SPORTAS Nr4 (2013m)

3 p.

10 p.

12 p.

19 p.

Nr. 4 (973) 2013 LIEPA

SUNKUMAIGRŪDINA

Mindaugas Kuzminskas dėkingas ir tiems treneriams, kurie neleido jam žaisti. „Jei nebus šalto, nepajusi, kas tas šiltas“, – sako krepšininkas. Jis tikisi šiemet įsitvirtinti šalies rinktinėje. 9 p.

www.sportas.info

LIETUVOSTAUTINIOOLIMPINIOKOMITETOŽURNALAS

Nr. 4 (99999999999999999999999999737373733733373333337333333333333337333333337337373373337337373337333733333337337377733333373777777737333333337377377773737333733333777373777337333333)))))))) ))))))))))) )))))) ) )))) ) )))) ) )) ))))))))))))))))))))

ŽVILGSNIS

SPORTUOJAM

TEMA

SUKAKTYS

Lietuvos rinktinės vartininkui Emilijui Zubui žaidimas blogiausioje Lenkijos aukščiausios lygos ekipoje nesutrukdė pelnyti titulo.

Važiavimas dviračiu labai stiprina visą kraujotakos sistemą, širdį, plaučius. Specialistai teigia, kad tam reikia tik pasirinkti tinkamą dviratį ir krūvį.

Mūsų šaliai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, numatoma priimti pirmąjį ES sporto srities istorijoje teisinį sporto dokumentą.

Romos ir Mechiko olimpinių žaidynių prizininkas irkluotojas Antanas Bagdonavičius iki šiol treniruojasi, tik nebedalyvauja varžybose.

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

4 -5 p.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Klaipėdoje organizatoriai tikisi, jog renginys pasieks pagrindinį

tikslą – skatins užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos sporto gyvenimą, tęs tautinio bendravimo, jaunosios

išeivių kartos lietuvybės išsaugojimo tradicijas.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Klaipėdoje organizatoriai tikisi jog renginys pasieks pagrindinį

2 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS 2013 LIEPA

LEIDĖJAVšĮ “Sporto leidinių grupė”Įmonės kodas 300093445Olimpiečių g. 17 LT-09237 VilniusTel. 8 5 275 2791Faksas 8 5 278 4349El.p. [email protected]

DirektoriusArtūras GimžauskasTel. 8 698 82 421

RedaktoriusMarius GrinbergasTel. 8 686 09 700

REDAKCIJAMarytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Ingvaras [email protected]

REKLAMARasa JankeliūnienėTel. 8 646 83 314Faksas 8 5 278 4349El.p. [email protected]

BUHALTERIJAFinansininkėOna RatkevičienėTel. 8 5 273 [email protected]

Tiražas

ISSN 1392-9259Indeksas 0237

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“spaustuvė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcijaneatsako.

7000

ATGARSIAI 1RIČARDAS LAŽINSKAS tapo unikalių kalnų ir vandens slidinėjimo varžybų pirmuoju nugalėtoju. 17 lietuvių ir lenkų vieną dieną rungėsi uždaroje Druskininkų kalnų slidinėjimo trasoje, o kitą - Augustavo (Lenkija) vandens slidinėjimo bazėje.„ Čia žmonės geri, atsipalaidavę. Brunėjus - rami

taikos šalis, čia uždraustas alkoholis, cigaretės. Šalį valdo sultonas. Mūsų komandą - jo sūnus,

čia vadinamas princu. O Singapūras - kitokia šalis. Tikrai graži, su daug veiksmo, pramogų ir veiklos. Ten jau yra kur nueiti, verda naktinis gyvenimas.

ARTŪRO RIMKEVIČIAUS karjeroje - netikėtas vingis. Futbolininkas iš Panevėžio “Ekrano” persikėlė į Bandar Seri Begavano DPMM klubą Brunėjuje ir su juo žais Singapūro pirmenybėse.

RŪTA MEILUTYTĖ

JUSTINAS KINDERIS

NERIJUS PAPAURĖLIS

"ARDAS-RUDAMINA"

ZINAIDA SENDRIŪTĖ

Du Europos rerkordai (50 m krūtine - 29,96 sek., 100 m krūtine - 1 min. 5,2 sek.) ir keturi aukso medaliai (po 2 50m ir 100 m distancijose krūtine). Taip 16-metė R. Meilutytė pasirodė “Mare Nostrum” varžybų etapuose Monake ir Barselonoje.

Rusijoje vykusiose šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės fi nalinėse varžybose J.Kinderis surinko 5900 taškų ir iškovojo sidabrą. Jis tik 20 taškų (5 sekundės) atsiliko nuo nugalėtoju tapusio prancūzo Valentino Pradeso.

N. Papaurėlio treniruojama Lietuvos vandensvydžio rinktinė, fi nale įveikusi Lenkijos komandą, tapo Vilniuje vykusio Baltijos šalių atvirojo čempionato nugalėtoja. Varžybose dar dalyvavo Baltarusijos ir Latvijos rinktinės.

Vilniaus “Ardo-Rudaminos” žolės riedulininkai po metų pertraukos susigrąžino šalies čempionų tutulką, kurį iš viso iškovojo jau aštuntą kartą. Finale vilniečiai pranoko Širvintų „Inta-Baltic Champingnons“ komandą.

Kaune vykusiose Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybose asmeninį rekordą pasiekė ir pasaulio čempionato A lygio normatyvą įvykdė disko metikė Z. Sendriūtė - 65 m 97 cm. Tai antras rezultatas Lietuvos istorijoje.

Tik šį sezoną drauge irkluoti pradėjusios Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė iškart įsiveržė į elitą, Ispanijoje tapusios Europos čempionėmis. Lietuvių porinė dvivietė Sevilijoje fi nišo link skriejo lyg su varikliu - artimiausios varžovės atsiliko beveik 7 sek. Europos vicečempione Ispanijoje tapo Lietuvos vyrų porinė dvivietė – Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris.

pirmuoju nugakalnų slidinėji

Donato Biliaus („Lietuvos rytas“) piešinys

3LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS2013 LIEPA


Emilijus Zubas Lietuvos rinktinėje sužaidė dvejas rungtynes. Vienas draugiškas ir vienas ofi cialias. Panevėžyje gimęs ir augęs 22 metų futbolininkas šiemet pradėjo legi-onieriaus karjerą – lietuvį Rygos „Daugava“ išnuomojo Lenkijos „Bełchatów“ klubui. Tiesa, Rygos komandoje E. Zubas niekada nežai-dė. Vos pasirašęs sutartį su „Dauga-va“, iki tol visą karjerą gimtajame Panevėžio „Ekrane“ praleidęs varti-ninkas buvo išnuomotas lenkams.

Per mažiau nei pusmetį, praleistą Lenkijoje, lietuviui nepavyko padėti komandai neiškristi iš Ekstraklasos pirmenybių – „Bełchatów“ užėmė paskutinę 16-ąją vietą ir kitąmet rungtyniaus žemesnėje lygoje. Bet asmeninį pripažinimą vartininkas pelnė ne tik Lenkijoje. E. Zubu susidomėjo ir „Bełchatów“ rungtynes stebėję Anglijos „Liverpool“ skautai. Nors į Lenkiją jie vyko žvalgytis kitų komandos futbolininkų. O Lenkijoje E. Zubas, per antrąjį čempionato ratą praleidęs 11 įvarčių, buvo išrinktas geriausiu Ekstraklasos sezono vartininku.

Emilijau, ar „Liverpool“ atstovai bandė su jumis susitikti, kalbėtis?

Ne, nebuvo susitikę asmeniškai. Kiek aiškinausi, tai tebuvo skautai, atvažiavę pasižiūrėti rungtynių. O kiek jie manimi susidomėjo, kiek ne, aš pats nieko nežinau.

Sezonas Lenkijoje baigėsi. Kuriam laikui turite sutartį su „Bełchatów“?

Ar ketinate iš šio klubo kelti sparnus kur nors kitur?

Po rinktinės stovyklos baigėsi sutartis dėl mano nuomos, po jos – nieko nežinau, kas bus ir kur žaisiu. Bet, manau, viskas bus gerai ir žaisiu kur nors kitur.

Kitoje šalyje ar kitame klube?

Manau, kad kitame klube. Aišku, jeigu būtume išlikę Ekstraklasoje ir „Bełchatów“ būtų norėjęs, kad likčiau. Bet dabar galbūt man teks keltis į kitą klubą. Kad ir toje pačioje Lenkijoje.

Eitumėte tik ten, kur būtumėte tikras, kad užimsite pagrindinio vartininko vietą?

Taip nebūna. Turi visada kovoti su konkurentais, kiekvieną dieną įrodinėti, kad esi geresnis. Tikrai nebūna taip, kad eidamas į klubą žinotum, kad būsi jame pirmas.

Ar tikėjotės kvietimo į rinktinę rungtynėms su graikais?

O kodėl ne? Aišku, tikėjausi. Ir tai, kad pakvietė, malonu.

Ar jums pačiam svarbu rinktinė? Jūs, pažaidęs Lenkijoje, jau turite gerą vardą.

Tai, žinoma, svarbu. Manau, kad kiekvienam futbolininkui pats maloniausias jausmas atstovauti savo tėvynei, savo Lietuvai.

Nuo kelių metų lankote futbolą? Ar iš karto tapote vartininku?

Nuo pirmos klasės – septynerių metų.

ŽVILGSNIS20201313 LLIEIEPAPA

EMILIJUMI ZUBU susidomėjo ir „Bełchatów“ rungtynes stebėję Anglijos „Liverpool“ skautai. Nors į Lenkiją jie vyko žvalgytis kitų futbolininkų.

Nuo pat vaikystės tapau vartininku ir iki šiol pozicijos nepakeičiau. Nors iš pradžių, vos atėjus buvo taip: vieną dieną vartuose stovi, kitą dieną esi puolėjas, trečią – gynėjas. Kai mažas buvau, tikrai nenorėjau būti vartininku. Bet kartą treneris paskyrė per rungtynes ir gerai sekėsi saugoti vartus. Nuo tos dienos visada tai darau...

Kokiame klube svajojote žaisti vaikystėje? „Barcelona“, „Real“, „Manchester United“?

Ne. Kai buvau vaikas, svajojau žaisti Panevėžio „Ekrane“. Man vaikystėje tai buvo geriausia komanda, už ją sirgau. Juk ji buvo iš mano miesto.

Belchatuvas – panašaus dydžio kaip Panevėžys?

Mažesnis. Tai tikrai ne milžiniška Varšuva su savo milijonais gyventojų. Man čia viskas taip pat kaip Panevėžyje – viskas arti, kelionė į treniruotę neilga, parduotuvės šalia.

Gatvėje žmonės atpažįsta?

Atpažįsta. Būna taip kartkartėmis, kad kokį gerą žodelį pasako ar sėkmės palinki. Bet kažkokio perdėto susidomėjimo, kad iš namų nesinorėtų išeiti, nepajutau.

Mūsų šalių santykiai nėra labai puikūs. Neteko patirti kokios nors neapykantos, kad esate lietuvis?

Niekada nesu to pajutęs. Ir komandoje su visais žaidėjais sutariu puikiai. Nei kas apklaba, nei žiūri į mane blogai.

Lenkų futbolo chuliganai garsėja

visame pasaulyje savo neramiu būdu. Ar dėl to turėjote kokių nors nemalonumų?

Man asmeniškai su jais neteko susidurti. Per rungtynes policijos pajėgos būna milžiniškos. Aišku, su policininkais sirgaliai nelabai sutaria. Dažnai po rungtynių atsisėdęs į autobusą matydavau, kaip aistruoliai ir policininkai kovoja tarpusavyje. Rungtynių metu būna ramiau. Po jų pralaimėjusios komandos gerbėjai būna įsiutę ir policininkams labai nedraugiški.

Susikalbate lenkiškai?

Labai gerai nekalbu. Tikrai nemoku visų lenkiškų žodžių, bet porą sakinukų galiu išlementi. Bet dar tikrai reikėtų daug mokytis, kad galėčiau pasakyti – aš moku lenkiškai.

Jūsų draugė gyveno kartu ar Panevėžyje?

Gyveno kartu su manimi.

O Lietuvoje dažnai lankydavotės?

Na, kiek žaidžiau „Bełchatów“, tai buvau namo parvykęs nebent per rinktinės atostogas. Daugiau neteko iki dabar – po sezono.

Gyvendamas Lenkijoje domėjotės „Ekrano“ rezultatais?

Būtinai. Ir visos A lygos rungtynių santraukas pažiūrėdavau. Sekiau visus Lietuvos futbolo įvykius.

Daugiau futbolo naujienų skaitykite www.sportas.info/futbolas

s

l, s

1111„Bełchatów“ vartų sargas

Emilijus Zubas per

antrąjį Lenkijos

čempionato ratą praleido tik 11 įvarčių

ir buvo išrinktas geriausiu

Ekstraklasos sezono

vartininku.

Lietuvos rinktinės vartininkui Emilijui Zubui žaidimas blogiausioje Lenkijos aukščiausios lygos

ekipoje nesutrukdė pelnyti tituloE. Zubas Lietuvos rinktinėje ofi cialiame mače debiutavo per 0:1 pralaimėtas rungtynes su graikais.Valdo Knyzelio/LFF.lt nuotr.

Li t i kti ė ti i k i E ilij i Z b i


Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Per IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynes (PLSŽ) Klaipėdoje viso pasaulio lietuviai ne tik rungtyniaus, bet ir bendraus tarpusavyje, dalyvaus vakaro-nėje ant jūros kranto, aptars ateities planus pasaulio lietu-vių sporto forume. Žaidynių išvakarėse kalbamės su Lietu-vos sporto federacijų sąjungos (LSFS) generaline sekretore Agne Vanagiene.

Pagrindinis krūvis per PLSŽ teks Lietuvos sporto federacijų sąjungai. Kada žaidynėms pradėjote rengtis, ar subūrėte gerą komandą?

LSFS daug metų rengia Lietuvos jaunių, jaunučių sporto žaidynes, yra atsakinga ir už Lietuvos dele-gacijos dalyvavimą Baltijos jūros šalių jaunių žaidynėse, kurios vyksta kas dveji metai skirtingo-se aplink Baltijos jūrą esančiose valstybėse.Kaip tik šiemet po Pasaulio lietuvių sporto žaidynių daugiau kaip 70 žmonių delegacija vyks į Rusiją, Vyborgo miestą, todėl organizacinės patirties ir kompe-tencijos LSFS darbuotojams tikrai užtenka. Žaidynėms pradėjome rengtis jau praėjusių metų pabai-goje kartu su Klaipėdos savival-dybės Sporto ir kūno kultūros sporto skyriaus specialistais. Pasidalijome veiklos barus ir atsakomybes, kad būtų greičiau ir

efektyviau sprendžiami visi orga-nizaciniai klausimai. Žaidynėms subūrėme kompetentingą orga-nizacinį komitetą, kuriame yra trys LSFS, du Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), trys Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai bei trys Lietuvos asocia-cijos „Sportas visiems“ nariai, or-ganizuojantys seniūnijų žaidynes bei tradicinį, daug sporto mėgėjų suburiantį festivalį Palangoje.

Kokių didžiausių problemų iškilo rengiantis žaidynėms?

Kadangi iš anksto susidarėme darbų planą ir aiškiai pasidalijo-me atsakomybes, didesnių pro-blemų pavyko išvengti. Galbūt problemiškiausia sritis – žaidynių dalyvių apgyvendinimo klausi-mas. Norisi, kad visi dalyviai, at-vykę į IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, jaustųsi patogiai, todėl apgyvendinimo vietų paieška Klaipėdoje užtruko ilgiausiai.Mūsų kraštiečiai nebuvo pre-tenzingi ir, suvokdami Lietu-vos ekonominę situaciją, labai džiaugėsi, kad šiemet jiems su-teiksime daug lengvatų. Galima tik paminėti, kad iš JAV atvyks-tantys sportininkai prašė, jog iškilmingo atidarymo koncerte pasirodytų Virgis Stakėnas, ir būtų surengtas rimtas krepšinio turnyras, nes jų atvykstanti ko-manda yra puikiai pasirengusi. LSFS visus gaunamus pagei-davimus ir pasiūlymus pagal galimybes neabejotinai stengėsi įgyvendinti.

Visos komandos suvažiuos į Vilnių, o varžybos vyks Klaipėdoje. Kaip jos pasieks uostamiestį?

Visas iš užsienio atvykstančias kraštiečių delegacijas pasitiksime Vilniaus ir Kauno oro uostuose, traukinių stotyje, juos nuvešime į Klaipėdą. Jau esame pasirengę ir rezervavę autobusus kelionėms iki uostamiesčio, laukiame tik tikslių delegacijų atvykimo laikų. Lietuvos sportininkai Klaipėdą turės pasiekti patys.

Kurių šalių komandos jus labiausiai apipylė klausimais?

Tradiciškai PLSŽ vyksta kas ketverius metus ir sulaukia ypatingo mūsų tautiečių dėmesio. Visi jie aktyviai domisi ir laukia, kada vėl galės aplankyti Lietuvą, pabendrauti, išbandyti savo jėgas sporto aikštelėse. Gavę pirmines dalyvių paraiškas, suteikėme jiems visą informaciją apie žaidynių eigą, dalyvavimo sąlygas, todėl daug klausimų nekilo. Aktyviausiais turbūt būtų galima pavadinti iš toliausiai atvykstančius mūsų kraštiečius – australus. Jų, deja, dėl vidinių nesutarimų lietuvių bendruome-nėje atvyksta gerokai mažiau.

Žaidynėms iš valstybės biudžeto skirta 2 mln. litų, ar jų pakako?

Kūno kultūros ir sporto departa-mentas žaidynėms organizuoti skyrė 1 mln. litų, kitas milijonas

POKALBIS Žaidynėse teisėjaus 276 teisėjai iš Lietuvos, dirbs savanorių komanda, padėsianti delegacijoms ir varžybų organizatoriams. Jau užsakyta ir gaminama 600 medalių komplektų.

LSFS GENERALINĖ SEKRETORĖ AGNĖ VANAGIENĖ

„Mūsų kraštiečiai nebuvo pretenzingi ir, suvokdami Lietuvos ekonominę situaciją, labai džiaugėsi, kad šiemet jiems suteiksime daug lengvatų. Galima tik paminėti, kad iš JAV atvykstantys sportininkai prašė, jog iškilmingo atidarymo koncerte pasirodytų Virgis Stakėnas, ir būtų surengtas rimtas krepšinio turnyras, nes jų atvykstanti komanda yra puikiai pasirengusi.

Klaipėdoje visi žaidynių dalyviai galės nemokamai naudotis miesto transportu, o į toliau esančias bazes veš iš anksto užsakyti autobusai

skirtas Klaipėdos savivaldybei iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo sporto infrastruktūrai atnaujinti. Už žaidynėms organizuoti skirtas lėšas padengsime dalyvių apgyvendinimo, transportavimo iki uostamiesčio išlaidas, tačiau nesugebėsime skirti viso maitini-mo visiems akredituotiems spor-tininkams. Planuojame, kad už turimas lėšas visi galės pavalgyti pusryčius ir pietus.

Ar Klaipėdoje neiškils problemų sportininkams, ypač atvažiavusiems iš kitur, kaip jiems reikės pasiekti sporto bazes?

Klaipėda ypač patogi visiems sportininkams, nes apgyvendini-mo vietos ir beveik visos sporto bazės yra miesto centre, jas visas bus galima pasiekti pėsčiomis. Atidarymo ceremonija vyks Klai-pėdos „Švyturio“ arenoje, greta jos iš užsienio atvykę sportininkai ir gyvens. Be viso to, visi akredituoti žaidynių dalyviai birželio 27–30 d. turės galimybę nemokamai naudotis Klaipėdos visuome-niniu transportu, visiems bus išduoti nemokami terminuoti viešojo transporto bilietai. Į toliau už miesto esančias bazes (golfo laukai, keliautojų sportas baidarė-mis) sportininkams bus užsakyti specialūs autobusai, todėl sporti-ninkų judėjimo tarp sporto bazių ir apgyvendinimo vietų problemų neturėtų iškilti.

PLSŽ vyksta kas ketverius metus ir visada sulaukia išskirtinio tautiečių dėmesio.pliadisfoto.lt nuotr.

TIKSLAS – NEIŠDILDOMI ĮSPŪDŽIAI


Septyneriose PLSŽ dalyvavęs VALDAS ADAMKUS sulaukė kvietimo startuoti ir plaukimo varžybose Klaipėdoje, tačiau mano, kad jam geriau likti ant kranto. 6p..

Kada visos komandos suvažiuos į Lietuvą?

Visoms iš užsienio atvyks-tančioms delegacijoms esame rezervavę viešbučius vieną dieną prieš ir vieną dieną po varžybų, todėl visų tautiečių laukiame jau birželio 26 dieną. Yra komandų, kurios atvyksta į Lietuvą gerokai anksčiau ir savarankiškai leis laiką Vilniuje ar Kaune.Pavyzdžiui, Australijos delegacija į Lietuvą atvyksta jau birželio 19 dieną. Ji kurį laiką pagyve-nusi Vilniuje keliaus į Raseinius sužaisti draugiškų krepšinio rungtynių, tuomet iš ten pasieks Klaipėdą. Kiekvienai delegacijai skiriame ypatingą dėmesį ir sten-giamės padėti visais klausimais.

Kaip sportininkai bus užimti Klaipėdoje po varžybų, kokią programą jiems pasiūlysite?

Klaipėdoje birželio 28 d. įvyks ofi ci-alus žaidynių atidarymas „Švytu-rio“ arenoje. Čia numatytas dalyvių paradas, koncertinė programa. Kitą dieną Melnragės paplūdimyje ant jūros kranto vyks dalyvių vakaronė su laužais, koncertine programa, šokiais ir linksmybėmis. Klaipėdos turizmo informacijos centras kaip tik ruošia specialius pasiūlymus žaidynių dalyviams, kad šie turėtų galimybę aplankyti ir pamatyti unikaliąją Kuršių Neringą, Ventės ragą, apsilankyti Palangoje, Kretin-goje. Pageidaujantiems dalyviams bus organizuojamos pažintinės ir kultūrinės programos pajūryje.

Kiek iš viso teisėjų dalyvaus žaidynėse, ar tarp jų bus ir mūsų kraštiečių iš kitų šalių? Kiek medalių pagaminta žaidynių dalyviams, nugalėtojams?

Teisėjaus 276 teisėjai iš Lietuvos, dirbs savanorių komanda, pa-dėsianti delegacijoms ir varžybų organizatoriams. Jau užsakyta ir gaminama 600 medalių komplek-tų. Visi žaidynių dalyviai gaus specialius akreditacinius paketus, gaminami specialūs drobiniai maišeliai su žaidynių simbolika. Paketuose dalyviai ras specialiai žaidynėms sukurtus sportinius marškinėlius, programėlę, Klaipė-dos simbolinę dovanėlę.

Ko tikitės iš IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynių, ar įdomus žada būti kongresas?

Tikimės, kad mūsų organizuojamos IX Pasaulio lietuvių žaidynės pa-sieks savo tikslą – skatins užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos sporto gyvenimą, tęs tautinio bendravimo, jaunosios išeivių kartos lietuvy-bės išsaugojimo tradicijas. Kartu tikimės, kad dalyviams renginys suteiks neišdildomų įspūdžių ir nepamirštamų emocijų. Pasaulio lietuvių sporto forumas, vyksiantis paskutiniąją žaidynių dieną, žada būti įdomus jau vien dėl to, kad savo pranešimą skai-tys neeilinė asmenybė LTOK vi-ceprezidentas Arvydas Juozaitis, bus nuspręsta, kur vyks 2017 m. jubiliejinės dešimtosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.

ATIDARYMASBirželio 28 d. 20 val.„Švyturio“ arena, Dubysos g. 10, Klaipėda

VAKARONĖBirželio 29 d. 20 val. Antrosios Melnragės paplūdimys

BADMINTONASBirželio 28 d. 12 val.Birželio 29 d. 12 val.Birželio 30 d. 12 val.Specializuota badmintono sporto salė, Burių g. 5, Melnragė, Klaipėda

BILIARDASBirželio 28 d. laisvos treniruotėsBirželio 29 d. 11.30 val. „Honolulu“ ir „BlackBall“Birželio 30 d. 11 val. „Honolulu“ Viešbučio „Amberton Klaipėda“ sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1, KlaipėdaBiliardo klubas „BlackBall“, H. Manto g. 31, Klaipėda

GOLFASBirželio 28 d. 8 val. Birželio 29 d. 8 val.Golfo aikštynas „National Golf Resort“ Stančių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r.

KELIAUTOJŲ SPORTAS PĖSČIOMISBirželio 30 d. 12 val.Prie Klaipėdos vasaros koncertų estrados, Liepojos g. 1, Klaipėda

KELIAUTOJŲ SPORTAS BAIDARĖMIS2013 m. birželio 29 d. 11 val. Minijos upe. Pradžia Stalgėnų gyvenvietėje prie tilto (Plungės r.). Finišas – poilsiavietėje Žemsalis, Mardosų k.

KĖGLIAI (BOULINGAS)Birželio 29 d. 10 val.Viešbučio „Amberton Klaipėda“ sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda

KREPŠINISBirželio 27 d. 13 val.Birželio 28 d. 9.30 val.Birželio 29 d. 9.30 val.Birželio 30 d. 9.30 val. V. Knašiaus krepšinio mokyklos sporto salė, Dubysos g. 10-2, KlaipėdaKūno kultūros ir rekreacijos centro žaidimų sporto salė, Taikos pr. 61A., Klaipėda

LENGVOJI ATLETIKABirželio 28 d. 12 val.Centrinis stadionas, Sportininkų g. 46, KlaipėdaBirželio 29 d. 14 val.Estafetė miesto gatvėmis. Atgimimo aikštė

ORIENTAVIMOSI SPORTASBirželio 29 d. 12.30 val.Sprintas Klaipėdos senamiestyjeBirželio 30 d. 11 val.Vidutinė trasa Smiltynėje. Smiltynės skulptūrų parkas

PLAUKIMASBirželio 28 d. 18 val.Birželio 29 d. 10 val.Baseinas „Gintaras“, S. Daukanto g. 29, Klaipėda

RIEDUČIAIBirželio 29 d. 12 val. Miesto poilsio parkas, Klaipėda

SMIGINIS Birželio 29 d. 11.30 val.Lengvosios atletikos maniežas Taikos pr. 54, Klaipėda

STALO TENISASBirželio 28 d. 11 val.Birželio 29 d. 11 val.Birželio 30 d. 11 val. Sporto rūmų salė, Dariaus ir Girėno g. 10, KlaipėdaEtnos sporto salė, Šilutės pl. 59, Klaipėda

SPORTINĖ ŽŪKLĖBirželio 29 d. 11.45 val.Krantinė nuo perkėlos Jūrų muziejaus link, Smiltynė, Klaipėda

ŠAUDYMAS IŠ LANKOBirželio 28 d. 17 val.Birželio 29 d. 10 val.Birželio 30 d. 10 val. Sporto ir sveikatingumo bazė, Smiltynės g. 13, Kuršių nerija

ŠAUDYMAS (PNEUMATINIAI ŠAUTUVAI)Birželio 28 d. 10 val.Birželio 29 d. 10 val.Danės g. 19, Klaipėda

ŠAŠKĖSBirželio 29 d. 11 val.Birželio 30 d. 10 val. Lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54, Klaipėda

ŠACHMATAIBirželio 29 d. 14 val.Birželio 30 d. 10 val. Viešbučio „Amberton Klaipėda“ konferencijų centras, Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda

ŠIAURIETIŠKASIS ĖJIMAS Birželio 29 d. 10 val.Prie Klaipėdos vasaros koncertų estrados, Liepojos g. 1, Klaipėda

TENISASBirželio 28 d. 10 val.Birželio 29 d. 9 val.Birželio 30 d. 9 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno „Vilties“ teniso aikštynas (6 aikštės), Savanorių g. 4, KlaipėdaVaikų teniso klubo „TennisStar“ aikštynas (3 aikštės), S. Daukanto g. 5, Klaipėda

TINKLINIS (SALĖS)Birželio 28 d. 14 val.Birželio 29 d. 11 val.Birželio 30 d. 11 val. Specializuota tinklinio sporto salė, Pilies g. 4, Klaipėda

TINKLINIS (PAPLŪDIMIO)Birželio 29 d., 10 val.Birželio 30 d., 10 val.Antrosios Melnragės paplūdimys – 3 aikštelės, aikštelės mieste prie sporto centro, Naikupės g. 25A, ir prie Šv. Pranciškaus onkologinės pagalbos centro parke už miesto ligoninių komplekso, Savanorių g. 4, Klaipėda

NEĮGALIŲJŲ VARŽYBŲ PROGRAMA

BOČIA Birželio 29 d. 12 val.Birželio 30 d. 10 val.Lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54, Klaipėda

PLAUKIMASBirželio 29 d. 10 val. Baseinas „Gintaras“, S. Daukanto g. 29, Klaipėda

TINKLINIS (PAPLŪDIMIO) Birželio 29 d. 12 val.Birželio 30 d. 10 val.Antrosios Melnragės paplūdimys – 3 aikštelės

SMIGINISBirželio 30 d. 11 val.Lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 5 4, Klaipėda

A.Vanagienė džiaugiasi, kad rengiantis PLSŽ pavyko išvengti didesnių problemų.


SVEIKOS TAUTOS SVEIKOS VERTYBĖS

ŽAIDYNĖS VALDAS ADAMKUS prieš 30 metų Čikagoje per II PLSŽ buvo žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas.

Kelmės „Antivio-Etovio“ tinklininkai – Lietuvos

čempionai.

Marytė Marcinkevičiūtė [email protected]

Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo septyneriose Pasau-lio lietuvių sporto žaidynėse (PLSŽ) ir dabar džiaugiasi, kad jos atliko didžiulį vaidmenį, puoselėjant lietuvybę.

Prezidentas nedalyvavo tik III sporto žaidynėse Adelaidėje (Australija). 1983 m. Čikagoje per II PLSŽ V. Adamkus buvo žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas, o 1991 m. per IV žaidynes Kaune vadovavo JAV lietuvių sportinei delegacijai.

Kokį pėdsaką Pasaulio lietuvių sporto žaidynės paliko pasaulio lietuvių bendruomenėje? – paklausėme V. Adamkaus.

Žaidynės atliko didžiulį vaidmenį, puoselėjant lietuvybę, pagyvinant Pasaulio lietuvių sąjungos vei-klą. Istorinės pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės įvyko 1978 m. Toronte, jų iniciatorius – labai aktyvus ir energingas sporto vadovas, šviesaus atminimo Pranas Berneckas. Žaidynės vyko visą savaitę, jose dalyvavo Kanados, JAV, Anglijos, Australijos, Vakarų Vokietijos ir Argentinos lietuviai. Žaidynės galbūt nebuvo tokios gausios, tai buvo pirmieji žings-niai, tačiau gerai organizuotos, sėkmingos, sukėlė didelį atskirų valstybių lietuvių sportininkų entuziazmą. Kanados ir Amerikos lietuviai rengdavo savo žaidy-nes, turėjo sukaupę šiokią tokią patirtį, o kitiems tai buvo didelis akstinas prisidėti prie lietuviškojo jaunimo ir bendrauti. Toronte buvo nuspręsta, kad II PLSŽ įvyks po ketverių metų

Čikagoje. Jas teko organizuoti man, vadovauti organizaciniam komitetui. Žaidynės taip pat buvo gana sėkmingos, suvažiavo didelis būrys sportininkų. Ypač džiaugėmės, kad dalyvavo daug Australijos lietuvių.Per apdovanojimų ceremoniją savo baigiamojoje kalboje visiems susirinkusiems sportininkams ir vadovams išsakiau mintį ir ofi cialiai pakviečiau į III PLSŽ, vyksiančias Australijoje, atvykti ir sportininkus iš Lietuvos. Kai kurie skeptikai manė, kad užsisvajojęs Adamkus peržengė visas ribas. Tačiau, pasirodo, kar-tais ir pasvajoti verta. Ledai buvo pralaužti, Adelaidėje pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos sportininkai, vadovaujami ilgamečio Lietu-vos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento Artūro Poviliū-no. Atgarsiai buvo stebėtini, Lietu-vos sportininkai Australijoje buvo sutikti su didele meile ir pagarba.

Laisvojo pasaulio lietuviai 1991 m. pirmą kartą rinkosi jau Lietuvoje. Ar jūsų vadovaujama JAV lietuvių sportinė delegacija nebijojo važiuoti į Lietuvą?

Minties nevykti net nebuvo, nors mes Lietuvos neįsivaizdavome savarankiškos ir laisvos. Žinojo-me, kad iš Lietuvos dar nebuvo pasitraukusi svetimoji armija, ji dar buvo Lietuvoje, nors mūsų šalis jau buvo pasiskelbusi nepriklausoma ir savarankiška valstybe. Nė vienam – nei jaunimui, nei mums, organizatoriams, – nekilo minties, kad Lietuvoje tyko kokių nors pavojų. Gal tik kai kurių tėvų galvose virpėjo mintis, kad jie savo vaikus išleidžia į nežino-mybę. Juk dar nebuvo garantijos, kad Lietuvoje yra saugu. Ir dabar išgyvenu tą jausmą,

kurį patyriau gimtinėje. Tai buvo pirmieji Lietuvos laisvėjimo žingsniai, ir mes buvome pasiryžę kuo geriau pasirodyti, parodyti Lietuvos žmonėms, kad išeivija gyva, gali deramai varžytis su viso pasaulio lietuviais ir išsiskirti organizuotumu. Šiandien galiu didžiuodamasis pasakyti, kad mums tai pavyko padaryti. Žaidynės buvo paženklintos ir šiurpios tragedijos ženklu Medi-ninkų pasienio poste. Tragedija giliai sukrėtė visus PLSŽ daly-vius, žaidynes net buvo norima sustabdyti. Buvau vienas iš tų, aiškiai ir griežtai išsakiusių mintį, – jeigu žaidynės nutrūktų, mes neįvertintumėme aukos, o tuo-metė sovietinė valdžia pasiektų savo tikslą išardyti mūsų tautinę vienybę ir pasididžiavimą.Toje tragedijoje mačiau mūsų tautos didybę, didelį atgimstan-čios Lietuvos žmonių susitelkimą. Pasaulyje visur už laisvę mokama aukomis. Nebuvome išimtis ir mes. Pasisakiau, kad žaidynes reikia de-dikuoti, pagerbti žuvusiuosius. Visi Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviai ir varžybų organizatoriai dalyvavo Medininkų aukų laido-tuvėse Antakalnio kapinėse. Tomis kritiškomis Lietuvai dienomis sportininkai buvo vieningi kartu su visais Lietuvos žmonėmis.

Kaip manote, ar dabar prasminga rengti Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, nes Lietuvos sportininkų meistriškumas gerokai lenkia išeivijos atstovų?

Nepaisant to, kad meistriškumo lygis skiriasi, mano atsakymas būtų toks: tikslinga ir prasmin-ga toliau tęsti šią gražią idėją, siekti ne aukštų rezultatų, o to, kad lietuvių jaunimas bendrautų

sporto aikštelėse. PLSŽ vyksta kas ketveri metai, jos suburia ir suartina lietuviškąjį jaunimą.

Ar pritariate idėjai, kad žaidynės vyktų tik Lietuvoje?

Taip, Lietuva yra savotiškas trau-kos taškas užsienyje gimusiems lietuviams. Žaidynės – tai paska-tinimas aplankyti tėvų kraštą, su juo labiau susipažinti. Turiu stiprų argumentą, kad PLSŽ tiks-linga rengti Lietuvoje, o ne išskaidyti po visą pasaulį.

Žinodami, kad jūs tris kartus per savaitę plaukiojate, Vilniaus plaukimo senjorai labai norėtų, kad Klaipėdoje būtumėte ne tik garbingas svečias, bet ir dalyvautumėte plaukimo varžybose. Ar susiviliosite šokti į vandenį?

Ačiū už kvietimą. Tačiau reikėtų atsižvelgti į mano galimybes, am-žių, todėl man geriau likti krante. Stebėsiu žaidynes ir džiaugsiuosi mūsų jaunąja plaukikų karta. O džiaugtis tikrai turime kuo, tą įrodė ir Rūtos Meilutytės startai per Londono olimpines žaidynes. Didžiuojamės Rūta, tegul ji būna kelrodis visam mūsų jaunimui, kad kruopščiai treniruojantis galima daug pasiekti.

Ko norėtumėte palinkėti PLSŽ dalyviams Klaipėdoje?

Tegul sportinis elementas, varžy-bos grūdina visų dalyvių dvasią ir kūną. Senas posakis „Sveikame kūne – sveika siela“ tegu ir toliau lieka mūsų jaunimo šūkiu, jam linkiu iš to kelio niekada nenukryp-ti. Tai būtų mano pats nuoširdžiau-sias linkėjimas, nes tik sveika tauta išsaugos sveikas vertybes.

Septyneriose PLSŽ dalyvavęs Valdas Adamkus sulaukė kvietimo startuoti ir

plaukimo varžybose Klaipėdoje, tačiau mano, kad jam geriau likti ant kranto„

Lietuva yra savotiškas traukos taškas užsienyje gimusiems lietuviams. Žaidynės – tai paskatinimas aplankyti tėvų kraštą, su juo labiau susipažinti. Turiu stiprų argumentą, kad PLSŽ tikslinga rengti Lietuvoje, o ne išskaidyti po visą pasaulį.



Sidnėjuje gyvenantis Australijos lietuvių fi zinio auklėjimo sąjun-gos (ALFAS) bei „Kovo“ sporto klubo garbės narys, buvęs AL-FAS pirmininkas, kelių išvykų į žaidynes vadovas Antanas Lau-kaitis pranešė, kad šiemet pir-mą kartą jų sąjunga nesiųs savo sportinės delegacijos.

Neliko pinigų kelionei„Po VIII PLSŽ grįžus į Australiją ir pasibaigus mūsų, Sidnėjaus, va-dovavimo ALFAS kadencijai, visą turtą ir gana nemažai pinigų per-davėme naujajai ALFAS valdybai Melburne su viena pagrindine sąlyga – kad didžioji dalis pinigų būtų panaudota būsimai mūsų kelionei į IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Viskas aprimo. Beveik nieko ne-buvo girdėti apie naująją ALFAS sportinę veiklą. Ir štai į 2011 m. tradicinę Australijos lietuvių sporto šventę Melburne atvyko ir svečių iš Lietuvos – vieno krepši-nio klubo veteranų. Puiku. Tačiau prabėgus kuriam laikui, gavau šios šventės revizijos komisijos pirmininko, buvusio krepšininko Algio Šimkaus aktą. Paaiškėjo, kodėl iš viso svečiams buvo iš-leista 11 809 Australijos doleriai. Brangiausiai kainavo aštuonių Lietuvos sportininkų 14 dienų na-kvynė (6 064 dolerius).Pasižiūrėjus į šiuos skaičius, tapo aišku, kad, ištuštėjus ALFAS iždui, nebuvo galima rengtis kelionei į IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Klaipėdoje. Tikrai labai gaila“, – „Sportui“ rašė A. Laukaitis.

Seka senelio pėdomisVis dėlto puikų pavyzdį parodė Džilongo sporto klubas „Vytis“, kurio sportininkai į žaidynes at-vyks ir dalyvaus vyrų krepšinio, teniso, plaukimo, biliardo ir golfo varžybose.Australų sportinėje delegacijoje bus ir Edis Obeliūnas. Jis prieš ketverius metus dalyvavo PLSŽ ir žaidė krepšinį. Praėjusiais me-tais baigė Melburne universitetą ir tapo diplomuotu inžinieriumi. Edis – A. Laukaičio vaikaitis, kaip ir jo senelis nuo mažumės susi-draugavęs su sportu. Edis atstovavo Džilongo sporto klubui „Vytis“ ir australų gimna-zijai. Jis ne tik geras krepšininkas, bet ir plaukikas, priklauso Džilon-go klubui „Life savers“.

Lietuvoje ir Afrikoje„Labai geras lietuvių kalbos ir krepšinio pamokas gavau, kai vienus metus pagal studentų mai-nų programą studijavau Vilniaus Gedimino technikos universitete. Įsiliejau į lietuviškąjį gyvenimą, tobulinausi Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje. Laisvalaikiu dar šokau „Pylimėlio“ tautinių šo-kių kolektyve“, – sako Edis.

Grįžęs į Australiją, E. Obeliūnas prisidėjo prie savanoriškos misi-onierių neapmokamos veiklos su Afrikos vargšais vaikais ir ten iš-buvo vienus metus. Vaikus mokė anglų kalbos, perteikė savo sporti-nius įgūdžius. Tapo kone Afrikos didvyriu – būdamas geras plauki-kas, išgelbėjo skęstantį mokinį.

Netikėtas smūgisDabar Edis yra aktyvus Džilon-go lietuvių bendruomenės na-rys. Nemenkas moralinis smū-gis jam buvo, kai sužinojo, kad naujoji ALFAS valdyba išleido nutarimą, jog metinėse australų sporto šventėse daugiau negalės dalyvauti joks svetimtautis, nors anksčiau to nebūdavo. Dabar šventes norima padaryti grynai lietuviškas. „Vyties“ klubui atstovauju jau bemaž 20 metų. Nuo mokyklos laikų mūsų komandoje visą laiką žaisdavo ir du trys australai. Be to, iš šešių sporto klubo „Vytis“ valdybos narių jau daugiau kaip dešimt metų labai gerai dirba ir trys svetimtaučiai“, – sako Edis. Daug metų klubui „Vytis“ sėkmin-gai vadovauja Alexas Wiasakas, sukūręs šeimą su lietuve krepši-ninke. Jie abu dalyvavo praėjusiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. Abu – puikus pavyzdys kitiems Australijos lietuviams, kaip galima puikiai dirbti su vietos lietuvių ben-druomene.

„VYTIES“ NEIŠGĄSDINO SUNKUMAIAustralijos lietuviams prieš PLSŽ iškilo netikėta kliūtis – jų kelionę į Lietuvą stabdo pinigų stygius

„Grįžęs į Australiją, E. Obeliūnas prisidėjo prie savanoriškos misionierių neapmokamos veiklos su Afrikos vargšais vaikais ir ten išbuvo vienus metus. Vaikus mokė anglų kalbos, perteikė savo sportinius įgūdžius. Tapo kone Afrikos didvyriu – būdamas geras plaukikas, išgelbėjo skęstantį mokinį.

E. Obeliūnas gerai jaučiasi ir Australijoje,

ir Lietuvoje, ir Afrikoje.

MINDAUGAS KUZMINSKAS dėkingas ir tiems treneriams, kurie neleido jam žaisti. „Jei nebus šalto, nepajusi, kas tas šiltas“, – sako krepšininkas. 9p..


šiau sutartį su „Šiauliais“. Dar po dvejų metų vėl turėjau galimybę rinktis: Vilnius ar Kaunas, tačiau tuo metu Kauno siūlomos sąlygos man buvo parankesnės. Juolab kad pagal jas buvo įmanoma suderinti mokslą universitete su krepšiniu. Sudėjau visus pliusus, minusus ir pasirinkau Kauną. Ir dėl to nesigailiu.

Už ką serga jūsų draugė Eglė Andreikaitė? Juk ji – „Lietuvos ryto“ šokėja.

Kai aš žaisdavau su brolio komanda, norėdavau, kad mes laimėtumėme, bet kad ir jam pasisektų. Tai broliškas, šeimos instinktas. Negaliu pasakyti, kurią komandą palaiko mano draugė, bet mane asmeniškai palaiko tikrai.

A. Trifunovićius jumis nepasitikėjo. Kodėl? Kaip tada jautėtės?

Čia reikėtų klausti jo. Aš manau, kad tiesiog toks buvo jo stilius, toks supratimas. Aš esu dėkingas ir tiems treneriams, kurie manęs neleido į aikštelę. Nes jei nebus šalto, nesuprasi, kas tas šiltas... Taip užsigrūdini ir po to būna lengviau žaisti.

O tuo metu?

Buvo labai sunku. Teko kreiptis ir į sporto psichologą pasikonsultuoti.

Kuo J. Plaza skyrėsi nuo A. Trifunovićiaus?

Jie skirtingi ir kaip treneriai, ir kaip žmonės. Negalima jų lyginti, nes jų krepšinio fi losofi ja visiškai skirtinga, kitoks supratimas. Kaip žmonės jie taip pat skiriasi menta-litetu. J. Plaza ramesnis, šaltesnės galvos, geresnis psichologas, o serbas yra gerokai impulsyvesnis, didesnis karštakošis. J. Plazai aš esu labai dėkingas už šį sezoną.

Kai prasidėjo „Žalgirio“ fi nansinės problemos, nekilo noro klubą palikti?

Net tokios minties neturėjau. Čia man leisdavo žaisti, manimi pa-sitikėjo. Ir žiūrovai labai palaiky-davo. Tai būtų buvę negražu vien dėl žiūrovų.

Kur daugiau draugų turite: Vilniuje ar Kaune?

Suprantama – Vilniuje. Seni geri draugai iš mokyklos laikų. Be abejo, laikui bėgant, labai daug žmonių atkrenta dėl atstumo ar kitų dalykų, bet Vilniaus draugai – laiko patikrinti.

Gavote kvietimą į rinktinę. Ar tai bus jūsų debiutas?

Kandidatu jau buvau. Ofi cialio-se rungtynėse nesu žaidęs, tik draugiškose. O dėl to, ar dabar į rinktinę pateksiu, – dar neaišku. Žaisti rinktinėje visada buvo mano svajonė. Kol kas jos neįgy-vendinau, pavyko tik patekti į ilgą kandidatų sąrašą.

Kur atostogausite po sezono?

Nežinau. Nes svarbiausi mano planai buvo apsiginti bakalauro darbą. Apsigyniau, tai dabar ką nors ir mąstysiu.

Iškart po sezono Vytauto Didžiojo universitete apsigynėte ekonomikos bakalauro darbą. Ar tuo ir baigsite mokslus?

Svarstau bandyti ir magistrantūrą studijuoti. Jeigu laiko užtenka, suderinti pavyksta, galima ir magistrantūrą pabaigti.

O jei teks keltis į užsienį?

Tada ir bus matyti. Kol kas apie tai negalvoju. Galbūt pavyks nuotoli-niu būdu. Jeigu to negalėsiu, tada atidėsiu vėlesniam laikui.


Gimęs 1989 m. spalio 19-ąją krepšininkas Mindaugas Kuz-minskas augo šeimoje, kur krepšinį išmano visi. Jo mama Zita Kuzminskienė – septynis kartus Lietuvos čempionė, 15-a metų atstovavo Lietuvos rinktinei ir dabar dalyvauja veteranių turnyruose. Vyres-nysis brolis Saulius – taip pat profesionalus krepšininkas, ne vieną sezoną žaidęs stipriuose Europos klubuose.

Vilniuje pirmuosius žingsnius krepšinio aikštelėje žengęs Min-daugas žaidė Kauno „Žalgirio“ komandoje. Šis sezonas krepšinin-kui buvo išskirtinis. Po sunkios pradžios, kai jauną žaidėją ant suolo laikė treneris serbas Aleksan-dras Trifunovićius, viskas apsivertė komandos vairą perėmus ispanui Joanui Plazai.Jaunasis puolėjas netruko tapti vie-nu „Žalgirio“ lyderių, o ryškiausiai M. Kuzminskas suspindo per Lie-tuvos krepšinio lygos (LKL) fi nalo seriją, kur Kauno klubas palaužė Vilniaus „Lietuvos rytą“ 4:0.M. Kuzminskui buvo įteikti nau-dingiausio fi nalo serijos žaidėjo bei garbingiausio LKL sezono žaidėjo prizai.Talento pro akis nepraleido ir Lietuvos rinktinės treneriai. Krep-šininkas yra jos kandidatų sąraše. Tiesa – jau nebe pirmą kartą. Vis dėlto M. Kuzminskas tiki, kad šį kartą jo svajonė išsipildys ir jis žais svarbiausioje šalies krepšinio komandoje.

Jūsų mama – krepšininkė, brolis – taip pat. O tėvas nežaidė krepšinio? – paklausėme M. Kuzminsko.

Ne. Tėtis buvo Lietuvos stalo teniso čempionas. Taigi mano šeimoje, be krepšininkų, yra dar ir stalo tenisininkų.

Vadinasi, galimybę netapti krepšininku turėjote?

Kai buvau septynerių metukų ir svarsčiau, į kurį būrelį eiti, vis tiek daugiausia viską nulėmė tėvai. Jie matė, kad Lietuvoje pa-grindinė sporto šaka yra krepši-nis. Ir nuvedė tenai.

Iš karto viskas patiko ir pradėjote žygiuoti tiesiu keliu į profesionalaus krepšininko karjerą?

Nelabai. Pirmaisiais metais, kai turėdavau treniruotę, o mano draugai žaisdavo kieme, dažnai „suskausdavo galvą“ ar dar kas nutikdavo. Tėvai suprato, kad galbūt kiek per anksti mane leido, tad padarė pertrauką ir dar kartą nuvedė po metų, kai jau buvau aštuonerių. Nuo tada lankiau krepšinį normaliai.

Ar dabar sulaukiate patarimų iš mamos, vyresnio brolio?

Žinote, mama keliolika metų žaidė Lietuvos moterų rinktinėje ir yra sukaupusi didžiulę patirtį. Ir brolis nemažai žaidęs. Todėl ir pakritikuoja, ir pataria.

Nebūna taip, kad susiėjus šeimai visi pradeda aptarinėti jūsų rezultatus ir klaidas?

Ne. Nors šiaip mūsų šeimoje krepšinio tema yra labai dažna. Ir tėvai, ir brolis stengiasi lankytis visose rungtynėse, kur aš žaidžiu. Jų palaikymą jaučiu tiek žaisda-mas krepšinį, tiek tiesiog gyven-damas.

Kaip išėjo, kad jūs – vilnietis – žaidėte ne „Lietuvos ryte“, o „Žalgiryje“?

Kai baigiau sporto mokyklą, „Lietuvos rytas“ siūlė sutartėlę. Bet tada dar nebuvau pasiruošęs tokio lygio komandai ir pasira-

2013 LLIEPA

„Pirmaisiais metais, kai turėdavau treniruotę, o mano draugai žaisdavo kieme, dažnai „suskausdavo galvą“ ar dar kas nutikdavo. Tėvai suprato, kad galbūt kiek per anksti mane leido, tad padarė pertrauką ir dar kartą nuvedė po metų, kai jau buvau aštuonerių. Nuo tada lankiau krepšinį normaliai.

Mindaugas Kuzminskas dėkingas ir tiems treneriams, kurie neleido jam

žaisti. „Jei nebus šalto, nepajusi, kas tas šiltas“, – sako krepšininkas

TALENTAIMINDAUGAS KUZMINSKAS birželio pradžioje Vytauto Didžiojo universitete apsigynė ekonomikos bakalauro darbą.

M. Kuzminskas išrinktas LKL fi nalo serijos naudingiausiu žaidėju.pliadisfoto.lt nuotr.

Mindaugas Kuzminskas dėkingas ir


SPORTUOJAM „Dviračių arenos“ pardavimo vadybininkas Rokas Mickevičius nesieja nuolat augančio dviračių populiarumo su mūsų šalies dviratininkų pergalėmis.

Ingvaras Butautas [email protected]

Dviračiai Lietuvoje vis popu-liarėja. Dabar jie traukia ne tik vaikų ar paauglių, bet ir suaugusių žmonių, net ir sen-jorų dėmesį. Dviračiai nėra tik susisiekimo priemonė – tai, anot specialistų, puikus sveikatos šaltinis.

Vilniaus Viršuliškių rajone įsikūru-sioje parduotuvėje „Dviračių arena“ galima rasti kokių tik nori dviračių. Ir pigesnių, ir brangesnių, ir kalnų, ir plento, ir mažam, ir senam.„Dviračių populiarumas Lietuvo-je labai auga. Aiškiai matyti, kad žmonių su dviračiais gatvėse dau-gėja“, – kalbėjo „Dviračių arenos“ pardavimo vadybininkas Rokas Mickevičius.Ir to negalima sieti su Lietuvos dvi-ratininkių pergalėmis tarptautinėje arenoje. R. Mickevičius tikina nepa-stebėjęs, kad po kurio nors laimė-jimo dviračių žmonės pirktų dau-giau. „Štai R. Navardauskas laimi dažnai, bet jei dėl to pirktų ir dau-giau dviračių, būtų labai puiku...“ – juokavo parduotuvės savininkas Robertas Jasiulevičius.R. Mickevičius 2009-aisias yra tapęs Lietuvos kalnų dviračių čempionu, 2008-aisiais – bronzos medalininku. Yra dalyvavęs ir plento varžybose, kviestas į įvai-raus amžiaus Lietuvos rinktines. Kito parduotuvės pardavimo vadybininko Pauliaus Čeponio sportiniai laimėjimai – mažesni.

Nors jis taip pat buvo susižavė-jęs dviračių sportu.

Apie dviračių rūšisR. Mickevičius: „Dviračių segmen-tų yra labai daug, o šie – dar labiau išskirstyti. Pavyzdžiui, skiriami trys skirtingo dydžio ratų kalnų dvira-čių variantai. Standartiškai suaugu-siam žmogui skirtų dviračių ratai yra 26 colių, 27,5 colio ir 29 colių. Tas segmentas dar skirstomas į vi-sos pakabos – dviejų amortizatorių dviračius ir be amortizatorių. Tad vien jau kalnų dviračių gali būti šeši variantai. Dviratis su mažesniais ra-tais yra vikresnis, greičiau įsibėgėja, yra lengvesnis. Tačiau važiuojant juo sunkiau palaikyti greitį. Dviratis su didžiausio skersmens ratais len-gviau įveikia kliūtis, bet yra šiek tiek brangesnis. 27,5 colio ratų dviratis yra tarpinis variantas žmonėms, ku-rie negali apsispręsti, kokių dviračio ypatybių labiau nori.Yra universalių hibridinių dvira-čių. Jie puikiai tinka ir mėgėjiš-kiems maratonams, ir važinėtis po parkus su šeima. Jų galimybės yra labai didelės, be to, juos labai lengva modifi kuoti, galima uždėti papildomų bagažinių ir traukti į turistinius žygius. Yra miesto dviračių. Jie dažniau-siai naudojami kaip transporto priemonė važiuoti per miestą kie-to grunto parko takeliais. Jie būna su vidinėmis pavaromis, moteriš-ki ir vyriški. Šių dviračių pavaros yra patvaresnės, jas paprasčiau prižiūrėti. Paprastam žmogui, ku-ris nori naudoti paprastą dviratį,

tokios vidinės pavaros kelia ma-žiau vargo.Yra sulankstomų dviračių. Su-lanksčius tokį dviratuką, jis būna labai mažas, todėl į automobilio bagažinę galima tokių sudėti maž-daug keturis ar penkis. Jie labai kompaktiški. Yra netgi specialių krepšių, į kuriuos susipakavus tokį dviratį galima neštis. Pavyz-džiui, važiavote ir pradėjo lyti. Jūs galite įsidėti dviratį į krepšį ir grįžti namo viešuoju transportu.“

Apie saugumąR. Mickevičius: „Pirmiausia reikia įvertinti savo galimybes ir vado-vaujantis jomis važiuoti. Neper-vertinti savęs, stebėti eismą, jokiu būdu nevažiuoti su ausinėmis, nes tada negirdi triukšmo. Ir gatvėse, ir visur kitur primygtinai patar-čiau užsidėti šalmą ir užsimauti pirštines. Šalmas – nuo didesnių traumų galvai apsaugoti, o pirš-tinės – rankoms, nes kai krenti nuo dviračio, visada tiesi rankas į priekį. Dažniausiai nukenčia del-nai, būna stiprių pažeidimų. Jų išvengti ar jų efektą sumažinti ga-lima mūvint specialias pirštines. Dabartinės pirštinės yra gerai vė-dinamos, o iš vidaus įsiūtos spe-cialios minkštos pagalvėlės, todėl mūvint jas patogiau laikyti vairą, o nugriuvus apsisaugoti nuo di-desnių sužalojimų.“

Apie poveikį sveikataiR. Mickevičius: „Dviračių sportas ir pats važiavimas dviračiu labai stiprina visą kraujotakos sistemą,

širdį, plaučius. Širdis vystosi labai intensyviai. Mano pulsas yra apie 40 dūžių per minutę, o normalaus žmogaus – apie 70. Širdis išsivysto taip, kad tą patį darbą padaro apie pusantro karto lengviau nei dvira-čiu nevažinėjančio žmogaus. Patarimas – išvažiavus su dvira-čiu, nereikia niekada iš karto imti važiuoti greitai. Be to, iš pradžių reikėtų vengti kalnuotų vietovių. 15–20 min. reikėtų važiuoti labai lengvai, kad organizmas pamažu pasiektų reikiamą krūvį.“

Apie apsaugą nuo vagiųP. Čeponis: „Dviratį už 3 tūkst. litų prirakinus troseliu už 10 litų, vagiui jį nukirpti prireiks dvie-jų sekundžių. Dviratį prirakinus gera spyna, kainuojančia maždaug 300 litų, tokią spyną įveikti vagis užtruks apie 20 minučių ir tik tu-rėdamas labai rimtų priemonių. Rankomis tokios spynos neįveik-si, jokiomis žirklėmis nenukirpsi. Todėl apie 10 proc. dviračio vertės privalo sudaryti spyna.Jeigu dviračio ratai tvirtinami grei-taveržlėmis, juos galima lengvai nuimti. Yra specifi nių rinkinių su unikaliais raktais. Juos gausite tik rinkinius pirkdami apsaugai, kad dviračio nepavogtų. Kitaip galite prirakinti dviratį ir rasti rėmą be ratų ar balnelio.Dviračius galima užregistruoti jų įsigijimo vietose – parduotuvėse. Užregistravę dviratį, nebūsite tikri, kad tai apsaugos jus nuo vagystės, bet yra galimybė, kad iš jūsų pavog-tas dviratis bus lengviau surastas.“

„Dviračių sportas ir pats važiavimas dviračiu labai stiprina visą kraujotakos sistemą, širdį, plaučius. Širdis vystosi labai intensyviai. Mano pulsas yra apie 40 dūžių per minutę, o normalaus žmogaus – apie 70. Širdis išsivysto taip, kad tą patį darbą padaro apie pusantro karto lengviau nei dviračiu nevažinėjančio žmogaus.

Važiavimas dviračiu labai stiprina visą kraujotakos sistemą, širdį,

plaučius. Tik reikia pasirinkti tinkamą dviratį ir krūvį

SVEIKATOS ŠALTINIS ANT RATŲ

„Dviračių arenos“ pardavimo vadybininkai

žino, ką kalba. 2009-ais

tapo Lietuvos kalnų dviračių čempionu.

P. Čeponio (nuotraukoje) sportiniai laimėjimai – mažesni. Nors jis taip pat buvo susižavėjęs

dviračių sportu.

Visų aukštesnio lygio dviračių kainos – nuo 1200 litų.

Miesto dviračių kainų riba nuo 800–3 000 litų. Hibridų kainos yra šiek tiek didesnės, jos gali siekti nuo 1 200–7 000 litų.

Kalnų dviračių aiškios viršutinės kainų ribos nėra. Toks dviratis gali kainuoti nuo 1 200 iki 15 000 litų.

DVIRAČIŲ KAINOS

R. Mickevičius


TEMA Lietuvos atstovai artėjantį pusmetį bus svarbiausi žmonės per įvairius ES posėdžius, susitikimus, konferencijas ir kitus renginius.

Marius [email protected]

Nuo liepos 1 d. Lietuva iš Airijos perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir lygiai pusę metų vadovaus visoms jos sritims, taip pat ir sportui.

Sportas tik 2009 m. pabaigoje patvirtinta Lisabonos sutartimi pripažintas ES kompetencijos dalimi, todėl tai – naujausia Sąjungos sritis. ES iki šiol buvo svarstomi tik politiniai sporto dokumentai. Tad Lietuva turėtų patekti į ES istoriją kaip šalis, kuriai pirmininkaujant, bus priimtas pirmasis teisinis sporto srities dokumentas – Tarybos rekomendacija dėl visuomenės sveikatinimo per fi zinį aktyvumą (HEPA – angl. Health Enhancing Physical Activity).„Iki šiol ES Taryboje buvo apibrėžiamos problemos, kalbama apie jų sprendimo būdus. O mūsų numatomame priimti dokumente jau būtų įtvirtintas stebėsenos mechanizmas, vyktų centralizuotas informacijos kaupimas, būtų renkamos ataskaitos apie sprendimų įgyvendinimą“, – teigė Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Jis pabrėžė, kad šio dokumento projektą Tarybos pavedimu parengė Europos Komisija (EK), taigi jis dar turi įveikti šios institucijos tvirtinimo procedūras. Tad iki šiol dar nėra visiško

tikrumo, ar šis dokumentas pateks į Tarybos darbotvarkę iki Lietuvos pirmininkavimo pradžios.Būtent KKSD suburtai komandai teks didžiausias krūvis sporto klausimais, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.

Vadovauja Kipro atstovėKai 2009 m. Lisabonos sutartimi sportas tapo formalizuotas ES, atsirado privalomas šalies atstovavimas formalioje Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryboje (ministrų lygmuo) bei šiai Tarybai dokumentus rengiančioje Sporto darbo grupėje (specialistų lygmuo).Komisijoje sportą kuruoja švietimo, kultūros, daugiakalbystės ir jaunimo komisarė – kiprietė Androulla Vassiliou. Europos Parlamente sporto klausimai svarstomi Kultūros ir švietimo komitete.

Baigs vykdyti planą2011 m. Taryba patvirtino trejų metų Sporto srities darbo planą. Jame numatytos prioritetinės Tarybos svarstomos temos.Tai – sporto integralumas (kova su dopingu, susitarimais dėl varžybų rezultatų, gero valdymo principų diegimas), socialinė sporto funkcija (sveikatinimas per sportą, socialinė įtrauktis per sportą, švietimo ir savanorystės svarba), ekonominiai sporto aspektai (įrodymais paremtos sporto politikos formavimas, tvarus mėgėjų sporto fi nansavimas).Pagal šias temas įsteigtos šešios

ekspertų grupės: Kovos su dopingu, Gero valdymo, Švietimo ir mokymo, Sporto, sveikatos ir dalyvavimo, Sporto statistikos bei Tvaraus sporto fi nansavimo. Jos rengia Tarybos dokumentų pasiūlymus – darbo plane numatytos konkrečios užduotys ir kalendorius. Sporto srities darbo planas baigs galioti 2014 m. viduryje. Taigi naująjį planą turės rengti Graikija, pirmininkausianti ES Tarybai po Lietuvos. O mūsų šalies pirmininkavimo metu bus baigiamas vykdyti dabartinis planas, tad visos, net ir vėluojančios, ekspertų grupės turės pateikti išvadas, o Taryba – į jas reaguoti.

Susitikimai – ir neformalūs Iki Lisabonos sutarties šalys narės aptardavo sporto klausimus neformaliuose sporto generalinių direktorių bei ministrų, atsakingų už sportą, susitikimuose. Juose buvo siekiama išskirti bendras sporto problemas, pasidalyti gerąja patirtimi ir nurodyti politinę kryptį Komisijai.Šie neformalūs susitikimai tebėra svarbi viso politinio koordinavimo proceso dalis: juose diskutuojama, nors dokumentai ir nepriimami.Susitikimai vyksta pirmininkaujančioje šalyje. Generalinių direktorių – kiekvieną pusmetį, neformalus ministrų susitikimas – paprastai kartą per metus, kartu su Komisijos renginiu sporto forumu.

Aukščiausias atstovas – ministrasSporto klausimais Lietuvos pozicijoms ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryboje atstovauja vidaus reikalų ministras.ES Tarybos Sporto darbo grupėje mūsų šaliai atstovauja ir dokumentus Tarybai derina KKSD specialistai.ES Tarybos šešiose sporto srities ekspertų darbo grupėse, įsteigtose pagal 2011–2014 m. sporto srities darbo planą, dirba specialistai iš KKSD bei Lietuvos sporto universiteto. KKSD generalinis direktorius atstovauja Lietuvai ES generalinių sporto direktorių susitikimuose, dalyvauja neformalioje ministrų, atsakingų už sportą, taryboje.

Darbas – ir už ES ribųLietuvos atstovai artėjantį pusmetį bus svarbiausi žmonės per įvairius posėdžius, susitikimus, konferencijas ir kitus renginius.Kadangi Lietuvoje sportas priklauso vidaus reikalų ministro politinio koordinavimo sferai, ministrui Dailiui Alfonsui Barakauskui liepą Europos Parlamente Briuselyje reikės pristatyti sporto srities programą, spalį – pirmininkauti neformaliai sporto ministrų tarybai Vilniuje, lapkritį – pirmininkauti Struktūrinio dialogo pietums su sporto organizacijomis bei formaliai ministrų tarybai Briuselyje. KKSD generaliniam direktoriui, be darbo Lietuvoje, Briuselyje reikės atstovauti ES Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) pasaulinėje

6ES Tarybos

šešiose sporto srities ekspertų darbo grupėse, įsteigtose pagal

2011–2014 metų sporto srities darbo planą, dirba specialistai

iš KKSD bei Lietuvos sporto

universiteto.


VILMA BALTUONIENĖ, rungtyniaujanti „Žalgirio“ žaidynių čempionės Kretingos „Augmos“ komandoje, augina tris sportuojančias dukras. 15p.p.

Mūsų šaliai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, numatoma priimti pirmąjį ES sporto

srities istorijoje teisinį sporto dokumentą

NUMATOMI ES RENGINIAI LIETUVOJEE

konferencijoje Johanesburge (PAR), pirmininkauti sporto generalinių direktorių susitikimui Kaune gruodžio pradžioje. KKSD specialistams reikės pirmininkauti penkiems Sporto darbo grupės posėdžiams Briuselyje, taip pat rengti pozicijas, dokumentus, informaciją, darbotvarkes formaliems ir neformaliems renginiams.„Kai kurie renginiai ar juose svarstomi klausimai gali neturėti tiesioginio ryšio su Lietuva. Bet mums tenka gilintis ir į šias problemas, nes turėsime pirmininkauti, rengti rezoliucijas, derinti pozicijas, atstovauti ES įvairiose organizacijose“, – paaiškino K. Rimšelis.

Lauks vadovųItin reikšmingas sportui turėtų būti Vilniuje spalį vyksiantis sporto forumas, organizuojamas Europos Komisijos ir sutrauksiantis apie 300 įvairių tarptautinių sporto organizacijų atstovų.K. Rimšelis užsiminė, kad jame tikisi matyti ir naują Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentą, kuris pakeis šį postą rugsėjį paliksiantį Jacques’ą Rogge. Tuo metu kai vyks forumas, naujasis IOC prezidentas jau turėtų būti išrinktas.Taip pat bus kviečiami kitų didžiausių sporto organizacijų vadovai. Tačiau apie jų sprendimus dalyvauti sužinosime kur kas vėliau.

Tikslas – du dokumentaiLietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu planuojama priimti du dokumentus. Tai jau minėta Tarybos rekomendacija dėl HEPA.Dokumento tekstą ruošia Komisija. Kipro pirmininkavimo metu – 2012 m. antrąjį pusmetį – buvo priimtos išvados dėl sveikatinimo per fi zinį aktyvumą. Šalys susitarė, kad tai yra problema. Ir pakvietė Komisiją parengti rekomendaciją.Antrasis dokumentas, kurį rengiamasi priimti, – Tarybos išvados dėl fi nansinių sporto aspektų. Tai sporto, kaip sektoriaus, vaidmens ES stiprinimas – sporto įtaka ir indėlis į ekonomiką bei darbo rinką, ypač siekiant mažinti jaunimo nedarbą, į kitus sektorius, regionų plėtrą, bendruomeniškumo skatinimą. „Šis dokumentas parodo sporto, kaip sektoriaus, vaidmenį ir įtaką kitiems sektoriams. Sporto pozicijas reikia stiprinti ne tik Lietuvoje. Sportas visoje ES turi būti pripažintas svarbiu sektoriumi, kad gautų didesnį fi nansavimą“, – sako Agnė Urbonaitė, KKSD patarėja, pirmininkausianti ES Sporto darbo grupei.K. Rimšelis pridūrė: „Sporto įtakos ekonomikai skaičiavimas yra labai svarbus. Mes vieni pirmųjų pradėjome tai daryti. Lietuvos statistikos departamente tuo užsiima specialiai tam priimtas žmogus. Pirmieji rezultatai turėtų paaiškėti kitų metų pabaigoje arba 2015-ųjų pradžioje. Kai bus aiškus sporto indėlis į Lietuvos ekonomiką, bus daug lengviau kalbėtis su šalies valdžia dėl sporto fi nansavimo.“ Taip pat Taryboje vyks politiniai ministrų debatai. Planuojama tema – „Gero valdymo principai sporte“. Sportas tampa vis labiau komercinis,

tad kaip tokiame kintančiame pasaulyje galima išlaikyti pagrindines sporto vertybes – etiką, skaidrumą, sąžiningumą ir kt.Sporto darbo grupėje taip pat derinamos ES šalių narių pozicijos prieš WADA valdybos posėdį.Apie sporto indėlį į ekonomiką, apie didelių sporto renginių poveikį šaliai bus kalbama ir neformalių renginių Lietuvoje metu. Beje, šis indėlis skaičiuojamas remiantis ekspertų nustatytu vadinamuoju Vilniaus apibrėžimu – jis buvo patvirtintas mūsų šalies sostinėje. Planuojama pristatyti ir preliminarius Lietuvos skaičiavimus.

Planai gali pasipildytiBeje, dabartinis Lietuvos pirmininkavimo ES veiklos planas yra preliminarus.„Patirtis rodo, kad reikia būti pasiruošusiems netikėtumams. Ypač dėl to, kad baigiasi Komisijos kadencija. Mes surentėme darbotvarkės stuburą. Bet ant jo dar gali atsirasti naujų slankstelių. Štai airiai planavo paimti kaip dokumentą „Gero valdymo principus“, pristatė programą. Bet ekspertų grupė pasakė – mes nespėsime, todėl nukeliame į Lietuvos pirmininkavimą. Ir Airijai pavyko priimti tik vieną dokumentą – dėl dvejopos sportininkų karjeros. Jame kalbama apie galimybę atletams vienu metu sportuoti kaip profesionalams ir įgyti kitą profesiją studijuojant“, – teigė K. Rimšelis.

Daug darbų jau nuveiktaNors Lietuva ES vairą perims tik nuo liepos 1 d., pasirengimas pirmininkavimui aktyviai vyksta jau ne vienus metus.Nuo 2011 m. pabaigos rengiami pasitarimai su Europos Komisija, Tarybos sekretoriatu, Airijos ir Graikijos sporto vadovais, Lietuvos nacionalinės atstovybės vadovais.2012 m. kovo mėnesį vyko esamo ir būsimo pirmininkavimo trejeto (Airijos, Lietuvos, Graikijos), Europos Komisijos, Tarybos sekretoriato vadovų susitikimas Vilniuje. Jame aptartos galimos pirmininkavimo temos, renginiai.Suderinta ir patvirtinta Airijos–Lietuvos–Graikijos TRIO programa – bendra sporto dalies tema – sporto ir ekonomikos ryšys. 2012 m. pavasarį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) apgintos neformalios sporto ministrų tarybos ir sporto forumo pozicijos.2012 m. rudenį vyko susitikimas su komisare A. Vassiliou dėl sporto forumo organizavimo, lapkričio mėnesį – Europos Komisijos atstovų vizitas Vilniuje.KKSD suformuota pirmininkavimo komanda, užmegzti geri santykiai su ES institucijų, ES šalių narių atstovais, vyksta nuolatinė praktika darbo grupėje, ekspertų grupėse, mokymai pagal URM vykdomą Valstybės tarnautojų, atstovaujančių Lietuvos interesams ES, kvalifi kacijos tobulinimo projektą.2013 m. kovą generalinių direktorių susitikime pristatyta preliminari Lietuvos pirmininkavimo programa sporto srityje.2013 m. kovą KKSD susitikime su Europos Komisija, Tarybos sekretoriatu, Lietuvos nacionalinės atstovybės vadovais aptarta galutinė darbotvarkė, dokumentų turinys.

EUROPOS KOMISIJOS SPORTO FORUMAS:apie 300 tarptautinių sporto organizacijų atstovų galimybė

prisistatyti stipriausioms Lietuvos sporto federacijoms (Europos Komisijos lėšos).

Rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. (rytas), Vilnius, viešbutis „Raddisson Blu Lietuva“.

NEFORMALI SPORTO MINISTRŲ TARYBA, PO JOS – KULTŪROS MINISTRŲ TARYBA

(bendra vakarienė):trečdalis ES sporto ministrų yra ir kultūros ministrai. Todėl,

siekiant, kad ministrams būtų patogiau, buvo nuspręsta orga-nizacine ir laiko prasme sujungti šiuos renginius. Tačiau abiejų

tarybų turinys bus visiškai atskiras. Tai puiki galimybė iškelti diskusijas Lietuvai aktualiomis temomis (Vyriausybės lėšos).

Spalio 1 d. (popietė), Vilnius, Nacionalinė dailės galerija (vakarienė – Valdovų rūmai).

GENERALINIŲ DIREKTORIŲ SUSITIKIMAS: aktualios ekspertinės diskusijos (KKSD lėšos).

Gruodžio 2–3 d., Kaunas.

EUROPOS KOMISIJOS KONFERENCIJA APIE MOTERŲ VAIDMENĮ SPORTO SRITYJE:

planuojama gruodį Vilniuje.

Sporto įtakos ekonomikai skaičiavimas yra labai svarbus. Mes vieni pirmųjų pradėjome tai daryti. Lietuvos statistikos departamente tuo užsiima specialiai tam priimtas žmogus. Pirmieji rezultatai turėtų paaiškėti kitų metų pabaigoje arba 2015-ųjų pradžioje. Kai bus aiškus sporto indėlis į Lietuvos ekonomiką, bus daug lengviau kalbėtis su šalies valdžia dėl sporto fi nansavimo.

KLEMENSAS RIMŠELIS

„


ŽALGIRIADA2013 LIEEPA


Kretingos „Augmos“ moterų krepšinio komandos 44 metų puolėja Vilma Baltuonienė augina tris sportuojančias dukras, tačiau negali gyventi be krepšinio ir su draugėmis skuba pasitreniruoti.

Palangoje per „Žalgirio“ draugijos žaidynes rajonų grupėje kretingiškės, kaip ir praėjusiais metais, vėl tapo čempionėmis Laimėti aukso medalius šiemet nebuvo ypač sunku. Atkakliausiai žaista su šilutiškėmis (33:32) ir Sankt Peterburgo krepšininkėmis (40:36).

Kiek metų jau žaidžiate krepšinį? – paklausėme V. Baltuonienės.

Seniai, nuo trečios klasės. Atstovauti Lietuvos rinktinei neteko, visą dėmesį buvau sutelkusi į mokslus Vilniaus universitete, kur studijavau fi ziką, ir į šeimą – auginu tris dukras, ir jos visos sportuoja: 19-metė Lina pakviesta į Lietuvos 20-mečių rinktinę ir rengiasi svarbiausioms metų varžyboms, 8-erių Lukrecija irgi jau porą metų žaidžia krepšinį, o Aurelija studijuoja pirmame kurse Vilniaus Gedimino technikos universitete. Dirbau pagal specialybę, tačiau, pasipylus vaikučiams, išėjau motinystės atostogų, o dabar dirbu organizacinį darbą. Didelis krepšinio entuziastas yra mano vyras Rolandas, jis taip pat mėgėjiškai sportuoja iki

šių dienų. Su „Augmos“ klubu stengiamės dalyvauti įvairiuose krepšinio turnyruose, žaidžiame su užsienio komandomis. 2008 m. debiutavome Europos veteranių čempionate ir pelnėme bronzos medalius. Treniruojamės vieną kartą per savaitę, daug rungtyniaujame – važiuojame į Italiją, Latviją, Estiją, bandome jėgas Lietuvoje. Šiemet rengiamės pasaulio veteranių čempionatui. Jis liepos viduryje prasidės Graikijoje. Irgi norime laimėti medalius. Per žalgiriečių žaidynes priešpaskutinę dieną pusė mūsų komandos išvažiavo į tarptautinį turnyrą Rygoje. Nepaisydamos to, varžybas baigėme pergalingai.

Supažindinkite su savo komanda.

Mūsų komandoje žaidžia pora mamų su savo dukromis. Prie pergalės Palangoje daug prisidėjo Ingrida Želnienė su dukra Egle ir Daiva Mažionienė su dukra Gintare (jų šeimos galva Romas Mažionis buvo krepšinio varžybų vyr. teisėjas). Patikimai rungtyniauja Daiva Drungilienė, jos abi dukros taip pat lanko krepšinio pratybas. Dauguma mūsų žaidėjų yra peržengusios 40 metų, o vyriausiai Mildai Žiobrienei – jau 57-eri, bet ji žaidynėse nedalyvavo. Žalgiriečių žaidynėse buvome padariusios pertrauką, o 2011 m. vėl sugrįžome ir Smalininkuose tapome čempionėmis. Tokia jau ta mūsų komanda – kad ir kokios būtų varžybos, mes visada siekiame pergalės, nemokame žaisti atsipalaidavusios.

Pamatytumėte mūsų žaidimą per veteranių turnyrus, tai pagalvotume, kad aikštelėje rungtyniauja jaunimas. Turime šaunią komandos vadovę – Birutę Gliaubertaitę. Ji dar ir pati žaidžia, tačiau komandoje priaugo daug jaunimo ir mūsų trenerė Palangoje užleido vietą jaunesnėms. Daug padeda dar viena trenerė –Ingrida Einikienė. Savo pergalę aplaistėme šampanu, suvalgėme tortą. Kretingai gėdos nepadarėme, savo gimtą miestą visada stengiamės garsinti.

Ar jums buvo svarbi pergalė žaidynėse?

Svarbi. Pergalės mus įkvepia, pažadina norą dar labiau treniruotis. Visos esame kaip vienas kumštis, bendraujame ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Jeigu komanda bus nedraugiška, nebus susiklausymo, manau, nepasiektume nė vienos pergalės. Jei kur nors einame, einame visos, jeigu grįžtame, grįžtame visos. Palangoje daug nepramogavome, nebuvome prie jūros ir nesimaudėme. Kretinga yra netoli Palangos, mes čia dažnai atvažiuojame.

Žaidynėse nebuvo Kretingos vyrų komandos, negi neturite gerų krepšininkų?

Krepšininkų yra, bet jiems gal trūksta entuziazmo, noro pasivaržyti su kitomis komandomis. Mes vyrams – didelė priešingybė, esame kovotojos. Žalgiriečių žaidynėse mes buvome vienintelė komanda iš Kretingos.

„Žalgiriečių žaidynėse buvome padariusios pertrauką, o 2011 m. vėl sugrįžome ir Smalininkuose tapome čempionėmis. Tokia jau ta mūsų komanda –kad ir kokios būtų varžybos, mes visada siekiame pergalės, nemokame žaisti atsipalaidavusios.

„Žalgirio“ žaidynių čempionės Kretingos „Augmos“ komandoje rungtyniauja net kelios vienos šeimos, bet skirtingų kartų krepšininkės

„Augmos“ komanda. Pirma iš dešinės – V. Baltuonienė.Elijaus Kniežausko nuotr.

Kretingos „Augmos“ moterų krepšinio komandos 44 metų puolėja Vilma Baltuonienė augina tris sportuojančias dukras.

ŽAIDYNĖS GYVOS

Apie žalgiriadą – sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Vytas Nėnius

„Žalgiriečių žaidynės prasidėjo 1990 m. ir vyksta dviem etapais. Yra daug norin-čiųjų pasivaržyti, todėl rajonų grupėje dar vyksta ir zoninės varžybos. Jose šiemet dalyvavo 35 komandos.Per fi nalines varžybas pamatėme, kad labai populiarėja paplūdimio tinklinis, ketvirtus metus iš eilės mūsų žaidynė-se dalyvavo Sankt Peterburgo moterų krepšinio komanda.Vilniuje jau vyko ir miestų grupės var-žybos. Jose taip pat netrūko atkaklios, intriguojančios kovos.Esame numatę, kad kitais metais miestų grupės fi nalinės varžybos vyks Marijam-polėje, rajonų – vėl Palangoje, o 2015 m. miestų ir rajonų sportininkai (jų bus apie 800) suvažiuos į Palangą, kur bus baig-tas statyti naujas sporto kompleksas, tad jame ir rungtyniaus mūsų sportininkai. Esame dėkingi Palangos savivaldybei ir jos merui Šarūnui Vaitkui už dėmesingą mūsų komandų ir „Sporto visiems“ festi-valio priėmimą. Turime po kelis kandidatus, norinčius organizuoti fi nalines žalgiriečių žaidy-nes. Rajonų ir miestų savivaldybės su-interesuotos, kad pas juos atvažiuotų sportininkai. Tai – gera miesto ar rajono reklama, galimybė gerai pasirodyti jų sportininkams, susitvarkyti sporto bazes.Žalgiriečių klubai dalyvauja ne tik mūsų varžybose, bet ir Europos bei pasaulio mėgėjų žaidynėse, kurios šiemet vyks Čekijoje ir Bulgarijoje. Klubai turi galimy-bę išvažiuoti ir į tarptautines varžybas, viskas priklauso nuo to, ar jie turi pinigų. Tose žaidynėse dalyvauja ypač daug mėgėjų ir jos vyksta iškilmingai. Į Euro-pos žaidynes Prahoje vyks ir 135 mūsų sportininkai, o Bulgarijoje jų bus mažiau. Per 2011 m. Europos žaidynes Ham-burge dalyvavo apie 8 tūkst. mėgėjų, ne mažiau jų bus ir šiemet Prahoje.“

Žalgirio“ žaidynių čempionės Kretingos


FESTIVALIS Šaulių sąjungai buvo patikėta surengti šaudymo pneumatiniu ginklu varžybas. Jos buvo vienos populiariausių festivalyje ir ypač sudomino poilsiautojus.

„Krepšinis, tinklinis, virvės traukimas. Be šių sporto šakų neapsieina joks Šaulių sąjungos sporto renginys. Labai populiarūs ir įvairūs žygiai. Esame nusprendę, kad kasmet atskiros rinktinės atliktų po 4–5 ar daugiau žygių partizanų takais. Pavasarį Žemaitijoje organizavome žygį, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1 000 šaulių.


Palangoje per 20-ąjį Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ festivalį žaliais marškinėliais ir kariškomis kepuraitėmis išsi-skyrė Šaulių sąjungos vaikinai ir merginos. Apie 200 patrioti-nės organizacijos narių akty-viai dalyvavo įvairiuose sporto renginiuose.

Šaulių sąjungai buvo patikėta surengti šaudymo pneumatiniu ginklu varžybas, judrioje J. Basanavičiaus gatvėje nuo ryto iki vakaro prie tiro šurmulį kėlė šaudymo entuziastai. Šios varžybos buvo vienos populiariausių festivalyje ir ypač sudomino poilsiautojus.

Šaulių sąjunga kasmet masiškai dalyvauja „Sportas visiems“ festivalyje. Kokia yra pagrindinė jūsų organizacijos veikla? – paprašėme papasakoti sąjungos vado pavaduotojo Vytauto Žymančiaus.

Esame visuomeninė organizacija. Sąjungos veikla yra pilietinė patriotinė, tai lyg sukarinta organizacija, susidedanti iš

dviejų dalių: yra suaugusieji ir jaunieji šauliai. Mūsų jaunimas – nuo 11 iki 18 metų, jie mokosi mokyklose. Visoje Lietuvoje turime daugiau kaip 4 tūkst. jaunųjų šaulių, ištisus metus su kitomis kultūrinėmis organizacijomis dalyvaujančių pilietinėje veikloje. Visuomenei stengiamės skiepyti pilietiškumą ir patriotizmą, minime istorines datas, stipriname krašto gynybą. Šaulių sąjungos būstinė įsikūrusi Kaune, o kiekvienoje apskrityje turime rinktinių vadavietes, kur dirba du etatiniai darbuotojai: vadas ir jo pavaduotojas, jie organizuoja veiklą visoje apskrityje. Viena pagrindinių mūsų funkcijų – keturių pakopų jaunųjų šaulių ugdymo programa. Viena programa yra orientuota į vienų mokslo metų laiką, šaulius rengiame mokyklose. Programa vykdoma po pamokų, kaip dabar priimta sakyti, yra neformalus ugdymas. Rengimas yra sukarintas. Turime pasirašę sutartį su Krašto apsaugos ministerija, kariniais daliniais – per mokinių žiemos, pavasario ir rudens atostogas šauliai kariniuose daliniuose dalyvauja specialiuose kursuose. Mūsų veiklos dalelė yra ir

sportas. Aktyviai dalyvaujame ne tik Lietuvos sporto renginiuose, bet ir vykstame į Angliją, Švediją, Latviją, Estiją, rungtyniaujame su savo kolegomis. Čia greta sukarintos veiklos būna ir sporto renginių. Lietuvoje vienas pagrindinių mūsų sporto renginių – jaunųjų šaulių žaidynės. Mūsų dalyvavimas festivalyje „Sportas visiems“ – tai bendras Šaulių sąjungos bei Kūno kultūros ir sporto departamento projektas, gauname lėšų. Už tuos pinigus Druskininkuose dar rengiame tradicinį tarptautinį rankinio turnyrą, skirtą jaunajam šauliui Giedriui Matulioniui atminti.

Kaip vyksta jūsų sporto žaidynės?

Festivalio „Sportas visiems“ metu mūsų jaunųjų šaulių žaidynės (šįkart jau 15-osios) vyko Klaipėdoje. Paprastai jau pačią pirmą dieną vyksta pagrindinės žaidynių rungtys – kliūčių ruožas, karinis orientavimasis, vasaros biatlonas ir šaulių estafetė. Per žaidynes jaunieji šauliai mėgsta pažaisti ir krepšinį, tinklinį, traukia virvę. Stengiamės, kad kiekvienai

apskričiai, o jų yra dešimt, žaidynėse atstovautų po 20 šaulių. Tad žaidynėse varžosi apie 200 jaunųjų šaulių ir apie 30–40 suaugusiųjų. Šiemet žaidynes laimėjo Panevėžio rinktinė, o praėjusiais metais stipriausi buvo vilniečiai. Visada gerai pasirodo tauragiškiai, labai aktyvūs uteniškiai. Ryškaus lyderio neturime, kas geriausiai pasirengia, tas ir laimi.

Ar žaidynės nesutrukdė šauliams dalyvauti ir festivalyje „Sportas visiems“?

Ne, jis kaip tik papildė mūsų šventę. Savo sporto žaidynių nenorime rengti uždaroje teritorijoje, kaip kad dabar kariniame dalinyje Dragūnuose. Festivalis „Sportas visiems“ Palangoje mūsų šauliams – tarsi dovana už jų aktyvų dalyvavimą. Vaikinai ir merginos suvažiuoja iš skirtingų regionų, tarp jų būna ir tokių, kurie dar nėra matę jūros. Užsakėme autobusus ir 234 šauliai, tarp kurių buvo 200 jaunųjų mūsų narių, atvažiavo į Palangą. Mūsų jaunimas labai aktyviai įsitraukė į festivalio renginius. Su dideliu entuziazmu paplūdimio tinklinį žaidė

PILIETIŠKUMAS UGDOMAS P

Beveik 200 Lietuvos šaulių sąjungos narių aktyviai dalyvavo jubiliejiniame Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ festivalyje

Šaulių sąjungos nariai aktyviai dalyvavo Palangoje vykusiame „Sportas visiems“ festivalyje.Elijaus Kniežausko nuotr.


Dviejų olimpiadų prizininkas ANTANAS BAGDONAVIČIUS iki šiol treniruojasi, tik nebedalyvauja varžybose. 19p.p.

Šilalės rajono Laukuvos vaikinai ir merginos, Šiaulių virvės traukikai.Šaulių sąjunga festivaliui visada kruopščiai rengiasi, gražiai pasipuošia, stengiasi būti drausminga. Visiems ypač didelį įspūdį paliko dalyvių eitynės tilto link, mums tas festivalis lyg olimpinės žaidynės. Pagrindinis tikslas – ne vien medaliai, bet kuo daugiau jaunimo užkrėsti sporto dvasia ir veikla.

Kokios sporto šakos Šaulių sąjungoje yra pačios populiariausios?

Krepšinis, tinklinis, virvės traukimas. Be šių sporto šakų neapsieina joks Šaulių sąjungos sporto renginys. Labai populiarūs ir įvairūs žygiai. Esame nusprendę, kad kasmet atskiros rinktinės atliktų po 4–5 ar daugiau žygių partizanų takais. Pavasarį Žemaitijoje organizavome žygį, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1 000 šaulių. Tai buvo ištvermingumo testas. Vyksta įvairiausių renginių žiemą ir vasarą, juose vos spėjame dalyvauti. Be Šaulių sąjungos neapsieina jokia regionų sporto šventė. Mūsų virvės traukikai

ypač sėkmingai pasirodo per Baltijos kariuomenės čempionatus, laimi medalių.Šiemet čempionatas bus surengtas Klaipėdoje. Jame dalyvaus ir mūsų jaunieji šauliai. Varžybų programoje – virvės traukimas, kliūčių ruožas, tinklinis, šaudymas.

Šaulių sąjunga yra sportiška, o ar sportiškas jos vado pavaduotojas?

O kaip gi. Nesu sporto profesionalas, sportuoju mėgėjiškai, palaikau fi zinę formą. Gyvenu Kauno rajone, o gimiau Šilalėje. Šaulių sąjungoje dirbu trečius metus. 17 metų tarnavau kariuomenėje, reikėjo laikyti visus fi zinius testus. Savo tarnybą baigiau 2007 m. Klaipėdos savanorių rinktinėje būdamas vado pavaduotoju. Dabar esu atsargos kapitonas. Džiaugiuosi, kad mano gimtosios Šilalės meras Jonas Gudauskas ypač palaiko šaulių veiklą, dalyvauja mūsų šventėse, su juo glaudžiai bendradarbiauju. Kai tik Tauragės rajone vyksta koks nors šaulių renginys, jis visada mielai dalyvauja ir mus remia.

ER SPORTĄ

„Vertinant festivalį, visada ko nors trūksta. Jeigu yra 5 000 dalyvių, norisi, kad būtų 6 000, jeigu yra 6 000, norisi – 7 000 ir t. t. Šįkart Palangoje sportavo vidutinis skaičius žmonių: 4 120 registruotų sportininkų, o su poilsiautojais – 9 165. Skaičius gana gražus, to ir siekia festivalio organizatoriai. Vienas mūsų pagrindinių tikslų – ne pasirodyti, ne reklamuotis, ne prisimeluoti, o įvykdyti vieną misiją – kuo daugiau žmonių įtraukti į judėjimą „Sportas visiems“, paskatinti prisiliesti prie sporto, juolab kad šie metai yra paskelbti sveikatos metais. Palangoje žmonės galėjo sportuoti net 47 vietose – vyko linijiniai šokiai, laipiojimas „uolomis“, bėgimo, rankinio, paplūdimio tinklinio, krep-šinio, smiginio, rankų lenkimo, šau-dymo, golfo, regbio, kitų sporto šakų varžybos. Visiems buvo sudarytos kuo puikiausios sąlygos semtis sveikatos. Mums padėjo ir gamta, ir patys žmo-nės. 20-asis festivalis pasisekė, jis vainikuotas gražiu visų bendru darbu ir pastangomis. Reikėtų padėkoti lėšų skyrusiam Kūno kultūros ir sporto departamentui, Lietuvos tautiniam

olimpiniam komitetui, Lietuvos sporto federacijų sąjungai, įvairiems klubams. Festivalį parėmė ir Palangos savivaldybė.Į Palangą suvažiavo visi abejingi sportui žmonės. To mes ir siekiame, to mums ir reikia. Įvykdome tai, ką pasižadame, viskas yra palankiai ver-tinama žmonių. Palangoje dirbo apie 200 teisėjų, apie 50 savanorių – tai šį tą pasako apie festivalio mastą. Masiškai varžybose dalyvavo Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacija, Lietuvos moterų asociacija, Lietuvos šaulių sąjunga, „Žalgirio“ sporto drau-gija, Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“, kiti. Džiaugia-mės, kad pirmą kartą matėme tiek daug jaunimo. Girdime, kad jaunimo trūksta sporto mokyklose, aikštelėse, tačiau festiva-lyje matėme visiškai kitokį vaizdą ir tai reikėtų detaliau paanalizuoti, kodėl jaunimas renkasi festivalį „Sportas visiems“, bent vangiai dalyvauja kitur. Matyt, jį reikia mokėti sudominti, pritraukti arba padėti. Jaunimui svarbu būti kartu, dalyvauti, bendrauti, jis puoselėja sveiką gyvenimo būdą.“

ŠVENTĘ SURENGTI PADĖJO IR GAMTA Algis Vasiliauskas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas


SUKAKTYSEPA2013 LIEEPA


Lietuvos irklavimo legendai Antanui Bagdonavičiui birželio 15 d. suėjo 75-eri. Jis ir dabar aktyviai dalyvauja veteranų judėjime, treniruojasi, kad gerai jaustųsi ir palaikytų gerą nuotaiką.

Tačiau jau trečius metus nestartuoja pasaulio veteranų čempionatuose, nes skauda rankų sąnarius. „Jau ne tie metai. Tačiau kaip sovietmetį pergyvenęs žmogus dabar gyvenu palyginti labai gerai“, – sako jubiliatas. Kai 2010 m. Sankt Peterburge vyko Rusijos irklavimo 150 metų jubiliejaus iškilmės, Antanas pamatė, kad jau daug jo amžininkų iškeliavo į anapilį, o kiti – pasiligoję, traumuoti.

Įsimintini metai2010-ieji Antanui apskritai buvo įsimintini. Prabėgo 50 metų, kai Romoje vyko olimpinės žaidynės, ir ta proga buvo surengtos didžiulės iškilmės. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas olimpiniam vicečempionui sudarė galimybę vėl apsilankyti 1960 m. olimpiados sostinėje. „Jubiliejus buvo labai smagus, mums daug ką rodė, vežiojo, vyko daug susitikimų, tačiau prie Albano ežero, kur kovojome, nebuvome nuvežti“, – sako Antanas.

Nebuvo tarp favoritų„Nuėjau ilgą ir sunkų didžiojo sporto kelią, nors aktyviai sportuoti pradėjau būdamas 18-os. Tris kartus stovėjau ant aukščiausios nugalėtojų pakylos per Europos čempionatus, tačiau olimpinis sidabro medalis, laimėtas būnant „naujoku“, taip ir liko didžiausias mano laimėjimas. Šis neprognozuojamas paradoksas išliko ryškiausias mano atmintyje, kai dar neapšaudytas ir neaptrintas rankose turėjau medalį“, – prisimena A. Bagdonavičius.Įžymusis irkluotojas teigia, kad jis intuityviai jautė, jog Romoje gali iškovoti ne tik sidabro medalį: „Po tos vienintelės galimybės jaučiausi prislėgtas. Stovėdamas ant olimpinės pakylos jaučiau didelį apmaudą dėl iš rankų išslydusio aukso medalio. Ir jaučiau ne be reikalo. Olimpiniai medaliai taip dažnai ir lengvai nedalijami. Mes juk dar nebuvome nei Lietuvos, nei SSRS čempionai...“ Į olimpines žaidynes Lietuvos įgula – A. Bagdonavičius ir Zigmas Jukna – išvažiavo be savo vairininko, nes mažai kas tikėjo šios įgulos galimybe patekti į fi nalą. Pasak Antano, klaidų padarė naujasis vairininkas Igoris Rudakovas iš Sankt Peterburgo, jį, matyt, tenkino antroji vieta,

vairininkui atrodžiusi didžiulė sensacija. „Mums, naujokams, tie sidabro medaliai taip pat buvo neįsivaizduojamas laimėjimas. Prieš vykdami į Romą SSRS rinktinėje buvome laikomi beviltiškiausia įgula, mums nebuvo planuojami jokie medaliai. Visus stebindavome savo primityvia technika, kurios principas – irkluoti ilgiau, stipriau. Kai su Z. Jukna tapome olimpinių žaidynių fi nalininkais, aukštyn kojomis apvertėme visas prognozes“, – pripažįsta Antanas.

Vaikystė prabėgo Tverečiuje Savo vaikystę A. Bagdonavičius praleido Tverečiuje (Ignalinos r.), čia gyveno labai toli nuo sporto aikštelių ir stadionų. Atrodė, kad Tverečius – nykiausias užkampis pasaulyje. Miestelyje kasmet skiriami įvairių specialybių mokytojai ilgai neužsibūdavo. Antanas vaikystėje nebuvo sportinių įvykių avangarde, pažaisdavo krepšinį, tačiau per atsakingas varžybas dažniausiai sėdėdavo ant atsarginių suolelio. Vidurinę mokyklą baigė labai gerais pažymiais. O po to iškeliavo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą.Praėjo jau 57 metai, kai

A. Bagdonavičius nedrąsiai įžengė į Vilniaus pokario metų entuziastų pastatytą irklavimo bazę ir pabandė irkluoti.

Lydėjo pergalės troškimasDevynerius metus tęsėsi A. Bagdonavičiaus ir Z. Juknos era įvairiuose pasaulio vandenyse, įvairiose valtyse ir įgulose. Savo sportinę karjerą Antanas baigė 1969 m. per Europos čempionatą Austrijoje. Kamavo stuburo trauma, ir tai buvo dramatiškos profesionalaus sportininko karjeros pabaiga. „Kad pavyko taip ilgai išbūti tarp profesionalų, pirmiausia turėčiau būti dėkingas savo valties draugui, šviesaus atminimo Z. Juknai. Jis buvo kuklesnių fi zinių duomenų negu aš, tačiau valtyje buvome lygūs. Man imponavo ir pavydą kėlė porininko valia, užsispyrimas. Ne mažesnį vaidmenį atliko ir sportinis režimas, laikiausi labiausiai man tikusio. Niekada negalvojau apie šlovę. Nuo pat vaikystės išsiugdžiau pergalės troškimo jausmą, ir jis mane lydėjo visą sportinę karjerą“, – sako A. Bagdonavičius. Jis 1960 m., būdamas 22-ejų, įvykdė SSRS sporto meistro normą, 1965 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.

Įspūdingas titulų sąrašasA. Bagdonavičius – 1960 m. Romos olimpinių žaidynių dvivietės valties su vairininku vicečempionas. Tokijo olimpinių žaidynių (1964) penktosios vietos ir Mechiko olimpinių žaidynių (1968) bronzos medalio laimėtojas, irkluojant aštuonvietę valtį.Penkis kartus Lietuvos (1961–1967) ir dešimt kartų SSRS čempionas (1960–1968). Triskart Europos čempionas (1961, 1965 ir 1967 m.) ir dviejų Europos čempionatų sidabro (1963–1964) medalių laimėtojas, irkluojant SSRS aštuonvietę. Dukart (1962 ir 1966 m.) pasaulio vicečempionas kartu su aštuonvietės ir keturvietės valties be vairininko įgula. Su garsiąja „Žalgirio“ aštuonviete valtimi laimėjo prestižines Griunau, Henlio ir Filadelfi jos regatas.1970–1980 m. dirbo akademinio irklavimo treneriu Vilniuje ir Trakuose, 1980–1984 m. buvo Respublikinės vaikų ir jaunių sporto mokyklos irklavimo treneris. 1995–2001 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriuje.1997 ir 2001 m. A. Bagdonavičius tapo Europos veteranų pirmenybių nugalėtoju, 1998–1999 m. pasaulio veteranų čempionu.

SVARIAUSIAS – PIRMASIS MEDALISDviejų olimpiadų prizininkas Antanas Bagdonavičius iki šiol treniruojasi, tik nebedalyvauja varžybose

„Prieš vykdami į Romą SSRS rinktinėje buvome laikomi beviltiškiausia įgula, mums nebuvo planuojami jokie medaliai. Visus stebindavome savo primityvia technika, kurios principas –irkluoti ilgiau, stipriau. Kai su Z. Jukna tapome olimpinių žaidynių fi nalininkais, aukštyn kojomis apvertėme visas prognozes.

A. Bagdonavičius iki šiol aktyviai dalyvauja sporto

veteranų judėjime.Pliadisfoto.lt nuotr.

ANTANAS BAGDONAVIČIUS dalyvavo trejose olimpinėse žaidynėse ir dvejose iškovojo medalį.


KARJERA JONAS ALGIMANTAS JUOZAITIS dabar yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Trenerių komisijos pirmininkas.

Jonas Algimantas Juozaitis pirmiausia išgarsėjo kaip tinklininkas ir šios sporto šakos treneris, o vėliau – kaip plaukimo specialistas

J. A. Juozaitis (dešinėje) padėjo savo sūnui Arvydui užkopti ant Monrealio olimpinių žaidynių garbės pakylos.

„Kol Arvydas buvo dar nežinomas, man žinių apie plaukimą užteko, tačiau kai ėmė pasiekti svarių rezultatų – pradėjau skaityti anglų, amerikiečių žurnalus apie plaukimą, domėjausi vokiečių treniruočių metodika, už savo pinigus važinėdavau į treniruočių stovyklas, mokiausi iš geriausių SSRS trenerių.


Nusipelniusio Lietuvos trenerio Jono Algimanto Juozaičio gyve-nime ryškų pėdsaką paliko dvi sporto šakos – tinklinis ir plau-kimas. Birželio 28 d. šis specia-listas minės 80 metų jubiliejų.

J. A. Juozaitis – ilgametis Lietuvos tinklinio rinktinės žaidėjas (1952–1963), sužaidęs šioje komandoje 62 rungtynes, sporto meistras, triskart Lietuvos čempionas (1952–1954). Jis tinklinį žaidė iki 1967 m. ir atstovavo Lietuvai trijose SSRS tautų spartakiadose (1956, 1959 ir 1963 m.), gynė Vilniaus „Dinamo“ draugijos spalvas, buvo komandos kapitonas, vėliau žaidžiantysis treneris. 1963 m., jau būdamas 30-ies, įvykdė sporto meistro normą. Kiek vėliau tapo Lietuvos vyrų tinklinio rinktinės vyr. treneriu (1963–1967), jo vadovaujama komanda dalyvavo SSRS tautų spartakiadose. Buvo Lietuvos tinklinio federacijos Trenerių tarybos pirmininkas (1963–1968). Tinklinio aikštelėje Algimantas susirado ir žmoną – per tradicinį turnyrą Lvove jis pasitempė nugarą, o būsimoji žmona Vytautė Veiverytė jį slaugė. Užsimezgusi draugystė 1954 m. per Kalėdas baigėsi vestuvėmis. Šis nenuilstantis tinklinio entuziastas parašė tris knygas apie tinklinį. Bet nuo 1968 m.J. A. Juozaitis žinomas kaip plaukimo specialistas: Respublikinio plaukimo centro Vilniuje kompleksinės mokslinės grupės vadovas (1979–1991), Lietuvos plaukimo federacijos Trenerių tarybos pirmininkas, Lietuvos plaukimo rinktinės vyr. treneris (1997–1984 ir 2001–2008 m.). 1979 ir 1983 m. jis rengė Lietuvos moterų ir vyrų rinktines

SSRS tautų spartakiadoms. Tačiau labiausiai išgarsėjo kaip savo sūnaus Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo Arvydo Juozaičio treneris.

Kaip atsitiko, kad tinklinį iškeitėte į plaukimą? – paklausėme J. A. Juozaičio.

Į plaukimą persikvalifi kavau 1968 m., kai tinklinio kamuolys jau beveik buvo padėtas į šalį, atsisveikinau su Lietuvos vyrų tinklinio rinktine ir treniravau tik Vilniaus pedagoginio instituto (VPI) vyrų komandą. Nemažą „perversmą“ šioje istorijoje padarė sūnus Arvydas, nes jis lankė plaukimo pratybas. Jo treneris Aleksandras Urbonas, su kuriuo gerai sutariau, nelabai rūpinosi didelio meistriškumo plaukikais, ir jis man pasiūlė sudaryti treniruočių planus. Pamažu, po truputį įsitraukiau į šią veiklą. Su šiuo treneriu kartu dirbau porą metų, o kai jis išvyko į Klaipėdą, man pasiūlė toliau treniruoti Arvydą. Plaukimo pratybas lankė ir mano antrasis sūnus Aurimas. Jis įvykdė kandidato į sporto meistrus normą. Tačiau truputį sušlubavus širdžiai, metė sportuoti.

Ar nebuvo gaila skirtis su tinkliniu?

Nebuvo. Kai 1967 m. man iš panosės atėmė Vilniaus „Dinamo“ komandą, jai neleido dalyvauti SSRS čempionate, labai supykau, užvaldė ambicijos. Padaviau pareiškimą ir išėjau. Savotiškai buvo įdomu išbandyti save kitoje sporto šakoje. Sekėsi neblogai, nuo 1969 m. jau važinėjau į visas sąjungines jaunučių, jaunių plaukimo varžybas, treniruočių stovyklas,

rinktinės treneriai mane pakvietė dalyvauti suaugusiųjų plaukikų stovyklose. Kai Arvydas ėmė gerinti rezultatus, jam didelį dėmesį skyrė visa mano šeima, netgi Arvydo močiutė, kurią namuose visi vadinome „ūkio dalies vedėja“. Žmona Vytautė gamino skanų maistą, ugdė sūnaus valią, jam kėlė savus reikalavimus, buvo griežto režimo šalininkė. Mūsų namai tapo savotišku mažuoju plaukimo centru. Dešimtą valandą išjungdavome televizorių ir visi eidavome miegoti, o 5.30–6 val. keldavomės. Kai Arvydas dar buvo mažiukas, žmona taip pat daug laiko praleisdavo plaukimo baseine. Taip išėjo, kad plaukimui atidaviau daugiau metų nei tinkliniui.Kai baigiau Kūno kultūros institutą (KKI) ir 1954 m. pradėjau dirbti VPI, vadovavau studentų plaukimo pratyboms, juos mokiau plaukimo abėcėlės. Kol Arvydas buvo dar nežinomas, man žinių apie plaukimą užteko, tačiau kai ėmė pasiekti svarių rezultatų – pradėjau skaityti anglų, amerikiečių žurnalus apie plaukimą, domėjausi vokiečių treniruočių metodika, už savo pinigus važinėdavau į treniruočių stovyklas, mokiausi iš geriausių SSRS trenerių. Nesigėdinau kreiptis į lengvosios atletikos specialistus Viktorą Barkalają, Povilą Karoblį, Povilą Rakštiką, slidinėjimo entuziastą Juozą Skernevičių ir klausdavau visko, kas man buvo įdomu, man nebuvo gėda, kad ne viską žinau. Susipažinau su garsiausių pasaulio lengvaatlečių, čiuožėjų, slidininkų treniruočių metodikomis.

Arvydas po Monrealio olimpinių žaidynių atsisveikino su didžiuoju sportu, o jūs plaukimo nepalikote iki šių dienų...

Po Monrealio olimpinių žaidynių buvau paskirtas Lietuvos plaukimo rinktinės vyr. treneriu ir dirbau dvi kadencijas. Taip išėjo, kad vadovavau ir Lietuvos tinklinio, ir plaukimo rinktinėms, buvau šių sporto šakų Trenerių tarybos pirmininkas.Prieš 1980-uosius Lazdynuose sukūrėme plaukimo centrą, turėjome netgi mediką, biochemiką, buvo valgykla, budėtojai, keliolika plaukikų gyveno kartu. Man buvo patikėta vadovauti mokslinei grupei. Nuo 1991 iki 2001 m. su plaukimo darbais trumpam atsisveikinau, nes buvau užsiėmęs vaikaičiais. Prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes į plaukimą sugrįžti mane pradėjo kalbinti buvęs ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas. Po ilgų svarstymų sutikau – iškart po olimpiados buvau išrinktas į Lietuvos plaukimo federacijos Trenerių tarybą, kiek vėliau tapau Trenerių tarybos pirmininku, mokslinės grupės vadovu, o nuo 2001 m. – rinktinės vyriausiuoju treneriu, rengėmės Atėnų ir Pekino olimpinėms žaidynėms. Po Pekino žaidynių vyr. trenerio pareigų atsisakiau, iki Londono olimpinių žaidynių likau tik kaip federacijos Trenerių tarybos pirmininkas. Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu prikalbinau tapti verslininką Tomą Kučinską.

Dabar esate LTOK Trenerių komisijos pirmininkas.

Taip, tačiau tai – visuomeninės pareigos, darbas nėra sudėtingas. Mūsų komisijoje – 11 žmonių, rūpinamės treneriais. Visiškai nenutolau ir nuo plaukimo, kai galiu, dalyvauju federacijos posėdžiuose, lankausi varžybose.

J Al i t J iti i i i iš ėj k i ti kli i k

Patyręs specialistas J. A. Juozaitisper Pekino olimpines žaidynes buvo Lietuvos plaukimo rinktinės vyr. treneris.T. Gaubio nuotr.

20 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

JONAS AL

PaPaPaPaPatytytytyt ręręręręęr s s sssspspspspss ececececececiaiaaiaiaialilililistststststs asasasasasasa J.J.J.J.JJ. AAAAAA... JuJuJuJuJuJuozozozozozaiaiaiaiaia tititititt ssssss


ISTORIJA PETRAS GLODENIS per penkis pirmus sezonus į „Žalgirio“ varžovų vartus įmušė 24 įvarčius, dar septynis pridėjo žaisdamas vėlesniais metais.

STAIGŪS GYVENIMO POSŪKIAIFutbolo legendai Petrui Glodeniui šiemet būtų sukakę 70 metų. Tačiau prieš 10-metį jis iškeliavo anapilin

Algirdas Klimkevičius [email protected]

Prieš 70 metų – 1943 m. vasario 19-ąją – Telšiuose gimęs Petras Glo-denis mirė 2003-iųjų liepos 29-ąją. Šis žemaitis net du kartus – 1965 ir 1973 m. – buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku.

P. Glodenis žaidė Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandoje (1962–1966, 1969, 1973–1974 m., 205 rungtynės, 31 įvar-tis), Donecko „Šachtior“ (1967–1968), Ždanovo „Metalurg“ (Ukraina) klu-buose. Futbolininko karjerą pradėjo Tel-šių „Džiugo“ (1958–1959), „Mąsčio“ (1960–1961) ekipose, o baigė Vilniaus „Aušros“ komandoje (1975–1979). Nuo 1986 m. dirbo Vilniaus radijo ma-tavimo prietaisų gamykloje derintoju.

Petka arba PetriukasP. Glodenio gimimo liudijime įrašy-ta – Petras. Bet šeima jaunylį, turėjusį vyresnį brolį ir seserį, vadino tik Pe-triuku. Šis vardas prigijo ir mokykloje, taip į jį kreipdavosi ir draugai, visiems spardant kamuolį. Petriukas, patekęs į rusakalbių futbolo meistrų komandas, vadintas Petka – rusų legendinio revoliucionieriaus Va-silijaus Čepajevo bendražygio vardu.Pokario metais mažai kas džiaugėsi

gyvenimu, galą su galu durstė. Petriu-ko tėvai – tėvas buvo Telšių garo kati-lo prižiūrėtojas, o mama – vaikų dar-želio darbuotoja – neturėjo iš ko atžalų lepinti. Sūnūs – vyresnysis Stanislovas ir Petriukas – žaisdami „Mąsčio“ ko-mandoje papildydavo šeimos biudže-tą „kišenpinigiais“ ir vienkartinėmis dovanėlėmis, gautomis už žaidimą.

Anksti įžvelgė talentąTelšių futbolas pagyvėjo, kai Kūno kultūros instituto (KKI) absolvento ir sporto metraštininko Vytauto Gie-draičio priviliotas iš Užvenčio atvyko A. Grybauskas. Jo globon pirmiausia pateko Stanislovas, o po kelių metų brolis į treniruotes nusitempė ir Petrą. Stanislovas Petrui buvo daugiau nei vyresnis brolis – globėjas, patarėjas, mokytojas. Apie jauniausią, daug žadantį „Mąs-čio“ žaidėją P. Glodenį kalbos sklido po visą Lietuvą. Tada geresni žaidėjai buvo retenybė, skaičiuojami vienos rankos pirštais. Apie talentą, jo žaidi-mą vyrų komandoje sužinojo ir Kauno „Bangos“ meistrų komandos vadovai. 1961 m. ruošdami „Bangos“ jaunių komandą SSRS zoninėms varžyboms, į treniruočių stovyklą pakvietė ir du vaikinus iš provincijos – P. Glodenį iš Telšių ir Joną Rudžianską iš Kapsuko (dabar Marijampolė) – vėliau žinomą žaidėją ir trenerį, parašiusį knygą apie

Marijampolės futbolo istoriją. Šis sėk-mingai įveikė peržiūros egzaminą, o Petriukas – ne. Grįžo namo, neprita-pęs prie „miestiečių“ žaidimo stiliaus.

Staigus šuolis aukštynNetrukus paaiškėjo, kad „Bangos“ specialistai smarkiai klydo – kitais me-tais Petriukas užkliuvo Vilniaus „Žal-girio“ meistrų komandos treneriui Zenonui Ganusauskui, ir šis pakvietė vaikiną į kolektyvą. Petriukas, pate-kęs į patyrusių trenerių rankas, grei-tai tobulėjo. 1965 m., būdamas 22-ejų, išrenkamas geriausiu Lietuvos futbo-lininku. O varžovų rinkimuose būta garsių. Stanislovas Ramelis, Romu-aldas Juška, Gintautas Kalėdinskas – žaidėjai, formavę „Žalgirio“ veidą. 1966 m. viena geriausių visų laikų „Žalgirio“ komandų buvo arti svajo-nių tikslo – SSRS aukščiausiosios lygos (2-oji vieta). Už rezultatus žaidėjams, taip pat ir P. Glodeniui, suteikti SSRS sporto meistrų vardai.P. Glodenis – tylenis tiek gyvenime, tiek aikštėje. Žaisdamas užėmė puolėjo ir saugo pozicijas, galėjo netikėtais smū-giais „pavaišinti“ varžovų vartininką arba juvelyro tikslumu perduoti kamuo-lį pavojuje atsidūrusiam partneriui. Per penkis pirmus sezonus į „Žalgi-rio“ varžovų vartus telšiškis įmušė 24 įvarčius, dar septynis pridėjo žaisda-mas vėlesniais metais.

Žaidė ir Ukrainoje1967 m. P. Glodenis neatsilaikė Do-necko „Šachtior“, žaidusio SSRS aukš-čiausioje lygoje, vilionėms. Po dvejų metų grįžęs į „Žalgirį“ (1969) vėl kartu su komanda buvo iškilęs iki pat SSRS aukščiausios lygos slenksčio. Užverbuotas kitų komandų agentų, trejus metus (1970–1972) praleido Ukrainos žemesnio rango komandose. 1973 m., dar kartą grįžęs į „Žalgirį“, il-giau neužsibuvo.1974 m., negalėdamas treniruotis ir gyventi pagal komandos keltus rei-kalavimus, pasiprašė išleidžiamas iš komandos. Išsiskyrė gražiai, bet be išleistuvių.

Sunkios paskutinės dienosAntroji gyvenimo pusė P. Glodeniui buvo daug sunkesnė. Jaunystėje gy-venęs futbolu, nekvaršinęs galvos dėl ateities, palikęs šią sritį gyveno sun-kiai. Praėjusi dažnai be stabdžių jau-nystė paliko skaudžių pėdsakų. Anksti pradėjo kankinti kojų sąnarių ir kitos ligos. Paskutines dienas pralei-do su ramentais, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje.Turėjo gerą bičiulį – futbolo senjorų klubo „Meistrai“ prezidentą Raimon-dą Karpavičių. Šis jį ne vienus metus šelpė fi nansiškai. Ilsisi toliau nuo gim-tųjų Telšių ir antrųjų namų Vilniaus – Rietave.

P. Glodenis (dešinėje) sėkmingai

rungtyniavo „Žalgirio“

komandoje.

60 metų jubiliejus: P. Glodenis (viduryje) – su broliu Stanislovu ir seserimi Zita.

---ų s --s

2Petras

Glodenis net du

kartus – 1965 ir

1973 m. – buvo

išrinktas geriausiu Lietuvos

futbolininku.

p p p į „ gčius, dar septynis prpppp idėjo žaisdamas vėlp p p į gp p p


PERTRAUKĖLĖLLIEIEPAPA

Siųskite teisingą kryžiažodžio atsakymą el. paštu [email protected] iki liepos 10 d. ir laimėkite „Hummel“ laisvalaikio marškinėlius.

Birželio mėnesio numeryje spausdinto kryžiažodžio teisingą atsakymą „pagarbos“ atsiuntė šeši skaitytojai. Ištraukus burtus paiškėjo, kad „Hummel“ prizą laimėjo Dalia Alešiūnienė. Sveikiname!


atrodytum tvarkingai, laiko reikia labai nedaug. Naujiems apdarams, aišku, reikia skirti ir daugiau laiko, ir pinigų. Aš stengiuosi įvertinti, ar man tas daiktas reikalingas, nors nemeluosiu, buvo ir išimčių (šypsosi). Pastaruoju metu daug visko parsivežu iš Italijos, kur kasmet vykstu į treniruočių stovyklas bei varžybas.

Kokią aprangą renkiesi vasarą?

Aktyvią dieną mielai įšoku į laisvalaikio batelius, renkuosi šortukų bei marškinėlių derinį, o eidama į kokį nors susitikimą prisimenu sijoną su bateliais. Aprangos deriniai labai priklauso nuo situacijos ir aplinkybių. Man patinka stilių įvairovė.

Kokią labiausiai patinkančią stiliaus detalę išskirtum?

Man tai būtų spalvų suderinamumas. Iki šiol patinka derinti rankines prie batų, nors ir sakoma, kad tai jau seniai nėra svarbiausia stiliaus taisyklė. Mėgstu tiek klasikines, tiek ryškias spalvas, viskas priklauso nuo nuotaikos.

STILIUS JOLANTA VERSECKAITĖ pastaruoju metu apsiperka Italijoje, kur kasmet vyksta į treniruočių stovyklas bei varžybas.

20201313 L LIEIE

ik i

je, as.j ,

d

202011

ki i l

„Man patinka, kai moteris yra prisižiūrėjusi, nesvarbu, ar tai būtų sportininkė, ar ne. Žinoma, tam reikia skirti laiko, tačiau kad atrodytum tvarkingai, laiko reikia labai nedaug.

Jolanta Verseckaitė yra ne tik viena geriausių Lietuvos trišuolininkių, bet ir garsios bendrovės veidas

Ieva Staponkutė[email protected]

Lengvaatletė 25 metų Jolanta Verseckaitė stengiasi atrodyti tvarkingai ir stilingai tiek lais-valaikiu, tiek per varžybas.Tai nepraslydo pro akis vienam didžiausių sportinės aprangos, avalynės ir inventoriaus gamin-tojų bendrovei „Adidas“.

Pernai J. Verseckaitė drauge su Latvijos šokėja Līga Liberte ir Estijos bėgikėmis seserimis trynėmis Liina, Leila ir Lily Luik papildė „Adidas“ ambasadorių gretas ir tapo 2012 m. rudens–žiemos kolekcijos veidais Baltijos šalyse.

Jolanta, „Adidas“ paskelbė tave savo ambasadore Lietuvoje. Ar buvo kokių nors kriterijų, kodėl pasirinko būtent tave?

Žinoma, buvo tam tikrų kriterijų. Tačiau visa tai sprendė „Adidas“ grupė, aš tik gavau galutinį pasiūlymą atstovauti Lietuvai kaip „Adidas“ veidas. Visada palaikau iniciatyvą sportuoti, nesvarbu,

ar esi pradedantysis, mėgėjas, ar profesionalas. Bendradarbiaudami su „Adidas“ mes bandėme skleisti šią žinią, ypač tarp moterų – vienytis ir kartu siekti užsibrėžtų tikslų. Džiaugiuosi galėjusi prie to prisidėti.

Esi graži mergina, visuomet trauki fotografų akį – gal tai patraukė ir „Adidas“? Daug laiko ir pinigų skiri išvaizdai?

Man patinka, kai moteris yra prisižiūrėjusi, nesvarbu, ar tai būtų sportininkė, ar ne. Žinoma, tam reikia skirti laiko, tačiau kad

O kaip vertini kitų lengvaatlečių stilių?

Lietuvos lengvaatletės ne tik gražios, bet ir stilingos, tad galiu tik pasidžiaugti tokiomis gražiomis ir save mylinčiomis sportininkėmis (šypsosi).

Kas tau sunkiau – pozuoti prieš fotoobjektyvą ar sportuoti?

Žinoma, sportuoti. Prieš objektyvą stengiuosi būti atsipalaidavusi ir mėgautis akimirka, kurią bando užfi ksuoti fotografas. O sportui reikia kur kas daugiau jėgų – tiek fi zinių, tiek psichologinių.

POZUOTI LENGVIAU NEI SPORTUOTI

J. Verseckaitei ne kartą teko pozuoti prieš fotoobjektyvą.Augusto Didžgalvio nuotr.

Documents

SPORTAS Nr4 (2013m)