L I E T U V O S V A N D E N S T I E K Ë J Ø A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

Nr. 212005

BALANDIS

UABDS-1

2

I. TRUMPA PAGRINDINIØ PROBLEMØIR KLAUSIMØ APÞVALGA

Praëjusiø metø 8 mënesius jau gyvenome bû-dami ES teisiais nariais. Jeigu paklaustume, ar ðissvarbus ávykis kaþkaip juntamai paveikë vandentvar-kos ûkio darbà, turbût atsakytume, jog ne. Paruo-ðiamieji darbai, normatyvinës bazës harmonizavimasprasidëjo gerokai anksèiau ir ið anksto þinant, kokierûpesèiai ir ásipareigojimai mûsø laukia. Dar iki tol prasi-dëjæs investicinis procesas plëtojant vandentvarkos ûkábei praeitø metø patirtis parodë, jog ne visi prisiimtiásipareigojimai gali bûti ágyvendinti ir dar laiku. Prieþastysávairios – organizacinës ir valdymo, susijusios su màsty-mo ir pasaulëþiûros klausimais. Tik visø su ûkio veiklasusijusiø pusiø gebëjimas màstyti strategiðkai ir priimtiapgalvotus bei racionalius taktinius sprendimus gali pa-dëti, nors ir sunkiai, pasiekti uþsibrëþtø tikslø.

Ûkio valstybinis reguliavimasGalima teigti, jog iki pat 2004 m. rudens ûkio valsty-

binis reguliavimas buvo vykdomas nepakankamai efekty-viai. Ir tik rudená, nors jau buvo prasidëjæs rinkiminis vajus,kada visuomenei aktualios problemos nustumiamos áantrà planà, o svarbiausiais pasidaro politiniai uþdaviniai,AM ásteigë Komunalinio ûkio departamentà, apie kurábuvo ðnekëta visus metus. Gruodþio mënesá paskirtasdirektorius, formuojama departamento komanda. Pra-ëjo nedaug laiko. Ar jauèiame nors kokius teigiamusposlinkius? Atsakyèiau – taip. Praëjo tik keli mënesiai, ojau ministro ásakymu patvirtinta vandentvarkos ûkio stra-tegija. Visai neseniai departamento darbuotojø, jo vado-vo ir paties ministro pastangø dëka parengtas ir su Vy-riausybe suderintas vandentvarkos ûkio ástatymo projek-tas buvo atiduotas svarstyti Seimui. Tai didelis pasiekimas,antra vertus, tai tik ilgø ir karðtø diskusijø, interesø kovosir konsensuso paieðkos pradþia. Ne kartà laiðkais kreiptasiá AM praðant iðaiðkinti ar iðsakyti savo nuomonæ mumsaktualiais klausimais. Daugiausiai jie lietë santykius suðilumininkais. Jeigu anksèiau ministerijos atsakymai buvoneprognozuojami, o kartais ir þalingi paèiam ûkiui, taipradëjus dirbti departamentui, panaðu, jog viskas imastotis á savo vietas.

Jeigu vandentvarkos ûkio ástatymas bûtø priimtastoks, kaip pateikta projekte, kainø komisija kainø nebe-derintø, o tvirtintø. Prieð teikiant medþiagà komisijai,naujos kainos skaièiavimai turës bûti suderinti savivaldy-biø tarybose. Iki ðio galiojusi praktika pasiteisino tik iðdalies. Kai kurios savivaldybës netgi po nelengvos nau-jos vandens kainos nustatymo procedûros, kai kainabûdavo galutinai suderinta su komisija, vis tiek netvirti-no jos kelis mënesius. Toks laisvas normatyviniø doku-mentø interpretavimas turi pasibaigti. Kai kurie politikaidaþnai uþmirðta, jog þaidþiama su strategine ûkio ðaka irjos subjektais, veikianèiais kaip normalios ámonës, ku-rioms galioja ekonominiai veiklos principai ir kurie tiekiagyventojams gyvybiðkai svarbø iðtekliø – geriamàjá van-dená.

Kainø ir energetikos kontrolës komisijos Vandensskyrius pradëjo vykdyti vandentvarkos ámoniø veiklospalyginamàjà analizæ, skatindamas bendroves, pasinau-dojant kitø bendroviø gera praktika ir patirtimi, ieðkotividiniø resursø bei iðoriniø priemoniø savo veiklai page-rinti. Pradþioje sumanymas buvo sutiktas gana rezer-vuotai, taèiau þingsnis po þingsnio tai tampa realia prak-tika. Nepaprastai svarbu, kad visuomenei, savivaldybëmskomunikuojama informacija bûtø korektiðka visais at-þvilgiais. Ne retai politikai taiko tik tokius kriterijus, kaipdaugiau – maþiau, geriau – blogiau, patinka – nepatin-ka, nesistengdami pasigilinti ir suprasti esmines skirtu-mø prieþastis.

Ástatyminës normatyvinës bazëskûrimasBazinis, vandentvarkos ûkio veiklà reglamentuo-

jantis dokumentas – ástatymas – jau pasiekë Seimà.

Dabartinë situacija rodo, jog dël jo nuostatø galimosgana karðtos diskusijos ávairiais lygmenimis. Pagrindi-nis kriterijus, apsisprendþiant dël vienø ar kitø ástaty-mo nuostatø, turëtø bûti nauda vartotojui.

Net jeigu ir pavyktø stebuklingai greitai priimtiástatymà, tuo ðios ûkio ðakos teisinës bazës sukûri-mas nesibaigtø. Tai bûtø tik pradþia, kadangi ástaty-mas gerai veikia tik tada, kai yra parengtas subalan-suotas ir apgalvotas ástatymà lydinèiø normatyviniøaktø paketas. Todël priëmus ástatymà ministerija pertris mënesius turi parengti: vandens tiekimo ir nuo-tekø tvarkymo paslaugø kokybës reikalavimø pro-jektà; vandens tiekëjø veiklà reglamentuojanèiø vie-ðojo vandens tiekimo licencijavimo taisykliø projektà;vieðosios vandens tiekimo sutarties standartiniø sàly-gø projektà; vieðøjø vandens tiekëjø konkursø orga-nizavimo tvarkos apraðo projektà; atsiskaitymo tvar-kos uþ patiektà geriamàjá vandená ir suteiktas nuote-kø tvarkymo paslaugas apraðo projektà; vandenstiekimo ir nuotekø tvarkymo infrastruktûros naudo-jimo taisykles bei kitus norminius dokumentus. Ne-abejotina, jog prireiks visokeriopo ir aktyvaus LVTAdalyvavimo ir pagalbos, áskaitant ir finansinius iðtek-lius dokumentams rengti,taèiau pagrindinis krûvisteks AM. LVTA 2005 m. veiklos programoje taip patyra numaèiusi keleto dokumentø projektø parengi-mà. Suprantama, jog bet kokie þingsniai ðioje srityjeturi bûti koordinuojami, kad veþimas neatsidurtøpirma arklio.

Vandentvarkos ûkio reformaÐiuo klausimu nemaþai diskutuota ávairiuose po-

sëdþiuose, seminaruose, susitikimuose. Vandentvar-kos ûkio reformos kryptys numatytos minëto ástaty-mo projekte. Stambinimo mastas patyrë ne vienànuomoniø transformacijà: nuo penkiø ámoniø pa-gal upiø baseinus, deðimties – pagal apskritis ikiregioniniø ámoniø, kurá dydis ir paslaugø teikimogeografinës teritorijos dar bus tikslinamos. Ástatymoprojekte nebeliko punkto apie privalomà iki tam tik-ro termino ámoniø ásteigimà apskrityse. Savivaldybëmssuteikiama galimybë laisvanoriðkai jungti vandent-varkos ûkius á vienà dariná. Taèiau nemaþai savivaldy-biø á ðá procesà þiûri skeptiðkai. Antra vertus, rimtøargumentø neteko girdëti. Siûloma: duokite pinigøir mes patys viskà padarysime. Nebandoma ásigilinti,jog Lietuva, stodama á ES, prisiëmë svarius ásipareigo-jimus vandentvarkos srityje. Bûtina investuoti per 3mlrd. litø, kad bûtø ágyvendinti ES vandens direktyvøreikalavimai. Nors didesnë dalis investicijø atkeliauskaip dovana, taèiau ir ji turi savo kainà. Investuotipinigai taps nekilnojamuoju turtu, kuriam reikës skai-èiuoti amortizacinius atskaitymus. Pastarieji vandenskainoje sudaro apie 20–30 %. Nepertvarkius ûkio,vidutinëms, o ypaè maþosioms savivaldybëms inves-ticijø naðta taps nepakeliama, jos neiðvengiamai (dëlamortizaciniø atskaitymø) didins vandens kainà irvartotojai bus priversti mokëti uþ vandená keleriopaidaugiau nei didþiosiose bendrovëse.

Pradëjus ágyvendinti upiø baseinø investiciniusprojektus, paaiðkëjo faktai, vienareikðmiai liudijantysmaþø bendroviø nenaudai. Kai kurioms savivaldy-bëms anksèiau numatytas investicijas reikëtø suma-þinti 3–4 kartus, kadangi dël amortizacijos iðaugætarifai imtø virðyti gyventojø mokumo ribas, jie taptøneadekvaèiai dideli. Tuo tarpu tos paèios savivaldy-bës vandentvarkos ûkis, bûdamas integruota dides-nës bendrovës dalimi, galëtø be jokiø problemøinvestuoti reikiamas lëðas. Didelei bendrovei toks pa-pildomas krûvis nebûtø skausmingas. Reforma turiuþtikrinti, jog vandens kaina skirtinguose regionuo-se bûtø kuo vienodesnë. Tai bûtø teisinga ir sociali-niu poþiûriu – sudarytø vienodesnes konkurencinessàlygas verslo plëtrai.

Manyèiau, jog noras bûti nepriklausomais turibûti sàlygotas ne nepamatuotø ambicijø, o realios

naudos ir rûpesèio gyventojais. Tapus ES nariais, jostaikomi kainodaros principai ðiame ûkyje bus priva-lomi visiems. Vienas ið jø teigia, jog bendroviø teikia-mø vandens paslaugø sànaudos turi bûti 100%padengtos vandens kaina. Kryþminis subsidijavimastaip pat negalimas. Prisiimtø reikalavimø nevykdymasgrës finansinëmis sankcijomis valstybei, kurios turësbûti adresuotos savivaldai. Pasigirsta balsø, jog vals-tybë prisiëmë ásipareigojimus, tegul ji ir galvoja, kaipjuos ágyvendinti, o mûsø tai nelieèia. Sunku sutiktisu tokia nuostata. Valstybë ðiuos ásipareigojimus pri-siëmë siekdama, viena vertus, pagerinti savivaldybë-se gyvenanèiø gyventojø gyvenimo kokybæ, antravertus, be ðiø ásipareigojimø mûsø nebûtø priëmæ áEuropos valstybiø ðeimà. Todël toliau ieðkant spren-dimø ðiuo klausimu bûtina vadovautis ne ambicijo-mis, o visapusiðka nauda gyventojui.

Manytume, jog savo ruoþtu Aplinkos ministerijagalëtø finansuoti analitinæ studijà, kuri akivaizdþiaiparodytø savivaldybëms galimas pasekmes ar rezul-tatus pasirenkant vienà ar kità ûkio plëtros ir valdy-mo kryptá.

Vandens apskaitaÐá klausimà visada nagrinëjame dviem kryptimis –

tai santykis su vartotojais ir ðilumos tiekëjais. Legendi-nio LRV nutarimo Nr.1507 dvasia dar iki ðiol gyva irgaji. Per praëjusius 7-ius metus vandentvarkos ûkisdël ðio nutarimo nuostolius skaièiuoja milijonais. Arvaldþiai tai rûpi? Atrodo, kad nelabai. Bandoma þaistitik á vienus vartus: vartotojas nekaltas, já reikia apgintinuo tiekëjø savivalës, problemø prieþastis – tik tiekëjøpusëje. Realus gyvenimas rodo, jog toks poþiûris yrane tik klaidingas, bet ir ydingas. Èia negali bûti pralai-mëtojø. Abi pusës turi jaustis patenkintos. Viena –gaudama kokybiðkas vandens paslaugas uþ ekono-miðkai pagrástà kainà, o kita – gaudama teisingà atlygápagal realiai patirtas sànaudas.

ES patirtis rodo, jog centralizuotas tiekëjas dau-giabuèiame name netiekia vandens iki buto. Jamklientas yra visas namas. Ið esmës galime teigti, jogatsiskaitymo uþ vandená problema uþprogramuotadar anksèiau, kada buvo pradëti privatizuoti butai,taèiau namui, kaip vientisam inþineriniam statiniui irprivaèiam turtui, nebuvo suteiktas joks juridinis sta-tusas. Rengiant Civiliná kodeksà, tokias paslaugasreglamentuojanti dalis arba buvo paraðyta pagal nu-tarimo Nr 1507 logikà, arba nusiraðyta nuo kitosðalies (pvz., Prancûzijos) civilinio kodekso vartotojosàvokà interpretavus lietuviðkai, t. y. daugiabutá na-mà pakeitus butu. Ko dabar tikëtis, kai „namas“stovi ant kreivø pamatø, o valdþia bijo prisipaþinti,jog darbas atliktas neprofesionaliai ir, ieðkodama prie-þasèiø bei pateisinimø, kaltais bando padaryti tiekë-jus. Ið tiesø, norint pripaþinti savo klaidas, reikia drà-sos ir sàþiningumo ...

Kas gi dabartinëmis aplinkybëmis gali realiai at-stovauti daugiabuèio namo gyventojams? Atsaky-mas paprastas – tik bendrija. Taèiau ko verta bendri-ja, jeigu ji negali uþsiimti ûkine veikla? Kaip ji ið esmësgali pasirûpinti gyventojais, jeigu pati savo teisëmis irprievolëmis dabar labiau primena bedantæ struktû-rà? Rengiama nauja bendrijø ástatymo koncepcija. Irvël sunku susiorientuoti, kas vyksta. Vieni sako, jogpagal naujà koncepcijà bendrijos turi tapti visateisë-mis namo gyventojø atstovëmis, kiti – jog nieko nau-jo ir esminio nenusimato. Jeigu ðiø dokumentø ren-gëjams, atitrûkusiems nuo realaus gyvenimo, ir to-liau bus patikëta uþsiimti atsakingais darbais, nesi-stebëkime, jog, be kreivo namo pamato, uþ langopamatysime ir kreivø veidrodþiø karalystæ, kurios po-þymiø jau apstu.

Ieðkodama bent kaþkokios iðeities ið esamos bûk-lës, kainø komisija patvirtino ðalto vandens kainønustatymo metodikos pataisas, pagal kurias tiekëjuileidþiama á kainà átraukti skaitikliø pastatymo, eksplo-

2

3

2 psl.

REKLAMA:

UAB „Eneka“ 11 psl.

UAB „Vandens siurbliai“ 12 psl.

UAB „Vilniaus hidrogeologija“ 14 psl.

UAB „DS–1“ 15 psl.

UAB „Ecochemicals“ 16 psl.

ÁþangaA.Abromavièius

UAB „Kauno vandenys“ ádiegtanauja pardavimø apskaitos irvaldymo informacinë sistemaJ.Buðmonas

Tariamosios vandens netektiesvaldymasV.Ðulga

Vandentvarkos terminijos bruoþaiV.Ðulga

Natrio hipochloritas vandensmukenksminimo metuJ.Jankauskas

Ar tai mums nerûpi?G.P.Kutas

Revoliucija srutø duobëjeR.Plungë

Áspûdþiai ið kelionësA.Labrincas

Kà nuveikëme per deðimt metøA.Klimas

Naujienos, ávykiai, faktai

Mannesmann Fuchs Rohr – stiprusduetas

5 psl.

6 psl.

7 psl.

8 psl.

9 psl.

11 psl.

14 psl.

15 psl.

15 psl.

atavimo ir patikros sànaudas, jei jos nevirðija 10%vandens kainos. Kà gali þinoti, gal tai vienintelë ga-limybë paskatinti gyventojà susimàstyti apie skaitikliøðaltam vandeniui reikalingumà ir susimokëti uþ ðiàpaslaugà. Iki ðiol tai nebuvo ámanoma. Tuomet turibûti perskaièiuotos ir naujai patvirtintos visos van-dens kainos. Kad ir kiek prireiks laiko, reikia siekti,jog daugiabutis namas su centralizuotu tiekëju atsi-skaitytø pagal ávadiná skaitiklá.

Santykiams su ðilumininkais dar toli iki paliaubø.Svajonës apie vandens paðildymà jø nepalieka. Ste-bëtina, jog ðiomis fantazijomis patikëjo ir teismai,kurie savo sprendimais netiesiogiai patvirtino, jogLietuvoje nebëra tokio produkto, kaip karðtas van-duo, taip pat jo tiekëjo, nors karðtam vandeniuiLietuvoje galioja speciali higienos norma. Teismø pro-cesai leidþia abejoti jø neðaliðkumu. Panaðu, jog ðiuoatveju Temidei buvo atriðtos akys. Kuo paaiðkinti,kad vienai proceso ðaliai neleidþiama, galima sakyti,ir þodþio tarti, tuo tarpu antrosios pusës demagogijatoleruojama. Teisëjai nenori gilintis á reikalo esmæ irsavo nutartis kai kada bando lengvai nusiraðyti nuokitø kolegø. Liûdna, turint omenyje, jog panaðiaisklausimais 2003 m. Aukðèiausiasis teismas buvo pri-ëmæs savo esme prieðingà nutartá. Mûsø kraðte darviskas ámanoma vienu metu, belieka tik laukti ir rû-pintis sveika logika, kad ir kaip tai bûtø sudëtinga.Norëtøsi uþduoti retoriná klausimà – ar valdþia þino,kas Lietuvoje tiekia karðtà vandená? Pasak ðiluminin-kø, tokiø tiekëjø, kaip ir karðto vandens, nebëra.Bendraujant su kitø ðaliø asociacijø atstovais, mûsødabartinë padëtis jiems kelià nuostabà bei atlaidþiàuþuojautà. Jie nelabai supranta, kaip apskritai áma-noma tokia situacija.

Investicijos ûkio plëtraiUpiø baseinø pagrindu parengti vandentvarkos

ûkio investiciniai planai. Ar jie buvo tikslûs – parodysgyvenimas. Pirmame investiciniame etape numatytaapie 300 mln. eurø, antrame – dar daugiau. Ðiuometu investicinis procesas nëra sklandus. Paskelbtasne vienas konkursas, dalis jø neávyksta dël dalyviøstokos. Akivaizdu, jog Lietuvos konsultaciniø pajë-gø nepakanka, kad bûtø áveikti uþgriuvæ darbai.Antra vertus, uþsienio kompanijos be vietiniø specia-listø taip pat negali pasiûlyti savo paslaugø. Numaty-ti ágyvendinimo terminai turës bûti koreguojami.

Skaièiavimai rodo, jog maþosios savivaldybës nërapajëgios savarankiðkai ásisavinti reikiamas lëðas, kadvandens paslaugø lygis atitiktø europinius reikalavi-mus. Jø dydis ir finansinës galimybës leidþia inves-tuoti 3–4 kartus maþiau, nei reikëtø. Ðiuo atvejukentës vartotojai, kuriems politikai beatodairiðkai áro-dinëja, jog bûtent susmulkëjæs ûkis suteiks jiemsdaugiau galimybiø. Tokiose diskusijose politikai ven-gia kalbëti apie ekonomikà ir prisidengia politinëmisdeklaracijomis. Viskas bûtø gerai, jeigu ði pozicijabûtø naudinga gyventojams.

Pavojingai uþsitæsë dumblo tvarkymo klausimøsprendimas. Konkursas pavëlavo beveik dvejus me-tus. Kai kurios bendrovës pasiekë dumblo tvarkymorezervø ribà, tuo tarpu pirmieji tvarkymo pajëgumaigeriausiu atveju pradës veikti 2008 m. viduryje. Ren-giant vandentvarkos investicinius projektus, reikalauja-ma nurodyti, kur bus dedamas nuotekø valyklø dum-blas. Reikëtø baigti ðiuos dviprasmius þaidimus ir ieðkotitarpiniø sprendimø, kol valstybë sukurs galimybes civi-lizuotai spræsti ðià problemà.

II. LVTA VEIKLA2.1 LVTA nariai2004 m. gruodþio 31 d. Lietuvos vandens tiekëjø

asociacijoje buvo 92 nariai: 73 tikrieji nariai, ið jø 3garbës nariai, 19 nariø-rëmëjø. Tikëtina, jog nariøskaièius ir toliau didës. Prieþastis paprasta – vandent-varkos sektoriuje nusimato stambios ir ilgalaikës in-

vesticijos, todël kompanijos, kurios mato savo per-spektyvà ðiame sektoriuje, yra suinteresuotos bûti ar-èiau ávykiø sûkurio, þinoti aktualijas. Ðiuo metu LVTAyra 3 frakcijos: „9+”, „10+“ ir veiklà atnaujinusi frak-cija „Paslauga“. Frakcijos „Paslauga“ veikla ankstes-niais metais buvo minimali. Ar ávyks pokyèiai, pamaty-sime ateityje. Toks staigus rinkos suaktyvëjimas sàly-goja naujus procesus ir tendencijas, kuriose kelieseyra lengviau susiorientuoti. Didelës investicijos traukiauþsienio kompanijas, kurios savo finansiniais iðtekliaisdaþnai bûna pajëgesnës. Todël asociacijos nariamsreikia gerai apgalvoti savo strategijas, kad konkuren-cinëje kovoje surastø savo vietà po saule plëtodamosLietuvos vandentvarkos ûká.

2.2 LVTA tarybos ir prezidiumoposëdþiai2004 m. ávyko 4 tarybos ir 7 prezidiumo posë-

dþiai. Tarybai svarstyti direkcija pateikë 23 klausimus.Daugiausia sprendimø buvo priimta organizaciniaisklausimais – 12, ûkio, finansø ir biudþeto klausimais– 6, asociacijos veiklos plano vykdymo klausimais –5. Prezidiumui svarstyti direkcija pateikë 67 klausi-mus. Daugiausia sprendimø buvo priimta organiza-ciniais klausimais – 34, ûkio, finansø ir biudþetoklausimais – 25, asociacijos veiklos plano vykdymoklausimais – 8, apsvarstytos politinës vandentvarkosûkio aktualijos ir kt.

2.3 Veiklos programa2004 m. asociacijos veiklos plane buvo numaty-

tos 46 priemonës. 22 priemonës visiðkai ávykdytos,20 priemoniø vykdymas bus tæsiamas 2005 metais,4 priemoniø atsisakyta.

Normatyviniø dokumentø rengimas2004 m. buvo numatyta parengti penkis teisi-

nius normatyvinius dokumentus. Atidëtas mokesèiøuþ prisijungimà prie esamø tinklø nustatymo meto-dikos ir Vandentvarkos ûkio naudojimo taisykliø ko-rektûros parengimas, nes iki ðiol nepriimtas Geria-mojo vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo ástaty-mas. Parengta Maþaverèio turto pirkimo tvarka. Atsi-þvelgus á naujai patvirtintà Ðalto vandens tiekimo irnuotekø tvarkymo kainø nustatymo metodikà, kreip-tasi á Aplinkos ministerijà dël pagrindiniø mokesèiouþ padidintà ir specifinæ tarðà skaièiavimo principønustatymo.

Pradëjus AM dirbti Komunalinio ûkio departa-mentui, atsirado galimybë ateityje glaudþiau tarpu-savyje koordinuoti reikiamø normatyviniø dokumen-tø rengimà bei tikëtis, jog tam bus skirtos ir reikia-mos lëðos. Planuojant 2005 m. programà buvo tar-tasi su departamentu, apsikeista informacija apie abie-jø organizacijø ketinimus bei poreikius. AM daliesdokumentø rengimà átraukë á Vyriausybës progra-mà, kiti pateko á paèios ministerijos priemoniø planà.Visoms reikmëms lëðø, matyt, neuþteks, todël reikë-tø pagalvoti apie LVTA dalyvavimà tiksliniais ánaðais.

LVTA ryðiaiIr toliau palaikome ryðius su Latvijos bei Estijos

giminingomis asociacijomis. Rugsëjo mën. eilinë kon-ferencija ávyko Piarnu. 2005 m. triðalë konferencijabus surengta Lietuvoje.

IWA konferencijos Maroke metu su Skandinavi-jos ðaliø asociacijø atstovais aptarta galimybë IWArëmuose ásteigti regioninæ struktûrà, kuri galëtø va-dintis NORDIWA ir sujungtø Skandinavijos, Suomi-jos ir trijø Baltijos ðaliø asociacijas bendriems rengi-niams organizuoti.

2004 m. rudená LVTA priëmë politiðkai svarbø irteisingà sprendimà ástoti á ES ðaliø asociacijas vieni-janèià organizacijà EUREAU, kuri aktyviai dalyvaujakuriant bei svarstant ES normatyvinius dokumentusvandentvarkos srityje. Ðià organizacijà Europos Ko-

12 psl.

4

misija yra ávardijusi kaip derybiná partnerá paminëtaisklausimais. Mûsø dalyvavimo intensyvumas daugiau-sia priklausys nuo LVTA finansiniø iðtekliø, kadangiaktyvi tarptautinë veikla reikalauja nemaþø piniginiølëðø. Dalyvaudami EUREAU iðplësime bendradarbia-vimo ribas, bus lengviau kontaktuoti su ES valstybiøatitinkamomis asociacijomis, bûsime geriau informuotiapie numatomus pasikeitimus ES vandentvarkos sek-toriaus teisiniame reglamentavime.

LVTA prezidentui teko skaityti praneðimà apie Lie-tuvos vandentvarkos ûká Berlyne vykusioje konferen-cijoje, skirtoje naujøjø ES nariø situacijai ðiame sekto-riuje aptarti. Paaiðkëjo, jog didesnë dalis problemøyra gana universalios visoms naujokëms.

LVTA pasiraðytos sutarties su VGTU pagrindu skyrëVandentvarkos katedrai 25000 litø laboratorinei áran-gai ásigyti, kuri jau sumontuota ir bandoma.

RenginiaiJau tradiciðkai geguþës 5-àjà paminëjome vandent-

varkos darbuotojø dienà. Tà paèià dienà kartu suVilniaus vandenø gen. direktoriumi B. Mieþutavièiumiteko dalyvauti Þiniø radijo valandinëje laidoje, kuriojeaptartos ávairios mûsø ûkio veiklos aktualijos. VilnieèiaiRotuðës aikðtëje surengë smagià ðventæ miestelënams,pristatë inþinerinæ technikà.

Surengtas moksleiviø foto darbø konkursas „Van-dens kelias 2004–2005“, kurio finalas ávyks 2005 m.

Birþelio 19–20 d. Nemirsetoje ávyko visø laukiamasðákart „Palangos vandenø“ organizuotas asociacijossàskrydis, kurio nugalëtojais tapo prieniðkiai, aktyviaibesiruoðiantys 2005 m. renginiui. Nuoðirdþiai dëko-jame „Palangos vandenø“ vadovams ir darbuoto-jams uþ puikià galimybæ pasivarþyti ir pabendrauti.

Lapkrièio 12 d. Palangoje ávyko seminaras, kuriamebuvo aptarta ES fondø finansuojamø projektø ágyven-dinimo patirtis, specifika bei problemos. Gana greitaibeveik kiekvienoje savivaldybëje prasidës investiciniø pro-jektø ágyvendinimas. Stambiø projektø valdymo klausi-mai, santykiø tarp skirtingø projekto dalyviø suformavi-mas taps labai aktualûs – nuo to didele dalimi priklau-sys projektø ágyvendinimo sëkmë.

LeidybaIðleistas naujas LVTA informacinis bukletas, pa-

rengtas spaudai leidinys „Vandens kokybë Lietuvosvandenvietëse“. Iðleisti trys „Vandentvarkos“ nume-riai. Nepavyko parengti „Istorinës Lietuvos vandent-varkos ûkio apþvalgos“. Ðá darbà bûtina pradëti 2005m. Panaðiai nutiko ir su paþintine broðiûra apie van-dentvarkos ûká.

2.4 LVTA struktûriniai padaliniaiDirekcijaDirekcija nuolat teikë informacijà asociacijos

nariams apie rengiamus normatyviniø-teisiniø aktøprojektus, konsultavo ávairiais klausimais. Sprendþiantjuridinius klausimus, direkcijai aktyviai talkino advo-kato Lino Vilio kontora. Kartu su Valstybine maisto irveterinarijos tarnyba atestuotos trys geriamojo van-dens laboratorijos ir taip uþbaigta LVTA vandentvar-kos ámoniø þinybiniø laboratorijø atestacija.

Dalyvauta naujø arba renovuotø vandentvarkosobjektø atidaryme Ðiauliuose, Ignalinoje, Trakuose,Vilniuje, aptartos vandentvarkos ûkio problemos suJoniðkio, Palangos, Lazdijø savivaldybëmis, pasvei-kinti 4 jubiliatai.

Nuolat priþiûrima ir atnaujinama LVTA internetosvetainë. Svetainës lankytojai informuojami apie nau-jai priimtus LR Seimo, Vyriausybës, Aplinkos ministe-rijos ir kitø þinybø teisinius-normatyvinius dokumen-tus, reglamentuojanèius vandentvarkos ûkio veiklà.Naujienø skyriuje galima suþinoti apie asociacijojevykusius renginius, VðÁ „Vandentvarkos institutas“skyrelyje pavartyti paskutiná informacinio biuletenio„Vandentvarka“ numerá. Á lietuviø kalbà iðverstas Lat-

vijos mokslininkø leidinys apie vandens apskaità bu-tuose bei ðvedø parengtos lietaus nuotekø tvarky-mo taisyklës.

VÁ „Vandentvarkos institutas“veikla2004 m. vieðoji ástaiga „Vandenruoða“ pervadin-

ta „Vandentvarkos institutu“. Naujas pavadinimasápareigoja plëtoti ástaigos veiklà atsiþvelgiant á strate-ginius vandentvarkos ûkio poreikius, o ypaè specia-listø mokymà ir kvalifikacijos këlimà. Ðiai krypèiai bû-tina suteikti sisteminá pagrindà.

2004 m. buvo pravesta 16 seminarø ávairia tema-tika, kitø renginiø (konferencijos, profesinës kvalifi-kacijos këlimo kursai, pristatymai, tarptautiniai foru-mai, parodos ir pan.), kuriuose apsilankë apie 680dalyviø (2003 m. – 610 dalyviø, 2002 m. – 440dalyviø, 2001 m. – 270 dalyviø).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m.gruodþio mën. 12 d. ásakymu Nr. 636 Lietuvos van-dens tiekëjø asociacijai leista organizuoti teritorijøplanavimo ir statybos techninës veiklos pagrindiniøsrièiø vadovø profesiniø þiniø tikrinimà ir vertinimàbei teikti pasiûlymus VÁ „Statybos produkcijos sertifi-kavimo centras“ dël ðiø specialistø atestavimo. VðÁ„Vandentvarkos institutas“ 2004 m. surengë vandent-varkos ámoniø darbuotojø mokymà ir atestavimà, kuriometu buvo atestuoti 52 darbuotojai ( 2003 m.– 223darbuotojai). Teritorijø planavimo ir statybos techni-nës veiklos pagrindiniø srièiø vadovø atestacijos metuvyko seminarai ir buvo patikrintos atestuojamøjø dar-buotojø profesinës þinios.

2004 m. dienos ðviesà iðvydo trys solidûs 16 p.leidiniai. Didëjantá leidinio populiarumà lëmë nagri-nëjamø temø aktualumas, platus jø spektras, straips-niø autoriø profesionalumas. Buvo parengtas ir iðleis-tas solidus LVTA informacinis bukletas.

2004 m. VðÁ „Vandentvarkos institutas“ suorgani-zavo Lietuvos vandens ûkio specialistø iðvykas á tarp-tautines parodas. Apsilankyta tarptautinëje speciali-zuotoje vandens parodose Sankt Peterburge, Mask-voje, Amsterdame. Grupë Lietuvos vandentvarkos ámo-niø specialistø lankësi Sankt Peterburgo vandens tie-kimo ámonëje „Vodokanal“.

Apibendrinant galima teigti, kad 2004 m. VðÁ „Van-dentvarkos institutas“ veikla buvo pakankamai sëk-minga: ágyvendinta didelë dalis ástaigos veiklos plano,dirbta nenuostolingai, uþmegztas ir iðplëtotas ben-dradarbiavimas su LVTA ámonëmis, valstybinëmis beikitomis institucijomis. Instituto laukia naujas ir ádomusveiklos etapas, kurios sëkmë priklausys nuo daugelioveiksniø, taèiau turime pasistengti, jog tai, kas priklau-so nuo mûsø, bûtø padaryta su kaupu.

III. IðVADOS IR PASIÛLYMAILVTA veikla praeitais metais pasiþymëjo ávairiapu-

siðkumu, klausimø sudëtingumu, aktyviu bendravi-mu su valstybinëmis institucijomis. Tiesa, tik metøpabaigoje, ákûrus Aplinkos ministerijoje Komunali-nio ûkio departamentà, atsirado vilèiø ir poþymiø,jog ministerijos vaidmenyje pajausime koordinuotàvandentvarkos ûkio reguliavimo politikà, patikimàpartnerá sprendþiant mûsø ûkiui aktualius klausimus.VKEKK Vandens skyrius turi naujà vadovà, kuris labaigerai supranta ûkio veiklos specifikà bei neatidëlioti-nus uþdavinius.

Kaip þinia, Vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymoástatymo projektà Vyriausybë perdavë svarstyti Sei-mui. Laukia netrumpi ir karðti debatai Seime. Galimebûti tikri, jog dël suprantamø prieþasèiø ástatymenumatytai ûkio reformai bus prieðinamasi. Ekonomi-në logika, netgi þiûrint ið vartotojo pozicijø, rodo, jogreforma bûtina, norint ágyvendinti prieð ES prisiimtusásipareigojimus, kurie ið esmës ir nukreipti á gyventojøgerbûvio gerinimà. Taèiau siauri politiniai interesai irambicijos gali tapti sudëtinga kliûtimi priimant ástaty-

mà. Jame nebeliko sàlygos iki tam tikro laiko ásteigtiregionines ámones, nors paèius regionus Vyriausybëturës nustatyti. Aplinkos ministerija turëtø finansuotianalitinæ studijà, kuri leistø savivaldybëms realiai áver-tinti bûsimø ásipareigojimø ágyvendinimo naðtà, átakàvandens kainoms bei tikslingumà dalyvauti ûkio refor-moje.

Be ástatymo, reikës priimti dar ne vienà poástatymináaktà, kurie taip pat numatyti Vyriausybës bei Aplinkosministerijos veiklos programose. Akivaizdu, jog LVTAgalëtø tapti aktyviu Ministerijos pagalbininku rengiantbei ið dalies finansuojant minëtus dokumentus. Svar-bu, jog ði veikla tarpusavyje bûtø koordinuojama.

Priëmus ðalto vandens kainø nustatymo metodi-kos pataisas, vandentvarkos bendrovëms leidþiama ákainà átraukti su vandens skaitikliø pastatymu, eks-ploatavimu ir patikra susijusius kaðtus, tuo lyg ir pa-ðalinant iki tol buvusià juridinæ kliûtá – nutarimà Nr.1507. Kaip þinia, jau 7 metai, kai nutarimas priimtas,o esminiø poslinkiø nëra. Galbût naujos metodikospataisos parodys vartotojams, kiek prasmingas yraðalto vandens skaitikliø turëjimas butuose. Antra ver-tus, pataisos reikalauja, jog mes vël pradëtume eks-ploatuoti ávadinius skaitiklius, sànaudø struktûrojenumatytume atitinkamus kaðtus.

Santykiuose su ðilumininkais aktyviai turime gintisavo pozicijà. Iki 2005 m. vidurio turi bûti parengtakarðto vandens kainos nustatymo metodika, kuritaip pat turi suteikti galimybæ karðto vandens tiekë-jams á sànaudas átraukti visas su apskaita susijusiasiðlaidas. Tai turëtø paneigti argumentà, jog jie negalibûti karðto vandens tiekëjais.

LVTA vidinis variklis – direkcija – veikia pakankamaisklandþiai ir efektyviai. Jis turi veikti dar efektyviau,ásiklausydamas á asociacijos nariø poreikius, kurie at-spindi daugumos supratimà ir nuomonæ. Bûtina,kad komitetai atgaivintø savo veiklà. Tai galimybëdidesniam specialistø ratui dalyvauti asociacijos veik-loje, tai tikimybë, jog gims daugiau naujø idëjø irsprendimø.

Jau pradëjome dalyvauti, o birþelio mën. tapsimetikruoju EUREAU nariu. Ði organizacija, per daugelámetø susikûrusi rimtos europinës struktûros van-dentvarkos srityje reputacijà, tapo svarbiu ir vertina-mu partneriu EK. Su ja konsultuojamasi rengiant beikoreguojant norminius aktus, yra galimybë operaty-viai gauti mums rûpimà informacijà, pasiremti orga-nizacijos autoritetu ir nuomone Lietuvoje diskutuo-jamais klausimais. Bûtø tikslinga LVTA organizacijosepaieðkoti angliðkai kalbanèiø specialistø, kurie peri-odiðkai galëtø perþiûrëti ið EUREAU gaunamà me-dþiagà bei suformuoti nuomonæ. Turint internetinæprieigà visai nesunku palaikyti darbinius ryðius sukolegomis kitose bendrovëse. LVTA privalo geraiorientuotis europinëse tendencijose ir pagal galimy-bes bûti aktyviu proceso dalyviu.

Kiekvienais metais gerindama savo veiklà VðÁ „Van-dentvarkos institutas“ turëtø susikaupti vienam iðstrateginiø tikslø – vandentvarkos specialistø moky-mo, kvalifikacijos këlimo ir atestavimo sistemai sukur-ti, iðnaudodama vietines bei ES fondø teikiamas ga-limybes. Sisteminis pagrindas svarbus paèiam ûkiuibei sëkmingai instituto veiklai.

Preliminariai yra sutarta, jog LVTA, Aplinkos minis-terija ir VKEKK bendra komisija atrinks geriausiasámones ir apdovanos jas uþ ypatingus pasiekimustam tikrose veiklos srityse. Ðiais metais numatomaávertinti bendroves, 2004 m. sëkmingai vykdþiusiasvieðøjø ryðiø akcijas. Nugalëtojus planuojama apdo-vanoti geguþës 5-àjà.

Kiekvieni metai atneða naujø idëjø ir sumanymø.Svarbu, kad jie bûtø prasmingi, realûs, naudingivartotojams ir paèiam vandentvarkos ûkiui.

LVTA prezidentas A. Abromavièius

4

5

2003 m. UAB „Kauno vandenys“ pradëjovykdyti projektà, kurio paskirtis – parinkti irádiegti naujà pardavimø apskaitos ir valdymoinformacinæ sistemà. 2004 m. spalio mënesá,pradëjus eksploatuoti pardavimø apskaitosir valdymo informacinæ sistemà, gyventojamsuþ rugsëjo mënesá sunaudotà ðaltà vandenáir nuotekø tvarkymo paslaugas pateiktosnaujo pavyzdþio uþdaro atvirlaiðkio formossàskaitos.

UAB „Kauno vandenys“ pardavimø ap-skaitos ir valdymo sistemos diegimo projek-tà ágyvendino kartu su AB „Alna“, viena pir-maujanèiø informaciniø technologijø ámoneLietuvoje, kuri yra atsakinga uþ sistemos su-projektavimà, sukûrimà, ádiegimà, prieþiûràir vartotojø apmokymus.

Siekiant uþtikrinti atitinkamà kontrolæ, jogprojektas vyks pagal grafikà, nevirðys nu-matyto biudþeto ir bus ádiegtas kokybiðkassprendimas, taip pat tinkamai atstovaujamibendrovës „Kauno vandenys“ interesai,projekto vykdymo prieþiûra, koordinavimasbei darbo rezultatø kokybës kontrolë pati-këta UAB „Ernst & Young Baltic“, turinèiaididelæ patirtá informaciniø sistemø diegimoprojektø valdyme.

Naujai pardavimø apskaitos ir valdymo in-formacinei sistemai bendrovëje ádiegti ge-neralinio direktoriaus ásakymu buvo sudary-ta darbo grupë, kurià sudarë atsakingi ben-drovës Abonentø skyriaus darbuotojai ir spe-cialistai, Informaciniø technologijø skyriaus pro-gramuotojai, Vandens skaitikliø cecho ir Juridi-nës tarnybos specialistai.

Projekto grupës nariai pagal parengtà ir pa-tvirtintà darbo planà-grafikà vykdë pardavi-mø apskaitos ir valdymo sistemos diegimo uþ-duotis. Informacija apie darbø vykdymo eigàbuvo periodiðkai aptariama administracijos ren-giamø pasitarimø metu.

UAB „KAUNO VANDENYS“ ÁDIEGTA NAUJAPARDAVIMØ APSKAITOS IR VALDYMO

INFORMACINË SISTEMA

Generalinis direktoriusSusijusiø padaliniø direktoriai

Projekto vadovas (KV)Konsultantø projekto vadovasEkonomikos direktorius (KV)Bilingo ekspertasDiegëjo atstovasIT vadovas

Abonentø apskaitos vadovasKiti specialistai ið susijusiøpadaliniøKonsultantai

Projekto ágyvendinimui buvo pasirinkta tokia struktûra:

Projekto prieþiûroskomitetas

..................................KV

Projekto valdymogrupë

..................................KV ir E&Y

Projekto darbogrupë

..................................KV ir E&Y

Diegëjas..................................Alna (3–4 specialistai)

IT grupë..................................KV (1–2 specialistai)

Pagal pagrindinæ konsultacijø teikimo su-tartá pasiûlymus ir pastabas dël darbø uþsaky-mo bendrovës administracijai nuolat teikdavoir UAB „Ernst&Young Baltic“ konsultantai.

Projekto ágyvendinimas pareikalavo átemp-to ne tik visos darbo grupës ir projekto prieþiû-ros konsultantø darbo, bet ir þenkliø visø ben-drovës darbuotojø, tiesiogiai eksploatuojanèiøpardavimø apskaitos ir valdymo informacinæsistemà, pastangø.

Projekto ágyvendinimas buvo suskirstytas á 4pagrindines fazes (analizës, projektavimo, pro-gramavimo ir diegimo) ir vyko ðiais etapais:

- Analizë- Projektavimas (I etapas)- Programavimas (I etapas)- Sistemos parengimas (I etapas)- Dokumentavimas ir darbuotojø apmokymai (Ietapas)- Bandomoji eksploatacija (I etapo darbai)- Projektavimas (II etapas)- Programavimas (II etapas)- Sistemos parengimas (II etapas)- Dokumentavimas ir darbuotojø apmokymai(II etapas)- Sistemos paleidimas

Analizës fazëje per bendrus seminarus sudarbo grupe ir diegëju konsultantai parengëprocedûrø schemø apraðymø pakeitimus ir pa-pildymus. Projektavimo fazëje parengta siste-mø integracijos specifikacija, atlikta detaliosanalizës dokumento perþiûra ir parengti ko-mentarai, sudaryti sistemos prototipo testavi-mo ir vartotojø mokymo planai. Programavi-mo fazëje bendrovës darbuotojai buvo konsul-tuojami, kaip testuoti sistemos funkcionalumà.Pagrindiniø ir papildomø funkcijø ádiegimo me-tu buvo koordinuojamas istoriniø duomenø beiklasifikatoriø perkëlimas, testuojami sistemos

vartotojai, t. y. tikrinamas jø pasiruoðimas dar-bui su BIS, vyko podiegiminës sistemos prieþiû-ra. Projektas buvo valdomas detalaus planopagrindu pasirinkus projekto organizavimostruktûrà ir periodiðkai aptariant rezultatus.

Ágyvendinant tokios apimties projektà bûti-na ávertinti ir tinkamai valdyti galimus rizikosveiksnius. Paþymëtinas nuolatinis bendravi-mas tarp uþsakovo ir projekto vykdytojo sie-kiant vienodo supratimo apie projekto ap-imtis ir tikslus, priimant projektinius spren-dimus, kurie maksimaliai patenkintø klijen-tø lûkesèius. Bûtina kruopðèiai parengti ana-lizës ir projektavimo dokumentus ir siekti,kad kiekvienas reikalavimas ir pateiktas josprendimo kelias bûtø patvirtintas atsakin-go uþ procesà asmens. Pradedant ágyven-dinti projektà, reikia suderinti darbuotojø,dalyvaujanèiø projekte, atostogø grafikus,nuolat derinti kasdieninius darbo planus, nu-matyti alternatyvius techninius sprendimus(pvz., laikino serverio panaudojimà ir pan.).Patvirtinus projekto dokumentus, turi bûtisudarytas detalus duomenø parengimo pla-nas. Siekiant iðlaikyti stabilø projekto vyk-dymà, bûtina numatyti galimybæ á projektàátraukti papildomus darbuotojus, tiek vyk-dytojo, tiek ir uþsakovo. Dël ávairiø aplinky-biø keièiantis vykdytojo ar uþsakovo darbogrupës sudëèiai, visi keliami klausimai irsprendimai turi bûti uþfiksuoti raðtiðkai ir pa-tvirtinti paraðais. Bûtina nuolat sekti ástaty-mø pakeitimus ir, esant bûtinybei, kuo grei-èiau ávertinti jø poveiká projekto eigai.

2005 m. sausio 28 d. aktu naujos parda-vimø apskaitos ir valdymo informacinës sis-temos diegëjas AB „Alna“ bei UAB „Kaunovandenys“ patvirtino, kad sistema tinkamaeksploatacijai, ir tos paèios dienos ásiparei-gojimø perdavimo sutartimi sistemos aptar-navimo (prieþiûros) sutarties vykdymà per-davë UAB „Alna Business Solutions“.

Nauda, kurià gauna bendrovë, sëkmin-gai ádiegusi integruotà pardavimo apskaitosir valdymo sistemà, yra tiesioginë ir netie-sioginë. Naujai ádiegta pardavimø apskaitosir valdymo sistema uþtikrina tikslesnæ sunau-dojimo, nuostoliø, skolø apskaità. Bendro-vës darbuotojai ágauna naujø darbo ágûdþiø,kyla darbo produktyvumas, efektyviau at-liekamos funkcijos. Maþiau apskaitos klaidøir tiksliau apskaièiuojami pinigø srautai. Sis-temos prieþiûra supaprastëjo. Visa tai su-maþino verslo valdymo kaðtus. Netiesioginënauda – didesnis informacinës sistemos var-totojø pasitenkinimas, informacijos skaidru-mas bei prieinamumas, paprastesnës valdy-mo procedûros, o svarbiausia – pagerëjæs klien-tø aptarnavimas. Visa tai atveria bendroveiefektyvesnës veiklos, kartu ir naujas pardavi-mø galimybes.

Ekonomikos direktoriusJuozas Buðmonas

6

TARIAMOSIOS VANDENS NETEKTIES VALDYMASTarptautinës vandens asociacijos þurnale „Water 21“ skelbto

straipsnio tariamosios netekties valdymo klausimu apþvalga. Straips-nyje atskleistas sudëtingas tariamosios netekties valdymas. Aptartiklausimai yra vieni ið daugelio, kuriø tikslas – siekti, kad bûtøapmokëtas visas sunaudotas vanduo.

Vandens netektis ið vandentiekio tinklo skirstoma á tikràjà ir taria-màjà; jos vieta tiekiamo vandens balanse buvo aptarta apþvalgoje, skelb-toje „Vandentvarkos“ Nr. 20. Tariamosios vandens netekties valdymuistrategiðkai svarbios keturios kryptys (1 pav.): netikslus skaitikliø matavi-mas, rodmenø nuskaitymo klaidos, matuojamojo naudojimo duomenøtvarkymo klaidos ir vandens vogimas. Siekiant sumaþinti tariamosiosnetekties vertæ iki ekonomiðkai priimtino lygio, reikia veikti visomis ketu-riomis kryptimis. IWA darbo grupë tyrë ðias kryptis, norëdama atrastipriemones, leidþianèias vandens tiekëjams valdyti tariamàjà vandensnetektá, ir bûdus ekonominiam jos lygiui apskaièiuoti. Pagrindinis dëme-sys buvo skirtas trims esminëms sritims: netikslø skaitikliø matavimà le-miantiems veiksniams, vandens kiekio fiksavimo naujovëms ir tariamo-sios netekties matavimo bei valdymo árangai ir technikai.

Vandens skaitikliø nepriskaièiavimas ir matavimo sutrikimai yra dau-gelio vandens tiekëjø bëda. Matavimo netikslumø nulemta netektisatsiranda dël daugelio prieþasèiø, pvz.: skaitikliø ámontavimo schemos,skaitikliø dëvëjimosi, vandentiekio veikimo átakos skaitiklio eksploataci-nëms savybëms, skaitiklio klasës ir tipo, skaitiklio dydþio, srauto sûkuria-vimo.

Ámontavimo schema gali smarkiai paveikti skaitiklio eksploatacinessavybes. Kai kurie skaitikliai yra skirti gulsèiam montavimui, todël negalitinkamai veikti sumontuoti staèiai. Be to, skaitikliø tikslumas gali priklau-syti nuo matuoklá aptekanèio srauto struktûros pastovumo ir vienodu-mo. Jai gali kenkti alkûnës ir kiti jungliai, ámontuoti prieð pat skaitiklá.Daugelis skaitikliø gamintojø rekomenduoja prieð skaitiklá palikti bent10-ies skersmenø ilgio tiesø barà, kad turbulentiðkumas bûtø pakanka-mai maþas.

Veikianèiø skaitikliø savybës ilgainiui blogëja. Tai priklauso tieknuo skaitiklio amþiaus, tiek ir nuo matuojamo vandens savybiø. Kaivanduo labai agresyvus fiziðkai arba chemiðkai, matavimo tikslumas galipablogëti per palyginti trumpà laikà. Kraðtutiniais atvejais nuogulos galitaip trukdyti mechanizmui, kad skaitiklis visai liausis matavæs.

Skaitiklio tikslumas yra debito funkcija. Paprastai skaitikliø tikslu-mas bûna prasèiausias tekant maþiems debitams ir geriausias esantvardiniam debitui (2 pav.). Prastesnis tikslumas bûna ir tekant dideliemsdebitams, taèiau ne toks kaip maþø atveju. Apskritai matavimo tikslu-mas yra netolygaus vandens naudojimo padarinys ir realaus vandensnaudojimo bei skaitiklio paklaidos skirstiniø funkcija. Yra du pagrindiniaipastatø vandentiekiø tipai – uþdarieji (veikiantys lauko vandentiekio arpapildomojo siurblio slëgiu) ir atvirieji (veikiantys atvirojo vandens bakoslëgiu). Skaitiklio, parinkto pagal vandens sunaudojimà, netikslumas,aiðku, bus didesnis atvirajame vandentiekyje, nes jo èiaupuose slëgis, okartu ir iðtekantis debitas, visada bus maþesnis negu uþdarajame.

Yra keletas skaitikliø klasiø, atspindinèiø skaitikliø gebëjimà matuotimaþus debitus. Kuo „aukðtesnë“ klasë, tuo maþesniu debitu tekanèiovandens kieká skaitiklis pradeda matuoti ir tuo didesnis to matavimo tiks-lumas. Yra keturios skaitikliø klasës: A, B, C ir D. Prasèiausiai maþus debitusmatuoja A klasës, geriausiai – D klasës skaitikliai. Skaitiklio klasë siejasi suvardiniu debitu, todël, panorus ásigyti vandens skaitiklá tam tikrai matavi-mo srièiai (apibrëþtai minimaliu ir maksimaliu debitu), reikia þinoti ne tikklasæ, bet ir vardiná debità. Komerciniam matavimui naudojami du pagrin-diniai vandens skaitikliø tipai: greitinis (vienasrautis arba daugiasrautis) irtûrinis (þiedinis arba stûmoklinis). Tûriniai skaitikliai tiksliau matuoja maþudebitu tekanèio vandens kieká, bet sparèiau dëvisi.

Labai daþnai naudojami per dideli skaitikliai tikintis jø atitiktiespadidëjusiam vandens naudojimui ar rûpinantis sumaþinti skaitikliuosesusidaranèius slëgio nuostolius. Tai nulemia, kad skaitiklis veikia ties apa-tine matavimo srities riba ir nepriskaièiuoja þenklios pratekëjusio van-dens dalies.

Kai ið vandentiekio tinklo atiteka vanduo su oru, greitiniø skaitikliømatuoklis (sukutis ar turbinëlë) sukasi labai sparèiai. Paspartinti sukimàsigali ir kliûtis, ámontuota prieð pat skaitiklá. Ðiais atvejais skaitiklis priskai-èiuos daugiau, nei ið tiesø pratekëjo. Tûriniai skaitikliai á oro priemaiðàreaguoja taip pat kaip greitiniai, taèiau yra nejautrûs srauto sûkuriavi-mui.

Vandens tiekëjai privalëtø turëti naudojamo vandens kiekio matavi-mo strategijà, atsiþvelgianèià á èia nurodytas aplinkybes. Ta strategijaturëtø bûti parengta lyginant potencialius jos ágyvendinimo kaðtus suesama potencialiø pajamø netektimi. Strategija turëtø apimti montavi-mo principus, skaitikliø pakeitimo politikà, skaitiklio dydþio, klasës ir tipoparinkimo nuostatas.

Skaitikliø gamintojai tobulina konstrukcijas, siekdami padidinti tikslu-mà ir sumaþinti pratekanèio vandens nepriskaièiavimà. Taèiau skaitikliøkeitimas paprastai remiasi á finansiná pagrindà. Renkantis naujà, page-rintà matavimo technologijà reikia atsiþvelgti á visos eksploatavimo truk-mës kaðtus, technologijos patogumà ir kitas apèiuopiamas savybes, kaipantai montavimo lengvumà, prieþiûros paprastumà, atsparumà trikdy-mui. Gatavø sprendimø tos ar kitos technologijos naudai nëra. Iðeitis –iðbandyti naujus vandens skaitikliø tipus bei technologijas ir taip iðsiaið-kinti jø naudà.

Yra daug tariamosios netekties matavimo ir vadybos priemoniøbei metodø, tarp jø ir nemaþai specializuotø programø visiems taria-mosios netekties elementams kiekybiðkai ávertinti ir analizuoti. Ðios ap-skaitos priemonës remiasi labai panaðia metodologija; á teritorijà patiek-tas vandens kiekis labai kruopðèiai lyginamas su toje teritorijoje esanèiøvartotojø sunaudoto vandens kiekiu. Vandens apskaitos priemones pa-pildo nuotolinis skaitikliø rodmenø nuskaitymas. Juo iðvengiama dël þmo-giðkojo veiksnio kylanèiø rodmenø nuskaitymo ir matuojamojo naudoji-mo duomenø tvarkymo klaidø. Vandens apskaitos programos ir nuoto-linio rodmenø nuskaitymo derinys suteikia vandens tiekëjui esminiø pri-valumø siekiant kiekybiðkai ávertinti ir valdyti tariamàjà vandens netektá.

Apþvalgà parengë V. Ðulga

1 pav. Strateginës tariamosios netekties valdymo kryptys 2 pav. Tipiðki vandens skaitiklio paklaidø skirstiniai

7

Terminu vandentvarka vadinama ûkio sri-tis, apimanti þmogaus poreikiams reikalingovandens gamtinius ðaltinius, gavybà, ruoðimà,tiekimà, naudojimà, naudoto ar kitokio ðalinti-no vandens (pvz., lietaus) surinkimà, ðvarinimàir suleidimà á gamtinius vandens telkinius.

Ðis terminas pradëtas vartoti prieð 30 metøsiekiant dviejø tikslø: sutrumpinti anksèiau ðiaiûkio srièiai nusakyti vartotà þodþiø junginá van-dentiekis ir kanalizacija bei atsikratyti dël dau-giaprasmiðkumo nepageidaujamo termino ka-nalizacija.

Kaip matyti ið apibrëþties, vandentvarkai pri-klauso dvi tarsi skirtingos, bet glaudþiai susiju-sios (abi naudojasi tuo paèiu gamtos objektu –vandens telkiniu) veiklos sritys: visokerioposþmogaus veiklos aprûpinimas vandeniu ir kenks-mingo ar nereikalingo vandens ðalinimas ið þmo-gaus aplinkos. Ðiø srièiø terminijà aptarsime at-skirai.

Mokslas apie þmogaus reikmëms tiekiamovandens gavybos, ruoðimo ir tiekimo vyksmusbei árangà vadinamas vandentieka. Ðiuo termi-nu ávardijamas ir vartotojø aprûpinimas vande-niu apskritai. Vandentiekos inþineriniai árengi-niai vadinami vandentiekiu.

Pamatinis suminëtø terminø darybos þodisyra vanduo. Dabartinës lietuviø kalbos þodynas(DLKÞ) [1] ðá þodá aiðkina taip: skaidrus, bespal-vis upiø, eþerø, jûrø skystis, vandenilio irdeguonies junginys. Pateikdamas pavyzdþiusDLKþ iðvardija penkiolika vandens rûðiø; van-dentieka jø skiria kelias deðimtis. Joms nusakytivartojami ávairiø formø paþymimieji þodþiai. Van-deniui apibûdinti pagal telkimosi vietà ar radi-mosi ðaltiná paprastai vartojamas paþymimojoþodþio kilmininkas: upës, jûros, eþero, pelkës,balos vanduo ir lietaus, ðaltinio, vandentiekiovanduo. Taèiau vartojama ir ðios grupës termi-nø, kuriø paþymimasis þodis – bûdvardis su prie-saga -inis. Ðtai grunte slûgsantis vanduo labaidaþnai vadinamas gruntiniu, dirvoþemyje – dir-voþeminiu, þemës plutos tarpsluoksnyje – tarps-luoksniniu vandeniu [A]. Þinoma, priesagos-inis vediniu galima nusakyti daikto ypatybæ pa-gal vietà, bet ta priesaga daug ryðkiau pabrë-þia priklausymà tam, kas þymima pamatiniu þo-dþiu, taip pat medþiagà, ið kurios daiktas pada-rytas [2]. Vertinant ðiuo poþiûriu, taip pat atsi-þvelgiant á ðiai vandenø grupei bûdingà kilmi-ninkà, reikia vartoti: grunto (ne gruntinis), dir-voþemio (ne dirvoþeminis), tarpsluoksnio (netarpsluoksninis), podirvio (ne podirvinis) van-duo. Kas kita mineralinis vanduo; jis ið tiesøpriklauso mineralams, todël èia ta priesaga tei-sëta. Lygiai kaip ir gamtinis vanduo.

Vandens telkinio padëèiai þemës pavirðiausatþvilgiu nusakyti vartojami du terminai: pa-virðinis vanduo (þemës pavirðiuje esanèio telki-nio vanduo) ir poþeminis vanduo (grunte arvandeninguose tarpsluoksniuose slûgsantis van-duo). Kadangi ðiais dviem terminais palygina-ma telkinio padëtis to paties objekto atþvilgiu,lauktina, kad jie sudarytø prieðprieðà. Taèiaupaþyminio pavirðinis pamatinis þodis (pavirðius)apskritai neturi prieðprieðos, o pamatinio þodþiopoþemis (vieta po þemëmis) prieðprieða yraantþemis (þemës pavirðius) [1]. Taigi þemës pa-virðiuje telkðanèio ar juo tekanèio vandens va-dinimas pavirðiniu vandeniu sisteminiu poþiûriu

VANDENTVARKOS TERMINIJOS BRUOÞAInetinkamas. Be to, ðis terminas nëra prasmi-niai tikslus, nes reiðkia ir visokiame pavirðiuje(ne tik þemës) esantá vandená. Todël þemëspavirðiuje susitelkusá vandená geriau vadinti ant-þeminiu. Tada turëtume taisyklingà prieðprie-ðà antþeminis vanduo – poþeminis vanduo.

Kalbant apie poþeminá vandená ir jo gavybàpiktnaudþiaujama tarptautinio þodþio artezi-nis (pagal Ðiaurës Prancûzijos provincijos Ar-tois lotyniðkà atitikmená Artesium) [3] vartoji-mu. Juo turëtø bûti paþymimas poþeministarpsluoksnio vanduo, hidrauliðkai suspaustastiek, kad trykðtø ið jam imti árengto græþinio;taip pat græþinys tokiam vandeniui imti. Tuotarpu paþymimuoju þodþiu artezinis daþnai api-bûdinamas bet kokio spûdþio poþeminis van-duo, bet koks græþtinis vandens ðulinys ir netgisiurblys vandeniui ið græþinio imti (nors tai aið-kiai prieðtarauja savaiminio tryðkimo principui,kuriuo pasiþymëjo Artois provincijos græþiniai).Turi bûti vartojami ðie terminai: spûdinis (neartezinis) vanduo, kai poþeminio vandens spû-dþio nepakanka vandeniui tryðkinti antþemy-je, vandens (ne artezinis) græþinys, kai juo ima-mas ne savaime antþemyje iðsiliejantis poþemi-nis vanduo, græþinio (ne artezinis) siurblys, kaikalbama apie græþinyje átaisomà siurblá poþe-miniam vandeniui á antþemá kelti.

Retai kada gamtinio vandens savybës ati-tinka vartotojø reikalavimus – tai jis nepakan-kamai geras, tai ne visai graþiai atrodo, tai joskonis ar kvapas vartotojui nepriimtinas. Dëlðiø prieþasèiø paprastai tenka iðgautà vandenáruoðti vartojimui. Tam taikomø vyksmø visumavadinama vandens ruoðimu (vartojimui), o juosaptarianti vandentiekos sritis – vandenruoða.Neretai pagrindinis þodis ruoðimas pakeièiamasþodþiu gerinimas (ið gerinti – daryti geresná,taisyti [1]). Pvz., pavartojama: vandens gerini-mas, (vandens) gerinimo árenginiai, (vandens)gerinimo filtras ir pan. Prasminiu poþiûriu to-kia vartosena nëra peiktina, taèiau darybiniuðios srities terminø grupës poþiûriu dëmuo ge-rinimas yra prastesnis. Pvz., tokiø ið þodþio ruoðtiiðvestø terminø, kaip vandenruoða ar vandensruoðykla, neámanoma sudaryti ið þodþio gerinti(vandengera ??, vandens gerykla ar gerin-tuvë??). Todël pirmenybæ reikia teikti þodþioruoðti vediniams: vandens ruoðimas, (vandens)ruoðimo árenginys, (vandens) ruoðimo koðtuvasir pan.

Daþniausiai aptinkama vandens priemaiða,kurià tenka ðalinti ruoðiant vandená, yra gele-þis. Jos ðalinimo vyksmai daþnokai vadinami ydin-gai; pasakoma ir paraðoma: nugeleþinimas, nu-geleþinimo árenginiai, nugeleþinimo filtrai ir pan.Mat þodis nugeleþinimas yra veiksmaþodþio ge-leþinti (jo prasmës neaiðkina DLKÞ; pagal [3],tai reiðkia glaistyti betonà geleþine mentele)prieðdëlinis darinys, o prieðdëlis nu- reiðkia tuoveiksmaþodþiu reiðkiamo veiksmo baigtá, inten-syvumà, ástangà [2]. Taigi pasakymas nugeleþin-ti reiðkia tik uþbaigti geleþinti ar ástengti taipadaryti, taèiau jokiu bûdu ne paðalinti geleþáið ruoðiamo vartojimui vandens. Èia vartotinastik geleþies ðalinimas, geleþies ðalinimo áren-ginys, geleþies ðalintuvas, geleþies (ðalinimo)koðtuvas, o kai ðalinimui taikomas sàlytiniai ka-talizacinis ar biologinis koðimas – geleþies koðtu-vas. Panaðiai turi bûti vartojama mangano, amo-

nio, sulfido ir pan. ðalinimas, ðalinimo árengi-nys, ðalintuvas, koðtuvas ir pan.

Dar vienas negeras prieðdëlinis darinys, ási-tvirtinæs vandenruoðoje, yra praplovimas. Juoávardijamas koðtuvø veiksmingumo gràþinimasplaunant. Prieðdëlis pra- èia yra atsiradæs dëlrusø kalbos, kurios atitikmuo (ïðîìûâêà) yraneámanomas be prieðdëlio, átakos. Lietuviø þo-dþiui prieðdëlis ne tik kad bereikalingas, bet irsuteikia nepageidaujamà prastai atliekamoveiksmo atspalvá. Taigi turëtume vartoti plovi-mas. Su juo susijæ ir keli kiti terminai. Plaunantisvanduo turëtø bûti vadinamas plovimo (ne pra-plovimo) vandeniu, vartotas plovimo vanduo –paplavomis (ne praplovimo ar atplovimo van-deniu).

Vienas ið netirpiø vandens priemaiðø paðali-nimo bûdø yra jø nusodinimas, t.y. sudarymassàlygø joms prasmegti apdorojamo vandenssraute ir virsti nuosëdomis. Tai vyksta árenginy-je, vadinamame nusodintuvu (veiksmaþodþionusodinti – versti nusistoti, nusësti [1] – vedi-nys). Vartojamas ir prieþastinio veiksmaþodþiosu priesaga -dinti (reiðkianèia „daryti, kad vyk-tø“) – sësdinti (daryti, kad sëstø) – vedinyssësdintuvas. Darybos poþiûriu geri abu termi-nai, taèiau nusodintuvas jau yra patekæs á þo-dynus, vadovëlius, standartus ir kt., todël, lai-kantis terminologinës drausmës, derëtø nuso-dinimo árenginá vadinti nusodintuvu (vienu me-tu buvo pradëtas vartoti variantas be rezulta-tinio prieðdëlio – sodintuvas, taèiau dël prasmi-nio panaðumo á þemës ûkio padargà ðio varian-to atsisakyta). Pasitaiko ir nevartotinø ðio áren-ginio pavadinimo variantø, pvz., nusësdintuvas.Èia prieðdëlis nu- prasminiai nepateisinamas.

Vandeniui ið gamtiniø telkiniø imti, tiektivamzdynu vartotojams ir apskritai perduotienergijà vandeniui, kad ágytø slëgá ar pakiltø iðþemesnio lygio á aukðtesná, naudojami varikliovaromi hidrauliniai prietaisai. Tokia hidraulinëmaðina [4], variklio mechaninæ energijà ver-èianti skysèio tëkmës energija, vadinama siur-bliu. Kitokià siurblio sampratà teikia DLKÞ, aið-kindamas, kad tai esàs „siurbiamasis prietai-sas“, t.y. prietaisas siurbti – „traukti orà, skystákokiu prietaisu“[1]. Pateikiamas ir vartosenospavyzdys: „Siurbti vandená ið ðulinio“. Taèiauðitos hidraulinës maðinos „siurbiamosios“ gali-mybës yra labai menkos, lyginant su „spau-dþiamosiomis“; siurbti galima tik tiek, kiek lei-dþia atmosferos slëgis, o spausti – iki deðimèiøir net ðimtø atmosferø. Maþa to, dauguma siur-bliø apskritai nesiurbia (bûna panardinti van-denyje ar átaisyti þemiau vandens lygio ir van-duo á juos áteka pats), o vien spaudþia. Akivaiz-dus prieðtaravimas, taèiau negi vengiant jo grá-ði prie pompos (pagal [5], tai kaip tik ir yra„árenginys, keliantis vandená ið þemesnio lygio áaukðtesná“), kurià Pr. Skardþius dar 1939 m.kaip lenkybæ siûlë keisti siurbliu [6]. Turint gal-voje, kad siurblys paprastai reikalingas spausti ir tikretsykiais siurbti (pvz., specialûs vakuumo siurbliai),neteisinga ðiuo átaisu atliekamà veiksmà vadinti siurbi-mu. Prasmingiau ir tiksliau já ávardyti pavartojant priesagà-(i)uoti, reiðkianèià „veikti naudojant pamatiniu þodþiupasakytà priemonæ“ [2]. Taigi siurbliu reikia siur-bliuoti. Ðis terminas buvo áraðytas DLKÞ 2-aja-me leidime [7], taèiau ið vëlesniø leidimø iðbrauk-tas ir pakeistas seniai supeiktos pompos (DLKÞ

8

siûlo net ir pumpà) vediniu pumpuoti. Nepum-puokime siurbliu, jei nenaudojame pumpos! Taippat vietoje termino siurbimo agregatas reikiavartoti siurbliavimo agregatas.

Vartotas ar kitoks ðalintinas vanduo dabarvadinamas nuotekomis. Terminas nuotekos darnëra patekæs á DLKÞ (ten teikiami tos paèiosprasmës dviþodþiai terminai: nuleidþiamasis van-duo, nutekamasis vanduo), taèiau yra Valsty-binës lietuviø kalbos komisijos aprobuotas ir pa-skelbtas [8] standartiniu. Spaudoje paplitæs ðiotermino variantas nuotëkos (antrame skieme-nyje uþdëtas taðkas ant raidës e) yra netaisyk-lingos darybos ir todël nevartotinas.

Nuotekos turi bûti ðalinamos ið susidarymovietø, be to, taip, kad nekeltø pavojaus neiþmonëms, nei gamtai. Nuotekø tvarkymo áren-giniø visuma vadinama nuotekø ðalintuvu. Es-minës jo dalys yra: nuotakynas (nuotakø ir pa-galbiniø statiniø sistema nuotekoms tekinti iðpastatø á valyklà) ir nuotekø valykla (nuotekøvalymo, dumblo apdorojimo ir pagalbiniø áren-giniø sistema, paverèianti nuotekas nekenks-mingu gamtai vandeniu). Terminas nuotaky-nas padarytas ið daiktavardþio nuotakas (DLKÞ– nutekamasis griovys ar vamzdis) ir priesagos-ynas, reiðkianèios sankaupà to, kas þymimapamatiniu þodþiu. Taigi nuotakynas þymi vietà,kurioje gausu nutekamøjø vamzdþiø, t.y. nuo-takø. Panaðiai padarytas ir ðio termino varian-tas nuotekynë, tik èia pamatiniu þodþiu imtasne daikto vardas, o veiksmaþodþio tekëti vedi-nys nuotekos. Lietuviø kalboje vietos pavadini-mà reiðkiantys priesaginiai daiktavardþiai ne-daromi ið vediniø, todël nuotekynë, kaip netai-syklingos darybos terminas, turi bûti nevarto-jama.

Kalbant apie nuotekø valymà, terminasnuotekø valymo árenginiai daþnai pavartoja-mas nuotekø valyklos prasme. Ðie terminainëra sinonimai. Pirmasis ið jø reiðkia tik árengi-nius, kuriais valomos nuotekos, gi antrasis –ávairiø árenginiø sistemà. Taigi tada, kai turimagalvoje nuotekoms iðvalyti bûtina ávairiø árengi-

niø visuma, vartotinas terminas nuotekø va-lykla (ne nuotekø valymo árenginiai).

Aptariant inþinerinæ vandentvarkos árangàpiktnaudþiaujama terminu sistema. Pvz., pa-raðoma: „vandens tiekimo ir nuotëkø siste-ma“ [B] arba „vandentiekio sistema“ [C].Sistema yra daugiaprasmis þodis [5]; apta-riamai srièiai tinka tokios reikðmës: 2) dari-nys, sudarytas pagal tikslà, paskirtá, veikimàir pan., ir 5) sudarymo principas. Laikantis2-osios reikðmës, „vandens tiekimo sistema“turëtø reikðti dariná, skirtà vandeniui tiekti.Bet tokiai sistemai pavadinti turime terminàvandentiekis, taigi junginys „vandentiekiosistema“, vartojamas pagal 2-àjà sistemosreikðmæ, prilygsta sviestuotam sviestui. Lai-kantis 5-osios reikðmës, junginiai „vandenstiekimo sistema“ ir „vandentiekio sistema“gali bûti suprasti tik kaip vandens tiekimoprincipas, pvz., savitakis vandens tiekimas,slëginis vandentiekis. Tuo tarpu þodþiø jun-ginys „nuotekø sistema“ yra beprasmis.

Dar viena ásiðaknijusi terminologinë nege-rovë yra vandens ir nuotekø priemaiðø ana-lièiø pavadinimai. Kiekviena analitë reiðkiatam tikrà vandens ar nuotekø kokybæ, to-dël jà ávardijantis terminas privalëtø turëtikokybæ reiðkianèià gramatinæ formà. Juo-lab kad ta kokybë nusakoma tam tikraismato vienetais. Dabar gi vartojama neutraliforma, pvz.: geleþis, amonis, manganas, or-ganinë anglis [D], nors siekiama parodyti ðiøpriemaiðø kieká vandenyje. Kokybinæ reikð-mæ paprastai parodo priesaga -umas. Josvediniø jau vartojama vandentvarkoje; sumi-nis rûgðèiø ar ðarmø kiekis vandenyje nusako-mas terminais rûgðtingumas ir ðarmingumas.Taigi vandens savybæ turëti savyje tam tikràkieká geleþies, amonio, mangano ar organinësanglies reikëtø vadinti geleþingumu, amonin-gumu, manganingumu, organiniu anglingumu.Ðis darybos principas pritaikytas ir standarte[8]; èia vartojama: anglingumas, azotingumas,dumblinumas, fosforingumas.

Naudota literatûra1. Dabartinës lietuviø kalbos þodynas.

4-asis leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø lei-dybos inst., 2000. XXIV. 967 p.

2. Paulauskienë A. Lietuviø kalbos morfolo-gija: paskaitos lituanistams. Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidykla, 1994. 430 p.

3. Rusø-lietuviø kalbø politechnikos þody-nas. Sudarë G. Daugëla. Vilnius: Vyriausiojienciklopedijø redakcija, 1984. 448 p.

4. Macevièius J., Vaidakavièius A. Hidraulika irhidraulinës maðinos. Vilnius: Mintis, 1974. 479 p.

5. Vaitkevièiûtë V. Tarptautiniø þodþiø Þo-dynas. Vilnius: þodynas, 2001. 1039 p.

6. Kalbos patarëjas. Gimtosios kalbos kny-gynëlis Nr.1. Paruoðë L. Dambrauskas. Reda-gavo A. Salys ir Pr. Skardþius. Kaunas: Lietuviøkalbos draugijos leidinys, 1939. 141 p.

7. Dabartinës lietuviø kalbos þodynas.2-asis papildytas leid. Vilnius: Mintis, 1972. XXIV.974 p.

8. LST EN 1085:2003 „Nuotekø valymas.Terminai ir apibrëþimai“.

ÐaltiniaiA. Kinderis Z. Hidrogeologija ir græþyba.

Vilnius: Mintis, 1974. 423 p.B. Lietuvos Respublika. Vandens tiekimo ir

nuotekø ûkio paslaugø standartai: Baigiamo-sios ataskaitos projektas. Danijos Aplinkos ap-saugos agentûra, ref. Nr. 128/025-0018, 2003.

C. Nemuno aukðtupio baseino generalinisplanas. Alanet Global. Posh & Partners. VðÁ„Projektø valdymo grupë“, UAB „Ekoprojek-tas“, 2003. V, ii. 156 p.

Geriamojo vandens saugos ir kokybës reikalavi-mai. HN 24:2003. Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministerija. Vilnius, 2003. 25 p.

Vandentvarkos ekspertasDr. Vilius Ðulga

NATRIO HIPOCHLORITAS VANDENSNUKENKSMINIMO METU

Paskutinë geriamojo vandens paruoðimostadija yra jo nukenksminimas, kurio tikslas –sunaikinti patogenines bakterijas.

Nukenksminama dviem bûdais: fizikiniu ircheminiu. Ið fizikiniø nukenksminimo bûdø ga-lima paminëti ðvitinimà ultravioletiniais (UV) spin-duliais ir apdorojimà ultragarsu. Apie pastarojotaikymà mûsø ðalyje neteko girdëti, tuo tarpuUV spinduliai, kad ir neplaèiai, yra naudojami.

Cheminis nukenksminimo bûdas yra parem-tas ávairiø cheminiø medþiagø (stipriø oksidato-riø) panaudojimu. Chemikai þino daug stipriøoksidatoriø, taèiau dël ávairiø prieþasèiø tik ne-didelë jø dalis gali bûti pritaikyta vandeniui nu-kenksminti. Plaèiausiai ðiam tikslui naudojamaselementinis chloras ir kiti veikliojo chloro turin-

tys junginiai (chlorkalkës, natrio arba kalcio hi-pochloritai, chloro dioksidas, chloraminai) arbaalotropinë deguonies atmaina – ozonas. Ilgàlaikà ðiam tikslui daþniausiai naudotas dujinischloras (Cl2). Patekæs á vandená chloras su juoreaguoja (hidrolizuojasi), sudarydamas hipoch-lorito (HClO) ir druskos (HCl) rûgðtis. Pastarojirûgðtis yra stipri, todël gerai disocijuoja. Joninëchloro hidrolizës reakcijos lygtis yra tokia:

Cl2 + H2O HClO + H+ + Cl-.

Hipochlorito rûgðtis egzistuoja tiktai vande-niniuose tirpaluose ir yra labai silpna. Jos diso-ciacijos konstanta 25 0C temperatûroje yra lygi3,6 · 10 –8. Ji yra maþdaug 500 kartø silpnesnë

uþ maisto pramonëje plaèiai naudojamà actorûgðtá. Hipochlorito rûgðties disociacijos laipsnispriklauso nuo vandens pH. Kuo didesnë pHreikðmë (kuo ðarmingesnis vanduo), tuo geriaudisocijuoja hipochlorito rûgðtis ir jos tirpale liekamaþiau (þr.1 lentelæ).

Kadangi vandená nukenksmina hipochloritorûgðtis (HClO), ðiam procesui bûtina kuo ma-þesnë pH reikðmë. Tokiu atveju vandenyje busdidesnë hipochlorito rûgðties koncentracija, nu-kenksminimas vyks greièiau ir bus efektyves-nis.

Pastaruoju metu vandens nukenksminimuivis plaèiau naudojami hipochlorito rûgðties nat-rio druskos – natrio hipochlorito (NaClO) – van-deniniai tirpalai. NaClO vandeniniai tirpalai gau-nami valgomosios druskos (NaCl) vandeniniøtirpalø elektrolizës metu, kai katodas yra ne-atskirtas nuo anodo. Pas mus ðis produktas at-veþamas ið Lenkijos ir Skandinavijos ðaliø. Skie-dþiant koncentruotà natrio hipochlorito tirpa-

1 lentelë. Hipochlorito rûgðties ir hipochlorito jonø koncentracijø priklausomybë nuo pH

pH 4 5 6 7 8 9 10

ClO-, % 0,05 0,5 2,5 21,0 75,0 99,5 99,9

HClO, % 99,95 99,5 97,5 79,0 25,0 0,5 0,1

9

là vyksta jo hidrolizë ir gaminasi hipochloritorûgðtis:

NaClO + H2O HClO + Na+ + OH-. Taigi nesvarbu, kà mes naudojame, dujiná

chlorà ar natrio hipochlorità, galiausiai vandenánukenksmina ta pati hipochlorito rûgðtis.

Prekiniame NaClO tirpale bûna iki 150 g/Lveikliojo chloro ir apie 20 g/L NaOH + Na2CO3.Jis tiekiamas ávairaus tûrio plastikinëje taroje, jápatogu dozuoti, nëra pavojaus, kad iðsiskirskenksmingas Cl2.

Ðiuose tirpaluose visada yra nedidelis kiekishipochlorito rûgðties. Nustatyta, kad hipochlo-rito rûgðtis palaipsniui skyla iðskirdama atominádeguoná:

HClO HCl + O. Ðià reakcijà skatina ðviesa, t. y. ðviesoje ji

vyksta daug greièiau negu tamsoje.VGTU Chemijos ir bioinþinerijos katedros

Analizinës chemijos laboratorijoje buvo tirtashipochlorito rûgðties skilimas. Lenkijoje paga-mintas prekinis natrio hipochlorito tirpalas bu-

vo padalytas á dvi dalis. Viena dalis buvo laiko-ma tamsaus stiklo butelyje tamsioje patalpoje,kita – ðviesaus stiklo butelyje ðviesoje. Ðiuosetirpaluose periodiðkai buvo nustatoma veikliojochloro koncentracija. Gauti rezultatai yra pa-teikti 2 lentelëje.

Antroje lentelëje pateikti tyrimø rezultatairodo, kad ðviesoje laikomas hipochloritas skyladaug greièiau negu tamsoje – maþdaug dukartus. Pavyzdþiui, per 30 dienø ðviesojelaikomame produkte suskilo 40 % veikliojochloro, o tamsoje – tik 19,3 %. Ir vienu, ir kituatveju per 30 dienø prarandama nemaþa dalisveikliojo chloro. Natrio hipochlorito naudotojamsgalima patarti:

1. Nekaupti dideliø natrio hipochloritoatsargø.

2. Natrio hipochlorità laikyti vësioje, tamsiojepatalpoje.

3. Perkant natrio hipochlorità, reikalautikokybës sertifikato, kuriame bûtø nurodyta irveikliojo chloro koncentracija. Atkreipkitedëmesá á analizës datà. Jeigu analizë atliktaseniai, jà reikia pakartoti, kadangi veikliojo

2 lentelë. Hipochlorito rûgðties skilimo ðviesoje ir tamsoje kinetika chloro koncentracija gali bûti smarkiaisumaþëjusi, juolab kad analizë nëra sudëtinga.Produkto kaina turi tiesiogiai priklausyti nuoveikliojo chloro koncentracijos jame.

Kai kas klaidingai mano, kad sujungtasveiklusis chloras nenukenksmina vandens. Taipnëra. Chloraminø oksidacijos-redukcijospotencialas yra tik ~ 20 % þemesnis neguhipochlorito rûgðties. Vadinasi, chloraminøbaktericidinis poveikis taip pat yra ~ 20 %silpnesnis. Nereikia pamirðti, kad vandeniniuosetirpaluose chloraminai palaipsniui hidrolizuojasiiðskirdami hipochlorito rûgðtá, kuri ið tiesø iratlieka nukenksminimà.

Ðá nedidelá raðiná noriu baigti ketetu terminø,kurie ypaè svarbûs baseinø ðeimininkams,kadangi atitinkamoje higienos normoje ðieterminai yra vartojami.

Laisvas veiklusis chloras– elementinio chloro (Cl2), hipochlorito

rûgðties (HClO) ir hipochlorito jonø (ClO-) suma.

Sujungtas veiklusis chloras– monochloramino (NH2Cl), dichloramino

(NHCl2), trichloramino (NCl3) suma.

Visuminis veiklusis chloras– laisvas aktyvus chloras + suriðtas aktyvus

chloras.

Veiklusis chloras– chloras ir visi chloro junginiai, kurie silpnai

rûgðèioje terpëje (pH~5) oksiduoja jodidø jonusiki laisvo jodo:

2I- (2KI) + veiklusis chloras I2 + neveiklusischloras (Cl-).

Á toká tirpalà álaðinus keletà laðø krakmolotirpalo, priklausomai nuo pasigaminusio jodokiekio asiranda daugiau ar maþiau intensyvimëlyna spalva.

Doc. dr. Juozas JankauskasVGTU, Chemijos ir bioinþinerijos katedra

0 150,0 150,0 0 0

5 142,0 133,0 5,3 11,3

15 123,4 102,1 17,7 31,9

30 121,0 90,0 19,3 40,0

50 109,2 79,0 27,2 47,3

70 105,6 72,8 29,6 51,5

130 96,7 68,3 35,5 54,5

160 91,2 55,0 39,2 63,3

2,5 metø nedaryta 2,5 nedaryta 98,3

Dienø skaièius Veikliojo chloro koncentracija g/L Suskilo veikliojo chloro %

Tamsoje Ðviesoje Tamsoje Ðviesoje

D augelio Lietuvos miestø ir miesteliønuotekø valyklos dirba ne visu pajëgumu, nesvandens naudojimas ir nuotekø kiekis augalëèiau, negu buvo prognozuojama projektuojantarba rekonstruojant ðias valyklas. Dël lëtaiauganèios gyventojø perkamosios galios naujivartotojai taip pat vangiai jungiasi prie pleèiamøvandentiekio ir nuotekø tinklø.

Valyklø darbas ne visu pajëgumu nëraracionalus, todël nuotekø ðalinimo ir valymo kainatokiuose miestuose bûna aukðtesnë. Jei nuotekøbûtø daugiau, padidëtø vandens tiekimo ámoniøpajamos, atsirastø galimybë sumaþinti gyventojømokamus mokesèius.

Ar tikrai miestuose ir miesteliuosesusidaranèios nuotekos visos patenka ácentralizuotus tinklus? Juk retas gyvenamasisnamas net ir maþose gyvenvietëse bei kaimuoseneturi elementariø sanitarinës technikospriemoniø. O ir lauko „sausøjø“ iðvieèiø srutø

AR TAI MUMS NERÛPI?duobës tampa vis sandaresnës, vis maþiau jøturinio patenka á gruntà. Taigi tokio tipo nuotekossusidaro, tik neaiðku, kur jos dingsta.

Aplinkos ministerija ir kai kurios kitos þinybosparengë ir patvirtino beveik visus normatyviniusdokumentus, reglamentuojanèius maþo nuotekøkiekio tvarkymà [1,2,3,4,5]. Bûtø dar graþiau,jeigu bûtø laikomasi ðiuose dokumentuosenustatytos tvarkos. Dar neteko girdëti, kad kasnors pareikalautø ið namø valdos savininkodokumentais árodyti, kur jis padeda savo namonuotekas, kur iðveþa iðvieèiø terðalus ir pan.Neretai jis mano, kad nemaþus pinigus moka tikuþ nuotekø iðveþimà, bet ne uþ jønukenksminimà. Dalis ðiø nuotekø patenka ávalyklas, taèiau vandens tiekimo ámonëms ið tomenka nauda. Pinigai nusëda nuotekasveþanèiøjø firmø arba privatininkø kiðenëse. Nevandens tiekimo ámoniø pareiga susiveþtinuotekas ið atskirø namø valdø ir terðalus ið

„sausøjø“ iðvieèiø. Tad gal reikia pradëti rodytiiniciatyvà ir paskatinti aplinkosaugininkus beivisuomenës sveikatos tarnybas pradëtikontroliuoti, kaip laikomasi jø paèiø nustatytostvarkos. Gal ið tos tvarkos mes turëtumenaudos?

Pabandykime ðiek tiek pasigilinti á ðiàproblemà.

Labai svarbu, kad mes patys þinotume, kiekir kokiø terðalø papildomai galime priimti á miestøar miesteliø nuotakynà ar valyklas ið asenizacijosmaðinø.

Seniai þinoma, kad grupinës arba individualiosnuotekos ir lauko „sausøjø“ iðvieèiø nevalytosnuotekos negali bûti iðleidþiamos á aplinkà. Josbûtinai turi bûti valomos nuotekø valyklose. Taspats galioja ir èia susidaranèiam nuotekø dumblui.

Vadovaujantis minëta normatyvinedokumentacija [1,2,5], á nuotekø valyklas arbatinklus turi bûti priimama:

10

- maþø sistemø nuotekos, kai jos nevalomosir tik kaupiamos, kai nuotekos apvalomospûdomuosiuose nusodintuvose (septikuose) irrenkamos nuotekø duobëse ar kai nuotekosvalomos ir kaupiamos, nes nëra kur jø iðleisti;

- pûdomøjø nusodintuvø turinys ið maþønuotekø valyklø;

- lauko „sausøjø” iðvieèiø srutø duobiø turinys.Apie tai, kad ðias nuotekas ir panaðius terðalus

galima veþti á sàvartynus, iðpilti kaþkur kitur,naudoti kaip tràðà arba uþkasti á þemæ, negalibûti ir kalbos. Tai aiðkiai nurodoma Lietuvos beiEuropos Sàjungos aplinkosaugos ir sanitariniuosereikalavimuose.

Kokie galëtø bûti ðiø terðalø irnuotekø kiekiai?Nuotekos á nuotekø duobes ið pastato gali

atitekëti vamzdynu, jei pastate árengtasnuotekø ðalintuvas. Paplavos ir kitos skystosatliekos taip pat gali bûti atneðamos ir iðpilamoskibirais. Suprantama, kad antruoju atveju, kaipastate nëra vidaus vandentiekio arbanuotakyno, vandens sunaudojama maþiau –taigi ir nuotekø, surenkamø á kibirus, bûnanedaug. Taèiau, jei pastate yra nors minimalusvandentiekis ir nuotekø ðalintuvas, nuo vienoþmogaus per parà susidaro apie 100 l, permënesá – iki 3-4 m3, o per metus – iki 50 m3

nuotekø [2]. Èia nekalbame apie prastaiárengtus, po pirmo lietaus apsemiamus arbanesandarias, be dugnø nuotekø duobes arbapûdomuosius nusodintuvus. Jei teks vestinuotekø apskaità ir mokëti uþ jø iðveþimà,anksèiau ar vëliau tokiø árenginiø neliks.

Kai prie pastato árengtas pûdomasisnusodintuvas neturi nuotako á biologinio valymoárenginius arba aplinkà, jis yra paprasèiausianuotekø duobë.

Ið nutekamøjø pûdomøjø nusodintuvø vienàar du kartus per metus turëtø bûti iðsiurbiamastik dumblas. Taèiau siurbimo metu paprastaidumblas susimaiðo su virð jo esanèiomisnuotekomis ir iðsiurbiamas visas turinys. Iðpûdomøjø nusodintuvø iðveþamo skysèio kiekismaþdaug atitinka darbiná nusodintuvo tûrá, t. y.1–2 m3 skaièiuojant vienam gyventojui [2].

Sudëtingiau apskaièiuoti „sausøjø” iðvieèiø,kai jose nenaudojamas vanduo, srutø duobiøturinio kieká. Á gerai árengtà srutø duobænepatenka lietaus ar grunto vanduo. Taigi ðiøiðvieèiø duobiø turinys yra ekskrementai irðlapimas. Laikoma, kad nuo vieno þmogaus perparà susidaro 120 g ekskrementø ir apie 1,1 lðlapimo, arba ið viso apie 1,3 l [6]. Ðios kategorijosnuotekø á valyklà pateks tiek, kiek jø atveðasenizacijos maðinos.

O dabar apie minëtø nuotekøuþterðtumà.Ið gerai veikianèiø maþø nuotekø valyklø gali

bûti atveþamos ir valytos nuotekos. Jos bus neprastesnës negu iðvalytos miesto nuotekos.Priimant ðias nuotekas svarbu neperpildyti tinklo,arba nevirðyti valyklos leidþiamo hidrauliniokrûvio.

Labiau uþterðtos nevalytos nuotekos iðnuotekø duobiø. Vadovaujantis „Aplinkosaugosreikalavimais nuotekoms tvarkyti” [7], jøuþterðtumas pagal BDS7 siekia 450 mgO2/l, kaiper parà nuo vieno þmogaus susidaro iki 50 lnuotekø, ir apie 900 mgO2/l, kai nuotekøsusidaro iki 100 l per parà.

Pûdomojo nusodintuvo turinio – dumblo irnuotekø miðinio – uþterðtumas pagal BDS7 siekia5000 mgO2/l [2,6].

Minëta, kad „sausøjø“ iðvieèiø srutø duobiøturinys – ekskrementai ir ðlapimas. Galima laikyti,kad ðios masës skaièiuotinis BDS7 yra apie 46000mgO2/l [6,7]. Todël 1 m3 „sausos“ iðvieèiø srutøduobës turinio tarða yra ekvivalentiðka 770þmoniø tarðai. Perskaièiavæ gauname, kad 1 m3

tokiø terðalø yra ekvivalentiðkas 77 m3 nuotekø,kuriø BDS7 yra 600 mgO2/l.

Á miesto nuotekø valyklas atveþamø ar á tinklusiðpilamø nuotekø bei dumblo kiekiai, ðiø nuotekøuþterðtumas, terðalø kiekis, esantis 1 m3 nuotekøir perskaièiuotas á gyventojø ekvivalentus (GE),pateikti lentelëje. Ðie duomenys galbût padësnuotekø valyklø ðeimininkams apskaièiuoti, kokiutarifu apmokestinti atveþamas nuotekas irterðalus.

Matome, kad papildoma tarða, galinti patektiá miestø ir miesteliø valyklas, kai kuriais atvejaistikrai áspûdinga, todël labai svarbu teisingaiorganizuoti ðios kategorijos nuotekø priëmimà.

Pirmiausia reikia iðsiaiðkinti, ar mûsø nuotekøvalykla pajëgi priimti papildomà tarðà.Projektuotojai daþnai to klausimo nenagrinëjair tik nurodo, kad valykloje turi bûti árengiamasnuotekø priëmimo mazgas.

„Nuotekø kaupimo rezervuarø beipûdomøjø nusodintuvø árengimo, eksploatavimoir kontrolës rekomendacijose“ [2] nurodoma,kad nuotekas ið nuotekø duobiø galima priimtitik á tokio dydþio valyklas, kuriø projektinispajëgumas, skaièiuojant gyventojøekvivalentais, yra didesnis negu 1000 GE. Taèiaujei atveþamø nuotekø BDS7 yra didesnis nei 1000mgO2/l, jas gali priimti tik tos valyklos, kuriøpajëgumas virðija 10000 GE. Taigi pûdomøjønusodintuvø turiná pajëgios priimti tik ne maþiaukaip 600–1000 m3 nuotekø per parà valanèiosvalyklos. Kiekvienam 10000 GE tokios nuotekøvalyklos pajëgumo galima priimti iki 20 m3/d

pûdomøjø nusodintuvø turinio.Pagal tas paèias rekomendacijas „sausøjø”

iðvieèiø srutø turiná galima supilti tik á dideliø miestønuotekø valyklas arba nuotakynus.

Ðie nurodymai yra tik rekomendaciniopobûdþio. Kvalifikuotas ámonës technologaspajëgus pats apskaièiuoti galimø priimti nuotekøir terðalø kiekius.Taip pat svarbu parengtioptimalø tokiø terðalø priëmimo grafikà,iðdëstant nuotekø atveþimus per visà parà. Bûtøgerai nuotekas supilti á tinklus kuo toliau nuovalyklos ir taip sudaryti sàlygas atskiestikoncentruotus terðalus. Priimant nuotekasvalyklos teritorijoje, turëtø bûti numatytospakankamai didelës talpyklos atveþamomsnuotekoms sukaupti. Jas reiktø leisti á valyklàvisà parà. Didelëse nuotekø valyklose lengviauiðvengti ûmaus krûvio.

Kur bebûtø iðpilamos nuotekos arba iðvieèiøsrutø turinys, bûtinai turi bûti árengta ðiø nuotekøapskaita ir numatyta galimybë imti mëginiaianalizei. Ðias nuotekas ir terðalus bûtina koðti jøsuleidimo vietoje. Nuotekø priëmimo áranga turibûti automatizuota ir veikti be þmogausprieþiûros.

Taip dirbama kitose valstybëse, artimiausiosemûsø kaimynëse. Mes, deja, ðia linkme þengiametik pirmuosius þingsnius.

Literatûra1. Miestø nekanalizuotø gyvenamøjø

kvartalø nuotekø tvarkymo rekomendacijosR 19-00. Patvirtintos Respublikos aplinkosministro 2000 06 01 d. ásakymu Nr. 222.

2. Nuotekø kaupimo rezervuarø bei septikøárengimo, eksploatavimo ir kontrolësrekomendacijos R 22-00. PatvirtintosRespublikos aplinkos ministro 2000 09 20 d.ásakymu Nr. 400.

3. Maþo naðumo nuotekø valymo árenginiøeksploatavimas. Rekomendacijos R 23-00.Patvirtintos Respublikos aplinkos ministro 2000 1128 d. ásakymu Nr. 506.

4. Maþø nuotekø kiekiø tvarkymo laikinasisreglamentas. Patvirtintas Respublikos aplinkosministro 2002 11 19 d. ásakymu Nr. 596.

5. Lietuvos higienos norma HN 55:2001 „Vieðiejitualetai“. Patvirtinta Respublikos sveikatos apsaugosministro 2001 11 30 d. ásakymu Nr. 662.

6. Wastewater Engineering. Treatment, Dis-posal and Reuse. Third Edition. Revised by

G. Tchobanoglous and F.L.Burton. 1991. 1334 p.Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti.

Patvirtinta Respublikos aplinkos ministro 2001 1005 d. ásakymu Nr. 495.

Dr. Ginutis Pranas Kutas

Nuotekøsusidarymo arsukaupimo

vieta

Nuotekø ið maþø sistemø kiekis ir uþterðtumas

Nuotekø 100 3,0 50 450 0,45 7 1,5duobës 50 1,5 25 900 0,45 15 3

Pûdomøjø 1 5000 5 83 16,7nusodintuvø turinys

Lauko „sausos” 46000 46 770 153,3iðvietës

Nuotekø kiekis Nuotekø uþterðtumasEkvivalentinisnuotekø kiekis

l /þm.d. m3/þm.mën m3 /þm.metus BDS7,mgO2/l BDS7,kgO2/m3

1m3 nuotekø terðalø kiekis,perskaièiuotas á GE

Nuotekøkiekis m3, jeigu BDS7,

= 300 kgO2/m3

11

Kad ir kaip graþiai beásikurtu-me, kasdienybæ lydi vienas nema-lonus dalykas – nuotekos ið vo-

nios, indø plovyklos, iðvietës ir taip toliau. Bepigu dides-niø ar maþesniø miestø bei miesteliø gyventojams. Tenyra nuotakynas, ir niekam nerûpi, kur bëga nuotekos iðjø bûstø – viskas nugarma vamzdþiais iki pat geriau arblogiau veikianèiø nuotekø valymo árenginiø. Tiems,kurie renkasi vis labiau populiarëjantá bûstà nuoðales-nëse vietose, toliau nuo miesto triukðmo, dulkiø ir kitøblogybiø, tenka pasirûpinti ne tik savitu naujojo jau-kaus namo projektu, graþiu vaizdu pro langà, bet irvisiðkai proziðka problema – kur iðleisti nuotekas.

Tai jokia naujiena. Nuo pat vandens ávedimo á namovidø kokiu nors bûdu buvo ðalinamos ir nuotekos,esama ávairiø bûdø ir dabar. Taèiau, ástojus á EuroposSàjungà, ið ten plûsta nauji, vis grieþtëjantys reikalavi-mai. Ar iðlaikysime jø diktuojamà tempà? Visai nesmagubûtø, jeigu tektø kà tik sumontuotus árenginius keistiámantresniais vien dël to, kad kintantys reikalavimai pa-lieka mûsiðkius, mûsø nuomone, visai gerai veikianèius,„uþ ástatymo ribø“.

Geri seni metodaiIki ðiol labiausiai paplitæs biologinis nuotekø valymas

rezervuare: á já orapûte nuolat puèiamas oras, kad jameesantis deguonis uþtikrintø terðalus skaidanèiø bakteri-jø gyvybingumà. Kad bakterijos turëtø palankià terpægyvuoti, naudojama speciali ákrova, kuri aplimpa veikliuojudumblu ir sudaro sàlygas bakterijoms iðsidëstyti labaidideliame plote. Ðis metodas gana neblogas, taèiau turiir keletà trûkumø. Rezervuaro dugne árengti aeravimovamzdþiai neretai uþsiterðia ir uþanka, aeravimo memb-ranos neilgaamþës, be to, nuotekø buvimo trukmërezervuare nevienoda – ji priklauso nuo atitekanèiø nuo-tekø srauto. Ne visiems patinka ir tai, kad nuolat vei-kianti orapûtë (daþniausiai ji bûna „ásikûrusi“ gara-þe) iðtisà parà primena save ákyriu urzgimu. Keblu irtai, kad ið orapûtës á rezervuarà tenka nuvesti oropadavimo þarnas, kurias sklandþiai pakloti ne visadapavyksta, o þarnai uþlinkus oras gali ir nebepraeiti.Tuomet bakterijos ima „badauti“, o orapûtë nuolatperkaista.

Revoliuciniai pokyèiaiÐiuo metu Vakarø Europos buitiniø nuotekø valymo

pokyèius galima bûtø pavadinti revoliucija srutø duobë-je. 1999 m. Vokietijoje pradëta diegti nauja periodinionuotekø valymo sistema per trumpà laikà uþgrobë di-dþiàjà dalá rinkos. Sëkmës raktas – surastas metodas, iðesmës pakeitæs buitiniø nuotekø valymà nedideliuoseobjektuose.

Neabejotinas lyderis periodinio nuotekø valymo tech-nologijos srityje – Vokietijos ámonë „ATB Umwelttech-

nologien GmbH“. Pradëjæs kurti pirmuosius árenginiussavo namo rûsyje ir garaþe, Markus Baumanas kartu suþmona ir tëvu per trumpà laikà ne tik iðtobulino savouniversalø kûriná „Aquamax“, bet ir sukûrë solidþiàgamybos, pardavimo ir aptarnavimo struktûrà. Ámonëssëkmë lenkia lûkesèius – neseniai pastatytas biuro pa-statas tapo per ankðtas, tad teko skubiai pristatyti dardu aukðtus.

Sëkmës paslaptysKur sëkmës paslaptis? Á ðá klausimà yra keletas atsaky-

mø. Aptarkime svarbiausius periodinio nuotekø valy-mo privalumus.

Visø pirma patikimas nuotekø iðvalymas. Procesasvisiðkai kontroliuojamas. Tam tikras kiekis nuotekø valo-

mas tiek laiko (paprastai 8 val.), kiek reikia tam tikraiðvarai pasiekti. Atitekanèiø nuotekø srautas kaupiasikitoje talpykloje ir laukia savo eilës.

Antra, þaisliniø statybiniø kaladëliø principas. Norintiðvalyti didesná kieká nuotekø, paprasèiausiai ámontuoja-ma daugiau tokiø pat paprastø ir lengvai valdomøkomponentø. Todël ðià árangà galima naudoti tiekatskiram vienos ðeimos namui, tiek ir gyvenvietei iki2000 gyventojø, o reikalui esant, ir pramonës ámo-nëms, kur nuotekø uþterðtumas sunkiai ákandamastradiciniams metodams.

Treèia, sistemos „ðirdis“ – árenginys „Aquamax“– montuojamas vandens pavirðiuje, todël tiek jo mon-tavimas, tiek ir prieþiûra yra ypaè paprastas veiksmas:atidarei ðulinio dangtá, ádëjai árangà ir valai nuotekas.Tiek pat problemø ir priþiûrint – pakanka ákiðti rankàir iðtraukti árenginá (tik 21 kg svorio), o pasidëjus jáant stalo ir tvarkyti bus vienas malonumas. Nereikialásti á dvokiantá ðuliná, kapstytis purve. Ði aplinkybëypaè svarbi ir darbø saugos poþiûriu. Neretai þmo-nës þûsta nuo metano dujø valydami nuotakynoðulinius. Dirbant su „Aquamax“ ten lásti nereikia. Beto, nuo valdymo spintos á árenginá tereikia nuvestielektros kabelá (jokiø þarnø), o visa áranga dirba pa-èiame rezervuare, todël jos keliamas triukðmas netrik-do aplinkiniø.

Ketvirta, kadangi siurbliai, maiðyklës ir kita elektravaroma áranga ásijungia tik trumpam, elektros energijossunaudojama gerokai maþiau, negu nuolat veikiantorapûtei áprastiniuose árenginiuose.

Bûtina paminëti dar vienà svarbø bruoþà. Kadangiyra kompiuterinis árenginio valdymo blokas, keièiantisnuotekø ðvarumo reikalavimams tereiks papildyti pro-graminæ árangà ir grieþtesni normatyvai nekels rûpesèio.

Idëja periodiniu metodu valyti nuotekas teoriðkai bu-vo þinoma beveik prieð ðimtmetá, taèiau praktiðkai pritai-kyti jà nebuvo lengva. Tik iðtobulëjus kompiuteriø su-teiktoms proceso valdymo galimybëms ir ávyko ðis koky-binis ðuolis.

Revoliucijos importasPeriodinis nuotekø valymo metodas ypaè sëkmingai

susidoroja su sunkiausiomis uþduotimis, kurias tenkaspræsti mësiniø, skerdyklø, kepyklø ir kitø panaðiø ámo-niø savininkams. Yra nemaþai pavyzdþiø, kai, tik ádiegus„Aquamax“ árenginá, buvo padëtas taðkas uþsitæsu-siam nerezultatyviam problemos sprendimo ieðkojimui.

Daugeliui kils natûralus klausimas – ar tik ðios áman-trybës nebus labai brangios? Atvirkðèiai – didesnieji áren-giniai yra net pigesni uþ iki ðiol naudotus, o apie iðvaly-mo patikimumà bei paprastesná (ir pigesná) aptarnavimàjau uþsiminëme. Nors maþø árenginiø (pavyzdþiui, skirtøvienam gyvenamajam namui) kaina yra aukðtesnë, ta-èiau èia aptarti privalumai daþnà pirkëjà átikina pasirinktibûtent periodinio valymo árenginá.

Minëjome, kad ði „revoliucija srutø duobëje“ sparèiaiplinta Vokietijoje. O kaip gi revoliucijos eksportas? Galimebûti ramûs – jis vyksta taip pat sëkmingai. Neapvylë „Aqu-amax“ áranga nei Meksikos kavos plantacijos darbininkø,nei Italijos kalnuose 3 kilometrø aukðtyje ásikûrusio restora-no „Trys bokðtai“ savininkø. Savo eilës laukia Kinijos gy-venvietës. Neaplenkta ir Lietuva: „ATB Umwelttechnolo-gien GmbH“ specialistai kartu su savo partneriais ið KaunoUAB ENEKA toká árenginá sumontavo Meilûnø kaime ðaliaVabalninko, UAB „Joldijos jûra“ prie Kauno, UAB „Akva-tera“ Zapyðkyje, savo eilës laukia „Naftrus“ degalinë sukavine ir vieðbuèiu prie greitkelio Vilnius–Klaipëda, Karklë-nø gyvenvietë Plungës rajone, keli naujakuriai ir daugeliskitø. Matyt, ir pas mus subrendo revoliucinë situacija.

UAB „Eneka“ techninis konsultantasRimantas Plungë

REVOLIUCIJA SRUTØ DUOBËJE

Atidarei dangtá, ádëjai Aquamax ir valaisau nuotekas...

Periodinio valymo ciklas

12

ÁSPÛDÞIAI IÐ KELIONËSJAV Nacionlinë poþeminio vandens asociacija

(NGVA) reguliariai organizuoja parodas.Vienoje ið jø– EXPO 2004 – teko pabuvoti. Paroda vyko LasVegase. Gali kilti klausimas, kodël taip toli reikëjobelstis. Buvau girdëjæs, kad poþeminio vandens in-dustrija Amerikoje gana gerai iðvystyta, todël tikë-jausi rasti bei pritaikyti mûsø rinkai naudingø dalykø.

Be to, tai ir puiki galimybë aplankyti ðalá, kuriojedar nebûta. Kadangi kelionë tolima, tai vienu va-þiavimu bandëme nuðauti du „zuikius“. Netoli LasVegaso ant Ramiojo vandenyno kranto yra LosAndþelas. Kai pamatai ið lëktuvo milþiniðkà miestà,kuriame daugiausia neaukðtø, þalumoje skendin-èiø nuosavø namø, griûva susikurti stereotipai. Ir kà

èia gali naujo pasakyti? Tikrai geriau vienà kartàpamatyti, negu ðimtà kartø iðgirsti. Prisipaþástu, kadtikëjausi ðvelnaus klimato, bet ðilta gruodþio saulë irramus oras, malonûs þmonës, kurie, sako, tikrai ski-riasi nuo niujorkieèiø, vël griovë mûsø stereotipus.

Amerikoje be maðinos sunkoka iðsiversti, todëlgreitai bei pigiai iðsinuomojome Oldsmobilá ir pirmyn.

Apþiûrëjæ Los Andþelà su jo priemiesèiais ir susi-daræ gerà áspûdá apie ðá miestà, pasukome vairà áLas Vegasà. Per Nevados dykumà be dideliø stab-telëjimø vaþiavome apie ðeðias valandas.

Na, o Las Vegasas – tai ne tik paroda. Nuo-bodþiauti èia pirmà kartà atvykus tikrai netenka.

Parodoje dalyvavo 285 eksponuojanèios firmos.

13

Susitikimai, apvalaus stalo diskusijos, pristatymai,ávairûs renginiai, egzaminai ávairiems sertifikatamsgauti, iðkilmingi pietûs, – visa atmosfera labiau pa-naðëjo á kaþkokios bendruomenës arba didelës ðei-mos sueitá. Bilieto kaina asmeniui – 250 doleriø, norsNGVA nariams perpus maþesnë, tuo tarpu ðeimosnariai turi pirkti brangius bilietus. Jeigu esate gamyk-los atstovas ir norite aplankyti parodà kaip lankyto-jas, tuomet teks sumokëti 1000 doleriø. Kitaip sa-kant, ðnipai èia nereikalingi. Nustebino tai, kad áei-nant niekas netikrina brangiai nusipirkto bilieto, bet,

pasirodo, be jo toli nenueisi, nes parodos metu daþnaikreipiamas dëmesys á uþsikabintà bilietà, skanuoja-mas jo barkodas – taip apsikeièiama infomacija. Matprieð perkant bilietus reikia uþpildyti anketas ir pa-teikti nemaþai duomenø apie savo firmà. Beje, iðLietuvos buvome vieninteliai.

Paroda vyksta labai trumpai: pirmà dienà – trisvalandas, antrà – ðeðias, treèià – keturias. Jos metubendraujama labai konstruktyviai ir ðiltai.

Parodos temà glaustai ir tiksliai ávardijo NGVAprezidentas Randy Tailor:tai specialistø – vandens

profesionalø – augimas. Pridursime, kad didelis dë-mesys skiriamas aplinkosaugai.

Giluminiø siurbliø montuotojai per metus Ame-rikoje sumontuoja apie vienà milijonà siurbliø. 98%visø jø suka Franklin Electric varikliai. PristatomeFranklin Electric naujienà ið parodos – SUBMONITOR,kuri turëtø sudominti mûsø rinkà.

UAB „Vandens siurbliai“Arûnas Labrincas

14

UAB „Vilniaus hidrogeologijai“ – 10 metø

Prieð 10 metø, 1995 m. pradþioje, AB „Art-va“ buvusios Vilniaus hidrogeologijos ekspedi-cijos hidrogeologijos skyriaus pagrindu buvo ákur-ta UAB „Vilniaus hidrogeologija“. Gerokai anks-èiau nemaþas ðios ekspedicijos hidrogeologø bû-relis ákûrë UAB „Grota“, kiti padëjo suformuotihidrogeologijos grupes ar skyrius UAB „Baltijoskonsultacinë grupë“ ir Lietuvos geologijos tar-nyboje. Ið pradþiø UAB „Vilniaus hidrogeologi-ja“ dirbo 28 darbuotojai, dabar jø yra perpusmaþiau, taèiau visi jie – tikri profesionalai, kuriødarbo hidrogeologijoje staþas – 20–30 ir net40 metø. Turime ir keletà jaunø, perspektyviøspecialistø.

Tik susikûrusi UAB „Vilniaus hidrogeologija“pirmiausiai pratæsë nuo 1958 m. Vilniaus hidro-geologijos ekspedicijos vykdytus gëlo ir mine-ralinio poþeminio vandens iðtekliø vertinimo beimonitoringo darbus Lietuvoje, atsiþvelgdama ánaujas galimybes ir poreikius.

Pradþioje bent kelerius metus, kol steigësi irstiprëjo Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), UAB„Vilniaus hidrogeologija“ pagal senà tradicijàgana aktyviai dalyvavo ávairiuose LGT projek-tuose („Bevandeniai rajonai“, „Urbanizuotosteritorijos“, Ðiaurës Lietuvos karsto tyrimai, re-gioniniø poþeminio vandens iðtekliø vertinimas,valstybinio poþeminio vandens monitoringovykdymas ir pan.).

Taèiau ir tada, ir dabar svarbiausia mûsøveiklos kryptimi buvo ir yra poþeminio vandensmonitoringas Lietuvos miestø vandenvietëse,kai kuriose ið jø vykdomas jau 40 ir net 50 me-tø. Tiesa, „monopolio“ ðioje srityje jau nebetu-rime, taèiau praktiðkai tik mes bendromis van-dens tiekëjø ir hidrogeologø pastangomis esa-me sukaupæ unikalius duomenø bankus apievandenvieèiø debitø, poþeminio vandens lygiøir kokybës pokyèius nuo seniausiø laikø iki da-bar – pakanka paþiûrëti tik á vienà èia patei-kiamà pavyzdá apie Sereikiðkiø vandenvietæ (Vil-nius). Neperdësime pasakæ, kad reta pasaulioðalis galëtø pasigirti tokia informacijos apie sa-vo vandenvietes gausa.

Bet monitoringas – tai ne vien faktø regist-racija. Juk vandens tiekëjui ir vartotojui reikiane monitoringo duomenø, o geros kokybësvandens. Prisiminkime, jog ir mûsø Aplinkos mo-nitoringo ástatyme pasakyta, kad tokio moni-

KÀ NUVEIKËME PER DEÐIMT METØ?toringo tikslas – ne tik stebëti, bet „... vertintiir prognozuoti gamtinëje aplinkoje vykstanèiussavaiminius ir antropogeninio poveikio sàlygo-tus pokyèius, aplinkos kitimo tendencijas ir ga-limas pasekmes”. Todël bent jau mums moni-toringas pirmiausiai yra tik instrumentas poþe-minio vandens telkiniø bûklei ávertinti, jos po-kyèiø prognozei ir rekomendacijoms, kaip tuospokyèius valdyti, paruoðti. Visa tai reikia darytiið anksto, nes dabar jau ne tik hidrogeologaiþino, jog visi vandens kiekio ir ypaè kokybëspokyèiai poþemyje vyksta labai lëtai, todël netir geriausios, efektyviausios priemonës negrei-tai duoda norimus rezultatus.

Ir dabar malonu prisiminti per deðimtmetámonitoringo darbø pagrindu spræstas ávairias

Lietuvos vandenvieèiø problemas: su D. Brita-nijos garsia firma „Scott Wilson Kirkpatrick“atliktà Klaipëdos III vandenvietës tobulinimo stu-dijà, Vilniaus vandenvieèiø optimizavimà, ið-spræstà nitritø problemà Këdainiuose, chlora-minø problemà Druskininkuose, sulfidø susida-rymo ir ðalinimo ið poþeminio vandens peripeti-jas Klaipëdos I–II vandenvietëse ir kt.

Tradiciðkai uþsiimame ir mineralinio vandensiðtekliais, vandenvietëmis, monitoringu. Mat mi-neralinio, ypaè pilstomo, vandens „bizinis“ Lie-tuvoje labai sparèiai pleèiasi, o ðios specifinëshidrogeologijos srities specialistø beveik niekasneturi.

Daug padaryta ir organizuojant vandenvie-èiø sanitarinës apsaugos zonas (SAZ). UAB „Vil-niaus hidrogeologija“ iniciatyva ðiam tikslui bu-vo parengtos ir patvirtintos dvi HN 44:1993 irHN 44:2000 redakcijos, jø pagrindu „atsirado“ir dabar galiojanti naujausia 2003 m. ðios nor-mos redakcija. Jau keleri metai ávairiø firmøhidrogeologai perskaièiuoja Lietuvos vanden-vieèiø SAZ. Mes daugiausia dirbame su paèio-mis didþiausiomis, sudëtingiausiomis vandenvie-tëmis ar jø grupëmis, nes tokiais atvejais bûtinasudaryti ðiø vandenvieèiø matematinius mode-lius naujausiomis kompiuterinëmis programo-mis, kurias turi ir naudoja mûsø firma.

Jau daugelá metø bendradarbiaujame su tøLietuvos miestø savivaldybëmis, kurios turi spe-cifiniø, su poþeminiu vandeniu susijusiø proble-mø. Mes padedame joms organizuoti ir vykdytisavivaldybiø poþeminio vandens monitoringà.Per tà deðimtmetá teko dirbti Ðiauliuose, Pane-vëþyje, Vilniuje, Druskininkuose, Alytuje, Tau-ragëje, Jonavoje, Varënoje, Jurbarke, kai ku-

riuose ið jø dirbame ir dabar. Pastaruoju metusavivaldybës pradeda ruoðti kompleksines ap-linkos monitoringo programas, kuriø sudëtinedalimi yra ir poþeminio vandens monitoringas.Tokiam kompleksiniam monitoringui vykdyti rei-kalingi ypaè patyræ specialistai ir mes tam esa-me gerai pasiruoðæ.

Kaip ir kitos hidrogeologinës firmos, mes irgiturime reikalø su vadinamaisiais ûkio subjek-tais-poþemio terðëjais, taèiau stengiamës imtistik itin sudëtingø problemø, kuriø sprendimuireikalinga ne tik patirtis, bet ir geros kompiu-terinës programos, modeliai.

Ir toliau nevengiame bendradarbiauti su ki-tomis geologinëmis firmomis, organizacijomis,tarp jø ir valstybinëmis. Pavyzdþiui, 1996–2003m. Geologijos institutas ir Vilniaus universitetasvykdë didþiulæ valstybinæ mokslo programà „Li-tosfera“, kuroje aktyviai dalyvavo ir mûsø spe-cialistai, parengæ poþeminio vandens eksploa-tacijos poveikio aplinkai Lietuvos teritorijoje áver-tinimà, bendradarbiavæ tiriant organinës me-dþiagos sklaidà poþeminio vandens aktyviosapykaitos zonoje ir geriamojo vandens koky-bës kaitos procesus ðalies miestø vanden-vietëse.

Per pastaruosius kelerius metus padëjo-me LGT ávertinti Vakarø Lietuvos regionopoþeminio vandens iðteklius pagal ES direk-tyvø reikalavimus. Ðiam tikslui teko sukurtimilþiniðkà viso ðio regiono, kuriame eksplo-atuojama per 100 vandenvieèiø, modelá iratsakyti á klausimà, kiek ir kokios kokybëspoþeminio vandens èia turime dabar ir kiekgalësime turëti ateityje?

Dël lëðø stokos ðis darbas kol kas sustojo,taèiau toks visos ðalies poþeminio vandensiðtekliø ávertinimas yra numatytas kartu suLGT ir Vilniaus universitetu rengiamoje spe-cialioje strategijoje, kurios svarbiausi uþda-viniai yra ávardyti dabartinës vyriausybës pro-gramoje. Ðiame didþiuliame kompleksinia-me darbe rengiamës dalyvauti ir mes.

Dar Vilniaus hidrogeologijos ekspedicijojebuvo stiprios ne tik gamybinës, bet ir moks-linës pajëgos – net 10 hidrogeologø apsigy-në disertacijas, kaip tada buvo sakoma,„neatsitraukdami nuo gamybos“. Ðià tradi-cijà stengiamës tæsti – per deðimtmetá UAB„Vilniaus hidrogeologija“ darbuotojai ávai-riuose ðalies ir uþsienio leidiniuose paskelbëapie 150 moksliniø ir populiariø straipsniø.Netrukus pagausës ir mûsø firmoje dirban-èiø mokslo daktarø gretos.

Bet ar turësime, kà veikti? Manau, kadLietuvoje, kurios gyventojai geria tik poþe-miná vandená, hidrogeologai neliks be dar-bo. Mat vien tik mûsø sukaupta patirtis ro-do, jog poþeminio vandens bûklë ðalyje dëlávairiausiø prieþasèiø ne tik negerëja, bet pa-stebimai blogëja. Tuo tarpu mus, kaip naujàjàEuropos Sàjungos naræ, ávairios direktyvos jaudabar ápareigoja ðià bûklæ gerinti. Kaip tai pa-daryti, atsakyti gali tik hidrogeologai. Manau,kad ir Vilniaus hidrogeologija ðvæs dar ne vienàjubiliejø.

Habil. dr. A.KlimasUAB „Vilniaus hidrogeologija“

15

Nuo 2005 m. sausio mën. 1 d. Mannes-mannröhren-Werke AG, nupirkusi 50 proc. ak-cijø ið Thyssen Krupp Stahl AG, perëmë Röhren-werk Fuchs GmbH akcijø valdymà. Toká spren-dimà 2004 m. lapkrièio mën. 26 d. patvirtinoES komisija. ðio susijungimo tikslas – sujungtiHFI (iðilgine siûle aukðto daþnio indukcijos bûdu)suvirintø plieniniø vamzdþiø gamybà, vykdomàabiejose ámonëse, ir sustiprinti pozicijas vamz-dþiø gamintojø rinkoje.

Abi gamybos ámonës atskirai priskiriamos priepagrindiniø HFI plieniniø vamzdþiø gamintojø.Taèiau nuo 2005 m. sausio 1 d. MannesmannLine Pipe GmbH ir Röhrenwerk Gebr. FuchsGmbH susijungë ir pasivadino MannesmannFuchs Rohr. Nuo ðiol ámonei vadovauja trysasmenys: dr. Klaus Welters – ámonës direkto-rius, p. Jörn Winkels – technikos ir personalovadovas bei p. Ulrich Kill – komercijos skyriausvadovas.

Fuchs Rohr simbolis – lapinas, tuo tarpu Man-nesmann Line Pipe simbolis – kurmis – daugiaunei simbolika. Þengti pirmieji konkretûs þings-niai integracijos rinkoje. Viena kità papildantigamybos programa dviejose gamybos vietosejau metø pradþioje uþsitikrino stambius uþsa-

kymus. Pagrindinis HFI plieniniø vamzdþiø tieki-mo principas – vienas kontaktinis asmuo klien-tui.

Mannesmann Fuchs Rohr tiekimo progra-ma – tai DN 25 – DN 500 plieniniai vamzdþiainaftos, dujø, vandens, nuotekø bei ðilumosûkiui, plieninëms konstrukcijoms, maðinø ir áren-gimø statybai.

„Norime iðplësti bei sustiprinti abiejø gamyk-lø privalumus“, – sako vadovaujantysis trio, –„ir didþiausià dëmesá skirti gamybos pajëgu-mams bei lankstumui uþtikrinti”. Nauda klien-tui: 1+1 daugiau nei 2 – su tokiu ðûkiu startuo-ja bendra plieniniø vamzdþiø gamybos ámonëZygene ir Hame.

Þinoma, pirmiausiai á visumà reikia sujungti skir-tingà ámoniø kultûrà. Lapinas ir kurmis – stiprus

duetas átvirtinant bendras pozicijas rinkoje.Nuo 1993 m. UAB „DS-1“ atstovavo Röhren-

werk Gebr. Fuchs GmbH per 12 bendradar-biavimo metø pateikë daugiau nei 500 km plie-niniø vamzdþiø dujø, ðilumos, naftos ir vandensûkio subjektams.

Susijungus Röhrenwerk Gebr. Fuchs GmbHir Mannesmann Line Pipe GmbH, UAB „DS-1“paskirta bendros ámonës Mannesmann FuchsRohr atstovu Lietuvoje.

Gamyklø susiliejimas, mûsø ásitikinimu, padi-dins tiekimo operatyvumà ir lankstumà tenki-nant klientø poreikius.

UAB „DS-1“ – oficialus ágaliotasisMannesmann Fuchs Rohr atstovas

Lietuvoje

Gedimino g.30, LT-21110 TrakaiTel.: 8 ~5 285 52 36,

faks.: 8 ~ 5 285 52 48tel. paðtas: ds-1@ds-1.lt

www.ds-1.lt

MANNESMANN FUCHS ROHR – STIPRUS DUETAS

N A U J I E N O S, Á V Y K I A I, F A K T A ITarybos posëdþiai

2005 03 01 Tarybos posëdisNaujomis LVTA narëmis-rëmëjomis priimtos UAB „Techniniai projektai“, UAB „Senasis Akvedukas“, UAB „Patvanka“ ir UAB „Eneka“.Pristatyta 2004 metø LVTA veiklos ataskaita ir patvirtintas revizijos komisijos aktas.Patvirtinta 2005 metø Asociacijos veiklos programa beibiudþetas.Nuspræsta organizuoti LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo ástatymo projekto aptarimà su ástatymo rengëjais.

Prezidiumo posëdþiai

2005 02 03 Prezidiumo posëdisG.Tuleiko patvirtintas eiti LVTA direktoriaus pareigas.Pristatytas 2004 m. LVTA pajamø-iðlaidø aktas, apsvarstyta 2005 m. LVTA veiklos programa ir biudþetas.Nuspræsta LVTA ataskaitiná tarybos posëdá suðaukti 2005 m. kovo 1 d.Nutarta informuoti Tarybà, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. UAB „Uponor“ nëra asociacijos narë.Nuspræsta rekomenduoti Asociacijos tarybai naujais nariais-rëmëjais priimti UAB „Eneka“, UAB „Techniniai projektai“, UAB „Patvanka“ir UAB „Senasis Akvedukas“.Pritarta A.Abromavièiaus komandiruotei á EUREAU valdybos posëdá 2005 m. vasario 23–25 d.Nutarta kaip Asociacijos atstovà A.Abromavièiø deleguoti á Geologijos tarybà.

VðÁ “Vandentvarkos institutas” seminarai

2004 m. gruodþio 16 d. ávyko seminaras „ Darbø saugos vadybos sistemos diegimas. Darbuotojø saugos ir sveikatos darbe valdymas ámonëje“.2005 m. sausio 13 d. ávyko seminaras „ Verslo apskaitos standartø ádiegimas ámonëje“.2005 m. vasario 23-24 d. Ðiauliuose ávyko seminaras „ Ðalto vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo kainø nustatymo metodikos taikymas“.2005 m. kovo 15-16 d. Palangoje ávyko seminaras „Ðalto vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo kainø nustatymo metodikos taikymas “.2005 m. kovo 24-25 d. Druskininkuose ávyko seminaras „ Ðalto vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo kainø nustatymo metodikos taikymas“.2005 m. kovo 30-31 d. Vilniuje ávyko seminaras „Ðalto vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo kainø nustatymo metodikos taikymas“.

Kiti renginiai

2005 m. vasario 23 – 25 d. LVTA prezidentas A.Abromavièius dalyvavo EUREAU valdybos posëdyje Budapeðte (Vengrija).2005 m. balandþio 7 d. ávyko LVTA organizuoto respublikinio foto darbø konkurso baigiamasis etapas. Konkurso laureatai bus apdovanotigeguþës 4 d. minint vandentvarkos darbuotojø profesinæ ðventæ.

J U B I L I E J A I I R S U K A K T Y S

10 metø – UAB “Vilakra”

10 metø – UAB “Vilniaus hidrogeologija”

UABDS-1

16 Spaudë UAB „SAPNØ SALA“

Artûras AbromavièiusAlbertas AudickasVytautas KisielisProf. Algirdas Matuzevièius

ISSN 1392-6950

Adresas: Laisvës pr. 117A, LT-06118 VilniusTel. 8-5 2301391Faks. 8-5 2301380El. paðtas: vanduo@lvta.ltwww.lvta.lt

Redakcinë grupë

Vaidotas RamonasDr. Vilius ÐulgaRièardas ValskisRimantas Veisas

PAPILDOMOS PAJAMOS UÞ ATVEÞTØNUOTEKØ VALYMÀ.

ATVEÞAMØ NUOTEKØ PRIËMIMO IR APSKAITOS ÁRANGA STZ

Siûlome árangà, skirtà asenizacijos maðinomis arba traktorinëmispriekabomis ið nuotekø duobiø atveþamoms nuotekoms, dumblui iðpûdomøjø nusodintuvø ir lauko „sausøjø“ iðvieèiø srutø turiniui priimti.

Sistema ásijungia, kai perskaitoma speciali veþëjo kortelë iridentifikuojamas veþëjas. Nustatomas atveþtø nuotekø kiekis, temperatûra,pH ir laidumas. Pirkëjo pageidavimu galima iðmatuoti ir kitus parametrusbei automatiðkai paimti mëginius. Jeigu parametrai virðija nustatytas normas,uþdoris uþsidaro ir nuotekos toliau nepriimamos. STZ sistema paprastaiárengiama apðiltintame konteineryje, bet gali bûti sumontuota ir bet kuriojekitoje patalpoje.

STZ áranga su sietu (1), neðmenø presu (2)ir apskaitos mazgu (3)

UAB „ECOCHEMICALS“Laisvës al. 98-60 KaunasTel./faksas (37) 407038Mob. tel. (8-685) 54476www.ecochemicals.netSTZ áranga konteineryje su apskaitos mazgu

1

2

3