socialinis pranešimas - LR V

1TURinys

socialinis pranešimas

2010–2011

TURinys

S O C IA L I N Ė S A P S AU G O S I R DA R B O M I N I ST E R I JA

socialinis pranešimas

2010–2011

Vilnius2011

socialinis pranešimas 2010–2011

3

Mieli Socialinio pranešimo skaity tojai ,

2011-ieji – metai, kai po gilaus sunkmečio atsitiesianti ekonomika pamažu kopia aukštyn, auga eksportas ir bendrasis vidaus produktas. Tačiau darbo rinkai atsigauti, atlyginimams augti, galų gale tikėjimui savo valstybės jėgomis sustiprėti visada reikia daugiau laiko. Deja, negalime pasitikėti tik esą viską gydančiu laiku, tad kiekvienos problemos atveju buvo ieškoma ir atitinkamų sprendimų. Todėl 2010 m. buvo priimti Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimai, įtvirtintos socialinio draudimo lengva-tos įdarbinantiems neturėjusius darbo patirties žmones, įvykdyta struktūrinė Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų reforma, aktyviai naudojamasi Europos socialinio fondo parama, ir šiemet ma-tome, kad registruoto nedarbo lygis nuo metų pradžios nuolat krito ir liepos mėn. siekė 11,45 procento. Atitinkamai auga ir apdraustųjų socialiniu draudimu skaičius.

2011 metais taip pat priimta daug svarbių sprendimų, dėl kurių buvo ilgai diskutuota, siekiant bendro sutarimo. Pradėta pensijų sistemos reforma, kuri paklos pamatus ilgalaikiam pensijų sistemos tvarumui, o kartu su tolesniu darbo rinkos aktyvinimu – „Sodros“ biudžeto subalansavimui.

Tačiau nenorėčiau, jog susidarytų įspūdis, kad svarbiausi sprendimai priimami tik ministerijoje, Seime ar Vyriausybėje. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie to, kad kažkam pagelbėtų, ištiesti ranką sunkioje situacijoje ir daug nuveikti draugiškai surėmę pečius savo bendruomenėje. Šie metai visoje Europoje paskelbti Savanoriškos veiklos metais. Lietuvoje savanorių organizacijos per įvairius projek-tus, renginius turi galimybę kur kas plačiau skleisti informaciją apie savo veiklą, pritraukti naujų narių, sudominti ir jaunimą, ir vyresniuosius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, koordinuodama šių metų veiklų įgyvendinimą, kiek galėdama prisideda prie savanorystės propagavimo, tačiau pagrindinį darbą atlieka šimtai, tūkstančiai pasišventusių šiai veiklai žmonių visoje šalyje. Kad organizacijoms, ypač nedidelėms, būtų paprasčiau tvarkyti teisinius klausimus, ministerijos iniciatyva buvo priimtas Savanoriškos veiklos įstatymas.

Savanorišką darbuotojų veiklą skatina ir pažangios įmonės, o socialiai atsakingo verslo stiprėji-mas, geri santykiai tarp darbdavių ir darbuotojų – viena iš esminių prielaidų kurtis ir stiprėti gerovės valstybei, kuri, nepaisant pasitaikančių sunkumų, yra mūsų visų tikslas. Ačiū visiems ir kiekvienam, prisidedančiam prie to, kad šis tikslas taptų Lietuvos realybe.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas

4


TURinys

socialinio pranešimo 2010–2011 renGĖJai

ĮVADASLina BurbaitėAušra SaukaitienėStanislovas Valickas

DARBO RINKA, DARBO SANTyKIAI IR DARBO APLINKAGintarė BužinskaitėRasa MalaiškienėRaimonda SneigienėJurgita Vitkauskienė

ES PARAMOS PANAUDOJIMASLiongina BeinoravičienėEglė Mikolaitytė

VALSTyBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOSInga BarauskaitėSimona PolonskytėŪla Urbaitė

ŠEIMOS POLITIKA, PINIGINė PARAMA ŠEIMOMS, VAIKų IR JAUNIMO POLITIKAJustina AlsytėRima KurlianskienėTomas MilevičiusRūta Pabedinskienė

SOCIALINė APRėPTIS IR BENDRUOMENIų REIKALAIAlmira GecevičiūtėElena UrbonienėDaiva Zabarauskienė

NARySTė EUROPOS SĄJUNGOJE IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMASJonė EigirdaitėKarolina Anda Juodpusytė

Koordinatorė – Kristina Vaitkevičienė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė dėkoja Socialinio pranešimo grupei už nuoširdų darbą rengiant šį leidinį.

5


TURinys

Turinys 1. ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 1.1. MINISTERIJOS MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 1.2. RyŠIAI SU VISUOMENE IR GyVENTOJų KONSULTAVIMAS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 2. DARBO RINKA, DARBO SANTyKIAI IR DARBO APLINKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16 2.1. DARBO RINKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16 2.2. DARBO SANTyKIAI IR DARBO APMOKėJIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33 2.3. DARBO APLINKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44 3. ES PARAMOS PANAUDOJIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57 3.1. ES STRUKTŪRINIų FONDų PARAMA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57 3.2. KITA ES PARAMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71 4. VALSTyBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77 4.1. VALSTyBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO FINANSAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77 4.2. VALSTyBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO SISTEMOS TOBULINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81 4.3. POKyČIAI PENSIJų SISTEMOJE. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91 4.4. VALSTyBINėS ŠALPOS IŠMOKOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99 4.5. VALSTyBINėS PENSIJOS IR PARAMA NUKENTėJUSIEMS ASMENIMS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101 5. ŠEIMOS POLITIKA, PINIGINė PARAMA ŠEIMOMS, VAIKų IR JAUNIMO POLITIKA . . . . . . 105 5.1. ŠEIMOS POLITIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105 5.2. PINIGINė SOCIALINė PARAMA ŠEIMOMS IR VAIKAMS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111 5.3. VAIKO TEISIų APSAUGOS TENDENCIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125 5.4. JAUNIMO POLITIKOS ĮGyVENDINIMAS LIETUVOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 141 6. SOCIALINė APRėPTIS IR BENDRUOMENIų REIKALAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 146 6.1. LyGIOS GALIMyBėS IR NEDISKRIMINAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 146 6.2. NEĮGALIųJų SOCIALINė INTEGRACIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 148 6.3. KITų ASMENų GRUPIų SOCIALINė INTEGRACIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158 6.4. SOCIALINėS PASLAUGOS IR SOCIALINIS DARBAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 161 6.5. BENDRUOMENIų IR NEVyRIAUSyBINIų ORGANIZACIJų VEIKLA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 170 7. NARySTė EUROPOS SĄJUNGOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 175 7.1. VEIKLA, SUSIJUSI SU LIETUVOS NARySTE EUROPOS SĄJUNGOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 175 7.2. DARBO MIGRACIJA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 195 7.3. MOTERų IR VyRų LyGyBė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 200 8. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 203 8.1. DALyVAVIMAS TARPTAUTINIų ORGANIZACIJų VEIKLOJE. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 203 8.2. TARPTAUTINėS SUTARTyS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 211 8.3. TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI IR PROJEKTAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 214

9. PRIEDAS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo struktūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 217

TURinys 6

1Įvadas

Socialinis pranešimas apibendrina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministeri-ja) veiklą, vykdytą 2010–2011 metais. Socialinis pranešimas (toliau – Pranešimas) rengiamas tuo pačiu metu, kai bandoma įveikti ekonominės šalies padėties padiktuotus iššūkius Lietuvos socialinės apsaugos sistemai, kai šalyje yra aukštas nedarbo lygis, įvairius gyventojų sluoksnius palietė finansiniai sunkumai. Iškilo būtinybė spręsti finansinio užtikrinimo einamuoju laikotarpiu klausimus bei kurti būsimą socia-linės apsaugos sistemos modelį tam, kad ateityje būtų užtikrintas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansinis tvarumas. Išryškėjo socialinės apsaugos sistemos priklausomumas nuo ekonominės šalies būklės, atsiskleidė šios sistemos pažeidžiamumas.

Pirmame Pranešimo skyriuje apibūdinami ministerijos veiklos strateginiai tikslai, išvardintos pro-gramos jiems pasiekti. 2010 metais veikiama: siekiant sumažinti nedarbo lygį, efektyviau taikant aktyvios darbo rinkos politikos priemones, modernizuoti darbo santykių reglamentavimą, užtikrinti saugią darbo aplinką bei plėtoti socialinį dialogą; taip pat stiprinant šeimų savarankiškumą ir atsakomybę, siekiant pa-lankios šeimai aplinkos ir jaunimo aktyvumo, užtikrinant socialiai pažeidžiamų gyventojų socialinę inte-graciją; siekiant bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės su valstybės ir savivaldybių institucijomis, jų plėtros ir aktyvaus dalyvavimo socialinėje veikloje. Pranešime apibūdinamos ministeri-jos ryšių su visuomene iniciatyvos, aptariami gyventojų konsultavimo ir informavimo klausimai.

Antrame Pranešimo skyriuje išsamiai aptariami darbo rinkos politikos klausimai. Čia pateikia-ma užimtumo ir nedarbo statistika ir tendencijos, įvardijamos priemonės, skirtos aukšto nedarbo pa-sekmėms sušvelninti, taip pat darbo rinkos aktyvinimo priemonės, pristatoma darbo rinkos profesinio mokymo sistemos pertvarka. Apžvelgta atlikta užimtumo politiką vykdančių įstaigų reforma, kurios metu panaikinta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, įvykdyta Lietuvos darbo biržos institucinė pertvarka. Aptariamas kolektyvinių bei individualių darbo santykių teisinis reglamentavimas, darbo įstatymo vykdymas. Įvertinama darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi įmonėse būklė, atskirai aptariami techninės saugos klausimai.

7

socialinis pranešimas 2010–2011 Įvadas

TURinys

Trečiame Pranešimo skyriuje parodomas Europos struktūrinių fondų lėšų panaudojimas, ap-žvelgiamos vykdytos priemonės bei pasiekti rezultatai.

Ketvirtame Pranešimo skyriuje analizuojami socialinio draudimo ir pensijų klausimai. Skyriuje aprašomi 2010 metais socialinio draudimo sistemai iškilę išbandymai ir neatidėliotinai spręsti finansi-niai einamojo laikotarpio klausimai – visų valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimas laiku ir be trikdžių. Aprašyti darbai rengiantis valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkai, kurioje didelis dėmesys skiriamas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimui bei adminis-travimui gerinti. Skyriuje apžvelgiami socialinių išmokų dydžių pasikeitimai, pokyčiai socialinio drau-dimo bei valstybinių pensijų sistemoje, taip pat vykdytos prevencinės ekonomikos krizės priemonės.

Penktame Pranešimo skyriuje aptariama, kaip, atsižvelgiant į iškilusius iššūkius, formuojama ir įgyvendinama šeimos politika, kuriamos teisinės ir organizacinės priemonės, skirtos šeimai palankiai aplinkai sudaryti, kurių taikymas turėtų paskatinti teigiamas demografines tendencijas. Aprašomos pi-niginės socialinės paramos šeimoms ir vaikams priemonės, siekiant, kad ši parama būtų kuo taiklesnė ir atliktų savo pagrindinę funkciją – padėtų šeimai auginti vaikus, garantuotų nepasiturintiems gyven-tojams tam tikras pajamas. Nemažas dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo teisėms bei esamai padėčiai aprašyti.

Šeštame Pranešimo skyriuje aptariamas lygių galimybių klausimas – neįgaliųjų socialinė integra-cija, politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimas į Lietuvą, prieglobstį gavusių užsienie-čių socialinė integracija, lyčių lygybė. Tai jautrios, visiems visuomenės nariams aktualios temos. Skyriu-je aptariamos socialinės paslaugos ir socialinis darbas, kaip profesija. Analizuojamos socialinės globos įstaigų pertvarkymo, paslaugų decentralizavimo galimybės. Aprašomos nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės šalyje, apžvelgiama jų veikla bei dalyvavimas socialinėje politikoje, pradėti darbai, turėsiantys ilgalaikį teigiamą poveikį stiprinant šalies pilietinį sektorių, modernizuojant viešosios poli-tikos formavimą ir įgyvendinimą.

Septintame bei aštuntame Pranešimo skyriuose išsamiai pristatoma veikla, susijusi su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, parodoma šalies socialinės apsaugos sistemos vieta tarptautiniame konteks-te. Akivaizdu, kad narystė Europos Sąjungoje, aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas brėžia vis naujas gaires, kelia naujus reikalavimus bei atveria naujas galimybes socialinės politikos srityje.

Giliau besidomintiems socialinės apsaugos klausimais Pranešime pateikiamos nuorodos į ati-tinkamus šaltinius. Taip pat kiekvienas skaitytojas gali pasinaudoti ministerijos interneto svetainėmis (www.socmin.lt; www.socialiniszemelapis.lt ir kt.), kuriose gali rasti informacijos įvairiais juos domi-nančiais klausimais.

8


TURinys

1.1. minisTeriJos misiJa ir sTraTeGiniai TiKslai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija veikia, vadovaudamasi savo strateginiu veiklos planu.1 Strateginis veiklos planas – dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į socialinės apsaugos ir darbo srities veiksnių analizę, apibrėžiama institucijos misija, tikslai ir programos. Strateginiame veiklos plane nu-statyta, kad institucija, vykdydama programas ir naudodama turimus biudžeto asignavimus, įgyvendina Vyriausybės strateginius tikslus (prioritetus).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos misija yra užtikrinti šeimos gerovę, visuomenės socia-linį saugumą ir socialinę sanglaudą bei sukurti kokybiško užimtumo galimybes įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo politiką.

Vadovaudamasi strateginiu veiklos planu, ministerija savo misiją 2011 metais vykdo, siekdama šių strateginių tikslų:

1. Siekdama sumažinti nedarbo lygį, efektyviau taikant aktyvios darbo rinkos politikos prie-mones, modernizuoti darbo santykių reglamentavimą, užtikrinti saugią darbo aplinką bei plėtoti socialinį dialogą, ministerija įgyvendina programą „Užimtumo didinimas“.

2. Siekdama efektyvios socialinės apsaugos, ministerija vykdo šias programas: „Socialinių pas-laugų infrastruktūros plėtra“, „Socialinių paslaugų plėtra globos ir kitose įstaigose“, „Valsty-binės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos“, „Išmokos vaikams“, „Vaikų išlai-kymo fondas“.

3. Norėdama stiprinti šeimų savarankiškumą ir atsakomybę, siekti palankios šeimai aplinkos ir jaunimo aktyvumo, ministerija vykdo „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimo“ ir „Jaunimo politikos įgyvendinimo“ programas.

4. Siekdama užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų socialinę integraciją, ministerija įgy-vendina „Neįgaliųjų socialinės integracijos“, „Socialinės aprėpties stiprinimo“, „Europos fon-do trečiųjų šalių piliečių integracijai“ ir „Europos pabėgėlių fondo“ programas.

5. Siekdama bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės su valstybės ir savi-valdybių institucijomis, jų plėtros ir aktyvaus dalyvavimo socialinėje veikloje, ministerija įgyvendina „Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros“ programą.

6. Įgyvendinti efektyvią socialinės apsaugos ir darbo politiką siekiama įgyvendinant „Sociali-nės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimo“ programą.

Ministerijai asignavimai 2011 metams patvirtinti įstatymu2, asignavimai ministerijos vykdo-moms programoms patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu3. 2011 metais pirmajam strateginiam tikslui įgyvendinti numatyta 290732 tūkst. litų, antrajam tikslui – 1849020 tūkst. litų, tre-čiajam tikslui – 14065 tūkst. litų, ketvirtajam – 143439 tūkst. litų, penktajam – 1250 tūkst. litų, šešta-jam – 33791 tūkst. litų.

1 Ministerijos strateginis veiklos planas 2011 metams buvo rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 300 ,,Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 35-1657).

2 2010 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas Nr. XI-1210 (Žin., 2010, Nr. 151-7712).

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 138 „Dėl 2011 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ (Žin., 2011, Nr. 17-802).

9


TURinys

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms numatyti asignavimai 2010–2011 metais (tūkst. litų)

PROGRAMOS2010 metai

(kasinės išlaidos)

2011 metai (patvirtinta)

1.2. Užimtumo didinimas 203619,9 298408

1.5. Žmogiškųjų išteklių plėtra 180270,1 0

2.2. Paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 41415,1 0

2.4. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra 16240,5 58462

2.6. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgy-vendinimas (2011 metais – 3.1 programa „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsau-gos politikos įgyvendinimas“)

9026,4 0

2.7. Socialinių paslaugų plėtra globos ir kitose įstaigose 122747,1 145479

2.8. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos 1273712,4 1272469

2.10. Išmokos vaikams 269141,2 318291

2.12. Vaikų išlaikymo fondas 39412,9 50247

2.81. Specialioji programa, finansuojama iš globos ir kitų įstaigų pajamų įmokų 47095,1 0

3.1. Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas 0 11459

3.2. Jaunimo politikos įgyvendinimas 1708,1 2606

4.1. Neįgaliųjų socialinė integracija 50639,9 98948

4.2. Socialinės aprėpties stiprinimas 38649,5 34275

4.57. Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa 3274,8 3644

60.9. Europos pabėgėlių fondo programa 3116,3 2896

5.2. Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtra 0 1325

6.1. Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimas 28383,7 33791

Iš viso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms 2328453 2332300

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 1.1-1 lentelė

2011 metais ministerija strateginius tikslus įgyvendina, vykdydama 14 programų.Užimtumo didinimo programos lėšos skiriamos socialinėms įmonėms remti; bedarbių profe-

siniam mokymui naudojant aktyvias darbo rinkos politikos priemones; Europos socialinio fondo agen-tūrai išlaikyti; įmonių socialinei atsakomybei skatinti; profesinių sąjungų koordinacinių centrų steigi-mui regionuose remti bei teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtrai.

socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programos lėšos skiriamos remti nestaciona-rių socialinių paslaugų įstaigų (dienos socialinės globos ar socialinės priežiūros centrų, savarankiško gyvenimo namų, mišrių socialinių paslaugų įstaigų) kūrimą, modernizavimą, reikalingos įrangos įsi-gijimą.

10


TURinys

socialinių paslaugų plėtros globos ir kitose įstaigose programa4 2011 m. įgyvendinama va-dovaujantis Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 627 „Dėl įgaliojimų suteikimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgyvendinti kai kurių biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas“. Įgy-vendinant programą, užtikrinamas paslaugų teikimo valstybės socialinių paslaugų įstaigose ir gestų kal-bos vertėjų centruose prieinamumas šalies gyventojams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2010 m. liepos 1 d. perėmė iš apskričių viršininkų 45 socialinių paslaugų įstaigų, gestų kalbos vertėjų centrų savininko teises ir pareigas. Tai: 22 socialinės globos įstaigos suaugusiems asmenims su negalia, 3 socialinės globos įstaigos senyvo amžiaus asmenims (pertvarkytos į suaugusių ir senyvo amžiaus asme-nų socialinės globos namus), 3 specialieji socialinės globos namai, 3 socialinės globos įstaigos vaikams ir jaunimui su negalia, 6 vaikų globos namai, 1 vaiko ir motinos globos namai, 2 neįgaliųjų dienos rea-bilitacijos centrai, 5 gestų kalbos vertėjų centrai.

Valstybinių pensijų, šalpos ir kitų socialinės paramos išmokų programos lėšos skiriamos pirmojo ir antrojo laipsnių bei personalinėms pensijoms; nukentėjusiųjų bei mokslininkų valstybinėms pensijoms mokėti; šalpos išmokoms; visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu drausti motinas (tėvus), auginančias vaikus iki 3 metų, bei neįgalių asmenų, kuriems nustaty-tas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, slaugytojus ir bazinei pensijai – dvasininkus; specialiojo trans-porto įsigijimo išlaidų kompensacijai, transporto išlaidų kompensacijoms bei kitoms išmokoms mokėti.

išmokų vaikams programos lėšos skiriamos socialinei paramai šeimoms, siekiant joms padėti auginti ir išlaikyti savo vaikus bei remti be tėvų globos likusius vaikus, t. y. vienkartinei išmokai vaikui mokėti; periodinei išmokai vaikui mokėti; periodinei išmokai privalomosios tarnybos kario vaikui mo-kėti; vienkartinei išmokai nėščiai moteriai mokėti; periodinei globos (rūpybos) išmokai mokėti; vien-kartinei išmokai būstui įsigyti arba įsikurti mokėti bei šioms išmokoms administruoti.

Vaikų išlaikymo fondo programos lėšos yra skiriamos Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nu-statyto dydžio kas mėnesį mokamoms periodinėms išmokoms mokėti vaikams, kurie negauna teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaikų (vaiko) išlaikymo sutartį priteisto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų, turinčių prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimo programos lėšos skiriamos ne-stacionarioms dienos socialinės priežiūros paslaugoms vaikams ir šeimoms plėtoti, vaikų globos namų vei-klai ir tinklui optimizuoti, globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiui vaikų globos įstaigose mažinti, būsimiems vaiko globėjams (rūpintojams) rengti, kompleksinėms paslaugoms smurtą patyrusiems vaikams teikti.

Lėšos skiriamos įgyvendinti Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos įgyvendinimo priemo-nių 2005–2012 metų plano5 2011 metų priemones, plėsti vaikų dienos centrus savivaldybėse, teikiant ne-stacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir šeimoms, įgyvendinant Vaiko globos (rū-pybos) sistemos reorganizavimo strategiją, įgyvendinti kitas Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorgani-zavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2012 metų plano6 2011 metų priemones, įgyvendinti Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programos 2011 metų priemones.

4 Programa įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 627 „Dėl įgaliojimų suteikimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgyvendinti kai kurių biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas” (Žin., 2010, Nr. 62-3064).

5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 184 ,,Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos strate-gijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metų plano patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 25-802).

6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1193 ,,Dėl Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorga-nizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2012 metų plano patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.118-4817).

11


TURinys

Jaunimo politikos įgyvendinimo programos lėšos skiriamos jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų programoms ir projektams remti; jaunimo politikai tarptautinėse darbo grupėse, institu-cijose bei organizacijose atstovauti; Nacionalinės jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008–2012 metų programos priemonėms įgyvendinti, sąlygoms Jaunimo reikalų departamento veiklai sudaryti, programoms ,,Veiklus jaunimas“ bei ,,Eurodesk“ administruoti ir kt.

neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšos skiriamos paslaugų neįgaliesiems priei-namumui plėtoti, neįgaliesiems aprūpinti techninės pagalbos priemonėmis; profesinės reabilitacijos paslaugoms teikti; Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programos, Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009–2012 metų programos bei Būsto pri-taikymo žmonėms su negalia 2007–2013 metų programos priemonėms įgyvendinti; profesinės reabi-litacijos įstaigų infrastruktūrai bei profesinės reabilitacijos sistemai plėtoti, sąlygoms Ginčų komisijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei Neįgaliųjų reikalų departamento veiklai sudaryti.

socialinės aprėpties stiprinimo programos lėšos yra skiriamos socialinės rizikos ir socia-linės atskirties asmenims integruoti į darbo rinką, Nacionalinės antidiskriminacinės 2009–2011 metų programos 2011 metų priemonėms įgyvendinti, Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2010–2012 metų programos 2011 metų priemonėms įgyvendinti, Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2008–2012 metų programai įgyvendinti, paramai prieglobstį gavusių užsie-niečių integracijai teikti, sąlygoms Pabėgėlių priėmimo centro veiklai sudaryti, Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos priemonėms įgyvendinti, Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2012 metų plano priemonėms įgyvendinti, vyriausybinių ir nevyriausy-binių organizacijų dalyvavimui Bendrijos programoje Daphne III remti.

Europos fondo trečiųjų šalių piliečiams integracijos programos lėšos yra skiriamos paramai įvairiems projektams, susijusiems su trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso plėtra, skirtiems infor-macijos rinkiniams trečiųjų šalių piliečiams parengti, jų tarpkultūriniui mokymui, švietimo ir sąmonin-gumo ugdymo kampanijoms, darbuotojų mokymui vykdyti ir kt., suteikti.

Europos pabėgėlių fondo programos lėšos skiriamos pabėgėlių ar perkeltųjų asmenų priėmi-mo infrastruktūrai kurti ar gerinti, socialinėms paslaugoms teikti, jų užimtumui skatinti, savanoriškam grįžimui organizuoti ir kt.

nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros programos tikslas – plėtoti ben-druomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą. Įgyvendinant šią programą, siekiama didinti ben-druomenių organizacijų įsitraukimą į socialinę veiklą bei skatinti nevyriausybinių organizacijų komu-nikavimą, ekonominį savarankiškumą ir jų bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi.

Programos lėšos yra skiriamos Bendruomenių socialinės plėtros 2011–2013 metų programos prie-monėms ir Nevyriausybinio sektoriaus plėtros 2011–2013 metų programos priemonėms įgyvendinti.

socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimo programos lėšos ski-riamos šviečiamajai veiklai socialiai pažeidžiamoms ir kitoms gyventojų grupėms vykdyti, seminarams, konferencijoms rengti, tyrimams vykdyti, Europos lyčių lygybės instituto patalpų nuomai, vyriausy-binių ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimui Bendrijos programoje Progress remti, Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos priemonėms įgyvendinti, teisės derinimo priemonėms bei Aquis įgyvendinimo priemonėms vykdyti, strateginės partnerystės su savivaldybėmis informacinės sistemos priežiūrai vykdyti, administracinėms išlaidoms.

12


TURinys

1.2. rYšiai sU VisUomene ir GYVenToJŲ KonsUlTaVimas

1.2.1. rYšiŲ sU VisUomene VeiKla

2010 m. buvo pirmieji metai, kai pradėjo galioti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas bei prasidėjo plačios diskusijos dėl socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos. Su šiais dviem momentais buvo susieta daug ryšių su visuomene veiklos, tuo domėjosi tiek žiniasklaida, tiek visuomenė. Ministerijos vadovybė bei darbuotojai bendravo, davė interviu susijusiomis temomis ne vien Lietuvos, bet ir kitų šalių žurnalistams. Siekiant sudaryti tiesioginio bendravimo sąlygas, 2010 m. pabaigoje ministerijoje buvo pirmą kartą surengti Spaudos pusryčiai su ministru Donatu Jankausku: atvykę žurnalistai galėjo pabendrauti ne tokioje formalioje aplinkoje, užduoti klausimus ne vien iš aktu-alijų srities. Tikimasi, tokios spaudos konferencijos bus rengiamos ir ateityje.

2010 m. įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui ir pra-sidėjus diskusijoms dėl socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos, platintos žinios apie pensijų ir kitų išmokų perskaičiavimą, einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, sukurtas skyrelis internetinėje svetainėje, skirtas socialinio draudimo reformai, skelbtos žinios apie susitikimus šia tema su socialiniais partneriais, akademine visuomene, ekspertais. Elektroniniu adresu [email protected] žmonės buvo kviečiami siųsti pasiūlymus ir pastabas dėl socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos, šie pasiūlymai apibendrinti baigiamojoje diskusijoje. Ministerijos atstovai vasario–balandžio mėnesiais da-lyvavo beveik dvidešimtyje diskusijų su įvairių suinteresuotų grupių atstovais, akademine bendruome-ne, socialiniais partneriais.

Rudenį prasidėjus diskusijoms dėl Europos Komisijos Žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“, periodiškai informuota apie jų eigą. Siekiant sužinoti visuome-nės nuomonę apie šioje knygoje valstybėms narėms pateikiamus klausimus, ministerijos tinklalapyje paskelbta apklausa. Dalyviai ne vien rinkosi pateiktus atsakymų variantus, bet ir rašė savo pasiūlymus, kaip užtikrinti pensijų sistemos finansinį tvarumą, skatinti žmones dirbti ilgiau, gerinti pensijų fondų valdymą ir kt.

Be šios apklausos, 2010 m. taip pat buvo surengta apklausa apie savanorystę, iš kurios paaiškėjo, kad pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje savanorystė sunkiai skinasi kelią – žmonėms trūksta infor-macijos, kur ir kaip galima savanoriauti, kur reikėtų kreiptis, kai kurie iš viso nežino, kas yra savanorystė ir kokia jos misija. 2011 m. IV ketvirtyje planuojama surengti analogišką apklausą, siekiant išsiaiškinti, ar visuomenėje pasikeitė supratimas apie savanorystę, baigiantis Savanoriškos veiklos metams, per ku-riuos daug dėmesio skiriama jai populiarinti ir skatinti.

Savanoriškos veiklos metų viešinimo akcentai – savanoriškos veiklos sostinių rinkimai ir laida „Savanorių klubas“ Lietuvos televizijoje. Abi veiklos kryptys turėtų sudominti ir dar nesavanoriavusius, ir jau turinčius patirties šioje veikloje savanorius, taip pat šviesti visuomenę, paskatinti ir verslo subjek-tus palankiau žiūrėti į šią sritį.

Dalis socialiai atsakingų įmonių jau ir šiuo metu palaiko darbuotojų iniciatyvą savanoriauti, pa-tys sudaro tam sąlygas. 2011 m. balandžio mėn. pasibaigusiuose Nacionalinio atsakingo verslo apdova-nojimuose 2010 „Metų darbovietės“ nominaciją Lietuvos didelių įmonių kategorijoje laimėjo AB Teo

13


TURinys

LT, kuri buvo pagerbta būtent už darbuotojų sveikatos puoselėjimą, jų nuomonės įsiklausymą ir savano-rystės rezultatus. Jau ketvirtus metus organizuojami apdovanojimai šiais metais susilaukė dar didesnio įmonių dėmesio nei anksčiau – gautos 83 paraiškos iš 53 įmonių.

„Metų darbovietės“ nominacijoje laimėjo:Lietuvos didelių įmonių kategorijoje – AB TEO LT;smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kategorijoje – UAB „Alna Software“;užsienio įmonių kategorijoje – UAB „PricewaterhouseCoopers“; metų debiutas – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.

„Metų bendruomeniškiausios įmonės“ nominacijoje laimėjo: Lietuvos didelių įmonių kategorijoje – AB „Lifosa“;smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kategorijoje – UAB „ERP“; užsienio įmonių kategorijoje – UAB „RIMI Lietuva“;metų debiutas – AB LESTO.

„Aplinkosaugos įmonės“ nominacijoje laimėjo:Lietuvos didelių įmonių kategorijoje – AB TEO LT;smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kategorijoje – UAB „PakMarkas“;užsienio įmonių kategorijoje – UAB „Švyturys-Utenos alus“;metų debiutas – Uždaroji dizaino ir leidybos AB „KOPA“.

socialiai atsakingos įmonės nominacijoje laimėjo:Lietuvos didelių įmonių kategorijoje – AB TEO LT;smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kategorijoje – UAB „ERP“;užsienio įmonių kategorijoje – AB „Swedbank“.

Taip pat paminėti:UAB „Verslo žinios“ – Specialusis debiutas Socialiai atsakingos įmonės nominacijoje.

Už nuoširdų ir asmeninį rūpestį kiekvienu darbuotoju bei entuziazmą prieš „vokelius“ pagerbtas įmonės UAB „TVIRTA“ direktorius Andrius Mačiulis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža 2011 m. vasario mėn. jau antrus metus iš eilės apdovanojo ir verslininkus, sukūrusius daugiausia naujų darbo vietų. Darbdaviai buvo pagerbti keturiose nominacijose: už naujų darbo vietų sukūrimą didžiausio nedarbo teritorijose, už socialiai pažeidžiamų žmonių integraciją į darbo rinką, už jaunimo integraciją į darbo rinką ir už iniciatyvą pradėti bei plėtoti verslą. Atskirai buvo vertinamos didžiosios šalies bendrovės bei smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės. Šios įmonės per 2010 m. įdarbino nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų darbuo-tojų. Dauguma naujų darbo vietų sukurta be valstybės finansinės paramos.

14


TURinys

„Už naujų darbo vietų sukūrimą didžiausio nedarbo teritorijose“:didžiųjų įmonių kategorijoje – UAB „Mažeikių lyra“; smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kategorijoje – UAB „Devold“, Panevėžys.

„Už socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją į darbo rinką“: didžiųjų įmonių kategorijoje – UAB „Skirnuva“, Alytus; smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kategorijoje – UAB „Librinta“.

„Už jaunimo integraciją į darbo rinką“:didžiųjų įmonių kategorijoje – UAB „Teltonika“, Vilnius; smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kategorijoje – UAB „Sauslaukio statyba“.

„Už iniciatyvą pradėti bei plėtoti verslą“:nugalėtoja pripažinta Brigitos Bingelytės individuali veikla, Kaunas.

Ministerija, rodydama dėmesį šiai sričiai, informuodama visuomenę ir pagerbdama iniciatyvius bei atsakingus darbdavius, skatina diegti tokius principus ir kitose įmonėse.

Per 2010 metus buvo išleista daugiau nei 300 spaudos pranešimų, per šešis 2011-ųjų mėnesius – 133. Naujienų prenumeratorių skaičius svetainėje www.socmin.lt per tą laiką nuolat augo. Į ministerijos profilį „Facebook“ tinkle (http://www.facebook.com/socmin) buvo keliami ne tik spaudos pranešimai, bet ir įdomūs susijusių temų straipsniai, publikuotos nuotraukų galerijos iš įvairių renginių, kuriuose dalyvavo ministerijos vadovai bei darbuotojai. Tai buvo ne vien su darbu susiję renginiai, pvz., Europos diena, geriausių darbdavių apdovanojimai, sutarčių pasirašymai, bet ir nuotraukos iš „Darom 2011“ talkos, kraujo donorystės akcijos ministerijoje. Reikia pastebėti, kad būtent tokio pobūdžio informaci-ja paprastai sulaukdavo daugiausia palankumo iš profilio lankytojų, kas rodo vadinamųjų „minkštųjų žinių“ paklausą šiame socialiniame tinkle. Daug dėmesio sulaukė ir 2011 m. vasario mėnesį kasdien „Facebook“ skelbta informacija apie savanorių laukiančias organizacijas: ši akcija buvo skirta Europos Komisijos paskelbtiems Savanoriškos veiklos metams. Birželio mėnesį vykusio Europos savanoriškos veiklos metų turo Vilniuje viešinimo kampanija buvo paįvairinta viktorinomis su prizais, taip pat skel-biamomis ministerijos profilyje.

Savanoriškos veiklos metams skirta speciali rubrika sukurta ir oficialioje ministerijos svetainėje www.socmin.lt. Joje galima rasti tiek informaciją apie pačius savanorystės metus, tiek nuorodas į nevy-riausybines organizacijas, kviečiančias prisidėti savanorius, vaizdo filmukus apie savanorystę ir pan.

Tai jau antri iš eilės Europos metai, kuriais aktyviai viešinama vykdoma veikla. 2010-ieji buvo paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, ši tema paminėta netradiciškai: režisierius An-drius Poviliauskas su Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniais pastatė muzikinį spektaklį pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“. Jis buvo parody-tas Europos metų uždaryme Vilniuje. Baltijos televizijoje buvo rodomas dokumentinis filmas „Kelionė į žvaigždes“, kuriame užfiksuotas spektaklio kūrimas (rež. Jonas Čergelis). Jį galima rasti ministerijos profilyje „youtube“ tinkle (http://www.youtube.com/user/SADMinisterija).

Be to, šiame puslapyje pateikti ir debatų apie šeimos vertybes, kurie rengti 2010 rudenį, įrašai.

15


TURinys

1.2.2. GYVenToJŲ KonsUlTaVimas socialinĖs apsaUGos KlaUsimais

Per 2010 metus ministerijos priimamasis iš šalies gyventojų gavo 1964 laiškus su pareiškimais, pasiūlymais ir skundais, suteikė 450 žodinių konsultacijų priimamajame apsilankiusiems klientams. Kadangi priimamojo skyriaus telefono numeriai teikiami per „Informaciją 118“, daug paklausimų gau-nama telefonu (8 įeinančios linijos). Atsakinėjama ir į paklausimus, gautus elektroniniu paštu. 2010 me-tais gauti 986 elektroniniai paklausimai ir tai, kaip ir 2009 metais, sudaro 50 procentų visų gautų laiškų. Taigi, asmenų, besinaudojančių elektroninio ryšio priemonėmis, skaičius stabilizavosi.

2010 metais daugiausia laiškų gauta iš Vilniaus (224), Kauno (115), Klaipėdos (52), Šiaulių (50) Panevėžio (42) miestų ir Mažeikių (24), Radviliškio (18), Jonavos (17), Alytaus (13), Klaipėdos (13), Vil-kaviškio (12) bei kitų rajonų savivaldybių. Taigi, galima spręsti, kad paklausimų srautas su nedidelėmis išimtimis tiesiogiai proporcingas miesto ar rajono gyventojų skaičiui. Paklausimų kiekis iš vadinamų „probleminių rajonų“ nėra ypač didelis.

Pagal ministerijos vadovybei ministerijos priimamojo teikiamas metines ir ketvirtines ataskaitas, ma-tosi, kad 2010 metais šalies gyventojus domino pensijų, socialinio draudimo, socialinių pašalpų ir nedarbo draudimo išmokų, teisiniai, vienkartinės materialinės paramos bei kiti klausimai (žr. 1.2.2-1 lentelę).

Gyventojų kreipimosi į ministeriją 2010 metais pagrindinės temos

Išmokos vaikams, socialinės pašalpos, nedarbo draudimo

išmokos

Pensijų, socialinio draudimo klausimai

Teisiniai, neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo klausimai

Vienkartinė materialinė

paramaKiti Iš viso

789 576 340 39 220 1964

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 1.2.2-1 lentelė

Iš lentelėje pateiktų duomenų galima spręsti, kad didžioji dalis asmenų kreipėsi dėl išmokų vai-kams, socialinių pašalpų, pensijų ir socialinio draudimo išmokų, taip pat dėl teisinių klausimų.

Lyginant su 2009 metais, 2010 metais bendras paklausimų skaičius neaugo.Tos pačios tendencijos išliko ir pirmąjį 2011 metų ketvirtį. Tik pirmoje 2011 metų pusėje gerokai

padidėjo paklausimų dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir mokėjimo. Tai sietina su Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais, įsigaliosiančiais nuo 2011 metų liepos 1 dienos. Taip pat nemažėja paklausimų dėl spartesnio pensijų grąžinimo dirbusiems pensininkams, dėl specialiųjų poreikių nustatymo, siūloma plėsti gaunančiųjų išmokas ratą.

Ministerijos priimamasis, išnagrinėjęs kiekvieną laiške išdėstytą prašymą, pasiūlymą socialinės apsaugos ir darbo srityje, per nustatytą laiką į jį išsamiai atsako, pataria. Klausimai, susiję su kitų mi-nisterijų ar įstaigų kompetencija, yra persiunčiami atitinkamai įstaigai, apie tai informuojant pareiškėją. Jeigu kokiu nors klausimu piliečių laiškų gaunama daugiau, apie problemas informuojama ministerijos vadovybė, atitinkami ministerijos skyriai, kurie rengia teisės aktų pakeitimų projektus ir teikia juos Lie-tuvos Respublikos Vyriausybei.

Prognozuojama, kad 2011 metais dėl numatomos pensijų sistemos reformos, dėl artėjančių rin-kimų į Seimą ir kartu atsirandančių naujų lūkesčių laiškų, paklausimų skaičius turėtų augti.

TURinys 16

2Darbo rinKa, Darbo sanTYKiai ir

Darbo aplinKa

2.1. Darbo rinKa

2.1.1. Užimtumas, emigracija, nedarbas

Lietuvoje 2010 metais po truputį atsigaunant ekonomikai (pirmasis po ilgos pertraukos 1,3 proc. BVP augimas) mažėjo gyventojų užimtumo lygis, didėjo emigruojančiųjų skaičius, augo nedarbo lygis. Ekonomikos augimas nebuvo toks spartus, kad nedarbo lygis pradėtų mažėti, o emigracija ir toliau laipsniškai mažino visuomenės dydį.

2.1.1.1.Užimtumas ir laisvos darbo vietos

Lietuvos statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo tyrimo vertinimais, 2010 m. ša-lies ūkyje dirbo 1 mln. 344 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su 2009 m., sumažėjo 72,2 tūkst., arba 5,1 procento. Kaip matyti iš 2.1.1.1-1 lentelėje pateiktų duomenų, 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2010 m. sudarė 57,8 procento, per metus jis sumažėjo 2,3 procentinio punkto. 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis buvo mažesnis negu moterų: 2010 m. vyrų užimtumo lygis sudarė 56,8, moterų – 58,7 procento ir per metus sumažėjo atitinkamai 2,7 ir 2 procentiniais punktais. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2010 m. sudarė 19,2 procento, per metus jis sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Pagyvenusių (55–64 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis per metus sumažėjo 3 procentiniais punk-tais ir 2010 m. sudarė 48,6 procento. Per metus užimtų gyventojų skaičius daugiausia sumažėjo statybos sektoriuje – 29,3 tūkst. (23,9 proc.), pramonės sektoriuje – 22,2 tūkst. (8,5 proc.), nestipriai padidėjo pro-fesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje – 4,2 tūkst. (9,5 proc.), nekilnojamojo turto operacijų įmonėse – 1,6 tūkst. (13,5 proc.).

17

socialinis pranešimas 2010–2011 Darbo rinka, DarBo sanTYKiai ir DarBo aplinKa

TURinys

Užimtumo lygis 2009-2010 m. (proc.)

Bendras 15–64 m. Moterų Vyrų Jaunimo

15–24 m.Pagyvenusių asmenų

55–64 m.

2009 60,1 60,7 59,5 21,5 51,6

2010 57,8 58,7 56,8 19,2 48,6

Lietuvos statistikos departamento duomenys 2.1.1.1-1 lentelė

Gyventojų užimtumo tyrimo vertinimais, 2011 m. pradžioje šalyje toliau mažėjo užimtųjų skai-čius. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį dirbo 1 mln. 340 tūkst. gyventojų, arba 26,7 tūkst. mažiau nei ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis pirmąjį 2011 m. ketvirtį sudarė 59,1 procento, per ketvirtį jis sumažėjo 0,1 procentinio punkto. Vyrų užimtumo lygis buvo mažesnis negu moterų: pirmąjį 2011 m. ketvirtį 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 58,8, moterų – 59,5 procento. Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) užimtumo lygis pirmąjį 2011 m. ketvirtį sudarė 19,4 procento, per ketvirtį jis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Pagyvenusių (55–64 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį sumažėjo 0,4 procentinio punkto ir sudarė 49,9 procento. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius ypač sumažėjo statybos sektoriuje – 17 tūkst., žemės ūkio, miškinin-kystės ir žuvininkystės sektoriuje – 6,1 tūkst., o padidėjo transporto ir saugojimo sektoriuje bei apgy-vendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – po 4,2 tūkst., kitoje aptarnavimo veikloje – 4 tūkst.

Lietuvos statistikos departamento vertinimais, 2010 m. laisvų darbo vietų samdomiesiems dar-buotojams buvo vidutiniškai 6,7 tūkst., tai 14,3 procento daugiau nei 2009 m. (2009 m. jų buvo 5,8 tūkst.). Kaip matyti iš 2.1.1.1-2 lentelėje pateiktų skaičių, per metus labiausia padaugėjo laisvų darbo vietų įrenginių, mašinų operatoriams ir surinkėjams – 0,6 tūkst., paslaugų sektoriaus ir parduotuvių bei turgaviečių darbuotojams – 0,4 tūkst. Pagal ekonominės veiklos rūšis per metus padaugėjo laisvų darbo vietų prekybos sektoriuje – 0,5 tūkst., transporto ir saugojimo sektoriuje – 0,4 tūkst. 2010 m. daugiausia laisvų darbo vietų buvo specialistams – 1,7 tūkst. (25 proc. visų laisvų darbo vietų), įrenginių, mašinų operatoriams ir surinkėjams – 1,5 tūkst. (23 proc.), kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams – 1 tūkst. (15,5 proc.). Mažiausia laisvų darbo vietų 2010 m. buvo kvalifikuotiems prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkams – tik 0,2 procento visų laisvų darbo vietų.

18


TURinys

Laisvos darbo vietos pagal pagrindines profesijų grupes (vid. per metus)

Pagrindinės profesijų grupės2010 2009

tūkst. proc. tūkst. proc.

iš viso 6,7 100,0 5,8 100,0

Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės pareigūnai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai 0,3 4,6 0,4 6,5

Specialistai 1,7 25,0 1,9 31,9

Jaunesnieji specialistai ir technikai 0,6 8,5 0,4 7,5

Jaunesnieji tarnautojai 0,2 3,0 0,2 2,9

Paslaugų sektoriaus ir parduotuvių bei turgaviečių darbuotojai 0,8 11,7 0,3 6,0

Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai 0,0 0,2 0,0 0,1

Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai 1,0 15,5 1,0 16,4

Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai 1,5 23,0 0,9 15,6

Nekvalifikuoti darbininkai 0,5 8,0 0,6 11,2

Ginkluotosios pajėgos 0,0 0,5 0,1 1,9


Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausia laisvų darbo vietų 2010 m. užfiksuota pramonės sek-toriuje – 1,7 tūkst. (26 proc. visų laisvų darbo vietų), prekybos sektoriuje – 0,8 tūkst. (12,1 proc.), trans-porto ir saugojimo sektoriuje – 0,7 tūkst. (11 proc.). Mažiausia laisvų darbo vietų 2010 m. buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje – 0,7 procento visų laisvų darbo vietų. 2010 m. laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 0,6 procento, arba 0,1 procentinio punkto daugiau nei 2009 m. Aukš-čiausias laisvų darbo vietų lygis 2010 m. buvo šiose profesijų grupėse: įrenginių, mašinų operatorių ir surinkėjų – 1,4 procento, kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų – 0,7 procento. Žemiausias laisvų dar-bo vietų lygis 2010 m. buvo kvalifikuotų prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkų grupėje – 0,2 procento. Pagal ekonominės veiklos rūšis aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2010 m. buvo finansinėje ir draudimo veikloje – 1,4 procento, pramonės, transporto ir saugojimo sektoriuose, informacijos ir ryšių įmonėse bei viešojo valdymo ir gynybos sektoriuje, privalomajame socialiniame draudime – po 0,9 procento. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei švietimo sektoriuose – po 0,2 procento.

2.1.1.2. Emigracija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkst. šalies gyventojų, tai 61,2 tūkst. daugiau negu 2009 m. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 25,3 emi-granto (2009 m. – tik 6,6). Emigrantų skaičiui padidėti 2010 m. turėjo įtakos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo

19


TURinys

sveikatos draudimo įmokas. Savo nuolatinės gyvenamosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę galėjo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau. Kaip matyti iš 2.1.1.2.-1 iliustracijos, balan-džio–rugpjūčio mėnesiais emigracijos srautai iš Lietuvos buvo didžiausi – vidutiniškai per mėnesį savo išvykimą deklaravo 10,7 tūkst. emigrantų. Paskutinius keturis 2010 m. mėnesius deklaruotos emigraci-jos srautai sumažėjo – nuo 8,4 tūkst. emigrantų rugsėjo mėnesį iki 4,0 tūkst. gruodžio mėnesį.

Emigracija ir imigracija (tūkst.)

1,8

0,3

1,8

0,3

2,1

0,4

11,3

0,3

10,0

0,3

8,8

0,4

10,9

0,5

12,6

0,5

8,4

0,4

6,4

0,5

5,1

0,6

4,0

0,7

4,9

0,7

3,8

0,70

2

4

6

8

10

12

14

2010

saus

is

vasa

risko

vas

balan

dis

gegu

žbir

želis

liepa

rugpj

tis

rugs

jissp

alis

lapkriti

s

gruod

is

2011

saus

is

vasa

ris

emigravo imigravo

Lietuvos statistikos departamento duomenys 2.1.1.2 -1 iliustracija

Patraukliausios valstybės, į kurias iš Lietuvos išvyko didžioji dalis emigrantų, buvo Jungtinė Ka-ralystė ir Airija. 2009 m. daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, o 2010 m. – kas antras. Į Airiją 2009 m. emigravo 14 procentų visų emigrantų, o 2010 m. – 15,7 procento. Padidėjo emigravusiųjų į Norvegiją skaičius – nuo 0,8 tūkst. 2009 m. iki 4,9 tūkst. 2010 m., ir 2009 m. pagal emigrantų skaičių Norvegija buvo trečioji. 2010 m. 4,6 procento visų emigrantų tikslo šalimi rinkosi Vokietiją, 4,3 procento – Ispaniją, 3,3 procento – Jungtines Amerikos Valstijas, 2 procentai – Švediją, 1,8 procento – Rusijos Federaciją ir 1,7 procento – Baltarusiją.

Per pastaruosius dvejus metus kas antras emigrantas buvo 20–34 metų amžiaus. 2010 m. 18,5 tūkst. (22,3 proc.) emigrantų buvo 25–29 metų amžiaus, 15,1 tūkst. (18,2 proc.) – 20–24 metų, 12 tūkst. (14,4 proc.) – 30–34 metų amžiaus. 2010 m. 35–54 metų amžiaus žmonės sudarė ketvirtadalį visų emi-grantų, 2009 m. – trečdalį. Kas aštuntas emigrantas buvo vaikas iki 18 metų amžiaus (2009 m. – kas septintas). Pagyvenę (60 metų ir vyresnio amžiaus) gyventojai 2009–2010 m. sudarė 2,6–0,9 procento visų emigrantų. 2010 m. emigravo 43,2 tūkst. moterų ir 40 tūkst. vyrų. Lietuvos Respublikos piliečiai 2010 m. sudarė 95,4 procento visų emigrantų (2009 m. – 75 proc.), o užsieniečiai – 4,6 procento (2009 m. – 25 proc.). 2010 m. 85 procentai 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami nedirbo vienus metus ir ilgiau (2009 m. – 81 proc.).

20


TURinys

2010 m. į Lietuvą imigravo 5,2 tūkst. žmonių – 1,3 tūkst. mažiau negu 2009 m. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 1,6 imigranto (2009 m. – 1,9; 2008 m. – 2,8). Išankstiniais duomenimis, 2011 m. sausio–vasario mėn. į Lietuvą imigravo 1,4 tūkst. žmonių, tai 685 žmonėmis daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. 2010 m. daugiausia asmenų į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės (1439), Airijos (607), Rusijos Federacijos (407), JAV (315), Vokietijos (274), Baltarusijos (260), Ispanijos (247) ir Norvegijos (246).

2010 m. penktadalį visų imigrantų sudarė 25–29 metų, 15,7 procento – 20–24 metų, 14,9 procen-to – 30–34 metų amžiaus žmonės (2009 m. – atitinkamai 18,5, 11,5 ir 15,7 procento). Sumažėjo vaikų iki 18 metų amžiaus dalis bendrame imigrantų skaičiuje – nuo 14,7 procento 2009 m. iki 12,1 procento 2010 m. Į Lietuvą 2010 m. grįžo (reemigravo) 4,1 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir imigravo 1,1 tūkst. užsieniečių (2009 m. – atitinkamai 4,8 tūkst. ir 1,7 tūkst.).

2010 m. iš Lietuvos emigravo 78 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo, o per du 2011 m. mėne-sius – 7,3 tūkst.

2.1.1.3. Nedarbas

Lietuvos statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo tyrimo vertinimais, 2010 m. nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 procento, arba 4,1 procentinio punkto didesnis nei 2009 m. Vyrų nedarbo lygis 2010 m. buvo didesnis nei moterų ir sudarė 21,2 procento, moterų – 14,4 procento. Per metus vyrų nedarbo lygis padidėjo 4,2 procentinio punkto, moterų – 4 procentiniais punktais. Mieste nedarbo lygis 2010 m. buvo mažesnis nei kaime ir siekė 16 procentų, kaime – 22,4 procento. 2009 m. mieste nedarbo lygis buvo 12,6 procento, kaime – 16,5 procento. Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo 5,9 procentinio punkto ir buvo 35,1 procento. 2010 m. jaunimo nedarbo lygis buvo dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje.

Nedarbo lygis 2009–2010 m. (proc.)

Bendras Vyrų Moterų Jaunimo

2009 13,7 17,4 10,4 29,2

2010 17,8 21,2 14,4 35,1

Statistikos departamento duomenys 2.1.1.3-1 lentelė

Kaip matyti iš 2.1.1.3-1 iliustracijos, gyventojų užimtumo tyrimo vertinimais, pirmąjį 2011 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 17,2 procento ir buvo 0,1 procentinio punkto aukštesnis nei ketvir-tąjį 2010 m. ketvirtį. Per metus nedarbo lygis sumažėjo 0,9 procentinio punkto.

21


TURinys

Nedarbo lygis 2010–2011 m. (proc.)

17,8 17,1 17,2

34,1

18,318,1

35,535,9 37,1

32,4

20,419,120,322,323,2

13,1 14,4 15,3 15,113,9

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2010 I 2010 II 2010 III 2010 IV 2011 I

bendras jaunimo

Lietuvos statistikos departamento duomenys 2.1.1.3-1 iliustracija

Pirmąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2010 m. ketvirčiu, vyrų nedarbo lygis padidėjo 1,3 procentinio punkto ir sudarė 20,4 procento, moterų – sumažėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 13,9 procento. Mieste nedarbo lygis pirmąjį 2011 m. ketvirtį siekė 14,2, kaime – 24,4 procento. Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis pirmąjį 2011 m. ketvirtį sudarė 34,1 procento. Per ketvirtį jaunimo nedarbo lygis padidėjo 1,7 procentinio punkto, per metus – sumažėjo 1,8 procentinio punkto.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, nedarbo lygis Europos Sąjungoje 2010 m. buvo 9,6 procento. Aukščiausias nedarbo lygis tarp Europos Sąjungos šalių buvo Ispanijoje – 20,1 procento, žemiausias – Nyderlanduose – 4,5 procento. Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2010 m. ne-darbo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo 9,6 procento, Japonijoje – 5,1 procento. Eurostato vertini-mais, nedarbo lygis Europos Sąjungoje 2011 m. kovo mėn. siekė 9,5 procento. Aukščiausias nedarbo lygis tarp Europos Sąjungos šalių buvo Ispanijoje – 20,7 procento, žemiausias – Nyderlanduose – 4,2 procento.

Nors nedarbo augimo tendencijos 2010 metais išliko, tačiau jo tempai buvo kur kas lėtesni nei ankstesniais metais. Antrojoje praeitų metų pusėje pradėjo ryškėti teigiamos darbo rinkos tendencijos. 2011 metais situacija darbo rinkoje gerėja, tačiau ir toliau liks įtempta. Nepaisant laipsniško ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis dar kurį laiką išliks gan aukštas.

Ekonominė emigracija iš Lietuvos išliko viena intensyviausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Dėl ekonominio sunkmečio, skatinusio emigraciją, jos mastai augo. Nuo 2011 gegužės 1 d. Vokietijai panaikinus įsidarbinimo Europos Sąjungos valstybių (įstojusių į sąjungą po 2004 m.) gyventojams ap-ribojimus, uždarbiauti į Vokietiją vyks Baltijos šalių gyventojai ir lenkai. Prognozuojama, kad, atvėrus darbo rinką Vokietijoje, iš ES valstybių naujokių kasmet atvyks 100 –140 tūkst. žmonių, iš jų dauguma – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.

Per artimiausius kelerius metus reikia liberalizuoti darbo rinką ir didinti užimtumo galimybes, kuriant naujas darbo vietas, padarant darbą patrauklesnį, reformuojant mokymo ir kvalifikacijų siste-mas bei užtikrinant darbo santykių lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą (flexicurity).

22


TURinys

2.1.2. Darbo rinka

Per 2010 m. teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 303,1 tūkst. bedarbių arba vidutiniškai po 25,3 tūkst. kiekvieną mėnesį. Pagal išsilavinimą 26,9 proc. bedarbių turėjo vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija, 14 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 9,4 proc. – aukštesnįjį, 7,6 proc. – pagrindi-nį išsilavinimą su profesine kvalifikacija ir 1,1 proc. – pradinį su profesine kvalifikacija. Tačiau didžioji dalis bedarbių buvo be profesinės kvalifikacijos – 41 procento.

Daugiausia bedarbių į teritorines darbo biržas kreipėsi pirmąjį metų pusmetį, o nuo rugpjūčio per mėnesį registruojamų bedarbių skaičius neviršijo 20 tūkst. Tam įtakos turėjo gerėjanti ekonominė situacija šalyje, ką rodė auganti darbo jėgos paklausa bei mažėjantys grupės darbuotojų atleidimai. 2010 metais buvo didelių pokyčių darbo jėgos pasiūlos struktūroje. Mažėjant atleidimų skaičiui, mažiau re-gistravosi neseniai praradusių darbą. Išaiškėjus situacijai dėl privalomojo sveikatos draudimo, išaugo ilgą laiką nedirbusių ar iš viso neturėjusių darbinių santykių bedarbių dalis. Niekur nedirbę 2010 m. sudarė 23,4 proc. (2009 m. – 12,8 proc.), turintys 2 ir daugiau metų darbo pertrauką – 22 proc. (2009 m. – 14,3 proc.). 2010 metais tarp bedarbiais tapusių asmenų nestipriai mažėjo vyrų, bet jie vis tiek sudarė net 57,7 proc. per metus įregistruotų bedarbių. Palyginti su 2009 metais, tarp bedarbiais tapusių asmenų išaugo jaunimo ir kaimo gyventojų dalis. Jaunesni kaip 25 metų amžiaus bedarbiai sudarė 24,4 proc. (2009 m. – 21,6 proc.), kaimo gyventojai – 32,9 proc. (2009 m. – 30,8 proc.). Antroje metų pusėje išryškėjo teigiamos darbo rinkos tendencijos: rugpjūčio mėnesį pirmą kartą po beveik dvejų metų per-traukos buvo fiksuotas registruoto nedarbo mažėjimas, kuris tęsėsi iki gruodžio mėnesio. Šiuos teigia-mus pokyčius nusvėrė antrojoje gruodžio pusėje padidėjęs sugrįžusių iš laikino užimtumo priemonių bedarbių skaičius. Tai yra įprastas kasmetinis reiškinys, kai paskutinįjį metų mėnesį fiksuojamas regis-truoto nedarbo augimas, sumažėjus sezoninių ir laikinųjų darbų paklausai. Tačiau ilgalaikis nedarbas išliko viena aktualiausių problemų.

Per 2010 m. registruotų bedarbių skaičius augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Šiaulių mies-tą, kur buvo fiksuotas 0,1 proc. punkto mažėjimas. Tačiau nuo metų vidurio pastebėtos teigiamos ten-dencijos daugelyje šalies teritorijų. Metų pabaigoje daugiausia darbingo amžiaus gyventojų, registruotų kaip bedarbiai, buvo Ignalinos (21,3 proc.), Mažeikių (19,8 proc.) ir Zarasų (19,4 proc.) rajonų savival-dybėse. Mažiausiai - Neringoje (5,7 proc.), Birštone (10,7 proc.) ir Šiaulių mieste (11,3 proc.). Didžiuo-siuose šalies miestuose darbingo amžiaus gyventojų, registruotų kaip bedarbiai, skaičius buvo mažesnis nei vidutinis šalyje, tik Panevėžyje jis viršijo šalies vidurkį ir siekė 16,2 procento.

Per 2010 m. buvo gauti 107 grupės darbuotojų atleidimo pranešimai apie numatomus 6,2 tūkst. darbuotojų atleidimus. Palyginti su 2009 m., pranešimų sumažėjo 2,7 karto, kai buvo gauti 285 prane-šimai ir apie grupės darbuotojų atleidimą įspėta 12,1 tūkst. darbuotojų. Pagal veiklas daugiausia pra-nešimų apie grupės darbuotojų atleidimus buvo gauta iš Lietuvos Respublikos apskričių srityje veikusių įmonių – 10 pranešimų (1300 įspėtų apie atleidimą darbuotojų), pašto paslaugų veiklos – 4 pranešimai (765 įspėti apie atleidimą darbuotojai), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje veikiančių įmonių – 10 pranešimų (347 įspėti apie atleidimą darbuotojai), švietimo srityje veikiančių įmonių – 11 pranešimų (297 įspėti apie atleidimą darbuotojai). 2010 m. didžiausi grupės darbuotojų atleidimai buvo šiose įmonėse: AB „Lietuvos pašto“ Klaipėdos filiale (Klaipėda) – dėl restruktūrizacijos apie atleidimą buvo įspėta 320 darbuotojų, AB „Baltijos laivų statykloje“ (Klaipėda) – dėl ekonominių priežasčių apie atleidimą buvo įspėti 295 darbuotojai, Vilniaus apskrities viršininko administracijoje (Vilnius) – dėl

23


TURinys

likvidacijos apie atleidimą buvo įspėta 240 darbuotojų, Kauno apskrities viršininko administracijoje (Kaunas) – dėl likvidacijos apie atleidimą buvo įspėti 235 darbuotojai. Siekdami švelninti įmonių ban-krotų, struktūrinių pertvarkymų ar likvidavimo socialinius padarinius ir suteikti konkrečią pagalbą, kad atleidžiami darbuotojai greičiau sugrįžtų į darbo rinką, teritorinių darbo biržų specialistai organizavo susitikimus su įmonių, pranešusių apie atleidimus, atstovais ir atleidžiamais darbuotojais, suteikė infor-maciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, aptarė užimtumo rėmimo priemonių taikymą.

Per 2010 m. nedarbo socialinio draudimo išmoka (toliau – NSDI) buvo paskirta 117,9 tūkst. (arba 38,9 proc.) įregistruotų bedarbių. 2010 m. pabaigoje NSDI buvo mokama 47,3 tūkst. bedarbių (arba 15 proc. visų bedarbių). Palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, gaunančių nedarbo išmokas skaičius sumažėjo beveik trečdaliu (2009 m. – 73,3 tūkst.). Vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka per 2010 m. sudarė 555,7 Lt ir, palyginti su 2009 m., sumažėjo 135,6 Lt. Vidutinė nedarbo socialinio drau-dimo išmokos mokėjimo trukmė buvo 4,8 mėn., palyginti su praėjusiais metais, pailgėjo puse mėnesio (2009 m. – 4,3 mėn.).

Didelį dėmesį skirdami tarpininkavimui įdarbinant ir darbo vietoms užpildyti, 2010 m. teritori-nių darbo biržų specialistai padėjo įsidarbinti 191,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Kiekvieną mėnesį vidutiniškai buvo įdarbinama 15,9 tūkst. asmenų (2009 metais – 10,2 tūkst.). Septyni iš dešimties įdar-bintųjų gavo nuolatinį darbą. Beveik kas penktas įdarbintasis – jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus. Darbo paklausos lyderiu išliko paslaugų sektorius, pasiūlęs daugiau kaip pusę įregistruotų laisvų darbo vietų. Per metus taip pat išaugo statybos ir pramonės įmonių įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius.

Savarankišką veiklą, įsigiję lengvatinius verslo liudijimus, 2010 m. pradėjo 33,4 tūkst. bedarbių arba vidutiniškai 2,8 tūkst. kiekvieną mėnesį, tai yra 83 proc. daugiau negu vidutiniškai per mėnesį 2009 metais. Bedarbių, pradedančių veiklą pagal verslo liudijimus, skaičius ypač išaugo antrą 2010 metų pusmetį, kai įsigaliojo Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimai, numatantys verslo liudijimų įsigijimo ir socialinio draudimo išlaidų kompensavimo subsidijas. Šia galimybe pasinaudojo 6,3 tūkst. bedarbių. Daugiausia jų veiklą vykdė statinių remonto, prekybos, kirpyklų ir kosmetikos salonų, variklinių trans-porto priemonių priežiūros ir remonto, drabužių siuvimo, medienos ruošos srityse.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones 2010 m. nusiųsta 59,3 tūkst. bedarbių bei sunkumus patiriančių įmonių darbuotojų. Daugiausia dalyvių pritraukė viešųjų darbų priemonė. 2010 metais vie-šuosius darbus dirbti pradėjo 25,6 tūkst. bedarbių ir 6,3 tūkst. sunkumus patiriančių įmonių darbuo-tojų, dirbusių ne visą darbo laiką savo darbo vietoje. Per 2010 m. subsidijuojant buvo įdarbinta 12,3 tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių. 6,5 tūkst. neturinčių darbo patirties bedarbių buvo nusiųsti į darbo įgūdžių įgijimo priemonę. Įgyvendinant bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo dar-buotojų profesinio mokymo programą, prioritetas buvo skirtas neturintiems kvalifikacijos asmenims. Jie sudarė 84 proc. priemonės dalyvių. Naujam darbui parengta 12,2 tūkst. asmenų. Taikant užim-tumo rėmimo priemones, išsaugota daugiau nei 11,2 tūkst. darbo vietų, iš jų ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse – 8,5 tūkst., socialinėse įmonėse – 2,45 tūkst., 0,19 tūkst. įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų suteiktos naujos kvalifikacijos ar patobulintos turimos, dalyvaujant profesiniame mokyme.

23 savivaldybių teritorijose buvo įgyvendinti vietiniai užimtumo iniciatyvų (toliau – VUI) pro-jektai. Priemonei finansuoti skyrus 3,0 mln. Lt iš Užimtumo fondo, įgyvendinti 36 projektai, įsteigtos 127 naujos darbo vietos. 16 projektų įgyvendino moterys. Plečiant verslą kaimo vietovėse, 58 proc. (21) projektų įgyvendinta kaime, sukuriant 69 naujas darbo vietas. Daugiausia (20) projektų įgyvendinta

24


TURinys

pramonės sektoriuje, paslaugų sektoriuje – 10, statybos – 6. Atlikus tyrimą ir išnagrinėjus įgyvendinant VUI projektus įsteigtų darbo vietų, kurių kontrolė yra pasibaigusi, išlaikymą, buvo nustatyta, kad iš 2001–2007 m. įsteigtų daugiau nei 3 tūkst. naujų darbo vietų išsaugota 55 procentai. Daugiau nei 60 proc. įsteigtų darbo vietų išsaugojo Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių regionų darbdaviai, daugiau nei 50 proc. įsteigtų darbo vietų išsaugojo Vilniaus ir Alytaus regionų darbdaviai. Vidutinė valstybės pagal-bos lėšų dalis vienai darbo vietai įsteigti sudarė 23,7 tūkst. litų.

Siekdama patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose, esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Lietuvos darbo birža 2010 m. išdavė 1,8 tūkst. leidimų dirb-ti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje. Dirbti pagal darbo sutartis išduota 1,3 tūkst. leidimų dirbti. Komandiruotiems užsieniečiams išduoti 136 leidimai dirbti, iš jų 13 sezoniniams darbams. Išduota 375 leidimų dirbti pratęsimai, iš jų dirbantiems pagal darbo sutartį – 316, komandiruotiems užsienie-čiams – 59.

2010 m., palyginti su 2009 m., buvo išduota 1,2 karto mažiau leidimų dirbti Lietuvoje užsienio piliečiams. Kaip matyti 2.1.2-1 iliustracijoje, išduotų leidimų dirbti pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis gerokai pasikeitė. Daugiausia leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų sektoriu-je – 83 proc., pramonės sektoriuje – 15 proc. ir truputį daugiau nei 2 proc. – statybos sektoriuje. Paly-ginti su 2009 m., 33 proc. išaugo išduotų leidimų dirbti paslaugų sektoriuje, beveik 17 proc. sumažėjo leidimų dirbti statybos sektoriuje.

Daugiausia, 63 proc., leidimų užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo trans-porto priemonių vairuotojais, 8 proc. – metalinių laivų korpusų surinkėjais, 5 proc. – suvirintojais, 5 proc. – restorano virėjais, bankinės sistemos konsultantams – 3 proc. visų leidimų dirbti Lietuvoje.

išduota leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams pagal ekonominės veiklos rūšis 2009–2010 m. (proc.)

2010 m.

pramonė15%

statyba2%

paslaugos 83%

paslaugos pramonė statyba

2009 m.

pramonė31%

statyba20%

žemės ūkis0%

paslaugos49%

paslaugos pramonė statyba žemės ūkis

Lietuvos darbo biržos duomenys 2.1.2-1 iliustracija

25


TURinys

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per pirmąjį 2011 m. ketvirtį teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 60,7 tūkst. bedarbių, o ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 293,5 tūkst. registruotų bedarbių. Daugiausia laisvų darbo vietų registruota teritorinėse darbo biržose, aptarnaujančiose didžiuosius šalies miestus: Vilniaus teritorinėje darbo biržoje – beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) visų šalies darbo pasiūly-mų, Kauno teritorinėje darbo biržoje – 16,4 proc., Klaipėdos – 13,2 proc., Šiaulių – 12 proc., Panevėžio – 9,8 procento. Tačiau didžiausias darbo jėgos poreikio augimas fiksuotas mažesnėse biržose: Marijam-polės darbo biržoje kovo mėnesį laisvų darbo vietų registruota 61 proc. daugiau negu vasarį, Tauragės ir Telšių – per 40 proc. daugiau. Pažymėtina, kad daugelyje šalies teritorijų tarp paklausiausių profesijų yra pardavėjai ir dažytojai. Tačiau darbo jėgos paklausa turi ir tam tikrų skirtumų, kurie priklauso nuo teritorijos. Klaipėdos darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje paklausiausi yra virėjai, dažytojai, su-virintojai. Telšių darbo biržoje tarp paklausiausių profesijų – įrankininkai, Marijampolėje – žemės ir miškų ūkio mašinų bei įrenginių operatoriai, Utenoje – siuvėjai. Vilniaus darbo biržos aptarnaujamo-je teritorijoje didžiausias yra sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų poreikis. Be to, jaučiamas ir šios profesijos darbuotojų trūkumas: vienam tokį darbą norinčiam dirbti bedarbiui tenka daugiau kaip 2 laisvos darbo vietos. Per pirmąjį 2011 m. ketvirtį išduotas 641 leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams.

Net ir esant aukštam nedarbo lygiui, darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, nes neranda Lietuvoje reikiamos kvalifikacijos darbuotojų ir jų ieško kitose šalyse. Kai kurias laisvas darbo vietas sunku užpildyti, nes bedarbių, pasirengusių jas užimti, yra mažiau negu laisvų darbo vietų. Struktūrinis nedarbas, kai darbo paklausa savo struktūra neatitinka darbo pasiūlos, iškreipia padėtį darbo rinkoje – vienų profesijų ir kvalifikacijų turinčių žmonių yra gerokai per daug, o kitų trūksta. Darbo jėgos kva-lifikacijos ir darbo rinkos poreikių neatitikimas yra labai rimta problema. Jos priežastys glūdi švietimo sistemos trūkumuose.

Teigiamus pokyčius darbo rinkoje stabdo tiek darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas, tiek skir-tingi darbdavių ir darbuotojų poreikiai bei lūkesčiai. Tai atspindi, pavyzdžiui, siuvėjų situacija – nors teritorinėse darbo biržose laisvų darbo vietų siuvėjams įregistruota ne vienas šimtas, tačiau šios profe-sijos darbuotojai nenoriai priima pasiūlymus dirbti, ir darbdaviai darbo jėgos linkę ieškoti kitur. Be to, nemažai įtakos turi ir tai, jog laisvos darbo vietos nesutampa su darbo ieškančiųjų gyvenamąja vieta, darbo ieškantys žmonės nėra mobilūs, dažnai tenkinasi gaunama socialine parama, o tai dar labiau didina teritorinius nedarbo skirtumus. Taip pat reikia pastebėti, kad kvalifikuotų specialistų netenkina tinkamo darbo pasiūlymai, nes neatitinka jų lūkesčių ir negarantuoja gyvenimo kokybės.

26


TURinys

2.1.3. Darbo rinkos sistemos pertvarka

2010 m. atliekant užimtumo politiką vykdančių įstaigų reformas, buvo panaikinta Lietuvos dar-bo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – LDRMT), o dalis jos funkcijų, susijusių su užimtumo politikos įgyvendinimu, perduota Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą7 dėl turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos Švietimo ir mokslo ministerijai perdavė devynis mokymo centrus, turinčius viešosios įstaigos statusą: VŠĮ Alytaus darbo rinkos mokymo centrą, VŠĮ Kauno Dainavos darbo rinkos mokymo centrą, VŠĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrą, VŠĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centrą, VŠĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrą, VŠĮ Utenos darbo rinkos mokymo centrą, VŠĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrą, VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą, VŠĮ Kauno apskrities darbo rinkos mokymo centrą. UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras perduotas VĮ Valstybės turto fondui. Šiuo metu taip pat vyksta UAB Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro perdavimas VĮ Valstybės turto fondui. Iki 2010 m. balandžio 1 d. šių vienuolikos darbo rinkos mo-kymo centrų steigėja buvo LDRMT. Įvykdžius suaugusiųjų profesinio mokymo institucinę pertvarką, pagrindinis vaidmuo, susijęs tiek su jaunimo, tiek ir su suaugusiųjų formaliu ir neformaliu profesiniu mokymu, tenka Švietimo ir mokslo ministerijai. Darbo rinkos mokymo centrai nuo 2010 m. balandžio 1 d. priklauso šiai ministerijai.

Nuo 2010 m. spalio 1 d. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba pertvarkyta į Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriai pavesta vykdyti socialinės globos įstaigų administravimo funkcijas, kurias iki tol vykdė apskričių viršininkų administra-cijos. LDRMT vykdytos funkcijos, susijusios su užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimu, perduotos Lietuvos darbo biržai ir jos teritorinėms darbo biržoms.

2010 m. spalio 1 d. baigta Lietuvos darbo biržos pertvarka8. Siekiant efektyviau dirbti su asme-nimis, ieškančiais darbo, iš buvusių 45 liko 10 teritorinių darbo biržų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Plungėje ir Utenoje. Beveik kiekvienoje savi-valdybėje ir toliau veikia darbo biržų skyriai, kuriuose dirba konsultantai, o administracinius reikalus tvarko teritorinės darbo biržos. Teritorinės darbo biržos sukoncentravo savo veiklą į darbo rinkos ste-bėseną, veiklos planavimą, o teritoriniai skyriai veiklą nukreipė į darbo rinkos paslaugų gerinimą. Šie veiksmai leido optimizuoti pareigybių skaičių ir jų paskirstymą, sumažinant vadovaujančio personalo skaičių ir padidinant klientų aptarnavimo funkcijas vykdančių darbuotojų skaičių. Pertvarkos veiksmais sumažintos užimtumo rėmimo sistemos išlaikymo išlaidos. Sudarytos sąlygos tolimesnei Lietuvos dar-bo biržos veiklos pertvarkai, nukreiptai į tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos pagrindines nuostatas dėl valstybinės užimtumo tarnybos veiklos pagrindinių krypčių. Atlikus Lietuvos darbo biržos pertvarką ir panaikinus Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybą, per visą sistemą didžiausias leistinų pareigybių skaičius buvo sumažintas daugiau kaip 200 etatų.

7 LRV 2010 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 161 „Dėl viešųjų įstaigų darbo rinkos mokymo centrų turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, Nr. 23-1073).

8 Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2, 4, 8, 24, 25, 26, 28, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įsta-tymas (Žin., 2010, Nr. 71-3552)

27


TURinys

Naujasis darbo biržos sistemos modelis atitinka dabartinius darbo rinkos poreikius, nes jis orien-tuotas į kiekvieną žmogų, ateinantį į darbo biržą, – tiek į bedarbį, tiek į darbdavį. Minėtos pertvarkos tikslas – instituciją kuo labiau priartinti prie žmonių, kuriems reikalinga pagalba ieškant darbo, norint pradėti verslą ar pasinaudoti kitomis darbo biržų paslaugomis. Siekiant efektyvesnės veiklos, bus verti-nama kintanti situacija darbo rinkoje ir, esant poreikiui, tobulinamos teikiamos paslaugos.

2.1.4. nedarbo mažinimas, užimtumo rėmimo priemonių tobulinimas

2010 m. birželio mėn. buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtam nedarbo ma-žinimo siūlymų paketui, kuriuo suteikiama daugiau galimybių pradedantiems darbinę veiklą žmonėms, smulkiajam verslui, sudaromos sąlygos plėsti viešųjų darbų finansavimą, numatytos lengvatos pirmą kartą įsidarbinantiems jauniems žmonėms ir kt. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymas parengtas ir priimtas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. veiklos prioritetus9, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 22 d. pasitarimo protokolą ,,Dėl pasiūlymų nedarbui mažinti“ bei Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2010 m. balandžio 9 d. pasitarimo protokole Nr. 2 ,,Dėl nacionaliniame susitarime numatytų smulkaus verslo skatinimo klausimų sprendimo 2010 metais“ numatytus pasiūlymus nedarbui mažinti. Kartu pakeistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 91 straipsnis10.

Užimtumo rėmimo įstatymo ir Darbo kodekso pakeitimų teikiama nauda:1. Daugiau galimybių pradedantiems darbinę veiklą Į papildomai remiamų asmenų sąrašą įtrauktas jaunimas iki 29 metų amžiaus. Subsidijuojant

bedarbius iki 29 metų, darbo užmokesčio kompensacija mokama iki 6 mėnesių, o asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo prie-monėje, – iki 12 mėnesių. Pažymėtina, kad anksčiau, pagal Užimtumo rėmimo įstatymą, jaunimas iki 29 metų nebuvo priskiriamas prie darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų, todėl neturėjo teisės į įdarbinimą subsidijuojant, jei nepriklausė kitoms darbo rinkoje remiamoms asmenų grupėms. 2010 m. liepos 15 d. pradėtas įgyvendinti ESF finansuojamas projektas „Būk aktyvus darbo rinkoje“, kurio tiks-las – skatinti jaunimo užimtumą, sudarant galimybes įgyti praktinių įgūdžių ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. sausio 1 d. į projekto veiklas nusiųsti 2,5 tūkst. asmenų iki 29 metų.

2. skatinamas smulkusis verslasUžimtumo rėmimo įstatyme įtvirtinta, kad bedarbiams, norintiems užsiimti individualia vei-

kla pagal verslo liudijimą, mokama subsidija verslo liudijimo įsigijimo ir valstybinio socialinio draudi-mo įmokų išlaidoms padengti. Už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį mokama 0,25 MMA dydžio subsidija (200 Lt). Verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui, trukmė – iki 12 mėnesių. Nuo 2010 m. liepos 1 d. iki metų pabaigos buvo patenkinti 6247 prašymai kompensuoti verslo liudijimo įsigijimo išlaidas ir skirta 1,6 mln. Lt Užimtumo fondo lėšų.

9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 165 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vei-klos prioritetų“ (Žin., 2010, Nr. 23-1077), I sk. „Darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas“.

10 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 91 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 3553)

28


TURinys

3. Išplėstos viešųjų darbų galimybėsPatikslintos viešųjų darbų organizavimo sąlygos. Viešuosiuose darbuose gali dalyvauti įmonių,

patiriančių ekonominius sunkumus, darbuotojai, dirbantys ne visą darbo laiką. Viešieji darbai finan-suojami iš Europos struktūrinių fondų, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų, iš Užimtumo fondo gali būti kompensuojami 100 procentų. Tai sudarė sąlygas didesniam bedarbių skai-čiui dalyvauti viešuosiuose darbuose. Viešiesiems darbams finansuoti buvo panaudota apie 46 mln. Lt, iš jų 35,5 mln. Lt ESF, 8,7 mln. Lt UF ir 1,8 mln. Lt EGF lėšų. Vidutinės išlaidos 1 asmeniui remti viešuosiuose darbuose sudarė 1349,8 Lt. Dalyvavimą viešuosiuose darbuose 2010 metų pabaigoje baigė 33,4 tūkst. asmenų. Vidutinė viešųjų darbų trukmė pagal savivaldybių programas – 1,8 mėn.

4. Pratęstas darbo įgūdžių įgijimo rėmimasDarbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonę ir įdarbinantiems darbo bir-

žos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Apie 60 procentų priemonėje dalyvavusių bedarbių įsidarbina. Tačiau daliai bedarbių neužtenka 3 mėnesių būtiniems profesiniams įgūdžiams,, rei-kalingiems įsitvirtinti darbo vietoje, įgyti. Todėl nustatyta, kad maksimali tokios priemonės trukmė – 5 mėnesiai, o pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją – 12 mėnesių. Darbo įgū-džių įgijimo rėmimo priemonės finansavimo galimybėmis 2010 m. pasinaudojo daugiau kaip 4,7 tūkst. darbdavių, daugiausia mažųjų įmonių (2,3 tūkst.). Finansavimui panaudota 14,1 mln. Lt, iš jų 14,0 mln. Lt ESF, 80,1 tūkst. Lt EGF ir 0,1 tūkst. Lt UF lėšų. Vidutinės išlaidos 1 asmeniui remti sudarė 1,8 tūkst. Lt.

Priėmus Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, atsirado reali galimybė didesnį dėmesį skirti dar-bo vietoms išsaugoti. Ekonominių sunkumų patiriančių įmonių, taip pat įmonių, vykdančių struktūri-nius pertvarkymus, darbuotojai galėjo pasinaudoti įstatyme numatytomis užimtumo rėmimo priemo-nėmis – laikino užimtumo, profesinio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo, remiamojo įdarbinimo – ir taip išlikti darbo vietose. Tokia galimybe 2010 m. pasinaudojo 1300 įmonių, apie 10 tūkst. dirbančiųjų.

Siekdama skatinti bedarbių integravimą į darbo rinką, efektyvinti teritorinių darbo biržų veiklą ir didinti poveikį nedarbui mažinti, nuo 2011 m. vasario 21 d. Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti Bedarbių integravimo į darbo rinką intensyvinimo priemonių planą nedarbui mažinti. Teritorinės darbo biržos ypatingą dėmesį skyrė bedarbiams, praradusiems ryšius su darbo rinka, aktyvinti. Nedarbo ma-žinimo plane numatytos šios bedarbių integravimo į darbo rinką intensyvinimo priemonės:

- asmenims, besikreipiantiems pakartotinai po registracijos nutraukimo su teise registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, iš karto pradedamos taikyti darbo motyvacijos nustatymo priemonės bei sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiems asmenims paskirti kiti nei iki registracijos nutraukimo aptarnavę darbo biržos specialistai;

- ilgalaikiams bedarbiams, bedarbiams, kurie nepertraukiamai 3 metus ir daugiau gauna soci-alinę pašalpą, pradėti vykdyti motyvavimo užsiėmimai, sudaromi ir (ar) tikslinami indivi-dualūs užimtumo veiklos planai;

- keičiama nusistovėjusi bedarbių aptarnavimo tvarka, t. y. dažniau taikomi tiksliniai bedarbių iškvietimai;

- pradėta vykdyti darbo biržos tarpininkų, aptarnaujančių bedarbius, rotacija; - siekiama nustatyti bedarbius, neieškančius darbo, nenorinčius dirbti, nelegaliai ar kitose

valstybėse dirbančius bei suinteresuotus gauti išmokas, pašalpas ar lengvatas; - pradėtas glaudesnis bendradarbiavimas su darbo rinkos partneriais, t. y. išplėstas darbas su

privačiomis įdarbinimo tarnybomis.

29


TURinys

Per pirmuosius du Bedarbių integravimo į darbo rinką intensyvinimo priemonių plano įgyvendi-nimo mėnesius buvo pasiekti nemaži rezultatai, didėjo bedarbių aktyvumas savarankiškai ieškant dar-bo. Lyginant su praėjusio mėnesio rezultatais, išaugo visi savarankiškos paieškos rodikliai. Daugiausia ieškantys darbo asmenys aktyviai skambino darbdaviams ir vyko pas darbdavius, taip pat siuntė savo CV darbdaviams. Per 2011 m. kovo mėnesį aktyvinimo priemonėse dalyvavo 24 tūkst. bedarbių, iš jų: 11,9 proc. buvo nutraukta darbo paieška (atsisakius tinkamo darbo pasiūlymo, už pažeidimus, savo noru nutraukta darbo paieška), 46 proc. (t. y. daugiau nei 11 tūkst.) įsidarbino ar padidino užimtumo gebėjimus. Per kovo mėn. beveik 2 tūkst. besikreipusiųjų pakartotinai po registracijos nutraukimo su teise registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėn. sudaryti patikslinti individualūs užimtumo planai, 9 tūkst. ilgalaikių bedarbių, kurie registruoti ilgiau kaip 2 m., buvo pakeistas aptarnaujantis specialistas. Plano įgyvendinimo laikotarpiu pradėtos vykdyti anoniminės bedarbių apklausos, siekiant išsiaiškinti jų re-gistracijos motyvus. 2011 m. kovo mėn. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje vykdytos anoniminės besi-registruojančių asmenų apklausos duomenimis, 27 proc. darbo biržoje registravosi ne darbo paieškos, bet įvairiais socialinės paramos tikslais (registruojasi dėl privalomojo sveikatos draudimo, socialinių ga-rantijų, įvairių išmokų ir nereikia pagalbos įsidarbinant). Pradėjus įgyvendinti Bedarbių integravimo į darbo rinką intensyvinimo priemonių planą, registruotas nedarbas šalyje sumažėjo 1,53 proc. punkto.

2010 metais buvo vykdoma ne tik darbo biržų sistemos pertvarka, modernizuojama veikla, bet ir tobulinama teisinė bazė – papildyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, tvarkų aprašai. Šios pertvarkos leido greičiau aptarnauti į darbo biržas besikreipiančius žmones.

2.1.5. socialinių įmonių veiklos reglamentavimo tobulinimas

Socialinių įmonių reikalų komisija prie Lietuvos darbo biržos 2010 m. išnagrinėjo 37 juridinių asmenų prašymus suteikti socialinės įmonės statusą. Socialinės įmonės statusas buvo suteiktas 28 įmo-nėms, iš kurių 14 – socialinės įmonės statusas ir 14 – neįgaliųjų socialinės įmonės statusas. Socialines įmones administruoja 9 teritorinės darbo biržos. Dauguma įmonių įsisteigusios Vilniuje, Kaune ir Klai-pėdoje. 2010 m. pabaigoje veikė 130 socialinių įmonių, iš kurių 90 turėjo neįgaliųjų socialinės įmonės statusą. Socialinėse įmonėse dirbo 3,6 tūkst. darbuotojų, iš kurių 2,5 tūkst. (68,6 proc.) priklausė tiksli-nėms grupėms. Pasinaudojusios valstybės pagalbos lėšomis, socialinės įmonės subsidijavo 128 asistentų darbo užmokestį, kurie 709 neįgaliesiems padėjo atlikti darbo funkcijas. Šioms įmonėms suteikta 24,2 mln. Lt valstybės pagalba, iš jų 6,7 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų ir 17,5 mln. Lt ESF lėšų.

Lietuvos Respublikos Seimui 2011 m. pradžioje pateiktas Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo straipsnių pakeitimo projektas11. Jis parengtas, atsižvelgiant į 2008 m. rugpjūčio 6 d. Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008, kuris numato tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrą-ja rinka, taikant Europos bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas). Rengiant įstatymo projektą, taip pat atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seime 2010 m.

11 Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 7, 8, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (XIP-2817).

30


TURinys

gruodžio 1 d. priimtą Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymą12, Valstybės kontrolės 2008 m. gegužės 29 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-10-1 „Darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas“ pastabas bei Lietuvos darbo biržos pateiktus skaičiavimus dėl lėšų poreikio socialinėms įmonėms remti. Šio projekto tikslas – suderinti Socialinių įmonių įstatymo nuostatas su Europos Ko-misijos reglamento nuostatomis. Atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamentą ir valstybinio audito ataskaitos išvadas, įstatymo projektu siekiama sukurti tokią teisinę padėtį, kuri užtikrintų reikalingų lėšų skyrimą įmonėms, siekiančioms įgyti socialinės įmonės statusą, taip pat įmonėms, kurioms jau yra suteiktas socialinės įmonės statusas. Be to, įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad socialinės įmonės statusas būtų suteiktas tik tiems juridiniams asmenims, kurie bent vienerius metus vykdė ūkinę veiklą, siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo, kai įmonės, nevykdžiusios ūkinės veiklos, fiktyviai įdarbindamos tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, siekia socialinės įmonės statuso valstybės pagalbai gauti, ir suvienodinti darbo užmokesčio bei darbo vietų steigimo ir pritaikymo kompensacijų dydžius socialinėse įmonėse įdarbinamiems neįgaliesiems ir įdarbinant ar steigiant (pritai-kant) darbo vietas neįgaliesiems šio statuso neturinčiose įmonėse. Įstatymo projektu siūloma:

1) atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamente nustatytą didžiausią leistiną darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensavimo procentą, patikslinti subsidijos darbo užmo-kesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti mokėjimo sąlygas;

2) atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastabas, suvienodinti darbo užmokesčio kompensacijų dydžius socialinėse įmonėse įdarbinamiems neįgaliesiems ir šio statuso neturinčiose įmonėse įdarbina-miems neįgaliesiems bei nustatyti subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti ribas;

3) nustatyti, kad darbdavys į įsteigtą atsilaisvinusią darbo vietą per 30 darbo dienų nuo atleidimo die-nos privalo priimti kitą socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantį asmenį;

4) subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietai įsteigti (pritaikyti) dydį sulyginti su Lietuvos Res-publikos užimtumo rėmimo įstatymo nustatytu atitinkamu darbo vietos steigimo (pritaikymo) subsi-dijos dydžiu;

5) praplėsti socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslines grupes, numatant, kad ir įmotė ar įtėvis, vaiko globėjas arba rūpintojas, vienas auginantis vaiką iki 8 metų ar neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ar kitas asmuo, prižiūrintis sergantį ar neįgalų šeimos narį, būtų priskiriamas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms;

6) nustatyti, kad, siekiant neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, darbuotojai, priklausantys neį-galiųjų tikslinei grupei, turi sudaryti 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skai-čiaus, o iš jų 40 procentų – didžiausią negalią turintys asmenys;

7) nustatyti, kad tiek Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, tiek kitoje Europos ekonominės er-dvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas turi teisę įgyti socialinės įmonės statusą. Tačiau socialinės įmonės statusas gali būti suteiktas tik tiems juridiniams asmenims, kurie bent vienerius metus vykdė ūkinę veiklą;

8) nustatyti, jog, siekiant socialinės įmonės statuso, teikiami patvirtinantys dokumentai dėl turi-mo turto, susijusio su darbo vietų steigimu ir pritaikymu, kuris gali būti įgytas ne tik nuosavybės, bet ir kitomis valdyti turtą trejus metus teisėmis;

9) nustatyti, kad prašymai suteikti socialinės įmonės statusą būtų teikiami iki einamųjų metų rugsėjo 30 d., o paraiškos valstybės pagalbai gauti būtų teikiamos pirmuosius penkis metų mėnesius.

12 Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 153-7798)

31


TURinys

2.1.6. Darbo rinkos profesinio mokymo sistemos pertvarka

Po 2010 metais įvykdytų pertvarkų Lietuvos darbo biržos funkcijos yra orientuotos į pagalbą darbo ieškantiems asmenims, vykdant aktyvias darbo rinkos politikos priemones bei išmokant ne-darbo draudimo išmokas asmenims, kuriems tokia išmoka priklauso. Profesinis mokymas – paslauga, kurią Lietuvos darbo birža gali pirkti kaip vieną iš aktyvių darbo rinkos politikos priemonių bedarbiams tam, kad jie įgytų ar pagerintų savo kompetencijas, reikalingas įsidarbinti. Bedarbių profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas13 ir Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas14. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį patvirtinus Ūkio lėšų skaičiavimo vienam asmeniui meto-diką15, Lietuvos darbo birža gegužės mėnesį paskelbė formalaus profesinio mokymo paslaugų pirkimo konkursą. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniam moky-mui 2011 m. numatoma skirti 43,2 mln. Lt lėšų iš ES fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo.

2010 m. tęsdama bedarbių profesinį mokymą, Lietuvos darbo birža panaudojo 69,4 mln. Lt lėšų, iš jų 67,8 mln. Lt ES struktūrinių fondų, 1,6 mln. Lt Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir 2,4 tūkst. Lt Užimtumo fondo lėšų. Profesinį mokymą baigė daugiau nei 12 tūkst. asmenų. Teritorinėms darbo biržoms perėmus dalį likviduotos Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos darbo rinkos paslaugų funkcijų, nuo jų perėmimo 2010 m. spalio 1 d.100 tūkst. bedarbių buvo įtraukti į profesinio ir psichologinio konsultavimo priemones, o dar 3,6 tūkst. – į motyvacijos dirbti ir (ar) mokytis, įsidarbinimo gebėjimų ugdymo užsiėmimus.

Siekiant didinti bedarbių perkvalifikavimo sistemos efektyvumą, greičiau ir lanksčiau reaguoti į darbo rinkos pokyčius, peržiūrima bedarbių profesinio mokymo sistema, ją pertvarkant į tokią sistemą, kuri būtų orientuota į konkretų tikslą: po profesinio mokymo programų baigimo – įdarbinimą pas kon-kretų darbdavį. Tuo tikslu buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė16 bedarbių profesinio mokymo, susieto su būsimu įdarbinimu, modeliui sukurti ir profesinio mokymo organizavimo tvarkai parengti.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatą17, skatinti suaugusiųjų tęs-tinį profesinį mokymą, atsižvelgiant į rinkos kvalifikacijos poreikius, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2008 m. gegužės 29 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-10-1-11 „Dėl darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo“ rekomendaciją numatyti galimybę, kad asmuo, norintis dalyvauti profesinio mokymo priemonėje, galėtų savarankiškai susirasti ir pasirinkti mokymo įstaigą, kurioje įgytų pageidaujamą profesiją, o faktinės mokymosi išlaidos, neviršijant nustatyto limito, būtų apmokėtos iš valstybės lėšų, bei siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 3 d. pasitarimo protokolo Nr.73 2 klausimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.

13 Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 43-1627).14 Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2762; 2009, Nr. 86-3638; 2010, Nr. 71-3552).15 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. kovo 22 d. įsakymas Nr.A1-151 ,,Dėl Ūkio lėšų

skaičiavimo vienam asmeniui metodikos pagal formalaus mokymo programas patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr.37-1788) 16 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. A1- 614 ,,Dėl darbo

grupės sudarymo“.17 Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. XI-52 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės progra-

mos“ (Žin., 2008, Nr. 146-5870)

32


TURinys

spalio 28 d. išvažiuojamojo pasitarimo Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos“ 1.1 punktą: sukurti bedarbių profesinio mokymo, susieto su būsimu įdarbinimu, ir įdarbinimo organizavimo modelį bei parengti profesinio mokymo organizavimo tvarką, antrąjį 2011 m. ketvirtį parengtas Užimtumo rėmimo įstatymo 8, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Pro-jektas).

Šiuo metu Užimtumo rėmimo įstatyme nustatyta, kad bedarbių profesinis mokymas organizuo-jamas, jei to reikia įsidarbinant, nesusiejant jo su konkrečiu įsidarbinimu ar atsirasiančiomis laisvomis darbo vietomis. Šiame įstatyme nėra išvardintos visos išlaidos, susijusios su profesiniu mokymu, bei nenumatyta atsakomybė už darbo biržos patirtas išlaidas organizuojant profesinį mokymą, jeigu jis nu-traukiamas dėl bedarbio kaltės.

Projektu siūloma bedarbių profesinį mokymą tiksliau susieti su būsimu įdarbinimu: - atsisakyti Lietuvos darbo biržai ir teritorinėms darbo biržoms priskirtos funkcijos –nustatyti

neformaliojo profesinio mokymo programų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad būsimus reikalavimus turėtų nustatyti darbdavys, ketinantis įdarbinti bedarbį;

- patikslinti šiuo metu galiojančią bedarbių profesinio mokymo tvarką. Siūloma bedarbiams profesinį mokymą organizuoti tik tada, kai to reikia siekiant įsidarbinti į laisvas darbo vietas. Bedarbis, kuriam organizuojamas profesinis mokymas, profesinio mokymo teikėją pasirink-tų pats. Profesinį mokymą siūloma organizuoti tik tada, kai tarp darbo biržos, darbdavio ir bedarbio yra pasirašyta trišalė sutartis, kuria darbdavys įsipareigotų įdarbinti profesinį mo-kymą baigusį bedarbį. Profesinį mokymą taip pat siūloma organizuoti pagal Lietuvos darbo biržos atliktas darbo rinkos prognozes, kuriose ji nustatytų, kad darbo rinkoje atsiras naujų darbo vietų ir šių darbo vietų neužpildys švietimo įstaigų planuojami parengti specialistai;

- nustatyti bedarbio profesinio mokymo finansavimo šaltinius, bedarbio profesiniam mo-kymui skiriamą maksimalią lėšų sumą bei patikslinti kitas išlaidas, susijusias su bedarbio profesiniu mokymu. Bedarbio profesinį mokymą siūloma finansuoti iš Užimtumo fondo, valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, darbdavio lėšų bei kitų šaltinių. Bendra lėšų suma, skirta iš Užimtumo fondo, valstybės biudžeto ar ES struktūrinių fondų, negalėtų būti didesnė kaip 6 minimalios mėnesinės algos. Ši suma nustatyta atsižvelgiant į Europos prisi-taikymo prie globalizacijos padarinių fondo gerąją praktiką, pagal kurią bedarbių profesinė kvalifikacija tobulinama jau nuo 2009 m.;

- įtvirtinti pareigą bedarbiui, profesinio mokymo teikėjui ar kitiems asmenims atlyginti darbo biržos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu profesinis mokymas buvo nu-trauktas dėl jų kaltės. Prievolę atlyginti darbo biržos patirtas išlaidas taip pat siūloma nusta-tyti darbdaviui ar bedarbiui tuo atveju, jeigu pagal sudarytą trišalę sutartį darbdavys atsisakė įdarbinti bedarbį, arba bedarbis atsisakė įsidarbinti darbdavio įmonėje;

- atsisakyti galimybės bedarbių profesinį mokymą sieti su viešaisiais darbais, kurie yra laikini ir neužtikrina bedarbių ilgalaikio užimtumo pagal suteiktą profesinį mokymą.

Numatoma, kad naujoji bedarbių profesinio mokymo tvarka įsigalios nuo 2011 m. rudens.

33


TURinys

2.2. Darbo sanTYKiai ir Darbo apmoKĖJimas

2.2.1. Darbo sanTYKiai 2.2.1.1. Kolektyviniai darbo santykiai

2010 metais toliau buvo vykdoma Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų pro-grama18 (toliau – Programa). Įgyvendindami Programos priemones, profesinių sąjungų susivienijimai 2010 metų laikotarpiu tęsė darbą įsteigtuose koordinaciniuose mokymo ir švietimo centruose Varė-noje, Anykščiuose, Panevėžyje, Naujojoje Akmenėje, Elektrėnuose, Ukmergėje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Utenos ir Kauno apskrityse – buvo rūpinamasi naujų profesinių sąjungų pirminių organizacijų įmonėse ir įstaigose steigimu, profesinių sąjungų, darbdavių bei apskričių administracijų ir savivaldybių admi-nistracijų atstovai buvo skatinami aktyviau įsitraukti į trišalį bendradarbiavimą, mokomi ir šviečiami socialiniai partneriai. 2010 metais nauji koordinaciniai centrai nebuvo steigiami dėl sumažėjusio finan-savimo.

Įgyvendinant Programos priemones, 2010 metais regionuose socialinių partnerių atstovai buvo mokomi veikti dvišalėse ir trišalėse struktūrose, buvo pradėtos derybos dėl trišalių tarybų įsteigimo Ma-rijampolėje, Kėdainiuose ir Jonavoje. 2010 metais buvo įkurta dvišalė taryba tarp Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir AB ,,Lietuvos geležinkeliai“.

Profesinės sąjungos socialinio dialogo, kolektyvinių derybų, kolektyvinių sutarčių sudarymo bei kitais aktualiais socialinės partnerystės klausimais suorganizavo 119 renginių (seminarų, apskritųjų sta-lų ir mokymų), kuriuose dalyvavo 2286 profesinių sąjungų atstovai.

Įgyvendinant Programą, 2010 metais iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytų asignavimų buvo skirta 640 tūkst. litų, o tai jau beveik per pusę mažiau nei 2009 metais, kai buvo skirta 1445 tūkst. litų.

2010 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neužregistravo nė vienos nacionalinio, te-ritorinio ar šakos lygio kolektyvinės sutarties, tačiau pažymėtina, kad 2011 metų pradžioje prasidėjo derybos tarp Jungtinės profesinės sąjungos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl socialines paslaugas teikiančių darbuotojų šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo. Šiuo metu Lietuvoje galioja vienintelė 2007 metais užregistruota šakos kolektyvinė sutartis, pasirašyta Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos.

Pagal šiuo metu galiojančias Darbo kodekso nuostatas, įmonės kolektyvinės sutartys neregis-truojamos. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai per 2010 metus patikrino 12411 įmonių ir jų struktūrinių padalinių (atitinkamai 2008 metais buvo patikrintos 15859 įmonės, 2009 metais – 15935 įmonės) ir nustatė, kad 298 įmonėse įregistruotos profesinės sąjungos (2008 metais buvo įregistruotos 1187 profesinės sąjungos, 2009 metais – 347 profesinės sąjungos), 83 įmonėse darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos perduotos šakinėms profesinėms sąjungoms (2008 metais 337 įmonėse darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos perduotos šakinėms profesinėms sąjungoms, 2009 metais – 124 įmo-nėse), 166 įmonėse sudarytos darbo tarybos arba jų funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas (2008

18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimas Nr.729 ,,Dėl socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 80-3246).

34


TURinys

metais 589 įmonėse sudarytos darbo tarybos arba jų funkcijas įgyvendino darbuotojų atstovas, 2009 metais – 207 įmonėse). Iš viso per 2010 metus pasirašytos 248 kolektyvinės sutartys (2008 metais pasira-šytos 903 įmonės kolektyvinės sutartys, 2009 metais – 290 įmonės kolektyvinių sutarčių).19 Kaip matyti iš pateiktų duomenų, socialinės partnerystės vystymasis ir kolektyvinių derybų apimtys 2010 metais sumažėjo dar labiau nei 2009 metais. Tam turėjo įtakos užsitęsusi ekonominė krizė, kai tiesiog buvo vengiama kurti profesines sąjungas, dėl nedarbo taip pat sumažėjo gamyba, daug įmonių bankrutavo, kitos įmonės nepajėgė vykdyti kolektyvinėse sutartyse sutartų įsipareigojimų.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 751 straipsnį ,,Kolektyvinių darbo ginčų sprendimas pasitelkiant tarpininką“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pa-tvirtino Tarpininkų sąrašo sudarymo, tarpininkų parinkimo, tarpininkavimo, tarpininkų darbo apmo-kėjimo tvarkos aprašą20. Priėmus šį nutarimą, buvo sudarytos teisinės prielaidos kolektyvinio darbo ginčo šalims spręsti kolektyvinį darbo ginčą, pasitelkiant tarpininką.

2010 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.38 straipsnio pakeitimo21 bei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymus22. Šių įstatymų parengimą paskatino Europos socialinių teisių komiteto išvada, kurioje nu-rodoma, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnyje numatytas minimalus 30 steigėjų reikalavimas, siekiant įsteigti profesinę sąjungą, yra per griežtas ir pažeidžia asociacijų laisvę. Atsižvelgiant į tai, buvo priimti anksčiau minėti įstatymai, palengvinantys profesinių sąjungų steigimo reikalavimus. Šiuose įstatymuose nustatyta, kad profesinei sąjungai įsteigti būtina ne mažiau kaip 20 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 dalį visų darbuo-tojų, tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojai.

Taip pat šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos profesinių sąjun-gų23 bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso24 pakeitimų įstatymų projektai. Civilinio kodekso 2.38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto parengimą paskatino tai, kad nuostata, pagal kurią profesinės sąjungos steigėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, neatitinka 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso25 reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.38 straipsnyje numatyta, kad profesinių sąjungų steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, ne jaunesni kaip keturiolikos metų ir dir-bantys pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais. Tam, kad šio įstatymo normos atitiktų tarptautinius rei-kalavimus, projektu siūloma nustatyti, kad profesinių sąjungų steigėjais gali būti visi užsieniečiai. Taip pat siūloma atsisakyti nuorodos į amžių, o nurodyti, kad steigėjais gali būti asmenys, turintys darbinį veiksnumą. Analogiška nuostata perkeliama ir į Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo projektą. Profe-sinių sąjungų įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės, šakos ar teritorinio

19 Valstybinės darbo inspekcijos duomenys.20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 99 ,,Dėl tarpininkų sąrašo sudarymo, tarpininkų

parinkimo, tarpininkų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.15-714).21 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.38 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr.71-3554).22 Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 71-3555).23 Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 2, 3, 4, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių ir IV

skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-2981).24 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-2982).25 (OL 2004 specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 272).

35


TURinys

lygio profesinėse sąjungose nariais gali būti bedarbiai, pensininkai, studentai, kurie nedirba pagal darbo sutartį ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Jie turėtų visas profesinės sąjungos nario teises ir parei-gas, išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms. Įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygiu organizuotų profesi-nių sąjungų nariais galėtų būti tik įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai.

Įgyvendinant 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi stan-dartai26, buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektas, kurio tikslas – numatyti atsakomybę už Lietuvos Respublikos ne-legalaus darbo draudimo įstatymo pažeidimus, nustačius nelegalų darbą. Šio įstatymo projekte yra api-brėžiami nelegalaus darbo požymiai, įvardijamos institucijos, atsakingos už nelegalaus darbo priežiūrą ir kontrolę, numatomos darbdavio, įdarbinančio trečiųjų šalių piliečius, pareigos, nustatomos poveikio priemonės bei jų taikymo tvarka darbdaviams, leidusiems dirbti nelegalų darbą. Numatomos veiksmin-gos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.

Taip pat buvo priimtas Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo pakeitimo įstaty-mas27, įgyvendinantis 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikian-čių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimo tvarkos nustatymo28. Įstatymo tikslas – užtikrinti, kad būtų praplėstos konsultavimo ir informavimo galimybės Europos Sąjungos įmonėse ar Europos Sąjungos įmonių grupėse, sustiprintas darbuotojų atstovų vaidmuo bei apsauga. Įstatyme pra-plečiamos konsultavimo ir informavimo sąvokos, nustatyta, kad Europos darbo tarybos kompetencijai ir darbuotojų informavimo bei konsultavimo tvarkai priskiriami tarpvalstybinio lygmens klausimai, kurie susiję tik su Europos Sąjungos įmone ar Europos Sąjungos įmonių grupe, arba su ne mažiau kaip dviem Europos Sąjungos įmonių grupės įmonėmis, arba Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės padaliniais, esančiais skirtingose valstybėse narėse. Be to, nustatoma, kad už Europos darbo tarybai steigti reikalingos informacijos pateikimą, perdavimą suinteresuotoms šalims yra atsa-kinga centrinė vadovybė ir kito lygmens vadovybė, bei praplėstas klausimų, kurie turi būti numatyti susitarime dėl Europos darbo tarybos sudarymo, ratas, taip pat sustiprintas darbuotojų atstovų vaidmuo ir apsauga. Supaprastinta specialiojo derybų komiteto, Europos darbo tarybos ir Europos darbo tarybos komiteto nariams skiriamų vietų skaičiavimo tvarka. Įstatyme apibrėžiamos ,,Europos darbo tarybos“, ,,Europos darbo tarybos komiteto“, ,,specialiojo derybų komiteto“, ,,tarpvalstybinio lygmens klausimų“, ,,pripažintų kompetentingomis Europos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijomis“ sąvokos.

2.2.1.2. Individualūs darbo santykiai

2010 metais įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, kuriose kri-zės laikotarpiu numatyta imtis neatidėliotinų veiksmų, sudarančių prielaidas lanksčiau reglamentuoti darbo santykius, bei darbo rinkoje susiklosčius padėčiai, kai, siekiant išsaugoti darbo vietas, yra būti-

26 (OL 2009 L 168, p. 24).27 Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 86-4149).28 (OL 2009 L 122, p.28-44).

36


TURinys

na lanksčiau reglamentuoti teisinius darbo santykius ir sudaryti tokias teisines prielaidas, kad darbda-viai, norintys atleisti darbuotojus iš darbo dėl ekonominių priežasčių nesant jų kaltės, nebūtų pernelyg apsunkinami ir kad būtų sudarytos teisinės prielaidos darbo santykių reglamentavimui, kuris labiau atitiktų darbuotojo ir darbdavio interesus, taip pat būtų skatinamas socialinis dialogas Lietuvoje ir diegiami lankstaus darbo principai praktikoje, buvo priimtas Darbo kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymas29. Įstatymas padidina darbo santykių lankstumą, skatina naujų darbo vietų kūrimą, derina darbo santykių reglamentavimą su darbuotojų saugumo užtikrinimu ir jų teisių sustiprinimu. Atsisa-kyta draudimo dirbti viršvalandinius darbus, t. y. numatyti išimtiniai atvejai, kai darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus, o kitais atvejais leista organizuoti viršvalandinius darbus tik darbuotojui raštiškai sutikus. Leista plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą (suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama esant būtinybei ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutar-tyje numatytais atvejais) – paliekant maksimalią 48 valandų darbo savaitę ir 12 valandų darbo dieną (pamainą) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, darbdaviui nustatyta pareiga į kasmė-nesinio atsiskaitymo lapelius įrašyti informaciją apie darbuotojo dirbto laiko trukmę ir atskirai nurodyti viršvalandinių darbų trukmę. Suteikta teisė kolektyvinėse sutartyse numatyti darbo grafikų paskelbimą ne vėliau kaip prieš savaitę ir nustatyta, kad, esant suminei darbo laiko apskaitai, darbo grafikai paskel-biami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Taip pat įteisinta galimybė laikinai, iki 2012 m. liepos 31 d., sudaryti terminuotas darbo sutartis su naujai įsteigtose darbo vietose įdarbinamais darbuotojais. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžia-vimams, numatytos specialios tokių sutarčių sudarymo normos („saugikliai“), t. y. tokias terminuotas darbo sutartis galima sudaryti tik su po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtose naujose darbo vietose įdar-binamais darbuotojais; naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas. Termi-nuotų darbo sutarčių, sudaromų su pagal Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalį naujai įsteigtose darbo vietose įdarbinamais darbuotojais, skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 50 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. Be to, tokia terminuota darbo sutartis negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbusiu darbuotoju, su ku-riuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 125 ar 129 straipsnį, įsigaliojus šiam įstatymui. Šiuo įstatymu įteisintas naujas institutas darbo teisėje – darbo sutarties vykdymo sustabdymas, darbda-viui nevykdant savo įsipareigojimų (Darbo kodekso 1231 straipsnis). Darbuotojui suteikiama galimybė iki 3 mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, jei darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui arba nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Tokiais atvejais darbdavys įpareigojamas mokėti ne mažesnę kaip 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio (800 litų) kompensaciją per mėnesį. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, turi atsakyti už darbdaviui padarytą žalą. Kai darbuotojui mokama minėta kompensacija (t. y. su darbo santykiais susijusi kompensacinio pobūdžio išmoka), vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 ir 8 straipsnio nuostatomis, mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl darbuotojas šiuo laikotarpiu draudžiamas visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu. Šiame įsta-tyme pakoreguoti įspėjimo terminai, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu – vietoj 14

29 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 123-1 straipsniu įstatymas (Žin., 2010, Nr. 80-4168).

37


TURinys

dienų termino numatytas 14 darbo dienų terminas. Analogiškas 14 darbo dienų terminas taikomas ir tais atvejais, kai darbo sutartį nutraukia darbuotojas, įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (buvo 3 darbo dienų terminas). Be to, šiek tiek pailgintas ir terminas, per kurį išbandymo laikotarpiu tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, raš-tu įspėję kitą šalį, – vietoj 3 dienų termino numatytas 3 darbo dienų terminas. Nustatyta nauja darbo sutarties rūšis, t. y. nuotolinio darbo sutartis, kurios ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vy-riausybės nutarimas30 ir kolektyvinės sutartys. Nuotolinio darbo sutartis sujungia ir namudinį darbą, ir darbą kitose nei darbovietė ir namai, darbuotojui priimtinose vietose, naudojant informacines techno-logijas.

Patikslintos Darbo kodekso31 nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą, kai darbdavio (ar jo atstovo) buvimo vieta nėra žinoma ir darbo sutartys su darbuotojais negali būti nu-trauktos, bei priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas32, nustatantis, kad darbuotojų pra-šymus dėl darbo santykių pasibaigimo priima, viešai juos skelbia ir informaciją apie darbo santykių pasibaigimą teikia Valstybinė darbo inspekcija. Iki šiol tokie darbuotojai negalėjo kreiptis į Darbo biržą nes, nesant darbdavio (ar jo atstovo), darbo sutartys likdavo nenutrauktos.

Patikslintos Darbo kodekso nuostatos33, sudarančios geresnes darbo sąlygas darbuotojams, au-ginantiems vaikus, t. y. nustatyta, jog darbuotojai, kurie dirba pamainomis ir augina vaikus, gali pasi-naudoti laisva nuo darbo pamaina per ilgesnį nei mėnuo laikotarpį.

Taip pat buvo parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo34 ir jam įgyvendinti būtinų teisės aktų projektai, perkeliantys 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones nuostatas35. Pagal įstatymo projektą, laikinojo įdarbinimo įmonė – tai darbdavys, Lietuvos Respublikos laikinojo įdarbinimo įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę verstis laikinuoju įdarbinimu, o laikinasis darbuotojas apibrėžiamas kaip darbuotojas, sudaręs su laikinojo įdarbinimo įmone laikinojo darbo sutartį. Įstatymo projekte nurodyta, kad laikinojo darbo naudotojas – fizinis, juridinis asmuo, kita organizacinė struktūra, galinti būti darbdaviu. Įstatymo projekte yra apibrėžtos lai-kinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo tarpusavio teisės ir pareigos, taip pat įtvirtinti laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikino darbo naudotojo teisiniai santykiai.

30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1094 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1043 ,,Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 89-4710).

31 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr.148-7568).32 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 220 ,,Dėl Darbo santykių pasibaigimo, kai darbda-

vio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma, tvarkos aprašo patvir-tinimo“ (Žin., 2011, Nr.24-1170).

33 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101, 146 ir 214 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 52-2507).34 Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo projektas (Nr. XIP-2782(2).35 (OL 2008 L 327, p. 9).

38


TURinys

2.2.2. Darbo apmokėjimas

2.2.2.1. Darbo užmokestis 2010–2011 metais

Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2010 metų šalies ūkio (su individualiomis įmonėmis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1990 Lt ir buvo 3,2 procento mažesnis nei 2009 metais. Valstybės sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2168 Lt ir buvo 5,2 procento mažesnis nei 2009 metais. Privačiame sektoriu-je (su individualiomis įmonėmis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1878 Lt ir buvo 2 procentais mažesnis nei 2009 metais.

Darbo užmokesčio mažėjimą 2010 metais lėmė tai, kad galiojo darbo apmokėjimo dydžiai, dėl kurių sumažinimo sprendimai Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais buvo priimti 2009 metais.

Dėl darbo apmokėjimo dydžių sumažinimo 2010 metais valstybės politikams, teisėjams, valsty-bės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams buvo susitarta Naciona-liniame susitarime, kurį pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialiniai partneriai 2009 metų spalio mėnesį.

Siekdami nedidinti valstybės biudžeto išlaidų, 2010 metais Lietuvos Respublikos Seimas ir Vy-riausybė priėmė sprendimus, kuriais sumažintų darbo apmokėjimo dydžių galiojimą pratęsė ir 2011 metams. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymą36, kuriuo nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra 450 Lt, tai yra toks pats kaip ir 2010 metais37. Taip pat buvo priimti įstatymai, kuriais sumažintų pareiginių algų koeficientų galiojimas valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir valstybės tarnautojams pratęstas iki 2011 metų gruodžio 31 d.38 Analogiškai sumažinti biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovų, struktū-rinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų maksimalių tarnybinių atlyginimų koeficientų bei priedų ir priemokų dydžiai39.

Taip pat buvo sprendžiami ugniagesių gelbėtojų darbo užmokesčio klausimai. Siekdama suma-žinti ugniagesių gelbėtojų, dirbančių savivaldybių biudžetinėse įstaigose, ir statutinių ugniagesių gel-

36 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymas (Žin., 2010, Nr. 86-4514).

37 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymas (Žin., 2009, Nr. 147-6558).

38 Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 82-4305).

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 86-4531).

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 82-4306). Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 82-4307).39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1242 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d.

nutarimo Nr. 843 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 104-5385).

39


TURinys

bėtojų tarnybinių atlyginimų skirtumą, Vyriausybė nustatė40, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiams gelbėtojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už faktiškai dirbtą laiką gesinant gaisrus, atliekant pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus pagal Vidaus reikalų mi-nisterijos parengtą (suderintą su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) ir pa-tvirtintą tvarkos aprašą gali būti taikomi 30–50 procentų didesni tarnybiniai atlyginimai, negu numatyti nutarime.

2010 m. balandžio 1 d. pradėta taikyti nauja valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų ak-cinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo sistema41, kuria siekiama, kad valstybės kontroliuojamų įmonių vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestis labiau priklausytų nuo įmonių veiklos rezultatų.

2010 m. gegužės 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas42 dėl viešųjų įs-taigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susi-rinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo, kuriuo siekiama sukurti skaidresnę, su viešųjų įstaigų veiklos rezultatais susietą vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, kuri pradėta taikyti 2010 m. liepos mėnesį.

2.2.2.2. Darbo užmokesčio garantijos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių

darbuotojams

Siekiant optimizuoti įmonių bankroto procedūrų valdymą ir Garantinio fondo administravimo veiklą bei paspartinti procedūras, kad išmokas iš Garantinio fondo bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių darbuotojai galėtų gauti kaip galima greičiau, buvo nuspręsta nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Garanti-nio fondo administravimą perduoti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos43.

Per 2010 metų sausio–rugpjūčio mėn. Garantinio fondo taryba išmokas iš Garantinio fondo skyrė 812 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių 15341 darbuotojui, iš viso 46,2 mln. litų. Vidutinės išmokos dydis vienam darbuotojui sudarė 3012 litų.

2.2.3. Darbo įstatymų vykdymas

Per 2010 metus Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (to-liau – Valstybinė darbo inspekcija) atliko 9 287 patikrinimus dėl darbo įstatymų laikymosi kontrolės

40 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 378 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulini-mo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 41-1972).

41 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1318 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 ,,Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 126-5433).

42 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 598 ,,Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ (Žin., 2010, Nr. 62-3035).

43 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (Žin., 2010, Nr. 38-1784).

40


TURinys

(per 2009 metus –11 981 patikrinimą). Atvejų, kai buvo nustatyti darbo teisės aktų pažeidimai ir įteiktas reikalavimas juos pašalinti, per 2010 metus buvo užfiksuota 5266 (2008 metais – 6 600, 2009 metais – 7 039). Per 2010 m įteiktuose reikalavimuose buvo nurodyta 13931 darbo įstatymų pažeidimas (2008 metais – 18 001, 2009 metais – 18 788).

Per 2010 metus nustatyti 5036 darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo pažeidimai, 4848 darbo ir poilsio laiko organizavimo pažeidimai, 3351 darbo apmokėjimo pažeidimas, 696 kiti darbo įstatymų pažeidimai. Daugiausia tokių pažeidimų nustatyta mažose įmonėse, kurių darbuotojų skaičius yra nuo 10 iki 49, – 2 020. Duomenys apie darbo įstatymų vykdymo pažeidimus 2010 metais pagal įmonių dydį pateikiami 2.2.3-1 iliustracijoje.

Darbo įstatymų vykdymo pažeidimai 2010 metais pagal įmonių dydį

1727

2020

815

78 126270

184

1062

1480

56

279114

12 19 30

993

1969

1282

264

156 113

586

54

242

0

500

1000

1500

2000

2500

0-9 10-49 50-249 250-499 500 ir daugiau Nepriskirta arbafizinis asmuo

darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo pažeidimaidarbo ir poilsio organizavimo pažeidimaidarbo apmokėjimo pažeidimaiKiti pažeidimai

Valstybinės darbo inspekcijos duomenys 2.2.3-1 iliustracija

Pastebima tendencija, kad nuo 2006 metų labai sumažėjo darbo ir poilsio organizavimo pa-žeidimų. Per 2006 metus Valstybinė darbo inspekcija tokių pažeidimų nustatė 12417, o per 2010 me-tus – 4848. Nuo 2007 metų Valstybinė darbo inspekcija nustatydavo daugiau darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo pažeidimų, tačiau 2010 metais šių pažeidimų sumažėjo ir netgi buvo nustatyta mažiau nei 2007 metais: 2007 metais – 5857, 2008 metais – 6545, 2009 metais – 6994, 2010 metais – 5036. 2010 metais taip pat sumažėjo darbo apmokėjimo pažeidimų – 3351, lyginant su 2009 metais – 4798. Duomenys apie 2006-2010 metais nustatytų darbo įstatymų pažeidimų pobūdį pateikti 2.2.3-2 iliustracijoje.

41


TURinys

Darbo pažeidimų pobūdis ir skaičiai 2006–2010 m.

6847

12417

486656285857

9773

5183

3996

6545 6341

3931

1183

7020

6102

4798

975

5036 4848

3351

696

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

Darbo sutartiessudarymo, vykdymo irpasibaigimo pažeidimai

Darbo ir poilsioorganizavimo pažeidimai

Darbo apmokėjimopažeidimai

Kiti pažeidimai

20062007200820092010

Valstybinės darbo inspekcijos duomenys 2.2.3-2 iliustracija

nelegalus darbas Apibendrinus visų nelegalaus darbo kontrolę bei prevenciją vykdančių institucijų (Policijos de-

partamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministeri-jos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės darbo ins-pekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pateiktus 2010 metų duomenis, pagal kiekvienos institucijos kompetenciją vykdomos neteisėtos veikos (nelegalus darbas, veika neturint verslo liudijimo, veika neįregistravus įmonės, neturint licencijos ir kita neteisėta veika) kontrolę galima pastebėti, kad Policijos departamentas 2010 metais nustatė daugiausia nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų – 5 180. Valstybinė mokesčių inspekcija per 2010 metus nustatė 623 nelegaliai (neteisėtai) dirbusius asmenis, ir tai yra 17 procentų daugiau nei 2009 metais (531). Valstybinė darbo inspekcija per 2010 metus atliko 1720 nelegalaus darbo patikrinimų dėl nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės, kurių metu buvo nustatyti 854 nelegaliai dirbę asmenys, iš kurių 11 asmenų iki 18 metų bei 21 užsienietis. Už nelegalaus darbo naudojimą per dvylika šių metų mėnesių darbdaviams Valstybinė darbo inspekcija surašė 252 administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl 477 asmenų pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41–3 straipsnį (Nelegalus darbas). 2006–2010 metais nustatytas nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų skaičius pateikiamas 2.2.3- 3 iliustracijoje.

42


TURinys

2006–2010 metais nustatyta nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų

Valstybinės darbo inspekcijos duomenys 2.2.3–3 iliustracija

Analizuojant Valstybinės darbo inspekcijos duomenis apie nelegaliai dirbusių asmenų nustaty-mą pagal ekonominės veiklos sektorius, matyti, kad daugiausia nelegalaus darbo atvejų per 2010 metus buvo nustatyta: statybose – 30,33 procento, žemės ūkyje – 9,60 procento, didmeninėje / mažmeninėje prekyboje – 8,78 procento, viešbučiuose, restoranuose – 7,14 procento. Ekonominės veiklos sektoriai, kuriuose išaiškinama daugiausia nelegaliai dirbančių asmenų, ir toliau lieka tie patys: statyba, žemės ūkis, didmeninė ir mažmeninė prekyba, viešbučiai ir restoranai.

Pažymėtina, kad, lyginant su 2009 metais, nustatytų nelegaliai dirbančių asmenų skaičius su-mažėjo statyboje (2009 metais – 34,38 procento, 2010 metais – 30,33 procento), medienos ir medienos gaminių gamyboje (2009 metais – 7,40 procento, 2010 metais – 5,62 procento). Nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų skaičius stipriai išaugo žemės ūkyje – nuo 5,62 procento 2009 metais iki 9,60 procento 2010 metais, drabužių siuvime – nuo 2,47 procento 2009 metais iki 4,68 procento 2010 metais. Kituose sektoriuose nustatytų nelegalaus darbo atvejų santykiniai rodikliai pakito nedaug.

Daugiausia neteisėtai dirbančių asmenų nustatoma įmonėse – 65,57 procento, dirbančių fizi-niams asmenims – 26,11 procento ir ūkininkams – 8,31 procento. 2010 metais padaugėjo atvejų (33 procentais daugiau nei 2009 metais), kai valstybiniai darbo inspektoriai nustatė nelegaliai dirbančiuo-sius fiziniams asmenims bei ūkininkams.

43


TURinys

nelegalaus darbo kontrolė 2011 metais Valstybinė darbo inspekcija nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės klausimais per pirmus

penkis 2011 metų mėnesius atliko 1 589 nelegalaus darbo patikrinimus, kurių metu buvo nustatyti 736 nelegaliai dirbę asmenys, dėl kurių darbdaviams buvo surašyti 200 administracinių teisės pažeidimų protokolų dėl 341 asmens pagal ATPK 413 straipsnį (Nelegalus darbas). Valstybinė darbo inspekcija taip pat pateikė 151 pranešimą apie patikrinimų metu įtariamą neteisėtą veiką kitoms kontrolės institu-cijoms (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir kt.). Nuo gegužės mėnesio Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių, užimtų nelegalaus darbo reiškinių kontrole, skaičius padidintas 4–5 kartus – nelegalaus darbo kontrolei skirta 50–60 inspektorių, sudarant 25–30 kontrolės grupes. Suaktyvinus nelegalaus darbo kontrolę, kai Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai tikrini-mus atlieka po darbo, taip pat savaitgaliais, per pirmus penkis šių metų mėnesius nustatyta dvigubai daugiau neteisėtai dirbusių asmenų nei per tą patį laikotarpį 2010 m. (361), taip pat inspektoriai dvigu-bai daugiau darbdaviams surašė administracinių teisės pažeidimų protokolų už nelegalų darbą nei per tą patį laikotarpį 2010 m. (96).

Analizuojant nelegaliai dirbusių asmenų nustatymą pagal ekonominės veiklos sektorius per pir-mus penkis 2011 metų mėnesius, matyti, kad daugiausiai nelegalaus darbo atvejų buvo nustatyta: sta-tybose – 25 proc., didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 12 proc., kitoje komunalinėje, socialinėje ir asmeninėje aptarnavimo veikloje – 10 proc., miškininkystėje – 7 proc., apgyvendinimo ir maitinimo veikloje – 7 proc., žemės ūkyje – 6 procentai.

Valstybinė darbo inspekcija ateityje planuoja didžiuosiuose skyriuose (Vilniaus, Kauno, Klaipė-dos, Šiaulių bei Panevėžio teritoriniuose skyriuose) steigti nuolatines mobilias grupes, kurios vykdys nelegalaus darbo prevenciją ne tik savo apskrityse, bet ir už jos ribų. Įsteigus minėtas specializuotas mobilias grupes, kurios kontroliuos tik su nelegaliu darbu susijusius klausimus, kiti inspektoriai nebus atitraukti nuo kitų Valstybinei darbo inspekcijai priskirtų funkcijų vykdymo, kas leis įgyvendinti visus Valstybinei darbo inspekcijai iškeltus tikslus ir uždavinius.

44


TURinys

2.3. Darbo aplinKa

2.3.1. DarbUoToJŲ saUGa ir sVeiKaTa

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuo-se, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta44. To-liau pateikiama informacija apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę šalyje 2010 metais, teisės aktų šioje darbo politikos srityje tobulinimą 2010–2011 metais bei 2010 metais įgyvendintas priemones darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti.

2.3.1.1. Darbuotojų sauga ir sveikata įmonėse 2010 metais

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) duo-menimis, darbo inspektoriai 2010 metais įmonėse atliko beveik 9 tūkstančius patikrinimų dėl darbuoto-jų saugos ir sveikatos ir 62 procentais tikrinimo atvejų nustatė darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus bei įteikė reikalavimus juos pašalinti.

Patikrintose įmonėse dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų neatitiki-mo įteikti 404 reikalavimai sustabdyti darbus daugiau kaip tūkstantyje darbo vietų, uždrausta naudoti 456 darbo priemones, 17 asmeninių apsaugos priemonių.

Palyginti su 2009 metais, 2010 metais Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai įmonėse atliko 2 tūkstančiais patikrinimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos mažiau. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse 2010 metais, Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų duomenimis, geresnė nei 2009 ir 2008 metais: 2009 metais darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimai nustatyti 67 proc. patikrintų įmonių, 2008 metais – 72 proc. patikrintų įmonių.

nelaimingi atsitikimai darbe2010 metais Lietuvos įmonėse įvyko 2335 nelaimingi atsitikimai darbe, susiję su darbu (toliau –

nelaimingi atsitikimai darbe), iš jų: – 49 mirtini;– 126 sunkūs;– 2160 lengvų.100 tūkstančių dirbančiųjų teko 183,5 nelaimingų atsitikimų darbe, iš jų 4,2 mirtinų nelaimingų

atsitikimų darbe, 10,7 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.2010 metais daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko žemės ūkio, miškininkystės

ir žuvininkystės ekonominės veiklos įmonėse (27 proc.), transporto, saugojimo ir ryšių ekonominės vei-klos įmonėse (22 proc.) bei apdirbamosios pramonės įmonėse (18 proc.), sunkių – statybos įmonėse (26 proc.), transporto, saugojimo ir ryšių ekonominės veiklos įmonėse (20 proc.) bei apdirbamosios pra-monės įmonėse (18 proc.). 2009 metais daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko

44 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170).

45


TURinys

transporto, saugojimo ir ryšių ekonominės veiklos įmonėse, statybos įmonėse bei apdirbamosios pra-monės įmonėse. 65 proc. mirtinų, 75 proc. sunkių ir 53 proc. lengvų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojams, kurių stažas darbe, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, mažesnis nei metai.

Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe 2010 metais dažniausia įvyko dėl kelių transporto priemo-nių (20 proc. atvejų), žmogaus nukritimo iš aukščio, į gylį (10 proc. atvejų) ir daiktų, krovinių kritimo (10 proc. atvejų). Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – žmogaus nukritimas iš aukščio, į gylį (24 proc. atvejų), kelių transporto priemonės (15 proc. atvejų) ir žmogaus griuvimas dėl kitų priežasčių (9 proc. atvejų). 2009 metais dažniausi darbuotojų traumavimo veiksniai buvo panašūs kaip ir 2010 metais: mir-tinų nelaimingų atsitikimų darbe – kelių transporto priemonės ir daiktų, krovinių kritimas, sunkių ne-laimingų atsitikimų darbe – nukritimas iš aukščio ir žmogaus griuvimas.

Daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (atitinkamai 39 ir 34 proc.) 2010 metais įvyko mažose įmonėse (10–49 darbuotojai), lengvų nelaimingų atsitikimų darbe (40 proc.) – vi-dutinio dydžio įmonėse (50–249 darbuotojai). 2007–2009 metais daugiausia mirtinų nelaimingų atsi-tikimų darbe (apie 39 proc.) įvyko mažose įmonėse (10–49 darbuotojai), sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (39–47 proc.) – vidutinio dydžio įmonėse (50–249 darbuotojai), lengvų nelaimingų atsitikimų darbe – vienodai (po 40 proc.) tiek vidutinio dydžio įmonėse, tiek didelėse įmonėse (500 ir daugiau darbuotojų).

Nagrinėjant 2005–2010 metais įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dinami-ką (žr. 2.3.3.1-1 iliustraciją), matyti, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkst. dar-buotojų 2005 metais buvo didžiausias (9,6), 2006–2009 metais mažėjo iki 4,2 ir 2010 metais išliko 4,2. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkst. darbuotojų didžiausias buvo 2006 metais (17,8), 2007–2009 metais mažėjo iki 9,2 ir 2010 metais padidėjo iki 10,7.

Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkstančių dirbančiųjų 2005–2010 metais

02468

1012141618

2005 2006 2007 2008 2009 2010

17,6 17,8

14,4

11,19,2

10,79,6

8,47,5

5,94,2 4,2

Skaič

ius

Metai

sunkūs

mirtini

Valstybinės darbo inspekcijos duomenys 2.3.1.1-1 iliustracija

46


TURinys

sergamumas profesinėmis ligomisProfesinių ligų valstybės registre 2010 metais užregistruoti 472 profesinių ligų, kuriomis sirgo

313 asmenų, atvejai. Vyrams diagnozuota 81 proc., o moterims – 19 proc. ligų atvejų. 85 proc. profesinių ligų nustatyta asmenims, kurių amžius 50 ir daugiau metų.

2009 metais užregistruoti 846 profesinių ligų, kuriomis sirgo 570 asmenų, atvejai.Lyginant profesinių ligų atvejų ir sirgusių asmenų skaičių 2006–2010 metais, matyti, kad pro-

fesinių ligų atvejų skaičius 2006–2010 metais mažėjo nuo 1447 iki 472. Atitinkamai mažėjo asmenų, kuriems buvo nustatytos profesinės ligos, skaičius.

Profesinių ligų ir jomis sirgusių asmenų skaičius 2006–2010 metais

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2006 2007 2008 2009 2010

1447

11231030

846

472

1031860

738570

313

Skaič

ius

Metai

ligos

asmenys

Profesinių ligų valstybės registro duomenys 2.3.1.1-2 iliustracija

2010 metais daugiausia užregistruota tokių profesinių ligų:– jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto (49 proc.);– ausies (26 proc.);– nervų sistemos (20 proc.).2009 metais – atitinkamai 47, 31 ir 19 procentų šių ligų atvejų.Kaip ir ankstesniais metais, 2010 metais dažniausios (70 proc. atvejų) nustatytų profesinių ligų prie-

žastys buvo fizikiniai veiksniai (triukšmas bei vibracija), daugiausia profesinių ligų (53 proc. atvejų) nusta-tyta asmenims, turintiems 31–40 metų darbo stažą. 62 procentai profesinių ligų diagnozuota įrenginių, mašinų operatoriams ir surinkėjams, 24 procentai – kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams. 2010 metais, kaip ir 2009 metais, daugiausia profesinių ligų nustatyta tarp apdirbamosios gamybos ir sta-tybos darbuotojų (po 30 proc.).

47


TURinys

2.3.1.2. Teisės aktų tobulinimas 2010–2011 metais

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir paspartinti verslo pradžios procedūras bei atsižvelgiant į galiojančio Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo taikymo praktiką, priimtas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įsta-tymas45. Nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojus šiam įstatymui, įmonių vadovams nebereikia pranešti Vals-tybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią. Valstybinė darbo inspekcija duomenis apie juridinius asmenis gauna iš Juridinių asmenų registro, Valstybinės darbo inspekcijos ins-pektoriai dalyvauja statinius pripažįstančios tinkamais naudoti komisijos darbe. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota įstaiga nebenustato kompetencijos reikalavimų įstaigoms, teikiančioms mo-kymo paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Šios įstaigos turi atitikti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nustatytus reikalavimus profesinio mokymo teikėjui. Patikslinta nuostata dėl darbdavių veiksmų, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, kai du ir daugiau darbdavių toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose organizuoja darbą. Siekiant sudaryti sąlygas saugiai dirbti pavojingus dar-bus, įstatymas papildytas nuostata, kad pavojingus darbus dirbančių darbuotojų mokymo, žinių tikrini-mo bei saugaus darbų atlikimo tvarką gali nustatyti ne tik įstatymai, bet ir kiti norminiai teisės aktai.

Atsižvelgiant į Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašo46 16 punkto nuostatą, kad programa, skirta įgyti kompetencijai, reikalingai įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti, rengiama atsižvelgiant į tą sritį reguliuojančios ministerijos nustatytą tvarką ir šiame punkte nustatytus reikalavimus bei į tai, kad darbuotojų saugos ir sveikatos sritį koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas47. Šiuo aprašu Valstybinei darbo inspekcijai pavesta organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymo programų rengimą, atnaujinimą (keitimą) ir vertinimą. Esamos darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymo programos gali būti naudojamos iki 2013 m. sausio 1 d.

Siekiant spręsti praktikoje iškilusią problemą, kad, vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, asmenys, vykdantys skęstančiųjų gelbėjimą, nėra privalomai mokomi iki jiems pradedant dirb-ti, ir įstaigos, organizuojančios šių asmenų darbą, gali juos priimti dirbti neapmokytus ir tam darbui neturinčius praktinių įgūdžių, papildytas Pavojingų darbų sąrašas48, prie pavojingų darbų priskiriant skęstančiųjų gelbėjimą. Asmenys, vykdantys skęstančiųjų gelbėjimą, dirba atsakingą ir pavojingą darbą, gelbėtojas turi žinoti ir mokėti, kaip gelbėti skęstantįjį bei kaip tai darant išvengti pavojaus sau. Šie as-menys taip pat privalo būti apmokyti, kaip suteikti pirmąją pagalbą išgelbėtajam. Papildžius Pavojingų darbų sąrašą skęstančiųjų gelbėjimo darbais, gelbėtojais gali dirbti tik specialiai šiam darbui mokymo įstaigoje pagal Plaukiko gelbėtojo mokymo programą apmokyti asmenys, turintys pažymėjimą, patvir-tinantį teisę dirbti plaukiku gelbėtoju.

45 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 148-7567).

46 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. V-1435 (Žin., 2010, Nr. 105-5436).

47 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. A1-163 (Žin., 2011, Nr. 38-1824).

48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 1386 (Žin., 2002, Nr. 87-3751).

48


TURinys

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad darbdavio paskirti asmenys, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos spe-cialistai ar fiziniai asmenys, vykdantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, turi atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, patvirtintas Kvali-fikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams aprašas49. Šiame apraše nustatyta: kas gali dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu; ką šie specialistai turi žinoti ir gebėti; kas nusta-to mokymo programos turinį, apimtį, žinių ir gebėjimų vertinimo tvarką, pažymėjimo, patvirtinančio darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto žinias ir gebėjimus, reikalingus darbui konkrečios ekonomi-nės veiklos rūšies įmonėse, išdavimo tvarką, kvalifikacijos tobulinimo tvarką.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, kasmet socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikia Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie darbdavius, kuriems teikė darbuotojų sau-gos ir sveikatos paslaugas, ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atlikusių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas ar jų dalį, skaičių, patvirtintas Juridinių ir fizinių asmenų, pagal sutartis su darbdaviais atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas ar jų dalį, informacijos teikimo Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas50. Šiame apraše nustaty-tos Juridinio asmens teikiamos informacijos forma ir Fizinio asmens teikiamos informacijos forma.

Siekiant suderinti Kompetencijos reikalavimų rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms nuostatas su 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje51, patvirtintas Kompetencijos reikalavimų rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms aprašas52. Šiuo aprašu atsisakyta Įstaigos atestavimo rizikos veiksnių tyrimui pažymėjimų ir, atsižvelgiant į direktyvoje išdėstytas paslaugų kokybės politikos nuostatas, siekiama profesinės rizikos vertinimą atliekančias įmo-nes skatinti savanoriškai imtis paslaugų teikimo kokybės užtikrinimo veiksmų. Apraše nustatyta, kad juridinis asmuo, tiriantis profesinės rizikos veiksnius, turi turėti galiojantį Įstaigos atestavimo rizikos veiksnių tyrimui pažymėjimą konkretiems profesinės rizikos veiksniams tirti arba būti akredituotas konkretiems profesinės rizikos veiksniams tirti, arba atitikti šiame apraše nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikintos apskrities viršininko pareigybės ir apskrities viršininko administracija bei perskirstytos apskričių viršininkų vykdytos funkcijos, patiks-linta Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo, su-darymo tvarka53. Nustatyta, kad į apskričių teritorines ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijas valstybės institucijų ir įstaigų atstovus skirs Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis dar-bo inspektorius – du teritorinio inspektavimo skyriaus atstovus, ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius – vieną teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos atstovą.

49 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. A1-342 (Žin., 2010, Nr. 86-4574).

50 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-39 (Žin., 2011, Nr. 16-776).51 OL, 2006, L 376, p. 36.52 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m.

liepos 27 d. įsakymas Nr. A1-375/V-664 (Žin., 2010, Nr. 92-4878).53 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. A1-32/V-61 (Žin., 2011,

Nr. 10-456).

49


TURinys

2.3.1.3. Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategijos įgyvendi-nimas

Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategijos54 tikslas – siekiant, kad sumažėtų nelaimingų atsitikimų darbe, tobulinti teisinę ir organizacinę darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą, užtikrinančią darbuotojų darbo kokybę ir darbingumo išsaugojimą.

Vykdant priemones, numatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategijos įgy-vendinimo 2009–2010 metų priemonių plane, 2010 metais:

– Siekiant plėtoti darbuotojų saugos ir sveikatos srities tyrimus, skirtus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, buvo apklaustos mažos ir vidutinės įmonės dėl potencialiai pavo-jingų įrenginių atnaujinimo galimybių ir nustatyta, kad dabar, esant ekonominio sunkmečio sąlygoms, įmonės neturi finansinių galimybių atnaujinti potencialiai pavojingus įrenginius, tačiau būtų tikslinga sugrįžti prie šio klausimo ekonomikai atsigaunant; atlikta analitinė studija „Profesinių ligų diagnostikos problemos Lietuvoje“55; parengtos „Rekomendacijos, kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose“56.

– Siekiant nuolat šviesti ir mokyti darbdavius bei darbuotojus galimų profesinės rizikos veiksnių, jų atpažinimo, veikimo ir pasekmių klausimais, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, parengti Rekomen-dacijų darbdaviams, kaip organizuoti saugaus darbo iniciatyvų dieną įmonėje, bei lankstinuko ,,Darb-davio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas mažoje ir vidutinėje įmonėje“ projektai; suinteresuotoms institucijoms teikta informacija saugaus transporto naudojimo klausimais; buvo platinami Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros parengti prevenciniai filmukai ,,Napo“; organizuoti seminarai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbdaviams, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, socialinių partnerių organizacijų atstovams; parengta mokymo programa bei išleista metodinė mokymo medžiaga „Saugos ir sveikatos užtikrinimas ūkininko ūkyje“, pagal šią pro-gramą organizuojami mokymai.

– Siekdama sukurti efektyvią darbdavių ir darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą, Valstybinė darbo inspekcija informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę šalies įmonėse bei organizacijose elektroninio ryšio priemonėmis siunčia darbdavių bei darbuotojų susivienijimams, viešina žiniasklai-doje ir skelbia Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje; parengtos rekomendacijos ,,Lengvų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas ir dokumentų įforminimas“57.

– Siekiant didinti darbuotojų sveikatos priežiūros prevencinį veiksmingumą, parengti šie infor-maciniai leidiniai: „Pagrindinės profesinės sveikatos tarnybos“ (aprašyta profesinės sveikatos tarnybų politika, misija, sistema bei rekomendacijos), ir „Darbo medicinos gydytojo vaidmuo atliekant dar-buotojų sveikatos priežiūrą“58; parengtas Profesinės sveikatos specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašas59; organizuoti profesinės sveikatos specialistų kvalifikacijos to-bulinimo kursai.

54 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategijos ir jos įgyvendinimo 2009–2010 metų priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 80-3345).

55 www.hi.lt / Moksliniai tyrimai / Ataskaitos.56 www.hi.lt / Leidiniai / Metodiniai leidiniai.57 www.vdi.lt / Konsultuojame, teikiame paslaugas / Nelaimingi atsitikimai.58 www.hi.lt / Leidiniai / Informaciniai leidiniai.59 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. V-704 (Žin., 2010, Nr. 97-5036).

50


TURinys

– Siekiant įgyvendinti darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo projektus, ugdyti darb-davių gebėjimus saugiai organizuoti pavojingus darbus ir darbuotojų gebėjimus saugiai dirbti pavojin-gus darbus, parengtos Atmintinės stropuotojui ir krano operatoriui60; organizuoti seminarai potencia-liai pavojingų įrenginių saugaus naudojimo, jų priežiūros bei darbuotojų mokymo klausimais įrenginių savininkams bei Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams.

– Siekiant toliau įgyvendinti Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategiją, patvir-tintas Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategijos įgyvendinimo 2011–2012 metų prie-monių planas61. Šiame plane numatyta toliau tobulinti teisines priemones, užtikrinančias darbuotojų saugos ir sveikatos išsaugojimą, numatytos priemonės švietimo, mokymo, atestavimo, informavimo ir darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais sistemai tobulinti, priemonės dar-buotojų sveikatos priežiūros prevenciniam veiksmingumui didinti, priemonės darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, saugai gerinti.

2.3.1.4. išvados

2010 metais 62 proc. įmonių, tikrintų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo inspektoriai nu-statė norminių teisės aktų pažeidimus. Palyginti su 2009 ir 2008 metais, nustatytų pažeidimų įmonėse sumažėjo – 2009 metais pažeidimai nustatyti 67 proc. patikrintų įmonių, 2008 metais – 72 proc. patikrintų įmonių. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse 2010 metais geresnė nei 2009 ir 2008 metais.

2010 metais 100 tūkstančių dirbančiųjų teko 183,5 nelaimingų atsitikimų darbe, iš jų 4,2 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, 10,7 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. 2005–2010 metais įvykusių sun-kių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkstančių dirbančiųjų mažiausias buvo 2009 m. 2010 metais kiek padidėjo sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. 2010 metais daugiausia mirti-nų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ekonominės veiklos įmonėse, transporto, saugojimo ir ryšių ekonominės veiklos įmonėse bei apdirbamosios pramonės įmo-nėse, sunkių – statybos įmonėse, transporto, saugojimo ir ryšių ekonominės veiklos įmonėse bei apdir-bamosios pramonės įmonėse. Dažniausi darbuotojų traumavimo veiksniai buvo kelių transporto prie-monės, žmogaus kritimas ir daiktų, krovinių kritimas. Du trečdaliai nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojams, kurių stažas darbe, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, mažesnis nei metai.

Šalyje užregistruojamų profesinių ligų skaičius mažėja nuo 2007 metų. 2010 metais, lyginant su 2006 metais, tiek profesinių ligų, tiek asmenų, kuriems nustatytos profesinės ligos, skaičius sumažėjo 3 kartus. Profesinių ligų struktūra panaši kaip 2009 metais. Beveik pusė 2010 m. nustatytų profesinių ligų – jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligos, ketvirtadalis – ausies ligos, penktadalis – nervų sistemos ligos. 70 proc. profesinių ligų priežastys buvo fizikiniai veiksniai (triukšmas bei vibracija).

2010 metų II pusmetį ir 2011 metų I pusmetį buvo rengiami norminiai teisės aktai, įgyvendinan-tys Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, tobulinami norminiai teisės aktai, siekiant mažinti admi-nistracinę naštą verslui bei spręsti praktikoje kylančias problemas.

2010 metais buvo įgyvendinama Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategija. Sie-kiant, kad sumažėtų nelaimingų atsitikimų darbe, buvo tobulinama teisinė ir organizacinė darbuotojų saugos ir sveikatos sistema, užtikrinanti darbuotojų darbo kokybę ir darbingumo išsaugojimą, vykdomi mokymai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

60 www.vdi.lt / Potencialiai pavojingi įrenginiai.61 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. A1-426.

51


TURinys

2.3.2. Techninė sauga

2.3.2.1. Saugus darbas su potencialiai pavojingais įrenginiais

Potencialiai pavojingų įrenginių ir kitų darbo įrenginių techninės saugos kontrolė yra viena iš sudėtinių nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos dalių. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų bei avarijų dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais, 2010–2011 metais buvo akcentuojama šių įren-ginių techninės būklės tikrinimo kokybė ir juridinių asmenų teikiamų nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugų licencijavimas.

Pakeitus Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatas (pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje reikalavimus), buvo panaikintos diskriminacinės teisinės nuostatos ir užtikrintos vieno-dos verslo ir konkurencijos sąlygos kitų valstybių narių paslaugų teikėjams. Šie teisinės bazės pokyčiai sudarė sąlygas Lietuvoje įsisteigti dviems naujoms įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigoms: „Ins-pecta“, UAB, kurios steigėjai ir akcininkai yra tarptautinė įmonių grupė Inspecta Group, bei Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės TUVLITA Technikos kontrolės tarnybai. Socialinės apsaugos ir darbo kanclerio 2010 m. lapkričio 11 d potvarkiu Nr.A3-146 šioms akredituotoms kontrolės įstaigoms buvo suteikti įgaliojimai tikrinti pavojingų medžiagų talpyklų, liftų, keleivinių lynų kelių, eskalatorių, kėlimo įrenginių ir pramoginių įrenginių bei jų įrangos techninę būklę.

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių 4 įgaliotų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų ekspertai atlieka 33230 Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre įregistruotų įrenginių techninės būklės tikrinimus.

Įgaliotų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų veiklos rodikliai pateikti 2.3.2.1-1 iliustra-cijoje.

Įgaliotų įstaigų veiklos rodikliai

480

210648

228

3777

3831

19003

22654

0 5000 10000 15000 20000 25000

Atlikti techninėsbūklės tikrinimai

Prižiūrimųįrenginių skaičius

Technikospriežiūros tarnyba

Kėlimo įrenginiųpriežiūros tarnyba

UAB "Tuvlita"Technikoskontrolės tarnyba

UAB "Inspecta"

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 2.3.2.1-1 iliustracija

52


TURinys

Įvertinant tai, kad naujai įsteigtos įgaliotos įstaigos 2010 metais dirbo tik 1 mėnesį, pateikiamas kiekvienos įstaigos 1 eksperto vidutinis per mėnesį atliktų tikrinimų skaičius ( 2.3.2.1-2 iliustracija).

40

28

58

52

0

10

20

30

40

50

60

Įgaliotų įstaigų ekspertų per 1 mėnesį atliktų patikrų skaičius

UAB "Inspecta"

UAB "Tuvlita"Technikoskontrolės tarnyba

Kėlimo įrenginiųpriežiūros tarnyba

Technikospriežiūros tarnyba

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 2.3.2.1-2 iliustracija

Skirtingų potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimas priklauso nuo įrenginio tipo, konstruk-cijos, vertinamų rodiklių ir atliekamų procedūrų skaičiaus, todėl anksčiau pateiktų rodiklių negalima vertinti kaip absoliučiai objektyviai nusakančių ekspertų darbo spartą ir kokybę. Be pagrindinio uždavi-nio – įrenginių techninės būklės tikrinimų, įgaliotos įstaigos, dirbančios kaip notifikuotos atitikties ver-tinimo įstaigos, atlieka liftų, kėlimo įrenginių, slėginių indų atitikties techninių reglamentų ir darniųjų standartų reikalavimams vertinimus. 2010 m. Technikos priežiūros tarnyba įvertino 36 liftų, 47 slėginių įrenginių ir 1 kėlimo įrenginio atitiktį, VšĮ Kėlimo įrenginių priežiūros tarnyba, tikrindama liftų atitiktį techninio reglamento „Liftai“ X priedo (G modulio) reikalavimams, išdavė 5 liftų atitikties sertifikatus, o pagal to paties techninio reglamento VI priedą (baigiamasis tikrinimas) išduoti 38 lifto atitikties bai-giamojo tikrinimo sertifikatai.

Technikos priežiūros tarnyba, UAB „TUVLITA“ Technikos kontrolės tarnyba ir „Inspecta“, UAB veikia kaip akredituotos darbuotojų sertifikavimo įstaigos ir vykdo suvirintojų, suvirimo operatorių ir lituotojų kvalifikacijos tikrinimą bei išduoda atitinkamos kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimus pagal standartus LST EN 287-1, LST EN 1418:1999 ir LST EN 13133. Vienas iš įgaliotų įstaigų darbo kokybės rodiklių yra įrenginių savininkų skundų ir apeliacijų nebuvimas. Įgaliotos įstaigos savo metinėse veiklos ataskaitose teigia, kad skundų ir apeliacijų dėl netinkamai atliktų techninės būklės tikrinimų negavo.

Tęsiant nuo 2008 m. liepos 1 d. pradėtą juridinių asmenų teikiamų nuolatinės įrenginių priežiū-ros paslaugų licencijavimą, 2010 metais ir 2011 m. I pusmetį įvairiems juridiniams asmenims išduota 13 licencijų: 7 – liftų nuolatinei priežiūrai; 6 – kėlimo įrenginių nuolatinei priežiūrai ir 2 – eskalatorių nuolatinei priežiūrai atlikti. Kai kurios licencijos suteikia teisę nuolatinės priežiūros paslaugas teikti ke-

53


TURinys

lių grupių potencialiai pavojingiems įrenginiams. Vykstant įmonių restruktūrizacijai ir įmonėms ban-krutavus, licencijų galiojimas buvo panaikintas 4 juridiniams asmenims.

Licencijuotų juridinių asmenų, vykdančių nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kontrolė yra pavesta Valstybinei darbo inspekcijai, kuri, 2010 m. atlikdama tikslinį inspektavimą „Li-cencijuotų įmonių, vykdančių liftų nuolatinę priežiūrą, liftų priežiūros kontrolė“, patikrino 13 įmonių, turinčių licencijas nuolatinei liftų priežiūrai atlikti. Atlikdami inspektavimą, VDI darbo inspektoriai patikrino 215 šių įmonių prižiūrimų liftų ir dėl nustatytų „Liftų naudojimo taisyklių“ reikalavimų pa-žeidimų surašė 81 reikalavimą pašalinti pažeidimus. Einamaisiais metais Valstybinė darbo inspekcija yra įsipareigojusi patikrinti 48 licencijuotų įmonių veiklą ir pateikti informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

2010 metais Lietuvos juridinių ir fizinių asmenų įsigytų ir Potencialiai pavojingų įrenginių vals-tybės registre užregistruotų potencialiai pavojingų įrenginių skaičius išaugo mažiausia, lyginant su vi-sais ankstesniais metais (kai įsteigus valstybės registrą buvo pradėta vykdyti apskaita), – tik 956 vnt., o 2009 m. – 2520 vnt. Potencialiai pavojingų įrenginių skaičiaus pokyčiai per 2008–2010 m. pateikti 2.3.2.1-1 lentelėje.

2008–2010 m. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre įregistruoti PPĮ

2008 2009 2010

Pramoginiai įrenginiai 69 80 82Dujas deginantys įrenginiai 229 271 309Eskalatoriai 185 246 260Katilai 974 1025 1041Kėlimo įrenginiai 7708 8322 8644Liftai 7240 7957 8139Lynų kelių įrenginiai 13 15 16Slėginiai indai 9930 10585 10822Talpyklos 2121 2327 2434Vamzdynai 1285 1446 1483Iš viso 29754 32274 33230

Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro duomenys 2.3.2.1-1 lentelė

Daugybė veiksnių: nedidelis potencialiai pavojingų įrenginių skaičiaus augimas, juridinių asme-nų, teikiančių potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinės priežiūros paslaugas, licencijavimas, įgaliotų įstaigų ekspertų kokybiškai ir atsakingai atliekama įrenginių techninės būklės patikra bei sustiprintas Valstybinės darbo inspekcijos dėmesys ir kontrolė, nulėmė sumažėjusį nelaimingų atsitikimų dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais skaičių. Pastarųjų penkerių metų duomenys apie įvykusius nelai-mingus atsitikimus pateikti 2.3.2.1-3 iliustracijoje.

54


TURinys

Sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai, įvykę 2006–2010 m. dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais

54

12

4

7

1

3

0

6

0

24

6

8

1012

14 Sunkūs 2006 m.

Mirtini 2006 m.

Sunkūs 2007 m.

Mirtini 2007

Sunkūs 2008 m.

Mirtini 2008 m.

Sunkūs 2009 m.

Mirtini 2009 m.

Sunkūs 2010 m.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenys 2.3.2.1-3 iliustracija

2010 metais, kaip ir 2009 m., nei vienas darbuotojas nežuvo, dirbdamas su potencialiai pavojingais įrenginiais, nors sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius išaugo nuo 3 (2009 m.) iki 6 (2010 m.). 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai įvyko dirbant su kėlimo įrenginiais, po 1 – su talpyklomis ir liftais. Šie sunkūs ne-laimingi atsitikimai dažniausia įvyko dėl organizacinių priežasčių: netinkamo įrenginių eksploatavimo, eksploatavimo taisyklių nesilaikymo, nepakankamos kontrolės dirbant su šiais įrenginiais bei juos re-montuojant. 1 sunkaus nelaimingo atsitikimo, įvykusio dirbant su kėlimo įrenginiais, priežastis iš dalies yra ir techninė: sugedus 1987 m. pagaminto automobilinio teleskopinio keltuvo pakėlimo mechanizmui, pakelta keltuvo aikštelė (lopšys) staigiai leidosi žemyn, o joje dirbęs darbuotojas nuo jos nukrito ir patyrė sunkų kūno sužalojimą. Įvykį tyrusi ekspertų komisija nustatė, kad pagrindinė avarijos priežastis yra strėlės ilginimo mechanizmo sekimo sistemos ašelės lūžimas ir nekontroliuojamas strėlės ilginimas. Apie įvykusią avariją informuoti senesnių kaip 15 metų automobilių teleskopinių keltuvų savininkai.

Tęsiamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų rengimas. 2010 m. buvo parengtos ir patvirtintos Kėlimo kranų naudojimo taisyklės62, šiais metais yra numatyta parengti ir patvirtinti šių potencialiai pavojingų įrenginių naudojimo taisykles: mobiliųjų darbinių kėli-mo platformų, mašininės pavaros kabamųjų ir pastatomųjų platforminių įrenginių, pramoginių įrengi-nių (atrakcionų) ir apžvalgos ratų.

Ekonomikos krizės sąlygomis įrenginių savininkai neturi finansinių galimybių atnaujinti poten-cialiai pavojingus įrenginius, pasenusius laiku pakeisti naujais ar vykdyti modifikacijas. Iš šiuo metu Lietuvoje naudojamų 7 tūkstančių keleivinių liftų 2868 liftai (42 proc. visų keleivinių liftų) įrengti prieš daugiau kaip 25 metus. Per naudojimo laikotarpį lifto mechanizmai susidėvi, o konstrukcinės medžia-gos nukenčia dėl senėjimo proceso. Liftų naudojimo taisyklėse numatyta, kad turi būti atliktas tokio senumo liftų keliamų pavojų identifikavimas ir rizikos vertinimas pagal LST EN 81-80 standarto „Liftų

62 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. A1-425 „Dėl Kėlimo kranų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.112-5717).

55


TURinys

projektavimo ir įrengimo saugos taisyklės. Naudojami liftai. 80 dalis. Naudojamų keleivinių ir krovi-ninių liftų saugos gerinimo taisyklės“ rekomendacijas. Licencijuotos liftų priežiūros įmonės pateikė ataskaitas, kad atliktas daugiau nei 1430 senesnių nei 25 metų keleivinių liftų toks rizikos vertinimas. Tačiau rizikos vertinimo ataskaitų analizė parodė, kad ne visų atliktų rizikos vertinimų kokybė atitinka nustatytą tikslą – aiškiai apibrėžti esamus pavojus ir rizikas bei numatyti priemones liftų saugos lygiui gerinti. Todėl numatoma licencijuotoms įmonėms parengti liftų rizikos vertinimo rekomendacijas bei didžiausiuose Lietuvos miestuose liftų savininkams surengti seminarų ciklą liftų priežiūros organizavi-mo, saugos gerinimo ir liftų atnaujinimo klausimais.

2010–2011 m. vyksta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (toliau – Agentūra) inicijuota informacinė kampanija, skirta saugiai techninei priežiūrai „Saugi darbo vieta. Naudinga jums. Nau-dinga verslui“, kurios metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 2010 m. organizavo 2 seminarų ciklus kartu su teminėmis konsultacijomis darbdaviams ir jų atstovams tema „Saugi techninė priežiūra“ 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Pavasarinio ciklo potemis buvo „Liftų ir kėlimų reikmenų techninė priežiūra“, o rudeninio ciklo – „Medienos ap-dirbimo bei baldų gamybos įrenginių techninė priežiūra“ (iš viso 10 seminarų). Seminaruose aktyviai dalyvavo ir pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai bei įgaliotų techni-nės būklės tikrinimo įstaigų ekspertai. 2011 m. suorganizuotas seminarų ciklas 5-iuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose tema „Saugi techninė priežiūra“, kurio tikslas – saugus krovimo darbų vykdymas bei kranų manipuliatorių naudojimas.

2.2.5.2. Laisvas prekių judėjimas Vykdydami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai priskirtų produktų (mašinų,

asmeninių apsauginių priemonių, liftų, lynų kelių, kėlimo reikmenų) rinkos priežiūros organizavimą ir įgyvendindami 2008 metais priimto ES teisės aktų paketo Europos Sąjungos vidaus rinkai reguliuoti (vadinamojo Vidaus rinkos prekių paketo) – 2 reglamentų ir sprendimo – reikalavimus, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos specialistai tikrino šių gaminių atitiktį esminiams saugos ir sveikatos reikalavimams, nustatytiems techniniuose reglamen-tuose. 2010 m. buvo vykdomos 3 tikslinės gaminių saugos tikrinimo programos:

Asmeninių apsaugos priemonių (AAP):– Dviratininkų, riedlentininkų bei riedutininkų šalmų saugos tikrinimas (PROSAFE EMARS

II projektas).– Ryškiai matomų liemenių ir atšvaitų tikrinimas.– Mašinų, skleidžiančių triukšmą į aplinką, tikrinimas.2010 m. buvo vykdomas Europos Sąjungos šalių produktų saugos projektas „Bendri šalmų rin-

kos priežiūros veiksmai“. Šio projekto tikslas – kad į Europos Sąjungos šalių rinką tiekiami įvairios pa-skirties šalmai (kalnų slidinėjimo, jojimo, dviratininkų ir kt.) atitiktų jiems taikomų teisės aktų saugos reikalavimus. Siekiant šio tikslo, buvo patikrinti 22 tipai šalmų, iš kurių 2 tipai buvo išsiųsti į bandymų laboratoriją Švedijoje, – tai dviratininkų šalmas PROVEL X5 (kilmės šalis – Taivanas) ir vaikiškas dvira-tininkų šalmas W-1A (kilmės šalis – Kinija). Atlikus bandymus, nustatyta, kad šių modelių dviratininkų šalmai suaugusiems ir vaikams atitiko visus standarto EN 1078 saugos reikalavimus. Visos ES šalys ban-dymams pateikė 40 įvairios paskirties šalmų, iš jų 18 šalmų neatitiko standartų reikalavimų.

56


TURinys

2010 m. II pusmetį buvo atlikti į rinką tiekiamų atšvaitų ir apsauginių liemenių atitikties tikrinimai. Bandymams atrinkti 4 tipų atšvaitai, pagaminti Estijoje ir Kinijoje. Atlikus šių gaminių bandymus pagal LST EN 13356 „Nedarbinių drabužių priedai matomumui pagerinti. Bandymo metodai ir reikalavimai“ reika-lavimus, nustatyta, kad atšvaitų RV-203 (gamintojas – Kinija) atgalinio atspindžio koeficientas neatitiko standarte nustatyto saugos reikalavimo. IV ketv. papildomai buvo atrinkti dar 8 tipai atšvaitų ir įspėjamųjų liemenių ir pateikti į bandymų laboratoriją saugos reikalavimų atitikčiai nustatyti. Atlikus bandymus, nu-statyta, kad apsauginės liemenės „Elio securite“ (kilmės šalis – Kinija), atšvaito-pakabuko „Vaiduokliukas“ (kilmės šalis – Kinija) ir atšvaito-pakabuko b/k 2000128318733 (gamintojas Lietuvoje) atgalinio atspindžio koeficientas buvo mažesnis nei deklaruojamuose standartuose nurodyti saugos reikalavimai.

Vykdant tikslinę programą „Mašinų, skleidžiančių į aplinką triukšmą, tikrinimas“, 2010 m. buvo atlikta 16 patikrinimų, kurių metu patikrinta 86 mašinos ir įrenginiai; užpildyti 8 mašinų į aplinką sklei-džiamo triukšmo šablonai.

Asmeninės apsauginės priemonės. Per 2010 m. atlikti 116 asmeninių apsauginių priemonių (toliau – AAP) patikrinimai (2009 m. atitinkamai atlikta 130 AAP patikrinimų). Techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“ reikalavimų pažeidimai nustatyti 69 patikrinimų metu, tai sudaro 59,5 proc. visų patikrinimų (2009 m. atitinkamai – 44,6 proc.). Pirminiai tikrinimai atlikti 97 įmonėse, iš jų pažeidimai nustatyti 59-iose įmonėse (60,8 proc.). Pakartotiniai patikrinimai atlikti 18 įmonių. Pakartotinai patikrinus, pažeidimai nustatyti 10-tyje įmonių.

Mašinos. Vykdydami mašinų priežiūrą rinkoje, 2010 metais inspektoriai atliko 206 patikrinimus (2009 m. – 195 patikrinimus). Techninio reglamento „Mašinų sauga“ pažeidimai nustatyti 86-ių patikri-nimų metu (41,8 proc. visų pažeidimų). 2009 m. – 73 patikrinimų, 37,4 proc. visų pažeidimų. Inspekcija nustatė 1 pavojingą gaminį – grandininį nešiojamą pjūklą BEBRAS, mod. ZM 5200, gamintojas – Zhe-jiang Zomax Garden Machinery Co. Ltd., Kinija. Buvo atlikti šio pjūklo bandymai Valstybinėje mašinų bandymų stotyje ir nustatyta, kad pjūklas neatitinka standarto LST EN ISO 11681-1:2004 „Miškų ūkio mašinos. Nešiojamieji grandininiai pjūklai. Saugos reikalavimai ir bandymai“ 5.13.2 punkto bei techni-nio reglamento „Mašinų sauga“ 7 punkto ir I priedo „Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai“ reika-lavimų, todėl pripažintas pavojingu.

Perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. direktyvą 2009/127/EB, iš dalies keičiančią direktyvos 2006/42/EB nuostatas, dėl pesticidų skleidimo mašinų į nacionalinę teisę, buvo parengtas ir patvirtintas techninio reglamento „Mašinų sauga“ pakeitimas63, kurio nuostatos įsigalios nuo š. m. gruodžio 15 d.

Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas parengė Mašinų direktyvos taikymo vadovą, skirtą mašinų gamintojams, importuotojams ir platintojams, paskelbtosioms (noti-fikuotoms) įstaigoms, darbuotojų saugos ir sveikatos institucijoms, vartotojų apsaugos agentūroms ir nacionalinėms administracijos bei rinkos priežiūros institucijoms. Vadovo, kurio paskirtis – paaiškinti Direktyvos 2006/42/EB sąvokas ir reikalavimus, kad ji tikrai būtų vienodai aiškinama ir taikoma visose Europos Sąjungos šalyse narėse, lietuviškoji versija yra paskelbta Socialinės apsaugos ir darbo ministe-rijos64 bei Valstybinės darbo inspekcijos65 tinklalapiuose.

63 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. A1-441 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 115-5896).

64 http://www.socmin.lt/index.php?-57001719865 http://www.vdi.lt/index.php?1509781849

TURinys 57

3es paramos panaUDoJimas

3.1. es sTrUKTūriniŲ FonDŲ parama

2010–2011 m. buvo tęsiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priskirtų 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – ŽIPVP) I-ojo prioriteto „Kokybiškas užimtu-mas ir socialinė aprėptis“ ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (toliau – SSVP) II-ojo prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonių įgyvendinimas.

Įgyvendinant ŽIPVP prioritetą „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“, siekiama didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos poreikių, skatinti gyventojų užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje, stiprinti socialinę aprėptį.

Investuojant į žmogiškųjų išteklių plėtrą, tuo pačiu metu finansuojama darbo rinkos ir sociali-nių paslaugų infrastruktūra. Šiam tikslui 2007–2013 m. laikotarpiu naudojamos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II-ajam prioritetui „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinti skirtos lėšos. Paskatinti socialinės rizikos asmenų bei socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir jų šeimos narių geresnę integraciją į visuomenę ir darbo rinką, užtikrinti prieinamas ir kokybiškas socialines paslaugas – tai du iš SSVP II-ojo prioriteto uždavinių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) administruoja 20 ŽIPVP ir SSVP prie-monių, kurioms įgyvendinti 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu skirta 1,726 mlrd. Lt ES struktūri-nių fondų lėšų.

2010–2011 m. priemonės buvo įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. vasario mėnesį patvirtintu ŽIPVP ir SSVP priemonių planu, kuris, atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metais iškeltus priorite-tus, buvo koreguojamas 2010 m. balandžio ir 2011 m. kovo mėnesiais.

58

socialinis pranešimas 2010–2011 es paramos panaUDoJimas

TURinys

Įgyvendinant ŽIPVP ir SSVP priemones, 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gegužės 1 d. laikotarpiu buvo pasiekta šių rezultatų:

1. buvo parengti ir patvirtinti 6 projektų finansavimo sąlygų aprašai;2. paskelbti 2 kvietimai teikti paraiškas;3. patvirtinti visi SSVP priemonės ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“

II-ojo etapo regionų projektų sąrašai;4. patvirtinti 5 valstybės projektų sąrašai;5. pasirašytos 88 projektų finansavimo ir administravimo sutartys pagal ŽIPVP priemones

„Įmonių socialinė atsakomybė“, „Kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymas“, „Ieškančių darbo asmenų integracija į darbo rinką“, „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos kūri-mas ir įgyvendinimas“ bei pagal SSVP priemonę „Nestacionarių socialinių paslaugų infras-truktūros plėtra“. Projektams pagal šias priemones įgyvendinti skirta daugiau nei 280 mln. Lt ES fondų lėšų;

6. tęsiamas 331 projekto įgyvendinimas.

Bendra ŽiPVP ir ssVP priemonių įgyvendinimo būklė 2011 m. birželio 1 d.

Iš visoŽmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų

programa (Europos socialinis fondas)

Sanglaudos skatinimo veiksmų programa (Europos regioninės plėtros fondas)

Administruojamoms priemonėms skirtos Es fondų lėšos

1,876 mlrd. Lt 1,437 mlrd. Lt 439 mln. Lt

Pasirašyta sutarčių: vykdomų projektų skaičius ir sutarčių vertė (Es fondų lėšos)

445 projektai / 1,317 mlrd. Lt 331 projektas / 1027 mln. Lt 114 projektų / 290 mln. Lt

sutarčių Es fondų lėšų dalis nuo visų priemonėms skirtų Es fondų lėšų, proc.

76,3 71,5 66,0

Planuojama pasirašyti sutarčių (Es fondų lėšos) 2011 m. , mln. Lt

160,0 80,0 80,0

išmokėta Es fondų lėšų projektų vykdytojams, mln. Lt / proc. nuo visų priemonėms skirtų ES fondų lėšų

825,7 /47,8 705 / 54,8 120,7 / 27,5

Pripažinta deklaruotinomis EK Es fondų lėšų suma, mln. Lt / proc. nuo visų priemonėms skirtų ES fondų lėšų

717 /41,5 600 / 46,6 117 / 26,7


59


TURinys

ŽIPVP I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonių įgyvendinimas iki 2011 m. birželio 1 d.

Priemonės pavadinimas Priemonės įgyvendinimo būdas

Priemonei skirtų lėšų

suma (ES lėšos, mln. Lt)

Įgyvendinamiems ir baigtiems įgyvendinti

projektams skirtų lėšų suma (ES lėšos, mln. Lt)

Įgyvendinimo planai

Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse Konkursas 239,35 140,45 Kvietimas teikti paraiškas –

2012 m. II ketv.

Socialinio dialogo skatinimas Konkursas 20 ,0 -

Kvietimas teikti paraiškas – 2011 m. I ketv. ir 2011 m. III ketv.

Įmonių socialinė atsakomybė

Valstybės projektų planavimas 5,45 5,45

Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas Konkursas 40,3 36,08

Emigrantų iš Lietuvos sugrįžimo skatinimas

Valstybės projektų planavimas 1,9 1,9 Priemonės įgyvendinimas

baigtas Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje

Konkursas 103,4 103,13

Kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymas


Verslumo skatinimas Finansų inžinerija 50,0 Kaimo vietovių darbo jėgos perorientavimas iš žemės ūkio į kitas veiklas

Valstybės projektų planavimas 60,0 30,60 Kitas valstybės projektų

sąrašas – 2011 m. III ketv.

Sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimas


Žmogiškieji ištekliai INVEST LT+

Valstybės projektų planavimas 30,0 -

Valstybės projektų sąrašai bus sudaromi iki 2013 m. birželio 1 d.

Ieškančių darbo asmenų integracija į darbo rinką


Projektų sutartys likusiai paramos lėšų sumai bus pasirašomos 2011 m. rugpjūčio mėn.

Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas


Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programų kūrimas

Konkursas 8,47 Kvietimas teikti paraiškas – 2011 m. IV ketv.

Socialinės rizikos ir socialinės atskirties asmenų integracija į darbo rinką


Kvietimas teikti paraiškas – 2011 m. I ketv.Paraiškų vertinimas – nuo 2011 m. balandžio 27 d.

Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija

Konkursas 5,0 Kvietimas teikti paraiškas –2011 m. II ketv.


60


TURinys

3.1.1. ŽipVp ir ssVp priemonių planavimas ir įgyvendinimas 2010–2011 m.: kvietimai teikti paraiškas, valstybės projektų sąrašų sudarymas, sutarčių pasirašymas

ŽMOGIŠKųJų IŠTEKLIų PLėTROS VEIKSMų PROGRAMAPriemonė „Įmonių socialinė atsakomybė“Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę įmonių socialinės atsakomybės plė-

tros 2009–2013 m. programą ir jos įgyvendinimo 2009–2011 m. priemonių planą66, Lietuvos Respubli-kos Vyriausybės nutarimu buvo pakeistas 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų progra-mos priedas67. 2010 m. balandžio mėn. patvirtintas ŽIPVP priemonės „Įmonių socialinė atsakomybė“ projektų finansavimo sąlygų aprašas.

Priemonės „Įmonių socialinė atsakomybė“ tikslas – propaguoti socialinį sąmoningumą versle, gerinti įmonių gebėjimus versle diegti įmonių socialinės atsakomybės principus, siekiant konkurencin-gumo, saugios ir ekologiškai švarios aplinkos, stiprios socialinės sanglaudos, skaidrios ir etiškos verslo praktikos.

2009 m. buvo baigtas įgyvendinti Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje projektas „Įmo-nių socialinės atsakomybės skatinimas Lietuvoje“ (ĮSA skatinimas Lietuvoje). Projektui įgyvendinti buvo skirta 450 tūkst. litų. Įgyvendinant projektą, 10 įmonių parengė ir viešai paskelbė socialines atas-kaitas, buvo apmokyti 25 įmonių socialinės atsakomybės konsultantai ir patarėjai.

2010 m. birželio mėn. į valstybės projektų sąrašą įtrauktas dviejų metų trukmės projektas „VAR-TAI: socialinės ir aplinkosauginės verslo inovacijos“, kurį įgyvendina Jungtinių Tautų vystymo progra-ma Lietuvoje. Projekto vertė – 5 mln. litų ESF lėšų.

Įgyvendinant projektą, vykdomi konsultantų ir patarėjų mokymai praktiniais įmonių socialinės atsakomybės klausimais, atliekami socialinės atsakomybės diegimo įmonėse ekonominės naudos ir il-galaikio poveikio tyrimai, vykdoma veikla, numatyta Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plė-tros 2009–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių plane. Projektą planuojama baigti įgyvendinti 2012 m.

Priemonė „Verslumo skatinimas“2010 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri atlieka Verslumo

skatinimo fondo valdytojo funkcijas, ir konkurso būdu atrinktas 57-ių kredito unijų konsorciumas, ats-tovaujamas Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią LCKU įgyvendins priemonės „Verslumo skatinimas“ veiklas. LCKU įsipareigojo užtikrinti paskolų tei-kimą bei pradedančių verslą asmenų mokymą, konsultavimą, pagalbą rengiant bei įgyvendinant verslo planus.

66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 12 d. nutarimas Nr.53 „Dėl Nacionalinės įmonių socialinės atsakomy-bės plėtros 2009–2013 m. programos ir jos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 8-368).

67 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 389 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr.789 „Dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pakeiti-mo“ (Žin., 2010, Nr.43-2063)

61


TURinys

Pirmieji mokymai ketinantiems pradėti savo verslą pradėti 2010 m. rugsėjo mėn., pirmoji pasko-la išduota 2010 m. lapkričio 8 d.

Iki 2011 m. birželio 1 d. priemonės pasiekti rodikliai

Rodiklio pavadinimasPriemonės rodikliai

Įvykdyta, 2011-06-01

Įvykdymas, proc.

Mokyme dalyvavę asmenys 5000 3294 66

Mokyme dalyvavę asmenys iš prioritetinių grupių (neįgalieji, bedarbiai, vyresnio amžiaus asmenys ir jaunimas iki 29 m.) 1500 2495 166

Suteikta paskolų (gamybos, prekybos, paslaugų sektoriuose) 1200 77 6


Daugiausia paskolų išduota Vilniaus rajone (28 proc. visų paskolų) ir Ukmergės rajone (27 proc.). Kauno rajone išduota 18 proc. visų paskolų, po 9 proc. – Druskininkų, Jonavos ir Ignalinos rajonuose.

Priemonė „Žmogiškieji ištekliai inVEsT LT+“ Ši priemonė buvo patvirtinta 2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu68. Priemo-

nės tikslas – tobulinti darbuotojų ir vadovų kvalifikaciją, žinias ir gebėjimus įmonėse, pritraukiančiose tiesiogines užsienio investicijas į didelės pridėtinės vertės gamybos ir (ar) didelės pridėtinės vertės pas-laugų verslo pradžią ar plėtrą, finansavimą skiriant tų įmonių darbuotojų bendriesiems mokymams. Projektai pagal šią priemonę bus atrenkami valstybės projektų planavimo būdu. Priemonei įgyvendinti numatyta skirti iki 30 mln. litų ES fondų lėšų, o 20 mln. litų sudarys pareiškėjų nuosavos lėšos.

Galimi pareiškėjai pagal priemonę – privatūs juridiniai asmenys ar užsienio įmonių filialai. Priemonės finansavimo sąlygų aprašas patvirtintas 2011 m. sausio mėnesį. Planuojama, kad

valstybės projektų sąrašai bus sudaromi iki 2013 m. birželio 1 d., o projektų įgyvendinimas prasidės 2011 m. pabaigoje.

Priemonė „socialinio dialogo skatinimas“Priemonės tikslas – ugdyti darbdavių, darbdavių organizacijų ir jų asociacijų, profesinių sąjungų

ir jų susivienijimų socialinės partnerystės srities gebėjimus, tobulinti kolektyvinius darbo santykius, skatinti kolektyvinių sutarčių pasirašymą, informuoti ir šviesti profesinių sąjungų narius ir visuomenę apie socialinio dialogo plėtrą.

Įgyvendinant šią priemonę, socialinių partnerių organizacijos bus skatinamos pasirašyti teritori-nes, šakos, įmonių kolektyvines sutartis, steigti saugos ir sveikatos komitetus įmonėse, kurti dvišales ir trišales tarybas ir komisijas savivaldybėse.

68 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 389 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr.789 „Dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pakeiti-mo (Žin., 2010, Nr.43-2063)

62


TURinys

2011 m. vasario mėnesį patvirtintas ŽIPVP priemonės „Socialinio dialogo skatinimas“ I-ojo kvietimo teikti paraiškas finansavimo sąlygų aprašas. Įgyvendinant šios priemonės projektus, dalyvaus darbdavių ir darbuotojų organizacijos. I-ojo kvietimo teikti paraiškas projektams finansuoti numatyta skirti 15 mln. Lt Europos socialinio fondo lėšų. Numatoma, kad projektai neturėtų viršyti 1 mln. litų.

II-ąjį kvietimą teikti paraiškas planuojama skelbti 2011 m. III ketvirtį. Šio kvietimo projektams finansuoti numatoma skirti 5 mln. litų. Paskelbus šį kvietimą teikti paraiškas, bus atrinkti projektai, kuriuos įgyvendins darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos.

Priemonė „ieškančių darbo asmenų integracija į darbo rinką“2010 m. pradėti vykdyti 4 projektai pagal ŽIPVP priemonę „Ieškančių darbo asmenų integracija

į darbo rinką“, kuriems įgyvendinti iš ESF lėšų skirta beveik 140 mln. litų. Į šiuos projektus planuoja-ma įtraukti beveik 53 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, taip pat subsidijuoti socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų (daugiau nei 1800 asmenų) įdarbinimą, teikti subsidiją 110 asistentų (gestų kalbos vertėjų) išlaidoms kompensuoti, vykdyti socialinių įmonių darbuotojų, priklau-sančių tikslinėms asmenų grupėms, mokymus.

Pažymėtina, kad atskiras projektas buvo skirtas jaunimo užimtumui didinti, reikiamas dėmesys skirtas bedarbiams su aukštuoju išsilavinimu perkvalifikuoti, remiamajam įdarbinimui (įdarbinimui subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimui, viešiesiems darbams), darbo rotacijai, taip pat finansuo-jama nauja priemonė, skirta skatinti bedarbių teritorinį mobilumą.

Atsižvelgdama į pasikeitusią ekonominę ir socialinę situaciją bei išaugusį nedarbo lygį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. kovo 31 d. pasitarimo protokolu Nr. 23 (4.1.2 punktas) pritarė ES fon-dų lėšų perskirstymui tarp ŽIPVP prioritetų, didinant 150 mln. litų ES fondų lėšų finansavimą SADM administruojamoms I prioriteto ,,Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonėms ir atitin-kamai mažinant Švietimo ir mokslo bei Vidaus reikalų ministerijų administruojamas ES fondų lėšas. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas ir Europos Komisijai pateiktas pasiūlymas keisti ŽIPVP.

2011 m. kovo mėn. Europos Komisija pritarė lėšų perskirstymui ir atitinkamam Žmogiškųjų ište-klių plėtros veiksmų programos keitimui, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių vykdymui, skiriant papildomus 150 mln. litų. 2011 m. kovo 3 d. parengtas ir pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 789 „Dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus ŽIPVP priedo pakeitimą, perskirstytos ESF lėšos (150 mln.) bus naudojamos jaunimo užimtumui didinti, aukštąjį išsilavinimą turintiems bedarbiams perkvalifikuoti, viešųjų darbų programos plėtrai, įdarbinimui subsidijuojant, bedarbių teritoriniam ju-dumui skatinti ir kitoms priemonėje „Ieškančių darbo asmenų integracija į darbo rinką“ numatytoms remiamoms veikloms finansuoti.

Priemonė ,,Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“.2011 m. birželio mėn. pabaigoje planuojama paskelbti kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę

,,Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“. Projektams finansuoti planuojama skirti iki 5 mln. Lt ESF lėšų. Šios priemonės tikslas – mažinti diskriminaciją darbo rinkoje, skatinti lyčių lygybę ir išvengti socialinių problemų atsiradimo, šiuo tikslu informuoti ir šviesti visuo-menę.

63


TURinys

Numatoma, kad, finansuojant šios priemonės projektus, bus remiamos šios veiklos: prevencijos priemonių (švietėjiškų, informacinių, mokomųjų ir pan.) kūrimas ir įgyvendinimas, siekiant išvengti diskriminacijos darbo rinkoje Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais; socialinių problemų prevencijos priemonių (švietėjiškų, informacinių, mokomųjų ir pan.) kūrimas ir įgyvendinimas šiose srityse: nusikalstamumas, priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, smur-tas šeimoje, prekyba žmonėmis ir kita; lyčių lygybės skatinimo, moterų ir vyrų lygių galimybių darbo rinkoje / ekonominėje veikloje užtikrinimo priemonių (švietėjiškų, informacinių, mokomųjų ir pan.) kūrimas ir įgyvendinimas.

Priemonė „socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“

Priemonė „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ skirta padėti socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties. Pagal šią priemonę finansuojamuose projektuose remiamos įvairios socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugos, socialinės rizikos grupių ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinių įgūdžių ugdymo ir motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje priemonės, ska-tinančios atsisakyti pasyvios valstybės piniginės paramos ir šitaip išvengti skurdo.

2011 m. vasario mėn. buvo paskelbtas trečiasis kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę, skir-tas nedirbantiems socialinės rizikos asmenims, patiriantiems socialinę atskirtį. Šiam kvietimui numatytas 65,7 mln. litų ES finansavimas. 2011 m. balandžio mėn. pabaigoje baigėsi nustatytas paraiškų pateikimo terminas, gauta 150 paraiškų, jose prašoma finansavimo lėšų suma sudaro daugiau nei 250 mln. litų. Planuojamas projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymas – 2011 m. rugsėjo mėn.

Priemonė ,,neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programų kūrimas bei įgyvendinimas, specialistų mokymas“.

2011 m. gruodžio mėn. planuojama paskelbti kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę ,,Neįga-liųjų profesinės reabilitacijos programų kūrimas bei įgyvendinimas, specialistų mokymas“. Projektams finansuoti planuojama skirti iki 10 mln. Lt ESF lėšų.

Priemonės tikslas – sudaryti palankias sąlygas neįgaliesiems įsitraukti į darbo rinką – parengti, išbandyti ir įvertinti novatoriškas ir efektyvias neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programas. Pagal šią priemonę planuojama remti įstaigų ir organizacijų, atitinkančių Reikalavimus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo minis-tro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A1-159 (Žin., 2005, Nr. 70-2543), projektus, kurie skirti naujoms neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programoms, užtikrinančioms profesinės reabilitacijos programą-ciklą (profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, profesinių gebėjimų atkūrimas ir (ar) naujų išugdymas, pagalba norintiesiems įsidarbinti), sukurti ir įgyvendinti.

Numatoma, kad, įgyvendinant šios priemonės projektus, bus remiamos šios veiklos: novatoriš-kų neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programų, užtikrinančių profesinės reabilitacijos programą-ciklą (profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, profesinių gebėjimų atkū-rimas ir (ar) naujų išugdymas, pagalba norintiesiems įsidarbinti), rengimas, išbandymas ir įvertinimas; darbingumo lygio ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo srities specialistų kvalifikacijos tobulinimas ir mokymas.

64


TURinys

SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMų PROGRAMAPriemonė „stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“2011 m. gegužės mėn. planuojama patvirtinti 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų pro-

gramos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė inf-rastruktūra“ priemonės „Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą bei valstybės projektų sąrašus.

Priemonės tikslas – užtikrinti pagyvenusiems asmenims, neįgaliesiems ir vaikams aukštą sta-cionariose socialinių paslaugų įstaigose teikiamų paslaugų kokybę ir saugią aplinką, modernizuojant esamas ar kuriant naujas stacionarias socialinių paslaugų įstaigas. Įgyvendinant projektus, bus statomos, rekonstruojamos ar remontuojamos bei aprūpinamos reikalinga įranga ir baldais tiek jau veikiančios, tiek ir naujai steigiamos stacionarios socialinių paslaugų įstaigos.

Priemonei, kuri įgyvendinama valstybės projektų planavimo būdu, iš viso skiriama 148 mln. Lt, iš jų 126 mln. Lt yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o 22 mln. Lt – valstybės biudžeto lėšos.

Priemonės „Paslaugas, tarp jų profesinės reabilitacijos, neįgaliesiems teikiančių įstaigų plė-tra“ veikla „Gestų kalbos vertėjų centrų infrastruktūros plėtra“

2011 m. planuojama pradėti įgyvendinti priemonės „Paslaugas, tarp jų profesinės reabilitacijos, neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra“ veiklą „Gestų kalbos vertėjų centrų infrastruktūros plėtra“. Šiai veiklai įgyvendinti numatoma skirti apie 8 mln. Lt ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų. 2011 m. sausio–vasario mėn. vyko susitikimai su Panevėžio, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos gestų kalbos vertėjų centrų vadovais, kurių metu buvo preliminariai aptariami planuojami projektai bei jų įgyvendinimo sąlygos. 2011 m. III ketv. planuojama patvirtinti minėtos veiklos projektų finansavimo sąlygų aprašą bei valstybės projektų sąrašą ir pakviesti sąraše esančius pareiškėjus teikti paraiškas struktūrinių fondų paramai gauti. Sutartis su būsimais projektų vykdytojais planuojama pasirašyti 2012 m. pradžioje.

3.1.2. 2007–2013 m. ŽipVp i prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonių įgyvendinimas

Pagal 2007–2013 m. ŽIPVP I prioritetą „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ SADM administruoja 16 priemonių. Pagal įgyvendinamas priemones 331 projektui buvo skirtas finansavimas. Iki 2011 m. gegužės 1 d. pagal ŽIPVP 1 prioriteto priemones buvo baigtas 33 projektų įgyvendinimas, nutraukta 10 projektų, tęsiami įgyvendinti 298 projektai.

Iš viso įgyvendinamiems projektams buvo skirta 1,22 mlrd. Lt, iš kurių 1,03 mlrd. Lt sudaro ES lėšos.

Per 2010 m. buvo pasirašytos finansavimo ir administravimo sutartys dėl 28 projektų įgyvendi-nimo pagal keturias 1 prioriteto priemones: „Įmonių socialinė atsakomybė“, „Kompiuterinio raštingu-mo įgūdžių ugdymas“, „Ieškančių darbo asmenų integracija į darbo rinką“ ir „Neįgaliųjų profesinės re-abilitacijos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“. Šių projektų bendra vertė sudaro 249,8 mln. Lt, skirtas finansavimas pagal sudarytas sutartis sudaro 232,8 mln. Lt, iš jų ES fondų lėšos sudaro 200,6 mln. litų.

65


TURinys

Kaip matyti 3.1.1.-1 pateiktoje lentelėje, Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prio-ritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ įgyvendinamas per 3 uždavinius.

Pirmajam uždaviniui – „Didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie darbo rinkos poreikių“ – įgyvendinti skirta 11 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamų priemonių. Bendra pa-gal šias priemones įgyvendinamų projektų lėšų suma siekia 500,2 mln. Lt (ES lėšų finansavimas sudaro 413,73 mln. Lt). Įgyvendinant 5 iš 10 priemonių, finansavimas skiriamas konkurso būdu, o likusias 5 priemones – valstybės projektų planavimo ir atrankos būdu.

Šio uždavinio priemonėmis siekiama išlaikyti žmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymą-si, plėtoti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą bei tobulinti viešąjį administravimą. Iš dalies dėl šios prie-žasties 1 uždavinio priemonių projektuose didžiąją dalį (apie 45 proc.) projekto dalyvių sudaro aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Santykinai didžiausia įgyvendinamų projektų bei jiems įgyvendinti reikalingų lėšų dalis skiriama priemonei „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Priemonės projektų veiklos orientuotos į įmo-nių darbuotojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimą, žinių ir gebėjimų ugdymą, skatinant juos prisitaikyti prie įmonės reikmių ir darbo rinkos pokyčių. Projektų vykdytojų skaičiavimais, šių projektų organi-zuojamuose mokymuose dalyvaus daugiau kaip 26,5 tūkst. asmenų. Iki 2011 m. gegužės 1 d. projektų vykdytojai veikloms panaudojo daugiau kaip 115,9 mln. litų.

Panašių tikslų ir uždavinių siekiama ir įgyvendinant priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulini-mas viešajame sektoriuje“, tačiau šių projektų tikslinė grupė – viešojo sektoriaus institucijų bei įstaigų darbuotojai. Į mokymus planuojama įtraukti daugiau kaip 40 tūkst. šios tikslinės grupės asmenų. Šios priemonės projektuose ypatingas dėmesys skiriamas tokiems mokymams, kurie reikalingi konkrečių įstaigų darbuotojų sistemingam kvalifikacijos kėlimui, naujiems ir efektyviems darbo metodams įdieg-ti. Įgyvendinant projektus organizuojamuose mokymuose jau dalyvavo 33,8 tūkst. asmenų, o projektų vykdytojai veikloms panaudojo ir deklaruotinomis EK išlaidomis pripažinta 75,3 mln. litų.

Valstybės projektų planavimo būdu įgyvendinamų 7 projektų pagal priemonę „Sveikatos specia-listų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvali-fikacijos kėlimas“ tikslinė grupė yra susiaurinta iki sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo. Daugiau kaip 20,4 tūkst. specialistų kelia kvalifikaciją, tobulina žinias ir gebėjimus, suteikiant specialiąsias profesines ir bendrąsias su profesine veikla susijusias žinias ir įgūdžius bei siekiant užtikrinti kvalifikuotą sveikatos priežiūros paslaugų tei-kimą. Mokymuose dalyvaujančių asmenų skaičius, numatytas ŽIPVP projektų vykdytojų įsipareigoji-muose, viršytas 28 procentais. Pagal vykdytojų pateiktus duomenis, pripažinta tinkamomis deklaruoti EK išlaidų suma sudaro 13,4 mln. Lt, už šias lėšas mokymuose dalyvavo 7,4 tūkst. asmenų.

Kompiuterinis raštingumas yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, kurių prireikia norintiems akty-viai dalyvauti darbo rinkoje. Neatsižvelgiant į statusą darbo rinkoje, pagal priemonę „Kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymas“ mokymai bus organizuojami dirbantiems, bedarbiams, ekonomiškai ne-aktyviems gyventojams, išskyrus moksleivius ir studentus. 22 projektų vykdytojai veiklą planuoja visos šalies mastu, siekdami kompiuterinio raštingumo įgūdžius ugdyti daugiau kaip 59 tūkst. asmenų, t. y. daugiau kaip 2 kartus daugiau, nei numatyta ŽIPVP priede. Priemonės projektai pradėti įgyvendinti 2010 metais, nuo šio laikotarpio mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 5,5 tūkst. asmenų, projektų veikloms panaudota 1,7 mln. litų.

66


TURinys

ŽIPVP I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ uždavinio „Didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie darbo rinkos poreikių“

priemonių projektų mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius iki 2011 m. gegužės 1 d.

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000

Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse

Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas


Kaimo vietovių darbo jėgos perorientavimas iš žemės ūkio į kitas veiklas

Mokymuose dalyvavę asmenys iki 2011 m. gegužės 1 d. Projektų vykdytojų įsipareigojimaiVeiksmų programoje numatytas dalyvių skaičius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 3.1.2-1 iliustracija

Priemone „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“ siekiama sudaryti palankias sąlygas dar-bingo amžiaus ekonomiškai aktyviems asmenims (dirbantiems arba ieškantiems darbo) derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. 22 pagal šią priemonę įgyvendinamų projektų tikslai – suteikti šeimos ir dar-bo įsipareigojimų sunkumus išgyvenantiems asmenims pagrindines vaikų, neįgaliųjų, senyvo amžiaus šeimos narių priežiūros paslaugas, motyvuoti, konsultuoti ir suteikti galimybę mokytis nedirbantiems asmenims, tarpininkauti juos įdarbinant. Įgyvendinant projektų veiklas, taip pat šviečiami, mokomi ir konsultuojami darbdavių, darbuotojų ir savivaldybių atstovai, taip skatinant šeimai palankių darbovie-čių kūrimąsi, šeimos įsipareigojimų pasidalijimą. Tokiuose mokymuose iki 2011 m. gegužės 1 d. daly-vavo daugiau kaip 600 žmonių. Šioms ir kitoms projektų veikloms jau panaudota 28 proc. projektams skirtų lėšų, t. y. 13,5 mln. litų.

Finansuojant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos projektą „Kaimo vietovių darbo jė-gos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“, įgyvendinama priemonė, skirta dirbančiųjų žemės ūkyje ir kitų kaimo gyventojų gebėjimams integruotis į darbo rinką Lietuvoje didinti bei iš žemės ūkio veiklos pasitraukusiems kaimo gyventojams skatinti dalyvauti alternatyvioje žemės ūkiui veikloje. Šia projekto teikiama galimybe jau pasinaudojo ir mokymuose dalyvavo beveik 10 tūkst. asmenų. Informavimo, konsultavimo, motyvavimo, mokymo kursų, seminarų, kvalifikacijos kėlimo ar persikvalifikavimo veikloms jau panaudota ir EK deklaruotinomis išlaidomis pripažinta 13,2 mln. litų.





67


TURinys

ŽIPVP I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ uždavinio „Didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie darbo rinkos poreikių“ priemonėms įgyvendinti

skirtų lėšų panaudojimas iki 2011 m. gegužės 1 d.

0,00 50000000,00

100000000,00

150000000,00

200000000,00

250000000,00

300000000,00




Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje




Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindiniųneinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas

ŽIVP numatytos lėšos Projektų vykdytojų prisiimti įsipareigojimaiDeklaruotinomis EK pripažintos išlaidos


Apibendrinant galima pažymėti, kad pagal su projektų vykdytojais pasirašytas sutartis uždavinio priemonių mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius siekia 165488, t. y. 82,7 proc. veiksmų programoje nustatytos reikšmės, o mokymuose, suteikiančiuose bei tobulinančiuose profesinę kvalifikaciją, specia-liąsias profesines žinias bei įgūdžius, dalyvavo 90835 asmenys, arba 75,7 proc. ŽIPVP priede nustatytos reikšmės.

Uždavinio „Didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie darbo rinkos poreikių“ projektams įgyvendinti pagal vykdytojų prisiimtus įsipareigojimus numatyta daugiau kaip 500,2 mln. Lt, iš kurių ES lėšos sudaro 413,7 mln. litų. Iš įgyvendinimui skirtų lėšų pripažintos deklaruotinomis EK – 235,4 mln. litų (ES lėšų – 188,3 mln. Lt).

1 prioriteto 2 uždavinys „Skatinti gyventojų užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje“ įgyvendi-namas sparčiausiai iš visų trijų prioriteto uždavinių. Didžioji dalis uždaviniui įgyvendinti skirtų lėšų yra perskirstoma valstybės projektų planavimo būdu, daugiau kaip 91 proc. iš jų skirta priemonei „Ieš-kančių darbo asmenų integracija į darbo rinką“, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža bei visos 10 teritorinių darbo biržų, vykdydamos nacionalinius aktyvių darbo rinkos politikos priemonių projektus. Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos buvo finansuoti 9 šios priemonės projektai, iš kurių 3 jau yra baigti įgyvendinti.

ŽIPVP numatytos lėšos





Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje


Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo,

kvalifikacijos kėlimas


68


TURinys

2010 m. įvertinus darbo rinkos poreikius, buvo pakeistas Užimtumo rėmimo įstatymas, įtrau-kiant į papildomai remiamų darbo rinkoje asmenų sąrašą jaunimą iki 29 m. Įgyvendinant šį įstatymą, ESF lėšomis buvo finansuotas jaunimo užimtumo skatinimo projektas.

Lietuvos darbo biržai vykdant projektus, daugiau kaip 24,4 tūkst. bedarbių ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, įtraukta į profesinio mokymo ir neformalaus švietimo programas ir 21,5 tūkst. projektų dalyvių jau įgijo profesines kvalifikacijas, 79,5 tūkst. asmenų dalyvavo remiamojo įdarbinimo progra-mose. Bendras įsidarbinimo lygis po dalyvavimo projektų veiklose, 2011 m. gegužės 1 d. duomenimis, siekia 34,6 procento.

Likusi uždavinio priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų suma tenka 2 priemonėms, skirtoms ne-įgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemai kurti, plėsti, specialistams mokyti bei pačių neįgalių asmenų profesinei reabilitacijai. Valstybės projektų planavimo būdu finansuojamą priemonę „Neįgaliųjų profe-sinės reabilitacijos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“ įgyvendina už neįgaliųjų profesinę reabilitaciją ir integraciją į darbo rinką atsakingos valstybės institucijos. Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos buvo fi-nansuoti 4 šios priemonės projektai, iš kurių 1 veiklos buvo užbaigtos 2010 m. gruodžio 31 dieną ir šiuo metu vykdomi galutiniai atsiskaitymai su įgyvendinančiąja institucija. Priemonei „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programų kūrimas bei įgyvendinimas, specialistų mokymas“ įgyvendinti bus skelbiamas konkursas (preliminariai 2011 m. IV ketv.). Įgyvendinant šiuos projektus pasiekti rezultatai rodo, kad iš 2000 planuojamų projektų dalyvių jau 944 neįgalūs asmenys dalyvavo profesinės reabilitacijos progra-mose, iš jų 27 proc. įsidarbino.

Prie 1 prioriteto 3-iojo uždavinio „Stiprinti socialinę aprėptį“ tiesiogiai prisideda šios priemonės: „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ bei „Diskriminaci-jos mažinimas ir socialinių problemų prevencija“. Iš jų įgyvendinti pradėta tik pirmoji.

Nuo priemonės „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ įgyvendinimo pradžios buvo paskelbti 3 kvietimai teikti paraiškas projektams įgyvendinti. Pagal 2 pirmuosius kvietimus finansuoti 67 projektai, kurių bendra vertė siekia 107,4 mln. litų. Trečiojo kvie-timo paraiškos tik pradėtos vertinti.

Šios priemonės projektų tikslinės grupės apima: nuteistuosius, asmenis, paleistus iš laisvės atė-mimo vietų, neįgaliuosius, asmenis, sergančius priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, moteris, po ilgesnės pertraukos grįžtančias į darbo rinką, socialinės rizikos šeimas ir kt. Iki 2011 m. ge-gužės 1 d. projektų veiklose dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst. socialinę atskirtį patiriančių asmenų, iš kurių beveik 1,5 tūkst. buvo nuteisti ar paleisti iš laisvės atėmimo vietų asmenys, beveik 1 tūkst. neįgaliųjų, daugiau kaip 6 šimtai asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų.

Su asmenimis, priklausomais nuo narkotinių medžiagų, dirba psichologai, psichiatrai, socia-liniai darbuotojai, pedagogai, konsultantai. Siekiant pagerinti minėtų asmenų integraciją į visuomenę, ugdomas atsparumas neigiamiems reiškiniams, teikiamos mokymo paslaugos. Šias veiklas vykdo ESF projektai, finansuojami pagal priemonę „Socialinės rizikos ir socialinės atskirties asmenų integracija į darbo rinką“. Išimtinai asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, tikslinės grupės reabilita-cijai ir integracijai į darbo rinką buvo skirtas antrasis šios priemonės kvietimas, kurio metu projektų vykdytojai įsipareigojo paslaugas teikti apie 1 tūkst. projektų dalyvių.

Asmenys, pradedantys gyvenimą laisvėje, susiduria su daugybe problemų, kurios apsunkina jų visavertį gyvenimą visuomenėje. ESF finansuojamos motyvacinės priemonės, gebėjimų ugdymas ir ak-tyvi darbo paieška padeda mažinti šių asmenų socialinę atskirtį.

69


TURinys

Darbas su šia tiksline grupe yra pradedamas jiems dar esant įkalinimo įstaigose ir vos išėjus į laisvę. Šiuos projektus vykdo finansavimą konkurso būdu gavę tokie projektų vykdytojai kaip laisvės atėmimo vietos, Kalėjimų departamentas. Integracijos į darbo rinką, nuteistiesiems išėjus iš laisvės atė-mimo vietų, problemas sprendžia biudžetinės ir nevyriausybinės įstaigos, taip pat laimėjusios konkursą pagal priemonę „Socialinės rizikos ir socialinės atskirties asmenų integracija į darbo rinką“.

3.1.3. 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos ii prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonių įgyvendinimas

Pagal 2007–2013 m. SSVP II prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ SADM administruoja 4 priemones.

SSVP II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonių įgyvendinimas iki 2011 m. gegužės 1 d.

Priemonės pavadinimasPriemonės

įgyvendinimo būdas

Priemonei įgyvendinti skirtų

lėšų suma (ES lėšos, mln. Lt)

Pasirašytos sutartys

Pasirašytų sutarčių vertė (ES lėšos, mln.

Lt)

3 Uždavinys: „Užtikrinti geresnį profesinio mokymo pasiūlos ir paklausos suderinamumą, pagerinti darbo jėgos kvalifikaciją ir paskatinti ekonomiškai neaktyvius gyventojus įsitraukti į darbo rinką“

Lietuvos darbo biržos teritorinių darbo biržų infrastruktūros modernizavimas

Valstybės projektų planavimas 77,0 1,0 73,4

4 Uždavinys: „Paskatinti socialinės rizikos asmenų bei socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir jų šeimų narių geresnę integraciją į visuomenę ir darbo rinką“

Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra

Regionų projektų planavimas 152,97 103,0 140,6

Paslaugas, tarp jų profesinės reabilitacijos, neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra

Valstybės projektų planavimas 83,0 10,0 75,8

Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra

Valstybės projektų planavimas 126,0 - -


70


TURinys

Prie 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (toliau – SSVP) 2 prioriteto „Vie-šųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 3 uždavinio „Užtikrinti geresnį profesinio mokymo pasiūlos ir paklausos suderinamumą, pagerinti darbo jėgos kvalifikaciją ir paskatinti ekonomiškai neaktyvius gyventojus įsitraukti į darbo rinką“ įgyvendinimo 2010–2011 metais prisidėjo viena SADM administruojama priemonė „Lietuvos darbo biržos teritorinių darbo biržų infrastruktūros modernizavimas“. Šiam uždaviniui įgyvendinti buvo pla-nuojama vykdyti ir kitą priemonę „Profesinio mokymo sistemos infrastruktūros modernizavimas“. Pa-gal šią priemonę numatyta plėtoti ir atnaujinti profesinio mokymo infrastruktūrą, siekiant teikti darbo rinkos poreikius atitinkančias profesinio mokymo programas ir taip pagerinti darbo jėgos kvalifikaciją bei paskatinti ekonomiškai neaktyvius gyventojus įsitraukti į darbo rinką. Tačiau 2010 m. Lietuvos Res-publikos Vyriausybės sprendimu dalis priemonei „Profesinio mokymo sistemos infrastruktūros plėtra“ įgyvendinti numatytų lėšų kartu su planuotomis priemonės veiklomis perduota Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. Kita dalis lėšų perkelta naujai 2 prioriteto 4 uždavinio priemonei „Sta-cionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ įgyvendinti.

Įgyvendinant priemonę „Lietuvos darbo biržos teritorinių darbo biržų infrastruktūros moder-nizavimas“, siekiama pagerinti Lietuvos darbo biržos teritorinių darbo biržų teikiamų paslaugų darbda-viams ir asmenims, ieškantiems darbo bei siekiantiems profesinės karjeros, kokybę, didinti jų įvairovę. 2008 m. spalio mėn. pasirašyta Lietuvos darbo biržos prie SADM parengto projekto „Teritorinių dar-bo biržų infrastruktūros plėtra 2007–2010 m.“ finansavimo ir administravimo sutartis. Šiam projektui įgyvendinti numatyta iš viso 86,35 mln. Lt, iš jų ES lėšos sudarė 73,40 mln. Lt, projekto vykdytojo lė-šos – 12,95 mln. litų. Iki 2010 m. pabaigos baigtos visos projekto veiklos, t. y. pastatyti ar rekonstruoti ir įrengti visų 12 planuotų Lietuvos darbo biržos teritorinių darbo biržų pastatai Mažeikiuose, Kaišia-doryse, Kelmėje, Plungėje, Kaune, Telšiuose, Varėnoje, Palangoje, Zarasuose, Šalčininkuose, Joniškyje ir Biržuose.

2011 m. pabaigoje planuojama ES fondų finansavimą skirti naujam projektui, kuriuo numatoma investuoti į Utenos teritorinės darbo biržos infrastruktūros modernizavimą, įgyvendinti. Šį projektą numatoma vykdyti iki 2013 metų.

Prie SSVP 2 prioriteto 4 uždavinio „Paskatinti socialinės rizikos asmenų bei socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir jų šeimų narių geresnę integraciją į visuomenę ir darbo rinką“ įgyvendinimo iki 2011 m. gegužės 1 d. prisidėjo dvi priemonės „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ ir „Paslaugas, tarp jų profesinės reabilitacijos, neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra“.

Įgyvendinant pirmąją priemonę, skirtinguose Lietuvos regionuose buvo kuriami nauji ar moder-nizuojami nestacionarias socialines paslaugas teikiantys dienos socialinės globos centrai, krizių centrai (moterų, šeimos), savarankiško ar laikino gyvenimo namai, psichosocialinės pagalbos centrai, šeimos paramos centrai, paramos šeimai tarnybos, vaikų dienos centrai ar mišrių socialinių paslaugų įstaigos.

Ši priemonė įgyvendinama regionų projektų planavimo būdu: sprendimus dėl finansuotinų pro-jektų priima Regionų plėtros tarybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Re-gionų projektų atrankos tvarkos aprašu bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede kiekvienai apskričiai patvirtinta lėšų suma. Regionų plėtros tarybos atrenka projektus, kuriuos siūlo iš dalies finan-suoti ES struktūrinių fondų lėšomis, bei sudaro ir tvirtina regionų projektų sąrašus.

Šiai priemonei įgyvendinti numatyta iš viso 152,97 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšų, dar 26,99 mln. Lt sudaro valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų lėšos. 2009–2010 m. finan-

71


TURinys

savimas skirtas 103 nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektams įgyvendinti, pasirašytų finansavimo ir administravimo sutarčių vertė siekė iš viso 167,65 mln. Lt, iš jų ES lėšos – 140,61 mln. litų.

Didžioji dalis, t. y. net 35,9 proc., visų šių įgyvendinamų projektų skirti mišrių socialinių paslau-gų įstaigoms, kuriose teikiamos įvairios nestacionarios socialinės paslaugos, modernizuoti ir plėsti (žr. 3.1.3-1 lentelę). Taip pat nemaža dalis, t. y. 30,1 proc., visų įgyvendinamų projektų skirti įstaigų, kuriose teikiamos kompleksinės socialinės paslaugos suaugusiems socialinės rizikos šeimų nariams, jų vaikams, įkurti ar plėsti.

3.2. KiTa es parama

3.2.1. europos pabėgėlių fondas

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskirta institucija, atsakinga už Europos pabėgėlių fondo (toliau – EPF) programos adminis-travimą Lietuvoje. EPF programos tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimant pabėgė-lius ir perkeltuosius asmenis bei atsakyti už jų priėmimo padarinius.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2010 metais toliau sėkmingai administravo EPF metines programas.

Lietuvoje EPF lėšos yra investuojamos į šias veiklos sritis:1. Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimą. 2. Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos skatinimą.3. Praktinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių, siekiant plėtoti, stebėti ir vertinti savo šalies

prieglobsčio politiką. 2010 metais buvo įgyvendinami 4 EPF metinės 2009 metų programos projektai.

Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimasVilniaus Arkivyskupijos Caritas kartu su dviem partneriais – Valstybės sienos apsaugos tarny-

bos Užsieniečių registracijos centru (toliau – URC) ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (toliau – LRKD) – 2010 metais tęsė dienos centro „Kultūrų įkalnė“ veiklą. Minėtų organizacijų pastangomis 2008 metais prie URC Pabradėje buvo įkurtas šis dienos centras, kuriame prieglobsčio prašytojams buvo or-ganizuojami lietuvių kalbos, IT kursai, siekiant palengvinti jų integraciją, skatinti jų bendravimą; vyko informaciniai susitikimai su ligoninės, seniūnijos atstovais; socialiniai renginiai, sportiniai užsiėmimai; vyko darbas su socialiniu pedagogu, socialiniais darbuotojais; buvo teikiama humanitarinė pagalba (maisto produktai, būtiniausi higienos reikmenys, rūbai, medikamentai, vitaminai).

72


TURinys

Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijaVeiksmingo integracijos proceso pagrindinis tikslas – sumažinti prieglobstį gavusių trečiųjų ša-

lių piliečių priklausomumą nuo valstybės paramos. Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje (toliau – PPC) projektas būtent ir skirtas spręsti pagrindines prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos į darbo rinką problemas, taikyti trūkstamas aktyvias integracijos priemones, skleisti informaciją apie šią tikslinę gru-pę visuomenei, stiprinti bendradarbiavimą su darbo rinkos dalyviais, ypač su darbdaviais.

Įgyvendinant projektą, prieglobstį gavę užsieniečiai įgijo naują kvalifikaciją, darbo patirties bei praturtino savo žinias. Su penkiomis įmonėmis buvo pasirašytos sutartys dėl 10 prieglobstį gavusių už-sieniečių apmokymų darbo vietoje ir įsidarbinimo bent trims mėnesiams (bandomajam laikotarpiui).

Prieglobstį gavusių užsieniečių verslumo kompetencijas paskatino įgyvendinant projektą orga-nizuoti verslo steigimo ir verslo planų rengimo mokymai, susijusios individualios konsultacijos, vykdy-tos pagal sukurtą metodiką, darbo teisės mokymai, socialinių įgūdžių ir motyvacijos kėlimo mokymai bei individualios konsultacijos PPC.

Kauno mieste ir jo apskrityje gyvena didžioji dalis prieglobstį gavusių užsieniečių: dalis jų yra neseniai atvykę iš Ruklos PPC, kiti jau kuris laikas dalyvauja integracijos programoje, likusiems integra-cijos periodas jau pasibaigęs. LRKD, įgyvendindama projektą, toliau plėtoja savo veiklą Paramos pabė-gėlių integracijai centre Kaune. Jame teikiamos socialinės, teisinės, psichologinės konsultacijos ir kitos paslaugos, tobulinami kalbiniai įgūdžiai, organizuojama pabėgėlių vaikų užimtumo veikla, vasaros vai-kų stovyklos, pabėgėlių šeimų išvykos ir pan. Įgyvendinant projektą, buvo organizuojami bendri užsiė-mimai kartu su lietuvių vaikais iš Carito vaikų dienos centro „Vaikų stotelė“, kurie skatino tarpkultūrinį mokymąsi, toleranciją, mažino ksenofobijos apraiškas, suteikė galimybę vaikams iš skirtingų kultūrų geriau pažinti Lietuvą ir vienas kitą. Buvo suorganizuota vasaros stovykla „Mažas Didelis žmogus“.

Įgyvendinant LRKD projektą, teikiama materialinė pagalba pažeidžiamiems prieglobstį gavu-siems užsieniečiams (daugiavaikėms šeimoms, neįgaliems asmenims, vienišoms moterims), skirta būti-niausiems poreikiams patenkinti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos projektas buvo įgyvendinamas kartu su Tolerantiško jau-nimo asociacija. Pabėgėlių integracijos gerinimas vyko dviem būdais – informuojant visuomenę ir sten-giantis formuoti tolerantišką pabėgėliams visuomenės požiūrį, kad lengviau priimtų pabėgėlius, padėtų jiems integruotis, bei mokant pačius pabėgėlius sėkmingam integravimuisi būtinų dalykų – Lietuvos visuomenės ir kultūros pažinimo bei kitų socialinių kompetencijų. Parengta mokymų programa „Kom-petencijų ugdymo mokykla“ ir pagal ją suorganizuoti mokymai, kurių tikslas – didinti moterų ir vaikų savarankiškumą, lavinti jų gebėjimus įsisavinti ir naudoti gautą informaciją, sėkmingai spręsti kasdieni-nes problemas, ugdyti verbalinio ir neverbalinio bendravimo įgūdžius.

Buvo paruošta ir per Lietuvos nacionalinę televiziją viešinama animacinė socialinė reklama „Sa-vas tarp svetimų“. Animacinės socialinės reklamos plakatai buvo eksponuojami 7 didžiuosiuose mies-tuose, reklamai skirtose vitrinose arba stotelėse. Buvo paruoštas 10 internetinių informacinių laidų ci-klas. Šia reklama visuomenė buvo supažindinama su prieglobstį gavusių asmenų integracija, skatinama būti tolerantiška prieglobstį gavusiems asmenims.

Praktinis bendradarbiavimas tarp valstybių narių, siekiant plėtoti, stebėti ir vertinti savo šalies prieglobsčio politiką

Pagal šį EPF veiksmą 2010 metais pirmą kartą buvo atrinkti 2 projektai, kuriems skirta parama. EPF 2010 metų programos 6 projektai pradėti įgyvendinti 2011 m. sausio 1 dieną.

73


TURinys

2011 m. kovo mėnesį EPF 2011 metų programa buvo suderinta su Europos Komisija bei patvir-tinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. A1-212. Kvietimą teikti paraiškas pagal EPF 2011 metų programą planuojama skelbti 2011 m. II ketvirtį. Projektams finansuoti numatyta skirti iki 2,51 mln. Lt EPF lėšų.

EPF daugiametei 2008–2013 metų programai vykdyti planuojama skirti iki 18 mln. litų (iš jų apie 13 mln. Lt skiria ES).

EPF metinių programų pasirašytų paramos sutarčių skaičius ir skirtų EPF paramos lėšų suma

01234567

2008 2009 2010 2011

Pasirašytų paramos sutarčių skaičius, vnt.Bendra paramos suma, mln. Lt


3.2.2. europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu paskirta institucija, atsakinga už Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF) programos administravimą Lietuvoje. EIF programos tikslas – remti valstybių narių pastangas padedant skirtingos ekonominės padėties, socialinių sąlygų, kultūrų, religijų, kalbų ir etninės priklauso-mybės trečiųjų šalių piliečiams tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją Europos šalių visuomenėse.

EIF programavimo dokumentuose yra numatyti trys strateginiai fondo prioritetai:- veiksmai, skirti „Bendriesiems pagrindiniams imigrantų integracijos politikos Europos Są-

jungoje principams“ įgyvendinti;- rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų pažangai vertinti, politikos kryptims bei priemo-

nėms koreguoti ir lyginamojo mokymo koordinavimui supaprastinti, nustatymas ir kūrimas;

74


TURinys

- valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose.

Minėti prioritetai įgyvendinami veiksmais, kurių dalis yra skirta tiesiogiai trečiųjų šalių pilie-čiams, o kita dalis – mūsų visuomenės ir institucijų, organizacijų gebėjimams, susijusiems su trečiųjų šalių piliečių integracija, stiprinti. Pvz., EIF programa remia projektus, kurie teisėtai Lietuvoje gyvenan-čius trečiųjų šalių piliečius skatina mokytis lietuvių kalbos, suteikia žinių apie Lietuvos istoriją, kultūrą, gyvenimo, mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvoje. EIF taip pat remia projektus, kuriais siekiama atlikti studijas ir tyrimus, susijusius su trečiųjų šalių piliečių integracija, integracijos politikos pažangos verti-nimu, taip pat projektus, kuriais skatinamas kompetentingų institucijų, organizacijų bendradarbiavimas ir ryšiai, tarpkultūrinės kompetencijos didinimas.

EIF parama teikiama pagal valstybės narės parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas daugia-metę (2007–2013 m.) ir metines programas. Daugiametei programai, kuri bus įgyvendinama metinėmis programomis, vykdyti planuojama skirti iki 25,9 mln. litų (iš jų 19,6 mln. litų skiria ES). EIF 2007 m. metinės programos vertė – 2,9 mln. litų. EIF 2008 m. ir 2009 m. metinėms programoms skirta lėšų suma yra beveik vienoda – kiekvienos iš jų vertė yra apie 3,1 mln. litų. EIF 2010 m. programos vertė – 3,5 mln. litų, 2011 m. programos vertė – 3,7 mln. litų.

Įgyvendinant EIF programą Lietuvoje, buvo paskelbti 4 kvietimai teikti paraiškas, taip pat pradė-ta rengtis naujam (penktam) kvietimui teikti paraiškas pagal 2011 m. programą, kurį planuojama skelbti 2011 m. II ketvirtį. Atlikus pagal paskelbtus EIF 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. metinių programų kvietimus gautų paraiškų vertinimą, finansinė parama skirta 51 projektui. 2009 m. pabaigoje užbaigtas EIF 2007 m. metinės programos projektų įgyvendinimas. 2010 m. birželio mėn. baigėsi ir 2008 m. pro-gramos įgyvendinimas, o 2009 m. programa baigsis 2011 m. birželio mėnesį.

2010 m. buvo įgyvendinami EiF 2008 m. metinės programos projektai pagal 1 prioritetą. Įgyvendinant projektus, buvo parengtos mokymo programos trečiųjų šalių piliečiams ir jų pagrindu surengti mokymai, taip pat suorganizuotos diskusijos trečiųjų šalių piliečiams apie Lietuvos kultūrą, tra-dicijas ir istoriją, transliuotos televizijos ir radijo laidos, išleisti lankstinukai, surengti renginiai (trečiųjų šalių piliečių menininkų fotografijos darbų parodos, forumai, kultūriniai renginiai) Lietuvos visuome-nės nariams ir trečiųjų šalių piliečiams, parengtas mentorystės pagrindų metodinis leidinys, atliktas situacijos analizės tyrimas, sukurta Mentorių programa, kurią naudojant apmokyti 22 mentoriai.

2010 m. buvo įgyvendinami EiF 2008 m. metinės programos projektai pagal 2 prioritetą. Įgyvendinant projektus, buvo sukurta interaktyvi duomenų bazė – informacijos portalas, skleidžiantis žinias apie trečiųjų šalių piliečių poreikius, integracijai skirtas priemones ir kitus susijusius instrumen-tus ar dokumentus. Suorganizuoti supažindinantys seminarai trečiųjų šalių piliečiams ir konferencijos valstybės institucijų atstovams, siekiant pristatyti projekto metu sukurtą interaktyvią duomenų bazę. Atliktas teorinis ir empirinis tyrimas, kuriame pateikiama integracijos priemonių į verslą privalumai ir trūkumai, norminių aktų analizė, stambiojo, vidutinio ir smulkiojo verslo pasirengimo įdarbinti trečiųjų šalių asmenis lygis, trečiųjų šalių piliečių poreikiai, trečiųjų šalių piliečių poreikių ir galimybių sandūra integracijos procese, ir išvados pateiktos interneto svetainėje. Parengta metodika „Trečiųjų šalių piliečių integracija į verslą: poreikių ir galimybių dermė“ ir jos pagrindu apmokyti trečiųjų šalių piliečiai bei parengta knyga, parengta lobistinė strategija integracijos trūkumams šalinti, suorganizuoti teorinio ir empirinio tyrimo, lobistinės strategijos ir metodikos „Trečiųjų šalių piliečių integracija į verslą: poreikių ir galimybių dermė“ pristatymo renginiai visuomenei, politikams ir užsienio partneriams.

75


TURinys

2010 m. buvo įgyvendinami EiF 2008 m. metinės programos projektai pagal 3 prioritetą. Įgyvendinant projektus, buvo sukurtos neformalaus mokymo programos viešojo sektoriaus darbuoto-jams, specialistams tema „Viešojo sektoriaus tarpkultūrinės kompetencijos didinimas, siekiant palen-gvinti trečiųjų šalių piliečių integraciją“ ir įmonių darbuotojams, atsakingiems už asmenų (imigrantų) įdarbinimą tema „Imigranto socializacija ir integracija įmonėje“. Šių programų pagrindu buvo surengti mokymai viešojo sektoriaus ir įmonių darbuotojams, atsakingiems už asmenų (imigrantų) įdarbinimą, atliktas neformalaus mokymo programų koregavimas po bandomųjų mokymų ir ekspertinis programų vertinimas. Pakoreguotos neformalaus mokymo programos perkeltos į nuotolinę terpę, suorganizuotas metodinis seminaras specialistams ir įmonių darbuotojams bei sukurtas ir išleistas metodinis leidinys.

2010 m. buvo įgyvendinami EiF 2009 m. metinės programos projektai pagal 1 prioritetą. Įgyvendinant projektus, buvo sukurtos mokymo programos bei metodinės priemonės trečiųjų šalių piliečiams apie Lietuvos istoriją, etnokultūrą ir tradicijas, vertybes ir nuostatas (išleisti praktiniai moko-mieji vadovėliai, lietuvių kalbos pradedantiesiems, pažengusiesiems mokymo programos, istorinė-kul-tūrinė ir tolerancijos ugdymo edukacinė programa, teisinio bei socialinio ugdymo pagrindų programa, lietuvių kalbos naudojimo taikant informacines ir ryšių technologijas programa bei metodinės medžia-gos pagal šias programas, dalykinės lietuvių kalbos mokymosi programos, orientuotos į aktualias darbi-nes ir visuomenines situacijas) ir šiomis temomis surengti mokymai trečiųjų šalių piliečiams. Parengta smulkiojo verslo organizavimo ir vykdymo sąlygų Lietuvoje programa bei metodinė medžiaga, parengta specializuota trečiųjų šalių piliečių dalykinių gebėjimų ugdymo neformali mokymo programa ir pagal ją sukurti vaizdo klipai, orientuoti į aktualias darbines ir visuomenines situacijas. Suorganizuotos eduka-cinės išvykos bei diskusijos edukacinių programų temomis, išleistas mokymams skirtos metodinės me-džiagos pagal parengtas edukacines programas rinkinys, vykdytas eksperimentinis („slaptojo paslaugų / prekių pirkėjo“) tyrimas, surengtas įdomiausios istorijos konkursas „Aš – pirkėjas“ bei apskritojo stalo diskusija „Lietuvos vartojimo kultūra ir trečiųjų šalių piliečiai“. Išleista gerosios praktikos ir sėkmės isto-rijų universitetams ir MTEP įmonėms knyga, suorganizuoti seminarai, konferencijos apie mokslo dar-buotojų iš trečiųjų šalių pritraukimo procesą, parengtos mentorių programos ir šia tema surengtas semi-naras. Parengta mokymo programa Lietuvos mokyklų mokytojams ir pagal ją suorganizuoti seminarai, parengtas ir išleistas metodinis vadovas mokytojams, suorganizuoti renginiai, susitikimai ir bendros visuomenės veiklos su trečiųjų šalių piliečiais, suorganizuotas piešinių-plakatų konkursas, rodytos TV laidos, parengta programa ir informacinė medžiaga neformalaus ugdymo mokymų tema „Sveiki atvykę“ švietimo įstaigose ir surengti mokymai bendrojo lavinimo mokyklose, sukurtas dokumentinis filmas

2010 m. buvo įgyvendinami EiF 2009 m. metinės programos projektai pagal 2 prioritetą. Įgyvendinant projektus, buvo atliktas įsidarbinusių trečiųjų šalių piliečių ir darbdavių (atskirų institu-cijų vadovaujančio personalo) tyrimas ir suorganizuota diskusija fokus grupėje su darbdavių atstovais, aptariant trečiųjų šalių piliečių integracijos į darbo rinką proceso plėtros galimybes bei pagilinant ir praplečiant turimus tyrimų rezultatus.

2010 m. buvo įgyvendinami EiF 2009 m. metinės programos projektai pagal 3 prioritetą. Įgyvendinant projektus, savivaldybių darbuotojams buvo surengti tarpkultūrinės komunikacijos, lygių galimybių politikos, užsieniečių teisinio statuso padėties nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje, tarptauti-nių santykių ir diplomatijos mokymai, parengtas ir išleistas metodinis leidinys bei surengta baigiamoji konferencija. Sukurti regioniniai socialiniai partnerystės tinklai imigrantų integracijai gerinti, suorga-nizuoti šių tinklų susitikimai – seminarai, parengtos rekomendacijos imigracijos politikos sistemos kū-rėjams ir išleistas informacinis leidinys apie regioninius socialinius partnerystės tinklus.

76


TURinys

3.2.3. europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) skirtas dėl esminių su globalizacija susijusių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių ir dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistiems darbuotojams remti, kai dėl jų atleidimo regiono ar vietos ekonomika patiria didelį neigiamą poveikį.

Pagrindinis EGF tikslas – individualios darbo rinkos priemonės, padedančios darbuotojams kuo greičiau grįžti į darbo rinką.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas pradėjo veikti nuo 2007 m. sausio 1 d., kai jo veiklą patvirtino Europos Parlamentas ir Europos Taryba, ir tęs savo veiklą iki 2013 metų. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (toliau –Reglamentas), nurodo EGF pagalbos teisinį pagrindą ir nustato tvarką valstybėms narėms, pageidaujančioms kreiptis pagalbos. Atsižvelgiant į susiklosčiusią sudėtingą situaciją, 2009 m. birželio mėnesį Reglamentas buvo pakeistas (po pakeitimo į Reglamento taikymo sritį patenka ir darbuotojai atleisti dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės; atleistųjų skaičiaus riba sumažinta iki 500; iki 2011 metų pabaigos EGF finansavimo dalis padidinta iki 65 procentų; įgyvendinimo laikotarpis pratęstas iki 24 mėnesių).

2010 –2011 m. buvo įgyvendinami projektai pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. Europos Komisijai pateiktas 4 paraiškas EGF finansinei paramai gauti: atleistiesiems iš AB „Snaigė“ darbuotojams remti (projektas pradėtas įgyvendinti 2009 m. rugpjūčio mėn. ir bus įgyvendinamas iki 2011 m. liepos mėn.), atleistiesiems iš pastatų statybos, baldų gamybos, drabužių siuvimo įmonių remti (projektai pradėti įgyvendinti 2009 m. spalio mėn. ir bus įgyvendinami iki 2011 m. spalio mėn.). Visas EGF paraiškas Europos Sąjungos institucijos jau yra patvirtinusios.

Projektų įgyvendinimo laikotarpiu taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme įtvir-tintos priemonės ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygų ir tvar-kos apraše, patvirtintame 2009 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, įtvirtintos priemonės, tokios kaip: vienkartinė įsidarbinimo išmoka; išmoka paskutinės darbovietės vidutinio darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio naujojoje darbovietėje skirtumui kompensuoti; išmoka darbo paieškos iš-laidoms kompensuoti; išmoka verslumui skatinti; išmoka kvalifikacijos tobulinimo išlaidoms kompensuoti.

Paraiškose numatyta, kad parama galėtų pasinaudoti apie 2400 atleistųjų, užsiregistravusių teri-torinėse darbo biržose:

- iš ,,Snaigės“ – 480 asmenų;- iš pastatų statybos – 806 asmenys; - iš baldų gamybos – 636 asmenys; - iš drabužių siuvimo – 491 asmuo. Paraiškose numatyta suma:- „Snaigės“ – 1 371 365, 84 Lt;- pastatų statybos – 5 943 560,15 Lt;- baldų gamybos – 3 517 011,72 Lt; - drabužių siuvimo – 2 780 729,74 Lt.EGF pagal pakeistą reglamentą finansuoja 65 procentus prašomos paramos sumos (iki 2011 m.

pabaigos), kitą dalį Lietuva skiria iš Užimtumo fondo lėšų.

TURinys 77

4Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos

2010 metus galima pavadinti nuolatinio taupymo ir naujų iššūkių metais. Ekonomikos ir finansų sunkmetis lėmė padidėjusį nedarbą, o tai darė įtaką pajamų sumažėjimui Valstybinio socialinio draudi-mo fondo biudžete, kas savo ruožtu lėmė šio biudžeto deficito dydį. Dėl susidariusios itin sudėtingos ša-lies finansinės situacijos teko priimti sprendimus, kurie leistų išsaugoti galimybę laiku mokėti valstybi-nio socialinio draudimo išmokas apdraustiesiems, jų gyvenime įvykus draudiminiams įvykiams. Todėl reikėjo neatidėliotinai spręsti finansinio užtikrinimo einamuoju laikotarpiu klausimus bei kurti būsimą socialinės apsaugos sistemos modelį tam, kad ateityje būtų užtikrintas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansinis tvarumas. Galima drąsiai teigti, kad 2010-ieji metai socialinio draudimo sis-temai buvo išbandymų metai.

4.1. ValsTYbinio socialinio DraUDimo FonDo Finansai

4.1.1. Valstybė laiduoja socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku

Iki 2008 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo (,,Sodros“) biudžetas buvo ne tik suba-lansuotas, bet ir perteklinis, o šio biudžeto atsargos rezervui sukaupti didžiausią įtaką darė dideliais tempais penkerius metus augusi Lietuvos ekonomika bei bendrasis vidaus produktas. Tačiau pasaulinė ekonomikos krizė, sudrebinusi visų pasaulio šalių ekonomikas, smogė ir Lietuvos ekonomikai, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas jau 2008 metais tapo deficitinis. Šis 2008 metų defi-

78

socialinis pranešimas 2010–2011 Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos

TURinys

citas buvo padengtas sukauptu Valstybinio socialinio draudimo fondo atsargos rezervu, kuris per 2008 metus ir buvo beveik visas panaudotas.

Taigi tiek 2009, tiek 2010 metais valstybinio socialinio draudimo sistemos finansavimui užti-krinti, be surinktų valstybinio socialinio draudimo įmokų, reikėjo ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių tam, kad būtų galima mokėti valstybinio socialinio draudimo išmokas laiku ir be trikdžių. Tuo tikslu per 2010 metus buvo paimta 1 mlrd. 108,1 mln. Lt trumpalaikių ir 1 mlrd. 570,0 mln. Lt ilgalaikių paskolų tam, kad būtų užtikrintas valstybinių socialinio draudimo pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, svei-katos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo finansavimas, valdymas ir administravimas.

Taip pat 2010 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas gavo 238,2 mln. Lt asigna-vimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių valstybinio socialinio draudimo įmokoms, pervedamoms į kaupiamuosius pensijų fondus, kompensuoti. Ši suma buvo 167,5 mln. Lt mažesnė nei 2009 metais.

2010 metais buvo du kartus suteiktos paskolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tam, kad būtų laiku užtikrintas valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimas apdraustiesiems asmenims (4.1.1-1 lentelė), nors 2009 metais tokias pa-skolas Vyriausybė suteikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV) net šešis kartus.

2010 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suteiktos paskolos

Vyriausybės nutarimo data ir numeris

Valstybės vardu pasiskolintų lėšų suma, skirta VSDFV, palūkanų norma ir panaudojimo tikslas Paskolos grąžinimas

2010 m. rugsėjo 8 d.Nr. 1269 (Žin., 2010, Nr. 107-5511)

iki 375 mln. litų paskola iki 2015 m. gruodžio 20 d. už 5,351 procento metinę palūkanų normą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautams subalansuoti

Paskola pradedama grąžinti nuo 2013 m. sausio 20 d. ir grąžinama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį

2010 m. gruodžio 22 d. Nr. 1791 (Žin., 2010, Nr. 152-7744)

iki 980 mln. litų paskola iki 2020 m. gruodžio 20 d. už 4,911 procento metinę palūkanų normą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautams subalansuoti

Paskola pradedama grąžinti nuo 2018 m. sausio 20 d. ir grąžinama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį


Valstybinio socialinio draudimo fondo 2010 metų biudžetas, valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ir jų dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims buvo patvirtinti 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu69, pagal kurį einamųjų 2010 metų rezultatas – išlaidos viršijo pajamas 2 mlrd. 707, 2 mln. Lt. Tačiau pagal turimus faktinius duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto einamųjų 2010 metų rezultatas buvo šiek tiek didesnis – išlaidos viršijo pajamas 2 mlrd. 780, 9 mln. Lt.

69 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2009, Nr.151 – 6783).

79


TURinys

Numatomi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011, 2012, 2013 ir 2014 metų vei-klos rezultatai, prognozuojant juos pagal planuojamus pasiekti valstybės makroekonominius rodiklius ir darant prielaidą, kad bus nekeičiamos dabar veikiančios šio fondo pajamas ir išlaidas reglamentuo-jančios teisės aktų nuostatos, būtų neigiami. yra rizika, kad dėl išorinių rizikos veiksnių biudžete 2011–2014 m. kasmet formuotųsi 1–2 mlrd. Lt deficitas.

4.1.2. 2010 meTŲ ValsTYbinio socialinio DraUDimo FonDo biUDŽeTo VYKDYmą apibūDinanTYs roDiKliai

2010 metais valstybė laidavo visų valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku ir be trikdžių, kadangi Vyriausybėje buvo priimti sprendimai, kuriais siekta mažinti biudžeto deficito dydį ir taip užtikrinti valstybės įsipareigojimų vykdymą, tačiau 2010 metus Valstybinio socialinio draudimo fondas baigė su neigiamu grynuoju metų rezultatu – išlaidos viršijo pajamas 2 mlrd. 780 mln. 873,1 tūkst. Lt.

Fondo biudžeto priskaičiuotos pajamos 2010 metais buvo 10 mlrd. 486,6 mln. Lt, t. y. 600,5 mln. Lt, arba 6,1 proc., didesnės negu planuotos. 2010 metų pajamos buvo planuojamos, atsižvelgiant į Fi-nansų ministerijos paskelbtas prognozes, numatant vidutinio darbo užmokesčio mažėjimą 8,7 procento. Palyginus su 2009 metais, priskaičiuotos pajamos sumažėjo 870,3 mln. Lt, arba 7,7 procento. Didžiausią pajamų dalį – 9 mlrd. 821 mln. Lt sudarė priskaičiuotos draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios, palyginus su 2009 m., sumažėjo 8,3 procento. Draudėjų įmokos buvo 7 mlrd. 609 mln. Lt, iš jų įmokos nuo autorinių atlyginimų ir honorarų – 50,2 mln. Lt, apdraustųjų įmokos buvo 2 mlrd. 212 mln. Lt, iš jų įmokos nuo autorinių atlyginimų ir honorarų – 21,6 mln. Lt.

Draudėjų ir apdraustųjų įmokų 2010 m. plano įvykdymo lygį sąlygojo:- apdraustųjų visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis skaičius buvo 65,2 tūkst. žm. (5,5

proc.) mažesnis nei 2009 metais;- apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis vidutinis darbo užmokestis buvo 1712,6 Lt,

arba 70,8 Lt (4,0 proc.) mažesnis nei praėjusiais metais;- buvo pradėtos mokėti pareigūnų, apdraustų pensijų socialiniu draudimu ir draudimu nuo ne-

darbo, sveikatos draudimo įmokos, todėl įmokų priskaičiuota 81,1 mln. Lt daugiau, negu planuota; - dėl mažesnio, negu planuotas, asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, skaičiaus įmokų priskai-

čiuota 7,2 mln. Lt mažiau, negu planuota;- įmokos nuo autorinių atlyginimų buvo 28,1 mln. Lt mažesnės negu planuotos. Autorių, sporti-

ninkų, atlikėjų, susijusių su draudėju darbo santykiais, įmokos buvo 24,9 mln. Lt didesnės negu planuo-tos, o nesusijusių su draudėju darbo santykiais įmokos buvo 53 mln. Lt mažesnės negu planuotos.

Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo priskaičiuota 161,3 mln. Lt, arba 95,2 procento, daugiau nei praėjusiais metais, kadangi 2009 metais savarankiškai dirbantys asmenys mokėjo mažesnes valstybinio socialinio draudimo įmokas, t. y. lengvatiniu tarifu.

Priskaičiuotos Fondo biudžeto išlaidos 2010 metais buvo 13 mlrd. 267,5 mln. Lt. Palyginus su 2009 metais, jos sumažėjo 968,5 mln. Lt, arba 6,8 procento. Pagrindinės priežastys, kurios lėmė 2010 metų išlaidų mažėjimą, buvo apdraustųjų skaičiaus ir vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas bei Soci-

80


TURinys

alinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo70 nuostatų taikymas, pagal kurias mažėjo pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe valstybinio socialinio draudimo išmokos. Pagrindinės socialinio draudimo išlaidos pateikiamos 4.1.2-1 lentelėje.

Pagrindinės socialinio draudimo išlaidos 2010 metais ir jų palyginimas su 2009 metų rezultatu

Išlaidų rūšis Priskaičiuota suma, mln. Lt

Procentai nuo visų išlaidų

Skirtumas nuo 2010 metų plano

Palyginimas su 2009 metais

Pensijų išlaidos 7 659,9 57,7 0,3 proc., arba 24,3 mln. Lt, daugiau, nei planuota

7,3 proc., arba 601,7 mln. Lt, mažiau nei 2009 metais

Ligos ir motinystės išlaidos

1 722,2 13,0 1,6 proc., arba 27,4 mln. Lt, daugiau, nei planuota


Nedarbo socialinio draudimo išlaidos

Pagal įmokos tarifą priskaičiuota 272,6 mln. Lt įmokų. Bendra išlaidų suma sudarė 491,8 mln. Lt71

3,7 91,9 proc., arba 235,5 mln. Lt, daugiau, nei planuota


Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išlaidos

43,2 0,3 Panaudota 86,9 proc. planuotų lėšų


Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą pervedamos lėšos

2 295,8 17,3 13,7 proc., arba 277,1 mln. Lt, daugiau, negu planuota

3,4 proc., arba 74,8 mln. Lt, daugiau nei 2009 metais72

Į pensijų fondus pervedamos lėšos

328,2 2,5 6,2 proc., arba 21,8 mln. Lt, mažiau, nei planuota

24,3 proc., arba 105,6 mln. Lt, mažiau negu praėjusiais metais73

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys717273 4.1.2-1 lentelė

70 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152 – 6820).71 Dėl sparčiau augančio nedarbo lygio šalyje buvo papildomai pervestas visas Užimtumo fondo lėšų poreikis.72 Sveikatos draudimo įmokos, skaičiuojamos nuo valstybinio socialinio draudimo pašalpų, 2010 m. pradėtos administruoti

,,Sodroje“.73 Kaupiamųjų pensijų įmokų tarifas 2010 metais buvo 2 proc. Nuo 2009 m. sausio 1 d. šis tarifas buvo 3 proc., nuo 2009 m.

liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 2 proc.

81


TURinys

4.2. ValsTYbinio socialinio DraUDimo sisTemos TobUlinimas

4.2.1. ValsTYbinio socialinio DraUDimo ir pensiJŲ sisTemos perTVarKos GairĖs

Susidarius sudėtingai šalies finansinei situacijai, Vyriausybei teko priimti sprendimus, siekiant išsaugoti galimybę kas mėnesį mokėti valstybines socialinio draudimo pensijas jas gaunantiems asme-nims, taip pat priimtas sprendimas mažinti motinystės (tėvystės) išmokas, todėl iki 2012 metų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka sumažintos socialinio draudi-mo pensijos, valstybinės pensijos, motinystės pašalpos, išmokos vaikams, nedarbo socialinio draudimo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir kitos išmokos. Kaip matyti iš anksčiau minėtų priimtų sprendimų, įvairiais būdais siekiama mažinti biudžetų deficitus ir taip užtikrinti valstybės įsipareigojimų vykdymą.

Pastaruosius kelerius metus iš eilės Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetas buvo nesubalansuotas (deficitinis), todėl nuolatos kilo ir kyla diskusijų dėl būtinumo suda-ryti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervą ir racionaliai jį panaudoti, eliminuojant politinės valios riziką, kai prieš rinkimus nepamatuotai didinamos šio biudžeto lėšomis finansuojamos valstybinio socialinio draudimo išmokos.

Iki šiol Fondas mokumo problemų neturėjo, nes įsipareigojimams laiku vykdyti buvo paimtos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos iš bankų ir iš Finansų ministerijos. Paimtų ir negrąžintų paskolų li-kutis 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 5 688,1 mln. Lt, iš jų iš Finansų ministerijos – 4 580,0 mln. Lt.

Iki 2011 m. vidurio vyko aktyvios diskusijos dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos, kurioje didelis dėmesys skiriamas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimui bei administravimui gerinti. Kaip svarstymų rezultatas, buvo patvirtintos ir šių metų birželio 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės. Remdamasi minėtomis gairėmis, šių metų birželio 9 d. Vyriausybė patvirtinto gairių įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatyta nustatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervo naudojimo tvarką bei įteisinti Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto tarpusavio santykius, numatant, kad į Fondo pajamas būtų įskaitytos tik tos įmokos, kurios naudojamos vadovaujantis valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Įvertinus įvairias Fondo patiriamas administravimo išlaidas, siekta apsispręsti dėl jų optimiza-vimo ir finansavimo šaltinių ateityje. Todėl ilgalaikė esamos valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos prognozė ir pertvarkos eiga kas ketverius metus turėtų būti svarstoma Lietuvos Respublikos Seime, įstatymu nustatant finansines ir administracines priemones, kurios reikalingos vals-tybinio draudimo ir pensijų sistemos finansiniam stabilumui ir išmokų adekvatumui užtikrinti.

Esant nesubalansuotam 2010 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Vyriausybė ir Seimas nagrinėjo visas įmanomas alternatyvas, kaip sumažinti finansinę šalies naštą. Buvo išskirti trys pagrindiniai būdai – išlaidų taupymas, mokesčių (įmokų) didinimas bei skolinimasis, kuris perkelia valstybės įsipareigojimų naštą ateities kartoms. Mokesčių (įmokų) didinimo klausimas buvo iškeltas, tačiau, neradus bendro sutarimo, šio klausimo svarstymai atidėti neribotam laikui.

Kitas siūlymas taupyti – motinystės ir tėvystės išlaidų mažinimas, trumpinant išmokų mokėjimo trukmę arba mažinant pačias išmokas.

82


TURinys

4.2.2. moTinYsTĖ ir TĖVYsTĖ lieTUVoJe

Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavi-mo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuris pradėjo galioti nuo 2010 m. sausio 1 d., preambulėje nurodė motyvus, kurie lėmė šio socialiai jautraus sprendimo socialinės politikos srityje priėmimą, – ekonomi-kos krizės nulemtas nuolat didėjantis valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų defi-citas, būtinybė stabilizuoti šių biudžetų deficito didėjimą, subalansuoti pinigų srautus, siekis apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir užtikrinti išmokų mokėjimą laiku. Kartu buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką dėl išmokų mažinimo ekonomikos krizės laiko-tarpiu – leista išmokas mažinti tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kokioms sąlygoms esant socialinio draudimo iš-mokos (praktika pensijų klausimais) gali būti mažinamos, t. y. valstybėje susidarius tokiai ypatingai situacijai (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų išmokoms (pensijoms) mokėti. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Motinystės (tėvystės) pašalpų mažinimu buvo siekiama suvaldyti augantį viešųjų finansų defici-tą, apriboti skolos augimą ir tokiu būdu užtikrinti valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku, o tai išplaukia, visų pirma, iš teisėtų apsaugos ir teisinio tikrumo lūkesčių bei saugumo principų. Įstatymo leidėjo valia pasirinktas būtent toks motinystės (tėvystės) pašalpos mažinimo mechanizmas, kai didesnes, kelias išmokas gaunantys asmenys turi labiau prisidėti prie ekonominio sunkmečio pada-rinių šalinimo, buvo pasirinktas, nes Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą minėtas propor-cingumo principas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pvz., motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos buvo didinamos, atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, taip pat motinystės (tėvystės) pašal-pos gavėjams, įgijusiems teisę gauti motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo, vienu metu buvo mokamos abi šios pašalpos. Remiantis proporcingumo principu, nustatytos teisinės priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių la-biau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad socialinės apsaugos tikslas yra užtikrin-ti orų pragyvenimą kuo didesnei tokio aprūpinimo reikalingai asmenų grupei, paties asmens pareigą pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga, įstatymų leidėjas, priimdamas aptariamas Laikinojo įstatymo nuostatas, atskleidė ir įgyvendino vieną iš konstitucinio so-cialinio solidarumo principo aspektų, kad didesnes socialines išmokas gaunantys asmenys turi pareigą labiau prisidėti prie Fondo biudžeto subalansavimo, t. y. didesniu mastu mažinant jų gaunamas sociali-nes išmokas, tačiau kartu apsaugant ir labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų socialines garantijas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidos 2010 metais buvo 18,8 proc. (398,6 mln. Lt) mažesnės nei 2009 metais (4.2.2-1 lentelė). Šios draudimo rūšies išlaidų mažėjimą lėmė pasikeitusios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos bei Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo teisinis reglamentavimas, pagal kurį nuo 2010 m. liepos 1 d. motinystės (tėvystės) pašalpos sumažintos 10 proc., t. y. motinystės (tėvystės) pašalpa, iki vaikui sukaks 1 metai, –

83


TURinys

90 proc., o nuo 1 metų iki 2 metų – 75 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Taip pat sumažintas maksimalus kompensuojamasis uždarbis nuo 5 iki 4 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidos 2009–2010 metais (mln. Lt)

2010 m. 2009 m.

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui 1722,2 2120, 8

Privalomajam valstybiniam socialiniam draudimui 1722, 2 2120, 8

Ligos pašalpos 330, 5 630,1

Motinystės pašalpos 197,8 258,7

Motinystės (tėvystės) pašalpos iš jų: motinystės (tėvystės) pašalpos, iki vaikui sukaks vieneri metai motinystės (tėvystės) pašalpos už vaiką nuo vienerių iki dvejų metų

1165,9

567,2598,7

1197,8

701,7496,2

Profesinės reabilitacijos pašalpos 0,013 0,014

Tėvystės pašalpos 27,9 34,2

Savanoriškajam valstybiniam socialiniam draudimuiLigos pašalposMotinystės pašalpos

0,0018080,001808–

0,00260,00090,0017


Valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą ati-tinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą. Svarbu paminėti, jog tėvystės pašalpų, kurios mokamos tėvystės atostogų laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki vaikui sukanka vienas mėnuo, dydis nebuvo mažintas krizės laikotarpiu ir liko 100 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio. Taip pat nebuvo mažintas ir motinystės pašalpų dydis, kuris krizės laikotarpiu liko 100 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio.

4.2.2.1. Motinystė iki 2011 metų liepos 1 dienos ir po jos

LR Konstitucijos 39 straipsnyje yra numatyta, jog valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklė-jančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Dirbančioms motinoms įstaty-mas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas. Taigi, Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtinta valstybės pareiga dirbančioms motinoms užtikrinti galimybę pasinau-doti mokamomis nėštumo ir gimdymo atostogomis, kuri yra realizuota Lietuvos Respublikos darbo kodekso74 ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo75 nuostatose.

74 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64 – 2569).75 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 111 – 3574).

84


TURinys

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijoje numatyta valstybės pareiga globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, bei įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą nėra siejama vien su asmenų dalyvavimu valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Remiantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam gimusiam vaikui mokama vienkartinė išmoka (1430 Lt), taip pat nepa-siturinčioms šeimoms, atsižvelgiant į vaikų skaičių, už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokamos nustatyto dydžio išmokos.

Valstybinio socialinio draudimo aspektu, motinystės pašalpos mokamos už nėštumo ir gimdy-mo atostogų laikotarpį. Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės pašalpa mokama už 126 kalendorinių dienų laikotarpį. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėš-tumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės pašalpa mokama už 56 kalendorinių dienų laikotarpį po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, – už 70 kalendorinių dienų laikotarpį. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savai-tę, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorinių dienų laikotarpį po gimdymo; jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.

Atsižvelgiant į tai, kad po 2011 m. liepos 1 d. keičiasi naujai skiriamų socialinio draudimo moti-nystės (tėvystės) išmokų dydžiai, kilo daug diskusijų dėl to, ar motinystės atostogos yra privalomos ar ne, nes nėščią moterį (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) prižiūrintis asmens sveikatos priežiūros įstai-gos gydytojas išrašo elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtinta galimybė minėto pažymėjimo pagrindu pasinaudoti tikslinėmis nėštumo ir gimdymo atostogomis yra vertintina kaip teisė, o ne pareiga, todėl, ar šią teisę įgyvendinti, sprendžia pati moteris. Jei moteris, kuriai buvo išrašytas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, nusprendžia pasinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis, jai suteikiamos šios rūšies atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo.

Priešingai nei vaiko priežiūros atostogos, nėštumo ir gimdymo atostogos negali būti suteikiamos dalimis, todėl, nusprendus jomis pasinaudoti, moteriai suteikiamos visos iš karto, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Moteriai nusprendus nepasinaudoti nėštumo ir gimdymo atosto-gomis, teisė į vaiko priežiūros atostogas atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Darbo kodekso nuostatomis, darbuotojas, ketinantis pasinaudoti šiomis atostogomis, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Tik darbuotojas, išleistas vaiko priežiūros atostogų ir atitinkantis kitus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą.

Įvairių sričių specialistai vaiko priežiūros atostogų trukmę vertina nevienareikšmiškai. Oponen-tai tikina, kad tokia tvarka, suteikdama moteriai komfortą, pjauna šaką, ant kurios jai teks sėdėti ateityje. Esą šiais laikais ilgam iškristi iš darbo rinkos yra labai pavojinga. Grįžusios po tokių atostogų moterys nebegali konkuruoti su tokios pertraukos neturėjusiais darbuotojais. Ilgos vaiko priežiūros atostogos kritikuojamos ir dėl to, kad finansiškai neskatina moterų dirbti bei diskriminuoja tas, kurios norėtų derinti šeimą ir karjerą. O šios tvarkos šalininkai tikina, kad kuo ilgiau vaikas išbūna su motina, tuo jis auga visapusiškai sveikesnis. Todėl nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios Ligos ir motinystės sociali-nio draudimo įstatymo nuostatos numato pasirinkimo galimybę. 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusi tvarka galios tik naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms: motinystės (tėvystės) socialinio draudimo išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki

85


TURinys

tol, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai; atsižvelgiant į pasirinktą pašalpos gavimo laikotarpį, kinta motinystės (tėvystės) pašalpos dydis (70 proc. ir 40 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei mokama dvejus metus, arba 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, jei mokama vienerius metus).

Be to, 2010–2011 metais išryškėjo ir kita problema, trukdanti vienam iš tėvų materialiai aprū-pinti auginamus ir prižiūrimus savo vaikus, kai kitas iš tėvų, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiku, kurio priežiūrai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nesirūpina bei neskiria lėšų jam iš-laikyti. Tuo tikslu 2011 metais buvo pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai (Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai), numatantys, kad tokiais atvejais, kai asmuo, pasinaudojęs savo teisę į vaiko priežiūros atostogas, vaiko neprižiūri ir juo nesirūpina finansiškai, pašalpos mokėjimas yra nutraukiamas, teismui pripažinus vaiko nepriežiūros faktą.

4.2.2.2. susirgę asmenys paprasčiau gauna ligos pašalpas

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. galiojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo76 pataisos, numatančios ligos išmokų sumažinimą, kuris turėjo galioti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto didelį deficito lygį, šis sumažinimas lieka galioti neter-minuotai.

Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama nuo trečios lai-kinojo nedarbingumo dienos, išskyrus sergančio šeimos nario slaugos ir audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu atvejus, kai mokama nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos. Jos dydis – nuo 3 iki 7 (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos – 40 procentų, o nuo 8 lai-kinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos pašalpa sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokama iš Valstybinio socialinio drau-dimo fondo biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, audinių, ląstelių ir organų donorams – 100 procentų kompensuo-jamojo uždarbio dydžio. Apdraustojo ligos atveju, kaip ir anksčiau, už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys moka nuo 80 iki 100 proc. asmens vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigos nedarbingumo pažymėjimus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus visuotinai privalėjo išduoti tik per Elektroninių nedar-bingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemą (EPTS). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos kompensavo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms faktines saugios elektroninio parašo formavimo įrangos įsigijimo išlaidas, neviršijančias 100 litų už vieną išduodamą saugią elektroninio parašo forma-vimo įrangą.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms įdiegus šią EPTS, asmenį gydantis gydytojas, išduoda-mas elektroninį pažymėjimą, sugaišta kur kas mažiau laiko, nes nebereikia ranka pildyti blanko, o tik į sistemą įvesti kai kuriuos duomenis apie asmeniui nustatytą laikinąjį nedarbingumą ar nėštumo ir gim-dymo atostogas, elektroninio pažymėjimo nereikia tvirtinti įstaigos antspaudu (spaudu). Elektroninis pažymėjimas – tai vienas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, kuris gydytojo (elektroniniu parašu) pa-

76 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 21-1, 24 straipsnių pakeitimo ir papildy-mo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 49 – 1941).

86


TURinys

tvirtinamas tik vieną kartą, kurio užbaigti nereikia. Todėl sergantis asmuo, dar nepasibaigus savo ligai, gali kreiptis dėl ligos pašalpos išmokėjimo į nurodytąją banko sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pranešimus apie apdraustiesiems išduotus nedarbingumo bei nėštu-mo ir gimdymo atostogų pažymėjimus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gauna iš karto, apdrausta-jam tik lieka kreiptis dėl ligos išmokos. Be to, mažinant asmens sveikatos priežiūros įstaigose pildomų popierinių ataskaitų / žurnalų kiekį, EPTS sistema gydytojams leidžia suformuoti įvairias ataskaitas apie jų įstaigoje išduotus elektroninius pažymėjimus.

4.2.3. nelaiminGi aTsiTiKimai Darbe socialiniU aTŽVilGiU

Viena iš socialinio draudimo rūšių yra nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto yra mokamos šios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos:

• ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos: šios pašalpos mokamos apdraustajam tapus laikinai nedarbingu dėl pripažinto draudiminio įvykio ir yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai skaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laiki-nojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, 4 dydžių sumos;

• netekto darbingumo vienkartinė kompensacija: šios kompensacijos dydis, jeigu apdraustasis neteko iki 20 proc. darbingumo, yra 10 proc. jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio. Jeigu apdraustasis neteko daugiau kaip 20 proc., bet mažiau kaip 30 proc. darbingumo, jam mokama 20 proc. jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Jeigu nustatomas neterminuotas darbingumo netekimas, moka-ma trigubo dydžio vienkartinė kompensacija;

• netekto darbingumo periodinė kompensacija: šios kompensacijos skiriamos, kai apdraustasis netenka 30 ir daugiau procentų darbingumo. Kompensacijos mokamos kas mėnesį. Jų dydis priklauso nuo darbingumo netekimo, apdraustojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų ir mėnesį, už kurį mokama periodinė kompensacija, galiojusių einamųjų metų draudžiamų-jų pajamų;

• vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio: ši išmoka apdraus-tajam mirus yra 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl draudi-minio įvykio mėnesį, dydžio. Ji lygiomis dalimis mokama mirusiojo šeimos nariams ir lygi periodinei netekto darbingumo kompensacijai, padalytai iš vienetu padidinto išlaikytinių skaičiaus;

• periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus jo šeimos nariams. 2010 metais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų nelaimingų atsitikimų drau-

dimo išmokoms prireikė 10,2 mln. Lt mažiau nei 2009 metais, kadangi 2010 metais buvo priimtas Lie-tuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, taip pat buvo didelis nedarbo lygis bei mažėjo darbo užmokestis šalyje (4.2.3-1 lentelė).

87


TURinys

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos 2009–2010 metais (mln. Lt)

2010 m. 2009 m.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui 43,2 53,4

Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa 14,2 16,6

Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija 1,8 2,3

Netekto darbingumo periodinė kompensacija 19,2 23,1

Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus 6,6 6,6

Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus 1,5 1,8

Lėšos, skirtos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai 2,9


2007, 2008 ir 2009 metais nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo surinktų lėšų dalis buvo skiriama įmonėms nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, tačiau 2010 metais prevencijai lėšų nebuvo skiriama, kadangi jau 2009 metais ne visos planuotos lėšos buvo panaudotos, nes ir darbdaviai savo piniginėmis lėšomis privalėjo prisidėti prie nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos, užtikrindami saugias darbo sąlygas darbuo-tojams, o krizės laikotarpiu darbdaviai tokių lėšų skyrė gerokai mažiau.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas pastaruosius metus tarp didžiausią ir mažiausią įmokos tarifą mokančių draudėjų kito nuo 0,18 proc. (III gr.) iki 0,9 proc. (I gr.), ankstesniais metais nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo ta-rifas kito nuo 0,28 proc. iki 1,0 proc. (4.2.3-2 lentelė).

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupės (proc.)

Metai 2007 2008 2009 2010 2011

I grupė 1, 0 1, 0 1, 0 0,9 0,9

II grupė 0,44 0,41 0,4 0,33 0,38

III grupė 0,28 0,28 0,28 0,18 0,18


88


TURinys

Kaip matyti iš 4.2.3-2 lentelės, draudėjo mokamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas nėra didelis. Jeigu per trejus metus draudėjo bendrovėje neįvyko nelaimingų atsitikimų, jam taikomas 0,18 proc. mėnesio įmokos nuo darbo užmokesčio fondo tarifas. Pažeidimų ar nelaimingų atsitikimų daugėjant, įmonė (draudėjas) perkeliama į didesnio įmokos tarifo (0,38 proc. ir 0,9 proc.) grupę. 2011 metais 190 draudėjų moka 0,9 proc. įmokas, 191 draudėjas – 0,38 proc., o visa kita didžioji draudėjų dalis – 0,18 proc. tarifo įmokas. Visų draudėjų mokamų įmokų vi-durkis yra apie 0,2 procento.

Nuo 2011 metų galioja naujos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio drau-dimo įstatymo nuostatos, kurių esmė – objektyviau priskirti draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupėms, tokiu būdu skatinant darbdavius gerinti darbuotojų darbo sąlygas, bei vertinti daugiau papildomų kriterijų:

• darbopriemones;• darbo sąlygų atitikimą darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytiems reikalavi-

mams; • Valstybinėsdarboinspekcijosnustatytusdarbuotojųsaugosirsveikatosteisėsaktųpažeidi-

mus; • nelaimingųatsitikimųdarbesunkumąirdėlšiųįvykiųnukentėjusiųapdraustųjųskaičių;• dėlūmiųprofesiniųligųtojeįmonėjenukentėjusiųapdraustųasmenųskaičių;• nelaimingųatsitikimų,įvykusiųdirbantpavojingusdarbus,skaičiausirpavojingusdarbus

dirbančių darbuotojų skaičiaus santykį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi pozicijos, kad efektyviausia priemonė, skatinanti

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, yra saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymas darbuotojui. Todėl, diferencijuojant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifą, buvo siekiama paskatinti darbdavį sudaryti darbuotojui saugesnes ir geresnes darbo sąly-gas. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo diferencijavimas, kai draudėjas, kurio įmonėje įvykę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe bei nustatyta daug darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų, mokėtų didžiausią įmokos tarifą, būtų ir socialiai teisingesnis kitų draudėjų (tai yra tų, kurių įmonėje nėra įvykę sunkių ir mirtinų nelai-mingų atsitikimų darbe ir nenustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų) atžvilgiu.

Ministerijoje 2009–2010 metais sudaryta darbo grupė, kuri rengė draudėjų priskyrimo nelai-mingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos pa-keitimą (metodika patvirtinta 2011 metais). Remiantis šios metodikos nuostatomis, draudėjai bus pri-skiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, įvertinant darbo priemonių, darbo sąlygų ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitikimą (pagal draudėjų pateiktus darbo vietų vertinimus), Valstybinės darbo inspek-cijos nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus; nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičiaus ir pavojingus darbus šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiaus santykį bei kita.

Įvertinus visus šiuos papildomus kriterijus, tikėtina, kad gali susidaryti ne trys nelaimingų atsi-tikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupės, bet keturios. Ketvirtai nelai-mingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei (aukščiausią įmokos tarifą mokančiai grupei) bus priskiriami draudėjai, kurių veikloje bus nustatyta daugiausia darbuotojų

89


TURinys

saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų bei įvykę sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Pagal naują tvarką, mažiausią tarifą mokanti draudėjų grupė bus I, o didžiausią tarifą mokanti draudėjų grupė bus IV.

4.2.4. paslaUGos eleKTroninĖJe erDVĖJe – VaiKšČioTi Į ,,soDrą“ beVeiK nereiKia

Nuo 2010 metų pradžios dėl pagrindinių valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų kelis kartus išaugo skambučių bendruoju „Sodros“ informacijos telefono numeriu 8 700 70080 skaičius, tai lėmė, kad visos konsultavimo sutarties lėšos buvo panaudotos anksčiau numatyto termino, todėl dėl sudėtingos Valstybinio socialinio draudimo biudžeto būklės šių paslaugų teikimas buvo sustabdytas. Tačiau „Sodros“ specialistai ir toliau konsultavo suinteresuotus asmenis socialinio draudimo klausimais telefonu ir kitais būdais.

Dauguma „Sodros“ paslaugų gyventojams persikėlė į interneto erdvę. Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (EGAS) galima gauti informaciją apie apskaičiuotas ir mokamas išmokas, įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, teikti elektroninius prašymus išmokoms gauti, popie-rinėms pažymoms išduoti. Taip pat sistemoje galima pateikti užklausą dėl valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutarties sudarymo, leisti asmeninę informaciją peržiūrėti kitiems asmenims, pa-vyzdžiui, kredito, draudimo bendrovėms.

EGAS yra šešios paslaugos, kurioms reikalingas kvalifikuotas elektroninis parašas, o likusioms vienuolikai pakanka internetinės bankininkystės duomenų. Pavyzdžiui, elektroninio parašo reikia pa-teikiant prašymą skirti motinystės (tėvystės) ir daugelį kitų išmokų, bet ligos pašalpai gauti pakanka elektroninės bankininkystės duomenų. Šia sistema, kurią galima rasti adresu https://gyventojai.sodra.lt, gyventojai gali naudotis nemokamai. Šios sistemos diegimas finansuotas europinėmis lėšomis.

2010 m. vasario 1 d. keitėsi SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį teikimo terminas ir duomenys. Nustatyta, jog draudėjai SAM pranešimą ir jo priedus apie kalendorinį mėnesį apdraustajam apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (išskyrus pa-jamų, gautų iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos ar pagal autorines sutartis), sumas turi pildyti ir teikti „So-dros“ teritoriniam skyriui kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos (anksčiau šiuos pranešimus draudėjai teikdavo kiekvieną ketvirtį).

Siekiant supaprastinti duomenų teikimą, pakeistas kartu su SAM pranešimu teikiamų priedų sąrašas: draudėjams, kas mėnesį pildant SAM pranešimą, nebereikia teikti SAMF4 priedo „Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinės ataskaita“. Finansinė ataskai-ta pagal draudėjo pateiktą informaciją yra pildoma informacinėmis technologijomis – tai palengvina draudėjų finansinę atskaitomybę. Finansinę ataskaitą draudėjai per EDAS gali susiformuoti kiekvieną mėnesį. Teikiant mėnesio duomenis, sumažėja teikiamų duomenų klaidų tikimybė, taip pat poreikis juos tikslinti. Be to, draudėjams nebereikia teikti įvairių pažymų apdraustiesiems apie mėnesio pajamas dėl įvairių išmokų apskaičiavimo. Taigi realizuota galimybė tiksliau ir operatyviau apskaičiuoti valstybi-nio socialinio draudimo bei kitas išmokas.

Šie pakeitimai buvo būtini, kadangi, vykdant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičia-vimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo bei Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo

90


TURinys

įstatymo nuostatas, socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos atsižvelgiant į apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas.

SAV pranešimus apie savarankiškai dirbančius asmenis privalo pateikti individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai.

4.2.5. naUJos apDraUsTŲ asmenŲ KaTeGoriJos

Nuo 2009 m. sausio 1 d. į valstybinio socialinio draudimo sistemą buvo įtrauktos naujos ap-draustų asmenų kategorijos, tokios kaip ūkininkai ir jų partneriai bei asmenys, užsiimantys atlikėjo ir sporto veikla. Taip pat keitėsi įmokų mokėjimo tvarka pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims.

Tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas sukelia daug problemų draudė-jams, kurie turi pagal autorinius atlyginimus dirbančių asmenų, nes autoriams reikia taikyti skirtingą apmokestinimo tarifą bei skirtingas apmokestinamąsias bazes. Nustatyta, kad autorinį atlyginimą gau-nantis asmuo, kuris kur nors turi darbo santykius, yra draudžiamas visomis valstybinio socialinio drau-dimo rūšimis, ir šios įmokos (31 proc. draudėjo ir 9 proc. apdraustojo) mokamos nuo visos autorinio atlyginimo sumos. Tuo tarpu darbo santykių neturintys, bet autorinius atlyginimus gaunantys asmenys moka įmokas (29,7 proc. draudėjo ir 9 proc. apdraustojo) tik nuo pusės autorinio atlyginimo sumos ir yra draudžiami trimis valstybinio socialinio draudimo rūšimis: pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei sveikatos draudimu. Ar teisingai bus apskaičiuotas autorinis atlygis, dažnai priklauso nuo to, ar autorinį atlyginimą gaunantis asmuo teisingai informuos draudėją. Dažnai autoriaus atžvilgiu susidaro ne tik permokėta autorinio atlygio suma, bet ir valstybinio socialinio draudimo įmokų neprie-moka. Todėl draudėjams, disponuojantiems nepakankama informacija apie apdraustąjį, kyla problemų bei didėja jų administracinė našta, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo įmokas. Dėl šių priežas-čių Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama nustatyti, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas autoriams priklausytų nuo to, ar autorinį atlygi-nimą autorius gauna iš draudėjo, su kuriuo susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ar nesusijęs, t. y. valstybinio socialinio draudimo įmokos autoriams būtų skaičiuojamos taip pat kaip ir asmenims, gaunantiems pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

2010 metais vyko ir su ūkininkais susijusių valstybinio socialinio draudimo pokyčių. Nuo 2009 m. sausio 1 d. fiziniai asmenys, besiverčiantys individualia žemės ūkio veikla (ūkininkai ir jų partneriai), tapo gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos bei socialinio draudimo įmokų mokėtojais. Siekiant supa-prastinti šių mokesčių administravimą, žemės ūkio valdoms (ūkiams) grupuoti buvo pasirinktas valdos ekonominio dydžio rodiklis, išreikštas europinio dydžio vienetais (EDV). Tačiau pagal naująjį ir jau galiojantį Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1242/2008, ekonominis valdos dydis yra siejamas ne su euro-pinio dydžio vienetais (kaip buvo pagal Komisijos sprendimą 85/377/EEB), bet su valdos standartine produkcija, išreikšta eurais. Nuo 2011 m. sausio 1 d. ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokesti-niu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įsta-tymo nuostatas, socialinio draudimo įmokas moka nuo apmokestinamųjų pajamų, o tie ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, – nuo minimalios mėnesinės algos. Lyginant su 2010 metais galiojusiais žemės ūkio veikla užsiimančių

91


TURinys

gyventojų apmokestinimo socialinio draudimo įmokomis principais, šių pakeitimų esminis skirtumas yra tas, kad šių gyventojų apmokestinimo bazę nulemia ne žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis, o tai, ar gyventojas mokestiniu laikotarpiu moka gyventojų pajamų mokestį, ar ne.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. į valstybinio socialinio draudimo sistemą įtraukta nauja asmenų gru-pė – meno kūrėjo statusą turintys asmenys. Šie asmenys moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo pusės autorinio atlyginimo sumos, o tuo atveju, jeigu per kalendorinius metus jų įmokos būtų sumokėtos nuo sumos, mažesnės kaip dvylika minimalių mėnesinių algų (MMA), tai iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos bus sumokama įmokų suma iki 12 MMA apmokestinamos bazės. Tokiu būdu nustatytas dalies valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų kompensavimas meno kūrėjo statusą turintiems menininkams.

4.3. poKYČiai pensiJŲ sisTemoJe

4.3.1. laiKinosios priemonĖs eKonominio sUnKmeČio laiKoTarpiU pensiJŲ sriTYJe

2009 m. spalio 28 d. buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas77 tarp Lietuvos Respublikos Vy-riausybės ir socialinių partnerių – didžiausių profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių, pensininkų or-ganizacijų. Šiuo susitarimu Vyriausybė įsipareigojo įgyvendinti finansinio konsolidavimo priemones. Viena iš priemonių – laikinai ir diferencijuotai vadovaujantis esminiu siekiu, kad socialinės išmokos būtų mokamos laiku, mažinti pensijas taip, kad būtų apsaugoti mažiausių pensijų gavėjai, o didesnių pensijų ir kitų pajamų gavėjai solidariai prisiimtų didesnę mažinimo naštą. Įgyvendinant šį susitarimą, buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas)78. Laikinasis įstatymas įsigaliojo nuo 2010 sausio 1 d. ir numatoma, kad galios dvejus metus, t. y. iki 2011 gruodžio 31 d. Vadovaujantis šiuo įstatymu, valstybinės socialinio draudimo pensijos nuo 2010 m. sausio 1 d. dvejiems metams perskaičiuojamos padidinant pagrindi-nę pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio bei taikant mažesnį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis, naudojamas pensijoms perskaičiuoti Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu, – 1170 Lt. Per-skaičiuojant pensijas, priedo už stažo metus dydis nesikeičia. Jei pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotos pensijos dydis yra mažesnis už nustatytą ribinį dydį, asmeniui mokamas kompensacinis priedas, lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir perskaičiuotos valstybinės socialinio draudi-mo pensijos dydžio skirtumui.

77 http://www.lrvk.lt/lt/veikla/nacionalinis-susitarimas/78 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr.: 152-6820; 2011,

Nr. 132-6717).

92


TURinys

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Laikinojo įstatymo nuostatos nebuvo taikomos valstybinėms sociali-nio draudimo senatvės, išankstinėms senatvės, ištarnauto laiko, netekto darbingumo, netekus 60–70 procentų darbingumo, pensijoms, kurios yra mažesnės už įstatymo nustatytą ribinį dydį (650 Lt), vals-tybinėms socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijoms ir netekto darbingumo pen-sijoms, netekus 45–55 procentų darbingumo (III grupės invalidumo pensijoms), kurios mažesnės nei pusė ribinio dydžio (325 Lt). Pagal šį įstatymą pensijos neperskaičiuojamos ir asmenims, gaunantiems netekto darbingumo pensijas, paskirtas netekus 75–100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensijas). Tuo tarpu visiems senatvės pensijų gavėjams, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, pensijos perskaičiuojamos, jeigu jos yra didesnės nei 650 Lt. Pagal Neįgaliųjų socialinės integra-cijos įstatymo79 nuostatas, nuo 2005 m. liepos 1 d. asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, darbingumo lygis (invalidumas) nenustatomas, o nustatomas specialiųjų poreikių lygis. Todėl Laikinojo įstatymo nuostatos nebuvo taikomos tik tiems neįgaliems asmenims, kurie gauna netekto darbingumo pensijas, netekus 75–100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensijas). Siekiant, kad analogiš-ką negalią turintys asmenys, bet gaunantys skirtingos rūšies pensijas, būtų traktuojami vienodai, buvo priimtas ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas80. Pagal šio įstatymo nuostatas, asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas ir kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, mokamos viso dydžio pensijos, netaikant maži-nimo.

Taip pat, įsigaliojus šiam įstatymo pakeitimui, asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbin-gumo (III grupės invalidumo), pensijos perskaičiuojamos tik tuo atveju, jei pensijos dydis viršija ribinį dydį (650 Lt), iki įstatymo įsigaliojimo netekto darbingumo, netekus 45–55 procentų darbingumo (III grupės invalidumo), pensijos buvo perskaičiuojamos, jeigu viršija pusę ribinio dydžio (325 Lt.)

Laikinasis įstatymas taip pat numato papildomą senatvės, ištarnauto laiko pensijų ir kompen-sacijų už ypatingas darbo sąlygas mažinimą asmenims, kurie turi draudžiamųjų pajamų, – jiems per-skaičiuotos pensijos ir kompensacijos yra mažinamos papildomai, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Šiems asmenims pensijos ir kompensacijos mažinamos progresiškai, atsižvelgiant į asmens draudžiamųjų pajamų dydį. Asmenims, kurių draudžiamosios pajamos nesiekia 100 Lt, pensijos papildomai nemažinamos. Jei asmens draudžiamosios pajamos sudaro 4200 Lt per mė-nesį ir daugiau, asmeniui mokama 30 procentų perskaičiuotos pensijos.

2010 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Laikinojo įstatymo pataisoms, asmenims, gaunantiems senatvės pensijas ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių so-cialinio draudimo pensijų įstatymo81 2 straipsnio 2, 6, 7, 9, 10, 11 ir 12 punktus, pensijos nemažinamos, kaip asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, t. y. asmenims, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, jei šias pajamas jie gauna, neturėdami darbdavio, bei asmenims, kurie verčiasi individualia vei-kla, turėdami verslo liudijimus.

Įsigaliojus Laikinajam įstatymui, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos, kaip papildo-mos pensijos, perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede

79 Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Lietuvos aidas, 1991, Nr. 249, Žin., 1991, Nr. 36-969, Žin., 2004, Nr. 83-2983).

80 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo1,5,7,8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 132-6717).

81 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555).

93


TURinys

nurodytą formulę. Jei asmuo gauna 70 Lt dydžio našlių pensiją, jam taikomas 0,95 koeficientas, tai yra mokami 95 procentai buvusios pensijos dydžio. Jei našlių pensija yra didesnė negu 70 Lt ir mažesnė ar lygi 200 Lt, taikomas pagal formulę apskaičiuotas mažesnis koeficientas ir pan. Jei asmuo, gaunantis našlių pensiją, kartu gauna ir valstybinę pensiją (pensijas), šis koeficientas nustatomas pagal šių pensijų sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad Laikinuoju įstatymu buvo sumažintos išmokos jautriausioms socialinėms grupėms, šiame įstatyme buvo numatyta parengti nemokėtos pensijų dalies kompensavimo mechaniz-mą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu „Dėl sumažintų valstybinių socialinio draudimo sena-tvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepcijos patvirtinimo“82 patvirtino kom-pensavimo koncepciją ir pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektu parengti ir iki 2011 m. spalio 15 d. pateikti Lietuvos Res-publikos Vyriausybei pagal šiuo nutarimu patvirtintos kompensavimo koncepcijos nuostatas parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojama valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarka, taip pat pateikti siūlymai, kaip proporcingai kompensuoti praradimus dėl sumažintų valstybinių pensijų. Kompensavimo koncepcijoje yra nustatyta, kokie turi būti esminiai kompensavimo tvarkos reikalavimai, kompensavimo principai, ekonominės aplinkybės kompensavimui pradėti. Pensijų gavėjų praradimai dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir ne-tekto darbingumo pensijų sumažinimo bus kompensuojami ne sukuriant įsipareigojimą grąžinti suma-žintas sumas per kokį nors laikotarpį, bet didinant valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijas, prieš tai jas grąžinus į buvusius prieš sumažinimą dydžius. Numatoma, kad per 5 metus nuo kompensavimo pradžios asmenų, kuriems buvo sumažintos pensijos, vidutinė pensija bus ne mažiau kaip 5 procentais didesnė nei buvusioji 2008 metais. Siekiant teisingo kompensavimo, bus nustatytas spartesnis didinimo tempas vyresniems pensijų gavėjams, taip pat papildomas koeficientas asmenims, kuriems pensija papildomai sumažinta dėl draudžiamųjų pajamų.

4.3.2. ValsTYbiniŲ socialinio DraUDimo pensiJŲ ĮsTaTYmo paKeiTimai

2009 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas pritarė keletui svarbių Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) pakeitimų83. Visi šie pakeitimai buvo susiję su būtinybe mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas.

Vienas iš šių pakeitimų aktualus asmenims, kurie teisę į pensiją turėjo įgiję po 2010 m. sausio 1 d. Iki šių Pensijų įstatymo pakeitimų galiojo nuostata, kad asmenims, įgysiantiems teisę į pensiją po 2010 m. sausio 1 d., papildoma pensijos dalis bus apskaičiuojama tik pagal vieną formulės dalį, t. y. atsižvel-giant į visą asmens įgytą stažą ir į asmens pajamas, gautas tik po 1994 m. sausio 1 d. Tačiau, atsižvelgiant

82 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 liepos 1 d. nutarimas Nr. 968 „Dėl sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 82-4333).

83 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 151- 6776; 2008, Nr. 127 - 4833; 2008, Nr. 130).

94


TURinys

į sudėtingą ekonominę padėtį, 2009 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seime buvo nuspręsta šio pakeitimo įsigaliojimą nukelti iki 2012 m. sausio 1 d.

Nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas84 (toliau – Pensijų dalies išmokė-jimo įstatymas), buvo sukurtas teisinis pagrindas išmokėti dėl turėtų draudžiamųjų pajamų apribotos pensijos dalį dirbusiems pensininkams. Nemokėtos pensijos dalies mokėjimo tvarka buvo nustatyta 2008 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašu85. Asmenims, kuriems pagal šį aprašą86 yra likusių neišmokėtų sumų, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo pakeitimu87 buvo pakeista išmokėjimo data. Likusias neišmokėtas sumas numatoma išmokėti 2012 m. birželio mėnesį.

4.3.3. pensiJŲ sisTemos perTVarKa

Ieškant būdų, kaip būtų galima subalansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pa-jamas ir išlaidas trumpuoju laikotarpiu, kilo klausimų dėl tolesnio visos pensijų sistemos gyvybingumo, finansinio stabilumo, išmokų pakankamumo, visos sistemos skaidrumo. 2009 m. spalio 20 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai buvo pavesta išanalizuoti esamą padėtį ir parengti siūlymus dėl socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarky-mo, kad ji būtų stabili ir gyvybinga. Darbo grupės veiklos rezultatas – parengtas Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos koncepcijos projektas. Jame išdėstytos pagrindinės socialinio draudimo sistemos problemos bei pensijų sistemos reformos siūlymai. Pertvarką siūloma įgyvendinti dviem etapais: pirmajame spręsti tas problemas, kurios nereikalauja ilgo pereinamojo laikotarpio, o antrojo etapo siūlymai susiję su ilgalaikio sistemos finansinio tvarumo problemomis. Parengtai Vals-tybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijai, pagal kurią bus modeliuojama artimiausia ir tolesnė socialinio draudimo ir pensijų sistemos ateitis, 2010 m. birželio 15 d. buvo pritar-ta Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje. Socialinės apsaugos ir darbo ir Finansų ministerijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė parengti Koncepcijos ilgojo laikotarpio reformos įgyvendi-nimo priemones, jas aptarti su visuomene ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įgyvendinant šį pavedimą, buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai pavesta pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrui galutinius siūlymus dėl ilgojo laikotarpio reformos priemonių įgyvendinimo. Darbo grupėje buvo nagrinėjama, koks pensijų apskaičiavimo metodas leistų labiau atspindėti įmokų-išmo-kų ryšį ir kartu labiau skatintų žmones dalyvauti socialinio draudimo sistemoje bei ilgiau likti darbo

84 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 120-4880).

85 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 144 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 24-874).

86 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 144 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 146-5875).

87 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-530 (Žin., 2009, Nr. 151-6777).

95


TURinys

rinkoje (Koncepcijoje siūlomi du variantai – apskaitos vienetų (taškų) sistema arba virtualių sąskaitų sistema). Taip pat buvo nagrinėjamas pensijų finansavimo bazės išplėtimas, laipsniškai pereinant prie naujos bazinės pensijos arba nacionalinės pensijos, finansuojamos iš nacionalinio biudžeto, kas savo ruožtu leistų laipsniškai mažinti pensijų socialinio draudimo tarifą. Buvo aptariama, koks turėtų būti netekto darbingumo pensijų modelis, kad šių pensijų nebūtų siekiama, kaip nuolatinio pajamų šaltinio. Dėl pensijų sistemos reformos vyko diskusijos su profesinių sąjungų atstovais, socialinės srities eksper-tais, neįgaliųjų, pensininkų, šeimų asociacijų atstovais, Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, politikais, socialinių reikalų taryba, pedagogų profesinėmis sąjungomis, Mykolo Romerio universiteto akademinės bendruomenės atstovais bei socialinių tyrimų instituto ekspertais.

Siekiant, kad numatoma pensijų reforma būtų pradėta, esant visų politinių jėgų pritarimui, So-cialinių reikalų ir darbo komitetas inicijavo Seimo nutarimo projektą „Dėl valstybinio socialinio drau-dimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“ (toliau – Gairės)88. Nuo 2010 m. rudens, kai buvo įregistruotas pirmasis šio nutarimo variantas, vyko teminiai klausymai, diskusijos Seimo frakcijo-se, 2011 m. pavasarį Gairės buvo svarstomos Lietuvos Respublikos Seime. Šios Gairės, priimtos 2011 m. gegužės 24 d., numato pagrindines socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos kryptis, siekiant, kad socialinė sistema būtų finansiškai tvari, užtikrintų solidarumo principo įgyvendinimą, būtų skati-namas privatus pensijų kaupimas, sistemą administruojančios įstaigos veiktų efektyviau. Taip pat sie-kiama užtikrinti, kad dabartinių ir būsimų pensininkų pajamos būtų adekvačios ir tvarios, o vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis ateityje nemažėtų. Taip pat numatytas senatvės pensijų apskaičiavimas arba pagal virtualių sąskaitų sistemą, arba pagal apskaitos vienetus (taškus), o kuri siste-ma bus pasirinkta, vėliau spręs Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teiks svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Gairės numato, kad dėl to paties draudiminio įvykio negalės būti mokamos kelios socialinio draudimo išmokos. Siekiama nustatyti, kad visos išmokos labiau priklausytų nuo gyventojų sumokėtų įmokų. Bazinę pensiją, skiriamą vietoj socialinio draudimo pagrindinės pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos ir šalpos pensijos, siūloma mokėti iš valstybės biudžeto. Gairėse siūloma Lietuvos Res-publikos Vyriausybei patvirtinti Gairių įgyvendinimo priemonių planą ir pagal jį pateikti Seimui reikia-mus teisės aktų projektus, kurių daugelio įsigaliojimas planuojamas nuo kitų metų.

Nors Gairėse nekalbama apie priešpensinio amžiaus ilginimą, šis žingsnis yra vienas iš svarbiau-sių, siekiant sistemos finansinio tvarumo ateityje. Dar 2010 metais Lietuvos Respublikos Seimui Vy-riausybė yra pateikusi pensijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma šį amžių vienodinti vyrams ir moterims, jį palaipsniui ilginant iki 65 metų. Projektu numatoma priešpensinio amžiaus ilginimą pradėti nuo 2012 metų, moterims kasmet jį ilginant 4 mėnesiais per metus, vyrams – 2 mėnesiais per metus. Šiam siūlymui Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2011 m. birželio 9 d.89

88 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvir-tinimo“ Nr. XI-1410 (Žin., 2011, Nr..66-3103).

89 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21, 25, 33, 56, 57, 67 straipsnių pakeitimo ir pa-pildymo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 77-3723)

96


TURinys

4.3.4. pensiJŲ KaUpimo sisTemos analiZĖ

Nuo 2004 m. pradėjusioje veikti pensijų kaupimo sistemoje 2011 metais (gegužės 16 d. duomeni-mis) dalyvauja 1 051 826 asmenys. 2010 metais pensijų kaupimo sutartis pasirašė dar 42 123 asmenys, o per 2011 metus (iki 2011 m. gegužės 16 d. ) – dar 17 944 asmenys. Lėšas būsimai pensijai kaupti jie gali 29 antrosios pakopos pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 valdymo įmonės (7 investicijų valdymo įmonės ir 2 gyvybės draudimo bendrovės). Lyginant su ankstesniųjų metų pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo dinamika, pasirašančiųjų skaičius sumažėjo ir jau dvejus metus išlieka pastovus (plg. : 2007 metais – 96 553 naujos sutartys, 2008 metais – 78 272 sutartys, 2009 metais – 43 000 sutarčių, 2010 metais – 42 123 pensijų kaupimo sutartys). Toks naujų sutarčių pasirašymo mažėjimas susijęs su tuo faktu, kad dauguma asmenų, galinčių dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, pensijų kaupimo sutartis pasirašė per pirmuosius ketverius metus; pastaraisiais metais naujas sutartis pasirašo naujai į darbo rinką ateinantys asmenys. Kaip ir kasmet, naujos pensijų kaupimo sutartys bus pasirašomos iki liepos 1-osios, o naujai atėjusiems į darbo rinką asmenims – iki spalio 1 d. Teisės aktų nustatyta tvarka šios sutartys įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Atsižvelgiant į emigracijos mastus ir nedarbo lygį Lietuvoje, apie trečdalis visų pensijų kaupimo sutarčių yra neaktyvios, t. y. apie trečdalis visų pensijų kaupimo dalyvių šiuo metu nedirba, nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl atitinkamai į jų sąskaitas lėšos nėra pervedamos.

Praėjus trejiems metams nuo pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo, pensijų kaupimo dalyvis įgyja teisę keisti pensijų fondo valdytoją90. 2010 m. pensijų kaupimo bendroves pakeitė 38 773 asmenys, o pensijų kaupimo fondus – 6 676 asmenys. Šiuo metu asmenims, keičiantiems pensijų kaupimo ben-drovę, gali būti taikomi atskaitymai, susiję su sąskaitos uždarymu ir lėšų pervedimu. Ši suma negali vir-šyti 0,2 procento sukauptų lėšų, jei valdytojas keičiamas vieną kartą per kalendorinius metus. Keičiant pensijų fondo valdytoją dažniau, mokestis gali sudaryti iki 4 procentų pervedamos sumos.

Per kaupimo laikotarpį 2004–2010 metais į pensijų fondus buvo pervesta 3,679 mln. litų. Kie-kvienais metais, formuojant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme numatomas valstybinio socialinio draudimo įmokų, pervedamų į pensijų kaupiamuosius fondus, kompensavimas. 2009–2010 metais į pensijų fondus pervedamų lėšų apimtis atitinkamai mažėjo iki 0,5 ir 0,4 procentų BVP. Valstybi-nio socialinio draudimo įmokoms, pervedamoms į pensijų kaupiamuosius fondus, kompensuoti 2010 metams skirti 350 000 tūkst. litų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir siekiant užtikrinti pakankamas lėšas esamiems Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įsipareigojimams vykdyti, pensijų fondams pervedamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų dalies tarifas ir 2011 metais liko sumažintas iki 2 procentų darbuotojo atlyginimo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, konstatavus ekonominio sun-kmečio pabaigą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės teikti Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl kaupiamosios įmokos tarifo didinimo ir laipsniško atstatymo į ankstesnįjį lygį, t. y. iki 5,5 procento asmens draudžiamųjų pajamų. Vis dėlto, įvertinus esamus Valstybinio socialinio draudimo fondo biu-džeto įsipareigojimus dabartiniams išmokų gavėjams, ekonominio sunkmečio laikotarpiu sumažėjusį

90 Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 75-3472).

97


TURinys

apdraustųjų skaičių bei draudžiamųjų pajamų lygį, šio biudžeto lėšų poreikį skoloms aptarnauti ir deng-ti, diskutuojama dėl galimybės pensijų kaupimo tarifo ateityje nedidinti. Dėl tokio sprendimo daugiau surenkamų socialinio draudimo įmokų galėtų būti skiriama dabartinių pensininkų reikmėms. Tačiau toks sprendimas būtų nepalankus pensijų kaupimo dalyviams, ypač vyresnio amžiaus ir gaunantiems mažesnes pajamas, nes, esant mažam įmokos tarifui, pensijų fonde sukauptos lėšos bus nepakankamos ateities pensijai užtikrinti. Todėl, svarstant būsimas pensijų sistemos reformos kryptis, svarstomos ir galimybės keisti esamą kaupiamosios pensijų sistemos finansavimo tvarką. Vienas iš siūlymų, dėl kurio dar turės būti diskutuojama ir priimamas sprendimas, – palikti 2 procentų kaupiamąją įmoką; jei pats asmuo įsipareigotų pervesti papildomą 2 procentų nuo darbo užmokesčio dydžio įmoką į pensijų fondą, tada valstybė galėtų už šį asmenį į pensijų fondą pervesti papildomą skatinamąją 2 procentų įmoką nuo vidutinio darbo užmokesčio. Prie tokios finansavimo tvarkos būtų einama palaipsniui, t.y. siūloma iš pradžių (pradedant nuo 2013 metų) asmeniui primokėti 1 procento dydžio įmoką ir atitinkamai vals-tybė įmokėtų tokio pat dydžio įmoką nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Vėliau (nuo 2016 metų) siūloma pereiti prie aukščiau minėtos finansavimo schemos (2+2+2). Šiems siūlymams Lietuvos Res-publikos Vyriausybė pritarė 2011 m. birželio 27 d. posėdyje. Priėmus tokį sprendimą, pensijų kaupimo dalyviai turėtų galimybę pensijų fonduose sukaupti daugiau lėšų būsimajai pensijai, kad būtų užtikrin-tas pakankamas pensijų anuiteto dydis.

Diskutuojant apie būsimąją pensijų reformą ir siekiant sumažinti pensijų kaupimo dalyvių riziką dėl neteisingai pasirinkto pensijų fondo (pvz., jauniems asmenims pasirinkus pernelyg konservatyvaus investavimo pensijų fondą kyla pavojus, kad lėšos pensijų fonde didės menkai, o priešpensinio amžiaus dalyviai, pasirinkę agresyvaus investavimo pensijų fondus, dėl ekonominio ciklo gali prarasti nemažai lėšų), svarstoma galimybė įdiegti gyvenimo ciklo fondų modelį. Įdiegus šį modelį, pensijų kaupimo da-lyviai dalyvautų pensijų fonde, atitinkančiame jų amžių, t. y. pensijų fondai „sentų“ kartu su jų dalyviais: pensijų fondų valdytojai palaipsniui keistų pensijų fondo valdymo strategiją konservatyvaus investavi-mo link. Toks modelis leistų didinti pensijų fondų valdymo efektyvumą, nes jaunesnių dalyvių turtas turėtų būti valdomas taip, kad jis būtų didinamas, o vyresnių dalyvių – kad būtų apsaugota tai, kas buvo sukaupta per visą gyvenimą.

Nors pensijų kaupimo sistema gyvuoja tik 7 metus, 2011 m. balandžio 1 d. duomenimis, išmokas iš pensijų fondų gavo jau 5905 pensininkai. Kadangi kaupimo laikotarpis buvo pakankamai trumpas reikšmingesnėms sumoms sukaupti, šiuo metu yra pasirašyta tik 20 anuitetų sutarčių – daugumai išmo-kų gavėjų sukauptas pensijų turtas jiems išmokėtas vienkartinėmis arba periodinėmis išmokomis.

Šiuo metu senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo pensijų išmoką iš sukaupto turto gali gauti vienkartinės, periodinės išmokos (pastarosios pensijų išmokų rūšys yra galimos tik esant tam tikroms sąlygoms) arba pensijų anuiteto būdu. Jei pagal Draudimo priežiūros komisijos patvirtintą metodiką apskaičiuotas bazinis pensijų anuitetas yra mažesnis nei 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija), sukauptos lėšos asmeniui gali būti išmokamos kaip vienkartinė arba periodinė išmoka. Jei apskaičiuotas bazinis pensijų anuitetas yra lygus arba didesnis negu 0,5 bazinės pensijos, asmuo turi prievolę įsigyti gyvybės draudimo bendrovėje pensijų anuitetą, mokamą iki gyvos galvos. Tais atvejais, kai apskaičiuotas bazinis anuitetas yra didesnis negu 3 bazinės pensijos, asmuo turi prievolę įsigyti pensijų anuitetą, likusią lėšų dalį pasiimdamas kaip vienkartinę arba periodinę išmoką. Asmuo turi teisę nukelti išmokų mokėjimą neribotam laikui. Išmokos gali būti pradėtos mokėti ne anks-čiau, negu asmuo sukanka teisės aktų nustatytą senatvės pensijos amžių. Šiuo metu galiojantis teisinis

98


TURinys

reguliavimas pasižymi tam tikrais trūkumais, pavyzdžiui: pensijų išmokų pasirinkimas yra itin ribotas, nėra jokių išimčių sergančiųjų mirtinomis ligomis atvejais; ribiniai vienkartinių išmokų dydžiai gana dideli (sumos iki 26,6 tūkst. Lt (vyro atveju) ir iki 37,6 tūkst. Lt (moters atveju) gali būti išmokėtos kaip vienkartinės išmokos, neužtikrinant pastarųjų lėšų panaudojimo pensininkų reikmėms); įstatyminės dalyvio teisės neribotam laikui nukelti pensijų anuiteto įsigijimo pradžią įtvirtinimo tikslingumas abe-jotinas, nes tokiu būdu yra sudaromos sąlygos „informacijos asimetrijos“ efektui atsirasti (t. y. egzistuoja tikimybė, kad gyvybės draudimo įmonės, nustatydamos pensijų anuiteto kainą, remsis prielaida, jog asmuo, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir kreipęsis į įmonę dėl pensijų anuiteto pirkimo, tikisi ilgai gyventi (juk jei asmuo mano ilgai negyvensiąs, jis nepirks pensijų anuiteto, tikėdamasis palikti sukauptą sumą įpėdiniams), o tai lems aukštesnę pensijų anuiteto kainą); pensijų anuitetų pardavimo procesas reglamentuotas nepakankamai (produktai nėra standartizuoti – sunku palyginti, egzistuoja galimybė paveikti potencialaus pensijų anuiteto pirkėjo sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėtojo pasirinkimo, nėra apribotas komisinio atlyginimo, mokėtino draudimo tarpininkams, dydis) ir kt.

Atsižvelgdama į tai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija artimiausiu metu ketina Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Pensijų kaupimo įstatymo pataisą, kuri leistų tobulinti galiojančią pensijų išmokų sistemą. Rengiamu ir baigiamu suderinti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma:

1) nustatyti galimybę gauti išmokas iš pensijų fondų asmenims, kuriems paskirta ir mokama išankstinė senatvės pensija;

2) siekiant racionalesnio pensijų kaupimo sistemoje sukauptų lėšų panaudojimo bei reglamen-tuojant pensijų anuitetų pardavimo procesą, aiškiai nustatyti sąlygas, kurioms esant asmuo gautų vien-kartinę, periodinę išmoką ar pensijų anuitetą;

3) įdiegti elektroninę anuitetų pardavimo sistemą, kuri pagal standartizuotas anuitetų rūšis leistų senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui palyginti gyvybės draudimo bendrovių siūlomus pro-duktus ir pasirinkti tinkamiausią. Tokia sistema padarytų anuiteto įsigijimo procedūrą paprastesnę be-sikreipiančiam asmeniui ir skaidresnę.

Daugiau informacijos apie pensijų fondų veiklą, investavimo rezultatus, taikomus atskaitymus, kitą aktualią informaciją galima rasti interneto svetainėje www.vpk.lt.

Norėdamas priimti teisingą sprendimą dėl pensijų kaupimo bendrovės, asmuo gali pasinaudoti interneto svetainėje www.pensijusistema.lt pateikta informacija ir palyginti Lietuvoje veikiančių pensijų fondų veiklos rezultatus bei jų taikomų administravimo mokesčių dydžius. Šioje svetainėje pateikti visų pensijų kaupimo paslaugas teikiančių bendrovių ir priežiūros institucijų adresai bei kontaktiniai telefo-nai, išsami statistinė informacija apie pensijų kaupimo sistemą.

99


TURinys

4.4. ValsTYbinĖs šalpos išmoKos

Siekiant užtikrinti minimalų pragyvenimo šaltinį asmenims, kurie negalios ar senatvės atveju neturi teisės gauti išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, vadovaujantis Vals-tybinių šalpos išmokų įstatymu91, teikiama valstybės parama šalpos išmokomis. Valstybės biudžeto iš-laidos šioms išmokoms mokėti 2006–2009 m. kasmet didėjo. Tokia tendencija parodo, kad visuomenė-je daugėja asmenų, kurie per savo darbinę karjerą neįgyja reikalaujamo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Tiesa, 2010 m. stebimas lėšų poreikio mažėjimas (4.4-1 iliustracija), tačiau tai didžiąja dalimi lėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo92 nuostatų taikymas. Va-dovaujantis šiuo įstatymu, 2010–2011 m. kai kurios šalpos išmokos (šalpos kompensacijos, mokamos darbingiems darbingo amžiaus asmenims, bei slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kom-pensacijos mokamos 15 procentų sumažintos. Taikant minėto įstatymo nuostatas, per 2010 m. buvo sutaupyta beveik 75 mln. litų. Tai leido užtikrinti, kad laiku būtų mokamos šalpos išmokos našlaičiams, neįgaliesiems, senatvės pensijos amžių sukakusiems šių išmokų gavėjams.

Valstybinėms šalpos išmokoms mokėti panaudotų valstybės biudžetų lėšų augimas 2006–2010 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 4.4-1 iliustracija

Didelę išlaidų valstybinėms šalpos išmokoms dalį (2010 m. – 64 proc.) sudaro neįgaliųjų specia-liesiems nuolatinės slaugos arba priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti skiriamos lėšos. Šios išmokos tiesiogiai susijusios su specialiųjų poreikių nustatymu neįgaliesiems. Nuo 2010 m. liepos 1 d. specia-liuosius poreikius senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims nustato nebe pirminės sveikatos

91 Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr. 71-2556).92 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820)

100


TURinys

priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos, bet Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši institucija turi aiškiai reglamentuotą sprendimų kon-trolės mechanizmą, kas, manoma, padeda išvengti nepagrįstų specialiųjų poreikių nustatymo atvejų. Ši priemonė taip pat iš dalies padėjo sumažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį, nes, lyginant 2010 m. IV ketvirtį su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo beveik 7 proc. Tai lėmė ir nedidelį bendrą šalpos išmokų gavėjų skaičiaus ma-žėjimą (4.4-2 iliustracija).

Vidutinis šalpos išmokų gavėjų skaičius 2006–2010 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 4.4-2 iliustracija

Ekonominio sunkmečio laikotarpiu labai išryškėjo slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tiksli-nių kompensacijų naudojimo ne pagal paskirtį problema. Pastebėta, kad specialiųjų poreikių nustatymo ir tikslinių kompensacijų dažnai siekiama kaip papildomo pastovaus pajamų šaltinio, o ne slaugos ar priežiūros priemonėms ir paslaugoms įsigyti.

2010–2011 m. dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri parengė Specialiųjų poreikių sistemos pertvarkos ir paslaugų neįgaliesiems plėtros koncepcijos projektą. Vienas iš darbo grupės siūlymų – teisės aktais užtikrinti galimybę kontroliuoti slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų panaudojimą bei, esant būtinybei, šias išmokas keisti tiesioginėmis paslaugomis.

101


TURinys

4.5. ValsTYbinĖs pensiJos ir parama nUKenTĖJUsiems asmenims

4.5.1. pokyčiai valstybinių pensijų sistemoje

Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybinių pensijų įstatymo pataisoms93, nebeskiriamos Lie-tuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos už nuopelnus (iki tol paskirtų pensijų mokėjimas tęsiamas). Taigi dabar pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos tik laisvės kovų dalyviams, kariams savanoriams, motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėju-sioms 7 ir daugiau vaikų, garbės donorams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per 2010 m. ir pirmąjį 2011 m. pusmetį paskirtos 6 pirmojo laipsnio valstybinės pensijos kariams savano-riams, 390 antrojo laipsnio valstybinių pensijų laisvės kovų dalyvio teisinį statusą turintiems asmenims, 71 daugiavaikei motinai. Praėjusiais metais antrojo laipsnio valstybinė pensija paskirta ir pirmajam gar-bės donorui.

Siekiant panaikinti išmokų dubliavimąsi, kai už tą patį mokamos dvi pensijos, nuo 2011 m. ne-beskiriamos ir dvi našlaičių pensijos – asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją ir valstybinę našlaičių pensiją, jų pasirinkimu mokama tik viena. Vieną iš našlaičių pensijų turi rinktis mirusių pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų ir pareigūnų bei karių valstybinių pensijų gavėjų vaikai.

Valstybinių pensijų gavėjų skaičius ir išlaidos 2009–2010 m.

Pensijos rūšis2009 m. 2010 m.

Gavėjų skaičius (žm.)

Išlaidos (tūkst. Lt)Gavėjų skaičius

(žm.)Išlaidos (tūkst. Lt)

Pirmojo ir antrojo laipsnių 8 164 44 086 8 041 38 704Nukentėjusiųjų asmenų 87 134 186 005 84 206 158 234Pareigūnų ir karių 14 073 144 131 14 819 113 920Mokslininkų 2 670 16 065 2 754 15 054Teisėjų 70 1 114 78 904Iš viso 112 111 391 401 109 898 326 816


Valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybinėms pensijoms (pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėju-siųjų asmenų, mokslininkų, teisėjų, karių ir pareigūnų) mokėti 2010 m., lyginant su 2009 m., sumažėjo 16,5 procento. Daugiau nei 60 mln. Lt sutaupyta, įgyvendinant valstybės biudžeto stabilizavimo prie-

93 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 82-4309)

102


TURinys

mones, t. y. pagal pagrindinius įstatymus paskirtas ir apribotas valstybines pensijas perskaičiuojant ir mokant vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu. Be to, kasmet mažėja nuo karo ir okupacijų nukentėjusių asmenų skaičius.

4.5.2. parama nukentėjusiems asmenims

Valstybė rezistencinio pasipriešinimo dalyviams, žuvusių rezistentų šeimoms ir kitiems nuo okupacijų labiausiai nukentėjusiems asmenims teikia paramą kompensacijomis ir kitomis vienkartinio pobūdžio išmokomis.

2010–2011 metais toliau buvo skiriamos vienkartinės išmokos rezistencinio pasipriešinimo da-lyviams, žuvusių rezistentų šeimoms, asmenims, nukentėjusiems atliekant būtinąją karinę tarnybą so-vietinėje armijoje, likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius.

Siekdama išsaugoti senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų, kurie dalyvavo likviduojant Čer-nobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, teises (kompensacijų atžvilgiu), įgytas iki jiems sukan-kant šį amžių, ministerija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo94 pakeitimo projektą. Šiuo projektu siūloma nustatyti, kad ir senatvės pensijos amžių sukakę dalyviai galėtų pretenduoti į minėtąją kompensaciją, jei iki šio amžiaus sukakties jų darbingumo lygis buvo susietas su dalyvavimu li-kviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius. Šiuo metu tokios kompensacijos skiria-mos tik asmenims, pateikusiems galiojančią darbingumo lygio nustatymo pažymą. Nuo 2005 m. liepos 1 d. darbingumo lygis nustatomas tik darbingo amžiaus asmenims, ir atitinkamai iki senatvės pensijos amžiaus galioja darbingumo lygio nustatymo pažymos. Todėl senatvės pensijos amžių sukakęs Černo-bylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo dalyvis praranda teisę gauti kompensaciją.

Vadovaujantis Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymu95, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams – ir toliau buvo mokamos vienkartinės išmokos. Šių išmokų dydis tiesiogiai susietas su asmenų sveikatai padaryta žala, t. y. nukentėjimo lygiu ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu. Be to, kariai sava-noriai yra laidojami valstybės biudžeto lėšomis (skiriama 20 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpa (2 600 Lt) – savivaldybių administracijos per 2010 metus skyrė 48 pašalpas už mirusius karius savano-rius. Šios išmokos net ir ekonominio sunkmečio sąlygomis 2010–2011 metais nebuvo mažinamos.

Pažymėtina, jog vienkartinio pobūdžio išmokos skiriamos ne tik sužalotiems kariams savano-riams, bet ir pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyvių, žuvusių kovojant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, įkalinimo, taip pat po įkalinimo sekusios tremties metu, šeimoms. Šios paramos tei-kimą reglamentuoja Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas96. Jame nurodyti į vienkartinę pašalpą galintys pretenduoti asmenys bei šių pašalpų skyrimo sąlygos. Pašalpos dydis susietas su pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyvio žūties

94 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl vienkartinių kompensacijų ir lengvatų asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius“ (Žin., 1998, Nr. 19-474; 2005, Nr. 112-4087).

95 Lietuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymas (Žin., 1997, Nr. 114-2868)

96 Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstaty-mas (Žin., 1998, Nr. 92-2543).

103


TURinys

aplinkybėmis. Taip pat šiuo teisės aktu nustatyta, jog vienkartinių pašalpų dydžiai indeksuojami kas-met Vyriausybės nustatyta tvarka pagal metų infliaciją. 2007 m. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 5,7 proc., 2008 m. – 10,9 proc., 2009 m. – 4,5 proc., atitinkamai augo ir šių išmokų dydžiai. Nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1998 m., iki 2011 m. šių išmokų dydžiai išaugo 36 procentais.

Kompensacijų už žuvusius rezistencijos dalyvius dydžiai ir dinamika 2008-2011 m.

Rezistencijos dalyvio žūties (mirties) aplinkybėsKompensacijos dydis (Lt) ir pokytis (proc.), lyginant su

prieš tai buvusiais metais

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

- karių savanorių, žuvusių ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, jeigu asmens žūtis ar mirtis yra susijusi su jo pasipriešinimo veikla, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta

22 275 23 545 26 111 27 286

(+3,7 proc.)

(+5,7 proc.)

(+10,9 proc.)

(+4,5 proc.)

- karių savanorių, mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, laisvės kovų dalyvių, žuvusių ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, jeigu asmens žūtis ar mirtis yra susijusi su jo pasipriešinimo veikla, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta

16 706 17 658 19 583 20 464

(+3,7 proc.)

(+5,7 proc.)

(+10,9 proc.)

(+4,5 proc.)

- laisvės kovų dalyvių, nužudytų ar mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo

13 366 14 128 15 668 16 373

(+3,7 proc.)

(+5,7 proc.)

(+10,9 proc.)

(+4,5 proc.)

- pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyvių, žuvusių ar mirusių tremtyje pasibaigus įkalinimui, šis dydis indeksuotas tik 2011 m., nes jis nustatytas 2008 m., įsigaliojus Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo pakeitimui97

10 000 10 000 10 000 10 450

(+4,5 proc.)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys97 4.5.2-1 lentelė

97 Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstaty-mo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 59-2201)

104


TURinys

Šioms išmokoms 2010 m. panaudota 1 338,6 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, o paramą gavo 143 asmenys (šeimos) už 112 mirusių, žuvusių ar sužalotų asmenų. Iš viso per 1999–2010 metus vienkarti-nėms pašalpoms teikiant valstybės paramą žuvusių rezistentų šeimoms, sužalotiems ginkluoto pasiprie-šinimo dalyviams bei laidojant karius savanorius valstybės lėšomis išmokėta 65,9 mln. Lt iš valstybės biudžeto, parama suteikta 4 410 šeimų.

2010 m. išmokoms ginkluoto pasipriešinimo dalyviams mokėti panaudota 2,4 karto mažiau lėšų nei 2009 metais. Pažymėtina, jog mažėja skiriamų vienkartinių pašalpų skaičius, nes šių išmokų skyri-mas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pripažįstamu ati-tinkamu teisiniu statusu po mirties, taip pat su žūties (mirties) aplinkybėmis. Didžioji skirtų lėšų dalis (89 proc.) panaudota vienkartinėms pašalpoms žuvusiųjų pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms mokėti.

Toliau buvo mokamos vienkartinės kompensacijos priverstinės karinės tarnybos sovietinėje ar-mijoje metu nukentėjusiems, taip pat šios tarnybos metu žuvusių (ar vėliau mirusių dėl ligos, susijusios su šia tarnyba) asmenų šeimoms. Vienkartinės kompensacijos skiriamos pagal įstatymą „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijo-je žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22–1991 12 31)“98. 2010 m. vienkartinėms kompensacijoms išmokėti panaudota 18,9 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, savivaldybių administracijos skyrė vienkartines kom-pensacijas 5 asmenims. Lyginant su 2009 metais, stipriai sumažėjo tiek šių išmokų gavėjų skaičius, tiek valstybės biudžeto išlaidos – išmokų skaičius sumažėjo 3 kartus (2009 metais gavėjų skaičius – 15 asm.), o išlaidos – 4,5 karto (2009 m. išlaidos sudarė 86,3 tūkst. Lt). Per visą įstatymo galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 1995 metų iki 2010 metų pabaigos, karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu nukentėjusiems dėl sveikatai padarytos žalos, taip pat šios tarnybos metu žuvusiųjų šeimoms išmokėta 34,22 mln. Lt valsty-bės biudžeto lėšų, o parama suteikta 4432 atvejais.

2010 metais buvo tęsiamas kompensacijų mokėjimas Nepriklausomybės gynėjams, nukentėju-siems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms už būsto šildymą, karštą vandenį, šaltą vandenį ir nuotėkas, dujas, kietą ir skystą kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį mokestį ir kitas paslaugas. Šios kompensacijos mokamos vadovaujantis Kompensacijų ne-priklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresi-jos, bei jų šeimoms įstatymu99. Kompensacijų gavėjai yra žuvusiųjų šeimos, Nepriklausomybės gynėjai, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, ir jų šeimos, taip pat Nepriklausomybės gynėjai, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti.

Savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 2010 m. vidutiniškai per mėnesį valstybės parama pasinaudojo 549 asmenys ir šeimos, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos. Nepriklausomybės gynėjų bei jų šeimų kompensacijoms skirta 487,6 tūkst. litų.

98 Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovie-tinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22–1991 12 31) (Žin., 1994, Nr. 59-1162).

99 Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymas (Žin., 1991, Nr. 3-78; 2005 Nr. 85-3139)

TURinys 105

5šeimos poliTiKa, piniGinĖ parama

šeimoms, VaiKŲ ir JaUnimo poliTiKa

5.1. šeimos poliTiKa

Šeimos politikos tikslas yra rengti ir įgyvendinti priemones, siekiant kad būtų sudarytos sąlygos šeimai būti autonomišku, atsakingu, tvirtu, stabiliu, aktyviu ir savarankišku institutu, gebančiu savaran-kiškai atlikti savo funkcijas. Šalyje vykstančios ekonominės ir dvasinės permainos, atvirumas Europoje ir pasaulyje vykstantiems pokyčiams transformuoja šalies visuomenės požiūrį į šeimą, jos vietą ir vai-dmenį. Daugeliui šeimai svarbių sričių įtaką daro ir tebesitęsianti pasaulio ekonomikos krizė, kuri lėmė šeimų pajamų mažėjimą, prisidėjo prie neigiamų demografinių tendencijų sustiprėjimo.

Lietuva susiduria su panašiomis demografinėmis problemomis, kaip ir dauguma Europos vals-tybių, – tai mažėjantis gimstamumas, senstanti visuomenė, santuokų skaičiaus mažėjimas, ištuokų skaičiaus didėjimas, vaikų, augančių tik su vienu iš tėvų, skaičiaus didėjimas, mažėjantis gyventojų skaičius.

Formuojant ir įgyvendinant šeimos politiką, siekiama atsižvelgti į minėtus iššūkius, kurti teisines ir organizacines priemones, skirtas palankiai šeimai aplinkai kurti, kurios paskatintų teigiamas demo-grafines tendencijas.

2010 m. įgyvendintas ir 2011 m. vykdomas veiklas šeimos politikos srityje sąlyginai būtų galima suskirstyti į keletą segmentų – tai įvairių sričių programų, svarbių šeimos gerovei ir šeimai palankiai aplinkai kurti, įgyvendinimas, teisinės bazės tobulinimas, projektų, skirtų šeimos vertei atskleisti, rė-mimas.

106

socialinis pranešimas 2010–2011 šeimos poliTiKa, piniGinĖ parama šeimoms, VaiKŲ ir JaUnimo poliTiKa

TURinys

5.1.1. proGramos, sKirTos palanKiai šeimai aplinKai KUrTi

Siekiant gerinti ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumą, didinti ugdy-mo programų ir paslaugų įvairovę, tėvų pasirinkimo galimybes, 2011 m. kovo mėn. patvirtinta Ikimo-kyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programa100. Šios programos įgyvendini-mas turėtų svariai prisidėti prie palankios šeimai aplinkos kūrimo, pozityvios tėvystės stiprinimo.

Prie šeimos stiprinimo, jos narių užimtumo didinimo didele dalimi prisideda palankių sąlygų šeimos verslui sudarymas. Ūkio ministerija 2010 m. vykdė tarpinstitucinį projektą „Verslo laiptai“. Įgy-vendinant šį projektą, buvo parengti kompleksiniai verslo aplinkos gerinimo pasiūlymai, kurie prisidėtų prie šeimos verslo skatinimo. Svarbiausieji iš jų: taikyti mokestines lengvatas šeimos verslui, neatsižvel-giant į teisinę formą, deklaruojant pajamas užpildant šeimos verslo deklaraciją, parengti naują juridinio asmens verslo teisinę formą (minimalus įstatinis kapitalas, ribota atsakomybė, supaprastinta apskaita), įdiegti elektroninę apskaitos programą individualia veikla užsiimantiems asmenims ir kita. Parengtas 12 kompleksinių pasiūlymų projektas, kuris pateiktas derinti institucijoms.

2010 m. taip pat buvo rengiamos ir įgyvendinamos priemonės vidutiniam šeimos ūkiui (vers-lui) skatinti, išplėstos paramos gavimo galimybės. Pareiškėjams, siekiantiems mažesnės paramos (iki 150 tūkst. Lt), parengta patrauklesnė supaprastinta paramos teikimo tvarka: supaprastinta paraiškos forma, sutrumpintas paraiškų ir mokėjimo prašymų vertinimo laikotarpis, numatyta galimybė mo-kėjimo prašymus pateikti kartu su paraiška, patvirtintos supaprastintos keleto priemonių įgyvendini-mo taisyklės, rengiamos naujos žemės ūkio verslo plėtros tęstinio mokymo programos, orientuotos į vidutinį šeimos ūkį.

Būsto sąlygų gerinimo srityje, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms ir asmenims pirkti, statyti, rekonstruoti, išsinuomoti būstą, buvo įgyvendinama Specialioji valstybės paramos gyvenamie-siems namams, butams įsigyti finansavimo programa101.

Įgyvendinant šią programą, 2010 metais panaudota beveik 24 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, iš jų: 9,99 mln. litų – valstybės paramai būstui įsigyti (įskaitant subsidijas būsto kredito daliai apmokė-ti, kredito draudimo įmokoms apmokėti, lengvatinėms palūkanoms kompensuoti), 14 mln. litų skirta Vyriausybės patvirtintai Socialinio būsto fondo plėtros programai102 finansuoti. Pagal iš bankų ir savi-valdybių surinktus duomenis, valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti 2010 m. pasinaudojo 6 444 asmenys.

Įgyvendinant Socialinio būsto fondo plėtros programą, per 2010 metus savivaldybių socialinio būsto fondas pasipildė 154 būstais, kurie vėliau lengvatinėmis sąlygomis įstatyme nustatyta tvarka išnuomoti žmonėms, negalintiems savarankiškai apsirūpinti būstu rinkos sąlygomis. Iš viso per 2010 metus asmenims ir šeimoms, atitinkančioms socialinio būsto nuomos sąlygas, buvo suteiktas 831 būstas.

100 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. V-350 „Dėl Ikimokyklinio ir prieš-mokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 30-1421).

101 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. 974 „Dėl Specialiosios valstybės paramos gy-venamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos“ (Žin., 2001, Nr. 70-2511).

102 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimas Nr.548 „Dėl Socialinio būsto fondo plėtros 2008–2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 68-2589).

107


TURinys

Prie šeimų būsto sąlygų gerinimo prisidėjo įgyvendinama Specialioji daugiabučių namų moder-nizavimo programa, pagal kurią modernizuoti 357 daugiabučiai namai. Modernizuojant daugiabučius namus, suteikta 137,8 mln. litų valstybės parama, iš jų 27,745 mln. litų 2010 metais. 2010 metais valsty-bės parama suteikta 8507 šeimoms.

Prie šeimos gerovės didele dalimi prisideda ir darbo rinkos priemonės, darbo sąlygų gerinimas. Šios priemonės apžvelgiamos skyriuje „Darbo rinka, darbo santykiai ir darbo sąlygos“.

2010 metais buvo įgyvendinamos Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonės103, skirtos šeimai palankiai aplinkai ir gerovei kurti. Įgyvendinant minėtas priemones, buvo siekiama didinti jaunimo užimtumą, padėti šeimos na-riams derinti šeimos pareigas ir profesinę veiklą. Siekiant šio tikslo, buvo plėtojamos ikimokyklinio ug-dymo įstaigose teikiamos paslaugos, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, vykdoma „Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa“, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Buvo plėtojamos neformaliojo mokymo programos, orientuotos į pagalbą tėvams, siekiantiems grįžti į darbo rinką po vaikų auginimo, ir jauniems asmenims aktyviau integruotis į darbo rinką.

Siekiant užtikrinti vaikų priežiūrą, ugdymą, jų saugumą ir užimtumą, buvo tobulinama vaiko tei-sių apsaugos teisinė sistema, plėtojama neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistema savivaldybėse, suteikiant geresnes galimybes vaikų socializacijai, pilietiniam ugdymui.

Siekiant kurti šeimai palankią aplinką ir gerovę, buvo skatinama bendruomenės ir institucijų bendra atsakomybė už vaikų ugdymą, rengiama ir žiniasklaidoje skleidžiama informacija, formuojanti teigiamą požiūrį į santuoką ir vaikus auginančias šeimas, informuojama apie piniginės paramos šei-moms, socialinių paslaugų pokyčius bei aktualijas; įgyvendinama ruošimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, padedanti ugdyti brandžią ir dorovingą asmenybę, ruošti jaunus žmones šeimos gyvenimui; remiamos nevyriausybinės organizacijos, dirbančios šeimos gerovės srityje. Mažinant rizikingo seksu-alinio elgesio keliamą pavojų visuomenės sveikatai ir vaisingumui, mokyklose buvo vykdomos progra-mos mokiniams, organizuojamos kvalifikacijos tobulinimo programos mokytojams, teikiama socialinė parama rizikingo seksualinio elgesio ir prostitucijos aukoms grąžinti į visuomenę.

Siekiant formuoti lygias teises ir pareigas šeimoje bei viešame gyvenime, buvo skatinama palan-kaus požiūrio į šeimą ir šeimos įsipareigojimų pasidalijimą sklaida žiniasklaidoje ir per vykdomus pro-jektus skatinamas šeimai palankių darboviečių kūrimasis, užtikrinant kokybišką ir visavertį darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje.

5.1.2. TeisinĖs baZĖs TobUlinimas

Siekiant įtvirtinti teisinių nuostatų sistemą, užtikrinančią šeimos politikos nuoseklumą, koncep-tualumą ir ilgalaikiškumą bei veiksmų vientisumą ir koordinavimą, buvo parengtas ir pateiktas derinti Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektas. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, bendrąsias šeimos politikos formavimo nuostatas ir šeimos po-litikos valdymą.

103 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. 948 „Dėl Nacionalinės demografinės (gyvento-jų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2007, 98-3977).

108


TURinys

Įstatymo projektu siūloma apibrėžti „šeimos“, „šeimos politikos“, „šeimų organizacijų“ bei „su šei-momis dirbančių organizacijų“ sąvokas, taip pat siūloma įvardinti valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, formuojančias ir įgyvendinančias šeimos politiką, ir nustatyti jų kompetenciją. Taip pat siekiama užtikrinti, kad, formuojant ir įgyvendinant šeimos politiką, būtų atsižvelgiama į šeimų nuomonę ir moks-lininkų rekomendacijas, garantuoti visuomenės dalyvavimą sprendžiant šeimos politikos klausimus.

Siekiant remti efektyvias priemones, kurios padėtų apsaugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, buvo parengtas ir 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio įstatymo tikslas – ginti fizinius asmenis nuo smurto artimo-je aplinkoje, kuris dėl žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į atsiradusią grėsmę, taikyti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, teikti tinkamą pagalbą bei imtis prevencinio pobūdžio priemonių.

Įstatyme nustatyti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisiniai mechanizmai, apimantys prevencines švietėjiškas priemones, smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones (įpa-reigojimą smurtautojui laikinai išsikelti, įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, neben-drauti, neieškoti ryšių su juo), pagalbos valdymą, organizavimą bei teikimą, apibrėžtos sąvokos, nusta-tytos smurtautojo ir nukentėjusio asmens teisės, pareigos ir atsakomybė.

Šiuo teisės aktu siekiama skatinti žmones gyventi santarvėje ir problemas spręsti nekonfliktiniu būdu, užtikrinti, kad bet kuriuo smurto atveju smurtautojui būtų neatidėliotinai pritaikytos priemonės, užtikrinančios smurtą patyrusio asmens apsaugą, ir garantuoti smurtą patyrusio asmens galimybes gau-ti reikiamą pagalbą.

Siekiant sudaryti fizines, socialines ir ekonomines sąlygas, stiprinančias šeimas ir padedančias užtikrinti jų visavertį funkcionalumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Naci-onalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje įgyvendinimo 2011–2013 m. priemonių planas104. Šiame plane numatytos priemonės, skirtos jaunimo užimtumui didinti, profesi-nės veiklos ir šeimos pareigoms derinti, vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų plėtrai, vaiko saugumui di-dinti, būsto pasirinkimo galimybėms didinti, vyrų ir moterų lygioms teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti ir kt.

5.1.3. parama sU šeimomis DirbanČiŲ orGaniZaciJŲ iniciaTYVoms

Formuojant ir įgyvendinant šeimos politiką, siekiama efektyviau išnaudoti nevyriausybinių or-ganizacijų galimybes. Nevyriausybinių organizacijų veikla įgyvendinant šeimos politiką yra svarbi kele-tu aspektų: šios organizacijos svariai prisideda prie šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo, tiks-liai žino šeimų poreikius bei siekia suteikti tinkamą pagalbą, be to, nevyriausybinių organizacijų veikla dažnai yra ir šeimų iniciatyvų, jų siekio pasidalinti savo gerąja patirtimi išraiška.

104 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-44 „Dėl Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje įgyvendinimo 2011–2013 metų priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 16-778).

109


TURinys

Siekiant atskleisti ir stiprinti nevyriausybinių organizacijų potencialą, 2010 m. organizuotas Ne-vyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektų atrankos konkursas105. Konkursui buvo pateikti 99 projektai. Nuspręsta iš dalies finansuoti 15 projektų.

Įgyvendinant minėtus projektus, siekiama stiprinti šeimas ir užtikrinti visavertį šeimų funkcio-navimą, teikiamos kompleksinės paslaugos: individualios psichologinės, socialinės, teisinės konsultaci-jos, pilietinio, dvasinio-psichologinio ugdymo, tėvystės įgūdžių formavimo grupių užsiėmimai, užsiė-mimai sutuoktiniams, paskaitos sužadėtiniams, susitikimai-popietės su šeimomis ir kt.

2010 metais projektų vykdytojai organizavo 2877 įvairaus pobūdžio renginius šeimoms, kuriuo-se dalyvavo 7536 šeimos, 5107 sužadėtiniai.

2011 metais Nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektų at-rankos konkursui106 paraiškas pateikė 61 organizacija, atrinkti finansuoti 16 organizacijų projektai.

5.1.4. Veikla šeimos vertei atskleisti

Kuriant šeimai palankią aplinką, svarbūs ne tik materialiniai aspektai, tačiau taip pat palankus visuomenės požiūris į šeimą, kuris apima palankų aplinkinių požiūrį į vaikų auginimą, šeimos kūrimą, valstybės dėmesį aktualiems šeimai klausimams spręsti. Palankus visuomenės požiūris ir pagarba šei-mai sukuria atmosferą, kuri prisideda prie žmonių noro kurti šeimą, turėti vaikų. Svarbūs ir reikšmingi veiksniai yra šeimų savigalba, bendrystė, gerosios šeimų patirties sklaida, socialinis dialogas. Pozityvaus šeimos įvaizdžio visuomenėje formavimas, informacijos apie darnų šeimų gyvenimą sklaida atskleidžia visuomenei galimybes, kurias sukuria šeima, prisideda prie geresnio šeimų poreikių suvokimo įvairiose viešojo gyvenimo erdvėse, pirmiausia darbovietėse, taip pat poilsio, mokslo ir kitose srityse.

Siekiant šių tikslų, 2010 m. buvo organizuotas konkursas „Darni šeima“. Konkursas buvo rengia-mas siekiant atrasti ir visuomenei pristatyti darnias šeimas, kurios savo aplinkoje yra tapusios gražiais šeimos vertybių puoselėjimo pavyzdžiais. 2010 metais konkurse dalyvavo 37 šeimos iš visos Lietuvos. Konkurse dalyvavusios šeimos pretendavo į vieną iš penkių galimų nominacijų „Už šeimos tradicijų puoselėjimą“, „Už kartų santarvę“, „Už bendruomeniškumą“, „Už globą ir rūpestį silpniausiais šeimos nariais“, „Už kūrybingumą, vienijantį šeimą“. Laimėtojus išrinko komisija, sudaryta iš ankstesniais me-tais konkurse dalyvavusių šeimų. Interneto svetainėje www.darni-seima.lt lankytojai galėjo balsuoti už jiems patikusias šeimas, rašyti komentarus, linkėjimus konkurso dalyvėms. Šeimoms laureatėms apdovanojimai buvo įteikti minint Tarptautinę šeimos dieną Lietuvos Respublikos Seime. 2011 m. ge-gužės 13 d., Tarptautinės šeimos dienos išvakarėse, buvo paskelbtas konkursas „Darni šeima 2011“. Šiais metais šeimos kviečiamos laisva forma rašyti apie savo gerąją patirtį ir tokiu būdu ją skleisti kitoms šeimoms.

105 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektų atrankos 2008-2010 metais vertinimo komisijos sudary-mo ir Nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektų atrankos konkursų organizavimo 2008–2010 metais nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 36-1311).

106 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. A1-111 „Dėl Nevyriausy-binių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektų atrankos konkurso organizavimo 2011–2013 metais nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 25-1226).

110


TURinys

2010 ir 2011 metais tęsiamas Šeimos ambasadorių projektas. 2010 m. paskelbtos 8 naujos Šeimos ambasadorių šeimos. Šeimos ambasadoriai – tai darnios ir visuomeniškos šeimos, kurios savo gyvenimu bei darbais skleidžia žinią apie šeimos vertę ir reikšmę asmeniui bei visuomenei, pasisako žiniasklaidoje aktualiais šeimai klausimais. Informacija apie Šeimos ambasadorius skelbiama ministerijos interneto svetainėje www.socmin.lt.

Žiniasklaida nuolat kviečiama rašyti apie Šeimos ambasadorių, konkurso „Darni šeima“ dalyves ar ieškoti kitų gražių darnių šeimų pavyzdžių ir jų istorijas pristatyti visuomenei.

2010 m. vyko debatų ciklas „Šeima – visuomenė – valstybė“ šeimai ir šeimos politikai aktualiais klausimais. Debatų tikslas – suteikti galimybę visuomenei išklausyti skirtingus požiūrius, argumentuotą ir kompetentingą nuomonę šeimai aktualiais klausimais. Debatų temos: „Darbas užgožia šeimą. Ir nie-ko čia nepadarysi“, „Ar visuomenė gali apsieiti be santuokos?“, „Geriems santykiams didelių pastangų nereikia“, „Valstybė per daug kišasi į šeimos reikalus“. Debatų dalyviai, įvairių sričių specialistai (teisi-ninkai, mokslininkai, ekonomistai, psichologai, filosofai, verslininkai ir kt.), sąlyginai pasidalinę į dvi skirtingas pozicijas, argumentais stengėsi apginti savo palaikomą poziciją. Po kiekvienų debatų žinias-klaidoje buvo publikuoti straipsniai apie pagrindines debatuose išryškėjusias įžvalgas šeimos politikos srityje. Debatų vaizdo įrašai skelbiami http://www.youtube.com/user/SADMinisterija.

Skatinant bendruomenių ir institucijų bendrą atsakomybę už vaikų ugdymą, buvo nuolat ren-giama ir žiniasklaidoje skleidžiama informacija, formuojanti teigiamą požiūrį į santuoką ir vaikus au-ginančias šeimas. Žiniasklaidoje pateikiama informacija ir apie piniginės paramos šeimoms, socialinių paslaugų pokyčius bei kitas aktualijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per BNS, ELTA skleidė informaciją apie nevyriausybines organizacijas, dirbančias šeimos gerovės srityje, kurių vykdomi vei-klos projektai laimėjo finansuojamus konkursus. Nevyriausybinės organizacijos skatino šeimas puose-lėti tarpusavio pagalbą ir atsakomybę, užtikrinti saugią kartų kaitą, kurti naujas teisines, socialines ir ekonomines sąlygas, užtikrinančias visavertį šeimų funkcionavimą.

Siekiant pagerbti ir įvertinti daugiavaikes motinas, nuo 2004 m., minint Motinos dieną, kiekvie-nais metais Lietuvos Respublikos Prezidentui teikiamos daugiavaikių mamų kandidatūros apdovanoti ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Apdovanojimui teikiamos tos motinos, kurios pagimdė, išau-gino ir gerai išauklėjo septynis ir daugiau vaikų. 2010 metais buvo apdovanotos 43, o 2011 – 45 tokios motinos.

Šeima yra pripažįstama kaip tautos pagrindas, žmonių dvasinio stabilumo, jų visaverčio gyveni-mo šaltinis. Todėl, formuojant ir įgyvendinant šeimos politiką, ir toliau bus siekiama sudaryti būtinas teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, stiprinančias šeimą, skatinančias jos stabilu-mą ir visavertį funkcionavimą.

111


TURinys

5.2. piniGinĖ socialinĖ parama šeimoms ir VaiKams

Piniginė socialinė parama yra viena iš priemonių, turinčių įtakos mažinant skurdą ir socialinę atskirtį bei stiprinant šeimos institutą. Efektyvus pinginės socialinės paramos teikimas gyventojams yra vienas pagrindinių veiksmų, kurie būtini siekiant suvaldyti krizę. Šios paramos užtikrinimas apsaugo labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes ir sušvelnina socialines ekonominio nuosmukio pasekmes, kurios juntamos ir ekonomikos stabilizavimosi laikotarpiu. Tačiau ir ekonominio sunkmečio laikotar-piu būtina, kad valstybės parama, teikiama vaikus auginančioms šeimoms bei nepasiturintiems gyven-tojams, nekeltų neigiamų socialinių pasekmių, neiškreiptų socialinio solidarumo sistemos principų, o būtų nukreipta į šeimos ar asmens visavertį funkcionavimą visuomenėje.

5.2.1. išmokos šeimoms ir vaikams

Šeimoms, auginančioms vaikus, yra teikiama Išmokų vaikams įstatymo107 nustatyta valstybės parama. Ši parama skiriama iš valstybės biudžeto, jos mokėjimą administruoja savivaldybių adminis-tracijos.

Įstatyme įteisintos šios vienkartinės ir kas mėnesį mokamos socialinės išmokos:1. Šeimose auginamiems vaikams:

- vienkartinė išmoka vaikui (gimus arba įvaikinus vaiką);- išmoka vaikui;- išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui.

2. Vaikams, kuriems nustatyta globa (rūpyba):- globos (rūpybos) išmoka;- vienkartinė išmoka įsikurti.

3. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai.Išmokų dydis nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. siejamas su bazine socialine išmoka (toliau – BSI),

t. y. rodikliu, naudojamu socialinės apsaugos išmokoms apibrėžti ir apskaičiuoti, kurio dydis lygus 130 litų108.

5.2.1.1. Išmokų vaikams mokėjimas vaikus auginančioms šeimoms

Siekiant pozityvių demografinių pokyčių bei skatinant įvaikinimą Lietuvoje, gimus vaikui ar jį įvaikinus, mokama vienkartinė išmoka vaikui, kuri siekia 11 BSI, t. y. 1430 litų.

Vienkartinė išmoka vaikui skiriama kiekvienam gimusiam kūdikiui, todėl, gimus dvynukams ar trynukams, išmokos dydis siejamas su gimusių vaikų skaičiumi. Šeima, įsivaikindama kūdikį (vaiką iki 1 metų), gauna ir vaiko gimimo, ir įvaikinimo išmoką.

107 Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004, Nr.88-3208).108 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio

patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 150-6099).

112


TURinys

Nuo 2004 m. liepos 1 d. išmoka vaikui buvo mokama neatsižvelgiant į šeimos gaunamų paja-mų dydį, tačiau atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių. Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, įvertinus valstybės finansines galimybes ir siekiant taupaus bei efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų pa-naudojimo, nuo 2009 m. kovo 1 d. išmoka vaikui pradėta mokėti vertinant šeimos pajamas. Išmokos vaikui mokėjimas, atsižvelgiant į šeimos pajamas, yra valstybės paramą nedideles pajamas turinčioms šeimoms, auginančioms vaikus, užtikrinanti priemonė.

Dėl išmokos vaikui mokėjimo suteikta teisė kreiptis ir tada, kai šeimos pajamos, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais gautomis pajamomis, sumažėja, taip pat užtikrinamas išmokos vaikui mokėjimo tęstinumas socialinę pašalpą ir mokinių nemokamą maitinimą gaunančioms šeimoms. Iš-moka vaikui, vertinant šeimos pajamas, skiriama 12 mėnesių laikotarpiui.

Pateiktų duomenų apie pajamas, siekiant gauti išmoką vaikui, patikrinimas atliekamas pagal ins-titucijų informacinių sistemų duomenų bazėse esančius duomenis.

Siekiant spręsti valstybės finansines problemas, susijusias su ekonominio nuosmukio valdymu, ir atsižvelgiant į sumažėjusias valstybės biudžeto įplaukas, nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietu-vos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas109 pakeitė Išmokų vaikams įstatymo nustatytas išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir nustatė, kad 0,4 BSI dydžio (52 litų) išmoka vaikui nuo 2 iki 7 metų, o gausių šeimų vaikams iki 18 metų mokama, kai praėjusių kalendorinių metų vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra ma-žesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau –VRP) dydžio110, t. y. 525 litai. Išmoka gausių šeimų vaikams mokama, iki kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, tačiau vyresni pilnamečiai šios šeimos vaikai turi mokytis ne ilgiau kaip iki 24 metų, t. y. šeima turi atitikti įstatyme nustatytą „šeimos“ sąvoką, pagal kurią į šeimos sudėtį įskaitomi vaikai iki 18 metų ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie mokosi. Vai-kams nuo gimimo iki 2 metų skiriama ir mokama 0,75 BSI (97,5 lito) dydžio išmoka per mėnesį, jei vaiko tėvai už tą vaiką negauna socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos arba ją gauna, tačiau ši pašalpa mažesnė negu 525 litai.

Tokių nuostatų įteisinimas leidžia sušvelninti ekonominio nuosmukio pasekmes šeimoms, au-ginančioms vaikus, kurios labiausiai susidūrė su socialinėmis ekonominėmis problemomis: gauna ne-dideles pajamas bei yra socialinės pašalpos ar socialinės paramos mokiniams gavėjai. Vyresni negu 7 metų vaikai, besimokantys mokyklose, iš nepasiturinčių šeimų gauna kitą valstybės paramą – socialinę paramą mokiniams. Laikina išmokos vaikui mokėjimo tvarka (įstatymo nuostatų galiojimo terminas – iki 2011 m. gruodžio 31 d.) yra viena iš priemonių, padedančių garantuoti valstybės finansų sistemos stabilumą. 2010 metais išmokos vaikui mokėjimo ir administravimo valstybės išlaidos, palyginti su 2009 metais, sumažėjo apie 3,7 karto, ir tai leido sutaupyti 341,9 mln. litų per metus.

Privalomosios pradinės karo tarnybos karių šeimoms tėvo tarnybos laikotarpiu vaikui mokama 1,5 BSI dydžio (195 litų) išmoka per mėnesį.

Nėščioms nedirbančioms moterims, neturinčioms teisės gauti valstybinio socialinio draudimo motinystės pašalpos, likus 70 dienų iki numatomo gimdymo, mokama vienkartinė 2 BSI dydžio (260 litų) išmoka.

109 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr.152-6820).110 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 538 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvir-

tinimo“ (Žin., 2008, Nr. 67-2531).

113


TURinys

5.2.1.2. Išmokų globojamiems (rūpinamiems) vaikams mokėjimas

Valstybės dėmesys ir mokamos išmokos globojamiems (rūpinamiems) vaikams sunkmečio lai-kotarpiu nemažėjo.

Vaikui, kurio globėjas yra fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant valstybės ir savivaldybės vaikų globos institucijas, jo globos laikotarpiu skiriama ir mokama 4 BSI (520 litų) dydžio globos (rūpybos) išmoka per mėnesį.

Pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos (pripažinimo veiksniu teismo tvarka) ar santuokos sudarymo, jei buvęs globotinis toliau mokosi bendro lavinimo ar profesinėje moky-kloje, ar studijuoja aukštojoje mokykloje, jam mokymosi metu, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, tęsiamas šios išmokos mokėjimas. Ši išmoka neskiriama ir nemokama daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios mokyklų grupės mokyklą. Teisę gauti globos (rūpybos) išmoką mokymosi laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip iki 24 metų, taip pat turi pilnametis asmuo, kurio tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.

Kai globos (rūpybos) išmokos gavėjas gauna našlaičių pensiją ir (arba) alimentus, jam mokamos išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp mokamos 4 BSI dydžio (520 litų) išmokos ir gaunamos našlaičių pensijos bei (arba) mokamų alimentų.

Vaiko globėjui (rūpintojui) už globojamą vaiką, kuris nuolat ar darbo dienomis išlaikomas (ne-mokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo lavinimo mokyklos ar profesinės mokyklos bendrabutyje, mokama 2 BSI dydžio (260 litų) per mėnesį globos (rūpybos) išmoka.

Pasibaigus globai (rūpybai), buvę globotiniai (rūpintiniai) iki 25 metų, jei jie nėra išlaikomi vals-tybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, turi teisę kreiptis dėl vienkartinės išmokos įsikurti. Ši 75 BSI dydžio (9750 litų) vienkartinė išmoka grynaisiais pinigais neišmokama, tačiau gali būti panaudota: būstui pirkti; daliai paskolos būstui statyti arba pirkti sumokėti; mokesčiams už būsto komunalines pas-laugas; būstui remontuoti; baldams ir buitinei technikai įsigyti; studijų įmokoms ar neformaliojo švieti-mo kainai padengti; asmeniniam kompiuteriui, vaizdo ir garso technikai įsigyti ir kt. Įstatyme nustatytas konkretus 24 mėnesių šios išmokos panaudojimo terminas.

Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu mažėjo asmenų, norinčių savo šeimoje globoti tėvų glo-bos netekusius vaikus, ir siekiant skatinti šeimynų steigimąsi bei užtikrinti finansinį atsiskaitymą už socialinės globos teikimą šeimynai, kaip juridiniam asmeniui, nuo 2009 m. sausio 1 d. mokama 8 BSI dydžio (1040 litų) globos (rūpybos) išmoka šeimynose globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Vado-vaujantis šeimynų veiklą reguliuojančiais teisės aktais111, vaikui, kuriam nustatytas trumpalaikės arba ilgalaikės socialinės globos poreikis šeimynoje, yra skiriama 50 procentų visos globos (rūpybos) iš-mokos, t. y. 520 litų. Kita dalis (ne daugiau kaip 50 procentų) globos (rūpybos) išmokos panaudojama šeimynos veiklai užtikrinti. Tokia tvarka garantuoja vienodą valstybės skiriamos išmokos globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir jų poreikiams užtikrinti dydį tiek šeimynoje, tiek šeimoje bei institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams.

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos garantavo vienodas šeimose auginamų ir šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų rėmimo sąlygas: išmoką vaikui šeimoje glo-bojamas vaikas turi teisę gauti tada, kai ją gauna tos pačios šeimos auginamas biologinis vaikas, arba, jei

111 Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymas (Žin., 2010, Nr.25-1176) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos“ (Žin., 2006, Nr. 110-4163; 2010, Nr. 65-3244).

114


TURinys

šeimoje auga ar globojamas tik vienas vaikas, teisė į išmoką priklauso nuo suaugusių šeimos narių gautų pajamų. Globojamas vaikas įskaičiuojamas į globėjų auginamų vaikų skaičių, tačiau jam skiriamos iš-mokos ar gaunamos pajamos vertinant globėjų šeimos pajamas neskaičiuojamos.

5.2.1.3. Kita socialinė parama

Vaikus auginančios šeimos remiamos ne vien tik skiriant joms socialines išmokas. Jei šeimos pajamos mažos, teikiama ir kita piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa, kompensacijos už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį, nemokamas maitinimas vaikams mokyklose, parama mokinio reikme-nims įsigyti, mokesčio už darželį nuolaidos ir kt.).

Mirus Lietuvoje nuolat gyvenančiam asmeniui bei gimus negyvam kūdikiui, laidojančiam asme-niui išmokama įstatyme „Dėl paramos mirties atveju“112 nustatyta 8 BSI dydžio (1040 litų) laidojimo pašalpa.

5.2.2. piniGinĖ parama nepasiTUrinČioms šeimoms ir Vieniems GYVenanTiems asmenims

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo113 nuostatas, Lietuvoje taikoma vienoda pajamų ir turto įver-tinimu pagrįsta piniginės socialinės paramos teikimo sistema. Nepasiturintiems gyventojams mokama socialinė pašalpa, garantuojanti minimalias lėšas pagrindiniams fiziologiniams poreikiams tenkinti, ir teikiamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam bei šaltam vandeniui kompensacijos (toliau – kompen-sacijos), skirtos būsto išlaikymo išlaidoms iš dalies padengti. Akivaizdu, kad ekonominio nuosmukio laikotarpiu piniginės socialinės paramos poreikis auga. Tad tokiomis sąlygomis veiksmingas piniginės socialinės paramos teikimas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms yra svarbiausia priemonė, ma-žinanti gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį.

Teisę gauti piniginę socialinę paramą turi šeimos ir vieni gyvenantys asmenys, dėl objektyvių priežasčių negalintys užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimy-bes. Iš besikreipiančių socialinės paramos reikalaujama, kad jie pirmiausia pasirūpintų visomis pajamo-mis, kurias gali gauti savo pastangomis. Piniginė socialinė parama teikiama įvertinus ne tik gaunamų pajamų, bet ir turimo turto dydį. Socialinė pašalpa ir kompensacijos skiriamos šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims, kurių turimo turto vertė neviršija jų gyvenamajai vietovei nustatytos vidutinės turto vertės114.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims dydžiui skaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas bazinis rodiklis – VRP, kuris nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. yra 350 litų vienam asmeniui per mėnesį. Didinant VRP dydį, didėja ir teikiamos piniginės socialinės paramos dydis.

112 Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl paramos mirties atveju“ ( Žin., 1993, Nr. 73-1371).113 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įsta-

tymas (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889).114 Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymas dėl vidutinių nekilnojamojo turto rinkos verčių nustatymo skel-

biamas kas ketvirtį „Valstybės žiniose“.

115


TURinys

Kai šeima ar vienas gyvenantis asmuo kreipiasi piniginės socialinės paramos, sumuojama visų šeimos narių turimo turto vertė, neatsižvelgiama į turimą nedidelės vertės turtą, kai jis neviršija įstaty-me nustatytų dydžių.

socialinę pašalpą turi teisę gauti šeimos bei vieni gyvenantys nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurių pajamos vienam asmeniui yra ne didesnės už Vyriausybės nustatytą VRP dydį. Jos dy-dis lygus 90 procentų skirtumo tarp VRP šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.

Šeimai ar vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama už būsto, kuriame yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, šildymą. Vienam iš šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui kom-pensuojamos 38 m2, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 m2 būsto ploto šildymo išlaidos. Šie nustatyti būsto ploto kompensuojamieji dydžiai garantuoja paramą nepasiturintiems gyventojams, gyvenantiems vidutinio dydžio būstuose.

Šeima ar vienas gyvenantis asmuo už būsto šildymą moka ne daugiau kaip 20 procentų skirtumo tarp gaunamų pajamų ir VRP šeimai (asmeniui). Likusi mokesčio už būsto šildymą dalis kompensuo-jama iš valstybės biudžeto lėšų. Toks kompensacijų apskaičiavimo principas apsaugo gyventojus nuo mokesčio padidėjimo augant energetinėms ir komunalinių paslaugų kainoms.

Kiekvienam nepasiturinčiam gyventojui garantuojama parama už suvartotus 1,5 m3 karšto van-dens ir 2 m3 šalto vandens per mėnesį. Kompensuojama šalto vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 procen-tus, ir karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų.

Savivaldybės turi teisę įsipareigojimų nevykdančioms socialinės rizikos šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims piniginę socialinę paramą teikti nepinigine forma (perkant maisto produk-tus, organizuojant maitinimą, aprūpinant drabužiais ir kitomis prekėmis, kortelėmis, skirtomis pirkti, maisto produktais ir kitais būdais), tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities tyrimo aktą ir jo pagrindu priimti sprendimą dėl teisės į piniginę socialinę paramą.

Be to, savivaldybės savo nustatyta tvarka iš savo biudžeto lėšų gali skirti piniginę socialinę para-mą ir kitais įstatymo nenustatytais atvejais (skirti vienkartinę pašalpą, kompensuoti įstatyme nenuro-dytas būsto išlaikymo išlaidas, kompensuoti didesnio, negu šio įstatymo nustatytas normatyvas, būsto naudingojo ploto šildymo išlaidas, padengti įsiskolinimą už būstą bei paremti kitais atvejais).

Taip pat įstatyme suteikta teisė savivaldybėms jų sprendimu naudoti valstybės biudžeto lėšas, panaudojant iki 2 procentų piniginei socialinei paramai skirtų lėšų, gyventojams, esantiems sunkioje materialinėje padėtyje, paremti.

Lietuvos gyventojai, dalyvaudami daugiabučių namų modernizavimo programoje, turi galimybę atnaujinti būstus, juos apšiltinti ir taip taupyti bei efektyviai naudoti energetinius išteklius, mažinti ši-lumos suvartojimą. Siekiant suaktyvinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesus bei užtikrinti nepasiturinčių gyventojų dalyvavimą ir jų suinteresuotumą namų apšiltinimo problemomis, Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme numatyta valstybės parama, apmokant kreditą ir palūkanas, nepasiturintiems gyventojams. Kreditas ir palūkanos apmokamos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį juos pervedant teisės aktų nustatyta tvarka115 bendrojo naudojimo objektų valdytojui.

115 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. D1-681/A1-641 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 137-6043).

116


TURinys

Be to, siekiant taiklesnio piniginės socialinės paramos teikimo, 2010 metais buvo patikslintos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatos. Įstatyme116, kuris įsigaliojo 2011 m. vasario 1 d., patikslintos nuostatos dėl valstybės paramos, apmokant kreditą ir palūkanas, nepasiturintiems gyventojams, t. y. nenustatant konkrečių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programų, numatyta, jog visi daugiabučio namo butų savininkai, kurie kažkada įgyvendino ar šiuo metu įgyvendina bet kokį valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą dau-giabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, turi teisę į valstybės paramą, apmokant kreditą ir palūkanas.

Taip pat įstatymo pakeitimais sudaryta galimybė gauti piniginę socialinę paramą tais atvejais, kai darbo užmokesčio bei socialinių išmokų mokėjimas vėluoja. Nustatyta, kad tais atvejais, kai darbo už-mokestis bei socialinės išmokos išmokami ne mažiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, apskaičiuojant gy-ventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, pajamas, darbo užmokestis ir socialinės išmo-kos yra įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos buvo išmokėtos. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą tada, kai jos labiausiai reikia, įvertinus realią jų materialinę padėtį.

5.2.3. socialinė parama mokiniams

Siekiant užtikrinti paramą šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, bei ugdyti svei-ko vaikų maitinimosi įpročius mokyklose, vadovaujantis Socialinės paramos mokiniams įstatymu117, mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų suteikta teisė į nemokamą maitinimą ir į paramą moki-nio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

Atsižvelgiant į šeimos gaunamas pajamas (jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mė-nesį mažesnės kaip 1,5 VRP dydžio (525 litai)), mokiniams suteikta teisė į nemokamą maitinimą ir į para-mą mokinio reikmenims įsigyti.

Atsižvelgiant į šeimų gyvenimo sąlygas, mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas ir kitais sa-vivaldybės, kurioje priimamas sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo, nustatytais atvejais, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (700 litų).

Mokiniams, kuriems buvo teikiamas nemokamas maitinimas paskutinį mokslo metų mėnesį, skiria-mas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Sparčiai daugėjant šeimų, turinčių teisę į socialinę paramą mokiniams, bei įvertinus ribotas valstybės finansines galimybes, vadovaujantis Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimais118, nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatyta bendra socialinės paramos mokiniams rūšis – mokinių nemoka-mas maitinimas, įstatyme neišskiriant konkrečių nemokamo maitinimo rūšių. Vadovaujantis Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašu119, teisė nuspręsti, kokią nemokamo maitinimo rūšį

116 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įsta-tymo 7, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 153-7797).

117 Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2755; 2008, Nr. 63-2382). 118 Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

(Žin., 2009, Nr. 153-6886).119 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1770 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo mo-

kyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 149-6027).

117


TURinys

(rūšis) – pietus, maitinimą mokyklų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, pusryčius ar pavakarius – mokiniams teikti savo įsteigtose mokyklose, suteikta mokyklos steigėjui.

Siekiant užtikrinti, kad visi mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų gautų nemokamus pie-tus, nemokami pusryčiai ar pavakariai skiriami tik išskirtinais atvejais, įvertinus šeimos gyvenimo sąly-gas. Tam tikslui gali būti panaudota iki 2 procentų išlaidoms socialinei paramai mokiniams finansuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Užtikrinant efektyvų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimą ir siekiant, kad vaikų mityba atitiktų fiziologines normas, nustatyti minimalūs ir maksimalūs vienam mokiniui vienai dienai skiriamų lėšų dydžiai, produktams pietums įsigyti skiriant nuo 3,38 lito iki 4,68 lito dydžio sumą, pusry-čiams ar pavakariams – nuo 1,56 lito iki 2,6 lito dydžio sumą, maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose – nuo 7,8 lito iki 9,1 lito dydžio sumą.

Mokiniams nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neat-sižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Apskričių viršininkų administracijos (iki 2010 m. liepos 1 d.) bei Švietimo ir mokslo ministerija administruoja mokinių nemokamą maitinimą valstybinėse mokyklose, o savivaldybių administracijos – savo įsteigtose mokyklose ir jų teritorijose įsteigtose nevalstybinėse mokyklose.

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pinigais ir nepinigine forma, jeigu mokinys auga soci-alinės rizikos šeimoje. Prasidedant naujiems mokslo metams, paramai mokinio reikmenims įsigyti vienam mokiniui skiriama 156 litų suma. Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama pagal gyvenamąją vietą, neatsižvelgiant į tai, kurioje mokykloje vaikas mokosi. Už šios paramos organizavimą atsa-kingos savivaldybių administracijos.

Dėl sudėtingos finansinės situacijos šalyje nuo 2011 m. sausio 1 d.120 ir toliau nuspręsta negrįžti prie visuotino pradinukų ir priešmokyklinukų nemokamo maitinimo ir nemokamą maitinimą skirti tik mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

5.2.4. piniGinĖs socialinĖs paramos FinansaVimo ir GaVĖJŲ sKaiČiaUs poKYČiai

Įstatymų nustatytų šeimai, bendrai gyvenantiems asmenims ir vaikams mokamų išmokų ir tei-kiamos kitos paramos dydis 2010 metais sudarė 1061,3 mln. litų ir, palyginti su 2009 metais, padidėjo 15,8 mln. litų (1,5 procento).

2010 metais, palyginti su 2009 metais, pasikeitė išlaidų socialinei paramai struktūra. Kaip rodo 5.2.4-1 iliustracijoje pateikti duomenys, didžiąją išlaidų socialinei paramai dalį (59,6 procento) 2010 metais sudarė valstybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms, kompensacijoms už būsto šildymo išlaidas ir išlaidas vandeniui, kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir pa-lūkanoms apmokėti už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, kurios teikiamos įvertinus šeimų pajamas ir turtą. Ši socialinė parama 2009 metais sudarė 26 procentus visų paramai skirtų lėšų. Išmokos šeimoms ar bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems ir (ar) globojantiems vaikus, sudarė 24,6 procento visų socialinei paramai skirtų lėšų (2009 metais – 57,5 procento). Išlaidų piniginei socialinei paramai struktūrinius pasikeitimus lėmė socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus augi-

120 Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 149-6027).

118


TURinys

mas, sąlygojamas išaugusio nedarbo ir mažėjančių gyventojų pajamų, bei išmokos vaikui mokėjimas tik mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams.

Išlaidų socialinei paramai paskirstymas2010 metais

260,9 mln. Lt; 24,6%9,8 mln. Lt;0,9%

43,4 mln. Lt; 4,1%114,1 mln.. Lt; 10,8% 0,5 mln. Lt; 0,05%

Išmokos šeimoms ar bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems ir (ar) globojantiems vaikus

Laidojimo pašalpa

632,6 mln. Lt; 59,6%


Kaip rodo 5.2.4-1 lentelėje pateikti duomenys, išlaidos išmokoms šeimoms ar bendrai gyvenan-tiems asmenims, auginantiems ir (ar) globojantiems vaikus, 2010 metais, palyginti su 2009 metais, su-mažėjo 56,6 procento ir sudarė 260,9 mln. litų. 2010 metais išmoką vaikui kas mėnesį gavo vidutiniškai 152 tūkst. vaikų (24 procentai visų vaikų Lietuvoje), o 2009 metais – 495,3 tūkst. vaikų (78,3 procento visų vaikų Lietuvoje). Išmokos vaikui gavėjų bei išlaidų šiai išmokai mokėti sumažėjimą lėmė tai, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. išmoka vaikui pradėta mokėti įvertinus šeimos pajamas.

Išmoką vaikui per pirmą 2011 metų ketvirtį vidutiniškai per mėnesį gavo 107,3 tūkst. vaikų ir šiai išmokai mokėti vidutiniškai per mėnesį išleista apie 7,3 mln. litų.

119


TURinys

Šeimai, bendrai gyvenantiems asmenims ir vaikams mokamų išmokų bei kitos teikiamos paramos gavėjai ir išlaidos 2009 ir 2010 metais

Eil. Nr.

Išmokos

2009 2010

Gavėjų sk., tūkst. žm.

Išlaidos, mln. Lt

Gavėjų sk., tūkst. žm.

Išlaidos, mln. Lt

iš viso (1+2+3+4) x 1045,5 x 1061,3

1. Išmokos šeimoms ar bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems ir (ar) globojantiems vaikus, iš jų

x 601,1 x 260,9

1.1. Vienkartinė išmoka vaikui 34,2 47,1 34,0 48,7

1.2. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 6,6 1,7 8,2 2,1

1.3. Išmoka vaikui 495,3 469,2 152,0 127,3

1.4. Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui 0,002 0,001 0,006 0,0036

1.5. Globos (rūpybos) išmoka 12,4 68,2 12,5 69,0

1.6. Vienkartinė išmoka būstui įsigyti ar įsikurti 2,8 14,9 2,6 13,8

2. Pašalpos bei kitos paramos formos mažas pajamas gaunantiems gyventojams, iš jų 400,7 756,5

2.1. Socialinė pašalpa 73,5 190,7 181,3 510,6

2.2. Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensacijos 130,3 79,1 166,5 116,5

2.3. Piniginė socialinė parama savivaldybės sprendimu x 2,6 x 4,3

2.4. Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimas už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją

0,3 0,04 0,7 1,2

2.5. Piniginė socialinė parama iš savivaldybių biudžetų x 10 x 9,8

2.6. Mokinių nemokamas maitinimas 136 97,4 144,4 91,1

2.7. Parama mokinio reikmenims įsigyti 134 20,9 147,5 23

3. Parama nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms

0,2 0,4 0,5 0,5

4. Laidojimo pašalpa 41,7 43,3 41,7 43,4


120


TURinys

Globos (rūpybos) išmoką vidutiniškai per vieną 2010 metų mėnesį gavo 12,5 tūkst. vaikų ir šiai išmokai mokėti išleista 69 mln. litų (815,9 tūkst. litų daugiau nei per 2009 metus). Per 2010 metus, pa-lyginti su 2009 metais, vaiko globos (rūpybos) išmokos gavėjų skaičius išaugo 1 procentu (nuo 12,4 iki 12,5 tūkst. vaikų). Lėšų šiai išmokai mokėti padidėjimą lėmė tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. nuo 4 iki 8 BSI (nuo 520 litų iki 1040 litų) padidinta globos (rūpybos) išmoka vaikams, globojamiems šeimynose. Taip siekiama užtikrinti paramą šeimynoms, kaip palankesnei vaikui globos (rūpybos) formai, mažėjant šeimų, norinčių globoti vaikus savo šeimose, skaičiui.

Išmokos vaikui gavėjų bei išlaidų dinamika 2000–2010 metais


Pirmąjį 2011 metų ketvirtį vaiko globos (rūpybos) išmokai išleista 17,2 mln. litų, vidutinis išmo-kos gavėjų skaičius per mėnesį – 12,6 tūkst. asmenų.

Per 2010 metus, palyginti su 2009 metais, vienkartinės išmokos įsikurti gavėjų skaičius sumažėjo nuo 2,8 tūkst. iki 2,6 tūkst. asmenų, per 2010 metus išmokai mokėti išleista 13,8 mln. litų.

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį vienkartinė išmoka įsikurti buvo išmokėta 1,2 tūkst. asmenų, išlaidos šiai išmokai mokėti sudarė 2,8 mln. litų.

išlaidos piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 2,3 karto. Socialinei pašalpai, būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kom-pensacijoms, kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanoms apmo-kėti už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, bei piniginei paramai iš savival-dybių biudžetų, kurios mokamos nepasiturintiems gyventojams įvertinus jų turtą ir pajamas, per 2010 metus išleista 642,4 mln. litų. Iš jų socialinei pašalpai – 510,6 mln. litų, būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms – 116,5 mln. litų, kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (mo-dernizuoti), ir palūkanoms apmokėti už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, – 1,2 mln. litų. Iš savivaldybių biudžetų gyventojams paremti skirta 9,8 mln. litų.

121


TURinys

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyve-nantiems asmenims įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piniginei socialinei paramai, nurodytai minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, gali būti panaudojama iki 2 procentų socialinei pašalpai ir kom-pensacijoms skirtų lėšų. Per 2010 metus minėtai socialinei paramai išleista 4,3 mln. litų.

Išlaidų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams padidėjimą lėmė padidėjęs socialinės pašalpos bei būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijų gavėjų skaičius bei šios paramos dydis, kurį lėmė išaugęs nedarbas (statistinio tyrimo vertinimais, nedarbo lygis 2010 m. IV ketvirtį – 17,1 proc.), sumažėjusios gyventojų pajamos bei būsto išlaikymo kainų augimas.

Kaip rodo 5.2.4-2 lentelėje pateikti duomenys, vidutiniškai per vieną 2010 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 181,3 tūkst. asmenų (5,4 procento nuolatinių Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2009 me-tais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius padidėjo 2,5 karto, t. y. nuo 73,5 tūkst. asmenų 2009 metais iki 181,3 tūkst. asmenų 2010 metais.

Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui per 2010 metus, palyginti su 2009 metais, padidėjo 8,6 procento (nuo 216,1 lito iki 234,7 lito).

Vidutiniškai per vieną 2011 metų pirmo ketvirčio mėnesį socialinę pašalpą gavo 235,8 tūkst. asmenų (7,3 procento nuolatinių Lietuvos gyventojų), vidutiniškai vienam šeimos nariui per mėnesį buvo mokama 235,3 litų dydžio socialinė pašalpa (išlaidos socialinei pašalpai, tenkančios vienam šalies gyventojui, sudarė 206,2 lito).

Socialinės pašalpos gavėjai ir išlaidos šiai pašalpai mokėti 2000–2011 metais

Metai Gavėjai (tūkst. žm.)Gavėjų skaičiaus

dalis nuo visų šalies gyventojų (proc.)

Išlaidos (mln. Lt)

Išlaidos socialinei pašalpai, tenkančios

vienam šalies gyventojui (Lt)

2000 m. 115 3,3 89 25,32001 m. 117 3,4 88 25,22002 m. 117 3,4 90 25,92003 m. 119,5 3,5 94,3 27,22004 m. 83,5 2,4 69,4 20,12005 m. 54,1 1,6 52,8 15,42006 m. 37,8 1,1 43,8 12,92007 m. 36,6 1,1 52,4 15,52008 m. 37,3 1,1 78,9 23,42009 m. 73,5 2,2 190,7 56,92010 m. 181,3 5,4 510,6 153,42011 m.* 235,8 7,3 666 206,2

* Prognozuojami duomenys, vadovaujantis 2011 m. I ketvirčio informacija


122


TURinys

Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2010 metus išleista 47,3 proc. daugiau lėšų nei per 2009 metus – išlaidos padidėjo nuo 79,1 mln. litų iki 116,5 mln. litų.

Vidutiniškai per vieną 2010 metų šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 166,5 tūkst. asmenų (5 procentai visų Lietuvos gyventojų). Per 2010 metus, palyginti su 2009 me-tais, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius padidėjo 27,8 procento (nuo 130,3 iki 166,5 tūkst. asmenų). Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per vieną 2010 metų mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 95,3 lito, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 102,1 lito.

Per 2011 metų I ketvirtį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 219,2 tūkst. asmenų (6,8 pro-cento visų Lietuvos gyventojų).

Šalto vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per vieną 2010 metų mėnesį gavo 45,9 tūkst. asmenų. Palyginti su 2009 metais, šalto vandens išlaidų kompensacijos gavėjų skaičius padidėjo 58,8 procento (nuo 28,9 iki 45,9 tūkst. asmenų). Vidutinis šalto vandens išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį sudarė 5,3 lito.

Šalto vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per vieną 2011 metų I ketvirčio mėnesį gavo 54,7 tūkst. asmenų. Vidutinis šalto vandens išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį sudarė apie 5 litus.

Karšto vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per vieną 2010 metų mėnesį gavo 88,7 tūkst. asmenų. Palyginti su 2009 metais, karšto vandens išlaidų kompensacijos gavėjų skaičius padidėjo 26,9 procento (nuo 69,9 iki 88,7 tūkst. asmenų). Vidutinis karšto vandens išlaidų kompensacijos dydis vie-nam asmeniui per vieną 2010 metų mėnesį sudarė 18,5 lito.

Karšto vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per vieną 2011 metų I ketvirčio mėnesį gavo 112,1 tūkst. asmenų. Vidutinis karšto vandens išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per vieną mėnesį sudarė 19 litų.

Išlaidos mirties atveju išmokamai laidojimo pašalpai per 2010 metus sudarė 43,4 mln. litų, ši išmoka išmokėta 41,7 tūkst. asmenų, o per 2011 metų I ketvirtį išlaidos sudarė 11,4 mln. litų, ši išmoka išmokėta 10,9 tūkst. asmenų.

išlaidos socialinei paramai mokiniams (nemokamam maitinimui, paramai mokinio reikme-nims įsigyti, socialinei paramai mokiniams administruoti) 2010 metais, palyginti su 2009 metais, suma-žėjo nuo 121,2 mln. litų iki 117,8 mln. litų (2,8 procento).

123


TURinys

Socialinės paramos mokiniams gavėjų dinamika 2000–2010 metais


Kaip rodo 5.2.4-3 iliustracijoje pateikti duomenys, 2010 metais nemokamus pietus mokyklose gavo apie 144,4 tūkst. nepasiturinčių šeimų mokinių (~ 34 procentai visų mokinių ), iš kurių pusryčius ar pavakarius gavo 8,3 tūkst. mokinių (2 procentai visų mokinių). Vasaros atostogų metu mokyklos organizavo dienines vasaros poilsio stovyklas, kuriose nemokamai buvo maitinama apie 11,5 tūkst. mo-kinių (2,7 procento visų mokinių).

2010 metais, palyginti su 2009 metais, nemokamus pietus gavusių mokinių skaičius išaugo nuo 136 tūkst. iki 144,4 tūkst. mokinių (6 procentais), tačiau pusryčius ar pavakarius gavusių mokinių skai-čius sumažėjo nuo 85 tūkst. iki 8,3 tūkst. mokinių (90 procentų). Nemokamus pusryčius ar pavakarius gavusių mokinių skaičiaus sumažėjimą sąlygojo nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nuostata, suteikianti teisę skirti nemokamus pusryčius ar pavakarius tik išimties atvejais. Tai lėmė ir išlaidų nemokamam maitinimui sumažėjimą: kaip rodo 5.2.4-4 iliustracijoje pateikti duomenys, 2010 metais, palyginti su 2009 metais, išlaidos nemokamam maitinimui sumažėjo nuo 97,4 mln. litų iki 91,1 mln. litų (6,5 pro-cento).

Paramai mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams 2010 metais išleista 23 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, t. y. 10 procentų (2,1 mln. litų) daugiau negu 2009 metais. 2010 me-tais parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta daugiau nei 147,5 tūkst. mokinių (apie 34,6 procento visų mokinių), besimokančių pagal priešmokyklinio ugdymo ar pagal bendrojo lavinimo programas. Vienam mokiniui mokinio reikmenims įsigyti buvo skiriama 156 litų suma. 2010 metais, palyginti su 2009 metais, paramos mokinio reikmenims įsigyti gavėjų skaičius išaugo 9,7 procento, t. y. nuo 134,4 tūkst. iki 147,5 tūkst.

Socialinę paramą gavusių mokinių skaičiaus augimą sąlygojo šalyje susidariusi sudėtinga ekono-minė ir finansinė situacija, augantis nedarbas ir mažėjančios gyventojų pajamos.

124


TURinys

Socialinės paramos mokiniams išlaidų dinamika 2000–2010 metais


2010 metais, palyginti su 2009 metais, socialinės paramos mokiniams administravimo išlaidos išaugo nuo 2,9 mln. litų iki 3,7 mln. litų (27,6 procento).

2011 metų I ketvirtį nemokamą maitinimą mokyklose gavo 149 tūkst. mokinių iš mažas paja-mas gaunančių šeimų (35 procentai visų mokinių), 2010 m. I ketvirtį – 144 tūkst. mokinių. Mokinių nemokamam maitinimui (maisto produktams) išleista 30,2 mln. litų (27 procentai lėšų, skirtų mokinių nemokamam maitinimui).

Tad ir toliau sudėtinga ekonominė ir finansinė padėtis šalyje lemia nemokamą maitinimą gau-nančių mokinių skaičiaus bei paramai skiriamų lėšų didėjimą.

5.2.5. nUmaTomi poKYČiai piniGinĖs socialinĖs paramos sriTYJe

Artimiausioje ateityje ir toliau svarbiausiu uždaviniu išlieka šalies gyventojų, ypač socialiai pa-žeidžiamų gyventojų grupių, apsauga nuo ekonominio nuosmukio neigiamų veiksnių, siekiant išvengti nepritekliaus, pašalinti jį ar palengvinti.

Atsižvelgiant į esančias valstybės finansines galimybes, piniginės socialinės paramos sistemą nu-matoma pertvarkyti, tobulinti teisinę bazę, tikslinti socialinių išmokų dydžius, siekiant, kad ši parama būtų kuo taiklesnė ir atliktų savo pagrindinę funkciją – garantuotų nepasiturintiems gyventojams tam tikras pajamas, padėtų šeimai auginti vaikus ir motyvuotų žmones dirbti, o ne naudotis valstybės soci-alinėmis pašalpomis.

125


TURinys

Nuo 2012 metų ketinama pertvarkyti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyven-tojams teikimo sistemą – piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams siūloma perduoti vykdyti savivaldybėms kaip savarankiškąją funkciją (šiuo metu tai valstybinė (valstybės perduota sa-vivaldybėms) funkcija), finansuojant ją iš savivaldybės biudžeto lėšų, ir įtraukti vietos bendruomenes į socialinės paramos teikimo procesą.

Sprendimas iš esmės pertvarkyti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sis-temą atsirado siekiant jos veiksmingumo, sustiprinant savivaldybių galias teikiant paramą, užtikrinant, kad piniginė socialinė parama būtų taikliau ir teisingiau skiriama tiems, kam iš tiesų jos reikia, ir kad socialinės paramos teikimo klausimai nepasiturintiems gyventojams būtų svarstomi kuo arčiau jų gyve-namosios vietos. Ši sisteminė pertvarka, įstatyme įtvirtinti nauji piniginės socialinės paramos nepasitu-rintiems gyventojams skyrimo principai įgalintų savivaldybes kartu su vietos bendruomenėmis efekty-viau vykdyti šią funkciją. Lėšos, skiriamos piniginei socialinei paramai, būtų naudojamos racionaliau, būtų užkirstas kelias galimiems piktnaudžiavimams, savivaldybės būtų labiau suinteresuotos išsaugoti žmonių norą dirbti, kas šeimoms padėtų išvengti skurdo spąstų.

Išmokų mokėjimo sąlygos ir dydžiai nustatomi atsižvelgiant į ekonominius pokyčius bei vals-tybės finansines galimybes. Pagerėjus šalies ekonominei finansinei situacijai, bus tobulinamas Išmo-kų vaikams įstatyme nustatytų išmokų vaikams mokėjimas. Siekiant nustatyti globojamo (rūpinamo) vaiko poreikius užtikrinantį globos (rūpybos) išmokos mokėjimo mechanizmą, pakeitimams parengti planuojama pasitelkti vaiko teisių specialistus, globėjų (rūpintojų) organizacijų atstovus bei išmokų specialistus.

Tikėtina, kad, šalies ūkio augimui įgaunant pagreitį, artimiausioje ateityje valstybė turės daugiau galimybių paremti šeimas ir socialinei apsaugai skirs didesnę valstybės biudžeto dalį.

5.3. VaiKo TeisiŲ apsaUGos TenDenciJos

5.3.1.VaiKai, paTenKanTYs Į Globą

5.3.1.1. Bendra statistika

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje gyveno 653700 vaikų (t. y. 19,5 procento bendro gyventojų skaičiaus), iš jų globojami (rūpinami) – 11130 vaikų, tai sudaro 1,7 pro-cento bendro vaikų skaičiaus Lietuvoje. Pažymėtina yra tai, kad bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius nuo 2006 metų mažėja: 2006 m. – 13337 vaikai; 2007 m. – 12910 vaikų, 2008 m. – 12306 vaikai, 2009 m. – 11608 vaikai, 2010 m. – 11130 vaikų.

Mažėja ir likusių be tėvų globos vaikų, kuriems per metus nustatoma globa, skaičius: 2006 m. – 3006 vaikai, 2007 m. – 2824 vaikai, 2008 metais – 2691 vaikas, 2009 m. – 2175 vaikai, 2010 m. – 2145 vaikai.

126


TURinys

Per metus likusių be tėvų globos vaikų skaičiaus ir bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis

20072008

20092010

Per metus

Metų pabaigoje

1291012306

1160811130

28242691

21752145

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

Per metus Metų pabaigoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys 5.3.1.1-1. iliustracija

2010 metais globojami (rūpinami) vaikai pagal lytį pasiskirstė taip: berniukai – 5635, mergai-tės – 5495, o pagal amžių taip: 0–3 metų – 859 vaikai, 4–6 metų – 1033 vaikai, 7–9 metų – 1732 vaikai. Daugiausia globojamų (rūpinamų) vaikų buvo 10–14 metų – 4264 vaikai ir 15–17 metų – 3242 vaikai. Šių dviejų amžiaus grupių vaikų skaičius sudaro 67,4 procento visų globojamų (rūpinamų) vaikų.

2010 m. be tėvų globos liko 2145 vaikai, t. y. 30 vaikų mažiau negu 2009 metais. Pasiskirstymo pagal vaikų lytį skaičiaus skirtumas nėra didelis – 1061 berniukas ir 1084 mergaitės. Daugeliui likusių be tėvų globos vaikų nustatoma: laikinoji globa (rūpyba) – 95 procentai ir nuolatinė globa (rūpyba) – 5 procentai. Lyginant su 2009 m., 2010 m. nustatomos laikinosios globos atvejų skaičius išaugo 12 pro-centų, o nuolatinės globos sumažėjo 50 procentų. Likusių be tėvų globos vaikų daugiau gyvena mieste – 1160 – negu kaimo vietovėse – 989, tačiau šiuos duomenis lyginant su bendru vaikų, gyvenančių mieste (18,6 procento) ir kaime (21,3 procento), skaičiumi, darytina išvada, kad mieste gyvenantys vaikai daž-niau netenka tėvų globos negu kaimo vietovėje gyvenantys vaikai. Likusių be tėvų globos vaikų skaičius pagal amžiaus grupes pasiskirstęs taip: 30 procentų priklauso amžiaus grupei iki 3 m., 15,5 procento – nuo 4 iki 6 m., 15 procentų – nuo 7 iki 9 m., 26 procentai – nuo 10 iki 14 m., ir 13,5 procento – nuo 15 iki 17 m. Didžiausią per 2010 m. tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus dalį – 649 – sudaro vaikai iki 3 metų ir 10–14 metų vaikai – 557.

127


TURinys

5.3.1.2. Vaikai, patenkantys į vaiko globos (rūpybos) sistemą

Vaikai tėvų globos netenka dėl įvairių priežasčių. Analizuojant priežastis 2010 m., išryškėjo dvi svarbiausios aplinkybės: pirmoji – tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpino, nesidomėjo vaiku, jo neprižiūrėjo, netinkamai auklėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kilo pavojus vaiko fi-ziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, todėl vaikas įstatymų nustatyta tvarka buvo paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų). Dėl šios priežasties tėvų globos 2010 m. neteko 1443 vaikai, t. y. 64 procentai visų tėvų globos netekusių vaikų. Antroji – tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negalėjo juo rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmi-mo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Dėl šios priežasties per ataskaitinius metus tėvų globos neteko 411 vaikų, t. y. 19 procentų visų tėvų globos netekusių vaikų.

Kitos svarbios priežastys, dėl kurių vaikai neteko tėvų globos 2010 metais, yra šios: tėvų arba vieno iš turėtų tėvų mirtis (7 procentai visų tėvų globos netekusių vaikų), vaikai įstatymų nustatyta tvarka buvo atskirti nuo tėvų (3 procentai visų tėvų globos netekusių vaikų) ir vaikai negalėjo gyventi su savo tėvais, nes jiems buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia (4 procentai visų tėvų globos netekusių vaikų). Tėvų valdžios apribojimo atvejų per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 35,4 procento (2008 – 402, 2009 – 127, 2010 – 82 atvejai). Apibendrinant galima teigti, kad didžioji dalis vaikų neteko tėvų globos dėl tėvų netinkamo elgesio, nesirūpinimo vaikais, netinkamos vaikų priežiūros bei nesugebėjimo savo vaikams sukurti saugios aplinkos.

Per 2010 m. daugelis iš visų tėvų globos netekusių vaikų iki globos nustatymo augo su vienu iš savo tėvų – 787, 619 augo kartu su abiem tėvais, 524 – su motina, kai apie tėvą nėra duomenų. 140 vaikų iki globos nustatymo augo ne savo tėvų, bet artimų giminaičių ar kitų asmenų šeimose, 61 iki globos nustatymo augo ligoninėje (gimdymo namuose) ir 12 vaikų buvo rasti „gyvybės langeliuose“.

Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globa

Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globa

Vaikų skaičius

per 2010 m.

Vaikų skaičius 2010 m.

gruodžio 31 d.

Vaikų skaičius

per 2009 m.


gruodžio 31 d.

Vaikų skaičius

per 2008 m.


gruodžio 31 d.

Iki globos (rūpybos) nustatymo vaiką augino abu tėvai 619 2758 569 2948 654 3004

Iki globos nustatymo augino vienas iš tėvų (kai vaikas turi abu tėvus, bet vienas iš jų dėl įvairių priežasčių negali rūpintis)

787 3084 747 3250 928 3533

Iki globos nustatymo augino viena motina, apie tėvą nėra duomenų 524 2383 506 2635 553 2512

Vaikai, kurie iki globos nustatymo gyveno ne biologinėse šeimose 140 2507 226 2536 387 2441

Niekas neaugino (rastas vaikas) 12 16 1 15 1 10Iki globos (rūpybos) nustatymo vaikas augo ligoninėje (gimdymo namuose) 61 219 67 221 61 223

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys 5.3.1.2-1 lentelė

128


TURinys

2010 m. iš 2145 tėvų globos netekusių vaikų 653 buvo iki 3 m. amžiaus. Daugiau kaip pusė jų (441, t. y. 67,5 procento) įkurdinti socialinės globos įstaigose. 9 vaikai iki 3 metų įkurdinti šeimynose, o šeimo-se globa nustatyta 209 mažamečiams. Taip pat nemaža dalis 10–14 metų tėvų globos netekusių vaikų yra apgyvendinama socialinės globos įstaigose (281, t. y. 43 procentai). Atkreiptinas dėmesys yra tai, kad šios tendencijos nekinta jau 4 metus. Analizuojant tendencijas, daroma išvada, kad 0–3 m. amžiaus grupės vai-kai dažniau paimami iš šeimų, taip siekiant užtikrinti jiems saugią aplinką. 10–14 m. amžiaus grupės vaikai dažniau apgyvendinami socialinės globos įstaigose, nes išgyventos traumos sąlygoja vaiko elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimus. Siekiant mažinti paimamų kūdikių ir vaikų iki 3 metų skaičių, nuo 2008 m. motinoms su vaikais, ypač iki 3 metų amžiaus vaikais, esant krizinei situacijai, yra teikiamos kompleksinės paslaugos: laikino apgyvendinimo paslauga, socialinė pagalba, psichologo ir teisininkų konsultacijos.

5.3.2. socialinis Darbas sU socialinĖs riZiKos šeimomis

2009 m. pabaigoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) duomenimis, socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 10904 socialinės rizikos šeimos ir jose augo 23335 vaikai.

Lyginant su 2009 m., matyti, kad 2010 m. įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir jose au-gančių vaikų skaičius sumažėjo ir buvo mažiausias per pastaruosius 6 metus. Analizuojant 2005 m. gruodžio 31 d.–2010 m. gruodžio 31 d. duomenis, matyti, kad Lietuvoje socialinės rizikos šeimų suma-žėjo 42 procentais, o vaikų jose – 40 procentų.

Per metus įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą šeimų ir vaikų jose skaičius 2005–2010 metais

2205

1612

2266

1772 1781 1705

4701

3397

4812

3462 33543075

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Šeimų skaičiusVaikų skaičius

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys 5.3.2-1 iliustracija

129


TURinys

Analizuojant duomenis, kur ir kiek per metus daugiausia į apskaitą įrašoma socialinės rizikos šeimų, matyti, kad per 2010 m. į apskaitą daugiau įrašyta miestuose gyvenančių šeimų nei kaimuose (atitinkamai 903 ir 802). Tačiau gruodžio 31 d. duomenimis, kaimuose iš viso socialinės rizikos šeimų buvo 35 procentais daugiau negu miestuose (atitinkamai 6601 ir 4303).

Kaip ir kiekvienais metais, 2010 m. Vaiko teisių apsaugos skyriai girtavimą įvardija kaip vieną pagrindinių priežasčių, sąlygojančių didėjančią socialinę riziką šeimose (53 proc.). Antroje vietoje yra šeimos, kurios neturi socialinių įgūdžių. Mažiausią socialinės rizikos šeimų dalį sudaro šeimos, kurios netinkamai naudoja gautą paramą, taip pat šeimos, kurių vaikams nustatyta nuolatinė globa laikinai apribojus tėvų valdžią.

Socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimą galėjo lemti kelios priežastys:1. Socialinių paslaugų plėtra savivaldybėse bei nuo 2007 m. savivaldybėse su socialinės rizi-

kos šeimomis dirbantys socialiniai darbuotojai. 2010 metais savivaldybėse tokių darbuotojų dirbo 688 ir jie turėjo didelės įtakos socialinės rizikos šeimų skaičiui mažėti. Socialiniai dar-buotojai šeimas ne tik informuoja ir konsultuoja socialinės paramos klausimais, bet ir teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Kartu teikiama socialinė bei psichologi-nė pagalba, sprendžiant iškilusias šeimų problemas.

2. Vaikų dienos centrų (toliau – VDC) teikiamos paslaugos. 2010 m. buvo iš dalies finansuoja-ma 179 VDC (2009 m. – 162 VDC, 2008 m. – 169 VDC, 2007 m. – 151 VDC) veikla. Dau-gėja VDC, veikiančių kaime. 2010 m. iš 179 finansuotų projektų 36 procentai buvo vykdomi kaimo vietovėse (2009 m. – 35 procentai), 64 procentai – mieste. Socialinės rizikos šeimų vaikai centrą galėjo lankyti vidutiniškai 5 kartus per savaitę ir ten praleisti vidutiniškai 6 valandas per dieną.

2010 m. VDC lankė apie 5,4 tūkstančiai vaikų, 2009 m. VDC lankė apie 5,8 tūkstančiai vaikų, iš jų 4,9 tūkstančiams (2008 m. – 5,1 tūkstančiui) buvo nuolat teikiamos socialinės ir ugdymo paslaugos. Didžiausią VDC lankančių vaikų dalį, kaip ir 2009 m., sudarė pradinių klasių mokiniai (nuo 7 iki 11 metų) – 42 procentai. Vis dar išlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų iš probleminių šeimų laisvalaikio organizavimo bei mažamečių vaikų šeimose saugumo užtikrinimo problema. Labai dažnai socialinės rizikos šeimos dėl finansinių sunkumų ir įstaigų nepakankamumo neturi galimybių leisti mažamečius vaikus į darželius, jų nepasiekia VDC bei kitų įstaigų teikiamos socialinės paslaugos.

3. Atsižvelgiant į kelerių metų gyventojų emigracijos skaičiaus augimo tendencijas, galima da-ryti prielaidą, kad socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus mažėjimą lemia šeimų išvykimas iš Lietuvos arba, kaip pastebi savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai (toliau – VTAS), labai dažnai socialinės rizikos šeimos, nepranešusios naujos gyvenamosios vietos adreso VTAS specialistams, išvyksta gyventi į kitą savivaldybę. Taip atsiranda didesnė galimybė specialistams „pamesti“ šeimą.

130


TURinys

5.3.3. VaiKŲ Globa

5.3.3.1. Vaikų globa šeimose

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2010 m. 4536 globėjų (rū-pintojų) šeimose buvo globojami (rūpinami) 6654 vaikas, ir tai sudaro 60 procentų bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.

Vaikų globa šeimoje paprastai skirstoma pagal vaiko giminystės ryšį su globėju (rūpintoju). Dau-giausia vaikų šeimoje globojo seneliai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, lyginant su 2009 m., didėja ne giminaičių globojančių šeimų skaičius. 2010 m. iš visų vaikus globojančių šeimų ne giminaičių šei-mos sudarė 33 procentus (2009 m. – 30 procentų).

Globojamų vaikų ir globojančių šeimų pasiskirstymas pagal giminystės ryšį 2009 ir 2010 metais

44% 43%

7,50% 7,70%

18% 17,30%

30,50%32%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

Seneliai Sesuo/brolis

2009 m .2010 m .

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys 5.3.3.1-1 iliustracija

Per 2010 m. globa šeimoje nustatyta 907 vaikams. 2010 m. Lietuvoje buvo 834 šeimos, glo-bojančios po 2 vaikus, 208 – po 3 vaikus, 51 – po 4 vaikus, 16 – po 5 vaikus ir 13 šeimų, kuriose buvo globojami 6 ir daugiau vaikų.

2010 metais iš pareigų buvo atleisti 594 (2009 m. – 355; 2008 m. – 561; 2007 m. – 386; 2006 m. – 233; 2005 m. – 302) globėjai. Tokį didelį globėjų, atleistų iš pareigų, skaičių 2010 metais sąlygojo tai, kad,

131


TURinys

nuo liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymui121, VTAS turėjo kreiptis į teismą dėl fizinio asmens atleidimo iš globėjų pareigų ir šeimynos, kaip juridinio asmens, paskyrimo globėju, nors faktiškai vaiko globos vieta nepasikeitė. Būtina pažymėti, kad 65,2 procento visų atleidimo priežasčių sudarė vaiko grąžinimas į biologinę šeimą (2009 m. – 64 procentai). Gerėjant socialiniam darbui su ri-zikos šeimomis bei esant reikalavimams, kad laikinoji globa negali tęstis neribotą laiką, aktyviau globos priežiūroje dalyvaujant ir socialiniams partneriams, vis daugiau vaikų grįžta į biologines šeimas.

2010 m. nuo globėjų (rūpintojų) pareigų nušalintos 24 šeimos, kurių 17 netinkamai vykdė savo pareigas, 7 neužtikrino globojamo vaiko interesų apsaugos.

5.3.3.2. Vaikų globa šeimynose

Nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymas (Žin., 2010, Nr. 25-1176), pagal kurį šeimyna – tai juridinis asmuo, globojantis nuo šešių iki dvylikos (kartu su savais) vaikų šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažesnis, jeigu globojamas neįgalus vaikas.

Šeimynos veiklos tikslai – užtikrinti šeimynos globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir įstatymų ginamų interesų įgyvendinimą bei apsaugą, suteikiant šiems vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai, ir tokią šeimos aplinką, kokios reikia šių vaikų gerovei, kad tinkamai pasirengtų savarankiškai gyventi šeimoje ir visuomenėje.

2010 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 43 šeimynos, kuriose buvo globojami (rūpinami) 303 (nuo 7 m. iki 17 m.) likę be tėvų globos vaikai.

Tikėtina, kad įsigaliojęs Šeimynų įstatymas skatins vaikų globėjus (rūpintojus) steigti naujas šei-mynas ir taip gerinti likusių be tėvų globos vaikų socializacijos procesus.

5.3.3.3. Vaiko globa vaikų globos namuose

2010 metais šalyje buvo 100 vaikų globos institucijų: 5 kūdikių namai, 7 valstybiniai vaikų glo-bos namai, 55 savivaldybių vaikų globos namai, 10 savivaldybių vaikų globos namų grupių, 4 vaikų globos namai neįgaliems vaikams ir 19 nevalstybinių vaikų globos namų.

2010 m. duomenimis, vaikų globos institucijose augo 4173 vaikai. Svarbu pažymėti, kad nuo 2008 m. institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius mažėja. Lyginant pastarųjų dvejų metų sta-tistinius duomenis, institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius laikotarpio pabaigoje sumažėjo apie 5 proc., t. y. 218 vaikų.

2010 m. pabaigoje vaikų globos namuose augo 4173 vaikai (iš jų 1211 nustatyta laikinoji globa (rūpyba), o 2962 – nuolatinė), t. y. 37,5 procento visų tėvų globos netekusių vaikų.

Didžiausią vaikų, globojamų (rūpinamų) institucijose, skaičių 2010 m. pabaigoje sudarė vaikai nuo 10 metų iki pilnametystės (2179 vaikai) , t. y. 52 procentus visų globos namuose gyvenančių vaikų. Pažy-mėtina yra tai, kad šios amžiaus grupės vaikams sudėtinga rasti globėjų (rūpintojų) ar įtėvių šeimas.

Būtina paminėti, kad daugėja atvejų, kai vaikas keletą kartų yra atskiriamas nuo tėvų šeimos ir vėl į ją grąžinamas, 2010 m. net 48 atvejais tam pačiam vaikui globa (rūpyba) buvo nustatyta du ar dau-

121 Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymas (Žin., 2010, Nr. 25-1176)

132


TURinys

giau kartų per metus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti atvejai, kai tam pačiam vaikui globa (rūpyba) institucijoje nustatoma kelis kartus, labai žalojantys vaiko vystymąsi. Vaikas, keletą kartų išgyvenęs savo tėvų globos praradimą, jaučiasi nesaugus, neretai dėl to kaltina save. Tokios situacijos gali turėti didelės neigiamos įtakos vaiko elgesio, emocijų ir socialinei raidai.

Pažymėtina tai, kad 2010 metais 807 vaikai iš vaikų globos institucijų grįžo gyventi pas savo tėvus, 299 vaikams globos (rūpybos) forma buvo pakeista į globą (rūpybą) šeimoje arba šeimynoje, 337 vaikai buvo įvaikinti.

5.3.3.4. Vaikų globa (rūpyba) tėvų prašymu

Pastaraisiais metais iš Lietuvos emigruojančių asmenų skaičius intensyviai didėja, ypač jų skai-čius išaugo 2008–2010 metais. Oficialios statistikos duomenimis, 2010 m. iš Lietuvos emigravo 3,8 karto daugiau žmonių nei 2009 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2010 m. apie išvyki-mą deklaravo 83500 gyventojų, 2009 m. – 19 988 gyventojai, 2008 m. – 17 015 gyventojų, 2007 m. – 13 853, 2006 m. – 12 602. Dažnai šeimos, išvykdamos į užsienio valstybes uždarbiauti, vaikus palieka savo artimųjų ar pažįstamų priežiūrai. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2010 m. Lie-tuvoje buvo 2026 vaikai (1044 mergaitės ir 1022 berniukai), kuriems dėl tėvų išvykimo į užsienio vals-tybes nustatyta globa. Per metus 1641 vaikui tėvų prašymu buvo nustatyta globa. Dažniausiai paliekami 10–14 metų vaikai (676) ir 15–17 metų amžiaus vaikai – 530. Lyginant kelerių praėjusių metų duome-nis, galima daryti išvadą, kad sutvarkyta įstatyminė bazė – socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gegužės 28 d. įsakymu patvirtintuose Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose122 apibrėžta vaiko globos nustatymo tėvų prašymu tvarka, vaiko teisių apsaugos skyrių aktyvumas, žiniasklaidos dėmesys paskatino į užsienio valstybes išvykstančius tėvus dažniau suvokti poreikį palikti vaiką su įsta-tyminiu atstovu, dėl to globos nustatymo atvejų gerokai padaugėjo: 2006 m. pabaigoje 343 vaikams buvo nustatyta globa dėl tėvų išvykimo iš Lietuvos, 2007 m. – 916 vaikų, o 2008 m. tokių vaikų buvo beveik trigubai daugiau – 1952, 2009 m. – 2019.

5.3.4. VaiKo Globos sisTemos perTVarKos aspeKTai

Siekdama užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje ir mažinti vaikų globos įstaigose globojamų (rūpi-namų) vaikų skaičių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo diegti bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programą (PRIDE) visoje šalyje. 2008–2010 metais organizuojami Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugų projektų kon-kursai. 2010 m. dalinis finansavimas buvo skirtas 25 projektams, kurių vertė – 500 tūkst. litų. 2010 metais pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programą PRIDE mokymuose dalyvavo 275 būsimų globėjų (rūpintojų) šeimos ir 129 šeimos, siekiančios įvaikinti vaiką.

Šiuo metu Lietuvoje būsimus globėjus (rūpintojus) bei įtėvius rengia 56 PRIDE programos mo-kytojai, 2010 metais parengta 10 naujų PRIDE programos mokytojų, kurie gebėtų rengti ir įvertinti

122 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. A1-145 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpy-bos) nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 61-2360)

133


TURinys

būsimas įtėvių bei globėjų (rūpintojų) šeimas ir galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą jau įvaikinusioms ir globojančioms šeimoms.

Siekiant, kad paslaugos ir pagalba globėjų (rūpintojų) bei įtėvių šeimoms būtų teikiamos nuolat ir metodiškai, 2010 metais adaptuota ir išleista tęstinė globėjų bei įtėvių mokymo programa, skirta PRI-DE programos mokytojams apmokyti teikti pagalbą globėjų (rūpintojų) bei įtėvių šeimoms.

Siekdama mažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių vaikų globos namuose ir vaikų iki 3 metų siuntimą į vaikų globos įstaigas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2010 m. organizavo kompleksi-nių paslaugų teikimo vaikui ir motinai (tėvui), esant krizinei situacijai, projektų atranką. Dalinį finansa-vimą gavo 16 organizacijų, kurios kompleksinę pagalbą suteikė 213 šeimų, iš viso 780 asmenų, buvusių krizinėje situacijoje, iš jų: 483 vaikams, 230 motinų, 67 tėvams. Didžiausią dalį iš visų (483) 2010 metais projektuose dalyvavusių vaikų sudarė vaikai iki 3 metų amžiaus – 28 procentus – tokio amžiaus vaikų atskyrimą nuo šeimos daugiausia ir buvo siekiama mažinti įgyvendinant minėtus projektus.

Vaikų globos įstaigų tinklo optimizavimas

Įgyvendinant Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir de-koncentravimo koncepciją123, patvirtintas Valstybinių vaikų globos institucijų steigėjo funkcijų perdavi-mo savivaldybėms planas ir Savivaldybėms perduodamų valstybinių vaikų globos institucijų sąrašas124 bei Vaikų globos įstaigų tinklo optimizavimo planas125.

Vaikų globos įstaigų tinklo optimizavimo planas numato du vaikų globos įstaigų tinklo optimi-zavimo etapus, t. y. nuo 2010 metų vaikų globos įstaigose vietų skaičius būtų ne didesnis kaip 60 vietų, vaikų globos įstaigų darbas su vaiku būtų organizuojamas tik šeimyniniu principu, o nuo 2015 metų vaikų globos įstaigų šeimynose augančių vaikų skaičius būtų ne didesnis kaip 8 vaikai (iki 2015 m. – 12 vaikų), kartu siekiant socialinės rizikos ar globojamą (rūpinamą) vaiką integruoti į visuomenę. Sociali-nės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2010 m. iš 100 vaikų globos institucijų 27 vaikų globos institucijose yra daugiau negu 60 vietų.

Įgyvendinant vaikų globos įstaigų optimizavimo planą126, nuo 2010 m. liepos 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. balandžio 22 d. priimto Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo nuostatomis127, 25 valstybinių vaikų globos namų savininko teisės buvo perduotos savivaldybėms ir 7 vaikų globos namų savininko teisės perduotos Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijai.

Įgyvendinant anksčiau minėtą Vaikų globos įstaigų tinklo optimizavimo planą, numatoma mo-dernizuoti vaikų globos namų infrastruktūrą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011–2013 m. numato Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšomis remti investicinius vaikų globos namų pertvarkos

123 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 814 (Žin., 2006, Nr. 92-3630).124 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. A1-283 (Žin., 2007, Nr.

107-4386).125 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. A1-282 (Žin., 2007, Nr.

107-4385).126 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. A1-282 (Žin., 2007, Nr.

107-4385).127 Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2,9,10,11,13,19,26,30,34,36,38,39 straipsnių pakeitimo ir papildymo

ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2010, Nr. 53-2598)

134


TURinys

projektus, kuriais siekiama užtikrinti aukštą teikiamų socialinių paslaugų kokybę, vaiko teises ir saugią aplinką, modernizuojant, rekonstruojant jau veikiančius nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių vaikų socialinės globos namus.

5.3.5. ĮVaiKinimo orGaniZaVimas

5.3.5.1. Galimų įvaikinti vaikų apskaita

2010 metų gruodžio 31 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendroje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo 1944 vaikai. Iš jų 1116 berniukų ir 829 mergaitės. Gali-mų įvaikinti vaikų apskaitoje 739 vaikai įrašyti po vieną, 1205 įrašyti kartu su broliais ar seserimis, t. y. grupėmis.

2010 m. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta 108 vaikais mažiau negu 2009 m. Iš viso – 426 vaikai, iš jų 219 berniukų ir 207 mergaitės.

2008–2010 m. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įtrauktų vaikų skaičius

186145120

13097

51

13597

70

188125

115

1147070

0 50 100 150 200

Vaikų skaičius

0-3.

4-6.

7-9.

10-14.

15-17.

Vaik

ų am

žius

201020092008

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys 5.3.5.1-1 iliustracija

Vyriausių vaikų grupėje skaičius mažėja dėl to, kad tik ypatingais atvejais vyriausi vaikai paima-mi iš šeimos. Gerėjant socialiniam darbui su rizikos šeima, nepilnamečiai lanko dienos centrus, su jais

135


TURinys

dirba mokyklos socialinis pedagogas, šeimoje lankosi socialiniai darbuotojai. Todėl neretai, aktyviai dirbant socialinį darbą su šeima, sumažinama rizika vaikui būti atskirtam nuo tėvų, gerėja tėvų socia-liniai įgūdžiai, ir vaikai nepatenka į globos sistemą.

5.3.5.2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaita

2010 m. į norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitą (toliau – LR piliečių apskaita) buvo įrašytos 136 šeimos (asmenys), norinčios įvaikinti vaiką (-us). Lyginant 2003–2010 metų duomenis, 2010 m. šis skaičius dar labiau išaugo. Lyginant 2009–2010 metų LR piliečių apskaitos duomenis, 2010 m. Lietuvos Respublikos piliečių šeimų (asmenų), pageidau-jančių įvaikinti vaiką (-us), padaugėjo 11 procentų. Tam teigiamos įtakos turėjo šalyje įgyvendinama bendra įtėvių ir globėjų rengimo programa.

2010 m. į Lietuvos Respublikos piliečių apskaitą įrašytos šeimos (asmenys) prašymuose nurodė, kad nori vaiko, turinčio nedidelių ar išgydomų sveikatos sutrikimų, tačiau nemaža dalis vis dar pagei-dauja įvaikinti sveiką vaikutį. Vis dėlto pastebima tendencija, kad šeimos tampa lankstesnės lūkesčių dėl vaikų sveikatos atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, jog 2007 m. į LR piliečių apskaitą įrašytos šeimos nuro-dė, jog nori tik sveiko vaiko, 2008 m. ir 2009 m. vis dar vyravo pageidavimas įvaikinti sveiką vaiką.

5.3.5.3. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, įvaikinti vaikai

2009 m. buvo pasiektas didžiausias Lietuvos Respublikoje įvaikintų vaikų skaičius per pastarąjį dešimtmetį – Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 110 tėvų globos netekusių vaikų. 2010 m. Lie-tuvos Respublikos piliečiai įvaikino 109 tėvų globos netekusius vaikus. Dar 48 vaikus įvaikino vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai. Iš viso 2010 metais Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 157 vaikus.

Lietuvos Respublikos piliečių įvaikintų vaikų, likusių be tėvų globos, skaičius 1998–2010 m.

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

57 43 37 56 75 61 93 88 106 81 101 110 109


2010 metais 92 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 102 tėvų globos netekusius vaikus, 4 nesusi-tuokę asmenys įvaikino 4 tėvų globos netekusius vaikus, o 3 vaikai įvaikinti vieno iš sutuoktinių. 2009 metais 93 šeimos (sutuoktiniai) ir 10 nesusituokusių asmenų įvaikino 110 vaikų. Didžiausias nesusituo-kusių asmenų (vienišų moterų), įvaikinusių tėvų globos netekusius vaikus, skaičius buvo 2007 metais –

136


TURinys

16 asmenų, o mažiausias nesusituokusių asmenų (vienišų moterų), įvaikinusių tėvų globos netekusius vaikus, skaičius buvo 2004 ir 2010 metais – tik po 4 asmenis. Lyginant su 2009 metais, likusių be tėvų globos vaikų, įvaikintų nesusituokusių asmenų (vienišų moterų), skaičius sumažėjo 42 procentais. 2010 metais 10 šeimų įvaikino po 2 vaikus, lyginant su 2009 metais, šis skaičius išaugo 18 procentų.

5.3.5.4. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienie-čių, norinčių įvaikinti vaikus, apskaita

2010 m. gruodžio 31 dienos duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gy-venančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše (toliau – sąrašas) buvo 231 šeima, norinti įvaikinti vaikus iš Lietuvos. Tai yra mažiausias sąraše esančių šeimų skaičius nuo 2004 metų. Tokį šeimų skaičiaus ma-žėjimą lėmė tai, kad yra mažai galimybių įvaikinti mažus vaikus. Pastaraisiais metais dėl įvaikinimo Lietuvoje daugiausia kreipiasi šeimos, sutinkančios įvaikinti mokyklinio amžiaus vaikus, tačiau, kaip žinia, vyresnių vaikų įvaikinimas priimtinas ne visoms šeimoms. Be to, vyresnio amžiaus vaikų įvaiki-nimas reikalauja didesnio būsimų tėvų psichologinio lankstumo ir itin gero šeimų parengimo įvaikinti. Ne visos šeimos pajėgios priimti į šeimą mokyklinio amžiaus vaiką ir užtikrinti tinkamą jo adaptaciją naujoje aplinkoje. Geras šeimų parengimas įvaikinti, aktyvus įgaliotų įvaikinimo organizacijų dalyvavi-mas įvaikinant vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, bei trumpesnė vyresnio amžiaus vaikų įvaikinimo procedūra dažniausiai paskatina šeimas įvaikinti vyresnį vaiką.

5.3.5.5. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienie-čių įvaikinti vaikai

Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, ir užsienio piliečių šeimos per 2010 m. įvaikino 115 vaikų, iš jų – 56 berniukus ir 59 mergaites. 2010 metais įvaikintų vaikų skaičius, lyginant su paskutiniaisiais metais, gerokai sumažėjo. 2009 m. 88 užsienio piliečių šeimos įvaikino 146 vaikus.

Pastebima, kad, nors Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, įvaikinamų vaikų skaičius pastaraisiais metais didėjo (2008 m. Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 101 vaiką, 2009 m. – 110 vaikų, 2010 – 109 vaikus), užsieniečiai vis dar įvaikina daugiau vaikų. Pagrindinė to priežastis – šių šeimų pasirengimas įvaikinti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, ypač vyresnio amžiaus vaikus, ir kartu įvaikinti brolius ir seseris.

Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių įvaikintų vaikų skaičius 2006–2010 m.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

125 148 108 146 115


137


TURinys

5.3.5.6. Įvaikinimo sąlygų gerinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gy-venantiems Lietuvoje

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių planą128 ir siekdama paskatinti vyresnių vaikų įvaikinimą Lietuvoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2010 m. parengė ir, pritarus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, pateikė Lietuvos Res-publikos Seimui svarstyti:

- Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170, 178, 179, 180 ir 184 straipsnių pakeitimo ir papildy-mo įstatymo projektą (pagrindinis projektas) (XIP-2859);

- Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6 ir 17 straipsnių pa-keitimo įstatymo projektą (lydimasis projektas) (XIP-2860);

- Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (lydimasis projektas) (XIP-2861).

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktais įstatymų projektais siekiama sukurti palankesnes sąlygas įvaikinto vaiko, neatsižvelgiant į jo amžių, pirminei adaptacijai įtėvių šeimoje iškart po įvaikinimo bei sudaryti palankias sąlygas šeimoms įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus. Šeimos, įvaikinusios vyresnius vaikus, turėdamos 3 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, kurių metu nustatyta tvarka būtų kompensuo-jama dalis prarastų darbo pajamų, galėtų daugiau dėmesio skirti tarpusavio ryšiams su įvaikintu vaiku formuoti iškart po įvaikinimo. Be to, manoma, kad galimybė įtėviams iškart po įvaikinimo išeiti 3 mė-nesių vaiko priežiūros atostogų, užtikrinant dalies prarastų darbo pajamų kompensavimą, turėtų daryti įtaką vyresnių vaikų įvaikinimo skaičiui augti. Pastaruoju metu per metus įvaikinama apie 40 vyresnių kaip 2 metai vaikų. Pasinaudoti 3 mėnesių vaiko priežiūros atostogomis turėtų teisę vienas iš įtėvių, įsi-teisėjus teismo sprendimui įvaikinti.

5.3.6. smUrTo prieš VaiKUs preVenciJa

Siekiant mažinti smurto prieš vaikus ir tarp vaikų bei jų šeimose paplitimą, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtinta Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programa129 (toliau – programa) bei programos įgy-vendinimo priemonių planas. Ši programa iš esmės tęsia Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008–2010 metų programos130 veiklos ir priemonių įgyvendinimą.

Programos įgyvendinimo tikslas – ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, kom-pleksiškai šalinti smurto prieš vaikus priežastis, sukurti pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir jų šeimų nariams ir prevencijos priemonių sistemą, mažinti smurto prieš vaikus paplitimą. Progra-

128 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių planas (Žin., 2009, Nr. 33-1268)

129 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. A1-2 (Žin., 2011, Nr. 2-81).

130 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 392 (Žin., 2008, Nr. 137-5419)

138


TURinys

mos priemonės skiriamos vaikams, galintiems nukentėti ar nukentėjusiems nuo psichologinio, fizinio, seksualinio išnaudojimo bei apleistumo, jų šeimoms, smurto ir patyčių prevencijai mokyklose.

5.3.6.1. Smurto prieš vaikus raiškos Lietuvoje apžvalga

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2010 m. 1250 vaikų patyrė smurtą. 2009 m. – 1203 vaikai, 2008 m. smurtą patyrė 1048 vaikai.

Nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičiaus kitimas 2004–2010 m.

2359 2311

16391778

10481203 1250

0

500

1000

1500

2000

2500

2004 m. 2005m. 2006m. 2007m. 2008 m. 2009m. 2010m.

Smurtą patyrę vaikai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys 5.3.2.6.1-1 iliustracija

Lyginant 2007–2010 m. duomenis, matyti, kad didžiąją dalį patirtų smurto atvejų sudaro fi-zinis smurtas (fizinis smurtas vidutiniškai sudarė 53 procentus visų patirtų smurto atvejų), nors jo raiška pastaraisiais metais stipriai sumažėjo. Analizuojant duomenis, pastebima kad padaugėjo sek-sualinio ir psichologinio smurto atvejų. Galima daryti prielaidą, kad kiekvienais metais didėjanti procentinė smurto atvejų išraiška yra susijusi su problematikos iškėlimu visuomenei. Gerokai padau-gėjo informacijos apie įvairias smurto formas žiniasklaidoje, o tai padeda formuoti sąmoningesnę visuomenę. Taip pat pažymėtina, kad įtakos smurto raiškai mažėti turėjo ne tik visuomenės švietimas, informavimas, telkimas, bet ir specialistų mokymai, įvairių smurto programų diegimas mokyklos bendruomenėse, pagalbos vaikams telefono linijos įdiegimas, socialinių darbuotojų, dirbančių su so-cialinės rizikos šeimomis, atsiradimas. Be to, manoma, kad daugiau vaikų, nukentėjusių nuo smurto, bei jų šeimų narių dažniau kreipiasi pagalbos ir ją gauna iš įvairių įstaigų, teikiančių pagalbą smurto aukoms.

139


TURinys

Analizuojant duomenis apie smurto paplitimą tarp lyčių, galima pastebėti, kad seksualinį smurtą dažniau patiria mergaitės nei berniukai, fizinį smurtą dažniau patiria berniukai, o psichologinio smurto atvejų skaičius per 2008–2010 metus užfiksuotas beveik vienodas. Nors psichologinį smurtą galima priskirti prie vienos iš labiausiai latentiškų smurto apraiškų, taip pat didėja pranešimų apie psichologinį smurtą prieš vaikus skaičius. Didelį susirūpinimą kelia kiekvienais metais didėjantis seksualinio smurto atvejų skaičius tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų.

Apibendrinus duomenis, pastebėta, kad 2008–2010 m. fiziškai prieš vaikus daugiausia smurtavo artimi suaugę žmonės (vaiko šeimos nariai ar kiti artimieji), taip pat padaugėjo atvejų, kai prieš vaikus smurtavo svetimi nepilnamečiai vaikai. Psichologinį smurtą vaikai daugiausia patyrė iš artimų suaugu-siųjų – 857 psichologinio smurto atvejai. Seksualinį smurtą vaikai daugiausia patyrė iš svetimų suau-gusiųjų ir svetimų nepilnamečių – atitinkamai 185 ir 103 seksualinio smurto atvejai. Tačiau kiekvienais metais išauga atvejų, kai prieš vaikus seksualiai smurtavo artimi suaugusieji (84 atvejai), bei atvejų, kai tai darė artimi nepilnamečiai asmenys (69), skaičius.

Daugiausia vaikų, patyrusių smurtą per 2008–2010 metų laikotarpį, buvo 10–14 m. amžiaus, ši amžiaus grupė išlieka didesnės rizikos veiksniu tarp smurtą patiriančių aukų nuo 2008 metų. Tiek ber-niukų, tiek mergaičių, patyrusių smurtą, vidutinis amžius – apie 11 metų.

5.3.6.2. Pagalbos organizavimas smurtą patyrusiems vaikams

Lietuvoje smurtą patyrusiems vaikams pagalba organizuojama savivaldybėse. Smurto prieš vai-kus atvejais pagalbą vaikui ir jo šeimai gali suteikti įvairių sričių ir institucijų specialistai: savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai, teisėsaugos institucijos, sveikatos priežiūros įstaigos, seniū-nijų socialiniai darbuotojai, mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai bei psichologai, nevyriausybinė-se organizacijose dirbantys specialistai.

2008–2010 metais įgyvendinant projektus dirbę kvalifikuoti savo srities specialistai kompleksinę pagalbą suteikė 1803 nuo smurto nukentėjusiems vaikams (1264 šeimoms). Apibendrinus 2008–2010 metų duomenis, matoma, jog daugiausia paslaugų buvo suteikta netiesioginio smurto aukoms, kurios patenka į didesnės smurto rizikos amžiaus grupę (10–14 metų smurto aukoms).

Įgyvendinant programą, 2010 m. buvo teikiamos psichologinės pagalbos telefonu paslaugos gy-ventojams, skambinantiems į psichologinės pagalbos tarnybas, kurioms suteikta 800-oji paslauga. Psi-chologinės pagalbos telefonu tarnybų teikiama pagalba dažnais atvejais yra vienintelis būdas pagalbos reikalingiems, krizinėse situacijose esantiems žmonėms išspręsti savo problemas. Pažymėtina, kad kas-met daugėja besikreipiančių krizines situacijas išgyvenančių vaikų, jaunuolių, moterų, vyresnio amžiaus žmonių.

2010 m. veikė 5 telefono linijos, jungiančios 11 tarnybų veiklą. Didėjant atsilieptų skambu-čių skaičiui ir siekiant sustiprinti tarnybas, teikiančias psichologinę pagalbą telefonu, 2010 m. buvo pertvarkyta pagalbos telefonu teikimo sistema, orientuojantis, kad skambinantis vaikas gautų ne tik psichologinę konsultaciją, bet, esant poreikiui, vaiko problema būtų sprendžiama kompleksiškai į procesą įtraukiant savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrius ir kitas socialines paslaugas teikiančias tarnybas.

140


TURinys

5.3.7. Vaikų išlaikymo fondo veikla

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad „tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“. 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso131[1] 3.204 str., nustatantis, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilname-čių artimų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti. Įgyvendinant šią Civilinio kodekso nuostatą ir įvertinus minėtas aplinkybes, 2006 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas132[2], kuris įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. Įstatymu siekiama užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Vadovaujantis šiuo įstatymu, išlaikymo iš tėvų negaunantys vaikai gali gauti iki 1,5 bazinės socialinės išmokos (195 Lt) per mėnesį. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Nuo 2008 m. sausio 1 d. veikiantis Vaikų išlaikymo fondas (toliau – Fondas) įsteigtas taip pat remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos133 27 str. 4 d., kurioje nustatyta, jog valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas gautų geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai už jį atsakančių asmenų tiek valstybės viduje, tiek iš užsienio.

2008–2009 metais gauta 30579 prašymai gauti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Pirmaisiais vei-klos metais (2008 m.) Fondas gavo 17970 prašymų gauti išmoką, 2009 m. – 7570 prašymų gauti išmoką, 2010 m. – 5039 prašymai gauti išmoką. Išmokas iš Fondo nuolat gauna apie 22 tūkst. vaikų. Iš valsty-bės biudžeto Vaikų išlaikymo fondas 2010 metais gavo 33 413,7 tūkst. Lt išmokoms mokėti. Siekdama didinti tėvų, dėl subjektyvių priežasčių nevykdančių savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakomybę, Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradė-jo įgyvendinti įstatymu jai suteiktą teisę reikalauti pradėti ikiteisminius tyrimus dėl skolininko baudžia-mosios atsakomybės už vengimą pagal priimtą teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį mokėti vaiko išlaikymo lėšas. 2010 m. parengti ir pateikti 204 prašymai pradėti tokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus.

131 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 2000, Nr. 77, 80, 82).132 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 144-5464).133 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (Žin., 1995, Nr. 60-1501)

141


TURinys

5.4. JaUnimo poliTiKos ĮGYVenDinimas lieTUVoJe

Lietuvos jaunimo politika yra skirta jauniems asmenims (14–29 metų), kurių, Lietuvos statisti-kos departamento duomenimis, 2010 metais buvo 803 tūkst., t. y. 24 procentai visų šalies gyventojų.

Jaunimo politika – tai kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gy-venimą. Įgyvendinant jaunimo politiką 2010 metais, buvo akcentuota jaunimo politikos tęstinumo ir ilgalaikiškumo svarba. Tiek 2009, tiek 2010 metais didžiausias dėmesys buvo sutelktas į tai, kad, įgyven-dinant ir formuojant nacionalinę jaunimo politiką, labai svarbu numatyti ir įgyvendinti kompleksines priemones, padedančias plėtoti jaunimo galimybes įvairiose srityse. Jaunimo politika yra tarpinstitu-cinė, apimanti daugelį sričių, išvardintų Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo134 4 straipsnyje, todėl, siekiant užtikrinti efektyvų jaunimo politikos įgyvendinimą, svarbu numatyti ilga-laikius kompleksinius veiksmus jaunimo galimybėms plėsti bei jaunimui aktualiems klausimams spręsti. Tad svarbiausias 2010 metų prioritetas jaunimo politikos srityje nacionaliniu lygmeniu – Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos parengimas ir patvirtinimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Nacionalinėje jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programoje135 suformuluoti jaunimo politikos prioritetai, tikslai, veiksmų kryptys, vals-tybės ir visuomenės siekiai ateinantiems devyneriems metams. Šiame strateginiame jaunimo politikos dokumente, orientuotame į jaunimo poreikius atitinkančių palankių sąlygų kūrimą aktyviam jaunam piliečiui, įtvirtinamos nuostatos, tiesiogiai nukreiptos į jaunimo politikos plėtrą, siekiant sudaryti sąlygas jaunam žmogui tapti aktyviu ir motyvuotu valstybės piliečiu, gebančiu kurti vertingą gyvenimą.

Strateginis šios programos tikslas – sukurti palankią aplinką (sąlygas) jauno žmogaus vertingam gyvenimui ir saviraiškai Lietuvoje, ja siekiama:

• užtikrintiįvairausjaunimoporeikiusatitinkančiąsocialinėsapsaugos,švietimoirsveikatossistemų plėtrą;

• ugdytisąmoningą,pilietišką,patriotišką,brandžią,kultūringąirkūrybingąjaunožmogausasmenybę, gebančią būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi;

• išplėtotiirkoordinuotidarbosujaunimusistemąbeiužtikrintijaunimoužimtumoinfras-truktūros plėtrą;

• sudarytipalankiassąlygasnuosekliaiirkokybiškaijaunimoirsujaunimudirbančiųorgani-zacijų veiklai, siekiant aktyvesnio jaunimo į(si)traukimo į organizuotą veiklą;

• užtikrintižinybųirsektoriųbendradarbiavimą,plėtojantdarnią, faktais iržiniomisgrįstąjaunimo politiką.

Šios programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti patvirtintas ir Nacionalinės jaunimo poli-tikos plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas136, kurio priemones pagal kompetenciją įgy-

134 Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas (Žin., 2003, Nr.119-5406).135 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1715 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–

2019 metų plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 142-7299).136 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. A1-193 „Dėl Naciona-

linės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2011–2013 metų priemonių plano patvirtini-mo“ (Žin., 2011, Nr. 45-2116 ).

142


TURinys

vendins Kultūros, Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ir kitos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Kūno kultūros ir sporto departa-mentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

5.4.1. 2010 metais įgyvendintų programų jaunimo politikos srityje rezultatai

Jaunimo, dalyvaujančio jaunimo politikai įgyvendinti skirtose priemonėse, skaičius, lyginant su 2009 metais, padidėjo 1 procentu. Įvairių jaunimo organizacijų veikloje dalyvaujančio jaunimo dalis iš visų jaunų žmonių skaičiaus Lietuvoje 2010 metais – 12 procentų.

Plėtojant jaunimo politiką savivaldybėse bei įgyvendinant Jaunimo politikos plėtros savi-valdybėse 2010–2012 m. programą137, siekiama steigti ir stiprinti savivaldybių jaunimo reikalų ta-rybas (jos šiuo metu yra įsteigtos 55 savivaldybėse) bei užtikrinti kokybišką jų veiklą. Programos tikslas – plėtoti jaunimo politiką savivaldybėse – nuosekliai įgyvendinant, stiprinant jaunimo ir jau-nimo organizacijų veiklą regionuose, tobulinant jaunimo reikalų koordinatorių kvalifikaciją. Įgyven-dinant programos priemones, buvo parengta ir patvirtinta Pavyzdinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymo nauja redakcija, kurioje konkrečiau įvardintos jaunimo reikalų koordinatoriaus funkcijos, taip siekiant efektyvesnio jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijos užti-krinimo vietos lygmeniu.

2010 metais, kaip ir 2008, 2009 metais, įgyvendintos Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo programos138 priemonės. Įgyvendinant programą, per 2008–2010 metus buvo kuriamos, diegiamos ir tobulinamos verslumo ugdymo priemonės, jaunimas ir jaunieji ūkininkai skatinami pradėti verslą ir jį plėtoti, vykdoma jaunimo verslumo padėties ir verslumo skatinimo stebėsena. Įgyvendinant progra-mos priemones, į moksleivių mokomąsias programas įtraukta ekonomikos ir verslumo programa bei įsteigta mokinių mokomųjų bendrovių, kurios ugdo jaunimo verslumą mokykloje. 2010 metais paremta 10 organizacijų (skirta 45 tūkst. litų), kurios įgyvendino projektus, ugdančius jaunimo verslumą per praktinę amatų veiklą ir skatinančius užimtumą vasaros metu.

Siekiant stiprinti jaunimo organizacijas, skatinti jaunus žmones dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir būti aktyviais bei sąmoningais Lietuvos piliečiais, 2010 metais buvo stiprinamos naci-onalinės ir regioninės jaunimo struktūros: per 2010 metus finansuotos 62 programos ir projektai, skirti jaunimo organizacijoms stiprinti, juose tiesiogiai dalyvavo 29 000, o netiesiogiai – net 168 000 asmenų (t. y. 21 proc. visų jaunų žmonių). Taip pat suorganizuota 48 konferencijos, seminarai ir kiti renginiai, skirti jaunimo politikai, bei 13 tarptautinių renginių, skirtų jaunimui ir su jaunimu dirban-tiems asmenims.

Iš valstybės biudžeto, įgyvendinant įvardintas programas jaunimo politikos srityje, buvo finan-suota jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veikla.

137 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. A1-234 „Dėl Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse 2010–2012 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 70-3476).

138 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 339 „Dėl Nacionalinės jaunimo verslumo ugdy-mo ir skatinimo 2008–2012 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 46-1728).

143


TURinys

2010 m. gautų paraiškų ir finansuotų projektų, prašomų ir skirtų lėšų santykis

Eil.Nr.

2010 m. skelbti konkursaiGauta

paraiškųParemta projektų

Lėšų poreikis, Lt Skirta lėšų, Lt

1.Jaunimo koordinacinės veiklos ir jaunimo politikos plėtojimo tikslinės programos finansavimo konkursas

1 1 617 142,48 180 000,00

2.Jaunimo organizacijų potencialo plėtojimo ir institucinės paramos konkursas

23 21 1 589 802,00 352 400,00

3.

Jaunimo veiklos regionuose plėtojimo ir regioninių jaunimo organizacijų tarybų potencialo stiprinimo konkursas

15 15 506 846,00 141 300,00

4. Atvirų jaunimo centrų programų finansavimo konkursas 17 10 401 478,25 104 000,00

5.Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo projektų finansavimo konkursas

74 14 359 541,80 57 800,00

6.Jaunimo savanoriškos veiklos skatinimo projektų finansavimo konkursas

2 1 19 000,00 9 500,00

IŠ VISO 132 62 3 493810,53 855 000,00

Jaunimo reikalų departamento duomenys 5.4.1-1 lentelė

2010 m. toliau buvo tęsiamas Es programos „Veiklus jaunimas“ įgyvendinimas. Šia pro-grama yra siekiama skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą (ypač Europos pilietiškumą), ugdyti jau-nų žmonių solidarumo jausmą, skatinti toleranciją ir jaunų žmonių iš įvairių šalių tarpusavio supratimą, prisidėti prie paramos sistemų, kuriomis remiama jaunimo veikla, kokybės gerinimo, skatinti Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje.

2010 m. įvyko 5 paraiškų pateikimo konkursai, finansavimas buvo skirtas 143 projektams. Tie-siogiai programoje „Veiklus jaunimas“ 2010 m. dalyvavo 2678 jauni žmonės, o mažiau galimybių turin-čių asmenų įtraukta 999. Mažiau galimybių turinčių žmonių dalis iš bendro dalyvaujančių programoje ,,Veiklus jaunimas“ skaičiaus padidėjo 11 procentinių punktų (planuota 5 proc.).

144


TURinys

Programos „Veiklus jaunimas“ rezultatai 2007–2010 m.

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

20282230

29882678

871690 788

999

134 160 116 143

2007 2008 2009 2010

metai

Programoje „Veiklus jaunimas“

Dalyvaujant programoje „Veiklus

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros duomenys 5.4.1-1 iliustracija

Kaip ir ankstesniais metais, 2010 metais veikė Eurodesk – Europos šalių jaunimo informacijos tinklas, teikiantis aukštos kokybės informaciją jaunimui apie mobilumą Europoje bei jaunų žmonių iniciatyvų finansavimo galimybes. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos koordinuojamo tinklo infor-macinį portalą www.eurodesk.lt, kuriame jaunimui teikiama informacija apie jaunimo padėtį Europoje, jaunimo veiklą, problemas bei jų sprendimo būdus, aplankė beveik 300 tūkstančių lankytojų, puslapyje paskelbta 438 naujienos ir informaciniai pranešimai, atsakyta į 419 užklausų elektroniniu paštu bei te-lefonu.

5.4.2. Jaunimo politikos įgyvendinimas 2011 metais

Formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką 2011 metais, siekiama sudaryti palankias sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi ir skatinti jaunimo socializacijos procesus. Vieni svarbiausių jaunimo politikos prioritetų 2011 metais – spręsti jaunimo užimtumo problemas bei informuoti jauni-mą jam aktualiais klausimais, skatinti jaunų žmonių dalyvavimą projektuose ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu, siekiant įtraukti mažiau galimybių turintį jaunimą.

Įgyvendinant Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2011–2013 metų priemonių planą139, numatoma teikti jaunimui informavimo ir konsultavimo paslau-gas, kad, besirinkdami profesiją, jauni žmonės priimtų tinkamus sprendimus, plėtoti ir tobulinti jauni-mo darbo centrų veiklą, plėtoti darbo su jaunimu sistemą. Siekiama plėtoti ir stiprinti atvirus jaunimo

139 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. A1-193 „Dėl Naciona-linės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2011–2013 metų priemonių plano patvirtini-mo“ (Žin., 2011, Nr. 45-2116 ).

145


TURinys

centrus ir erdves, toliau bus remiama jaunimo organizacijų veikla, skatinamos iniciatyvos savivaldybė-se. 2011 metais bus skatinamas jaunimo informuotumas ir dalyvavimas, plėtojant struktūrinį dialogą su jaunimu jam aktualiais klausimais. Struktūrinis dialogas su jaunais žmonėmis plėtojamas jau nuo 2010 metų pradžios – vykdytos konsultacijos dėl jaunimo užimtumo – prioriteto, kurį kėlė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusios valstybės narės (Ispanija, Belgija, Vengrija). Konsultacijas Lietuvoje koor-dinuoja Nacionalinė darbo grupė dėl informacijos sklaidos jaunimo politikos klausimais, kuri renka, analizuoja, apibendrina ir teikia informaciją jaunimo politikos klausimais Europos Sąjungos Tarybos institucijoms ir organizacijoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, jaunimo ir su jaunimu dirban-čioms organizacijoms. Ši nacionalinė darbo grupė skatina bendradarbiavimą (struktūrinį dialogą) tarp jaunų žmonių, jaunimo organizacijų atstovų bei valstybės institucijų. Dialogą plėtoja Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamento prie So-cialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros, Lietuvos tyrimų centro Darbo ir socialinių tyrimų instituto atstovai. Siekiama įtraukti ir savivaldybių atstovus, t. y. Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos atstovus, kad jaunimo politikos tendencijos ir aktualūs klausimai, keliami ir diskutuojami Europos Sąjungos lygmeniu, pasiektų kuo daugiau jaunų žmonių ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu.

Jaunimo informuotumas ir aktyvaus dalyvavimo skatinimas keliamas kaip prioritetas 2011 me-tais, siejant šį prioritetą su 2011 m. II pusmetį pradedančio Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauti Lenkijos, Danijos ir Kipro trejeto prioritetu jaunimo politikos srityje – jaunimo dalyvavimu.

TURinys 146

6socialinė aprėptis ir bendruomenių

reikalai

6.1. lYGios GalimYbĖs ir neDisKriminaVimas

Įgyvendinant lygių teisių politiką šalyje, siekiama suteikti lygias galimybes visoms žmonių gru-pėms visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime vadovaujantis lygių galimybių principais.

2010–2011 metais toliau buvo įgyvendinamos Nacionalinės antidiskriminacinės 2009–2011 metų programos140 (toliau – Programa), kurios įgyvendinimo koordinavimą Lietuvos Respublikos Vy-riausybė pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, priemonės.

Šios Programos paskirtis – ugdyti pagarbą žmogui, užtikrinti teisės aktų, nustatančių nediskri-minavimo ir lygių galimybių principą, nuostatų įgyvendinimą, didinti teisinį sąmoningumą, tarpusavio supratimą ir toleranciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, infor-muoti visuomenę apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje ir jos neigiamą poveikį tam tikrų visuome-nės grupių galimybėms lygiomis sąlygomis aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje, lygių teisių gynimo priemones.

Įgyvendinant Programą dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Kultūros, Vidaus reikalų ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Generalinė prokuratūra. Įgyvendinant Programos priemones, buvo organizuojami mokymai įvairių institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, policijos pareigūnams, teisėjams lygių galimybių ir nediskriminavimo klausi-mais, vyko diskusijos su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis žmogaus teisių gynimo srity-je, buvo vykdoma reklaminė kampanija apie daugialypę diskriminaciją, parengta neformalaus ugdymo

140 Lietuvos Vyriausybės 2009 m. balandžio15 d. d. nutarimas Nr. 317 ,,Dėl Nacionalinės antidiskriminacinės 2009–2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 49-1964).

147

socialinis pranešimas 2010–2011 socialinė aprėptis ir bendruomenių reikalai

TURinys

programa, skirta tikslinėms grupėms, tolerancijos ir pagarbos žmogui klausimais, reguliariai skelbiami statistiniai duomenys apie nusikalstamas veiklas, padarytas siekiant išreikšti neapykantą dėl rasės, tau-tybės, religijos, kalbos, seksualinės orientacijos. Taip pat buvo organizuojami toleranciją ir kitų kultūrų pažinimą skatinantys renginiai, parengtos metodinės rekomendacijos dėl nusikalstamų veikų, padary-tų rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais, homofobiniais ar kitais diskriminacinio pobūdžio moty-vais, ikiteisminio tyrimo organizavimo, vadovavimo jam ir atlikimo ypatumų, suorganizuotas jaunimo asociacijų narių, vykdančių neformalųjį švietimą tolerancijos, pagarbos žmogui ugdymo klausimais, neformalus mokymas, atliktas 3–12 metų vaikų tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms ir galimų diskriminacijos apraiškų bendrojo lavinimo mokyklose tyrimas.

Išanalizavus gautas Programos priemonių įgyvendinimo ataskaitas ir institucijų pateiktą infor-maciją, galima daryti išvadą, kad visos dalyvaujančios institucijos pasisako už šios Programos svarbą ir būtinybę ją pratęsti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijuoja Nediskriminacijos skati-nimo tarpinstitucinės veiklos 2012–2014 metų plano parengimą, kurį rengiant pakvietė dalyvauti visas suinteresuotas institucijas bei nevalstybines organizacijas, dirbančias žmogaus teisių gynimo srityje. Šio plano tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių asme-nų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises bei teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, įgyvendinimą, kompleksiškai tirti diskriminacijos apraiškas ir priežastis visose visuomenės gyvenimo srityse, ugdyti pagarbą žmogui, tei-sinį visuomenės sąmoningumą, tarpusavio supratimą, toleranciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės pri-klausomybės, religijos pagrindu, sudaryti palankesnes nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos sąlygas.

Kitas svarbus dokumentas lygių teisių srityje – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas141 (toliau – Konvencija). Siekdama tinkamai įgyvendinti 2010 m. ratifikuotos Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutari-mą „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“142 (toliau – Nutarimas), kuriame numatytas institucinis Konvencijos įgyvendinimo mechanizmas, atsi-žvelgiant į Konvencijos 33 straipsnio nuostatas.

Vyriausybės institucijos arba kitaip vadinamos centrinės įgyvendinančios institucijos funkcijos minėtu Nutarimu Lietuvoje priskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kitos valstybės institu-cijos (Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų mi-nisterija, Kultūros ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybės, Statistikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo mi-nisterijos, tarp jų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) pagal kompetenciją paskirtos atsakingomis už nuostatų, susijusių su atitinkama veiklos sritimi, įgyvendinimą.

Koordinacinio mechanizmo paskyrimas nėra privalomas šalims, kurios ratifikavo Konvenciją. Vis dėlto Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimu koordinavimo funkciją pavedė įgyvendinti Socia-

141 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XI-854 ,,Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“ (Žin., 2010, Nr. 67-3350).

142 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 1739 ,,Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių kon-vencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“ (Žin., 2010, Nr. 145-7455).

148


TURinys

linės apsaugos ir darbo ministerijai, nes pastaroji koordinuoja neįgaliųjų socialinės integracijos įgyven-dinimo klausimus.

Taip pat numatyta, kad nepriklausomo mechanizmo, skirto skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti Konvencijos įgyvendinimą, funkcijas Lietuvoje vykdo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios stebi, kaip įgyvendina-mos neįgaliųjų teisės, ir siekia, kad neįgaliųjų teisių pažeidimai būtų panaikinti (tiek nagrinėjant skun-dus, tiek teikiant pasiūlymus ir pastabas dėl teisės aktų tobulinimo ir praktinio jų įgyvendinimo).

Neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos į Konvencijos įgyvendinimo kontrolės procesą įtraukiami per Neįgaliųjų reikalų tarybą, kurios veikloje aktyviai dalyvauja neįgaliųjų organizacijų at-stovai. Tarybos nuostatai papildyti punktu, numatančiu, kad Neįgaliųjų reikalų taryba teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui pasiūlymus ir rekomendacijas dėl Konvencijos įgyvendinimo. Įtvirtinta, kad Neįgaliųjų reikalų taryboje valstybės institucijoms atstovauja viceministrai. Taip pat įtvirtinta, kad Tarybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauja lygių galimybių kontrolierius arba jo įgaliotas asmuo. Tokiu būdu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Neįgaliųjų reikalų taryba gali dalintis informacija apie Konvencijos nuostatų įgyvendinimą, įvardinti problemas ir siekti, kad kliūtys, trukdančios tinka-mai įgyvendinti Konvenciją, būtų pašalintos.

Ratifikavus Konvenciją ir siekiant tinkamai įgyvendinti jos nuostatas, Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių planas143 buvo papildytas naujomis priemonėmis, kurias pasiūlė suinteresuotos institucijos kartu su nevyriausybinėmis organiza-cijomis pagal kompetenciją ir atitinkamus Konvencijos straipsnius. Šis dokumentas buvo patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

6.2. neĮGaliŲJŲ socialinĖ inTeGraciJa

Neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis lygių teisių, lygių galimybių, dis-kriminacijos prevencijos, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo, prieinamumo, neįgalumo kompensavimo, decentralizacijos, destigmatizacijos principais.

Neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilita-cijos paslaugų teikimas, specialiųjų poreikių tenkinimas specialiosios pagalbos priemonėmis, neįgaliųjų užimtumo rėmimas, socialinės paramos teikimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų ir iš-mokų skyrimas ir mokėjimas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokų skyrimas ir mokėjimas, ugdymo paslaugų teikimas, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimas.

Toliau šiame skyriuje pateikiama trumpa neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomų programų neįgaliųjų socialinės integracijos srityje apžvalga.

143 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. A1-194 ,,Dėl Naciona-linės neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, 58-2854).

149


TURinys

6.2.1. pagrindiniai neįgalumą apibūdinantys rodikliai

Ministerijos duomenimis, 2010 metais šalyje gyveno 267 511 asmenų, gaunančių netekto dar-bingumo (invalidumo) pensijas ar išmokas, iš jų 48 procentai vyrų ir 52 procentai moterų.

Nepaisant to, kad bendras neįgalių asmenų skaičius, lyginant su 2009 m., sumažėjo 1,5 tūkstan-čio, pasiskirstymo pagal negalios sunkumą tendencijos išlieka panašios kaip ir praėjusiais metais. Kaip rodo 6.2.1-1 iliustracija, didžiausią dalį neįgaliųjų sudaro asmenys, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, tokių asmenų yra 154 130. Šie asmenys sudaro net 57 procentus viso neįgaliųjų skai-čiaus. Pačios sunkiausios negalios, t. y. asmenų, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, buvo 13 procentų viso neįgaliųjų skaičiaus. Neįgaliųjų, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, 2010 metais buvo 63 639, arba 24 procentai bendro neįgaliųjų skaičiaus, neįgalių vaikų iki 18 metų buvo 15 737, arba 6 procentai.

Neįgalių asmenų pasiskirstymas pagal negalios sunkumą 2010 m.

34005 13%

154130 57%

63639 24%

15737 6%

0-25 proc. 30-40 proc. 45-55 proc.


Dažniausia darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl kraujotakos sistemos, jungia-mojo audinio, skeleto ir raumenų sistemos ligų bei piktybinių navikų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Pagrindinė vaikų negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

150


TURinys

Neįgalių asmenų skaičiaus dinamika pagal darbingumo lygį (invalidumo grupes) ir neįgalumo lygį 2002–2010 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 6.2.1- 2 iliustracija

6.2.1-2 iliustracijoje pateikti duomenys patvirtina, kad neįgaliųjų skaičiaus augimo tendencijos 2010 m. stabilizavosi, ir neįgaliųjų skaičius šiek tiek sumažėjo. 2009 metais pradėjęs mažėti pirmą kartą pripažintų neįgaliais asmenų skaičius 2010 m. dar sumažėjo ir pasiekė 15 656 ribą. Tai reiškia, kad apie 6 tūkst. asmenų mažiau pirmą kartą pripažinta neįgaliaisiais nei 2009 metais.

Nors 2010 m. Lietuvoje gyveno apie 183 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, tačiau tik 46 tūkst. neįgalių asmenų dirbo, taigi neįgaliųjų užimtumo rodiklis vis dar išlieka žemas. Tam įtakos turėjo šalies ekonominė padėtis ir iš dalies pačių neįgalių asmenų nenoras dirbti.

Šios aplinkybės reikalauja sudaryti prielaidas teisingai ir efektyviai teikti neįgaliems žmonėms socialinės apsaugos priemones bei siekti jų darbingumo, savarankiškumo atkūrimo ir integracijos į vi-suomenę.

6.2.2. neįgaliųjų socialinės integracijos programos įgyvendinimas

Neįgaliųjų socialinės integracijos programos (toliau – Programa) tikslas – gerinti neįgaliųjų so-cialinę integraciją ir užtikrinti neįgaliųjų teises plėtojant neįgaliųjų reabilitaciją, paslaugas, ugdymą, aplinkos prieinamumą, užimtumą, visuomenės švietimą ir jų medicininį, socialinį bei techninį aptar-navimą.

151


TURinys

Įgyvendinant Programą, 2010 metais buvo finansuojami Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai, jiems finansuoti skirta 14 136,1 tūkst. litų, ir Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektai, kuriems finansuoti skirta 3 997,1 tūkst. litų.

Finansuoti konkurso tvarka atrinkti 20-ies neįgaliųjų asociacijų ir jų partnerių vykdyti ir koordi-nuoti 262 Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai.

Įgyvendinant Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus pagal asociacijų atstovaujamų neįgaliųjų negalios pobūdį ir problemų specifiką, teiktos neįgaliųjų teisių atstovavimo, informavimo ir konsultavimo paslaugos, organizuota ir teikta psichologinė pagalba neįgaliesiems ir jų šeimų nariams, vykdytos savarankiškumo didinimo, nuolatinio pobūdžio kultūrinės bei sportinės veiklos paslaugos, teiktos socialinės paslaugos (informavimo, konsultavimo, transporto organizavimo, sociokultūrinės, asmeninės higienos ir priežiūros organizavimo, pagalbos į namus, apgyvendinimo savarankiško gyve-nimo namuose, dienos socialinės globos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos), remta neįgaliųjų įtraukimo į darbo rinką motyvacijos didinimo veikla, darbo vietų neįgaliesiems paieška, teiktos darbo asistentų paslaugos neįgaliesiems.

Neįgaliųjų socialinės integracijos programos projektams panaudotų valstybės biudžeto lėšų pasiskirstymas pagal negalios pobūdį ir integracijos sritis (tūkst. litų, proc.)

Integracijai sportu 1418,6

8%

integracijos projektams 990%

socialinei integracijai2457 14%

socialinei integracijai2140,2

12%

Sutrikusios psichikos

integracijai 1316,5

7%

Sutrikusio intelekto

integracijai3406,4

19%

socialinei integracijai 7295,5

40%


6.2.2-1 iliustracijoje pateikti duomenys patvirtina, kad didžiausias dėmesys įgyvendinant neį-galiųjų socialinės integracijos projektus buvo skiriamas žmonių su fizine negalia socialinei integracijai, šiam tikslui iš valstybės biudžeto buvo skirta 7 295,5 tūkst. litų, sutrikusio intelekto asmenų socialinei integracijai vykdyti buvo skirta 3 406,4 tūkst. litų.

152


TURinys

Ministerijos duomenimis, Neįgaliųjų socialinės integracijos programos projektuose iš viso daly-vavo ir naudą gavo per 67 tūkst. neįgaliųjų, iš jų 25 proc. sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų.

Vykdant Programą, taip pat buvo finansuotas 21konkurso tvarka atrinktas neįgaliųjų asociacijos įgyvendintas Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektas. Šiems projektams įgyvendinti panaudota 3 997,1 tūkst. litų suma. Įgyvendinant Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektus, buvo gintos ir atstovautos neįgaliųjų teisės, organizuotos konferencijos, seminarai, mokymai, apskritojo stalo diskusi-jos ir vykdyta kita veikla.

2011 metais Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams finansuoti skirta 13 225 tūkst. litų ir Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektams finansuoti skirta 4 000 tūkst. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, galiojanti Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarka neužtikrina tolygaus lėšų ir paslaugų priei-namumo neįgaliesiems regionų atžvilgiu. Neįgalieji gyvena visoje šalyje ir svarbu, kad jie turėtų galimy-bę gauti reikalingas ir socialinės reabilitacijos turinį atitinkančias paslaugas, neatsižvelgiant į tai, kur šie asmenys gyvena.

Analizuojant ir vertinant teikiamas paslaugas neįgaliesiems bendruomenėje, galima daryti išva-dą, kad trūksta paslaugų, kurios gerintų neįgaliųjų gyvenimo kokybę, ir trūksta projektų, kuriuose būtų planuojamos nuolatinio pobūdžio veiklas ir paslaugos, turinčios didelį poveikį sunkias negalias turin-čių neįgaliųjų gyvenimo kokybei. Siekdama pasirūpinti neįgaliaisiais, gyvenančiais ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir tolimiausiuose šalies kaimeliuose, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja nuo 2012 metų decentralizuoti Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarką ir projektų įgyvendinimo organizavimą perduoti savivaldybėms, kurios organizuo-tų projektų atranką, finansuotų projektus, kontroliuotų projektų įgyvendinimą. Savivaldybės yra tos institucijos, kurios, būdamos arčiausiai neįgaliųjų, gerai žino jų padėtį, paslaugų neįgaliesiems poreikį ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimus teikti paslaugas neįgaliesiems. Numatytos valstybės biudže-to lėšos būtų tolygiai paskirstytos savivaldybėms, atsižvelgiant į konkrečioje savivaldybėje gyvenančių neįgaliųjų skaičių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama finansavimo decentralizavimo žingsnius, siekia, kad padidėtų paslaugų prieinamumas neįgaliesiems, būtų užtikrintas tolygesnis lėšų pasiskirs-tymas regionuose, būtų skatinamas savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių neįgalie-siems, bendradarbiavimas, skėtinių NVO dalyvavimas, vykdant projektų vertinimo ir atrankos stebė-seną, užtikrintų procesų skaidrumą, būtų efektyviau panaudojamos neįgaliųjų socialinės reabilitacijos paslaugoms skirtos valstybės biudžeto lėšos.

Nuo 2011 metų išplėstas pareiškėjų ratas, sudarant galimybę teikti socialinės reabilitacijos pas-laugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus ne tik neįgaliųjų asociacijoms, bet ir kitoms neįgaliųjų socialinės integracijos srityje dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms – labdaros ir paramos fon-dams, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms (išskyrus viešąsias įstaigas, kurių steigėjas yra valstybės arba savivaldybės institucija). Taip siekiama sudaryti neįgaliesiems sąlygas gauti paslaugas kuo arčiau gyvenamosios vietos bei skatinama paslaugų teikėjus būti aktyvius ir bendradar-biauti su savivaldybėmis. Taip pat 2011 metais į projektų vertinimo ir atrankos komisijas buvo įtraukti savivaldybių atstovai, kurie vertino 2011 metų konkursui pateiktus projektus ir taip įgijo patirties.

Iki 2012 metų bus stiprinamas savivaldybių bendradarbiavimas su neįgaliųjų socialinės integra-cijos srityje veikiančiomis organizacijomis, skatinant savivaldybes steigti nuolatines komisijas neįgalių-jų klausimams spręsti.

153


TURinys

6.2.3. Gyventojų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis

2010–2011 metais toliau buvo tęsiamas Neįgaliųjų socialinės integracijos programos priemonės ,,Įsigyti bei aprūpinti neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis“ įgyvendinimas. Priemonė įgyvendinama ne tik aprūpinant neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis (toliau – TPP), bet ir jas remontuojant. Šių funkcijų vykdymas yra priskirtas Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Centras), kurio tikslas – užtikrinti vykdomų neįgaliųjų socialinės integracijos priemonių, veiklos ir projektų, skirtų neįgaliųjų medicininei, sociali-nei ir profesinei reabilitacijai gerinti, įgyvendinimą bei užtikrinti gyventojų aprūpinimą TPP, tenkinant specialiuosius poreikius.

2010–2011 metais Centras vykdė neįgaliųjų aprūpinimo veiklą visuose savo teritoriniuose pada-liniuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje ir Tauragėje.

Siekdamas kuo efektyvesnio lėšų panaudojimo, Centras organizavo nenaudojamų TPP grą-žinimą bei jų atnaujinimą pakartotiniam naudojimui, organizavo naudotų judėjimo TPP paramos gavimą.

Lietuvoje yra sudarytos sąlygos asmenims gauti iš Centro centralizuotai nupirktas ir pagal as-mens poreikius pritaikytas TPP arba, patiems įsigijus TPP, gauti nustatyto dydžio kompensacijas.

Gyventojams aprūpinti TPP 2010 m. iš valstybės biudžeto buvo skirta 7 700 tūkst. litų. Įgyvendi-nant šią priemonę, neįgalieji buvo aprūpinami judėjimo, regos, klausos techninės pagalbos priemonė-mis, elektriniais vežimėliais; organizuojamas judėjimo TPP remontas bei individualus pritaikymas pa-gal neįgaliųjų poreikius; buvo organizuojamas TPP gavimas paramos būdu, priimami asmenų prašymai skirti TPP įsigijimo išlaidų kompensacijas, asmenys įrašomi į eilę bei išmokamos kompensacijos.

2010 metais šalyje TPP aprūpinti 25 205 asmenys ir jiems išduota 41 506 priemonės, išmokėta 311 kompensacijų už įsigytus: 73 aktyvaus tipo vežimėlius, 17 skuterių, 73 judriojo ryšio telefonus (kal-bančius), 3 nešiojamuosius vaizdo didinimo įtaisus, 2 stalinius laikrodžius, 2 monokuliarus, 2 uždarą-sias televizijos sistemas, 14 FM sistemų bei 125 judriojo ryšio telefonus (vibruojančius). Per 2010 metus Centrui grąžinta 17 016 judėjimo TPP ir iš jų pakartotinai naudoti išduota 13 824 TPP.

Augant poreikiui, kiekvienais metais vis daugiau regos negalią turinčių asmenų aprūpinama jiems būtinomis TPP: kompaktinių diskų grotuvais, virtuvės svarstyklėmis (kalbančiomis), kūno ter-mometrais (kalbančiais), elektroniniais skaičiuotuvais (kalbančiais), skysčio lygio rodytuvais.

Įvertinus grąžintas ir pakartotinai išduotas TPP, galima teigti, kad suaugusiųjų TPP poreikis buvo patenkintas 77 procentais, vaikų – 70 procentų.

Svarbu pažymėti, kad nuo 2011 metų sausio 1 d. įsigaliojo atnaujintas Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas144 (toliau – Neįgaliųjų aprūpinimo tvarkos aprašas). Neįgaliųjų aprūpinimo tvarkos aprašo pakeitimai pa-rengti įvertinus asmenų poreikius bei nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų pateiktus prašymus, pa-siūlymus, realias aprūpinimo TPP bei šių priemonių įsigijimo finansavimo galimybes.

144 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. A1-474 ,, Dėl Neįgaliųjų ap-rūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 122-6242).

154


TURinys

Buvo praplėsti priemonių skyrimo kriterijai, kurie sudaro galimybę didesniam neįgaliųjų skaičiui jas įsigyti. Atsižvelgiant į rinkos pasiūlą ir sumažėjusias priemonių kainas bei finansavimo galimybes, sumažinti išmokamų kompensacijų už asmenų įsigytas priemones dydžiai bei pailginti priemonių naudojimo terminai. Taip pat praplėstos galimybės asmenims įsigyti priemones įvaires-niais būdais. Nuo šių metų sausio 1 d., atsižvelgiant į priemonės rūšį, neįgalieji gali gauti Centro siūlomą priemonę gyvenamosios vietos savivaldybės įstaigoje ar Centro teritoriniame padalinyje, įsigyti ją savo lėšomis iš tiekėjų ir gauti jos įsigijimo išlaidų kompensaciją bei įsigyti priemonę, už kurią Centras kompensuos, įmonėje. Pvz., įsigyti ir gauti įsigijimo išlaidų kompensaciją už čiužinius praguloms išvengti, regos „kalbančias“ priemones: kūno termometrus, rankinius laikrodžius, stali-nius laikrodžius, virtuvines svarstykles, elektroninius skaičiuotuvus, laidinius telefonus. Kitas būdas, kai asmenys aprūpinami priemonėmis, kurių Centre įsigyti negali, – jas perka patys savo lėšomis ir gauna iš Centro Neįgaliųjų aprūpinimo tvarkos apraše nustatyto dydžio priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijas. Tai yra judėjimo, regos ir klausos priemonės: skuteriai, monokuliarai, judriojo ryšio telefonai (kalbantys), nešiojamieji elektroniniai didinimo įtaisai, televizinės sistemos, judriojo ryšio telefonai (vibruojantys). Svarbiausia asmenų aprūpinimo TPP naujovė – aktyvaus tipo vežimėlį, ne-įgaliojo vežimėlį, skirtą tetraplegikui, palydovo valdomą rankinį vežimėlį asmeniui iki 18 metų, ne-šiojamąjį elektroninį užrašymo įtaisą Brailio rašto naudotojams, didinimo programinę įrangą, ekrano skaitymo programinę įrangą, kalbos sintezatorių bei vidinio ryšio (FM) sistemą asmuo galės įsigyti per įmones.

Asmuo, pageidaujantis gauti minėtų TPP įsigijimo per įmonę išlaidų kompensaciją, turi kreip-tis į Centro teritorinį padalinį ir pateikti reikiamus dokumentus. Centro direktoriaus įgalioti Centro teritorinio padalinio darbuotojai per 15 dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos iš-duos pažymą, patvirtinančią asmens teisę gauti naujos TPP įsigijimo išlaidų kompensaciją, bei pa-teiks įmonių, į kurias asmuo gali kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių įsigijimo, sąrašą. Asmuo dėl TPP įsigijimo gali kreiptis į įmonę tik pateikęs šią pažymą, o įmonė išduos asmeniui pageidaujamą TPP tik tokią pažymą turėdama. Jei priemonės kaina yra didesnė, nei nustatyta Neįgaliųjų aprūpi-nimo tvarkos apraše, kainų skirtumą įmonei sumokės asmuo, jei mažesnė – kompensuojama visa įmonės nustatyta kaina.

Pažymėtina, kad asmuo gali įsigyti TPP tik iš įmonių, su kuriomis Centras sudarė sutartis. Ap-rūpinimo per įmones būdas suteikia dideles galimybes pačiam asmeniui pasirinkti jo poreikius atitin-kančią priemonę.

Svarbi naujovė ta, kad taikomos priemokos už rankomis ar automatiškai reguliuojamas lovas bei kojomis minamus triračius. Norėdami įsigyti šias priemones, asmenys turės sumokėti Centrui 10 proc. naujos priemonės kainos arba jos likutinės vertės, apskaičiuotos priemonės išdavimo dieną. Tik labdaros būdu gautoms priemonėms netaikoma 10 proc. priemoka. Šios iš asmenų gautos lėšos bus panaudojamos judėjimo TPP remontui bei kitoms TPP įsigyti. Patirtis rodo, kad rankomis ar automa-tiškai reguliuojamos lovos bei kojomis minami triračiai ne visuomet tikslingai skiriami ir naudojami, šių priemonių tenka ilgai laukti eilėje, todėl įvedus pakeitimus tikimasi padidinti asmenų atsakomybę naudojant bei skiriant priemones ir pagerinti patį aprūpinimą.

Neįgaliųjų aprūpinimo tvarka nuolat tobulinama ir, atsižvelgiant į neįgaliųjų pasiūlymus, po-reikius bei finansines valstybės biudžeto galimybes, atnaujinami ir papildomi naujomis moderniomis priemonėmis techninės pagalbos priemonių sąrašai.

155


TURinys

2011 m. šiai priemonei vykdyti iš valstybės biudžeto skirta 8 000 tūkst. litų. Šiais metais planuo-jama asmenis aprūpinti regos TPP. Numatoma į regos TPP sąrašą įtraukti naujas priemonių rūšis – in-formacinių technologijų produktus regėjimo negalią turintiems asmenims – bei praplėsti judėjimo TPP grupes, už kurių įsigijimą neįgaliesiems bus išmokamos kompensacijos.

6.2.4. Finansinės pagalbos priemonių neįgaliems studentams teikimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinu Finansinės pagalbos priemonių tei-kimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašu145 (toliau – Tvarkos apra-šas), 2010 m. neįgaliems studentams buvo teikiamos šios finansinės pagalbos priemonės:

specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensi-jos dydžio tikslinė išmoka kiekvieną mėnesį;

studijuojantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose arba nefinansuojamose vietose – 3,2 Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą studijų išlai-doms iš dalies kompensuoti.

Priemonei įgyvendinti buvo panaudota 1 963,5 tūkst. litų. Įvykdytos visos planuotos priemonės, pasiekti planuoti rezultatai.

Pagal Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mo-kyklose, tvarkos aprašą 2010 m. buvo remti 1 135 neįgalūs studentai, besimokantys 38 aukštosiose mo-kyklose, iš jų 999 (88 proc.) neįgalieji, studijuojantys 27 valstybinėse aukštosiose mokyklose, ir 136 (12 proc.) neįgalieji, studijuojantys 11 nevalstybinių aukštųjų mokyklų. 1 135 neįgaliesiems mokėtos išmo-kos specialiesiems poreikiams tenkinti, 564 neįgaliesiems mokėtos tikslinės išmokos studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

2011 m. šiai priemonei vykdyti iš valstybės biudžeto skirta 2 300 tūkst. litų. Per I šių metų ketvirtį buvo pateiktos 36 aukštųjų mokyklų finansinės pagalbos neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, 2010–2011 mokslo metų pavasario semestro paraiškos.

6.2.5. būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007–2011 m. programa

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2010–2011 metais toliau vykdė Būsto pritaikymo žmo-nėms su negalia 2007–2011 metų programą (toliau – Programa)146. Programa siekiama sudaryti sąlygas neįgaliesiems laisviau judėti, aktyviai dalyvauti ugdymo, profesijos įgijimo procese, darbo rinkoje, vi-suomeniniame gyvenime.

145 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 29 nutarimas Nr. 117-5021 ,,Dėl Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 93-3655; 2009, Nr. 93-3655).

146 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 638 ,,Dėl Būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007–2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 73-2782).

156


TURinys

Programai įgyvendinti buvo panaudota 2 742,7 tūkst. litų. Įgyvendinant Programą, buvo vyk-domi būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai, renkama, kaupiama ir skleidžiama informacija apie būsto pritaikymą, administruota bendra būsto pritaikymo kompiuterinės apskaitos sistema, į būsto pritaiky-mo Programos įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą įtrauktos neįgaliųjų asociacijos.

Iki 2010 m. balandžio 1 d. 57 miestų ir rajonų savivaldybėse buvo gauti 602 neįgaliųjų prašy-mai, atitinkantys bazinius būsto pritaikymo žmonėms su negalia reikalavimus, pritaikyti būstą. Būsto pritaikymo žmonėms su negalia programą 2010 m. įgyvendino 55 savivaldybės. Savivaldybėse buvo vykdomi būsto pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams darbai, neįgaliųjų asociacijų atstovai dalyvavo savivaldybėse sudarytų Būsto pritaikymo žmonėms su negalia komisijų darbe, vykdė būsto pritaikymo priežiūrą. Neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 255 būstai, iš jų 138 būstai – asmenims su labai ryškiais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais, 97 būstai – asmenims su ryškiais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais ir 20 būstų – asmenims su vidutiniais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais.

Neįgaliesiems pritaikytų būstų skaičiaus dinamika 2007–2010 metais


Vadovaujantis Būsto pritaikymo žmonėms su negalia finansavimo tvarkos aprašu147, išlaidos būs-tui pritaikyti dengiamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų dalimis: asmenims, turintiems labai ryškių ir ryškių judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, – 80 procentų iš valstybės biudžeto lėšų ir 20 procentų iš savivaldybės biudžeto lėšų; asmenims, turintiems vidutinių judėjimo bei apsitarnavimo funk-cijų sutrikimų, – 50 procentų iš valstybės biudžeto lėšų ir 50 procentų iš savivaldybės biudžeto lėšų.

147 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. A1-111,,Dėl Būsto pritaikymo žmonėms su negalia finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 47-1822; 2010 Nr. 35-1681).

157


TURinys

Būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007–2011 metų programos gyvendinimo lėšos 2007–2010 metais

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Valstybės biudžeto lėšos 3893,2 7764,1 3710,3 1742,7

Savivaldybių biudžeto lėšos 1051,78 1939,95 1172,99 983,67

Iš viso 4944,98 9704,05 4883,29 3726,37


2010 m. savivaldybės pritaikė 235 būstus (iš 255 pritaikytų būstų) asmenims, turintiems labai ryškių ir ryškių judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, valstybės biudžeto lėšų dalis sudaro 80 procentų būstui pritaikyti reikalingų lėšų.

Šiai Programai įgyvendinti 2011 metais iš valstybės biudžeto skirta 2 940 tūkst. litų, planuojama pritaikyti 130 neįgaliųjų būstų.

6.2.6. profesinės reabilitacijos programa

Siekiant atkurti ar padidinti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje, 2010–2011 metais toliau buvo vykdoma Profesinės reabilitacijos programa ir tei-kiamos profesinės reabilitacijos paslaugos. Šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas teikia 11 įstaigų.

2010 m. Profesinės reabilitacijos programos priemonėms įgyvendinti buvo skirta 11 539 tūkst. litų, teritorinėse darbo biržose buvo įregistruoti 489 asmenys, kuriems nustatytas profesinės reabilitaci-jos paslaugų poreikis. Per šį laikotarpį į Profesinės reabilitacijos programą buvo nusiųsti 554 asmenys (iš jų 252 moterys). Dažniausiai neįgalieji rinkosi apskaitininko, įmonės darbo organizatoriaus, smulkaus verslo administratoriaus ir verslo organizatoriaus, dailiųjų medžio dirbinių bei meninių odos dirbinių gamintojo, manikiūrininko ir pedikiūrininko profesinio mokymo programas.

2010 m. Profesinės reabilitacijos programą baigė 287 asmenys, iš jų 151, arba 37 proc., įsidarbino. Siekiant efektyviau ir tikslingiau panaudoti Profesinės reabilitacijos programai įgyvendinti skir-

tas lėšas, 2011 m. pradžioje buvo pakeisti Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašas ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklės148, t. y. sumažintas vienos dienos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje įkainis nuo 1 BSI dydžio, kai programoje daly-vauja asmuo, kuriam nustatytas 0–25 proc. bazinio darbingumo (ar darbingumo) lygis; 0,9 BSI dydžio, kai programoje dalyvauja asmuo, kuriam nustatytas 30–40 proc. bazinio darbingumo (ar darbingumo) lygis iki 0,8 BSI dydžio, kai programoje dalyvauja asmuo, kuriam nustatytas 45–55 proc. bazinio dar-bingumo (ar darbingumo) lygis. Stiprinant asmens motyvaciją bei jo atsakomybę, taip pat yra numatyta pareiga atlyginti teritorinei darbo biržai įgyvendinant profesinės reabilitacijos programą patirtas išlaidas, jeigu asmuo savo iniciatyva nutraukė Profesinės reabilitacijos programą; nesilaikė sutarties su profesinės

148 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. A1-302 „Dėl Profesi-nės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansa-vimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 6-163; Nr. 70-2542; 2006, Nr. 86-3372; 2007, Nr. 59-2307; 2009, Nr. 26-1042; 2009, Nr. 87-3725; 2010, Nr. 9-458).

158


TURinys

reabilitacijos paslaugas teikiančia įstaiga dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje sąlygų; be pateisinamos priežasties daugiau kaip 3 darbo dienas nedalyvavo profesinės reabilitacijos programoje.

2011 metais šios programos priemonėms įgyvendinti skirta 10 410 tūkst. litų. Per I šių metų ketvirtį teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 170 asmenų, kuriems nustatytas profesinės reabili-tacijos paslaugų poreikis. Per šį laikotarpį į programą nusiųsti 69 asmenys, iš jų 32 moterys. Šiais metais programą baigė 75 asmenys, iš jų 5 asmenys įsidarbino iš karto po programos baigimo.

Siekiant vykdyti Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007–2012 metų strategijoje numaty-tus ilgalaikius profesinės reabilitacijos sistemos plėtros tikslus (tobulinti profesinės reabilitacijos siste-mos teisinę bazę, didinti profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą bei įvairovę, gerinti profesinės reabilitacijos paslaugų kokybę), bendradarbiaujant su Lietuvos darbo birža, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba bei Neįgaliųjų reikalų departamentu, patvirtintas Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007–2012 metų strategijos įgyvendinimo 2010 metų priemonių planas149.

6.3. KiTŲ asmenŲ GrUpiŲ socialinĖ inTeGraciJa

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius vienuoli-ka metų daugiau nei 4 tūkst. užsieniečių prašė suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje. Daugiau nei 125 asme-nys gavo pabėgėlio statusą Lietuvoje, o dar apie 400 asmenų šiuo metu naudojasi papildoma apsauga.

Siekiant padėti pabėgėliams ir prieglobstį gavusiems užsieniečiams savarankiškai gyventi bei dirbti Lietuvoje ir nebūti pašalpų gavėjais, o tapti visaverčiais bendruomenės nariais, vykdoma prie-globstį gavusių užsieniečių socialinė integracija.

Kita daug dėmesio reikalaujanti sritis yra Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrį-žimo į Lietuvą 2008–2012 metų programa150, kuria siekiama užtikrinti paramą okupacijų metais netei-sėtai represuotiems asmenims ir jų vaikų šeimoms bei sudaryti jiems sąlygas sugrįžti nuolat gyventi į Lietuvą, integruotis į šalies gyvenimą.

Toliau šiame skyriuje pateikiamas trumpas šių programų ir priemonių vykdymo 2010–2011 me-tais aprašymas.

6.3.1. Užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinė integracija

Tyrimai rodo, jog visuomenėje vis dar vyrauja neigiamas požiūris į pabėgėlius. Šiais metais rin-kos analizės ir tyrimų grupės „RAIT“ atliktas tyrimas parodė, jog beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nenorėtų, jog pabėgėliai taptų Lietuvos piliečiais, dar 18 proc. apklaustųjų apskritai nenorėtų matyti pabėgėlių Lietuvoje, 47 proc. gyventojų nenorėtų išnuomoti būsto pabėgėliams, o 33 proc. nenorėtų gyventi su pabėgėliais kaimynystėje.

149 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. A1-117 ,,Dėl Profesinės reabilita-cijos plėtros 2007–2012 metų strategijos įgyvendinimo 2010 metų priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 10-452).

150 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1214 ,,Dėl Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2008–2012 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 120-4896).

159


TURinys

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 200 pabėgėlių ir 100 prieglobsčio prašytojų, iš jų didžioji dalis moterys ir vaikai. Prieglobstį Lietuvoje gavusių užsieniečių, prieglobsčio prašytojų socialinė integracija į vietinę bendruomenę yra pats jautriausias Lietuvos prieglobsčio sistemos elementas. Vienuolikos metų praktika vykdant integracinę programą Lietuvoje parodė, kad svarbiausi sėkmingos integracijos trukdžiai yra pabėgėlių psichologinės problemos ir bendruomenės, į kurią integruojasi asmenys, pažinimo stoka.

Valstybės paramos priemones, teikiamas tiesiogiai prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai, įgyvendina Pabėgėlių priėmimo centras. Integracija vykdoma Pabėgėlių priėmimo centre ir Lietuvos savivaldybių teritorijose.

6.3.1-1 iliustracijoje pateikta išsamesnė informacija apie 2010 m. socialinės integracijos progra-moje savivaldybių teritorijose dalyvavusius užsieniečius.

Prieglobstį gavusių užsieniečių, dalyvaujančių socialinės integracijos programoje savivaldybėse, statistika 2010 m.

Kaunas 23

2

50

1

Jonava 15

rajonas 6

Vilnius 25

Lentvaris 6


Per 2010 m. Pabėgėlių priėmimo centre paramą gavo 89 užsieniečiai, iš jų 49 suaugusieji, 40 vai-kų, iš kurių 12 nelydimų nepilnamečių užsieniečių. Užsieniečiams buvo sudaryti individualūs veiklos planai. 72 užsieniečiams dėl objektyvių priežasčių buvo pratęsta socialinė integracija Centre. 14 ikimo-kyklinio amžiaus vaikų lankė vaikų užimtumo kambaryje vykdomus užsiėmimus, 7 vaikai buvo ugdomi namuose. Per 2010 m. buvo pravestos 495 lietuvių kalbos pamokos, kurias lankė 49 suaugę užsieniečiai. Buvo organizuoti 5 lietuvių kalbos žinių patikrinimai. Dalinį lietuvių kalbos egzaminą Centre laikė 17 užsieniečių. Organizuoti nepilnamečių savitarpio paramos grupės užsiėmimai, kurių tikslas – sujungti skirtingų tautybių ir religijų nelydimus nepilnamečius vaikus, gyvenančius Centre. Taip pat buvo orga-nizuojami seminarai, skirti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, kitų institucijų ir įstaigų dar-buotojams, dirbantiems užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinės integracijos srityje, mokyti, įvairūs kultūriniai renginiai, skatinantys kitų kultūrų pažinimą.

160


TURinys

2011 metams šiai programai įgyvendinti yra skirta 436 tūkst. litų. Per I 2011 m. ketv. parama in-tegracijai Centre naudojosi 34 prieglobstį gavę užsieniečiai, iš jų 1 nelydimas nepilnametis, 1 užsienietis gimė Centre. Per šį laikotarpį buvo pravestos 126 lietuvių kalbos pamokos, kurias lankė 16 užsieniečių, savarankiškai mokėsi 2 užsieniečiai. 3 užsieniečiai įsidarbino.

6.3.2. politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į lietuvą 2008–2012 metų programa

2010–2011 metais toliau vykdoma Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2008–2012 metų programa.

Valstybės parama persikėlimui ir socialinės integracijos priemonėms įgyvendinti sugrįžusiems nuo-lat gyventi į Lietuvą tremtiniams teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 151 ,,Dėl Valstybės paramos persikėlimui ir socialinei integra-cijai priemonių teikimo grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos aprašu151 patvirtinimo“ patvirtintu tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas).

Vykdant grįžusių politinių kalinių, tremtinių bei jų šeimų narių integraciją ir teikiant valstybės paramą – skiriant įsikūrimo pašalpas, kompensuojant persikėlimo išlaidas, vykdant mokymus ir kt. – per 2010 metus buvo panaudota 420 600 litų.

Valstybės biudžeto asignavimų, skirtų grįžtantiems asmenims persikelti ir jų socialinei integraci-jai, panaudojimas pagal paramos priemonių punktus 2010 m. pateikiamas 6.3.2-1 iliustracijoje.

Valstybės biudžeto asignavimų, skirtų grįžtantiems asmenims persikelti ir jų socialinei integracijai, panaudojimas 2010 m. (litais)

145847

169999

44230

595241000

apgyvendinimo punktoišlaikymo išlaidos

Informacija, sklaida, viešiejiryšiai, internetas


151 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 151 ,,Dėl Valstybės para-mos persikėlimui ir socialinei integracijai priemonių teikimo grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 114-5111).

161


TURinys

Parama suteikta 273 asmenims (grįžusiems tremtiniams bei jų šeimų nariams). Grįžtančių tremtinių laikino apgyvendinimo punkto išlaikymo išlaidoms, remonto darbams ir kitoms ūkio reikmėms panaudota 145 847 litai, punkte gyvena 61 šeima, arba 162 asmenys; persikėlimo išlaidoms ir įsikūrimui panaudota 169 999 litai, paramą gavo 65 asmenys; lietuvių kalbos kursams ir adaptacijos priemonėms panaudota 44 230 litų, parama suteikta daugiau nei 46 asmenims; Vilniaus vidurinei internatinei mokyklai ,,Lietuvių namai“ skirta ir panaudota 59 524 litai: parama skirta kultūrinių renginių organizavimo (brandos atestatų įteikimo bei Rugsėjo 1-osios šventei, mokyklos veiklos 20-mečio šventės renginiams organizuoti, Šv. Kalėdų ir Nau-jųjų metų šventėms) išlaidoms apmokėti bei buities sąlygoms gerinti; informacijos sklaidai bei viešiesiems ryšiams panaudota 1000 litų. 2011 metams šiai programai įgyvendinti yra skirta 1852 tūkst. litų.

6.4. socialinĖs paslaUGos ir socialinis Darbas

6.4.1. socialiniŲ paslaUGŲ apŽValGa

2010 m. veikė apie 760 įvairaus pavaldumo socialinių paslaugų įstaigų. Lietuvos statistikos departa-mento duomenimis, 2010 m. šiose įstaigose socialinės paslaugos nuolat buvo teikiamos 91,2 tūkst. neįgalių-jų, senyvo amžiaus asmenų, likusių be tėvų globos vaikų, socialinės rizikos asmenų, socialinės rizikos šeimų ir kt. asmenų, dar apie 27,6 tūkst. asmenų ir 4,8 tūkst. šeimų gavo socialines paslaugas savo namuose. Be to, 161,4 tūkst. asmenų naudojosi bendrosiomis socialinėmis paslaugomis (nemokamo maitinimo, aprūpini-mo būtiniausiais daiktais, asmens higienos, transporto paslaugomis.

Socialinių paslaugų gavėjai 2010 m.

10%

25%

5%

gyvenimo namuose3%

57%

Lietuvos statistikos departamento duomenys 6.4.1-1 iliustracija

162


TURinys

Didžioji dalis (57 proc.) socialinių paslaugų gavėjų naudojosi bendrosiomis socialinėmis pas-laugomis, ketvirtadalis socialinių paslaugų gavėjų lankė dienos centrus, kas dešimtas – gavo pagalbą namuose. Stacionari socialinė globa buvo teikiama 5 procentams socialinių paslaugų gavėjų, laikino gyvenimo namų, krizių centrų ar savarankiško gyvenimo namų teikiamomis paslaugomis naudojosi apie 3 procentus socialinių paslaugų gavėjų.

Per 2010 m. keitėsi socialinių paslaugų infrastruktūra. Pagrindiniai socialinių paslaugų inf-rastruktūros pokyčiai yra susiję su apskričių reforma ir kai kurių apskritims priklausiusių socialinės globos įstaigų savininko teisių ir pareigų perdavimu savivaldybėms bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

2010 m. įvykdžius apskričių reformą, savivaldybėms buvo perduoti 25 buvę apskričių vaikų glo-bos namai ir 4 senų žmonių globos namai. 28-ių suaugusių neįgalių asmenų globos namų savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija tapo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Sumažėjo valstybės (buvusių apskričių) globos įstaigų seniems žmonėms skaičius: 3 buvę senyvo amžiaus asmenų socialinės globos namai (Padvarių, Utenos, Zarasų) pertvarkyti į suaugusių neįgalių žmonių globos įstaigas. Pasikeitė ir vaikų globos įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos: iš 32 buvusių valstybės (apskričių) globos namų tik 7 vaikų globos namų savininko teises ir pareigas įgyven-dinančia institucija tapo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atitinkamai padidėjo vaikų globos namų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės, skaičius.

6.4.2. socialinio Darbo reGlamenTaVimo paKeiTimai

• nauji socialinio darbo metodiniai centrai 2011 m. socialinio darbo metodinių centrų sąrašą152 papildė 3 įstaigos: Jonavos rajono socialinių

paslaugų centras, Kauno Panemunės senelių namai, Viešoji įstaiga Trakų neįgaliųjų užimtumo centras. Šiuo metu yra 51 socialinio darbo metodinis centras.

• socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos tobuli-nimas

2010 m. pabaigoje buvo patikslinti ir patvirtinti153 Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašai.

Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos apraše numatyta galimybė atestuotis ir socialiniam darbui prilygintą išsilavinimą turintiems socialiniams darbuotojams, taip pat pakoreguota teritorinės socialinių darbuotojų atestacijos komisijos veikla, o 2011 m. pradžioje peržiūrėta ir teritorinę socialinių darbuotojų atestacijos komisiją sudarančių pakomisių sudėtis.

152 Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V(4)-34 „Dėl socialinio darbo metodinių centrų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 38-1849).

153 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. A1-639 „Dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifi-kacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 2-79).

163


TURinys

• socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos pakeitimai Nelikus regioninių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybų, kuriose veikė 7 teritorinės

socialinių darbuotojų atestacijos komisijos, iš 6 teritorinių pakomisių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) sudaryta teritorinė atestacijos komisija, kuri, kaip ir anksčiau, atestuos so-cialinius darbuotojus arčiau jų gyvenamųjų ar darbo vietų. Šią teritorinę atestacijos komisiją, kaip ir ankstesnes atestacijos komisijas, techniškai aptarnauti pavesta Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

• išsilavinimo reikalavimas socialiniams darbuotojams Nuo 2011 m. liepos 1 d., kaip tai numatyta Socialinių paslaugų įstatyme, teisę eiti socialinio

darbuotojo pareigas turi tik tie asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį (universitetinį ar neuniversitetinį) soci-alinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.

Išsilavinimo reikalavimas socialiniams darbuotojams buvo žinomas nuo 2006 m. Siekiant suda-ryti galimybes socialiniams darbuotojams nemokamai persikvalifikuoti, 2009–2011 m. panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, valstybės mastu buvo (iki 2011 m. liepos 1 d.) vykdomi socialinių darbuotojų, turinčių kitą, ne socialinio darbo ar jam prilygintą, aukštąjį išsilavinimą (universitetinį ar neuniversi-tetinį), perkvalifikavimo mokymai. Projektą iki 2010 m. spalio 1 d. koordinavo Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, po 2010 m. spalio 1 d., pertvarkius šią įstaigą, – Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos. Projekto lėšomis, kaip ir buvo planuota 2009 m., iki 2011 m. liepos 1 d. nemokamai perkvalifikuota apie 510 socialinių darbuotojų. Projekto suma – beveik 2,5 mln. litų.

Dalies šiandien socialinio darbuotojo pareigas einančių asmenų darbas nėra susijęs su socialiniu darbu (išmokų, pašalpų, kompensacijų skaičiavimas, paramos mokiniams prašymų priėmimas ir nagri-nėjimas, darbinio, meninio užimtumo vykdymas ar pan.), dalis darbuotojų yra įvardinti kaip socialiniai darbuotojai, tačiau pagal veiklos turinį (pareigybės aprašą) dirba socialinio darbuotojo padėjėjo ar kitos srities specialisto darbą (neįgalių asmenų priežiūra, maitinimas, asmens higienos paslaugų teikimas, patalpų valymas ir pan.).

Panaši situacija yra ir su šiuo metu neįgaliųjų dienos centruose, vaikų dienos centruose, sta-cionariose socialinės globos įstaigose dirbančiais socialiniais darbuotojais, kurių dalis pareigybių yra įvardintos kaip socialinio darbuotojo-užimtumo specialisto pareigybės. Minėti darbuotojai dirba su neįgaliaisiais, vaikais, senyvo amžiaus asmenimis, organizuodami jiems laisvalaikį ir vesdami įvairius dailės, muzikos, sporto ir pan. užsiėmimus. Jų vykdomos funkcijos nėra tapačios socialinio darbuotojo funkcijoms, taip pat negali būti priskiriamos neformalaus ugdymo specialistų (pedagogų) vykdomoms funkcijoms.

Siekiant išgryninti socialinių darbuotojų pareigybes ir socialinio darbo veiklas, papildytas socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašas154. Jame reglamentuota socialinių paslaugų įstaigos užimtu-mo specialisto pareigybė, priskiriant ją prie socialinį darbą dirbančiųjų. Socialinių paslaugų įstaigos užim-tumo specialistams netaikomas išsilavinimo reikalavimas, kuris taikomas socialiniams darbuotojams.

Socialinius darbuotojus rengia dauguma aukštųjų mokyklų (universitetai ir kolegijos). Kasmet parengiama apie 900 socialinių darbuotojų.

154 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. A1-264 „Dėl socialinį darbą dirbančių darbuo-tojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 69-3305).

164


TURinys

2011 m. birželio mėn. ministerijos surinktais duomenimis, reikalavimas turėti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą taikytinas 3196 socialiniams darbuotojams. Reikiamą išsilavinimą šalyje turėjo, tuo metu siekė įgyti ar jis buvo neaktualus (priešpensinio amžiaus asmenims) apie 84 proc. (2697 asmenys) visų socialinių darbuotojų. Aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą tu-rėjo 56 proc. (1786 asmenys), siekė įgyti 21 proc.(684 asmenys), o priešpensinio amžiaus asmenų buvo apie 7 proc. (227 asmenys). Reikiamo išsilavinimo neturi ir į Socialinių paslaugų įstatyme numatytas išimtis nepatenka apie 16 proc. (apie 500 asmenų). Daliai šių darbuotojų (apie 11 proc.) yra pasiūlytos kitos (seniūnijos specialisto, socialinių išmokų specialisto, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo speci-alisto, socialinio darbuotojo padėjėjo ar kt.) pareigos.

6.4.3. ValsTYbĖs biUDŽeTo specialios TiKslinĖs DoTaciJos socialinĖms paslaUGoms

Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-589), socialinė globa sunkią ne-galią turintiems asmenims ir socialinė priežiūra socialinės rizikos šeimoms finansuojamos iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams (toliau – valstybės dotacijos).

Lėšų poreikis socialinės globos teikimui sunkią negalią turintiems asmenims užtikrinti nusta-tomas, atsižvelgiant į savivaldybių pateiktą informaciją apie prognozuojamą jų teritorijos gyventojų, turinčių sunkią negalią, gausiančių socialinę globą, skaičių ir apskaičiuotą lėšų poreikį. Lėšų poreikiui apskaičiuoti naudojamas Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatytas 7,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis per mėnesį socialinei globai teikti vienam sunkią negalią turinčiam asmeniui. Skaičiuojant lėšų poreikį, atsižvelgiama į sunkią negalią turinčių asmenų skaičiaus kitimo tendencijas per praėjusius 3 metus, atliekant suteiktų, planuojamų suteikti ar nesuteiktų, bet bū-tinų suteikti socialinės globos paslaugų sunkią negalią turintiems asmenims skaičiaus lyginamąją anali-zę, įvertinant lėšų, skirtų sunkią negalią turinčių asmenų socialinei globai, panaudojimo efektyvumą.

Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės plečia socialinių paslaugų infrastruktūrą, organizuodamos naujų, kokybiškai efektyvesnių socialinės globos paslaugų teikimą, valstybės dotacijų sunkią negalią turinčių asmenų socialinei globai teikti poreikis kiekvienais metais augo (2008–2010 m. vidutiniškai apie 20 proc. kasmet).

2010 metais savivaldybėms buvo skirta 36199,3 tūkst. Lt sunkią negalią turinčių asmenų sociali-nei globai užtikrinti (iš jų – 1054 tūkst. Lt šios funkcijos administravimo išlaidoms), 2011 m. – 41729,3 tūkst. Lt (iš jų 1215 tūkst. Lt administravimo išlaidoms). 2011 metais valstybės dotacijų šiai funkcijai vykdyti buvo skirta 15 proc. daugiau nei 2010 metais.

Lėšų poreikis socialinei priežiūrai socialinės rizikos šeimoms teikti skaičiuojamas pagal socia-linių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, pareigybių skaičių. Lėšos skiriamos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms finansuoti.

Socialinių darbuotojų pareigybės paskirstomos, atsižvelgiant į socialinės rizikos šeimų, vaikų, gyvenančių savivaldybių teritorijose, skaičių bei savivaldybių teritorinį išsidėstymą.

2010 ir 2011 m. buvo skirta po 13962,6 tūkst. Lt 630,5 socialinių darbuotojų pareigybių darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

165


TURinys

Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos socialinėms paslaugoms, mln. Lt


6.4.4. ValsTYbĖs socialiniŲ paslaUGŲ ĮsTaiGos

Vykdant apskričių reformą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija perėmė 3 vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos įstaigas, 28 senyvo amžiaus asmenų bei suaugusių asmenų su negalia globos įstaigas, 7 vaikų globos įstaigas. Šių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – valstybės socialinių paslaugų įstaigos), administruoja Socialinės globos įstai-gų administravimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Tarnyba, įgyvendindama jai nustatytus veiklos tikslus, atlieka šias svarbiausias funkcijas: koordinuoja socialinės globos įstaigų veiklą, atlieka socialinės globos įstaigų teikiamų paslaugų, jų kainų, personalo sudėties, paslaugų gavėjų skaičiaus, lėšų panaudojimo ir poreikio analizę ir vertinimą, teikia įstaigoms metodi-nę pagalbą, organizuoja asmenų siuntimą į socialinės globos įstaigas, nagrinėja gyventojų skundus dėl siuntimo į socialinės globos įstaigas, teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įstaigų veiklos ir kt.

• Planinis vietų skaičius ir personalo struktūra31-oje valstybinėje socialinės globos įstaigoje suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo am-

žiaus asmenims, vaikams ir jaunimui su negalia ir specialiuosiuose socialinės globos namuose 2010 m. liepos 1 d. buvo 6843 planinės vietos, 7 vaikų globos namuose – 534 vietos. Pažymėtina, kad Valstybi-

socialinės rizikos šeimų socialinei priežiūrai

sunkią negalią turinčių asmenų socialinei globai užtikrinti

166


TURinys

nių socialinės globos įstaigų reorganizavimo strategijoje155 buvo numatyta, kad gyventojai kambariuose neturėtų gyventi daugiau nei po 4, o globos įstaigos dydis neturėtų būti didesnis nei 300 vietų. Kadangi ne visos apskričių viršininkų administracijos, būdamos socialinės globos įstaigų steigėjos, vykdė šiuos reikalavimus, Tarnyba išanalizavo situaciją socialinės globos įstaigose ir pateikė ministerijai siūlymus dėl planinio vietų skaičiaus sumažinimo valstybės socialinės globos įstaigose. Planinis vietų skaičius valstybės socialinės globos įstaigose buvo patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu156. Dėl anksčiau minėtų reikalavimų suaugusių asmenų socialinės globos įstaigose planinis vietų skaičius sumažėjo 100, vaikų ir jaunimo su negalia – 20 vietų, vaikų socialinės globos įstaigose – 29 vietomis.

Planinis vietų skaičius valstybės socialinių paslaugų įstaigose

Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos 6.4.4-1 iliustracija

Tuo pačiu įsakymu socialinės globos įstaigų vadovams buvo pavesta patvirtinti socialinės globos įstaigų struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą (taip, kad tiesiogiai socialinę globą teikiančių darbuo-tojų skaičius būtų ne mažesnis kaip 80 proc. viso įstaigos personalo), atsižvelgiant į įstaigos dydį ir pas-laugų gavėjų grupes, numatyta, koks turėtų būti personalo ir gyventojų santykis bei nustatytas įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybių skaičius.

Personalo struktūros santykis (tiesiogiai socialinę globą teikiančių darbuotojų su netiesiogiai dir-bančiais darbuotojais) įtvirtintas atsižvelgiant į Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo me-

155 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 92 „Dėl Valstybinių socialinės globos įstaigų reor-ganizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 71-2991).

156 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. A1-398 „Dėl planinio vietų skaičiaus socialinės globos įstaigose patvirtinimo ir personalo struktūros“ (neskelbta).

167


TURinys

todikos157 reikalavimą, kad socialinių paslaugų įstaigos administracijos, ūkio ir aptarnaujančiojo personalo darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, kvalifikacijos tobulinimo ir komandiruočių iš-laidos nesiektų daugiau kaip 20 procentų viso socialinių paslaugų įstaigos darbo užmokesčio fondo. Sociali-nių paslaugų įstaigos pirmiausia turėtų būti orientuotos į paslaugų gavėją, teikiamų paslaugų kokybę, o ne į ūkio išlaikymą. Remiantis įstaigų pateiktais duomenimis, 2010 m. valstybės socialinių paslaugų įstaigose tie-siogiai su gyventojais dirbantys darbuotojai sudarė tik apie 61 proc. viso įstaigos personalo. Įgyvendindami anksčiau minėtą įsakymą, globos įstaigų vadovai turi apsvarstyti kai kurių įstaigoje vykdomų ūkinių funkci-jų būtinumo klausimus ir, negalėdami šių funkcijų atsisakyti, ieškoti ekonomiškesnių sprendimo variantų.

Siekiant sudaryti lygias sąlygas kokybiškoms paslaugoms teikti, socialinės globos įstaigose nu-statytas vienodas diferencijuotas pagal paslaugų gavėjus ir įstaigos dydį personalo ir gyventojų santykis: suaugusių asmenų socialinės globos įstaigose, kuriose vietų skaičius iki 99, turi būti 0,65 pareigybės 1 gyventojui, nuo 100 iki 150 – 0,55, daugiau nei 150 – 0,5 pareigybės 1 gyventojui. vaikų su negalia, vaikų ir jaunimo su negalia globos įstaigose ir A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų kūdikių padalinyje – 0,9 pareigybės, vaikų socialinės globos įstaigose – 0,7 pareigybės vienam gyventojui.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. nustatytas didžiausias leistinas įstaigos vadovo pavaduotojų skaičius – 2 vadovo pavaduotojai (įstaigose iki 150 vietų – 1 pavaduotojas, didesnėse įstaigose – 2 pavaduotojai).

• Maitinimo, medikamentų finansiniai normatyvaiSiekiant užtikrinti socialinės globos kokybę valstybės socialinių paslaugų įstaigose ir atsižvelgiant

į sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, patvirtinti158 Išlaidų maitinimui ir medikamentams socialinės globos įstaigose paros finansiniai normatyvai. Apskričių viršininkų administracijoms administruojant socialinės globos įstaigas, finan-sinės maitinimo normos atskirose įstaigose svyravo nuo 9 iki 14 Lt. Siekiant suvienodinti maitinimo ir medikamentų finansinius normatyvus ir atsižvelgiant į tai, kad socialinės globos įstaigos skirtingai organizuoja maitinimo paslaugas (vienose įstaigose yra virtuvės ir maistą gamina pačios įstaigos, ki-tose – maitinimo paslaugos perkamos), siūloma visose įstaigose patvirtinti vienodus maisto produktų išlaidų paros finansinius normatyvus vienam gyventojui – 9,5 Lt, o papildomoms maisto išlaidoms ir (ar) maitinimui organizuoti leisti įstaigoms naudoti iki 4,5 Lt Specialiosios programos lėšų.

Paros norma medikamentams svyravo nuo 0,70 Lt iki 2,80 Lt. Atitinkamai patvirtintas medika-mentų finansinis normatyvas 2011 m. – 1,7 Lt vienam asmeniui per parą, o iš Specialiosios programos lėšų papildomai gali būti skirta iki 1 Lt vienam asmeniui per parą.

• socialinės globos kainos Vadovaujantis Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, kasmet persvars-

tomi maitinimo, medikamentų išlaidų, išlaidų patalynei ir aprangai finansiniai normatyvai, atsižvelgiant į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą informaciją apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Vadovaudamosi šiais normatyvais, socialinės globos įstaigos turi peržiūrėti socialinės globos kainas.

157 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 110-4163).

158 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. A1-507 „Dėl išlaidų maitinimui ir medikamen-tams socialinės globos įstaigose paros finansinių normatyvų 2011 metams patvirtinimo“ (neskelbta).

168


TURinys

Socialinės globos kainas tvirtina globos įstaigos vadovas, suderinęs su savininko teises ir parei-gas įgyvendinančia institucija, t. y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Suderintos socialinės globos kainos valstybės socialinių paslaugų įstaigose. 2011 m. vidutinė so-cialinės globos kaina suaugusiems neįgaliems asmenims ir senyvo amžiaus asmenims – 1776 Lt, sunkią negalią turintiems asmenims – nuo 1910 Lt, vaikams ir jaunimui su negalia – apie 2300 litus.

Socialinės globos įstaigų pateiktus socialinės globos kainų skaičiavimus vertina ir išvadas dėl kainų pagrįstumo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiaTarnyba.

• Įstaigų metiniai veiklos planai 2011 m. Vadovaudamosi Strateginio planavimo metodika, socialinės globos įstaigos, kaip ir kitos biu-

džetinės įstaigos, rengia savo metinių veiklos planų projektus. Socialinės globos įstaigos parengė savo metinius veiklos planų projektus pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytą plano formą. Įstaigų 2011 metų veiklos planai patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu159.

• Nuo2011m.gegužėsmėn.specialiesiemsVeisiejųsocialinėsglobosnamamssuteiktagali-mybė teikti socialinę globą ir suaugusiems neįgaliems asmenims, o nuo 2011 m. birželio mėn. tokia pat galimybė suteikta ir Marijampolės specialiesiems socialinės globos namams.

Apgyvendindami senyvo amžiaus asmenis, Veisiejų socialinės globos namai pirmumo teisę teikė asmenims, nukentėjusiems nuo nacistinės Vokietijos okupacinės valdžios. Atsižvelgiant į tai, kad ma-žėja tokių asmenų ir globos namuose atsiranda laisvų vietų, globos namams suteikta galimybė apgyven-dinti ir neįgalius asmenis, pirmumo teisę paliekant nukentėjusiems nuo Vokietijos okupacinės valdžios. Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose pirmumo teise apgyvendinami Lietuvos vys-kupijų senyvo amžiaus bei neįgalūs dvasininkai ir pasauliečiai bažnyčios darbuotojai.

6.4.5. sTacionariŲ socialinĖs Globos ĮsTaiGŲ inFrasTrUKTūros moDerniZaVimo proGrama

Nuo 2015 m. socialinę globą turės teisę teikti tik licencijuotos socialinės globos įstaigos. Bus licencijuojama ilgalaikė, trumpalaikė ir dienos socialinė globa. Licencijas turės gauti stacionarios socia-linės globos įstaigos, dienos socialinės globos centrai, krizių centrai, nakvynės namai, psichosocialinės reabilitacijos priklausomiems nuo narkotinių medžiagų centrai ir įstaigos, teikiančios dienos socialinę globą asmens namuose.

Viena iš pagrindinių licencijų gavimo sąlygų – atitikti socialinės globos normas. Šiose normose numatytas pagrindinis reikalavimas – atsižvelgiant į asmens poreikius ir teisėtus lūkesčius, užtikrinti tikslingą pagalbą, paremtą darbuotojų ir gavėjų abipusiu pasitikėjimu, žmogaus teisės į orumą užtikri-nimu ir pan.

Siekdama užtikrinti gyvenimo kokybę socialinės globos namų gyventojams ir sudaryti sąlygas įstaigoms pasirengti licencijavimui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo priemonės, skirtos stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrai modernizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lė-

159 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. A1-188 „Dėl socialinės žmonių su negalia rea-bilitacijos ir socialinės globos įstaigų bei gestų kalbos vertėjų centrų 2011 metų veiklos planų patvirtinimo“ (neskelbta).

169


TURinys

šomis, įgyvendinimą. Priemonės tikslas – užtikrinti pagyvenusiems asmenims, neįgaliesiems ir vaikams aukštą stacionariose socialinių paslaugų įstaigose teikiamų paslaugų kokybę ir saugią aplinką, moderni-zuojant esamas ar kuriant naujas socialinių paslaugų įstaigas.

Priemonei, kuri įgyvendinama valstybės projektų planavimo būdu, iš viso skirta 148 mln. Lt, iš jų 126 mln. Lt yra Europos Sąjungos lėšos, o 22 mln. Lt – valstybės biudžeto. Projektų finansavimas galės sudaryti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projektų išlaidų.

Įgyvendinant šią priemonę, parengta ir patvirtinta Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų infras-truktūros modernizavimo programa bei potencialių I etapo projektų sąrašas160.

Sąraše numatytų projektų pareiškėjams gali būti skiriamas Europos Sąjungos fondų finansa-vimas pagal Valstybės projektų sąrašą. Valstybės projektų sąrašas sudaromas vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašu161, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo ir atrankos komisijos reko-mendacijas, pateiktas įvertinus įstaigų preliminarias paraiškas. Projektų finansavimo sąlygų apraše yra numatyti specialūs reikalavimai, kurie turės užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir gyventojų gerbūvį pagal šiuolaikinio gyvenimo standartus. Pareiškėjai, kurių projektai bus įtraukti į Valstybės projektų sąrašą, rengs paraiškas ES fondų finansavimui gauti ir jas teiks Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA), kuri atliks paraiškų vertinimą. Galutinis sprendimas dėl projektų finansavimo bus priimamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, vadovaujantis CPVA vertinimo ataskaita. Bus pasirašoma trišalė projekto finansavimo ir administravimo sutartis tarp CPVA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pareiškėjo. Dar 2011 m. pagal šią priemonę numatoma skelbti projektų atranką ir parengti II etapo projektų sąrašą.

Apibendrinant galima teigti, kad didelis dėmesys skiriamas socialinių paslaugų kokybei bei žmo-gaus teisėms užtikrinti socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims. Siekiant surasti tinkamiau-sią socialinės globos įstaigų infrastruktūros modelį, analizuojamos socialinės globos įstaigų pertvarky-mo, paslaugų decentralizavimo galimybės, dirba darbo grupės, pasitelkti ekspertai. Keliami aukštesni reikalavimai ne tik socialinės globos įstaigoms, jose dirbantiems specialistams, bet ir vadovams. Nuo 2015 m. turi prasidėti socialinės globos įstaigų vadovų atestacija, atestacijos tvarka turi būti parengta 2011 metais. Tais pačiais metais turi būti parengtos ir Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklės.

160 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A1-68 „Dėl Stacionarių socialinių paslaugų įstai-gų infrastruktūros modernizavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 18-869).

161 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. A1-245 „Dėl 2007–2013 m. Sanglaudos skati-nimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infras-truktūra“ VP3-2.4-SADM-03-v priemonės „Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo (Žin., 2011, Nr. 62-2944).

170


TURinys

6.5. benDrUomeniŲ ir neVYriaUsYbiniŲ orGaniZaciJŲ VeiKla

6.5.1. benDrosios TenDenciJos

Žvelgiant į Lietuvos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų situaciją, 2010–2011 metai buvo susiję su nemažomis permainomis bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) plėtros politikoje. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, buvo pradėti darbai, turėsiantys il-galaikį teigiamą poveikį mūsų šalies pilietinio sektoriaus stiprinimui, viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo modernizavimui tiek nacionaliniu, tiek vietos savivaldos lygmenimis.

Pastaruosius metus ženklinęs ekonominis sunkmetis tapo iššūkiu Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms: viena vertus, sumažėjo valstybės ir savivaldybių programų, skirtų nevyriausybinių organizacijų veiklos projektams finansuoti, biudžetai, kas labai apsunkino tiek nedi-delių vietinių iniciatyvų rėmimą, tiek į paslaugas orientuotų organizacijų veiklos tęstinumą. Kita ver-tus, buvo gerinamos sąlygos nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamose priemonėse ir rengiamos naujos nevyriausybiniam sektoriui stiprinti skirtos priemonės (Norvegų ir Šveicarų finansinės paramos mechanizmai). Teigiamai vertintina ir tai, kad viešojoje erdvėje išryškėjo skurdo mažinimo srityje veikiančių didžiausių nevyriausybinių organi-zacijų svarba, kurių veikla liudijo, kad, nepaisant ekonominio sunkmečio, norinčiųjų aukoti bei daly-vauti savanoriškoje veikloje, ypač įgyvendinant dideles socialines akcijas, nemažėjo.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų rodo geresnį supratimą apie savanorystę ir išreiškia teigiamas nuostatas savanorystės atžvilgiu. 2011 m. vasario 11–21 d. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje už-sakymu rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Požiūriai į savanorišką veiklą“ parodė, kad 34 proc. šalies gyventojų teigia dalyvavę savanoriškoje veikloje. Ja labiau domisi jaunesnio amžiaus žmonės (tarp apklaustųjų iki 29 m. savanoriavę yra 45 proc.), aukštąjį išsila-vinimą įgiję dirbantys specialistai (48 proc.), aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Svarbi žinia yra ta, kad 35 proc. niekada nesavanoriavusių apklaustųjų sakė norintys dalyvauti tokio pobūdžio veikloje ateityje.

Teigiamai vertintini nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių telkimosi procesai. 2010 m. pradžioje savo veiklą pradėjo dvylikos nacionalinių NVO asociacijų koalicija, kurios nariai sutarė bendradarbiauti, siekiant NVO sektoriaus plėtros šalyje, bei stiprinti trečiojo sektoriaus pamatus, ku-riant pilietinę visuomenę. Sutarta bendradarbiauti reglamentuojant NVO teisę, formuojant NVO po-litiką ir jos įgyvendinimo mechanizmą, tobulinant mokestinę sistemą bei kitais klausimais, susijusiais su trečiuoju sektoriumi. 2010 m. pavasarį įsteigta Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS), siekianti koordinuoti vietos bendruomenių organizacijų veiklą, atstovauti bei ginti bendrus tiek kaimo, tiek miesto bendruomenių organizacijų interesus valdžios institucijose. LVBOS steigėjais tapo trijų bendruomenių asociacijų – Vilniaus bendruomenių asociacijos, Lietuvos kaimo bendruome-nių sąjungos, Kauno bendruomenių centrų asociacijos – atstovai.

171


TURinys

6.5.2. TeisinĖs baZĖs TobUlinimas

2010 m. pradžioje LR Vyriausybės nutarimu162 patvirtinta ir pradėta įgyvendinti Nevyriausybi-nių organizacijų plėtros koncepcija ir jos priemonių planas.

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros politikos koordinavimas pavestas Socia-linės apsaugos ir darbo ministerijai, pačioje ministerijoje šį uždavinį įgyvendina Bendruomenių reikalų skyrius, kuris nuo 2010 m. lapkričio 1 d. įeina į Socialinės aprėpties ir bendruomenių departamentą.

Patvirtinta Nevyriausybinių organizacijų reikalų koordinavimo komisija163, kurioje bendradar-biauja įvairių valstybės institucijų, savivaldybių asociacijos ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai. Su-darant NVO reikalų koordinavimo komisiją, po intensyvių diskusijų buvo sutarta, kad nevyriausybinės organizacijos (jų didžiausių asocijuotų struktūrų atstovai) pačios deleguoja narius į NVO reikalų koor-dinavimo komisiją. Šiuo veiksmu buvo siekiama pripažinti nevyriausybinių organizacijų asocijavimosi ir savireguliacijos svarbą bendradarbiaujant su viešuoju sektoriumi. Komisija yra pagrindinis konsul-tavimosi instrumentas, padedantis svarstyti NVO plėtros koncepcijoje numatytų priemonių projektus, vykdyti šių priemonių įgyvendinimo stebėseną, kelti kitus nevyriausybiniam sektoriui svarbius klausi-mus. Visi šie veiksmai ir procedūros turi skatinti ir spartinti procesus, dėl kurių realiai pagerėtų sąly-gos, leidžiančios nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms tinkamai atlikti savo pagrindinę misiją – skatinti piliečius dalyvauti viešajame gyvenime ir panaudoti jų turimą potencialą konkrečioms problemoms spręsti.

Įgyvendindama Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos priemones, 2011 metais Tei-singumo ministerija parengė Finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės įstaty-mo projektą, kuriuo siekiama apibrėžti nevyriausybinės organizacijos sąvoką, reglamentuoti subjektus, galinčius dalyvauti perimant viešųjų funkcijų vykdymą, ir nustatyti į valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšas pretenduojančių NVO kriterijus, įtvirtinti, kad valstybės ir savivaldybių įsteigtos įstaigos negalėtų naudotis NVO skiriamomis lėšomis ir lengvatomis, stiprinti nevyriausybinio sektoriaus atstovavimą, teisės aktais nustatyti visuomenei naudingos veiklos sritis ir skatinti NVO teikti paslaugas šiose srityse, nustatyti aiškius ir skaidrius NVO finansinio rėmimo, viešąją naudą kuriančių subjektų paslaugų pirki-mo ir vertinimo principus, atsakomybės pagrindus.

Vykdant Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos priemonių planą, buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime 2011 m. birželio 22 d. priimtas Savanoriškos veiklos įstatymas164. Savanoriš-kos veiklos įstatymą. Šio įstatymo rengimą paskatino poreikis skatinti savanorišką veiklą, kaip socialiai naudingą veiklą, sudaryti palankias sąlygas savanoriškos veiklos plėtrai bei išspręsti praktikoje kylančias problemas, susijusias su savanorio statusu, savanoriškos veiklos organizavimu, su savanoriška veikla susijusių išlaidų (kelionės, maitinimosi, apgyvendinimo ir kitų) kompensavimu ir pan.

Įstatymu nustatomas savanoriškos veiklos apibrėžimą, leidžiantis identifikuoti pagrindinius sa-vanoriškai veiklai būdingus požymius, t. y. savanorišką veiklą atliekančio asmens laisvą valią, atlygio už šios veiklos atlikimą nebuvimą, atliekamos veiklos naudingumą visuomenei ir savanoriškos veiklos

162 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 85 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros kon-cepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 12-566).

163 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 722 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų reikalų koordinavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 69-3447).

164 Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 86-4142)

172


TURinys

organizatoriaus vaidmenį. Šiame teisės akte įvardinami ir aptariami savanoriškos veiklos principai, nu-statomi reikalavimai savanoriui, apibrėžiamos savanorių ir savanoriškos veiklos organizatorių teisės ir pareigos, savanoriškos veiklos organizavimo tvarka, t. y. nustatomi atvejai, kada savanoriškos veiklos organizatorius turi su savanoriu sudaryti rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, įtvirtinta nuostata, nusta-tyti galimybę savanoriškos veiklos organizatoriams drausti savanorį draudimo įmonėse ar kompensuoti savanoriui draudimo įmokas teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat įstatyme nustatomas baigtinis pagrin-dinių su savanoriškos veiklos vykdymu susijusių išlaidų, kurias savanoriui gali kompensuoti savanoriš-kos veiklos organizatorius, sąrašas bei numatyta galimybė dalyvavimą savanoriškoje veikloje pripažinti savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi ar savanorišką veiklą įskaityti kaip socialinę veiklą pagal bendrojo lavinimo ugdymo planus.

Įstatymu nebuvo siekiama reglamentuoti visos plačiąja prasme suprantamos savanorystės, kaip atskirų asmenų savanoriškai teikiamos pagalbos kaimynams, kitiems bendruomenės nariams ir pan.

6.5.3. benDrUomeniŲ ir neVYriaUsYbiniŲ orGaniZaciJŲ plĖTra

Vienas svarbiausių nevyriausybinio sektoriaus plėtros uždavinių – būtinybė sukurti prielaidas didesniam nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių savarankiškumui (ir socialiniam verslumui), kad šios organizacijos ir jų veikla mažiau priklausytų nuo tiesioginės valdžios sektoriaus paramos, o daugiau nuo lėšų, gautų už teikiamas paslaugas, ir bendrų interesų, tikslų ar gyvenamosios vietos sieja-mų bendruomenės narių indėlio, išreikšto tiek moraliniu palaikymu, tiek savanoriška veikla, tiek mate-rialia parama.

Siekiant ilgalaikio nevyriausybinio sektoriaus įtvirtinimo ir jo veiklos kokybės augimo, reikia sudaryti palankias sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms dalyvauti teikiant so-cialines paslaugas. Svarbus savivaldybių politikos uždavinys – matyti ne tik pačių savivaldybių įstaigas, bet ir nevyriausybines organizacijas bei bendruomenes, galinčias teikti savo bendruomenių nariams reikalingas paslaugas, turinčias tam darbui reikalingų kompetencijų ir išteklių.

Įgyvendinant NVO plėtros koncepciją ir jos priemonių planą, buvo parengta NVO sektoriaus plėtros 2011–2013 m. programa165, kurioje numatoma stiprinti NVO bendradarbiavimo, informavimo ir veiklos koordinavimo mechanizmus, atlikti platų NVO sektoriaus tyrimą (ypač akcentuojant NVO indėlį į šalies ūkio augimą), sustiprinti savanoriškos veiklos plėtrą regionuose. Bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija, į šią programą integruota VRM naujai planuojama 2007–2013 m. ŽIPVP priemonė „Valstybinio ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetą „Plėtoti paslaugas šeimai ir didinti jų prieinamumą: plėtoti bendruomenės centrų veiklą, didinti socialinių paslaugų, teikiamų šei-moms, prižiūrinčioms neįgalius ar senyvo amžiaus šeimos narius, lankstumą ir prieinamumą“, buvo parengta Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programa166. Rengiant programą, buvo akty-

165 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. A1 – 64 „Dėl Nevyriausy-binio sektoriaus plėtros 2011–2013 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 17-814).

166 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. A1-31 „Dėl Bendruomenių socialinės plėtros 2011–2013 metų programos patvirtinimo (Žin., 2011, Nr.10-455).

173


TURinys

viai konsultuojamasi su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS), vienijančia tiek miesto, tiek kaimo bendruomenines organizacijas. Toks konsultavimasis yra numatytas ministerijos ir LVBOS pasirašyto bendradarbiavimo sutartyje. Programos pagrindinės priemonės skirtos plėtoti ben-druomenių informacijos mainus ir bendradarbiavimo tinklus, bendruomenių organizacijų gebėjimus kompetentingai veikti socialinės veiklos srityje ir tapti savivaldybių partnerėmis teikiant socialines pas-laugas bendruomenių nariams skatinti bendruomenių verslumą ir pastangas į veiklą įtraukti kuo dau-giau savanorių. Planuojama, kad dalinį finansavimą šiai veiklai gaus daugiau nei 200 sėkmingai veikian-čių bendruomenių, kurių pavyzdys ir patirtis turėtų paskatinti ir kitų bendruomenių plėtrą.

ypatingas dėmesys nevyriausybinėms organizacijoms buvo teikiamas rengiant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonės, skirtos socialinės rizikos ir socialinę at-skirtį patiriančių asmenų integracijai į darbo rinką, projektų finansavimo sąlygų aprašą. Atsižvelgiant į tai, motyvuoti ir pagloboti labiausiai pagalbos reikalingus žmones geriausiai gali nevyriausybinės or-ganizacijos, ir siekiant jas (ypač bendruomenes) paskatinti įsitraukti į socialinę veiklą, buvo numatyta, kad pareiškėjai gali būti tik nevyriausybinės ir bendruomenių organizacijos, kurios, kita vertus, galėtų pasitelkti platų partnerių ratą, ypač siekdamos teikti kompleksines paslaugas. Šios priemonės 3 etapui įgyvendinti skirta 66 mln. Lt, gauta apie 150 paraiškų.

Siekdama skatinti pagyvenusio amžiaus žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2005 m. įgyvendina programą, skirtą vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklai remti. Šia programa siekiama, kad vyresnio amžiaus žmonės aktyviau jungtųsi į nevyriausybines organizacijas, dalyvautų kultūriniame, politiniame gyve-nime, skatinti jų dalyvavimą įvairiose šalies ir savivaldybių lygmens konsultacinėse tarybose. Taip pat skatinamas nevyriausybinių organizacijų ir vyresnio amžiaus žmonių klubų kūrimasis, kuriuose galėtų bendrauti, dalintis informacija, patirtimi ne tik tarpusavyje, bet ir skirtingų kartų žmonės, turintys pa-našių interesų. ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonių veiklos aspektas – savanoriško aktyvumo plėtra, kad šie žmonės galėtų padėti vieni kitiems, imtųsi jiems patrauklios, gebėjimus ir polinkius atitinkan-čios veiklos.

6.5.4. eUropos saVanorišKos VeiKlos, KUria sKaTinamas aKTYVUs pilieTišKUmas, meTai

2011-uosius metus Europos Taryba paskelbė Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metais (toliau – Europos savanoriškos veiklos metai).

2010 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją nacionaline Europos savanoriškos veiklos metų koordinavimo institucija, kuri organizuotų Lietuvos dalyvavimą Europos metų veikloje ir būtų atsakinga už Europos metų nacionalinės programos rengimą bei įgyvendinimą.

Bendras Europos savanoriškos veiklos metų tikslas – skatinti ir remti (visų pirma keičiantis pa-tirtimi ir geros praktikos pavyzdžiais) Bendrijos, valstybių narių, vietos ir regioninės valdžios institucijų pastangas sudaryti pilietinei visuomenei sąlygas, palankias savanoriškai veiklai Europos Sąjungoje (ES), ir didinti savanoriškos veiklos matomumą ES.

174


TURinys

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, konsultuodamasi su įvairiomis organizacijomis, paren-gė Nacionalinę 2011-ųjų Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų programą, kurios tikslas – sudaryti palankias sąlygas savanoriškos veiklos plėtrai bei populiarinti sava-norišką veiklą ir akcentuoti jos svarbą.

Nacionalinėje programoje pasirinkti du savanoriškos veiklos metų prioritetai – vyresnio am-žiaus žmonių įsitraukimo į savanorišką veiklą skatinimo ir jaunimo savanoriškos veiklos plėtojimo. Šios tikslinės grupės buvo pasirinktos atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra mažas vyresnio amžiaus žmonių, įsitraukusių į savanorišką veiklą, skaičius (apie 7 proc.), todėl svarbu formuoti vyresnio amžiaus žmonių savanoriškos veiklos kultūrą ir keisti negatyvų vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į savanorišką veiklą. Lietuvoje jaunimo savanoriška veikla yra labiau plėtojama negu kitos savanoriškos veiklos sritys, tačiau organizacijoms trūksta kompetencijų priimti savanorius ir planingai organizuoti jų veiklą. Tikimasi, kad, įgyvendinus šiuos prioritetus, padidės vyresnio amžiaus savanorių skaičius ir sustiprės jaunimo savanoriškos veiklos galimybės.

Išskiriamos trys pagrindinės nacionalinės programos kryptys:- teisinės savanoriškos veiklos aplinkos tobulinimas;- savanorių ir organizacijų kompetencijų didinimas organizuojant savanorišką veiklą;- savanoriškos veiklos matomumo didinimas skleidžiant gerąją savanorių ir organizacijų pa-

tirtį bei pristatant savanorišką veiklą, kaip patrauklią ir visuomenės gerovei svarbią veiklą.Taigi, programoje didelis dėmesys skiriamas organizacijų gebėjimui organizuoti savanorišką

veiklą, ją stiprinti, nes ilgalaikėje perspektyvoje šalies gyventojų, o ypač skurdo ir socialinės atskirties paliestų žmonių, gerovė priklauso ne tik nuo valdžios institucijų veiklos, bet ir nuo pačios visuomenės sutelktumo, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių įsitraukimo į vietos socialinių problemų sprendimą.

TURinys 175

7narYsTĖ eUropos sąJUnGoJe

7.1. VeiKla, sUsiJUsi sU lieTUVos narYsTe eUropos sąJUnGoJe

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES), turi būti užtikrinama, kad, priimant ES teisės ak-tus (reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas, nuomones, ES Tarybos išvadas, kitus spren-dimus), formuojant ES politiką, būtų atsižvelgiama į Lietuvos interesus, o priimti ES teisės aktai būtų sėkmingai ir efektyviai įgyvendinami Lietuvoje. Šiame skyriuje daugiausia dėmesio bus skiriama vienai iš trijų pagrindinių ES institucijų - ES Tarybai (toliau – Taryba), kuri yra svarbiausias ES sprendžiamasis organas. Taryba kartu su Europos Parlamentu (toliau – EP) yra atsakinga už ES teisės aktų leidybą.

7.1.1. aktualiausi es darbotvarkės klausimai socialinės ir užimtumo politikos srityse

7.1.1.1. Pirmininkaujančiųjų valstybių iniciatyvos

Pirmininkavimu ES įvardijamas valstybių narių (toliau – VN) pirmininkavimas Taryboje, kuri greta Europos Komisijos (toliau – Komisija) ir EP yra viena iš trijų ES politinius sprendimus priimančių institucijų. Joks bent kiek svarbesnis politinis ar teisinis sprendimas negali būti priimtas be Tarybos, kurioje atstovaujama ES valstybių narių vyriausybėms, pritarimo.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė atlieka esminį vaidmenį organizuojant šios institucijos darbą, ypač skatinant teisinių ir politinių sprendimų priėmimo procesą. Pirmininkaujanti valstybė šešis mėne-sius vadovauja posėdžiams ir nustato bendrą politinę darbotvarkę.

176

socialinis pranešimas 2010–2011 narYsTĖ eUropos sĄJUnGoJe

TURinys

Pirmąjį 2010 m. pusmetį ES pirmininkavo Ispanija. Informacija, susijusi su šios valstybės inicia-tyvomis pirmininkavimo metu, yra pateikta 2009–2010 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialiniame pranešime167.

Antrąjį 2010 m. pusmetį Europos Sąjungai pirmininkavo Belgija, kuri išskyrė penkis pagrin-dinius pirmininkavimo ES prioritetus: 1) tvarų augimą ir konkurencingumą; 2) socialinės sanglaudos gerinimą; 3) perėjimą prie „žaliosios ekonomikos“; 4) Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės konsolidavimą ir 5) ES vaidmens taikos bei saugumo srityje didinimą.

Užimtumo srityje Belgija daug dėmesio skyrė strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti. Atsižvelg-dama į strategiją „Europa 2020“, pirmininkaujanti valstybė pagrindinį dėmesį sutelkė į šias prioritetines sritis: 1) „žaliųjų“ darbo vietų kūrimą ir visų darbo vietų „žalinimą“; 2) darbo ir senėjančios visuomenės pakto skatinimą; 3) įtraukios darbo rinkos skatinimą; 4) darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros (angl. flexicurity) skatinimą.

Socialinės apsaugos srityje Belgija pabrėžė Atvirojo koordinavimo metodo (naujo ES valdymo metodo, taikomo ES viešosios politikos srityse, kur ES institucijos neturi išimtinės arba bendros su ES šalimis narėmis kompetencijos, bet siekia tam tikrų bendrai sutartų ES tikslų ar prioritetų) svarbumą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, todėl tęsė darbą užtikrinant Atvirojo koordinavimo metodo tai-kymą trijose srityse: pensijų, socialinės įtraukties ir sveikatos apsaugos. Taip pat buvo atkreiptas dėme-sys, jog strategijoje „Europa 2020“ yra aiškiai apibrėžtas tikslas: užtikrinti, kad iki 2020 m. bent 20 mln. Europos gyventojų nebegrėstų skurdo ir socialinės atskirties pavojus. Todėl pirmininkaudama Belgija pakvietė Europos Vadovų Tarybą ir užimtumo ministrus pasirašyti deklaraciją, kurioje VN įpareigo-jamos kovoti su skurdu. Taip pat vyko diskusijos dėl adekvačių, tvarių ir saugių pensijų sistemų, soci-alinių išmokų ir minimalių pajamų užtikrinimo Europoje, vaikų skurdo, visuotinės svarbos socialinių paslaugų, lygių neįgaliųjų teisių, benamystės klausimų bei Europos socialinio fondo vaidmens kovoje prieš skurdą.

Nediskriminavimo srityje Belgija tęsė pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orien-tacijos, principas, analizę bei įgyvendinimo galimybes nacionaliniu ir europiniu lygmenimis.

Jaunimo srityje Belgija parengė rezoliuciją dėl jaunimo darbo, kurioje, atsižvelgiant į tai, jog 2010 metai paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, atskiras skyrius skirtas vaikams ir jaunimui, kurie gyvena skurde. Remdamasi Komisijos pasiūlymu dėl jaunimo užimtumo, pirmininkaujanti valstybė rengė diskusijas ir analizavo priemones, kaip padidinti jaunimo užimtumo, mokymo bei ugdymo galimybes.

Moterų ir vyrų lygybės srityje Belgija inicijavo Tarybos išvadas: dėl Pekino veiksmų platformos, priimtos 1995 metais JT Pasaulinėje konferencijoje, pasirinkto rodiklio: vyrų ir moterų darbo užmo-kesčio skirtumų ir dėl Komisijos pasiūlymo dėl lyčių lygybės strategijos (2010–2015). Pirmininkaujanti valstybė pasisakė už tai, kad būtų priimta direktyva dėl nėščių ir neseniai pagimdžiusių darbuotojų geresnio saugos ir sveikatos užtikrinimo.

Pirmąjį 2011 m. pusmetį Europos Sąjungai pirmininkavo Vengrija, kuri išskyrė keturis pagrin-dinius pirmininkavimo ES prioritetus: 1) augimas, darbo vietos, socialinė įtrauktis; 2) pasiekimų kon-

167 http://www.socmin.lt/index.php?-1351634479

177


TURinys

solidavimas, stipresnė ES ateityje (sanglauda, transporto politika, regioninė politika ir t. t.); 3) ES arčiau piliečių (laisvas darbuotojų judėjimas – BG, RO įtraukimo į Šengeno erdvę klausimas; savanoriškas dar-bas, migracija – per Stokholmo programą); 4) atsakinga plėtra ir perspektyvos – derybos su galimomis ES narėmis (ypač Kroatija), kaimynystės politika.

Užimtumo srityje pirmininkaujanti valstybė daug dėmesio skirs strategijai „Europa 2020“ įgy-vendinti: nacionalinėms reformų programoms vertinti ir įgyvendinti, darbo vietoms kurti. Bus pradėtas įgyvendinti Europos semestras (nauja priežiūros ir derinimo ES lygmeniu priemonė, pagal kurią turėtų būti įgyvendinamos Stabilumo ir augimo pakto bei strategijos „Europa 2020“ nuostatos) – Komisija pa-teiks pirmąjį metinį augimo tyrimą ir jį lydinčius komunikatus, kuriuose įvertins ES makroekonominę ir užimtumo situaciją. Kadangi pastebimas labai aukštas jaunimo nedarbas, Vengrija ypatingą dėmesį skirs strategijos „Europa 2020“ iniciatyvoms (angl. flagships) „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo dar-botvarkė“ ir „Judus jaunimas“ įgyvendinti.

Socialinės apsaugos srityje pirmininkaujanti valstybė akcentuos profesinio ir šeimos gyvenimo suderinamumo poveikį demografinei situacijai bei pristatys pasiūlymą dėl 2014 m. paskelbimo Šeimų metais. Demografinių iššūkių kontekste Vengrija skirs dėmesį tokioms iniciatyvoms kaip Sprendimas dėl Europos aktyvaus senėjimo metų ir kartų solidarumo (2012). Atsižvelgdama į vieną iš strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų „Europos programa prieš skurdą“, pirmininkaujanti valstybė sieks išskirti ko-vos prieš skurdą prioritetus, ypač atkreipdama dėmesį į vaikų skurdą.

Nediskriminavimo srityje pirmininkaujanti valstybė sieks Europos strategijos dėl negalios (2010–2020) įgyvendinimo. Remdamasi pirmininkaujančių valstybių programa bei antrajame Europos aukščiausiojo lygio susitikime romų klausimais, vykusiame Kordoboje (Ispanija, 2010 m.), priimta de-klaracija dėl socialinės ir ekonominės romų integracijos svarbos, pirmininkaujanti valstybė kreips didelį dėmesį, kad būtų priimtos ES gairės dėl nacionalinių romų integracijos strategijų.

Jaunimo srityje Vengrija tęs dialogą dėl jaunimo užimtumo ir įvertins pirmojo 18 mėn. darbo programos ciklo rezultatus. Pirmininkaujanti valstybė sieks toliau plėtoti jaunimo dalyvavimo ir ak-tyvaus pilietiškumo klausimus bei išsiaiškinti, kokią įtaką savanoriška veikla gali daryti demokratijai vietinėse bendruomenėse.

Moterų ir vyrų lygybės srityje pirmininkaujančios valstybės prioritetai yra Europos lyčių lygy-bės pakto tobulinimas, remiantis nauja moterų ir vyrų lygybės strategija (2010–2015 m.), bei tolesnis pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, peržiūros darbas.

Anksčiau minėtų pirmininkavusių valstybių nusistatyti prioritetai bei iniciatyvos atsispindėjo ES Tarybos veikloje, kuri apžvelgiama 7.1.2 skyriuje ES ministrų tarybų susitikimai.

7.1.1.2. Komisijos veikla

2010 m. Komisijos pristatyta darbo programa ir su ja susijusi informacija yra pateikta 2009–2010 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialiniame pranešime168.

Komisijos pristatytoje 2011 m. darbo programoje169 akcentuojami 5 pagrindiniai politiniai pri-oritetai: 1) kova su ekonomikos krize ir siekimas suteikti impulsą ekonomikos atsigavimui; 2) darbo

168 http://www.socmin.lt/index.php?-1351634479169 http://ec.europa.eu/atwork/programmes/docs/cwp2011_lt.pdf

178


TURinys

vietų kūrimo atgaivinimas, siekiant sparčiau įgyvendinti strategiją „Europa 2020“; 3) laisvės, teisingumo ir saugumo erdvės stiprinimas; 4) derybų dėl naujo ES biudžeto pradžia; 5) ES įtakos globaliu mastu didinimas.

2010 m. pabaigoje Komisija pasiūlė dvi pavyzdines strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas – „Nau-ji įgūdžiai ir darbo vietos“ ir „Kovos su skurdu planas“. 2011 m. bus pateikta konkrečių priemonių inte-graciniam augimui skatinti. Glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, Komisija pateiks teisės akto, kuriuo siekiama pagerinti direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo įgyvendi-nimą ir vykdymą, pasiūlymą. Taip pat bus siekiama Darbo laiko direktyvos peržiūros, kurios tikslas – pritaikyti direktyvą, atsižvelgiant į naujas realijas, atsiradusias dėl darbo organizavimo raidos, ir aiškiau apibrėžti jos įgyvendinimą, visų pirma, kiek tai susiję su budėjimo laiko problema.

Komisija atkreipė dėmesį, kad ryškėja sparčios gyventojų senėjimo tendencijos, todėl kyla ir trumpalaikių, ir ilgalaikių pensijų sistemų uždavinių. Tam, kad ES pakankamai remtų VN ir prisidė-tų prie jų pastangų užtikrinti tinkamas ir tvarias pensijas piliečiams, reikia visapusiškai persvarstyti neišbaigtą ir nenuoseklią Europos politinio koordinavimo ir reguliavimo sistemą. 2010 m. liepos 12 d. Komisija priėmė svarbų visoms ES VN dokumentą „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“, pavadintą Žaliąja knyga (angl. Green paper). Ji skirta išsamioms konsultacijoms, kuriomis siekiama nustatyti didžiausias pensijų sistemų problemas ES valstybėse, ir būdus, kaip ES galėtų paremti VN pastangas sukurti adekvačias ir tvarias pensijų sistemas. Komisija padės valstybėms narėms užti-krinti piliečiams reikiamo dydžio, tvarias pensijas konkrečiomis priemonėmis, kurios bus nustatytos po 2010 m. pradėtų konsultacijų.

2011 metais Europos Komisija pasirinko plėtoti šias prioritetines iniciatyvas: − parengti teisėkūros iniciatyvą dėl darbuotojų komandiravimo;− peržiūrėti direktyvą dėl darbo laiko;− parengti Baltąją knygą dėl pensijų.

7.1.2. es ministrų tarybų susitikimai

Tęsiant 2009–2010 m. Socialiniame pranešime pateiktą ES užimtumo ir socialinės bei jauni-mo politikos ministrų tarybos posėdžiuose priimtų sprendimų apžvalgą170, pateikiama informacija apie svarbiausius pirmąjį 2010–2011 m. pusmetį vykusius posėdžius bei priimtus sprendimus.

7.1.2.1. Užimtumo ir socialinės politikos ministrų taryba

2010 m. birželio 7–8 d. vykusiame 3019-ajame ES Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų ministrų tarybos posėdyje171 buvo aptarti šie esminiai klausimai:

Rengiantis 2010 m. Europos Vadovų Tarybos birželio 17 d. susitikimui, įvyko ministrų politiniai debatai tema „Europa 2020. Nauja darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija“.

2010 m. kovo 3 d. EK paskelbė komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Komunikate įvardijami vienas kitą papildantys pažangaus, tvaraus ir integracinio ES

170 http://www.socmin.lt/index.php?-1351634479171 http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/lsa/115701.pdf

179


TURinys

ekonomikos augimo ateinančio dešimtmečio prioritetai. Progresas bus matuojamas penkiais kiekybi-niais rodikliais, dėl kurių buvo sutarta ES Vadovų Taryboje. Jie apima užimtumą, investicijas į moks-linius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, energetiką ir klimato kaitą, socialinės atskirties mažinimą ir švietimą Europos Sąjungos lygmeniu.

Atsižvelgiant į šiuos sutartus visos bendrijos siekius ir vietinius ekonomikos ypatumus bei pri-oritetus, valstybės narės buvo įpareigotos nustatyti nacionalinius tikslus, kurių įvykdymas 2020 metais leistų įgyvendinti tikslus visos sąjungos lygmeniu. Vadovaujantis EK rekomendacijomis ir ES ekono-mikos augimo ir užimtumo politikos integruotomis gairėmis, kiekvienoje ES valstybėje narėje taip pat buvo įvardintos pagrindinės struktūrinės kliūtys siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo. Šie nacionaliniu lygmeniu nustatyti kiekybiniai tikslai ir pagrindinės struktūrinės reformos jų siekiant bei šalinant ekonomikos augimo trukdžius yra pristatomi šalių narių Nacionalinėse reformų programose. Jose apibendrinami strateginiai dokumentai, kurie bus orientyras šalims vykdant savo įsi-pareigojimus.

Vykdydama minėtus įsipareigojimus ES, Lietuva parengė Nacionalinės reformų darbotvarkės projektą172. Jame apibendrintos pagrindinės struktūrinės reformos šalinant ekonomikos augimo kliū-tis ir įgyvendinant nacionalinius kiekybinius rodiklius (tikslus) strategijos „Europa 2020“ kontekste. Lietuvos Nacionalinės reformų darbotvarkės projektas supažindina su dabartine situacija kiekybiniais rodikliais vertinamose srityse, pristato jų 2015 ir 2020 metų projekcijas bei nurodo prioritetines veiks-mų kryptis siekiant šių tikslų. Dokumente taip pat apžvelgtos pagrindinės priemonės, numatytos ar jau vykdomos šiems rodikliams pasiekti, bei apibendrintos susijusios strategijos, jų įgyvendinimo laikotar-piai, finansavimas bei atsakingos institucijos.

Užimtumo didinimo rodiklis. Įgyvendindama strategijos „Europa 2020“ integracinio augimo prioritetą, Lietuva sieks kiekvie-

nam šalies gyventojui, norinčiam ir galinčiam dirbti, sudaryti galimybes bet kuriuo gyvenimo etapu išnaudoti savo darbo jėgos potencialą ir savo darbu užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį. Nacionalinis Lietuvos tikslas – strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu–2020 metų pabaigoje pasiekti, kad 20–64 metų amžiaus gyventojų grupės užimtumo lygis pasiektų 72,8 proc. Užimtumo lygio rodiklis nustatytas įvertinus nedarbo ir užimtumo lygio raidą Lietuvoje 2000–2009 m. ir prognozes iki 2014 m. bei atsižvelgus į negatyvių demografinių tendencijų ir darbo jėgos emigracijos keliamas grėsmes bei galimybes, kurias užimtumui gali sudaryti ekonominis augimas173.

socialinės atskirties mažinimo rodiklis. Lietuva įsipareigoja iki 2020 m. sumažinti gyventojų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę at-

skirtį, skaičių nuo 984 tūkst. iki 814 tūkstančių, tai yra 170 000 gyventojų. Šis rodiklis apima gyventojus, patiriančius materialius nepriteklius, ir (ar) gyventojus, kurių pajamos yra žemesnės nei 60 proc. viduti-nių disponuojamų pajamų lygio, ir (ar) gyventojus, gyvenančius namų ūkiuose, kuriuose nėra dirbančių asmenų arba jų užimtumas yra labai žemo lygio. Pagrindinė skurdo ir socialinės atskirties mažinimo prielaida – sėkminga skurdo ir socialinės atskirties prevencijos, užimtumo skatinimo, socialinės apsau-gos ir sveikatos santykių teisumą skatinanti sveikatos apsaugos politika.174

Ministrų diskusijos vyko, remiantis šiais dokumentais:

172 http://www.ukmin.lt/lt/strategija/2020Europa/NRP_LT.pdf173 http://www.ukmin.lt/lt/strategija/2020Europa/NRP_LT.pdf174 http://www.ukmin.lt/lt/strategija/2020Europa/NRP_LT.pdf

180


TURinys

„Europa 2020“. nauja darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija: Es socialinės aprėpties, visų pirma mažinant skurdą, tikslas175. Ministrai susitarė dėl skurdo rodiklių kombinacijos (trijų rodiklių derinio), apibrėžiamos kaip žmonių, kurie patiria 1) santykinį skurdą ir (ar) 2) mate-rialinį nepriteklių ir (ar) 3) gyvena namų ūkiuose, kuriuose nėra dirbančių (angl. jobless households), skaičius; ES kiekybinio skurdo mažinimo tikslo (20 mln.); susitarta ir dėl rodiklių bei pasiektų rezultatų vidutinės peržiūros trukmės. Taip pat buvo nuspręsta, kad VN gali laisvai nustatyti nacionalinius tiks-lus, remdamosi tinkamiausiais rodikliais, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ir prioritetus.

- Taryba taip pat susitarė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užim-tumo politikos gairių. strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių ii dalies176. Gairėse valstybėms narėms pateikiami tikslūs nurodymai, kaip parengti nacionalines reformų pro-gramas ir jas įgyvendinti, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto.

- Tarybai buvo pristatyta Užimtumo komiteto nuomonė dėl strategijos „Europa 2020“177 bei socialinės apsaugos komiteto nuomonė dėl strategijos „Europa 2020“178.

2010 metų spalio 21 d. vykusiame 3039-ajame ES Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų ministrų tarybos posėdyje179 buvo aptarti šie esminiai klausimai:

Taryba priėmė sprendimą dėl valstybių narių politikos užimtumo gairių180, kuriose valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip parengti nacionalines reformų programas ir jas įgyvendinti, atsižvel-giant į jų tarpusavio priklausomybę bei laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Užimtumo politikos gairės yra viena iš integruotų gairių sudedamųjų dalių, antroji dalis – bendros valstybių narių ekonominės politikos gairės. Integruotose gairėse nustatyti penki pagrindiniai ES tikslai, iš kurių trys susiję su vals-tybių narių užimtumo politikos gairėmis ir su dalyvavimu darbo rinkoje, kova su socialine atskirtimi ir skurdu, taip pat su švietimo ir mokymo sistemų kokybe bei veikimu. Su darbo rinka susijusiu pagrindi-niu tikslu siekiama iki 2020 m. 75 proc. padidinti 20–64 m. amžiaus moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje, užtikrinant didesnį jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimą bei geresnį legalių migrantų integravimą. Su socialine įtrauktimi ir kova su skurdu susijusiu pagrindiniu tikslu siekiama pašalinti skurdo ir atskirties riziką ne mažiau kaip 20 milijonų žmonių.

Taryba surengė politines diskusijas ir pritarė išvadoms dėl Europos užimtumo strategijos val-dysenos įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą181. Politinių diskusijų metu VN pažymėjo, kad darbo rinkos politika susijusi su makroekonomine, švietimo, socialine politika, todėl reikia stengtis geriau šias politikos kryptis derinti, glaudžiau bendradarbiauti atitinkamos taryboms, bei pripažino, jog reikia aiškios stebėsenos, kad būtų galima įvertinti pažangą, daromą siekiant užimtumo gairių tikslų, ir pasirinkti svarbiausius, esminių sričių rodiklius. Ministrai pabrėžė, kad nebūtina lyginti atskirų VN pasiekimų, reikia stengtis, kad visų pirma stebėsena padėtų VN renkantis efektyviausias

175 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st10/st10025-re01.lt10.pdf176 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st10/st10380.lt10.pdf177 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st10/st10031.lt10.pdf178 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st09/st09964.lt10.pdf179 http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/lsa/117813.pdf180 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st14/st14338.lt10.pdf181 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st14/st14478.lt10.pdf

181


TURinys

priemones nacionalinėms užimtumo problemoms spręsti, šiuo aspektu labai svarbus efektyvus VN kei-timasis gerąja praktika. Kalbant apie pagrindines kliūtis, trukdančias augti VN nacionalinėms darbo rinkoms ir įsidarbinti jose, turėtų būti vykdomos šios reformos: kvalifikacijos, judėjimo darbo rinkoje, dalyvavimo darbo rinkoje, tikslinių grupių, pavyzdžiui, jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų, moterų, žemos kvalifikacijos asmenų ir migrantų, padėties ir darbo vietų patrauklumo.

Taryba savo išvadose dėl Europos užimtumo strategijos valdymo pabrėžia pasirengimą sutelkti savo kompetenciją dėl užimtumo ir darbo rinkos politikos ir aktyviai prisidėti prie sėkmingo strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro įgyvendinimo, atkreipia dėmesį, kad užimtumo ir darbo rinkos po-litika yra pagrindinė reformos dalis, pripažįsta būtinumą nustatyti aiškų jų įgyvendinimą.

Taryba taip pat patvirtino Socialinės apsaugos komiteto nuomonę dėl strategijos „Europa 2020“ socialinių aspektų182 ir surengė politines diskusijas šia tema. Socialinės apsaugos komiteto nuo-monėje akcentuojama, kad Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba atlieka svarbiausią vaidmenį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ socialinį aspektą ir ją valdant. Doku-mente nurodoma pažangos, padarytos siekiant ES socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo tikslo, ste-bėsena, integruotų gairių socialinių aspektų įgyvendinimo stebėsena, atvirojo koordinavimo metodo taikymo socialinei padėčiai ir socialinės apsaugos politikai plėtoti stebėsena, taip pat pastangos skatinti teigiamą veiklos, kurioje taikomas atvirasis koordinavimo metodas, ir būsimos pavyzdinės iniciatyvos sąveiką.

2010 metų gruodžio 6–7 d. vykusiame 3053-ajame ES Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų ministrų tarybos posėdyje183 buvo aptarti šie esminiai klausimai:

Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl užimtumo politikos įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Diskusijoje ministrai aptarė strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo bei stebėsenos aspektus, ypač klau-simą dėl Europos semestro. Atsižvelgdama į tai, kad užimtumo politika ir makroekonomikos politika yra susijusios, Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba pavasario Europos Vadovų Tarybai pateiks pagrindines gaires užimtumo politikos srityje. Ši diskusija buvo grindžiama toliau pateiktais dokumentais:

- Ministrai išklausė EK pranešimą apie Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Eu-ropos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“184. Šioje darbotvarkėje nurodyti būdai, kaip bus siekiama strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslo, esminės kryptys – mažinti nedarbo lygį ir skatinti darbo vietų kūrimą. Tikimasi, kad darbotvarkė paskatins ekonomikos augimą, didinant užimtumo rodiklį, sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų, skatins modernizuoti darbo rinkos ir soci-alinės apsaugos sistemas ir sieks užtikrinti, kad ekonomikos augimo nauda pasiektų visas ES šalis.

- Ministrai susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės išvadomis dėl Komisijos pavyzdi-nės iniciatyvos „Judus jaunimas“ ir „naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“185.

- Ministrai priėmė Tarybos išvadas dėl Užimtumo politikos siekiant konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškos ekonomikos186 bei patvirtino

182 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st14/st14254-re01.lt10.pdf183 http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/lsa/120836.pdf184 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st17/st17066.lt10.pdf185 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st16/st16993.lt10.pdf186 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st16/st16992.lt10.pdf

182


TURinys

Užimtumo komiteto nuomonę dėl aplinkosaugos problemų sprendimo užimtumo aspekto187, kurioje siūloma transformuoti pramonės ir ekonomines struktūras į konkurencingą, mažo anglies dioksido kie-kio, efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologišką ekonomiką. Nuomonėje teigiama, kad darbo rinkos ir trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės gebėjimų poreikių bei darbuotojų pasiūlos vizijos yra ypač svarbūs mažo anglies dioksido kiekio ir ekologiškos ekonomikos rėmimo ir vystymo veiksniai. Norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, ypač svarbu glaudžiai susieti įvairių sričių politiką: aplinko-saugos, ekonomikos, švietimo, o socialinė ir užimtumo politika turėtų būti tarpusavyje suderintos ir viena kitą stiprinti.

- Ministrai taip pat priėmė išvadas dėl darbo jėgos ir visuomenės senėjimo poveikio užimtumo politikai188, kuriose atskleidžiama vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo darbo rinkoje svarba ir patei-kiami veikimo principai bei iniciatyvos, prisidėsiančios prie geresnio pagyvenusių žmonių potencialo panaudojimo. VN kartu su EK raginamos: kovoti su stereotipais, diskriminacija, įgyvendinti integruotą politiką (tinkamas darbo organizavimas, lankstus darbo laikas, geros darbo sąlygos, didesnės investici-jos į žmogiškąjį kapitalą, karjeros vadyba, pagalba grįžtant į darbo rinką, socialinio draudimo sistemų modernizavimas, lyčių lygybė, apsikeitimas gerosios praktikos pavyzdžiais ir kt.).

- Kalbant apie Europos semestrą189, Taryba patvirtino bendrą Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto nuomonę dėl bendros vertinimo sistemos ir veiksmų užimtumo srityje rezultatų apžvalgos190. Ši analitinė priemonė sudarys galimybes veiksmingai stebėti, kaip VN įgyvendina užimtu-mo gaires ir kokią pažangą daro siekdamos ES ir nacionalinių pagrindinių tikslų įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, taip sustiprinant Europos užimtumo strategijos efektyvumą naujojo Europos semestro ir naujosios valdymo struktūros kontekste. Kaip vieną iš naujosios valdymo struktūros elementų, Taryba taip pat patvirtino Užimtumo komiteto nuomonę, kurioje pateikiamos su politika susijusios preli-minaraus padėties šalyse nagrinėjimo išvados191. Padėtis atskirose šalyse buvo išnagrinėta, remiantis nacionalinių reformų programų projektais, kuriuos VN pateikė lapkričio mėn. Nuomonėje nurodomos prioritetinės darbo rinkos politikos reformų sritys: didinti dalyvavimą darbo rinkoje, skatinti tikslinę aktyvinimo ir gebėjimų didinimo politiką, užtikrinti pakankamai švietimo ir mokymo galimybių, su-daryti palankesnes sąlygas profesiniam bei geografiniam judumui ir nustatyti politiką, kuria tiesiogiai prisidedama prie darbo vietų kūrimo.

Ministrai priėmė dvi išvadas dėl lyčių lygybės. Europos Komisijos 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos įgyvendinimo192 išvados skirtos išreikšti paramą Komisijos strategijai dėl mo-terų ir vyrų lygybės 2010–2015 metais (toliau – Strategija) bei Komisijos numatytiems veiksmams šiai Strategijai įgyvendinti. Atkreipiamas dėmesys į 5 prioritetines Strategijos kryptis: vienoda ekonominė nepriklausomybė, vienodas atlyginimas už vienodos vertės darbą, lygybė priimant sprendimus, orumas, dora ir smurto lyčių pagrindu panaikinimas, taip pat į horizontaliąsias sritis: lyčių vaidmenys, teisės aktai, institucinio valdymo gerinimas ir instrumentai. Dar kartą patvirtinama glaudesnių sąsajų tarp šios strategijos ir strategijos „Europa 2020“ tikslų būtinybė bei geresnio valdymo svarba. Kitos išva-

187 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st16/st16514.lt10.pdf188 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st16/st16506.lt10.pdf189 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/11/st05/st05644.lt11.pdf190 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st16/st16984.lt10.pdf191 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st16/st16985.lt10.pdf192 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st16/st16880.lt10.pdf

183


TURinys

dos skirtos įsipareigojimui panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą stiprinti bei tam skirtiems veiksmams aktyvinti ir Pekino veiksmų programos įgyvendinimui peržiūrėti193. Jose VN skatinamos priimti arba siekti parengti išsamų priemonių rinkinį, kad būtų sprendžiamos visos moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo, susijusio su lyčių nelygybe darbo rinkoje, priežastys, visais lygiais koordinuojant visų atitinkamų svarbiausių subjektų, ypač socialinių partnerių, veiksmus.

Ministrai priėmė išvadas dėl socialinių aspektų įgyvendinant integruotą strategiją „Europa 2020“194, kuriose VN yra raginamos, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, tęsti darbą apibrėžiant skurdo ir socialinės atskirties mažinimo rodiklius bei politikos priemones šiems tikslams siekti. Iki 2010 m. balandžio mėn. valstybės narės rengė nacionalines reformų programas, kuriomis bus įgyvendi-nami strategijos tikslai. Atsižvelgiant į tai, dokumentu pabrėžiamas būtinumas atlikti socialinio strategi-jos „Europa 2020“ aspekto efektyvumo stebėseną ir laiku sukurti reikiamus ir patikimus rodiklius.

2011 m. kovo 7 d. vykusiame 3073-ajame ES Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir varto-tojų reikalų ministrų tarybos posėdyje195 buvo aptarti šie esminiai klausimai:

Rengdamasi kovo 24–25 d. įvyksiančiam Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimui, Taryba surengė pasikeitimą nuomonėmis, remdamasi pirmininkaujančios valstybės narės klausimynu196 bei atsižvelgdama į Metinėje augimo apžvalgoje (toliau – MAA), Kovos prieš skurdą platformoje, Bendro-joje užimtumo ataskaitoje pateiktą informaciją.

Diskusijų metu VN minėjo, kad MAA teisingai įvardijami esminiai užimtumo aspektai, sveikino joje plėtojamą integruotą požiūrį (pabrėžė ryšio tarp skurdo mažinimo, užimtumo didinimo, ekonomi-kos augimo priemonių svarbą), tačiau pabrėžė, kad MAA numato daug reformų, tačiau ne visos jos ly-giavertės, be to, nėra pakankamai išryškinta Komisijos pavyzdinių iniciatyvų pridėtinė vertė, per mažai dėmesio skiriama socialinės apsaugos, integravimo į darbo rinką politikai. Kaip esmines kliūtis siekiant užsibrėžtų užimtumo ir socialinės atskirties tikslų, VN įvardino esamus biudžeto suvaržymus, struktū-rines darbo rinkos problemas (poreikių ir kvalifikacijos neatitikimas, jaunimo nedarbas, maža įtrauktis į darbo rinką), demografinius iššūkius. Valstybių nuomone, neatidėliotinos priemonės siekiant tikslų yra palankių sąlygų naujoms kokybiškoms darbo vietoms kurtis sudarymas, geresnis darbo rinkos po-reikių numatymas, mokesčių naštos darbo rinkoje mažinimas, socialinės apsaugos sistemų efektyvumo ir tvarumo siekimas.

Ministrų apsikeitimas nuomonėmis vyko, remiantis šiais dokumentais:- Metine augimo apžvalga. Visapusiško Es atsako į krizę spartinimas197, kuria pradedamas

naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas Europos ekonominės politikos koordinavimo semes-tras. Dokumente Komisija laikosi integruoto požiūrio į ekonomikos atsigavimą ir nagrinėja strategijo-je „Europa 2020“ numatytas svarbiausias priemones, kurios apima tris pagrindines sritis: 1) būtinybę laikytis griežto fiskalinio konsolidavimo makroekonominiam stabilumui stiprinti; 2) struktūrines re-formas užimtumui didinti ir 3) ekonomikos augimą skatinančias priemones. Siekdama kuo spartesnio atsigavimo, taip pat neatsilikti nuo pagrindinių konkurentų ir padėti ES pasirengti įgyvendinti strategi-jos „Europa 2020“ tikslus, Komisija išskiria dešimt prioritetinių pagal tris pagrindines sritis sugrupuotų

193 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st16/st16881.lt10.pdf194 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st16/st16512.lt10.pdf195 http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/lsa/120431.pdf196 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/11/st06/st06912.lt11.pdf197 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st18/st18066.lt10.pdf

184


TURinys

veiksmų. Darbo rinkos srityje nurodomi veiksmai: darbo patrauklumo didinimas; pensijų sistemų re-formavimas; bedarbių sugrąžinimas į darbo rinką; lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros už-tikrinimas. Išsamesnė analizė, kuria remiasi Komisijos vertinimai, išdėstyta trijose prie MAA pridėtose ataskaitose, kurių viena – Bendroji užimtumo ataskaita198. Joje apžvelgiama užimtumo padėtis ir su darbo rinka susijusi politika, pateikiamos svarbios gairės VN nacionalinių reformų programoms suda-ryti, galimi veiksmai užimtumui didinti. Į MAA pateiktas rekomendacijas VN turės atsižvelgti, rengda-mos galutines stabilumo / konvergencijos programas bei nacionalinių reformų programas, kurios turėjo būti pateiktos iki 2011 m. balandžio mėn. pabaigos. MAA pagrindu pavasario Europos Vadovų Taryba priims gaires ir išvadas, kuriose suformuos ekonominės politikos rekomendacijas.

- Ministrai patvirtino Bendrąją užimtumo ataskaitą199 ir Tarybos išvadas dėl Bendrosios už-imtumo ataskaitos 2011 m. metinės augimo apžvalgos kontekste. Užimtumo politikos politinių gairių200, kuriose pabrėžiama, kad vien darbo rinkos reformų nepakanka darbo poreikiui padidinti. Reikalingas stipresnis ekonominis augimas, palanki užimtumui verslo aplinka, inovacijomis ir aukšta pridėtine verte besiremianti ekonominė veikla. Ekonominio augimo atkūrimas ir užimtumo didinimas turi glaudžiai sietis su fiskaliniu konsolidavimu, tačiau, nors ir kokie būtų fiskaliniai suvaržymai, socia-linės apsaugos tinklai turi užtikrinti paramą tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga.

- Taryba susitarė dėl bendro požiūrio į sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gai-rių201, kuriame siūloma, kad 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimo dėl VN užimtumo politikos gairių priede išdėstytos valstybių narių užimtumo politikos gairės būtų toliau taikomos 2011 m., o VN į jas atsižvelgtų, įgyvendindamos užimtumo politiką. 2010 m. priimtos užimtumo gairės turėtų iš esmės ne-sikeisti iki 2014 m. tam, kad didžiausią dėmesį būtų galima sutelkti į jų įgyvendinimą. Be to, užimtumo gairių pagrindu turėtų būti rengiamas Bendrasis metinis pranešimas apie užimtumą, kurį Taryba ir Europos Komisija kasmet pateikia Europos Vadovų Tarybai.

- Taryba priėmė išvadas dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos programos202, kuriose VN skatinamos kurti ir įgyvendinti nacio-nalines skurdo ir socialinės atskirties mažinimo strategijas, kurios apimtų visas sritis ir visus veiksmus, išvardintus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plane, siejant šias veiklas su Struktūrinio fondo naudojimu socialinei aprėpčiai stiprinti, socialinėms inovacijoms, visų lygių bendradarbiavimui, socialinei ekonomikai skatinti ir aktyvios aprėpties / įtraukties principams įgyvendinti.

- Taryba patvirtino Socialinės apsaugos komiteto parengtas išvadas dėl strategijos „Europa 2020“ socialinės dimensijos įvertinimo. socialinės apsaugos komiteto 2011 m. ataskaitos203 . Strate-gijoje ,,Europa 2020“ kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra vienas iš penkių pagrindinių siekiamų įgyvendinti tikslų. ES valstybių ir vyriausybių vadovai įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti skurstančių ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičių bent 20 mln. Teikiamose Socialinės apsaugos komiteto išvadose pripažįstama, kad šiam tikslui pasiekti būtina, kad VN nustatytų ambicingus nacionalinius

198 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st18/st18066-ad03.lt10.pdf199 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/11/st07/st07396.lt11.pdf200 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/11/st07/st07397.lt11.pdf201 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/11/st06/st06192-re02.lt11.pdf202 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/11/st07/st07434-re01.lt11.pdf203 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/11/st06/st06624.lt11.pdf

185


TURinys

tikslus. Siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, būtina sparčiai atgaivinti ekonomiką, įgyvendinti tinkamą užimtumo ir švietimo politiką, reformuoti socialinės apsaugos sistemas.

Taryba priėmė išvadas dėl Europos lyčių lygybės pakto (2011–2020)204, kuriose dar kartą pa-tvirtinami ES įsipareigojimai pašalinti lyčių nelygybę užimtumo, švietimo ir socialinės apsaugos srityse, propaguoti geresnį šeimos ir darbo įsipareigojimų suderinamumą ir kovoti su visų formų smurtu prieš moteris.

Taryba susipažino su Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu – 2010-ųjų metine ataskaita Di-desnės moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas205 bei apsikeitė nuomonėmis dėl pirminių Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos – konsultacijų dėl Žaliosios knygos ataskaitos206 išvadų. Diskusijų metu visi ministrai pabrėžė, jog svarbu, kad, darant bet kokius galiojančios ES pensijų siste-mos patobulinimus, nebūtų laikomasi vieno visiems taikomo požiūrio ir kad turėtų būti visapusiškai lai-komasi subsidiarumo principo, atsižvelgiant į nacionalinių socialinės apsaugos sistemų įvairovę, kurią nulemia skirtingi ekonominės veiklos rezultatai ir demografinės tendencijos. Daugelis VN pažymėjo, kad pensinio amžiaus ilginimas yra svarbi pensijų sistemų tvarumo užtikrinimo priemonė, bet kartu svarbu užtikrinti žmonėms galimybes dalyvauti darbo rinkoje, gerinti darbo bei šeimos įsipareigojimų derinimo galimybes.

2010 m. liepos 12 d. Europos Komisija priėmė dokumentą „Adekvačios, tvarios ir saugios Eu-ropos pensijų sistemos“, pavadintą Žaliąja knyga (Green paper). Ji skirta išsamioms konsultacijoms, ku-riomis bus siekiama nustatyti didžiausias pensijų sistemų problemas Europos Sąjungos valstybėse ir būdus, kaip ES galėtų paremti valstybių narių pastangas sukurti adekvačias ir tvarias pensijų sistemas. Šiame dokumente kompleksiškai, atsižvelgiant į ekonominę, finansų rinkų politiką bei siejant pensijų sistemų uždavinius su pagrindinėmis ES strategijomis, apžvelgiami esminiai pastarųjų dešimtmečių po-kyčiai valstybių narių pensijų sistemose, pagrindiniai iššūkiai bei su jais susiję klausimai. Savo nuomonę valstybės narės, socialiniai partneriai ir visi suinteresuotieji asmenys Europos Komisijai galėjo teikti iki 2010 m. lapkričio 15 d.

Išanalizavusi ir apibendrinusi pateiktas nuomones, Europos Komisija rengs Baltąją knygą, kurio-je apibendrins siūlomų reformų gaires.

7.1.2.2. ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto ministrų taryba

ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto ministrų tarybos (toliau – Taryba) posėdžiuose papras-tai dalyvauja po kelis kiekvienos ES VN ministrus, nes Taryboje svarstomi klausimai apima keturias sritis – švietimą, kultūrą, sportą ir jaunimo politiką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal kom-petenciją atsakinga už jaunimo politikos klausimus.

2010 m. lapkričio 18–19 d. vykusiame 3046-jame ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto mi-nistrų tarybos posėdyje207 VN vyriausybių atstovai priėmė rezoliuciją dėl darbo su jaunimu208, kurioje

204 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/11/st07/st07370.lt11.pdf205 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/11/st06/st06571.lt11.pdf206 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/11/st06/st06918.lt11.pdf207 http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/educ/118619.pdf208 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st14/st14847.lt10.pdf

186


TURinys

atkreipiamas dėmesys į tai, kad VN ir visuomenė turi stiprinti darbo su jaunimu vaidmenį visuomenėje ir sudaryti sąlygas, kad darbas su jaunimu būtų visapusiškai kokybiškai plėtojamas. Pabrėžiama darbo su jaunimo svarba, nes jis daro teigiamą socialinį poveikį: skatinamas dalyvavimas socialiniame gyvenime, įsitraukimas į savanorišką ir bendruomenių veiklą, stiprinamas jaunimo priklausymo visuomenei bei atsakomybės jausmas, aktyvus pilietiškumas. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad, įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, svarbu pripažinti, jog darbas su jaunimu – itin svarbi neformaliojo mokymosi galimybių užtikrinimo visiems jaunuoliams priemonė.

Posėdžio metu buvo priimtos Tarybos išvados dėl jaunimo galimybių pažinti kultūrą209, kurio-se palankiai vertinama Komisijos užsakyto tyrimo „Jaunimo galimybės pažinti kultūrą“ galutinė atas-kaita ir pabrėžiama jos svarba, siekiant veiksmingo bendradarbiavimo tarp jaunimo ir kultūros sričių. Be to, minima jaunimo galimybių pažinti kultūrą skatinimo, matomumo ir žinojimo apie jas svarba, kad jaunimo galimybės pažinti kultūrą taip pat reiškia saviraiškos, asmeninio tobulėjimo galimybes ir atvirumą kitoms kultūroms. Išvadose prašoma Komisijos ir VN atidžiai išnagrinėti visas galutinėje ataskaitoje dėl jaunimo galimybių pažinti kultūrą pateiktas rekomendacijas: sudaryti palankesnes są-lygas visiems jaunuoliams pažinti kultūrą, sumažinant su tuo susijusias kliūtis; propaguoti ir skatinti kūrybines partnerystes ir ryšius tarp jaunimo, kultūros, švietimo bei kitų sričių suinteresuotų subjek-tų; keistis visų atitinkamų suinteresuotų subjektų patirtimi, praktika ir informacija visais lygmenimis; skatinti jaunimo galimybes pažinti kultūrą, kaip socialinės aprėpties, kovos su diskriminacija ir lygybės skatinimo metodą.

Taryba išklausė pirmininkaujančios valstybės narės informaciją apie ES, Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų vaikų, jaunimo reikalų ir vaiko teisių politikos darbotvarkes ir priėmė išvadas dėl Eu-ropos ir tarptautinės vaikų, jaunimo reikalų ir vaiko teisių politikos darbotvarkių210, kuriose ragina VN bendradarbiauti bei aktyviai veikti šioje srityje bei būsimuose tarptautiniuose ekspertų ir ministrų susitikimuose, skirtuose vaiko teisių klausimui.

Pirmininkaujančios VN pateikto dokumento dėl miesto jaunimo ir Europos211 pagrindu vyko politinės diskusijos, kuriose ministrai pabrėžė, kad miesto jaunimui ekonomikos krizės poveikis buvo ypač skaudus, ir kad ši krizė sąlygojo labai didelį jaunimo nedarbą. Norint jiems padėti, turi būti imtasi priemonių, kad būtų įveiktas mokyklos nebaigimas, o perėjimas nuo mokymosi prie darbinės veiklos būtų lengvesnis. Be kita ko, ministrai pranešė, jog projektai, kuriuos įgyvendinant miesto jaunimui siū-loma užsiimti laisvalaikio veikla ir sportu, duoda teigiamų rezultatų.

7.1.3. lietuvos narystės es įsipareigojimų vykdymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) nuosekliai vykdo narystės ES įsipa-reigojimus socialinės politikos ir užimtumo srityse. Ministerijos tarnautojai, vadovaudamiesi iš anksto parengtomis ir su suinteresuotomis institucijomis suderintomis Lietuvos Respublikos pozicijomis, da-lyvauja ES institucijų veikloje svarstant ES teisės aktų projektus, aptariant jų įgyvendinimo galimybes ir praktiką. Atsižvelgiant į naujai priimtas ES direktyvas ir kitus teisės aktus, nuolat atnaujinamas ES

209 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st14/st14849-re01.lt10.pdf210 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st14/st14846.lt10.pdf211 http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st15/st15230.lt10.pdf

187


TURinys

direktyvų perkėlimo ir teisės įgyvendinimo planas, rengiami nacionaliniai teisės aktai, kuriais į Lietuvos teisinę sistemą perkeliamos ES direktyvų nuostatos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarnautojai bei socialinės apsaugos ir darbo atašė prie Lietuvos nuolatinės atstovybės ES per 2010 metus ir 2011 m. pirmąjį pusmetį dalyvavo ES Tarybos dar-bo grupių ir komitetų posėdžiuose, kuriuose buvo pristatoma Lietuvos pozicija svarstomais klausimais: dalyvauta Socialinių klausimų darbo grupės, Jaunimo klausimų darbo grupės, Užimtumo komiteto (to-liau – EMCO), Socialinės apsaugos komiteto, Ekonominės politikos komiteto Gamybos atotrūkio ir visuomenės senėjimo pogrupio, Integracijos, migracijos ir išsiuntimo darbo grupės posėdžiuose. Tarp svarbiausių aptartų klausimų galima būtų išskirti diskusijas dėl Komisijos komunikato dėl strategijos „Europa 2020“ bei reglamento dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo pakeitimų įgyvendinimo klausimus.

Aktyviai dalyvauta ir Komisijos organizuojamuose komitetų posėdžiuose, kuriuose prižiūri-mas strategijų, programų įgyvendinimas, finansinių įsipareigojimų vykdymas ir svarstomi kiti ak-tualūs klausimai. Daugiausia vyko Europos socialinio fondo bei techninės darbo grupės, Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos ir Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL vadovaujančiųjų institucijų koordinacinių susitikimų. Taip pat dalyvauta šiuose komitetuose ir dar-bo grupėse: Asmeninių apsaugos priemonių ekspertų darbo grupės, Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos patariamojo komiteto, Darbuotojų judėjimo laisvės patariamojo bei techninio komiteto, Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto, Bendro solidarumo ir migracijos srautų val-dymo komiteto, EMCO Rodiklių darbo grupės ir Socialinės apsaugos komiteto Rodiklių darbo gru-pės, Šalių narių teisės aktų, susijusių su mašinomis, derinimo patariamojo komiteto, Administracinio bendradarbiavimo asmeninių apsaugos priemonių rinkos priežiūrai darbo grupės, Administracinio bendradarbiavimo mašinų rinkos priežiūrai darbo grupės, Bendrijos veiksmų prevencinėms kovos su smurtu prieš vaikus, jaunuolius ir moteris priemonėms vykdyti programos įgyvendinimo komiteto (Daphne) (2007–2013 m.), Aukšto lygio darbo grupės jungtinės socialinės atsakomybės klausimams, Aukšto lygio narių atstovų grupės neįgaliųjų reikalams, Aukšto lygio ekspertų darbo grupės demo-grafiniams ir šeimos klausimams spręsti, Aukšto lygio šalių narių ekspertų grupės antidiskriminaci-niais klausimais posėdžiuose. Lietuvos atstovai taip pat dalyvavo Europos gyvenimo ir darbo gerini-mo fondo, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros valdymo bei Europos lyčių lygybės instituto valdymo tarybų posėdžiuose.

Dalyvaudami visų anksčiau minėtų darbo grupių ir komitetų veikloje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai kartu pagal savo kompetenciją dalyvauja ir Lietuvos Respublikos pozicijų rengimo procese, kai ES lygmeniu siūlomo priimti teisės akto projektas yra svarstomas ša-lies viduje ir parengiama valstybės interesus atitinkanti Lietuvos pozicija. Neretai per savaitę tenka parengti ir suderinti su kitomis institucijomis daugiau kaip dvidešimt pozicijų, kurios turi užtikrinti, kad, priimant ES teisės aktus (reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas, nuomones, ES Tarybos išvadas, kitus sprendimus), būtų atsižvelgiama į Lietuvos interesus, o priimti ES teisės aktai būtų sėkmingai ir efektyviai įgyvendinti Lietuvoje. Lietuvos Respublikos pozicijų derinimo darbai atliekami realiu laiku naudojantis specialia Lietuvos narystės ES informacine sistema LINESIS. Ši sistema skirta ES dokumentams registruoti ir tvarkyti, dirbti su Lietuvos Respublikos pozicijomis, ataskaitoms iš ES institucijų registruoti, ES teisės perkėlimui į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę koordinuoti.

188


TURinys

ES direktyvų perkėlimo bei teisės įgyvendinimo planai rengiami naudojant LINESIS, šioje sis-temoje registruojami ir įrašai apie teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo etapus. Atsižvelgiant į naujai priimtas ES direktyvas ir kitus teisės aktus, nuolat atnaujinamas ES direktyvų perkėlimo ir teisės įgy-vendinimo planas, rengiami nacionaliniai teisės aktai, kuriais į Lietuvos teisinę sistemą perkeliamos ES direktyvų nuostatos. Bendradarbiaujant su ministerijos padaliniais, parengiami pasiūlymai dėl ES teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo, kurie užregistruojami ir kaupiami LINESIS duomenų bazėje, kartu vykdoma ES teisės aktų peržiūros kontrolė. Vyksta nuolatinis užregistruotų priemonių įgyvendinimo monitoringas, t. y. kartą per mėnesį ministerija pateikia Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos standartizuoto pobūdžio informaciją apie priemonių vykdymą.

Pirmąjį 2010–2011 metų pusmetį buvo rengiami ir įgyvendinami šių direktyvų bei kitų ES teisės aktų perkėlimo planai: 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija) (1); 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigy-venimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą; 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai; 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/127/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/42/EB nuostatas dėl pesticidų skleidimo mašinų; 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINES-SEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB; 2010 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvos 2010/32/ES, kuria įgy-vendinamas Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos ir Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos bendrasis susitarimas dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais preven-cijos ligoninių ir sveikatos priežiūros sektoriuje; 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taiky-mo; 2010/321/ES 2010 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (Konvenciją Nr. 188); 2010 m. liepos 1 d. Komisijos sprendimo, kuriuo skiriama Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansinė parama aktyvioms darbo rinkos priemo-nėms finansuoti Lietuvos baldų gamybos sektoriaus darbuotojų atleidimo atveju (pranešta dokumentu K(2010)4460); 2010 m. liepos 16 d. Komisijos sprendimo, kuriuo skiriama Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansinė parama aktyvioms darbo rinkos priemonėms finansuoti Lie-tuvos drabužių gamybos sektoriaus darbuotojų atleidimo atveju (pranešta dokumentu C(2010)4414); 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimo 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių; 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1231/2010, kuriuo išple-čiamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 taikymas trečiųjų šalių pilie-čiams, kuriems tie reglamentai dar netaikomi tik dėl jų pilietybės; 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendi-mo 2011/151/ES, iš dalies keičiančio Sprendimą 2008/457/EB, nustatyti Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valsty-bių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 1289); 2011 m.

189


TURinys

kovo 3 d. Komisijos sprendimo 2011/152/ES, iš dalies keičiančio Sprendimą 2008/22/EB, nustatyti Eu-ropos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendini-mo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (pranešta dokumen-tu Nr. C(2011) 1290).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal savo kompetenciją priimtus, direktyvas ir kitus ES teisės aktus perkeliančius nacionalinius teisės aktus notifikuoja Europos Komisijai per Nacionalinių įgyvendinimo priemonių notifikavimo bazę.

7.1.4. es socialinĖs apsaUGos sisTemŲ KoorDinaVimas

7.1.4.1. Nauji ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai

2011 m. gegužės 1 d. sukako vieneri metai, kai santykiuose tarp ES valstybių narių buvo pradėti taikyti nauji Europos Sąjungos (toliau – ES) socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, t. y. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo212 ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką213 (toliau – naujieji reglamentai). Šie reglamentai pakeitė iki tol galiojusius 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, sava-rankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje214, ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką215 (toliau – senieji reglamentai).

Viena iš pagrindinių naujųjų reglamentų naujovių yra perėjimas prie elektroninio apsikeitimo informacija. Kompetentingos valstybių narių įstaigos, bendraudamos tarpusavyje, vis dar naudoja po-pierines E formos pažymas, kuriose pateikiama visa informacija, reikalinga asmens teisei į išmokas nustatyti ir patvirtinti. Šias formas valstybės narės galės naudoti iki 2012 m. gegužės 1 d., t. y. iki perei-namojo laikotarpio pabaigos. Vėliau valstybės narės privalės keistis informacija elektroniniu būdu. Tai bus daroma per elektroninę socialinės apsaugos informacijos mainų sistemą (toliau – EESSI sistema). Šioje sistemoje E formas pakeis struktūrizuoti elektroniniai dokumentai (toliau – SED). SED yra skirti susirašinėjimui tarp kompetentingų įstaigų, o asmenims reikalinga informacija bus nurodoma asme-nims išduodamuose dokumentuose (angl. Portable Documents). Iš viso yra dešimt asmenims išduoda-mų dokumentų, įskaitant Europos sveikatos draudimo kortelę:216

212 http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=DD:05:05:32004R0883:LT:PDF213 http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:284:0001:0042:LT:PDF 214 http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=DD:05:01:31971R1408:LT:PDF215 http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=DD:05:01:31972R0574:LT:PDF 216 Šiuos dokumentus galima rasti Europos Komisijos internetiniame puslapyje http://ec.europa.eu/social/main.

jsp?catId=868&langId=lt

190


TURinys

Struktūrizuoti elektroniniai dokumentai, naudojami socialinės apsaugos srityje

SED serija Socialinės apsaugos sritis

A serijos SED taikytinos teisės nustatymas

P serijos SED socialinio draudimo pensijos

F serijos SED išmokos šeimai

S serijos SED ligos ir motinystės išmokos

DA serijos SED nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos

U serijos SED nedarbo draudimo išmokos

R serijos SED permokų susigrąžinimas ir išieškojimas

H serijos SED bendros formos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 7.1.4.1-1 lentelė

Naujuosiuose reglamentuose įtvirtintos nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad valstybės narės bendrautų tarpusavyje ir skatintų keitimąsi gerąja administravimo patirtimi ir patirtimi apskritai, kad būtų lengviau vienodai taikyti Bendrijos teisę, taip pat šios nuostatos apima veiksmingą keitimąsi in-formacija tarp institucijų bei piliečių ir darbdavių prievolę laiku teikti tikslią informaciją. Per pirmuo-sius metus nuo naujųjų reglamentų įsigaliojimo Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis daug dėmesio skyrė visuomenei informuoti apie naujas socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles. Pradėjo veikti naujas Europos Komisijos tinklalapis217, kuriame galima rasti informaciją apie pagrin-dinius socialinės apsaugos sistemų koordinavimo principus, socialinės apsaugos išmokų skyrimą ir apskaičiavimą. Tinklalapyje taip pat pateikiamos nuorodos į atskirų valstybių narių tinklalapius, kur pateikiama bendro pobūdžio informacija apie socialinės apsaugos išmokų skyrimo sąlygas atitinkamoje valstybėje.

Vadovaujantis naujaisiais reglamentais buvo sukurtas nacionalinių socialinės apsaugos institu-cijų sąrašas (nuoroda į šį sąrašą pateikiama minėtame Europos Komisijos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo tinklapyje). Čia galima rasti visų ES valstybių narių, EEE ir Šveicarijos kompetentingų įstaigų, kurios dirba sveikatos apsaugos, pensijų, nedarbo ir išmokų šeimai srityse, sąrašą ir kontaktinę informaciją.

2010 m. Europos Komisija atnaujino leidinį „ES socialinės apsaugos nuostatos. Jūsų teisės judant Europos Sąjungoje“, kuriame pateikiama informacija apie asmenų, persikeliančių iš vienos ES valstybės narės į kitą, teises socialinės apsaugos srityje. Vadove išsamiai aptariamos ES socialinės apsaugos siste-mų koordinavimo nuostatos ir išaiškintos asmens, kaip darbuotojo, turisto, studento, bedarbio ar kito neaktyviojo asmens, pensininko ar trečiosios šalies piliečio, teisės.

ES Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija (toliau – Administraci-nė komisija), atsižvelgdama į naujųjų reglamentų pakeitimus taikytinos teisės srityje, patvirtino dviejų

217 Europos Komisijos tinklalapio adresas http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=26

191


TURinys

dalių praktikos vadovą „Teisės aktai, taikomi darbuotojams ES, EEE ir Šveicarijoje“. Šis vadovas skirtas tiek specialistams, dirbantiems su reglamentais, tiek darbdaviams, ketinantiems siųsti savo darbuotojus dirbti į kitą valstybę narę, tiek patiems darbuotojams, norintiems sužinoti savo teises ir pareigas. Pirmoji šio vadovo dalis skirta darbuotojų komandiruotėms, antroje dalyje paaiškinama, kokioje valstybėje bus draudžiamas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį ar savarankiškai keliose valstybėse narėse.

Elektronines šių leidinių versijas galima rasti Europos Komisijos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapiuose.

Be informavimo veiklos, toliau aktyviai vyko diskusijos dėl naujųjų reglamentų įgyvendinimo, valstybės narės teikė pasiūlymus dėl reglamentų pakeitimų. Buvo priimti keli Administracinės komisi-jos sprendimai. Pavyzdžiui, 2010 m. gruodžio 16 d. buvo priimtas sprendimas, kuriame pateikiamas išaiškinimas dėl draudimo laikotarpių sumavimo principo taikymo. Nustatyta, kad, taikant draudimo laikotarpių sumavimo principą, turi būti atsižvelgta į visus draudimo laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, jų nediferencijuojant ir neatsižvelgiant į jų pobūdį. Šis sprendimas yra svar-bus skaičiuojant pensijas pagal reglamentų nuostatas.

2010 m. lapkričio 24 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1231/2010, kuriuo išplečiamas reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir reglamento (EB) Nr. 987/2009 taikymas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems tie reglamentai dar netaikomi tik dėl jų pilietybės.218 Naujas trečiųjų šalių piliečių reglamentas įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d. Jis pakeitė iki tol galiojusį reglamentą (EB) Nr. 859/2003219, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad reglamentas (ES) Nr. 1231/2010 negalios Jungtinei Karalystei ir Danijai. Tai reiškia, kad santykiuose su Jungtine Karalyste lieka galioti reglamentas (EB) Nr. 859/2003, o Danija netaikys socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų trečiųjų šalių pi-liečiams.

7.1.4.2. Statistiniai duomenys apie ES socialinės apsaugos sistemos koordinavi-mo reglamentų įgyvendinimą

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Užsienio išmokų tarnyba yra kompetentinga įstaiga, skirianti pensijas bei nustatanti taikytiną teisę pagal ES socialinės apsaugos sis-temų koordinavimo reglamentus. Nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. VSDFV Užsienio išmokų tarnyboje buvo gauta 6618 prašymų skirti ar pratęsti paskirtas valstybines socialinio draudimo pensijas, vadovaujantis minėtų reglamentų nuostatomis. Iš jų:

- dėl senatvės pensijos – 3933;- dėl našlių ir našlaičių pensijos – 496;- dėl netekto darbingumo (invalidumo) pensijos – 2189.Į kitas ES ir Europos ekonominės erdvės valstybes buvo išsiųsta 2273 prašymai skirti pensijas

pagal reglamentų nuostatas. Iš jų:- dėl senatvės pensijos – 1317;- dėl našlių ir našlaičių pensijos – 269;- dėl netekto darbingumo (invalidumo) pensijos – 687.

218 http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2010:344:0001:0003:LT:PDF 219 http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=DD:05:04:32003R0859:LT:PDF

192


TURinys

Minimu laikotarpiu išduotos 393 E 104 LT formos pažymos dėl draudimo laikotarpių sumavi-mo, gautas 11041 prašymas dėl taikytinos teisės nustatymo ir išduotos 9126 E101 LT formos pažymos ar A1 pažymėjimai.

Dėl šeimos išmokų gauti ir persiųsti 4526 paklausimai, o dėl laidojimo ir laikino nedarbingumo pašalpų – 389 paklausimai.

Asmenims, gaunantiems nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje ir vykstantiems ieškoti darbo ki-toje ES ar EEE valstybėje narėje, taip pat užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ieškoti darbo ir gaunantiems nedarbo draudimo išmokas kitose ES ar EEE valstybėse, išduodamos E 300 seri-jos formos arba U serijos SED. Nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. buvo išduotos 333 su nedarbo draudimo išmokomis susijusios pažymos (E 301, U1 PD, U002 SED). Asmenys su šiais dokumentais vyko į tokias šalis (arba šių dokumentų tiesiogiai paprašė šių šalių įstaigos): Airija – 119 asmenų, Jungtinė Karalystė – 46, Ispanija – 38, Norvegija – 30, Vokietija – 20, Lenkija – 12, Danija – 11, Prancūzija – 10, Švedija – 8, Belgija ir Islandija – po 6, Estija – 5, Austrija – 3 Kipras – 1; dar 18 asmenų nenurodė, kur vyksta.

Minėtu laikotarpiu teritorinės darbo biržos išdavė 81 pažymą dėl šeimos narių ir jų pajamų (E 302, U004 SED). Asmenys su šiais dokumentais vyko į tokias šalis (arba šių dokumentų tiesiogiai pa-prašė šių šalių įstaigos): Norvegija – 65, Ispanija – 8, Jungtinė Karalystė – 3, Islandija – 2, Airija, Italija, Vokietija – po 1.

Iš kitų valstybių narių teritorinės darbo biržos gavo 359 pažymėjimus dėl nedarbo draudimo sta-žo (E 301, U1 PD, U002 SED). Formos gautos iš šių šalių: Airija – 142, Jungtinė Karalystė – 71, Ispanija – 32, Nyderlandai – 17, Islandija – 14, Latvija ir Švedija – po 10, Danija – 9, Lenkija – 7, Graikija, Italija, Kipras – po 6, Norvegija, Prancūzija, Suomija – po 5, Portugalija, Vokietija – po 3, Čekija, Estija – po 2, Austrija, Belgija, Švedija, Šveicarija – po 1.

Lietuvoje buvo išduota 413 pažymėjimų dėl nedarbo draudimo išmokų eksporto (E 303, U2 PD, U008), o iš kitų valstybių narių į Lietuvą buvo eksportuojamos 186 nedarbo išmokos.

Vadovaujantis reglamentų (EEB) Nr. 1408/71 ir 574/72 nuostatomis, kitos valstybės narės be-darbiui atvykus į Lietuvą ieškoti darbo, kitoje valstybėje paskirta nedarbo draudimo išmoka mokama per Lietuvos kompetentingas įstaigas, t. y. teritorinės darbo biržos išmoka užsienio bedarbiui iš kitos valstybės eksportuojamą nedarbo išmoką, o kitos valstybės kompetentinga įstaiga vėliau kompensuoja teritorinei darbo biržai išmokėtas sumas. Nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. teritori-nės darbo biržos išmokėjo 439648,25 Lt nedarbo draudimo išmokų, paskirtų užsienio valstybėse pagal formos E 303 pažymėjimus: 221536,64 Lt Islandijoje paskirtų nedarbo draudimo išmokų, 129342,62 Lt Airijoje paskirtų nedarbo draudimo išmokų, 8479,61 Lt Austrijoje paskirtų nedarbo draudimo išmokų, 30641,02 Lt Jungtinėje Karalystėje paskirtų nedarbo draudimo išmokų, 26384,61 Lt Danijoje paskirtų nedarbo draudimo išmokų, 13629,16 Lt Norvegijoje paskirtų nedarbo draudimo išmokų, 8293,48 Lt Ispanijoje paskirtų nedarbo draudimo išmokų, 4797,52 Lt Vokietijoje paskirtų nedarbo draudimo iš-mokų, 2169,39 Lt Latvijoje paskirtų nedarbo draudimo išmokų, 1928,33 Lt Švedijoje paskirtų nedarbo draudimo išmokų, 925,48 Lt Belgijoje paskirtų nedarbo draudimo išmokų.

Užsienio valstybės grąžino Lietuvos darbo biržai 1348 089,37 Lt už asmenis, kuriems Lietuvos teritorinės darbo biržos išmokėjo nedarbo draudimo išmokas pagal užsienio valstybių išduotus for-mos E 303 pažymėjimus: Airijos įstaiga grąžino 1100 445,63 Lt, Islandijos – 167162,69 Lt, Norvegi-jos – 22663,35 Lt, Belgijos – 12087,40 Lt, Vokietijos – 11276,68 Lt, Danijos – 10247,28 Lt, Austrijos – 8099,73 Lt, Švedijos – 8039,70 Lt, Ispanijos – 7396,11 Lt, Latvijos – 670,80 Lt.

193


TURinys

7.1.5. DalYVaVimas eUropos sąJUnGos benDros socialinĖs apsaUGos inFormacinĖs sisTemos (missoc) VeiKloJe

2010 m. gegužės mėnesį Madride (Ispanija) vyko MISSOC susitikimas, kurio metu aptarti svar-biausi pokyčiai ES socialinės apsaugos srityje, ypač didelį dėmesį skiriant naujiems, neseniai įsigalioju-siems, socialinės apsaugos koordinavimo reglamentams, jų skirtumams nuo ankstesnių. E3 (darbuotojų migrantų socialinės apsaugos koordinavimo) grupės atstovai supažindino su priemonėmis, kurių buvo imtasi ir kurios planuojamos dėl bendro E3 ir MISSOC leidinio, informacijos platinimo internete. Ap-tarti esminiai pokyčiai ir problemos, pertvarkant XI lentelę „Pakankamų lėšų garantavimas“. Ispanijos, kaip pirmininkaujančios ES valstybės, atstovai apžvelgė esminius įvykius ir darbus socialinės apsaugos srityje Ispanijos pirmininkavimo laikotarpiu, pokyčius dėl senatvės pensijų Ispanijoje. Susitikimo metu darbo grupėse išnagrinėtos ir pataisytos II lentelės „Sveikatos priežiūra“ gairės, buvo pateikti pasiūlymai ir dėl pačios lentelės tobulinimo. Be to, darbo grupėse nagrinėtos šalių priemonės, kovojant su ekono-minės krizės padariniais socialinės apsaugos sistemoje, pasidalinta įvairiapuse praktika.

2010 m. spalio mėnesį MISSOC susitikimas vyko Namure (Belgija). Plenarinio posėdžio metu aptartos pastabos dėl bendro E3 (darbuotojų migrantų socialinės apsaugos koordinavimo) grupės ir MISSOC leidinio projekto bei pristatytas tolimesnis šio leidinio integravimas į bendrą MISSOC siste-mą. Apžvelgtas MISSOC sistemos gyvavimo 20-metis, pristatyti būsimi 4 metų dabai ir pokyčiai. MIS-SOC veikia nuo 1990 m. ir yra tapusi pagrindine elektronine žinių baze, kurioje kaupiama naujausia išsami struktūrinė informacija apie socialinę apsaugą ES šalyse narėse, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijoje. Lietuva MISSOC veikloje dalyvauja nuo 2003 metų. MISSOC informacinę sistemą sudaro lyginamosios lentelės, MISSOC informaciniai leidiniai, kuriuos sudaro išsamesnė informacija konkrečiais klausimais, pagrindinių socialinės apsaugos sistemų pokyčių apibūdinimas bei lyginamieji pranešimai, ir MISSOC analizė – pasirinktos socialinės apsaugos srities reikšmingų įvykių analitinė apžvalga. Sistema veikia anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis ir atnaujinama du kartus per metus.

Belgijos, kaip pirmininkaujančios ES valstybės, atstovai apžvelgė esminius įvykius ir darbus socia- linės apsaugos srityje Belgijos pirmininkavimo laikotarpiu, ypač daug dėmesio buvo skirta veiksmams dėl skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, bei pristatyti ketinimai dėl Belgijos reformos senatvės pen-sijų srityje. Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos atstovai informavo apie esminius įvykius jų kuruojamose srityse, gauti preliminarūs pasiūlymai dėl glaudesnio bendradarbiavimo su MISSOC‘u. Darbo grupėse išnagrinėtos ir pataisytos VIII lentelės „Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos“ gairės, buvo pateikti pasiūlymai ir dėl pačios lentelės tobulinimo. Be to, darbo grupėse nagrinėtos šalių priemonės, kovojant su apgavystėmis socialinės apsaugos srityje, pasida-linta įvairiapuse praktika bei pabrėžtas poreikis kovoti su šiomis apgavystėmis tarptautiniu mastu.

2010 m. liepos ir 2011 m. sausio mėnesiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip ir kitos Europos Sąjungos narių atsakingosios institucijos, pateikė naujausią informaciją apie savo šalies socia-linę apsaugą MISSOC lentelėms. 2011 m. gegužės mėnesį MISSOC interneto puslapyje220 buvo 2010 m. liepos 1 dienos informacija apie Lietuvos socialinę apsaugą. Visų šalių 2011 m. sausio 1 dienos informa-cija apie socialinę apsaugą MISSOC interneto puslapyje bus skelbiama šiek tiek vėliau.

Kitas MISSOC susitikimas planuojamas 2011 m. gegužės 19–20 d. Vengrijoje.

220 http://www.missoc.org

194


TURinys

7.1.6. lieTUVos pasirenGimas pirmininKaUTi es 2013 m. anTroJe pUsĖJe

Siekdama tinkamai pasirengti pirmininkauti ES Tarybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Taryboje 2013 metais veiksmų planą221.

2010 m. gegužės 26 d. LR Vyriausybės pasitarimo protokoliniu sprendimu Nr. 38 patvirtintose Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. gairėse apibrėžiami esminiai principai ir nuostatos, kuriais vadovaujantis bus organizuojamas tolesnis Lietuvos pasirengimas pir-mininkauti ES Tarybai ir pirmininkaujama ES Tarybai 2013 metais. Gairėse akcentuojamas pasirengi-mo pirmininkauti ES Tarybai procesas, kuris turėtų būti vykdomas taip, kad būtų užtikrintas sklandus ES Tarybos darbas ir sėkmingas veiklos tęstinumas, kartu sustiprinant Lietuvos Respublikos įtaką ES sprendimų priėmimo procese bei įtvirtinant ES vertybes valstybės gyvenime. Siekiant į pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai procesą įtraukti visas suinteresuotas institucijas, buvo įkurtas Pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai koordinatorių tinklas, kuriame ministerija turi savo atstovus.

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos prioritetuose222 numa-tytą prioritetinę kryptį – Valstybės valdymo sistemos modernizavimas – už rezultatus atsakingos ir atskaitingos valstybės tarnybos kūrimas ir rengimasis 2013 metais pirmininkauti ES Tarybai, pagal kompetenciją ministerija per Pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai koordinatorių tinklą parengė informaciją apie: daugiau nei 20 įvairaus lygio pirmininkavimo susitikimų, kuriuos organizuos mi-nisterija ir jai pavaldžios institucijos Lietuvoje (2013 m. II pusmetį); vizitus dėl Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai; visų būsimųjų ES Tarybos darbo grupių ir komitetų pirmininkus, nurody-dama jų dislokacijos vietą (sostinė ar nuolatinė atstovybė ES); ministerijos skyrių atstovų stažuotes Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje; darbuotojus, kurie atstovauja Lietuvos interesams ES, ir tuos, kuriems teks didžiausias krūvis pirmininkavimo metu, bei jų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimą.

Asmenims, vykdysiantiems su pirmininkavimu ES susijusias funkcijas, nuo 2011 metų orga-nizuojami centralizuoti ir decentralizuoti mokymai. Tuo tikslu 2011 m. kovo 30 d. ministerija pateikė paraišką projektui „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos pavaldžių institucijų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“.

221 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas Nr. 867 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 359 „Dėl Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungoje 2006–2009 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, 105-4027).

222 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1448 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos prioritetų“ (Žin., 2010, 123-6285)

195


TURinys

7.2. Darbo miGraciJa

7.2.1. Darbo migracijos aktualijos

Laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš pagrindinių laisvių, kurias ES piliečiams garantuoja ES steigimo sutartys bei ES teisynas. Įgyvendindami šią laisvę, Lietuvos, kaip ES narės, gyventojai gali lais-vai judėti visoje ES. Iki 2011 m. gegužės 1 d. Vokietija ir Austrija vis dar buvo numačiusios pereinamuo-sius įdarbinimo apribojimus valstybėms, kurios įstojo į ES 2004 metais ir vėliau. Nuo 2011 m. gegužės 1 d. Vokietija ir Austrija panaikino pereinamuosius įdarbinimo apribojimus valstybėms, kurios įstojo į ES 2004 metais (tarp jų ir Lietuvai). Įdarbinimo apribojimai iki 2013 m. pabaigos bus vis dar taikomi Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams.

Pažymėtina, kad, nors Didžiosios Britanijos darbo rinka yra atvira, tačiau naujų ES valstybių narių (įstojusių į ES 2004 m. ar vėliau) piliečiai per 30 dienų nuo įsidarbinimo turi užregistruoti savo bu-vimą šalyje, t. y. turi užsiregistruoti Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų registre (Home Office Worker Registration Scheme). Ši registracija labiau reikalinga statistiniams duomenims rinkti ir situacijai darbo rinkoje bei migracijos srautams stebėti ir ji nesusijusi su leidimu dirbti.

7.2.1.1. Laisvo darbuotojų judėjimo įgyvendinimas Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi asmenų judėjimo, laisvo darbuotojų judėjimo ES teisėmis

bei galimybe praktiškai be jokių suvaržymų įsidarbinti visose ES valstybėse narėse. Aktyvus naudojima-sis šiomis teisėmis atsispindi Lietuvos Respublikos piliečių emigracijos statistikoje.

Migracijos statistika

Metai

Migracijos prieaugis /

sumažėjimas (tūkst.)

Emigracija (tūkst.) Imigracija (tūkst.)

iš viso (dekla-ruota + nede-

klaruota)deklaruota nedekla-

ruotanedeklaravę,

% iš viso iš jos LR piliečių

LR pilie-čiai vidu-tiniškai,

%

1990 -8,9 -23,6 -23,6 0 0 14,7 n/d n/d

1991 -10,7 -22,5 -20,7 -1,8 8 11,8 n/d n/d

1992 -25,3 -32 -28,9 -3,1 9,7 6,6 n/d n/d

1993 -24 -26,8 -16 -10,8 40,3 2,9 1,4 48,3

1994 -24,2 -25,9 -4,2 -21,7 83,8 1,7 0,8 47,1

1995 -23,7 -25,7 -3,8 -21,9 85,2 2 0,7 35

1996 -23,4 -26,4 -3,9 -22,5 85,2 3 1,3 43,3

1997 -22,4 -25 -2,5 -22,5 90 2,5 1,1 44

1998 -22,1 -24,8 -2,1 -22,7 91,5 2,7 1,2 44,4

1999 -20,7 -23,4 -1,4 -22 94 2,7 1 37

196


TURinys

Metai

Migracijos prieaugis /

sumažėjimas (tūkst.)

Emigracija (tūkst.) Imigracija (tūkst.)

iš viso (dekla-ruota + nede-

klaruota)deklaruota nedekla-

ruotanedeklaravę,

% iš viso iš jos LR piliečių

LR pilie-čiai vidu-tiniškai,

%

2000 -20,3 -21,8 -2,6 -19,2 88,1 1,5 0,8 53,3

2001 -18,4 -23,1 -7,3 -15,8 68,4 4,7 0,7 14,9

2002 -9,4 -14,5 -7,1 -7,4 51 5,1 0,8 15,7

2003 -18 -22,7 -11 -11,7 51,5 4,7 1,3 27,7

2004 -27 -32,5 -15,2 -17,3 53,2 5,6 3,4 60,7

2005 -41,3 -48,1 -15,6 -32,5 67,6 6,8 4,7 69,1

2006 -20,1 -27,8 -12,6 -15,2 54,7 7,7 5,5 71

2007 -17,9 -26,5 -13,8 -12,7 47,9 8,6 6,1 71,3

2008 -14,4 -23,7 -17 -6,7 28,3 9,3 6,3 67,7

2009 -28,2 -34,7 -22 -12,7 36,6 6,5 4,8 73,8

2010 -78 -83,2 -83,2 * * 5,2 4,2 80,8

Iš viso -498,4 -614,7 -314,5 -300,2 56,5 116,3 46,1 39,6


* Nuo 2011 m. Lietuvos statistikos departamentas neatlieka nedeklaruotos emigracijos tyrimo. Nesant nedeklaruotos emigracijos duomenų, negalima tiksliai apskaičiuoti bendro migracijos prieaugio / sumažėjimo bei emigracijos masto.

2010 m. emigracijos mastai stipriai išaugo. Tai galima iš dalies paaiškinti tuo, kad, įsigaliojus Pri-valomo socialinio draudimo įstatymo pataisoms, dauguma emigravusių Lietuvos Respublikos piliečių suskubo deklaruoti savo išvykimą iš šalies.

7.2.1.2. Renginiai ir susitikimai darbuotojų judumo klausimais

2011 m. vasario 25–26 d. Briuselyje vyko Laisvo darbuotojų judėjimo Techninio ir Patariamojo komitetų susitikimai, kurių metu apsikeista informacija apie pasikeitimus taikant laisvo darbuotojų ju-dėjimo apribojimus pereinamuoju laikotarpiu.

Susitikimų metu Techninio ir Patariamojo komitetų nariams buvo pristatyta studija apie grįžtan-čiąją migraciją „Migrantų darbuotojų grįžimas į savo kilmės šalis“, kai kurios šalys pristatė savanoriško grįžimo schemas. Aptartas direktyvos 2004/38 (dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje) įgyvendinimas. Komisija aptarė romų situaciją ES, pristatytos svarbiau-sios bylos laisvo darbuotojų judėjimo srityje ir ES Teisingumo teismo sprendimai. Taip pat Komisija pristatė komunikatą dėl sportininkų teisių naudotis laisvo judėjimo galimybėmis „Plėtojant europietišką dimensiją sporto srityje“ bei darbinį Komisijos dokumentą dėl viešojo sektoriaus darbuotojų judumo aspekto.

197


TURinys

2010 m. liepos mėnesį pradėti nagrinėti Europos Komisijos pasiūlymai dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sezoninio darbo tikslais sąly-gų bei dėl bendrovių viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų.

Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sezoninio darbo tikslais sąlygų siekiama nustatyti palengvintas procedūras trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Europos Sąjungos valstybes nares dirbti sezoninius darbus, o pasiūlymo dėl bendro-vių viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų tikslas – nustatyti bendras ir palankesnes imigracijos taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams, kurie laikinai perkeliami dirbti iš trečiosiose valstybėse įsisteigusių bendrovių į Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtus tokių ben-drovių filialus ar kitus subjektus, priklausančius tokioms bendrovėms ar bendrovių grupėms.

Šie direktyvų pasiūlymai intensyviai (apytikriai kartą per mėnesį) nagrinėjami Europos Sąjun-gos Tarybos Imigracijos, migracijos ir išsiuntimo darbo grupėje bei Socialinių klausimų darbo grupėje. Darbo grupių posėdžiuose dalyvauja ministerijos atstovas.

7.2.1.3. Užsieniečių integracija

Lietuvai įstojus į ES akivaizdžiai didėjęs imigrantų į Lietuvą srautų skaičius (Lietuvos darbo birža 2008 m. išdavė 7,8 tūkst. leidimų dirbti, kai 2007, 2006 ir 2005 m. – atitinkamai 5,7, 3 ir 1,6 tūkst.) pas-taraisiais metais dėl ekonominio sunkmečio gerokai sumažėjo. 2010 metais buvo išduoti 1808 leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje. 2010 m. buvo išduota 4,3 karto mažiau leidimų užsienio piliečiams dirbti Lietuvos Respublikoje nei 2008 metais ir 1,2 karto mažiau negu 2009 metais.

Užsieniečiams išduotų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje skaičius

Lietuvos darbo biržos duomenys 7.2.1.3-1 iliustracija

198


TURinys

2010 m. leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti užsieniečiams iš 35 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Baltarusijos piliečiams (50 proc.). Ukrainos piliečiams išduoti leidimai dirbti suda-ro 23 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, Kinijos piliečiams – 6 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 4 proc. bei Indijos piliečiams – 4 procentus 2010 m. išduotų leidimų dirbti pasiskirstymas pagal pilietybę stipriai pasikeitė, lyginant su 2009 metais. 2010 m. Turkijos piliečiams išduotų leidimų dirbti skaičius sumažėjo 24 proc., Ukrainos piliečiams sumažėjo 5 proc., Baltarusijos piliečiams išduotų leidimų dirbti skaičius padidėjo 23 procentais.

Užsieniečiams išduotų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje pasiskirstymas pagal pilietybę

Lietuvos darbo biržos duomenys 7.2.1.3-2 iliustracija

Daugiausia leidimų užsieniečiams 2010 m. buvo išduota dirbti paslaugų sektoriuje – 82 proc., pramonės sektoriuje – 15 proc. ir vos 3 proc. – statybos sektoriuje. Tradiciškai daugiausia leidimų užsie-niečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais. Daug leidimų dirbti išduota tokių profesijų užsienio specialistams, kurių Lietuvoje trūksta, – metalinių laivų korpusų surinkėjams, suvirintojams, technologinių vamzdynų ir įrenginių montuotojams, laukinių žvėrių dre-suotojams, keliamųjų platformų operatoriams ir pan.

199


TURinys

Užsieniečiams išduotų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje pasiskirstymas pagal profesijas

(20 paklausiausių profesijų) 2010 m.

Profesijos pavadinimas Leidimų skaičius

Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas 1136

Metalinių laivų korpusų surinkėjas 149

Restorano virėjas 99

Suvirintojas 91

Konsultantas 54

Siuvėjas 30

Technologinių vamzdynų ir įrenginių montuotojas 27

Inžinierius 10

Projektų vadovas 10

Pardavimų vadybininkas 9

Įstaigos vadovas 8

Įstaigos vadovo pavaduotojas 7

Laukinių žvėrių dresuotojas 7

Teisininkas 7

Keliamosios platformos operatorius 6

Suvirintojas elektra 6

Gydytojas rezidentas 5

Laivo korpuso dažytojas 5

Metalinių konstrukcijų montuotojas 5

Technologijų inžinierius 5

Kitos profesijos (mažiau nei 5 leidimai) 132

Lietuvos darbo biržos duomenys 7.2.1.3-1 lentelė

Šiuo metu imigracijos srautai į Lietuvą yra sąlyginai maži (lyginant su senosiomis ES valstybė-mis), bet ateityje, tikėtina, palaipsniui imigracijos mastai į Lietuvą nuolat didės. Atsižvelgiant į tai, Lietu-vai, kaip ir kitoms ES valstybėms, būtina rimtai galvoti apie užsieniečių integraciją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, būdama atsakinga už socialinę pabėgėlių ir užsieniečių, gavusių laikiną humanita-rinį prieglobstį, socialinę integraciją, atstovauja Lietuvos interesams ES neformaliuose Asmenų ryšiams palaikyti integracijos srityje susitikimuose. Vykdant šią užduotį, pildomi klausimynai ir keičiamasi in-formacija apie užsieniečių integracijos padėtį Lietuvoje bei kartu su kitomis susijusiomis valstybės insti-tucijomis, įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis dalyvaujama susitikimuose bei seminaruose šiais klausimais.

200


TURinys

7.3. moTerŲ ir VYrŲ lYGYbĖ

7.3.1. es ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas

2010 m. birželio mėnesį Vilniuje įvyko oficialus Europos lyčių lygybės instituto atidarymas. Tai pirmoji ES agentūra, įsikūrusi Lietuvoje, ir pirmoji ES specializuota agentūra, dirbsianti moterų ir vyrų lygybės klausimais. Lietuvos atstovas 2010 metais aktyviai dalyvavo aukščiausio instituto valdymo or-gano – Europos lyčių lygybės instituto Valdymo Tarybos – veikloje. Du Lietuvos atstovai paskirti ir ak-tyviai dalyvavo instituto konsultacinio organo – Ekspertų Forumo – veikloje, taip pat instituto įkurtose ekspertų darbo grupėse, rengiančiose Europos lyčių lygybės indeksą bei Pekino veiksmų platformos rodiklių apžvalgas.

Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas Lietuvai apsvarsčius trečiąjį ir ketvirtąjį pranešimus apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimą Lietuvoje, parengtas Penktasis pranešimas, ku-riam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo 2011 m. balandžio 6 d. protokoliniu spren-dimu. Penktasis pranešimas įdėtas į ministerijos tinklalapį adresu http://www.socmin.lt/index.php?-1191824460.

Vienas iš pirmųjų renginių Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbia-vimo organizacijai, buvo konferencija ESBO šalių moterims verslininkėms, organizuota Vilniuje 2011 m. kovo 3–4 d., bendradarbiaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ESBO generaliniam sekre-toriatui Vienoje ir Vilniaus universiteto Lyčių studijų centrui.

2010–2011 metais Lietuvos atstovai dalyvavo ir teikė pozicijas ES aukšto lygio darbo grupės lyčių aspektui integruoti posėdžiuose (3 posėdžiai), EK patariamojo moterų ir vyrų lygių galimybių komi-teto posėdžiuose (2 posėdžiai), ES aukšto lygio darbo grupės lyčių aspektui integruoti struktūriniuose fonduose posėdžiuose (2 posėdžiai), Europos Tarybos Moterų ir vyrų lygybės koordinacinio komiteto posėdžiuose (3 posėdžiai), Šiaurės-Baltijos šalių lyčių lygybės darbo grupės posėdžiuose (1 posėdis), Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijose (2 sesijos), kurių viena buvo skirta Pekino veiksmų platformos 15 metų jubiliejui paminėti.

2010 m. baigėsi derybos ir priimta naujoji 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taiky-mo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB, priimtos Tarybos išvados dėl moterų ir vyrų atlyginimų skirtumų mažinimo, dėl naujosios Europos Lyčių lygybės strategijos 2010–2015 metams. 2011 metais priimtas atnaujintas Europos lyčių lygybės paktas.

Kaip ir kasmet, Europos Komisija 2011 metais pateikė Tarybai Moterų ir vyrų lygybės pažangos 2010 metais ataskaitą 223. Šios ataskaitos duomenimis, Lietuva, Latvija ir Estija minimos kaip šalys, ku-riose vyrų užimtumas mažiausias, o Malta, Italija ir Graikija – šalys, kuriose moterų užimtumas mažiau-sias. Danija, Nyderlandai ir Švedija minimos kaip šalys, kuriose apie 75 proc. moterų dirba nevisą darbo dieną. Lietuva minima kaip šalis, kurioje vyrų užimtumo lygiui tai, kad jie turi vaikų, turi didžiausią palankią įtaką. Lietuva kartu su Slovėnija ir Estija minima kaip šalis, kurioje didžiausias skurdo rizikos

223 http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=418

201


TURinys

lygio skirtumas tarp vyrų ir moterų. Atlyginimų skirtumo rodiklis Lietuvoje pablogėjo ir jau ne tik at-silieka nuo ES vidurkio, bet nusmuko į 22 vietą ES. Palyginimui – Latvijos rodiklis yra devintas Europos Sąjungoje, o Estijos – paskutinėje vietoje ES. Moterų parlamente skaičiumi (22 proc.) Lietuva šiek tiek atsilieka nuo ES vidurkio (24 proc). Moterų verslo vadovių skaičiumi ES išlieka pirmaujanti Latvija. Lie-tuvos rodiklis sumažėjo ir jau atsilieka nuo ES vidurkio. Moterų aukščiausiuose sprendimo priėmimo organuose, didžiausiose verslo kompanijose skaičius, palyginti su 2007 metais, sumažėjo daugiau nei 5 procentais, tačiau vis dar viršija ES vidurkį. Tuo tarpu Latvijos rodiklis, 2007 metais buvęs toks pat kaip Lietuvos, stipriai padidėjo ir yra trečias tarp geriausių ES. Lietuva, Latvija ir Estija minimos kaip šalys, kuriose didžiausias moterų ir vyrų gyvenimo trukmės skirtumas. Be to, Lietuva minima tarp šalių, kurios 2010 metais priėmė naujas kovos su smurtu strategijas arba naujus veiksmų planus (Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2012 metų planas). Lietuva paminėta kaip geros praktikos pavyzdys skatinant lyčių lygybę už ES ribų: pirmininkaudama Demokra-tijų bendrijai, Lietuva inicijavo Demokratijų bendrijos Lyčių lygybės darbo grupės įkūrimą.

7.3.2. Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos įgyvendinimas

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189224, 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ 661 punktą, 2010 metais parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 530225 patvirtinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programa (toliau – Programa). Pagrindiniai šios Programos tikslai: užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatos būtų nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai įgyvendinamos visose srityse; įgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinius įsipareigojimus moterų ir vyrų lygybės srityje.

Šios Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti nustatytos konkrečios priemonės, nuro-dant atsakingus vykdytojus, terminus, lėšų poreikį, laukiamus rezultatus. Visa tai numatyta Programai įgyvendinti parengtame ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-323226 patvirtintame Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 metų programos įgyvendinimo priemonių plane. Pagrindiniai Programos uždaviniai yra numatyti užimtu-mo, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, krašto apsaugos, sprendimų priėmimo, Eu-ropos Sąjungos ir tarptautinio bendradarbiavimo, moterų ir vyrų lygybės įgyvendinimo mechanizmų bei metodų plėtros srityse. 2010 metais įvairios ministerijos vykdė Programos priemones, skirtas šiems Programos uždaviniams pasiekti:

- Gerinti moterų ir vyrų, grįžtančių į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, taip pat vyres-nio amžiaus moterų reintegracijos į darbo rinką ir išlikimo darbo rinkoje galimybes;

224 Žin., 2009, Nr. 33-1268225 Žin., 2010, Nr. 56-2757226 Žin., 2010, Nr. 83-4391

202


TURinys

- Didinti moterų, ypač kaimo moterų, galimybes imtis verslo ir jį plėtoti, skatinti kaimo gy-ventojų, moterų ir vyrų, ekonominį aktyvumą;

- Sudaryti palankesnes sąlygas kaimo gyventojams, moterims ir vyrams, tobulinti profesinius įgūdžius;

- Plėtoti bendradarbiavimą su Europos lyčių lygybės institutu; - Užtikrinti nuolatinį visuomenės švietimą ir informavimą apie sveikatą stiprinančio elgesio

įtaką gyvenimo trukmei ir sveikatą žalojančio elgesio pasekmes, siekiant mažinti moterų ir vyrų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumą;

- Mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl šių ligų;

- Skatinti spręsti specifines moterų ir vyrų sveikatos problemas; užtikrinti gimdos kaklelio, krūties, prostatos vėžio patikros galimybę ir informacijos apie tokią patikrą teikimą;

- Skatinti nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, integruojant moterų ir vyrų lygy-bės klausimus į aplinkosaugos projektus;

- Skatinti savivaldybes imtis veiksmų, užtikrinančių lygias moterų ir vyrų galimybes; - Tobulinti valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis, kvalifikaciją moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais;- Užtikrinti moterų ir vyrų padėties pokyčių sistemingą lyginamąjį vertinimą;- Kaupti duomenų bazėje statistinius duomenis apie gyventojus pagal lytį; - Rengti geros kokybės statistinę informaciją, reikalingą pagrįstai moterų ir vyrų padėties skir-

tumų analizei, sprendimams priimti, ir aprūpinti ja vartotojus; skatinti diskusijas šia tema, tobulinti statistinės informacijos pagal lytį teikimą vartotojams.

Išsami informacija apie priemonių vykdymo 2010 metais rezultatus pateikiama Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos įgyvendinimo 2010 metais ataskaitoje, ku-riai pritarta Vyriausybės pasitarimo 2011 m. balandžio 11 d. protokoliniu sprendimu. Ataskaita įdėta į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapį227 .

Įgyvendinant šios programos priemones, atrinkta ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A1-69 patvirtinta Lietuvos Respublikos kandidatė į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą – Vilniaus Universiteto Lyčių studijų centro direktorė prof.habil.dr. Dalia Leinartė. Kandidatė pristatyta Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos kasmeti-nėje sesijoje 2011 m. vasario mėnesį. Parengtas ir nuosekliai vykdomas kandidatės viešinimo valstybėse narėse veiksmų planas.

227 http://www.socmin.lt/index.php?-1191824460

TURinys 203

8TarpTaUTinis benDraDarbiaVimas

8.1. DalYVaVimas TarpTaUTiniŲ orGaniZaciJŲ VeiKloJe

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tenka svarbus vaidmuo aktyviai dalyvaujant tarptau-tinių organizacijų – Tarptautinės darbo organizacijos, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei kt. – veikloje.

8.1.1. narystė Tarptautinėje darbo organizacijoje

8.1.1.1. Konvencijų nuostatų taikymo Lietuvoje ataskaitų rengimas

2010 metais, vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) įstatų 22 str., buvo parengtos išsamios šių ratifikuotų konvencijų nuostatų taikymo Lietuvoje ataskaitos:

1946 m. konvencijos dėl jūreivių sveikatos patikrinimo (Nr. 73);1948 m. konvencijos dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87);1949 m. konvencijos dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų tai-

kymo (Nr. 98);1951 m. konvencijos dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100);1985 m. konvencijos dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų (Nr. 108);1958 m. konvencijos dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111);1964 m. konvencijos dėl užimtumo politikos (Nr. 122);

204

socialinis pranešimas 2010–2011 TarpTaUTinis BenDraDarBiaVimas

TURinys

1976 m. konvencijos dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti (Nr. 144);1976 m. konvencijos dėl minimalių standartų prekybinėje laivyboje (Nr. 147) ir jos 1996 m. pro-

tokolo;1985 m. konvencijos dėl darbo statistikos (Nr.160).

Atsižvelgiant į Tarptautinio darbo biuro prašymą bei TDO konstitucijos 19 straipsnį, 2009 m. pradžioje pateikta fundamentalių TDO konvencijų nuostatų taikymo ataskaita. Be to, pateikti atsakymai į Tarptautinio darbo biuro parengtą klausimyną, kurio pagrindu bus atliekamas tyrimas dėl įgūdžių ir profesinių poreikių ekologiniame statybos sektoriuje.

8.1.1.2. Tarptautinė darbo konferencija

99-ojoje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje, kuri vyko 2010 m. birželio 2–18 dienomis Že-nevoje, Lietuvai atstovavo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2010 m. gegužės 19 d. potvarkiu Nr.183 sudaryta vyriausybinė delegacija. Delegacija buvo suformuota pagal TDO įstatų reikalavimus trišaliu principu – iš Vyriausybės, darbdavių bei profesinių sąjungų atstovų.

99-osios sesijos plenariniuose posėdžiuose bei sudarytuose komitetuose buvo svarstomi šie nuo-latiniai klausimai: Tarptautinio darbo biuro Valdymo tarybos pirmininko bei generalinio direktoriaus pranešimai; visuotinis pranešimas apie TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe vyk-dymą; TDO programa ir biudžetas bei kiti klausimai; ataskaitos ir informacija apie konvencijų ir reko-mendacijų taikymą. Taip pat svarstyti Valdymo tarybos pateikti klausimai: rekomendacijos dėl ŽIV/AIDS darbo pasaulyje rengimas – siekiama priimti rekomendaciją; tinkamas darbas namudiniams dar-buotojams – standartų nustatymas, siekiant priimti konvenciją, lydimą rekomendacijos; diskusija apie strateginį tikslą – užimtumą – pirmoji periodinio ciklo diskusija pagal TDO Socialinio teisingumo ir teisingos globalizacijos deklaraciją (2008).

Lietuvos delegacijos nariai dirbo komitetuose, sudarytuose sesijos darbotvarkėje numatytiems klausimams svarstyti. Lietuvos atstovai dalyvavo ir ES valstybių narių vyriausybių atstovų koordinaci-niuose posėdžiuose, kuriuose buvo formuojama bendra pozicija darbotvarkės klausimais, taip pat mūsų šalies atstovai dalyvavo IMEC (Industrial Market Economy Countries, liet. k. – industrinių rinkos eko-nomikos valstybių) grupės posėdžiuose.

Tinkamo darbo namudiniams darbuotojams komitetas. Komitete vyko pirmoji diskusija (iš dviejų reikalingų dokumentui priimti).

Naujasis standartas dėl namudinių darbuotojų – tai proga TDO įtraukti į savo kompetencijos sritį darbuotojų kategoriją, kuri joje nebuvo. Ši darbuotojų kategorija yra ypač pažeidžiama – daugelyje valstybių jie nėra įtraukti į teisinio reguliavimo sritį. Namudiniai darbuotojai dirba specifinėmis sąly-gomis – individualiuose namuose, be to, dažnai namudinis darbas susijęs su migrantais. Namudiniai darbuotojai neretai patenka į nedeklaruoto darbo sritį ir į neformalią ekonomiką, nes jų darbas nėra suprantamas kaip tikras ar produktyvus darbas ir negeneruoja pajamų namų ūkiams. Be to, asmenys, dirbantys tokį darbą, nėra vertinami kaip kompetentingi ar turintys specifinių gebėjimų. Namudiniai darbuotojai, skirtingai nei įprasti darbuotojai, faktiškai nematomi, nes jie dirba namų ūkyje. Naujasis tarptautinis darbo standartas reiškia oficialų namudinių darbuotojų teisių pripažinimą.

205


TURinys

Komitete kilo gana daug diskusijų dėl dokumento formos. Ne viena valstybė narė pasisakė už rekomendaciją, tačiau buvo valstybių, teigiančių, jog konvencija yra būtina (kartu ir rekomendacija). Lietuva pasisakė už neįpareigojantį dokumentą, t. y. rekomendaciją. Komitete itin ilgai diskutuota dėl pagrindinių sąvokų apibrėžimo – namudinio darbuotojo ir namudinio darbo (daugelis valstybių narių pabrėžė poreikį netaikyti konvencijos ar rekomendacijos nuostatų „au pair“, t. y. ruošos pagalbinin-kėms).

Užimtumo komitetas. Šio komiteto diskusijoms buvo parengta Tarptautinio darbo biuro atas-kaita. Diskusijos vyko pagal tam tikrus klausimus. Pirmiausia keltas klausimas – kokie sunkumai laukia valstybių narių ir socialinių partnerių artimiausiu metu, siekiant skatinti visišką, tinkamą ir produktyvų darbą sąžiningos globalizacijos kontekste. Buvo išskirti šie iššūkiai: globalizacija, augimas, darbo migra-cija, nedarbas, pažeidžiamas darbas, gyvenimo sąlygų klausimai, pavojingas darbas, visuotinės atlygini-mų tendencijos, nelygybė, žalioji ekonomika, demografiniai pokyčiai ir struktūriniai pasikeitimai.

Darbdavių atstovai įvardino savo iššūkius užimtumo srityje: tvarių įmonių problema, įvertinant jos sprendimui didelės įtakos turinčio privataus sektoriaus (kaip skatinančio augimą ir užimtumą) rolę; demografinių pokyčių problema per įvairių skirtingų tarpusavyje sąveikaujančių aspektų geresnį supra-timą; darbo rinkos institucijų ir jų teisinio reguliavimo problema (ypač atkreipiant dėmesį, kad jos turi būti stiprinamos kartu skatinant ir darbo rinkos lankstumą); įgūdžių klausimai ir pan.

Kiti komitete svarstyti klausimai: kokia turi būti makroekonomikos politika skatinanti visišką, tinkamą ir produktyvų darbą; užimtumo ir darbo rinko politika skatinanti visišką, tinkamą ir produk-tyvų darbą; darbingumo, produktyvumo, gyvenimo standartų ir socialinio progreso gerinimas; prekyba ir investicijos, siekiant skatinti visišką, tinkamą ir produktyvų darbą; keturių strateginių tikslų sąveika ir jų įtaka strateginiam užimtumo tikslui; diskusija apie su tarptautiniais darbo standartais susijusią veiklą dėl užimtumo; uždaviniai Valdymo tarybai ir Tarptautiniam darbo biurui, siekiant strateginio užimtumo tikslo.

Šio komiteto veiklos ataskaitą galima rasti TDO tinklalapyje228. ŽiV/AiDs darbo pasaulyje komitete toliau buvo tęsiamos 2009 m. konferencijoje prasidėjusios

diskusijos dėl naujo TDO dokumento, t. y. rekomendacijos. Konferencijos pabaigoje rekomendacija buvo priimta. Lietuvos atstovai šio komiteto darbe nedalyvavo.

standartų taikymo komitete buvo diskutuojama įvairiais tarptautinių darbo normų taikymo klausimais. Komitetas išnagrinėjo 25 individualius skundus, susijusius su plačiu TDO standartų spek-tru. Visą informaciją apie šio komiteto darbą galima rasti TDO tinklalapyje229.

Išsamią informaciją apie 99-ąją TDO konferenciją, komitetų darbą, ataskaitas ir priimtas rezoliu-cijas bei TDO VT posėdį galima rasti internete adresu http://www.ilo.org.

228 http://www.ilo.org/global/What_we_do/Officialmeetings/ilc/ILCSessions/99thSession/pr/lang--en/docName--WCMS_142318/index.htm

229 http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_norm/---relconf/documents/meetingdocument/wcms_141870.pdf

206


TURinys

8.1.1.3. TDO Valdymo taryba

Valdymo taryba yra Tarptautinio darbo biuro – Tarptautinės darbo organizacijos sekretoriato – vykdomasis organas, susidedantis iš 56 narių – 28 vyriausybių, 14 darbdavių ir 14 darbuotojų atstovų.

Valdymo taryba renkasi tris kartus per metus (lapkričio, kovo ir birželio mėnesiais) ir sprendžia TDO politikos, programos ir biudžeto klausimus, renka generalinį direktorių, sprendžia kitus svarbius su TDO valdymu susijusius klausimus. Darbas Valdymo taryboje vyksta vadovaujantis pamatiniu TDO trišalio bendradarbiavimo principu.

Lietuva 2008 m. kasmetinės TDO konferencijos metu išrinkta Valdymo tarybos pakaitine nare trejų metų kadencijai.

Vykusiose Valdymo tarybos sesijose Lietuva aktyviai dirbo komitetuose, ypatingą dėmesį skirda-ma TDO Valdymo tarybos ir konferencijos reformų darbo grupei. Lietuva yra tarp 16 šios darbo grupės valstybių narių – deleguota Rytų ir Centrinės Europos regioninės grupės. Ši darbo grupė sudaryta 2009 m. birželio mėn. Darbo grupės tikslas – aptarti galimus reformos būdus ir pateikti sprendimą Valdymo tarybai. 2011 m. kovo mėn. Valdymo tarybos sesijos metu priimtas sprendimas dėl Valdymo tarybos reformos. Tarptautiniam darbo biurui pavesta pagal jį keisti Valdymo tarybos veiklos taisykles. Arti-miausiu metu prasidės diskusijos dėl TDO konferencijos reformos.

Informaciją, susijusią su darbo grupės veikla, galima rasti TDO tinklalapyje.230

8.1.1.4. TDO darbo jūrų laivyboje konvencija

2006 m. vasario mėn. TDO jūrinės sesijos metu buvo priimta darbo jūrų laivyboje konvencija (dar vadinama jūrine konvencija), kuri konsoliduoja beveik visas nuo 1920 m. TDO priimtas jūrininkų darbo konvencijas. Ši konvencija yra itin aktuali gerinant jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygas, siekiama kuo platesnio jos ratifikavimo.

Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą, kuriuo ES valstybės narės įgaliojamos Bendrijos in-teresų labui ratifikuoti šią konvenciją. Be to, ratifikavimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje – 2012 m. IV ketv. Kadangi konvencija yra itin didelės apimties ir sudėtinga, būtina identi-fikuoti su ratifikavimu susijusias problemas, už atitinkamus straipsnius atsakingas institucijas. Konven-cijos nuostatos patenka į šių institucijų kompetenciją: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susi-siekimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Saugios laivybos administracijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir t. t.

2010 m. gruodžio 7 dieną Klaipėdoje vyko suinteresuotų institucijų ir socialinių partnerių susi-tikimas, kurio metu nuspręsta konvenciją ratifikuoti kiek galima greičiau, pageidautina 2011 m. rudenį. Tada imtis jos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę (konvencijos ratifikavimas būtų teisinis pagrindas institucijoms keisti jų kompetencijai priklausančius teisės aktus). Taip pat nuspręsta sudaryti darbo gru-pę konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo klausimams spręsti.

2011 m. kovo 30 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-171 sudaryta darbo grupė. Jai pavesta iki 2011 m. lapkričio 30 dienos pateikti pasiūlymus atitinkamoms institucijoms dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų keitimo pagal TDO darbo jūrų laivyboje konvencijos nuostatas ir pa-rengti teisės aktų, reikalingų šiai konvencijai ratifikuoti, projektus.

230 http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_norm/---relconf/documents/meetingdocument/wcms_152846.pdf

207


TURinys

8.1.2. narystė europos Taryboje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje dalyva-vo šių Europos Tarybos komitetų veikloje: Europos socialinės sanglaudos komiteto (CDCS), Moterų ir vyrų lygybės koordinacinio komiteto (CDEG), Europos socialinės chartijos vyriausybinio komiteto (T-SG), Socialinės apsaugos ekspertų komiteto (CS-SS), Europos koordinacinio forumo neįgalių žmonių klausimais (CAHPAH) bei Smurto privačiojoje erdvėje ir smurto prieš moteris prevencijos ir mažinimo ad hoc komiteto (CAHVIO), kuris veiklą baigė 2011 m.

Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos

Šiuo metu nagrinėjamos galimybės ratifikuoti 2007 m. Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (toliau – Konvencija). 2007 m. Lietuva šią Konvenciją pasirašė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko 2011 m. sausio 17 d. pavedimą Nr. 71-161, organizavo tarpinstitucinės darbo grupės, kuri išnagrinėtų Kon-vencijos ratifikavimo ir jos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje galimybes, sudarymą. Minėta darbo grupė yra patvirtinta Ministro Pirmininko 2011 m. kovo 15 d. potvarkiu Nr. 65 „Dėl darbo grupės sudarymo“. Šiuo potvarkiu darbo grupei pavesta iki 2011 m. birželio 1 d. išnagrinėti Konvencijos ratifikavimo ir jos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje galimybes, parengti išvadas bei pasiūlymus ir pateikti juos Ministrui Pirmininkui.

8.1.2.1. Europos socialinės sanglaudos komiteto (CDCS) ir jo Biuro veikla

2010 m. rugsėjo 29–30 d. Strasbūre vyko 26-asis Biuro posėdis, į kurį deleguota ir Lietuvos ats-tovė. Posėdyje Biuro nariai buvo supažindinti su ET Ministrų komiteto 2010 m. liepos 7 d. sprendi-mu „Dėl naujos Socialinės sanglaudos strategijos bei ją įgyvendinančio Europos socialinės sanglaudos veiksmų plano patvirtinimo“. Svarstyta, jog naujoji strategija galėtų būti pagrindas būsimai ET veiklai.

Darbotvarkėje numatytu klausimu dėl pasirengimo antrajai ministrų, atsakingų už socialinę san-glaudą, konferencijai, kuri vyks 2012 m. rugsėjį Stambule (Turkija), nebuvo parengta jokia rašytinė informacija, nors Turkijos atstovė biuro susitikime nedalyvavo, tačiau numatyta sudaryti vyresniųjų pareigūnų, paskirtų šalių narių, komitetą konferencijai rengti bei apsispręsta pradėti rimtai ruoštis kon-ferencijai 2011 metais.

Ilgiau užtruko ET rekomendacijos dėl tarpkultūrinės kompetencijos socialinėse paslaugose pro-jekto svarstymas, kurio metu buvo atsižvelgta į nemažai Lietuvos teiktų pastabų.

Buvo pritarta pasiūlymui inicijuoti projektą „Pagyvenusių žmonių teisės ir gerovė“, kuris susi-telktų ties tokiomis pagrindinėmis temomis kaip: pagyvenę žmonės, atsidūrę pažeidžiamoje situacijoje; aktyvus senėjimas; perėjimo tarp kartų aspektai.

Nemažai dėmesio buvo skiriama 2011 m. vasario 28 – kovo 1 d. Briuselyje organizuotai aukšto lygio ET konferencijai „Tvari socialinė sanglauda krizės kontekste: pasidalintos socialinės atsakomybės išsaugojimas“. Aptartos pastabos šešioms ET rekomendacijoms.

208


TURinys

2011 m. vasario 24–25 d. Strasbūre vyko 27-asis Biuro posėdis. Jame buvo nagrinėjamas svarbus, naujai parengtas ET rekomendacijos dėl ET pasidalintos socialinės atsakomybės chartijos projektas. Reikia pripažinti, jog šalys narės pateikė nemažai pastabų, itin daug pastabų turėjo Lietuva: dėl atski-rų gyventojų grupių (migrantų, mažumų) išskyrimo, akcentuojant būtent tik tų grupių problemas, dėl kaltinimų valstybinam sektoriui, kad mažiau dėmesio skiriama socialinei apsaugai, nepriimtinumo, dėl konsoliduojančio ir visuomenės grupes, ypač pažeidžiamas, vienijančio požiūrio trūkumo, dėl nuorodų į reikalavimą iš šalių narių priimti tinkamus mokesčių mechanizmus, dėl nuostatų pozityvumo nebuvi-mo, dėl poreikio persvarstyti atsitiktinį aplinkos aspekto minėjimą tekste ir kt. Buvo nuspręsta pataisyti projektą po jo pristatymo ir apsvarstymo anksčiau minėtoje aukšto lygio ET konferencijoje.

Dar kartą buvo peržiūrėtas ET rekomendacijos dėl tarpkultūrinės kompetencijos socialinėse pa-slaugose projektas, kuriam pastabas teikė jau tik Lietuva ir Šveicarija.

ET III Generalinio direktorato „Socialinė sanglauda“ generalinis direktorius A. Vladychenko pristatė naujausią informaciją apie ET reformos eigą, kurios metu siekiama išvengti veiklų persiden-gimo, glaudesnio bendradarbiavimo su šalimis narėmis per 15 ET atstovybių įvairiose šalyse narėse, platesnio pilietinės visuomenės įtraukimo į ET vertybių įgyvendinimą, išteklių sutelkimo prioritetinėms programoms įgyvendinti, stiprinti ET specializuotų ministrų lygio konferencijų strateginį vaidmenį.

Biuro nariai apsikeitė nuomonėmis dėl būsimų CDCS prioritetinių veiklos krypčių, buvo ak-centuota: lygybė, neįgalumas, ilgalaikė priežiūra, pagyvenę ir vaikai – šiose srityse CDCS veikla galėtų koncentruotis per ateinančius metus.

2011 m. gegužės 19–20 d. vyko 24-asis ET Europos socialinės sanglaudos komiteto posėdis. ypa-tingas dėmesys buvo skirtas ET rekomendacijos dėl ET pasidalintos socialinės atsakomybės chartijos projektui. Tekstas buvo praktiškai iš naujo perrašytas, tačiau daugeliui pasirodė sunkiai skaitomas ir suprantamas. Lietuvos atstovė pakartojo raštu siųstas pastabas. Buvo pritarta ET rekomendacijos dėl tarpkultūrinės kompetencijos socialinėse paslaugose, siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą Europoje, projektui.

Nagrinėtos pastabos ET rekomendacijoms dėl kovos su skurdu (Lietuvos atstovė akcentavo, kad dėmesys į tokią aktualią problemą atkreiptas laiku, suabejojo prioriteto teikimu migrantams ir etninėms mažumoms bei teisės į šeimų susijungimą dovanojimu) bei dėl migrančių moterų apsaugojimo darbo rinkoje (Lietuvos atstovė pabrėžė, jog ši problema laukia visų suinteresuotųjų dėmesio, tačiau temos aktualumas visgi labai priklauso nuo šalies narės situacijos).

Komiteto nariai išreiškė nepasitenkinimą, jog ET Ministrų komitetas nepritarė naujo pavaldaus ekspertų komiteto dėl pagyvenusių žmonių gerovės ir teisių, kuris turėjo vykdyti susijusį projektą, įkū-rimui, nes, Ministrų komiteto nuomone, ši sritis nėra prioritetinė.

Ilgai užtruko vykstančios ET reformos aptarimas. Manoma, jog CDCS komitetas išliks, jam dar bus priskirta papildoma sritis – sveikatos apsauga, naikinant atitinkamą ET komitetą. Remiantis refor-mos vykdytojų parengta medžiaga, komitetui buvo pateiktas naujų CDCS komiteto nuostatų, kuriuos ET Ministrų komitetas turi priimti 2011 m. lapkritį, projektas. Šalys narės pateikė daug pastabų: turėtų būti pabrėžtas socialinės apsaugos vaidmuo; panaikinus CS-SS komitetą, neaišku, kas vykdys jam pri-skirtas užduotis socialinės apsaugos srityje, jei naujam komitetui bus perduota tik Europos socialinės apsaugos kodekso įgyvendinimo priežiūros užduotis; nesimato veiklos šeimos ir vaikų srityje; nepakan-kamai atskleista pagyvenusių žmonių problematika ir kt. Nuostatų projektas bus tobulinamas toliau.

209


TURinys

Pristatytas ET rekomendacijos dėl socialinio mobilumo skatinimo, kaip indėlio į socialinę san-glaudą, projektas ir socialinio mobilumo skatinimo šalyse narėse apžvalga.

8.1.2.2. Europos Tarybos Europos socialinės sanglaudos veiksmų plano pradžios renginys

2010 m. spalio 28–29 d. Skopjėje (buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija) vyko Europos socialinės sanglaudos veiksmų plano pradžios renginys, kuriame dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė. Šis renginys buvo skirtas neseniai (2010 m. liepos 7 d.) Ministrų Komiteto patvirtintiems Naujai socialinės sanglaudos strategijai ir ypač Europos Tarybos Europos so-cialinės sanglaudos veiksmų planui pristatyti. Aptarti plane numatyti orientaciniai veiksmai, kurie pa-dėtų šalims plėtoti socialinę sanglaudą šiose 4 prioritetinėse Europos socialinės strategijos nustatytose srityse:

1. reinvestavimas į socialines teises ir darnią visuomenę; 2. didesnis socialinės atsakomybės skatinimas Europoje; 3. atstovavimo ir demokratinio sprendimų priėmimo stiprinimas bei socialinio dialogo ir pi-

lietinio įsitraukimo plėtojimas; 4. saugios ateities visiems kūrimas. Renginio metu nagrinėtos plano įgyvendinimo finansavimo galimybės ir kiti plano įgyvendini-

mui svarbūs aspektai. Buvo pristatytos šio plano įgyvendinimo vizijos savivaldos, nacionaliniu ir tarp-tautiniu lygmenimis, ypač akcentuojant pilietinės visuomenės dalyvavimo svarbą. Dėl šios priežasties Europos Tarybos atstovai rekomendavo valstybėms pasirūpinti plano vertimu į nacionalines kalbas ir išplatinti jį per savivaldybių institucijas. Pabrėžta, kad už socialinei sanglaudai reikalingų sąlygų suda-rymą ir sanglaudos skatinimą pirmiausia atsako pačios valstybės narės, o šis planas tik pagalbinė prie-monė, padedanti įgyvendinti praktikoje šalių politinį įsipareigojimą.

8.1.2.3. Socialinės apsaugos ekspertų komiteto (CS-SS) veikla

2011 m. kovo 29–31 d. vyko Socialinės apsaugos ekspertų komiteto posėdis, kuriame itin didelis dėmesys buvo skiriamas Europos socialinės apsaugos kodekso (toliau – Kodeksas) taikymo ataskaitoms. Buvo išanalizuotos Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijų ir rekomendacijų taikymo ekspertų komiteto parengtos išvados dėl dvidešimties šalių Kodekso taikymo. Tiek ET, tiek TDO atstovai skatina pasirašyti ir ratifikuoti Kodeksą, kaip vieną iš tarptautinių instrumentų, skatinančių socialinės apsaugos užtikrinimą. Posėdžio metu kelių šalių atstovai išreiškė nuomonę, jog globalios krizės laikotarpiu pa-kankamai didelis pasiekimas yra vien tai, jog Kodeksas nėra denonsuojamas, o pasirašymo skatinimas šiuo sudėtingu laikotarpiu gali būti vertinamas neadekvačiai. 2005 m. lapkričio 15 d. Lietuva pasirašė 1964 m. Europos socialinės apsaugos kodeksą, kas sąlygoja Lietuvos nuostatą priimti kuo palankesnius sprendimus savo piliečių atžvilgiu tobulinant socialinės apsaugos sistemą. Tačiau Lietuva kol kas nėra ratifikavusi Kodekso.

Taip pat ekspertai parengė pranešimą „Europos socialinės apsaugos sistemų tvarumas atviroje globalioje ekonomikoje“. Pristatytas kontekstas – demografinės problemos, senėjimas; pabrėžta galutinė vyriausybių atsakomybė už socialinės apsaugos sistemos mokumo galimybes ir finansinį tvarumą; ak-

210


TURinys

centuota būtina sinergija tarp socialinės apsaugos, užimtumo, sanglaudos ir plėtros. Pasiūlytos priemo-nės šiose srityse: socialinės apsaugos parėmimas teisėmis; socialinio dialogo plėtra; socialinio draudimo tvarumo didinimas; socialinės paramos išmokų bei ilgalaikės priežiūros tvarumas.

Itin daug diskusijų sukėlė informacija apie numatomą Europos Tarybos reformą. Šiame konteks-te ryškėja nuostata, jog CS-SS komitetas bus sujungtas su Europos socialinės chartijos vyriausybiniu komitetu. CS-SS nariai, baimindamiesi Kodekso reikšmingumo sumenkinimo, parengė komiteto krei-pimąsi į ET Generalinio sekretoriaus patarėją, vadovaujantį reformos procesui, kuriame prašoma naujai sukurtame komitete Kodeksui skirti dėmesį, lygiavertį Chartijai.

8.1.2.4. Europos socialinės chartijos vyriausybinio komiteto (T-SG) veikla

2010 metais parengta aštuntoji Lietuvos Respublikos Europos socialinės chartijos (pataisytos) ketvirtai grupei „Vaikai, šeimos, migrantai“ priklausančių 7, 8, 16, 17, 19 (1 dalies 1, 3, 5, 7, 9–11 punk-tai), 27, 31 (1 dalies 1 ir 2 punktai) straipsnių įgyvendinimo ataskaita.

Europos socialinė chartija (toliau – Chartija) – viena svarbiausių Europos Tarybos sutarčių, nes saugo pagrindines socialines ir ekonomines žmogaus teises bei papildo Europos žmogaus teisių kon-venciją, garantuojančią civilinių ir politinių teisių apsaugą. Lietuva ratifikavo Europos socialinę chartiją (pataisytą) 2001 metais. Pagal Ministrų komiteto nustatytą tvarką, Chartijos įgyvendinimo ataskaitos teikiamos kasmet pagal keturias temines teisių grupes. Šalių ataskaitas teisiškai vertina Europos socia- linių teisių komitetas (toliau – ESTK), kuris pateikia išvadas, ar šalis tinkamai vykdo prisiimtus įsiparei-gojimus. ESTK neigiamas išvadas, t. y. išvadas, kuriose teigiama, kad šalis neatitinka Chartijos reikala-vimų, nagrinėja Europos socialinės chartijos vyriausybinis komitetas (T-SG), kuris, išklausęs atitinka-mos šalies paaiškinimus ir atsižvelgęs į tos šalies socialinės, ekonominės bei kitokios politikos motyvus, priima sprendimą dėl sankcijų taikymo.

121-asis T-SG susitikimas vyko 2010 m. gegužės 3–6 dienomis Strasbūre (Prancūzija). Susiti-kimo metu buvo nagrinėtos ESTK XIX-2 ir 2009 m. išvados dėl šalių pakartotinio Europos socialinės chartijos (ir pataisytos Chartijos) neatitikimo. Be to, sėkmingai apgintos Lietuvos VI 2005 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpio ataskaitos nuostatos pagal Europos socialinės chartijos (pataisy-tos) 2 grupės „Sveikata, socialinė apsauga“ 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Lietuvos atstovė pranešė susijusioms institucijoms bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriams apie tas ESTK neigia-mas išvadas, dėl kurių būtina imtis atitinkamų priemonių, kad po kelerių metų Lietuva negautų T-SG įspėjimo dėl pažeidimo, ir pateikė pasiūlymus, kaip pagerinti situaciją.

122-as T-SG komiteto susitikimas vyko 2010 m. spalio 11–14 dienomis. Susitikimo metu buvo nagrinėtos ESTK XIX-2 ir 2009 m. išvados dėl pakartotinio šalių Europos socialinės chartijos (ir pa-taisytos Chartijos) neatitikimo bei apgintos likusios Lietuvos VI 2005 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpio ataskaitos nuostatos pagal Europos socialinės chartijos (pataisytos) 2 grupės „Sveikata, socialinė apsauga“ 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Be to, T-SG komitete buvo diskutuojama dėl galimų komiteto procedūrų ir taisyklių keitimo, dėl kurių sutarta pasiūlymus pateikti raštu iki 2010 m. gruodžio mėn. Taip pat atmestas NVO „SEPS“ prašymas įtraukti šią organizaciją į NVO, galinčių teikti kolektyvinius skundus, sąrašą, nes šios organi-zacijos veikla iš esmės susijusi tik su vertimais, o ne su socialinėmis teisėmis.

Kitas T-SG komiteto susitikimas planuojamas 2011 m. gegužės 2–5 d.

211


TURinys

8.1.3. narYsTĖ JUnGTiniŲ TaUTŲ orGaniZaciJoJe

2010–2011 metais įvyko šie svarbiausi su Jungtinėmis Tautomis susiję įvykiai:

Lietuva 2010 m. gegužės 27 d. ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – JT Konvencija), kurie Lietuvai įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 17 d. Ratifikuodama šiuos tarptautinius dokumentus, Lietuva pripažino ir prisiėmė atsakomybę saugoti bei ginti neįgalių asmenų teises. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą Nr. 1739 „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus proto-kolo įgyvendinimo“, kuriame numatyta institucinė struktūra dėl JT Konvencijos įgyvendinimo ir ataskaitų rengimo Jungtinių Tautų Organizacijai. Suinteresuotos institucijos kartu su nevyriausy-binėmis neįgaliųjų organizacijomis pagal kompetenciją ir atitinkamus JT Konvencijos straipsnius pateikė pasiūlymus dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plano papildymo, kurie buvo patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo mi-nistro įsakymu. Tokiu būdu siekiama tinkamai įgyvendinti JT Konvencijos nuostatas, kad neįgalieji jaustųsi visaverčiais ir lygiateisiais visuomenės nariais. Primenama, kad Lietuva Konvenciją ir Pro-tokolą pasirašė 2007 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai parengė šias Lietuvos Respublikos pranešimo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos vykdomai visuotinei periodinei peržiūrai projekto dalis: Lyčių lygybė, Vaiko teisės, Neįgaliųjų teisės, Tolerancijos skatinimas bei papildė Vidaus reikalų mi-nisterijos rengtą dalį „Pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisės“ medžiaga apie užsieniečių, gavusių prieglobstį, integraciją. Suderinus visas pranešimo projekto dalis tarpinstitucinėje darbo grupėje, kuriai vadovauja teisingumo viceministras, pranešimo projektas bus teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriau-sybei svarstyti. Pranešimo gynimas Jungtinėse Tautose numatytas 2011 m. spalio mėnesį.

2011 m. kovo 2–3 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas dalyvavo 78-oje Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto sesijoje, kurioje sėkmingai apginti ketvirtasis ir penktasis Lietuvos Respublikos pranešimai apie Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės dis-kriminacijos panaikinimo.

8.2. TarpTaUTinĖs sUTarTYs

8.2.1. Dvišalės sutartys socialinės apsaugos srityje

Neabejotinai aktualios dvišalių sutarčių sudarymo požiūriu yra buvusios SSRS teritorijos vals-tybės, nes Lietuvos okupacijos laikotarpiu Lietuvos gyventojai turėjo realias galimybes dirbti ir gyventi kitose valstybėse, buvusiose SSRS teritorijoje. Po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudi-mo įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi tik tie laikotarpiai, kai asmuo dirbo Lietuvos Respublikoje ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

212


TURinys

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo231 nuostatomis, apskaičiuojant asmenims senatvės pensiją, atsižvelgti į likusią stažo, įgyto dirbant bet kurioje kitoje valstybėje po 1991-06-01, dalį nėra teisinio pagrindo.

Jeigu Lietuvos Respublika sudaro su atitinkama valstybe tarptautinę sutartį, reglamentuojančią pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimus, pensija skiriama ir mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėje sutartyje.

Esant dvišalei sutarčiai, jeigu asmuo laikinai teisėtai dirbo ir buvo draudžiamas socialiniu drau-dimu kitoje valstybėje, draudimo stažas neprarandamas ir už jį skiriama pensija. Tose valstybėse, su kuriomis nesudarytos sutartys, draudimo stažas paprastai prarandamas, nes kelerių metų stažo nepa-kanka, kad pensija būtų skiriama pagal kitos šalies įstatymus, o Lietuva tokio stažo nepripažįsta (ir atvirkščiai).

Remiantis Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005–2009 metų duomenimis, Lietuvos gyventojų migracija į trečiąsias šalis (ne ES, EEE valstybes ar Šveicariją) šiuo metu yra labai nedidelė. Per paskutiniuosius penkerius metus daugiausia Lietuvos gyventojų išvy-ko į Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją. Iš trečiųjų valstybių nedidelė gyventojų migracija buvo į Baltarusiją, Rusiją ir Ukrainą. Su šiomis valstybėmis yra sudarytos dvišalės sutartys dėl socialinės apsaugos.

Į eilinį Lietuvos institucijų paklausimą dėl galimybių sudaryti dvišalę sutartį dėl socialinės apsaugos Jungtinės Amerikos Valstijos 2010 metais pateikė atsakymą, kad, atsižvelgiant į JAV Socialinės apsaugos administracijos prioritetus, pradėti derybų su Lietuva dėl šios sutarties JAV šiuo metu neketina.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Tipinės sutarties projektas232, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1235, 2009 metų lapkričio mė-nesį diplomatiniais kanalais buvo pateiktas Kazachstanui, Moldovai bei Turkmėnistanui, siūlant pradėti konsultacijas dėl dvišalių sutarčių socialinės apsaugos srityje sudarymo galimybių. Pagrindinis Tipinės sutarties projekto tikslas – sureguliuoti pensijų skyrimą ir mokėjimą bei socialinio pensijų draudimo įmokų mokėjimą asmenims, kurie iš vienos valstybės persikelia į kitą valstybę gyventi ir (ar) dirbti (Žr. 2009–2010 metų socialinį pranešimą).

2010 metų kovo mėnesį iš Kazachstano Respublikos ambasados Vilniuje buvo gautas atsakymas, kad Kazachstano Respublikos darbo ir gyventojų socialinės apsaugos ministerija, išnagrinėjusi pateiktą Tipinės sutarties projektą, laiko tokios sutarties sudarymą netikslingu dėl valstybių socialinio aprūpini-mo sistemų esminių skirtumų. Pavyzdžiui, asmeniui išvykus nuolat gyventi iš Kazachstano Respublikos į kitą valstybę, pensijų ir pašalpų mokėjimas sustabdomas, o asmeniui grįžus atgal – atnaujinamas, t. y. Kazachstano Respublikos teisės aktuose nėra numatytas pensijų eksportas. Arba kitas aspektas – Lietu-vos Respublikoje teisę gauti maitintojo netekimo pensiją turi mirusio asmens našlė (našlys) ir našlaičiai, o pagal Kazachstano Respublikos įstatymus – be minėtų kategorijų asmenų, taip pat ir tėvai (įtėviai), seneliai, seserys, broliai bei anūkai (esant tam tikroms sąlygoms). Taip pat skiriasi draudimo (darbo) stažo įskaitymo principai, pensijų skyrimo tvarka, pensijų mokėjimo šaltiniai ir kt.

2011 m. balandžio mėnesį iš Moldovos Respublikos diplomatiniais kanalais buvo gauta infor-macija, kad Moldova pasirengusi pradėti derybas dėl dvišalės sutarties socialinės apsaugos srityje. Pir-mąjį derybų etapą planuojama surengti 2011 m. spalio mėnesį Kišiniove.

231 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555)232 Žin., 2008, Nr. 139-5500

213


TURinys

Atsakymo iš Turkmėnistano kol kas negauta. Pažymėtina, kad 2010 metais buvo atnaujintos derybos dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Fe-

deracijos sutarties dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje projekto (toliau – Sutarties pro-jektas), kurios buvo sustabdytos nuo 2007 metų.

2010 metų balandžio 12–16 dienomis Vilniuje buvo surengtas trečiasis derybų dėl Sutarties projekto etapas. Įvykusios derybos buvo produktyvios – buvo suderinti beveik visi Sutarties projekto straipsniai. Dėl kai kurių Sutarties projekto straipsnių, sukėlusių daugiausia diskusijų (dėl pensijų sky-rimo ir mokėjimo tvarkos asmenims, tapusiems neįgaliais dėl tarnybos buvusios SSRS ginkluotosiose pajėgose; dėl pensijų perskaičiavimo galimybių bei mechanizmo asmeniui persikėlus gyventi iš vienos šalies į kitą; dėl sovietinio stažo įskaitymo, permokėtų sumų išieškojimo tvarkos ir kt.), šalys sutarė pasikeisti informacija raštu ir po to, esant reikalui, surengti dar vieną derybų etapą. Lietuva atliko reika-lingus veiksmus, iš Rusijos informacijos vis dar laukiama.

2010 metais buvo baigtos derybos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo projekto, kurio tikslas – išvengti dvigubo stažo, įgyto buvusios SSRS jurisdikcijai priklausiusiose teritorijose, įskaitymo, kai šis stažas gali būti įskaitomas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.

2011 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui buvo suteikti įgaliojimai233 pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitari-mą dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo. Latvijos Respublikai baigus administracines procedū-ras dėl įgaliojimų suteikimo, minėtas susitarimas bus pasirašytas ir, Seimui jį ratifikavus, įsigalios.

Išanalizavus esamą padėtį bei pastarųjų metų migracijos tendencijas, padaryta išvada, kad šiuo metu nėra poreikio inicijuoti naujų dvišalių sutarčių socialinės apsaugos srityje sudarymo.

8.2.2. Dvišalės sutartys (susitarimai) įdarbinimo ir jaunimo mainų srityje

2009 m. lapkričio 19 d. Vilniuje buvo pasirašytas ir 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Res-publikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės susitarimas dėl jaunimo mainų234. Šio susitarimo tiks-las – sudaryti galimybes jaunimui pagilinti specialybės ir kalbos žinias, studijuoti ir dirbti atostogų metu kitoje susitariančiojoje valstybėje bei pažinti jos visuomenę ir kultūrą (žr. 2009–2010 m. socialinį pranešimą). Visa informacija (lietuvių ir anglų kalba) apie jaunimo mainų programą ir reikalavimus jos dalyviams yra pateikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje235.

2010 metais buvo tęsiamos derybos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir naujosios Zelan-dijos Vyriausybės susitarimo dėl darbo atostogaujant programos projekto. Šios programos tikslas – skatinti jaunimo judėjimą skirtingų tradicijų bei kultūrų pažinimo tikslais, suteikiant teisę įsidarbinti šalyje, į kurią atvykstama. Iki šiol nebuvo reglamentuota Naujosios Zelandijos ir Lietuvos Respublikos jaunimo patekimo į šių valstybių darbo rinką tvarka. Įgyvendinant šią programą, Naujosios Zelandijos

233 Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. kovo 18 d. dekretas Nr. 1K-631 „Dėl įgaliojimų suteikimo D. Jankauskui“ (Žin., 2011, Nr. 34-1602)

234 Žin., 2010, Nr. 92-4864235 http://www.socmin.lt/index.php?-1082737786

214


TURinys

ir Lietuvos jaunimui bus suteikiama galimybė gyventi ir dirbti atitinkamoje valstybėje, programos tru-kmė – vieneri metai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės susitarimą dėl darbo atostogų programos planuojama pasirašyti iki 2011 metų pabaigos.

8.3. TarpTaUTiniai sUsiTarimai ir proJeKTai

8.3.1. DVišalis benDraDarbiaVimas

8.3.1.1. Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondas

Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondas (toliau – Fondas), kurio pagrindinė veikla – jaunimo projektų, susijusių su lietuvių ir lenkų bendradarbiavimu, finansavimas, tęsia savo veiklą, pradėtą 2007 metų antroje pusėje.

Fondo veiklai Lietuvoje 2010 metams skirta 190 tūkst. Lt, iš kurių 170 tūkst. Lt buvo skirta pro-jektams finansuoti ir 20 tūkst. Lt – administracinėms išlaidoms. Per 2010 metus Lietuvoje finansuota 10 projektų, projektų veikloje dalyvavo 203 jauni žmonės, papildomai veikloje dalyvavo 101 savanoris.

Fondo veiklai 2011 metais Lietuvoje skirta tiek pat lėšų kaip ir 2010 metais. Lietuvos ir Lenki-jos jaunimo mainų fondo lėšomis finansuotini projektai atrenkami paskelbiant konkursą. Konkurso prioritetai: tarpkultūrinio ir tarpetninio dialogo skatinimas, mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių įtraukimas, teigiamo požiūrio į kultūrinį bendradarbiavimą sklaida, jaunimo tarptautinės savanoriškos veiklos skatinimas.

Fondas buvo įsteigtas, remiantis 2007 m. birželio 1 d. Plocke pasirašytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimu dėl Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo. Fondui vadovauja iš abiejų susitariančių šalių atstovų sudarytas Fondo komitetas, kuriam pasi-keisdami vadovauja du pirmininkai. Komiteto administracinį ir organizacinį darbą atlieka nacionalinės valdymo institucijos: Lietuvoje – Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos, Lenkijoje – Švietimo sistemos plėtros fondas.

8.3.1.2. Dvišaliai susitarimai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis kitų šalių institucijomis. Pagrindinis tokio bendradarbiavimo tikslas – keistis patirtimi, sprendžiant iškylančius klausimus darbo ir socialinės apsaugos srityse. Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal galimybes dalyvauja įgyvendinant Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, bendradarbiaudama su užsienio šalių ministerijomis, perduoda gerąją patirtį darbo ir socialinės apsaugos politikos formavi-mo ir įgyvendinimo srityse.

Vyksta gražus Baltijos šalių ministerijų, atsakingų už darbo ir socialinę politiką, bendradarbia-vimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dvišalio bendradarbiavimo susitarimų su atitinkamomis

215


TURinys

Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos institucijomis nėra sudariusi, tačiau dažnai organizuojami Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Latvijos Respublikos gerovės ministro ir Estijos Respublikos socialinių reikalų ministro susitikimai aktualiems darbo ir socialinės politikos klau-simams aptarti. Tokie susitikimai vyko: 2010 m. kovo 26 d. Rygoje, 2010 m. liepos 15–16 d. Vilniuje, 2010 m. spalio 15 d. Taline.

Susitikimų metu buvo aptariami tokie klausimai: darbo rinkos priemonės krizei įveikti, pensijų sistemos reforma, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo garantijų (flexicurity) įgyvendinimas, apsikeitimas informacija, kaip rengiamasi įgyvendinti ES 2020 strategiją.

Remiantis 2007 m. lapkričio 19 d. Vilniuje pasirašytu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir norvegijos Karalystės vaikų ir lygybės ministerijos susitarimu dėl bendra-darbiavimo vaikų ir jaunimo politikos srityje, buvo įgyvendinamos Darbo plane 2008–2010 metams numatytos veiklos.

2010 m. spalio 11-14 d. vyko mokomasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos atstovų vizitas, kurį organizavo Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinės įtraukties ministerija. Susitikimų metu Lietuvos atstovams buvo pristatyta jaunimo politika bei vaiko gerovės sistema Norve-gijoje. Lietuvos delegacija lankėsi Norvegijos vaiko elgesio raidos centre, susipažino su jo veikla, darbo metodika, šeimų konsultavimo, mokymo, ankstyvo įsikišimo padedant rizikos grupės vaikams klausi-mais, taip pat abi pusės apsikeitė informacija ir patirtimi jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką klausimais.

Bendradarbiavimas su Lenkijos ministerija vyksta pagal 2008 m. kovo 13 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lenkijos Respublikos darbo ir socialinės politikos ministro susitarimą dėl bendradarbiavimo darbo ir socialinės politikos srityje.

2010 m. rugsėjo mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje lankėsi Lenkijos Respublikos darbo ir socialinės politikos ministerijos Šeimos politikos departamento ir Socialinės paramos ir inte-gracijos departamento atstovai. Vizito metu abi pusės aptarė aktualius bendruomeninės globos formų ir paslaugų vaikui bei šeimai, plėtojant pozityvią tėvystę, klausimus. Taip pat buvo apsikeista informacija apie vykdomas programas, veiklą ir teisinius sprendimus, kaip užkirsti kelią smurtui šeimoje.

2010 m. spalio mėn. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai lankėsi Lenkijos Respubli-kos darbo ir socialinės politikos ministerijoje pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai klausimais. Lietu-va rengiasi pirmininkauti 2013 m. II pusmetį. Lenkijos pirmininkavimas ES Tarybai planuojamas 2011 m. II pusėje, todėl buvo labai svarbu susipažinti su Lenkijos patirtimi, ypač atsižvelgiant į ministerijos kompetencijos sritis.

Lietuvos atstovams buvo pristatyta Lenkijos Respublikos darbo ir socialinės politikos ministe-rijos pasirengimo pirmininkauti veikla, Tarptautinio bendradarbiavimo departamento koordinacinis darbas bei kitų ministerijos padalinių atsakomybė, taip pat pasirengimo etapai.

2011 metais planuojami abiejų ministerijų specialistų apsikeitimai vizitais Europos socialinio fondo projektų įgyvendinimo klausimais.

2011 m. sausio 17 d. buvo pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos Respublikos socialinės apsau-gos ir darbo ministerijos ir Austrijos Respublikos darbo, socialinių reikalų ir vartotojų apsaugos

216


TURinys

ministerijos dėl bendradarbiavimo užimtumo politikos srityje. Šiuo susitarimu dėl bendradarbiavi-mo siekiama plėtoti dviejų šalių ryšius darbo politikos srityje.

2011 m. gegužės 24 d. vyko seminaras „Moterų ir vyrų lygios galimybės: Lyčių aspekto integra-vimas Lietuvos ir Austrijos darbo rinkose“. Seminaro tikslas – apsikeisti patirtimi ir informacija apie moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą darbo rinkoje. Seminare dalyvavo Austrijos ir Lietuvos specialistai, dirbantys moterų ir vyrų lygių galimybių bei darbo rinkos srityse.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimas su Ukrainos darbo ir socialinės politikos ministerija vyksta, remiantis 2009 m. rugsėjo 18 d. pasirašytu susitarimu dėl bendradarbiavimo socialinės ir darbo politikos srityse. Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – pri-sidėti įgyvendinant uždavinius, siekiant narystės ES.

2010 metų rugsėjo mėn. buvo suorganizuotas Ukrainos specialistų vizitas į Vilnių socialinio draudimo ir pensijų klausimais. 2011 metais numatoma bendradarbiauti skurdo mažinimo, darbo ap-mokėjimo bei neįgaliųjų socialinės apsaugos klausimais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat bendradarbiauja ir su kitomis užsienio šalių ministerijomis, kurios kreipiasi, prašydamos organizuoti studijų vizitus ir norėdamos perimti Lietuvos gerąją patirtį.

2010 m. lapkričio mėn. Lietuvoje viešėjo Moldovos Respublikos delegacija. Delegacijos vizito tikslas – susipažinti su neįgaliųjų socialinės integracijos politika Lietuvoje. Vizitas buvo organizuoja-mas įgyvendinant Jungtinių Tautų vystymo programos Moldovoje projektą, pagal kurį teikiama parama Moldovos Respublikos darbo, socialinės apsaugos ir šeimos ministerijai, reformuojant žmonių su nega-lia socialinės integracijos sistemą.

2011 m. kovo mėn. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priėmė ir organizavo Azerbaidžano Respublikos darbo ir gyventojų socialinės apsaugos ministerijos atstovams studijų vizitą užimtumo paslaugų gerinimo klausimais. Vizitas buvo organizuojamas įgyvendinant Azerbaidžano Respublikos darbo ir gyventojų socialinės apsaugos ministerijos ir Pasaulio Banko projektą „Socialinės apsaugos vystymas: Užimtumo paslaugų tobulinimo komponentas“.

217TURinys

9 pr

ieD

as

soc

iali

nĖs

ap

saU

Go

s ir

Da

rb

o m

inis

Ter

iJo

s V

alD

Ym

o s

Tr

UK

Tū

ra

TURinys 218

SOCIALINėS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

SOCIALINIS PRANEŠIMAS 2010-2011

Užsakymas Nr. 1608Išleido UAB „Lodvila“

Vilnius, 2011

219TURinys