Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Kûno kultûrasilpnesnës sveikatos
moksleiviamsMetodinës rekomendacijos
71
*� Q
6
O PR
LIETUVOS RESPUBLIKOSÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
Kûno kultûrasilpnesnës sveikatos
moksleiviamsMetodinës rekomendacijos
2-oji pataisyta laida
Vilnius, 2003
1
UDK 796:37.037.1(072)Ku-196
Leidinys parengtas uþsakius Lietuvos moksleiviø kûno kultûros ir sporto centrui
Parengë Vilniaus sporto medicinos centrosporto medicinos gydytojas Edmundas Ðvedas (grupës vadovas),fizinës medicinos ir reabilitacijos gydytojos Liudmila Ðvedienë, Spodra Vorobjova,kineziterapeutës Irena Uþlienë, Elena Roþanskienë
Recenzavo doc. dr. Vincentas Blauzdys, dr. Audrius Gocentas
© ParengimasE. Roþanskienë,E. Ðvedas,L. Ðvedienë,I. Uþlienë,
ISBN 9986-03-529-5 S. Vorobjova, 2003
2
Turinys
Áþangos þodis ............................................................................................. 5
Ávadas ......................................................................................................... 7
Fiziniø pratimø poveikis auganèiam organizmui ............................... 8
Moksleiviø medicininës prieþiûros organizavimas mokykloje ......... 10
Terminai laikinai atleisti moksleivius nuo kûno kultûros pamokøpo ligos ................................................................................................. 12
Vaikø sveikatos grupës, sveikatos lygis ir indeksas ........................... 14
Moksleiviø skirstymas á medicinines fizinio pajëgumo grupes ........ 15
Darbo su specialiosios medicininës fizinio pajëgumo grupësmoksleiviais formos ............................................................................. 18
Moksleivio savistaba ................................................................................ 19
Moksleiviø sveikatinimas ........................................................................ 20
Metodiniai kûno kultûros pratybø organizavimo ypatumai ............. 22
Moksleiviø skirstymas á medicinines fizinio pajëgumo grupespagal jø ligas ........................................................................................ 25
Pratimø kompleksai specialiosios medicininës fizinio pajëgumogrupës moksleiviams ........................................................................... 41
Pavyzdinis pratimø kompleksas sergant ðirdies ir kraujagysliøligomis ................................................................................................... 41
Pavyzdinis pratimø kompleksas sergant kvëpavimo sistemosligomis ................................................................................................... 44
Pavyzdinis pratimø kompleksas sergant bronchine astma ................ 46
Pavyzdinis pratimø kompleksas sergant astminiu bronchitu ............ 48
Pavyzdinis pratimø kompleksas sergant nervø sistemosligomis ................................................................................................... 50
Pavyzdinis pratimø kompleksas esant trumparegystei ...................... 51
Pavyzdinis pratimø kompleksas sergant virðkinamojo traktoligomis ................................................................................................... 55
3
Pavyzdinis pratimø kompleksas sergant ðlapimo organø ligomis .... 59
Pavyzdinis pratimø kompleksas netaisyklingos laikysenosir sergantiems pirmo laipsnio stuburo iðkrypimumoksleiviams ........................................................................................ 61
Pavyzdinis pratimø kompleksas sergant nutukimu ............................ 65
Pavyzdinis pratimø kompleksas esant plokðèiapëdystei .................... 66
Li teratûra .............................................................................................. 68
4
Áþangos þodis
Kaita ðvietime, kaip ir visose gyvenimo srityse, vyksta nuolat, ta-èiau nevienodu tempu. Po ðalies nepriklausomybës atkûrimo prasidëjobendrojo lavinimo mokyklø reforma, kuri vyksta ir dabar. Atsinaujinair mokyklinë kûno kultûra, plëtojanti ugdytiniø bendràsias þmogausvertybes, svarbias jiems siekiant gyvenimo ir mokymosi kokybës. Deja,norimà ir reikiamà gyvenimo ir mokymosi kokybæ pasiekia ne visimoksleiviai, nes neretai kliûtimi tampa jø sveikatos bûklë.
Sparèiai kintantis gyvenimas mokykloje ir uþ jos ribø labiausiaiþeidþia maþà gyvenimo patirtá ir menkà atsparumà turinèius vaikus,paauglius. Per praëjusá deðimtmetá Lietuvoje atlikti tyrimai parodë,kad sparèiai plinta psichosomatiniai negalavimai ir sveikatos sutriki-mai. Vyrauja negalavimai, bûdingi centrinës nervø sistemos pervar-gimui, ir neinfekcinës ligos. Dël ávairiø prieþasèiø vaikai ir paaugliaipatiria ir traumø. Po gydymo jie gráþta á mokyklà, didþioji jø dalis irá kûno kultûros pamokas ar specialiosios medicininës fizinio pajëgu-mo grupës pratybas. Taigi itin atidþios kûno kultûros mokytojo glo-bos laukia pagijæ po traumø, ligø ar silpnesnës sveikatos, neágalûsmoksleiviai.
Á kûno kultûros pamokà atëjæ silpnesnës sveikatos vaikai didinamokytojo darbo krûvá ir atsakomybæ. Dël moksleiviø gausos klasëjeir laiko, neretai ir sporto inventoriaus bei mankðtinimosi vietos sto-kos pedagogas patiria kaltæ, sàþinës grauþatá, lëtai atnaujinamas fizi-nio ugdymo ir ugdymosi procesas. Sunku já demokratizuoti ir ypaèhumanizuoti, atliepti fiziðkai neágaliø ugdytiniø lûkesèius. Nelengvaorganizuoti ir vesti specialiosios medicininës fizinio pajëgumo grupëspratybas. Todël ilgai laukta ir svari parama pedagogams buvo 1999metais pasirodþiusios Kûno kultûros silpnesnës sveikatos moksleiviamsmetodinës rekomendacijos. Ðios rekomendacijos buvo ir yra svarbiosne tik bendrojo lavinimo mokyklø pedagogams, bet ir sveikatos prie-þiûros ástaigø gydytojams. Todël su autoriais dþiaugiuosi antràja pa-
5
taisyta minëtø rekomendacijø laida. Patyræ ir kvalifikuoti autoriai Vil-niaus sporto medicinos centro gydytojai ir kineziterapeutës perduo-da savo þinias ir patirtá, skatina ieðkoti, veiksmingiau sveikatinti moks-leivius mokykloje ir uþ jos ribø. Ðios knygelës turinys atspindi pastarøjøkeleriø metø sveikatinimo naujoves, direktyviniø dokumentø nuosta-tas. Rekomendacijos padës ne tik kûno kultûros pedagogams labiauhumanizuoti ugdytiniø fiziná ugdymà(si), jø sveikatinimà, bet ir busnaujas þiniø ðaltinis gydytojams, kineziterapeutams.
Vincentas Blauzdys
6
Ávadas
Kûno kultûra mokykloje svarbi bendrojo ir fizinio ugdymo pro-ceso dalis ir mokiniø sveikatos stiprinimo, taisyklingos raidos prie-monë.
Pagrindinës fizinio ugdymo organizavimo formos mokykloje kû-no kultûros pamokos, mankðtos pertraukëlës per protinio lavinimopamokas, popamokinë kûno kultûros veikla (bendrasis fizinis rengi-mas, sporto bûreliai, ávairûs sporto renginiai ir pan.), pratybos spor-to institucijose.
Kûno kultûros pamokos privalomos visiems sveikiems mokiniams.Medikai turi geriau suprasti fiziniø pratimø poveiká auganèiam orga-nizmui, bûtinybæ organizuoti kûno kultûros pratybas atsiþvelgiant áanatominius ir fiziologinius vaiko ypatumus.
Tebëra aktuali vaikø, kuriø sveikata sutrikusi, kûno kultûros pro-blema. Daugumà tokiø vaikø gydytojai atleidþia nuo kûno kultûrospamokø. Vis dëlto vaikams, kuriø sveikata silpnesnë, dar labiau ne-gu sveikiesiems svarbus ávairiø kûno kultûros priemoniø, atitinkanèiøjø sveikatos lygá, teigiamas poveikis.
Tam tikra mûsø mokyklø mokiniø dalis skundþiasi sutrikusia svei-kata. Visi ðie vaikai kada nors gydësi sveikatos prieþiûros ástaigose.Vis dëlto ateina laikas, kai reikia ne gydymo, o metodiðkai pagrástofizinio ugdymo. Tokiems mokiniams organizuotinos specialios, pagalatskiras programas, kûno kultûros pamokos.
Ðiuo leidiniu norëta suteikti svarbiø ir iðsamesniø þiniø gydyto-jams, atsakingiems uþ moksleiviø sveikatà, taip pat kûno kultûros mo-kytojams. Pedagogams svarbu þinoti medicininës prieþiûros organiza-vimo mokykloje tvarkà, mokiniø atleidimo nuo kûno kultûros pamokøterminus, skirstymo á sveikatos grupes ir medicinines fizinio pajëgu-mo grupes kriterijus ir kità ðio leidinio turiná. Tai gerintø mokytojoir medicinos darbuotojo bendradarbiavimà, svarbiausia, ugdytiniøsveikatinimo veiksmingumà.
7
Fiziniø pratimø poveikis auganèiamorganizmui
Judëjimas bûtina sàlyga vaiko organizmui augti ir normaliaivystytis. Dël fiziniø pratimø mokinio organizme vyksta daug pokyèiø.Pratimai pagerina galvos smegenø mitybà, ramina ir stiprina nervøsistemà, kelia nuotaikà ir darbingumà. Atliekant fizinius pratimus, ðir-dis dirba energingai, tad jos raumuo geriau formuojasi ir stiprëja. Ðir-dies susitraukimai tampa stipresni ir retesni. Susitraukdama ðirdis ge-ba iðstumti daugiau kraujo á kraujagysles ir aprûpinti organus beisistemas reikiamu jo kiekiu. Ðirdies susitraukimø skaièiaus sumaþëji-mas ir pulso daþnio suretëjimas ramybëje yra labai naudingas, nesraumuo gali ilgiau pailsëti. Taigi sportuojanèio þmogaus ðirdis dirbaekonomiðkiau.
Netreniruotø asmenø ðirdies poilsio periodai tarp atskirø susitrau-kimø trumpi, dël to atkuriamøjø procesø sàlygos ðirdies raumenyjeblogesnës, ir toks asmuo nepajëgia atlikti kiek sunkesnio fizinio dar-bo ar fiziniø pratimø.
Darant fizinius pratimus, pagerëja kraujotaka, padidëja cirkuliuo-janèio kraujo, intensyviai patenkanèio á kraujotakos ratà, kiekis.
Labai pakinta kvëpavimo sistema. Kaip þinoma, pagrindinis ðiossistemos uþdavinys aprûpinti organizmà deguonimi ir paðalinti vyks-tant medþiagø apykaitai audiniuose susidarantá anglies dvideginá. Tre-niruoti asmenys padidëjusá organizmo deguonies poreiká tenkina gi-liau ir ritmiðkiau kvëpuodami. Fiziniai pratimai pagyvina kvëpavimà,padidëja þmogaus krûtinës apimtis, gyvybinë plauèiø talpa, kvëpuoja-møjø raumenø jëga, kvëpavimo pajëgumas.
Fiziniai pratimai gerina raumenyse vykstanèius medþiagø apykai-tos procesus. Raumenyse iðsipleèia kur kas daugiau kapiliarø, todëljie daug geriau aprûpinami maisto medþiagomis negu netreniruoti.Dël tos prieþasties pagerëja raumenø funkcija, didëja jø apimtis, elas-tingumas, susitraukimo greitis ir jëga. Treniruotame raumenyje visibiocheminiai procesai vyksta efektyviau ir ekonomiðkiau. Raumenyssudaro apie 3540% visos kûno masës, todël tokioje didelëje kûnodalyje pagerëjusi medþiagø apykaita, be abejo, turi teigiamà átakà ben-drai organizmo bûklei.
8
Dël ilgo neveiklumo prasideda raumenø atrofija. Raumenø skai-dulos pamaþu plonëja, vystosi jungiamasis ir riebalinis audinys, men-këja susitraukimø jëga, maþëja bendras darbingumas. Tinkamai pa-rinkti fiziniai pratimai sustabdo visus ðiuos nemalonius reiðkinius,raumenø funkcija pagerëja, þmogus tampa graþios iðvaizdos, tai-syklingos laikysenos, geba graþiai ir plastiðkai judëti.
Sistemingai ir tinkamai atliekami fiziniai pratimai gerina sànariø,sausgysliø, raiðèiø funkcijà, didëja sànariø judesiø amplitudë. Ypaèsustiprëja auganèio vaiko kaulai, jie geriau atlaiko iðorës poveiká irreèiau lûþta.
Reguliarios kûno kultûros pratybos tobulina organø bei sistemøfunkcijà: gerëja virðkinimas, bendra medþiagø apykaita, geriau veikiaiðskiriantieji organai, vidaus sekrecijos liaukos ir pan.
Aiðku, kad minëtas teigiamas kûno kultûros poveikis patiriamastada, kai fiziniai pratimai atliekami metodiðkai tinkamai, atitinkaadekvatø fiziná krûvá. Per didelis fizinis krûvis arba labai sudëtingifiziniai pratimai gali sveikatà ne stiprinti, o pabloginti. Kûno kultû-ros mokytojai turi þinoti, koká fiziná krûvá taikyti vienam ar kitammoksleiviui.
Fiziniai pratimai ypaè svarbûs silpnesnës sveikatos vaikams, ku-rie paprastai mokyklose paskiriami á specialiàjà medicininæ fiziniopajëgumo grupæ. Á jà áeina menkesnio fizinio iðsivystymo vaikai, be-siskundþiantys susilpnëjusia ðirdies ir kraujagysliø, kvëpavimo, regë-jimo ar kitø organizmo sistemø veikla. Specialiai pritaikyta kûno kul-tûra ne tik stiprina tokiø vaikø organizmà ir skatina gerà fizinávystymàsi, bet ir padeda net tais atvejais, kai medikamentinis gydy-mas bûna bejëgis. Pavyzdþiui, galima iðtaisyti laikysenos defektus irstuburo deformacijas (skoliozæ, lordozæ), visai panaikinti ar sumaþin-ti sànariø nepaslankumà po traumø, paralyþiø, kompensuoti kai ku-riuos ðirdies ir kraujagysliø, kvëpavimo ir kitø sistemø sutrikimus.Mokslininkø árodyta, kad fiziniai pratimai ir grûdinimasis tai svar-bios ávairiø sutrikimø gydymo bei profilaktikos priemonës. Jos stip-rina vaikø sveikatà, apsaugines organizmo jëgas, padeda visai ar iðdalies atsikratyti patologiniø sutrikimø, treniruoja ir didina fiziná irprotiná darbingumà.
9
Moksleiviø medicininës prieþiûrosorganizavimas mokykloje
Moksleiviø fiziná ugdymà mokykloje priþiûri slaugytojas.
Slaugytojo funkcijos:
asmens sveikatos prieþiûros srityje: organizuoja ir kontroliuoja visø moksleiviø kasmetiná sveikatospatikrinimà pirminës sveikatos prieþiûros ástaigose (sveikatos ap-saugos ministro 2000 m. liepos 31 d. ásakymas Nr. 301 Dël pro-filaktinio sveikatos tikrinimo, 3 priedas Vaikø ir paaugliø svei-katos tikrinimo tvarka);
kiekvienais mokslo metais iki lapkrièio 1 d. iðanalizuoja gautusið medicinos ástaigø duomenis (FO 27-1/a Vaiko sveikatos bûk-lës paþymëjimas ir FO 26/a Moksleivio sveikatos raidos istori-ja) apie moksleiviø sveikatos bûklæ. Esant indikacijoms dëlmoksleivio mokymosi namuose pataria jo tëvams kreiptis áðeimos gydytojà, kuris siunèia moksleivá á Gydytojø konsultaci-næ komisijà (GKK);
ûmiø ligø ir traumø atvejais suteikia pirmàjà medicinos pagal-bà, prireikus iðkvieèia GMP ar siunèia pas ðeimos gydytojà, pra-neða mokyklos administracijai ir moksleivio tëvams arba jiemsatstovaujantiems asmenims apie moksleivio sveikatos sutrikimàbei atleidþia já nuo pamokø vienai dienai;
pildo FO 74/a Ambulatoriniø ligoniø registracijos þurnalà, pri-reikus laiku nukreipia moksleivius pasikrinti sveikatà á pirminæsveikatos prieþiûros ástaigà (FO 28/a Siuntimas tirti, konsul-tuoti);
atsako uþ suteiktø medicinos paslaugø kokybæ pagal savo kom-petencijà;
visuomenës sveikatos srityje: sukomplektuoja medicinines fizinio pajëgumo grupes iki lap-krièio 1 d., sudaro ðiø grupiø moksleiviø sàraðus, nurodydamasdiagnozæ, pateikia mokyklos administracijai, kûno kultûrosmokytojui ir klasës auklëtojams;
konsultuoja pedagogus, klasës auklëtojus ir padeda uþpildyti kla-sës dienynuose Þinias apie moksleiviø sveikatà;
10
organizuoja ir kontroliuoja dispanserizuotø mokiniø, paskirtø áspecialiàjà ir parengiamàjà fizinio pajëgumo grupæ, pasitikrini-mà pas gydytojus specialistus bei paskyrimo á minëtas grupesterminus;
atlieka moksleiviø sveikatos rodikliø analizæ, ataskaità apiemoksleiviø sveikatà ir profilaktinius tikrinimus pateikia sveikatosprieþiûros institucijoms pagal nurodytus reikalavimus (Moks-leiviø sveikata ugdymo institucijose);
iðaiðkëjus infekciniams susirgimams pildo FO 60/a Infekciniøsusirgimø apskaitos þurnalà, vykdo visuomenës sveikatos spe-cialistø nurodytas prieðepidemines priemones ðvietimo ástaigo-je; padaugëjus serganèiøjø ûmiomis respiracinëmis ligomis irgripu (kai sergamumo pakilimo metu serga 20 ir daugiau proc.mokyklos moksleiviø), praneða sveikatos centro epidemiolo-gams;
traumas ir apsinuodijimus registruoja Nelaimingø atsitikimø re-gistracijos þurnale, remdamasis ðvietimo ir mokslo ministro 2000m. vasario 11 d. ásakymu Nr. 113. Apie nelaimingus atsitikimus,susijusius su apsinuodijimais (tarp jø ir ûmiais apsinuodijimaismaistu, kai suserga trys ir daugiau moksleiviø) ir staigiais susir-gimais, ne vëliau kaip per valandà privalo praneðti visuomenëssveikatos centrui;
kontroliuoja mokymosi aplinkos, maitinimo higienos normø rei-kalavimø vykdymà, informuoja mokyklos administracijà apie pa-stebëtus paþeidimus bei teikia pasiûlymus ðiems trûkumams pa-ðalinti. Mokyklos administracijai pateikia serganèiø vaikø,kuriems reikalingas tausojantis maitinimas, sàraðus;
atsako uþ medicininës dokumentacijos pildymà ir tvarkymà ðvie-timo ástaigoje;
sveikatos ugdymo srityje: dalyvauja mokyklos narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø var-tojimo prevencinëje darbo grupëje, kartu su grupe aptaria iðki-lusius prevencinio darbo sunkumus, kuria veiklos planus, numa-to veiklos priemones;
kartu su pedagogais, klasiø auklëtojais, kitais specialistais ugdomoksleiviø sveikos gyvensenos bei socialinius gebëjimus, pildoFO 38/a Sveikatos ugdymo ir mokymo apskaitos sàsiuviná;
11
pagal savo kompetencijà moko moksleivius sveikos gyvensenos,pirmosios medicinos pagalbos, konsultuoja pedagogus, mokslei-vius ir jø tëvus sveikatos ugdymo, stiprinimo ir ligø prevencijosklausimais;
dalyvauja mokyklos savivaldos institucijø posëdþiuose, informuo-ja apie vykdomà sveikatos prieþiûros, sveikos gyvensenos ugdy-mo bei prevencinio ðvietimo darbà, pastebëtus paþeidimus ir tei-kia pasiûlymus ðiems trûkumams ðalinti;
teikia medicinos pagalbà per mokyklos sporto varþybas; uþ informacijos, susijusios su vaiko ar moksleivio sveikata, kon-fidencialumà, padarytas profesines ar etikos klaidas bei þalà vai-kø sveikatai atsako LR ástatymø nustatyta tvarka.
Terminai laikinai atleisti moksleiviusnuo kûno kultûros pamokø po ligos
Nuo kûno kultûros pamokø mokiniai gali bûti laikinai atleidþia-mi po ûmiø ligø, paûmëjus lëtinëms ligoms, taip pat po traumø iroperacijø. Atleidimo terminai priklauso nuo ligos. Medicininæ paþy-mà apie atleidimà nuo kûno kultûros pamokø iðduoda sveikatos prie-þiûros ástaigos gydytojas. Mokinys paþymà pateikia mokyklos slaugy-tojui, o ðis iðraðo laikinà atleidimà nuo kûno kultûros pamokø, kurápateikia kûno kultûros mokytojui. Medicininës paþymos originalas tu-ri bûti laikomas medicinos kabinete.
Kûno kultûros pamokø lankymas po kai kuriø ligø irtraumø (laikas nurodomas nuo pasveikimo momento, t. y.pradëjus lankyti mokyklà)
12
Eil. Liga Atëjus á mokyklà RekomendacijosNr. po ligos
1. Tonzilitas (migdolø 12 savaitës Bûtina saugotisuþdegimas) perðalimo
2. Bronchitas, ûminis 12 savaitësvirðutiniø kvëpavimotakø kataras
13
Eil. Liga Atëjus á mokyklà RekomendacijosNr. po ligos
3. Ûminis otitas 14 savaitës(ausø uþdegimas)
4. Pneumonija (plauèiø 12 mënesiaiuþdegimas)
5. Pleuritas (plauèiø 12 mënesiaiplëvës uþdegimas)
6. Gripas 12 savaitës
7. Ûminës infekcinës 1 savaitë2 mënesiai Gavus patenkinamusligos ðirdies ir kraujagysliø
sistemos funkciniomëginio (20 pritûpimø)rezultatus
8. Ûminis glomerulo- 16 mënesiainefritas (inkstøuþdegimas)
9. Infekcinis hepatitas 812 mënesiø(gelta)
10. Apendicitas 1 mënuo(po operacijos)
11. Galûniø kaulø lûþiai 1,53 mënesiai Bûtina tæsti gydomosiosir daugiau kûno kultûros prati-
mus, pradëtusgydant
12. Smegenø sukrëtimas 12 mënesiai Priklauso nuo traumosir daugiau (iki metø) pobûdþio
Vaikø sveikatos grupës, sveikatos lygisir indeksas
Pagal sveikatos bûklæ vaikai skirstomi á 5 grupes:
I grupë sveiki, gerai fiziðkai ir protiðkai iðsivystæ mokiniai bekûno defektø ar funkciniø sveikatos sutrikimø; jø geras organizmo re-aktyvumas ir atsparumas, jie retai serga ûminëmis ligomis;
II grupë mokiniai, kurie neserga jokia lëtine liga, bet turi ko-kiø nors funkciniø organizmo sutrikimø ar kûno defektø, netrukdan-èiø kasdienei veiklai (daþnai serga ûminëmis ligomis, persirgæ ávairio-mis sunkiomis infekcinëmis ligomis, nutukæ, menko fizinio pajëgumo,sutrikusios regos, netaisyklingos laikysenos ir t. t.), taip pat tie, ku-riems gresia rizika susirgti kuria nors liga;
III grupë mokiniai, sergantys lëtinëmis ligomis (kompensaci-jos stadija), turintys sunkiø fiziniø trûkumø (liekamieji infekciniø li-gø ar traumø reiðkiniai), normaliai prisitaikantys prie darbinës veik-los ir áprastø darbo bei poilsio sàlygø mokykloje;
IV grupë mokiniai, sergantys lëtinëmis ligomis (subkompen-sacijos stadija), turintys morfologiniø sutrikimø, kurie jiems sunkinakasdienæ veiklà (kraujotakos, inkstø, plauèiø ir kt. organø nepakan-kamumas);
V grupë sunkûs ligoniai (dekompensacijos stadija), I ir II gru-pës invalidai, kuriems skiriamas lovos arba namø reþimas.
Ávertinus kiekvieno mokinio sveikatà, galima apskaièiuoti visosmokiniø bendruomenës sveikatos rodiklius, kurie apytiksliai atspin-di mokyklos higienos sàlygas (apðvietimà, vëdinimà, temperatûrosreþimà ir kt.), darbo ir poilsio, judëjimo reþimà, sveikatos ir kûnokultûros renginiø efektyvumà. Vienas ið tokiø rodikliø yra sveikatoslygis. Tai pirmosios ir antrosios sveikatos grupës mokiniø skaièiausbei visø mokiniø skaièiaus santykis, iðreiðkiamas procentais. Kuo ðisrodiklis didesnis, tuo geresnë bendruomenës nariø sveikata. Kitassvarbus mokiniø sveikatos rodiklis sveikatos indeksas, taip patiðreiðkiamas procentais. Jis rodo mokiniø organizmo atsparumà, uþ-sigrûdinimà ir tai, kaip jie laikosi higieninio bei epidemiologinio re-þimo. Sveikatos indeksas þymi, kiek vaikø per mokslo metus ar tri-
14
mestrà në karto nesirgo. Ðis rodiklis skaièiuojamas ðimtui mokiniø.Pavyzdþiui, mokykloje yra 1200 mokiniø, ið kuriø 300 per mokslometus në karto nesirgo. Mokyklos sveikatos indeksas bus 25 proc.Kuo ðis rodiklis didesnis, tuo mokiniø reaktyvumas ir uþsigrûdini-mas geresnis.
Klasës sveikatos rodiklius galëtø nustatyti ir auklëtojai.
Moksleiviø skirstymas á medicininesfizinio pajëgumo grupes
Moksleiviø skirstymo á medicinines fizinio pajëgumo grupes kri-terijai:
1) moksleivio sveikatos bûklë;2) fizinis iðsivystymas;3) svarbiausiø organizmo sistemø ir organø funkcinë bûklë;4) fizinis parengtumas (treniravimasis sporto mokykloje, kokiojemedicininëje fizinio pajëgumo grupëje buvo anksèiau).
Pagrindinë grupë
Á pagrindinæ medicininæ fizinio pajëgumo grupæ skiriami tik svei-ki mokiniai, kurie áeina á I ir II sveikatos grupæ. Á ðià grupæ skirtiniir mokiniai, turintys nedideliø sveikatos sutrikimø (nedidelio laipsnioregos sutrikimai maþiau kaip +3D 3D, kai regëjimo aðtrumasbe korekcijos 0,5 ir daugiau, netaisyklinga laikysena ir pan.). Geraifiziðkai pasirengæ pagrindinës medicininës fizinio pajëgumo grupës mo-kiniai turi mokytis pagal kûno kultûros pamokos programà. Ðiai gru-pei priklausantys mokiniai gali treniruotis sporto bûreliuose ir daly-vauti sporto varþybose.
Parengiamoji grupë
Á parengiamàjà medicininæ fizinio pajëgumo grupæ skiriami moks-leiviai, turintys nedideliø sveikatos sutrikimø, nepakankamai fiziðkaisubrendæ bei nepasirengæ. Tai moksleiviai, kuriø II ir III sveikatos
15
grupë. Á ðià grupæ taip pat skirtini moksleiviai, persirgæ kai kuriomisligomis ir laikinai negalintys lankyti kûno kultûros pamokø. Grupësmokiniai mankðtinasi kûno kultûros pamokose pagal mokyklinæ pro-gramà su sàlyga, kad tokios pratybos nepablogins jø sveikatos. Kaikurie fiziniai pratimai neatliekami, kiti tik ribojami, kaip ir kon-troliniai normatyvai.
Parengiamosios grupës mokiniams nerekomenduojama lankytisporto bûreliø, dalyvauti varþybose, taèiau jie gali dalyvauti bendro-jo fizinio rengimo pratybose ar mankðtintis namie pasitaræ su kûnokultûros mokytoju. Pagerëjus sveikatai, funkcinëms organizmo gali-mybëms, fiziniam parengtumui ir prisitaikymui prie fizinio krûvio, mo-kinys vël skiriamas á pagrindinæ grupæ. Sprendimà skirti á pagrindinægrupæ priima gydytojas.
Specialioji grupë
Á specialiàjà medicininæ fizinio pajëgumo grupæ skiriami moks-leiviai, turintys nuolatiniø ar laikinø sveikatos sutrikimø, priklauso-mai nuo ligos ar kitokiø sveikatos nukrypimø. Ðioje grupëje bûnamoksleiviø, serganèiø ávairiomis ligomis. Jø organizmo funkcinë bûk-lë gali bûti beveik vienoda, taèiau per pamokà skiriami pratimai vie-nus gali veikti teigiamai, kitus neigiamai. Tad á ðià grupæ paskir-ti moksleiviai mankðtinasi pagal specialià kûno kultûros programà,o dalis jø lanko gydomosios kûno kultûros pratybas sveikatos ástai-gose.
Moksleiviø, serganèiø inkstø ligomis, fizinis krûvis nedidelis.Jiems neleidþiama ðokinëti, ypaè pavojinga perðalti. Bendrojo ugdy-mo pratimais bûtina stiprinti jø pilvo raumenis. Plaukimo pratybo-se buvimo vandenyje laikas ribojamas iki 1015 min. Moksleiviams,sergantiems nervø ligomis, ribojami pratimai, kurie didina nervø sis-temos átampà (pavyzdþiui, pusiausvyros pratimai ant aukðtesnës at-ramos), ribojama þaidimø trukmë ir pan. Moksleiviams, kuriø sutri-kusi rega, neleistini ávairûs ðuoliø, jëgos pratimai ar pratimai, kaikûnas sukreèiamas. Moksleiviø, pasiþyminèiø sutrikusia sveikata, kû-no kultûra tai ne tik sveikatos stiprinimo, bet ir pedagoginis pro-cesas, todël taikomi tie patys kaip ir sveikø vaikø pagrindiniai mo-kymo bei auklëjimo metodai.
16
Mokytojas, dirbantis su tokios sveikatos bûklës, menko fizinio pa-rengtumo, turinèiais psichinës sveikatos ypatumø specialiosios grupësmoksleiviais, turi bûti itin jautrus, dëmesingas, taktiðkas, iðsamiai susi-paþinæs su savo mokiniø pedagogine ir medicinine charakteristikomis.
Labai svarbus ðiame darbe sàmoningumo principas. Moksleiviaituri þinoti, kam atliekamas vienas ar kitas pratimas, koks jo poveikis.Reikia stengtis jau per pirmas pamokas iðmokti taisyklingai atlikti pra-timus ir ypaè derinti kvëpavimà su judesiais. Taigi per pirmas pamo-kas pratimø atlikimo tempas turi bûti lëtesnis, kad mokiniai geriaukontroliuotø atliekamus judesius ir geriau juos iðmoktø.
Pedagoginæ specialiosios medicininës grupës fizinio mokiniø ug-dymo metodikà parenka pats kûno kultûros mokytojas. Pirmosiose1520 pamokø nereikia leisti vaikams pavargti (kai gausiai suprakai-tuojama, parausta oda ir t. t.). Vëliau, jei mokiniai gerai jauèiasi, ga-lima vos vos padidinti krûvá, kad atsirastø malonus nuovargis. Tinka-mo krûvio kriterijus gali bûti pulso pokyèiai vienoje ar keliosepamokose. Didþiumos mokiniø pulsas po kûno kultûros pamokos tu-ri tapti, koks buvæs anksèiau, po 1015 min.
Specialiosios medicininës grupës moksleiviø fizinis ugdymas ne-gali ribotis tik kûno kultûros pamokomis. Reikia harmoningo (sude-rinto) kûno kultûros ir sveikatos priemoniø komplekso: rytinës mankð-tos, kûno kultûros pertraukø kitose pamokose, fiziniø pratimø beiþaidimø per pertraukas ir, þinoma, gero dienos reþimo namie.
Specialiosios medicininës grupës moksleiviai dalyvauja ir popamo-kinëje fizinio ugdymo veikloje jø jëgas atitinkanèia forma: sporto ðven-tëse, iðkylose, ekskursijose ir pan. (iðskyrus sporto varþybas, kur rei-kia didelës fizinës iðtvermës, jëgos, greièio).
Labai svarbu mokiniams bei jø tëvams iðaiðkinti, kad vienintelëpriemonë specialiøjø medicininiø grupiø mokiniø sveikatai stiprinti,ligai ar jos padariniams ðalinti yra kûno kultûros pratybos. Á tai bûti-na atkreipti visos mokyklos bendruomenës, pedagogø, tëvø ir moks-leiviø organizacijø dëmesá.
Mokiniai á specialiàjà medicininæ grupæ gali bûti skiriami laikinaiarba visam laikui priklausomai nuo ligos ir kitø sveikatos nukrypimø.Palankiu atveju moksleivá perkelti ið specialiosios grupës á parengia-màjà, o ið ðios á pagrindinæ bûtina pamaþu, t. y. tik pasiekus tei-giamø rezultatø prieð tai lankytoje grupëje.
17
Mokiniai, turintys sveikatos ir fizinës raidos nukrypimø, dispan-serizuojami nustatyta tvarka.
Skiriami trys darbo su mokiniais, paskirtais á specialiàjà medicini-næ grupæ, etapai.
1. Adaptacinis etapas (rugsëjisspalis)Moksleivis rengiamas prisitaikyti prie tolesnio fizinio krûvio. Mo-
kytojas ávertina moksleivio sveikatà ir nustato, kurias organø sistemasbûtina stiprinti. Pratimai parenkami atsiþvelgiant á sveikatà ir gebëji-mus. Ðiam laikotarpiui skiriama 78 pamokos.
2. Parengiamasis etapas (lapkritisgruodis)Mokiniai jau bus prisitaikæ prie fizinio krûvio. Ðiame etape gali-
mi pratimai su lazdomis, svarmenimis, prie gimnastikos sienelës. Ga-lima skirti nesunkias individualias uþduotis namams (pratimus pilvo,nugaros, peèiø lanko raumenims stiprinti).
3. Pagrindinis etapas (sausisbirþelis)Ðiame etape, be pratimø silpnosioms organizmo sistemoms stip-
rinti, átraukiama daugiau iðtvermës lavinimo pratimø. Svarbu, kad mo-kytojas stebëtø, kaip moksleivis pakelia fiziná krûvá. Tai vertinama pa-gal pulso daþná. Jei moksleivis gerai pakelia gaunamà fiziná krûvá, ojo sveikata ir funkcinë bûklë (apie tai informacijos galima gauti iðmoksleivá nuolat stebinèio gydytojo) gerëja, á pamokà galima átrauk-ti þaidimo veiksmø, bëgimà, mëtymà.
Darbo su specialiosios medicininës fiziniopajëgumo grupës moksleiviais formos
Dirbti su mokiniais, paskirtais á specialiàjà medicininæ fizinio pa-jëgumo grupæ, galima ávairiai. Tai priklauso nuo mokiniø, paskirtø áspecialiàjà medicininæ grupæ, bei kûno kultûros mokytojø skaièiaus.Galimos tokios darbo formos: jei mokykloje susidaro 815 vaikø specialioji medicininë grupë, ga-lima vesti pamokas atskirai ðiai grupei;
jei mokykla didelë, greièiausiai bus nemaþai á specialiàjà medicini-næ grupæ paskirtø mokiniø, kurie turi tokiø pat ar panaðiø rûpes-èiø dël sveikatos, pvz., yra trumparegiai, serga ðirdies ir kraujagys-
18
liø sistemos ar neurologinëmis ligomis, yra nutukæ, netaisyklingoslaikysenos ar iðkrypusio stuburo. Tokiu atveju vaikus tikslinga su-jungti á vienà specialiàjà medicininæ grupæ;
jei mokiniø, paskirtø á specialiàjà medicininæ grupæ, nedaug, moky-tojas gali dirbti su jais bendros pamokos metu, duodamas savaran-kiðkai mankðtintis. Tokiu atveju mokytojas turi stebëti, kaip vaikaiatlieka pratimus;
jei pamokoje yra 13 mokiniai, paskirti á specialiàjà medicininægrupæ, mokytojas gali juos prijungti prie visos klasës ir dirbti kar-tu, tik neskirti jiems nerekomenduotinø pratimø arba keisti juosmaþesnio fizinio krûvio (maþesnës apimties, intensyvumo) prati-mais;
jei sveikatos pokyèiai nedideli, pvz., netaisyklinga laikysena ir pan.,mokytojas gali leisti mokiniams uþduotis atlikti namie priþiûrimiemstëvø, retsykiais patikrindamas rezultatus pamokoje.Kokia darbo forma vienai ar kitai mokyklai teiktinesnë, sprendþia
mokyklos vadovybë, mokytojas, mokyklos gydytojas ir tëvai. Svarbu,kad silpnesnës sveikatos moksleivis bûtø 23 kartus per savaitæ la-vinamas.
Moksleivio savistaba
Kûno kultûros mokytojas, dirbdamas su silpnesnës sveikatos mo-kiniais, turi nuolat stebëti jø savijautà, nuovargio poþymius, aktyvu-mà pamokoje ir pan.
Bûtina prieð pamokà pasiteirauti, kaip specialiosios grupës moki-niai jauèiasi, ar visi pasiruoðæ atlikti uþduotis.
Mokytojas geriau paþintø mokiniø sveikatos ir funkcinæ bûklæ, jeipraðytø jø ir namie þymëtis ávairius savo pojûèius. Mokiniai galëtø 5balø sistema ávertinti savo miegà, bendrà savijautà, apetità, darbingu-mà. Aukðtesniø klasiø mokiniai galëtø þymëtis ir pulso daþná ávairiudienos metu. Ðiuos rodiklius mokiniai galëtø suraðyti savistabos die-nyne, kurio formà padëtø sudaryti mokytojas.
Stebëjimai pratybø metu, mokinio savistabos rodikliai padëtø kû-no kultûros mokytojui geriau ávertinti mokinio galimybes atlikti pra-tybø uþduotis, individualizuoti fiziná krûvá.
19
Moksleiviø sveikatinimas
Bendrieji fizinio ugdymo uþdaviniai dirbant su specialiosios me-dicininës grupës (SMG) ir neágaliais moksleiviais yra:
atgauti ir stiprinti moksleiviø sveikatà, grûdinti organizmà, la-vinti fizines ypatybes, gerinti fiziná iðsivystymà;
ugdyti taisyklingos laikysenos ágûdþius; iðmokyti gyvenime reikalingø judesiø, tobulinti judëjimo ávairio-mis sàlygomis mokëjimus ir ágûdþius;
ugdyti taisyklingo kvëpavimo ágûdþius; padëti ágyti kûno kultûros, medicinos ir higienos þiniø, bûtinøþmogui, taip pat ágûdþius, padedanèius saugiai elgtis, iðvengtitraumø;
plësti ir gilinti þinias apie sveikà gyvensenà, formuoti áproèiusrûpintis savo sveikata, skiepyti poreiká sistemingai mankðtintis;
didinti bendràjá organizmo darbingumà; formuoti vertybines nuostatas; padëti susigràþinti dël ligos pakitusias funkcijas.
Ugdymas kûno kultûros pamokose turi du tikslus:
1) sveikatos atgavimas (reabilitacija);2) mokymas, lavinimas ir auklëjimas.
Bendros sveikatos atgavimas (reabilitacija) tai taikymas ávai-riø kûno kultûros priemoniø, padedanèiø atgauti moksleiviø, kuriøsutrikusios organizmo funkcijos, sveikatà. Reabilitacijai svarbûs duglaudþiai tarpusavyje susijæ procesai: 1) gydymas ir 2) mokymas, la-vinimas ir auklëjimas. Gydant stengiamasi pirmiausia veikti fiziolo-gines organizmo sistemas ir jø funkcijas, siekiama, kad jø veikla bû-tø darni. Visø pirma laiduojama ðirdies ir kraujagysliø, kvëpavimo,medþiagø apykaitos ir kitø sistemø darni veikla. Jei moksleivis sun-kiai suþalotas, pvz., amputuota galûnë, lygiagreèiai lavinamos kom-pensacinës organizmo galimybës. Padedama gràþinti pakitusias funk-cijas.
Mokymas, lavinimas ir auklëjimas tai ne tik specialieji sveika-tos atgavimo reikalavimai. Reikia lavinti pagrindines fizines ypatybes:koordinacijà, vikrumà, pusiausvyrà, iðtvermæ ir t. t. Ugdomas pasiti-
20
këjimas savo jëgomis, ðalinamas menkavertiðkumo jausmas, sudaro-mos sàlygos, kad moksleivis galëtø ásitikinti savo fizinëmis galimybë-mis, pastebëti gerëjanèius rezultatus.
Sveikata ugdoma per kûno kultûros pamokas. Lavinamos fizinësypatybës, mokoma specialiøjø pratimø. Todël kûno kultûros mokyto-jas privalo gerai apgalvoti pamokos metodikà, parinkti tinkamiausiusmoksleiviø organizavimo bûdus ir sveikatos ugdymo metodus. SMGmoksleiviai kûno kultûros pamokose gali dalyvauti kartu su kitais kla-sës draugais, todël reikia stebëti, kad jie bûtø pakankamai lavinamiir aktyviai dalyvautø pamokoje. Mokytojai turi sekti, kaip moksleiviaijauèiasi, pastebëti nuovargio poþymius (ryðkø veido paraudimà, pra-kaitavimà, kvëpavimo ritmo sutrikimà, dusulio atsiradimà, vangumàir pan.). Jei ðie poþymiai ryðkûs, bûtina iðsiaiðkinti prieþastis, suma-þinti fiziná krûvá.
Visus mokinius bûtina iðmokyti pasitikrinti pulsà. SMG mokslei-viø pulso duomenis reikia uþraðyti á savo þurnalà. Kad bûtø lengviaukontroliuoti SMG moksleiviø veiklà per pamokà, patariama juos ri-kiuoti kairiajame sparne. Ávairius fizinius pratimus ir uþduotis atlie-ka visi moksleiviai, tarp jø ir specialioji medicininë grupë. Svarbu ne-pervertinti SMG moksleiviø fiziniø galimybiø, todël mokytojas þodþiuar rankos judesiu duoda þenklà uþbaigti pratimà.
Kûno kultûros mokytojas turi padëti moksleiviui maksimaliai ið-skleisti individualias fizines galias ir gebëjimus, tenkinti fizinio ak-tyvumo poreiká. Fiziná ugdymà grásti pasitikëjimu, bendradarbiavi-mu, humaniðkumu. Moksleivis turi bûti gerbiamas kaip asmenybë.Negalima prievarta, muðtras, kategoriðki reikalavimai, grieþti nuro-dymai. Kûno kultûros pamokoje suteikiama laisvë judëti, veikti,reikðti savo jausmus ir norus pagal gebëjimus. Fiziniai pratimai, uþ-duotys, veiklos formos turi atitikti moksleivio sveikatos bûklæ, fizi-ná pajëgumà. Visokeriopai siekiama paðalinti fizinës raidos spragasbei ligos padarinius. Moksleiviai pratinami registruoti savo rezulta-tus (savistabos þurnale). Registruojant teigiamus rezultatus, moks-leiviai skatinami toliau kantriai ir nuosekliai vykdyti mokytojo nu-rodymus.
Rudená ir pavasará moksleivius tikslinga testuoti. Specialûs testaiparenkami atsiþvelgiant á ligà ar suþalojimà. Galima atlikti bendruo-sius pulso ramybëje, ûgio ir svorio matavimus.
21
Metodiniai kûno kultûros pratybøorganizavimo ypatumai
Kûno kultûros pamokas su specialiosios medicininës grupës moks-leiviais rekomenduojama skirstyti á 3 etapus:
1) adaptaciná (rugsëjisspalis),2) parengiamàjá (lapkritisgruodis),3) pagrindiná (sausis, vasaris, kovas, balandis, geguþë, birþelis).
Pirmas etapas. Moksleivis rengiamas bûsimiems fiziniams krû-viams. Tikrinama jo sveikata, nustatomi ir ávertinami pakitimai po li-gos ar suþalojimo. Ðiame etape lavinama iðtvermë, lankstumas, jude-siø koordinacija.
Lavinant ðias fizines ypatybes reikia taikyti þaidimø metodà, jud-riuosius ir sportinius þaidimus. Uþduotis parinkti atsiþvelgiant á mo-kiniø sveikatà ir gebëjimus. Tikslas suþadinti norà domëtis kûnokultûra, kad mokinys pasijustø kûno kultûros pamokoje lygiavertis subendraamþiais.
Antrame etape mokiniai jau pripratæ prie fiziniø krûviø. Áverti-nus atliktø testø duomenis reikia toliau lavinti fizines ypatybes. Ðia-me etape, be þaidimø, mokiniai atlieka pratimus su árankiais (ðokdy-nëmis, lazdomis, lankais, kamuoliais ir kt.). Ëjimas kaitaliojamas surelaksaciniu bëgimu. Galimi pratimai su pasiprieðinimu, poromis, priegimnastikos sienelës, greitëjimai, ðuoliai ið vietos á tolá, aukðtyn, þe-myn, greitëjimai ið ávairiø padëèiø. Galima klasei parengti ir naudo-ti srautiná stotiná metodà. Po keliø kûno kultûros pamokø kontroleiatlikti testà patikrinimà. Pratimus, jø intensyvumà skirti diferen-cijuotai atsiþvelgiant á individualias galimybes. Skirti papildomas uþ-duotis atlikti namuose, pavyzdþiui, ðokinëti per ðokdynæ, pratimuspilvo, nugaros, peèiø lanko raumenims stiprinti. Paskui vël atlieka-mi tie patys testai. Tai padeda koreguoti tolesná mokiniø sveikatini-mà.
Treèias etapas. Per kûno kultûros pamokas daugiau dëmesio skir-ti iðtvermës ugdymui. Maþiau laiko skirti þaidimams, daugiau ávai-rioms estafetëms: kamuolio varymui, perdavimui judant, metimui ákrepðá, judëjimui ávairiais bûdais tiesiai, aðtuntuku, zigzagais, kliû-èiø áveikimui ir pan. Rekomenduotinas laipiojimas, pratybos lauke.
22
Galima átraukti greitëjimus, bëgant perneðti ið vieno taðko á kità ávai-raus svorio kamuolius. Uþduotys turi bûti ne monotoniðkos, bet di-namiðkos, emocingos, adekvaèios kiekvienam mokiniui. Reikia áver-tinti, kaip fiziná krûvá toleruoja ðirdies ir kraujagysliø sistema (pulsomatavimas). Maksimalus pulso daþnis gali padidëti 100 proc. lyginantsu ramybës bûkle. Tai priklausys nuo moksleivio amþiaus, lyties,sveikatos bûklës, keliamø tikslø.
Lavinant greitumà galimas 1020 m bëgimas maksimaliu greièiuið nestandartiniø startiniø padëèiø: sëdimos, klûpimos, gulimos, atsi-rëmus viena ranka ir pan. Tinka staigûs pratimai: po signalo greitaitûpti, atsistoti ir nubëgti iki paþymëtos vietos, 35 kartus paðokti irnubëgti maksimaliu greièiu.
Greitumo pratimø atlikimo trukmë 58 s. Pauzës tarp pratimø4050 s. Gali bûti kartojama 24 serijos. Per pertraukas atliekamikvëpavimo, atsipalaidavimo pratimai.
Lavinant greitumo jëgà skirti uþduotis ir pratimus, kurie bûtø irveiksmingi, ir mokinio lengvai atliekami. Tai: ðuoliukai nuo kojos antkojos, ðuoliukai tik spyruokliuojant, pratimai su ðokdyne: 2 serijos po3050 ðuoliukø su 23 min pertrauka, greitas vaikðèiojimas aukðtaikeliant kelius ir uþbaigiant keliais paðokimais, kimðtø kamuoliø më-tymas ið ávairiø padëèiø. Krûviai individualizuojami. Fiziná krûvá laips-niðkai didinti kiekvienoje pamokoje. Tai pasiekiama atliekant prati-mus su árankiais, pratimus su pasiprieðinimu, didinant pratimøkartojimø skaièiø, intensyvumà. Pavyzdþiui, atsispaudimus nuo gim-nastikos sienelës ið pradþiø kartoti 57 kartus, vëliau 810 kartø,keisti rëmimosi á sienelæ aukðtá ir pan.
Pratimai atliekami vienodu tempu, kol ðiek tiek pavargstama. Ste-bëti, kad mokinys nesulaikytø kvëpavimo ir derintø su pratimo at-likimu.
Pirmiausia galima atlikti pratimus, lavinanèius jëgà, paskui jë-gos iðtvermæ.
Koordinacijos ir lankstumo pratimus geriausia atlikti pamokos pa-baigoje arba poilsio metu tarp atskirø pratimø. Tinka bendrieji pra-timai: pasilenkimai, posûkiai, mostai, tempimo, liaudies þaidimø veiks-mai, estafetës ir pan.
Baigiantis treèiam etapui (geguþës mën.) mokiniai vël atlieka tuospaèius fizinio pajëgumo testus. Tai padeda ávertinti atlikto darbo efek-
23
tyvumà, daryti iðvadas apie sveikatos pagerëjimà, ligos padariniø pa-ðalinimà. Patariama parengti individualias uþduotis vasarai.
SMG moksleiviø kûno kultûros pamokà galima parengti remian-tis Bendràja kûno kultûros programa, tik svarbu pakoreguoti pratimøatlikimo metodikà atsiþvelgiant á moksleivio sveikatos bûklæ ir gebë-jimus.
Pagal g imnast ikos programà daugiau laiko reikia skirti kvëpa-vimo pratimams mokyti, taisyklingai kûno laikysenai ugdyti, plokðèia-pëdystës profilaktikai, atsipalaidavimo pratimams. Galima átraukti ðo-kiø elementus, meninës gimnastikos, pusiausvyros pratimus ir pan.
Pagal lengvos ios at let ikos programà bûtina dozuoti bëgimà,mokyti mesti deðine ir kaire ranka, atlikti ðuolá á tolá ið vietos ir ási-bëgëjus. Galima pateikti ávairias programoje nurodytas uþduotis, ta-èiau nekelti grieþtø reikalavimø ir vertinti individualiai, neformaliai.
Pagal s l id inëj imo programà svarbiausia pasirûpinti tinkama ap-ranga, inventoriumi ir leisti laisvai slidinëti, nurodant pagrindinius tech-nikos reikalavimus. Slidinëjimas padeda grûdinti organizmà. Vertintiindividualiai.
Labiausiai moksleiviai mëgsta sporto þaidimus, estafetes. Reko-menduojama juos baigti þaisti ne vëliau kaip 710 min iki pamokospabaigos. Þaidimus leisti þaisti suprastintomis taisyklëmis, turi bûtiribojamas þaidimø laikas, atliekami atskiri þaidimø veiksmai.
SMG moksleivius reikëtø skatinti atlikti rytinæ mankðtà, kasdienvaikðèioti ar þaisti lauke, laikytis dienos reþimo, grûdintis. Kûno kul-tûros mokytojas turëtø iðaiðkinti skiriamø pratimø ar kitø fizinio ak-tyvumo priemoniø reikðmæ, nurodyti, kaip atlikti uþduotis.
24
MOKSLEIVIØ SKIRSTYMAS Á MEDICININES FIZINIO PAJËGUMO GRUPES PAGAL JØ LIGAS
25
Eil.Nr.
Liga Specialiojigrupë
Parengiamojigrupë
Pagrindinëgrupë
Gydomoji kûnokultûra
Pastabos
Ðirdies ydos1. Mitralinë stenozë,
aortos ar kombi-nuotosios ðirdiesydos
skiriama
2. Atviras arterinislatakas (AAL):a) prieð operac.;
b) po operac.
skiriama
antrà pusmetá
skiriama
antrais metais vëliau, po pareng.grupës
skiriama
pirmà pusmetá
Mokyklinio am-þiaus neoperuotøvaikø, turinèiøAAL, neturëtøbûti.
3. Prieðirdþiø pertva-ros defektas(PPD):a) prieð operac.; skiriama skiriama skiriama Priklausomai nuo
hemodinamikossutrikimø.
b) po operac. antrais metais treèiais metais vëliau, ribojantdidelá fiziná krûvá,ilgas bëgimodistancijas,draudþiamosvarþybos
pirmais metais Mokyklà galimalankyti praëjus2 mën. po opera-cijos.
26 Eil.Nr.
Liga Specialiojigrupë
Parengiamojigrupë
Pagrindinëgrupë
Gydomoji kûnokultûra
Pastabos
4. Skilveliø pertva-ros defektas:a) prieð operac.; skiriama skiriama Priklausomai nuo
hemodinamikossutrikimø.
b) po operac. Kaip ir esantPPD.
5. Aortossusiaurëjimas:a) prieð operac.; Kaip ir esant
PPD.
b) po operac. Kaip ir esantPPD.
6. Plauèiø arterijosbei aortos angosstenozë:a) prieð operac.; Kaip ir esant PPD.
b) po operac. Kaip ir esant PPD.Á pagr. grupæ per-keliama ne anks-èiau kaip po 45metø, esant visið-kai koreguotaiydai.
27
7. Mëlynosios ðir-dies ydos: Falotriada, tetrada irpentada, triburiovoþtuvo atrezija,stambiøjø krauja-gysliø transpozici-ja:a) prieð operac.; skiriama skiriama Priklausomai nuo
hemodinamikossutrikimø.
b) po paliatyviøoperac.;
vëliau (po GKK) pirmais antraismetais
Mokyklà galimalankyti praëjus 3mën. po operac.
c) po radikaliøoperac.
antrais treèiaismetais
skiriama vëliau Perkeliama grieþ-tai individualiai,esant geriemshemodinamikosrodikliams
pirmais metais Mokyklà gali lan-kyti po 3 mën. pooperac.
P a s t a b a. Vaikus, serganèius ágimtomis ðirdies ydomis, á medicinines fizinio pajëgumo grupes skirsto kardiologas.
28 Eil.Nr.
Liga Specialiojigrupë
Parengiamojigrupë
Pagrindinëgrupë
Gydomoji kûnokultûra
Pastabos
Reumatas1. Sergant reuma-tu pirmais metaispo ûminio reuma-to priepuolio, betne anksèiau kaippo 6 mën. iðvykusið stacionaro, jeinëra ðirdies ydosir nesutrikusihemodinamika.
2. Esant neaktyviaireumato fazei, kainëra ryðkiø ðirdiespokyèiø arba esantnedideliemsmiokardo sklero-zës poþymiams beinepatenkinamiemsdozuoto fiziniokrûvio mëginiams.
1. Prieð taisistemingai iðtisusmetus lankiusspec. grupæ irreumatui esantneaktyviam.
2. Esant neakty-viai reumato fazei,kai mitralinis voþ-tuvas nesandarus,o fizinis parengtu-mas nepakanka-mas arba kai podidesnio fiziniokrûvio kraujotakakompensuojamanestabiliai.
1. Pereinama iðpareng. grupës po1 m., jei per kûnokultûros pamokasðirdies ir krauja-gysliø sistema pa-kankamai kom-pensuojama.
2. Esant neakty-viai reumato fazei,kai mitralinio voþ-tuvo nesandaru-mas nedideliolaipsnio, o ðirdieskompensacijagera.
Iðvykus ið stacio-naro pirmàjá pus-metá skiriama gy-domoji kûno kul-tûra poliklinikoje.
Perkelti á fiziniopajëgumo grupespo kardiologokonsultacijos.
3. Esant neakty-viai reumato fazei,
29
kai mitralinis voþ-tuvas nesandarusir kraujotakoskompensacija ne-stabili.
4. Esant kombi-nuotajai mitrali-nio voþtuvo ydai(kompensacijosstadija).
Ðirdies ritmoir laidumosutrikimai
1. Vaikai, turintysimplantuotà ðir-dies stimuliatoriø
skiriama
2. Paroksizminës ta-chikardijos, nerei-kalingos palaiko-mojo aritmijosgydymo
P a s t a b a. Galima dalyvauti kûno kultûros pratybose, jeigu fizinë ir psichinëátampa nesukelia paroksizmø. Krosuose ir kitokiose varþybosedalyvauti negalima.
3. Paroksizminës irpastovios tachi-kardijos, reikalin-gos palaikomojoaritmijos gydymo
skiriama
30 Eil.Nr.
Liga Specialiojigrupë
Parengiamojigrupë
Pagrindinëgrupë
Gydomoji kûnokultûra
Pastabos
4. Po tachiaritmijosoperacijø.
po pusës metø Pusei metøatleidþiama nuokûno kultûrospamokø
5. Ekstrasistolija dëlorganinës ðirdiespatologijos
skiriama Fizinio krûvio ri-bojimas priklausonuo pagrindinësligos (reumato,nereumatinio kar-dito, hipertenzijosir t. t.).
6. Neurogeninë arbaneaiðkios kilmësekstrasistolija
iki 2 mën., o jeigureikia ir ilgiau
iki 2 mën., o jeigureikia ir ilgiau
Atsiþvelgiant ábendrà ligoniobûklæ, savijautà,ekstrasistoliø daþ-numà.
7. Retos ekstrasisto-lës (nesant organi-nës ðirdies patolo-gijos), kurios pofizinio krûvio ne-padaþnëja (kartaisnet suretëja ariðnyksta)
Kûno kultûraneribojama.
31
8. I laipsnio atrio-ventrikulinë ðir-dies blokada
skiriama
Mitraliniovoþtuvo prolapsas
esant labiausutrikusiaihemodinamikai
esant nelabaisutrikusiaihemodinamikai
nesant hemodina-mikos sutrikimø;netinka bëgti ilgasdistancijas
Juvenilinë arteri-në hipertenzija
skiriama skiriama skiriamaNeurocirkuliacinëdistonija
skiriama skiriama skiriamaÐirdies raumenspaþeidimaia) rekonvalescen-cijos laikotarpispo miokardito;
ne anksèiau kaip810 mën. pokrizës, kai nërakardiovaskulinionepakankamumoreiðkiniø
po 1 m., jeigu nëraðirdies pakitimø
treèiaisiais metais,jeigu nëra ðirdiespakitimø
ûmiu ligos laiko-tarpiu ir pirmai-siais mënesiais
b) toksinës kilmësmiokardodistrofija;
nuo dienos, kaipradeda lankytimokyklà
ne anksèiau kaip po6mën., kai nëraklinikiniø ðirdiespaþeidimo reiðkiniø
1 m. po ûmauslaikotarpio, esantgerai bûklei
ûmiu ligos laiko-tarpiu ir pirmai-siais mënesiais pokrizës
32 Eil.Nr.
Liga Specialiojigrupë
Parengiamojigrupë
Pagrindinëgrupë
Gydomoji kûnokultûra
Pastabos
c) kardiomiopatija(hipertrofinë di-liatacinë ir kt.)
individualiai, pokardiologokonsultacijos
Difuzinësjungiamojoaudinio ligos
1. Difuzinës jungia-mojo audinio ligos(sisteminë raudo-noji vilkligë, maz-ginis periatritas,dermatomiozitas)
sprendþiamaindividualiai
po pratybø spec.grupëje, esantstabiliai remisijai
ne anksèiau kaippo 2 m. vaikuipasveikus
skiriama
2. Juvenilinis lëtinisartritas (III ak-tyvumo laipsnio)
sprendþiamaindividualiai
po pratybø spec.grupëje, eantstabiliai remisijai
ne anksèiau kaippo 1 m. vaikuipasveikus
skiriama
3. Juvenilinis lëtinisartritas (remisija)
sprendþiamaindividualiai
po pratybø spec.grupëje
Kraujo ligosir hemoraginësdiatezës
1. Hemofilija sprendþiamaindividualiai
iðnykus skausmosindromui, 23parà po kiekvieno
33
kraujavimo á sàna-rius
2. Anemija (alimen-tinë, infekcinë,miðrios ir kt. kil-mës)
skiriama laikinai
3. Idiopatinëtrombocitopeninëpurpura
skiriama po pratybø spec.grupëje
ne anksèiau kaippo 2 m. vaikuipasveikus
4. Hemoraginisvaskulitas
skiriama po pratybø spec.grupëje
ne anksèiau kaippo 6 mën. vaikuipasveikus
5. Ûmi leukozë skiriama po pratybø spec.grupëje
ne anksèiau kaippo 2 m. vaikuipasveikus
6. Limfoma skiriama po pratybø spec.grupëje
ne anksèiau kaippo 2 m. vaikuipasveikus
Kvëpavimosistemos ligos
1. Recidyvinisobstrukcinisbronchitas
1 mën. po paûmë-jimo, jei yra lieka-møjø reiðkiniø.Saugotis staigiøtemperatûrospokyèiø.
12 mën. poligos paûmëjimo,jei nëra liekamøjøreiðkiniø
esant ilgai (pusësmetø) remisijai
paûmëjimo laiko-tarpiu ir 12mën. po paûmëji-mo
34 Eil.Nr.
Liga Specialiojigrupë
Parengiamojigrupë
Pagrindinëgrupë
Gydomoji kûnokultûra
Pastabos
2. Bronchinë astma jei kvëpavimofunkcija ramybëjepakankama
esant retiems irnesunkiems prie-puoliams, kai nëraantriniø plauèiøpokyèiø, pakanka-ma kvëpavimofunkcija ramybëjeir po fizinio krûvio
praëjus 2 m. popaskiausio prie-puolio, esant geraisveikatos bûklei
esant daþniemspriepuoliams,kardiovaskuliniamnepakankamumuibei antriniamsplauèiø pokyèiams
Judëjimo aparatoligos
1. Ágimtos ir ágytosjudëjimo aparatoligos
sprendþiamaindividualiai
jei judëjimo funk-cija nelabai sutri-kusi
jei judëjimo funk-cija nesutrikusi
jei judëjimo funk-cija smarkiai sutri-kusi
2. Skoliozë ir laiky-senos defektai
Esant IIIIIlaipsnio skoliozei,kai nëra koreguo-jamosios gimnasti-kos kabinetø
esant I laipsnioskoliozei ir silp-nam fiziniam iðsi-vystymui
esant I laipsnioskoliozei ir laiky-senos defektams,bet geram ar pa-tenkinamam fizi-niam iðsivystymui;pageidautina pa-pildoma koreguo-jamoji gimnastika.
Esant progresuo-janèiai ir didesneiskoliozei
Akiø ligos1. Refrakcijos
anomalijos±7D ir daugiau,nepriklausomai
maþiau kaip ±3D,kai regos aðtrumas
maþiau kaip ±3D,kai regos aðtrumas
35
nuo regos aðtru-mo. Jei pakitæsakiø dugnas ir pa-drumstëjæs stikla-kûnis, bûtinas of-talmologo leidi-mas
su korekcija ma-þesnis nei 0,5; nuo±3D iki ±6D, ne-priklausomai nuoregos aðtrumo
be korekcijos 0,5ir didesnis
Nervø sistemosligos
1. Liekamieji reiðki-niai po uþdarøjøgalvos traumø
jei judëjimo funk-cija nesmarkiaisutrikusi
jei judëjimo funk-cija nesmarkiai su-trikusi ir mokinysne maþiau kaip1 m. lankë spec.grupæ
jei judëjimo funk-cija nesutrikusi
jei judëjimo funk-cija smarkiai sutri-kusi
2. Paralyþius, pare-zë, hiperkinezë poávairiø nervø siste-mos ligø
sprendþiamaindividualiai
rekomenduoja-mos sistemingospratybos
3. Progresuojantiraumenø distrofija
esant pradinëmsligos stadijoms
rekomenduojamagydomoji mankðta
4. Epilepsija esant retiemspriepuoliams
sprendþiamaindividualiai
praëjus 2 m. popaskiausio prie-puolio
5. Cerebrinisparalyþius
skiriama sprendþiamaindividualiai
skiriama
36 Eil.Nr.
Liga Specialiojigrupë
Parengiamojigrupë
Pagrindinëgrupë
Gydomoji kûnokultûra
Pastabos
6. Gerybinë intra-kranialinë hiper-tenzija
esant recidyvams23 kartus permetus
individualiai, jeigurecidyvai retesnikaip 1 kartà permetus
po 35 m.,nesikartojantpriepuoliui
Endokrininësir medþiagøapykaitos ligos
1. Necukrinisdiabetas
individualiai individualiai
2. Cukrinis diabetas individualiai individualiai3. Hipotirozë individualiai individualiai4. Tirotoksikozë esant sunkiems
toksikozësreiðkiniams
individualiai,pagal sunkumolaipsná
individualiai,pagal sunkumolaipsná
5. Nutukimas III ir IV laipsnio III laipsnio I ir II laipsnioÐlapimo organøligos
1. Ûminis glomeru-lonefritas
esant ðlapimo pa-kitimams, bet nor-maliai inkstøfunkcijai
jei nebëra ðlapimopakitimø, popusës metø pir-mus 3 mën.
vëliau, po pratybøpareng. grupëje
2. Lëtinis glomerulo-nefritas
skiriama esant minima-liems ðlapimo pa-kitimams ir
37
nesutrikusiaiinkstø veiklai
3. Lipoidinë nefrozë antraisiais metais treèiaisiais metais ketvirtaisiaismetais
pirmaisiaisremisijos metais
4. Ûminispielonefritas
pirmus 3 mën. vëliau, po pratybøpareng. grupëje
5. Recidyvinispielonefritas
praëjus 3 mën. popaskiausio recidy-vo
3 mën. antraisiaisremisijos metais
vëliau, po pratybøspec. grupëje
praëjus 3 mën. popaskiausio recidy-vo
6. Lëtinispielonefritas
antraisiais metais treèiaisiais metais ketvirtaisiais me-tais, jei nesutriku-si inkstø veikla
pirmaisiais metaispo paskiausiorecidyvo
7. Paveldimos nef-ropatijos (Alportosindromas,juvenilinë nefro-noftizë ir t. t.)
jei nesutrikusiinkstø veikla
skiriama
8. Paveldimos tubu-lopatijos (fosfat-diabetas, gliuko-zoaminofosfatdia-betas ir kt.)
jei nesutrikusiinkstø funkcija
skiriama
9. Inkstø ir ðlapimotakø akmenligë
gydant konserva-tyviai
3 mën. po GKKgydant konserva-tyviai spren-dþiama individua-liai
vëliau, po chirur-ginio gydymo (jeineliko negráþtamøpakitimø)
pusæ metø po chi-rurginio gydymo
38 Eil.Nr.
Liga Specialiojigrupë
Parengiamojigrupë
Pagrindinëgrupë
Gydomoji kûnokultûra
Pastabos
10. Ûminis inkstøfunkcijos nepa-kankamumas
antràjá pusmetá(po GKK)
antraisiais metais vëliau pirmàjá pusmetá
11. Lëtinis inkstøfunkcijos nepa-kankamumas
tik pradinëjestadijoje
skiriama
12. Recidyvinis ir lëti-nis cistitas
pirmuosius 3 mën. po 36 mën. vëliau pirmuosius 3 mën.
Virðkinimoorganø ligos
1. Skrandþio irdvylikapirðtësþarnos opaligëa) paûmëjimo fa-zë (IV steb. gr.)
Neskirti kûnokultûros.
b) sveikimo fazë(III steb. gr.)
skiriama
c) remisijos fazë(II steb. gr.)
skiriama skiriama(po 2 mën.)
d) stabilios remi-sijos fazë(I steb. gr.)
skiriama skiriama
2. Ávairios etiologijoslëtiniai kolitai
39
(iðskyrus nespeci-finá opiná)a) paûmëjimo fa-zë (IV steb. gr.)
skiriama
b) sveikimo fazë(III steb. gr.)
skiriama
c) remisijos fazë(II steb. gr.)
skiriama skiriama
d) stabilios remi-sijos fazë(I steb. gr.)
skiriama skiriama
3. Lëtinis persiruo-jantis hepatitasa) paûmëjimo fa-zë (IV steb. gr.)
po 6 mën. Neskirti kûnokultûros 6 mën.
b) sveikimo fazë(III steb. gr.)
skiriama
c) remisijos fazë(II steb. gr.)
skiriama
d) stabilios remi-sijos fazë(I steb. gr.)
skiriama
4. Biliarinës siste-mos diskinezijaa) paûmëjimo fa-zë (IV steb. gr.)
skiriama
Pastaba. Tuðèius skyrimo á medicinines fizinio pajëgumo grupes lentelës langelius reikia suprasti kaip neskiriama.
40 Eil.Nr.
Liga Specialiojigrupë
Parengiamojigrupë
Pagrindinëgrupë
Gydomoji kûnokultûra
Pastabos
b) sveikimo fazë(III steb. gr.)
skiriama
c) remisijos fazë(II steb. gr.)
skiriama
d) stabilios remi-sijos fazë(I steb. gr.)
skiriama
5. Malabsorbcijossindromas: celia-kija, disacharido-zinis ir laktozinisnepakankamumas
Kûno kultûrapriklauso nuosveikatos bûklës.
6. Lëtinispankreatitas
Kûno kultûrapriklauso nuosveikatos bûklës.
Ausø ligos1. Lëtinis otitas ir
bûgnelioperforacija
esant pûlingamprocesui
kai nesutrikusiklausos funkcija
Neleistina plau-kioti, o jei daþnipaûmëjimai irslidinëti.
Pratimø kompleksai specialiosios medicininësfizinio pajëgumo grupës moksleiviams
Pavyzdinis pratimø kompleksassergant ðirdies ir kraujagysliø ligomis
Ðirdies ydos, ðirdies ritmo ir laidumo sutrikimai, bûklë po ðirdiesoperacijø, reumatas, juvenilinë arterinë hipertenzija, ðirdies raumenspaþeidimai
Sergant ðirdies ir kraujagysliø ligomis, galimi ðie funkciniai pakiti-mai: miokardo susilpnëjimas, kraujotakos menkavertiðkumas, padaþ-nëjæs kvëpavimas, bendras silpnumas, greitas nuovargis.
Pamokos uþdaviniai. Stiprinti savo ðirdies ir kraujagysliø sistemà tre-niruojant jà didëjanèiu fiziniu krûviu. Stiprinti judamàjá aparatà,iðmokti judesiø, taisyklingo kvëpavimo, lavintis jëgos iðtvermæ, ko-ordinacijà bei stiprinti visà organizmà.
Priemonës: svarmenys, gimnastikos suolai, sienelë, këdës.
Pamokos schema
Parengiamoj i dal isUþdavinys. Pamaþu parengti organizmà vis didesniam fiziniam krû-
viui.Turinys. Rankø, kojø pratimai, ëjimas. Visi pratimai derinami su tai-
syklingu kvëpavimu.
Pagrindinë dal isUþdaviniai. Treniruoti ðirdies ir kraujagysliø bei kvëpavimo sistemas,
stiprinti judamàjá aparatà, aktyvinti medþiagø apykaità, gerinti emo-cinæ bûsenà.
Turinys. Pratimai derinami su kvëpavimu, stiprinami nugaros ir pilvoraumenys, ugdoma taisyklinga laikysena. Neuþmirðti vikrumo, pu-siausvyros, dëmesio pratimø.
Baigiamoj i dal isUþdaviniai. Sumaþinti fiziná krûvá, priprasti einant taisyklingai kvëpuo-
ti pro nosá, iðmokti atsipalaiduoti.
41
Turinys. Taikomi kvëpavimo pratimai, lavinama koordinacija ir vesti-bulinis aparatas.
Nerekomenduotini pratimai: sulaikant kvëpavimà; átampos (statiniai, dinaminiai); labai intensyvûs.
Rekomenduojama: kuo vaikas silpnesnis, tuo daþniau daryti poilsio pertraukëles irkvëpavimo pratimus derinti su gimnastikos pratimais;
priklausomai nuo mokinio pajëgumo átraukti maþai judrius ar-ba judrius þaidimus.
42
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
1.0 Pratimai stovint1.1 Ëjimas lëtu tempu pake-
liant ir nuleidþiant iðtiestasrankas. Ëjimas su greitëji-mais. Ëjimas iðtiesiant ran-kas á ðalis.
4 min Kvëpuoti lygiai,ramiai, nesulai-kant kvëpavimo
1.2 Stovima Pakeliant rankas á ðalisaukðtyn ákvëpti, nulei-dþiant iðkvëpti.
45kartus
Lëtas tempas
1.3 Stovima Deðinæ kojà sulenkti perkelio sànará, iðtiesti, vël su-lenkti ir pastatyti. Tà patpakartoti kaire koja.
45kartus
Kvëpuoti ramiai,tolygiai
1.4 Stovima, kojospeèiø ploèiu, ran-kos lieèia peèius
Atlikti sukamuosius peèiøsànario judesius á prieká iratgal.
45kartus
Kvëpuoti ramiai,tolygiai
1.5 Stovima Pakelti rankas á ðalis del-nais á virðø, pasukti liemenáir ákvëpti, gráþtant á p. p.,atsipalaiduojant iðkvëpti.
45kartus
Lëtas tempas,akcentuojamasiðkvëpimas
1.6 Stovima, rankosuþ galvos
Atitraukiant alkûnes atgalákvëpti, pasilenkiant á ðo-nus iðkvëpti.
45kartus
Lëtas tempas,akcentuojamasiðkvëpimas
43
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
1.7 Stovima, rankossulenktos prieðkrûtinæ
Tiesiant rankas á ðalis pa-sukti liemená 90° kampu,atlikti spyruokliuojamusjudesius rankomis atgal irgráþti á p. p. Tà pat pakar-toti á kità pusæ.
45kartus
Vidutinis tempas
1.8 Stovima, rankosesvarmenys (1,01,5 kg)
Iðtiesti rankas á prieká lai-kant svarmenis.
25 kar-tus su30 s poil-sio inter-valais
Sutelkti dëmesá áatsipalaidavimà,nesulaikyti kvë-pavimo
1.9 Stovima, kojospeèiø ploèiu
Kelti rankas per ðalis aukð-tyn, atsiloðiant atgal ákvëp-ti, gráþtant á p. p. iðkvëpti
45kartus
Lëtas tempas
1.10 Stovima 1) deðinæ rankà aukðtyn,kairæ á ðalá;
2) deðinæ rankà á ðalá, kairæaukðtyn;
3) deðinæ rankà þemyn,kairæ þemyn ir t. t.
3040 s Vidutinis tempas
1.11 Stovima Ëjimas 4060 s Vidutinis tem-pas, lëtas kvëpa-vimas
2.0 Pratimai sëdint2.1 Sëdima Skeèiant rankas ir kojas á
ðalis ákvëpti, gráþtant á p. p.iðkvëpti.
45kartus
Lëtas tempas, ra-mus kvëpavimas
2.2 Sëdima, kojos ið-tiestos
Pasukti galvà á deðinæ pusæ,tada á kairæ, pasilenkti áprieká ir gráþti á p. p.
45kartus
Ramiai kvëpuoti
2.3 Sëdima, kojos ið-tiestos, rankomislaikytis këdëskraðto
Atlikti sukamuosius èiur-nos sànario judesius á vienàir á kità pusæ.
1012kartø
Lëtas tempas
2.4 Sëdima, rankosant liemens
Statinis kvëpavimas 3 kartus
Pavyzdinis pratimø kompleksassergant kvëpavimo sistemos ligomis
Obstrukcinis bronchitas, bronchinë astma
Sergant kvëpavimo ligomis, galimi ðie funkciniai pakitimai: sumaþë-jæs krûtinës làstos gyvybinis tûris, plauèiø vëdinimas, susilpnëjæ kvë-puojamieji raumenys, kvëpavimo takø pralaidumo sutrikimai, dusu-lys, netaisyklinga laikysena.
Pamokos uþdaviniai. Atkurti iðoriná kvëpavimà, t. y. jo ritmà, gilumà,iðmokti kvëpuoti pro nosá, neleisti atsirasti bronchø ir plauèiø po-kyèiams arba ðalinti jau atsiradusius, koreguoti esamas krûtinëslàstos deformacijas, stiprinti atsparumà ligoms.
Priemonës. Specialiø priemoniø nereikia.
Pamokos schema
Parengiamoj i dal is
Uþdaviniai. Pamaþu pasirengti vis didesniam fiziniam krûviui, iðmok-ti taisyklingai kvëpuoti.
Turinys. Atliekami nesunkûs organizmà stiprinantys ëjimo didinantgreitá, paðokimo, bëgimo pratimai.
Pagrindinë dal is
Uþdaviniai. Treniruoti visavertá kvëpavimà, gilø kvëpavimà su smarkiuákvëpimu, trumpà kvëpavimo sulaikymà su ilgesniu iðkvëpimu.
Turinys. Atliekami specialûs kvëpavimo pratimai, veikiant atskirasplauèiø dalis (pradinë padëtis ávairi). Smulkiøjø raumenø grupiøir dinaminiai kvëpavimo pratimai (judesys derinamas su kvëpa-vimu).
Baigiamoj i dal is
Uþdaviniai. Maþinti fiziná krûvá, taikant atsipalaidavimo pratimus sto-vint ir gulint.
44
45
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
1.0 Pratimai sëdint1.1 Sëdima Ritmiðkas diafragminis
kvëpavimas2 min Rankos laikomos
ant pilvo. Ákve-piant pilvas iðsi-puèia, iðkvepiantsuglemba.
1.2 Sëdima Krûtinës làstos savimasa-þas (trynimas, vibracija)
2 min Atliekama ranko-mis arba specia-liais prietaisais
1.3 Sëdima Pakelti ir atpalaiduojantnuleisti peèius.
8 kartus
2.0 Pratimai gulint2.1 Gulima ant nu-
garosKojos sulenktos per kelius,diafragminis kvëpavimas
1 min
2.2 Gulima ant nu-garos
Vaþiavimo dviraèiu pra-timas
50 s Nesulaikyti kvë-pavimo
2.3 Gulima ant grin-dø, kojos iðties-tos
Keliant rankas aukðtynákvepiama, pritraukiantabu kelius prie krûtinës ið-kvepiama. Toliau kvë-pavimo pauzë.
4 kartus Kvëpavimo pau-zë kvëpavimassulaikomas34 s
2.4 Gulima ant grin-dø, kojos iðties-tos
Keliant rankas aukðtynákvepiama, atsisëdant irpasilenkiant prie kojø ið-kvepiama. Toliau kvë-pavimo pauzë.
4 kartus Kvëpavimo pau-zë kvëpavimassulaikomas34 s
2.5 Gulima ant nu-garos
Susirietus á kamuoliukàpasisupti ant nugaros.
10 s
3.0 Pratimai klûpant3.1 Klûpoma Keliant rankas per ðonus
ákvëpti ir, atsisëdus antkulnø ir pasilenkus á prieká,iðkvëpti. Toliau kvëpavi-mo pauzë.
34kartus
Kvëpavimo pau-zë kvëpavimassulaikomas34 s
3.2 Tupima ant kul-nø, rankos antkeliø
Iðlaikant taisyklingà laiky-senà, atpalaiduoti veido,rankø, liemens raumenis,uþsimerkti ir kvëpuoti na-tûraliu ritmu.
3 min Visà dëmesáskirti kvëpavimui
Pavyzdinis pratimø kompleksassergant bronchine astma
Pratimus atlikti pagrindinëje pamokos dalyje kartkarèiais keièiantjuos analogiðkais.
46
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
1.0 Pratimai stovint1.1 Stovima Ritmiðkas diafragminis
kvëpavimas: 1, 2 ákvëpi-mas, 3, 4, 5 iðkvëpimas,6, 7, 8 kvëpavimo pauzë.
34kartus
Kvëpavimo pau-zë kvëpavimassulaikomas34 s
1.2 Stovima Atlikti kvëpavimo pratimàÞvakës pûtimas. Dia-fragminis ákvëpimas pronosá, iðkvëpti kuo ilgiaupro vamzdeliu sudëtas lû-pas.
34kartus
1.3 Stovima Ákvëpti pro nosá, toliau kvëpavimo pauzë, tada dvi-gubai ilgesnis iðkvëpimastariant þþþþ ir vël kvëpa-vimo pauzë.
34kartus
1.4 Stovima Apatinis krûtininis kvëpa-vimas. Iðkvepiant rankomislengvai spausti krûtinëslàstà ir tarti brrr.... To-liau kvëpavimo pauzë iratsipalaidavimas.
34kartus
Brrr.. tarti kuoilgiau
1.5 Stovima, kojospeèiø ploèiu
Mëgdþioti siurblá: len-kiantis á vienà ðonà ákvëpti,lenkiantis á kità iðkvëptiir gráþti á p. p. Kvëpavimopauzë.
Po 8 kar-tus á kiek-vienà pu-sæ
1.6 Stovima, kojospeèiø ploèiu
Mëgdþioti malkø kapoji-mà: rankas keliant aukð-tyn ákvëpti, lenkiantis þe-myn iðkvëpti tariantbrrach, iðsitiesti. Kvëpa-vimo pauzë.
68kartus
Brrach tartikuo ilgiau
47
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
1.7 Stovima, rankosant juosmens
Vienà rankà tiesiant á ðonàákvëpti, lenktis þemyn sie-kiant ðia ranka prieðingoskojos pëdos pirðtø, iðkvëp-ti, iðsitiesti. Kvëpavimopauzë. Tas pat kita ranka.
Po 6 kar-tus priekiekvie-nos kojos
Stengtis kvëpuotipro nosá
1.8 Stovima Kvëpuoti pro vienà nosiesðnervæ, kità tuo metu uþ-spaudþiant pirðtu.
34kartus
1.9 Stovima, rankosant peèiø
Ákvëpti ir iðkvëpti atliekantsukamuosius alkûniø jude-sius. Kvëpavimo pauzë.
34kartus
1.10 Stovima Lëtai stiebiantis ákvëpti,lëtai nusileidþiant ant visospëdos iðkvëpti.
34kartus
1.11 Stovima Ákvëpti ir pritupiant ið-kvëpti rankomis apkabi-nant kelius. Kvëpavimopauzë.
68kartus
1.12 Stovima, kojospeèiø ploèiu,rankos ant peèiø
Stumiant alkûnes atgalákvëpti. Siekiant alkûneprieðingos kojos kelio ið-kvëpti, gráþti á p. p.
34kartus
1.13 Stovima, kojospeèiø ploèiu
Paprastai ákvëpti. Priklau-piant ant vieno kelio ir pa-silenkiant prie priekinëskojos bei tariant zzz, ið-kvëpti.
34kartuskiekvienakoja
Zzz tarti kuoilgiau sukeliantbronchuosevibracijà
1.14 Stovima Ëjimas vietoje aukðtai ke-liant kelius. Du þingsniai ákvëpti, treèias ið-kvëpti, ketvirtas kvëpa-vimo pauzë.
34kartus
1.15 Stovima Ramiai, ritmiðkai kvëpuoti. 12 min Kvëpuoti pro no-sá, stebëti laikyse-nà
Pavyzdinis pratimø kompleksas sergant astminiubronchitu
Pratimus atlikti pagrindinëje pamokos dalyje kartkarèiais juos pa-keièiant kitais.
Nerekomenduotina: labai judrûs þaidimai; átampos pratimai; pratybos lauke ir baseine.
48
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
1.0 Pratimai sëdint1.1 Sëdima Pavirðutiniðkas ritmiðkas
kvëpavimas atsipalaidavus.23 s ákvëpti, 34 siðkvëpti ir kvëpavimo pauzë.
23kartus
Kvëpavimo pau-zë kvëpavimassulaikomas34 s
1.2 Sëdima Atlikti kontroliná kvëpavi-mo sulaikymà po norma-laus iðkvëpimo.
2 kartus
1.3 Sëdima Ritmiðkas diafragminiskvëpavimas
3 kartus Rankos laikomosant pilvo
1.4 Sëdima Valomasis iðkvëpimas ta-riant pff.
23kartus
1.5 Sëdima Ákvëpti, padaryti kvëpavimopauzæ, iðkvëpti tariantbrach, brech, broch, bruchir vël kvëpavimo pauzë.
34kartus
1.6 Sëdima Ákvëpti, iðkvepiant prilenk-ti kojà prie krûtinës ir tartimmm.
Po 3 kar-tus kiek-vienaikojai
1.7 Sëdima Ákvëpti, iðkvepiant tæsti sss. 3 kartus
2.0 Pratimai stovint2.1 Stovima Keliant rankas á ðalis
ákvëpti, pakeliant tiesià ko-jà ir abiem rankom sie-kiant kojos pirðtus iðkvëpti,gráþti á p. p. Toliau kvë-pavimo pauzë.
49
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
2.2 Stovima Ákvëpti, suspaudus ranko-mis apatinæ krûtinës làstosdalá iðkvëpti tariant rrr...Toliau kvëpavimo pau-zë.
Rrr.. tæsti1015 s
2.3 Stovima Sulenkiant rankas ir su-spaudþiant kumðèius ákvëp-ti. Iðkvepiant nuleisti ran-kas ir atpalaiduoti peèius,rankas, liemená
34kartus
2.4 Stovima Kelti sukryþiuotas rankasaukðtyn, ákvëpti. Nulei-dþiant rankas iðkvëpti.Rankos turi lyg nubrauktiátampà.
34kartus
2.5 Stovima Atlikti malkø kapojimopratimà. Ákvëpti, iðkve-piant tarti uch.
68kartus
Garsà tarti kuoilgiau
2.6 Stovima Ákvëpti, pritupiant iðkvëptitariant þþþ.... Toliau kvëpavimo pauzë.
Stengtis sukeltibronchuosevibracijà
2.7 Stovima Einant vietoje ritmiðkaikvëpuoti: 2 þingsniai ákvëpimas, 4 iðkvëpi-mas, vël 2 þingsniai kvë-pavimo pauzë.
34kartus
2.8 Stovima Mosuoti atpalaiduotomisrankomis pirmyn atgal.Kvëpavimas laisvas.
812kartø
2.9 Stovima, kojospeèiø ploèiu
Keliant rankas per ðonusákvëpti. Iðkvëpti lëtai ir il-gai pro vamzdeliu sudë-tas lûpas. Iðkvepiant pasi-lenkti pirmyn ir apkabintirankomis kojas. Toliau kvëpavimo pauzë.
34kartus
Iðkvepiant steng-tis atsipalaiduoti
2.10 Stovima, rankosuþ galvos
Ákvëpti, pasilenkiant á vie-nà ðonà iðkvëpti ir gráþti áp. p. Toliau kvëpavimopauzë.
Po 3 kar-tus á kiek-vienà pu-sæ
Pavyzdinis pratimø kompleksassergant nervø sistemos ligomis
Po galvos traumø, progresuojanèios raumenø distrofijos, epilepsijos,cerebrinio paralyþiaus
Sergant nervø ligomis, galimi ðie funkciniai pakitimai: arterinio krau-jospûdþio svyravimas, padidëjæs prakaitavimas, galvos svaigulys, ner-vinis ir psichinis nepastovumas, judëjimo, jutimo, koordinacijos su-trikimai ir trofikos paþeidimai.
Pamokos uþdaviniai. Atpalaiduoti padidëjusá raumenø tonusà, stimu-liuoti vangiuosius raumenis, normalinti sànariø judesius, lavintispusiausvyrà, vestibuliná aparatà, ugdytis taisyklingà laikysenà, ða-linti atsiradusius judëjimo funkcijos pakitimus.
Turinys. Taikomi dinaminiai, atsipalaidavimo, jëgos iðtvermës, kvëpa-vimo, vikrumo pratimai.
Nerekomenduotini pratimai sergant epilepsija: su lazda; akrobatikos; labai judrûs þaidimai; su gimnastikos prietaisais; plaukimo.Nerekomenduojama dalyvauti jokiose varþybose.
Nerekomenduotini pratimai turint liekamøjø reiðkiniø pogalvos smegenø sukrëtimo: labai judrûs þaidimai; stovëjimas ant galvos; bet kokiame aukðtyje (gimnastikos sienelë, buomas ir pan.); ðuoliai per arklá, oþá, á aukðtá, á tolá, su ðokdyne ir pan.; ilgalaikis bëgimas; átampos (statiniai ir dinaminiai); kai yra rizika nugriûti, stipriai sukrësti kûnà; kai staigiai kinta tempas; akrobatikos.
Pavyzdinis pratimø kompleksas sergant nervø sistemos ligomis atitin-ka kompleksà, taikomà sergant ðirdies ir kraujagysliø ligomis. Þr. 41 p.
50
Pavyzdinis pratimø kompleksas esanttrumparegystei
Pamokos uþdaviniai. Stiprinti organizmà, aktyvinti kvëpavimo, ðirdiesir kraujagysliø sistemø veiklà, stiprinti raumenis ir jungiamàjá au-diná, gerinti kraujo tiekimà akies audiniams, stiprinti akies rau-menis, ypaè ciliariná bei odenà (sklerà).
Priemonës: lazda, kamuolys.
Pamokos schema
Parengiamoj i dal isUþdavinys. Pripratinti organizmà prie pamaþu didinamo fizinio krûvio.Turinys. Ëjimas, nedidelës apimties rankø judesiai.
Pagrindinë dal isUþdaviniai. Lavinti iðorinius, tiesiuosius ir ástriþinius akies raumenis,
stiprinti visà raumenynà ir jungiamàjá audiná, iðmokti taisyklingaikvëpuoti.
Turinys. Taikomi bendrieji, koreguojamieji ir kvëpavimo pratimai, taippat pratimai kaklo ir nugaros raumenims stiprinti.
Baigiamoj i dal isUþdaviniai. Sumaþinti fiziná krûvá, taikant atsipalaidavimo pratimus
stovint ir gulint.
51
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
1.0 Pratimai stovint
1.1 Stovima Eiti giliai kvëpuojant. Eitilaikant rankas ant liemens.Kas þingsnis mentës su-glaudþiamos ir vël gráþtamaá p. p.
1,01,5min
Bëgant minkðtaistatyti pëdà nuopirðtø. Visus jude-sius derinti sukvëpavimu, stebë-ti, kad laikysenabûtø taisyklinga.
1.2 Stovima Eiti pasistiepus, ant kulnø,iðorine ir vidine pëdos pu-se. Einant daromi didelësamplitudës akiø judesiai.
1 min Atliekami dide-lës amplitudësjudesiai
52
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
1.3 Stovima, lazdanuleista þemyn
Skaièiuojant vienas, keltilazdà aukðtyn ir stiepiantisákvëpti; du nuleisti laz-dà uþ galvos, iðkvëpti; trys kelti lazdà aukðtyn irstiepiantis ákvëpti; keturi gráþti á p. p., iðkvëpti.
810kartø
Lëtas tempas
1.4 Stovima (be laz-dos)
Skaièiuojant vienas,pritûpti rankas tiesiant áprieká; du gráþti á p. p.
812kartø
Vidutinis tem-pas, stebima lai-kysena, pritupia-ma visa pëda.
2.0 Pratimai gulint2.1 Gulima ant pilvo Pratimas Varlë 68
kartus2.2 Gulima ant nu-
garosPrimerkti akis pamaþustiprinant jëgà, atsimerkti35 s ir vël prisimerkti.
68kartus
Prisimerkiamavis daugiau kartø
3.0 Pratimai stovint3.1 Stovima nugara á
gimnastikos sie-nelæ, ranka laiko-masi uþ skersi-nio, þiûrima tie-siai
Skaièiuojant vienas, pri-tûpti viena koja (kita iðties-ta), iðkvëpti; du gráþ-tant á p. p. ákvëpti; trys irketuri daryti tà pat ki-ta koja.
Po 5kartuskiekvienakoja
3.2 Stovima nugara ágimnastikos sie-nelæ, kojos ið-þergtos, abiemrankomis plaèiailaikomasi uþskersinio
Skaièiuojant vienas, du, pa-þiûrëti á deðinës rankos pirð-tus, paskui kreipti þvilgsnáprieðingos rankos pirðtø link;trys, keturipaþiûrëti ákairës kojos pirðtus, tadakreipti þvilgsná prieðingos ran-kos pirðtø link. Vienasiðsilenkti, ákvëpti, du gráþti ápradinæ padëtá, iðkvëpti.
68kartus
Neiðpûsti pilvo
3.3 Stovima priegimnastikos sie-nelës, abiem ran-komis laikomasiuþ skersinio
Skaièiuojant vienas, du,trys, keturi, penki, ðeði,akis sukti ratu pagal laikro-dþio rodyklæ ir atgal.
Po 2kartus ákiekvienàpusæ
Akis sukti lëtai
53
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
4.0 Pratimai gulint4.1 Gulima ant nu-
garos, kamuolysnuleistas þemyn
Skaièiuojant vienas, du,trys, keturi, kelti ranko-mis kamuolá aukðtyn paly-dint já þvilgsniu, ákvëpti;penki, ðeði, septyni, aðtuo-ni leisti rankas su ka-muoliu palydint já þvilgs-niu, iðkvëpti.
5 kartus Lëtas tempas, di-delë akiø judesiøamplitudë
4.2 Gulima ant nu-garos, rankos nu-leistos þemyn
Skaièiuojant vienas, motirankomis á ðalis, ákvëpti;du sulenkti kojà perkelá ir apkabinti já rankomis,iðkvëpti; trys ir keturipakartoti tà pat kita koja.
Po 5kartuskiekvienaranka
4.3 Gulima antnugaros, rankos áðalis, vienoje ran-koje kamuolys
Skaièiuojant vienas, du,trys, keturi, penki, ðeði,kelti kamuolá ir lëtai per-imti já á kità rankà (ka-muolá sekti þvilgsniu).
Po 5 kar-tus kiek-vienaranka(1 min)
Akys turi tiksliaisekti kamuolá.
4.4 Gulima ant nu-garos, rankos uþgalvos
Vaþiavimo dviraèiupratimas
1 min Stebëti, kaip judapëdos
4.5 Gulima ant nu-garos
Trimis kiekvienos rankospirðtais lengvai spaustivirðutiná vokà (uþsimerkti)12 s ir atleisti.
30 s Kvëpuojama lais-vai. Vokus spaus-ti skirtingu daþ-niu (4080 kar-tø per minutæ),neskausmingai
4.6 Gulima ant nu-garos, rankos su-lenktos per alkû-nes
Skaièiuojant vienas, re-miantis alkûnëmis, iðsilenktiir tuo metu ákvëpti; dugráþti á p. p., iðkvëpti; vie-nas, du, trys, keturi suktigalvà ratu á deðinæ; penki,ðeði, septyni, aðtuonisukti galvà á prieðingà pusæ.Akimis apþvelgti kaskartkuo didesná ratà.
510kartø
Didelë amplitudë
54
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
4.7 Gulima ant nu-garos
Skaièiuojant vienas, du,atloðti kiek ámanoma galvàatgal; trys, keturi nu-lenkti galvà þemyn. Darantkiekvienà judesá, akimis ap-þvelgti kuo didesná laukà.
510kartø
Didelë amplitudë
5.0 Pratimai stovint5.1 Stovima Mëtyti kamuolá á krepðá
nuo baudos linijos.35 min Galima organi-
zuoti varþybas5.2 Stovima, kojos
peèiø ploèiuMasaþuoti kaklà abiemrankomis.
12 min Masaþuojamaintensyviai
5.3 Stovima, kojosþergtai
Skaièiuojant vienas, keltirankas aukðtyn, ákvëpti;du gráþti á p. p. iriðkvëpti.
68kartus
Lëtas tempas
5.4 Stovima prie lan-go (prie þymek-lio)
Perkelti þvilgsná nuo þy-meklio ant stiklo á tolimàtaðkà ir atgal.
5 min Treniruojamasciliarinis akiesraumuo. Akiø ly-gyje, 25 cm atstu-mu nuo jø, antstiklo pritvirtina-mas þymeklis (ap-skritas 13 cmskersmens). Prati-mà atlikti su aki-niais, pritaikytaisþiûrëti á tolá
5.5 Stovima kolonapo vienà
Ritmingai einama. Kas duþingsniai kelti rankasaukðtyn, ákvëpti, kas duþingsniai nuleidþiantrankas þemyn iðkvëpti.
2 min
5.6 Stovima kolonapo vienà
Ëjimas 30 s Tempas pamaþulëtinamas
6.0 Pratimai gulint6.1 Gulima ant nu-
garosUþsimerkti, atpalaiduotivisø grupiø raumenis,ramiai kvëpuoti.
12 min Susiskaièiuotipulsà, stebëti jopokyèius pamo-kos metu
Pavyzdinis pratimø kompleksassergant virðkinamojo trakto ligomis
Skrandþio ir dvylikapirðtës þarnos opaligë, lëtinis kolitas, lëtinis he-patitas, biliarinës sistemos diskinezija, lëtinis pankreatitas
Sergant virðkinamojo trakto ligomis, galimi ðie funkciniai pakitimai:sutrikusi centrinës ir vegetacinës nervø sistemos funkcija, pablogëju-si visø organizmo funkciniø sistemø bûklë, sutrikusi medþiagø apy-kaita, sumaþëjæs darbingumas.
Pamokos uþdaviniai. Pagerinti organizmo tonusà, suaktyvinti jo ap-saugines dalis, atkurti centrinës ir vegetacinës nervø sistemos funk-cijà, aktyvinti virðkinamojo trakto funkcijà, gerinti psichoemocinæbûklæ, aktyvinti pilvo ertmës organø kraujotakà, stiprinti pilvo rau-menis.
Priemonës: gimnastikos suolai ir lazdos, svarmenys, këdës.
Pamokos schema
Parengiamoj i dal isUþdaviniai. Parengti organizmà pamaþu vis didesniam fiziniam krû-
viui, iðmokti taisyklingai kvëpuoti.Turinys. Taikomi ávairaus intensyvumo kojø (ëjimas) ir rankø (nedi-
delës amplitudës) pratimai.
Pagrindinë dal isUþdaviniai. Suaktyvinti medþiagø apykaitos procesus, skatinti pilvo ert-
mës organø kraujo ir limfos apytakà.Turinys. Taikomi pilvo, liemens ir nugaros raumenis stiprinantys pra-
timai, derinant juos su taisyklingu kvëpavimu. Galima leisti þais-ti nelabai judrius þaidimus.
Baigiamoj i dal isUþdaviniai. Pamaþu nustoti veikus organizmà fiziniu krûviu, ugdyti tai-
syklingà laikysenà bei áprotá ritmingai kvëpuoti pro nosá.
Nerekomenduotini pratimai: didinantys spaudimà pilvo ertmëje; didelës amplitudës, lavinantys pilvo ir liemens raumenis;
55
jëgos ir statinës átampos; ðuoliai per arklá, oþá, þaidimai, kuriø metu galimi smûgiai á pil-và ir pan., ilgas ðokinëjimas ðokdyne;
stovësena ant galvos; greitas bëgimas, pasilenkimai.
Rekomenduotinos padëtys: stovima, gulima, klûpoma.
56
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
1.0 Pratimai stovint1.1 Stovima Vaikðèiojimas: paprastas,
ant pirðtø, kulnø. Eiti ran-kas laikant prie peèiø ir ke-liant per ðalis aukðtyn; eitikryþminiu þingsniu ir baigtipaprastu þingsniu.
Kiekvie-nà judesápo 23 s
Lëtas, iki viduti-nio greitëjantistempas
1.2 Stovima, rankossulenktos per al-kûnes
Judesiai pirmyn ir atgalsulenktomis rankomis.
68kartus
Atlikti lengvai,kvëpavimas lais-vas
1.3 Stovima, kojospeèiø ploèiu, ran-kos ant liemens
Pasilenkiant á prieká ir ati-traukiant alkûnes atgal,ákvëpti, gràþinant alkûnesatgal, iðkvëpti.
68kartus
Giliai kvëpuoti
2.0 Pratimai gulint2.1 Gulima ant nu-
garos, kojos su-lenktos per ke-lius peèiø ploèiu
Atlikti judesius sulenkto-mis kojomis á vienà ir á kitàpusæ (siûbavimas keliais).
816kartø
Kvëpuoti laisvai,judesiø amplitu-dæ didinti pama-þu iki didþiausios
2.2 Gulima ant kai-rio ðono, kojossulenktos
Deðinæ kojà iðtiesti atgal ir,atlikus 23 judesius, ið-kvëpti. Kojas sulenkti irgráþti á p. p.
34kartus
2.3 Atremtis klûpant Nugarà iðlenkti ir álenkti(iðgaubti ir áduobti).
1216kartø
Lëtas tempas,laisvas kvëpavi-mas
2.4 Gulima ant deði-nio ðono, kojossulenktos
Atlikti pratimà Nr. 2.2 kai-re koja.
34kartus
57
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
2.5 Gulima ant nu-garos, kojos su-lenktos
Diafragminis kvëpavimas. 46kartus
Gilus, uþ ákvëpi-mà ilgesnis iðkvë-pimas
2.6 Gulima ant nu-garos, rankos su-lenktos per alkû-nes. Rankose 0,51,0 kg svar-menys
Atlikti pratimà, primenantáboksininko judesius smûgiuoti rankomis prieðkrûtinæ
68kartus
Laisvas kvëpavi-mas, ramus tem-pas
2.7 Gulima ant nu-garos, rankos þe-myn
Iðkvepiant pakaitomis keltiir nuleisti kojas.
34kartus
Kojas kelti neaukðèiau kaip6090°
2.8 Gulima ant nu-garos, rankos þe-myn
Iðkvepiant atlikti 34 va-þiavimo dviraèiu judesius.
34 kar-tus kiek-viena ko-ja
Judesiai laisvi, beátampos
2.9 Gulima ant nu-garos, rankosesvarmenys
Pakaitomis keliant rankasuþ galvos, ákvëpti, gráþtant áp. p., iðkvëpti
68kartus
Lëtas tempas
2.10 Gulima ant nu-garos, rankosprie kûno, kojossulenktos per ke-lius ir suglaustos
Ákvëpti, o iðkvepiant perklubo sànarius kojomis at-likti sukamuosius judesius
24kartus
Ribota amplitu-dë
2.11 Klûpoma ketu-riomis
Iðkvepiant pereiti á alkûniøir keliø padëtá.
68kartus
Pilvo raumenysatpalaiduoti
3.0 Pratimai stovint3.1 Stovima, du mo-
kiniai vienasprieð kità, vienasturi kimðtiná13 kg svoriokamuolá
Mesti kamuolá nuo krûti-nës, ið apaèios, viena rankanuo peties.
Po 46kartus
Laisvi judesiai,ramus tempas
3.2 Stovima kolonapo du su kamuo-liu
Perduoti kamuolá: virð gal-vos, ið ðono pasisukant kû-nu
Po 12kartus
Atliekama kaipestafetë. Po kiek-vienos estafetës 34 diafrag-minio kvëpavimopratimai
58
Eil.Nr.
Pradinëpadëtis
Pratimai Doza-vimas
Metodiniaiakcentai
3.3 Stovima kolonojepo vienà
Vaikðèiojimas vidutiniutempu derinamas su ávairiøraumenø grupiø atpalaida-vimo pratimais
12 min Ëjimo tempaspamaþu lëtëja
3.4 Stovima, deðinëranka ant krûti-nës, kairë ant pil-vo
Diafragminis kvëpavimas 46kartus
Iðkvëpimas ilges-nis uþ ákvëpimà
3.5 Stovima, kojossukryþiuotos
Ið p. p. pereiti á sëdimà pa-dëtá, iðkvëpti. Kitu iðkvëpi-mu atsistoti á p. p.
45kartus
Ramus tempas
3.6 Pagrindinë stovë-sena
Laisvi mostai koja: pirmyn sulenkta, atgal iðties-ta koja. Atliekant mostà ið-kvëpti.
34kartuskiekvienakoja
Atpalaiduoti pil-vo raumenis
3.7 Stovima, rankosant liemens
Stovint ant vienos kojos,atlikti pakratomàjá judesákita koja, norint atpalai-duoti raumenis.
34kartaikiekvienakoja
Laisvai kvëpuoti
3.8 Stovima, rankosnuleistos
Keliant rankas per ðonus,ákvëpti, nuleidþiant þemynir atpalaiduojant raumenis,iðkvëpti
34kartus
Lëtas tempas,stebëti, kaip at-palaiduojamiraumenys
3.9 Stovima ðaliagimnastikos sie-nelës, laikantisuþ jos rankomiskrûtinës lygiu
Pakaitiniai mostai koja áðalá ir prieð save
68kartuskiekvienakoja
3.10 Stovima, kojospeèiø ploèiu, de-ðinë ranka antkrûtinës, kairëant pilvo
Diafragminis kvëpavimas 46kartus
Iðkvëpimas turibûti ilgesnis uþákvëpimà
Pavyzdinis pratimø kompleksassergant ðlapimo organø ligomis
Lëtinis glomerulonefritas, lipoidinë nefrozë, recidyvinis ir lëtinis pie-lonefritas, paveldimos nefropatijos ir tubulopatijos, inkstø ir ðlapi-mo takø akmenligë, recidyvinis ir lëtinis cistitas
Sergant ðlapimo organø ligomis, galimi ðie funkciniai pakitimai: su-silpnëjusi inkstø funkcija, ðlapimo organø kraujotaka, stazë ðlapimoorganuose.
Pamokos uþdaviniai. Pagerinti ðirdies ir kraujagysliø, kvëpavimo sis-temø funkcijas, ðlapimo organø kraujotakà, medþiagø apykaitosprocesus, padidinti bendrà organizmo atsparumà bei sunormalin-ti psichoemociná tonusà.
Priemonë: gimnastikos sienelë.
Pamokos schema
Parengiamoj i dal isUþdaviniai. Parengti organizmà pamaþu vis didesniam fiziniam krû-
viui, iðmokti taisyklingai kvëpuoti.Turinys. Taikomi ávairaus intensyvumo rankø ir kojø pratimai.
Pagrindinë dal isUþdaviniai. Suaktyvinti med