UDK 1(091) Ma 227I ital kalbos vertPETRAS RAIUSRedagavoRIMA DULKINIENSerija leidiama nuo1978 m.

Kauno V

VFUUJSO /J174800666702

KAUIf) CBS

Vertimas ilietuvi kalbISBN5417006319Petro Raiaus,1992 vadinisstraipsnis Gintauto Maeikio,1992

N. MAKIAVELIS:KONSTRUKTYVIOS POLITOLOGIJOSITAKOS

Atmintis tai visa savyje sukaupiantis mstymas, kuris gyvendina savoesm nuolat grdamas prie savo itak, Tai altinis, kurio stebuklingovandens saikingas ir krybikas vartojimas suteikia pakankamai rytolaisvai veiklai ir esmikam mogaus tapsmui. Si magika dvasios jgaleidia apmstyti vis dar mums aktualius praeities vaizdus ir kartuprasmina i chaoso gimstani realyb. Mus supantis pasaulis glaudiaisusijs su ms vidiniu dvasiniu pasauliu, jie vienas kit papildo,kiekvienas i j esti tik per kit. Neprasminta realyb, nors ir bdamavisuomens socialins bei kultrins krybos rezultatas, ima degraduoti,griti, grasindama grti pirmykt chaos ir kartu atskleisdama beprasmlikimo rat. Atmintis, kaip ms mstymo itaka ir jo jga, gldi ne tiekindividualioje psichikoje, kiek sociokultrinje aplinkoje, taip pat gamtoje irkosmose. Tikro mstytojo udavinys atgaivinti mums aktualiausiuspraeities vaizdus, kuriuos pasitelkus bt galima apmstyti moniveiklos iauktus i nebties ir chaotikai pasireikianius naujusrealybs matmenis.Logosas, kaip visa savyje sutelkiantis pradas, yra atminties palydovas,galintis suteikti stichikai atsiskleidusiai ir iki iol nepaintai tikrovei tvark

ir harmonij. Taiau tam, kad atgaivintume aktualiausius ndienai istorijosliudijimu?, reikia itin aikiai justi dabarties paaukim, svarbiausiasproblemas, kurios kyla anapus vyraujanio mstymo rib ir kurinemanoma isprsti prastiniais bdais.Vidurami pabaigoje ir Renesanso pradioje visuomens istorinpaanga ir politika, kaip savarankika veiklos sritis, reiksi nevaldytstichij pavidalu, ksinosi nukreiptimog ir visuomen klaidinga, j esms neatitinkania linkme, arbajuos praudyti socialiniame, voliuntaristiniame chaose. Iki Renesansuibdingos antropocentrins pasauljautos susiformavimo istorinisvyksmas buvo aikinamas dievikosios Apvaizdos sikiimu. mogusturjo tinkamai elgtis, bti pakankamai tyras ir siningas, pilnasaltruistins meils Dievui. Tada jis galdavo tiktis Aukiausiojoapsireikimo, Jo malons viesos, atskleidianios ties ir viso ko es-m. O antropocentriniam mstymui bdinga tai, kad pats mogus tapoatsakingas u pasaulio raidos krypt ir individo dvasios formavimsi.Kartu buvo prarasti visi iki tol egzistav orientyrai, atsiskleid plaiosgalimybs reiktis pseudo- krikionikam valdymo voliuntarizmui ir jopolitini form anarchijai, kuriai ypa palanki terp buvo RenesansoItalijos laisvieji miestai-valstybs (citta).

Gyva atmintis, ekonomin laisvj miest galia, labai sustiprjusikryiaus kar metu, ekonominiai, politiniai ir dvasiniai ryiai su Bizantijair kaimyninmis islamo alimis ia nuolat adino savo geopolitinioiskirtinumo Europos kontekste pojt ir atgimimo siek. Renesansopradios Italijai bdingas ir kitas geopolitinis bruoas: i teritorija aminas popiei ir imperatori gin ir kar objektas. Dl trij ali imperatori, popieiaus ir laisvj miest interes susikirtimo ianuolat tvyrojo politin tampa, nesiliov intrigos. Dramatikos kolizijosturjo du svarbius Italijos miestams padarinius: pirma, vyko politinis irekonominis miest skaidymasis; antra, is nuolatins politins tamposlaukas trauk ir vietinius feodalus, m formuotis partijos, tarp kurivyko klastinga ir negailestinga kova. Taiau nepaisant partijrungtyniavimo form, jos buvo priverstos vienaip ar kitaip argumentuotisavo poelgius, atsivelgdamos paini politin tikrov. Tam reikjorealyb atitinkanio mstymo. Turjo bti suformuotos naujos svokos,sukurti nauji terminai ir specialus kalbos diskursas, kurie galt padtiatsiskleisti iam naujam mstymui. Suprasti ir paaikinti tai, kas vykoItalijos politinje scenoje, senosiomis krikionikomis, scholastinmiskategorijomis buvo nemanoma.i situacij visikai galima palyginti su dabartimi, kai ms akysesugriuvo Taryb Sjunga, o jos griuvimo proceso nebuvo manomaveiksmingai apmstyti dialektinio materializmo ir sovietins ideologijossvokomis bei kategorijomis. Lietuva ir kitos kaimynins alys radoieit, atgaivin- damos mums aktuali Vakar patirt. Ano meto Italijai taipadaryti buvo nemanoma dl dviej prieasi: pirma, visa Europa,visas civilizuotas pasaulis mst scholastinmis, religinmiskategorijomis, kurios ne tik visikai pasiteisino per ilg viduramitkstantmet, bet ir adekvaiai atspindjo palyginti aukt to metosocialin gerov ir puiki gotikin kultr. Antra, sava istorin atmintis,istorin Romos laik didyb buvo perdm nutolusi, dl to negaljo at-

sirasti nei tinkam mstymo princip, nei galinios isprsti Italijosproblemas teorijos. Susidar savotikas filosofijos vakuumas, kurreikjo tinkamai upildyti; prieingu atveju grs klestini miestgriuvimas, didiausia socialin ir politin anarchija, suirut, bendras irilgalaikis visos Italijosnuosmukis.Taiau padtis nebuvo visai beviltika. Ekonomin ir politin miestkonkurencija, lovs ir turto siekianio mogaus idealo atgaivinimas,vairi luom rang nuvertjimas ir feodalini privilegij panaikinimasikl piln avantirizmo, vadinasi, ir avantirikos politins energijosmog. Toks danai okiruojantis aktyvumas buvo bdingas ir grynaiteorinei filosofijai (ir politologijai, jos tuo metu nebuvo skiriamos).Btent ia stiprjanioms visuomenje eschatologinms nuojautoms irscholastinei filosofijai save prieprieino Florencijos neoplatonikmokykla. Florencijos humanistai Kozimas Mediis, Marsilijus Fiinas,Piko della Mi- randola, Lorencas Vala suformavo ir pltojo mogaussaviugdos program Studia humanitas. J manymu, btent esminimogaus bruo atgaivinimas ir harmoningos asmenybs iaukljimasgaljo ne tik isprsti vietines politins problemas, bet vis pirma turjopadti mogui susigrinti prarast ir umirt savo viet dievikojokosmoso harmonijoje. Florencijos neoplatonik kriniams bdingasstiprus magikas, mistikas pasaulio igyvenimas, jiems mokslo idealutampa ne grietai susisteminta pasaulio reikini analiz, o veikiaupaieka slapt kosmoso ir Dievo jg, su kuri pagalba bt galima netik reformuoti pat mog, bet ir tiesiogiai gyvendinti pasaulyje ianksto mstytoj (o ne paties Aukiausiojo) numatyt dievikjtvark. Formuojasi perspektyvinis, vyki eig numatantis mstymas.mogus tampa pasaulio centru, o jo (individo) esm suprantama kaipudavinys sujungti, sutapatinti dievikj ir emikj pasaulio lygmenis.Anot Marsilijaus Fiino, tai manoma padaryti ugdant savyje

magiksias krybines jgas. Tokia pa- saulio ir mogaus sampratavis pirma pasireik vairi projekt ir program krimu,neatsivelgiant tai, ar lemta jiems bti gyvendintiems.Be Italijos Renesansui bding antropocentrizmo, projektuojaniomstymo, avantirizmo bei estetinio magiko pasaulio suvokimo, vertadar kart pabrti jau mint atgimimo idj. Atgimimas buvosuprantamas ne tiek kaip antikini krini ir tradicij atgaivinimas (norsir tai buvo labai svarbu), kiek kaip paties mogaus grimas prie savoitak, siekiant i naujo pabandyti atskleisti savo esm. Atmintisatgimimo idjos poiriu buvo suprantama kaip magikas menas,galintis ivaduoti dvasi, o per j ir visuomen nuo ilgos barbarikvidurami umarties. i Florencijoje gaivinama istorins atmintiesidja pirmiausia irykjo poezijoje ir retorikoje. Florencijojeneoplatonikosios filosofijos pavidalu pasireikusi retorika buvo taip patir naujo individo, o vliau - ir t individ atitinkanios visuomenspaieka. inoma, Renesanso epochoje, kai formavosi prievartos,prieiros ir persekiojimo mechanizmai, a" netapo aktyviu retorikoselementu. Taiau atgimimo idj suformuot a" atitiko tokio tiporetorika, kuri ugd individualyb, skatino jos siekim veikti iorinesklitis. Taip antropocentrinis mstymas kito: laipsnikai buvoatsisakoma dvasios ir pasaulio santyki apmstymo specifiniamemagikajame estetiniame kontinuume ir imta sudarinti pirmuosiusanalitinius sociumo projektus bei tokio projektavimo esminiusprincipus.Nikolas Makiavelis (Machiavelli) gim 1469 m. gegus 3 d.Florencijoje. Jo tvas buvo pasiturintis, vertsi juristo praktika. Taiaueimos materialin padtis vis dlto neleido Nikolui baigti universiteto.Puik humanistin isilavinim jis gavo savo eimoje, taip pat lotynkalbos stilistikos mokykloje, kurioje pradjo mokytis bdamas 12 met.Jo mgstamais autoriais tapo Tacitas, Ciceronas, Plautas, Titas

Livijus. Nikolas daug syki skait Dants ir Petrarkos krinius, avjosididiaisiais savo amininkais Leonardu da Viniu, Mikelandelu. Taipadjo bsimajam mstytojui puikiai pajusti to meto dvasin kultr,painti atgimimo idjos vidin turin.1498 m. vasario 18 d. Makiavelis balotiravosi Florencijos antrosioskanceliarijos sekretoriaus post ir pralaimjo D. Savonarolos atstovui.Taiau Savonarola neilgai vald: jis buvo suimtas ir gegus 23 diennubaustas mirties bausme. Po penki dien N. Makiavelis buvoirinktas sekretoriumi, o po mnesio jam buvo patikta Deimtiestarybos kanceliarija. Vykdydamas patiktas funkcijas, jis daug vainjotarnybiniais reikalais, ra galyb ataskait, kurios nebuvo perdmkanceliarins, nestokojo ir filosofins minties. 1500 m. Italijai ikilogrsm i Pranczijos, ir N. Makiavelis tapo ypatinguoju, o netrukus irvieninteliu Florencijos pasiuntiniu prie Liudviko XII sosto. Taipprasidjo ilgalaik ir labai aktyvi diplomatin jo veikla.1502 m. Florencijoje buvo sukurtas gonfaloniero iki gyvos galvospostas. Pirmasis j um Pjeras Soderinis, o jo slaptuoju patarju irfaktikai deinija ranka tapo N. Makiavelis. Taiau ir bdamassavotiku miesto valdovu", jis neatsisak diplomatinio darbo, taigiformavo vis miesto usienio politik. N. Makiavelis daug keliavo povairias alis, mgo kurti tikslius savo epochos politini veikj psi-chologinius portretus, reng isamias ataskaitas apie politin situacij,pats aktyviai dalyvavo vairiausiose intrigose ir smoksluose, visadstengdamasis likti ukulisiniu veikju, slaptu politini kov herojumi.Svarbiausi jo veiklos principai buvo visikas aikumas, tikslumas,veiksm pagrstumas, atsivelgimas konkrei situacij, subtiluspolitins veiklos menas.Jau tuo metu N. Makiaveliui kilo idja prasminti Italijoje viepataujantchaos atskleidiant pagrindinius visuomens ir valstybsfunkcionavimo mechanizmus ir suformuoti toki politin mstysen,

kuri prasminim padaryt manom. Jau ia irykja grietasprincipas: asmenin religin etika atskiriama nuo politinio meno,kuriam bdingas amoralus manipuliavimas dorovs normomis tamtikro tikslo labui. itaip paneigiamas vidurami teocentrizmas ir jambdingas apeliavimas dievikj Apvaizd. mogus pasauliocentras, o visa kita kiekvienam mokslui, taip pat ir politikai (kiek ji galibti mokslu), yra tik tyrinjim, eksperiment ir vairiausi projektobjektai.Be savo pagrindinio darbo, N. Makiavelis aktyviai domjosi Florencijoskariuomens reikalais, studijavo karo istorij. 15061507 m. jis patsorganizavo reguliari pilietin kariuomen, prieprieindamas jsamdomai. Ta dingstimi jis analizavo, remdamasis istorija, patriotizmoir pinig tak vairi tip karini formuoi aktyvumui. Apskritai per sa-vo aktyvios politins veiklos laikotarp N. Makiavelis atliko apie 30svarbi diplomatini kelioni, para galyb diplomatini rat,potvarki, sakym. Florencijos archyve iki iol yra ilik daugiau kaipketuri tkstaniai jo ranka rayt tarnybini dokument (o reikia turtiomenyje, kad dl darbo specifikos ilikti galjo tik nedidel rat dalis).Taiau skmingai N. Makiavelio karjerai buvo lemta baigtis.Pranczijos vyriausyb, pasak jo, niekad nepasiymjusi politiniuvalgumu, pradjo kar su Ispanija ir j pralaimjo. Pranczai mtrauktis i Lombardijos, ispanai ugrob Prat, o Florencijoje prasidjoMedii alinink sukilimas. P. Soderinis buvo priverstas bgti isavojo miesto, o jo vyriausyb lugo. N. Makiavelis prisidjo prie s-mokslo, kuriuo buvo siekiama nuversti Mediius, galbt net vadovavojam (jis kaip visados elyje). Smokslui nepavykus, N. Makiavelisbuvo suimtas ir kankinamas. Vis dlto jis nebuvo nuudytas, kaip jobendrininkai, o itremtas iki gyvos galvos i gimtojo miesto. Tuo metujam buvo 44 metai, jis kupinas energijos, patyrimo, mini. N. Makia-velis bt sutiks tarnauti net Mediiams (kas tai laps politika, kad

vliau kaip litas galt sutriukinti prieinink atviroje kovoje?). pasilym jis argumentavo tuo, kad valdovas turi naudotis proting irpatyrusi patarj pagalba. Taiau Mediiai juo nepasitikjo.N. Makiavelis nepasidav. Jis apibendrino savo turting politin patirt,sutvark uraus ir jau paraytus straipsnius. 15131520 m. jispara svarbiausius savo literatrinius, istorinius ir politinius krinius:Valdov" (II principe", 1513 m.), Samprotavimus apie pirmj TitoLivijaus dekad" (Discorsi sopra la prima deca di Tito Livio", 1517 m.).1520 m. popieiaus Klemenso VII praymu jis pradjo raytiFlorencijos istorij".1526 m. Italijai ikilo grsm, kad j ukariaus Karolio V vadovaujamiispanai. N. Makiavelis vl iskubjo pagalb Florencijai, pateikprojektus valstybs gynybai sustiprinti. Jis buvo paskirtas vadovautiPenki komitetui, atsakingam u gynyb. Tuo metu lugo Roma.Florencijoje prasidjo sukilimas prie Mediius (N. Makiavelis, inoma,nebuvo nuoalyje), buvo atkurt Respublika. N. Makiaveliui tada buvo58 metai. Jis vl m balotiruotis valstybs sekretoriaus post. TaiauMedii teroro laikotarpiu iaugus karta jau buvo umirusi ymisiasFlorencijos humanist tradicijas. N. Makiavelis buvo apkaltintas tuo,kad jis... mokslininkas! Valstybei reikjo ne mokslinink, o itikim vyr(danas vis bsim revoliucij ir perversm kis). Maa to, jis buvoapkaltintas, kad yra filosofas, kad sdi bibliotekoje ir skaito senovsknygas! alin filosofus!" skandavo Florencija jo kandidatros irvisos savo dvasins praeities atvilgiu. Florencija buvo jau nebe ta, irjai jau nebuvo lemta bti Italijos ir pasaulio kultros centru... N.Makiavelis pralaimjo rinkimus.1527 m. liepos 27 d. N. Makiavelis mir. Jis buvo palaidotas SantaKros banyioje. alia jo ilsisi Mikelandelo ir Galiljaus palaikai.Viena svarbiausi N. Makiavelio filosofijos svok, siejusi j suFlorencijos neoplatonikais, buvo virtu idja. Pastarieji termin aikino

kaip dorybingum. Anot j, virtu moguje reikiasi kaip nuolat veikiantijga, padedanti mogui ikilti vir fortnos, t. y. vir ciklikai istorijojepasireikianio likimo, ir veikti kaskart pasikartojant chaos.Florencijos humanistai retoriniais moraliniais apmstymais stengsigyvendinti Studia humanitas projekt: ugdyti dorybingum, suadintidvasios laisvs ir harmonijos siekim. Vidin mogaus laisv tainuolatinis j determinuojanios esaties rib perengimas; laisvmogaus btyje reikiasi kaip nuolat j veikianti transcendencija. ismogaus dvasioje gldintis transcendentinis realybs atvilgiu laisvsimperatyvas reikalauja suteikti jam galimyb reiktis socialinje beipilietinje sferoje ir formuoti atitinkam tvark. itaip magikasisdvasios ugdymo ir ilaisvinimo projektas gijo visuotins pilietinsgerovs gyvendinimo atspalv.N. Makiavelis perm virtu idj, taiau kritikavo jos kaip dorybingumointerpretacij. Jis i idj aikino kaip narsum, ypa kaip karin,pasiymint jga narsum. Taip transformuota virtu koncepcija tapoistorinio likimo veikimo teorijos pagrindu: Kadangi mes darnepraradome laisvos valios, vis dlto tarsiu, jog visai manomasdaiktas, kad likimas valdo tik dal ms veiksm, o kit dal arbamadaug pus palieka mums patiems. Likimas parodo savogalyb ten, kur trksta narsumo jam prieintis" (p. 86). Jga ir narsumugrindiamas politinis mokslas gali veikti bent jau i dalies likim.Taigi N. Makiavelis tapo takingiausiu jgos naudojimo sprendiantvalstybs reikalus teorijos pradininku. Jo sekjas F. Gviardinis, jauremdamasis naujj ami tradicija, aikino, kad visuomen ir individgalima iugdyti sukrus gerai sutvarkyt ir efektyvi bausmi sistem.N. Makiavelio virtu kaip karinis narsumas ir lovs siekimas turjoiauklti valding asmenyb. Bet ir jai skmingai ugrobti valdi irvaldyti galjo padti tik teisinga po- litinio mstymo gramatika; jsukurti politologijos udavinys. Politologija N. Makiaveliui btina kaip

prasms iekojimo visuomens gyvenimo istorijoje organonas". iuoatvilgiu N. Makiavelis panaus F. Bekon ir R. Dekart, o jo takapolitiniams mokslams prilygsta pastarj takai gamtos mokslams irapskritai painimui. Pats Valdovo" autorius save laik konstruktyvauspolitinio mstymo atradju. Jau minjome, kad Florencijos humanistaisiek gyvendinti Studia humanitas projekt kaip dvasios laisvs irharmonijos pagrind. Fiinas ir Mirandola, sukr teorij apie mikropa-saulio ir makropasaulio panaum ir tiesiogin tarpusavio sveik,teig, kad toks vidinis ms dievikojo proto nu- skaidrinimas(illuminatio) iki visiko aikumo ir kartu dvasios ilaisvinimas yrapakankama slyga pakeisti visam makropasauliui. J sekjai KaliuisSaliutatis ir Leonardas Brnis, bdami aktyvs politiniai veikjai,retorinse kalbose stengsi tikinti savo oponentus, virtuozikaimanipuliuodami tiksl ir priemoni svokomis. Atrod, kad btent taipaktuali istorija ir gali bti nuskaidrinta (illuminatio) iki visiko aikumo.Istorija pradedama suprasti kaip iminties knyga" (Podas Braolinis),kuri gali skaityti kiekvienas, gijs Studia humanitas pagrindus. Taiaupati so- cialin-politin Italijos tikrov paneig galimyb, kad trans-cendentinis laisvs imperatyvas bt gyvendintas tokiu bdu. Maa to,remiantis tik moraliniais bei retoriniais istorinio mstymo principais,buvo nemanoma net paaikinti, kokia Studia humanitas projekto krizsesm ir kodl jo reikt atsisakyti.N. Makiavelis kritikavo projekt kaip kiln, kupin meils, iminiaineveiklum, kuris gali nuvesti visuomen prat. Jis iam projektuiprieino praktinio mstymo nuostat. Paymjs, kad jo aplinkoje iviso nra politikos kaip savito realybs supratimo, jis stengsi atskleistitikrj politikos esm, kuri visada vienaip ar kitaip yra susijusi su visaisvisuomens individais ir j grupmis. N. Makiavelio manymu,nesugebjimas politikai mstyti reikiasi tuo, kad tai, kas visuomeneisvarbiausia, k btina apmstyti praktins veiklos labui, visada islysta

i dmesio centro. Tai galima paaikinti kaip nepakankampasirengim analizuoti mums aktuali istorijos pavyzdi patirt. N.Makiavelis savo svarbiausiuose veikaluose btent to ir siekia.I savo turiningos politins praktikos N. Makiavelis puikiai suprato, kadmoral, tikjimas atskleidia vien ties, o reali, nuo likimo ugaidpriklausanti istorija kit. Pirosi mintis, kad ir protas turt btianalogikai suskaidytas: vienas intuityviai, tiesiogiai atskleidiantisdievikj ties ir formuojantis ms taurumo, laisvs ir heroizmojausmus; kitas konstruojantis, projektuojantis iuos principusistorinje, politinje realybje. Ar galima sutaikyti ias dvi tiesas ir du jpasaulius? Vienareikmio atsakymo klausim nra. Konstruktyvusisprotas atsakingas u tai, kad remiantis technine dorybe, virtu, btgalima knyti socialinje realybje tam tikr tiksl. ios tikslknijanios veiklos dorybingumas priklauso nuo jai bdingo grio ir jospriemoni pagrstumo. Veikla sklidina grio, jeigu ji technikai teisingaipagrsta ir nuosekli. Ne tikslas pateisina priemones (i fraz priklausokontrreformacijos laikotarpiui, o ne N. Makiaveliui), o teisingospriemons galiausiai pateisina tiksl. Abstrakti politinio siekio svokasavaime nra nei teisinga, nei klaidinga. Jo teisingumo ir moralumovertinimas priklauso nuo j pateisinanios veiklos, o tokia veikla yrapolitologijos objektas ir j galima konkreiai analizuoti.Vidurami pabaigoje tose Europos alyse, kuriose iliko stipriosfeodalins korporatyvins morals nuostatos, atsirado monarcho kaipvaldios suvereno svoka ir galimyb valdyti savo teritorij remiantistokiomis institucijomis, kurios labiausiai ireikt suvereno teises.Taiau tokio tipo monarchijos principai, titul teiss ir atitinkamosmorals normos buvo visai efemerikos Renesanso Italijoje. iojealyje kiekvienas turtingas, talentingas ir takingas avantiristas galjosigyti, bet kok titul ir siekti bet kokios valdios. Tokiomisaplinkybmis N. Makiavelis pirm viet ikl abstrakt valdymo

fakt, taiau is abstrahavimas reikalavo visiko atvirumo nuostatos.Tai jis stengsi gyvendinti Valdove", sprsdamas klausim: kokieturt bti pagrindiniai valdymo meno principai, kurie padt valdovuiveikti Italijoje viepataujant chaos ir ilaikyti valdi. Iekodamasatsakymo, N. Makiavelis istorinje atmintyje atliko tam tikreksperiment: apmstydamas sudtingiausias ir to meto Italijaiaktualiausias istorines situacijas, jis konstruoja valdovo svokos turinir nurodo svarbiausius valdymo principus. Kartu jis ieko politologikaipagrstos valstybs svokos sampratos, jos struktros ir valdymo bdpagrind. alia jau esam politini valstybs termin (respublika,monarchija, imperija) N. Makiavelis pradeda vartoti termin stato.Tiesa, ir anksiau is terminas jau buvo vartojamas pasiuntinileksikone; taip buvo vadinamos tvirtos, perspektyvios valstybs, sukuriomis verta skaitytis. Stato termin galima aptikti jau kai kuriuoseXIV amiaus Anglijos pasiuntini ratuose. N. Makiavelis statopirmasis teorikai pagrind ir kartu atskleid rimt mokslini studijapie valstyb galimyb. Po jo is terminas sigali naujj amipolitologijoje valstybs" prasme ital k. stato angl k. stat,prancz k. estat, ispan k. estado.N. Makiavelis smoningai vidurami Civitas Dei (Dievo valstyb)prieina savajai stato j traktuoja ne kaip dievikosios hierarchijosatspind, o kaip politin kn, kuris gyvena pagal ciklik dsningum iryra ne Aukiausiojo sukurtas, o kils i pirmykio chaotiko monigyvenimo. N. Makiavel domina, kokias valstybs formas gali turti ispolitinis knas, analizuoja t form kitimo dsningumus. Jis iekovalstybs pastovumo veiksni, j ryio su vairi politini jgisidstymu, skiria politins valdios formas, kaip antai: imperio,potestato, autorita. N. Makiavelio manymu, mogus tai valstybsmediaga. I prigimties jis laukinis vris, visada pasirengssugriauti kiekvien organizuot visuomen. Todl respublikos krjas

ir jos statym leidjas i anksto turi tarti, jog visi mons yra piktavaliaiir pasireng kiekviena palankia proga duoti vali savo piktai prigimiai"(p. 107). Juk mons gerai elgiasi tik reikalo veriami; tada, kai galimalaisvai rinktis ir daryti, kas galv auna, beregint visur kyla riaus irsuirut. Todl sakoma, jog alkis ir skurdas padaro mones iradingus,o statymai gerus" (t. p.). Pats didiausias pavojus gerai organizuotaivalstybei tai ilgalaik taika, politinis neveiklumas, sustingimas,sudarantis slygas atsirasti neveikliai, pasyviai, nesuprantaniailaisvs asmenybei. Visa tai ima lugdyti pastangas palaikyti socialintvark, sukelia apatij ir demoralizuoja pilietin visuomen.Svarbu, remiantis gausybe istorini pavyzdi, atskleisti narsumo irpolitinio aktyvumo itakas. Anot N. Makiavelio, narsumas skatina siektilovs, o jos siekimas adina politin aktyvum ir galiausiai lemiavalstybs gerov. Visuomens gyvenimo dsningum imanymassudaro slygas skmingai gyvuoti respublikai - N. Makiavelio viliai,svajonei ir siekiui. Respublika nebtinai turi bti demokratija. Jomanymu, to meto Italijai daug artimesn buvo miri vai- dymo forma,susidedanti i monarchijos, aristokratijos ir demokratijos element. Tometo politinje bei socialinje N. Makiavelio tvyns tikrovje tai reikkompromis tarp vairi politini jg. Jo propaguot mirios valdymoformos koncepcij palaik ir F. Gviardinis. N. Makiavelio valdymoform teorija padjo atsirasti valstybins valdios pasidalijimokoncepcijai, kuri klasikin pavidal gijo D. Lo- ko, . Monteskj ir kitnaujj ami liberali mstytoj darbuose. Jie pagrind tvykdomosios ir statym leidiamosios valdios pasidalijim, kurisms laikais tapo politine realybe.N. Makiavelis visa savo politine kryba siek suformuluoti esminiusvalstybs valdymo principus, sukurti pakankamai efektyv politiniomstymo organon, atskleisti tautos ir asmenybs visuomeninio

aktyvumo itakas, tai udaviniai, kuri aktualumas iki iol skatinadomtis io ikilaus mstytojo, politinio veikjo samprotavimais.Gintautas Maeikis

Il principe

NIKOLAS MAKIAVELIS PRAKILNIAJAM LORENSUI MEDIIUI1mons, geidiantys gyti valdovo palankum, paprastai stengiasi jamsiteikti tuo, k turi brangiausia, arba tuo, k, j manymu, is_ labiausiaimgsts, utat jam dovanoja irgus, ginklus, brokatus, brangakmenius irkitokius jo didybs vertus dalykus. A gi, pands parodyti atsidavimJs Prakilnybei, savo mantoje neradau nieko brangesnio ir vertingesniou didij moni darb painim. kur sukaupiau ilga ndienos reikalpatirtimi ir be perstojo skaitydamas senovs veikalus. Visa tai ilgai sudidiausiu atidumu svarsts bei nagrinjs, idsiau ioje knygelje,kuri dabar siuniu Js Prakilnybei.Ir nors manau, jog is darbas nevertas Js Prakilnybs, vis dltopuoselju vilt, kad malonsite j priimti bent i gailestingumo, inodamas,jog negaliu Jums pasilyti geresns dovanos nei glimyb per trumplaik perprasti tai, k a pats suinojau ir imokau per daugel met,patirdamas nemenk varg ir pavoj.Neigrainau ir neidailinau io darbo nei vingriais postringavimais, neiskambiais ir mantriais odiais ar kitokiomis paibomis ir puomenomis,kuriomis tlas mgsta idabinti savo ratus, nes trokau, kad jis btvertinamas ir mielas tik dl turinio ir mini rimtumo.Beje, praom nelaikyti puikybe to, jog emos padties ir nekilmingas mogusimasi samprotauti apie valdovus ir netgi juos mokyti. Kaip pieiantysgamtovaizdius dailininkai leidiasi sln, kad vilgsniu aprpt kalnus ir

auktumas, arba kopia kalnus, kad vilgsniu aprpt lygumas, taip ir norintpainti liaudies prigimt reikia bti valdovu, o norint painti valdov prigimtreikia. bti paprastu mogumi.Tad lai Js Prakilnyb priima i dovanl su tokiu pat irdingumu, su kokiua j siuniu Jums. Atidiai perskaits ir pagalvojs Js sitikinsite, jog di-diausias mano noras kad Js pasiektumte t didyb, kuri Jums adalikimas ir Js gerosios savybs. Ir jeigu Js Prakilnyb i savo auktybikartais nuleis akis emyn, tai ivys, kaip nepelnytai ten keniu skaudiusneteisingos lemties kirius 2.I

Koki esama valstybi ir kaip jos sigyjamosVisos valstybs, visos viepatijos, turjusios ar tebeturinios gali monms, buvo iryra arba respublikos, arba kunigaiktysts. Kunigaiktysts esti arba paveldimos,kai valdovo gimin jau seniai viepatauja, arba naujos. Nauja bna ji arba visa, kaipantai Milanas Franeskui Sforcai 3, arba dalis, prijungta prie j nukariavusio valdovopaveldimos kunigaiktysts; tokia yra Neapolio karalyst Ispanijos karaliui 4. Tokiubdu sigytos alys yra pratusios gyventi valdomos kunigaikio arba bti laisvos, oprijungiamos jos svetimu arba savu ginklu, per laiming atsitiktinum arba narsumu.prastai galinga jga, kuri j pavert i jo, bet ir ne- teks valdios jis nesunkiaisusigrins savo valdas, vos tik grobik itiks menkiausia neskm.To pavyzdiu Italijoje gali bti Feraros kunigaiktis 6; jis 1484 metais atrmvenecijiei, o 1510 metais popieiaus Julijaus II antpuolius tik todl, kad ijoeima nuo seno vald Ferar. Mat valdi pavel- djs kunigktis turi maiauprieasi, dl kuri jam reikt griebtis smurto, todl yra labiau mylimas ir, jeikokiomis nors nepaprastai didelmis ydomis neusitraukia neapykantos,suprantama, jog paprastai esti valdini mgstamas. O valdios senumas irpereinamumas veria umirti kadaise vykdytus perversmus, susijusius suvalstybs krimu, ir j prieastis, nes kiekviena nauja permaina adina kitos lkest.

IIApie paveldimas kunigaiktystes

ia neminsiu respublik, nes apie jas isamiau kalbu kitur5. Tyrinsiu vienkunigaiktystes ir laikydamasis anksiau pateiktos tvarkos pasamprotausiu, kaipgalima jas valdyti ir ilaikyti savo rankose.Taigi paveldimas valstybes, pripratusias prie savo valdovo gimins, lengviauilaikyti savo rankose negu naujas: valdovui pakanka tik nepaeisti pirmtak nu-statytos tvarkos ir taikytis prie aplinkybi. Taip elgdamasis netgi vidutini gabumvaldovas visada isilaikys savo valstybje, jei tik neatsiras kokia nors nepaprastaigalinga jga, kuri j pavert i jo, bet ir neteks valdios jis nesunkiai susigrinssavo valdas, vos tik grobik itiks menkiausia neskm.To pavyzdiu Italijoje gali bti Feraros kunigaiktis 6; jis 1484 metais atrmvenecijiei, o 1510 metais popieiaus Julijaus II antpuolius tik todl, kad ijoeima nuo seno vald Ferar. Mat valdi paveldjs kunigktis turi maiauprieasi, dl kuri jam reikt griebtis smurto, todl yra labiau mylimas ir, jeikokiomis nors nepaprastai didelmis ydomis neusitraukia neapykantos,suprantama, jog paprastai esti valdini mgstamas. O valdios senumas irpereinamumas veria umirti kadaise vykdytus perversmus, susijusius suvalstybs krimu, ir j prieastis, nes kiekviena nauja permaina adina kitoslkest.

IIIApie mirias kunigaiktystesTaiau su nauja kunigaiktyste bna vargo. Vis pirma, jeigu ji ne visa, o tiktaijos dalis yra "nauja, ir su kunigaiktyste, prie kurios prijungiama, sudarovalstyb (toki valstyb galima pavadinti miria), neramumai joje kyla dlvisoms naujoms kunigaiktystms budingos, prieasties, btent: monsmielai keiia savo viepaius, tikdamiesi geresnio, ir tokie lkesiai skatinajuos imtis ginklo prie esamj taiau jiems tenka nusivilti, ties netrukus patirtistikina, kad tuo jie tik pablogina savo padt. Taip esti todl, kad naujasisvaldovas yra priverstas dl kitos prastins ir dsningos prieasties spaustisavo valdinius, varginti juos kariuomens ilaikymu ir pridaryti kitoki skriaud,neatskiriam nuo nauj emi nukariavimo. Taigi jo prieais tampa visi, kuriuosjis nuskriaud uimdamas krat; be to, jis neisaugo j rmusij draugysts,nes nestengia jiems atsilyginti taip, kaip jie tikisi. Antra vertus, i dkingumo jisnegali griebtis prie juos griet priemoni mat jei valdovas nori engti al,

tai kad ir kokia stipri bt jo kariuomen, jam reikia gyventoj pritarimo. Dl tosprieasties Pranczijos karalius Liudvikas XII taip greit um Milan irtaip pat greit jo neteko. Pirm kart Milanui susigrinti uteko nuosavLudoviko Sforcos pajg, nes karaliui vartus atkl mons buvo nusivyl, kadj svajons ir lkesiai neisipild, todl negaljo paksti ir naujojo valdovopriespaudos.Teisyb, antrkart nukariavus maiting al, jos. netenkama kur kas sunkiau,nsf nugaltojas, stengdamasis sitvirtinti krate, pasinaudoja sukilimo suteiktaproga ir beatodairikiau baudia kaltuosius, uoliau gaudo tariamuosius irstiprina silpnsias vietas. Utat pirm kart uteko kunigaikiui Liudovikui tikiek tiek patriukmauti pasienyje, kad Pranczija atiduot Milan, o antr kartturjo susivienyti visos ital valstybs, kad jos kariuomen bt sumuta irivaryta i Italijos ; taip atsitiko dl anksiau mint prieasi. iaip ar taip, irvienu, ir kitu atveju Pranczijos karalius prarado Milan.Bendros pirmosios neskms prieastys jau aptartos; dabar reikia pakalbtiapie antrosios neskms prieastis ir pairti, kokiomis priemonmis galjopasinaudoti Pranczijos ir kiekvienas valdovas, pakliuvs toki padt,nordamas sitvirtinti nukariautoje alyje geriau, negu tai padar Pranczijoskaralius. Todl sakau, jog uimtos ir prie senj emi prijungtos valdos arbapriklauso tam paiam kratui ir jose kalbama ta paia kalba, arba ne. Jei taip,tada lengva jas ilaikyti, ypa kai j gyventojai neprat gyventi laisvai. Norintsaugiai jas valdyti,- pakanka sunaikinti j valdovo gimin," mat palikus gyventijams sen tvark, nesant paproi skirtumo, jie ramiai sugyvena. Tai rodoBurgundija, Bretan, Gaskon ir Normandija, jau seniai atitekusiosPranczijai8. Nors j kalba iek tiek ir skiriasi, bet paproiai yra panas, todljos nesunkiai sutaria tarpusavyje. Kad ilaikyt uimtas valdas, nukariautojasturi atsiminti du dalykus: pirma, jis turi sunaikinti ankstesni valdovu gimin,antra, nepakeisti statym ir mokesi, tada netrukus jos susilies susenosiomis valdomis ir sudarys vien valstyb.Kai naujos valdos nukariaujamos alyje, kurios kalba, paproiai ir statymai yrakitokie, tada bna vargo ir, norint ilaikyti jas savo rankose, reikia daug laimsir sumanumo. Viena i geriausi ir veiksmingiausi priemoni persikelti tengyventi, tuomet pasidaro saugiau ir patikimiau tas emes valdyti! Kaip tik taippasielg turk sultonas su Graikija; nepaisant vis kit atsargumo priemoni,

jis nebt stengs jos ilaikyti, jei nebt joje pats sikrs , nes tik gyvenantvietoje matyti prasidedantis maitas ir galima ikart j ugniauti, o esant toliapie j suinoma tada, kai jis jau siliepsnojs ir nra kaip j nuslopinti. Beje,sikrus valdovui vietoje, valdininkai nealina krato, o valdiniai yra patenkintigaldami tiesiai auktis valdovo teisingumo. Nordami pasirodyti itikimi, jieturi daugiau prog ireikti savo meile, o prieingu atveju daugiau prieasibijoti. Jei koks nors svetimalis ir ketino upulti al, dabar privengs tai daryti;tad valdovui, gyvenaniam nukariautame krate, nepaprastai sunku j prarasti.Kita puiki priemon yra vienoje ar keliose vietose kurti kolonijs, kurios tarsipaniai pririt naujsias valdas. Valdovas priverstas taip daryti, prieingu atveju jis turi laikyti alyje daug raiteli ir pstinink. Valdovui kolonijos nebrangiaiatsieina: naujakurius jis gali pasisti neileisdamas nieko arba skirdamas visainedaug l. Nuskriaudia jis tik tuos, i kuri atima em ir namus, kadatiduot juos nausdiams, o anie sudaro tik menkut dal tos valstybs.Nuskriaustieji, bdami neturtingi ir isisklaid, niekuo negali jam pakenkti, o visikiti, viena vertus, nenukenia ir todl greitai nusiramina, antra vertus, bijonusikalsti, kad j irgi neitikt apipltj likimas. I to darau ivad, jognaujakuriai nieko nekainuoja, yra itikimesni ir pridaro maiau vargo, onuskriaustieji, bdami neturtingi ir isisklaid kaip esu saks, negali niekuo pa-kenkti. Ta proga paymtina, kad mones reikia arba patenkinti malonmis,arba sugniudyti, nes u menkas skriaudas jie gali atkeryti, o u dideles ne.Tad skriaudos mogui darytinos tokios, kad nereikt bijoti jo kerto. Jei, uuotkrus kolonijas, laikoma kariuomen, tai ilaidos bna kur kas didesns, matnaujai valdai ginti ileidiamos visos i jos gaunamos pajamos ir taip ji virstagrynais nuostoliais. Be to, nukenia daugiau moni, nes kariuomenspostoviai ir kilnojimasis apsunkina visus gyventojus, todl jie, prislgti tokiosnatos, tampa valdovo prieais, ir netgi kenksmingais, nes jie, nors ir pavergti,lieka savo pastogje. Taigi, iaip ar taip, laikyti toki kariuomen nenaudinga, osteigti kolonijas naudinga.Be to, kas valdo, al , kurios kalba ir paproiai yra kitokie, tas turi pasidarytisilpnesni kaimyn vadu ir globju, taip pat pasistengti susilpninti galinguosius,ir saugotis, kad al, prisidengs koki nors dingstimi, nesibraut koks norssvetimalis, toks pat stiprus kaip ir jis pats. O j visada gali pasikviesti tie aliesgyventojai, kurie yra nepatenkinti; jie tai gali padaryti arba i baims, arba i

per didelio garbs trokimo. Pavyzdiui, dl to romnus Graikij pasikvietetolieiai , o ir kitas romn uimtas alis juos pasikviet patys gyventojaiPaprastai vos tik al kelia koj galingas svetimalis, visi silpnesni valdytojai,kurstomi pavydo stipriausiajam i j, susideda su atjnu, tad jam nereikia jpervilioti savo pus, nes jie patys skuba prisiplakti prie jo k tik nukariautosvalstybs. Jam tereikia irti, kad jie negyt, pernelyg didels galios irvaldios, ir tada su nuosavomis, jgomis ir j padedamas gali lengvai nuverstigalinguosius ir pasidaryti vieninteliu viso krato viepaiu. Kas nesivadovausia tisykle, greit, neteks to, k yra ums, o jei ir ilaikys, tai patirs daugvargo ir nemalonum.Romnai savo pavergtuose kratuose visada laiksi i taisykli: jie krkolonijas, rm silpnesniuosius, taiau nedav jiems per daug sutvirtti,lugd galinguosius ir neleido sigalti galingiems svetimaliams. Pasitenkinsiutik Graikijos pavyzdiu. Romnai patrauk savo pus achajus ir etolieius,sulugd Makedonijos karalyst, ivijo Antioch, taiau, nepaisant vis achajir etoliei paslaug, neleido jiems iplsti savo vald, o Pilypui nepavykojokiais tikinjimais laimti j draugyst ir isaugoti nepriklausomyb, irAntiocho galyb neprivert j sutikti, kad is turt iame krate koki norsvald 11. Mat romnai tokiais atvejais dar tai, k turi daryti visi imintingivaldovai: jie turi atsivelgti ne tik esamus, bet ir bsimus sunkumus irstengtis visomis igalmis ukirsti jiems keli, nes numaius juos i ankstolengva rasti vaist, o jei lauksi, kol ugrius neganda, tai negelbs jokievaistai, liga jau bus neigydoma. ia yra visai taip pat kaip su diova: pasakgydytoj, j lengva igydyti i pradi, bet sunku painti; o ligai sisenjus, jeinebuvo aptikta ir igydyta i pradi, lengva painti, bet sunku gydyti. T patgalima pasakyti ir apie valstybs reikalus; laiku painus blogyb (tai sugeba tikvalgs mons),jos lengva atsikratyti, taiau kai jos nepavyksta painti irleidiama jai taip iaugti, kad j pamato kiekvienas, tada jau nra nuo josvaist.Utat romnai, i tolo velgdami negandas, visada laiku ukirsdavo joms keliir neleisdvo joms isigalti tik todl, kad ivengt karo: jie inojo karo nei-vengsi- j galima atitolinti, bettai ieina tik prieininkui naud. Todl jie buvolink veriau kariauti su Pilypu ir Antiochu Graikijoje, kad netekt kariauti sujais Italijoje, nors galjo ivengti karo su abiem, tik ito nepanorjo. Romnai

niekada nemgo odi, kurie nuolat skamba ms laik imini lpose:pasikliauk laiko malone. Jiems labiau patiko drsa ir valgumas, nes laikasneasi su savimi visk kartu ir gali atneti ir blog, ir gr.Bet grkime prie Pranczijos ir pasiirkime, ar padar ji bent vien i mintdalyk. Kalbsiu tik apie Liudvik XII, o ne apie Karol VIII, kadangi jis ilgiauisilaik Italijoje ir todl lengviau sprsti apie jo veikl. sitikinsime, kad jis darvisk atvirkiai, negu reikia norint isaugoti savo valdas alyje, kurios kalba irpaproiai yra kitokie.Liudvik XII Italij pasikviet garbtrokos venecijieiai, tuo ingsniu norjlaimti pus Lombardijos. Neketinu peikti karaliaus sprendimo: nordamaskelti koj Italij, kurioje jis neturjo draug ir kuri jam dl Karolio VIII elgesiobuvo udarytos visos durys, jis buvo priverstas pasitenkinti tokiu sjungininku,koks pakliuvo po ranka. Jo sumanymas bt pasiseks, jei paskui jis nebtpridars klaid. Taigi ums Lombardij jis greitai susigrino ger vard,kurio buvo neteks per Karol; Genuja pasidav, florentieiai tapo josjungininkais; Mantujos markizas, Feraros kunigaiktis, Bentivoljai, Forliografien, Faencos, Pezaro, Riminio, Kamerino, Pjombino valdovai, Lukos,Pizos, Sienos pilieiai,visi siek jo draugysts. Tik tada venecijieiaisusiprotjo, koks neapgalvotas j ingsnis: u du Lombardijos miestus jieatidav Pranczijos karaliaus valdion du tredalius Italijos .Dabar pairkime, kaip nesunkiai karalius Liudvikas XII bt galjs isaugotisavo valdi Italijoje, jei bt laiksis mint taisykli ir bt globojs bei gynssavo draugus; nors j buvo daug, bet jie buvo silpni ir bijojo kas Banyios, kasvenecijiei, todl buvo priversti eiti ivien su juo; j padedamas jis lengvaigaljo apsisaugoti nuo dar likusi stipri valdytoj. Bet vos tik engs Milan,jis pasielg atvirkiai padjo popieiui Aleksandrui VI ugrobti Romanij.Jam n galv neatjo, kad tuo ingsniu jis susilpnina save, nes atstumiadraugus ir tuos, kurie puol jo glb, iekodami utarimo, ir sustiprinaBanyi, greta dvasins valdios, kuri jai suteikia tiek galios, duodamas jai rankas dar ir didel pasaulietin valdi. Padars vien klaid, jis buvopriverstas ir toliau dalyti jas vien po kitos, todl, kad paabot Aleksandro VIambicijas ir sukliudyt jam ugrobti Toskan, turjo pats atvykti Italij.Negana to, kad Liudvikas XII sustiprino Banyi ir atstm draugus, jis,nordamas uimti Neapolio karalyst, pasidalijo j su Ispanijos karaliumi ir

uuot buvs, kaip anksiau, vienintelis Italijos viepats, sileido vidun varov, kur galjo kreiptis pagalbos visi alies garbtrokos ir nepatenkintieji. Jisnepaliko krate pavaldaus karaliaus, bet nuvert j ir pasodino kit, pajgistumti lauk jl pat.Noras nukariauti yra gimtas ir prastas dalykas, ir kai mons imasi to, k galipadaryti, visada jie yra veikiau liaupsinami nei peikiami, taiau kai tbttrokta pasiekti savo, neturdami tam jg, daro klaid ir nusipelno kitpapeikimo. Taigi jei Pranczija steng savo jgomis uimti Neapol, jai reikjotai padaryti, bet jei neuteko tam galios, neturjo jo dalytis. Lombardijosdalybas su venecijieiais dar manoma paaikinti noru kelti koj Italij, opastarosios dalybos vertos papeikimo, nes nepateisinamos jokiu reikalu.Vadinasi, Liudvikas XII padar penkias klaidas; jis praud silpnesniusvaldytojus, sustiprino Italijoje galing valdov, sileido vidun labai pajgsvetimal, neatsikl gyventi viet, nekr alyje kolonij. Taiau iosklaidos jam gyvam esant bt nepakenkusios, jei nebt padars etos: jeinebt pasiovs atimti i venecijiei j valdas. I ties, jeigu jis nebtsustiprins Banyios ir sileids Italij ispan, tai bt pagrstai irneivengiamai reikj juos nusmukdyti, bet engs iuos ingsnius niekadaneturjo leisti j praties. Mat venecijieiai, lik stiprs, bt neleid kitiemssibrauti Lombardij tiek todl, kad patys taiksi jos eimininkus, tiek todl,kad niekas kitas nebt norjs kovoti su Pranczija dl to, kad Lombardijaatitekt Venecijai, o kariauti su abiem i karto niekam nebt utek drsos.Jei kas nors man pasakyt, jog es karalius Liudvikas perleido popieiuiAleksandrui Romanij ir Ispanijai Neapol, kad ivengt karo, pakartoiauanksiau pasakytus odius: vengint karo, nekada negalima leisti sigaltisuirutei, nes karo vis tiek neivengsi, j galima tik atitolinti savo nenudai.Jei kas nors kitas aikins, jog karalius buvo sipareigojs pagelbti popieiuiuimti Romanij, kad bt iskirtas su savo mona ir gaut kardinolo kepurRuano arkivyskupui, tai atsakysiu vliau, kalbdamas apie valdovo paadus irj tesjim14. Taigi karalius Liudvikas neteko Lombardijos todl, kad nepaisn vienos taisykls, kuri laiksi tie, kas norjo ilaikyti nukariautas alis. ianra nieko nuostabaus viskas prasta ir dsninga. Apie tai, bdamas Nante15, kalbjau su Ruano kardinolu, kai Valensietis taip liaudyje buvovadinamas ezar Borda, popieiaus Aleksandro VI snus ugrob

Romanij. Kardinolui padarius pastab, girdi, italai neiman karo meno, a at-sikirtau, jog pranczai neimano valstybs reikal, nes jei k nors imanyt, tainebt leid taip sigalti Banyiai. Patirtis parod, kad Banyios ir Ispanijosdidyb Italijoje yra Pranczijos krinys, o jos savo ruotu Pranczijoslugimo prieastis. I ia iplaukia niekada neapvilianti arba retai kadaapvilianti bendra taisykl: kas stiprina kito galyb, pats va, nes toji galybpasiekiama arba sumanumu, arba jg, o tiek vienas, tiek kitas dalykas keliatarim tam kas pasidaro galingas.Kodl Aleksandro nukariauta Darijaus valstyb nesukilo prie Aleksandropdinius po jo mirties.Pagalvojus, koks vargas ilaikyti naujai nukariaut valstyb, galima tik stebtis,kodl atsitiko taip, kad Aleksandras Makedonietis per kelet met pasidarAzijos viepaiu, ir kodl nors netrukus, vos spjs j uvaldyti, numir nesukilo visa jo valstyb, kaip to, atrodo, reikjo tiktis. Prieingai, Aleksandropdiniai ilaik j ir neturjo kitoki bd kaip tos, kuri patys sau prisidarsavo ambicijomis. Nordamas tai paaikinti, turiu pasakyti, kad visoskunigaiktysts, kiek siekia moni atmintis, yra valdomos dvejopai: arbavienvaldio kunigaikio ir tada visi kiti, i jo malons ir jo sutikimu paskirtipareignais, yra jo tarnai ir padeda valdyti al, arba kunigaikio ir baron,kurie toki padt uima ne i valdovo malons, bet dl savo gimins senumo.Tie baronai turi savo emi ir valdini, kurie juos laiko savo viepaiais ir jauiajiems gimt palankum. Kunigaikio ir tarn valdomuose kratuose -valdovasyra galingesnis, nes visoje alyje niekas neturi didesns valdios u j, o kamnors kitam valdiniai paklsta tik kaip pareignui ar valdininkui, bt nejauiajokios didels meils.Vieno ir kito valdymo pavyzdiu ms laikais gali bti Turkija ir Pranczija. VisTurkijos monarchij valdo vienas viepats; visi kiti yra jo tarnai; alis padalyta sandakus , juos valdovas siunia savo vietininkus, kuriuos jis kaitalioja irmaino kaip usigeidia. O Pranczijos karali supa daugyb senos giminsdidik, kuriuos j valdose pripasta ir gerbia valdiniai. Be to, tie didikainaudojasi privilegijomis, kuri karalius negali atimti neusitraukdamas saupavojaus. Taigi siirjus vien ir kit valstyb matyti, jog Turkij sunkunukariauti, bet veikt labai lengva ilaikyti. Ir prieingai, galima sitikinti, jogPranczij tam tikru atvilgiu lengviau nukariauti, bet daug sunkiau ilaikyti.

Turkij sunku uimti todl, kad nukariautojas negali tiktis, jog j pasikvies tosalies didikai, ar viltis, jog kuris nors i valdovo parankini surengs mait irtuo palengvins jo yg. Taip yra dl anksiau mint prieasi: visi jie valdovovergai ir jam dkingi u savo padt, todl juos sunku papirkti ir netgi papirkusi j maa naudos, nes dl mint prieasi jie nevalioja patraukti liaudies savo pus. Utat kas leidiasi yg prie turkus, turi tiktis bendro atkirio, irtodl jam dera labiau pasikliauti savo jgomis negu laukti nesantaikos prieostovykloje. Taiau kai alis uimta, valdovo pajgos veiktos kautyni lauke irjis nepajgia suburti naujos kariuomens, telieka bijoti valdovo gimins, o jinaikinus nra ko daugiau baimintis, nes visi kiti neturi liaudies pasitikjimo;todl jei anksiau, iki pergals, nukariautojas negaljo tiktis liaudies paramos,tai dabar laimjs neturi ko jos bijoti.Visai kas kita alys, valdomos taip kaip Pranczija. Toki al gali nesunkiaiuimti, palenks savo pus kok nors baron, nes visada atsiranda moni,kurie yra kuo nors nepatenkinti ir geidia permain; dl anksiau mintprieasi jie tau gali atverti keli toki valstyb ir palengvinti pergal. Betgivliau, norint joje isilaikyti, ikyla aib sunkum tiek su pagalbininkais, tiek sunuskriaustaisiais. ia neutenka sunaikinti valdovo gimin, nes lieka didikai,kurie ima vadovauti naujiems maitams, ir nukariautojas, nestengdamas neij patenkinti, nei inaikinti, pirma pasitaikiusia proga netenka savonukariavim.Jei dabar pairsime, kokios prigimties buvo Darijaus valstyb , taipamatysime, kad jos santvarka panai Turkijos, todl Aleksandras buvopriverstas i pradi susigrumti su visos valstybs pajgomis ir sutriukintivaldovo kariuomen mio lauke. Po per gals ir Darijaus mirties dl anksiauaptart prieasi Aleksandras galjo bti ramus dl savo valdios. Jopdiniai, gyvendami santaikoje, bt galj be rpesi valdyti, nes jvalstybje nekilo kitoki ne ramum, iskyrus tuos, kuriuos kl jie patys.Taiau ali, valdom taip kaip Pranczija, nemanoma taip ramiai ilaikyti.Tai rodo dani maitai prie romnus Ispanijoje, Galijoje ir Graikijoje. Jie iakildavo todl, kad iose alyse buvo daugyb kunigaiktysi; utat kol josbuvo gyvos atmintyje, tol romnai iose emse jautsi nesaugs, taiau kaisavo galia ir ilgai trukusiu viepatavimu jie pasiek, kad jos visai buvoumirtos, tada jie galjo bti rams dl savo nukariavim. Netgi dar daugiau:

vliau, kai romnai tarpusavyje m rietis, kiekvienas j galjo atsiplti saudal tose provincijose nelygu kok pasitikjim jose buvo gijs, nes,inaikinus senj valdov gimin, savo viepaiais ios alys pripaino tikromnus. Taigi turint visa tai galvoje, nra ko stebtis, kad Aleksandras bevargo isilaik Azijoje, o Pyras ir kiti, nordami isaugoti savo nukariavimus,buvo priversti gerokai pasistengti. Tai lemia ne didesnis ar maesnisnugaltojo sumanumas, bet skirtinga pavergt valstybi prigimtis.VKaip valdyti miestus ir kunigaiktystes,kurios prie jas uimant gyveno pagal savo statymusKai nukariautos valstybs, kaip esu saks, yra pratusios laisvai gyventi pagalsavo statymus, yra trys bdai joms isaugoti: pirmasis jas sunaikinti, antrasis sikurti jose, treiasis- leisti joms gyventi pa- gal j statymus, tnkintisduokle ir sudaryti keli moni vyriausyb, kuri laiduot alies paklusnum.Tokia valdovo sukurta vyriausyb ino, jog negali isiversti be jo globos irparamos, ir turi daryti visk, kad isaugot jo valdi; be to, jei norima ilaikytinesugriaut miest, kuris yra prats gyventi laisvai, tai j lengviau valdyti jopaties piliei rankomis negu kitomis priemonmis.Pavyzdiu ia gali pasitarnauti spartieiai ir romnai. Spartieiai laik savovaldioje Atnus ir Tbus, sudar juose keli moni vyriausyb, bet vis dltovliau j neteko. Romnai, nordami valdyti Kapuj, Kartagin ir Numancij,sugriov iuos miestus ir taip juos isaugojo. Graikij jie ketino isaugoti beveiktaip kaip spartieiai, tai yra palikdami jai laisv ir jos statymus, bet jiems tainepavyko ir todl jie buvo priversti sugriauti daug ios alies miest, kad jilaikyt savo rankose. Mat, ties sakant, tokiu atveju nra ptikimesnspriemons miest valdyti, kaip j sugriauti. Tad kas pasidaro pratusio laisvaigyventi miesto eimininku ir jo nesunaikina, tas turi tiktis, jog pats bus josunaikintas, nes jame laisvs ir senosios tvarkos labui, o to nepajgia itrintii moni atminties nei laikas, nei naujj eiminink geradarysts, nuolatrengiami sukilimai. Kad ir k daryt nugaltojas, kad ir koki priemoni jisimtsi, kol miesto gyventojai neikrikdyti ir neiblakyti, tol neumir jie neiankstesniosios laisvs, nei senosios tvarkos ir pirmai progai pasitaikiusstengsis visa tai susigrinti. Taip padar Piza praslinkus imtui met po to, kaipateko Florencijos valdion. Taiau kai alys arba miestai yra prat gyvenu

valdomi kunigaikio, tai iudius jo gimin gyventojai nesiskubina griebtisginklo todl, kad, pirma, prat paklusti, antra, neturdami senojo valdovo,nesugeba isirinkti kito, o gyventi laisvai nemoka, todl nukariautojas gali bedidelio vargo patraukti juos savo pus arba nuo j apsidrausti. Tuo tarpurespublikos yra gyvybingesns, joms bdinga stipresn neapykanta irkartesnis noras atkeryti; buvusios laisvs prisiminimas jose neiblsta irnegali iblsti, tad patikimiausia priemon yra jas sunaikinti arba paiam josesikurti.VIApie naujas kunigaiktystes, uimtas ginklu arba sumanumuTegu niekas nesistebi, jei, kalbdamas apie atjim valdi, apie valdov irvalstyb, remsiuosi pai didiausij pavyzdiais. Juk mons beveik visadavaikto jau pramintais takais, beveik visada veikia mgdiodami kitus, ir norsnegali tiksliai pakartoti savo pirmtak ingsni ar prilygti jiems aunumu,imintingas mogus turi eiti didij pramintais takais ir mgdioti geriausius ij, mat net jei neprilygs jiems aunumu, vis dlto taip nusipelnys bent iokitoki pagarb; Reikia elgtis taip, kaip daro patyr lankininkai: jeigu jiemsatrodo, kad taikinys yra toliau, negu siekia lankas, kurio stiprum jie ino, tai jietaikosi toliau, negu yra tikrasis tikslas, ne todl, kad nort savo strlpasisti taip toli, bet todl, kad taip audami galt pataikyti norim viet.Taigi naujose kunigaiktystse naujam valdovui daugiau ar maiau sunkuisilaikyti, nelygu koks nugaltojo sumanumas. Vien tai, kad jis, paprastasmogus, pasidar valdovu, jau leidia manyti, kad jis turi laims arba yrasumanus, ir atrodo, jog itai vliau gali jam padti veikti ne vien sunkum. Visdlto ilgiausiai isilaiko tas, kuris maiau priklauso nuo lams malons. Darmaiau sunkum ikyla valdovui, kuris, neturdamas kit vald, yra priverstaspats sikurti toje alyje.Bet prie imdamas kalbti apie tuos, kurie savo sumanumu, o ne i Iaimsmalons pasidar valdovais, pasakysiu, jog patys ymiausi yra Moz, Kyras,Romulas, Tesjas ir juos panas. Nors apie Moz nedaug k galimapasakyti, kadangi jis buvo paprasiausias Dievo odio vykdytojas, vis dlto jisvertas nuostabos vien dl tos malons, kuria jam buvo suteikta garbbendrauti su Dievu. Bet pasiirkime Kyr ir kitus nukariautojus ir valstybskrjus: visi jie kelia susiavjim, nes jei panagrinsime nepaprastus j

veiksmus ir poelgius, tai sitikinsime, kad jie nesiskiria nuo Mozs poelgi, norsio vadovas buvo Aukiausiasis. O panagrinjus j veikl ir gyvenim busmatyti, jog visa, k jie gavo i laims, tai proga, davusi jiems mediag, kuriaijie suteik tok pavidal, koks jiems atrod geriausias: be tos progos gerosiosj dvasios savybs bt nujusios perniek, o be i savybi veltui btatsiradusi proga.Tad Moz turjo rasti Izraelio taut Egipte pavergt ir engiam, kad i,trokdama itrkti i vergovs, pasiryt sekti paskui j. Kad tapt Romoskaraliumi ir krju, Romulas neturjo likti Alboje, o turjo bti pamestas vosgims. Kyrui reikjo rasti persus nepatenkintus med valdia, o medus glebius ir itiusius nuo ilgos taikos. Tesjas nebt galjs pasiymti, jeinebt rads atniei pakrikusi. Taigi ios progos atne jiems skm, o tasprogas jie paino nepaprastaissavo sugebjimais, tuo igarsino savo tvyn ir suteik jai laim.Tie, kurie taip kaip jie sumanumu per varg ateina valdi, nesunkiai jisaugo, o sunkumai, atsirandantys uimant valdi, paprastai kyla dl naujostvarkos ir nauj valdymo bd, kuri jie priversti griebtis kurdami valstyb irrpindamiesi savo saugumu. Reikia paymti, kad nra sunkiau vykdomo,rizikingesnio ir pavojingesnio dalyko, kaip, tapus valdovu, vesti nauj tvark,nes naujadarys susiduria su prieikumu jam prieinasi visi, kurie geraigyveno esant senajai tvarkai, ir vangumu vangs bna visi tie, kurie tikisinaudos ateityje. Toks vangumas atsiranda i dalies dl to, kad bijomaprieinink, kuriuos remia statymai, i dalies dl moni nepatiklumo: monsi tikrj nepasitiki naujovmis, kol j gerumu netikina ilga patirtis. Todlkiekviena proga prieai nirtingai puola, o valdovo alininkai tik vangiai ginasi.Taigi novatoriui ir jo alininkams ikyla pavojus. Norint susidaryti teisingnuomon iuo klausimu, reikia pasiirti, ar tie novatoriai yra savarankiki, arpriklausomi nuo kit, tai yra ar nordami gyvendinti savo sumanym turiprayti pagalbos, ar gali priversti vykdyti savo vali.Pirmuoju atveju j sumanymas pasmerktas lugti ir jie nieko nepasiekia; taiaukai jie yra nepriklausomi ir gali panaudoti jg, tada retai kada jiems ikylapavojus. Dl to visi ginkluoti pranaai laimdavo, o visi beginkliai pradavo.Be kita ko, moni prigimtis yra permaininga; lengva juos kuo nors tikinti, betsunku t sitikinim ilaikyti, utat reikia visk taip sutvarkyti, kad tada, kai jie

nustos tikj, bt galima priversti juos tikti jga. Moz, Kyras, Tesjas ir Ro-mulas bt nesteng ilgai ilaikyti savo naujovi, bdami beginkliai, kaip mslaikais nutiko broliui Dirolamui Savonarolai: jis prauvo kartu su savo nau-jovmis, vos tik minia liovsi jomis tikjusi, nes neturjo jokios priemonsisaugoti jomis tebetikinij tvirtyb ir priversti netikiniuosius jomis tikti.Taiau tokie mons savo kelyje susiduria su didiuliais sunkumais ir daugybepavoj, kuriuos jie turi veikti savo drsa; utat kai jie nugali visas klitis irsulaukia pripainimo, kai atsikrato pavyduoli, tada jie bna stiprs, saugs,gerbiami ir laimingi.Prie toki reikming pavyzdi pridursiu vien iek tiek menkesn, bet jiemsnedaug tenusileidiant pavyzd, kuris atstos visus kitus panaius j; turiugalvoje Hieron i Sirakz. Jis, paprastas mogus, pasidar savo Sirakzvaldovu, ir laimei turi bti dkingas tik u prog: engiami sirakzieiai irinko jsavo vadu, ir jis, eidamas ias pareigas, per savo nuopelnus ikilo valdovus.Netgi bdamas eiliniu mogumi, jis buvo toks drsus, jog kakas, raydamasapie j, pasak: Quod nihil illi deerat ad regnandum praeter regnum". Jispaleido senj kariuomen, nutrauk sensias sutartis ir sudar naujas ir,patrauks sjungininkus ir kareivius savo pus, galjo ant toki pamatpastatyti bet kok rm; taigi jis per didel varg atjo valdi, bet nesunkiai jilaik.VIIApie naujas kunigaiktystes, sigytas svetimu ginklu arba per laimingatsitiktinum.Paprasti pilieiai, per laiming atsitiktinum tap valdovais, be didelio vargouima valdi, bet sunkiai j isaugo. Kelyje valdi jie nesusiduria sujokiomis klitimis, nes jas perskrenda lyg ant sparn, bet visos j nelaimsprasideda atsisdus sost. Taip esti tiems, kurio valdi gyja u pinigus arbai kieno nors malones; taip nutiko daugeliui Graikijos valdov Jonijos irHelesponto poliuose, kuriuos valdyti jiems paved Darijus, rpindamasis savosaugumu ir love; taip Komoje valdovais pasidarydavo eiliniai pilieiai, kuriepasiskelbdavo imperatoriais, papirk kareivius. Tokie valdovai tiesiogiaipriklauso nuo valios ir likimo t moni, kuriems turi bti dkingi u valdi, taiyra nuo dviej labai nepastovi ir permaining dalyk, utat jie nesugeba irnepajgia isaugoti valdios. Nesugeba todl, kad neapdovanotas dideliu

protu ir drsa mogus, vis laik gyvens paprastai, negali mokti valdyti;nepajgia todl, kad neturi itikimos ir atsidavusios kariuomens. Be to, staigaatsiradusios valstybs, kaip visa gamtika, kas greitai idygsta ir iauga, negaligiliai siaknyti ir isikeroti ir todl sta nuo pirmos audros. Nebent, kaip jauesu saks, netiktai valdi ikop mons yra tokie apsukrs, jogakimirksniu susigriebia ir isaugo tai, k pati lemtis jiems dav rankas, irsugeba vliau padti tuos pamatus, kuriuos kiti deda prie tapdami valdovais.Noriu pateikti dar gyvus ms atmintyje du pavyzdius, rodanius, kaip valdiabuvo pasiekta tiek vienu, tiek kitu bdu. Turiu galvoje Franesk Sforc ireza- r Bord. Franeskas, paprastas mogus, panaudojs reikiamaspriemones ir labai sumaniai elgdamasis, tapo Milano kunigaikiu ir nesunkiaiilaik tai, k per tok varg pasiek. Antra vertus, ezarei Bordai, liaudiesvadinamam kunigaikiu Valensieiu, valdi gyti padjo tvo laim, bet josneteko, vos tik is numir, nors stengsi kaip manydamas ir dar visa, k turidaryti imintingas ir sumanus mogus, siekiantis sitvirtinti alyje, kuri jam rankas dav svetimas ginklas ir svetima laim. Kaip esu saks, sumanusmogus gali padti pamatus vliau, jei to nepadar i pradi, nors taipavojinga jam paiam ir visam statiniui. Mat jei pairsime, koki ygi msikunigaiktis, pamatysime, kad jis padjo tvirtus savo galybs pamatus; todl,man atrodo, ne pro al ia tai aptarti, nes vargu ar galiau rasti geresnpamokym naujam valdovui nei jo nuveikti darbai; o kad visos jo priemonsjam n kiek nepravert, tai ne jo kalt; taip atsitiko dl nepaprastai piktoslemties klastingumo.Aleksandras VI, nordamas iauktinti savo sn kunigaikt, velg daugybsunkum, tykani jo dabar ir laukiani ateityje. Vis pirma jis mat, kad gali jpadaryti tik kokios nors vienos i Banyios vald viepaiu, bet jis inojo, kadatiduoti jam kuri nors i Banyios vald neleis Milano kunigaiktis irvenecijieiai, juoba Faenca ir Riminis jau buvo Venecijos globoje. Be to, jisinojo, kad Italijos kariuomen, ypa ta, kuria bt galjs pasinaudoti, yrasutelkta stiprios popieiaus valdios prisibijani moni rankose, ir todlnegaljo ja pasitikti, kadangi visa ji priklaus Orsiniams, Kolonoms ir jbendrininkams. Vadinasi, pirmiausia reikjo sudrumsti esam tvark ir su-kirinti valstybes, kad paskui bt galima dal i j be vargo uvaldyti. Taipadaryti nebuvo sunku, nes venecijieiai, kit sumetim vedami, nutar vl

pasikviesti pranczus Italij. Popieius ne tik tam nesiprieino, bet netgipalengvino tai padaryti, leisdamas Liudvikui XII isituokti. Taigi karalius,remiamas venecijiei ir popieiui pritariant, eng Italij. Vos tik kls koj Milan, jis tuojau pat nusiunt popieiui kariuomen ygiui Romanij, kuri jamatiteko tik todl, kad j rm karalius Liudvikas. Kai taip ums Romanij irveiks Kolonas kunigaiktis Valensietis panoro sitvirtinti joje ir toliau plstisavo valdas, ikilo dvi klitys: vis pirma jam atrod, jog turima kariuomennepatikima; antra vertus, jam kl nerim Pranczijos umaios, tai yra jisnuogstavo, kad Orsini kariuomen, kuri jis buvo nusamds, gali j iduoti irne tik sutrukdyti naujus nukariavimus, bet ir atimti tai, k turi; be to, jisbgtavo, jog taip pat gali pasielgti ir karalius. Orsini kariuomens nuotaikasjis patyr tada, kai, ums Faenc, apgul Bolonij ir pamat, kaip vangiai jieina m, o karaliaus umaias perprato tada, kai, nukariavs Urbinokunigaiktyst, patrauk prie Toskan ir karalius privert j atsisakyti io ygio.Utat kunigaiktis nutar daugiau nesiremti svetimu ginklu ir svetima malone.Pirmiausia jis pakirto Orsini ir Kolon galyb Romoje; perviliojo savo pusvisus kilminguosius, j alininkus, paskyrs jiems didesnius atlyginimus irapdalijs juos kiekvien pagal padt vietomis kariuomenje ir vyriausybje:taip per kelet mnesi jie atsiskyr nuo savo partij ir pasidar kunigaikioalininkais. Paskui, prie tai susitvarks su Kolonomis, m laukti progossusidoroti su Orsini vadovais. Proga jam pasitaik gera, ir jis kuo puikiausiaija pasinaudojo. Susigrieb, kad kunigaikio ir Banyios sigaljimas gresiapratimi, Orsiniai susirinko pasitarim Madonje, netoli Perudios. Po topasitarimo prasidjo maitas Urbine ir neramumai Romanijoje, taip pat ikilodaugyb kit pavoj kunigaikiui; jis juos veik prancz padedamas.Susigrins savo ankstesnij gali ir daugiau nepasitikdamas neipranczais, nei kitomis iorinmis jgomis ir nenordamas j kirinti,kunigaiktis nutar griebtis klastos. Jis mokjo taip gerai nuslpti savoketinimus, kad Orsiniai patys susitaik su juo, tarpininkaujami sinjoro Paolo,kuriam jis, nordamas palenkti savo pus, nepagailjo nieko pinig,drapan ir irg; taip per savo patiklum jie patys atsidav Sinigalijoje jam rankas. Susidorojs su vadovais ir paviliojs j alininkus, kunigaiktis padjogan tvirtus savo galybs pamatus; jo valdioje atsidr visa Romanija su

Urbino kunigaiktyste, o svarbiausia jam atrod, kad sigijo liaudies palan-kum, nes jo valdia suteik jai gerov.Kadangi i jo veikla verta dmesio ir gali pasitarnauti pavyzdiu kitiems, todlnenoriu palikti jos nuoaly. Ums Romanij, kunigaiktis rado j valdombejgi didik, kurie veikiau pl negu vald, veikiau skald negu vienijo savovaldinius, utat krat alino plikavimas, rietenos ir smurtas. Todl jis nu-sprend, jog norint atkurti joje taik ir priversti j paklusti valdovo valiai btinagera vyriausyb. Tuo tikslu kunigaiktis suteik kuo didiausius galiojimusRamirui de Orkui, iauriam ir rytingam mogui. is per trump laik vedRomanijoje ramyb ir tvark ir tuo smarkiai pagarsjo. Tada kunigaiktisnutar, kad tokia neribota valdia nereikalinga, nes bgtavo jog gali sukeltivaldini neapykant, ir krato centre steig pilietin teism, kuriampirmininkavo labai garbingas mogus; teisme kiekvienas miestas turjo savoutarj. Kadangi jis inojo, kad ankstesnis grietumas sukl neapykant,tad, nordamas numaldyti pasipiktinim valdini irdyse ir laimti j palan-kum, ryosi parodyti, jog dl vykdyt piktadarysi kaltas ne jis, bet joiaurios prigimties ministras. Tuo tikslu, pirmai progai pasitaikius, vien ryt jisliep paguldyti pusiau perkirst ministro kn ezenos aiktje alia trinkos irkruvino kalavijo. is kraupus reginys patenkino ir kartu sukrt gyventojus.Bet grkime prie ms pokalbio. Taigi kunigaiktis pasijuto pakankamai stiprusir i dalies saugus nuo tiesiogini pavoj. Mat jis sukr savo kariuomen irsunaikino dal ginkluotj pajg, kurios, bdamos jo paonje, galjo jupulti. Taiau ketindamas tsti savo nukariavimus jis turjo skaitytis suPranczijos karaliumi, nes inojo, kad is, per vlai pastebjs savo klaid,nepakst tolimesni jo ygi. Tad jis m iekoti nauj sjunginink ir pradjodviprasmikai elgtis su Pranczija kaip tik tuo metu, kai pranczai isi rengygin Neapolio karalyst prie ispanus, apsiautusius Gaet. Jis sumanatsikratyti Pranczijos globos, ir jam tai bt pavyk padaryti, jei popieiusAleksandras VI bt ilgiau gyvens.Tokie kunigaikio dabarties veiksmai. O dl ateities, tai jis turjo bijoti, kadnaujas popieius gali bti jam prieikas ir stengtis atimti tai, k jam davAleksandras VI. Gintis nuo to jis man keturiais bdais: pirmiausia inaikintivis gimin t valdov, kuriuos jis paliko be valdios, ir taip nduoti naujampopieiui progos imtis prie j ygi; antra, kaip jau esu saks, patraukti savo

pus visus Romos kilminguosius ir j padedamas laikyti popiei paabot;treia, gyti kuo didesn tak kardinol kolegijoje; ketvirta, prie tvui mirtanttaip sustiprti, kad pats vienas pajgt atremti pirmj antpuol. I keturigynybos priemoni popieiaus Aleksandro mirties valand kunigaiktis jau bu-vo gyvendins tris, o ketvirtoji buvo baigiama gyvendinti. Jis inaikino visussavo apipltus didinus, kuriuos steng pasiekti, tik nedaugelisteisigelbjo; patrauk savo pus Rdmos kilminguosius; kardinol kolegijojedauguma buvo jo alininkai; o dl vald ipltimo, tai jis suman pasidarytiToskanos viepaiu: Perudia ir Pjombinas jau buvo jo valdioje, o Piza jogloboje. Kai tik jis bt galjs nesiskaityti su Pranczija (ir tikrai jis tai galjopadaryti, kai tik ispanai atm i prancz Neapolio karalyst ir todl abiemteko varytis dl kunigaikio draugysts), jis bt engs Piz. Po to jambt tuojau pasidavusios Luka ir Siena: i dalies dl neapykantos florentie-iams, i dalies i baims; patiems florentieiams irgi bt nelik jokios ieities.Jeigu jam bt pasisek gyvendinti sumanym (o tai bt padars dar taispaiais metais, kai mir popieius Aleksandras), jis bt gijs toki gali irvaldi, kad bt galjs isilaikyti pats vienas ir nepriklausyti nuo svetimosmalons ir svetimo ginklo, o pasikliauti tik nuosavomis jgomis ir sumanumu.Bet popieius Aleksandras numir praslinkus vos penkeriems metams po to,kai kunigaiktis pirm kart itrauk kard i maki. Jis paliko sn iovaldia stipri buvo tik Romanijoje, kitur vis dar netvirta tarp dviej galingprieik kariuomeni ir, be to, sergant mirtina liga. Bet kunigaiktis buvo toksrytingas ir sumanus ir taip puikiai mokjo laimti moni palankum arba juospraudy- ti, ir tokie tvirti buvo pamatai, padti per labai trump laik, kad btveiks visus sunkumus, jei ne dvi prieikos kariuomens ant sprando. Jopadt pamat tvir- tum rodo tai, kad Romanija lauk jo daugiau nei m- nes,o Romoje, guldamas leisgyvis, jis jautsi saugus. Baljoniai, Viteliai ir Orsiniai,atskubj Rom, nerado alinink, kurie bt j prie j. Jis galjo pasiekti,kad popieiumi bt irinktas jei ir ne tas, kurio jis troko, tai bent ne tas, kurisjam nepatiko. Jei, popieiui Aleksandrui mirus, kunigaiktis bt buvs svei-kas, viskas bt buv lengva ir paprasta. T dien, kai popieiumi buvoirinktas Julijus II, jis man kalbjo, kad numats visk, kas gali atsitikti tvuimirus, ir viskam rads ieit; tiktai viena jam neatjo galv, jog t valand ir jispats mirtimi vaduosis.

Apvelgs visus kunigaikio veiksmus, nerandu k jam prikiti; veikiau manatrodo, kad jis gali bti pavyzdiu visiems, kurie atjo valdi i svetimosmalons ir svetimo ginklo padedami. Mat bdamas labai narsus ir turdamasdidel tiksl, jis negaljo kitaip elgtis, ir tiktai ankstyva popieiaus Aleksandromirtis ir jo paties liga sutrukd jam gyvendinti savo sumanym. Taigi kasmano, jog savo naujose valdose turi apsidrausti nuo prie, sigyti draug,laimti arba jga, arba gudrumu, kas trokta, kad liaudis j mylt ir jo bijot, okareiviai klausyt ir gerbt, kas stengiasi inaikinti tuos, kurie gali arba turipakenkti, pakeisti sen tvark nauja, tas turi bti grietas ir maloningas,didiadvasis ir dosnus. Kas nori atsikratyti nepatikimos kariuomens ir sukurtinauj, draugauti su karaliais ir kunigaikiais taip, kad ie mielai jampagelbt ir nedrst jo pulti, tas neras labiau pamokomo pavyz- dio neikunigaikio veikla.Jam galima prikiti tik viena: kad prisidjo prie nelemt popieiaus Julijaus IIrinkim. Mat jei ir negaljo, kaip esu saks, irinkti popiei pagal savo skon,tai turjo bent sukliudyti irinkti jam nepageidaujam ir nieku gyvu neturjoleisti, kad popieiumi tapt kuris nors i t kardinol, kuriuos yra kitadosnuskriauds, arba i t, kurie, irinkti popieiumi, bt turj jo bijoti, nesmons griebiasi ginklo arba i baims , arba i neapykantos. Beje, tarp kit jonu- skriaustj buvo ir kardinolai: San Pietras in Vinkolis , Kolona, SanDordas ir Askanijus. Visi kiti, tap popieiais, pagrstai jo bijojo, iskyrusRuano kardinol ir ispanus: iems nebuvo ko bijoti dl giminysts ryi ir tamtikr sipareigojim, o anam todl, kad u jo nugaros stovjo Pranczijoskaralius. Todl kunigaiktis pirmiausia turjo popieiaus sost pasodinti kurnors i ispan, o negaldamas to padaryti turjo sutikti, kad popieiumi taptRuano kardinolas, bet jokiu bdu ne San Pietras in Vinkolis. Klysta, kas mano,kad naujos geradarysts gali priversti didinus umirti senas skriaudas.Vadinasi, kunigaiktis apsiriko irinkdamas popieiumi Julij II, ir i klaida jgalutinai praud.VIIIApie tuos, kurie valdi atjo per nusikaltimusYra dar du bdai, kuriais eilinis pilietis gal tapti valdovu; jie visai nepriklausonei nuo laims, nei nuo narsumo ir, man regis, j negalima palikti nuoaly, norsapie vien i j labiau tikt samprotauti kalbant apie respublikas. Jie tokie:

pirmas - kai eilinis pilietis tam- pa valdovu per nusikaltimus ir piktadarybes;antras kai paprastas mogus tampa savo tvyns valdovu per kit pilieimalon. Kalbdamas apie pirmj, pateiksiu du pavyzdius vien isenovs, kit i dabar- ties; kartu pernelyg nesigilinsiu j pranaumus, nesman atrodo, kad j turi pakakti tiems, kurie bus priversti jais pasekti.Sicilietis Agatoklis tapo Sirakz karaliumi, nors buvo kils ne tik i paprastpiliei, bet tiesiog i emo ir niekingo visuomens luomo. Jis gim puodiauseimoje ir per vis savo ami gyveno nedorai, bet kadangi jam buvo bdingadar ir didel dvasios ir kno stipryb, tad stojs kariuomen nuo eilinio isi-tarnavo iki Sirakz pretoriaus. Paskirtas ias pareigas, jis nutar taptivaldovu, jga pasilaikyti jam patikt valdi ir nepriklausyti nuo niekienomalons.Tuo tikslu, susimoks su kartaginieiu Hamilkaru is su savo kariuomenetuo metu kariavo Sicilijoje, vien dien sukviet Sirakz liaud nevaapsvarstyti respublikos reikal, ir kareiviai pagal sutart enkl iud visussenatorius ir turtingiausius mones i lau- dies. Jiems uvus, Agatoklisugrob valdi ir vald nesutikdamas jokio piliei pasiprieinimo. Ir nors dukartus pralaimjo kartaginieiams, o gal gale buvo apsuptas, jis ne tiksugebjo apginti savo miest, bet ir paliks dal moni su kitais upuolkartaginieius Afrikoje, per trump laik ivadavo Sirakzus i apsupties irstm kartaginieius sunki padt: taip jis privert juos susitaikyti irpasitenkinti Afrika, o Sicilij palikti jam. Kas atidiau patyrins jo gyvenim irdarbus, tas neras nieko arba ras labai maa, k bt galima priskirti laimei.Kaip esu saks anksiau, jis valdi atjo ne i kieno nors kito malons, betperjs visus karins tarnybos laipsnius, kuriuos sigydavo per didel varg irpavojus, o ir paskui valdi isaugojo rytingais ir drsiais veiksmais. Taiau iraunumu nepavadinsi piliei udyni, draug idavimo, neitikimybs,iaurumo ir veidmainikumo; taip galima paimti valdi, bet jokiu bdu nenusipelnyti lov. Tad jei atsivelgsim tik tai, su kokia drsa Agatoklispasitikdavo ir veikdavo pavojus, su kokiu didiadvasikumu itverdavo iratremdavo likimo smgius, bus neaiku, kodl jis vertintinas maiau u bet kurkit gars karved. Kaip inia, prilyginti j ymiausiems monms neleidialaukinis jo iaurumas, nemonikumas ir daugyb jo padaryt piktadarybi.

Vadinasi, negalima priskirti nei laimei, nei aunumui to, kas pasiekta be jpagalbos.Ms laikais, valdant popieiui Aleksandrui VI, Oliverotas da Fermas priekeliolika met, bdamas dar maas, liko nalaiiu. J uaugino dd i motinospuss Dovanis Foljanis, kuris ankstyvoje jaunystje j leido mokytis karybospas Paol Vitel, kad ipruss, tarnyboje uimt aukt kariuomens viet.Paolui mirus, Oliverotas tarnavo vadovaujamas jo brolio Vite- loco ir, bdamassumanus, stipraus kno ir dvasios, per trump laik pasidar pirmuojumogumi kariuomenje. Bet kadangi jam atrod ema tarnauti kitiems, taipadedamas kai kuri Fermo piliei, kuriems mielesn buvo j tvyns vergijanei laisv, ir remiamas Vitelio pando ugrobti Ferm. Jis para DovaniuiFoljaniui, kad po daugelio met, praleist toli nuo nam, nort aplankyti j irgimtj miest ir bent kiek susipainti su savo tvonija. O kadangi lig iolvienintelis jo rpestis buvo pelnyti lov, todl nori parodyti savo miestomonms, kad veltui laiko neleids, utat nors ikilmingai grti namo lydimasimto raiteli draug ir tarn. Jis pra dd patvarkyti visk taip, kad Fermogyventojai sutikt j su ikilmmis, nes garb teksianti ne tik jam, bet ir ddei,kurio aukltinis jis yra. Dovanis Foljanis ipild visus seserno praymus:pasirpino, kad Fermo gyventojai j sutikt su ikilmmis, ir apgyvendino savormuose. Juose po keli dien slapta parengs visa, ko reikjo sumanytaipiktadarybei, Oliverotas ikl puot, kuri pakviet Dovan Foljan ir visusgarbingus Fermo mones. Pasibaigus vaims ir kitokioms pramogoms, Oli-verotas tyia pradjo pavojing kalb apie popieiaus Aleksandro ir jo snausdidyb ir ygius. Kai pokalbi sitrauk Dovanis ir kiti, jis staiga atsistojs pa-reik, kad tokius dalykus geriau aptarinti saugesnje vietoje, ir patrauk kitkambar, o visi kiti nusek i paskos. Nespjo jie dar kaip reikiant sussti vie-tas, kai i slaptaviei iok kareiviai nuud Do- van ir visus kitus. Poskerdyni Olverotas sdo ant irgo ir nuuoliavs per miest apsiaut rotujeaukiausiaj magistrat. Pabgs jo, magistratas buvo priverstas pklusti irsudaryti vyriausyb, o jis pasiskelb jos vadovu. Iuds visus, kurie, bdaminepatenkinti, bt galjo jam pakenkti, Oliverotas sutvirtino savo valdinaujais pilietiniais ir kariniais statymais, tad itisus metus, per kuriuos turjovaldi, jis ne tik jautsi saugus paiame Fermo mieste, bet ir kl grsmvisiems savo kaimynams. Atimti i jo valdi bt buv taip pat sunku, kaip i

Agatoklio, jei bt nesi- leids apgaunamas ezars Bordos ir viliojamas Sinigalijos spstus, kuriuos is paspend Orsiniams ir Viteliams. Praslinkusmetams nuo vykdytos mogudysts, jis buvo sugautas ir pasmaugtas draugesu savo aunumo ir niekybs mokytoju Vitelocu.Kam nors gali kilti klausimas, kaip Agatoklis ir j panas, vykd daugybniekybi ir idavysi, galjo ramiai sau gyventi tvynje ir apsiginti nuoiors prie, ir jo tvynainiai nesureng prie j smokslo, o daugelis kitiaurumu nesteng ilaikyti valgios ne tik neramiu karo, bet netgi taikos metu.Manau, jog tai priklauso nuo to, kaip panaudotas iaurumas gerai ar blogai.Gerai panaudotas iaurumas (jei blog galima pavadinti geru) yra toks, kuriogriebiamasi i karto saugumo sumetimais ir daugiau iauriai nesielgiama, betstengiamasi imtis priemoni, ku- rios kuo daugiau pasitarnaut valdini labui.Blogaipanaudotas iaurumas toks, kurio i pradi griebiamasi retai, o laikuislenkant vis daniau. Kas laikosi pirmojo bdo, tas gali, kaip Agatoklis,Dievo ir moni padedamas isaugoti valdi, o veikiant kitu bdu nemanomato padaryti.Utat reikia paymti, jog tas, kas ugrobia valdi, turi numatyti visasskriaudas ir padaryti jas vienu umoju, kad paskui nereikt kasdien j daryti irkad galt, j nedarydamas, nuraminti mones ir patraukti juos savo pusgeradarystmis. Kas elgiasi kitaip i baims arba blogai patartas, yrapriverstas nepaleisti kardo i rank ir negali pasitikti savo valdiniais, o iesavo ruotu dl nesiliaujani ir vis nauj skriaud negali jaustis saugs. Tadskriaudas reikia padaryti i karto, nes kuo maiau j tenka patirti, tuo maesnnuoskauda, o geradarystes reikia daryti po truput, kad mons geriau pajustj skon. Svarbiausia, valdovas turi su savo valdiniais elgtis taip, Kad jokievykiai nei geri, nei blogi nepriverst keisti elgsenos, nes atjus sunkiammetui ne laikas griebtis blogio, o geradarysts tada jau nepagelbs: matvaldiniai jas laikys priverstinmis ir nejaus jokio dkingumo.IXApie liaudies ikeltus valdovusDabar pakalbkime apie antrj bd, kai paprastas pilietis tampa savo aliesvaldovu ne prievarta ir nuomiu smurtu, bet kit jo tvynaini valia. Tokivaldi galima pavadinti pilietine; ji pasiekiama ne narsa ar laime, bei veikiau

apsukriu gudrumu. Turiu pasakyti, jog toki valdi ateinama arba liaudies,arba didin valia, nes kiekviename mieste sutinkami iedu prieiki gaivalai.Taip yra todl, kad liaudis nenori bti didin engiama ir valdomi, o didinainori valdyti ir engti liaud. Po i gaival susidrimo mieste sigali arbapatvaldyst, arba laisv, arba bevaldyst.Vienvaldyst gali bti arba liaudies, arba didin rank darbas, nelygu katraipusei pasitaiko proga. Didinai, matydami, jog nestengs atsispirti liaudiai,stengiasi sukurti ger vard vienam i saviki ir paskelbia j valdovu, kad joelyje galt tenkinti savo ugaidas. Taip pat liaudis matydama, kadnepajgs atsispirti didinams, apgaubia kur nors vien love ir paskelbia jvaldovu, kad savo valdia juos gint. Kas valdi ateina didin remiamas,tam sunkiau isilaikyti joje negu tam, kas valdovu tampa liaudies valia: matpasidars valdovu, atsiduria tarp moni, kurie save laiko jam lygiais ir kuriemsjis negali sakinti ir negali j valdyti savo nuoira. Kas valdi ateina iliaudies malons, tas viepatauja vienas; ne- paklusni visai neatsiranda arbaj bna labai maai. Be to, didin nemanoma kaip reikiant patenkinti,neskriaudiant kit, o liaud galima kuo puikiausiai patenkinti, nes jos noraiteisingesni negu didin: pastarieji trokta engti, o liaudis nesileistiengiama. Be to, valdovas nestengia apsiginti nuo prieikai nusiteikusiosliaudies, nes jos pernelyg daug, bet gali apsiginti nuo didin, kuri ne taip jaudaug. Blogiausia, ko gali tiktis valdovas i prieikai nusistaiusios liaudies,yra tai, kad ji paliks j, o i prieik didin reikia bijoti, kad ne tik apleis j, betir kad gali atsigrti prie j. Mat didinai, bdami valgesni ir gudresni, ianksto rpinasi saugumu ir stengiasi nusipelnyti palankum tos puss, katra j spjimu laimsianti. Be to, valdovas yra priverstas gyventi su ta paialiaudimi, bet lengvai gali isiversti be t pai didik, nes jo valioje juosiauktinti ir nueminti, dalyti malones ir jas atimti.Kad bt aikiau, pasakysiu, jog yra du pagrindiniai elgesio su didikais bdai:didikai valdomi j pai priemonmis, kurios priklauso nuo to, ar jie susiejasavo likim su tavuoju, ar ne. Tuos, kurie eina ivien ir nra savanaudiai,reikia mylti ir gerbti; tuos, kurie nesiglaudia prie valdovo, vlgi reikia vertintidvejopai. Jeigu jie taip elgiasi i bailumo ir gimto nerytingumo, jais galimapasinaudoti, ypa jei yra imintingi, nes gerovs metais jie tave gerbs, o stojusneramiems laikams, tau nereiks j bijoti. Bet jeigu jie tyia alinasi tavs,

vedami garbs, trokimo, vadinasi, rpinasi labiau savimi negu tavimi. tai jvaldovas turi saugotis ir bijoti lyg tikr prie, nes sunki valand jie visadamgins praudyti valdov.Taigi kas valdovu tampa per liaudies malon, tas turi isaugoti jos palankum;tai ne taip jau sunku, nes liaudis trokta tiktai nebti engiama. O kas valdovupasidaro prie liaudies vali, didin remiamas, tas pirmiausia turi stengtislaimti dar ir liaudies palankum; tai irgi lengva padaryti tereikia j paimtisavo globon. Kadangi mons, sulauk gero i to, i kurio tikjosi vien bloga,pajunta didesn dkingum savo geradariui, tai ir liaudis bus palankesnvaldovui iuo atveju negu tada, jei valdi jis bt atjs i1jos malons. Yradaug bd, kaip nusipelnyti jos palankum, bet apie juos nekalbsiu, nes jiekeiiasi priklausomai nuo mogaus ar aplinkybi, be to, jiems nra jokitaisykli. Tik pasakysiu, kad valdovas turi laimti liaudies palankum, antraipsunki valand nebus jam isigelbjimo.Nabidas" , Spartos valdovas, atlaik visos Graikijos ir pergalingos romnkariuomens apsiaust ir apgyn savo tvyn ir valdi. Ikilus pavojui, jam te-reikjo psdrausti nuo saujels moni; to bt neutek, jei liaudis btbuvusi jam prieika. Lai niekas nebando man prietarauti patarle, girdi, kaspasitiki liaudimi, tas stato rm ant ledo, nes ji teisinga tik tada, kai paprastaspilietis pasikliauja liaudimi ir mano, kad liaudis j ivaduos, kai j ims spaustiprieas arba vyresnyb. Tokiu atveju galima danai apsigauti, kaip apsigavoGrakchai Romoje ir meseras Dordas Skalis Florencijoje. Bet jei liaudimiremiasi sumanus ir drsus valdovas, kuris pavojaus valand neisigsta irneumirta kit atsargumo priemoni, bet savo rytu ir sakymais kvepia liaud,tai jis niekada ja nenusivils ir sitikins, jog liaudis tvirtas pamatas.Paprastai tokiems valdovams pavojus ikyla tada, kai jie sumano atsisakytipilietins santvarkos ir pereiti prie absoliutizmo, nes jie valdo arba patys, arbaper valdininkus. Pastaruoju atveju j padtis silpna ir netvirta, kadangi jievisikai priklauso nuo aukiausias vietas uimani piliei valios. ie, ypasunkiu metu, lengvai gali atimti i jo valdi, atsigrdami prie j arbanepaklusdami jo sakymams. Mat ikilus grsmei, ne laikas perimti absoliui

valdi savo rankas, nes pilieiai ir valdiniai, prat klausyti valdinink, sunkivaland nepaklus jo sakymams, o rasti patikim moni neramiu metu visadasunku. Toks valdovas negali pasitikti tuo, k mato ramiu metu, kai pilieiamsreikia valstybs. Tada visi skuba pas j su paadais ir visi pasireng u jnumirti, kai mirtis toli, bet ikilus grsmei, kai valstybei reikia piliei, tada tokimaa. Btent tai parodyt patirtis, bet toks imginimas nepaprastaipavojingas, juoba bandyti galima vienintel kart. Todl imintingas valdovasturi surasti tok valdymo bd, kad valdiniams visada ir visokiomisaplinkybmis reikt valdovo, tada jie vis laik bus jam itikimi.XKaip vertintinos valstybs jgosTyrinjant atskir kunigaiktysi savybes, reikia atsivelgti dar tok dalyk,btent: ar valdovas pajgus prireikus apsiginti savo igalmis, ar vis laik turiiekoti kit apsaugos. Kad bt aikiau, pasakysiu, jog pajgiais apsiginti savoigalmis laikau tuos, kurie, turdami utektinai moni ir pinig, stengiaapginkluoti pakankamai didel kariuomen ir susikauti su bet kokiu upuoliku.Nuolat reikalingais kit pagalbos laikau tuos, kurie negali susigrumti su prieukovos lauke, bet turi slptis u tvirtovs sien ir taip gintis. Apie pirmj atvejjau kalbta, o progai pasitaikius dar tarsiu od. Apie antrj galiu pasakyti tiktiek, kad valdovas turi sutvirtinti ir viskuo aprpinti savo miest ir palikti likimovaliai likusi alies dal. Kas gerai tvrtins savo miest ir valdydamas suvaldiniais elgsis taip, kaip sakyta anksiau ir bus pridurta toliau, to niekaslengvapdikai nedrs pulti. Mat mons nemgsta pavojing ygi, o upultigerai tvirtint miest, kurio valdovas nra usitrauks liaudiesneapykantos,dalykas ne i lengvj.Vokietijos miestai yra labai laisvi, ir nors jie nedaug teturi ems, taiauimperatoriui paklsta tik tada, kai patys to nori. Jie nebijo nei imperatoriaus, neikokio nors kito galingo kaimyno, nes yra taip tvirtinti, kad juos uimti sunkusir varginantis dalykas. Visi jie apjuosti griovi ir tvirt sien, turi stipri artilerij,j visuomeniniuose sandliuose laikomos maisto, gral ir kuro atsargosvieneriems metams. Be to, kad galt be nuostoli idui maitinti paprastusmones ir ie turt darbo visus metus, valdovai pasirpina aliav i tpramons ak, nuo kuri priklaus miesto gyvenimas ir gerov, ir pltoja tuos

amatus, kurie maitina paprastus mones. Jie didiai vertina karybos men irvairiomis priemonmis skatina j praktikuoti.

Taigi valdovas, kurio miestas stipriai tvirtintas ir kuris nra usitrauks liaudiesneapykantos, gali nebijoti upuolimo, o jei kas nors ir ryis j upulti tursgdingai pasitraukti, nes viskas pasaulyje permaininga, tad vargu ar kas norsstengs visus metus ilaikyti apsiauts su savo kariuomene miest ir niekoneveikti. Jei kas nors ims prietarauti, jog liaudis, turinti nuosavyb u miesto,ivydusi, kad dega jos turtas, neitvers ilgos apsupties varg ir savi rpesiai,nustelbs itikimyb valdovui, atsakysiu, jog galingas ir narsus valdovas visadaveiks visus sunkumus. Jis arba guos valdinius viltimi, kad apsiaustis ilgai neu-truks, arba baugins prieo kraugerikumu, arba laiku sudraus pernelyg dideliusneklauadas. Be to, prieas paprastai degina ir niokoja krat ygio pradioje, tuometu, kai moni irdys dar kupinos ryto ir noro gintis. Tad valdovui nra kobgtauti: po keli dien, kai aistros ims rimti, visa ala jau bus padaryta ir ne-laims nebeatauksi, mons tuo labiau liesis prie valdovo, nes manys, kad jisskolingas jiems u tai, jog gindami j leido sudeginti namus, nuniokoti laukus.Tokia jau mogaus prigimtis, kad jis vienodai prisiria tiek prie t, kuriems padarpaslaug, tiek prie t, kurie jam paiam padar geradaryst. Utat visk geraiapsvarsius matyti, kad imintingam valdovui nesunku paguosti ir padrsinti savovaldinius, jei tik jam nepristigs maisto ir ginkl.XIApie banytines valstybesDabar mums belieka aptarti banytines valstybes. Pats sunkiausias dalykas jas uimti, nes tam reikta drsos arba laims, o isaugoti jas galima ir be vienos, irbe kitos. Jos stovi ant sen, religijos palaimint pamat, kurie tokie tvirti, jog tvalstybi valdovai gali ilaikyti valdi, nepaisant to, kaip jie gyvena ir elgiasi. Tikie valdovai turi valstyb, bet jos negina, turi, valdini, bet j nevaldo. Vis dlto jienepraranda valstybi, nors jos neginamos, o valdiniai, nors ir nevaldomi,nesisieloja dl savo padties ir n nemano be to, ir negali atsimesti. Utat tikie valdovai yra saugs ir laiming. Bet kadangi tai priklauso nuo aukiausijprieasi, kurios mogaus protu nesuvokiamos, tai apie jas nekalbsiu. Jassukuria ir isaugo Dievas, tad samprotauti apie jas mogui bt akiplika irlu. Vis dlto jei kas nors mans paklaus, kodl Banyia gijo tokipasaulietik galyb, o anksiau, iki Aleksandro VI, ital valdovai, ne tik vadi-

namieji galingieji, bet ir didinai, ir smulks didikai maa tepais jos, ir kodldabar prie j dreba Pranczijos karalius, kur ji sugebjo ivyti i Italijos, ir kodlji steng sulugdyti venecijieius, taigi jei kas nors mans to paklaus, manau,bus ne pro al priminti vykius, nors visiems jie gerai inomi.Prie engiant Italij Pranczijos karaliui Karoliui VIII, valdi iame krate buvopasidalij popieius, venecijieiai, Neapolio karalius, Milano kunigaiktis irflorentieiai. ie valdovai turjo du svarbiausius rpesius: pirma, irti, kad Italij nesibraut koks nors svetimalis su savo kariuomene; antra, kad n vienasi j neiplst savo vald. Labiausiai jiems nerim kl popieius ir venecijieiai.Kad paabot venecijieius, visi kiti turjo sudaryti sjung taip atsitiko ginant

Ferar, o popieiui sutramdyti buvo pasinaudota Romos baronais. Suskil dvi stovyklas Orsini ir Kolon, jie be atvangos riejosi tarp savs ir nuolat vangino ginklais popieiausakivaizdoje, todl jis buvo silpnas ir bejgis. Nors retkariais ir ikildavo rytingas popieius, kaipantai Sikstas IV, taiau nei skm, nei imintis nepadjo jiems atsikratyti ios nelemties. Taipadaryti jiems trukd trumpalaik valdia. Per deimt met - tiek vidutinikai valdo vienaspopieius jis vos stengia sugniudyti vien i besivaidijani pusi, ir jeigu, tarkime, vienas po-pieius beveik inaikina Kolon alininkus, tai ia ikyla kitas popieius, Orsini prieas, kurisleidia atsigauti Kolonoms, bet jam neutenka laiko, kad inaikint Orsinius.

Todl pasaulietikos popieiaus valdios Italijoje ne itin paisyta. Gal gale ikilo Aleksandras VI. Jis ivis lig tolei valdiusi popiei geriausiai parod, k gali pasiekti popieius pinigais ir ginklais.Pasinaudojs kunigaikiu Valensieiu kaip rankiu ir nutaiks prog, kai siver pranczai, jis atlikovisa tai, k esu saks, kalbdamas apie paties kunigaikio veikl. Nors jis buvo usibrs tikslikelti ne Banyi, bet kunigaikt, vis dlto jo trisas peln didyb Banyiai, kuri po jo mirties,sulugdius kunigaikt, paveldjo jo darbo vaisius. Paskui popieiumi tapo Julijus II. Jis radoBanyi galing: ji vald vis Romanij, sutriukino Romos baronus, kuri partijos griuvo nuopopieiaus Aleksandro VI smgi, be to, atrado bd, kaip gauti pinig, tais bdais anksiauniekas nesinaudojo. Popieius Julijus II ne tik isaugojo visa tai, bet ir pranoko savo pirmtak: jisketino pasiglemti Bolonij, sutriukinti Venecij ir ivyti pranczus i Italijos. ios umaios jampavyko tuo didesnei jo garbei, kadangi rpinosi Banyios, o ne atskir asmen didybe. Jis nepakeitOrsini ir Kolon alinink turtos padties, ir nors tarp j buvo keletas linkusi maitauti vadeiv,juos sulaikydavo du dalykai: pirma, juos gsdino Banyios galyb, antra, jie savo gretose neturjokardinol tarpusavio vaid kurstytoj. Tarp i partij tol nebus ramybs, kol jos turs kardinol,mat ie kursto nesantaik tiek paioje Romoje, tiek ne Romoje, o baronai bna priversti juos ginti: taipi pre-lat valdios trokimo kyla kivirai ir rietenos. Taigi jo ventenyb popieius Leonas X rado

Banyi labai galing; jo pirmtakai iauktino j ginklu, o i jo tikimasi, kad jis pelnys jai didyb irgarb savo gerumu ir kitomis dorybmis.

XIIApie kariuomens ris ir apie samdomus kareiviusIsamiai aptarme Visas i pradi mano mintt valstybi ypatybes, apsvarstme kai kuriasvalstybi klestjimo ir negand prieastis, taip pat parodme, kokiomis priemonmis daugelisstengsi valstybes sigyti Ir ilaikyti. Lieka tik bendrais bruoais pakalbti apie j turimas puolimo irgynybos priemones. Jau anksiau esame sak, kad valdovo valdia turi stovti ant tvirt pamat,kitaip jis neivengiamai praus. Kiekvienos valstybs, tiek senos, tiek nauj ir miri, pagrindas geri statymai ir gera kariuomen, o kadangi negali bti ger statym ten, kur nra geros kariuo-mens, ir atvirkiai, kur gera kariuomen, ten geri ir statymai, todl nesiimsiu samprotauti apiestatymus, bet pakalbsiu apie kariuomen.Taigi, mano nuomone, kariuomen, kuria valdovas gina savo al, esti arba nuosava, arbasamdyta, arba sjunginink (ausiliarie), arba minri. Samdyta arba sjunginink kariuomennenaudinga ir pavojinga. Valdovas, krjo. valdia remiasi samdyta kariuomene, nie- kada nesijaustvirtas ir saugus, nes samdiniai nevieningi, kupini tuios garbs, nedrausmingi ir neitikimi; jirdyse nra nei Dievo baims, nei istikimybs monms, ir jie nepralaimi tik tol, kol niekasnepuola; taikos metu tave plia jie, o karo metu prieas. Taip yra todl, kad samdinius miolauke laiko ne meil ar kokia nors kita paskata, o vargana alga per menkas akstinas, kad eit utave mirti. Jie mielai tau tarnaus taikos metu, bet prasidjus karui jie meta tave ir isilaksto kas sau.Tuo nesunku sitikinti, nes dabartin Italijos nuosmuk lm ne kas nors kita, o tai, jog ilgus metusbuvo remtasi samdyta kariuomene. Kai kam samdyti kareiviai neblogai pasitarnavo ir atrod dr-ss kovodami tarpusavyje, bet vos tik sibrov svetimalis, paaikjo, ko jie verti i ties. TodlKarolis VIII, Pranczijos karalius, galjo uimti Italij su kreidos gabaliuku rankoje35. Kas pasak,jog mums kliva u ms nuodmes, tas buvo teisus tik ne u tas, kurias jis turjo galvoje, betu tas, kurias ivardijau a, o kadangi tas nuodmes padar kunigaikiai, tai jiems ir teko u jasatkentti.A noriu geriau paaikinti, kuo pragaitinga samdyta kariuomen. Samdini vadai bna arbagabs karikiai, arba ne. Jeigu jie gabs, negali jais pasikliauti, nes jie visada stengsis ikilti patysir nepaisydami tavo umai pragaiins tave, savo eiminink, arba kitus; jei vadas ne i gerj,jis praudys tave paprasiausiai pralaimdamas kautynes. Jei man kas nors prietaraus, kad taipelgsis kiekvienas, turintis ginkl, samdinys jis ar ne, atsakysiu, jog kariuomen esti pavaldivaldovui arba respublikai. Valdovas privalo pats eiti karvedio pareigas; respublika turi juo paskirti

vien i savo piliei, ir jei paaikja, kad is yra netinkamas, turi j pakeisti, o jeigu jis gabus, tadareikia j suvaryti statymais, kad neviryt savo galiojim.I patirties aiku jog valdovai ir ginkluotos res- publikos pasiekia didiuli laimjim tik patys savojgomis, o samdyta kariuomen pridaro vien alos. Respublika, turinti nuosav kariuomen daugsunkiau patenka vieno i savo piliei vergij negu respublika, samdanti kariuomen i svetur.Roma ir Sparta turjo savo kariuomen, todl daug ami iliko laisvos. veicarai jie geriausiaiginkluoti yra ir laisviausi. Antikos laikais samdyt kariuomen turjo Kartagina; pasibaigusPirmajam pn karui, ji nukentjo nuo savo paios samdini, nors j vadais kartaginieiai ir buvopaskyr savo pilieius. Po Epaminondo mirties Tb gyventojai savo kariuomens vado pareigaspatikjo Pilypui Makedonieiui, ir is, pasieks pergal, atm i j laisv. Mirus kunigaikiuiFilipui Viskoniui, milanieiai kovai su venecijie- iais pasisamd Franesk Sforc; veiksprieus prie Karavado, jis susidjo su jais ir stojo prie savo eimininkus milanieius. Sforca, jotvas, tarnaudamas Neapolio karalienei Dovanai, staiga paliko j be kariuomens, ir ji,nenordama prarasti karalysts, buvo priversta pulti Aragono karaliaus glb. Tiesa,venecijieiai ir florentieiai su tokia kariuomene iplt savo valdas ir jos vadai, uuot pasidar jviepaiais, gyn juos; dl to pasakysiu, kad florentieiams iuo atveju tiesiog nusiypsojo laim,nes kai kurie gabs vadai, kuri bt turj bijoti itikus nelaimei, turjo prieinink, kiti i j savopastangas nukreip kitur. Vienas t, ku