tik slptuvse. Vyresniojo amiaus mons turbt dar prisimena,

kad sovietiniais laikais tokios patalpos buvo daugelyje pastat. J

yra ilikusi iki ms dien, taiau kai kurios tokios patalpos tapo

privaia nuosavybe, kai kurios buvo nepriirimos ir liko apleistos.Tokiose patalpose organizuoti moni apsaug prireikt labai

daug itekli ir laiko, skubiai slptis bt nemanoma. Beje, buvu-

sios slptuvi patalpos, kurios iuo metu savivaldybs sprendimu

gali bti vertintos kaip tinkamos kolektyvinei gyventoj apsau-

gai, yra vadinamos ne slptuvmis, o kolektyvins apsaugos stati-

niais (patalpomis). Slptuvs svoka taikoma tik toms patalpoms,

kuriose turi veikti ekstremalij situacij operacij centras.

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


37/102

36

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU

Reikia inoti, kad, patekus utert ir netinkam monms gy-

venti teritorij, net ir puikiai rengtoje slptuvje ilgai ibti yra

nemanoma, o tai gerai parinktas ir rengtas kolektyvins apsau-

gos statinys gali tam tikr laik apsaugoti gyventojus nuo pavo-jing veiksni. Norint utikrinti tikr gyventoj apsaug, reikia ne

slpti, o evakuoti gyventojus i netinkam gyventi teritorij.

ISTORINIAI FAKTAI APIE CIVILIN SAUG

Pirmojo pasaulinio karo metu, pradjus plaiau naudoti

aviacij (diriablius ir vliau strateginius bomboneius),

bombardavimo objektais tapo ne tik karin infrastruktra

karins bazs, gynybins pozicijos, tvirtovs, bet ir pramo-

ns mons bei civili gyvenami miestai. Pagal ital karo

teoretiko Giulio Douhet doktrin, miest bombardavimas

palauia valstybs vali prieintis, upulta valstyb kapi-tuliuoja ir tereikia nedideli sausumos pajg pasiektam

rezultatui tvirtinti. ios doktrinos nuostatos buvo labai

populiarios 19201939 met Europoje ir Jungtinse Ame-

rikos Valstijose. Tuomets valstybs didel dmes skyr

savo gyventoj apsaugai: jau taikos metu buvo statomos

individualios ir grupins slptuvs, rengiama kita svarbi

infrastruktra, apmokomi specialistai.

19181940 m. Lietuvos urbanizacijos lygis nebuvo auktas.

Dauguma gyventoj turjo kur slptis kaimuose, kaip ir

buvo rekomenduojama karinje spaudoje. Tai daryti buvo

prasta Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo susidurta

su maisto trkumu, ypa Vilniuje. Antrojo pasaulinio karo

metais, artjant frontui, nedidels slptuvs bunkeriai

buvo rengiamos pamikse ar tiesiog prie vis pagrindini

sodyb; jos igelbjo ne vien Lietuvos kaimo gyventoj.

Taidomu


38/102

37

moni sanitarinis varinimas

Kada gali bti reikalingas sanitarinis

moni varinimas

Sanitarinis varinimas (nukenksminimas, kenksmingumo paalini-

mas) tai biologinio, radioaktyviojo, cheminio utertumo paa-

linimas nuo nukentjusi moni. Jis reikalingas, siekiant sustab-

dyti ar sumainti neigiam chemini, biologini, radioaktyvij

(toliau ChBR) mediag poveik, be to, tokiu bdu apsaugoma,

kad ChBR mediagomis neusitert asmenys, galintys turti kon-takt su nukentjusiaisiais.

Sanitarinis moni varinimas gali bti reikalingas, kai ChBR me-

diagos pasklinda moni susibrimo vietoje, kai yra nukentju-

si moni ir kai tiktina, kad teralai pateko ant vykio vietoje (ar

netoli jo) buvusi moni.

Sanitarinis moni varinimas nra automatinis ar neivengiamas

procesas. Sprendim atlikti moni sanitarin varinim vykio

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU

Prasidjus branduolinio ir kit masinio naikinimo ginkl erai,

civilinei gynybai skirtas didelis dmesys. Taiau toki ginkl

galia buvo tokia didel, kad jais ir buvo tikimasi atgrasytiprie, todl grandioziniai pilietins gynybos planai danai

likdavo popieriuje. Totalitarinse valstybse, taip pat vei-

carijoje, Izraelyje ir kai kuriose kitose alyse buvo rengtos

valstybins slptuvs nemaai gyventoj daliai, slptuves

statsi mons ir privats gyventojai. Deja, sukurtos siste-

mos jau negaljo apsaugoti nuo masinio naikinimo ginkl.

Slptuvs iliko iki altojo karo pabaigos, o vlesniais laikais,

nesant realaus didelio karo pavojaus, m nykti, buvo priva-tizuojamos ar keiiama j paskirtis.


39/102

38 vietoje priima gelbjimo darb vadovas, atsivelgdamas aplin-

kybes, moni skaii bei turimus iteklius. Sanitarinis varinimas

turi bti atliktas taip greit, kaip tik manoma, ypa jeigu yra daug

nukentjusij su uterimo simptomais. Uterti pavojingomismediagomis mons, nuveti gydymo staigas, gali netiesiogiai

perduoti ChBR mediagas medicinos personalui. Todl reikia i-

noti, kad sanitarinis mogaus varinimas turi bti atliktas anksiau

negu jam bus suteikta skubi medicinos pagalba.

Uterti asmenys gali bti saugomi, kad neisivaikiot ir ne-

skleist teral. Tai reikia, kad mons, nukentj nuo ChBR me-

diag, gali bti ivesti i didiausio utertumo zonos ir priverstipasilikti gelbjimo darb vadovo nurodytoje vietoje, iki bus atlik-

tas sanitarinis varinimas: teralai nuplauti vandeniu specialiose

palapinse arba, esant iltam orui, plaunami tiesiog atviroje vieto-

je, naudojant, pavyzdiui, ugniagesi technik. Gausi emo slgio

vandens iurkl puiki pirmin moni varinimo priemon: ji

fizikai paalina ir praskiedia teralus.

Kaip patiems atlikti sanitarin varinim

mons gali pasialinti i vykio vietos, kurioje ufiksuotas u-

tertumas ChBR mediagomis, dar iki pareignams primus

sprendim atlikti sanitarin varinim. Jeigu tokie mons buvo

netoli teral paskleidimo vietos, tiktina, kad jie patyr kontakt

su teralais, tad, gr namus, turi bti labai atsargs. Jie turi

nesiliesti prie artimj, kad ie nepatirt antrinio uterimo ir dlto nenukentt, ir patys atlikti mediag, kuriomis usiter, nu-

kenksminim. Kaip tai padaryti? Reikia nusivilkti visus drabuius,

su kuriais bta vykio vietoje, ir labai kruopiai nusiprausti iltu

vandeniu ir muilu.

Nusirengus drabuius, paalinama 7590 % teral. Svarbu juos

nusirengti teisingai: drabuius reikia vilktis i viraus apai (pir-

ma vark, markinius, tada kelnes), nesimauti per galv (kad

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


40/102

39teralai nuo drabui nepatekt ant veido, aki). Su nusivilktais

drabuiais reikia elgtis kaip su pavojingomis atliekomis: suvynioti

utertu paviriumi vid, sudti maius (supakuoti du kartus) ir

padti saugioje vietoje. K su jais daryti toliau, priklauso nuo to,kokie teralai buvo pasklid, kokia j koncentracija, ar mogus

buvo toli nuo teral paskleidimo vietos. Galbt juos reiks atve-

ti nurodyt viet ir priduoti kaip pavojingas atliekas, o gal pakaks

iskalbti skalbyklje.

Praustis reikia po tekaniu ne kartu, o tik iltu (3840 0C) arba

altu vandeniu ir btinai su muilu efektyviausiai teralus alina

kinis muilas. Pirmiausia gerai nuplaunamos rankos, toliau veidas, kaklas, akys, ausys, skalaujama nosis ir burna, kruopiai

plaunamos sunkiau prieinamos kno vietos. Buvusieji vietoje, kur

pasklido chemins mediagos, turi praustis ne trumpiau kaip 35

minutes. Radioaktyviosios taros atveju praustis reikia ne trum-

piau kaip 10 minui.

Pagalbos nukentjusiesiems organizavimas

Vienas i pagrindini civilins saugos organizavimo ir veikimo

princip yra saugumo ir paramos principas. Likviduojant vyki

ir ekstremalij situacij padarinius, turi bti teikiama pagalba

gyventojams ir utikrinama minimali gyvenimo kokyb.

Nukentjusieji tai nebtinai tiesiogiai paveikti ir sualoti asme-

nys. mons gali likti be nam (sugriauti, sudeg) arba j namaigali bti netinkami gyventi dl potvynio, chemins ar radio-

aktyvios taros, deganio miko dm, nutraukto komunalini

paslaug (elektros, duj, ildymo, vandens) teikimo. Visais tokiais

ir daugeliu kit atvej btina organizuota pagalba. Organizuoti

pagalbos teikim nukentjusiesiems dl ekstremalij vyki ir

ekstremalij situacij yra pavesta savivaldybi administracijos

direktoriams. Esant nepaprastajai padiai, savivaldybs toliau

atlieka civilins saugos funkcijas. Kaip bus organizuojama tokia

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


41/102

40 veikla, savivaldybs yra suplanav ekstremalij situacij valdy-

mo planuose.

Pagalbos nukentjusiesiems teikimas gali apimti laikin apgyven-dinim, btinosios medicinos pagalbos teikim, saugios aplinkos

sukrim, btinj poreiki patenkinim (atsigerti, pavalgyti, gy-

venti sanitarijos ir higienos normas atitinkaniomis slygomis bei

turti tinkamas poilsio slygas). Savivaldybs ekstremalij situa-

cij valdymo plane yra numatyta, kiek ir koki itekli gali prireikti

teikiant pagalb gyventojams ir kokie savivaldybs kio subjektai

turi ir gali teikti reikalingus iteklius, kai j prireikia susidarius eks-

tremaliajai situacijai. Yra suplanuota, kas turi teikti maist, vande-n, drabuius, vaistus, higienos reikmenis, antklodes, gultus ir t.t.

Prireikus i savivaldybs veikla organizuojama ir koordinuojama

per savivaldybs ekstremalij situacij operacij centr.

Jeigu savivaldyb neturi pakankamai reikiam itekli, yra numa-

tyta, kaip j atsigabenti i gretim savivaldybi arba i valstybs

rezervo. Valstybs rezerve esanias btiniausias ems kio ir

maisto produkt, civilins saugos priemoni, medicinos ir kitaskio atsargas galima panaudoti Vyriausybs ekstremali situa-

cij komisijos teikimu Vyriausybei primus sprendim. Valsty-

bs rezervo civilins saugos priemoni atsarg pamim i j

saugojimo viet ir pristatym panaudojimo viet organizuoja

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus

reikal ministerijos, valstybs ems kio ir maisto produkt

atsarg pamim ir pristatym vykio viet ems kio minis-terija, medicinos atsarg Sveikatos apsaugos ministerija.

Privalomi darbai

Gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, nepaprasto-

sios bei karo padties metu gyventojai, kio subjektai, staigos

gali bti pakviesti vykdyti statymuose numatyt pareig atlikti

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


42/102

41privalomus darbus. Darbus privalo atlikti darbingi gyventojai,

sukak 18 met, iskyrus tikrosios karo tarnybos karius, nias,

neseniai pagimdiusias moteris (moteris, pagimdiusias ir augi-

nanias vaikus, kol jiems sukaks vieni metai), mones, turiniusnegali, ir gyventojus, kurie vieni augina vaikus iki 16 met, taip

pat gyventojus, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal

tarptautin teis.

Tokia pareiga gyventojams gali atsirasti, tik esant ypatingam

poreikiui. Ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali bti tel-

kiami privalomiems darbams, tik kai yra inaudotos visos civilins

saugos sistemos pajg panaudojimo galimybs. Tokiu atvejuekstremaliosios situacijos operacij vadovas (asmuo, vadovau-

jantis valdant ekstremalij situacij) nusprendia, kad yra toki

darb poreikis, bei kreipiasi savivaldybs (-i) administracijos

(-) direktori (-ius) telkti gyventojus, kio subjektus ir kitas stai-

gas darbams atlikti. Sprendim dl privalom darb priima savi-

valdybs ekstremalij situacij komisija, o susidarius valstybs

lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikos Vyriausybsekstremali situacij komisija (VESK).

Savivaldybs administracijos direktoriaus ar VESK nurodyme atlik-

ti privalomus darbus turi bti nurodyta, kas juos turi atlikti, kokio

pobdio darbai bus atliekami, kada ir kur mons turi atvykti re-

gistruotis, kiek laiko darbai gali utrukti. Darbus privalantys atlikti

gyventojai turi atvykti arba prireikus nurodyt viet atveami

centralizuotai savivaldybs ar valstybs ekstremalij situacijoperacij centro transportu. Esant poreikiui, darbus atliekantys

gyventojai aprpinami nemokama nakvyne, maistu, specialija

apranga, darbo priemonmis, jiems sudaromos minimalios sani-

tarijos ir higienos normas atitinkanios slygos.

Esant karo padiai, gyventojai gali bti telkiami privalomiems

darbams gynybos ar gyventoj evakavimo tikslais, ginkluotj

pajg vadui ar karo komendantams primus tok sprendim.

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


43/102


44/102

43Evakavimosi vietos

Apsvarstykite, k reiks daryti tuo atveju, jeigu pareignai

nurodys evakuotis, t. y. ivykti i nam saugi teritorij. I

anksto galima paprayti draug ar giminaii, kurie gyvenakitose miestuose, kad jie suteikt prieglobst nelaims atveju.

Laikas susiruoti evakavimuisi

Pagalvokite, k galite padary ti i anksto, kad galtumte

evakuotis kuo greiiau. Jeigu namuose yra asmen, turini

negali, senyvo amiaus moni, laiko reiks daugiau. Pasi-

tarkite visi drauge, kaip galtumte j sutrumpinti.

Evakavimosi bdai Apsvarstykite, kaip evakuosits. Jeigu turite automobil,

planuokite ivykti vienu automobiliu, tai sumains galimyb

eimos nariams pasimesti. eimoms rinktis po vien automo-

bil rekomenduojama dar ir dl to, kad evakuacijos teritorijoje

susitelkt maiau ivykstanio transporto. Visada evakavimo

atvejui bkite usipild mainos degal bak, nes susidarius

ekstremaliajai situacijai ar karo metu gali nedirbti degalins.

Jeigu automobilio neturite, pagalvokite, i ko j pasiskolintu-

mte. Galite planuoti ivykti su kaimynais arba artimaisiais,

tik apie tai reikia i anksto su jais susitarti. Jeigu neturite

galimybi ivykti savo transportu, suinokite i anksto, kur ar-

timiausi evakavimo punktai, i kuri gyventojai, itikus didelei

nelaimei, bus evakuojami organizuotai.

Evakavimosi keliai

Suplanuokite, kaip ir kokiais keliais kiekvienas eimos narysbgt i nam, jeigu namuose kilt gaisras. Nusipiekite savo

nam ar buto plan ir paymkite pagrindinius ir atsarginius

ijimus. Danai antras ijimas galimas tik pro lang. Pasitar-

kite, ar tai manoma, sitikinkite, kad visi eimos nariai moka

atsidaryti langus, nuimti grotas. Apsvarstykite visus mano-

mus bdus ieiti i degani nam, pagalvokite, gal tai pad-

t padaryti verandos, balkonai, net dideli mediai, augantys

alia js namo.

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


45/102

44 Pagalbos tarnybos ir j telefono numeriai

Kiekvienas eimos narys turi inoti, kad isikviesti policij, gais-

rin ir greitj pagalb galima paskambinus telefonu 112.

Bdami kitoje valstybje, suinokite ir usiraykite tos aliesgaisrins, policijos, greitosios pagalbos telefon numerius,

nes vykus nelaimei netursite laiko iekoti tokios informacijos.

Kontaktiniai asmenys

Jeigu, vykus nelaimei, negalsite prisiskambinti artimiesiems,

pabandykite susisiekti su kituose miestuose gyvenaniais

draugais ar giminaiiais. Susitarkite su jais i anksto, ar jie su-

tikt bti js kontaktiniais asmenimis, kuriems galtumtepaskambinti ir praneti savo buvimo viet bei suinoti apie

kitus eimos narius. Svarbu, kad kiekvienas namikis inot

kontaktini asmen vardus, adresus ir telefono numerius.

Paeidiamiausi eimos nariai

Kai kurie mons dl amiaus, fizins, psichins ar socialins

bkls gali laiku nesuinoti apie gresiant pavoj arba nesu-

prasti jo galimo poveikio. Jeigu eimoje yra maamei vaik,senyvo amiaus moni ar moni, turini psichin ar fizin

negali, reikia pagalvoti, ar jie gals girdti ir suprasti persp-

jimus, ar gals (sugebs) greitai, savarankikai palikti namus.

Jeigu jie negali savimi pasirpinti, svarbiausias eimos tiks-

las suplanuoti, kaip juos igelbti ir kaip jiems padti. Jeigu

vaikai dar mai, i anksto reikia urayti ant kortels j vard,

pavard, adres ir pritvirtinti prie drabui.

eimos nariai, kuriems reikalingas gydymas

Jeigu eimoje yra nari, kurie nuolatos vartoja receptinius

vaistus, apsvarstykite, kaip pasirpinti toki vaist atsargo-

mis, nes, vykus katastrofai, galite likti be vaist ir be recept.

I anksto reikia pasiteirauti gydytoj, k tokiu atveju daryti

tiems, kuriems reikalingi specials vaistai ar gydymas (me-

tadonas, dializ, laelins, chemoterapija, radioterapija ir

pan.).

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


46/102

45mons, galsiantys jums padti

Jeigu eimoje yra paeidiam, savimi negalini pasirpinti

nari, vieni galite nesusitvarkyti gali prireikti kit moni

pagalbos. Pirma geriausia pagalba tai mons, esantys aliajs ar gyvenantys netoliese. Kaimynai, jei su jais palaikote

gerus santykius, pirmiausia gali padti gelbstint gyvybes ir

js eimos turt. I anksto apgalvokite, kurie mons jums

atrodo patikimi turintys fizini ir emocini galimybi suteik-

ti pagalb. Pasirinkite kelet toki moni. Jei pasirinksite tik

vien ir su juo nepavyks susisiekti, liksite be pagalbos. Pasi-

kliauti vien pagalbos tarnybomis nereikt, nes gali bti, kad,vykus nelaimei, nukentjusij bus labai daug arba pagalbos

prireiks labai greitai (pavyzdiui, reiks skubiai evakuotis i

pastato), kol tarnybos dar nebus atvyk.

Kaip ir kur namie ijungti vanden, dujas, elektr?

Visi eimos nariai turi inoti, kada, kaip ir kur namie ijungti

vanden, dujas ir elektr. raykite plane, kaip tai padaryti.

Kartais tai geriau padaryti i anksto, nelaukiant nepageidau-

tin padarini, pavyzdiui, prasidjus audrai su perknija,

ijungti elektros prietaisus, pajutus ems drebjim, usukti

dujas ir pan.

Atsargos ir reikmenys nelaims atvejui

Turkite namuose maisto, gyvybikai svarbi vaist atsarg

bent tiek, kiek js eimai pakakt trims dienoms. Maisto

atsargos ir kiti btiniausi reikmenys gali bti reikalingi ir

evakuojantis. Juos geriausia laikyti tvirtoje kuprinje, kurilengva pakelti. Prie kuprins reikt i anksto pritvirtinti sa-

vininko kortel nurodyti vard ir adres (tam atvejui, jeigu

daiktai bus pamesti). Labai svarbu, kad visi daiktai ir maisto

atsargos bt laikomi sandariai. Smulkesnius reikmenis gali-

ma nuolat laikyti mainos bagainje. Tada, net jeigu negal-

tumte grti namo, jausits gerokai komfortikiau.

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


47/102

46 Dokumentai

I anksto pasidarykite vis dokument kopijas. Originalus

laikykite saugioje vietoje (dar geriau ugniai atsparioje d-

utje), o vien kopij komplekt perduokite saugoti patiki-miems monms kitame mieste (itikus nelaimei, ypa per

evakuacij, dokumentai gali bti pamesti).

Namini gyvnli apsauga

eimos plane reikia numatyti ir tai, kaip bus gelbjami nami-

niai gyvnai. Gyvnliai negali likti utertose, per potvyn

vandens apsemtose teritorijose. Jeigu tenka evakuotis, ge-

riausias bdas apsaugoti naminius gyvnus pasiimti juos susavimi. Taiau reikt inoti, kad vietas, kur laikinai apgyven-

dinami mons, pagal pasaulyje priimt praktik, gyvnai ne-

priimami. Jeigu planuojate evakuotis pas pastamus mones,

gyvenanius saugioje teritorijoje, suplanuokite, kad reiks

pasiimti ir tai, ko gali prireikti js augintiniui: tvirt pavadl,

antkakl, antsnuk, dalo, paklot, pakrat, narv, plastikini

maieli ar kita.

!Isiaikinkite, koki nelaimi gali nutikti.

Pakalbkite apie tai su eimos nariais.

Pasitarkite, k darytumte itikus kiekvienai galimai ne-laimei.

Susitarkite, kaip veiksite, jeigu nutikus nelaimei visi bsite

skirtingose vietose.

Susitarkite, kaip pasirpinsite maais, senais ir negali

turiniais eimos nariais.

Kaip eimai pasirengti

nelaims atvejui

CIVILIN

SA

UGATAIKOS

IRKAROM

ETU


48/102

III. POKYIAI VALSTYBJE

MOBILIZACIJOS IR KARO METU

Mobilizacija ir karo padtis Lietuvoje skelbiama, kai btina ginti

tvyn arba vykdyti tarptautinius sipareigojimus. Norint utikrin-

ti, kad bt atliekamos gyvybikai svarbios valstybs funkcijos,

ginkluotos agresijos atveju, kai valstybei ir jos gyventojams kyla

grsm, btina pertvarkyti valstybs veikim. Kad bus pertvarko-ma valstybs, savivaldybi institucij ar staig ir kio subjekt

veikla, o karo prievolininkai paaukti privalomj karo tarnyb,

utikrina mobilizacija.

Mobilizacijos paskelbimas ir mobilizacijos

sistemos veikimas

Seimui paskelbus mobilizacij prezidento silymu ar prezidentui

paskelbus mobilizacij (esant ginkluotam valstybs upuolimui),

apie tai nedelsiant praneama per visuomens informavimo prie-

mones. Visuotins mobilizacijos atveju nurodomas jos skelbimo

pagrindas, o paskelbus dalin mobilizacij, ne tik jos pagrindas,

bet ir tai, kurioje valstybs teritorijos dalyje mobilizacija skelbia-

ma, kokios institucijos dalyvauja ir kokios priemons turi bti

gyvendinamos.


49/102

48 Mobilizacijos sistem sudaro trys mobilizacijos subjekt grups:

savarankiki mobilizacijos subjektai (Vyriausyb, Krato apsaugos

ministerija, Lietuvos kariuomen ir Mobilizacijos departamentas

prie Krato apsaugos ministerijos); civilins mobilizacijos instituci-jos (kitos valstybs, savivaldybi institucijos ir staigos); kio mo-

bilizacijos subjektai (valstybs ir privaios mons, kiti kio sub-

jektai). Paskelbus mobilizacij, mobilizacijos sistemos subjektai

atlieka mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (ie planai ir

j turinys nra vieai skelbiami). kio subjektai atlieka mobiliza-

cinius usakymus ir vykdo priimaniosios alies paramos teikimo

sipareigojimus

1

. Visos kitos valstybs ar savivaldybi institucijos,staigos ir kio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, ben-

dradarbiauja ir padeda mobilizacines uduotis vykdantiems sub-

jektams. Paskelbus mobilizacij, institucijos, staigos, kio sub-

jektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacini ar priimaniosios

alies paramos teikimo uduoi, dirba toliau tsia savo veikl

kaip prasta.

Gyvybikai svarbi valstybs funkcij utikrinimas

Skelbiant mobilizacij siekiama pertvarkyti valstybs veikl,

ruoiantis atremti ginkluot agresij ar vykdyti tarptautinius si-

pareigojimus. Tai darant btina utikrinti visuomens saugum ir

stabilum valstybje. iems siekiams gyvendinti yra apibrtos

gyvybikai svarbios valstybs funkcijos, kurios bus utikrinamos

mobilizacijos ir karo metu:

Valstybs, savivaldybi institucij ir staig veiklos

tstinumas

Prezidento, Seimo, Vyriausybs, savivaldybi, ministerij,

Valstybs saugumo departamento veikla yra vienas svarbiau-

1 Priimaniosios alies parama reikiam preki, paslaug ar darb teikimaspajgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinse operacijose, tarptautinsekarinse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arbavyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorij.

PO

KYIAI

VALSTYBJE

MO

BILIZACIJOS

IRKAROM

ETU


50/102

49si agresoriaus taikini, todl tos veiklos tstinumui utikrinti

skiriamas ypatingas dmesys. Jei i institucij veikla i taikos

meto buveini tampa nebemanoma, jos perkeliamos specia-

liai paruotas darbo vietas.

Teisins sistemos institucij ir staig veiklos tstinumas

Gyvybikai svarbios teisins sistemos funkcijos, kurias utik-

rina valstyb, yra ios: ikiteismini tyrim atlikimas, teism,

prokuratros, advokatros, antstoli, bausmi vykdymo sis-

temos veikla.

Valstybs karin gynyba

Esant karo padiai, vykdomi ginkluotj pajg gynybos

veiksmai ir karins operacijos, gynybai rengiamas kariuome-

ns personalo rezervas.

Vidaus saugumas

Iaugus usienio valstybi saugumo ir valgybos tarnyb,

teroristini organizacij keliamai grsmei, siekiama nustatyti

j veikim ir j paalinti.

Vieasis saugumas

Vieasis saugumas apima daugyb aspekt: valstybins sie-

nos apsaug, valstybs ir savivaldybi svarbi objekt apsau-

g, vieosios tvarkos palaikym, priegaisrin ir civilin saug,

kov su nusikalstamomis veikomis, gaisr gesinim, strategi-

n reikm nacionaliniam saugumui turini infrastruktros

objekt apsaug. Esant karo padiai, viena i didesni grs-

mi laikoma kova su nusikalstamomis grupuotmis jos galibandyti pasinaudoti valstybs persitvarkymu ir patikrinti,

kaip i ties veikia vieojo saugumo sistema.

Socialin apsauga

Esant karo padiai, valstyb utikrina dirbani, pensinio

amiaus moni, nalaii, kit remtin asmen socialin ap-

saug. Dl karo padarini asmen, kuriems reikalinga valsty-

bs parama, skaiius gali labai iaugti. Tokiu atveju numatyta,

PO

KYIAI

VALSTYBJE

MO

BILIZACIJOS

IRKAROM

ETU


51/102

50 kad valstybs institucijos ir toliau teikt jiems param, kuri

bus manoma tuo metu.

vietimo staig ir mokslini tyrim institut veiklaKaro metu j veikla tsiama, taiau galimybi tai daryti yra

maiau ypa vietimo staigoms ir moksliniams tyrimo insti-

tutams patekus karo veiksm zon.

Aplinkos apsauga

Karo metu deramas dmesys skiriamas prognozms bei pa-

tikimai informacijai teikti, o prireikus didel al aplinkai

darantiems padariniams alinti.

Sveikatos apsauga

Vykstant karui gali bti daug nukentjusi kari ir civili, dl

to tokiu atveju asmens ir visuomens sveikatos prieiros

svarbiausi paslaug svarba tik iauga. Ligonins ir kitos svei-

katos prieiros staigos, karui tebesitsiant, gali susidurti su

medikament, rangos ir personalo trkumu.

ems kio sektoriaus veiklos tstinumasKaip rodo paskutini karini konflikt vykiai, miai daugiau-

siai vyksta miestuose (dl juose esani operacin ir strategi-

n reikm turini objekt), tad tiesiogin ala ems kio

sektoriui gali bti ne tokia didel. ems kio veiklos tstinu-

mui daugiau takos gali turti karini veiksm pasekms: pa-

vyzdiui, kuro trkumas, ems kio technikos rekvizavimas.

Pramons sektoriaus veiklos tstinumas

Karo metu io sektoriaus veiklos tstinumas priklauso nuo

karini veiksm apimties: agresorius gali naikinti kai kuriuos

pramons objektus, jei j produkcija susijusi su karini dalini

aprpinimu. Dl kai kuri pramons objekt, kuriuose sau-

gomos pavojingos mediagos, naikinimo gali kilti ekologini

nelaimi, o tai gali paveikti alia gyvenanius gyventojus.

Tokiu atveju vertt vertinti, ar saugu likti alia pramoninio

objekto.

PO

KYIAI

VALSTYBJE

MO

BILIZACIJOS

IRKAROM

ETU


52/102

51Energetikos sektoriaus veiklos tstinumas

Vykstant karui energetikai svarbiems objektams (suskystint

gamtini duj terminalui, elektrinms, kuro saugykloms ir kt.)

kilt grsm, todl j apsaugai karo metu sustiprinti teikiamaypatinga svarba.

Ryio priemoni ir pato veikla

Ryio priemons, gyventoj informavimas ir pato paslaugos

yra ypa svarbios karo atveju. Valstyb skiria deram dmes,

kad j veikla karo atveju bt utikrinta ir bt apsisaugota

nuo galimo agresoriaus pasinaudojimo jomis.

Transporto sistemos veikla

i sistema yra gyvybikai svarbi dl Lietuvos ginkluotj

pajg ir atvykstani sjunginink rangos perveimo bei

gyventoj evakavimo darb. Visi turimi valstybins ir vietins

reikms keliai, geleinkeliai, oro ir jr uostai turi ilikti funk-

cionals kaip galima ilgiau.

Valstybs finans valdymas ir mokesi administravimas

Vykstant karo veiksmams, mokesi surinkimas nenutrksta:tai utikrina ne tik ginkluotj pajg finansavim, bet ir kit

valstybei gyvybikai svarbi funkcij vykdym.

Kredito staig, mokjimo staig ir mokjimo

sistem veikla

Esant karo padiai, finansiniai atsiskaitymai vyksta.

Gyventoj aprpinimas maisto produktais

ir geriamuoju vandeniu

Karo metu valstyb skiria ypating dmes gyventoj apr-

pinimui maistu ir geriamuoju vandeniu. Pajutusi maisto ir

geriamojo vandens stygi, valstyb gali kreiptis tarptautins

pagalbos.

Kultros paveldo apsauga

Karo atveju kultros paveldo objektams numatoma skirti ypa-

ting apsaug. Kariniai veiksmai alia toki objekt neturt

PO

KYIAI

VALSTYBJE

MO

BILIZACIJOS

IRKAROM

ETU


53/102

52 vykti. Istorins vertybs taip pat turi bti apsaugotos, prirei-

kus evakuotos kitas alis, kur joms bt utikrinta reikiama

apsauga.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalba

Karo atveju NATO sjungininkai utikrins kolektyvin Lietu-

vos gynyb, o Lietuva diplomatinmis priemonmis siekt

tarptautini sankcij agresoriui, taip pat pagalbos nukentju-

siems gyventojams.

Gyvybikai svarbios valstybs funkcijos parodo, kas jai yra svar-

biausia mobilizacijos ir karo atveju. U kai kurias funkcijas atsakoviena valstybs institucija, taiau yra ir toki, u kurias yra atsa-

kingos kelios. Pagal gyvybikai svarbias funkcijas nustatomos

konkreios mobilizacins uduotys ministerijoms, savivaldybms

ir kitoms institucijoms. Remdamasi tomis uduotimis, kiekviena

j pasirengia mobilizacinius planus, kuriuose apibria, kaip

utikrins, kad tos uduotys bt vykdytos mobilizacijos ir karo

atveju.

Karo prievolinink aukimas

Paskelbus visuotin mobilizacij ir esant poreikiui visi Lietuvos ka-

riuomens parengtojo personalo rezervo karo prievolininkai (nuo

18 iki 55 met karo prievolininkai, kurie yra gij pradin karin

parengtum; atsargos karininkai, gener

Documents

Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui