Kompostavimo DaoKiekvienas mogus turi kompostuoti organines atliekas ir tai turi bti normalu ir kasdienika kaip ir valytis dantis ar praustis. Savivaldybs gali rinkti organines atliekas ir kompostuoti jas vienoje vietoje. Taip jau daroma daugelyje pasaulio ali. Organini mediag i tualet centralizuotas rinkimas ir kompostavimas kol kas nra plaiai paplites, taiau laikui bgant is reikinys neivengiamai plsis. Kiekvienas mogus gali kompostuoti savo organines atliekas kieme stoviniose komposto dse. Tai jau tampa prastu reikalu ir komposto ds dygsta kiemuose kaip grybai po lietaus. Kompostavimas nieko nekainuoja ir gali bti vykdomas visur, kur auga augalai. Todl svarbu, kad mons suvoktu kas yra kompostas ir kaip vyksta kompostavimas. Svarbu suprasti kaip kompostuoti ir organines mediagas i tualet. Maai kainuojanti kompostuojanio tualeto sistema gali bti naudojama kaip atsarginis varijantas esant vandens ar elektros tiekimo sutrikimamas, ar sausros atveju, kai nuleisti geriam vanden klozete atrodo ypa neprotinga. i sistema taip pat tiks tada, kai trksta elektros, arba besivystaniose alyse, kur mons neturi pinig sigyti .komercinius kompostuojanius tualetus. Galiausiai, paprasta ir pigi kompostuojanio tualeto sistema yra patraukli tiems, kurie link gyventi tausodami aplink ir nori iek tiek pasistengti ir kompostuoti savo organines atliekas. Ms kno iskiriamos organins mediagos gali bti kompostuojamos lygiai taip pat kaip ir obuoli ievels ar bulvi lupenos. I esms yra du kompostavimo bdai. Pirmas yra sirengti ar nusipirkti tualet, kur organin mediaga ikart patenka kompostavimo kamer. Termofilinis procesas io tipo tualetuose sunkiai pasiekiamas, o daugeliu atvej ir ivis nemanomas. Pigiau ir paprasiau yra naudoti tualet kaip organini atliek surinkimo viet, o nuolatin kompostavim vykdyti kitoje vietoje. Naudojantis iuo bdu galima ivengti nemalonaus kvapo, o tualetas pakankamai patogiai gali bti rengtas namo viduje. Mediagos perneimas i tualeto komposto d nra tai, k daugelis nortu daryti. Ne todl, kad sunku (keturi asmen eimai tai reiks daryti madaug kas trys dienos, utrunkant apie 20min), o todl, kad tai juk dai, velniai rautu. Viena mano draug norjo turti kompostuojant tualet, taiau kart ji man pasak, kad niekada negaltu neti d kibiro komposto d. Tiesiog negaliau to daryti, sak ji purtydama galv. Paklausiau jos kaip danai ji eria savo un pririt u deimties metr. "Kasdien", atsak ji. "Kodl js galite kasdien neti uniui maisto konteiner, o ne ems tra piln kibir komposto d kart per savait? (vienias mogus turs ineti kibir tik kart per savait)". Atsakymo nebuvo. "O ar galtumt kart per savait ineti t d kibir jei jis btu pilnas roi?". "inoma". "Tuomet, kodl negaltumt perneti kibiro pilno kitos organins mediagos?" Vl jokio atsako. Ir nereikia, nes problema ne fizin, o psichologin. A suprantu, kad savo ekskrement kompostavimo idja daugeliui moni tiesiog nepriimtina. Indijoje i misija palikta emiausiai ant visuomens laipteli esaniai nelieiamuj kastai. Talpos su savo ekskrementais perneimas komposto d gali bti prilygintas nuolankumui, o jo iais laikais kartais trksta. Galimas daiktas, kad tualetai kada nors bus perdaryti organins mediagos surinkimo renginius, o j turinys surenkamas ir kompostuojamas savivaldybs tarnyb. Iki to laiko tie kurie nori gaminti kompost, o ne nutekamuosius vandenis turs atlikti tai savo jgomis. Niekada nepamiriu dienos, kai giminaitei pristaiau savo kompostavimo sistem. Ji

aplank mus pavasar ir a aprodiau jai savo jau pradedant aliuoti dar. Mes kaip tik jome pro k tik ant lysvs iverst ilaikyto komposto krv. Pasmiau piln sauj komposto, prikiau jai prie veido ir pasiliau pauostyti. Ji prikio nos ir stipriai kvp turtingo ir malonaus derlingos ems aromato. "Gerai kvepia", tar ji. "Tai mano alternatyva septikui", ididiai informavau j ir stebjau kaip jos ypsena sustingo. Visada prisiminsiu t veido iraik atsiradusi alia vis dar plaios ypsenos. Mano draug, nors ir atvira naujovms, dar nebuvo taip intymiai susidrusi su mogaus atliek kompostu. Kompostos atrod ir kvepjo puikiai, sakyiau, kaip derlinga miko em ir a juo didiavausi. mons danai klausia manes kada gi a pereisiu prie septiko, lyg kompostavimas btu tik etapas, po kurio, mogui subrendus ir tapus civilizuotu, pereinama prie nuleidiamo vandeniu tualeto. Kiti vilgterje mano kompostuojant tualet sako, kad jie "gerbia mano gyvenimo bd, bet patys niekada taip nedarytu". inoma, a galiau sirengti septik, nes turiu vandentiek ir elektr. Taiau septikas tertu aplink ir blogintu poeminio vandens, kur a geriu, kokyb. Tai kanalizacijos sistema surenka nuotekas ir leidia joms ltai skverbtis aplink. Man geriau usiiminti ne nuotek atsikratymu, o resurs atkrimu, nors tai ir nra madinga. Mano kompostas yra ir mano atlygis. Jis padeda usiauginti savo maisto, ir nesinori visa tai prarasti. Pirmyktis kompostas Isivaizduokit save gyvenat prie 10000 met. Tarkime, kad esat iek tiek protingesnis u js primityvius draugus ir vien dien jums dingteli, kad su imatomis reiktu tvarkytis kitaip. Visi kiti tutinasi urvo gilumoje ir jums nepatinka i ten sklindantis dvokas ir muss. Js pirmas atradimas yra tai, kad tutintis reiktu vienoje vietoje netoli gyvenamos vietos. Js stebite laukines kates ir matote, kad jos tutinasi vienoje, tik tam tikslui skirtoje vietoje. Netrukus js suprasite, kad kats lenkia mones vienu ingsniu, nes jos ukasa savo ekskrementus. Kelet kart pasinaudoje nauja tutinimosi vieta js pastebjote, kad formuojasi dvokianti ir ugulta musi krva. Sekantis js atradimas yra tai, kad reikia kuo tai pridengti krv po kiekvieno tutinimosi. Taigi, kiekvienkart js nubraukiate nuo ak iek tiek lap, ar paraunate auktos ols ir umetate ant krvos. Netrukus ir js genties nariai pradeda elgtis taip pat. Jie pradjo taip elgtis po to, kai pamat, kad js parinkote viet tutinimuisi tarp dviej dideli akmen, ant kuri udjes kelis pagalius padart patogi tutinimuisi sdyn vir imat krvos. Dabar alia tualeto, vartotoj patogumui nuolat laikoma saus lap krva. Todl mogaus imat ir lapimo krva jau nebedvokia. Dabar viliodamos muses smirda maisto atliekos. Ir ia js padarote trei atradim, kad ir maisto atliekos turi bti kraunamos t pai krv ir lygiai taip pat apdengiamos. Dabar visos dvokianios atliekos paklina t pai viet ir apdengiamos blokuojania kvapus organine mediaga. Nebuvo sunku tai suprasti ir padaryti. Jums pavyko isprsti ikart tris problemas: js gyvenamose patalpose nebesimto mogaus atliekos, iukls ir nebra bjauri kvap dirginani js jautri uosl ir tiesiog gadinani gyvenim. Taip pat js pradedate pastebti, kad sumajo js grup alinanios ligos, nors ir nesuprantate kodl, bet tariate, kad dl naujojo tualeto. Atsitiktinai jums pavyko sukurti labai revoliucing dalyk: js sukrte komposto krv. Js pradedate svarstyti kodl krva taip stipriai kaista, kad net garas eina. Js neinote, kad kraudami krv visas savo organines atliekas ir padengdami jas natralia organine dengiamaja mediaga atlikote tai, ko gamtai ir reikjo. Gamta "usjo" js ekskrementus

mikroskopiniais gyviais, kurie patenka krv ir maitinasi jos turiniu. io proceso metu jie kaitina krv iki udani mogaus organizme gyvenanius patogenus temperatr. ie mikroskopiniai gyviai iaip jau dauginasi ltai, bet js sukurtoje komposto krvoje slygos tinkamos ir procesas spartja. Gal gale js padarote dar vien, didel atradim. Js matote, kad krvai pasenus ji apauga itin veliais augalais. Sudje du ir du js gaunate teigin, kad teisingai sutvarkytos js dvokianios atliekos pavirto derlinga eme ir gal gale maist. Taigi, js dka monija k tik atsistojo ant auktesnio evoliucijos laiptelio. Bet is scenarijus turi vien didel trkum: prie 10000 met to nevyko. Tai vyksta dabar. Komposto mikroorganizmai, pasirodo, yra labai kantrs. J akimis irint, per tuos metus ne taip jau daug kas ir pasikeit. Neirimiems gyviams paveriantiems mogaus atliekas humus nerpi kompostavimo technologijos, o tik slygos atitinkanios j poreikius. O tie poreikiai nepasikeit nuo monijos egzistavimo pradios ir nesikeis iki pabaigos. Tie poreikiai yra: 1) temperatra (komposto mikroorganizmai nedirbs altyje); 2) drgm (jie nedirbs jei bus per sausa ar per lapia); 3) deguonis (be jo jie nedirbs) 4) subalansuota dieta (kitaip tariant anglies-azoto pusiausvyra). Tam tikra prasme komposto mikroorganizmai panas mones. Pasitelk iek tiek vaizduots mes galime irti juos kaip dirbani mikroskopini moni armij, kuriai reikalingi teisingas maistas, oras, iluma ir vanduo. Kompostavimo menas tuomet pavirsta lengva, bet paremta iniomis uduotimi patenkinti visus i nematom darbinink poreikius taip, kad jie dirbtu kaip manoma energingiau. Ir nors pageidaujamos slygos yra vienodos visame pasaulyje, naudojamos j patenkinimui technologijos gali skirtis priklausomai nuo laikmeio ir vietovs. emje yra tkstaniai geografini vietovi besiskiriani moni populiacijos sudtimi, oro slygomis ir prieinamomis organinmis mediagomis, todl galimi ir tkstaniai individuali kompostavimo metod, technik ir stili. Kas tinka vienai moni grupei esanioje vienoje vietovje, gali netikti monms i kitos geografins vietovs (pavyzdiui Pensilvanijoje mes turime daug kietmedio pjuven, bet visai neturim ryi lukt). Kompostas turi bti daromas tam, kad sumainti atliek kiekius ir atkurti resursus. Komposto gamintojas sieks protingai ir veiksmingai perdirbti visas vietoje turimas organines mediagas. Pjuven tualetas Paprasti mogaus atliek surinkimo ir kompostavimo metodai kartais vadinami kibir ar di sistemomis, nes atliekos kompostavimo vietas gabenamos kibirais ar hidroizoliuotomis dmis. mons naudojantys tokias paprastas atliek perdirbimo technologijas mano, kad tai yra savaime suprantama, pastovi ir btina atsakingo mogaus, gyvenanio ioje planetoje priederm. Pjuven tualeto veikimo principas yra itin paprastas. Viskas prasideda nuo tutinimosi plastikin kibir, molio urn ar kit nerdijant, nelaid vandeniui, madaug 20l talpos ind. Maisto atliekos gali bti renkamos kit talp, bet gali bti dedamos ir tualet. 20l talpa rekomenduojama todl, kad didesns talpos ir piln ind bus sunku perneti. Kai kuriems ir 20l talpos indas yra per sunkus. Tuomet galima j itutinti kai jis yra pusiau pilnas. Kibiro turinys visada laikomas udengtas varia organins kilms mediaga (pjuvenos, durps, lapai, ryi luktai, nupjauta ol) tam, kad sugerti lapim, izoliuoti kvapus ir neleisti veistis musms. lapinamasi t pai talp ir kylant skysio lygiui dedama tiek

pridengianios mediagos, kad talpos pavirius visada bt padengtas variu organins mediagos sluoksniu. Kai tualetas nenaudojamas, dangtis turi bti nuleistas. Dangtis neturi bti sandarus, pakaks standartinio klozeto dangio. Jis nebtinai apsaugos nuo kvap ar musi. T funkcij atlieka dengianioji mediaga. Ji veikia kaip organinis dangtis ar kaip biofiltras, o klozeto dangtis naudojamas tik dl patogumo ir estetikos. Todl organins dengianiosios mediagos pasirinkimas yra labai svarbus ir mediagos turinios iek tiek drgms, pvz. lauke paguljusios ir pradjusios pti pjuvenos yra puikiai tinkanios. Tai pjuvenos ne i stali dirbtuvi, o i lentpjvi. Tokios pjuvenos yra ir drgnos ir biologikai aktyvios, todl puikiai tinka biofiltrui. Pjuvenos i stali dirbtuvi yra per lengvos ir per sausos, kad 100% tiktu biofiltrui. Be to, stali dirbtuvs gali naudoti chemikai apdorot medien. Panau, kad iuolaikiniai staliai nekvarina galvos dl chemikalais, kuriuos eina ir v sukelianios mediagos, persisunkusios medienos. Kompostuotojams ir darininkams nra reikalo elgtis taip neprotingai. A naudoju papuvusias pjuvenas nes jos yra nesibaigiantis, pigus ir vietinis produktas. Anksiau bagainje parsivedavau j i vietins lentpjvs, kur gaudavau j nemokamai. Bet dabar kart per metus man jas atvea draugas su sunkveimiu ir iveria jas vidiniame kieme alia kompostavimo aptvar. Ten jos ir guli po lietum ir sniegu ltai pdamos ir virsdamos dar tinkamesne mediaga kompostuojaniam tualetui. Pjuvenos man nieko nekainuoja, bet turiu sumokti 5$ u pakrovim ir 25$ u atveim ir tai yra visi pinigai ileisti per metus tam, kad kompostuojantis tualetas veiktu be priekait. iem lauke esanti pjuven krva sula led, todl turiu j pridengti ienu ar kita danga tam, kad galiau vis iem imti pjuvenas. Kita vertus pjuvenas ar durpes supylus maius iemos laikotarpiu galima jas sandliuoti neperalanioje patalpoje. Organins dengimo mediagos naudojimas ioje sistemoje pakankamai gerai blokuoja kvapus, todl visus metus tualetas gali bti pastato viduje. Ties sakant pilnas, tinkama organine mediaga udengtas, bet be dangio kibiras gali stovti ant virtuvs stalo ir js nejausite jokio kvapo (patikkit mano odiais). Pjuven tualetas turi bti iltas, malonus ir kiek manoma patogus. Gerai apviestas atskiras kambarlis su langu, standartine klozeto sdyne, dengianios mediagos konteineriu ir iek tiek literatros pasiskaitymui puikiausiai tiks. Kai kibiras prisipildo, jis ineamas kompostavimo viet ir iveriamas ant komposto krvos. Kadangi kibiras bus neiojamas i tualeto patalpos lauk, bt paranku rengti tualet netoli lauko dur. Geriausia btu su tik tam reikalui naudojamomis trumpomis akmis padaryti dub komposto krvos viruje ir j supilti kibiro turin. Tada i on uerti k tik praskirstytos mediagos ir visk udengti papildoma, varia ir puria organine mediaga (iaudais, lapais, piktolmis, ienu). Tai sustabdys kvap sklydim ir krv terps oro. Tada kibiras praskalaujamas nedideliu vandens kiekiu (gali bti lietaus) su gamtoje suyraniu muilu (jei turite ir yra toks noras). Tam gerai tinka klozeto epetys su ilga rankena. Danai pakaks vien praskalavimo vandeniu. Naudotas vanduo upilamas ant komposto krvos. Savaime suprantama, kad skalavimo vanduo neturi terti aplinkos. Geriausia j ipilti krv, bet galima ipilti kanalizacij, septik ar dirbtin pelk. Galima ipilti ir po mediu ar krmu, bet em apie tok augal turi bti padengta storu organins mediagos sluoksniu, o pats augalas turi bti aptvertas, kad apsaugoti vaikus ir naminius gyvnus. Jokiu bdu negalima io vandens ipilti bet kur, nes tai yra silpna mogaus atliek kompostavimo grandins dalis ir yra nemaa tikimyb uterti aplink. Tokios taros nesunku ivengti apgalvotai ir atsakingai naudojantis ia sistema. Niekada nenaudokite chloro skalavimui. Chloras yra cheminis, labai alingas aplinkai nuodas visikai

nereikalingas ioje mogaus atliek perdirbimo sistemoje. Po skalavimo ar plovimo kibiras vl pastatomas tualet. Kibiro vidus pabarstomas pjuvenomis, dugn j pripilama madaug 3-5cm ir tualetas vl paruotas naudoti. Madaug po deimties met net ir gerai iplaunamas kibiras gali pradti skleisti kvap. Tuomet tiesiog pakeiskite kibir nauju. Sen kibir kelioms savaitms pamerkite var muiluot vanden, praskalaukite, idiovinkite saulje, vl pamerkite. Po to galsite j naudoti kyje, arba net ir tame paiame tualete, jei tikrai trksta kibir. Pirm kart sirengiant toki sistem bt neblogai ikart sigyti kelis vienodus 20l kibirus su dangiais. Laikykite juos tualeto patalpoje. Kai usipildys vienas, udenkite j dangiu ir pastatykit one, o jo viet statykit kit. Tai pravers kai sulauksite daugiau svei, ar norsite reiau vaikioti prie komposto krvos (neti du kibirus ne k sunkiau negu vien).

ia pavaizduotas stacionariai rengtas paprastas pjuven tualetas. Kibiras stovi tiesiog ant grind. Standartin tualeto sdyn pritvirtinta ant atsilenkianio faneros lapo tam, kad btu lengviau iimti kibir. Faneros laktas yra pusantro centimetro emiau u kibiro virutin krat tam, kad kibiro virutin briauna atsiremtu sdyns iedo apai. Plastikiniai amortizatoriai iedo apaioje pasukti taip, kad apglbtu virutin kibiro krat.

To paties tualeto tikras vaizdas.

Pjuven tualetas su nukeliamu kibiro dangiu.

Kodl visi kibirai turi bti vienodo dydio? Darant nuolatin tualeto sdyn, kibiro virus turi ilisti vir tualeto ds ir liestis su sdyne. Tai garantuos, kad visa organin mediaga pateks tiesiai kibir, o ne alia jo. Nors tai ir nra danas reikinys, bet taip gali atsitikti su vaikais. Gerai padarytas tualetas leis pro ds vir ilindusiam kibirui priglusti prie tuoleto sdyns iedo. Todl, kai naudojami keli kibirai, jie turi bti vienodi. ymiai patogiau pripildyt kibir udengti dangiu ir pastatyti alia, o jo viet tuoj pat statyti nauj, o ne neti itutinti piln kibir, kai kas nors laukia eilje. Patirtis sako, kad 150 moni vakarliui reiks keturi 20l talpos kibir ir madaug tiek pat organins mediagos udengimui. Todl geriau bkit pasiruo. Be to ymiai patogiau tvarkytis su kompostu kai sveiai jau ivyke. Tarp pjuven tualeto sistemos privalum yra maa rengimo kaina ir emas arba nulinis energijos suvartojimas jo veikimo metu. Tokia paprasta termofilinio atliek kompostavimo sistema neturi alingo poveikio aplinkai. Praktikai nereikia joki technologij sistemos veiklos palaikymui, o galutinis produktas yra velnus ir derlingas kompostas. Patalpoje ar alia jos nereikia renginti kompostavimo vietos, taiau pats tualetas, patogus ir bekvapis, gali ir turi bti rengtas patalpoje. Nereikalinga elektra, o vandens sunaudojama labai maai (tik praplovimui). Teisingai tvarkomas kompostas pastebimai kaista, sunaikina kenkjus ir pavirsta naudinga ems kiui mediaga. Kompostavimo procesas vyksta greitai. Per kelet dien (jei nealta) mogaus atliekos pavirsta neutrali substancij, kuri nevilioja nei ropli, nei vabzdi. altais iemos mnesiais kompostas paprasiausiai sula iki pavasario atylimo, o jam atjus vl kaista. Jei kompostas netvarkomas ir netampa termofiliniu jis gali bti paliktas keliems metams isigulti, o vliau irgi naudojamas ems kyje. Abiem atvejais natralus gamtos ciklas lieka nepertrauktas. Kompostavimo ds Pjuven tualetas susideda i tualeto, dengiani mediag ir kompostabimo di.

Sistema neveiks be vis trij komponent. Tualetas yra tik surinkimo stadija. Kompostavimas vyksta toli nuo tualeto ir kompostavimo ds yra svarbu. 1) Naudokite maiausiai dviej kamer ant ems paviriaus esani kompostavimo d. Rekomenduojama trij kamer d. Metus laiko pildykite vien kamer, po to tiek pat laiko pildykite antr. 2) komposto d kraukite visas organines atliekas, skaitant ir virtuvs atliekas. Nekreipkite dmesio tuos, kurie primygtinai reikalauja mogaus imatas kompostuoti atskirai. Tie mons niekada patys nekompostavo mogaus imat, todl neino apie k kalba. 3) Tualete visada padenkite imatas organinm dengianiom mediagom (pjuvenom, durpm, lapais ar ryi luktais). Ivert kibir komposto d visada papildomai apdenkite puresnmis organinmis mediagomis (ienu, iaudais, piktolm ar lapais). sitikinkite, kad viskas yra pakankamai gerai udengta. Tualeto kibire neturi matytis skystis. I komposto ds ir tualeto kibiro neturi sklisti nemalonus kvapas. Dengiamuj mediag panaudojimo taisykl yra paprasta: jei blogai kvepia ar negraiai atrodo- pridenk. 4) Stenkits, kad prie komposto krvos btu patogu prieiti, nes jums reiks praskirstyti krvos vir, apdengti puriomis organinmis mediagomis, stebti temperatr ir leisti orui laisvai pasiekti krv. Aerobinis kompostavimas (paprastai vir ems paviriaus) yra geresnis u anaerobin (paprastai udaruose kompostuojaniuose tualetuose), nes pasiekia auktesnes temperatras ir utikrina greitesn ir pilnesn galim mogaus patogen sunaikinim. ios sistemos trkumai yra akivaizds. Tai yra nepatogumai susij su: 1) organins mediagos perneimu kompostavimo viet; 2) organins dengiamosios mediagos laikymu tualete; 3) komposto krvos laikymu ir prieira. Kompostavimas Labai svarbu suprasti, kad galim patogen sunaikinim lemia du faktoriai. Kartu su kariu veikia ir laiko faktorius. Po to kai organin mediaga komposto krvoje veikiama termofilini bakterij kaista, ji turi bti palikta tam tikram laiko tarpui. is laikas padeda komposto krvai galutinai suirti ir ia jau veikia grybai ir kt. makroorganizmai (pvz. sliekai). Todl geroje kompostavimo sistemoje reikia dviej kompostavimo di. Viena upildoma ir paliekama, o tuo metu pildoma kita. Rekomenduojama trij di sistema kur treia d naudojama padengimo mediagoms sandliuoti ir kartu atskiria kompostavimo des tam, kad organin mediaga i aktyvios ds atsitiktinai nepatektu brendimui palikt d. Kompostuojant mogaus atliekas pirma pildykite vien d. Pradioje ant dugno paskleiskite stor sluoksn purios ir sugerianios organins mediagos. is sluoksnis vadinamas biologine kempine ir jis sulaiko prasisunkiant skyst. Tai gali bti madaug 45cm storio iaud, nupjautos ols, lap ar piktoli sluoksnis. Pirm kibir su mogaus atliek ir pjuven miiniu iverskite io sluoksnio viduryje. Tuoj pat udenkite visk iaudais, ienu, piktolm ar lapais. Tai veiks kaip kvap biofiltras ir, didjant krvai, palengvins oro patekim jos vid, todl nebus reikalo jos perkasinti. Tskite taip kol d bus pilna ir nepamirkite ten sudti visas savo organines atliekas. Nra prasms turti kitas kompostavimo vietas, nes ir ia galite kompostuoti visas mogaus ir jo kins veiklos organines atliekas. Jei turite triui ar vit, j mlas irgi tinka kompostavimui. Namini gyvn ekskrementai irgi tinka, taiau juose gali bti ir mogaus patogen, todl termofilinis kompostavimas ir brendimas yra btini. Mai padvs gyvnai irgi tinka kompostavimui.

Nereikia atlikti joki pating veiksm ruoiant mediag kompostavimui. Nereikia smulkinti darovi, tiesiog sukraukite jas komposto d. Kompostavimo ekspertai rekomenduoja nekompostuoti kai kuri mediag (msos, riebal, aliejaus ir t.t.). Taiau ioje kompostavimo sistemoje toki apribojim nra. Skleidianios stipr kvap mediagos turi bti ukastos virutinje krvos dalyje. Todl turkite po ranka tik iam reikalui naudojamas akes ar kastuv. Komposto krva visada turi bti padengra varia organine mediaga ir neleiskite krvai pernelyg nusmailti, kad niekas neriedtu al.

Pjuven tualetas naujame kaimo name.

Durpi tualetas (durps laikomos po dangiu su rankena).

Atsarginis pjuven tualetas namo rsyje.

Pjuven tualetas lauko "bdelje".

Pjuven tualetas miesto name.

Kai js gaunate didel dengiamosios mediagos kiek (nuienavus vej, nuravjus dar ar ruden, krentant lapams) sukraukite j vidurin d ir vliau naudokit pagal poreikius. Aiku jei js savo sklype nenaudojat chemini mediag. Jei vis tik naudojate, tada sukraukite visk maius ir vekite nuoding mediag savartyn, o pakeliui apmastykit tok kvail elges. Pirmos ds upildymas truks apie metus. Tiek utruko mums, keturi asmen eimai su daug lankytoj. Mes pradedame pildyti komposto d pavasar ar madaug tuo metu. Po met j gausiai apdengiame varia organine mediaga (be piktoli skl) ir pradedame pildyti kit d. Kai, madaug po met, ir antra d prisipildo, pirmos ds turin galima naudoti dare, sode, uogyne ar glyne. Nra reikalo kompost giliai ukasti ar palaidoti tolimoje planetoje kaip reikalauja fekofobai. J galima naudoti kaip mul arba terpti virutin dirvos sluoksn. Jei norite, galite voliotis ant jo nuogi (ne, a to dar nebandiau).

Trij kamer kompostavimo d naudota 20 met. Tolimiausia d yra aktyvioji. Artimiausia jau subrendusi ir tuoj bus panaudota pavasariniam sodinimui.

komposto krv galima sudti milinikus organini atliek kiekius. Net kai d atrodo pilnutl po kiek laiko viskas suslgsta ir vietos vl yra. Todl kai a sakau "upildykit pirmaj d prie praddami pildyti kit" btent tai ir turiu galvoje. Vietovse su keturiais met laikais d turtu usipildyti per metus. Gal bt tropikuose tai vyks greiiau. iauresnse vietovse komposto krva iem suals led, taiau neirint to kompost kraukite ir toliau. Pavasar krva kais lyg nieko ir nebuvo. Gamindami kompost suderinkite tai su savo regiono agrokultriniu reimu. Geriausia baigti krauti komposto krv pavasar, kad praguljes metus, kit pavasar btu panaudotas ems kyje. Taigi ios sistemos rezultatais galsite diaugtis po dviej met nuo kompostavimo pradios (metus krausite komposto krv, metus brandinsite). Taiau po dviej met kiekvienais metais gausite pakankam komposto kiek.

Keli mons para man klausdami kas atsitinka su i komposto krvos prasisunkianiu skysiu. Jie band sivaizduoti kaip bjaurus skystis sigeria em po komposto krva ir palaipsniui uteria aplink tuo paeidiant aplinkosaugos statymus. Ironika, taiau daugumoje nutolusi vietovi vienintel alternatyva btu septikas. O btent septikas yra suprojektuotas taip, kad skysius ileistu dirvoem. Todl mane stebina mons besirpinantys galimais skysio nutekjimais i komposto ir nekreipiantys dmesio tokius pat nutekjimus i septiko. Atsakymas klausim susideda i dviej dali. Vis pirma, kompostui reikalingas didelis drgms kiekis. Igarinta drgm yra viena i pagrindini prieasi kodl kompostas taip stipriai susda. Komposto krvos nra link praleisti drgm, gal bt tik stipriai lyjant. Didioji lietaus vandens dalis yra sugeriama komposto, taiau lietingose vietovse nusistovjus ilgalaikiams lietums galima udengti krvas laikina danga. Antra, po krva yra stora biologin kempin kuri stabdo pratekjimus. Jei ie du faktoriai nra pakankami, prie praddami krauti komposto krv paklokite koki nelaidi vandeniui plvel taip, kad surinktas skystis sutektu emje kasta kibir. Kai kibiras prisipildys, ipilkite j ant tos paios komposto krvos. Taiau plastikas veiks ir kaip biologinis barjeras tarp ems ir komposto krvos, todl autorius ito nerekomenduoja.

Patogeniniai organizmai ir dviej met ilaikymas Fekofobai mano, kad mogaus ekskrementai yra ypa pavojingi ir vyktu pasaulio pabaiga jei mes j tuoj pat nenuleistumme klozete. Kiti reikalauja, kad mogaus atliek komposto krvos btu nuolat perkasamos tam, kad visos jo dalys btu paveiktos aukt vidini temperatr. Vienintelis ios idjos trkumas yra tas, kad dauguma moni iskiria po labai nedaug organini atliek. Dauguma moni tutinasi vien kart per dien. Vidutiniam mogui neprieinami pakankamai dideli termofiliniam procesui reikalingi organini mediag kiekiai. Todl mes, kurie kompostavim laikome savo kasdienybs dalele, turtume vadintis nuolatiniais kompostuotojais. Mes nuolat, bet nedideliais kiekiais, krauname kompost organines mediagas. Faktikai nuolatinio kompostavimo krvoje tik virutiniame, madaug

50cm storio sluoksnyje vyksta termofilinis procesas. Jei, esant tokioms aplinkybms, js perkasite krv, termofilikai aktyvus ir pasyvus sluoksnis persimaiys ir procesas gali visai sustoti. Todl visos mogaus atliekos turi bti iveriamos ant krvos viraus, viduryje tam, kad pamaitintu kaitusias komposto vietas. Storas termoizoliacinis sluoksnis (pvz. ienas) visada turi bti viruje. mons, kurie abejoja gauto komposto higienikumu neturtu jo naudoti dare ar sode arba turtu j patikrinti laboratorijoje. Fekofobija Fekofob tarpe gyvuoja nepagrista baim, kad jei nuo mogaus organini atliek komposto nemirsi tuoj pat, tai mirsi vliau- ltai, apgailtinai ir bjauriai. Arba sukelsi epidemij, mar ir visi mons 300km spinduliu mirs. Arba taip apsikrsi parazitinmis kirmlmis, kad jau nebebsi panaus mog (galva bus panai spageti). ios baims atsirado dl klaidingos, painios ir nepilnos informacijos. Ruodamasis ios knygos leidimui nustebau, kad literatros altiniuose beveik neusimenama apie termofilin proces kaip veiksming alternatyv kitiems atliek apdorojimo vietoje bdams. Kai tik paminimas "kibir" ar "di" metodas visada priduriama, kad tai yra maiausiai pageidautinas tvarkymosi su organinmis mogaus atliekomis bdas.Pasaulio Sveikatos Organizacijos 1992m. ileistas "Atliek apdorojimo vietoje vadovas" teigia, kad "imat surinkimas ir panaudojimas iaukia blogus kvapus, padeda daugintis musms ir yra pavojingas tai atliekaniuj sveikatai ir aplinkai, todl yra nepageidaujamas". Pasaulio Banko paremtas leidinys apie maai kainuojanius atliek apdorojimo bdus teigia, kad "kibir tualeto trkumai yra tai, kad reikia danai ineinti kibirus, sunku kovoti su musmis ir blokuoti kvapus" A 20 met naudojausi pjuven tualetu ir niekada nekilo joki problem susijusi su kvapais, musmis, sveikata ar aplinkosauga. Prieingai, toks atliek apdorojimo bdas pagerino mano ir mano eimos sveikat ir aplink. Tuo tarpu aukiau minti altiniai teigia, kad "mogaus atliek surinkimas ir perdirbimas vietoje negali bti laikomas tinkamu bdu ir visi "kibir" tualetai turi bti kuo greiiau pakeisti". Akivaizdu, kad ie altiniai kalba apie mogaus atliek surinkim kibirus be dengiamuj organini mediag (tuomet inoma neivengsite dvoko ir musi) net negalvojant apie kompostavim. Kibirai su imatomis ir lapimu tiesiog iveriami aplink. Aiku, kad tokia praktika turi bti smerkiama, stabdoma ir skelbiama u statymo rib. Taiau vietoj to, kad versti mones pereiti prie ymiai brangesni metod, gal btu geriau paaikinti apie resurs atkrim, apie mogaus maitinimosi rat ir termofilin kompostavim. Bt konstruktyviau padti jiems sigyti tinkam tualetams dengiamj mediag, padti pasigaminti kompostavimo des ir tokiu bdu vienu ypu paalinti atliekas, tar, nemalonius kvapus, muses ir pavojus sveikatai. Man nesuvokiama, kaip isilavin, inteligentiki mokslininkai stebdami "kibir" tualetus ir su tuo susijusius kvapus ir muses nemato, kad paprasiausias organins mediagos dengiamasis sluoksnis isprstu visas problemas. altiniai teigia, kad "alia mogaus atliek kaupimo dviej kamer tuoletuose labai tinka kompostavimas". A sutinku, kad jei kompostavimas atliekamas teisingai, tai jis yra tinkamiausias monms j atliek apdorojimo bdas. Taiau nesutinku, kad dviej kamer tualetas yra tinkamesnis u termofilin kompostavim tol, kol nebus rodyta, kad tokiame tualete visi mogaus patogenai bus sunaikinti, nesklis kvapai ir nereiks atskirti lapimo. Oficials duomenys teigia, kad dviej kamer tualete po dviej mnesi na 85% Ascaris kiauinli,o tai man neatrodo spdingai. Galutiniame komposte a nenoriu nei vieno patogeno.

altiniai pateikia ir galim atliek apdorojimo vietoje "med". Ironika, bet kompostuojantis tualetas ia vardytas kaip maiausiai pageidaujamas ir tinkamas tik tuo atveju, kai lapimas surenkamas atskir talp. Gaila, bet profesionalioje literatroje pilna toki netiksli ir prietaring teigini ir skaitytojas veriamas patikti, kad mogaus atliek kompostavimas tiesiog nevertas to vargo. Kita vertus Hugh Flatt, kuris reikia manyti yra praktikas, o ne mokslininkas, savo "Praktiniame savarankikume" kalba apie pjuven tualeto sistem. 30 met jis gyveno fermoje ir naudojosi "kibir tualetu".Tualetu naudojosi ir j sveiai ir kitos fermoje gyvenanios eimos, bet chemikalai nebuvo naudojami. Buvo naudojamos pjuvenos, kurias Flatt apibdino kaip "maloniai kvepianti absorbent". Kiekvienkart pasinaudojus tualetu buvo dedama lapuoi pjuven, o kibiras kasdien ipilamas komposto krv. Komposto krva buvo kraunama tiesiog ant ems ir ivertus kibir papildomai apdengiama. krv buvo kraunamos ir virtuvs atliekos. Galutinis produktas buvo "gaiviai kvepiantis, purus, biologikai aktyvus ir paruotas naudojimui dare kompostas". Galbt vien dien "ekspertai" supras, priims ir paskleis pjuven tualetus kaip vien i paprast mogaus atliek kompostavimo bd. Taiau greiiausiai mums teks palaukti kol kompostavimas bus dstomas universutetuose, gal bt net iki pragaro ualimo. Dabar gi mes, kurie naudojams iuo paprastu mogaus atliek kompostavimo bdu, turime su nuostaba ir nusivylimu skaityti i dien "ekspert" komentarus. Pavyzdiui, susipainkite su komentaru, kuris pasirod internete kaip atsakas uklaus apie koki nors mokslin kritik susijusi su pjuven tualetais. Atsiliepes ekspertas teig, kad jis kaip tik ruoiasi ia tema ileisti knyg ir pateik toki itrauk: "spjimas: Nors i sistema ir atrodo logika ir paprasta, a manau, kad yra labai didelis skirtumas tarp jos praktinio ir teorinio efektyvumo. Jei js nuolatiniai temperatros matavimai nerodo aukt temperatr a patariau ia sistema nesinaudoti. Tik nedidel dalis darinink savo komposte pasiekia pakankamai auktas temperatras. Man kelia rpest tokios su sveikata susijusios problemos: 1) I auktos temperatros zonos sprunkantys vabzdiai ir smulks gyvnai kartu perneantys ir patogenais utertas imatas; 2) Stambs gyvnai (unys, meknai, iurks ir pan.) iekantys krvoje maisto ir perneantys neperdirbtas imatas; 3) Neivengiamas taros skleidimas perneant, itutinant ir plaunant kibirus. Kai kurie laisviau mastantys pilieiai ukibo ant mogaus atliek kompostavimo idjos. ir krauna jas tiesiog savo komposto krv! Kokia revoliucinga mintis!... Skamba per gerai, kad btu tiesa? Nors teorikai viskas lyg ir teisinga, taiau praktikai tik keliems pavyks veikti visas tas maas klitis ir pasiekti laukt rezultat." Skamba iek tiek cinikai? Pateiktam komentarui btent ir trksta mokslinio poirio. Matyti, kad "ekspertas" apie komentuojam dalyk neturi jokios patirties. Nors ir nestebina, bet vis tik lidna, kad tokios nuomons apskritai gali bti ispausdintos. Raytojas paremia baisiausias fekofob baimes, o jo pavyzdys apie sprunkanius i komposto krvos patogenikom imatom padengtus vabzdius ir gyvnus yra puikiausia to iliustracija. Turbt nebtu geriausia mintis informuoti mog, kad imatos yra jo kno produktas ir jei jos tokios patogenikos, tai jo organizmas yra labai prastos bkls. Dar daugiau, greiiausiai jo kne bet kuriuo metu yra iek tiek imat. Tik sivaizduokit tas patogenais ir ligas sukelianiais mikroorganizmais ukrstas fekalijas esanias mogaus pilve. Kaip ivis manoma igyventi? Kai mogus nuolat naudojasi kompostavimo sistema jis supranta, kad imatos atsiranda i jo kno ir yra jo kne vislaik. Suprantant tai btu sunku bijoti savo imat ir nemanoma jas irti kaip piln ligas sukeliani mikroorganizm mediag. Aiku jei js i tikro

nesergate. Autorius palieia ir dar vien iracionali baim- stambius gyvnus, skaitant ir iurkes, besilankanius krvose ir skleidianius ligas aplinkoje. Komposto des lengva apsaugoti nuo gyvn. Jei gyvnai sukelia problem galite apjuosti krvas vielos tinklu, mediniais padklais, iaud kitkomis ar panaiais atitvarais. Per 20 kompostavimo met mes niekada neturjom rpesi su gyvnais. Savo komposte niekada nematme iurki, nors krvos neapjuostos vielos tinklu. Ms vitidje lanksi skunksai, oposumai, meknai, bet niekada komposto krvoje, kuri yra tik u 15m nuo vitids. Panau, kad termofilinio kompostavimo procesas organines atliekas paveria stambesniems gyvnams, taip pat ir unims, nepageidaujama mediaga. Raytojas spja, kad didioji darinik dalis turi netermofilin kompost. Didioji darinink dalis dl klaidingai informuot moni baili patarim nekompostuoja btin mediag. Tos mediagos tai imatos ir lapimas, kurios greiiausiai ir paveria kompost termofiliniu. Komerciniai kompostuojami tualetai beveik niekada netampa termofiliniais. Ar autorius ir juos laiko netinkamais? Kaip mes jau inome, ne tik temperatra sunaikina patogenus, bet ir ilaikymo periodas. Pjuven tualeto komposto krva kraunama metus. Dar metus ji guli netrukdoma. Prie viso to prisideda termofilinis procesas. Nra efektyvesnio, saugesnio aplinkai, paprastesnio ir pigesnio patogen sunaikinimo bdo. Gal gale autorius spja apie "neivengiam tar neant, itutinant ir plaunant kibirus". Nelabai suprantu k jis turi mintyje, kadangi a neiojau, tutinau ir ploviau kibirus 20 met ir niekada neturjau joki problem. Kitoje iuo metu jau ileistoje knygoje apie kompostuojanius tualetus usimenama ir apie pjuven tualetus. Ir nors komentarai nra ciniki, bet iek tiek klaidingos informacijos praslydo. Pavyzdiui, pasilymas dvti "gumines pirtines ir skaidri veido kauk, kad niekas neutiktu" kai tutinate kibirus ant komposto krvos. Kodl tada nesinaudoti NASA patikrintu skafandru, o kibir neperneinti su 3m ilgio kartimi? Kaip ia yra, kad tik k mogaus kne buvusi mediaga staiga pavirsta tokiais nuodais? Knygoje yra ir daug perdjim ir klaid susijusi su kompostavimo temperatromis ir paia kompostavimo eiga. Klasikinei fekofobijai galima priskirti patarim "baigt kompost ukasti negili duob ar tranj ikast apie nevalgom augal aknis". Akivaizdu, kad norima mogaus atliek kompost atskirti nuo maisto ruoimo nekreipiant dmesio mogaus maisto grandin. Autoriai rekomenduoja mogaus atliek kompost vl kompostuoti komposte be mogaus atliek, arba pasterizuoti kompost mikrobang krosnelje ir tai abiem atvejais yra keista. Galiausiai jie priduria, kad "js sveikatos apsaugos inspektoriai ir kaimynai gali nepritarti tokiam pjuven tualeto kompostavimo bdui". Turiu gerai pasukti galv, kad suprasiau kodl "ekspertai" sako tokius odius. Akivaizdu, kad savo organini atliek kompostavimas yra toks radikalus ir net revoliucinis monms vis gyvenim besistengusiems atsikratyti savo atliek, kad jie tiesiog nepagauna esms. Ironika, bet aukiau mintoje knygoje apraytas ir pavaizduotas labai paprastas pjuven tualetas naudotas Oregono valstijoje gyvenanioje fiziko eimoje. Jis sako, kad "nra jokio nemalonaus kvapo. Mes niekada nesusilaukm kaimyn skund". J eimos tualetas yra pristatytas ir internete su tokia trumpa ivada: "Paprasta kompostuojanio tualeto sistema yra pigi tiek rengiant, tiek naudojantis ja. Teisingai priirima sistema yra estetika ir higienika. Ji puikiai dera su organine emdirbyste ir daugeliu atvej pralenkia imtus kart brangesnes sudtingas sistemas". Danai realiame gyvenime gautos inios yra visikai prieingos "ekspert" spekuliacijoms. Pjuven tualet naudotojai savo patirtimi rod, kad i paprasta sistema veikia puikiai. O kaip su "sveikatos apsaugos inspektoriais"? Sveikatos apsaugos darbuotojai gali bti klaidinami kad ir aukiau mint autori. I savo patirties galiu pasakyti, kad sveikatos

apsaugos darbuotojai beveik nieko neino apie termofilin kompostavim. Daugelis net negirdjo apie j. Tie sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai kurie kreipsi mane papildomos informacijos atrod atviri iai natraliai, pigiai ir veiksmingai mogaus atliek perdirbimo sistemai. Jie ino, kad nutekamasis vanduo yra pavojingas aplinkai ir atrodo nusteb ir paveikti to, kad yra bdas ikart isprsti visas su tuo susijusias problemas. Dauguma inteligentik moni remdamiesi nauja informacija yra link ir gali praplsti savo suvokim. Todl, jei js naudodamiesi pjuven tualetu susiduriate su "valdikomis" problemomis, duokite valdios atstovui i knyg. Mano pasilymas kiekvienam sprendimus priimaniam valdininkui nusisti nemokam "mogaus atliek parankin knyg" vis dar galioja. Nebus uduodami jokie klausimai, tik atsiskite knygos leidjui praym su pareigno vardu, pavarde ir adresu. Gerai informuoti sveikatos ir aplinkosaugos profesionalai ino, kad mogaus atliekos yra aplinkosaugin dilema, kuri pati savaime neinyks. Prieingai, problema tik gilja. Kanalizacija ir septikai uteria per didelius vandens kiekius ir turi bti konstruktyvi alternatyva. Gal bt todl, kai tik sveikatos apsaugos specialistai suino apie termofilin mogaus atliek kompostavim, jie supranta, kad ko gero nebus geresnio problemos sprendimo. Fekofobai galvoja, kad kompostavimas yra pavojingas. K gi, kantriai laukiame j geresnio pasilymo. Teistumas Tai domi tema. Panau, kad daugelis galvoja, kad jei darai k nors kitaip negu visi- tai yra neteista. Todl aiku, kad mogaus atliek kompostavimas turtu bti nelegalus. Gal gale mogaus imatos yra pavojingas terjas ir todl turi bti tuoj pat paalintos profesionaliu ir patvirtintu bdu. Perdirbimas yra kvailas, pavojingas js sveikatai, bendruomens sveikatai ir aplinkai. Taip bent jau mano fekofobai. Todl mogaus imat perdirbimas negali bti teistas, ar ne? Ties sakant, toks kompostavimas, jei jis vykdomas savo kieme, yra teistas. Atliek imetimas yra ir turi bti reguliuojamas, nes tai yra labai pavojinga aplinkai. Nutekamuj vanden paalinimas ir apdorojimas taip pat yra ir turi bti reguliuojamas. Nutekamieji vandenys sudaryti i kenksming mediag patalpint vandenyje. Kompostuojantys savo atliekas mons neimeta nei iukli, nei nutekamuj vanden- jie perdirba. Kompostuojantys tualetai kai kuriose valstijose yra reguliuojami statymo. Taiau, paprastai kompostuojaniais tualetais vadinami tualetai, kuriuose vyksta ir pats kompostavimas. Pagal tok apibrim pjuven tualetas nra kompostuojantis tualetas, nes jame nevyksta joks kompostavimas. Kompostavimas vyksta kieme. Gal bt btu galima pritaikyti statym kalbant apie kilnojamus tualetus, taiau greiiausiai ir tai nesudarytu joki klii pjuven tualet vartotojams. statym kalbani apie kompostuojanius tualetus apvalga yra ir domi ir gluminanti. Pavyzdiui, Maine iuo metu nelegalu komercinius kompostuojanius tualetus dti virtuvs atliekas. Masaisete pagamintas kompostas turi bti palaidotas po 20cm ems sluoksniu arba ivetas specialia technika. Akivaizdu, kad iuos statymus kr mons kuriems trksta ini, supratimo, arba jie yra fekofobai, o greiiausiai viskas kartu. Tokie statymai gali tik atbaidyti mones nuo taip reikalingo ir svarbaus mogaus atliek perdirbimo. Idealiu atveju statymai kuriami tam, kad apsaugoti visuomen. statymai reikalaujantys septik, nuotek alinimo ir apdorojimo tikriausiai skirti tam, kad apsaugoti aplink, gyventoj sveikat ir gamtinius vandens telkinius. Ir tai tinka tiems, kurie gamina nuotekas

ir teralus. Taiau jei js negaminate nuotek, jums nereikia ir nuotek alinimo sistemos, o statymai apibriantys nuotek alinim js nelieia. moni gaminani kompost, o ne nuotekas skaiius yra toks menkas, kad vargu ar yra bent vienas statymas reguliuojantis toki praktik. Termofilinis mogaus atliek kompostavimas nra kenksmingas visuomenei, nes terimo nra, pavojaus mogaus sveikatai nra ir neteriami gruntiniai vandenys. Gaila, kad i fakt daugelis dar nesupranta ir ignoravimo problema ilieka. Btu sunku rodyti, kad negaminantis nuotek mogus privalo sirengti brangi nuotek valymo sistem. K jis su ja veiktu? Tas pats btu reikalauti, kad mogus pasistatytu gara, nors jis ir neturi automobilio. Taip pat btu sunku rodyti, kad mogaus atkiek kompostavimas kelia grsm visuomenei. Daug lengviau rodyti, kad toks kompostavimas yra naudingas visuomenei. Kita vertus, astronomas Galileo buvo suimtas ir priverstas paneigti savo teorij apie ems sukimasi aplink saul. Taip, tai vyko prie tris imtus met, bet kartais atrodo, kad ir iuolaikin visuomen apie mogaus atliekas kalba kaip viduramiais. Jei jums kelia rpest vietiniai statymai, nueikite bibliotek ir pairkite kas raoma apie kompostavim kieme. Ar papraykite atitinkam dokument savivaldybje. Jei nenorinte alinti savo atliek, o norite jas kompostuoti, jums gali tekti pakovoti u savo teises. Man paskambines skaitytojas papasakojo toki istorij. Jis naudojosi pjuven tualetu, bet vietiniai savivaldybs pareignai nusprnd, kad jis gali naudoti tik "teisint" bevanden tualet, iuo atveju, atliekas dauginant tualet. mogus jo nenorjo, nes pjuven tualetas veik gerai, o gaminti ir naudoti kompost jam patiko. Taigi, jis pasiskund auktesniems pareignams, lank savivaldybs posdius ir kl triukm. Be rezultat. Po mnesius trukusios kovos jis pasidav ir nusipirko brang ir "teisint" deginant atliekas tualet. Kai tualet atve, jis pastat j sandlyje ir ten jis, vis dar neipakuotas, tebestovi ir iandien. Po to ir toliau buvo naudojamas pjuven tualetas. Valdia inojo, kad jis sigijo "teisint" tualet ir paliko j ramybje. Taigi, jis nusipirko t kvail daikt ir laik j nenaudojam savo name ir tai viskas ko valdiai reikjo. Jei joks statymas nereguliuoja kompostavimo kieme, bkite rams dl savo veiksm teisingumo. Nra sunku visk atlikti tinkamai. Didiausia tikimyb, kad ikils kvapo problema. Taip gali vykti dl nepakankamo varios, bet ne perdaug purios organins dengiamosios mediagos kiekio. Taiau, jei visk pakankamai gerai apdengsite, kvapo nebus. Tai paprasta. Tyrimai Po keturiolikos met savo eimos ir lankytoj organini atliek kompostavimo toje paioje vietoje (apie 15m nuo daro) ir viso komposto naudojimo dare a atlikau daro, kiemo ems (palyginimui) ir komposto derlingumo ir pH tyrimus. Taip pat nusiuniau vietin ligonin savo imat pavyzdius parazit ir kirmli tyrimams. Kompostas turjo pakankamai azoto, fosforo ir kalcio ir pagal i ir kit nauding mediag kiekius lenk daro ir kiemo ems parodymus. Komposto pH reakcija buvo 7,4 (iek tiek armin), nors kompostavimo metu nebuvo dta nei kalki, nei pelen. Tai yra viena i prieasi, kodl a nerekomenduoju kompost dti kalki, kurios pakelia pH. Subrendusio komposto pH idealiu atveju turtu bti apie 7 ar iek tiek auktesn. Daro ems tyrimai buvo iek tiek prastesni nauding mediag atvilgiu, o pH reakcija buvo 7,2. Per tuos metus a dar ddavau kalki ir medio pelen ir gal bt tai paaikina kodl reakcija yra silpnai armin.Taiau daro em vis tik buvo gerokai turtingesn

nitratais ir pH nei kiemo em (ph=6,2), kuri i esms liko skurdi. Mano imat tyrimuose nebuvo rasta joki patogenini mikroorganizm ar parazit. Savo imatas tyrimams naudojau todl, kad i vis eimos nari a ilgiausiai dirbau su kompostavimo sistema ir daro eme. Met metus a tvarkiau kompost ir dar plikomis rankomis.iuos tyrimus pakartojau po met ir rezultatai vl buvo neigiami. Iki tyrim imtai moni naudojosi mano kompostuojaniu tualetu. ie rezultatai patvirtina, kad mogaus atliek kompostas yra puikus ems gerintojas ir kad jokie arnyno parazitai i komposto nepatenka komposto tvarkytojui. Tai buvo ne laboratorinis eksperimentas, o 15 met trukms tikro gyvenimo situacija, kuri man buvo pakankamai skminga. Po i tyrim prajo dar penkeri metai ir per visus tuos dvideimt met visos ms eimos organini atliek kompostas buvo naudojamas ms dare. Su juo buvo uauginta daug derliaus, o su i derliaus pagamintu maistu ms mieli ir sveiki vaikai.

Pakankamai ilaikytas ir termofilikai kompostuotas kompostas yra maloniai kvepiantis ir higienikas. Jis gali bti lieiamas rankomis ir naudojamas kaip mulas dare. Nuotraukoje septynioliktais kompostavimo metais autoriaus parag lysv dengiama pavasariniu mulo sluoksniu.

Vienas mogus pareik, kad laboratoriniai tyrimai, kuriuos a atlikau vietinje ligoninje yra beprasmiai, nes gal bt kompostas jau i pat pradi nebuvo ukrstas arnyno parazitais. Taiau, jei po penkiolikos met ir imt pai vairiausi naudotoj jokie kenkjai nepateko kompost, tai kodl mes ivis jais taip rpinams? Ko gero tai tik patvirtina, kad i baim yra gerokai ipsta. Esm yra ta, kad mano kompostas nesukl joki su sveikata susijusi problem nei man, nei mano eimai ir btent tai turtu atkreipti dmes fekofobai. Komposto temperatros stebjimas emiau esantis grafikas rodo mogaus atliek komposto temperatros kylim po iemos ali. Komposto sudtis buvo tokia: - mediagos i pjuven tualeto (mogaus imatos, lapimas, tualetinis popierius ir

kietmedio pjuvenos), kuriuo pastoviai naudojosi keturi mons; - maisto likuiai i virtuvs; - ienas, lapai, piktols. Mediagos kompostui buvo nuolat kraunamos keturis mnesius.Su komposta krva jokie patingi veiksmai nebuvo atliekami. Nebuvo naudojami jokie priedai. Nebuvo naudojamas nei vanduo, nei gyvuli mlas (iek tiek vit mlo buvo naudota komposto krvai, kurios grafikas pavaizduotas deinje ir gal bt tai paaikina auktesn tos krvos temperatr). Komposto krvos buvo kraunamos tripusius, be viraus, medinius aptvarus ant plikos ems. Vienintels atsivetos mediagos buvo pjuvenos ir ienas i kaimynystje esanios fermos.

Komposto temperatrai matuoti buvo naudojami du termometrai (20cm ir 50cm gylyje). Komposto krvos iorje dl termofilinio aktyvumo temperatra pakilo greiiau todl, kad ior atitirpo pirma. Paskui atitirpo vidus, todl temperatra pakilo ir ten. Balandio 8d. A grafike pavaizduotos krvos iorinje dalyje temperatra pasiek 50C ir madaug tokia pat iliko iki Balandio 22d. Krvos vidus 50C pasiek Balandio 16d. ir madaug tokia pat iliko iki Balandio 23d. Duomenys rodo, kad visa krva 50C ir auktesn temperatr ilaik apie atuonias dienas. B grafike pavaizduota krva auktesn nei 50C temperatr ilaik 25 dienas. Dr. T. Gibsonas i Edinburgo ir Ryt kotijos ems kio Koledo teigia, kad "Visi faktai liudija, kad kelios valandos esant 50C temperatrai praudo visus patogeninius mikroorganizmus. Saugumo ribos reikmingai prasipleia jei i temperatra ilaikoma 24 valandas". i grafik patyb yra tai, kad jie parodo, kad mogaus atliek kompostui nereikia iorini veiksni tam, kad jis kaistu iki higienin saugum garantuojani temperatr. Viskas vyksta savaime. Trumpas aplinkosauginis kursas

Paprastos ir pigios kompostavimo sistemos ne tik teigiamai veikia ems ekosistem, bet ir yra tausojanios aplink. Vakarieiai gali pagalvoti, kad sistema nereikalaujanti sudtingos technologijos yra per daug primityvi, kad j gerbti. Taiau vakar kultra tkstantmeiui kolektyviniam monijos protui tra tolimas ir blstantis elis. Planetoje iliks mons imok gyventi harmoningai su ja. O tam nepakaks proto ir technologij. Reiks jautraus mogaus vietos gyvybs tinkle supratimo. Tokia savirealizacija gali perengti ms egocentrinio proto ribas. Tokiam suvokimui mums gal bt reiks nuolankumo ir atnaujintos pagarbos paprastumui. Galima sakyti, kad mogaus atliek kompostavimo sistema yra tobuliausia monijai inoma sistema. Ji gali bti laikoma tobuliausia, nes veikia gerai, beveik nenaudoja neatsinaujinani resurs, neteria aplinkos ir kuria btin gyvybs palaikymui aplink. Kas nors gali sakyti, kad sistema gali bti laikoma tobula tik tada, kai matosi visokie iaupai, mygtukai ir kiti su technologija siejami daiktai. Argumentuojama tuo, kad k nors tobula gali sukurti mokslininkai, mons, o ne gamta. Tai tas pats, kas tvirtinti, kad tobuliausias plauk diovinimo bdas yra naudojant branduolin reaktori atominje elektrinje, kuris iskirtu kariu gamina gar. Garas suka elektros generatori, kuris gamina elektr. Prie elektros tinklo prijungiamas plauk diovintuvas ir juo diovinami plaukai. Ir tai yra technologijos pasiekimas iliustruijantis monijos proto progres... Tikram tobuljimui vykti realingas harmoningas monijos proto, fizinio kno ir dvasios lavinimas. Savo inias mes turime susieti su galimomis fizins veiklos pasekmmis ir su saves, kaip maos, nepriklausomos, bet susijusios su aplinka gyvybs formos ssajomis su auktesnmis sferomis. Kitu atveju mes kuriame technologijas, kurios gausiai vartoja neatsistatanius resursus, palieka nuodingas atliekas ir teralus tam , kad isprstu tokias paprastas uduotis kaip plauk diovinimas, vietoj to, kad pasinaudoti rankluosiu. Jei tai yra tobuljimas, mes turime bd. Galbt mes judame priek tada, kai galime gyventi sveikai, taikiai ir tausodami aplink, nevaistydami resurs ir neterdami. Tai ne savo proto valdymas, ar aplinkos uvaldymas technologijos pagalba. Tai savs valdymas- daug sunkesnis, pareigojantis, bet vertas pastang tikslas. A nesuprantu moni. Mes vardijame ir keliame daug triukmo dl aplinkosaugini problem (iukli deginimo, savartyn, rgtaus lietaus, globalaus atilimo ir taros), bet nesuprantame, kad kai susideda visos smulkios aplinkosaugins problemos, kurias sukelia kiekvienas atskiras mogus, gaunasi didels problemos. mons link kaltinti kak kit (vyriausyb ar korporacijas) dl j sukeliamo chaoso ir tuo paiu metu, diena po dienos atlieka problemas sukurianius veiksmus. inoma, kad korporacijos teria aplink. Jei taip tikrai yra, nepirkite j gamini. Jei esate priversti pirkti j produktus, pavyzdiui benzin, stenkits pirkti kuo maiau. inoma, kad vietiniai iukli degintojai teria or. Tai nebemtykite iukli. Sumainkite js paliekam iukli kiek. Pirkite maist dideliais kiekiais, venkite pakavimo atliek. Gyvenkite paprastai. Ijunkite televizori. Auginkite savo maist patys. Gaminkite kompost. Pasisodinkite dar. Bkite sprndimo, o ne problemos dalimi. Kas jei ne js?