MARIJAMPOLĖS APSKRITIES ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO … · MARIJAMPOLĖS APSKRITIES ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO STRATEGINIO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA Užsakovas: UAB "Marijampolės

MARIJAMPOLĖS APSKRITIES ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO

STRATEGINIO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

Užsakovas: UAB "Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras", Vokiečių g. 10, LT-68137 Marijampolė, tel. (8 343) 54204, faks. (8 343) 53986, el. paštas [email protected], interneto svetainė www.maatc.lt Rengėjas: UAB "EKORIVI", Šeimyniškių 1a, LT-09312 Vilnius, tel. (8 5) 263 6158, el. paštas [email protected], interneto svetainė www.ekorivi.com Rengimo pagrindas: 2013 m. birželio 14 d. sutartis Nr.2013/4-06/14-ER-MAATC

Vilnius, 2013

mailto:[email protected]

http://www.maatc.lt

mailto:[email protected]

http://www.ekorivi.com

Rengėjas: UAB EKO RIVI Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo plano Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

2

Turinys

I. ĮVADAS ............................................................................................................................................................... 4

II. MARIJAMPOLĖS REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO PAGRINDINIAI TIKSLAI IR SĄSAJA SU KITAIS PLANAIS IR PROGRAMOMIS ................................................................................................................................................ 6

III. MRATS PLĖTROS SPRENDINIAI ......................................................................................................................... 7

IV. STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS.............................................................................................. 9 1.1.ESAMA APLINKOS BŪKLĖ IR JOS POKYČIAI, JEIGU PLANAS NEBUS ĮGYVENDINTI................................................................. 9 1.2. TERITORIJŲ, KURIOS GALI BŪTI REIKŠMINGAI PAVEIKTOS, APLINKOS CHARAKTERISTIKOS ................................................. 10 1.3. SU PLANU SUSIJUSIOS APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS, YPAČ ATKREIPIANT DĖMESĮ Į PROBLEMAS, SUSIJUSIAS SU APLINKOS

APSAUGAI SVARBIOMIS TERITORIJOMIS...................................................................................................................... 29 1.4. PLANO SPRENDINIŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS PAGAL POVEIKIO OBJEKTUS IR PASEKMIŲ RŪŠĮ BEI NEIGIAMO POVEIKIO

PRIEMONIŲ NUMATYMAS....................................................................................................................................... 32 1.5. PASIRINKTŲ PLANO ALTERNATYVŲ APRAŠYMAS, PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ PASIRINKTOS SVARSTYTOS PLANO ALTERNATYVOS .... 40 1.6. EUROPOS BENDRIJOS IR NACIONALINIU LYGMENIU NUSTATYTI APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI, SUSIJĘ SU PLANU ................... 42 IV. SUNKUMAI SU KURIAIS BUVO SUSIDURTA ATLIEKANT VERTINIMĄ ................................................................................ 43 V. NUMATYTŲ TAIKYTI STEBĖSENOS (MONITORINGO) PRIEMONIŲ APRAŠYMAS .................................................................. 43

SANTRAUKA ........................................................................................................................................................ 44

Lentelės

1 LENTELĖ . BENDROS ATP SCENARIJŲ PRIELAIDOS ........................................................................................................ 7 2 LENTELĖ. ATP SCENARIJŲ PRIEMONĖS ...................................................................................................................... 7 3 LENTELĖ. ATP SCENARIJUOSE NUMATOMOS INVESTICIJOS, TŪKST. LT .............................................................................. 8 4 LENTELĖ. MARIJAMPOLĖS APSKRITIES ADMINISTRACINĖ STRUKTŪRA.............................................................................. 10 5 LENTELĖ. MIESTO IR KAIMO VIETOVIŲ PASISKIRSTYMAS SAVIVALDYBĖSE......................................................................... 11 6 LENTELĖ. MARIJAMPOLĖS REGIONO GYVENTOJŲ SKAIČIUS 2013 M. PRADŽIOJE PAGAL SAVIVALDYBES .................................. 11 7 LENTELĖ. 8 DIDŽIAUSI TERŠALŲ IŠ STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ IŠLEIDĖJAI Į ATMOSFERĄ MARIJAMPOLĖS REGIONE 2012 M: .. 12 8 LENTELĖ. TARŠOS Į APLINKOS ORĄ IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ IŠMETAMŲ MEDŽIAGŲ STRUKTŪRA 2012 M. ............................. 13 9 LENTELĖ. SANTYKINAI ŠVARIŲ KAIMO VIETOVIŲ TYRIMAI............................................................................................. 14 10 LENTELĖ. NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS MARIJAMPOLĖS APSKRITYJE 2012 M. TŪKST. M3/METUS ............................................... 15 11 LENTELĖ. TERŠALŲ IŠLEIDIMAS MARIJAMPOLĖS APSKRITYJE Į PAVIRŠINIUS VANDENS TELKINIUS 2012 M. T/METUS ................ 16 12 LENTELĖ. MARIJAMPOLĖS REGIONO NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNAS ..................................................................... 16 13 LENTELĖ. ATLIEKŲ TVARKYMO BŪDŲ ĮTAKOS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS REIKŠMINGUMO ĮVERTINIMAS................ 30 14 LENTELĖ. GALIMI TERŠALŲ IŠMETIMAI Į ORĄ PRIKLAUSOMAI NUO ATLIEKŲ TVARKYMO BŪDO ............................................ 30 15 LENTELĖ. TERŠALAI, GALINTYS PATEKTI Į PAVIRŠINĮ IR POŽEMINĮ VANDENĮ PRIKLAUSOMAI NUO ATLIEKŲ TVARKYMO BŪDO ...... 31 16 LENTELĖ. SCENARIJŲ (ALTERNATYVŲ) POVEIKIO APLINKOS KOMPONENTAMS ĮVERTINIMAS PALYGINUS SU "NULINE" ALTERNATYVA

........................................................................................................................................................................ 37 17 LENTELĖ. SCENARIJŲ (ALTERNATYVŲ) POVEIKIO APLINKOS KOMPONENTAMS ĮVERTINIMAS PAGAL PASEKMIŲ TIPĄ.................. 38 18 LENTELĖ. SCENARIJŲ (ALTERNATYVŲ) POVEIKIO APLINKOS KOMPONENTAMS ĮVERTINIMO SUMINĖ IŠRAIŠKA ......................... 39 19 LENTELĖ. PASEKMIŲ APLINKAI ĮVERTINIMAS "NULINĖS" IR PASIRINKTOS ALTERNATYVOS ATVEJU ........................................ 40


3

Sąvokos AAA - Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos ATP - ruošiamas Marijampolės regiono atliekų tvarkymo planas, kuriam daromas šis strateginio poveikio aplinkai vertinimas ATPS - Atliekų Tvarkymo Planavimo Sistema (angliškai Waste Management Planning System - WAMPS) AŽ - antrinės žaliavos BSA - biologiškai skaidžios atliekos DLT - didžiausia leistina tarša DLK - didžiausia leistina koncentracija MAATC - UAB "Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras" MRATS- Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistema MBA - mechaninis biologinis apdorojimas WAMPS - Atliekų Tvarkymo Planavimo Sistema (angliškai Waste Management Planning System)


4

I. Įvadas Atliekamas strateginio poveikio aplinkai vertinimas (toliau - SPAV) - Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo plano (toliau – ATP) projekto ruošimo proceso dalis. Vadovaujantis 2004 08 18 Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 967, SPAV yra privalomas, kai ruošiami atliekų tvarkymo planai ir programos. Planų ir programų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas yra prevencinis aplinkos apsaugos instrumentas, kurio pagalba, turint išsamią informaciją apie galimas pasekmes aplinkai kuo ankstyvesnio planavimo etapo metu, galima išvengti žalos aplinkai.

Atliekamo SPAV tikslai yra:

• nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Marijampolės regiono ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimo pasekmes aplinkai;

• užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su tam tikromis valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene,

atsižvelgiama į šių konsultacijų ir kitų viešumą užtikrinančių procedūrų rezultatus;

• užtikrinti, kad planų rengimo organizatorius turės išsamią ir patikimą informaciją apie galimas reikšmingas plano įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją.

Pagrindiniai strateginio pasekmių aplinkai vertinimo principai:

• lyginamos ATP sprendinių alternatyvos;

• vertinimas atliekamas ne tik plano pasekmių aplinkai išanalizavimo tikslu, o ir rengiamo plano pakoregavimui aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi aspektais;

• vertinimo proceso metu užtikrinamas dialogas tarp plano rengėjų ir organizatorių ir vertinimo subjektų (valstybės ir savivaldybės (-ių) institucijų, atsakingų už aplinkos apsaugą, sveikatos apsaugą, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, kultūros vertybių apsaugą) bei visuomenės.

SPAV procese dalyvauja:

1. Marijampolės regiono atliekų tvarkymo plano rengimo organizatorius - UAB "Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras";

2. Marijampolės regiono atliekų tvarkymo plano ir SPAV rengėjas – UAB „EKO RIVI“; 3. Vertinimo subjektai:

3.1.Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas; 3.2. Marijampolės visuomenės sveikatos centras; 3.3. Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; 3.4. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Marijampolės teritorinis padalinys; 3.5. Marijampolės regiono savivaldybių (Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono) administracijos;

4. SPAV procese dalyvio teisėmis taip pat dalyvauja visuomenė. Prognozavimo ir vertinimo metodai, naudoti vertinimui atlikti Pasirenkant prognozavimo ir vertinimo būdus ir metodus, buvo siekiama kad jie: • būtų tinkamiausi, atsižvelgiant į ruošiamo plano pobūdį; • įtakotų veiksmus darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos aspektais; • nustatytų ne tik rengiamo plano pasekmes aplinkai, bet ir aplinkos apsaugos požiūriu palankesnius sprendimus ; • apimtų kuo platesnio pobūdžio pasekmes - ir netiesiogines, besikaupiančias, laikinas; • apimtų alternatyvų nagrinėjimą ir palyginimą;


5

• metodai ir rezultatai būtų suprantami sprendimus priimančioms institucijoms bei visuomenei. Remiantis planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rekomendacijomis, vertinimas atliekamas aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi aspektų (tikslų) atžvilgiu. Pagrindinai aplinkos apsaugos prioritetai - pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas, pavojaus žmonių sveikatai mažinimas, geresnė biologinės įvairovės, kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas, Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas. Vertinimas atliktas naudojant pasekmių lentelių metodą.


6

II. Marijampolės regiono atliekų tvarkymo plano pagrindiniai tikslai ir sąsaja su kitais planais ir programomis Pagrindinis Marijampolės regiono atliekų tvarkymo plano rengimo tikslas - suderinus regioną sudarančių savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, nustatyti priemones, užtikrinančias valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. ATP ruošiamas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais. Rengiamas 2014 - 2020 m. ATP atnaujins ir pakeis senąjį 2009 - 2018 metų planą. Naujojo ATP laikotarpis sutaps su Valstybinio atliekų tvarkymo plano laikotarpiu. Pagrindiniai VSATP numatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos vystymo prioritetai ir kryptys 2014-2020 metų laikotarpiu yra:

• sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekį;

• užtikrinti atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo įgyvendinimą;

• išplėtoti atskiro atliekų surinkimo sistemą;

• užtikrinti visuotinę atliekų surinkimo paslaugą.

Su rengiamu atliekų tvarkymo planu susiję kiti planai ir programos:

1. Marijampolės regiono plėtros planas 2014-2020 metams (projektas);

2. Marijampolės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 1298);

3. Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių bendrieji planai;

4. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d nutarimas Nr. 519);

5. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo plano projektas (2014-2020 m.)

6. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XI-2133);

7. Marijampolės apskrities 2009-2018 m. atliekų tvarkymo planas (Marijampolės regiono plėtros tarybos

2009 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. TS-1);

8. Savivaldybių (Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono) 2009-2018 m. atliekų tvarkymo planai;

9. Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių specialieji

vandens ir nuotekų tvarkymo planai;

10. Kiti planai ir programos, institucijų strateginiai ir veiklos planai.


7

III. MRATS plėtros sprendiniai

Ruošiant ATP buvo modeliuojami trys regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros scenarijai - pesimistinis, realistinis ir optimistinis. Visuose scenarijuose buvo prognozuojami antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių, kitų atskirai renkamų atliekų, mišrių komunalinių atliekų srautai 2013 -2020 m. Scenarijuose buvo taikomos skirtingos priemonės ir prielaidos, kurios pateikiamos žemiau lentelėse. Esminis viešinimo, stebėsenos, kontrolės, AŽ ir BSA atskiro surinkimo priemonių plėtros rezultatas- skirtingas rūšiavimo lygis (procentas nuo susidariusių atliekų kiekio).

1 lentelė . Bendros ATP scenarijų prielaidos Realistinis Pesimistinis Optimistinis 1. Planuojami pirkimai įvyks 1. Planuojami pirkimai įvyks 1. Planuojami pirkimai įvyks

2. Sudarytos sutartys su Organizacijomis, kitais vykdytojais įsigalios ir bus veiksmingos

2. Sudarytos sutartys su Organizacijomis bus dalinai vykdomos ir veiksmingumas (pvz. gyventojų noras rūšiuoti) bus mažesnis

2. Sudarytos sutartys su Organizacijomis, kitais vykdytojais įsigalios ir bus maksimaliai efektyvios

3. Viešinimo priemonės bus veiksmingos

3. Viešinimo priemonių bus mažiau ir jos bus mažiau veiksmingos nei realistiniame scenarijuje


4. Interneto svetainė bus patogesnė gyventojams



5. EMAS ir programos bus sėkmingai įdiegtos ir bus veiksmingos



Rūšiavimas 2013- 2020 m. didėja:

AŽ- nuo 9% iki 32 % BSA- nuo 9% iki 18 %

Rūšiavimas 2013- 2020 m. didėja: AŽ- nuo 9% iki 62 %

BSA- nuo 9% iki 58 %


BSA- nuo 9% iki 73 % 2 lentelė. ATP scenarijų priemonės Realistinis

Pesimistinis Optimistinis

1.Mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginio statyba


1. Mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginio statyba

2. Pakuočių atskiro surinkimo konteineriai pagal sutartis su organizacijomis (jau vykdomos priemonės pagal pasirašytas sutartis): 2.1.gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 24 500 vnt. konteinerių iki 2014 m. II pusmečio, 10 500 – nuo 2015 m.(išskyrus stiklą); stikliui- nuo 2014 II pusm.- 35 000; 2.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais – pagal atstumus (ne daugiau kaip 150 m iki 2016 m. ir 100 m. iki 2018 m.). 2.3 Juridinių asmenų aprūpinimas - pagal poreikį

2. Pakuočių atskiro surinkimo konteineriai pagal sutartis su organizacijomis (jau vykdomos priemonės pagal pasirašytas sutartis): 2.1.gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 24 500 vnt. konteinerių (išskyrus stiklą) iki 2014 m. II pusmečio. 2.2.daugiabučių gyventojai neaprūpinami papildomais pakuočių konteineriais 2.3 Juridinių asmenų aprūpinimas – surinkimas vykdomas naudojant tokį patį surinkimo operatoriaus naudojamų konteinerių skaičių.

2. Pakuočių atskiro surinkimo konteineriai pagal sutartis su organizacijomis (jau vykdomos priemonės pagal pasirašytas sutartis): 2.1.gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 24 500 vnt. konteinerių iki 2014 m. II pusmečio, 11 500 – nuo 2015 m.(išskyrus stiklą); stikliui- nuo 2014 II pusm.- 35 000 2.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais– pagal atstumus (ne daugiau kaip 150 m iki 2016 m. ir 100 m. iki 2018 m.). 2.3 Juridinių asmenų aprūpinimas - pagal poreikį


8

Realistinis


3. BSA konteineriai/dėžės: 3.1. gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 14 000 vnt. konteinerių nuo 2014 m., 14 0000 vnt. nuo 2015 m., 7000 kompostavimo dėžių nuo 2014-2015 m. 3.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais- 7 000 vnt. nuo 2015 m. 3.3 Juridinių asmenų aprūpinimas – 900 vnt.

3. BSA surinkimas vyksta pačių gyventojų ir juridinių asmenų iniciatyva.

3. BSA konteineriai/dėžės: 3.1. gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 14 000 vnt. konteinerių, nuo 2015- papildomi 14 000 vnt. ir papildomi 7000 vnt.(dėžių /konteinerių) 3.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais- 14 000 vnt. nuo 2015 m. 3.3 Juridinių asmenų aprūpinimas – 900 vnt.

4. Tekstilės atskiro surinkimo sistemos sukūrimas pasirašant sutartis su surinkėjais

4. Tekstilės atskiras surinkimas nevykdomas.


5. EEĮ ir padangų surinkimo papildančių sistemų sukūrimas pagal sutartis su Organizacijomis (gamintojo atsakomybės principo taikymas)



6. Viešinimo priemonės 6. Viešinimo priemonės 6. Viešinimo priemonės 7. MAATC interneto svetainės patobulinimas

7. MAATC interneto svetainės patobulinimas


8. EMAS diegimas 8. EMAS diegimas 8. EMAS diegimas 9. Logistika, stebėsenos, vizualizacijos programos

9. Logistika, stebėsenos, vizualizacijos programos


3 lentelė. ATP scenarijuose numatomos investicijos, tūkst. Lt Priemonė Pesimistinis Realistinis Optimistinis 1. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio statyba

33000 33000 33000

2. BSA konteineriai/dėžės 0 9000 13500

3. Viešinimo priemonės 800 1 080 1 080 7. MAATC interneto svetainės patobulinimas

10 10 10

4. EMAS diegimas 350, ES lėšos- 85 proc. 350, ES lėšos- 85 proc. 350 , ES lėšos- 85 proc. 5. Logistika, stebėsenos, vizualizacijos programos

150 150 150

Platesnis scenarijų aprašymas pateiktas ATP skyrelyje "1. Sistemos plėtros plano scenarijai (prielaidos, priemonės, investicijos), jų aplinkosauginis, socialinis ir ekonominis vertinimas". Atliekų tvarkymo plane preliminariai pasirinktas realistinis MRATS plėtros scenarijus, kurio priemonių platesnis aprašymas pateiktas ATP 54-57 lentelėse.


9

IV. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas

1.1.Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendinti Jeigu planas nebūtų įgyvendintas ("nulinė" alternatyva), aplinkos būklė, tikėtina, pablogėtų lyginant su būkle, apibūdinta 1.2 punkte (Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos). Neįgyvendinus ATP priemonių ir nesumažinus atliekų, patenkančių į sąvartyną kiekio, AŽ ir kitų atliekų perdirbimo ir kitokio panaudojimo kiekio padidinimo pasireikštų neigiamas poveikis aplinkai. Nesumažinus dabar išleidžiamų teršalų kiekio, ateityje poveikis bus vis stipresnis ir sunkiau pataisomas, kadangi turi kaupiamąjį ir sinergetinį poveikį. Neigiamas poveikis pasireikštų orui ir klimato kaitai, vandeniui, dirvožemiui, gyventojų sveikatai ir gerovei, gamtiniams ištekliams (žr.19 lentelę). Neigiamas poveikis būtų ir atliekų tvarkymo sektoriui- Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano uždaviniai nebūtų pasiekti. Galiausiai, netiesioginė neigiama įtaka pasireikštų visiems aplinkos komponentams ir žmogui, nes aplinkos komponentai tarpusavyje susiję ir veikia kaip visuma, todėl ir poveikis būtų visaapimantis pobūdžio. Žemiau pateikiamas rengiamo ATP scenarijų (žr. III skyrių) ir dabartinės būklės ("nulinė" alternatyva) įvertinimas reikšmingiausių su atliekų tvarkymu susijusių aplinkos rodiklių atžvilgiu, tokių kaip - klimato atšilimas, rūgštėjimas, eutrofikacija, fotooksidantų susidarymas. Vertinimas atliktas naudojantis Atliekų tvarkymo planavimo sistema “WAMPS Reco Baltic”. 1 pav. ATP alternatyvų ir esamos būklės aplinkos rodiklių įvertinimas


10

1.2. Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos Geografinė padėtis, administracinis pasiskirstymas, demografiniai rodikliai

Marijampolės regionas - vienas iš dešimties Lietuvos Respublikos administracinių vienetų, įsikūręs šalies pietvakariuose. Ji ribojasi su kaimyninėmis Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija) ir Lenkijos Respublika, o Lietuvoje - su Kauno, Alytaus ir Tauragės regionais. Marijampolės regionas apima penkių savivaldybių teritorijas – Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių bei Vilkaviškio rajono. Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse yra po 4 seniūnijas, Marijampolės - 9 seniūnijos, Šakių rajone - 14 seniūnijų, Vilkaviškio rajone - 12 seniūnijų. Administracinis centras – Marijampolės miestas, plotas 4463 km² (6,8 % Lietuvos ploto). 4 lentelė. Marijampolės apskrities administracinė struktūra1

Apskritis Teritorija Savivaldybės Savivaldybių plotas, km. kv.

Seniūnijų skaičius savivaldybėse

Marijampolės 755 10 Kalvarijos 441 4 Kazlų Rūdos 555 4 Šakių rajono 1453 14

Marijampolės 4463

Vilkaviškio rajono 1259 12

2 pav. Apskrities žemėlapis

1 http://www.lietuvosregionai.lt/lietuvos-regionai/marijampoles-apskritis/

http://www.lietuvosregionai.lt/lietuvos-regionai/marijampoles-apskritis/


11

Marijampolės regione yra 1576 gyvenamosios vietovės, iš jų 9 - miestai ir miesteliai, likusios 1567 yra priskiriamos kaimo vietovėms. Žemiau esančiose lentelėse pateikiamas miesto ir kaimo vietovių pasiskirstymas savivaldybėse.

5 lentelė. Miesto ir kaimo vietovių pasiskirstymas savivaldybėse2 Savivaldybė Kaimo vietovių skaičius Miestų ir miestelių skaičius

Marijampolės savivaldybė 282 1 Kalvarijos savivaldybė 172 1

Kazlų Rūdos savivaldybė 183 1 Šakių rajono savivaldybė 541 3

Vilkaviškio rajono savivaldybė 389 3 Viso Marijampolės regione: 1567 9

2013 m. pradžioje apskrityje gyveno 156 455 gyventojai (5,26 % Lietuvos gyventojų), tankis – 35,06 gyv. / km². Vilkaviškio raj. savivaldybė yra didžiausia regione pagal gyventojų skaičių. Regione 2013 m. pradžioje 51 % gyventojų gyveno kaimo vietovėse, 49 % - mieste. 6 lentelė. Marijampolės regiono gyventojų skaičius 2013 m. pradžioje pagal savivaldybes3

Gyventojų skaičius 2013 m.

Iš viso regione Kalvarijos sav.

Kazlų Rūdos sav.

Marijampo lės sav. Šakių r. sav. Vilkaviškio r.

sav. 156 455 11 777 12 738 59 483 31 402 41 055

Pagrindinė ir gerai išvystyta regiono veikla - žemės ūkis. Palankiausios ūkininkavimo sąlygos yra apie 86,7 % žemės ūkio paskirties žemės (dalis jų yra saugomose teritorijose, todėl ūkinę veiklą jose reikia derinti su nustatytais prioritetais ir apribojimais). Daugiausia 2012 m. eksportuota pieno ir pieno produktų, baldų, trąšų, gaminių iš javų ir miltų, medienos ir medienos dirbinių bei cukraus ir konditerijos gaminių iš cukraus.4 Regione gerai išplėtotas automobilių kelių tinklas, teritoriją kerta automagistralės A7 - Marijampolė - Kybartai, A16 - Marijampolė- Prienai- Vilnius, A5 - Kanas- Marijampolė- Kalvarija, tarptautinė magistralė E67 "Via Baltica". Oro transporto infrastruktūra neišplėtota, yra vienas civilinis Sasnavos oro uostas.

Gyventojų sveikatos būklė

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2012 m. daugiausia gyventojų Marijampolės regione sirgo kvėpavimo sistemos ligomis ir kraujotakos sistemos ligomis. Kvėpavimo sistemos ligomis sirgo 26 % regiono gyventojų (11 % nuo visų sergančiųjų skaičiaus), kraujotakos sistemos ligomis sirgo 23 % regiono gyventojų (10 % nuo visų sergančiųjų skaičiaus). Kiti labiau paplitę susirgimai- jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos, endokrininės sistemos ligos, akių, nervų sistemos ligos - atitinkamai 14 % - 11% regiono gyventojų (ir 5-6 % nuo visų sergančiųjų skaičiaus). Bendra Lietuvos statistika labai panaši - Marijampolės regiono rodikliai skiriasi 1-2 %. Daugiausia kvėpavimo sistemos ligomis serga gyventojų grupė iki 17 metų amžiaus gyventojai- 1000-iui žmonių tenka 521 sergantis, o kraujotakos ligomis daugiausia serga gyventojų grupė virš 65 m. amžiaus- 1000 -iui žmonių tenka 661 sergantis.5

2 http://www.lietuvosregionai.lt/lietuvos-regionai/marijampoles-apskritis/ 3 http://www.osp.stat.gov.lt/home 4 http://osp.stat.gov.lt/pranesimai-spaudai?articleId=692583 5 Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos gyventojų sergamumas

http://www.lietuvosregionai.lt/lietuvos-regionai/marijampoles-apskritis/

http://www.osp.stat.gov.lt/home

http://osp.stat.gov.lt/pranesimai-spaudai?articleId=692583


12

Pagrindinė mirties priežastis Marijampolės regione 2012 m. buvo kraujotakos sistemos ligos, tai sudarė 58 % visų mirties priežasčių. 20 % mirties priežasčių sudarė mirtys dėl piktybinių navikų, 9 % - dėl išorinių priežasčių. Šios 3 priežastys sudarė 87 % nuo bendro skaičiaus. Lietuvoje ši statistika analogiška - nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,6 proc., nuo piktybinių navikų – 19,5 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,9 proc. visų mirusiųjų.6 Mirtingumo rodiklis Marijampolės regione šiek tiek blogesnis nei bendras Lietuvos- 100 tūkst. gyventojų tenka 1454,6 mirusiųjų, o Lietuvoje šis rodiklis yra 1367,5. Panašūs rodikliai yra Panevėžio, Šiaulių, Tauragės apskrityse.

Aplinkos oro būklė

Pagrindiniai oro kokybės indikatoriai- kietosios dalelės (KD10, KD2,5), ozonas (O3), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2), anglies monoksidas (CO), lakieji organiniai junginiai (LOJ). Vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių aplinkos oro kokybę yra stacionarių ir mobilių taršos šaltinių į atmosferą išmetami teršalai. Pramonės ir energetikos įmonės daugiausia į orą išmeta degimo produktų - anglies monoksido, sieros dioksido, bei lakiųjų organinių junginių.7 Marijampolės apskrityje 2012 m. iš stacionarių taršos šaltinių (pagal Aplinkos ministerijai teikiamas ataskaitas, forma 2- Atmosfera) į aplinkos orą išmesta 2057 t teršalų, kurių kiekis neviršijo didžiausios leidžiamos taršos normos (3225 t/metus). Šis kiekis sudaro 3,17 % bendro Lietuvos kiekio. Vienam Marijampolės regiono gyventojui 2012 m. teko 12,91 kg teršalų. Aplinkiniuose regionuose, Alytaus apskrityje 1 gyv. teko 9,27 kg, Tauragės - 8,11 kg, Kauno - 18,19 kg teršalų. 7 lentelėje pateikiami 8 didžiausi teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išleidėjai į atmosferą Marijampolės regione. 2 iš jų (UAB "Arvi cukrus" ir UAB „Saerimner“ padalinys Šakių raj.) viršijo DLT (didžiausią leistiną taršą). 7 lentelė. 8 didžiausi teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išleidėjai į atmosferą Marijampolės regione 2012 m8:

Išmetama be valymo,t

Aptenka į valymo įrenginius,t Iš viso išmetama,t Normatyvas

Įmonė Iš viso Iš organizuotų taršos šaltinių

Iš viso Išvaloma Utilizuojama

Per ataskaitinį laikotarpį

Per praėjusius metus

t/metams

Rūšis

UAB "Swedspan Girių Bizonas"

486,86 486,86 8666,08 8645,61 8645,61 507,34 627,68 785,72 DLT

UAB "Litesko" fil. "Marijampolės šiluma"

278,4 278,4 205,75 177,58 177,58 306,56 272,66

528,08 DLT

UAB "Arvi cukrus"

197,71 197,5 230,7 221,58 221,58 206,82 198,48 141,77 DLT

UAB "Marijampolės pieno konservai", Kalvarijos cechas

62,643 62,643 10266,0 10266,00 162,643 131,409 221,631 DLT

UAB"Saerimner" padalinys Šakių raj.

113,093 40,426 10,976 8,561 8,561 115,508 54,663 83,908 DLT

UAB "Vilkaviškio katiline"

89,892 89,892 55,833 46,291 46,291 99,434 107,458 147,900 DLT

UAB "Šakių šilumos tinklai"

80,440

80,440 12,060 10,340 10,340 82,160 101,140 137,002 DLT

UAB "Litesko " Kazlų Rūdos

69,786 69,786 35,531 31,143 31,143 74,174 73,182 111,868 DLT

apskrityse ir savivaldybėse 2012 m., www.hi.lt 6 Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Mirties priežastys (išankstiniai duomenys), 2012 m, www.hi.lt 7 Oro kokybë aglomeracijose ir zonoje 2011, AAA 8 Aplinkos apsaugos agentūrai Marijampolės RAAD pateiktos ataskaitos

http://www.hi.lt

http://www.hi.lt


13

katilinė Toliau pateikiama taršos į aplinkos orą iš stacionarių šaltinių išmetamų medžiagų struktūra. 8 lentelė. Taršos į aplinkos orą iš stacionarių šaltinių išmetamų medžiagų struktūra 2012 m. 9

Miestas (rajonas)

Bendras išmetamų medžiagų

kiekis (t/metus)

Kietos medžiagos

(%)

Skystos ir dujinės

medžiagos (%)

Sieros anhidridas

(% skystose ir dujinėse

medžiagose)

Azoto oksidai

(% skystose ir dujinėse

medžiagose)

Anglies monoksidas (% skystose

ir dujinėse

medžiagose ) 1 Marijampolė 784,61 11,17 88,83 0,93 16,63 76,75 2 Vilkaviškio

raj. 192,35 16,89 83,11 3,06 12,57 72,26

3 Šakių raj. 197,66 15,11 84,89 5,12 42,98 4 Kalvarija 242,85 13,88 86,12 36,75 10,85 46,78 5 Kazlų Rūda 639,56 5,22 94,78 0,79 17,94 76,91

Automatinių oro kokybės tyrimo stočių Marijampolės apskrityje nėra, monitoringas atliekamas naudojant difuzinius ėmiklius. AAA pateikia indikatorinių matavimų duomenimis sieros dioksidui (SO2), azoto dioksidui (NO2) ir benzenui (C6H6). Tyrimų laikotarpis - 2010.11.03 - 2011.07.04. 10 NO2 matavimų rodikliai (metinis vidurkis): Marijampolės miesto 4 taškuose svyravo nuo 11,9 iki 24 µg/m3; Kalvarijos raj. sav. 3 taškuose - nuo 11 iki 13,5 µg/m3; Kazlų Rūdos sav. 3 taškuose - nuo 9,3 iki 11,2 µg/m3; Šakių raj,. sav. 3 taškuose - nuo 7,2 iki 10 µg/m3; Vilkaviškio raj. sav. - nuo 9,9 iki 14,6 µg/m3. Ribinė NO2 1 m. vidurkio vertė- 40 µg/m3. SO2 matavimų rodikliai (metinis vidurkis): Marijampolės miesto 4 taškuose svyravo nuo 1,4 iki 2,4 µg/m3; Kalvarijos raj. sav. 3 taškuose - nuo 1,2 iki 1,9 µg/m3; Kazlų Rūdos sav. 3 taškuose - nuo 1,2 iki 1,5 µg/m3; Šakių raj,. sav. 3 taškuose - nuo 1,2 iki 1,3 µg/m3; Vilkaviškio raj. sav. - nuo 1,3 iki 2,3 µg/m3. Ribinė SO2 1 m. vidurkio vertė- 20E µg/m3 (E- ekosistemų apsaugai). C6H6 matavimų rodikliai (metinis vidurkis): Marijampolės miesto 4 taškuose svyravo nuo 1,5 iki 2,6 µg/m3; Kalvarijos raj. sav. 3 taškuose - nuo 1,3 iki 1,9 µg/m3; Kazlų Rūdos sav. 3 taškuose - nuo 1,5 iki 2 µg/m3; Šakių raj,. sav. 3 taškuose - nuo 1,6 iki 1,7 µg/m3; Vilkaviškio raj. sav. - nuo 1,7 iki 2,2 µg/m3. Ribinė C6H6 1 m. vidurkio vertė- 5 µg/m3 Indikatorinių SO2, NO2 ir C6H6 tyrimų rodikliai Marijampolės regione neviršijo ribinių verčių. AAA pateikia santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų vidutinių metinių koncentracijų vertes (µg /m3). Vertės nustatytos pagal nuolatinių matavimų integruoto monitoringo stotyje (IMS) duomenis (2012 m. - kietosios dalelės: KD10 ir KD2,5), pagal indikatorinių matavimų, atliktų kaimiškose vietovėse, naudojant

9 Duomenys, surinkti Aplinkos ministerijos, pildant ataskaitą Forma Nr.2-Atmosfera 10 http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=8d2b5913-9eaa-43aa-862c-924278f7c728

http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=8d2b5913-9eaa-43aa-862c-924278f7c728


14

difuzinius ėmiklius 2010 – 2011 m. duomenis (azoto dioksidas - NO2, sieros dioksidas - SO2, benzenas - C6H6) ir remiantis statistiniais duomenimis, apskaičiuotos azoto oksidų - NOx vertės. 9 lentelė. Santykinai švarių kaimo vietovių tyrimai11

Koncentracija, µg/m3 Regionas

KD10 KD2,5 NO2 NOx SO2 C6H6

ALYTAUS RAAD 11,0 9,5 3,7 5,6 1,3 1,1 KAUNO RAAD 11,0 9,5 4,3 6,5 1,0 1,2 KLAIPĖDOS RAAD 11,0 9,5 4,4 6,6 1,3 1,0 MARIJAMPOLĖS RAAD

11,0 9,5 5,8 8,7 1,4 1,2

PANEVĖŽIO RAAD 11,0 9,5 4,0 6,0 0,9 1,1 ŠIAULIŲ RAAD 11,0 9,5 4,0 6,0 1,0 0,9 UTENOS RAAD 11,0 9,5 3,9 5,9 0,9 1,3 VILNIAUS RAAD 11,0 9,5 3,9 5,9 1,0 1,0

Meteorologinės sąlygos yra svarbus faktorius, įtakojantis oro užterštumą. Nuo jų priklauso ar į atmosferą patekę teršalai kaupsis išmetimo vietose ar bus išsklaidyti didesnėje erdvėje12. Nepalankias teršalų išsisklaidymui sąlygas lemia pastovi ar mažai judri oro masė - silpnas vėjuotumas, anticiklonai, nedidelis kiekis kritulių, žiemą - dideli šalčiai, vasarą vyraujantys karščiai. Didelė oro drėgmė, esant silpnam vėjui – rūkas, dulksna – taip pat sąlygoja didesnį oro užterštumą. Palankias sąlygas teršalų išsisklaidymui lemia žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai – kuomet dėl stipresnio vėjo, gausesnio lietaus arba sniego, kenksmingos priemaišos greitai išsklaidomos arba išplaunamos (žr. skyrelį "Klimatas ir klimato kaita"). Taip pat oro užterštumui įtaką daro ir kraštovaizdis, priklausomai ar vyrauja lygumos ar aukštumos, kalvotos vietovės, miškingumas- dėl šių faktorių tai pat gali sumažėti ar padidėti teršalų sklaida (žr. skyrelį "Kraštovaizdis").

Klimatas ir klimato kaita

Marijampolės regiono rytinėje dalyje vidutinė metinė oro temperatūra yra + 7 °C, vakarinėje + 7,5 °C, o tai - vienos didesnių vyraujančių temperatūrų Lietuvoje. Sausio mėn. vėjuotumas- 4- 4,5 m/s, t.y. vidutinis, palyginus su kitais Lietuvos rajonais- Klaipėda, kur vyrauja stipriausi vėjai (5,5 ir daugiau m/s) ir Varėna, Utena, Šiauliais, kur vėjo greitis yra iki 3 m/s. Regione vidutinis kritulių kiekis per metus yra gana mažas- apie 600- 650 mm, palyginus ypatingai su vakarine Lietuvos dalimi, kur vidutinis kiekis yra nuo 750 mm, kai kuriose dalyse - virš 900 mm. Toks nedidelis kiekis būdingas visai vidurinei Lietuvos daliai. Vidutinis maksimalus dirvos įšalo gylis- 40- 45 cm. Marijampolės regione vyrauja didelis oro drėgnumas - Šakių ir Vilkaviškio raj. sav. - didžiausias Lietuvoje (kartu su pajūrio zona) - virš 15,2 (hPa). Likusioje regiono dalyje- nuo 14,9 iki 15,2 (hPa). Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos - anglies dioksidas CO2, metanas CH4, azoto suboksidas N2O, fluoruotos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (HFC – Hidrofluorangliavandeniliai, PFC – perfluorangliavandeniliai, SF6 – sieros heksafluoridas). CO2 fotosintezės dėka augalai sugeria iš atmosferos, iš anglies gamina savo audinius ir sunykdami bei pūdami grąžina atgal į atmosferą. Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis – iškastinio kuro deginimas, žemės paskirties keitimas, miškų kirtimas ir kt. Metanas susidaro daugiausia iš bakterijų, mintančių organinėm medžiagom, kai trūksta deguonies. Todėl jo išsiskiria iš įvairių natūralių ir žmogaus sukurtų šaltinių. Natūralūs šaltiniai – pelkės, termitai ir vandenynai, o žmogaus sukurtieji – iškastinių dujų kasimas ir deginimas, gyvulininkystė (galvijai minta augalais, šie jų skrandžiuose fermentuojasi, todėl galvijai iškvepia metaną, taip pat metano yra ir jų mėšle), augalų auginimas labai drėgnuose laukuose ( metanas gaminasi pūvant organinėms medžiagoms, kai dirvoje trūksta deguonies) ir užkastos atliekos (taip pat pūvant organinėms medžiagoms, kai trūksta deguonies). Azoto suboksidas natūraliai išsiskiria iš bakterijų, gyvenančių dirvoje. Antropogeniniai šaltiniai – tai įvairios azoto turinčios trąšos, iškastinių dujų deginimas ir pramoninė chemijos gamyba, kurioje naudojamas azotas, pvz., nutekamųjų vamzdžių valikliai.

11 http://oras.gamta.lt/files/Santyk_svarios_kaimo_fonines_2012.pdf 12 Oro kokybë aglomeracijose ir zonoje 2012, AAA

http://oras.gamta.lt/files/Santyk_svarios_kaimo_fonines_2012.pdf


15

Fluoruotos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra išskirtinai žmogaus pramoninės veiklos rezultatas (HFC – Hidrofluorangliavandeniliai- naudojami šaldiklių ir oro kondicionierių gamyboje, PFC – perfluorangliavandeniliai, išsiskiriantys gaminant aliuminį ir taip pat naudojami elektronikos pramonėje, SF6 – sieros heksafluoridas, naudojamas, pvz., elektronikos pramonėje ir pan.) Pagrindinis klimato kaitą (arba šilumos efektą) sukeliančių dujų šaltinis (toliau- ŠESD) - energetikos sektorius, antrasis- žemės ūkio, trečioje vietoje- pramonė ir toliau- atliekų sektorius. Planuojama, kad iki 2020 m. ŠESD išmetimai atliekų sektoriuje sumažės 40 %13. Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos Lietuvoje 2011 m. - anglies dioksidas, kurių dalis bendroje emisijoje sudaro nuo 59 iki 75 %. Didžiausią dalį CO2 emisijos išleidžia energetikos sektorius. Azoto dioksido pagrindinis šaltinis - žemės ūkis (išleidžiantis apie 76 % bendros emisijos) ir azoto rūgšties gamyba. Metano didžiausias emisijas sudaro žemės ūkis (apie 55 %) ir atliekų sektorius - atliekų šalinimas sąvartyne - 26.5 %.14 Marijampolės regiono pagrindinė ūkio šaka - žemės ūkis, kur vyrauja intensyvus ūkininkavimas (žr. 10 pav. "Technomorfotropų žemėlapis"), lemianti pagrindinius azoto dioksido ir metano susidarymo kiekius. Pramoninis apkrovimas didesnis tik Marijampolės mieste. Artimiausi didesni teršalų židiniai- Kauno miestas (daugiausia energetika ir transporto).

Vandens būklė

Ūkinė veikla daro reikšmingą poveikį paviršinių ir giluminių vandens telkinių ekologinė būklei. Reikšmingos žmogaus veiklos apkrovos vandeniui elementai- sutelktoji tarša, pasklidoji tarša, hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai arba upių vagų ištiesinimai, hidroelektrinių poveikis, tarptautinė tarša. Pasklidoji tarša - ne iš konkrečių taršos šaltinių išleidžiama tarša, kurios didžiąją dalį sudaro apkrovos susidarančios iš žemės ūkio veiklos. Tai į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenkančios organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių apkrovos.15 Šešupės pabaseinyje, kuris užima didžiąją dalį Marijampolės regiono, yra daugiausia vandens kokybės problemų paviršiniuose vandens telkiniuose kartu su kitais - Mūšos, Lielupės mažųjų intakų, Nevėžio, Dubysos pabaseiniais. Sutelktoji tarša - iš konkrečių taršos šaltinių patenkančią taršą sudaro miestų ir gyvenviečių nuotekų valyklų taip pat lietaus, pramonės ir gamybinių nuotekų išleistuvų tarša. Sutelktoji tarša labiausiai pasireiškia per didelius išleidžiamus organinių medžiagų (išreikšto BDS7), bendro fosforo kiekius, o taip pat pasižymi ir pavojingų cheminių medžiagų išmetimais. Pagal 44 Marijampolės apskrities įmonių duomenis, 2012 m. į paviršinius vandenis išleista 13 403 tūkst. m3/metus buitinių ir gamybinių nuotekų, iš kurių 5 925 tūkst. nereikalauja valymo, 7458,1 tūkst. išvalyta iki nustatytų normų ir 19,9 tūkst. (0.27 %) nepakankamai išvalyto vandens. Paviršinių nuotekų išleista 2 440,4 tūkst. m3/metus, iš kurių tik 214,4 tūkst. išvalyta iki nustatytų normų (9 %), o kita dalis - 2226 tūkst. nevaloma - tai sudaro 91 %.16 10 lentelė. Nuotekų išleidimas Marijampolės apskrityje 2012 m. tūkst. m3/metus17

Buitinės ir gamybinės nuotekos Paviršinės nuotekos išleistos į paviršinius vandenis

išleista į paviršinius vandenis iš jų iš jų

Marijampolės

apskritis

Nuotekas išleidžian

čių įmonių skaičius iš viso išmatuota

prietaisais nereikalaujanč

ių valymo

išvalytų iki

nustatytų normų

nepakankamai

išvalytų

užterštų (be

valymo)

iš viso išvalytų iki

nustatytų

normų

nepakankamai išvalyt

ų

be valymo

Kalvarija 8 282 282 0 280 2 0 66 66 0 0 Kazlų Rūda 6 6279 354 5925 354 0 0 243 35 0 208 Marijampolė 13 4662 4662 0 4644 18 0 1584 54 0 1530

Šakių raj. 7 1074 1074 0 1074 0 0 55 5 0 50 Vilkaviškio

raj. 10 1106 1106 0 1106 0 0 492 54 0 438 Iš viso: 44 13403 7478 5925 7458 20 0 2440 214 0 2226

13 http://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=1805090c-8b96-41b0-a1dc-d255de9bcc23 14 National Greenhouse Gas Emission Inventory Report, 1990-2011 15 http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=0d9b5a9f-f67f-4283-ba19-bc88056e42f0, AAA 16 AAA, http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=c6f62d0c-2839-40af-9a46-250a2c71fd77 17 Ten pat

http://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=1805090c-8b96-41b0-a1dc-d255de9bcc23

http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=0d9b5a9f-f67f-4283-ba19-bc88056e42f0

http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=c6f62d0c-2839-40af-9a46-250a2c71fd77


16

Daugiausia su nuotekomis į paviršinius vandenis patenka chloridų -1170 t/metus. Pagrindinis teršalo išleidėjas - UAB "Sūduvos vandenys" (866 t/metus). Kitas didesniais kiekiais išleidžiamas teršalas- ChDS (cheminis deguonies suvartojimas), kurio išleidžiama 355 tO2/metus. UAB "Sūduvos vandenys" išleidžia didžiąją jo dalį (228 tO2/metus), tai pat kitų teršalų - BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 dienas) - 22,6 tO2/metus ir didžiausią bendrojo fosforo kiekį - 2,03 t/metus. Kaip matoma 12 lentelėje, Marijampolės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno išleidžiami nuotekose esantys teršalai neviršija nustatytų DLK. 11 lentelė. Teršalų išleidimas Marijampolės apskrityje į paviršinius vandens telkinius 2012 m. t/metus18 MARIJAMPOLĖS APSKRIT IS

BDS7 ChDSSkendinčio

sios medziagos

Nafta ir jos

produktai

Bendrasis azotas

Nitritai Nitritinis azotas

Nitratai Nitratinis azotas

NH4 ir amonio druskos

Amonio azotas

(NH4-N)Kalvarija 6,702 4,1563 8,6625 0,0337 4,406 0 0,12 0 0,981 5,535Kazlų Rūda 2,558 25,992 4,045 0,0079 3,774 0,0648 1,3391 1,391Marijampolė 31,1258 228,862 78,5923 0,4711 41,4952 0,001 0,007 0,034 0,02 0,075 7,2255Šakių raj. 4,6047 40,529 6,0526 0,1408 11,75 0,036 0,114 0,671 3,297 0,454 2,363Vilkaviškio raj. 9,4378 55,085 22,8371 0,0696 15,005 0,132 0,387 6,0843 0,012 6,5199

Iš viso: 54,4283 354,625 120,1895 0,7231 76,4302 0,169 0,6928 6,7893 5,6491 0,529 23,0344MARIJAMPOLĖS APSKRIT IS

Bendrasis fosforas

Fosfatai Fosfatinis fosforas

Chloridai Sulfatai Riebalai NikelisChromas (bendras

is)

Chromas (VI)

Varis Cinkas

Kalvarija 0,841 0,005 0,48 1,996Kazlų Rūda 0,6657 0,5107 132,7Marijampolė 2,4741 0,366 0 875,3128 256 0,05 0,03 0,005 0,014 0,2005Šakių raj. 1,473 0,272 0,305 5,658 0,158Vilkaviškio raj. 1,4787 1,7937 155,2081 0,012

Iš viso: 6,9325 2,4367 1,2957 1170,8749 256,012 0,158 0,05 0,03 0,005 0,014 0,2005 12 lentelė. Marijampolės regiono nepavojingų atliekų sąvartynas 19 Priimtuvas Teršalas (parametras) DLK/

LLK

MIN

koncentr

acija

VIDutine

koncentr

acija

MAX

koncentr

acija

Matavim

o vnt.

Teršalo kiekis (išleidimas)

Matavimo

vnt.

Ūkio, buities ir gamybinių nuotekų kiekis, tūkst.,3/metus

Dovine (Nemuno) BDS7 29 1,94 2,67 3,4 mgO2/l 0,026 tO2/metus 10Dovine (Nemuno) Skendincios medziagos 30 16 16 16 mg/l 0,21 t/metus 10Dovine (Nemuno) ChDS 125 2,52 3,76 5 mgO2/l 0,046 tO2/metus 10Dovine (Nemuno) Azotas (bendras) 15 1,23 9,12 17 mgN/l 0,089 t/metus 10Dovine (Nemuno) Fosforas (bendras) 2 0,01 0,02 0,03 mg/l 0,0002 t/metus 10Dovine (Nemuno) Nafta ir jos produktai 1 1 1 1 mg/l 0,012 t/metus 10 Kitas ūkinės veiklos veiksnys, darantis reikšmingą poveikį paviršinių ir giluminių vandens telkinių ekologinė būklei- upių vagų tiesinimas. Tai padarė didelę įtaką upių ekologinės būklės prastėjimui, kadangi buvo sunaikintos specifinės vandens organizmų buveinės. Šešupės pabaseinyje (kuriame yra didžioji Marijampolės regiono dalis) yra gana daug ištiesintų upių - 490 km, palyginimui Nevėžio (747 km) - Nemuno mažųjų intakų - 485 km. Rizikos grupei dėl hidroelektrinių poveikio Marijampolės regione priskiriamas Šešupės atkarpa ties Marijampole. Pagal upių baseinų rajonavimą (URB), Marijampolės regionas priklauso Nemuno URB. Visi keturi Lietuvos upių baseinų rajonai yra tarptautiniai, todėl tarša jais patenka iš kaimyninių valstybių. Šešupės ištakos yra Lenkijoje, todėl nuo kaimyninės šalies taršos poveikio priklauso jos aukštupio ekologinė būklė, o žemupyje, žemiau Širvintos intako iki įtekėjimo į Nemuną, į Šešupę patenka tarša iš Kaliningrado. Žemiau, paveiksle, pateikta paviršinių vandens telkinių bendra būklė.

18 AAA, http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=c6f62d0c-2839-40af-9a46-250a2c71fd77 19 AAA pateikti duomenys

http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=c6f62d0c-2839-40af-9a46-250a2c71fd77


17

3 pav. Paviršinių vandens telkinių bendra būklė

4 pav. pateikiamas technogeninio poveikio gruntiniam vandeniui žemėlapis. Marijampolės regionas pasižymi ženklia technogenine apkrova (panašiai kaip vidurio Lietuva), ties Marijampole ir didesniais miesteliais pastebima labai ženkli apkrova. Neženkli apkrova su plotais be apkrovos yra Vilkaviškio rajono pietinėje dalyje, o Kazlų Rūdos rajonas pasižymi gana dideliu plotu be apkrovos.


18

4 pav. Technogeninis poveikis gruntiniam vandeniui

1 - me priede pateiktas Marijampolės regiono požeminio vandens baseinų užterštumo žemėlapis įmonių, nitratais ir fosforu. Marijampolės regiono teritorijoje vyrauja 0,211-0,43 mg/l amonio koncentracija, Kazlų Rūdoje- dar mažesnė - iki 0,21 mg/l. Didžiausia koncentracija - Marijampolėje (0,531-2,44mg/l), taip pat tokios koncentracijos pavienių plotų yra visame regione. (Amonio jonų DLK paviršiniuose vandens telkiniuose – 0,39 mg/l, bendro azoto – 2,0 mg/l.) Pagal nitratų koncentraciją- daugiausia regione yra plotų, kuriuose vyrauja 2,851-9,67 mg/l nitratų, mažiausiai nitratų - Kazlų Rūdos rajone (iki 1,55 mg/l), daugiausia- Marijampolėje (16,681 - 45,14 mg/l). (Nitratų gruntiniame vandenyje DLK 50 mg/) Fosfatų koncentracijos rodikliai, skirtingai nei amonio ir nitratų, yra didesni Kazlų Rūdos rajone - 0,061-0,08 mg/l, didžiausi - Marijampolės mieste - 0,081-0,28 mg/l. Didžiojoje regiono dalyje koncentracija labai žema koncentracija - iki 0,03 mg/l. (Bendrojo fosforo DLK 0,2 mg/l)


19

Žemės gelmės Lietuvos Žemės gelmes sudaro seniausios kristalinio pamato uolienos bei jas dengianti nuosėdinė storymė. Geologinių prekvartero sluoksnių storis įvairiuose Lietuvos rajonuose nevienodas - pilniausias ir storiausias geologinis pjūvis yra vakarinėje Lietuvos dalyje, o itin nepilna ir ploniausia nuosėdinių uolienų danga - pietryčių Lietuvoje.20 Marijampolės regione vyrauja kainozojaus ir mezozojaus laikotarpiais susiklosčiusios nuosėdos. Vilkaviškio (išskyrus pietinę dalį), Kazlų Rūdos ir Šakių rajonuose susiformavę išskirtinai mezozojaus laikotarpio nuosėdos- kreida, mergelis, aleurolitas, smiltainis, smėlis. Kalvarijos rajone dominuoja kainozojaus periodo nuosėdos- smėlis, aleuritas, mergelis, trepelas. 21

5 pav. Prekvartero geologinis žemėlapis

Ekogeologioniniame žemėlapyje pateikiama žemės gelmių uždarumo charakteristika. Marijampolės regiono gelmės šiuo požiūriu gana įvairios. Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija išskirtinai pasižymi vienoda danga- tai plotai kurių gelmės blogai izoliuotos daugiausiai viršutinėje kvartero storymės dalyje, gruntinis vanduo silpnai apsaugotas nuo taršos, giliau slūgstančius vandeningus sluoksnius saugo nelaidūs molingi sluoksniai. Kalvarijos raj. vyrauja plotai, kurių gelmių izoliacija kaiti ir blogai izoliuoti plotai, kur nėra nelaidžių molingų sluoksnių, kurie saugotų nuo taršos gruntinį vandenį ir gilesnius vandens sluoksnius. Vilkaviškio, Šakių ir Marijampolės rajonuose danga įvairi, viena keičia kitą, Vilkaviškio raj. gana daug plotų, kur gelmės gerai izoliuotos- vandeningus sluoksnius nuo taršos saugo nelaidūs molingi sluoksniai. Regiono vandenvietės, kuriose eksploatuojamas požeminis vanduo- vidutiniškai apsaugotos.

20 http://www.lgt.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=164&Itemid=1260&lang=lt 21 http://www.geoportal.lt/wps/portal/!ut/p/c0/04_SB8K8xLLM9MSSzPy8xBz9CP0os_gAQwNnc09LYwN3Ny9XA08_M8-gQN8QQyNzc_3gnBL9gmxHRQCxWbGJ/

http://www.lgt.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=164&Itemid=1260&lang=lt

http://www.geoportal.lt/wps/portal/


20

6 pav. Ekogeologinis žemėlapis

Dirvožemis Dirvožemių piešinys Marijampolės regione skirtingas- šiaurinėje regiono dalyje, Šakių raj., vyrauja rudžemiai, vidurinėje dalyje - Vilkaviškio, Marijampolės rajonuose- rudžemiai mainosi su išplautžemiais, Vilkaviškio pietinėje dalyje pereina į balkšvažemius. Pietinėje Marijampolės regiono dalyje, Kalvarijoje, vyrauja išplautžemiai ir durpžemiai. Marijampolės raj. taip pat yra durpžemių plotų. Pagal pedologinį rajonavimą didžioji Marijampolės regiono dalis patenka į C-III (Kėdainių - Marijampolės) rajoną, kuriuose vyrauja glėjiškieji rudžemiai bei stagniškieji išplautžemiai.


21

7 pav. Dirvožemio danga pagal FAO klasifikaciją

Biologinė įvairovė, augmenija bei gyvūnija Pagal biogeogfrafinį rajonavimą, Marijampolės regionas priklauso B. Rytų Baltijos provincijos Atlantinės juostos Sūduvos žemumos rajonui, kuriam būdingos molingųjų bei banguotų priemolingųjų lygumų mišriųjų eglynų ir plačialapių miškų bei sausuminių pievų ir pelkių biocenozės agrarinio bei agrarinio miškingo kraštovaizdžio sąlygos. Pagal botaninį geografinį rajonavimą, beveik visas Marijampolės regionas priskiriamas Šešupės žemumos sausuminės ir žemuminės pievų ir nemoralinių pušynų rajonui. Tik pietinė Vilaviškio raj. ir Kalvarijos raj. dalis priklauso Sūduvos aukštumos nemoralinių eglynų, plačialapių miškų, žemuminių pievų rajonui. Regione dažnai sutinkamas svyruoklis ir plaukuotasis beržas, kalninė guoba, paprastasis uosis, skroblynai, eglynai, rečiau- pušynai.


22

8 pav. Botaninis geografinis rajonavimas


23

Plačiausiai paplitę žinduoliai- stirna, paprastasis pelėnas, kurmis, vidutiniškai paplitę- taurusis elnias, šernas, pilkasis kiškis, pilkoji žiurkė, geltonkaklė pelė. Iš paukščių - plačiai paplitęs dirvinis vieversys, vidutiniškai paplitę- baltasis gandras, kurapka, pempė, šarka, karklažvirblis. Iš varliagyvių ir roplių vidutiniškai paplitę paprastoji rupūžė ir rusvoji varlė.

Kraštovaizdis

Marijampolės regione vyrauja molingų ir smėlingų lygumų tipai, tik pietinėje dalyje- Vilkaviškio raj. pereina į kalvotas morenines aukštumas. Šakių raj. ir pietinėje Vilkaviškio raj. dalyje vyrauja labai pakeisti (žemės ūkio naudmenų) molingų lygumų plotai, Kazlų Rūdos rajone - mažai pakeisti smėlingų lygumų miškingi plotai, šiaurinėje Vilkaviškio dalyje, Kalvarijų raj. vidutiniškai pakeisti (su dažnu miškų ir žemės ūkio naudmenų kaitaliojimusi) moreninių lygumų plotai. Vilkaviškio raj. pietinėje dalyje vyrauja vidutiniškai pakeistos kalvotosios moreninės aukštumos (x7 pav.) Miškingiausia yra Kazlų Rūdos savivaldybė., kurioje miškingumas čia - 56 %. Šakių raj. sav.- 21,2 %, Marijampolės ir Kalvarijos raj. - 14 %, o Vilkaviškio raj. sav.- 9,6 %.

9 pav. Gamtinio kraštovaizdžio tipai


24

VIETOVAIZDŽIŲ TIPAI ĮVAIRIUOSE ŽEMĖVAIZDŽIUOSE

Toliau, 10 pav., pateikiamas Marijampolės regiono kraštovaizdžio technomorfotropų žemėlapis. Regione vyrauja kaimų agrarinis tipas, Kazlų Rūda išsiskiria vienkiemiais natūraliuose plotuose ir stambios urbanizacijos natūraliuose plotuose teritorijomis. Ties miestais ir miesteliais - vyrauja stambios urbanizacijos agrarinio tipo kraštovaizdis, o Marijampolėje- pramoninės ir gyvenamosios paskirties užstatymas.


25

10 pav. Marijampolės regiono technomorfotropai

Saugomos teritorijos ir objektai

Žemiau esančiuose paveiksluose pateikiamas bendras Marijampolės regiono saugomų teritorijų žemėlapis (11 pav.) ir sąrašas (2 priedas). Palyginus su kitomis Lietuvos vietovėmis, saugomų teritorijų čia nėra daug. Daugiausia jų Marijampolės sav.- 14 % nuo bendro savivaldybės ploto, mažiausia- Kalvarijos sav.- tik 1 %, Kazlų Rūdoje- 2 %, Šakių raj. sav.- 5, Vilaviškio raj. sav. - 8%. Marijampolės sav. pietvakariuose yra Žuvinto biosferos rezervatas (plotas- 10 351,69 ha), 2011 m įrašytas į pasaulio paveldo teritorijų sąrašą. Ši teritorija priklauso ir Natura 2000 tinklui - paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos- Žuvinto ežeras ir Buktos miškas. Kazlų Rūdoje didžiausias yra Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis, užimantis 859,72 ha (Ąžuolų Būdos


26

miškas kartu yra ir buveinių apsaugai svarbi teritorija), taip pat yra geomorfologinių, pedologinių ir ornitologinių draustinių (Novaraisčio ornitologinis draustinis, 317,91 ha, kuris kartu yra ir paukščių apsaugai svarbi teritorija). Kalvarijos sav. didžiausia saugoma teritorija- Kalvarijos biosferos poligonas- 19748,71 ha, kuris kartu yra paukščių apsaugai svarbi teritorija. Šakių raj. sav. gausu draustinių ir Natura 2000 teritorijų. Vieni didesnių - Novos hidrografinis draustinis (453,61 ha), Šešupės kraštovaizdžio draustinis - 255,83 ha), paukščių apsaugai svarbi teritorija - Nemuno upės pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų (1609,37 ha), buveinių apsaugai svarbi teritorija- Nemuno slėnio skroblynai nuo Kriukų iki Gelgaudiškio. Vilkaviškio raj. sav. pietinėje dalyje yra gana didelė Vištyčio regioninio parko teritorija - 10425,02 ha, nemažai buveinių apsaugai svarbių teritorijų - Tadarinės ir Vištytgirio miškai, Drausgirio miškas, paukščių apsaugai svarbi teritorija - Širvintos upės slėnis.

11 pav. Saugomos teritorijos

Marijampolės regionas nepasižymi dideliu gamtos paveldo objektų skaičiumi (12 pav.). Kazlų Rūdos, Kalvarijų ir Vilkaviškio raj. savivaldybėse gamtos paveldo objektų (toliau - GPO) tankumas yra labai mažas - 0- 0,3 (100 km2), kartu su keletu kitų regionų savivaldybių - pats mažiausias Lietuvoje. Šiek tiek daugiau paveldo objektų yra Šakių raj. ir Marijampolės savivaldybėse. Kalvarijos sav. yra hidrogeologinis GPO - Vyžupio šaltinis. Marijampolės sav.- botaniniai GPO - Dovingės vingio dendrologinę vertę turintis parkas, Pašešupio dendrologinę vertę turintis parkas, Buktos ir Grįstakelio ąžuolai. Šakių raj. sav. yra hidrogeologinis GPO- Lekėčių šaltinis ir nemažai botaninių GPO- pušų ir ąžuolų - Gelgaudiškio dvaro ąžuolai, Obeliškių ąžuolai, Ilguvos ąžuolas, dvikamienė Zyplių miško pušis, Gelgaudiškio pušis. Vilkaviškio raj. sav. yra geologinis GPO- Vištyčio akmuo, hidrogeologinis - Mudrių šaltinis. Paminėtieji gamtos paveldo objektai yra valstybiniai, taip pat yra savivaldybių įsteigtų GPO, kurie išvardinti (2 priede).


27

12 pav. Gamtos paveldo objektai

Žemiau esančiame paveiksle pateikti Marijampolės regiono kultūros paveldo objektai. Pagrindinės kultūros vertybės - senosios kapinės, XVIII ir XIX a. bažnyčios, dvarų kompleksai, dvarai ir jų liekanos, piliakalniai su gyvenvietėmis, gyvenvietės, įvairūs statiniai, skulptūros ir paveikslai. Vilkaviškio raj. sav. turtingiausia kultūros paveldo objektais- čia jų 390, Šakių raj. sav.- 277, Marijampolės sav. - 275, Kalvarijų sav. - 104, Kazlų Rūdos sav. - 52.22 Kalvarijos miestas, Virbalis, Kudirkos Naumiestis - urbanistiniai kultūros paveldo objektai.

22 http://kvr.kpd.lt/heritage/

http://kvr.kpd.lt/heritage/


28

13 pav. Kultūros paveldo objektai23

23 https://www.geoportal.lt/map/#

https://www.geoportal.lt/map/#


29

1.3. Su planu susijusios aplinkos apsaugos problemos, ypač atkreipiant dėmesį į problemas, susijusias su aplinkos apsaugai svarbiomis teritorijomis Atliekų tvarkymas turi neigiamą įtaką gamtinei ir socialinei aplinkai - oro, vandens, dirvožemio užterštumui, klimato kaitai, daroma žala augalams ir gyvūnams, pastatams, taip pat nukenčia kraštovaizdis, išsiskiria kvapai, dulkės, triukšmas. Pagrindinė su atliekų tvarkymu susijusi aplinkosaugos problema - įtaka klimato kaitai, kurią lemia šiltnamio dujų (ypatingai metano) išsiskyrimas iš komunalinių atliekų, šalinamų sąvartynuose. Juose išskiriamas metano kiekis klimato kaitai vertinamas, kaip reikšmingas.24 Kitas stipriai įtakojantis aplinką tvarkymo būdas - atliekų deginimas. Todėl vienas pagrindinių tikslų yra atliekų šalinimo sąvartyne sumažinimas. Žemiau pavaizduota atliekų tvarkymo būdų įtaka įvairiems aplinkos komponentams. Kaip matoma, pagal veikiamų komponentų apimtį ir veikimo stiprumą, didžiausią neigiamą įtaką lemia atliekų šalinimas sąvartyne ir stipriausia įtaka yra klimato kaitai. Taikant geriausias praktikas, įtaką kitiems komponentams - orui, vandeniui, dirvo˛emiui galima kontroliuoti, taip pat ir triukšmą ir kvapus. Atliekų deginimas taip pat turi labai didelę neigiamą įtaką aplinkai - orui, vandeniui, dirvožemiui ir kt. Nors ATP atliekų deginimas nenumatomas, gyventojai atliekas degina savavališkai. ATP numatytas viešojo informavimo, kontrolės, priemonės, geresnis aprūpinimas atskiro atliekų surinkimo priemonėmis padidins atliekų turėtojų sąmoningumą ir paskatins atliekomis atsikratyti tinkamu būdu. Neigiamą poveikį mažina išrūšiavimas prieš deginimą. Atliekų perdirbimas taip pat kai kuriais atvejais gali neigiamai įtakoti oro ir vandens kokybę. Tačiau, reikia turėti omenyje, kad neigiamą įtaką aplinkai lemia pačios atliekos - jų kiekis ir toksiškumas, o atliekų tvarkymo, kaip veiklos, įtaka aplinkai iš esmės yra teigiama - jeigu atliekos nebūtų tvarkomos, jos taptų ligų, parazitų ir teršalų (oro, vandens, dirvožemio) plitimo šaltiniu. Todėl atliekų tvarkymo tikslas yra jas tvarkyti taip, kad žala aplinkai mažiausiai pasireikštų ir būtų tausojami gamtiniai ištekliai.

24 Review of Environmental and Health Effects of Waste Management, May 2004, Enviros, The University of Birmingham, Defra


30

13 lentelė. Atliekų tvarkymo būdų įtakos įvairiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimas 25

Kai kurie cheminiai elementai iš atliekų į orą patenka dėl jų buvimo sudėtyje arba susidaro atliekoms skaidantis (pvz. metanas, lakieji organiniai junginiai, metalai), kai kurie patenka atliekas deginant arba deginant iš jų gaunamas dujas (anglies monoksidas, natrio oksidai, sieros dioksidas). Kai kurie cheminiai elementai susidaro abiem būdais, pvz. dioksinai, furanai, kietosios dalelės. Žemiau lentelėje parodyta kokių elementų išmetimą į orą lemia atskiras atliekų valdymo būdas. Marijampolės atliekų tvarkymo plane nenumatytas atliekų deginimo būdas, tačiau deginamos iš sąvartyno išgaunamos dujos. Daugiausia emisijų į orą lemia šalinimas sąvartyne ir deginimas. 14 lentelė. Galimi teršalų išmetimai į orą priklausomai nuo atliekų tvarkymo būdo26 Teršalas Kompostavi

mas MBA Anaerobinis pūdymas Deginimas Šalinimas

sąvartyne Transportavimas

Anglies dvideginis x x x x x Dioksinai ir furanai x x x x Vandenilio chloridas x x x x Vandenilio fluoridas x x x x

25 Ten pat, 38 psl. 26 Paruošta pagal Defra ir kitus šaltinius


31

Teršalas Kompostavimas MBA Anaerobinis

pūdymas Deginimas Šalinimas sąvartyne

Transportavimas

Atskiri lakieji organiniai junginiai (benzenas, chlorbenzenas, chloretanas ir kt.)

x x x x

Metalai:arsenas, kadmis, gyvsidabris, nikelis x x x

Metanas x x x x x Azoto oksidai x x x x x Kietosios dalelės x x x x x Polichlorinti bifenilai x Sieros dioksidas x x x x x Visi lakieji organiniai junginiai x x x x

Lentelėje parodyti tik reikšmingi ir žalingi aplinkai cheminiai elementai. Vandeniui daugiausia teršalų emisijų tenka taip pat iš sąvartynų - iš vandens, jau esančio atliekose, taip pat iš lietaus išplaunamo filtrato. Išplaunami įvairūs metalai, ypatingai toksiški - kadmis, nikelis, švinas, arsenas, angliavandeniliai, fluoridai, azotas ir kt. 15 lentelė. Teršalai, galintys patekti į paviršinį ir požeminį vandenį priklausomai nuo atliekų tvarkymo būdo27 Teršalas Kompostavi

mas MBA Anaerobinis pūdymas Deginimas Šalinimas

sąvartyne Transportavimas

Anilinas x Arsenas x x Bifenilas x Kadmis x x x Chloridas x x x Chromas x x x Varis x x x Cianidas x x Di (2-etilheksil) ftalatas x Dichlormetanas x x Etilbenzenas x x Fluoridas x x Švinas x x Mekropopas x x Gyvsidabris x x Metilo chlorfenokso acto rūgštis x

Metilo tretinio butilo eteris x

Naftalenas x Nikelis x x Azotas x x x Nonilfenolas x Organinis alavas x Pentachlorofenolis x Fenolis x x Fosforas x Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai x

Susenduotos kiektosios dalelės x x

27 Ten pat


32

Teršalas Kompostavimas MBA Anaerobinis

pūdymas Deginimas Šalinimas sąvartyne

Transportavimas

Toluenas x Ksilenas x Cinkas x x x Lentelėje parodyti tik reikšmingi ir žalingi aplinkai cheminiai elementai.

1.4. Plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas pagal poveikio objektus ir pasekmių rūšį bei neigiamo poveikio priemonių numatymas

Remiantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovu ir atsižvelgiant į rengiamo plano pobūdį, vertinimas atliekamas aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi aspektų (tikslų) atžvilgiu. Pagrindinai Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje su aplinkos apsauga numatyti prioritetai: • pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas; • efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas; • pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; • pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas; • geresnė biologinės įvairovės apsauga; • geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas; • Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas. Šių aspektų požiūriu atliekamas atliekų tvarkymo plano priemonių poveikio aplinkos komponentams vertinimas. Įtaka vertinama gamtinės aplinkos elementams - orui ir klimato kaitai, vandeniui, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, saugomoms gamtinėms teritorijoms ir socialinės - ekonominės aplinkos komponentams - materialiniams antropogeniniams ištekliams, visuomenės sveikatai ir gerovei, kultūros paveldo objektams ir teritorijoms, atliekų tvarkymo sektoriui. Poveikis aplinkos orui ir klimato kaitai Įgyvendinus ATP priemones, sumažės neigiama įtaka oro užterštumui ir klimato kaitai. Taikant atliekų prevencijos priemones, skatinant atskirą antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių ir kitų atliekų (tekstilės atliekų) surinkimą, stiprinant gamintojų atsakomybės principo taikymą ir pastačius MBA įrenginį, labai ženkliai sumažės į sąvartyną patenkančių atliekų, dėl ko sumažės į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekis ir pavojingumas. MBA įrenginys ypatingai sumažins atliekų patekimą į sąvartyną, o tuo pačiu išskiriamą metano kiekį.

Atliekų šalinimas sąvartyne Didžiausią neigiamą poveikį aplinkos orui ir klimato kaitai turi atliekų šalinimas sąvartyne. Jame susidaro anaerobinės sąlygos, kuriose vykstant atliekų irimo procesui, susidaro apie 55 % metano dujų, 45 % anglies dvideginio ir kitų elementų - sieros vandenilio, azoto, anglies disulfido, merkaptanų, azoto oksidų, sieros dioksidų, vandenilio fluoridų, druskos rūgšties, metalų (kadmio, gyvsidabrio, švino, arseno), lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių ir kitų. Šios pavojingos medžiagos patenka į atmosferą, kurioje skaidosi, sudarydamos įvairius junginius, didina klimato kaitą (metanas- pagrindinės klimato kaitą įtakojančios dujos), prisideda prie ozono sluoksnio retėjimo, ekosistemų pažeidimo. Tai - įvairių pavojingumo kategorijų medžiagos- degios, sprogstamosios, toksiškos, ėsdinančios, dirginančios, kancerogeninės ir mutageninės. Sunkieji metalai esantys atliekose didžiąja dalimi lieka ir jų emisijos į orą yra nežymios. CO2, išsiskiriantis sąvartyne dėl savo biologinės kilmės žymios įtakos klimato kaitai nedaro. Pagrindinė dujų dalis sąvartyne išsiskiria per pirmuosius 10 – 20 metų, stabilizuojasi tik po 50 ir daugiau metų. Kai kurie neigiami veiksniai pasireiškia pačiame sąvartyno plote, pvz. dulkės. Techniškai neįmanoma surinkti visų sąvartyne susidarančių dujų, eksploatavimo metu galima surinkti apie 70 % dujų, o po uždarymo- apie 80 %.

Naujos sąvartyno sekcijos bus pastatytos vadovaujantis aplinkosauginiais ES reikalavimais, kurie sumažina teršalų patekimą į aplinką.


33

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo priemonės Kompostavimo arba aerobinio biologiškai skaidžių medžiagų skaidymosi procese išsiskiria anglies dioksidas, vanduo (garai) ir šiluma. Aerobinio kompostavimo produktai – dirvos trąšos, kuriomis pagerinamos dirvos savybės ir sumažinamos sąvartyne šalintinos liekanos. Tokių dirvos trąšų nauda pasireiškia ir tuo, kad pakeičiamos cheminės trąšos, kurioms išgauti būtų naudojami ištekliai ir kuriomis teršiama aplinka, tuo pačiu ir atmosfera. Biologinio atliekų irimo metu susidarančios CO2 emisijos nėra priskiriamos prie klimato pokyčius įtakojančių emisijų, jos apibrėžiamos kaip neutralios. Klimato pokyčius įtakoja išimtinai CO2 emisijos deginant iškastinį kurą. 28. Kadangi bus kompostuojamos tik žaliosios ir virtuvės atliekos, lakiųjų organiniai junginių, kietųjų dalelių išsiskyrimo į orą neturėtų būti (14 lentelė). Lokaliai, dėl BSA transportavimo, gali pablogėti oro kokybė, tačiau šis poveikis vertinamas kaip nereikšmingas. AŽ perdirbimas Pagerinus atskirą AŽ surinkimą, o taip pat elektronikos, tekstilės, apmokestinamųjų gaminių surinkimą, padidės perdirbamų ir kitaip panaudojamų atliekų kiekis. Nors pačios atliekų perdirbimo gamyklos orą teršia išmetamomis CO2, SO2, NOx dujomis ir POT (popieriaus perdirbimas), tačiau ši tarša kontroliuojama ir mažinama įvairiomis priemonėmis. Perdirbant atliekas pakeičiamos medžiagos, kurioms išgauti būtų naudojami energetiniai ištekliai ir teršiama atmosfera. Stiklo, plastikų, juodųjų metalų, tekstilės ir aliuminio ir kt. perdirbimas sumažina šiltnamio dujų išsiskyrimų 30 (stiklo) – 95 (aliuminio) kg CO2 ekv./t mišrių komunalinių atliekų lyginant su šių atliekų šalinimu sąvartyne. Popieriaus perdirbimo (ir kompostavimo) teigiamas poveikis pasireiškia priklausomai nuo to, kaip efektyviai surenkamos sąvartyno dujos ir gali svyruoti nuo 50 iki 280 kg CO2ekv./t mišrių komunalinių atliekų.29 MBA apdorojimas Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys ženkliai sumažins sąvartyne šalinamų atliekų kiekį ir jų daromą žalą. Naudojant MBA vietoje šalinimo sąvartyne, galima 90 % sumažinti iš atliekų susidarantį metano kiekį.30 Dėl jame papildomai surenkamų antrinių žaliavų, padidės jų perdirbimas ir teikiama nauda aplinkai, kaip paminėta aukščiau. MBA apdorojimo procesų metu išgaunama aukšto šilumingumo frakcija - kietasis atgautasis kuras, kurį deginant gaunama energija- tai sumažina iškastinio kuro naudojimą energijai gauti ir su to susijusius teršalų išmetimus į orą. (Tokio kuro deginimas pasižymi nedideliu poveikiu aplinkai, jei tinkamai naudojama dujų valymo įranga, skirta kietųjų dalelių, azoto, lakiųjų organinių junginių šalinimui). MBA įrenginyje biologiškai skaidžioms atliekoms apdoroti bus taikomas aerobinis būdas, kurio procese į orą daugiausia išsiskiria CO2 ir vandens garų, nedideli kiekiai gali išsiskirti lakiųjų organinių junginių (priklausomai nuo atliekų sudėties), diazoto monoksido (N2O), trūkstant deguonies- metano, daugiau jų gali išsiskirti atsitiktinių nutekėjimų atvejais. Proceso metu išskiriami teršalai MBA įrenginyje yra valomi/neutralizuojami - oras iš biotunelių (statinių, kuriuose vyksta biologinis apdorojimas) surenkamas ortakių sistema, prijungta prie biofiltro ventiliatoriaus. Biofiltre skaidomi blogi kvapai, susidarę skaidymosi proceso metu biotuneliuose. Kompostavimo metu biofiltrai mažins cheminę oro taršą (amoniako, sieros vandenilio (vandenilio sulfido), sieros merkaptanų, lengvųjų aromatinių angliavandenilių ir kitų teršalų). Pats MBA įrenginys lokaliai pablogina oro kokybę - dėl naudojamo kuro išmetami CO2, CH4, N2O, tačiau pastaroji įtaka vertinant globaliai yra nereikšminga, o taip pat ir kontroliuojama. Poveikis paviršiniam ir požeminiam vandeniui Atliekų šalinimas sąvartyne Didelę neigiamą įtaką vandens užterštumui turi atliekų šalinimas sąvartyne. Atliekose esantys, o taip pat su krituliais patekę skysčiai, migruoja per atliekų sluoksnius ir šis filtratas gali toliau skverbtis į gruntą ir patekti į gruntinius vandenis. Filtrate susikaupia didelė BDS7, sunkiųjų metalų, organinių junginių koncentracija, azoto, fosforo, ChDS. Sumažinus į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį - dėl ATP taikomų priemonių (švietimo, informavimo, stebėsenos priemonės, AŽ ir BSA infrastruktūros plėtra, gamintojų atsakomybės principo stiprinio) daugiau atskirai surenkant AŽ, biologiškai skaidžių atliekų, tekstilės, EEĮ, kitų pavojingų atliekų, bus teigiamas poveikis vandens kokybei dėl mažesnio susidarančių teršalų kiekio. Be to, dabar eksploatuojamo ir plečiamo sąvartyno (statomos 3 ir 4 sekcijos) įrengimas atitiks Europos sąjungos keliamus aplinkosauginius reikalavimus - 28 Atliekų tvarkymo planavimas ir optimizavimas, Technologija, 2005 29 Waste Management Options and Climate Change. Final report to the European Commission, 2001 30 Waste and Climate change: Global trends and strategy framework, 2010


34

sąvartyno dugnas nelaidus skysčiams, įrengiamas drenažas ir filtrato surinkimo sistema, todėl išvengiama jo tiesioginio patekimo į gruntą. Surinktas filtratas patenka į valymo įrenginius. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo priemonės Kompostuojant maisto, žaliąsias sodų ir parkų atliekas, medieną, nuotekų užterštumas pasižymi daugiausia mikrobiologine tarša, kadangi mišrių komunalinių atliekų, turinčių metalų, naftos produktų ir kt. čia nepatenka (14 lentelė). Susidaręs nuotekų kiekis yra nedidelis, kompostavimo įrenginių dugnas nėra pralaidus, o nuotekos gali būti grąžintos į biologinį procesą. Gautas kompostavimo produktas - dirvos trąša pakeičia sintetiniu būdu išgaunamas trąšas, dėl kurių vanduo užteršiamas azoto ir fosforo junginių pertekliumi. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui. AŽ perdirbimas, MBA apdorojimas, transportavimas AŽ perdirbimo ir MBA įrenginio nuotekų tarša gali būti tačiau yra kontroliuojama, transportavimas neigiamo poveikio vandeniui neturi. Teigiamas poveikis pasireiškia tuo, kad perdirbant antrines žaliavas, pvz. popierių, taupomi vandens ištekliai. Vieno kilogramo popieriaus gamybai reikia ne mažiau kaip 60 litrų vandens, o perdirbant popierių, sunaudojama iki 80 % mažiau vandens.31 MBA įrenginio pagalba atskiriama daugiau AŽ ir kitų atliekų. Poveikis dirvožemiui ir žemės gelmėms Neigiamą įtaką dirvožemiui iš visų atliekų tvarkymo būdų daugiausia gali turėti šalinimas sąvartyne, jei teršalai iš sąvartyno nuotekų patenka į netoliese esančią dirvą, tačiau ši tarša yra kontroliuojama (filtratas yra surenkamas). Taip pat, dėl ATP taikomų priemonių, sumažinus sąvartyne šalinamų atliekų kiekį, sumažės sąvartynų ploto poreikis ir tuo pačiu bus išsaugota dirvožemio. Kompostavimo būdu gautos natūralios trąšos pakeis sintetines trąšas ir turės teigiamą poveikį dirvožemiui. Dirvožemio kokybę gali įtakoti su krituliais patekę oro teršalai, tačiau jų kiekis nereikšmingas. Dirvą gali užteršti netinkamas kompostas, tačiau kompostui, naudojamam tręšimui, taikomi atitinkami kokybės reikalavimai. AŽ perdirbimas turės teigiamą įtaką gilesniems žemės sluoksniams, nes perdirbimo būdu gautos žaliavos ir medžiagos bus alternatyva jų išgavimui iš žemės gelmių (pvz. stiklo gamyba, metalų, naftos išgavimas).

Poveikis neatsinaujinantiems ir atsinaujinantiems gamtos ištekliams Didžiausią teigiamą įtaką neatsinaujinantiems gamtiniams ištekliams turi atliekų perdirbimas ar panaudojimas, pakeičiant išteklius, kurie būtų išgaunami. Plastiko, popieriaus, stiklo, metalų perdirbimas duoda didelį energijos ir žaliavų sutaupymo efektą, nes perdirbant antrines žaliavas reikalingi žymiai mažesni energijos ir žaliavų kiekiai, negu jas išgaunant iš pirminių šaltinių. Pvz. perdirbant popierių sunaudojama iki 65 % mažiau energijos, sutaupoma žaliavų (medžių) ir vandens. MBA įrenginyje gaminamas kietasis atgautasis kuras (KAK) naudojamas kaip pakaitalas ar papildas gamtiniam kurui. Planuojamas Marijampolės mechaninio biologinio apdorojimo įrenginyje išgauti KAK šilumingumas - ≥10 MJ/kg. Cemento krosnyse naudojant KAK galima pakeisti net 50 proc. įprasto kuro poreikių. Todėl AŽ atskiro surinkimo priemonės, MBA įrenginys turės teigiamą poveikį neatsinaujinantiems gamtiniams ištekliams. Poveikis biologinei įvairovei (augmenijai, gyvūnijai) Taikant ATP numatytas atliekų kiekio mažinimo, geresnio AŽ surinkimo ir perdirbimo, tinkamo BSA tvarkymo ir kt. priemones pasireikš sąveikaujantis teigiamas poveikis - sumažėjus aplinkos komponentų - oro, vandens, dirvožemio ir kt. taršai, o ypatingai sumažinus šiltnamio efektą išsiskiriančių dujų kiekį, bus teigiamas poveikis ekosistemoms. Sumažėjusi eutrofikacija ir rūgštėjimas ypatingai duos teigimą efektą vandens augmenijos ir gyvūnijos gyvybinei terpei. Pačių priemonių įtakojamo neigiamo poveikio nebus. Poveikis kraštovaizdžiui Bendrai, kraštovaizdžiui atliekų tvarkymo įrenginiai daro neigiamą poveikį, nes užimami žemės plotai, pakeičiama žemės paskirtis, suvaržomas gretimų žemių naudojimas. AŽ aikštelės ir mišrių atliekų konteineriai įrengiami arti

31 http://www.ekologija.lt/ekorasciai/popieriaus_atliekos_perdirbti_negalima_salinti

http://www.ekologija.lt/ekorasciai/popieriaus_atliekos_perdirbti_negalima_salinti


35

gyvenamųjų pastatų, todėl pablogina bendrą vaizdą, ypač tuo atveju, kai atliekos išmetamos netvarkingai. Kompostavimo ir stambiųjų bei pavojingų atliekų aikštelės statomos atokiau, todėl vizualinis poveikis mažesnis. Sąvartyno bendras vaizdas, dulkės, besidraikančios šiukšlės pasireiškia kaip neigiamas poveikis kraštovaizdžiui (statomos 3 ir 4 sekcijos). Tačiau didelio neigiamo poveikio palyginus su esama situacija nebus, nes jos statomos plečiant jau esančio sąvartyno teritoriją. Turint omenyje, kad atliekos bus tvarkomos atsakingiau, reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui neturėtų. Statant atliekų tvarkymo įrenginius ir atliekant poveikio aplinkai vertinimą, atsižvelgiama ir į kraštovaizdžio faktorių. Poveikis saugomoms teritorijoms ir gamtos bei kultūros paveldo objektams ATP priemonės neturės neigiamos įtakos saugomoms teritorijoms, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, nes atliekų tvarkymo įrenginių statyba ir kitokia ūkinė veikla šiose teritorijose yra ribojama arba draudžiama teisės aktų. MBA, sąvartyno ir kitų įrenginių vietos parenkamos taip, kad neturėtų poveikio saugomoms teritorijoms ir objektams, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Galimas teigiamas netiesioginis poveikis saugomoms gamtinėms teritorijoms ir gamtos paveldo objektams, o taip pat ir saugomam kultūros paveldui (žr. Poveikis biologinei įvairovei). Poveikis materialiniams antropogeniniams ištekliams Poveikis šiems ištekliams pasižymi tuo, kad suvaržomas žemės sklypų naudojimas dėl atliekų tvarkymo įrenginių sanitarinių apsaugos zonų (SAZ). Šiose zonose draudžiama įvairios paskirties statinių statyba -gyvenamosios, poilsio, gydymo, švietimo, taip pat rekreacinių teritorijų steigimas. Didžiausios SAZ taikomos komunalinių atliekų sąvartynams ir regioninei pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėms (500 m). Kadangi planuojamos naujų sąvartyno sekcijų ir MBA statyba, tam tikros teritorijos bus apribotos SAZ reikmėms. Bendras Marijampolės regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijos plotas 22,41 ha (šioje teritorijoje jau įrengta biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė - 0,64 ha ir skirta teritorija MBA įrenginių statybai - 4,8 ha), būsimų sąvartyno 3 ir 4 sekcijų plotas - 3,2 ha. Sąvartyno SAZ 500 m. BSA kompostavimo aikštelės: Marijampolės aikštelė – bendras plotas 0,86, asfaltuotas plotas 0,64; Kazlų Rūdos aikštelė – bendras plotas 0,65 ha, asfaltuotas plotas 0,48 ha; Kalvarijos aikštelė – bendras plotas 0,61 ha, asfaltuotas plotas 0,48 ha; Šakių aikštelė – bendras plotas 0,85 ha, asfaltuotas plotas 0,57 ha; Vilkaviškio aikštelė – bendras plotas 0,72 ha, asfaltuotas plotas 0,52 ha. Didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelės: Marijampolės aikštelė – bendras plotas 0,32 ha; Kazlų Rūdos aikštelė – bendras plotas 0,25 ha; Kalvarijos aikštelė – bendras plotas 0,2520 ha; Šakių aikštelė – bendras plotas 0,25 ha; Vilkaviškio aikštelė – bendras plotas 0,25 ha AŽ aikštelių dydžiai įvairūs- paprastai užima 10 – 24,8 m2 ATP numatoma daugiau atskiro surinkimo konteinerių aikštelių prie gyvenamųjų namų. Dėl to sumažės kitai paskirčiai naudojamo ploto (aikštelių ar konteinerių pastatymo vietų įrengimui), padidės teritorijų suvaržymų (SAZ - ne arčiau kaip 20 m ir ne toliau kaip 50 m). Planuojant šių priemonių pastatymo vietas, atsižvelgiama į tai, kad šios vietos, įskaitant SAZ teritorijas būtų kuo mažiau naudingos kitai veiklai, statant atliekų tvarkymo įrenginius ir darant poveikio atlinkai vertinimą, atsižvelgiama į šį faktorių. Poveikis visuomenės sveikatai ir gerovei Atliekų tvarkymo priemonių poveikis paprastai pasireiškia per nežymias tiesiogines neigiamas pasekmes, tokias kaip nepasitenkinimas dėl statomų atliekų apdorojimo įrenginių, nepatogumas dėl triukšmo, dulkių, kvapų, eismo trukdymo ir oro taršos dėl atliekų surinkimo transporto, lokalios oro taršos iš apdorojimo įrenginių. Nėra įrodymų, kad atliekų tvarkymo įrenginiai sukelia ligas. Įvairiose užsienio studijose teigiama, kad sveikatai lemiamą įtaką daro kiti veiksniai, nei atliekų tvarkymas. Vertinama, kad pasireikš sąveikaujantis teigiamas ATP priemonių poveikis sveikatai ir gerovei dėl mažesnės įvairių aplinkos komponentų taršos, klimato atšilimo pasekmių. Poveikis atliekų tvarkymo ir kitiems sektoriams


36

Poveikis atliekų tvarkymo sektoriui bus tiesioginis teigiamas, pagerės paslaugos kokybė- dėl atliekų surinkimo priemonių plėtros atliekų turėtojams bus patogiau atsikratyti atliekomis, dėl stebėsenos ir kontrolės priemonių, diferencijuoto tarifo, atsiskaitymo sistemų, pagerės paslaugos efektyvumas, teisingumas, pagerės atsiskaitymai. ATP priemonės prisidės prie sektoriaus tvarumo. Kietojo atgautojo kuro naudojimas teigiamai atsilieptų energetikos sektoriui. Bendras įvertinimas Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas ATP plėtros scenarijų (alternatyvų) poveikio aplinkos komponentams įvertinimas palyginus su "nuline" alternatyva (jeigu nieko nebūtų daroma). Kaip minėta III skyriuje, scenarijai skiriasi BSA ir AŽ atskiro surinkimo priemonių plėtros dydžiu, rūšiavimo procentu, viešinimo priemonių kiekiu. Pastaroji priemonė vertinama bendrai visų 3 alternatyvų atveju, nes scenarijuose ji yra mažai besiskirianti, dėl ko vertinimo tikslumas būtų abejotinas (žemiau lentelėje- "1. Atliekų prevencijos, visuomenės informavimo, stebėsenos, kontrolės priemonės").


37

16 lentelė. Scenarijų (alternatyvų) poveikio aplinkos komponentams įvertinimas palyginus su "nuline" alternatyva

Esminės ATP priemonės/uždaviniai

Apl

inko

s or

as ir

kl

imat

o ka

ita

Pavi

ršin

is ir

po

žem

inis

van

duo

Dir

vože

mis

ir

žemės

gel

mės

N

eats

inau

jinan

tys

ir a

tsin

aujin

anty

s ga

mto

s išt

eklia

i B

iolo

ginė

įvai

rovė

Kra

štov

aizd

is

Saug

omos

te

rito

rijo

s ir

obje

ktai

Mat

eria

linia

i an

trop

ogen

inia

i iš

tekl

iai

Vis

uom

enės

sv

eika

ta ir

ger

ovė

Atli

ekų

tvar

kym

o it

kiti

sekt

oria

i

1. Atliekų prevencijos, visuomenės informavimo, stebėsenos, kontrolės priemonės

+2 +1 +1 +2 +1 0 0 0 +1 +3

2. Sąvartyno 3-4 sekcijos 0 0 0 0 0 -1 0 -1 0 0 3. MBA įrenginys +2 +1 0 +1 0 -1 0 -1 +1 +3 4. Atliekų rūšiavimo skatinimas, atskiro atliekų surinkimo infrastruktūros plėtra:

• patekimo į sąvartyną mažinimas • perdirbimo didinimas

I alternatyva (pesimistinis scenarijus) +1 +0 +0 +0 +0 0 0 0 +1 +1 II alternatyva (realistinis scenarijus) +2 +1 +1 +2 +1 0 0 0 +2 +2 III alternatyva (optimistinis scenarijus) +3 +1 +1 +2 +1 0 0 0 +3 +3 5. Atskiro biologiškai skaidžių atliekų surinkimo skatinimas, jų tvarkymo infrastruktūros plėtra

• patekimo į sąvartyną mažinimas • komposto naudojimo didinimas

I alternatyva (pesimistinis scenarijus) 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 II alternatyva (realistinis scenarijus) +1 0 +1 +0 +1 0 0 0 +1 +2 III alternatyva (optimistinis scenarijus) +1 0 +1 +0 +1 0 0 0 +1 +2 6. Gamintojų atsakomybės principo tvarkant atliekas įgyvendinimas

+1 +1 +0 +2 +0 0 0 0 +1 +3

Vertinama 5 balų sistema: "+" žymimas teigiamas poveikis, "-" žymimas neigiamas poveikis, 0-5 žymimas poveikio stiprumą.


38

17 lentelė. Scenarijų (alternatyvų) poveikio aplinkos komponentams įvertinimas pagal pasekmių tipą


Apl

inko

s ora

s ir

klim

ato

kaita

Pavi

ršin

is ir

po

žem

inis

van

duo

Dir

vože

mis

ir

žemės

gel

mės

N

eats

inau

jinan

tys

ir

atsi

nauj

inan

tys

gam

tos i

štek

liai

Bio

logi

nė įv

airo

vė

Kra

štov

aizd

is

Saug

omos

te

rito

rijo

s ir

obje

ktai

Mat

eria

linia

i an

trop

ogen

inia

i iš

tekl

iai

Vis

uom

enės

sv

eika

ta ir

ger

ovė

Atli

ekų

tvar

kym

o it

kiti

sekt

oria

i


NIG NIR/N NIR NIR N IR - - - N IR TIR/N

2. Sąvartyno 3-4 sekcijos - - - - - T I LO - T I LO - - 3. MBA įrenginys T NL G TIR/N - T NL

R/N - T I LO - T I LO S NL

R/N/G T NL R/N

4. Atliekų rūšiavimo skatinimas, atskiro atliekų surinkimo infrastruktūros plėtra:

• patekimo į sąvartyną mažinimas • perdirbimo didinimas

I alternatyva (pesimistinis scenarijus) T NL G - - - - - - - S NL R/N/G

T NL R/N

II alternatyva (realistinis scenarijus) T NL G T/S NL R/N

S NL LO/R

T NL R/N

S NL R/N

- - - S NL R/N/G

T NL R/N

III alternatyva (optimistinis scenarijus) T NL G T/S NL R/N

S NL LO/R

T NL R/N

S NL R/N

- - - S NL R/N/G

T NL R/N

5. Atskiro biologiškai skaidžių atliekų surinkimo skatinimas, jų tvarkymo infrastruktūros plėtra

• patekimo į sąvartyną mažinimas • komposto naudojimo didinimas

I alternatyva (pesimistinis scenarijus) - - - - - - - - - - II alternatyva (realistinis scenarijus) T NL G - T NL

LO/R - S NL

LO/R/N - - - S NL

R/N T NL R/N

III alternatyva (optimistinis scenarijus) T NL G - T NL LO/R

- S NL LO/R/N

- - - S NL R/N

T NL R/N

6. Gamintojų atsakomybės principo tvarkant atliekas įgyvendinimas

T NL R/N/G

T NL R/N

- T NL R/N

- - - - S NL R/N/G

T NL R/N

Pasekmių žymėjimas:


39

T Tiesioginės N Netiesioginės K Kaupiamosios S Sąveikaujančios TR Trumpalaikės VT Vidutinės trukmės I Ilgalaikės NL Nuolatinės L Laikinos LO Lokalios R Regioninės/Nacionalinės G Globalios 18 lentelė. Scenarijų (alternatyvų) poveikio aplinkos komponentams įvertinimo suminė išraiška


Apl

inko

s or

as ir

kl

imat

o ka

ita

pavi

ršin

is ir

po

žem

inis

van

duo

Dir

vože

mis

ir

žemės

gel

mės

N

eats

inau

jinan

tys

ir a

tsin

aujin

anty

s ga

mto

s išt

eklia

i B

iolo

ginė

įvai

rovė

Kra

štov

aizd

is

Saug

omos

te

rito

rijo

s ir

obje

ktai

Mat

eria

linia

i an

trop

ogen

inia

i iš

tekl

iai

Vis

uom

enės

sv

eika

ta ir

ger

ovė

Atli

ekų

tvar

kym

o it

kiti

sekt

oria

i

Iš v

iso

I alternatyva (pesimistinis scenarijus) 6 3 1 5 1 -2 0 -2 4 10 26 II alternatyva (realistinis scenarijus) 8 4 3 7 3 -2 0 -2 6 13 40 III alternatyva (optimistinis scenarijus) 9 4 3 7 3 -2 0 -2 7 14 43


40

1.5. Pasirinktų plano alternatyvų aprašymas, priežastys, dėl kurių pasirinktos svarstytos plano alternatyvos Įvertinus ATP alternatyvų sprendinius pagal poveikį aplinkos komponentams, akivaizdu, kad pesimistinis variantas (I alternatyva) turi būti atmestas. Pasirinktini yra realistinis ir optimistinis scenarijai, iš kurių optimistinis yra pranašesnis už realistinį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jų įvertinimas skiriasi labai nereikšmingai ir į tai, kad optimistinis scenarijus yra mažai tikėtinas (skirtų atliekų tvarkymo priemonių kiekis nebus adekvatus išrūšiuotų atliekų kiekiui) ir kitų faktorių (žr. ATP "Scenarijų analizės rezultatai ir jų ekonominis, ekologinis ir socialinis įvertinimas", 91 psl.), tinkamiausias yra realistinis scenarijus (II alternatyva). Toliau, lentelėje pateikiamas pasirinkto ATP scenarijaus palyginimas su "nuline" alternatyva- situacija, kuri būtų jeigu netaikytume jokių papildomų priemonių, nei yra dabar. 19 lentelė. Pasekmių aplinkai įvertinimas "nulinės" ir pasirinktos alternatyvos atveju

Aplinkos komponentai "Nulinė " alternatyva

Siūloma alternatyva (realistinis scenarijus)

Pastabos

Aplinkos oras ir klimato kaita - + Įgyvendinus ATP priemones, sumažės pagrindinis neigiamas veiksnys, įtakojantis aplinkos orą ir klimato kaitą - atliekų šalinimas sąvartyne. Pagerinus atskirą AŽ, BSA ir kitų atliekų surinkimą, o taip pat pastačius MBA, į sąvartyną pateks žymiai sumažintas atliekų kiekis. Sumažės išskiriamo metano kiekis, anglies dvideginio, iš sąvartyno į atmosferą patenkančių įvairių kitų pavojingų elementų ir jų junginių. Perdirbant atliekas pakeičiamos medžiagos, kurioms išgauti būtų naudojami energetiniai ištekliai ir teršiama atmosfera. Taip pat MBA gaunamas KAK galės pakeisti iškastinį kurą.

Paviršinis ir požeminis vanduo - + Teigiamą įtaką vandens kokybei turės sąvartyne šalinamų atliekų kiekio sumažinimas, taip pat AŽ, kitų atliekų atskiro surinkimo padidėjimas ir to sąlygotas mažesnis teršalų kiekis, kuris gaunamas perdirbant, vietoje naujų gaminių gamybos.

Dirvožemis ir žemės gelmės

0 + Gautas kompostas pakeis cheminių trąšų naudojimą, AŽ, kitų atliekų perdirbimas (vietoje naujų gamybos) sąlygos mažesnį teršalų kiekį patenkantį į dirvožemį per vandenį ir atmosferą.

Neatsinaujinantys ir atsinaujinantys gamtos ištekliai

- + Gana didelis teigiamas poveikis bus gaunamas dėl AŽ ir kitų atliekų atskiro surinkimo ir perdirbimo. perdirbimas duoda didelį energijos ir žaliavų sutaupymo efektą, nes perdirbant antrines žaliavas reikalingi žymiai mažesni energijos ir žaliavų kiekiai, negu jas išgaunant iš pirminių šaltinių. MBA proceso produktas- KAK gali


41



Pastabos

būti naudojamas, kaip kuro pakaitalas. Biologinė įvairovė 0 + Sumažinus neigiamą įtaką daugumai aplinkos komponentų - orui,

vandeniui, dirvožemiui, pasireikš jų sąveikaujantis teigiamas poveikis ekosistemoms.

Kraštovaizdis 0 0 Dėl įvairių atliekų tvarkymo įrenginių kraštovaizdis ir nukenčia, bet pritaikius įvairias priemones galima šį poveikį sumažinti, todėl vertinama, kad teigiamų/neigiamų pasekmių nėra.

Saugomos teritorijos ir objektai 0 0 Neturės neigiamos įtakos saugomoms teritorijoms, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, nes atliekų tvarkymo įrenginių statyba ir kitokia ūkinė veikla šiose teritorijose yra ribojama arba draudžiama teisės aktų.

Materialiniai antropogeniniai ištekliai 0 0 Neigiamas poveikis pasižymi tuo, kad suvaržomas žemės sklypų naudojimas dėl atliekų tvarkymo įrenginių sanitarinių apsaugos zonų, tačiau pritaikius įvairias priemones galima šį poveikį sumažinti, todėl vertinama, kad teigiamų/neigiamų pasekmių nėra.

Visuomenės sveikata ir gerovė - + Nors MBA įrenginių statyba gali iššaukti nepasitenkinimą, tačiau bendras poveikis sveikatai ir gerovei bus teigiamas.

Atliekų tvarkymo ir kiti sektoriai - + Poveikis atliekų tvarkymo sektoriui bus teigiamas, pagerės paslaugos kokybė, tikėtina bus įvykdytos VSATP užduotys.

"+" tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmė "-" tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės "0" nenumatoma nei teigiamų, nei neigiamų reikšmingų pasekmių


42

1.6. Europos Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su planu

Atliekų tvarkymas - tiesiogiai su aplinkosauga susijusi sritis. Ilgalaikis ES siekiamas tikslas yra tapti atliekas perdirbančia visuomene, siekiančia vengti atliekų susidarymo ir naudojančia atliekas kaip išteklius. Bendrojoje atliekų direktyvoje, kuri yra pagrindinis ES atliekų tvarkymą reglamentuojantis dokumentas, nustatyta, kad pirmasis visų atliekų politikos krypčių tikslas turėtų būti siekis sumažinti neigiamą atliekų susidarymo ir tvarkymo įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų politika taip pat turėtų būti siekiama sumažinti išteklių naudojimą ir skatinti praktinį atliekų hierarchijos taikymą. Nacionaliniu lygmeniu atliekų tvarkymą reglamentuoja ir aplinkosaugines priemones ir tikslus nustato nustato Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, Atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai. Siekiant aplinkos išsaugojimo viena pagrindinių nuostatų yra atliekų tvarkymo hierarchijos principo taikymas - mažinti atliekų susidarymą, didinti pakartotinį naudojimą, perdirbimą bei kitokį panaudojimą, o sąvartyne šalinti tik netinkamas panaudoti atliekas. ATP paruoštas atsižvelgiant į VSATP nustatytus atliekų tvarkymo strateginiai tikslus iki 2020 metu, kurie atspindi hierarchijos principą: 1. siekti, kad atliekų susidarymas augtų lėčiau nei ekonomika; 2. perdirbti ir kitaip panaudoti: 2.1. iki 2016 metų ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį); 2.2. iki 2020 metų ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį); 3. iki 2016 metu užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą; 4. iki 2016 metų sukurti reikiamus mišrių komunalinių atliekų ir jose esančių biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo pajėgumus; 5. iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti; 6. iki 2020 metų ne mažiau kaip 70 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje (gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03 kategorijoje) nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas, paruošti naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip panaudoti, įskaitant užpildymo veiklos rūšis, naudojant atliekas vietoj kitų medžiagų.


43

IV. Sunkumai su kuriais buvo susidurta atliekant vertinimą Vienas pagrindinių sunkumų, su kuriuo buvo susidurta atliekant SPAV - tai kad atskiros priemonės poveikį, o ypač jo stiprumą kai kuriems aplinkos komponentams sunku įvertinti tiksliai. Nors ir rėmėmės ATPS programos skaičiavimais, ji apėmė ne visus aplinkos komponentus (skaitine išraiška įvertintas rūgštėjimas, eutrofikacija, klimato kaita, fotooksidantų susidarymas). Nors yra atlikta nemažai poveikio aplinkai tyrimų ir ataskaitų, visose susiduriama su duomenų, kurių pagrindu galima daryti tvirtas išvadas trūkumu. Įvertinimo sudėtingumas priklauso ir nuo poveikio tipo komponentui - sudėtingiau įvertinti priemonės sąveikaujantį ir netiesioginį poveikį (pvz. kai kurių priemonių įtaką sveikatai, biologinei įvairovei ir pan.). Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad įtaką gali daryti ir kiti, su atliekų tvarkymu nesusiję ir nenumatyti faktoriai, kurie gali veikti sinergetiškai ir lemti numatytus poveikio nukrypimus - sumažinti arba padidinti poveikį. Dėl to galima tam tikra poveikio vertinimo paklaida.

V. Numatytų taikyti stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas Rekomenduojama MAATC, savivaldybėms:

• atlikti aplinkos komponentų - oro, paviršinio ir gruntinio vandens, dirvožemio, gyventojų sveikatos stebėseną. Užfiksuoti dabartinę būklę ir toliau rinkti duomenis apie aplinkos komponentų pasikeitimus, ypatingai pradėti stebėti pokyčius, kai bus įgyvendintos ATP priemonės (pvz. MBA įrenginio statyba);

• nuolatos stebėti atliekų tvarkymo įrenginių - sąvartyno, būsimo MBA įrenginio ir kt. valymo įrenginių būklę ir išleidžiamų teršalų kiekus;

• stebėti ATP užduočių vykdymą 2014- 2020 m. eigoje. Jei užduotys būtų vykdomos blogai, atkreipti dėmesį į šio nevykdymo padarinius aplinkai.

Literatūra ir šaltiniai: AAA ataskaita "Oro kokybė aglomeracijose ir zonoje" 2011; Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos, http://gamta.lt/cms/index; Aplinkosaugos informacijos centras, http://www.apicentras.lt/?pid=52; Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, www.hi.lt ; Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė, http://www.stat.gov.lt; Lietuvos geologijos tarnyba, www.lgt.lt; Lietuvos erdvinės informacijos portalas, http://www.geoportal.lt/; National Greenhouse Gas Emission Inventory Report, 1990-2011; Review of Environmental and Health Effects of Waste Management, May 2004, Enviros, The University of Birmingham, Defra; Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovas“, LR aplinkos ministerija ir Suomijos aplinkos institutas, 2006 m.; Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas (Žin., 2004, Nr. 130-4650); Planų ar programų įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašas (Žin., 2006, Nr. 61-2214); Waste and Climate change: Global trends and strategy framework, 2010; Waste Management Options and Climate Change. Final report to the European Commission, 2001; Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašas (Žin., 2004, Nr. 136-4970); Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/75.

http://gamta.lt/cms/index

http://www.apicentras.lt/?pid=52

http://www.hi.lt

http://www.stat.gov.lt

http://www.lgt.lt

http://www.geoportal.lt/

http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/75


44

Santrauka Atliekamas strateginio poveikio aplinkai vertinimas (toliau - SPAV) - Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo plano (toliau – ATP) projekto ruošimo proceso dalis. Šis vertinimas yra prevencinis aplinkos apsaugos instrumentas, kurio pagalba, turint išsamią informaciją apie galimas pasekmes aplinkai kuo ankstyvesnio planavimo etapo metu, galima išvengti žalos aplinkai. Atliekamo SPAV tikslai yra:

• nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Marijampolės regiono ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimo pasekmes aplinkai;

• užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su tam tikromis valstybės ir savivaldybių institucijomis,

visuomene, atsižvelgiama į šių konsultacijų ir kitų viešumą užtikrinančių procedūrų rezultatus;

• užtikrinti, kad plano rengimo organizatorius turės išsamią ir patikimą informaciją apie

galimas reikšmingas plano įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją. Pagrindiniai strateginio pasekmių aplinkai vertinimo principai:

• lyginamos ATP sprendinių alternatyvos;

• vertinimas atliekamas ne tik plano pasekmių aplinkai išanalizavimo tikslu, o ir rengiamo plano pakoregavimui aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi aspektais;

• vertinimo proceso metu užtikrinamas dialogas tarp plano rengėjų ir organizatorių ir vertinimo subjektų (valstybės ir savivaldybės (-ių) institucijų, atsakingų už aplinkos apsaugą, sveikatos apsaugą, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, kultūros vertybių apsaugą) bei visuomenės.

SPAV procese dalyvauja: Marijampolės regiono atliekų tvarkymo plano rengimo organizatorius- UAB "Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras", ATP ir SPAV rengėjas – UAB „EKO RIVI“, vertinimo subjektai, ir visuomenė.

Remiantis planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rekomendacijomis, vertinimas atliekamas aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi aspektų (tikslų) atžvilgiu. Pagrindinai aplinkos apsaugos prioritetai - pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas, pavojaus žmonių sveikatai mažinimas, geresnė biologinės įvairovės, kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas, Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas. Vertinimas atliktas naudojant pasekmių lentelių metodą. ATP tikslai ir sprendiniai Pagrindinis Marijampolės regiono atliekų tvarkymo plano rengimo tikslas - suderinus regioną sudarančių savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, nustatyti priemones, užtikrinančias valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. ATP ruošiamas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais. Rengiamas 2014 - 2020 m. ATP atnaujins ir pakeis senąjį 2009 - 2018 metų planą. Naujojo ATP laikotarpis sutaps su Valstybinio atliekų tvarkymo plano laikotarpiu.


45

Ruošiant ATP buvo modeliuojami trys regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros scenarijai - pesimistinis, realistinis ir optimistinis. Visuose scenarijuose buvo prognozuojami antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių, kitų atskirai renkamų atliekų, mišrių komunalinių atliekų srautai 2013 -2020 m. Scenarijuose buvo taikomos skirtingos priemonės ir prielaidos. Ruošiant ATP buvo modeliuojami trys regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros scenarijai - pesimistinis, realistinis ir optimistinis. Visuose scenarijuose buvo prognozuojami antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių, kitų atskirai renkamų atliekų, mišrių komunalinių atliekų srautai 2013 -2020 m. Scenarijuose buvo taikomos skirtingos priemonės ir prielaidos, kurios pateikiamos žemiau lentelėse.

1 lentelė Bendros ATP scenarijų prielaidos

Realistinis Pesimistinis Optimistinis 1. Planuojami pirkimai įvyks 1. Planuojami pirkimai įvyks 1. Planuojami pirkimai įvyks

2. Sudarytos sutartys su Organizacijomis, kitais vykdytojais įsigalios ir bus veiksmingos

2. Sudarytos sutartys su Organizacijomis bus dalinai vykdomos ir veiksmingumas (pvz. gyventojų noras rūšiuoti) bus mažesnis

2. Sudarytos sutartys su Organizacijomis, kitais vykdytojais įsigalios ir bus maksimaliai efektyvios


3. Viešinimo priemonių bus mažiau ir jos bus mažiau veiksmingos nei realistiniame scenarijuje








Rūšiavimas 2013- 2020 m. didėja:

AŽ- nuo 9% iki 32 % BSA- nuo 9% iki 18 %





2 lentelė ATP scenarijų priemonės Realistinis




1. Mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginio statyba

2. Pakuočių atskiro surinkimo konteineriai pagal sutartis su organizacijomis (jau vykdomos priemonės pagal pasirašytas sutartis): 2.1.gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 24 500 vnt. konteinerių iki 2014 m. II pusmečio, 10 500 – nuo 2015 m.(išskyrus stiklą); stikliui- nuo 2014 II pusm.- 35 000; 2.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais – pagal atstumus (ne daugiau kaip 150 m iki 2016 m. ir 100 m.iki 2018 m.). 2.3 Juridinių asmenų aprūpinimas - pagal poreikį

2. Pakuočių atskiro surinkimo konteineriai pagal sutartis su organizacijomis (jau vykdomos priemonės pagal pasirašytas sutartis): 2.1.gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 24 500 vnt. konteinerių (išskyrus stiklą) iki 2014 m. II pusmečio. 2.2.daugiabučių gyventojai neaprūpinami papildomais pakuočių konteineriais 2.3 Juridinių asmenų aprūpinimas – surinkimas vykdomas naudojant tokį patį surinkimo operatoriaus naudojamų konteinerių skaičių.

2. Pakuočių atskiro surinkimo konteineriai pagal sutartis su organizacijomis (jau vykdomos priemonės pagal pasirašytas sutartis): 2.1.gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 24 500 vnt. konteinerių iki 2014 m. II pusmečio, 11 500 – nuo 2015 m.(išskyrus stiklą); stikliui- nuo 2014 II pusm.- 35 000 2.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais– pagal atstumus (ne daugiau kaip 150 m iki 2016 m. ir 100 m. iki 2018 m.). 2.3 Juridinių asmenų aprūpinimas - pagal poreikį


46

Realistinis


3. BSA konteineriai/dėžės: 3.1. gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 14 000 vnt. konteinerių nuo 2014 m., 14 0000 vnt. nuo 2015 m., 7000 kompostavimo dėžių nuo 2014-2015 m. 3.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais- 7 000 vnt. nuo 2015 m. 3.3 Juridinių asmenų aprūpinimas – 900 vnt.

3. BSA surinkimas vyksta pačių gyventojų ir juridinių asmenų iniciatyva.

3. BSA konteineriai/dėžės: 3.1. gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 14 000 vnt. konteinerių, nuo 2015- papildomi 14 000 vnt. ir papildomi 7000 vnt.(dėžių /konteinerių) 3.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais- 14 000 vnt. nuo 2015 m. 3.3 Juridinių asmenų aprūpinimas – 900 vnt.


4. Tekstilės atskiras surinkimas nevykdomas.





6. Viešinimo priemonės 6. Viešinimo priemonės 6. Viešinimo priemonės 7. MAATC interneto svetainės patobulinimas



8. EMAS diegimas 8. EMAS diegimas 8. EMAS diegimas 9. Logistika, stebėsenos, vizualizacijos programos



3 lentelė ATP scenarijuose numatomos investicijos, tūkst. Lt Priemonė Pesimistinis Realistinis Optimistinis 1. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio statyba

33000 33000 33000

2. BSA konteineriai/dėžės 0 9000 13500 3. Viešinimo priemonės 800 1 080 1 080 7. MAATC interneto svetainės patobulinimas

10 10 10

4. EMAS diegimas 350, ES lėšos- 85 proc. 350, ES lėšos- 85 proc. 350 , ES lėšos- 85 proc.


150 150 150

Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendinti

Jeigu planas nebūtų įgyvendintas ("nulinė" alternatyva), aplinkos būklė, tikėtina, pablogėtų lyginant su būkle, apibūdinta SPAV ataskaitos 1.2 punkte (Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos). Neįgyvendinus ATP priemonių ir nesumažinus atliekų, patenkančių į sąvartyną kiekio, AŽ ir kitų atliekų perdirbimo ir kitokio panaudojimo kiekio padidinimo pasireikštų neigiamas poveikis aplinkai. Nesumažinus dabar išleidžiamų teršalų kiekio, ateityje poveikis bus vis stipresnis ir sunkiau pataisomas, kadangi turi kaupiamąjį ir sinergetinį poveikį. Neigiamas poveikis pasireikštų orui ir klimato kaitai, vandeniui, dirvožemiui, gyventojų sveikatai ir gerovei, gamtiniams ištekliams (žr. 4 lentelę). Neigiamas poveikis būtų ir atliekų tvarkymo sektoriui- Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano uždaviniai nebūtų pasiekti. Galiausiai, netiesioginė neigiama įtaka pasireikštų visiems aplinkos komponentams ir žmogui, nes aplinkos komponentai tarpusavyje susiję ir veikia kaip visuma, todėl ir poveikis būtų visaapimančio pobūdžio.


47

Plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas pagal poveikio objektus ir pasekmių rūšį bei neigiamo poveikio priemonių numatymas Poveikis aplinkos orui ir klimato kaitai Didžiausią neigiamą poveikį aplinkos orui ir klimato kaitai turi atliekų šalinimas sąvartyne. Jame susidaro anaerobinės sąlygos, kuriose vykstant atliekų irimo procesui, susidaro apie 55 % metano dujų, 45 % anglies dvideginio ir kitų elementų - sieros vandenilio, azoto, anglies disulfido, merkaptanų, azoto oksidų, sieros dioksidų, vandenilio fluoridų, druskos rūgšties, metalų (kadmio, gyvsidabrio, švino, arseno), lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių ir kitų. Šios pavojingos medžiagos patenka į atmosferą, kurioje skaidosi, sudarydamos įvairius junginius, didina klimato kaitą (metanas- pagrindinės klimato kaitą įtakojančios dujos), prisideda prie ozono sluoksnio retėjimo.

Kompostavimo arba aerobinio biologiškai skaidžių medžiagų skaidymosi procese išsiskiria anglies dioksidas, vanduo (garai) ir šiluma. Aerobinio kompostavimo produktai – dirvos trąšos, kuriomis pagerinamos dirvos savybės ir sumažinamos sąvartyne šalintinos liekanos. Biologinio atliekų irimo metu susidarančios CO2 emisijos nėra priskiriamos prie klimato pokyčius įtakojančių emisijų, jos apibrėžiamos kaip neutralios. Pagerinus atskirą AŽ surinkimą, o taip pat elektronikos, tekstilės, apmokestinamųjų gaminių surinkimą, padidės perdirbamų ir kitaip panaudojamų atliekų kiekis. Nors pačios atliekų perdirbimo gamyklos orą teršia išmetamomis CO2, SO2, NOx dujomis ir POT (popieriaus perdirbimas), tačiau ši tarša kontroliuojama ir mažinama įvairiomis priemonėmis. Perdirbant atliekas pakeičiamos medžiagos, kurioms išgauti būtų naudojami energetiniai ištekliai ir teršiama atmosfera. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys ženkliai sumažins sąvartyne šalinamų atliekų kiekį ir jų daromą žalą. Dėl jame papildomai surenkamų antrinių žaliavų, padidės jų perdirbimas ir teikiama nauda aplinkai, kaip paminėta aukščiau. MBA apdorojimo procesų metu išgaunama aukšto šilumingumo frakcija - kietasis atgautasis kuras, kurį deginant gaunama energija- tai sumažina iškastinio kuro naudojimą energijai gauti ir su to susijusius teršalų išmetimus į orą. (Tokio kuro deginimas pasižymi nedideliu poveikiu aplinkai, jei tinkamai naudojama dujų valymo įranga, skirta kietųjų dalelių, azoto, lakiųjų organinių junginių šalinimui). Pats MBA įrenginys lokaliai pablogina oro kokybę - dėl naudojamo kuro išmetami CO2, CH4, N2O, tačiau pastaroji įtaka vertinant globaliai yra nereikšminga, o taip pat ir kontroliuojama. Naujos sąvartyno sekcijos bus pastatytos vadovaujantis aplinkosauginiais ES reikalavimais, kurie sumažina teršalų patekimą į aplinką.

Įgyvendinus ATP priemones, sumažės neigiama įtaka oro užterštumui ir klimato kaitai. Taikant atliekų prevencijos priemones, skatinant atskirą antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių ir kitų atliekų (tekstilės atliekų) surinkimą, stiprinant gamintojų atsakomybės principo taikymą ir pastačius MBA įrenginį, labai ženkliai sumažės į sąvartyną patenkančių atliekų, dėl ko sumažės į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekis ir pavojingumas. MBA įrenginys ypatingai sumažins atliekų patekimą į sąvartyną, o tuo pačiu išskiriamą metano kiekį.

Poveikis paviršiniam ir požeminiam vandeniui Didelę neigiamą įtaką vandens užterštumui turi atliekų šalinimas sąvartyne. Atliekose esantys, o taip pat su krituliais patekę skysčiai, migruoja per atliekų sluoksnius ir šis filtratas gali toliau skverbtis į gruntą ir patekti į gruntinius vandenis. Filtrate susikaupia didelė BDS7, sunkiųjų metalų, organinių junginių koncentracija, azoto, fosforo, ChDS. Sumažinus į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį - dėl ATP taikomų priemonių (švietimo, informavimo, stebėsenos priemonės, AŽ ir BSA infrastruktūros plėtra, gamintojų atsakomybės principo stiprinio) daugiau atskirai surenkant AŽ, biologiškai skaidžių atliekų, tekstilės, EEĮ, kitų pavojingų atliekų, bus teigiamas poveikis vandens kokybei dėl mažesnio susidarančių teršalų kiekio. Be to, dabar eksploatuojamo ir plečiamo sąvartyno (statomos 3 ir 4 sekcijos) įrengimas atitiks Europos sąjungos keliamus aplinkosauginius reikalavimus - sąvartyno dugnas nelaidus skysčiams, įrengiamas drenažas ir filtrato surinkimo sistema, todėl išvengiama jo tiesioginio patekimo į gruntą. Surinktas filtratas patenka į valymo įrenginius.


48

Kompostuojant maisto, žaliąsias sodų ir parkų atliekas, medieną, nuotekų užterštumas pasižymi daugiausia mikrobiologine tarša, kadangi mišrių komunalinių atliekų, turinčių metalų, naftos produktų ir kt. čia nepatenka. Gautas kompostavimo produktas - dirvos trąša pakeičia sintetiniu būdu išgaunamas trąšas, dėl kurių vanduo užteršiamas azoto ir fosforo junginių pertekliumi. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui. AŽ perdirbimo ir MBA įrenginio nuotekų tarša gali būti tačiau yra kontroliuojama, transportavimas neigiamo poveikio vandeniui neturi. Teigiamas poveikis pasireiškia tuo, kad perdirbant antrines žaliavas, pvz. popierių, taupomi vandens ištekliai. MBA įrenginio pagalba atskiriama daugiau AŽ ir kitų atliekų. Poveikis dirvožemiui ir žemės gelmėms Neigiamą įtaką dirvožemiui iš visų atliekų tvarkymo būdų daugiausia gali turėti šalinimas sąvartyne, jei teršalai iš sąvartyno nuotekų patenka į netoliese esančią dirvą, tačiau ši tarša yra kontroliuojama (filtratas yra surenkamas). Taip pat, dėl ATP taikomų priemonių, sumažinus sąvartyne šalinamų atliekų kiekį, sumažės sąvartynų ploto poreikis ir tuo pačiu bus išsaugota dirvožemio. Kompostavimo būdu gautos natūralios trąšos pakeis sintetines trąšas ir turės teigiamą poveikį dirvožemiui. Dirvožemio kokybę gali įtakoti su krituliais patekę oro teršalai, tačiau jų kiekis nereikšmingas. Dirvą gali užteršti netinkamas kompostas, tačiau kompostui, naudojamam tręšimui, taikomi atitinkami kokybės reikalavimai. AŽ perdirbimas turės teigiamą įtaką gilesniems žemės sluoksniams, nes perdirbimo būdu gautos žaliavos ir medžiagos bus alternatyva jų išgavimui iš žemės gelmių (pvz. stiklo gamyba, metalų, naftos išgavimas).

Poveikis neatsinaujinantiems ir atsinaujinantiems gamtos ištekliams Didžiausią teigiamą įtaką neatsinaujinantiems gamtiniams ištekliams turi atliekų perdirbimas ar panaudojimas, pakeičiant išteklius, kurie būtų išgaunami. Plastiko, popieriaus, stiklo, metalų perdirbimas duoda didelį energijos ir žaliavų sutaupymo efektą, nes perdirbant antrines žaliavas reikalingi žymiai mažesni energijos ir žaliavų kiekiai, negu jas išgaunant iš pirminių šaltinių. MBA įrenginyje gaminamas kietasis atgautasis kuras (KAK) naudojamas kaip pakaitalas ar papildas gamtiniam kurui. Todėl AŽ atskiro surinkimo priemonės, MBA įrenginys turės teigiamą poveikį neatsinaujinantiems gamtiniams ištekliams. Poveikis biologinei įvairovei (augmenijai, gyvūnijai) Taikant ATP numatytas atliekų kiekio mažinimo, geresnio AŽ surinkimo ir perdirbimo, tinkamo BSA tvarkymo ir kt. priemones pasireikš sąveikaujantis teigiamas poveikis - sumažėjus aplinkos komponentų - oro, vandens, dirvožemio ir kt. taršai, o ypatingai sumažinus šiltnamio efektą išsiskiriančių dujų kiekį, bus teigiamas poveikis ekosistemoms. Sumažėjusi eutrofikacija ir rūgštėjimas ypatingai duos teigimą efektą vandens augmenijos ir gyvūnijos gyvybinei terpei. Pačių priemonių įtakojamo neigiamo poveikio nebus. Poveikis kraštovaizdžiui Bendrai, kraštovaizdžiui atliekų tvarkymo įrenginiai daro neigiamą poveikį, nes užimami žemės plotai, pakeičiama žemės paskirtis, suvaržomas gretimų žemių naudojimas. AŽ aikštelės ir mišrių atliekų konteineriai įrengiami arti gyvenamųjų pastatų, todėl pablogina bendrą vaizdą, ypač tuo atveju, kai atliekos išmetamos netvarkingai. Kompostavimo ir stambiųjų bei pavojingų atliekų aikštelės statomos atokiau, todėl vizualinis poveikis mažesnis. Sąvartyno bendras vaizdas, dulkės, besidraikančios šiukšlės pasireiškia kaip neigiamas poveikis kraštovaizdžiui (statomos 3 ir 4 sekcijos). Tačiau didelio neigiamo poveikio palyginus su esama situacija nebus, nes jos statomos plečiant jau esančio sąvartyno teritoriją. Turint omenyje, kad atliekos bus tvarkomos atsakingiau, reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui neturėtų. Statant atliekų tvarkymo įrenginius ir atliekant poveikio aplinkai vertinimą, atsižvelgiama ir į kraštovaizdžio faktorių.


49

Poveikis saugomoms teritorijoms ir gamtos bei kultūros paveldo objektams ATP priemonės neturės neigiamos įtakos saugomoms teritorijoms, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, nes atliekų tvarkymo įrenginių statyba ir kitokia ūkinė veikla šiose teritorijose yra ribojama arba draudžiama teisės aktų. MBA, sąvartyno ir kitų įrenginių vietos parenkamos taip, kad neturėtų poveikio saugomoms teritorijoms ir objektams, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Galimas teigiamas netiesioginis poveikis saugomoms gamtinėms teritorijoms ir gamtos paveldo objektams, o taip pat ir saugomam kultūros paveldui (žr. Poveikis biologinei įvairovei). Poveikis materialiniams antropogeniniams ištekliams Poveikis šiems ištekliams pasižymi tuo, kad suvaržomas žemės sklypų naudojimas dėl atliekų tvarkymo įrenginių sanitarinių apsaugos zonų (SAZ). Šiose zonose draudžiama įvairios paskirties statinių statyba -gyvenamosios, poilsio, gydymo, švietimo, taip pat rekreacinių teritorijų steigimas. Didžiausios SAZ taikomos komunalinių atliekų sąvartynams ir regioninei pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėms (500 m). Kadangi planuojamos naujos sąvartyno sekcijos ir MBA statyba, tam tikros teritorijos bus apribotos SAZ reikmėms. ATP numatoma daugiau atskiro surinkimo konteinerių aikštelių prie gyvenamųjų namų. Dėl to sumažės kitai paskirčiai naudojamo ploto (aikštelių ar konteinerių pastatymo vietų įrengimui), padidės teritorijų suvaržymų (SAZ - ne arčiau kaip 20 m ir ne toliau kaip 50 m). Planuojant šių priemonių pastatymo vietas, atsižvelgiama į tai, kad šios vietos, įskaitant SAZ teritorijas būtų kuo mažiau naudingos kitai veiklai, statant atliekų tvarkymo įrenginius ir darant poveikio atlinkai vertinimą, atsižvelgiama į šį faktorių. Poveikis visuomenės sveikatai ir gerovei Atliekų tvarkymo priemonių poveikis paprastai pasireiškia per nežymias tiesiogines neigiamas pasekmes, tokias kaip nepasitenkinimas dėl statomų atliekų apdorojimo įrenginių, nepatogumas dėl triukšmo, dulkių, kvapų, eismo trukdymo ir oro taršos dėl atliekų surinkimo transporto, lokalios oro taršos iš apdorojimo įrenginių. Nėra įrodymų, kad atliekų tvarkymo įrenginiai sukelia ligas. Įvairiose užsienio studijose teigiama, kad sveikatai lemiamą įtaką daro kiti veiksniai, nei atliekų tvarkymas. Vertinama, kad pasireikš sąveikaujantis teigiamas ATP priemonių poveikis sveikatai ir gerovei dėl mažesnės įvairių aplinkos komponentų taršos, klimato atšilimo pasekmių. Poveikis atliekų tvarkymo ir kitiems sektoriams Poveikis atliekų tvarkymo sektoriui bus tiesioginis teigiamas, pagerės paslaugos kokybė- dėl atliekų surinkimo priemonių plėtros atliekų turėtojams bus patogiau atsikratyti atliekomis, dėl stebėsenos ir kontrolės priemonių, diferencijuoto tarifo, atsiskaitymo sistemų, pagerės paslaugos efektyvumas, teisingumas, pagerės atsiskaitymai. ATP priemonės prisidės prie sektoriaus tvarumo. Kietojo atgautojo kuro naudojimas teigiamai atsilieptų energetikos sektoriui. Bendras įvertinimas Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas apibendrintas ATP plėtros scenarijų (alternatyvų) poveikio aplinkos komponentams įvertinimas palyginus su "nuline" alternatyva (jeigu nieko nebūtų daroma). Kaip minėta šios SPAV atskaitos III skyriuje, scenarijai skiriasi BSA ir AŽ atskiro surinkimo priemonių plėtros dydžiu, rūšiavimo procentu, viešinimo priemonių kiekiu. Pastaroji priemonė vertinama bendrai, nes scenarijuose ji yra mažai besiskirianti, dėl ko vertinimo tikslumas būtų abejotinas (žemiau lentelėje- "1. Atliekų prevencijos, visuomenės informavimo, stebėsenos, kontrolės priemonės").


50

4 lentelė Scenarijų (alternatyvų) poveikio aplinkos komponentams įvertinimas palyginus su "nuline" alternatyva


Apl

inko

s ora

s ir

klim

ato

kaita

Pavi

ršin

is ir

po

žem

inis

van

duo

Dir

vože

mis

ir ž

emės

ge

lmės

N

eats

inau

jinan

tys

ir

atsin

aujin

anty

s ga

mto

s išt

eklia

i Bi

olog

inė įv

airo

vė

Kra

štov

aizd

is

Saug

omos

te

rito

rijo

s ir

obje

ktai

Mat

eria

linia

i an

trop

ogen

inia

i išt

eklia

i V

isuo

menės

sv

eika

ta ir

ger

ovė

Atli

ekų

tvar

kym

o it

kiti

sekt

oria

i


+2 +1 +1 +2 +1 0 0 0 +1 +3

2. Sąvartyno 3-4 sekcijos 0 0 0 0 0 -1 0 -1 0 0 3. MBA įrenginys +2 +1 0 +1 0 -1 0 -1 +1 +3 4. Atliekų rūšiavimo skatinimas, atskiro atliekų surinkimo infrastruktūros plėtra:

• patekimo į sąvartyną mažinimas

• perdirbimo didinimas

I alternatyva (pesimistinis scenarijus)

+1 +0 +0 +0 +0 0 0 0 +1 +1

II alternatyva (realistinis scenarijus) +2 +1 +1 +2 +1 0 0 0 +2 +2 III alternatyva (optimistinis scenarijus)

+3 +1 +1 +2 +1 0 0 0 +3 +3



• komposto naudojimo didinimas


0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

II alternatyva (realistinis scenarijus) +1 0 +1 +0 +1 0 0 0 +1 +2 III alternatyva (optimistinis scenarijus)

+1 0 +1 +0 +1 0 0 0 +1 +2


+1 +1 +0 +2 +0 0 0 0 +1 +3

Vertinama 5 balų sistema: "+" žymimas teigiamas poveikis, "-" žymimas neigiamas poveikis, 0-5 žymimas poveikio stiprumą. 5 lentelė Scenarijų (alternatyvų) poveikio aplinkos komponentams įvertinimas pagal pasekmių tipą


Apl

inko

s or

as ir

kl

imat

o ka

ita

Pavi

ršin

is ir

po

žem

inis

van

duo

Dir

vože

mis

ir

žemės

gel

mės

N

eats

inau

jinan

tys

ir

atsi

nauj

inan

tys

gam

tos i

štek

liai

Bio

logi

nė įv

airo

vė

Kra

štov

aizd

is

Saug

omos

te

rito

rijo

s ir

obje

ktai

Mat

eria

linia

i an

trop

ogen

inia

i iš

tekl

iai

Vis

uom

enės

sv

eika

ta ir

ger

ovė

Atli

ekų

tvar

kym

o it

kiti

sekt

oria

i


NIG NIR/N

NIR NIR N IR

- - - N IR TIR/N

2. Sąvartyno 3-4 sekcijos - - - - - T I LO

- T I LO - -


51


Apl

inko

s ora

s ir

kl

imat

o ka

ita

Pavi

ršin

is ir

po

žem

inis

van

duo

Dir

vože

mis

ir

žemės

gel

mės

N

eats

inau

jinan

tys

ir

atsi

nauj

inan

tys

gam

tos i

štek

liai

Bio

logi

nė įv

airo

vė

Kra

štov

aizd

is

Saug

omos

te

rito

rijo

s ir

obje

ktai

Mat

eria

linia

i an

trop

ogen

inia

i iš

tekl

iai

Vis

uom

enės

sv

eika

ta ir

ger

ovė

Atli

ekų

tvar

kym

o it

kiti

sekt

oria

i

3. MBA įrenginys T NL G

TIR/N

- T NL R/N

- T I LO

- T I LO S NL R/N/G

T NL R/N

4. Atliekų rūšiavimo skatinimas, atskiro atliekų surinkimo infrastruktūros plėtra:


• perdirbimo didinimas


T NL G

- - - - - - - S NL R/N/G

T NL R/N

II alternatyva (realistinis scenarijus)

T NL G

T/S NL R/N

S NL LO/R

T NL R/N

S NL R/N

- - - S NL R/N/G

T NL R/N

III alternatyva (optimistinis scenarijus)

T NL G

T/S NL R/N

S NL LO/R

T NL R/N

S NL R/N

- - - S NL R/N/G

T NL R/N



• komposto naudojimo didinimas


- - - - - - - - - -

II alternatyva (realistinis scenarijus)

T NL G

- T NL LO/R

- S NL LO/R/N

- - - S NL R/N

T NL R/N

III alternatyva (optimistinis scenarijus)

T NL G

- T NL LO/R

- S NL LO/R/N

- - - S NL R/N

T NL R/N


T NL R/N/G

T NL R/N

- T NL R/N

- - - - S NL R/N/G

T NL R/N

Pasekmių žymėjimas: T Tiesioginės N Netiesioginės K Kaupiamosios S Sąveikaujančios TR Trumpalaikės VT Vidutinės trukmės


52

I Ilgalaikės NL Nuolatinės L Laikinos LO Lokalios R Regioninės/Nacionalinės G Globalios 6 lentelė Scenarijų (alternatyvų) poveikio aplinkos komponentams įvertinimo suminė išraiška


Apl

inko

s ora

s ir

klim

ato

kaita

pavi

ršin

is ir

po

žem

inis

van

duo

Dir

vože

mis

ir

žemės

gel

mės

N

eats

inau

jinan

tys

ir a

tsin

aujin

anty

s ga

mto

s išt

eklia

i B

iolo

ginė

įvai

rovė

Kra

štov

aizd

is

Saug

omos

te

rito

rijo

s ir

obje

ktai

M

ater

ialin

iai

antr

opog

enin

iai

ište

klia

i V

isuo

menės

sv

eika

ta ir

ger

ovė

Atli

ekų

tvar

kym

o it

kiti

sekt

oria

i

Iš v

iso

I alternatyva (pesimistinis scenarijus) 6 3 1 5 1 -2 0 -2 4 10

26

II alternatyva (realistinis scenarijus) 8 4 3 7 3 -2 0 -2 6 13

40

III alternatyva (optimistinis scenarijus) 9 4 3 7 3 -2 0 -2 7 14

43

Plano (scenarijaus) alternatyvos pasirinkimas Įvertinus ATP alternatyvų sprendinius pagal poveikį aplinkos komponentams, akivaizdu, kad pesimistinis variantas (I alternatyva) turi būti atmestas. Pasirinktini yra realistinis ir optimistinis scenarijai, iš kurių optimistinis yra pranašesnis už realistinį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jų įvertinimas skiriasi labai nereikšmingai ir į tai, kad optimistinis scenarijus yra mažai tikėtinas (skirtų atliekų tvarkymo priemonių kiekis nebus adekvatus išrūšiuotų atliekų kiekiui) ir kitų faktorių (žr. ATP "Scenarijų analizės rezultatai ir jų ekonominis, ekologinis ir socialinis įvertinimas", 91 psl.), tinkamiausias yra realistinis scenarijus (II alternatyva). Toliau, lentelėje pateikiamas pasirinkto ATP scenarijaus palyginimas su "nuline" alternatyva- situacija, kuri būtų jeigu netaikytume jokių papildomų priemonių, nei yra dabar. 7 lentelė Pasekmių aplinkai įvertinimas "nulinės" ir pasirinktos alternatyvos atveju



Pastabos

Aplinkos oras ir klimato kaita

- + Įgyvendinus ATP priemones, sumažės pagrindinis neigiamas veiksnys, įtakojantis aplinkos orą ir klimato kaitą - atliekų šalinimas sąvartyne. Pagerinus atskirą AŽ, BSA ir kitų atliekų surinkimą, o taip pat pastačius MBA, į sąvartyną pateks žymiai sumažintas atliekų kiekis. Sumažės išskiriamo metano kiekis, anglies dvideginio, iš sąvartyno į atmosferą patenkančių įvairių kitų pavojingų elementų ir jų junginių. Perdirbant atliekas pakeičiamos medžiagos, kurioms išgauti būtų naudojami energetiniai ištekliai ir teršiama atmosfera. Taip pat MBA gaunamas KAK galės pakeisti iškastinį kurą.

Paviršinis ir požeminis - + Teigiamą įtaką vandens kokybei turės


53



Pastabos

vanduo sąvartyne šalinamų atliekų kiekio sumažinimas, taip pat AŽ, kitų atliekų atskiro surinkimo padidėjimas ir to sąlygotas mažesnis teršalų kiekis, kuris gaunamas perdirbant, vietoje naujų gaminių gamybos.

Dirvožemis ir žemės gelmės

0 + Gautas kompostas pakeis cheminių trąšų naudojimą, AŽ, kitų atliekų perdirbimas (vietoje naujų gamybos) sąlygos mažesnį teršalų kiekį patenkantį į dirvožemį per vandenį ir atmosferą.

Neatsinaujinantys ir atsinaujinantys gamtos ištekliai

- + Gana didelis teigiamas poveikis bus gaunamas dėl AŽ ir kitų atliekų atskiro surinkimo ir perdirbimo. perdirbimas duoda didelį energijos ir žaliavų sutaupymo efektą, nes perdirbant antrines žaliavas reikalingi žymiai mažesni energijos ir žaliavų kiekiai, negu jas išgaunant iš pirminių šaltinių. MBA proceso produktas- KAK gali būti naudojamas, kaip kuro pakaitalas.

Biologinė įvairovė 0 + Sumažinus neigiamą įtaką daugumai aplinkos komponentų - orui, vandeniui, dirvožemiui, pasireikš jų sąveikaujantis teigiamas poveikis ekosistemoms.

Kraštovaizdis 0 0 Dėl įvairių atliekų tvarkymo įrenginių kraštovaizdis ir nukenčia, bet pritaikius įvairias priemones galima šį poveikį sumažinti, todėl vertinama, kad teigiamų/neigiamų pasekmių nėra.

Saugomos teritorijos ir objektai

0 0 Neturės neigiamos įtakos saugomoms teritorijoms, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, nes atliekų tvarkymo įrenginių statyba ir kitokia ūkinė veikla šiose teritorijose yra ribojama arba draudžiama teisės aktų.

Materialiniai antropogeniniai ištekliai

0 0 Neigiamas poveikis pasižymi tuo, kad suvaržomas žemės sklypų naudojimas dėl atliekų tvarkymo įrenginių sanitarinių apsaugos zonų, tačiau pritaikius įvairias priemones galima šį poveikį sumažinti, todėl vertinama, kad teigiamų/neigiamų pasekmių nėra.

Visuomenės sveikata ir gerovė

- + Nors MBA įrenginių statyba gali iššaukti nepasitenkinimą, tačiau bendras poveikis sveikatai ir gerovei bus teigiamas.

Atliekų tvarkymo ir kiti sektoriai

- + Poveikis atliekų tvarkymo sektoriui bus teigiamas, pagerės paslaugos kokybė, tikėtina bus įvykdytos VSATP užduotys.

"+" tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmė "-" tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės "0" nenumatoma nei teigiamų, nei neigiamų reikšmingų pasekmių


54

Priedai

1 priedas Požeminio vandens baseinų užterštumas Marijampolės regione Amonio koncentracija Fosfatų koncentracija Nitratų koncentracija


55

2 priedas Saugomos teritorijos ir gamtos paveldo objektai Marijampolės regiono savivaldybėse32

Lentelėse bendras saugomų teritorijų plotas nenurodomas (neskaičiuojamas automatiškai), nes kai kurioms saugomoms teritorijoms(rezervatams, draustiniams ir kt.) arba jų dalims yra suteiktas "Natura 2000" statusas, t.y. šios teritorijos "persidengia". Be to, kartais persidengia ir draustiniai su biosferos poligonais, paukščių apsaugai svarbios teritorijos - su buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis.

Kalvarijos sav.

32 http://stk.vstt.lt/stk/ataskaitos.jsp?jsessionid=4EA21F57DE960B43126E1D4983A2DD45&lang=lt

http://stk.vstt.lt/stk/ataskaitos.jsp?jsessionid=4EA21F57DE960B43126E1D4983A2DD45&lang=lt


56

Kazlų Rūdos sav.


57

Marijampolės sav.


58

Šakių raj. sav.


59


60


61

Vilkaviškio raj.sav.

.

Documents

MARIJAMPOLĖS APSKRITIES ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO … · MARIJAMPOLĖS APSKRITIES ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO STRATEGINIO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA Užsakovas: UAB "Marijampolės