24
8 p. 12 p. 17 p. 20 p. VEIDAS TEMA POKALBIS SUKAKTYS Lietuvos rankinio rinktinės naujasis kapitonas Vaidotas Grosas tiki komandos galimybėmis: „Tikrai nesame beviltiški.“ Lietuvos futbolo abėcėl ė: per sezoną netrūko netikėtumų, į spūdingų pasirodymų, skandal ų aikštėje ir šalia jos. Prezidentas Valdas Adamkus tiki, kad jauni mūsų šalies talentai sėkmingai pakeis nuo sporto scenos nulipančias žvaigždes. Lietuvos sportinių šokių federacijos 25-metis paminėtas ir svariomis pergalėmis tarptautinėje arenoje, ir įspūdingais konkursais. PLAUKIMO ŠALIS „Sezoną vertinčiau labai gerai. Dešimt bal ų. Na, gal su minusiuku. Gal ėjo Rūta Meilutytė laimėti dar vieną auksel į ir būtų maksimumas. Prisiminus Giedriaus Titenio sidabrą 50 m baseino Europos pirmenybėse, galima tvirtinti, kad mūsų plaukimo lygis kyla. Lietuva tapo jau nebe krepšinio, o plaukimo šalimi“, – į sitikinęs legendinis plaukikas Maskvos olimpinis čempionas Robertas Žulpa. 3 p. 2014 Nr. 10 (989) SĖKMĖS RECEPTAS Savo knygą pristatęs Andrius Pauliukevičius neabejoja – 80 proc. sėkmės sporto salėje lemia tinkama mityba: „Nemanau, kad žmonės nežino, ko nereikėtų valgyti. Didžiausia bėda dažniausiai yra motyvacijos trūkumas.“ 14 p. www.sportas.info „Sportas“ renka metų laureatus. 4 p. 2014 Nr. 10 (989) SĖ RECE Alfredo Pliadžio nuotr.

SPORTAS Nr10 2014

Embed Size (px)

DESCRIPTION

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1956 METŲ

Citation preview

Page 1: SPORTAS Nr10 2014

8 p.

12 p.

17 p.

20 p.

VEIDAS

TEMA

POKALBIS

SUKAKTYS

Lietuvos rankinio rinktinės naujasis kapitonas Vaidotas Grosas tiki komandos galimybėmis: „Tikrai nesame beviltiški.“

Lietuvos futbolo abėcėlė: per sezoną netrūko netikėtumų, įspūdingų pasirodymų, skandalų aikštėje ir šalia jos.

Prezidentas Valdas Adamkus tiki, kad jauni mūsų šalies talentai sėkmingai pakeis nuo sporto scenos nulipančias žvaigždes.

Lietuvos sportinių šokių federacijos 25-metis paminėtas ir svariomis pergalėmis tarptautinėje arenoje, ir įspūdingais konkursais.

PLAUKIMO ŠALIS

„Sezoną vertinčiau labai gerai. Dešimt balų. Na, gal su minusiuku. Galėjo Rūta Meilutytė laimėti dar vieną aukselį ir būtų maksimumas.

Prisiminus Giedriaus Titenio sidabrą 50 m baseino Europos pirmenybėse, galima tvirtinti, kad mūsų plaukimo lygis kyla. Lietuva tapo jau nebe

krepšinio, o plaukimo šalimi“, – įsitikinęs legendinis plaukikas Maskvos olimpinis čempionas Robertas Žulpa. 3 p.

2014 Nr. 10 (989)

SĖKMĖS RECEPTAS

Savo knygą pristatęs Andrius Pauliukevičius neabejoja – 80 proc. sėkmės sporto salėje lemia tinkama mityba: „Nemanau, kad žmonės nežino, ko nereikėtų valgyti. Didžiausia bėda dažniausiai yra motyvacijos trūkumas.“ 14 p.

www.sportas.info

„Sportas“ renka metų laureatus. 4 p.

2014 Nr. 10 (989)

SĖRECE

Alfre

do P

liadž

io nu

otr.

Page 2: SPORTAS Nr10 2014

2 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (989)

LEIDĖJAVšĮ „Sporto leidinių grupė“Įmonės kodas 300093445Olimpiečių g. 17, LT-09237 VilniusTel. 8 5 275 2791Faksas 8 5 278 4349El.p. [email protected]

DirektoriusArtūras GimžauskasTel. 8 698 82 421

Vyr. redaktoriusMarius GrinbergasTel. 8 655 59 270

REDAKCIJAMarytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Ingvaras [email protected]

REKLAMATel. 8 655 59 270Faksas 8 5 278 4349El.p. [email protected]

BUHALTERIJAFinansininkėOna RatkevičienėTel. 8 5 273 [email protected]

Tiražas

ISSN 1392-9259Indeksas 5214

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcijaneatsako.

4 000

ATGARSIAI 215Andrius Petrovas su žirgu Artista varžybose Lenkijoje pagerino net 16 metų gyvavusį Lietuvos

šuolio į aukštį rekordą, įveikę 215 cm aukščio kliūtį.„Taip po režisieriaus Rimvydo Čekavičiaus filmo „Arvydas Sabonis. 11“ kalbėjo gruodžio 19 d. 50-metį atšventęs legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis.

2014 m. geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas mūsų šalies

rinktinės ir Bukarešto „Steaua“ (Rumunija)

ekipos vartininkas Giedrius Arlauskis.

Don

ato

Bili

aus

(„Lie

tuvo

s ry

tas“

) pie

šinys

šu

„Ne kiekvieną dieną gali pažiūrėti fi lmą apie save. Buvo keista, bet patiko. Ne viską net atsimenu, po fi lmo išėjau apakęs. Net nepamenu pradžios. Buvo daug įdomių primirštų istorijų ir net tokių, kurių išvis nepamenu. Moterys verkė, aš irgi porą kartų apsiverkiau, režisierius apsiverkė dar prieš fi lmą.“

RINKO LAUREATUSLietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) dešimtąjį kartą išrinko Metų sporto laureatus. Jie pagerbti Vilniuje, viešbutyje „Artis“, surengtose apdovanojimų iškilmėse, kuriose dalyvavo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovai.„Metų sporto žurnalistų simpatijų“ nominacijoje akivaizdžia persvara nugalėjo olimpinė, pasaulio ir Europos plaukimo čempionė bei rekordininkė Rūta Meilutytė (71 taškas). Antras liko šiemet disko metiko karjerą baigęs olimpinis, pasaulio ir Europos čempionas Virgilijus Alekna (40), o trečias – Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius (30).„Metų proveržio“ nominacijoje LSŽF nariai daugiausia taškų skyrė šiemet Lietuvos krepšinio lygos vicečempione tapusiai ir sėkmingai Eurolygoje rungtyniaujančiai Klaipėdos „Neptūno“ komandai (65). LSŽF nariai „Metų viltimi“ išrinko 18-metį krepšininką Domantą Sabonį (87). Metų sporto renginiu išrinktas Europos septynetų regbio čempionato A diviziono turnyras Kaune (78). „Metų iniciatyvos“ nominacijoje nugalėjo Lietuvos futbolo federacijos akcija „Atnešk savo širdį“ (56). Kartu su sportininkais ir sporto organizatoriais buvo pagerbti ir 2014-ųjų Lietuvos sporto žurnalistikos laureatai – dešimtą kartą įteiktos šviesaus atminimo kolegų Romos Grinbergienės ir Aleksandro Krukausko premijos, kurias įsteigė loterijų įmonė „Olifėja“. LSŽF prezidiumo sprendimu R. Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus įteikta dienraščio „Lietuvos rytas“ sporto žurnalistui Kęstučiui Rimkui, o A. Krukausko premija už gyvenimą, skirtą sporto žurnalistikai, po mirties dedikuota Sigitui Beleckui.UAB „Vaibra“ įsteigė šviesaus atminimo Vytauto Saulio ir jo sūnaus Vytauto premiją. Ji skirta jauniems sporto žurnalistams paskatinti. Pirmąja šios premijos laureate tapo portalo „Krepsinis.net“ žurnalistė Gabrielė Miknevičiūtė. Po ilgos pertraukos surengtas sporto žurnalistų kūrybinis konkursas. Lietuvos žurnalistų sąjungos sporto klubo „Press’as“ įsteigtas prizas už straipsnį „A lygos trenerį supa juodi praeities šešėliai“ (apie Alytaus „Dainavos“ trenerio Marco Ragini dalyvavimą Italijos futbolą drebinusiame skandale) atiteko portalo „Delfi .lt“ žurnalistui Mindaugui Augusčiui.

Page 3: SPORTAS Nr10 2014

3LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)NrNr. . 101000 ( (98989)9)

Ingvaras [email protected]

Gruodį Kataro sostinėje Dohoje vykusio pasaulio plaukimo 25 m baseine čempionato fi nale Rūta Meilutytė laimėjo du medalius: vieną aukso ir vieną sidabro. Ji tapo 50 m plaukimo krūtine nugalėtoja. Šios rungties pusfi nalyje Lietuvos auksinė žuvelė distanciją įveikė per 28,81 sek. ir, aplenkusi visas varžoves, pagerinusi šalies bei planetos čempionatų rekordus, pateko į fi nalą. Pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą R. Meilutytė pagerino 0,07 sek., o pasaulio čempionatų – 0,63 sekundės. Iki pasaulio rekordo lietuvei pritrūko vos 0,01 sekundės...

100 m krūtine plaukimo fi nale R. Meilutytę viena dešimtąja sekundės aplenkė jamaikietė Alia Atkinson ir pakartojo R. Meilutytei priklausantį pasaulio rekordą – 1 min. 2,36 sek.100 m kompleksiniu būdu distancijos varžybose R. Meilutytė užėmė penktąją vietą.Giedrius Titenis 200 m rungties krūtine atrankoje sugaišo 2 min. 7,42 sek. ir, 0,43 sek. pagerinęs šalies rekordą, liko 12-as. 50 m krūtine atrankos plaukimo varžybose G. Titenis buvo 19-as, o 100 m krūtine – 17-as.50 m plaukimo peteliške atrankos varžybose Tadas Duškinas nuplaukė per 23,28 sek. ir, 0,05 sekundės pagerinęs šalies rekordą, užėmė 25-ąją vietą. Ankstesnis šios rungties Lietuvos rekordas priklausė Mindaugui Sadauskui, šis Dohoje liko 35-as.M. Sadauskas atrankos varžybas baigė ir plaukdamas 100 m laisvuoju

ŽVILGSNIS Roberto Žulpos nuomone, vasarą Vokietijoje iškovoti medaliai kur kas svarbesni nei gruodį Katare.

stiliumi. Jis užėmė 23-iąją vietą. 41-as toje rungtyje buvo Povilas Strazdas, pagerinęs savo asmeninį rekordą. 400 m varžybose laisvuoju stiliumi jis buvo 44-as, 200 m laisvuoju stiliumi – 39-as.100 m rungties nugara pusfi nalyje Danas Rapšys sugaišo 50,95 sek. ir, 0,4 sek. pagerinęs šalies rekordą, liko 13-as. Prieš tai Lietuvos rekordą jis buvo pasiekęs atrankos varžybose.200 m kompleksinio plaukimo atrankoje D. Rapšys viename posūkių pažeidė taisykles ir buvo diskvalifi kuotas.100 m peteliške rungtyje T. Duškinas atrankos varžybose užėmė 28-ąją, o P. Strazdas – 46-ąją vietas.Sėkmingai plaukė Lietuvos kompleksinės estafetės komanda. Distanciją 4 x 100 m G. Titenis, M. Sadauskas, D. Rapšys ir T. Duškinas įveikė per 3:28,76 min. ir, net 9,32 sek. pagerinę aštuonerius metus gyvavusį Lietuvos rekordą, per savo plaukimą užėmė penktąją vietą.Distancijos 4 x 50 m fi nalinį plaukimą ši ketveriukė įveikė per 1 min. 34,35 sek. ir užėmė septintąją vietą tarp aštuonių fi nalo dalyvių. Šis laikas – naujas Lietuvos rekordas. Beje, šalies rekordą estafetės komanda buvo pasiekusi ir per šios rungties atrankos varžybas.

Sezoną vertina labai gerai„Sezoną vertinčiau labai gerai. Dešimt balų. Na, gal su minusiuku. Galėjo R. Meilutytė laimėti dar vieną aukselį ir būtų maksimumas. Prisiminus G. Titenio sidabrą 50 m baseino Europos pirmenybėse, galima tvirtinti, kad mūsų plaukimo lygis kyla. Lietuva tapo jau nebe krepšinio, o plaukimo šalimi“, – įsitikinęs legendinis plaukikas Maskvos

olimpinis čempionas Robertas Žulpa.Europos pirmenybėse Berlyne 50 m baseine R. Meilutytė laimėjo auksą plaukdama 50 m krūtine, G.Titenis – tokioje pačioje vyrų rungtyje pelnė sidabrą, o 100 ir 200 m krūtine varžybose – du bronzos medalius. Į Berlyną R. Meilutytė atskrido tiesiai iš Kinijos miesto Nandzingo, kur iškovojo du aukso medalius jaunimo olimpinėse žaidynėse.

Pirmenybė olimpiniam baseinuiR. Žulpos nuomone, rudenį Vokietijoje iškovoti medaliai kur kas svarbesni nei gruodį Katare. Jis sako, kad nereikia kreipti dėmesio ir į R. Meilutytės pralaimėjimą 25 m baseine jamaikietei.„Plaukiant svarbiausia 50 m baseine pasiekti rezultatai. Tie 25 m baseinai sugalvoti žiūrovams, komercijai. Bet olimpinėse žaidynėse juk neplaukiama trumpame baseine. Kur kas svarbesni R. Meilutytės rezultatai bus kitų metų pirmenybėse Rusijoje. Matyti, kad Rūta nemoka posūkių daryti. Jei būtų 50 m baseinas, vienas du posūkiai ir ji tikrai aplenktų tą jamaikietę. Nors girdėjau, kad į ją investuojami milijonai ar dešimtys milijonų dolerių“, – kalbėjo Maskvos olimpiados čempionas.

Neeilinė kartaLegendinis plaukikas mano, kad dabartinė Lietuvos plaukikų karta įrodė esanti neeilinė.„Štai pavyzdys: kone dešimt metų laikėsi estafetės rekordas, kol dabar mūsų vyrai jį pagaliau pagerino. Nes tuos dešimt metų nebuvo kam plaukti. O dabar turime gerą plaukiką krūtine, nugara, peteliške, laisvuoju stiliumi. Ko dar reikia? Po mūsų, sovietinių laikų kartos, tokios kartos

kaip šita tikrai nėra buvę. Taip ir turėtų būti – mes galime išauginti visą gerų plaukikų kartą kas kokius 30 metų. Prieš 30 metų buvo Lina Kačiušytė, dabar – R. Meilutytė. Gali būti, kad po šios kartos vėl 30 metų teks laukti. Nors po R. Meilutytės pergalių visi tėvai puolė savo vaikus į baseinus vesti taip, kad jau jų ėmė nebepriimti, nes neliko vietų, trenerių. Visi nori, kad iš jų išaugtų meilutytės. Pradeda iš jų kažką lipdyti, gal po dešimties metų ir sulipdys. Juk anksčiau iš dešimties kokį vieną išugdydavo, o dabar – šimtai norinčiųjų. Tad jau turėtų kas nors pavykti“, – kalbėjo R. Žulpa.

Treniruotės – pažangesnėsAnksčiau, anot olimpinio čempiono, ne patys geriausi buvo ir propaguojami treniruočių metodai. Dabar jie kur kas pažangesni.„Anais laikais buvo manoma, kad kuo daugiau plauki, – tuo greičiau plauki. Ir varydavai po 15 km per dieną. Dabar per dieną kokius penkis kilometrus nuplaukia, o rezultatai – štai kokie. Dabartinės treniruočių technologijos yra geresnės. Anksčiau dirbome su svarmenimis, šimtakilograminėmis štangomis. O kam to reikia, jei plauki krūtine?“ – retoriškai klausė legendinis plaukikas.Tačiau bet kokiu atveju dabartinė Lietuvos plaukikų kartą – talentingų sportininkų rinkinys. R. Žulpa įsitikinęs, kad neturėdamas talento plaukimo srityje nieko nepasieksi.„Talentas privalo būti. Iš vaikystės gali jį pastebėti. Įmetei vaiką į baseiną ir matai, ar skęsta, ar kaip plūdė plūduriuoja. Jei plūduriuoja – tinkamas“, – aiškino Maskvos olimpiados nugalėtojas.

oEbptsv8

Tiek metų gyvavo estafetės 4 x 100 m Lietuvos rekordas,

kurį Katare mūsų šalies plaukikai

pagerino net 9,32 sek.

Maskvos olimpinis čempionas Robertas Žulpa šių metų Lietuvos plaukikų sezoną vertina dešimtuku

LIETUVA TAMPA

PLAUKIMO ŠALIMI

R. Žulpos nuomone, svarbiausi – 50 m baseine pasiekti rezultatai.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Roberto Žulpos nuomone, vasarą Vokietijoje iškovoti medaliai kur kas svarbesni nei gruodį Katare.

Page 4: SPORTAS Nr10 2014

4 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (989)

METAI Žvilgsnis į praėjusius metus ir naujametiniai linkėjimai – iš Lietuvos sporto vadovų lūpų.

Prieš penkis mėnesius tapau Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generaliniu direktoriumi. Manau, kad per tą laiką spėjome nuveikti tikrai nemažai svarbių ir naudingų sportui darbų.

Iškart atkreipiau dėmesį, kad, kalbant apie patį departamentą, kaip įstaigą, KKSD turi funkcijų, kurios tiesiogiai jam nepriklauso. Tie dalykai atima nemažai žmogiškųjų išteklių, kurie galėtų būti nukreipti į sporto specialistų stiprinimą departamente. Be to, departamento, kaip institucijos, santykis su kitomis institucijomis, sporto šakų federacijomis nebuvo pakankamas – trūko tikrojo santykio, bendravimo aiškių gairių. Juk departamentas yra kertinė organizacija, kuri turi Vyriausybei padėti formuoti sporto politiką ir įgyvendinti Seimo bei Vyriausybės patvirtintas programas. KKSD turi mokėti atskleisti problemas, kryptis, kuriomis turėtų judėti Lietuvos sportas. Kol kas Lietuvos sporto sistema nėra vientisa. Jaučiame labai didelį išsiskaidymą ir pasiskirstymą smulkiomis sferomis arba funkcijomis. Aš įsivaizdavau, kad žmonės suvokia tai kitaip – kaip visumą, kur vieni su kitais yra gražiai susiję ir dirba sutelkę jėgas. Dabar visi stumdosi – kas, kur, kaip ir ką nugriebs, pasinaudos, paims, padarys, bet nėra sistemiškumo. Tad pradėjome nuo savo vizijos transliavimo ir, manau, tai pasiteisino. Federacijos turėtų dar labiau suartėti su savivaldybėmis, Olimpiniu sporto centru. Aišku, kas nors pasakys, kad tai nieko nauja. Bet juk bendradarbiavimas buvo be jokios sistemos...Keista, bet dauguma federacijų nesirūpina sporto šakų populiarinimu. Visko suversti vien

tik fi nansavimo stokai nevertėtų, nes valstybė šiuo metu Lietuvos sportą remia užtektinai. Tik kol kas mes nesugebame tų lėšų panaudoti efektyviai. Kai pamatysime, kad sugebame tai daryti, tada galima kalbėti apie fi nansavimo didinimą. Be to, reikia išspręsti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo klausimą. Čia trečioji problema – sistemos nebuvimas iš dalies lemia ir netinkamą sporto fi nansavimą. Turime gerą dalyką – fondą, kuris turėtų būti skirtas fi ziniam aktyvumui skatinti Lietuvoje, įvairioms tikslinėms programoms fi nansuoti, o mes didžiąją dalį fondo lėšų atiduodame dideliam sportiniam meistriškumui arba įvairioms kitoms struktūroms. Mokyklose kartu su federacijomis ir švietimo sistemos atstovais norime parengti kūno kultūros pamokų programas, kurios leistų federacijoms tarp moksleivių populiarinti savo sporto šaką. Tai dar labiau nukreiptų vaikus fi zinio aktyvumo link. Kartu būtina atkreipti dėmesį į prie mokyklų esančios sporto infrastruktūros gerinimą. Reikia, kad ji būtų naudojama efektyviai. O taip yra tada, kai tai daroma universaliai, prieinamai vaikams, jaunimui, bendruomenei, nereikia skirti didelių savivaldybės lėšų infrastruktūrai išlaikyti.Kitas džiugus dalykas – susikūrusi Sporto mokslo ekspertų taryba. Joje susibūrė entuziastingi žmonės, tad iš jų tikiuosi didelės paramos departamentui. Manau, taryba bus naudinga ir federacijoms bei kitoms sporto struktūroms. Taryba gaus realių užduočių, padės spręsti daug klausimų, susijusių su ekspertinių nuomonių išsakymu. Šie specialistai gyvena sporto pasaulyje, tad žino problemas ir jų sprendimo kelius.

Per šiuos pirmuosius darbo mėnesius teko apdovanoti daug sportininkų. Lietuva pasiekia tikrai efektingų rezultatų, beje, ir olimpiečių skaičius įspūdingas tokiai šaliai. Medalių skaičius įvairiose sporto šakose atspindi, kad einame tinkama linkme. Nenorėčiau išskirti konkrečių sportinių pergalių – mane visos jos džiugina. Visada pamalonina Rūtos Meilutytės laimėjimai. Pradžiugino krepšininkai, pasiekę gerą rezultatą – iškovoję ketvirtąją vietą pasaulio čempionate. Kalbant apie lengvąją atletiką, pasitraukus Virgilijui Aleknai, visi baiminasi, kad nebus pergalių, bet potencialo tikrai netrūksta. Dar yra laiko ir ne vienas, ir ne du sportininkai gali pasiekti labai aukštų rezultatų. Todėl nedrįsčiau taip pesimistiškai sakyti, kad nieko neturėsime. Džiugina irklavimas, dvikovės sporto šakos, smagu, kad imtynininkai nuolat iškovoja medalių, puikių galimybių turi boksininkai.Visko turime, tik reikia, kad viskas vystytųsi ir vyktų sistemingai, kad visi būtume susitelkę. Sportininkai iš esmės yra motyvuoti, bet norisi, kad ir aplink juos dirbantys sporto žmonės būtų tokie patys. Žiemos švenčių proga linkiu, kad kiekvieno šeimą aplankytų sielos ir dvasios ramybė, kad žmonės atrastų pusiausvyrą ir būtų laimingi. Noriu palinkėti, kad šeimose visi gerai jaustųsi, jos būtų darnios ir jokia nesantaika nekliudytų siekti tikslų. Sportininkams noriu palinkėti, kad jų nepersekiotų traumos ir jie iškovotų pergalių, kurios atvertų galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Sporto bendruomenei linkiu susiklausymo, santarvės, tolerancijos, savitarpio supratimo ir susitelkimo į bendrus tikslus.

Laikraštis „Sportas“ kartu su portalu „sportas.info“ jau 59-ą kartą renka Lietuvos metų sporto laureatus.Nuo 1965-ųjų istoriją skaičiuojančiuose rinkimuose galite dalyvauti ir jūs!Iki 2015 m. sausio 10 d. siųskite savo balsus elektroninio pašto adresu [email protected] arba paštu: laikraštis „Sportas“, Olimpiečių g. 17, LT-09237 Vilnius.Laiškuose eilės tvarka įrašykite tris, jūsų nuomone, geriausius 2014 m. Lietuvos sportininkus.Vienam iš balsavusiųjų ištraukus burtus atiteks specialus laikraščio „Sportas“ redakcijos prizas.Laukiame jūsų balsų!

Visi rinkimų laureataiLaikraščio „Sportas“ rinkimų istorija. Populiariausi Lietuvos sportininkai1956 m. Algirdas Šocikas, boksas 1957 m. Jonas Pipynė, lengvoji atletika1958 m. Birutė Kalėdienė, lengvoji atletika1959 m. Adolfas Varanauskas, lengvoji atletika 1960 m. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius, irklavimas1961 m. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius, irklavimas 1962 m. Antanas Vaupšas, lengvoji atletika 1963 m. Adolfas Varanauskas, lengvoji atletika 1964 m. Ričardas Tamulis, boksas 1965 m. Modestas Paulauskas, krepšinis 1966 m. Modestas Paulauskas, krepšinis 1967 m. Modestas Paulauskas, krepšinis 1968 m. Danas Pozniakas, boksas 1969 m. Modestas Paulauskas, krepšinis1970 m. Modestas Paulauskas, krepšinis 1971 m. Modestas Paulauskas, krepšinis 1972 m. Modestas Paulauskas, krepšinis 1973 m. Vladas Česiūnas, baidarių ir kanojų irklavimas1974 m. Vladas Česiūnas, baidarių ir kanojų irklavimas1975 m. Česlovas Jezerskas, savigynos sportas1976 m. Angelė Rupšienė, krepšinis1977 m. Vilhelmina Bardauskienė, lengvoji atletika 1978 m. Vilhelmina Bardauskienė, lengvoji atletika1979 m. Lina Kačiušytė, plaukimas 1980 m. Lina Kačiušytė, plaukimas 1981 m. Robertas Žulpa, plaukimas1982 m. Vladas Turla, šaudymas1983 m. Ana Ambrazienė, lengvoji atletika1984 m. Arvydas Sabonis, krepšinis1985 m. Arvydas Sabonis, krepšinis1986 m. Arvydas Sabonis, krepšinis1987 m. Šarūnas Marčiulionis, krepšinis1988 m. Gintautas Umaras, dviračių sportas1989 m. Šarūnas Marčiulionis, krepšinis1990 m. Šarūnas Marčiulionis, krepšinis1991 m. Šarūnas Marčiulionis, krepšinis1992 m. Romas Ubartas, lengvoji atletika1993 m. Vitalijus Karpačiauskas, boksas1994 m. Arvydas Sabonis, krepšinis1995 m. Arvydas Sabonis, krepšinis1996 m. Arvydas Sabonis, krepšinis1997 m. Arvydas Sabonis, krepšinis1998 m. Diana Žiliūtė, dviračių sportas1999 m. Edita Pučinskaitė, dviračių sportas2000 m. Virgilijus Alekna, lengvoji atletika2001 m. Virgilijus Alekna, lengvoji atletika2002 m. Raimondas Rumšas, dviračių sportas2003 m. Virgilijus Alekna, lengvoji atletika2004 m. Virgilijus Alekna, lengvoji atletika2005 m. Žydrūnas Savickas, galiūnų sportas2006 m. Virgilijus Alekna, lengvoji atletika2007 m. Virgilijus Alekna, lengvoji atletika2008 m. Edvinas Krungolcas, šiuolaikinė penkiakovė2010 m. Marius Stankevičius, futbolas2011 m. Mindaugas Griškonis, irklavimas2012 m. Rūta Meilutytė, plaukimas 2013 m. Rūta Meilutytė, plaukimas

„SPORTO“ RINKIMAIDŽIUGINA VISOS PERGALĖS

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius

Alfredo Pliadžio nuotr.

JAU PRIIMAMOS 2015 M. „ERASMUS+“ PROJEKTŲ PARAIŠKOSNuo šių metų startavusios Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ sporto dalies projektai gali būti teikiami dviejose pagrindinėse srityse: bendradarbiavimo partnerystės projektai sporto srityje bei Europos ne pelno siekiantys sporto renginiai. Abiem sritims turi būti teikiami tarptautiniai projektai, t. y. dalyvauti turi nustatytas skaičius šalių.Abiejų sričių projektų, susijusių su Europos sporto savaitės įgyvendinimu, paraiškas reikia teikti iki 2015 m. sausio 22 d., kitų projektų terminas (abiejose srityse) – iki 2015 m. gegužės 14 dienos.

Daugiau informacijos: Europos Komisijos Sporto dalies puslapyje (http://ec.europa.eu/sport/index_en.htm ), skyrelyje „Find Erasmus+ opportunities“.

Page 5: SPORTAS Nr10 2014

5LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)

2015-aisiais laukia du olimpiniai festivaliai: žiemos – Austrijoje ir vasaros – Tbilisyje, taip pat pirmosios Europos žaidynės Baku.

NrNr. . 1010 ( (98989)9)889)9)

Paprastai visi metai būna geri, kuo nors išskirtini. Vieni būna derlingesni pasiekimų ir medalių, kiti gal ne tokie derlingi, bet įsimintini. Kol vyksta sportinis gyvenimas, propaguojamos olimpinės idėjos, kuriomis vadovaudamiesi gerbiame savo varžovus. Visi metai suteikia daug džiaugsmo.

Sportas grūdina dvasią, moko siekti tikslų, skatina būti pagarbesnius vieni kitiems, nepaisant rasės, lyties, tikėjimo. Pergalės niekada neateina per vieną dieną. Ir jeigu jos nepasiekiamos šiandien, tai, visiems dirbant kartu, jos ateis kitais metais. Reikia tik nenusiminti, tikėti savo jėgomis ir siekti užsibrėžto tikslo. Atrodo, ką tik vyko Sočio olimpinės žiemos žaidynės, gyvenome jų nuotaikomis, o dabar vėl prasideda žiema, mūsų laukia nauji renginiai, nauji projektai. 2014-ieji visiems įsiminė kaip Sočio olimpinių žiemos žaidynių metai. Mums labai svarbios buvo ir Nandzingo antrosios olimpinės jaunimo žaidynės – jos Lietuvos sportininkams buvo ypač sėkmingos. Iškovoti trys aukso, trys sidabro ir du bronzos medaliai visus nuteikia labai optimistiškai. Auga talentingi jaunuoliai, jie nepastebimai užaugs ir subręs, taps tikraisiais olimpiečiais. Lietuvos jaunimas buvo puikiai pasirengęs Nandzingo išbandymams, gražiai surengtos pačios olimpinės jaunimo žaidynės. Viso pasaulio jaunieji

sportininkai pasiekė svarių rezultatų, tai rodo, kad jie buvo verti tos džiaugsmingos šventės Nandzinge. Patyrėme begalę gerų emocijų, sirgdami už savo sportininkus. Jie visi padarė, ką galėjo, o dauguma rungtyniavo gal netgi geriau, nei galėjo, nugalėjo save. Jaunųjų rezultatais galime tik džiaugtis ir laukti, kad sportininkai ir toliau tobulės, žengs tvirtą žingsnį didžiojo sporto link.Su kiekvienais metais visada sunku skirtis. 2015-ieji vėl bus kupini įdomių sportinių įvykių. Laukia du olimpiniai festivaliai: žiemos – Austrijoje ir vasaros – Tbilisyje, taip pat pirmosios Europos žaidynės Baku. Tai pagrindiniai mūsų startai kitąmet. Tarptautinio olimpinio komiteto kompleksinių renginių vis gausėja, nėra buvę tokių metų, kad jų nevyktų. Turime dėl ko dirbti, kuo džiaugtis ir ko siekti. 2015 metai bus ypač svarbūs ir mūsų patiems geriausiems sportininkams – vyks pagrindinė atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Du mūsų buriuotojai jau iškovojo kelialapius į jas. Kai kurių sporto šakų atranka vyks ir per Europos žaidynes Baku. Artėjant Naujiesiems, visiems linkiu niekada nepamiršti sporto, olimpizmo, kad be tikslo siekimo, judėjimo į priekį niekas nevyksta šiame pasaulyje. Sportininkams linkiu gerų, sveikų, turiningų ir laimingų metų – lai išsipildo visos jūsų svajonės. Pelnykite kuo daugiau kelialapių į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, pasiekite savąjį tikslą!

GERŲ EMOCIJŲ METAILTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė

„Artėjant Naujiesiems, visiems linkiu niekada nepamiršti sporto, olimpizmo, kad be tikslo siekimo, judėjimo į priekį niekas nevyksta šiame pasaulyje. Sportininkams linkiu gerų, sveikų, turiningų ir laimingų metų – lai išsipildo visos jūsų svajonės. Pelnykite kuo daugiau kelialapių į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, pasiekite savąjį tikslą!

Page 6: SPORTAS Nr10 2014
Page 7: SPORTAS Nr10 2014

7LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)

Kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Žirmūnų rinkimų apygardoje Algirdas Raslanas – buvęs puikus irkluotojas, ilgametis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius, Sidnėjaus, Atėnų, Pekino ir Londono olimpinių žaidynių programų vadovas, Sidnėjaus ir Atėnų olimpiadų misijos vadovas.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius, socialinių mokslų habil. dr. A. Raslanas yra ir Tarptautinės irklavimo federacijos komisijos narys, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas, Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas.

Lietuvos socialdemokratų partija jums pasiūlė kandidatuoti į Seimą. Kas lėmė jūsų apsisprendimą? – paklausėme A. Raslano.Tam tikrais gyvenimo etapais žmogus subręsta konkrečiam darbui, kuria planus, stengiasi juos įgyvendinti, sukauptą patirtį nori perduoti kitiems. Matyt, taip ir man. Jaučiu, kad turiu daug patirties, žinių ir gebėjimų, be to, esu sukūręs mokinių ir gyventojų sveikos plėtros programą, kurią norėčiau paversti realybe. Dirbant LEU, pagrindinis darbas yra studentų ugdymas, paskaitos ir konferencijos, dar darbo grupės, o jų tikrai neužtenka, norint diegti ir skleisti sveiką gyvenseną, natūralios medicinos žinias, didinti sveikos gyvensenos galimybių pasiūlą gyventojams.

Su kokiomis viltimis stojate į rinkiminę kovą?

Rinkimai – sudėtingas politinis procesas, kurio patirties neturiu. Tačiau pavyko suburti Žirmūnų poskyrio štabą, kuriam vadovauja puikus patyręs ir doras žmogus Petras Demšė, talkinęs čia daug kartų rinktam bičiuliui Vyteniui Andriukaičiui.

Ką pažadėsite savo rinkėjams? Juk Žirmūnai – vienas didžiausių Vilniaus mikrorajonų.Rajono geografi nė padėtis gera – šalia Neris, jos šlaitai, parkai ir krantinė, kiemuose yra skverų bei parkų. Todėl mūsų tikslas – sukurti patogią gyventi aplinką, tvarkant kiemus, vaikų žaidimų aikšteles, automobilių statymo vietas, jas atskiriant nuo poilsio zonų. Svajojame įrengti daugiau lauko treniruoklių prie namų, žaliosiose erdvėse. Mokyklų vidaus erdvės, stadionai, aikštynai ir aikštelės turi būti prieinami visiems rajono vaikams, jaunimui ir gyventojams. Išnaudoti Neries krantinę poilsiui – įrengti sporto, rekreacijos objektus, pavėsines, gėlynus. Sudaryti galimybę prieiti prie vandens ir grožėtis vandens tėkme. Tai – svajonės, kurias visi kartu galime paversti realybe.

Esate rimtai pripažintas sporto žmogus. Kas lėmė tokią sėkmę?Labai vertinu įgytą patirtį sporto vadybos srityje. Dar 1997 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas doc. Artūras Poviliūnas pasiūlė prof. J. Skernevičiui ir man parengti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms programą. Tai buvo sunkus

Taip drauge kolektyviai dirbant, jau matoma pažanga, tačiau aukšti sportiniai rezultatai pasirodys dar gerokai vėliau. Darbas Lietuvos olimpinėje akademijoje – atgaiva dvasiai, nes tai – olimpinis švietimas, sporto mokslas, mokslo konferencijos ir visapusė intelektualinė parama LTOK. Įgyta patirtis perduodama, dalyvaujant darbo grupėse, rengiant programas, kaip ekspertui vertinant įstatymo projektus ir kt. Džiaugiuosi galėdamas patarti Seimo Sveikatos komitetui, būdamas neetatiniu ekspertu, dalyvaudamas Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijoje, nes tai susiję su Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmais, kurių pirmininku šiais metais esu išrinktas trejų metų kadencijai.

Lietuva – sporto šalis, o kas taisytina mūsų sportiniame gyvenime?Dažnai girdime sakant, kad Lietuva – sporto šalis. Taip, iš tiesų tai sporto šalis, nes lietuviai pirmiausia yra talentingi sportininkai, labai darbštūs, atsakingi, motyvuoti ir protingi. Viso to reikia šiai sričiai. Manau, dabartinis sportininkų rengimo modelis turi vis keistis ir tobulėti, atsinaujinti, taikyti šiuolaikišką vadybą ir sporto mokslo bei metodikos naujoves – o tai nėra paprasta. Sportą reikia išmanyti, jį analizuoti ir metodikas taikyti kūrybiškai. Keičiasi karta, ateina jauni sporto organizatoriai, buvę garsūs sportininkai – Daina Gudzinevičiūtė, Virgilijus Alekna, Andrejus

Zadneprovskis, Edvinas Krungolcas, Egidijus Balčiūnas, Einius Petkus ir kt. Tai mūsų ateitis. Šiame kontekste mano patirtis ir žinios taip pat gali būti pritaikytos, dirbant ekspertinį ir programinį darbą. Didele savo gyvenimo misija laikau darbą su studentais. Su jais jau dirbu 32 metus, be to, geros patirties įgijau, dirbdamas mokykloje kūno kultūros mokytoju. Matyt, tai ir paskatino šiuo metu labiau gilintis į sveiką gyvenseną, gyvenimo būdo analizę. Žvelgdami į žmogų konkrečiais gyvenimo tarpsniais, matome, kad labai daug įtakos (50 proc.) žmogaus sveikatai daro pasirinktas gyvenimo būdas – fi zinis aktyvumas, sveika mityba, žalingų įpročių atsisakymas, aplinka, kurioje dirbame ir gyvename, psichinė sveikata. Viso to reikia šeimai, vaikams, darbingo amžiaus žmonėms ir senjorams.Gaila, kad vis dar nesukurta skatinimo sistema sveikai gyventi, nevykdoma ir neįgyvendinama sveikos gyvensenos politika skatina ieškoti sprendimo būdų. Dirbdamas Seime, čia ir matyčiau pagrindinę savo misiją. Tai sportas ir jo skatinimas, sąlygų sportuoti sudarymas, sveika gyvenamoji aplinka ir rekreacijos objektų kūrimas gyventojams, jaunimo švietimas ir t. t. Todėl iš tikrųjų mano numatoma veiklos programa labai orientuota į žmogų.

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP rinkimų sąskaitos. Užsakymo Nr. 141101-4.

RINKIMAI NrNr. . 1010 ( (9998989)9)

Nauji rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4 vyks 2015 m. kovo 1 d.

SVAJONES GALIME PAVERSTI REALYBEPatirtį, žinias ir gebėjimus Algirdas Raslanas nori perteikti kurdamas žmonėms patogią gyventi aplinką

kolektyvinis darbas – daugybės žmonių proto patirties ir mokslo projektas, kurį tobulinant atsirado sisteminio rengimo modelis. Per Sidnėjaus olimpines žaidynes bendroje įskaitoje Lietuva buvo 33-ia, o Londono – 34-a. Tai fantastiškai aukšti rezultatai ne tokiai jau didelei valstybei kaip Lietuva. Pavyko suburti geriausius sporto specialistus, naudotis anksčiau įgyta patirtimi, taikyti naujausius sporto vadybos metodus ir taikyti Lietuvos sporto mokslininkų žinias. Tik toks kelias gali skatinti laimėjimus.

Šiemet Nandzinge per II olimpines jaunimo vasaros žaidynes vilkėjote ofi cialų kostiumą, buvote vienintelis lietuvis, pakviestas į žaidynes kaip Tarptautinės irklavimo federacijos techninis delegatas. Ar ir šiandien jūsų širdyje irklavimas? Ilgametis darbas KKSD, įgyta darbinė patirtis, dalyvavimas tarptautinių sporto organizacijų veikloje ir programose duoda labai daug žinių ir patirties, todėl vis dar dirbu Tarptautinėje irklavimo federacijoje, esu jos Vykdomosios tarybos narys ir vis perrenkamas nuo 2003 metų. Tai viena svarbesnių olimpinio judėjimo sporto šakų. Ta patirtimi labai džiaugiuosi, nes ją perima ir LEU studentai, sportininkai, treneriai. Ją galima pritaikyti ir kitoms sporto šakoms ar projektams. Nacionalinės slidinėjimo asociacijos kolektyvui pasiūlius, buvau išrinktas jos prezidentu.Formuojasi naujas kolektyvas, daugėja jaunų sportininkų, žiemos sporto šakos plėtojamos rajonuose.

A. Raslanas daug pasiekė ir mokslo,

ir sporto pasaulyje.

Page 8: SPORTAS Nr10 2014

8 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (989)

VEIDAS VAIDOTAS GROSAS yra žaidęs Lietuvos, Ispanijos ir Baltarusijos ekipose, o dabar rungtyniauja Prancūzijos klube.

Ingvaras [email protected]

Lietuvos vyrų rankinis rudenį pateikė daug naujienų. Komanda pradėjo naują atrankos etapą, turėdama naują trenerį, dalį naujų žaidėjų ir naują komandos kapitoną.

Naujasis treneris – Artūras Juškėnas, buvęs ankstesnio trenerio Gintaro Savukyno asistentas.Naujasis kapitonas – 31 metų Vaidotas Grosas, Prancūzijos aukščiausiojo diviziono komandos „Creteil“ rankininkas, žaidęs Kauno „Granite“, Kuenkos „Ciudad Encantada“ (Ispanija) bei Bresto Anatolijaus Meškovo vardo klubo (Baltarusija) komandose.Nauja atranka, deja, pradėta nesėkmingai. Lietuviai pateko į itin nelengvą 2016 m. Europos čempionato atrankos grupę ir per pirmus du susitikimus patyrė du pralaimėjimus. Svečiuose lietuviai danams nusileido 21:31, o baltarusiams Šiauliuose – 28:30.Tačiau komandos užduotis išlieka tokia pati kaip visada – bandyti prasibrauti į Europos pirmenybių fi nalinį etapą.Komandos kapitoną V. Grosą laikraščio „Sportas“ skambutis užtiko su Paryžiaus priemiesčio komanda „Creteil“ važiuojantį traukiniu į rungtynes Monpeljė.

Traukiniu dažnai vykstate į išvykas? – paklausėme V. Groso.Visada. Arba traukiniu, arba lėktuvu. Bet dažniau traukiniu.

Kitur dažniausiai važiuojama autobusu...Čia – Prancūzija ir čia traukinys – geriausia susisiekimo priemonė. Labai greitas. Iš Paryžiaus į šalies pietuose esantį Monpeljė nuvykstame per tris su puse valandos. Tai nepaprastai patogu.

Tapote Lietuvos rinktinės kapitonu. Ką tai jums reiškia? Garbę? Pareigas? Atsakomybę?Lietuvos rankinio rinktinėje kapitoną renka žaidėjai su trenerių pritarimu. Man tai visų pirma – įvertinimas. Žaidėjų pasitikėjimas. Ir truputis atsakomybės. Dažniausiai kapitonais juk išrenka vyresnius, patyrusius žaidėjus. Beje, aš šiek tiek ir nustebau, kad išrinko mane. Tikėjausi, kad kapitonu taps Augustas Strazdas. Vyko slaptas balsavimas, treneriai išdalijo visiems popieriukus. Bet kaip treneriai sakė, aš šiuose rinkimuose nugalėjau vieno balso persvara. Malonu, kad berniukai manimi pasitiki. Kapitono padėjėjas, suprantama, – A. Strazdas.

Kaip manote, ką gali pasiekti ši Lietuvos rankininkų karta?Vis dėlto daug kas priklauso nuo burtų. Labai daug reiškia

tai, į kokią grupę pavyksta patekti. O apie komandą – sunku pasakyti. Ji atjaunėjusi, bet vis tiek tai žmonės, susirenkantys ne pirmą kartą ir žinantys rinktinės virtuvę. Per treniruotes ir rungtynes mes vis dėlto įrodome, kad nesame beviltiški. Visiems drauge padirbėjus ir jaunimui kiek patobulėjus, manau, galima bus siekti patekti į fi nalinius etapus, o ne vien sužaisti atrankos rungtynes ir patekti į atkrintamąsias.

Kaip įvertintumėte visą šiandienos Lietuvos rankinio padėtį?Sunku pasakyti. Bet matau, kad daug pažįstamų sportininkų, su kuriais teko žaisti užsienio lygose, sugrįžta į Lietuvą. Kiek kalbėjau su rinktinės treneriu, kitais treneriais, sako, kad jaunimas auga. Yra tarp jų aukštos kvalifi kacijos, perspektyvių vyrų. Sakau – viskas priklausys nuo to, koks bus jų tobulėjimas, kaip bus su jais dirbama.

Rinktinės strategas A. Juškėnas sakė – jeigu rinktinei pavyktų patekti į Europos ar pasaulio čempionatą, Lietuvos rankiniui atsivertų labai daug durų. Pritartumėte jam?Manau, kad taip. Visi juk nori matyti rezultatą. Vien kalbos ir ilgas laiko tarpas, kai žaidžiame tik atrankos varžybose ir nepatenkame niekur aukščiau, negali sudominti rėmėjų, žiūrovų. Yra daug kritikų, sakančių: „Žadate, žadate, o niekada taip nebūna.“ Nors, jei patektume į fi nalinį etapą, galbūt tie patys kritikai, žmonės vėl būtų nepatenkinti. Sakytų:

„Pateko, o nieko fi naliniame etape nepasiekė...“ Bet iš esmės tai tikrai būtų nemenkas žingsnis ir jis būtų naudingas Lietuvos rankinio populiarinimui ir gyvavimui.

Žaidėte įvairių šalių klubuose. Kokia kalba juose bendraujama, kiek kalbų mokate? Kaip sekdavosi, atvykus į naują šalį, susikalbėti su komanda, treneriais?Šiuo metu mokausi prancūzų kalbos. Didelių problemų dėl jos neturiu, kažkaip susišnekame prancūziškai, bet dar negaliu sakyti, kad ją gerai moku. Esu klube antrus metus, o visuose klubuose reikalaujama, kad kuo greičiau išmoktum vietinę kalbą. Ganėtinai neblogai per šešerius gyvenimo Ispanijoje metus pavyko išmokti kalbėti ispaniškai. Baltarusijoje didelės bėdos nebuvo – rusų kalbą šiek tiek mokėjau nuo jaunystės, per porą metų toje šalyje pasitobulinau.

Yra lietuvių, kurie žaidžia kitų šalių rinktinėse, gavę tų šalių pilietybę. Ar jums kurioje nors šalyje siūlė pakeisti pilietybę?Tokių pasiūlymų neturėjau ir, manau, neturėsiu.

O jei pasiūlytų, ar svarstytumėte?Žinote, priklausytų nuo situacijos. Kai užsibuvau kelerius metus Ispanijoje, kilo minčių: gal čia ir likti? Jau buvau susigyvenęs su vieta, su žmonėmis, turėjau draugų. Bet gyvenimas susiklostė taip, kad pakeičiau komandą. Ir dabar galvojame, kad vis dėlto pastovi mūsų gyvenamoji vieta – Lietuva. O šiaip svetimą pilietybę žmonės priima ne tiek dėl

sportinio intereso, kiek dėl to, kad priėmus šalies pilietybę lengviau toje šalyje gyventi, nutarus ten pasilikti visam laikui. Tokių žmonių aš nesmerkiu. Manau, kad tai jų asmeninis reikalas ir jie patys geriau už mane žino savo pasirinkimo pliusus ir minusus.

Turite šeimą?Žmoną ir penkerių metų dukrytę.

Jos gyvena su jumis ir važinėja po visas šalis, kuriose žaidžiate?Taip. Žmona atvyko, kai baigė studijas Vilniuje. Iš pradžių ji 2–3 mėnesius praleisdavo pas mane, kitus 2–3 mėnesius neakivaizdžiai studijavo Lietuvoje. Ispanijoje mums gimė dukra. Dabar ji lanko darželį Prancūzijoje, puikiai moka prancūzų kalbą.

Koks rankinio populiarumas skirtingose šalyse? Kur jis buvo didžiausias iš tų klubų, kuriuose žaidėte?Ispanijoje rankinis tikrai buvo populiariausias. Komanda buvo iš nedidelio, apie 50 tūkst. turinčio gyventojų miestelio. Jame rankinis – svarbiausia sporto šaka. Salė per rungtynes visada būdavo pilna, laisvų vietų rasti sudėtinga. Susirinkdavo arti 2 tūkst. žmonių. Baltarusijoje rankinis nėra itin populiarus. Kai atvažiuodavo kokios nors garsesnės komandos, žmonių sulaukdavome daugiau, vietiniame čempionate aktyvumas iš viso būdavo menkas. Čia, Prancūzijoje, rankinis gana populiari sporto šaka. Vienuose miestuose labiau, kituose – mažiau. Priklauso ir nuo to, kada žaidi. Pilnutėlė salė buvo, kai pernai žaidėme su Paryžiaus „Saint Germain“. Pilna salė buvo ir praėjusią savaitę, kai žaidėme kitą derbį svečiuose su „Tremblay“. Buvo ir mūsų aistruolių, į tą mačą atvažiavusių.

Kretėjaus miestelis turi ir futbolo komandą, žaidžiančią žemesnėje lygoje. Kas čia populiaresnis: aukščiausio diviziono rankinis ar antrojo diviziono futbolas?Kartą pernai teko apsilankyti futbolo varžybose. Antplūdžio nepajutau. Bet turi futbolininkai organizuotą gerbėjų grupę. Buvo ji ir rankinio atėjusi palaikyti kelis kartus.

Ar daug pinigų galima uždirbti žaidžiant rankinį? Ar galima palyginti rankininkų atlyginimus su futbolininkų ar krepšininkų? Lietuvos rankininkams – turbūt ne. O didžiausios rankinio žvaigždės – tikri milijonieriai. Lietuvių lygio rankininkui būtų sunku užsidirbti per karjerą tiek pinigų, kad jų užtektų visam gyvenimui. Rankininkų atlyginimai tikrai mažesni negu futbolininkų ar krepšininkų.

KAPITONO PAREIGOS – NE TIK GARBĖLietuvos rankinio rinktinės kapitonas Vaidotas Grosas tiki komandos galimybėmis: „Tikrai nesame beviltiški“

„Didžiausios rankinio žvaigždės – tikri milijonieriai. Lietuvių lygio rankininkui būtų sunku užsidirbti per karjerą tiek pinigų, kad jų užtektų visam gyvenimui. Rankininkų atlyginimai tikrai mažesni negu futbolininkų ar krepšininkų.

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

Page 9: SPORTAS Nr10 2014

9LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)

Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

29 metų Jaroslavas Suchockis į žolės riedulį pasinėręs visa galva. Jis – ir Lietuvos žolės riedulio federacijos Vykdomojo komiteto bei Vilniaus „Žuvėdros“ klubo valdybos narys, ir „Šiaulių“ ekipos žaidėjas.

Iki šiol tarptautinę tik uždarų patalpų žolės riedulio teisėjo kategoriją Lietuvoje turėjo širvintiškis Romualdas Chmeliauskas.

Kada sužinojai, kad tu – tarptautinės kategorijos teisėjas? – paklausėme J. Suchockio. Rugpjūčio viduryje. Taip anksti net nesitikėjau.Šis sezonas man išvis buvo įsimintinas: įvairiuose turnyruose dalyvavau kaip organizatorius, padėjėjas, daug teisėjavau. Šiemet buvau vienas organizatorių, biuro vadovas Šiauliuose per Europos moterų uždarų patalpų čempionatą ir Europos moterų klubinį čempionatą, o lauke – Pasaulio moterų lygos pirmo turo varžybose ir per jaunių iki 16 m. čempionatą Vilniuje. Jame teko ir pateisėjauti. Padedant Lietuvos žolės riedulio federacijai, vienintelis iš visų Baltijos ir Rytų Europos šalių aktyviai dalyvauju Europos žolės riedulio federacijos teisėjų ugdymo programoje.

Kiek metų jau teisėjauji?Daugiau kaip dvylika. Prieš gerus penkerius metus, siekiant tapti tarptautinės kategorijos teisėju,

buvo keliami kiti reikalavimai. Už visas teisėjaujamas rungtynes būdavo skiriami balai ir vertinami veiksmai aikštėje. Dabar pakeistos taisyklės: vyrai teisėjauja vyrų rungtynėms, o moterys – moterų. Problema ta, kad Lietuvos vyrų žolės riedulio rinktinė, 2007 m. debiutavusi Europos čempionate, net septynerius metus nedalyvavo tarptautiniuose turnyruose ir tik šiemet pirmą kartą bandė jėgas prestižinėse Pasaulio lygos varžybose. Kai rinktinė mažai kur dalyvavo, nebuvo galimybių ir teisėjauti. Tai – mažų šalių problema: jeigu nevyksta žaisti mūsų komandos, neturi teisės vykti ir tos šalies teisėjas. Dabar situacija truputį pasikeitė: gavęs tarptautinę kategoriją, patekau į teisėjų sąrašą ir bet kada galiu būti pakviestas teisėjauti kaip neutralus teisėjas.

Dar ir pats aktyviai žaidi, 2013 m. buvai išrinktas populiariausiu, geriausiu Lietuvos žolės riedulininku vyru... Tai jau antrasis mano įvertinimas. Žolės riedulį žaidžiu 14 metų. Prieš kokius aštuonerius metus buvau išrinktas ir vyrų, ir jaunimo iki 21-ų metų geriausiu Lietuvos žaidėju. Anksčiau to tikslo ypač siekiau, tačiau, kai suaugau, – atsirado kitų prioritetų. Lietuvos žolės riedulininkų šeima yra nedidelė ir būti paskelbtam geriausiu nėra visiškai tinkamas apdovanojimas. Mes kol kas esame mėgėjai, Lietuvos aukščiausiosios lygos čempionate žaidžia vos keturios komandos. Šalies moterų žolės riedulio lygis gerokai aukštesnis.Atstovavau įvairiems klubams –

„Žuvėdrai“, „Ardui“, Širvintų ekipai – o dabar antrus metus žaidžiu jaunoje „Šiaulių“ komandoje. Šiemet per Lietuvos čempionatą pasipuošėme bronzos medaliais. Man labai patinka jaunas šiauliečių kolektyvas, turintis tikslą ir jo siekiantis. Komandos ir mano tikslai sutampa, todėl gerai sutariame. Šiemet salių ir vasaros Lietuvos čempionatuose pelnėme bronzos medalius. Kiek tik galiu, padedu savo „Žuvėdros“ vadovams ir žaidėjams. Šis klubas – mano šeima, jame užaugau, subrendau.

Ar seniai žaidi žolės riedulį?Lankiau visko po truputį: krepšinį, rankinį, tinklinį, ėjau netgi į muzikos mokyklą – mokiausi groti akordeonu. Žolės riedulį pradėjau žaisti gana vėlai, būdamas 16-os. Mano pirmasis treneris – Sergejus Gavrilovas. Jaunystėje žaidžiau gynėjo pozicijoje. Prisimenu, Serbijoje per Europos uždarų patalpų C diviziono čempionatą rungtynėse su serbais, kurie nebuvo nė karto pralaimėję, netgi teko būti vartininku.Su jais sužaidėme lygiosiomis 3:3. Iki rungtynių pabaigos likus 15 sek., varžovams buvome pralaimintys 2:3 ir į mūsų vartus buvo paskirtas baudinys. Kadangi vartininką buvome pakeitę žaidėju, teko stoti į vartus man. Atrėmiau serbų smūgį, po 5 sek. išlyginome rezultatą ir pirmą kartą užėmėme trečiąją vietą.

Vienus metus, 2005-uosius, praleidai Olandijoje, ar ten irgi žaidei žolės riedulį?

Žaidžiau, teisėjavau ir Valkensvarde treniravau dvi mergaičių, berniukų ir vieną moterų komandas. Užimtumas buvo didelis – klubas siejo 15 tūkst. narių, tarp kurių buvo 3–4 tūkst. vaikų. Valkensvarde gyvena 30 tūkst. žmonių, o 20 km spinduliu veikė 15 klubų. Kiekvienas jų turėjo žolės riedulio aikštelių. Olandijoje žolės riedulys labai populiarus, tai antroji sporto šaka po futbolo. Tenai žaisdamas daug ko išmokau, į Lietuvą grįžau kupinas naujų minčių. Visas jas įgyvendinti sunku, bet galima siekti. Būtent Olandijoje supratau, kad iš žolės riedulio neišgyvensiu. Pajutau, kad trenerio darbas – ne mano duona ir nusprendžiau daryti tai, kas man labiausiai patinka. Pustrečių metų dirbu bendrovėje „Idamas“, užsiimančioje naujų sistemų kūrimu ir jų pardavimu. Bendradarbiaujame su viešuoju sektoriumi ir privačiomis įmonėmis. Esu pardavimo vadovas, bet dirbu ir kitokį darbą. Mykolo Romerio universitete baigiau viešojo administravimo bakalauro ir elektroninio viešojo administravimo magistrantūros studijas.

Tau – 29-eri, ar dar ilgai žaisi žolės riedulį? Žolės riedulys man teikia didelį malonumą. Iš mano kartos žaidėjų teliko tik Artūras Macijauskas, tačiau jis jau mažai treniruojasi, dirba treneriu. Artėja ir mano sportinės karjeros pabaiga, prastėja fi ziniai gebėjimai. Dabar atsirado ir grindų riedulys, jį truputį pažaidžiu kaip mėgėjas.

„Žolės riedulį žaidžiu 14 metų. Prieš kokius aštuonerius metus buvau išrinktas ir vyrų, ir jaunimo iki 21-ų metų geriausiu Lietuvos žaidėju. Anksčiau to tikslo ypač siekiau, tačiau, kai suaugau, – atsirado kitų prioritetų.

KARJERA NrNr. . 1010 ( (9998989)9)

JAROSLAVAS SUCHOCKIS buvo išrinktas 2013 m. geriausiu Lietuvos žolės riedulininku.2013 m. geriausiu Lietuvos žolės riedu

AIKŠTĖJE – ĮVAIRŪS

VAIDMENYSJaroslavas Suchockis – pirmasis tarptautinės kategorijos žolės riedulio teisėjas vyras Lietuvoje

J. Suchockis yra ir žaidėjas, ir teisėjas, ir klubo „Žuvėdra“ valdybos narys.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Page 10: SPORTAS Nr10 2014

10 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (989)

Anykščių rajone įrengtos net aštuonios universalios sporto aikštės, o beveik visi rajono vaikai išmokomi plaukti moderniame baseine.

„Nors aš pats garsiu sportininku netapau, tačiau esu dalyvavęs slidinėjimo, kroso varžybose, kartu su Anykščių krepšinio veteranų komanda užėmėme ketvirtąją vietą Lietuvos pirmenybėse. Ir dabar bent porą kartų per savaitę stengiuosi pasportuoti, pažaisti krepšinį. Kartais pavyksta paslidinėti, aplankyti baseiną, deja, viskam trūksta laiko...“ – savo sąsajas su sportu vardijo Sigutis Obelevičius. Anykščių rajono savivaldybės meras S. Obelevičius yra baigęs Trakų internatinę sporto mokyklą. Jo klasės draugai irkluotojai buvo žinomi šalyje ir Europoje. Mero brolis Gintautas buvo tikras krepšinio entuziastas, jo vadovaujamos komandos „Lavera“, „Atletas“ tapo Lietuvos čempionato prizininkėmis.

Anykščiai – sportiškas miestas, jį ypač garsina olimpinių žaidynių dalyvis, šių metų Europos plaukimo čempionato dviejų bronzos ir vieno sidabro medalių laimėtojas Giedrius Titenis. Po čempionato jūs netgi buvote nuvažiavęs į Vilnių jo sutikti. Tad ar sportui Anykščiuose skiriamas reikiamas dėmesys? – paklausėme Anykščių rajono mero.Daug metų Anykščius garsino legendinis krepšininkas, o dabar Seimo narys Sergejus Jovaiša. Sportas Anykščiuose nepaprastai populiarus, tai rodo ir tas faktas, kad net 24 proc. (6 iš 25) tarybos narių yra treneriai, o vienintelis nepartinis politikas, patekęs į rajono tarybą, taip pat yra žinomas graikų-romėnų imtynių treneris Arvydas Kriščiūnas. Šiemet per Lietuvos moksleivių

RINKIMAI Rinkimai į Lietuvos savivaldybių tarybas vyks 2015 m. kovo 1 d.

400–700 sportininkų. Pirmąjį birželio šeštadienį Niūronyse vyksta žirginio sporto šventė „Bėk, žirgeli“, Lietuvos virvės traukimo čempionato etapas. Jau keliasdešimt metų rengiamas bėgimas „Anykščiai–Puntuko akmuo–Anykščiai“, kalnų slidinėjimo varžybos Mero taurei laimėti, sportinių šokių, konkūrų ir kt. varžybos.

Ką pažadate Anykščių miesto bendruomenei, jeigu miestui vadovausite dar vieną kadenciją?Jeigu manimi, mano komanda patikės anykštėnai, jeigu tik Lietuvos neužklups kokios nors baisios krizės, tęsime pradėtus darbus ir sportui skirsiu ne mažiau lėšų ir dėmesio nei ligi šiol. Reikia toliau investuoti į baseiną „Bangenis“, mieste turi atsirasti daugiau lauko treniruoklių, vienas iš Anykščių prioritetų, siekiant kurorto statuso, yra bent vieno stadiono rekonstrukcija. Ieškome galimybių, privačių investuotojų, kad Anykščiuose atsirastų ir golfo laukų, dengtų teniso aikštelių. Kitas prioritetas – žiemos sporto plėtra, įrengiant apšviestą dviračių, riedučių, slidžių trasą nuo Anykščių iki Puntuko. Turime puikų dviračių ir pėsčiųjų taką, tačiau jį būtina sujungti su ligonine, Pirminės sveikatos priežiūros centru, parduotuvėmis. Rengiame dviračių tako žiedo projektą, kurį įgyvendinus prie Puntuko ir lajų tako būtų įrengtas kabantis tiltas per Šventąją ir nutiestas dviračių takas kitoje Šventosios pusėje. Labai tikiuosi, kad, atsigaunant mūsų verslui, atsiras rėmėjų ir vėl bendromis pastangomis galėsime aukštesnėje lygoje išlaikyti Anykščių krepšinio komandą.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS (LKD) rinkimų sąskaitos.

Užs. Nr. 141101-3.

ANYKŠČIAI ALSUOJA SPORTO DVASIARetas rajonų gali pasigirti, kad turi aštuonis universalius dirbtinės dangos sporto aikštynus. 2007–2013 m. fi nansavimo laikotarpiu per kaimų diversifi kavimo bei vietos veiklos grupių programas įrengėme net aštuonis sporto aikštynus: Kavarske, Svėdasuose, Traupyje, Mačionyse, Janušavoje, Troškūnuose, Skiemonyse, Burbiškyje.

Tad ir mėgėjams sportuoti sudarytos kuo puikiausios sąlygos...Kartais net ir pats stebiuosi, kad mūsų mieste tiek daug žmonių, važinėjančių dviračiais kairiuoju Šventosios taku, lankančių jogos pratybas, vaikštinėjančių su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, žaidžiančių tenisą, futbolą, krepšinį, lankančių graikų-romėnų imtynių, karatė, slidinėjimo, jojimo, kitų sporto šakų pratybas. Kasmet vyksta rajono krepšinio čempionatas, seniūnijų žaidynės, kuriose ir pats dalyvauju. Anykščių savivaldybė – viena iš nedaugelio, kurioje beveik visi vaikai išmokomi plaukti. Vaikų mokymo plaukti programai savivaldybė kasmet skiria po 2–3 šimtus tūkst. litų.Ne kartą Anykščiuose vyko paros futbolo, dviračių kroso, riedučių ir kitos varžybos. Beje, prieš kiekvienus savivaldos rinkimus TS (LKD) sąrašo komanda, kurioje ir pats žaidžiu, užuot tuščiai politikavusi, meta iššūkį beveik visoms seniūnijų krepšinio komandoms.

Kokiais sporto renginiais Anykščiai dar gali pasigirti?Būtų net nelengva visus ir suskaičiuoti. Ko gero, vienas reikšmingiausių renginių – pavasariop vykstantis tarptautinis plaukimo festivalis, kuriame kasmet dalyvauja

karatė kiokušin taurės varžybas anykštėnai iškovojo 12 medalių, gerai pasirodė Lietuvos jaunučių pirmenybėse, o treneris Eugenijus Šilaika buvo pripažintas geriausiu. Džiaugiamės ir sunkiaatlečių, graikų-romėnų imtynininkų, aviamodeliuotojų, kultūristų, slidininkų, biatlonininkų rezultatais.Išugdėme du olimpiečius – G. Titenį ir slidininką Vytautą Strolią, o tarp kandidatų į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes – jau keturi anykštėnai: be G. Titenio, realiais kandidatais tapti gali graikų-romėnų imtynių meistrė Danutė Domikaitytė ir sunkiaatlečiai Gintarė Bružaitė bei Arnas Šidiškis.

Turite puikų plaukimo baseiną, žiemą lankytojus kviečia Kalitos kalnas. Ar esate patenkintas savo sporto baze?Nors kai kuriomis investicijomis tikrai galime pasigirti, tačiau iki tobulybės dar toli, nes neturime šiuolaikinio stadiono. Didžiuojamės baseinu „Bangenis“, jis, manau, yra geriausias 25 m baseinas šalyje, jame treniruojasi G. Titenis, vadovaujamas šalies plaukimo rinktinės trenerio Žilvino Ovsiuko. Į baseiną jau esame investavę per 3 mln. Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės lėšų. Rekonstravome ir kartodromą. Jis dabar tinka tarptautinėms varžyboms organizuoti. Kalitos kalnas – viena geriausių kalnų slidinėjimo bazių. Kažkada legendinio krepšininko Šarūno Marčiulionio pradėtas statyti sporto kompleksas šiuo metu yra puiki privati sporto bazė „Nykščio namai“, kurioje yra puiki krepšinio arena, viešbutis, restoranas. Joje nuolat stovyklauja sportininkai iš įvairių Europos šalių, rengiamos tarptautinės varžybos.

„Ne kartą Anykščiuose vyko paros futbolo, dviračių kroso, riedučių ir kitos varžybos. Beje, prieš kiekvienus savivaldos rinkimus TS (LKD) sąrašo komanda, kurioje ir pats žaidžiu, užuot tuščiai politikavusi, meta iššūkį beveik visoms seniūnijų krepšinio komandoms.

Anykščių meras Sigutis Obelevičius garsiu sportininku netapo, bet jo vadovaujamas rajonas – vienas sportiškiausių šalyje

S. Obelevičius su Anykščius garsinančiu plaukiku G. Titeniu.

Anykščių rajono meras (dešinėje) dalyvauja sporto

renginiuose visoje Lietuvoje.

Page 11: SPORTAS Nr10 2014

11LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)

„Sieksiu, kad Vilniaus jaunimas augtų sveikas ir sportiškas. Atnaujintuose arba naujuose sostinės stadionuose ir aikštelėse turėtų išaugti naujų talentų, būsimų čempionų“, – teigia Darbo partijos kandidatas į Vilniaus merus Jonas Pinskus.

Garsus irkluotojas, dukart pasaulio čempionas, 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių prizininkas neabejoja, kad svarbiausia siekiant mero posto – pelnyti tikėjimą ir pasitikėjimą. O tai galima padaryti tik nuoširdžiu ir sąžiningu darbu.

„Kai partijos kolegos pasiūlė man kandidatuoti į Vilniaus mero postą, paklausiau savęs, kuo aš galiu būti įdomus vilniečiams, kuo esu geresnis už kitus kandidatus. Lietuvos politiniame gyvenime dalyvauju gana seniai. Per tiek laiko įgijau nemažai patirties. Daug ko išmokau. Dvi kadencijas iš eilės buvau renkamas į Lietuvos Respublikos Seimą. Bet ar tuo esu pranašesnis už kitus? Mano oponentai taip pat gerai nusimano apie politiką, dirbo ar dirba įvairiose valstybės institucijose.

Per ketverius darbo metus Vilniaus miesto savivaldybėje nemažai nuveikta. Gautas leidimas rūšiavimo gamyklai statyti. Per visą kadenciją atnaujinta daugiau mokyklų (apie 40) nei per 20 nepriklausomybės metų. Pagaliau pajudėjo gyvenamųjų namų renovacijos procesas (300 daugiabučių). Remonto laukia 76 visuomeninės paskirties objektai. Suremontuota apie 10 km gatvių. Atidarytas išorinis pietinis aplinkkelis, A. Goštauto g. estakada. Neatpažįstamai pasikeitė Bernardinų sodas. Saugiai slidinėjama atnaujintoje Liepkalnio slidinėjimo trasoje. Šiuo metu rengiami 72 stadionų ir aikštynų prie mokyklų renovavimo ir įrengimo projektai. Atnaujintose sporto aikštelėse aktyviai sportuos vaikai ir visi artimiausių bendruomenių gyventojai. Puikai atrodo Karoliniškių, Antakalnio poliklinikos. Pilaitėje veikia Karoliniškių poliklinikos fi lialas. Šv. Roko slaugos ligoninė netrukus persikraustys į naują pastatą Antakalnyje. Pagal Vilniaus miesto planą, dviračių tinklas iki 2020 m. turėtų išsiplėsti nuo 126 iki 238 km. Kas nors pasakys, koks ūkiškumas, daug padaryta. Taip, bet ir kiti kandidatai daug padarė. Jie ne mažiau ūkiški ir darbštūs. Taigi vėl jokio išskirtinumo.

Vadovaujant sostinei neužtenka būti charizmatiškai, gerų idėjų kupinai asmenybei. Per ketverius metus prisikaupė idėjų už 7 mlrd. litų. Mano darbo stalčiuje guli visiškai paruoštų, naudingų Vilniui projektų už 2 mlrd. litų. Ir kas iš to? Kiti taip pat turi idėjų, ir jos visos naudingos sostinei.

Per Lietuvos futbolo sezoną netrūko netikėtumų, įspūdingų pasirodymų, skandalų aikštėje ir šalia jos. 12p..

Bendradarbiavimas su tomis institucijomis turi būti labai glaudus. Tuomet ir pakels GPM procentą, pajudės užkonservuoti projektai, atsiras pinigų kitiems darbams.

Jeigu tavimi pasitiki Vyriausybė ir Seimas, pasitikės ir bankai. Per įvairius debatus girdime: aš kursiu darbo vietas. Na, kaip tu jas kursi? Pagerinsiu sąlygas verslui. O kaip tas sąlygas pagerinsi? Atleisiu nuo mokesčių. O kaip tu atleisi nuo mokesčių? Girdime tokių absurdiškų atsakymų. Ne panaikinti mokesčiai kuria darbo vietas. Kuria idėjos, projektai ir pinigai tiems projektams įgyvendinti. Norėčiau, kad vilniečiai turėtų savo mėgstamą darbą, gautų tokius atlyginimus, kad galėtų oriai gyventi, būtų užtikrinti dėl savo ateities. Todėl ir noriu kandidatuoti į Vilniaus mero postą, kovoti už kiekvieną miestui gerą idėją, ginti kiekvieno vilniečio, nesvarbu, kokios tautybės ar tikėjimo, interesus. Daug mano pradėtų uždavinių Vilniaus miesto savivaldybėje turi tęstinumą. Neatidėliosiu darbų, kuriais galiu sukurti Vilniaus – Lietuvos sostinės – rytojaus gerovę.“

Politinė reklama bus apmokėta iš Darbo partijos Vilniaus miesto

rinkimų apygardos Nr. 57 kandidatų sąrašo politinės kampanijos sąskaitos.

Užsakymo Nr. 141101-2.

skolintumėte? Žinoma, tam, kuriuo pasitikite. O jeigu juo nepasitikite? Čia lygiai tas pats. Seimas sprendžia, ar padidinti GPM skiriamą procentą Vilniui, ar ne. Ir nepadidina todėl, kad nepasitiki Vilniaus savivaldybe ir jos meru. Pasirodo sėkmingam mero darbui neužtenka vien miesto gyventojų palaikymo ir pasitikėjimo. Vilniaus problema ta, kad išrenkamas sostinės vadovas neturi federalinės valdžios palaikymo. Jeigu nesugebėsiu pelnyti tikėjimo ir pasitikėjimo, tikrai rizikuosiu, siekdamas Vilniaus mero posto, nes iškils reali grėsmė miesto bankrotui ir chaosui. Tai gerai suvokiu, nes dirbu savivaldybėje vicemeru, esu atsakingas už projektų plėtrą bei investicijas ir matau, kokia yra reali situacija.

Meras turi rūpintis miestu kaip savo šeima. Žiūrėti į gyventojų problemas ne per viešųjų ryšių prizmę, o nuoširdžiai. Jis yra tvarkos ir ekonominio stabilumo garantas. Vilniečiai už jo nugaros turi jaustis saugiai ir užtikrintai. Vadovaujant sostinei neužtenka būti charizmatiškam ir turėti gerų idėjų. Sutinku, jog viskas prasideda nuo idėjos, bet tam, kad ją prasmingai ir sėkmingai įgyvendintum, reikia pajėgumo. Negalima būti politiku vienišiumi. Mero tikslas – geras dialogas su Vyriausybe ir Seimu.

Esu ekonomistas. Visada domėjausi sostinės biudžeto formavimo metodika ir atkreipiau dėmesį į tai, kad esamas sostinės fi nansavimo modelis dar labiau stumia miestą į bedugnę. Šiuo metu sumokėjus mokesčius po perskirstymo Vilniaus poreikiams tenka tik nedidelė pajamų dalis. Pinigai skiriami kitų savivaldybių gerovei užtikrinti. Taip Vilnius tampa didžiausiu donoru, kuris badaudamas geranoriškai dalijasi paskutiniu duonos kąsniu su kitais, o vietoj padėkos už šį kilnų tikslą jam vėl atsisukama nugara. Dar prieš penkerius metus siūliau gyventojų pajamų mokestį (GPM) didinti iki 80 procentų. Dabar kalbama apie GPM didinimą iki 60 procentų. Visi žino apie esamą problemą, dėl jos kovoja, bet padėtis nė kiek nesikeičia. Seimas vėl atmetė siūlymą kitais metais Vilniui skirti didesnę GPM dalį. Ką aš galiu padaryti, kad pakeisčiau šį užburtą ratą? Ką galiu padaryti geriau negu visi kiti? Kaip galiu būti naudingas Vilniui? Užduodamas sau tokius klausimus supratau, kad norint pasiekti tikslą prie visų išvardytų savybių, tokių kaip patirtis, ūkiškumas, idėjos, reikia pridėti ryžtą, nuoširdumą ir širdį. Tos savybės padės man pasiekti pagrindinį tikslą. Sugražins pasitikėjimą ir tikėjimą mero institucija, padės ją reabilituoti. Pas jus ateina žmogus pasiskolinti pinigų. Kuriam jų

„„Meras turi rūpintis miestu kaip savo šeima. Žiūrėti į gyventojų problemas ne per viešųjų ryšių prizmę, o nuoširdžiai. Jis yra tvarkos ir ekonominio stabilumo garantas. Vilniečiai už jo nugaros turi jaustis saugiai ir užtikrintai. Vadovaujant sostinei neužtenka būti charizmatiškam ir turėti gerų idėjų.“

SVARBIAUSIA – SUGRĄŽINTI PASITIKĖJIMĄPasaulio čempionas, olimpinių žaidynių prizininkas Jonas Pinskus žino, ko labiausiai reikia Vilniui ir sostinės gyventojams

Page 12: SPORTAS Nr10 2014

12 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (989)

TEMA Jauniausias A lygos dalyvis – „Šiaulių“ vartininkas NERIJUS TABOKAS. Jis debiutavo būdamas 16 metų ir 33 dienų amžiaus.

Ingvaras [email protected]

Lietuvos futbolo sezono uždanga nuleista. Šešiose lygose rungtyniavo profesionalų ir mėgėjų vyrų komandos, dviejose lygose varžėsi moterys, Lietuvos rinktinė žaidė Europos pirmenybių atrankos varžybas, Baltijos taurės susitikimus. Sezonas šiemet buvo bene rekordiškai ilgas. Prasidėjęs kovo pradžioje, jis truko iki pat lapkričio pabaigos.

Po sezono Lietuvos futbolo federacijos (LFF) surengtuose rinkimuose paaiškėjo geriausi šalies, nacionalinio čempionato futbolininkai, treneriai.A lygoje Vilniaus „Žalgiris“ pakartojo pernykštį rezultatą – antrą kartą paeiliui tapo šalies čempionu.Dar viena Vilniaus klubo ir jo aistruolių šventė buvo ta, kad Vilniaus miesto futbolo draugija, kuri pastaruoju metu ir rūpinosi „Žalgirio“ komanda, pasiekė sutarimą su nuo 2009-ųjų sportine veikla neužsiimančiu futbolo klubu „Žalgiris“ ir „Žalgiris“ tapo vienu klubu de jure.Pernai antrąją vietą užėmęs Klaipėdos „Atlantas“ smuktelėjo laipteliu žemyn, o į antrąją vietą išsiveržė mažiausio A lygos miestelio Pakruojo „Kruojos“ klubas, elitinėje lygoje žaidęs šeštą sezoną ir pirmą kartą laimėjęs medalius.Laikraštis „Sportas“ sudėliojo 2014-ųjų Lietuvos futbolo sezono abėcėlę.

Atranka. Lietuvos rinktinė 2014-aisiais sužaidė ketverias

Europos čempionato atrankos rungtynes. Dvejas jų laimėjo: su San Marinu – 2:0, su Estija – 1:0; dvejas pralaimėjo: Slovėnijai – 0:2, Šveicarijai – 0:4.

Baudiniai. Šiemet A lygos pirmenybėse skirtas 51-as 11 m baudinys. 34 jų virto įvarčiais, 17 kartų baudiniai nebuvo išnaudoti. Keisčiausia, kad nebuvo nė vieno didesnio skandalo dėl baudinio skyrimo ar neskyrimo.

Cisse. Senegalietis Papa Aliou Talibas Cisse, arba Aly Cisse, kelis mėnesius gyveno Alytuje. Bet sužaidė tik dvejas rungtynes... Ir sukėlė skandalą. Anot komandos draugų, senegalietis, negaudamas iš „Dainavos“ klubo atlyginimo, badavo ir, atsisakęs žaisti, išvyko į Italiją.

Čempionai. Kaip ir pernai, šiemet A lygos čempionais tapo „Žalgirio“ futbolininkai. Tik šiemet jie jais tapo kur kas lengviau negu pernai, kai čempionas paaiškėjo tik per paskutinį turą. Vis dėlto labiau užtikrintai nei vilniečiai savo pirmenybes laimėjo Šiaulių „Gintros-Universiteto“ futbolininkės. Moterų čempionės laimėjo visus žaistus susitikimus ir nepraleido nė vieno įvarčio.

„Dainava“. Alytiškiai sezoną pradėjo taip, kad pateko į viso pasaulio žiniasklaidą. Jie pralaimėjo 14 pirmųjų rungtynių bendru rezultatu 1:75 ir Italijos sporto leidinys „La Gazzetta dello Sport“ „Dainavą“ pripažino blogiausia komanda pasaulyje. „Dainavai“ priklauso ir šiemetis pralaimėjimas didžiausiu

Korolčiukas vienas pasiekė tolimąją Karagandą, kad palaikytų „Atlantą“, žaidžiantį Europos lygos rungtynes. Minios vietos futbolo gerbėjų laikė pareiga paspausti tiek kilometrų įveikusiam klaipėdiečiui ranką.

Į Įvarčiai. A lygos čempionate įmušti 556 įvarčiai. Daugiausia jų pataikė šalies čempionas „Žalgiris“ – 89, mažiausiai – paskutinę vietą užėmusi „Dainava“ – 12. Ši komanda daugiausia įvarčių praleido – 143. Mažiausiai praleido tas pats „Žalgiris“ – 17. Į savo vartus futbolininkai pasiuntė 17 įvarčių.

Jauniausias. Jauniausias A lygos dalyvis – „Šiaulių“ komandos vartininkas Nerijus Tabokas. Jis debiutavo per rungtynes su „Atlantu“, būdamas 16 metų ir 33 dienų amžiaus, ir jau 22 sekundę praleido įvartį... Tiesa, tas rungtynes šiauliečiams vis dėlto pavyko laimėti rezultatu 3:1.

Kortelės. Per A lygos pirmenybes buvo parodytos 637 geltonosios ir 31 raudonoji kortelė. Nedrausmingiausia komanda – „Trakai“, kurios žaidėjai surinko 70 geltonųjų ir 5 raudonąsias korteles. Drausmingiausia – „Banga“. 43 geltonosios ir 3 raudonosios kortelės. Nedrausmingiausi lygos futbolininkai – Edgaras Baranauskas iš „Klaipėdos granito“ – 8 geltonosios ir 2 raudonosios kortelės, ir Kęstutis Balčiūnas iš „Dainavos“ – 10 geltonųjų ir 1 raudonoji kortelė.

Lažybos. Skandalų dėl nesąžiningo žaidimo, inspiruoto

lažybų, buvo ne vienas. Šį kartą visas negeroves į viešumą kėlė ne spauda ar užkulisių kalbos, o pati LFF. Šiemet ji pradėjo rimtą karą su sutartomis rungtynėmis. Dėl neteisėtos įtakos rungtynių rezultatui darymo buvo nubausti „Bangos“ viceprezidentas Dmitrijus Baida bei šio klubo ir „Klaipėdos granito“ futbolininkai. Įtarti buvo „Šiaulių“ ir „Ekrano“ žaidėjai, kuriems buvo skirtos prevencinio poveikio priemonės.

Moterys. Moterys šiemet nušluostė nosis vyrams tarptautinėje arenoje. Šiaulių „Gintra-Universitetas“ pasiekė istorinį rezultatą – pateko į Europos čempionų lygos aštuntfi nalį.

Naujokai. A lygoje startavo dvi komandos debiutantės: pernai pirmojoje lygoje žaidę „Klaipėdos granitas“ ir „Trakai“. Pastarieji jautį už ragų bandė griebti jau pirmąjį sezoną. Tik dviejų taškų trakiškiams pritrūko iki bronzos medalių. Užėmę ketvirtąją vietą, jie iki šiol turi neblogų galimybių kitąmet startuoti Europos lygos atrankoje. „Klaipėdos granitas“ tenkinosi aštuntąja vieta.

Oras. Vasarą komandos žaidė per didžiulius karščius vidury dienos, o paskutinį turą – vakare, kai oro temperatūra buvo 10 laipsnių žemiau nulio.

Pusfi nalis. Į LFF taurės turnyro pusfi nalį pateko dvi A lygos („Žalgiris“ ir „Atlantas“) ir dvi pirmosios lygos („Spyris“ ir „Šilas“) ekipos. Žemesnieji taurės turnyro etapai šiemet buvo labai intriguojantys. Štai „Banga“

FUTBOLO ABĖCĖLĖ – NUO A IKI ŽPer Lietuvos futbolo sezoną netrūko netikėtumų, įspūdingų pasirodymų, skandalų aikštėje ir šalia jos

rezultatu. Birželį Klaipėdoje ji „Atlantui“ nusileido 0:12.

Elito lyga. Šiemet pirmą kartą 18-mečiams futbolininkams buvo pradėtos rengti Elito lygos pirmenybės, atrinkus į jas geriausias šio amžiaus vaikinų komandas. Elito lygos pirmenybės vyksta pagal sistemą ruduo–pavasaris. 2014-ųjų rudens ratą laimėjo „Sūduvos“ jaunimas.

„Fanai“. Sirgaliai šiemet didelių skandalų nesukėlė. Užsiėmė savo reikalais – palaikė savo komandą šūkiais, dainomis ir vėliavomis, keliavo į išvykas, kelis kartus susistumdė su apsauginiais, kelis kartus pirotechnika trumpam nutraukė rungtynes. Labiausiai įsiminė originalus „Sūduvos Sakalų“ protestas prieš vasaros rungtynes karščiausiu paros metu, kai marijampoliečiai prie savo tribūnos įrengė pripučiamą baseiną. Po mačo į tą baseiną suvirto ir „Sūduvos“ komanda.

Geriausieji. Geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas šalies rinktinės ir Bukarešto „Steaua“ (Rumunija) vartininkas Giedrius Arlauskis. Geriausias A lygos futbolininkas – „Žalgirio“ saugas Deividas Šemberas. Geriausias jaunas futbolininkas – „Atlanto“ saugas Donatas Kazlauskas. Geriausias treneris – „Žalgirio“ strategas Marekas Zubas, geriausia Lietuvos pirmenybių futbolininkė – legionierė iš Azerbaidžano Ana Alekperova.

Herojus. Vis dėlto tai ne futbolininkas, ne treneris ar funkcionierius. Klaipėdos „Atlanto“ aistruolis Romanas

Lietuvos čempionas Vilniaus „Žalgiris“.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Page 13: SPORTAS Nr10 2014

13LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)

iškrito aštuntfi nalyje pralaimėjusi ketvirtojo pajėgumo lygmens „Prelegentų“ komandai, iki aštuntfi nalio išsikapstė paskutinio šeštojo pajėgumo lygmens Mostiškių komanda.

Rezultatyviausieji. Rezultatyviausias A lygoje – „Šiaulių“ puolėjas Niko Tokićius, įmušęs 19 įvarčių. Dviem įvarčiais nuo jo atsiliko „Žalgirio“ futbolininkas Linas Pilibaitis. Rimtesnės konkurencijos kroatui Linas nepajėgė sudaryti ir dėl to, kad paskutinį čempionato turą į Vilnių žaisti „Banga“ neatvyko ir taip atėmė galimybę šiaulietį pasivyti.

Skandalai. Skandalų, kaip ir kasmet, pasitaikė įvairių. Tiesa, visos komandos, kitaip nei ankstesniais metais, kai dažnai nutikdavo, kad komanda iš A lygos dingdavo vos jai įsibėgėjus, sugebėjo sezoną pabaigti. Išskyrus „Bangą“, kuri vis dėlto nesužaidė paskutinių rungtynių. „Banga“, beje, buvo skandalų rekordininkė – jos viceprezidentą už sutartas rungtynes diskvalifi kavo LFF, o jos direktorius paskelbė karą komandos aistruoliams. Kitas skandalų neišvengęs klubas – Alytaus „Dainava“, vis grasinęs teismais įvairių leidinių žurnalistams, kurie suteikdavo tribūną buvusiems to klubo futbolininkams, papasakodavusiems apie savo buitinius reikalus ir fi nansinius santykius su klubu.

Šemberas. Po ilgų metų, praleistų Rusijoje, į A lygą sugrįžęs D. Šemberas ne tik tapo geriausiu jos futbolininku, bet ir daugiausia

„Dainavoje“ pakeitė sanmarinietis Marco Ragini. Rugsėjį buvo atleistas „Sūduvos“ strategas Darius Gvildys ir vietoj jo sezoną baigė Audrius Ramonas. Spalį iš „Ekrano“ pasitraukė Valdas Dambrauskas, jo vietoje panevėžiečius treniravo Marius Skinderis. Jau lapkritį posto neteko „Trakų“ strategas Edgaras Jankauskas, kurį pakeitė Virmantas Lemežis.

UEFA turnyrai. Vilniaus „Žalgiris“, po ilgo laiko žaidęs

Klaipėdoje sužaidė lygiosiomis 0:0 su Karagandos „Šachtior“, bet 0:3 buvo sutriuškintas Kazachstane. „Ekranas“ jau per pirmąjį etapą du kartus 1:3 ir 1:2 pralaimėjo Belfasto „Crusaders“ (Šiaurės Airija), o „Banga“ Gargžduose, sužaidusi 0:0 su Slaigo „Rovers“, 0:4 pralaimėjo Airijoje.

Vartininkai. Nesigilinant į vartininkų žaidimą, galima paminėti tik tris įdomesnius epizodus. „Dainavos“ vartininką Donatą Mikučionį komandos treneris išbandė kaip puolėją. Alytiškių tada į Klaipėdą žaisti su „Atlantu“ atvažiavo 11-a, iš kurių du buvo vartininkai. Tada ir buvo pasiektas didžiausias sezono rezultatas – 12:0 šeimininkų naudai. „Kruojos“ saugui Robertui Vėževičiui ir „Žalgirio“ gynėjui Mantui Fridrikui teko savo amplua keisti į vartininko pozicijas tada, kai komandoms išnaudojus visus keitimus tikrieji komandų vartininkai buvo šalinami iš aikštės.

Zizilevas. Mihailas Zizilevas – vyriausias A lygos futbolininkas. Paskutines rungtynes A lygoje legionierius iš Latvijos sužaidė, kai iki 41-ojo gimtadienio jam buvo likusios 28 dienos.

Žiūrovai. Vidutinis sezono lankomumas, anot LFF skaičiavimo iš akies, – 686 žiūrovai. Gausiausiai lankomi – čempiono „Žalgirio“ mačai (vidutiniškai – 1 465). Visų kitų klubų vidutinis lankomumas tūkstančio žiūrovų nesiekė. Mažiausias lankomumo vidurkis – „Kruojos“ (325 žiūrovai). Tiesa, šių skaičiavimų patikimumas labai nedidelis dėl skaičiavimo ypatybių.

neigiamų emocijų tribūnoms sukėlusiu žaidėju. Po kai kurių veiksmų aikštėje ir pasisakymų spaudoje D. Šemberui švilpė ir Panevėžyje, ir Klaipėdoje, ir Marijampolėje. Nešvilpė Vilniuje. Ten jam plojo.

Treneriai. Visą sezoną su komanda išdirbo „Žalgirio“, „Kruojos“, „Atlanto“, „Klaipėdos granito“, „Šiaulių“ ir „Bangos“ treneriai. Keturiuose klubuose treneriai keitėsi. Jau gegužę baltarusį Sergejų Aleinikovą

Čempionų lygos atrankoje, šiemet nesužibėjo. Du kartus vienodu rezultatu 0:2 nusileido jau pirmajam varžovui Zagrebo „Dinamo“ (Kroatija) ir pasitraukė po antrojo turnyro etapo. Iš visų Lietuvos komandų tik vienas Klaipėdos „Atlantas“ sugebėjo eliminuoti vieną varžovą. Per pirmąjį Europos lygos etapą klaipėdiečiai svečiuose 0:1 pralaimėjo „Déifferdeng“ (Liuksemburgas), bet namie atsirevanšavo su kaupu – 3:1. Antrąjį etapą „Atlantas“

Savo knygą pristatęs Andrius Pauliukevičius neabejoja – 80 proc. sėkmės sporto salėje lemia tinkama mityba 14p.p.

2014 M. LIETUVOS FUTBOLO SEZONO LAUREATAI2

2014 m. Lietuvos moterų futbolo A lygos čempionatasI vieta: Šiaulių „Gintra-Universitetas“II vieta: Kauno „FM-Žara“III vieta: Vilniaus MFA „Žalgiris“Perspektyviausia žaidėja: Gabija Gedgaudaitė (Vilniaus MFA „Žalgiris“)Geriausia vartininkė: Greta Kaselytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“)Geriausia gynėja: Vestina Neverdauskaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“)Geriausia saugė: Milda Liužinaitė (Kauno „FM-Žara“)Geriausia puolėja: Rasa Imanalijeva (Šiaulių „Gintra-Universitetas“)Rezultatyviausia žaidėja (28 įvarčiai): Simona Veličkaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) Geriausia žaidėja: Ana Alekperova (Šiaulių „Gintra-Universitetas“)

2014 m. Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėsI vieta: Kauno „Stumbras“II vieta: Vilniaus MRUIII vieta: Utenos „Utenis“

2014 m. Lietuvos „SMSCredit.lt“ A lygos čempionatasI vieta: Vilniaus MFD „Žalgiris“II vieta: Pakruojo „Kruoja“III vieta: Klaipėdos „Atlantas“

2014 m. geriausias Lietuvos pirmenybių treneris Marekas Zubas (Vilniaus MFD „Žalgiris“)

2014 m. perspektyviausias Lietuvoje žaidžiantis jaunasis futbolininkasDonatas Kazlauskas (Klaipėdos „Atlantas“)

2014 m. geriausias „SMSCredit.lt“ A lygos futbolininkas Deividas Šemberas (Vilniaus MFD „Žalgiris“)

2014 m. geriausias Lietuvos futbolininkasGiedrius Arlauskis (Bukarešto „Steaua“, Rumunija)

Stipriausia šalies moterų futbolo komanda Šiaulių „Gintra-Universitetas“.

Page 14: SPORTAS Nr10 2014

14 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (989)

SPORTUOJAM Šiuo metu ILKA ADAMS pati pradėjo rašyti knygą. Tai bus sveikų receptų knyga.

Mažvydas [email protected]

Kultūristas, asmeninis treneris, istorijos mokytojas, projekto „kilo.lt“ kūrėjas, o dabar ir rašytojas – ir tai dar ne visi galimi Andriaus Pauliukevičiaus, pristačiusio savo debiutinę knygą „Tobulas kūnas“, apibūdinimai.

„Regis, dar ne iki galo suvokiu, kad ji jau išleista. Biure kas vakarą pasirašinėju knygas, kurias žmonės užsisako internetu. Man dar atrodo nesuvokiama, kodėl staiga žmonėms prireikė mano parašo? Parašyti knygą – labai didelė privilegija ir Dievo dovana. Bet tikriausiai praėjo dar per mažai laiko, kad suprasčiau, jog tai pavyko man“, – sako Andrius.

Knyga paprastiems žmonėmsPirmąją knygą A. Pauliukevičius rašė pusmetį. Visą šį laiką prie rankraščio jis prisėsdavo kasdien – po darbo tam skirdavo po kelias valandas, atsisakydavo savaitgalių. Dabar autorius sako, kad jo kūrinys visų pirma skirtas paprastiems žmonėms, o ne profesionaliems sportininkams.„Knyga skirta visiems, kurie nori būti gražesni ir sveikesni. Ji neskirta sportininkams, dalyvaujantiems kultūrizmo ar lengvojo kultūrizmo varžybose, nes joje nenagrinėju labai specifi nių dalykų, kurie aktualūs tik sportininkams“, – pasakoja A. Pauliukevičius.Savo darbe Andrius rašo apie tai, kas aktualu kiekvienai moteriai ar merginai, trokštančiai plonesnio juosmens, riestesnio užpakaliuko. Aptariamos jų klaidos ir tai, kaip reikėtų jas taisyti. Na, o vyrai ras informacijos apie raumeninės masės didinimą, treniruočių programos susikūrimą, mitybos ir papildų pasirinkimą.

knyga, o Andrius tikisi, kad galės taip pat papuošti jos viršelį.„Mano kulinariniai įgūdžiai labai menki, todėl paruošti tokio leidinio aš negalėčiau. Ilka moka gaminti sveiką ir kartu skanų maistą, todėl didžiąją darbo dalį šį kartą atlieka ji. Jei ji suteiks man garbę, gal būsiu ant viršelio su samčiu arba bent jau šaukštu rankoje. Prieš tai sėdėjome namuose, nes aš rašiau knygą ir su žmona niekur nėjome, o dabar sėdime namie, nes žmona rašo ir su manimi neina“, – linksmai pasakoja kultūristas.Dar viena veikla, kuriai prireikia daug Andriaus laiko, – vis labiau įsibėgėjantis projektas „kilo.lt“: „Kilo.lt“ dabar – pagrindinė mano veikla, nes ne tik tobulinu tai, kas jau yra sukurta, bet taip pat ir plečiu veiklą. Ir nors projektui

TRŪKSTA NE ŽINIŲ, O NORO

atidaviau rankraštį, atrodė, kad sudėjau viską. Vėliau, pagalvoji, kad dar nepapasakojai apie viena ar kita... Tačiau juk niekada nebūtų įmanoma sudėti absoliučiai visko. Tam knygą reikėtų pildyti kiekvieną dieną. Dirbdamas, skaitydamas, treniruodamas kitus, pats treniruodamasis, kasdien sužinai vis šį tą nauja.“

Žmona papuošė viršelįAnt A. Pauliukevičiaus knygos viršelio įsiamžino ir jo žmona Ilka Adams. Ji labai palaikė vyrą ir susitaikė su tuo, kad visą pusmetį jie beveik nepramogavo.„Atsigriebėme po to“, – šypsosi Andrius.Šiuo metu Ilka pati pradėjo rašyti knygą. Tai bus sveikų receptų

Kasdien sužino ką nors naujaKnygoje „Tobulas kūnas“ Andrius stengėsi apžvelgti visus svarbiausius klausimus. Čia jam padėjo ir asmeninio trenerio patirtis.„Nėra temos ar klausimo, kuriam būčiau skyręs išskirtinį dėmesį. Knyga skirta plačiajai auditorijai, ji nėra specifi nė. Specifi škumas reikštų siaurą skaitytojų būrį, kuriam tai įdomu ar reikalinga. O mano tikslas buvo, kad sau naudingos informacijos knygoje rastų visi. Aš dešimt metų dirbau treneriu sporto klubuose, todėl kalbu apie tai, kas dažniausiai domina jų lankytojus“, – pasakoja atletas.Jis pripažįsta, kad sudėti visos informacijos į vieną knygą – neįmanoma: „Tuo metu, kai

„„Geri produktai pasirenkami ne taip jau retai. Bėda ta, kad jie dažniausiai sugadinami. Maistą reikia gaminti kuo paprasčiau, kiek įmanoma mažiau jį termiškai ir kulinariškai apdorojant. “

Savo knygą pristatęs Andrius Pauliukevičius neabejoja – 80 proc. sėkmės sporto salėje lemia tinkama mityba

A. Pauliukevičius knygos viršelį papuošė savo ir žmonos Ilkos nuotrauka.Mažvydo Laurinaičio nuotr.

Page 15: SPORTAS Nr10 2014

15LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)NrNr. . 1010 ( (9998989)9)

Knygos pristatymo metu Andrius suplakė kokteilį, į kurį sudėjo produktus, kuriuos iš žmogaus raciono išbrauktų negrįžtamai.

atiduodu didžiąją dalį savo laiko ir toliau treniruojuosi ne mažiau, nei iki tol. Kūrybinę veiklą taip pat tęsiu. Vis dar spėju.“

Pataria, ko vengtiKnygos pristatymo metu Andrius suplakė kokteilį, į kurį sudėjo produktus, kuriuos iš žmogaus raciono išbrauktų negrįžtamai. Į šį kokteilį pateko majonezas, cukrus, balta duona, pienas, varškės sūreliai, lašiniai, dešrelės, pomidorų padažas, grietinė, paštetas ir sviestas. Be šių produktų, Andrius pataria vengti viso greitojo maisto, saldumynų.„Nemanau, kad žmonės nežino, ko nereikėtų valgyti. Didžiausia bėda dažniausiai yra motyvacijos trūkumas, t. y. nežinojimas dėl ko jie bando laikytis dietos, kam

jiems to reikia, kaip tai pakeistų jų gyvenimą“, – pastebi jis.Pasirinkus tinkamą maistą, nereikėtų jo sugadinti, mano Andrius. Tai reiškia, kad jį reikėtų gaminti kuo paprasčiau.„Geri produktai pasirenkami ne taip jau retai. Bėda ta, kad jie dažniausiai sugadinami. Maistą reikia gaminti kuo paprasčiau, kiek įmanoma mažiau jį termiškai ir kulinariškai apdorojant. O sąrašas paprastas: liesa mėsa, žuvys (žuvys gali būti ir riebesnės), ryžiai, grikiai, avižos, liesi pieno produktai, daržovės ir vaisiai“, – vardija jis.Sportininko manymu, sėkmę sporto salėje būtent ir lemia tinkama mityba. Ji sudaro apie 80 proc. rezultato, kitus 20 – treniruotės ir tinkamas poilsis.

A. Pauliukevičius – tituluotas kultūristas.

Prezidentas Valdas Adamkus tiki, kad jauni talentai sėkmingai pakeis nuo sporto scenos nulipančias žvaigždes 17p.p.

Page 16: SPORTAS Nr10 2014
Page 17: SPORTAS Nr10 2014

17LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)

Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Valdui Adamkui šie metai buvo vieni sunkiausių, atnešę daug išgyvenimų ir nežinomybės valandų. Bet tvirta valia ir savo nusiteikimu nepasiduoti ligai ją, atrodo, nugalėjo ir 2015-uosius sutinka gerai nusiteikęs.

Kadenciją baigęs prezidentas nekantriai laukia gydytojų leidimo, kada galės panirti į baseino vandenį. „Vieną pusmetį per tris keturis mėnesius kartą dar turėsiu pasirodyti Santariškėse. Esu labai dėkingas šios ligoninės specialistams ir gydytojams, kurie širdimi, nuoširdumu ir profesiniu išprusimu suteikė man progą grįžti atgal į gyvenimą“, – sako V. Adamkus. Prezidentas atidžiai stebi Lietuvos sportinį gyvenimą. Jo nuomone, 2014-ieji Lietuvos sportininkams buvo sėkmingi.

Neseniai ryžotės lemtingam žingsniui – Čikagoje jums buvo padaryta inksto naviko užšaldymo operacija. Ar ilgai svarstėte prieš apsispręsdamas? – paklausėme prezidento.Visų pirma dar ir šiandien nesuprantu, kaip galėjau susirgti tuo vėžiu. Šeimoje, giminėje, netgi sugrįžus keletą šimtų metų atgal, nieko panašaus nebuvo, mūsų genuose tos ligos padarinių neaptikta. Klausiau gydytojų, kaip tai būtų galima paaiškinti.Pirmą butelį alaus išgėriau būdamas 22 metų, mano gyvenime buvo vien tik sportas. Niekada nerūkiau,

apie narkotikus nėra nė kalbos. Gyvenau sveikai, ilgai sportavau. Ir staiga – buf! Vienintelis gydytojų paaiškinimas: organizmas reagavo į susidariusią gyvenimo įtampą. Amerikoje medikai pasakė, kad pasitvirtino Santariškių gydytojų tiksli diagnozė. Ir liepė pasirinkti: arba chemoterapija, kurios visą kursą atlikau Lietuvoje, arba operacija naujausiu šaldymo būdu.Tad svarsčiau mažai – užšaldymas. Su Alma apsigyvenome viešbutyje, esančiame už 500 m nuo ligoninės. Jai neleidau eiti kartu, pasakiau, kad liktų viešbutyje, ir jau kitos dienos ankstų rytą nužingsniavau į ligoninę. Dvi valandas buvau rengiamas operacijai. Uždėję kaukę medikai liepė normaliai kvėpuoti per nosį. Prabėgus 2–3 min., liepė kvėpuoti per burną, nes čia tik deguonis. Galvojau, ne, čia man jau pučia miglas. Puikiai atsimenu, kaip to deguonies patraukiau vieną, antrą kartą, o trečio jau nepamenu... Dvi valandas gydytojai dirbo, jie buvo labai atsargūs. Aplink inkstą yra ypač daug kraujagyslių, vieno milimetro paklaida gali būti gal ir ne lemtinga, bet labai sudėtinga. Mane operavo Amerikoje gimęs korėjietis. Po operacijos jis šypsodamasis pasakė, kad 90 nuošimčių viskas pašalinta, o 10 proc. gal ko nors ir nepastebėjo. Po keturių ar penkių mėnesių vėl būsiu tikrinamas, kaip iš tikrųjų yra. Kad nereikėtų skristi, su gydytoju sutariau, kad tai padarys Santariškių gydytojai.

Ar ne per greitai įnikote į darbus, visur aktyviai dalyvaujate? Mane stabdo ne tik Alma, bet ir gydytojai, mano asistentė Božena. Tačiau aš negaliu sėdėti. Lietuvoje kasdien gausu įvykių, noriu aktyviai dalyvauti. Iš visos Lietuvos gaunu ypač daug kvietimų. Tai mane džiugina, rodo, kad dar esu gyvas. Dabar laikraščiuose perskaitau tik antraštes. Jeigu tie išgyvenimai, kuriuos visą laiką kaupiau savyje ir nemokėjau išlieti, ir yra mano ligos pagrindinė priežastis, tai nutariau kitaip gyventi. Raminu save, jei kas negera šalyje atsitinka, sakau sau: nepražūsime, buvo ne tokių situacijų, bet mūsų nepaklupdė, išgyvenome – atsitiesime ir dabar.

Nebeliko legendinio Klaipėdos „Žuvėdros“ sportinių šokių ansamblio. Kaip manote, ar jo nebuvo galima išsaugoti?Matau tikrąją priežastį: pavargo vadovai, ansambliui vadovaujantys 25 metus. Kiekvienąkart jiems reikia ieškoti talentų, rengti ansamblį, galvoti apie naujas programas. Mūsų jaunimas priprato prie pergalių, jau nerodo didelio entuziazmo. „Žuvėdros“ pasitraukimas iš didžiosios sportinių šokių arenos – natūralus dalykas, nematau jokios tragedijos, bus pertrauka. Auginsime naują kartą, kuri vėl įgaus didelį entuziazmą, norą laimėti ir tada laimės. Tikrai vėl atsistosime ant nugalėtojų pakylos. Iš didžiojo sporto pasitraukė ir Virgilijus Alekna, tačiau atėjo kitas talentingas disko metikas – Andrius Gudžius. Jis, manau,

pasieks ne mažiau nei V. Alekna. Mūsų olimpiniam ir pasaulio čempionui praėjusiais metais sakiau, kad jis mokėtų „nulipti nuo scenos“. Iš didžiojo sporto jis pasitraukė laiku, savo Virgilijus padarė, buvo visų mylimas ir gerbiamas. Tačiau šiemet jam jau nereikėjo dalyvauti varžybose.

Daug diskusijų sukėlė Žydrūno Ilgausko pilietybės klausimas – paaiškėjus, kad jis davė priesaiką JAV, krepšininkas neteko Lietuvos pilietybės. Kokia jūsų nuomonė apie tai?Kiekvienas žmogus turi laisvę rinktis. Ž. Ilgauskas jau senokai negyvena Lietuvoje, jis Amerikoje iškilo, sukūrė šeimą, įsitvirtino. Todėl jo sprendimą tapti JAV piliečiu galima suprasti ir pateisinti.Gaila, kad dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje yra nesutvarkytas. Nesiryžtama padaryti tam tikrų žingsnių, kurie turėtų būti žengti, net ir rizikuojant, kad tautos dalis referendumo metu tą konstitucinę pataisą gali ir atmesti. Tačiau tai būtų tautos sprendimas, niekas dėl to negalėtų ginčytis. Krepšininkas formaliai savo noro atsisakyti Lietuvos pilietybės neišsakė, tai – pagrindinis faktas. Jo gimtoji vieta yra Lietuva. Tad turėtume sutikti, kad jam niekas kitas dovanai tos pilietybės nesuteikė ir niekas iš jo neturi teisės jos atimti. Tačiau Ž. Ilgausko reakcija ir siūlymas valdininkams pabučiuoti jam į užpakalį, sužinojus, kad jis netenka Lietuvos pilietybės, mano akyse yra nepateisinama. Jis pasielgė neteisingai ir nepagarbiai.

POKALBIS NrNr. . 1010 ( (9998989)9)

Valdo Adamkaus nuomone, 2014-ieji mūsų šalies sportininkams buvo sėkmingi.

„Gaila, kad dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje yra nesutvarkytas. Nesiryžtama padaryti tam tikrų žingsnių, kurie turėtų būti žengti, net ir rizikuojant, kad tautos dalis referendumo metu tą konstitucinę pataisą gali ir atmesti. Tačiau tai būtų tautos sprendimas, niekas dėl to negalėtų ginčytis.

Prezidentas Valdas Adamkus tiki, kad jauni talentai

sėkmingai pakeis nuo sporto scenos nulipančias žvaigždes

SUNKUMUS ĮVEIKIA TVIRTA

VALIA

Page 18: SPORTAS Nr10 2014

18 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (989)

„„Pasiekėme savo tikslą, kurio link ėjome pusę metų. Džiugu, kad padarėme dovanėlę žiūrovams ir visam Lietuvos regbiui. Turime dar rezervo ir ruošiamės kovoms aukščiausiame divizione.“ SIGITAS KUKULSKIS

REGBIS Geriausiu 2014 m. Lietuvos regbio žaidėju išrinktas Ignas Darkintis, geriausia žaidėja – Dainora Žemaitytė.

Dominykas Genevič[email protected]

Nacionalinės regbio rinktinės džiugino svariomis pergalėmis, Lietuvos regbio federacija (LRF) plečia savo bendradarbiavimą su galingiausiomis regbio valstybėmis, sparčiai augo sportuojančių vaikų skaičius, o Lietuvos čempionate netrūko intriguojančių momentų. Lietuvos regbiui taip augti padėjo ir pagrindinis federacijos rėmėjas Lietuvos paštas.

Pristatome svarbiausius 2014 m. Lietuvos regbio įvykius.

SausisLietuvos regbis siekia kokybinio šuolio. LRF pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su elitinio Europos regbio klubo iš Prancūzijos „ASM Clermont Auvergne“ akademija.

KovasLRF ir „Vičiūnų grupė“, siekdami atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo užimtumo problemą, šalies darželiuose bei mokyklose pradėjo rengti sporto projektą „Regbis. „Viči“. Jėga“. Ši iniciatyva vykdoma daugiau nei dešimtyje šalies miestų.Finalinė regbio šventė vyko Kaune, kur 20 stipriausių visos Lietuvos mokyklų pradinių klasių moksleiviai varžėsi dėl nugalėtojų vardo. Čempione tapo Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklos komanda, tačiau pralaimėjusiųjų čia nebuvo. Visi vaikai dalyvavo žaidimuose, buvo pasveikinti ir spinduliavo teigiamomis emocijomis.

BalandisLenkijoje vykusio Europos jaunių (iki 18 m.) regbio čempionato B

diviziono turnyre Tomo Zibolio treniruojama Lietuvos 18-mečių rinktinė užėmė 6-ąją vietą.LRF ir Šiaulių universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Bendru darbu bus siekiama pergalių regbio aikštėje ir labiau viešinti universitetą Lietuvoje bei užsienyje.Lietuvos vyrų regbio rinktinei nepavyko išsaugoti vietos Europos Tautų taurės 2A divizione. Nors paskutinėse rungtynėse lietuviai Šiauliuose nugalėjo šveicarus 24:18, iš žemiausios vietos pakilti nepavyko.„Šios nesėkmės priežastys yra labai gilios. Jas identifi kavome ir su jomis ketiname dirbti artimiausius 10–15 metų. Turime aiškią trenerių, vaikų, teisėjų ugdymo viziją ir bandysime kantriai darbuotis“, – sakė LRF prezidentas Rytis Davidovičius.

GegužėLietuvos regbio U-19 septynetų regbio rinktinė Portugalijoje vykusiame Europos čempionate tarp 16 komandų užėmė 10 vietą.Tartu (Estija) vykusiose jubiliejinėse 30-osiose SELL studentų žaidynėse Lietuvos garbę gynę Šiaulių universiteto regbininkai iškovojo bronzos medalius. Lietuvos moterų septynetų regbio čempionate nugalėtojų titulą apgynė Europos čempionatui Vilniuje besirengiančios Lietuvos rinktinės pagrindu sudaryta Marijampolės ŽSM komanda.

BirželisPasirašyta Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir LRF bendradarbiavimo sutartis. Šia sutartimi partneriai sieks plėtoti bendrus projektus, susijusius su regbiu, tobulins šios sporto šakos sportininkų ir trenerių rengimo sistemą Lietuvoje.

kuriame pirmosios jėgas išbandė jauniausių amžiaus grupių Lietuvos komandos.1-ojoje Šiaulių Vijolių vidurinėje mokykloje įkurta Lietuvos regbio akademija.

SpalisLietuvos 15-os regbio čempionu tapo „Baltrex-Šiaulių“ klubas. Jis lemiamose rungtynėse sausakimšame Zoknių stadione įveikė nugalėtojos titulo neapgynusią Šiaulių „Vairo-Kalvio“ ekipą.LRF pasirašė bendradarbiavimo sutartį su viena stipriausių pasaulio regbio valstybių – Pietų Afrikos Respublika (PAR), o mūsų šalies rinktinės treneriu paskirtas garsus specialistas iš PAR – Ntando Manyosha.Lietuvos jaunių (iki 17 m.) 15-os regbio pirmenybėse triumfavo Šiaulių „Vairas-Klevas“.Atsinaujinusi Lietuvos 15-os regbio rinktinė Europos Tautų taurės 2B diviziono turnyre startavo pergalėmis prieš Andoros ir Vengrijos komandas.

LapkritisVilniuje įvyko pirmasis Lietuvos universitetų septynetų regbio čempionato etapas – „Peugeot“ turas. Jame nugalėjo Šiaulių universitetas.Geriausiu 2014 m. Lietuvos regbio žaidėju išrinktas Ignas Darkintis, geriausia žaidėja – Dainora Žemaitytė, geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu regbininku – Justinas Vasiliauskas.

GruodisLietuvos sporto žurnalistų federacijos surengtuose rinkimuose geriausiu 2014 m. sporto renginiu Lietuvoje išrinktas Europos septynetų regbio čempionato A diviziono turnyras Kaune.

Pirmą kartą mūsų šalyje buvo suorganizuotas Europos septynetų regbio čempionato A diviziono turnyras, kuriame visus žiūrovus puikiu žaidimu ir pergalėmis nudžiugino Lietuvos rinktinė. Lietuvos septynetų regbio rinktinė fi nale 22:17 nugalėjo Lenkiją ir iškovojo nugalėtojų taurę bei kelialapį į elitinį divizioną.„Pasiekėme savo tikslą, kurio link ėjome pusę metų. Džiugu, kad padarėme dovanėlę žiūrovams ir visam Lietuvos regbiui. Turime dar rezervo ir ruošiamės kovoms aukščiausiame divizione“, – po čempionato kalbėjo treneris Sigitas Kukulskis. Įspūdingą pasirodymą Vilniuje vykusiame Europos moterų septynetų regbio čempionato B diviziono turnyre surengė Lietuvos rinktinė. Lietuvės netikėtai iškovojo tris pergales, pelnė sidabro medalius ir iškovojo kelialapį į A divizioną.

LiepaKlaipėdoje įvykusiame atvirajame Lietuvos paplūdimio regbio čempionate „Baltic Pallets“ nugalėjo Šiaulių „Vairo-Kalvio“ komanda.

RugpjūtisŠiauliuose vykusiame Baltijos septynetų regbio čempionate triumfavo „Baltrex-Šiaulių“ komanda.

RugsėjisLietuvos jaunių (iki 17 m.) regbio rinktinė Europos regiono taurės varžybose užėmė trečiąją vietą.Lietuvos pašto jaunių septynetų regbio čempionate triumfavo Vilniaus „VRA-Tauro“ ekipa.Vilniaus „Geležinio vilko“ vadovai su rėmėjais sostinėje apleistoje futbolo aikštėje įrengė naują regbio stadioną,

2014-ieji Lietuvos regbiui buvo itin sėkmingi ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų

PERGALĖMIS PAŽENKLINTI METAI

Eva

ldo

Šem

ioto

nuo

tr.

Page 19: SPORTAS Nr10 2014

19LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)

Lina Daugėlaitė[email protected]

Pasaulio čempionė ir rekordininkė dviratininkė Simona Krupeckaitė, NBA karjerą tęsiantis krepšininkas Jonas Valančiūnas, Sočio olimpinėse žaidynėse beveik sensaciją sukūręs biatlonininkas Tomas Kaukėnas... Kas sieja šiuos sportininkus? Visi jie kilę iš Utenos. Ir tai – ne atsitiktinumas, nes į Utenos vizitinę kortelę galima drąsiai įrašyti ne tik vaizdingas apylinkes, bet ir sportą.

2014 m. uteniškiai subūrė pajėgias ir vyrų, ir moterų krepšinio komandas: vyrų „Juventus“ Lietuvos krepšinio lygos turnyro lentelėje šiuo metu užima ketvirtąją vietą, o moterų komanda „Utena“ yra vienvaldė Lietuvos moterų čempionato lyderė. Be to, 2014 metais galingai atgimė ir „Utenio“ futbolo klubas, iškart tapęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos bronziniu prizininku.

Kultivuoja 11 sporto šakų „Savivaldybė skiria didelį dėmesį sportui, supranta sporto svarbą ir mūsų verslininkai, o verslo Utenoje yra nemažai. Veiklūs klubų vadovai randa bendrą kalbą ir su verslininkais, ir rajono vadovais. Savivaldybė yra ir komandų dalininkė, mūsų sporto centras taip pat stengiasi, kad aukščiausiu lygiu žaidžiančios komandos sporto bazėmis galėtų naudotis joms patogiu laiku tiek treniruodamosi, tiek organizuodamos varžybas. Ir į treniruoklių sales, ir į sporto objektus įleidžiame nemokamai“, – apie sėkmės formulę pasakoja Utenos daugiafunkcio sporto centro direktorius Alvydas Surgautas. Utenoje suburtos ir vyrų bei moterų rankinio komandos. Jos taip pat dalyvauja Lietuvos čempionatuose. „Tačiau mūsų komandų biudžetas mažas, jose žaidžia jaunimas. Tai mėgėjų ekipos, o geriausieji vėliau išsivažinėja po Europą...“ – pasigirti rankininkų pergalėmis uteniškiai negali.

bet, tikimės, kad ateityje atsiras“, – pasakojo A. Surgautas. Utenos daugiafunkcis sporto kompleksas buvo pripažintas geriausiu 2009 m. Lietuvos sporto statiniu. Čia įrengtos dvi sporto salės, pagrindinėje telpa 1 700 žiūrovų. Tačiau nors sienos ne guminės, kartais šioje salėje gali susispausti ir per 2 tūkst. sporto aistruolių. Taip nutiko ir per pastarąsias „Juventus“ ir „Žalgirio“ rungtynes, iš kurių Lietuvos čempionai vos išnešė sveiką kailį.Plaukikai Utenoje turi 25 m baseiną. Yra dirbtinės dangos aikštelė, kurioje vasarą uteniškiai žaidžia tenisą ir futbolą, o žiemą joje išliejamas ledas ir įrengiama čiuožykla. Miesto parke įrengta apšviesta 2,5 km ilgio kalvota trasa, kur vasarą važinėjasi dviratininkai, riedutininkai, sportuoja šiaurietiškojo ėjimo mėgėjai, o žiemomis treniruojasi slidininkai. „Dar yra mokyklų sporto bazės, jose taip pat treniruojasi mūsų sportininkai. Turime dziudo imtynių salę, specializuotą

stalo teniso salę, puikius mokyklų stadionus. Renovuoti trys stadionai, numatoma rekonstruoti ir Krašuonos progimnazijos stadioną“, – apie sporto bazių padėtį kalbėjo sporto centro vadovas.

Sportiški planaiUtenoje kuriama ir BMX dviračių trasa. „Norisi pritraukti jaunimo, kad laisvu laiku neitų į gatves. Matyti, kad jaunimas turi prisipirkęs tų dviratukų, yra kelios rampos, kur jie važinėja. Kodėl nepabandžius įrengti trasos? BMX trasas turi Šiauliai, Pakruojis, gal pavyks ir mums su jais pakonkuruoti?“ – apie naują projektą, kurį kitąmet planuojama baigti, kalbėjo A. Surgautas.Dėstydamas ateities planus, sporto centro direktorius sakė, kad kitais metais bus bandoma parengti projektą, pagal kurį „Utenio“ stadiono teritorijoje atsirastų dirbtinė futbolo aikštė. „Tikimės jau kitą sezoną ar dar kitą tikrai „Utenį“ matyti aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje“, – ambicijų nestokojo uteniškis.

Uteniškių sėkmės formulę sudaro darnus savivaldybės, verslininkų ir klubų bendradarbiavimas

MŪSŲ KRAŠTAS Vienas naujausių sporto objektų – „Utenio“ stadionas. Jo renovacija baigta praėjusių metų rugsėjį.

SPORTAS – LYG VIZITINĖ KORTELĖ

Pasak Utenos daugiafunkcio sporto centro direktoriaus, rajone šiuo metu kultivuojama 11 sporto šakų. Kaip ir visoje Lietuvoje, Utenoje karaliauja krepšinis. Po to pagal populiarumą eina rankinis, plaukimas, futbolas ir kitos sporto šakos.

Vietos užtenka visiemsUteniškiai džiaugiasi ne tik savo kraštiečių sporto laimėjimais, bet ir puikiai sutvarkyta sporto baze, kurią profesionalūs sportininkai gali naudoti savo poreikiams. Vienas naujausių sporto objektų – „Utenio“ stadionas. Jo renovacija baigta praėjusių metų rugsėjį. „Tai vienas geriausių stadionų Lietuvoje. Jame yra aštuoni bėgimo takai, padengti šiuolaikine danga, visa lengvosios atletikos įranga. Įrengta 3 tūkst. vietų žiūrovams. Turime ir gana aukštos kokybės futbolo dangą, bet ne dirbtinę. Šiame stadione šiemet buvo surengtos LFF taurės fi nalo rungtynės. Šalia stadiono turime dvi dirbtinės dangos aikšteles. Problema, kad nėra didelės dirbtinės dangos aikštės,

Miesto stadione užtenka vietos ne tik atgimusiam „Uteniui“, bet ir lengvaatlečiams.FK Utenos „Utenis“ nuotr.

Daugiafunkciame sporto komplekse sėkmingai rungtyniauja „Utenos“ krepšininkės.Augusto Didžgalvio nuotr.

„Juventus“ ekipai namuose nebaisus nė vienas varžovas.

Algimanto Čižos nuotr.

Page 20: SPORTAS Nr10 2014

20 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (989)

„Olimpinės žaidynės kasmet keičia savo programas. Mes esame pripažinti olimpiniu sportu, tačiau patekti į žaidynes artimiausiais metais vargu ar galima tikėtis. Tam yra daug priežasčių. Tačiau, sakoma, kad viltis miršta paskutinė. Viliamės ir tikime, jog anksčiau ar vėliau mūsų sportininkai dalyvaus olimpinėse žaidynėse.

SUKAKTYS 2015 metais laukia dar viena sukaktis – 80 metų, kai Kaune įvyko pirmasis pokylių šokių konkursas.

Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Šiemet Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) švenčia pirmą rimtą jubiliejų – 25-erių sukaktį.

„Šis jubiliejus rodo, kad LSŠF dar labai jauna. Tačiau sportinių šokių varžybos Lietuvoje pradėtos rengti prieš gerus 50 metų. Visai neseniai mūsų klubai „Sūkurys“, „Viesulas“ ir „Verpetas“ šventė pusės amžiaus jubiliejus.2015 metais laukia dar viena sukaktis – 80 metų, kai Kaune įvyko pirmasis pokylių šokių konkursas, kuriam vadovavo to meto šokių profesorius Vincas Mintaučkis“, – sako ketvirtą kadenciją LSŠF vadovaujantis prezidentas 55 metų Gintaras Skorupskas.

Kiek dabar Lietuvoje veikia sportinių šokių klubų ir kuriais jų labiausiai didžiuojatės? – paklausėme G. Skorupsko.Šiuo metu Lietuvoje, pradedant didžiaisiais miestais ir baigiant tolimiausiais rajonais, yra registruoti 86 klubai, studijos, mokyklos. Sportinių šokių pratybas lanko apie 5 tūkst. įvairaus amžiaus porų – nuo penkiamečių vaikučių iki solidaus amžiaus senjorų.Nenorėčiau išskirti atskirų klubų, nes kiekvienas jų pagal savo galimybes stengiasi išugdyti poras, kad jos puikiai pasirodytų Lietuvos čempionatuose ir pirmenybėse. Mano, LSŠF prezidento, pareiga – padėti šokių specialistams, sudarantiems federacijos Vykdomojo komiteto branduolį, koordinuoti šokių judėjimą mūsų šalyje, spręsti klausimus tarptautinėje šokių erdvėje, ieškoti galimybių fi nansiškai paremti federacijos veiklą ir galvoti apie šokių strategiją bei viziją.

Nebeliko legendinės „Žuvėdros“, ar federacija ryšis ją atgaivinti, bandys kloti pamatus naujam ansambliui?Ansamblis buvo mūsų pasididžiavimas, nuo 1996 m. Lietuvoje stengėmės rengti pasaulio ir Europos ansamblių čempionatus, per kuriuos klaipėdiečiai nuolat tapdavo čempionais ar prizininkais. Siekdama, kad čempionatai būtų kuo sklandesni, federacija rasdavo daug rėmėjų ir mus įvairių šalių ansamblių vadovai girdavo už šauniai suorganizuotus renginius. Žinoma, gaila, kad ansamblio šokėjai, ilgus metus garsinę „Žuvėdrą“, sukūrė šeimas ir išvažiavo dirbti į užsienį, o kiti metė sportuoti. Jų jau nesugrąžinsime. Kas buvo, tas buvo. Dabar reikia galvoti apie

ateitį. Esant tokiai situacijai, ansamblio per vienus metus nesubursi ir neišugdysi, reikia daugiau laiko. Viliuosi, kad ateis toks metas, kai į Klaipėdos universitetą vėl plūstelės šokėjų, ir ansamblis pakils antram gyvenimui.

LSŠF įgijo didelį patyrimą rengdama pasaulio ir Europos čempionatus, stambius tarptautinius konkursus, štai ir 2015-aisiais Vilniuje vyks pasaulio standartinių šokių čempionatas. Tad gal tikitės medalių?Rengti daug stambaus masto sportinių šokių konkursų, čempionatų federacijai iš tiesų ne naujiena. Turime gana stiprų organizacinį Vykdomojo komiteto kolektyvą, jis per daug metų išmoko organizuoti ypač aukšto lygio renginius, kurie Tarptautinėje šokių federacijoje pripažįstami kaip turintys aukštą statusą.Lietuva garsėja standartinių šokių atlikėjais, džiugino pasaulio ir Europos čempionai Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė, pasaulio jaunimo čempionai Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė, pasaulio jaunių čempionai Andrius Ivašauskas ir Karolina Skorupskaitė. Daug porų tapo pasaulio ir Europos čempionatų prizininkais, šoko fi naluose. Šiuo metu dvi Lietuvos standartinių šokių poros – Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė bei Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva – užima aukštas vietas pasaulio reitinge, Evaldas ir Ieva šiemet

kurie vyksta geriausiose mūsų šalies sporto bazėse. Kitais metais standartinių šokių poros dėl Lietuvos čempionato apdovanojimų kovos Prienuose, Lotynų Amerikos – Šiaulių arenoje, o dešimties šokių – Alytuje. Kad varžybos būtų objektyvios, pakviečiame teisėjauti ir devynis tarptautinės kategorijos arbitrus iš užsienio.

Kai 2000-ųjų rugsėjo 1-ąją tapote LSŠF prezidentu, buvote nutolęs nuo sportinių šokių, nebuvote šokėjas. Dabar, manau, jau suaugote su jais.Niekada nebuvau nutolęs nuo sportinių šokių, nes šoko mano dukra Karolina. Ji su savo partneriu A. Ivašausku Vilniuje tapo pasaulio jaunių čempionais.

Esate bendrovės „Boslita ir Ko.“ generalinis direktorius, ar sportiniais šokiais susirgo ir jūsų vadovaujamas kolektyvas?Mūsų bendrovėje toleruojamas laisvas požiūris į „ligas“. Kiekvienas serga už tai, kas jam patinka. O pasirinkimas labai didelis. Aš, tarkime, sergu ne vien už šokius, bet ir už Kauno „Žalgirį“.

ŠOKIŲ VIRUSAS APGAUBĖ LIETUVĄLietuvos sportinių šokių federacijos 25-metis paminėtas ir svariomis pergalėmis, ir įspūdingais konkursais

Vienoje (Austrija) per pasaulio čempionatą pelnė bronzos medalius. Šios poros rengiasi dalyvauti 2015 m. pasaulio čempionate Vilniuje.Laukiame sėkmingo mūsų sportininkų pasirodymo, tačiau šiuo metu prognozuoti vietos negalime. Vilniaus arena visada buvo laiminga mūsų šokėjams, tad gal ji tokia bus ir kitąmet.

Sportiniai šokiai nėra olimpinė sporto šaka, kaip manote, kada ji gali įsilieti į olimpinę šeimą?Olimpinės žaidynės kasmet keičia savo programas. Mes esame pripažinti olimpiniu sportu, tačiau patekti į žaidynes artimiausiais metais vargu ar galima tikėtis. Tam yra daug priežasčių. Tačiau, sakoma, kad viltis miršta paskutinė. Viliamės ir tikime, jog anksčiau ar vėliau mūsų sportininkai dalyvaus olimpinėse žaidynėse.

Lietuvoje vyksta daug sportinių šokių konkursų, kurie jų puošia jūsų vadovaujamą federaciją?Lietuvoje tikrai daug rengiama sportinių šokių konkursų. Tarptautinės šokių federacijos pripažintos ir aukščiausią reitingą turinčios varžybos „Gintarinė pora“ vyksta jau 50 metų ir kitąmet iš Kauno halės persikels į „Žalgirio“ areną, taip pat konkursas „Lithuanian Open“, organizuojamas Vilniuje. Čia, arenoje „Siemens“, kovojama pasaulio Lotynų Amerikos šokių reitingo varžybose.Taip pat noriu pabrėžti, kad LSŠF ypač didelį dėmesį skiria ir Lietuvos čempionatams,

G. Skorupskas vadovauja LSŠF nuo 2000 m.

Sportinių šokių treniruotes Lietuvoje lanko apie 5 000 porų.Alfredo Pliadžio nuotr.

Ren

ato

Miz

ero

nuot

r.

Page 21: SPORTAS Nr10 2014

21LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)

Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Kai Elektrėnuose buvo atidaryta dziudo sekcija, vienas pirmųjų pratybas pradėjo lankyti ir dabartinis Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro direktorius Kęstas Vitkauskas.

Šiandien jis pasakoja, koks Elektrėnų dziudo buvo prieš 35 metus ir koks yra dabar.

Vakar „Baigęs kūno kultūros institutą, 1979 m. į Elektrėnus dziudo treneriu buvo paskirtas dirbti Gintautas Akelis. Jis sportininkus ugdo iki šiol. Tada dar veikė ir laisvųjų imtynių grupės, sportininkus treniravo Viktoras Voronkovas. Jam mirus, liko vienintelė dziudo sekcija. Buvę „laisvūnai“ perėjo pas mus ir gana sėkmingai rungtyniavo įvairaus amžiaus grupių Lietuvos čempionatuose. Tada Elektrėnai garsėjo savo rankininkais, pamažu ėmė kurtis ledo ritulio tradicijos. Mums, dziudo entuziastams, pradžia nebuvo rožėmis klota. Gelbėjimo stotyje įsikūrusio jachtų klubo „Poseidonas“ patalpose turėjome du mažus kambarėlius, kuriuose vos galėjome tilpti. Galynėjomės ant minkštų mokyklinių čiužinių.Ilgainiui į dziudo plūstelėjo jaunimas, elektrėniškiams nauja sporto šaka pasirodė patraukli. Pratybas lankė

apie 80–100 įvairaus amžiaus dziudo entuziastų. Priklausėme „Nemuno“ sporto draugijai. Pamažu atėjo pirmosios pergalės draugijos varžybose, o po kokių trejų ketverių metų – ir Lietuvos jaunių, jaunimo čempionatuose.Įskaitant visas amžiaus grupes, aštuonis kartus šalies čempionu pavyko tapti ir man, mano apdovanojimų kolekcijoje – keturi Lietuvos suaugusiųjų čempionato aukso medaliai, vieną kartą pavyko tapti absoliučiu čempionu. Rungtyniavau vidutinio svorio kategorijoje.Artėjant Lietuvos nepriklausomybei, kariškiu tapo G. Akelis, tad trenerio netekome. Tada studijavau Lietuvos žemės ūkio akademijoje, iš kurios neimdavo į kariuomenę, ir toliau aktyviai sportavau. Nuo 1991 m. pradėjau treniruoti Elektrėnų dziudo imtynininkus. Vakarais važinėdavau į Kauną treniruotis pats. 1996 m. po Europos čempionato Gdanske, kuriame buvau devintas, baigiau savo sportinę karjerą“, – prisiminimais dalijasi K. Vitkauskas.

Šiandien„Iki šių dienų man labai mielas ir dziudo trenerio darbas. Džiaugiuosi, kad Elektrėnams pavyko tapti vienu iš Lietuvos dziudo centrų, susibūrė puikus trenerių kolektyvas. Sportininkus, be manęs, dar treniruoja Ramūnas Žemaitaitis, Milda

Bačkovė ir G. Akelis. 1996 m. įkurtame „Draugystės“ klube prie trenerio darbo pamažu pratinasi ir dziudo imtynininkai. Jie moko kitus ir patys mokosi. Dziudo trenerių yra ir mūsų Sporto mokykloje. Dideles viltis sieju su savo 20-mečiu sūnumi Kęstučiu. Jis dalyvavo I olimpinėse jaunimo žaidynėse Singapūre ir užėmė devintąją vietą. Išsigydęs visas traumas, jis siekia savo paties didžiausio tikslo – dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Įgyvendinti tą tikslą nėra lengva: Kęstučio svorio kategorijoje (73 kg) kelialapio siekia apie 600 sportininkų, o į olimpines žaidynes iš jų patenka tik 25. Konkurencija didžiulė. Elektrėnuose yra ir daugiau talentingų sportininkų, puikiai pasirodančių per Europos taurės suaugusiųjų ir jaunimo varžybas.Lietuvos rinktinėse yra ir elektrėniškių: jaunių rinktinėje – vienas, jaunimo – keturi ir suaugusiųjų – keturi sportininkai. Turime neblogas treniruočių sąlygas, tačiau vis labiau darosi ankšta, puoselėjame mintį plėstis“, – apie dabartį ir artimiausius planus pasakoja Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro direktorius.

Išgyventi padeda fanatiškumasŠeši klausimai pirmajam Elektrėnų dziudo treneriui Gintautui Akeliui (58 m.)

35 metų kelias – gražus gyvenimo tarpsnis. Koks jis

tradiciniu tapęs tarptautinis turnyras „Vaikų pasaulis“. Bendradarbiaujame su Liepojos klubu, Lenkijos Lodzės klubu „Gvardija“, Slovėnijos Novigrado klubu „Karoška“, Rygos klubu „Kumite“. Rengiame tarptautines ir šalies dziudo stovyklas įvairių amžiaus grupių sportininkams.

Kurį dziudo meistrą laikote pačiu geriausiu per visą Elektrėnų dziudo istoriją? K. Vitkauskas vyresnįjį.

Ar tokiame nedideliame mieste kaip Elektrėnai sunku plėtoti dziudo? Sunku, nes labai sumažėjo žmonių, taip pat ir vaikų, nes jie išvyko į užsienį. Sporto šakų Elektrėnuose yra daug, bet išgyventi padeda didelis fanatizmas, senos tradicijos, gera dziudo mokykla, puikių ryšių tarp veteranų ir jaunimo palaikymas. Pagrindinė savivaldybės parama, o rėmėjų daugiausia turi komandinės sporto šakos. Yra keletas tėvelių, jie padeda pagal galimybes. Daug dirba mano kolegos, buvę auklėtiniai R. Žemaitaitis, K. Vitkauskas, pastarojo dėka buvo įrengta dabartinė dziudo salė Elektrėnuose.

Kada turėsite dziudo meistrą olimpietį? Tikrai toks tikslas yra, viliuosi, kad olimpietį parengsime. Gal per Tokijo, o gal per kitą olimpiadą.

Prieš 35 metus Elektrėnuose pradėtos vystyti dziudo imtynės mieste tapo viena pagrindinių sporto šakų

NrNr. . 1010 ( (((98989)9)

VARIKLIS – ENTUZIAZMAS IR TRADICIJOSbuvo Elektrėnų dziudo entuziastams? Prabėgo tiek metų ir visko buvo nutikę, tačiau norisi pasakoti apie šiandieną ir prisiminti tik geriausius tarpsnius. Šis laikotarpis mano gyvenime buvo sėkmingas. Gera dziudo salė, daug buvusių ir esamų sportininkų. Nemažai tenka bendrauti su buvusiais ir dabartiniais sportininkais ir nė vienas nesigaili, kad pasirinko šią sporto šaką. Jaunimas gerbia vyresniuosius, gerbia gimtą miestą ir tėvynę. Tam įtakos turėjo treniruočių metu įgytas drausmės ir pareigos jausmas.

Kuriuos metus pavadintumėte pačiais sėkmingiausiais? Aišku, tuos, kai buvau paskirtas dirbti treneriu į Elektrėnus! Juokauju. Turbūt galėčiau sakyti, kad tai 2009–2010 m., kai K. Vitkauskas pasaulio jaunių čempionate buvo penktas, pirmosiose olimpinėse jaunimo žaidynėse – devintas, o Europos jaunių čempionate – dvyliktas. Tais metais buvo iškovota daugiausia medalių įvairaus amžiaus grupių Lietuvos čempionatuose ir pirmenybėse. Kokias tradicijas pavyko susikurti? Jubiliejinių metų minėjimai, įvairių kartų dziudo atstovų susitikimai, veteranų senjorų varžybos, Elektrėnų mero taurės varžybos,

Elektrėnų dziudo metraštis pradėtas

rašyti prieš 35 metus.

Lietuvos krepšinio gerbėjai nuo šiol turi galimybę lengvai susipažinti su išsamia Lietuvos nacionalinių rinktinių istorija 22p.p.

Page 22: SPORTAS Nr10 2014

22 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (989)

Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Leono Karaliūno knygos „Krepšinio legendų muziejus“ puslapiuose supažindinama su Joniškyje esančiu vieninteliu Lietuvoje krepšinio muziejumi.Knyga – 318 puslapių, išleista 1 000 egzempliorių tiražu, iliustruota gausybe nuotraukų. Pasak leidinio autoriaus, šioje galbūt netradicinėje knygoje skaitytojas sužinos apie Lietuvos krepšinio istorijos raidą, joje rašoma apie svarbiausias mūsų krepšininkų pergales per olimpines žaidynes, Europos ir pasaulio čempionatus. „Viliuosi, kad šioje knygoje sukaupta informacija apie Lietuvos ir užsienio krepšininkus, trenerius, mūsų šalies krepšinio pergales įkvėps visuomenę, jaunąją kartą gerbti ir puoselėti šalies krepšinio istoriją“, – knygos įžangoje rašo L. Karaliūnas. Ne vienam Joniškio muziejaus lankytojų kyla mintis, kodėl būtent Joniškyje įkurtas Krepšinio muziejus. L. Karaliūnas tai paaiškina savo knygos skyrelyje „Joniškio sąsajos su krepšiniu“, akcentuodamas, kad atsakymų būtų keletas. Pirmiausia – tai šalies krepšinio istorinė raida.Knygos autorius atkreipia dėmesį, kad dar 1968 m. Italijoje per XI Europos moterų krepšinio čempionatą SSRS rinktinei atstovavo ir iš Joniškio kilusi Zita Bareikytė. Ji su komandos draugėmis pelnė aukso medalį.

Ingvaras [email protected]

Lietuvos krepšinio gerbėjai nuo šiol turi galimybę lengvai susipažinti su išsamia Lietuvos nacionalinių rinktinių istorija iki pat šių laikų. Leidykla „Alma Littera“ išleido Algimanto Bertašiaus ir Stanislovo Stonkaus knygą „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį. Lietuvos krepšinio rinktinių kelias“.

2014-aisiais išėjo antrasis šios knygos leidimas, papildęs pirmąjį 2009-ųjų leidinį ir pataisęs kelias jame buvusias klaidas.Pačios knygos idėja kilo dar 2007-aisiais.„Pamenu, buvo dabar jau amžinatilsį profesorius Stanislovas Stonkus, tuometis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ir aš. Tada papasakojau, kad turiu šimtu procentų visą visų Lietuvos krepšinio rinktinių statistiką. M. Balčiūnas tuo labai susidomėjo, užsidegė, sako – reikia leisti knygą.“2009-aisiais išėjo knyga su Lietuvos rinktinių rungtynėmis, žaistomis nuo 1925 iki 2008 metų.„Vėliau, kai Lietuva ruošėsi rengti Europos čempionatą, profesoriui kilo mintis išleisti antrą leidimą, pataisius klaideles ir pridėjus laikotarpį iki 2011 m. su Europos čempionatu Lietuvoje. Nes, aišku, manėme, kad jame lietuviai užims gerą vietą. Bet pasibaigus čempionatui jos išleisti nepavyko. Tada nutarėme pridėti Londono olimpiadą. O čia ir S. Stonkus pradėjo negaluoti. Kai jis 2012 m. mirė, dirbau vienas. Naujasis LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas norėjo, kad knyga būtinai apimtų ir 2013 m., kai Lietuvos rinktinė užėmė antrąją vietą Europos pirmenybėse. Ilgokai stumdėsi tas antrasis leidimas“, – pasakojo A. Bertašius.Knygoje aprašyti ir visi Lietuvos jaunimo, jaunių, kadetų, vaikų rinktinių mačai.„Knyga brangoka, bet 500 puslapių. Ir dizainas man patiko –

Beje, šį trofėjų dabar galima pamatyti joniškiečių Krepšinio muziejuje. Kai 1986 m. Joniškio melioracijos statybos valdybos salėje vyko Joniškio krepšinio 50-mečio šventė, jos patys garbingiausi svečiai buvo dukart pasaulio, keturiskart Europos ir olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, triskart Europos čempionas Justinas Lagunavičius, pirmoji Joniškio gimnazijos merginų krepšinio komandos (1938–1939) trenerė Marcijona Knyvaitė-Navaitienė. Daugiausia vietos knygoje skiriama Krepšinio muziejui ir jo eksponatams. Supažindinama su krepšinio muziejų užuomazgomis Lietuvoje, planus muziejų įkurti Joniškyje ir iškilusius sunkumus, gaunant patalpas. Knygoje sudėta gausybė istorinių nuotraukų: daug vietos skirta 1937 m. Europos krepšinio čempionatui Rygoje. Tai ir Europos čempionų – Lietuvos krepšininkų – nuotrauka su nugalėtojams skirta taure, čempionų sutikimas Joniškio geležinkelio stotyje, Latvijos prezidento dovana Lietuvos žaidėjams, Europos čempionų susitikimas su Lietuvos prezidentu Antanu Smetona ir kt.Vartant knygą, susidarė įspūdis, kad į ją pateko visi, kas tik yra susijęs su krepšiniu: ir sportininkai, ir treneriai, ir teisėjai, ir žurnalistai, ir rėmėjai bei visos garsenybės, kada nors apsilankiusios Joniškio muziejuje.

labai gražiai išleista“, – kalbėjo vienas leidinio autorių apie galutinį produktą.A. Bertašius buvo atsakingas už statistikos pateikimą, S. Stonkus kūrė aprašus.„Visa statistika buvo surinkta mano, o S. Stonkus pridėjo „mėsos“. Parašė įvairių įdomybių, nes juk pats yra žaidęs krepšinį. Kai jis mirė, turėjau pabaigti darbą vienas. Į antrąjį leidimą visas lenteles, visus žaidėjus, kurie tik žaidė rinktinėje, sudėjau“, – kalbėjo A. Bertašius.Anot jo, susidomėjimas antruoju knygos leidimu šiuo metu nemažas. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.„Jau mane susirado vienas lenkas ir teiravosi, kaip jis galėtų gauti tos knygos egzempliorių. Gandas nuėjo ir tenai“, – tikino vienas leidinio autorių.

LEIDINIAI Pasak ALGIMANTO BERTAŠIAUS, visą statistiką surinko jis, o STANISLOVAS STONKUS pridėjo „mėsos“.

KNYGĄ BAIGĖ VIENASLeidinio puslapiuose – Lietuvos krepšinio rinktinių kelias

LEGENDŲ MUZIEJUS

„„Visa statistika buvo surinkta mano, o S. Stonkus pridėjo „mėsos“. Parašė įvairių įdomybių, nes juk pats yra žaidęs krepšinį. Kai jis mirė, turėjau pabaigti darbą vienas.“

Page 23: SPORTAS Nr10 2014

23LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTISNr. 10 (989)

PERTRAUKĖLĖ ((98989)9)

Siųskite teisingus kryžiažodžio atsakymus el. paštu [email protected] iki sausio 15 d. ir laimėkite

„Hummel“ laisvalaikio marškinėlius.

Gruodžio mėnesio numeryje spausdinto kryžiažodžio teisingus atsakymus atsiuntė 19 skaitytojų.

Ištraukus burtus paaiškėjo, kad „Hummel“ prizą laimėjo Virginija Kazlauskienė. Sveikiname!

Page 24: SPORTAS Nr10 2014

24 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Nr. 10 (989)

STILIUS 2014 metų pasaulio čempionate vyresnių nei 35 metų sportininkų amžiaus grupėje RIČARDAS LAŽINSKAS iškovojo bronzos medalį.

NrNr. . 1010 ( (99NrNr. .

Lina Daugėlaitė[email protected]

Kai paskutinėmis lapkričio dienomis sniegas jau buvo nubalinęs Lietuvos laukus, o šaltukas pirmuoju ledu sukaustęs mažesnius tvenkinius, Ričardas Lažinskas paskutinįsyk šiais metais čiuožė vandens slidėmis. „Plaštakos ir pėdos šalo“, – bet prieš sutvarkydamas ir atsisveikindamas su kateriu iki šilto pavasario tituluočiausias Lietuvos vandens slidininkas neatsispyrė pagundai dar kartą perskrosti Gelūžės ežero vandenis.

Automobilių prekybos verslu užsiimantis R. Lažinskas neslepia – jis serga. Tik ta liga jam pačiam labai maloni ir gydytis jis nė neketina: „Ta liga turbūt jau nebepagydoma“, – šypsosi daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas.

Slidinėjimas – genuose Tiesą sakant, Ričardas ir neturėjo kito pasirinkimo: vandens slidinėjimą kultivavo jo tėvai. Igną ir Liubovę Lažinskus vandens slidinėjimas suvedė į porą, tad abu savo vaikus – sūnų Ričardą ir dukrą Meilę – jie taip pat pripratino prie vandens slidžių. „Tėvukas nuo paauglystės pradėjo čiuožti – tai buvo bene pirmoji slidininkų karta. Jis, daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas, išaugino ne vieną slidininką“, – pasakoja sūnus. Vaikai tėvų lūkesčius pateisino su kaupu: ir Meilė, ir Ričardas – daugkartiniai Lietuvos čempionai, ne kartą gerinę ir Lietuvos rekordus. O vyriausiasis Lažinskas, šiemet

paminėjęs 65-erių sukaktį, slidžių į šalį taip pat dar nededa – jis tebečiuožia ir vandens, ir kalnų slidėmis, dalyvauja varžybose.Estafetė nesibaigė. Suaugę Lažinskų vaikai prie vandens slidžių pratina jau savo atžalas. Tad šiandien vandenį skrodžia trys Lažinskų kartos: senelis, tėvai ir anūkės. „Turiu dvi dukras. Vyresnėlė Ieva – čiuožia, bet be didelio entuziazmo – jai 16-a, jos interesai kiti, o Monikai 12-a – ji mūsų lyderė. Dvi sesers dukros Gabrielė ir Deimantė Linkevičiūtės taip pat slidininkėmis tapo. Dar ir iš draugų jaunimėlio atsiranda“, – apie mergaitišką slidininkių draugiją pasakoja R. Lažinskas.

Stabtelėjo, bet nesustojoVandens slidinėjimą sudaro trys rungtys – fi gūrinis slidinėjimas, slalomas ir šuoliai nuo tramplino. Ekstremaliausia yra ir R. Lažinsko mėgstamiausia. Tai šuoliai nuo tramplino. Ričardas dar ėjo 14-us metus, kai savo paties ir aplinkinių nuostabai tapo tuometės Sovietų Sąjungos jaunučių šuolių nuo tramplino čempionu. „Tai buvo kažkas neįtikėtina – nesitikėjo niekas, netgi mes patys. Turint omenyje, su kokiu inventoriumi slidinėjome ir kokiomis sąlygomis ruošėmės, palyginti su kitų respublikų auklėtiniais, tai iš tikrųjų buvo įvykis, o man – pirma didelė motyvacija sportuoti toliau. Po metų tokiose varžybose vėl buvau pirmas“, – istorijos puslapius verčia patyręs sportininkas. Galbūt vėliau pergalių seriją jis būtų tęsęs ir pasaulio bei Europos čempionatuose, tačiau tuo metu, kai slidininkas buvo pačiame jėgų žydėjime, jis turėjo sustoti:

„Atkūrus nepriklausomybę sugriuvo sporto fi nansavimo sistema, kuriam laikui viskas liko likimo valiai. Savų fi nansinių išteklių nebuvo, tad mes tiesiog sudėvėjome tą inventorių, kurį turėjome, sulaužėme paskutines slides ir teko daryti pauzę.“ Nuo 2002 m. vėl sistemingai besitreniruojantis vilnietis šiandien skina nuoseklaus darbo vaisius. 2014 metų pasaulio čempionate vyresnių nei 35 metų sportininkų amžiaus grupėje jis iškovojo bronzos medalį šuolių nuo tramplino varžybose. Tačiau ne tik tai itin paglostė pačiam sportininkui širdį – jis pagerino asmeninį ir kartu Lietuvos rekordą, kuris laikėsi jau trejus metus, – 61,1 metro. „Vadinasi, viskas eina gera linkme, dar galima kovoti ir toliau“, – ne apie sportinės karjeros pabaigą, o ateities perspektyvas galvoja 41-ų tituluotas slidininkas.

Sieks atgaivinti sporto šakąNepaisydamas to, kad visa vandens slidininko apranga ir įranga gali kainuoti iki 20 tūkst. litų, patyręs sportininkas kuria ambicingus planus, kaip atgaivinti pamėgtą sporto šaką Lietuvoje. Jis dar prisimena tuos laikus, kai šią sporto šaką mūsų šalyje kultivavo net trys klubai – Elektrėnuose, Trakuose ir Vilniuje. Šiandien iš šios trijulės telikusi vienintelė profesionalų vandens slidinėjimo bazė, įsikūrusi Vilniuje prie Gelūžės ežero. Sūnus ir tėvas Lažinskai šią vasarą pasiryžo vandens slidinėjimo klubą prikelti antram gyvenimui. „Įregistravome naują subjektą su legendiniu senu pavadinimu „Skriejantieji bangomis“. Norėdami pagerinti elementarias sportavimo

sąlygas, atnaujiname sporto bazę, tvarkomės ežere. Siekiame, kad klubas būtų šiuolaikinis, atitinkantis pasaulinius vandens slidinėjimo klubo standartus. O patirties turi tiek tėvukas, tiek aš pats – dalyvauju varžybose ir važinėju po įvairius klubus, meistriškumo tobulinimo stovyklas, žinių yra“, – kalba R. Lažinskas.

Žiemą leidžiasi nuo kalnųVandens slidinėjimo sezonas Lietuvoje trunka maždaug penkis mėnesius: paprastai pradėdami čiuožti gegužę, rugsėjo pabaigoje–spalio viduryje slides sportininkai deda į šoną. Tačiau R. Lažinskas, laukdamas naujo vandens sezono pradžios, sudėjęs rankų nesėdi – per mėnesio pertrauką apsigydęs traumas ir leidęs kūnui pailsėti, jis pradeda bendrą fi zinį pasirengimą, o žiemą išsitraukia kalnų slides. Kalnų slidinėjimas – kita vyro aistra. „Vienodai atsiduoti dviem sporto šakoms sunku. Mano pagrindinė sporto šaka – vandens slidėjimas. Kalnų slidinėjimas liko pomėgiu“, – aiškina R. Lažinskas. Beje, kalnų slides Ričardui tėvas parodė anksčiau nei vandens: „Trejų metų buvau, kai su

tėvuku šalia namų pradėjau čiuožti. O ant vandens slidinėti pamėginau sulaukęs šešerių. Bet tas bandymas tuo ir baigėsi – dar nebuvau išmokęs gerai plaukti. Rimtai treniruotis pradėjau nuo aštuonerių.“ Nuo vaikystės kalnų slidėmis čiuožęs R. Lažinskas visa galva į šį sportą pasinėrė gavęs iš tėčio dovanų pirmąsias tikras kalnų slides. Paauglys nepraleisdavo nė vienų Lietuvoje rengiamų varžybų, vyko slidinėti ir į Kaukazo, Karpatų, Pamyro kalnus. Šiandien R. Lažinskas – nuolatinis Lietuvos čempionatų dalyvis ir prizininkas. Lyg vandens slidinėjimo ir kalnų slidinėjimo būtų maža, R. Lažinskas jau dvejus metus prisideda organizuodamas dvikovės varžybas, kur sujungia abi savo pamėgtas sporto šakas: pirmą dieną sportininkai rungiasi kalnų slidinėmis „Snow arenoje“ Druskininkuose, o antrą dieną šliuožia vandens slidėmis gretimoje Lenkijoje – Augustave. Paprastai šios varžybos rengiamos gegužės ir birželio sandūroje. Varžybų nugalėtojai paaiškėja susumavus abiejų rungčių rezultatus. Abu kartus dvikovėje triumfavo pats R. Lažinskas.

Ričardas Lažinskas šiltuoju metų laiku renkasi vandens slides, o atėjus žiemai – kalnų

NEPAGYDOMA SLIDINĖJIMO LIGA

R. Lažinskas – vandens slidinėjimo

šuolių nuo tramplino Lietuvos rekordininkas.

O žiemą jis iškovojo ne vieną medalį kalnų slidinėjimo varžybose.