Lith No. 2

2008 rugsėjo 5-18 d.1 (2)

www.lithinfo.com

Jurga Vidugirienė: „Gana svarstyti, laikas veikti!”

„Draugystės Tiltas2008“ Ispanijoje

Numerio tema: Kam reikia emigranto balso?

N e m o K a m a s !

Naujienos iš airijos, Lietuvos ir pasaulio

02 | Numerio tema |Lith

Apie 150 tūkstančių – maždaug tiek Li-etuvos gyventojų šiuo metu dirba ir rez-iduoja draugiškoje Airijos valstybėje. Tie, kurių galutinai neužliūliavo „pub‘uose“ upeliais tekantis „Guinness“ alus ir eurais gaunamas atlyginimas, prisipažįsta besiilgintys tėvynės ir stengiasi įvairiais būdais palaikyti ryšius su Lietuvoje liku-siais namiškiais. Moralinius ryšius, žinia, dažnai papildo finansiniai. Būtent šiems ryšiams stiprinti siūlomas dviejų „Dan-ske Bank“ Grupės narių – banko filialo Lietuvoje ir „National Irish Bank“ (NIB) – bendradarbiavimo projektas.

Greitai ir nemokamaiEmigracija – paradoksalus dalykas. Viena vertus, šalis praranda nemažai žmonių, idėjų, protų ir darbo rankų, kita ver-tus, svečioje šalyje susikuria „saviškių“ kolonijos, o tėvynės ekonomiką papildo pinigai, siunčiami artimiesiems į namus. Bene daugiausiai tokių pinigų Lietuva gauna iš vadinamųjų „salų“ – štai Airi-joje gyvenantys tautiečiai per metus į Lietuvą persiunčia per milijardą litų.

„Tapus „Danske Bank“ Grupės dalimi, atsivėrė puiki galimybė bendradarbiauti su kitu Grupės banku – „National Irish Bank“, – pasakoja „Danske Bank“ A/S filialo Lietuvoje Produktų departamento direktorius Darius Jasinskis. „Dabar, kai daugelyje bankų reikia mokėti komisin-ius už kiekvieną operaciją, mes abiejose šalyse esantiems klientams siūlome nemokamą greitųjų pinigų transakcijų paslaugą tarp Lietuvos ir Airijos bankų“.

Šio projekto nauda klientui – kele-riopa. Taupomi pinigai ir neribojama pervedimų laisvė – galima atlikti bet kiek pinigų pervedimų per dieną bei siųsti bet kokią pinigų sumą, nors ir porą eurų. Paprasta ir aiški e-banko sistema leidžia pervestus pinigus gauti per kelias valandas.

Skeptikai paklaustų – „o kokia nauda iš to „Danske“ bankui ir NIB“? „Tiesioginės finansinės naudos iš pačių pinigų pervedimo operacijų nėra – juk jos atliekamos nemokamai. Tačiau tam, kad pasinaudotų šia galimybe, Airijoje esantys gyventojai turi būti NIB klien-tais, o jų siunčiamų lėšų gavėjai turi turėti sąskaitą mūsų banke. Tapę „Dan-

ske Bank“ Grupės klientais, gyventojai pradeda naudotis ir kitomis siūlomomis finansinėmis paslaugomis. Be to, šiuo projektu stipriname ryšius su savo partneriais Airijoje, taip pat tenykšte lietuvių bendruomene“, – aiškina D. Jasinskis.

Lietuvius banke aptarnauja lietuvės Nuo vasaros pradžios Airijoje prie įmantraus anglų kalbos akcento ir tamsaus alaus pratinasi dvi „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo Pardavimų skyriaus projektų vadovės – Jolanta Grotus ir Kristina Mamontovaitė. Merginų stažuotė Airijoje turi du pagrindinius tikslus – užmegzti tvirtus ryšius su vietos lietuvių bendruomene bei nešti „gerąją naujieną“ apie nemokamus pervedimus tarp „salos“ ir Tėvynės.

Į Dubliną atvykusią Jolantą draugiškai sutiko miesto centre, šalia legendinio Trinity College universiteto esantis NIB banko College Green skyrius, o Kristina prisijungė prie priemiestyje esančio NIB Balchardstown skyriaus kolektyvo. Kiekvienas į banką užsukęs lietuvis iš merginų sulaukia išskirtinio dėmesio.

„Džiaugiamės galėdami į savo kolektyvą priimti dvi darbščias, talentingas ir patyrusias lietuves“,– kalbėjo NIB generalinis direktorius Ken O‘Sullivan. „Tai – puiki paspirtis koman-dai ir dar vienas žingsnis arčiau klientų iš Lietuvos“.

Augantis projektasKol kas Jolanta ir Kristina nemokamas pervedimų operacijas ir kitas „Danske Bank“ grupės paslaugas siūlo tik Dublino apylinkėse gyvenantiems lietuviams, tačiau greitai ši naujiena turėtų pasklisti po visą salą.

„Projektas bus pristatytas ir kituose Airijos miestuose, kuriuose gyvena daug lietuvių“,- žada D. Jasinskis. „Esame tikri, kad šis projektas sustiprins ryšius tarp lietuvių, išvykusių į kitas šalis – gali būti, kad kada nors panašių paslaugų bus pasiūlyta ir kitose tarptautinės „Danske Bank“ Grupės vėliava paženklintose šalyse“,- entuziastingai nusiteikęs D. Jasinskis.

Jolanta Grotus

National Irish BankCollege Green27 College GreenDublin 2

Mobilus: +353 86 048 9930

El. paštas: jolanta.grotus@ nationalirishbank.ie

Kristina Mamontovaitė

National Irish BankBlanchardstownMain streetBlanchardstownDublin 15

Mobilus +353 (0) 860486464

El. paštas: [email protected]

www.nationalirishbank.ie

„Danske Bank“ padeda Airijos lietuviams išlaikyti ryšius su tėvyne

[ R E K L A M A ]

Mielas bičiuli,

Tai, jog šiandien rankose laikai naują mūsų leidinį - išties menkas LITH komandos nuopelnas. Žurnalas gimė iš įkvėpimo, kurį suteikė veiklūs, drąsūs ir įdomūs. Tokie kaip Tu. Turintys savo nuomonę, žingeidūs ir pilietiški, mokantys analizuoti ir vertinti, nebijantys žinojimo ir stebintys pasaulį per savo plataus akiračio prizmę.

Kaip ir gyvenime esti dvilypumo, žurnalas taip pat turi dvi puses. Kuri iš jų Tavo, spęsti pačiam. Tuo tarpu mes tikimės, kad abi jos Tau duos naujų potyrių, atradimų ar bent jau „turėsi gerą laiką“. Subalansuotas gyvenantiems svetur, bet tinka kiekvienam, tad gero skaitymo!

Tavo Lith komanda

Leidinys nemokamas,Leidžiamas kas dvi savaites

Žurnalą leidžia Lithinfo Ltd.Redakcijos adresas:

403 CollinswoodWhitehall, Dublin 9

Telefonas: +353 (0)87 9171245El. paštas: [email protected]

Reklama: Laura Garbatavičiūtė-Down

Tel.: +353 (0)87 9214156El. paštas: [email protected]

Dizainas: Studija „Scriptorium Design“


www.scriptorium.ie

Lith viršelisNuotraukoje: Alina Katiliūtė

Ramūno Katiliaus nuotrauka

Tavo Lith viršelisIliustracija: Talented Minds


www.myspace.com/mytalentedminds

Visos teisės saugomos © 2008 Lithinfo.LtdŽurnale skelbiamą informaciją galima platinti ar naudoti

kitose žiniasklaidos priemonėse tik gavus raštišką Lithinfo Ltd. sutikimą. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti

LITH kaip šaltinį.

Nuotrauka: Zuen

T u R I N y s

3 NauJIeNos Žinios iš Airijos naujienos, Lietuvos ir pasaulio

6 NumeRIo Tema Kam reikia emigranto balso?

10 aKTuaLIJos Ar puls Lietuva į Rusijos glėbį?

11 aKTuaLIJos Emigracija lietuviškų partijų rinkiminėje programoje

12 INTeRVIu Jurga Vidugirienė: „Gana svarstyti, laikas veikti“

14 sVeIKaTa Konsultuoja gydytoja A. Malinauskienė

15 FoToRepoRTaŽas „Draugystės Tiltas 2008“ Ispanijoje

T u R I N y s

2 LaIsVaLaIKIs Antroji meilės vasara arba rūgščioji revoliucija

4 Tūsas Naktinis Dublinas. Klubinės naktys

5 sTILIus Kaudeksai – storuliai ant palangės

6 BaLsas Vox Populi. Ar esame pilietiški?

8 FoTo A. C. Apie nieką

9 eRDVĖ Vėjo pasaka apie velnią Zigmą

11 hoRosKopas Auros meilės horoskopas rugsėjo mėnesiui

12 aTRaDImaI Vanilla Face Maroke

15 aNeKDoTaI

Lith | Airijos naujienos | 03

paskolų krizė: situacija prasčiausia per 21 metus Paskolų vystymosi augimas pirmą kartą po daugiau kaip 20 metų, liepos mėnesį smuko 10%. Centrinis bankas pateikė savo paskutinį skaičiavimą, kiek nukrito veikla nekilnojamojo turto rinkoje. Liepos mėnesio duomenimis, pinigų, įsiskolintų kredituose, suma šiais metais padidėjo 9,6% - pirmą kartą žemiau 10% ribos nuo 1987 metų pabaigos. Tuo tarpu, paskolų tarpininkavimu užsiimantis IFG teigia, kad šiais metais tikėjosi iki 40% smukimo.

– – – – – – – – – – – – – –

Vartotojai renkasi pigesnes prekesPrekybos centrai kovoja su pastaruoju metu beveik 4% kritusiais pardavimais. Pramonės šaltiniai teigia, kad pirkėjai prekybos centruose šiais metais išleido 500 milijonų eurų mažiau, nes dažniau renkasi pigesnius prekių ženklus, nei žinomus. „Klientai perka pigesnes prekes ir išleidžia mažiau“, - teigia vienas mažmenininkas. Pasak jo, klientus prekybininkai šiuo metu suvilioja nuolat pasiūlydami pigesnių prekių.

– – – – – – – – – – – – – –

Daugėja prašančių paramos ir labdaros Šv. Vincent de Paul paramos organizacija praneša gavusi tūkstančius paramos prašymų iš šeimų, kuriose vaikai lanko mokyklą. Organizacijos teigimu, didžiulis paramos prašančiųjų skaičius smarkiai atsilieps paramos teikėjų biudžetui. SVP sako, kad šiemet besikreipiančiųjų skaičius vien Dubline išaugo 40%. Daugiau kaip 20% paramos prašo pirmą kartą. Daugeliui jų reikia pagalbos, norint išleisti vaikus į mokyklą. Organizacijos teigimu, valstybės skiriamos paramos šeimai – mokyklinių prekių pašalpos (The Back to School Clothing and Foot-wear Allowance) nebepakanka. Todėl paramą ir labdarą skiriančios organizaci-jos kreipiasi į Socialinių ir šeimos reikalų ministrę Mary Hanafin ir prašo padidinti pašalpą ir pakeisti paramos gavėjų kriter-ijus. Socialinių ir šeimos reikalų skyrius teigia, kad valstybės paramai šiemet skirta 46 milijonai eurų, 15% daugiau nei praėjusiais metais.Pagal Airijos spaudą

Nacionalinė mokytojų asociacija kritikuoja Studijų departamento pateiktus skaičius, kurie rodo, kad pernai klasėse vaikų sumažėjo 5 procentais. Remiantis šiais duomenimis, klasėse, kuriose mokosi daugiau kaip 30 vaikų, besimokančiųjų skaičius 2006-2007 metais sumažėjo 20-25 procen-

tais. Nepaisant to, INTO gener-alinis sekretorius John Carr teigia, kad šis sumažėjimas tėra silpnos Vyriausybės pastangos vykdyti pažadą sumažinti klases. Aso-ciacijos teigimu, buvo žadama, jog klasėse mokysis ne daugiau kaip 20 moksleivių.

Vyriausybė kritikuojama dėl gausių klasių

Etninės įvairovės tyrimas parodė, kad vienoje grafystėje kalbama daugiau kaip 100 įvairių kalbų. Išsami etninių mažumų apžvalga Dublino šiaurės vakaruose esančioje Fingal grafystėje parodė, jog čia gyvena žmonės iš

Garda pareigūnės reikalauja neperšaunamų liemenėlių

100 skirtingų šalių. Numatoma, kad Blanchardstown‘o, Balbriggan‘o ir Swords‘ų gyventojų populiacija greitu metu pasieks 240 000, iš kurių 40 000 gyventojų – ne airių kilmės.

Vienoje grafystėje – 100 įvairių kalbų

Garda moterims policininkėms turi išduoti ypatingas neperšaunamas liemenėles, pareikalavo Airijos pareigūnės. Garda atstovaujanti asociacija (GRA) nori geresnės apsaugos pareigūnėms ir mano, kad tokios liemenėlės būtų paprasčiausias sprendimas. Or-ganizacija, kuri atstovauja 12 000 pareigūnų teigia, jog policininkės dėvėdamos tradicines liemenėles

po neperšaunamomis liemenėmis patiria sunkius sužeidimus. Po smūgio į neperšaunamą liemenę, tradicinių liemenėlių plastikinės detalės dažnai sužeidžia moteris. „Bet kokios metalinės ar plastmasinės dalys, dėvėtos po liemene, gali būti sudaužytos kulkos“, - teigia GRA atstovė Bernadette Connell. Šiuo metu kas penktas Garda pareigūnas yra moteris.

04 | Lietuvos naujienos | Lith

BVp augo mažiau, nei buvo teigtaPatikslintais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį BVP to meto kainomis su-darė 28,234 mlrd. litų ir, palyginti su 2007 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 5,3 proc., informuoja Statistikos departamentas. Anksčiau skelbtas pirmasis BVP įvertis sudarė 28,393 mlrd. litų, o jo augimas – 5,5 proc.. Didžiausią įtaką patikslintam įverčiui turėjo gauti statybos, transporto, prekybos, nekilnojamojo turto ir kitų verslo paslaugų statistiniai duomenys. Pirmojo 2008 m. pusmečio BVP siekė 52,428 mlrd. litų ir, palyginti su atitin-kamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 6,1 proc.. 2008 m. balandžio–birželio mėn. vartojimo išlaidų augimo tempai buvo lėtesni nei pirmąjį šių metų ketvirtį, nes išaugusi infliacija stabdė vartojimą, o lėtėjančios statybos mažino kapitalo formavimą. Anksčiau Finansų ministerija prognozavo, kad šalies BVP 2008 metais augs 5,3 proc., o 2009 m. - 4,5 proc.

– – – – – – – – – – – – – –

statybininkai ateitį mato vis juodesnęKaip praneša Statistikos departamen-tas, apklausus statybų versle dirbančius verslininkus, paaiškėjo, kad prognozuo-jamas darbų mažėjimas ir darbuotojų atleidimai. Artimiausiais mėnesiais prognozuojamas statybos darbų užsaky-mų mažėjimas. Beveik trečdalis (31 proc.) įmonių vadovų žada mažinti darbuotojų skaičių (prieš mėnesį – 23, prieš metus – 9 proc.). Statybos darbų kainų didėjimą prognozavo 14 procentų įmonių vadovų, mažėjimą – 19 procentų. Daugumos įmonių vadovų teigimu, svarbiausi staty-bos veiklą ribojantys veiksniai šiuo metu yra paklausa (nurodė 51 proc. įmonių), finansiniai sunkumai (22 proc.) ir kvali-fikuotos darbo jėgos trūkumas (16 proc. įmonių).Tačiau 24 procentai įmonių teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.

Lietuvių liks ketvirtadaliu mažiau

Į neregėtas aukštumas šaunanti šilumos kaina po daugiau nei mėnesio greičiau-siai taps lietuvių kišenių realybe. Ir nors Vyriausybė yra nuolat raginama spartinti seno būsto modernizaciją, nes šiuo metu yra „šildomas oras”, ši didina valstybės remiamas pajamas. Skaičiuojama, kad

Šildymo kainai šovus į viršų, kompensacijas gaus apie 125 tūkst. lietuviųį gaunančiųjų šildymo kompensacijas gretas šiemet įsilies dar keliasdešimt tūkstančių žmonių. Šiemet visoje Lie-tuvoje centralizuotai teikiama šiluma brangs rekordiškai – maždaug 40 proc., pavyzdžiui, Vilniuje šildymas brangs maždaug 52 proc., Kaune – apie 50 proc.

Nepaisant savivaldybių prieštaravimų ir kreipimųsi į teismus, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki šildymo sezono pradžios, daugumai didžiųjų miestų gyventojų teks pakratyti kišenes. Pagrindinė nurodoma brangimo priežastis – gerokai padidėjusi dujų kaina.

Artėjant rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, Lietuvoje startavo novatoriškas projektas, padedantis rinkėjams susi-rasti jiems artimiausią partiją ar politiką, o politikams – de-klaruoti savo pažiūras ir taip tapti labiau matomiems rinkė-jams. Tai pirma ir vienintelė racionalaus balsavimo internete sistema „manobalsas.lt“, kurią sukūrė pilietinė aktyvių visuomenės veikėjų, mokslininkų, IT, ekonomikos, politologi-jos profesionalų komanda. Projekto įgyvendintojai tikisi, kad ši racionalaus balsavimo sistema internete taps populiari tarp vartotojų, prisidės prie politinės kultūros Lietuvoje kėlimo ir paskatins kitų pilietiškų iniciatyvų kūrimą.

Internetinė racionalaus balsavimo sistema – vedlys rinkėjams, iššūkis politikams

Per kelis artimiausius dešimtme-čius, kur buvo keturi lietuviai, liks tik trys. Jei šių metų pra-džioje šalyje gyveno daugiau nei 3,3 mln. žmonių, 2060-aisiais jų tebus kiek daugiau nei 2,4 mln. – pagal gyventojų skaičiaus mažė-jimo tempą būsime treti Europos Sąjungoje, prognozuoja Europos statistikai. Jų teigimu, būsime ir viena seniausių tautų.

Dar prieš kelerius metus ES

statistikai perspėjo, kad jau po kelių dešimtmečių mūsų gretos nebesudarys nė 3 mln. Anot jų, emigracija bei nuo mirštamumo pastebimai atsiliekantis gimstamumas lems, kad 2050 metais Lietuvoje bus 2,88 mln. žmonių ir kas trečias iš jų bus pagyvenęs. Tuo metu vi-soje ES, statistikų skaičiavimais, gyven-tojų skaičius iki 2060 metų paaugs nuo 495 mln. iki 506 mln. Numatoma, kad pagrindiniu gyventojų skaičiaus augimą lemiančiu veiksniu taps migracija.

Lith | Pasaulio naujienos | 05

Virš puerto Riko vos nesusidūrė Rusijos ir JaV lėktuvaiJAV oro erdvėje į šiaurę nuo Puerto Riko vos nesusidūrė Rusijos aviakompanijos „Transaero“ ir JAV oro kompanijos „Del-ta“ lėktuvai, praneša naujienų agentūra „Associated Press“. 294 km. į šiaurę nuo San Chuano 10 tūkst. metrų aukštyje „Transaero“ ir „Delta“ aviakompanijų lėktuvai skrido priešpriešais. Orlaivių susidūrimo pavyko išvengti, nes „Tran-saero“ kompanijos lėktuvo „Boeing-737“ pilotas skubiai nusileido į žemesnį aukštį. Lėktuvai vienas nuo kito prasilenkė 65-100 metrų atstumu. Kai „Transaero“ kompanijos pilotas ėmė staigiai leistis, iki galimo lėktuvų susidūrimo buvo likusi viena minutė. Dėl ko lėktuvai skrido kaktomuša vienas į kitą ir kiek jie gabeno keleivių nepranešama.

– – – – – – – – – – – – – –

Kinijos sičuano provincijoje vėl drebėjo žemė

Kinijos pietvakarinę Sičuano provinciją vėl sukrėtė 6,1 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Naujienų agentūros „Xinhua“ duomenimis, žemės drebėjimas įvyko 16.30 vietos laiku 50 km. į pietryčius nuo Panzhihua miesto, esančio pietvakarinėje Sičuano provincijos dalyje. Prisistatyti nepanoręs Kinijos Valstybinės seismologijos valdybos atstovas naujienų agentūra AP informavo, kad žemės drebėjimas įvyko kalnuotoje vietovėje, tačiau pranešimų apie nukentėjusiuosius ar pakartotinius žemės smūgius negauta. Gegužės 12 d. šiaurinėje Sičuano dalyje įvykusio 7,9 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo metu žuvo 70 tūkst. žmonių, o 5 mln. liko be namų. Šiame re-gione vyksta daugybė pakartotinių žemės drebėjimų, keliančių pavojų regiono gyventojams.

Gruzijos parlamentas balsavo už diplomatinių santykių su Rusija nutraukimą, taip pat paskelbė Pietų Osetiją ir Abchaziją Rusijos okupuotomis teritorijomis, praneša „Novosti Gru-zija“. Už diplomatinių santykių su Rusija nutraukimą balsavo visi 106 gruzinų parlamentarai. Parlamento posėdis buvo sušauktas po to, kai Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.

Tbilisis laiko šias respublikas Gruzijos teritorija. Parlamentas priėmė nutarimą visas Rusijos ginkluotąsias pajėgas Gru-zijoje, net ir vykdančias taikdarių misiją, pripažinti okupacinėmis ir neteisėtai suformuotomis.

Parlamentas pavedė šalies vyriausybei anuliuoti visus susitarimus, numatančius Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą Gru-zijos teritorijoje.

Gruzijos parlamentas – už diplomatinių santykių su Rusija

nutraukimą

Gruzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad šalies pasienio kontrolės punktuose nebebus išduodamos vizos Rusijos piliečiams. Rusijos federacijos patarėjui-pasiuntiniui Gruzijoje įteiktoje notoje infor-muojama, kad nuo rugsėjo 8 di-enos vizos Rusijos piliečiams bus išduodamos tik užsienyje esančiose Gruzijos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Iki šiol Rusi-jos Federacijos piliečiai galėjo gauti Gruzijos vizą Tbilisio aerouoste, sumokėję 20 dolerių (apie 47 Lt.).

Išvakarėse Tbilisis pareiškė nutraukiantis diplomatinius san-tykius su Rusijos federacija. Kaip žurnalistams teigė Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigolas Vašadze, „kaip Gruzijoje, taip ir Rusijos federacijoje neliks nei vieno diplomato“. „Liks tik konsulai, vicekonsulai ir techninis person-alas,“ – vardino G. Vašadze. Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo teigimu, Gruzijos interesus Rusijoje atstovaus viena iš pasiuntinybių kitoje valstybėje.

Gruzija griežtina vizų režimą

Rusijos piliečiams

L u K A S R A S T E N I S

Kam reikia emigranto balso?

Lietuvos politinis gyvenimas nuo vienos Seimo kadencijos iki kitos tekėjęs įprasta vaga, artėjant rinkimams sukunkuliavo

geizeriu. Politikai, regis įmigę žiemos miegu, staiga atsibudo ir sukruto – „mieli rinkėjai, mes esame jums, balsuokite, nebūkite abejingi!“. Tūlas balsuotojas, o ypač gyvenantis svetur, ne juokais pasimeta – kas gi čia staiga įvyko? Kodėl ir už ką turiu atiduoti savo balsą? Ir išvis – ar kam nors rūpi mano balsas?

06 | Numerio tema | Lith

Žydrūno Zaliecko nuotrauka

Lith | Numerio tema | 07

Politiniai pasivaidenimai

Jei gyveni Lietuvoje, Seimo peripetijos ir artėjančių rinkimų užkulisiai, be abejo, kaip ant delno. Jei savo gyvenimo vairą pasukai svetur – tolstantis tėvynės vaiz-das neretai nutrina ir politikos aktualijų, bendros situacijos ir realybės suvokimą. Telieka mielos ir širdžiai artimos tėvynės vaizdiniai. Arba nemielos. Arba nieko nelieka. Savo kiaute gyvendamas sveti-mos valstybės rutinoje neretai nerandi laiko susimąstyti apie JĄ. Ir jei nesi visiškai JAI abejingas, kartas nuo karto sudalyvauji bent viename lietuviškame renginyje ar tautinės šventės minėjime – turi šansų išvysti ir vieną kitą politinį personažą. Suprantama, kad daugumai tai neturi jokios reikšmės (na nebent proga įsiamžinti šalia garbaus minis-tro ar kito veikėjo), o svaigios kalbos apie begalinį rūpestį emigracija sukelia šypsnį. Politinis abejingumas ir sarka-zmas, paremtas asmenine patirtimi ar nusivylimais, neretam išsiveržia neby-liais priekaištais (akylai paslėptais po mandagia šypsena), o mintyse kuo toliau „pasiųstas“ politikas, garsiai apkalti-namas populizmu. Atsidusęs numoji ranka ir visas jo pastangas „nurašai“ artėjantiems rinkimams. Ir džiaugiesi, kad tai vyksta ne per dažnai. Taip, kad nespėja įsigrysti. Teisus tu ar ne, spręsti pačiam. Tačiau kai kurie reiškiniai (politiniai apsireiškimai), gali būti verti apmąstymo ir tavo laiko.

Kas gudresnis?

Natūralu, kad didžiuliai emigracijos mastai politikus baugina. Natūralu ir tai, kad jie kuria strategijas ir progra-mas šiam reiškiniui stabdyti. Ir tai, jog kartas nuo karto aplankydami svečiose žemėse įsikūrusius tautiečius kalba apie tai, taip pat natūralu. Arba bando veikti. Žinoma, dažnai tas bandymas parodyti kaip mes jiems rūpime tampa panašus į koridą, kai išvykusieji įsiutinami pro-gramine popieriaus skiaute labiau nei bulius raudona spalva. Nesijaudinkite ir nepainiokite tikro rūpesčio su skambia kalba. Kas daug kalba, dažnai neturi laiko realiam darbui – tuo pasiguosdami ant vienos rankos pirštų galite suskaičiuoti politikus, kad ir per pastaruosius metus aplankiusius jus tolimojoje emigraci-joje. Ne taip ir grėsminga, ar ne? Taigi, niekas nesikėsina į jūsų laisvę nuo lietuviškosios politikos. O visgi, gaila. Gaila, kad vos keli politikai realiai su-vokia svetur gyvenančiųjų galią (tar-kim ir rinkiminę), gaila, kad nepadeda išlikti pilietiškais, gaila, kad jiems mūsų balso paprasčiausiai nereikia. Sakot per drastiškai skamba? Bet faktai kalba patys už save.

Nežinia lemia abejingumąVos vienas kitas politikas drįsta kelti

koją į emigrantų nuvaikščiotas žemes. Vos vienas kitas parodo dėmesį, taip emigracijos reiškinio atstovams primind-amas apie save ir prisimindamas atskir-tyje gyvenančią tautos dalį. Žinoma,

vėliau dėl savo žingsnio būna nulinčiuotas

lietuviškojo charakterio ypatumų – esą siekia naudos tik sau. Tebūnie. Tačiau ir tos menkos apraiškos duotų vaisių, nes nežinioje esanti balsuotojų masė paprasčiausiai nežino kaip elgtis, nežino kodėl ir už ką jie turi balsuoti ir ar išvis tai verta daryti. Kam tai naud-inga? Net nesigilinant į šios problemos subtilumą aišku – informacijos stoka sėja abejingumą. Dauguma galimų politinių srovių, ko gero, pasuktų kita kryptimi, jei už jūrų marių esantieji taptų aktyvūs, deja, mes, neretai negalėdami pasirinkti geriausio, verčiau nesirenkame nieko. Palikdami atvirą kelią rinktis kitiems. Ir nesukame galvos. O kodėl turėtume? Pasirenkame ambicingą kelią: mes nerūpime jiems, jie nerūpi mums. Visgi šią grandinę mūsų pačių labui kažkas turi nutraukti. Ar tai būsime mes – naujoji emigrantų banga – parodys laikas. Tačiau naivu tikėtis, kad kažkas įvyks savaime. Pirmas žingsnis – atrasti tuos, kurie dirba neišsikėlę vėliavų ir transparantų. Tai padaryti nėra sunku – tereikia akyliau pastebėti, kas stoja ginti emigranto interesų svarstant dvigubos pilietybės klausimus, kas deda realias pastangas, jog Lietuva būtų patraukli grįžti. O tada atsikratyti atstumtųjų kom-plekso ir eiti išsakyti savo valią. Nes tokią teisę ir galimybę turime. Kad ir kaip tai beatrodytų nesvarbu ir neprasminga, vai-sius nusiskinsime vėliau, dabar pakaktų pasėti sėklą.

Optimistiniai pragiedruliai Ir nors politikus, apsilankančius Žaliojoje saloje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, teigti, jog visiškai niekam

nerūpime būtų per daug pesimistiška. Turbūt niekam nekils

>> 7 psl.

Lith | Numerio tema | 07


<

noras ginčytis, kad kai kurie jų mus, emigrantus, myli ne tik artėjant rinki-mams. Kadangi šalį valdantys asmenys įpratę, jog tūlam tautiečiui reikia „duonos ir žaidimų“, ir ne tik norint gauti jo balsą, bet ir kasdienybės rutinoje – šią rinkėjų užgaidą jie noriai pildo ne tik Lietu-voje. Kadangi svetur lietuviai duonos turi sočiai, belieka juos „palinksminti“, ir ne bet kaip, o taip, kad iki rinkimų nepamirštų. Bene uoliausiai tai daro žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė, įvairiom progom tautiečiams atveždama „pilną programą“, o bene labi-ausiai įsimintina jos kasmetinė dovana – Kaziuko mugė. Todėl jei gatvėje lietuvio paklaustume, kokį politiką yra sutikę Airijoje, nė nemirktelėję atsakytų, jog „Kazytę“. Ir beje, niekas ant jos neburn-oja, kad atvažiuoja tik kai jai to reikia – pasipuikuoti savo darbais ar šiaip apie save priminti - ministrė šias akcijas daro iš širdies, beje, padedama savo partiečių Airijoje. Negali pykti. Pati ministrė sako, kad emigrantus myli ne žodžiais, o darbais: „Manau, kad yra politikų, kurie emigrantų nepamiršta, tačiau dėl vienokių, ar kitokių priežasčių mažai dėl jų daro. Jie deklaruoja, kad emigrantai rūpi, bet tai tik tušti žodžiai. Galvojimas tik tada turi prasmę, kai kažką dėl jų darai.“

Žygiais, o ne žodžiais...Būtent. O tam, kad padarytum gera, net nebūtina lankytis svečiuose. Kad meilė

per atstumą ne visada pasmerkta žlugti, įrodė Liberalų sąjūdžio atstovai. Nei keptais karveliais viliojo, nei polkon su ragučiais kvietė. Bet partijos skyrių įkūrė, atsiraitojo rankoves ir... kibo į darbą. Išklausę džiaugsmus ir vargus, pirmieji ištiesė ranką prireikus pagalbos – 2005 metais inicijavo dvigubo apmokestinimo išvengimo klausimą, siekė, nors kol kas ir nesėkmingai, jog turėtume galimybę rinkimuose balsuoti elektroniniu būdu, gelbėjo emigrantus nuo dvigubos pilie-tybės įstatymo pinklių. Seimo vicepirmi-ninkas, Liberalų sąjūdžio lyderis Gintaras Steponavičius sako, kad emigrantai jam ir jo kolegoms rūpi ne tik ataskaitose ir deklaracijose: „Yra politikų, kurie mano,

kad šie žmonės išvyko ir jiems nebereikia tėvynės valdžios pagalbos, bet tai klaidin-ga nuomonė. Šiandien mes turim vieni kitiems tiesti ranką“. Turbūt neveltui ši partija, suvokdama abipusio ryšio svarbą nepabūgo į savo rinkiminius sąrašus įtraukti emigrantę (iki rinkimų pabaigos laikinai sustabdžiusią veiklą ALB pirmi-ninkę Jurgą Vidugirienę – aut.past.). Kad susikibti būtų paprasčiau. Belieka tikėtis, kad susikibę rankomis būsime dar ne vieną kadenciją.

P.S. arba iš šaliesPolitologas Raimundas Lopata, pavasarį viešėjęs Airijoje ir iš arčiau susipažinęs su mūsų gyvenimu sakė, kad emigrantų ir politikų santykių šaltukas esti, tačiau tik pastarųjų nenaudai. „Tendencijos bau-gina, nes tie, kurie paliko Lietuvą, turėjo tapti aktyvia tautos dalimi. Nesinori, kad nusivylimas paimtų viršų ir žmogus nusišalintų manydamas, kad jo tėvynės reikalai – ne jo reikalai. Didžia dalimi tai priklauso nuo politikų - dėmesys turi būti pastovus, o žmogui tereikia noro. Politikai dar nesuvokia realaus emigracijos masto ir didžiausią dėmesį teikia vidaus politikai. Bet ribos tarp „čia“ ir „ten“ jau seniai nebeliko...“ Filosofas Leonidas Donskis įsitikinęs, kad „yra politikų, kurie nenori, kad vakarietiški li-etuviai dalyvautų rinkimuose“ ir mieliau manipuliuoja masėmis, nes taip jiems patogiau. Norisi tikėti, kad tai netiesa. Viltis miršta paskutinė.

Kas šeiminkaus šioje salėje artimiausius ketverius metus?

08 | Numerio tema | Lith

Žmonėms svarbesni politikų veiksmai, nei iš tribūnos deklaruojama „meilė“

w w w . l i t h i n f o . c o m

Dublin

London

Vilnius

GAUMINA IS NOT ONLY IN:

BUT ALSO HERE :

www.facebook.com

www.netvibes.com/gaumina

del.icio.us/gaumina

www.flickr.com/gaumina

GAUMINA IS AN INTERNATIONAL DIGITAL CREATIVE AGENCY MASTERING DIGITAL INTO AN EFFECTIVE MEANS OF COMMUNICATION.

Irelandwww.gaumina.ie The Digital Hub, 101

James Street,

Dublin 8, Ireland

Tel. : +353 151 11261

UKwww.gaumina.co.ukLondon, England

Baltic states www.gaumina.ltVilnius , Lithuania

10 | Aktualijos | Lith

Ar pritariate, kad „Ig na li nos ato mi nės elekt ri nės dar bas bū tų pra tęs tas iki tech-niš kai sau gių ter mi nų, bet ne il giau, ne gu kol bus pa sta ty ta nau ja ato mi nė elekt ri-nė”? „Taip“ arba „Ne“ turės atsakyti tauta referendume dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo.

Galbūt manai, jog Ignalinos AE – nesaugi ir pavojinga Lietuvai ir ją privalu nedelsiant uždaryti? Gal esi įsitikinęs, kad, uždarius elektrinę, Lietuva atsidurtų dar stipresnėje ekonominėje krizėje ir taptų priklausoma nuo Rusijos vyriausy-bės. O gal tvirtai tiki, jog nepriklausomai nuo prognozuojamos „energetinės katas-trofos“, Lietuva privalo laikytis Europos Sąjungai duotų įsipareigojimų, net jei Europos Komisija nė nepradėjo vykdyti savo pažadų pastatyti jungtį su Lenkija ir Švedija? Netylėk! Šis konsultacinis referendumas – Tavo šansas įrodyti, kad turi nuomonę ir ESI pajėgus pats spręsti Lietuvos likimą.

Savo nuomonę galėsi išsakyti kartu su Seimo rinkimais vyksiančiame referen-dume š.m. spalio 12 d. Referendumas bus laikomas įvykusiu, jei valią pareikšti ateis dau giau kaip pu sė pi lie čių, tu rin čių rin ki-mų tei sę ir įra šy tų į rin kė jų są ra šus.

Europos Sąjunga įpareigojo Lietuvą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Seimas konstatuoja, kad pasistatyti naują jėgainę Lietuvai užtruks maždaug

dešimtmetį. Taigi, uždarius Ignalinos AE antrąjį bloką, Lietuva rizikuoja keletui metų netekti galimybės tiesiogiai įsigyti elektros energijos, o tai lemtų didelį elektros kainų šuolį. Prognozuojama, kad elektros kaina pakiltų dvigubai – iki 0,8 Lt už kilovatvalandę. Tai atsilieptų ne tik gyventojų sąskaitoms už elektrą, bet ir verslui, pramonės įmonėms. Galimas bendrojo vidaus produkto (BVP), užsie-nio investicijų Lietuvoje sumažėjimas.

Mūsų šalis dar labiau taptų energetiš-kai priklausoma nuo Rusijos bei padau-gėtų ekologinių problemų, nes Elektrėnų elektrinė, kuri yra pagrindinė elektros gamybos alternatyva Ignalinos atominei elektrinei, išmeta didelį kiekį kenksmin-gų dujų.

Lietuvos Respublikos rinkėjai, esantys Airijoje ir kitose užsienio valstybėse, rin-kimų teisę 2008 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir re-ferendume dėl Ignalinos atominės elek-trinės darbo pratęsimo gali realizuoti:

– Rinkimų dieną atvykę į Lietu-vos Respublikos ambasadą (90 Merrion Rd., Ballsbridge, Dub-lin 4, Airija). Su savimi reikia turėti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį asmens dokumentą;

– Iš anksto užsiregistravę adresu www.as-esu.ie ir balsuodami paštu.

Užsienio reikalų ministerija garan-tuoja, kad prieš balsų skaičiavimą Tavo balsas paštu bus sumaišomas su visais kitais, tad Tavo balsavimas bus visiškai slaptas.

Lietuvos Respublikos piliečiai, norintys balsuoti užsienio valstybėse, yra įrašomi į vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijoje yra Lietu-vos Respublikos Seimas (Naujamiesčio vienmandatė rinkimų apygarda), rinkėjų sąrašą.

Rūta Palšauskaitė„Aš esu“ atstovė ryšiams su visuomene

Ar Lietuva puls į Rusijos glėbį?

Ar paseksime airių pavyzdžiu ir drąsiai vetuosime

įsipareigojimą ES, ar tyliai sutiksime su kitų mums nustatytomis sąlygomis?

Lith | Aktualijos | 11

Laba diena,

Atstovauju Airijos lietuvių bendruomenės pilietinę iniciatyvą AŠ ESU, skatinančią pilietinį aktyvumą ir informuojančią Airijoje gyvenančius tautiečius apie šiais metais vyksiančius LR Seimo rinkimus, jų tvarką, dalyvaujančias partijas bei jų rinkimines programas.

Norime visoms rinkimuose savo kandidatus keliančioms partijoms pateikti vieną klausimą: Kaip jūsų rinkimų programa susijusi su užsienyje gyvenančiais lietuviais?

Atsakymai bus talpinami internetiniame puslapyje www.as-esu.com bei spausdinami užsienio lietuviams skirtame žurnale Lith.Jūsų atsakymo lauksime iki rugsėjo 1 dienos. Nesulaukę atsakymo darysime

prielaidą, jog užsienio lietuvių reikalai į partijos programą nėra įtraukti.

Pagarbiai,Rūta Palšauskaitė,„Aš esu“ atstovė ryšiams su visuomene

Partijos programoje skelbiama, kad Valstybė turi rūpintis savo piliečiais. Sieksime, kad Lietuva taptų šalimi, į kurią norisi grįžti, o ne išvažiuoti iš jos. Visokeriopai skatinsime ryšių su užsienyje gyvenančiais tautiečiais palaikymą ir puoselėjimą.

Santykiai su užsieniu: „Lietuvi-ais esame mes gimę". Lietuviškos kultūros plėtra, regionų savitumo puoselėjimas ir gimtosios kalbos išsaugojimas – lietuvių tautos išlikimo pasaulio tautų bendri-joje pagrindas. Juk „ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartoda-mos savo kalbą..." (M. Daukša).

Pagarbiai,TPP administratorėJ.Rybakova

Labai dėkui, kad domitės mūsų partija. LR liberalų sąjūdis yra bene vienintelė partija Lietuvoje, kuri kreipia didelį dėmesį į užsienyje gyvenančius lietuvius.

Aštuntasis Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio rinkimų pro-gramos skyrius kaip tik ir skirtas emigracijos reikalams bei ryšiams su išeivija palaikyti. Kalbama apie:• Dvigubospilietybėsišsaugojimą

užsienyje gyvenantiems išeiviams;• Elektroniniobalsavimoįteisinimą;• Paramąlietuvybėsišlaikymui

išeivijoje: pritaikytus ir pareng-tus vadovėlius lituanistinėms mokykloms, paramą mokytojams, pakankamą projektinį finansavimą lietuvių bendruomenių kultūrinėms iniciatyvoms ir infor-macinei sklaidai išeivijoje.

• Atskirosrinkimųapygardos(ų)išeivijos lietuviams įteisinsimą.

• Išeivijosverslininkųįtraukimąįinvesticijų Lietuvai paieškas.

• Barjerų,kliudančiųsugrįžtiįLietuvą naikinimą: adminis-tracines ir biurokratines kliūtis apskaičiuojant įmokas social-iniam draudimui, deklaruojant mokesčius, pripažįstant svetur įgytą išsilavinimą ir kt.

Pagarbiai,Gintaras Steponavičius

LLRA laikosi nuostatos, jog turi būti ginamos Lietuvos piliečių teisės ir interesai užsienyje bei sudaromos palankios sąlygos grįžti į Tėvynę. Partijos programa patvirtinta bus š.m. rugpjūčio 30 d.

Pagarbiai,LLRA sekretoriatas

• Sudarytigalimybesmokytisirįgytiišsilavinimą užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar sugrįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams.

• Naujaisusiformavusiomslietuviųišeivijos bendruomenėms padėti steigti kultūros ir švietimo centrus.

• Stiprintiryšiussulietuviųbendruomenėmis ir organizaci-jomis užsienyje. Inicijuoti tautiečių grįžimą į Tėvynę.

Vienas iš iškeltų LVLS programos uždavinių - kuo glaudesnis ryšio palaikymas su Lietuva, bei dvigubos pilietybės išlaikymas ir suteikimas. Išsami informacija apie

pokyčius šalyje, bei skatinimas išvykusiuosius investuoti, kurti naujas darbo vietas bei naujų Euro-pos Sąjungos projektų įsisavinimas keliant šalies ekonomiką.

Pagarbiai,Danguolė Tautvydienė

Kada savyje pajutai tą užtaisą, varikliuką, kuris tave vis užveda nestovėti vietoje?Nuo pat mažens buvau vietoje nenustygs-tantis vaikas. Būdama ketverių išmokau skaityti. Viešajame transporte linksmin-davau suaugusiuosius mintinai deklamuo-dama „Voro vestuves“, pradinėse klasėse laimėjau trečiąją vietą nacionaliniame Lie-tuvos moksleivių vakarų vedėjų konkurse.

Tėvai niekuomet nevaržė mano kūrybiškumo, atvirkščiai, kiek galėdami skatino. Taip pradėjau vaidinti Panevėžio vaikų ir jaunimo teatre „Drevinukas“, su kuriuo, atstovaudami Lietuvą, per sep-tynerius metus apkeliavome visą Europą. Vaidinau mokyklos teatre, dainavau Dainų dainelėje, be manęs neapsiėjo nė vienas Poezijos pavasaris ar Teatro diena. Net nežinau, kaip spėdavau mokytis...

Kada tavo aktyvumas išsiveržė už vaikystės ribų?Pirmą kartą suvokiau save kaip Lietuvos „ambasadorę“ būdama vienuolikos, kuomet dalyvaudami Vokietijoje vykstančiame pasaulio jaunimo teatrų festivalyje, į kurį, beje, buvome siųsti atstovauti tuometi-nės Tarybų Sąjungos, prisistatydami viso pasaulio atstovams į sceną išsinešėme dar nudžiūti nespėjusį kubą, nudažytą lietu-viškos trispalvės spalvomis. Lietuva tomis dienomis išgyveno ekonominė blokadą. Šimtai festivalio dalyvių ir svečių medžiojo kad ir menkiausias naujienas iš Lietuvos ir nešė jas mums – vaikams iš laisvės trokš-tančio krašto.

Nenustygai vietoje ir baigusi mokyklą? Kaip pasisuko tavo gyvenimas išaugus iš mokyklinio suolo?

Baigusi mokyklą, mokiausi Vilniaus Uni-versiteto Kauno Humanitariniame fakul-tete. Šešeri metai prabėgo kaip viena diena: studijos, pažintis su būsimu vyru Mindau-gu, įgyti lietuvių filologijos bakalauro ir magistro laipsniai. Besimokydama dirbau Kauno „Rasos“ gimnazijoje, vėliau savo iškalbą naudojau optikoje „Vision Express“ – gatvėje galėjau atpažinti ponias ir ponus, pasipuošusius mano parinktais akinių rėmeliais. O vėliau išvykau į Airiją. Kodėl? Išvažiavome kaip visi: genami nuotykių troškimo bei poreikio išgyventi nesėdint tėvams ant sprando. Čia pagaliau tapau savarankiška, patikėjau, kad gyvenime nėra nieko neįmanoma.

Kada įsiliejai į Airijos lietuvių bendruomenės veiklą?

Atvykusi į Airiją, susipažinau su Linu Jaku-čioniu – pirmuoju ALB pirmininku, kuris jau seniai puoselėjo mintį įkurti Airijoje gyvenančių lietuvių bendruomenę. 2001 m. buvo įkurta Virtuali Airijos lietuvių bendruomenė, o 2004 m. rugsėjo 4 d. dar oficialiai neįsikūrusios bendruomenės ak-tyvistai atidarė pirmąją Airijoje lituanistinę mokyklėlę „4 Vėjai“.

Šiuo metu esu sustabdžiusi savo, kaip Airijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkės, veiklą. Iš Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos, į kurią kartu su bendruomenės administracijos direktoriumi Arūnu Teišers-kiu buvome išrinkti 2006-aisias, įstatams nenumatant laikino veiklos suspendavimo, dėl savo politinių planų teko pasitraukti.

Jurga: „Gana svarstyti, laikas veikti!”

Kai žiniasklaida sumirgėjo pranešimais, kad Airi-jos lietuvė, panevėžietė

Jurga Vidugirienė taikosi į Seimo narės kėdę – vieni jai spaudė ranką linkėdami sėkmės, kiti plūdosi in-terneto komentarų erdvėje, dar kiti gūžčiojo pečiais – kas ji tokia? Jauna, drąsi ir veikli. Nenustygstanti viet-oje ir nuolat ieškanti iššūkių sau bei gyvenimui. Kitokia. Kokia? Ir kodėl ji? Atvirai apie visa tai.

12 | Interviu | Lith

Nuotraukos Remigijaus Čižausko ir iš asmeninio albumo

Ir šios veiklos buvo maža? Juk esi reikalinga čia esantiems būdama šalia, kodėl nutarei kandidatuoti į Lietuvos Seimą?

Kažkas turi žengti pirmą žingsnį, kad svetur esantieji būtų atstovaujami valdžio-je, kad pagaliau būtų išgirsti. Kai pradedu piktintis Lietuvos politikais bei jų neveiks-numu, mano vyras visuomet klausia: “Ką tu padarei, kad kas nors pasikeistų?”. Jei bū-čiau išrinkta į LR Seimą, tai būtų savotiška visų užsienyje gyvenančiųjų pergalė.

Kodėl, tavo nuomone, Seime reikia atstovo „iš savų“ – išeivių, gal pakaktų „susidraugauti“ su jau esamais politikos atstovais?

Jau ne kartą esu išreiškusi nuomonę, jog išeivijoje gyvenančiųjų interesus Seime atstovauti būtina. Atstovų skaičius galėtų būti tiesiogiai proporcingas užsienyje ilgai ar laikinai apsistojusių tautiečių skaičiui. Lietuvoje gyvenantiems trims milijonams tenka 141 Seimo narys, kai tuo tarpu pusės milijono už Lietuvos ribų reziduojančių lietuvių balso Seime iš viso stengiamasi ne-turėti. Visai neseniai LR Seimas balsų dau-guma atsisakė įsteigti užsienyje gyvenančių rinkiminę apygardą, atmetė galimybę užsienio lietuviams turėti jų interesus gi-nantį parlamentarą. Tačiau nepaisant jokių trukdžių tokią galimybę turime ir, viliuosi, taip lengvai šios progos neatsisakysime.

Kodėl kandidatuoji būtent Liberalų sąjūdžio, o ne kokios kitos partijos sąraše?Liberalų sąjūdis visuomet buvo ta politinė jėga, kuri gynė po visą pasaulį išsibars-čiusių lietuvių interesus, kuri nuoširdžiai domėjosi užsienyje gyvenančiųjų reikalais visą savo kadencijos laiką, o ne likus keletui mėnesių iki rinkimų. Ši partija tiki, kad per pusę milijono užsienyje gyvenančių lietuvių privalo turėti savo atstovų šalies politikoje.

Kaip matai save politikoje? Ką veiksi, kuo rūpinsies?Stengsiuos įgyvendinti savo seną troškimą – suvienyti tautą. Gal kam tai skamba populistiškai, tačiau bandy-mai tautą suvienyti vien deklaracijomis, lozungais ar amžinai kuriamomis, bet niekad neįgyven-dinamomis popierinėmis išeivijos strategijomis bei programomis kol kas rezultatų nedavė. Noriu būti ta grandis, kuri pažįsta abi puses. Noriu, kad užuot pykęsi ir burnoję vieni ant kitų, visame pasaulyje gyvenantys lietuviai vėl suvoktų savo bendrumo ir vienybės galią. Negalime leisti, jog mus kiršintų ir skaldytų. Po vieną

mes silpni ir pažeidžiami, taigi, lengviau eliminuojami, greičiau paslepiami po ne-apykantos ar istorijos dulkėmis.

Ar užteks jėgų? Ar sulauki pritarimo, palaikymo?Jei užsienio lietuviai manys, jog užpildžius rinkimų biuletenį jie gali lengviau atsikvėpti, nes jų pilietinė pareiga yra įvykdyta – jėgų tikrai neužteks. Man nuolat reikės Jūsų palaikymo, patarimų ir pagalbos. Viena kregždė dar ne pavasaris. Kita vertus – šaukštas deguto gali pa-gadinti medaus statinę. Nenoriu gadinti. Noriu įrodyti, jog GALI būti ir kitaip, kad užsienyje gyvenantys ne tik gali, bet ir pri-valo turėti savo balsą LR Seime, jog mums nebūtina tik tykiai stebėti Lietuvos politinę areną – mes patys galime joje kautis. Tačiau jei norime permainų, reikia pradėti nuo savęs. Gana svarstyti, laikas veikti.

Kuo būtum kitokia, nei likusieji Seimo nariai?Tikiuosi galėsianti būti gurkšniu šviežio oro nūdieniame Lietuvos politiniame gyvenime. Puikiai suprantu, jog nepagyv-enus atskirtyje, mūsų politikams be galo sunku suvokti, kuo kvėpuoja tūlas lietuvis, koks svarbus jam Lietuvos dėmesys bei pripažinimas, ką reiškia turėti arba neturėti lietuvišką pasą ar kaip ausį ir širdį rėžia kita kalba tariami mūsų vaikų žodžiai. Gyven-dama Airijoje išmokau ne tik tvirtai kabin-tis į gyvenimą. Išsiplėtė akiratis. Žmogaus

teisės, socialinis bei pilietinis švietimas, šalies konkurencingumas skatinant įvažiuojamąjį turizmą, policijos pareigūnų darbas – tai tik kelios sritys, kuriose gali ir turi būti pritaikyta kitų šalių patirtis.

Ar nebijai likti nesuprasta, juk esi atstovė tų, kurie Lietuvoje šiuo metu ne itin maloniai sutinkami? Juk „emigrantas“ šiuo metu nėra prestižinė etiketė...

Būtent. Vienas iš mano tikslų – panai-kinti tą stereotipą. Norėtųsi, kad pagaliau baigtųsi sistemingas išvykusiųjų juo-dinimas. Dabar net kiek ilgiau dirbti ar stažuotis į užsienį važiuojantis, nebūtinai emigruojantis visam laikui, žmogus susi-duria su gana neigiamu tautiečių požiūriu ir psichologiškai jaučiasi tikrai blogai. Ir iš esmės valdžia nieko nedaro, kad toks didelę dalį išeivijos ar užsienyje dirbančių piliečių turinčios tautos skaldymas būtų baigtas arba kiek galima labiau minimizuotas.

Dabar madingos programos ir pastan-gos mažinti rasizmą, patyčias mokyklose, nusikalstamumą, tuo tarpu niekas negalvo-ja apie išvažiavusių (dažnai su tikslu grįžti) psichologinę būseną ir net nesistengia pa-naikinti dabar taip dažnai matomą, tiesiog atvirą„emigrantų” puolimą, nors daugelio nė negalima tokiais pavadinti.

Ar tiki savo pergale? O kas, jei nepavyks?Kas sėja vėją, pjauna audrą. Be abejonės, turėsiu daug ko išmokti. Jei nepavyks – niekas nepasikeis. Mano darbas jau seniai tapo gyvenimo būdu. Noriu išmokyti lietuvius didžiuotis ne tik savo istorija ar žymių sportininkų pasiekimais. Noriu, kad jie didžiuotųsi patys savimi. Savo laisve. Laisve rinktis.

Originalumu pasižyminti Jurgos Vidugierienės reklaminė kampanija

J. Vidugirienė aktyviai kovoja už dvigu-bos pilietybės klausimo sprendimą, nes jos sūnelis Jovaras Vėtra – taip pat šio įstatymo įkaitas

Lith | Interviu | 13

• 5 metų vaikas naktimis vis dar šlapinasi į lovą. Kaip spręsti problemą?

Vyresnių nei 5 metų vaikų naktinis šlapimo nelaikymas – enurezė - laikoma patologija. 5-6-ais gyvenimo metais į lovą šlapinasi 15-25% vaikų, 15% tokių vaikų pasveiksta savaime. Enurezės atsiradimui turi reikšmės genetiniai veiksniai (12q ir 13q chromosomos), šlapimo pūslės funkcija, miegas, antidiurezinio hormono stoka. Vaiką reikėtų ištirti dėl cukrinio bei necukrinio diabeto, šlapimo takų infekcijos. Atliekami ir kitokie reikalingi tyrimai.

Iš vaikui duodamo maisto reikėtų pa-šalinti produktus, kuriuose gausu kofeino ir cukraus, citrusinius vaisius ir sultis, šokoladą, gėrimus ir produktus, kurių sudėtyje yra maistinių dažų. Jokiu būdu negalima vaiko barti.

Gydymas medikamentais trunka 3-6 mėnesius.

• Pagal internete aprašytus požymius įtariu savo 6 mėnesių dukrelei rachitą. Airijos gydytojai problemos neįžvelgia. Ką galėtumėt patarti?

Įtarti rachitą galima kai mažylis pasidaro neramus, blogai miega, prakaituoja, atsi-randa pakaušio plikė, sumažėja raumenų tonusas, užkietėja viduriai.

Rachito problema Airijoje bei UK tikrai egzistuoja, nes šiose šalyse nepa-kankamai saulės, kuri lemia kūdikiui taip reikalingą vitamino D gamybą organizme.

Vitaminas D profilaktiškai skiriamas vaikams iki 12 metų amžiaus. Profilak-tinės ir gydomosios vitamino D dozės labai skiriasi, tad, jeigu įtariate rachitą savo vaikui, reikalaukite atlikti laborato-rinius testus kalcio, fosforo ir vitamino D koncentracijai kraujyje nustatyti.

Girdant kūdikiui vitaminą D, reikėtų kruopščiai skaičiuoti lašiukus – vitamino D perdozavimas yra pavojingas sveikatai.

Negydant rachito sutrinka vaiko augimas ir vystymasis, gali deformuotis skeletas, silpnėja imunitetas, didesnė alergijų tikimybė.

• Nuo stovimo darbo labai skauda nugarą. Kas man galėtų padėti?

Jei Jus vargina ūmūs nugaros skaus-mai, rekomenduojamas 2-3 dienų lovos režimas bei vaistai nuo skausmo. Airijoje be recepto parduodamos Nurofen plus, paracetamolio tabletės. Po to pradedama individuali reabilitacija. Į šią sąvoką įeina: – gydomoji mankšta;– masažai, atliekami skausmui aprimus;– fizioterapija. Ją galima atlikti ir na-

muose, tam skirtų prietaisų galima lengvai įsigyti;

– vandens procedūros;– tęsiamas priešuždegiminių vaistų

vartojimas.Mankštos tikslas – atstatyti perkrautų

ir nusilpusių raumenų pusiausvyrą. Airi-joje profesionaliai mankštos gali pamo-kyti fizioterapijos (angl.: physiotherapy) specialistas, Lietuvoje – kineziterapeutas. Kol nėra tikslios diagnozės ir neaišku, kodėl skauda nugarą, nepatarčiau atlikti manualinės terapijos, nes galima sau stipriai pakenkti.

Labai svarbu: Nuo nugaros skaus-mo nevartokite Nimesilio, Lietuvoje be recepto parduodamo visose vaistinėse. Airijoje šis medikamentas jau metus už-draustas kaip itin kenksmingas sveikatai.

• Mano ranku oda labai sausa, nuolat skilinėja. Ką patartumėt?

Jeigu dirbate su chemikalais - dėvėkite apsaugines pirštines.

Rankų plovimui naudokite muilus su neutraliu pH, pvz.: Simple, Dove, Aveeno, Cetaphil, Neutrogena.

Po kiekvieno rankų plovimo odą patepkite rankų kremu, skirtu sausai, jau-triai odai (angl.: dry, sensitive skin). Pvz.:

Elave int. cream, E 45 Cream, Neutroge-na, Oilatum.

• Kiekvieną mėnesį iš naujo susergu sloga. Kodėl? Ir ką daryti?

Sloga (rinitas) – tai nosies gleivinės užde-gimas. Šiuo atveju įtarčiau alerginę slogą, kuri gali būti nuolatinė ar sezoninė. Jai būdingos vandeningos išskyros iš nosies, nosies niežulys, čiaudėjimas, raustančios akys, normali kūno temperatūra.

Reikėtų įsitikinti, jog tai ne infekcinė, vazomotorinė, profesinė, hormoninė, iritacinė sloga, tirti dėl nosies polipų, iškrypusios nosies pertvaros. Sloga gali su-stiprėti ir be perstojo vartojant kraujagys-les sutraukiančius vaistus, pvz.: Otrivin.

Tiksliai diagnozei ir gydymui reika-lingas išsamus tyrimas. Įtariant alergiją, atliekama IgE koncentracijos kraujyje tyrimas su alergeno specifikacija, odos dūrio ir lopo mėginiai.

• Man 28. Paskutiniu metu viena akimi pradėjau prasčiau matyti toli esančius daiktus. Ką tai galėtų reikšti?

Tai gali būti pačios akies refrakcijos pa-tologija ar sisteminės, neurologinės ligos išraiška.

Pirmiausia patarčiau dėl išsamaus ištyrimo kreiptis į gydytoją-okulistą. Airijoje yra daug privačiai dirbančių optometristų – tai ne tas pats.

Yra svarbus ir bendras neurologinis ištyrimas.

Konsultuoja bendrosios praktikos gydytoja A. Malinauskienė

Mens sana in corpore sano

(Sveikame kūne – sveika siela)Dublino priemiestyje kabinetą atidariusios gydytojos konsultacijų prašo vis daugiau lietuvių

N81 Tallaght Bypass

Main Road

Tallaght Square

Gree

nhill

s Roa

d

Old

Baw

n Ro

ad

Belg

ard

Road

Šeimos gydytoja (GP) Dr. Albina Malinauskienė2 Main Road, Tallaght, Dublin 24Tel: +353 85 7774117El. paštas: [email protected]

M50

14 | Sveikata | Lith

Norite paklausti gydytojos? Rašykite mums

„Draugystės Tiltas 2008“ IspanijojeLith | Fotoreportažas | 15

Nuotraukos: Jurgos Jasiukaitienės

Pietų Ispanijos Aguadulce miestelyje rugpjūčio 29-31 dieno-mis vyko jau tradicine tapusi savaitgalinė lituanistinė stovykla

užsienyje gyvenantiems lietuvių vaikams, tėveliams ir mokyto-jams – „Draugystės tiltas“. Keletas akimirkų...


ww

w.l

iber

alu

saju

dis

.lt

Liet

uvo

s R

espu

blik

os

Lieb

ral

ų S

ąjū

dis

Tie

, ku

rie

ein

a į

prie

kį

ww

w.l

iber

alu

saju

dis

.lt

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

12

31

23

45

67

12

34

56

7

45

67

89

108

910

1112

1314

89

1011

1213

14

1112

1314

1516

1715

1617

1819

2021

1516

1718

1920

21

1819

2021

2223

2422

2324

2526

2728

2223

2425

2627

28

2526

2728

2930

3129

3031

1 d.

– N

aujie

ji m

etai

17 d

. – Š

v. Pa

trik

o di

ena

Bal

and

isG

egu

žėB

irže

lis

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

12

34

311

21

23

45

6

56

78

910

113

45

67

89

78

910

1112

13

1213

1415

1617

1810

1112

1314

1516

1415

1617

1819

20

1920

2122

2324

2517

1819

2021

2223

2122

2324

2526

27

2627

2829

3024

2526

2728

2930

2829

30

10 d

. –

Did

ysis

Penk

tadi

enis,

12

d. –

Vel

ykos

,13

d. –

Vel

ykų

Pirm

adie

nis

4 d.

– B

ank

Hol

iday

1 d.

– B

ank

Hol

iday

Liep

aR

ug

pjū

tis

Ru

gsė

jis

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

12

34

3031

11

23

45

56

78

910

112

34

56

78

67

89

1011

12

1213

1415

1617

189

1011

1213

1415

1314

1516

1718

19

1920

2122

2324

2516

1718

1920

2122

2021

2223

2425

26

2627

2829

3031

2324

2526

2728

2927

2829

30

3 d.

– B

ank

Hol

iday

Spal

isLa

pkr

itis

Gr

uo

dis

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

SPr

An

Tr

Kt

PnŠ

12

31

23

45

67

12

34

5

45

67

89

108

910

1112

1314

67

89

1011

12

1112

1314

1516

1715

1617

1819

2021

1314

1516

1718

19

1819

2021

2223

2422

2324

2526

2728

2021

2223

2425

26

2526

2728

2930

3129

3027

2829

3031

26 d

. – B

ank

Hol

iday

25

-26

d. –

Šv.

Kal

ėdos

Documents

Lith No. 2