Pirmieji švietimo židiniai Plateliuose

Dokumentuose rašoma, kad 1804 metais Plateliuose veikė mokykla ir joje mokėsi 10 vaikų. Kasmet jų daugėjo. 1808 metais mokykloje mokinių nebuvo dėl bado. O 1816 metais užregistruoti 35 berniukai ir 5 mergaitės. Keleriais metais vėlesniuose dokumentuose mokykla jau vadinama parapine, kurią išlaikė klebonas Klatkauskas klebonijos ir tėvų lėšomis. Lietuvių, lenkų, lotynų kalbų, katekizmo, aritmetikos, moralinių tiesų mokė mokytojas Vincas Jarutavičius, vėliau – Ignas Gricevičius, Antanas Astrauskis, Feliksas Vitkevičius. Iš 1831 metų lenkiškai parašytų dokumentų sužinome, kad mokslas prasidėdavo pačiame rugsėjo gale ir tęsdavosi iki balandžio pabaigos, kol prasidėdavo lauko darbai.

Švietimas spaudos draudimo metais

Nuslopinusi 1863 metų sukilimą Lietuvoje, caro valdžia ėmėsi aktyvių smurto

priemonių prieš lietuvių kalbą ir kultūrą. 1864 metais Plateliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, panaikino parapinę mokyklą, uždraudė mokyti vaikus lietuviškai. Po metų įkūrė rusišką mokyklą, kurią išlaikė valsčiaus lėšomis, bet plateliškiai labai nenoriai leido vaikus, nes bijojo, kad nesurusintų. Todėl aplinkiniuose kaimuose – Mikytuose, Mačiūkiuose, Pūčkoriuose, Užpelkiuose – atsirado slaptos mokyklėlės, kuriose mokė daraktoriai daugiausia tik žiemą, nes tada vaikai buvo laisvesni nuo ūkio darbų. Tokios mokyklėlės keitė vietą kas savaitę, nes caro valdžia baudė daraktorius ir mokyklos laikytojus 3 mėnesių areštu arba 300 rub. pinigine bauda. Be to, kiekvienas valstietis, kurio troboje vyko pamokos, turėjo tą savaitę išlaikyti mokytoją. Tėvai už vaiko mokymą per mėnesį mokytojui mokėjo po10 kapeikų. Tokiose mokyklose, žinoma, buvo mokoma tik lietuviškai. Pasiryžimas išlaikyti daraktorines mokyklas rodo, kokia svarbi žmonėms buvo gimtoji kalba.

1903-1905 metais rusiškoje Platelių mokykloje mokėsi apie 60 vaikų. Į mokyklą vaikai eidavo po 7-8 kilometrus. Neturtingiesiems buvo galima naudotis vadovėliais nemokamai, nereikėjo mokėti ir už mokslą. Mokiniai rašė su rašalu sąsiuviniuose, skaičiuodavo su grifeliu lentelėse. Jas galėdavo nuvalyti. Skaityti, rašyti, aritmetikos, dainavimo, istorijos, geografijos, karinės rikiuotės (berniukams), rankų darbų (mergaitėms) buvo mokoma tik rusiškai, nes dirbo iš Rusijos atvykę mokytojai. Pavyzdžiui, prasidėjus Rusijos – Japonijos karui (1904m.) mokytojas Dremliuk išvyko į kariuomenę, atsikraustė Josif Gvozd su žmona Vera Stefanovna. Jie mokykloje prikabinėjo paveikslų, vaizduojančių kovos scenas, ir ragino mokinius rinkti aukas sužeistiesiems. Bet žmonės patys gyveno skurdžiai ir pinigų nenorėjo duoti. Rusiškoje mokykloje prieš pamokas ir joms pasibaigus buvo kalbamos maldos, jose garbinamas caras. Už nusižengimus bausdavo įvairiai: ir po pamokų palikdavo, ir už plaukų papešdavo, ir spigtą į kaktą duodavo. Taigi nors mokymosi sąlygos buvo gana sunkios, bet ir daraktorinės, ir rusiška mokykla padėjo Plateliuose išlaikyti gana aukštą raštingumą.

,,Saulės“ pradžios mokykla 20 a. pradžioje

Po spaudos grąžinimo jau mokykloje buvo leidžiama paskaityti ir lietuviškų knygų,

bet rusiška mokykla veikė iki 1915 metų, o joje dirbo mokytoja Ana Denisova., tik gimnastikos ir karinės rikiuotės mokė iš kariuomenės grįžęs Vincas Vaitkus. Dar tebeveikiant rusiškai mokyklai 1908 metais Plateliuose įkuriama ir lietuviška ,,Saulės“ pradžios mokykla. Ją įsteigė kunigas Ignas Rubaževičius. Jis buvo labai išsilavinęs žmogus: mokėjo lietuvių, lenkų, rusų ir lotynų kalbas, spaudos draudimo metais platino lietuviškas knygas, slaptai palaikė 1905 metų revoliucinį judėjimą. Patalpos ,,Saulės“ pradžios mokyklai buvo gautos iš grafo Šuazel ir įrengtos buvusios karčiamos pastate.

Pirmasis ,,Saulės“ pradžios mokyklos mokytojas buvo Kazimieras Sidabras, vėliau – klierikas Juozas Petrauskas. Atlyginimą mokėjo klebonas Ignas Rubaževičius – 10 rublių per mėnesį. Bet klebonas ieškojo labiau išsilavinusių mokytojų. Ir 1910 metais pradėjo dirbti vargonininkas Vladislovas Paulauskas. Tada mokykloje jau buvo trys skyriai. Mokėsi apie 60 vaikų

nuo 8 iki 16 metų. Daugelis vieną skyrių baigdavo tik per dvi žiemas, nes pamokas pradėdavo lankyti vėlų rudenį, o pavasarį reikėdavo anksti išeiti tarnauti.

1914 metais pradžios mokykla uždaryta, nes mokytojas Charževskis išvyko į Rusiją, bėgosi nuo vokiečių. Bet Jono Bražinsko iniciatyva buvo įkurti kursai jaunimui ir suaugusiems ,,Saulutė“. Aritmetikos, dailyraščio, gamtos mokslų, geografijos, Lietuvos istorijos ir tikybos mokė J.Bražinskas ir kunigas Malakauskas. Bet kursus lankė labai nedaug jaunų žmonių, daugiausia vyrų, o mergaitės liko arba beraštės, arba mažaraštės.

Platelių pradinės mokykla

1917 metais rudenį Plateliuose įsteigta valstybinė vienkomplektė pradžios mokykla.

Vedėjas – Jonas Žadeikis. Visi 83 mokiniai buvo lietuvių tautybės. Per kelerius metus mokinių padaugėjo iki 124. Nors mokinių skaičius ir didelis, bet mokyklą baigdavo tik keli ar keliolika, nes vaikai pasimokę vieną ar dvi žiemas į mokyklą nebegrįždavo.

1921 metais jau buvo keturi skyriai. Dirbo mokytojas Kazys Pocius, o vedėjas – Vincas Vaitkus. Vėliau dirbo Komuraitė Magdė, Rudzinskaitė Pranė ir kt. Mokyklos pilnas pavadinimas toks: Kretingos apskrities Platelių valsčiaus dvikomplektė pradinė mokykla, vėliau pavadinta Liaudies mokykla. 1923 metais pagrindinis mokytojo atlyginimas buvo 240 litų, už vadovavimą mokyklai mokėjo 20 litų. Du kartus per metus mokytojai gaudavo papildomai po pusę mėnesinio atlyginimo. Kas treji metai gaudavo priedus. 2% nuo atlyginimo atskaitė į pensijų fondą.

Mokykloje jau buvo tėvų komitetas. Komiteto pirmininkas Kleinauskas Liudas iš Medsėdžių kaimo, vėliau Ratas Vladislovas. Ypatingos veiklos komitetas nevykdė, bet spręsdavo, kam reikėtų nupirkti rašymo priemones, duoti vadovėlius, dalyvaudavo ketvirtojo skyriaus egzaminų komisijoje.

1932 metais pastatyta nauja pradinė keturių skyrių mokykla. Mokėsi apie 120 vaikų. Jų nuolat daugėjo, mokytojai keitėsi. Įsteigta biblioteka. Mokykla stengėsi įgyvendinti visuotinį pradinį mokymą, tačiau to nepavyko. Mokyklų tinklas buvo retas, o materialinės sąlygos sunkios.

Mažaraštingumą užsimota likviduoti pirmaisiais tarybų valdžios metais. 1940-1941 metais jau buvo 6 skyriai. Vedėjas – Petrauskas, mokytojai Petrauskienė ir Juozapaitytė. Pertvarkyta mokymo programa, atsiakyta tikybos mokymo, iš klasių išnešti religiniai paveikslai ir kryžiai.

Netrukus užgriuvo hitlerinė okupacija. Vėl grįžtama prie ankstesnės tvarkos, tik papildomai įvedamas vokiečių kalbos mokymas. Tuo sudėtingu laikotarpiu vedėjas buvo Markvalda, mokytojais dirbo Stasė Bernatonienė, Barkauskas, Jonas Gestautas, Barkauskienė. Karui baigiantis, 1944-10-09, pradinės mokyklos pastatas sudegė.

Platelių Liaudies mokykla. 1927 m.

Platelių pradinė mokykla ir progimnazija 1945 m.

Vidurinės mokyklos augimas 1945 metais Jono Juškos

name atidaroma pradinė mokykla ir progimnazija su trimis klasėmis. Direktorius – Jurgis Račkauskas. Po kelerių metų trimetė progimnazija pertvarkoma į septynmetę, 1953-09-01 mokykla performuota į nepilną vidurinę. 1957 metais išleista pirmoji abiturientų laida. Direktorius – Karolis Jazbutis. Dirbo mokytojai Julija Jankutė (Valavičienė), Irena Juciūtė, Aldona Žalimienė, Alė Kurlenskaitė, Stasė Domeikaitė, Barbora Bumblauskienė, Stanislava Andriuškaitė, Meilutė Šiudeikytė (Lukauskienė), Vaclovas Borusevičius, Juozas Žilys, Elizabeta Avanesova, Kostancija Majoraitė (Lukočienė), Petras Sadauskas. Mokymo dalies vedėja – Stasė Domeikaitė, ūkvedys – Kazys Strakšys, išdirbęs juo 22 metus.

1959-1960 metais direktorė Valerija Vilkaitė. 1960-1961 metais direktorius Juozas Žilys. Nuo 1961 iki 1989 metų mokyklos direktoriumi dirbo Algirdas Stripinis. Direktoriaus

pavaduotoju – Anatolijus Gabšys, o nuo 1982 metų – Virginija Strakšytė. 1961 metais buvo 13 klasių, mokėsi 270 mokinių, dirbo 22 mokytojai. Iš jų 10 jau turėjo aukštąjį išsilavinimą arba jį įgijo po kelerių metų. Mokytojas Petras Sadauskas vadovavo chorams, dainų ir šokių ansambliui, kuris respublikiniame festivalyje laimėjo antrąją vietą. Mokytojas Sadauskas buvo ir aktyvus sporto entuziastas, jis treniravo buriuotojus. Mokytojos Irena Juciūtė ir Virginija Strakšytė Respublikinėse varžybose kelis kartus laimėjo sidabro ir bronzos medalius, o 1968 metais – auksą. Buriavimo sporte dar aktyviai dalyvavo mokytojos Angelė Vilkaitė (Valužienė), Stasė Domeikaitė, Julija Jankutė (Valavičienė).

Buvo įkurtas ir estradinis ansamblis, vadovaujamas mokytojo Rimanto Valavičiaus, kuris 1966 metais laimėjo 3 vietą Respublikoje.

Mokykla augo. 1966 metais mokinių skaičius jau perkopė 300. Tuo metu dalis jų į mokyklą atvažiuodavo autobusais, kiti turėjo dviračius. Iš 317 mokinių 206 turėjo laikrodžius, 8 – muzikos instrumentus, 7 – fotoaparatus. Neturtingesnių šeimų vaikai gyveno bendrabutyje ir buvo išlaikomi kolūkio arba valstybės lėšomis. Ilgametės bendrabučio auklėtojos buvo Bernadeta Augustinienė, Danutė Navardauskienė ir Janina Slušnienė.

Labai gerai Platelių vidurinėje mokykloje dirbo visi mokytojai. Įvairiomis progomis garbės raštais, garbės vardais, ordinais ir medaliais buvo apdovanoti mokytojai Stanislava Andriuškaitė, Aldona Augustinienė, Bernadeta Augustinienė, Jadvyga Bajorienė, Barbora Bumblauskienė, Mindaugas Dabrys, Stasė Domeikaitė, Danutė Gabšienė, Anatolijus Gabšys, Nijolė Indriliūnaitė, Irena Juciūtė, Morta Mikašauskienė, Algirdas Narmontas, Danutė Navardauskienė, Petras Razgus, Petras Sadauskas, Janina Slušnienė, Virginija Strakšytė, Stasė Stripinienė, Angelė Valužienė, Valerija Vilkaitė, Aldona Žalimienė. Mokyklos direktoriui Algirdui Stripiniui suteiktas LTSR Nusipelniusio mokytojo garbės vardas.

Mokytojai buvo labai aktyvūs visuomenininkai, daug dirbo su tėvais, lankydavo mokinius namuose, skaitydavo paskaitas kolūkiečiams. Anatolijus Gabšys buvo Visuomeninio vaikų kambario inspektorius, Platelių kolūkio Draugiško teismo pirmininkas, Liaudies kontrolės grupės narys. Mokytoja Virginija Strakšytė – aktyvi užklasinės veiklos organizatorė ir aktorė.

Mokykloje veikė literatų, kraštotyros, sporto, darbščiųjų rankų, ateistų būreliai, chorai, ansambliai. Literatai, vadovaujami mokytojos Stasės Stripinienės, kasmet surinkdavo po 1-3 tomus tautosakos, kurią perduodavo Lietuvių kalbos instituto Tautosakos skyriui. Kraštotyrininkai,

vadovaujami mokytojos Aldonos Žalimienės, rinko istorinę medžiagą, rašė mokyklos metraštį, kaupė eksponatus mokyklos muziejui. Mokytoja Julija Valavičienė vadovavo šokėjams, Danutė Gabšienė – chorams, Petras Sadauskas – skudučių, birbynių ir mišriems ansambliams bei chorams. Veikė įvairūs sporto būreliai: lengvaatlečių, orientacininkų, šaškių, teniso ir kt. Šachmatininkai, vadovaujami mokytojo Algirdo Narmonto, 1974 metais dalyvavo LTSR VII –osiose pionierių žaidynėse. Žaidėjai Gražina Narmontaitė, Raimondas Narmontas, Justinas Kleinauskas, Steponas Matavičius, Justinas Stonys ir treneris Algirdas Narmontas buvo apdovanoti sidabro medaliais. Bibliotekoje ilgus metus dirbo mokytojos Stanislava Andriuškaitė ir Dangirutė Stonienė. Mokiniai buvo labai aktyvūs skaitytojai. Pavyzdžiui, 1974 metais skaitytojų buvo 326, knygų fondas – 6023. Per metus mokiniai perskaitė 5199 knygas. Bibliotekoje organizuodavo parodas, viktorinas, knygų aptarimus. Mokyklos priestatas, baigtas statyti 1964 m.

Ilgametis tėvų komiteto narys buvo Gediminas Žalimas.

Naujas priestatas. Jaunas kolektyvas

Mokinių skaičius augo. Klasių komplektų daugėjo, todėl vaikai nebetilpo net

mūriniame trijų aukštų pastate. Todėl pagal individualų planą 1978 metais pastatytas didžiulis mokyklos priestatas, kurio vertė 624 tūkstančiai rublių, atliktas kapitalinis senojo pastato remontas. Įvestas profiliuotas mokymas, išaugo materialinė bazė. Mokyklos turtas įvertintas milijonu ir 120 tūkstančių litų. Mokykloje mokėsi apie 400 vaikų. Sportininkai skynė laurus įvairiose varžybose, labai gerai besimokantys mokiniai dalyvavo olimpiadose, mišrus choras ir įvairūs ansambliai buvo pripažinti geriausi rajone ir dalyvavo Respublikinėse moksleivių dainų šventėse. 1978 metais mokinio pirmūno pažymėjimai įteikti 95 mokiniams, 1979 ir 1980 metais – 116 mokinių.

Profsąjungos komitetui vadovavo Jadvyga Bajorienė, o nuo 1979 metų – Algirdas Narmontas.

Mokykla dirbo kabinetine sistema. Vyko kabinetų apžiūros. Geriausiai įvertinti rusų kalbos, lietuvių kalbos ir istorijos kabinetai. Kabinetų vadovai – mokytojos Nijolė Indriliūnaitė, Virginija Strakšytė ir Aldona Žalimienė.

Direktoriaus Algirdo Stripinio ir mokytojos Mortos Mikašauskienės iniciatyva buvo pasodinta medelių, gėlių, išgrįsti takai, gražiai sutvarkyta aplinka.

Labai pasikeitė mokytojų kolektyvas, išėjusius į užtarnautą poilsį pakeitė nauji mokytojai: Nijolė Česnaitė, Antanas Raštikis, Remigijus Šiaulytis, Povilas Rubinas, Emilija Ruzgailaitė (Valančienė), Genutė Alminienė, Alfonsas Mažeika, Eufrozija Rimkienė. Šiuo laiku labai aktyvi buvo kultūrinė (kultmasinė) veikla, kuriai vadovavo lietuvių kalbos mokytoja Virginija Strakšytė. Gamybinio sektoriaus vadovas Mindaugas Dabrys organizavo mokyklos ir šeimų bendradarbiavimą, profesinį orientavimą ir kt. Mokytoja Julija Valavičienė vadovavo trims šokių rateliams, dramos būreliui, dalyvavo sporto veikloje. Barbora Bumblauskienė buvo nuolat renkama vietos komiteto pirmininke, daugelį metų vadovavo dramos būreliui. Mokytojo Algirdo Narmonto treniruojami šaškių būrelio nariai XXX-ojoje Respublikos

spartakiadoje 1984 metais. laimėjo I vietą. Tuo metu mokytojai Petras Sadauskas, Mindaugas Dabrys, Virginija Strakšytė, Algirdas Narmontas, Aldona Žalimienė, Anatolijus Gabšys, Angelė Valužienė, Jadvyga Bajorienė, Morta Mikašauskienė, direktorius Algirdas Stripinis už įvairius nuopelnus apdovanoti garbės raštais ar Švietimo pirmūno ženklais.

1980-1989 metais atjaunėjęs kolektyvas dar labiau išplėtė užklasinę veiklą, veikė dvi prailgintos dienos grupės, kuriose dirbo Danutė Gabšienė ir Eufrozina Rimkienė, veikė metodiniai rateliai, vykdavo talkos. V-XII klasių mokiniai aktyviai dirbo ūkyje, 7ha plote augino burokus. Dirbo 114 mokinių. Prirovė 660 tonų burokų.

Sąjūdžio vėliavos, idėjos, laisvės dainos vis drąsiau skambėjo mokinių ir mokytojų lūpose. Artėjo nauji laikai, ėjo į pabaigą tarybinių metų pakilimo laikotarpis, kuris mokytojų ir plačiosios Platelių bendruomenės lūpomis vadinamas Algirdo Stripinio era.

Naujasis mokyklos priestatas, pastatytas 1978 m.

Pirmasis dešimtmetis laisvoje Lietuvoje Nuo 1989 metų mokyklos direktorė – Regina Rubinienė. Pavaduotoja mokymo

reikalams – Virginija Strakšytė, užklasinio darbo organizatorė – Silva Rupeikienė. (1993-1996 mokslo metais direktorė – Virginija Strakšytė, pavaduotoja ugdymui – Silva Rupeikienė, užklasine veikla rūpinosi Diana Paulauskienė)

Pirmą kartą išrinktas mokyklos mokinių parlamentas. Prezidentas – Artūras Razgaitis. Įkurta skautų grupė, kuriai vadovavo mokytoja Sigita Stonienė. Daug dėmesio buvo skiriama tautinėms tradicijoms gaivinti.

Mokytojos Reginos Miežetienės etnografinis ansamblis dalyvavo Respublikiniame folklorinių ansamblių festivalyje Klaipėdoje. Valdos Uksaitės ir Lolitos Zalieskytės vadovaujami atlikėjai tapo ,,Dainų dainelės“ nugalėtojais. Aktyviai dirbo įvairiausi būreliai, gausūs užklasinės veiklos kolektyvai, vadovaujami Dianos Varneckaitės (Paulauskienės). Rengiamos įvairios popietės (mokytoja Regina Miežetienė), konkursai, parodos (mokytoja Ina ir Audrius Jakubėnai), koncertai, ekskursijos. Kaupiamas mokyklos archyvas (mokytojos Aldonos Žalimienės pradėtą didžiulį darbą tęsia istorijos mokytoja Emilija Valančienė). Švenčiamos visos valstybinės šventės, bendradarbiaujama su įvairių profesijų žmonėmis. Įvairūs renginiai buvo įdomūs, turiningi, išradingi ir jaunatviški. Platelių vidurinė mokykla visada turėjo gerų šachmatininkų. 1991 metais Lietuvos kaimo mokyklų kolektyvų šachmatų pirmenybėse Mokytojo Algirdo Narmonto vadovaujami šachmatininkai Žydrūnas Kazbaraitis, Kęstutis Baumilas, Aušra Ropytė, Mindaugas Kazbaraitis ir Petras Grigalauskas laimėjo I vietą. Tai buvo paskutinės kaimo mokyklų pirmenybės. Nuo to laiko miesto ir kaimo mokyklos kovoja vienoje grupėje. Valentas Motužis yra laimėjęs

vaikų iki 10 metų Respublikines varžybas, Televizijos bokšto – Paukščių tako varžybas 2000 metais Vilniuje. Daug prizų yra laimėję Petras Kazlauskas, Ramunė ir Jūratė Gedgaudaitės.

Ilgą laiką mokyklos tarybai vadovavo Danutė Bunkienė. Į mokyklą atėjo nauji mokytojai: Lolita Petraitienė Petrauskienė, Marytė Margienė,

Saulius Gudas, Gražina (Narmontaitė) Kazlauskienė, Vilija Rupeikaitė (Ramonienė), Laima (Sadauskaitė) Budreikienė, Danutė Katkauskienė ir kt.

Vidurinės mokyklos veikla įžengus į trečią tūkstantmetį 2001 metais mokykla labai išaugo – mokslo metus pradėjo 422 mokiniai, dirbo 32

mokytojai, iš jų 3 metodininkai, 19 vyr. mokytojų. Mokyklai toliau vadovavo direktorė Regina Rubinienė, pavaduotoja ugdymui pradėjo dirbti Silva Rupeikienė, už popamokinį darbą mokykloje atsakinga Diana Paulauskienė.

Mokytojų gretas vis papildė nauji mokytojai: Vitalija Lukavičienė, Daiva Gedgaudaitė, Sigita Mažeikienė, Asta Plataunienė, soc. pedagogė Loreta Juciūtė ir kt. Ilgametį mokyklos ūkvedį Joną Navardauską pakeitė Stasys Jakštas, vyriausią buhalterę Danguolę Mažeikienę – Rita Abrutienė, sekretorę Danutę Navardauskienę – Diana Augustinienė.

Uždarius Virkšų ir Gintališkės pradines mokyklas, dar labiau padidėjo mokinių ir mokytojų skaičius. 2004 metais mokėsi 476 mokiniai, 24 klasių komplektai. Buvo aukšti pažangumo rodikliai, mokiniai dalyvavo rajono ir respublikos olimpiadose, konkursuose, viktorinose ir laimėjo prizines vietas (mokytojai Algirdas Narmontas, Emilija Valančienė, Marytė Margienė ir kt.). I Respublikinį moksleivių Česlovo Kudabos geografijos konkursą (2001 m.) laimėjo 7 klasės mokinys Tadas Batavičius (Mokytojas Algirdas Narmontas).

Mokykla įsijungė į žaliųjų judėjimą ir laimėjo tarptautinę Žaliąją vėliavą. Mokytojų Algirdo Narmonto, Povilo Rubino, Alvydo Bumblausko, Vitalijos Lukavičienės ir kitų mokytojų vadovaujami sportininkai vežė į mokyklą visų spalvų taures, iškovotas rajoninėse, zoninėse ir respublikinėse varžybose.

Mokiniai, vadovaujami dailės ir technologijų mokytojų Inos ir Audriaus Jakubėnų, išpuošė mokyklos koridorius freskomis, gobelenais, paveikslais, rengė mokinių darbų parodas Plungės kultūros centre ir Žemaitijos nacionalinio parko muziejuje.

Jaunųjų žurnalistų būrelis, vadovaujamas Astos Plataunienės, pradeda leisti mokyklos laikraštį ,,Atžalynas“, kurį vėliau pervardintą į ,,Gimnazistai“ tęs mokytoja Laima Budreikienė.

Mokyklos bendruomenė nutarė ruoštis vidurinio ugdymo programų akreditacijai ir siekti gimnazijos vardo.

Mokytoja Ina

Jaukubėnienė prie freskos

2006 metais mokyklai suteikiamas gimnazijos vardas Gimnazijai vadovauja direktorė Regina Rubinienė, pavaduotoja ugdymui yra Silva Rupeikienė, pavaduotojas ūkio reikalams – Stasys Jakštas, buhalteriją tvarko ir finansines operacijas atlieka buhalterė Rita Abrutienė, sekretorė – Diana Augustinienė, soc. pedagogė – Loreta Juciūtė. Gimnazija įsijungė į daugelį programų, projektų, organizavo ir organizuoja gausybę renginių, kuriems vadovauja socialinė pedagogė Loreta Juciūtė.

Regina Miežetienė organizuoja Poezijos pavasarėlius, mokiniai dalyvauja raiškiojo skaitymo ir kūrybos konkursuose. Rita Norvaišaitė (mokytoja Irena Malakauskienė) ir Justė Kazbaraitytė (mokytoja Gražina Kazlauskienė) dalyvavo Respublikiniuose rašinių konkursuose ir laimėjo prizines vietas.

Mokytoja Regina Klimienė pradeda organizuoti rusų kalbos popietes, susilaukusias didelio gimnazijos kolektyvo susidomėjimo.

Vilija Ramonienė aktyviai dirba profesinio orientavimo srityje: kviečia įvairių mokslo įstaigų atstovus, veža mokinius į studijų muges, susitikimus, organizuoja projektines profesijų dienas gimnazijoje.

Daug apdovanojimų yra gavę Dianos Paulauskienės vadovaujami dainininkai ir mažieji artistai. 2009 m. apdovanotos Laima ir Ieva Paulauskytės už dalyvavimą tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje, kuris vyko Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje. Muzikinio ugdymo studija ,,Kurk, dainuok, improvizuok“ 7-ajame respublikiniame vaikų ir jaunimo pramoginės muzikos festivalyje-konkurse ,,Šypsenėle, nepabėk! 2011“ laimėjo Diplomanto vardą, gavo padėkas už dalyvavimą tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje ,,Muzika Divina“ ir teatrų festivaliuose. 2011 m. 3-6 klasių ansamblis bei solistės Laima ir Ieva Paulauskytės 5-ajame Žemaitijos krašto vaikų ir moksleivių dainų festivalyje-konkurse ,,Skambioji daina 2011“ laimėjo trečią ir antrą vietas.

Mokytojų Dianos Paulauskienės ir Gintaro Valavičiaus vadovaujami kolektyvai ir solistai visada puošia gimnazijos renginius.

Didžiulis būrys buvusių mokinių garsina savo kraštą Respublikoje.

Renovuotas gimnazijos pastatas, 2011 m.

Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą daro įdomų. Paulo Coelho

Žvelgiant į paskutinį mokyklos istorijos dešimtmetį, akivaizdu, kad visi darbai rodė,

jog esame pajėgūs tęsti įvairiapusę ugdomąją, sportinę, meninę veiklą, jog esame pribrendę dideliems pokyčiams. Mūsų visų didžiausia svajonė buvo, kad Platelių vidurinė mokykla taptų gimnazija. Kad išsipildytų ši vizija, aplinkybės klostėsi labai palankiai: buvo didelis mokinių skaičius, lengvai sudarydavome po du komplektus vyresnėse klasėse, visus dalykus mokė specialistai – metodininkai arba vyresnieji mokytojai, mokiniai sėkmingai stojo į universitetus. Tad nenuostabu, kad akreditacijos išvados buvo teigiamos. Platelių istorijoje įrašėme gimnazijos vardą.

Dabar išgyvename ne pačius geriausius laikus: mažėja mokinių, todėl didžiausia mūsų svajonė, kad gimnazija gyvuotų. Sąlygas turime puikias: dirbame šviesiuose, atnaujintuose, gerai materialiai aprūpintuose kabinetuose – visur yra nauji baldai, kompiuteriai, daug multimedijų, dvi interaktyvios lentos ir savo darbą mylintys mokytojai. Didžiuojamės visais savo mokiniais: ir tais, kurie yra geri darbininkai, tarnautojai, žemdirbiai, ir tais, kurie kuria naujas technologijas, visą gyvenimą mokosi ir garsina savo mokyklos vardą Respublikoje. Mes didžiuojamės savo abiturientais, kurie labai sėkmingai laiko valstybinius egzaminus, o ypač tais, kurie gavo po 100 balų. Tai Almeda Jankauskaitė (lietuvių kalba), Agnė Augustinaitė (istorija), Eglė Stankevičiūtė (chemija), Ieva Margytė (lietuvių kalba ir anglų kalba), Žilvinas Gricius (biologija).

Taigi sėkmingai einame keliu, kuris veda į šviesą, į didelius, prasmingus ir nesibaigiančius darbus.

Gimnazijos direktorė Regina Rubinienė Direktoriai

1945-1952 m. Jurgis Račkauskas 1953-1959 m. Karolis Jazbutis 1959-1960 m. Valerija Vilkaitė 1960-1961 m. Juozas Žilys 1961-1989 m. Algirdas Stripinis 1989-1993 m. Regina Rubinienė 1994-1996 m. Virginija Strakšytė 1996 – iki dabar Regina Rubinienė

Algirdas Stripinis Virginija Strakšytė Regina Rubinienė

Mokyklos Garbės abiturientai Aukso medalininkai: Dalia Ričkutė 1965m. Saulius Stripinis 1977m. Sidabro medalininkai: Petras Palšis 1964 m. Jūratė Petkevičiutė 1986 m. Jolanta Malakauskaitė 1990 m. Irmantas Barsteika 1991 m. Gitana Butrimaitė 1993 m. Mokyklą baigė su pagyrimu: Daina Bajoraitė 1981 m. Virginijus Žalimas 1981 m. Vaidė Rapolavičiūtė 1997 m. Marija Bunkaitė 1997 m. Kristina Kasparavičiūtė 1997 m. Neringa Markauskaitė 1999 m. Ramunė Vildžiūnaitė 2001 m. Goda Rapolavičiūtė 2002 m. Zina Malakauskaitė 2003 m. Petras Kazlauskas 2005 m. Tadas Batavičius 2006 m. Simonas Batavičius 2007 m. Rita Norvaišaitė 2009 m. Agnė Augustinaitė 2009 m. Erika Paulauskaitė 2010 m. Eglė Stankevičiūtė 2010 m. Ieva Margytė 2011 m. Rusnė Kniukštaitė 2011 m. Žilvinas Gricius 2012 m. Valius Rubinas 2012 m. Laimonas Uščinas 2012 m. Viktorija Batavičiūtė 2012 m.

Projektas ,,Drąsinkime ateitį“ 2005 m. mokykla įsijungė į visoje šalyje vykstantį projektą ,,Drąsinkime ateitį“. Buvo išrinkta į Garbės galeriją dešimt buvusių mokyklos mokinių, kurie yra pasiekę puikių rezultatų savo darbe ir sutinka atvažiuoti pasidalinti mintimis apie savo pasiekimus.

Įvyko susitikimai su buvusiais mūsų mokyklos mokiniais. Pirmoji į mokyklą buvo pakviesta 1978 metų abiturientė Dangirutė (Alminait ė) Jurkuvienė. Ji baigė Šiaulių pedagoginį institutą, Lietuvos Teisės universitetą, Mykolo Riomerio universitetą. D.Jurkuvienė daug metų dirbo Plungės policijos viršininke, dirba Plungės rajono Darbo biržos direktore.

1979 metų abiturientas Eugenijus Barniškis – Plungės urėdijos medelyno

viršininkas. Eugenijus neįsivaizduoja savo gyvenimo be medžių, kaip ir Lietuvos – be miškų. Mokykloje mokėsi puikiai, sėkmingai dalyvaudavo olimpiadose, o Respublikiniame raiškiojo

skaitymo konkurse laimėjo I –ąją vietą. Šalia savo profesinės veiklos Eugenijus Barniškis dar yra aktyvus visuomenininkas - ,,Rotary“ klubo prezidentas.

Valdas Vaitkus – Lietuvos veterinarijos akademijos Docentas, Biomedicinos mokslų Daktaras. Laisvai kalba rusų, anglų ir prancūzų kalbomis. Paskutiniąją geriausiai išmoko stažuodamasis Paryžiuje. Vaitkus Valdas laimingas, kad gali padėti sergantiems gyvūnams, to moko ir studentus.

Virgilijus Žalimas - Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas. Mokiniams vedė ekskursiją po ligoninę, pasakojo apie gydytojo darbą.

Genutė Matavičiūtė – suaugusiųjų mokymo centro lietuvių kalbos mokytoja, laikraščio ,,Žemaičių saulutė“ redaktorė, vertėja, mokanti aštuonias užsienio kalbas, keliautoja dviračiu. Mokytoja jaučia didžiulį potraukį knygoms, verčia jas iš prancūzų kalbos.

Antanas Gylys – baigė Kauno kunigų seminariją. Dirbo Židikuose, Skaudvilės

vidurinėje mokykloje dėstė tikybą, dirbo Telšių Katedros klebonu, dabar yra Švėkšnos parapijos Gardamo bažnyčios klebonas ir Psichoneurologinio dispanserio kapelionas. Klebono kredo: ,,Didelius dalykus laikyti mažais, o mažus – dideliais.“

Remigijus Kasparavičius dirba ir gyvena Švėkšnoje. Nuo 2002 metų yra sukarintos

priešgaisrinės tarnybos vadas. Aktyvus krepšininkas yra pavyzdys daugeliui sporto mėgėjų.

Vilma (Lukavi čiūtė) Vrotniakien ė – Vyresnioji mokslo darbuotoja, dėstytoja, biomedicinos mokslų daktarė. Konsultuoja ūkininkus, atlieka bandymus, dėsto paskaitas, rašo straipsnius.

Algimantas Plaipa – UAB ,,Plungės Jonis“ vienas iš Direktorių. Bronius Razma baigė Klaipėdos aukštesniąją policijos mokyklą, Mykolo Riomerio

universiteto Teisės ir valdymo studijų programą, įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Šiuo metu dirba Plungės rajono prokuroru.

Idalija (Vasiliauskait ė) Alminienė – 1962 metų abiturientė. 1966 metais baigė

Šiaulių pedagoginį institutą (pradinių klasių metodika ir pedagogika). Nuo 1995 iki 2006 metų dirbo Plungės rajono švietimo skyriaus vedėja. Už aktyvią veiklą yra gavusi ne vieną Lietuvos vyriausybės padėką. 1962 metais Olimpinės klasės ,,Jorš“ respublikinėse buriavimo varžybose tapo čempione. Ramunė Gedgaudaitė baigė studijas Kardifo Universitete (Velsas, Jungtinė Karalystė), čia įgijo matematikos, statistikos bakalauro laipsnį. Magistro laipsnis su pagyrimu Ramunei buvo suteiktas vienos geriausių Jungtinės Karalystės Varviko verslo mokyklos (Warwick Business School). Šiuo metu dirba verslo konsultacijų firmoje Londone. Ji specializuojasi matematinių metodų pritaikymo įvairiems verslo sprendimams srityje. Ramunė nustato marketingo kampanijų efektyvumą, teikia matematine analize paremtas rekomendacijas. Ramunei dažnai tenka dirbti su tarptautiniais klientais skirtingose Europos valstybėse Ji vadovauja analitikų komandai bei yra atsakinga už projektų valdymą ir pateikimą. Ateityje Ramunė svajoja pritaikyti įgytas profesines žinias ir Lietuvoje.

Projekto ,,Drąsinkime ateitį“ vykdymo grupės Vitalija Lukavičienė

Didžiausi gimnazijos sportiniai pasiekimai

Gimnazija skiria daug dėmesio sportui. Mokiniai treniruojasi krepšinio salėje, žaidžia

tenisą, kilnoja svarsčius, bėga įvairius nuotolius, dalyvauja ,,Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ varžybose. Asmeninėse ir komandinėse varžybose laimėta daugybė medalių ir taurių.

2006-2007 m. m. mergaičių komanda (Rasa Petrauskaitė, Viktorija Rumšaitė, Martyna Paulauskaitė, Algirda Statkutė) krepšinio 3x3 Respublikinėse olimpinio festivalio varžybose iškovojo 3-ią vietą tarp kaimo vietovių mokyklų.

2007-2008 m. m. mergaičių komanda (Rasa Petrauskaitė, Viktorija Rumšaitė, Martyna Paulauskaitė, Algirda Statkutė) krepšinio 3x3 respublikinėse olimpinio festivalio varžybose iškovojo 2-ą vietą tarp kaimo vietovių mokyklų.

2008-2009 m. m. mergaičių komanda (Rasa Petrauskaitė, Viktorija Rumšaitė, Martyna Paulauskaitė, Algirda Statkutė) krepšinio 3x3 respublikinėse olimpinio festivalio varžybose iškovojo 1-ą vietą tarp kaimo vietovių mokyklų.

2008-2009 m. m. Olimpinio festivalio bendroje komandinėje įskaitoje Platelių gimnazija iškovojo 3-iąją vietą tarp kaimo vietovių mokyklų.

2009-2010 m. m. Olimpinio festivalio „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ varžybose užimta 3-ioji vieta.

2011-2012 m.m. Olimpinio festivalio „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ varžybose iškovota 3-ioji vieta, mergaičių krepšinio varžybose 3-ioji vieta.

Gimnazijos komanda - Lietuviško ritinio čempionai jaunių grupėje 2010, 2011, 2012 metais.

Individualūs Olimpinio festivalio varžybų prizininkai Algirda Statkutė - 2-oji vieta (lengvoji atletika, 400 m. bėgimas 2009 m.)

Rita Norvaišaitė - 3-ioji vieta (lengvoji atletika, šuolis į tolį 2009 m.) Karolis Ruginis - 3-ioji vieta (svarsčių kilnojimas 2012 m.) Viktorija Rumšaitė ir Valius Rubinas atstovaudami Plungės sporto mokyklai tapo

Respublikos jaunučių krepšinio varžybų prizininkais (3-ioji ir 2-oji vietos 2009 m.) Viktorija Rumšaitė buvo pakviesta į mergaičių iki 16-os metų Respublikos krepšinio

rinktinę ir dalyvavo Europos čempionate. Mes galima didžiuotis Kasparavičių šeima, kuri yra daugkartinė K. Budrio taurės krepšinio varžybų nugalėtoja, o 2011 m. varžybose nugalėjo Sabonių šeimos komandą. Populiariausi sportiniai renginiai: Šeimų sporto šventė, Pavasario sporto šventė, Krepšinio varžybos 3x3, ,,Sveika pertrauka“.

Kūno kultūros mokytojas Povilas Rubinas

Lietuvos mokinių Olimpinio Šeimų sporto šventė 2010 m. festivalio mergaičių krepšinio 3x3 varžybų tarp kaimo vietovių mokyklų čempionės 2008 m.

Šeimų sporto šventė 2010 m.

Vasaros ir poilsio stovykla ,,Kuriu tam, kad pažinčiau“

Įvairių piešimo priemonių pagalba mokiniai mokėsi atskleisti savo kūrybines galias. Su mokiniais dirbo mokytoja Asta Plataunienė, Ina Jakubėnienė.

Platelių gimnazijos rėmėjo UAB ,,Plungės baldų“ direktoriaus Kęstučio Buivido dėka iš gautų gobeleno atraižų su dizainere Dalia Jakštiene, mokytoja Vitalija Lukavičiene ir Vilniaus kolegijos III kurso studentė Jurgita Vildžiūnaite siuvo lėles ir darė įvairias kompozicijas.

Kilim ėlius iš siūlų austi mokė mokytoja Rima Barsteikienė, Jolanta Vaitkienė ir Vilniaus kolegijos III kurso studentė Jurgita Vildžiūnaitė.

Draugystės apyrankes mokė pinti ketvirtokė Aušrinė Lukavičiūtė ir penktokė Sigita Ruginytė. Mokytoja Marytė Margienė vaikams pasakojo apie vandens švarą ir augalų paslaptis. ŽNP darbuotoja Gitana Sidabrienė mokė stebėti ir perprasti paukščių gyvenimo paslaptis.

Mokytoja Vitalija Lukavičienė

Nacionaliniai konkursai „Nerūkanti klasė“, „Blaivi klasė“

Platelių gimnazijos aštuntokai su savo auklėtojomis ir soc. pedagoge nuo 2006 m. iki 2010 kasmet dalyvavo Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro organizuojamame nacionaliniame konkursuose „Nerūkanti klasė“, užėmė prizines vietas rajone, apskrityje, o 2007m. buvo pripažinti tarp dešimties geriausių Lietuvos mokyklų.

2010 m. aštuntokai įsitraukė į nacionalinį konkursą „Blaivi klasė“ ir vyko į finalą į Jonavos „Lokės pėdą“.

Pagrindinis konkurso tikslas – siekti pagerinti mokinių, jų tėvų, specialistų ir visos bendruomenės žinias apie narkotinių medžiagų poveikį sveikatai, formuoti sveikos gyvensenos nuostatas.

Konkursas organizuojamas pagal tarptautinę metodiką, jo efektyvumas yra patvirtintas tarptautinėmis mokslinėmis studijomis.

Konkurso trukmė 7 mėn. Socialinė pedagogė Loreta Juciūtė

„Blaivi klasė“ 2011 m. Sportinės varžybos. „Blaivi klasė“ 2012 m. Dalyviai.

Comenius daugiašalės partnerystės projektas „Šešių šalių pasaka“

Projektas pradėtas vykdyti 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir tęsėsi iki 2011 m. liepos 31 d. Jis buvo finansuojamas remiant Europos Komisijai, skirta 21 000 €.

Projekto metu gimnazijos mokinių bei mokytojų komanda, vadovaujama koordinatorės Lolitos Petraitienės Petrauskienės bei soc. pedagogės Loretos Juciūtės, vykdė veiklą, susijusią su papročiais, tradicijomis, bendruomenės bei aplinkos pažinimu. Buvo stengiamasi pažinti ne tik savo, bet ir kitų projekte dalyvaujančių šalių kultūras, gyvenimo būdą. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vandeniui - kaip ši tema atskleidžiama literatūroje, dailėje, muzikoje, istorijoje, kaip sąlygoja gyvenimo būdą. Be mūsų gimnazijos, projekte taip pat dalyvavo dar 5 mokyklos: Niedersächsisches Internatsgymnasium Bad Bederkesa iš Vokietijos, Dr.-Aloys-Weissenbach-Hauptschule Telfs iš Austrijos, Saku Gümnaasium iš Estijos, Jūrmalas pilsētas Jaundubultu vidusskola iš Latvijos bei IES Damià Huguet iš Ispanijos (Maljorkos).

Projekto dalyviai iš visų 6 šalių nuolat bendravo, aptarė projekto veiklas, planavo vizitus. Pirmasis vizitas vyko 2009 m. rugsėjį Austrijoje, Telfs mieste. Dalyvavo tik projekto koordinatoriai. 2010 gegužę Estijoje, Saku mieste, svečiavosi visų šalių dalyvių mokinių ir mokytojų komandos. Čia visi domėjosi nuveiktais darbais, apžiūrėjo mokyklą, lankėsi ekskursijose, pasidžiaugė vaidinimais. 2010 rugsėjį vėl visi dalyviai susitiko Ispanijoje, Maljorkoje. Šešios dienos pralėkė kaip viena, nes buvo suplanuota gausybė renginių: apsilankymas sostinėje Palmoje, vandens sportas klube „Nautica “, nepamirštama išvyka į Kabreros salą. Paskutinis, bene įspūdingiausias renginys įvyko 2011 m. gegužę Vokietijos mieste Bad Bederkesa. Čia visų laukė gausybė ekskursijų, sportinių renginių, repeticijų. Pagrindinis akcentas – Europos Mugė bei miuziklas „Gyvybės šaltinis“, kurį sukūrė 2 Vokietijos mokytojai, o vaidino visų šešių šalių mokiniai.

Dveji projekto metai davė labai daug: suradome nuoširdžių draugų ir kolegų kitose Europos šalyse, supratome, kad mus sieja panašūs lūkesčiai ir problemos. Įsitikinome, kad žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis, kilę iš įvairaus kultūrinio ir ekonominio lygio šalių, gali rasti bendrą kalbą, pamiršti skirtumus ir susivienyti bendriems darbams.

2010 rugsėjis, Maljorka. Mūsų komanda pasiruošusi vandens pramogoms

Bad Bederkesa, Vokietija. 2011 gegužė. Comenius komanda: pirmoje eilėje iš kairės į dešinę Laimonas Uščinas, Loreta Juciūtė, Lolita Petraitienė Petrauskienė, Justė Kazbaraitytė, Lina Budžytė, Agnė Jurkšaitė, Tautvydas Kazbaraitis. Antroje eilėje Sigita Mažeikienė, Valius Rubinas, Marytė Margienė, Žilvinas Gricius, Rūta Sakalauskaitė

Platelių gimnazistai - ESF akademijos nariai

Nuo 2009 m. Platelių gimnazija įstojo į ESF ( Europos socialinių fondų) akademiją. ESF akademija – tai informavimo, mokymo ir užimtumo veiklų ciklas, kurio pagrindinis

tikslas – didinti Europos socialinio fondo žinomumą, praplėsti potencialių pareiškėjų gretas, suteikti žinių ir įgūdžių apie ES struktūrinę paramą bei galimybes įgyvendinti projektus, patrauklia forma į užimtumo veiklą įtraukti visą gimnazijos bendruomenę – nuo vadovų ir mokytojų iki gimnazistų.

Trejus metus ESF akademijoje Platelių gimnazijos mokinių komanda aktyviai atlikinėjo skirtas užduotis, gilino žinias, dalyvavo akcijose, konkursuose, baigiamuosiuose renginiuose. Platelių gimnazija didžiuojasi turėdama ESF trijų kursų baigimo diplomus.

Socialinė pedagogė Loreta Juciūtė

Kino projektai Platelių gimnazijoje

Kino kūrimo tradicijos Platelių gimnazijoje prasidėjo nuo 2008 m. su Lietuvoje vykdytu ir iki šiol vykdomu edukaciniu-kultūriniu projektu „Kino busas“. Drauge su šio projekto vykdytojais buvo sukurtas pirmas filmas - „Sovietinė dvasia“ apie Platelių militarizmo bazę, kuris susilaukė daug teigiamų vertinimų. Džiugu, jog tada užsimezgusi draugystė su „Kino busu“ tęsiasi iki šiol.

Taip pat dalyvavome festivalio „Kino pavasaris“ projekte „Kino knyga“, gavome diplomą už puikias filme panaudotas dekoracijas.

Dalyvavome keliose video klipo ar reklamos konkursuose. Sėkmingiausia reklama buvo skirta prieš prekybą žmonėmis, kuri vadinosi „Neparduok savęs“, ši reklama laimėjo I vietą Respublikoje ir buvo rodoma per LTV ir BTV televizijas.

„Prisijaukinę“ kiną mokiniai inicijavo ir „Kino vakarų“ atsiradimą gimnazijoje advento laikotarpiu.

Socialinė pedagogė Loreta Juciūtė

Kino busas 2008 m. Pirmieji dalyviai

Gamtosauginė veikla

Gamtosauginių mokyklų programa yra viena iš 5 Aplinkosauginio švietimo fondo

(FEE - Foundation for Environmental Education) pasaulyje įgyvendinamų programų. Platelių gimnazija programoje dalyvauja nuo 2005 m. Gamtosauginė veikla mūsų gimnazijoje vykdoma popamokinių renginių, projektų, akcijų metu, integruojama į visą ugdymo procesą. Visa veikla vykdoma 7 žingsneliais.

1. Gamtosauginio komiteto įkūrimas. 2. Gamtosauginis auditas. 3. Veiksmų planas. 4. Priežiūra ir įvertinimas. 5. Integracija į mokymo procesą. 6. Informavimas ir įtraukimas. 7. Gamtosauginis kodeksas. Gamtosauginis komitetas organizuoja gamtosauginę mokyklos veiklą bei dalyvauja joje.

Komiteto veikloje dalyvauja mokiniai, mokytojai, mokyklos administracija. Pagrindinė mūsų veiklos sritis – atliekos. Jau 2005 metais įsijungėme į „Žaliojo taško“ organizuotą respublikinį ilgalaikį projektą „Rūšiuokime ir rūpinkimės“. Kiekvienais metais spalio ir balandžio mėnesiais renkame makulatūrą. Į akciją „Popierių rink, medį apgink“ įsijungia ne tik gimnazija, bet ir Platelių miestelio, lopšelio-darželio bendruomenės. Kiekvienos akcijos metu surenkame virš tonos makulatūros. Balandžio mėnesį dalyvaujame akcijoje „Darom“. Tvarkome Platelių dvaro parką, miestelį.

Žiemą kiekvieną savaitę į ėdžias prie parko mokiniai neša pašaro, lesina paukštelius. Kiekvieną kovo 20-ąją su trankia muzika, daina kviečiame miestelio gyventojus pasitikti

pavasarį. Kasmet pasirenkame eisenos simbolį – saulę, vėją, aitvarą, paukštį, vėjo malūnėlį. Žemės dieną organizuojame inkilų konkursą – parodą ir aukcioną. Nacionalinio parko ir Platelių girininkijos darbuotojai išrenka tinkamiausius paukščiams namelius, apdovanoja jų autorius. Norintieji gali nusipirkti patikusį inkilą.

2006 metais gimnazistai parengė žemaičių kalbą puoselėjantį projektą „Platele Euruopuo – Euruopa Plateliūs“. Iniciatyvinė grupė ir atstovai iš klasių nešė 31 metro (būtent tiek kilometrų yra aplink Platelių ežerą) plakatą, skandavo žemaitišką skanduotę, sukurtą būtent tam projektui, ir keliavo link jachklubo. Kartu su svečiais tvarkė ežero pakrantes, plaukė į salas rinkti šiukšlių.

2009 metų rudenį Europos komisijos atstovybei Lietuvoje paskelbus filmukų konkursą „Padėk pandai kovoti su klimato kaita“, jame dalyvavo ir Platelių gimnazijos vienuoliktokai. Sukūrė scenarijų, gamino dekoracijas, kostiumus, filmavosi prie ežero. Už galutinį filmuko „Šiukšlės atakuoja“ variantą labiausiai esame dėkingi režisierei, operatorei ir montuotojai Astai Augustinaitei. Darbas nenuėjo veltui. Patekome tarp trijų geriausių (iš 40), kuriems Europos komisijos atstovybėje Vilniuje buvo įteiktos filmavimo kameros. Konkursui „Filmuok kaip tvarkaisi“ sukurtas dar vienas filmukas „Vieno kompiuterio istorija“.

2012 metais projekto „Acme ir Ekofanų turnė po Lietuvą“ baigiamo koncerto „Būk žalias kaip Ekofanas“ metu mūsų gimnazija iš 5 Lietuvos mokyklų išrinkta ekologiškiausia Lietuvos mokykla. Mokiniai per 30 min. turėjo surinkti ekologišką namą, papuošti jį rūšiuojamų atliekų elementais ir

viešai pristatyti savo idėją. Renginį filmavo Lietuvos televizija.

Gamtosauginius darbus tęsime. Džiaugiamės prie gimnazijos 7 metus plazdančia Žaliąja vėliava.

Mokytoja Marytė Margienė Pirma Žalioji vėliava - aktyviausių rankose. 2006 m. Iš kairės M. Pivoraitė - gamtosauginio komiteto pirmininkė, V. Stankevičius, S. Vasiliauskas, E. Stankevičiūtė.

Dabar Platelių gimnazijoje dirbantys mokytojai

Žvaigždutėmis pažymėti mokytojai yra baigę Platelių vidurinę mokyklą. Parengė mokytojos Irena Malakauskienė ir Laima Budreikienė

Eil. Nr.

Pavardė, vardas Pareigos

1. Rubinienė Regina Direktorė, biologijos mokytoja 2. Rupeikienė Silva Pavaduotoja ugdymui, geografijos ir etikos

mokytoja 3. Valavičius Gintaras * Choreografijos mokytojas (nepagrindinėse

pareigose) 4. Budreikienė Laima * Matematikos ir informacinių technologijų

mokytoja 5. Jakubėnienė Ina Dailės ir technologijų, braižybos mokytoja 6. Uginčius Kęstutis Technologijų mokytojas 7. Kazlauskienė Gražina * Lietuvių kalbos mokytoja 8. Margienė Marytė Biologijos ir chemijos mokytoja 9. Miežetienė Regina * Lietuvių kalbos mokytoja 10. Petraitienė Petrauskienė

Lolita Anglų kalbos mokytoja

11. Paulauskienė Diana Muzikos mokytoja 12. Razgaitienė Jurgita Matematikos ir fizikos mokytoja 13. Rubinas Povilas Kūno kultūros mokytojas 14. Valančienė Emilija Istorijos mokytoja 15. Žalimienė Vida Bibliotekininkė, prancūzų kalbos mokytoja 16. Barsteikienė Rimutė * Pradinių klasių ir istorijos mokytoja 17. Lukavičienė Vitalija * Pradinių klasių mokytoja 18. Mažeikienė Sigita * Anglų kalbos mokytoja 19. Kirklienė Aušra Tikybos mokytoja 20. Ramonienė Vilija * Rusų kalbos ir žmogaus saugos mokytoja 21. Stonienė Sigita Matematikos ir ekonomikos mokytoja 22. Gedgaudaitė Daiva * Matematikos mokytoja 23. Dirvonskienė Aušra Lietuvių kalbos mokytoja 24. Bumblauskas Alvydas * Pradinių klasių mokytojas 25. Uščinienė Dalia Geografijos mokytoja 26. Malakauskienė Irena * Lietuvių kalbos mokytoja 27. Juciūtė Loreta Socialinė pedagogė 28. Vaitkienė Jolanta * Pradinių klasių mokytoja 29. Mažonaitė Asta Anglų kalbos mokytoja 30. Narmontas Algirdas

Juozapas Būrelio vadovas

31. Krivickas Andrius Būrelio vadovas (nepagrindinėse pareigose)