SPORTAS Nr4 (2014m)

4 p.

12 p.

14 p.

19 p.

Nr. 4 (983) 2014 LIEPA

TVIRTA VALIA

Skaudus karjeros vingis nesugniuždė sunkiaatlečio Aurimo Didžbalio. Nors ilgai negalėjo varžytis, jis visą laiką treniravosi ir kūrė ateities tikslus. 4 p.

www.sportas.info

Draugijos „Žalgiris“ žaidynėse –staigmenos. 16 p.

Nr. 4 (983)

TVV

POKALBIS

TEMA

FESTIVALIS

BAZĖS

Pastaruoju metu nuolat gerėjantys Lietuvos irkluotojų rezultatai – daugybės metų kryptingo darbo vaisius.

Romualdas Brazauskas žada, kad LKL nebešoks pagal Jungtinės lygos dūdelę ir bus svarbiausios varžybos šalies klubams.

Rekordais nuspalvintame festivalyje „Sportas visiems“ vėl daugiausia dalyvių subūrė asociacija „Gimnastika visiems“.

Neįprasta forma išsiskiriantis Palangos daugiafunkcis sporto kompleksas skirtas ne tik profesionalams, bet ir sveiko gyvenimo būdo puoselėtojams.

TEISINGA KRYPTIS

„Ne stebuklą padarėme. Viskas taip ir turėjo būti.

Mes ta kryptimi ir ėjome“, – po

triumfo Europos A grupės čempionate Kaune sakė Lietuvos

septynetų regbio rinktinės treneris

Sigitas Kukulskis. Po šios pergalės Lietuvos

regbininkai jau žvalgosi ir į olimpines

žaidynes. Bet ne Rio de Žaneiro,

o į Tokijo. 9 p.

Eval

do Š

emio

to n

uotr.

2 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS 2014 LIEPA

LEIDĖJAVšĮ „Sporto leidinių grupė“Įmonės kodas 300093445Olimpiečių g. 17, LT-09237 VilniusTel. 8 5 275 2791Faksas 8 5 278 4349El.p. [email protected]

DirektoriusArtūras GimžauskasTel. 8 698 82 421

Vyr. redaktoriusMarius GrinbergasTel. 8 655 59 270

REDAKCIJAMarytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Ingvaras [email protected]

REKLAMARasa JankeliūnienėTel. 8 603 77 728Faksas 8 5 278 4349El.p. [email protected]

BUHALTERIJAFinansininkėOna RatkevičienėTel. 8 5 273 [email protected]

Tiražas

ISSN 1392-9259Indeksas 5214

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcijaneatsako.

4 000

ATGARSIAI 11Lietuvos sportininkai Azerbaidžane vykusiame Europos kiokušin karatė čempionate iškovojo 11 medalių (3 aukso, 4 sidabro, 4 bronzos).

Čempionais tapo Andrius Draugelis, Inga Mikštaitė ir Raimundas Paškauskas.„„Apgyvendino mane bendrabučio ketvirtame aukšte kartu su tikrais statybininkais. Puikiai išmokau pagal triukšmą atskirti, kada jiems avanso ir algų diena. Žinojau, kas yra blakės ir pelytės. Bet jokios kitos pagundos nelipo, nes turėjau griežtą savo trajektoriją: rytinė treniruotė, mokslai ir vėl krepšinis.“

Birželio 13 d. 50-metį šventęs krepšininkas, olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis prisiminė, kaip atvyko į Vilnių, kur prasidėjo jo žygis į Olimpą.

„ACME-ŽALGIRIS“

PENKIAKOVININKAI

„SŪKURIO“ ŠOKĖJAI

ŠIAULIŲ RIEDULININKĖS

DIANA RASIMOVIČIŪTĖ

Š

Kauno „ACME-Žalgiris“ rankininkės apgynė šalies čempionių titulą. Jos fi nalo serijoje 3:0 įveikė Vilniaus SM „Tauras“-Vilniaus kolegija ekipą. Bronzą iškovojo Kauno rajono HC „Garliava SM-CASCADA“.

Pasaulio taurės fi nale JAV Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė asmeninėse varžybose iškovojo sidabro medalį. Be to, olimpinė čempionė kartu su Justinu Kinderiu laimėjo mišrios estafetės bronzą.

Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) Profesionalų lygos Europos standartinių šokių šou čempionate Austrijoje aukso medalius iškovojo Kauno „Sūkurio“ atstovai Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė.

Šiaulių „Gintra-Strektė-Universitetas“ vėl apgynė Lietuvos žolės riedulio čempionių titulą. Sidabro medalius iškovojo Vilniaus SM „Tauras“, bronzos – Vilniaus „Žuvėdra-Archyvų sistemos“.

Ketverių olimpinių žaidynių dalyvė biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė prabilo apie karjeros pabaigą. „Nebesportuoju. Sunku dabar pasakyti, ar grįšiu į sportą“, – teigė 30-metė Lietuvos sportininkė.

Geriausiu šio sezono Lietuvos krepšinio lygos treneriu išrinktas Kazys Maksvytis. Jis atvedė Klaipėdos „Neptūną“ ne tik į LKL fi nalą, bet ir į Eurolygą – uostamiesčio klubas kitą sezoną debiutuos elitiniame žemyno krepšinio turnyre.

Don

ato

Bili

aus

(„Lie

tuvo

s ry

tas“

) pie

šinys

ČeČČČČeČeČeČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČČeeeeČČČČČČČČČČČČČČČČČČČeČČČČČČeeeeeČeeeeeeeČČČČČČeČČČČČČČČČČČČČeeeeeeeeeeeeeempionais tapo An

3LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS2014 LIEPA20201414 LLIEIEPAPA


Atvirajame Lietuvos sunkiosios atletikos suaugusiųjų čempionate Klaipėdoje svorio kategorijos iki 94 kg Aurimas Didžbalis išrovė 180 kg štangą ir išstūmė 220 kg štangą.

Kartu jis pagerino du savo paties daugiau nei prieš dvejus metus pasiektus Lietuvos rekordus – stūmimo ir dvikovės (400 kg).„Rodosi, viskas eina į gera. Esu atsigavęs po pirmųjų varžybų, savijauta – gera. Kol kas mano pakeliamas svoris kyla. Ne tiek daug yra tų ribų ir, aišku, galima jas pralaužti. Suprantama, į tai reikia įdėti pastangų, noro, darbo ir svoris tikrai kils“, – praėjus kelioms dienoms po šio laimėjimo kalbėjo šalies rekordininkas.

Apie dopingą kalba nenoriai„Buvau labai išsiilgęs varžybų. Bet nebuvo lengva. Galbūt dėl to, kad buvo labai nemažai jaudulio. Juk tai buvo po dvejų metų nedalyvavimo niekur. Bet viskas per varžybas pavyko gerai ir likau labai patenkintas“, – kalbėjo birželio 13 d. 23 metų sulaukęs sunkiaatletis.Dvejus metus A. Didžbaliui dalyvauti varžybose buvo uždrausta. Prieš 2012 m. Londono olimpines žaidynes jo organizme rasta dehidrochlormetiltestosterono – anabolinio steroido, kuris augina sportininko raumenų masę, prideda jėgos, pagreitina atsigavimą po krūvių.A. Didžbalis buvo nubaustas tada, kai jos tikslas – patekti į olimpines žaidynes atrodė išsipildęs. Per pasaulio pirmenybes Turkijoje jis įvykdė olimpinės atrankos reikalavimus, surinkęs jėgos dvikovėje 395 kilogramus.

VEIDASRimčiausias AURIMO DIDŽBALIO ir kitų Lietuvos rinktinės sunkiaatlečių startas bus lapkritį Kazachstane vykstantis pasaulio čempionatas

Apie dopingą atletas kalba nenoriai: „Kiekvienoje sporto šakoje to pasitaiko. Bet čia, sunkiojoje atletikoje, kažkodėl niekada paaiškinimų nėra, kaip tai atsitinka... Mus juk visus vienodai ruošė. Ir nežinau iki šiol, kaip tai įvyko, kad rado tas uždraustas medžiagas mano organizme,“ – tikino sunkumų kilnotojas.

Pasitraukti neketinoAtrodytų, toks posūkis turėjo jauną sportininką sugniuždyti. tačiau A. Didžbalis tvirtina nė nemanęs mesti sporto. Nepateko į olimpines žaidynes Londone, vadinasi, tikslo nepasiekė. O tikslo nepasiekęs trauktis jis nenorėjo: „Ne, nemaniau mesti sporto, nes nesu pasiekęs tų tikslų, kuriuos esu užsibrėžęs. Būtų apmaudu palūžti, nuleisti rankas. Tiesiog nuo tada pradėjau laukti šių metų pasaulio čempionato, Rio de Žaneiro olimpiados, kad tuos užsibrėžtus tikslus įvykdyčiau.“Šiaip diskvalifi kuoto sportininko gyvenimas stipriai nepasikeitė. Jis tiesiog negalėjo dalyvauti varžybose. Treniruotis Aurimas treniravosi, kaip tai daręs prieš diskvalifi kaciją.„Visą laiką stengiausi treniruotis. Net pirmomis dienomis nebuvo nė minties apie poilsį. Sunkiausi psichologiškai, aišku, buvo pirmi mėnesiai, kai dar dveji metai buvo prieš akis. Bet nenuleidau rankų, treniravausi ir tas laikas praėjo. Dirbau optimaliai, kad nepersitempčiau, bet ir nesėdėčiau vietoje, netinginiaučiau. Darbas vyko iš peties. Ir dabar esu puikios formos“, – kalbėjo šalies rekordininkas.Kad viskas nebūtų labai monotoniška, treneriai A. Didžbaliui pratimus paįvairindavo. Bet jokiose konkursuose, kurie primintų varžybas, sunkiaatletis nedalyvavo net su savo treniruočių draugais.

Gyvenimo režimas nepasikeitė23-ejų metų iš Marijampolės kilusio klaipėdiečio rytas prasideda septintos valandos mankšta. Po pusvalandžio – pusryčiai. 9.30 val. – pirma treniruotė. Po jos – pietūs ir pietų miegas. 16.30 val. – antra treniruotė. 21 val. – mankšta. 23 val. – sportininkas gulasi į lovą.„Patikėkite, užmigti vidury dienos pavyksta. Kadangi per treniruotę būna nemaži krūviai, kilnojamas nemažas svoris. Todėl vakare be pietų miego jau būtų nelengva treniruotis. Tai yra ir naudinga, ir reikalinga. Ir svorio, ir jėgų neprarandi“, – apie pietų miegą kalbėjo A. Didžbalis.Tokiu režimu jis gyvena dabar, taip pat gyveno ir būdamas diskvalifi kuotas.„Taip gyventi nėra sunku. Bet jei iš šio ritmo išsiderinsi, sugrįžti į jį bus labai nelengva, tai užims daug laiko. Todėl verčiau nuo šio režimo nenukrypti. Taip tikrai paprasčiau, esu tai patyręs“, – kalbėjo Aurimas.Atrodytų, kad negalint dalyvauti varžybose sportininkui atsiranda papildomo laiko asmeniniam gyvenimui. A. Didžbalis su tuo nesutinka: „Nesakyčiau, kad man per tuos dvejus metus laiko būtų stebuklingai padaugėję. Atsipalaiduoti nesinorėjo ir didžiąją laiko dalį vis tiek praleisdavau salėje.“Per tuos dvejus metus A. Didžbalis galėjo galbūt šiek tiek daugiau laiko skirti mokslui. Birželį jis gynė diplominį darbą Klaipėdos universitete. Studijavo kūno kultūros ir sporto pedagogiką.„Su mokslais viskas gerai – visi darbai padaryti. Aš nesistengiau bėgti kažkur į kairę ar į dešinę, treniravausi ir mokiausi. Kaip buvo prieš diskvalifi kaciją, taip viską stengiausi palikti jos metu“, – sakė sunkiaatletis. Beje, pabaigęs šią discipliną,

sportininkas žada siekti ir kitos srities žinių.„Gal ir dar ką nors studijuosiu. Reikia plėsti akiratį, blogiau nuo to tikrai nebus. Nors kol kas neapsisprendžiau – ką. Šiaip labiausiai mane traukia teisė“, – atskleidė šalies rekordininkas.

Svarbiausias metų startas – lapkritįRimčiausias A. Didžbalio ir kitų Lietuvos rinktinės sunkiaatlečių startas bus lapkritį Kazachstane vykstantis pasaulio čempionatas. Svarbu tai, kad juo prasidės atrankos taškų rinkimas olimpinėms žaidynėms.Sportininkui patekus tarp penkiolikos to čempionato geriausiųjų, jo šaliai būtų skirta viena vieta.„Bet mūsų tikslas yra iškovoti komandinę 24-ą vietą, kad gautume tris kelialapius į Rio de Žaneirą,“ – sakė A. Didžbalio ir Lietuvos rinktinės treneris, Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas Bronislovas Vyšniauskas.Tiesa, ne žemiau kaip 24-oje vietoje Lietuvos rinktinė turi būti susumavus dviejų pasaulio čempionatų – šių metų ir 2015-ųjų rezultatus.B. Vyšniauskas yra įsitikinęs, kad Lietuvos komandai tai yra įvykdoma užduotis.„Ir be A. Didžbalio įskaitinių taškų pelnyti gali daug mūsų atletų. Pirmiausia Žygimantas Stanulis, Europos čempionato sidabro medalių laimėtojas, taip pat Algimantas Trajanauskas, Modestas Šimkus, Arnas Šidiškis, Donatas Anuškevičius.“Pagrindiniai A. Didžbalio konkurentai pasaulio čempionate, anot B. Vyšniausko, turėtų būti olimpinis čempionas kazachas Ilja Iljinas ir pasaulio čempionas lenkas Adrianas Edwardas Zielinskis.

Skaudus karjeros vingis nesugniuždė sunkiaatlečio Aurimo Didžbalio. Nors

ilgai negalėjo varžytis, jis visą laiką treniravosi ir kūrė ateities tikslus

G2ksppis

1313Aurimas Didžbalis

dvejus metus negalėjo

dalyvauti varžybose, nes prieš Londono olimpines

žaidynes jo organizme

aptikta draudžiamo preparato.

VARŽYBŲ ALKIS ĮKVĖPĖ REKORDUI

startas bus lapkritį Kazachstane vykstantis pasaulio čempionatas


Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Gausioje šalies irkluotojų medalių kolekcijoje trūksta vienintelio apdovanojimo – olimpinio aukso. Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas vilnietis Dainius Pavilionis įsitikinęs, kad ir šis trofėjus jau artėja prie Lietuvos.

„Aukso tikimės per kiekvienas olimpines žaidynes, potencialo tikrai turime. Mūsų irkluotojai puikiai startuoja per pasaulio ir Europos čempionatus. Praėjusiais metais per planetos čempionatą mes visus pašiurpinome: dvi lietuviškos įgulos laimėjo aukso ir sidabro medalius, trečioji valtis irgi rungtyniavo fi nale“, – sako LIF prezidentas D. Pavilionis.

Pastaraisiais metais Lietuvos irkluotojai įvairiose amžiaus grupėse tikrai stebina visus savo puikiais rezultatais. Kuo būtų galima tai paaiškinti?Geri rezultatai neateina per vieną dieną, tai daugelio metų kryptingo darbo vaisius. Norint parengti gerą irkluotoją, reikia 6–8 metų. Irklavimas – techniškai sudėtinga sporto šaka, reikia daug treniruotis, įgyti įgūdžių. Atėjo toks laikas, kada pradėtas darbas duoda savo rezultatus. Lietuvos treneriai yra tikrai geros kvalifi kacijos, turi daug gerų žinių. Mūsų irklavimo mokykla garsėja nuo 1958–1960 metų, kada prasidėjo Zigmo Juknos ir Antano Bagdonavičiaus amžius. Trenerių Ričardo ir Eugenijaus Vaitkevičių, mano tėvuko Jono Pavilionio pradėtą darbą tęsia kitos kartos,

ta irklavimo mokykla išliko. Nemažai mūsų trenerių yra jau ne jaunuoliai, turi daug patirties dar nuo anų laikų. Džiaugiamės, kad mumis patikėjo ir daug padeda Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovai: prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, rėmėjas, o dabar Lietuvos irklavimo federacijos viceprezidentas Antanas Guoga. Prieš porą metų per Europos čempionatą Italijoje mums pavyko prisišnekinti vieną geriausių pasaulio irklavimo trenerių italą Gianį Postiglione, kuris 2011 m. buvo pripažintas geriausiu Tarptautinės irklavimo federacijos (FISA) treneriu. Šiaip jį prisikalbinti nėra lengva, pagrindinis šio puikaus trenerio interesas – kuo didesnė konkurencija, kad kuo daugiau šalių irkluotojų galėtų pasiekti aukštus rezultatus.Neturėjome tiek pinigų, kad šis specialistas galėtų dirbti Lietuvos irklavimo rinktinės vyr. treneriu, tačiau, dirbdamas Graikijos rinktinės vyr. treneriu, jis kuruoja ir mūsų rinktinę. Atlikome labai gerą veiksmą – treneriu prikalbinome dirbti talentingą irkluotoją Mykolą Masilionį, kuris dabar yra tarsi jungiamoji grandis tarp konsultanto G. Postiglione ir mūsų elito. Šitas puikus duetas davė postūmį Lietuvos irklavimo elitui. Labai padidėjo pratybų krūviai, tačiau mūsų irkluotojai juos atlaiko, kadangi bazę jau buvo padarę mūsų treneriai. Tiesa, jie šiek tiek išsigando tų krūvių ir kas pusantro mėnesio rengiamų kontrolinių varžybų,

POKALBIS Pasak LIF vadovo DAINIAUS PAVILIONIO, norint parengti gerą irkluotoją, reikia 6–8 metų.

„Iš pradžių tokia italo pratybų metodika visus šokiravo, tačiau buvome sutarę taip: tie, kas nori patekti į Lietuvos rinktinę, turi pereiti visą šią mokyklą. Netrukus irkluotojai pradėjo raškyti vaisius, skinti pergales.

puikius rezultatus. Jokiu būdu nenoriu nuvertinti mūsų trenerių, kurie padarė titanišką darbą, parengė funkciškai stiprius ir techniškus Lietuvos sportininkus. Tačiau tas šlifavimas, mikronų gaudymas technikos ir taktikos srityse – Italijos trenerio nuopelnas.

Ar galite teigti, kad būtent G. Postiglione pastangomis atgimė Lietuvos irklavimas? Negali vienas konsultantas „perversti“ visą irklavimą. Mūsų treneriai parengia irkluotojus iki tam tikro lygio, G. Postiglione tikrai nelips į tą pelkę ir neugdys pradedančiųjų irkluotojų arba tų, kurie, jo nuomone, nėra perspektyvūs. Jis pamatė, kad mūsų irkluotojai jau subrendę pergalėms. Lietuvos porinių dviviečių įgulos Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas bei Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė, vienvietininkas Mindaugas Griškonis gerai pasirodė per Londono olimpines žaidynes. Su jais dar reikia tik truputį padirbėti.

Kol kas pasiekiama puikių rezultatų irkluojant porines dvivietes, o ką galite pasakyti apie pavienį irklą?Mums sunku sudaryti dideles komandas. Gerokai lengviau sudaryti smulkias įgulas. O pavienininkai jau specializuojasi. Yra kairys ir dešinys irklas. Pavyzdžiui, S. Ritteris buvo geras pavienio irklo meistras, tačiau antro tokio nebuvo ir negalėjo sėsti į pavienę dvivietę. Mes pavienio irklo neužmiršome,

Alfredo Pliadžio nuotr.LIETUVOS IRKLAVIMO FEDERACIJOS PREZIDENTAS DAINIUS PAVILIONIS

MŪSŲ TIKSLAS – OLIMPINIS AUKSASkai rytais reikia bėgti 5 km krosą, po valandos ant treniruoklių (konceptų) visu pajėgumu irkluoti 2 km, o po pietų laukia 15 km distancijos. Iš pradžių tokia italo pratybų metodika visus šokiravo, tačiau buvome sutarę taip: tie, kas nori patekti į Lietuvos rinktinę, turi pereiti visą šią mokyklą. Netrukus irkluotojai pradėjo raškyti vaisius, skinti pergales.

Tačiau Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalininkė Birutė Šakickienė skeptiškai vertina G. Postiglione, nes jis į Lietuvą užsuka tik retsykiais. Neva jis pateikia tik savo nuorodas ir darbo gaires treniruočių procesui, jo rekomendacijose vyrauja ypač intensyvus darbas. Gal įžymioji mūsų irkluotoja iki galo nematė to proceso. Pasikartosiu: mes taip viską susidėliojome, jog šalia italo būtų M. Masilionis, kuris turi istorinę galimybę prisiliesti prie didžiojo sporto. Jis visada gali būti šalia italų trenerio, klausyti, konspektuoti kiekvieną jo žodį, domėtis treniruočių metodika, viską fi lmuoti.Tai Dievo dovana, šansas iš karto įšokti į traukinį ir būti didelio meistriškumo treneriu. Treneris Virgaudas Leknickas, pabuvęs porą savaičių treniruočių stovykloje Graikijoje, pasakė, kad G. Postiglione – nuostabus treneris, suteikęs jam neįkainuojamos patirties. Pirmoji mūsų trenerių reakcija buvo tokia: mes viską žinome, mes taip pat viską darome. Tačiau dabar jie akivaizdžiai mato

LIF prezidentas D. Pavilionis džiaugiasi

nuolat didėjančia Lietuvos irkluotojų

titulų kolekcija.Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

5LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS2014 LIEPA

Per 34 darbo metus dziudo treneris Petras Vinciūnas džiaugėsi ne vienu savo auklėtinių laimėjimu, tačiau pačios svarbiausios pergalės dar laukia. 7p..

gražias tradicijas puoselėja klaipėdiečiai, vadovaujami trenerio Liudo Mileškos, turime įvairių planų.

Birželio pradžioje Trakuose vyko Lietuvos čempionatas, ar pamatėte naujų veidų?Čempionate nedalyvavo mūsų elito sportininkai, išskyrus M. Valčiukaitę. Kiti yra pasirašę kontraktus su Bydgoščio klubu ir tomis dienomis dalyvavo Lenkijos čempionate. Naujų veidų pamatėme, nebuvo silpnų įgulų, kurių pasirodymus būtų gėda stebėti. Į čempionatą pateko komandos, kurios įveikė atrankos varžybų barjerą. Dėl apdovanojimų rungtyniavo ir septynios vyrų bei keturios moterų aštuonvietės.

Sovietmečiu būtent Lietuvos moterų ir vyrų aštuonvietės pasiekė įspūdingų pergalių. Liko tiktai gražūs prisiminimai, ar galvojate sugrąžinti šių fl agmanų šlovę?Dabar visame pasaulyje yra moterų irklavimo duobė. FISA kryptis – stiprinti moterų irklavimą, ypač pavienį irklą, kur nėra didelės konkurencijos, jų pozicijas stiprinti per olimpines žaidynes. Planuojama didinti moterų valčių skaičių. Vis garsiau kalbame apie tai, kad gal pabandyti Trakuose surinkti geriausias Lietuvos irkluotojas į eksperimentinę grupę. Vyrų pavienio irklo centru galėtų tapti Klaipėda, kur yra visos sąlygos. Tačiau tam reikalingi pinigai. Pavasarį Klaipėdos rajone, netoli Priekulės, surengėme Vilhelmo kanalo irklavimo

regatą, tenai galima puikiai stovyklauti ir irkluoti.

Nuo liepos mėnesio Trakų irklavimo bazė pagaliau bus atiduota tikriesiems jos šeimininkams – irkluotojams. Ar jums tai bus didelė paspirtis, siekiant dar geresnių rezultatų?Paspirtis bus tada, kai Lietuvos irklavimo federacija tenai turės savo žodį. Šiandien to žodžio nelabai turime. Lietuvos olimpinis sporto centras yra uždėjęs rankas ir kasmet reikia kovoti su bazės direktoriumi, buvusiu irklavimo treneriu Jonu Čižausku. Kasmet varžybų surengimas Trakuose mums vis daugiau kainuoja. Per Vilhelmo kanalo regatą mes jautėmės šeimininkais, mums daug kas buvo leista daryti nemokamai. Irkluotojai, treneriai, teisėjai per pietus netgi nemokamai buvo pavaišinti didžkukuliais. Trakuose rengiame daugumą varžybų, tačiau tenai net neturime savo kampiuko, požiūris į mūsų mėgstamą sporto šaką turėtų būti kitoks.

Ar gausus Lietuvos trenerių būrys ugdo irkluotojus?Vilniuje ir Kaune irkluotojus ugdo po septynis, Klaipėdoje ir Trakuose – po penkis, Šiauliuose – keturi... Gerų trenerių tikrai turime – Vladislavas Sokolinskis, Virgaudas Leknickas, Tomas Valčiukas, Liudas Mileška, dar dirba nenuilstantis Algirdas Arelis, išugdęs Monrealio ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių medalininkus Vytautą Butkų ir Birutę Šakickienę, o dabar tobulina Donatą Vištartaitę. G. Postiglione (kairėje) dažnai bendrauja su Lietuvos rinktinės treneriu M. Masilioniu (viduryje).

Šių metų Europos čempionate triumfavo R. Maščinskas ir S. Ritteris.

Virg

audo

Lek

nick

o nu

otr.

Europos vicečempionių medaliai įteikti D. Vištartaitei ir M. Valčiukaitei.

Žemyno pirmenybių bronzą Serbijoje iškovojo M. Griškonis.

7LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS2014 LIEPA20201414 L LLLIEIEPAPA

TRENERISPer tris dešimtmečius dziudo labai pasikeitė. Anot PETRO VINCIŪNO, visi pokyčiai daromi tam, kad būtų įdomiau žiūrovui.

Dziudo treneris Petras Vinciūnas džiaugėsi ne vienu savo auklėtinių laimėjimu, bet svarbiausios pergalės dar laukia

SVARBIAUSIAS TIKSLAS – PRIEŠ AKISaD

Lina Daugėlaitė[email protected]

Auklėtinius, kurie siekė ir pasiekė rezultatų, P. Vinciūnas prisimena visus iki vieno. „O vaikų visų neprisiminsi – nuo 1980-ųjų treniruoju“, – nutęsia gegužės 5 d. 60-metį atšventęs treneris.

Savo vaikus į treniruotes dabar jau atveda buvę jo auklėtiniai. „Treniruodamas profesionalius sportininkus, visą laiką dirbdavau ir su vaikų grupe. Dabar jos nebeturiu – Lietuvos sporto universitete gavau truputį valandų ir dirbu su studentais. Jie ir treniruojasi profesionaliai, ir kartu stengiuosi juos įtraukti į trenerio darbą. Su tokiomis grupėmis malonu dirbti. Iš karto matyti, kuris gabus, kuris nori ir taps geru treneriu“, – pasakojo P. Vinciūnas.

Linksmiau – su vaikais Su įvairaus amžiaus sportininkais dirbęs treneris teigia, kad su jaunesniais dirbti linksmiau ir lengviau: „Mažas vaikas – maža problema, didelis – didelė bėda, – šypsosi. – Su mažiukais nedaug išvykų, nėra tokios įtampos, tėvai prisideda. Su suaugusiaisiais sunkiau. Pavyzdžiui, Karolis Bauža, Marius Paškevičius išvažiuoja į varžybas, bet yra dar kokie 6–7 sportininkai, kurie irgi nori vykti į turnyrus, o lėšų trūksta. Reikia verstis per galvą: juk aš, kaip treneris, sportininką motyvuoju varžybomis, o jeigu nesugebėsiu jo išvežti, kas tada?“Dirbdamas treneriu milijono neuždirbsi, greičiau, juokiasi P. Vinciūnas, „į minusą nueisi“. Tačiau pasitenkinimas, kurį patiria sportininkui pasiekus gerų rezultatų atperka viską ir skatina judėti į priekį: „Kai gali perteikti sportininkui ką nors nauja, kai matai, kaip jis tobulėja, pasiekia rezultatų, išgyveni didelį džiaugsmą.“ Per tris dešimtmečius trenerio širdį ne visą laiką džiugino auklėtinių pergalės – trenerio darbe pasitaikė ir sunkumų: „Buvo juodų dienų, buvo duobių, bet siekiu savo tikslo ir einu pirmyn. Tikslas dar nepasiektas.“ Koks gi jis? Nudžiuginti Lietuvą medaliu, kurį dziudo atstovas iškovotų olimpinėse žaidynėse. „Tai pats didžiausias tikslas“, – ištaria treneris.

Ruošiasi į Rio de ŽaneirąKad Lietuvos dziudo meistrai pribrendę didžiajai pergalei, treneris neabejoja. Po vieną dziudo atstovą Lietuva turėjo visose olimpinėse žaidynėse pradedant Barselona, o štai Londone jų buvo net du. „Atlantoje dalyvavo Algimantas Merkevičius – nors liko devintas, bet labai mažai trūko, kad jis eitų toliau. Londone mūsų

sportininkams teko itin pajėgūs varžovai, gal ir jaudulys neleido pasiekti geresnių rezultatų. Bet buvome gerai pasiruošę – nebūčiau nustebęs, jeigu būtume grįžę su apdovanojimais. Dabar viską perkeliame į ateitį. Kaip pavyks, žiūrėsime“, – prisiminimais ir ateities siekiais dalijasi P. Vinciūnas. Tačiau norint pasiekti olimpinę svajonę, pirmiausia reikia įveikti tarpinę stotelę – atranką. Ji dziudo atstovams prasideda šiemet. Penkiuose turnyruose sportininkai surinks pusę atrankos taškų, kitą pusę rinks kitąmet. Praėjusio olimpinio ciklo atranką K. Bauža ir M. Paškevičius įveikė nesuklupę. „Nebuvo klausimo – papuls ar ne. Jau prieš pusę metų jaučiau ir mačiau, kad sportininkai dalyvaus olimpinėse žaidynėse“, – prisiminė treneris. Pagrindiniai pretendentai keliauti į Rio de Žaneirą lieka tie patys – M. Paškevičius ir K. Bauža. Treneris džiaugiasi, kad kol kas juodu sėkmingai dalyvauja varžybose: K. Bauža užėmė trečią vietą Europos čempionate praėjusiais metais, o šiemet bronzos medaliu džiaugėsi M. Paškevičius. Sėkmingai šis sportininkas šiemet dalyvauja ir

„Didžiojo prizo“ turnyre. „M. Paškevičius subrendo, jis treniruojasi, tvarkingai laikosi sportinio režimo. Tai pavyzdys kitiems. Karolis irgi pilnas jėgų, turi didelį potencialą, kuris dar atsiskleis“, – įsitikinęs treneris.

Amžinas studentasIš Japonijos po pasaulį pasklidęs dziudo išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Pasak P. Vinciūno, dziudo sekciją turi bemaž kiekvienas Lietuvos miestas ir miestelis. Gal pirmiausia dėl to, kad ši sporto šaka gana pigi, jai nereikia specialios įrangos ar labai ypatingos treniruočių vietos. Pasak trenerio, galima treniruotis ir didelėje, ir mažoje salėje, o specializuotų dziudo salių Lietuvoje nėra nė vienos. Per tris dešimtmečius dziudo labai pasikeitė. Anot P. Vinciūno, visi pokyčiai daromi tam, kad būtų įdomiau žiūrovui. „Daug veiksmų uždrausta, pavyzdžiui, metimai už kojų. Siekiama, kad būtų mažiau užlaikymo, kad sportininkas išeitų ir iškart vyktų veiksmas“, – aiškino treneris. Keičiasi ir patys sportininkai. Daug jų matęs treneris pastebi, kad dabar profesionaliai sportuojantys dziudo atstovai labiau motyvuoti nei sportavusieji prieš kelis dešimtmečius:

„„Anksčiau neretai ateidavo sportuoti norėdami išsisukti nuo Sovietinės armijos. Dabar nemaža dalis sportuojančiųjų atkrinta, bet tie, kurie lieka, labiau motyvuoti sportuoti, atsakingesni. Be to, šiuo metu nėra nė vieno, kuris nesimokytų – ar mokykloje, ar universitete. Ir pati sporto šaka tokia, kad reikia turėti ne vien raumenų, bet ir galvą – kovojant daug lemia taktika.“

apdovanojimą už kilnų elgesį sporte. Tai labai šaunus vyrukas – ir kaip sportininkas, ir kaip padėjėjas.“ O koks laimėjimas brangiausias? Iki šiol prisimena pirmąjį. Tai buvo A. Merkevičiaus iškovotas sidabro medalis SSRS jaunių pirmenybėse. „Apskritai visos tos akimirkos brangios ir džiaugsmingai išgyventos. Tai ir yra tas akumuliatorius, verčiantis eiti toliau. Kai pamatai, kad mūsų maža valstybė pakyla aukščiau už didžiąsias, jauti didžiulį pasitenkinimą. Malonu, kai varžovai žiūri į sportininkus iš Lietuvos su pagarba – čia ne laisvas ratas, reikės parungtyniauti, žiūrėk, kitiems ir kojos dreba, susitikus su lietuviu“, – sako treneris.Nesėkmių P. Vinciūnas per daug nesureikšmina – pamoką reikia išmokti ir vėl viską pradėti iš naujo. Jam nerimą labiau kelia kitas dalykas: „Apskritai norėtųsi, kad visi Lietuvos treneriai būtų draugiškesni, vieningesni, kad juos sietų bendras tikslas. To, deja, dar nėra... Treneriai labai darbštūs – ir Panevėžyje, ir Alytuje, ir Elektrėnuose, ir Vilniuje, bet trūksta vienybės. Gal ir fi nansiniai dalykai tam turi įtakos.“

„Anksčiau neretai ateidavo sportuoti norėdami išsisukti nuo Sovietinės armijos. Dabar nemaža dalis sportuojančiųjų atkrinta, bet tie, kurie lieka, labiau motyvuoti sportuoti, atsakingesni. Be to, šiuo metu nėra nė vieno, kuris nesimokytų – ar mokykloje, ar universitete. Ir pati sporto šaka tokia, kad reikia turėti ne vien raumenų, bet ir galvą – kovojant daug lemia taktika.“ Dziudo paslapčių mokydamas kitus, P. Vinciūnas nenustoja mokytis pats – metams bėgant keičiasi viskas: pasiruošimas, metodikos, požiūris. „Jeigu nesimokai, tik žemyn eini. Visą laiką esu studentas, – šypsosi treneris pasakodamas, kad mokslo trupinius renka iš visur po truputį: ir iš varžovų, ir iš mokslo žmonių. – Stebiu varžybas – kiekviena rinktinė sugalvoja ką nors nauja, bendradarbiauju su Lietuvos sporto universitetu – su Aleksu Stanislovaičiu, labai dėkingas esu Albertui Skurvydui.“

Nesėkmės mokoKuriuo savo auklėtiniu treneris didžiuojasi labiausiai? Ilgai negalvodamas atsako – tai M. Paškevičius: „Marius daugiau negu sportininkas. Jis gavo ir

P. Vinciūnas su savo auklėtiniais M. Paškevičiumi

(kairėje) ir K. Bauža.


ČEMPIONAI Europos čempionato Kaune finale Lietuvos rinktinei auksinius taškus paskutinę rungtynių minutę pelnė JONAS MIKALČIUS.

Lietuvos septynetų regbio rinktinės treneris Sigitas Kukulskis mano, kad lietuviai taikysis į Tokijo olimpines žaidynesPO TRIUMFO – NAUJI IŠŠŪKIAI

sLIngvaras [email protected]

Pergalė, iškovota paskutinę rungtynių akimirką per Europos čempionato A grupės turnyro Kaune fi nalą prieš Lenkijos komandą, Lietuvos septynetų regbio rinktinei atvėrė duris į 2015-ųjų „Grand Prix“ varžybas – elitinių žemyno komandų pirmenybes.

Paskutinę fi nalo rungtynių minutę Jonas Mikalčius įspūdingu reidu per visą aikštę pelnė lemiamus ir pergalingus čempionato taškus. Lietuva triumfavo 22:17 (5:12).„Nėra čia ko sveikinti, ne stebuklą padarėme. Viskas taip ir turėjo būti. Mes ta kryptimi ir ėjome“, – kalbėjo šią rinktinę trečius metus treniruojantis Sigitas Kukulskis po pergalės Europos A grupės turnyre.„Grand Prix“ komandos kitąmet dalyvaus atrankoje į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Turnyro dalyviams skirta viena vieta į olimpiadą. Visa atrankos sistema yra gana sudėtinga.Keturios vietos atiteks pasaulio septynetų regbio serijos varžybų lyderiams, t. y. toms ekipoms, kurios po devynių turų užims pirmas keturias vietas. Tai paaiškės 2015 m. gegužės mėnesį. Dar šešios vietos atiteks geografi niu principu vyksiančiuose turnyruose (taip pat ir Europos „Grand Prix“). Po vieną vietą atiteks Afrikos, Azijos, Europos, Šiaurės Amerikos ir Karibų, Okeanijos bei Pietų Amerikos regionų nugalėtojams. Ekipos paaiškės iki 2015 m. gruodžio. Dar viena vieta atiteks specialaus turnyro nugalėtojui. Jame dalyvaus 16 rinktinių, atrinktų pagal visų šešių regionų reitingus 2015 m., t. y. iš Afrikos bus pakviestos trys stipriausios komandos, iš Azijos – trys, iš Europos – keturios, iš Šiaurės Amerikos – dvi, iš Okeanijos – dvi ir iš Pietų Amerikos – dvi. Nugalėtoja bus išaiškinta prieš pat olimpines žaidynes.

Kodėl lietuviams geriau sekasi žaisti septynetų, o ne tradicinį regbį? – paklausėme S. Kukulskio.Žaisti didįjį regbį reikia labai stiprių, didelių, galingų vyrų. Tokių regbininkų Lietuvoje nėra daug. Septynetų regbis yra šiek tiek kitoks. Jam reikia greitesnių, ištvermingesnių sportininkų. Tad stiprią septynetų regbio rinktinę suformuoti mes galime.

Stiprus ir galingas regbininkas neturi galimybių patekti į septynetų regbio rinktinę?Kodėl? Gali. Bet tik tada, jeigu jis greitai bėga. Žaidžia ir dvimetriniai žaidėjai. Kuo didesnis žmogus, kuo greičiau

„Jeigu mes tikslingai dirbsime, taip, kaip dabar pradėjome, tai galimybių patekti į kitą – 2020 m. Tokijo – olimpiadą galime ieškoti. Juk į olimpines žaidynes patekti nori visi. Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Fidžyje, Samoa regbis užima tą vietą, kur pas mus yra krepšinis. Okeanijoje regbio tradicijos seniausios. O Europai skirtos kelios vietos, kurias dar reikia išsikovoti.

kultivuojamų šakų bus septynetų regbis.Bandysime į šią sporto šaką pritraukti mažesnių vaikų. Ten sportininkų rengimas bus kitoks nei didžiojo regbio.

Ar mažojo regbio komandos taip pat laikosi tos tradicijos, kai po rungtynių jų nariai susėda kartu, išgeria alaus, pabendrauja?Taip, visos tradicijos tos pačios. Po Europos čempionato „trečiasis kėlinys“ vyko Kauno sporto halėje, kur susirinko visos dalyvavusios komandos. Ten iš pradžių vyko apdovanojimų ceremonija, vėliau komandos pavakarieniavo, pabendravo, išgėrė alaus. Aišku, kas nenori, tas negeria to alaus, niekas juk per prievartą nepila.

Lietuvos rinktinė – Europos čempionato A grupės turnyro nugalėtoja.Evaldo Šemioto nuotr.

nepriklausomybę, prasidėjo Europos čempionatai. 1992-aisiais teko suformuoti rinktinę. Kažkada Europos čempionato elitiniame divizione Lietuvos rinktinė buvo užėmusi 5-ąją vietą, tris kartus – 9-ąją. Bet po to iš jo iškrito ir šiemet mes išsikapanojome vėl. Tiesa, anksčiau septynetų regbio Europos pirmenybėse žaisdavo ne visos stipriausios regbio šalys. Dabar, kai kovojama dėl kelialapių į olimpines žaidynes, visos šalys surinko savo rinktines Europos čempionatui. Elitiniuose „Grand Prix“ turnyruose žaidžia profesionalūs regbininkai ir mums tikrai teks pasistengti.

Kuo, be žaidžiančiųjų skaičiaus, skiriasi didysis ir mažasis regbis?Kamuolys – tas pats. Aikštė – tokia pati kaip ir didžiojo regbio. Taisyklės – beveik tokios pačios. Tik vienas kėlinys trunka 7 minutes. Kai aikštėje 7 žaidėjai, atsiveria labai didelės erdvės ir jiems tenka daug dirbti fi ziškai. Taigi skirtumų yra: žaidėjų skaičius, trukmė ir tam reikalingos žaidėjų fi zinės savybės.

Ar Lietuvoje žaidėjai yra pasiskirstę – vienų specializacija didysis regbis, kitų – mažasis?Neturime tiek sportininkų, kad galėtume juos skirstyti. Bet savybės, reikalingos septynetų regbio žaidėjui, turėtų būti ugdomos nuo mažų dienų. Greitai Šiauliuose atvers duris sporto gimnazija, kurios viena

ČEMPIONAIČČEUROPOS SEPTYNETŲ REGBIO A DIVIZIONO ČEMPIONAIŽaidėjai: Arnas Staniulis, Gediminas Liutkus, Jonas Mikalčius, Justinas Vasiliauskas, Justinas Urbonas, Martynas Liansbergas, Mindaugas Misevičius, Dovydas Taujanskas, Mantautas Vilimavičius, Domantas Bagužis, Evaldas Štitilis, Vytaras Bloškys.

Treneriai: Sigitas Kukulskis, Warrenas Abrahamas.

jis bėga, tuo sunkiau varžovams jį sugaudyti. Bet septynetų regbį gali žaisti ir mažas žaidėjas, jeigu jis yra greitas ir vikrus. Yra pavyzdys, kai mažutis, gal 170 cm ūgio ir 70 kg nesveriantis lengvaatletis, nepatekęs į JAV olimpinę 100 m bėgimo rinktinę, žaidžia regbį. Ir labai sunku jį pagauti. Nes būtent tokių savybių septynetų regbiui labiausiai reikia: greičio ir vikrumo. Aišku, reikia ir galingesnių. Jei visi bus mažiukai, jie nepramuš varžovų gynybos linijos.

Ar ši pergalė kiek nors priartino prie Rio de Žaneiro?Ko gero, ne. Bet jeigu mes tikslingai dirbsime, taip, kaip dabar pradėjome, tai galimybių patekti į kitą – 2020 m. Tokijo – olimpiadą galime ieškoti. Juk į olimpines žaidynes patekti nori visi. Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Fidžyje, Samoa regbis užima tą vietą, kur pas mus yra krepšinis. Okeanijoje regbio tradicijos seniausios. O Europai skirtos kelios vietos, kurias dar reikia išsikovoti.

Kurio regbio tradicijos Lietuvoje gilesnės?Prieš kelerius metus Lietuvos didysis regbis šventė 50-metį. Septynetų regbis mūsų šalyje įsibėgėjo po nepriklausomybės atgavimo. Iki jos Šiaulių „Vairas“ 1988–1989 m. važiuodavo į septynetų regbio turnyrus Vokietijoje. Atgavus


SPORTUOJAM Vienas baidarių polo pradinininkų Lietuvoje alytiškis KĘSTUTIS DAMBRAUSKAS treniruoja nacionalinę rinktinę.

„„Kur žaidžiama, priklauso nuo krašto. Pavyzdžiui, Italija, Ispanija naudoja atvirus baseinus. Honkonge esu matęs, kad vyksta treniruotės po atviru dangumi ir šalia šviečia dangoraižiai, reklamos“.

Mažvydas [email protected]

Baidarių polas, dar vadinamas kanupolu – komandinė sporto šaka, žaidžiama vandenyje su baidarėmis, irklais, kamuoliu ir pakabinamais vartais. Lietuvoje šio sporto užuomazgos susiformavo 1986 metais. Pradėtas kelių entuziastų, dabar baidarių polas pritraukia tiek jauną, tiek vyresnį, nors ir yra gana brangus pomėgis.

Kęstutis Dambrauskas – vienas tų kelių entuziastų, kurių dėka baidarių polas vis labiau populiarėja. Nuo pirmųjų susiformavimo žingsnių šiuo sportu gyvenantis alytiškis dabar treniruoja Lietuvos nacionalinę baidarių polo rinktinę. „Viskas prasidėjo Alytuje 1985 metais. Tuo metu, kai pamatėme spaudoje, kad yra toks žaidimas, aš daugiau dalyvavau baidarių slalomo varžybose. Tada dar neįsivaizdavome, kaip jis atrodo. Reikėtų paminėti Arvydą Atmanavičių, Regimantą Vaičiulį. Tai buvo toji mūsų trijulė, kurios pagalba viskas prasidėjo“, – pasakoja Kęstutis.Be šios trijulės, svariai prie baidarių polo atsiradimo Lietuvoje prisidėjo dar keli alytiškiai – Aleksandras

Aleknavičius, Gintautas Tacionis, Valdas Butkus, Mindaugas Ražinskas ir Renaldas Kalina. Vyrai patys pradėjo gaminti šiam žaidimui tinkamas baidares, susikūrė taisykles ir pradėjo žaisti.Tiesa, pirmus trejus metus jie žaidė pasistatę vandensvydžio vartus ir naudodami trumpesnes baidares, nei reikėjo. Tik tada, kai 1990 m. apsilankė Švedijoje, pamatė, kad vartai turi kaboti 2 m aukštyje, o baidarių ilgis siekti net 3 metrus. Teko keisti ne tik šiuos dalykus, bet ir taisykles.

Kelių sporto šakų mišinysBaidarių polas žaidžiamas uždaruose arba atviruose vandens telkiniuose. Aikštelė – 35 m ilgio ir 23 m pločio. Abiejuose jos galuose 2 m aukštyje kabo vartai, į kuriuos ir turi kamuolį įmesti žaidėjai. Komandą sudaro po penkis sportininkus, žaidžiančius aikštelėje, ir po tris atsarginius. Žaidžiami du kėliniai po 10 min. ir, suprantama, laimi ta ekipa, kuri pelno daugiau įvarčių.Šią sporto šaką galima laikyti baidarių, vandensvydžio ir krepšinio mišiniu. Ji panaši į jas ne tik elementais, bet ir savybėmis, kurių prireikia žaidėjams.

„Labai svarbu greitis, tikslumas, mąstymas. Gali būti fi ziškai silpnesnis, bet jei turi gerą galvą ant pečių, tai padarysi daugiau negu turėdamas didelę fi zinę jėgą“, – sako K. Dambrauskas.Žaidimui svarbiausia ne taktiniai sprendimai, o žaidėjų drausmė aikštelėje. Kiekvienas jų turi savo zoną ir ją gina, o puolėjai taip pat žino vietas, kuriose turi būti. „Kiekvienas turi žinoti savo vietą aikštelėje. Jeigu to nežino, būna sunku. Per vieną ataką būna, kad žaidėjas atakuoja, o per kitą – jau kitoje pozicijoje atsiranda. Priekines pozicijas užima greiti žaidėjai, jeigu perimame kamuolį, jie gali greitai pabėgti ir iš vartininko ar gynėjo sulaukti ilgo perdavimo“, – pasakoja alytiškis.

Žaidžia visur ir visiLietuvoje baidarių polas žiemą žaidžiamas baseinuose, o atšilus orams dažnai persikeliama į atvirus vandens telkinius – Trakų ar kitus ežerus. Kaune miesto čempionatas rengtas net Kauno mariose. „Kur žaidžiama, priklauso nuo krašto. Pavyzdžiui, Italija, Ispanija naudoja atvirus baseinus. Honkonge esu matęs, kad vyksta treniruotės po atviru dangumi ir šalia šviečia dangoraižiai, reklamos“, – lygina entuziastas.

Pirmosios ofi cialios baidarių polo varžybos Lietuvoje surengtos 1989 m. Alytuje. Nuo to laiko iki dabar šis miestas išliko bene pagrindine šios sporto šakos širdimi, jam prilygsta tik Trakai. Šiuose miestuose įsikūrusios ir dvi stipriausios Lietuvos baidarių polo komandos. Kiti du pagrindiniai židiniai – Vilnius ir Kaunas. Šį žaidimą gali žaisti tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek vaikai, sako K. Dambrauskas: „Žaisti gali visi norintieji, jokių apribojimų nėra. Pramokstama labai greitai, ypač puikiai tai pavyksta vaikams. Dabar Alytuje turime 10–12 m. amžiaus vaikų grupes.“

Išlaidos – nemažosNorint užsiimti baidarių polu, reikia turėti ne tik ryžto, bet ir nemažų santaupų. Kiekvienas žaidėjas privalo turėti baidarę, dviejų menčių irklą, gelbėjimo liemenių, apsauginius akinius ir šalmą. „Tai gana brangus sportas. Baidarę perkant tik treniruotėms, pigiausias variantas kainuoja apie 500 eurų. Jeigu norime geresnės, varžyboms tinkamos baidarės, ji gaminama iš kitų medžiagų, naudojamas anglies pluoštas ir ji kainuoja ne mažiau kaip 800 eurų“, – apie kainas pasakoja K. Dambrauskas.

GREIČIO, TIKSLUMO IR PROTO KOKTEILISBaidarių polas vadinamas trijų sporto šakų – baidarių irklavimo, vandensvydžio ir krepšinio – mišiniu

Baidarių polą galima žaisti ir atvirame vandenyje. Trakuose šios sporto šakos pratybas rengia draugija „Žalgiris“.Alfredo Pliadžio nuotr.


Romualdas Brazauskas žada, kad LKL nebešoks pagal Jungtinės lygos dūdelę ir bus svarbiausios varžybos šalies klubams. 12p..

2014 LILIEEEPEPAA

Galutinė kaina priklauso ir nuo to, kaip pavyksta susiderėti su pardavėju. Lietuviai palaiko gerus santykius su Lenkijos įmone, kuri mūsiškiams padaro didelių nuolaidų. Irklai taip pat atsieina apie 1 000 ar daugiau litų, nekalbant jau apie kitą įrangą. Reikiami pinigai įrangai, treniruotėms ir varžyboms surenkami iš rėmėjų, žmonės taip pat perveda du procentus gyventojų pajamų mokesčio, padeda besitreniruojančių vaikų tėvai, patys žaidėjai.

Vienas rungtynių nelaimėsiPraėjusiais metais baidarių polo varžybose, patvirtintose Lietuvos baidarių irklavimo federacijos, dalyvavo per šimtas žmonių. Tačiau realus skaičius užsiimančių šiuo sportu yra daug didesnis.Skirtingos svarbos varžybos vyksta kas mėnesį. Tokį tikslą 2009 m. sau išsikėlęs K. Dambrauskas jį įvykdė ir dabar džiaugiasi turnyrų gausa bei didėjančiu susidomėjimu.Jis pats ilgą laiką žaidė Lietuvos rinktinėje, dalyvavo ne viename čempionate, o per savo karjerą pelnė daug apdovanojimų slalomo varžybose. 1997 m. lietuviai pirmą kartą išbandė jėgas Europos čempionate ir liko

dešimti. Būtent šį rezultatą K. Dambrauskas išskiria kaip geriausią. Tačiau būtų galima paminėti ir 2001 m. čempionatą Lenkijoje, kai mūsiškiai buvo labai arti stipriausiųjų aštuntuko. Tada Kęstutis paskutinėmis mačo su Šveicarija akimirkomis uždirbo baudinį, tačiau ranka sudrebėjo ir įvarčio pelnyti nepavyko. Jo būtų pakakę žengti į ketvirtfi nalį.„Iš šešių metrų nesugebėjau pataikyti į tuščius vartus, jei būčiau pataikęs, būtume aštuntuke. Čia labai didelis apmaudas liko. Dar bandžiau pataisyti baudinį, kartojau metimą, bet gavau smūgį į petį ir kamuolys nulėkė šalia vartų“, – prisimena jis.Dabar K. Dambrauskas pats treniruoja rinktinę, stebi žaidėjus varžybose ir atrenka geriausius. Čia jau svarbiausia – žaidėjo gebėjimas pritapti prie ekipos.„Gali būti geras žaidėjas, bet nepritampa, nes yra ne komandinis žmogus, stengiasi asmeniškai kažką daryti, o su komanda nesugeba dirbti. Vienas tikrai nelaimėsi, svarbiausia yra komandinis žaidimas ir komanda. Aišku, individualios žaidėjo stiprybės yra labai didelis pliusas“, – neabejoja treneris, kviečiantis žaidėjus į treniruotę penkis kartus per savaitę.

Lietuvoje vyksta ir tarptautinės baidarių polo varžybos.

Baidarių polo pradininkai Lietuvoje – 1989 m. vykusio turnyro nugalėtoja Alytaus „Varsa“.


TEMA Naudingiausiu reguliariojo sezono krepšininku tapo „Lietuvos ryto“ legionierius JUANAS PALACIOSAS.

Saulius [email protected]

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezono uždanga nusileido. Sezono, kokio seniai nebuvo LKL metraštyje. Kvapą gniaužiantis čempionatas krepšinio gerbėjams padovanojo daugybę staigmenų.

Į pirmenybių fi nalą sensacingai nepateko vienas iš dviejų pagrindinių favoritų Vilniaus „Lietuvos rytas“, turėjęs kovoti dėl bronzos su Prienų „Tonybet“.Lemiamoje serijoje su Kauno „Žalgiriu“ garbingai grūmęsis Klaipėdos „Neptūnas“, nors ir pralaimėjo 2:4, iškovojo teisę kitą sezoną atstovauti Lietuvai Eurolygoje. LKL čempionate sirgaliai galėjo išvysti daugybę įtemptų aukšto lygio rungtynių. „Neptūnas“ laimėtose ir ketvirtfi nalio, ir pusfi nalio serijos rungtynėse keturis kartus pergalę šventė tik vieno taško skirtumu.Prasibrauti į fi nalą gerų galimybių turėjo „Šiaulių“ ir „Tonybet“ klubai. Jiems pristigo tik vieno kito Fortūnos šypsnio. Iššūkį pirmenybių favoritams šį

sezoną metė ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“.Lietuvos krepšinio lygos sezonas jau baigėsi, bet jos direktorius Romualdas Brazauskas pluša išsijuosęs. Darbo – per akis. Praėjusiame čempionate LKL vadovams buvo pažerta nemažai kritikos dėl netobulos varžybų sistemos ir prasto tvarkaraščio. Stipriausios Lietuvos lygos klubai žaidė nevienodą skaičių rungtynių. Tvarkaraštis buvo derinamas ir su rusų vadovaujamos Jungtinės lygos, kurioje žaidė „Lietuvos rytas“ bei „Neptūnas“, rungtynėmis. Jei vilniečiai būtų patekę į Jungtinės lygos fi nalą, LKL pirmenybės būtų užsitęsusios iki pat birželio pabaigos. Dar vienas nesusipratimas – pirmiausia vyko fi nalo serija, o tik po to mažasis fi nalas... Prienų komanda „Tonybet“ buvo priversta ilgai laukti mačų dėl trečiosios vietos, nes „Lietuvos rytas“ žaidė Jungtinės lygos pusfi nalio dvikovas.„Kitą sezoną tokių dalykų nepasikartos“, – kalbėdamas su portalu „sportas.info“ kategoriškai pareiškė R. Brazauskas.

komandoms susidarytų milžiniškas skaičius rungtynių.Alternatyva – po dviejų ratų pagal pasiektus rezultatus suskirstyti klubus į dvi grupes. Tarkime, į pirmą grupę patektų šešios pajėgiausios komandos, o į kitą – likusios. Antroje grupėje pirmąsias dvi vietas užėmę klubai prisijungtų prie pirmosios grupės ekipų ir taip pat kovotų atkrintamosiose varžybose.Vienas iš šios sistemos trūkumų – silpnesnės ekipos antrame etape negalės varžytis su stipriausiomis komandomis, bet apatinėje turnyro lentelės dalyje esantys klubai įnirtingai kovotų dėl dviejų kelialapių į atkrintamąsias varžybas.

Kada paaiškės, kuri varžybų sistema bus pasirinkta?Per kitą valdybos posėdį, o jis vyks liepos viduryje.

Kokių galimybių turi kitose LKL pirmenybėse pasirodyti „Mažeikių“ ekipa, kuri jau dvejus metus iš eilės triumfavo Nacionalinėje krepšinio lygoje?Galimybės nemažos. „Mažeikiams“ reikia didesnės arenos. Dabar rekonstruojama

senoji salė, kurioje telpa tik 800 žiūrovų. Dar svarbu, kad komanda suformuotų reikiamą biudžetą.

Kas bus, jei mažeikiškiai neįgyvendins vieno iš šių reikalavimų?Tikiu, kad taip nebus. Bet vis dėlto, jeigu taip nutiktų, LKL valdyba spręstų, ar čempionate vėl žais paskutinę vietą užėmęs Kauno „LSU-Atletas“, ar lygoje bus dešimt klubų.

Kai kurie krepšinio specialistai mano, kad LKL lygis pakiltų, jei būtų sumažintas ekipų skaičius. Pavyzdžiui, treneris Šarūnas Sakalauskas įsitikinęs, kad geriausia būtų, jei pajėgiausioje šalies lygoje rungtyniautų aštuonios komandos.Manau, optimaliausias variantas būtų, jei lygoje žaistų dešimt klubų. Aštuoni tikrai per mažai.

Ar Vilniaus „Sakalų“ klubas jau mirė galutinai?LKL valdyba liepos viduryje turėtų spręsti šios komandos likimą. „Sakalų“ vadovai iki gegužės 1 d. turėjo pateikti dokumentus apie atsiskaitymą su žaidėjais, bet to nepadarė.

TIKSLAS – PAŽABOTI NETVARKĄRomualdas Brazauskas žada, kad LKL nebešoks pagal Jungtinės lygos dūdelę ir bus svarbiausios varžybos.

„Žalgirio“ krepšininkai apgynė LKL čempiono sostą. Šįkart fi nale kauniečiams nereikėjo kovoti su „Lietuvos rytu“ – vilniečius jie palaužė dar pusfi nalyje. Alfredo Pliadžio nuotr.

Panašu, kad kitą sezoną ir „Lietuvos rytas“, ir „Neptūnas“ vėl kovos trijuose turnyruose. Jungtinės lygos varžybose ketina dalyvauti ir dar kelios LKL komandos. Kaip pavyks suderinti tvarkaraščius? – paklausėme R. Brazausko.Dabar jau neatsižvelgsime į tai, kada vyks Jungtinės lygos rungtynės. Šios lygos tvarkaraščio sudarytojai turės derintis prie mūsų. LKL čempionatas turi būti prioritetas mūsų klubams. Atsižvelgsime tik į Lietuvos komandų dalyvavimą Eurolygos, taip pat Europos taurės turnyruose. O pats tvarkaraščio sudarymas nėra sudėtingas dalykas, tai – maždaug dviejų dienų darbas.Mūsų tikslas, kad šeštadienį ir sekmadienį iš viso būtų sužaistos penkerios rungtynės. Sezoną planuojame pradėti rugsėjo 27–28 d., o baigti vėliausiai birželio 14 dieną.

Ar jau galutinai linkstate prie trijų ratų formato? Tai vienas pagrindinių variantų. Žaisti keturis ratus, kai čempionate rungtyniauja 11 klubų, iš esmės neįmanoma. Tokiu atveju


Rekordais nuspalvintame festivalyje „Sportas visiems“ vėl daugiausia dalyvių subūrė asociacija „Gimnastika visiems“ 14p.p.

Manau, kad metų turėjo užtekti susitvarkyti.

Baigėsi LKL sutartis su generaliniu rėmėju „Beko“. Ar ši bendrovė ir toliau padės lygai?Dabar vedamos derybos dėl naujos sutarties. Bandysime privilioti ir naujų rėmėjų.

Esate ir Baltijos krepšinio lygos (BBL) direktorius, be to – Eurolygos varžybų inspektorius (vertinate teisėjų darbą). Kaip visur suspėjate?

SEZONO LAUREATAISBirželio 13 d. Kaune buvo apdovanoti LKL čempionato prizininkai, prizus atsiėmė geriausi žaidėjai, treneriai.Čempionų žiedai įteikti Kauno „Žalgirio“ krepšininkams. Antrąją vietą iškovojo Klaipėdos „Neptūnas“, o trečias liko Vilniaus „Lietuvos rytas“.Naudingiausiu reguliariojo sezono krepšininku tapo „Lietuvos ryto“ legionierius Juanas Palaciosas. Perspektyviausiu pripažintas „Neptūno“ puolėjas Edgaras Ulanovas. Jis gavo ir kylančios LKL žvaigždės apdovanojimą.Rezultatyviausiai rungtyniavo „Šiauliuose“ žaidžiantis amerikietis Travisas Leslie. Jis vidutiniškai pelnė po 15,2 taško.Taikliausiai baudas metė žalgirietis Justinas Dentmonas. Iš dviejų taškų zonos geriausiai atakavo Alytaus „Dzūkijos“ krepšininkas Giedrius Staniulis, tritaškius taikliausiai mėtė „Lietuvos ryto“ gynėjas Martynas Gecevičius.Vilniaus ekipos įžaidėjas Omaras Cookas užėmė pirmąją vietą net dviejose nominacijose. Jis pavogė iš varžovų daugiausia kamuolių ir atliko daugiausia rezultatyvių perdavimų. Kauno „LSU-Atleto“ vidurio puolėjas Tomas Urbonas tapo blokų karaliumi. Panevėžio „Lietkabelio“ aukštaūgis Ivanas Neliubovas atkovojo daugiausia kamuolių.Garbingiausiu LKL krepšininku pripažintas „Tonybet“ veteranas Mindaugas Lukauskis. Geriausio trenerio laurai atiteko „Neptūno“ strategui Kaziui Maksvyčiui.Naudingiausiu fi nalo serijos žaidėju išrinktas Paulius Jankūnas.

Jokių problemų nekyla, viską suderinu. Birželio pabaigoje paaiškės, ar liksiu BBL direktoriumi.

Mano nuomone, teisėjavimo lygis Eurolygoje, Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus smuko. Kaip jūs manote?Aš taip nemanau. Bendras teisėjavimo lygis neblogas. Be to, yra daug jaunų perspektyvių arbitrų. Kita vertus, ir Eurolygoje, ir Lietuvoje stinga asmenybių. Ypač mūsų šalyje norėtųsi šiek tiek daugiau kokybiško teisėjų darbo.

„Neptūnas“ prasibrovė į fi nalą, kuriame kibo į atlapus „Žalgiriui“. Kitą

sezoną klaipėdiečiai debiutuos Eurolygoje.Šarūno Dužino nuotr.

LKL direktorius R. Brazauskas

pasinėręs į darbus.

Pirmą kartą per 15 pastarųjų metų „Lietuvos rytas“ nepateko į LKL fi nalą.


FESTIVALIS Festivalyje „Sportas visiems“ pasiektas Guinnesso rekordas – vienoje ilgiausių pasaulyje linijų šoko net 2 739 ŽMONĖS.


Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ viceprezidentas Algimantas Jucevičius apie asociaciją „Gimnastika visiems“ sako, kad tai – jų festivalio veidas. Šiemet festivalyje dalyvavo net 750 „Gimnastika visiems“ atstovių.

„Lietuvoje kasmet organizuojame seminarus ir pagal festivalio programą „Sportas visiems“ kviečiame žmones. Šiemet jų tikėjomės sulaukti daugiau, savo narių turime Kaune, Šiauliuose, Joniškyje, Panevėžyje, kuris pastaraisiais metais tapo šokių miestu ir į Palangą atsiuntė apie 200 šokėjų, Rietave, Plungėje, kitur. Per festivalį atlikome ne vien masinį pratimą, bet ir rengėme konkursą „Džiaugsmo gimnastika“, kuriame dalyvavo 35 grupės, pasirodė apie 600 sportininkių“, – sako Lietuvos asociacijos „Gimnastika visiems“ prezidentė Irena Plioplienė. Pačios ryškiausios buvo ir festivalio laureatėmis tapo Panevėžio šokių studija „Tavo Fortūna“ (vad. Inga Slivkienė), Kauno krepšinio mėgėjų lygos šokių kolektyvas „Laisvė“

(vad. Neringa Kalpokaitė), Šiaulių profesinio rengimo centro šokių klubas „X“ (vad. Irena Dunauskienė), Panevėžio šokių studijos „EnerGym“ (vad. Irina Šlimienė ir Rasa Morozovaitė), šiuolaikinių šokių studija „Šokių oazė“ (vad. Indrė Šukė). Iš kitų išsiskyrė ir Rietavo, Plungės bei Laukuvos moterų aerobikos grupė „Riva“ (vad. Giedrė Žlibinienė), Tauragės šokių klubas „Amadeus Dance“ (vad. Vilija Kriugelienė), Šilalės šokių studija „Salto“ (vad. Aušra Danisevičienė), aerobikos ir šokių studija „JumP“ (vad. Audronė Vizbarienė). Jos per iškilmingą konkurso uždarymą buvo apdovanotos asociacijos „Sportas visiems“ taurėmis.

Kokia yra pagrindinė „Gimnastika visiems“ veikla? – paklausėme I. Plioplienės.Ji tikrai prasminga, džiaugiamės, kad turime nemažai žmonių, kurie nori gyventi geriau, sveikiau ir linksmiau. Klubai, studijos dirba labai daug visus metus, sukuria gražias kompozicijas, tad festivalio metu galime pasidžiaugti jų kūrybos darbo rezultatais. Auga meistriškumo lygis,

profesionalesnės tampa vadovės, kurios yra baigusios tam tikras šokių, choreografi jos mokyklas, kitas studijas. Mes keliame kartelę vis aukštyn, vadovėms netrūksta darbo, studijos nudžiugina sudėtingais pratimais. Kiekvieną pasirodymą fi lmuojame, fotografuojame, pasidarome įrašus. Juos internetu išsiunčiame šokių studijoms, žmonės mokosi, tobulinasi. Visi džiaugiasi mūsų šokiais, visi būna linksmi, patenkinti. Pasisėmusios energijos, įspūdžių, šokių studijos, grupės grįžta į savo miestus ir ruošiasi kitiems pasirodymams. Asociacijos „Gimnastika visiems“ būstinė yra įsikūrusi Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto centre, kuriame dirbu ir esu vadovė. Veikli mūsų asociacijos valdybos narė yra universiteto dėstytoja kaunietė Algė Daunoravičienė, kurianti šokių choreografi ją. Jos ir dėstytojos Ernestos Sendžikaitės vadovaujamos, Palangoje pasirodė ir daugiau kaip 20 mūsų universiteto šokėjų. Mūsų darbas nėra lengvas, tačiau kai jį mėgstame, tai ir dirbti nėra sunku. Tenka nemažai pasijaudinti, naktimis galvoti, nes problemų ir mums netrūksta.

Esame visuomenininkės, veiklai plėtoti gauname lėšų iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, taip pat žmonės skiria savo lėšų. Jau daugelį metų dirbame su tomis pačiomis grupėmis, jų vadovėmis, tapome tarsi giminės, gerai viena kitą pažįstame. Lietuvai atstovaujame pasaulinėse gimnastiadose, kurios, kaip ir olimpinės žaidynės, vyksta kas ketverius metus, o jas organizuoja Pasaulio gimnastikos federacija (FIG).Kitąmet renginys vyks Helsinkyje, mūsų laukia didelis darbas, sieksime jam gerai pasirengti. Klubams dalyvavimas gimnastiadose būna didelis paskatinimas. Sukuriame naujų pratimų, parenkame muziką, jie vietoje išmoksta ir važiuoja visur dalyvauti. Pasirodėme gimnastiadose Portugalijoje (1999), Austrijoje (2007), Šveicarijoje (2011). Dalyvavome Tarptautinės asociacijos „Sportas visiems“ (TAFISA) festivaliuose Pietų Korėjoje, kur buvome pasipuošę stilingais tautiniais drabužiais bei sulaukėme neapsakomo pasisekimo, ir Šiauliuose.

Festivalis „Sportas visiems“ baigėsi, kokie ateities planai?

Festivalyje pavargome, išeikvojome daug energijos ir jėgų, bet buvome laimingos. Matėme linksmas žmonių akis, naujoji palangiškių arena, kur vyko „Džiaugsmo gimnastikos“ konkursas, sprogo iš džiaugsmo, žmonės mums buvo dėkingi už pasirodymus. Arena mums labai patiko, joje daug erdvės. Rugsėjį apie 30 mūsų žmonių grupė iš Šiaulių, Kauno, Joniškio vyks į Tulūzą (Prancūzija), į ketvirtąjį festivalį „Auksinis amžius“, kurį rengia Europos gimnastikos sąjunga (UEG). Ruošiame naują kompoziciją. Rugsėjį vyks ir mūsų festivalis „Auksinis amžius“, organizuojamas kas antrus metus Druskininkuose, prie Latežerio, kur įsikūrusi Lietuvos sveikatos mokslo universiteto poilsio stovykla. Ten nuostabi vieta, labai gera aura, įvairi festivalio programa (konkursai, parodos, jogos mankšta, grybavimas, uogavimas, vakaronė). Turime kvietimų dalyvauti įvairiose miestų ir rajonų šventėse. Lapkritį vyks mūsų asociacijos ataskaitos ir rinkimų konferencija, savo gretas norėtume papildyti naujais jaunimo atstovais.

KARTELĖ KYLA VIS AUKŠTYNRekordais nuspalvintame

festivalyje „Sportas visiems“ Palangoje vėl daugiausia dalyvių

subūrė asociacija „Gimnastika visiems“, vadinama renginio veidu

Per Palangą keliauja rekordinė vėliava.

Rim

gaud

o Bu

drio,

Mat

o Ba

rana

usko

ir V

ytaut

o Pe

triko

nuo

tr.

15LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS2014 LIEPA20201414 L LIEIEEEPAPA

Iš keturių jubiliejinėse „Žalgirio“ žaidynėse Palangoje dalyvavusių Marijampolės komandų trys namo grįžo su apdovanojimais. 16p.p.

FESTIVALIS NUDŽIUGINO REKORDAISFFestivalį Palangoje vertina Lietuvos asociacijos „Sportas

visiems“ prezidentas Algis Bronislovas Vasiliauskas:„Šiemet „Sportas visiems“ festivalis Palangoje buvo

21-asis ir buvo skirtas Baltijos kelio 25 metų jubiliejui pa-minėti. Jame užfi ksuoti trys rekordai. Susirinko rekordinis 10 240 dalyvių būrys. Tokio tikrai nesitikėjome. Baltijos kelio – 25-mečiui paminėti buvo pasiūta įspūdinga 300 m ilgio trispalvė, kuri buvo nešama J. Basanavičiaus gatve link jūros tilto ir visi, netgi poilsiautojai, prie jos galėjo prisiliesti ir nusifotografuoti. Praktiškai rekordinė vėliava buvo ne nešama, o perduodama iš rankų į rankas. Tuo pat metu buvo gerinamas ir Guinnesso rekordas – vienoje ilgiausių pasaulyje linijų šoko net 2 739 žmonės.

Šiemet dauguma festivalio renginių vyko mieste ir prie jūros, rekonstruotame pagrindiniame palangiškių stadione tebuvo surengtas futbolo turnyras, o arenoje vyko sporto draugijos „Žalgiris“ žaidynių tinklinio varžybos. Festivalio programoje buvo net 60 sporto rungčių ir priemonių, varžyboms iš viso teisėjavo 114 teisėjų, o prisidėjo 42 savanoriai.

Pirmą sykį į varžybų programą buvo įtraukti paplūdi-mio tenisas ir greitasis badmintonas. Nemažai smalsuo-lių sutraukė „Montis Magia“, kuris nuo 1996 m. vienija kolektyvus, susidomėjusius kalnų kelionėmis bei laipioji-mo uolomis sportu, pirmą sykį organizuotas renginys.

Festivalyje gausiausiai dalyvavo asociacija „Gimnasti-ka visiems“ (786), Linijinių šokių federacija (750), „Žal-giris“ (500), Lietuvos sveikuolių sąjunga (615), Lietuvos bėgimo asociacija (310). Festivalyje iš kitų išsiskyrė Lietuvos šaulių sąjungos atstovai ir žalgiriečiai, vilkin-tys žaliais sportiniais marškinėliais.

Sudarėme galimybę su visais pasimankštinti bei parungtyniauti ir poilsiautojams, jie dalyvavo ir įspūdingose eitynėse per miestą. Kaip ir praėjusiais metais, festivalį papildė „Žalgirio“ draugijos, šiemet švenčiančios garbingą 70 metų jubiliejų ir priklausan-čios mūsų asociacijai, žaidynės.

Palanga gražiai sutiko tradicinį festivalį, buvo puikus oras, negavome jokių nusiskundimų. „Sportas visiems“

dabar vienija 19 skėtinių sporto organizacijų, tačiau festivalyje nedalyvavo Lietuvos moksleivių sporto asociacija, kuri praktiškai yra vegetuojanti.

Mūsų visos asociacijos narės festivalyje pasiskirstė darbus: „Žalgirio“ sporto draugija buvo atsakinga už smiginį, salės žaidimus, futbolo veteranų turnyrą, Lietu-vos studentų sporto asociacija – už rankinį ir paplūdimio tinklinį, asociacija „Nemunas“ – už kvadratą, seminarus, paskaitų ciklą, Sveikuolių sąjunga – už mokslinę konfe-renciją, rytmečio mankštas, paplūdimio žaidimus.

Surengti tokį festivalį nėra lengva, jis nėra pigus, tačiau nekainuoja milžiniškų sumų. Tai bendras aso-ciacijos „Sportas visiems“ asocijuotų narių fi nansavi-mas, bendram projektui skirtos lėšos, iš kurių pasilieka-me dalį festivaliui surengti.

Kiekvienas mūsų asociacijos narys priklauso tarptau-tinėms organizacijoms. „Gimnastika visiems“ dalyvauja pasaulinėse gimnastiados varžybose, „Nemunas“ vyks-ta į kultūros ir sporto šventes, „Žalgiris“ – į Europos ir pasaulio neprofesionalaus sporto mėgėjų žaidynes, studentai – į universiadas ir kitus renginius.

Festivalyje „Sportas visiems“ dalyvavo net 750 „Gimnastika visiems“ atstovų.

I. Plioplienė ir A. B. Vasiliauskas su Kauno krepšinio mėgėjų lygos šokių kolektyvu „Laisvė“.

Palangoje pasiektas linijos šokių Guinnesso

rekordas.

Festivalio deglas – Palangos mero Š. Vaitkaus rankose. Antra iš dešinės – LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė, dešinėje – „Sportas visiems“ prezidentas A. B. Vasiliauskas.

Meras Š. Vaitkus

sveikina „Sportas visiems“

viceprezidentą A. Jucevičių.


ŽAIDYNĖS 1990-aisiais vykusios pirmosios žalgiriados ugnį ir draugijos vėliavą Katedroje pašventino monsinjoras KAZIMIERAS VASILIAUSKAS.


Marijampolės žalgiriečiai į draugijos žaidynes Palangoje delegavo keturias komandas. Dvi ekipos – tinklininkai ir krepšininkai laimėjo atrankos varžybas, o futbolininkai ir krepšininkės į fi nalą pateko pagal praėjusių metų varžybų rezultatus.

Geriausiai pasirodė krepšininkės, tapusios žaidynių čempionėmis, o futbolininkai ir krepšininkai pelnė bronzos medalius. Be apdovanojimų liko tiktai vyrų tinklinio komanda.

Netikėta krepšininkių sėkmė„Tai nebuvo pati geriausia mūsų žalgiriada. Ankstesniais metais yra dalyvavusios visos penkios mūsų komandos. Šiemet nepasisekė mūsų tinklininkėms, jos per atrankos varžybas pralaimėjo klaipėdietėms ir nepateko į fi nalą. Per žaidynes Palangoje mes nepuolėme skaičiuoti vietų ir nekėlėme užduočių laimėti medalius.Tačiau malonią staigmeną pateikė mūsų krepšininkės. Nesitikėjome, kad jos taip toli nužengs ir taps čempionėmis. Daugiau tikėjomės iš nuolatinių žalgiriados prizininkų futbolininkų, tačiau antrą varžybų dieną jie pritrūko jėgų ir

nesugebėjo nugalėti pagrindinių varžovų vilniečių“, – sako Marijampolės „Žalgirio“ draugijos tarybos pirmininkas Gintautas Janušauskas. Žaidynių čempionais galėjo tapti ir Marijampolės tinklininkai – Lietuvos pirmosios lygos vicečempionai, patekę ir tarp keturių pajėgiausių šalies komandų. Tačiau į Palangą atvažiavo visai ne ta ekipa, o sudaryta iš veteranų ir jaunimo, ji netgi neturėjo trenerio.Mat tomis dienomis vyko Marijampolės dienos, ir pajėgiausieji miesto tinklininkai, vadovaujami trenerio Raimundo Bendžiūno, pasirinko vietines varžybas. „Šalia mūsų Rygiškių Jono gimnazijos, kuri turi renovuotą stadioną, krepšinio aikštelę, prie Šešupės – treniruoklių kompleksą, buvo atidaromas paplūdimio tinklinio aikštynas. Tad daug tinklininkų liko ten žaisti. Nežinau, gal mūsų paplūdimio tinklininkams ši aikštelė ir taps pagrindine treniruočių vieta, tačiau kol kas jie renkasi žaisti kitur“, – sako G. Janušauskas.Marijampoliečiams nesisekė jau nuo pat turnyro pradžios, jie pralaimėjo Kauno ir Klaipėdos komandoms, tačiau nugalėjo pajėgius Vilniaus tinklininkus (2:1), pelniusius bronzos medalius.

Vadovauja buvęs lengvaatletisMarijampolės „Žalgirio“ tarybai nuo 1985 m. vadovaujantis G. Janušauskas – buvęs lengvaatletis, bėgęs 800 m distanciją, 400 m nuotolį per barjerus. Kiek apgailestauja, kad jam, sportininkui, neteko dalyvauti „Žalgirio“ draugijos žaidynėse, nes jų programoje niekada nebuvo lengvosios atletikos varžybų, tiktai tenisas ir žaidimai. Dabar jis mėgėjiškai žaidžia krepšinį ir atstovauja Marijampolės veteranų, kuriems daugiau nei 45-eri, komandai, žaidžia Lietuvos veteranų čempionate. Gintautas – vyriausias komandos žaidėjas, jau atšventė 50 metų jubiliejų. „Komandai, kuri dalyvavo žalgiriados varžybose, jau netinku, ne tie mano greičiai“, – šypsodamasis sako jis.

Netrūksta entuziastųG. Janušauskas pripažįsta, kad Marijampolėje suburti komandas, dalyvaujančias „Žalgirio“ draugijos žaidynėse, nėra sunku. Tačiau priduria, kad būtinai turi būti koks nors entuziastas, aplink kurį viskas sukasi. Kol kas marijampoliečiams sekasi, jie kiekvienoje sporto šakoje turi tokių žmonių.Tinklininkų reikalais rūpinasi R. Bendžiūnas, krepšininkių – Ina Komisaraitienė, futbolininkų – Egidijus Kriaučiūnas. Vienos jų suburtos komandos būna

nuolatinės, o kitos – vienadienės. Jau gal 20 metų kartu žaidžia tinklininkės, nes jų miesto sporto mokykloje nėra merginų grupių, todėl jų komandos nepapildo jaunimas. Marijampolėje veikia septyni žalgiriečių klubai, kurie yra registruoti ir turi klubo statusą, o trys yra mėgėjiškai susibūrę. Veikliausi – tinklinio ir futbolo klubai. Vietinio pobūdžio varžybų marijampoliečiai praktiškai nerengia, nes Marijampolė – ne Vilnius ar Kaunas, surinkti po 10 ar 12 komandų neįmanoma. Jie stengiasi dalyvauti įvairiose veteranų varžybose, bando jėgas taurių varžybose.

Didžiausia problema – bazė Didelė Marijampolės žalgiriečių problema – sporto bazė, kurie ją nuomojasi, dabar netgi neturi savo pastogės ir kabineto. Naudojasi Sporto centro, kuriam vadovauja G. Janušauskas, patalpomis ir telefonu.„Labai smagu, kai žmonės sportuoja, turiningai leidžia savo laisvalaikį. Mūsų žalgiriečiai ypač laukia draugijos žaidynių, kur susitinka su savo bičiuliais ir su jais išbando jėgas. Palangoje pasigedome vakaronės, visi norėjo pabūti kartu. Jeigu mums bus patikėta organizuoti žaidynes, vakaronė bus vienas pagrindinių akcentų“, – sako G. Janušauskas.

ŽALGIRIADOJE – MALONI STAIGMENA

Iš keturių jubiliejinėse „Žalgirio“ žaidynėse Palangoje dalyvavusių

Marijampolės komandų trys namo grįžo su apdovanojimais

LYDERIAILMIESTAI Krepšinis: 1. Marijampolės moterų (2. Vilnius, 3. Panevėžys) ir Kauno vyrų (2. Panevėžys, 3. Marijampolė) komandos.Futbolas: 1. Panevėžys, 2. Vilnius, 3. MarijampolėTinklinis: 1. Kauno moterų (2. Vilnius, 3. Klaipėda) ir Kauno vyrų (2. Klaipėda, 3. Vilnius) vyrų komandos.

RAJONAI Tinklinis: 1. Klaipėdos r. moterų (2. Kaišiadorys, 3. Lazdijai) ir Klaipėdos r. vyrų (2. Lazdijai, 3. Kupiškis) komandosFutbolas: 1. Klaipėdos r., 2. Alytaus r., 3. KaišiadorysKrepšinis: 1. Kretingos moterų (2. Sankt Peterburgas, 3. Šilutė ir Mažeikiai) ir Šiaulių r. vyrų (2. Trakai, 3. Šilalė) komandos.

Žalgiriečiai tradicinėje festivalio „Sportas visiems“ eisenoje.

17LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS2014 LIEPA2014 LLLILIEPEPAA

Palangos daugiafunkcis sporto kompleksas skirtas ne tik profesionalams, bet ir visiems sveiko gyvenimo būdo puoselėtojams. 19p.p.

ŽAIDYNĖS PAVYKOŽ25-ąsias sporto draugijos „Žalgiris“ žaidynes komentuoja

draugijos prezidentas Vytas Nėnius:„Jubiliejinės žaidynės mums pavyko. Išbandėme naująją

Palangos areną, kur vyko tinklinio varžybos, joje buvo įsikūręs ir mūsų žaidynių štabas. Kaip ir ankstesniais metais, sulaukė-me Sankt Peterburgo krepšininkių, jo pamėgo mūsų žaidynes ir mielai dalyvauja.

Viešnios užėmė antrąją vietą, mūsų klubams buvo įdomu su jomis pasivaržyti. Palanga šiandien turi gana gerą sporto bazę, nėra problemų apgyvendinti sportininkus, jie viešbučius gali pasirinkti pagal prieinamą kainą, savo kišenę.

Šiemet žalgiriados dalyvius varžybų vietose vaišinome su-muštiniais, mineraliniu vandeniu, nes ne prie kiekvienos bazės yra kavinės. Kai kuriems draugijos klubams pinigų skyrė savivaldybės, o kai kurie į varžybas atvyko savo lėšomis.Įdomi mūsų žaidynių istorija. Pirmosios žaidynės vyko

1990-aisiais su didžiuliu pakilimu, kadangi tai buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos mėgėjų sporto festivalis. Iš Žalgirio mūšio lauko Lenkijoje buvo atneštas deglas, Katedroje monsin-joras Kazimieras Vasiliauskas pašventino draugijos vėliavą ir „Žalgirio“ ugnį.

Pirmosios žaidynės parodė, kad mes pasirinkome teisingą kryptį. Nuo to momento prabėgus 25 metams, matome, jog fe-deracijų, didžiojo sporto plėtojimo veikla, visų amžiaus grupių jaunimo čempionatai turi savo aukščiausią tikslą – olimpines žaidynės, pasaulio ir Europos čempionatus.

O tie sportininkai, kurie baigė sporto mokyklas ir nenuėjo di-delio sportinio meistriškumo kelio, taip pat nori varžytis įvai-riose amžiaus grupėse (20 m., 30 m., 50 m.). Mes pasiūlėme šitą priemonę ir sulaukėme pritarimo, kadangi, ypač kalbant apie žaidimus, daug klubų rungtyniauja miestų ir rajonų įvairiose lygose ir jiems norisi pasivaržyti šalies mastu.

Mūsų žaidynėse randama niša, kuri žmones domina. „Žal-girio“ žaidynių programa nėra didelė. Tai todėl, kad joms surengti reikia nemažų lėšų – sporto bazių nuoma, teisėjavi-mas, atributika, taurės kainuoja pinigus. Kai kurių sporto šakų federacijos yra aktyvesnės ir iš dalies tą nišą papildo.

Svarbus dalykas – populiarios sporto šakos: tenisas, krepšinis, tinklinis, futbolas, kurias ir įtraukiame į savo žaidynių programą. Tenisininkai apdovanojimus išsidalys liepos viduryje Kaune.

Kokie atsiliepimai per tuos 25 metus? Sportininkai nori ne tik varžytis, bet ir pabendrauti. Jeigu nesurengiame vakaronės, su-laukiame nemažų priekaištų. Taip atsitiko ir Palangoje. Į vieną kavinę sutalpinti apie 500 žmonių nebuvo galimybių.

Žaidynių dalyviai išsakė pageidavimus, kad jas reikėtų rengti ten, kur yra galimybė po kovų ilgėliau pabūti kartu, pasidalyti savo patirtimi, pabendrauti. Tokios sąlygos yra Vilniuje, Kau-ne, Marijampolėje, Smalininkuose, Alytuje. Po žaidynių sporti-ninkai vieniems metams išsiskiria, todėl pasiilgsta vieni kitų ir pasimatę nori būti kuo ilgiau kartu.

Išklausysime klubų pasiūlymų, tarsimės ir draugijos prezi-diumas spręs, kur kitais metais rengti žaidynes. Turime tam ti-krų minčių, kad galbūt žaidynes reikėtų surengti Marijampolėje.

Palanga, žinoma, irgi patraukli vieta, vilioja jūra. Tačiau mūsų žaidynės vyksta visą dieną nuo ryto iki vakaro, nėra kada ja pasidžiaugti. Žaidynes organizuoti vienoje vietoje irgi nėra gerai, aplinką reikia keisti.

Per mūsų žaidynes tuo pačiu metu rungtyniauja miestų ir rajonų sportininkai. Kai varžybos vyksta kartu, sportininkams būna smagiau. Tiesa, nemažas krūvis tenka teisėjams, tačiau jie jau turi sukaupę daug patirties ir jokios problemos nebūna.

Labai naudinga, kad apžvelgiame mūsų klubų veiklą, nes vyksta pasaulio ir Europos mėgėjų festivaliai. Juose aktyviai dalyvauja ir mūsų klubai. Jie susitinka su panašaus meistrišku-mo ir amžiaus sportininkais. Šios entuziazmo varžybos su-traukia iki 6–8 tūkst. mėgėjų. 2013-aisiais Prahoje jėgas bandė

daugiau kaip 7 tūkst. sportininkų, kovos vyko tris dienas. Tie festivaliai visiems ypač patinka, žalgiriečiams – taip pat.

Klubai pasitikrina savo pajėgumą, užmezga naujų pažinčių. Festivaliuose ypač aktyviai dalyvauja prancūzai, vokiečiai, italai, atsiunčia po keletą klubų.

Žalgiriečiams dideli uždaviniai per tuos festivalius nekelia-mi, nors juose ir dalyvauja nemažai mūsų klubų. Prahoje jėgas bandė apie 150 žalgiriečių, yra buvę, kad rungtyniavo net 350 mūsų sportininkų. Į festivalius vyko po kelias teniso, krepši-nio, rankinio komandas.

Žalgiriečiai į festivalius vyksta pasipuošę žaliais draugijos sportiniais marškinėliais, baltomis kepuraitėmis, kita atributi-ka, vežasi draugijos vėliavą. Kitąmet festivalis vyks Italijoje.

Šie metai mūsų draugijai – jubiliejiniai: draugijai – 70 metų, o žaidynėms – 25-eri. Jubiliejiniai metai šiomis draugijos žaidynė-mis nesibaigs. Jau įvyko trys paminėjimai: Vilniuje ir Kaune buvo susirinkęs draugijos sporto aktyvas, Palangoje – regionų žmonės.

Rudenį vyks „Žalgirio“ draugijos konferencija, kurioje bus paminėtas septyniasdešimtmetis, draugijos nueitas kelias. Yra parengtas fi lmukas apie draugijos sportinį gyvenimą, sukurtas dokumentinis kino fi lmas „Ainiai“, ketiname išleisti leidinį apie draugijos sporto renginius ir bazes.“

Marijampolės moterų komanda

laimėjo miestų grupės krepšinio

turnyrą. Dešinėje – G. Janušauskas.

Moterų tinklinio turnyre netrūko

atkaklių kovų.

„Žalgirio“ jubiliejaus proga – sveikinimai draugijos prezidentui V. Nėniui.

Geriausios rajonų grupės futbolo komandos.

Moterų krepšinio turnyre vėl žaidė Sankt

Peterburgo komanda.



Naująjį Palangos daugiafunkcį sporto kompleksą miesto meras Šarūnas Vaitkus pavadino ilgai lauktu. Laukimas išties buvo ilgas, nes stadionas jau buvo gerokai žilstelėjęs – pastatytas 1984 metais.

Naujojo sporto komplekso statyba buvo sparti – truko vos pusantrų metų. Sporto komplekso plotas – 4 tūkst. kv. m, objektas kainavo 14,5 mln. litų. Kaip teigė Palangos savivaldybės administracijos Ekonominės plėtos skyriaus vyresnioji specialistė Inga Juozapaitienė, projektas buvo fi nansuojamas Europos Sąjungos partnerystės ir kaimynystės priemonės Lietuvos, Lenkijos, Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos bei Valstybės investicijų programos ir miesto savivaldybės lėšomis.Daugiafunkcis sporto kompleksas išsiskiria savo neįprasta forma, statinys primena besiritančią jūros bangą.

Salės – įvairioms sporto šakoms„Sporto komplekse, kuris dar neturi pavadinimo, vienu metu galės treniruotis kelių sporto šakų atstovai, nes salę galima transformuoti į keletą skirtingų erdvių. Žiūrovų patogumui – išstumiamos tribūnos su 1,2 tūkst. vietų. Naujasis sporto kompleksas – didžiulė dovana Palangos sporto bendruomenei“, – sako Palangos sporto centro vedėjas Romualdas Kazlauskas.Palangiškių sporto kompleksą statė bendrovė „Rūdupis“. Jame įrengta universali sporto salė (44 x 26 m), kurioje galima žaisti krepšinį, rankinį, tinklinį, salės futbolą, yra švieslentė, šeši krepšiai. Sporto komplekse –

BAZĖS 2014 LLIIEPEPAA

Naujojo sporto komplekso statyba buvo sparti – truko vos pusantrų metų. Objektas kainavo 14,5 mln. litų.

dvi drabužinės, kurias galima perdaryti į keturias. Atskirai yra ir stadiono drabužinės. Įrengti teisėjų, medicinos, dopingo kontrolės kambariai, operatoriaus kabina. Antrajame aukšte įsikurs administracija, veiks dvi štangos salytės, moterims sudarytos sąlygos atlikti jogos pratimus, užsiimti aerobika. Įrengtos stadiono ir krepšinio salės ložės labai svarbiems asmenims. Veiks dvi atletinės gimnastikos salės, jau nupirkta įranga. „Tačiau mes jos dar negalime eksploatuoti, nesame sporto komplekso šeimininkai, dar nesukurta infrastruktūra“, – sako R. Kazlauskas.

Per atidarymą – dovanosNaujojo sporto komplekso salę dar balandį pirmosios išbandė Nacionalinės krepšinio lygos fi nalinio ketverto turnyro komandos, čia vyko ir „Žalgirio“ sporto draugijos žaidynių tinklinio turnyro miestų grupės varžybos. Per iškilmingą komplekso atidarymą Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis palangiškiams padovanojo krepšinio, futbolo, rankinio, tinklinio kamuolių, atidaryme dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lėšų šaltinis – stovyklosPalangiškiai dar nėra apskaičiavę, kiek kainuos modernaus statinio išlaikymas. Žiemą jis bus šildomas dujomis, kainuos elektra, dujos, kitos paslaugos. „Viską apskaičiavus, gali išeiti ir nemaža suma. Tačiau manome, kad vasarą objektą išlaikyti padės krepšinio komandos,

atvyksiančios į treniruočių stovyklas. Patvirtinti įkainiai nėra nei labai dideli, nei labai maži. Per vasarą tikimės užsidirbti. Kol neturėjome šios arenos, kitos sporto bazės mums padėdavo surinkti 100 tūkst. litų, dabar pinigėlių turėtų padidėti tris keturis kartus“, – viliasi R. Kazlauskas. Kai sporto kompleksas jau buvo baigiamas statyti, jį apžiūrėjęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis teigė, kad juo mielai naudosis geriausios mūsų šalies ir užsienio krepšinio komandos, kurios čia rengs treniruočių stovyklas, vyks varžybos. Palangoje žada treniruotis ir Lietuvos moterų bei vyrų krepšinio rinktinės.

Stadione verda darbaiJau parengtas techninis lengvosios atletikos devynių bėgimo takų, disko metimo, ieties metimo, šuolių sektorių projektas, kainavęs 2,2 mln. litų. Siekiant, kad pajūryje būtų galima rengti aukščiausio lygio varžybas, viskas buvo derinama su Lietuvos lengvosios atletikos federacija.

Perdaromos šuoliaduobės, kurios atitiks tarptautinius reikalavimus. Bus atnaujintas visas stadionas, jau pastatytos 1,4 tūkst. vietų tribūnos, bus sutvarkyta aplinka. Šiame stadione vyko iškilmingas Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ festivalio atidarymas, vietos gyventojai ir poilsiautojai galėjo pasigrožėti atnaujintu palangiškių stadionu. Viešuosius pirkimus laimėjo įmonės „Kauno keliai“ ir Kėdainių „Fortera“, kurios klos stadiono dangą. „Atnaujinto stadiono labai laukia geriausi Lietuvos lengvaatlečiai, kurie Palangoje yra dažni svečiai, ypač disko metikas Virgilijus Alekna. Viliuosi, kad iki rugpjūčio 14 d. visi darbai bus baigti, nes po trijų dienų čia numatytas tarptautinis jaunimo futbolo turnyras“, – sako R. Kazlauskas. Naujoji palangiškių sporto bazė džiugins ne tik didžiojo sporto atstovus, bet ir mėgėjus, padės plėtoti sportą ir turizmą regione, išplės kurorto gyventojų ir svečių, ypač vaikų, sveiko gyvenimo būdo bei aktyvaus poilsio pasirinkimo galimybes.

„Manome, kad vasarą objektą išlaikyti padės krepšinio komandos, atvyksiančios į treniruočių stovyklas. Patvirtinti įkainiai nėra nei labai dideli, nei labai maži. Per vasarą tikimės užsidirbti. Kol neturėjome šios arenos, kitos sporto bazės mums padėdavo surinkti 100 tūkst. litų, dabar pinigėlių turėtų padidėti tris keturis kartus.

PAJŪRYJE IŠKILO NAUJA BANGANeįprasta forma išsiskiriantis Palangos daugiafunkcis sporto kompleksas skirtas ne tik profesionalams, bet ir sveiko gyvenimo būdo puoselėtojams

Palangos sporto centro vedėjas R. Kazlauskas

Naujojo sporto komplekso atidarymas.Arūno Prialgausko nuotr.

Universalioje sporto salėje galima žaisti krepšinį, rankinį, tinklinį, salės futbolą.Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.



Vilniaus miesto savivaldybės prieš trejus metus įkurta ne pelno siekianti viešoji įstaiga „Sveikas miestas“ propaguoja sveikos gyvensenos idėją ir „Sportas visiems“ judėjimą. Ji koordinuoja miesto sporto klubų veiklą ir jiems teikia visokeriopą pagalbą, taip pat organizuoja kūno kultūros ir sporto renginius, skatina vilniečius aktyviai dalyvauti sveikatos renginiuose.

Mūsų pašnekovas – VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius, ekstremalaus sporto entuziastas, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos valdybos narys Mantas Paulauskas.

Kaip kilo idėja įkurti įstaigą „Sveikas miestas“? – paklausėme M. Paulausko.Mūsų pagrindinis tikslas buvo reorganizuoti Vilniaus sveiko miesto biurą – biudžetinę organizaciją, kurioje dirbo apie 12 žmonių. Nebuvo gerų rezultatų, todėl kilo idėja ją pertvarkyti ir įsteigti įmonę „Sveikas miestas“. Ilgai galvojome, kaip ją pavadinti. Miesto merui Artūrui Zuokui patiko daugiau aprėpiantis „Sveikas miestas“ – sveikai sportuojantis ir sveikai gyvenantis. Ta linkme ir bandome dirbti. Mūsų įmonėje – keturi žmonės, veiklos užtenka visiems. Stengiamės, kad Vilnius sportuotų, dalijamės informacija ir patirtimi su renginių organizatoriais, jiems stengiamės padėti.

Kaip „Sveikas miestas“ pakeitė Vilniaus sportinį gyvenimą?Baigiau pedagoginį universitetą, studijavau kūno kultūrą, visą gyvenimą užsiimu ekstremaliu sportu, jau nuo 18-os organizuoju renginius. Dabar man 38-eri, įgijau daug patirties. Mūsų niekada neremdavo jokios valstybinės įstaigos, visą laiką reikėjo dirbti su rėmėjais, tai išugdė platesnį požiūrį į renginio kokybę.

Kaip renginių organizatorius, išbandžiau daug sporto šakų (tenisas, stalo tenisas, fechtavimasis, breiko šokiai, ekstremalus sportas, kovos menai), matau problemas, trūkumus, pliusus, minusus ir tai man leidžia susidaryti bendrą vaizdą, ko reikia miestui, kaip jį išjudinti. Su kolektyvu pagalvojome, kokios galėtų būti greičiausios ir efektyviausios priemonės. Nusprendėme, kad tai – bėgimas, šiaurietiškasis ėjimas, tai či pratybos. Į jas žmonėms nereikia daug investuoti, vilniečius tereikia įtraukti į treniruotes, viešinti tas erdves, kur viskas vyksta. Perėmėme jau prasidėjusias senjorų tai či pratybas, žmonėms suteikėme galimybę nemokamai lankyti šiaurietiškojo ėjimo treniruotes Vingio parke, kartu su „Nike“ pradėjome nemokamas bėgimo pratybas, populiarios tapo kalnų dviračių pamokėlės.Pradėjome dirbti su rimtais parneriais, tokiais kaip „Nike“, „Vilniaus maratonas“, „Velomaratonas“, Lietuvos dviračių sporto federacija. Su jais stengiamės organizuoti jų renginius, juos kuo labiau viešinti, kad kiekvienas renginys taptų patrauklesnis dalyviams, žiūrovams ir rėmėjams.

Ar ne sviestas sviestuotas: Vilniaus savivaldybėje dirba žmonės, atsakingi už sportą, ar nesidubliuoja jūsų darbai?Ne, mes vieni kitus papildome. Vilnius turi daug sporto mokyklų ir pavaldžių įstaigų, kurių darbai galbūt nelabai reklamuojami. Sporto mokyklų auklėtiniai dalyvauja varžybose, tačiau jos nėra tokios masinės, kad kiekvienas vilnietis apie jas žinotų. Vilniaus sporto skyriuje dirba nedaug žmonių, jie turi gana daug darbo, rūpindamiesi sporto mokyklų veiklomis.

Norint įgyvendinti tikslą, reikalingos lėšos, kiek „Sveikam miestui“ jų skiria Vilniaus savivaldybė?

įrengti įvairias vasaros atrakcijas kalnų dviratininkams, ledrogių gerbėjams, veiks laipynės, moderniame pastate įsikurs restoranai ir kavinės.Projektas su „Trade State“ pasiteisino 110 proc., tai – didžiulis Vilniaus savivaldybės nuopelnas.

Vilniuje, Katedros aikštėje ir prie Baltojo tilto, birželio pradžioje vyko Olimpinė diena, kas joje patiko ir kur matote trūkumų?Olimpinėje dienoje trūkumų negali būti, į gražų renginį bandome pritraukti visas sporto federacijas, ateityje galbūt prisijungs ir daugiau neolimpinių sporto šakų federacijų. Sporto federacijų pagrindinis darbas – rengti didelio meistriškumo sportininkus, todėl, tarkime, Olimpinės dienos įvykiai jiems galbūt buvo šiek tiek neįprasti.Netradicinėje vietoje – ne vandenyje, ne ant dviračių ar panašiai, o Katedros aikštėje

ir prie Baltojo tilto jiems teko pristatyti savo sporto šaką, į ją reikėjo pažvelgti daugiau kūrybiškai. Manau, kad viskas pasisekė. „Sveikas miestas“ Olimpinėje dienoje buvo tarsi techninis atlikėjas, su visais bendravome, reikėjo sustyguoti visus darbus, pasirodymus. Žmonėms šventė patiko.

Kaip manote, ar Vilnius jau tapo sveiku miestu, ar esate pakeliui į savo tikslą?Manau, kad dar reikės daug dirbti. Vilniuje renginių tikrai nemažai, bet jų galėtų būti dar daugiau ir jie būtų kokybiškesni. Gyvename neuždaroje aplinkoje, matome, kas vyksta Rygoje, Taline, Vokietijoje, kitur. Matome, kur pasaulis eina, ryški tendencija: žmonės nori sveikiau gyventi, pasikeisti. Atsirito sveikuolių banga. Vilnius tikrai tapo sveikesniu miestu ir, viliuosi, kad prie to bent dalelyte prisidėjo ir „Sveikas miestas“.

ŽMONĖS NORI GYVENTI SVEIKIAU

Per Olimpinę dieną Katedros aikštė virto sporto aikštynu.Alfredo Pliadžio nuotr.

MŪSŲ KRAŠTAS MANTAS PAULAUSKAS pats išbandė daug sporto šakų, todėl gerai mato problemas, trūkumus, pliusus, minusus.

Dėl pinigų savivaldybėje visą laiką reikia pakovoti. Pirmaisiais metais, kai perėmėme sveiko miesto biuro biudžetą, gavome nemažą fi nansavimą, gerai tvarkėmės. Tačiau po metų prasidėjo krizė, reikėjo susispausti, bet mūsų darbo kokybė nenukentėjo. „Filtruojame“ renginius, žiūrime, kiek kam galime skirti, nes patys esame renginių organizatoriai. Matome, kas nori pasipelnyti komerciškai, o kur tikrai reikalinga savivaldybės parama, kad tas renginys vyktų normaliai, funkcionuotų, o kitais metais jie galėtų susirasti sau rėmėją.Taip buvo ir su pamokėlėmis. Patys pradėjome fi nansuoti šiaurietiškojo ėjimo žygius, mokėjome treneriui atlyginimą, kol radome rėmėją „DNB“ banką, kuris iš mūsų perėmė tą naštą.

Ateityje planuojama daug pokyčių slidinėjimo ir pramogų centre Liepkalnyje. Ar jis taps patraukliu vilniečiams centru? Galima sakyti, aš užaugau ant Liepkalnio, nes buvau snieglentininkas ir mačiau visas problemas, susijusias su Liepkalniu bei jo valdžia. Dabar esu ir „Sveiko miesto“ vadovas, ir Vilniaus sporto tarybos narys. Kėlėme klausimą, kad kalnas nėra valdomas taip, kaip reikėtų, jis nėra efektyvus, palyginti su kitais Lietuvos miestais, jau nekalbant apie Baltijos šalis. Buvo sudaryta komisija ir nutarta, kad Liepkalnis turi sugrįžti į Vilnių ir būti išnuomotas naujiems vadovams. Konkursą laimėjusi bendra Lietuvos ir Latvijos įmonė „Trade State“ yra viena stipriausių Baltijos šalyse. Latviai valdo du didžiausius Latvijos kalnus ir teigia, kad Liepkalnis savo reljefu, logistika bus pats geriausias Baltijos šalyse. Liepkalnis – tikras perliukas, tik buvo labai apleistas. Vilniečiai turės nuostabias žiemos trasas, vietoje dviejų keltuvų jau atsirado šeši, bus snieglenčių parkas, kur galės treniruotis mūsų jaunimas. Latviai taip pat žada investuoti nemažai pinigų,

M. Paulauskas vadovauja

„Sveikam miestui“.

Sostinės savivaldybės viešosios įstaigos

„Sveikas miestas“ direktorius Mantas Pau-

lauskas yra įsitikinęs, kad Vilnius taps sveiku miestu


TRADICIJA 2014 LLIIEPEPAA

Šiemet Alytuje vykęs sportinio ėjimo festivalis buvo jubiliejinis – jis surengtas jau 40-ąjį kartą.


Alytiškis treneris Arūnas Klebauskas praėjusiais metais per Europos lengvosios atletikos veteranų čempionatą Čekijoje sportininkų grupėje iki 55 metų tapo 10 km ėjimo distancijos (48 min. 43 sek.) čempionu.

Jau šeštus metus jis aktyviai teisėjauja ir per tradicinį Alytaus sportinio ėjimo festivalį. Dažniausiai būna atsakingas už trasų parengimą. Ankstesniais metais Arūnas taip pat dalyvaudavo šiose varžybose, o jos šiemet jau buvo surengtos net 40-ąjį kartą, yra tapęs prizininku. Dar sėkmingiau jis pasirodydavo veteranų varžybose – dukart pavyko tapti festivalio nugalėtoju, ne kartą – prizininku.

Ar atsakingos tavo pareigos ėjikų varžybose – distancijų viršininkas? – paklausėme A. Klebausko.Atsakau už servisą, kuris lemia kokybę. Jeigu trasa bus blogai išdėstyta ir parengta, iš ėjikų sulauksiu priekaištų ir jie kitą kartą neatvažiuos į Alytų. Kai rengiame trasas, patys viską išsidėliojame, varžybų teisėjas į mūsų darbą beveik nesikiša. Trasa būna nužymėta žymekliais, prieš trejus metus iš Lenkijos buvo atvykęs samdomas ir licenciją tam darbui turintis tarptautinės kategorijos matuotojas, jis išmatavo ir sukalibravo mūsų

„Kadangi dalyvauju veteranų grupėje, o ėjimo varžybų būna labai nedaug, tai su dideliu malonumu dar ir bėgioju. Ėjimas ir bėgimas – ištvermės rungtys, jos daugmaž yra panašios, tik skiriasi technika. Treniruoju ėjikus ir bėgikus, iš viso 11 sportininkų. Kai vieniems nesiseka bėgioti, jiems pasiūlau išbandyti ėjimą ir atvirkščiai.

trasą – po jo atvykimo jau galima fi ksuoti rekordus. Anksčiau, kai Alytaus centras buvo remontuojamas, porą kartų ėjikų festivalis vyko prie Sporto rūmų, o praėjusiais metais vėl sugrįžo į miesto centrą. Labai norėjau ir pats išbandyti jėgas veteranų varžybose, tačiau atsakingas darbas neleido startuoti. 5 km distancijoje esu pasiekęs 2 min. 35 sek. rezultatą, galėjau nugalėti ir pralenkti latvį Ilmarį Saulgriezį.

Varžybose dalyvavo ir tavo dukra Agnė. Ji 20 km distancijoje nepateko į geriausiųjų dešimtuką, kaip vertini jos pasirodymą?21-ų dukra rimtai studijuoja psichologiją Mykolo Romerio universitete ir dabar ėjimui skiria mažiau dėmesio. Agnei, Lietuvos jaunimo čempionei ir prizininkei, toliau rengiu pratybų planus, o Vilniuje ją padeda treniruoti Juzefas Romankovas ir Kastytis Pavilonis. Tačiau dėl mokslų Agnė negali išvažiuoti į treniruočių stovyklas, rimtai rengtis sezonui ir tai paveikia jos rezultatus. Ji šiais metais pradėjo rungtyniauti moterų grupėje, jaunimo grupėje anksčiau nuolat konkuruodavo su Inga Mastenica ir užimdavo pirmąją arba antrąją vietas. 20 km distanciją Agnė iš viso yra įveikusi gal tik keturis kartus. Norėjau, kad ji namie distanciją įveiktų per 1 val. 44 min. ir pasiektų asmeninį rekordą, tačiau iki tikslo pritrūko 1 min. ir jai

nepavyko įgyvendinti mano keliamos užduoties.

Kaip vertini Alytaus sportinį ėjimo festivalį?Tai tikrai graži ėjikų šventė, suvažiavo 12 valstybių sportininkai. Festivalis buvo Alytaus dienų programoje, mieste nuo ryto iki vėlaus vakaro vyko daug įvairiausių renginių. Ėjikus startuoti pakvietė miesto meras Jurgis Krasnickas, jis pistoleto šūviu paskelbė varžybų pradžią. Buvo idealios sąlygos siekti puikių rezultatų, Lietuvos rekordu nudžiugino Neringa Aidietytė. Dėl apdovanojimų rungėsi ir egzotiškų valstybių ėjikai, iš kurių meistriškumu išsiskyrė Londono olimpinis vicečempionas gvatemalietis Erickas Barnabasas Barrondo. Jėgas bandė ir patys mažiausieji ėjikai, būsimieji olimpiečiai. Nemažai gabių ėjikų atsivežė kėdainiškis treneris Robertas Kaselis, kuriam daug padeda ir remia Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas K. Pavilonis. Atkreipė dėmesį Birštono, Švenčionių jaunieji ėjikai. Po savo varžybų jaunimas galėjo pasižiūrėti suaugusiųjų kovų. Rungtyniavo ir penki Londono olimpiečiai. Vieniems sekėsi gerai, o Kristina Saltanovič ir Marius Žiūkas nebaigė distancijos.

Kaip sekėsi rungtyniauti tavo auklėtiniams?Jėgas bandė trys mano mokiniai – jauniausiųjų grupėje Ligita

Balevičiūtė ėjo 1 km ir užėmė trečiąją vietą, o Vesta Džervutė buvo penkta. Jaunimo grupėje 10 km nuotolio varžybose Martynas Jarusevičius, kuris šiemet liepos mėnesį atstovaus Lietuvai pasaulio jaunimo čempionate Amerikoje, užėmė antrąją vietą.

Esi ir Alytaus „Dzūkijos“ bėgimo klubo prezidentas, kaip pavyksta derinti dvi pozicijas – ėjimą ir bėgimą?Kadangi dalyvauju veteranų grupėje, o ėjimo varžybų būna labai nedaug, tai su dideliu malonumu dar ir bėgioju. Ėjimas ir bėgimas – ištvermės rungtys, jos daugmaž yra panašios, tik skiriasi technika. Treniruoju ėjikus ir bėgikus, iš viso 11 sportininkų. Kai vieniems nesiseka bėgioti, jiems pasiūlau išbandyti ėjimą ir atvirkščiai. Pavyko išugdyti Lietuvos rinktinės lengvaatlečius stajerius Tomą Stasionį (jis dabar gyvena Londone ir rudenį ketina sugrįžti į Lietuvą) bei Remigijų Kančį. „Dzūkijos“ bėgimo klubui vadovauju septintus metus, daugiausia dalyvaujame Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos rengiamuose įvairiuose bėgimuose. Savo įveiktus kilometrus vadinu sveikatos kilometrais. Klubas sieja 33 bėgimo entuziastus. Bandome jėgas ne tik Lietuvoje, bet ir rungtyniavome Airijoje, Lenkijoje, Olandijoje. Iš viso esu nubėgęs penkis maratonus, mano geriausias rezultatas – 3 val. 5 minutės.

A. Klebauskas (dešinėje) ėjimu užkrėtė ir savo dukrą Agnę.

Kairėje – M. Jarusevičius.Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

KRUOPŠTUS DARBAS LEMIA KOKYBĘAlytaus lengvosios atletikos treneris 52 metų Arūnas Klebauskas ugdo ėjikus, bėgikus ir pats aktyviai sportuoja



„Moterų futbolo klubo (MFK) „Žalgiris“ treneris dingo mėnesiui. Tada vienos futbolininkės tėvas pradėjo ieškoti galimybių, kaip mums toliau treniruotis. Buvo sukurtas naujas klubas – Moterų futbolo akademija (MFA) „Žalgiris“, surastas naujas treneris Vytautas Jančiauskas“, – apie pernai prieš sezoną įvykusias Vilniaus moterų futbolo permainas pasakojo Moterų futbolo akademijos „Žalgiris“ žaidėja Ieva Ilgevičiūtė.

Klube – pertvarka Tas futbolininkės tėvas – dabartinis MFA „Žalgiris“ viceprezidentas Svajūnas Stravinskas – kreipėsi pagalbos į patyrusį vyrų trenerį Vytautą Jančiauską. „2013-ųjų pradžioje MFK „Žalgiris“ buvo įsiskolinęs už salių nuomą. Tas skolas teko padengti man. Žiemą, jau treniruojant V. Jančiauskui, merginos tapo Lietuvos uždarų patalpų čempionato prizininkėmis. O vėliau, taip ir neradus sutarimo su buvusiu treneriu Justu Klevinsku, merginų iniciatyva įkūrėme naują organizaciją – MFA „Žalgiris“, – prisiminė S. StravinskasJis tada tapo MFA „Žalgirio“ prezidentu ir 2013-aisiais pats rūpinosi visais naujojo klubo reikalais. 2014 m. prie klubo prisidėjo Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. Jis tapo klubo vadovu, o S. Stravinskas – viceprezidentu.„Mes policijoje propaguojame moterų futbolą. Turime Migracijos departamento komandą. Ta mūsų komanda dalyvauja Europos migracijos padalinių turnyre ir trejus metus iš eilės užima pirmąsias vietas. Svajūnas tai žinojo, nes viena iš mūsų darbuotojų žaidžia „Žalgiryje“, – atsakė į klausimą, kaip įsitraukė į moterų futbolą, G. Bagužis.

„„Manau, kad rūpestis moterų futbolu turėtų būti ne tik Lietuvos futbolo federacijos, bet ir visos švietimo sistemos reikalas. Nes daugiausia kalbama apie vaikus, kurie mokosi bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose. Mums reikia sugrįžti atgal į tas specializuotas klases, kur mergaitės galėtų ne vien lankyti mokyklą, bet ir laisvu nuo pamokų metu žaisti futbolą. Mano požiūriu, futbolas yra pati geriausia sporto šaka mergaitėms.“ VYTAUTAS JANČIAUSKAS

Kelia aukštus tikslusPernai debiutavusi Lietuvos moterų A lygoje MFA „Žalgiris“ komanda užėmė trečiąją vietą. MFA „Žalgiris“ dublerių ekipa MFA „Žalgiris-Ainiai“ pirmojoje lygoje buvo antra.Šiemet pagrindinės komandos tikslai ne mažesni – tapti A lygos prizininke. Dublerių – laimėti pirmosios lygos pirmenybes.„MFK „Žalgiris“ buvo komanda, kuri visiems tragiškai pralaimėdavo. A lygoje būdavo priešpaskutinė. Bet buvo matyti, kad komandai trūksta tik profesionalaus trenerio. Mums pavyko įkalbėti V. Jančiauską, kad jis prisidėtų, ir tos pačios merginos A lygos čempionate užėmė prizinę vietą“, – kalbėjo S. Stravinskas.Jam antrino ir I. Ilgevičiūtė: „Atėjęs naujas treneris suteikė vidinės motyvacijos žaidėjoms. Visai kitoks pasiruošimas rungtynėms, taktinės treniruotės – tai daro didžiausią įtaką rezultatams.“Ieva tvirtino, kad V. Jančiauską pažinojo jau anksčiau. Ir žavėjosi jo treniruojamų vyrų komandų žaidimu.„Aš pamenu, kai jis „Intertoto“ turnyre su Vilniaus „Vėtra“ pasiekė puikių rezultatų. Tada aš tegalėjau svajoti, kad toks treneris kada nors treniruos mane. Manau, mums pasisekė, kad jis sutiko su mumis dirbti“, – kalbėjo futbolininkė.Tiesa, pasikeitė ne vien treneris bei viena raidelė klubo pavadinime. „MFK merginos treniruodavosi LEU stadione. Ir ne jo aikštėje, o dažnai patvoryje esančioje aikštelėje... Perėjusios į MFA jos žiemą treniruojasi „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos salėje su specialia danga, LFF ir „Fanų“ stadionuose, vasarą – „Panerio“ ir LEU stadionuose“, – kalbėjo S. Stravinskas.I. Ilgevičiūtė pasitiki V. Jančiausko patirtimi: „Jauni treneriai stengiasi taikyti tas teorines žinias, kurias įgyja universitetuose. Negaliu sakyti, kad buvusiojo trenerio treniruotės buvo blogos, jis į jas įtraukdavo daug naujovių,

daug kuo domėjosi, daug ką išbandydavo. Bet V. Jančiausko patirtis daro savo.“Kad greta patirties netrūktų ir naujovių, V. Jančiauskui padeda jaunas treneris Vaidas Sabaliauskas, tad MFA „Žalgiris“ trenerių kolektyvas – patirties ir jaunystės lydinys.Tam, kad pasiektų aukštų rezultatų, komanda treniruojasi tikrai nemažai – keturis arba penkis kartus per savaitę.

Problemos – tuščia piniginėTačiau ne viskas MFA „Žalgiris“ yra klota rožėmis. Didžiausia akademijos bėda – pinigų stoka. Bet, anot G. Bagužio, susirasti rėmėjų trukdo atsainus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) požiūris į moterų futbolą.Tiesa, pasak S. Stravinsko šalies moterų futbolo situacija ėmė gerėti, kai Moterų futbolo asociacijai ėmė vadovauti Artūras Krukis.„LFF atsirado dar vienas žmogus, kuris mėgsta moterų futbolą ir prisideda prie jo plėtros ne vien kalbomis“, – apie asociacijos prezidentą sakė S. Stravinskas.A. Krukio vadovaujama UAB „Hummel LT“ skyrė tam tikras sumas kiekvienam šalies moterų klubui inventoriui ar aprangai įsigyti.Klubo biudžetą sudaro išlaidos trenerių algoms išmokėti, stadionų nuomai, kelionėms, gydytojų paslaugoms, planuojamoms stovykloms ir kitoms reikmėms. Surinktų iš pačių žaidėjų klubo narių mokesčių pinigų tam toli gražu nepakanka.Anot MFA „Žalgiris“ vadovų, jie bandė kalbėtis apie moterų futbolo bėdas su LFF, Lietuvos edukologijos universitetu, Švietimo ministerija. Dažniausiai nesėkmingai. Jokios paramos MFA „Žalgiriui“ neskyrė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Padėti komandai neturi galimybių ir vyrų Vilniaus „Žalgiris“. „Mes puikiai žinome, kad A lygos klubams trūksta lėšų. Jie patys

vos išsilaiko. Nekalbėkime apie merginas, jie turi išlaikyti vaikų komandas, sukurti profesionalų klubo piramidę, neturi komandų pirmojoje, antrojoje lygose, jaunių čempionatuose“, – sakė treneris V. Jančiauskas.

Siūlo problemų sprendimusV. Jančiauskas mano, kad daug problemų išspręstų bendradarbiavimas su šalies valdžia. To siekti turėtų LFF.„Manau, kad rūpestis moterų futbolu turėtų būti ne tik Lietuvos futbolo federacijos, bet ir visos švietimo sistemos reikalas. Nes daugiausia kalbama apie vaikus, kurie mokosi bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose. Mums reikia sugrįžti atgal į tas specializuotas klases, kur mergaitės galėtų ne vien lankyti mokyklą, bet ir laisvu nuo pamokų metu žaisti futbolą. Mano požiūriu, futbolas yra pati geriausia sporto šaka mergaitėms. Jis žaidžiamas gryname ore ir nėra toks brutalus kaip rankinis ar krepšinis“, – dėstė savo mintis treneris.Anot V. Jančiausko, LFF turėtų stengtis, kad moterų futbolas būtų populiaresnis, kurti moterų futbolo centrus.„Jeigu mes norime geriau pasirodyti lygiavertėje arenoje, privalome turėti lygiavertį čempionatą. Visų pirma keli tokie centrai, koks yra Šiauliuose, turėtų būti geografi niu principu išdėstyti visoje Lietuvoje. Tai duotų impulsą mažiems miesteliams kultivuoti sporto šaką, kad po to jų merginos patektų į tuos centrus ir ten toliau sportuotų. Tada išaugtų stiprios sportininkės, galinčios sudaryti stiprią Lietuvos rinktinę, kuri nepralaimėtų bent jau Baltijos šalių čempionatuose“, – sakė MFA „Žalgirio“ treneris.Jis mano, kad ateityje moterų komandomis susidomės ir A lygos klubai: „Europos Sąjunga kalbasi su UEFA, kad parama moterų futbolui iš UEFA būtų lygiavertė vyrų. Taip vyrų klubai gali tapti fi nansiškai suinteresuoti daugiau dėmesio skirti moterų futbolui.“

Moterų futbolo akademijos „Žalgiris“ komanda. Antras iš

dešinės – treneris V. Jančiauskas.

IŠ ARTI Šalies moterų futbolo situacija ėmė gerėti, kai Moterų futbolo asociacijai ėmė vadovauti ARTŪRAS KRUKIS.

ATGIMĖ SU NAUJU TRENERIUMFA „Žalgiris“ futbolininkės, besitreniruodamos keturis penkis kartus per savaitę, vėl taikosi į medalius A lygoje

Ievo

s M

arkū

naitė

s nu

otr.


LILIEPEPAA

Siųskite teisingą atsakymą el. paštu [email protected] iki liepos 15 d. ir laimėkite „Hummel“ laisvalaikio marškinėlius.

Birželio mėnesio numeryje spausdinto kryžiažodžio teisingą atsakymą „Tapytojo“ atsiuntė 24 skaitytojai. Ištraukus burtus paaiškėjo, kad

„Hummel“ prizą laimėjo Daiva Bagdonavičienė. Sveikiname!

Mildą Laurutėnaitę, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotoją, „Sporto visiems“ sąjūdžio globėją, dėl motinos mirties nuoširdžiai užjaučia Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ nariai.

Skaudžią netekties valandą dėl mylimos mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotoją, Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėją Mildą Laurutėnaitę.

Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“

Nuoširdžiai užjaučiame Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotoją Mildą Laurutėnaitę dėl motinos mirties.

Lietuvos sporto informacijos centro darbuotojai

Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos sporto informacijos centro direktorių Zigmantą Motiekaitį dėl sesers mirties.

Bendradarbiai

Lietuva neteko sporto žmogaus – birželio 17 d. staiga mirė lengvosios atletikos treneris Romanas Pšigočkis, išugdęs daug puikių sportininkų. Patys garsiausi: Lietuvos daugkartiniai čempionai ir rekordininkai, olimpietės šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė, septynkovininkės Remigija Nazarovienė ir Nijolė Medvedeva, taip pat dešimtkovininkai Ričardas Malachovskis, Jordanas Radžius, Rimas Liepinaitis. „Treneris – tai inžinierius, kuris konstruoja, kuria, stato. Savo gyvenimo neįsivaizduoju be maniežo ir stadiono, čia praleidžiu daugiau laiko nei namuose, su žmona Valentina patiriu didelį džiaugsmą, jaučiuosi laimingas. Trenerio atlyginimas labai mažas, kad dirbčiau lengvosios atletikos srityje, manieže papildomai dar dirbu su atletinės gimnastikos grupėmis“, – atmintyje liko R. Pšigočkio pasakyti žodžiai. Velionis buvo aukšto lygio dešimtkovininkas, SSRS čempionato prizininkas. Gal todėl taip degė didele aistra Lietuvoje išugdyti didelio meistriškumo šios rungties sportininkų? Savo tikslą jis pasiekė. Kai žurnalistė R. Pšigočkio paklausė, ką jis mėgsta, be lengvosios atletikos, treneris atsakė: „Lengvąją atletiką, lengvąją atletiką ir dar kartą lengvąją atletiką!“

* * *Romanas Eduardas Pšigočkis (1940-12-25 (Kaunas) – 2014-06-17 (Vilnius) – lengvosios atletikos (daugiakovių, šuolių į aukštį) treneris. Azerbaidžano SSR nusipelnęs treneris (1978), LSSR nusipelnęs treneris (1984). 1963 m. baigė Baku kūno kultūros institutą (Azerbaidžanas). 1963–1972 m. Baku CSKA, 1972–1978 m. Baku aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos lengvosios atletikos treneris, 1978–1984 m. sporto draugijos „Dinamo“ lengvosios atletikos sporto mokyklos, 1984–1987 m. Vilniaus, 1987–1991 m. Respublikinės aukštojo sportinio meistriškumo mokyklų, 1991–2005 m. LOSC treneris. Apdovanojimai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius (1997), KKSD Sporto garbės komandoro ženklas (2005), LTOK Olimpinė žvaigždė (2005), Lengvosios atletikos sporto federacijos aukso medalis „Už nuopelnus lengvosios atletikos sportui“ (2010).

Romanas Eduardas Pšigočkis

1940-12-25–2014-06-17

ABUOJUMAS AKMUO AMEBA ATLIKĖJAS ATPILDAS AVIŽA BONAS COLIS DARGA DOBILYNAS

DRAIKA DRANGA ESENCIJA FOTAS GENTIS GURALAS JASPIS JUODIS KADAGUOGĖ KAPOKLĖ

KARTULYS KILKĖ KLEJONĖ KLIERIKAS KULNIS LINKĖS MAJAS MAUDĖ MEKŠRAS MĖTYTOJAS

MIKNA MUNAS MUZIEJUS NACIS NYKŠTYS NUIMTUVAS PAPYKIS PERUKAS POMADA PRYCMAI

RAIŽYBA RAŠIA SAIRA SAMPILAS SAUNORIAI SEKIMASIS SPĖKA STIGA TAURAI TIGRAS

TILŽĖ TIMPA UOGYS UŽGALIS VAKARAI VYLĖJA VOŠKONIAI ŽINDAS ŽINTAI ŽOSMĖ

Išbraukite raidžių tankumyne duotus žodžius. Jie paslėpti vertikaliose, horizontaliose ir įstrižose eilutėse. Iš likusių raidžių horizontaliai perskaitysite frazę.


STILIUS ARVYDAS SKERNEVIČIUS su bendraminčiais įkūrė žinomą muzikos grupę „Poliarizuoti stiklai“.

20201414 L LIEIE202011

Mažvydas [email protected]

Fizikas Arvydas Skernevičius vieniems gali būti pažįstamas iš legendinės grupės „Poliarizuoti stiklai“ laikų, kai grojo gitara, kiti jį žino kaip sėkmės lydimą verslininką. Tačiau vilnietis puikiai pažįstamas ir sporto pasaulyje.

Muzikos salono ir klubo „Tamsta“ bei „Harley Davidson“ motociklų atstovybės Lietuvoje įkūrėjas sako, kad sportas į jo gyvenimą buvo įskiepytas nuo jaunų dienų. Jo tėvas, profesorius Juozas Skernevičius, yra vienas garsiausių Lietuvos trenerių ir sporto mokslininkų, parašęs daugybę knygų. Naujausia jų – „Gyvenki ilgai sveikas, darbingas ir laimingas“. Arvydo žmona Nijolė ir šviesaus atminimo mama Birutė – sporto meistrės, buvusios Lietuvos čempionės. Sesuo Rūta – sporto mokslininkė, daugkartinė įvairių kalnų slidinėjimo varžybų prizininkė. Tad ir pats Arvydas išbandė ne vieną sporto šaką, buvo patekęs į Lietuvos irklavimo rinktinę, tapęs Vilniaus miesto karatė čempionu, šalies prizininku. „Jaunystėje sportavau ir stengiuosi neapleisti tos veiklos ir dabar, palaikyti formą. Sportuoti man patinka, mūsų šeimoje giliai įaugusios sporto tradicijos. Nuo pat mažens sportavau ir nebuvo prasmės sustoti. Vėliau, kai daugiau užsiėmiau verslu, sportas tapo laisvalaikiu“, – pasakoja A. Skernevičius, turintis fi ziko diplomą.

Priklauso bėgimo klubuiDabar Arvydas bent po du kartus per savaitę bėgioja ir žaidžia krepšinį, o kartais į rankas paima ir teniso raketę: „Bet kuri sporto šaka, jei tik ja ilgai užsiimi, atsibosta, o kai jas derini, būna gerokai įdomiau. Nenori bėgti,

grupė „Poliarizuoti stiklai“. Koncertuodami vaikinai dažnai per vieną vakarą uždirbdavo daugiau nei per mėnesį įprastame darbe.Pirmąją verslo gyslą Arvydas pastebėjo, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Muzikinės įrangos ir instrumentų trūkumas pastūmėjo jį į prekybą.„Kadangi buvau fi zikas, pats gaminau stiprintuvus, juos pardavinėjau Rusijoje ir ten pirkdavau muzikos instrumentus, kuriuos veždavau į Lietuvą. Pagaliau 1992 m. įkūriau „Tamstą“, o po dešimtmečio – ir muzikos klubą“, – prisimena A. Skernevičius.Motociklų pomėgis ir iš to gimęs verslas, įkuriant „Harley Davidson“ atstovybę, atsirado tada, kai iš dėdės vestuvių proga gavo motorolerį. Būtent su juo jaunavedžiai leidosi į povestuvinę kelionę aplink Baltijos šalis. Per dvi savaites, išvažiavę iš Vilniaus, jie aplankė Estiją ir Latviją, praleido daug romantiškų akimirkų.„Nuo to laiko liko aistra motociklams ir kelionėms. Kai verslas su „Tamsta“ buvo pasiekęs neblogą lygį, slapčia pradėjau galvoti apie kitą verslą“, – kalba Arvydas.Būtent šį siekį kartu su sūnumi Petru jis įgyvendino prieš metus, kai „Harley Davidson“ šventė 110-ies metų jubiliejų.

Sportas padeda darbeDabar ir pats Arvydas vairuoja „Harley“ ir su bendraminčiais iš H.O.G („Harley Owners Group“ – „Harley Davidson“ motociklų savininkus siejančio klubo) kelis kartus per metus leidžiasi į kelionę po įvairias Europos ir pasaulio valstybes. Šiais metais jie jau aplankė Italiją ir Prancūziją, o liepos pabaigoje ruošiasi keliauti į Suomiją bei Norvegiją. Tokios kelionės dažniausiai trunka apie dvi savaites. Klubo nariai kartu su Arvydu yra keliavę ir aplink Lietuvą. Dar

Jonas – muzikos aparatūros parduotuvei „Tamsta“, o visų „Tamsta“ įmonių finansinę dalį prižiūri žmona Nijolė, diplomuota matematikė. Ji neabejinga sportui, kaip ir visa šeima, mėgsta bėgioti ir slidinėti. Dabar „Tamsta“ yra būtent jų rankose, o Arvydas su vyriausiu sūnumi Petru rūpinasi naujuoju verslu. Jis turi ir formulę, padedančią sėkmingai plėtoti verslą: „Jei randi laiko skirti sportui, tada gali išlaikyti gerą formą ir darbe. Kai įgauni fi zinių jėgų, ir protinis darbas einasi geriau. Mano devizas, įskiepytas tėvų: Mens sana in corpore sano (Sveikas protas sveikame kūne).“

dabar jis puikiai pamena, kad tada nuvažiavo 1 770 kilometrų. Apie visas tris didžiąsias savo aistras – sportą, muziką ir motociklus – verslininkas kalba su ugnelėmis akyse ir neįsivaizduoja gyvenimo be jų, o ir išskirti, kuri jų didesnė, – negalėtų.„Kuris „vaikas“ mylimiausias? Negaliu pasakyti, nes tai yra gyvenimo dalis. Visos dalys yra reikalingos ir brangios“, – teigia vilnietis.Daug kas paklaustų, kaip Arvydas viską spėja. Šią dalį lengvina jo šeima – vaikai, baigę universitetus, įsiliejo į šeimos verslą. Ona vadovauja muzikos klubui „Tamsta“,

MUZIKA, SPORTAS IR MOTOCIKLAIVerslo ir pramogų pasaulyje puikiai žinomo Arvydo Skernevičiaus neatsiejama gyvenimo dalis – nuolatinis judėjimas ir sportas

eini krepšinio žaisti. Jei atsibosta žmonės, įtampa krepšinio aikštelėje, eini vienas į mišką pabėgioti.“ Šeštadieniais, nesvarbu, žiemą ar vasarą, jis jau 9 val. ryto būna Belmonte ir su kitais bėgimo klubo „Tamsta“ nariais įveikia beveik 7 km trasą. Šis klubas įsikūrė 2000 m., o A. Skernevičius prie jo prisijungė prieš dešimtmetį. Narystė jame – savanoriška ir nemokama, o klubo nariai kasmet rudenį rengia Belmonto taurės varžybas, dalyvauja daugelyje Vilniuje ir jo apylinkėse organizuojamų bėgimo renginių.„Šeštadieniais susirenka apie 10 ar 15 žmonių, bet kai organizuojame varžybas ar dalyvaujame kokiame nors renginyje, mūsiškių būna daugiau. Sąraše yra apie 40 narių“, – pasakojo verslininkas.Vienas klubo trenerių – Arvydo tėvas Juozas. Jis, net sulaukęs garbaus amžiaus (profesoriui 83 m.), neapleidžia sporto, kasmet važiuoja į kalnus slidinėti, vasarą kasdien mina dviračio pedalus. J. Skernevičius dosniai dalija patarimus ir savo patirtį jaunajai kartai. O muzikantas A. Skernevičius vidury savaitės mėgsta bėgioti netoli savo namų esančiame parke. Net kai išvažiuoja į komandiruotę, ieško viešbučio, netoli kurio būtų vieta, tinkama bėgioti.„Sportas tapo įpročiu, bėgimas yra viena malonesnių ir mažiausiai pavojingų sporto šakų, turiu galvoje traumas, be to, jai nereikia didelių fi nansinių sąnaudų. Užtenka gerų batelių ir aprangos, o parko takeliai – nekainuoja“, – mano verslininkas.

Nuo mokytojo iki verslininkoArvydas studijavo fizikos mokslus, o baigęs universitetą dirbo ir mokytoju, tačiau mažas atlyginimas vertė ieškoti alternatyvų. Pirmoji jų – su bendraminčiais įkurta gerai žinoma muzikos

A. Skernevičius su H.O.G. nariais kelis kartus per metus leidžiasi į kelionę po įvairias valstybes.

Bėgimo klubas „Tamsta“ gyvuoja jau 14 metų.

A. Skernevičius (kairėje) su seserimi Rūta ir jųdviejų tėvu Juozu.Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

Documents

SPORTAS Nr4 (2014m)