Prievartos retorika prie visuomen—s nebyliuosius ... 86 Prievartos retorika prie visuomen—s

  • View
    218

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of Prievartos retorika prie visuomen—s nebyliuosius ... 86 Prievartos retorika prie...

86

Prievartos retorika prie visuomens nebyliuosius: Lietuvos spaudos tekst apie romus analiz

Vida Beresneviit Lietuvos socialini tyrim centro Etnini tyrim institutas

S a n t r a u k a : Straipsnyje analizuojamas rom vaizdinys ir vyraujanios rom reprezenta-cijos Lietuvos spaudos tekstuose 20052006 m. ie metai pasiymjo intensyviu informacijos apie romus srautu, todl tekst duomen baz buvo pakankama atlikti kiekybinei tekst turinio analizei, grindiamai maumos grupi ir iniasklaidos analitine perspektyva, derinama su kito-mis kokybins analizs metodologinmis prieigomis. Remiantis anksiau atlikt vairi tyrim rezultatais, kitais antriniais altiniais, straipsnyje aptariama konstruojam rom vaizdini di-namika ir tekst turinio kaita. Straipsnio ivadose teigiama, kad dominuojanti kalbjimo apie romus schema i etnin grup apibria kaip ,,kit (daniausiai kaip iorin blog, problem altin), besiskiriani savo kultrinmis normomis, gyvenimo bdu ir kitais bruoais. Romai tampa apibendrinta beasmene grupe, kuri vaizduojama kaip ,,garsiai iaukianti, rkianti, ta-iau kartu nebylia ir nepatikima dialogo veikja, dalyvaujania iskirtinai neigiamoje veikloje (kriminalin veikla, prekyba narkotikais, grsm saugumui, kaimynystei). Spaudos tekstuose konstruojama socialini santyki tarp rom ir daugumos visuomens santyki struktra atsklei-dia vyraujani prievartos retorik.

P a g r i n d i n i a i o d i a i : romai (igonai), visuomens nuostatos, spauda, turinio analiz.

Lietuvoje rom problematika akylesnio visuomens dmesio sulaukia beveik deimtmet. Tarptautins organizacijos1 pastebi, kad visuomenei spariai kei-iantis, Lietuvos rom problemos nesikeiia daugel met. Pastaraisiais me-tais atlikti Lietuvos rom bendruomens tyrimai (pvz., Rom ir darbdavi nuostatos dl rom integracijos darbo rink (STI, 2007b), Rom ben druo-me ns socialins integracijos galimybs (STI, 2007a), Rom padties tyri-mas: romai vietimo ir darbo rinkos sankirtoje (STI, 2008)) padjo isamiau painti ios bendruomens patiriamas problemas vairiose gyvenimo srityse. Tyrim ir statistikos duomenys leidia teigti, kad rom socialin atskirtis i-lieka, o pastarojo deimtmeio rom bendruomens socialin raida praktikai

1 Pavyzdiui, Open Society Institute, 2000; European Commission against Racism and Intolerance (ECRI), 2002; ECRI 2005; European Monitoring Centre, 2006; Fundamental Rights Agency, 2009.

87

PRIEvaRTOS RETORIKa PRIE vISUOMENS NEBYLIUOSIUS: LIETUvOS SPaUDOS TEKST aPIE ROMUS aNaLIz

nevyksta: tiek dl neigiam darbdavi nuostat, tiek dl rom profesins kva-lifikacijos stokos romams sunku sitraukti darbo rink; nors dauguma rom vaik bendrojo lavinimo mokyklas pradeda lankyti laiku, vidutinio rom gy-ja mo isilavinimo trukm pailgjo, taiau pagrindinio ir vidurinio isilavinimo gi jimas ilieka ikiu, ir tik maesnioji dalis rom gyja auktesn isilavini-m nei j tvai; skurdas veria rinktis vis pigesnius bstus, keltis nuo socia-lins pltros centr (miesto) ir socialins paangos galimybi nutolusias gy-venvietes; valstybins kalbos inios negerja; veikli rom emigracija silpnina mo gikuosius iteklius efektyviai bendruomens saviorganizacijai, sociali-niai ge bjimai, padedantys pralauti skurdo reprodukcijos rat, neugdomi.

Pakartotiniai visuomens nuostat apie vairias socialines grupes tyrim duomenys leidia apibendrinti, kad romai ilieka labiausiai nemgstama Lietuvos grupe ne tik tarp etnini, bet ir tarp socialini grupi, daugumos visuomens nuostatos rom atvilgiu jau daugel met ilieka itin neigia-mos. Paymtina, kad 20052006 m. Lietuvos gyventoj neigiamos nuosta-tos rom atvilgiu buvo intensyviausios ir sutapo su informacijos kiekiu apie romus spaudoje. Btent iais metais plaiausiai buvo aptarinjami klausimai, susij su neteistu rom bst griovimu Kirtim gyvenvietje ar neteistais rom pragyvenimo altiniais. Socialinmis nuostatomis ir nuo-mo nmis, skaitant etninio pakantumo laipsn, visuomenje dalijamasi per kalb ir tekst. Be kasdiens moni patirties ir sveikos, nemaa dalis informacijos apie skirtingos etnins kilms mones gaunama i iniasklai-dos. Tokie kalbos elementai, kaip apibendrinantis vaizdinys, negatyvus tekst turinys, vyraujantis kriminalinis aspektas raant apie atskirus rom kilms asmenis pabriant j etnikum, stiprina neigiamas etnines nuosta-tas visos rom bendruomens atvilgiu. Tekstuose konstruojamos rom vaizdinio reikms ir formuluots nusda socialinje atmintyje, sukuria simbolinius ir realius barjerus, kuriuos perengti romai turi labai ribotas galimybes. Analizuojant spaudos tekstus apie romus remiamasi prielaida, kad spaudos tekstuose vartojamuose kalbos elementuose gldi socialins galios apraikos, apibrianios netolygius etnini grupi santykius.

Rom vaizdinys Lietuvos spaudoje: tekst analizs metodologins prielaidos ir metodai

Siekiant vertinti spaudos tekst apie romus retorikos bruous ir jos ssajas su visuomens nuomone, iame straipsnyje nagrinjama, kaip apraomi ro-mai ir temos, susijusios su romais, Lietuvos spaudoje 20052006 m., ko-kios vyrauja pagrindins reprodukuojamos j reprezentacijos, kokie romo vaizdiniai konstruojami spaudos tekstuose.

88

E T N I K U M O S T U D I J O S 2 0 1 0 / 1 - 2E T H N I C I T Y S T U D I E S 2 0 1 0 / 1 - 2

iniasklaidos turinys gali bti analizuojamas taikant vairias metodolo-gines prieigas. Lietuvoje atlikti iniasklaidos turinio etnine tematika tyrimai patvirtina iniasklaidos kaip darbotvarks sudarytojos hipotez: atlikusi ko-kybin Lietuvos spaudos turinio tyrim, FrjutRakauskien daro ivad, kad spaudoje pateikiam tarpetnini santyki ir i j kylani problem prieasi vairiais aspektais vardijimas i dalies formuoja visuomens nuomon apie tam tikras etnines grupes ir sudaro prielaidas etniniam nepa-kantumui (FrjutRakauskien, 2009: 136137).

iame straipsnyje Lietuvos spaudos (skaitant interneto portalus) tekst apie romus turinys analizuojamas remiantis maum ir iniasklaidos pers-pektyva, kuri nagrinja kiekybinius maumos grups vaizdinio, skiriamo dmesio, tem pasikartojimo ir kitus aspektus. Vyraujantis ios prieigos me-todas kiekybin kontent analiz. ioje perspektyvoje iniasklaidos tenden-cingumas daniausiai stebimas netolygiu tem pasirinkimu (pavyzdiui, nusikaltimai, prievarta) ir maumos nuomonms skiriama erdve, kuri yra minimali ir tais atvejais, kai maumos grups nariai yra pagrindiniai ini veikjai (Maneri & Ter Wal, 2005). Taip pat naudojami kit iniasklaidos turinio kokybins analizs perspektyv elementai kaip antai skirting veik-j danumas, jiems priskiriamas vaidmuo, socialini reprezentacij, sociali-niu inojimu grindiamas vaizduojamos tikrovs suvokimas, retorikos for-m analiz, kurie atitinkamai priskirtini naujien rengimo, socialinio kons-trukcionizmo, diskurso analizs perspektyvoms.

Pagrindin tyrimo duomen masyv sudaro 2004, 2005 ir 2006 m. Etni-ni tyrim instituto (ETI) atlikta spaudos stebsena2, kurios metu buvo sis-temingai rinkti spaudos praneimai etnine tematika ir nagrinti pagrindiniai etnins informacijos turinio aspektai.

ETI duomenimis, daniausiai tekstuose ir praneimuose minimos etnins ar religins grups rusai, ydai, igonai (romai), imigrantai3, lenkai, mu-sulmonai bei enai. Greta yd ir lenk, romai yra viena daniausiai Lie-

2 Remiamasi nuo 2004 m. Etnini tyrim instituto atliekama Lietuvos iniasklaidos stebsena. Daugiausia dmesio skiriama spaudai lietuvi kalba, t.y. kaupiama ir sisteminama spaudoje pasirodiusi informacija: tekstai, straipsniai, inuts ir kiti praneimai etnine tematika bei apie etnines maumas, migrantus, pabglius ir kitas maum grupes Lietuvoje. Atliekant stebsen, sudaryta spaudoje ir interneto portaluose spausdint ir paskelbt tekst duomen baz, kurioje galima chronologin ir turinin duomen paieka pagal vairias kategorijas. Tyrimui pasirinkti ie dienraiai lietuvi kalba: Lietuvos rytas, Respublika ir Lietu-vos inios, savaitratis Veidas, taip pat pagrindiniai interneto portalai DELFI, BALSAS (buv. OMNI), BERNARDINAI. Be to, fiksuojama kituose informacijos altiniuose pasiro-danti informacija etnine tema.

3 i kategorija apima vairaus statuso imigrant grupes, skaitant leidimus laikinai ar nuolat gyventi turinius usienieius, nelegaliai gyvenanius asmenis, prieglobsio praytojus, pabglius ir kt.

89

PRIEvaRTOS RETORIKa PRIE vISUOMENS NEBYLIUOSIUS: LIETUvOS SPaUDOS TEKST aPIE ROMUS aNaLIz

tuvos spaudoje minima etnin grup. Aptariant iniasklaidoje pasirodiusi tekst skaiius verta paminti, kad per 19901998 m. trijuose pagrindiniuo-se Lietuvos dienraiuose rasta vos 30 spaudos tekst apie romus, tuo tarpu vlesniais metais praneim apie romus skaiius enkliai iaugo, stebimas pakankamai pastovus j danis, pavyzdiui, 20042005 m. priskaiiuota apie 100 straipsni kasmet, 20062008 m. apie 60 straipsni kasmet, o per 2009 m. deimt mnesi daugiau kaip 100 straipsni apie romus. Tam tikri kiekybiniai straipsni svyravimai sietini su vykiais, sulaukusiais dau-giau vieojo dmesio, pavyzdiui, rom bsto griovimas Vilniaus Kirtim gyvenvietje 2004 m. pabaigoje bei vliau sekusiais teisiniais procesais ir vieais svarstymais apie rom gyvenimo slygas.

Turinio analizs duomen masyv sudar 151 tekstas, pasirods Lietu-vos spaudoje 20052006 m. (atitinkamai 98 ir 53 tekstai). Visi tekstai ana-lizuojami kaip vienas masyvas, neskiriant atskir leidini (laikrai, met, puslapi ar talpinimo viet). Duomenims analizuoti pasitelkiamas kiekybi-nis turinio analizs metodas4. io pagrindinio duomen masyvo kiekybins analizs duomen interpretacij papildo kokybin turinio analiz ir antrini altini vairi socialini tyrim duomenys.

Analizuojant spaudos tekst apie romus turin, taikyti kiekybiniai opera-cionalizacijos bdai, priskirtini turinio (kontent) analizs metodui, kuriais matuojami odyno rodikliai. Kiekybins technikos leidia atskleisti pagrin-din uraytos informacijos turinio struktr ir vartojamos retorikos princi-pus, analizuojant odi ir kategorij pasikartojimo danumus, odi deri-nius ir susigrupavimus, tarpusavio ryius ir ryi struktr.