80
Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių galvijų veislės pripažinimo 60-ies metų jubiliejui On occasion of the 110th anniversary of invention of the Lithuanian black and white cattle breed and improvement of the structure of the population and the 60th anniversary of the recognition of the black and white breed Marijampolė, 2011 LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS IR JŲ DARBAI AMŽIŲ SANDŪROJE Development of the Lithuanian black and white cattle breed, people and their works at the turn of the century

LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

  • Upload
    lyhanh

  • View
    231

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių galvijų veislės pripažinimo 60-ies metų jubiliejui

On occasion of the 110th anniversary of invention of the Lithuanian black and white cattle breed and improvement of the structure of the population and the 60th anniversary of the recognition of the black and white breed

Mar i j ampo lė , 2011

LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS IR JŲ DARBAI AMŽIŲ SANDŪROJE

Development of the Lithuanian black and white cattle breed,people and their works at the turn of the century

Page 2: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 2 – – 3 –

TURINYS

GALVIJININKYSTĖS RAIDA /4

I. JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISIMAS IR VEISLININKYSTĖ LIETUVOJE IKI DIDŽIOJO TĖVYNĖS KARO /5Lietuvos vietiniai galvijai. Juodmargių galvijų įvežimas ir naudojimas /7Galvijų gerinimo draugijos, kilmės knygos, produktyvumo kontrolė ir kitos veislininkystės priemonės /9

II. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ TOBULINIMAS IR VEISLININKYSTĖ PO DIDŽIOJO TĖVYNĖS KARO /12Veislininkystė 1958–1990 m. /13Bonitavimas, įrašymas į Valstybinę kilmės knygą ir kitos veislininkystės priemonės /16Bulių vertinimas ir atranka /19Lietuvos juodmargių galvijų patobulinimo priemonės ir keliai 21

III. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ TOBULINIMAS IR VEISLININKYSTĖ ATKŪRUS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ /22Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrėjai ir tobulintojai /27Veislinių gyvulių augintojai /35Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM /39Pripažintos veislininkystės institucijos /40

IV. 2002–2005 m. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS SELEKCIJOS PROGRAMA /40

V. 2006–2010 m. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS SELEKCIJOS PROGRAMA /42

VI. 2011 m. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS SELEKCIJOS PROGRAMA /46Tikslai ir uždaviniai /46Juodmargių populiacijos karvių ilgaamžiškumas /47Juodmargių populiacijos karvių vaisos savybės /47Juodmargių populiacijos karvių eksterjeras /48Veislinis-selekcinis darbas karvių, turinčių 75 % ir daugiau holšteinų kraujo, bandose /49Pieno kokybės gerinimas /50Vaisos savybių gerinimas /51Senojo genotipo Lietuvos juodmargių bandų išaiškinimas ir išsaugojimas /52

VII. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ GERINTOJŲ ASOCIACIJA /58LJGG asociacijos nariai 2011 m. konkurso „Pažangiausias ūkis” nugalėtojai /61Asociacijos narių jaunų perspektyvių ūkininkų, mėgstančių iššūkius kertelė /67Asociacijos svečiai /70Veislinių gyvulių parodų metu /71Akimirkos iš LJGG asociacijos organizuojamų kelionių /75Asociacijos veikla šiemet /76

CONTENTS

DEVELOPMENT OF THE CATTLE BREEDING /4

I. BREEDING OF THE BLACK AND WHITE CATTLE AND CATTLE BREEDING IN LITHUANIA BEFORE THE SECOND WORLD WAR /6Lithuanian local cattle. Import and use of the black and white cattle /8Associations of cattle improvement, herd-books, productivity control and other means of cattle breeding /10

II. IMPROVEMENT OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE AND CATTLE BREEDING AFTER THE SECOND WORLD WAR /12Breeding in 1958–1990 /15Bonitation, inclusion into the State herd-book and other means of cattle breeding /18Evaluation and selection of bulls /20Means and ways of improvement of the Lithuanian black and white cattle /21

III. IMPROVEMENT OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE AND CATTLE BREEDING AFTER THE RESTORATION OF THE LITHUANIAN INDEPENDENCE /26Inventors and developers of the Lithuanian black and white breed /29Breeders of the pure-strain stock /35State Animal Breeding Supervision Service under the Ministry of Agriculture /39Recognized institutions of cattle breeding /40

IV. SELECTION PROGRAMME OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE BREED IN 2002–2005 /41

V. SELECTION PROGRAMME OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE BREED IN 2006–2010 /44

VI. SELECTION PROGRAMME OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE BREED IN 2011 /46Aims and objectives /46Longevity of cows of the black and white population /47Breeding characteristics of cows of the black and white population /48Exterior of cows of the black and white population /49Breeding-selection activities in herds with 75% and more of Holstein blood /50Improvement of milk quality /51Improvement of breeding characteristics /52Detection and preservation of herds of the Lithuanian black and white of the old genotype /56

VII. THE ASSOCIATION OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE IMPROVERS /59Members of the LBWCIA, winners of the contest The Most Progressive Farm 2011 /62Members’ of the Association, young progressive farmers, who like challenges, corner /68Guests of the Association /70At the exhibitions of pure-strain cattle /71Moments from the trips organized by the LBWCIA /75Activities of the Association in 2011 /76

Page 3: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 2 – – 3 –

Mielieji,sveikinu mokslo bendruomenės atstovus, veislininkystės specialistus ir gy-

vulių augintojus mums visiems svarbių jubiliejų – 110-ųjų Lietuvos juodmargių galvijų veislės sukūrimo metinių ir veislės pripažinimo 60-ies metų proga!

Jubiliejus skirtas, kad truputėlį stabteltu-me kasdienybės sūkuriuos: pažvelgtume, kas nuveikta, kas mus supa šią akimirką, koks ateities prasmingas skrydis mūsų laukia. Mes džiaugiamės ir tikime, kad mūsų tolimesnis bendradarbiavimas su mokslo bendruomene, veislininkystės darbuotojais ir gyvulių augin-tojais bus glaudus, prasmingas ir kūrybingas. Linkiu, kad nemažėtų gyvenimo tempas, kad nepasiduotume laikiniems sunkumams ir vis iš naujo pažvelgtume į mūsų veiklos jaunystę. Te-

gul Jums ir mums nestinga naujų gaivinančių minčių ir idėjų, tegul visi Jūsų ir mūsų kilnūs tikslai būna pasiekti. Tegul visų kartu nuveikti darbai teikia ženklią naudą Lietuvos juodmargių galvijų veislės plėtrai, Lietuvos veislinin-kystei ir visam Lietuvos žemės ūkiui. Mūsų visų pareiga – išsaugoti Lietuvos juodmargių galvijų veislę ateities kartoms.

PagarbiaiVilius Žiogas

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas

Dear Sirs,Greetings to the representatives of the scientific community, professionals

of pure-strain stock-breeding and cattle rearers on the important to us all oc-casion of the 110th anniversary of invention of the Lithuanian black and white cattle breed and the 60th anniversary of the recognition of the breed!

The anniversary suggests that we should have a stop in the everyday whirls, realizing what has been done, what is surrounding us at the moment and what a significant mission we are facing. We are full of joy and hope that our fur-ther collaboration with the scientific community, workers of pure-strain stock-breeding and cattle rearers will be close, meaningful and creative. I wish the pace of life did not slow down, I wish we did not bow to temporary difficulties and looked back at the early stages of our activities. May you and we have plenty of new refreshing ideas, may all your and our high aims be achieved. May the work done by us all together be significantly beneficial to the breed of the Lithuanian black and white cattle, Lithuanian pure-strain stock-breeding and the whole Lithuanian agriculture. Our duty is to save the breed of the Lithuanian black and white cattle to the future generations.

Yours respectfullyVilius Žiogas

President of the Association of the Lithuanian Black and White Cattle Improvers

Page 4: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 4 – – 5 –

GALVIJININKYSTĖS RAIDA

Lietuvoje nuo seno buvo palankios gamtinės sąlygos ir susiklosčiusios tra-dicijos gyvuliams auginti. Jau II tūkst. pr. Kristų pradžioje Lietuvos teritorijos gyventojai augino galvijus. XVI a. Kronikos šaltiniuose minimi įvairiausi sūriai ir sviestas. XVI–XVIII a. valstiečiai baudžiauninkai vidutiniškai laikė po 1-2 jaučius, 1 karvę. Panaikinus baudžiavą, Lietuva pamažu tapo gyvulininkystės kraštu. Imta rūpintis ne tik gyvulių skaičiaus didinimu, bet ir veislių gerinimu. Tik nuo XIX a. antrosios pusės iš užaugintų gyvulių pradėta gaminti produktus rinkai. Vėliau Lietuvos žemės ūkis plėtojosi gyvulininkystės, pirmiausia pieninės galvijininkystės kryptimi. Tarpukario laikotarpiu daugiausia pastangų ir dėmesio buvo skiriama galvijų auginimui, jų produkcijos gamybai ir eksportui. Nuo 1919 m. gyvulininkystės plėtra rūpinosi ministerijos Žemės ūkio departamentas, ku-riame nuo 1921 m. pradėjo dirbti gyvulininkystės instruktoriai. Vienas svarbiau-sių gyvulininkystės plėtros strategų tarpukario Lietuvoje buvo J. Aleksa, ilgą laikotarpį dirbęs žemės ūkio ministru, rašęs straipsnius ūkininkams apie kiaulių auginimą ir jų ūkius.

Pertvarkius žemės ūkį sovietiniais pagrindais, siekta sparčiai didinti žemės ūkio produkcijos gamybą, tačiau tik po 10–15 metų pavyko atkurti prieška-rio metais buvusią gyvulių bandą. Nuo 1962 m. pradėta daugiau specializuoti ir koncentruoti gyvulininkystės šakas, nes daugiau kaip du trečdaliai kolūkių plėtojo visas jos šakas – augino galvijus, kiaules, avis ir laikė arklius. N. Chruš-čiovo vadovavimo laikais buvo siekiama Baltijos šalis paversti pieninės-mėsinės gyvulininkystės zona. Didelę pieno, jautienos ir kiaulienos dalį reikėjo skirti są-junginiam fondui ir tiekti Maskvos ir Leningrado (Sankt Peterburgo) miestams. Per 30 metų laikotarpį (1960–1990 m) gyvulių skaičius išaugo dvigubai, mėsos gamyba – 2,5 karto, pieno – 1,8 karto. Vienas iš šio laikotarpio gyvulininkystės plėtros strategų buvo V. Stankevičius, nuo 1965 m. dirbęs žemės ūkio ministro pavaduotoju, o 1985–1989 m. vadovavęs Agropramoninio komiteto Vyriausia-jai gyvulininkystės produktų gamybos ir perdirbimo valdybai. 1991 m. atkūrus Nepriklausomybę, vietoj sovietinių tarybinių ūkių ir kolūkių kūrėsi ūkininkų ūkiai

ir bendrovės. Ši pertvarka smarkiai pakeitė gyvulininkystės plėtros tempus – daugiau kaip du kartus sumažėjo galvijų. Tik 2002–2003 m. jų skaičius stabili-zavosi ir pradėjo didėti.

DEVELOPMENT OF THE CATTLE BREEDING

In Lithuania, since ancient times, there were opening natural conditions and developed traditions for cattle breeding. As early as in the 20th century BC, people on the territory of Lithuania raised cattle. In the Chronicles of the 16th century, various cheeses and butter were mentioned. In the 16–18th centuries, serfs had 1-2 bulls and 1 cow on average. Having abolished the serfdom, Lithua-nia gradually became a livestock breeding area. The people started taking care of increasing the number of the livestock and of improvement of the breeds as well. Only since the second half of the 19th century, products from the raised stock were supplied for the market. Later on, the Lithuanian agriculture developed towards the cattle breeding, and foremost towards the dairy cattle breeding. In the interwar period, most efforts and attention were paid to cattle breeding, production of their produce and export. Since 1919, development of the cattle breeding was under supervision of the department of Agriculture, in which in-structors of cattle breeding were employed since 1921. One of the leading cattle breeding policy-makers in Lithuania was J. Aleksa, who worked as the minister of agriculture for a long time and wrote articles for farmers about pig breeding and their farms.

Having reformed the agriculture on the soviet basis, one of the aims was to increase production of the agricultural produce, but the number of the cattle reached that of the pre-war period only in 10–15 years’ time. Since 1962, cattle breeding branches were attempted to specialize and concentrate since more than two thirds of the collective farms were developing all the branches – raising cattle, pigs, sheep and horses. In the period of N.Khrushchev, the Baltic States were to become the zone of dairy and beef cattle breeding. Big

Page 5: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 4 – – 5 –

part of the milk, beef and pork was to be sent to the united fund and delivered to Moscow and Leningrad (Saint Petersburg). During the period of 30 years (1960–1990), the number of the cattle doubled, meat production increase by 2.5 times, and milk production increased by 1.8 times. One of the cattle breed-ing development policy-makers was V.Stankevičius, who was a deputy minister of agriculture since 1965 and the head of the General department of production and processing of cattle produce of the Agro-industrial committee in 1958–1989. In 1991, having restored the Independence, soviet farms were replaced by individual farmers’ farms and farmers’ associations. This reconstruction significantly influenced the speed of development of the cattle breeding – the number of the cattle decreased more than twice. The number stabilized and started increasing only in 2002–2003.

I. JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISIMAS IR VEISLININKYSTĖ LIETUVOJE IKI DIDŽIOJO TĖVYNĖS KARO

1901 m. įsteigtas „Panevėžio komitetas Olandų veislės galvijams veisti“ organizavo šių galvijų ekspertizę (vertinimą). Tais pačiais metais surengta ir pirmoji gyvulininkystės paroda.

1901 m. laikomi Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo pradžia.1922 m. įkurta Lietuvos-Olandų veislės galvijų augintojų sąjunga.1923–1937 m. Lietuvos vietiniai galvijai gerinami juos kergiant su Olandijos

juodmargiais, Ostfryzais, Švedijos juodmargiais.Galvijininkystė – tai svarbiausia gyvulininkystės šaka. Lietuvoje ji buvo plė-

tojama kaip pieninė arba pieninė-mėsinė galvijininkystė. Pagrindinės veislės – pieninio tipo Lietuvos juodmargiai ir Lietuvos žalieji galvijai. Juodmargės augina-mos krašto pietinėje ir vakarinėje dalyse, o žalosios – šiaurės ir rytų rajonuose. Jos yra vienodai produktyvios, tačiau laikui bėgant vis daugiau dėmesio buvo skiriama juodmargių auginimui. Iki I pasaulinio karo Lietuvoje gyvulių auginta daug, bet geresnės bandos koncentravosi tik dvaruose.

Iki 1914 m. galvijų ir pieno ūkio plėtra būdinga tik stambesniems žemval-džiams, nes jie turėjo tam palankesnes sąlygas. Dar prieš I pasaulinį karą že-mės ūkio komisijos bandė pagerinti galvijų produktyvumą – pirkdavo iš užsienio veislinius reproduktorius ir juos perduodavo kergimo punktams. Jau pirmaisiais Nepriklausomybės atgavimo metais buvo perkami iš Rytprūsių veisliniai buliai ir telkiami kergimo punktuose. 1921 m. sudaryta gyvulių veisimo komisija, kuri rū-pinosi krašto gyvulininkyste, spręsdavo, kurios veislės produktyviausios, kokie gyvulių ūkio gerinimo būdai tinkamiausi. 1920–1924 m. beveik penkis kartus išaugęs pieno produktų eksportas skatino didinti galvijų skaičių.

Lietuvoje gyvulininkystė pradėta intensyvinti nuo XVIII a. pabaigos. Raudon-dvaryje XIX a. viduryje 360-ies margų plotui tekdavo 320 raguočių. Tačiau apskritai Lietuvoje iki XIX a. vidurio gyvulininkystės srityje didesnės pažangos nepasiekta. Pieno ūkis buvo apleistas. Prie karvės paprastai visą mėnesį laiky-davo veršį, o po to per 90 dienų karvė duodavo apie 65 gorčius, per kitas 90 dienų – 34 gorčius pieno, o vėliau jos nemelždavo. Tuo laikotarpiu Lietuvoje iš karvės vidutiniškai būdavo primelžiama po 400 litrų pieno.

XIX a. pabaigoje, aprašant Raseinių apskrities žemės ūkį, nurodoma, kad daugelyje dvarų kuriamas specialus, savarankiškas pieno ūkis. Pvz.: Jurbarke, Surmantuose, sūrininkystė ir sviesto gamyba buvo savarankiškos ir pajamingos ūkio šakos. Plačiai žinomas Jurbarko sūris (baltas ir geltonas) buvo siunčiamas ir į Prancūziją. Pagojaus dvare, Kelmės valsčiuje, dvarininko J. Ivanavičiaus pa-stangomis 1891 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje gyvulininkystės speciali sviesto gamybos ir sūrininkystės mokykla.

1900 m. Kauno gubernijoje ūkininkai pieno ūkį pradėjo tvarkyti pramoniniais pagrindais ir įsigijo gerų angliškų bei olandiškų galvijų.

1916 m. duomenimis, galvijininkystės lygis Lietuvoje gerokai prašoko to meto Rusijos imperijos galvijininkystės ūkį. 100 ha žemės ūkio naudmenų Lietuvoje buvo laikoma 18 melžiamų karvių, kai tuo tarpu Ukrainoje – 10.

1922 m. viršytas prieškario laikotarpio galvijų skaičius, tačiau produktyvu-mas 1932 m. sudarė šiek tiek daugiau kaip 1500 kg, o 1937 m. – 1700 kg.

Page 6: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 6 – – 7 –

1 lentelė. 1916–1939 m. galvijų skaičius (tūkst.)

1916 1921 1924 1926 1928 1930 1934 1939

Galvijai 934 604 1285 1397 1199 1170 1152 1200

Iš jų karvės 673 n. d. 626 917 690 696 n. d. 735

1913–1940 m. laikotarpiu daugiausia padidėjo pieno gamyba. Antai 1913 m. primelžta 832 000, o 1940 m. – 1 383 000 tonų pieno.

1938–1939 m. kontroliuojamų karvių, kurių apie 97 proc. buvo laikoma stambiuose ūkiuose, produktyvumas siekė 2815 kg, tuo tarpu bendras visų laikomų Lietuvoje liko mažas – apie 1300-1500 kg. Intensyviausia pieninė gal-vijininkystė buvo Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės apskrityse.

Veislinę galvijininkystę Lietuvoje iš dalies skatino ir veislinių galvijų ekspor-tas. 1934 m. buvo nupirkti 1297 Olandijos juodmargių tipo grynaveisliai galvijai ir eksportuoti į TSRS.

Lietuvos juodmargių galvijų veislė pirmą kartą paminėtos 1949–1951 m. Lie-tuvos juodmargiams tobulinti ir platinti 1951 m. organizuoti Kapsuko (dabar Ma-rijampolė), o vėliau Šilutės valstybiniai veislynai. 1955 m. visuose ūkiuose galvijų buvo 20 312, iš jų – 8473 karvės, kurių 93 procentai – Lietuvos juodmargės.

I. BREEDING OF THE BLACK AND WHITE CATTLE AND CATTLE BREEDING IN LITHUANIA BEFORE THE SECOND WORLD WAR

In 1901, “Panevėžys committee for breeding cattle of the Hollandaise breed” organized expertise (evaluation) of the cattle. In the same year, the first cattle breeding exhibition was organised.

The year 1901 is considered to be the beginning of the invention of the Lithuanian black and white cattle breed.

In 1922, the union of the Lithuanian- Hollandaise breed cattle breeders was founded.

In 1923–1937, Lithuanian local cattle are being improved pairing them with the Hol-landaise black and white, cattle of Ostfriese raise and the Swedish black and white.

Cattle breeding are the main branch of livestock breeding. In Lithuania, it was developed as dairy or dairy and beef livestock breeding. The main breeds were the dairy type Lithuanian black and white cattle and the Lithuanian brown cat-tle. The Black and white cattle are raised in the southern and western parts of the country, and the brown ones are common in the northern and eastern areas. They are equally productive, but as the time passed, more and more attention was paid to raising the black and white cattle. Until the World War I, there were a lot of livestock in Lithuania, but the better herds belonged to the estates.

Until 1914, development of cattle and dairy farms was to do with the larger landowners as they had more beneficial conditions. Yet before the World War I, agricultural committees attempted to improve productivity of the cattle – they used to buy pure-strain reproducers from abroad and gave them to the pairing stations. From the very beginning of the Independence, pure-strain bulls were bought from the Eastern Prussia and collected in the pairing stations. In 1921, a committee of cattle breeding was established, and it took care of the cattle breeding in the country, made decisions about the top productivity of the breeds and of which cattle farming improvement ways are most suitable. In 1920-1924, almost five times larger export of dairy products encouraged to increase the number of the cattle.

Cattle breeding started being more intensive since the end of the 18th cen-tury. In Raudondvaris, in the middle of the 19th century, there were 320 horned animals on the territory of 360 morgens. However, on the whole in Lithuania by the middle of the 19th century, in the sphere of cattle breeding no greater progress was achieved. The dairy farm was neglected. The calf used to be kept by the cow for the whole month; after that the cow would give about 65 certain units (gorčius) of milk during 90 days, during the following 90 days it would give 34 previously mentioned units, and later it was not milked at all. At the time, one cow approximately gave 400 liters of milk.

Page 7: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 6 – – 7 –

The Lithuanian black and white cattle breed was first mentioned in 1949–1951. In order to improve and propagate the Lithuanian black and white, in 1951, Kapsukas (now Marijampolė) and later Šilutė state breeding-grounds were estab-lished. In 1955, the number of cattle on all farms was 20,312, 8,473 out of them were cows, 93 per cent of which were the Lithuanian black and white.

Habilituotas mokslų daktaras prof. Jonas Kuosa (1925–1999) visoje Lietuvoje ieškojo išlikusių tipiškų baltnugarių ir šėmų galvijų. Šios karvės priklauso Marijampolės apskr. Kazlų Rūdos sav. ūkininkams. (Nuotraukos iš prof. J. Kuosos asmeninio archyvo)Habilitated doctor of sciences Professor Jonas Kuosa (1925–1999) looked for remaining in Lithuania typical white-backed and grey cattle. These cows belong to the farmers from Kazlų Rūda municipality of Marijampolė county.(Pictures from the personal archive of Professor J. Kuosa)

In the end of the 19th century, in a description of a farm in Raseiniai county, it was pointed out that in most estates a special, independent dairy farm is being established. For example, in Jurbarkas, Surmantai, cheese making and butter productions were independent and profitable branches. The famous cheese from Jurbarkas (white and yellow) was sent to France. In Pagojus es-tate, Kelmė volost, with the efforts form the estate owner J. Ivanavičius, in 1891, the first in Lithuania school of butter and cheese making was founded.

In 1900, in Kaunas province, the farmers started managing the dairy farm on the industrial basis and purchased some English and Hollandaise cattle.

According to the data from 1916, the level of cattle breeding in Lithuania was a lot better than that in the Russian empire. On 100 hectares of landed property in Lithuania there were kept 18 dairy cows, while there were only 10 in Ukraine.

In 1922, the pre-war number of cattle was outreached, but the productivity in 1932 was only insignificantly higher than 1,500 kg, and in 1937 it was 1,700 kg.

Table 1. Number of cattle (in thousands) in 1916–1939

1916 1921 1924 1926 1928 1930 1934 1939

Cattle 934 604 1285 1397 1199 1170 1152 1200

Among them, cows

673 n. d. 626 917 690 696 n. d. 735

In the period of 1913–1940, milk production increased most significantly. In 1913, 832,000 tons of milk, and in 1940, 1,383,000 tons of milk were collected.

In 1938–1939, productivity of the controlled cows, about 97% of which were kept on large farms, reached 2,815 kg, but the average of the rest of the cows in Lithuania remained low, only about 1,300-1,500 kg. The most inten-sive dairy cattle breeding were in Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Klaipėda, Pagėgiai and Šilutė counties.

Pedigree cattle breeding in Lithuania was partially encouraged by export of the pure-strain cattle. In 1934, 1,297 pure-strain Hollandaise black and white cattle were bought and exported to the USSR.

Lietuvos vietiniai galvijai. Juodmargių galvijų įvežimas ir naudojimas

1875 m. Peterburge išleistame „Galvijininkystės mėgėjo albume“ nurodyta, kad Lietuvos galvijai (Lietuvos veislė) paplitę Minsko, Gardino, Kauno ir daugiau-sia Vilniaus gubernijoje. Be to, pastarojoje jie išliko gryniausi. Rašoma, kad tos veislės karvių didelis, minkštas, bet nemėsingas, su plonais ir švelniais plaukais tešmuo, gerai išsivystę pieno venos ir išlavėjusi užpakalinė kūno dalis rodė ypač gerą jų pieningumą. Jų krūtinė išsivysčiusi, plati, nenukaręs pilvas ir stiprios kojos – tokius požymius turintys galvijai tinka darbui. Tų galvijų spalva buvusi

Page 8: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 8 – – 9 –

įvairi, bet dažniausiai – plėka ir žalai dvyla, nors pasitaikydavo ir su baltomis dė-mėmis, baltagalviai arba apskritai margi, baltnugariai, greitmargiai, juodmargiai.

Olandiškos karvės Lietuvoje pirmą kartą minimos 1617–1618 m. karų su švedais metu, kai iš Radvilų dvarų (Biržų ir Vyžuonų) švedai išvarė olandiškus galvijus. 1659 m. Radvilos pirko 29 olandiškas karves ir jautį. 1691 m. Vilniaus vaivadijos Leono Sapiegos dvare buvo laikomos 26 olandiškos karvės.

E. Liskūno ir P. Pochomovo pateiktais duomenimis, daugelyje nurodytų Vil-niaus, Kauno ir Suvalkų gubernijos ūkių veisti Olandijos veislės galvijus ir su jais kryžminti vietinius galvijus pradėta XIX a., 1970–1990 m.

Po Pirmojo pasaulino karo pirmieji Ostfryzų veislės buliai nupirkti 1919 m. Duomenys apie vėliau kergimo punktams ir ūkiams pirktų juodmargių galvijų skaičių pateikiami lentelėje.

2 lentelė. Kergimo punktams ir ūkiams pirkti juodmargiai galvijai

MetaiBuliai Karvės

Iš viso galvijųIš

VokietijosIš

ŠvedijosIš viso

Iš Vokietijos

Iš Švedijos

Iš viso

1923–1924 17 41 58 149 131 280 338

1925 15 - 15 49 - 49 64

1926 2 - 2 - - - 2

1927 1 - 1 8 - 8 9

1928 - 3 3 - - - 3

1930 16 - 16 - - - 16

1937 - 11 11 - - - 11

Iš viso 51 55 105 206 131 337 443

Lithuanian local cattle. Import and use of the black and white cattle

In the Album of the Cattle Breeding Lover published in 1875 in Saint Pe-tersburg, it was pointed out that Lithuanian cattle (the Lithuanian breed) are common in the provinces of Minsk, Grodno, Kaunas and mostly Vilnius. Besides, in the last-mentioned, they have remained the most pure-strain. It was written that cows of that breed have a big, soft but not fleshy udder with fine and soft hair; well-developed milk veins and the trained rare part of the body show their exceptional milk-yielding capacity. Their breast is well-developed and broad, the stomach is not saggy and the legs are strong – these are the characteristics of the cattle suitable for work. The colour of the cattle differed, but most often they were grey and reddish brown, sometimes with white spots, white-headed or generally patchy, with white backs, with small spots, or black and white.

Hollandaise cows were first mentioned in Lithuania in 1617–1618 during the period of the war with Sweden, when the Swedes drove Hollandaise cattle from the Radvila family estates (in Biržai and Vyžuonos). In 1659, the Radvila family bought 29 Hollandaise cows and a bull. In 1691, there were 26 Hollanda-ise cows in Leo Sapiega’s manor in Vilnius voivode district.

According to the data provided by E. Liskūnas and P. Pochomov, on majority of the mentioned farms of Vilnius, Kaunas and Suwalki provinces, the Hollanda-ise breed cattle were started to breed and pair with the local cattle in the 19th century, in 1870–1890.

After the World War I, first bulls of Osterfriese raise were bought in 1919. The data about the number of black and white cattle bought for pairing stations and farms is given in table 2.

Table 2. Black and white cattle bought for pairing stations and farms

YearBulls Cows

Total cattleFrom

GermanyFrom

SwedenTotal

From Germany

From Sweden

Total

1923–1924 17 41 58 149 131 280 338

Page 9: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 8 – – 9 –

1925 15 - 15 49 - 49 64

1926 2 - 2 - - - 2

1927 1 - 1 8 - 8 9

1928 - 3 3 - - - 3

1930 16 - 16 - - - 16

1937 - 11 11 - - - 11

Total 51 55 105 206 131 337 443

Galvijų gerinimo draugijos, kilmės knygos, produktyvumo kontrolė ir kitos veislininkystės priemonės

1901 m. kovo 2 d. bendrame Kauno žemės ūkio draugijos susirinkime įsteig-tas „Panevėžio komitetas Olandų veislės galvijams veisti“ organizavo šių galvijų vertinimą bei parodas, rūpinosi, kad būtų vedama jų kilmės knyga ir vienodos veislininkystės apskaitos knygos, tarpininkavo parduodant ir perkant veislinius gyvulius, skatino Olandijos juodmargių veislės galvijų veisimą. 1901 m. spa-lio 17 d. pirmieji į šią kilmės knygą buvo įrašyti geriausios tuo metu Olandijos juodmargių Velžio (Panevėžio r.) bandos bulius Trubadūras Nr. 1 ir 30 karvių. Valstybinės kilmės knygos pirmasis (VKK) tomas Lietuvoje išleistas 1902 m.

Gerinti gyvulių kokybę ėmėsi 1918 m. įkurtas Žemės ūkio departamentas. 1921 m. buvo sudaryta komisija, o 1923 m. sukviestas pasitarimas dėl gyvulių ūkio gerinimo. Nutarta vietinius galvijus kryžminti su juodmargių ir žalųjų veislių buliais. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 1922 m. pradėjo įvežti veislinius galvijus. Prie šio darbo prisidėjo Lietuvos ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio kooperatyvų sąjun-ga, centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, o nuo 1926 m. – Žemės ūkio rūmų remiamos gyvulių augintojų organizacijos. 1922 m. prie Vilniaus žemės ūkio draugijos įkurta Gyvulių augintojų sąjunga, kuri 1931 m. pavadinta Lietuvos Olandų veislės galvijų augintojų draugija. Norint atrinkti ge-resnius galvijus, reikėjo žinoti jų produktyvumą. Pirmieji 4 galvijų kontrolės rate-liai 1923 m. įsteigti prie Lietuvos olandų veislės galvijų augintojų draugijos.

1924 m. įkurta Lietuvos vietinių galvijų gerinimo draugija. Šios draugijos svar-biausi tikslai – šėrimo ir priežiūros gerinimas, vietinių galvijų atranka, registra-vimas į bandos knygą ir kryžminimas su atitinkamų veislių reproduktoriais. Iki 1932 m. pabaigos į LO (grynaveislių galvijų) knygą įrašyta 530 bulių ir 3547 karvės, iš jų 1780 grynaveislių. Šiauliuose 1924 m. įkurtos dvi organizacijos: Vietinių galvijų augintojų draugija ir Žalųjų galvijų augintojų draugija.

1931 m. Lietuvos centrinė galvijų kontrolės sąjunga buvo reorganizuota į Lie-tuvos galvijų auginimo ir kontrolės ratelių sąjungą, o iki tol veikusios gerinimo draugijos panaikintos. Nauja sąjunga vadovavo galvijų produktyvumo kontrolei, darė geresnių galvijų atranką, vedė LT (Lietuvoje sudarytos nuo 1933–1944 m. galvijų kilmės knygos ženklas) kilmės knygas ir atliko kitus darbus, susijusius su galvijų gerinimu. Jos tikslas buvo sukurti vietinėms sąlygoms pritaikytas juodmargių, žalųjų ir žalmargių veisles.

1933–1939 m. išleisti keturi LT kilmės knygos tomai. Juodmargių skyriu-je paskelbti duomenys apie 1651 bulių ir 17 840 karvių. Daugiausia galvijų – 5382 karvės ir 988 buliai, arba 30,2 proc. visų įrašytų į LT kilmės knygos juodmargių skyrių, buvo iš Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės apskričių.

Pirmosios karvių produktyvumo kontrolės draugijos 1909 m. įsteigtos Kauno gubernijoje. 1914 m. buvo išleista pirmoji 1912/1913 kontrolės metų Centrinės galvijų bandų kontrolės sąjungos apyskaita. Joje paskelbti 3899 karvių iš 79 bandų, o 1913/1914 kontrolės metų apyskaitoje – 5652 karvių iš 120 bandų produktyvumo duomenys.

1923 m. prie Lietuvos olandų veislės galvijų augintojų draugijos įkurtas gal-vijų produktyvumo skyrius. 1939–1940 m. kontroliuojamos karvės sudarė 7,2 proc. bendro respublikos karvių skaičiaus. 9,5-17,3 proc. karvių buvo kontro-liuojama Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskrityse.

Nuo 1911 m. masiniam galvijų gerinimui Kauno žemės ūkio draugija pradė-jo steigti kergimo punktus. Vietinius galvijus nuspręsta gerinti Olandų ir Švicų veislių buliais. 1913 m. pabaigoje Kauno gubernijos kergimo punktuose jau buvo

Page 10: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 10 – – 11 –

Associations of cattle improvement, herd-books, productivity control and other means of cattle breeding

“Panevėžys committee for breeding the Hollandaise cattle” founded in the general meeting of Kaunas Agricultural Association On March 2, 1901, organ-ized evaluation and exhibition of the cattle, took care of keeping the book of the breed and unified breeding record books, intermediated buying and selling pedigree cattle, encouraged breeding the Hollandaise black and white cattle. On October 17, 1901, first records in the herd-book were made about the best at the time bull Trubadūras No 1 and 30 cows of the Hollandaise breed Velžys (Panevėžys district) herd. The first volume of the State herd-book (SHB) in Lithuania was published in 1902.

Department of Agriculture founded in 1918 undertook improvement of the cattle quality. In 1921, a committee was established, and in 1923, a counsel was summoned to discuss improvement of the cattle farm. It was settled to pair the local cattle with bulls of the black and white and the brown breeds. The Ministry of Agriculture (MA) started import of pedigree cattle in 1922. Lithuanian Farmers’ Union, Union of Agricultural Cooperatives, Central Union of Lithuanian Milk Processing Associations “Pienocentras”, and from 1926, organizations of cattle breeders supported by the Agricultural Chamber con-tributed to the activity. In 1922, Cattle Breeders’ Union was founded at Vilnius Agricultural Association, which was renamed the Lithuanian Hollandaise Cattle Breeders’ Association in 1931. In order to select better cattle, data about their productivity was required. First 4 cattle control clubs were founded in 1923 at the Lithuanian Hollandaise Cattle Breeders’ Association.

In 1924, Lithuanian Local Cattle Improvement Association was founded. The main goals of the association were improvement of feeding and maintenance, selection of the local cattle, recording in the herd-book and pairing with the reproducers from the appropriate breeds. By the end of 1932, 530 bulls and 3,547 cows, 1,780 pure-strain ones among them, were recorded in the LO (pedigree cattle) book. Two organizations were founded in 1924 in Šiauliai, As-

naudojama veislei 117 Žemės ūkio draugijos nupirktų bulių, iš jų – 76 Olandų ir 41 Švicų veislės.

Galvijininkystės gerinimą XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje skatino ir žemės ūkio draugijų organizuojamos parodos. 1904 m. rugsėjo 16 d. galvijų paroda įvyko Eržvilko miestelyje.

1940 m. buvo paskelbtas įstatymas, pagal kurį karvės galėjo būti kergiamos tik su aprobuotais buliais. Iki 1941 m. į LT kilmės knygos juodmargių galvijų sky-rių įrašyti 25 893 galvijai, iš jų – 2417 bulių ir 23 476 karvės. 1940–1941 m. 59 tarybiniuose ūkiuose, auginusiuose Lietuvos juodmargius galvijus, iš karvės vidutiniškai buvo primelžiama po 3065 kg 3,7 proc. riebumo pieno. Pagrindinia-me Lietuvos juodmargių galvijų veisimo rajone (buvusiuose Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskrityse) 1940/1941 kontrolės metais 5641 karvės vidutinis metinis produktyvumas siekė 3310 kg 3,81 proc. riebumo pieno.

3 lentelė. Karvių ir pieno produktyvumas geriausiuose ūkiuose 1940–1941 m.

Ūkio pavadinimas Karvių skaičiusVidut. pieno kiekis (kg)

iš vienos karvėsPieno riebumas (proc.)

Rementiškių dvaras, Alvito vlsč. Vilkaviškio r.

28 4928 3,92

Rumokų bandymų stotis, Vilkaviškio r.

15 4895 3,87

Noreikiškių dvaras, Kauno apskr.

78 4351 3,73

Gutkaimio dvaras, Kybartų vlsč.

36 4514 3,69

Įrašytų į kilmės knygas karvių kūno eksterjero duomenų vidurkiai rodo Lietu-vos juodmargių galvijų eksterjero gerėjimą. Juodmargių galvijų duomenys buvo kiek geresni negu žalųjų veislės karvių. Lyginant su Ostfryzų veislės galvijais, Lietuvos juodmargiai yra kiek žemesni ir trumpesni, truputį siauresnio užpakalio, tačiau krūtinės gilumu ir net platumu Ostfryzus pralenkia.

Page 11: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 10 – – 11 –

sociation of Local Cattle Breeders and Association of Brown Cattle Breeders.In 1931, Lithuanian Central Cattle Control Union was reorganized into Lithua-

nian Cattle Breeding and Control Clubs Association, and the previously active improvement associations were voided. The new union supervised the cattle productivity control, performed selection of better cattle, kept LT (book mark of the herd-book compiled in Lithuania from 1933 to 1944) herd-books and did other work related to the improvement of the cattle. Its aims were to invent breeds of the black and white, the brown and the brown and white adopted in the local conditions.

In 1933–1939, four volumes of LT herd-book were published. In the black and white chapter, there is published data about 1,651 bulls and 17,840 cows. Majority of the cattle, 5,382 cows and 988 bulls, or 30.2 per cent of all the cattle included in the black and white chapter of the LT herd-book, were from Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Klaipėda, Pagėgiai and Šilutė counties.

First cow productivity control associations were founded in Kaunas province in 1909. In 1914, first account of the control year 1912/1913 of the Cen-tral cattle herds control association was published. It contained productivity data from 3,899 cows form 79 herds, and in the account of the control year 1913/1914, there was productivity data from 5,652 cows from 120 herds.

In 1923, at the Lithuanian Hollandaise Cattle Breeders’ Association, cattle productivity department was established. In 1939–1940, the controlled cows amounted 7.2 per cent of the total number of cattle in the republic. 9.5–17.3 per cent of the cows were controlled in Marijampolė, Šakiai and Vilkaviškis counties.

From 1911, for mass cattle improvement, Kaunas Agricultural Association started founding pairing stations. Local cattle were settled to be improved us-ing bulls of Hollandaise and Schwitz breeds. In the end of 1913, in the pairing stations of Kaunas province, 117 bulls bought by the Agricultural Association were used, 76 of those were of Hollandaise and 41 of Schwitz breeds.

Improvement of cattle breeding in the end of 19th and beginning of 20th cen-turies was promoted by the exhibitions organized by agricultural associations. On

September 16, 1904, a cattle exhibition was displayed in the town of Eržvilkas.In 1940, the law regulating pairing of cows exceptionally with approved bulls

was launched. By 1941, in the black and white chapter of the LT herd-book there were recorded 25,893 cattle, among them 2,417 bulls and 23,476 cows. In 1940–1941, on 59 soviet farms raising the Lithuanian black and white cat-tle, one cow on average produced 3,065 kg of milk with 3.7 per cent of fat content. In the major region of the Lithuanian black and white cattle breed-ing (former Marijampolė, Šakiai and Vilkaviškis counties), in the control year 1940/1941, annual productivity from the 5,641 cows was 3,310 kg of milk with 3.81 per cent of fat content.

Table 3. Cows and milk productivity on the best farms in 1940–1941

Title of the farm Number of cowsAverage amount of milk

(kg) from one cowFat content of the milk

(per cent)

Rementiškiai manor, Alvitas volost, Vilkaviškis region.

28 4928 3.92

Rumokai experimental station, Vilkaviškis region

15 4895 3.87

Noreikiškiai manor, Kaunas county

78 4351 3.73

Gutkaimis manor, Kybartai volost

36 4514 3.69

Average data of the recorded in the herd-books cows’ exterior bodies show the improvement of the exterior of the Lithuanian black and white cattle. The data from the Lithuanian black and white cattle was slightly better than that from the cows of the brown breed. In comparison with the cattle of the Ost-friese breed, the Lithuanian black and white are slightly lower and shorter, with slightly narrower rear part, but have deeper and even broader breasts than the Ostfriese cattle do.

Page 12: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 12 – – 13 –

II. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ TOBULINIMAS IR VEISLININKYSTĖ PO DIDŽIOJO TĖVYNĖS KARO

1951 m. patvirtinta Lietuvos juodmargių veislė.1960 m. – Lietuvos juodmargių veislės galvijai intensyviai gerinami Olandijos

juodmargiais.Nuo 1973 m. – Lietuvos juodmargiai pradėti gerinti Danijos, Vokietijos juo-

dmargiais, Britanijos, Holšteinų fryzais.Po karo respublikos gyvulininkystei ir veislininkystei buvo padaryta didelių

nuostolių: karvių skaičius sumažėjo 45 procentais. Veislininkystė buvo tvarko-ma pagal TSRS Žemės ūkio ministerijos patvirtintus norminius aktus.

1940 m. vasarą likviduoti Žemės ūkio rūmai ir gyvulių augintojų organizaci-jos. Visos jų funkcijos perduotos ministerijai, kuri tų metų rudenį pavadinta Že-mės ūkio liaudies komisariatu. 1947 m. įsteigta Gyvulininkystės valdyba ir joje įkurtas Veislininkystės skyrius. TSRS Žemės ūkio ministerijoje buvo Vyriausioji valstybinė veislininkystės inspekcija, kuri turėjo savo padalinius visose sovieti-nėse respublikose. Lietuvos valstybinės veislininkystės inspekcijos viršininkas 1946–1948 m. buvo J. Grumšlys, vėliau tapęs Baisogalos gyvulininkystės bandymų stoties direktoriumi. 1948–1954 m. inspekcijai vadovavo iš Ukrainos atvykęs zootechnikas I. Šunevičius. Inspekcija tvarkė ir leido valstybines kilmės knygas, kontroliavo veislininkystės veiklą.

1944–1948 m. naujakuriams ir mažažemiams skiriant žemės buvo duodama ir gyvulių, jų išdalyta per 160 tūkst. Jau 1945 m. pradėta steigti valstybinius ir koope-ratinius kergimo punktus, kurie vykdė karvių produktyvumo kontrolę. 1947 m. orga-nizuoti pirmieji veislininkystės ūkiai ir fermos, kuriuose veislininkystė buvo tvarkoma pagal perspektyvinius planus, be to, pradėta aprobuoti bulius reproduktorius. 1949 m. aprobuoti 5982 veisliniai buliai, iš jų 3502, arba 54,5 proc. – Lietuvos juodmar-giai. TSRS Ministrų Tarybos 1951 m. liepos 11 d. nutarimu Lietuvos juodmargių galvijų ir žalųjų galvijų veislės patvirtintos planinėmis galvijų veislėmis. Prof. J. Pe-traitis, J. Kuosa ir kiti veislininkystės specialistai pasiūlė jį laikyti veislių pripažinimo dokumentu. Veislių autorių sąrašas nepaskelbtas. Įgyvendinant TSRS Vyriausybės

1950 m. nutarimą „Dėl pagalbos Lietuvos TSR žemės ūkiui“, buvo steigiamos speci-alizuotos veislininkystės stotys. Jų uždavinys – aptarnauti kolūkių veislinių gyvulių fermas savo veiklos zonoje. Iš viso įsteigta 14 veislynų. Lietuvos juodmargiams tobu-linti ir platinti 1951 m. organizuoti Kapsuko, o vėliau – Šilutės valstybiniai veislynai. 1955 m. visuose ūkiuose buvo 20 312 galvijų, iš jų 8473 karvės, kurių 93 proc. – Lietuvos juodmargės. 1959 m. karvių skaičiaus lyginamasis svoris galvijų bandoje išaugo iki 63,9 proc., o asmeniniuose ūkiuose – iki 70 proc. Tik 1959 m. auginamų galvijų skaičius, superkamo pieno kiekis pasiekė 1939 m. lygį.

1948 m. Lietuvoje pradėtas organizuoti gyvulių sėklinimas. Ilgamečio zoo-techniko I. Šaulio iniciatyva prie apskričių žemės ūkio skyrių įsteigti gyvulių sėklinimo punktai.

II. IMPROVEMENT OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE AND CATTLE BREEDING AFTER THE SECOND WORLD WAR

In 1951, the Lithuanian black and white breed was recognized.In 1960, the Lithuanian black and white cattle are intensively improved from

the Hollandaise black and white.From 1973, the Lithuanian black and white cattle are improved from the Dan-

ish and German black and white and British and Holstein frieses.After the war, cattle breeding and pure-strain stock-breeding suffered big

losses: number of cows decreased by 45 per cent. Pure-strain stock-breeding was administered according to the legal acts approved by the Agricultural Min-istry of the USSR.

In summer of 1940, Agricultural Chamber and cattle breeders’ organiza-tions were validated. All their functions were delegated to the ministry which was named the Agricultural National Commissariat in the autumn of the same year. In 1947, Cattle Breeding Department was founded, and it contained the Department of Pure-strain Stock-breeding. At the Agricultural Ministry of the USSR, there was the Head State Pure-strain Stock-breeding Inspection, which

Page 13: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 12 – – 13 –

had its branches in all the soviet republics. In 1946–1948, J. Grumšlys was the head of the Lithuanian Head State Pure-strain Stock-breeding Inspection; later he became the director of Baisogala cattle breeding experimental station. In 1948–1954, zoo technician I. Shunevich from Ukraine was the head of the In-spection. The Inspection administered and published books of state significance and controlled the pure-strain stock-breeding activities.

In 1944–1948, settlers and poor peasants who had little land were given cattle along with the land; there were over 160 thousand of cattle given out. In 1945, state and associative pairing stations were started to establish; they controlled productivity of the cows. In 1947, first pure-strain stock-breeding farms were established, pure-strain stock-breeding was administered there in accordance with prospective plans; besides, approbation of bull reproducers was started. In 1949, 5,982 bulls were approved, 3,502 among them, or 54.5 per cent, were the Lithuanian black and white. Following the Cabinet Coun-cil’s of the USSR Resolution of July11, 1951, the Lithuanian black and white and brown cattle breeds were recognised as planned cattle breeds. Profes-sors J. Petraitis, J. Kuosa and other pure-strain stock-breeding professionals suggested that it should be considered a breed recognition document. The list of the authors of the breeds was not announced. Implementing the Govern-ment’s of the USSR Resolution of 1950 “Regarding support to the agriculture of Lithuanian SSR”, specialized pure-strain stock-breeding stations were es-tablished. They aimed to serve the kolkhoz pure-strain cattle farms in their location and activity area. There were 14 pure-strain stock-breeding stations established in total. For improvement and propagating of the Lithuanian black and white, in 1951, Kapsukas and later Šilutė state pure-strain stock-breeding stations were established. In 1955, all the farms contained 20,312 cattle, 8,473 among them were cows, 93 per cent of which were the Lithuanian black and white. In 1959, the share of the cows in the cattle herd increase up to 63.9 per cent, and on individual farms it increased up to 70 per cent. Only in 1959, number of the cattle and milk bought up by the state reached the level of 1939.

Table 4. Number of cattle (thousands) in 1958–1990

1958 1962 1966 1971 1976 1981 1986 1990

Cattle 1028 1223 1526 1815 2121 2215 2513 2422

Among them, cows

627 773 807 839 890 861 876 848

In 1948, cattle insemination was started in Lithuania. With the initiative of the long-lived zoo technician I. Šaulys, establishing of cattle insemination sta-tions was started at agricultural departments of the counties.

Veislininkystė 1958–1990 m.

1958 m. Lietuvoje sukurta vieninga gyvulių veislininkystės darbo sistema, sudariusi palankias prielaidas masiniam galvijų gerinimui. Pradėta Lietuvos juo-dmargių selekcija pagal tinkamumą mechanizuotam melžimui, pieno baltymingu-mą, penėjimosi, mėsines ir kitas savybes. Buvo parengti ilgalaikiai veislininkys-tės darbo planai atskiriems ūkiams ir veislei tobulinti.

4 lentelė. Galvijų skaičius (tūkst.) 1958–1990 m.

1958 1962 1966 1971 1976 1981 1986 1990

Galvijai 1028 1223 1526 1815 2121 2215 2513 2422

Iš jų karvės 627 773 807 839 890 861 876 848

1975 m. karvės ir telyčios pradėtos sėklinti skystame azote užšaldyta bulių sper-ma. Lietuvoje pradėta kontroliuoti visų visuomeninių ūkių karvių produktyvumą.

Nuo 1973 m. Lietuvos juodmargiai gerinami Danijos, Vokietijos ir Švedijos juodmargiais, Britanijos fryzais, JAV ir Kanados holšteinais.

1979 m. Kontroliuojamose bandose įdiegta gyvulių veislininkystės informaci-jos sistema (GVIS).

Page 14: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 14 – – 15 –

1956 m. respublikoje pradėjus steigti valstybines gyvulininkystės sėklinimo stotis ir ūkiuose diegti gyvulių sėklinimą, prireikė koordinuoti gyvulių veislinin-kystę ir reprodukciją. Sėklinimo stočių kūrimu rūpinosi veislininkystės speci-alistas I. Šunevičius ir zootechnikė A. Mažonienė iš Žemės ūkio ministerijos. Buvusio Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo instituto direktoriaus R. Žebenkos iniciatyva parengta ir pasiūlyta įgyvendinti vieninga veislininkystės sistema, apimanti visus respublikos ūkius. 1958 m. spalio 4 d. priimtas LKP CK IR LTSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 459, pagal kurį visuose administraciniuose rajonuose organizuotos veislininkystės stotys. 1976 m. jos reorganizuotos į tarprajonines veislininkystės įmones, išplėstas gyvulių sėklinimas, atkurta karvių produktyvumo kontrolė. Minėta sistema buvo kuriama pagal Danijos, Olandijos ir kitų šalių pavyzdį. Svarbiausi Lie-tuvos juodmargių tobulinimo darbai atliekami keturiuose I eilės veislininkys-tės ūkiuose (Lietuvos gyvulininkystės mokslinio tyrimo instituto Baisogalos eksperimentiniame ūkyje, Vilniaus valstybiniame žirgyne, LVA mokomajame bandymų ūkyje ir Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperi-mentiniame ūkyje), trylikoje II eilės veislininkystės ūkių, 23-ijose I klasės ir 72-ejose II klasės veislininkystės fermose. Veislininkystei visuose respubli-kos ūkiuose per tarprajonines įmones ir jų filialus vadovauja ir ją kontroliuoja Respublikinis veislininkystės įmonių trestas, Gyvulių veislininkystės valdyba. Šiam ministerijos padaliniui vadovavo A. Banys (1958–1967 m.), R. Rimkevi-čius (1967–1985 m.) ir R. Bražiūnas (1986–1990 m.).

Nuo 1964 m., vadovaujant biologijos mokslų daktarui profesoriui Z. Vago-niui, Gyvulininkystės institute pradėta galvijų kilmę tikrinti pagal kraujo gru-pes. Įkurta Imunogenetikos laboratorija, nuo 1972 m. vadinta Respublikine ūkiskaitine gyvulių kraujo tyrimo laboratorija prie Baisogalos eksperimentinio ūkio, šiuo metu – Gyvūnų kilmės patikrinimo laboratorija.

Vadovaujant biologijos mokslų daktarui profesoriui P. Pakėnui, parengta patobulinta bulių spermos ėmimo, šaldymo ir naudojimo technologija, kuri įdiegta Kapsuko tarprajoninėje veislininkystės įmonėje, taip pat bulių šėrimo

pagal stabilius racionus, laikymo ir parengimo spermai imti sistema.1965 m. ministerijai pavaldžiose veislininkystės stotyse pradėta centra-

lizuotai tirti visų kontroliuojamų karvių pieno riebumą, o 1975 m. – ir pieno baltymingumą.

Gyvulininkystės institutas kartu su Lietuvos žemės ūkio ekonomikos moks-linio tyrimo institutu parengė ir įdiegė Galvijų veislininkystės apskaitos duo-menų apdorojimo ir analizės elektroninėmis skaičiavimo mašinomis sistemą (GVIS). Sistemos kūrimo entuziastų grupė sudaryta iš trijų organizacijų speci-alistų: ministerijos Veislininkystės stočių valdybos (M. Jusaitis, S. Meškaus-kienė), Žemės ūkio ekonomikos instituto (A. Banys, V. Ramanauskienė, A. Zovienė) ir Gyvulininkystės instituto (K. Strolys, N. Tatlauskienė). Įdiegus šią sistemą, atsirado galimybė išsamiau ir operatyviau apdoroti ir analizuoti karvių produktyvumo ir bulių vertinimo duomenis.

Nuo 1959 m. individuali karvių produktyvumo kontrolė visuose respubli-kos ūkiuose pradėta atlikinėti vieną kartą per mėnesį. 1960 m. 504-iuose respublikos ūkiuose buvo kontroliuojama 28 proc. karvių, 1965 m. – 78,9, 1970 m. – 96,2, o nuo 1978 m. kontroliuojamos visos visuomeninio sek-toriaus karvės. Nuo 1965 m. pradėta tirti produktyvių karvių ir tikrinamųjų bulių pirmaveršių dukterų pieno baltymingumą. Kasmet išleidžiamose galvijų veislininkystės darbo apyskaitose (1959–1966 m.) pateikiami duomenys apie karvių produktyvumą kontrolės metais ir per 305 paskutinės laktacijos dienas atskiruose ūkiuose, rajonuose, pagal ūkių kategorijas ir veisles, pateikiami duomenys apie ūkių ir gyvulių pasiskirstymą pagal pieningumą, pieno riebumą, apie produktyviausius gyvulius, gyvulių bonitavimo rezultatus.

Nuo 1973 m. Lietuvos juodmargiai pradėti gerinti Danijos, Vokietijos juo-dmargiais, Britanijos, Holšteinų fryzais.

Lietuva buvo nuolatinis veislinių gyvulių tiekėjas kitoms sąjunginėms respu-blikoms. Kasmet išveždavo iki 40 tūkstančių veislinių galvijų prieauglio.

Page 15: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 14 – – 15 –

Breeding in 1958–1990

In 1958, a unified system of cattle pure-strain stock-breeding activities was established in Lithuania, which ensured beneficial preconditions for mass im-provement of the cattle. Selection of the Lithuanian black and white according to their suitability for automated milking, protein content of the milk, feed-ing, meat quality and other characteristics was started. Long-term pure-strain stock-breeding plans were made for separate farms and breeds.

In 1975, insemination of cows and heifers with frozen bull sperm was start-ed. In Lithuania, cows’ productivity control of on all public farms was started.

From 1973, the Lithuanian black and white cattle have been improved from the Danish, German and Swedish black and white, British freezes and American and Canadian Holsteins.

In 1979, cattle pure-strain stock-breeding information system was estab-lished in the controlled herds (CPSSBIS).

In 1956, having started establishing state cattle-breeding insemination sta-tions in the republic and implementing cattle insemination, cattle pure-strain stock-breeding and reproduction had to be kept under control. Pure-strain stock-breeding expert I. Šunevičius and zoo technician A. Mažonienė from the Agricultural Ministry took care of the establishment of insemination stations. Under the initiative of the former director of Lithuanian Cattle-breeding and Veterinary Scientific Research Institute R. Žebenka, a unified pure-strain stock-breeding system involving all the farms of the republic was prepared and pro-posed for implementation. On October 4, 1958, Resolution No 459 of CC LCP and the Cabinet Council of the LSSR was carried settling organization of pure-strain stock-breeding stations in all the administrative regions. In 1976, they were reorganized into interregional pure-strain stock-breeding enterprises, cat-tle insemination was extended, and cows’ productivity control was renewed. The described system was created following the Danish, Dutch and other coun-tries’ model. The most important work towards improvement of the Lithuanian black and white is done on four farms of 1st range pure-strain stock-breeding

farms (Baisogala Experimental Farm of the Lithuanian Cattle-breeding Scien-tific Research Institute, Vilnius State Stud Farm, LVA Educational Experimental Farm and the Experimental Farm of the Lithuanian Institute of Agricultural Sci-entific Research), thirteen pure-strain stock-breeding farms of the 2nd range, 23 1st-class and 72 2nd-class pure-strain stock-breeding farms. Pure-strain stock-breeding on all the farms of the republic is administered and controlled through interregional enterprises and their branches by the Republican Trust of the Pure-strain Stock-breeding Enterprises and Cattle Pure-strain Stock-breed-ing Department. A. Banys (1958–1967), R. Rimkevičius (1967–1985) and R. Bražiūnas (1986–1990) were heads of the subdivision of the Ministry.

From 1964, under the leadership of Doctor of Bio Sciences Professor Z. Vagonis, at the Cattle-breeding Institute, cattle origin was being verified based on the blood groups. The Immunogenetics laboratory was founded; from 1972, it was called Republican Self-supporting Cattle Blood Examining Laboratory at Baisogala Experimental Farm, at present called Animal Origin Verification Laboratory.

Under the leadership of Doctor of Bio Sciences Professor P. Pakėnas, ad-vanced bull sperm collecting, freezing and using technologies, implemented at Kapsukas Interregional Pure-strain Stock-breeding Enterprise, the system of bulls feeding following the constant rations as well as keeping and preparation for sperm collection were prepared.

In 1965, fat content of the milk from all the controlled cows and, in 1975, protein content of the milk, too, was started to be examined centrally at the pure-strain stock-breeding stations subordinate to the Ministry.

Cattle-breeding Institute together with the Lithuanian Agricultural Econom-ics Scientific Research Institute prepared and implemented the System of cattle pure-strain stock-breeding accounting data processing and analysis us-ing electronic processing machines (CPIS). The group of the system invention enthusiasts consists of experts from three organisations, Pure-strain Stock-breeding Stations Department of the Ministry (M. Jusaitis, S. Meškauskienė),

Page 16: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 16 – – 17 –

Bonitavimas, įrašymas į Valstybinę kilmės knygą ir kitos veislininkystės priemonės

1947 m. Lietuvos juodmargius pradėta bonituoti pagal TSRS žemės ūkio mi-nisterijos patvirtintą galvijų bonitavimo instrukciją, tais metais užvesta Lietuvos juodmargių veislės valstybinė kilmės knyga. Į Lietuvos juodmargių galvijų VKK I tomą, kuris išleistas 1952 m., įrašyti grynaveisliai buliai ir karvės su ženklu ZG, o mišrūnai – su ženklu ZGM, nuo II tomo – grynaveisliai gyvuliai su ženklu LJ ir

Agricultural Economics Institute (A. Banys, V. Ramanauskienė, A. Zovienė) and Cattle-breeding Institute (K. Strolys, N. Tatlauskienė). Having implemented this system, a possibility to process and analyze the data of cows’ productivity and bulls’ approbation more extensively and expeditiously appeared.

From 1959, individual cows’ productivity control at all farms of the republic was started to perform monthly. In 1960, 28 per cent of cows on 504 farms were under control, in 1965, the percentage increased to 78.9, in 1970, to 96.2, and since 1978, all cows on the public sector have been under control. Since 1965, protein content of the milk from first-calf daughters of productive cows and controlled bulls have been examined. In the annual accounts of cat-tle pure-strain stock-breeding activities (1959–1966), the data about cows’ productivity in the control year and during the last 305 days of lactation on different farms, in different regions, respectively to the categories of the farms and the breeds is presented; the data about distribution of farms and cattle respectively to the milk-yielding capacity, fat content of milk, about most pro-ductive cattle and the results of the cattle bonitation.

Since 1973, the Lithuanian black and white cattle have been improved using the Danish and German black and white and British and Holstein freezes.

Lithuania was a steady provider of pure-strain stock-breeding cattle to the other republics of the union. Annually, up to 40 thousand of pure-strain stock-breeding cattle younger animals were exported.

LJM. Į šį Lietuvos juodmargių galvijų kilmės knygų I tomą, kuris buvo parengtas spaudai 1949 m., įdėta 507 galvijai, iš jų – 346 buliai 161 karvė.

A. Adema LJ 770 linijos (190 linija) bulius Eksperimentas LJ 2577 A1B1 užaugintas Marijampolės regiono veislininkystės įmonėje (motina – Olandijos juodmargė indent. Nr. 575, per aukščiausią 4 laktaciją davusi 7113 kg 4,47 proc. riebumo ir 3,73 proc. baltymingumo pieno.)

B. Langerio LJ 2523 linijos (102 linija ) bulius Lordas LJ 3632 (motina – Lietu-vos juodmargė inv. Nr. 1604, per aukščiausią 6 laktaciją davusi 10597 kg 4,27 proc. riebumo ir 3,78 proc. baltymingumo pieno).

Senojo genotipo Lietuvos juodmargė karvė Dinama LJ 4028, per 1971 me-tus davusi 10 885 kg 3,42 proc. riebumo pieno, arba 371 kg pieno riebalų, ir per visą naudojimo laiką davusi 82 958 kg 3,68 proc. riebumo pieno, arba 3051 kg pieno riebalų.

Karvė DinamaCow Dinama

Page 17: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 16 – – 17 –

1982 m. mūsų respublikos pieningiausią karvę laikė LVA mokomasis bandy-mų ūkis. Čia melžėjos D. Savickienės prižiūrima karvė Šulnė per 4 laktacijos 305 d. davė 12 323 kg 4,41 proc. riebumo pieno, arba 543,1 kg pieno riebalų. O Vilniaus valstybinio žirgyno juodmargė karvė Dora per visą melžimo laiką davė daugiausia pieno riebalų. Iš jos primelžta 81 459 kg 4,4 proc. riebumo pieno, arba net 3541 kg pieno riebalų. Tai sudaro 104 147 kg bazinio riebumo pieno.

Nors į pirmąjį tomą įrašyta galvijų nedaug, tačiau tai yra patys geriausi Lietu-vos juodmargiai galvijai. Lietuvos juodmargių galvijų valstybinės kilmės knygos I tomą parengė draugai J. A. Kartenis, A. N. Dvornikova ir J. Kuosa, vadovaujant Veislininkystės darbo inspekcijos viršininkui I. Šunevičiui.

1947 m. Vyriausybės nutarimu Dumpių, Piktupėnų, Uostadvario ir Anovilio tarybiniai ūkiai perorganizuoti į Lietuvos juodmargių veislininkystės tarybinius

Karvė Dora. 1982 m.Cow Dora. 1982 m.

Bulius Eksperimentas LJ 2577Bull Eksperimentas LJ 2577

Bulius Lordas LJ 3632Bull Lordas LJ 3632

Page 18: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 18 – – 19 –

ūkius. Priekulės, Libartų, Biržuvėnų, Poginės, Kretingalės ir Lauksargių tarybi-niuose ūkiuose sukomplektuotos veislinių juodmargių galvijų fermos. Į kolūkių fermas komplektuojami grynaveisliai aukšto produktyvumo galvijai ir jos tampa pagrindine vieta, kur auginami aukšto produktyvumo veisliniai galvijai, skirti parduoti į kitus ūkius, taip pat jose vykdomas veislininkystės darbas esamoms galvijų veislėms pagerinti. 1950 m. balandžio 1 d. Lietuvoje buvo 81 veislinė galvijų ferma, bendras galvijų skaičius siekė 4000.

Įkurta Lietuvos mokslų akademijos Gyvulininkystės mokslinė tyrimo stotis Baisogaloje, kurioje sukomplektuota stambiausia Lietuvos juodmargių galvijų banda – 120 melžiamų karvių.

Dalyvaujama Lietuvos juodmargių galvijų respublikinėse ir rajoninėse parodose.

Bonitation, inclusion into the State herd-book and other means of cattle breeding

In 1947, the Lithuanian black and white cattle was started being bonitated ac-cording to the cattle bonitation instruction approved by the Agricultural Ministry of the USSR, in the same year the State herd-book of the Lithuanian black and white cattle was started. The 1st volume of the SHB of the Lithuanian black and white cattle published in 1952 included pure-strain bulls marked ZG and hybrids marked ZGM, from the 2nd volume on, pure-strain cattle has been marked LJ and LJM. The 1st volume of the herd-book of the Lithuanian black and white cattle prepared for publication in 1949 included 507 cattle, among them 346 bulls and 161 cows.

A. Bull Eksperimentas LJ 2577 A1B1 from the Adema LJ 770th line (190th line) raised at Marijampolė Region Pure-strain Stock-breeding Enterprise (moth-er being the Hollandaise black and white, identification No 575, during its high-est, 4th, lactation gave 7,113 kg of milk with protein content of 3.73 per cent)

B. Bull Lordas LJ 3632 from Langeris LJ 2523rd line (102nd line) (mother being the Lithuanian black and white, inventory No 1604, during its highest, 6th, lactation gave 10,597 kg of milk with protein content of 4.27 per cent)

The Lithuanian black and white cow Dinama LJ 4028 of the old genotype, which gave 10,885 kg of milk with protein content of 3.42 per cent, or 371 kg milk fat, during 1971, and during all its using time gave 82,958 kg of milk with protein content of 3.68 per cent, or 3,051 kg of milk fat.

In 1982, the cow with the highest milk yielding capacity in Lithuania was kept on the educational experimental farm of LVA. Cow Šulnė looked after by the dairymaid D. Savickienė during 305 days of the 4th lactation gave 12,323 kg of milk with protein content of 4.41 per cent, or 543.1 kg of milk fat. And cow Dora from Vilnius state stud farm during its all milking time gave most milk fat. It gave 81,459 kg of milk with fat content of 4.4 per cent, or 3,541 kg of milk fat. It makes 104,147 kg of milk with basic fat content.

Even though the first volume does not contain many cattle, but those are the best Lithuanian black and white cattle. The 1st volume of the state herd-book of the Lithuanian black and white cattle was prepared by the friends J. A. Kart-enis, A. N. Dvornikova and J. Kuosa under the leadership of the Pure-strain Stock-breeding Work Inspection chief I. Šunevičius.

In 1947, following the Government’s Resolution, Dumpiai, Piktupėnai, Uos-tadvaris and Anovilis soviet farms were reorganised into the Lithuanian black and white cattle pure-strain stock-breeding soviet farms. In the soviet farms of Priekulė, Libartai, Biržuvėnai, Poginė, Kretingalė and Lauksargiai, pure-strain black and white cattle farms were established. Kolkhoz farms have pure-strain cattle of high productivity, and they are the main places where pure-strain cattle of high productivity are raised, later they sell them to other farms, pure-strain stock-breeding work is done improving the existing breeds on these farms, too. On April 1, 1950, there were 81 pure-strain stock-breeding cattle farms, where the total number of the cattle was 4,000.

In Baisogala, Cattle-breeding Scientific Research Station of the Lithuanian Scientific Academy was founded, where the largest herd of the Lithuanian black and white cattle consisting of 120 milking cows was formed.

There have been exhibitions of the Lithuanian black and white cattle of the state and regional significance.

Page 19: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 18 – – 19 –

Bulių vertinimas ir atranka

1960 m. pradėtas vykdyti planingas Lietuvos juodmargių galvijų genealogi-nės struktūros formavimas ir veisimas linijomis. Linijų pradininkai buvo geriau-si Olandijos juodmargiai buliai: Annas Adema 30587, Wytsturt Annas Adema 36079, Frizo Wouter 33116, Haubois Annas Adema 44162, Diamant 33251, Haskera Governeur 44506, Hiltjes Adema 37910, Rotterd Paul 36498, Jelsu-mer Rudolf Jan 42884 ir Adema 25473, padarę didelę teigiamą įtaką įvairių šalių juodmargius galvijų veislės formavimui.

Bulius Saturnas LJ 2351Bull Saturnas LJ 2351

Bulius Burtas LJ 2085Bull Burtas LJ 2085

Telas LJ 3844 (linija 951, veislė Danijos juodmargiai, gim. 1984 09 14) Laikytojas AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ Motinos produktyvumas AL2 8520 kg pieno 4,93 proc. riebumo 420 kg pieno riebalų Tėvo motinos produktyvumas AL3 8173 kg pieno 3,81 proc. riebumo 311 kg pieno riebalųTelas LJ 3844 (line 951 Breed Danish black and white Date of birth 14/9/1984)Keeper AB “Pure-strain Stock-breeding Enterprise of Marijampolė Region“Mother’s production AL2 8520 kg of milk fat content of 4.93 per cent 420 kg milk fatFather’s mother’s production AL3 8173 kg of milk fat content of 3.81 per cent 311 kg of milk fat

Page 20: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 20 – – 21 –

Reproduktorių atranka dažniausiai buvo vykdoma tiktai pagal kilmę – tėvų produktyvumą, gyvą svorį bei eksterjerą. Pagal palikuonių savybes bulius ver-tindavo labai retai ir linijinis veisimas nebuvo praktikuojamas. Tačiau geresnieji buliai reproduktoriai veislei buvo naudojami intensyviai.

Nuo 1970 m. bulių skaičius veislininkystės įmonėse mažėjo, o jų kokybinė sudėtis ir protėvių produktyvumo rodikliai gerėjo. 1968 m. ūkiuose pradėta su-darinėti rinktinių karvių bulių motinų grupes. Nuo 1964 m. buliai pagal dukterų produktyvumą vertinami dukterų ir bendraamžių, o nuo 1965 m. – taip pat duk-terų ir motinų palyginimo metodu. Be to, pradėta tirti jų pieno baltymingumą, vertinti tešmens tinkamumą mechanizuotam melžimui ir palikuonių buliukų pe-nėjimosi ir mėsines savybes.

Evaluation and selection of bulls

In 1960, planned formation of genealogic structure of the Lithuanian black and white cattle and breeding following lines were started. Originators of the lines were the best Hollandaise black and white bulls, Annas Adema 30587, Wytsturt Annas Adema 36079, Frizo Wouter 33116, Haubois Annas Adema 44162, Diamant 33251, Haskera Governeur 44506, Hiltjes Adema 37910, Rotterd Paul 36498, Jelsumer Rudolf Jan 42884 and Adema 25473, which made great positive influence on the black and white from different countries towards formation of the cattle breed.

Selection of reproducers was most often performed exceptionally according to the breed, taking into account parents’ productivity, live weight and exterior. According to the children’s characteristics, bulls were very seldom evaluated, and linear breeding was not common. However, better bull reproducers were being used for breeding very intensively.

From 1970, number of bulls at the pure-strain stock-breeding enterprises was decreasing but their qualitative composition and index of their productiv-ity was increasing. In 1968, on farms, groups of selected cows bulls’ moth-ers were started to form. From 1964, bulls are evaluated using the method of comparison of daughters and contemporaries according to their daughters’ productivity, and from 1965, using the method of comparison of daughters and mothers, too. Besides, protein content of the milk has been examined, ud-der suitability for automatic milking and young bulls feeding and meat quality characteristics have been evaluated.

Page 21: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 20 – – 21 –

Lietuvos juodmargių galvijų patobulinimo priemonės ir keliai

Lietuvos juodmargių galvijų formavimosi istorija ir jų produktyvumo savybių analizė rodo, kad geriausi Lietuvos vietinių ir gerinančiųjų veislių galvijų kryžmi-nimo rezultatai pasiekti ten, kur buvo geriausios šėrimo ir priežiūros sąlygos. Buvo numatytos tolimesnio Lietuvos juodmargių galvijų patobulinimo gairės:

● Tvirtos pašarų bazės sudarymas;

● Pagerinti gyvulių priežiūrą ir šėrimą, tinkamą pašarų bazės paruošimą;

● Veislininkystės darbo priemonės ir metodai Lietuvos juodmargiams galvi-jams pagerinti turi būti nukreipti į karvių pieningumo ir pieno riebumo pakėlimą, gyvo svorio bei mėsingumo padidinimą ir eksterjero pagerinimą;

● Visuose ūkiuose turi būti vedama tiksli gamybinė ir zootechninė apskaita;

● Vykdyti gyvulių bonitavimą ir sudarinėti kergimo planus, nurodant kiekvie-nai karvei skiriamą reproduktorių individualiai;

● Laiku išaiškinti vertingiausius gyvulius ir įrašyti į rajonines ir valstybines kilmės knygas.

● Kiekvienam veislinių galvijų ūkiui parengti veislininkystės darbo planus ir išplėsti mokslinį tiriamąjį darbą su Lietuvos juodmargiais galvijais.

Means and ways of improvement of the Lithuanian black and white cattle

History of formation of the Lithuanian black and white cattle and analysis of characteristics of their productivity show that the best results of grading the Lithuanian local and beneficiary cattle breeds were in those cases when there were best conditions of feeding and maintenance. Further guidelines for improvement the Lithuanian black and white were set as follows:

● Preparing good basis of feeding materials;

● Improving maintenance and feeding of the cattle, appropriately preparing the feeding basis;

● Pure-strain stock-breeding means and methods towards improvement of the Lithuanian black and white cattle have to be aimed at increasing the milk yielding capacity and increasing milk fattiness, increasing live weight and amount of meat as well as improving the exterior;

● On all farms precise production and zoo technical accounting have to be performed;

● Performing of bonitation of the cattle and planning their pairing, choosing individual reproducers for each cow;

● Detecting most valuable cattle and recording them to regional and state herd-books in time;

● Preparing work plans for each pure-strain stock-breeding farm; extending of the scientific research work over the Lithuanian black and white.

Page 22: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 22 – – 23 –

Lietuvos gyvulininkystės instituto direktoriaus A. Kairio vadovaujama komisija 1991 m. parengė Valstybinės gyvulių veislininkystės programos iki 2000 m. pro-jektą, kurį LR Vyriausybė patvirtino 1992 m. Jame numatyta sukurti valstybinę ir kooperatinę veislininkystės valdymo sistemą, iškelti gyvulių gerinimo uždaviniai. Vykdant šią programą, pertvarkytas gyvulių selekcijos proceso valdymas, pa-laipsniui jis perduotas savivaldos institucijoms. Pradėjo kurtis gyvulių augintojų ir gerintojų asociacijos. Atkurta ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų galvijų produkty-vumo kontrolė. Numatytos lėšos gyvulių veislininkystės priemonėms finansuoti.

Pasibaigus minėtos programos vykdymo laikotarpiui, 2001 m. birželio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 182 patvirtinta 2001–2005 m. Gyvulių veis-lininkystės programa, kurioje numatyti tikslai ir principai, kad būtų didinamas LJ galvijų produktyvumas, gerinama gaminamos produkcijos kokybė, plėtojama nacionalinė veislininkystė. Ši programa sudarė prielaidas veiksmingiau naudoti bei gerinti turimus genetinius išteklius, priartėjant prie ES šalių pieninių galvijų produktyvumo genetinio potencialo.

III. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ TOBULINIMAS IR VEISLININKYSTĖ ATKŪRUS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ

1993 m. Parengta ir įdiegta karvių eksterjero linijinio vertinimo metodika.1996 m. Kontroliuojamų bandų pieno sudėtį pradėjo tirti VĮ „Pieno tyrimai“.2001 m. Bulių veislinė vertė pradėta nustatyti BLUP metodo kelių laktacijų

gyvulio modeliu.2008 m. patvirtinta naujai parengta Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių

išsaugojimo programa.Atkūrus Nepriklausomybę ir keičiantis turtiniams santykiams, kūrėsi nauji

galvijininkystės ūkiai. 1991 m. viename visuomeniniame ūkyje laikomų galvijų vidutinis skaičius – 1303, 2003 m. 274 didžiausiuose ūkiuose, kurie laikė 0,1 proc. visų galvijų, – tik 420. Kolūkių skaldymosi ir dalijimosi po tris hektarus politika suformavo beveik 200 tūkst. ūkių, laikančių iki 10 galvijų. Vidutinis kon-troliuojamų karvių skaičius ir produktyvumas beveik per visą veislės tobulinimo laikotarpį pateiktas diagramose:

Page 23: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 22 – – 23 –

1995 m. Vidurio ir Rytų Europos šalių FAO (Tarptautinė maisto ir žemės ūkio organizacija) misijos konferencijoje senosios veislės – baltnugarių ir šėmų gal-vijų – pripažintos saugotinomis tarptautiniu mastu ir yra įtrauktos į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką, įsteigtą prie FAO.

1997 m. visų kontroliuojamų karvių piene pradėta nustatinėti pieno baltymingumą.1996 m. kontroliuojamų karvių pieno sudėtį šiuolaikine įranga pradėjo tirti VĮ

„Pieno tyrimai“, įkurta Kaune.1996 m. parengta Lietuvos žemės ūkio gyvūnų veislių išsaugojimo programa.Žemės ūkio gyvūnų veislių išsaugojimo iniciatorius, organizatorius ir strate-

gas – prof. J. S. Šveistys (1930–1999). Jo rūpesčiu ir pastangomis buvo ne tik surasti išlikę pavieniai Lietuvos senųjų veislių gyvūnai, bet iš Žemės ūkio minis-terijos gautos lėšos šiems gyvūnams supirkti, suformuoti bandas ir jas išlaikyti, taip sustabdant visišką jų išnykimą.

Vienas didžiausių nacionalinių turtų, o taip pat ir etnokultūros dalis yra Lie-tuvoje sukurtos ir toliau veisiamos gyvulių veislės. Šiuolaikiniai Lietuvos juo-dmargiai galvijai pasižymi dideliu genetiniu produktyvumo potencialu, geromis veislinėmis savybėmis, yra prisitaikę prie vietinių mitybos ir laikymo sąlygų.

„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, labai suintensyvėjo galvijų bandų holš-teinizacijos procesas. Dar tuomet profesorius J. Šveistys laikėsi nuomonės, kad ne tik mūsų šalies baltnugarius ir šėmus galvijus, kaip nacionalinius genetinius išteklius, reikia saugoti, bet būtina išsaugoti ir senojo genotipo Lietuvos juo-dmargių ir žalųjų galvijų bandas norint neprarasti originalių naujųjų nacionalinių galvijų veislių. Profesoriaus J. S. Šveisčio iniciatyva pradėti saugoti Lietuvos galvijų nacionaliniai genetiniai ištekliai bei sukurti jų saugojimo strateginiai pa-grindai“, – rašė dr. N. V. Gaidžiūnienė („Profesorius J. S. Šveistys ir jo indėlis į gyvulininkystės mokslo sklaidą“, 2009 m.).

Prof. J. Kuosos dėka suformuotos šėmų ir baltnugarių karvių bandos LVA Praktinio mokymo ir bandymų centre, atrinkti buliukai į veislininkystės įmones, ekspedicijų metu atrinkti tipiniai gyvuliai ir pradėtas vesti atskiras šėmų ir bal-tnugarių galvijų registras.

Profesorius Jonas KuosaProfessor Jonas Kuosa

LJGG asociacijos įkūrėjas prof. J. Kuosa įne-šė neįkainojamą indėlį kuriant ir tobulinant Lie-tuvos juodmargių veislę. Dauguma jo mokslinių tyrimų skirti Lietuvos juodmargiams galvijams. Buvo tiriamos šių galvijų veislės biologinės ir produktyvumo savybės, rengiamos moksliškai pagrįstos kompleksinės Lietuvos juodmargių galvijų gerinimo programos. Už sukurtas 4 gal-vijų linijas J. Kuosai suteiktos autorinės teisės, už ilgametį darbą tiriant ir tobulinant Lietuvos juodmargius galvijus paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija. 1996 m. profesorius apdo-vanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimi-no ordino I laipsnio medaliu.

2000 m. į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką ir katalogą (World Watch List, FAO, Rome, 2000) papildomai įtrauktos ir XX a. sukurtos veislės: senojo genotipo Lietuvos juodmargiai (olandiško tipo) ir žalieji galvijai (daniško tipo).

Lietuvos ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai saugomi pagal Jungtinių Tautų FAO Globalinę žemės ūkio gyvūnų įvairovės strategiją, saugojimo darbą regla-mentuoja Tarybos Reglamentas Nr. 870/2004.

2001 m. Lietuvos veterinarijos akademijoje K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijoje pradėta kaupti žemės ūkio gyvūnų genetinė medžiaga.

2001 m. bulių veislinė vertė pradėta nustatinėti BLUP metodu. 2008 m. patvirtinta naujai parengta Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių

išsaugojimo programa, kurios tikslas – kintančios aplinkos sąlygomis užtikrinti ūkinių gyvūnų genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, racionalų ir tausų naudojimą, apsaugoti juos nuo nykimo, sudaryti palankias sąlygas ūkinių gyvūnų evoliucijai, užtikrinti populiacijų tvarumą.

2008 m. pabaigoje buvo įkurtas Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių ap-

Page 24: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 24 – – 25 –

saugos koordinavimo centras – LVA Gyvulininkystės instituto padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė koordinuoti ūkinių gyvūnų naciona-linių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, stebėseną ir išsaugojimą šalies mastu.

Atliekant veislininkystės darbus, sukurta daug vertingų bulių linijų. Didelę įtaką Lietuvos juodmargių veislės formavimui turėjo Langerio ir Imperatoriaus linijos.

Linijos pradininkas Langeris LJ 2523 pagal dukterų produktyvumą įvertintas aukščiausia kategorija (A1, B1)

Langerio linijos bulius LADAS LJ 4254 AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ Įvertinimas: pienas +176,riebalai -0,02 %.+6.6 kg; baltymai +0.05 %. +7,7 kg; riebalų ir baltymų suma 14.3 kgBull LADAS LJ 4254 AB from Langeris line, AB “Marijampolė Region Pure-strain Stock-breeding Enterprise. Evaluation: milk +176, fat -0.02 %.+6.6 kg; proteins +0.05 %. +7.7 kg; total fat and proteins 14.3 kg

Imperatoriaus linijos bulius IKRAS LJ 3871, įvertintas gerintoju: pienas +233,riebalai +0,22 %.+16.5 kg; baltymai +0.27 %. +1.8 kg; riebalų ir baltymų suma 18.3 kgBull IKRAS LJ 3871 from Imperatorius line, evaluated as improver: milk +233, fat +0.22 %. +16.5 kg; proteins +0.27 %. +1.8 kg; total fat and proteins 18.3 kg

Bulius Rikis LJ 4301Bull Rikis LJ 4301

Page 25: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 24 – – 25 –

Karvė Minija 2 LT 17024307 per 3 laktaciją davusi 9974 kg 4,13 proc. riebumo ir 3,18 proc. baltymingumo pieno, ūkininkas A. Smilgys, Marijampolės sav.Cow Minija 2 LT 17024307, during its 3rd lactation gave 9,974 kg of milk with fat content of 4.13 per cent and protein content of 3.18 per cent; farmer A. Smilgys, Marijampolė municipality

2001 m. ūkininko J. Jokubaičio iš Šakių r. karvė rekordininkė davusi 10244 kg 4,69 proc. riebumo ir 3,11 proc. baltymingumo pieno.In 2001, cow record-breaker owned by farmer J. Jokubaitis from Šakiai region, gave 10,244 kg of milk with fat content of 4.69 per cent and protein content of 3.11 percent.

Karvė Didžiulė LT 12035912 5 laktacija 10026 kg 3,42 proc. riebumo ir 2,96 proc. baltymingumo pieno, laikytojas F. Ūsas, Kėdainių r.Cow Didžiulė LT 12035912 5, lactation 10,026 kg of milk with fat content of 3.42 per cent and protein content of 2.96 per cent, owner F. Ūsas, Kėdainiai region

Page 26: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 26 – – 27 –

After the programme implementation period ended, on June 6, 2001, by the minister’s order No 182, Programme of pure-strain stock-breeding of the cattle for the period of 2001-2001 was approved; goals and principles achieving high-er productivity of the LJ cattle, better quality of the production, more extensive national pure-strain stock-breeding were set in it. This programme suggested more effective use of and improvement of the present genetic resources, get-ting closer to the potential of genetic productivity of dairy cattle.

In 1995, at the conference of the mission of the countries of Middle and Eastern Europe FAO (International Food and Agricultural Organization), the old breeds of the white-backed and the grey were recognized as the ones to be preserved at the international extent and are included in the World Agricultural Animal Diversity Data Bank established at FAO.

In 1997, protein content of the milk from the controlled cows was started to examine.

In 1996, VĮ “Pieno tyrimai” located in Kaunas started examining composition of milk from the controlled herds using modern equipment.

In 1996, the Lithuanian agricultural animals breed preserving programme was prepared.

Professor J. S. Šveistys (1930–1999) was the initiator, organizer and policy-maker of agricultural animals breed preserving. Thanks to his care and efforts, the remaining Lithuanian old breeds representatives were discovered, funding from the Ministry of Agriculture was received for buying these animals, forming herds and raising them, in such way stopping their total extinction.

One of the most significant national values and part of the ethnic culture is the invented breeds and consequently developing Lithuanian cattle breeds. Contem-porary Lithuanian black and white cattle have large genetic potential of produc-tivity, good breed characteristics, are used to local feeding and raising conditions.

Having restored the Independence, process of holsteinization of the cat-tle herds became very intensive. Back at that time professor J. Šveistys accounted that both our country’s white-backed and grey cattle as national

III. IMPROVEMENT OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE AND CATTLE BREEDING AFTER THE RESTORATION OF THE LITHUANIAN INDEPENDENCE

In 1993, cows’ exterior linear evaluation methodology was prepared and im-plemented.

In 1996, VĮ “Pieno tyrimai” started examining composition of milk from the controlled herds.

In 2001, bulls’ breeding value was started to be evaluated based on model of several lactations of the cattle from BLUP method.

In 2008, newly prepared programme of saving genetic resources of the Lithuanian farm animals was approved.

Having restored the Independence and along with changing property rela-tions, new cattle-breeding farms were established. In 1991, average number of cattle raised on a public farm was 1,303, in 2003, the number of cattle on the 274 largest farms raising 0.1 per cent of all the cattle was only 420. The policy of splitting the kolkhozes and giving them three hectares of land initiated appearance of nearly 200 thousand of farms raising up to 10 cattle. Average number of controlled cows in thousands and productivity during all the time of improvement of the breed are presented in the diagrams.

In 1991, the committee under the leadership of the director of the Lithuanian Cattle-breeding Institute A. Kairys prepared a draft programme of State pure-strain stock-breeding of the cattle for the period until 2000, which was approved by the Government of the LR in 1992. It intends to create a state and cooperative system for administering pure-strain stock-breeding, there are set objectives for cattle improvement. Having implementing the programme, administration of the cattle selection process, it was gradually delegated to the self-governing institu-tions. Cattle-breeders and improvers’ associations started to establish. Farmers and other rural residents’ cattle productivity control was renewed. Funding for means of pure-strain stock-breeding of the cattle was foreseen.

Page 27: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 26 – – 27 –

Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrėjai ir tobulintojai

Minėdami Lietuvos juodmargių galvijų veislės pripažinimo 60-metį ir veislės kūrimo 110-ąsias metines, prisiminkime tą ilgą ir sunkų kelią, kurį teko nueiti kelių kartų veislinių galvijų augintojams ir selekcininkams. Penkiasdešimt metų (1901–1951) buvo siekiama išvesti ir pripažinti mūsų veislę, o kitus šešiasde-šimt metų (1951–2011) – Lietuvos juodmargius galvijus gerinti.

Mūsų pirmtakai pragyveno du pasaulinius karus, kolektyvizaciją, tremtis ir veislinių bandų žūtis. Tačiau jie sugebėjo sukurti ir išsaugoti Lietuvos juodmar-gius galvijus.

genetic resources and herds of the Lithuanian black and white and the grey cattle are to be preserved in order not to lose the original new national cat-tle breeds. By the initiative of Professor J. S. Šveistys national genetic re-sources of the Lithuanian cattle were started to preserve and the strategy of their preserving was created,” Dr. N. V. Gaidžiūnienė wrote (“Professor J. S. Šveistys and his contribution to the dissemination of the cattle-breeding science”, 2009).

Thanks to Professor J. Kuosa, herds of the grey and white-backed cows were formed at the Practical education and experimental centre at the LVA, there were young bulls selected for the pure-strain stock-breeding enterprises, during the expeditions, typical cattle was selected and a separate register of the grey and white-backed cattle was initiated.

Professor J. Kuosa, the founder of the LJGG association made a signifi-cant contribution inventing and developing the Lithuanian black and white breed. Majority of his scientific researches were devoted to the Lithuanian black and white cattle. This cattle breed’s biological and productivity char-acteristics were examined, and scientifically grounded complex improve-ment of the Lithuanian black and white cattle programmes were created. For the 4 invented cattle lines J. Kuosa was granted the copyright, for the longevous work researching and improving the Lithuanian black and white cattle he was awarded the state prize of the Lithuanian SSR. In 1996, Pro-fessor was awarded with the 1st degree medal of the order of the Lithua-nian Grand Duke Gediminas.

In 2000, the breeds invented in the 20th century, the Lithuanian black and white of the old genotype (the Hollandaise type) and the brown cattle (the Dan-ish type), were additionally included in the World Agricultural Animal Diversity Data Bank and the Catalogue (World Watch List, FAO, Rome, 2000).

The genetic resources of the Lithuanian farm animals are preserved according to the Global agricultural animals’ diversity strategy of the United Nations FAO; the preserving activities are regulated by the Council Regulation No 870/2004.

In 2001, genetic materials from the agricultural animals were started to col-lect in the animal genetics laboratory at the Lithuanian Veterinary Academy.

In 2001, breeding value of bulls was started to evaluate using the BLUP method.In 2008, the newly prepared programme of preserving genetic resources

from farm animals in Lithuania was approved. Its goal is to ensure storage of genetic resources of the farm animals under the changing conditions, their research, rational and sparing use; to preserve them from extinction, to create favourable conditions for evolution of farm animals, to ensure the stability of the populations.

In the end of 2008, coordination centre of Lithuanian farm animals’ genetic resources preserving, a subdivision of the Cattle-breeding Institute of LVA, which by laws has the right to coordinate storage, research, observation and preserving of national genetic resources of farm animals in the whole country.

While working in the pure-strain stock-breeding field, a lot of valuable bull lines were created. Langeris and Imperatorius lines had a big influence on for-mation of the Lithuanian black and white cattle breed.

The originator of the line Langeris LJ 2523 was evaluated to be of the high-est category (A1, B1) according to the daughters’ productivity.

Page 28: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 28 – – 29 –

„Tik sutelktos ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, valstybinės gyvulių veisli-ninkystės tarnybos, veislininkystės organizacijų ir pieno pramonės specialistų pastangos padės išsaugoti mūsų galvijų genetinį fondą, toliau gerinti Lietuvos žaluosius ir juodmargius galvijus. Praradę mūsų veislių genetinį fondą, būsime priversti visa tai pirkti užsienyje už valiutą, o veislininkystės darbą pradėti iš naujo. Ar to reikia Lietuvai?” – rašė A. Banys („Žemės ūkis“, 1993 m.).

„Tik planingos ir kryptingai vykdomos holšteinizacijos dėka Lietuvos juodmar-giai gali turėti aukšto produktyvumo genetinio potencialo ir unikalių (ilgaamžiš-kumo, gero prisitaikymo prie vietos sąlygų, geros pieno sudėties, gerų vaisos ir mėsinių savybių) šios veislės vertingųjų savybių derinį“, – teigė agr. m. dr. N. V. Gaidžiūnienė (2011 m.).

Prisiminkime iškiliausias asmenybes, žymiausius selekcininkus prof. J. Krikš-čiūną, A. Povylių, M. Veitą, prof. B.Vitkų, dr. R. Žebenką, J. Tatorį.

Ypač svarus dr. Romano Žebenkos palikimas, turėjęs didžiulę įtaką galvijų veislininkystės sistemos kūrimui ir įgyvendinimui. R. Žebenka (1906–1964), kilęs iš Raseinių, žymus mokslininkas, gyvulininkystės specialistas, pirmasis Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos instituto direktorius. 1948 m. apgy-nė mokslų daktaro disertaciją, kurioje apibendrino tarpukario Lietuvos karvių produktyvumo apskaitos duomenis ir pateikė pasiūlymus, kaip geriau tvarkyti veislininkystės darbą. Remdamasis savo atliktų tyrimų rezultatais ir apibendrin-tais mokslinės literatūros bei praktikos duomenimis, paskelbė daugiau kaip 60 mokslinių publikacijų. Mokslininko dėka išugdyti kiti žymūs Lietuvos gyvulinin-kystės specialistai: prof. J. Kuosa, K. Čiurlys ir kiti.

R. Žebenkos 100-osioms gimimo metinėms paminėti, gyvenimui ir darbams prisiminti 2006 m. buvo skirta konferencija „Gyvulininkystės mokslas – Lietu-vos ūkio plėtrai“.

Baisogalos gyvulininkystės instituto Gyvūnų veisimo ir genetikos skyriuje atliekami Lietuvoje veisiamų gyvulių genetinių faktorių tyrimai, vykdoma pažan-giausių selekcinių metodų paieška ir diegimas, unifikuojamas gyvulių veislinės vertės nustatymas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus. Prie Instituto

Page 29: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 28 – – 29 –

veikiančiame ūkyje suformuotos saugomų nykstančių veislių gyvulių bandos, tiriamos jų biologinės-ūkinės savybės. Šios srities tyrimo darbų pradininkai R. Žebenka, J. Šveistys, Z. Vagonis. Vėliau darbą tęsė K. Čiurlys, N. V. Gaidžiūnie-nė, V. Žostautienė.

Toliau savo pirmtakų darbą Lietuvos juodmargių gerinimo baruose tęsė M. Jusaitis, dr. K. Čiurlys, habil. dr. prof. Č. Jukna, dr. N. V. Gaidžiūnienė, dr. V. Juozaitienė, žemės ūkio ir veislininkystės srityje dirbo J. Trunca, V. Lenkutis, A. Venckus, V. Bružinskienė, A. Lelešius, S. Kardišauskienė, E. Sviliuvienė, E. Jasiulevičienė, J. Miežlaiškis, A. Jonynas ir daugelis kitų galvijininkystės speci-alistų ir mokslininkų.

Inventors and developers of the Lithuanian black and white breed

Commemorating the 60th anniversary of recognition of the Lithuanian black and white cattle breed and the 110th anniversary of invention of the breed, let us think back to that long and difficult way which pure-strain stock-breeding cat-tle raisers have come along with cattle breeders. For fifty years (1901–1951) they tried to invent and recognize our breed, and during the following sixty years (1951–2011) they tried to improve the Lithuanian black and white cattle.

Our predecessors outlived two world wars, collectivisation, exile and break-down of pure-strain raise herds. However, they managed to invent and preserve the Lithuanian black and white cattle.

“Only common efforts from farmers, agricultural associations, state services of pure-strain stock-breeding of the cattle, pure-strain stock-breeding organiza-tions and dairy experts can help preserve the genetic fund of our cattle and fur-ther improve the Lithuanian brown and black and white cattle. Having lost the genetic fund from our breeds, we will have to buy all that abroad for currency and start all the work from the very beginning. Does Lithuania need that?” A. Banys wrote (“Žemės ūkis”, 1993).

“Only thanks to planned and purposeful holsteinization, the Lithuanian black and white cattle can have genetic potential of high productivity and unique combination of the valuable characteristics of the breed (longevity, good adjust-ment to the local conditions, good milk content, good breeding and meat quality characteristics),” said Doctor of agronomic sciences N. V. Gaidžiūnienė (2011).

Let us remember the most famous personalities, most significant breeding experts, Professor J. Krikščiūnas, A. Povylius, M. Veitas, Professor B. Vitkus, Doctor R. Žebenka and J. Tatoris.

Especially significant is the heritage from Doctor Romanas Žebenka, which had a great influence on the creation and implementation of the system of pure-strain stock-breeding of cattle. R. Žebenka (1906–1964), born in Raseiniai, was a famous scientist, expert in cattle-breeding, first director of Lithuanian cattle-breeding and veterinary institute. In 1948, he defended a thesis for the doctor’s degree, in which he summarized the accounting data of cows’ pro-ductivity and suggested how pure-strain stock-breeding should be performed better. Based on the result of his own research and generalised data from sci-entific texts and practice, he prepared over 60 scientific publications. Thanks to the scientist, other famous Lithuanian cattle-breeding experts, Professor J. Kuosa, K. Čiurlys and others, were educated.

Commemorating the 100th anniversary of R. Žebenka’s birth, his life and works, in 2006, a conference “Science of cattle-breeding for development of the Lithuanian economy” was organised.

In the Department of Animal Breeding and Genetics at Baisogala Cattle-breeding Institute tests of genetic factors from cattle bred in Lithuania are performed, most advanced selective methods are researched into and imple-mented, cattle breed value is assessed according to the requirements from the European Union. By the institute, preserved endangered breeds cattle herds are formed, their biological-economical characteristics are examined. The origina-tors of the research in the field are R. Žebenka, J. Šveistys and Z. Vagonis. The work was continued by K. Čiurlys, N. V. Gaidžiūnienė and V. Žostautienė.

Page 30: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 30 – – 31 –

„Gyvulių veislės yra ilgo nuoseklaus dau-gelio žmonių kartų darbo rezultatas. Tam ti-krame areale susiformavusios gyvulių veislės yra prisitaikiusios prie tos zonos ekonominių, gamtinių ir geografinių sąlygų. Didžiausią po-veikį aplinka daro žolėdžiams gyvūnams, kurie ilgą laiką būna lauke, veikiami saulės radiaci-jos, atmosferos slėgio, kritulių, temperatūros svyravimų ir kitų veiksnių. Kintant ekonominei aplinkai, diegiant naujas gamybos technologi-jas, kinta ir reikalavimai veislėms. Nuo seno zootechnikos mokslo atstovai teigia, kad veis-lių, prisitaikiusių prie konkrečių sąlygų, never-ta atsisakyti, o jas reikia tobulinti, atsižvelgiant į joms keliamus naujus uždavinius.

Per daugelį dešimtmečių Lietuvos vietinius galvijus kryžminant su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais, Švedijos juodmargiais, susiformavo juodmargių galvi-jų masyvas, kurio gyvuliai tvirtos konstitucijos, gero eksterjero, pakankamai produktyvūs, gerai prisitaikę prie vietinių sąlygų, pakankamai vislūs, pasižymi geromis ūkinėmis savybėmis. Pereito šimtmečio pradžioje Lietuvos juodmar-gių selekcijos procese pradėta plačiai naudoti Holšteinus. Tai padidino karvių pieningumą, gyvuliai tapo aukštesni, siauresnių kūno formų. Vykdant selekciją pasisekė išsaugoti holšteinizuotų karvių pieno riebumą ir baltymingumą. Tačiau gyvuliai tapo prakaulesni, silpniau išvystytais raumenimis. Jų skerdenos išeiga,

The work related to the Lithuanian black and white was further contin-ued by M. Jusaitis, Dr. K. Čiurlys, Dr. Prof. Č. Jukna, Dr. N. V. Gaidžiūnienė, Dr. V. Juozaitienė, in the field of agriculture and pure-staain stock-breeding worked J. Trunca V. Lenkutis, A. Venckus, V. Bružinskienė, A. Lelešius, S. Kardišauskienė, E. Sviliuvienė, E. Jasiulevičienė, J. Miežlaiškis, A. Jonynas and many other experts of cattle-breeding and scientists.

lyginant su neholšteinizuotais Lietuvos juodmargiais, sumažėjo 1-2%. Holšteinizacija turėjo teigiamos įtakos ūkiams, kurie užtikrino tinkamą telyčių

išauginimą ir melžiamų karvių šėrimą iki III kartos. Stichiškai naudojant Holštei-nus, didėjant jų kraujo laipsniui, pradėjo ryškėti neigiamos pasekmės. Pernelyg su-švelnėjo gyvulių konstitucija, sumažėjo rezistentiškumas, pablogėjo reprodukcinės savybės, labai sutrumpėjo karvių amžius. Ūkiuose, kuriuose stengtasi išsaugoti Lietuvos juodmargių genotipą, susiformavo ypač produktyvių šios veislės karvių bandos. Pavyzdžiui, R. Karazino (Kretingos r.) ūkyje pagal 2009–2010 m. produk-tyvumo apyskaitą buvo kelios Lietuvos juodmargių veislės karvės, davusios po 16 249-15 209 kg pieno per laktaciją. Tenka apgailestauti, kad didelė konkurencija spermos rinkoje sumažino neholšteinizuotų LJ veislės galvijų skaičių Lietuvoje.

Siekiant stabilizuoti Lietuvos juodmargių holšteinizaciją ir išsaugoti Lietuvos juodmargių gerąsias ūkines bei produktyvumo savybes, tikslinga panaudoti dau-giau seno genotipo kraujo turinčius Olandijos bei Švedijos juodmargius bulius. Ūkiuose, kur nesiekiama bet kokia kaina aukštų primilžių, o siekiama didinti pieno gamybos efektyvumą, būtų netikslinga atsisakyti Lietuvos juodmargių galvijų veislės. Jų ilgaamžiškumas, didesnis rezistentiškumas, geresnės repro-dukcinės savybės bei pakankamai aukšta prieauglio augimo sparta ekonomiškai sąlygos didesnį pieno gamybos pelningumą. Veislė, išgyvenusi įvairius ekono-minių ir ūkinių reformų periodus, švenčia savo oficialaus pripažinimo 60 metų jubiliejų. Linkiu, kad ateityje veislė stiprėtų, atgautų savo buvusį populiarumą Lietuvoje ir užsienio šalyse. Tai bus pasiekta Jūsų, gerbiamieji veislės puoselė-tojai ir Lietuvos juodmargių galvijų veislės augintojai, kūrybingo ir nuoseklaus darbo dėka“, – savo mintis išsako prof. habil. dr. Česlovas Jukna ir teigia, kad Lietuvos juodmargiai – perspektyvi nacionalinė galvijų veislė.

Prof. Česlovas Jukna

“Cattle breeds are the result of many people’s generations’ long and consist-ent work. Breeds formed in a certain area are adjusted to economical, natural and geographical conditions of the area. The surroundings make biggest influ-ence on herbivorous animals, which stay outside for a long time and are exposed

Page 31: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 30 – – 31 –

to radiation, atmospheric pressure, rainfall, variation of temperature and other factors. While the economical surroundings are changing and new technologies are implemented, requirements to the breeds are changing, too. Since the early years, representatives of the zoo technological science have stated that it is not worth refusing the old breeds that are adjusted to the certain conditions, that they should be improved having in mind the new goals brought up to them.

During the period of many decades, the Lithuanian local cattle were paired with the Hollandaise black and white, Ostfreezes, the Swedish black and white, and an array of black and white cattle formed with the cattle that have strong constitution, good exterior, are quite productive, well-adjusted to the local condi-tions, quite easily bred and have good economical characteristics. In the begin-ning of the previous century, Holsteins were started to use in the process of selection of the Lithuanian black and white. This increased the cows’ milk yield-ing capacity; the cattle became taller and had narrower bodies. Using selection, content of fat and protein in milk were kept in the holsteinized cows. However, the cattle became bonier and had weaker muscles. Their meat output in compari-son with the non-holsteinized Lithuanian black and white decreased by 1–2%.

Holsteinization had a positive effect on the farms which ensured relevant breeding of heifers and feeding of milking cows until 3rd generation. As Hol-steins were used spontaneously, share of their blood was increasing, and nega-tive outcome started showing out. The constitution of the cattle became too mild, resistance decreased, reproductive characteristics worsened, age of cows significantly shortened. On the farms which tried to keep the Lithuanian black and white blood herds of exceptionally productive cows formed. For example, on R. Karazinas farm (Kretinga reg.), according to the account of productivity in 2009–2010, there were several cows of the Lithuanian black and white breed which produced 16,249-15,209 kg of milk each during the lactation. It is a pity that big competitiveness on the sperm market displaced the non-holsteinized Lithuanian black and white.

In order to stabilise holsteinization of the Lithuanian black and white and pre-

Nelė Vyta Gaidžiūnienė gimė 1940 12 20. Baigusi Lie-tuvos veterinarijos akademiją (1957–1962), Lietuvos gyvulininkystės institute – aspirantūrą (1964–1967), vyresnioji mokslinė bendradarbė (1968–2000). 1982 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas, specialybė – žemės ūkio gyvulių veisimas ir selekcija. Mokslinio darbo kryptis – pieninkystė, galvijų veisimas ir selekcija. N. V. Gaidžiūnienė – agronomijos mokslų daktarė, LJGG asociacijos tarybos narė, Lietuvos juo-

dmargių karvių eksterjero vertinimo ekspertė. Parengė ir publikavo daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. Išleido 11 leidinių: „Gal-vijų vertinimas“, „Galvijininkystė“, „Pieno ūkio tvarkymas“, „Gyvulininkystės pagrindai“ ir kt. 1982 m. skaitė pranešimus XXXIII Europos gyvulininkystės asociacijos konferencijoje. 1983 m. už darbą „Papildomų testų panaudojimas veislinių bulių įvertinimui pagal dukterų produktyvumą“. 1975 m. paskirta R. Žebenkos I-ojo laipsnio premija už centralizuoto veislinių buliukų auginimo

Dr. N. V. Gaidžiūnienė

serve the good economical qualities and qualities of productivity, it is meaningful to use the Hollandaise and Swedish black and white bulls that have blood from the old genotype. On farms, where high milk yielding quantities are not achieved by any means, but milk production effectiveness is the priority, it is worth keep-ing the Lithuanian black and white cattle breed. Their longevity, higher resist-ance, better qualities of reproduction and rather high speed of raising young animals will economically influence higher profitability of milk production. The breed which survived different periods of economical reforms is celebrating the 60th anniversary of its recognition. I wish in the future it gets stronger, regains its previous popularity in Lithuania and abroad. It will be achieved thanks to your, dear breed conservators and the Lithuanian black and white cattle raisers, creative and consistent work,” says Professor Dr. Česlovas Jukna and states that the Lithuanian black and white are a progressive national cattle breed.

Page 32: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 32 – – 33 –

įdiegimą Lietuvoje. 1993 m. Lietuvoje įdiegta N. V. Gaidžiūnienės parengta pa-saulinės rinkos standartus atitinkanti karvių eksterjero vertinimo metodika.

„Minint Lietuvos juodmargių veislės pripažinimo 60-metį, džiugu, kad išgyventa įvairios negandos, bet visgi Lietuvos juodmargių veislė buvo sukurta ir iki šių dienų išsaugota kaip nacionalinė mūsų šalies pieninių galvijų veislė. Pastarajame dešim-tmetyje vyksta intensyvus Lietuvos juodmargių gerinimas Holšteinais. Holšteinizaci-jos proceso tėkmės nesustabdysime. Šio laikmečio galvijų selekcininkų ir augintojų užduotis intensyvios holšteinizacijos eigoje išsaugoti Lietuvos juodmargių galvijų vertingąsias savybes: ilgaamžiškumą, gerą prisitaikymą prie vietos sąlygų, gerą pie-no sudėtį, geras vaisos ir mėsines savybes“, – rašo dr. N. V. Gaidžiūnienė (2011 m.).

Nelė Vyta Gaidžiūnienė was born on 20/12/1940. Finished Lithuanian Vet-erinary Academy (1957–1962), and post-graduate course at Lithuanian Cat-tle-breeding Institute (1964–1967), was a senior scientific associate (1968–2000). In 1982, was granted a title of senior scientific associate; her speciality is breeding and selection of agricultural cattle. She did her scientific research in the field of dairying, cattle-breeding and selection. N. V. Gaidžiūnienė is a Doctor of agronomical sciences, member of the association of LJGG, expert in evaluation of the exterior of the Lithuanian black and white. She prepared and published over 100 scientific articles, 11 publications, such as “Cattle evaluation”, “Cattle-breeding”, “Administration of the dairy farm”, “Basics of cattle-breeding” and others. In 1982, she delivered papers at the 33rd confer-ence of the European Cattle-breeding Association. In 1983, for work “Using additional tests for evaluation of pure-strain bulls based on productivity of their daughters”. In 1975, she was awarded the 1st degree prize of R. Žebenka for implementing centralised breeding of pure-strain young bulls in Lithuania. In 1993, new in Lithuania methodology of evaluation of cows’ exterior fulfilling the standards of the world market was prepared and implemented.

“Commemorating the 60th anniversary of recognition of the Lithuanian black

and white breed, we are glad that different hardships have been overcome, but nevertheless, the Lithuanian black and white breed was invented and has been preserved until nowadays as a national dairy cattle breed of our country. During the past decade, intensive improvement of the Lithuanian black and white using the Holsteins is taking place. We cannot stop the process of holsteinization. The objective of the selectors and breeders of the present time is to preserve the good characteristics, such as longevity, good adjustment to the local conditions, good milk consistency, and good breeding and meat quality of the Lithuanian black and white in the process of holsteinization,” N. V. Gaidžiūnienė writes (2011).

Vida Juozaitienė gimė 1958 01 06 Kaune. 1981 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA) zooinži-nierės specialybę. 1989 m. Estijos Žemės ūkio univer-sitete suteiktas žemės ūkio mokslų daktarės vardas. 1994 m. nostrifikuota biomedicinos mokslų daktarė.

1982–1990 m. asistentė, 1990–1996 m. do-centė LVA Žemės ūkio gyvulių veisimo katedroje, 1996–2001 m. Gyvūnų veisimo ir genetikos kate-dros vedėja, docentė. 2006 m. po habilitacijos aka-deminės procedūros (tema: „Lietuvos gyvulių veislių genetinis gerinimas“) suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 2011 m. Lietuvos sveikatos mokslų universi-teto Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo katedros vedėja. Nuo 1998 m. vadovauja Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijai, kurioje ti-riami BLUP tiesinio prognozavimo modeliai, pieninių galvijų selekciniai-genetiniai parametrai, giminingo poravimo įtaka gyvūnų veislinei vertei. Veislių pripažinimo komisijos narė prie LR Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos zootechnikų sąjungos tarybos narė. Veislininkystės institucijų pripažinimo prie Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM narė. LSMU Senato narė. Paskel-

Prof. dr. V. Juozaitienė

Page 33: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 32 – – 33 –

bė apie 200 mokslinių publikacijų. Vadovavo 10 apgintų doktorantūros darbų. Prof. dr. Vida Juozaitienė rašo: „Pieno gamyba ir perdirbimas Lietuvoje yra

vienas iš labiausiai išplėtotų žemės ūkio ir maisto sektorių. Juodmargių veislių kontroliuojamos karvės pagal kontroliuojamų karvių bandų

produktyvumo 2009–2010 m. apyskaitą sudaro apie 74,4 proc., o Lietuvos juo-dmargės – apie 70 proc. Lietuvos pieninių galvijų populiacijos, todėl nuo skaitlin-giausios šalyje veislės produktyvumo priklauso pienininkystės sektoriaus plėtra.

Viena iš negatyvių priežasčių, mažinančių gamybos rentabilumą pieninėje galvijininkystėje, visų pirma yra trumpėjanti ūkinio naudojimo trukmė (ypač dėl ankstyvo karvių išbrokavimo). Todėl ypač svarbus yra veislininkystės darbas rezistentiškumo, vaisos rodiklių, galvijų konstitucijos gerinimo kryptimi.

Nuo Lietuvos juodmargių galvijų veislės, kaip savarankiškos veislės, pripaži-nimo 1951 m. iki šių dienų praėjo ilgas raidos laiko tarpas. Veislė nuolat buvo gerinama, prisilaikant atvirų populiacijų tobulinimo principų, panaudojant pasau-linius genetinius resursus.

Analizuojant Lietuvos juodmargių galvijų gerinimui naudotų bulių genealo-giją, išryškėja tokios pat tendencijos, kaip ir didžiausiose pasaulio juodmar-gių populiacijose.

Planingai formuoti Lietuvos juodmargių galvijų genealoginę struktūrą ir veisti juos linijomis pradėta 1960 m., veislei gerinti panaudojant 10 Olandijos juodmar-gių galvijų veislės kilmės linijų, kurių pradininkai buvo tuo metu geriausi Olandijos juodmargių veislės buliai (Annas Adema 30587, Wytsturt Annas Adema 36079, Frizo Wouter 33116, Haskera Gouverneur 44506, Hiltjes Adema 37910, Rotter-da Paul 36498, Diamant 33251, Jelsumer Rudolf Jan 43 42889 ir kiti).

Holšteinų veislės pirmieji buliai į Lietuvos veislininkystės įmones įvežti 1972 m., o nuo 1982 m. prasidėjo masinė Lietuvos juodmargių bandos holšteini-zacija Tam įtakos turėjo esminiai pasikeitimai gyvulių veislininkystėje pasauliniu mastu. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodė, kad šios veislės buliai 6-45 proc. padidina karvių pieningumą, bet 0,01-0,45 proc. sumažina pieno riebumą. Pieno baltymingumas arba didinamas, arba mažinamas, nelygu veislei, kuriai gerinti jie

naudojami. Lietuvos juodmargių karvių genealoginėje struktūroje nuo devinto de-šimtmečio Olandijos juodmargių bulių palikuonių skaičius mažėjo vidutiniškai 2,8 proc. kasmet, atitinkamai didėjant holšteino veislės bulių palikuonių. Didžiausias augimas veislės genealoginėje struktūroje nustatytas Round Oak Rag Apple Ele-vation 1491007 linijos palikuonių – vidutiniškai po 0,8 proc. per metus.

Šiuo metu Lietuvos juodmargių galvijų genealogijoje, kaip ir pasaulio juodmargių galvijų populiacijoje, vyrauja Round Oak Rag Apple Elevation 1491007, Panwee Farms Arlinda Chief 1427381 ir Osbourndale Ivanhoe 1189870 bulių linijos“.

Vida Juozaitienė was born on 6/1/1958 in Kaunas. In 1981, she finished Lithuanian Veterinary Academy (LVA), and acquired zoo engineer’s speciality. In 1989, she was granted a name of Doctor of agricultural sciences at Estonian Ag-ricultural University. In 1994, she was nostrified Doctor of biomedical sciences.

In 1982–1990, she was an assistant, in 1990–1996 a docent at Cattle Breeding Department of LVA, in 1996–2001, Cattle Breading and Genetics Department head, a docent. In 2006, after the academic procedure of habilita-tion (the topic “Genetic improvement of the Lithuanian cattle breeds”) she was granted the title of Professor. From 2011, she is a professor, Animal Breading Department head at Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sci-ences. From 1998, she conducts the Cattle Breed Value Research and Selection Laboratory, where linear prognostication models of BLUP, selective-genetic pa-rameters of dairy cattle, and influence of related pairing on animals breed value are researched. Member of Breed Recognition Commission at the Ministry of Agriculture. Member of the Senate of LUHS. She has published about 200 sci-entific publications. She has supervised 10 defended doctors’ thesis.

“Milk production and processing in Lithuania is one of the most developed sectors of agriculture and food,” writes Prof. Dr. Vida Juozaitienė.

“Controlled cows of the black and white breeds according to the account of productivity of the controlled cows’ herds in 2009–2010 take about 74.4 per

Page 34: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 34 – – 35 –

„Šiuo metu Lietuvoje kontroliuojamas daugiau kaip 145 tūkst. karvių produktyvumas. Tai sudaro apie 43 proc. visų šalyje laikomų karvių. Nors veis-lininkystė ir brangus, ir nelabai patrauklus verslas, jo plėtra reikalauja didelio ir kruopštaus darbo, o rezultatų tenka laukti kantriai ir ilgai, tačiau jie at-neša naudą gyvulių augintojams, perdirbėjams bei kitiems vartotojams”, – teigia UAB „Gyvulių pro-duktyvumo kontrolė“ direktorė I. Tabakajevienė.

LR Gyvulių veislininkystės įstatyme nurodoma, kad pieninių gyvulių produktyvumo kontrolė – tai

pieninių gyvulių individualių produktyvumo duome-nų apskaita, registravimas, kaupimas ir veislinių savybių nustatymas gyvulių veislininkystės informacinėje skaičiavimo sistemoje. Mūsų šalyje produktyvumo kontrolę vykdo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, vadovaudamasi LR že-mės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-934, Pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis LR žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 3D-88 redakcija.

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis 2006 m. birželio 20 d. Komisijos spren-

cent and the Lithuanian black and white take about 70 per cent of the Lithua-nian dairy cattle population, so development of the dairying sector depends on the productivity of the prevailing breed in the country.

One of the negative reasons diminishing profitability of production in the dairy cattle-breeding, first of all, is the decreasing duration of using (especially because of the early condemn of cows). That is why it is very important in pure-strain stock-breeding to work towards resistance, breeding indexes and improving the constitution of the cattle.

There has been a long time from the recognition of the Lithuanian black and white cattle breed as independent breed in 1951 to nowadays. The breed has constantly been improved observing the open principles of population improve-ment and using the world genetic resources.

Analysing the genealogy of the bulls used for improvement of the Lithuanian black and white cattle, tendencies similar to those in the largest populations of the world black and white stand out.

In 1960, it was started to form the genealogic structure of the Lithuanian black and white and breed them in lines for breed improvement using the 10 breed origin lines of the Hollandaise black and white cattle. The originators of the lines were the best at the time bulls of the Hollandaise black and white breed (Annas Adema 30587, Wytsturt Annas Adema 36079, Frizo Wouter 33116, Haskera Gouverneur 44506, Hiltjes Adema 37910, Rotterda Paul 36498, Diamant 33251, Jelsumer Rudolf Jan 43 42889 and others).

The first bulls of the Holstein breed were imported into the Lithuanian pure-strain stock-breeding enterprises in 1972, and in 1982, mass holsteinization of the Lithuanian black and white herd started. It was influenced by the essential changes in pure-strain stock-breeding on the world extent. Research done in many countries showed that the bulls of this breed increase the milk yielding capacity features of cows by 6-45 per cent but decrease fat content in milk by 0.01-0.45 per cent. Protein content of milk is either increased or decreased depending on the breed which was improved using the bulls. In the genealogic

Irena Tabakajevienė

structure of the Lithuanian black and white cows, number of descendants of the Hollandaise black and white bulls annually decreased by 2.8 per cent on av-erage from the 80s, and number of descendants of the Holstein bulls increased respectively. The largest growth in the genetic structure of the breed was de-tected among the descendants from the line of Round Oak Rag Apple Elevation 1491007, which was approximately 0.8 per cent a year.

At present Round Oak Rag Apple Elevation 1491007, Panwee Farms Arlinda Chief 1427381 and Osbourndale Ivanhoe 1189870 bull lines are prevailing both in the genealogy of the Lithuanian black and white cattle and the world black and white cattle population.”

Page 35: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 34 – – 35 –

dimu Nr. 2006/427/ EB, nustatančiu grynaveislių veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus (OL 2006 L169, P.56), ati-tinkančius Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) reikalavimus.

Lietuva į ICAR priimta 1996 m. Tai tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kuri vienija beveik 70 narių iš 50 šalių. Jos tikslas – palengvinti gyvulių apskai-tos metodų įdiegimą ir standartizavimą. ICAR veikla apima gyvulių identifikavi-mo, registravimo, apskaitos, vertinimo bei veislinės vertės nustatymo taisyklių, rekomendacijų rengimą, jų vykdymo priežiūrą ir kontrolę. ICAR ekspertai nuo 2002 m. atlieka produktyvumo kontrolės patikrą šalyse narėse.

In the law of the Cattle Pure-strain Stock-breeding of the LR it is pointed out that productivity control of dairy cattle consists of dairy cattle individual productivity data accounting, recording, collecting and assessment of breeding characteristics in the information calculation system. In our country, produc-tivity control is performed by JSC “Cattle Productivity Control” observing the minister’s of agriculture of the LR order No 3D-934 of December 7, 2009, Dairy Cattle Productivity Control Organization Rules, approved by the minister’s of agriculture of the LR order No 3D-88 of February 8, 2011, edition.

These rules are prepared following the Commission’s resolution No 2006/427/EB of June 20, 2006, determining pure-strain breed cattle’s productivity con-trol and their genetic value assessment methods (OL 2006 L169, P.56) meeting the requirements of the International Committee for Animal Recording (ICAR).

Lithuania was accepted to ICAR in 1996. It is a non-governmental organi-zation uniting almost 70 members from 50 countries. Its goal is to facilitate implementing and standardisation of methods for animal recording. Activities of ICAR include preparation of rules and recommendations for animal identifica-tion, recording, accounting, evaluation and assessment of the breeding value, and supervision and control of their prosecution. From 2002, experts of ICAR do the control checks in member countries.

At present, productivity of over 145 thousand cows in Lithuania is under control. It makes about 43 per cent of all the cows in the country. Even though pure-strain stock-breeding is a rather expensive and not very attractive busi-ness, its development requires hard and thorough work, and the results are to be waited for with a lot of patience and for a long time, they are beneficial to cattle breeders, processors and other consumers.

Veislinių gyvulių augintojai

Kiekviena gyvulių populiacija sudaryta iš pasyviosios (nekontroliuojamos) ir ak-tyviosios dalių. Pastarąją dalį sudaro veislinių gyvulių augintojų bandose laikomi ir kontroliuojami gyvuliai, įrašomi į kilmės knygas ir registrus. Nustatytus reikalavi-mus atitinkančios bandos skirstomos į A ir B grupės veislynus ir veislines bandas.

2008 m. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos nariai pieninių veislių galvijus augino 55 A grupės ir 40 B grupės veislynuose. Duomenys pateikti lentelėje.

Breeders of the pure-strain stock

Each cattle population consists of the passive (non-controlled) and the ac-tive parts. The later part consists of the controlled cattle raised in pure-strain cattle-breeders’ herds, recorded in herd-books and registers. Herds which meet the settled requirements are divided into pure-strain cattle-breeding enterprises of A or B groups and into pure-strain herds.

In 2008, members of the Lithuanian Black and White Cattle Improvers As-sociation raised cattle of dairy breeds in pure-strain stock-breeding enterprises of group 55 A and 40 B. The data is provided in the table.

Page 36: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 36 – – 37 –

5 lentelė. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos narių pieninių veislių galvijų veislynų sąrašasTable 5. of pure-strain cattle-breeding enterprises, members of the Lithuanian Black and White Cattle Improvers Association, working with dairy breeds cattle

Eil. Nr.No

Ūkio, savininko, įmonės pavadinimas, rajonasTitle of the farm, owner, enterprise and region

Veisiamų galvijų veislėsBreeds of the bred cattle

A grupės veislynaiPure-strain stock-breeding enterprises of group A

1. Vidmantas Navickas, Alytaus r. LJ2. Virginijus Žilinskas, Alytaus r. LJ3. Albertas Jusas, Alytaus r. LJ4. ŽŪB „Atžalynas“, Alytaus r. LJ5. Kęstutis Skudas, Anykščių r. LJ6. Virginijus Vaičionis, Anykščių r. LJ7. Vytautas Banys, Anykščių r. LJ8. Juozas Banys, Anykščių r. LJ9. Ramutė Razmienė, Jurbarko r. LJ

10. Ona Baltrušaitienė, Kauno r. LJ11. Lytagros ŽŪB, Kauno r. LJ12. LSMU LVA prakt. mok. ir band. centras, Kauno r. LJ13. Labūnavos ŽŪB, Kėdainių r. LJ14. UAB „Laufriza”, Kėdainių r. LJ, H, OJ15. „LŽI Dotnuvos eksperimentinis ūkis”, Kėdainių r. LJ16. Manfredas Skroblys, Klaipėdos r. LJ17. V. B. Žiogienė, Klaipėdos r. LJ18. Adelė Adamonienė, Kupiškio r. LJ, VJ, H19. Laimutis Baltrūnas, Kupiškio r. LJ, VJ20. Algirdas Naujalis, Marijampolės r. LJ, H 21. Lina Rudzinskienė, Marijampolės r. LJ22. Vazniškių ŽŪB, Marijampolės r. LJ23. Padovinio ŽŪB, Marijampolės r. LJ24. Dalia Kairaitienė, Marijampolės r. LJ25. Alma Batvinienė, Marijampolės r. LJ, H26. Valdas Senkus, Marijampolės r. LJ, VJ27. Smilgių ŽŪB, Marijampolės r. LJLabūnavos ŽŪB LJ galvijų A grupės veislyno karvės

Stock-breeding cows of LBW cattle husbandry of group A of Labūnava Agricultural Company

Labūnavos ŽŪB (Kėdainių r.) LJ galvijų A grupės veislyno gyvulininkystės darbuotojaiStock-breeding workers of LBW cattle husbandry of group A of Labūnava

Agricultural Company (Kėdainiai r.)

Page 37: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 36 – – 37 –

28. Algimantas Ambrazas, Marijampolės r. LJ, H, VJ29. Želsvelės ŽŪB, Marijampolės r. LJ, H, VJ, SI30. Lygumų ŽŪB, Pakruojo r. LJ31. Jovita Mikalauskienė, Plungės r. LJ32. Vidmantas Petraška, Prienų r. LJ33. Vida Butkevičienė, Prienų r. LJ34. Skėmių ŽŪB, Radviliškio r. LJ, VJ, H, ŠJ, ŠŽ35. Petras Šedys, Rokiškio r. LJ36. Saulius Jasinevičius, Rokiškio r. LJ37. Vytautas Paukštys, Šakių r. LJ38. Sigitas Stanaitis, Šakių r. LJ39. Griškabūdžio ŽŪB, Šakių r. LJ40. Mečislav Sakovič, Šalčininkų r. LJ41. Irena Balčiūnienė, Šilalės r. LJ42. Vilija Bučinskienė, Šilalės r. LJ43. Antanas Rupšlaukis, Šilalės r. LJ44. Antanas Raudonius, Šilalės r. LJ45. Sofija Ruikienė, Šilalės r. LJ46. Tomas Raudonius, Šilalės r. LJ47. Loreta Pudžiuvelienė, Šilalės r. LJ48. Stasė Jankauskienė, Šilalės r. LJ49. Izidorius Balčiūnas, Švenčionių r. LJ50. Antanas Šegžda, Tauragės r. LJ51. Mėta Rudminienė, Tauragės r. LJ52. Arūnas Nausėda, Tauragės r. LJ53. Jonas Karbauskas, Tauragės r. LJ54. Vaida Džermeikienė, Vilkaviškio r. LJ55. Romas Norkus, Vilkaviškio r. LJ, H

B grupės veislynaiPure-strain stock-breeding enterprises of group B

1. Papilės ŽŪB, Akmenės r. LJ2. ŽŪB „Elma”, Anykščių r. LJ3. Robertas Šimanskas, Kaišiadorių r. LJ4. Feliksas Žilinskas, Kaišiadorių r. LJ5. Erlenda Turskienė, Kėdainių r. LJ

6. Stasys Šerelis, Kupiškio r. LJ, LŽ, H7. Valavičių ŽŪB, Marijampolės r. LJ8. Elegijus Skrupkis, Marijampolės r. LJ9. Valdas Vaišnys, Marijampolės r. LJ

10. Šešupės ŽŪB, Marijampolės r. LJ, H, LŽ11. Egidijus Paulauskas, Plungės r. LJ12. ŽŪB „Minija”, Plungės r. LJ13. Virginija Rojuvienė, Plungės r. LJ14. Deimantas Kairiūkštis, Prienų r. LJ15. ŽŪB „Šušvė”, Radviliškio r. LJ, H, DJ16. Česlovas Valaitis, Šakių r. LJ17. Vytautas Morkeliūnas, Šakių r. LJ18. Ramūnas Česnakas, Šakių r. LJ19. Andrius Drungilas, Šilalės r. LJ20. Algis Kelpša, Šilalės r. LJ21. Arūnas Katauskas, Šilalės r. LJ22. Albina Bataitienė, Šilalės r. LJ23. Anicetas Rimkus, Šilalės r. LJ24. Regina Maraulienė, Šilalės r. LJ25. Virgilijus Geryba, Šilalės r. LJ26. Justinas Kelpšas, Šilalės r. LJ27. Petras Breiteris, Šilalės r. LJ28. Arūnas Dulkys, Šilalės r. LJ29. Vaidotas Kiniulis, Šilalės r. LJ30. Audrius Kelpša, Šilalės r. LJ31. Sigitas Baldauskas, Šilalės r. LJ32. Egonas Kenklys, Šilutės r. LJ33. Juozas Beinoras, Širvintų r. LJ34. Alma Rumbutienė, Tauragės r. LJ35. Birutė Mirošničenko, Tauragės r. LJ36. Romanas Karbauskas, Tauragės r. LJ37. Arvydas Šlivinskas, Vilkaviškio r. LJ38. Vytautas Tamošauskas, Vilkaviškio r. LJ39. Juozas Česnavičius, Vilkaviškio r. LJ40. Gintautas Didvalis, Vilkaviškio r. LJ, AI

Page 38: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 38 – – 39 –

Galvijų produktyvumą kontroliuoja ŽŪ ministerijos įgaliotos institucijos. UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ organizuoja ir vykdo produktyvumo kontrolę, VĮ „Pieno tyrimai‘ nustato pieno sudėtį ir kokybę, VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ Veislinių gyvulių apskaitos skyrius apdoroja ir kaupia gyvulių kilmės ir produktyvumo duomenis, genetiškai vertina, nustato galvijų veislinę ver-tę, skelbia įvertinimo rezultatus. Lietuvos veterinarijos akademijos Mėsos tyrimų laboratorija vertina galvijų mėsines savybes ir mėsos kokybę, Kontrolinio penėjimo stotis tvarko augimo spartos ir pašarų sąnaudų apskaitą. Valstybinė gyvulių veis-lininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM yra atsakinga už gyvulių produktyvumo kontrolės ir genetinio įvertinimo metodų parinkimą ir jų taikymo kontrolę.

Lietuvoje veisiamos dvi pieno galvijų populiacijos: juodmargių (74,5 proc.), žalųjų ir žalmargių (24,6 proc.). Veislininkystės paslaugas teikia UAB „Agroge-netika“, AB „Marijampolės regiono veislininkystė“, AB „Šiaulių regiono veislinin-kystė“ (šiuo metu ŽŪM numatyta sujungti Marijampolės ir Šiaulių veislininkys-tės įmones ir įsteigti AB „Lietuvos veislininkystė“), UAB „Litgenas“ eksportuoja bulių spermą iš Vokietijos, IĮ „Genimpeksas“ aprūpina veislinių bulių sperma iš Amerikos, UAB „Gameta“ siūlo švediškos genetikos spermą. UAB „Vesterna“ superka veislinius gyvulius, juos eksportuoja ir realizuoja.

LJGG asociacijos išduotų pardavimui skirtų veislinių galvijų kilmės pažymėji-mų skaičius atskirais metais pateiktas lentelėje.

6 lentelė

Metai Išduota kilmės pažymėjimų

2007 506

2008 326

2009 65

2010 421

2011 927

Cattle productivity is controlled by the institutions authorised by the Ministry of Agriculture. JSC “Cattle productivity control” organises and performs produc-tivity control, VĮ “Pieno tyrimai” assesses milk composition and quality, Pure-strain Cattle Accounting Department at VĮ “Agricultural Information and Rural Business Centre” processes and collects data about cattle origin and productiv-ity, evaluates genetically and determines the breeding value of the cattle and announces the results of the assessment. Meat Testing Laboratory at Lithuanian Veterinary Academy assesses quality characteristics of the meat from the cattle and meat quality, Control Feeding Station administers accounting of growing speed and feed usage. State Cattle Pure-strain Cattle-breeding Supervision Serv-ice at the Ministry of Agriculture is responsible for choosing the methods of cat-tle productivity control and genetic assessment and control of their application.

In Lithuania, two dairy cattle populations are bred: black and white (74.5 per cent) and brown and brown and white (24.6 per cent). Pure-strain cattle-breeding services are available at JSC “Agrogenetika”, AB “Marijampolė Region Pure-strain Cattle-breeding”, AB “Šiauliai Region Pure-strain Cattle-breeding” (at present there are plans at the Ministry of Agriculture to join the Marijampolė and Šiauliai pure-strain cattle-breeding enterprises and found AB “Lithuanian Pure-strain Cattle-breeding”), JSC “Litgenas” exports bull sperm from Germa-ny, IĮ “Genimpeksas” provides with pure-strain bull sperm from America, JSC “Gameta” offers sperm of Swedish genetics. JSC “Vesterna” buys up pure-strain cattle, exports and markets them.

Number of certificates of pure-strain cattle breed issued by the Association of LJGG to the cattle intended to be sold in different years is presented in the table.

Table 6

Year Number of issued breed cerficates 2007 5062008 3262009 652010 4212011 927

Page 39: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 38 – – 39 –

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM

Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. priėmė Gyvulių veislininkystės įstaty-mą, reglamentuojantį veislininkystės organizacijų veiklą, jame pateikta Valsty-binės gyvulių veislininkystės priežiūros sąvoka.

1998 m. priimtas Gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris reglamentuoja LR gyvulių veislių genofondo saugojimo, produktyvumo ir veisli-nių savybių gerinimo, gyvulių veislinės vertės nustatymo tvarką, Gyvulių veisli-ninkystės priežiūros tarnybos veiklą, jos padalinių teisinę padėtį.

Įstatyme nustatyta, kad gyvulių veislininkystės sistemą sudaro:

● Veislinių gyvulių augintojai;● Veislininkystės paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės,

neturinčios juridinio asmens teisių;● Pripažintos veislininkystės institucijos;● Žemės ūkio rūmai – pagrindinė institucija, atstovaujanti veislininkystės savivaldai;● Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM.Tai vykdomosios valdžios institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto,

pagal savo kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką gyvulių veislininkys-tės srityje. Ši tarnyba parengė ir išleido daugiau kaip 50 gyvulių veislininkystę reglamentuojančių norminių aktų rinkinį. Šiuo metu Valstybinėje gyvulių veisli-ninkystės priežiūros tarnyboje prie ŽŪM dirba 32 darbuotojai, iš kurių 20 rajo-nuose. Tarnybai vadovauja viršininkas A. Jurgaitis.

Tarnybos pagrindiniai tikslai – formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką veis-lininkystės srityje, užtikrinti Gyvulių veislininkystės įstatymo ir kitų su veislinin-kyste susijusių teisės aktų vykdymo priežiūrą, kontroliuoti, kad tinkamai būtų kaupiami ir saugomi veislininkystės duomenys ir registruojami kilmės knygose veisliniai gyvuliai, konsultuoti veislininkystės darbą vykdančius fizinius ir juridi-nius asmenis. Rajonų inspektoriams pavesta kontroliuoti praktinę visų gyvulių rūšių produktyvumo ir veislinių savybių gerinimo veiklą, veislininkystės progra-mų vykdymą. Taip pat su gyvulių veislių augintojų ir gerintojų asociacijomis

organizuoti veislinių reproduktorių aprobaciją: patikrinimą pagal individualias ir palikuonių savybes ir jų panaudojimą.

State Animal Breeding Supervision Service under the Ministry of Agriculture

In 1994, the Seimas of the Republic of Lithuania passed the Cattle Pure-strain Cattle-breeding law regulating activities of organisations of pure-strain cattle-breeding; it presents the concept of State supervision of pure-strain cattle-breeding.

In 1998, the legally changed Cattle Pure-strain Cattle-breeding law was passed; it regulates the order of preserving genetic fund of the cattle breeds of the LR, order of improvement their productivity and breeding characteris-tics, and order of assessment of the breed value; it also regulates activities of the Pure-strain Cattle-breeding Supervision Service, legal conditions of its subdivisions, compulsory supervision of state pure-strain cattle-breeding and recognised pure-strain cattle-breeding institutions.

The law determines that the system of pure-strain cattle-breeding consists of the following:● Pure-strain cattle-breeders;● Natural persons, legal bodies and enterprises providing pure-strain cattle-

breeding services but lacking the rights of legal bodies;● Recognised pure-strain cattle-breeding institutions;● The Chamber of Agriculture, which is the main institution that represents

the self-governing body of pure-strain cattle-breeding institutions;● State Cattle Pure-strain Cattle-breeding Supervision Service at the Ministry

of Agriculture.It is an institution of the Executive Branch funded from the state budget

and implementing state policy in the field of pure-strain cattle-breeding respec-tively to its competence. This service prepared and published a set of over 50

Page 40: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 40 – – 41 –

Pripažintos veislininkystės institucijos

Dar 1992 m. patvirtintoje Valstybinėje gyvulių veislininkystės programoje nu-rodyta sukurti valstybinę ir kooperatinę savivaldos gyvulių veislininkystės siste-mą. Vykdant šią programą, pradėjo kurtis gyvulių augintojų ir gerintojų asociaci-jos. Pirmos įsteigtos 1993 m., joms Žemės ūkio ministerija suteikė teisę vykdyti veislininkystės programas, pildyti kilmės knygas ir hibridų registrą. Asociacijos rengia ir įgyvendina selekcijos programas, tvarko atskirų veislių (populiacijų) kilmės knygas ir registrus, organizuoja reproduktorių įvertinimo per palikuonis veiklą, sudarinėja poravimo planus, konsultuoja gyvulių augintojus.

standard acts regulating pure-strain cattle-breeding. At present, State Cattle Pure-strain Cattle-breeding Supervision Service at the Ministry of Agriculture employs 32 persons, 20 of which work in regions. A. Jurgaitis is the head of the Service.

The main goals of the service are to form and implement state policy in the field of pure-strain cattle-breeding, to ensure supervision of administering of Cattle Pure-strain Cattle-breeding law and other legal acts related to pure-strain cattle-breeding, to control that pure-strain cattle-breeding data is col-lected and preserved properly, pure-strain cattle recorded in the herd-books, to consult natural persons and legal bodies involved in pure-strain cattle-breeding activities. Regional inspectors are to control practical activities im-proving productivity and breeding characteristics of animals of all kinds, and implementation of pure-strain cattle-breeding programs. Besides, they have to organise activities of approval of pure-strain reproducers, assessment ac-cording to individual characteristics and characteristics of their descendants and their usage.

IV. 2002–2005 m. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS SELEKCIJOS PROGRAMA (darbo vadovė dr. V. Juozaitienė)

LJGG asociacijos programoje buvo numatyta LJ galvijų veislynuose siekti optimalaus holšteinizacijos laipsnio nuo 50 iki 75 proc., o atskirais atvejais, priklausomai nuo karvių šėrimo ir laikymo sąlygų bei gyvulių veislinės vertės, ir didesnio. Vykdant porų parinkimą ateityje, atsižvelgiant į juodmargių bulių linijų paplitimą ir tobulinimą pasaulyje, LJGG asociacija numatė Elevation 1491007 (931) giminingoje grupėje plėsti buliaus STARBUC 503327 atšaką, W.A. BUR-KE LAD 697789 (920) liniją tęsti gerinant buliaus C.CUTLASS 34909 (922) giminingą grupę, o A. CHIEF 1427381 (982) giminingą grupę tobulinti per linijos tęsėją bulių VALIANT 502383.

Įgyvendinant programą LJGG asociacija numatė siekti, kad būtų kontroliuoja-ma 50 proc. karvių, o produktyvumas kas metai didėtų 200-240 kg ir 2005 m. vidutiniškai iš karvės būtų primelžta 5500-5600 kg 4,0-4,2 riebumo ir 3,2-3,3 proc. baltymingumo pieno, kad pagerės pieno kokybė.

Perspektyvoje Lietuvos juodmargių veislės galvijų selekcinio-veislinio darbo

Recognized institutions of cattle breeding

Back in the State program of pure-strain cattle-breeding approved in 1992, it was ordered to create a state and cooperative system of pure-strain cattle breeding of the self-government. During implementation of the program asso-ciations of cattle breeders and improvers started establishing. The first ones were founded in 1993, they were delegated the right from the Ministry of Agriculture to implement programs of pure-strain cattle-breeding, make records in herd-books and register of hybrids. The associations prepare and implement programs of selection, manage herd-books and registers of different breeds (populations), organise activities of assessment of reproducers according to their descendants, make pairing plans and advise cattle breeders.

Page 41: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 40 – – 41 –

tikslas – gerinti karvių eksterjero požymius, apibūdinančius šios veislės kūno sandaros tipiškumą, kojų tvirtumą ir tešmens savybes. Optimalaus modelio Lie-tuvos juodmargių veislės karvė turėtų sverti ne mažiau 650 kg, o jos aukštis kryžiuje turėtų būti ne mažesnis kaip 145 cm.

2002–2005 m. LJGG asociacijos selekcijos programoje numatyto produkty-vumo įgyvendinimo rezultatai pateikti lentelėje.

7 lentelė. Juodmargių galvijų veislių kontroliuojamų karvių skaičius ir jų produktyvumas

VeislėVidutinis karvių

skaičiusPieno kg

Pieno riebalų Pieno baltymų

% kg % kg

Lietuvos juodmargių

154054 5612 4,31 242 3,35 188

Juodmargių 158509 5643 4,31 243 3,35 189

8 lentelė. LJGG asociacijos narių karvių eksterjero įvertinimo vidutiniai duomenys 2002–2006 m.

Gyvulių skaičius

LaktacijaBendras kūno

vertinimasGalūnių

vertinimasTešmens

vertinimasĮvertinimas

(balais)

2334 1,69 33,95 20,57 27,77 82,28

IV. SELECTION PROGRAMME OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE BREED IN 2002-2005

In the program of the Association of LJGG, the leader of which is Dr. V. Juozaitienė, it was planned in the pure-strain cattle-breeding enterprises of the Lithuanian black and white cattle to achieve the optimum degree of holstei-nization from 50 to 75 per cent, and higher in particular cases depending on

the feeding and breeding conditions and the cattle’s breeding value. Choosing pairs in the future, having in mind prevalence of black and white bulls and improvement in the world, the Association of LJGG has planned to expand the STARBUC 503327 branch in the related Elevation 1491007 (931) group, and improve the cattle group of A. CHIEF 1427381 (982) through its successor bull VALIANT 502383.

Implementing the program, the Association of LJGG planned to achieve that 50 per cent of cows should be under control, that productivity should grow year from year by 200-240 kg and in 2005 the cow would give on average 5,500-5,600 kg of milk with fat content of 4.0-4.2 per cent and protein content of 3.2-3.3 per cent, and that milk quality should improve.

In the future, the aim of the selective-breeding activities of the Lithuanian black and white is to improve features of cows’ exterior that characterise the typical body build of the breed, the strength of the legs and the characteristics of the udder. Optimum model cow of the Lithuanian black and white breed should weigh at least 650 kg and its height at the aitchbone should be at least 145 cm.

In 2002–2005, results of the planned productivity implementation following the selection programme of the Association of LJGG are given in the table.

Table 7. Number and productivity of the controlled cows of the Lithuanian black and white cattle

BreedAverage

number of cows

Milk, kgFat content in milk Protein content in milk

% kg % kg

Lithuanian black and

white154,054 5,612 4.31 242 3.35 188

Black and white

158,509 5,643 4.31 243 3.35 189

Page 42: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 42 – – 43 –

V. 2006–2010 m. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS SELEKCIJOS PROGRAMA (darbo vadovė dr. N. V. Gaidžiūnienė)

2006 m. rugsėjo 18 d. LJGG asociacijos tarybos posėdyje (protokolas Nr. 4) pa-tvirtinta 2006–2010 m. Lietuvos juodmargių galvijų veislės selekcijos programa.

Atsižvelgdama į Lietuvos juodmargių tolesnio gerinimo tikslus ir uždavinius bei karvių produktyvumo rodiklius ir jų genetinių parametrų analizės duomenis, LJGG asociacija parengė veislininkystės schemą, atspindinčią selekcijos progra-mos 2006–2010 m. įgyvendinimą.

Table 8. Average data of evaluated exterior of cows from members of the Associa-tion of LJGG in 2002–2006

Number of cattle

LactationGeneral body

evaluationEvaluation of

the limbsEvaluation of

the udderEvaluation

2,334 1.69 33.95 20.57 27.77 82.28

9 lentelė. LJGGA narių karvės, iš kurių primelžta daugiau kaip 72 tonos pieno 2010 m.

Laikytojas Rajonas VeislėKarvės numeris

Gimi-mo

metai

Ver-šia-vosi

Produktyvumas

Pieno, kg

Pieno riebalų

% kg

UAB „Juragiai“ Kauno LJ 10013298 1989 18 99546 3,73 3,709

A. Adamonienė Kupiškio LJ 17022576 1998 9 95197 4,95 4,713

D. Kairaitienė Marijampolės LJ 17022014 1995 11 86851 4,10 3,565

R. Loveikis Taurgės LJ 36010193 1995 14 84152 4,28 3,603

I. Dikavičius Radviliškio LJ 12011039 1997 11 81221 4,01 3,258

E. Kudirkienė Tauragės LJ 36010029 1993 15 80917 4,44 3,595

A. Adamonienė Kupiškio LJ 01471192 1999 10 80581 4,69 3,783

R. Razmienė Jurbarko LJ 01134161 1998 9 80485 4,30 3,459

A. Batvinienė Marijampolės LJ 17015325 1996 9 78739 4,66 3,673

S. Šerelis Kupiškio LJ 01269979 2000 7 78686 4,32 3,401

J. Karbauskis Tauragės LJ 36012739 1999 9 78206 4,39 3,432

M. Vosylienė Kauno LJ 10010781 1997 8 77846 4,35 3,386

Vazniškių ŽŪB Marijampolės LJ 17032819 1995 10 76887 3,81 2,926

R. Šimanauskas Kaišiadorių LJ 09010339 1996 12 75800 4,58 3,470

I. Dikavičius Radviliškio LJ 12048179 1999 6 75693 4,45 3,367

10 lentelė. Kontroliuojamų Lietuvos juodmargių veislės karvių skaičius ir jų vidutinis produktyvumas

Metai VeislėVidutinis karvių

skaičius

Pie-nas, kg

Pieno riebalų Pieno baltymų

% kg % kg

2000–2001Juodmargių 63717 5000 4,28 214 3,26 163

Lietuvos juodmargių 61110 5970 4,28 213 3,26 162

Page 43: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 42 – – 43 –

2001–2002Juodmargių 84237 5136 4,20 216 3,29 169

Lietuvos juodmargių 81473 5115 4,19 215 3,29 168

2002–2003Juodmargių 113520 5112 4,31 220 3,35 171

Lietuvos juodmargių 110566 5092 4,31 219 3,35 171

2003–2004Juodmargių 145246 5303 4,31 228 3,37 178

Lietuvos juodmargių 142229 5284 4,31 228 3,37 178

2004–2005Juodmargių 154658 5464 4,31 235 3,34 182

Lietuvos juodmargių 151312 5444 4,31 235 3,34 182

2005–2006Juodmargių 158509 5643 4,31 243 3,35 189

Lietuvos juodmargių 154054 5612 4,31 242 3,38 188

2006–2007Juodmargių 143620 5899 4,25 251 3,33 196

Lietuvos juodmargių 137732 5867 4,25 249 3,33 195

2007–2008

Juodmargių 138516 5917 4,26 252 3,32 196

Lietuvos juodmargių 131771 5878 4,25 250 3,32 195

Senojo genotipo LJ 100 5911 4,28 253 3,38 200

2008–2009

Juodmargių 117720 6167 4,33 267 3,31 204

Lietuvos juodmargių 110972 6125 4,33 265 3,31 203

Senojo genotipo LJ 288 6496 4,32 280 3,29 214

2009–2010

Juodmargių 110057 6267 4,31 270 3,30 207

Lietuvos juodmargių 103739 6222 4,31 268 3,30 205

Senojo genotipo LJ 463 6154 4,35 268 3,29 202

2009–2010 m. Lietuvoje kontroliuojamų karvių bandos struktūra pagal veislesStructure of the controlled cows herd in Lithuania according to the breeds, 2009–2010

11 lentelė. Geriausios karvių bandos 2009 10 01–2010 09 30 produktyvumas kontrolės metais

Laikytojas Rajonas

Vidutinis produktyvumas

Vidutinis karvių

skaičiuspieno

Pieno riebalų Pieno baltymų

Pieno riebalų ir baltymų

suma% kg % kg kg

6-10 karvių

D. Kesminas Plungės 7 9078 4,71 428 3,44 312 740M. Butas Kėdainių 9 8641 4,38 378 3,50 303 681

11-20 karvių

P. ŪselienėTaura-

gės14 9823 4,36 428 3,12 307 735

V. Kusas Plungės 15 8850 4,81 426 3,41 302 728

21-30 karvių

V. Rojuvienė Plungės 29 8496 5,27 448 3,41 289 737

R. NorkusVilkaviš-

kio27 7785 5,52 430 2,96 230 660

31-50 karvių

A. RumbutienėTaura-

gės 31 9238 4,39 406 3,44 318 724

S. Bartkevičienė Plungės 43 8539 4,26 363 3,44 294 657

51-70 karvių

J. Mikalauskienė Plungės 63 9723 4,91 478 3,26 317 795J. Martišius Plungės 57 8436 4,32 364 3,52 297 661

The Lithuanian brown and white 24.6Other breeds 0.9The Lithuanian black and white 74.5

Page 44: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 44 – – 45 –

71-100 karvių

A. Lukauskienė Plungės 81 8610 4,56 393 3,25 280 673E. Tarvydas Plungės 75 7771 4,48 348 3,32 258 606

101-150 karvių

E. Kesminas Plungės 148 8550 4,54 388 3,38 289 677V. Butkevičienė Prienų 109 8338 4,63 386 3,34 278 664

151-200 karvių

I. Daukantienė Jonavos 171 7531 4,76 358 3,47 261 619A. Adamonienė Kupiškio 173 7614 4,30 327 3,31 252 579

200 ir daugiau

S. Stanaitis Šakių 265 7729 4,28 331 3,44 266 597

D. KairaitienėMari-

jampolės365 6876 4,45 306 3,54 243 549

ŽŪB ir kitose

įmonėse

Griškabūdžio ŽŪB

Šakių 625 9638 3,93 379 3,22 311 690

ŽŪB „Atžalynas“ Alytaus 333 8924 4,15 371 3,38 302 673

V. SELECTION PROGRAMME OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE BREED IN 2006–2010

The Lithuanian black and white cattle selection programme for 2006–2010 was approved on September 18, 2006, at the meeting of the LJGG Association Council (protocol No 4); the head of the work is Dr. N. V. Gaidžiūnienė,

With regard to further goals and objectives of improvement of the Lithua-nian black and white and indexes of productivity of the cows and the analysis data of their genetic parameters, the Association of LJGG prepared the scheme of pure-strain cattle-breeding reflecting implementation of the selection pro-gramme for 2006–2010.

Table 9. Cows from the members of the LJGGA which gave over 72 tons of milk in 2010

Keeper Region BreedNumber of cows

Year of birth

Gave birth to calves,

/y.

Productivity

Milk, kgMilk fat

% kg

JSC “Juragiai” Kaunas LJ 10013298 1989 18 99,546 3.73 3,709

A. Adamonienė Kupiškis LJ 17022576 1998 9 95,197 4.95 4,713

D. Kairaitienė Marijampolė LJ 17022014 1995 11 86,851 4.10 3,565

R. Loveikis Tauragė LJ 36010193 1995 14 84,152 4.28 3,603

I. Dikavičius Radviliškis LJ 12011039 1997 11 81,221 4.01 3,258

E. Kudirkienė Tauragė LJ 36010029 1993 15 80,917 4.44 3,595

A. Adamonienė Kupiškis LJ 01471192 1999 10 80,581 4.69 3,783

R. Razmienė Jurbarkas LJ 01134161 1998 9 80,485 4.30 3,459

A. Batvinienė Marijampolė LJ 17015325 1996 9 78,739 4.66 3,673

S. Šerelis Kupiškis LJ 01269979 2000 7 78,686 4.32 3,401

J. Karbauskis Tauragė LJ 36012739 1999 9 78,206 4,39 3,432

M. Vosylienė Kaunas LJ 10010781 1997 8 77,846 4.35 3,386

VazniškiaiB Marijampolė LJ 17032819 1995 10 76,887 3.81 2,926

R. Šimanauskas Kaišiadorys LJ 09010339 1996 12 75,800 4,58 3,470

I. Dikavičius Radviliškis LJ 12048179 1999 6 75,693 4,45 3,367

Page 45: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 44 – – 45 –

Table 10. Number of the controlled Lithuanian black and white cows and their average productivity

Year BreedAverage

number of cows

Milk, kgMilk fat Milk proteins

% kg % kg

2000–2001Black and white 63717 5,000 4.28 214 3.26 163

Lithuanian black and white 61110 5,970 4.28 213 3.26 162

2001–2002Black and white 84237 5,136 4.20 216 3.29 169

Lithuanian black and white 81473 5,115 4.19 215 3.29 168

2002–2003Black and white 113520 5,112 4.31 220 3.35 171

Lithuanian black and white 110566 5,092 4.31 219 3.35 171

2003–2004Black and white 145246 5,303 4.31 228 3.37 178

Lithuanian black and white 142229 5,284 4.31 228 3.37 178

2004–2005Black and white 154658 5,464 4.31 235 3.34 182

Lithuanian black and white 151312 5,444 4.31 235 3.34 182

2005–2006Black and white 158509 5,643 4.31 243 3.35 189

Lithuanian black and white 154054 5,612 4.31 242 3.38 188

2006–2007Black and white 143620 5,899 4.25 251 3.33 196

Lithuanian black and white 137732 5,867 4.25 249 3.33 195

2007–2008

Black and white 138516 5,917 4.26 252 3.32 196Lithuanian black and white 131771 5,878 4.25 250 3.32 195Lithuanian black and white

of the old genotype100 5,911 4.28 253 3.38 200

2008–2009

Black and white 117720 6,167 4.33 267 3.31 204Lithuanian black and white 110972 6,125 4.33 265 3.31 203Lithuanian black and white

of the old genotype288 6,496 4.32 280 3.29 214

2009–2010

Black and white 110057 6,267 4.31 270 3.30 207Lithuanian black and white 103739 6,222 4.31 268 3.30 205Lithuanian black and white

of the old genotype463 6,154 4.35 268 3.29 202

Table 11. Productivity of the best cows herd in the controlled year 1/10/2009–30/9/2010

Breeder Region

Average productivity

Average number of cows

MilkMilk fat

Milk proteins

Total of milk fat and proteins

% kg % kg kg

6-10 cows

D. Kesminas Plungė 7 9,078 4.71 428 3.44 312 740M. Butas Kėdainiai 9 8,641 4.38 378 3.50 303 681

11-20 cows

P. Ūselienė Tauragė 14 9,823 4.36 428 3.12 307 735V. Kusas Plungė 15 8,850 4.81 426 3.41 302 728

21-30 cows

V. Rojuvienė Plungė 29 8,496 5.27 448 3.41 289 737R. Norkus Vilkaviškis 27 7,785 5.52 430 2.96 230 660

31-50 cows

A. Rumbutienė Tauragė 31 9,238 4.39 406 3.44 318 724S. Bartkevičienė Plungė 43 8,539 4.26 363 3.44 294 657

51-70 cows

J. Mikalauskienė Plungė 63 9,723 4.91 478 3.26 317 795J. Martišius Plungė 57 8,436 4.32 364 3.52 297 661

71-100 cows

A. Lukauskienė Plungė 81 8,610 4.56 393 3.25 280 673E. Tarvydas Plungė 75 7,771 4.48 348 3.32 258 606

101-150 cows

E. Kesminas Plungė 148 8,550 4.54 388 3.38 289 677

V. Butkevičienė Prienai 109 8,338 4.63 386 3.34 278 664

151-200 cows

I. Daukantienė Jonava 171 7,531 4.76 358 3.47 261 619

A. Adamonienė Kupiškis 173 7,614 4.30 327 3.31 252 579

200 and more

S. Stanaitis Šakiai 265 7,729 4.28 331 3.44 266 597D. Kairaitienė Marijampolė 365 6,876 4.45 306 3.54 243 549

At agri-cultural asso-

ciations prises

Griškabūdis Agricultural Associatiton

Šakiai 625 9,638 3.93 379 3.22 311 690

Agricul-tural Association

“Atžalynas”Alytus 333 8,924 4.15 371 3.38 302 673

Page 46: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 46 – – 47 –

VI. 2011 m. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS SELEKCIJOS PROGRAMA (darbo vadovė dr. N. V. Gaidžiūnienė)

Tikslai ir uždaviniai

LJGG asociacijos tarybos posėdyje 2010 m. lapkričio 26 d. (protokolas Nr. 7) patvirtinta LJG selekcijos 2011 m. programa. Pagrindinis asociacijos tiks-las – siekti holšteinizacijos proceso metu išsaugoti Lietuvos juodmargius, kaip nacionalinę pieninių galvijų veislę, turinčią iki 75 proc. Holšteinų kraujo, su jai būdingais privalumais (geru prisitaikymu prie vietinių ūkinių sąlygų, tvirta kūno sandara, ilgaamžiškumu, geromis vaisos savybėmis).

Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai:● vykdyti planingą genetinę selekciją Lietuvos juodmargių galvijų eksterjero

požymių, susijusių su produktyvumu, ilgaamžiškumu, rezistentiškumu masti-tams, gerinimo kryptimi.● padidinti Lietuvos juodmargių veislės galvijų genetinį produktyvumo poten-

cialą iki 7000 kg 4,3 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno, planingai naudojant importuotą užsienio šalių: Holšteinams giminingų veislių (Olandijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos juodmargių ir kt.) bei savos genetikos geriausių bulių spermą.● pasiekti, kad LJ veislės kontroliuojamose bandose vidutiniškai iš karvės

būtų primelžiama ne mažiau kaip 6800 kg pieno.● išlaikyti Lietuvos juodmargių veislės privalumus: gerą prisitaikymą prie vie-

tos sąlygų, tvirtą kūno sandarą, ilgaamžiškumą, geras vaisos savybes.● išaiškinti ir išanalizuoti senojo genotipo Lietuvos juodmargių bandas, jų ge-

netinius resursus panaudoti savos genetikos veislinių buliukų gavybai.● plėsti LJGGA veiklą šalyje ir bendradarbiavimą su užsienio šalių pieninių

galvijų gerintojų asociacijomis.

VI. SELECTION PROGRAMME OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE BREED IN 2011

Aims and objectives

The Lithuanian black and white cattle selection programme was approved on November 26, 2010, at the meeting of the LJGG Association Council (protocol No 7); the head of the work is Dr. N. V. Gaidžiūnienė, the main goal of the Association in the nearest period is implementation of the programme prepared in 2011 trying to preserve the Lithuanian black and white during the process of holsteinization as a national breed of dairy cattle which has up to 75 per cent of Holstein blood with all the advantages of the breed, such as good adjusting to the local economi-cal conditions, strong body complexion, longevity, good breeding characteristics.

In order to achieve this aim, there are several objectives:● to carry the planned genetic selection towards improvement of the exterior

features related to productivity, longevity, resistance to mastitis among the Lithuanian black and white.● to increase the genetic productivity potential of the Lithuanian black and

white cattle up to 7,000 kg of milk with fat content of 4.3 per cent and protein content of 3.4 per cent, on a planned basis using sperm from genetically best bulls of the imported from other countries breeds related to Holsteins (the Hol-landaise, Swedish, Danish, German black and white) and from the local ones.● to achieve that in the controlled herds of the Lithuanian black and white

cattle average amount of milk from one cow was at least 6,800 kg.● to preserve the advantages of the Lithuanian black and white, such as good

adjustment to the local conditions, strong body complexion, longevity, good breeding characteristics.● to detect and analyze the herds of the Lithuanian black and white of the

old genotype, to use their genetic resources for invention of pure-strain young bulls of own genetics.● to expand activities of the LJGGA in the country and collaboration with

associations of dairy cattle in foreign countries.

Page 47: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 46 – – 47 –

Juodmargių populiacijos karvių ilgaamžiškumas

Karvių ilgaamžiškumo pagrindinis rodiklis yra jų vidutinis amžius metais ir produktyvaus amžiaus trukmė laktacijomis. Kuo šis rodiklis yra didesnis, tuo ekonominė karvės vertė didesnė. Juodmargių populiacijoje ilgaamžiškiausios yra Lietuvos juodmargių veislės karvės. Lentelėje pateikiami 2010 10 01 duomenys.

12 lentelė. Juodmargių populiacijos karvių ilgaamžiškumas ir produktyvaus amžiaus trukmė

Rodiklis Lietuvos juodm.

Vokietijos juodm.

Britanijos fryzės

Holštei-nės

Olandijos juodm.

Danijos juodm.

Švedijos juodm.

Senojo genotipo

Liet. juodm.

Vidutiniš-kai visų juodmar-

gių

Metais 6,8 6,1 6,0 5,2 4,7 4,7 5,3 9,6 6,5Lakta-cijomis

4,0 4,0 4,0 3,0 2,0 2,0 3,0 7,0 4,0

Lietuvos juodmargių veislės karvių vienas iš svarbiausių privalumų yra jų ilga-amžiškumas, kurį būtina išsaugoti ir tolimesnėje selekcijoje.

Longevity of cows of the black and white population

The main index of longevity of cows is their average age in years and dura-tion of their productive age in lactations. The higher this index, the greater economical value of the cow is. Among the population of the black and white, the highest longevity belongs to the Lithuanian black and white cows. In the table, the data of 1/10/2010 is presented.

Table 12. Longevity of cows of the black and white and durability of the productive age

Index

Lithua-nian

black and white

German black and

white

British freezes

Holsteins

Hol-landaise

black and white

Danish black and

white

Swedish black and

white

Lithua-nian

black and white of the old

genotype

On aver-age of all black and

white

Years 6.8 6.1 6.0 5.2 4.7 4.7 5.3 9.6 6.5Lacta-tions

4.0 4.0 4.0 3.0 2.0 2.0 3.0 7.0 4.0

One of the most important advantages of the Lithuanian black and white cat-tle is their longevity, which must be preserved in the further selection.

Juodmargių populiacijos karvių vaisos savybės

Vienas iš svarbiausių rodiklių, turinčių įtakos karvės ekonominei vertei, yra dienų skaičius tarp dviejų paskutinių apsiveršiavimų (servis periodas). 2006–2010 m. laikotarpiu šis rodiklis geriausias yra Lietuvos juodmargių veislės karvių.

13 lentelė. Juodmargių populiacijos karvių dienų skaičius tarp dviejų paskutinių apsiveršiavimų

MetaiLietuvos juodmar-

gės

Vokie-tijos

juodmar-gės

Brita-nijos

fryzės

Holštei-nės

Olandijos juodmar-

gės

Danijos juodmar-

gės

Švedijos juodmar-

gės

Vidutinis visų juo-dmargių skaičius

2005–2006

405 429 430 439 398 461 483 406

2006–2007

406 432 417 431 437 437 474 407

2007–2008

411 437 420 455 483 446 494 412

2008–2009

414 441 421 453 480 436 474 416

Page 48: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 48 – – 49 –

2009–2010

417 437 406 450 430 447 443 419

Normali, sveika, gerai šeriama ir prižiūrima karvė per metus turi atvesti po veršelį ir po apsiveršiavimo vėl apsivaisinti ne vėliau kaip po trijų mėnesių. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, Lietuvos juodmargės iš kitų juodmargių populiacijoje išsiskiria savo geromis vaisos savybėmis.

Juodmargių populiacijos karvių eksterjeras

Per 2006–2010 m. laikotarpį kasmet buvo vertinamas kontroliuojamų bulių dukterų, jų bendraamžių bei būsimų veislinių buliukų motinų (rinktinių karvių) eksterjeras. Iš viso LJGGA buvo įvertinta 6044 karvių eksterjeras.

14 lentelė. Juodmargių populiacijos karvių eksterjero vertinimas

MetaiĮvertinta

karvių, vnt.

Vidutiniai įvertinimo duomenys (balais)Bendras balų

skaičiusBendras kūno išsivystymas

Galūnės Tešmuo

2006 221 34,21 20,52 28,98 83,71

2007 757 30,31 20,47 29,06 83,84

2008 2750 34,77 20,64 29,12 84,54

2009 1286 34,73 20,92 28,33 83,99

2010 1030 34,95 20,25 28,29 83,49

2011 2228 35,21 20,23 28,33 83,78

Juodmargių karvių eksterjeras, kaip rodo įvertinimo duomenys, yra palyginti geras. Pagal bendrą balų skaičių įvertintos karvės priskiriamos II grupės (gero eksterjero) karvėms. Pastebima bendro kūno išsivystymo gerėjimo tendencija, šiek tiek suprastėjo galūnių tvirtumą charakterizuojantys požymiai. Lentelėje pateikti 2010 10 01 duomenys.

Breeding characteristics of cows of the black and white population

One of the most important indexes influencing the economical value of the cow is the number of days between last two parturitions (servis period). In the period of 2006–2010, this index is the highest among the Lithuanian black and white cows.

Table 13. Number of days between last two parturitions among the population of the Lithuanian black and white cows

Year

Lithua-nian

black and white

German black and

white

British freezes

HolsteinsHollanda-ise black and white

Danish black and

white

Swedish black and

white

Average number from all

black and white

2005–2006

405 429 430 439 398 461 483 406

2006–2007

406 432 417 431 437 437 474 407

2007–2008

411 437 420 455 483 446 494 412

2008–2009

414 441 421 453 480 436 474 416

2009–2010

417 437 406 450 430 447 443 419

A normal, healthy, well-fed and well-maintained cow every year has to have a calf and to become impregnated not later than in three months’ time after its parturition. As it can be seen from the data provided in the table, the Lithuanian black and white cattle stand out among other population of black and white because of their good breeding characteristics.

Page 49: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 48 – – 49 –

Veislinis-selekcinis darbas karvių, turinčių 75 % ir daugiau holšteinų kraujo, bandose

Kad išsaugoti Lietuvos juodmargius kaip nacionalinę veislę su jai būdingais privalumais (geru prisitaikymu prie vietos sąlygų, tvirta kūno sandara, ilgaam-žiškumu) bei išlaikyti holšteinų gerą produktyvumo genetinį potencialą, kontro-liuojamose bandose, kur holšteinų kraujo laipsnis jau siekia 75 proc. ir daugiau, numatoma taikyti kintamojo mišrinimo schemą. Pagal asociacijos parengtus arba aprobuotus gyvulių sėklinimo įmonių sudarytus porų parinkimo planus bus derinamas negrynaveislių holšteinų, giminingų veislių (Olandijos, Švedijos, Dani-jos, Vokietijos juodmargių) bei savos genetikos bulių gerintojų spermos naudoji-mas karvėms ir telyčioms sėklinti.

15 lentelė. Karvių bandų genealoginė struktūra

Linijos ar giminingos grupėspavadinimas ir kodas

Karvių skaičius % Telyčių skaičius %

Olandijos juodmargių bulių palikuonys:Langerio LJ 2523 gimininga grupė (102) 300 0,3 95 0,2

Kitos Olandijos juodmargių bulių linijos ir giminin-gos grupės (190)

2519 2,3 888 1,5

Britanijos fryzų (750, 751) 14 0,0 - -Holšteinų veislės bulių linijos ir giminingos grupės

(900)234 0,2 90 0,2

W. A. Burke Lad 697789 linija (920-922) 7986 7,1 1577 2,7Wis Ideal 933122 linija (930-932) 35903 32,0 19842 34,0P. Bootmaker 1450228 linija (940) 354 0,3 - -

F. Hope 1243697 gimininga grupė (951) 725 0,7 34 0,1G. Criscross 1378594 gimininga grupė (952) 297 0,3 1 0,0

O. Ivanhoe1189870 linija (960) 17939 16,0 7974 13,7ABC R. Sovereign 198998 linija (980-983) 26679 23,8 12148 20,8

Kitos linijos ir giminingos grupės (99) 1250 1,1 3451 5,9Nežinomos kilmės galvijai (000) 16052 14,3 10868 18,6

Kitų veislių linijos ir giminingos grupės 1798 1,6 1354 2,03Iš viso: 112050 100 58322 100

Juodmargių galvijų produktyvumo genetiniam potencialui gerinti 2006–2010 m. laikotarpiu buvo gana intensyviai naudojami Holšteinų juodmargiai.

16 lentelė. Juodmargių galvijų populiacijoje Holšteinų veislės kraujo dalys

Galvijai

Kontro-liuojamų galvijų iš

viso

Kai Holšteinų 1-50 %

Kai Holšteinų 51-75 %

Kai Holšteinų

76-87,5 %

Kai Holšteinų

87,6-93,75 %

Kai Holšteinų 100 %

Karvės 111835 49648 33948 18535 5616 4088

Telyčios 86173 30410 19165 17693 8298 10607

Lentelėje pateikti 2010 10 01 duomenys apie kontroliuojamas juodmargių galvijų veislės karves ir telyčias,kurių veislės kodai: 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 91, 92, 93

Exterior of cows of the black and white population

During the period of 2006–2010, exterior of controlled bulls’ daughters, their contemporaries and future pure-strain young bulls’ mothers’ (selected cows’) was evaluated annually. 6044 cows’ exterior was evaluated by the LJGGA in total.

Table 14. Evaluation of the exterior of the population of the black and white cows

YearEvaluated

cows, units

Average evaluation data (points)Total scoreGeneral body

developmentLimbs Udder

2006 221 34.21 20.52 28.98 83.71

2007 757 30.31 20.47 29.06 83.84

2008 2,750 34.77 20.64 29.12 84,54

2009 1,286 34.73 20.92 28.33 83.99

2010 1,030 34.95 20.25 28.29 83.49

2011 2,228 35.21 20.23 28.33 83.78

Page 50: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 50 – – 51 –

Pieno kokybės gerinimas

Vienas svarbiausių pieno kokybės rodiklių yra somatinių ląstelių skaičius (SLS), kuris parodo, ar karvė yra sveika, ar neserga tešmens ligomis. Moks-liniais tyrimais įrodyta, kad be priežiūros ir laikymo sąlygų, pašarų kokybės, netinkamo šėrimo, blogų melžimo sąlygų ir kitų išorinių, negenetinių faktorių,

Exterior of the black and white cows, as the evaluation data shows, is rather good. According to the total score, the assessed cows belong to group 2 (cows with good exterior). Tendency of general body development improvement is observed; features showing strength of the limbs have slightly worsened. The data of 1/10/2010 is provided in the table.

Table 15. Genealogical structure of the cow herds

Title and codeof the line or related group

Number of cows

%Number

of heifers%

Descendants of the Hollandaise black and white bulls:

Group related to Langeris LJ 2523 (102) 300 0.3 95 0.2

Other lines and related groups of the Hollandaise black and white bulls (190)

2,519 2.3 888 1.5

The British Freezes (750, 751) 14 0.0 - -

Lines and related groups of the Holstein bulls (900) 234 0.2 90 0.2

Line of W. A. Burke Lad 697789 (920-922) 7,986 7.1 1,577 2.7

Line of Wis Ideal 933122 (930-932) 35,903 32.0 19,842 34.0

Line of P. Bootmaker 1450228 (940) 354 0.3 - -

Related group of F. Hope 1243697 (951) 725 0.7 34 0.1

Related group of G. Criscross 1378594 (952) 297 0.3 1 0.0

Line of O. Ivanhoe 1189870 (960) 17,939 16.0 7,974 13.7

Line of ABC R. Sovereign 198998 (980-983) 26,679 23.8 12,148 20.8

Other lines and related groups (99) 1,250 1.1 3,451 5.9

Cattle of unknown origin (000) 16,052 14.3 10,868 18.6

Lines and related groups of other breeds 1,798 1.6 1,354 2.03

Total: 112,050 100 58,322 100

For improvement of genetic potential of productivity of the black and white, in the period of 2006–2010, the Holstein black and white were quite inten-sively used.

Table 16. Share of Holstein blood in the black and white population

Cattle

Total number of controlled

cattle

With amount of Holsteins 1-50 %

With amount of Holsteins51-75 %

With amount of Holsteins

76-87.5 %

With amount of Holsteins

87.6-93.75 %

With amount of Holsteins 100 %

Cows 111,835 49,648 33,948 18,535 5,616 4,088

Heifers 86,173 30,410 19,165 17,693 8,298 10,607

Data about the cows and heifers from the controlled black and white cattle breeds coded 23, 24, 25, 26,27, 28, 29, 91, 92, 93 of 1/10/2010 is provided.

Breeding-selection activities in herds with 75% and more of Holstein blood

In order to preserve the Lithuanian black and white as a national breed with all its advantages (good adjustment to the local conditions, strong body build and longevity) and keep the good potential of productivity received from Holsteins, in the controlled herds with 75% and more of Holstein blood, it is planned to apply the scheme of changing hybridization. According to the prepared or ap-proved plans for choosing mates made by cattle insemination enterprises, using of sperm from non-pure-strain Holstein, related breeds (the Hollandaise, Swed-ish, Danish and German black and white) and bull improvers with own genetics for cow and heifer insemination will be regulated.

Page 51: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 50 – – 51 –

karvių sergamumui mastitais turi įtakos ir genetiniai faktoriai. Siekiant suma-žinti karvių sergamumą mastitu, įmanomas genetinis veislės pagerinimas, atren-kant veislines karves su mažesniu pieno somatinių ląstelių skaičiumi bei karvių ir telyčių sėklinimui atrenkant bulius, turinčius aukščiausią genetinį atsparumą mastitams. Rezistentiškumui turi įtakos ir karvės tešmens morfologinės savy-bės. Dažniau tešmens uždegimu serga ir daugiau somatinių ląstelių piene turi karvės, kurių tešmuo yra nukaręs, silpnai prisitvirtinę prie papilvės, speniai ilgi, stori, netaisyklingai išsidėstę, silpnas tešmens raištis.

LJGG asociacijos selekcijos programoje, siekiant sumažinti somatinių ląstelių skaičių piene ir didinant Lietuvos juodmargių rezistentiškumą tešmens uždegi-mams, numato:● kiek įmanoma plačiau populiacijoje sėklinti karves ir telyčias sperma bulių,

kurie gerina tešmens morfologines savybes, didina rezistentiškumą mastitui, kartu mažėja ir somatinių ląstelių skaičius piene;● organizuoti mokomuosius seminarus asociacijos nariams, aiškinti jiems pa-

grindinius veiksnius, turinčius įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene.

Improvement of milk quality

One of the most important indexes of milk quality is the number of somatic cells (NSC), which shows whether the cow is well or has udder diseases. Scien-tific research has proved that mastitis in cows is influenced not only by mainte-nance and keeping conditions, feed quality, inappropriate feeding, poor milking conditions and other external, non-genetic factors, but also genetic factors. In order to decrease mastitis in cows, genetic improvement of the breed is pos-sible selecting pure-strain cows with lower number of somatic cells in milk and bulls that have the highest genetic resistance to mastitis intended for insemi-nation of cows and heifers. Morphological characteristics of the cow’s udder have influence on the resistance, too. Udder inflammation and higher number of somatic cells in milk are more common in cows with a bagging udder which is

worse attached to the underbelly, long and thick dugs placed irregularly, and a weak udder suspensory ligament.

In the selection program of LBWCI Association, in order to decrease the number of somatic cells in milk and increase resistance of the Lithuanian black and white to inflammations of udder, it has been planned:● to inseminate cows and heifers of the population as much as possible with

sperm from the bulls which benefit to the morphological characteristics of the udder, increase resistance to mastitis herewith decreasing number of somatic cells in milk;● to organize training seminars to the members of the association, to pro-

vide them with the information of the main factors influencing the number of somatic cells in milk.

Vaisos savybių gerinimas

Priežastys, sukeliančios karvių reprodukcijos sutrikimus, yra įvairios: ali-mentarinės, veterinarinės, genetinės. Iš alimentarinių priežasčių paminėtinos: netinkamas šėrimas, žemas ar per daug aukštas temperatūros poveikis, prasta spermos kokybė, netinkama sėklinimo technologija, nepakankamas gyvulio or-ganizmo aprūpinimas baltymais, vitaminais A, D, E, makro ir mikroelementais.

Karvių ir telyčių apsivaisinimo sutrikimus gali sukelti ir infekcinės ligos, lyties organų susirgimai, įvairios traumos.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad veršiavimosi lengvumui įtakos turi ir ge-netiniai faktoriai. Vienas iš tokių faktorių yra buliaus gebėjimas savo dukterims perduoti lengvo veršiavimosi savybę. ES šalyse tikrinami buliai vertinami ne tik pagal dukterų produktyvumo savybes, eksterjero, bet ir palikuonių veršiavimosi lengvumą, kaip vieną iš paveldimų požymių. Veršiavimosi lengvumui įtakos turi ir paveldimi eksterjero požymiai: užpakalio plotis ir užpakalio kampas. Karvės, turinčios iškeltą arba siaurą užpakalį, veršiuojasi sunkiau, o per daug nuleistas užpakalis sąlygoja gimdos ir lyties organų dažnesnius susirgimus.

Page 52: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 52 – – 53 –

Karvių bergždumo profilaktikai ir apvaisinimui gerinti LJGGA per programos įgyvendinimo laikotarpį numato:● pasiekti, kad būtų įdiegta veršiavimosi lengvumo požymio, perduoto iš tėvi-

nės pusės, apskaita kontroliuojamose juodmargių bandose;● organizuoti seminarus, leisti informacinius lapelius apie karvių bergždumo

profilaktiką;● siekti, kad intervalas tarp apsiveršiavimų būtų ne didesnis kaip 12,5 mėn.

Senojo genotipo Lietuvos juodmargių bandų išaiškinimas ir išsaugojimas

Improvement of breeding characteristics

The reasons causing disorders of cows’ reproduction can be of different kinds, such as alimentary, veterinary or genetic. Among the alimentary causes can be mentioned inappropriate feeding, too high or too low temperature, poor quality of sperm, inappropriate technology of insemination, insufficient amount of proteins, vitamins A, D, E, macro and microelements to the cattle’s bodies.

Infectious diseases, diseases of the genitalia and various injuries can also be reasons of impregnation disorders of cows and heifers.

Scientific research shows that genetic factors can influence the ease-drop-ping. One of such factors is the bull’s ability to transfer the feature of easy dropping to their daughters. In the countries of the EU, controlled bulls are assessed not only according to productivity characteristics of their daughters, exterior, but also ease-dropping of their descendants as one of the inherited features. Easy dropping is also influenced by the inherited exterior features, such as width of the rear and angle of the rear. Cows with high or narrow rear drop with more difficulties, and a too low rear determines more frequent diseases of the uterus and the genitalia.

For prevention of cow barrenness and improvement of insemination, LBWCIA has planned during the period of implementation of the programme:● to achieve implementation of recording the feature of ease-dropping re-

ceived from the father’s side in the herds of the black and white;

● to organize seminars and publish leaflets about prevention of cow barrenness;● to aim that the interval among two droppings was not any longer than 12.5

months.

Senojo genotipo Lietuvos juodmargė karvėCow of the Lithuanian black and white of the old genotype

Senojo genotipo Lietuvos juodmargių 2011 10 01 d. buvo kontroliuota 990. Jų vidutinis produktyvumas per metus yra 6154 kg 4,35 proc. riebumo ir 3,29 proc. baltymingumo pieno. Senojo genotipo Lietuvos juodmargiai yra trumpų ga-lūnių, tvirtos konstitucijos, daugiau panašėjantys į pieninius-mėsinius galvijus. Jie išlaikė olandiškojo tipo savybes. LJGG asociacija, siekdama šiuos unikalius galvijus išsaugoti, per programos vykdymo laikotarpį numato savo narių, laikan-

Page 53: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 52 – – 53 –

čių bandas, tokioms karvėms sėklinti kasmet rengti individualius porų parinkimo planus. Buliai karvių ir telyčių sėklinimui parenkami negiminingi savo genetika, neturintys Holšteinų kraujo arba iki 50 proc., bei giminingų veislių (Olandijos, Danijos, Švedijos) juodmargiai. Bus išaiškinamos senojo genotipo juodmargių produktyviausios šeimos, iš jų atrenkamos būsimų veislinių buliukų motinos. To-kių produktyvių senojo genotipo Lietuvos juodmargių 2 šeimos išaiškintos Vale-rijos Birutės Žiogienės (Klaipėdos r.) karvių bandoje. Iš šios bandos 2004–2006 m. laikotarpiu į AB „Panevėžio veislininkystė“ auginimui nupirkti 12 veislinių buliukų ir 2 užauginti sėklinimo įmonėje AB „Marijampolės regiono veislininkys-tė” 2010 m. jau tikrinami pagal palikuonių genetines savybes: Lubinas LJ 4547 ir Inkaras LJ 4546. Jų motinų vidutinis produktyvumas per geriausią laktaciją – 9932 kg 4,36 proc. riebumo ir 3,42 proc. baltymingumo pieno. Šios šeimos pasižymi ne tik pieningumu, gera pieno sudėtimi, bet ir ilgaamžiškumu, atsparu-mu ligoms, išlaikiusios senojo Lietuvos juodmargių tipo kūno sandaros privalu-mus. Iš tokių šeimų kilusias rinktines karves poruojant su Lietuvos juodmargiais buliais derintojais, galima gauti prepotentiškus veislinius bulius ir juos panaudoti Lietuvos juodmargių veislės genetinėms savybėms išsaugoti. 2011 m. rugsėjo 16–17 d. gyvulininkystės parodoje Algirdiškėse (Panevėžio r.) buvo eksponuo-tos šio ūkio dvi Lietuvos senojo genotipo juodmargių veislines telyčios.

17 lentelė

Gyvulio laikytojo vardas, pavardė

Telyčios inv. nr.

Telyčios gimimo data

Motinos produkcijaL. Pieno R% R.kg B% B.kg R+B

Valerija Birutė Žiogienė LT4789414 2009 08 14 2 7067 4,14 293 3,18 225 517

Valerija Birutė Žiogienė LT5246911 2009 09 02 3 8246 4,52 373 3,2 264 637

Page 54: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 54 – – 55 –

čio, šis ima suktis. Taip pat įsigijo modernią pašarų ruošimo bei kitą žemės ūkio techniką. 2004–2005 m. ūkyje laikė 53 karves, o šiandien augina 320 galvijų. Iš vienos karvės per metus vidutiniškai gauta maždaug po 8 tonas aukščiausios kokybės pieno. Kai kurios karvės yra itin produktyvios – jos per metus duoda kone iki 10 t pieno. Iš turimos bandos kasdien primelžiama po 5 t ekologiško pieno. Iš galvijų labiausiai yra vertinamos juodmargės. Šios karvės yra Lietuvos senojo genotipo veislės. V. B. ir E. Žiogų ūkis 2007 m. tarp ekologinių ūkių laimė-jo penktą vietą. Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kuriuose ūkiuose laikomos didžiausios Lietuvos senojo genotipo juodmargių veislės karvių bandos.

18 lentelėLaikytojo vardas, pavardė, rajonas Gyvulių skaičius

ŽŪB „Minija“, Plungės r. 90

V. Navickas, Alytaus r. 86

V. B. Žiogienė, Klaipėdos r. 54

V. Navickienė, Alytaus r. 35

ŽŪB „Atžalynas“, Alytaus r. 27

J. Vertinskienė, Alytaus r. 21

J. Tamulynas, Alytaus r. 20

LJGG asociacija, siekdama išsaugoti Lietuvos juodmargių veislės galvijų genofondą, numato:● Naudoti bulius, nurodytus Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsau-

gos koordinavimo centro.

19 lentelė. Genofondinių bulių, numatytų naudoti sėklinimui, sąrašasEil.Nr. Buliaus vardas ir Nr. Veisliškumas

1. Ikras LJ 3871 LJ-100

2. Impulsas LJ 4425 LJ-75, VJ-25

3. Latas LJ 4415 LJ-75, OJ-25

4. Pipiras LJ4416LJ-14, 1,OJ-11, VJ-3,1, BF-25,

DJ-15,6, H-31,2

Viena iš didesnių Lietuvos senojo genotipo galvijų veislės bandų laikoma Klai-pėdos pašonėje esančiame Kiškėnų kaime. Tai europietiškus standartus atitin-kantis pieno ūkis. Jo šeimininkai – buvę klaipėdiečiai Valerija Birutė ir Edvardas Žiogai bei sūnus Vilius nuo 2000-ųjų užsiimantys ekologine pienininkyste. Ūkyje dirbama 360 ha žemės. 2003 m. V. B. ir E. Žiogų ekologinės pienininkystės ūkiui suteiktas sertifikatas, leidžiantis eksportuoti pieną į visas Europos šalis. 2004 m. gavę ES paramą, šie ūkininkai atnaujino karvides. Jose įrengė šiuolai-kišką kompiuterizuotą melžimo ir pieno kokybės bei apskaitos sistemą. Nauja 112 vietų karvidė skirta išskirtinai melžiamoms karvėms. Pačius naujausius rei-kalavimus atitinkančioje 8 vietų melžimo aikštelėje įdiegta moderni valdymo pro-grama, specialios aparatūros pagalba piene operatyviai nustatomas somatinių ląstelių skaičius. Tai padeda greitai išaiškinti sergančias karves ir laiku pradėti jas gydyti. Gyvuliai laikomi palaidai, nenaudojama kraiko – jį atstoja specialūs kilimai. Mėšlas iš fermos šalinamas skreperiu į beveik 2 tūkst. kub. m talpos re-zervuarą. Fermoje įtaisytas net specialus masažuoklis – karvei priėjus prie šepe-

Page 55: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 54 – – 55 –

5. Aras LJ3711 LJ-50, OJ-50

6. Auksas LJ3712 LJ-50, OJ-50

7. Fikusas LJ3647 LJ-25, OJ-75

8. Garas LJ3380 LJ–100

9. Jausmas LJ 3661 LJ-25, OJ-75

10. Jordanas LJ 3716 LJ-25, OJ-75

11. Laiptas LJ 3682 OJ-100

12. Liūtas LJ4058 LJ-75, 25-BF

13. Nordis LJ 4451 LJ-25, OJ-50, VJ-25

14. Salas LJ3584 LJ-75, OJ-25

15. Seklys LJ 3590 OJ-25, LJ-75

16. Smidras LJ3674 LJ-50, OJ-50

17. Sprigtas LJ 3534 LJ-25, OJ-25, DJ 50

18. Rikis LJ 4301 LJ-25, OJ-25, BF-25, H-37,5

19. Ladas LJ 4254 LJ-12,5, OJ-50, BF-25, H-12,5

● Lietuvos juodmargių karvių ir telyčių sėklinimui artimiausiu metu bus galima panaudoti Olandijos juodmargių veislės bulius: Norbert NL 475461456 ir Vynas LJ 4426, kurių sperma sukaupta AB „Šiaulių regiono veislininkystė“.

● Skatinti Lietuvoje išvestų Langerio LJ 2523, Imperatoriaus LJ 1160 ir kitų Olandijos juodmargių senojo genotipo linijų atkūrimą bei plėtojimą.

Įgyvendinus Lietuvos juodmargių selekcijos programą, numatomas optimalus karvės modelis:● aukštis 143 cm, svoris ne mažesnis kaip 650 kg,● vidutinis produktyvumas per metus 7000 kg 4,3 % riebumo ir 3,4 % baltymingu-

mo pieno, eksterjeras įvertinamas – ne mažiau kaip 80 balų, dienų skaičius tarp dvie-jų paskutinių apsiveršiavimų – 380, produktyvaus amžiaus trukmė – 3,6 laktacijos.

Programos diegimas bus analizuojamas kasmet pagal karvių produktyvumo didėjimą, veislinio prieauglio kokybę, pieno kokybės rodiklių gerėjimą, vaisos sa-vybes. Apibendrinus gautus rezultatus, programa kasmet gali būti koreguojama.

Selekcijos programa bus vykdoma dalyvaujant gyvulių sėklinimo įmonėms, LJGGA narėms:

AB „Marijampolės regiono veislininkystė”, AB „Šiaulių regiono veislininkystė” ir kt.

Page 56: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 56 – – 57 –

Detection and preservation of herds of the Lithuanian black and white of the old genotype

On 1/10/2011, there were 990 controlled Lithuanian black and white of the old genotype. Their average productivity is 6,154 kg of milk with fat contents of 4.35 per cent and protein content of 3.29 per cent per year. The Lithua-nian black and white of the old genotype have short limbs, strong constitution and look more like dairy-beef cattle. They have retained the Hollandaise type features. The LBWCI Association attempting to preserve these unique cattle, during the programme period, have planned for the cows of its members that breed herds insemination annually prepare individual plans of matching for pair-ing. Bulls for insemination of cows and heifers are selected unrelated genetically, without any or up to 50 per cent of Holstein blood, and of related breeds (Hol-landaise, Danish and Swedish) black and white. The most productive families from the black and white of the old genotype will be detected and pure-strain young bulls’ mothers will be selected out of them. Such 2 productive families of the Lithuanian black and white of the old genotype have been detected in the herd of Valerija Birutė Žiogienė (Klaipėda region). From this herd, during the period of 2004-2006, 12 pure-strain young bulls were bought for raising at AB “Panevėžys Pure-strain Cattle-breeding Enterprise”, and another 2 were raised at insemination enterprise AB “Marijampolė Region Pure-strain Cattle-breeding Enterprise” and in 2010 were already assessed considering the genetic charac-teristics of the descendants: Lubinas LJ 4547 and Inkaras LJ 4546. Average productivity of their mothers during the best lactation was 9,932 kg of milk with fat content of 4.36 per cent and protein content of 3.42 per cent. These families stand out not only for their milkiness, good composition of milk but also for their longevity, resistance to diseases and for having kept the advantages of body constitution of the old Lithuanian black and white type. Selected cows from such families paired with the Lithuanian black and white bull harmonisers produce prepotent purebred bulls, which can be used for preserving genetic char-acteristics of the Lithuanian black and white. On September 16–17, 2011, at a

cattle-breeding exhibition in Algirdiškės (Panevėžys r.), 2 pure-strain heifers of the Lithuanian black and white of the old genotype from this farm were exposed.

Table 17

Name and surname of the owner of the cattle

Inventory number of the

heifer

Date of birth of the heifer

Mother’s productionL. Milk F% F. kg P% P. kg F+P

Valerija Birutė Žiogienė LT4789414 14/8/2009 2 7067 4.14 293 3.18 225 517

Valerija Birutė Žiogienė LT5246911 2/9/2009 3 8246 4.52 373 3.2 264 637

One of the largest herds of the Lithuanian cattle breed of the old genotype is raised in Kiškėnai village near Klaipėda. The dairy farm meets the European standards. Former residents of Klaipėda, Valerija Birutė and Edvardas Žiogas and their son Vilius engaged in ecologic dairying are the owners of the farm. The farm owns 360 hectares of land. In 2003, V. B. and E. Žiogas ecological dairying farm was granted a certificate allowing exporting of milk to all Euro-pean countries. Having received support for the EU, the farmers renewed the cowsheds. They established a modern computerised system of milking, milk quality and accounting there. The new cowshed for 112 cows is designed ex-ceptionally for milking cows. On the milking platform equipped with modern control program and meeting newest requirements there is space for 8 cows to be milked, and with the help of special equipment, number of somatic cells in milk is identified almost instantly. It helps to detect sick cows immediately and start their treatment in time. The cattle are kept free range, there is no bedding; it is replaced with special carpeting. The droppings are removed from the cowshed into a reservoir of almost 2 thousand sq. m. capacity using a scraper. On the farm, there is a special massaging brush; as a cow approaches it, it starts spinning. They also purchased new equipment for feed preparation and for other agricultural needs. In 2004–2005, there were 53 cows on the farm, and at present the number of cattle has reached 320. One cow on aver-age gives 8 tons of highest quality milk annually. Some cows are of exceptional

Page 57: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 56 – – 57 –

productivity; their annual milk yielding capacity is almost 10 tons. The owned herd gives 5 tons of ecological milk daily. The black and white are most valued among the cattle. The cows are of the old Lithuanian genotype. In 2007, V. B. and E. Žiogas’ farm was ranked fifth among the ecological farms. From the data provided in the table it can be seen on which farms largest herds of cows of the Lithuanian black and white of the old genotype are kept.

Table 18No Name, surname and region of the cattle owner Number of cattle

1. ŽŪB “Minija”, Plungė r. 90

2. V. Navickas, Alytus r. 86

3. V. B. Žiogienė, Klaipėda r. 54

4. V. Navickienė, Alytus r. 35

5. ŽŪB “Atžalynas”, Alytus r. 27

6. J. Vertinskienė, Alytus r. 21

7. J. Tamulynas, Alytus r. 20

In order to preserve the genetic fund of the Lithuanian black and white cattle, LBWCI Association intends:● To breed bulls appointed by the Coordination Centre of Preserving Genetic

Resources of the Lithuanian Farm Animals.

Table 19. List of bulls from the genetic fund intended to use for inseminationNo Name and No of the bull Pedigree

1. Ikras LJ 3871 LJ-100

2. Impulsas LJ 4425 LJ-75, VJ-25

3. Latas LJ 4415 LJ-75, OJ-25

4. Pipiras LJ4416 LJ-14, 1,OJ-11, VJ-3,1, BF-25, DJ-15,6, H-31,2

5. Aras LJ3711 LJ-50, OJ-50

6. Auksas LJ3712 LJ-50, OJ-50

7. Fikusas LJ3647 LJ-25, OJ-75

8. Garas LJ3380 LJ–100

9. Jausmas LJ 3661 LJ-25, OJ-75

10. Jordanas LJ 3716 LJ-25, OJ-75

11. Laiptas LJ 3682 OJ-100

12. Liūtas LJ4058 LJ-75, 25-BF

13. Nordis LJ 4451 LJ-25, OJ-50, VJ-25

14. Salas LJ3584 LJ-75, OJ-25

15. Seklys LJ 3590 OJ-25, LJ-75

16. Smidras LJ3674 LJ-50, OJ-50

17. Sprigtas LJ 3534 LJ-25, OJ-25, DJ 50

18. Rikis LJ 4301 LJ-25, OJ-25, BF-25, H-37,5

19. Ladas LJ 4254 LJ-12,5, OJ-50, BF-25, H-12,5

● The Hollandaise black and white bulls, Norbert NL 475461456 and Vynas LJ 4426, sperm of which has been collected at AB “Šiauliai Region Pure-strain Stock-breeding Enterprise” soon will be available for insemination of the Lithua-nian black and white cows and heifers.

Bulių Nuotraukos iš įmonės leidinuko SENOJO GENOTIPO 23,24● To promote renewal and development of the lines of invented in Lithuania

Langeris LJ 2523, Imperatorius LJ 1160 and other Hollandaise black and white of the old genotype.

Having implemented the selection programme of the Lithuanian black and white, an optimal model of the cow is suggested:● 143 cm high, weighing at least 650 kg,● average annual productivity is 7000 kg of milk with fat content of 4.3 per

cent and protein content of 3.4, exterior evaluation score is at least 80, number of days between two latest parturitions is 380, duration of productivity age is 3.6 lactations.

Page 58: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 58 – – 59 –

VII. LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ GERINTOJŲ ASOCIACIJA

1993 m. įkurta Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija (LJGGA). Aso-ciacijos įkūrėjas ir pirmasis asociacijos tarybos pirmininkas buvo habilituotas daktaras prof. J. Kuosa.

2001 m. gegužės 31 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 177 LJGG asocia-cija pripažinta veislininkystės institucija, kuriai suteikta teisė vesti Juodmargių galvijų kilmės knygą.

Kilmės knygų nuostatai parengti vadovaujantis LR veislininkystės įstatymu, TGAK taisyklėmis, ES direktyva 89/504 EEB, Komisijos sprendimais 84/247/ EEB, 84/419 EEB, 86/404, 88/124 EEB ir patvirtinti žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220. Iki 1990 m. apie juodmargius galvijus išleista 31 tomas kilmės knygų, kuriose įrašyta 4130 veislinių bulių ir 17 782 karvės. Galvijų, atitinkančių kilmės knygų reikalavimus, duomenys apie jose įra-šytas karves ir telyčias kaupiami kompiuterinėse laikmenose.

Kilmės knygas kompiuterinėse laikmenose tvarko pripažintos veislininkystės institucijos (asociacijos). Į jas įrašomos asociacijos narių kontroliuojamos kar-vės ir telyčios, kurių kilmės duomenys sukaupti VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ duomenų bazėje. Įrašomi gyvuliai turi būti registruoti ir nustatyta jų tapatybė pagal galiojančią tvarką. Pagal kilmės nuostatus kil-mės knyga sudaryta iš dviejų skyrių, pagrindinio ir papildomo. Pagrindinį skyrių

Implementation of the programme will be analysed each year taking into ac-count increasing productivity of cows, quality of pure-strain get, improving in-dexes of milk quality and reproduction characteristics. Having summarised the results, the programme can be adjusted annually.

The selection programme will be implemented with the help from cattle in-semination enterprises, members of the LBWCIA, such as AB “Marijampolė Region Pure-strain Cattle-breeding Enterprise”, AB “Šiauliai Region Pure-strain Cattle-breeding Enterprise” and others.

sudaro A, B, C poskyriai. Kilmės knygos skyrius ir poskyris, kuriame įrašytas galvijas, rodo gyvulio grynaveisliškumą, tikslius kilmės duomenis.

Nuo kilmės knygos vedimo pradžios įrašyta 2175-ių asociacijos narių 104 358 karvės ir telyčios, iš kurių Lietuvos juodmargių veislės – 64354 galvijai. Į pagrindinio skyriaus A poskyrį įrašyta 17 606 karvės ir 16 170 telyčių. Per 2011 m. įrašyta 27 544 galvijai, iš kurių 7890 karvių ir 19 654 telyčios, į A poskyrį – atitinkamai 1398 karvės ir 8754 telyčios. Pagal kilmės knygos duo-menis išrašomas ir veislinio gyvulio kilmės pažymėjimas.

Asociacijos pagrindinis tikslas – parengti ir vykdyti nacionalinę Lietuvos juo-dmargių galvijų selekcijos programą ir bendram darbui suvienyti juodmargių gal-vijų augintojus, atstovauti bendriems narių interesams ir juos ginti.

Asociacijos narių skaičius kasmet sparčiai auga. Šiuo metu joje yra 2050 narių iš 42 rajonų.

Lentelėse (Nr. 20 ir Nr. 21) pateikti 2011 m. lapkričio 1 d. duomenys apie narių kiekio pasiskirstymą pagal rajonus bei jų ūkiuose laikomų kontroliuojamų ir nekontroliuojamų gyvulių skaičių.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos narių sąrašas

20 lentelė.Eil. Nr. Rajonas Rajono kodas Nariai

1. Akmenės r. 1 2

2. Alytaus r. 2 157

3. Anykščių r. 3 15

4. Biržų r. 4 2

5. Ignalinos r. 5 1

6. Jonavos r. 6 4

7. Joniškio r. 7 4

8. Jurbarko r. 8 5

9. Kaišiadorių r. 9 15

10. Kalvarijos sav. 17 85

Page 59: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 58 – – 59 –

11. Kauno r. 10 54

12. Kazlų Rūdos sav. 17 23

13. Kėdainių r. 11 82

14. Kelmės r. 12 15

15. Klaipėdos r. 13 8

16. Kupiškio r. 15 30

17. Lazdijų r. 16 70

18. Marijampolės r. 17 161

19. Mažeikių r. 18 1

20. Molėtų r. 19 44

21. Pakruojo r. 20 3

22. Panevėžio r. 21 6

23. Pasvalio r. 22 3

24. Plungės r. 23 72

25. Prienų r. 24 42

26. Radviliškio r. 25 50

27. Rokiškio r. 27 14

28. Skuodo r. 28 19

29. Šakių r. 29 42

30. Šalčininkų r. 30 13

31. Šiaulių r. 31 5

32. Šilalės r. 32 528

33. Šilutės r. 33 61

34. Širvintų r. 34 23

35. Švenčionių r. 35 2

36. Tauragės r. 36 87

37. Ukmergės r. 39 13

38. Utenos r. 40 16

39. Varėnos r. 41 11

40. Vilkaviškio r. 42 261

41. Vilniaus r. 43 5

42. Zarasų r. 44 2

Iš viso: 2056

21 lentelėNarių sk. Kontroliuojamų karvių skaičius Nekontroliuojamų karvių skaičius

2056 43 363 10 490

VII. THE ASSOCIATION OF THE LITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE IMPROVERS

In 1993, the Lithuanian Black and White Cattle Improvers Association (LBW-CIA) was founded. Habilitated Doctor Professor J. Kuosa was the founder of the association and the first chairman of the Association Council.

On May 31, 2001, by the Minister’s of Agriculture order No 177, LBWCI Association was recognised a pure-strain stock-breeding institution, and was delegated the right to keep the Herd-book of the Black and White.

Herd-book regulations were prepared based on the pure-strain stock-breeding law of the LR, ICPA rules, EU directive 89/504 EEB, Commission resolutions 84/247/ EEB, 84/419 EEB, 86/404, 88/124 EEB and approved by the Minister’s of Agriculture order No 220 of June 29, 2001. Until 1990, 31 volumes of herd-books were published containing 4,130 pre-strain bulls and 17,782 cows. Data about the cows and heifers meeting the requirements of the herd-books is kept in computer mediums.

Herd-books in computer mediums are managed by recognised pure-strain stock-breeding institutions (associations). Controlled cows and heifers, which data of origin is collected in the data base of VĮ “Centre of Agricultural Informa-tion and Rural Business” belonging to the members of the association are includ-ed in them. The included animals have to be recorded and identified according to the valid order. Agreeably with the regulations of origin, the book consists of two chapters, the main and additional ones. The main chapter consists of sections A, B and C. The chapter and section of the herd-book where the animal is recorded show the purebredness of the cattle and precise data of its origin.

Page 60: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 60 – – 61 –

Since the beginning of the book, there have been recorded 2,175 members’ of the association 104,358 cows and heifers, among them 64,354 cattle of the Lithuanian black and white. There are 17,606 cows and 16,170 heifers included in section A of the main chapter. During the year 2011, 27,544 cattle have been included, among them 7,890 cows and 19,654 heifers, in section A respectively 1,398 cows and 8,754 heifers. Using the data from the herd-book, pure-strain cattle certificate of origin is issued.

The main goal of the association is to prepare and implement national selec-tion programme of the Lithuanian black and white cattle and to unite for the common work stock-breeders of the black and white cattle, represent common interests of the members and protect them.

Number of members of the association is rapidly growing every year. At present it contains 2,050 members from 42 regions.

Data of November 1, 2011, about distribution of members in regions and number of controlled and uncontrolled animals kept on their farms is provided in the tables (No 20 and No 21).

List of members of the Lithanian Black and White Cattle Improvers Association

Table 20

No Region Region code Members1. Akmenė r. 1 22. Alytus r. 2 1573. Anykščiai r. 3 154. Biržai r. 4 25. Ignalina r. 5 16. Jonava r. 6 47. Joniškis r. 7 48. Jurbarkas r. 8 59. Kaišiadorys r. 9 15

10. Kalvarija mun. 17 8511. Kaunas r. 10 5412. Kazlų Rūda mun. 17 23

13. Kėdainiai r. 11 8214. Kelmė r. 12 1515. Klaipėda r. 13 816. Kupiškis r. 15 3017. Lazdijai r. 16 7018. Marijampolė r. 17 16119. Mažeikiai r. 18 120. Molėtai r. 19 4421. Pakruojis r. 20 322. Panevėžys r. 21 623. Pasvalys r. 22 324. Plungė r. 23 7225. Prienai r. 24 4226. Radviliškis r. 25 5027. Rokiškis r. 27 1428. Skuodas r. 28 1929. Šakiai r. 29 4230. Šalčininkai r. 30 1331. Šiauliai r. 31 532. Šilalė r. 32 52833. Šilutė r. 33 6134. Širvintos r. 34 2335. Švenčionys r. 35 236. Tauragė r. 36 8737. Ukmergė r. 39 1338. Utena r. 40 1639. Varėna r. 41 1140. Vilkaviškis r. 42 26141. Vilnius r. 43 5 42. Zarasai r. 44 2

Total: 2,056

Table 21Number of members Number of controlled cows Number of non-controlled cows

2,056 43,363 10,490

Page 61: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 60 – – 61 –

LJGG asociacijos nariai 2011 m. konkurso „Pažangiausias ūkis” nugalėtojai

Page 62: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 62 – – 63 –

1992 m. gegužės mėnesį privatizavus Plokščių žemės ūkio bendrovės turtą, Šakių rajone buvo įkurta Voniškių žemės ūkio bendrovė, turinti apie 1340 ha žemės ūkio naudmenų plotą, išsidėsčiusį Plokščių, Gelgaudiškio, Šakių ir Kidulių seniūnijų teritorijose.

Voniškių ŽŪB veikla – grūdų, kukurūzų, javų sėklininkystė, pieninė gyvulinin-kystė. Pienas parduodamas UAB „Lukšių pieninė“.

Gyvulininkystė vystoma pieno kryptimi. Laikomos karvės yra 100 proc. juo-dmargės. Šiuo metu bendrovė turi 693 galvijus, iš jų: melžiamos karvės – 363, veislinių telyčių – 300. Melžiamų karvių skaičių planuojama padidinti iki 600.

Voniškių ŽŪB sėkmingai įgyvendino investicinius projektus. Pagal SAPARD programos „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą“ projektą modernizuota dalis žemės ūkio technikos. Įgyvendinusi Europos Sąjungos Struktūrinių fondų remiamą projektą „Gamybos bazės modernizavimas“, bendrovė įsigijo naują pa-šarų gamybos techniką, įrangą naujai karvių fermai, srutvežį skystam mėšlui įterpti, savaeigį pašarų dalintuvą ir kt. Pastatyti 3 skysto mėšlo kaupimo rezer-vuarai, įrengtos naujos monolitinės siloso tranšėjos, kurių vienos talpa daugiau kaip 2 tūkst. tonų siloso masės, nauja daržinė laikyti stambiems pašarams. Tai

Members of the LBWCIA, winners of the contest The Most Progressive Farm 2011

In May 1992, having privatised possessing of agricultural association of Plokščiai, Voniškiai Agricultural Association was founded in Šakiai region cover-ing the area of about 1,340 hectares over territories of Plokščiai, Gelgaudiškis, Šakiai and Kiduliai elderships.

Activities of Voniškiai Agricultural Association include seed growing of grain, corn, cereal and dairy cattle-breeding. They sell milk to JSC “Lukšių pieninė”.

Cattle-breeding is being developed towards milk production. The cows are 100 per cent black and white. At present, the association owns 693 cattle, among them 363 milking cows and 300 pure-strain heifers. There are plans to increase the number of milking cows to 600.

Voniškiai AA has successfully implemented projects of investment. Part of agricultural equipment was renewed while implementing the project “Invest-

vienintelė tokio dydžio daržinė (išmatavimai 54 x 18 x 7) Lietuvoje.Visi gyvuliai laikomi Voniškių ŽŪB gamybiniame centre esančiose trijose fermo-

se, o šiemet baigiama statyti ketvirta. Naujoje veršelių laikymo fermoje sumon-tuota kompiuterinis valdymas, veršelių girdymo, mėšlo šalinimo, vėdinimo ir kt. įranga. Naujoje šalto tipo 275 vietų karvidėje laikomos karvės melžiamos West-falia firmos melžimo aikštelėje 2x10 šonas prie šono su automatiniu valdymu. Primelžtas pienas atšaldomas ir laikomas „DeLaval“ firmos uždaro tipo šaldytuve.

Galvijai šeriami savos gamybos pagal pašarinę vertę subalansuotais smul-kintais pašarų mišiniais du kartus per dieną, tam įrengtas specialus mobilus savaeigis dalintuvas. 2010–2011 m. karvių produktyvumas ūkyje – 8367 kg 4,87 proc. riebumo ir 3,55 proc. baltymingumo pieno.

Vasaros metu karvės ganomos pagal galimybes, atskiros karvių grupės gena-mos į lauką. Voniškių ŽŪB ir toliau numato stiprinti pieno ūkį, skirti didelį dėmesį kokybiško, Europos Sąjungos standartus atitinkančio pieno gamybai.

Page 63: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 62 – – 63 –

ments into the primary agricultural production”. Along with implementation of the project “Modernization of manufacturing basis” supported by the Structural funds of the European Union, the association purchased new feed preparation equipment, equipment for a new cowshed, a new sewage transporter, a self-propelled feed distributor, etc. There were built 3 reservoirs for collecting liquid manure, new monolithic silos ditches were built containing over 2 tons of silos mass each, a new shed was built for keeping bulky feed. It is the only shed of such size in Lithuania (measuring 54x18x7).

All the animals are kept in three sheds of the production centre of Voniškiai AA, and the fourth one is to be finished to build this year. Computerised opera-tion, calf-watering, sewage displacement and ventilation are installed on the calf-breeding farm. Cows from the shed available for 275 cows are milked using a milking platform of the company Westfalia, 2x10 side by side with auto-matic control. Fresh milk is cooled and kept in a “DeLaval” fridge of closed type.

The cattle are fed twice a day using crushed feed mixes made locally accord-ing to the nutritional value; a mobile self-propelled distributor is equipped for that purpose. In 2010–2011, productivity of cows on the farm was 8,367 kg of milk with fat content of 4.87 per cent and protein content of 3.55 per cent.

In summer time the cows are kept according to the possibilities, separate cow groups are sent outside. Voniškiai AA is planning to further strengthen dairy farm, pay special attention to production of qualitative milk meeting the standards of the European Union.

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovei 15-us metus vadovauja Petras Pusku-nigis, 1995-aisiais dirbęs pirmininko pavaduotoju. Griškabūdžio ŽŪB turi žalią diplomą, suteikiantį teisę dalyvauti žemės ūkio profesinio praktinio mokymo vei-kloje. Kasmet bendrovėje praktiką atlieka keletas profesinių mokyklų, kolegijų moksleivių: būsimieji mechanizatoriai, apskaitos specialistai. 2010 m. bendro-vės laukuose pasėta 660 ha žieminių kviečių, 100 ha žieminių rapsų, 250 ha vasarinių kviečių ir apie 50 ha vasarinių rapsų, apie 250 ha kukurūzų.

Page 64: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 64 – – 65 –

Šakių rajone P. Puskunigis vadinamas žemdirbiu novatoriumi. Pertvarkytame gyvulininkystės komplekse nuolat lankosi užsienio ūkininkai, kad savo akimis pamatytų didelį klestintį pieno ūkį. Pasak bendrovės vadovo, gyvulininkystės fermų rekonstrukcijų madas pasaulyje diktuoja JAV, o Europoje – Prancūzija ir Vokietija. Tačiau Vakarų Europos ūkininkai orientuojasi į mažesnes fermas, tad tai, kas sukurta Griškabūdyje, yra unikalu.

Griškabūdžio ŽŪB gyvulininkystės srityje dirba 7 specialistai ir 30 darbuotojų. Jų pastangomis, kruopščiu ir sėkmingu darbu pasiekti aukšti gamybiniai rodi-kliai. Tai bendrovė, kuri respublikos mastu užima pirmą vietą pagal juodmargių veislės karvių produktyvumo rodiklius. Ūkis iš viso laiko 1315 galvijų, tarp jų 734 melžiamos karves ir 566 veislinės telyčios. 2010/2011 kontrolės metais vidutiniškai iš karvės primelžta 9319 kg 4,15 proc. riebumo ir 3,31 proc. bal-tymingumo pieno. Rekonstruotoje fermoje 6–8 mėnesių telyčaitėms įrengtos „šiaudų lovos“, pašarus skirsto speciali įranga. Naujame tvarte – modernus vė-dinimas, automatinės užuolaidos užsidaro ir atsidaro, priklausomai nuo vidaus temperatūros. Pernai bendrovė įgyvendino vieną didžiausių savo planų – įrengė 3 skystojo mėšlo rezervuarus, kurių talpa 11 tūkst. kub. metrų. Juose telpa visas per metus surenkamas mėšlas.

Dar 2001 m. bendrovės fermose įrengtas kompiuterizuotas koncentruotų pašarų gamybos cechas, karvės šeriamos pašarų normavimo aikštelėse. Kon-centruoti pašarai skirstomi atsižvelgiant į kiekvienos karvės produktyvumą. Karvės melžiamos 24-ių vietų eglutės tipo melžimo aikštelėje. Visos investicijos pasiteisino ir duoda puikius rezultatus – vidutinis metinis primilžis iš vienos kar-vės – 8200 kg pieno. Griškabūdžio ŽŪB ne tik parduoda pieną, bet ir 10 metų jį superka. Organizuoti pieno supirkimą paskatino tai, kad bendrovės nariai, kurių dauguma tuomet dar turėjo savo ūkelius, buvo nepatenkinti perdirbėjų savivale. Bendrovė turėjo patalpas, tinkamas supirkimo punktui įrengti, tad nupirko pieno aušinimo įrangą ir pienvežį. Žmonės greitai pajuto naudą: pakilo supirkimo kaina, pagerėjo atsiskaitymas. Šiuo metu pienas superkamas iš 23-ijų ūkių. Didžiausias superkamas kiekis žiemą – 90, mažiausias – 10 litrų. Paklaustas, kokią naudą

Page 65: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 64 – – 65 –

duoda ši veikla, P. Puskuni-gis paaiškino, jog, kol veikia šis punktas, net 23 šeimos yra tikros, kad nuolat gaus pajamų, nors ir nelabai daug. Griškabūdžio pieno ūkis vienas pirmųjų gavo ES sertifikatą.

Petras Puskunigis, who was deputy chairman in 1995, has been the head of Griškabūdis Agricultural Company for 15 years. Griškabūdis AC has the green diploma, which grants the right to take part in the practical activities of vocational training in agriculture. Every year it takes students, such as future machine operators or accountants, for practical train-ing from several vocational schools and colleges. In 2010, in the fields of the

association it was sown winter wheat in 660 hectares, winter rape in 100 hec-tares, summer wheat in 250 hectares and summer rape in around 50 hectares, and corn in around 250 hectares of land.

P. Puskunigis is called an agriculturalist innovator in Šakiai region. The rear-ranged cattle-breeding complex is often visited by foreign farmers in order to see a large but prosperous dairy farm. According to the head of the association, world fashion in reconstruction of cattle-breeding farms is set by the USA and by France and Germany in Europe respectively. However, farmers of Western Europe orient to smaller farms, and whatever has been invented in Griškabūdis, is unique.

7 specialists and 30 workers are employed in the area of cattle-breeding at Griškabūdis AC. High production indexes are achieved thanks to their efforts, and hard and successful work. This is an association which ranges first in Lithuania taking into account the productivity indexes of the black and white cows. The number of cattle on the farm is 1,315, among them there are 734 milking cows and 566 pure-strain heifers. In 2010/2011 control year, each cow gave on average 9,319 kg of milk with fat content of 4.15 per cent and protein content of 3.31 per cent. On the rearranged farm, 6–8-month-old heif-ers have “straw beds”, the feed is distributed using special equipment. In the new cow-house, there is modern ventilation, automatic curtains open or close depending on the inside temperature. Last year the association completed one of its biggest plans, setting up 3 reservoirs for liquid manure with capacity of 11 thousand sq. m. All the manure collected during a year fits in them.

Back in 2001, a computerised room for production of the feed was equipped on the farms of the association; the cows are fed on the feed rationing sites. Concentrates are distributed according to the productivity of each cow. The cows are milked on the milking site of a fir-tree type for 24 cows. All the in-vestments have served the purpose and are giving great results – the average milk yield from a cow is 8,200 kg. Griškabūdis AC not only sells milk, but they have also been buying it for 10 years. Most members of the company had their own small farms and were dissatisfied with the lawlessness of the processors,

Page 66: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 66 – – 67 –

which was why the company started buying milk. The company had premises suitable for a milk collection station, so they purchased milk cooling equipment and a milk float. The people soon realized the benefit as the procurement price of milk increased, and clearing improved. At present, milk is collected from 23 farms. In winter, the largest amount of milk they buy is 90 l, and the smallest amount is 10 l. Asked about the use of such activity, P. Puskunigis explained that as long as this station is open, even 23 families can be sure that they have steady income, even though not very big. Griškabūdis dairy farm is one of the first to have received a certificate from the EU.

Alma ir Viktorinas Rumbu-čiai tai labai darbštūs, nuoširdūs Dirvėnų kaimo (Tauragės r. Žygai-čių sen.) žmonės. Ūkininkauja nuo 1991 m., LJGG asociacijos nariais tapo 2002 m. Dirba 40 ha nuosa-vos ir 20 ha nuomojamos žemės. Laiko 50 galvijų, iš jų 31 melžiama karvė (B grupės Lietuvos juodmar-gių galvijų veislynas). Tai šeimos ūkis, kartu darbuojasi ir vyriausio-jo sūnaus šeima. Samdomų dar-buotojų jie neturi. Tai pažangus, modernus pienininkystės ūkis, dalyvavo ES struktūrinių fondų paramos programoje ,,Pieno ir Ni-tratų direktyva“ ir ,,Valdų moder-nizavimo“ programose. 2010 m. organizuotame Tauragės rajono

geriausių ūkių konkurse „Metų ūkis“ Rumbučiai užėmė 2-ąją vietą, o 2011 m. tapo nugalėtojais (1-oji vieta). Bandos produktyvumas 2010/2011 kontrolės metais vidutiniškai iš 31 karvės – 9396 kg 4,42 proc. riebumo ir 3,47 baltymin-gumo pieno. Produktyviausia bandos karvė Žebrė (inv. nr. LT0000029209700) per šiuos metus davė 12 tonų pieno.

Didelė meilė kaimui išliko ir jų penkių vaikų širdyse, trys iš jų ūkininkauja patys, kiti kiek galėdami laisvu laiku padeda nudirbti ūkio darbus. Laisvalaikiu Alma kepa naminę duoną ir spaudžia proginius sūrius.

Page 67: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 66 – – 67 –

Asociacijos narių jaunų perspektyvių ūkininkų, mėgstančių iššūkius kertelė

Paulius Vizgirda, gyvenantis Vizgirdų kaime (Vilkaviškio r. Pilviškių sen.), jaunasis ūkininkas, LJGG asociacijos tarybos narys, vienas pirmųjų metė iššūkį supirkėjams, Kauno prekybos centruose pastatęs tris pieno pilstymo automatus.

Lietuvos žemės ūkio universitetą baigusio P. Vizgirdos pienininkystės ūkis įre-gistruotas 2005 m. Anot ūkininko, jis dar tik pusiau įkurtas, mat trūksta bent 50 proc. reikiamų pastatų ir technikos.

Paulius pasinaudojo jauniesiems ūkininkams teikiama įsikūrimo parama ir, puoselėdamas dideles viltis, pasirinko pienininkystę. Tada pieno sektorius buvo

Alma and Viktoras Rumbutis are very hard-working and warm people from Dirvėnai village (Tauragė r., Žygaičiai eld.). They have been farmers since 1991, and became members of the LBWCI in 2002. They farm on 40 hectares of their own and 20 hectares of the rented land. The number of cattle they have is 50, among them there are 31 milking cows (the Lithuanian black and white pure-strain stock-breeding enterprise of group B). It is a family farm, the eld-est son’s family work together with them. They do not have hired workers. It is a progressive and modern dairy farm; they participated in the structural funds of the EU support programme “Directive of Milk and Nitrates” and in “Domain modernization” programmes. In the contest of best farms of Tauragė region in 2010 “Farm of the Year”, they were ranked second, and in 2011 they were ranked the winners (1st prize). Average herd productivity from 31 cows in controlled year 2010/2011 was 9,396 kg of milk with fat content of 4.42 per cent and protein content of 3.47 per cent. The most productive cow of the herd, Žebrė (Id. No LT0000029209700), gave 12 tons of milk during this year.

Great love to the countryside remained in the hearts of their children, too; three of them are farmers and the others help on the farm in their free time. In her free time, Alma bakes home-made bread and occasional cheeses.

Page 68: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 68 – – 69 –

prioritetinė sritis, tad vyras pertvarkė buvusį senelio ūkį ir pritaikė jį vien pienininkystės verslui. Pirmaisiais metais įsigijo šešias karves. Šiandien ūkyje yra per 50 melžiamų karvių ir beveik tiek pat prieauglio. Tik viltys jau nebe tokios didelės. Nukritus pie-no supirkimo kainoms ir prisiėmus nemenkus įsipareigojimus, teko sukti galvą, kaip išgyventi. Jau „įlipęs“ į paramos balą – įkūręs jaunojo ūkininko ūkį, jį modernizavęs, dalyvavęs pieno standartų programoje ir ėmęs paskolą že-mei pirkti – Paulius neturėjo kito pasirinkimo: arba pasiduoti, arba kapstytis iš paskutiniųjų. Tada jis pradėjo domėtis įvairiomis naujovėmis, važinėti į parodas ir ieškoti kelių, kaip išsaugoti ūkį.

Iš visų naujovių labiausiai dėmesį patraukė pieno automatai, kurių Lietuvoje tuo metu dar nebuvo. Išsirinkęs iš trijų firmų labiausiai jam tinkančią ir susisie-kęs su tiekėjais, jaunasis ūkininkas užsakė tris pieno automatus.

Teko samdyti papildomų darbuotojų, kurie kasdien pristatinėtų pieną į Kauną. Kartais ūkininkas važiuodavo pats. Pasamdė keletą studentų, kurie turėjo išmo-kyti ūkyje dirbančius žmones naudotis naujais įrengimais. Naujovė pasiteisino. Per keletą vasaros mėnesių kasdien būdavo išpirktas visas jo ūkyje gaminamo pieno kiekis – 900 litrų. Mat įrengimas labai patogus: pirkėjams, norintiems įsigyti šviežio pieno, reikia tik į aparatą įmesti pinigus, pastatyti tarą, ir iš automato išbėga pirkėjo apmokėtas pieno kiekis. Natūralus šviežias pienas labai patiko miesto gyventojams.

Paulius jau džiaugėsi išlipęs iš nesėkmių duobės, tik situacija vėl netikėtai pasikeitė. Iš pradžių atsargiai žiūrėję į tokias naujoves, ūkininkai suprato, kad automatai pasiteisina, ir taip pat jų įsigijo. Kaune tokių jau galima rasti beveik kiekviename prekybos centre. P. Vizgirda šiuo metu Kauno prekybos centruose kasdien išparduoda apie 300 litrų pieno.

Jaunojo ūkininko galvoje sukasi naujos mintys. Jis pradėjo mąstyti apie pro-dukcijos perdirbimą ir ieško galimybių tai padaryti. Paulius mano, jog vien laukti geresnių laikų – nepakanka. Suplanavęs savo ūkyje statyti mešlides ir strutides, jis vėl pateikė paraišką ES paramai gauti.

Members’ of the Association, young progressive farmers, who like challenges, corner

The young farmer Paulius Vizgirda was second in Lithuania to set up milk vending machines in shopping centres.

Paulius Vizgirda from Vizgirdai village (Vilkaviškis r., Pilviškiai eld.), a young farmer, member of LBWCI Association Council, was one of the first to challenge milk buyers having set up three milk vending machines in Kaunas shopping centres.

The dairy farm of P. Vizgirda, a graduate from Lithuanian Agricultural Univer-sity, was registered in 2005. According to the farmer, it has been barely half-established as at least 50 per cent of the necessary premises and equipment are yet to be purchased.

Paulius used the settlement support provided to young farmers and, cherish-ing far-reaching hopes, chose dairying. At that time dairy sector was a priority, so the man reformed his grandfather’s farm and adjusted it to dairying busi-ness. During the first year, he bought six cows. At present, there are over 50 milking cows and almost the same number of get. However, the hopes are not that far-reaching. Since milk procurement prices dropped and he had under-taken rather serious obligations, he had to think hard how to survive. Having taken the subsidies for establishment of a young farmer’s farm, its modernisa-

Page 69: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 68 – – 69 –

tion, having participated in the programme of milk standardisation and having taken a loan for buying land, he had no other choice, but give up or try hard and survive. Then he started showing interest in different innovations, going to exhibitions and looking for ways to keep the farm.

Out of all the innovations, he got most interested in milk vending machines which had not been introduced in Lithuania yet. Having chosen the best accept-able company out of the three and contacted the providers, the young farmer ordered three milk vending machines.

Additional workers had to be hired to deliver milk to Kaunas daily. Sometimes the farmer would go there himself. He hired a few university students who had to teach the people working on the farm to use the new equipment. The innovation served the purpose. During the several summer moths all the amount of milk produced on his farm, 900 litres, was sold out daily. The automat is very convenient for the customers who want to buy raw milk; they just have to insert money, place the container, and the prepaid amount of milk fills the container. Town residents liked the natural raw milk very much.

Paulius had started rejoicing at having overcome the failures, when the situ-ation suddenly changed. Having been suspicious of such innovations, farmers realised that the vending machines serve the purpose, and purchased them, too. In Kaunas, they can be found at almost all the shopping centres. P. Vizgirda daily sells about 300 litres of milk in Kaunas shopping centres.

The young farmer has some new ideas. He has started thinking of processing the production and is looking for possibilities to do that. Paulius thinks that it is insufficient to just wait for better times. Having planned building a dung-yard and an ostrich house, he has applied for a subsidy from the EU.

Pajūralio kaimo (Šilalės r.) darbštus ir sumanus ūkininkas A. Taroza.

Pasak jo, net ir po pačios tamsiau-sios nakties visuomet išaušta rytas. Todėl šiandien ir jis jau galįs pasi-džiaugti, kad savo ūkyje suformavęs 105 melžiamų juodmargių bandą. Iš viso su prieaugliu šiuo metu laiko per 170 galvijų. Visos karvės – pieningos, iš kiekvienos piendavės per laktaciją primelžia po 6738 kg 4,67 proc. riebumo ir 3,44 proc. baltymingumo aukščiau-sios rūšies pieno. Neseniai pasistatė 110 vietų palaido laikymo karvidę. Joje sumontavo 10 vietų „DeLaval“ firmos melžimo aikštelę, mechanizuoto mėšlo šalinimo įrangą, o prie fermos – 2,5 tūkst. t talpos lagūną srutoms.

“Į savo pieno ūkį investavau per milijoną litų. Apie 700 tūkst. Lt šios sumos sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos“, – pasidžiaugė LŪS Šilalės skyriaus pirmininkas A. Taroza.

Algirdas Taroza – vienas pirmųjų ūkininkų Šilalės rajone. „1991 m. pagal Vals-tiečių ūkio įstatymą iš valstybės gavau 19 ha žemės. Pieno ūkį pradėjau kurti nuo plyno lauko, tad buvo labai sunku. Kadangi į tą reikalą labai skersai žiūrėjo ir kolūkio pirmininkas, tai žemei dirbti technikos jis man irgi nenuomojo“, – prisiminė

Algirdas Taroza is one of the first farmers in Šilalė region. “In 1991, by the Peasants farm law, I received 19 hectares from the state. I started establishing the dairy farm from a bare field, so it was very difficult. Since the kolkhoz chair-man was not among supporters of the case, he did not let me the equipment for farming,” remembered A. Taroza, a hard-working and bright farmer of Pajūralis village (Šilalė r.).

According to his words, sun comes out in the morning even after a very dark night. That is why he can rejoice today that he has formed a herd consisting of 105 milking black and white cows on his farm. In total, including the get, he has over 170 cattle on his farm. All of his cows are good milkers; each milking cow during lactation gives 6,738 kg of highest quality milk with fat content of 4.67 per cent and protein content of 3.44 per cent. Recently he built a free range

Page 70: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 70 – – 71 –

cow-shed for 110 cows. There he has mounted a milking platform of “DeLaval” make for 10 cows, mechanised manure removing equipment and, by the farm, a lagoon with capacity of 2.5 tons for slurry.

“I have invested over a million of Litas in my dairy farm. Around 700 thou-sand Litas of this amount is funding from the structural funds of the European Union,” rejoiced A. Taroza, the chairman of Šilalė department of Lithuanian Farmers Association.

Asociacijos svečiaiGuests of the Association

Respublikinių gyvulininkystės parodų metu asociacijos eksponatus aplankė šalies prezidentai A. M. Brazauskas, V. Adamkus ir Žemės ūkio ministrė K. Prunskienė.

Presidents of Lithuania, A. M. Brazauskas and V. Adamkus and Minister of Agriculture K. Prusnkienė visited the exhibits of the Association during the re-publican exhibitions of cattle-breeding.

Page 71: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 70 – – 71 –

Veislinių gyvulių parodų metuAt the exhibitions of pure-strain cattle

LJGG asociacijos darbuotojai ir to meto veislininkystės srities specialistai 1996 m. AlgirdiškėseWorkers of the Association of the LBWCI and experts of pure-strain stock-breeding of that time in Algirdiškės, in 1996

1998 m. veislinių gyvulių paroda Marijampolėje. Marijampolės r. ūkininės E. Šmulkštienės karvė Gilė 17016578 (2 laktacijoje davusi 6870 kg 4,77 proc. riebumo pieno) Exhibition of pure-strain cattle in Marijampolė in 1998. Cow Gilė 17016578 by E. Šmulkš-tienė, farmer of Marijampolė region, (in its 2nd lactation gave 6,870 kg of milk with fat content of 4.77 per cent)

Page 72: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 72 – – 73 –

1999 m. parodoje „AgroBalt-99“ Marijampolės r. ūkininkė A. Batvinienė su savo ūkio juodmargėmis. At the exhibition “AgroBalt-99” in 1999, A. Batvinienė, farmer of Marijampolė region, with the black and white cows from her farm.

LJGGA nariai ir darbuotojai „AgroBalt-99“ parodojeMembers and workers of LBWCIA at the exhibition “AgroBalt-99”

„AgroBalt-99“ Marijampolės r. Suvalkijos ŽŪB juodmargės.“AgroBalt-99”, the black and white of Suvalkija AC in Marijampolė r.

2002 m. Algirdiškėse vykusios parodos metu eksponuojamos tikrinamųjų bulių dukterysIn 2002, controlled bulls’ daughters exposed at the exhibition in Algirdiškės

Page 73: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 72 – – 73 –

UAB „Laufriza“ eksponuoja karvę ind. Nr. 12033401JSC “Laufriza” is exposing the cow Id. No 12033401

2004 m. veislinių gyvulių parodoje UAB „Algirdiškiai“ agr. mokslų daktarė N. V. Gaidžiūnienė komentuoja parodos eksponatusIn 2004, at the republican exhibition of pure-strain stock-breeding cattle, Doctor of Agronomical Sciences at JSC “Algirdiškiai” N. V. Gaidžiūnienė is commenting on the exhibits

2003 m. respublikinėje veislinių gyvulių parodoje ūkininkas V. Žalys (Anykščių r.) su karve Kaple (inv. nr. 01053059)In 2003, at the republican exhibition of pure-strain stock-breeding cattle, farmer V. Žalys (Anykščiai r.) with his cow Kaplė (Id. No 01053059)

Ūkininkė S. Jasinevičienė (Rokiškio r.) parodoje už geriausius eksponatus apdovanota ŽŪM diplomuFarmer S. Jasinevičienė (Rokiškis r.) awarded a diploma by AM for best exhibits

Page 74: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 74 – – 75 –

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos stendas The stand of the Lithuanian Black and White Cattle Improvers Association

2005 m. respublikinėje veislinių gyvulių parodoje UAB „Algirdiš-kiai“. Ūkininkė S. Petraškienė (Prienų r.) ir A. Naujalis melžia savo ūkiuose išaugintas Lietu-vos juodmargių veislės karves prizininkes Purieną ir NagęIn 2005, at the republican exhibition of pure-strain stock-breeding cattle, JSC “Algirdiš-kiai”. Farmer S. Petraškienė (Prienai r.) and A. Naujalis are milking the Lithuanian black and white breed cows Puriena and Nagė, prize-winners rai-sed on their farms

Respublikinėje „AgroBalt 2007“ veislinių gyvūnų parodoje ūkininkė A. Batvinienė (Marijam-polės r.) su savo ūkyje išauginta karve Brukne LT 2412956, per 3 laktaciją davusia 9872 kg 4,37 proc. riebumo ir 3,21 proc. baltymingumo pieno. Ūkininkė S. Petraškienė (Prienų r.) su savo ūkio karvute veislinių gyvulių parodojeAt the republican exhibition of pure-strain stock-breeding cattle “AgroBalt 2007”, farmer A. Batvinienė (Marijampolė r.) with cow Bruknė LT 2412956 raised on her farm, which during its third lactation gave 9,872 kg of milk with fat content of 4.37 per cent and protein content of 3.21 per cent. Farmer S. Petraškienė (Prienai r.) with a cow from her farm at an exhibition of pure-strain cattle

Parodoje eksponuojamos Kauno LVA praktinio mokymo ir bandymų centro ir ūkininko S. Stanaičio (Šakių r.) melžiamos karvėsThe milking cows exposed at the exhibition from farmer S. Stanaitis (Šakiai r.)and Kaunas LVA Practical Educational and Experimental Centre

Page 75: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 74 – – 75 –

Akimirka iš kelionės į Norvegiją. 2004 m.Moment from a trip to Norway, 2004

LJGG asociacijos nariai Olandijoje. 2006 mMembers of LBWCI association in Holland, 2006.

Grupė asociacijos narių ir darbuotojų Vokietijoje, svečiuose pas Saksonijos Anhalto žemės ūkio galvijų augintojus. 1997 m.Group of members and wor-kers of the Association in Germany, visiting agricultu-ral cattle-breeders of Anhalt Land in Saxony, 1997

Ūkininkas A. Šlivinskas (Vilkaviškio r.), LJGG asociacijos tarybos narys, su savo ūkio karve Respublikinėje „AgroBalt 2008“ veislinių gyvūnų parodojeFarmer A. Šlivinskas (Vilkaviškis r.), member of LBWCI Association Council, with a cow from his farm at a republican exhibition of pure-strain cattle “AgroBalt 2008”

Akimirkos iš LJGG asociacijos organizuojamų kelioniųMoments from the trips organized by the LBWCIA

Page 76: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 76 – – 77 –

2011 m. kovo 22–26d. LJGG asociacijos nariai ūkininkai lankėsi pas Švedijos ūkininkus, gyvulininkystės parodoje Malmo mieste ir Wikings Genetic veislininkystės įmonėje, auginančioje veislinius buliusFarmer members of LBWCI Association visited Swedish farmers, cattle-breeding exhibition in Malmo and at Wiking Genetic cattle husbandry breeding pure-strain bulls on March 22–26, 2011

Ūkininkams V. Žiogui (Klaipėdos r.) ir A. Jusui (Alytaus r.) LJGG asociacijos eksterjero vertinimo ekspertė dr. N. V. Gaidžiūnienė ir dr. J. Kutra padeda atsirinkti veislines telyčias pas Švedijos ūkininkus. 2007 m.Farmers V. Žiogas (Klaipėda r.) and A. Jusas (Alytus r.) are helped by exterior evaluation expert at the LBWCI Association Dr. N. V. Gaidžiūnienė and Dr. J. Kutra to select pure-strain heifers from Swedish farmers, 2007

Asociacijos veikla šiemet Activities of the Association in 2011

Page 77: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 76 – – 77 –

Antano Šegždos Lietuvos juodmargių galvijų A grupės veislyno ūkyje (Tauragės r.) 2011 m. gegužės 18 d. vyko seminarasMoments of the seminar at Antanas Švėgžda Lithuanian black and white cattle husbandry farm of group A (Tauragė r.) on May 18, 2011

2011 m. birželio 25 d. asociacijos nariai buvo išvykę į XVIII respublikinę gyvulininkystės parodą, vykusią Lenkijoje, Šepetovo mieste, kurioje buvo eksponuojami baltnugariai galvijai, taip pat aplankė pažangiausią to regiono ūkininkų Joanos ir Voijceko Kaščinskių pieno ūkį On June 25, 2011, members of the association visited the 18th republican exhibition of cattle breeding in Szepetowo, Poland, where white-backed cattle were exposed, and the most progressive, Joana and Wojcek Kaszczinsky’s, dairy farm of the region

2011 m. rugpjūčio 11 d. Griškabūdžio ŽŪB organizuotame seminare „Lietuvos bandų gerinimas, panaudojant Olandijos veislininkystės patyrimą“ LJGG asociacijos nariai stebi, kaip Olandijos specialistas Fokko Tolsma tvarko galvijų nagas, ir klausosi paskaitos apie galvijų nagų priežiūrą ir karvių šėrimo ypatumus galūnių problemoms išvengti.At the seminar “Improvement of the Lithuanian herds using experience of the Hollandaise cattle husbandry” organised by Griškabūdis AC on August 11, 2011, members of LBWCI Association are watching an expert from Holland, Fokko Tolsma, trim the cattle’s hooves and listening to the lecture about trimming hooves and about peculiarities of feeding cows allowing prevention of hoof problems.

Page 78: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 78 – – 79 –

Tauragės rajono melžėjų varžytuvės 2011 m. rugpjūčio 24 d. ūkininkės Almos Rumbutienės Lietuvos juodmargių galvijų B grupės veislyne. Geriausiu melžėju pripažintas asociacijos tarybos narys ūkininkas Egidijus KleinaitisMilkmaids’ of Tauragė region competition on August 24, 2011, at Alma Rumbutienė’s Lithuanian black and white cattle husbandry of group B. Egidijus Kleinaitis, member of Association Council, was ranked first among the milkers.

Veislinių gyvulių paroda Algirdiškėse (Panevėžio r.) LJGG asociacijos darbuotojai kartu su Radviliškio ŽŪB „Gražiškiai“ gyvulininkystės specialistais ir darbuotoja prie parodoje ekspo-nuojamų ūkio karvių.At the exhibition of the pure-strain cattle in Algirdiškės (Panevėžys r.), members of the LBWCI Association together with members of the cattle-breeding professionals and a wor-ker with the cows from Radviliškis AC “Gražiškiai”.

Page 79: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 78 – – 79 –

Arvydas Kardišauskas, buvęs Lietuvos juo-dmargių galvijų gerintojų asociacijos (LJGGA) tarybos pirmininkas: „Nors jau šeši metai, kai esame Europos Sąjungos nariai, tačiau veisli-ninkystės sistemoje esminių pokyčių neįvyko, ji plėtojama skirtingai negu kitose šalyse, kuriose veislininkystės sistemos varik¬lis – asociacijos. Gyvulių augintojai yra veislininkystės įmonių, spermos gamybos centrų savininkai. Lietuvoje da-lis šių įmonių priklauso valstybei, kita dalis – pri-vačios, o Valstybinė gyvulių veislininkystės prie-žiūros tarnyba atlieka tik kontroliavimo vaidmenį,

užkirsdama kelią asociacijų savarankiškumui, neatsižvelgdama į jų pasiūlymus.Karvių produktyvumo didėjimas ne visiškai atspindi veislininkystės darbą.

Neturime galutinio veislininkystės produkto – geros veislinės vertės gyvulių. Bemaž pusė šalyje naudojamos bulių spermos yra užsienio šalių genetikos, veis-linės telyčios irgi perkamos kitose ES šalyse, o juk valstybė ir jos žmonės tuo turtingesni, kuo daugiau parduoda. Atiduodame pinigus užsieniečiams. Lietuva praranda veislininkystės šalies pozicijas pasaulio rinkoje ir tai liūdna pripažinti.

Kad padėtis pasikeistų, būtina taikyti gerai žinomą buliukų auginimo ir tikri-nimo schemą, skatinti ūkininkus dalyvauti veislininkystės procese, tačiau be valstybės paramos kol kas sunku būtų tai įgyvendinti, nes veislinių gyvulių kai-na neatitinka jų auginimo kaštų. Ekonominių svertų, kurie paskatintų ūkininkus auginti gyvulius veislei, mažoka.

Lietuvos juodmargių galvijų veislės sukūrimo 110-ųjų metinių veislės pripaži-nimo ir 60-ies metų jubiliejaus proga

susitelkimo, darnos, kantrybės ir sveikatos linkiu visiems ir kiekvienam iš mūsų!“

Arvydas Kardišauskas, former chairman of the Council of the Associa-tion (LBWCIA). “Even though we have been members of the European Union, in the system of pure-strain stock-breeding essential changes have not been observed, it has been developed differently from that in other countries, where associations are the movers of the system of pure-strain stock-breeding. Cattle breeders are owners of pure-strain stock-breeding enterprises and centres of sperm production. In Lithuania, part of such enterprises belong to the state, the other part are private, and State Control Service of Pure-strain Stock-breeding of the Cattle plays the controlling part and prevents the associations from inde-pendence neglecting their suggestions.

Increasing productivity of the cows does not give the full view of the activi-ties at the pure-strain stock-breeding. We do not have the final product of the pure-strain stock-breeding, cattle of a good breeding value. Nearly half of sperm used in Lithuania is genetically from foreign countries, pure-strain heifers are also bought in other countries of the EU, but the more the state and its people sell, the richer they are. We are giving out the money to the foreigners. Lithua-nia is losing positions of the pure-strain stock-breeding country on the world market, and that is sad to admit.

In order to change the situation, it is necessary to apply the well-known scheme of raising and control of young pure-strain bulls, to encourage farmers to participate in the process of pure-strain stock-breeding. However, without the state support, it would be very difficult to achieve that as the price of breeding pure-strain stock is not adequate to the expenditures of raising them. There is lack of economic levers promoting pure-strain stock-breeding among farmers.

Wishing to you all and to each of us rally, consistency, patience and good health on occasion of the 110th anniversary of invention and 60th anniversary of recognition of the Lithuanian black and white cattle breed!”

Page 80: LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS RAIDA, ŽMONĖS … · Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo, populiacijos struktūros tobulinimo 110-ųjų metinių ir juodmargių

– 80 –

LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ GERINTOJŲ ASOCIACIJALITHUANIAN BLACK AND WHITE CATTLE IMPROVERS ASSOCIATION

Asociacijos tikslai:• atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus;• vykdyti nacionalinę juodmargių galvijų selekcijos programą.

Asociacijos veikla:• rengiame Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programas;• vedame juodmargių galvijų kilmės knygą;• išduodame veislinių galvijų kilmės pažymėjimus;• dalyvaujame veislinių galvijų parodose;• organizuojame seminarus, pažintines išvykas į užsienio šalis;• konsultuojame bandų gerinimo klausimais;• vertiname juodmargių karvių eksterjerą.

Adresas: Trakėnų g. 14, Trakiškių k., LT-68115 Marijampolės savivaldybė AB „Marijampolės regiono veislininkystė”

Administracija / Administration Tel./faks. (8 343) 27 223, el. p./ email: [email protected]; [email protected]

Asociacijos tarybos pirmininkas / President of the Association Council Vilius Žiogas, mob. 8 615 88 722Selekcijos programos vadovė / Head of selection programme dr. Nelė Vyta Gaidžiūnienė, mob. 8 614 96 088Kilmės knyga ir kilmės pažymėjimų išdavimas / Herd-book and issuance of certificates of origin Inga Račkauskaitė, mob. 8 686 40 991Eksterjero vertinimas / Exterior evaluation Arūnas Čmukas, mob. 8 612 96 421

Išsaugokime ir toliau tobulinkime Lietuvos juodmargių galvijų veislę, bendram darbui sutelkdami mokslo ir praktines žinias!Let us preserve and further develop the Lithuanian black and white cattle breed for the common work concentrating scientific and practical knowledge!

Goals of the association:* to represent and protect the interest of the members of the association;*to implement national selection programme of the black and white cattle;

Activities of the association:* preparation of selection programmes of the Lithuanian black and white cattle;* keeping the herd-book of the black and white cattle;* issuing certificates of pure-strain cattle origin;* participation in pure-strain cattle exhibitions;* organization of seminars and cognitive trips abroad;* advising on improvement of herds;* evaluation of black and white cows exterior.

Our contacts: Trakėnų 14, Trakiškių k., Marijampolės savivaldybė, LT-68115 AB “Marijampolė Region Cattle Husbandry”